31.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 200/1

(1)

Vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Šiuo tikslu veikia išsami Bendrijos variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo sistema, nustatyta 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatančia motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (3).

(2)

Šis reglamentas yra atskiras reglamentas, parengtas Bendrijos tipo patvirtinimo procedūros, numatytos Direktyvoje 2007/46/EB, tikslams. Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti tos direktyvos IV, VI, XI ir XV priedus.

(3)

Šis reglamentas nepažeidžia vienos pakopos tipo ar mišraus tipo patvirtinimo procedūros, nustatytos Direktyvos 2007/46/EB 6 straipsnyje.

(4)

Siekiant išvengti, kad valstybės narės taikytų skirtingus reikalavimus, ir visoje Bendrijoje užtikrinti aukšto lygio kelių saugumą ir aplinkosaugą, Bendrijos lygiu buvo suderinti variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į daugelį saugos ir aplinkosaugos nuostatų, techniniai reikalavimai.

(5)

Todėl šiuo reglamentu taip pat siekiama didinti Bendrijos automobilių pramonės konkurencingumą, sudarant valstybėms narėms sąlygas vykdyti veiksmingą rinkos priežiūrą, bei užtikrinti, kad pateikiant susijusius produktus į rinką būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų išsamių tipo patvirtinimo reikalavimų.

(6)

Esant padangų oro slėgio stebėjimo sistemoms, kuriomis gerinama padangų sauga ir aplinkosaugos charakteristikos, tikslinga nustatyti reikalavimus tiek dėl variklinių transporto priemonių bendrosios saugos, tiek dėl padangų aplinkosaugos charakteristikų.

(7)

Europos Parlamento prašymu Bendrijos transporto priemones reglamentuojantiems teisės aktams buvo taikomas naujas reguliavimo metodas. Todėl šiame reglamente reikėtų nustatyti tik esmines nuostatas dėl transporto priemonių saugos ir su padangomis susijusio išmetamo CO2 kiekio ir keliamo triukšmo lygio, nes techniniai reikalavimai turėtų būti nustatyti įgyvendinimo priemonėmis, patvirtintomis pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4).

(8)

Visų pirma, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai apibrėžti nuostatas dėl specialiųjų procedūrų, bandymų ir reikalavimų, taikomų tvirtinant variklinių transporto priemonių, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipą; aiškiau apibrėžti charakteristikas, kurias turi atitikti padanga, kad ją būtų galima laikyti specialaus naudojimo padanga, profesionaliai naudoti skirta visureigio padanga, sustiprinta padanga, labai didelio krovumo padanga, žiemine padanga, T tipo laikinojo naudojimo atsargine padanga ar frikcine padanga; nustatyti konkrečius saugos reikalavimus transporto priemonėms, skirtoms valstybėse narėse vežti keliais pavojingus krovinius; nuspręsti tam tikroms M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms ar jų klasėms netaikyti įpareigojimo įdiegti pažangiąsias staigaus stabdymo sistemas ir (arba) įspėjimo apie nukrypimą nuo kelio juostos sistemas; keisti padangų pasipriešinimo riedėjimui ir riedėjimo triukšmo ribines vertes, atsižvelgiant į bandymų procedūrų pakeitimus, nemažinant aplinkos apsaugos lygio; nustatyti padangų keliamo triukšmo lygio nustatymo procedūros taisykles; sutrumpinti padangų, kurios neatitinka šiame reglamente ir jo įgyvendinimo priemonėse nustatytų reikalavimų, pardavimo laikotarpį; ir iš dalies pakeisti IV priedą, siekiant įtraukti Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos taisykles (JTEEK taisyklės), kurios yra privalomos pagal 1997 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimą 97/836/EB dėl Europos bendrijos prisijungimo prie Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos susitarimo dėl suvienodintų techninių normų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų (5). Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(9)

Be šiuo metu svarstomos Komisijos iniciatyvos, pagal kurią siekiama nustatyti kelių klasifikavimo sistemą, per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl ES kelių klasifikacijos pagal keliuose keliamą triukšmą, kuri papildys variklinių transporto priemonių eismo keliamo triukšmo kartografavimą, siekiant nustatyti tinkamus prioritetus ir kelio dangos reikalavimus, taip pat nustatyti didžiausias keliuose keliamo triukšmo ribas.

(10)

Pažangiųjų transporto priemonių saugos sistemų techninė pažanga suteikia daugiau galimybių mažinti nukentėjusiųjų nuo nelaimingų atsitikimų skaičių. Siekiant sumažinti nukentėjusiųjų nuo nelaimingų atsitikimų skaičių, būtina įdiegti kai kurias svarbias naujas technologijas.

(11)

Privalomas ir nuoseklus moderniausių padangų gamybos technologijų ir mažo pasipriešinimo riedėjimui padangų naudojimas yra labai svarbus siekiant sumažinti kelių eismo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalį transporto sektoriuje, tuo pat metu skatinant naujovių diegimą ir užimtumą Bendrijos automobilių pramonėje bei jos konkurencingumą.

(12)

Siekiant supaprastinti tipo patvirtinimą reglamentuojančius teisės aktus pagal galutinėje CARS 21 aukšto lygio grupės ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, tikslinga panaikinti keletą direktyvų nemažinant kelių eismo dalyvių apsaugos lygio. Tose direktyvose išdėstytus reikalavimus reikėtų perkelti į šį reglamentą ir, kai tinka, pakeisti nuorodomis į atitinkamas JTEEK taisykles, kurios buvo įtrauktos į Bendrijos teisę remiantis Sprendimu 97/836/EB. Siekiant sumažinti tipo patvirtinimo proceso administracinę naštą, tikslinga leisti transporto priemonių gamintojams gauti tipo patvirtinimą šio reglamento tikslais, jei tinkama, gaunant patvirtinimą pagal atitinkamas šio reglamento IV priede išvardytas JTEEK taisykles.

(13)

Tikslinga, kad transporto priemonės būtų projektuojamos, konstruojamos ir renkamos taip, kad jose esančių asmenų ir kitų kelių eismo dalyvių sužeidimo rizika būtų kuo mažesnė. Šiuo tikslu gamintojai turi užtikrinti, kad transporto priemonės atitiktų šiame reglamente ir jo įgyvendinimo priemonėse nustatytus atitinkamus reikalavimus. Į tas nuostatas reikėtų įtraukti reikalavimus, susijusius su transporto priemonės konstrukciniu vientisumu, sistemomis, padedančiomis vairuotojui kontroliuoti transporto priemonę, užtikrinančiomis matomumą ir informuojančiomis jį apie transporto priemonės būklę ir aplinką, transporto priemonės apšvietimo sistemomis, transporto priemonėje esančių asmenų apsaugos sistemomis, transporto priemonės išore ir reikmenimis, transporto priemonės mase ir matmenimis, transporto priemonės padangomis ir pažangiosiomis transporto priemonės sistemomis bei kitais įvairiais elementais, tačiau jais neapsiriboti. Be to, transporto priemonės turi atitikti specialiąsias nuostatas dėl tam tikrų krovininių transporto priemonių ir jų priekabų arba tam tikrais atvejais – specialiąsias nuostatas dėl autobusų.

(14)

Sudarant naujų specialiųjų transporto priemonių tipo patvirtinimo reikalavimų įvedimo tvarkaraštį, reikėtų atsižvelgti į šių reikalavimų techninį pagrįstumą. Paprastai reikalavimus pirmiausia reikėtų taikyti tik naujų tipų transporto priemonėms. Kad esamų tipų transporto priemonės atitiktų reikalavimus, reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Be to, padangų oro slėgio stebėjimo sistemas pirmiausia reikėtų privalomai įdiegti tik keleiviniuose automobiliuose. Kitus pažangius saugos elementus pirmiausia reikėtų privalomai įdiegti tik sunkiasvorėse krovininėse transporto priemonėse.

(15)

Komisija turėtų ir toliau vertinti, kiek techniškai ir ekonomiškai pagrįsti ir parengti pateikti į rinką kiti pažangūs saugos elementai, ir ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 1 d., o vėliau – kas trejus metus pateikti ataskaitą, įskaitant, jei reikia, pasiūlymus iš dalies pakeisti šį reglamentą.

(16)

Komisija turėtų įvertinti, ar įmanoma išplėsti nuostatos dėl privalomojo padangų oro slėgio stebėjimo sistemų, įspėjimo apie nukrypimą nuo kelio juostos sistemų ir pažangiųjų staigaus stabdymo sistemų diegimo taikymo sritį įtraukiant kitų kategorijų transporto priemones, ir prireikus pasiūlyti iš dalies pakeisti šį reglamentą.

(17)

Komisija turėtų vertinti, ar įmanoma griežtinti padangų sukibimo važiuojant šlapia danga reikalavimus, ir prireikus pasiūlyti iš dalies pakeisti šį reglamentą. Valstybės narės turėtų užtikrinti veiksmingą rinkos priežiūrą.

(18)

Visomis saugos didinimo ir išmetamo CO2 kiekio bei eismo keliamo triukšmo mažinimo galimybėmis galima pasinaudoti tik tuo pat metu diegiant ženklinimo sistemą, kurią taikant vartotojai būtų informuojami apie padangų eksploatavimo savybes.

(19)

Tikslinga įgyvendinti 2007 m. vasario 7 d. Komisijos komunikate „Bendrijos strategijos dėl lengvųjų automobilių ir nedidelės galios prekybos transporto priemonių išmetamų CO2 dujų mažinimo persvarstymo rezultatai“ paskelbtas priemones, kuriomis siekiama mažinti dėl padangų išmetamo CO2 kiekį. CO2 kiekį reikėtų mažinti naudojant tiek mažo pasipriešinimo riedėjimui padangas, tiek padangų oro slėgio stebėjimo sistemas. Taip pat tikslinga nustatyti reikalavimus, kuriais siekiama mažinti padangų ir kelio dangos keliamą triukšmą, ir reikalavimus dėl sukibimo važiuojant šlapia danga, kuriais užtikrinamas padangų saugos lygis. Susijęs įgyvendinimo tvarkaraštis turėtų būti parengtas atsižvelgiant į visų šių reikalavimų įgyvendinimo sudėtingumą. Visų pirma dėl riedėjimo triukšmui taikomų reikalavimų įgyvendinimo sudėtingumo ir atsižvelgiant į laiką, kurio pramonei reikia esamoms padangų linijoms pakeisti, tikslinga numatyti ilgesnį esamų tipų naujų padangų riedėjimo triukšmui taikomų reikalavimų įgyvendinimo laikotarpį.

(20)

Kai kurių rūšių padangos, įskaitant profesionaliai naudoti skirtas visureigio padangas, kurioms taikomi greičio apribojimai, ir tik iki 1990 m. registruotoms transporto priemonėms skirtas padangas, gali būti gaminamos labai mažais kiekiais. Todėl tokių rūšių padangoms tikslinga netaikyti tam tikrų šiame reglamente ir jo įgyvendinimo priemonėse nustatytų reikalavimų, jei tokie reikalavimai nesuderinami su padangų naudojimu arba jeigu dėl jų kyla neproporcingai didelė papildoma našta.

(21)

Kalbant apie atnaujintas padangas, Komisija turėtų tinkamai įvertinti šį sektorių dalyvaujant visoms suinteresuotosioms šalims ir nustatyti, ar reikia pritaikyti reglamentavimo tvarką.

(22)

Tam tikrų konkrečių kategorijų padangų atveju tikslinga nustatyti pasipriešinimo riedėjimui ar riedėjimo keliamo triukšmo ribinių verčių išimtis, siekiant atsižvelgti į šių kategorijų padangų konstrukcijos ir eksploatavimo ypatumus. Visų pirma tikslinga nustatyti tokias išimtis padangų, skirtų užtikrinti geresnes sukibimo ir stabdymo savybes itin sunkiomis žiemos sąlygomis, atveju.

(23)

Specialaus naudojimo padangos naudojamos transporto priemonėse, važiuojančiose statybos, miško darbų ir kasybos vietose, taigi šios padangos visų pirma skirtos užtikrinti didesnį veiksmingumą bekelės sąlygomis, nei padangos, kurios naudojamos tik keliuose. Norint užtikrinti tokį veiksmingumą minėtosios padangos gaminamos iš medžiagų, kurios užtikrina didesnį šių padangų atsparumą, palyginti su normaliomis padangomis, o šių padangų protektoriaus raštą sudaro blokeliai. Kadangi dėl šių svarbių konstrukcijos ypatumų specialaus naudojimo padangos kelia daugiau triukšmo nei normalios padangos, joms turėtų būti leidžiama kelti daugiau triukšmo nei normalioms padangoms.

(24)

Elektroninės stabilumo kontrolės sistemos, pažangiosios staigaus stabdymo sistemos ir įspėjimo apie nukrypimą nuo kelio juostos sistemos turi didelį potencialą gerokai sumažinti nukentėjusiųjų nuo nelaimingų atsitikimų skaičių. Todėl Komisija, laikydamasi JTEEK taisyklių, turėtų nustatyti tokioms sistemoms taikomus reikalavimus tų kategorijų transporto priemonėms, kuriose prasminga tokias sistemas taikyti ir kurių atveju įrodoma, kad tokios sistemos padidins bendrą saugos lygį. Prieš pradedant įgyvendinti šiuos reikalavimus reikėtų duoti pakankamai laiko patvirtinti įgyvendinimo priemones, o vėliau – tobulinti ir pritaikyti šias sudėtingas technologijas transporto priemonėse.

(25)

Nuo 2011 m., kalbant apie naujų tipų patvirtinimą, ir nuo 2014 m., kalbant apie naujas transporto priemones, privalomo elektroninių stabilumo kontrolės sistemų diegimo sunkiasvorėse transporto priemonėse įgyvendinimo terminai turėtų atitikti šiame reglamente nustatytas datas.

(26)

Prieš įdiegiant elektronines stabilumo kontrolės sistemas Komisija turėtų imtis priemonių ir vykdyti kampanijas, kurių metu būtų informuojama apie šių sistemų veiksmingumą ir skatinamas jų pardavimas. Be to, Komisija turėtų stebėti kainų pokyčius, kad nustatytų, ar naujų automobilių kainos yra neproporcingai didinamos dėl to, kad automobiliai įrengiami pagal naujus saugos standartus.

(27)

Šio reglamento pagrindu siūlomos būsimos priemonės arba procedūros, kurios turi būti įgyvendinamos jį taikant, turėtų atitikti principus, nustatytus 2007 m. vasario 7 d. Komisijos komunikate dėl konkurencingos automobilių pramonės reglamentavimo sistemos 21-ajame amžiuje. Siekiant geresnio reglamentavimo ir supaprastinimo, taip pat siekiant išvengti nuolatinio galiojančių Bendrijos teisės aktų atnaujinimo techninių reikalavimų klausimais, šiame reglamente visų pirma turėtų būti pateiktos nuorodos į galiojančius tarptautinius standartus ir taisykles, dar kartą nepateikiant jų teksto Bendrijos teisinėje sistemoje.

(28)

Svarbu, kad sistemų, kurioms taikomas šis reglamentas, atsarginėms detalėms būtų taikomi lygiaverčiai saugos reikalavimai ir tvirtinimo procedūros. Todėl tikslinga numatyti, kad reikia patvirtinti atsargines detales ir atskirus techninius mazgus.

(29)

Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus šio reglamento nuostatas, ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Tos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(30)

Šis reglamentas susijęs su 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (6) ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 443/2009, nustatančiu naujų lengvųjų automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (7). Visų pirma, su išmetamo CO2 kiekio mažinimu susijusios šiame reglamente nustatytos priemonės turėtų būti kuo labiau susietos su papildomomis priemonėmis, skirtomis sumažinti išmetamo CO2 kiekį dar 10 g, remiantis 130 g baziniu išmetamo CO2 kiekio tikslu.

(31)

Komisija, taikydama labiau integruotą metodą, laiku turėtų pasiūlyti naujų šio reglamento pakeitimų ar pateikti kitų pasiūlymų, atsižvelgdama į išsamų poveikio vertinimą, susijusį su visomis galimomis papildomomis priemonėmis, kurias taikant būtų galima pasiekti norimus išmetamo CO2 kiekio tikslus, įtraukiant kitas rinkoje prieinamas technologijas, įskaitant padangų slėgio išsaugojimo technologijas, kelių dangos gerinimą ir bet kokias kitas aktualias naujas technologijas, taip pat oro kondicionavimo veiksmingumo reikalavimus, kurie jau turi ar gali turėti aiškios įtakos padangų pasipriešinimui riedėjimui arba transporto priemonės vartojamo kuro taupymui bei išmetamo CO2 kiekiui.

(32)

Sprendžiant keliuose keliamo triukšmo problemą reikėtų taikyti nuoseklų ir išsamų metodą. Šiuo metu peržiūrimas su didele kelių dangos įtaka keliuose keliamam triukšmui susijęs standartas ISO 10844, į kurį reikėtų atsižvelgti siekiant toliau gerinti kelių dangą. Valstybės narės turėtų daugiau investuoti, siekdamos pagerinti savo kelių dangą pagal galiojančius ISO standartus. Be to, reikėtų parengti išsamią keliamo triukšmo politiką, kuri apimtų visas transporto sistemas, be kelių transporto keliamo triukšmo taip pat įtraukiant aviacijos ir geležinkelio keliamą triukšmą.

(33)

Pradėjus taikyti šiame reglamente naujų transporto priemonių, naujų sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų atžvilgiu nustatytus reikalavimus, reikėtų panaikinti šias direktyvas:

(34)

Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti vidaus rinkos veikimo nustačiusios bendrus techninius reikalavimus, taikomus transporto priemonių ir padangų saugai ir aplinkosaugos charakteristikoms, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jo masto to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

1.

variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo reikalavimai dėl jų saugos;

2.

variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo reikalavimai, susiję su padangų oro slėgio stebėjimo sistemomis, dėl jų saugos, kuro vartojimo veiksmingumo ir išmetamo CO2 kiekio, ir su pavarų perjungimo indikatoriais, dėl jų kuro vartojimo veiksmingumo ir išmetamo CO2 kiekio; ir

3.

naujai pagamintų padangų tipo patvirtinimo reikalavimai dėl jų saugos, pasipriešinimo riedėjimui charakteristikų ir riedant keliamo triukšmo lygio.

a)

transporto priemonės konstrukcinio vientisumo, įskaitant smūginius bandymus;

b)

sistemų, padedančių vairuotojui kontroliuoti transporto priemonę, įskaitant vairavimo, stabdymo ir elektronines stabilumo kontrolės sistemas;

c)

sistemų, užtikrinančių vairuotojo matomumą ir informuojančių vairuotoją apie transporto priemonės būklę ir aplinką, įskaitant stiklus, veidrodėlius ir vairuotojo informavimo sistemas;

d)

transporto priemonės apšvietimo sistemų;

e)

transporto priemonėje esančių asmenų apsaugos, įskaitant vidaus įtaisus, atramas galvai, saugos diržus, ISOfix tvirtinimo įtaisus arba įmontuojamąsias vaikų apsaugos priemones ir transporto priemonės dureles;

f)

transporto priemonės išorės ir reikmenų;

g)

elektromagnetinio suderinamumo;

h)

garsinio įspėjimo įtaisų;

i)

šildymo sistemų;

j)

įtaisų, kuriais transporto priemonė apsaugoma nuo neteisėto naudojimo;

k)

transporto priemonės atpažinties sistemų;

l)

masės ir matmenų;

m)

elektros saugos;

n)

pavarų perjungimo indikatorių.

a)

padangoms, kurių leidžiamas važiavimo greitis mažesnis kaip 80 km/h;

b)

padangoms, kurių nominalusis ratlankio skersmuo neviršija 254 mm arba yra ne mažesnis kaip 635 mm;

c)

T tipo laikinojo naudojimo atsarginėms padangoms;

d)

transporto priemonėse, kurios pirmą kartą įregistruotos iki 1990 m. spalio 1 d., sumontuoti skirtoms padangoms;

e)

padangoms su papildomais frikcijos gerinimo įtaisais.

a)

M2 ir M3 kategorijų transporto priemonėse, išskyrus transporto priemones su daugiau kaip trimis ašimis, sujungtus autobusus ir tolimojo susisiekimo autobusus, taip pat I klasės ar A klasės autobusus;

b)

N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėse, išskyrus transporto priemones su daugiau kaip trimis ašimis, puspriekabių vilkikus, kurių bendroji masė yra 3,5–7,5 tonos, ir Direktyvos 2007/46/EB II priedo A skirsnio 5.7 ir 5.8 punktuose apibrėžtas specialios paskirties transporto priemones;

c)

O3 ir O4 kategorijų transporto priemonėse su pneumatine pakaba, išskyrus transporto priemones su daugiau kaip trimis ašimis, itin sunkiems kroviniams vežti skirtas priekabas ir priekabas, kuriose įrengtos stovintiems keleiviams skirtos vietos.

a)

EB tipo patvirtinimą arba nacionalinį tipo patvirtinimą šiuose straipsniuose ir jų įgyvendinimo priemonėse nurodytoms kategorijoms priskiriamoms naujų tipų transporto priemonėms, jeigu tokios transporto priemonės neatitinka šio reglamento ir jo įgyvendinimo priemonių; ir

b)

EB sudėtinių dalių ir (arba) atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimą tokioms transporto priemonėms skirtoms naujų tipų sudėtinėms dalims ir atskiriems techniniams mazgams, jeigu tokios sudėtinės dalys ar atskiri techniniai mazgai neatitinka šio reglamento ir jo įgyvendinimo priemonių.

a)

pripažįsta tuose straipsniuose nurodytoms kategorijoms priskiriamų naujų transporto priemonių atitikties sertifikatus nebegaliojančiais pagal Direktyvos 2007/46/EB 26 straipsnį ir draudžia tokias transporto priemones registruoti, parduoti ir eksploatuoti, jeigu tokios transporto priemonės neatitinka šio reglamento ir jo įgyvendinimo priemonių; ir

b)

draudžia parduoti ir eksploatuoti tokioms transporto priemonėms skirtas naujas sudėtines dalis arba atskirus techninius mazgus, jeigu tokios sudėtinės dalys ar atskiri techniniai mazgai neatitinka šio reglamento ir jo įgyvendinimo priemonių.

a)

pripažįsta M, N ir O kategorijų naujų transporto priemonių atitikties sertifikatus nebegaliojančiais pagal Direktyvos 2007/46/EB 26 straipsnį ir draudžia tokias transporto priemones registruoti, parduoti ir eksploatuoti, jeigu tokios transporto priemonės neatitinka šio reglamento ir jo įgyvendinimo priemonių; ir

b)

draudžia parduoti ir eksploatuoti tokioms transporto priemonėms skirtas naujas padangas, jeigu tokios padangos neatitinka šio reglamento ir jo įgyvendinimo priemonių.

a)

dėl priežasčių, susijusių su II priedo B dalies 2 lentelėje nustatytomis C1 ir C2 klasės padangų pasipriešinimo riedėjimui ribinėmis vertėmis, M, N ir O kategorijų naujų transporto priemonių atitikties sertifikatus pripažįsta nebegaliojančiais pagal Direktyvos 2007/46/EB 26 straipsnį ir draudžia tokias transporto priemones registruoti, parduoti bei eksploatuoti, jeigu tokios transporto priemonės neatitinka šio reglamento ir jo įgyvendinimo priemonių; ir

b)

draudžia parduoti ir eksploatuoti tokioms transporto priemonėms skirtas naujas padangas, jeigu tokios padangos neatitinka II priedo B dalies 2 lentelėje nustatytų pasipriešinimo riedėjimui ribinių verčių.

a)

dėl priežasčių, susijusių su II priedo B dalies 2 lentelėje nustatytomis C3 klasės padangų pasipriešinimo riedėjimui ribinėmis vertėmis, M, N ir O kategorijų naujų transporto priemonių atitikties sertifikatus pripažįsta nebegaliojančiais pagal Direktyvos 2007/46/EB 26 straipsnį ir draudžia tokias transporto priemones registruoti, parduoti bei eksploatuoti, jeigu tokios transporto priemonės neatitinka šio reglamento ir jo įgyvendinimo priemonių; ir

b)

draudžia parduoti ir eksploatuoti tokioms transporto priemonėms skirtas naujas padangas, jeigu tokios padangos neatitinka II priedo B dalies 2 lentelėje nustatytų pasipriešinimo riedėjimui ribinių verčių.

a)

atsisakyti suteikti naujo tipo transporto priemonės EB tipo patvirtinimą arba nacionalinį tipo patvirtinimą arba naujo tipo sudėtinės dalies ar atskiro techninio mazgo EB sudėtinės dalies ir (arba) atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimą, jeigu tokia transporto priemonė, sudėtinė dalis arba atskiras techninis mazgas atitinka šį reglamentą ir jo įgyvendinimo priemones; arba

b)

drausti registruoti, parduoti ar eksploatuoti naują transporto priemonę arba drausti parduoti ar eksploatuoti naują sudėtinę dalį ar atskirą techninį mazgą, jeigu minėta transporto priemonė, sudėtinė dalis ar atskiras techninis mazgas atitinka šį reglamentą ir jo įgyvendinimo priemones.

a)

išsamias taisykles, susijusias su specialiomis variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo pagal 5–12 straipsnių nuostatas procedūromis, bandymais ir techniniais reikalavimais;

b)

išsamias taisykles, susijusias su konkrečiais transporto priemonių, skirtų valstybėse narėse vežti keliais pavojingus krovinius, saugos reikalavimais, atsižvelgiant į JTEEK taisyklę Nr. 105;

c)

tikslesnę fizinių charakteristikų ir eksploatavimo reikalavimų, kuriuos turi atitikti padanga, kad ją būtų galima pripažinti specialaus naudojimo padanga, profesionaliai naudoti skirta visureigio padanga, sustiprinta padanga, labai didelio krovumo padanga, žiemine padanga, T tipo laikinojo naudojimo atsargine padanga arba frikcine padanga pagal 3 straipsnio 2 dalies 8–13 punktus, apibrėžtį;

d)

priemones, nustatančias padangų pasipriešinimo riedėjimui ir riedėjimo keliamo triukšmo ribinių verčių, nustatytų II priedo B ir C dalyse, pakeitimus, kurių reikia atsižvelgiant į bandymų procedūrų pakeitimus, tačiau nemažinant aplinkos apsaugos lygio;

e)

padangų keliamo triukšmo lygių, nurodytų II priedo C dalies 1 punkte, nustatymo procedūros išsamias taisykles;

f)

priemones, nustatančias IV priedo pakeitimus, siekiant įtraukti JTEEK taisykles, kurios yra privalomos pagal Sprendimo 97/836/EB 4 straipsnio 4 dalį.

a)

priemones, pagal kurias tam tikroms M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms ar jų klasėms netaikoma pareiga įrengti 10 straipsnyje nurodytas pažangiąsias transporto priemonių sistemas, jei atlikus sąnaudų ir naudos analizę ir atsižvelgus į visus susijusius saugos aspektus paaiškėja, kad tokios sistemos netinkamos tam tikrai transporto priemonei ar transporto priemonių klasei;

b)

priemones, pagal kurias ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. remiantis sąnaudų ir naudos analize sutrumpinamas 13 straipsnio 11 dalyje nustatytas laikotarpis, kuris gali būti skirtingas tam tikrų padangų klasių ar kategorijų atžvilgiu.

a)

klaidingi pareiškimai taikant patvirtinimo procedūras arba atšaukimo procedūras;

b)

tipo patvirtinimo bandymų rezultatų klastojimas;

c)

duomenų arba techninių reikalavimų, dėl kurių tipo patvirtinimas galėtų būti atšauktas arba panaikintas, slėpimas.

31.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 200/25

(1)

Sutarties trečiosios dalies IV antraštinėje dalyje numatytas Bendrijos teisės aktų priėmimo teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje teisinis pagrindas.

(2)

Valstybių narių ir trečiųjų šalių teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose tradiciškai reglamentuojamas valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimais. Tokie susitarimai, kurių yra daug, dažnai atspindi ypatingus valstybės narės ir trečiosios šalies ryšius ir yra skirti tam, kad būtų nustatytas tinkamas teisinas pagrindas siekiant patenkinti konkrečius suinteresuotų susitariančių šalių poreikius.

(3)

Pagal Sutarties 307 straipsnį reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi visų tinkamų priemonių Bendrijos acquis ir valstybių narių su trečiosiomis šalimis sudarytų tarptautinių susitarimų nesuderinamumas pašalinti. Dėl to gali prireikti iš naujo derėtis dėl tokių susitarimų.

(4)

Siekiant nustatyti tinkamą teisinį pagrindą tam, kad būtų patenkinti konkretūs atitinkamos valstybės narės poreikiai, susiję su trečiąja šalimi, taip pat gali būti akivaizdžiai būtina sudaryti naujus susitarimus su trečiosiomis šalimis, susijusius su tomis civilinės teisenos sritimis, kurios priklauso Sutarties trečiosios dalies IV antraštinės dalies taikymo sričiai.

(5)

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas savo 2006 m. vasario 7 d. nuomonėje 1/03 dėl naujos Lugano konvencijos sudarymo patvirtino, kad Bendrija įgijo išimtinę kompetenciją sudaryti tarptautinį susitarimą, tokį kaip Lugano konvencija, su trečiosiomis šalimis dėl klausimų, turinčių įtakos taisyklėms, nustatytoms 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (2) (Briuselis I).

(6)

Pagal Sutarties 300 straipsnį Bendrijos ir trečiosios šalies susitarimus dėl klausimų, priskiriamų išimtinei Bendrijos kompetencijai, turi sudaryti Bendrija.

(7)

Sutarties 10 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės padėtų atlikti Bendrijos uždavinius ir nesiimtų jokių priemonių, kurios galėtų trukdyti siekti Sutarties tikslų. Ši lojalaus bendradarbiavimo pareiga yra bendrojo pobūdžio ir nepriklauso nuo to, ar Bendrijos kompetencija yra ar nėra išimtinė.

(8)

Susitarimų su trečiosiomis šalimis dėl konkrečių civilinės teisenos klausimų, priklausančių išimtinei Bendrijos kompetencijai, atveju turėtų būti sukurta suderinta ir skaidri procedūra, leidžianti valstybei narei iš dalies pakeisti galiojantį susitarimą arba derėtis dėl naujo susitarimo ir jį sudaryti, ypač jei Bendrija nepareiškė ketinimo pasinaudoti savo išorės kompetencija sudaryti susitarimą remiantis jau suteiktais derybų įgaliojimais arba numatomais derybų įgaliojimais. Ši procedūra neturėtų apriboti Bendrijos išimtinės kompetencijos ir daryti poveikio Sutarties 300 ir 307 straipsnių nuostatoms. Ji turėtų būti laikoma išimtine priemone ir turėtų būti apribojama tiek taikymo srities, tiek laiko atžvilgiu.

(9)

Šis reglamentas neturėtų būti taikomas, jei Bendrija jau sudariusi susitarimą tuo pačiu klausimu su atitinkama trečiąja šalimi. Turėtų būti laikoma, kad du susitarimai yra skirti tam pačiam klausimui tik tuo atveju ir tokiu mastu, kokiu jie iš esmės reglamentuoja tuos pačius konkrečius teisinius klausimus. Nuostatos, kuriomis paprasčiausiai nurodomas bendro pobūdžio ketinimas bendradarbiauti tokiais klausimais, neturėtų būti laikomos skirtomis tam pačiam klausimui.

(10)

Išimtiniu atveju šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas kelių valstybių narių ir kelių trečiųjų šalių, pvz., dviejų ar trijų, regioniniams susitarimams, kuriais siekiama spręsti atskirus vietos klausimus ir prie kurių negali prisijungti kitos valstybės.

(11)

Siekiant užtikrinti, kad numatomas valstybės narės susitarimas nesumažintų Bendrijos teisės veiksmingumo ir nekliudytų deramam tos teisės nustatytos sistemos veikimui ar nekliudytų Bendrijos išorės santykių politikai, dėl kurios yra nusprendusi Bendrija, turėtų būti reikalaujama, kad atitinkama valstybė narė, norėdama gauti leidimą pradėti arba tęsti oficialias derybas dėl susitarimo ir sudaryti susitarimą, praneštų Komisijai apie savo ketinimą. Toks pranešimas turėtų būti pateiktas laišku arba elektroninėmis priemonėmis. Jame turėtų būti pateikta visa aktuali informacija ir turėtų būti pridėti dokumentai, kad Komisija galėtų įvertinti laukiamą derybų rezultato poveikį Bendrijos teisei.

(12)

Turėtų būti įvertinta, ar Bendrija pakankamai suinteresuota sudaryti Bendrijos ir atitinkamos trečiosios šalies dvišalį susitarimą arba, tam tikrais atvejais, pakeisti galiojantį valstybės narės ir trečiosios šalies dvišalį susitarimą Bendrijos susitarimu. Tuo tikslu visos valstybės narės turėtų būti informuojamos apie visus Komisijos gautus pranešimus dėl numatomo valstybės narės susitarimo, kad jos galėtų pareikšti suinteresuotumą prisijungti prie pranešimą pateikusios valstybės narės iniciatyvos. Jei taip pasikeitus informacija paaiškėtų pakankamas Bendrijos suinteresuotumas, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę pasiūlyti derybų įgaliojimus siekiant sudaryti Bendrijos ir atitinkamos trečiosios šalys susitarimą.

(13)

Jei Komisija paprašo valstybės narės pateikti papildomos informacijos, reikalingos įvertinti, ar tai valstybei narei turėtų būti leista pradėti derybas su trečiąja šalimi, dėl šio prašymo neturėtų pasikeisti terminai, per kuriuos Komisija turi pateikti motyvuotą sprendimą dėl tos valstybės narės prašymo pradėti derybas.

(14)

Suteikdama leidimą pradėti oficialias derybas, Komisija, jei būtina, turėtų galėti siūlyti derybų gaires ir reikalauti į numatomą susitarimą įtraukti tam tikras išlygas. Komisija turėtų būti išsamiai informuojama apie visų derybų etapų, kurių metu svarstomi šio reglamento taikymo sričiai priklausantys klausimai, eigą ir jai turėtų būti leidžiama dalyvauti derybose stebėtojos teisėmis svarstant tuos klausimus.

(15)

Valstybės narės, pranešdamos Komisijai apie savo ketinimą pradėti derybas su trečiąja šalimi, turėtų informuoti Komisiją tik apie tuos aspektus, kurie yra svarbūs Komisijai įvertinti. Komisijos suteikiamas leidimas ir galimos derybų gairės arba, atitinkamais atvejais, Komisijos atsisakymas turėtų būti susijęs tik su šio reglamento sričiai priklausančiais klausimais.

(16)

Visos valstybės narės turėtų būti informuojamos apie pranešimus Komisijai, susijusius su numatomais ar derybose pasiektais susitarimais, ir apie motyvuotus sprendimus, kuriuos Komisija priima pagal šį reglamentą. Tačiau tokia informacija turėtų visiškai atitikti galimus reikalavimus dėl konfidencialumo.

(17)

Europos Parlamentas, Komisija ir Taryba turėtų užtikrinti, kad konfidencialia įvardyta informacija būtų naudojamasi pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (3).

(18)

Kai Komisija, remdamasi savo atlikto įvertinimo rezultatais, ketina neleisti pradėti oficialių derybų arba sudaryti derybose pasiekto susitarimo, prieš pateikdama motyvuotą sprendimą, turėtų pateikti nuomonę atitinkamai valstybei narei. Tuo atveju, kai neleidžiama sudaryti derybose pasiekto susitarimo, nuomonė taip pat turėtų būti pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

(19)

Siekiant užtikrinti, kad derybose pasiektas susitarimas nebūtų kliūtis Bendrijos išorės politikos teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose srityje įgyvendinimui, susitarime turėtų būti numatytas arba viso susitarimo ar jo dalies denonsavimas tuo atveju, jeigu Bendrija arba Bendrija bei jos valstybės narės ir ta pati trečioji šalis vėliau sudarytų susitarimą dėl to paties klausimo, arba tiesioginis atitinkamų susitarimo nuostatų pakeitimas tokio vėliau sudaryto susitarimo nuostatomis.

(20)

Turėtų būti numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos tais atvejais, kai šio reglamento įsigaliojimo metu valstybė narė jau pradėjo derybų dėl susitarimo su trečiąja šalimi procesą arba jau užbaigė derybas, bet dar nepareiškė savo sutikimo įsipareigoti pagal tą susitarimą.

(21)

Siekdama užtikrinti, kad būtų sukaupta pakankamai patirties taikant šį reglamentą, Komisija turėtų pateikti ataskaitą dėl šio reglamento taikymo ne anksčiau kaip po aštuonerių metų nuo šio reglamento priėmimo. Toje ataskaitoje Komisija, naudodamasi savo prerogatyvomis, turėtų patvirtinti, kad šis reglamentas yra laikino pobūdžio, arba išnagrinėti, ar šis reglamentas turėtų būti pakeistas nauju reglamentu, apimančiu tuos pačius klausimus ar taip pat ir tam tikrus klausimus, priklausančius Bendrijos išimtinei kompetencijai ir reglamentuojamus kitomis Bendrijos priemonėmis, kaip nurodyta 5 konstatuojamojoje dalyje.

(22)

Jei Komisijos pateiktoje ataskaitoje patvirtinama, kad šis reglamentas yra laikino pobūdžio, valstybės narės po ataskaitos pateikimo vis tiek turėtų galėti pranešti Komisijai apie vedamas arba jau paskelbtas derybas, siekdamos gauti leidimą pradėti oficialias derybas.

(23)

Pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina jo tikslui pasiekti.

(24)

Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą.

(25)

Vadovaudamasi Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsniais, Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, dėl to ji neprivalo jo laikytis ir jis neturi būti jai taikomas,

a)

valstybės narės ir trečiosios šalies dvišalį susitarimą;

b)

kelių valstybių narių ir valstybių narių kaimyninių trečiųjų šalių regioninį susitarimą, kuriuo siekiama spręsti vietos klausimus ir prie kurio negali prisijungti kitos valstybės.

a)

atitinkama valstybė narė perdavė informaciją, rodančią kad ji ypač suinteresuota sudaryti susitarimą dėl ekonominių, geografinių, kultūrinių, istorinių, socialinių ar politinių tos valstybės narės ir atitinkamos trečiosios šalies ryšių;

b)

remiantis valstybės narės perduota informacija, nustatoma, kad numatomas susitarimas nesumažins Bendrijos teisė veiksmingumo ir nekliudys deramam ta teise nustatytos sistemos veikimui; ir

c)

numatomas susitarimas nepakenks Bendrijos išorės santykių politikos objektui ir tikslui, kuriuos nustatė Bendrija.

a)

viso susitarimo ar jo dalies denonsavimas tuo atveju, jeigu Bendrija arba Bendrija bei jos valstybės narės ir ta pati trečioji šalis dėl to paties klausimo vėliau sudaro susitarimą; arba

b)

tiesioginis atitinkamų susitarimo nuostatų pakeitimas vėliau sudaryto Bendrijos arba Bendrijos bei jos valstybių narių ir tos pačios trečiosios šalies susitarimo dėl to paties klausimo nuostatomis.

Pirmosios pastraipos a punkte nurodyta išlyga formuluojama taip: „(valstybės (-ių) narės (-ių) pavadinimas (-ai)) denonsuoja visą šį Susitarimą ar jo dalį, jeigu ir kai Europos bendrija arba Europos bendrija ir jos valstybės narės sudaro Susitarimą su (trečiosios (-iųjų) šalies (-ių) pavadinimas (-ai)) dėl tų pačių civilinės teisenos klausimų, kuriuos reglamentuoja šis Susitarimas“.

Pirmosios pastraipos b punkte nurodyta sąlyga formuluojama taip: „Šis Susitarimas ar šio Susitarimo tam tikros nuostatos netaikomas (-os) nuo tos dienos, kai įsigalioja Europos bendrijos arba Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir (trečiosios (-iųjų) šalies (-ių) pavadinimas (-ai)) Susitarimas dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja tas Susitarimas“.

a)

atitinka sąlygą, nustatytą 4 straipsnio 2 dalies b punkte;

b)

atitinka sąlygą, nustatytą 4 straipsnio 2 dalies c punkte, jeigu yra su ta sąlyga susijusių naujų ir išimtinių aplinkybių; ir

c)

atitinka 5 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą.

a)

patvirtinama, kad tikslinga, jog šis reglamentas netektų galios pagal 14 straipsnio 1 dalį nustatytą dieną; arba

b)

rekomenduojama, kad šį reglamentą tą dieną pakeistų naujas reglamentas.

31.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 200/31

(1)

Dėl finansų krizės Europos ekonomika patiria staigų nuosmukį. Reikia nedelsiant imtis išskirtinių veiksmų šiai susidariusiai sudėtingai ir precedento neturinčiai ekonominei padėčiai gerinti. Siekiant atkurti rinkos dalyvių pasitikėjimą, turi būti nedelsiant parengtos priemonės, darančios poveikį ekonomikai.

(2)

Taip pat aišku, kad ilgalaikis Europos ekonomikos tvirtumas ir tvarumas priklauso nuo to, kaip ji bus pertvarkyta, kad atitiktų energetinio saugumo poreikius ir būtinybę sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šią išvadą patvirtina didėjantis susirūpinimas dėl patikimo dujų tiekimo užtikrinimo.

(3)

Atsižvelgdama į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus, 2008 m. gruodžio 11–12 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose patvirtino Europos ekonomikos atkūrimo planą (atkūrimo planas), kurį Komisija pristatė 2008 m. lapkričio 26 d., kuriame nustatyta, kaip valstybės narės ir Europos Sąjunga gali derinti savo politiką ir suteikti Europos ekonomikai naują paskatą, siekiant ilgalaikių Bendrijos tikslų.

(4)

Svarbi atkūrimo plano dalis yra pasiūlymas padidinti Bendrijos išlaidas nustatytuose strateginiuose sektoriuose, taip sprendžiant nepakankamo investuotojų pasitikėjimo problemą ir sudarant sąlygas tvirtesnei ekonomikai ateityje kurti. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos, atsižvelgiant į atitinkamą geografinio pasiskirstymo pusiausvyrą, pateikti konkrečių projektų sąrašą, pagal kurį pirmiausia būtų didinamos investicijos į infrastruktūros projektų plėtojimą.

(5)

Kad atkūrimo planas būtų veiksmingas, labai svarbu finansuoti priemones, kuriomis sparčiai sprendžiami ir ekonominės krizės, ir Bendrijos neatidėliotinos būtinybės apsirūpinti energija klausimai. Nepaisant to, šiuo reglamentu sukurta specialia programa jokiu būdu neturėtų būti sukuriamas precedentas bendro finansavimo investicijų į infrastruktūrą srities normoms ateityje.

(6)

Siekiant juntamo ir stipraus poveikio, tos priemonės turėtų būti sutelktos į kelis konkrečius sektorius, kuriuose veiksmu būtų akivaizdžiai prisidedama prie energijos tiekimo saugumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų; esama didelių ir gerai parengtų projektų, kuriuos vykdant būtų galima veiksmingai bei efektyviai panaudoti gausias finansinės paramos lėšas ir pritraukti dideles investicijas iš kitų šaltinių, įskaitant iš Europos investicijų banko; ir veiksmais Europos lygiu būtų galima sukurti pridėtinę vertę. Tuos kriterijus atitinka dujų ir elektros tinklų infrastruktūros, jūros vėjo energijos, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo sektoriai. Tų sektorių pasirinkimas atspindi ypatingas atkūrimo plano aplinkybes ir neturėtų kelti abejonių dėl svarbios pirmenybės, teikiamos energijos vartojimo efektyvumui ir iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaunamos energijos naudojimo skatinimui, kurie buvo aptarti atkūrimo plane.

(7)

Jei nebūtų galimybės paskirti visas lėšas iki 2010 m. pabaigos, Komisija pareiškė apie savo ketinimą 2010 m. rengiant šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą prireikus pasiūlyti priemones, kuriomis būtų numatytas projektų finansavimas laikantis atkūrimo plano, pavyzdžiui projektų energijos vartojimo efektyvumo ir iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaunamos energijos srityse.

(8)

Per pastaruosius metus iškilo tam tikrų problemų dujų ir elektros energijos infrastruktūros sektoriuose. Dėl neseniai įvykusių dujų krizių (2006 m. ir 2009 m. žiemą) ir iki 2008 m. vidurio didėjusių naftos kainų paaiškėjo, kad Europa labai pažeidžiama. Vietinių energijos išteklių – dujų ir naftos – mažėja, todėl Europa tampa vis labiau priklausoma nuo importuojamų energijos išteklių. Tokiomis aplinkybėmis energetikos infrastruktūra yra itin svarbi.

(9)

Tačiau energetikos infrastruktūros projektų įgyvendinimą veikia dabartinė ekonominė ir finansų krizė. Dėl lėšų trūkumo tam tikri svarbūs projektai, įskaitant projektus, kuriais suinteresuota Bendrija, gali būti įgyvendinami gerokai vėluojant. Todėl tikslinga skubiai imtis veiksmų investicijoms į energetikos infrastruktūrą remti. Kadangi tokiems projektams parengti ir įgyvendinti reikia daug laiko, svarbu, kad Bendrija nedelsdama investuotų į šią infrastruktūrą ir taip galėtų paspartinti su energijos tiekimo Bendrijai saugumu susijusių itin svarbių projektų rengimą. Tai būtina siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą Bendrijoje konkurencingomis kainomis, kai ekonomika ims kilti ir visuotinė energijos paklausa padidės.

(10)

Būtina atrinkti tuos energetikos infrastruktūros projektus, kurie svarbūs siekiant užtikrinti energijos vidaus rinkos veikimą, energijos tiekimo saugumą ir kuriais taip pat prisidedama prie ekonomikos gaivinimo.

(11)

Anglies dioksido surinkimo bei saugojimo ir jūros vėjo energijos srityse pirmiausia šis reglamentas turėtų būti grindžiamas Europos strateginiu energetikos technologijų planu, Komisijos pristatytu 2007 m. lapkričio 22 d., kuriame raginta parengti ES energetikos politikos tikslus atitinkantį bendrą strateginį energijos gamybos mokslinių tyrimų bei naujovių planą, taip pat įsipareigota sukurti šešias Europos pramonės iniciatyvas. 2008 m. spalio 16 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją gerokai paspartinti Europos strateginio energetikos technologijų plano įgyvendinimą. Pagal programą su anglies dioksido surinkimu bei saugojimu ir jūros vėjo energija susiję projektai finansuojami nepažeidžiant nuostatos dėl vėliau nustatytinų su demonstraciniais energetikos projektais susijusių šešių pramonės iniciatyvų, kaip nurodyta Europos strateginiame energetikos technologijų plane.

(12)

Siekiant greito poveikio ekonominei krizei, šiame reglamente labai svarbu išvardyti projektus, kuriems nedelsiant gali būti skiriama finansinė parama, jei jie atitinka kriterijus, kuriais užtikrinamas veiksmingumas bei efektyvumas, ir paisant pagal finansinį paketą nustatytų ribų.

(13)

Dujų ir elektros energijos infrastruktūros projektų sąrašas turėtų būti sudaromas atsižvelgiant į projekto indėlį siekiant 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos pateiktoje Antrojoje strateginėje energetikos apžvalgoje nustatytų ir Europos Parlamento 2009 m. vasario 3 d. rezoliucijoje bei 2009 m. vasario 19 d. Tarybos išvadose patvirtintų energijos tiekimo saugumo ir energijos šaltinių įvairinimo tikslų. Projektai turėtų būti atrenkami įvertinus, ar jais įgyvendinami minėtoje apžvalgoje nustatyti prioritetai, ar jie pakankamai gerai parengti ir ar jais prisidedama prie energijos šaltinių ir tiekimo saugumo bei įvairinimo; tinklo pajėgumo optimizavimo ir energijos vidaus rinkos integravimo, visų pirma susijusio su tarpvalstybine jos dalimi; tinklo plėtros siekiant stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą mažinant Bendrijos nepalankiausias sąlygas turinčių regionų arba salų izoliaciją; atsinaujinančiųjų energijos išteklių susiejimo; tarpusavyje sujungtų tinklų saugumo, patikimumo ir sąveikos; ir valstybių narių solidarumo. Tiems projektams įgyvendinti būtina, kad nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos įsipareigotų paspartinti administracines procedūras ir leidimų suteikimą. Nepaspartinus šių procedūrų, daugeliui projektų per nustatytą laiką parama nebus suteikta.

(14)

Į jūros vėjo energijos projektų sąrašą turėtų būti įtraukiami projektai, kurie, remiantis iš Europos vėjo energijos technologijų platformos veikloje dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių ir pramonės bei kitų šaltinių surinkta informacija, gali būti laikomi patvirtintais ir parengtais įgyvendinti; novatoriškais, bet grindžiamais tvirtai įsigalėjusiomis idėjomis; tokiais, kuriuos galima paspartinti gavus finansinę paskatą; reikšmingais tarpvalstybiniu mastu; didelio masto; ir tokiais, kuriais galima pademonstruoti, kaip technologinės pažangos rezultatai bus veiksmingai paskleisti atsižvelgiant į Europos strateginiame energetikos technologijų plane patvirtintus tikslus bei struktūras. Finansinė parama turėtų būti skiriama tiems projektams, kuriuos plėtojant 2009 m. ir 2010 m. galima padaryti didelę pažangą.

(15)

Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektų sąrašas turėtų būti sudarytas iš esmės remiantis iš Iškastinio kuro forumo bei Teršalų neišskiriančių iškastinio kuro jėgainių technologijų platformos veikloje dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų ir kitų šaltinių surinkta informacija. Finansinė parama turėtų būti skiriama tiems projektams, kuriuos plėtojant 2009 m. ir 2010 m. galima padaryti didelę pažangą. Pasirengimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į šiuos dalykus: ar sukurta gerai apgalvota ir įgyvendinama pramoninio įrenginio, įskaitant jo anglies surinkimo komponentą, koncepcija; ar sukurta gerai apgalvota ir įgyvendinama CO2 transportavimo bei saugojimo koncepcija; ar vietos valdžios institucijos yra aiškiai įsipareigojusios remti projektą. Projektais taip pat reikėtų pademonstruoti, kaip technologinės pažangos rezultatai bus veiksmingai paskleisti ir padės sparčiau siekti Europos strateginiame energetikos technologijų plane nustatytų tikslų.

(16)

Iš visų reikalavimus atitinkančių pasiūlymų reikės atrinkti tam tikrus pasiūlymus. Tokia atranka reikėtų garantuoti, inter alia, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtų remiamas ne daugiau kaip vienas anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektas, taip užtikrinant, kad būtų tiriamos įvairios geologinio saugojimo sąlygos ir palaikomas tikslas atgaivinti ekonomiką visoje Europoje.

(17)

Bendrijos teikiamu finansavimu neturėtų būti nederamai iškreipiama konkurencija arba sutrikdomas vidaus rinkos veikimas, pirmiausia atsižvelgiant į trečiųjų šalių prieigos taisykles ir galimas trečiosioms šalims taikomas prieigos išimtis. Be Bendrijos teikiamo finansavimo, visos papildomos nacionalinės lėšos turėtų būti skiriamos laikantis valstybės pagalbos taisyklių. Bendrijos finansinė parama, nepaisant jos formos, turėtų būti teikiama pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (3) (Finansinis reglamentas) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (4) nuostatas, išskyrus tuos atvejus, kai šio reglamento nuostatose aiškiai nukrypstama nuo minėtųjų taisyklių.

(18)

Dėl būtinybės skubiai spręsti ekonominės krizės problemą ir neatidėliotino Bendrijos poreikio apsirūpinti energija, šiame reglamente jau pateiktos išsamios nuostatos dėl paramos skyrimo finansinių sąlygų, įskaitant reikalavimus atitinkančių projektų sąrašą. Be to, dėl poreikio skubiai taikyti paskatas, visi teisiniai įsipareigojimai, kuriais įgyvendinami 2009 m. ir 2010 m. biudžetiniai įsipareigojimai, turėtų būti prisiimti iki 2010 m. pabaigos.

(19)

Vykdant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Bendrijos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir bet kuria kita neteisėta veikla priemones, vykdant veiksmingą kontrolę ir susigrąžinant nepagrįstai sumokėtas sumas, taip pat, jei nustatoma pažeidimų, taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (5), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (6) bei 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (7).

(20)

Atsižvelgiant į paprogramėms priskirtų klausimų pobūdį, Komisijai turėtų padėti įvairūs komitetai, kurie atrinktų finansuotinus pasiūlymus ir nustatytų pagal kiekvieną paprogramę skiriamų lėšų sumą.

(21)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8).

(22)

Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. padėti atgaivinti Bendrijos ekonomiką, patenkinti energetinio saugumo poreikius ir sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį padidinant išlaidas nustatytiems strateginiams sektoriams, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl šio reglamento masto bei atrinktų sektorių ir projektų pobūdžio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(23)

Dėl būtinybės skubiai spręsti ekonominės krizės problemą ir neatidėliotino Bendrijos poreikio apsirūpinti energija, šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,

a)

dujų ir elektros energijos infrastruktūros;

b)

jūros vėjo energijos; ir

c)

anglies dioksido surinkimo ir saugojimo.

a)

anglies dioksido surinkimas ir saugojimas – pramoninių įrenginių išmetamo anglies dioksido (CO2) surinkimas, vežimas į saugyklą ir suleidimas į tinkamą požeminę geologinę formaciją nuolat saugoti;

b)

„tinkamos finansuoti išlaidos“ reiškia tą patį kaip finansuotinų sąnaudų sąvoka Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002;

c)

dujų ir elektros energijos infrastruktūra:

d)

projekto dalis – finansiniu, techniniu ar laiko atžvilgiu atskira veikla, kuria prisidedama prie projekto įgyvendinimo užbaigimo;

e)

investavimo etapas – projekto etapas, kuriuo vyksta statybos ir patiriamos kapitalo išlaidos;

f)

jūros vėjo energija – elektros energija, generuojama vėjo varomų turbinų, esančių jūroje arti kranto arba toli nuo jo;

g)

planavimo etapas – už investavimo etapą ankstesnis projekto etapas, kuriuo projektas parengiamas įgyvendinti, įskaitant, atitinkamais atvejais, įgyvendinamumo vertinimą, parengiamuosius bei techninius tyrimus ir licencijų bei leidimų gavimą, ir kuriuo patiriamos kapitalo išlaidos.

a)

dujų ir elektros infrastruktūros projektams – 2 365 000 000 EUR;

b)

jūros vėjo energijos projektams – 565 000 000 EUR;

c)

anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektams – 1 050 000 000 EUR.

a)

energijos šaltinių, maršrutų ir tiekimo saugumo bei įvairinimo;

b)

energetikos tinklo pajėgumo optimizavimo ir energijos vidaus rinkos integravimo, visų pirma susijusio su tarpvalstybinėmis dalimis;

c)

tinklo plėtros siekiant stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą mažinant Bendrijos nepalankiausias sąlygas turinčių regionų arba salų izoliaciją;

d)

atsinaujinančiųjų energijos išteklių susiejimo ir integravimo; ir

e)

tarpusavyje sujungtų energetikos tinklų saugumo, patikimumo ir sąveikos, įskaitant, jei būtina, galimybę naudoti daugiakrypčius dujų srautus.

a)

viena arba kelios kartu veikiančios valstybės narės;

b)

visoms atitinkamu projektu tiesiogiai suinteresuotoms valstybėms narėms sutikus:

a)

metodo pagrįstumas ir techninis tinkamumas;

b)

finansinio paketo pagrįstumas visu veiksmo investavimo etapu.

a)

parengtumas – kai pasiekiamas investavimo etapas ir ne vėliau kaip 2010 m. pabaigoje patiriamos pagrindinės kapitalo išlaidos;

b)

kiek dėl nepakankamų galimybių gauti lėšų vilkinamas veiksmo įgyvendinimas;

c)

kiek dėl EEPEG paramos būtų pritraukta valstybės ir privačių lėšų;

d)

socialinis ir ekonominis poveikis;

e)

poveikis aplinkai;

f)

indėlis į energetikos tinklo tolydumą bei sąveiką ir jo pajėgumo optimizavimą;

g)

indėlis į paslaugų kokybės gerinimą ir saugumo bei patikimumo didinimą;

h)

indėlis kuriant gerai integruotą energijos rinką.

a)

metodo pagrįstumas ir techninis tinkamumas;

b)

finansinio paketo pagrįstumas visu projekto investavimo etapu.

a)

parengtumas – kai pasiekiamas investavimo etapas ir iki 2010 m. pabaigos patiriamos pagrindinės kapitalo išlaidos;

b)

kiek dėl nepakankamų galimybių gauti lėšų vilkinamas veiksmo įgyvendinimas;

c)

kiek vykdant projektą patobulinami arba išplečiami jau statomi arba planuojami įrenginiai ar infrastruktūra;

d)

kiek projektas susijęs su didelių pramoninių įrenginių statyba bei infrastruktūros kūrimu ir kiek juo visų pirma sprendžiami tokie klausimai:

e)

naujoviškos projekto ypatybės ir projekte nurodytas šių ypatybių įgyvendinimo mastas;

f)

projekto poveikis ir indėlis į Bendrijos jūros vėjo energijos tinklų sistemą, įskaitant galimybę projektą pritaikyti kitur;

g)

paramos gavėjų įsipareigojimas skleisti vykdant projektą pasiektų technologinių laimėjimų rezultatus tarp kitų Europos operatorių taip, kad tai atitiktų Bendrijos teisę ir ypač Europos strateginiame energetikos technologijų plane išdėstytus tikslus bei struktūras.

a)

projektais įrodoma, kad jais sudaroma galimybė pramoniniuose įrenginiuose surinkti ne mažiau kaip 80 % CO2 ir šį CO2 transportuoti bei geologiškai saugiai laikyti po žeme;

b)

surenkant CO2 energiją generuojančiuose įrenginiuose įrodoma, kad CO2 bus surenkamas įrenginiuose, kurių elektros energijos galia yra ne mažesnė arba lygi 250 MW;

c)

projektų vykdytojai įsipareigoja, kad bendros žinios, gautos panaudojant demonstracinius įrenginius, bus prieinamos kitiems pramonės sektoriams ir Komisijai bei prisidės prie Europos strateginio energetikos technologijų plano.

a)

metodo pagrįstumas ir techninis tinkamumas;

b)

parengtumas – kai pasiekiamas investavimo etapas, kuris apima saugojimo galimybių tyrimą ir plėtojimą, ir kai iki 2010 m. pabaigos dėl projekto patiriamos pagrindinės su investicijomis susijusios išlaidos;

c)

finansinio paketo pagrįstumas visu projekto investavimo etapu;

d)

visų būtinų leidimų, reikalingų statybai ir projekto vykdymui siūlomoje (-se) vietoje (-se), nurodymas ir strategija šių leidimų turėjimui užtikrinti.

a)

kiek dėl nepakankamų galimybių gauti lėšų vilkinamas veiksmo įgyvendinimas;

b)

finansavimas, prašomas vienai CO2 tonai, kuria turi būti sumažinamas bendras CO2 kiekis, per pirmuosius penkerius projekto veiklos metus;

c)

projekto sudėtingumas ir bendrų darbų, įskaitant kitą tuo pačiu metu vykdomą mokslinių tyrimų veiklą, novatoriškumo lygis, taip pat paramos gavėjų įsipareigojimas skleisti vykdant projektą pasiektų technologinių laimėjimų rezultatus tarp kitų Europos operatorių taip, kad tai atitiktų Bendrijos teisę, ypač Europos strateginiame energetikos technologijų plane išdėstytus tikslus bei struktūras;

d)

valdymo plano pagrįstumas ir tinkamumas, taip pat siūlomos koncepcijos parengtumo jame pateiktos mokslinės, inžinerinės bei techninės informacijos ir duomenų atžvilgiu lygis, užtikrinantis, kad projektas pradės veikti iki 2015 m. gruodžio 31 d.

a)

vykdant dujų ir elektros energijos infrastruktūros projektus – 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 680/2007, nustatančio bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse (9) 15 straipsniu įsteigtas komitetas.

b)

vykdant jūros vėjo energijos projektus – 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimo 2006/971/EB dėl specialiosios programos Bendradarbiavimas, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (10) 8 straipsniu įsteigtas komitetas;

c)

vykdant anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektus – Tarybos sprendimo 2006/971/EB 8 straipsniu įsteigtas komitetas;

31.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 200/46

(1)

Sutarties trečiosios dalies IV antraštinėje dalyje numatytas teisinis pagrindas priimti Bendrijos teisės aktus teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje.

(2)

Valstybių narių ir trečiųjų šalių teisminį bendradarbiavimą civilinėse bylose tradiciškai reglamentuoja valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimai. Tokie susitarimai, kurių yra daug, dažnai atspindi ypatingus valstybės narės ir trečiosios šalies ryšius ir yra skirti tam, kad būtų nustatytas tinkamas teisinis pagrindas siekiant patenkinti konkrečius suinteresuotų susitariančių šalių poreikius.

(3)

Pagal Sutarties 307 straipsnį reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi visų tinkamų priemonių Bendrijos acquis ir valstybių narių su trečiosiomis šalimis sudarytų tarptautinių susitarimų nesuderinamumams pašalinti. Dėl to gali prireikti iš naujo derėtis dėl tokių susitarimų.

(4)

Siekiant nustatyti tinkamą teisinį pagrindą tam, kad būtų patenkinti konkretūs atitinkamos valstybės narės poreikiai, susiję su jos santykiais su trečiąja šalimi, taip pat gali būti akivaizdžiai būtina sudaryti naujus susitarimus su trečiosiomis šalimis, susijusius su tomis civilinės teisenos sritimis, kurios priklauso Sutarties trečiosios dalies IV antraštinės dalies taikymo sričiai.

(5)

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas savo 2006 m. vasario 7 d. nuomonėje 1/03 dėl naujos Lugano konvencijos sudarymo patvirtino, kad Bendrija įgijo išimtinę kompetenciją sudaryti tarptautinį susitarimą, tokį kaip Lugano konvencija, su trečiosiomis šalimis dėl klausimų, turinčių įtakos taisyklėms, nustatytomis 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (2) („Briuselis I“).

(6)

Pagal Sutarties 300 straipsnį Bendrijos ir trečiosios šalies susitarimus dėl klausimų, priskiriamų išimtinei Bendrijos kompetencijai, turi sudaryti Bendrija.

(7)

Sutarties 10 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės padėtų atlikti Bendrijos uždavinius ir nesiimtų jokių priemonių, kurios galėtų trukdyti siekti Sutarties tikslų. Ši lojalaus bendradarbiavimo pareiga yra bendrojo pobūdžio ir nepriklauso nuo to, ar Bendrijos kompetencija yra ar nėra išimtinė.

(8)

Susitarimų su trečiosiomis šalimis dėl konkrečių civilinės teisenos klausimų, priklausančių išimtinei Bendrijos kompetencijai, atveju turėtų būti sukurta suderinta ir skaidri procedūra, leidžianti valstybei narei iš dalies pakeisti galiojantį susitarimą arba derėtis dėl naujo susitarimo ir jį sudaryti, ypač jei Bendrija nepareiškė ketinimo pasinaudoti savo išorės kompetencija sudaryti susitarimą remiantis jau suteiktais derybų įgaliojimais arba numatomais derybų įgaliojimais. Ši procedūra neturėtų turėti įtakos Bendrijos išimtinei kompetencijai ir Sutarties 300 ir 307 straipsnių nuostatoms. Ji turėtų būti laikoma išimtine priemone ir turėtų būti apribojama tiek taikymo srities, tiek laiko atžvilgiu.

(9)

Šis reglamentas neturėtų būti taikomas, jei Bendrija jau sudariusi susitarimą tuo pačiu klausimu su atitinkama trečiąja šalimi. Turėtų būti laikoma, kad du susitarimai yra skirti tam pačiam klausimui tik tuo atveju ir tik tokiu mastu, kokiu jie iš esmės reglamentuoja tuos pačius konkrečius teisinius klausimus. Nuostatos, kuriomis paprasčiausiai nurodomas bendro pobūdžio ketinimas bendradarbiauti tokiais klausimais, neturėtų būti laikomos skirtomis tam pačiam klausimui.

(10)

Šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas tam tikriems galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose nurodytiems regioniniams susitarimams.

(11)

Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės numatomas susitarimas nesumažintų Bendrijos teisės veiksmingumo ir nekliudytų deramam tos teisės nustatytos sistemos veikimui ir taip pat užtikrinti, kad jis nekliudytų Bendrijos išorės santykių politikai, dėl kurios yra nusprendusi Bendrija, turėtų būti reikalaujama, kad atitinkama valstybė narė, norėdama gauti leidimą pradėti arba tęsti oficialias derybas dėl susitarimo ir sudaryti susitarimą, praneštų Komisijai apie savo ketinimą. Toks pranešimas turėtų būti pateiktas laišku arba elektroninėmis priemonėmis. Jame turėtų būti pateikta visa aktuali informacija ir turėtų būti pridėti visi susiję dokumentai, kad Komisija galėtų įvertinti laukiamą derybų rezultato poveikį Bendrijos teisei.

(12)

Turėtų būti įvertinta, ar Bendrija pakankamai suinteresuota sudaryti Bendrijos ir atitinkamos trečiosios šalies dvišalį susitarimą arba atitinkamais atvejais ar Bendrija pakankamai suinteresuota pakeisti galiojantį valstybės narės ir trečiosios šalies dvišalį susitarimą Bendrijos susitarimu. Tuo tikslu visos valstybės narės turėtų būti informuojamos apie visus Komisijos gautus pranešimus dėl numatomo valstybės narės susitarimo, kad jos galėtų pareikšti suinteresuotumą prisijungti prie pranešimą pateikusios valstybės narės iniciatyvos. Jei taip pasikeitus informacija paaiškėtų pakankamas Bendrijos suinteresuotumas, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę pasiūlyti derybų įgaliojimus siekiant sudaryti Bendrijos ir atitinkamos trečiosios šalies susitarimą.

(13)

Jei Komisija paprašo valstybės narės pateikti papildomos informacijos, reikalingos įvertinti, ar tai valstybei narei turėtų būti leista pradėti derybas su trečiąja šalimi, dėl šio prašymo neturėtų pasikeisti terminai, per kuriuos Komisija turi pateikti motyvuotą sprendimą dėl tos valstybės narės prašymo pradėti derybas.

(14)

Suteikdama leidimą pradėti oficialias derybas, Komisija, jei tai būtina, turėtų turėti galimybę pateikti derybų gaires arba reikalauti į numatomą susitarimą įtraukti tam tikras išlygas. Komisija turėtų būti išsamiai informuojama apie visų derybų etapų, kurių metu svarstomi šio reglamento taikymo sričiai priklausantys klausimai, eigą ir jai turėtų būti leidžiama dalyvauti derybose stebėtojos teisėmis svarstant tuos klausimus.

(15)

Valstybės narės, pranešdamos Komisijai apie savo ketinimą pradėti derybas su trečiąja šalimi, turėtų informuoti Komisiją tik apie tuos aspektus, kurie yra svarbūs Komisijai įvertinti. Komisijos suteikiamas leidimas ir galimos derybų gairės arba, atitinkamais atvejais, Komisijos atsisakymas turėtų būti susijęs tik su šio reglamento sričiai priklausančiais klausimais.

(16)

Visos valstybės narės turėtų būti informuotos apie pranešimus Komisijai, susijusius su numatomais ar derybose pasiektais susitarimais, ir apie motyvuotus sprendimus, kuriuos Komisija priima pagal šį reglamentą. Tačiau tokia informacija turėtų visiškai atitikti galimus reikalavimus dėl konfidencialumo.

(17)

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų užtikrinti, kad konfidencialia įvardyta informacija būtų naudojamasi pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (3).

(18)

Kai Komisija, remdamasi savo atliktų įvertinimų rezultatais, ketina neleisti pradėti oficialių derybų arba sudaryti derybose pasiekto susitarimo, ji, prieš pateikdama motyvuotą sprendimą, turėtų pateikti atitinkamai valstybei narei nuomonę. Tuo atveju, kai neleidžiama sudaryti derybose pasiekto susitarimo, nuomonė taip pat turėtų būti pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

(19)

Siekiant užtikrinti, kad derybose pasiektas susitarimas nebūtų kliūtis Bendrijos išorės politikos teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose srityje įgyvendinti, susitarime turėtų būti numatytas viso susitarimo ar jo dalies denonsavimas tuo atveju, jeigu Bendrija arba Bendrija bei jos valstybės narės ir ta pati trečioji šalis vėliau sudarytų susitarimą dėl to paties klausimo, arba tiesioginis atitinkamų susitarimo nuostatų pakeitimas tokio vėliau sudaryto susitarimo nuostatomis.

(20)

Turėtų būti numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos tais atvejais, kai šio reglamento įsigaliojimo metu valstybė narė jau pradėjo derybų dėl susitarimo su trečiąja šalimi procesą arba jau užbaigė derybas, bet dar nepareiškė savo sutikimo įsipareigoti pagal tą susitarimą.

(21)

Siekdama užtikrinti, kad buvo įgyta pakankamai patirties taikant šį reglamentą, Komisija turėtų pateikti ataskaitą dėl tokio taikymo ne anksčiau kaip po aštuonių metų nuo šio reglamento priėmimo. Šioje ataskaitoje Komisija, naudodamasi savo prerogatyvomis, turėtų patvirtinti, kad šis reglamentas yra laikino pobūdžio, arba išnagrinėti, ar šis reglamentas turėtų būti pakeistas nauju reglamentu, apimančiu tuos pačius klausimus ar taip pat ir tam tikrus kitus klausimus, priklausančius Bendrijos išimtinei kompetencijai ir reglamentuojamus kitomis Bendrijos priemonėmis.

(22)

Jei Komisijos pateiktoje ataskaitoje patvirtinama, kad šis reglamentas yra laikino pobūdžio, po ataskaitos pateikimo valstybė narė vis tiek turėtų turėti galimybę pranešti Komisijai apie vykstančias ar jau paskelbtas derybas siekdama gauti leidimą pradėti oficialias derybas.

(23)

Pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina jo tikslui pasiekti.

(24)

Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą.

(25)

Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

a)

valstybės narės ir trečiosios šalies dvišalį susitarimą;

b)

Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 59 straipsnio 2 dalies a punkte, nedarant įtakos to reglamento 59 straipsnio 2 dalies c punktui ir 59 straipsnio 3 daliai, ir Reglamento (EB) Nr. 4/2009 69 straipsnio 3 dalyje nurodytus regioninius susitarimus.

a)

atitinkama valstybė narė pateikė informaciją, rodančią kad ji yra ypač suinteresuota sudaryti susitarimą dėl ekonominių, geografinių, kultūrinių, istorinių, socialinių ar politinių tos valstybės narės ir atitinkamos trečiosios šalies ryšių;

b)

remiantis valstybės narės perduota informacija, nustatoma, kad numatomas susitarimas neturėtų sumažinti Bendrijos teisės veiksmingumo ir kliudyti deramam tos teisės nustatytos sistemos veikimui; ir

c)

numatomas susitarimas nepakenks Bendrijos išorės santykių politikos objektui ir tikslui, dėl kurių Bendrija yra priėmusi sprendimą.

a)

viso susitarimo ar jo dalies denonsavimas tuo atveju, jeigu Bendrija arba Bendrija bei jos valstybės narės ir ta pati trečioji šalis dėl to paties klausimo vėliau sudaro susitarimą; arba

b)

tiesioginis atitinkamų susitarimo nuostatų pakeitimas vėliau sudaryto Bendrijos arba Bendrijos bei jos valstybių narių ir tos pačios trečiosios šalies susitarimo dėl to paties klausimo nuostatomis.

a)

atitinka sąlygas, nustatytas 4 straipsnio 2 dalies b punkte;

b)

atitinka sąlygą, nustatytą 4 straipsnio 2 dalies c punkte, jeigu yra su ta sąlyga susijusių naujų ir išimtinių aplinkybių; ir

c)

atitinka 5 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą.

a)

patvirtinama, kad tikslinga, jog šis reglamentas netektų galios pagal 14 straipsnio 1 dalį nustatytą dieną; arba

b)

rekomenduojama, kad šį reglamentą tą dieną pakeistų naujas reglamentas.

31.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 200/52