ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2009.194.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 194

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

52 tomas
2009m. liepos 25d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

 

2009 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 665/2009, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

1

 

 

2009 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 666/2009, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 945/2008 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2008–2009 prekybos metais

3

 

*

2009 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 667/2009, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas (Nocciola Romana (SKVN))

5

 

*

2009 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 668/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1394/2007 nuostatos dėl kokybės ir neklinikinių duomenų, susijusių su labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių sukurtais pažangiosios terapijos vaistiniais preparatais, vertinimo ir sertifikavimo ( 1 )

7

 

*

2009 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 669/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatos dėl sustiprintos tam tikrų negyvūninės kilmės pašarų ir maisto produktų importo oficialios kontrolės ir iš dalies keičiamas Sprendimas 2006/504/EB ( 1 )

11

 

*

2009 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 670/2009, kuriuo nustatomos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo valstybės intervencijai kietuosius kviečius ar žaliavinius ryžius perkant konkurso tvarka taisyklės ir iš dalies keičiami Reglamentai (EB) Nr. 428/2008 ir (EB) Nr. 687/2008

22

 

*

2009 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 671/2009, kuriuo pradedama sūrių, 2010 m. eksportuotinų į Jungtines Amerikos Valstijas pagal tam tikras GATT kvotas, eksporto licencijų skyrimo procedūra

47

 

 

2009 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 672/2009 dėl ryžių importo licencijų išdavimo laikantis tarifinių kvotų, kurias Reglamentu (EB) Nr. 327/98 leista naudoti 2009 m. liepos mėn.

53

 

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Komisija

 

 

2009/560/EB

 

*

2009 m. liepos 22 d. Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinamos tam tikros iš dalies pakeistos 2009 m. gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo ir stebėsenos programos ir iš dalies keičiamos Sprendimo 2008/897/EB nuostatos dėl Bendrijos finansinio įnašo, skirto kai kurių valstybių narių šiuo sprendimu patvirtintoms programoms (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 5475)

56

 

 

2009/561/EB

 

*

2009 m. liepos 22 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimo 2006/679/EB nuostatas dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio techninių sąveikos specifikacijų įgyvendinimo (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 5607)  ( 1 )

60

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

25.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 665/2009

2009 m. liepos 24 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. liepos 25 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 24 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

MK

23,3

ZZ

23,3

0707 00 05

TR

98,9

ZZ

98,9

0709 90 70

TR

97,5

ZZ

97,5

0805 50 10

AR

49,5

UY

48,0

ZA

61,6

ZZ

53,0

0806 10 10

EG

151,8

MA

152,8

TR

115,0

US

141,6

ZA

127,3

ZZ

137,7

0808 10 80

AR

84,8

BR

69,0

CL

89,1

CN

103,8

NZ

85,6

US

91,3

ZA

86,4

ZZ

87,1

0808 20 50

AR

95,7

CL

81,2

ZA

104,2

ZZ

93,7

0809 10 00

TR

159,1

ZZ

159,1

0809 20 95

CA

324,1

TR

287,2

US

393,4

ZZ

334,9

0809 30

TR

157,2

ZZ

157,2

0809 40 05

IL

167,2

ZZ

167,2


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


25.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 666/2009

2009 m. liepos 24 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 945/2008 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2008–2009 prekybos metais

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 951/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (2), ypač į jo 36 straipsnio, 2 dalies antros pastraipos antrąjį sakinį,

kadangi:

(1)

Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2008–2009 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 945/2008 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (EB) Nr. 630/2009 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2008–2009 prekybos metams, numatyti Reglamente (EB) Nr. 945/2008, yra iš dalies pakeičiami ir nurodomi šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. liepos 25 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 24 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 178, 2006 7 1, p. 24.

(3)  OL L 258, 2008 9 26, p. 56.

(4)  OL L 187, 2009 7 18, p. 3.


PRIEDAS

Iš dalies pakeisti baltojo cukraus, žaliavinio cukraus ir produktų, kurių KN kodas yra 1702 90 95 tipinių kainų ir papildomų importo muitų dydžiai, taikomi nuo 2009 m. liepos 25 d.

(EUR)

KN kodas

Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto

Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto

1701 11 10 (1)

31,34

1,88

1701 11 90 (1)

31,34

5,86

1701 12 10 (1)

31,34

1,75

1701 12 90 (1)

31,34

5,43

1701 91 00 (2)

32,59

8,94

1701 99 10 (2)

32,59

4,56

1701 99 90 (2)

32,59

4,56

1702 90 95 (3)

0,33

0,33


(1)  Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo III dalyje.

(2)  Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo II dalyje.

(3)  Nustatoma už kiekvieną proc. sacharozės kiekio.


25.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/5


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 667/2009

2009 m. liepos 22 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas (Nocciola Romana (SKVN))

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (1), ypač į jo 7 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalimi, Italijos prašymas įregistruoti pavadinimą „Nocciola Romana“ buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2).

(2)

Komisija prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas įregistruojamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 22 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

(2)  OL C 308, 2008 12 3, p. 19.


PRIEDAS

Sutarties I priede išvardyti žmonėms vartoti skirti žemės ūkio produktai

1.6. klasė.   Švieži ar perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdinės kultūros

ITALIJA

Nocciola Romana (SKVN)


25.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/7


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 668/2009

2009 m. liepos 24 d.

kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1394/2007 nuostatos dėl kokybės ir neklinikinių duomenų, susijusių su labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių sukurtais pažangiosios terapijos vaistiniais preparatais, vertinimo ir sertifikavimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1394/2007 dėl pažangiosios terapijos vaistinių preparatų, iš dalies keičiantį Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (1), ypač į jo 18 straipsnį,

kadangi:

(1)

Taikant Reglamentą (EB) Nr. 1394/2007 būtų tikslinga nustatyti kokybės ir neklinikinių duomenų, kuriuos mažos ir vidutinės įmonės teikia Europos vaistų agentūrai (toliau – Agentūra), vertinimo ir sertifikavimo nuostatas, kad tos įmonės būtų skatinamos atlikti pažangiosios terapijos vaistinių preparatų kokybės ir neklinikinio saugumo tyrimus.

(2)

Siekiant nuoseklumo ir skaidrumo turėtų būti taikoma 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (2) nustatyta labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžtis.

(3)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1394/2007 sertifikavimo procedūra turėtų būti nepriklausoma nuo bet kokios leidimo prekiauti paraiškos. Vis dėlto ja taip pat turėtų būti siekiama palengvinti bet kokių būsimų tais pačiais duomenimis pagrįstų klinikinių tyrimų ir leidimo prekiauti paraiškų vertinimą. Dėl to sertifikavimo paraiška turėtų būti vertinama laikantis tų pačių mokslinių ir techninių reikalavimų, kurie taikomi leidimo prekiauti paraiškai, kaip nustatyta 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (3) I priede.

(4)

Pareiškėjams, prašantiems atlikti sertifikavimą, turėtų būti sudaryta galimybė pateikti visus pagal Direktyvos 2001/83/EB I priedą reikalaujamus kokybės ir neklinikinius duomenis arba jų dalį. Tačiau, siekiant užtikrinti sertifikavimu sukuriamą pridėtinę vertę, tikslinga nustatyti, kokius sertifikavimui atlikti būtinus duomenis reikia pateikti.

(5)

Agentūros pažangiosios terapijos komitetas turi tinkamos patirties, kad galėtų nagrinėti su pažangiosios terapijos vaistiniais preparatais susijusius kokybės ir neklinikinius duomenis. Todėl jis turėtų būti atsakingas už sertifikavimo paraiškų vertinimą.

(6)

Prireikus, Pažangiosios terapijos komitetui turėtų būti sudaryta galimybė vertinimą užbaigti apsilankius patalpose, kuriose kuriamas pažangiosios terapijos vaistinis preparatas.

(7)

Sertifikavimo paraiškos gali būti susijusios su sudėtiniais pažangiosios terapijos vaistiniais preparatais, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1394/2007. Tokiu atveju, siekiant nustatyti, ar medicinos prietaisas arba aktyvus implantuojamas medicinos prietaisas atitinka 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvoje 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (4) ir 1990 m. birželio 20 d. Tarybos direktyvoje 90/385/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių aktyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus, suderinimo (5) atitinkamai nustatytus pagrindinius reikalavimus, turėtų būti taikomi papildomi reikalavimai.

(8)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žmonėms skirtų vaistų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Rekomendacijoje 2003/361/EB, kurios kuria pažangiosios terapijos vaistinį preparatą ir yra įsisteigusios Bendrijoje.

2 straipsnis

Vertinimo ir sertifikavimo tvarka

1.   Agentūrai teikiamose su pažangiosios terapijos vaistiniu preparatu susijusių kokybės ir neklinikinių duomenų mokslinio vertinimo ir sertifikavimo paraiškose pateikiama tokia informacija:

a)

visa informacija, kurios reikia norint įrodyti, kad pareiškėjui taikomas šis reglamentas, kaip nustatyta 1 straipsnyje;

b)

nuoroda, kad paraiška susijusi tik su kokybės duomenimis arba su kokybės ir neklinikiniais duomenimis;

c)

nuoroda į kitas sertifikavimo paraiškas, kurios anksčiau teiktos dėl to paties pažangiosios terapijos vaistinio preparato, kartu nurodant, ar sertifikatas buvo išduotas, ar ne, ir paaiškinimas, kokią pridėtinę vertę sukuria nauja paraiška bei kokie yra naujos paraiškos bei pirmiau pateiktos paraiškos skirtumai;

d)

atitinkamas mokestis, kaip numatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 297/95 (6);

e)

Direktyvos 2001/83/EB I priedo I dalies 3 modulyje nurodyti duomenys, kurie teikiami sertifikavimui pagal antrą pastraipą, atsižvelgiant į to priedo IV dalyje nustatytus specialiuosius reikalavimus ir 5 straipsnyje nurodytas mokslines rekomendacijas;

f)

jei paraiška susijusi ir su kokybės, ir su neklinikiniais duomenimis – Direktyvos 2001/83/EB I priedo I dalies 4 modulyje nurodyti duomenys, kurie teikiami sertifikavimui pagal trečią pastraipą, atsižvelgiant į to priedo IV dalyje nustatytus specialiuosius reikalavimus ir 5 straipsnyje nurodytas mokslines rekomendacijas.

Taikant 1 punkto e papunktį paraiškoje būtinai pateikiami tokie duomenys:

a)

bendra informacija ir informacija apie pradines ir žaliavines vaistines medžiagas;

b)

veikliosios (-ųjų) medžiagos (-ų) gamybos procesas, išskyrus proceso validacijos duomenis;

c)

veikliosios medžiagos (-ų) apibūdinimas, pateikiant tik tuos duomenis, kurie būtini veikliajai (-osioms) medžiagai (-oms) tinkamai aprašyti;

d)

veikliosios (-ųjų) medžiagos (-ų) kontrolė, išskyrus analizės rezultatų validacijos duomenis;

e)

galutinio produkto aprašas ir sudėtis.

Taikant 1 punkto f papunktį paraiškoje būtinai pateikiami tokie duomenys:

a)

pirminiai farmakologinės dinamikos duomenys, kuriais grindžiamas loginis siūlomo terapinio naudojimo pagrindas;

b)

farmakologinės kinetikos biologinio pasiskirstymo duomenys, jei jų reikia pirminiams farmakologinės dinamikos duomenims pagrįsti;

c)

ne mažiau kaip vienas toksiškumo tyrimas.

2.   Jeigu paraiška atitinka 1 dalyje nustatytus reikalavimus, Agentūra patvirtina teisėtos paraiškos gavimą.

3.   Pažangiosios terapijos komitetas teisėtą pažymą įvertina per 90 dienų nuo jos gavimo patvirtinimo.

Pažangiosios terapijos komitetas, siekdamas atlikti minėtą vertinimą ir visų pirma atsižvelgdamas į vėlesnį bet kokių būsimų klinikinių tyrimų ir leidimo prekiauti paraiškų vertinimą, nustato, ar:

a)

pareiškėjo pateikti kokybės duomenys ir taikyta kokybės bandymų metodika atitinka Direktyvos 2001/83/EB I priedo I dalies 2.3 ir 3 skirsniuose, IV dalyje ir, prireikus, kai nagrinėjami kokybės duomenys, I priedo skirsnyje „Įvadas ir bendrieji principai“ išdėstytus mokslinius ir techninius reikalavimus;

b)

prireikus neklinikiniai duomenys ir pareiškėjo taikyta neklinikinių bandymų metodika atitinka Direktyvos 2001/83/EB I priedo I dalies 2.4 ir 4 skirsniuose, IV dalyje ir, prireikus, kai nagrinėjami neklinikiniai duomenys, I priedo skirsnyje „Įvadas ir bendrieji principai“ išdėstytus mokslinius ir techninius reikalavimus.

4.   Pažangiosios terapijos komitetas per 3 dalyje nurodytą laikotarpį gali pareiškėjo paprašyti per nustatytą laikotarpį pateikti papildomą informaciją.

Tokiu atveju 3 dalyje nurodytas terminas atidedamas, kol bus pateikta visa prašoma informacija.

5.   Pažangiosios terapijos komitetui baigus vertinimą Agentūra pareiškėjui atitinkamai apie tai praneša ir nedelsdama pateikia šiuos dokumentus:

a)

vertinimo ataskaitą, kurioje visų pirma išsamiai išdėstomi Pažangiosios terapijos komiteto išvados dėl paraiškos motyvai;

b)

prireikus, remiantis šiuo vertinimu, sertifikatą, kuriame nurodoma, kad kokybė ir, prireikus, pateikti neklinikiniai duomenys bei susijusi pareiškėjo taikyta bandymų metodika atitinka 3 dalies antroje pastraipoje nurodytus reikalavimus;

c)

jei, Pažangiosios terapijos komiteto manymu, reikia, klausimų, kuriuos pareiškėjas turi ateityje svarstyti, dėl kokybės ir, prireikus, pateiktų neklinikinių duomenų bei susijusios pareiškėjo taikytos bandymų metodikos atitikties Direktyvos 2001/83/EB I priedo moksliniams ir techniniams reikalavimams, sąrašą.

3 straipsnis

Apsilankymai patalpose

Pažangiosios terapijos komitetas gali pareiškėjui pranešti, kad siekiant užbaigti vertinimą pagal 2 dalį būtina apsilankyti patalpose, kuriose kuriamas susijęs pažangiosios terapijos vaistinis preparatas. Komitetas pareiškėjui praneša tokio apsilankymo patalpose priežastis. Jei pareiškėjas sutinka su apsilankymu patalpose, jį atlieka tinkamą kvalifikaciją turintys valstybių narių tikrintojai.

Tokiu atveju 2 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas atidedamas, kol Pažangiosios terapijos komitetui ir pareiškėjui bus pateikta apsilankymo ataskaita.

4 straipsnis

Sudėtiniai pažangiosios terapijos vaistiniai preparatai

1.   Kai pateikiama sudėtinio pažangiosios terapijos vaistinio preparato sertifikavimo paraiška, taikomi papildomi 2 ir 3 dalyse išdėstyti reikalavimai.

2.   Prie duomenų, susijusių su sudėtinio pažangiosios terapijos vaistiniu preparatu, sertifikavimo paraiškos gali būti pridėti atitikties Reglamento (EB) Nr. 1394/2007 6 straipsnyje nurodytiems pagrindiniams reikalavimams įrodymai.

3.   Prie duomenų, susijusių su sudėtinio pažangiosios terapijos vaistiniu preparatu, sertifikavimo paraiškos pridedami medicinos prietaiso dalies arba aktyvaus implantuojamo medicinos prietaiso dalies vertinimo, kurį pagal Direktyvą 93/42/EEB arba Direktyvą 90/385/EEB atliko paskelbtoji įstaiga, rezultatai, jei tokie yra.

Atlikdama su atitinkamu vaistiniu preparatu susijusių duomenų vertinimą Agentūra pripažįsta pirmiau nurodyto vertinimo rezultatus.

Agentūra gali paprašyti atitinkamos paskelbtosios įstaigos perduoti bet kokią informaciją, susijusią su tos įstaigos atlikto vertinimo rezultatais. Paskelbtoji įstaiga informaciją perduoda per vieną mėnesį. Tokiu atveju 2 straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas atidedamas, kol bus pateikta prašoma informacija.

4.   Jei prie paraiškos nepridėti vertinimo rezultatai, Agentūra gali:

a)

paprašyti su pareiškėju parinktos paskelbtosios įstaigos nuomonės apie tai, ar medicinos prietaiso dalis atitinka Direktyvos 93/42/EEB I priedo arba Direktyvos 90/385/EEB 1 priedo reikalavimus, nebent Pažangiosios terapijos komitetas, patariamas savo medicinos prietaisų ekspertų, nusprendžia, kad paskelbtosios įstaigos nuomonė nebūtina; arba

b)

vertindama netikrinti, ar medicinos prietaisas atitinka Reglamento (EB) Nr. 1394/2007 6 straipsnyje nurodytus pagrindinius reikalavimus.

a punkte nurodytu atveju 2 straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas atidedamas, kol bus pateikta prašoma nuomonė.

b punkte nurodytu atveju vertinimo ataskaitoje ir bet kuriame išduodamame sertifikate įrašoma, kad vertinant netikrinta, ar medicinos prietaisas atitinka pagrindinius reikalavimus. Be to, vertinimo ataskaitoje ir bet kuriame išduodamame sertifikate gali būti pateikta išvada, kad negalima įvertinti ląstelių arba audinių sąveikos ir suderinamumo su medicinos prietaisu, nes nepateikti paskelbtosios įstaigos vertinimo rezultatai.

5 straipsnis

Mokslinės rekomendacijos

Rengdami sertifikavimo paraiškos dokumentų rinkinį pareiškėjai atsižvelgia į Agentūros paskelbtas mokslines rekomendacijas dėl būtinų 2 straipsnio 1 dalies antroje ir trečioje pastraipose nustatytų kokybės ir neklinikinių duomenų sertifikuojant pažangiosios terapijos vaistinius preparatus.

6 straipsnis

Ataskaita

Į metinę veiklos ataskaitą Agentūra įtraukia skirsnį apie patirtį, įgytą taikant šį reglamentą. Šiame skirsnyje visų pirma pateikiama statistinė informacija apie paraiškų, kurios buvo pateiktos vadovaujantis šiuo reglamentu, pobūdį ir skaičių.

7 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 24 d.

Komisijos vardu

Günter VERHEUGEN

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 324, 2007 12 10, p. 121.

(2)  OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

(3)  OL L 311, 2001 11 28, p. 67.

(4)  OL L 169, 1993 7 12, p. 1.

(5)  OL L 189, 1990 7 20, p. 17.

(6)  OL L 35, 1995 2 15, p. 1.


25.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/11


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 669/2009

2009 m. liepos 24 d.

kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatos dėl sustiprintos tam tikrų negyvūninės kilmės pašarų ir maisto produktų importo oficialios kontrolės ir iš dalies keičiamas Sprendimas 2006/504/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (1), ypač į jo 15 straipsnio 5 dalį ir 63 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (2), ypač į jo 53 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 882/2004 Bendrijos lygmeniu nustatomos suderintos bendros oficialios kontrolės, įskaitant iš trečiųjų šalių įvežamų maisto produktų ir pašarų oficialią kontrolę, taisyklės. Be to, juo nustatoma, kad turi būti sudarytas negyvūninės kilmės pašarų ir maisto produktų, kuriems, atsižvelgiant į žinomą arba kylantį pavojų, įvežimo į vieną iš I priede nurodytų teritorijų punktuose turi būti taikoma sustiprinta oficiali kontrolė, sąrašas (toliau – sąrašas). Vykdant tokią sustiprintą kontrolę, būtų galima veiksmingiau panaikinti žinomą arba kylantį pavojų ir surinkti tikslius stebėsenos duomenis apie nepalankių laboratorinių tyrimų rezultatų atsiradimą ir paplitimą.

(2)

Sudarant sąrašą reikėtų atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, kurie leistų nustatyti esamą ar kylantį pavojų, susijusį su konkrečiais negyvūninės kilmės pašarais arba maisto produktais.

(3)

Kol nebus priimti standartiniai sąrašo sudarymo metodai ir kriterijai, sudarant sąrašą ir jį atnaujinant reikėtų atsižvelgti į pranešimų, gautų per skubaus įspėjimo apie maisto produktus ir pašarus sistemą (RASFF), duomenis, kaip nustatyta Reglamentu (EB) Nr. 178/2002, Maisto ir veterinarijos tarnybos pranešimus, iš trečiųjų šalių gautus pranešimus, Komisijos, valstybių narių ir Europos maisto saugos tarnybos pasikeistą informaciją bei mokslinius vertinimus.

(4)

Reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatyta, kad sustiprintai oficialiai kontrolei atlikti valstybės narės turi nustatyti įvežimo punktus, kuriuose sudaryta galimybė naudotis įvairių tipų pašarų ir maisto produktų kontrolės įranga. Todėl tikslinga šiame reglamente nustatyti minimalius nustatytų įvežimo punktų reikalavimus, kad būtų užtikrinta vienodai veiksminga kontrolė.

(5)

Reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatyta, kad sustiprintai oficialiai kontrolei atlikti valstybės narės turi reikalauti už siuntas atsakingų pašarų ir maisto verslo operatorių iš anksto pranešti apie siuntų atvežimą ir pobūdį. Taigi, reikėtų nustatyti bendro įvežimo dokumento (BĮD), skirto šiame reglamente aptariamų negyvūninės kilmės pašarų ir maisto produktų importui, pavyzdį, kad būtų užtikrintas vienodo metodo taikymas visoje Bendrijoje. BĮD turėtų būti prieinamas muitinės institucijoms, kai deklaruojamos išleisti į laisvą apyvartą skirtos siuntos.

(6)

Be to, siekiant Bendrijos lygmeniu užtikrinti tam tikrą sustiprintos oficialios kontrolės nuoseklumą, tikslinga šiame reglamente nustatyti, kad tokia kontrolė apimtų dokumentų, atitikties ir fizinį tikrinimus.

(7)

Sustiprintai oficialiai kontrolei rengti reikėtų skirti atitinkamus finansinius išteklius. Todėl valstybės narės turėtų rinkti mokesčius tokios kontrolės išlaidoms padengti. Šie mokesčiai turėtų būti apskaičiuoti pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 VI priede nustatytus kriterijus.

(8)

2005 m. gegužės 23 d. Komisijos sprendimu 2005/402/EB dėl neatidėliotinų priemonių dėl paprikos, paprikos produktų, ciberžolės ir palmių aliejaus (3) nustatyta, kad prie visų šių produktų siuntų turi būti pridėtos analitinės ataskaitos, kuriomis būtų įrodoma, kad produkto sudėtyje nėra jokių toliau išvardytų medžiagų: Sudano I (CAS Nr. 842–07–9), Sudano II (CAS Nr. 3118–97–6), Sudano III (CAS Nr. 85–86–9) arba Sudano IV (85–83–6). Priėmus šias priemones RASFF pranešimų sumažėjo ir tai rodo, kad Sudano dažų aptikimo atitinkamuose produktuose padėtis gerėja. Todėl tikslinga panaikinti reikalavimą teikti kiekvienos Sprendime 2005/402/EB nustatytų įvežamų produktų siuntos analitines ataskaitas ir vietoje jo nustatyti vienodą sustiprintą tų siuntų kontrolę įvežimo į Bendriją punktuose. Todėl Sprendimas 2005/402/EB turėtų būti panaikintas.

(9)

2006 m. liepos 12 d. Komisijos sprendime 2006/504/EB dėl specialiųjų reikalavimų, taikomų tam tikrų maisto produktų, kurie gali būti užteršti aflatoksinais, importui iš tam tikrų trečiųjų šalių (4), nustatyta taikyti sustiprintą kontrolę (50 % visų siuntų), siekiant aptikti aflatoksinus Brazilijos kilmės riešutuose. Priėmus tas priemones, sumažėjo su Brazilijos kilmės riešutais susijusių RASFF pranešimų. Todėl tikslinga nebetaikyti Sprendimu 2006/504 nustatytų priemonių tokioms prekėms ir vietoje minėtų priemonių joms turėtų būti taikoma vienoda sustiprinta kontrolė įvežimo į Bendriją punktuose. Todėl Sprendimas 2006/504/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(10)

Valstybėms narėms gali kilti praktinių sunkumų dėl būtiniausių nustatytiems įvežimo punktams taikomų reikalavimų. Todėl šiuo Reglamentu reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį reikalavimus būtų galima įgyvendinti palaipsniui. Taigi, kompetentingoms valstybių narių institucijoms turėtų būti leidžiama pereinamuoju laikotarpiu atlikti būtinus atitikties ir fizinius tikrinimus kitame kontrolės punkte nei nustatytasis įvežimo punktas. Tokiu atveju šie kontrolės punktai turėtų atitikti šiame reglamente išdėstytus būtiniausius nustatytiems įvežimo punktams taikomus reikalavimus.

(11)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės dėl sustiprintos oficialios kontrolės, kuri pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 15 straipsnio 5 dalį turi būti atliekama įvežimo į I priede nurodytas teritorijas punktuose šio reglamento I priede išvardytiems negyvūninės kilmės pašarams ir maisto produktams.

2 straipsnis

I priedo atnaujinimas

Sudarant ir periodiškai atnaujinant I priedą reikia atsižvelgti bent į šiuos informacijos šaltinius:

a)

per RASFF gautų pranešimų duomenys;

b)

Maisto ir veterinarijos tarnybos veiklos ataskaitos ir informacija;

c)

trečiųjų šalių ataskaitos ir informacija;

d)

informacija, kuria keičiasi Komisija, valstybės narės ir Europos maisto saugos tarnyba;

e)

jei taikoma, moksliniai vertinimai.

I priedo sąrašas turi būti periodiškai ne rečiau kaip kartą per ketvirtį peržiūrimas.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

bendras įvežimo dokumentas (BĮD) – dokumentas, kurį turi pildyti pašarų ir maisto verslo operatorius arba jo (jos) atstovas, kaip nustatyta 6 straipsnyje, ir kompetentinga institucija, patvirtinanti, kad oficiali kontrolė atlikta; dokumento pavyzdys pateiktas II priede;

b)

nustatytas įvežimo punktas (NĮP) – Reglamento (EB) Nr. 882/2004 17 straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje nustatytas įvežimo į I priede nurodytas teritorijas punktas; jei siuntos atgabenamos jūra, iškraunamos ir perkraunamos į kitus laivus, kad būtų toliau gabenamos į kitų valstybių narių uostus, nustatytu įvežimo punktu laikomi pastarieji uostai;

c)

siunta – šio reglamento I priede išvardytų visų tos pačios klasės ar to paties aprašo negyvūninės kilmės pašarų arba maisto produktų, kuriems išduotas tas (tie) pats (patys) dokumentas (-ai), gabenamų ta pačia transporto priemone ir atvežamų iš tos pačios trečiosios šalies ar tos šalies regiono, kiekis.

4 straipsnis

Nustatytiems įvežimo punktams taikomi minimalūs reikalavimai

Nepažeidžiant 19 straipsnio, nustatytuose įvežimo punktuose turėtų būti bent:

a)

pakankamas skaičius tinkamą kvalifikaciją ir patirtį turinčių darbuotojų numatytiems siuntų tikrinimams atlikti;

b)

tinkamos biuro patalpos, kad kompetentinga institucija galėtų atlikti reikiamus tikrinimus;

c)

išsamūs nurodymai, susiję su tirtinų mėginių ėmimu ir jų siuntimu tirti į laboratoriją, paskirtą pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 12 straipsnio 1 dalį (toliau – paskirtoji laboratorija);

d)

patalpos, kuriose sulaikymo laikotarpiu tinkamomis sąlygomis būtų laikomos siuntos (ir siuntos konteineriuose), kol, jei taikoma, bus gauti c punkte nurodyto tyrimo rezultatai, ir pakankamas skaičius laikymo patalpų, įskaitant šaldymo sandėlius tiems atvejams, kai dėl siuntos pobūdžio būtina reguliuoti temperatūrą;

e)

iškrovimo įranga ir tinkama mėginių ėmimo tyrimams įranga;

f)

jei būtina, sąlygos iškrauti krovinį ir paimti jo mėginį dengtoje aikštelėje;

g)

c punkte nurodytus tyrimus galinti atlikti paskirtoji laboratorija turi būti tokioje vietoje, kad mėginiai galėtų būti nuvežti greitai.

5 straipsnis

Nustatytų įvežimo punktų sąrašas

Valstybės narės saugo ir viešai skelbia internete atnaujintą kiekvieno I priede išvardyto produkto nustatytų įvežimo punktų sąrašą. Valstybės narės praneša Komisijai interneto svetainių, kuriose jos skelbia minėtus sąrašus, adresus.

Komisija informacijos tikslais savo svetainėje skelbia nuorodas į nacionalinius sąrašus.

6 straipsnis

Išankstinis pranešimas apie siuntas

Pašarų ir maisto verslo operatoriai arba jų atstovai iš anksto tinkamai praneša apie numatomą fizinio siuntos atvežimo į oficialų įvežimo punktą datą ir laiką ir apie siuntos pobūdį.

Tuo tikslu jie užpildo bendro įvežimo dokumento I dalį ir persiunčia jį kompetentingai institucijai nustatytame įvežimo punkte likus mažiausiai vienai darbo dienai iki siuntos atvežimo.

7 straipsnis

Bendro įvežimo dokumentų kalba

Bendri įvežimo dokumentai rengiami tos valstybės narės, kurioje yra nustatytas įvežimo punktas, oficialia kalba arba viena iš oficialiųjų kalbų.

Tačiau valstybės narės gali sutikti parengti bendrus įvežimo dokumentus kita oficialia Bendrijos kalba.

8 straipsnis

Sustiprinta oficiali kontrolė nustatytame įvežimo punkte

1.   Nustatytame įvežimo punkte kompetentinga institucija nedelsdama atlieka:

a)

per dvi darbo dienas nuo atvykimo į NĮP – visų siuntų dokumentų tikrinimą, išskyrus atvejus, kai susiklosto ypatingos neišvengiamos aplinkybės;

b)

atitikties ir fizinius tikrinimus, įskaitant laboratorinius tyrimus, I priede nurodytu dažnumu ir tokiu būdu, kad pašarų ir maisto verslo operatoriai arba jų atstovai negalėtų numatyti, ar bus atliekami tokie kurios nors konkrečios siuntos tikrinimai; fizinių tikrinimų rezultatai turi būti paskelbiami kuo greičiau.

2.   Baigusi 1 dalyje nustatytus tikrinimus kompetentinga institucija:

a)

užpildo bendro įvežimo dokumento II dalies atitinkamą dalį; tą dokumentą antspauduoja ir pasirašo atsakingas kompetentingos institucijos pareigūnas;

b)

padaro pasirašyto ir antspauduoto bendro įvežimo dokumento kopiją ir ją saugo.

Bendro įvežimo dokumento originalas pridedamas prie siuntos vežant ją toliau ir saugomas iki BĮD nurodytos paskirties vietos.

Kompetentinga NĮP institucija gali leisti toliau gabenti siuntą, nors fizinių tikrinimų rezultatai dar nepateikti. Suteikusi leidimą, kompetentinga NĮP institucija praneša kompetentingai kontrolės punkto institucijai ir imasi tinkamų priemonių, siekdama užtikrinti, kad siuntą toliau nuolat tikrintų kompetentingos institucijos ir kad ji nebūtų kokiu nors būdu pažeista, kol laukiama fizinių tikrinimų rezultatų.

Jei siunta gabenama, kai fizinių tikrinimų rezultatai dar nepateikti, turi būti išduota patvirtinta BĮD kopija.

9 straipsnis

Ypatingos aplinkybės

1.   Atitinkamai valstybei narei paprašius Komisija gali leisti tam tikrų nustatytų įvežimo punktų, kurių veiklą veikia tam tikri geografiniai apribojimai, kompetentingoms institucijoms atlikti fizinius tikrinimus verslo operatoriaus patalpose, jei laikomasi toliau išvardytų sąlygų:

a)

nedaromas neigiamas poveikis NĮP atliekamos kontrolės veiksmingumui;

b)

patalpos atitinka 4 straipsnio reikalavimus ir yra šiuo tikslu patvirtintos valstybės narės;

c)

imtasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad nuo siuntos atvežimo į NĮP ją nuolat tikrintų kompetentingos NĮP institucijos ir kad ji nebūtų kokiu nors būdu pažeista per visus tikrinimus.

2.   Nukrypstant nuo 8 straipsnio 1 dalies, jei susiklosto ypatingos aplinkybės, sprendimu įtraukti naują produktą į I priedą galima nustatyti, kad atitikties ir fizinius tokio produkto siuntų tikrinimus kompetentinga institucija galėtų atlikti BĮD nurodytoje paskirties vietoje, prireikus, pašarų ir maisto verslo operatoriaus patalpose, jei laikomasi 1 dalies b ir c punktuose nustatytų sąlygų ir tenkinamos toliau išvardytos sąlygos:

a)

dėl to, kad produktas yra greitai gendantis, arba dėl pakavimo ypatumų pavyzdžių ėmimas NĮP neabejotinai keltų didelį maisto saugos pavojų arba kiltų pavojus, kad neleistinai daug produktų būtų sugadinti;

b)

kompetentingos institucijos tinkamai bendradarbiauja NĮP, o fizinius tikrinimus atliekančios kompetentingos institucijos užtikrina, kad:

i)

siunta per visus tikrinimus nebūtų kokiu nors būdu pažeista;

ii)

būtų visiškai laikomasi 15 straipsnyje nustatytų ataskaitų rengimo reikalavimų.

10 straipsnis

Išleidimas į laisvą apyvartą

Siuntos išleidžiamos į laisvą apyvartą pašarų ir maisto verslo operatoriui arba jų atstovui pateikus muitinėms kompetentingos institucijos tinkamai užpildytą bendrą įvežimo dokumentą arba jo elektroninį atitikmenį, kai atliekami visi tikrinimai pagal 8 straipsnio 1 dalį ir gaunami teigiami fizinių tikrinimų, jei tokių tikrinimų reikalaujama, rezultatai.

11 straipsnis

Pašarų ir maisto verslo operatorių įsipareigojimai

Jei dėl siuntos ypatumų to reikalaujama, pašarų ir maisto verslo operatorius arba jų atstovas kompetentingai institucijai suteikia:

a)

pakankamus žmogiškuosius išteklius ir siuntos iškrovimo įrangą, kad būtų galima atlikti oficialią kontrolę;

b)

tinkamą mėginių ėmimo tyrimams įrangą, kai yra naudojamos specialios transporto priemonės ir (arba) specifinės pakuočių rūšys, jei mėginių negalima paimti naudojant įprastą mėginių ėmimo įrangą.

12 straipsnis

Siuntų padalijimas

Siuntos gali būti dalijamos tik tada, kai baigiama sustiprinta oficiali kontrolė ir kompetentinga institucija užpildo bendrą įvežimo dokumentą, kaip nustatyta 8 straipsnyje.

Jei siunta dar kartą dalijama, prie kiekvienos siuntos dalies pridedama ir saugoma iki ji bus išleista į laisvą apyvartą patvirtinta bendro įvežimo dokumento kopija.

13 straipsnis

Nuostatų nesilaikymas

Jei atliekant oficialią kontrolę nustatoma, kad nesilaikyta reikalavimų, atsakingas kompetentingos institucijos pareigūnas užpildo bendro įvežimo dokumento III dalį ir imasi veiksmų pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 19, 20 ir 21 straipsnius.

14 straipsnis

Mokesčiai

1.   Valstybės narės užtikrina, kad su šiame reglamente nustatyta sustiprinta oficialia kontrole susiję mokesčiai būtų surinkti laikantis Reglamento (EB) Nr. 882/2004 27 straipsnio 4 dalies ir vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 882/2004 VI priede nustatytais kriterijais.

2.   Už siuntą atsakingi pašarų ir maisto verslo operatoriai arba jų atstovai sumoka 1 dalyje nurodytus mokesčius.

15 straipsnis

Ataskaitų teikimas Komisijai

1.   Valstybės narės teikia Komisijai ataskaitas apie siuntas, kad ji galėtų nuolat atlikti I priede išvardytų negyvūninės kilmės pašarų ir maisto produktų vertinimą.

Ataskaita pateikiama kiekvieną ketvirtį iki po ketvirčio einančio mėnesio pabaigos.

2.   Ataskaitoje pateikiama tokia informacija:

a)

kiekvienos siuntos duomenys, įskaitant:

i)

kiekvienos siuntos neto svoris;

ii)

kiekvienos siuntos kilmės šalį;

b)

siuntų, iš kurių paimti mėginiai tyrimams, skaičius;

c)

oficialios kontrolės rezultatai, kaip nustatyta 8 straipsnio 1 dalyje;

3.   Komisija apibendrina pagal 2 dalį gautas ataskaitas ir sudaro sąlygas valstybėms narėms su ja susipažinti.

16 straipsnis

Sprendimo 2006/504/EB pakeitimas

Sprendimas 2006/504/EB iš dalies keičiamas taip:

1)

1 straipsnio a punkto iii, iv ir v papunkčiai išbraukiami;

2)

5 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

iš kiekvienos Brazilijos maisto produktų siuntos“;

3)

7 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

17 straipsnis

Sprendimo 2005/402/EB panaikinimas

Komisijos sprendimas 2005/402/EB panaikinamas.

18 straipsnis

Taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2010 m. sausio 25 d.

19 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1.   Jei nustatytame įvežimo punkte nėra įrengta patalpų, reikalingų 8 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytiems fiziniams tikrinimams atlikti, penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, tie tikrinimai gali būti atliekami kitame kontrolės punkte toje pačioje valstybėje narėje, kai tuo tikslu tai leidžia kompetentinga institucija, prieš prekes deklaruojant išleidimui į laisvą apyvartą, jei tas kontrolės punktas atitinka 4 straipsnyje nustatytus minimalius reikalavimus.

2.   Valstybės narės elektroniniu būdu savo svetainėje viešai skelbia pagal 1 dalį nustatytų kontrolės punktų sąrašą.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 24 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė


(1)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(2)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(3)  OL L 135, 2005 5 28, p. 34.

(4)  OL L 199, 2006 7 21, p. 21.


I PRIEDAS

A.   Negyvūninės kilmės pašarai ir maisto produktai, kuriems taikoma sustiprinta oficiali kontrolė nustatytame įvežimo punkte

Pašarai ir maistas

(numatomas naudojimas)

KN kodas

Kilmės šalis

Pavojus

Fizinių ir atitikties tikrinimų dažnumas (2)

(%)

Riešutai (žemės riešutai) ir jų produktai (pašarai ir maisto produktai)

1202 10 90; 1202 20 00; 2008 11;

Argentina

Aflatoksinai

10

Riešutai (žemės riešutai) ir jų produktai (pašarai ir maisto produktai)

1202 10 90; 1202 20 00; 2008 11;

Brazilija

Aflatoksinai

50

Mikroelementai (pašarai ir maisto produktai) (3)  (4)

2817 00 00; 2820; 2821; 2825 50 00; 2833 25 00; 2833 29 20; 2833 29 80; 2836 99;

Kinija

Kadmis ir švinas

50

Riešutai (žemės riešutai) ir jų produktai (pašarai ir maisto produktai), visų pirma žemės riešutų sviestas (maisto produktai)

1202 10; 1202 20 00; 2008 11;

Gana

Aflatoksinai

50

Prieskoniai (maisto produktai):

Capsicum spp (džiovinti jų vaisiai, sveiki arba malti, įskaitant aitriąsias paprikas, aitriųjų paprikų miltelius, raudonuosius ankštinius pipirus ir paprikas)

Myristica fragrans (muskatai)

Zingiber officinale (imbieras)

Curcuma longa (ciberžolės)

0904 20; 0908 10 00; 0908 20 00; 0910 10 00; 0910 30 00;

Indija

Aflatoksinai

50

Riešutai (žemės riešutai) ir jų produktai (pašarai ir maisto produktai)

1202 10 90; 1202 20 00; 2008 11

Indija

Aflatoksinai

10

Melionų (egusi) sėklos ir jų produktai (5) (maisto produktai)

ex 1207 99

Nigerija

Aflatoksinai

50

Džiovintos vynuogės (maisto produktai)

0806 20

Uzbekija

Ochratoksinas A

50

Paprika, paprikos produktai, ciberžolės ir palmių aliejus (maisto produktai)

0904 20 90; 0910 99 60; 0910 30 00; 1511 10 90

Visos trečiosios šalys

Sudano dažai

20

Riešutai (žemės riešutai) ir jų produktai (pašarai ir maisto produktai)

1202 10 90; 1202 20 00; 2008 11

Vietnamas

Aflatoksinai

10

Basmati ryžiai, skirti tiesiogiai žmonėms vartoti (maisto produktai)

ex 1006 30

Pakistanas

Aflatoksinai

50

Basmati ryžiai, skirti tiesiogiai žmonėms vartoti (maisto produktai)

ex 1006 30

Indija

Aflatoksinai

10

Mangai, smidrinio porūšio kininės pupuolės (Vigna sesquipedalis), raukšlėtasis svaidenis (Momordica charantia), ilgmoliūgis (Lagenaria siceraria), pipirai ir baklažanai (maisto produktai)

ex 0804 50 00; 0708 20 00; 0807 11 00; 0707 00; 0709 60; 0709 30 00

Dominikos Respublika

Pesticidų likučiai, ištirti taikant atskiros medžiagos likučių nustatymo metodą, pagrįstą CG-MS ir LC-MS (1)

50

Bananai

0803 00 11

Dominikos Respublika

Pesticidų likučiai, ištirti taikant atskiros medžiagos likučių nustatymo metodą, pagrįstą CG-MS ir LC-MS (1)

10

Daržovės, šviežios, šaldytos arba užšaldytos (pipirai, cukinijos ir pomidorai)

0709 60; 0709 90 70; 0702 00 00

Turkija

Pesticidai: metomilas ir oksamilas

10

Kriaušės

0808 20 10

Turkija

Pesticidas: amitrazas

10

Daržovės, šviežios, šaldytos arba užšaldytos (maisto produktai)

smidrinio porūšio kininės pupuolės (Vigna sesquipedalis)

baklažanai

kopūstinės daržovės

0708 20 00; 0709 30 00; 0704;

Tailandas

Organofosforiniai pesticidai

50

B.   Apibrėžtys

Šiame priede vartojamos šios terminų apibrėžtys:

a)

paprikos – Capsicum genties vaisiai, džiovinti, grūsti arba malti, klasifikuojami KN 0904 20 90 subpozicijoje, bet kokio pavidalo, skirti vartoti žmonėms;

b)

paprikos produktai – KN kodu 0910 99 60 klasifikuojami kario milteliai, bet kokio pavidalo, skirti vartoti žmonėms;

c)

ciberžolė – džiovinta ir grūsta arba malta ciberžolė, klasifikuojama KN kodu 0910 30 00, bet kokio pavidalo, skirta vartoti žmonėms;

d)

palmių aliejus – KN kodu 1511 10 90 klasifikuojamas palmių aliejus, skirtas tiesiogiai vartoti žmonėms.

e)

„Sudano dažais“ vadinamos šios cheminės medžiagos:

i)

Sudano I (CAS Nr. 842–07–9);

ii)

Sudano II (CAS Nr. 3118–97–6);

iii)

Sudano III (CAS Nr. 85–86–9);

iv)

skaisčiai raudonasis arba Sudano IV (CAS Nr. 85–83–6).


(1)  Visų pirma, šių medžiagų likučiai: amitrazo, acefato, aldikarbo, benomilo, karbendazimo, chlorfenapiro, chlorpirifoso, CS2 (ditiokarbomatai), diafentiurono, diazinono, dichlorvoso, dikofolio, dimetoato, endosulfano, fenamidono, imidakloprido, malationo, metamidofoso, metiokarbo, metomilo, monokrotofoso, ometoato, oksamilas, profenofoso, propikonazolo, tiabendazolo, tiakloprido.

(2)  Jei veterinariniai tikrinimai turi būti taikomi tik tam tikriems bet kuriuo kodu ženklinamiems produktams, o prekių nomenklatūroje tas kodas nesuskirstytas į konkrečius poskyrius, jis žymimas „Ex“ (pavyzdžiui, Ex20079997: turėtų būti įtraukti tik produktai, kuriuose yra lazdyno riešutų).

(3)  Šiame įraše nurodyti mikroelementai yra mikroelementai, priskiriami prie Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 I priedo 3 dalies b punkte nurodytų mikroelementų junginių (OL L 268, 2003 10 18, p. 29).

(4)  Didžiausia leidžiama švino ir kadmio koncentracija prieduose, priklausančiuose Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB (OL L 140, 2002 5 30, p. 10) I priede nustatytų mikroelementų junginių funkcinei grupei, yra kontrolės atskaitos taškai. Jei mikroelementai ženklinami kaip maisto papildai pagal 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo (OL L 183, 2002 7 12, p. 51), 2 straipsnį, taikoma Reglamentu (EB) Nr. 1881/2006 nustatyta didžiausia leistina koncentracija.

(5)  Didžiausia leidžiama aflatoksinų koncentracija žemės riešutuose ir jų produktuose, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1881/2006 (OL L 364, 2006 12 20, p. 5) priede, yra kontrolės atskaitos taškai.


II PRIEDAS

BENDRAS ĮVEŽIMO DOKUMENTAS (BĮD)

Image

Image

BĮD gairės

Bendra informacija

:

Dokumentą pildykite didžiosiomis raidėmis. Gairės sunumeruotos pagal atitinkamo langelio numerį.

I dalis

Šią dalį pildo pašarų ir maisto verslo operatorius arba jų atstovas, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip.

I.1 langelis.

Siuntėjas: siuntą išsiunčiančio fizinio arba juridinio asmens (pašarų ir maisto verslo operatorius) pavadinimas ir visas adresas. Rekomenduojama nurodyti telefono ir fakso numerius arba e. pašto adresą.

I.2 langelis.

Šį langelį pildo nustatyto įvežimo punkto (NĮP) institucijos, kaip nustatyta 2 straipsnyje.

I.3 langelis.

Gavėjas: fizinio arba juridinio asmens, kuriam skirta siunta (pašarų ir maisto verslo operatorius), pavadinimas ir visas adresas. Rekomenduojama nurodyti telefono ir fakso numerius arba e. pašto adresą.

I.4 langelis.

Už siuntą atsakingas asmuo (taip pat agentas, deklarantas arba pašarų ir maisto verslo operatorius): asmuo, atsakingas už siuntą, kai ji pristatoma į NĮP, ir kuris importuotojo vardu pateikia būtinas deklaracijas kompetentingai institucijai. Nurodyti pavadinimą ir tikslų adresą. Rekomenduojama nurodyti telefono ir fakso numerius arba e. pašto adresą.

I.5 langelis.

Kilmės šalis: šalis, iš kurios prekė kilusi, joje išauginta, kurioje nuimtas jos derlius arba kurioje ji pagaminta.

I.6 langelis.

Išsiuntimo šalis: šalis, iš kurios siunta buvo pakrauta į galutinę transporto priemonę vežti į Bendriją.

I.7 langelis.

Importuotojas: pavadinimas ir tikslus adresas. Rekomenduojama nurodyti telefono ir fakso numerius arba e. pašto adresą.

I.8 langelis.

Paskirties vieta: pristatymo adresas Bendrijoje. Rekomenduojama nurodyti telefono ir fakso numerius arba e. pašto adresą.

I.9 langelis.

Atvykimas į NĮP: nurodykite numatytą siuntos atvežimo į NĮP datą.

I.10 langelis.

Dokumentai: jei tinkama, nurodykite prie siuntos pridėtų oficialių dokumentų išdavimo datą ir numerį.

I.11 langelis.

Pateikti išsamius duomenis apie atvežimo transporto priemonę: lėktuvui – skrydžio numerį, laivui – laivo pavadinimą, kelių transporto priemonėms – registracijos numerį su priekabos numeriu, jei tinkama, geležinkeliams – traukinio ir vagono identifikacinį numerį.

Dokumentai: oro transporto važtaraščio numeris, važtaraštis arba traukinio ar kelių transporto priemonės komercinis numeris.

I.12 langelis.

Prekės aprašymas: pateikite išsamų prekės aprašymą (įskaitant pašarų rūšį).

I.13 langelis.

Prekės kodas arba Pasaulio muitinių organizacijos SS kodas.

I.14 langelis.

Bruto svoris: bendras svoris kilogramais. Nustatomas kaip bendra produktų ir pirminės pakuotės bei visų pakuočių masė, tačiau neįskaitant pervežimo konteinerių ir kitos transporto įrangos.

Grynasis svoris: konkretaus produkto svoris kg, neįskaitant pakuotės. Jis apskaičiuojamas kaip pačių produktų masė, neįskaitant pirminės ar kitos pakuotės.

I.15 langelis.

Pakuočių skaičius.

I.16 langelis.

Temperatūra: pažymėti tinkamą transporto priemonės ir (arba) laikymo temperatūrą.

I.17 langelis.

Įpakavimo būdas: nurodyti produktų įpakavimo būdą.

I.18 langelis.

Prekės paskirtis: pažymėkite tinkamą langelį, priklausomai nuo to, ar prekė skirta žmonėms vartoti be išankstinio rūšiavimo ar fizinio apdorojimo (tokiu atveju pažymėkite „žmonėms vartoti“), skirta žmonėms vartoti po tokio apdorojimo (tokiu atveju pažymėkite „tolesnis apdorojimas“), ar skirta naudoti „pašarams“ (tokiu atveju pažymėkite „pašarams“).

I.19 langelis.

Prireikus nurodyti visus plombų ir konteinerių identifikacinius numerius.

I.20 langelis.

Pervežimas į kontrolės punktą: 17 straipsnyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu NĮP pažymi šį langelį, kad būtų leista toliau pervežti į kitą kontrolės punktą.

I.21 langelis.

Informacijos nėra.

I.22 langelis.

Importuojant: šis langelis pildomas, jei siunta skirta importui (8 straipsnis).

I.23 langelis.

Informacijos nėra.

I.24 langelis.

Pažymėkite tinkamą transporto priemonę.

II dalis

Šią dalį pildo kompetentinga institucija.

II.1 langelis.

Naudokite tą patį numerį kaip ir I.2 langelyje.

II.2 langelis.

Prireikus pildo muitinės tarnybos.

II.3 langelis.

Dokumentų tikrinimas: atliekama visoms siuntoms.

II.4 langelis.

NĮP institucija nurodo, ar pasirinkta atlikti siuntos fizinį tikrinimą, kuris 17 straipsnyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu gali būti atliktas kitame kontrolės punkte.

II.5 langelis.

NĮP institucija nurodo, į kurį kontrolės punktą 17 straipsnyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu po patenkinamo dokumentų ir (arba) atitikties tikrinimo siunta gali būti vežama fiziniam tikrinimui.

II.6 langelis.

Aiškiai nurodyti, kokių veiksmų ketinama imtis siuntos neatitikimo atveju, jei ji atmetama dėl nepatenkinamų dokumentų arba atitikties tikrinimų rezultatų. Persiuntimo, sunaikinimo, perdirbimo ir naudojimo kitais tikslais atveju II.7 langelyje reikėtų nurodyti paskirties vietos adresą.

II.7 langelis.

Nurodyti atitinkamai patvirtinimo numerį ir adresą (arba laivo numerį ir uostą) visoms paskirties vietoms, kuriose būtina atlikti siuntos kontrolę, pavyzdžiui, atvejais, susijusiais su II.6 langelyje nurodytu persiuntimu, sunaikinimu, perdirbimu arba naudojimu kitais tikslais.

II.8 langelis.

Čia uždėti oficialų kompetentingos NĮP institucijos antspaudą.

II.9 langelis.

Kompetentingos NĮP institucijos atsakingo pareigūno parašas.

II.10 langelis.

Informacijos nėra.

II.11 langelis.

NĮP institucija arba, 17 straipsnyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu, – kompetentinga kontrolės punkto institucija čia nurodo atitikties tikrinimų rezultatus.

II.12 langelis.

NĮP institucija arba, 17 straipsnyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu, – kompetentinga kontrolės punkto institucija, čia nurodo fizinių tikrinimų rezultatus.

II.13 langelis.

NĮP institucija arba, 17 straipsnyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu, – kompetentinga kontrolės punkto institucija, čia nurodo laboratorinių tyrimų rezultatus. Šiame langelyje nurodyti laboratorijoje tiriamos medžiagos ar patogeno kategoriją.

II.14 langelis.

Šis langelis pildomas už visas siuntas, skirtas išleisti į laisvą apyvartą Bendrijoje.

II.15 langelis.

Informacijos nėra.

II.16 langelis.

Aiškiai nurodyti, kokių veiksmų ketinama imtis siuntos neatitikimo atveju, jei ji atmetama dėl nepatenkinamų fizinių tikrinimų rezultatų. Persiuntimo, sunaikinimo, perdirbimo ir naudojimo kitais tikslais atveju II.18 langelyje reikia nurodyti paskirties vietos adresą.

II.17 langelis.

Neatitikimo priežastys: pildykite, jei reikia pateikti atitinkamą informaciją. Pažymėti tinkamą langelį.

II.18 langelis.

Nurodyti atitinkamai patvirtinimo numerį ir adresą (arba laivo numerį ir uostą) visoms paskirties vietoms, kuriose būtina atlikti siuntos kontrolę, pavyzdžiui, atvejais, susijusiais su II.16 langelyje nurodytu persiuntimu, sunaikinimu, perdirbimu arba naudojimu kitais tikslais.

II.19 langelis.

Šį langelį pildykite, jei atidarant konteinerį pažeidžiama originali siuntos plomba. Reikia saugoti visų šiuo tikslu naudotų plombų bendrą sąrašą.

II.20 langelis.

NĮP institucija arba, 17 straipsnyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu, – kompetentinga kontrolės punkto institucija, čia uždeda oficialų antspaudą.

II.21 langelis.

NĮP institucijos arba, 17 straipsnyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu, – kompetentingos kontrolės punkto institucijos atsakingo pareigūno parašas.

III dalis

Šią dalį pildo kompetentinga institucija.

III.1 langelis.

Persiuntimo duomenys: NĮP institucija arba, 17 straipsnyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu, – kompetentinga kontrolės punkto institucija nurodo naudotą transporto priemonę, jos identifikacinius duomenis, paskirties šalį ir persiuntimo datą, kai tik juos sužino.

III.2 langelis.

Tolesni veiksmai: jei tinkama, nurodyti vietos kompetentingos institucijos atsakingą skyrių, kuris būtų atsakingas už siuntos sunaikinimo, perdirbimo arba naudojimo kitais tikslais priežiūrą. Čia ši kompetentinga institucija nurodo, ar siunta atvyko ir ar ji atitinka numatytus duomenis.

III.3 langelis.

Persiuntimo atveju – NĮP institucijos arba, 17 straipsnyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu, – kompetentingos kontrolės punkto institucijos atsakingo pareigūno parašas. Sunaikinimo, perdirbimo arba naudojimo kitais tikslais atveju – vietos kompetentingos institucijos atsakingo pareigūno parašas.


25.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/22


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 670/2009

2009 m. liepos 24 d.

kuriuo nustatomos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo valstybės intervencijai kietuosius kviečius ar žaliavinius ryžius perkant konkurso tvarka taisyklės ir iš dalies keičiami Reglamentai (EB) Nr. 428/2008 ir (EB) Nr. 687/2008

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 43 straipsnio a, c ir k dalis kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

Remdamasi Reglamento EB (Nr.) 13 straipsnio 3 dalimi ir 18 straipsnio 2 dalimi, kaip iš dalies pakeista Tarybos reglamentu (EB) Nr. 72/2009 (2), Komisija gali nuspręsti, kad nuo 2009 m. liepos 1 d. kietųjų kviečių atveju, o nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. – žaliavinių ryžių atveju reikalinga valstybės intervencija, jei tai pateisinama padėtimi rinkoje ir rinkos kainų kaita. Todėl reikėtų numatyti valstybės intervencijos sąlygas, jei Komisija nuspręstų, kad tokia intervencija reikalinga, ir priminti, kokios valstybės narės institucijos tokiu atveju yra kompetentingos remiantis 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 884/2006, nustatančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl intervencinių priemonių finansavimo iš EŽŪOGF ir valstybių narių mokėjimo agentūrų saugojimo valstybės sandėliuose operacijų apskaitos taikymo taisykles (3), patikslinant, kad tos institucijos šiame reglamente vadinamos „intervencinėmis agentūromis“, įskaitant ir atvejus, kai mokėjimo agentūros veikia tiesiogiai.

(2)

Siekiant, kad intervencijos schema būtų kuo paprastesnė ir veiksmingesnė, reikėtų patikslinti intervencinių centrų patvirtinimo, kurį atlieka valstybių narių intervencinės agentūros, taisykles ir nustatyti su tokiu patvirtinimu susijusias nuostatas. Todėl reikėtų patikslinti intervencinio centro saugojimo patalpų patvirtinimo sąlygas.

(3)

Kietųjų kviečių ir žaliavinių ryžių pasiūlymų, teikiamų intervencinėms agentūroms, tinkamumo svarstyti sąlygos, ir intervencinių agentūrų vykdomo produktų perėmimo sąlygos turi būti kiek galima vienodesnės visoje Bendrijoje. Siekiant užtikrinti lygias visų ūkinės veiklos vykdytojų teises reikėtų nustatyti pirkimų tvarką, ypač pasiūlymų tinkamumo svarstyti, perėmimo ir susijusių patikrinimų tvarką.

(4)

Jei į patvirtinto intervencinio centro, esančio ne toje valstybėje narėje, kur ūkinės veiklos vykdytojas vykdo pagrindinę veiklą, saugojimo patalpas ūkinės veiklos vykdytojai gali pristatyti produktus patirdami mažiausia išlaidų, reikėtų minėtiems veiklos vykdytojams leisti pateikti pasiūlymus atitinkamoje valstybėje narėje. Kad šie veiklos vykdytojai nepatirtų papildomų administracinių trukdžių, reikėtų jiems leisti atlikti su pasiūlymu susijusius formalumus naudojant jų PVM kodą valstybėje narėje, kur jie vykdo pagrindinę veiklą, ir kartu su pasiūlymu leisti pateikti toje valstybėje narėje gautą užstatą.

(5)

Kad intervencija būtų administruojama tinkamai ir paprastai, reikėtų numatyta, kad pateikta partija turi būti vienarūšė, o ryžių atveju partijoje turi būti tik vienos veislės ryžiai. Taip pat reikėtų nustatyti mažiausią kiekį; jei šio reikalavimo nesilaikoma, intervencinė agentūra neprivalo priimti pasiūlymo; intervencinė agentūra vis dėlto gali atsižvelgti į tai, kad mažiausias kiekis gali būti ir didesnis, atsižvelgiant į valstybės narės didmeninės prekybos tradicijas ir sąlygas ar joje galiojančius aplinkos apsaugos teisės aktus. Kad ūkinės veiklos vykdytojams būtų suteikta informacija apie mažiausią taikomą kiekį, reikėtų numatyti, kad intervencinės agentūros patikslintų minėtą mažiausią kiekį kiekviename jų skelbiamame konkurso pranešime, ir, jei reikia, nustatytų didesnį kiekį, nei nustatytasis šiuo reglamentu.

(6)

Intervencijai neturėtų būti priimami tokie kietieji kviečiai ir žaliaviniai ryžiai, kurių dėl kokybės negalima tinkamai vartoti ir saugoti. Turi būti apibrėžti kietųjų kviečių ir žaliavinių ryžių kokybės nustatymo metodai.

(7)

Kietieji kviečiai yra grūdai, kuriems nustatyti būtiniausi žmonių maisto kokybės reikalavimai ir kurie turi atitikti sanitarines normas, nustatytas 1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 315/93, nustatančiu Bendrijos procedūras dėl maisto teršalų (4). Reikėtų numatyti, kad šie standartai būtų taikomi perimant atitinkamus produktus pagal šią intervencinę schemą.

(8)

Didžiausių leidžiamų teršalų ribų viršijimo riziką nustato mokėjimo agentūros arba intervencinės agentūros remdamosi iš tiekėjų gauta informacija ir jų tyrimų kriterijais. Siekiant sumažinti išlaidas, tyrimų leidžiama reikalauti remiantis tik prieš perimant produktus atlikta rizikos analize, leidžiančia užtikrinti produktų kokybę juos priimant intervenciniam saugojimui, agentūroms prisiimant atsakomybę. Jei vėliau pasirodytų, kad produktas neatitinka būtiniausių standartų, dėl pagal šį reglamentą reikalaujamos rizikos analizės atžvilgiu priimto netinkamo valstybės narės sprendimo perkant produktą, tiesioginę atsakomybę turėtų prisiimti valstybė narė. Valstybei narei priėmus tokį sprendimą nebūtų užtikrinta produkto kokybė ir tinkamas išsaugojimas. Todėl reikėtų patikslinti sąlygas, kurioms esant atsakinga yra valstybė narė.

(9)

Siekiant nustatyti būtiniausius žaliavinių ryžių kokybės reikalavimus ypač reikėtų atsižvelgti į oro sąlygas Bendrijos ryžių auginimo teritorijose.

(10)

Turėtų būti tiksliai apibrėžti patikrinimai, skirti užtikrinti, kad produktai tikrai yra pareiškėjo nurodytoje sandėliavimo vietoje ir kad laikomasi siūlomoms prekėms taikomų svorio ir kokybės reikalavimų. Reikia skirti pasiūlytų prekių priėmimą po kiekio patikrinimo bei atitikimą būtiniausiems kokybės reikalavimams nuo pareiškėjui mokėtinos kainos pagal tipinius mėginius atlikus kiekvienos partijos tyrimus, būtinus savybėms tiksliai nustatyti.

(11)

Kad ši intervencinė priemonė būtų veiksmingai administruojama, reikėtų numatyti, kad kietųjų kviečių ar žaliavinių ryžių pasiūlymų nebūtų galima keisti ar atsiimti. Taigi pasiūlymai yra nekeičiami ir galutiniai; taip pat reikia nustatyti, kad pateikiant pasiūlymą, kartu būtų pateikiamas ir užstatas, ir patikslinti užstato grąžinimo bei galimo jo įskaitymo į Bendrijos biudžetą, jei nesilaikoma tam tikrų minėtų pasiūlymų tinkamumo svarstyti sąlygų, taisykles.

(12)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 18 straipsnio 2 dalyje ir 4 dalies a punkte nustatyta, kad kietųjų kviečių intervencines kainas ir kiekį nustato Komisija konkurso tvarka ir kad tos kainos neturi įtakos kainų padidinimui ar sumažinimui dėl su kokybe susijusių priežasčių. Reikėtų patikslinti tokią kainų kaitą, susijusią su pagrindiniais kietųjų kviečių kokybės kriterijais.

(13)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 18 straipsnio 4 dalies b punkte nustatyta, kad intervencinė kaina yra nustatyta tam tikros standartinės kokybės, kuri apibrėžta to reglamento IV priedo A punkte, žaliaviniams ryžiams, ir jeigu intervencijai pasiūlytų žaliavinių ryžių kokybė skiriasi nuo standartinės kokybės, intervencinė kaina koreguojama ją didinant ar mažinant. Įvairių kokybės kategorijų intervencinės kainos turi būti padidinamos arba sumažinamos atsižvelgiant į pastebėtus žaliavinių ryžių rinkos kainos pokyčius. Tuo tikslu reikėtų atsižvelgti į pagrindines žaliavinių ryžių savybes ir todėl objektyviai įvertinti jų kokybę. Drėgnio kiekio, perdirbimo išeigos ir grūdų defektų nustatymas taikant paprastus ir veiksmingus būdus atitinka šį reikalavimą.

(14)

Siekiant suderinamumo, intervencinių atsargų patikrinimai vykdomi Reglamento (EB) Nr. 884/2006 2 straipsnyje numatytomis sąlygomis.

(15)

Siekiant veiksmingai administruoti sistemą, reikėtų nustatyti, kad Komisijos reikalaujamus duomenis valstybės narės perduotų elektroniniu būdu naudodamos Komisijos joms pateiktus metodus.

(16)

Šio reglamento nuostatos, susijusios su ryžių sektoriumi, pakeičia galiojančias nuostatas, numatytas 2005 m. kovo 29 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 489/2005, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1785/2003 įgyvendinimo taisykles dėl intervencinių centrų nustatymo ir intervencinių agentūrų vykdomo žaliavinių ryžių perėmimo (5). Tačiau siekiant ryžiams ir kietiesiems kviečiams taikomų taisyklių suderinamumo, tam tikrų Reglamento (EB) Nr. 489/2005 nuostatų perkelti į šį reglamentą nereikėtų.

(17)

Šio reglamento nuostatos, susijusios su kietaisiais kviečiais, pakeičia galiojančias nuostatas, nustatytas 2008 m. gegužės 8 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 428/2008, nustatančiame grūdų intervencinius centrus (6). Todėl reikėtų nustatyti, kad nuo 2009 m. liepos 1 d. kietiesiems kviečiams jos nebebūtų taikomos.

(18)

Šio reglamento nuostatos, susijusios su kietaisiais kviečiais, pakeičia galiojančias nuostatas, numatytas 2008 m. liepos 18 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 687/2008, nustatančiame mokėjimo agentūrų ar intervencinių agentūrų vykdomo grūdų perėmimo procedūras ir analizės metodus grūdų kokybei nustatyti (7). Todėl reikėtų numatyti, kad nuo 2009 m. liepos 1 d. kietiesiems kviečiams jos nebebūtų taikomos.

(19)

Todėl reikėtų reglamentus (EB) Nr. 428/2008 ir (EB) Nr. 687/2008 iš dalies pakeisti, o Reglamentą (EB) Nr. 489/2005 – panaikinti.

(20)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 72/2009 8 straipsniu, naujosios su valstybės intervencija susijusios nuostatos, numatytos Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007, taikomos nuo 2009 m. liepos 1 d. kietųjų kviečių atveju ir nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. ryžių atveju. Todėl reikėtų, kad šių nuostatų taikymo taisyklės būtų taikomos nuo minėtų datų.

(21)

Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laikotarpį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS INTERVENCINIŲ CENTRŲ PRIPAŽINIMO, PIRKIMŲ IR PARDAVIMŲ NUOSTATOS

I SKIRSNIS

PAGRINDINĖS TAISYKLĖS

1 straipsnis

Taikymo sritis ir apibrėžtys

1.   Šiuo reglamentu nustatomos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 13 straipsnio 3 dalyje ir 18 straipsnio 2 dalyje numatyto valstybės intervencinio pirkimo taikymo taisyklės kietųjų kviečių ir ryžių sektoriuose.

2.   Remiantis reglamento (EB) Nr. 884/2006 2 straipsnio 1 dalimi, 1 dalyje numatytą pirkimą vykdo mokėjimo agentūros ar jų įgaliotos organizacijos, toliau vadinamos „intervencinėmis agentūromis“.

2 straipsnis

Intervencinių centrų paskyrimas ir patvirtinimas

1.   Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 41 straipsniu Komisijos skiriamus intervencinius centrus prieš tai turi patvirtinti intervencinės agentūros, laikydamosi šio reglamento nuostatų ir Reglamentu (EB) Nr. 884/2006 nustatytų taisyklių, visų pirma, susijusių su atsakomybe ir patikrinimais, kaip numatyta minėto reglamento 2 straipsnyje.

2.   Prieš patvirtindamos intervencinį centrą intervencinės agentūros įsitikina, kad tokio centro saugojimo patalpos atitinka bent tokias sąlygas:

a)

centro saugojimo patalpose galima sandėliuoti ne mažiau kaip 20 000 tonų kietųjų kviečių arba 10 000 tonų ryžių;

b)

Iš kiekvienos saugojimo patalpos per darbo dieną galima išvežti ne mažiau kaip 5 % sandėliuojamo kiekio arba 1 000 tonų kietųjų kviečių ar 500 tonų ryžių;

3.   Su Komisijos remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 41 straipsniu paskirtų intervencinių centrų ir jų saugojimo patalpų sąrašu susiję duomenys iš dalies pakeičiami ir perduodami valstybėms narėms bei skelbiami viešai remiantis šio reglamento 23 ir 24 straipsniais.

2 SKIRSNIS

PERKANT KIETUOSIUS KVIEČIUS ARBA ŽALIAVINIUS RYŽIUS TAIKOMA KONKURSO PROCEDŪRA

3 straipsnis

Pirkimai

1.   Informacinį pranešimą apie konkursą kietiesiems kviečiams ar žaliaviniams ryžiams pirkti intervencinės agentūros paskelbia Komisijai Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priėmus reglamentą, toliau – „konkurso skelbimo reglamentas“, kuriuo paskelbiamas konkursas.

2.   Konkurso skelbimo reglamente nurodoma:

a)

produkto pavadinimas ir KN kodas;

b)

konkurso data;

c)

galutinė pasiūlymų pateikimo diena ir valanda;

d)

konkurso pabaigos diena;

e)

valstybės (-ių) narės (-ių) ar atitinkamo (-ų) regiono (-ų) pavadinimai, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 18 straipsnio 2 dalimi.

3.   Žaliavinių ryžių atveju konkursas gali būti susijęs su viena ar keliomis ryžių rūšimis, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 III priedo I dalies I.2 punkte („trumpagrūdžiai ryžiai“, „vidutinių grūdų ryžiai“, „A ilgagrūdžiai ryžiai“, „B ilgagrūdžiai ryžiai“).

4.   Nuo konkurso skelbimo reglamento įsigaliojimo iki paskutinės pirmojo pasiūlymų pateikimo laikotarpio dienos turi būti numatytas ne trumpesnis kaip šešių dienų laikotarpis.

5.   Intervencinės agentūros skelbiamame informaciniame pranešime apie konkursą nurodomas mažiausias kiekis, dėl kurio teikiami pasiūlymai. Toks kiekis turi būti ne mažesnis kaip 10 tonų kietųjų kviečių atveju ir 20 tonų ryžių atveju.

Tačiau jei valstybės narės didmeninės prekybos tradicijomis ir sąlygomis ar galiojančiais teisės aktais galima pagrįsti didesnį kiekį nei pirmoje pastraipoje nurodytasis mažiausias kiekis, tokį kiekį kompetentinga intervencinė agentūra nurodo informaciniame pranešime apie konkursą.

6.   Konkurso sąlygose numatyti įpareigojimai negali būti perduodami tretiesiems asmenims.

4 straipsnis

Pasiūlymų pateikimo ir tinkamumo svarstyti sąlygos

1.   3 straipsnyje numatyti pirkimai vykdomi remiantis ūkinės veiklos vykdytojų raštiška forma arba elektroniniu būdu su pranešimo gavimo patvirtinimu valstybių narių intervencinėms agentūroms pateiktais pasiūlymais.

2.   Kad intervencinė agentūra pasiūlymą svarstytų, reikia:

a)

kad pasiūlymas būtų pateiktas naudojant intervencinei agentūrai valstybės narės išduotą formą, parengtą remiantis vienodu Komisijos pagal 24 straipsnyje išdėstytas sąlygas nustatytu pavyzdžiu, kurioje nurodyta bent jau tokia informacija:

i)

pareiškėjo pavardė ar pavadinimas; jo adresas ir PVM mokėtojo kodas valstybėje narėje, kurioje jis vykdo pagrindinę veiklą arba numeris žemės ūkio registre;

ii)

siūlomi produktai; ryžių atveju – nurodant rūšį ir veislę;

iii)

produkto sandėliavimo vieta teikiant pasiūlymą;

iv)

intervencinio centro saugojimo patalpos, kurių atveju su pasiūlymu susijusios išlaidos būtų mažiausios;

v)

siūlomas kiekis, siūlomo produkto derliaus metai, jo kilmės vieta Bendrijoje ir jų auginimo vieta Bendrijoje;

vi)

ne didesniu kaip šimtųjų tikslumu eurais išreikšta siūloma kaina už į nurodyto intervencinio centro saugojimo patalpas atvežtos ir neiškrautos prekės, atitinkančios būtiniausius kokybės reikalavimus kietųjų kviečių atveju ar standartinę kokybę ryžių atveju, toną. Tokia kaina negali būti didesnė už referencinę kainą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 8 straipsnio a punkte kietųjų kviečių ar b punkte žaliavinių ryžių atveju;

vii)

ryžių atveju – kokiais pesticidais buvo apdorota nuėmus derlių ir kokios jų dozės buvo naudotos;

viii)

pagrindinės siūlomo produkto savybės;

b)

šių dokumentų

i)

iki pasiūlymų pateikimo laikotarpio pabaigos pateikto įrodymo, kad pareiškėjas pateikė 30 eurų dydžio už toną kietųjų kviečių arba 50 eurų dydžio už toną žaliavinių ryžių atveju užstatą; užstatas gali būti pateiktas valstybėje narėje, kurioje pareiškėjas vykdo pagrindinę veiklą, jei pasiūlymą jis teikia kitoje valstybėje narėje;

ii)

pareiškėjo deklaracijos, kuria patvirtinama, kad siūlomas kiekis iš tikrųjų yra sandėliavimo vietoje, nurodytoje šios dalies a punkto iii papunktyje;

iii)

pareiškėjo deklaracijos, kuria patvirtinama, kad pasiūlymas teikiamas dėl vienarūšės partijos, kad, ryžių atveju, tokią partiją sudaro tos pačios veislės ryžiai ir kad laikomasi intervencinės agentūros pranešime apie konkursą nurodyto mažiausio kiekio reikalavimo.

3.   Intervencinė agentūra užregistruoja svarstytinus pasiūlymus, jų gavimo datą ir susijusį kiekį.

4.   Pasiūlymų keisti ar atsiimti negalima.

5 straipsnis

Intervencinės agentūros atliekamas pasiūlymų tikrinimas

1.   Remdamosi 4 straipsnio 2 dalies reikalavimais, intervencinės agentūros patikrina pasiūlymų tinkamumą svarstyti.

Jeigu pasiūlymas neatitinka nustatytų reikalavimų, intervencinė agentūra apie tai nedelsdama praneša atitinkamam ūkinės veiklos vykdytojui.

2.   Nusprendusi, kad pasiūlymas svarstytinas, intervencinė agentūra gali, padedant intervencinei agentūrai, kompetentingai sandėliavimo vietos, kurią nurodė pareiškėjas, atžvilgiu, kaip nurodyta 22 straipsnio 3 dalyje, patikrinti, ar 4 straipsnio 2 dalies b punkto ii ir iii papunkčiuose nurodytų dokumentų informacija atitinka tikrovę.

Jei kuriame nors iš pirmoje pastraipoje minimų dokumentų nurodyta informacija tikrovės neatitinka, pasiūlymas panaikinamas ir taikoma 9 straipsnio 2 dalis.

6 straipsnis

Pasiūlymų perdavimas Komisijai

1.   Ne vėliau kaip kitą dieną 14 val. Briuselio laiku po paskutinės pasiūlymų pateikimo dienos remdamasi 24 straipsniu intervencinė agentūra Komisijai perduoda svarstyti tinkamus pasiūlymus. Konkurso dalyvių tapatybė neatskleidžiama.

Jeigu svarstyti tinkamų pasiūlymų nepateikiama, valstybė narė Komisijai apie tai praneša per tą patį laikotarpį.

2.   Komisijai neperduoti svarstyti tinkami pasiūlymai konkurse nebedalyvauja.

7 straipsnis

Išnagrinėjus pasiūlymus priimamas sprendimas

Remdamasi jai perduotais pasiūlymais ir taikydama šio reglamento 6 straipsnio 1 dalį Komisija nusprendžia konkurso laimėtojo neskirti arba nustato didžiausią intervencinę supirkimo kainą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje.

8 straipsnis

Atskiri sprendimai dėl pasiūlymų

1.   Remiantis 7 straipsniu Komisijai nustačius didžiausią intervencinę supirkimo kainą, intervencinės agentūros priima tinkamus svarstyti pasiūlymus, kuriuose nurodyta kaina neviršija didžiausios kainos. Visi kiti pasiūlymai atmetami.

2.   Jei didžiausia intervencinė supirkimo kaina nenustatoma, atmetami visi pasiūlymai.

3.   Kai paskelbiamas reglamentas arba pranešama apie sprendimą dėl 7 straipsnyje numatytos didžiausios intervencinės supirkimo kainos nustatymo ar dėl konkurso laimėtojo neskyrimo, intervencinės agentūros priima 1 ir 2 dalyse numatytus sprendimus.

4.   Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po 3 dalyje numatyto skelbimo ar pranešimo kompetentinga intervencinė agentūra kiekvienam konkurso dalyviui praneša jo dalyvavimo konkurse rezultatą.

9 straipsnis

Užstatų grąžinimas ir negrąžinimas

1.   Produktų buvimas 4 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunkčiu remiantis pareiškėjo nurodytoje sandėliavimo vietoje, vienarūšė partija, Komisijai pateikto pasiūlymo neatsisakymas ir kompetentingos įstaigos vykdomas produktų perėmimas yra pagrindiniai reikalavimai, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2220/85 (8) 20 straipsnio 2 dalyje.

2.   Jei nesilaikoma 1 dalyje nurodytų pagrindinių reikalavimų, užstatas negrąžinamas (išskyrus force majeure atvejus) ir įskaitomas kaip priskirtosios įplaukos remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 883/2006 (9) 12 straipsniu.

3.   Taikydamos šį straipsnį, intervencinės agentūros sandėliavimo vietose atlieka esančio kiekio kontrolę mutatis mutandis, taikydamos Reglamente (EB) Nr. 884/2006 nustatytas saugojimo valstybės sandėliuose atsargų kontrolės taisykles ir sąlygas, ypač nurodytas to reglamento I priedo B skyriaus III poskyryje. Turi būti patikrinama ne mažiau nei 5 % visų pasiūlymų ir ne mažiau kaip 5 % viso pasiūlyto kiekio, remiantis rizikos analize.

4.   Užstatas grąžinamas paskelbus 8 straipsnio 3 dalyje numatytą sprendimą, jei pasiūlymas atmetamas.

5.   Su pasiūlymais, kurie buvo atrinkti, susijęs užstatas grąžinamas per penkias darbo dienas nuo dienos, kai surašomas 18 straipsnio 1 dalyje numatytas priėmimo aktas.

3 SKIRSNIS

PRODUKTŲ PRISTATYMO PROCEDŪRA

10 straipsnis

Pristatymas

1.   Intervencinė agentūra nustato pristatymo į pareiškėjo nurodyto patvirtinto intervencinio centro saugojimo patalpas datą (-as) ir apie tai kaip įmanoma greičiau praneša pareiškėjui.

Jei produktų pristatyti į pareiškėjo nurodyto intervencinio centro saugojimo patalpas neįmanoma, intervencinė agentūra paskiria kitas to paties intervencinio centro saugojimo patalpas ar kito patvirtinto intervencinio centro patalpas, į kurias produktai gali būti pristatyti patiriant mažiausia išlaidų, bei nustato pristatymo datą (-as).

2.   Visas produktų kiekis į patvirtinto intervencinio centro saugojimo patalpas turi būti pristatytas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pasiūlymo priėmimo, tačiau ne vėliau kaip birželio 30 d. kietųjų kviečių ir ne vėliau kaip rugpjūčio 31 d. žaliavinių ryžių atveju.

3.   Produktus perima intervencinės agentūros atstovas dalyvaujant pareiškėjui arba tinkamai jo įgaliotam atstovui.

4.   Pristatytas kiekis pasveriamas dalyvaujant pareiškėjui arba tinkamai jo įgaliotam atstovui ir intervencinės agentūros atstovui, kuris turi būti nepriklausomas nuo pareiškėjo.

Tačiau intervencinės agentūros atstovas gali kartu būti ir sandėlininkas. Tokiu atveju:

a)

per 30 dienų po perėmimo intervencinė agentūra pati atlieka bent jau tūrio patikrinimą; sveriant nustatyto kiekio ir kiekio, įvertinto taikant tūrio matavimo metodą, skirtumas negali būti didesnis kaip 5 %;

b)

jei leidžiama paklaida neviršijama ir vėliau pasvėrus paaiškėja, jog esamas grūdų kiekis skiriasi nuo grūdų kiekio, įrašyto į sąskaitas perimant grūdus, sandėlininkas padengia visas su tuo skirtumu susijusias išlaidas;

c)

jei leidžiama paklaida viršijama, grūdai turi būti nedelsiant pasverti. Jei nustatytas svoris yra mažesnis už užregistruotąjį, svėrimo išlaidas padengia sandėlininkas, jei didesnis – valstybė narė.

11 straipsnis

Transporto išlaidos

1.   Prekių vežimo išlaidas iki pareiškėjo nurodyto intervencinio centro saugojimo patalpų mažiausiomis išlaidomis, remiantis 4 straipsnio 2 dalies a punkto iv papunkčiu, padengia pareiškėjas, kai atstumas neviršija 100 km. Vežimo išlaidas nuo 100-ojo kilometro padengia intervencinė agentūra.

2.   Jei intervencinė agentūra remdamasi 10 straipsnio 1 dalies antra pastraipa nustato kitas patalpas, nei pareiškėjo nurodytos intervencinio centro saugojimo patalpos, papildomas vežimo išlaidas, išskyrus pirmuosius papildomus 20 km, padengia intervencinė agentūra. Tačiau bet kokiu atveju intervencinė agentūra padengia visas vežimo išlaidas nuo 100-ojo kilometro.

3.   1 ir 2 dalyje nurodytas intervencinės agentūros patiriamas išlaidas remdamasi nestandartinio dydžio sumomis padengia Komisija pagal Reglamento (EB) Nr. 884/2006 4 straipsnio 1 dalies c punktą.

II SKYRIUS

KIETIESIEMS KVIEČIAMS TAIKOMOS SPECIALIOS NUOSTATOS

12 straipsnis

Kietųjų kviečių kokybė

1.   Intervencijai tinka tik geros, patikimos ir parduoti tinkamos kokybės kietieji kviečiai.

2.   Kad būtų galima nustatyti, kad kietieji kviečiai yra geros, patikimos ir parduoti tinkamos kokybės, jų kokybė turi būti nepriekaištinga. Todėl kietieji kviečiai turi atitikti kokybės reikalavimus, patikrintus remiantis I priedo A dalies charakteristikomis ir būtiniausius kietųjų kviečių kokybės reikalavimus, pateiktus I priedo B dalyje.

13 straipsnis

Kietųjų kviečių mėginiai ir tyrimai

1.   Kokybės savybės nustatomos pagal kiekvienos kietųjų kviečių siūlomos partijos tipinį mėginį, kurį sudaro kiekvieno pristatymo metu paimti mėginiai, imant po vieną mėginį iš ne mažesnio kaip 60 tonų grūdų kiekio.

2.   Intervencinė agentūra pasirūpina, kad jos atsakomybe paimtų mėginių savybės būtų ištirtos per 20 darbo dienų nuo tipinio mėginio sudarymo.

3.   Standartiniai metodai, naudotini intervencijai siūlomų kietųjų kviečių kokybei nustatyti, pateikti II priede:

A dalis: standartinis medžiagų, išskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus, nustatymo metodas,

B dalis: standartinis kietųjų kviečių drėgnio kiekio nustatymo metodas,

C dalis: standartinis kietųjų kviečių stikliškumo praradimo rodiklio nustatymo metodas,

D dalis: kiti kietųjų kviečių kokybei nustatyti taikomi metodai.

4.   Valstybės narės tikrina teršalų, taip pat ir radioaktyvumo, lygį remdamosi rizikos analize ir atsižvelgdamos į pareiškėjo pateiktą informaciją bei į jo įsipareigojimus laikytis reikalaujamų normų, ypač į tyrimų rezultatus. Jei kontroliniai patikrinimai būtini, jų trukmė ir aprėptis nustatomi Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, ypač tuo atveju, jei dėl teršalų gali būti rimtai sutrikdyta padėtis rinkoje.

5.   Pareiškėjas padengia tokias išlaidas:

a)

teršalų tyrimo;

b)

amilazės aktyvumo (Hagberg) bandymo;

c)

baltymų kiekio;

d)

produktų atsiėmimo, kai tyrimais nustatoma, kad siūlomi kietieji kviečiai neatitinka intervencijos būtiniausių kokybės reikalavimų.

6.   Apie tyrimų rezultatus pareiškėjui pranešama 18 straipsnyje nurodytu priėmimo aktu.

7.   Kilus ginčui, intervencinė agentūra atlieka būtinus pakartotinus grūdų tyrimus, kurių išlaidas padengia pralaimėjusioji šalis.

8.   Jei tyrimais ir patikrinimais nustatoma, kad siūlomi kietieji kviečiai intervencijai netinka, pareiškėjas atitinkamą partiją gali pakeisti kita ne vėliau kaip dvidešimtą darbo dieną po konstatavimo ir nepažeisdamas 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos galutinės datos. Nukrypstant nuo 11 straipsnio, su tokiu keitimu susijusias vežimo išlaidas padengia pareiškėjas.

14 straipsnis

Kietųjų kviečių perėmimas

1.   Intervencinė agentūra perima siūlomus kietuosius kviečius, kai jos atstovas nustato, kad į intervencinį centrą pristatyta prekė atitinka 12 straipsnyje nustatytus būtiniausius kiekio ir kokybės reikalavimus remiantis 13 straipsnio nuostatomis.

2.   Perėmimas turi įvykti ne vėliau kaip per 60 dienų nuo paskutinio pristatymo, numatyto 10 straipsnio 2 dalyje; bet kokiu atveju – ne vėliau kaip liepos 31 d.

Tačiau taikant 13 straipsnio 8 dalies nuostatas perėmimas turi įvykti ne vėliau kaip rugpjūčio 31 d.

III SKYRIUS

SPECIALIOSIOS RYŽIAMS TAIKOMOS NUOSTATOS

15 straipsnis

Žaliavinių ryžių kokybė

1.   Intervencijai tinka tik geros, patikimos ir parduoti tinkamos kokybės žaliaviniai ryžiai.

2.   Žaliaviniai ryžiai yra geros, patikimos ir parduoti tinkamos kokybės, jei:

a)

atitinka III priedo A dalies reikalavimus dėl bazinės išeigos ir III priedo B dalies reikalavimus dėl didžiausios priimtinos ryžių defektų procentinės dalies;

b)

drėgnis neviršija 14,5 %;

c)

yra be kvapo ir juose nėra gyvų vabzdžių;

d)

radioaktyvumo lygis neviršija Bendrijos teisės aktais didžiausio leidžiamo lygio.

16 straipsnis

Žaliavinių ryžių mėginiai ir tyrimai

1.   Kad produktas būtų perimtas intervencijai, pagal 15 straipsnį jis turi atitikti kokybės reikalavimus; dalyvaujant pareiškėjui arba tinkamai jo įgaliotam atstovui, intervencinė agentūra ima mėginius.

Sudaromi trys mažiausios vienetinės masės vieno kilogramo svorio tipiniai mėginiai. Jie atitinkamai skirti:

a)

pareiškėjui;

b)

saugyklai, kurioje vyksta perėmimas;

c)

intervencinei agentūrai.

Reikiamų tipinių mėginių skaičius gaunamas siūlomos partijos kiekį padalijus iš 10 tonų. Visi mėginiai sveria vienodai. Tipiniai mėginiai sudaromi iš mėginių sumos, padalintos iš trijų.

Kokybės reikalavimai yra tikrinami pagal saugyklai, kurioje vyksta perėmimas, skirtą tipinį mėginį.

2.   Tipiniai mėginiai imami iš kiekvienos partijos dalies (pristatytos sunkvežimiais, baržomis, geležinkelio vagonais), kaip numatyta 1 dalyje.

Jei prekės pristatomos dalimis, prieš partijai patenkant į intervencinę saugyklą užtenka patikrinti tik kiekvienos pristatytos dalies drėgnio bei priemaišų kiekį ir ar nėra gyvų vabzdžių. Tačiau tais atvejais, kai vėliau patikrinus paaiškėja, kad partijos dalis neatitinka būtiniausių kokybės reikalavimų, partiją perimti atsisakoma. Visa siunta grąžinama. Patirtas išlaidas apmoka pareiškėjas.

Jei valstybės narės intervencinė agentūra gali patikrinti visus kiekvienos pristatytos dalies būtiniausius kokybės reikalavimus iki jai patenkant į saugyklą, ji atsisako perimti tas pristatytas dalis, kurios tų reikalavimų neatitinka.

3.   Ryžių radioaktyvumo lygis tikrinamas esant būtinybei ir tik reikiamu laikotarpiu. Jeigu reikia, patikrinimų trukmė ir apimtis nustatomi laikantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

4.   Apie tyrimų rezultatus pareiškėjui pranešama 18 straipsnyje nurodytu priėmimo aktu.

5.   Kilus ginčui, intervencinė agentūra atlieka būtinus pakartotinus grūdų tyrimus, kurių išlaidas padengia pralaimėjusioji šalis.

Naują tyrimą su nauju tipiniu mėginiu, sudarytu lygiomis dalimis iš pareiškėjo ir intervencinės agentūros turimų tipinių mėginių, atlieka intervencinės agentūros patvirtinta laboratorija. Kai siūloma partija yra pristatoma dalimis, tokio tyrimo rezultatas yra kiekvienos dalies naujų tipinių mėginių tyrimų rezultatų svertinis vidurkis.

6.   Jei tyrimais nustatoma, kad siūlomi žaliaviniai ryžiai intervencijai netinka, pareiškėjas atitinkamą partiją gali pakeisti kita ne vėliau kaip dvidešimtą darbo dieną po konstatavimo ir nepažeisdamas 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos galutinės datos. Nukrypstant nuo 11 straipsnio, su tokiu keitimu susijusias vežimo išlaidas padengia tik pareiškėjas.

17 straipsnis

Žaliavinių ryžių perėmimas

1.   Intervencinė agentūra perima siūlomus žaliavinius ryžius, kai jos įgaliotasis atstovas nustato, kad į intervencinę saugyklą remiantis 16 straipsniu pristatytos prekės atitinka 3 ir 15 straipsniuose nustatytus mažiausio kiekio ir būtiniausius kokybės reikalavimus.

2.   Perėmimas turi įvykti ne vėliau kaip per 60 dienų nuo paskutinio pristatymo, numatyto 10 straipsnio 2 dalyje; bet kokiu atveju – ne vėliau kaip rugsėjo 30 d.

Tačiau taikant 16 straipsnio 6 dalies nuostatas perėmimas turi įvykti ne vėliau kaip spalio 31 d.

IV SKYRIUS

BENDROSIOS SU PERĖMIMU, PATIKRINIMAIS IR PRANEŠIMAIS SUSIJUSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis

Priėmimo aktas

1.   Kiekvieno pasiūlymo atveju kompetentinga intervencinė agentūra surašo priėmimo aktą, patvirtindama saugojimo patalpas, kurių atveju su pasiūlymu susijusios išlaidos būtų mažiausios. Surašant aktą gali dalyvauti pareiškėjas arba jo atstovas.

Akte nurodoma:

a)

mėginių skaičius, paimtas tipiniam mėginiui sudaryti;

b)

kiekio ir būtiniausių partijos savybių patikrinimo data;

c)

ryžių atveju – pristatytas svoris ir ryžių veislė;

d)

tyrimais nustatytos partijos savybės;

e)

už tyrimus atsakinga organizacija.

Priėmimo akte pažymima data, aktą pasirašo intervencinė agentūra ir sandėlininkas.

2.   Priėmimo aktas gali būti surašytas, kai perimama 95 % pasiūlyto kiekio.

19 straipsnis

Pareiškėjui mokėtinos kainos nustatymas ir mokėjimas

1.   Pareiškėjui mokėtina kaina yra pasiūlyta kaina, numatyta šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkto vi papunktyje, nepažeidžiant 11 straipsnio nuostatų ir galimų padidinimų ar sumažinimų, numatytų IV priede kietųjų kviečių atveju ar V priede žaliavinių ryžių atveju arba nustatytų remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 18 straipsnio 4 dalies b punktu.

2.   Mokėjimas atliekamas ne vėliau kaip 35 dieną po perėmimo, kaip apibrėžta 14 ir 17 straipsniuose.

Kietųjų kviečių atveju taikant 13 straipsnio 7 dalį, o žaliavinių ryžių atveju – 16 straipsnio 5 dalį, mokėjimas atliekamas kaip įmanoma greičiau, kai tik pareiškėjui pranešami paskutinio tyrimo rezultatai.

Jei tam, kad pareiškėjui būti sumokėta, jis privalo pateikti sąskaitą faktūrą, o tokia sąskaita faktūra nepateikiama per pirmoje pastraipoje nurodytą terminą, apmokama per penkias darbo dienas nuo sąskaitos faktūros pateikimo.

20 straipsnis

Patikrinimai

1.   Nepažeidžiant šiame reglamente numatytų patikrinimų, reikalingų produktams perimti, intervencinės atsargos tikrinamos, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 884/2006 2 straipsnyje.

2.   Jei tikrinimai turi būti atliekami remiantis šio reglamento 13 straipsnio 4 dalyje numatyta rizikos analize, valstybė narė yra finansiškai atsakinga už didžiausio leidžiamo teršalų lygio normų nesilaikymą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 884/2006 2 straipsnyje.

Tačiau ochratoksino A ir aflatoksino atveju finansinė atsakomybė priskiriama Bendrijos biudžetui, jei atitinkama valstybė narė gali Komisijai pateikti įrodymus, kad priimant grūdus saugoti buvo laikomasi normų, grūdų sandėliavimo sąlygų ir kitų sandėlininko prievolių.

3.   Kai 4 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunkčiu remiantis nurodyta sandėliavimo vieta yra ne toje valstybėje narėje, kurioje buvo pateiktas pasiūlymas ir jei pasiūlymą priėmusi intervencinė agentūra nusprendžia patikrinti vietoje, ar produktai tikrai yra pareiškėjo nurodytoje sandėliavimo vietoje, viena intervencinė agentūra kitai intervencinei agentūrai, kompetentingai minėtos sandėliavimo vietos atžvilgiu, siunčia prašymą patikrinti ir pasiūlymo kopiją. Patikrinimas vietoje atliekamas per laikotarpį, kurį nustato pasiūlymą gavusi intervencinė agentūra.

21 straipsnis

Nacionalinės taisyklės

Jei būtina, intervencinės agentūros nustato šio reglamento nuostatas atitinkančias papildomas perėmimo procedūras ir sąlygas, įvertindamos ypatingas tos valstybės narės sąlygas.

22 straipsnis

Pranešimų apie perėmimq perdavimas Komisijai ir intervencinėms agentūroms

1.   Valstybės narės, laikydamosi 24 straipsnyje nurodytų sąlygų, ne vėliau kaip kiekvieno trečiadienio 14 val. (Briuselio laiku) perduoda tokią pagal produktus ar jų rūšis sugrupuotą su praėjusia savaite susijusią informaciją:

a)

visą kiekį, atitinkantį taikant 8 straipsnį priimtus pasiūlymus;

b)

visą kiekį, atitinkantį taikant 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą atmestus pasiūlymus;

c)

visą priimtą, bet per 10 straipsnyje nustatytą laikotarpį nepristatytą kiekį;

d)

visą kiekį, neatitinkantį būtiniausių kokybės reikalavimų produktui perimti;

e)

visą perimtą kiekį.

2.   Valstybės narės, laikydamosi 24 straipsnyje nurodytų sąlygų, ne vėliau kaip kito mėnesio po šio reglamento 14 straipsnio 2 dalyje nurodyto produktų perėmimo termino pabaigoje pagal Reglamento (EEB) Nr. 837/90 dėl statistinės informacijos, kurią valstybės narės turi teikti apie javų produkciją (10) III priede apibrėžtus regionus apie visų perimtų partijų natūrinio svorio, drėgnio, skaldytų grūdų ir baltymų kiekio vidurkį.

3.   Intervencinių agentūrų keitimasis informacija, susijusia su 20 straipsnio 3 dalyje numatytais patikrinimais, vyksta elektroniniu būdu 24 straipsnyje numatytomis sąlygomis.

23 straipsnis

Pranešimų apie patvirtintas intervencines agentūras ir patvirtintus intervencinius centrus perdavimas Komisijai

1.   Valstybės narės, remdamosi 24 straipsniu, Komisijai perduoda tokią informaciją:

a)

apie 1 straipsnyje numatytas patvirtintas intervencines agentūras ir

b)

apie 2 straipsnyje numatytus intervencinius centrus ir jų saugojimo patalpas.

2.   1 straipsnio 2 dalyje nurodytų intervencinių agentūrų sąrašą Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (C serijoje).

3.   2 straipsnio 3 dalyje numatyto intervencinių centrų ir jų saugojimo patalpų sąrašo ir šio straipsnio 2 dalyje numatyto intervencinių agentūrų sąrašo pakeitimai valstybėms narėms perduodami bei viešai skelbiami pasitelkiant technines priemones ir naudojant Komisijos sukurtą informacinę sistemą, įskaitant skelbimą internete.

24 straipsnis

Pranešimams taikomos taisyklės

1.   Šiame reglamente numatyti valstybių narių ir Komisijos pranešimai ir keitimasis informacija vyksta elektroniniu būdu kompetentingoms institucijoms naudojant Komisijos ar valstybių narių sukurtą informacinę sistemą.

2.   Atitinkami dokumentai parengiami ir perduodami remiantis tokių informacinių sistemų nustatytomis procedūromis.

3.   Pranešimų forma ir turinys nustatomas remiantis pavyzdžiais ar metodais, kurie naudotojams perduodami per informacines sistemas. Tie pavyzdžiai netaikomi tol, kol apie juos nepranešta Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetui.

4.   Su pranešimais susiję duomenys į informacines sistemas įrašomi ir atnaujinami valstybės narės kompetentingos institucijos atsakomybe remiantis tokios institucijos suteiktomis prieigos teisėmis.

V SKYRIUS

DALINIAI PAKEITIMAI, PANAIKINIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 428/2008 pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 428/2008 I priedo 4 stulpelis „Kietieji kviečiai“ išbraukiamas.

26 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 687/2008 pakeitimas

Reglamentas (EB) Nr. 687/2008 iš dalies keičiamas taip:

1.

1 straipsnio pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 11 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytais laikotarpiais visi ne mažiau kaip 80 tonų paprastųjų kviečių, miežių, kukurūzų arba sorgų, kurių derlius nuimtas Bendrijoje, vienarūšes siuntas turintys savininkai turi teisę pasiūlyti tas siuntas mokėjimo agentūrai arba intervencinei agentūrai (toliau kartu – „intervencinė agentūra“).“

2.

4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punktas pakeičiamas taip:

„a)

paprastiesiems kviečiams – kaip numatyta Reglamente (EEB) Nr. 315/93, įskaitant reikalavimus, nurodytus Komisijos reglamento (EB) Nr. 1881/2006 (11) priedo 2.4–2.7 punktuose dėl Fusarium toksinų paprastiesiems kviečiams;

3.

5 straipsnio h punktas išbraukiamas;

4.

7 straipsnio 2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

baltymų kiekio paprastuosiuose kviečiuose nustatymo;“

5.

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

c ir d punktai pakeičiami taip:

„c)

jei skaldytų grūdų kiekis paprastuose kviečiuose ir miežiuose yra didesnis kaip 3 %, o kukurūzuose ir sorguose – didesnis kaip 4 %, už kiekvieną papildomą 0,1 % dalį kaina mažinama po 0,05 EUR;

d)

jei grūdų priemaišų kiekis kukurūzuose ir sorguose yra didesnis kaip 4 %, o paprastuosiuose kviečiuose ir miežiuose – didesnis kaip 5 %, už kiekvieną papildomą 0,1 % dalį kaina mažinama po 0,05 EUR;“

b)

f punktas pakeičiamas taip:

„f)

jei įvairių priemaišų (Schwarzbesatz) kiekis paprastuosiuose kviečiuose, miežiuose, kukurūzuose ir sorguose yra didesnis kaip 1 %, už kiekvieną papildomą 0,1 % dalį kaina mažinama po 0,1 EUR;“

c)

g punktas išbraukiamas;

6.

I priede išbraukiamas stulpelis „Kietieji kviečiai“;

7.

II priedas iš dalies pakeičiamas taip:

a)

1.2. punktas iš dalies pakeičiamas taip:

i)

a punkto pirma pastraipa pakeičiama taip:

„tai grūdai, kurie, pašalinus visas kitas šiame priede aprašytas medžiagas, išbyra per tokių dydžių akučių sietą: paprastieji kviečiai – 2,0 mm, miežiai – 2,2 mm.“

ii)

d punkto antroji pastraipa išbraukiama;

b)

1.3. punktas pakeičiamas taip:

„1.3.   Sudygę grūdai

Sudygę grūdai – tai grūdai, kurių šaknelė arba daigelis yra aiškiai matomi plika akimi. Tačiau vertinant sudygusių grūdų kiekį, būtina atsižvelgti į bendrą mėginio grūdų išvaizdą. Kai kurių javų rūšių grūdų gemalai yra išsikišę ir gemalo apvalkalai suskyla purtant grūdus. Tokie grūdai primena sudygusius grūdus, tačiau šiai grupei neturi būti priskirti. Sudygusiais laikomi tik tie grūdai, kurių gemalas turi aiškiai matomų pokyčių, dėl kurių juos lengva atskirti nuo įprastinių grūdų.“

c)

2.1 punktas išbraukiamas;

8.

III priedo 1 dalis iš dalies pakeičiama taip:

a)

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Vidutiniškai 250 g dydžio paprastųjų kviečių ir miežių mėginiai po pusę minutės sijojami per du sietus: vieną su 3,5 mm pločio pailgomis akutėmis, o kitą – su 1,0 mm pločio pailgomis akutėmis.“

b)

septinta pastraipa pakeičiama taip:

„Po to tas pats mėginys pusę minutės sijojamas sietu, kurio pailgų akučių plotis: paprastiesiems kviečiams – 2,0 mm, miežiams – 2,2 mm. Per sietą išbyrėję grūdai laikomi sudžiūvusiais grūdais. Šiai grupei priskiriami šalčio pažeisti ir nepribrendę grūdai.“

9.

VI priedas išbraukiamas.

27 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 489/2005 panaikinamas nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą, ir skaitomos pagal VI priede pateiktą atitikmenų lentelę.

28 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. liepos 1 d. kietųjų kviečių atveju ir nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. ryžių atveju.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 24 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 30, 2009 1 31, p. 1.

(3)  OL L 171, 2006 6 23, p. 35.

(4)  OL L 37, 1993 2 13, p. 1.

(5)  OL L 81, 2005 3 30, p. 26.

(6)  OL L 129, 2008 5 17, p. 8.

(7)  OL L 192, 2008 7 19, p. 20.

(8)  OL L 205, 1985 8 3, p. 5.

(9)  OL L 171, 2006 6 23, p. 1.

(10)  OL L 88, 1990 4 3, p. 1.

(11)  OL L 364, 2006 12 20, p. 5.“


I PRIEDAS

(12 straipsnio 2 dalis)

A   DALIS

1.   SAVYBIŲ, KURIAS REIKIA IŠTIRTI, KAD PAGRINDINIUS GRŪDUS BŪTŲ GALIMA ĮVERTINTI KAIP NEPRIEKAIŠTINGOS KOKYBĖS, APIBRĖŽTYS

1.1.   Skaldyti grūdai

Skaldytais grūdais laikomi grūdai, kurių endospermo dalis yra atidengta. Šiai grupei taip pat priskiriami kulių pažeisti grūdai ir grūdai be gemalo.

1.2.   Grūdų priemaišos

a)

sudžiūvę grūdai:

tai grūdai, kurie, pašalinus visas kitas šiame priede aprašytas medžiagas, išbyra per tokių dydžių akučių sietą: kietieji kviečiai – 1,9 mm.

„sudžiūvę grūdai“ yra grūdai, kurie, pašalinus visas kitas šiame priede aprašytas medžiagas, išbyra per 2,0 mm pločio pailgų akučių sietą.

Be to, šiai grupei priklauso šalčio pažeisti arba nesubrendę (žali) grūdai.

b)

kitų javų grūdai:

visi grūdai, kurie yra ne mėginiui paimtos grūdų rūšies;

c)

kenkėjų pažeisti grūdai:

apgraužti grūdai. Šiai grupei priklauso ir vabalų pažeisti grūdai;

d)

grūdai su pakitusios spalvos gemalais, margi grūdai, fuzariozės pažeisti grūdai:

grūdai su pakitusios spalvos gemalais – tai grūdai, kurių apvalkalas yra nuo rudos iki rusvai juodos spalvos, o gemalas yra normalus ir nesudygęs.

Vertinant kietuosius kviečius:

grūdai, turintys nuo rudos iki rusvai juodos spalvos dėmių ne pačiame gemale, laikomi margais grūdais,

fuzariozės pažeistais grūdais laikomi grūdai, kurių apyvaisis pasidengęs Fusarium mycelium; tokie grūdai atrodo kiek sudžiūvę, susiraukšlėję ir turi rožinių arba baltų difuzinių lopinėlių neryškiais kontūrais;

e)

džiovinant perkaitinti grūdai – tai tokie grūdai, kurie turi išorinių nudeginimo požymių, tačiau nėra pažeisti.

1.3.   Sudygę grūdai

Sudygę grūdai – tai grūdai, kurių šaknelė arba daigelis yra aiškiai matomi plika akimi. Tačiau vertinant sudygusių grūdų kiekį, būtina atsižvelgti į bendrą mėginio grūdų išvaizdą. Kai kurių javų rūšių grūdų gemalai yra išsikišę, pvz., kietųjų kviečių, ir gemalo apvalkalai suskyla purtant grūdus. Tokie grūdai primena sudygusius grūdus, tačiau šiai grupei neturi būti priskirti. Sudygusiais laikomi tik tie grūdai, kurių gemalas turi aiškiai matomų pokyčių, dėl kurių juos lengva atskirti nuo įprastinių grūdų.

1.4.   Įvairios priemaišos (Schwarzbesatz)

Pažeisti, skalsių paveikti arba sugedę pagrindinių javų grūdai priskiriami „įvairių priemaišų“ grupei, net jeigu turi kitoms grupėms priskiriamų defektų.

a)

pašalinės sėklos:

Pašalinės sėklos – tai kitų augalų rūšių (išskyrus javų) sėklos. Šiai grupei priklauso netinkamos perdirbti sėklos, pašarams tinkamos sėklos ir kenksmingųjų augalų sėklos.

Kenksmingųjų augalų sėklos – tai tokios sėklos, kurios yra nuodingos žmonėms ir gyvuliams, kliudančios arba sunkinančios grūdų valymo bei malimo darbus ir bloginančios iš grūdų gaminamų produktų kokybę;

b)

pažeisti grūdai:

Pažeisti grūdai – tai tokie grūdai, kurie yra laikomi netinkamais vartoti žmonėms, gyvulių pašarams, nes yra supuvę, apkrėsti miltlige, bakterijomis ar netinkami dėl kitų priežasčių.

Šiai grupei priklauso ir dėl savaiminio kaitimo arba dėl per didelio karščio džiovinant sugedę grūdai; sugedę džiovinant arba kūlėti grūdai yra tokie visiškai subrendę grūdai, kurių lukštai yra nuo pilkšvai rudos iki juodos spalvos, o grūdo skerspjūvis – nuo gelsvai pilko iki rusvai juodo atspalvio.

Kviečių mašalų užpulti grūdai laikomi pažeistais tik tuomet, kai daugiau kaip pusė grūdo paviršiaus yra nuo pilkos iki juodos spalvos dėl antrinio kriptogamų užkrato. Jei spalva pakitusi mažiau kaip pusėje grūdo ploto, jie turi būti priskirti kenkėjų pažeistiems grūdams;

c)

pašalinės medžiagos:

Visos medžiagos grūdų mėginyje, kurios neišbyra per 3,5 mm pločio pailgų akučių sietą (išskyrus kitų javų grūdus ir ypač stambius pagrindinių javų grūdus) ir kurios išbyra per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą, laikomos pašalinėmis medžiagomis. Šiai grupei priskiriami ir akmenėliai, smėlis, šiaudų dalelės ir kitos mėginiuose esančios priemaišos, kurie išbyra per 3,5 mm pločio pailgų akučių sietą ir neišbyra per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą.

d)

lukštai;

e)

skalsės;

f)

sugedę grūdai;

g)

negyvi vabzdžiai ir jų dalys.

1.5.   Gyvi kenkėjai

1.6.   Stikliškumą praradę margi grūdai (mitadiné arba margi)

Kietųjų kviečių mitadiné grūdai – tai tokie grūdai, kurių grūdas nėra visiškai stikliškas.

1.7.   Javų spalva

Visų brendimo stadijų metu grūdų spalva yra tiems grūdams būdingos spalvos, neturi neįprasto kvapo, yra be gyvų kenkėjų (taip pat ir erkių).

1.8.   Teršalai

Teršalų lygis, įskaitant radioaktyvumą, remiantis Bendrijos teisės aktais, neviršija taikant Reglamentą (EEB) Nr. 315/93 ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 1881/2006 priedo reikalavimus nustatytų ribų (1).

2.   MEDŽIAGOS, Į KURIAS REIKIA ATSIŽVELGTI NUSTATANT KIETŲJŲ KVIEČIŲ PRIEMAIŠAS

Grūdų priemaišos: sudžiūvę grūdai, kitų javų grūdai, kenkėjų pažeisti grūdai, grūdai su pakitusios spalvos gemalu, fuzariozės pažeisti margi grūdai ir džiovinant perkaitinti grūdai.

Įvairios priemaišos: pašalinės sėklos, pažeisti grūdai, pašalinės medžiagos, lukštai, skalsės, sugedę grūdai, negyvi vabzdžiai ir jų dalys.

B   DALIS

BŪTINIAUSI KIETŲJŲ KVIEČIŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI

A.

Didžiausias drėgmės kiekis

14,5 %

B.

Didžiausias priemaišų (išskyrus pagrindinius nepriekaištingos kokybės grūdus) procentinis dydis, kuriose ne daugiau nei

12 %

1.

Skaldyti grūdai

6 %

2.

Grūdų priemaišų (nenurodytos 3 punkte)

5 %

iš jų:

 

a)

sudžiūvę grūdai

 

b)

kitų javų grūdai

3 %

c)

kenkėjų pažeisti grūdai

 

d)

grūdų su pakitusios spalvos gemalais

 

e)

džiovinant perkaitintų grūdų

0,50 %

3.

Margi grūdai ir (arba) fuzariozės pažeisti grūdai

5 %

iš jų:

 

— fuzariozės pažeisti grūdai

1,5 %

4.

Sudygę grūdai

4 %

5.

Įvairios priemaišos (Schwarzbesatz),

3 %

iš jų:

 

a)

pašalinės sėklos

 

— kenksmingųjų augalų sėklos

0,10 %

— kitos

 

b)

pažeisti grūdai

 

— dėl savaiminio kaitimo arba dėl per didelio karščio džiovinant sugedę grūdai

0,05 %

— kitos

 

c)

pašalinės medžiagos

 

d)

lukštai

 

e)

skalsės

0,05 %

f)

sugedę grūdai

 

g)

negyvi vabzdžiai ir jų dalys

 

C.

Didžiausia grūdų, kurie visiškai arba iš dalies prarado stikliškumą („mitadiné“), procentinė dalis

27 %

D.

Didžiausias tanino kiekis (2)

E.

Mažiausia specifinė masė (kg/hl)

78

F.

Mažiausias baltymų kiekis ( (2))

11,5 %

G.

Mažiausias Hagberg kritimo skaičius (sekundėmis)

220

H.

Mažiausias Zeleny koeficientas (ml)

:

netaikoma.


(1)  OL L 364, 2006 12 20, p. 5.

(2)  Sausosios medžiagos %.


II PRIEDAS

(13 straipsnio 3 dalis)

A   DALIS

1.   STANDARTINIS MEDŽIAGŲ, IŠSKYRUS NEPAŽEISTUS PAGRINDINIŲ JAVŲ GRŪDUS, NUSTATYMO METODAS

Medžiagoms, išskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus, taikomas toliau aprašytas standartinis metodas:

1.1.   Vidutiniškai 250 g dydžio kietųjų kviečių mėginys po pusę minutės sijojamas per du sietus: vieną su 3,5 mm pločio pailgomis akutėmis, o kitą – su 1,0 mm pločio pailgomis akutėmis.

Norint užtikrinti sijojimo tolygumą, rekomenduojama naudoti mechaninius sijotuvus, pvz., vibracinį stalą su įmontuotais sietais.

Per 3,5 mm pločio pailgų akučių sietą neišbyrėjusios ir per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą išbyrėjusios medžiagos pasveriamos kartu ir yra laikomos pašalinėmis medžiagomis. Jei tarp medžiagų, išbyrėjusių per 3,5 mm pločio pailgų akučių sietą yra „kitų javų grūdų“ grupei priklausančių grūdų arba ypač stambių pagrindinių javų grūdų, jie sudedami į išsijotą mėginį. Sijojant per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą reikia atidžiai tikrinti, ar nėra gyvų kenkėjų.

Iš išsijoto mėginio dalytuvu paimamas nuo 50 g iki 100 g dydžio mėginys. Šis mėginys pasveriamas.

Po to šis mėginys paskleidžiamas ant stalo, iš jo pincetu arba kauline mentele išrenkami skaldyti grūdai, kitų javų grūdai, sudygę grūdai, kenkėjų pažeisti grūdai, šalčio pažeisti grūdai, grūdai su pakitusios spalvos gemalu, margi grūdai, pašalinės sėklos, skalsės, pažeisti grūdai, sugedę grūdai, lukštai, gyvi kenkėjai ir negyvi vabzdžiai.

Jei mėginyje randama neišlukštentų grūdų, jie išlukštenami rankomis, o lukštai priskiriami pašalinėms medžiagoms. Akmenėliai, smėlis ir šiaudų dalelės laikomos pašalinėmis medžiagomis. Akmenėliai, smėlis, šiaudų dalelės laikomi pašalinėmis medžiagomis.

Po to tas pats mėginys pusę minutės sijojamas sietu, kurio pailgų akučių plotis kietųjų kviečių atveju yra 1,9 mm. Per sietą išbyrėję grūdai laikomi sudžiūvusiais grūdais. Šiai grupei priskiriami šalčio pažeisti ir nepribrendę grūdai.

2.2.   1 dalyje aprašytais metodais nustatytos medžiagų, išskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus, grupės labai stropiai pasveriamos 0,01 g tikslumu ir paskirstomos pagal procentines vidutinio dydžio mėginio dalis. Duomenys 0,1 % tikslumu pateikiami analizės protokole. Tikrinama, ar nėra gyvų kenkėjų.

Paprastai atliekamos dvi kiekvieno mėginio analizės. Jų rezultatai, nustatant minėtąsias medžiagas, neturi skirtis daugiau kaip 10 %.

3.3.   1 ir 2 dalyse aprašytose operacijose naudojama įranga:

a)

mėginių dalytuvas, pvz., kūginis arba gofruotas prietaisas;

b)

tiksliosios arba analizinės svarstyklės;

c)

1,0 mm, 1,8 mm, 1,9 mm, 2,0 mm, 2,2 mm ir 3,5 mm pločio pailgų akučių sietai ir sietai su 1,8 mm ir 4,5 mm skersmens apvaliomis akutėmis. Sietai gali būti įtvirtinti vibraciniame stale.

B   DALIS

2.   STANDARTINIS KIETŲJŲ KVIEČIŲ DRĖGNIO KIEKIO NUSTATYMO METODAS

Kietųjų kviečių drėgnio kiekiui nustatyti taikomas toliau aprašytas standartinis metodas. Tačiau valstybės narės gali taikyti ir kitus tokiu pačiu principu paremtus metodus, ISO 712:1998 metodą arba infraraudonųjų spindulių technologijos metodą. Kilus ginčui, priimtini tik taikant II priedo B dalyje aprašytą metodą gauti rezultatai.

2.1.   Principas

Produktas džiovinamas esant 130 °C–133 °C temperatūrai ir įprastam atmosferos slėgiui; džiovinimo trukmė priklauso nuo dalelių dydžio.

2.2.   Taikymo sritis

Šis džiovinimo metodas taikomas susmulkintiems grūdams, kurių ne mažiau kaip 50 % išbyra per 0,5 mm skersmens apvalių akučių sietą, o ant sieto, kurio apvalių akučių skersmuo 1,0 mm, lieka ne daugiau kaip 10 % medžiagos. Šis metodas taikomas ir miltams.

2.3.   Įranga

Tiksliosios svarstyklės.

Smulkintuvas, pagamintas iš drėgmės nesugeriančios medžiagos, lengvai valomas, juo galima smulkinti greitai ir tolygiai, neperkaitinant, į jį patenka minimalus kiekis išorės oro ir jis atitinka 2 punkte paminėtus reikalavimus (pvz., atskiriamasis veleninis smulkintuvas).

Iš nerūdijančio metalo arba stiklo pagamintas indas su pakankamai sandariu dangčiu; darbo paviršius, ant kurio mėginį galima būtų paskleisti 0,3 g/cm2 tankiu.

Elektrinė izoterminė kaitinimo kamera, nustatyta palaikyti 130 °C–133 °C temperatūrą (1) ir turinti pakankamą ventiliaciją (2).

Desikatorius su metaline arba porcelianine plokšte (stora, perforuota), pripildytas bet kokio tinkamo desikanto.

2.4.   Darbo eiga

Džiovinimas

Šiek tiek daugiau kaip 5 g susmulkintų mažagrūdžių javų grūdų arba 8 g susmulkintų kukurūzų sudedama į iš anksto pasvertą indą ir jų masė užregistruojama 1 mg tikslumu. Indas dedamas į kaitinimo kamerą, įkaitintą iki 130 °C–133 °C temperatūros. Tai reikia padaryti kaip įmanoma greičiau, kad temperatūra nesumažėtų per daug. Kai temperatūra kaitinimo kameroje vėl pasieks 130 °C–133 °C, mažagrūdžių javų grūdai džiovinami dvi valandas, o kukurūzai – keturias valandas. Indas ištraukiamas iš kaitinimo kameros, greitai uždengiamas dangčiu ir leidžiama 30–45 minučių atvėsti desikatoriuje, paskui pasveriama (1 mg tikslumu).

2.5.   Skaičiavimo metodas ir formulė

E

=

pradinė mėginio masė gramais

M

=

mėginio masė gramais po paruošimo

M′

=

mėginio masė gramais po susmulkinimo

m

=

išdžiovinto mėginio masė gramais.

Produkto drėgnis procentais yra toks:

be išankstinio paruošimo: (E – m) × 100/E,

su išankstiniu paruošimu: ((M′ – m)M/M′ + E – M) × 100/E = 100 (1 – Mm/EM′)

Turi būti atlikti ne mažiau kaip du bandymai.

2.6.   Kartojimas

Vieno laboranto vienu metu arba vienas tuoj pat po kito atliktų dviejų bandymų rezultatai neturi skirtis daugiau kaip 0,15 g drėgnio verte 100 g mėginyje. Kitaip bandymus reikia pakartoti.

C   DALIS

3.   STANDARTINIS KIETŲJŲ KVIEČIŲ STIKLIŠKUMO PRARADIMO RODIKLIO NUSTATYMO METODAS

Kietųjų kviečių stikliškumo praradimo rodikliui nustatyti taikomas toliau aprašytas standartinis metodas.

3.1.   Principas

Grūdų, kurie visiškai ar iš dalies prarado stikliškumą, procentinei daliai nustatyti naudojama tik dalis mėginio. Grūdai supjaustomi Pohlo grūdų pjaustytuvu arba jam tapačiu įtaisu.

3.2.   Įranga

Pohlo grūdų pjaustytuvas arba jam tapatus įtaisas,

pincetas, skalpelis,

padėklas arba dubuo.

3.3.   Darbo eiga

a)

tyrimas atliekamas su 100 g mėginiu, išrinkus visas medžiagas, išskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus;

b)

mėginys paskleidžiamas ant padėklo ir gerai homogenizuojamas;

c)

plokštelė įstatoma į grūdų pjaustytuvą ir ant grotelių paberiama sauja grūdų. Gerai pakratoma, kad kiekvienoje skylutėje būtų tik po vieną grūdą. Atskiriamoji dalis grūdams prispausti nuleidžiama, ir grūdai perpjaunami;

d)

paruošiama pakankamai plokštelių, kad galima būtų perpjauti ne mažiau kaip 600 grūdų;

e)

suskaičiuojami grūdai, kurie visiškai arba iš dalies prarado stikliškumą (mitadiné);

f)

apskaičiuojama grūdų, kurie visiškai arba iš dalies prarado stikliškumą (mitadiné), procentinė dalis.

3.4.   Rezultatų užrašymas

I

=

medžiagų, išskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus, masė

M

=

procentinė išvalytų grūdų, kurie visiškai arba iš dalies prarado stikliškumą („mitadiné“), dalis.

3.5.   Rezultatas

Procentinė grūdų, kurie visiškai arba iš dalies prarado stikliškumą („mitadiné“), dalis yra:

[M × (100 – I)]/100 = …

D   DALIS

4.   KITI KIETŲJŲ KVIEČIŲ KOKYBEI NUSTATYTI TAIKOMI METODAI

4.1.   Hagberg kritimo skaičiui (amilazės aktyvumo bandymas) nustatyti taikomas standartinis metodas atitinka ISO 3093:2004 reikalavimus;

4.2.   natūriniam svoriui nustatyti taikomas metodas atitinka ISO 7971/2:1995 reikalavimus;

4.3.   mėginių ėmimo metodai ir etaloniniai analizės metodai mikotoksinų kiekiui nustatyti yra pateikti Reglamento (EB) Nr. 1881/2006 priede ir nustatyti Komisijos reglamento (EB) Nr. 401/2006 (3) I ir II prieduose.


(1)  Oro temperatūra kaitinimo kameros viduje.

(2)  Jos kaitinimo galia turi būti tokia, kad nustačius veikti 130 °C–133 °C temperatūroje ir sudėjus maksimalų kiekį vienu metu džiovintinų mėginių, tokią temperatūrą galima būtų pasiekti greičiau kaip per 45 minutes. Ventiliacija turi būti tokia, kad mažagrūdžius javus (paprastuosius kviečius, kietuosius kviečius, miežius ir sorgus) džiovinus dvi valandas, o kukurūzus – keturias valandas, manų kruopų (arba kukurūzų) visų mėginių, kurie gali tilpti kaitinimo kameroje, rezultatai ne daugiau kaip 0,15 % skirtųsi nuo rezultatų, gautų džiovinus mažagrūdžius javus tris valandas, o kukurūzus – penkias valandas.

(3)  OL L 70, 2006 3 9, p. 12.


III PRIEDAS

(15 straipsnio 2 dalies a punktas)

A DALIS

BAZINĖ PERDIRBIMO IŠEIGA

Kad ryžiai būtų geros, patikimos ir parduoti tinkamos kokybės, perdirbimo išeiga neturi būti mažesnė daugiau nei 5 punktais už toliau nurodytą bazinę perdirbimo išeigą:

Veislės pavadinimas

Išeiga sveikais grūdais

(%)

Bendroji išeiga

(%)

Argo, Selenio, Couachi

66

73

Alpe, Arco, Balilla, Balilla GG, Balilla Sollana, Bomba, Bombon, Colina, Elio, Flipper, Frances, Lido, Riso, Matusaka, Monticili, Pegonil, Sara, Strella, Thainato, Thaiperla, Ticinese, Veta, LEDA, Mareny, Clot, Albada, Guadiamar

65

73

Ispaniki A, Makedonia

64

73

Bravo, Europa, Loto, Riva, Rosa Marchetti, Savio, Veneria

63

72

Tolima

63

71

Inca

63

70

ALFA, Ariete, Bahia, Carola, Cigalon, Corallo, Cripto, Cristal, Drago, Eolo, Girona, Gladio, Graldo, Indio, Italico, Jucar, Koral, Lago, Lemont, Mercurio, Miara, Molo, Navile, Niva, Onda, Padano, Panda, Pierina, Marchetti, Ribe, Ringo, Rio, S. Andrea, Saturno, Senia, Sequial, Smeraldo, Star, Stirpe, Vela, Vitro, Calca, Dion, Zeus

62

72

Strymonas

62

71

Anseatico, Baldo, Belgioioso, Betis, Euribe, Italpatna, Marathon, Redi, Ribello, Rizzotto, Rocca, Roma, Romanico, Romeo, Tebre, Volano

61

72

Bonnet Bell, Rita, Silla, Thaibonnet, L 202, Puntal

60

72

Evropi, Melas

60

70

Arborio, Blue Belle, Blue Belle „E“, Blue Bonnet, Calendal, Razza 82, Rea

58

72

Maratelli, Precoce Rossi

58

70

Carnaroli, Elba, Vialone Nano

57

72

Axios

57

67

Roxani

57

66

Pygmalion

52

71

Nenurodytos veislės

64

72

B DALIS

DIDŽIAUSIA PRIIMTINŲ RYŽIŲ DEFEKTŲ PROCENTINĖ DALIS

Kad ryžiai būtų geros, patikimos ir parduoti tinkamos kokybės, procentinė įvairių priemaišų dalis, kitų rūšių ryžių grūdų procentinė dalis ir ryžių, kurie nėra nepažeistos kokybės pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 III priedo apibrėžimą, turi neviršyti toliau nurodytų didžiausių procentinių dalių pagal ryžių rūšį.

„Įvairios priemaišos“ reiškia visas kitas medžiagas, išskyrus ryžius.

Defektai

Trumpagrūdžiai ryžiai

KN kodas 1006 10 92

Vidutinių grūdų ir A tipo ilgagrūdžiai ryžiai

KN kodai 1006 10 94 ir 1006 10 96

B tipo ilgagrūdžiai ryžiai

KN kodas 1006 10 98

Sukalkėję grūdai

6

4

4

Grūdai su raudonais ruoželiais

10

5

5

Taškuoti grūdai

4

2,75

2,75

Gintariniai grūdai

1

0,50

0,50

Geltoni grūdai

0,175

0,175

0,175

Įvairios priemaišos

1

1

1

Kitų rūšių ryžių grūdai

5

5

5


IV PRIEDAS

(19 straipsnio 1 dalis)

KIETŲJŲ KVIEČIŲ KAINOS PADIDINIMAS IR SUMAŽINIMAS

Kietųjų kviečių kaina padidinama ir sumažinama remiantis toliau pateikiamomis sumomis:

a)

jei intervencijai teikiamų kietųjų kviečių drėgnis yra mažesnis nei 14 %, kaina didinama, kaip nurodyta I lentelėje:

I   lentelė

Kainos padidinimas dėl kietųjų kviečių drėgnio procentinės dalies

Drėgnio kiekis

(%)

Padidinimas

(EUR/t)

13,4

0,1

13,3

0,2

13,2

0,3

13,1

0,4

13,0

0,5

12,9

0,6

12,8

0,7

12,7

0,8

12,6

0,9

12,5

1,0

12,4

1,1

12,3

1,2

12,2

1,3

12,1

1,4

12,0

1,5

11,9

1,6

11,8

1,7

11,7

1,8

11,6

1,9

11,5

2,0

11,4

2,1

11,3

2,2

11,2

2,3

11,1

2,4

11,0

2,5

10,9

2,6

10,8

2,7

10,7

2,8

10,6

2,9

10,5

3,0

10,4

3,1

10,3

3,2

10,2

3,3

10,1

3,4

10,0

3,5

b)

jei intervencijai teikiamų kietųjų kviečių drėgnis yra didesnis nei 14 %, kaina mažinama, kaip nurodyta II lentelėje:

II   lentelė

Kainos sumažinimas dėl kietųjų kviečių drėgnio procentinės dalies

Drėgnio kiekis

(%)

Sumažinimas

(EUR/t)

14,5

1,0

14,4

0,8

14,3

0,6

14,2

0,4

14,1

0,2

c)

jei skaldytų grūdų kiekis kietuosiuose kviečiuose yra didesnis kaip 3 %, už kiekvieną papildomą 0,1 % dalį kaina mažinama po 0,05 EUR;

d)

jei grūdų priemaišų kiekis kietuosiuose kviečiuose yra didesnis kaip 2 %, už kiekvieną papildomą 0,1 % dalį kaina mažinama po 0,05 EUR;

e)

jei sudygusių grūdų kiekis kietuosiuose kviečiuose yra didesnis kaip 2,5 %, už kiekvieną papildomą 0,1 % dalį kaina mažinama po 0,05 EUR;

f)

jei įvairių priemaišų (Schwarzbesatz) kiekis kietuosiuose kviečiuose yra didesnis kaip 0,5 %, už kiekvieną papildomą 0,1 % dalį kaina mažinama po 0,1 EUR;

g)

jei stikliškumą praradusių margų grūdų kiekis kietuosiuose kviečiuose yra didesnis kaip 20 %., už kiekvieną papildomą procentą ar jo dalį kaina mažinama po 0,2 EUR.


V PRIEDAS

(19 straipsnio 1 dalis)

RYŽIŲ KAINOS PADIDINIMAS IR SUMAŽINIMAS

1.

Kainų sumažinimai ir padidinimai yra taikomi intervencijai pasiūlytų žaliavinių ryžių intervencinei kainai, ją padauginus iš sumažinimų ir padidinimų procentų sumos, nustatytos šia tvarka:

a)

kai ryžių perdirbimo išeiga skiriasi nuo šio reglamento III priedo A dalyje nurodytos tos veislės ryžių bazinės perdirbimo išeigos, kaina didinama ar mažinama taip, kaip nurodyta I lentelėje:

1   lentelė

Kainos padidinimas ir sumažinimas dėl ryžių perdirbimo išeigos

Nulukštentų žaliavinių ryžių išeiga sveikais grūdais

Kainos padidinimas arba sumažinimas pagal išeigos vienetą

Didesnė už bazinę išeigą

Kaina padidinama 0,75 %

Mažesnė už bazinę išeigą

Kaina sumažinama 1 %


Bendra žaliavinių ryžių išeiga nulukštentais ryžiais

Kainos padidinimas arba sumažinimas pagal išeigos vienetą

Didesnė už bazinę išeigą

Kaina padidinama 0,60 %

Mažesnė už bazinę išeigą

Kaina sumažinama 0,80 %

b)

kai žaliavinių ryžių grūdų su defektais kiekis viršija standartinės kokybės žaliavinių ryžių leidžiamą nuokrypį, kaina mažinama taip, kaip nurodyta II lentelėje;

2   lentelė

Kainos sumažinimas dėl ryžių grūdų su defektais

Defektai

Defektų procentinė dalis, dėl kurios mažinama intervencinė kaina

Taikomas kainos sumažinimo (1) procentas už kiekvieną papildomą skirtumą palyginus su mažesne riba

Trumpagrūdžiai ryžiai

KN kodas 1006 10 92

Vidutinių grūdų ir A tipo ilgagrūdžiai ryžiai

KN kodai 1006 10 94 ir 1006 10 96

B tipo ilgagrūdžiai ryžiai

KN kodas 1006 10 98

Sukalkėję grūdai

nuo 2 iki 6 %

nuo 2 iki 4 %

nuo 1,5 iki 4 %

1 % už kiekvieną papildomą 0,5 % skirtumą

Grūdai su raudonais ruoželiais

nuo 1 iki 10 %

nuo 1 iki 5 %

nuo 1 iki 5 %

1 % už kiekvieną papildomą 1 % skirtumą

Taškuoti grūdai

nuo 0,50 iki 4 %

nuo 0,50 iki 2,75 %

nuo 0,50 iki 2,75 %

0,8 % už kiekvieną papildomą 0,25 % skirtumą

Gintariniai grūdai

nuo 0,05 iki 1 %

nuo 0,05 iki 0,50 %

nuo 0,05 iki 0,50 %

1,25 % už kiekvieną papildomą 0,25 % skirtumą

Geltoni grūdai

nuo 0,02 iki 0,175 %

nuo 0,02 iki 0,175 %

nuo 0,02 iki 0,175 %

6 % už kiekvieną papildomą 0,125 % skirtumą

c)

kai žaliavinių ryžių drėgnio kiekis viršija 13 %, intervencinės kainos sumažinimų procentas yra lygus intervencijai pasiūlytų žaliavinių ryžių drėgnio procento ir 13 % skirtumui, skirtumui nurodant 1 skaičių po kablelio;

d)

kai žaliaviniuose ryžiuose įvairių priemaišų yra daugiau nei 0,1 %, jie perkami intervencijai, intervencinę kainą sumažinus 0,02 % už kiekvieną papildomą 0,01 % skirtumą;

e)

kai intervencijai siūloma nurodytos veislės žaliavinių ryžių siunta ir kai joje yra daugiau nei 3 % kitos veislės ryžių, ta siunta perkama intervencinę kainą sumažinus 0,1 % už kiekvieną papildomą 0,1 % skirtumą.

2.

1 dalyje nurodyti padidinimai ir sumažinimai nustatomi remiantis svertiniu 12 straipsnyje nurodytų tipinių mėginių tyrimo rezultatų vidurkiu.


(1)  Kiekvienas skirtumas išskaičiuojamas skaičiuojant nuo grūdų su defektais procentinės dalies antrojo skaičiaus po kablelio.


VI PRIEDAS

(27 straipsnio antra pastraipa)

Atitikmenų lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 489/2005

Šis reglamentas

1 straipsnis

2 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 2 dalies a ir b punktai

2 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 1 dalis

15 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 2 dalis

15 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 3 dalis

III priedo B dalis

4 straipsnis

V priedas

5 straipsnis

6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

4 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

6 straipsnio 2 ir 3 dalys

4 straipsnio 2 dalies a punktas

6 straipsnio 4 dalis

4 straipsnio 3 dalis

6 straipsnio 5 dalis

5 straipsnio 1 dalis

7 straipsnis

8 straipsnio 1 ir 2 dalys

11 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 3 dalis

9 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

9 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

10 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

9 straipsnio 3 dalis

10 straipsnio 3 dalis

10 straipsnio 1 dalis

17 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 2 dalis

10 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa

10 straipsnio 3 dalis

10 straipsnio 4 dalies antra pastraipa

11 straipsnis

12 straipsnio 1 ir 2 dalys

16 straipsnio 1 ir 2 dalys

12 straipsnio 3 dalis

13 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

14 straipsnis

13 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

16 straipsnio 4 dalis

13 straipsnio 2 dalis

16 straipsnio 5 dalis

14 straipsnis

18 straipsnis

15 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

19 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

15 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

15 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos

19 straipsnio 2 dalis

15 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa

19 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa

16 straipsnis

17 straipsnis

16 straipsnio 3 dalis

18 straipsnis

21 straipsnis

I priedas

II priedo A dalis

III priedo A dalis

II priedo B dalis

V priedas

III priedas

III priedo B dalis

IV priedas

V priedas

V priedas

VI priedas


25.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/47


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 671/2009

2009 m. liepos 24 d.

kuriuo pradedama sūrių, 2010 m. eksportuotinų į Jungtines Amerikos Valstijas pagal tam tikras GATT kvotas, eksporto licencijų skyrimo procedūra

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 171 straipsnio 1 dalį kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

2006 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1282/2006, nustatančio išsamias specialiąsias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles dėl pieno ir pieno produktų eksporto licencijų ir eksporto grąžinamųjų išmokų (2), III skyriaus 2 skirsnyje nustatyta, kad sūrių, eksportuojamų į Jungtines Amerikos Valstijas ir sudarančių dalį kvotos, skiriamos remiantis susitarimais, sudarytais daugiašalėse prekybos derybose, eksporto licencijos gali būti skiriamos pagal specialią procedūrą, kurią taikant gali būti skiriami privilegijuotieji Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) importuotojai.

(2)

Reikėtų pradėti tokią procedūrą, taikomą 2010 m. eksportui, ir nustatyti papildomas su ja susijusias taisykles.

(3)

Administruodamos importą, kompetentingos JAV institucijos atskiria papildomą Europos bendrijai per Urugvajaus raundą suteiktą kvotą ir per Tokijo raundą suteiktas kvotas. Eksporto licencijos turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į tai, ar produktai gali būti eksportuojami pagal minėtą JAV kvotą, kaip nustatyta Jungtinių Amerikos Valstijų suderintame tarifų sąraše.

(4)

Siekiant eksportuoti kuo didesnį kiekį pagal kvotas, pagal kurias eksportuoti didelio suinteresuotumo nėra, reikėtų leisti teikti paraiškas eksportuoti visą pagal kvotą skirtą kiekį.

(5)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento I priede išvardytų į Jungtines Amerikos Valstijas 2010 m. eksportuotinų produktų, kurių KN kodas yra 0406, eksporto licencijos pagal Reglamento (EB) Nr. 1282/2006 23 straipsnyje nurodytas kvotas išduodamos remiantis to reglamento III skyriaus 2 skirsniu ir šio reglamento nuostatomis.

2 straipsnis

1.   Reglamento (EB) Nr. 1282/2006 24 straipsnyje nurodytų eksporto licencijų paraiškos (toliau – paraiškos) pateikiamos kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip 2009 m. rugsėjo 1–10 d.

2.   Paraiškos priimamos tik tuo atveju, jeigu jose pateikta visa Reglamento (EB) Nr. 1282/2006 24 straipsnyje nurodyta informacija ir jeigu kartu pateikiami minėtame straipsnyje išvardyti dokumentai.

Jei šio reglamento I priedo 2 stulpelyje nurodytai tai pačiai produktų grupei skirtas kiekis padalijamas į Urugvajaus raundo kvotą ir Tokijo raundo kvotą, licencijų paraiškos gali būti teikiamos tik pagal vieną iš šių kvotų, nurodant konkrečią kvotą ir to priedo 3 stulpelyje pateiktą grupės bei kvotos numerį.

Reglamento (EB) Nr. 1282/2006 24 straipsnyje nurodyta informacija pateikiama pagal šio reglamento II priede nustatytą formą.

3.   Paraiškose pagal I priedo 3 stulpelyje nurodytas 22-Tokijo, 22-Urugvajaus, 25-Tokijo ir 25-Urugvajaus kvotas prašoma ne mažiau kaip 10 tonų ir ne daugiau kaip atitinkama turima kvota, kaip nustatyta to priedo 4 stulpelyje.

Paraiškose pagal I priedo 3 stulpelyje nurodytas kitas kvotas prašoma ne mažiau kaip 10 tonų ir ne daugiau kaip 40 % atitinkamos turimos kvotos, kaip nustatyta to priedo 4 stulpelyje.

4.   Paraiškos priimamos tik tada, jeigu pareiškėjai raštu nurodo, kad jie nepateikė kitų paraiškų tos pačios grupės produktams ir pagal tą pačią kvotą eksportuoti ir įsipareigoja to nedaryti.

Jeigu pareiškėjas vienoje ar daugiau valstybių narių pateikia keletą paraiškų tos pačios grupės produktams ir pagal tą pačią kvotą eksportuoti, visos šios paraiškos laikomos nepriimtinomis.

3 straipsnis

1.   Per penkias darbo dienas nuo paraiškų pateikimo termino pabaigos valstybės narės praneša Komisijai apie pateiktas paraiškas eksportuoti kiekvienos grupės produktus ir, jeigu taikoma, apie paraiškas eksportuoti pagal I priede nurodytas kvotas.

Visi pranešimai, įskaitant pranešimus apie tai, kad paraiškų nepateikta, siunčiami faksu arba elektroniniu paštu naudojant III priede nustatytą formą.

2.   Pranešimuose apie kiekvieną grupę ir, jeigu taikoma, kiekvieną kvotą nurodoma:

a)

pareiškėjų sąrašas;

b)

kiekvieno pareiškėjo prašomi kiekiai, suskirstyti pagal produkto Kombinuotosios nomenklatūros kodus ir pagal Jungtinių Amerikos Valstijų suderinto tarifų sąrašo kodus (2009);

c)

pareiškėjo paskirto importuotojo pavadinimas ir adresas.

4 straipsnis

Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1282/2006 25 straipsniu Komisija nedelsdama nusprendžia dėl licencijų paskirstymo ir ne vėliau kaip iki 2009 m. spalio 31 d. apie tai praneša valstybėms narėms.

Per penkias darbo dienas nuo paskelbimo apie eksporto licencijų paskirstymo koeficientus valstybės narės praneša Komisijai apie kiekius, paskirtus kiekvienam pareiškėjui vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1282/2006 25 straipsniu pagal kiekvieną grupę ir, jeigu taikoma, apie kiekvieną kvotą.

Toks pranešimas siunčiamas faksu arba elektroniniu paštu naudojant šio reglamento IV priede nustatytą formą.

5 straipsnis

Iki eksporto licencijų išdavimo, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 15 d., valstybės narės patikrina pagal šio reglamento 3 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 1282/2006 24 straipsnį pateiktą informaciją.

Nustačius, kad ūkio subjektas, kuriam išduota licencija, pateikė neteisingą informaciją, licencija panaikinama, o užstatas negrąžinamas. Valstybės narės apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.

6 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 24 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 234, 2006 8 29, p. 4.


I PRIEDAS

2010 m. pagal tam tikras GATT kvotas į Jungtines Amerikos Valstijas eksportuotini sūriai

Reglamento (EB) Nr. 1282/2006 III skyriaus 2 skirsnis ir Reglamentas (EB) Nr. 671/2009

Grupės identifikavimas pagal papildomas Jungtinių Amerikos Valstijų suderinto tarifų sąrašo 4 skyriaus pastabas

Grupės ir kvotos identifikavimas

2010 m. skirtaskiekis

Pastaba prie

Grupė

 

Tonos

(1)

(2)

(3)

(4)

16

Konkrečiai nenurodyta

16-Tokijo

908,877

16-Urugvajaus

3 446,000

17

Blue Mould

17

350,000

18

Čederis

18

1 050,000

20

Edamas ir (arba) gouda

20

1 100,000

21

Itališkas sūris

21

2 025,000

22

Šveicariškas arba ementalio sūris, išskyrus akytąjį

22-Tokijo

393,006

22-Urugvajaus

380,000

25

Akytasis šveicariškas arba ementalio sūris

25-Tokijo

4 003,172

25-Urugvajaus

2 420,000


II PRIEDAS

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1282/2006 24 straipsnį pateiktina informacija

Reglamento (EB) Nr. 671/2009 I priedo 3 stulpelyje nurodytų grupės ir kvotos identifikavimas:

 

Reglamento (EB) Nr. 671/2009 I priedo 2 stulpelyje nurodytas grupės pavadinimas: …

Kvotos šaltinis:

Urugvajaus raundas 

Tokijo raundas 


Pareiškėjo pavadinimas ir adresas

Produkto Kombinuotosios nomenklatūros kodas

Prašomas kiekis tonomis

JAV

suderinto tarifų sąrašo kodas

Paskirto importuotojo pavadinimas ir adresas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso:

 

 


III PRIEDAS

Pagal Reglamento (EB) Nr. 671/2009 3 straipsnį pateiktina informacija

Siųsti faksu (32–2) 295 33 10 arba e. paštu AGRI-MILK-USA@ec.europa.eu

Reglamento (EB) Nr. 671/2009 I priedo 3 stulpelyje nurodytų grupės ir kvotos identifikavimas:

 

Reglamento (EB) Nr. 671/2009 I priedo 2 stulpelyje nurodytas grupės pavadinimas: …

Kvotos šaltinis:

Urugvajaus raundas 

Tokijo raundas 


Nr.

Pareiškėjo pavadinimas ir adresas

Produkto Kombinuotosios nomenklatūros kodas

Prašomas kiekis tonomis

JAV suderinto tarifų sąrašo kodas

Paskirto importuotojo pavadinimas adresas

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso:

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso:

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso:

 

 

4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso:

 

 

5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso:

 

 


IV PRIEDAS

Informacija apie išduotas licencijas pagal Reglamento (EB) Nr. 1282/2006 25 straipsnį

Siųsti faksu (32–2) 295 33 10 arba e. paštu AGRI-MILK-USA@ec.europa.eu

Reglamento (EB) Nr. 671/2009 I priedo 3 stulpelyje nurodytų grupės ir kvotos identifikavimas

Kvotos šaltinis

Pareiškėjo pavadinimas ir adresas

Produkto Kombinuotosios nomenklatūros kodas

Prašomas kiekis

tonomis

Paskirto importuotojo pavadinimas ir adresas

Paskirtas kiekis (1)

tonomis

 

Urugvajaus raundas

 

 

 

 

 

 

 

 

Tokijo raundas

 

 

 

Iš viso:

 

Iš viso:

 

 

Urugvajaus raundas

 

 

 

 

 

 

 

 

Tokijo raundas

 

 

 

Iš viso:

 

Iš viso:

 

 

Urugvajaus raundas

 

 

 

 

 

 

 

 

Tokijo raundas

 

 

 

Iš viso:

 

Iš viso:

 


(1)  Burtų keliu paskirti kiekiai paskirstomi pagal atskirus KN kodus proporcingai prašomiems produktų kiekiams pagal KN kodus.


25.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/53


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 672/2009

2009 m. liepos 24 d.

dėl ryžių importo licencijų išdavimo laikantis tarifinių kvotų, kurias Reglamentu (EB) Nr. 327/98 leista naudoti 2009 m. liepos mėn.

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1301/2006, nustatantį žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (2), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 10 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 327/98, atidarantį tam tikras ryžių ir skaldytų ryžių importo tarifines kvotas ir numatantį jų administravimą (3), ypač į jo 5 straipsnio pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 327/98 leista naudoti tam tikras ryžių ir skaldytų ryžių importo tarifines kvotas, suskirstytas pagal kilmės šalis ir pagal laikotarpius remiantis to reglamento IX priedu, ir nustatyta tų kvotų administravimo tvarka.

(2)

Liepos mėn. kvotos laikotarpio dalis yra trečioji kvotos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 327/98 1 straipsnio 1 dalies a punkte, laikotarpio dalis ir antroji kvotų, nurodytų tos dalies b, c ir d punktuose, laikotarpio dalis.

(3)

Iš pranešimo, pateikto remiantis Reglamento (EB) Nr. 327/98 8 straipsnio a punktu, paaiškėjo, kad pagal to paties reglamento 4 straipsnio 1 dalį per dešimt pirmųjų 2009 m. liepos mėn. darbo dienų pateiktose kvotų, kurių eilės numeriai yra 09.4154 – 09.4166, paraiškose nurodytas kiekis viršija tam laikotarpiui likusį nepanaudotą kiekį. Todėl kiekį, kuriam importuoti galima išduoti licencijas, reikėtų nustatyti pagal paskirstymo koeficientą, taikytiną pagal atitinkamas kvotas prašomam kiekiui.

(4)

Iš minėto pranešimo taip pat paaiškėjo, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 327/98 4 straipsnio 1 dalį per dešimt pirmųjų 2009 m. liepos mėn. darbo dienų pateiktose kvotų, kurių eilės numeriai yra 09.4127 – 09.4128 – 09.4129 – 09.4149 – 09.4150 – 09.4152 – 09.4153, paraiškose nurodytas kiekis yra mažesnis už tam laikotarpiui likusį nepanaudotą kiekį.

(5)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 327/98 5 straipsnio pirma pastraipa taip pat reikėtų nustatyti visą likusį nepanaudotą kvotų, kurių eilės numeriai yra 09.4127 – 09.4128 - 09.4129 - 09.4130 – 09.4148 – 09.4112 – 09.4116 - 09.4117 - 09.4118 – 09.4119 – 09.4166, kiekį, priskiriamą kitai kvotos laikotarpio daliai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Pagal ryžių importo licencijų paraiškas, pateiktas per dešimt pirmųjų 2009 m. liepos mėn. darbo dienų, laikantis Reglamente (EB) Nr. 327/98 nustatytos (-ų) ryžių kvotos (-ų), kurios (-ių) eilės numeris (-iai) yra 09.4154 – 09.4166, licencijos prašomam kiekiui importuoti išduodamos pritaikius šio reglamento priede nurodytą (-us) paskirstymo koeficientą (-us).

2.   Visas likęs nepanaudotas Reglamente (EB) Nr. 327/98 numatytų kvotų, kurių eilės numeriai yra 09.4127 – 09.4128 – 09.4129 – 09.4130 – 09.4148 – 09.4112 – 09.4116 – 09.4117 – 09.4118 – 09.4119 – 09.4166, kitai laikotarpio daliai priskirtas kiekis nustatytas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 24 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 238, 2006 9 1, p. 13.

(3)  OL L 37, 1998 2 11, p. 5.


PRIEDAS

Kiekis, skiriamas 2009 m. liepos mėnesiui ir kiekis, numatytas kitai kvotos laikotarpio daliai remiantis Reglamentu (EB) Nr. 327/98:

a)   Reglamento (EB) Nr. 327/98 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų visiškai arba iš dalies nulukštentų ryžių, kurių KN kodas yra 1006 30, kvota:

Kilmės šalis

Eilės Nr.

2009 m. liepos mėnesiui nustatytas paskirstymo koeficientas

Visas 2009 m. rugsėjo mėnesiui numatytas kiekis

(kg)

Jungtinės Amerikos Valstijos

09.4127

 (1)

13 879 202

Tailandas

09.4128

 (1)

1 315 205

Australija

09.4129

 (1)

385 000

Kitos kilmės šalys

09.4130

 (2)

0


b)   Reglamento (EB) Nr. 327/98 1 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų lukštentų ryžių, kurių KN kodas yra 1006 20, kvota:

Kilmės šalis

Eilės Nr.

2009 m. liepos mėnesiui nustatytas paskirstymo koeficientas

Visas 2009 m. spalio mėnesiui likęs nepanaudotas kiekis

(kg)

Visos šalys

09.4148

 (2)

66 289


c)   Reglamento (EB) Nr. 327/98 1 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų skaldytų ryžių, kurių KN kodas yra 1006 40, kvota:

Kilmės šalis

Eilės Nr.

2009 m. liepos mėnesiui nustatytas paskirstymo koeficientas

Tailandas

09.4149

 (1)

Australija

09.4150

 (3)

Gajana

09.4152

 (3)

Jungtinės Amerikos Valstijos

09.4153

 (1)

Kitos kilmės šalys

09.4154

1,561628 %


d)   Reglamento (EB) Nr. 327/98 1 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų visiškai arba iš dalies nulukštentų ryžių, kurių KN kodas yra 1006 30, kvota:

Kilmės šalis

Eilės Nr.

2009 m. liepos mėnesiui nustatytas paskirstymo koeficientas

Visas 2009 m. rugsėjo mėnesiui numatytas kiekis

(kg)

Tailandas

09.4112

 (2)

0

Jungtinės Amerikos Valstijos

09.4116

 (2)

0

Indija

09.4117

 (2)

40 445

Pakistanas

09.4118

 (2)

0

Kitos kilmės šalys

09.4119

 (2)

0

Visos šalys

09.4166

1,04385 %

0


(1)  Prašomas kiekis neviršija tam laikotarpiui likusio kiekio: t.y. tenkintinos visos paraiškos.

(2)  Šiai laikotarpio daliai kiekio nebėra.

(3)  Šiam laikotarpiui paskirstymo koeficientas nenustatytas: Komisijai licencijų paraiškų pateikta nebuvo.


II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Komisija

25.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/56


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. liepos 22 d.

kuriuo patvirtinamos tam tikros iš dalies pakeistos 2009 m. gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo ir stebėsenos programos ir iš dalies keičiamos Sprendimo 2008/897/EB nuostatos dėl Bendrijos finansinio įnašo, skirto kai kurių valstybių narių šiuo sprendimu patvirtintoms programoms

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 5475)

(2009/560/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimą 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje (1), ypač į jo 24 straipsnio 5 ir 6 dalis bei 25 straipsnio 1 ir 2 dalis,

kadangi:

(1)

Sprendimu 90/424/EEB nustatytos procedūros, reglamentuojančios Bendrijos finansinį įnašą į gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programų vykdymą.

(2)

2008 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimu 2008/897/EB, patvirtinančiu metines ir daugiametes 2009 m. ir vėlesniems metams valstybių narių pateiktas tam tikrų gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programas (2), patvirtintos tam tikros nacionalinės programos ir kiekvienai valstybių narių pateiktai programai nustatyta Bendrijos finansinio įnašo norma ir didžiausia galima suma.

(3)

Belgija, Danija, Airija, Ispanija, Prancūzija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Portugalija ir Suomija pateikė iš dalies pakeistas mėlynojo liežuvio ligos likvidavimo ir stebėsenos programas.

(4)

Komisija šias iš dalies pakeistas programas įvertino tiek veterinariniu, tiek finansiniu požiūriu. Nustatyta, kad šios programos atitinka tam tikrų Bendrijos veterinarijos teisės aktų nuostatas, ypač 2008 m. balandžio 25 d. Komisisjos sprendimu 2008/341/EB išdėstytus Bendrijos tam tikrų gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos nacionalinių programų kriterijus (3). Dėl to šios iš dalies pakeistos programos turėtų būti patvirtintos.

(5)

Danija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Suomija ir Jungtinė Karalystė pateikė iš dalies pakeistas užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (USE) stebėsenos programas.

(6)

Komisija šias iš dalies pakeistas programas įvertino tiek veterinariniu, tiek finansiniu požiūriu. Nustatyta, kad šios programos atitinka tam tikrų Bendrijos veterinarijos teisės aktų nuostatas, ypač Sprendimu 2008/341/EB nustatytus kriterijus. Dėl to šios iš dalies pakeistos programos turėtų būti patvirtintos.

(7)

2007 m. lapkričio 30 d. Komisija sprendimu 2007/782/EB, patvirtinančiu metines ir daugiametes nacionalines tam tikrų gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programas, valstybių narių pateiktas 2008 m. ir vėlesniems metams ir nustatančiu Bendrijos finansinį įnašą (4), patvirtino daugiametę Slovėnijos pasiutligės likvidavimo programą. Ši programa antriesiems metams buvo patvirtinta Sprendimu 2008/897/EB.

(8)

Slovėnija antriesiems šios daugiametės pasiutligės likvidavimo programos metams pateikė iš dalies pakeistą programos variantą. Komisija šias iš dalies pakeistas programas įvertino tiek veterinariniu, tiek finansiniu požiūriu. Nustatyta, kad šios programos atitinka tam tikrų Bendrijos veterinarijos teisės aktų nuostatas, ypač Sprendimu 2008/341/EB nustatytus kriterijus. Dėl to ši iš dalies pakeista programa turėtų būti patvirtinta.

(9)

Nacionalinės mėlynojo liežuvio ligos likvidavimo ir stebėsenos programos, patvirtintos Sprendimu 2008/897/EB, numatė skiepijimo nuo šios ligos kampanijas 2009 m. Tačiau skiepijimo išlaidos nebuvo įtrauktos į išlaidas, kurios gali būti padengtos iš Bendrijos finansinio įnašo.

(10)

Dėl atitinkamų valstybių narių epidemiologinės padėties yra tikslinga skiepijimo išlaidas įtraukti į išlaidas, kurios gali būti padengtos iš Bendrijos finansinio įnašo. Dėl to reikia skirti papildomų lėšų finansuoti šių valstybių narių mėlynojo liežuvio ligos likvidavimo ir stebėsenos programas, patvirtintas Sprendimu 2008/897/EB.

(11)

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminės encefalopatijos formų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (5), neseniai buvo iš dalies pakeistas Komisijos reglamentu (EB) Nr. 103/2009 (6), nustatant, kad klasikine skrepi liga užsikrėtusios pieną gaminančios bandos atveju turėtų būti laikomasi griežtesnių reikalavimų.

(12)

2009 m. kovo 18 d. Kipras pateikė naują daugiametę skrepi ligos stebėsenos ir likvidavimo programą, pritaikytą prie naujausių Reglamento (EB) Nr. 999/2001 pakeitimų. Ši programa turi pakeisti šios valstybės narės 2009 m. nacionalinę skrepi ligos likvidavimo programą, patvirtintą Sprendimu 2008/897/EB.

(13)

Dėl ypatingos savo padėties programoje Kipras paprašė padengti virš 50 % gyvulių užsikrėtusių skrepi liga skerdimo išlaidų. Komisija šią programą įvertino tiek veterinariniu, tiek finansiniu požiūriu. Buvo nustatyta, kad ši programa atitinka tam tikrų Bendrijos veterinarijos teisės aktų nuostatas, ypač Sprendimu 2008/341/EB nustatytus kriterijus. Taigi, ši programa turėtų būti patvirtinta.

(14)

Dėl to, kad labai didelė Kipre auginamų avių ir ožkų bandos dalis yra užsikrėtusi skrepi liga, Kipras privalo per trumpą laiką paskersti ypač didelį gyvulių kiekį, kad laikytųsi atitinkamų Bendrijos teisės aktų reikalavimų.

(15)

Dėl šios ypatingos situacijos, skrepi ligos stebėsenos ir likvidavimo programai šioje valstybėje narėje reikėtų numatyti didesnio lygio Bendrijos įnašą. Be to, išlaidos skirtos samdyti specialiems asmenims programos užduotims vykdyti, ir skerdenų naikinimo išlaidos turėtų būti įtrauktos į išlaidas, kurias galima padengti iš tai programai skirto Bendrijos finansinio įnašo.

(16)

Iš dalies pakeistų programų patvirtinimas šiuos Sprendimu turi įtakos pinigų sumoms, kurių reikia programoms vykdyti, kaip patvirtinta Sprendimu 2007/782/EB. Bendrijos finansinio įnašo norma ir didžiausia galima suma kai kurioms programoms turėtų būti atitinkamai patikslinta.

(17)

Todėl Sprendimas 2008/897/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(18)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nacionalinės iš dalies pakeistos mėlynojo liežuvio ligos likvidavimo ir stebėsenos programos, pateiktos Belgijos 2009 m. sausio 29 d., Danijos 2009 m. balandžio 20 d., Airijos 2009 m. vasario 16 d., Ispanijos 2009 m. kovo 6 d., Prancūzijos 2009 m. vasario 2 d., Nyderlandų 2008 m. gruodžio 8 d., Latvijos 2009 m. vasario 20 d., Lietuvos 2009 m. vasario 20 d., Portugalijos 2009 m. vasario 20 d., Suomijos 2009 m. sausio 7 d., šiuo sprendimu patvirtinamos 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2 straipsnis

Nacionalinės iš dalies pakeistos užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos stebėsenos programos, pateiktos Danijos 2009 m. kovo 18 d., Ispanijos 2009 m. balandžio 7 d., Italijos 2009 m. sausio 29 d., Liuksemburgo 2009 m. kovo 16 d., Nyderlandų 2009 m. vasario 20 d., Portugalijos 2009 m. kovo 4 d., Suomijos 2009 m. vasario 27 d., ir Jungtinės Karalystės 2009 m. sausio 26 d., šiuo sprendimu patvirtinamos 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

3 straipsnis

Antriesiems daugiametės pasiutligės likvidavimo programos metams Slovėnijos 2009 balandžio 23 d. pateikta iš dalies pakeista programa šiuo sprendimu patvirtinama 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

4 straipsnis

Sprendimas 2008/897/EB iš dalies keičiamas taip:

1)

4 straipsnio 2 ir 3 dalys keičiamos taip:

„2.   Bendrijos finansinis įnašas sudaro 50 % kiekvienos 1 dalyje nurodytos valstybės narės patiriamų išlaidų skiepijimui, virusologinei, serologinei ir entomologinei priežiūrai reikalingiems laboratoriniams tyrimams atlikti, gaudyklėms ir skiepams įsigyti, neviršijant:

a)

4 450 000 EUR Belgijai;

b)

5 000 EUR Bulgarijai;

c)

2 350 000 EUR Čekijai;

d)

50 000 EUR Danijai;

e)

15 700 000 EUR Vokietijai;

f)

180 000 EUR Estijai;

g)

800 000 EUR Airijai;

h)

50 000 EUR Graikijai;

i)

21 000 000 EUR Ispanijai;

j)

57 000 000 EUR Prancūzijai;

k)

3 000 000 EUR Italijai;

l)

460 000 EUR Latvijai;

m)

0 EUR Lietuvai;

n)

510 000 EUR Liuksemburgui;

o)

1 400 000 EUR Vengrijai;

p)

5 000 EUR Maltai;

q)

50 000 EUR Nyderlandams;

r)

3 350 000 EUR Austrijai;

s)

500 000 EUR Lenkijai;

t)

5 300 000 EUR Portugalijai;

u)

250 000 EUR Rumunijai;

v)

910 000 EUR Slovėnijai;

w)

820 000 EUR Suomijai;

x)

1 550 000 EUR Švedijai.

3.   Valstybių narių išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytas programas, didžiausios kompensuotinos sumos vidutiniškai neviršija:

a)

Elisa tyrimui: 2,5 EUR už tyrimą;

b)

PGR tyrimui: 10 EUR už tyrimą;

c)

perkant vienvalenčius skiepus: 0,3 EUR už dozę;

d)

perkant dvivalenčius skiepus: 0,45 EUR už dozę;

e)

galvijų skiepijimui – 1,50 EUR vienam paskiepytam galvijui, nepriklausomai nuo naudotų skiepų dozių skaičiaus ir tipų;

f)

avių ar ožkų skiepijimui – 0,75 EUR vienai paskiepytai aviai ar ožkai, nepriklausomai nuo naudotų skiepų dozių skaičiaus ir tipų.“

2)

9 straipsnio 2 dalies 1 punkte suma „1 800 000 EUR“ keičiama į „50 000 EUR“.

3)

13 straipsnio 2 dalies e punkte suma „370 000 EUR“ keičiama į „530 000 EUR“.

4)

Įterpiamas 15 a straipsnis:

„15 a straipsnis

Skrepi liga

1.   2009 m. kovo 18 d. Kipro pateikta daugiametė skrepi ligos stebėsenos ir likvidavimo programa patvirtinama 2009 m. sausio 1 d.–2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2.   Bendrijos finansinis įnašas sudaro:

a)

100 % Kipro patirtų išlaidų atliekant greituosius ir pirminius molekulinius tyrimus;

b)

75 % Kipro patirtų išlaidų kompensacijoms savininkų patiriamai žalai už pagal skrepi ligos stebėsenos ir likvidavimo programą paskerstus ir sunaikintus gyvulius atlyginti;

c)

50 % išlaidų:

i)

genotipui nustatyti skirtų mėginių tyrimams atlikti;

ii)

preparatų, skirtų gyvulių eutanazijai, pirkimui;

iii)

specialių asmenų programos užduotims vykdyti samdymui;

iv)

skerdenų naikinimui.

3.   Kipro išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytas programas, didžiausia kompensuotina suma vidutiniškai neviršija:

a)

30 EUR už Reglamento (EB) Nr. 999/2001 II dalies A skyriaus III priede nurodytą avių ir ožkų tyrimą;

b)

175 EUR už Reglamento (EB) Nr. 999/2001 X priedo C skyriaus 3.2 punkto c ir i papunkčiuose nurodytą pirminį molekulinį atskiriamąjį tyrimą;

c)

10 EUR už kiekvieną genotipo nustatymo tyrimą;

d)

100 EUR už paskerstą avį ar ožką.

4.   2009 m. skiriama 5 400 000 EUR suma.

5.   Suma, kuri bus skiriama 2010 m., nustatoma atsižvelgiant į programos vykdymą 2009 m.“

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 22 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė


(1)  OL L 224, 1990 8 18, p. 19.

(2)  OL L 322, 2008 12 2, p. 39.

(3)  OL L 115, 2008 4 29, p. 44.

(4)  OL L 314, 2007 12 1, p. 29.

(5)  OL L 147, 2001 5 31, p. 1.

(6)  OL L 34, 2009 2 4, p. 11.


25.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/60


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. liepos 22 d.

iš dalies keičiantis Sprendimo 2006/679/EB nuostatas dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio techninių sąveikos specifikacijų įgyvendinimo

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 5607)

(Tekstas svarbus EEE)

(2009/561/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (1), ypač į jos 6 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į 2009 m. vasario 23 d. Europos geležinkelių agentūros rekomendaciją dėl Diegimo Europoje plano (ERA-REC-02–2009-ERTMS),

kadangi:

(1)

Kiekvienoje techninėje sąveikos specifikacijoje (toliau – TSS) turėtų būti nurodoma TSS įgyvendinimo strategija ir etapai, kurie turi būti įgyvendinti siekiant laipsniškai pereiti nuo dabartinės prie galutinės padėties, kai TSS reikalavimų vykdymas bus visiems privalomas.

(2)

2006 m. kovo 28 d. Komisijos sprendime 2006/679/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio techninių sąveikos specifikacijų (2) nustatyta transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio TSS.

(3)

Pagal Sprendimo 2006/679/EB 3 straipsnį valstybės narės parengė nacionalinį kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS įgyvendinimo planą ir jį perdavė Komisijai.

(4)

Remiantis šiais nacionaliniais planais ir laikantis Sprendimo 2006/679/EB priedo 7 skyriuje nustatytų principų turėtų būti parengtas ES bendrasis planas.

(5)

Sprendimo 2006/679/EB priedo 7 skyriuje nustatyta, kad ES bendrasis planas bus pridedamas prie TSS persvarstymo procedūros metu ir bus nurodomas kaip Diegimo Europoje planas.

(6)

Direktyvoje 2008/57/EB nurodoma, kad TSS galima nustatyti gaires, būtinas norint nuspręsti, ar esamą posistemį reikia patvirtinti iš naujo, ir atitinkamus terminus.

(7)

Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS įgyvendinimo strategija neturėtų būti grindžiama tik posistemių atitiktimi TSS, kuri galioja tuo metu, kai jie pradedami eksploatuoti, tobulinami ar atnaujinami, reikalavimams, ji taip pat turėtų būti grindžiama koordinuotu įgyvendinimu europiniuose transporto koridoriuose, kurie jungia pagrindinius Europos krovinių vežimo rajonus. Kadangi sąveiką galima užtikrinti, tik jeigu transporto koridoriai yra visiškai užbaigti, Diegimo Europoje plane turėtų būti nustatomos atitinkamos posistemio atnaujinimo ar tobulinimo užbaigimo datos.

(8)

Valstybės narės turėti dėti visas pastangas, kad jų senosioms B klasės sistemoms, išvardytoms TSS B priede, galiotų išorinis specialusis perdavimo modulis.

(9)

Apskritai Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) projektams ir visų pirma į Diegimo Europoje planą įtrauktoms geležinkelio linijoms gali būti skirta Bendrijos parama, kuri teikiama pagal programą TEN-T ar kitas Bendrijos finansinės paramos programas.

(10)

Pakankama finansinė parama yra svarbi siekiant užtikrinti, kad ERTMS būtų diegiama atsižvelgiant į Diegimo Europoje plane nustatytą mastą ir galutinius terminus. Todėl planą galima iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgiama į turimas lėšas.

(11)

ERTMS įrangos, kuri montuojama geležinkelių riedmenyse, tiekėjai patvirtino, kad šią įrangą, atitinkančią naujame standarte (vadinamajame 3 atskaitos taško standarte) nustatytus reikalavimus, jie galėtų pateikti vėliausiai 2015 m.; todėl iki šios datos pateikiamuose tarptautinėms paslaugoms teikti skirtuose lokomotyvuose paprastai turėtų būti įmontuojama ERTMS įranga.

(12)

Todėl Sprendimas 2006/679/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(13)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2008/57/EB 29 straipsnį įsteigto Geležinkelių sąveikos ir saugos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2006/679/EB priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

7.1, 7.2 ir 7.3 skirsniai keičiami šio sprendimo priedo tekstu.

2)

7.4.2.3 skirsnyje nuoroda į 7.2.2.5 skirsnį keičiama nuoroda į 7.2 skirsnį.

2 straipsnis

Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Komisija įvertina Diegimo Europoje plano įgyvendinimą ir, išnagrinėjusi jo įgyvendinimo pažangą iki 2015 m., galimybes naudotis naująjį standartą (3 atskaitos taško standartą) atitinkančia įranga ir galimus ERTMS diegimo finansavimo šaltinius bei lygį, nusprendžia, ar būtina iš dalies keisti šį sprendimą, visų pirma jo nuostatas dėl geležinkelio linijų, kurios turi būti įrengtos iki 2020 m. Valstybės narės dalyvauja šiame nagrinėjime.

3 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 22 d.

Komisijos vardu

Antonio TAJANI

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 191, 2008 7 18, p. 1.

(2)  OL L 284, 2006 10 16, p. 1.


PRIEDAS

Sprendimo 2006/679/EB priedo 7.1, 7.2 ir 7.3 skirsniai yra pakeičiami šiuo tekstu:

"7.   KONTROLĖS IR VALDYMO TSS ĮGYVENDINIMAS

Šiame skyriuje nustatoma TSS įgyvendinimo strategija (ERTMS diegimo Europoje planas) ir nurodomi etapai, kuriuos reikia įgyvendinti siekiant laipsniškai pereiti nuo dabartinės prie galutinės padėties, kai TSS reikalavimų vykdymas bus visiems privalomas.

ERTMS diegimo Europoje planas netaikomas valstybės narės teritorija nutiestoms geležinkelio linijoms, jeigu jos geležinkelių tinklas yra atskirtas ar izoliuotas jūra arba dėl ypatingų geografinių sąlygų atskirtas nuo kitos Bendrijos dalies geležinkelių tinklo. Ši strategija netaikoma tik šiomis geležinkelio linijomis važinėjantiems lokomotyvams.

7.1.    ERTMS įrangos montavimas geležinkelio linijose

ERTMS diegimo Europoje planu siekiama užtikrinti, kad lokomotyvai, drezinos ir kiti geležinkelių riedmenys, kuriuose įmontuota ERTMS įranga, tačiau kuriuose, be ERTMS, nėra nacionalinės įrangos, laipsniškai galėtų įvažiuoti į kuo daugiau geležinkelio linijų, uostų, terminalų ir skirstymo stočių.

Šiuo tikslu diegimo plane nenustatytas reikalavimas, kad iš geležinkelio linijų, kurios įtrauktos į planą, būtų pašalintos eksploatuojamos B klasės sistemos. Vis dėlto įranga su B klasės sistema iki įgyvendinimo plane nustatytos datos nėra būtina sąlyga, kad lokomotyvams, rezinoms ir kitiems geležinkelių riedmenims su ERTMS įranga būtų galima važiuoti geležinkelio linijomis, kurios įtrauktos į išdėstymo planą.

Jeigu terminalų zonose, pvz., uostuose ar specialiose uostų geležinkelio linijose, nėra sumontuota B klasės sistema, šių terminalų zonų „prijungimo“ reikalavimų nebūtina visada suprasti taip, kad šiose terminalų zonose ar geležinkelio linijose privaloma sumontuoti ERTMS įrangą, nes įranga su B klasės sistema nėra privaloma sąlyga siekiant gauti teisę naudotis bėgiais.

Jeigu geležinkelio liniją sudaro du ar daugiau bėgių kelių, laikoma, kad ta linija įrengta, kai įranga sumontuojama dvigubame bėgių kelyje. Jeigu transporto koridoriaus atkarpoje yra kelios geležinkelio linijos, įranga turi būti sumontuojama bent vienoje tos atkarpos geležinkelio linijoje, o visas transporto koridorius laikomas įrengtu, kai įranga sumontuojama bent vienoje geležinkelio linijoje visu transporto koridoriaus ilgiu.

7.1.1.   Transporto koridoriai

I priedėlyje aprašytuose šešiuose transporto koridoriuose ERTMS įranga sumontuojama laikantis šiame priedėlyje (1) pateikto tvarkaraščio.

7.1.2.   Jungtys su pagrindiniais Europos uostais, skirstymo stotimis, krovinių terminalais ir krovinių vežimo zonomis

II priedėlyje išvardyti uostai, skirstymo stotys, krovinių terminalai ir krovinių vežimo zonos II priedėlyje nustatytą datą ir jame nurodytomis sąlygomis sujungiami bent su vienu iš I priedėlyje nurodytų šešių transporto koridorių.

7.1.3.   ES finansuojami projektai

Nepažeidžiant 7.1.1 ir 7.1.2 skirsnių, sumontuoti ERTMS ir (arba) ETCS įrangą privaloma:

kai į valdymo, kontrolės ir signalizacijos (toliau – VKS) įrangos traukinio saugos sistemą įmontuojami nauji įtaisai,

kai modernizuojama jau eksploatuojama VKS įrangos traukinio saugos sistema, jeigu modernizavus keičiasi posistemio funkcijos arba darbiniai parametrai;

vykdant geležinkelių infrastruktūros projektus, kuriems finansinė parama teikiama iš Europos regioninės plėtros fondo ir (arba) Sanglaudos fondo lėšų (Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (2)), ir (arba) TEN-T fondų (Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1692/96/EB (3)).

Tačiau, jeigu signalizacijos sistema atnaujinama trumpose (trumpesnėse kaip 150 km) ir neištisinėse geležinkelio linijos atkarpose, Komisija gali leisti nukrypti nuo šios taisyklės, jeigu ERTMS įranga sumontuojama iki ankstesnės iš šių datų:

5 metai nuo projekto pabaigos,

laikas, iki kurio geležinkelio linijos atkarpa sujungiama su kita geležinkelio linija, kurioje sumontuota ERTMS įranga.

Šiame skirsnyje ankstesnioji iš šių dviejų datų vadinama įrangos vėlesne sumontavimo data.

Suinteresuotoji valstybė narė Komisijai pateikia dokumentų rinkinį. Šiame dokumentų rinkinyje pateikiama ekonominė analizė, iš kurios matyti, kad būtų gauta daug ekonominės ir (arba) techninės naudos, jeigu ERTMS būtų pradėta eksploatuoti nuo įrangos vėlesnės sumontavimo datos, o ne įgyvendinant ES finansuojamą projektą.

Valstybė narė šią išlygą gali pagrįsti tik tuo atveju, jeigu į paraišką dėl traukinio saugos sistemos atnaujinimo ar patobulinimo įrašoma neabejotina nuostata dėl ERTMS įrangos geležinkelio linijoje sumontavimo įgyvendinant projektą arba laikantis įrangos vėlesnės sumontavimo datos.

Komisija išnagrinėja pateiktą dokumentų rinkinį ir valstybės narės pasiūlytas priemones ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/57/EB (4) 29 straipsnyje nurodytam komitetui praneša apie šio nagrinėjimo rezultatus. Jeigu nukrypti leidžiama, valstybė narė užtikrina, kad ERTMS įranga būtų sumontuota iki įrangos vėlesnės sumontavimo datos.

7.1.4.   Sąlygos, kuriomis turi būti užtikrinamos neprivalomosios funkcijos

Pagal bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos charakteristikas ir jos sąsajas su kitais posistemiais tam tikros bėgių kelio įrangos funkcijos nelaikomos privalomomis, tačiau jas gali tekti užtikrinti tam tikruose įrenginiuose, siekiant, kad būtų laikomasi esminių reikalavimų.

Bėgių kelio įranga užtikrinamos nacionalinės arba neprivalomosios funkcijos neturi kliudyti naudotis ta infrastruktūra traukiniui, kuris atitinka tik privalomuosius geležinkelių riedmenyse montuojamos A klasės sistemos reikalavimus, nebent ši atitiktis būtina šioms geležinkelių riedmenyse montuojamos įrangos neprivalomosioms funkcijoms užtikrinti:

naudojant ETCS sistemos 3 lygio bėgių kelio įrangą privaloma užtikrinti, kad traukinio sąstato vientisumas būtų kontroliuojamas geležinkelių riedmenyse montuojama įranga,

naudojant ETCS sistemos 1 lygio bėgių kelio įrangą su informacijos atnaujinimo funkcija privaloma užtikrinti, kad geležinkelių riedmenyse montuojama įranga būtų užtikrinta atitinkama informacijos atnaujinimo funkcija, jeigu traukinio saugaus važiavimo į stovynę greitis dėl priežasčių, susijusių su sauga, nustatomas lygus nuliui (pvz., traukinio sustabdymo ar jo greičio mažinimo vietų apsauga),

jeigu naudojant ETCS sistemos įrangą būtina užtikrinti duomenų perdavimą radijo bangomis, Pasaulinės geležinkelių judriojo ryšio sistemos (GSM-R) duomenų perdavimo paslaugos turi atitikti ETCS sistemos duomenų perdavimo reikalavimus,

jeigu geležinkelių riedmenyse sumontuota įranga, kurios sudedamoji dalis yra KER STM, gali tekti įdiegti K sąsają.

7.1.5.   Senosios sistemos

Valstybės narės užtikrina, kad TSS B priede nurodytų senųjų sistemų ir jų sąsajų funkcijos ir toliau atitiktų šiuo metu nustatytus reikalavimus, išskyrus tuos pakeitimus, kuriuos privaloma atlikti siekiant sumažinti su sauga susijusių šių sistemų trikčių. Valstybės narės pateikia jų senųjų sistemų reikiamą informaciją, kad būtų galima sukurti ir sertifikuoti aparatus, kuriais būtų užtikrinta, jog A klasės įrangą būtų galima naudoti su valstybių narių senaisiais B klasės įrenginiais.

7.1.6.   Pranešimas

Valstybės narės pateikia Komisijai išsamų ERTMS įrangos montavimo kiekvienoje I priedėlyje aprašyto transporto koridoriaus atkarpoje tvarkaraštį arba patvirtina, kad toje koridoriaus atkarpoje ši įranga jau sumontuota. Komisijai informacija pranešama ne vėliau kaip prieš trejus metus iki įrangos sumontavimo I priedėlyje nurodytoje koridoriaus atkarpoje vėliausios datos.

Valstybės narės nurodo konkrečias geležinkelio linijas, kuriomis kiekvienas iš II priedėlyje išvardytų uostų, skirstymo stočių, krovinių terminalų ar krovinių vežimo zonų būtų sujungtas su vienu iš I priedėlyje išvardytų transporto koridorių. Ši informacija Komisijai pateikiama ne vėliau kaip prieš trejus metus iki II priedėlyje nustatytos datos ir joje nurodoma vėliausia įrangos sumontavimo šiame uoste, skirstymo stotyje, krovinių terminale arba krovinių vežimo zonoje data. Jeigu reikia, Europos Komisija gali prašyti atlikti pakeitimus, visų pirma tam, kad būtų užtikrintas pasienyje nutiestų geležinkelio linijų, kuriose įdiegta įranga, darnumą. Valstybės narės Komisijai praneša išsamų tvarkaraštį, kurio laikantis šiose konkrečiose geležinkelio linijose bus sumontuota ERTMS įranga, arba patvirtina, kad tose geležinkelio linijose ši įranga jau sumontuota. Ši informacija Komisijai pateikiama ne vėliau kaip prieš trejus metus iki II priedėlyje nustatytos datos ir joje nurodoma vėliausia įrangos sumontavimo šiame uoste, skirstymo stotyje, krovinių terminale arba krovinių vežimo zonoje data.

Išsamiame tvarkaraštyje visų pirma nurodoma konkurso sumontuoti geležinkelio linijos įrangą pabaigos data, procedūros, kurios taikomos siekiant užtikrinti sąveiką su kaimyninėmis transporto koridoriaus šalimis, ir pagrindinės projekto gairės. Valstybės narės Komisijai kas dvylika mėnesių praneša apie šių geležinkelio linijų įrengimo pažangą ir tuo tikslu Komisijai siunčia atnaujintą tvarkaraštį.

7.1.7.   Vėlavimas

Jeigu valstybė narė pagrįstai mano, kad darbų nespės atlikti iki šiame sprendime nustatytų galutinių terminių, ji nedelsdama apie tai praneša Komisijai. Ji perduoda Komisijai dokumentų rinkinį, kuriame pateikiamas techninis projekto aprašymas ir naujausias planas. Dokumentų rinkinyje taip pat paaiškinamos vėlavimo priežastys ir nurodomos taisomosios priemonės, kurių ėmėsi valstybė narė.

Valstybei narei galima suteikti ne ilgesnį kaip trejų metų papildomą terminą, jeigu savo įsipareigojimų ji nespėjo įvykdyti dėl priežasčių, kurių negalėjo numatyti, pvz., kad tiekėjai nevykdys įsipareigojimų arba iškils su aprobavimu ir patvirtinimu susijusių problemų, nes nebus tinkamų bandomųjų riedmenų. Šią išlygą valstybė narė gali pagrįsti, tik jeigu laikomasi šių sąlygų:

7.1.6 skirsnyje nurodyti pranešimai gauti laiku ir parengti išsamiai,

7.1.7 skirsnio pirmoje dalyje nurodytame dokumentų rinkinyje pateikiama aiškių įrodymų, kad valstybė narė negalėjo turėti įtakos vėlavimo priežastims,

kompetentinga institucija yra atsakinga už geležinkelių riedmenyse montuojamos ir bėgių kelio įrangos tiekėjų veiksmų koordinavimą ir gaminių integravimą bei bandymą,

tinkamai pasinaudota esamomis laboratorijomis,

pateikiama įrodymų, kad įgyvendintos atitinkamos priemonės, kuriomis sutrumpintas papildomas vėlavimas.

Komisija išnagrinėja pateiktą dokumentų rinkinį bei valstybės narės pasiūlytas priemones ir Direktyvos 2008/57/EB 29 straipsnyje nurodytam komitetui praneša apie nagrinėjimo rezultatus.

7.2.    ETCS įrangos diegimas geležinkelių riedmenyse

Naujuose lokomotyvuose, naujose drezinose ir kitokiuose naujuose mašinisto kabiną turinčiuose geležinkelių riedmenyse, pritaikytuose važiuoti be traukos riedmens, kuriuos pagaminti užsakyta po 2012 m. sausio 1 d. arba kurie pradėti eksploatuoti po 2015 m. sausio 1 d., turi būti įmontuota ERTMS įranga.

Šis reikalavimas netaikomas naujiems manevriniams lokomotyvams ir kitokiems naujiems lokomotyvams, naujoms drezinoms ir kitiems naujiems geležinkelių riedmenims su mašinisto kabina, jeigu jie skirti tik nacionalinėms arba regioninėms tarpvalstybinėms paslaugoms teikti. Vis dėlto valstybės narės nacionaliniu lygiu gali nustatyti papildomus reikalavimus, kuriais visų pirma būtų siekiama, kad:

geležinkelio linijomis, kuriose sumontuota ERTMS įranga, būtų leista važinėti tik lokomotyvams su ERTMS įranga, kad būtų galima atsisakyti taikomų nacionalinių sistemų,

būtų įvestas reikalavimas, kad naujuose manevriniuose lokomotyvuose ir (arba) kitokiuose naujuose geležinkelių riedmenyse su mašinisto kabina, net ir tuo atveju, jeigu jie skirti tik nacionalinėms arba regioninėms tarpvalstybinėms paslaugoms teikti, būtų sumontuota ERTMS įranga.

7.3.    Specialios Pasaulinės geležinkelių judriojo ryšio sistemos (GSM-R) įrangos diegimo taisyklės

Šios taisyklės taikomos kartu su nustatytosiomis 7.1 ir 7.2 skirsniuose.

7.3.1.   Bėgių kelio įrenginiai

Sumontuoti Pasaulinės geležinkelių judriojo ryšio sistemos (GSM-R) įrangą privaloma, jeigu:

į VKS įrangą įmontuojami nauji radijo prietaisai,

eksploatuojamos VKS įrangos radijo prietaisai modernizuojami taip, kad keičiasi posistemio funkcijos arba darbiniai parametrai.

7.3.2.   Geležinkelių riedmenų įrenginiai

Geležinkelių riedmenyje, skirtame naudoti geležinkelio linijoje, kurios bent vienoje atkarpoje sumontuotos A klasės sąsajos (net ir tuo atveju, jeigu jos naudojamos kartu su B klasės sistema), privaloma sumontuoti Pasaulinės geležinkelių judriojo ryšio sistemos (GSM-R) įrangą, jeigu:

į VKS įrangą įmontuojami nauji radijo prietaisai,

eksploatuojamos VKS įrangos radijo prietaisai modernizuojami taip, kad keičiasi posistemio funkcijos arba darbiniai parametrai.

7.3.3.   Senosios sistemos

Valstybės narės užtikrina, kad TSS B priede nurodytų senųjų sistemų ir jų sąsajų funkcijos ir toliau atitiktų šiuo metu nustatytus reikalavimus, išskyrus tuos pakeitimus, kuriuos privaloma atlikti siekiant sumažinti su sauga susijusių šių sistemų trikčių. Valstybės narės pateikia jų senųjų sistemų reikiamą informaciją, kad būtų galima sukurti ir sertifikuoti aparatus, kuriais būtų užtikrinta, jog A klasės įrangą būtų galima naudoti su valstybių narių senaisiais B klasės įrenginiais.


(1)  I priedėlyje nurodyta vėliausia įrangos sumontavimo data siekiant, kad nuoseklus ERTMS tinklas būtų kuriamas laipsniškai. Daug kur sudaryti savanoriški susitarimai dėl ankstesnio šios įrangos sumontavimo.

(2)  OL L 210, 2006 7 31, p. 25.

(3)  OL L 228, 1996 9 9, p. 1.

(4)  OL L 191, 2008 7 18, p. 1.

I priedėlis

Konkrečios transporto koridorius sudarančios geležinkelio linijos

Transporto koridorius A – turi būti įrengtas iki 2015 m.

Image

Transporto koridorius B (1)

Image

Transporto koridorius C (2)

Image

Transporto koridorius D (3)

Image

Transporto koridorius E

Image

Transporto koridorius F

Image


(1)  Nepažeidžiant transeuropinei greitųjų geležinkelių sistemai taikomų teisės aktų, jungtis galima užtikrinti naudojant greitųjų geležinkelių linijų ruožus, jeigu važiavimo keliai skiriami krovininiams traukiniams. Iki 2020 m. bent vienoje geležinkelio linijoje tarp Danijos ir Vokietijos (Flensburgas–Hamburgas arba Riodbiu–Putgardenas) bus sumontuota ERTMS įranga, tačiau nežinia, ar įranga bus sumontuota dviejose geležinkelio linijose. Pagrindiniame Brenerio tunelyje ERTMS įranga bus montuojama užbaigus su infrastruktūra susijusius darbus (numatyta data – 2020 m.).

(2)  Jungiamoji geležinkelio linija tarp Nansi ir Redingo bus nutiesta iki 2020 m.

(3)  Iki 2020 m. bus įrengtos dvi papildomos geležinkelio atšakos: Monmeljanas – Grenoblis – Valansas ir Lionas – Valansas – Arlis – Miramasas (kairysis Ronos krantas).

II priedėlis

Pagrindiniai Europos uostai, skirstymo stotys, krovinių terminalai ir krovinių vežimo zonos  (1)

Šalis

Krovinių vežimo zona

Data

Pastaba

Belgija

Antverpenas

2015 12 31

Jungiamoji geležinkelio linija su Roterdamu taip pat bus nutiesta iki 2020 m.

Gentas

2020 12 31

 

Zebriugė

2020 12 31

 

Bulgarija

Burgasas

2020 12 31

Jungtį su transporto koridoriumi E įmanoma užtikrinti tik įrengus Burgaso–Sofijos ir Sofijos–Vidino–Kalafato ir Kalafato–Kurtičio atkarpas Rumunijoje (PP22).

Čekija

Praha

2015 12 31

 

Lovosicės

2020 12 31

 

Danija

Taulovas

2020 12 31

Siekiant prijungti šį terminalą, ERTMS įranga turi būti montuojama Flensburgo–Padborgo jungiamojoje geležinkelio linijoje – žr. su transportu susijusią priedo 1 priedelio 1 išnašą.

Vokietija

Dresdenas (2)

2020 12 31

Iki 2020 m. taip pat turėtų būti nutiesta tiesioginė jungiamoji geležinkelio linija tarp transporto koridoriaus E ir transporto koridoriaus F (iš Dresdeno į Hanoverį).

Liubekas

2020 12 31

 

Duisburgas

2015 12 31

 

Hamburgas (3)

2020 12 31

 

Kelnas

2015 12 31

 

Miunchenas

2015 12 31

 

Hanoveris

2015 12 31

 

Rostokas

2015 12 31

 

Liudvigshafenas Manheimas

2015 12 31

 

Niurnbergas

2020 12 31

 

Graikija

Pirėjas

2020 12 31

Siekiant užtikrinti jungtį su transporto koridoriumi E, reikės įrengti Kulatos–Sofijos ruožą Bulgarijoje.

Ispanija

Alchesirasas

2020 12 31

 

Madridas

2020 12 31

 

Pamplona

2020 12 31

Reikalingos trys jungiamosios geležinkelio linijos. Jungiamoji geležinkelio linija į Paryžių per Handajų, linija iš Pamplonos į Madridą ir iš Pamplonos iki transporto koridoriaus D per Saragosą.

Saragosa

2020 12 31

 

Taragona

2020 12 31

 

Barselona

2015 12 31

 

Valensija

2020 12 31

 

Prancūzija

Marselis

2020 12 31

 

Perpinjanas

2015 12 31

 

Avinjonas

2015 12 31

 

Lionas

2015 12 31

 

Havras

2020 12 31

 

Lilis

2020 12 31

 

Diunkerkas

2020 12 31

 

Paryžius

2020 12 31

Iki 2020 m. bus nutiestos šios jungiamosios geležinkelio linijos: i) Handajus, ii) Lamanšo tunelis, iii) Dižonas, iv) Mecas per Epernė ir Šampanės Šaloną.

Italija

La Specija

2020 12 31

 

Genuja

2015 12 31

 

Džoja Tauras

2020 12 31

 

Verona

2015 12 31

 

Milanas

2015 12 31

 

Tarantas

2020 12 31

 

Baris

2020 12 31

 

Paduva

2015 12 31

 

Triestas

2015 12 31

 

Novara

2015 12 31

 

Bolonija

2020 12 31

 

Roma

2020 12 31

 

Liuksemburgas

Betembūras

2015 12 31

 

Vengrija

Budapeštas

2015 12 31

 

Nyderlandai

Amsterdamas

2020 12 31

 

Roterdamas

2015 12 31

Iki 2020 m. taip pat turi būti nutiesta jungiamoji geležinkelio linija į Antverpeną.

Austrija

Gracas

2020 12 31

 

Viena

2020 12 31

 

Lenkija

Gdynė

2015 12 31

 

Katovicai

2020 12 31

 

Vroclavas

2015 12 31

Iki 2020 m. turi būti įrengta Vroclavo–Legnicos geležinkelio linija siekiant užtikrinti tiesioginį susisiekimą su Vokietijos pasieniu (Gerlicu).

Glivicės

2015 12 31

 

Poznanė

2015 12 31

 

Varšuva

2015 12 31

 

Portugalija

Sinesas

2020 12 31

 

Lisabona

2020 12 31

 

Rumunija

Konstanca

2015 12 31

 

Slovėnija

Koperis

2015 12 31

 

Liubliana

2015 12 31

 

Slovakija

Bratislava

2015 12 31

 

JK

Bristolis

Šis terminalas bus prijungtas transporto koridorių C pratęsus iki Lamanšo tunelio.


(1)  Į šį priedėlį įtrauktų transporto mazgų sąrašas gali būti persvarstytas, jeigu dėl persvarstymo nesumažėja krovinių pervežimas arba tai neturi didelio poveikio kitų valstybių narių projektams."

(2)  Vokietija stengsis kuo greičiau sutvarkyti transporto koridoriaus E ruožą Dresdenas–Čekijos valstybinė siena.

(3)  Vokietija užtikrins, kad būtų sutvarkyta jungiamoji geležinkelio linija į Hamburgą, tačiau uosto zona gali būti tik iš dalies sutvarkyta iki 2020 m.