I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

24.7.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 193/1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 606/2009

2009 m. liepos 10 d.

kuriuo nustatoma tam tikra Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 taikymo vynuogių produktų kategorijoms, vynininkystės metodams ir jų apribojimams tvarka

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2008 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 479/2008 dėl bendro vyno rinkos organizavimo, iš dalies keičiantį Reglamentus (EB) Nr. 1493/1999, (EB) Nr. 1782/2003, (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 3/2008, ir panaikinantį Reglamentus (EEB) Nr. 2392/86 bei (EB) Nr. 1493/1999 (1), ypač į jo 25 straipsnio 3 dalį ir 32 straipsnį,

kadangi:

(1)

Vyno apibrėžtyje, pateikiamoje Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo „Vynuogių produktų kategorijos“ 1 dalies antros pastraipos c punkto pirmojoje įtraukoje, nustatyta, kad visuminė alkoholio koncentracija yra ne didesnė nei 15 tūrio proc. Tačiau be sodrinimo pagamintiems vynams iš kai kurių vynuogių auginimo plotų, kuriuos reikia nustatyti, taikoma visuminės alkoholio koncentracijos viršutinė riba padidinta iki 20 tūrio proc.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 479/2008 III antraštinės dalies II skyriuje ir minėto reglamento V bei VI prieduose nustatomos bendrosios vynininkystės procesų ir metodų taikymo taisyklės bei nurodomos įgyvendinimo priemonės, kurias turi priimti Komisija. Reikia aiškiai ir tiksliai apibrėžti leistinus vynininkystės metodus, įskaitant vynų saldinimą, ir nustatyti tam tikrų medžiagų naudojimo apribojimus bei kai kurių tokių medžiagų panaudojimo sąlygas.

(3)

Leidžiamų vynininkystės metodų sąrašas pateiktas 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (2) IV priede. Šio sąrašo ir toliau turi būti laikomasi, jame išvardytus leidžiamus vynuogininkystės metodus pateikiant viename bendrame priede, juos aprašius paprasčiau ir nuosekliau, atsižvelgiant į technologijų pokyčius.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 V priedo A skyriuje nustatyti didžiausi sulfitų kiekiai, viršijantys Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos (OIV) nustatytas ribas. Reikia laikytis tarptautiniu mastu nustatytų OIV apribojimų, o tam tikriems mažais kiekiais gaminamiems specialiems saldiesiems vynams, kuriems gaminti ir tinkamai išlaikyti reikalingas didesnis cukraus kiekis, toliau taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas. Ribinės vertės vėliau galėtų būti persvarstytos ir sumažintos, atsižvelgus į mokslinių tyrimų, kuriais siekiama sumažinti sulfitų kiekį vyne ir juos pakeisti kitomis medžiagomis bei išsiaiškinti vyne esančių sulfitų poveikį žmogaus mitybai, rezultatus.

(5)	Reikia nustatyti, kokiomis sąlygomis valstybės narės galės išduoti leidimus tam tikrą apibrėžtą laikotarpį eksperimentuojant taikyti Bendrijos taisyklėse nenumatytus vynininkystės metodus.

(6)	Putojančių vynų, rūšinių putojančių vynų ir rūšinių aromatinių putojančių vynų gamyboje taikomi ne tik įprastiniai, bet ir specialūs vynininkystės metodai. Aiškumo dėlei šiuos metodus reikia nurodyti atskirame priede.

(7)	Likerinių vynų gamyboje būtina taikyti ne tik įprastinius, bet ir specialius vynininkystės metodus, o tam tikrų likerinių vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, gamybai būdingi ir tam tikri ypatumai. Aiškumo dėlei šiuos metodus ir apribojimus reikia nurodyti atskirame priede.

(8)

Kupažas yra paplitęs vynininkystės metodas. Turint omenyje galimus jo padarinius vynų kokybei, būtina patikslinti jo apibrėžtį ir reglamentuoti jo taikymą, siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir užtikrinti aukštą vyno kokybę bei didesnę konkurenciją vyno sektoriuje. Dėl tų pačių priežasčių ir gaminant rausvąjį vyną toks taikymas turi būti reglamentuotas ypač tam tikrų vynų, kuriems netaikomos specifikacijos nuostatos, atveju.

(9)

Maisto produktams taikomose Bendrijos taisyklėse ir OIV Tarptautiniame vynininkystės kodekse jau nustatytos daugelio vynininkystėje naudojamų medžiagų grynumo ir identifikavimo specifikacijos. Derinimo ir aiškumo sumetimais šiomis specifikacijomis reikia remtis pirmiausia, numatant galimybę papildyti jas specialiomis Bendrijos padėtį atitinkančiomis taisyklėmis.

(10)

Į rinką negali patekti vyno produktai, neatitinkantys Reglamento (EB) Nr. 479/2008 III antraštinės dalies II skyriaus nuostatų arba nuostatų, kurias reikia išdėstyti šiame reglamente. Tačiau kai kurie vyno produktai gali būti naudojami pramonėje, ir, siekiant užtikrinti tinkamą jų galutinės paskirties kontrolę, reikia apibrėžti tokio naudojimo tvarką. Be to, siekiant išvengti ekonominių nuostolių, reikia numatyti, kad ūkinės veiklos vykdytojai, iki šio reglamento įsigaliojimo dienos sukaupę tam tikrų produktų atsargas, galės pateikti vartotojams produktus, pagamintus vadovaujantis iki minėtos datos galiojančiomis taisyklėmis.

(11)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 V priedo D dalies 4 punktą apie visas sodrinimo, parūgštinimo ir rūgštingumo mažinimo operacijas reikia pranešti kompetentingoms institucijoms. Taip pat reikia pranešti apie cukraus, koncentruotos vynuogių misos ir rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos, kurias laiko šias operacijas taikantys fiziniai arba juridiniai asmenys, kiekius. Tokių pranešimų tikslas – sudaryti sąlygas tokių operacijų monitoringui. Dėl šios priežasties pranešimus reikia siųsti valstybės narės, kurios teritorijoje bus atliekama operacija, kompetentingai institucijai ir toks pranešimas turi būti kuo tikslesnis. Jei operacija susijusi su alkoholio koncentracijos didinimu, kompetentingą instituciją reikia informuoti tinkamu laiku, kad atliekamas tikrinimas būtų veiksmingas.

(12)

Parūgštinimo ir rūgštingumo sumažinimą pakanka patikrinti a posteriori. Dėl šios priežasties, paprastinant administracinę tvarką, pranešimai, išskyrus pirmuosius vyno metus, turi būti daromi reguliariai atnaujinant kompetentingos institucijos tvarkomų registrų duomenis. Kai kurių valstybių narių kompetentingos institucijos sistemingai tikrina visas fermentacijos būdu gaminamo vyno produktų partijas. Tokiomis sąlygomis pranešti apie ketinimą sodrinti vyną nebūtina.

(13)

Nukrypstant nuo bendrosios taisyklės, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 479/2008 VI priedo D dalyje, vyno arba vynuogių misos pylimas į vyno nuosėdas, vynuogių išspaudas ar aszú arba výber minkštimą yra pagrindinė kai kurių vengriškų ir slovakiškų vynų gamybos ypatybė. Konkrečios šio metodo taikymo sąlygos turi atitikti nacionalinės teisės nuostatas, šiose valstybėse narėse galiojusias 2004 m. gegužės 1 d.

(14)

Reglamento (EB) Nr. 479/2008 31 straipsnyje nustatyta, kad produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, sudėties nustatymo analizės metodai ir taisyklės, pagal kurias galima nustatyti, ar šiems produktams buvo taikomi leidžiamų vynininkystės metodų neatitinkantys procesai, yra OIV rekomenduojami metodai ir taisyklės, paskelbti OIV Tarptautinių vyno ir misos analizės metodų rinkinyje. Jeigu turi būti taikomi specialūs ir OIV nenustatyti tam tikrų vyno produktų analizės metodai, šiuos Bendrijos metodus reikia aprašyti.

(15)	Siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą, reikia Bendrijos lygmeniu skelbti tokių analizės metodų sąrašą ir aprašymus.

(16)

Dėl to teko panaikinti 1990 m. rugsėjo 17 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2676/90, nustatantį vynų analizės metodus Bendrijoje (3), ir 2008 m. gegužės 8 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 423/2008, nustatantį tam tikras išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 įgyvendinimo taisykles ir nustatantį Bendrijos vynininkystės metodų bei procesų kodeksą (4).

(17)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka reguliavimo komiteto nuomonę, numatytą Reglamento (EB) Nr. 479/2008 113 straipsnio 2 dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma tam tikra Reglamento (EB) Nr. 479/2008 III antraštinės dalies I ir II skyrių įgyvendinimo tvarka.

2 straipsnis

Vynuogių auginimo plotai, kuriuose gaminamų vynų didžiausia visuminė alkoholio koncentracija gali būti 20 tūrio proc.

Vynuogių auginimo plotai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 1 dalies antros pastraipos c punkto pirmoje įtraukoje, yra minėto reglamento IX priede minimos C I, C II ir C III zonos ir B zonos plotai, kur gali būti gaminami baltieji vynai su saugomomis geografinėmis nuorodomis „Vin de pays de Franche-Comté“ ir „Vin de pays du Val de Loire“.

3 straipsnis

Leidžiami vynininkystės metodai ir apribojimai

1. Leidžiami vynininkystės metodai ir apribojimai, taikomi gaminant ir laikant produktus, nurodytus Reglamento Nr. 479/2008 29 straipsnio 1 dalyje, nustatyti šio reglamento I priede.

2. Leidžiami vynininkystės metodai, jų taikymo sąlygos ir apribojimai nurodyti I A priede.

3. Sieros dioksido kiekio apribojimai nurodomi I B priede.

4. Lakiųjų rūgščių kiekio apribojimai nurodomi I C priede.

5. Saldinimo metodo taikymo sąlygos nustatytos I D priede.

4 straipsnis

Eksperimentinis naujų vynininkystės metodų taikymas

1. Reglamento Nr. 479/2008 29 straipsnio 2 dalyje minimais eksperimentiniais tikslais, valstybės narės gali leisti ne ilgiau kaip trejus metus taikyti tam tikrus vynininkystės metodus ar procesus, nenumatytus Reglamente Nr. 479/2008 ar šiame reglamente, jei:

a)	tie metodai ir procesai atitinka Reglamento Nr. 479/2008 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas ir 30 straipsnio b–e punktuose išvardytus kriterijus;

b)	taikant šiuos metodus ir procesus, per metus ir vieno eksperimento metu būtų pagaminama ne daugiau kaip 50 000 hektolitrų vyno;

c)	valstybė narė eksperimento pradžioje praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie kiekvieno leidimo suteikimo sąlygas;

d)	procesas įregistruotas Reglamento Nr. 479/2008 112 straipsnio 1 dalyje nurodytame lydraštyje ir 2 dalyje nurodytame registre.

Eksperimentas – operacija arba operacijos, atliekamos įgyvendinant tyrimų projektą, aiškiai apibrėžtą ir apibūdintą bendrajame eksperimento protokole.

2. Produktai, pagaminti eksperimentiniu būdu taikant tokius metodus ar procesus, gali būti išleidžiami ir į kitos valstybės narės rinką, jeigu paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos buvo iš anksto informuotos apie tokio leidimo suteikimo sąlygas ir apie produkto, pagaminto leidimą eksperimentuoti suteikusioje valstybėje narėje, kiekį.

3. Per tris mėnesius nuo 1 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos leidimą suteikusi valstybė narė praneša Komisijai apie juo remiantis atliktą eksperimentą ir jo rezultatą. Komisija informuoja apie eksperimento rezultatą kitas valstybes nares.

4. Prireikus, atsižvelgdama į eksperimento rezultatą, leidimą davusi valstybė narė gali pateikti Komisijai prašymą leisti tęsti eksperimentą dar vieną ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį ir, jeigu tinka, pagaminti didesnį nei atliekant pirmąjį eksperimentą produkto kiekį. Pagrįsdama savo prašymą, valstybė narė pateikia atitinkamą bylą. Komisija pagal Reglamento Nr. 479/2008 113 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą priima sprendimą dėl prašymo leisti tęsti eksperimentą.

5 straipsnis

Putojančių vynų kategorijoms taikomi vynininkystės metodai

Leidžiami vynininkystės metodai ir apribojimai, įskaitant sodrinimą, parūgštinimą ir rūgštingumo sumažinimą, susijusius su putojančiais vynais, rūšiniais putojančiais vynais ir rūšiniais aromatiniais putojančiais vynais, minimais Reglamento Nr. 479/2008 32 straipsnio antros pastraipos b punkte, išvardyti šio reglamento II priede, nepažeidžiant bendrų vynininkystės metodų ir apribojimų, nustatytų Reglamente Nr. 479/2008 arba šio reglamento I priede.

6 straipsnis

Likeriniams vynams taikomi vynininkystės metodai

Likeriniams vynams leidžiami vynininkystės metodai ir apribojimai, nurodyti Reglamento Nr. 479/2008 32 straipsnio antros pastraipos c punkte, išvardyti šio reglamento III priede, nepažeidžiant bendrų vynininkystės metodų ir apribojimų, nustatytų Reglamente Nr. 479/2008 arba šio reglamento I priede.

7 straipsnis

Kupažavimo apibrėžtis

1. Pagal Reglamento Nr. 479/2008 32 straipsnio antros pastraipos d punktą „kupažavimu“ laikomas skirtingos kilmės, skirtingų vynuogių veislių, skirtingų derliaus metų arba skirtingų vyno kategorijų vynų arba misos maišymas.

2. Skirtingų vyno ar misos kategorijų laikomas:

a)	raudonasis vynas, baltasis vynas ir misos arba vynai, iš kurių galima pagaminti šių kategorijų vyną;

b)	vynas be saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos, vynas su saugoma kilmės vietos nuoroda ir vynas su saugoma geografine nuoroda bei misos ir vynai, iš kurių galima pagaminti šių kategorijų vyną.

Taikant šią dalį, rausvasis vynas laikomas raudonuoju vynu.

3. Kupažavimu nelaikoma:

a)	sodrinimas pridedant koncentruotos vynuogių misos ar rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos;

b)	saldinimas.

8 straipsnis

Maišymui ir kupažavimui taikoma bendroji tvarka

1. Maišymo ar kupažavimo būdu vynas gali būti gaunamas tik tuo atveju, jeigu mišinys ar kupažavimas atitinka vyno gavimo specifikacijas ir Reglamento (EB) Nr. 479/2008 bei šio reglamento nuostatas.

Rausvasis vynas negali būti gautas kupažuojant baltąjį vyną be SKVN ar SGN su raudonuoju vynu be SKVN ar SGN.

Tačiau antroje pastraipoje numatyta nuostata nedraudžiama kupažuoti toje pastraipoje numatytų vynų, jei galutinis produktas yra skirtas Reglamento (EB) Nr. 479/2008 I priede numatytai cuvée ruošti ar pusiau putojantiems vynams gaminti.

2. Vynuogių misą arba vyną, kuriems taikytas vynininkystės metodas, numatytas šio reglamento I A priedo 14 dalyje, kupažuoti su vynuogių misa arba vynu, kuriems šis vynininkystės metodas netaikytas, draudžiama.

9 straipsnis

Taikant vynininkystės metodus naudojamų medžiagų grynumo ir identifikavimo specifikacijos

1. Jeigu taikant vynininkystės metodus naudojamų medžiagų grynumo ir identifikavimo specifikacijos nenustatytos Komisijos direktyvoje 2008/84/EB (5), Reglamento (EB) Nr. 479/2008 32 straipsnio antros pastraipos e punkte minimomis specifikacijomis laikomos specifikacijos, nustatytos ir skelbiamos Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos Tarptautiniame vynininkystės kodekse.

Prireikus grynumo kriterijai papildomi specialiais nurodymais, nustatytais šio reglamento I A priede.

2. Enzimai ir enzimų preparatai naudojami taikant leidžiamus vynininkystės metodus ir procesus, kurių sąrašas pateiktas I A priede, atitinka 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1332/2008 dėl maisto fermentų (6) reikalavimus.

10 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 479/2008 III antraštinės dalies II skyriaus arba šio reglamento nuostatų neatitinkančių produktų laikymo, apyvartos ir naudojimo sąlygos

1. Reglamento (EB) Nr. 479/2008 III antraštinės dalies II skyriaus arba šio reglamento nuostatų neatitinkantys produktai yra sunaikinami. Tačiau valstybės narės gali leisti tam tikrus jų nustatytomis savybėmis pasižyminčius produktus naudoti distiliavimui, acto gamybai arba pramonėje.

2. Tokių produktų gamintojai arba prekiautojai be teisinio pagrindo negali laikyti, jie juos gali perduoti tik distiliavimo įmonėms, acto gamykloms ar įmonėms, juos naudojančioms pramonės tikslams ar pramoninių produktų gamybai arba juos sunaikinančioms gamykloms.

3. Valstybės narės turi teisę, kad būtų lengviau atpažinti 1 dalyje nurodytus vynus, į juos pridėti denatūratų arba indikatorių. Jos dar gali dėl pateisinamų priežasčių uždrausti 1 dalyje nurodytus panaudojimo būdus ir nurodyti produktus sunaikinti.

4. Vynai, pagaminti iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., gali būti siūlomi ar tiekiami žmonėms tiesiogiai vartoti, jeigu atitinka iki tos datos galiojusias Bendrijos ar nacionalines taisykles.

11 straipsnis

Bendrosios produktų, išskyrus vyną, sodrinimo, parūgštinimo ir rūgštingumo sumažinimo taisyklės

Reglamento (EB) Nr. 479/2008 V priedo D dalies 1 punkte nurodyti procesai turi būti atliekami vienu kartu. Tačiau valstybės narės gali nustatyti, kad kai kurie iš šių procesų gali būti atliekami per kelis kartus, jeigu tokiu metodu būtų užtikrinama geresnė produktų fermentacija. Tokiu atveju Reglamento (EB) Nr. 479/2008 V priede nustatyti apribojimai būtų taikomi visai operacijai.

12 straipsnis

Su sodrinimu susijusios administracinės taisyklės

1. Pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 V priedo D dalies 4 punktą apie alkoholio kiekio vyne didinimo procesus praneša šiuos procesus atliekantys fiziniai arba juridiniai asmenys. Procesai pradedami per valstybės narės, kurios teritorijoje jie vyksta, kompetentingų institucijų nustatytą laiką ir jų nustatytomis sąlygomis.

2. 1 dalyje nurodytas pranešimas pateikiamas raštu, jame turi būti tokie įrašai:

a)	pareiškėjo pavardė ir adresas;

b)	vieta, kur bus atliekamas procesas;

c)	proceso pradžios data ir laikas;

d)	produkto, kuriam bus taikomas procesas, aprašymas;

e)	proceso atlikimo būdas, pateikiant numatomo naudoti produkto tipo išsamią charakteristiką.

3. Valstybės narės gali leisti kompetentingai institucijai iš anksto pateikti pranešimus apie keletą procesų arba tam tikrą laikotarpį galiojančius pranešimus. Tokie pranešimai priimami tik tuo atveju, jeigu kaip nustatyta 6 dalyje, juos darantis asmuo registruoja visus sodrinimo procesus ir 2 dalyje nurodytą informaciją.

4. Valstybės narės nustato, kokiomis sąlygomis pareiškėjas, nenugalimos jėgos atveju negalėjęs pranešime nurodyto proceso atlikti per nustatytą laiką, pateikia kompetentingai institucijai naują pranešimą, kuriuo remiantis galima atlikti būtinus patikrinimus.

5. 1 dalyje numatyto pareiškimo nereikalaujama valstybėse narėse, kurių kompetentingos kontrolės institucijos sistemingai atlieka visų produktų partijų naudotų vyno gamybai analitinius patikrinimus.

6. Įrašai apie alkoholio kiekio didinimo procesus Reglamento (EB) Nr. 479/2008 112 straipsnio 2 dalyje nurodytuose registruose daromi iškart po to, kai procesas pabaigiamas.

Jeigu išankstiniame pranešime apie kelis procesus nenurodoma proceso pradžios data ir laikas, įrašai registruose turi būti daromi prieš kiekvieną procesą.

13 straipsnis

Su parūgštinimu ir rūgštingumo sumažinimu susijusios administracinės taisyklės

1. Reglamento (EB) Nr. 479/2008 V priedo D dalies 4 punkte nurodomą pranešimą apie parūgštinimą ir rūgštingumo sumažinimą ūkinės veiklos vykdytojai pateikia ne vėliau kaip kiekvienų vyno metų pirmojo proceso antrą dieną. Jis galioja visiems tais vyno metais vykdomiems procesams.

2. 1 dalyje nurodytas pranešimas pateikiamas raštu, jame turi būti tokie įrašai:

a)	pareiškėjo pavardė ir adresas;

b)	proceso pobūdis;

c)	vieta, kur buvo atliekamas procesas.

3. Įrašai apie kiekvieno parūgštinimo ir rūgštingumo sumažinimo proceso eigą turi būti daromi registruose, nurodytuose Reglamento (EB) Nr. 479/2008 112 straipsnio 2 dalyje.

14 straipsnis

Vyno arba vynuogių misos pylimas į vyno nuosėdas, vynuogių išspaudas ar aszú arba výber minkštimą

Vyno arba vynuogių misos pylimas į vyno nuosėdas, vynuogių išspaudas ar aszú arba výber minkštimą, numatytas Reglamento (EB) Nr. 479/2008 VI priedo D dalies 2 punkte, atliekamas taip, kaip toliau nurodyta, vadovaujantis nacionalinėmis nuostatomis, galiojusiomis 2004 m. gegužės 1 d.:

a)	vynas Tokaji fordítás arba Tokajský forditás gaminamas pilant misą arba vyną į aszú arba výber minkštimą;

b)	vynas Tokaji máslás arba Tokajský mášláš gaminamas pilant misą arba vyną į szamorodni arba samorodné arba aszú arba výber nuosėdas;

Minėti produktai turi būti gauti tais pačiais derliaus metais.

15 straipsnis

Bendrijoje taikomi analizės metodai

1. Reglamento (EB) Nr. 479/2008 31 straipsnio antroje pastraipoje minimi analizės metodai, taikomi tam tikrų vynininkystės produktų arba apribojimų Bendrijos lygmeniu kontrolei, nurodyti IV priede.

2. Komisija Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje skelbia sąrašą ir aprašymą Reglamento (EB) Nr. 479/2008 31 straipsnio pirmoje pastraipoje minimų analizės metodų, aprašytų OIV Tarptautinių vyno ir misos analizės metodų rinkinyje ir taikomų kontroliuojant Bendrijos vynininkystės produktų gamybos taisyklėse nustatytų apribojimų ir reikalavimų laikymąsi.

16 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentai (EEB) Nr. 2676/90 ir (EB) Nr. 423/2008 panaikinami.

Nuorodos į panaikintus reglamentus ir į Reglamentą (EB) Nr. 1493/1999 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal V priede pateikiamą atitikmenų lentelę.

17 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintąją dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2009 m. liepos 10 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER-BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 148, 2008 6 6, p. 1.

(2) OL L 179, 1999 7 14.

(3) OL L 272, 1990 10 3, p. 1.

(4) OL L 127, 2008 5 15, p. 13.

(5) OL L 253, 2008 9 20, p. 1.

(6) OL L 354, 2008 12 31, p. 7.

I A PRIEDAS

LEIDŽIAMI VYNININKYSTĖS METODAI IR PROCESAI

Vynininkystės metodas

Naudojimo sąlygos (1)

Naudojimo apribojimai

Aeravimas arba prisotinimas deguonies

šiluminis apdorojimas

centrifugavimas ir filtravimas su aktyvintuoju inertiniu priedu ar be jo

Jeigu naudojamas aktyvintasis priedas, apdorojamame produkte negali likti nepageidautinų jo liekanų

d) anglies anhidrido, dar vadinamo anglies dioksidu, argono arba azoto ir argono bei azoto mišinių naudojimas siekiant sukurti inertinę atmosferą ir produktą apsaugoti nuo sąlyčio su oru;

sausų vyno mielių arba vyno mielių suspensijos naudojimas

Tiktai šviežioms vynuogėms, vynuogių misai, iš dalies fermentuotai vynuogių misai, iš dalies fermentuotai vynuogių misai, gautai iš vytintų vynuogių, koncentruotai vynuogių misai, dar fermentuojamam jaunam vynui ir antrą kartą fermentuojamam visų kategorijų putojančiam vynui

Vienos ar kelių toliau išvardytų medžiagų naudojimas siekiant paspartinti mielių dauginimąsi, prireikus papildant jas inertine mikrokristalų celiulioze:

—	diamonio fosfato arba amonio sulfato įmaišymas

Tik šviežioms vynuogėms, vynuogių misai, iš dalies fermentuotai vynuogių misai, iš dalies fermentuotai vynuogių misai, gautai iš vytintų vynuogių, koncentruotai vynuogių misai, dar fermentuojamam jaunam vynui ir antrą kartą fermentuojamam visų kategorijų putojančiam vynui

Laikantis apribojimų: atitinkamai 1 g/l (druskos) (2) arba 0,3 g/l, jeigu antrą kartą fermentuojamas putojantis vynas

—	amonio bisulfito įmaišymas

Laikantis 0,2 g/l (druskos) apribojimo (2) ir 7 dalyje nustatytų ribų.

—	tiamino dichlorhidrato įmaišymas

Kiekvieno proceso metu laikantis 0,6 mg/l (tiamino) apribojimo.

sieros anhidrido, dar vadinamo sieros dioksidu, kalio bisulfito arba kalio metabisulfito, dar vadinamo kalio disulfitu arba kalio pirosulfitu, naudojimas

Apribojimai (didžiausias kiekis į rinką išleidžiamame produkte) nustatyti I B priede

sieros dioksido šalinimas taikant fizinius procesus

Tik šviežioms vynuogėms, vynuogių misai, iš dalies fermentuotai vynuogių misai, iš dalies fermentuotai vynuogių misai, gautai iš vytintų vynuogių, koncentruotai vynuogių misai, koncentruotai rektifikuotai vynuogių misai ir dar fermentuojamam jaunam vynui

apdorojimas naudojant vyno gamybai skirtus anglies preparatus;

Tik jaunoms dar fermentuojamoms misoms ir vynams, koncentruotai rektifikuotai vynuogių misai ir baltiesiems vynams

Laikantis apribojimo naudoti ne daugiau kaip 100 g produkto vienam hl

skaidrinimas naudojant vieną ar kelias vyno gamybai skirtas medžiagas:

—	valgomąją želatiną,

—	augalinius baltymus, gautus iš javų ar žirnių,

—	žuvų klijus,

—	kazeiną ir kalio kazeinatą,

—	kiaušinio albuminą (ovalbuminą),

—	bentonitą,

—	gelio arba koloidinio tirpalo pavidalo silicio dioksidą,

—

kaoliną,

—

taniną,

—	pektolito enzimus,

—	betagliukanazės enzimų preparatą.

Betagliukanazės naudojimo sąlygos nustatytos 1 priedėlyje

sorbo rūgšties naudojimas kalio sorbato pavidalu

Didžiausias sorbo rūgšties kiekis į rinką išleidžiamame apdorotame produkte 200 mg/l

L(+) vyno rūgšties, L- obuolių rūgšties, D,L- obuolių rūgšties arba pieno rūgšties naudojimas parūgštinimui

Sąlygos ir apribojimai nustatyti Reglamento (EB) Nr. 479/2008 V priedo C ir D dalyse bei šio reglamento 11 ir 13 straipsniuose.

L(+) vyno rūgšties specifikacijos nustatytos 2 priedėlio 2 dalyje

rūgštingumui sumažinti naudojama viena ar kelios toliau išvardytos medžiagos:

—	neutralus kalio tartratas,

—	kalio bikarbonatas,

—	kalcio karbonatas, kurio sudėtyje gali būti nedaug L(+) vyno ir L(-) obuolių rūgšties dvigubosios kalcio druskos,

—	kalcio tartratas,

—	L(+) vyno rūgštis,

—	vienalytis purškiamas preparatas iš vyno rūgšties ir kalcio karbonato lygiomis proporcijomis;

Sąlygos ir apribojimai nustatyti Reglamento (EB) Nr. 479/2008 V priedo C ir D dalyse bei šio reglamento 11 ir 13 straipsniuose.

L(+) vyno rūgšties specifikacijos nustatytos 2 priedėlyje

alepinės pušies sakų įmaišymas

3 priedėlyje nustatytomis sąlygomis

preparatų iš mielių sienelių naudojimas

Naudojant ne daugiau kaip 40 g/hl

polivinilpolipirolidono naudojimas

Naudojant ne daugiau kaip 80 g/hl

pienarūgščių bakterijų naudojimas

lizocimo įmaišymas

Laikantis 500 mg/l naudojimo apribojimo (kai įmaišoma į misą ir į vyną, bendras kiekis negali viršyti 500 mg/l)

L-askorbo rūgšties įmaišymas

Didžiausias kiekis į rinką išleidžiamame apdorotame vyne – 250 mg/l (3)

jonitinių dervų naudojimas

Tik vynuogių misai, skirtai koncentruotai rektifikuotai vynuogių misai gaminti 4 priedėlyje nustatytomis sąlygomis

neskiestų ir tinkamos kokybės šviežių nuosėdų, kuriose yra nuo sausų vynų fermentavimosi likusių mielių, naudojimas sauso vyno gamyboje

Produktams, apibrėžtiems Reglamento (EB) Nr. 479/2008 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16 dalyse

Kiekiai, neviršijantys 5 % apdorojamo produkto

oro burbuliukų sudarymas naudojant argoną arba azotą

anglies dioksido įmaišymas

Iš dalies fermentuotai vynuogių misai, skirtai žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, ir produktams, aprašytiems Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 1, 7 ir 9 punktuose

Didžiausias anglies dioksido kiekis į rinką išleidžiamame apdorotame neputojančiame vyne yra 3 g/l, o perteklinis slėgis, susidarantis dėl anglies dioksido, turi būti mažesnis kaip 1 bar esant 20 °C temperatūrai

citrinų rūgšties įmaišymas vynui stabilizuoti

Iš dalies fermentuotai vynuogių misai, skirtai žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, ir produktams, aprašytiems Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16 punktuose

Didžiausias kiekis į rinką išleidžiamame apdorotame vyne – 1 g/l

taninų pridėjimas

apdorojimas:

—	baltųjų ir rausvųjų vynų apdorojimas tetrakalio heksacianoferatu,

—	raudonųjų vynų apdorojimas tetrakalio heksacianoferatu arba kalcio fitatu;

Kalcio fitato panaudojimo riba yra 8 g/hl

metavyno rūgšties įmaišymas

Naudojant ne daugiau kaip 100 mg/l

gumiarabiko naudojimas;

D–L vyno rūgšties, dar vadinamos racemine (vynuogių) rūgštimi, arba jos neutralios kalio druskos naudojimas siekiant pašalinti perteklinį kalcį

tartrato (vyno rūgšties druskų) nusodinimo skatinimas naudojant:

—	kalio bitartratą arba kalio rūgštųjį tartratą,

—	kalcio tartratą,

Kalcio tartrato panaudojimo riba yra 200 g/hl

vario sulfato arba vario citrato naudojimas vyno skonio ar kvapo defektams pašalinti

Naudojimo apribojimas 1 g/hl, su sąlyga, kad apdorotame produkte vario bus ne daugiau kaip 1 mg/l

karamelės įmaišymas spalvai sustiprinti pagal 1994 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/36/EB dėl maisto produktuose naudojamų dažų (4)

Tiktai likeriniams vynams

alilizotiocianatu impregnuotų gryno parafino diskų naudojimas siekiant sukurti sterilią atmosferą

Tiktai iš dalies fermentuotai žmonėms tiesiogiai vartoti skirtai vynuogių misai be papildomo apdorojimo ir vynui.

Leidžiama naudoti tik Italijoje, nes nedraudžiama pagal nacionalinę teisę, ir tik didesniuose nei 20 litrų talpos induose

Vyne neturi likti jokių alilizotiocianato pėdsakų

dimetilo dikarbonato (DMDC) įmaišymas į vynus siekiant užtikrinti jų mikrobiologinį stabilumą

Laikantis 200 mg/l apribojimo, ir jei į rinką išleidžiamame vyne nebus aptinkama likučių

mielių manoproteinų įmaišymas vyno rūgšties ir baltymų stabilumui vyne užtikrinti

apdorojimas elektrodializės būdu vyno rūgšties stabilumui vyne užtikrinti

ureazės naudojimas urėjos kiekiui vyne sumažinti

ąžuolo gabalėlių naudojimas vynų gamyboje ir brandinime, įskaitant šviežių vynuogių ir misos fermentavimą.

9 priedėlyje nustatytomis sąlygomis

naudojimas

—	kalcio alginato arba

—	kalio alginato;

Tiktai gaminant visų kategorijų putojančius vynus ir pusiau putojančius vynus, gaunamus fermentuojant buteliuose ir nupilant nuosėdas.

alkoholio kiekio vynuose mažinimas

Tik vynui, 10 priedėlyje nustatytomis sąlygomis

polivinilimidazolo ir polivinilpirolidono kopolimerų (PVI/PVP) naudojimas siekiant sumažinti vario, geležies ir sunkiųjų metalų kiekius

11 priedėlyje nustatytomis sąlygomis

Laikantis 500 mg/l naudojimo apribojimo (kai įmaišoma į misą ir į vyną, bendras kiekis negali viršyti 500 mg/l)

karboksimetilceliuliozės (celiuliozės sakų) įmaišymas vyno rūgščiai stabilizuoti.

Tik vynui, visų kategorijų putojantiems vynams ir pusiau putojantiems vynams

Naudojant ne daugiau kaip 100 mg/l

Katijonų mainai vyno rūgšties stabilumui vyne užtikrinti

(1) Jeigu aiškiai nenurodoma kitaip, aprašytas metodas arba procesas gali būti taikomas šviežioms vynuogėms, vynuogių misai, iš dalies fermentuotai vynuogių misai, iš dalies fermentuotai vynuogių misai, gautai iš vytintų vynuogių, koncentruotai vynuogių misai, dar fermentuojamam jaunam vynui, iš dalies fermentuotai vynuogių misai, be papildomo apdorojimo naudojamai tiesioginiam žmonių vartojimui, vynui, visoms putojančio vyno kategorijoms, pusiau putojančiam vynui, gazuotam pusiau putojančiam vynui, likeriniams vynams, vynams iš vytintų vynuogių ir vynams iš pernokusių vynuogių.

(2) Šias amonio druskas galima naudoti ir kartu, laikantis bendrojo 1g/l apribojimo ir nepažeidžiant pirmiau minėtų 0,3 g/l ar 0,2 g/l ribų.

(3) Naudojimo apribojimas – 250 mg/l kiekvienam procesui.

(4) OL L 237, 1994 9 10, p. 13.

1 priedėlis

Reikalavimai betagliukanazei

1.	Tarptautinis betagliukanazės kodas: E.C. 3–2–1–58

2.	Betagliukanhidrolazė (skaidanti Botrytis cinerea gliukaną)

3.	Kilmė: Trichoderma harzianum

4.	Taikymo sritis: betagliukanams skaidyti vynuose, visų pirma gaminamuose iš botrytis apdorotų vynuogių

5.	Didžiausia dozė: 3 g fermentinio preparato, kuriame yra 25 % bendrojo organinių kietųjų medžiagų kiekio viename hektolitre

Cheminio ir mikrobiologinio grynumo rodikliai:

Nuostoliai džiovinant	Mažesni nei 10 %
Sunkieji metalai	Mažiau nei 30 ppm
Pb	Mažiau nei 10 ppm
As	Mažiau nei 3 ppm
Bendrasis koliforminių bakterijų skaičius	Nėra
Escherichia coli	25 g bandinyje nėra
Salmonella spp:	25 g bandinyje nėra
Aerobinių bakterijų skaičius:	Mažiau nei 5 × 104 bakterijų/g

2 priedėlis

L(+) vyno rūgštis

Vyno rūgštis, kurios naudojimas rūgštingumui sumažinti numatytas I A priedo 13 dalyje, gali būti naudojama tik produktams, kurie:

pagaminti iš Elblingo (Elbling) ir Rislingo (Riesling) veislių vynuogių ir

gauti iš vynuogių, kurių derlius surinktas šiuose A vynuogių auginimo zonos šiaurinės dalies vynuogių auginimo regionuose:

—

Ahr,

—

Rheingau,

—	Mittelrhein,

—

Mosel,

—

Nahe,

—	Rheinhessen,

—

Pfalz,

—	Moselle luxembourgeoise.

2.	Vyno rūgštis, kurios panaudojimas numatytas šio priedo 12 ir 13 dalyse, dar vadinama L(+) vyno rūgštimi, turi būti žemės ūkio kilmės, išgauta būtent iš vynininkystės produktų. Ji taip pat turi atitikti grynumo kriterijus, nustatytus Direktyvoje 2008/84/EB.

3 priedėlis

Alepinės pušies sakai

Alepinės pušies sakai, kurių naudojimas numatytas I A priedo 14 punkte, gali būti naudojami tik „retsina“ vynui gaminti. Šis vynininkystės metodas gali būti taikomas tik:

a)	Graikijos geografinėje teritorijoje;

b)	naudojant vynuogių misą iš vynuogių veislių, gamybos vietovių ir vynuogių auginimo vietovių, išvardytų 1980 m. gruodžio 31 d. galiojusiose Graikijos nuostatose;

c)	įdėjus ne daugiau kaip 1 000 gramų sakų į vieną naudojamo produkto hektolitrą prieš fermentaciją arba, jei faktinė alkoholio koncentracija tūrio proc. neviršija vienos trečiosios visuminės alkoholio koncentracijos tūrio proc., fermentacijos metu.

2.	Jei Graikija ketina iš dalies pakeisti 1 dalies b punkte nurodytas nuostatas, ji apie tai iš anksto informuoja Komisiją. Jei Komisija per du mėnesius nepateikia atsakymo į tokį pranešimą, Graikija gali daryti numatytus pakeitimus.

4 priedėlis

Jonitinės dervos

1. Jonitinės dervos, kurios gali būti naudojamos pagal I A priedo 20 dalį, yra stireno ir divinilbenzeno kopolimerai, kuriuose yra sulfonrūgšties arba amonio grupių. Jos turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1935/2004 reikalavimus (1) ir Bendrijos bei nacionalines nuostatas, priimtas jam įgyvendinti. Be to, tikrinant 2 dalyje nurodytais analizės metodais, visuose išvardytuose tirpikliuose jos negali prarasti daugiau kaip 1 mg/l organinių medžiagų. Jos turi būti regeneruojamos medžiagomis, kurias leidžiama naudoti ruošiant maisto produktus.

Šios dervos gali būti naudojamos tik prižiūrint vynininkystės specialistui arba technikui, įrenginiuose, patvirtintuose valstybės narės, kurios teritorijoje yra naudojamos, kompetentingos institucijos. Šios institucijos nustato paskirtų vynininkystės specialistų ir technikų pareigas ir atsakomybę.

2. Jonitinių dervų organinių medžiagų nuostolių nustatymo analizės metodas

1. METODO TAIKYMAS

Šiuo metodu nustatomi jonitinių dervų organinių medžiagų nuostoliai.

2. APIBRĖŽTIS

Jonitinių dervų organinių medžiagų nuostoliai. Organinių medžiagų nuostoliai nustatomi toliau išdėstytu metodu.

3. METODO ESMĖ

Ekstrahavimo tirpikliai leidžiami per paruoštas dervas ir gravimetriniu būdu nustatomas ekstrahuotų organinių medžiagų svoris.

4. REAGENTAI

Visi reagentai turi būti analizinės kokybės.

Ekstrahavimo tirpikliai.

4.1. Distiliuotas vanduo arba lygiavertės kokybės dejonizuotas vanduo.

4.2. Sumaišant 15 dalių absoliutaus etanolio ir 85 dalis vandens, išgaunamas 15 tūrio proc. etanolis (4.1 punktas).

4.3. Sumaišant 5 dalis ledinės acto rūgšties ir 95 dalis vandens, išgaunama 5 masės proc. acto rūgštis (4.1 punktas).

5. APARATŪRA

5.1. Jonų mainų chromatografijos kolonėlė.

5.2. 2 l talpos matavimo cilindrai.

5.3. Tigliai, atsparūs 850 °C temperatūrai kaitinant mufelinėje krosnyje.

5.4. Termostatu reguliuojama džiovinimo krosnis, kurios temperatūra 105 °C ± 2 °C.

5.5. Termostatu reguliuojama mufelinė krosnis, kurios temperatūra 850 °C ± 25 °C.

5.6. 0,1 mg tikslumo analizinės svarstyklės.

5.7. Garintuvas, elektrinis kaitintuvas arba infraraudonųjų spindulių garintuvas.

6. DARBO EIGA

6.1. Į tris skirtingas jonines chromatografijos kolonėles (5.1 punktas) tyrimui įpilama po 50 ml jonitinės dervos, kuri yra išplauta ir apdorota pagal gamintojo nurodymus, skirtus paruošti maistui tinkamą dervą.

6.2. Tiriant anijonitinę dervą, trys ekstrahavimo tirpikliai (4.1, 4.2 ir 4.3 punktai) labai lėtai, 350–450 ml/h debitu, atskirai leidžiami per paruoštas kolonėles (6.1. punktas). Kiekvienu atveju nupilamas pirmasis eliuato litras, o kiti du litrai surenkami į matavimo cilindrus (5.2 punktas). Tiriant katijoninę dervą, per šiam tikslui paruoštas kolonėles leidžiami tik du tirpikliai (4.1 ir 4.2 punktai).

6.3. Visi trys eliuatai garinami iš anksto išvalytuose ir pasvertuose (m0) tigliuose (5.3 punktas) ant elektrinio kaitintuvo arba infraraudonuoju garintuvu (5.7 punktas). Tigliai dedami į džiovinimo krosnį (5.4 punktas) ir džiovinami, kol gaunamas pastovusis svoris (m1).

6.4. Užrašius pastovųjį svorį (6.3 punktas), tiglis dedamas į mufelinę krosnį (5.5 punktas) ir kaitinamas, kol gaunami pastovaus svorio (m2) pelenai.

6.5. Apskaičiuojami ekstrahuotų medžiagų kiekiai (7.1 punktas). Jų esant daugiau kaip 1 mg/l, atliekamas reagentų tuščiasis tyrimas ir ekstrahuotų organinių medžiagų kiekis apskaičiuojamas iš naujo.

Tuščiasis tyrimas atliekamas kartojant 6.3 ir 6.4 punktų nurodymus, bet imant 2 litrus ekstrahuotų tirpiklių ir gaunant 6.3 ir 6.4 punktus atitinkančius m3 ir m4 svorius.

7. REZULTATŲ APSKAIČIAVIMAS

7.1. Formulė ir rezultatų apskaičiavimas.

Iš jonitinių dervų ekstrahuotų organinių medžiagų kiekis mg/l, apskaičiuojamas taip:

500 (m1 – m2),

kai m1 ir m2 išreiškiami gramais.

Patikslintas iš jonitinių dervų ekstrahuotų organinių medžiagų kiekis mg/l, apskaičiuojamas taip:

500 (m1 – m2 – m3 + m4),

kai m1, m2, m3 ir m4 išreiškiami gramais.

7.2. Dviejų tuo pačiu metu atliktų to paties bandinio tyrimų rezultatų skirtumas negali viršyti 0,2 mg/l.

(1) OL L 338, 2004 11 13, p. 4.

5 priedėlis

Tetrakalio heksacianoferatas

Kalcio fitatas

D,L-vyno rūgštis

Tetrakalio heksacianoferatas ir kalcio fitatas, kurių naudojimas numatytas I A priedo 26 dalyje, ir D,L-vyno rūgštis, kurios naudojimas numatytas I A priedo 29 punkte, gali būti naudojami tik prižiūrint vynininkystės specialistui arba technikui, kuriuos oficialiai patvirtina valstybių narių, kurių teritorijoje atliekami šie procesai, kompetentingos institucijos ir kurių atsakomybę prireikus nustato suinteresuota valstybė narė.

Apdorojus tetrakalio heksacianoferatu arba kalcio fitatu, vyne turi likti geležies pėdsakų.

Šiame straipsnyje nurodytų produktų naudojimo kontrolė vykdoma vadovaujantis valstybių narių priimtomis nuostatomis.

6 priedėlis

Reikalavimai dimetilo dikarbonatui

TAIKYMAS:

Dimetilo dikarbonato į vyną gali būti įmaišoma siekiant užtikrinti išpilstyto į butelius vyno, kuriame yra fermentuojamųjų cukrų, mikrobiologinį stabilumą.

REIKALAVIMAI

—	Įmaišoma turi būti prieš pat išpilstant į butelius, išpilstymą apibrėžiant kaip produkto išpilstymą pardavimo tikslais į ne didesnės kaip 60 litrų talpos talpyklas,

—	apdorojami gali būti tik tie vynai, kuriuose cukraus kiekis yra ne mažesnis nei 5 g/l,

—	naudojamas produktas turi atitikti Direktyvoje 2008/84/EB nustatytus grynumo kriterijus,

—	šis procesas turi būti registruojamas Reglamento (EB) Nr. 479/2008 112 straipsnio 2 dalyje nurodytame registre.

7 priedėlis

Reikalavimai elektrodializės taikymui

Tikslas – stabilizuoti vyno rūgštį, siekiant rūgščiojo kalio tartrato ir kalcio tartrato (ir kitų kalcio druskų) pusiausvyros vyne, elektros lauke išskiriant iš vyno perteklinius jonus, naudojantis tik anijonus arba tik katijonus praleidžiančiomis membranomis.

1. REIKALAVIMAI MEMBRANOMS

1.1. Membranos gali būti sumontuojamos pasirinktinai „filtrpreso“ ar kitu tinkamu būdu, atskiriant apdorojimo (vyno) ir koncentravimo (nuotekų) kameras.

1.2. Katijonus praleidžiančios membranos turi būti parinktos taip, kad atskirtų tik katijonus, visų pirma K+ ir Ca++.

1.3. Anijonus praleidžiančios membranos turi būti parinktos taip, kad atskirtų tik anijonus, visų pirma vyno rūgšties anijonus.

1.4. Membranos neturi pernelyg pakeisti vyno fizinės ir cheminės sudėties bei juslinių savybių. Jos turi atitikti šiuos reikalavimus:

—	turi būti pagamintos pagal geros gamybos praktikos taisykles iš medžiagų, kurias leidžiama naudoti gaminant plastikines medžiagas, skirtas liestis su maisto produktais, išvardytų Komisijos direktyvos 2002/72/EB II priede (1),

—	elektrodializės įrenginių vartotojai turi patvirtinti, kad naudojamos membranos atitinka išvardytus reikalavimus ir kad visi pakeitimai atlikti atitinkamos kvalifikacijos specialistų,

—	jos neturi išskirti jokių medžiagų tiek, kad jų kiekis būtų pavojingas žmonių sveikatai arba darytų įtaką maisto produktų skoniui arba kvapui, ir turi atitikti Direktyvos 2002/72/EB reikalavimus,

—	jų naudojimas neturi sukelti jų sudedamųjų dalių ir vyno sąveikos, dėl kurios apdorotame produkte galėtų atsirasti naujų nuodingų junginių.

Naujų elektrodializės membranų patvarumą galima nustatyti vyno fizinę ir cheminę sudėtį atitinkančiu modeliniu tirpalu ištiriant tam tikrų jose esančių medžiagų migraciją.

Rekomenduojamas toliau išdėstytas eksperimentinis metodas:

Modelinis tirpalas – tai vandens ir alkoholio tirpalas, palaikantis tam tikrą vyno pH ir laidumą. Jį sudaro:

—	absoliutusis etanolis: 11 l,

—	rūgštusis kalio tartratas: 380 g,

—	kalio chloridas: 60 g,

—	koncentruota sieros rūgštis: 5 ml,

—	distiliuotas vanduo atskiedimui, kad tirpalo tūris būtų 100 litrų.

Šis tirpalas naudojamas grįžtamosios difuzijos tyrimams elektrodializės įrenginyje, esant elemento įtampai (1 voltas/celėje), 50 l/m2 anijoninių ir katijoninių membranų, kol tirpalas demineralizuojamas 50 % Difuziją sukelia 5 g/l kalio chlorido tirpalas. Migruojančiosios medžiagos nustatomos modeliniame tirpale ir nuotekose.

Nustatomi į membraną sugrįžtančių organinių molekulių, linkusių migruoti į apdorojamą tirpalą, kiekiai. Patvirtintoji laboratorija atlieka konkretų kiekvienos sudedamosios dalies tyrimą. Visų nustatytų junginių modeliniame tirpale kiekis neturi viršyti 50 g/l.

Membranos tikrinamos pagal bendrąsias medžiagų, kurios liečiasi su maisto produktais, kontrolės taisykles.

2. MEMBRANŲ NAUDOJIMO TAISYKLĖS

Vyno rūgšties stabilizavimui vyne naudojamų membranų pora sudaroma taip, kad atitiktų šias sąlygas:

—	vyno pH negali sumažėti daugiau kaip 0,3 pH vieneto,

—	lakiųjų rūgščių kiekis negali sumažėti daugiau kaip 0,12 g/l (2 mekv išreiškiant acto rūgštimi),

—	apdorojimas neturi daryti įtakos nejoninėms vyno dalims, visų pirma polifenoliams ir polisacharidams,

—	tokių mažų kaip etanolis molekulių difuzija turi būti sumažinta tiek, kad etilo alkoholio koncentracija nesumažėtų daugiau kaip 0,1 tūrio proc.,

—	membranos turi būti konservuotos ir išvalytos patvirtintu metodu, tokiomis medžiagomis, kurias leidžiama naudoti maisto produktams gaminti,

—	membranos turi būti pažymėtos taip, kad įrenginyje būtų galima patikrinti pokyčius,

—	įranga turi būti eksploatuojama naudojant valdymo ir kontrolės mechanizmą, kuris į visų vynų nestabilumą reaguotų taip, kad būtų pašalintas tik rūgščiojo kalio tartrato ir kalcio druskų perteklius,

—	už procesą turi būti atsakingas vynininkystės specialistas arba kvalifikuotas techninis darbuotojas.

Procesas turi būti įregistruotas Reglamento (EB) Nr. 479/2008 112 straipsnio 2 dalyje nurodytame registre.

(1) OL L 220, 2002 8 15, p. 18.

8 priedėlis

Reikalavimai ureazei

1.	Tarptautinis ureazės kodas: EC 3–5–1–5, CAS Nr. 9002–13–5.

Aktyvumas: ureazė yra aktyvi rūgštinėje terpėje skaidant urėją į amoniaką ir anglies dioksidą. Nurodytas aktyvumas turi būti ne mažesnis kaip 5 vienetai/mg, kai vienas aktyvumo vienetas apibrėžiamas kaip kiekis, kuriam esant per vieną minutę 37 °C temperatūroje iš 5 g/l urėjos, kurios pH 4, pagaminama viena μmol amoniako.

3.	Kilmė: Lactobacillus fermentum.

4.	Taikymo sritis: vyne esančios urėjos suskaidymas siekiant pailginti brandinimo laiką, kai pradinė urėjos koncentracija yra didesnė kaip 1 mg/l.

5.	Didžiausia dozė: 75 mg fermentinio preparato apdorojamajame vyne neviršijant 375 ureazės vienetų litre vyno. Procesą baigus, fermentų aktyvumas nuslopinamas vyną filtruojant (filtro porų skersmuo turi būti mažesnis kaip 1 μm).

Cheminio ir mikrobiologinio grynumo rodikliai:

Nuostoliai džiovinant	Mažesni nei 10 %
Sunkieji metalai	Mažiau nei 30 ppm
Pb	Mažiau nei 10 ppm
As	Mažiau nei 2 ppm
Bendrasis koliforminių bakterijų kiekis	Nėra
Salmonella spp:	25 g bandinyje nėra
Aerobinių bakterijų skaičius:	Mažiau nei 5 × 104 bakterijų/g

Vyno apdorojimui naudojama ureazė turi būti pagaminta panašiomis sąlygomis kaip ureazė, minima 1998 m. gruodžio 10 d. Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonėje.

9 priedėlis

Ąžuolo drožlių naudojimo reikalavimai

DALYKAS, KILMĖ IR TAIKYMO SRITIS

Ąžuolo drožlės gaminant ir brandinant vyną, įskaitant šviežių vynuogių ir misos fermentavimą, naudojamos siekiant jam perduoti tam tikras ąžuolui būdingas savybes.

Gali būti naudojamos tik Quercus šeimos ąžuolo drožlės.

Jos gali būti neapdorotos arba lengvai, vidutiniškai arba smarkiai pakaitintos, tačiau negali būti sudegusios, net paviršiuje, suanglėjusios ar trupėti palietus. Jos negali būti apdorotos jokiu cheminiu, fermentiniu ar fiziniu būdu, išskyrus kaitinimą. Į jas negalima dėti jokių medžiagų natūraliam aromatui sustiprinti arba ekstrahuojamų fenolinių darinių kiekiui padidinti.

PRODUKTO ŽENKLINIMAS ETIKETĖMIS

Etiketėje turi būti nurodyta naudoto ąžuolo kilmė ir gamtinė rūšis, jei ąžuolas buvo kaitintas – kaitinimo stiprumas, laikymo sąlygos ir saugumo nurodymai.

MATMENYS

Medžio drožlės turi būti tokio dydžio, kad ne mažiau nei 95 % svorio atitinkanti dalis neišbyrėtų pro 2 mm (t. y. 9 mešų) dydžio akučių sietą.

GRYNUMAS

Ąžuolo drožlių išskiriamų medžiagų koncentracija turi būti tokia, kuri negalėtų kelti pavojaus sveikatai.

Procesas turi būti įregistruotas Reglamento (EB) Nr. 479/2008 112 straipsnio 2 dalyje nurodytame registre.

10 priedėlis

Alkoholio kiekio vynuose mažinimo reikalavimai

Šiuo procesu siekiama sumažinti alkoholio kiekį vyne, atskiriamaisiais fiziniais metodais iš jo pašalinant dalį alkoholio (etanolio).

Reikalavimai

—	Apdorojami vynai negali turėti juslinių defektų ir būti paruošti tiesioginiam vartojimui.

—	Alkoholio kiekis vyne negali būti mažinamas, jeigu gaminant šį vyną buvo taikomas vienas iš sodrinimo procesų, numatytų Reglamento (EB) Nr. 479/2008 V priede.

—	Visuminės alkoholio koncentracijos tūrio procentais mažinimas neturi būti didesnis už 2 %, o visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais galutiniame produkte turi atitikti alkoholio koncentraciją, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 1 dalies antros pastraipos a punkte.

—	Už procesą turi būti atsakingas vynininkystės specialistas arba kvalifikuotas techninis darbuotojas.

—	Procesas turi būti įrašytas Reglamento (EB) Nr. 479/2008 112 straipsnio 2 dalyje nurodytame registre.

—	Valstybės narės užtikrina, kad apie tokį procesą būtų pranešta kompetentingoms institucijoms.

11 priedėlis

Apdorojimo kopolimerais PVI ir PVP reikalavimai

Šiuo procesu siekiama sumažinti per didelę metalų koncentraciją ir, įmaišant šiuos metalus adsorbuojančių kopolimerų, išvengti jos sukeliamų trūkumų, kaip antai, geležies pertekliaus.

Reikalavimai

—	Į vynus įmaišytus kopolimerus laikantis atsargumo principo reikia pašalinti filtruojant vėliausiai praėjus dviem dienoms po įmaišymo.

—	Į misas kopolimerai turi būti įmaišomi anksčiausiai likus dviem dienoms iki filtravimo.

—	Už procesą turi būti atsakingas vynininkystės specialistas arba kvalifikuotas techninis darbuotojas.

—	Adsorbcijai naudojami kopolimerai, ypač monomerų kiekis juose turi atitikti OIV Tarptautinio vynininkystės kodekso reikalavimus (1).

(1) Apdorojimas kopolimerais PVI ir PVP gali būti taikomas tiktai po to, kai OIV Tarptautiniame vynininkystės kodekse bus nustatytos ir paskelbtos leidžiamų polimerų grynumo ir identifikavimo specifikacijos.

12 priedėlis

Katijonų mainų vyno rūgščiai stabilizuoti reikalavimai

Šiuo procesu siekiama stabilizuoti vyno rūgštį rūgščiojo kalio tartrato ir kalcio tartrato (bei kitų kalcio druskų) atžvilgiu.

Reikalavimai

Procesu apsiribojama vien tik perteklinių katijonų pašalinimu.

—	Prieš tai vynas atšaldomas.

—	Katijonų mainais apdorojama tik viena minimali vyno frakcija, kurios reikia stabilumui užtikrinti.

2.	Procesas turi būti vykdomas su katijonų dervomis, regeneruotomis rūgščiame cikle.

3.	Už visas operacijas yra atsakingas vyno specialistas ar kvalifikuotas technikas. Procesą būtina įregistruoti Reglamento (EB) Nr. 479/2008 112 straipsnio 2 dalyje numatytame registre.

Katijoninės dervos turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1935/2004 (1) bei Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų, kuriais nustatomos minėto reglamento įgyvendinimo nuostatos, reikalavimus; taip pat šio reglamento 4 priedėlyje pateiktus analitinius reikalavimus. Jų naudojimas neturi sukelti pernelyg didelių fizinių–cheminių vyno ar juslinių jo savybių pakitimų, taip pat būtina laikytis OIV Tarptautinio vynininkystės kodekso paskelbtos monografijos apie katijonines dervas 3 punkte nurodytų reikalavimų.

(1) OL L 338, 2004 11 13, p. 4.

I B PRIEDAS

SIEROS DIOKSIDO KIEKIO VYNUOSE APRIBOJIMAI

A. SIEROS DIOKSIDO KIEKIS VYNUOSE

Bendras sieros dioksido kiekis žmonėms tiesiogiai vartoti skirtuose vynuose, išskyrus putojančius ir likerinius vynus, negali viršyti:

a)	raudonuosiuose vynuose – 150 mg/l;

b)	baltuosiuose ir rausvuosiuose vynuose – 200 mg/l;

Nukrypstant nuo 1 dalies a ir b punktų, vynuose, kuriuose cukrų kiekis, reiškiamas gliukozės ir fruktozės suma, yra ne mažesnis kaip 5 g/l, sieros dioksido kiekis gali būti padidintas daugiausia iki:

a)	200 mg/l – raudonuosiuose vynuose,

b)	250 mg/l – baltuosiuose ir rausvuosiuose vynuose,

300 mg/l:

—	vynuose, kurie pagal Bendrijos taisykles gali būti žymimi terminu „Spätlese“;

—	baltuosiuose vynuose, kurie gali turėti šias saugomas kilmės vietos nuorodas: Bordeaux supérieur, Graves de Vayres, Côtes de Bordeaux-Saint-Macaire, Premières Côtes de Bordeaux, Côtes de Bergerac, Haut Montravel, Côtes de Montravel, Gaillac, Rosette ir Savennières;

—	baltuosiuose vynuose, kurie gali turėti saugomas kilmės vietos nuorodas Allela, Navarra, Penedès, Tarragona ir Valencia, bei vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą, gaminamuose Comunidad Autónoma del Pais Vasco ir žymimuose terminu „vendimia tardia“;

—	saldžiuosiuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą „Binissalem-Mallorca“;

—	Jungtinėje Karalystėje pagal britų teisę gaminamuose vynuose, kai cukraus kiekis viršija 45 g/l;

—	Vengrijoje gaminamuose vynuose, turinčiuose saugomą kilmės vietos nuorodą „Tokaji“ ir pagal Vengrijoje galiojančias taisykles vadinamuose „Tokaji édes szamorodni“ arba „Tokaji szàraz szamorodni“;

—	baltuosiuose vynuose, kurie gali turėti šias saugomas kilmės vietos nuorodas: Loazzolo, Alto Adige ir Trentino, žymimuose terminu ar terminais „passito“ arba „vendemmia tardiva“;

—	vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą „Colli orientali del Friuli“ su nuoroda „Picolit“;

—	vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą „Moscato di Pantelleria naturale“ ir „Moscato di Pantelleria“;

—	Čekijos Respublikoje gaminamuose vynuose, kurie gali būti žymimi terminu „pozdní sběr“;

—	Slovakijoje gaminamuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą ir būti žymimi terminu „neskorý zber“, ir slovakiškuose vynuose Tokaj, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą „Tokajské samorodné suché“ arba „Tokajské samorodné sladké“;

—	Slovėnijoje gaminamuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą ir būti žymimi terminu „vrhunsko vino ZGP – pozna trgatev“;

—

toliau išvardytuose vynuose su saugomomis geografinėmis nuorodomis, kurių visuminė alkoholio koncentracija didesnė kaip 15 tūrio proc., o cukraus kiekis didesnis kaip 45 g/l:

—	Vin de pays de Franche-Comté,

—	Vin de pays des coteaux de l’Auxois,

—	Vin de pays de Saône-et-Loire,

—	Vin de pays des coteaux de l’Ardèche,

—	Vin de pays des collines rhodaniennes,

—	Vin de pays du comté Tolosan,

—	Vin de pays des côtes de Gascogne,

—	Vin de pays du Gers,

—	Vin de pays du Lot,

—	Vin de pays des côtes du Tarn,

—	Vin de pays de la Corrèze,

—	Vin de pays de l’Ile de Beauté,

—	Vin de pays d’Oc,

—	Vin de pays des côtes de Thau,

—	Vin de pays des coteaux de Murviel,

—	Vin de pays du Val de Loire,

—	Vin de pays de Méditerranée,

—	Vin de pays des comtés rhodaniens,

—	Vin de pays des côtes de Thongue,

—	Vin de pays de la Côte Vermeille;

—

Graikijoje gaminamuose saldžiuosiuose vynuose, kurių faktinė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 15 tūrio proc., cukraus kiekis ne mažesnis kaip 45 g/l, ir kurie turi vieną iš šių saugomų geografinių nuorodų:

—	Τοπικός Οίνος Τυρνάβου (Regional wine of Tyrnavos)

—	Αχαϊκός Τοπικός Οίνος (Regional wine of Ahaia)

—	Λακωνικός Τοπικός Οίνος (Regional wine of Lakonia)

—	Τοπικός Οίνος Φλώρινας (Regional wine of Florina)

—	Τοπικός Οίνος Κυκλάδων (Regional wine of Cyclades)

—	Τοπικός Οίνος Αργολίδας (Regional wine of Argolida)

—	Τοπικός Οίνος Πιερίας (Regional wine of Pieria)

—	Αγιορείτικος Τοπικός Οίνος (Regional wine of Mount Athos- Regional wine of Holy Mountain);

—	Kipre gaminamuose saldžiuosiuose vynuose, kurių faktinė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 15 tūrio proc., cukraus kiekis ne mažesnis kaip 45 g/l, ir kurie gali turėti saugomą geografinę nuorodą Κουμανδαρία (Commandaria);

—

Kipre gaminamuose saldžiuosiuose vynuose iš pernokusių vynuogių, kurių visuminė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 15 tūrio proc., cukraus kiekis ne mažesnis kaip 45 g/l, ir kurie gali turėti tokias saugomas geografines nuorodas:

—	Τοπικός Οίνος Λεμεσός (Regional wine of Lemesos)

—	Τοπικός Οίνος Πάφος (Regional wine of Pafos)

—	Τοπικός Οίνος Λάρνακα (Regional wine of Larnaka)

—	Τοπικός Οίνος Λευκωσία (Regional wine of Lefkosia);

350 mg/l:

—	vynuose, kurie pagal Bendrijos taisykles gali būti žymimi terminu „Auslese“;

—	baltuosiuose vynuose, kurie gali turėti saugomas kilmės vietos nuorodas Murfatlar, Cotnari, Târnave, Pietroasa, Valea Călugărească;

—	Čekijos Respublikoje gaminamuose vynuose, kurie gali būti žymimi terminu „výběr z hroznů“;

—	Slovakijoje gaminamuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą ir būti žymimi terminu „výber z hrozna“, ir slovakiškuose vynuose Tokaj, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą „Tokajský másláš“ arba „Tokajský forditáš“;

—	Slovėnijoje gaminamuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą ir būti žymimi terminu „vrhunsko vino ZGP – izbor“;

400 mg/l:

—	kurie pagal Bendrijos taisykles gali būti žymimi terminais „Beerenauslese“, „Ausbruch“, „Ausbruchwein“, „Trockenbeerenauslese“, „Strohwein“, „Schilfwein“ ir „Eiswein“;

—

baltuosiuose vynuose, kurie gali turėti šias saugomas kilmės vietos nuorodas: Sauternes, Barsac, Cadillac, Cérons, Loupiac, Sainte-Croix-du-Mont, Monbazillac, Bonnezeaux, Quarts de Chaume, Coteaux du Layon, Coteaux de l'Aubance, Graves Supérieures, Sainte-Foy Bordeaux, Saussignac, Jurançon (jeigu nėra nuorodos „sec“), Anjou-Coteaux de la Loire, Coteaux du Layon su nuoroda į kilmės vietos savivaldybę, Chaume, Coteaux de Saumur, Pacherenc du Vic Bilh (jeigu nėra nuorodos „sec“), Alsace ir Alsace grand cru su nuoroda „vendanges tardives“ arba „sélection de grains nobles“;

—

Graikijoje gaminamuose saldžiuosiuose vynuose iš pernokusių vynuogių ir saldžiuosiuose vynuose iš vytintų vynuogių, kuriuose likutinio cukraus kiekis ne mažesnis kaip 45 g/l ir kurie gali turėti vieną iš toliau išvardytų saugomų kilmės nuorodų: Samos (Σάμος), Rhodes (Ρόδος), Patras (Πατρα), Rio Patron (Ρίο Πατρών), Céphalonie (Κεφαλονία), Limnos (Λήμνος), Sitia (Σητεία), Santorin (Σαντορίνη), Néméa (Νεμέα), Daphnès (Δαφνές) bei saldžiuosiuose vynuose iš pernokusių vynuogių ir saldžiuosiuose vynuose iš vytintų vynuogių, kurie gali turėti vieną iš toliau išvardytų saugomų kilmės nuorodų: Σιάτιστας (Siatista), Καστοριάς (Kastoria), Κυκλάδων (Cyclades), Μονεμβάσιος (Monemvasia), Αγιορείτικος (Mount Athos – Holy Mountain);

—	Čekijos Respublikoje gaminamuose vynuose, kurie gali būti žymimi terminais „výber z bobulí“, „výber z cibéb“, „ledové víno“ arba „slámové víno“;

—

Slovakijoje gaminamuose vynuose, kurie gali turėti vieną iš toliau išvardytų saugomų kilmės nuorodų ir būti žymimi terminais „bobuľový výber“, „hrozienkový výber“, „cibébový výber“, „ľadové víno“ arba „slamové víno“, ir slovakiškuose vynuose Tokaj, kurie gali turėti saugomas kilmės nuorodas „Tokajský výber“, „Tokajská esencija“, „Tokajská výberová esencija“;

—	Vengrijoje gaminamuose vynuose, kurie gali turėti saugomas kilmės nuorodas ir Vengrijoje galiojančias taisykles atitinkančius pavadinimus „Tokaji máslás“, „Tokaji fordítás“, „Tokaji aszúeszencia“, „Tokaji eszencia“, „Tokaji aszú“ ir „Töppedt szőlőből készült bor“;

—	vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą „Albana di Romagna“, žymimuose terminu „passito“;

—	Liuksemburge gaminamuose vynuose, kurie gali turėti saugomas kilmės vietos nuorodas, žymimuose terminais „vendanges tardives“, „vin de glace“ arba „vin de paille“;

—	baltuosiuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą „Douro“ su terminu „colheita tardia“;

—	Slovėnijoje gaminamuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą ir būti žymimi terminais „vrhunsko vino ZGP – jagodni izbor“, „vrhunsko vino ZGP – ledeno vino“ arba „vrhunsko vino ZGP – suhi jagodni izbor“;

—	Kanadoje gaminamuose baltuosiuose vynuose, kurie gali būti žymimi terminu „Icewine“.

Vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, sąrašai pateikiami 2 dalies c, d ir e punktuose. Jie gali būti keičiami keičiantis vynų gamybos sąlygoms, geografinėms nuorodoms ar kilmės vietos nuorodoms. Valstybės narės iš anksto pateikia visą reikalingą techninę informaciją apie atitinkamus vynus, įskaitant technines sąlygas ir per metus pagaminamus kiekius.

Jeigu tai tampa būtina dėl klimato sąlygų, Komisija pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 113 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą gali nuspręsti, kad tam tikruose Bendrijos vynuogių auginimo plotuose valstybės narės gali leisti pagal šį punktą leidžiamus didžiausią 300 mg/l sieros dioksido kiekį jų teritorijoje gaminamuose vynuose padidinti ne daugiau kaip 50 mg/l. Atvejų, kai valstybės narės gali leisti padidinti sieros dioksido kiekius, sąrašas pateikiamas 1 priedėlyje.

5.	Savo teritorijoje gaminamiems vynams valstybės narės gali taikyti ir griežtesnes nuostatas.

B. SIEROS DIOKSIDO KIEKIS LIKERINIUOSE VYNUOSE

Bendras sieros dioksido kiekis žmonėms tiesiogiai vartoti paruoštuose likeriniuose vynuose negali būti didesnis kaip:

150 mg/l, kai cukraus kiekis mažesnis kaip 5 g/l;

200 mg/l, kai cukraus kiekis yra 5 g/l arba didesnis.

C. SIEROS DIOKSIDO KIEKIS PUTOJANČIUOSE VYNUOSE

Bendras sieros dioksido kiekis žmonėms tiesiogiai vartoti paruoštuose putojančiuose vynuose negali būti didesnis kaip:

a)	185 mg/l – visų kategorijų rūšiniuose putojančiuose vynuose,

b)	235 mg/l – kituose putojančiuose vynuose.

Jeigu tam tikruose Bendrijos vynuogių auginimo plotuose tai tampa būtina dėl klimato sąlygų, atitinkamos valstybės narės gali leisti 1 dalies a ir b punktuose minimuose putojančiuose vynuose, gaminamuose jų teritorijoje, bendrą didžiausią sieros dioksido kiekį padidinti ne daugiau kaip 40 mg/l, jei vynai, kuriems galiotų toks leidimas, nebūtų išvežami iš tų valstybių narių teritorijų.

1 priedėlis

Didžiausio bendro sieros dioksido kiekio vyne didinimas, kai tai būtina dėl klimato sąlygų

(Šio reglamento I B priedas)

	Metai	Valstybė narė	Vynuogių auginimo zona	Vynai
1.	2000	Vokietija	Visos Vokietijos vynuogių auginimo zonos	Visi vynai, pagaminti iš 2000 m. derliaus vynuogių
2.	2006	Vokietija	Badeno-Viurtembergo, Bavarijos, Heseno ir Reino krašto-Pfalco regionų vynuogių auginimo zonos	Visi vynai, pagaminti iš 2006 m. derliaus vynuogių
3.	2006	Prancūzija	Žemutinio Reino ir Aukštutinio Reino vynuogių auginimo zonos	Visi vynai, pagaminti iš 2006 m. derliaus vynuogių

I C PRIEDAS

LAKIŲJŲ RŪGŠČIŲ KIEKIO VYNUOSE APRIBOJIMAI

Lakiųjų rūgščių kiekis negali būti didesnis kaip:

a)	18 mekv/l iš dalies fermentuotoje vynuogių misoje;

b)	18 mekv/l baltuosiuose ir rausvuosiuose vynuose;

c)	20 mekv/l raudonuosiuose vynuose.

1 dalyje nurodyti kiekiai taikomi:

a)	produktams iš Bendrijoje surinktų vynuogių, esantiems gamybos etape ir visuose prekybos etapuose,

b)	iš dalies fermentuotai vynuogių misai ir trečiosiose šalyse pagamintiems vynams, visuose etapuose, nuo pat jų įvežimo į Bendrijos geografinę teritoriją.

Nukrypimai nuo 1 dalies nuostatų gali būti taikomi:

tam tikriems vynams, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, ir tam tikriems vynams, kuriems suteikta saugoma geografinė nuoroda,

—	jeigu jie buvo brandinami ne mažiau kaip dvejus metus arba

—	jeigu jie buvo gaminami ypatingais metodais;

b)	vynams, kurių visuminė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 13 tūrio proc.

Apie šiuos nukrypimus valstybės narės praneša Komisijai, o ji apie juos informuoja kitas valstybes nares.

I D PRIEDAS

VYNŲ SALDINIMO APRIBOJIMAI IR SĄLYGOS

Vyną saldinti leidžiama, jeigu jis saldinamas vienu ar keliais toliau išvardytais produktais:

a)	vynuogių misa,

b)	koncentruota vynuogių misa,

c)	koncentruota rektifikuota vynuogių misa,

Šių vynų visuminė alkoholio koncentracija negali būti padidinta daugiau kaip 4 tūrio proc.

2.	Bendrijos teritorijoje draudžiama saldinti žmonėms tiesiogiai vartoti skirtus importuotus vynus, žymimus tam tikra geografine nuoroda. Kiti importuoti vynai saldinami tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos Bendrijoje gaminamiems vynams.

Saldinti vyną, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, valstybė narė gali leisti tik jeigu saldinama:

a)	laikantis šiame priede nustatytų sąlygų ir apribojimų;

b)	regione, kuriame gaminamas tam tikras vynas, arba visai šalia jo.

1 dalyje minima vynuogių misa ir koncentruota vynuogių misa turi būti pagaminta tame pačiame regione kaip ir vynas, kuriam pasaldinti jos naudojamos.

4.	Vynus saldinti leidžiama tik gamybos ir didmeninės prekybos etapuose.

Vynai turi būti saldinami laikantis tokių specialių administracinių taisyklių:

a)	Atsakingi fiziniai ir juridiniai asmenys apie vyno saldinimą praneša valstybės narės, kurios teritorijoje šis procesas bus vykdomas, kompetentingai institucijai.

b)	Pranešimai pateikiami raštu. Kompetentinga institucija juos turi gauti likus bent 48 valandoms iki saldinimo dienos.

Tačiau valstybės narės gali pripažinti, kad tais atvejais, kai tam tikra įmonė vyną saldina dažnai arba nuolat, kompetentingai institucijai perduodamas pranešimas galioja keliems procesams arba tam tikrą laikotarpį. Tokie pranešimai priimami tik jeigu įmonė pildo tam tikrą registrą ir jame įregistruoja kiekvieną saldinimo procesą ir d punkte nurodytą informaciją.

Pranešimuose turi būti nurodomi tokie duomenys:

—	apdoroto vyno kiekis ir visuminė bei faktinė alkoholio koncentracija jame;

—	vynuogių misos kiekis ir visuminė bei faktinė alkoholio koncentracija joje arba koncentruotos ar koncentruotos rektifikuotos vynuogių misos kiekis ir tankis, nelygu kas bus naudojama vynui saldinti;

—	visuminė ir faktinė alkoholio koncentracija jau pasaldintame vyne.

a punkte minimi asmenys pildo įvežimo ir išvežimo registrus ir juose nurodo vynuogių misos, koncentruotos vynuogių misos arba koncentruotos rektifikuotos vynuogių misos, kurią naudoja vynui saldinti, kiekius.

II PRIEDAS

LEIDŽIAMI VYNININKYSTĖS METODAI IR APRIBOJIMAI, TAIKOMI PUTOJANTIEMS VYNAMS, RŪŠINIAMS PUTOJANTIEMS VYNAMS IR RŪŠINIAMS AROMATINIAMS PUTOJANTIEMS VYNAMS

A. Putojantis vynas

Pagal šios dalies ir šio priedo B ir C skyrius

a)	„tirage liqueur“: į cuvée dedamas produktas antrinei fermentacijai paskatinti;

b)	„expedition liqueur“: į putojančius vynus dedamas produktas, siekiant jiems suteikti tam tikrų skonio savybių.

Expedition liqueur sudėtyje gali būti tik:

—	sacharozės,

—	vynuogių misos,

—	fermentuojamoss vynuogių misos,

—	koncentruotos vynuogių misos,

—	koncentruotos rektifikuotos vynuogių misos,

—

vyno arba

—	šių produktų mišinio,

bet gali būti pridėta vyno distiliato.

3.	Nepažeidžiant Reglamente (EB) Nr. 479/2008 numatyto leidimo sodrinti cuvée sudedamąsias dalis, patį cuvée sodrinti draudžiama.

Tačiau, kai tai techniškai pateisinama, valstybės narės gali leisti putojančio vyno gamybos vietose sodrinti tam tikruose regionuose iš tam tikrų vyninių vynuogių veislių pagamintą cuvée, jei:

a)	nė viena cuvée sudedamoji dalis nebuvo sodrinta;

b)	cuvée sudedamosios dalys buvo pagamintos iš jos teritorijoje surinktų vynuogių;

c)	sodrinimas būtų atliktas tik vieną kartą;

nebūtų peržengtos tokios ribos:

i)	3 tūrio proc., jeigu cuvée sudedamosios dalys pagamintos A vynuogių auginimo zonoje;

ii)	2 tūrio proc., jeigu cuvée sudedamosios dalys pagamintos B vynuogių auginimo zonoje;

iii)	1,5 tūrio proc., jeigu cuvée sudedamosios dalys pagamintos C vynuogių auginimo zonoje;

e)	cuvée būtų sodrinamas įmaišant sacharozės, koncentruotos vynuogių misos arba koncentruotos rektifikuotos vynuogių misos.

Tirage liqueur ir expedition liqueur įmaišymas nelaikomas nei sodrinimu, nei saldinimu. Pridėjus tirage liqueur, visuminė alkoholio koncentracija cuvée negali padidėti daugiau kaip 1,5 tūrio proc. Toks padidėjimas nustatomas apskaičiuojant cuvée ir putojančio vyno visuminės alkoholio koncentracijos tūrio proc. skirtumą prieš pilant expedition liqueur.

6.	Expedition liqueur pridedama tiek, kad putojančio vyno faktinė alkoholio koncentracija padidėtų ne daugiau kaip 0,5 tūrio proc.

7.	Cuvée ir jo sudedamąsias dalis saldinti draudžiama.

Cuvée sudedamosios dalys gali būti parūgštintos arba jų rūgštingumas sumažintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 479/2008. Galima parūgštinti ir patį cuvée arba sumažinti jo rūgštingumą. Tačiau negalima cuvée parūgštinti ar jo rūgštingumo sumažinti kartu. Parūgštinti galima daugiausia iki 1,5 g vyno rūgšties viename litre, t. y. iki 20 miliekvivalentų viename litre.

9.	Ypač nepalankaus klimato metais didžiausią 1,5 g/l arba 20 mekv/l ribą galima padidinti iki 2,50 g/l arba 34 mekv/l ribos, bet tik tuo atveju, jei natūralus produkto rūgštingumas yra ne mažesnis kaip 3 g vyno rūgšties viename litre arba 40 mekv/l.

10.

Anglies dioksidas putojančiuose vynuose gali susidaryti tik cuvée, iš kurio gaminamas tas vynas, alkoholinio rūgimo metu.

Toks rūgimas, išskyrus atvejus, kai tokiu būdu vynuogės, vynuogių misa ar iš dalies fementuota vynuogių misa tiesiogiai perdirbami į putojantį vyną, galimas tiktai pridėjus tirage liqueur. Jis gali vykti tik buteliuose arba uždaroje talpykloje.

Panaudoti anglies dioksidą perpilant vyną priešpriešiniu slėgiu, leidžiama tik jei jis prižiūrimas ir tik tuo atveju, jei tokiu būdu nepadidinamas putojančiame vyne esančio anglies dioksido slėgis.

11.

Putojantiems vynams, išskyrus putojančius vynus, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda,

gaminti skirtame tirage liqueur gali būti tik:

—	vynuogių misos,

—	fermentuojamos vynuogių misos,

—	koncentruotos vynuogių misos,

—	koncentruotos rektifikuotos vynuogių misos arba

—	sacharozės ir vyno;

b)	faktinė alkoholio koncentracija, įskaitant įmaišomame expedition liqueur esantį alkoholį, šiuose vynuose turi būti ne mažesnė kaip 9,5 tūrio proc.

B. Rūšiniai putojantys vynai

Rūšiniams putojantiems vynams gaminti skirtame tirage liqueur gali būti tik:

a)	sacharozės,

b)	koncentruotos vynuogių misos,

c)	koncentruotos rektifikuotos vynuogių misos,

d)	vynuogių misos arba iš dalies fermentuotos vynuogių misos,

vyno.

2.	Valstybės narės, kurių teritorijoje gaminami šiame skyriuje nurodyti rūšiniai putojantys vynai, gali nustatyti bet kokias papildomas arba griežtesnes gamybos ar apyvartos ypatybes ir sąlygas.

Be to, jų rūšinių putojančių vynų gamybai taikomos:

—	taisyklės, nurodytos A skyriaus 1–10 dalyse;

—	faktinės alkoholio koncentracijos taisyklės, nurodytos C skyriaus 3 dalyje, minimalaus perteklinio slėgio taisyklės, nurodytos C skyriaus 5 dalyje, minimalios gamybos proceso trukmės taisyklės, nurodytos C skyriaus 6 ir 7 dalyse, nepažeidžiant B skyriaus 4 dalies d punkto.

Gaminant rūšinius aromatinius putojančius vynus:

išskyrus numatytas nukrypti leidžiančias nuostatas, cuvée sudedamosiomis dalimis gali būti tik vynuogių misos arba iš dalies fermentuotos vynuogių misos, gautos iš 1 priedėlyje išvardytų vynuogių veislių. Tačiau rūšinį aromatinį putojantį vyną galima gaminti ir tradiciniu būdu, kaip cuvée sudedamąsias dalis naudojant vynus iš „Prosecco“ veislės vynuogių, išaugintų Trentino-Alto Adige, Veneto ir Friuli-Venezia Giulia regionuose;

b)	kad cuvée taptų putojančiu, kontroliuoti fermentacijos procesą prieš cuvée susidarymą ir po jo galima tik šaldant arba kitais fiziniais procesais;

c)	expedition liqueur pridėti draudžiama;

d)	rūšinių aromatinių putojančių vynų gamybos procesas negali trukti trumpiau nei vieną mėnesį.

C. Putojantys vynai ir rūšiniai putojantys vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda

Visuminė alkoholio koncentracija rūšinių putojančių vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, gamybai skirtuose cuvée negali būti mažesnė kaip:

—	9,5 tūrio proc. C III vynuogių auginimo zonose,

—	9 tūrio proc. kitose vynuogių auginimo zonose.

2.	Tačiau cuvée, skirtuose gaminti rūšinių putojančių vynų, kuriems suteiktos saugomos kilmės vietos nuorodos „Prosecco di Conegliano Valdobbiadene“ ir „Montello e Colli Asolani“, gaminamuose tik iš vienos veislės vynuogių, visuminė alkoholio koncentracija gali būti ne mažesnė kaip 8,5 tūrio proc.

3.	Faktinė alkoholio koncentracija rūšiniuose putojančiuose vynuose, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, įskaitant expedition liqueur, kurio gali būti įmaišoma į šiuos vynus, sudėtyje esantį alkoholį, turi būti ne mažesnė kaip 10 tūrio proc.

Į putojančius vynus ir į rūšinius putojančius vynus, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, pridedamo tirage liqueur sudėtyje gali būti tik:

a)	sacharozės,

b)	koncentruotos vynuogių misos,

c)	koncentruotos rektifikuotos vynuogių misos,

ir:

a)	vynuogių misos,

b)	iš dalies fermentuotos vynuogių misos,

vyno,

jei iš šių medžiagų galima pagaminti tokį pat putojantį vyną arba rūšinį putojantį vyną, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, kaip ir vynas, į kurį įmaišoma tirage liqueur.

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 5 dalies c punkto, jei rūšiniai putojantys vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, laikomi uždarytuose mažiau kaip 25 centilitrų talpos induose, esant 20 °C temperatūrai juose gali susidaryti ne mažesnis kaip 3 barų perteklinis slėgis.

Rūšinių putojančių vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, gamybos procesas, įskaitant brandinimą gamybos įmonėje, kurio trukmė skaičiuojama nuo fermentacijos, per kurią vynai turi tapti putojančiais, pradžios, negali trukti trumpiau nei:

a)	šešis mėnesius, jeigu fermentacija, per kurią vynai turi tapti putojančiais, vyksta uždarytame inde;

b)	devynis mėnesius, jeigu fermentacija, per kurią vynai turi tapti putojančiais, vyksta buteliuose;

Fermentacija, per kurią cuvée virsta putojančiu produktu, turi trukti, ir cuvée ant vyno nuosėdų turi išbūti ne trumpiau kaip

—

90 dienų,

—	30 dienų, jeigu fermentacija vyksta rezervuaruose su maišytuvais.

8.	A skyriaus 1–10 punktuose ir B skyriaus 2 punkte išdėstytos taisyklės taikomos ir putojantiems vynams, ir rūšiniams putojantiems vynams, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda.

Rūšiniams aromatiniams putojantiems vynams, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, taikomos tokios nuostatos:

jie gali būti gaminami kaip cuvée sudedamąsias dalis naudojant tik vynuogių misą arba iš dalies fermentuotą vynuogių misą, gautą iš 1 priedėlyje išvardytų vynuogių veislių, jei regione, kurio vardu vadinami šie rūšiniai putojantys vynai su saugoma kilmės vietos nuoroda, šios veislės būtų pripažintos tinkamomis rūšinių putojančių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda gamybai. Nukrypstant nuo šių nuostatų, rūšiniai aromatiniai putojantys vynai su saugoma kilmės vietos nuoroda gali būti gaminami kaip cuvée sudedamąsias dalis naudojant vynus, pagamintus iš „Prosecco“ veislės vynuogių, surinktų regionuose, kuriems taikomos kilmės vietos nuorodos „Conegliano-Valdobbiadene“ ir „Montello e Colli Asolani“;

b)	kad cuvée taptų putojančiu, kontroliuoti fermentacijos procesą prieš cuvée susidarymą ir po jo galima tik šaldant arba kitais fiziniais procesais;

c)	expedition liqueur pridėti draudžiama;

d)	faktinė alkoholio koncentracija rūšiniuose aromatiniuose putojančiuose vynuose su saugoma kilmės vietos nuoroda negali būti mažesnė kaip 6 tūrio proc.;

e)	visuminė alkoholio koncentracija rūšiniuose aromatiniuose putojančiuose vynuose su saugoma kilmės vietos nuoroda negali būti mažesnė kaip 10 tūrio proc.;

f)	jei rūšiniai aromatiniai putojantys vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, laikomi uždarytuose induose esant 20 °C temperatūrai, juose turi susidaryti ne mažesnis kaip 3 barų perteklinis slėgis.

g)	nukrypstant nuo C skyriaus 6 dalies, rūšinių aromatinių putojančių vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, gamybos procesas turi trukti ne mažiau kaip mėnesį.

1 priedėlis

Veislių, kurių vynuogės gali būti naudojamos sudaryti cuvée, skirtą gaminti rūšinius aromatinius putojančius vynus ir rūšinius putojančius vynus, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, sąrašas

Airén

Aleatico N

Alvarinho

Ασύρτικο (Assyrtiko)

Bourboulenc B

Brachetto N

Busuioacă de Bohotin

Clairette B

Colombard B

Csaba gyöngye B

Cserszegi fűszeres B

Devín

Fernão Pires

Freisa N

Gamay N

Gewürztraminer Rs

Girò N

Γλυκερύθρα (Glykerythra)

Huxelrebe

Irsai Olivér B

Macabeu B

Visos malvasia veislės

Mauzac blanc ir Mauzac rosé

Monica N

Μοσχοφίλερο (Moschofilero)

Müller-Thurgau B

Visos muskatelio veislės

Manzoni moscato

Nektár

Pálava B

Parellada B

Perle B

Piquepoul B

Poulsard

Prosecco

Ροδίτης (Roditis)

Scheurebe

Tămâioasă românească

Torbato

Touriga Nacional

Verdejo

Zefír B

III PRIEDAS

LEIDŽIAMI VYNININKYSTĖS METODAI IR APRIBOJIMAI, TAIKOMI LIKERINIAMS VYNAMS IR LIKERINIAMS VYNAMS, KURIEMS SUTEIKTA SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA ARBA SAUGOMA GEOGRAFINĖ NUORODA

A. Likeriniai vynai

Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies c punkte išvardytiems produktams, iš kurių gaminami likeriniai vynai ir likeriniai vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos arba saugoma geografinė nuoroda, prireikus gali būti taikomi tik metodai ir vynininkystės metodai, nurodyti Reglamente (EB) Nr. 479/2008 arba šiame reglamente.

Tačiau:

a)	natūrali alkoholio koncentracija gali būti išgaunama tik naudojant Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies e ir f punktuose nurodytus produktus ir,

nukrypstant nuo šios nuostatos, Ispanijai leidžiama leisti naudoti kalcio sulfatą gaminant ispaniškus vynus, žymimus tradiciniu pavadinimu „vino generoso“ arba „vino generoso de licor“, jeigu toks metodas yra tradicinis ir jei sulfato kiekis taip apdorotame produkte, reiškiamas kalio sulfatu, bus ne didesnis kaip 2,5 g/l. Taip pagaminti vynai gali būti papildomai parūgštinami, laikantis 1,5 g/l apribojimo.

Nepažeidžiant griežtesnių nuostatų, kurias valstybės narės gali patvirtinti jų teritorijoje gaminamiems likeriniams vynams ir likeriniams vynams su saugoma kilmės vietos arba geografine nuoroda, šiems produktams leidžiama taikyti vynininkystės metodus, nurodytus Reglamente (EB) Nr. 479/2008 arba šiame reglamente.

Be to, leidžiama:

jei naudojami produktai nebuvo sodrinti koncentruota vynuogių misa ir yra laikomasi deklaravimo ir registravimo reikalavimų, saldinti:

—	koncentruota vynuogių misa arba rektifikuota koncentruota vynuogių misa, bet tik tuo atveju, jei vyno visuminė alkoholio koncentracija padidinama ne daugiau kaip 3 tūrio proc.,

—

koncentruota vynuogių misa, rektifikuota vynuogių misa arba iš dalies fermentuota vynuogių misa, gauta iš vytintų vynuogių, skirta ispaniškiems vynams, žymimiems tradiciniu pavadinimu „vino generoso de licor“, bet tik tuo atveju, jei vyno visuminė alkoholio koncentracija padidinama ne daugiau kaip 8 tūrio proc.,

—	koncentruota vynuogių misa arba rektifikuota koncentruota vynuogių misa, skirta likeriniams vynams, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda „Madeira“, bet tik tuo atveju, jei vyno visuminė alkoholio koncentracija padidinama ne daugiau kaip 8 tūrio proc.,

b)	pridėti alkoholio, distiliato arba spiritinių gėrimų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies e ir f punktuose, siekiant kompensuoti nugaravimo nuostolius brandinimo metu;

c)	likerinius vynus, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda „Madeira“, brandinti induose, ne aukštesnėje kaip 50 °C temperatūroje.

Vynuogių veislės, iš kurių gaminami Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies c punkte išvardyti produktai, o iš tų produktų gaminami likeriniai vynai ir likeriniai vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos arba geografinė nuoroda, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 479/2008 24 straipsnio 1 dalyje.

6.	Natūrali alkoholio koncentracija Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies c punkte išvardytuose produktuose, naudojamuose gaminti likeriniams vynams, kuriems netaikoma saugoma kilmės vietos arba geografinė nuoroda, negali būti mažesnė kaip 12 tūrio proc.

B. Likeriniai vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda (nuostatos, neišdėstytos šio priedo A punkte ir taikomos būtent likeriniams vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda)

1.	Likerinių vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ir kuriems gaminti naudojama vynuogių misa arba vynuogių misos ir vyno mišinys, minimų Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies c punkto ketvirtoje įtraukoje, sąrašas pateikiamas šio priedo 1 priedėlio A dalyje.

2.	Likerinių vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ir į kuriuos gali būti maišomi produktai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies f punkte, sąrašas pateikiamas šio priedo 1 priedėlio B skyriuje.

Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies c punkte išvardyti produktai ir koncentruota vynuogių misa arba iš dalies fermentuota vynuogių misa iš vytintų vynuogių, minimos IV priedo 3 dalies f punkto iii papunktyje, naudojamos gaminti likeriniam vynui, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, turi būti pagaminti regione, kurio vardu vadinamas tas likerinis vynas su saugoma kilmės vietos nuoroda.

Tačiau likeriniams vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda „Málaga“ ir „Jerez-Xérès-Sherry“ gaminti naudojama vynuogių misa, koncentruota vynuogių misa ir, taikant Reglamento (EB) Nr. 479/2008 VI priedo B dalies 4 punktą, iš dalies fermentuota vynuogių misa iš vytintų vynuogių, minima Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies f punkto iii papunktyje, gauta iš Pedro Ximénez veislės vynuogių, gali būti pagaminta Montilla-Moriles regione.

Šio priedo A skyriaus 1–4 dalyse nurodyti likerinio vyno su saugoma kilmės vietos nuoroda gamybos procesai gali būti vykdomi tik 3 dalyje nurodytame regione.

Tačiau likerinio vyno su saugoma kilmės vietos nuoroda, kuris gaminamas iš Douro regione išaugintų vynuogių ir kuriam suteiktas pavadinimas „Porto“, papildomi gamybos ir brandinimo procesai gali vykti arba minėtame regione, arba Vila Nova de Gaia – Porto regione.

Nepažeidžiant griežtesnių nuostatų, kurias valstybės narės gali taikyti jų teritorijoje gaminamiems likeriniams vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda:

natūrali alkoholio koncentracija Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies c punkte nurodytuose produktuose, kurie naudojami gaminti likeriniam vynui su saugoma kilmės vietos nuoroda, negali būti mažesnė kaip 12 tūrio proc. Tačiau kai kurie likeriniai vynai su saugoma kilmės vietos nuoroda, įtraukti į sąrašus, pateikiamus šio priedo 2 priedėlio A dalyje, gali būti gaminami:

iš vynuogių misos, kurios natūrali alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 10 tūrio proc., kai likeriniai vynai su kilmės vietos nuoroda gaminami įpilant vyno spirito, pagaminto iš vynuogių, išaugintų įregistruotą kilmės vietą turinčioje, galbūt net toje pačioje valdoje, arba iš tų vynuogių išspaudų;

ii)

iš rauginamos vynuogių misos arba, šio papunkčio antroje įtraukoje nurodytu atveju – iš vyno, kurio pradinė natūrali alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip:

—	11 tūrio proc. – rūšiniuose likeriniuose vynuose su saugoma kilmės vietos nuoroda, pagamintuose įpilant neutralaus alkoholio arba vyno distiliato, kurio faktinė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 70 tūrio proc., arba vyno kilmės spirito,

—	10,5 tūrio proc. – vynuose, pagamintuose iš 2 priedėlio A skyriaus 3 sąraše nurodytų baltųjų vynuogių misos,

—	9 tūrio proc. – portugališkame likeriniame vyne, turinčiame saugomą kilmės nuorodą „Madeira“, kurio gamyba yra tradicinė ir įprasta, ir tai aiškiai nurodyta nacionalinės teisės aktuose;

Likerinių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda, kuriuose, nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies b punkto, visuminė alkoholio koncentracija mažesnė kaip 17,5 tūrio proc., bet ne mažesnė kaip 15 tūrio proc., ir tai buvo aiškiai nustatyta iki 1985 m. sausio 1 d. taikytuose nacionalinės teisės aktuose, sąrašas pateikiamas 2 priedo B skyriuje.

Specialiais tradiciniais terminais „οίνος γλυκύς φυσικός“, „vino dulce natural“, „vino dolce naturale“, „vinho doce natural“ gali būti žymimi tik likeriniai vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda:

—	gauti iš derliaus, kurio bent 85 % sudaro vynuogių veislės iš 3 priedėlyje pateikiamo sąrašo,

—	gauti iš misos, kurioje pradinis natūralus cukraus kiekis ne mažesnis kaip 212 g/l,

—	gautiems, be jokio kito sodrinimo, pridėjus alkoholio, distiliato ar spirito, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies e ir f punktuose.

Jei tai būtina norint laikytis tradicinių gamybos būdų, valstybės narės gali numatyti, kad specialus tradicinis terminas „vin doux naturel“ būtų vartojamas tik likeriniams vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda, pagamintiems jų teritorijoje, kurie:

—	yra pagaminti iš pačių gamintojų išaugintų muscat, granache, maccabeo ir malvasia vynuogių; tačiau leidžiama naudoti ir vynuoges, išaugintas vynuogynuose, kuriuose auga ne daugiau kaip 10 % kitokių veislių vynuogių,

—	yra gauti neviršijant 40 hl vynuogių misos išeigos iš vieno hektaro, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies c punkte; jeigu išeiga didesnė, visas derlius negali būti apibūdinimas kaip „vin doux naturel“,

—	gauti iš misos, kurioje pradinis natūralus cukraus kiekis ne mažesnis kaip 252 g/l,

—

yra gauti, be jokių kitų sodrinimo būdų, įpilant vyno kilmės alkoholio, kuriame grynas alkoholis sudaro ne mažiau kaip 5 % panaudotos pirmiau minėtos vynuogių misos tūrio, bet neviršija mažesniojo iš toliau nurodytų kiekių:

—	arba 10 % pirmiau minėtos panaudotos vynuogių misos tūrio,

—	arba 40 tūrio proc. bendrosios alkoholio koncentracijos gatavame produkte, kuri gaunama susumavus faktinę alkoholio koncentraciją tūrio proc. ir potencinės alkoholio koncentracijos tūrio proc. ekvivalentą, apskaičiuotą imant 1 tūrio proc. gryno alkoholio ir 17,5 g likutinio cukraus viename litre.

Specialiu tradiciniu terminu „vino generoso“ apibūdinami tik sausi likeriniai vynai su saugoma kilmės nuoroda, visiškai arba iš dalies pagaminti flor procesu ir

—	tik iš baltųjų vynuogių, gautų iš Palomino de Jerez, Palomino fino, Pedro Ximénex, Verdejo, Zalema ir Garrido Fino vynuogių veislių;

—	išleisti į rinką tik po brandinimo ąžuolinėse statinėse vidutiniškai dvejus metus.

Pirmoje pastraipoje minėtas flor procesas – tai biologinis procesas, kuris vyksta, kai pasibaigus bendrai alkoholio fermentacijai misoje, vyno laisvojo sluoksnio paviršiuje savaime susidaro tipiškų mielių plėvelė, ir produktui suteikia būdingų analitinių ir juslinių savybių.

9.	Specialiu tradiciniu terminu „vinho generoso“ apibūdinami tik likeriniai vynai, turintys saugomas kilmės nuorodas „Porto“, „Madeira“, „Moscatel de Setúbal“ ir „Carcavelos“, kartu pateikiant atitinkamą registruotą kilmės vietos nuorodą.

10.

Specialiu tradiciniu terminu „vino generoso de licor“ apibūdinami tik likeriniai vynai, turintys saugomas kilmės nuorodas:

—	gauti iš 8 dalyje nurodyto „vino generoso“ arba iš vyno, gauto flor procesu, iš kurio galima pagaminti tokį „vino generoso“, į kurį įmaišyta arba iš dalies fermentuotos vynuogių misos, gautos iš vytintų vynuogių, arba koncentruotos vynuogių misos,

—	išleisti į rinką tik po brandinimo ąžuolinėse statinėse vidutiniškai dvejus metus.

1 priedėlis

Likerinių vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, gaminamų pagal specialias taisykles, sąrašas

A. LIKERINIŲ VYNŲ, KURIEMS SUTEIKTA SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA, GAMINAMŲ NAUDOJANT VYNUOGIŲ MISĄ ARBA VYNUOGIŲ MISOS IR VYNO MIŠINĮ, SĄRAŠAS

(Šio priedo B skyriaus 1 dalis)

GRAIKIJA

Σάμος (Samos), Μοσχάτος Πατρών (Muscat de Patras), Μοσχάτος Ρίου Πατρών (Muscat Rion de Patras), Μοσχάτος Κεφαλληνίας (Muscat de Céphalonie), Μοσχάτος Ρόδου (Muscat de Rhodos), Μοσχάτος Λήμνου (Muscat de Lemnos), Σητεία (Sitia), Νεμέα (Nemée), Σαντορίνη (Santorini), Δαφνές (Dafnes), Μαυροδάφνη Κεφαλληνίας (Mavrodafne de Céphalonie), Μαυροδάφνη Πατρών (Mavrodafne de Patras).

ISPANIJA

Likerinis vynas su saugoma kilmės vietos nuoroda	Produkto aprašymas Bendrijos ar valstybės narės teisėje
Alicante	Moscatel de Alicante Vino dulce
Cariñena	Vino dulce
Jerez-Xérès-Sherry	Pedro Ximénez Moscatel
Malaga	Vino dulce
Montilla-Moriles	Pedro Ximénez Moscatel
Priorato	Vino dulce
Tarragona	Vino dulce
Valencia	Moscatel de Valencia Vino dulce

ITALIJA

Cannonau di Sardegna, Giró di Cagliari, Malvasia di Bosa, Malvasia di Cagliari, Marsala, Monica di Cagliari, Moscato di Cagliari, Moscato di Sorso-Sennori, Moscato di Trani, Nasco di Cagliari, Oltrepó Pavese Moscato, San Martino della Battaglia, Trentino, Vesuvio Lacrima Christi.

B. LIKERINIŲ VYNŲ, KURIEMS SUTEIKTA SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA, GAMINAMŲ PRIDEDANT REGLAMENTO (EB) NR. 479/2008 IV PRIEDO 3 DALIES f PUNKTE NURODYTŲ PRODUKTŲ, SĄRAŠAS

(Šio priedo B skyriaus 2 dalis)

1. Likerinių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda, gaminamų pridedant vyno alkoholio arba džiovintų vynuogių, kuriuose alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 95 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 96 tūrio proc., sąrašas

(Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies f punkto ii papunkčio pirma įtrauka)

GRAIKIJA

Σάμος (Samos), Μοσχάτος Πατρών (Muscat de Patras), Μοσχάτος Ρίου Πατρών (Muscat Rion de Patras), Μοσχάτος Κεφαλληνίας (Muscat de Céphalonie), Μοσχάτος Ρόδου (Muscat de Rhodos), Μοσχάτος Λήμνου (Muscat de Lemnos), Σητεία (Sitia), Σαντορίνη (Santorini), Δαφνές (Dafnes), Μαυροδάφνη Πατρών (Mavrodafne de Patras), Μαυροδάφνη Κεφαλληνίας (Mavrodafne de Céphalonie).

ISPANIJA

Condado de Huelva, Jerez-Xérès-Sherry, Manzanilla-Sanlúcar de Barrameda, Málaga, Montilla-Moriles, Rueda, Terra Alta.

KIPRAS

Κουμανδαρία (Commandaria).

2. Likerinių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda, gaminamų pridedant vyno spirito arba vynuogių išspaudų, kuriuose alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 52 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 86 tūrio proc., sąrašas

(Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies f punkto ii papunkčio antra įtrauka)

GRAIKIJA

Μαυροδάφνη Πατρών (Mavrodafne de Patras), Μαυροδάφνη Κεφαλληνίας (Mavrodafne de Céphalonie), Σητεία (Sitia), Σαντορίνη (Santorini), Δαφνές (Dafnes), Νεμέα (Nemée).

PRANCŪZIJA

Pineau des Charentes arba Pineau charentais, Floc de Gascogne, Macvin du Jura.

KIPRAS

Κουμανδαρία (Commandaria).

3. Likerinių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda, gaminamų pridedant džiovintų vynuogių spirito, kuriame alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 52 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 94,5 tūrio proc., sąrašas

(Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies f punkto ii papunkčio trečia įtrauka)

GRAIKIJA

Μαυροδάφνη Πατρών (Mavrodafne de Patras), Μαυροδάφνη Κεφαλληνίας (Mavrodafne de Céphalonie).

4. Likerinių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda, gaminamų pridedant iš dalies fermentuotos vynuogių misos, gautos iš vytintų vynuogių, sąrašas

(Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies f punkto iii papunkčio pirma įtrauka)

ISPANIJA

Likerinis vynas su saugoma kilmės vietos nuoroda	Produkto aprašymas Bendrijos ar valstybės narės teisėje
Jerez-Xérès-Sherry	Vino generoso de licor
Málaga	Vino dulce
Montilla-Moriles	Vino generoso de licor

ITALIJA

Aleatico di Gradoli, Giró di Cagliari, Malvasia delle Lipari, Malvasia di Cagliari, Moscato passito di Pantelleria

KIPRAS

Κουμανδαρία (Commandaria).

5. Likerinių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda, gaminamų pridedant koncentruotos vynuogių misos, gautos tiesioginio kaitinimo būdu ir, išskyrus šią procedūrą, atitinkančios koncentruotos vynuogių misos sąvokos apibrėžtį, sąrašas

(Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies f punkto iii papunkčio antra įtrauka)

ISPANIJA

Likerinis vynas su saugoma kilmės vietos nuoroda	Produkto aprašymas Bendrijos ar valstybės narės teisėje
Alicante
Condado de Huelva	Vino generoso de licor
Jerez-Xérès-Sherry	Vino generoso de licor
Málaga	Vino dulce
Montilla-Moriles	Vino generoso de licor
Navarra	Moscatel

ITALIJA

Marsala.

6. Likerinių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda, gaminamų pridedant koncentruotos vynuogių misos, sąrašas

(Reglamento (EB) Nr.no479/2008 IV priedo 3 dalies f punkto iii papunkčio trečia įtrauka)

ISPANIJA

Likerinis vynas su saugoma kilmės vietos nuoroda	Produkto aprašymas Bendrijos ar valstybės narės teisėje
Málaga	Vino dulce
Montilla-Moriles	Vino dulce
Tarragona	Vino dulce

ITALIJA

Oltrepó Pavese Moscato, Marsala, Moscato di Trani.

2 priedėlis

A. III priedo B skyriaus 5 dalies a punkte pateikiami sąrašai

1. Likerinių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda, kuriuose natūrali alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 10 tūrio proc., gaminamų pridedant vyno spirito, pagaminto iš vynuogių, išaugintų įregistruotą kilmės vietą turinčioje, galbūt net toje pačioje valdoje, arba tų vynuogių išspaudų, sąrašas

PRANCŪZIJA

Pineau des Charentes arba Pineau charentais, Floc de Gascogne, Macvin du Jura.

2. Likerinių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda, kuriuose natūrali alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 11 tūrio proc., gaminamų pridedant neutralaus alkoholio arba vyno distiliato, kuriame faktinė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 70 tūrio proc., arba vyno kilmės spirito, sąrašas

PORTUGALIJA

Porto – Port

Moscatel de Setúbal, Setúbal

Carcavelos

Moscatel do Douro.

ITALIJA

Moscato di Noto

Trentino

3. Likerinių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda, gaminamų iš vyno, kuriame faktinė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 10,5 tūrio proc., sąrašas

ISPANIJA

Jerez-Xérès-Sherry

Manzanilla-Sanlúcar de Barrameda

Condado de Huelva

Rueda

4. Likerinių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda, gaminamų iš dar fermentuojamos vynuogių misos, kurioje pradinė natūrali alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 9 tūrio proc., sąrašas

PORTUGALIJA

Madeira.

B. III priedo B skyriaus 5 dalies b punkte pateikiamas sąrašas

Likerinių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda, kuriuose visuminė alkoholio koncentracija mažesnė kaip 17,5 tūrio proc., bet ne mažesnė kaip 15 tūrio proc., ir tai buvo aiškiai nustatyta iki 1985 m. sausio 1 d. taikytuose nacionalinės teisės aktuose, sąrašas

[Reglamento (EB)Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies b punktas]

ISPANIJA

Likerinis vynas su saugoma kilmės vietos nuoroda	Produkto aprašymas Bendrijos ar valstybės narės teisėje
Condado de Huelva	Vino generoso
Jerez-Xérès-Sherry	Vino generoso
Manzanilla-Sanlúcar de Barrameda	Vino generoso
Málaga	Seco
Montilla-Moriles	Vino generoso
Priorato	Rancio seco
Rueda	Vino generoso
Tarragona	Rancio seco

ITALIJA

Trentino.

PORTUGALIJA

Likerinis vynas su saugoma kilmės vietos nuoroda	Produkto aprašymas Bendrijos ar valstybės narės teisėje
Porto – Port	Branco leve seco

3 priedėlis

Vynuogių veislių, kurios gali būti naudojamos gaminti likeriniams vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda, apibūdinamiems specialiais tradiciniais terminais „vino dulce natural“, „vino dolce naturale“, „vinho doce natural“ ir „οινος γλυκυς φυσικος“, sąrašas

Muscats – Grenache – Garnacha Blanca – Garnacha Peluda – Listán Blanco – Listán Negro-Negramoll – Maccabéo – Malvoisies – Mavrodaphne – Assirtiko – Liatiko – Garnacha tintorera – Monastrell – Palomino – Pedro Ximénez – Albarola – Aleatico – Bosco – Cannonau – Corinto nero – Giró – Monica – Nasco – Primitivo – Vermentino – Zibibbo.

IV PRIEDAS

SPECIALŪS BENDRIJOS ANALIZĖS METODAI

A. ALILIZOTIOCIANATAS

1. Metodo esmė

Vyne esantis alilizotiocianatas surenkamas distiliavimo metu ir identifikuojamas taikant dujų chromatografijos metodą.

2. Reagentai

2.1. Absoliutusis etilo alkoholis.

2.2. Etaloninis tirpalas: alilizotiocianato tirpalas absoliučiajame alkoholyje, kuriame yra 15 mg/l veikliosios medžiagos.

2.3. Šaldomasis mišinys, kurį sudaro etilo alkoholis ir sausas ledas (temperatūra –60 °C).

3. Aparatūra

3.1. Paveiksle parodytas distiliavimo nuolat leidžiant azoto srovę aparatas.

3.2. Kaitinimo gaubtas, reguliuojamas termostatu.

3.3. Debitmatis.

3.4. Dujų chromatografas su liepsnos jonizaciniu detektoriumi, turinčiu atrankinį sieros junginių filtrą (bangos ilgis – 394 nm) ar kitą tinkamą detektorių.

3.5. Nerūdijančio plieno chromatografavimo kolonėlė, kurios vidinis skersmuo 3 mm, o ilgis 3 m; užpildyta 10 % Carbowax 20 M ant Chromosorb WHP, 80–100 mešų.

3.6. 10 µl mikrošvirkštas.

4. Darbo eiga

Į distiliavimo kolbą įpilama du litrai vyno, o į du surinkimo mėgintuvėlius įpilama keletas mililitrų etilo alkoholio (2.1 punktas), kad akytoji dujų dispergavimo vamzdelių dalis būtų visiškai apsemta. Abu mėgintuvėliai iš išorės aušinami šaldomuoju mišiniu. Kolbą ir surinkimo mėgintuvėliai sujungiami ir per aparatą maždaug trijų litrų per valandą greičiu pradedama leisti azotą. Kaitinimo gaubtu vynas pašildomas iki 80 °C, išdistiliuojamas ir surenkama 45–50 ml distiliato.

Chromatografas stabilizuojamas. Rekomenduojama laikytis tokių sąlygų:

—	purkštuko temperatūra: 200 °C,

—	kolonėlės temperatūra: 130 °C,

—	helio dujų nešiklio tekėjimo greitis: 20 ml/min.

Mikrošvirkštu įšvirkščiamas toks etaloninio tirpalo kiekis, kad dujų chromatografe galima būtų lengvai identifikuoti smailę, kuri atitinka alilizotiocianatą.

Panašiai į chromatografą įšvirkščiama tiek pat distiliato ir stebima, kad gautos smailės sulaikymo trukmė atitiktų alilizotiocianato sulaikymo laiką.

Nurodytomis bandymo sąlygomis vyne natūraliai esantys junginiai netrukdys identifikuoti ieškomos medžiagos.

Distiliavimo azoto srovėje aparatas

B. SPECIALŪS REKTIFIKUOTOS KONCENTRUOTOS VYNUOGIŲ MISOS ANALIZĖS METODAI

a) Suminis katijonų kiekis

1. Metodo esmė

Bandinys apdorojamas stipriai rūgštiniu katijonitu. Katijonai pakeičiami H+. Suminis katijonų kiekis apskaičiuojamas pagal suminio ištekančio skysčio rūgštingumo ir suminio bandinio rūgštingumo skirtumą.

2. Aparatūra

2.1. Stiklo kolonėlė, kurios vidinis skersmuo yra 10–11 mm, o ilgis apie 300 mm, su išleidimo čiaupu.

2.2. Prietaisas pH matuoti, kurio skalė sugraduota ne didesnėmis kaip 0,1 Ph padalomis.

2.3. Elektrodai:

—	stiklo elektrodas, laikomas distiliuotame vandenyje,

—	kalomelio ir sotaus kalio chlorido lyginamasis elektrodas, laikomas sočiame kalio chlorido tirpale,

—	arba bendras elektrodas, laikomas distiliuotame vandenyje,

3. Reagentai

3.1. Stipriai rūgštinė H + formos katijonito derva. Prieš naudojant ji per naktį mirkoma vandenyje, kad išbrinktų.

3.2. 0,1 M natrio hidroksido tirpalas.

3.3. Popierinis pH indikatorius.

4. Darbo eiga

4.1. Bandinio paruošimas

Naudojamas tirpalas, gautas 40 % atskiedžiant rektifikuotą koncentruotą misą: įpilama 200 g tiksliai pasvertos rektifikuotos koncentruotos misos. Iki 500 ml žymės praskiedžiama vandeniu ir sumaišoma.

4.2. Jonitinio filtro paruošimas

Į kolonėlę įpilama maždaug 10 ml išbrinkusio H + formos jonito. Kolonėlė plaunama distiliuotu vandeniu, kol bus pašalinta visa rūgštis. Tikrinama naudojant popierinį indikatorių.

4.3. Jonų mainai

Per kolonėlę vieno lašo per sekundę greičiu perleidžiama 100 ml rektifikuotos koncentruotos misos tirpalo, paruošto pagal 4.1 skirsnį. Ištekantis skystis surenkamas į laboratorinę stiklinę. Kolonėlė praskalaujama 50 ml distiliuoto vandens. Ištekančiame skystyje (kartu su skalauti naudotu vandeniu) esanti rūgštis titruojama 0,1 M natrio hidroksido tirpalu, kol 20 °C temperatūroje pH bus 7. Šarmo tirpalas pilamas pamažu, nuolat maišant. Tariama, kad n ml bus sunaudota 0,1 M natrio hidroksido tirpalo.

5. Rezultatų užrašymas

Suminis katijonų kiekis išreiškiamas suminio cukrų kiekio viename kilograme miliekvivalentais ir užrašomas su vienu skaičiumi po kablelio.

5.1. Skaičiavimai

—	Ištekančio skysčio rūgštingumas, išreikštas miliekvivalentais viename rektifikuotos koncentruotos misos kilograme: E = 2,5 n.

—	Suminis rektifikuotos koncentruotos misos rūgštingumas mekv/kg: a

—	Suminis katijonų kiekis miliekvivalentais kilograme suminio cukrų kiekio: ((2,5 n–a)/(P)) × 100 P = procentinė suminio cukrų kiekio koncentracija (m/m).

b) Laidumas

1. Metodo esmė

Skysčio stulpelio, esančio tarp dviejų lygiagrečių platinos elektrodų, elektrinis laidumas galuose matuojamas įjungus jį į vieną Wheatstone tiltelio petį.

Laidumas kinta dėl temperatūros pokyčių, todėl jo vertė nurodoma esant 20 °C temperatūrai.

2. Aparatūra

2.1. Konduktometras, kuriuo galima matuoti laidumą nuo 1 iki 1 000 mikrosimensų viename cm (μS × cm–1).

2.2. Vandens vonia, kurioje palaikoma 20 °C bandinio temperatūra (20 ± 2 °C).

3. Reagentai

3.1. Demineralizuotas vanduo, kurio savitasis laidumas, esant 20 °C temperatūrai, mažesnis nei 2 μS×cm–1.

3.2. Etaloninis kalio chlorido tirpalas.

Demineralizuotame vandenyje (3.1) ištirpinama 0,581 g kalio chlorido (KCl), prieš tai, esant 105 °C temperatūrai, išdžiovinto iki nekintamos masės. Pripilama demineralizuoto vandens (3.1 punktas), kad susidarytų vienas litras tirpalo. Šio tirpalo laidumas, esant 20 °C temperatūrai, yra 1 000 μS × cm–1. Jo negalima laikyti ilgiau kaip tris mėnesius.

4. Darbo eiga

4.1. Analizuojamo bandinio paruošimas

Naudojamas tirpalas, kuriame suminio cukrų kiekio koncentracija yra 25 % (m/m) (25° pagal Brikso skalę): rektifikuota koncentruota misa praskiedžiama vandeniu, kad procentinio suminio cukrų kiekio būtų apie 25 ± 0, 5 % (m/m) ir praskiedžiama vandeniu, kad susidarytų 100 g tirpalo.

4.2. Laidumo nustatymas

Analizuojamas bandinys panardinamas į vandens vonią, kad tirpalo temperatūra pakiltų iki 20 °C. Stebima, kad temperatūra nepasikeistų daugiau kaip ± 0,1 °C.

Analizuojamu tirpalu du kartus praskalaujama konduktometrinė celė.

Išmatuojamas laidumas ir užrašomas rezultatas μS × cm–1.

5. Rezultatų užrašymas

Atlikus rektifikuotos koncentruotos misos 25 % (m/m) (25° pagal Brikso skalę) tirpalo analizę, gautas rezultatas užrašomas sveiku skaičiumi (μS cm –1), kai temperatūra 20 °C.

5.1. Skaičiavimai

Jei prietaisu negalima kontroliuoti temperatūros, išmatuotas laidumas tikslinamas pagal I lentelę. Jei temperatūra žemesnė nei 20 °C, pridedama pataisos vertė, jei temperatūra yra per 20 °C, pataisos vertė atimama.

I Lentelė

Laidumo pataisos esant kitai nei 20 °C temperatūrai (μS × cm–1)

Laidumas	Temperatūra (°C)
Laidumas	20,2 19,8	20,4 19,6	20,6 19,4	20,8 19,2	21,0 19,0	21,2 18,8	21,4 18,6	21,6 18,4	21,8 18,2	22,0 (1) 18,0 (2)
0	0	0	0	0	0	0	0	0	0	0
50	0	0	1	1	1	1	1	2	2	2
100	0	1	1	2	2	3	3	3	4	4
150	1	1	2	3	3	4	5	5	6	7
200	1	2	3	3	4	5	6	7	8	9
250	1	2	3	4	6	7	8	9	10	11
300	1	3	4	5	7	8	9	11	12	13
350	1	3	5	6	8	9	11	12	14	15
400	2	3	5	7	9	11	12	14	16	18
450	2	3	6	8	10	12	14	16	18	20
500	2	4	7	9	11	13	15	18	20	22
550	2	5	7	10	12	14	17	19	22	24
600	3	5	8	11	13	16	18	21	24	26

c) Hidroksimetilfurfurolas (HMF)

1. Metodų esmė

1.1. Kolorimetrijos metodas

Aldehidai, gauti iš furano, iš kurių pagrindinis – hidroksimetilfurfurolas, reaguoja su barbitūro rūgštimi bei p-toluidinu, ir susidaro raudonas junginys, kolorimetrijos metodu nustatomas esant 550 nm bangos ilgiui.

1.2. Didelio efektyvumo skysčių chromatografija (HPLC)

Atskyrimas kolonėlėje, taikant atvirkštinių fazių chromatografiją, ir nustatymas esant 280 nm bangos ilgiui.

2. Kolorimetrijos metodas

2.1. Aparatūra

2.1.1. Spektrofotometras, kuriuo matavimus galima atlikti esant 300 nm–700 nm bangos ilgiui.

2.1.2. 1 cm storio stiklo kiuvetės.

2.2. Reagentai

2.2.1. Barbitūro rūgšties 0,5 % tirpalas (m/V).

Distiliuotame vandenyje ištirpinama 500 mg barbitūro rūgšties (C4O3N2H4) ir truputį pakaitinama virš 100 °C temperatūros vandens vonios. Praskiedžiama distiliuotu vandeniu iki 100 ml. Tokį tirpalą galima laikyti savaitę.

2.2.2. 10 % (m/V) p-toluidino tirpalas

Į 100 ml matavimo kolbą įdedama 10 g p-toluidino (C6H4(CH3)NH2), po to įpilama 50 ml izopropanolio (CH3CH(OH)CH3) ir 10 ml ledinės acto rūgšties (CH3COOH) (ρ20 = 1,05 g/ml). Praskiedžiama izopropanoliu iki 100 ml. Šį tirpalą reikia atnaujinti kiekvieną dieną.

2.2.3. Etanalio (acetaldehido) (CH3CHO) 1 % (m/V) vandeninis tirpalas

Paruošiamas tik prieš pat naudojimą.

2.2.4. Hidroksimetilfurfurolo (C6O3H6) vandeninis tirpalas, kuriame yra 1 g/l šios medžiagos

Paruošiama nuosekli eilė tirpalų, kuriuose būtų 5 mg/l, 10 mg/l, 20 mg/l, 30 mg/l ir 40 mg/l šios medžiagos. Tirpalas, kuriame yra 1 g/l hidroksimetilfurfurolo, ir skiesti tirpalai turi būti ruošiami tik prieš pat naudojimą.

2.3. Darbo eiga

2.3.1. Bandinio paruošimas

2.3.2. Kolorimetrinė analizė

Į dvi 25 ml kolbas a ir b su šlifo kamščiais įpilama po 2 ml bandinio, kuris paruoštas pagal 2.3.1 skirsnyje pateiktus reikalavimus. Į kiekvieną kolbą įpilama po 5 ml p-toluidino tirpalo (2.2.2) ir išmaišoma. Į b kolbą (palyginimui) įpilama 1 ml distiliuoto vandens, o į a kolbą — 1 ml barbitūro rūgšties (2.2.1 punktas). Suplakama, kad tirpalas susimaišytų. Kolbų turinys supilamas į spektrofotometro 1 cm storo kiuvetes. Kai bangos ilgis pasiekia 550 nm, atliekami b kolbos tirpalo matavimai ir optinio tankio skalėje nustatomas nulis. Stebima, kaip kinta optinio tankio vertė, atliekant a kolboje esančio tirpalo matavimus. Užrašoma didžiausia vertė A, kuri gaunama po dviejų penkių minučių.

Bandinius, kuriuose hidroksimetilfurfurolo koncentracija didesnė negu 30 mg/l, prieš analizę būtina praskiesti.

2.3.3. Kalibravimo kreivės braižymas

Į du 25 ml kolbų a ir b rinkinius įpilama po 2 ml atitinkamai 5 mg/l, 10 mg/l, 20 mg/l, 30 mg/l ir 40 mg/l koncentracijos hidroksimetilfurfurolo tirpalų (2.2.4), kurie apdorojami, kaip aprašyta 2.3.2 skirsnyje.

Grafikas, parodantis optinio tankio verčių kitimą pagal hidroksimetilfurfurolo koncentraciją mg/l, yra tiesi linija, einanti per nulį.

2.4. Rezultatų užrašymas

Hidroksimetilfurfurolo koncentracija rektifikuotose koncentruotose misose išreiškiama miligramais suminio cukrų kiekio kilogramui.

2.4.1. Skaičiavimo metodas

Hidroksimetilfurfurolo koncentracija C mg/l analizuojamame bandinyje yra kalibravimo kreivėje esanti koncentracija, atitinkanti bandinio optinio tankio vertę A.

Hidroksimetilfurfurolo koncentracija miligramais suminio cukrų kiekio kilogramui apskaičiuojama pagal formulę

250 × ((C)/(P))

Kur P = procentinė suminio cukrų kiekio koncentracija (m/m) rektifikuotoje koncentruotoje misoje.

3. Efektyvioji skysčių chromatografija

3.1. Aparatūra

3.1.1. Efektyvusis skysčių chromatografas su:

—	5 μl ar 10 μl kilpiniu purkštuku,

—	spektrofotometro detektoriumi matavimams, kai bangos ilgis 280 nm,

—	oktadecilu skiepyto silikagelio kolonėlė (pvz., Bondapak C18 – Corasil, Waters Ass.),

—	savirašiu, geriausia – integratoriumi.

Judančiosios fazės tekėjimo greitis –1,5 ml/min.

3.1.2. Membraninis filtras, kurio akučių skersmuo 0,45 μm.

3.2. Reagentai

3.2.1. Bidistiliatas.

3.2.2. Distiliuotas ar HPLC kokybės metanolis (CH3OH).

3.2.3. Acto rūgštis (CH3COOH) (ρ20 = 1,05 g/ml).

3.2.4. Judrioji fazė: vanduo-metanolis (3.2.2)-acto rūgštis (3.2.3), prieš tai filtruoti per membraninį filtrą (0,45 μm), (40:9:1 V/V).

Šią judančiąją fazę reikia ruošti kasdien ir prieš naudojimą pašalinti dujas.

3.2.5. Etaloninis hidroksimetilfurfurolo 25 mg/l (V/V) tirpalas.

Į 100 ml matavimo kolbą tiksliai pasvėrus įdedama 25 mg hidroksimetilfurfurolo (C6H3O6) ir iki žymės pripilama metanolio (3.2.2). Šis tirpalas praskiedžiamas metanoliu (3.2.2) santykiu 1:10 ir filtruojamas per membraninį filtrą (0,45 μl).

Šis tirpalas, supiltas į rudo stiklo butelį, šaldytuve gali būti laikomas du tris mėnesius.

3.3. Darbo eiga

3.3.1. Bandinio paruošimas

Naudojamas tirpalas, kuris gaunamas praskiedus rektifikuotą koncentruotą misą iki 40 % (m/V) pagal skyriaus „Suminis rūgštingumas“ 5.1.2 skirsnyje aprašytą metodiką, tirpalas filtruojamas per 0,45 μm membraninį filtrą.

3.3.2. Chromatografinė analizė

Į chromatografą įpurškiama 5 μl (ar 10 μl) bandinio, kuris buvo paruoštas pagal 3.3.1 skirsnyje pateiktus nurodymus, ir 5 μl (ar 10 μl) etaloninio hidroksimetilfurfurolo tirpalo (3.2.5). Užrašoma chromatograma.

Hidroksimetilfurfurolo sulaikymo trukmė yra 6–7 minutės.

3.4. Rezultatų užrašymas

Hidroksimetilfurfurolo koncentracija rektifikuotose koncentruotose misose išreiškiama miligramais suminio cukrų kiekio kilogramui.

3.4.1. Skaičiavimo metodas

Tariama, kad hidroksimetilfurfurolo koncentracija 40 % (m/V) rektifikuotos koncentruotos misos tirpale yra C mg/l.

Hidroksimetilfurfurolo koncentracija miligramais suminio cukrų kiekio kilogramui apskaičiuojama pagal formulę

250 × ((C)/(P))

P = procentinė suminio cukrų kiekio koncentracija (m/m) rektifikuotoje koncentruotoje misoje.

d) Sunkieji metalai

1. Metodų esmė

I. Greitas sunkiųjų metalų nustatymo metodas

Sunkieji metalai atitinkamai skiestoje rektifikuotoje koncentruotoje misoje aptinkami pagal spalvą, kuri atsiranda dėl susidariusių sulfidų. Jie nustatomi lyginant su etaloniniu švino tirpalu, atitinkančiu didžiausią leistiną koncentraciją.

II. Švino kiekio nustatymas atominės absorbcijos spektrofotometrija

Chelatas, kurį sudaro švinas ir amonio pirolidinditiokarbamatas, ekstrahuojamas su metilizobutilketonu, o optinio tankio vertė išmatuojama esant bangos ilgiui 283,3 nm. Švino kiekis nustatomas naudojant žinomus papildomus švino kiekius etaloniniuose tirpaluose.

2. Greitas sunkiųjų metalų nustatymo metodas

2.1. Reagentai

2.1.1. Praskiesta 70 % (m/V) druskos rūgštis

Paimama 70 g druskos rūgšties (HCl) (ρ20 = 1,16–1,19 g/ml) ir praskiedžiama vandeniu iki 100 ml.

2.1.2. Praskiedžiama 20 % (m/V) druskos rūgštis.

Paimama 20 g druskos rūgšties (HCl) (ρ20 = 1,16–1,19 g/ml) ir praskiedžiama vandeniu iki 100 ml.

2.1.3. Praskiestas amoniakas

Paimama 14 g amoniako (NH3) (ρ20 = 0,931–0,934 g/ml) ir praskiedžiama vandeniu iki 100 ml.

2.1.4. Buferinis tirpalas, kurio pH 3,5

25 ml vandens ištirpinama 25 g amonio acetato (CH3COONH4) ir įpilama 38 ml praskiestos druskos rūgšties (2.1.1). Prireikus praskiesta druskos rūgštimi (2.1.2) ar praskiestu amoniaku (2.1.3) pakoreguojamas pH ir praskiedžiama vandeniu iki 100 ml.

2.1.5. 4 % (m/V) tioacetamido tirpalas (C2H5SN).

2.1.6. 85 % (m/V) glicerolio tirpalas (C3H8O3)

(nD 20 °C = 1,449–1,455).

2.1.7. Tioacetamido reagentas

Į 0,2 ml tioacetamido tirpalo (2.1.5) įpilama 1 ml mišinio, kurį sudaro 5 ml vandens, 15 ml 1 M natrio hidroksido tirpalo ir 20 ml glicerolio (2.1.6). 20 sekundžių pašildoma virš 100 °C temperatūros vandens vonios. Tirpalas ruošiamas tik prieš pat naudojimą.

2.1.8. Tirpalas, kuriame yra 0,002 g/l švino

1 g/l švino tirpalo paruošiamas taip: vandenyje ištirpinama 0,400 g švino nitrato (Pb(NO3)2 ir praskiedžiama vandeniu iki 250 ml. Prieš pat naudojimą šis tirpalas praskiedžiamas vandeniu santykiu 1:500 (V/V). Gautame tirpale bus 0,002 g/l švino.

2.2. Darbo eiga

10 ml vandens ištirpinamas 10 g rektifikuotos koncentruotos misos bandinys. Įpilama 2 ml buferinio tirpalo, kurio pH 3,5 (2.1.4), ir sumaišoma. Po to įpilama 1,2 ml tioacetamido reagento (2.1.7) ir iškart sumaišoma. Laikantis tokių pat sąlygų paruošiamas palyginamasis tirpalas su 10 ml 0,002 g/l švino tirpalo (2.1.8).

Po dviejų minučių ruda rektifikuotos koncentruotos misos tirpalo spalva neturi būti intensyvesnė negu palyginamojo tirpalo spalva.

2.3. Skaičiavimai

Pagal pirmiau aprašytos procedūros sąlygas palyginamasis bandinys atitinka didžiausią leistiną sunkiųjų metalų koncentraciją, išreikštą 2 mg/kg švino rektifikuotoje koncentruotoje misoje.

3. Švino kiekio nustatymas taikant atominės absorbcijos spektrofotometrijos metodą

3.1. Aparatūra

3.1.1. Atominės absorbcijos spektrofotometras su oro ir acetileno degikliu.

3.1.2. Lempa su švino tuščiaviduriu katodu.

3.2. Reagentai

3.2.1. Praskiesta acto rūgštis.

Paimama 12 g ledinės acto rūgšties (ρ20 = 1,05 g/ml) ir praskiedžiama vandeniu iki 100 ml.

3.2.2. 1 % (m/V) amonio pirolidinditiokarbamato tirpalas (C5H12N2S2).

3.2.3. Metilizobutilketonas, (CH3)2 CHCH2COCH3.

3.2.4. Tirpalas, kuriame yra 0,010 g/l švino

Praskiedžiama 1 g/l švino tirpalo (2.1.8) iki 1 % (V/V).

3.3. Darbo eiga

3.3.1. Analizuojamo tirpalo paruošimas

Mišinyje, kurį sudaro vienodas praskiestos acto rūgšties (3.2.1) ir vandens kiekis, ištirpinama 10 g rektifikuotos koncentruotos misos, ir mišinio pripilama tiek, kad susidarytų 100 ml tirpalo.

Įpilama 2 ml amonio pirolidinditiokarbamato tirpalo (3.2.2) ir 10 ml metilizobutilketono (3.2.3). Plakama 30 sekundžių patalpoje, kurioje nėra ryškios šviesos. Paliekama kuriam laikui, kad atsiskirtų du sluoksniai. Naudojamas metilizobutilketono sluoksnis.

3.3.2. Etaloninių tirpalų paruošimas

Paruošiami trys etalonininiai tirpalai, kuriuose be 10 g rektifikuotos koncentruotos misos būtų atitinkamai įpilta 1 ml, 2 ml ir 3 ml tirpalo, kuriame yra 0,010 g/l švino (3.2.4). Šie tirpalai apdorojami taip, kaip ir analizuojamasis tirpalas.

3.3.3. Palyginamasis tirpalas

Tomis pačiomis sąlygomis, kaip nurodyta 3.3.1 skirsnyje, paruošiamas palyginamasis tirpalas, tačiau nepilama koncentruotos rektifikuotos misos.

3.3.4. Analizė

Nustatomas 283,3 nm bangos ilgis.

Į liepsną įpurškiama palyginamojo bandinio metilizobutilketono ir nustatoma nulinė optinio tankio skalės padala.

Naudojant atitinkamus tirpalų ekstraktus, nustatomos analizuojamojo bandinio ir etaloninių tirpalų optinių tankių vertės.

3.4. Rezultatų užrašymas

Švino kiekis miligramais užrašomas rektifikuotos koncentruotos misos kilogramui su vienu skaičiumi po kablelio.

3.4.1. Skaičiavimai

Nubraižoma kreivė, rodanti, kaip kinta optinio tankio vertės pagal švino, įpilto į etaloninius tirpalus, koncentraciją. Nulinė pridėto bandinio koncentracija atitinka koncentraciją analizuojamame tirpale.

Ekstrapoliuokite tiesią liniją, kuri jungia taškus, kol ji kirs neigiamą koncentracijos verčių ašies dalį. Atstumas tarp susikirtimo taško ir koordinačių pradžios rodo švino koncentraciją analizuojamame tirpale.

e) Etanolio nustatymas cheminiu būdu

Šis metodas naudojamas alkoholio stiprumui nustatyti skysčiuose, kuriuose yra mažai alkoholio: misos, koncentruotos misos ir rektifikuotos koncentruotos misos.

1. Metodo esmė

Paprastas skysčio distiliavimas. Etanolio oksidavimas kalio dichromatu. Dichromato pertekliaus titravimas geležies (II) tirpalu

2. Aparatūra

2.1. Naudojamas distiliavimo aparatas, kuriuo nustatoma alkoholio koncentracija.

3. Reagentai

3.1. Kalio dichromato tirpalas

Vandenyje ištirpinama 33,600 g kalio dichromato (K2Cr2O7) ir praskiedžiama, kad susidarytų vienas litras 20 °C temperatūros tirpalo.

Vienas šio tirpalo mililitras oksiduoja 7,8924 mg alkoholio.

3.2. Geležies (II) amonio sulfato tirpalas

Vandenyje ištirpinama 135 g geležies (II) amonio sulfato (FeSO4 × (NH4)2SO4 × 6H2O), įpilama 20 ml koncentruotos sieros rūgšties (H2SO4) (ρ20 = 1,84 g/ml) ir praskiedžiama vandeniu iki 1 litro. Šio ką tik paruošto tirpalo molinė ekvivalento koncentracija yra maždaug tokia pati kaip dichromato tirpalo. Paskui jis lėtai oksiduojasi.

3.3. Kalio permanganato tirpalas

Vandenyje ištirpinama 1,088 g kalio permanganato (KMnO4) ir praskiedžiama, kad susidarytų vienas litras tirpalo.

3.4. Sieros rūgštis, praskiesta santykiu 1: 2 (V/V)

Į 500 ml vandens laipsniškai ir nuolat maišant įpilama 500 ml sieros rūgšties (H2SO4) (ρ20 = 1,84 g/ml).

3.5. Geležies o-fenantrolino reagentas

100 ml vandens ištirpinama 0,695 g geležies sulfato (FeSO4 × 7H2O) ir įdedama 1,485 g o-fenantrolino monohidrato (C12H8N2 × H2O). Kad medžiagos geriau ištirptų, tirpalas pakaitinamas. Gautą skaisčiai raudonos spalvos tirpalą galima laikyti ilgai.

4. Darbo eiga

4.1. Distiliavimas

I distiliavimo kolbą įpilama 100 g rektifikuotos koncentruotos misos ir 100 ml vandens. Distiliatas surenkamas į 100 ml matavimo kolbą ir iki žymės praskiedžiama vandeniu.

4.2. Oksidavimas

Paimama kolba su šlifo kamščiu ir praplatintu kakleliu, kad jį būtų galima skalauti be nuostolių. Į kolbą įpilama 20 ml kalio dichromato titranto tirpalo (3.1) ir 20 ml praskiestos sieros rūgšties (3.4) santykiu 1: 2 (V/V). Viskas suplakama. Įpilama 20 ml distiliato. Kolba (tai bus matavimo kolba) užkemšama, turinys suplakamas ir palaukiama bent 30 minučių. Retkarčiais suplakama.

Kalio dichromato tirpalas titruojamas geležies (II) amonio sulfato tirpalu (3.2). Paimama dar viena kolba (tai bus palyginamojo bandinio kolba) ir į ją įpilama tiek pat reagentų, bet vietoj 20 ml distiliato naudojama 20 ml distiliuoto vandens.

4.3. Titravimas

Į matavimo kolbą įlašinama keturi lašai o-fenantrolino reagento (3.5). Dichromato perteklius titruojamas geležies (II) amonio sulfato tirpalu (3.2). Kai mišinio spalva iš žaliai mėlynos pavirsta ruda, titravimas baigiamas.

Norint nustatyti kuo tikslesnį ekvivalentinį tašką, kalio permanganato tirpalu (3.3) vėl pakeičiama mišinio spalva iš rudos į žaliai mėlyną. Iš įpilto geležies (II) tirpalo atimama viena dešimtoji dalis šio naudoto tirpalo tūrio. Tariama, kad skirtumas – n ml.

Tas pats pakartojama su palyginamojo bandinio kolba. Tariama, kad skirtumas – n’ ml.

5. Rezultatų užrašymas

Etanolis išreiškiamas gramais cukraus kilogramui ir užrašomas su vienu skaičiumi po kablelio.

5.1. Skaičiavimo metodas

n’ ml geležies tirpalo redukuoja 20 ml dichromato tirpalo, kuris oksiduoja 157,85 mg gryno etanolio.

Vienas mililitras geležies (II) tirpalo redukuoja taip, kaip ir

((157,85)/(n’)) mg etanolio.

n’ – n ml geležies (II) tirpalo redukuoja taip, kaip ir:

157,85 × ((n’ – n)/(n’)) mg etanolio.

Etanolio koncentracija gramais rektifikuotos koncentruotos misos kilogramui apskaičiuojama pagal formulę:

7,892 × ((n’ – n)/(n’))

Etanolio koncentracija gramais suminio cukrų kiekio kilogramui apskaičiuojama pagal formulę:

789,2 × ((n’ – n)/(n’ × P))

P = procentinė suminio cukrų kiekio koncentracija koncentruotoje rektifikuotoje vynuogių misoje (m/m).

f) Mezo-inozitolis, scilo-inozitolis ir sacharozė

1. Metodo esmė

Sililintų darinių nustatymas dujų chromatografijos metodu

2. Reagentai

2.1. Vidinis etalonas: ksilitolis (maždaug 10 g/l vandeninio tirpalo, į kurį įdėta ant mentelės galiuko natrio azido).

2.2. Bis (trimetilsilil)trifluoracetamidas – BSTFA – (C8H18F3NOSi2).

2.3. Trimetilchlorsilanase (C3H9ClSi)

2.4. Piridinas p.a. (C5H5N)

2.5. Mezo-inozitolis (C6H12O6)

3. Aparatūra

3.1. Dujų chromatografas

3.2. Kapiliarinė kolonėlė (pvz., lydytas kvarcas, padengtas OV 1; plėvelės storis 0,015 μm; kolonėlės ilgis 25 m, o vidinis skersmuo 0,3 mm).

Darbo sąlygos: dujų nešiklis: vandenilis ar helis,

—	dujų nešiklio tekėjimo greitis: apie 2 ml/min,

—	purkštuko ir detektoriaus temperatūra: 300 °C,

—	temperatūros programavimas: 1 minutė esant 160 °C, 4 °C per minutę iki 260 °C, pastovi 260 °C temperatūra 15 minučių,

—	padalijimo santykis: apie 1: 20.

3.3. Integratorius.

3.4. 10 µl mikrošvirkštas.

3.5. 50 μl, 100 μl ir 200 μl mikropipetės.

3.6. 2 ml kolbos su tefloniniais kamščiais.

3.7. Krosnelė.

4. Darbo eiga

Į 50 ml kolbą įdedama 5 g rektifikuotos koncentruotos misos bandinio, kuris prieš tai buvo labai tiksliai pasvertas. Įpilama 1 µl etaloninio ksilito tirpalo (2.1) ir iki žymės paskiedžiama vandeniu. Viskas sumaišoma. Į kolbą (3.6) įpilama 100 µl tirpalo ir išgarinama šilto oro srovėje. Garinimą pagreitina 100 µl absoliutaus etilo alkoholio.

Likutis atsargiai ištirpinamas 100 μl piridino (2.4) ir įpilama 100 μl bis-(trimetilsilil) trifluoracetamido (2.2) ir 10 μl trimetilchlorsilano (2.3). Kolba užkemšama tefloniniu kamščiu ir pašildoma vieną valandą esant 60 °C temperatūrai.

Nupilama 0,5 μl skaidraus tirpalo ir įpurškiama su pakaitinta tuščiavidure adata pagal nurodytą skilimo santykį.

5. Rezultatų skaičiavimas

5.1. Paruošiamas tirpalas iš:

60 g/l gliukozės, 60 g/l fruktozės, 1 g/l mezo-inozitolio ir 1 g/l sacharozės.

Pasveriama 5 g šio tirpalo ir pakartojama visa darbo eiga, kuri aprašyta 4 skirsnyje. Iš chromatogramos pagal ksilitolį apskaičiuojami mezo-inozitolio ir sacharozės rezultatai.

Analizuojant scylo-inozitolį, kurio negalima nusipirkti ir kurio sulaikymo trukmė yra tarp paskutinės gliukozės anomerinių formų smailės ir mezo-inozitolio smailės (žr. diagramą), imamas tas pats rezultatas kaip ir mezo-inozitoliui.

6. Rezultatų užrašymas

6.1. Mezo-inozitolis ir scilo-inozitolis reiškiami cukrų miligramais viename kilograme.

Sacharozės kiekis išreiškiamas gramais viename misos kilograme.

(1) Atimama pataisos vertė.

(2) Pridedama pataisos vertė.

V PRIEDAS

16 STRAIPSNIO ANTROJE PASTRAIPOJE MINIMA ATITIKMENŲ LENTELĖ

Reglamentas (EB) Nr. 1493/1999	Reglamentas (EEB) Nr. 2676/90	Reglamentas (EB) Nr. 423/2008	Šis reglamentas
—	—	1 straipsnis	1 straipsnis
—	—	—	2 straipsnis
43 straipsnio 1 dalis	—	5 straipsnis	3 straipsnio 1 dalis
43 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka	—	23 straipsnis	3 straipsnio 2 dalis
43 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka	—	24 straipsnis	3 straipsnio 3 dalis
43 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka	—	34, 35 ir 36 straipsniai	3 straipsnio 4 dalis
—	—	44 straipsnis	4 straipsnis
43 straipsnio 2 dalies antra įtrauka	—	—	5 straipsnis
43 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka	—	—	6 straipsnis
—	—	38 straipsnis	7 straipsnis
42 straipsnio 6 dalis	—	39 straipsnis	8 straipsnis
—	—	6 straipsnis	9 straipsnis
—	—	46 straipsnis	10 straipsnio 1 dalis
—	—	45 straipsnis	10 straipsnio 2 dalis
—	—	32 straipsnis	11 straipsnis
—	—	29 straipsnis	12 straipsnis
—	—	30 straipsnis	13 straipsnis
—	—	21 straipsnis	14 straipsnis
—	1 straipsnio 1 dalis	47 straipsnis	15 straipsnis
—	—	48 straipsnis	16 straipsnis
IV priedas	—	7 ir 12 straipsniai	I A priedas
—	—	10 straipsnis	I A priedo 1 priedėlis
—	—	8 straipsnis	I A priedo 2 priedėlis
—	—	9 straipsnis	I A priedo 3 priedėlis
—	—	13 straipsnis	I A priedo 4 priedėlis
—	—	14, 15 ir 16 straipsniai	I A priedo 5 priedėlis
—	—	17 straipsnis	I A priedo 6 priedėlis
—	—	18 straipsnis	I A priedo 7 priedėlis
—	—	19 straipsnis	I A priedo 8 priedėlis
—	—	22 straipsnis	I A priedo 9 priedėlis
V priedo A skyrius	—	—	I B priedas
V priedo B skyrius	—	—	I C priedas
V priedo F skyrius	—	—	I D priedas
V priedo H skyrius	—	28 straipsnis	II A priedas
V priedo I skyrius	—	4 straipsnis	II B priedas
VI priedo K skyrius	—	—	II C priedas
V priedo J skyrius	—	25 ir 37 straipsniai	III A priedas
—	—	43 straipsnis	III A priedas
VI priedo L skyrius	—	40 ir 41 straipsniai	III B priedas
—	Priedo 39 dalis	—	IV A priedas
—	Priedo 42 dalis	—	IV B priedas

24.7.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 193/60

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 607/2009

2009 m. liepos 14 d.

kuriuo nustatomos tam tikros išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su tam tikrų vyno sektoriaus produktų saugomomis kilmės vietos nuorodomis ir geografinėmis nuorodomis, tradiciniais terminais, ženklinimu ir pateikimu

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2008 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 479/2008 dėl bendro vyno rinkos organizavimo, iš dalies keičiantį Reglamentus (EB) Nr. 1493/1999, (EB) Nr. 1782/2003, (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 3/2008 ir panaikinantį Reglamentus (EEB) Nr. 2392/86 bei (EB) Nr. 1493/1999 (1), ypač į jo 52, 56, 63 straipsnius ir 126 straipsnio a punktą,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 III antraštinės dalies IV skyriuje nustatytos bendrosios tam tikrų vyno sektoriaus produktų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugos taisyklės.

(2)

Siekiant užtikrinti, kad Bendrijoje registruotos kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos atitiktų Reglamente (EB) Nr. 479/2008 nustatytas sąlygas, paraiškas turėtų nagrinėti atitinkamos valstybės narės nacionalinės institucijos, atsižvelgdamos į pirminę nacionalinę prieštaravimų pateikimo procedūrą. Vėlesni patikrinimai turėtų būti atliekami siekiant užtikrinti, kad paraiškos atitiktų šiame reglamente išdėstytas sąlygas, kad metodas būtų vienodas visose valstybėse narėse ir kad kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų registracija nepadarytų žalos trečiosioms šalims. Todėl turėtų būti sukurtos išsamios tam tikrų vyno sektoriaus produktų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų paraiškų teikimo, nagrinėjimo, prieštaravimų pateikimo ar panaikinimo taisyklės.

(3)

Reikėtų apibrėžti sąlygas, kuriomis fizinis ar juridinis asmuo gali kreiptis dėl registracijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ploto apibrėžimui, atsižvelgiant į gamybos zonas ir produkto charakteristikas. Bet kuris gamintojas, įsisteigęs nustatytų ribų geografinėje vietovėje, turėtų turėti galimybę naudoti užregistruotą pavadinimą, jei laikomasi produkto specifikacijoje nurodytų sąlygų. Vietovės ribų nustatymas turėtų būti išsamus, tikslus ir vienareikšmis, kad gamintojai, kompetentingos institucijos ir kontrolės institucijos galėtų įsitikinti, ar veikla vykdoma nustatytų ribų geografinėje vietovėje.

(4)	Reikėtų sukurti specialias kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų registravimo taisykles.

(5)

Tai, kad vyno sektoriaus produktas, kuriam suteikta kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, gali būti pakuojamas arba su produkto pateikimu susiję veiksmai gali būti atliekami tik apibrėžtoje geografinėje vietovėje, yra laisvo prekių judėjimo ir laisvės teikti paslaugas apribojimas. Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, tokie apribojimai gali būti taikomi tik jei jie būtini, proporcingi ir tinkami siekiant apsaugoti kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos reputaciją. Bet kokie apribojimai turėtų būti tinkamai pagrįsti laisvo prekių judėjimo ir laisvės teikti paslaugas požiūriu.

(6)	Reikėtų priimti nuostatas dėl sąlygų, susijusių su gamyba nustatytų ribų vietovėje. Bendrijoje taikomas ribotas skaičius nukrypti leidžiančių nuostatų.

(7)	Taip pat turėtų būti apibrėžti išsamūs duomenys, kuriais nurodomas ryšys su geografinės vietovės savybėmis ir jų įtaka galutiniam produktui.

(8)	Įrašymas į Bendrijos kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų registrą turėtų taip pat suteikti informacijos prekyba užsiimantiems asmenims ir vartotojams. Siekiant užtikrinti registro prieinamumą visiems, jis turėtų būti prieinamas elektroniniu būdu.

(9)

Siekiant išsaugoti savitą vynų, kuriems suteiktos saugomos kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos, pobūdį ir priartinti valstybių narių teisės aktus, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos konkurencijai Bendrijoje, turėtų būti nustatyta tokių vynų tikrinimą reglamentuojanti Bendrijos teisinė sistema, kurią turėtų atitikti valstybių narių patvirtintos specialios nuostatos. Tokie patikrinimai turėtų leisti pagerinti konkrečių produktų atsekamumą ir nurodyti aspektus, kurie turi būti tikrinami. Siekiant užkirsti kelią rinkos iškraipymui, patikrinimus turėtų reguliariai turėtų vykdyti nepriklausomos institucijos.

(10)	Siekiant užtikrinti nuoseklų Reglamento (EB) Nr. 479/2008 įgyvendinimą, reikėtų sukurti paraiškų ir prieštaravimų, pakeitimų bei panaikinimo raštų pavyzdžius.

(11)	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 III antraštinės dalies IV skyriuje nustatytos bendrosios tam tikrų vyno sektoriaus produktų saugomų tradicinių terminų vartojimo apsaugos taisyklės.

(12)

Tam tikrų terminų (išskyrus kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas) vartojimas, reguliavimas ir apsauga, siekiant apibūdinti vyno sektoriaus produktus, – seniai nustatyta Bendrijos praktika. Tokie tradiciniai terminai vartotojams yra susiję su vyno gamybos ar brandinimo būdu arba kokybe, spalva ar vietovės tipu arba su ypatingu įvykiu, susijusiu su vyno istorija. Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir išvengti vartotojų klaidinimo, turėtų būti sukurta bendra tokių tradicinių terminų apibrėžimo, pripažinimo, apsaugos ir vartojimo sistema.

(13)

Siekiant užtikrinti, kad vartotojai nebūtų klaidinami, trečiųjų valstybių produktams vartoti tradicinius terminus leidžiama, jei jie atitinka tas pačias ar lygiavertes sąlygas, kurios keliamos ir valstybėms narėms. Be to, jei kelios trečiosios valstybės neturi tokio pat lygmens centralizuotų taisyklių kaip Bendrijos teisinė sistema, turėtų būti nustatyti tam tikri reikalavimai trečiųjų valstybių „atstovaujančiosioms profesinėms organizacijoms“, siekiant užtikrinti tas pačias garantijas, kaip ir nustatytos Bendrijos taisyklėse.

(14)	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 III antraštinės dalies VI skyriuje nustatytos bendros tam tikrų vynų sektoriaus produktų ženklinimo ir pateikimo taisyklės.

(15)

Tam tikros maisto produktų ženklinimo taisyklės nustatytos Direktyvoje 89/104/EEB (2), 1989 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvoje 89/396/EEB dėl nuorodų arba žymų maisto produkto partijai identifikuoti (3), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB (4) ir 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/45/EB, nustatančioje taisykles dėl fasuotų produktų vardinių kiekių (5). Tos taisyklės taip pat taikomos vyno sektoriaus produktams, nebent aiškiai nurodyta, kad neįtraukti į tas direktyvas.

(16)	Reglamentu (EB) Nr. 479/2008 suderinamas visų vyno sektoriaus produktų ženklinimas ir leidžiama vartoti kitus terminus negu aiškiai nurodyti Bendrijos teisės aktuose, jeigu tik tie terminai tikslūs.

(17)

Reglamente (EB) Nr. 479/2008 numatytos sąlygos, kurios turėtų būti nustatytos tam tikrų terminų, kuriais, be kita ko, daroma nuoroda į kilmės vietą, išpilstytoją, gamintoją, importuotoją ir kt., vartojimui. Siekiant sklandaus vidaus rinkos veikimo, kai kuriems tokiems terminams reikia nustatyti Bendrijos taisykles. Tokios taisyklės turėtų būti apskritai pagrįstos galiojančiomis nuostatomis. Kitiems terminams valstybės narės turėtų nustatyti taisykles jų teritorijoje gaminamam vynui (tokios taisyklės turi būti suderinamos su Bendrijos teise), siekiant sudaryti sąlygas tokias taisykles kuo labiau pritaikyti gamintojui. Tačiau kartu reikėtų užtikrinti tokių taisyklių skaidrumą.

(18)	Siekiant padėti vartotojams, tam tikra privaloma informacija turėtų būti sutelkta viename matymo lauke ant taros, faktinei alkoholio koncentracijai nurodyti turėtų būti nustatytos paklaidos ribos, taip pat turėtų būti atsižvelgta į specifinį susijusių produktų pobūdį.

(19)	Galiojančios nuorodų ir žymų naudojimo ant maisto produktų partiją identifikuojančių etikečių taisyklės pasirodė naudingos, todėl turėtų būti toliau naudojamos.

(20)	Terminams, kuriais pateikiama nuoroda į ekologišką vynuogių auginimą, taikomas tik 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (6); tie terminai taikomi visiems vyno sektoriaus produktams.

(21)

Turėtų būti ir toliau draudžiama naudoti švino turinčias kapsules indo, kuriame laikomi produktai, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 479/2008, uždarymo įtaisams uždengti, siekiant išvengti, taršos pavojaus, visų pirma dėl galimo netyčinio susilietimo su tokiomis kapsulėmis, ir aplinkos taršos pavojaus, kurį kelia švino iš tokių kapsulių turinčios atliekos.

(22)	Siekiant produktų atsekamumo ir skaidrumo reikėtų patvirtinti naujas taisykles dėl „kilmės nuorodos“.

(23)	Naudojant nuorodas, susijusias su vynų, kuriems nesuteikta kilmės vietos nuoroda ir geografinės nuorodos, vyninių vynuogių rūšimi ir derliaus metais, reikia specialių įgyvendinimo taisyklių.

(24)

Tam tikro tipo buteliai tam tikriems produktams jau seniai naudojami Bendrijoje ir trečiosiose valstybėse. Tokie seniai naudojami buteliai vartotojams gali būti susiję su tam tikromis produktų charakteristikomis ar kilmės vietomis. Todėl tokių tipų buteliai turi ir toliau būti naudojami konkretiems vynams.

(25)

Taip pat kiek įmanoma reikėtų suderinti trečiųjų valstybių vyno sektoriaus produktų, esančių Bendrijos rinkoje, ženklinimo taisykles su Bendrijos vyno sektoriaus produktams nustatytu metodu, siekiant išvengti vartotojų klaidinimo ir nesąžiningos gamintojų konkurencijos. Tačiau reikėtų atsižvelgti į gamybos sąlygų, vyndarystės tradicijų ir teisės aktų trečiosiose valstybėse skirtumus.

(26)

Atsižvelgiant į produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, ir jų rinkų skirtumus, taip pat į vartotojų lūkesčius, taisykles reikėtų diferencijuoti pagal susijusius produktus, visų pirma atsižvelgiant į tam tikrą neprivalomą informaciją apie vynus, kuriems nesuteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, tačiau kurių vyninių vynuogių veislių pavadinimai ir derliaus metai nurodomi, jei tokie vynai atitinka tam tikrą sertifikavimo akreditaciją (vadinamieji „rūšiniai vynai“). Todėl vynų, kuriems nesuteikta kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, kategorijoje siekiant atskirti „rūšinių vynų“ pakategorę nuo vynų, kuriems tokia įvardijimo galimybė nesuteikta, reikėtų parengti neprivalomos informacijos naudojimo taisykles, viena vertus, vynams, kuriems suteiktos saugomos kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos, ir, kita vertus, vynams, kuriems nesuteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, atsižvelgiant į tai, kad tai yra ir „rūšiniai vynai“.

(27)

Reikėtų patvirtinti priemones, skirtas palengvinti perėjimą nuo ankstesnių vyno sektoriaus teisės aktų (konkrečiai – nuo 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (7)) prie šio reglamento, siekiant išvengti nereikalingos naštos ūkio subjektams. Kad Bendrijoje ir trečiosiose valstybėse įsisteigę ūkio subjektai laikytųsi ženklinimo reikalavimų, turėtų būti nustatytas pereinamasis adaptacinis laikotarpis. Todėl turėtų būti priimtos nuostatos, siekiant užtikrinti, kad pagal dabar galiojančias taisykles pereinamuoju laikotarpiu ženklinamais produktais galėtų būti ir toliau prekiaujama.

(28)

Dėl administracinės naštos kai kurios valstybės narės negali patvirtinti įstatymų, taisyklių ar administracinių nuostatų, kurios būtinos, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. būtų galima laikytis Reglamento (EB) Nr. 479/2008 38 straipsnio. Siekiant užtikrinti, kad taikant tokį terminą nebūtų pakenkta ūkio subjektams ir kompetentingoms institucijoms, turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis ir sukurtos pereinamojo laikotarpio nuostatos.

(29)	Šio reglamento nuostatos neturėtų pažeisti jokių specialių taisyklių, dėl kurių susitarta pagal susitarimus su trečiosiomis valstybėmis, sudarytus taikant Sutarties 133 straipsnyje nustatytą tvarką.

(30)

Naujomis išsamiomis Reglamento (EB) Nr. 479/2008 III antraštinės dalies IV, V ir VI skyrių įgyvendinimo taisyklėmis turėtų būti pakeisti dabar galiojantys teisės aktai, kuriais įgyvendinamas Reglamentas (EB) Nr. 1493/1999. Todėl turėtų būti panaikintas 2000 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1607/2000, nustatantis išsamias Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo įgyvendinimo taisykles (8), ir 2002 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 753/2002, nustatantis tam tikras Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 nuostatų dėl kai kurių vyno sektoriaus produktų aprašymo, pavadinimo, pateikimo ir apsaugos taikymo taisykles (9).

(31)

Reglamento (EB) Nr. 479/2008 128 straipsniu panaikinami dabar vyno sektoriuje galiojantys Tarybos teisės aktai, įskaitant tai, kas susiję su aspektais, kuriems taikomas šis reglamentas. Siekiant išvengti bet kokių prekybos sunkumų, ūkio subjektams sudaryti sklandaus perėjimo sąlygas, o valstybėms narėms nustatyti tinkamą laikotarpį, per kurį jos patvirtintų nemažai įgyvendinamųjų priemonių, reikia nustatyti pereinamuosius laikotarpius.

(32)	Išsamios šiame reglamente nustatytos taisyklės turėtų būti taikomos nuo tos pačios dienos, nuo kurios taikomi Reglamento (EB) Nr. 479/2008 III antraštinės dalies IV, V ir VI skyriai.

(33)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatytos išsamios Reglamento (EB) Nr. 479/2008 III antraštinės dalies įgyvendinimo taisyklės, visų pirma taikomos:

a)	tos antraštinės dalies IV skyriaus nuostatoms, susijusioms su produktų, kurie minimi Reglamento (EB) Nr. 479/2008 33 straipsnio 1 dalyje, saugomomis kilmės vietos nuorodomis ir geografinėmis nuorodomis;

b)	tos antraštinės dalies V skyriaus nuostatoms, susijusioms su produktų, kurie minimi Reglamento (EB) Nr. 479/2008 33 straipsnio 1 dalyje, tradiciniais terminais;

c)	tos antraštinės dalies VI skyriaus nuostatoms, susijusioms su tam tikrų vyno sektoriaus produktų ženklinimu ir pateikimu.

II SKYRIUS

SAUGOMOS KILMĖS VIETOS NUORODOS IR GEOGRAFINĖS NUORODOS

1 SKIRSNIS

Apsaugos paraiška

2 straipsnis

Pareiškėjas

1. Gamintojas gali būti pareiškėjas pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 37 straipsnio 1 dalį, jei įrodoma, kad

a)	toks asmuo yra vienintelis gamintojas nustatytų ribų geografinėje vietovėje,

jei tokia nustatytų ribų geografinė vietovė apsupta kilmės vietos nuorodų ar geografinių nuorodų vietovių, – tokia vietovė turi savybių, kurios iš esmės skiriasi nuo aplinkinių nustatytų ribų vietovių arba produkto charakteristikos skiriasi nuo tų produktų, kurie gaunami aplinkinėse nustatytų ribų vietovėse, charakteristikų.

2. Valstybė narė ar trečioji valstybė arba tam tikros jų valdžios institucijos negali būti pareiškėjomis pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 37 straipsnį.

3 straipsnis

Paraiška dėl apsaugos

Paraišką dėl apsaugos sudaro Reglamento (EB) Nr. 479/2008 35 arba 36 straipsnyje reikalaujami dokumentai, taip pat elektroninė produkto specifikacijos kopija ir bendrasis dokumentas.

Paraiška dėl apsaugos, taip pat bendrasis dokumentas sudaromi pagal šio reglamento I ir II prieduose pateiktus pavyzdžius.

4 straipsnis

Pavadinimas

1. Saugotinas pavadinimas registruojamas tik ta kalba (-omis), kuri (-ios) vartojama (-mos) nustatytų ribų geografinėje vietovėje konkrečiam produktui apibūdinti.

2. Registruojant pavadinimą išsaugoma originali pavadinimo rašyba.

5 straipsnis

Geografinės vietovės ribų nustatymas

Vietovės ribos nustatomos išsamiai, tiksliai ir vienareikšmiškai.

6 straipsnis

Gamyba nustatytų ribų geografinėje vietovėje

1. Taikant Reglamento (EB) Nr. 479/2008 34 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktį bei b punkto iii papunktį ir taip pat šį straipsnį, „gamyba“ apima visus veiksmus nuo vynuogių derliaus nuėmimo iki vyno gamybos proceso užbaigimo, išskyrus bet kuriuos procesus po pagaminimo.

2. Jei produktams suteikta saugoma geografinė nuoroda, iki 15 % vynuogių, kurios gali būti užaugintos ne nustatytų ribų geografinėje vietovėje, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 479/2008 34 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje, yra iš valstybės narės ar trečiosios valstybės, kurioje yra nustatytų ribų vietovė.

3. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 479/2008 34 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunkčio, taikomas Komisijos reglamento (EB) Nr. 606/2009 (10) dėl vyndarystės praktikos ir apribojimų III priedo B dalies 3 punktas.

4. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 479/2008 34 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunkčio ir b punkto iii papunkčio ir jei taip nurodyta produkto specifikacijoje, iš produkto, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda, gali būti daromas vynas:

a)	vietovėje, kuri yra labai arti susijusios nustatytų ribų vietovės arba

b)	vietovėje, kuri yra tame pačiame administraciniame vienete ar kaimyniniame administraciniame vienete, laikantis nacionalinių taisyklių, arba

jeigu kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda yra tarpvalstybinė arba jeigu dvi ar daugiau valstybių narių arba viena ar daugiau valstybių narių ir viena ar daugiau trečiųjų valstybių yra pasirašiusios susitarimą dėl kontrolės priemonių, iš produkto, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, gali būti daromas vynas vietovėje, esančioje labai arti susijusios nustatytų ribų vietovės.

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 479/2008 34 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunkčio ir jei taip nurodyta produkto specifikacijoje, iki 2012 m. gruodžio 31 d. vynai, kuriems suteikta saugoma geografinė nuoroda, gali toliau būti gaminami ne tik labai arti nustatytų ribų vietovės esančioje vietovėje.

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 479/2008 34 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunkčio ir jei taip nurodyta produkto specifikacijoje, iš produkto gali būti gaminamas putojantis vynas arba pusiau putojantis vynas su saugoma kilmės vietos nuoroda ne tik labai arti nustatytų ribų vietovės esančioje vietovėje, jei tokia praktika buvo taikoma iki 1986 m. kovo 1 d.

7 straipsnis

Ryšys su geografine vietove

1. Išsamiais duomenimis, kuriais nusakomas Reglamento (EB) Nr. 479/2008 35 straipsnio 2 dalies g punkto i papunktyje nurodytas ryšys su geografine vietove, paaiškinama, kiek įtakos nustatytų ribų geografinės vietovės savybės turi galutiniam produktui.

Jei pateikiamos skirtingų vynuogių produktų kategorijų paraiškos, išsamūs duomenys, kuriais nurodomas ryšys su geografine vietove, pateikiami apie kiekvieną susijusį vynuogių produktą.

2. Jeigu suteikta kilmės vietos nuoroda, produkto specifikacijoje nurodoma:

a)	informacija apie geografinę vietovę ir visų pirma apie gamtos ir žmogaus veiklos veiksnius, svarbius ryšiui su geografine vietove;

b)	informacija apie produkto kokybę ar charakteristikas, kurias iš esmės arba išimtinai lėmė tam tikra geografinė aplinka;

c)	priežastinės a punkte ir b punkte pateiktų išsamių duomenų sąveikos aprašymas.

3. Jeigu suteikta geografinė nuoroda, produkto specifikacijoje nurodoma:

a)	išsamūs duomenys apie geografinę vietovę, svarbūs ryšiui su geografine vietove;

b)	išsamūs duomenys apie kokybę, reputaciją ar kitas produkto charakteristikas, būdingas jo geografinei kilmės vietai;

c)	priežastinės a punkte ir b punkte pateiktų išsamių duomenų sąveikos aprašymas.

4. Produkto geografinės nuorodos specifikacijoje nurodoma, ar ji pagrįsta būdinga kokybe arba reputacija, ar kitomis charakteristikomis, susijusiomis su jo geografine kilmės vieta.

8 straipsnis

Pakavimas nustatytų ribų geografinėje vietovėje

Jei produkto specifikacijoje nurodyta, kad produktas turi būti pakuojamas nustatytų ribų geografinėje vietovėje arba vietovėje, esančioje labai arti tokios nustatytų ribų vietovės, pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 35 straipsnio 2 dalies h punkte nurodytą reikalavimą tokio produkto atžvilgiu pateikiamas tokio reikalavimo pagrindimas.

2 SKIRSNIS

Komisijos nagrinėjimo tvarka

9 straipsnis

Paraiškos gavimas

1. Paraiška Komisijai teikiama spausdintine ar elektronine forma. Paraiškos pateikimo Komisijai data yra ta diena, kurią paraišką įregistruoja Komisijos laiškų registravimo tarnyba. Apie šią datą tinkamomis priemonėmis informuojama visuomenė.

2. Komisija ant paraiškos dokumentų nurodo gavimo datą ir paraiškai skirtą bylos numerį.

Valstybių narių arba trečiosios valstybės valdžios institucijos arba tokioje trečiojoje valstybėje įsisteigęs pareiškėjas turi gauti gavimo patvirtinimą, kuriame nurodoma bent jau:

a)	bylos numeris;

b)	registruotinas pavadinimas;

c)	gautų puslapių skaičius;

d)	paraiškos gavimo data.

10 straipsnis

Tarpvalstybinės paraiškos teikimas

1. Jeigu pateikiamas tarpvalstybinis prašymas, bendrą tarpvalstybinę geografinę vietovę nurodančio pavadinimo paraišką gali pateikti daugiau negu viena tai vietovei atstovaujanti gamintojų grupė.

2. Kai tai susiję tik su valstybėmis narėmis, Reglamento (EB) Nr. 479/2008 38 straipsnyje nurodyta preliminari nacionalinė procedūra taikoma visose susijusiose valstybėse narėse.

Taikant Reglamento (EB) Nr. 479/2008 38 straipsnio 5 dalį, tarpvalstybinę paraišką viena valstybė narė kitų vardu siunčia Komisijai ir prideda kiekvienos kitos susijusios valstybės narės leidimą, kuriuo paraišką siunčiančiai valstybei narei leidžiama veikti tokios kitos valstybės narės vardu.

3. Kai tarpvalstybinė paraiška susijusi tik su trečiosiomis valstybėmis, ją Komisijai kitų vardu siunčia bet kuri iš paraišką teikiančių grupių arba viena iš trečiųjų valstybių kitų valstybių vardu; į paraišką įtraukiama:

a)	informacija, kuria patvirtinama, kad įvykdytos Reglamento (EB) Nr. 479/2008 34 ir 35 straipsniuose nustatytos sąlygos;

b)	apsaugos susijusiose trečiosiose valstybėse įrodymas;

c)	2 dalyje nurodytas kiekvienos susijusios trečiosios valstybės leidimas.

4. Kai tarpvalstybinė paraiška susijusi su bent viena valstybe nare ir bent viena trečiąja valstybe, Reglamento (EB) Nr. 479/2008 38 straipsnyje nurodyta preliminari nacionalinė procedūra taikoma visose susijusiose valstybėse narėse. Paraišką Komisijai siunčia viena iš valstybių narių ar trečiųjų valstybių arba viena iš paraišką teikiančių trečiųjų valstybių grupių; į paraišką įtraukiama:

a)	informacija, kuria patvirtinama, kad įvykdytos Reglamento (EB) Nr. 479/2008 34 ir 35 straipsniuose nustatytos sąlygos;

b)	apsaugos susijusiose trečiosiose valstybėse įrodymas;

c)	2 dalyje nurodytas kiekvienos susijusios kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės leidimas.

5. Valstybė narė, trečiosios valstybės ar trečiosiose valstybėse įsisteigusios gamintojų grupės, siunčiančios Komisijai tarpvalstybinę paraišką, kaip nurodyta šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, tampa bet kurio Komisijos siunčiamo pranešimo ar sprendimo gavėju.

11 straipsnis

Priimtinumas

1. Siekdama nustatyti, ar apsaugos paraiška priimtina, Komisija patikrina, ar užpildyta I priede nustatyta registracijos paraiška ir ar prie paraiškos pridėti pagalbiniai dokumentai.

2. Apie bet kurią priimtiną registracijos paraišką pranešama valstybės narės arba trečiosios valstybės valdžios institucijoms arba pareiškėjui, įsisteigusiam susijusioje trečiojoje valstybėje.

Jei paraiška neužpildyta arba užpildyta tik iš dalies, jei 1 dalyje nurodyti pagalbiniai dokumentai nepateikti kartu su registracijos paraiška arba jei kai kurių pagalbinių dokumentų trūksta, Komisija informuoja pareiškėją apie tai ir paragina trūkstamus duomenis pateikti per du mėnesius. Jei trūkumai iki nustatyto termino neištaisomi, Komisija atmeta paraišką kaip nepriimtiną. Apie sprendimą dėl nepriimtinumo pranešama valstybės narės arba trečiosios valstybės valdžios institucijoms arba pareiškėjui, įsisteigusiam susijusioje trečiojoje šalyje.

12 straipsnis

Galiojimo sąlygų tikrinimas

1. Jei priimtina kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos apsaugos paraiška neatitinka Reglamento (EB) Nr. 479/2008 34 ir 35 straipsnyje nustatytų reikalavimų, Komisija informuoja valstybės narės arba trečiosios valstybės valdžios institucijas arba trečiojoje valstybėje įsisteigusį pareiškėją apie atmetimo priežastis ir nustato paraiškos atsiėmimo ar pakeitimo arba pastabų pateikimo terminą.

2. Jei valstybės narės arba trečiosios valstybės valdžios institucijos arba susijusioje trečiojoje valstybėje įsisteigęs pareiškėjas nepašalina registracijos kliūčių iki nustatyto termino, Komisija atmeta paraišką pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 39 straipsnio 3 dalį.

3. Bet kokį sprendimą nesuteikti kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos Komisija priima remdamasi turimais dokumentais ir informacija. Apie tokį sprendimą dėl atmetimo pranešama valstybės narės arba trečiosios valstybės valdžios institucijoms arba pareiškėjui, įsisteigusiam susijusioje trečiojoje šalyje.

3 SKIRSNIS

Prieštaravimų pateikimo procedūra

13 straipsnis

Tarpvalstybinėms paraiškoms taikoma nacionalinė prieštaravimų pateikimo procedūra

Taikant Reglamento (EB) Nr. 479/2008 38 straipsnio 3 dalį, jei tarpvalstybinę paraišką teikia tik valstybės narės arba bent viena valstybė narė ir bent viena trečioji valstybė, prieštaravimų pateikimo procedūra taikoma visose susijusiose valstybės narėse.

14 straipsnis

Prieštaravimų pateikimas pagal Bendrijos procedūrą

1. Reglamento (EB) Nr. 479/2008 40 straipsnyje minimi prieštaravimai rengiami pagal šio reglamento III priede nustatytą formą. Prieštaravimas Komisijai teikiamas spausdintine ar elektronine forma. Prieštaravimo pateikimo Komisijai data yra ta diena, kurią prieštaravimą įregistruoja Komisijos laiškų registravimo tarnyba. Apie šią datą tinkamomis priemonėmis informuojama visuomenė.

2. Komisija ant prieštaravimo dokumentų nurodo gavimo datą ir prieštaravimui skirtą bylos numerį.

Prieštaravimo pareiškėjas turi gauti gavimo patvirtinimą, kuriame nurodoma bent jau tokia informacija:

a)	bylos numeris,

b)	gautų puslapių skaičius,

c)	prašymo gavimo data.

15 straipsnis

Priimtinumas pagal Bendrijos procedūrą

1. Siekdama nustatyti, ar prieštaravimas priimtinas pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 40 straipsnį, Komisija patikrina, ar prieštaravime paminėta reikalaujama (-os) pirmumo teisė (-ės), prieštaravimo pagrindas ir ar Komisija jį gavo per nustatytą laikotarpį.

2. Jei prieštaravimas pagrįstas tuo, kad jau egzistuoja gerą reputaciją turintis ir pripažintas prekės ženklas pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 43 straipsnio 2 dalį, su prieštaravimu pateikiami tokio prekės ženklo paraiškos pateikimo, registravimo ar naudojimo įrodymai, kaip antai registracijos sertifikatas arba prekės ženklo naudojimo įrodymai, taip pat reputacijos ir pripažinimo įrodymai.

3. Bet kokiame tinkamai pagrįstame prieštaravime išsamiai nurodomi faktai, įrodymai ir pastabos, kuriais pagrindžiamas prieštaravimas, ir pridedami pagalbiniai dokumentai.

Pagrindžiant ankstesnio prekės ženklo naudojimą pateiktina informacija ir įrodymai – tai išsami informacija apie ankstesnio prekės ženklo naudojimo ir jo reputacijos bei pripažinimo vietovę, trukmę, mastą ir pobūdį.

4. Jei išsami informacija apie reikalaujamą (-as) pirmumo teisę (-es), pagrindas, faktai, įrodymai ar pastabos arba 1–3 dalyse nurodyti pagalbiniai dokumentai nepateikiami tuo pat metu, kai pateikiamas prieštaravimas, arba jei kai kurių pagalbinių dokumentų trūksta, Komisija apie tai informuoja prieštaraujančią šalį ir paragina ją per du mėnesius pateikti trūkstamus duomenis. Jei trūkumai iki nustatyto termino neištaisomi, Komisija atmeta prieštaravimą kaip nepriimtiną. Apie sprendimą dėl to, kad prieštaravimas nepriimtinas, pranešama prieštaravimo pareiškėjui ir valstybės narės arba trečiosios valstybės valdžios institucijoms arba pareiškėjui, įsisteigusiam susijusioje trečiojoje valstybėje.

5. Apie bet kurį priimtiną prieštaravimą pranešama valstybės narės arba trečiosios valstybės valdžios institucijoms arba pareiškėjui, įsisteigusiam susijusioje trečiojoje valstybėje.

16 straipsnis

Prieštaravimo tikrinimas pagal Bendrijos procedūrą

1. Jei Komisija neatmetė prieštaravimo pagal 15 straipsnio 4 dalį, apie prieštaravimą ji praneša valstybės narės arba trečiosios valstybės valdžios institucijoms arba susijusioje trečiojoje valstybėje įsisteigusiam pareiškėjui ir paragina jį pateikti pastabas per du mėnesius nuo tokio pranešimo pateikimo dienos. Apie visas per du mėnesius gautas pastabas pranešama prieštaravimo pareiškėjui.

Jei prireikia, tikrindama prieštaravimą Komisija paprašo šalių per du mėnesius nuo tokio prašymo pateikimo dienos pateikti pastabas apie informaciją, gautą iš kitų šalių.

2. Jei valstybės narės, trečiosios valstybės valdžios institucijos, susijusioje trečiojoje valstybėje įsisteigęs pareiškėjas arba prieštaravimo pareiškėjas pastabų nepateikia ar nesilaiko nustatyto laikotarpio, Komisija priima priešingai šaliai naudingą sprendimą.

3. Bet kokį sprendimą nesuteikti kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos arba ją užregistruoti Komisija priima remdamasi turimais įrodymais. Apie sprendimą dėl atmetimo pranešama prieštaravimo pareiškėjui ir valstybės narės ar trečiosios valstybės valdžios institucijoms arba pareiškėjui, įsisteigusiam susijusioje trečiojoje šalyje.

4. Jeigu pateikiama keletas prieštaravimų, po pirminio vieno ar kelių tokių prieštaravimų nagrinėjimo gali būti neįmanoma priimti registracijos paraiškos; tokiais atvejais Komisija gali sustabdyti kitas prieštaravimo procedūras. Komisija informuoja kitus prieštaravimų pareiškėjus apie bet kokį jiems įtakos turintį sprendimą, priimtą vykdant procedūrą.

Jei paraiška atmetama, prieštaravimo procedūros, kurios buvo sustabdytos, laikomos užbaigtos, ir apie tai tinkamai informuojami susiję prieštaravimų pareiškėjai.

4 SKIRSNIS

Apsauga

17 straipsnis

Sprendimas dėl apsaugos

1. Jei kilmės vietos nuorodų ar geografinių nuorodų apsaugos paraiškos neatmetamos pagal 11, 12, 16 ir 28 straipsnius, Komisija priima sprendimą dėl kilmės vietos nuorodų ar geografinių nuorodų apsaugos.

2. Pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 41 straipsnį priimti sprendimai dėl apsaugos skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

18 straipsnis

Registras

1. Komisija tvarko „Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą“, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 479/2008 46 straipsnyje (toliau – registras).

2. Patvirtinta kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda įtraukiama į registrą.

Jei pavadinimai užregistruoti pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 51 straipsnio 1 dalį, Komisija į registrą įrašo pagal šio straipsnio 3 dalį pateiktus duomenis, išskyrus f punkto duomenis.

3. Komisija į registrą įrašo šiuos duomenis:

a)	registruotą produkto (-ų) pavadinimą;

b)	tai, kad pavadinimas yra saugomas kaip geografinė nuoroda arba kilmės vietos nuoroda;

c)	kilmės valstybės (-ių) pavadinimą (-us);

d)	registracijos datą;

e)	nuorodą į teisinį vardo užregistravimo dokumentą;

f)	nuorodą į bendrąjį dokumentą.

19 straipsnis

Apsauga

1. Kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsauga pradeda galioti nuo nuorodos įrašymo į registrą dienos.

2. Jei saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda naudojama neteisėtai, kompetentingos valstybių narių institucijos savo iniciatyva, pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 45 straipsnio 4 dalį arba šalies prašymu imasi veiksmų, kurių reikia, kad būtų sustabdytas toks neteisėtas naudojimas ir užkirstas kelias bet kokiam tokių produktų pardavinėjimui ar eksportui.

3. Kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos apsauga taikoma visam pavadinimui, įskaitant jo sudedamąsias dalis, jei jos pačios yra savitos. Nesavitos ar bendrinės saugomos kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos dalys nesaugomos.

5 SKIRSNIS

Pakeitimai ir panaikinimas

20 straipsnis

Produkto specifikacijos ar bendrojo dokumento pakeitimas

1. Produkto su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda specifikacijos, kurią pareiškėjas pateikė pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 37 straipsnį, pakeitimų patvirtinimo paraiška rengiama vadovaujantis šio reglamento IV priedu.

2. Siekdama nustatyti, ar produkto specifikacijos pakeitimų patvirtinimo paraiška pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 49 straipsnio 1 dalį priimtina, Komisija patikrina, ar atsiųsta informacija, kurios reikalaujama pagal minėto reglamento 35 straipsnio 2 dalį, ir ar užpildyta paraiška, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje.

3. Taikant Reglamento (EB) Nr. 479/2008 49 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį, šio reglamento 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

4. Laikoma, kad pakeitimas nedidelis, jei:

a)	jis nesusijęs su esminėmis produkto charakteristikomis;

b)	dėl jo nepakinta ryšys su geografine vietove;

c)	dėl jo nereikia pakeisti produkto pavadinimo arba pavadinimo dalies;

d)	jis neturi poveikio nustatytų ribų geografinei vietovei;

e)	dėl jo nereikia jokių kitų prekiavimo produktu apribojimų.

5. Jei prašymą dėl produkto specifikacijos pakeitimų patvirtinimo pateikia pareiškėjas, kuris nėra pradinis pareiškėjas, Komisija nusiunčia paraišką pradiniam pareiškėjui.

6. Jei Komisija nusprendžia pritarti produkto specifikacijos pakeitimui, dėl kurio reikia keisti į registrą įrašytą informaciją, ji išbraukia pirminius duomenis iš registro ir įrašo naujus duomenis, kurie įsigalioja nuo tos dienos, kurią įsigalioja su tuo susijęs sprendimas.

21 straipsnis

Prašymo panaikinti pateikimas

1. Reglamento (EB) Nr. 479/2008 50 straipsnyje minimas prašymas panaikinti rengiamas pagal šio reglamento V priede nustatytą formą. Prašymas panaikinti Komisijai teikiamas spausdintine ar elektronine forma. Prašymo panaikinti pateikimo Komisijai data yra ta diena, kurią prašymą įregistruoja Komisijos laiškų registravimo tarnyba. Apie šią datą tinkamomis priemonėmis informuojama visuomenė.

2. Komisija ant dokumentų, kurie sudaro prašymą panaikinti, nurodo gavimo datą ir prašymui panaikinti skirtą bylos numerį.

Prašymo panaikinti autorius turi gauti gavimo patvirtinimą, kuriame nurodoma bent jau:

a)	bylos numeris;

b)	gautų puslapių skaičius;

c)	prašymo gavimo data.

3. 1 ir 2 dalys netaikomos, jei panaikinimą inicijavo Komisija.

22 straipsnis

Priimtinumas

1. Siekdama nustatyti, ar prašymas panaikinti priimtinas pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 50 straipsnį, Komisija patikrina, ar prašyme:

a)	paminėtas prašymo panaikinti autoriaus teisėtas interesas, priežastys ir pagrindimas;

b)	paaiškintas panaikinimo pagrindas;

c)	yra nuoroda į valstybės narės arba trečiosios valstybės, kuri yra prašymo autoriaus gyvenamoji ar registruoto biuro vieta, pareiškimą, kuris pateikiamas su prašymu panaikinti.

2. Kiekviename prašyme panaikinti išsamiai nurodomi faktai, įrodymai ir pastabos, pagrindžiantys panaikinimą, taip pat pridedami pagalbiniai dokumentai.

3. Jei išsami informacija apie pagrindą, faktai, įrodymai ir pastabos, taip pat 1 ir 2 dalyse nurodyti pagalbiniai dokumentai nepateikiami kartu su prašymu panaikinti, Komisija informuoja apie tai prašymo panaikinti autorių ir paragina jį per du mėnesius pateikti trūkstamus duomenis. Jei trūkumai iki nustatyto termino neištaisomi, Komisija atmeta prašymą kaip nepriimtiną. Apie sprendimą dėl nepriimtinumo pranešama prašymo panaikinti autoriui ir valstybės narės arba trečiosios valstybės valdžios institucijoms arba prašymo panaikinti autoriui, įsisteigusiam susijusioje trečiojoje valstybėje.

4. Apie priimtiną prašymą panaikinti ir apie Komisijos iniciatyva vykdomą panaikinimo procedūrą pranešama valstybės narės arba trečiosios valstybės valdžios institucijoms arba trečiojoje valstybėje įsisteigusiems pareiškėjams, kurių kilmės vietos nuorodai ar geografinei nuorodai toks panaikinimas turi įtakos.

23 straipsnis

Panaikinimo procedūros tikrinimas

1. Jei Komisija prašymo panaikinti neatmeta pagal 22 straipsnio 3 dalį, apie panaikinimo procedūrą ji praneša valstybės narės arba trečiosios valstybės valdžios institucijoms arba susijusioje trečiojoje valstybėje įsisteigusiems susijusiems gamintojams ir paragina juos per du mėnesius nuo tokio pranešimo išleidimo dienos pateikti pastabas. Apie visas per du mėnesius gautas pastabas pranešama, kai taikytina, prašymo panaikinti autoriui.

Jei prireikia, Komisija, tikrindama panaikinimo procedūrą, paprašo šalių per du mėnesius nuo tokio prašymo pateikimo dienos pateikti pastabas apie informaciją, gautą iš kitų šalių.

2. Jei valstybės narės, trečiosios valstybės valdžios institucijos, susijusioje trečiojoje šalyje įsisteigęs pareiškėjas ar prašymo panaikinti autorius pastabų nepateikia ar nesilaiko nustatyto laikotarpio, Komisija priima sprendimą dėl panaikinimo.

3. Bet kokį sprendimą panaikinti kilmės nuorodą ar geografinę nuorodą Komisija priima remdamasi turimais įrodymais. Komisija apsvarsto, ar tikrai atitiktis vyno sektoriaus produkto, kuriam taikoma saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, specifikacijai neįmanoma arba negali būti užtikrinta, visų pirma jei nevykdomos arba artimoje ateityje negalės būti vykdomos Reglamento (EB) Nr. 479/2008 35 straipsnyje nustatytos sąlygos.

Apie tokį sprendimą dėl panaikinimo pranešama prašymo panaikinti autoriui ir valstybės narės arba trečiosios valstybės valdžios institucijoms arba pareiškėjui, įsisteigusiam susijusioje trečiojoje šalyje.

4. Jeigu pateikiama keletas prašymų panaikinti, po pirminio vieno ar kelių tokių prašymų panaikinti nagrinėjimo gali paaiškėti, kad sutikti toliau saugoti kilmės vietos nuorodą ar geografinę nuorodą nebegalima, todėl Komisija gali sustabdyti kitas panaikinimo procedūras. Tokiu atveju Komisija informuoja kitus prašymų panaikinti autorius apie bet kokį jiems įtakos turintį sprendimą, priimtą vykdant procedūrą.

Jeigu saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda panaikinama, panaikinimo procedūros, kurios buvo sustabdytos, laikomos užbaigtos, ir apie tai tinkamai informuojami susiję prašymo panaikinti autoriai.

5. Panaikinimui įsigaliojus, Komisija pavadinimą išbraukia iš registro.

6 SKIRSNIS

Patikrinimai

24 straipsnis

Pranešimas apie ūkio subjektus

Apie kiekvieną ūkio subjektą, kuris pageidauja visiškai ar iš dalies dalyvauti gaminant ar pakuojant produktą su saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografine nuoroda, pranešama kompetentingai kontrolės institucijai, nurodytai Reglamento (EB) Nr. 479/2008 47 straipsnyje.

25 straipsnis

Kasmetinis patikrinimas

1. Per Reglamento (EB) Nr. 479/2008 48 straipsnio 1 dalyje nurodytus kompetentingos kontrolės institucijos kasmetinius patikrinimus atliekama:

a)	produktų, kuriems taikoma kilmės vietos nuoroda, juslinių ir analitinių savybių tyrimas;

b)	tik produktų, kuriems taikoma geografinė nuoroda, analitinių savybių tyrimas arba ir juslinių, ir analitinių savybių tyrimas;

c)	produkto specifikacijoje nurodytų sąlygų patikrinimas.

Per kasmetinį patikrinimą valstybėje narėje, kurioje vykdyta gamyba pagal produkto specifikaciją, tikrinama:

a)	atliekant atsitiktinės atrankos patikrinimus remiantis rizikos analize arba

b)	imant mėginius arba

c)	sistemingai.

Jeigu atliekami atsitiktinės atrankos patikrinimai, valstybės narės atrenka mažiausią būtiną tikrintinų ūkio subjektų skaičių.

Jeigu imami mėginiai, valstybės narės turi užtikrinti, kad jų skaičius, kontrolės pobūdis ir dažnumas tinkamai atspindėtų padėtį visoje nustatytų ribų geografinėje vietovėje ir atitiktų vyno sektoriaus produktų, kuriais prekiaujama ar kurie laikomi ketinant jais prekiauti, kiekį.

Atsitiktinės atrankos patikrinimai gali būti sujungiami su mėginių ėmimu.

2. 1 dalies pirmosios pastraipos a ir b punktuose minimas tyrimas atliekamas imant anoniminius mėginius; juo turi būti nustatyta, ar tiriamas produktas atitinka produkto kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos specifikacijoje aprašytas charakteristikas bei savybes, ir jis turi būti atliekamas bet kuriame gamybos proceso etape, įskaitant net pakavimo ar vėlesnį etapą. Kiekvienas mėginys turi būti tipinis susijusių vynų, kuriuos turi ūkio subjektas, pavyzdys.

3. Siekiant patikrinti atitiktį 1 dalies pirmosios pastraipos c punkte minimai produkto specifikacijai, kontrolės institucija patikrina:

a)	ūkio subjektų patalpas, t. y. patikrinama, ar ūkio subjektai tikrai gali laikytis produkto specifikacijoje nustatytų sąlygų;

b)	produktus bet kuriame gamybos etape, įskaitant pakavimo etapą, vadovaudamasi patikrinimo planu, kurį iš anksto sudaro kontrolės institucija, apie kurį žino ūkio subjektai ir kuris taikomas visiems produkto gamybos etapams.

4. Kasmetiniu patikrinimu užtikrinama, kad produktui negali būti taikoma su juo susijusi saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, jei:

a)	1 dalies pirmosios pastraipos a ir b punktuose ir 2 dalyje nurodyto tyrimo rezultatais neįrodoma, kad tiriamas produktas atitinka dydžių ribas ir turi visas būdingas susijusios kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos savybes;

b)	nesilaikoma kitų produkto specifikacijoje nurodytų sąlygų 3 dalyje nustatyta tvarka.

5. Bet kuris šiame straipsnyje nustatytų sąlygų neatitinkantis produktas gali būti teikiamas rinkai, bet be susijusios kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos, jei įvykdomi kiti teisiniai reikalavimai.

6. Saugomos tarpvalstybinės kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos atveju patikrinimą gali atlikti bet kurios valstybės narės, kuriai turi įtakos tokia kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, kontrolės institucija.

7. Jei kasmetinis patikrinimas produkto pakavimo etape atliekamas ne valstybėje narėje, kurioje produktas pagamintas, o kitos valstybės narės teritorijoje, taikomas Komisijos reglamento (EB) Nr. 555/2008 (11) 84 straipsnis.

8. 1–7 dalys taikomos vynams, kuriems suteikta kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, kurių susijusi kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda atitinka Reglamento (EB) Nr. 479/2008 38 straipsnio 5 dalyje minimus reikalavimus.

26 straipsnis

Analitinių ir juslinių savybių tyrimas

Per 25 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos a ir b punktuose nurodytą analitinių ir juslinių savybių tyrimą atliekama:

konkretaus vyno analizė vertinant tokias būdingas charakteristikas:

nustatytas remiantis fizine ir chemine analize:

—	bendrą ir faktinę alkoholio koncentraciją;

—	bendrą cukraus kiekį, išreikštą fruktoze ir gliukoze (įskaitant sacharozę, jei tai pusiau putojantys arba putojantys vynai);

—	bendrą rūgščių kiekį;

—	lakiųjų rūgščių kiekį;

—	bendrą sieros dioksido kiekį.

ii)

nustatytas remiantis papildoma analize:

—	anglies dioksido kiekį (pusiau putojantys ir putojantys vynai – perteklinis slėgis barais esant 20 °C);

—	bet kurias kitas būdingas savybes, kurios nustatytos valstybių narių teisės aktuose ar susijusių saugomų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų produkto specifikacijose.

b)	juslinių savybių tyrimas, apimantis vaizdą, skonį ir kvapą.

27 straipsnis

Produktų, kurių kilmės vieta yra trečiosios valstybės, patikrinimas

Jei trečiosios valstybės vynams taikoma saugomos kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos apsauga, tokia trečioji valstybė Komisijos prašymu Komisijai siunčia informaciją apie kompetentingas institucijas, minimas Reglamento (EB) Nr. 479/2008 48 straipsnio 2 dalyje, ir apie aspektus, kuriems taikomas patikrinimas, taip pat įrodymus, kad konkretus vynas atitinka susijusias kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos sąlygas.

7 SKIRSNIS

Pakeitimas geografine nuoroda

28 straipsnis

Prašymas

1. Valstybės narės arba trečiosios valstybės institucija arba trečiojoje valstybėje įsisteigęs pareiškėjas gali paprašyti pakeisti saugomą kilmės vietos nuorodą saugoma geografine nuoroda, jei neįmanoma laikytis saugomos kilmės vietos nuorodos produkto specifikacijos ar užtikrinti, kad jos bus laikomasi.

Komisijai pateikiamas pakeitimo prašymas parengiamas pagal šio reglamento VI priede nustatytą pavyzdį. Pakeitimo prašymas Komisijai teikiamas spausdintine ar elektronine forma. Pakeitimo prašymo pateikimo Komisijai data yra ta diena, kurią prašymą įregistruoja Komisijos laiškų registravimo tarnyba.

2. Jei pakeitimo prašymas geografine nuoroda neatitinka Reglamento (EB) Nr. 479/2008 34 ir 35 straipsnyje nustatytų reikalavimų, Komisija informuoja valstybės narės, trečiosios valstybės valdžios institucijas arba trečiojoje valstybėje įsisteigusį pareiškėją apie atmetimo pagrindą ir paragina per du mėnesius atsiimti ar pakeisti prašymą arba pateikti pastabas.

3. Jei valstybės narės, trečiosios valstybės valdžios institucijos arba susijęs trečiojoje valstybėje įsisteigęs pareiškėjas per nustatytą laikotarpį nepanaikina pakeitimo geografine nuoroda kliūčių, Komisija prašymą atmeta.

4. Bet kokį sprendimą atmesti pakeitimo prašymą Komisija priima remdamasi turimais dokumentais ir informacija. Apie tokį sprendimą dėl atmetimo pranešama valstybės narės arba trečiosios šalies valdžios institucijoms arba pareiškėjui, įsisteigusiam susijusioje trečiojoje šalyje.

5. Reglamento (EB) Nr. 479/2008 40 straipsnis ir 49 straipsnio 1 dalis netaikomi.

III SKYRIUS

TRADICINIAI TERMINAI

1 SKIRSNIS

Paraiška

29 straipsnis

Pareiškėjai

1. Kompetentingos valstybių narių ar trečiųjų valstybių institucijos ar trečiosiose valstybėse įsisteigusios atstovaujančiosios profesinės organizacijos gali Komisijai pateikti paraišką dėl tradicinių terminų apsaugos pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 54 straipsnio 1 dalį.

2. „Atstovaujanti profesinė organizacija“ – bet kuri gamintojų organizacija ar gamintojų organizacijų asociacija, kuri yra patvirtinusi tas pačias taisykles ir veikianti tam tikroje ar keliose vyno kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos vietovėje (-ėse) ir kurios nariais yra bent du trečdaliai kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos vietovės (-ių) gamintojų, kuriems tenka bent du trečdaliai tos (tų) vietovės (-ių) produkcijos. Atstovaujanti profesinė organizacija gali pateikti tik tų vynų, kuriuos ji gamina, apsaugos paraišką.

30 straipsnis

Apsaugos paraiška

1. Tradicinio termino apsaugos paraiška turi atitikti VII priede nustatytą pavyzdį, su ja pateikiama susijusio termino vartojimą reglamentuojančių taisyklių kopija.

2. Jeigu paraišką pateikė trečiojoje valstybėje įsisteigusi atstovaujanti profesinė organizacija, taip pat siunčiama informacija apie atstovaujančią profesinę organizaciją. Ši informacija, įskaitant atitinkamą informaciją apie atstovaujančios profesinės organizacijos atitinkamus narius, išvardyta XI priede.

31 straipsnis

Kalba

1. Saugotinas terminas turi būti:

a)	valstybės narės arba trečiosios valstybės oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) ir regionine (-ėmis) kalba (-omis) arba

b)	komercinio pavadinimo kalba.

Tam tikra kalba vartojamu terminu pateikiama nuoroda į konkrečius produktus, kurie nurodyti Reglamento (EB) Nr. 479/2008 33 straipsnio 1 dalyje.

2. Registruojant terminą išsaugoma originali termino rašyba.

32 straipsnis

Trečiųjų valstybių tradiciniams terminams taikomos taisyklės

1. Reglamento (EB) Nr. 479/2008 54 straipsnio 1 dalis mutatis mutandis taikoma terminams, tradiciškai naudojamiems trečiosiose valstybėse ir susijusiems su vyno sektoriaus produktais, kuriems suteiktos susijusių trečiųjų valstybių geografinės nuorodos.

2. Kai vynų kilmės vieta yra trečiosiose valstybėse, o jų etiketėse pateikiamos XII priede neišvardytos tradicinės nuorodos, tos tradicinės nuorodos vyno etiketėse gali būti naudojamos laikantis taisyklių, galiojančių susijusiose trečiosiose valstybėse, įskaitant ir tas, kurias parengė atstovaujančiosios profesinės organizacijos.

2 SKIRSNIS

Nagrinėjimo procedūra

33 straipsnis

Paraiškos pateikimas

Ant paraiškos dokumentų Komisija nurodo gavimo datą ir paraiškos bylos numerį. Paraiška Komisijai teikiama spausdintine ar elektronine forma. Paraiškos pateikimo Komisijai data yra ta diena, kurią paraiška įregistruoja Komisijos laiškų registravimo tarnyba. Apie šią datą ir tradicinį terminą tinkamomis priemonėmis informuojama visuomenė.

Pareiškėjas turi gauti gavimo patvirtinimą, kuriame nurodoma bent jau tokia informacija:

a)	bylos numeris;

b)	tradicinis terminas;

c)	gautų dokumentų skaičius;

d)	jų gavimo data.

34 straipsnis

Priimtinumas

Komisija patikrina, ar paraiškos forma išsamiai užpildyta ir ar pridėti reikalaujami dokumentai, kaip nustatyta 30 straipsnyje.

Jei paraiškos forma užpildyta neišsamiai ar trūksta dokumentų arba jie neišsamūs, Komisija apie tai informuoja pareiškėją ir paragina per du mėnesius ištaisyti trūkumus. Jei trūkumai iki nustatyto termino neištaisomi, Komisija atmeta paraišką kaip nepriimtiną. Pareiškėjas informuojamas apie sprendimą dėl nepriimtinumo.

35 straipsnis

Galiojimo sąlygos

1. Tradicinio termino pripažinimas patvirtinamas, jei:

a)	jis atitinka Reglamento (EB) Nr. 479/2008 54 straipsnio 1 dalies a arba b punkte pateiktas apibrėžtis ir šio reglamento 31 straipsnyje nustatytas sąlygas;

terminą išimtinai sudaro:

i)	komercinis pavadinimas, tradiciškai vartojamas didelėje Bendrijos ar susijusios trečiosios valstybės teritorijos dalyje ir padedantis atskirti konkrečias vynuogių produktų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 479/2008 33 straipsnio 1 dalyje, kategorijas arba

ii)	gerai vertinamas komercinis pavadinimas, tradiciškai vartojamas bent jau susijusios valstybės narės ar trečiosios valstybės teritorijoje ir padedantis atskirti konkrečias vynuogių produktų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 479/2008 33 straipsnio 1 dalyje, kategorijas.

terminas:

i)	yra ne bendrinis;

ii)	yra apibrėžtas ir reguliuojamas valstybių narių teisės aktuose arba

iii)	atitinka naudojimo sąlygas, nustatytas susijusiose trečiosiose valstybėse vyno gamintojams taikomose taisyklėse, įskaitant ir tas, kurias parengė atstovaujančiosios profesinės organizacijos.

2. Taikant 1 dalies b punktą tradicinis naudojimas – tai:

a)	bent penkeri metai, jei terminai pateikiami šio reglamento 31 straipsnio a punkte nurodyta (-omis) kalba (-omis),

b)	bent penkiolika metų, jei terminai pateikiami šio reglamento 31 straipsnio b punkte nurodyta (-omis) kalba (-omis).

3. Taikant 1 dalies c punkto i papunktį bendrinis reiškia, kad tradicinio termino pavadinimas, nors ir susijęs su konkrečiu gamybos ar brandinimo metodu, savybe, spalva, vietos rūšimi ar ypatybe, susijusia su vynuogių produkto istorija, Bendrijoje tapo bendru atitinkamo vynuogių produkto pavadinimu.

4. Šio straipsnio 1 dalies b punkte išvardytos sąlygos netaikomos Reglamento (EB) Nr. 479/2008 54 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytiems tradiciniams terminams.

36 straipsnis

Atmetimo pagrindas

1 Jei tradicinio termino paraiška neatitinka Reglamento (EB) Nr. 479/2008 54 straipsnio 1 dalyje pateiktos apibrėžties ir 31 bei 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, Komisija informuoja pareiškėją apie atmetimo pagrindą ir nustato dviejų mėnesių laikotarpį nuo tokio prašymo pateikimo dienos paraiškai atšaukti ar pakeisti arba pastaboms pateikti.

Komisija priima sprendimą dėl apsaugos remdamasi turima informacija.

2. Jei pareiškėjas nepašalina kliūčių iki 1 dalyje minimo termino, paraišką Komisija atmeta. Bet kokį sprendimą atmesti tradicinį terminą Komisija priima remdamasi turimais dokumentais ir informacija. Pareiškėjas informuojamas apie tokį sprendimą dėl atmetimo.

3 SKIRSNIS

Prieštaravimų pateikimo procedūra

37 straipsnis

Prieštaravimo pateikimas

1. Per du mėnesius nuo 33 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyto paskelbimo dienos bet kuri teisėtą interesą turinti valstybė narė, trečioji valstybė arba fizinis ar juridinis asmuo gali prieštarauti siūlomam pripažinimui ir pateikti prieštaravimą.

2. Prieštaravimas parengiamas pagal VIII priede pateiktą formą ir pateikiamas Komisijai spausdintine ar elektronine forma. Prieštaravimo pateikimo Komisijai data yra ta diena, kurią prašymą įregistruoja Komisijos laiškų registravimo tarnyba.

3. Ant prieštaravimo dokumentų Komisija nurodo gavimo datą ir prieštaravimo bylos numerį.

Prieštaravimo pareiškėjas turi gauti gavimo patvirtinimą, kuriame nurodoma bent jau tokia informacija:

a)	bylos numeris;

b)	gautų puslapių skaičius;

c)	prašymo gavimo data.

38 straipsnis

Priimtinumas

1. Siekdama nustatyti, ar prieštaravimas priimtinas, Komisija patikrina, ar prieštaravime paminėta (-os) reikalaujama (-os) pirmumo teisė (-s) ir prieštaravimo pagrindas ir ar Komisija jį gavo per nustatytą terminą, nurodytą 37 straipsnio pirmoje pastraipoje.

2. Jei prieštaravimas pagrįstas tuo, kad jau egzistuoja gerą reputaciją turintis ir pripažintas prekės ženklas pagal 41 straipsnio 2 dalį, su prieštaravimu pateikiami tokio prekės ženklo paraiškos pateikimo, registravimo ar naudojimo įrodymai, kaip antai registracijos sertifikatas, taip pat reputacijos ir pripažinimo įrodymai.

3. Bet kokiame tinkamai pagrįstame prieštaravime išsamiai nurodomi faktai, įrodymai bei pastabos, kuriais pagrindžiamas prieštaravimas, ir pridedami pagalbiniai dokumentai.

4. Jei išsami informacija apie reikalaujamą (-as) pirmumo teisę (-es), pagrindas, faktai, įrodymai ar pastabos arba 1–3 dalyse nurodyti pagalbiniai dokumentai nepateikiami kartu su prieštaravimu arba jei kai kurių pagalbinių dokumentų trūksta, Komisija apie tai informuoja prieštaraujančią šalį ir paragina jį per du mėnesius pateikti trūkstamus duomenis. Jei trūkumai iki nustatyto termino neištaisomi, Komisija atmeta prašymą kaip nepriimtiną. Apie sprendimą dėl nepriimtinumo pranešama prieštaravimo pareiškėjui ir valstybės narės arba trečiosios valstybės valdžios institucijoms arba susijusioje trečiojoje šalyje įsisteigusiai atstovaujančiajai profesinei organizacijai.

5. Apie priimtiną prieštaravimą pranešama valstybės narės arba trečiosios valstybės valdžios institucijoms arba susijusioje trečiojoje valstybėje įsisteigusiai atstovaujančiajai profesinei organizacijai.

39 straipsnis

Prieštaravimo tikrinimas

1. Jei Komisija neatmetė prieštaravimo pagal 38 straipsnio 4 dalį, apie prieštaravimą ji praneša valstybės narės arba trečiosios valstybės valdžios institucijoms arba susijusioje trečiojoje valstybėje įsisteigusiai atstovaujančiajai profesinei organizacijai ir paragina jas per du mėnesius nuo tokio pranešimo pateikimo dienos pateikti pastabas. Apie visas per du mėnesius gautas pastabas pranešama prieštaravimo pareiškėjui.

Jei prireikia, tikrindama prieštaravimą Komisija paprašo šalių per du mėnesius nuo tokio prašymo pateikimo dienos pateikti pastabas apie informaciją, gautą iš kitų šalių.

2. Jei valstybės narės, trečiosios valstybės valdžios institucijos, susijusioje trečiojoje šalyje įsisteigusi atstovaujanti profesinė organizacija arba prieštaravimo pareiškėjas pastabų nepateikia ar nesilaiko nustatyto laikotarpio, Komisija priima priešingai šaliai naudingą sprendimą.

3. Bet kokį sprendimą atmesti ar pripažinti tradicinį terminą Komisija priima remdamasi turimais įrodymais. Komisija svarsto, ar įvykdytos 40 straipsnio 1 dalyje minimos arba 41 straipsnio 3 dalyje arba 42 straipsnyje nustatytos sąlygos. Apie sprendimą dėl atmetimo pranešama prieštaravimo pareiškėjui ir valstybės narės arba trečiosios valstybės valdžios institucijoms arba susijusioje trečiojoje šalyje įsisteigusiai atstovaujančiajai profesinei organizacijai.

4. Jeigu pateikiama keletas prieštaravimų, po vieno ar kelių tokių prieštaravimų pirminio nagrinėjimo gali būti neįmanoma priimti registracijos paraiškos; tokiais atvejais Komisija gali sustabdyti kitas prieštaravimo procedūras. Komisija informuoja kitus prieštaravimų pareiškėjus apie bet kokį jiems įtakos turintį sprendimą, priimtą vykdant procedūrą.

Jei paraiška atmetama, prieštaravimo procedūros, kurios buvo sustabdytos, laikomos užbaigtos, ir apie tai tinkamai informuojami susiję prieštaravimų pareiškėjai.

4 SKIRSNIS

Apsauga

40 straipsnis

Bendroji apsauga

1. Jei paraiška atitinka Reglamento (EB) Nr. 479/2008 54 straipsnio 1 dalyje, 31 ir 35 straipsniuose nustatytas sąlygas ir neatmetama pagal 38 ir 39 straipsnius, tradicinis terminas įtraukiamas į šio reglamento XII priedą.

2. XII priede išvardyti tradiciniai terminai, taikomi paraiškoje nurodytų kategorijų vynuogių produktams, tik paraiškoje nurodyta kalba saugomi nuo:

a)	netinkamo naudojimo net jei prie jo pateikiami tokie žodžiai kaip „rūšis“, „tipas“, „metodas“, „pagamintas“, „imitacija“, „skonis“, „panašus“ ar kiti panašūs žodžiai;

b)	kitų melagingų ar klaidinančių nuorodų į produkto pobūdį, charakteristikas ar esmines produkto ypatybes, esančių ant vidinės ar išorinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje arba su juo susijusiuose dokumentuose;

c)	kitų veiksmų, kuriais vartotojas gali būti suklaidintas, visų pirma sudarytas įspūdis, kad vynas atitinka saugomą tradicinį terminą.

41 straipsnis

Santykis su prekės ženklais

1. Jei tradicinis terminas saugomas pagal šį reglamentą, registruoti prekės ženklą, kuris atitinka vieną iš 40 straipsnyje nurodytų situacijų, atsisakoma, jei paraiška dėl prekės ženklo registravimo nesusijusi su vynais, kuriems galima vartoti tradicinį terminą, ir pateikiama po paraiškos dėl tradicinio termino pateikimo Komisijai dienos, o tradicinis terminas jau buvo pradėtas saugoti.

Prekės ženklai, užregistruoti pažeidžiant pirmąją pastraipą, paraiškoje skelbiami negaliojančiais laikantis taikomos tvarkos, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/95/EB (12) arba Tarybos reglamente (EB) Nr. 40/94 (13).

2. Prekės ženklas, kuris atitinka vieną iš šio reglamento 40 straipsnyje nurodytų situacijų ir dėl kurio registracijos yra kreiptasi, taip pat kuris yra registruotas arba, jeigu tokia galimybė numatyta teisės aktuose, nusistovėjęs Bendrijos teritorijoje iki 2002 m. gegužės 4 d. arba iki tradicinio termino apsaugos paraiškos pateikimo Komisijai, gali būti toliau naudojamas ir atnaujinamas neatsižvelgiant į tradicinio termino apsaugą.

Tokiais atvejais leidžiama tuo pat metu vartoti tradicinį terminą ir atitinkamą prekės ženklą.

3. Pavadinimas nėra saugomas kaip tradicinis terminas, jei, atsižvelgiant į prekės ženklo reputaciją ir pripažinimą, taikant tokią apsaugą vartotojai gali susidaryti klaidingą įspūdį apie vyno tapatybę, pobūdį, charakteristikas ar kokybę.

42 straipsnis

Homonimai

1. Terminas, dėl kurio pateikiama paraiška ir kuris yra visiškas ar dalinis jau pagal šį skyrių saugomo tradicinio termino homonimas, saugomas deramai atsižvelgiant į vietinę bei tradicinę vartoseną ir klaidinimo pavojų.

Homoniminis terminas, kurį vartojant vartotojai gali susidaryti klaidingą įspūdį apie produktų pobūdį, kokybę ar tikrąją kilmės vietą, neregistruojamas net jeigu terminas yra tikslus.

Užregistruotas homoniminis terminas vartojamas tik jei vėliau pradėtas saugoti homonimas ir XII priede jau nurodytas tradicinis terminas yra aiškiai skiriami, atsižvelgiant į būtinybę taikyti vienodas sąlygas suinteresuotiems gamintojams ir neklaidinti vartotojo.

2. 1 dalis tradiciniams terminams, kurie pradėti saugoti iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir kurie yra saugomos kilmės vietos nuorodos, geografinės nuorodos, vyninių vynuogių veislės pavadinimo ar jo XV priede nurodyto sinonimo daliniai homonimai, taikoma mutatis mutandis.

43 straipsnis

Apsaugos įgyvendinimo užtikrinimas

Jeigu saugomi tradiciniai terminai vartojami neteisėtai, taikydamos Reglamento (EB) Nr. 479/2008 55 straipsnį kompetentingos nacionalinės institucijos savo iniciatyva ar šalies prašymu imasi visų būtinų priemonių, kad sustabdytų susijusių produktų prekybą, įskaitant eksportą.

5 SKIRSNIS

Panaikinimo procedūra

44 straipsnis

Panaikinimo pagrindas

Tradicinis terminas panaikinamas, jei jis neatitinka Reglamento (EB) Nr. 479/2008 54 straipsnio 1 dalyje nustatytos apibrėžties arba 31 bei 35 straipsniuose, 40 straipsnio 2 dalyje, 41 straipsnio 3 dalyje arba 42 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

45 straipsnis

Prašymo panaikinti pateikimas

1. Tinkamai pagrįstą prašymą panaikinti Komisijai gali pateikti teisėtą interesą turinti valstybė narė, trečioji valstybė ar fizinis arba juridinis asmuo pagal IX priede nustatytą formą. Prašymas panaikinti Komisijai teikiamas spausdintine ar elektronine forma. Prašymo panaikinti pateikimo Komisijai data yra ta diena, kurią prašymą įregistruoja Komisijos laiškų registravimo tarnyba. Apie šią datą tinkamomis priemonėmis informuojama visuomenė.

2. Ant prašymo panaikinti dokumentų Komisija nurodo gavimo datą ir prašymui panaikinti skirtą bylos numerį.

Prašymo panaikinti autorius turi gauti gavimo patvirtinimą, kuriame nurodoma bent jau:

a)	bylos numeris;

b)	gautų puslapių skaičius;

c)	prašymo gavimo data.

3. 1 ir 2 dalys netaikomos, jei panaikinimą inicijavo Komisija.

46 straipsnis

Priimtinumas

1. Siekdama nustatyti, ar prašymas panaikinti priimtinas, Komisija patikrina, ar prašyme:

a)	nurodytas teisėtas prašymo panaikinti autoriaus interesas;

b)	pateiktas panaikinimo pagrindas (-ys);

c)	yra nuoroda į valstybės narės arba trečiosios valstybės, kuri yra prašymo autoriaus gyvenamoji ar registruoto biuro vieta, pareiškimą, kuriuo paaiškinamas prašymo panaikinti autoriaus teisėtas interesas, priežastys ir pagrindimas.

2. Bet kokiame prašyme panaikinti išsamiai nurodomi faktai, įrodymai bei pastabos, kuriais pagrindžiamas panaikinimas, ir pridedami pagalbiniai dokumentai.

3. Jei išsami informacija apie pagrindą, faktai, įrodymai ir pastabos, taip pat 1 ir 2 dalyse nurodyti pagalbiniai dokumentai nepateikiami kartu su prašymu panaikinti, Komisija apie tai informuoja prašymo panaikinti autorių ir paragina jį per du mėnesius pateikti trūkstamą informaciją. Jei trūkumai iki nustatyto termino neištaisomi, Komisija atmeta prašymą kaip nepriimtiną. Apie sprendimą dėl nepriimtinumo pranešama prašymo panaikinti autoriui ir valstybės narės arba trečiosios valstybės valdžios institucijoms arba prašymo panaikinti autoriui, įsisteigusiam susijusioje trečiojoje šalyje.

4. Apie bet kurį priimtiną prašymą panaikinti ir apie Komisijos iniciatyva vykdomą panaikinimo procedūrą pranešama valstybės narės arba trečiosios valstybės valdžios institucijoms arba trečiojoje valstybėje įsisteigusiam prašymo panaikinti autoriui, kurio tradiciniam terminui toks panaikinimas turi įtakos.

47 straipsnis

Panaikinimo procedūros tikrinimas

1. Jei Komisija neatmetė prašymo panaikinti pagal 46 straipsnio 3 dalį, ji apie prašymą panaikinti praneša valstybės narės arba trečiosios valstybės valdžios institucijoms arba susijusioje trečiojoje valstybėje įsisteigusiam pareiškėjui ir paragina juos per du mėnesius nuo tokio pranešimo išleidimo dienos pateikti pastabas. Apie visas per du mėnesius gautas pastabas pranešama prašymo panaikinti autoriui.

Jei prireikia, tikrindama panaikinimo procedūrą Komisija paprašo šalių per du mėnesius nuo tokio prašymo pateikimo dienos pateikti pastabas apie informaciją, gautą iš kitų šalių.

2. Jei valstybės narės arba trečiosios valstybės valdžios institucijos arba susijusioje trečiojoje valstybėje įsisteigęs pareiškėjas ar prašymo panaikinti autorius pastabų nepateikia arba nesilaiko nustatyto laikotarpio, Komisija priima sprendimą dėl panaikinimo.

3. Bet kokį sprendimą panaikinti tradicinį terminą Komisija priima remdamasi turimais įrodymais. Komisija svarsto, ar vykdomos 44 straipsnyje nurodytos sąlygos.

Apie tokį sprendimą dėl panaikinimo pranešama prašymo panaikinti autoriui ir valstybės narės arba trečiosios valstybės valdžios institucijoms.

4. Jeigu pateikiama keletas prašymų panaikinti, atlikus vieno ar kelių tokių prašymų panaikinti pirminį nagrinėjimą gali paaiškėti, kad neįmanoma sutikti su tolesne tradicinio termino apsauga; tokiais atvejais Komisija gali sustabdyti kitas panaikinimo procedūras. Komisija informuoja kitus prašymo panaikinti autorius apie bet kokį jiems įtakos turintį sprendimą, priimtą vykdant procedūrą.

Jeigu tradicinis terminas panaikinamas, panaikinimo procedūros, kurios buvo sustabdytos, laikomos užbaigtos, ir apie tai tinkamai informuojami susiję prašymo panaikinti pateikėjai.

5. Panaikinimui įsigaliojus susijusį pavadinimą Komisija išbraukia iš XII priede pateikto sąrašo.

6 SKIRSNIS

Šiuo metu saugomi tradiciniai terminai

48 straipsnis

Šiuo metu saugomi tradiciniai terminai

Tradiciniai terminai, saugomi pagal Reglamento (EB) Nr. 753/2002 24, 28 ir 29 straipsnius, saugomi pagal šį reglamentą, jei:

a)	iki 2009 m. gegužės 1 d. Komisijai pateikta apibrėžties santrauka ar vartojimo sąlygos;

b)	valstybės narės ar trečiosios valstybės nenustojo saugoti tam tikrų tradicinių terminų.

IV SKYRIUS

ŽENKLINIMAS IR PATEIKIMAS

49 straipsnis

Visai ženklinimo informacijai taikoma bendra taisyklė

Išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente nustatyta kitaip, ženklinant Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 1–11, 13, 15 ir 16 punktuose nurodytus produktus (toliau – produktai) negalima papildomai įrašyti jokios informacijos, išskyrus tą, kuri nustatyta 58 straipsnyje, ir tą, kuri reglamentuojama to reglamento 59 straipsnio 1 dalyje ir 60 straipsnio 1 dalyje, jei tokia informacija neatitinka Direktyvos 2000/13/EB 2 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimų.

1 SKIRSNIS

Privaloma informacija

50 straipsnis

Privalomos informacijos pateikimas

1. Reglamento (EB) Nr. 479/2008 58 straipsnyje minima ir 59 straipsnyje išvardyta privaloma informacija pateikiama tame pačiame matymo lauke ant taros ir taip, kad ją būtų galimą perskaityti tuo pat metu ir nepasukant taros.

Tačiau privaloma informacija apie partijos numerį, taip pat privaloma informacija, minima šio reglamento 51 straipsnyje ir 56 straipsnio 4 dalyje, gali būti ir už matymo lauko, kuriame pateikiama kita privaloma informacija.

2. 1 dalyje minima privaloma informacija ir informacija, kurios reikalaujama remiantis Reglamento (EB) Nr. 479/2008 58 straipsnyje minimomis teisinėmis priemonėmis, pateikiama neištrinamais rašmenimis ir taip, kad ją būtų galima lengvai išskirti iš aplinkinio teksto ar grafinių ženklų.

51 straipsnis

Tam tikrų horizontaliųjų taisyklių taikymas

1. Jei vienas ar daugiau Direktyvos 2000/13/EB IIIa priede išvardytų komponentų yra viename iš Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priede minimų produktų, juos reikia nurodyti etiketėje, prieš tai įrašant žodžius „sudėtyje yra“. Sulfitų atveju galima vartoti tokius terminus: „sulfitai“ arba „sieros dioksidas“.

2. Be 1 dalyje minimo ženklinimo įsipareigojimo, kartu gali būti naudojama šio reglamento X priede pateikta piktograma.

52 straipsnis

Rinkodara ir eksportas

1. Produktai, kurių etiketė ar pateikimas neatitinka šiame reglamente nustatytų sąlygų, negali būti pardavinėjami Bendrijoje ar eksportuojami.

2. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 479/2008 V ir VI skyrių, jei susiję produktai turi būti eksportuojami, valstybės narės gali leisti, kad informacija, kuri neatitinka Bendrijos teisės aktais nustatytų ženklinimo taisyklių, būtų pateikiama ant eksportui skirto vyno etikečių, jei to reikalaujama susijusios trečiosios valstybės teisės aktuose. Tokia informacija gali būti pateikta ne oficialiosiomis Bendrijos kalbomis.

53 straipsnis

Draudimas naudoti kapsules arba foliją, kurios yra švino

49 straipsnyje minimų produktų uždarymo įtaisai negali būti dengiami kapsulėmis ar folija, kurios yra švino.

54 straipsnis

Faktinė alkoholio koncentracija

1. Faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 479/2008 59 straipsnio 1 dalies c punkte, nurodoma procentiniais vienetais arba vienetų pusėmis.

Po skaičiaus rašoma „tūrio proc.“, o priekyje gali būti rašoma „faktinė alkoholio koncentracija“, „alkoholis“ arba „alk.“.

Nepažeidžiant etaloniniam analizės metodui nustatytos paklaidos, nurodyta koncentracija nuo koncentracijos, nustatytos atliekant analizę, negali skirtis daugiau kaip 0,5 tūrio proc. Tačiau buteliuose ilgiau kaip trejus metus laikomų produktų, kuriems suteiktos saugomos kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos, putojančių vynų, rūšinių putojančių vynų, gazuotų putojančių vynų, pusiau putojančių vynų, gazuotų pusiau putojančių vynų, likerinių vynų ir pernokusių vynuogių vynų alkoholio koncentracija nuo koncentracijos, nustatytos atliekant analizę, negali skirtis daugiau kaip 0,8 tūrio proc., neapribojant naudojamam etaloniniam analizės metodui nustatytų paklaidų.

2. Faktinė alkoholio koncentracija ant etiketės nurodoma bent 5 mm dydžio rašmenimis, jei vardinė talpa didesnė kaip 100 cl, bent 3 mm dydžio, jei vardinė talpa lygi 100 cl ar mažesnė (bet didesnė kaip 20 cl), ir 2 mm dydžio, jei vardinė talpa lygi 20 cl ar mažesnė.

55 straipsnis

Kilmės vietos nuoroda

1. Kilmės vietos nuoroda, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 479/2008 59 straipsnio 1 dalies d punkte, nurodoma taip:

jei vynai minimi Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 1, 2, 3, 7–9, 15 ir 16 punktuose ir jiems nesuteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nurodoma, nurodoma:

žodžiai „vynas (…)“, „pagaminta (…)“ arba „(…) produktas“ ar lygiaverčiai terminai ir valstybės narės ar trečiosios valstybės, kurioje nuimtas vynuogių derlius ir iš tų vynuogių pagamintas vynas, pavadinimas;

Jei tarpvalstybinės kilmės vynas gaminamas iš tam tikrų vyninių vynuogių rūšių, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 479/2008 60 straipsnio 2 dalies c punkte, galima nurodyti tik vienos ar kelių valstybių narių arba trečiosios (-iųjų) valstybės (-ių) pavadinimą.

ii)

žodžiai „Europos bendrijos vynas“ ar lygiaverčiai terminai arba „įvairių Europos bendrijos šalių vynų mišinys“, jeigu vynas sumaišytas iš vynų, kurių kilmės vieta – kelios valstybės narės, arba

žodžiai „įvairių Europos bendrijai nepriklausančių šalių vynų mišinys“ arba „mišinys iš (…)“ ir konkrečių trečiųjų valstybių pavadinimai, jeigu vynas sumaišytas iš vynų, kurių kilmės vieta – kelios trečiosios valstybės;

iii)

žodžiai „Europos bendrijos vynas“ ar lygiaverčiai terminai arba „vynas pagamintas… iš vynuogių, išaugintų…“ ir susijusių valstybių narių pavadinimai, jeigu vynai pagaminti valstybėje narėje iš kitoje valstybėje narėje išaugintų vynuogių, arba

žodžiai „vynas pagamintas (…) iš vynuogių, išaugintų (…)“ ir susijusių trečiųjų šalių pavadinimai, jeigu tai yra vynai, pagaminti trečiojoje šalyje iš kitoje trečiojoje šalyje užaugintų vynuogių.

jei vynai yra minimi Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 4, 5 ir 6 punktuose ir jiems nesuteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, nurodoma:

i)	žodžiai „(…) vynas“, „pagaminta (…)“, „(…) produktas“ arba „(…) putojantis vynas“ ar lygiaverčiai terminai ir valstybės narės ar trečiosios valstybės, kurioje nuimtas vynuogių derlius ir pagamintas vynas, pavadinimas;

ii)	žodžiai „pagaminta (…)“ ar lygiaverčiai terminai ir valstybės narės, kurioje vyksta antroji fermentacija, pavadinimas.

jei vynams suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, žodžiai „(…) vynas“, „pagaminta (…)“ arba „(…) produktas“ ar lygiaverčiai terminai ir valstybės narės ar trečiosios valstybės, kurioje nuimtas vynuogių derlius ir vynuogės toje teritorijoje tapo vynu, pavadinimas;

Jeigu suteikta saugoma tarpvalstybinė kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, nurodomi tik vienos ar kelių valstybių narių ar trečiųjų valstybių pavadinimai.

Šia dalimi 56 ir 67 straipsniai nepažeidžiami.

2. Kilmės vietos nuoroda, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 479/2008 59 straipsnio 1 dalies d punkte, ant vynuogių misos, fermentuojamos vynuogių misos, koncentruotos vynuogių misos ar jauno fermentuojamo vyno etiketės nurodoma taip:

a)	„(…) misa“ ar „misa, pagaminta (…)“ arba lygiaverčiai terminai ir valstybės narės arba atskiros šalies, kuri yra dalis valstybės narės ir kurioje pagamintas produktas, pavadinimas;

b)	„mišinį sudaro dviejų ar daugiau Europos bendrijos šalių produkcija“, jei kupažuojami dviejų ar daugiau valstybių narių pagaminti produktai;

c)	„misa pagaminta (…) iš vynuogių, išaugintų(…)“, jeigu vynuogių misa pagaminta ne toje valstybėje narėje, kurioje išaugintos vynuogės.

3. Jungtinės Karalystės atveju vietoj valstybės narės pavadinimo galima nurodyti atskiros šalies, kuri yra Jungtinės Karalystės dalis, pavadinimą.

56 straipsnis

Išpilstytojo, gamintojo, importuotojo ir pardavėjo nuoroda

1. Taikant Reglamento (EB) Nr. 479/2008 59 straipsnio 1 dalies e ir f punktus ir šį straipsnį:

a)	„išpilstytojas“ – fizinis ar juridinis asmuo (arba tokių asmenų grupė), išpilstantis produktus arba pavedantis tai atlikti kitiems jo vardu;

b)	„išpilstymas“ – produkto išpilstymas į tarą, kurios talpa ne didesnė kaip 60 litrų, pardavimo tikslais;

c)	„gamintojas“ – fizinis ar juridinis asmuo (arba tokių asmenų grupė), kuris perdirba vynuoges, vynuogių misą ir vyną į putojančius vynus, gazuotus putojančius vynus, rūšinius putojančius vynus ar rūšinius aromatinius putojančius vynus arba kurio vardu tai atliekama;

d)	„importuotojas“ – Bendrijoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo (arba tokių asmenų grupė), prisiimantis atsakomybę už ne Bendrijos prekių pateikimą apyvartai, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 8 dalyje (14);

e)	„pardavėjas“ – fizinis ar juridinis asmuo (arba tokių asmenų grupė), kuriam netaikoma gamintojo apibrėžtis ir kuris perka ir apyvartai pateikia putojančius vynus, gazuotus putojančius vynus, rūšinius putojančius vynus ar rūšinius aromatinius putojančius vynus;

f)	„adresas“ – vietos administracinės teritorijos ir valstybės narės, kurioje įsisteigęs pagrindinis išpilstytojo, gamintojo, pardavėjo ar importuotojo biuras, nuorodos.

2. Prie išpilstytojo pavadinimo ir adreso taip pat nurodoma:

a)	žodžiai „išpilstytojas“ ar „išpilstė (…)“ arba

terminai, kurių vartojimo sąlygas apibrėžė valstybės narės, kuriose vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, išpilstomi:

i)	gamintojo valdoje arba

ii)	gamintojų grupės patalpose arba

iii)	įmonėje, kuri yra nustatytų ribų geografinėje vietovėje arba labai arti susijusios nustatytų ribų geografinės vietovės.

Išpilstant pagal sutartį prie išpilstytojo nuorodos nurodomi žodžiai „išpilstyta (…) užsakymu“ arba, kai nurodyta trečiosios šalies užsakymu išpilsčiusio asmens pavardė ar pavadinimas ir adresas, nurodomi žodžiai „išpilstė (…) (…) užsakymu“.

Kai išpilstoma ne pas išpilstytoją, bet kitoje vietoje, su šioje dalyje nurodyta informacija kartu pateikiama nuoroda į tikslią vietą, kurioje tokia veikla buvo vykdoma, o jeigu tai buvo atliekama kitoje valstybėje narėje, nurodomas jos pavadinimas.

Jei pilstoma ne į butelius, bet į kitą tarą, vietoje žodžių „išpilstytojas“ ar „išpilstė (…)“ atitinkamai pateikiami žodžiai „pakuotojas“ ar „supakavo (…)“, išskyrus tuos atvejus, kai vartojamoje kalboje tokio skirtumo nėra.

3. Prie gamintojo ar pardavėjo pavardės ar pavadinimo ir adreso pateikiami žodžiai „gamintojas“ ar „pagamino“ ir „pardavėjas“ ar „pardavė“ ar lygiaverčiai terminai. Valstybės narės privalo būtinai nurodyti gamintoją.

4. Prieš importuotojo pavardę ar pavadinimą ir adresą pateikiami žodžiai „importuotojas“ ar „importavo (…)“.

5. 2, 3 ir 4 dalyse minimos nuorodos gali būti pateikiamos kartu, jei jos susijusios su tuo pačiu fiziniu ar juridiniu asmeniu.

Vieną iš šių nuorodų galima pakeisti valstybės narės, kurioje yra išpilstytojo, gamintojo, importuotojo ar pardavėjo pagrindinis biuras, nustatytu kodu. Kodas pateikiamas kartu su nuoroda į konkrečią valstybę narę. Susijusio produkto vyno etiketėje kodu nurodoma kito su produkto komerciniu platinimu susijusio fizinio ar juridinio asmens, kuris nėra išpilstytojas, gamintojas, importuotojas ar pardavėjas, pavardė ar pavadinimas ir adresas.

6. Kai išpilstytojo, gamintojo, importuotojo ar pardavėjo pavardę ar pavadinimą ir adresą sudaro saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, etiketėje tokia pavardė ar pavadinimas nurodoma:

a)	rašmenimis, kurie ne didesni kaip pusės rašmenų, vartojamų saugomai kilmės nuorodai ar geografinei nuorodai arba susijusio vynuogių produkto kategorijos pavadinimui nurodyti, dydžio arba

b)	vartojant 5 dalies antroje pastraipoje numatytą kodą.

Valstybės narės gali nuspręsti, kuris variantas tinka jų teritorijose gaminamiems produktams.

57 straipsnis

Valdos nuoroda

1. Vynams, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, rezervuojami terminai, kurie susiję su XIII priede išvardytomis valdomis ir kurie nėra išpilstytojo, gamintojo ar pardavėjo pavardės ar pavadinimo nuoroda, jei:

a)	vynas gaminamas tik iš vynuogių, išaugintų tos valdos naudojamuose vynuogynuose;

b)	vynas gaminamas tik toje valdoje;

c)	valstybės narės reguliuoja XIII priede išvardytų savo terminų vartojimą. Trečiosios valstybės nustato jų atitinkamų XIII priede išvardytų terminų vartojimo taisykles, įskaitant ir tas, kurias parengė atstovaujančiosios profesinės organizacijos.

2. Valdos pavadinimą gali naudoti kiti ūkio subjektai, susiję su produkto pardavinėjimu tik jei konkreti valda sutinka su tokiu naudojimu.

58 straipsnis

Cukraus kiekio nuoroda

1. Šio reglamento XIV priedo A dalyje išvardyti terminai, kuriais nurodomas cukraus kiekis, pateikiami Reglamento (EB) Nr. 479/2008 59 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytų gaminių etiketėje.

2. Jei dėl produktų cukraus kiekio, išreikšto fruktoze ar gliukoze (įskaitant sacharozę), gali būti vartojami du XIV priedo A dalyje išvardyti terminai, reikia pasirinkti tik vieną iš tų dviejų terminų.

3. Nepažeidžiant XIV priedo A dalyje aprašytų naudojimo sąlygų, cukraus kiekis negali skirtis daugiau kaip 3 g litre nuo to, kas nurodyta produkto etiketėje.

59 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos

Pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 59 straipsnio 3 dalies b punktą terminas „saugoma kilmės vietos nuoroda“ gali būti nerašomas, jei vynai turi vieną iš šių saugomų kilmės vietos nuorodų ir jei ši galimybė numatyta valstybės narės teisės aktuose arba atitinkamoje trečiojoje valstybėje taikomose taisyklėse, įskaitant ir tas, kurias parengė atstovaujančiosios profesinės organizacijos:

Kipras:

Κουμανδαρία (Commandaria);

Graikija:

Σάμος (Samos);

Ispanija:

Cava,

Jerez, Xérès arba Sherry,

Manzanilla;

d)	Prancūzija:

Champagne;

Italija:

Asti,

Marsala,

Franciacorta;

f)	Portugalija:

Madeira arba Madère,

Port arba Porto.

60 straipsnis

Specialios taisyklės, taikomos gazuotiems putojantiems vynams, gazuotiems pusiau putojantiems vynams ir rūšiniams putojantiems vynams

1. Prie terminų „gazuotas putojantis vynas“ ir „gazuotas pusiau putojantis vynas“, minimų Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priede, tokio pat tipo ir dydžio rašmenimis pateikiami žodžiai „pagaminta su anglies dioksidu“ arba „pagaminta su anglies anhidridu“, išskyrus tuos atvejus, kai vartojamoje kalboje ir taip aišku, kad su anglies dioksidu.

Žodžiai „pagaminta su anglies dioksidu“ arba „pagaminta su anglies anhidridu“ pateikiami net jei taikoma Reglamento (EB) Nr. 479/2008 59 straipsnio 2 dalis.

2. Rūšinių putojančių vynų atveju nuoroda į vynuogių produkto kategoriją gali būti nepateikta, jei tai vynai, kurių etiketėse nurodytas terminas „putojantis vynas“ (Sekt).

2 SKIRSNIS

Neprivaloma informacija

61 straipsnis

Derliaus metai

1. Derliaus metai, minimi Reglamento (EB) Nr. 479/2008 60 straipsnio 1 dalies a punkte, gali būti nurodomi 49 straipsnyje nurodytų produktų etiketėse, jeigu bent 85 % vynuogių, naudotų vyno gamybai, yra surinkta nurodomais metais. Tai netaikoma:

a)	saldinimui naudotų produktų kiekiui, „expedition liqueur“ ar „tirage liqueur“ ir

b)	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies e ir f punktuose minimų produktų kiekiui.

2. Vynams, tradiciškai gaminamiems iš sausio ar vasario mėn. išaugintų vynuogių, kaip derliaus metai nurodomi ankstesni kalendoriniai metai.

3. Produktai, kuriems nesuteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, taip pat turi atitikti šio straipsnio 1 ir 2 dalyje ir 63 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

62 straipsnis

Vyninių vynuogių veislės pavadinimas

1. Laikantis šio straipsnio a ir b punktuose nustatytų sąlygų, susijusio produkto etiketėje gali būti nurodyti produktus gaminant naudojamų vyninių vynuogių veislių pavadinimai ar jų sinonimai, minimi Reglamento (EB) Nr. 479/2008 60 straipsnio 1 dalies b punkte.

Jei vynai pagaminti Europos bendrijoje, vyninių vynuogių veislių pavadinimai ar jų sinonimai yra tie, kurie nurodyti Reglamento (EB) Nr. 479/2008 24 straipsnio 1 dalyje nurodytoje vyninių vynuogių rūšių klasifikacijoje.

Jei valstybėms narėms netaikomas klasifikacijos įsipareigojimas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 479/2008 24 straipsnio 2 dalyje, jų vyninių vynuogių veislių pavadinimai ar jų sinonimai yra tie, kurie nurodyti „Tarptautiniame vynuogių veislių ir jų sinonimų sąraše“, kurį tvarko Tarptautinė vynuogių ir vyno organizacija (OIV).

Jei vynų kilmės vieta – trečiosios valstybės, vyninių vynuogių veislių pavadinimų ar jų sinonimų naudojimo sąlygos turi atitikti taisykles, galiojančias vyno gamintojams atitinkamoje trečiojoje valstybėje, įskaitant ir tas taisykles, kurias parengė atstovaujančiosios profesinės organizacijos, o vyninių vynuogių veislių pavadinimai ar jų sinonimai paminėti bent viename iš sąrašų, kuriuos parengė:

i)	Tarptautinė vynuogių ir vyno organizacija (OIV);

ii)	Tarptautinė augalų veislių apsaugos sąjunga (UPOV);

iii)	Tarptautinė augalų genetinių išteklių valdyba (IBPGR).

Jei produktams suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda arba trečiosios valstybės geografinė nuoroda, vyninių vynuogių veislių pavadinimai ar jų sinonimai gali būti nurodomi:

jei nurodoma tik viena vyninių vynuogių veislė ar jos sinonimas ir bent 85 % produktų pagaminta iš tos veislės, neįskaitant:

—	saldinimui naudotų produktų kiekio, „expedition liqueur“ ar „tirage liqueur“ arba

—	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies e ir f punktuose minimų produktų kiekio.

ii)

jei nurodomos dvi ar daugiau vyninių vynuogių veislės ar jų sinonimai ir 100 % susijusių produktų pagaminta iš tų veislių, neįskaitant:

—	saldinimui naudotų produktų kiekio, „expedition liqueur“ ar „tirage liqueur“ arba

—	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies e ir f punktuose minimų produktų kiekio.

ii punkte minimu atveju vyninių vynuogių veislės turi būti nurodomos naudotų proporcijų mažėjimo tvarka ir vienodo dydžio rašmenimis.

d)	Jei produktams nesuteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, vyninių vynuogių veislių pavadinimai ar jų sinonimai gali būti nurodomi, jei įvykdomi 1 dalies a arba b ir c punktuose bei 63 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

2. Putojančių vynų ir rūšinių putojančių vynų vyninių vynuogių veislių pavadinimai, naudoti papildant produkto aprašymą, pavyzdžiui, „pinot blanc“, „pinot noir“, „pinot meunier“ ar „pinot gris“, ir lygiaverčiai pavadinimai kitomis Bendrijos kalbomis gali būti pakeisti sinonimu „pinot“.

3. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 479/2008 42 straipsnio 3 dalies, šio reglamento XV priedo A dalyje išvardyti vyninių vynuogių veislių pavadinimai ir jų sinonimai, kuriuos sudaro ar kuriuose yra saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, gali būti nurodomi produkto, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda arba trečiosios valstybės geografinė nuoroda, etiketėje, jei tai leista pagal 2002 m. gegužės 11 d. ar valstybių narių stojimo dieną galiojusias Bendrijos taisykles, atsižvelgiant į tai, kuri diena vėlesnė.

4. Šio reglamento XV priedo B dalyje išvardyti vyninių vynuogių veislių pavadinimai ir jų sinonimai, į kuriuos iš dalies įtraukta saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda ir kuriuose tiesiogiai nurodytas konkrečios saugomos kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos geografinis elementas, gali būti nurodomi tik to produkto, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda arba trečiosios valstybės geografinė nuoroda, etiketėje.

63 straipsnis

Specialios taisyklės, taikomos vynų be saugomos kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos vyninių vynuogių veislėms ir derliaus metams

1. Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją ar institucijas, atsakingas už Reglamento (EB) Nr. 479/2008 60 straipsnio 2 dalies a punkte minimą sertifikavimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 4 straipsnyje nustatytus kriterijus (15).

2. Vyno sertifikavimą bet kuriame gamybos etape, įskaitant vyno kondicionavimą, užtikrina kuri nors iš nurodytų institucijų:

a)	1 dalyje minima kompetentinga institucija ar institucijos; arba

b)	viena ar kelios kontrolės institucijos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 882/2004 2 straipsnio antrosios pastraipos 5 punkte, veikiančios kaip produktų sertifikavimo įstaigos pagal to reglamento 5 straipsnyje nustatytus kriterijus.

1 dalyje nurodyta institucija ar institucijos turi suteikti objektyvumo ir nešališkumo garantijas ir savo žinioje turėti kvalifikuoto personalo bei išteklių, būtinų jų užduotims atlikti.

b punkto pirmoje pastraipoje nurodytos sertifikavimo įstaigos turi laikytis Europos standarto EN 45011 arba ISO/IEC 65 vadovo (Bendrieji reikalavimai produktų sertifikavimo sistemas valdančioms institucijoms) ir nuo 2010 m. gegužės 1 d. turi būti pagal juos akredituotos.

Tokio sertifikavimo išlaidas padengia sertifikuojami ūkio subjektai.

3. Sertifikavimo procedūra, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 479/2008 60 straipsnio 2 dalies a punkte, turi būti užtikrinti administraciniai įrodymai, kuriais patvirtinama susijusio (-ių) vyno (-ų) etiketėje nurodytų vyninių vynuogių veislė (-ės) ar derliaus metai.

Be to, gaminančios valstybės narės gali nuspręsti, kad būtina atlikti:

a)	vyno juslinių savybių tyrimą, susijusį su kvapu ir skoniu, siekiant patikrinti, ar vyninių vynuogių veislei (-ėms) būdinga esminė vyno charakteristika; atliekant tyrimą imami anoniminiai mėginiai;

b)	analitinių savybių tyrimo, jei vynas pagamintas iš vienos vyninių vynuogių veislės.

Sertifikavimo procedūrą atlieka kompetentinga (-os) institucija (-os) arba kontrolės institucija (-os), kaip nurodyta 1 ir 2 dalyje, valstybėje narėje, kurioje vyko gamyba.

Sertifikuojama:

a)	atliekant atsitiktinės atrankos patikrinimus remiantis rizikos analize;

b)	imant mėginius arba

c)	sistemingai.

Jei atliekami atsitiktinės atrankos patikrinimai, jie grindžiami kontrolės planu, kurį iš anksto parengia institucija (-os) ir kuris apima įvairius produkto gamybos etapus. Kontrolės planas turi būti žinomas ūkio subjektams. Valstybės narės atsitiktine tvarka atrenka mažiausią tikrintinų ūkio subjektų skaičių.

Atsitiktinės atrankos patikrinimai gali būti sujungiami su mėginių ėmimu.

4. Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 479/2008 60 straipsnio 2 dalies a punktą, gaminančios valstybės narės turi užtikrinti, kad konkrečių vynų gamintojai būtų patvirtinti valstybės narės, kurioje vyksta gamyba.

5. Kontrolės, įskaitant atsekamumą, klausimu gaminančios valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų taikoma Reglamento (EB) Nr. 555/2008 V antraštinė dalis ir Reglamentas (EB) Nr. 606/2009.

6. Jei vynas yra tarpvalstybinės kilmės, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 479/2008 60 straipsnio 2 dalies c punkte, sertifikavimą gali atlikti bet kuri iš susijusios valstybės narės institucijų.

7. Jei vynai gaminami pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 60 straipsnio 2 dalį, valstybės narės gali nuspręsti vartoti terminus „kelių veislių vynas“ ir kartu pateikti pavadinimą (-us):

a)	susijusios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių);

b)	vyninių vynuogių veislės (-ių).

Jei trečiosiose valstybėse pagamintiems vynams nesuteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, saugoma geografinė nuoroda ar geografinė nuoroda, o etiketėse nurodyti vienos ar daugiau vyninių vynuogių veislių pavadinimas arba derliaus metai, trečiosios valstybės gali nuspręsti vartoti terminus „kelių veislių vynas“ ir kartu pateikti atitinkamos (-ų) trečiosios (-iųjų) valstybės (-ių) pavadinimą (-us).

Jei nurodomas (-i) valstybės (-ių) narės (-ių) ar trečiosios (-iųjų) valstybės (-ių) pavadinimas (-ai), šio reglamento 55 straipsnis netaikomas.

8. 1–6 dalys taikomos tik tiems produktams, kurie pagaminti iš vynuogių, išaugintų nuo 2009 m. imtinai.

64 straipsnis

Cukraus kiekio nuoroda

1. Išskyrus tuos atvejus, kai šio reglamento 58 straipsnyje nurodyta kitaip, cukraus kiekis, išreikštas fruktoze ar gliukoze, kaip nurodyta šio reglamento XIV priedo B dalyje, gali būti pateikiamas produktų etiketėje, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 479/2008 60 straipsnio 1 dalies c punkte.

2. Jei atsižvelgiant į produktų cukraus kiekį galima vartoti du šio reglamento XIV priedo B dalyje išvardytus terminus, reikia pasirinkti tik vieną iš tų dviejų terminų.

3. Nepažeidžiant šio reglamento XIV priedo B dalyje aprašytų naudojimo sąlygų, cukraus kiekis negali skirtis daugiau kaip 1 g litre nuo to, kas nurodyta produkto etiketėje.

4. 1 dalis netaikoma produktams, minimiems Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3, 8 ir 9 punktuose, jei valstybės narės ar trečiosios valstybės reguliuoja cukraus kiekio nuorodos naudojimo sąlygas.

65 straipsnis

Bendrijos sutartinių ženklų nuoroda

1. Reglamento (EB) Nr. 479/2008 60 straipsnio 1 dalies e punkte minimi Bendrijos sutartiniai ženklai gali būti pateikiami ant vynų etikečių, kaip nustatyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1898/2006 V priede (16). Nepaisant 59 straipsnio, nuorodos „saugoma kilmės vietos nuoroda“ ir „saugoma geografinė nuoroda“ sutartiniuose ženkluose gali būti pakeičiami lygiaverčiais terminais kitomis oficialiosiomis Bendrijos kalbomis, kaip nustatyta minėtame priede.

2. Jei ant produkto etiketės pateikiami Reglamento (EB) Nr. 479/2008 60 straipsnio 1 dalies e punkte minimi Bendrijos sutartiniai ženklai ar nuorodos, su jais pateikiama saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda.

66 straipsnis

Konkretiems gamybos metodams pavadinti vartojami terminai

1. Pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 60 straipsnio 1 dalies f punktą Bendrijoje pardavinėjami vynai gali turėti nuorodą į tam tikrus gamybos metodus, įskaitant metodus, nustatytus šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose.

2. XVI priede išvardytos nuorodos yra vieninteliai terminai, kuriuos galima vartoti vynui, kuriam suteiktos saugomos kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos arba trečiosios valstybės geografinės nuorodos ir kuris yra fermentuotas, brandintas ar sendintas medinėje taroje, apibūdinti. Tačiau valstybės narės ir trečiosios valstybės tokiems vynams gali nustatyti kitas nuorodas, lygiavertes XVI priede nustatytosioms.

Naudoti vieną iš pirmojoje pastraipoje minimų nuorodų leidžiama, jei vynas brandintas medinėje taroje pagal galiojančias nacionalines taisykles, net jeigu brandinimo procesas tęsiamas kitos rūšies taroje.

Pirmojoje pastraipoje minimų nuorodų negalima naudoti vynui, kuris pagamintas naudojant ąžuolo skiedras, apibūdinti net jei kartu naudota medinė tara.

3. Frazė „fermentuota butelyje“ gali būti vartojama tik putojantiems vynams, kuriems suteiktos saugomos kilmės vietos nuorodos ar trečiosios valstybės geografinė nuoroda, arba rūšiniams putojantiems vynams apibūdinti, jei:

a)	produktas virto putojančiu produktu po antrinės fermentacijos butelyje;

b)	gamybos proceso trukmė, įskaitant brandinimą gamybos įmonėje ir skaičiuojant nuo fermentacijos, kurios metu cuvée virsta putojančiu produktu, pradžios yra ne mažesnė kaip devyni mėnesiai;

c)	fermentacija, kurios metu cuvée virsta putojančiu produktu, vyko ir cuvée ant nuosėdų buvo laikoma 90 dienų;

d)	produktas ir nuosėdos buvo atskirti filtravimo būdu nukošiant arba nupilant.

4. Frazės „fermentuota butelyje tradiciniu metodu“, „tradicinis metodas“, „klasikinis metodas“ arba „klasikinis tradicinis metodas“ gali būti vartojamos tik putojantiems vynams, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar trečiosios valstybės geografinė nuoroda, arba rūšiniams putojantiems vyrams apibūdinti, jei produktas:

a)	virto putojančiu produktu po antrinės fermentacijos butelyje;

b)	be pertrūkių nuo to laiko, kai susidarė cuvée, lietėsi su nuosėdomis ne mažiau kaip devynis mėnesius toje pačioje įmonėje;

c)	buvo atskirtas nuo nuosėdų nupilant.

5. Frazė „Crémant“ gali būti vartojama tik baltiesiems arba rožiniams rūšiniams putojantiems vynams, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar trečiosios valstybės geografinė nuoroda, jei

a)	vynuogių derlius imamas rankomis;

b)	vynai pagaminti iš misos, gautos spaudžiant netraiškytas vynuoges arba vynuoges be kotelių. Gautos misos kiekis turi būti ne didesnis kaip 100 litrų misos iš kiekvienų 150 kg vynuogių;

c)	sieros dioksido kiekis ne didesnis kaip 150 mg/l;

d)	cukraus kiekis ne mažesnis kaip 50 g/l;

e)	vynai pagaminti pagal 4 dalyje nustatytus reikalavimus; ir

f)	nepažeidžiant 67 straipsnio, terminas „Crémant“ pateikiamas rūšinių putojančių vynų etiketėse kartu su saugomos kilmės vietos nuorodos ar susijusios trečiosios valstybės geografinės nuorodos nustatytų ribų vietovėje esančio geografinio vieneto pavadinimu.

a ir f punktai netaikomi gamintojams, kuriems priklauso iki 1986 m. kovo 1 d. užregistruoti prekių ženklai, kuriuose yra terminas „crémant“.

6. Nuorodoms į ekologišką vynuogių produkciją taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (17).

67 straipsnis

Už teritoriją, susijusią su kilmės vietos nuoroda ar geografine nuoroda ir geografinės vietovės nuorodomis, mažesnio ar didesnio geografinio vieneto pavadinimas

1. Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 479/2008 60 straipsnio 1 dalies g punktą ir nepažeidžiant šio reglamento 55 ir 56 straipsnių, geografinio vieneto pavadinimas ir geografinės vietovės nuorodos gali būti pateikti tik tų vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda arba trečiosios valstybės geografinė nuoroda, etiketėse.

2. Jei naudojamas už vietovę, susijusią su kilmės vietos nuoroda ar geografine nuoroda, mažesnio geografinio vieneto pavadinimas, tokio geografinio vieneto teritorija yra aiškiai apibrėžiama. Valstybės narės gali nustatyti taisykles, susijusias su tokių geografinių vienetų naudojimu. Bent 85 % vynuogių, iš kurių pagamintas vynas, išaugintos tame mažesniame geografiniame vienete. Likę 15 % vynuogių išaugintos susijusios kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos geografinėje nustatytų ribų vietovėje.

Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti pirmos pastraipos trečiame ir ketvirtame sakiniuose nustatytų reikalavimų užregistruotiems prekės ženklams ar prekės ženklams, nusistovėjusiems iki 2002 m. gegužės 11 d., kuriuose yra ar kuriuos sudaro už teritoriją, susijusią su kilmės vietos nuoroda ar geografine nuoroda ir susijusių valstybių narių geografine vietovės nuoroda, mažesnio geografinio vieneto pavadinimas.

3. Už teritoriją, susijusią su kilmės vietos nuoroda ar geografine nuoroda ir geografinės vietovės nuorodomis, mažesnio ar didesnio geografinio vieneto pavadinimą sudaro:

a)	vietovė ar grupė vietovių:

b)	vietos administracinė teritorija ar jos dalis;

c)	vynuogių auginimo subregionas ar jo dalis;

d)	administracinė teritorija.

3 SKIRSNIS

Tam tikriems charakteringos formos buteliams ir kamščiams taikomos taisyklės ir valstybių narių gamintojų nustatytos papildomos nuostatos

68 straipsnis

Charakteringos formos butelių naudojimo sąlygos

Tam, kad galėtų būti įtraukti į XVII priedą, charakteringų tipų buteliai atitinka šiuos reikalavimus:

a)	pastaruosius 25 metus jie išskirtinai tradiciškai naudoti vynui, kuriam suteikta tam tikra saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, ir

b)	jų naudojimas vartotojams yra susijęs su vynu, kuriam suteikta tam tikra saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda.

XVII priede nurodytos sąlygos, kuriomis reglamentuojamas pripažintų charakteringų tipų butelių naudojimas.

69 straipsnis

Tam tikrų produktų pateikimo taisyklės

1. Tik putojantis vynas, rūšinis putojantis vynas ir rūšinis aromatinis putojantis vynas pardavinėjamas ar eksportuojamas „putojančiam vynui“ būdinguose stikliniuose buteliuose, kurie uždaryti:

jei butelių vardinė talpa didesnė kaip 0,20 litro – grybo formos kamščiu, kuris padarytas iš kamštinės medžiagos ar kitos medžiagos, kuri gali liestis su maisto produktais, įtvirtintas tam tikru įtaisu ir padengtas, jei reikia, kepurėle ar apvyniotas folija, kuri visiškai dengia kamštį ir visą butelio kaklelį ar jo dalį;

b)	jei butelių vardinė talpa ne didesnė kaip 0,20 litro – bet kuria kitu tinkamu būdu.

2. Valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi:

tradiciškai į tokius butelius išpilstomiems produktams:

i)	kurie išvardyti Reglamento (EB) Nr. 479/2008 25 straipsnio 2 dalies a punkte;

ii)	kurie išvardyti Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 7, 8 ir 9 punktuose,

iii)	kurie išvardyti Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1601/1991 (18) arba

iv)	kurių faktinė alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 1,2 tūrio proc.;

b)	kitiems produktams, išskyrus tuos, kurie minimi a punkte, jei vartotojams nėra pateikiama klaidinga informacija apie produkto pobūdį.

70 straipsnis

Valstybių narių gamintojų nustatytos papildomos ženklinimo ir pateikimo nuostatos

1. Vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda ir kurie gaminami jų teritorijoje, naudojimo atžvilgiu 61, 62 ir 64–67 straipsniuose nustatyta informacija gali būti laikoma privaloma, draudžiama ar ribojama, tų vynų produkto specifikacijose nustatant sąlygas, kurios būtų griežtesnės negu nustatytos šiame skyriuje.

2. Valstybių narių teritorijose gaminamų vynų, kuriems nesuteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, atžvilgiu jos gali nustatyti, kad 64 ir 66 straipsniuose nurodyta informacija yra privaloma.

3. Kontrolės tikslais valstybės narės savo teritorijose gaminamų vynų atžvilgiu gali nuspręsti apibrėžti, ar reglamentuoti kitą informaciją negu nurodyta Reglamento (EB) Nr. 479/2008 59 straipsnio 1 dalyje ir 60 straipsnio 1 dalyje.

4. Kontrolės tikslais valstybės narės gali nuspręsti taikyti Reglamento (EB) Nr. 479/2008 58, 59 ir 60 straipsnius jų teritorijoje išpilstytiems, bet dar nepardavinėjamiems ir neeksportuojamiems vynams.

V SKYRIUS

BENDROSIOS, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

71 straipsnis

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1493/1999 saugomi vynų pavadinimai

1. Ant bet kurio su kilmės vietos nuoroda ar geografine nuoroda susijusio dokumento, iš valstybių narių gauto pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 51 straipsnio 2 dalį, Komisija pažymi gavimo datą ir bylos numerį.

Susijusios valstybės narės gauna gavimo patvirtinimą, kuriame nurodoma bent jau:

a)	bylos numeris,

b)	gautų dokumentų skaičius;

c)	dokumentų gavimo data.

Pateikimo Komisijai data yra ta diena, kurią dokumentus įregistruoja Komisijos laiškų registravimo tarnyba.

2. Bet kurį sprendimą panaikinti kilmės vietos nuorodą ar geografinę nuorodą pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 51 straipsnio 4 dalį Komisija priima remdamasi dokumentais, kuriais ji gali naudotis pagal to reglamento 51 straipsnio 2 dalį.

72 straipsnis

Laikinas ženklinimas

1. Nukrypstant nuo šio reglamento 65 straipsnio, vynai, kuriems suteikta kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, atitinkanti Reglamento (EB) Nr. 479/2008 38 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, ženklinami vadovaujantis šio reglamento IV skyriuje išdėstytomis nuostatomis.

2. Jei Komisija nusprendžia nesuteikti apsaugos kilmės vietos nuorodai ar geografinei nuorodai pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 41 straipsnį, vynai, paženklinti pagal šio straipsnio 1 dalį, atšaukiami iš rinkos ir perženklinami pagal šio reglamento IV skyrių.

73 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Vynų pavadinimams, kuriuos valstybės narės kaip kilmės vietos nuorodą ar geografinę nuorodą pripažino iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir kurie nebuvo Komisijos paskelbti pagal Reglamento (EB) Nr. 1439/2008 54 straipsnio 5 dalį ar Reglamento (EB) Nr. 753/2002 28 straipsnį, taikoma Reglamento (EB) Nr. 479/2008 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

2. Bet kokiam su vynų pavadinimais, saugomais pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 51 straipsnio 1 dalį, arba vynų pavadinimais, nesaugomais pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 51 straipsnio 1 dalį, susijusiam produkto specifikacijos pakeitimui, pateiktam valstybei narei ne vėliau kaip 2009 m. rugpjūčio 1 d., taikoma Reglamento (EB) Nr. 479/2008 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, jei valstybė narė priima patvirtinantį sprendimą, o techninė byla, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 479/2008 35 straipsnio 1 dalyje, nusiunčiama Komisijai ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d.

3. Valstybės narės, kurios nepatvirtino įstatymų, taisyklių ar administracinių nuostatų, būtinų, kad iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. būtų pradėta laikytis Reglamento (EB) Nr. 479/2008 38 straipsnio, turi tai padaryti iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. Kol kas 9, 10, 11 ir 12 straipsniai susijusiose valstybėse narėse taikomi mutatis mutandis kaip „preliminari nacionalinė procedūra“, nustatyta Reglamento (EB) Nr. 479/2008 38 straipsnyje.

4. Vynai, pateikti rinkai ar paženklinti iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir atitinkantys susijusias nuostatas, galiojančias iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., gali būti pardavinėjami, kol baigiasi jų atsargos.

74 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentai (EB) Nr. 1607/2000 ir (EB) Nr. 753/2002 panaikinami.

75 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2009 m. liepos 14 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 148, 2008 6 6, p. 1.

(2) OL L 40, 1989 2 11, p. 1.

(3) OL L 186, 1989 6 30, p. 21.

(4) OL L 109, 2000 5 6, p. 29.

(5) OL L 247, 2007 9 21, p. 17.

(6) OL L 189, 2007 7 20, p. 1.

(7) OL L 179, 1999 7 14, p. 1.

(8) OL L 185, 2000 7 25, p. 17.

(9) OL L 118, 2002 5 4, p. 1.

(10) Žr. šio Oficialiojo leidinio 1 p.

(11) OL L 170, 2008 6 30, p. 1.

(12) OL L 299, 2008 11 8, p. 25.

(13) OL L 11, 1994 1 14, p. 1.

(14) OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

(15) OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(16) OL L 369, 2006 12 23, p. 1.

(17) OL L 189, 2007 7 20, p. 1.

(18) OL L 149, 1991 6 14, p. 1.

I PRIEDAS

KILMĖS VIETOS NUORODOS AR GEOGRAFINĖS NUORODOS REGISTRACIJOS PARAIŠKA

Gavimo data (MMMM/MM/DD) …

[pildo Komisija]

Puslapių skaičius (įskaitant šį puslapį) …

Paraiškos kalba …

Bylos numeris …

[pildo Komisija]

Pareiškėjas

Juridinio ar fizinio asmens pavadinimas arba pavardė …

Visas adresas (gatvė, namo numeris, miestas, pašto kodas, valstybė) …

Juridinis statusas, dydis ir sudėtis (juridinio asmens atveju) …

Pilietybė …

Tel., faks., e. paštas …

Tarpininkas

—	Valstybė (-ės) narė (-ės) (*)

—	Trečiosios valstybės institucija (*)

[(*) nereikalinga išbraukti]

Tarpininko (-ų) pavadinimas (-ai) …

Visas adresas (gatvė, namo numeris, miestas, pašto kodas, valstybė) …

Tel., faks., e. paštas …

Registruotinas pavadinimas …

—	Kilmės vietos nuoroda (*)

—	Geografinė nuoroda (*)

[(*) nereikalinga išbraukti]

Apsaugos trečiojoje valstybėje įrodymas …

Vynuogių produktų kategorijos …

[atskirame lape]

Produkto specifikacija

Puslapių skaičius …

Pasirašančio (-ių) asmens (-ų) vardas (-ai) ir pavardė (-ės) …

Parašas (-ai) …

II PRIEDAS

BENDRASIS DOKUMENTAS

Gavimo data (MMMM/MM/DD) …

[pildo Komisija]

Puslapių skaičius (įskaitant šį puslapį) …

Paraiškos kalba …

Bylos numeris …

[pildo Komisija]

Pareiškėjas

Juridinio ar fizinio asmens pavadinimas arba pavardė …

Visas adresas(gatvė, namo numeris, miestas, pašto kodas, valstybė) …

Juridinis statusas (juridinio asmens atveju) …

Pilietybė …

Tarpininkas

—	Valstybė (-ės) narė (-ės) (*)

—	Trečiosios valstybės institucija (*)

[(*) nereikalinga išbraukti]

Tarpininko (-ų) pavadinimas (-ai) …

Visas adresas (gatvė, namo numeris, miestas, pašto kodas, valstybė) …

Registruotinas pavadinimas …

—	Kilmės vietos nuoroda (*)

—	Geografinė nuoroda (*)

[(*) nereikalinga išbraukti]

Vyno (-ų) aprašymas (1) …

Tradicinių terminų nuoroda kaip nurodyta 54 straipsnio 1 dalies a punkte (2) , susijusi su šia kilmės vietos nuoroda ir geografine nuoroda …

Specialūs vynininkystės metodai (3) …

Nustatytų ribų vietovė …

Didžiausias derlius iš hektaro …

Leidžiamos vyninių vynuogių rūšys …

Ryšys su geografine vietove (4) …

Kitos sąlygos (3) …

Nuoroda į produkto specifikaciją

(1) Įskaitant nuorodą į produktus, kuriems taikoma Reglamento (EB) Nr. 479/2008 33 straipsnio 1 dalis.

(2) Reglamento (EB) Nr. 479/2008 54 straipsnio 1 dalies a punktas.

(3) Neprivaloma.

(4) Apibūdina specifinį produkto ir geografinės vietovės pobūdį ir priežastinį jų ryšį.

III PRIEDAS

PRIEŠTARAVIMAS PRIEŠ KILMĖS VIETOS NUORODĄ AR GEOGRAFINĘ NUORODĄ

Gavimo data (MMMM/MM/DD) …

[pildo Komisija]

Puslapių skaičius (įskaitant šį puslapį) …

Prieštaravimo kalba …

Bylos numeris …

[pildo Komisija]

Prieštaravimo pareiškėjas

Juridinio ar fizinio asmens pavadinimas arba pavardė …

Visas adresas (gatvė, namo numeris, miestas, pašto kodas, valstybė) …

Pilietybė …

Tel., faks., e. paštas …

Tarpininkas

—	Valstybė (-ės) narė (-ės) (*)

—	Trečiosios valstybės institucija (neprivaloma) (*)

[(*) nereikalinga išbraukti]

Tarpininko (-ų) pavadinimas (-ai) …

Visas adresas (gatvė, namo numeris, miestas, pašto kodas, valstybė) …

Pavadinimas, dėl kurio prieštaraujama …

—	Kilmės vietos nuoroda (*)

—	Geografinė nuoroda (*)

[(*) nereikalinga išbraukti]

Pirmumo teisės

—	Saugoma kilmės vietos nuoroda (*)

—	Saugoma geografinė nuoroda (*)

—	Nacionalinė geografinė nuoroda () [() nereikalinga išbraukti] Pavadinimas … Registracijos numeris … Registracijos data (MMMM/MM/DD) …

—	Prekės ženklas Ženklas … Produktų ir paslaugų sąrašas … Registracijos numeris … Registracijos data … Kilmės valstybė … Reputacija/pripažinimas () … [() nereikalinga išbraukti]

Prieštaravimo pagrindas

—	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 42 straipsnio 1 dalis (*)

—	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 42 straipsnio 2 dalis (*)

—	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 43 straipsnio 2 dalis (*)

—	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 45 straipsnio 2 dalies a punktas (*)

—	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 45 straipsnio 2 dalies b punktas (*)

—	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 45 straipsnio 2 dalies c punktas (*)

—	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 45 straipsnio 2 dalies d punktas (*)

[(*) nereikalinga išbraukti]

Pagrindo paaiškinimas …

Pasirašančio asmens vardas ir pavardė …

Parašas …

IV PRIEDAS

KILMĖS VIETOS NUORODOS AR GEOGRAFINĖS NUORODOS PAKEITIMO PARAIŠKA

Gavimo data (MMMM/MM/DD) …

[pildo Komisija]

Puslapių skaičius (įskaitant šį puslapį) …

Pakeitimo kalba …

Bylos numeris …

[pildo Komisija]

Tarpininkas

—	Valstybė (-ės) narė (-ės) (*)

—	Trečiosios valstybės institucija (neprivaloma) (*)

[(*) nereikalinga išbraukti]

Tarpininko (-ų) pavadinimas (-ai) …

Visas adresas (gatvė, namo numeris, miestas, pašto kodas, valstybė) …

Tel., faks., e. paštas …

Pavadinimas …

—	Kilmės vietos nuoroda (*)

—	Geografinė nuoroda (*)

[(*) nereikalinga išbraukti]

Taisoma specifikacijos antraštė

Saugomas pavadinimas (*)

Produkto aprašymas (*)

Naudojami vynininkystės metodai (*)

Geografinė vietovė (*)

Derlius iš hektaro (*)

Naudojamos vynininių vynuogių veislės (*)

Ryšys (*)

Kontrolės institucijų pavadinimai ir adresai (*)

Kita (*)

[(*) nereikalinga išbraukti]

Pakeitimas

—	Produkto specifikacijos pakeitimas, dėl kurio bendrojo dokumento keisti nereikia () Produkto specifikacijos pakeitimas, dėl kurio bendrąjį dokumentą reikia pakeisti () [(*) nereikalinga išbraukti]

—	Nedidelis pakeitimas (*)

—	Didelis pakeitimas () [() nereikalinga išbraukti]

Pakeitimo paaiškinimas …

Keičiamas bendrasis dokumentas

[ant atskirų lapų]

Pasirašančio asmens vardas ir pavardė …

Parašas …

V PRIEDAS

PRAŠYMAS PANAIKINTI KILMĖS VIETOS NUORODĄ AR GEOGRAFINĘ NUORODĄ

Gavimo data (MMMM/MM/DD) …

[pildo Komisija]

Puslapių skaičius (įskaitant šį puslapį) …

Prašymo panaikinti autorius …

Bylos numeris …

[pildo Komisija]

Prašymo panaikinti kalba …

Juridinio ar fizinio asmens pavadinimas arba pavardė …

Visas adresas (gatvė, namo numeris, miestas, pašto kodas, valstybė) …

Pilietybė …

Tel., faks., e. paštas …

Ginčijamas pavadinimas …

—	Kilmės vietos nuoroda (*)

—	Geografinė nuoroda (*)

[(*) nereikalinga išbraukti]

Teisėtas prašymo autoriaus interesas …

Valstybės narės ar trečiosios valstybės pareiškimas …

Panaikinimo pagrindas

—	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 34 straipsnio 1 dalies a punktas (*)

—	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 34 straipsnio 1 dalies b punktas (*)

—	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 35 straipsnio 2 dalies a punktas (*)

—	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 35 straipsnio 2 dalies b punktas (*)

—	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 35 straipsnio 2 dalies c punktas (*)

—	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 35 straipsnio 2 dalies d punktas (*)

—	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 35 straipsnio 2 dalies e punktas (*)

—	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 35 straipsnio 2 dalies f punktas (*)

—	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 35 straipsnio 2 dalies g punktas (*)

—	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 35 straipsnio 2 dalies h punktas (*)

—	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 35 straipsnio 2 dalies i punktas (*)

[(*) nereikalinga išbraukti]

Pagrindo paaiškinimas …

Pasirašančio asmens vardas ir pavardė …

Parašas …

VI PRIEDAS

PRAŠYMAS SAUGOMOS KILMĖS VIETOS NUORODĄ PAKEISTI GEOGRAFINE NUORODA

Gavimo data (MMMM/MM/DD) …

[pildo Komisija]

Puslapių skaičius (įskaitant šį puslapį) …

Paraiškos kalba …

Bylos numeris …

[pildo Komisija]

Pareiškėjas

Juridinio ar fizinio asmens pavadinimas arba pavardė …

Visas adresas (gatvė, namo numeris, miestas, pašto kodas, valstybė) …

Juridinis statusas, dydis ir sudėtis (juridinio asmens atveju) …

Pilietybė …

Tel., faks., e. paštas …

Tarpininkas

—	Valstybė (-ės) narė (ės) (*)

—	Trečiosios valstybės institucija (*)

[(*) nereikalinga išbraukti]

Tarpininko (-ų) pavadinimas (-ai) …

Visas adresas (gatvė, namo numeris, miestas, pašto kodas, valstybė) …

Tel., faks., e. paštas …

Registruotinas pavadinimas …

Apsaugos trečiojoje valstybėje įrodymas …

Produkto kategorijos …

[atskirame lape]

Produkto specifikacija

Puslapių skaičius …

Pasirašančio (-ių) asmens (-ų) vardas (-ai) ir pavardė (-ės) …

Parašas (-ai) …

VII PRIEDAS

TRADICINIO TERMINO PRIPAŽINIMO PARAIŠKA

Gavimo data (MMMM/MM/DD) …

[pildo Komisija]

Puslapių skaičius (įskaitant šį) …

Paraiškos kalba …

Bylos numeris …

[pildo Komisija]

Pareiškėjas

Kompetentinga valstybės narės institucija (*)

Kompetentinga trečiosios valstybės institucija (*)

Atstovaujanti profesinė organizacija (*)

[(*) nereikalingą išbraukti]

Adresas (gatvė, namo numeris, miestas, pašto kodas, valstybė) …

Juridinis asmuo (tik atstovaujančiosios profesinės organizacijos atveju) …

Pilietybė …

Tel., faks., e. paštas …

Pavadinimas …

Tradicinis terminas pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 54 straipsnio 1 dalies a punktą (*)

Tradicinis terminas pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 54 straipsnio 1 dalies b punktą (*)

[(*) nereikalingą išbraukti]

Kalba

—	31 straipsnio a punktas (*)

—	31 straipsnio b punktas (*)

[(*) nereikalinga išbraukti]

Susijusių saugomų kilmės vietos nuorodų ar geografinių nuorodų sąrašas …

Vynuogių produktų kategorijos …

Apibrėžtis …

Taisyklių kopija

[pridėti]

Pasirašančio asmens vardas ir pavardė …

Parašas …

VIII PRIEDAS

PRIEŠTARAVIMAS PRIEŠ TRADICINĮ TERMINĄ

Gavimo data (MMMM/MM/DD) …

[pildo Komisija]

Puslapių skaičius (įskaitant šį puslapį) …

Prieštaravimo kalba …

Bylos numeris …

[pildo Komisija]

Prieštaravimo pateikėjas

Juridinio ar fizinio asmens pavadinimas arba pavardė …

Visas adresas (gatvė, namo numeris, miestas, pašto kodas, valstybė) …

Pilietybė …

Tel., faks., e. paštas …

Tarpininkas

—	Valstybė (-ės) narė (-ės) (*)

—	Trečiosios valstybės institucija (neprivaloma) (*)

[(*) nereikalinga išbraukti]

Tarpininko (-ų) pavadinimas (-ai) …

Visas adresas (gatvė, namo numeris, miestas, pašto kodas, valstybė) …

Tradicinis terminas, dėl kurio prieštaraujama …

Pirmumo teisės

—	Saugoma kilmės vietos nuoroda (*)

—	Saugoma geografinė nuoroda (*)

—	Nacionalinė geografinė nuoroda () [() nereikalinga išbraukti] Pavadinimas … Registracijos numeris … Registracijos data (MMMM/MM/DD) …

—	Prekės ženklas Ženklas … Produktų ir paslaugų sąrašas … Registracijos numeris … Registracijos data … Kilmės valstybė … Reputacija/pripažinimas () … [() nereikalinga išbraukti]

Prieštaravimo pagrindas

—	31 straipsnis (*)

—	35 straipsnis (*)

—	40 straipsnio 2 dalies a punktas (*)

—	40 straipsnio 2 dalies b punktas (*)

—	40 straipsnio 2 dalies c punktas (*)

—	41 straipsnio 3 dalis (*)

—	42 straipsnio 1 dalis (*)

—	42 straipsnio 2 dalis (*)

—	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 54 straipsnis

[(*) nereikalinga išbraukti]

Pagrindo paaiškinimas …

Pasirašančio asmens vardas ir pavardė …

Parašas …

IX PRIEDAS

PRAŠYMAS PANAIKINTI TRADICINĮ TERMINĄ

Gavimo data (MMMM/MM/DD) …

[pildo Komisija]

Puslapių skaičius (įskaitant šį puslapį) …

Prašymo panaikinti autorius …

Bylos numeris …

[pildo Komisija]

Prašymo panaikinti kalba …

Juridinio ar fizinio asmens pavadinimas arba pavardė …

Visas adresas (gatvė, namo numeris, miestas, pašto kodas, valstybė) …

Pilietybė …

Tel., faks., e. paštas …

Ginčijamas tradicinis terminas …

Teisėtas prašymo autoriaus interesas …

Valstybės narės ar trečiosios valstybės pareiškimas …

Panaikinimo pagrindas

—	31 straipsnis (*)

—	35 straipsnis (*)

—	40 straipsnio 2 dalies a punktas (*)

—	40 straipsnio 2 dalies b punktas (*)

—	40 straipsnio 2 dalies c punktas (*)

—	41 straipsnio 3 dalis (*)

—	42 straipsnio 1 dalis (*)

—	42 straipsnio 2 dalis (*)

—	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 54 straipsnis (*)

[(*) nereikalinga išbraukti]

Pagrindo paaiškinimas …

Pasirašančio asmens vardas ir pavardė …

Parašas …

X PRIEDAS

51 STRAIPSNIO 2 DALYJE MINIMA PIKTOGRAMA

XI PRIEDAS

30 STRAIPSNIO 2 DALYJE MINIMŲ ATSTOVAUJANČIŲJŲ PREKYBOS ORGANIZACIJŲ IR JŲ NARIŲ SĄRAŠAS

Trečioji valstybė

Atstovaujančiosios profesinės organizacijos pavadinimas

Atstovaujančiosios profesinės organizacijos nariai

—	Pietų Afrika

—	Pietų Afrikos spirituoto vyno gamintojų asociacija (SAFPA)

—	Allesverloren Estate

—

Axe Hill

—	Beaumont Wines

—	Bergsig Estate

—	Boplaas Wine Cellar

—	Botha Wine Cellar

—	Bredell Wines

—	Calitzdorp Wine Cellar

—	De Krans Wine Cellar

—	De Wet Co-op

—	Dellrust Wines

—

Distell

—	Domein Doornkraal

—	Du Toitskloof Winery

—	Groot Constantia Estate

—	Grundheim Wine Cellar

—	Kango Wine Cellar

—	KWV International

—	Landskroon Wine

—	Louiesenhof

—	Morgenhog Estate

—	Overgaauw Estate

—	Riebeek Cellars

—	Rooiberg Winery

—	Swartland Winery

—	TTT Cellars

—	Vergenoegd Wine Estate

—	Villiera Wines

—	Withoek Estate

XII PRIEDAS

40 STRAIPSNYJE MINIMŲ TRADICINIŲ TERMINŲ SĄRAŠAS

Tradiciniai terminai

Kalba

Vynai (1)

Apibrėžties/vartojimo sąlygų santrauka (2)

Susijusios trečiosios valstybės

A Dalis Reglamento (EB) Nr. 479/2008 54 straipsnio 1 dalies a punkte minimi tradiciniai terminai

BELGIJA

Appellation d'origine contrôlée	Prancūzų	SKVN (1, 4)	Tradiciniai terminai, vartojami vietoje „saugoma kilmės vietos nuoroda“
Gecontroleerde oorsprongsbenaming	Olandų	SKVN (1, 4)
Landwijn	Olandų	SGN (1)	Tradiciniai terminai, vartojami vietoje „saugoma geografinė nuoroda“
Vin de pays	Prancūzų	SGN (1)

BULGARIJA

Гарантирано наименование запроизход (ГНП) (garantuojama kilmės vietos nuoroda)	Bulgarų	SKVN (1, 3, 4)	Tradiciniai terminai, vartojami vietoje „saugoma kilmės vietos nuoroda“ ar „saugoma geografinė nuoroda“ 2000 04 14
Гарантирано и контролиранонаименование за произход (ГКНП) (garantuojama ir kontroliuojama kilmės vietos nuoroda)	Bulgarų	SKVN (1, 3, 4)
Благородно сладко вино (БСВ) (kilmingas saldusis vynas)	Bulgarų	SKVN (3)
Pегионално вино (regioninis vynas)	Bulgarų	SGN (1, 3, 4)

ČEKIJA

Jakostní šumivé víno stanovené oblasti

Čekų

SKVN

(4)

Čekijos žemės ūkio ir maisto inspekcijos klasifikuojamas vynas, gaminamas iš vynuogių, išaugintų apibrėžtame tam tikros vietovės vynuogyne; vyno, naudojamo konkretaus regiono rūšiniam putojančiam vynui gaminti, gamyba vyko vynuogių auginimo vietovėje; apibrėžtoje vietovėje derlius iš hektaro neviršija nustatytų ribų. Vynas atitinka nacionaliniame įgyvendinimo teisės akte nustatytus kokybės reikalavimus.

Jakostní víno

Čekų

SKVN

(1)

Čekijos žemės ūkio ir maisto inspekcijos klasifikuojamas vynas, pagamintas iš vynuogių, išaugintų apibrėžtame tam tikros vietovės vynuogyne; derlius iš hektaro neviršytas; vynuogių, iš kurių pagamintas vynas, cukraus kiekis bent 15°NM; vynuogės auginamos ir vynas gaminamas, išskyrus išpilstymą, susijusiame vyno regione; vynas atitinka įgyvendinimo teisės akte nustatytus kokybės reikalavimus.

Jakostní víno odrůdové

Čekų

SKVN

(1)

Čekijos žemės ūkio ir maisto inspekcijos klasifikuojamas vynas yra gaminamas iš vynuogių, minkštimo, vynuogių misos, vynas gaminamas iš vynuogių, išaugintų apibrėžtame vynuogyne arba maišant rūšinius vynus, ir ne daugiau kaip iš trijų veislių.

Jakostní víno známkové

Čekų

SKVN

(1)

Čekijos žemės ūkio ir maisto inspekcijos klasifikuojamas vynas yra gaminamas iš vynuogių, minkštimo, vynuogių misos, gali būti iš vyno, pagaminto iš apibrėžtame vynuogyne išaugintų vynuogių.

Jakostní víno s přívlastkem, kartu su:

—	Kabinetní víno

—	Pozdní sběr

—	Výběr z hroznů

—	Výběr z bobulí

—	Výběr z cibéb

—	Ledové víno

—	Slámové víno

Čekų

SKVN

(1)

Čekijos žemės ūkio ir maisto inspekcijos klasifikuojamas vynas, gaminamas iš vynuogių, minkštimo ar vynuogių misos arba iš vyno, pagaminto iš apibrėžtame susijusios vietovės ar vietovės dalies vynuogyne išaugintų vynuogių; derlius iš hektaro neviršytas; vynas gaminamas iš vynuogių, kurių kilmės vietą, cukraus kiekį ir svorį, prireikus veislę ar veislių mišinį, arba užkrėtimą pilkuoju kekeru Botrytis cinerea P.(kilniojo pelėsio forma) patikrino inspekcija ir nustatė, kad tos savybės atitinka reikalavimus, taikomus būdingomis savybėmis pasižyminčiam konkrečios rūšies rūšiniam vynui ar rūšinių vynų mišiniui; vynas atitinka įgyvendinimo teisės akte nustatytus kokybės reikalavimus; vyną inspekcija klasifikavo kaip rūšinį vyną, kuriam būdinga viena iš tokių savybių:

—	„Kabinetní víno“ gali būti gaminamas tik iš tų vynuogių, kurių cukraus kiekis yra bent 19°NM,

—	„Pozdní sběr“ gali būti gaminamas tik iš tų vynuogių, kurių cukraus kiekis yra bent 21°NM,

—	„Výběr z hroznů“ gali būti gaminamas tik iš tų vynuogių, kurių cukraus kiekis yra bent 24°NM,

—	„Výběr z bobulí“ leidžiama gaminti tik iš rinktinių uogų, kurių cukraus kiekis yra bent 27°NM,

—	„Výběr z cibéb“ leidžiama gaminti tik iš rinktinių uogų, paveiktų kilniojo pelėsio, arba iš pernokusių uogų, kurių cukraus kiekis yra bent 32°NM,

—	„Ledové víno“ leidžiama gaminti tik iš tų vynuogių, kurių derlius nuimtas esant –7 C ar žemesnei temperatūrai ir kurios nuimant derlių ir perdirbant laikytos sušaldytos, o gautos vynuogių misos cukraus kiekis buvo bent 27°NM,

—	„Slámové víno“ leidžiama gaminti tik iš tų vynuogių, kurios prieš perdirbimą laikytos ant šiaudų ar nendrių, prireikus buvo laikytos pakabintos vėdinamoje patalpoje bent tris mėnesius, o gautos vynuogių misos cukraus kiekis buvo bent 27°NM.

Pozdní sběr

Čekų

SKVN

(1)

Čekijos žemės ūkio ir maisto inspekcijos klasifikuojamas vynas, gaminamas iš vynuogių, išaugintų apibrėžtame vynuogyne; derlius iš hektaro neviršytas; vynuogių, iš kurių pagamintas vynas, cukraus kiekis bent 21°NM; vynuogės užaugintos ir vynas gamintas (išskyrus išpilstymą) susijusiame vyno regione; vynas atitinka įgyvendinimo teisės akte nustatytus kokybės reikalavimus.

Víno s přívlastkem, kartu su:

—	Kabinetní víno

—	Pozdní sběr

—	Výběr z hroznů

—	Výběr z bobulí

—	Výběr z cibéb

—	Ledové víno

—	Slámové víno

Čekų

SKVN

(1)

Čekijos žemės ūkio ir maisto inspekcijos klasifikuojamas vynas, gaminamas iš vynuogių, minkštimo ar vynuogių misos, gali būti iš vyno, pagaminto iš apibrėžtame susijusios vietovės ar vietovės dalies vynuogyne išaugintų vynuogių; derlius iš hektaro neviršytas; vynas pagamintas iš vynuogių, kurių kilmės vietą, cukraus kiekį bei stiprumą (jei tai viena veislė ar veislių mišinys) ar užkrėtimą pilkuoju kekeru Botrytis cinerea P. (kilniojo pelėsio formas) patikrino inspekcija ir nustatė, kad tos ypatybės atitinka konkrečios rūšies rūšiniam vynui su būdingomis savybėmis keliamus reikalavimus, arba vynui, gautam maišant vynus su būdingomis savybėmis, keliamus reikalavimus; vynas atitinka įgyvendinimo teisės akte nustatytus kokybės reikalavimus, vyną inspekcija klasifikavo kaip rūšinį vyną, kuriam būdinga viena iš tokių savybių:

—	„Kabinetní víno“ gali būti gaminamas tik iš tų vynuogių, kurių cukraus kiekis yra bent 19°NM,

—	„Pozdní sběr“ gali būti gaminamas tik iš tų vynuogių, kurių cukraus kiekis yra bent 21°NM,

—	„Výběr z hroznů“ gali būti gaminamas tik iš tų vynuogių, kurių cukraus kiekis yra bent 24°NM,

—	„Výběr z bobulí“ leidžiama gaminti tik iš rinktinių uogų, kurių cukraus kiekis yra bent 27°NM,

—	„Výběr z cibéb“ leidžiama gaminti tik iš rinktinių uogų, paveiktų kilniojo pelėsio, arba iš pernokusių uogų, kurių cukraus kiekis yra bent 32°NM,

—	„Ledové víno“ leidžiama gaminti tik iš tų vynuogių, kurių derlius nuimtas esant –7 C ar žemesnei temperatūrai ir kurios nuimant derlių ir perdirbant laikytos sušaldytos, o gautos vynuogių misos cukraus kiekis buvo bent 27°NM,

—	„Slámové víno“ leidžiama gaminti tik iš tų vynuogių, kurios prieš perdirbimą laikytos ant šiaudų ar nendrių, prireikus buvo laikytos pakabintos vėdinamoje patalpoje bent tris mėnesius, o gautos vynuogių misos cukraus kiekis buvo bent 27°NM.

Jakostní likérové víno

Čekų

SKVN

(3)

Čekijos žemės ūkio ir maisto inspekcijos klasifikuojamas vynas, gaminamas iš vynuogių, išaugintų susijusiame vynuogyne nurodytame regione; derlius iš hektaro neviršytas; gamyba vyko nustatytame regione, kuriame vynuogės išaugintos; vynas atitinka įgyvendinimo teisės akte nustatytus kokybės reikalavimus.

Zemské víno

Čekų

SGN

(1)

Vynas gaminamas iš Čekijos teritorijoje išaugintų vynuogių, kurios tinka gaminti rūšinį vyną nurodytame regione, arba iš veislių, kurios įtrauktos į veislių sąrašą, pateiktą įgyvendinimo teisės akte, ir gali būti ženklinamas tik nurodant geografinę nuorodą, nustatytą įgyvendinimo reglamente; vynui su geografine nuoroda gaminti gali būti naudojamos tik tos vynuogės, iš kurių pagamintas vynas, kurių cukraus kiekis yra bent 14°NM ir kurios išaugintos geografiniame vienete, turinčiame geografinę nuorodą pagal šią dalį, ir atitinka įgyvendinimo teisės akte nustatytus kokybės reikalavimus; draudžiama naudoti kito geografinio vieneto, įtraukto į įgyvendinimo teisės aktą, pavadinimą.

Víno origininální certifikace (VOC arba V.O.C.)

Čekų

SKVN

(1)

Vynas turi būti gaminamas tokioje pat ar mažesnėje už vyno regioną teritorijoje; gamintojas turi būti asociacijos, kuri įgaliota vynui suteikti sertifikatą pagal aktą, narys; vynas atitinka bent tuos kokybės reikalavimus, kurie taikomi vyno kokybei pagal šį aktą; vynas atitinka sąlygas, nustatytas sprendime dėl leidimo suteikti vynui sertifikatą; dėl visų kitų dalykų vynas turi atitikti reikalavimus, nustatytus šiame akte konkrečioms vyno rūšims.

DANIJA

Regional vin

Danų

SGN

(1, 3, 4)

Vynas arba putojantis vynas, gaminamas Danijoje pagal nacionalinės teisės aktuose nustatytas taisykles. Atliekamas „regioninio vyno“ juslinių ir analitinių savybių tyrimas. Vyno pobūdį ir charakteringas savybes iš dalies lemia gamybos vieta, naudojamos vynuogės ir gamintojo bei vyndario įgūdžiai.

VOKIETIJA

Prädikatswein (Qualitätswein mit Prädikat (1)), kartu su:

—

Kabinett

—

Spätlese

—

Auslese

—	Beerenauslese

—	Trockenbeerenauslese

—

Eiswein

Vokiečių

SKVN

(1)

Bendroji vynų, turinčių tam tikrų ypatybių, kurios leidžia užtikrinti minimalų vynuogių misos stiprumą ir kurie nesodrinami (nei pridedant cukraus per fermentaciją, nei įpilant koncentruotos vynuogių misos), kategorija; pateikiama su viena iš šių nuorodų:

—	(Kabinett) – pirmojo kokybės lygio rūšiniai vynai su tam tikromis ypatybėmis (Prädikatsweine); Kabinett vynai lengvi ir švelnūs, pasiekia 67–85 Öchsle laipsnius, atsižvelgiant į vynuogių veislę ir regioną;

—	(Spätlese) – rūšinis vynas su tam tikromis ypatybėmis, kurio vynuogių misos stiprumas yra 76–95 Öchsle laipsniai, atsižvelgiant į vynuogių veislę ir regioną; vynuogių derlius turi būti imamas vėlai ir vynuogės turi būti visiškai sunokusios; Spätlese vynai turi intensyvų skonį (nebūtinai saldų);

—	(Auslese) – gaminamas iš individualiai atrinktų visiškai sunokusių vynuogių, kurias galima koncentruoti naudojant botrytis cinerea, vynuogių misos stiprumas yra 85–100 Öchsle laipsnių, atsižvelgiant į vynuogių veislę ir regioną;

—

(Beerenauslese) – gaminamas iš specialiai atrinktų, visiškai sunokusių uogų su didele cukraus koncentracija dėl botrytis cinerea (kilniojo pelėsio) poveikio; derlius daugiausia imamas praėjus šiek tiek laiko nuo įprasto derliaus. Vynuogių misos stiprumas turi būti 110–125 Öchsle laipsniai, atsižvelgiant į vynuogių veislę ir regioną; labai saldūs ir ilgai išlaikomi vynai;

—

(Trockenbeerenauslese) – aukščiausios kokybės rūšiniai vynai, kuriems būdingos tam tikros ypatybės (Prädikatswein) ir kurių vynuogių misos stiprumas didesnis kaip 150 Öchsle laipsnių. Tos kategorijos vynai pagaminti iš rūpestingai atrinktų pernokusių vynuogių, kurių sultys koncentruojamos naudojant botrytis cinerea (kilnųjį pelėsį). Uogos yra susiraukšlėjusios kaip džiovintos vynuogės. Vynai labai saldūs, turi nedaug alkoholio;

—	(Eiswein) – Eiswein turi būti gaminamas iš vynuogių, kurių derlius imamas esant nemažam šalčiui, kai temperatūra žemesnė kaip –7 laipsniai Celsijaus; spaudžiamos sušalusios; unikalus aukščiausios kokybės vynas, kurio saldumo ir rūgštumo koncentracija labai didelė.

Qualitätswein, gali būti kartu su b.A. (Qualitätswein bestimmter Anbaugebiete)

Vokiečių

SKVN

(1)

Rūšinis vynas iš apibrėžtų regionų, kuris atitinka vynuogių sunokimui taikomas sąlygas (vynuogių misos stiprumas/Öchsle laipsniai); atliktas jo analitinių ir juslinių savybių tyrimas

Qualitätslikörwein, gali būti kartu su b.A. (Qualitätslikörwein bestimmter Anbaugebiete) (2)

Vokiečių

SKVN

(3)

Rūšinis likerinis vynas iš apibrėžtų regionų, kuris atitinka vynuogių sunokimui taikomas sąlygas (vynuogių misos stiprumas/Öchsle laipsniai); atliktas jo analitinių ir juslinių savybių tyrimas

Qualitätsperlwein, gali būti kartu su b.A. (Qualitätsperlwein bestimmter Anbaugebiete) (2)

Vokiečių

SKVN

(8)

Rūšinis pusiau putojantis vynas iš apibrėžtų regionų, kuris atitinka vynuogių sunokimui taikomas sąlygas (vynuogių misos stiprumas/Öchsle laipsniai); atliktas jo analitinių ir juslinių savybių tyrimas

Sekt b.A. (Sekt bestimmter Anbaugebiete) (2)

Vokiečių

SKVN

(4)

Rūšinis putojantis vynas iš nustatytų regionų.

Landwein

Vokiečių

SGN

(1)

Aukštesnės kokybės vynas dėl šiek tiek didesnės vynuogių misos dalies.

Winzersekt (2)

Vokiečių

SKVN

(1)

Rūšinis putojantis vynas, gaminamas nurodytose vynuogių auginimo zonose, gautas iš vynuogių, išaugintų tame pačiame vynuogių auginimo ūkyje, kuriame gamintojas perdirba vynuoges į vyną, kuris skirtas rūšiniams putojantiems vynams gaminti nurodytoje vyno auginimo zonoje; taip pat taikoma gamintojų grupėms.

GRAIKIJA

Ονομασία Προέλευσης Ανωτέρας Ποιότητας (ΟΠΑΠ)

(appellation d’origine de qualité supérieure)

Graikų

SKVN

(1, 3, 4, 15, 16)

Regiono ar administraciškai pripažintos specialios vietos pavadinimas, kuriuo apibūdinami vynai, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

—	gaminami iš pagrindinių vynuogių veislių, priklausančių Vitis vinifera, vynuogių, kurios auginamos išskirtinai šioje geografinėje vietovėje, o gamyba vyksta toje vietovėje,

—	gaminami iš vynuogių, užaugintų vynuogynuose, kuriuose derlius iš vieno hektaro yra mažas,

—	jų kokybę ir savybes iš esmės arba išskirtinai lemia tam tikra geografinė aplinka ir jam būdingi gamtos ir žmogaus veiklos veiksniai.

[L.D. 243/1969 ir L.D. 427/76 dėl vynuogininkystės gamybos gerinimo ir apsaugos]

Ονομασία Προέλευσης Ελεγχόμενη (ΟΠΕ)

(appellation d'origine contrôlée)

Graikų

SKVN

(3, 15)

Be būtinų „appellation d’origine de qualité supérieure“ reikalavimų, šiai kategorijai priklausantys vynai atitinka ir šiuos reikalavimus:

—	gaminami iš geriausiuose vynuogynuose, kurių derlius iš hektaro mažas, auginamų vynuogių; vynuogės auginamos dirvožemyje, tinkamame rūšiniam vynui gaminti,

—	atitinka tam tikrus reikalavimus, susijusius su vynuogynų genėjimo sistema ir mažiausiu cukraus kiekiu vynuogių misoje.

[L.D. 243/1969 ir L.D. 427/76 dėl vynuogininkystės gamybos gerinimo ir apsaugos]

Οίνος γλυκός φυσικός

(vin doux naturel)

Graikų

SKVN

(3)

Vynai, priklausantys „appellation d'origine contrôlée“ arba „appellation d’origine de qualité supérieure“ vynų kategorijai ir atitinkantys tokius papildomus reikalavimus:

—	gaminami iš vynuogių misos, kurios pradinė natūrali alkoholio koncentracija yra bent 12 % tūrio,

—	faktinė alkoholio koncentracija yra bent 15 % tūrio, bet ne didesnė kaip 22 % tūrio,

—	bendra alkoholio koncentracija yra bent 17,5 % tūrio.

[L.D. 212/1982 dėl vynų, kuriems suteikta „Samos“ kilmės vietos nuoroda, registracijos]

Οίνος φυσικώς γλυκύς

(vin naturellement doux)

Graikų

SKVN

(3, 15, 16)

Vynai, priklausantys „appellation d'origine contrôlée“ arba „appellation d’origine de qualité supérieure“ vynų kategorijai ir atitinkantys tokius papildomus reikalavimus:

—	gaminami iš saulėkaitoje arba pavėsyje laikytų vynuogių,

—	gaminami nesodrinant,

—	jų natūrali alkoholio koncentracija yra bent 17 % tūrio (arba 300 g cukraus litre).

[L.D. 212/1982 dėl vynų, kuriems suteikta „Samos“ kilmės vietos nuoroda, registracijos]

ονομασία κατά παράδοση

(appellation traditionnelle)

Graikų

SGN

(1)

Vynai, gaminami tik Graikijos teritorijoje, taip pat:

—	gaminami naudojant vynuogių misą, paveiktą Aleopinės pušies sakų (vynai su tradicine nuoroda„Retsina“),

—	gaminami iš Zakinto saloje auginamų vynuogių ir atitinka tam tikras sąlygas, taikomas naudojamų vynuogių veislėms, vynuogyno derliui iš hektaro ir cukraus kiekiui vynuogių misoje (vynai, kuriems suteikta tradicinė nuoroda „Verntea“).

[P.D. 514/1979 dėl sakais paveiktų vynų gamybos, kontrolės ir apsaugos ir M.D. 397779/92 dėl nuorodos „Verntea Traditional Designation of Zakynthos“ vartojimo reikalavimų apibrėžimo]

τοπικός οίνος

(vin de pays)

Graikų

SGN

(1, 3, 4, 11, 15, 16)

Nuoroda į regioną ar administraciškai pripažintą specialią vietą apibūdinti vynams, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

—	turi tam tikrą ypatybę, reputaciją ar kitų jų kilmės vietai priskirtinų savybių,

—	bent 85 % vynuogių, naudojamų gaminant vyną, yra išskirtinai iš šios geografinės vietovės, o vyno gamyba vyksta šioje geografinėje vietovėje,

—	gaminami iš vynuogių veislių, kurios klasifikuojamos tam tikroje vietovėje,

—	gaminami iš vynuogių, užaugintų vynuogynuose, kurių dirvožemis tinkamas vynuogininkystei ir kurių derlius iš hektaro mažas,

—	turi natūralią ir faktinę alkoholio koncentraciją, apibrėžtą kiekvienam vynui.

[C.M.D. 392169/1999 Bendrosios taisyklės dėl termino „Regional Wine“ vartojimo stalo vynui apibūdinti su pakeitimais, padarytais C.M.D. 321813/2007].

ISPANIJA

Denominación de origen (DO)

Ispanų

SKVN

(1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 15, 16)

Regiono, vietovės, rajono ar nustatytų ribų teritorijos pavadinimas, kuris administraciškai pripažįstamas kaip žymintis vyną, kuris atitinka šias sąlygas:

—	gaminamas regione, vietovėje, rajone ar nustatytų ribų teritorijoje iš tokiame regione, vietovėje, rajone ar nustatytų ribų teritorijoje užaugintų vynuogių,

—	dėl kilmės vietos labai gerai vertinamas prekyboje,

—	vyno kokybę ir savybes iš esmės ar išskirtinai lemia geografinės savybės, kurios apima gamtos ir žmogaus veiklos veiksnius.

(Įstatymas 24/2003 dėl vynuogių ir vyno; kiti teisiniai reikalavimai nustatyti minėtame įstatyme ir kituose teisės aktuose)

Čilė

Denominación de origen calificada (DOCa)

Ispanų

SKVN

(1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 15, 16)

Be būtinų reikalavimų, susijusių su „denominación de origen“, „denominacion de origen calificada“, atitinka tokius reikalavimus:

—	praėjo bent dešimt metų nuo pripažinimo „denominación de origen“,

—	saugomi produktai parduodami tik išpilstyti registruotose ir nustatytų ribų vietovėse esančiose vyninėse,

—	vietovė, laikoma tinkama gaminti vynams, turintiems teisę į aprašytą kilmės vietos nuorodą, pažymėta žemėlapyje pagal kiekvieną municipalinį terminą.

(Įstatymas 24/2003 dėl vynuogių ir vyno; kiti teisiniai reikalavimai nustatyti minėtame įstatyme ir kituose teisės aktuose)

Vino de calidad con indicación geográfica

Ispanų

SKVN

(1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 15, 16)

Vynas, pagamintas regione, vietovėje, rajone ar nustatytų vietų teritorijoje iš tame regione, vietovėje, rajone ar nustatytų vietų teritorijoje užaugintų vynuogių; vyno kokybę, reputaciją ar savybes lemia geografiniai ir (arba) žmogaus veiklos veiksniai, taip pat vyno gamyba ar jo brandinimas. Tokie vynai apibūdinami terminu „vino de calidad de“, toliau nurodomas regiono, vietovės, rajono ar nustatytų ribų teritorijos, kur vynai gaminami, pavadinimas.

(Įstatymas 24/2003 dėl vynuogių ir vyno; kiti teisiniai reikalavimai nustatyti minėtame įstatyme ir kituose teisės aktuose)

Vino de pago

Ispanų

SKVN

(1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 15, 16)

Žymi vietą ar kaimo vietovę, kuriai būdingas ypatingas dirvožemis ir mikroklimatas, kuriais ji skiriasi nuo kitų tų apylinkių vietovių; jų pavadinimas tradiciškai aiškiai siejamas su kultivuojamais vynuogynais, iš kuriuose užaugintų vynuogių gaminami vynai, turintys išskirtinių savybių bei ypatybių; didžiausios vietovės išplėtimo ribos nustatomos pagal kompetentingos administracijos nustatytas taisykles, atsižvelgiant į kiekvieno regiono savybes. Išplėstoji teritorija negali būti lygi ar didesnė už jokį teritorijos (-ų), kurioje (-iose) tokia vietovė yra, municipalinį terminą. Laikoma, kad neabejotinas ryšys su vynuogynų kultivavimu yra tada, kai „pago“ pavadinimu įprastai prekyboje vadinami vynai, ten gaminami bent penkerius metus. Visos „vino de pago“ priskiriamos vynuogės turi būti užaugintos vynuogynuose, esančiuose tame „pago“, o vynas turi būti pagamintas, laikomas ir brandinamas atskirai nuo kitų vynų.

(Įstatymas 24/2003 dėl vynuogių ir vyno; kiti reikalavimai nustatyti minėtame įstatyme ir kituose teisės aktuose)

Vino de pago calificado

Ispanų

SKVN

(1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 15, 16)

Jeigu visas „pago“ priskiriamas kvalifikuotos kilmės vietos nuorodos teritorijai, jis gali būti vadinamas „pago calificado vynas“, o ten pagamintas vynas visada vadinamas „iš pago calificado“, jei atitinka reikalavimus, taikomus kvalifikuotos kilmės vietos nuorodos vynams, ir yra ten užregistruotas.

(Įstatymas 24/2003 dėl vynuogių ir vyno; kiti teisiniai reikalavimai nustatyti minėtame įstatyme ir kituose teisės aktuose)

Vino de la tierra

Ispanų

SGN

(1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 15, 16)

Tradicinio termino „vino de la tierra“ vartojimo su geografine nuoroda reikalavimai:

1. Reglamentuojant 1 straipsnyje nurodytų produktų geografines nuorodas, turi būti laikomasi bent šių aspektų:

a)	vyno kategorija ar kategorijos, kurioms taikomas paminėjimas,

b)	vartotinos geografinės nuorodos pavadinimas,

c)	tikslios geografinės vietovės ribos,

d)	naudojamų vynuogių veislių nuoroda,

e)	įvairių rūšių vynų, turinčių teisę į nuorodą, mažiausia natūrali tūrinė alkoholio koncentracija,

f)	juslinių savybių vertinimas ar nuoroda,

g)	vynų kontrolės sistemą taiko viešoji arba privati institucija.

2. Geografinę nuorodą naudoti vynams, pagamintiems maišant vynus iš vynuogių, užaugintų įvairiose gamybos vietovėse, žymėti leidžiama, jei ne mažiau kaip 85 % vyno yra iš tos gamybos vietovės, kurios pavadinimas naudojamas.

(Įstatymas 24/2003 dėl vynuogių ir vyno; Dekretas 1126/2003)

Vino dulce natural

Ispanų

SKVN

(3)

(Komisijos reglamento (EB) Nr. 606/2009 III priedo B punkto 6 dalis)

Vino Generoso

Ispanų

SKVN

(3)

(Komisijos reglamento (EB) Nr. 606/2009 III priedo B punkto 8 dalis)

Čilė

Vino Generoso de licor

Ispanų

SKVN

(3)

(Komisijos reglamento (EB) Nr. 606/2009 III priedo B punkto 10 dalis)

PRANCŪZIJA

Appellation d'origine contrôlée	Prancūzų	SKVN (1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15, 16)	Vietovės pavadinimas, kuriuo apibūdinamas iš tos vietovės kilęs produktas, kurio ypatybes ar charakteristikas iš esmės ar išskirtinai nulėmė konkreti geografinė aplinka su jai būdingais gamtos ir žmogaus veiklos veiksniais; toks produktas turi deramai susiformavusią reputaciją, jis gaminamas laikantis susitartos tvarkos, įskaitant suinteresuotųjų šalių suteikiamą patvirtinimą, gamybos sąlygų kontrolę ir produktų kontrolę.	Alžyras Šveicarija Tunisas
Appellation 606/2009 contrôlée	Prancūzų
Appellation d'origine vin délimité de qualité supérieure	Prancūzų
Vin doux naturel	Prancūzų	SKVN (3)	Pakitęs vynas, t. y. vynas, kurio alkoholio fermentacija sustabdoma įpilant neutralaus vyno alkoholio. Šiuo procesu siekiama padidinti alkoholio koncentraciją, kartu išlaikant didžiąją dalį natūralaus vynuogių cukraus. Atsižvelgiant į gaminamo natūraliai saldaus vyno rūšį (baltasis, raudonasis ar rožinis), kitimas vyksta nustatytame alkoholio fermentacijos etape, mirkant arba nemirkant.
Vin de pays	Prancūzų	SGN (1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15, 16)	Vynai, kuriems suteiktos geografinės nuorodos ir kurie žymimi pagal geografinį šaltinį (teritorinė sąvoka). „Vin de pays“ turi būti tik iš tos gamybos zonos, kurios vardu pavadintas. Jo gamybai taikomos griežtos nustatytos sąlygos, kaip antai: didžiausias derlius, mažiausia alkoholio koncentracija, vynuogių veislės ir griežtos analitinės taisyklės.

ITALIJA

Denominazione di origine controllata (D.O.C.)	Italų	SKVN (1, 3, 4, 5, 6, 8, 11, 15, 16)	Vynų kilmės vietos nuoroda reiškia geografinį vynuogių auginimo vietovės, kuriai būdinga tam tikra produkcija, pavadinimą ir yra naudojama žinomos kokybės produktui, kurio savybes lemia geografinė aplinka ir žmogaus veiklos veiksnys, apibūdinti. Minėtame įstatyme itališkoms nuorodoms nustatytas specialus tradicinis terminas „D.O.C.“, kad būtų aiški minėta aukštos kokybės ir tradicinės kilmės vietos nuorodos sąvoka. [1992 2 10 Įstatymas Nr. 164]
Kontrollierte Ursprungsbezeichnung	Vokiečių	SKVN (1, 3, 4, 5, 6, 8, 11, 15, 16)
Denominazione di origine controllata e garanttia (D.O.C.G.)	Italų	SKVN (1, 3, 4, 5, 6, 8, 11, 15, 16)	Tai panaši į D.O.C. apibrėžtis, bet joje taip pat yra žodis „garantuojama“ ir ji suteikiama tam tikros vertės vynams, kurie pripažįstami DOC vynais bent penkerius metus. Jie pardavinėjami taroje, kurios talpa ne didesnė kaip 5 l, ir yra pažymėti vyriausybės identifikaciniais ženklais, kad vartotojams būtų suteikiama didesnė garantija. [1992 2 10 Įstatymas Nr. 164]
Kontrollierte und garantierte Ursprungsbezeichnung	Vokiečių	SKVN (1, 3, 4, 5, 6, 8, 11, 15, 16)
Vino dolce naturale	Italų	SKVN (1, 3, 11, 15)	Tradicinis terminas, kuriuo apibūdinami ir vertinami kai kurie iš džiovintų vynuogių pagaminti vynai, kuriuose yra tam tikras kiekis likusio vynuogių cukraus (be sodrinimo). Naudoti leidžiama pagal tam tikrus su skirtingais vynais susijusius dekretus.
Indicazione geografica tipica (IGT)	Italų	SGN (1, 3, 4, 5, 6, 8, 11, 15, 16)	Išskirtinai itališkas terminas, nustatytas 1992 m. vasario 10 d. Įstatyme Nr. 164, kuriuo apibūdinami itališki vynai, kuriems suteikta geografinė nuoroda ir kurių specifinį pobūdį bei kokybės lygį lemia geografinė vynuogių gamybos vietovė.
Landwein	Vokiečių
Vin de pays	Prancūzų

KIPRAS

Οίνος Ελεγχόμενης Ονομασίας

Προέλευσης (ΟΕΟΠ)

(Kontroliuojama kilmės vietos nuoroda)

Graikų

SKVN

(1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 15, 16)

Vynai žymimi SKVN.

Κ.Δ.Π.403/2005 Αρ.4025/19.8.2005/Ε.Ε. Παρ. ΙΙΙ (Ι)

Κ.Δ.Π.212/2005 Αρ.3896/26.04.2005/Ε.Ε. Παρ. ΙΙΙ (Ι)

Κ.Δ.Π.706/2004 Αρ.3895/27.08.2004/Ε.Ε. Παρ. ΙΙΙ (Ι)

Τοπικός Οίνος

(Regioninis vynas)

Graikų

SGN

(1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 15, 16)

Vynai žymimi SGN.

Κ.Δ.Π. 704/2004 Αρ.3895/27.8.2004/Ε.Ε. Παρ. ΙΙΙ(Ι)

LIUKSEMBURGAS

Crémant de Luxembourg

Prancūzų

SKVN

(4)

[1991 m. sausio 4 d. Vyriausybės nutarimas] Pagrindiniai standartai, kurių reikia laikytis:

—	vynuogių derlius turi būti imamas rankomis ir vynuogės atrenkamos specialiai Crémant gaminti;

—	bazinių vynų „cuvee“ turi atitikti rūšiniams vynams taikomus kokybės standartus;

—	gaminami iš vynuogių misos, gaunamos spaudžiant netraiškytas vynuoges (taikoma baltiesiems arba rožiniams putojantiems vynams); gautos vynuogių misos kiekis neviršija 100 litrų iš kiekvienų 150 kg vynuogių;

—	fermentuojama buteliuose tradiciniu metodu;

—	didžiausias sieros dioksido kiekis ne didesnis kaip 150 mg/l;

—	mažiausias anglies dioksido slėgis bent 4 atmosferos 20 °C temperatūroje;

—	cukraus kiekis ne mažesnis kaip 50 g/l.

Marque nationale, kartu su:

—	appellation contrôlée

—	appellation d'origine contrôlée

Prancūzų

SKVN

(1, 4)

(W):

Vynams su „Moselle luxembourgeoise“ nuoroda „Marque nationale“ (nacionalinis patvirtinimo ženklas) nustatytas 1935 m. kovo 12 d. Vyriausybės nutarimu. Įrašu „Marque nationale – appellation contrôlée“ stačiakampio formos etiketėje, kuri priklijuojama užpakalinėje butelio pusėje, patvirtinama, kad valstybės kontroliuoja vyno gamybą, ir vyno kokybė. Jį suteikia „Marque nationale“ biuras. Į šią nuorodą gali pretenduoti tik tie vynai, kurių kilmės vieta Liuksemburgas ir kurie nesumaišyti su užsienietišku vynu ir atitinka nacionalinius ir Europos reikalavimus. Taip pat privaloma, kad vynai su tokia etikete būtų parduodami buteliuose ir kad vynuogės būtų užaugintos ir vynas iš jų pagamintas tik nacionalinėje gamybos vietovėje. Vynai sistemingai tiriami atliekant analitinių ir juslinių savybių tyrimą.

(SW):

Liuksemburgo putojančių vynų „Marque nationale“ nustatytas 1988 m. kovo 18 d. Vyriausybės nutarimu ir juo garantuojama, kad:

—	putojantis vynas gaunamas tik iš vyno, tinkamo rūšiniams putojantiems Liuksemburgo Mozelio regiono vynams gaminti;

—	vynas atitinka kokybės kriterijus, nustatytus nacionaliniais ir Europos bendrijos reglamentais;

—	vynui taikoma valstybės kontrolė.

VENGRIJA

Minőségi bor

Vengrų

SKVN

(1)

Reiškia „rūšinį vyną“ ir žymi vynus su SKVN.

Védett eredetű bor

Vengrų

SKVN

(1)

Žymi saugomos kilmės vietos vyną.

Tájbor

Vengrų

SGN

(1)

Reiškia „regiono vyną“ ir žymi vynus su SGN.

MALTA

Denominazzjoni ta’ Origini Kontrollata (D.O.K.)

Maltiečių

SKVN

(1)

[2006 m. rugsėjo 5 d. Vyriausybės biuletenis Nr. 17965]

Indikazzjoni Ġeografika Tipika (I.G.T.)

Maltiečių

SGN

(1)

[2006 m. rugsėjo 5 d. Vyriausybės biuletenis Nr. 17965]

NYDERLANDAI

Landwijn

Olandų

SGN

(1)

Vynuogės šiam vynui auginamos ir vynas gaminamas Olandijos teritorijoje. Etiketėje galima nurodyti provincijos, kurioje užaugintos vynuogės, pavadinimą. Mažiausia natūrali šio vyno alkoholio koncentracija turėtų būti 6,5 % ar didesnė. Gaminant šį vyną Nyderlanduose gali būti naudojamos tik į nacionalinį sąrašą įtrauktos vynuogių veislės.

AUSTRIJA

Districtus Austriae Controllatus (DAC)

Lotynų

SKVN

(1)

Šiems rūšiniams vynams taikomas sąlygas (pvz., veisles, skonį, alkoholio koncentraciją) nustato Regionų komitetas.

Prädikatswein arba Qualitätswein besonderer Reife und Leseart, kartu su (arba be):

—	Ausbruch/Ausbruchwein

—	Auslese/Auslesewein

—	Beerenauslese/Beerenauslesewein

—	Kabinett/Kabinettwein

—	Schilfwein

—	Spätlese/Spätlesewein

—

Strohwein

—	Trockenbeerenauslese

—

Eiswein

Vokiečių

SKVN

(1)

Šie vynai yra rūšiniai vynai ir daugiausia apibrėžiami nurodant natūralų vynuogių cukraus kiekį ir derliaus ėmimo sąlygas. Sodrinti ir saldinti draudžiama.

Ausbruch/Ausbruchwein: iš pernokusių ir botrytis užkrėstų vynuogių, kurių mažiausias natūralus cukraus kiekis 27 °Klosterneuburger Mostwaage (KMW); galima įpilti šviežios vynuogių misos ar vyno, kad būtų geresnis ekstrahavimas.

Auslese/Auslesewein: tik iš rinktinių vynuogių, kurių mažiausias natūralus cukraus kiekis yra 21 °KMW.

Beerenauslese/Beerenauslesewein: iš pernokusių ir (arba)botrytis užkrėstų rinktinių vynuogių, kurių mažiausias natūralus cukraus kiekis yra 25 °KMW.

Kabinett/Kabinettwein: iš visiškai subrendusių vynuogių, kurių mažiausias natūralus cukraus kiekis yra 17 °KMW.

Schilfwein, Strohwein: vynuogės prieš spaudimą turi būti laikomos ir natūraliai džiovinamos ant nendrių ar šiaudų bent tris mėnesius; mažiausias cukraus kiekis turi būti 25 °KMW.

Spätlese/Spätlesewein: iš visiškai subrendusių vynuogių, kurių mažiausias natūralus cukraus kiekis yra 19 °KMW.

Trockenbeerenauslese: tai daugiausiai turi būti užkrėstos botrytis ir natūraliai susiraukšlėjusios vynuogės, kurių mažiausias cukraus kiekis – 30 °KMW.

Eiswein: imant derlių ir spaudžiant vynuogės turi būti natūraliai sušalusios, jų mažiausias cukraus kiekis turi būti 25 °KMW.

Qualitätswein arba Qualitätswein mit staatlicher Prüfnummer

Vokiečių

SKVN

(1)

Iš visiškai subrendusių ir tam tikrų veislių vynuogių, kurių mažiausias natūralus cukraus kiekis yra 15 °KMW, o didžiausias derlius – 6 750 l/ha. Vynas taip pat gali būti parduodamas nurodant rūšinio vyno patikrinimo numerį.

Landwein

Vokiečių

SGN

(1)

Iš visiškai subrendusių ir tam tikrų veislių vynuogių, kurių mažiausias natūralus cukraus kiekis yra 14 °KMW, o didžiausias derlius – 6 750 l/ha.

PORTUGALIJA

Denominação de origem (D.O.)	Portugalų	SKVN (1, 3, 4, 8)	Geografinis regiono ar konkrečios vietovės pavadinimas ar tradicinis pavadinimas, susijęs su geografine kilmės vieta arba ne, naudojamas produktui, kurio kilmės vieta tame regione ar toje konkrečioje vietoje ir kurio kokybė ar savybės iš esmės ar išskirtinai nulemtos konkrečių geografinių ypatybių, susijusių su gamtos ir žmogaus veiklos veiksniais, ir kuris gaminamas toje apibrėžtoje vietovėje ar geografiniame regione, apibūdinti ar identifikuoti. [Decreto-Lei no 212/2004, de 23.8.2004]
Denominação de origem controlada (D.O.C.)	Portugalų	SKVN (1, 3, 4, 8)	Ženklinant vyno produktus, kuriems suteikta kilmės vietos nuoroda, galima nurodyti: „Denominação de Origem Controlada“ arba „DOC“. [Decreto-Lei no 212/2004, de 23 de Agosto]
Indicação de proveniência regulamentada (I.P.R.)	Portugalų	SKVN (1, 3, 4, 8)	Šalies, regiono ar konkrečios vietos pavadinimas arba tradicinis pavadinimas, susijęs su geografine kilmės vieta arba ne, naudojamas iš tos vietos kilusiam vyno produktui, kurio bent 85 % sudaro vynuogės, užaugintos toje vietovėje, jei tai konkreti vietovė ar regionas, kurio reputacija, specifinės ypatybės ar kitos savybės gali būti priskirtinos tai geografinei kilmės vietai, ir kuris gaminamas toje apibrėžtoje geografinėje vietovėje ar regione, apibūdinti ar identifikuoti. [Decreto-Lei no 212/2004, de 23.8.2004]
Vinho doce natural	Portugalų	SKVN (3)	Daug cukraus turintis vynas, pagamintas iš vynuogių, kurių derlius imamas vėlai arba kurios paveiktos kilniojo pelėsio. [Portaria no 166/1986, de 26.6.1986]
Vinho generoso	Portugalų	SKVN (3)	Likeriniai vynai, tradiciškai gaminami Duero, Madeiros, Setubalio ir Karkaveloso (Carcavelos) nustatytų ribų regionuose ir vadinami atitinkamai „Port Wine“ arba „Port“ ir kaip išversta į kitas kalbas, „Madeira Wine“ arba „Madeira“ ir kaip išversta į kitas kalbas, „Moscatel de Setúbal“ ar „Setúbal“ ir „Carcavelos“. [Decreto-Lei no 166/1986, de 26.6.1986]
Vinho regional	Portugalų	SGN (1)	Ženklinant vyno produktus, kuriems suteikta geografinė nuoroda, galima nurodyti „Vinho Regional“ arba „Vinho da Região de“. [Decreto-Lei no 212/2004, de 23.8.2004]

RUMUNIJA

Vin cu denumire de origine controlată (D.O.C.), kartu su:

—	Cules la maturitate deplină – C.M.D.

—	Cules târziu – C.T.

—	Cules la înnobilarea boabelor – C.I.B.

Rumunų

SKVN

(1, 3, 8, 15, 16)

Vynai, kuriems suteikta kilmės vietos nuoroda, – tai vynai, pagaminti iš vynuogių, užaugintų nustatytų ribų vietovėse, kurioms būdingos klimato, dirvožemio bei poveikio sąlygos, palankios kokybiškam derliui, ir atitinkantys tokius reikalavimus:

a)	vynuogės, iš kurių gaminamas vynas, yra tik iš atitinkamos nustatytų ribų vietovės;

b)	vynas gaminamas atitinkamoje geografinėje vietovėje;

c)	vyno kokybę ir savybes iš esmės arba išskirtinai lemia tam tikra geografinė aplinka ir jai būdingi gamtos ir žmogaus veiklos veiksniai;

d)	vynai gaminami iš vynuogių veislių, priklausančių Vitis vinifera.

Atsižvelgiant į vynuogių subrendimo etapą ir jų kokybės savybes imant derlių, vynai su kilmės vietos nuoroda klasifikuojami taip:

a)	DOC – CMD – vynai su kilmės vietos nuoroda, gaunami iš vynuogių, kurios imant derlių yra visiškai subrendusios;

b)	DOC – CT – vynai su kilmės vietos nuoroda, gaunami iš vynuogių, kurių derlius imamas vėlai;

c)	DOC – CIB – vynai su kilmės vietos nuoroda, gaunami iš vynuogių, kurios imant derlių yra pernokusios.

Vin spumant cu denumire de origine controlată (D.O.C.)

Rumunų

SKNV

(5, 6)

Putojantys vynai, kuriems suteikta kilmės vietos nuoroda, gaminami iš veislių, kurios rekomenduojamos tokios rūšies vyno gamybai ir kurios auginamos nustatytų ribų vynuogynuose, kuriuose vynas gaminamas kaip žaliava ir kuris visiškai perdirbamas leistinoje vietovėje iki to laiko, kai juo pradedama prekiauti.

Vin cu indicație geografică

Rumunų

SGN

(1, 4, 9, 15, 16)

Vynai su geografine nuoroda gaminami iš vynuogių, užaugintų specialiuose vynuogynuose nustatytų ribų vietovėse ir laikantis tokių sąlygų:

a)	vyno specifinė kokybė, reputacija ar kitos savybės sietinos su ta atitinkama geografine kilmės vieta;

b)	bent 85 % vyno gamybai naudojamų vynuogių yra užaugintos išskirtinai toje geografinėje vietovėje;

c)	gamyba vyksta šioje geografinėje vietovėje;

d)	vynai gaunami iš atitinkamų vynuogių veislių, priklausančių Vitis vinifera rūšiai arba išvestų sukryžminus Vitis vinifera su kitomis Vitis vinifera genties rūšimis.

Faktinė alkoholio koncentracija turi būti bent 9,5 % tūrio, jeigu vynas gaminamas vynuogių auginimo zonoje B, ir 10,0 % tūrio, jeigu gaminama vynuogių auginimo zonoje CI ir CII. Bendra alkoholio koncentracija neturi viršyti 15 % tūrio.

SLOVĖNIJA

Kakovostno vino z zaščitenim geografskim poreklom (kakovostno vino ZGP), kartu su (arba be) Mlado vino

Slovėnų

SKVN

(1)

Vynas iš visiškai subrendusių vynuogių, kurio didžiausia natūrali alkoholio koncentracija 8,5 % tūrio (9,5 % tūrio CII zonoje), o maksimalus derlius – 8 000 l/ha. Analitinių ir juslinių savybių vertinimas privalomas.

Kakovostno peneče vino z zaščitenim geografskim poreklom (Kakovostno vino ZGP)

Slovėnų

SKVN

(1)

Vynas, gautas atliekant pirminę ir antrinę alkoholio fermentaciją, kai maksimali faktinė alkoholio koncentracija yra 10 % tūrio, o bendra cuvee alkoholio koncentracija – bent 9 % tūrio.

Penina

Slovėnų

Vino s priznanim tradicionalnim poimenovanjem (vino PTP)

Slovėnų

SKVN

(1)

Šiems rūšiniams vynams taikomos sąlygos nustatytos ministro taisyklėse pagal išsamią eksperto ataskaitą (pvz., veislės, alkoholio koncentracija, gaunamas derlius, kt.).

Renome

Slovėnų

Vrhunsko vino z zaščitenim geografskim poreklom (vrhunsko vino ZGP), kartu su (arba be):

—	Pozna trgatev

—

Izbor

—	Jagodni izbor

—	Suhi jagodni izbor

—	Ledeno vino

—	Arhivsko vino (Arhiva)

—	Slamnovino (vino iz sušenega grozdja)

Slovėnų

SKVN

(1)

Vynas iš visiškai subrendusių vynuogių, kurių mažiausias natūralus cukraus kiekis yra 83°Oechsle laipsniai, o maksimalus derlius – 8 000 l/ha. Sodrinti, saldinti, rūgštinti ir mažinti rūgštinimą draudžiama. Analitinių ir juslinių savybių vertinimas privalomas.

Pozna trgatev: iš pernokusių ir (arba) botrytis užkrėstų vynuogių, kurių mažiausias natūralus cukraus kiekis yra 92°Oechsle laipsniai.

Izbor: iš pernokusių ir botrytis užkrėstų vynuogių, kurių mažiausias natūralus cukraus kiekis yra 108°Oechsle laipsniai;

Jagodni izbor: iš pernokusių ir botrytis užkrėstų rinktinių vynuogių, kurių mažiausias natūralus cukraus kiekis yra 128°Oechsle laipsniai;

Suhi jagodni izbor: iš pernokusių ir botrytis užkrėstų rinktinių vynuogių, kurių mažiausias natūralus cukraus kiekis yra 154°Oechsle laipsniai;

Ledeno vino: imant derlių ir spaudžiant vynuogės turi būti natūraliai sušalusios, jų mažiausias cukraus kiekis turi būti 128°Oechsle laipsniai;

Arhivsko vino (arhiva): brandintas vynas iš visiškai subrendusių vynuogių, mažiausias natūralus cukraus kiekis yra 83°Oechsle laipsniai;

Slamno vino (vino iz sušenega grozdja): prieš spaudimą vynuogės turi būti laikomos ir natūraliai džiovinamos ant nendrių ar šiaudų.

Vrhunsko peneče vino z zaščitenim geografskim poreklom (Vrhunsko peneče vino ZGP)

Slovėnų

SKVN

(1)

Vynas, gautas atliekant pirminę ir antrinę alkoholio koncentraciją, kai maksimali faktinė alkoholio koncentracija yra 10,5 % tūrio, o bendra cuvee alkoholio koncentracija – bent 9,5 % tūrio.

Penina

Slovėnų

Deželno vino s priznano geografsko oznako (Deželno vino PGO), kartu su (arba be) Mlado vino

Slovėnų

SGN

(1)

Vynas iš visiškai subrendusių vynuogių, kurio mažiausia natūrali alkoholio koncentracija yra 8,5 % tūrio, o maksimalus derlius – 12 000 l/ha. Analitinių ir juslinių savybių vertinimas privalomas.

SLOVAKIJA

Akostné víno

Slovakų

SKVN

(1)

Vynas, Kontrolės instituto klasifikuojamas kaip rūšinių veislių vynas arba rūšinis firminis vynas, pagamintas iš vynuogių, kurių natūralus cukraus kiekis yra bent 16 °NM; didžiausias derlius iš hektaro neviršijamas; vynas atitinka specialiame reglamente nustatytus kokybės reikalavimus.

Akostné víno s prívlastkom, kartu su:

—

Kabinetné

—	Neskorý zber

—	Výber z hrozna

—	Bobuľovývýber

—	Hrozienkový výber

—	Cibébový výber

—	L'adový zber

—	Slamové víno

Slovakų

SKVN

(1)

Vynas, Kontrolės instituto klasifikuojamas kaip rūšinis vynas su būdingais požymiais, atitinka specialiame reglamente nustatytus kokybės reikalavimus; didžiausias derlius iš hektaro neviršijamas; vynuogių veisles, vynuogių kilmės vietą, vyno natūralų cukraus kiekį, stiprumą ir būklę prieš perdirbimą patvirtinta Kontrolės instituto darbuotojas; laikomasi draudimo padidinti natūralią alkoholio koncentraciją tūrio procentais ir reguliuoti likutinį cukraus kiekį.

Akostné víno s prívlastkom skirstomas taip:

—	kabinetné víno gaunamas iš visiškai subrendusių vynuogių, natūralus cukraus kiekis yra bent 19°NM,

—	neskorý zber gaunamas iš visiškai subrendusių vynuogių, natūralus cukraus kiekis yra bent 21 NM,

—	výber z hrozna gaunamas iš visiškai subrendusių vynuogių, natūralus cukraus kiekis yra bent 23°NM, kekės rūpestingai atrenkamos,

—	bobuľový výber gaminamas iš rankomis renkamų pernokusių vynuogių kekių, iš kurių rankomis pašalinamos nesubrendusios ir apgadintos uogos, natūralus cukraus kiekis yra bent 26°NM,

—	hrozienkový výber gaminamas išskirtinai iš rankomis renkamų pernokusių natūralių vynuogių, cukraus kiekis yra bent 28°NM,

—	cibébový výber gaminamas išskirtinai iš rankomis renkamų pernokusių natūralių vynuogių, paveikiamų Botrytis cinerea Persoon, cukraus kiekis yra bent 28°NM,

—	ľadové víno gaminamas iš vynuogių, kurių derlius imamas esant -7° C ir žemesnei temperatūrai, imant derlių ir perdirbant vynuogės yra sušalusios, gautos vynuogių misos natūralus cukraus kiekis yra bent 27°NM,

—	slamové víno gaminamas iš gerai sunokusių vynuogių, kurios prieš perdirbimą laikomos ant šiaudų ar nendrių demblių, galbūt gali būti laikomos pakabintos ant virvių bent tris mėnesius; gautos vynuogių misos natūralus cukraus kiekis yra bent 27 °NM.

Esencia

Slovakų

SKVN

(1)

Vynas, gaminamas lėtos fermentacijos būdu vynui laisvai tekant iš atskirai atrinktų cibeba vynuogių iš nustatyto Tokajská vinohradnícka oblasť vynuogyno. Esencijoje yra bent 450 h/l natūralaus cukraus ir 50 g/l becukrio ekstrakto. Vynas brandinamas bent trejus metus, iš kurių bent dvejus metus medinėse statinėse.

Forditáš

Slovakų

SKVN

(1)

Vynas, gaminamas vynuogių misos alkoholinės fermentacijos būdu arba tų pačių metų derliaus vynas iš nurodyto Tokajská vinohradnícka oblasť vynuogyno, pilamas ant cibeba vynuogių išspaudų. Vynas brandinamas bent dvejus metus, iš kurių bent metus medinėse statinėse.

Mášláš

Slovakų

SKVN

(1)

Vynas, gaminamas vynuogių misos alkoholio fermentacijos būdu, arba tų pačių metų derliaus vynas iš nurodyto Tokajská vinohradnícka oblasť vynuogyno, pilamas ant „Samorodné“ ar „Výber“ fermentacijos nuosėdų. Vynas brandinamas bent dvejus metus, iš kurių bent metus medinėse statinėse.

Pestovateľský sekt (3)

Slovakų

SKVN

(4)

Pagrindinės gamybos sąlygos atitinka rūšinio putojančio vyno gamybos sąlygas, paskutinius putojančio vyno gamybos proceso veiksmus atlieka vynuogyno, kurio vynuogės naudojamos gamyboje, vyndarys. Atskiros pestovateľský sekt cuvée sudedamosios dalys yra iš vienos vynuogių auginimo vietovės.

Samorodné

Slovakų

SKVN

(1)

Vynas, gaminamas alkoholio fermentacijos būdu iš Tokaj vynuogių veislių, užaugintų nurodytame vynuogyne Tokajská vinohradnícka oblasť vynuogių auginimo vietovėje, jei sąlygos masiniam cibeba vynuogių susidarymui nepalankios. Vynas gali būti pateikiamas apyvartai ne anksčiau kaip po dvejų metų brandinimo, iš kurių bent metus brandinama medinėse statinėse.

Sekt vinohradníckej oblasti (3)

Slovakų

SKVN

(4)

Putojantis vynas, gaunamas pirminės ir antrinės fermentacijos būdu iš rūšinio vyno, kuris pagamintas iš vynuogių, užaugintų vynuogių auginimo vietovės vynuogynuose ir išskirtinai vynuogių auginimo vietovėje, kurioje auginamos jam naudojamos vynuogės, arba labai arti esančioje vietovėje, o pagrindinės gamybos sąlygos atitinka rūšinių putojančių vynų gamybos sąlygas.

Výber (3)(4)(5)(6) putňový

Slovakų

SKVN

(1)

Vynas, gaminamas alkoholio fermentacijos būdu, cibeba vynuoges užpylus vynuogių misa (iš Tokajská vinohradnícka oblasť nurodyto vynuogyno), kurios cukraus kiekis yra bent 21 °NM arba vynu (iš Tokajská vinohradnícka oblasť nurodyto vynuogyno), kurio kokybė ir derliaus metai tokie patys. Atsižvelgiant į pridedamą cibeba vynuogių kiekį, Tokajský výber skirstomas į 3–6 putňový. Výber brandinamas bent trejus metus, iš kurių bent dvejus metus medinėse statinėse.

Výberová esencia

Slovakų

SKVN

(1)

Vynas, gaminamas cibeba vynuogių alkoholio fermentacijos būdu. Imant derlių vynuogių uogos atrenkamos atskirai, tuoj pat po perdirbimo užpilamos vynuogių misa iš Tokajská vinohradnícka oblasť nurodyto vynuogyno arba to paties derliaus vynu, kuriame yra bent 180 g/l natūralaus cukraus ir 45 g/l becukrio ekstrakto. Vynas brandinamas bent trejus metus, iš kurių bent dvejus metus medinėse statinėse.

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

quality (sparkling) wine

Anglų

SKVN

(1, 4)

Vynas arba putojantis vynas, gaminamas Anglijoje ir Velse laikantis tose šalyse galiojančių taisyklių, nustatytų nacionalinės teisės aktuose. Atliktas vynų, kurie pardavinėjami kaip „rūšinis vynas“, juslinių ir analitinių savybių vertinimas. Jo specifinį pobūdį ir ypatybes iš dalies lemia gamybos vietovė, naudojamų vynuogių kokybė ir gamintojo bei vyndario įgūdžiai.

Regional (sparkling) wine

Anglų

SGN

(1, 4)

Vynas arba putojantis vynas, gaminamas Anglijoje ir Velse laikantis tose šalyse galiojančių taisyklių, nustatytų nacionalinės teisės aktuose. Atliekamas „regioninio vyno“ juslinių ir analitinių savybių vertinimas. Jo pobūdį ir reputaciją iš dalies lemia gamybos vietovė, naudojamos vynuogės ir gamintojo bei vyndario įgūdžiai.

B DALIS Reglamento (EB) Nr. 479/2008 54 straipsnio 1 dalies b punkte minimi tradiciniai terminai

BULGARIJA

Колекционно (kolekcinis)	Bulgarų	SKVN (1)	Vynas, kuris atitinka „specialiųjų atsargų“ sąlygas, kuris brandinamas buteliuose bent metus ir kurio kiekis neviršija 1/2 „specialiųjų atsargų“ partijos.
Ново (jaunas)	Bulgarų	SKVN/SGN (1)	Vynas, gaminamas tik iš vieno derliaus vynuogių ir išpilstomas iki metų pabaigos. Jis gali būti pardavinėjamas su nuoroda „naujas“ iki kitų metų kovo 1 d. Tokiu atveju etiketėse būtinai yra nuoroda „pardavimo pabaiga – 606/2009kovo 1 d.“. Pasibaigus nurodytam terminui vynai negali būti ženklinami ir pateikiami kaip nauji, komerciniuose tinkluose likęs vynas būtinai perženklinamas po tam tikrų metų kovo 1 d. pagal nutarimo reikalavimus.
Премиум (aukščiausios kokybės)	Bulgarų	SGN (1)	Vynas, gaminamas iš vienos veislės vynuogių, kurių kokybė yra geriausia iš viso derliaus. Pagamintas kiekis neviršija 1/10 viso derliaus.
Премиум оук, или първо зареждане в бъчва (aukščiausios kokybės, iš ąžuolo statinių)	Bulgarų	SKVN (1)	Vynas, brandinamas naujose ąžuolo statinėse, kurių talpa iki 500 l.
Премиум резерва (aukščiausios kokybės, iš atsargų)	Bulgarų	SGN (1)	Vynas, gaminamas iš vienos veislės vynuogių; tai išlaikytas kiekis iš geriausios derliaus partijos.
Резерва (iš atsargų)	Bulgarų	SKVN, SGN (1)	Vynas, gaminamas iš vienos veislės vynuogių, brandinamas bent metus nuo derliaus metų lapkričio mėnesio.
Розенталер (Rosenthaler)	Bulgarų	SKVN (1)	Vynas, gaminamas iš rekomenduojamų vynuogių veislių, kurių cukraus kiekis bent 22 % svorio. Vyno alkoholio koncentracija bent 11°. Vyno savybes ypač lemia bent prieš trisdešimt dienų iki išvežimo įpilama vynuogių misa ar koncentruota vynuogių misa.
Специална селекция (rinktinis)	Bulgarų	SKVN (1)	Vynas, gaminamas iš vienos vynuogių veislės arba maišomas, brandinamas bent dvejus metus nuo gaminio specifikacijoje nurodytos dienos.
Специална резерва (iš specialiųjų atsargų)	Bulgarų	SKVN (1)	Vynas, gaminamas iš vienos vynuogių veislės arba maišomas, brandinamas bent metus ąžuolo statinėse nuo gaminio specifikacijoje nurodytos dienos.

ČEKIJA

Archivní víno	Čekų	SKVN (1)	Vynas, teikiamas apyvartai bent po trejų metų nuo derliaus metų.
Burčák	Čekų	SKVN (1)	Iš dalies fermentuota vynuogių misa, kurios faktinė alkoholio koncentracija yra didesnė kaip vienas procentas tūrio ir mažesnė kaip trys penktosios visos alkoholio koncentracijos.
Klaret	Čekų	SKVN (1)	Vynas, gaminamas iš juodųjų vynuogių, nefermentuojant odelių.
Košer, Košer víno	Čekų	SKVN (1)	Vynas, gaminamas liturginiu būdu, laikantis žydų kongregacijos taisyklių.
Labín	Čekų	SGN (1)	Vynas iš juodųjų vynuogių, gaminamas Čekijos vyno regione nefermentuojant odelių.
Mladé víno	Čekų	SKVN (1)	Vynas, siūlomas galutiniams vartotojams ve vėliau kaip kalendorinių metų, kurių derliaus vynuogės naudojamos gaminant vyną, pabaigoje.
Mešní víno	Čekų	SKVN (1)	Vynas, gaminamas liturginiu būdu ir atitinkantis naudojimo atliekant liturgines apeigas katalikų bažnyčios pamaldose sąlygas.
Panenské víno, Panenská sklizeň	Čekų	SKVN (1)	Vynas iš vynuogyno pirmojo derliaus; pirmuoju vynuogyno derliumi laikomas derlius praėjus trejiems metams nuo vynuogyno pasodinimo.
Pěstitelský sekt (4)	Čekų	SKVN (4)	Čekijos žemės ūkio ir maisto inspekcijos klasifikuojamas putojantis vynas, atitinkantis Europos bendrijos reglamentų, taikomų rūšiniam putojančiam vynui, gaminamam konkrečiame rajone iš vynuogių augintojo vynuogyno vynuogių, reikalavimus.
Pozdní sběr	Čekų	SKVN (1)	Čekijos žemės ūkio ir maisto inspekcijos klasifikuojamas vynas, pagamintas iš vynuogių, išaugintų nurodytame vynuogyne, derlius iš hektaro neviršijamas; vynuogių, iš kurių pagamintas vynas, cukraus kiekis bent 21°NM; vynuogių derlius nuimtas ir vynas gamintas, išskyrus išpilstymą, susijusiame vyno regione, vynas atitinka įgyvendinimo teisės akte nustatytus kokybės reikalavimus.
Premium	Čekų	SKVN (1)	Vynas su būdingais rūšiniais požymiais – rinktinės vynuogės, rinktinės uogos ar rinktinės džiovintos uogos; gaminamas iš vynuogių, kurių bent 30 % paveikta kilniojo pelėsio Botrytis cinerea P.
Rezerva	Čekų	SKVN (1)	Vynas, brandinamas bent 24 mėnesius medinėje statinėje, vėliau – butelyje; raudonasis vynas statinėje laikomas bent dvylika mėnesių, baltasis arba rožinis – šešis mėnesius.
Růžák, Ryšák	Čekų	SKVN (1)	Vynas, gaminamas iš vynuogių mišinio arba vynuogių misos iš baltųjų, o prireikus – ir raudonųjų ar juodųjų vynuogių.
Zrálo na kvasnicích, Krášleno na kvasnicích, Školeno na kvasnicích	Čekų	SKVN (1)	Gamybos metu vynas paliekamas su nuosėdomis bent šešis mėnesius.

VOKIETIJA

Affentaler	Vokiečių	SKVN (1)	Kilmės vietos terminas, vartojamas rūšiniam raudonajam vynui ir Blauer Spätburgunder Prädikatswein vyninių vynuogių veislei iš Biūlio miesto Altšvejerio, Biūlio, Eizentalio ir Noizaco rajonų, Biulertalio, taip pat iš Baden Badeno miesto Noivejerio rajono.
Badisch Rotgold	Vokiečių	SKVN (1)	Vynas, gaminamas maišant baltąsias vynines vynuoges, taip pat ir traiškytas su raudonosiomis vyninėmis vynuogėmis, kurių kilmės vieta – nurodyta Badeno vynuogių auginimo zona.
Classic (Klassic)	Vokiečių	SKVN (1)	Raudonasis arba baltasis vynas, gaminamas tik iš vynuogių, priklausančių klasikinėms vyninių vynuogių veislėms, tipinėms tam regionui; natūrali mažiausia gamyboje naudojamos vynuogių misos alkoholio koncentracija yra bent 1 % tūrio didesnė už natūralią mažiausią alkoholio koncentraciją, reikalaujamą vynuogių auginimo zonoje, kurioje užaugintos vynuogės; bendra alkoholio koncentracija bent 11,5 % tūrio; likutinis cukraus kiekis ne didesnis kaip 15 g/l ir neviršija dvigubo bendro rūgščių kiekio; nurodoma, kad yra viena vyninių vynuogių veislė, nurodomas derlius, bet nenurodomas skonis.
Ehrentrudis	Vokiečių	SKVN (1)	Nurodoma rūšinio ir aukščiausios rūšies rožinio vyno iš Blauer Spätburgunder vyninių vynuogių veislės (Tunibergo vietovė) kilmės vieta.
Federweisser	Vokiečių	SKVN/SGN (1)	Iš dalies fermentuota vynuogių misa iš Vokietijos su geografine nuoroda ar iš kitų ES valstybių; geografinės nuorodos skolinys iš „vin de pays“ vynuogių auginimo zonos; „Federweißer“ – bendriausia iš dalies fermentuotos vynuogių misos nuoroda, atsižvelgiant į regioninę nuorodų įvairovę.
Hock	Vokiečių	SKVN (1)	Baltasis vynas, kuriam skirta geografinė nuoroda, iš Reino vynuogių auginimo zonos, likutinis cukraus kiekis – „vidutiniškai saldus“; termino istorija: Hock – tradicinis anglų ir amerikiečių naudojamas Reino vyno pavadinimas, gali būti siejamas su vietovės pavadinimu „Hockheim“ (prie Maino, Reingau vynuogių auginimo zona).
Liebfrau(en)milch	Vokiečių	SKVN (1)	Tradicinis baltojo vokiško rūšinio vyno, kurį sudaro bent 70 % Riesling, Silvaner, Müller-Thurgau ar Kerner vynų (Nahės, Reingau, Reinheseno ar Pfalco regionai) mišinys, pavadinimas. Likutinis cukraus kiekis yra „vidutiniškai saldus“. Beveik išskirtinai skirta eksportui.
Riesling-Hochgewächs (5)	Vokiečių	SKVN (1)	Baltasis rūšinis vynas, išskirtinai gaminamas iš Riesling vyninių vynuogių veislės vynuogių, gamybai naudojamos vynuogių misos natūrali alkoholio koncentracija yra bent 1,5 % tūrio didesnė už natūralią mažiausią alkoholio koncentraciją, reikalaujamą nurodytoje vynuogių auginimo zonoje ar toje jos dalyje, kurioje užaugintos vynuogės; vyno kokybės rodiklis, gautas atliekant kokybės testą, yra bent 3,0.
Schillerwein	Vokiečių	SKVN (1)	Vynas iš nurodytos Viurtembergo vynuogių auginimo zonos; rūšinis vynas nuo šviesios iki ryškios raudonos spalvos, gaminamas maišant baltąsias vynines vynuoges, įskaitant traiškytas, su raudonosiomis vyninėmis vynuogėmis, įskaitant traiškytas. „Schillersekt b. A.“ arba „Schillerperlwein b. A.“ vartoti leistina, jei Schillerwein yra bazinis vynas.
Weissherbst	Vokiečių	SKVN (1)	Rūšinis vynas, gaminamas nurodytoje vynuogių auginimo zonoje, arba Prädikatswein (specialių būdingų savybių turintis vynas), gaminamas iš vienos raudonųjų vyninių vynuogių veislės ir bent 95 % iš lengvai išspaustos vynuogių misos; vyninių vynuogių veislė turi būti nurodyta kartu su Weißherbst nuoroda tokio pat tipo šriftu, dydžiu ir spalva; gali būti naudojama su vietiniu rūšiniu putojančiu vynu, pagamintu iš vyno, kuris gali turėti nuorodą „Weißherbst“.

GRAIKIJA

Αγρέπαυλη (Agrepavlis)	Graikų	SKVN/SGN (1, 3, 4, 8, 11, 15, 16)	Vynai, gaminami iš vynuogių, užaugintų vynuogynuose, kuriuos eksploatuoja ūkis, kuriame yra pastatas, vadinamas „Agrepavlis“; vynas gaminamas tame ūkyje.
Αμπέλι (Ampeli)	Graikų	SKVN/SGN (1, 3, 4, 8, 11, 15, 16)	Vynai, gaminami išskirtinai iš vynuogių, užaugintų vynuogynuose, kuriuos eksploatuoja ūkis; vynas gaminamas tame ūkyje.
Αμπελώνας(ες) (Ampelonas (-ès))	Graikų	SKVN/SGN (1, 3, 4, 8, 11, 15, 16)	Vynai, gaminami išskirtinai iš vynuogių, užaugintų vynuogynuose, kuriuos eksploatuoja ūkis; vynas gaminamas tame ūkyje.
Αρχοντικό (Archontiko)	Graikų	SKVN/SGN (1, 3, 4, 8, 11, 15, 16)	Vynai, gaminami iš vynuogių, užaugintų vynuogynuose, kuriuos eksploatuoja ūkis, kuriame yra pastatas, vadinamas „archontiko“; vynas gaminamas tame ūkyje.
Κάβα (Cava)	Graikų	SGN (1, 3, 8, 11, 15, 16)	Vynas brandinamas kontroliuojamomis sąlygomis.
Από διαλεκτούς αμπελώνες (Grand Cru)	Graikų	SKVN (3, 15, 16)	Vynai, gaminami išskirtinai iš vynuogių iš rinktinių vynuogynų, kurių derlius iš hektaro yra mažas.
Ειδικά Επιλεγμένος (Grande réserve)	Graikų	SKVN (1, 3, 15, 16)	Rinktiniai vynai, brandinami tam tikrą laiką ir kontroliuojamomis sąlygomis.
Κάστρο (Kastro)	Graikų	SKVN/SGN (1, 3, 4, 8, 11, 15, 16)	Vynai, gaminami iš vynuogių, užaugintų vynuogynuose, kuriuos eksploatuoja ūkis, kuriame yra pastatas ar istorinės pilies griuvėsiai; vynas gaminamas tame ūkyje.
Κτήμα (Ktima)	Graikų	SKVN/SGN (1, 3, 4, 8, 11, 15, 16)	Vynai, gaminami iš vynuogių, užaugintų vynuogynuose, kuriuos eksploatuoja ūkis, įsikūręs susijusioje saugomoje vyndarystės vietovėje.
Λιαστός (Liastos)	Graikų	SKVN/SGN (1, 3, 15, 16)	Vynai, gaminami iš vynuogių, laikomų saulėkaitoje ar pavėsyje, siekiant dalinės dehidratacijos.
Μετόχι (Metochi)	Graikų	SKVN/SGN (1, 3, 4, 8, 11, 15, 16)	Vynai, gaminami iš vynuogių, užaugintų vynuogynuose, kuriuos eksploatuoja ūkis, įsikūręs už vienuolyno teritorijos, kuriai ūkis priklauso.
Μοναστήρι (Monastiri)	Graikų	SKVN/SGN (1, 3, 4, 8, 11, 15, 16)	Vynai, gaminami iš vynuogių, užaugintų vynuogynuose, kurie priklauso vienuolynui.
Νάμα (Nama)	Graikų	SKVN/SGN (1)	Saldieji vynai, naudojami šventajai komunijai.
Νυχτέρι (Nychteri)	Graikų	SKVN (1)	Vynai, turintys saugomą kilmės vietos nuorodą „Santorini“, gaminami tik Tyros ir Tyrezijos salose, brandinami statinėse bent tris mėnesius.
Ορεινό κτήμα (Orino Ktima)	Graikų	SKVN/SGN (1, 3, 4, 8, 11, 15, 16)	Vynai, gaminami iš vynuogių, užaugintų vynuogynuose, kuriuos eksploatuoja ūkis, įsikūręs aukščiau kaip 500 m virš jūros lygio.
Ορεινός αμπελώνας (Orinos Ampelonas)	Graikų	SKVN/SGN (1, 3, 4, 8, 11, 15, 16)	Vynai, gaminami tik iš vynuogių, užaugintų vynuogynuose, esančiuose daugiau kaip 500 m virš jūros lygio.
Πύργος (Pyrgos)	Graikų	SKVN/SGN (1, 3, 4, 8, 11, 15, 16)	Vynai, gaminami iš vynuogių, užaugintų vynuogynuose, kuriuos eksploatuoja ūkis, kuriame yra pastatas, vadinamas „Pyrgos“; vynas gaminamas tame ūkyje.
Επιλογή ή Επιλεγμένος (Réserve)	Graikų	SKVN (1, 3, 15, 16)	Rinktiniai vynai, brandinami tam tikrą laiką kontroliuojamomis sąlygomis.
Παλαιωθείς επιλεγμένος (Vieille réserve)	Graikų	SKVN (3, 15, 16)	Rinktiniai likeriniai vynai, brandinami tam tikrą laiką kontroliuojamomis sąlygomis.
Βερντέα (Verntea)	Graikų	SGN (1)	Vynas, turintis tradicinę nuorodą, gaminamas iš vynuogių, užaugintų vynuogynuose Zakinto saloje, kur gaminamas ir vynas.
Vinsanto	Graikų	SKVN (1, 3, 15, 16)	Vynas, turintis saugomą kilmės vietos nuorodą „Santorini“, gaminamas Tyros ir Tyrezijos salų Santo Erini ir Santorini komplekse iš saulėkaitoje laikytų vynuogių.

ISPANIJA

Amontillado

Ispanų

SKVN

(3)

Likerinis vynas (Vino generoso), turintis saugomas kilmės vietos nuorodas „Jerez-Xérès-Sherry“, „Manzanilla-Sanlúcar de Barrameda“, „Montilla-Moriles“, stipraus aromato, sodrus, neaitrus ir malonus gomuriui, gintaro arba aukso spalvos, įgyta alkoholio koncentracija – 16–22o. Brandinamas bent dvejus metus, taikant sistemą „criaderas y soleras“, ąžuolinėje taroje, kurios didžiausia talpa 1 000 l.

Añejo

Ispanų

SKVN/SGN

(1)

Vynai, iš viso brandinami bent 24 mėnesius ąžuolinėje taroje, kurios didžiausia talpa 600 l, arba buteliuose.

Ispanų

SKVN

(3)

Likerinis vynas, turintis saugomą kilmės nuorodą „Malaga“, brandinamas nuo trejų iki penkerių metų.

Chacolí-Txakolina

Ispanų

SKVN

(1)

Vynai, turintys saugomas kilmės nuorodas „Chacolí de Bizkaia-Bizkaiko Txakolina“, „Chacolí de Getaria-Getariako Txakolina“ ir „Chacolí de Álava-Arabako Txakolina“, gaminami daugiausia iš veislių Ondarrabi Zuri ir Ondarrabi Beltza. Vynas, kurio mažiausia įgyta alkoholio koncentracija yra 9,5 % tūrio (11 % tūrio, jei tai baltasis vynas, fermentuotas statinėje), didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis 0,8 mg/l ir didžiausias bendras sieros kiekis 180 mg/l (150 mg/l raudonuosiuose vynuose).

Clásico

Ispanų

SKVN

(3, 16)

Vynai, kurių likutinis cukraus kiekis 45 g/l.

Čilė

Cream

Ispanų

SKVN

(3)

Likerinis vynas „Jerez-Xérès-Sherry“, „Manzanilla-Sanlúcar de Barrameda“, „Montilla-Moriles“, „Málaga“ ir „Condado de Huelva“, kuriame yra bent 60 g/l nuosėdų, spalva nuo gintarinės iki raudonmedžio. Brandinamas bent dvejus metus ąžuolinėje taroje, taikoma sistema „criaderas y soleras“ arba „añadas“.

Criadera

Ispanų

SKVN

(3)

Likerinis vynas „Jerez-Xérès-Sherry“, „Manzanilla-Sanlúcar de Barrameda“, „Montilla-Moriles“, „Málaga“ ir „Condado de Huelva“, kuris brandinamas taikant tradicinę tos zonos sistemą „criaderas y soleras“.

Criaderas y Soleras

Ispanų

SKVN

(3)

Likerinis vynas „Jerez-Xérès-Sherry“, „Manzanilla-Sanlúcar de Barrameda“, „Montilla-Moriles“, „Málaga“ ir „Condado de Huelva“, kuris brandinamas viena ant kitos uždėtose ąžuolinėse statinėse (toks būdas vadinamas „criaderas“), metų vynas patenka į aukštesnį sistemos lygį ir perkeliamas į kitus lygius arba „criaderas“ iš dalies ir nuosekliai perpilant, tai vyksta ilgą laiką, kol pasiekiamas paskutinis lygis, arba „solera“, kai brandinimo procesas baigiamas.

Crianza

Ispanų

SKVN

(1)

Vynai, išskyrus putojančius, pusiau putojančius ir likerinius vynus, kurie atitinka šias sąlygas:

—	raudonieji vynai turi būti brandinami bent 24 mėnesius, iš kurių bent šešis mėnesius ąžuolo statinėse, kurių didžiausia talpa 330 l.

—	raudonieji vynai turi būti brandinami bent aštuoniolika mėnesių, iš kurių bent šešis mėnesius ąžuolo statinėse, kurių didžiausia talpa 330 l.

Dorado

Ispanų

SKVN

(3)

Likeriniai vynai su „Rueda“ ir „Malaga“ SKVN, brandinami.

Fino

Ispanų

SKVN

(3)

Likerinis vynas (vino generoso) su „Jerez-Xérès-Sherry“ ir „Manzanilla Sanlúcar de Barrameda“, „Montilla Moriles“ SKVN, turintis tokių savybių: šiaudų spalvos, sausas, karstelėjęs, lengvas ir malonus gomuriui. Brandinamas „flor“ bent dvejus metus, taikant sistemą „criaderas y soleras“, ąžuolinėje taroje, kurios didžiausia talpa 1 000 l.

Fondillón

Ispanų

SKVN

(16)

Vynas su „Alicante“ SKVN, gaminamas iš Monastrell veislės vynuogių, brandintas, išskirtinės kokybės ir sveikatos sąlygos. Fermentuojant naudojamos tik vietinės mielės, gauta natūrali alkoholio koncentracija (bent 16 % tūrio) visiškai natūrali. Brandinamas bent dešimt metų ąžuolo taroje.

Gran reserva

Ispanų

SKVN

(1)

Vynai, išskyrus putojančius, pusiau putojančius ir likerinius vynus, kurie atitinka šias sąlygas:

—	raudonieji vynai turi būti brandinami bent šešiasdešimt mėnesių, iš kurių bent aštuoniolika mėnesių ąžuolo statinėse, kurių didžiausia talpa 330 l, likusį laikotarpį – buteliuose;

—	baltieji ir rožiniai vynai turi būti brandinami bent 48 mėnesius, iš kurių bent šešis mėnesius tokios pat talpos ąžuolo statinėse, likusį laikotarpį – buteliuose.

Ispanų

SKVN

(4)

Trumpiausias putojančių vynų su „Cava“ SKVN brandinimo laikotarpis – trisdešimt mėnesių nuo „tiraje“ iki „degüelle“.

Lágrima

Ispanų

SKVN

(3)

Saldusis vynas su „Málaga“ SKVN, kurį gaminant vynuogių misa teka mindant vynuoges, mechaniškai nespaudžiant. Brandinama ąžuolo statinėse, kurių didžiausia talpa 1 000 l, bent dvejus metus, taikant sistemą „criaderas y soleras“ arba derliaus metų sistemą.

Noble

Ispanų

SKVN, SGN

(1)

Vynai, iš viso brandinami bent aštuoniolika mėnesių ąžuolo statinėse, kurių didžiausia talpa 600 l, arba buteliuose.

Ispanų

SKVN

(3)

Likeriniai vynai, turintys „Malaga“ SKVN, brandinami nuo dvejų iki trejų metų.

Oloroso

Ispanų

SKVN

(3)

„Jerez-Xérès-Sherry“ ir „Manzanilla Sanlúcar de Barrameda“, „Montilla Moriles“ likerinis vynas (vino generoso), turintis tokių savybių: sodrus, gausus ir aksominis, aromatinis, aktyvus, sausas arba šiek tiek sunkus, spalva panaši į raudonmedžio, gauta alkoholio koncentracija yra nuo 16 iki 22o. Brandinamas ąžuolinėje taroje, kurios didžiausia talpa 1 000 l, bent dvejus metus, taikant sistemą „criaderas y soleras“.

Pajarete

Ispanų

SKVN

(3)

Saldus arba pusiau saldus vynas su „Málaga“ SKVN, brandinamas bent dvejus metus ąžuolo statinėse, kurių didžiausia talpa 1 000 l, taikant sistemą „criaderas y soleras“ arba sistemą „añadas“.

Pálido

Ispanų

SKVN

(3)

„Condado de Huelva“ likerinis vynas (vino generoso), brandinamas daugiau kaip trejus metus vykstant biologinio brandinimo procesui, gaunama alkoholio koncentracija yra 15–17 % tūrio.

Ispanų

SKVN

(3)

Likerinis vynas su „Rueda“ SKVN, brandinamas bent ketverius metus, įskaitant trejus metus ąžuolo statinėse.

Ispanų

SKVN

(3)

Vynas su „Málaga“ SKVN iš Pedro Ximenez ir (arba) Moscatel veislių, „arrope“ (verdanti vynuogių misa) nededama, nebrandinamas.

Palo Cortado

Ispanų

SKVN

(3)

„Jerez-Xérès-Sherry“ ir „Manzanilla Sanlúcar de Barrameda“, „Montilla Moriles“ likerinis vynas (vino generoso), kurio juslines savybes sudaro„amontillado“ aromatas ir skonis gomuryje, spalva panaši į „oloroso“, gauta faktinė alkoholio koncentracija 16–22 %. Brandinama dviem etapais: pirmasis – biologinis, padengiant „flor“, antrasis – oksidacinis.

Primero de Cosecha

Ispanų

SKVN

(1)

Vynas su „Valencia“ SKVN, derlius imamas pirmąsias dešimt derliaus ėmimo dienų, laikomas buteliuose trisdešimt dienų, kad būtų užbaigtas, ant etiketės privaloma nurodyti derlių.

Rancio

Ispanų

SKVN

(1, 3)

Vynai, kurie brandinami staigiai keičiant temperatūrą, kai patenka oras, arba medinėje ar krištolo taroje.

Raya

Ispanų

SKVN

(3)

„Montilla Moriles“ likerinis vynas, turintis panašių savybių į „Oloroso“ vynų savybes, bet mažiau skonio ir kvapo. Brandinamas bent dvejus metus ąžuolinėje taroje, kurios didžiausia talpa 1 000 l, taikant sistemą „criaderas y soleras“.

Reserva

Ispanų

SKVN

(1)

Vynai, išskyrus putojančius, pusiau putojančius ir likerinius vynus, kurie atitinka šias sąlygas:

—	raudonieji vynai turi būti brandinami bent 36 mėnesius, iš kurių bent dvylika mėnesių ąžuolo statinėse, kurių didžiausia talpa 330 l, likusį laikotarpį – buteliuose;

—	baltieji ir rožiniai vynai turi būti brandinami bent 24 mėnesius, iš kurių bent šešis mėnesius tokios pat talpos ąžuolo statinėse, likusį laikotarpį – buteliuose.

Čilė

Sobremadre

Ispanų

SKVN

(1)

„Vinos de Madrid“ baltieji vynai, kurių specialus gamybos būdas lemia tai, kad anglies dioksido dujų juose yra prieš tai, kai prasideda vynuogių misos fermentacija naudojant jų „madres“ (nuluptos ir sutraiškytos vynuogės).

Solera

Ispanų

SKVN

(3)

Likerinis vynas „Jerez-Xérès-Sherry“, „Manzanilla-Sanlúcar de Barrameda“, „Montilla-Moriles“, „Málaga“ ir „Condado de Huelva“, kuris brandinamas taikant sistemą „criaderas y soleras“.

Superior

Ispanų

SKVN

(1)

Vynai, gauti iš bent 85 % pasirinktų veislių iš atitinkamų nustatytų ribų vietovių.

Čilė

Pietų Afrika

Trasañejo

Ispanų

SKVN

(3)

Likerinis vynas „Málaga“ SKVN, brandinamas daugiau kaip penkerius metus.

Vino Maestro

Ispanų

SKVN

(3)

Vynas su „Málaga“ SKVN, gaminamas ne iki galo atliekant fermentaciją, nes prieš prasidedant fermentacijai į vynuogių misą įpilama 7 % vyno alkoholio. Taigi fermentacija yra labai lėta ir sustabdoma, kai alkoholio stiprumas yra 15–16°, vyne nefermentuojant lieka 160–200 g/l cukraus. Brandinamas bent dvejus metus ąžuolinėje taroje, kurios didžiausia talpa 1 000 l, taikoma sistema „criaderas y soleras“ arba „añadas“.

Vendimia Inicial

Ispanų

SKVN

(1)

„Utiel–Requena“ vynas, gaminamas iš vynuogių, kurių derlius imamas pirmąsias dešimt derliaus ėmimo dienų, alkoholio gradacija yra 10–15 % tūrio; tai jaunas vynas, turintis tam tikrų ypatybių, viena iš jų – gali būti šiek tiek anglies dioksido dujų.

Viejo

Ispanų

SKVN/SGN

(1)

Vynas, brandinamas trisdešimt šešis mėnesius, šiurkštokas – visų pirma dėl šviesos, deguonies, šilumos poveikio arba visų šių veiksnių kartu.

Ispanų

SKVN

(3)

Likerinis vynas (vino generoso) su SKVN „Condado de Huelva“, kuris turi tokių savybių: sodrus, skalsus ir švelnus, aromatingas, energingas, sausas ir šiek tiek sunkus, panašios į raudonmedį spalvos, įgyta alkoholio koncentracija 15–22°. Brandinamas bent dvejus metus ąžuolo statinėse, kurių didžiausia talpa 1 000 l, taikant sistemą „criaderas y soleras“.

Vino de Tea

Ispanų

SKVN

(1)

„La Palma“ SKVN šiaurės pazonės vynas, brandinamas ne ilgiau kaip šešis mėnesius medinėje kanarinės pušies (Pinus canariensis) taroje. Gauta alkoholio koncentracija baltųjų vynų atveju yra 11–14,5 % tūrio, rožinių – 11–13 % tūrio, raudonųjų – 12–14 % tūrio.

PRANCŪZIJA

Ambré	Prancūzų	SKVN (3)	1997 m. gruodžio 29 d. Dekreto 7 straipsnis – SKVN „Rivesaltes“: siekiant įgyti teisę į kontroliuojamą kilmės vietos nuorodą „Rivesaltes“, pateikiamą kartu su žodžiu „ambré“, baltieji vynai turi būti brandinami patalpose oksiduojančioje aplinkoje iki antrųjų po derliaus metų rugsėjo 1 d.
Clairet	Prancūzų	SKVN (1)	SKVN „Bourgogne“, „Bordeaux“ – šviesus raudonasis vynas arba rožinis vynas.
Claret	Prancūzų	SKVN (1)	SKVN „Bordeaux“ – frazė, vartojama šviesiam raudonajam vynui pavadinti.
Tuilé	Prancūzų	SKVN (3)	1997 m. gruodžio 29 d. Dekreto 7 straipsnis: siekiant turėti teisę į kontroliuojamą kilmės vietos nuorodą „Rivesaltes“, pateikiamą kartu su žodžiu „tuilé“, raudonieji vynai turi būti brandinami patalpose oksiduojančioje aplinkoje iki antrųjų po derliaus metų rugsėjo 1 d.
Vin jaune	Prancūzų	SKVN (1)	SKVN „Arbois“, „Côtes du Jura“, „L'Etoile“, „Château-Châlon“ – vyno produktas, gaminamas išskirtinai iš vynuogių veislių, nustatytų nacionaliniuose reglamentuose; būdinga lėta fermentacija, brandinimas bent šešerius metus neuždengtose ąžuolo statinėse.
Château	Prancūzų	SKVN (1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15, 16)	Istoriškai frazė yra susijusi su vietovės tipu ir vyno tipu, rezervuota vynams iš ūkio, kuris jau egzistuoja ir kuris vadinamas būtent tuo žodžiu.	Čilė
Clos	Prancūzų	SKVN (1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15, 16)		Čilė
Cru artisan	Prancūzų	SKVN (1)	SKVN „Médoc“, „Haut-Médoc“, „Margaux“, „Moulis“, „Listrac“, „St Julien“, „Pauillac“, „St Estèphe“. Frazė, susijusi su vyno kokybe, istorija ir vietovės tipu, pagal kurį nustatoma vynų iš konkrečių ūkių hierarchija.
Cru bourgeois	Prancūzų	SKVN (1)	SKVN „Médoc“, „Haut-Médoc“, „Margaux“, „Moulis“, „Listrac“, „Saint-Julien“, „Pauillac“, „Saint-Estèphe“ – frazė, susijusi su vyno kokybe, istorija ir vietovės tipu, pagal kurį nustatoma vynų iš konkrečių ūkių hierarchiją.	Čilė
Cru classé, kartu su (arba be) Grand, Premier Grand, Deuxième, Troisième, Quatrième, Cinquième	Prancūzų	SKVN (1)	SKVN „Barsac“, „Côtes de Provence“, „Graves“, „Saint-Emilion grand cru“, „Médoc“, „Haut-Médoc“, „Margaux“, „Pessac-Leognan“, „Saint Julien“, „Pauillac“, „Saint Estèphe“, „Sauternes“. Frazė, susijusi su vyno kokybe, istorija ir vietovės tipu, pagal kurį nustatoma vynų iš konkrečių ūkių hierarchiją.
Edelzwicker	Vokiečių	SKVN (1)	SKVN „Alsace“ vynai iš vienos ar kelių vynuogių veislių, kaip nurodyta specifikacijoje.
Grand cru	Prancūzų	SKVN (1, 3, 4)	Frazė, susijusi su vyno kokybe, rezervuota vynams, kuriems suteiktos dekrete nurodytos saugomos kilmės vietos nuorodos, o kai ši frazė vartojama kolektyvine prasme, ji yra įregistruota kilmės vietos nuoroda.	Čilė Šveicarija Tunisas
Hors d’âge	Prancūzų	SKVN (3)	SKVN „Rivesaltes“, „Banyuls“ – galima naudoti vynams, kurių brandinimo laikas bent penkeri metai po jų pagaminimo.
Passe-tout-grains	Prancūzų	SKVN (1)	SKVN „Bourgogne“ yra susijusi su dviem vynuogių rūšimis, kaip nurodyta specifikacijose.
Premier Cru	Prancūzų	SKVN (1)	Frazė, susijusi su vyno kokybe, rezervuota vynams, kuriems suteiktos dekrete nurodytos saugomos kilmės vietos nuorodos, o kai ši frazė vartojama kolektyvine prasme, ji yra įregistruota kilmės vietos nuoroda.	Tunisas
Primeur	Prancūzų	SKVN (1)	Vynai, kurių nustatyta pardavimo vartotojams diena yra derliaus metų lapkričio mėnesio trečiasis ketvirtadienis.
Primeur	Prancūzų	SGN (1)	Vynai, kurių nustatyta pardavimo vartotojams diena yra derliaus metų spalio mėnesio trečiasis ketvirtadienis.
Rancio	Prancūzų	SKVN (1, 3)	SKVN „Grand Roussillon“, „Rivesaltes“, „Rasteau“, „Banyuls“, „Maury“, „Clairette du Languedoc“ – frazė yra susijusi su vyno rūšimi ir konkrečiu vyno gamybos metodu, rezervuota kai kuriems rūšiniams vynams dėl jų amžiaus ir būklės, susijusios su dirvožemiu.
Sélection de grains nobles	Prancūzų	SKVN (1)	SKVN „Alsace“, „Alsace Grand Cru“, „Condrieu“, „Monbazillac“, „Graves supérieur“, „Bonnezeaux“, „Jurançon“, „Cérons“, „Quarts de Chaume“, „Sauternes“, „Loupiac“, „Côteaux du Layon“, „Barsac“, „Sainte Croix du Mont“, „Côteaux de l'Aubance“, „Cadillac“ – vynas būtinai gaminamas iš rankomis skintų ir kruopščiai atrinktų vynuogių. Tikslas – atrinkti pernokusias, kilniojo pelėsio paveiktas ar ant vynmedžio sodrinimo paveiktas vynuoges.
Sur lie	Prancūzų	SKVN (1)	SKVN „Muscadet“, „Muscadet Coteaux de la Loire“, „Muscadet-Côtes de Grandlieu“, „Muscadet-Sèvre et Maine“, „Gros Plant du Pays Nantais“ – ypatingų specifikacijų vynas (išeiga, alkoholio koncentracija), kuris laikomas ant nuosėdų iki kitų metų po derliaus metų kovo 1 d.
Sur lie	Prancūzų	SGN (1)	IGP „Vin de pays d'Oc“, „Vin de pays des Sables du Golfe du Lion“ – ypatingų specifikacijų vynas, kuris trumpiau nei vieną žiemą laikomas didelėje statinėje ar įprastoje statinėje, laikomas ant nuosėdų iki išpilstymo.
Vendanges tardives	Prancūzų	SKVN (1)	SKVN „Alsace“, „Alsace Grand Cru“, „Jurançon“ – frazė, susijusi su vyno rūšimi ir konkrečiu gamybos metodu, rezervuota vynams iš pernokusių vynuogių, laikantis nustatytų tirštumo ir alkometrinio stiprumo sąlygų.
Villages	Prancūzų	SKVN (1)	SKVN „Anjou“, „Beaujolais“, „Côte de Beaune“, „Côtes de Nuits“, „Côtes du Rhône“, „Côtes du Roussillon“, „Mâcon“ – frazė, susijusi su vyno kokybe, rezervuota vynams, kuriems suteikta dekrete nurodyta saugoma kilmės vietos nuoroda, o kai ši frazė vartojama kolektyvine prasme, ji yra įregistruota kilmės vietos nuoroda.
Vin de paille	Prancūzų	SKVN (1)	SKVN „Arbois“, „Côtes du Jura“, „L'Etoile“, „Hermitage“ – frazė yra susijusi su gamybos metodu, kurį sudaro nacionaliniuose reglamentuose nustatytų veislių vynuogių atrinkimas, džiovinimas bent šešias savaites ant šiaudų, grotelių ar pakabinus. Brandinama bent trejus metus nuo išspaudimo dienos, įskaitant brandinimą medinėje taroje bent aštuoniolika mėnesių.

ITALIJA

Alberata arba vigneti ad alberata

Italų

SKVN

(1)

Konkretus terminas, susijęs su „Aversa“ vyno tipologija. Susijęs su labai sena vynuogių auginimo tradicija, kurios laikantis gaunamas produktas.

Amarone

Italų

SKVN

(1)

Išskirtinis istorinis terminas, susijęs su „Valpolicella“ vyno tipologijos gamybos metodu. Terminu nuo senų laikų identifikuojama vyno, gaminamo laikantis konkretaus gamybos metodo (naudojant džiovintas vynuoges), kuris pagrįstas visiška cukraus fermentacija, kilmės vieta. Taip galima paaiškinti pavadinimo „Amarone“ kilmę. Tai ypatingas ir gerai žinomas terminas, puikiai apibūdinantis produktą.

Ambra

Italų

SKVN

(3)

Terminas susijęs su gamybos metodu ir su ypatinga gintaro geltonumo spalva, sodresne ar mažiau sodria; pagal „Marsala“ vyno tipologija. Ypatinga vyno spalva atsiranda dėl ilgo gaminimo metodo, kuris apima brandinimą ir rafinavimą – procesus, kuriems vykstant labai sumažėja fenolių ir dažomųjų medžiagų oksido kiekis.

Ambrato

Italų

SKVN

(1, 3)

Terminas susijęs su gamybos metodu ir ypatinga gintaro spalva, daugmaž sodria, kuri tipiška „Malvasia iš Lipari“ ir „Vernaccia iš Oristano“ tipologijos vynams. Ypatinga vyno spalva atsiranda dėl ilgo gaminimo laikotarpio, kuris apima brandinimą ir rafinavimą – procesus, kuriems vykstant labai sumažėja fenolių ir dažomųjų medžiagų oksido kiekis.

Annoso

Italų

SKVN

(1)

Terminas susijęs su „Controguerra“ vyno tipologija. Terminu nurodomas konkretus gamybos metodas, kurį taikant naudojamos džiovintos vynuogės, o privalomas brandinimo medinėje taroje laikotarpis yra bent trisdešimt mėnesių iki to laiko, kai galutiniu produktu pradedam prekiauti ir jį vartoti.

Apianum

Lotynų

SKVN

(1)

Išskirtinis terminas, priskiriamas „Fiano di Avellino“ vynui. Tai klasikinės kilmės terminas. Jis reiškia, kad vynuogės yra geros, nes jas labai mėgsta „bitės“ (itališkai – „api“).

Auslese

Vokiečių

SKVN

(1)

Žr. tradicinį terminą „scelto“. Išskirtinis terminas, suteikiamas „Caldaro“ ir „Caldaro Classico – Alto Adige“ vynams.

Buttafuoco

Italų

SKVN

(1, 6)

Išskirtinis terminas, susijęs tik su konkrečios rūšies vynu, kurio kilmės vieta – „Oltrepò Pavese“ vynuogynų vietovės dalis. Terminas vartojamas jau ilgą laiką, juo apibūdinamas labai ypatingas produktas, kuris, remiantis žodžio prasme, gali suteikti „ypatingo karščio“.

Cannellino

Italų

SKVN

(1)

Išskirtinis terminas, susijęs su „Frascati“ rūšies vynais ir jų gamyba. Terminas nuo seno vartojamas minėtos rūšies vynui identifikuoti; vynas gaminamas taikant ypatingą gamybos procesą, leidžiantį gauti vyną, kuris yra „abboccato“, t. y. truputį saldus ir sodrus.

Cerasuolo

Italų

SKVN

(1)

Tradicinis ir istorinis terminas, susijęs tik su „Cerasuolo di Vittoria“ vynais. Tai sudedamoji DOCG pavadinimo dalis ir negeografinis jo aspektas. Terminas susijęs su vyno gamyba ir su ypatinga spalva. Terminu taip pat tradiciškai apibūdinami dar vienos rūšies „Montepulciano d'Abruzzo“ vynai.

Chiaretto

Italų

SKVN/SGN

(1, 3, 4, 5, 6)

Terminas susijęs su atitinkamos rūšies vyno gamybos metodu ir ypatinga spalva, vynas gaunamas iš juodųjų vynuogių.

Ciaret

Italų

SKVN

(1)

Išskirtinis terminas, susijęs su „Monferrato“ vynais ir su ypatinga produkto spalva; pavadinimas tradiciškai reiškia „šviesiai raudonas“.

Château

Prancūzų

SKVN

(1, 3, 4, 5, 6, 8, 15, 16)

Terminas susijęs su vyno gamybos įmonės pavadinimu, jei vynuogių kilmės vieta tik ta ir vynas gaminamas toje pačioje įmonėje.

Čilė

Classico

Italų

SKVN

(1, 3, 8, 11, 15, 16)

Terminas, nustatytas Įstatyme Nr. 164/1992. Jis rezervuotas neputojantiems vynams iš seniausios kilmės vietos, kuriai galima priskirti autonominį SKVN reglamentą.

Čilė

Dunkel

Vokiečių

SKVN

(1)

Terminas susijęs su gamybos metodu ir tipiška tamsia atitinkamos tipologijos „Trentino“ vynų spalva.

Fine

Italų

SKVN

(3)

Terminas susijęs tik su viena iš „Marsala“ tipologijų. Jis atspindi specifinį gamybos metodą, susijusį bent su vienerių metų brandinimo procesu, iš kurių bent aštuonis mėnesius brandinama medinėse statinėse.

Fior d’Arancio

Italų

SKVN

(1, 6)

Terminas susijęs su dviem „Colli Euganei“ tipologijomis: putojantys ir „passito“ vynai (t. y. gauti iš džiovintų vynuogių). Terminu nurodomas gamybos metodas ir tipiškos aromatinės produkto, gaminamo iš Muscat veislės vynuogių taikant tausojantį gamybos metodą, savybes.

Flétri

Italų

SKVN

(1)

Terminas susijęs su specifine vyno „Valle d'Aosta arba Vallée d'Aoste“ DOC tipologija. Juo nurodomas gamybos metodas ir tipinės produkto savybės, kurios susidaro taikant tausojantį gamybos iš pusiau džiovintų vynuogių metodą.

Garibaldi Dolce (arba GD)

Italų

SKVN

(3)

Išskirtinis istorinis terminas, susijęs su specifine „Marsala Superior“ DOC tipologija. Pradžioje terminas vartotas Garibaldžio, kuris šio vyno paragavo išsilaipinęs Marsaloje, garbei. Jis įvertino tą vyną dėl savybių, kurias lemia konkretus gamybos procesas, susijęs su bent dvejų metų brandinimo medinėse statinėse laikotarpiu.

Governo all’uso toscano

Italų

SKVN/SGN

(1)

Pradžioje terminas buvo siejamas su „Chianti“ ir „Chianti Classico“ SKVN vynais. Vėliau termino vartojimas išplėstas įtraukiant „Colli della Toscana Centrale“ SGN vyną, kuris gaminamas toje pačioje gamybos vietovėje. Terminu pateikiama nuoroda į konkretų Toskanoje taikomą gamybos metodą, susijusį su tuo, kad į vyną žiemos pabaigoje dedama džiovintų vynuogių, kurios padidina fermentaciją.

Gutturnio

Italų

SKVN

(1, 8)

Išskirtinis istorinis terminas, susijęs su vyno, kurio kilmės vieta „Colli Piacentini“ vynų vietovės dalis, rūšimi. Terminu pateikiama nuoroda į minėto raudonojo vyno gamybos metodą; tai labai tipiškas aukštos kokybės vynas. Jis buvo tiekiamas romėniškose sidabrinėse taurėse, vadintose „Gutturnium“.

Italia Particolare (arba IP)

Italų

SKVN

(3)

Išskirtinis istorinis terminas, susijęs su „Marsala fine“ vynais. Pradžioje „Marsala“ vynas buvo gaminamas tik nacionalinei rinkai.

Klassisch/Klassisches Ursprungsgebiet

Vokiečių

SKVN

(1)

Tradicinė „Caldaro“ ir „Alto Adige“ gamybos vietovė (su Santa Maddalena ir „Terlano“ kilmės vietos nuoroda).

(Žr. „Classico“ apibrėžtį).

Kretzer

Vokiečių

SKVN

(1)

Terminas susijęs su gamybos metodu ir tipine rožine spalva.

Terminas vartojamas atitinkamoms „Alto Adige“, „Trentino“ ir „Teroldego rotaliano“ vynų tipologijoms.

Lacrima

Italų

SKVN

(1)

Terminas susijęs tik su vyno „Lacrima di Morro d'Alba“ pavadinimu; sudedamoji šio vyno pavadinimo dalis. Pavadinimu pateikiama nuoroda konkretų gamybos metodą, kai dėl lengvo vynuogių spaudimo gaunamas aukštos kokybės produktas.

Lacryma Christi

Italų

SKVN

(1, 3, 4, 5)

Išskirtinis istorinis terminas, susijęs tik su „Vesuvio“ vynais. Tradiciškai susijęs su kai kurių tipologijų minėtais vynais (ir įprastais, ir likeriniais ar putojančiais), kurie gaminami taikant konkretų gamybos metodą, kai vynuogės lengvai spaudžiamos ir gaunamas aukštos kokybės vynas, susijęs su religinėmis reikmėmis.

Lambiccato

Italų

SKVN

(1)

Išskirtinis terminas, susijęs su viena iš „Castel san Lorenzo“ vynų tipologijų. Juo nurodoma produkto rūšis ir konkretus gamybos metodas, kai naudojamos Muscat vynuogės ir kai vynuogės mirkomos kontroliuojamoje temperatūroje specialioje taroje, tradiciškai vadinamoje „Lambicchi“.

London Particolar (arba LP arba Inghilterra)

Italų

SKVN

(3)

Išskirtinis istorinis terminas, susijęs su „Marsala Superiore“ vynų tipologija. Tai terminas (arba inicialai), tradiciškai taikomas Anglijos rinkai skirtam produktui apibūdinti. Anglų kalbos vartojimas taip pat tradicinis, ir tai nurodyta produkto specifikacijose ir „Marsala“ vynams nustatytose taisyklėse. Plačiai žinoma, kad ši nuoroda svarbi ir žinoma kaip likerinio vyno nuoroda ir dėl gamintojų, ir dėl Anglijos prekiautojų, kurie nuo 1773 m., kai atrado šį ypatingą vyną, jį gamino ir juo prekiavo, aktyvumo, dėl kurio vynas tapo labai žinomas visame pasaulyje, o ypač Anglijoje.

Occhio di Pernice

Italų

SKVN

(1)

Terminas yra susijęs su kai kuriomis vyno „Vin Santo“ tipologijomis. Terminu pateikiama nuoroda į gamybos metodą ir konkrečią spalvą. Konkretus gamybos naudojant raudonąsias vynuoges metodas, leidžia pagaminti labai tipišką ypatingos spalvos, kuri gali būti nuo ryškiai iki šviesiai raudonos, produktą. Spalva panaši į kurapkos akių spalvą, todėl vynas ir pavadintas šio paukščio vardu.

Oro

Italų

SKVN

(3)

Terminas susijęs su specifiniais „Marsala“ vynais. Terminu nurodoma konkreti spalva ir gamybos būdas, kai draudžiama naudoti virtą vynuogių misą. Tai leidžia gauti ypatingos vertės aukso spalvos produktą, spalva gali būti ryškesnė ar mažiau ryški.

Passito arba Vino passito arba Vino Passito Liquoroso

Italų

SKVN/SGN

(1, 3, 15, 16)

Terminu pateikiama nuoroda į produkto rūšį ir atitinkamą gamybos metodą. Terminai „passito“ arba „vino passito“ ir „vino passito liquoroso“ rezervuoti įprastiems arba likeriniams vynams, gaunamiems fermentuojant vynuoges, natūraliai jas džiovinant arba laikant kondicionuojamoje vietoje pagal gamintojo specifikacijų nuostatas. Įstatymu Nr. 82/2006 šio termino vartojimas išplėstas įtraukiant pernokusių vynuogių vynus.

Ramie

Italų

SKVN

(1)

Išskirtinis terminas, susijęs su viena iš „Pinerolese“ vynų tipologijų. Juo pateikiama nuoroda į gaminio rūšį ir atitinkamą gamybos metodą, kai naudojamos iš dalies džiovintos vynuogės.

Rebola

Italų

SKVN

(1, 15)

Išskirtinis terminas, susijęs su viena iš „Colli di Rimini“ vynų tipologijų. Juo nusakoma gaminio rūšis ir atitinkamas gamybos metodas, kai spalvos keičiasi nuo auksinės iki gintaro spalvos ir naudojamos iš dalies džiovintos vynuogės.

Recioto

Italų

SKVN

(1, 4, 5)

Istorinis ir tradicinis terminas, glaudžiai susijęs su trijų vynų, kurie turi kilmės vietos nuorodą SKVN „Valpolicella“, „Gambellara“ ir „Recioto di Soave“ ir kurie gaminami Venete, pavadinimais; tai nuorodos, priklausančios gamybos vietovėms, esančioms labai arti viena kitos ir turinčioms panašias tradicijas, ypač Veronos ir Vičencos provincijose. Kilmės vietos pavadinimas atsirado penktame amžiuje. Tuo metu bukolikos autoriai šį vyną apibūdino kaip labai vertingą ir pripažintą vyną, kuris gaminamas Veronos provincijoje ir kurio pavadinimas kilo iš kalnuoto ir kalvoto Retijos regiono, kuris senais laikais driekėsi Veronos ir Trentino teritorija iki Komasko (Comasco) ir Valtelinos sienos. Šis terminas vartotas nuo seno, juo vis dar vadinami vynai, gaminami taikant savitą gamybos būdą, kai naudojamos džiovintos vynuogės.

Riserva

Italų

SKVN

(1, 3, 4, 5, 15, 16)

Vynai, kurie brandinami tam tikrą laikotarpį (raudonieji vynai – bent dvejus metus, o baltieji vynai – bent vienerius metus), vėliau brandinami statinėse, kaip konkrečiai nurodyta produkto specifikacijoje. Be įprastų dalykų, produkto specifikacijose turi būti nustatyta prievolė ant etiketės nurodyti derliaus metus, taip pat turi būti numatytos taisyklės, kaip nustatyti metus, jei maišomi įvairių metų derliaus vynai. Putojančių ir likerinių vynų tipologijos saugomoje kilmės vietos nuorodoje šis terminas gali būti vartojamas laikantis atitinkamo produkto specifikacijoje nustatytų sąlygų ir Bendrijos teisės.

Rubino

Italų

SKVN

(1)

Terminas susijęs su SKVN „Cantavenna“. Juo pateikiama nuoroda į visą procesą ir ypatingą spalvą. Terminas „Rubino“ yra susijęs su specifine DOC vyno „Teroldego Rotaliano“, „Trentino“ ir „Garda Colli Mantovani“ tipologija, juo pateikiama nuoroda į ypatingą spalvą, kurią įgauna produktas.

Italų

SKVN

(3)

Terminas susijęs su specifinių „Marsala“ vynų tipologija. Terminu pateikiama nuoroda į konkretų procesą, kai draudžiama naudoti virtą vynuogių misą. Be to, šis vynas turi ypatingą rubino raudonumo spalvą, kuri po brandinimo įgauna gintaro spalvos atspindį.

Sangue di Giuda

Italų

SKVN

(4, 5, 8)

Išskirtinis istorinis tradicinis terminas, susijęs su vynu, gaminamu Oltrepò Pavese teritorijoje. Terminu ilgą laiką buvo apibūdinamas labai išskirtinis saldus, putojantis ir malonus gomuriui raudonos spalvos produktas, kuris toks švelnus, kad kuo daugiau jo išgeriama, tuo jis apgaulingesnis.

Scelto

Italų

SKVN

(1)

Terminas, susijęs su „Caldaro“, „Caldaro Classico – Alto Adige“ ir „Colli del Trasimeno“ vynais. Terminas susijęs su konkrečiu produktu ir atitinkamu gamybos metodu, pradedant nuo vynuogių rinkimo (todėl jį vadiname „rinktiniu!“).

Sciacchetrà

Italų

SKVN

(1)

Istorinis ir tradicinis terminas, glaudžiai susijęs su „Cinque Terre“. Terminas susijęs su produkto gamybos metodu, įskaitant vynuogių spaudimą ir laikymą. Žodis tiksliai reiškia „išspausti ir nesugadinti“; tai metodas, naudojamas gaminant aukštos kokybės produktus.

Sciac-trà

Italų

SKVN

(1)

Tas pats, kas sakyta pirmiau (Schiacchetrà). Šiuo atveju termino skirtumas gali būti susijęs su specifine tipologija.

Spätlese

Vokiečių

SKVN/SGN

(1, 3, 15, 16)

Žr. terminą „vėlyvas vynuogių derlius“, vartojamą autonominėje Bolcano provincijoje.

Soleras

Italų

SKVN

(3)

Terminas susijęs su specifinių „Marsala“ likerinių vynų tipologija. Terminas susijęs su produktu ir specialiu gamybos metodu, kai brandinama bent penkerius metus medinėse statinėse. Draudžiama pilti virtos ar koncentruotos vynuogių misos. Rezultatas – grynas, natūralus produktas, kuriame nėra papildomų elementų, net tokių, kurie būtų vyno kilmės, žinoma, išskyrus alkoholį, nes tai likerinis vynas.

Stravecchio

Italų

SKVN

(3)

Terminas išskirtinai susijęs su unikalia „Marsala“„Virgin“ ir (arba) „Soleras“ tipologija. Terminas susijęs su specialiu gamybos metodu, kai brandinama medinėse statinėse bent dešimt metų.

Strohwein

Italų

SKVN/SGN

(1, 3, 11, 15, 16)

Žr. tradicinį terminą „Passito“.

Tai reiškia būtent „šiaudų vynas“.

Terminu pateikiama nuoroda į konkretų vyną, gaminamą Bolcano provincijoje, ir gamybos metodą, kai naudojamos džiovintos vynuogės, kurios, nuėmus derlių, laikomos ant šiaudų grotelių pagal džiovinimo metodą, nustatytą įvairiose produkto specifikacijose.

Superiore

Italų

SKVN

(1, 3, 4, 5, 6, 8, 15, 16)

Vynas, turintis aukštos kokybės savybių; jo gamybos taisyklės yra griežtesnės už kitų vynų. Iš tikrųjų, produkto specifikacijose nustatyti tokie skirtumai:

a)	mažiausia natūrali vynuogių alkoholio koncentracija – didesnė kaip 0,5 tūrio;

b)	bendra vartojamo alkoholio koncentracija – didesnė kaip 0,5 tūrio.

San Marinas

Superiore Old Marsala

Italų

SKVN

(3)

Terminas yra susijęs su „Marsala Superiore“ vyno tipologija. Terminas susijęs su produktu ir specialiu gamybos metodu, kai brandinama bent dvejus metus medinėse statinėse. Tai pavadinimas, kuriame yra terminas anglų kalba; terminas yra tradicinis likerinio vyno terminas, patvirtintas produkto specifikacijoje ir „Marsala“ vynams taikomuose įstatymuose. Šios nuorodos reikšmę ir prestižą nulėmė gamintojai ir Anglijos prekiautojai, kurie nuo 1773 m., kai atrado šį ypatingą vyną, jį gamino ir juo prekiavo, todėl vynas tapo labai žinomas visame pasaulyje, o ypač Anglijoje.

Torchiato

Italų

SKVN

(1)

Išskirtinis terminas, susijęs su „Colli di Conegliano – Torchiato di Fregona“ vynais. Juo pateikiama nuoroda į ypatingas produkto, gaminamo taikant išsamų gamybos metodą, kai pačios vynuogės švelniai spaudžiamos, savybes.

Torcolato

Italų

SKVN

(1)

Išskirtinis terminas, susijęs su specifine „Breganze“ vyno tipologija.

Jis parodo ypatingas produkto, gaminamo taikant išsamų gamybos metodą, kai naudojamos iš dalies džiovintos vynuogės, savybes. Nuėmus derlių, vynuogės laikomos ant grotelių, kurios vėliau nuimamos ir vėl pakabinamos. Taip vynuogės džiovinamos.

Vecchio

Italų

SKVN

(1, 3)

Terminas, susijęs su „Rosso Barletta“, „Aglianico del Vuture“, „Marsala“ ir „Falerno del Massico“ vynais. Jis parodo brandinimo sąlygas ir vėlesnį produkto brandinimą bei rafinavimą.

Vendemmia Tardiva

Italų

SKVN/SGN

(1, 3, 15, 16)

Terminas, susijęs su konkrečia produkto tipologija, kuri reiškia, kad naudojamas vėlyvas vynuogių derlius. Dėl vynuogių brandinimo ant paties augalo ir džiovinimo įvairioje aplinkoje ir įvairiomis oro sąlygomis gaunamas ypatingas produktas, ypač atsižvelgiant į cukraus kiekį ir aromatą. Rezultatas – labai ypatingas vynas. Šie vynai taip pat priskiriami desertiniams vynams arba „meditaciniams“ vynams.

Verdolino

Italų

SKVN/SGN

(1)

Terminas susijęs su gamybos metodu ir ypatinga žalia spalva.

Vergine

Italų

SKVN

(1, 3)

Terminas susijęs su „Marsala“ vynais. Terminu pateikiama nuoroda į konkretų produktą ir konkretų gamybos metodą, kai brandinama bent penkerius metus medinėse statinėse, be to, draudžiama pilti virtos ar koncentruotos vynuogių misos. Tai reiškia, kad produktas yra grynas, natūralus, be pridėtų (net vyno kilmės) komponentų, išskyrus alkoholio mokestį, kuris taikomas likeriniams vynams.

Be to, šis terminas yra susijęs su „Bianco Vergine Valdichiana“ vynais. Jis susijęs su tradiciniu gamybos metodu, kai fermentuojama be odelių ir gaunamas grynas bei natūralus galutinis produktas.

Vermiglio

Italų

SKVN

(1)

Terminas susijęs su „Colli dell’Etruria Centrale“ vynais. Juo pateikiama nuoroda ir į ypatingos kokybės savybes, ir į ypatingą spalvą.

Vino Fiore

Italų

SKVN

(1)

Terminas susijęs su konkrečiu gamybos metodu, kai naudojami baltieji ir rožiniai vynai. Metodas, kai vynuogės lengvai spaudžiamos; rezultatas – labai subtilus skonis, galintis išryškinti geriausias vyno savybes, t. y. „puokštę“.

Vino Novello arba Novello

Italų

SKVN/SGN

(1, 8)

Terminas susijęs su konkrečiu gamybos metodu ir gamybos laikotarpiu, kuris prekybai ir vartojimui nustatytas kiekvienų vynuogių derliaus metų lapkričio 6 d.

Vin Santo arba Vino Santo arba Vinsanto

Italų

SKVN

(1)

Istorinis ir tradicinis terminas, susijęs su kai kuriais vynais, gaminamais Toskanos, Markės, Umbrijos, Emilijos-Romanijos, Veneto ir Trentino-Aldo Adidžės regionuose.

Terminu pateikiama nuoroda į konkrečią vyno tipologiją ir atitinkamą sudėtingą gamybos metodą, kai vynas laikomas ir vyninės vynuogės džiovinamos tinkamose vėdinamose vietose; brandinama ilgai tradicinėje medinėje taroje.

Dėl termino kilmės yra daug hipotezių, daugiausia susijusių su viduramžiais. Patikimiausia – glaudžiai susijusi su religine vyno verte. Šis vynas laikytas ypatingu ir sakyta, kad jis turi stebuklingų savybių.

Jis paprastai vartotas laikant mišias – tuo galima paaiškinti terminą „šventasis vynas“ (vinsanto).

Terminas tebevartojamas ir išsamiai nurodomas SKVN specifikacijose, tai plačiai žinoma ir visame pasaulyje vertinama tipologija.

Vivace

Italų

SKVN/SGN

(1, 8)

Terminas susijęs su gamybos metodu ir gaunamu atitinkamu produktu. Šis vynas yra putojantis, nes jame dėl išskirtinio ir natūralaus fermentacijos proceso yra anglies dioksido.

KIPRAS

Αμπελώνας (-ες)

(Ampelonas (-es))

(Vynuogynas (-ai))

Graikų

SKVN/SGN

(1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 15, 16)

Vynas, gaminamas iš vynuogių, užaugintų bent 1 hektaro vynuogynuose, priklausančiuose žemės ūkio valdai. Vynas gaminamas tik valdoje, esančioje tame rajone.

WPC – Valdybos aktas 6/2006

(EC382/2007, L95, 2007 04 05)

Κτήμα

(Ktima)

(Valda)

Graikų

SKVN/SGN

(1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 15, 16)

Vynas, gaminamas iš vynuogių, užaugintų bent 1 hektaro vynuogynuose, priklausančiuose žemės ūkio valdai. Visas vyno gamybos procesas vyksta tik toje valdoje.

WPC – Valdybos aktas 6/2006

(EC382/2007, L95, 2007 04 05)

Μοναστήρι

(Monastiri)

(Vienuolynas)

Graikų

SKVN/SGN

(1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 15, 16)

Vynas, gaminamas iš vynuogių, užaugintų bent 1 hektaro vynuogynuose, priklausančiuose žemės ūkio valdai. Toje pačioje žemės ūkio vietovėje yra vienuolynas. Visas vyno gamybos procesas vyksta tik toje valdoje.

WPC – Valdybos aktas 6/2006

(EC382/2007, L95, 2007 04 05)

Μονή

(Moni)

(Vienuolynas)

Graikų

SKVN/SGN

(1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 15, 16)

LIUKSEMBURGAS

Château

Prancūzų

SKVN

(1)

Terminas, susijęs su valdos pavadinimu, jei vynuogių kilmės vieta yra tik toje valdoje ir vynas gaminamas toje valdoje.

Čilė

Grand premier cru

Prancūzų

SKVN

(1)

Vynai, kuriuos leidžiama žymėti nacionaliniu ženklu „Marque nationale“, gali turėti vieną iš papildomų kokybės nuorodų: „Vin classé“, „Premier cru“ arba „Grand premier cru“, naudojamos nuo 1959 m. Šios nuorodos suteikiamos atskiriems vynams po to, kai jų paragauja oficialaus komiteto nariai, kurie vertina vynus pagal 20 balų skalę:

—	vynams, kurie surenka mažiau kaip 12 balų, nesuteikiama oficiali klasifikacija; jie negali turėti ženklo „Marque nationale – appellation contrôlée“,

—	vynai, kurie surenka bent 12 balų, oficialiai pripažįstami kaip „Marque nationale – appellation contrôlée“,

—	vynams, kurie surenka bent 14 balų, leidžiama naudoti nuorodą „Vin classé“ kartu su „Marque nationale – appellation contrôlée“,

—	vynams, kurie surenka bent 16 balų, leidžiama naudoti nuorodą „Premier cru“ kartu su „Marque nationale – appellation contrôlée“,

—	vynams, kurie surenka bent 18 balų, leidžiama nuoroda „Grand premier cru“ kartu su „Marque nationale – appellation contrôlée“.

Premier cru

Tunisas

Vin classé

Vendanges tardives

Prancūzų

SKVN

(1)

Žymi vėlyvo derliaus vynus, gaminamus tik iš vienos iš šių veislių vynuogių: Auxerrois, Pinot blanc, Pinot gris, Riesling ar Gewürztraminer. Vynuogių derlius imamas rankomis, natūrali tūrinė veislės Riesling alkoholio koncentracija yra bent 95 Oechsle laipsniai, kitų veislių – 105 Oechsle laipsniai.

(2001 m. sausio 8 d. Vyriausybės reglamentas)

Vin de glace

Prancūzų

SKVN

(1)

Žymi ledo vyną, gaminamą iš vynuogių, kurių derlius imamas rankomis; vynuogės nuimamos sušalusios ne aukštesnėje kaip –7 °C temperatūroje. Vynui gaminti gali būti naudojamos tik Pinot blanc, Pinot gris ir Riesling veislių vynuogės, o vynuogių misos mažiausia natūrali tūrinė alkoholio koncentracija yra 120 Oechsle laipsnių.

(2001 m. sausio 8 d. Vyriausybės reglamentas)

Vin de paille

Prancūzų

SKVN

(1)

Žymi šiaudų vyną, gaminamą tik iš vienos iš šių veislių vynuogių : Auxerrois, Pinot blanc, Pinot gris ar Gewürztraminer. Vynuogių derlius imamas rankomis, vynuogės paskleidžiamos ant šiaudinių demblių bent dviem mėnesiams. Šiaudai gali būti pakeisti šiuolaikinėmis grotelėmis. Mažiausia natūrali tūrinė vynuogių alkoholio koncentracija yra 130 Oechsle laipsnių.

(2001 m. sausio 8 d. Vyriausybės reglamentas)

VENGRIJA

Aszú (3)(4)(5)(6) puttonyos	Vengrų	SKVN (1)	Vynas, gaminamas įpilant naujo vyno, vynuogių misos ar naujo fermentuojamo vyno į botrytis (aszú) paveiktas uogas, brandinamas bent trejus metus (dveji metai statinėse). Taip pat nustatomas cukraus kiekis ir becukris turinys. Galima naudoti tik su SKVN „Tokaji“.
Aszúeszencia	Vengrų	SKVN (1)
Bikavér	Vengrų	SKVN (1)	Raudonasis vynas bent iš trijų veislių, brandinamas bent dvylika mėnesių medinėse statinėse, daugiau specifikacijų gali būti nustatyta vietinėse taisyklėse. Gali būti gaminama tik Egeryje (SKVN: „Egri Bikavér“, „Egri Bikavér Superior“) arba Seksarde (SKVN: „Szekszárdi Bikavér“).
Eszencia	Vengrų	SKVN (1)	Botrytis (aszú) paveiktų vynuogių sultys, kurios natūraliai teka iš kubilų, į kuriuos jos renkamos imant derlių. Likutinis cukraus kiekis: bent 450 g/l. Becukris ekstraktas: bent 50 g/l. Galima naudoti tik su SKVN „Tokaji“.
Fordítás	Vengrų	SKVN (1)	Vynas gaminamas pilant vyną ant išspausto to paties derliaus vynuogių aszú minkštimo, brandinamas bent dvejus metus (metus statinėse). Galima naudoti tik su SKVN „Tokaji“.
Máslás	Vengrų	SKVN (1)	Vynas, gaminamas pilant vyną ant to paties derliaus Tokaji Aszú vynuogių nuosėdų, brandinamas bent dvejus metus (metus statinėse).
Késői szüretelésű bor	Vengrų	SKVN/SGN (1)	Vėlyvas derlius. Vynuogių misos cukraus kiekis yra bent 204,5 g/l.
Válogatott szüretelésű bor	Vengrų	SKVN/SGN (1)	Vynas, gaminamas iš rinktinių uogų. Vynuogių misos cukraus kiekis yra bent 204,5 g/l.
Muzeális bor	Vengrų	SKVN/SGN (1)	Vynas, brandinamas buteliuose bent penkerius metus.
Siller	Vengrų	SKVN/SGN (1)	Raudonasis vynas, labai ryškios spalvos dėl trumpo mirkymo.
Szamorodni	Vengrų	SKVN (1)	Vynas, gaminamas ir iš botrytis paveiktų (aszú), ir sveikų uogų, brandinamas bent dvejus metus (metus statinėse). Vynuogių misoje yra bent 230,2 g cukraus litre. Galima naudoti tik su SKVN „Tokaji“.

AUSTRIJA

Ausstich	Vokiečių	SKVN/SGN (1)	Vynas turi būti gaminamas iš tų pačių metų derliaus vynuogių ir ženklinamas nurodant informaciją apie atrankos kriterijus.
Auswahl	Vokiečių	SKVN/SGN (1)	Vynas turi būti gaminamas iš tų pačių metų derliaus vynuogių ir ženklinamas nurodant informaciją apie atrankos kriterijus.
Bergwein	Vokiečių	SKVN/SGN (1)	Vynas gaminamas iš vynuogių, užaugintų terasose ar stačiuose šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 26 %.
Klassik/Classic	Vokiečių	SKVN (1)	Vynas turi būti gaminamas iš tų pačių metų derliaus vynuogių ir ženklinamas nurodant informaciją apie atrankos kriterijus.
Heuriger	Vokiečių	SKVN/SGN (1)	Vynas turi būti parduotas mažmenininkams iki gruodžio mėnesio (po derliaus nuėmimo) pabaigos, o vartotojams pardavinėjamas iki kito kovo mėnesio pabaigos.
Gemischter Satz	Vokiečių	SKVN/SGN (1)	Vynas turi būti įvairių baltųjų vynų veislių ar raudonųjų vynų veislių mišinys.
Jubiläumswein	Vokiečių	SKVN/SGN (1)	Vynas turi būti gaminamas iš tų pačių metų derliaus vynuogių ir ženklinamas nurodant informaciją apie atrankos kriterijus.
Reserve	Vokiečių	SKVN (1)	Mažiausia vyno alkoholio koncentracija turi būti 13 % tūrio. Rūšinio vyno patikrinimo numeris gali būti nurodomas ant raudonojo vyno ne anksčiau kaip lapkričio 1 d. po derliaus metų; ant baltojo vyno – ne anksčiau kaip kovo 15 d. po derliaus metų.
Schilcher	Vokiečių	SKVN/SGN (1)	Vynas turi būti gaminamas Štirijoje tik iš veislės „Blauer Wildbacher“ vynuogių, auginamų vynuogių Steirerlendo auginimo regione.
Sturm	Vokiečių	SGN (1)	Iš dalies fermentuotų vynuogių misa, kurios mažiausia alkoholio koncentracija yra 1 % tūrio. „Sturm“ turi būti pardavinėjamas nuo derliaus metų rugpjūčio iki gruodžio mėnesio ir pardavinėjamas turi fermentuotis.

PORTUGALIJA

Canteiro

Portugalų

SKVN

(3)

Vynas po fermentacijos spirituojamas ir laikomas statinėse, brandinamas bent dvejus metus, turi būti laikomas nejudinamas tam tikrą laiką ir gali būti išpilstomas ne anksčiau kaip po trejų metų.

[Portaria no 125/98 de 24.7.1998]

Colheita Seleccionada

Portugalų

SKVN

(1)

Terminas, rezervuotas vynui su geografine nuoroda ar kilmės vietos nuoroda, kuris išpilstytas į stiklinius butelius, turi savitų juslinių savybių, faktinė jo alkoholio koncentracija – bent 1 % tūrio didesnė už teisėtai nustatytą mažiausią koncentraciją, nejudinamas laikomas tam tikrą laiką; privaloma nurodyti derliaus metus.

[Portaria no 924/2004, de 26.7.2004]

Crusted/Crusting

Anglų

SKVN

(3)

Porto vynas, turintis išskirtinių juslinių savybių, raudonas ir stiprus išpilstymo metu, puikaus aromato ir skonio, gaunamo maišant kelių metų vynus, kad būtų pasiekta papildomų juslinių savybių (dėl to susidaro nuosėdos (plutelė) ant butelio sienelių) ir pripažįstamas Porto ir Douro vyno instituto, kuris suteikia teisę naudoti nuorodą.

[Regulamento no 36/2005, de 18.4.2005]

Escolha

Portugalų

SKVN

(1)

Terminas, rezervuotas vynui su geografine nuoroda ar kilmės vietos nuoroda, kuris pilstomas į stiklinius butelius, turi savitų juslinių savybių ir turi būti laikomas nejudinamas tam tikrą laiką.

[Portaria no 924/2004, de 26.7.2004]

Escuro

Portugalų

SKVN

(3)

Stipraus aromato vynas, gaunamas maišant apelsino ir rusvą spalvas, antroji spalva vyrauja dėl vyno dažomosios medžiagos oksidacijos ir iš statinės ekstrahuojamos medžiagos judėjimo.

[Portaria no 125/98 de 24.7.1998]

Fino

Portugalų

SKVN

(3)

Elegantiškas rūšinis vynas, tobula rūgščių gaivumo, subrendusio stiprumo ir aromato, įgaunamo brandinant statinėje, pusiausvyra.

[Portaria no 125/98 de 24.7.1998]

Frasqueira

Portugalų

SKVN

(3)

Vynas, kurio pavadinimas siejamas su derliaus metais; produktas turi būti gaunamas iš tradicinių veislių, brandinamas bent dvidešimt metų, išskirtinės kokybės, turi būti laikomas nejudinamas prieš išpilstymą ir išpilsčius.

[Portaria no 125/98 de 24.7.1998]

Garrafeira

Portugalų

SKVN/SGN

(1, 3)

Terminas, rezervuotas vynui su geografine nuoroda arba kilmės vietos nuoroda, susijusia su derliaus metais, vynas turi savitų juslinių savybių, raudonasis vynas brandinamas bent trisdešimt mėnesių, iš kurių bent dvylika mėnesių stikliniuose buteliuose, o baltasis arba rožinis vynas brandinamas bent dvylika mėnesių, iš kurių bent šešis mėnesius stikliniuose buteliuose; turi būti laikomas nejudinamas.

[Portaria no 924/2004, de 26.7.2004]

2.	Porto vynas, kuris, palaikytas medinėse statinėse, išpilstomas į stiklinę tarą ir laikomas bent aštuonerius metus, tada išpilstomas į butelius. [Regulamento no 36/2005, de 18.4.2005]

Lágrima

Portugalų

SKVN

(3)

Porto vynas, kurio saldumas turi atitikti tirštumą nuo 1 034 iki 1 084 esant 20 C.

[Decreto-Lei no 166/86, de 26.6.1986]

Leve

Portugalų

SKVN

(1, 3)

Terminas, rezervuotas Estremadūros regioniniam vynui, turinčiam bent mažiausią natūralią alkoholio koncentraciją, reikalaujamą toje vynuogių auginimo zonoje, vyno faktinė alkoholio koncentracija yra 10 % tūrio, nustatytas rūgštingumas nurodomas vyno rūgštimi, kuri lygi 4,5 g/l arba didesnė, maksimalus slėgis 1 baras, o kiti jusliniai parametrai atitinka bendrus vynui, kuriam skirta geografinė nuoroda, nustatytus dydžius.

[Portaria no 1066/2003, de 26.9.2003]

Terminas, rezervuotas Ribatechano (Ribatejano) regioniniam vynui, turinčiam bent mažiausią natūralią alkoholio koncentraciją, reikalaujamą toje vynuogių auginimo zonoje, vyno faktinė alkoholio koncentracija yra 10,5 % tūrio, nustatytas rūgštingumas nurodomas vyno rūgštimi, kuri lygi 4 g/l arba didesnė, maksimalus slėgis 1 baras, o kiti jusliniai parametrai atitinka bendrus vynui, kuriam skirta geografinė nuoroda, nustatytus dydžius.

[Portaria no 424/2001, de 19.4.2001]

Nobre

Portugalų

SKVN

(1)

Terminas, rezervuotas Dauno kilmės vietos nuorodai, kuri atitinka sąlygas, nustatytas Dauno vyno regiono statute.

[Decreto-Lei no 376/93, de 5.11.1993]

Reserva

Portugalų

SKVN

(1, 3, 4)

Terminas, rezervuotas vynui su geografine nuoroda ar kilmės vietos nuoroda, kuris išpilstytas į stiklinius butelius, susijęs su derliaus metais, turi savitų juslinių savybių, jo faktinė alkoholio koncentracija bent 0,5 % tūrio didesnė už oficialiai nustatytą mažiausią koncentraciją, nejudinamas laikomas tam tikrą laiką.

2.	Terminas, rezervuotas rūšiniam putojančiam vynui, putojančiam vynui su geografine nuoroda ir kilmės vietos nuoroda, nuo dvylikos iki 24 mėnesių laikomas buteliuose prieš tai, kai taikomas nukošimo metodas, vynas nupilamas ar pašalinamos vyno nuosėdos.

3.	Terminas, rezervuotas likeriniam vynui su geografine nuoroda ir kilmės vietos nuoroda, kuris išpilstytas į butelius, susijęs su derliaus metais, gali būti parduodamas tik praėjus ne mažiau kaip trejiems metams ir tam tikrą laiką turi būti laikomas nejudinamas. [Portaria no 924/2004, de 26.7.2004]

4.	Porto vynas, turintis savitų juslinių savybių, kompleksinį kvapą ir skonį, gaunamas maišant įvairaus etapo vynus, – tai vynui suteikia specifinių juslinių savybių. [Regulamento no 36/2005, de 18.4.2005]

Velha reserva (ou grande reserva)

Portugalų

SKVN

(1, 3)

Terminas, rezervuotas rūšiniam putojančiam vynui, putojančiam vynui su geografine nuoroda ir kilmės vietos nuoroda, daugiau kaip trisdešimt mėnesių laikomas buteliuose prieš tai, kai taikomas nukošimo metodas, vynas nupilamas ar pašalinamos vyno nuosėdos.

[Portaria no 924/2004, de 26.7.2004]

Ruby

Anglų

SKVN

(3)

Porto vynas, kurio spalva raudona arba sodri raudona. Šiuos vynus gaminantis vyndarys stengiasi sustabdyti labai sodrios raudonos spalvos formavimąsi ir išlaikyti jauno vyno aromatą bei stiprumą.

[Regulamento no 36/2005, de 18.4.2005]

Pietų Afrika (6)

Solera

Portugalų

SKVN

(3)

Vynas, susijęs su derliaus ėmimo diena, kuria yra grindžiama atitinkama vynuogių partija, kasmet į butelius išpilstant ne daugiau kaip 10 % visų atsargų, tas kiekis pakeičiamas kitu rūšiniu vynu. Didžiausias leistinas papildymų skaičius – 10, tada visas tuo metu esantis vynas gali būti vienu metu pilstomas į butelius.

[Portaria no 125/98 de 24.7.1998]

Super reserva

Portugalų

SKVN

(4)

Terminas, rezervuotas rūšiniam putojančiam vynui, putojančiam vynui su geografine nuoroda ir kilmės vietos nuoroda, nuo 24 iki 36 mėnesių laikomas buteliuose prieš tai, kai taikomas nukošimo metodas, vynas nupilamas ar pašalinamos vyno nuosėdos.

[Portaria no 924/2004, de 26.7.2004]

Superior

Portugalų

SKVN

(1, 3)

1.	Terminas, rezervuotas vynui su geografine nuoroda ar kilmės vietos nuoroda, kuris išpilstytas į stiklinius butelius, turi savitų juslinių savybių, jo faktinė alkoholio koncentracija bent 1 % tūrio didesnė už teisėtai nustatytą mažiausią koncentraciją ir jis nejudinamas laikomas tam tikrą laiką.

2.	Terminas, rezervuotas likeriniams vynams su geografine nuoroda ir kilmės vietos nuoroda, kurie išpilstyti į stiklinius butelius, negali būti pardavinėjami anksčiau kaip po penkerių metų, turi būti tam tikrą laiką laikomi nejudinami. [Portaria no 924/2004, de 26.7.2004]

Tawny

Anglų

SKVN

(3)

Raudonasis Porto vynas, brandinamas medinėje taroje bent septynerius metus. Gaunamas iš daugybės skirtingų vynų, kurie brandinami skirtingus laikotarpius statinėse arba kubiluose. Brandinant vynų spalva šiek tiek keičiasi ir tampa gelsvai ruda, vidutiniška gelsvai rusva ar šviesia gelsvai rusva, jaučiama džiovintų vaisių ir medžio puokštė; kuo senesnis vynas, tuo stipresnis aromatas.

[Regulamento no 36/2005, de 18.4.2005]

Pietų Afrika (6)

Vintage, kartu su (arba be) Late Bottle (LBV) arba Character

Anglų

SKVN

(3)

Porto vynas, turintis aukštos kokybės juslinių savybių, iš vieno derliaus, raudonas ir stiprus patvirtinimo metu, puikaus aromato ir skonio, pripažįstamas Porto ir Douro vyno instituto, kuris suteikia teisę naudoti nuorodą. Pavadinimas „Late Bottled Vintage“ arba LBV pradedamas vartoti ketvirtais metais nuo derliaus metų, paskutinis išpilstymas į butelius galimas iki šeštų metų nuo derliaus metų gruodžio 31 d.

[Regulamento no 36/2005, de 18.4.2005]

Vintage

Anglų

SKVN

(3)

Porto vynas, turintis išskirtinių juslinių savybių, iš vieno derliaus, raudonas ir stiprus patvirtinimo metu, puikaus aromato ir skonio, pripažįstamas Porto ir Douro vyno instituto, kuris suteikia teisę naudoti nuorodą ir atitinkamą datą. Pavadinimas „Vintage“ pradedamas vartoti antraisiais metais nuo derliaus metų, paskutinis išpilstymas į butelius galimas iki trečių metų nuo derliaus metų liepos 30 d. Pardavinėti galima pradėti tik nuo antrų metų nuo derliaus metų gegužės 1 d.

[Regulamento no 36/2005, de 18.4.2005]

Pietų Afrika (6)

RUMUNIJA

Rezervă

Rumunų

SKVN/SGN

(1)

Vynas, brandinamas bent šešis mėnesius ąžuolo induose ir bent šešis mėnesius buteliuose.

Vin de vinotecă

Rumunų

SKVN

(1, 15, 16)

Vynas, brandinamas bent metus ąžuolo induose ir bent ketverius metus buteliuose.

SLOVAKIJA

Mladé víno

Slovakų

SKVN

(1)

Vynas turi būti išpilstytas į butelius iki kalendorinių metų, kurie yra vynui gaminti naudojamų vynuogių derliaus ėmimo metai, pabaigos. Vyną teikti apyvartai leidžiama nuo tų pačių derliaus metų lapkričio mėnesio pirmojo pirmadienio.

Archívne víno

Slovakų

SKVN

(1)

Vynas brandinamas bent trejus metus po vynui gaminti naudojamų vynuogių derliaus nuėmimo.

Panenská úroda

Slovakų

SKVN

(1)

Vynas gaminamas iš vynuogių iš pirmojo vynuogyno derliaus. Pirmasis derlius – trečiaisiais arba vėliausiai ketvirtaisiais metais po pasodinimo.

SLOVĖNIJA

Mlado vino

Slovėnų

SGN/SKVN

(1)

Vynas, kuris gali būti teikiamas rinkai ne anksčiau kaip praėjus trisdešimčiai dienų po derliaus nuėmimo ir iki sausio 31 d.

Aiškinamosios pastabos:

(1)	SKVN (saugoma kilmės vietos nuoroda) arba SGN (saugoma geografinė nuoroda), pateikiama kartu su nuoroda į vynuogių produktų kategoriją, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priede.

(2)	Kursyvu parašytas tekstas pateiktas tik informaciniais ir aiškinamaisiais tikslais arba ir tais, ir tais tikslais ir jam netaikomas šio reglamento 3 straipsnis. Kadangi tai tik nurodomasis tekstas, jokiomis aplinkybėmis juo negali būti pakeisti susiję nacionaliniai teisės aktai.

(1) Terminą „Qualitätswein mit Prädikat“ leidžiama taikyti pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2010 12 31.

(2) Terminai „Sekt“, „Likörwein“ ir „Perlwein“ nesaugomi.

(3) Terminas „Sekt“ nesaugomas.

(4) Terminas „Sekt“ nesaugomas.

(5) Terminai „Riesling“ ir „Sekt“ nesaugomi.

(6) Terminai „Ruby“, „Tawny“ ir „Vintage“ naudojami kartu su Pietų Afrikos geografine nuoroda „CAPE“.

XIII PRIEDAS

SU VALDA SUSIJĘ TERMINAI

Valstybės narės arba trečiosios valstybės	Terminai
Austrija	Burg, Domäne, Eigenbau, Familie, Gutswein, Güterverwaltung, Hof, Hofgut, Kloster, Landgut, Schloss, Stadtgut, Stift, Weinbau, Weingut, Weingärtner, Winzer, Winzermeister
Čekija	Sklep, vinařský dům, vinařství
Vokietija	Burg, Domäne, Kloster, Schloss, Stift, Weinbau, Weingärtner, Weingut, Winzer
Prancūzija	Abbaye, Bastide, Campagne, Chapelle, Château, Clos, Commanderie, Cru, Domaine, Mas, Manoir, Mont, Monastère, Monopole, Moulin, Prieuré, Tour
Graikija	Αγρέπαυλη (Agrepavlis), Αμπελι (Ampeli), Aμπελώνας(-ες) (Ampelonas-(es)), Αρχοντικό (Archontiko), Κάστρο (Kastro), Κτήμα (Κtima), Μετόχι (Metochi), Μοναστήρι (Monastiri), Ορεινό Κτήμα (Orino Ktima), Πύργος (Pyrgos)
Italija	abbazia, abtei, ansitz, burg, castello, kloster, rocca, schlofl, stift, torre, villa
Kipras	Αμπελώνας (-ες) (Ampelonas (-es), Κτήμα (Ktima), Μοναστήρι (Monastiri), Μονή (Moni)
Portugalija	Casa, Herdade, Paço, Palácio, Quinta, Solar
Slovakija	Kaštieľ, Kúria, Pivnica, Vinárstvo, Usadlosť
Slovėnija	Klet, Kmetija, Posestvo, Vinska klet

XIV PRIEDAS

CUKRAUS KIEKIO NUORODA

Terminai

Naudojimo sąlygos

A DALIS

Terminų, taikomų putojančiam vynui, gazuotam putojančiam vynui, rūšiniam putojančiam vynui ar rūšiniam aromatiniam putojančiam vynui, sąrašas

brut nature, naturherb, bruto natural, pas dosé, dosage zéro, natūralusis briutas, īsts bruts, přírodně tvrdé, popolnoma suho, dosaggio zero, брют натюр, brut natur

Jei cukraus kiekis yra bent 3 g/l; šie terminai gali būti taikomi tik tiems produktams, į kuriuos po antrinės fermentacijos nededama cukraus.

extra brut, extra herb, ekstra briutas, ekstra brut, ekstra bruts, zvláště tvrdé, extra bruto, izredno suho, ekstra wytrawne, екстра брют

Jei cukraus kiekis yra 0–6 g/l.

brut, herb, briutas, bruts, tvrdé, bruto, zelo suho, bardzo wytrawne, брют

Jei cukraus kiekis yra mažesnis kaip 12 g/l.

extra dry, extra trocken, extra seco, labai sausas, ekstra kuiv, ekstra sausais, különlegesen száraz, wytrawne, suho, zvláště suché, extra suché, екстра сухо, extra sec, ekstra tør

Jei cukraus kiekis yra 12–17 g/l.

sec, trocken, secco, asciutto, dry, tør, ξηρός, seco, torr, kuiva, sausas, kuiv, sausais, száraz, półwytrawne, polsuho, suché, сухо

Jei cukraus kiekis yra 17–32 g/l.

demi-sec, halbtrocken, abboccato, medium dry, halvtør, ημίξηρος, semi seco, meio seco, halvtorr, puolikuiva, pusiau sausas, poolkuiv, pussausais, félszáraz, półsłodkie, polsladko, polosuché, polosladké, полусухо

Jei cukraus kiekis yra 32–50 g/l.

doux, mild, dolce, sweet, sød, γλυκός, dulce, doce, söt, makea, saldus, magus, édes, ħelu, słodkie, sladko, sladké, сладко, dulce, saldais

Jei cukraus kiekis yra didesnis kaip 50 g/l.

B DALIS

Terminų, taikomų kitiems produktams nei nurodyti A dalyje, sąrašas

сухо, seco, suché, tør, trocken, kuiv, ξηρός, dry, sec, secco, asciuttto, sausais, sausas, száraz, droog, wytrawne, seco, sec, suho, kuiva

Jei cukraus kiekis neviršija:

—	4 g/l, arba

—	9 g/l, jei bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgštimi, litre yra ne daugiau kaip 2 gramais mažesnis už likutinio cukraus kiekį.

полусухо, semiseco, polosuché, halvtør, halbtrocken, poolkuiv, ημίξηρος, medium dry, demi-sec, abboccato, pussausais, pusiau sausas, félszáraz, halfdroog, półwytrawne, meio seco, adamado, demisec, polsuho, puolikuiva, halvtorrt

Jei cukraus kiekis yra didesnis už mažiausią pirmiau nustatytą didžiausią kiekį, bet ne didesnis kaip:

—	12 g/l, arba

—	18 g/l, jei bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgštimi, litre yra ne daugiau kaip 10 gramų mažesnis už likutinio cukraus kiekį.

полусладко, semidulce, polosladké, halvsød, lieblich, poolmagus, ημίγλυκος, medium, medium sweet, moelleux, amabile, pussaldais, pusiau saldus, félédes, halfzoet, półsłodkie, meio doce, demidulce, polsladko, puolimakea, halvsött

Jei cukraus kiekis yra didesnis už pirmiau nustatytą didžiausią kiekį, bet ne didesnis kaip 45 g/l.

сладко, dulce, sladké, sød, süss, magus, γλυκός, sweet, doux, dolce, saldais, saldus, édes, ħelu, zoet, słodkie, doce, dulce, sladko, makea, sött.

Jei cukraus kiekis yra bent 45 g/l.

XV PRIEDAS

VYNUOGIŲ VEISLIŲ IR JŲ SINONIMŲ, KURIE GALI BŪTI NURODYTI ANT VYNŲ ETIKEČIŲ, SĄRAŠAS

(*) PAAIŠKINIMAI

—	terminai kursyvu	nuoroda į vyninių vynuogių veislės sinonimą
—	„°“	nėra sinonimo
—	Paryškinti terminai	3 skirsnis – vyninių vynuogių veislės pavadinimas 4 skirsnis – šalis, kurios pavadinimas sutampa su veisle, ir nuoroda į veislę
—	Neparyškinti terminai	3 skirsnis – vynuogių veislės sinonimo pavadinimas 4 skirsnis – vynuogių veislės sinonimą naudojančios šalies pavadinimas

A DALIS — Vynuogių veislių ir jų sinonimų, kurie gali būti nurodyti ant vynų etikečių, sąrašas pagal 62 straipsnio 3 dalį

	Saugomos kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos pavadinimas	Veislės pavadinimas ar sinonimas	Šalys, kurios gali naudoti veislės pavadinimą ar vieną iš jo sinonimų (1)
1	Alba (IT)	Albarossa	Italija°
2	Alicante (ES)	Alicante Bouschet	Graikija°, Italija°, Portugalija°, Alžyras°, Tunisas°, Jungtinės Valstijos°, Kipras°, Pietų Afrika N.B.: Pavadinimas „Alicante“ negali būti atskirai naudojamas vynui žymėti.
3		Alicante Branco	Portugalija°
4		Alicante Henri Bouschet	Prancūzija°, Serbija ir Juodkalnija(6)
5		Alicante	Italija°
6		Alikant Buse	Serbija ir Juodkalnija (4)
7	Avola (IT)	Nero d'Avola	Italija
8	Bohotin (RO)	Busuioacă de Bohotin	Rumunija
9	Borba (PT)	Borba	Ispanija°
10	Bourgogne (FR)	Blauburgunder	Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (13-20-30), Austrija (18-20), Kanada (20-30), Čilė (20-30), Italija (20-30)
11		Blauer Burgunder	Austrija (10-13), Serbija ir Juodkalnija (17-30), Šveicarija
12		Blauer Frühburgunder	Vokietija (24)
13		Blauer Spätburgunder	Vokietija (30), Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (10-20-30), Austrija (10-11), Bulgarija (30), Kanada (10-30), Čilė (10-30), Rumunija (30), Italija (10-30)
14		Burgund Mare	Rumunija (35, 27, 39, 41)
15		Burgundac beli	Serbija ir Juodkalnija (34)
16		Burgundac Crni	Kroatija°
17		Burgundac crni	Serbija ir Juodkalnija (11-30)
18		Burgundac sivi	Kroatija°, Serbija ir Juodkalnija°
19		Burgundec bel	Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija°
20		Burgundec crn	Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (10-13-30)
21		Burgundec siv	Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija°
22		Early Burgundy	Jungtinės Valstijos°
23		Fehér Burgundi, Burgundi	Vengrija (31)
24		Frühburgunder	Vokietija (12), Nyderlandai°
25		Grauburgunder	Vokietija, Bulgarija, Vengrija°, Rumunija (26)
26		Grauer Burgunder	Kanada, Rumunija (25), Vokietija, Austrija
27		Grossburgunder	Rumunija (37, 14, 40, 42)
28		Kisburgundi kék	Vengrija (30)
29		Nagyburgundi	Vengrija°
30		Spätburgunder	Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (10-13-20), Serbija ir Juodkalnija (11-17), Bulgarija (13), Kanada (10-13), Čilė, Vengrija (29), Moldavija°, Rumunija (13), Italija (10-13), Jungtinė Karalystė, Vokietija (13)
31		Weißburgunder	Pietų Afrika (33), Kanada, Čilė (32), Vengrija (23), Vokietija (32, 33), Austrija (32), Jungtinė Karalystė°, Italija
32		Weißer Burgunder	Vokietija (31, 33), Austrija (31), Čilė (31), Šveicarija°, Slovėnija, Italija
33		Weissburgunder	Pietų Afrika (31), Vokietija (31, 32), Jungtinė Karalystė, Italija
34		Weisser Burgunder	Serbija ir Juodkalnija (15)
35	Calabria (IT)	Calabrese	Italija
36	Cotnari (RO)	Grasă de Cotnari	Rumunija
37	Franken (DE)	Blaufränkisch	Čekija (39), Austrija°, Vokietija, Slovėnija (Modra frankinja, Frankinja), Vengrija, Rumunija (14, 27, 39, 41)
38		Frâncușă	Rumunija
39		Frankovka	Čekija (37), Slovakija (40), Rumunija (14, 27, 38, 41)
40		Frankovka modrá	Slovakija (39)
41		Kékfrankos	Vengrija, Rumunija (37, 14, 27, 39)
42	Friuli (IT)	Friulano	Italija
43	Graciosa	Graciosa	Portugalija°
44	Мелник Melnik	Мелник Melnik	Bulgarija
45	Moravské (CZ)	Cabernet Moravia	Čekija°
46		Moravia dulce	Ispanija°
47		Moravia agria	Ispanija°
48		Muškat moravský	Čekija°, Slovakija
49	Odobești (RO)	Galbenă de Odobești	Rumunija
50	Porto (PT)	Portoghese	Italija°
51	Rioja (ES)	Torrontés riojano	Argentina°
52	Sardegna (IT)	Barbera Sarda	Italija
53	Sciacca (IT)	Sciaccarello	Prancūzija

B DALIS — Vynuogių veislių ir jų sinonimų, kurie gali būti nurodyti ant vynų etikečių, sąrašas pagal 62 straipsnio 4 dalį

	Saugomos kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos pavadinimas	Veislės pavadinimas ar sinonimas	Šalys, kurios gali naudoti veislės pavadinimą ar vieną iš jo sinonimų (1)
1	Mount Athos – Agioritikos (GR)	Agiorgitiko	Graikija°, Kipras°
2	Aglianico del Taburno (IT) Aglianico del Vulture (IT)	Aglianico	Italija°, Graikija°, Malta°
3	Aglianico del Taburno (IT) Aglianico del Vulture (IT)	Aglianicone	Italija°
4	Aleatico di Gradoli (IT) Aleatico di Puglia (IT)	Aleatico	Italija
5	Ansonica Costa dell'Argentario (IT)	Ansonica	Italija
6	Conca de Barbera (ES)	Barbera Bianca	Italija°
7		Barbera	Pietų Afrika°, Argentina°, Australija°, Kroatija°, Meksika°, Slovėnija°, Urugvajus°, Jungtinės Valstijos°, Graikija°, Italija°, Malta°
8		Barbera Sarda	Italija°
9	Malvasia di Castelnuovo Don Bosco (IT) Bosco Eliceo (IT)	Bosco	Italija°
10	Brachetto d'Acqui (IT)	Brachetto	Italija
11	Etyek-Budai (HU)	Budai	Vengrija°
12	Cesanese del Piglio (IT) Cesanese di Olevano Romano (IT) Cesanese di Affile (IT)	Cesanese	Italija
13	Cortese di Gavi (IT) Cortese dell'Alto Monferrato (IT)	Cortese	Italija
14	Duna Borrégió (HU) Dunajskostredský (SK)	Duna gyöngye	Vengrija
15	Duna Borrégió (HU) Dunajskostredský (SK)	Dunaj	Slovakija
16	Côte de Duras (FR)	Durasa	Italija
17	Korinthos-Korinthiakos (GR)	Corinto Nero	Italija
18	Korinthos-Korinthiakos (GR)	Korinthiaki	Graikija°
19	Fiano di Avellino (IT)	Fiano	Italija
20	Fortana del Taro (IT)	Fortana	Italija
21	Freisa d'Asti (IT) Freisa di Chieri (IT)	Freisa	Italija
22	Greco di Bianco (IT) Greco di Tufo (IT)	Greco	Italija
23	Grignolino d'Asti (IT) Grignolino del Monferrato Casalese (IT)	Grignolino	Italija
24	Izsáki Arany Sáfeher (HU)	Izsáki Sáfeher	Vengrija
25	Lacrima di Morro d'Alba (IT)	Lacrima	Italija
26	Lambrusco Grasparossa di Castelvetro	Lambrusco grasparossa	Italija
27	Lambrusco Grasparossa di Castelvetro	Lambrusco	Italija
28	Lambrusco di Sorbara (IT)
29	Lambrusco Mantovano (IT)
30	Lambrusco Salamino di Santa Corce (IT)
31	Lambrusco Salamino di Santa Corce (IT)	Lambrusco Salamino	Italija
32	Colli Maceratesi	Maceratino	Italija
33	Vino Nobile de Montepulciano (IT)	Montepulciano	Italija
34	Nebbiolo d'Alba (IT)	Nebbiolo	Italija
35	Colli Bolognesi Classico Pignoletto (IT)	Pignoletto	Italija
36	Primitivo di Manduria	Primitivo	Italija
37	Rheingau (DE) Rheinhessen (DE)	Rajnai rizling	Vengrija (40)
38		Rajnski rizling	Serbija ir Juodkalnija (39-40-45)
39		Renski rizling	Serbija ir Juodkalnija (38-42-45), Slovėnija° (44)
40		Rheinriesling	Bulgarija° Austrija, Vokietija (42), Vengrija (37), Čekija (48), Italija (42), Graikija, Portugalija, Slovėnija
41		Rhine Riesling	Pietų Afrika°, Australija°, Čilė (43), Moldavija°, Naujoji Zelandija°, Kipras, Vengrija°
42		Riesling renano	Vokietija (40), Serbija ir Juodkalnija (38-39-45), Italija (40)
43		Riesling Renano	Čilė (41), Malta°
44		Radgonska ranina	Slovėnija
45		Rizling rajnski	Serbija ir Juodkalnija (38-39-42)
46		Rizling Rajnski	Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija°, Kroatija°
47		Rizling rýnsky	Slovakija°
48		Ryzlink rýnský	Čekija (40)
49	Rossese di Dolceacqua (IT)	Rossese	Italija
50	Sangiovese di Romagna (IT)	Sangiovese	Italija
51	Štajerska Slovenija	Štajerska belina	Slovėnija
52	Teroldego Rotaliano (IT)	Teroldego	Italija
53	Vinho Verde (PT)	Verdea	Italija
54		Verdeca	Italija
55		Verdelho	Pietų Afrika°, Argentina, Australija, Naujoji Zelandija, Jungtinės Valstijos, Portugalija
56		Verdelho Roxo	Portugalija°
57		Verdelho Tinto	Portugalija°
58		Verdello	Italija°, Ispanija°
59		Verdese	Italija°
60		Verdejo	Ispanija°
61	Verdicchio dei Castelli di Jesi (IT) Verdicchio di Matelica (IT)	Verdicchio	Italija
62	Vermentino di Gallura (IT) Vermentino di Sardegna (IT)	Vermentino	Italija
63	Vernaccia di San Gimignano (IT) Vernaccia di Serrapetrona (IT)	Vernaccia	Italija
64	Zalai borvidék (HU)	Zalagyöngye	Vengrija

(1) Susijusioms valstybėms šiame priede nurodytos leidžiančios nukrypti nuostatos leidžiamos tik tais atvejais, kai vynai turi saugomą kilmės vietos nuorodą ar geografinę nuorodą ir gaminami iš susijusių veislių vynuogių.

XVI PRIEDAS

Nuorodos, kurias leidžiama naudoti vyno etiketėse pagal 66 straipsnio 2 dalį

fermentuotas statinėje

brandintas statinėje

sendintas statinėje

fermentuotas […] tipo statinaitėje

[nurodyti, koks medis]

brandintas […] tipo statinaitėje

[nurodyti, koks medis]

sendintas […] tipo statinaitėje

[nurodyti, koks medis]

fermentuotas statinaitėje

brandintas statinaitėje

sendintas statinaitėje

XVII PRIEDAS

TAM TIKRŲ BUTELIŲ TIPŲ APSAUGA

1. „Flûte d'Alsace“:

tipas – stiklinis butelis, sudarytas iš tiesios cilindrinės pagrindinės dalies, su ilgu kaklu, maždaug tokių proporcijų:

—	visas aukštis/pagrindo skersmuo = 5:1;

—	cilindrinės pagrindinės dalies aukštis = visas aukštis/3;

iš Prancūzijos teritorijoje išaugintų vynuogių gaminami vynai, kuriems skirti tokio tipo buteliai, yra vynai, turintys tokias kilmės vietos nuorodas:

—	„Alsace“ arba „vin d'Alsace“, „Alsace Grand Cru“,

—

„Crépy“,

—	„Château-Grillet“,

—	„Côtes de Provence“, raudonasis ir rožinis,

—

„Cassis“,

—	„Jurançon“, „Jurançon sec“,

—	„Béarn“, „Béarn-Bellocq“, rožinis,

—	„Tavel“, rožinis.

Tačiau šio tipo butelių naudojimo ribojimas taikomas tik vynams, pagamintiems iš Prancūzijos teritorijoje išaugintų vynuogių.

2. „Bocksbeutel“ arba „Cantil“:

tipas – stiklinis butelis trumpu kaklu, pagrindinė dalis – išpūstos, bet suplotos formos; butelio pagrindas ir skersinis pjūvis didžiausio išgaubtumo taške yra elipsoidiniai:

—	santykis tarp ilgosios ir trumposios elipsoidinio skersinio pjūvio ašių = 2:1;

—	išgaubtos pagrindinės dalies ir butelio cilindrinio kaklelio santykis = 2.5:1;

vynai, kuriems skirtas šio tipo butelis:

vokiški vynai su tokia kilmės vietos nuoroda:

—

Franken,

—

Baden:

—	kilę iš Taubertalio ir Šiupfergrundo,

—	kilę iš šių vietinės Baden Badeno Nojvejerio (Neuweier), Šteinbacho (Steinbach, Umvego (Umweg) ir Varnhalto (Varnhalt) administracinių rajonų;

ii)

itališki vynai su tokia kilmės vietos nuoroda:

—	Santa Maddalena (St. Magdalener),

—	Valle Isarco (Eisacktaler), pagamintas iš veislių Sylvaner ir Müller-Thurgau,

—	Terlaner, pagamintas iš Pinot bianco veislės vynuogių,

—	Bozner Leiten,

—	Alto Adige (Südtiroler), pagamintas iš Riesling, Müller-Thurgau, Pinot nero, Moscato giallo, Sylvaner, Lagrein, Pinot blanco (Weissburgunder) ir Moscato rosa (Rosenmuskateller) veislių vynuogių,

—	Greco di Bianco,

—	Trentino, pagamintas iš Moscato veislės vynuogių;

iii)

graikiški vynai:

—	Agioritiko,

—	Rombola Kephalonias,

—	vynai iš Kefalinijos salos,

—	vynai iš Paro salos,

—	vynai su saugoma geografine nuoroda iš Peloponeso;

iv)

portugališki vynai:

—	rožiniai vynai ir tik tie kiti vynai su kilmės vietos nuorodomis ir geografinėmis nuorodomis, kurie gali būti patvirtinti kaip jau buvę teisingai ir tradiciškai pateikti „cantil“ tipo buteliuose dar prieš tai, kai jie buvo priskirti rūšiniams vynams su kilmės vietos nuoroda ir geografine nuoroda.

3. „Clavelin“:

tipas – stiklinis 0,62 litro talpos butelis trumpu kaklu ir plačia cilindrine pagrindine dalimi, apytikriai tokių proporcijų:

—	visas aukštis/pagrindo skersmuo = 2,75;

—	cilindrinės dalies aukštis = visas aukštis/2;

vynai, kuriems skirtas šio tipo butelis:

—	prancūziški vynai su tokia kilmės vietos nuoroda:

—	Côte du Jura,

—

Arbois,

—

L'Etoile,

—	Château Chalon.

4. „Tokaj“:

tipas – tiesus stiklinis butelis su ilgu kaklu, sudarytas iš tiesios cilindrinės pagrindinės dalies, maždaug tokių proporcijų:

—	cilindrinės pagrindinės dalies aukštis/visas aukštis = 1:2,7;

—	visas aukštis/pagrindo skersmuo = 1:3,6;

—	talpa: 500 ml; 375 ml, 250 ml, 100 ml arba 187,5 ml (jei eksportuojama į trečiąją valstybę);

—	ant butelio gali būti dedamas ženklas iš butelio medžiagos, nurodantis vyno regioną ar gamintoją.

vynai, kuriems skirtas šio tipo butelis:

vengriški ir slovakiški vynai su tokia kilmės vietos nuoroda:

—

Tokaji;

—	Tokaj(-ské)/(-ská)/(-ský);

kartu pateikiant vieną iš šių tradicinių terminų:

—	aszú/výber;

—	aszúeszencia/esencia výberova;

—	eszencia/esencia;

—	máslas/mášláš;

—	fordítás/forditáš;

—	szamorodni/samorodné.

Tačiau šio tipo butelių naudojimas ribojamas tik iš Vengrijos ar Slovakijos teritorijoje išaugintų vynuogių pagamintiems vynams.

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2009.193.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 193

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	52 tomas 2009m. liepos 24d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2009 m. liepos 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 606/2009, kuriuo nustatoma tam tikra Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 taikymo vynuogių produktų kategorijoms, vynininkystės metodams ir jų apribojimams tvarka	1
	*	2009 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 607/2009, kuriuo nustatomos tam tikros išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su tam tikrų vyno sektoriaus produktų saugomomis kilmės vietos nuorodomis ir geografinėmis nuorodomis, tradiciniais terminais, ženklinimu ir pateikimu	60