ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2009.227.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 227

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

52 tomas
2009m. rugpjūčio 29d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

 

2009 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 788/2009, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

1

 

*

2009 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 789/2009, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 nuostatas dėl apsaugos nuo ligos sukėlėjo pernešėjų ir būtiniausių mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programų reikalavimų ( 1 )

3

 

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Komisija

 

 

2009/624/EB

 

*

2009 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimo 2004/211/EB Brazilijos ir Mauricijaus, įtrauktų į trečiųjų šalių ar jų dalių, iš kurių į Bendriją leidžiama importuoti gyvus arklinių šeimos gyvūnus ir arklių rūšių spermą, kiaušialąstes ir embrionus, sąrašą, grafų įrašus (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 6385)  ( 1 )

7

 

 

REKOMENDACIJOS

 

 

Komisija

 

 

2009/625/EB

 

*

2009 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos rekomendacija dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skaitmeninėje aplinkoje tam, kad audiovizualinis ir turinio sektorius taptų konkurencingesnis ir būtų sukurta atvira žinių visuomenė

9

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

29.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 227/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 788/2009

2009 m. rugpjūčio 28 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. rugpjūčio 29 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. rugpjūčio 28 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

MK

39,9

XS

37,6

ZZ

38,8

0707 00 05

MK

33,2

TR

102,1

ZZ

67,7

0709 90 70

TR

107,2

ZZ

107,2

0805 50 10

AR

107,8

BR

122,7

UY

124,1

ZA

68,4

ZZ

105,8

0806 10 10

EG

155,8

TR

105,3

ZZ

130,6

0808 10 80

AR

101,6

BR

78,0

CL

82,5

CN

67,1

NZ

81,6

US

95,4

UY

42,1

ZA

80,5

ZZ

78,6

0808 20 50

AR

145,7

TR

125,3

ZA

88,8

ZZ

119,9

0809 30

TR

124,6

ZZ

124,6

0809 40 05

IL

93,9

ZZ

93,9


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


29.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 227/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 789/2009

2009 m. rugpjūčio 28 d.

iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 nuostatas dėl apsaugos nuo ligos sukėlėjo pernešėjų ir būtiniausių mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programų reikalavimų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2000 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyvą 2000/75/EB, nustatančią mėlynojo liežuvio ligos kontrolės ir likvidavimo reikalavimus (1), ypač į jos 9 straipsnio 1 dalies c punktą, 11, 12 straipsnius ir 19 straipsnio trečiąją pastraipą,

kadangi:

(1)

2007 m. spalio 26 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1266/2007 dėl Tarybos direktyvos 2000/75/EB įgyvendinimo taisyklių, susijusių su tam tikrų mėlynojo liežuvio ligai neatsparių rūšių gyvūnų kontrole, stebėsena, priežiūra ir judėjimo ribojimais (2), nustatytos su mėlynojo liežuvio liga susijusios tokių gyvūnų judėjimo iš ribojimų taikymo zonų ir į jas taisyklės. Jame taip pat nustatytos sąlygos, kuriomis galima netaikyti šių gyvūnų, jų spermos, kiaušialąsčių ir embrionų judėjimui taikytino draudimo išvežti, numatyto Direktyvoje 2000/75/EB. Į šias sąlygas įeina tokių gyvūnų apsauga nuo ligos sukėlėjo pernešėjų.

(2)

Siekiant, kad valstybėse narėse vykdomos mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programos, ypač susijusios su mažesnės rizikos sričių nustatymu, būtų rengiamos kuo lanksčiau, gali būti rengiamos kontrolinių gyvūnų priežiūrai alternatyvios strategijos, kuriomis tokiu pat lygiu būtų užtikrinama, kad virusas yra nepaplitęs. Be to, serologiniai ir (arba) virusologiniai tyrimai gali apimti kitais tikslais imamų mėginių, kaip antai mėginių iš skerdyklų arba didelio tūrio pieno mėginių, tyrimą.

(3)

Patirtis rodo, kad Reglamente (EB) Nr. 1266/2007 išdėstytus reikalavimus, siekiant apsaugoti gyvūnus nuo ligos sukėlėjo pernešėjų poveikio, gali būti sunku taikyti. Tačiau tokiose įstaigose, kaip dirbtinio sėklinimo centrai arba karantino stotys, tam tikromis sąlygomis gali būti įmanoma apsaugoti gyvūnus nuo ligos sukėlėjo pernešėjų poveikio. Apsaugą nuo ligos sukėlėjo pernešėjų turi sudaryti ne vien insekticidų ir (arba) repelentų naudojimas, bet ir turi būti reikalaujama gyvūnus laikyti patalpose, kuriose nėra ligos sukėlėjo pernešėjų, ir kuriose imamasi papildomų priemonių, visų pirma, derinamas atitinkamų fizinių barjerų ir cheminių priemonių (insekticidų ir (arba) repelentų) poveikis, siekiant apsaugoti gyvūnus nuo kontakto su ligos sukėlėjo pernešėjais. Ar ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, galima patikrinti šių pastatų viduje naudojant ligos sukėlėjo pernešėjų gaudykles.

(4)

2008 m. rugsėjo 11 d. priimtoje Europos maisto saugos tarnybos gyvūnų sveikatos ir gerovės mokslininkų grupės nuomonėje „Rizikos perduoti mėlynojo liežuvio ligą gyvūnus transportuojant“ (3) nurodoma, kad dėl gyvūnų judėjimo tuo laikotarpiu, kai rizika perduoti yra maža, atsiradusi rizika net ir neatliekant papildomų tyrimų yra daug mažesnė, nei kitais laikotarpiais, net derinant su serologiniais arba PCR tyrimais. Be to, kai transportavimas, per kurį gyvūnai yra neapsaugoti nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, trunka ne ilgiau nei vieną dieną, insekticidai ir (arba) repelentai yra laikomi pakankamai veiksmingomis rizikos mažinimo priemonėmis siekiant apsaugoti gyvūnus nuo ligos sukėlėjo pernešėjų.

(5)

Transportavimas per mažesnės rizikos sritis, kuriose atliekama vakcinacija ir kuriose nepaplitęs mėlynojo liežuvio ligos viruso specifinis serotipas ar specifiniai serotipai, gyvūnams nekelia pavojaus užsikrėsti.

(6)

Todėl tikslinga nustatyti tam tikras nuo Reglamente (EB) Nr. 1266/2007 nustatyto bendrojo reikalavimo visais transportavimo atvejais gyvūnus ir transporto priemones apdoroti insekticidais arba repelentais leidžiančias nukrypti nuostatas.

(7)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1266/2007 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(8)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1266/2007 iš dalies keičiamas taip:

1.

7 straipsnio 2a dalies įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„2a   Remdamosi rizikos vertinimo, kuriame turi būti atsižvelgiama į pakankamus epidemiologinius duomenis, gautus atlikus stebėseną, kaip numatyta I priedo 1.1.2.1 arba 1.1.2.2 punktuose, rezultatais, valstybės narės gali apsauginės zonos dalį nustatyti kaip „ribojimų taikymo zoną, kurioje vakcinuojama ir kurioje nepaplitęs mėlynojo liežuvio ligos viruso specifinis serotipas ar specifiniai serotipai“ (toliau – kaip mažesnės rizikos sritį), jeigu tenkinamos šios sąlygos:“

2.

9 straipsnio 1 dalies c punktas ir 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„c)

gabenant gyvūnus tranzitu per ribojimų taikymo zoną, kai nustatytas ilgesnis, nei vienos dienos poilsis kontrolės punkte, gyvūnai apsaugomi nuo ligos sukėlėjo pernešėjų patalpose, kuriose nėra ligos sukėlėjo pernešėjų.

2.   Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jei gyvūnai tranzitu gabenami:

a)

išimtinai iš ribojimų taikymo zonos atitinkamų epidemiologinių geografinių sričių arba per jas pagal V priedą nustatytu laikotarpiu, kuriuo mėlynojo liežuvio ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, arba

b)

iš ribojimų taikymo zonos dalių, nustatytų kaip mažesnės rizikos sritys, arba per jas pagal 7 straipsnio 2a dalį.

3.   Jei gyvūnai atitinka bent vieną III priedo A skirsnio 5, 6 ir 7 punktuose nustatytų sąlygų, 1 dalies a ir b punktuose numatytas gyvūnų apdorojimas ir 1 dalies c punkte numatyta gyvūnų apsauga netaikoma.

4.   Šio straipsnio 1 dalyje minėtų gyvūnų atitinkamuose sveikatos pažymėjimuose, nurodytuose Direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB, arba minėtų Sprendime 93/444/EEB, įrašoma papildoma frazė:

„Apdorota insekticidu ir (arba) repelentu … (produkto pavadinimas) … (data) pagal Reglamentą (EB) Nr. 1266/2007 (4)

3.

9a straipsnis papildomas 4 dalimi:

„4.   Šio straipsnio 1 dalyje minėtų gyvūnų atitinkamuose sveikatos pažymėjimuose, nurodytuose Direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB, arba minėtų Sprendime 93/444/EEB įrašoma papildoma frazė:

„Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 9a straipsnio 1 dalį atitinkantys gyvūnai“.“

4.

I ir III priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. rugpjūčio 28 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė


(1)  OL L 327, 2000 12 22, p. 74.

(2)  OL L 283, 2007 10 27, p. 37.

(3)  EFSA leidinys (2008 m.) 795, p. 1–56.

(4)  OL L 283, 2007 10 27, p. 37.“


PRIEDAS

I ir III priedai iš dalies keičiami taip:

1.

I priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

punktas 1.1.2.2 pakeičiamas taip:

„1.1.2.2.

Serologiniai ir (arba) virusologiniai tyrimai:

apima bent jau aktyvią metinę neatsparių rūšių populiacijų serologinių ir (arba) virusologinių tyrimų programą, skirtą mėlynojo liežuvio ligos viruso perdavimo įrodymams rasti, atliekant atsitiktinius serologinius ir (arba) virusologinius tyrimus visose atitinkamose epidemiologinėse geografinėse srityse. Programa vykdoma tuo metų laiku, kai yra didesnė tikimybė nustatyti infekciją arba serokonversiją;

turi būti suplanuoti taip, kad mėginiai atitiktų atitinkamos epidemiologinės geografinės srities tiriamos neatsparių rūšių populiacijos struktūrą, o mėginio dydis leistų 95 % patikimumu nustatyti 20 % viruso paplitimą tos atitinkamos epidemiologinės geografinės srities neatsparių rūšių populiacijoje. Siekiant apsauginės zonos dalį nustatyti kaip mažesnės rizikos sritį pagal 7 straipsnio 2a dalį, tyrimo mėginio dydis turi būti apskaičiuotas taip, kad leistų 95 % patikimumu nustatyti 2 % viruso paplitimą per mėnesį tos atitinkamos epidemiologinės geografinės srities neatsparių rūšių populiacijoje;

turi užtikrinti, kad vakcinuotų arba imunitetą įgijusių populiacijų gyvūnai, kurių serologinių tyrimų rezultatai teigiami, netrukdytų atlikti serologinius tyrimus;

turi užtikrinti, kad laboratorinis tyrimas būtų suplanuotas taip, kad po teigiamų atrankinės patikros rezultatų būtų atliekami konkrečių serotipų serologiniai ir (arba) virusologiniai tyrimai, skirti mėlynojo liežuvio ligos serotipui arba serotipams, kurie gali būti atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje, nustatyti, ir būtini konkretaus serotipo paplitimui patvirtinti;

taip pat gali būti atliekami siekiant stebėti vakcinacijos apimtį ir ribojimų taikymo zonoje nustatytų skirtingų mėlynojo liežuvio ligos serotipų paplitimą;

gali apimti kitais tikslais imamų mėginių, kaip antai mėginių iš skerdyklų arba didelio tūrio pieno mėginių, tyrimą.“

b)

punktas 2.2.2 pakeičiamas taip:

„2.2.2.

Serologiniai ir (arba) virusologiniai tyrimai:

apima bent jau aktyvią metinę neatsparių rūšių populiacijų serologinių ir (arba) virusologinių tyrimų programą, skirtą mėlynojo liežuvio ligos viruso perdavimo įrodymams rasti, atliekant atsitiktinius serologinius ir (arba) virusologinius tyrimus visose atitinkamose epidemiologinėse geografinėse srityse. Programa vykdoma tuo metų laiku, kai yra didesnė tikimybė nustatyti infekciją arba serokonversiją;

turi būti suplanuoti taip, kad mėginiai atitiktų atitinkamos epidemiologinės geografinės srities tiriamos neatsparių rūšių populiacijos struktūrą, o mėginio dydis leistų 95 % patikimumu nustatyti 20 % viruso paplitimą tos atitinkamos epidemiologinės geografinės srities neatsparių rūšių populiacijoje;

turi užtikrinti, kad vakcinuotų arba imunitetą įgijusių populiacijų gyvūnai, kurių serologinių tyrimų rezultatai teigiami, netrukdytų atlikti serologinius tyrimus;

gali apimti kitais tikslais imamų mėginių, kaip antai mėginių iš skerdyklų arba didelio tūrio pieno mėginių, tyrimą.“

2.

III priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

A skirsnis iš dalies keičiamas taip:

i)

2 punkto pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Ne mažiau kaip 60 dienų iki išsiuntimo gyvūnai buvo laikomi patalpose, kuriose nėra ligos sukėlėjo pernešėjų, apsaugoti nuo ligos sukėlėjo pernešėjų.“

ii)

3 punkto pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Iki išsiuntimo pagal V priedą nustatytu laikotarpiu, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, gyvūnai buvo laikomi tam tikru metų laiku mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje zonoje arba saugomi nuo ligos sukėlėjo pernešėjų patalpose, kuriose nėra ligos sukėlėjo pernešėjų ne trumpiau kaip 28 dienas, per tą laiką, praėjus ne mažiau kaip 28 dienoms nuo apsaugos nuo ligos sukėlėjo pernešėjų laikotarpio ar laikotarpio, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, pradžios, jiems buvo atliktas serologinis tyrimas pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą siekiant nustatyti mėlynojo liežuvio ligos viruso grupės antikūnus ir šio tyrimo, atlikto su šių gyvūnų mėginiais, rezultatai buvo neigiami.“

iii)

4 punkto pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Iki išsiuntimo pagal V priedą nustatytu laikotarpiu, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, gyvūnai buvo laikomi tam tikru metų laiku mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje zonoje arba saugomi nuo ligos sukėlėjo pernešėjų patalpose, kuriose nėra ligos sukėlėjo pernešėjų ne trumpiau kaip 14 dienų, per tą laiką, praėjus ne mažiau kaip 14 dienų nuo apsaugos nuo ligos sukėlėjo pernešėjų laikotarpio ar laikotarpio, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, pradžios, jiems buvo atliktas sukėlėjo nustatymo tyrimas pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą, ir šio tyrimo, atlikto su šių gyvūnų mėginiais, rezultatai buvo neigiami.“

b)

B skirsnio b punktas pakeičiamas taip:

„b)

jie buvo apsaugoti nuo ligos sukėlėjo pernešėjų patalpose, kuriose nėra ligos sukėlėjo pernešėjų, ne mažiau kaip 60 dienų prieš spermos rinkimo pradžią ir jo metu;“

c)

C skirsnio 2 punkto b punktas pakeičiamas taip:

„b)

jie buvo apsaugoti nuo ligos sukėlėjo pernešėjų patalpose, kuriose nėra ligos sukėlėjo pernešėjų ne mažiau kaip 60 dienų prieš embrionų ir (arba) kiaušialąsčių rinkimo pradžią ir jo metu;“


II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Komisija

29.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 227/7


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. rugpjūčio 28 d.

iš dalies keičiantis Sprendimo 2004/211/EB Brazilijos ir Mauricijaus, įtrauktų į trečiųjų šalių ar jų dalių, iš kurių į Bendriją leidžiama importuoti gyvus arklinių šeimos gyvūnus ir arklių rūšių spermą, kiaušialąstes ir embrionus, sąrašą, grafų įrašus

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 6385)

(Tekstas svarbus EEE)

(2009/624/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/426/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (1), ypač į jos 12 straipsnio 1 ir 4 dalis ir 19 straipsnio įžanginį sakinį ir 19 straipsnio i ir ii papunkčius,

atsižvelgdama į 1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyvą 92/65/EEB, nustatančią gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (2), ypač į jos 17 straipsnio 3 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

2004 m. sausio 6 d. Komisijos sprendime 2004/211/EB, nustatančiame trečiųjų šalių ir jų teritorijos dalių, iš kurių valstybės narės leidžia importuoti gyvus arklinių šeimos gyvūnus ir arklių rūšių spermą, kiaušialąstes ir embrionus, sąrašą (3), nustatytas trečiųjų šalių ir jų teritorijų dalių, iš kurių valstybės narės leidžia laikinai įvežti registruotus arklius, pakartotiniai įvežti registruotus arklius po jų laikino eksporto, importuoti skerstinus arklinių šeimos gyvūnus, registruotus arklinių šeimos gyvūnus ir veislinius ir produkcinius arklinių šeimos gyvūnus, ir importuoti arklių rūšių spermą, kiaušialąstes ir embrionus, sąrašas.

(2)

Kaip numatyta Direktyvos 90/426/EEB 13 straipsnio 1 dalies c punkte ir Direktyvos 92/65/EEB D priedo II skyriaus A dalies 2 punkte, arklinių šeimos gyvūnai ir arklių rūšių sperma, kiaušialąstės ir embrionai turi būti iš trečiųjų šalių ar jų teritorijų dalių, kurios mažiausiai šešis mėnesius nebuvo apimtos įnosių ligos.

(3)

2008 m. rugsėjo 5 d. Brazilija pranešė Pasaulinei gyvūnų sveikatos organizacijai (toliau – PGSO) apie tai, kad patvirtinti arklių įnosių atvejai San Paulo (São Paulo) valstijos San Paulo (São Paulo) priemiesčiuose. Kad būtų leista toliau importuoti arklinių šeimos gyvūnus, jų spermą, kiaušialąstes ir embrionus iš ligos neapimtų Brazilijos teritorijos dalių, Komisija priėmė Sprendimą 2008/804/EB (4), kuriuo San Paulo valstija išbraukiama iš Sprendimo 2004/211/EB I priede pateikto Brazilijos teritorijų sąrašo.

(4)

Atsižvelgiant į Brazilijos pateiktą informaciją ir garantijas ir atkreipiant dėmesį į tai, kad nuo tada, kai buvo nustatytas įnosių atvejis ir sunaikintas užkrėstas gyvūnas praėjo mažiausiai šeši mėnesiai, San Paulo valstija turėtų būti vėl įtraukta į Sprendimo 2004/211/EB I priedo Brazilijos teritorijų sąrašą, kad vėl būtų leista importuoti arklinių šeimos gyvūnus ir arklių rūšių spermą, kiaušialąstes ir embrionus iš šios Brazilijos teritorijos dalies. Todėl Sprendimo 2004/211/EB I priedo Brazilijos grafos įrašas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(5)

Per Mauricijuje atliktą veterinarinį patikrinimą buvo nustatyti trūkumai, dėl kurių būtina apriboti šios šalies arklinių šeimos gyvūnų įvežimą į Bendriją, leidžiant tik registruotus arklius, kurie atitinka 1993 m. vasario 5 d. Komisijos sprendimo 93/197/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų ir veterinarinio sertifikavimo importuojant registruotus arklinius bei veislinius ir produkcinius arklinius (5) II priedo E dalyje išdėstytus gyvūnų sveikatos reikalavimus. Siekiant, kad liga nebūtų įvežta į Bendriją, šiais reikalavimais taip pat nustatytas visas trijų mėnesių laikymas ir izoliavimas prieš eksportuojant patvirtintame izoliavimo centre, saugant nuo ligos sukėlėjo pernešėjų vabzdžių. Todėl Sprendimo 2004/211/EB I priedo Mauricijaus grafos įrašas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(6)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2004/211/EB I priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

Brazilijos grafos įrašas pakeičiamas taip:

„BR

Brazilija

BR-0

Visa šalies teritorija

 

 

BR-1

Valstijos:

Rio Grande do Sul, Santa Catarina, Paraná, São Paulo, Mato Grosso do Sul, Goiás, Minas Gerais, Rio de Janeiro, Espírito Santo, Rondônia, Mato Grosso

D

X

X

X

X

X

X

X

X

X“

 

2.

Mauricijaus grafos įrašas pakeičiamas taip:

„MU

Mauricijus

MU-0

Visa šalies teritorija

E

X

—“

 

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2009 m. rugpjūčio 28 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė


(1)  OL L 224, 1990 8 18, p. 42.

(2)  OL L 268, 1992 9 14, p. 54.

(3)  OL L 73, 2004 3 11, p. 1.

(4)  OL L 277, 2008 10 18, p. 36.

(5)  OL L 86, 1993 4 6, p. 16.


REKOMENDACIJOS

Komisija

29.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 227/9


KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2009 m. rugpjūčio 20 d.

dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skaitmeninėje aplinkoje tam, kad audiovizualinis ir turinio sektorius taptų konkurencingesnis ir būtų sukurta atvira žinių visuomenė

(2009/625/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 211 straipsnį (1),

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 20 d. Komisija priėmė komunikatą „Europinis požiūris į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje“ (2), kuriame daugiausia dėmesio skiriama žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui, susijusiam su komerciniais pranešimais (nagrinėjami su reklama susiję klausimai), taip pat žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui, susijusiam su audiovizualiniais kūriniais (rašoma iš dalies apie tai, kaip plačiau informuoti apie Europos filmus ir stiprinti kūrybinius įgūdžius), ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui, susijusiam su internetu (pavyzdžiui, kad piliečiai geriau suprastų, kaip veikia interneto paieškos priemonės).

(2)

Europos Parlamentas savo pranešime dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skaitmeniniame pasaulyje (3) paragino Komisiją plėsti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skatinimo politiką bendradarbiaujant su visomis Europos Sąjungos institucijomis ir su vietos bei regionų savivaldos institucijomis.

(3)

Tarybos išvadose dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo (4), kurias priėmė 2008 m. gegužės 21–22 d. posėdžiavusi Švietimo, jaunimo ir kultūros taryba, patvirtinamas Europos Komisijos siūlomas strateginis požiūris į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą kaip į svarbų aktyvaus pilietiškumo veiksnį šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje.

(4)

2008 m. spalio mėn. Regionų komitetas priėmė bendrą nuomonę dėl kūrinių platinimo prijungties režimu ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo (5).

(5)

Lisabonoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime (6) nutarta, kad „pasinaudodamos kultūrine Europos įvairove ir jungdamos ją į tinklą, turinio įmonės sukuria pridėtinės vertės“. 2007 m. paskelbtoje Europos kultūros darbotvarkėje nustatyta strateginė politikos sistema, skirta pagrindiniams kultūros srities uždaviniams spręsti, o 2009 m. gegužės mėn. Tarybos išvadose dėl kultūros kaip kūrybiškumo ir novatoriškumo skatinimo priemonės pabrėžiamas konkretus kultūros indėlis į kūrybiškumą ir inovacijas ir raginama suformuluoti plačią inovacijų sąvoką, kuri būtų įtraukta į Lisabonos strategiją po 2010 m. Tai taip pat labai svarbu įgyvendinant Europos Komisijos iniciatyvą i2010, kuria siekiama stiprinti IRT sektoriaus konkurencingumą ir sukurti bendrą Europos informacinę erdvę.

(6)

Didesnis žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas padėtų siekti Lisabonoje Europos Vadovų Tarybos Europos Sąjungai iškeltų ir iniciatyvoje i2010 nustatytų tikslų, visų pirma, dėl konkurencingesnės žinių ekonomikos, taip pat prisidedant prie atviresnės informacinės visuomenės kūrimo.

(7)

2006 m. pabaigoje vykusios viešos konsultacijos parodė, kad Europoje taikoma nevienoda tvarka ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygis taip pat nevienodas. Kartu pripažįstama, kad nėra sutartų kriterijų ar standartų, kuriais remiantis būtų vertinamas žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas, ir kad būtini didesnio masto ir ilgesnės trukmės moksliniai tyrimai, kad būtų galima nustatyti šiuos kriterijus.

(8)

Kaip pripažįstama 2007 m. antroje pusėje Komisijos užsakymu atliktame tyrime „Dabartinės žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo tendencijos ir požiūriai į jį Europoje“, yra keletas kliūčių žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo plėtrai Europos lygmeniu. Visų pirma, trūksta bendros vizijos, nacionalinės, regioninės ir vietos iniciatyvos Europoje nepakankamai pastebimos, taip pat stinga europinių tinklų ir nepakankamai koordinuojama suinteresuotųjų šalių veikla.

(9)

Būtų labai svarbu sugebėti analizuoti, pabrėžti ir skleisti šios srities geriausią patirtį visoje Europos Sąjungoje ir kurti bei puoselėti suinteresuotųjų šalių europinius tinklus tarp.

(10)

Jei Europos piliečiai, kaip žiniasklaidos priemonių vartotojai, galėtų priimti įvairius informacija grįstus sprendimus, tai prisidėtų prie Europos audiovizualinės ir turinio sektoriaus konkurencingumo.

(11)

Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas susijęs su gebėjimu naudotis žiniasklaidos priemonėmis, suprasti ir kritiškai vertinti įvairius žiniasklaidos bei žiniasklaidos turinio aspektus ir užmegzti ryšius įvairiuose kontekstuose.

(12)

Dėl skaitmeninių kūrinių sklaidos ir vis gausėjančių jų platinimo platformų internete ir naudojantis judriuoju ryšiu, kyla naujų uždavinių, susijusių su žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumu. Šiandienos pasaulyje piliečiai turi vystyti analitinio mąstymo įgūdžius, kurie leistų protiniu ir emociniu lygmeniu geriau suprasti skaitmenines žiniasklaidos priemones.

(13)

Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas apima visas žiniasklaidos priemones. Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo tikslas – gilinti žmonių žinias apie daugybę žiniasklaidos pranešimų, su kuriais jie susiduria kasdieniame gyvenime, formų. Žiniasklaidos pranešimai – tai programos, filmai, vaizdai, tekstai, garsai ir interneto svetainės, perduodami įvairiomis ryšių formomis.

(14)

Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas atlieka svarbų vaidmenį plačiau informuojant apie Europos audiovizualinį paveldą ir kultūrinę tapatybę, taip pat gilinant žinias ir skatinant susidomėjimą audiovizualiniu paveldu ir naujausiais Europos kultūros kūriniais.

(15)

Šiandienos informacinėje visuomenėje žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas yra susijęs su įtrauktimi ir pilietiškumu. Šie įgūdžiai esminiai ne tik jaunimui, bet ir suaugusiems ir pagyvenusiems asmenims, tėvams, mokytojams ir žiniasklaidos specialistams. Naudodamiesi internetu ir skaitmeninėmis technologijomis vis daugiau europiečių gali kurti ir skleisti vaizdus, informaciją ir turinį. Dabar žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas laikomas viena iš būtinų aktyvaus ir visaverčio pilietiškumo sąlygų, kad būtų užkirstas kelias socialinei atskirčiai ir sumažintas tokios atskirties pavojus.

(16)

Visuomenė, kurios atstovai yra raštingi žiniasklaidos priemonių naudojimo srityje, kartu būtų ir žiniasklaidos pliuralizmo ir nepriklausomumo akstinas, ir esminė prielaida. Galimybė skirtingomis kalbomis išreikšti skirtingas nuomones ir idėjas, kuriomis atstovaujama skirtingoms grupėms, viename ir keliuose visuomenės sluoksniuose turi teigiamą poveikį tokioms vertybėms kaip įvairovė, tolerancija, skaidrumas, nešališkumas ir dialogas. Todėl visose visuomenės grupėse turėtų būti skatinama žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo plėtra ir atidžiai sekama šio proceso pažanga.

(17)

Demokratija grindžiama aktyviu piliečių dalyvavimu bendruomenės gyvenime, o tapę raštingi žiniasklaidos priemonių naudojimo srityje jie įgytų įgūdžius, kurių reikia kasdieniam informacijos srautui, platinamam naudojantis naujomis ryšių technologijomis, suvokti.

(18)

Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo klausimą reikėtų spręsti skirtingais būdais ir skirtingais lygmenimis. Valstybės narės pirmiausia atsakingos už tai, kad žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas būtų įtrauktas į mokyklos mokymo programą visais lygmenimis. Vietos valdžios institucijos taip pat vaidina labai svarbų vaidmenį, nes jos yra arti piliečių ir remia neformaliojo švietimo sektoriaus iniciatyvas. Pilietinė visuomenė taip pat turėtų aktyviai prisidėti siekiant gerinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, taikydama metodą „iš apačios į viršų“.

(19)

Įgyvendinant Komisijos iniciatyvas, kaip antai MEDIA 2007 (2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1718/2006/EB dėl Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo (7)) ir Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą (2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/65/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (8)), kurių tikslas didinti Europos audiovizualinės ir turinio sektoriaus konkurencingumą, būtų prisidėta prie žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skatinimo.

(20)

Komisija planuoja prižiūrėti, kokios pastangos dedamos audiovizualinės žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo ir su komerciniais pranešimais susijusio žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo srityse, kaip numatyta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 37 konstatuojamojoje dalyje, ypač pasitelkusi Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ryšių komitetą ir vykdydama direktyvos 26 straipsnyje numatytą įpareigojimą teikti ataskaitas.

(21)

Komisija skatins žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo mokslinių tyrimų projektus, vykdomus įgyvendinant esamas programas. Visų pirma, Komisija ketina pradėti tyrimą, koks yra informuotumo apie pavojus, susijusius su asmens duomenų platinimu interneto aplinkoje, lygis, ir tyrimą, kaip patobulinti naudojimosi paieškos priemonėmis būdus.

(22)

Į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo iniciatyvas reikėtų įtraukti informuotumo apie autorių teisių vaidmenį aspektą.

(23)

Tokie klausimai, kaip asmens duomenų tvarkymas informacijos ir ryšių tinkluose, ypač tais atvejais, kai vartotojams siekiama pateikti specialiai jiems pritaikytus pasiūlymus, ir iškylantys uždaviniai, susiję su asmens duomenų apsauga ir pagarba privatumui, turi būti nagrinėjami įgyvendinant žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo iniciatyvas. Iš tiesų, informacijos ir ryšių tinklai suteikia naudotojams naujų galimybių; tačiau jais besinaudojantiems asmenims gali kilti naujų pavojų, kaip antai asmens duomenų vagystės, diskriminacinis profilio nustatymas arba nuolatinis stebėjimas. Komisijos komunikate dėl duomenų apsaugos stiprinimo naudojant privatumo didinimo technologijas (PDT) (9) nagrinėjami šie susirūpinimą keliantys klausimai ir pateikiami galimi jų sprendimai.

(24)

Atsižvelgiant į labai vertingą leidybos sektoriaus patirtį žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo realiame (angl. offline) pasaulyje srityje ir į tai, kad šis sektorius vis dažniau pereina prie skaitmeninio turinio kūrimo ir platinimo, reikėtų užtikrinti, kad tradiciniai leidėjai aktyviai dalyvautų įgyvendinant skaitmeninės žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo iniciatyvas.

(25)

Komisija ketina toliau siekti sutarimo dėl pagrindinių žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo (apibrėžimo ir tikslų) aspektų ir remti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skaitmeninėje aplinkoje nagrinėjimą ir geriausios patirties, įskaitant geriausią patirtį, susijusią su Europos žiniasklaidos sektoriaus ekonomika, mainus, visų pirma, rengdama Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ryšių komiteto (10) susitikimus, skatindama ir remdama renginius, organizuojamus pagal MEDIA 2007 programą (11), bendradarbiaudama su kitomis Europos institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai Europos Taryba, UNESCO ir Jungtinių Tautų Civilizacijų aljansas, ir skatindama viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo srityje,

REKOMENDUOJA:

I.

Valstybėms narėms bendradarbiaujant su už audiovizualinių ir elektroninių ryšių reguliavimą atsakingomis valdžios institucijomis ir, prireikus, su duomenų apsaugos priežiūros institucijomis:

1.

parengti ir įgyvendinti bendro reguliavimo iniciatyvas, kurias vykdant pagrindinės suinteresuotosios šalys priimtų elgesio kodeksus, ir skatinti savireguliavimo iniciatyvas bei gaires II dalyje žiniasklaidos sektoriui nustatytomis temomis;

2.

remiantis nauju Komisijos tyrimu apie žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygių Europoje vertinimo kriterijus, skatinti sistemingus mokslinius tyrimus, vykdant žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skaitmeninėje aplinkoje įvairių aspektų tyrimus ir projektus, ir stebėti bei vertinti, ar žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygiai pakilo;

3.

konferencijose ir kituose viešuose renginiuose pradėti diskusijas apie tai, kad žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą reikėtų įtraukti į privalomą mokymo programą ir į bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų, nustatytų 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų, sąrašą;

4.

dar labiau stengtis didinti informuotumą apie nacionalinį ir Europos audiovizualinį paveldą, vykdant piliečiams skirtas nacionalines informavimo kampanijas;

5.

gerinti informuotumą vykdant mokymus, rengiant informavimo dienas ir platinant informacijos paketus apie riziką, susijusią su asmens duomenų tvarkymu informacijos ir ryšių tinkluose, ir šioje srityje ugdyti vartotojus, ypač jaunimą, jų tėvus bei mokytojus.

II.

Žiniasklaidos sektorius prisiima daugiau įsipareigojimų suteikti priemonių, reikalingų žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygiui gerinti, ir:

1.

vykdant informavimo kampanijas sistemingai skleisti žinias apie tai, kaip skaitmeniniame pasaulyje kuriama, redaguojama ir platinama informacija ir kūriniai, įskaitant informavimą apie tai, kaip veikia paieškos priemonės ir kaip geriau jomis naudotis;

2.

organizuojant informavimo kampanijas suteikti piliečiams aiškią informaciją, kuria lengva naudotis, apie komercinių pranešimų kūrimo metodus, ypač apie prekių rodymą, reklamą internete ir būdus, kaip tiksliau nustatyti ribas tarp prekybos ir turinio;

3.

sukūrus specialiai jaunimui skirtus informacijos paketus, suteikti piliečiams informacijos apie tai, kaip tvarkomi jų asmens duomenys rengiant specialiai jiems pritaikytus pasiūlymus, ypač apie interaktyvią reklamą, visapusiškai laikantis galiojančių teisinių nuostatų;

4.

rengiant informavimo dienas aktyviai informuoti piliečius apie tai, kaip veikia kūrybinė ekonomika ir koks joje autorių teisių vaidmuo.

III.

Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2009 m. rugpjūčio 20 d.

Komisijos vardu

Viviane REDING

Komisijos narė


(1)  OL C 325, 2002 12 24, p. 1.

(2)  COM (2007) 833 galutinis.

(3)  2008/2129 (INI), 2008 m. lapkričio 24 d.

(4)  2008/C 140/08.

(5)  CdR 94/2008.

(6)  http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=REPORT&reference=A6-2005-0278&language=EN

(7)  OL L 327, 2006 11 24, p. 12.

(8)  OL L 332, 2007 12 18, p. 27.

(9)  COM (2007) 228 galutinis, 2007 m. gegužės 2 d.

(10)  Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, žr. Direktyvą 2007/65/EB.

(11)  Sprendimas Nr. 1718/2006/EB.