ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2009.188.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 188

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

52 tomas
2009m. liepos 18d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 595/2009 dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį (euro VI) ir dėl galimybės naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir Direktyvą 2007/46/EB, bei panaikinantis Direktyvas 80/1269/EEB, 2005/55/EB ir 2005/78/EB ( 1 )

1

 

*

2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 596/2009 dėl kai kurių teisės aktų, kuriems galioja Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB – Suderinimas su reguliavimo procedūra su tikrinimu – Ketvirta dalis

14

 

*

2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (Kodifikuota redakcija)

93

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 444/2009, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų, klaidų ištaisymas (OL L 142, 2009 6 6)

127

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

18.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 595/2009

2009 m. birželio 18 d.

dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį (euro VI) ir dėl galimybės naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir Direktyvą 2007/46/EB, bei panaikinantis Direktyvas 80/1269/EEB, 2005/55/EB ir 2005/78/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

Vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje turi būti užtikrintas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Visapusiška Bendrijos motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo sistema skirta būtent šiam tikslui. Todėl motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo techniniai reikalavimai dėl išmetamųjų teršalų turėtų būti suderinti, kad skirtingose valstybėse narėse reikalavimai nesiskirtų ir būtų užtikrintas aukštas aplinkos apsaugos lygis.

(2)

Šis reglamentas yra naujas atskiras reglamentas Bendrijos tipo patvirtinimo tvarkos srityje pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/46/EB, nustatančią motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (3). Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti tos direktyvos IV, VI ir XI priedus.

(3)

Europos Parlamento prašymu transporto priemones reglamentuojančiuose Bendrijos teisės aktuose pradėtas naudoti naujas reguliavimo metodas. Taigi šiame reglamente turėtų būti nustatytos tik pagrindinės nuostatos dėl transporto priemonių išmetamųjų teršalų, o techniniai reikalavimai turėtų būti nustatyti įgyvendinimo priemonėmis, tvirtinamomis pagal komitologijos procedūras.

(4)

Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje, patvirtintoje 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 1600/2002/EB (4), nustatyta, jog taršą reikia sumažinti iki tokio lygio, kad žalingas poveikis žmonių sveikatai būtų kuo mažesnis, didžiausią dėmesį skiriant jautriausiems gyventojams ir aplinkai apskritai. Bendrijos teisės aktuose buvo nustatyti atitinkami aplinkos oro kokybės standartai, kad būtų apsaugota žmonių sveikata ir visų pirma jautrūs asmenys, bei buvo nustatytos didžiausios leistinos nacionalinės išmetamųjų teršalų ribos. Po 2001 m. gegužės 4 d. komunikato, kuriuo buvo sukurta „Švaraus oro Europoje (angl. CAFE) programa“, Komisija 2005 m. rugsėjo 21 d. patvirtino kitą komunikatą, pavadintą „Teminė oro taršos strategija“. Viena šios teminės strategijos išvadų yra tai, jog būtina toliau mažinti transporto sektoriaus (oro, jūrų ir sausumos transporto), namų ūkių, energetikos, žemės ūkio ir pramonės sektorių išmetamųjų teršalų kiekį, kad būtų pasiekti ES oro kokybės tikslai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, užduotį mažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį reikėtų suprasti kaip bendros strategijos dalį. euro VI standartai yra viena iš priemonių, skirtų mažinti dabar leidžiamų į orą išmesti teršalų, kaip antai kietųjų dalelių (KD) ir ozono pirmtakų, pvz., azoto oksidų (NOx) ir angliavandenilių, kiekį.

(5)

Siekiant ES oro kokybės tikslų, būtinos nuolatinės pastangos mažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį. Todėl pramonei turėtų būti teikiama aiški informacija apie būsimas išmetamų teršalų ribines vertes ir turėtų būti suteiktas tinkamas laikotarpis, per kurį ji galėtų šias vertes pasiekti ir tęsti būtinas technines naujoves.

(6)

Visų pirma, reikia mažinti iš sunkiųjų transporto priemonių išmetamo NOx kiekį, kad būtų pagerinta oro kokybė ir kad būtų laikomasi taršos ribinių verčių bei didžiausių leistinų nacionalinių ribinių verčių. Ankstyvoje stadijoje nustačius išmetamo NOx ribines vertes, transporto priemonių gamintojams turėtų būti suteikta galimybė imtis saugaus ir ilgalaikio gamybos planavimo Europos Sąjungos mastu.

(7)

Nustatant išmetamųjų teršalų standartus svarbu atsižvelgti į poveikį rinkų ir gamintojų konkurencingumui, tiesiogines ir netiesiogines verslo patiriamas sąnaudas ir naudą, gaunamą naujovių skatinimo, oro kokybės gerinimo ir sveikatos sąnaudų mažinimo ir vidutines gyvenimo trukmės didinimo prasmėmis.

(8)

Siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą, visų pirma laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas srityse, būtina neribota standartinio formato, kuriuo galima naudotis techninei informacijai rasti, prieiga prie transporto priemonių remonto informacijos ir veiksminga konkurencija transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos paslaugų rinkoje. Didelė dalis tokios informacijos yra susijusi su transporto priemonių diagnostikos (angl. OBD) sistemomis ir jų sąveika su kitomis transporto priemonių sistemomis. Būtina nustatyti techninius reikalavimus, kurių turi laikytis gamintojai, teikdami informaciją savo tinklalapiuose, ir tikslines priemones, kuriomis būtų siekiama tinkamai užtikrinti galimybę jais naudotis mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ).

(9)

Komisija ne vėliau kaip 2013 m. rugpjūčio 7 d. turėtų peržiūrėti, kaip veikia neribotos prieigos prie informacijos apie transporto priemonių remontą ir jų priežiūrą sistema, siekdama nustatyti, ar būtų tikslinga konsoliduoti visas persvarstomų pagrindų teisės aktų dėl tipo patvirtinimo nuostatas, pagal kurias reguliuojama prieiga prie informacijos apie transporto priemonių remontą ir jų priežiūrą. Taip konsolidavus nuostatas, pagal kurias reguliuojama prieiga prie minėtosios informacijos, turėtų būti panaikintos atitinkamos šio reglamento nuostatos, jeigu išsaugomos šiuo metu galiojančios prieigos prie informacijos apie transporto priemonių remontą ir jų priežiūrą teisės.

(10)

Komisija, pvz., remdama Europos standartizacijos komiteto (angl. CEN) darbu, turėtų skatinti kurti tarptautiniu lygmeniu suderinto standartinio formato nevaržomą ir standartizuotą prieigą prie informacijos apie transporto priemonių remontą ir jų priežiūrą.

(11)

Būtina parengti bendrą transporto priemonės OBD sistemos ir remonto bei priežiūros informacijos formato Europos standartą. Kol toks standartas bus patvirtintas, informacija apie sunkiųjų transporto priemonių OBD sistemą ir jų remontą bei priežiūrą turėtų būti pateikiama lengvai pasiekiamu būdu ir tokiu formatu, kad ji būtų prieinama nediskriminuojant nė vieno vartotojo. Informacija turėtų būti pateikiama gamintojų tinklalapiuose arba, jei dėl informacijos pobūdžio to padaryti negalima – kitu atitinkamu formatu.

(12)

Komisija turėtų kontroliuoti išmetamuosius teršalus, kurie dar nėra reglamentuojami ir kurie atsiranda dėl platesnio naujų formulių degalų, variklių technologijų ir išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų naudojimo. Komisija prireikus taip pat turėtų pateikti pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl šių išmetamųjų teršalų reglamentavimo.

(13)

Reikėtų skatinti alternatyviais degalais varomų transporto priemonių, kurių išmetamas NOx ir KD teršalų kiekis gali būti mažesnis, atsiradimą rinkoje. Todėl turėtų būti nustatytos angliavandenilių, ne metano angliavandenilių ir metano ribinės vertės.

(14)

Siekiant užtikrinti, kad būtų kontroliuojamas itin smulkių KD teršalų (0,1 μm ir mažesnių) išmetimas, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priimti išmetamu KD teršalų kiekiu grindžiamą metodą, kuris būtų taikomas kartu su dabar taikomu mase grindžiamu metodu. Išmetamu KD teršalų kiekiu grindžiamas metodas turėtų būti kuriamas remiantis Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JTEEK) Kietųjų dalelių matavimo programos rezultatais ir atitikti esamus ambicingus tikslus aplinkosaugos srityje.

(15)

Norint įgyvendinti šiuos aplinkosaugos tikslus, reikėtų nurodyti, kad KD teršalų ribomis gali būti atspindimas aukščiausias šiuo metu su dalelių filtrais pasiektas veiksmingumo lygis, naudojant pažangiausias technologijas.

(16)

Komisija turėtų priimti viso pasaulio mastu suderintus bandomojo važiavimo ciklus, taikomus bandymų procedūroje, kuria grindžiamos EB tipo patvirtinimo pagal išmetamus teršalus taisyklės. Taip pat reikėtų apsvarstyti nešiojamųjų išmetamųjų teršalų matavimo sistemų, skirtų tikrinti faktinį išmetamų teršalų kiekį, taikymą ir nustatyti uždarymo ciklu išmetamų teršalų kontrolės tvarką.

(17)

Jei sunkiosiose transporto priemonėse bus papildomai sumontuoti dyzelino KD teršalų filtrai, gali padidėti azoto dioksido (NO2) išmetamų teršalų kiekis. Todėl Komisija, įgyvendindama teminę oro taršos mažinimo strategiją, turėtų parengti teisėkūros pasiūlymą dėl nacionalinės teisės aktų, susijusių su papildomos įrangos montavimu, suderinimo ir užtikrinti, kad jame būtų numatyti aplinkos apsaugos reikalavimai.

(18)

OBD sistemos yra svarbios kontroliuojant išmetamus teršalus, kai transporto priemonė naudojama. Dėl faktinio išmetamų teršalų kiekio kontrolės pasaulyje svarbos Komisija turėtų nuolat persvarstyti tokių sistemų reikalavimus ir leistinas nuokrypio stebėjimo paklaidas.

(19)

Kad būtų galima stebėti šio sektoriaus kaip visumos įtaką bendram išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, Komisija turėtų nustatyti reikalavimą matuoti sunkiųjų transporto priemonių sunaudojamo kuro ir išmetamų anglies dioksido (CO2) teršalų kiekį.

(20)

Norint skatinti ekologiškų ir kurą efektyviai vartojančių transporto priemonių rinką, Komisija turėtų ištirti visai transporto priemonei, o ne tik varikliui tenkančio išmetamo CO2 kiekio ir energijos suvartojimo apibrėžimo bei metodologijos kūrimą bei tinkamumą, neribojant kompiuteriais bei realiai vykdomų testavimų. Tokiu apibrėžimu ir metodologija reikėtų apimti ir alternatyvias transmisijos koncepcijas (pvz. hibridines transporto priemones) ir transporto priemonių tobulinimo, pvz., aerodinamikos, svorio, keliamosios galios ir pasipriešinimo riedėjimui savybių poveikį. Jeigu bus rastas tinkamas pateikimo ir palyginimo modelis, duomenis apie atskirų kategorijų transporto priemonių kuro sunaudojimą ir išmetamą CO2 kiekį būtina paskelbti viešai.

(21)

Kad būtų galima geriau kontroliuoti faktinį išmetamų teršalų kiekį, įskaitant uždarymo ciklu išmetamus teršalus, ir sudaryti palankesnes sąlygas eksploatacinio tinkamumo procesui, turėtų būti priimta nešiojamųjų išmetamųjų teršalų matavimo sistemų naudojimu grindžiama bandymų metodika ir jos taikymo reikalavimai bei atitinkamas laikotarpis jiems pasiekti.

(22)

Kad būtų pasiekti ES oro kokybės tikslai, Komisija turėtų nustatyti suderintas nuostatas, siekdama užtikrinti, kad iš sunkiųjų transporto priemonių ir variklių uždarymo ciklu išmetami teršalai yra tinkamai kontroliuojami esant įvairioms variklio veikimo ir aplinkos sąlygoms.

(23)

Tinkamas išmetamųjų teršalų, ypač NOx, sistemos veikimas yra pagrindinis reikalavimas, kad būtų laikomasi nustatytų išmetamųjų teršalų standartų. Esant tokioms aplinkybėms, turėtų būti nustatytos priemonės, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas reagento naudojimu grindžiamų sistemų veikimas.

(24)

Valstybės narės finansinėmis lengvatomis gali paspartinti transporto priemonių, kurios atitinka Bendrijos lygmeniu nustatytus reikalavimus, tiekimą į rinką. Šis reglamentas neturėtų pažeisti valstybių narių teisės įtraukti išmetamus teršalus į transporto priemonių apmokestinimo skaičiavimo metodą.

(25)

Valstybės narės, rengdamos priemones dėl turimų sunkiųjų transporto priemonių modifikavimo, turėtų remtis euro VI standartais.

(26)

Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus šio reglamento nuostatas, ir užtikrinti, kad jos yra įgyvendinamos. Minėtos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(27)

Motorinių transporto priemonių variklių galiai taikomi 1980 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvoje 80/1269/EEB dėl valstybių narių įstatymų, taikomų motorinių transporto priemonių variklių galiai, suderinimo (5) išdėstyti reikalavimai turėtų būti įtraukti į šį reglamentą ir į 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (6). Todėl Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti, o Direktyva 80/1269/EEB turėtų būti panaikinta.

(28)

Siekiant supaprastinti Bendrijos teisės aktus, tikslinga esamus teisės aktus dėl sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų, t. y. Direktyvą 2005/55/EB (7) ir Komisijos direktyvą 2005/78/EB (8) pakeisti reglamentu. Taikant reglamentą turėtų būti užtikrinta, kad išsamios techninės nuostatos bus tiesiogiai taikomos gamintojams, patvirtinimo institucijoms bei techninėms tarnyboms, ir kad jos galės būti atnaujintos greitai ir veiksmingai. Todėl Direktyvos 2005/55/EB ir 2005/78/EB turėtų būti panaikintos, o Reglamentas (EB) Nr. 715/2007 atitinkamai iš dalies pakeistas.

(29)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9).

(30)

Visų pirma, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus I priede nustatyti KD teršalų kiekiu grindžiamas ribines vertes, prireikus nustatyti leistiną NO2 vertę, kuri yra NOx ribinės vertės sudedamoji dalis, specialias tipo patvirtinimo procedūras, bandymus ir reikalavimus bei KD teršalų kiekio matavimo tvarką ir patvirtinti priemones, susijusias su ne bandymų ciklo metu išmetamais teršalais, nešiojamosios išmetamųjų teršalų matavimo įrangos naudojimu, galimybe naudotis transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija ir su išmetamiems teršalams matuoti taikomais bandymų ciklais. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turėtų būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(31)

Kadangi šio reglamento tikslo, o būtent – vidaus rinkos realizavimo įvedant bendrus techninius reikalavimus dėl motorinių transporto priemonių išmetamų teršalų ir prieigos prie transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos nepriklausomiems operatoriams užtikrinimo tokiu pačiu pagrindu kaip ir įgaliotiems platintojams ar remonto įmonėms, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomi motorinių transporto priemonių, variklių ir atsarginių dalių tipo patvirtinimo bendrieji techniniai reikalavimai atsižvelgiant į jų išmetamus teršalus.

Šiame reglamente taip pat nustatomos taisyklės, taikomos transporto priemonių ir variklių eksploataciniam tinkamumui, taršos kontrolės įtaisų ir OBD sistemų patvarumui, degalų suvartojimo ir išmetamų CO2 teršalų matavimui bei galimybei naudotis transporto priemonės OBD sistema ir remonto bei priežiūros informacija.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas Direktyvos 2007/46/EB II priede apibrėžtoms M1, M2, N1 ir N2 kategorijų motorinėms transporto priemonėms, kurių standartinė masė neviršija 2 610 kg ir visoms M3 ir N3 kategorijų motorinėms transporto priemonėms, kaip nustatyta tame priede.

Šis reglamentas yra taikomas nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 715/2007 2 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Gamintojo prašymu sukomplektuotos transporto priemonės tipo patvirtinimas pagal šį reglamentą ir jo įgyvendinimo priemones išplečiamas nekomplektinei transporto priemonei, kurios standartinė masė neviršija 2 610 kg. Tipo patvirtinimas išplečiamas, jei gamintojas gali įrodyti, kad įrengus visus kėbulo priedus, kuriuos numatoma įrengti nekomplektinėje transporto priemonėje, standartinė masė bus didesnė kaip 2 610 kg.

Gamintojo prašymu transporto priemonės tipo patvirtinimas pagal šį reglamentą ir jo įgyvendinimo priemones išplečiamas jos variantams ir versijoms, kurių etaloninė masė viršija 2 380 kg, su sąlyga, kad tokios transporto priemonės atitinka Reglamente (EB) Nr. 715/2007 ir jo įgyvendinimo priemonėse nustatytus reikalavimus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo bei degalų suvartojimo matavimo.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:

1)   variklis– transporto priemonę varančioji jėgainė, kuriai gali būti suteiktas atskiro techninio vieneto tipo patvirtinimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB 3 straipsnio 25 punkte;

2)   dujiniai teršalai– išmetamosiose dujose esantis anglies monoksidas, NOx, išreikšti NO2 ekvivalentu, ir angliavandeniliai;

3)   kietųjų dalelių teršalai– išmetamųjų dujų sudedamosios dalys, kurios iš atskiestų išmetamųjų dujų ne aukštesnėje nei 325 K (52 °C) temperatūroje buvo pašalintos filtrais, aprašytais vidutinio pro išmetamąjį vamzdį išmetamų teršalų kiekio bandymo procedūroje;

4)   pro išmetamąjį vamzdį išmetami teršalai– išmetamieji dujiniai ir kietųjų dalelių teršalai;

5)   karteris– vidiniais arba išoriniais vamzdynais, kuriais galima pašalinti dujas arba garus, su alyvos nusodintuvu sujungtos vidinės arba išorinės variklio ertmės;

6)   taršos kontrolės įtaisas– transporto priemonės sudedamosios dalys, kuriomis kontroliuojami ir (arba) ribojami pro išmetamąjį vamzdį išmetami teršalai;

7)   transporto priemonės diagnostikos (OBD) sistema– transporto priemonėje įmontuota arba su varikliu sujungta sistema, galinti aptikti veikimo sutrikimus ir prireikus apie tai pranešti pasiųsdama atitinkamą pavojaus signalą, taip pat nustatyti tikėtiną veikimo sutrikimo vietą pagal kompiuterio atmintyje saugomą informaciją ir pateikti šiuos duomenis per išorės sąsają;

8)   išderinimo strategija– išmetamųjų teršalų kontrolės strategija, kuria sumažinamas išmetamųjų teršalų kontrolės veiksmingumas esant tokioms aplinkos arba variklio veikimo sąlygoms, kurios atsiranda, kai transporto priemonė veikia įprastai arba ne tipo patvirtinimo procedūros metu;

9)   originalus taršos kontrolės įtaisas– taršos kontrolės įtaisas ar tokių įtaisų mazgas, kuriam taikomas atitinkamai transporto priemonei suteiktas tipo patvirtinimas;

10)   pakaitinis taršos kontrolės įtaisas– taršos kontrolės įtaisas ar tokių įtaisų mazgas, skirtas pakeisti originalų taršos kontrolės įtaisą ir kurį galima patvirtinti kaip atskirą techninį mazgą, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB 3 straipsnio 25 punkte;

11)   transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija– visa informacija, reikalinga transporto priemonės gedimų nustatymui, priežiūrai, patikrai, periodinei priežiūrai, remontui ir perprogramavimui, perkalibravimui ar nuotoliniam diagnostiniam palaikymui, kurią gamintojai pateikia įgaliotiesiems platintojams ir remonto įmonėms, įskaitant visus vėlesnius tos informacijos pakeitimus ir papildymus. Ši informacija apima visą informaciją, reikalingą atsarginėms dalims arba įrangai montuoti transporto priemonėje;

12)   gamintojas– asmuo ar įstaiga, kuri yra atsakinga įgaliotajai institucijai visais tipo patvirtinimo ar leidimo suteikimo proceso klausimais ir už tai, kad būtų užtikrinta gamybos atitiktis. Šis asmuo arba įstaiga neprivalo tiesiogiai dalyvauti visuose transporto priemonės, sistemos, sudėtinės dalies ar atskiro techninio vieneto tipo patvirtinimo procedūrų etapuose;

13)   nepriklausomas operatorius– įmonės (išskyrus įgaliotuosius platintojus ir remonto įmones), kurios tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su motorinių transporto priemonių remontu ir technine priežiūra, visų pirma remonto įmonės, remonto įrangos, įrankių ar atsarginių dalių gamintojai ar platintojai, techninės informacijos leidėjai, automobilininkų klubai, pagalbos kelyje operatoriai, patikros bei bandymų paslaugas teikiantys operatoriai ir operatoriai, teikiantys mokymą alternatyviuoju kuru varomų transporto priemonių įrangos montuotojams, gamintojams ir remonto įmonėms;

14)   alternatyviuoju kuru varoma transporto priemonė– transporto priemonė, galinti važiuoti varoma bent viena iš šių kuro rūšių: kuru, kuris prie atmosferos temperatūros ir slėgio yra dujinis, arba iš esmės ne mineralinės alyvos pagrindu gautu kuru;

15)   standartinė masė– važiuoti parengtos transporto priemonės masė, atėmus tolygiai paskirstytą 75 kg vairuotojo masę ir pridėjus tolygiai paskirstytą 100 kg masę;

16)   klastojimas– transporto priemonės išmetamų teršalų kontrolės arba varomosios jėgos sistemos išjungimas arba pakeitimas, įskaitant bet kokią šių sistemų programinę įrangą arba kitus loginės kontrolės elementus, ko pasekoje (nepaisant ar tai daroma sąmoningai, ar nesąmoningai) pabloginama transporto priemonės išmetamų teršalų kiekio charakteristika.

Komisija gali pritaikyti pirmos pastraipos 7 punkte pateiktą apibrėžtį, kad būtų atsižvelgta į OBD sistemų techninę pažangą. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinama pagal 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4 straipsnis

Gamintojų įsipareigojimai

1.   Gamintojai įrodo, kad visų Bendrijoje parduodamų, registruojamų arba pradedamų naudoti naujų transporto priemonių, visų Bendrijoje parduodamų ar pradedamų naudoti naujų variklių ir visų Bendrijoje parduodamų ar pradedamų naudoti naujų pakaitinių taršos kontrolės įtaisų, kuriems reikalingas tipo patvirtinimas pagal 8 ir straipsnius, tipas yra patvirtintas pagal šį reglamentą ir jo įgyvendinimo priemones.

2.   Gamintojai užtikrina, kad būtų laikomasi tipo patvirtinimo procedūrų, skirtų gamybos atitikčiai, taršos kontrolės įtaisų patvarumui ir eksploataciniam tinkamumui patikrinti.

Gamintojai imasi tokių techninių priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad, remiantis šiuo reglamentu ir jo įgyvendinimo priemonėmis, pro išmetamąjį vamzdį būtų išmetamas iš tiesų ribotas teršalų kiekis visą normalų transporto priemonės veikimo laikotarpį esant įprastoms eksploatavimo sąlygoms.

Šiuo tikslu nustatoma tokia rida ir laikotarpis, kuriuos pasiekus privaloma atlikti taršos kontrolės įtaisų, kurių tipas buvo patvirtintas, patvarumo bandymus ir patikrinti naudojamų transporto priemonių ar variklių tinkamumą:

a)

varikliams, skirtiems montuoti į M1, N1 ir M2 kategorijų transporto priemones: 160 000 km arba penkeri metai, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau;

b)

varikliams, įmontuotiems į N2, N3 kategorijų transporto priemones, kurių didžiausia techniškai leistina masė neviršija 16 tonų, ir M3 kategorijos I klasės, II klasės ir A klasės bei B klasės transporto priemones, kurių didžiausia techniškai leistina masė neviršija 7,5 tonų: 300 000 km arba šešeri metai, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau;

c)

varikliams, įmontuotiems į N3 kategorijos transporto priemones, kurių didžiausia techniškai leistina masė didesnė kaip 16 tonų, ir M3 kategorijos III klasės ir B klasės transporto priemones, kurių didžiausia techniškai leistina masė didesnė kaip 7,5 tonos: 700 000 km arba septyneri metai, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau.

3.   Komisija nustato specialią 1 bei 2 dalių įgyvendinimo tvarką ir reikalavimus. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, tvirtinamos pagal 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

5 straipsnis

Reikalavimai ir bandymai

1.   Gamintojai užtikrina, kad laikomasi I priede nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių.

2.   Gamintojai įrengia transporto priemones ir variklius taip, kad visos sudedamosios dalys, galinčios daryti įtakos teršalų išmetimui, būtų suprojektuotos, sukonstruotos ir sumontuotos taip, kad įprastai naudojama transporto priemonė ar variklis atitiktų šį reglamentą ir jo įgyvendinimo priemones.

3.   Išmetamųjų teršalų kontrolės įrenginių veiksmingumą mažinančias išderinimo strategijas naudoti draudžiama.

4.   Komisija patvirtina šio straipsnio įgyvendinimo priemones, įskaitant priemones, susijusias su:

a)

pro išmetamąjį vamzdį išmetamais teršalais, įskaitant mobilias teršalų kiekio matavimo sistemas, skirtas išmetamo faktinio teršalų kiekio tikrinimui, ne bandymų ciklo metu išmetamu teršalų kiekio tikrinimu ir ribojimu, kietųjų dalelių skaičiaus ribinių verčių nustatymu, išlaikant galiojančius griežtus aplinkos apsaugos reikalavimus, ir išmetamus teršalus esant tuščiajai eigai;

b)

karterio išmetamais teršalais;

c)

OBD sistemomis ir taršos kontrolės įtaisų veikimo savybėmis;

d)

taršos kontrolės įtaisų patvarumu, pakaitiniais taršos kontrolės įtaisais, naudojamų variklių ir transporto priemonių tinkamumu, gamybos atitiktimi ir tinkamumu eksploatuoti keliuose;

e)

CO2 išmetalais ir degalų suvartojimu;

f)

tipo patvirtinimų pratęsimų suteikimu;

g)

bandymų įranga;

h)

etaloniniais degalais, pvz., benzinu, dyzelinu, dujiniais degalais ir biokuru, pvz., bioetanoliu, biodyzeliu ir biodujomis;

i)

variklio galios matavimais;

j)

tinkamu teršalų kontrolės įtaisų veikimu bei regeneravimu;

k)

specialiomis nuostatomis, kuriomis užtikrinamas tinkamas NOx kontrolės priemonių veikimas; tokiomis nuostatomis užtikrinama, kad transporto priemonė nebus naudojama, jei NOx kontrolės priemonės neveikia dėl, pvz., reikalingo reagento trūkumo, neteisingo išmetamųjų dujų recirkuliavimo arba išjungus tokį recirkuliavimą.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, tvirtinamos pagal 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

6 straipsnis

Galimybė naudotis informacija

1.   Gamintojai suteikia nepriklausomiems operatoriams galimybę neribotai ir vienodomis sąlygomis naudotis transporto priemonės OBD informacija, diagnostikos ir kita įranga, įrankiais, įskaitant atitinkamą programinę įrangą, ir transporto priemonės remonto bei priežiūros informacija.

Gamintojai teikia standartines, saugias ir nuotolines paslaugas ir užtikrina galimybę pripažintoms nepriklausomoms remonto įmonėms vykdyti veiksmus, susijusius su prieiga prie transporto priemonės saugumo sistemos.

Jei tipo patvirtinimas turi vykti keliais etapais, gamintojas, atsakingas už atitinkamo tipo patvirtinimą, yra taip pat atsakingas ir už remonto informacijos, susijusios su konkrečiu etapu, pranešimą ir galutiniam gamintojui, ir nepriklausomiems operatoriams. Galutinis gamintojas atsakingas už informacijos apie visą transporto priemonę pranešimą nepriklausomiems operatoriams.

Reglamento (EB) Nr. 715/2007 6 ir 7 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

Iki tol, kol nebus patvirtintas atitinkamas standartas, pvz., CEN rėmuose, transporto priemonės OBD ir remonto bei priežiūros informacija pateikiama taip, kad ja būtų lengva naudotis, ir tokiu būdu, kad būtų užtikrinta visiems vienoda prieiga.

Minėta informacija pateikiama gamintojų tinklalapiuose, o jei dėl informacijos pobūdžio to padaryti negalima – kita atitinkama forma.

2.   Komisija nustato ir atnaujina techninius reikalavimus, susijusius su transporto priemonės ODB ir remonto bei priežiūros informacijos teikimo būdais, kad būtų įgyvendinama 1 dalis. Komisija turi atsižvelgti į dabartines informacijos technologijas, kuriamą transporto priemonių technologiją, dabartinius ISO standartus ir į galimybę, kad bus patvirtintas pasaulinis ISO standartas.

Komisija gali patvirtinti kitas reikiamas priemones 1 daliai įgyvendinti.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, tvirtinamos pagal 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

7 straipsnis

Pareigos, susijusios su sistemomis, naudojančiomis sudegančiuosius reagentus

1.   Transporto priemonių gamintojai, remonto įmonės ir naudotojai neklastoja sistemų, kurios naudoja sudegančius reagentus.

2.   Transporto priemonių naudotojai užtikrina, kad transporto priemonės nebūtų naudojamos be sudegančio reagento.

8 straipsnis

Transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo galiojimo laikas

1.   Nuo 2012 m. gruodžio 31 d. nacionalinės valdžios institucijos dėl priežasčių, susijusių su išmetamais teršalais, atsisako suteikti EB tipo patvirtinimą arba nacionalinį tipo patvirtinimą naujiems transporto priemonių ar variklių tipams, kurie neatitinka šio reglamento ir jo įgyvendinimo priemonių.

Tipo patvirtinimo techniniai sertifikatai, kuriuose nurodomas išmetamų teršalų lygis iki euro VI įvedimo, gali būti suteikti transporto priemonėms ir varikliams, skirtiems eksportuoti į trečiąsias šalis, jei tuose sertifikatuose aiškiai nurodyta, kad minėtosios transporto priemonės ir varikliai negali būti tiekiami Bendrijos rinkai.

2.   Nuo 2013 m. gruodžio 31 d. nacionalinės valdžios institucijos naujų transporto priemonių, kurios neatitinka šio reglamento ir jo įgyvendinimo priemonių, atitikties sertifikatus laiko negaliojančiais pagal Direktyvos 2007/46/EB 26 straipsnį ir dėl priežasčių, susijusių su išmetamaisiais teršalais, draudžia tokias transporto priemonės registruoti, parduoti ir pradėti naudoti.

Nuo tos pačios datos nacionalinės valdžios institucijos draudžia parduoti ar naudoti naujus variklius, kurie neatitinka šio reglamento ir jo įgyvendinimo priemonių, išskyrus atvejus, kai keičiamas jau naudojamos transporto priemonės variklis.

3.   Nepažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalių ir įsigaliojus 4 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnio 4 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje minėtoms įgyvendinimo priemonėms, nacionalinės valdžios institucijos neturi teisės dėl priežasčių, susijusių su transporto priemonių išmetamaisiais teršalais, atsisakyti gamintojui paprašius suteikti naujos transporto priemonės ar variklio EB tipo patvirtinimą ar nacionalinį tipo patvirtinimą arba uždrausti registruoti, parduoti ar pradėti naudoti naują transporto priemonę, arba uždrausti parduoti ar pradėti naudoti naujus variklius, jei atitinkama transporto priemonė ar varikliai atitinka šio reglamento ir jo įgyvendinimo priemonių reikalavimus.

9 straipsnis

Valstybių narių įsipareigojimai, susiję su atsarginių dalių tipo patvirtinimu

Draudžiama parduoti ar transporto priemonėje įrengti naujus pakaitinius taršos kontrolės įtaisus, skirtus montuoti į pagal šį reglamentą ir jo įgyvendinimo priemones patvirtintas transporto priemones, jeigu jie yra ne to tipo, pagal kurį tipo patvirtinimas suteiktas pagal šį reglamentą ir jo įgyvendinimo priemones.

10 straipsnis

Finansinės lengvatos

1.   Įsigaliojus šio reglamento įgyvendinimo priemonėms, valstybės narės gali numatyti finansines lengvatas, taikomas serijiniu būdu gaminamoms motorinėms transporto priemonėms, kurios atitinka šio reglamento reikalavimus ir jo įgyvendinimo priemones.

Šios lengvatos taikomos visoms į atitinkamos valstybės narės rinką teikiamoms naujoms transporto priemonėms, atitinkančioms šio reglamento ir jo įgyvendinimo priemonių reikalavimus. Tačiau jos taikomos ne ilgiau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d.

2.   Įsigaliojus šio reglamento įgyvendinimo priemonėms, valstybės narės gali numatyti finansines lengvatas naudojamų transporto priemonių modifikavimui, kad jos atitiktų I priede nustatytas ribines vertes, taip pat šio reglamento nuostatų ir jo įgyvendinimo priemonių neatitinkančių transporto priemonių pašalinimui iš apyvartos.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytos finansinės lengvatos kiekvieno tipo motorinei transporto priemonei neviršija techninių įtaisų, įmontuotų, kad būtų laikomasi I priede nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių, papildomų sąnaudų, įskaitant įmontavimo transporto priemonėje sąnaudas.

4.   Komisija informuojama apie planus įvesti arba pakeisti 1 ir 2 dalyse nurodytas finansines lengvatas.

11 straipsnis

Sankcijos

1.   Valstybės narės priima nuostatas dėl sankcijų už šio reglamento ir jo įgyvendinimo priemonių nuostatų pažeidimus ir imasi visų priemonių, būtinų jų vykdymui užtikrinti. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės praneša Komisijai apie šias nuostatas iki 2011 m. vasario 7 d. ir nedelsiant – apie visus su jomis susijusius pakeitimus.

2.   Gamintojų padaryti pažeidimai, dėl kurių taikomos sankcijos:

a)

suklastotų deklaracijų teikimas vykstant tvirtinimo procedūroms arba atšaukimo procedūroms;

b)

testo rezultatų klastojimas siekiant patvirtinti tipą ar eksploatacinį tinkamumą;

c)

duomenų arba techninių specifikacijų, dėl kurių tipo patvirtinimas galėtų būti atšauktas ar panaikintas, slėpimas;

d)

išderinimo strategijų naudojimas;

e)

atsisakymas suteikti prieigą prie informacijos.

Pažeidimu, už kurį taikomos sankcijos, laikomas gamintojų, remonto įmonių ir naudotojų padarytas išmetamo NOx kiekio kontrolės sistemų klastojimas. Tai apima, pavyzdžiui, sistemų, naudojančių sudegantį reagentą, klastojimą.

Transporto priemonės naudotojo padarytu pažeidimu, už kurį taikomos sankcijos, laikomas transporto priemonės naudojimas be sudegančio reagento.

12 straipsnis

Naujas reikalavimų apibrėžimas

1.   Pabaigus atitinkamas JTEEK Kietųjų dalelių matavimo programos, kuri vykdoma remiant Pasauliniam forumui transporto priemonių reglamentavimui suderinti, dalis, Komisija, nemažindama aplinkos apsaugos Bendrijoje lygio:

a)

kaip papildomą ypatingos svarbos teršalų kontrolės priemonę įveda kietųjų dalelių skaičiumi grindžiamas ribines vertes, nustatytas priklausomai pagal šiuo metu naudojamas technologijas, kuria būtų siekiama laikytis kietųjų dalelių masės ribinių verčių;

b)

nustato kietųjų dalelių skaičiaus matavimo tvarką.

Komisija, nemažindama aplinkos apsaugos Bendrijoje lygio, prireikus taip pat nurodo NO2 išmetamų teršalų ribinį dydį, taikomą papildomai prie bendro NOx išmetamų teršalų. NO2 išmetamų teršalų ribinių verčių dydis nustatomas vadovaujantis tuo metu egzistuojančių technologijų charakteristikomis.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, tvirtinamos pagal 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

2.   Komisija nustato europinio bandymo taikant pereinamųjų režimų ciklą (angl. ETC) ir europinio bandymo taikant nusistovėjusių režimų ciklą (angl. ESC), kaip apibūdinta Direktyvoje 2005/55/EB, bei pasaulio mastu suderinto bandymo taikant pereinamųjų režimų ciklą (angl. WHTC) ir pasaulio mastu suderinto bandymo taikant nusistovėjusių režimų ciklą (angl. WHSC) atitikties koeficientą, ir tuo tikslu adaptuoja ribines vertes. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, tvirtinamos pagal 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

3.   Komisija peržiūri procedūras, bandymus ir reikalavimus, nurodytus 5 straipsnio 4 dalyje, bei išmetamiems teršalams matuoti taikomus bandymų ciklus.

Jei nustatoma, kad šios procedūros, bandymai ir reikalavimai nebetinkami ar nebeatspindi faktinio pasaulyje išmetamų teršalų kiekio, jie atnaujinami taip, kad tinkamai atspindėtų išmetamus teršalus atliekant realų bandomąjį važiavimą keliuose. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, tvirtinamos pagal 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4.   Komisija peržiūri 3 straipsnio 2 punkte išvardytus teršalus. Jei Komisija nusprendžia, kad būtina reguliuoti papildomų teršalų išmetimą, ji pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą atitinkamai pakeisti šį reglamentą.

13 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Motorinių transporto priemonių techninis komitetas, įsteigtas pagal Direktyvos 2007/46/EB 40 straipsnio 1 dalį.

2.   Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

14 straipsnis

Įgyvendinimas

Komisija iki 2010 m. balandžio 1 d. patvirtina įgyvendinimo priemones, nurodytas 4 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose.

15 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 715/2007 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 715/2007 iš dalies keičiamas taip:

1)

5 straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

po h punkto išbraukiamas žodis „ir“;

ii)

pridedamas šis punktas:

„j)

variklio galios matavimais.“;

2)

14 straipsnio 6 dalis išbraukiama.

16 straipsnis

Direktyvos 2007/46/EB pakeitimai

Direktyvos 2007/46/EB IV, VI ir XI priedai iš dalies keičiami kaip nurodyta šio reglamento II priede.

17 straipsnis

Panaikinimas

1.   Direktyvos 80/1269/EEB, 2005/55/EB ir 2005/78/EB panaikinamos nuo 2013 m. gruodžio 31 d.

2.   Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. Tačiau 8 straipsnio 3 dalis ir 10 straipsnis taikomi nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d., o II priedo 1 dalies a punkto i papunktis, 1 dalies b punkto i papunktis, 2 dalies a punktas, 3 dalies a punkto i papunktis, 3 dalies b punkto i papunktis, 3 dalies c punkto i papunktis, 3 dalies d punkto i papunktis ir 3 dalies e punkto i papunktis taikomi nuo 2013 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. birželio 18 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

Š. FÜLE


(1)  OL C 211, 2008 8 19, p. 12.

(2)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 263, 2007 10 9, p. 1.

(4)  OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

(5)  OL L 375, 1980 12 31, p. 46.

(6)  OL L 171, 2007 6 29, p. 1.

(7)  2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/55/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis mažinant transporto priemonėse naudojamų uždegimo suspaudimu variklių išmetamuosius dujinius bei kietųjų dalelių teršalus ir transporto priemonėse naudojamų priverstinio uždegimo variklių, degalams naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamuosius dujinius teršalus, suderinimo (OL L 275, 2005 10 20, p. 1).

(8)  2005 m. lapkričio 14 d. Komisijos direktyva 2005/78/EB, įgyvendinanti Direktyvą 2005/55/EB ir iš dalies keičianti jos I, II, III, IV ir VI priedus(OL L 313, 2005 11 29, p. 1).

(9)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.


I PRIEDAS

euro VI išmetamųjų teršalų ribinės vertės

 

Ribinės vertės

CO

(mg/kWh)

THC

(mg/kWh)

NMHC

(mg/kWh)

CH4

(mg/kWh)

NOx  (1)

(mg/kWh)

NH3

(ppm)

PM mass

(mg/kWh)

KD (2) skaičius

(#/kWh)

ESC (CI)

1 500

130

 

 

400

10

10

 

ETC (CI)

4 000

160

 

 

400

10

10

 

ETC (PI)

4 000

 

160

500

400

10

10

 

WHSC (3)

 

 

 

 

 

 

 

 

WHTC (3)

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastaba:

PI

=

priverstinis uždegimas.

CI

=

uždegimas suspaudimu.


(1)  Leistina NO2 vertė, kuri yra NOx ribinės vertės sudedamoji dalis, gali būti nustatyta vėliau.

(2)  Kiekybinis standartas turi būti nustatytas vėliau, tačiau ne vėliau kaip iki 2010 m. balandžio 1 d.

(3)  WHSC ir WHTC ribinės vertės, pakeičiančios su ESC ir ETC susijusias ribines vertes, bus nustatytos vėliau, kai bus nustatyti su dabartiniais ciklais (ESC ir ETC) susiję atitikties koeficientai, tačiau ne vėliau kaip iki 2010 m. balandžio 1 d.


II PRIEDAS

Direktyvos 2007/46/EB pakeitimai

Direktyva 2007/46/EB iš dalies keičiama taip:

1.

IV priedo I dalis iš dalies keičiama taip:

a)

lentelė iš dalies keičiama taip:

i)

40 ir 41 punktai išbraukiami;

ii)

įterpiamas šis punktas:

Dalykas

Nuoroda į norminį aktą

Nuoroda į Oficialųjį leidinį

Taikymas

M1

M2

M3

N1

N2

N3

O1

O2

O3

O4

„41a

Sunkiųjų transporto priemonių išmetamieji teršalai (euro VI)/galimybė naudotis informacija

Reglamentas (EB) Nr. 595/2009

OL L 188, 2009 7 18, p. 1

X12

X12

X

X12

X12

X“

 

 

 

 

iii)

įterpiama tokia pastaba:

„(12)

Transporto priemonėms, kurių standartinė masė viršija 2 610 kg ir kurių tipas nepatvirtintas (gamintojo prašymu ir jei jų standartinė masė neviršija 2 840 kg) pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007.“;

b)

priedėlyje lentelė iš dalies keičiama taip:

i)

40 ir 41 punktai išbraukiami;

ii)

įterpiamas šis punktas:

 

Dalykas

Nuoroda į norminį aktą

Nuoroda į Oficialųjį leidinį

M1

„41a

Sunkiųjų transporto priemonių išmetamieji teršalai (euro VI), išskyrus visus reikalavimus, susijusius su transporto priemonės diagnostikos sistema (OBD) ir galimybe naudotis informacija/galimybė naudotis informacija

Reglamentas (EB) Nr. 595/2009

OL L 188, 2009 7 18, p. 1

A“

2.

VI priedo priedėlio lentelė iš dalies keičiama taip:

a)

40 ir 41 punktai išbraukiami;

b)

įterpiamas šis punktas:

Dalykas

Nuoroda į norminį aktą

Su pakeitimais, padarytais

Taikoma variantams

„41a

Sunkiųjų transporto priemonių išmetamieji teršalai (euro VI)/galimybė naudotis informacija

Reglamentas (EB) Nr. 595/2009“

 

 

3.

XI priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

1 priedėlio lentelė iš dalies keičiama taip:

i)

40 ir 41 punktai išbraukiami;

ii)

įterpiamas šis punktas:

Punktas

Dalykas

Nuoroda į norminį aktą

M1 ≤ 2 500 (1) kg

M1 > 2 500 (1) kg

M2

M3

„41a

Sunkiųjų transporto priemonių išmetamieji teršalai (euro VI)/galimybė naudotis informacija

Reglamentas (EB) Nr. 595/2009

G + H

G + H

G + H

G + H“

b)

2 priedėlio lentelė iš dalies keičiama taip:

i)

40 ir 41 punktai išbraukiami;

ii)

įterpiamas šis punktas:

Punktas

Dalykas

Nuoroda į norminį aktą

M1

M2

M3

N1

N2

N3

O1

O2

O3

O4

„41a

Sunkiųjų transporto priemonių išmetamieji teršalai (euro VI)/galimybė naudotis informacija

Reglamentas (EB) Nr. 595/2009

X

X

X

X

X

X“

 

 

 

 

c)

3 priedėlio lentelė iš dalies keičiama taip:

i)

40 ir 41 punktai išbraukiami;

ii)

įterpiamas šis punktas:

Punktas

Dalykas

Nuoroda į norminį aktą

M1

„41a

Sunkiųjų transporto priemonių išmetamieji teršalai (euro VI)/galimybė naudotis informacija

Reglamentas (EB) Nr. 595/2009

X“

d)

4 priedėlio lentelė iš dalies keičiama taip:

i)

40 ir 41 punktai išbraukiami;

ii)

įterpiamas šis punktas:

Punktas

Dalykas

Nuoroda į norminį aktą

M2

M3

N1

N2

N3

O1

O2

O3

O4

„41a

Sunkiųjų transporto priemonių išmetamieji teršalai (euro VI)/galimybė naudotis informacija

Reglamentas (EB) Nr. 595/2009

H

H

H

H

H“

 

 

 

 

e)

5 priedėlio lentelė iš dalies keičiama taip:

i)

40 ir 41 punktai išbraukiami;

ii)

įterpiamas šis punktas:

Punktas

Dalykas

Nuoroda į norminį aktą

N3 kategorijos savaeigis kranas

„41a

Sunkiųjų transporto priemonių išmetamieji teršalai (euro VI)/galimybė naudotis informacija

Reglamentas (EB) Nr. 595/2009

V“


18.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/14


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 596/2009

2009 m. birželio 18 d.

dėl kai kurių teisės aktų, kuriems galioja Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB

Suderinimas su reguliavimo procedūra su tikrinimu – Ketvirta dalis

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 47 straipsnio 2 dalį, 55 straipsnį, 71 straipsnio 1 dalį, 80 straipsnio 2 dalį, 95 straipsnį, 152 straipsnio 4 dalies a ir b punktus, 175 straipsnio 1 dalį ir 285 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę (2),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas 1999/468/EB, nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4), buvo iš dalies pakeistas Sprendimu 2006/512/EB (5), kuriuo buvo įvesta reguliavimo procedūra su tikrinimu patvirtinti bendro pobūdžio priemones, skirtas neesminėms pagrindinio dokumento, priimto laikantis Sutarties 251 straipsnyje nurodytos tvarkos, nuostatoms iš dalies pakeisti, išbraukiant kai kurias tokias nuostatas arba įrašant naujas neesmines nuostatas.

(2)

Kad reguliavimo procedūra su tikrinimu galėtų būti taikoma jau įsigaliojusiems dokumentams, priimtiems laikantis Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos, pagal Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą (6) dėl Sprendimo 2006/512/EB šie dokumentai turi būti suderinti pagal taikomas procedūras.

(3)

Kadangi keičiamos su komiteto procedūra susijusios teisės aktų nuostatos yra tik techninio pobūdžio, nebūtina, kad valstybės narės direktyvų pakeitimus perkeltų į nacionalinę teisę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Teisės aktai, kurių sąrašas yra pateiktas priede, pagal minėtą priedą yra derinami su Sprendimu 1999/468/EB, iš dalies pakeistu Sprendimu 2006/512/EB.

2 straipsnis

Nuorodos į priede pateiktų teisės aktų nuostatas yra laikomos nuorodomis į šias nuostatas, suderintas šiuo reglamentu.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2009 m. birželio 18 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

Š. FÜLE


(1)  OL C 224, 2008 8 30, p. 35.

(2)  OL C 117, 2008 5 14, p. 1.

(3)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(5)  OL L 200, 2006 7 22, p. 11.

(6)  OL C 255, 2006 10 21, p. 1.


PRIEDAS

1.   ĮMONĖS

1.1.   1997 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/68/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, mažinančiomis vidaus degimo variklių, įrengiamų ne kelių mobiliosiose mašinose, dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekį, suderinimo  (1)

Dėl Direktyvos 97/68/EB: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti sąlygas, kuriomis būtina priimti pakeitimus, atsižvelgiant į suderinimą su technikos pažanga. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 97/68/EB nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Direktyva 97/68/EB iš dalies keičiama taip:

1.

4 straipsnio 2 dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Komisija iš dalies keičia VIII priedą. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, turi būti patvirtintos pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

2.

7a straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Komisija pritaiko VII priedą, siekiant įtraukti papildomą ir specifinę informaciją, kuri gali būti reikalinga variklių, įrengiamų vidaus vandenų laivuose, tipo patvirtinimo sertifikatui gauti. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

3.

14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Komisija priima visus pakeitimus, kurie yra būtini šios direktyvos priedus derinant su technikos pažanga, išskyrus reikalavimus, apibrėžtus I priedo 1, 2.1–2.8 ir 4 skirsnyje.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

4.

14a straipsnis pakeičiamas taip:

„14a straipsnis

Komisija tiria galinčius pasitaikyti techninius II etapo reikalavimų vykdymo sunkumus naudojant kai kuriuos variklius, visų pirma dėl mobiliųjų mašinų, kuriose įrengti SH:2 ir SH:3 klasių varikliai. Jei po Komisijos tyrimų padaroma išvada, kad dėl techninių priežasčių dėl tam tikrų mobiliųjų mašinų, visų pirma profesionaliam naudojimui skirtų kelių padėčių nešiojamųjų variklių, iki nustatytų terminų negalima įvykdyti tų reikalavimų, Komisija iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikia ataskaitą apie tokias mašinas ir atitinkamus pasiūlymus dėl 9a straipsnio 7 dalyje nurodyto laikotarpio pratęsimo ne ilgiau kaip penkeriems metams, išskyrus ypatingas aplinkybes, ir (arba) dėl kitų leidžiančių nukrypti nuostatų. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

5.

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“;

b)

3 dalis išbraukiama;

6.

I priedo 4.1.2.7 punkto paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Komisija apibrėžia kontrolės sritį, kuriai neturi būti viršyta procentinė vertė, ir variklio darbo sąlygas, kurioms taikomos išimtys. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

7.

III priedo 1.3.2 punkto paskutinė pastraipa pakeičiama taip:

„Prieš pradėdama šalto/karšto sudėtinio bandymo seką, Komisija pakeičia simbolius (I priedo 2.18 skirsnis), bandymų seką (III priedas) ir apskaičiavimo lygtis (III priedas 3 priedėlis). Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“

1.2.   1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų  (2)

Dėl Direktyvos 98/79/EB: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus patvirtinti ypatingąsias sveikatos kontrolės priemones ir iš dalies pakeisti II priedą. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 98/79/EB nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, šios priemonės turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Jeigu dėl neišvengiamų skubos priežasčių negali būti laikomasi įprastų reguliavimo procedūros su tikrinimu terminų, Komisijai turi būti leidžiama taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje nustatytą skubos procedūrą, siekiant nustatyti draudimus, apribojimus ar ypatinguosius reikalavimus tam tikriems produktams.

Todėl Direktyva 98/79/EB iš dalies keičiama taip:

1.

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

1.   Komisijai padeda komitetas, įkurtas pagal Direktyvos 90/385/EEB 6 straipsnio 2 dalį.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Tarybos sprendimo 1999/468/EB (3) 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

4.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

2.

10 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad straipsnio 1 ir 3 dalyse paminėti pranešimai būtų nedelsiant registruojami 12 straipsnyje aprašytame duomenų banke.

Šio straipsnio įgyvendinimo procedūros, ypač dėl pranešimo, ir susijusios su didesniu pakeitimu, priimamos laikantis 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros.“;

3.

11 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Valstybės narės kitų valstybių narių prašymu joms praneša 1–4 dalyse nurodytą informaciją. Šio straipsnio įgyvendinimo procedūros nustatomos pagal 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.“;

4.

12 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Šio straipsnio įgyvendinimo procedūros priimamos laikantis 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros.“;

5.

13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

Jei valstybė narė mano, kad siekiant užtikrinti sveikatą ir saugą ir (arba) užtikrinti, kad visuomenės sveikatos reikalavimų būtų laikomasi kaip tai numato Sutarties 36 straipsnis, reikia uždrausti įsigyti kai kuriuos gaminius arba gaminių grupę, apriboti galimybę juos įsigyti arba taikyti jiems ypatingus reikalavimus, ji gali imtis bet kurių būtinų ir pagrįstų laikinųjų priemonių. Tuomet ji apie tai praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, nurodydama savo sprendimo priežastis. Komisija konsultuojasi su suinteresuotomis šalimis ir valstybėmis narėmis ir, jei nacionalinės priemonės yra pagrįstos, priima būtinas Bendrijos priemones.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 7 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 7 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.“;

6.

14 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Jeigu valstybė narė mano, kad:

a)

II priede pateiktų prietaisų sąrašas turi būti iš dalies pakeistas arba išplėstas; arba

b)

prietaiso arba prietaisų grupės atitiktis, nukrypstant nuo 9 straipsnio nuostatų, turi būti nustatyta laikantis vienos arba daugiau 9 straipsnyje nurodytų procedūrų,

ji pateikia Komisijai tinkamai motyvuotą prašymą imtis būtinų priemonių.

Šios dalies a punkte nurodytos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 7 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Komisija pagal 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą patvirtina šios straipsnio dalies b punkte nurodytas priemones.“

1.3.   1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo  (4)

Dėl Direktyvos 1999/5/EB: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus priimti sprendimą dėl tam tikrai įrenginio klasei priklausančių aparatų ar dėl konkrečių rūšių aparatų, nurodantį, kokie papildomi reikalavimai taikomi, nustatyti taikymo datą, įskaitant, jei reikia, tam tikrų papildomų reikalavimų, taikomų konkrečių įrenginių klasėms ar konkrečių rūšių aparatams, pereinamąjį laikotarpį ir nuspręsti dėl įrenginio klasės atpažinimo žymos, tvirtinamos ant konkrečių tipų radijo įrangos, formos. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 1999/5/EB nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Direktyva 1999/5/EB iš dalies keičiama taip:

1.

3 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Komisija gali priimti sprendimą, kad tam tikrai įrenginio klasei priklausančio aparato arba konkretaus tipo aparato konstrukcija turi būti tokia, kad:

a)

jis tinklais keistųsi duomenimis su kitais aparatais ir galėtų būti prijungtas prie Bendrijoje priimtino tipo sąsajų; ir (arba), kad

b)

jis nepadarytų žalos tinklui ar jo veikimui, taip pat netinkamai nenaudotų tinklo išteklių, taip neleistinai pablogindamas paslaugas; ir (arba), kad

c)

jame būtų apsaugos priemonės, užtikrinančios naudotojo bei abonento asmeninių duomenų bei privatumo apsaugą; ir (arba), kad

d)

jame būtų galima įdiegti tam tikrus elementus, užtikrinant, jog bus išvengta sukčiavimo; ir (arba), kad

e)

jame būtų tam tikri elementai, užtikrinantys susisiekimą su pagalbos tarnybomis; ir (arba), kad

f)

jame būtų tam tikri elementai, palengvinantys naudojimąsi aparatu naudotojams su negalia.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 15a straipsnyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

2.

5 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Tais atvejais, kai darnieji standartai nevisiškai atitinka esminius reikalavimus, pasitarusi su komitetu ir laikydamasi 14 straipsnyje nustatytos tvarkos, Komisija gali Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbti rekomendacijas dėl darniųjų standartų aiškinimo arba dėl sąlygų, kurioms esant tų standartų laikymasis suteikia pagrindą prielaidai dėl atitikties. Pasitarusi su komitetu ir laikydamasi 14 straipsnyje nustatytos tvarkos, Komisija gali panaikinti darniuosius standartus, paskelbdama apie tai pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.“;

3.

6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Priimdama sprendimą dėl esminių reikalavimų, išdėstytų 3 straipsnio 3 dalyje, taikymo Komisija nustato datą, nuo kurios šie reikalavimai pradedami taikyti.

Jeigu nustatoma, kad kurios nors klasės įrenginiai turi atitikti konkrečius 3 straipsnio 3 dalyje išdėstytus reikalavimus, bet kuris tai įrenginių klasei priklausantis aparatas, kuris buvo pateiktas į rinką prieš Komisijai pradėjus taikyti nurodytus reikalavimus, Komisijos nustatytinu pagrįstu laikotarpiu gali ir toliau būti išleidžiamas į rinką.

Pirmojoje ir antrojoje pastraipose nurodytos priemonės, skirtos iš dalies keisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 15a straipsnyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

4.

Įterpiamas šis straipsnis:

„15a straipsnis

Reguliavimo procedūra su tikrinimu

Darant nuorodą į šį straipsnį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“;

5.

VII priedo 5 dalis pakeičiama taip:

„5.

Įrenginio klasės identifikavimo žyma turi būti tokios formos, kokią patvirtina Komisija.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 15a straipsnyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“

1.4.   1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 141/2000 dėl retųjų vaistų  (5)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 141/2000: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus tvirtinti ypač tokių sąvokų, kaip „panašus vaistas“ ir „klinikinis pranašumas“ apibrėžimus. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines Reglamento (EB) Nr. 141/2000 nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 141/2000 iš dalies keičiamas taip:

1.

3 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Komisija pagal 10a straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą įgyvendinimo reglamento forma priima šio straipsnio 1 daliai įgyvendinti būtinas nuostatas.“;

2.

5 straipsnio 8 dalis pakeičiama taip:

„8.   Agentūra nedelsdama siunčia galutinę Komiteto nuomonę Komisijai, kuri per 30 dienų nuo nuomonės gavimo dienos priima sprendimą. Jei išskirtinėmis aplinkybėmis sprendimo projektas nesutampa su Komiteto nuomone, sprendimas priimamas pagal 10a straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą. Apie sprendimą pranešus rėmėjui, jis siunčiamas agentūrai ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms.“;

3.

8 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Komisija įgyvendinimo reglamento forma patvirtina sąvokų „panašus vaistas“ ir „klinikinis pranašumas“ apibrėžtis.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 10a straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

4.

Įterpiamas šis straipsnis:

„10a straipsnis

1.   Komisijai padeda Žmonėms vartoti skirtų vaistų nuolatinis komitetas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (6).

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Tarybos sprendimo 1999/468/EB (7) 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

1.5.   2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/20/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo  (8)

Dėl Direktyvos 2001/20/EB: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus patvirtinti principus, susijusius su gera klinikine praktika ir išsamias taisykles, kurios atitiktų tuos principus, nustatyti specialiuosius reikalavimus ir pritaikyti tam tikras nuostatas. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 2001/20/EB nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Direktyva 2001/20/EB iš dalies keičiama taip:

1.

1 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Komisija priima principus, atitinkančius geros klinikinės praktikos principus, ir išsamias taisykles ir, jei būtina, pataiso šiuos principus ir išsamias taisykles pagal technikos ir mokslo pažangą. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 21 straipsnio 3 dalyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Komisija paskelbia šiuos principus ir išsamias taisykles.“;

2.

13 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad gaminti arba įvežti tiriamus vaistus būtų leidžiama tik turint leidimą.

Komisija nustato minimalius reikalavimus, kuriuos pareiškėjas, o vėliau ir leidimo turėtojas turi atitikti, kad gautų leidimą.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

3.

20 straipsnis pakeičiamas taip:

„20 straipsnis

Komisija pritaiko šią direktyvą, kad būtų atsižvelgta į mokslo ir technikos pažangą.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

4.

21 straipsnis pakeičiamas taip:

„21 straipsnis

1.   Komisijai padeda 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (9) 121 straipsnio 1 dalyje nurodytas Žmonėms vartoti skirtų vaistų nuolatinis komitetas.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

1.6.   2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus  (10)

Dėl Direktyvos 2001/82/EB: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus pritaikyti tam tikras nuostatas bei priedus ir nustatyti konkrečias taikymo sąlygas. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 2001/82/EB nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Direktyva 2001/82/EB iš dalies keičiama taip:

1.

10 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Nukrypdama nuo 11 straipsnio Komisija turi sudaryti medžiagų, būtinų gydyti arklinių šeimos gyvūnus ir kurių karencijos laikas ne trumpesnis kaip šeši mėnesiai, sąrašą pagal kontrolės mechanizmus, nustatytus sprendimuose 93/623/EEB ir 2000/68/EB.

Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinama pagal 89 straipsnio 2a dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

2.

11 straipsnio 2 dalies trečioji pastraipa pakeičiama taip:

„Tačiau Komisija gali keisti šį nurodytą karencijos laiką. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 89 straipsnio 2a dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

3.

13 straipsnio 1 dalies ketvirtoji pastraipa pakeičiama taip:

„Tačiau dešimties metų laikotarpis, nurodytas antrojoje pastraipoje, pratęsiamas iki 13 metų, jei veterinariniai vaistai skirti žuvims ar bitėms arba Komisijos nustatytiems kitų rūšių gyvūnams.

Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinama pagal 89 straipsnio 2a dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

4.

17 straipsnio 1 dalies antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Jei tai pasirodo pagrįsta, atsižvelgiant į naujus mokslinius įrodymus, Komisija gali adaptuoti pirmosios pastraipos b ir c punktus. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 89 straipsnio 2a dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

5.

39 straipsnio 1 dalies trečioji pastraipa pakeičiama taip:

„Šias priemones Komisija tvirtina įgyvendinimo reglamento forma. Ta priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinama pagal 89 straipsnio 2a dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

6.

50a straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Komisija priima bet kokius pakeitimus, kurie gali būti reikalingi adaptuoti šio straipsnio 1 dalies nuostatas pagal naujus mokslo ir technikos pasiekimus.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 89 straipsnio 2a dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

7.

51 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„50 straipsnio f punkte minimus veterinarinių vaistų geros gamybos praktikos principus Komisija priima valstybėms narėms skirtos direktyvos forma. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 89 straipsnio 2a dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

8.

67 straipsnio aa punktas pakeičiamas taip:

„aa)

veterinarinius vaistus maistui auginamiems gyvūnams.

Tačiau valstybės narės gali leisti nesilaikyti šio reikalavimo, atsižvelgdamos į Komisijos nustatytus kriterijus. Šių kriterijų nustatymas, priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinama pagal 89 straipsnio 2a dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Valstybės narės gali tęsti nacionalinių nuostatų taikymą iki:

i)

sprendimo, priimto pagal pirmąją pastraipą, taikymo dienos; ar

ii)

2007 m. sausio 1 d., jei toks sprendimas nebuvo priimtas iki 2006 m. gruodžio 31 d.;“;

9.

68 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Komisija priima visus šio straipsnio 1 dalyje nurodyto medžiagų sąrašo pakeitimus.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 89 straipsnio 2a dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

10.

75 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Komisija gali iš dalies pakeisti 5 dalį, atsižvelgdama į patyrimą, įgytą jos taikymo metu.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 89 straipsnio 2a dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

11.

79 straipsnis pakeičiamas taip:

„79 straipsnis

Komisija priima visus pakeitimus, kurių gali prireikti 72–78 straipsnių nuostatoms atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į mokslo ir technikos pažangą.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 89 straipsnio 2a dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

12.

88 straipsnis pakeičiamas taip:

„88 straipsnis

Komisija priima visus pakeitimus, reikalingus I priedui pakeisti, kad būtų atsižvelgta į techninę pažangą.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 89 straipsnio 2a dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

13.

89 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

įterpiama tokia dalis:

„2a.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“;

b)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Nuolatinio komiteto darbo tvarkos taisyklės skelbiamos viešai.“

1.7.   2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB dėl mašinų  (11)

Dėl Direktyvos 2006/42/EB: Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus visų pirma nustatyti pavyzdinio saugos įrangos sąrašo atnaujinimo sąlygas ir priemones, susijusias su mašinų, galinčių kelti pavojų, pateikimo į rinką apribojimais. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Direktyva 2006/42/EB iš dalies keičiama taip:

1.

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Specialios priemonės

1.   Komisija gali imtis visų būtinų priemonių, susijusių su:

a)

2 straipsnio c punkte nurodyto pavyzdinio saugos įrangos sąrašo, pateikto V priede, atnaujinimu;

b)

9 straipsnyje nurodytų mašinų pateikimo į rinką apribojimu.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 22 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

2.   Komisija pagal 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą gali imtis visų būtinų priemonių, susijusių su šios direktyvos taikymu praktikoje, įskaitant priemones, būtinas užtikrinti valstybių narių bendradarbiavimą tarpusavyje ir su Komisija, kaip nustatyta 19 straipsnio 1 dalyje.“;

2.

9 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   1 dalyje nurodytais atvejais Komisija konsultuojasi su valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotomis šalimis, nurodydama priemones, kurių ji ketina imtis siekdama Bendrijos lygiu užtikrinti aukštą asmenų saugos ir sveikatos lygį.

Tinkamai atsižvelgdama į šių konsultacijų rezultatus, Komisija priima reikiamas priemones.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 22 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

3.

22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“;

b)

4 dalis išbraukiama.

2.   APLINKA

2.1.   1996 m. rugsėjo 16 d. Tarybos direktyva 96/59/EB dėl polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų šalinimo (PCB/PCT)  (12)

Dėl Direktyvos 96/59/EB: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti matavimo atskaitinius metodus PCB kiekiui užterštose medžiagose nustatyti ir techninius reikalavimus kitiems PCB šalinimo būdams ir, jei būtina, taikant 9 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, nustatyti kitus mažiau pavojingus PCB pakaitalus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 96/59/EB nuostatas, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Direktyva 96/59/EB iš dalies keičiama taip:

1.

10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

1.   Komisija pagal 10a straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą parengia kondensatorių, rezistorių ir indukcinių ričių, užterštų PCB, gamyklinių pavadinimų sąrašą.

2.   Komisija:

a)

nurodo matavimo atskaitinius metodus PCB kiekiui užterštose medžiagose nustatyti. Matavimai, atlikti prieš nustatant atskaitinius metodus, galioja;

b)

jei būtina, taikydama 9 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, nustato kitus mažiau pavojingus PCB pakaitalus.

Komisija gali nustatyti techninius reikalavimus kitiems PCB šalinimo būdams, nurodytiems 8 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje.

Pirmojoje ir antrojoje pastraipose nurodytos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 10a straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

2.

Įterpiamas toks straipsnis:

„10a straipsnis

1.   Komisijai padeda Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB (13) 18 straipsniu įkurtas komitetas.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

2.2.   1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės  (14)

Dėl Direktyvos 98/83/EB: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus suderinti II ir III priedus su mokslo bei technikos pažanga ir nurodyti tam tikrą su stebėjimu susijusią informaciją II priede. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 98/83/EB nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Direktyva 98/83/EB iš dalies keičiama taip:

1.

7 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Bendrijos šiame straipsnyje numatytos stebėjimo gairės gali būti nustatytos pagal 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą valdymo procedūrą.“;

2.

11 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Ne rečiau kaip kas penkerius metus Komisija iš dalies keičia II ir III priedus, siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

3.

12 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“;

4.

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Šio straipsnio 2 dalyje minimų ataskaitų forma ir minimali informacija nustatoma visų pirma atsižvelgiant į 3 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnyje, 9 straipsnio 6 ir 7 dalyse bei 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones ir prireikus pagal 12 straipsnio 2 dalyje nustatytą valdymo procedūrą joje daromi pakeitimai.“;

b)

6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Kartu su šio straipsnio 2 dalyje minima pirma ataskaita apie šios direktyvos vykdymą valstybės narės dar parengia ataskaitą apie priemones, kurių jos ėmėsi arba ketina imtis, vykdydamos savo įsipareigojimus pagal 6 straipsnio 3 dalį ir I priedo B dalies 10 pastabą, kuri turi būti perduota Komisijai. Prireikus, pasiūlymas dėl tokios ataskaitos formos pateikiamas pagal 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą valdymo procedūrą.“;

5.

15 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Minėtas prašymas išnagrinėjamas pagal 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą valdymo procedūrą.“;

6.

I priedo C dalies 10 pastabos 1 punktas pakeičiamas taip:

„1.

Komisija patvirtina priemones dėl stebėjimo dažnumo, kurių reikalaujama 8 pastaboje ir priemones dėl stebėjimo dažnumo, metodų ir tinkamiausių vietų II priede, kurių reikalaujama 9 pastaboje. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Plėtodama tas priemones, Komisija, inter alia, atsižvelgia į atitinkamas esamų teisės aktų nuostatas ar atitinkamas stebėjimo programas, įskaitant stebėjimo rezultatus, gautus vykdant šias programas.“;

7.

II priedo A lentelės 2 punktas pakeičiamas taip:

„2.   Audito stebėsena

Audito stebėsenos tikslas – pateikti informaciją, kuri būtina nustatant, ar laikomasi visų šioje direktyvoje nurodytų parametrų verčių. Visiems parametrams, nustatytiems pagal 5 straipsnio 2 ir 3 dalis, taikomas audito stebėsena, nebent kompetentingos institucijos gali nustatyti, kad per jų pačių apibrėžtą laikotarpį tam tikro parametro koncentracija konkrečioje vandens tiekimo sistemoje nėra tokia didelė, kad dėl to galėtų kilti pavojus, jog bus pažeista atitinkama parametro vertė. Šis punktas netaikomas radioaktyvumo parametrams, nes remiantis I priedo C dalies 8, 9, ir 10 pastabomis radioaktyvumas bus stebimas pagal stebėsenos reikalavimus, kuriuos nustatė Komisija. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

8.

III priedo 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Toliau išvardyti mikrobiologinių parametrų analizės metodų principai pateikiami kaip nuorodos, kai taikomas CEN/ISO metodas, arba kaip rekomendacijos, galiojančios iki tol, kol Komisija galbūt priims papildomus šių parametrų CEN/ISO tarptautinius analizės metodus. Valstybės narės gali naudotis alternatyviais metodais, jeigu laikomasi 7 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Šios priemonės dėl papildomų CEN/ISO tarptautinių metodų, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant, patvirtinamos pagal 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“

2.3.   2000 m. birželio 29 d Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų  (15)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 2037/2000: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus keisti VI priedą; nustatyti ir sumažinti apskaičiuotą metilbromido, kuris gali būti pateiktas į rinką arba panaudotas importuotojų ar gamintojų jų pačių sąskaita karantininio apdorojimo ir produkcijos apdorojimo prieš transportavimą tikslais; nustatyti apskaičiuotų metilbromido lygių kvotų paskirstymo mechanizmą kiekvienam gamintojui ir importuotojui; prireikus patvirtinti pakeitimus ir, jei reikia, VII priede išvardytų halonų naudojimo būtiniausioms reikmėms laipsniško nutraukimo laikotarpius; priimti sprendimą dėl to, ar adaptuoti galutinę draudimo naudoti hidrochlorfluorangliavandenilius datą; keisti sąrašą ir datas, susijusias su hidrochlorfluorangliavandenilių naudojimo kontrole; keisti dalykų, susijusių su prašymu išduoti importo licenciją, sąrašą ir IV priedą; iš dalies keisti produktų, turinčių kontroliuojamų medžiagų, ir V priedo Kombinuotosios nomenklatūros kodų sąrašus; paankstinti utilizuotų, recirkuliuotų ir regeneruotų halonų, naudojamų siekiant patenkinti būtiniausias reikmes, eksporto draudimo datą ir keisti ataskaitų pateikimo reikalavimus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 nuostatas, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Atitinkamai Reglamentas (EB) Nr. 2037/2000 iš dalies keičiamas taip:

1.

2 straipsnio 16 įtrauka pakeičiama taip:

„—   technologijos agentas– tai kontroliuojamos medžiagos, kurios VI priede išvardytų procesų metu ir 1997 m. rugsėjo 1 d. veikusiuose įrenginiuose naudojamos kaip cheminiai technologijos agentai ir kurių emisijos yra nedidelės. Komisija, atsižvelgusi į tuos kriterijus ir pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą valdymo procedūrą, sudaro įmonių, kurioms kaip technologijos agentus leidžiama naudoti kontroliuojamas medžiagas, sąrašą ir kiekvienai konkrečiai įmonei nustato didžiausius leistinus emisijų lygius.

Atsižvelgdama į informacijos ar technikos raidą, įskaitant per Protokolo šalių susitikimą priimtame Sprendime X/14 numatytą peržiūrą, Komisija gali:

a)iš dalies pakeisti minėtą įmonių sąrašą pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą valdymo procedūrą;b)iš dalies pakeisti VI priedą. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.;

2.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalies iii punkto trečioji pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija imasi priemonių, skirtų apskaičiuotajam metilbromido kiekiui, kurį gamintojai ir importuotojai gali pateikti į rinką arba savarankiškai naudoti karantininiam apdorojimui arba produkcijos apdorojimui prieš jos transportavimą, sumažinti atsižvelgiant į technines bei ekonomines galimybes naudoti alternatyvias medžiagas ar technologijas ir į atitinkamų su Protokolu susijusių tarptautinių įvykių raidą. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

b)

3 dalies ii punktas pakeičiamas taip:

„ii)

Komisija gali iš dalies pakeisti kvotų paskirstymo kiekvienam d–f papunkčiuose nustatytų apskaičiuotųjų kiekių gamintojui ir importuotojui tvarką, taikytiną nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. ir kiekvieną paskesnį 12 mėnesių laikotarpį.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

c)

4 dalies iv punktas pakeičiamas taip:

„iv)

Šio straipsnio 1 dalies c punktas netaikomas iki 2002 m. gruodžio 31 d. utilizuotų, recirkuliuotų ir regeneruotų halonų pateikimui į rinką ir jų naudojimui esamose priešgaisrinėse sistemose arba halonų pateikimui į rinką ir naudojimui siekiant patenkinti būtiniausias reikmes, kaip nustatyta VII priede. Kasmet valstybių narių kompetentingos institucijos praneša Komisijai apie būtiniausioms reikmėms patenkinti naudotą halonų kiekį, priemones, kurių buvo imtais jų emisijoms sumažinti, tokių emisijų įvertinus duomenis bei naujausius darbus, padarytus identifikuojant ir naudojant atitinkamas alternatyvas.

Kasmet Komisija patikslina VII priede išvardytas būtiniausias reikmes ir, jei reikia, daro pakeitimus bei, jei tikslinga, nustato jų uždraudimo terminus, atsižvelgdama į galimybę taikyti ir naudoti techniniu ir ekonominiu požiūriu įgyvendinamas alternatyvas, priimtinas aplinkos ir sveikatos apsaugos požiūriu.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

3.

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies c punkto v papunkčio penktoji pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija peržiūros rezultatus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Prireikus ji priima sprendimą dėl 2015 m. sausio 1 d. datos pakeitimo. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

b)

6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Komisija, atsižvelgdama į patirtį, sukauptą taikant šį reglamentą, arba siekdama atsižvelgti į technikos pažangą, gali keisti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus sąrašą ir datas, tačiau, nepažeisdama šio straipsnio 7 dalyje numatytų išimčių, jokiu būdu negali pratęsti toje dalyje nustatytų laikotarpių.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

4.

6 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Komisija gali keisti šio straipsnio 3 dalyje ir IV priede išvardytų dalykų sąrašą.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

5.

9 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   V priede pateikiamas produktų, turinčių kontroliuojamų medžiagų, sąrašas ir Kombinuotosios nomenklatūros kodai, kuriais turi vadovautis valstybių narių muitinės. Komisija gali papildyti ar sutrumpinti sąrašą arba jį keisti, atsižvelgdama į šalių patvirtintus sąrašus.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

6.

11 straipsnio 1 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)

utilizuotą, recirkuliuotą ir regeneruotą haloną, laikomą būtiniausioms reikmėms patalpose, kurias leido eksploatuoti arba eksploatuoja kompetentinga institucija, skirtą VII priede išvardytoms būtiniausioms reikmėms patenkinti iki 2009 m. gruodžio 31 d., bei halono turinčius produktus ir įrenginius, skirtus VII priede išvardytoms būtiniausioms reikmėms patenkinti. Iki 2005 m. sausio 1 d. Komisija įsipareigoja peržiūrėti tokio utilizuoto, recirkuliuoto ir regeneruoto halono, skirto būtiniausioms reikmėms patenkinti, eksportą, ir prireikus, gali uždrausti tokį eksportą anksčiau nei 2009 m. gruodžio 31 d.“;

7.

18 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“;

8.

19 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Komisija gali keisti šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytus ataskaitų pateikimo reikalavimus, kad būtų įvykdyti Protokole numatyti įpareigojimai arba būtų palengvintas praktinis tų reikalavimų taikymas.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“

2.4.   2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo  (16)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 166/2006: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus priimti 8 straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones; suderinti II ar III priedus su mokslo bei technikos pažanga ir II ir III priedus suderinti su JT EEK protokolo dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų šalių susirinkime priimtais bet kokiais šio protokolo priedų pakeitimais. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Reglamento (EB) Nr. 166/2006 nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 166/2006 iš dalies keičiamas taip:

1.

8 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jei Komisija nustato, kad duomenų apie iš pasklidųjų taršos šaltinių išleidžiamus teršalus nėra, kur reikia, vadovaujantis tarptautiniu mastu pripažintomis metodologijomis, imamasi priemonių inicijuoti ataskaitų apie atitinkamus iš vieno ar kelių pasklidųjų taršos šaltinių išleidžiamus teršalus pateikimą.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

2.

18 straipsnis pakeičiamas taip:

„18 straipsnis

Priedų pakeitimai

Komisija daro bet kokius pakeitimus, reikalingus:

a)

šio reglamento II ar III priedams suderinti su mokslo ir technikos pažanga;

b)

šio reglamento II ir III priedams suderinti po to, kai per Protokolo šalių susirinkimą buvo priimtas bet koks Protokolo priedų pakeitimas.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

3.

19 straipsnis papildomas tokia dalis:

„3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“

2.5.   2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/7/EB dėl maudyklų vandens kokybės valdymo  (17)

Dėl Direktyvos 2006/7/EB: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą pritaikyti analizės metodus atitinkamai I ir V prieduose nurodytiems parametrams ir mėginių ėmimo taisyklėms, ir konkrečiau apibrėžti EN/ISO standartą dėl mikrobiologinių metodų lygiavertiškumo. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 2006/7/EB nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Direktyva 2006/7/EB iš dalies keičiama taip:

1.

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Techniniai pataisymai ir įgyvendinančios priemonės

1.   Komisija pagal 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą nustato:

a)

išsamias 8 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies a punkto ir 12 straipsnio 4 dalies įgyvendinimo taisykles;

b)

gaires dėl bendrojo pavienių mėginių vertinimo metodo.

2.   Komisija priima tokias priemones:

a)

konkretesnis EN/ISO standarto dėl mikrobiologinių metodų lygiavertiškumo taikant 3 straipsnio 9 dalį apibrėžimas;

b)

visi pakeitimai, būtini pritaikyti analizės metodus I priede nurodytiems parametrams, atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą;

c)

visi pakeitimai, būtini pritaikyti V priedą prie mokslo ir technikos pažangos.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant, patvirtinamos pagal 16 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

3.   Komisija ne vėliau kaip 2010 m. kovo 24 d. pateikia priemonių, kurių pagal 1 dalies a punktą reikia imtis dėl 12 straipsnio 1 dalies a punkto, projektą. Prieš tai ji konsultuojasi su valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų bei susijusių turizmo ir vartotojų organizacijų atstovais ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Priėmusi atitinkamas taisykles, Komisija skelbia jas internete.“;

2.

16 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“

2.6.   2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo  (18)

Dėl Direktyvos 2006/21/EB: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus priimti nuostatas, būtinas 13 straipsnio 6 dalies įgyvendinimui, užbaigti II priede pateiktus atliekų apibūdinimo techninius reikalavimus, išaiškinti 3 straipsnio 3 punkto apibrėžimą, apibrėžti atliekų įrenginių klasifikavimo kriterijus pagal III priedą, nustatyti mėginių ėmimo ir analizės metodų suderintus standartus ir suderinti priedus su mokslo ir technikos pažanga. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 2006/21/EB nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Direktyva 2006/21/EB iš dalies keičiama taip:

1.

22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis

1.   Komisija pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą patvirtina:

a)

nuostatas, būtinas 7 straipsnio 5 dalyje ir 12 straipsnio 6 dalyje nurodytos informacijos suderinimui ir reguliariam perdavimui;

b)

finansinės garantijos nustatymo technines gaires pagal 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus;

c)

technines patikrinimų gaires pagal 17 straipsnį.

2.   Komisija, teikdama prioritetą b, c ir d punktams, priima toliau išdėstytiems aspektams būtinas nuostatas:

a)

13 straipsnio 6 dalies įgyvendinimui, įskaitant techninius reikalavimus, susijusius su silpnąja rūgštimi skaidomo cianido apibrėžimu ir jo matavimo metodu;

b)

II priede pateikiamo atliekų apibūdinimo techninių reikalavimų užbaigimui;

c)

3 straipsnio 3 punkte pateikiamo apibrėžimo aiškinimui;

d)

III priede pateikiamų atliekų įrenginių kategorijos nustatymo kriterijų apibrėžimui;

e)

mėginių ėmimo ir analizės metodų, būtinų šios direktyvos techniniam įgyvendinimui, visų suderintų metodų nustatymui.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant, patvirtinamos pagal 23 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

3.   Komisija atlieka būtinus priedų pakeitimus, kad suderintų juos su mokslo ir technikos pažanga. Šiais pakeitimais turi būti siekiama aukšto aplinkos apsaugos lygio.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 23 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

2.

23 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“

3.   EUROSTATAS

3.1.   1995 m. spalio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2494/95 dėl suderintų vartotojų kainų indeksų  (19)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 2494/95: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus priimti taisykles, kurių reikia laikytis, siekiant užtikrinti SVKI palyginamumą ir išlaikyti bei gerinti jų patikimumą ir tinkamumą. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Reglamento (EB) Nr. 2494/95 nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2494/95 iš dalies keičiamas taip:

1.

3 straipsnyje žodžiai „14 straipsnyje“ pakeičiami žodžiais „14 straipsnio 2 dalyje“;

2.

4 straipsnio trečioji pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija (Eurostatas) priima taisykles, kurių reikia laikytis siekiant užtikrinti SVKI palyginamumą. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

3.

5 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Komisija priima šio reglamento įgyvendinimo priemones, būtinas SVKI palyginamumui užtikrinti, jų patikimumui ir tinkamumui išlaikyti ir pagerinti. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Komisija prašo ECB pateikti nuomonę dėl priemonių, kurias ji planuoja pateikti komitetui.“;

4.

8 straipsnio 3 dalyje žodžiai „14 straipsnyje“ pakeičiami žodžiais „14 straipsnio 2 dalyje“;

5.

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Rezultatų parengimas

Valstybės narės apdoroja surinktus duomenis SVKI sudaryti, kuris turi būti Laspeireso tipo indeksas, apimantis visas kategorijas pagal tarptautinį COICOP klasifikatorių (Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorių) (20), kurį Komisija pritaiko, kad būtų sudaromi palyginami SVKI. Ta pačia tvarka nustatomi metodai, tvarka ir formulė, skirti užtikrinti, kad būtų laikomasi palyginamumo reikalavimų. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, patvirtinamos pagal 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

6.

11 straipsnyje žodžiai „14 straipsnyje“ pakeičiami žodžiais „14 straipsnio 2 dalyje“;

7.

14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Tarybos sprendimu 89/382/EEB, Euratomas (21) įsteigtas Statistikos programų komitetas (toliau – Komitetas).

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Tarybos sprendimo 1999/468/EB (22) 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

8.

15 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Šiuose pranešimuose Komisija išdėsto savo nuomonę dėl to, kaip laikomasi 14 straipsnyje nustatytos tvarkos, ir prireikus pasiūlo dalinius pakeitimus.“

3.2.   1998 m. kovo 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 577/98 dėl darbo jėgos atrankinio tyrimo organizavimo Bendrijoje  (23)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 577/98: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus pridėti papildomus kintamuosius, koreguoti apibrėžtis, redagavimo priemones ir kintamųjų kodavimą bei nustatyti struktūrinių kintamųjų sąrašą, mažiausią imties dydį ir tyrimo dažnumą. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Reglamento (EB) Nr. 577/98 nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 577/98 iš dalies keičiamas taip:

1.

1 straipsnio penktos pastraipos trečiojoje įtraukoje žodžiai „8 straipsnyje“ pakeičiami žodžiais „8 straipsnio 2 dalyje“;

2.

4 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija gali būti papildyta pridedant kitą kintamųjų rinkinį (toliau – ad hoc modulis).

Ad hoc modulių programą keleriems metams kasmet sudaro Komisija.

Toje programoje kiekvienam ad hoc moduliui nurodomas subjektas, nagrinėjamas laikotarpis, imties dydis (lygus arba mažesnis už 3 straipsnyje nustatytą imties dydį) ir galutinis rezultatų perdavimo terminas (kuris gali skirtis nuo galutinio termino, nustatyto pagal 6 straipsnį).

Tyrimui numatytų valstybės narės regionų bei informacijos, kuri turi būti surinkta pagal ad hoc modulį, išsamus sąrašas sudaromas ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki to modulio nagrinėjamo laikotarpio pradžios.

Ad hoc modulio apimtis yra ne didesnė kaip vienuolika kintamųjų.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 8 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

3.   Taikytinus apibrėžimus, redagavimo priemones, kintamųjų kodavimą, tyrimo kintamųjų sąrašo koregavimą, sąlygotą metodų ir sąvokų tobulėjimo, taip pat klausimų apie užimtumo statusą formulavimo principų sąrašą rengia Komisija. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, patvirtinamos pagal 8 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4.   Komisijos siūlymu kintamųjų (toliau – struktūriniai kintamieji) sąrašas gali būti sudaromas iš 1 dalyje nurodytų tyrimo rodiklių; šie turi būti renkami tik kaip metinių (52 savaičių), o ne ketvirčio vidurkiai. Tą struktūrinių kintamųjų sąrašą sudaro ir minimalų imties dydį bei tyrimo dažnumą nustato Komisija. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 8 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Pereinamuoju laikotarpiu iki 2007 m. pabaigos Ispanija, Suomija ir Jungtinė Karalystė gali rinkti tik vieno ketvirčio struktūrinius kintamuosius.“;

3.

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Statistinių programų komitetas, įsteigtas Tarybos sprendimu 89/382/EEB, Euratomas (24).

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Tarybos sprendimo 1999/468/EB (25) 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3.3.   1998 m. gegužės 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1165/98 dėl trumpojo laikotarpio statistikos  (26)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 1165/98: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus tvirtinti ir įgyvendinti europines atrankos schemas, pritaikyti priedus ir nustatyti šio reglamento įgyvendinimo priemones, įskaitant priemones, padedančias duomenų rinkimą, statistinį apdorojimą ir rodiklių perdavimą pritaikyti prie ekonominės bei techninės raidos. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines Reglamento (EB) Nr. 1165/98 nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, šios priemonės turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1165/98 iš dalies keičiamas taip:

1.

4 straipsnio 2 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)

dalyvavimas Eurostato koordinuojamose europinėse atrankos schemose, rengiant europinius vertinimus.

Pirmojoje pastraipoje nurodytų schemų detalizavimas yra toks, kaip nurodyta prieduose. Jų patvirtinimas ir įgyvendinimas reglamentuojamas 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Europinės atrankos schemos kuriamos tais atvejais, kai nacionalinės atrankos schemos neatitinka europinių reikalavimų. Be to, valstybės narės gali nuspręsti dalyvauti europinėse atrankos schemose, kai šios schemos sudaro galimybę žymiai sumažinti statistinės sistemos sąnaudas arba įmonėms tenkančią naštą, kurios atsiranda laikantis europinių reikalavimų. dalyvavimas europinėje atrankos schemoje turi atitikti valstybės narės sąlygas, nustatytas tam tikram rodikliui, atsižvelgiant į tokios schemos tikslą. Europinės atrankos schemos gali apibrėžti sąlygas, duomenų detalizavimo lygį ir duomenų pateikimo terminus.“;

2.

16 straipsnio 1 dalyje žodžiai „18 straipsnyje“ pakeičiami žodžiais „18 straipsnio 2 dalyje“;

3.

17 ir 18 straipsniai pakeičiami taip:

„17 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Komisija nustato šio reglamento įgyvendinimo procedūras, įskaitant priemones, padedančias duomenų rinkimą, statistinį apdorojimą ir rodiklių perdavimą pritaikyti prie ekonominės bei techninės raidos. Tai darant turėtų būti atsižvelgiama į principą, kad taikomos priemonės nauda turėtų būti didesnė už jos sąnaudas, ir į principą, kad valstybėms narėms ir įmonėms nereikėtų skirti papildomų išteklių, didesnių nei numatyta pirminėse šio reglamento nuostatose. Visų pirma šio reglamento įgyvendinimo priemonės yra šios:

a)

konkrečių statistinių vienetų panaudojimas (2 straipsnis);

b)

rodiklių sąrašo atnaujinimas (3 straipsnis);

c)

perduodamų rodiklių apibrėžimai ir atitinkama jų forma (3 straipsnis);

d)

Europinių atrankos schemų sukūrimas (4 straipsnis)

e)

statistinių duomenų rengimo dažnumas (5 straipsnis);

f)

rodikliams taikomas suskirstymo ir grupavimo lygis (6 straipsnis);

g)

galutiniai perdavimo terminai (8 straipsnis);

h)

kokybės vertinimo kriterijai (10 straipsnis);

i)

pereinamieji laikotarpiai (13 straipsnio 1 dalis);

j)

pereinamaisiais laikotarpiais taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos (13 straipsnio 2 dalis);

k)

bandomųjų tyrimų inicijavimas (16 straipsnis);

l)

pirmieji baziniai metai, taikytini laiko eilutėms NACE 2 red.;

m)

laiko eilutės iki 2009 m., perduotinos pagal NACE 2 red., detalizavimo lygis, forma, pirmasis ataskaitinis laikotarpis ir ataskaitinis laikotarpis.

j ir k punktuose nurodytos priemonės patvirtinamos pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

a–i ir l ir m punktuose nurodytos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

18 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Tarybos sprendimu 89/382/EEB, Euratomas (27), įsteigtas Statistikos programų komitetas.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Tarybos sprendimo 1999/468/EB (28) 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

4.

A priedas („Pramonė“) iš dalies keičiamas taip:

a)

a punktas („Taikymo sritis“) pakeičiamas taip:

„a)   Taikymo sritis

Šis priedas taikomas visoms veiklos rūšims, išvardytoms NACE 1 red. B–E sekcijose arba atitinkamais atvejais visiems produktams, išvardytiems CPA B–E sekcijose. Informacijos nereikalaujama NACE 2 red. 37, 38.1, 38.2 ir 39. Komisija gali keisti veiklos rūšių sąrašą. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

b)

b punkto („Stebimas vienetas“) 3 dalis pakeičiama taip:

„3.

Komisija gali nuspręsti, kaip naudojami kiti stebimi vienetai. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

c)

c punktas („Rodiklių sąrašas“) iš dalies keičiamas taip:

i)

2 dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Komisija nustato sąlygas būtinai duomenų kokybei užtikrinti. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

ii)

3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3.

Nuo pirmojo ataskaitinio laikotarpio pradžios informacija apie naujus užsakymus (Nr. 130, 131, 132) gali būti nustatoma aproksimacijos būdu pagal alternatyvų pagrindinį rodiklį, kuris gali būti apskaičiuojamas remiantis įmonių nuomonės tyrimo duomenimis. Tokia aproksimacija leidžiama penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis gali būti pratęstas dar penkerius metus, jeigu Komisija nenusprendžia kitaip. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4.

Nuo pirmojo ataskaitinio laikotarpio pradžios informacija apie dirbančių asmenų skaičių (Nr. 210) gali būti nustatoma aproksimacijos būdu pagal darbuotojų skaičių (Nr. 211). Tokia aproksimacija leidžiamas penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis gali būti pratęstas dar penkerius metus, jeigu Komisija nenusprendžia kitaip. Šios priemonės, skirtos iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

iii)

8 dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Komisija gali keisti veiklos rūšių sąrašą. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

iv)

10 dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Komisija gali keisti veiklos rūšių sąrašą. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

d)

d punkto („Forma“) 2 dalis pakeičiama taip:

„2.

Be to, produkcijos rodiklis (Nr. 110) ir dirbtų valandų rodiklis (Nr. 220) turi būti perduodami išlyginti pagal dirbtų dienų skaičių.

Jei kituose rodikliuose atsispindi dirbtų dienų poveikis, valstybės narės taip pat gali perduoti šiuos rodiklius išlygintus pagal dirbtų dienų skaičių. Komisija gali iš dalies keisti rodiklių, kurie turi būti perduodami išlyginti pagal dirbtų dienų skaičių, sąrašą. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

e)

f punkto („Detalizavimo lygis“) 8 ir 9 dalys pakeičiamos taip:

„8.

Importo kainų rodiklio (Nr. 340) atveju Komisija gali nustatyti europinės atrankų schemos, kaip apibrėžta 4 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos d punkte, taikymo sąlygas. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

9.

Užsienio rinkos rodikliai (Nr. 122, 132 ir 312) turi būti perduodami pagal padalijimą į euro zonos ir ne euro zonos šalis. Padalijimas taikomas visai pramonei, apibrėžtai NACE 2 red. B–E sekcijomis, PPG ir NACE 2 red. sekcijoms (1 raidė), posekcijoms (2 raidės) bei skyriams dviženkliu lygiu. 122 rodiklio atveju nereikalaujama informacijos apie NACE 2 red. D ir E. Be to, importo kainų rodiklis (Nr. 340) turi būti perduodamas pagal padalijimą į euro zonos ir ne euro zonos šalis. Padalijimas taikomas visai pramonei, apibrėžtai CPA B–E sekcijomis, PPG, CPA sekcijoms (1 raidė), posekcijoms (2 raidės) ir skyriams dviženkliu lygiu. Dalijant į euro zonos ir ne euro zonos šalis, Komisija gali nustatyti europinės atrankų schemos, kaip apibrėžta 4 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos d punkte, taikymo sąlygas. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Europinė atrankų schema gali nustatyti, kad importo kainų rodiklis taikomas tik produktams, importuojamiems iš ne euro zonos šalių. Tos valstybės narės, kurios neįsivedė euro, 122, 132, 312 ir 340 rodiklius gali perduoti ne pagal padalijimą į euro zonos ir ne euro zonos šalis.“;

f)

j punkte („Pereinamasis laikotarpis“) visos nuorodos į 18 straipsnį pakeičiamos nuorodomis į 18 straipsnio 2 dalį;

5.

B priedas („Statyba“) iš dalies keičiamas taip:

a)

b punkto („Stebimas vienetas“) 4 dalis pakeičiama taip:

„4.

Komisija sprendžia, kaip naudojami kiti stebimi vienetai. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

b)

c punkte („Rodiklių sąrašas“):

i)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.

Nuo pirmojo ataskaitinio laikotarpio pradžios informacija apie dirbančių asmenų skaičių (Nr. 210) gali būti nustatoma aproksimacijos būdu pagal darbuotojų skaičių (Nr. 211). Tokia aproksimacija leidžiamas penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis gali būti pratęstas dar penkerius metus, jeigu Komisija nenusprendžia kitaip. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

ii)

6 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija ne vėliau kaip iki 2008 m. rugpjūčio 11 d. mėn. nusprendžia, ar taikyti 17 straipsnio b punktą ir pakeisti statybos sąnaudų rodiklį parduotos produkcijos kainų rodikliu, kuris įsigaliotų nuo 2010 bazinių metų. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

c)

d punkto („Forma“) 2 dalis pakeičiama taip:

„2.

Be to, produkcijos rodikliai (Nr. 110, 115, 116) ir dirbtų valandų rodiklis (Nr. 220) turi būti perduodami išlyginti pagal dirbtų dienų skaičių. Jei kituose rodikliuose atsispindi dirbtų dienų poveikis, valstybės narės taip pat gali perduoti tuos rodiklius išlygintus pagal dirbtų dienų skaičių. Komisija gali iš dalies keisti rodiklių, kurie turi būti perduodami išlyginti pagal dirbtų dienų skaičių, sąrašą. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

d)

j punkte („Pereinamasis laikotarpis“) visos nuorodos į 18 straipsnį pakeičiamos nuorodomis į 18 straipsnio 2 dalį;

6.

C priedas („Mažmeninė prekyba ir remonto darbai“) iš dalies keičiamas taip:

a)

b punkto („Stebimas vienetas“) 2 dalis pakeičiama taip:

„2.

Komisija gali nuspręsti, kaip naudojami kiti stebimi vienetai. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

b)

c punktas („Rodiklių sąrašas“) iš dalies keičiamas taip:

i)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.

Nuo pirmojo ataskaitinio laikotarpio pradžios informacija apie dirbančių asmenų skaičių (Nr. 210) gali būti nustatoma aproksimacijos būdu pagal darbuotojų skaičių (Nr. 211). Tokia aproksimacija leidžiama penkeri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis gali būti pratęsiamas dar penkerius metus, jeigu Komisija nenusprendžia kitaip. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

ii)

4 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija ne vėliau kaip iki 2008 m. rugpjūčio 11 d. nusprendžia, ar remtis 17 straipsnio b punktu siekiant nuo bazinių 2010 metų pradėti taikyti dirbtų valandų rodiklį (Nr. 220) ir bruto darbo užmokesčio rodiklį (Nr. 230). Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

c)

d punkto („Forma“) 2 dalis pakeičiama taip:

„2.

Apyvartos rodiklis (Nr. 120) ir pardavimų apimties rodiklis (Nr. 123) taip pat turi būti perduodami išlyginti pagal dirbtų dienų skaičių. Jei kituose rodikliuose atsispindi dirbtų dienų poveikis, valstybės narės taip pat gali perduoti tuos rodiklius išlygintus pagal dirbtų dienų skaičių. Komisija gali iš dalies keisti rodiklių, kurie turi būti perduodami išlyginti pagal dirbtų dienų skaičių, sąrašą. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta reguliavimo procedūra su tikrinimu.“;

d)

g punkto („Duomenų perdavimo galutiniai terminai“) 2 dalis pakeičiama taip:

„2.

Apyvartos (Nr. 120) ir pardavimo defliatoriaus/pardavimų apimties (Nr. 330/123) rodikliai perduodami per vieną mėnesį šio priedo f punkto 3 ir 4 dalyse nurodytu detalizavimo lygiu. Valstybės narės gali nuspręsti prisidėti teikiant apyvartos ir pardavimo defliatoriaus/pardavimų apimties rodiklius Nr. 120 ir 330/123, pagal europinės atrankos schemos, kaip apibrėžta 4 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos d punkte, paskyrimus. Komisija nustato paskyrimo sąlygas. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

e)

j punkte („Pereinamasis laikotarpis“) visos nuorodos į 18 straipsnį pakeičiamos nuorodomis į 18 straipsnio 2 dalį;

7.

D priedas („Kitos paslaugos“) iš dalies keičiamas taip:

a)

b punkto („Stebimas vienetas“) 2 dalis pakeičiama taip:

„2.

Komisija gali nuspręsti, kaip naudojami kiti stebimi vienetai. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

b)

c punktas („Rodiklių sąrašas“) iš dalies keičiamas taip:

i)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.

Nuo pirmojo ataskaitinio laikotarpio pradžios informacija apie dirbančių asmenų skaičių (Nr. 210) gali būti nustatoma aproksimacijos būdu pagal darbuotojų skaičių (Nr. 211). Tokia aproksimacija leidžiama penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis gali būti dar pratęstas penkerius metus, jeigu Komisija nenusprendžia kitaip. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

ii)

4 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija ne vėliau kaip iki 2008 m. rugpjūčio 11 d. nusprendžia, ar remtis 17 straipsnio b punktu siekiant nuo bazinių 2010 metų pradėti taikyti dirbtų valandų rodiklį (Nr. 220) ir bruto darbo užmokesčio rodiklį (Nr. 230). Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

c)

d punkto („Forma“) 2 dalis pakeičiama taip:

„2.

Apyvartos rodiklis (Nr. 120) taip pat turi būti perduodamas išlyginti pagal dirbtų dienų skaičių. Jei kituose rodikliuose atsispindi dirbtų dienų poveikis, valstybės narės taip pat gali perduoti tuos rodiklius išlygintus pagal dirbtų dienų skaičių. Komisija gali iš dalies keisti rodiklių, kurie turi būti perduodami išlyginti pagal dirbtų dienų skaičių, sąrašą. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

d)

e punkto („Ataskaitinis laikotarpis“) paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Komisija ne vėliau kaip iki 2008 m. rugpjūčio 11 d. nusprendžia, ar remtis 17 straipsnio e punktu siekiant pakeisti apyvartos rodiklio rengimo dažnumą. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

e)

f punkto („Detalizavimo lygis“) 6 dalis pakeičiama taip:

„6.

Komisija gali iš dalies keisti veiklos rūšių ir grupių sąrašą ne vėliau kaip iki 2008 m. rugpjūčio 11 d. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

f)

i punkte („Pirmasis ataskaitinis laikotarpis“) ir j punkte („Pereinamasis laikotarpis“) visos nuorodos į 18 straipsnį pakeičiamos nuorodomis į 18 straipsnio 2 dalį.

3.4.   1999 m. kovo 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 530/1999 dėl darbo užmokesčio struktūros ir darbo kaštų statistikos  (29)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 530/1999: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus keisti reikalaujamos pateikti informacijos apibrėžimą bei grupavimą ir nustatyti kokybės vertinimo kriterijus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Reglamento (EB) Nr. 530/1999 nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 530/1999 iš dalies keičiamas taip:

1.

11 ir 12 straipsniai pakeičiami taip:

„11 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Ne vėliau kaip prieš devynis mėnesius iki kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pradžios Komisija patvirtina šiam reglamentui įgyvendinti būtinas šias ataskaitinio laikotarpio priemones, įskaitant priemones, skirtas atsižvelgti į ekonominius ir techninius pokyčius:

i)

reikalaujamos pateikti informacijos apibrėžimus ir grupavimus (6 straipsnis),

ii)

atitinkamą rezultatų perdavimo techninį formatą (9 straipsnis),

iii)

kokybės vertinimo kriterijus (10 straipsnis),

iv)

deramai pateisinamais atvejais išimtis atitinkamai 2004 ir 2006 metams (13 straipsnio 2 dalis).

ii ir iv punktuose nurodytos priemonės priimamos laikantis 12 straipsnio 2 dalyje nustatytos procedūros.

i ir iii punktuose nurodytos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 12 straipsnio 3 dalyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

12 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Statistinių programų komitetas, įsteigtas Tarybos sprendimu 89/382/EEB, Euratomas (30).

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Tarybos sprendimo 1999/468/EB (31) 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

2.

13 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Dėl nukrypti nuo 3 ir 6 straipsnių leidžiančių nuostatų, taikomų atitinkamai 2004 ir 2006 metams, sprendimas gali būti priimtas pagal 12 straipsnio 2 dalyje nustatytą reguliavimo procedūrą, jei yra būtini esminiai pakeitimai nacionalinėje statistikos sistemoje.“

3.5.   2003 m. vasario 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 450/2003 dėl darbo kaštų indekso  (32)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 450/2003: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus koreguoti sąvokas ir iš dalies keisti techninius reikalavimus, įtraukti į tyrimą naujas dalis, koreguoti indeksų skirstymą pagal ekonominės veiklos rūšis, apibrėžti kokybės kriterijus, rengti įgyvendinimo galimybių studijas ir priimti sprendimus atsižvelgiant į šių studijų rezultatus, taip pat apibrėžti metodologiją, taikomą indeksui sujungti. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 450/2003 neesmines nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, šios priemonės turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 450/2003 iš dalies keičiamas taip:

1.

2 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Komisija gali imtis priemonių indekso techniniams reikalavimams patikslinti, įskaitant svorių struktūros pakeitimus. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, patvirtinamos pagal 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

2.

3 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Ekonominės veiklos rūšių, apibrėžtų NACE 2 red. O–S sekcijose, įtraukimą į šio reglamento taikymo sritį nustato Komisija, atsižvelgdama į 10 straipsnyje apibrėžtas įgyvendinimo galimybių studijas. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, patvirtinamos pagal 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

3.

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Kintamųjų skirstymas

1.   Duomenys skirstomi pagal ekonominės veiklos rūšių sekcijas, remiantis NACE 2 red., taip pat kitais Komisijos apibrėžtais pjūviais, neviršijant NACE 2 red. skyrių suskirstymų 2 skaitmenų lygis) arba skyrių grupavimų lygio, atkreipiant dėmesį į indėlius į bendruosius užimtumo ir darbo kaštus Bendrijos ir nacionaliniais lygiais. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, patvirtinamos pagal 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Darbo kaštų indeksai atskirai pateikiami pagal tris toliau nurodytas darbo kaštų kategorijas:

a)

bendrieji darbo kaštai;

b)

darbo užmokestis, apibrėžtas pagal Reglamento (EB) Nr. 1726/1999 II priedo d.11 punktą;

c)

socialiniai darbdavių įnašai pridedant darbdavio sumokėtus mokesčius, atimant valstybės kompensuotas darbdavio išlaidas darbo užmokesčiui, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1726/1999 II priede, d.12 ir d.4 punktų suma atimant d.5.

2.   Turi būti pateikiamas indeksas, kuris įvertina bendruosius darbo kaštus, neįtraukiant specialiųjų išmokų, kurios yra apibrėžtos Reglamento (EB) Nr. 1726/1999 II priedo d.11112 punkte. Jis turi būti skirstomas pagal Komisijos apibrėžtas ekonominės veiklos rūšis ir turi būti pagrįstas NACE 2 red. klasifikatoriumi, atsižvelgiant į įgyvendinimo galimybių studijas, apibrėžtas 10 straipsnyje. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, patvirtinamos pagal 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

4.

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Kokybė

1.   Perduodami dabartiniai ir atgaliniai duomenys turi tenkinti atskirus kokybės kriterijus, kuriuos nustato Komisija. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, patvirtinama pagal 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

2.   Nuo 2003 m. valstybės narės Komisijai turi pateikti metines kokybės ataskaitas. Ataskaitų turinį nustato Komisija. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, patvirtinama pagal 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

5.

11 ir 12 straipsniai pakeičiami taip:

„11 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Komisija nustato šias priemones, skirtas šiam reglamentui įgyvendinti, įskaitant priemones, skirtas atsižvelgti į ekonominius ir techninius pokyčius:

a)

poskyrių, įtraukiamų į fiksuotą struktūrą, kaip numatyta 4 straipsnio 1 dalyje, apibrėžimas;

b)

techninis indekso detalizavimas (2 straipsnis);

c)

NACE 2 red. O–S sekcijų įtraukimas (3 straipsnis);

d)

indeksų skirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis (4 straipsnis);

e)

rezultatų perdavimo formatas ir taikomos koregavimo procedūros (6 straipsnis);

f)

atskiri perduodamiems dabartiniams bei atgaliniams duomenims ir kokybės ataskaitų turiniui taikomi kokybės kriterijai (8 straipsnis);

g)

pereinamasis laikotarpis (9 straipsnis);

h)

įgyvendinimo galimybių studijos ir sprendimų priėmimas atsižvelgiant į jų rezultatus (10 straipsnis) ir

i)

indekso sujungimo metodologija (priedas).

e, g ir h punktuose nurodytos priemonės priimamos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

a, b, c, d, f ir i punktuose nurodytos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

12 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Statistinių programų komitetas, įsteigtas Tarybos sprendimo 89/382/EEB, Euratomas (33) 1 straipsniu.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

6.

priedo 3 punktas pakeičiamas taip:

„3.

Indekso sujungimo metodologiją nustatys Komisija. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“

3.6.   2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1552/2005 dėl su profesiniu mokymu įmonėse susijusios statistikos  (34)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 1552/2005: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus koreguoti apibrėžtis ir imčių metodus, apibrėžti konkrečius duomenis, kurie turi būti surinkti, taip pat duomenų ir jų perdavimo kokybės reikalavimus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 1552/2005 neesmines nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1552/2005 iš dalies keičiamas taip:

1.

5 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Atsižvelgdamos į specifinį nacionalinį įmonių pasiskirstymą pagal dydį ir strateginių poreikių raidą, valstybės narės savo teritorijoje gali naudoti platesnį statistinio vieneto apibrėžimą. Komisija taip pat gali nuspręsti naudoti platesnį apibrėžimą, jei tai gerokai padidintų tyrimų rezultatų atitinkamose valstybėse narėse reprezentatyvumą ir kokybę. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

2.

7 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Imties ir tikslumo reikalavimus, šiuos reikalavimus atitinkančius imties dydžius, NACE 2 red. ir dydžių kategorijų, į kurias galima suskirstyti rezultatus, išsamų aprašymą nustato Komisija. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

3.

8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Konkrečius renkamus duomenis, susijusius su įmonėmis, kurios vykdo profesinį mokymą ir kurios jo nevykdo, bei su įvairiomis profesinio mokymo formomis, nustato Komisija. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

4.

9 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Renkamų ir pateikiamų duomenų, skirtų Bendrijos statistikai apie profesinį mokymą įmonėse, kokybės reikalavimus, 2 dalyje nurodytų kokybės ataskaitų struktūrą bei visas priemones, būtinas duomenų kokybei įvertinti ar pagerinti, nustato Komisija. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

5.

10 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Komisija nustato pirmuosius ataskaitinius metus, kurių duomenys turi būti surinkti. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinama pagal 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

6.

13 ir 14 straipsniai pakeičiami taip:

„13 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Priemones, kurios būtinos atsižvelgti į ekonomikos ir technikos raidą duomenų rinkimo, perdavimo ir tvarkymo srityse, priima Komisija. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Kitas šiam reglamentui įgyvendinti reikalingas priemones, įskaitant priemones, susijusias su tinkamu techniniu formatu ir keitimosi standartu, taikomu duomenims perduoti elektroniniu būdu, priimama Komisija pagal 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

14 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Statistinių programų komitetas, įsteigtas Tarybos sprendimu 89/382/EEB, Euratomas (35).

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

4.   VIDAUS RINKA

4.1.   2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ)  (36)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 2195/2002: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus atnaujinti BVPŽ sandarą bei kodus ir techniškai suderinti visus šio reglamento priedus, kad vartotojai galėtų naudotis prie jų poreikių ir rinkos pokyčių pritaikyta priemone. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Reglamento (EB) Nr. 2195/2002 nuostatas, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Jeigu dėl neišvengiamų skubos priežasčių negali būti laikomasi įprastų reguliavimo procedūros su tikrinimu terminų, Komisijai turėtų būti leidžiama taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje nustatytą skubos procedūrą, priimant grynai techninio pobūdžio pakeitimus.

Todėl Reglamento (EB) Nr. 2195/2002 2 ir 3 straipsniai pakeičiami taip:

„2 straipsnis

Komisija priima priemones, būtinas, kad BVPŽ būtų peržiūrėtas. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamos skubos priežasčių Komisija gali taikyti 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą skubos procedūrą.

3 straipsnis

1.   Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Tarybos sprendimą 71/306/EEB (37).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 bei 6 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

4.2.   2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo  (38)

Dėl Direktyvos 2004/17/EB: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus techniškai suderinti kai kurias direktyvos ir jos priedų nuostatas, atsižvelgiant į technikos pažangą ar valstybių narių raidą, ir peržiūrėti įrangos taikymo ribas. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 2004/17/EB nuostatas, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Reguliavimo procedūrai su tikrinimu įprastai taikomas laikotarpis siekiant veiksmingumo ir dėl riboto laiko, apibrėžto numatytose apskaičiavimo ir skelbimo taisyklėse, turėtų būti sutrumpintas siekiant peržiūrėti kai kurias ribas.

Jeigu dėl neišvengiamų skubos priežasčių negali būti laikomasi įprastų reguliavimo procedūros su tikrinimu terminų, Komisijai turi būti leidžiama taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje nustatytą skubos procedūrą, priimant grynai techninio pobūdžio pakeitimus.

Todėl Direktyva 2004/17/EB iš dalies keičiama taip:

1.

68 straipsnis pakeičiamas taip:

„68 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Komitetas, įsteigtas pagal Tarybos sprendimą 71/306/EEB (39).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

4.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys, 5 dalies b punktas ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 3 dalies c punkte ir 4 dalies b ir e punktuose nustatytas laikotarpis – atitinkamai keturios, dvi ir šešios savaitės.

5.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 bei 6 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

2.

69 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Kas dvejus metus, pradėdama 2004 m. balandžio 30 d., Komisija patikrina pagal 16 straipsnį nustatytas ribas ir, prireikus atsižvelgdama į šios straipsnio dalies antrą pastraipą, pakeičia jas. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 68 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamos skubos priežasčių Komisija gali taikyti 68 straipsnio 5 dalyje nustatytą skubos procedūrą.“;

b)

2 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Atlikdama 1 dalyje numatytus pakeitimus, Komisija suderina 61 straipsnyje (projektų konkursai) nustatytas ribas su pakeistomis ribomis, taikytinomis paslaugų sutartims. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 68 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamos skubos priežasčių Komisija gali taikyti 68 straipsnio 5 dalyje nustatytą skubos procedūrą.“;

3.

70 straipsnis pakeičiamas taip:

„70 straipsnis

Pakeitimai

1.   Pagal 68 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą Komisija gali iš dalies pakeisti:

a)

XX priede nurodytų duomenų siuntimo ir skelbimo procedūrą, remdamasi technine pažanga arba dėl administracinių priežasčių;

b)

41, 42, 43 ir 63 straipsniuose minėtų skelbimų parengimo, perdavimo, gavimo, vertimo, rinkimo ir platinimo procedūras;

c)

administracinio supaprastinimo tikslais, numatytais 67 straipsnio 3 dalyje, statistinių ataskaitų, minėtų 67 straipsnio 1 ir 2 dalyse, naudojimo, rengimo, perdavimo, priėmimo, vertimo, rinkimo ir platinimo procedūras.

2.   Komisija gali iš dalies pakeisti šias nuostatas:

a)

perkančiųjų subjektų sąrašą I–X prieduose, kad jie atitiktų 2–7 straipsniuose nustatytus kriterijus;

b)

konkrečių nuorodų skelbimuose į tam tikras CPV nomenklatūros pozicijas procedūras;

c)

nuorodų numerius nomenklatūroje, pateiktus XVII priede, jei tai nekeičia iš esmės šios direktyvos taikymo srities, ir nuorodų skelbimuose į tam tikras priede išvardytų paslaugų kategorijų pozicijas toje nomenklatūroje pateikimo procedūras;

d)

nuorodų numerius nomenklatūroje, pateiktus XII priede, jei tai nekeičia iš esmės šios direktyvos taikymo srities, ir nuorodų skelbimuose į tam tikras pozicijas toje kategorijoje pateikimo procedūras;

e)

XI priedą;

f)

įtaisų, nurodytų XXIV priedo a, f ir g punktuose, skirtų perduoti duomenis elektroniniu būdu, technines detales ir charakteristikas;

g)

apskaičiavimo metodų, nurodytų 69 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir 2 dalies antroje pastraipoje, technines procedūras.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 68 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamos skubos priežasčių Komisija gali taikyti 68 straipsnio 5 dalyje nustatytą skubos procedūrą.“

4.3.   2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo  (40)

Dėl Direktyvos 2004/18/EB: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus techniškai suderinti kai kurias direktyvos ir jos priedų nuostatas, atsižvelgiant į technikos pažangą ar valstybių narių raidą, ir peržiūrėti sistemos taikymo ribas. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 2004/18/EB nuostatas, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Dėl veiksmingumo ir riboto laiko reguliavimo procedūrai su tikrinimu įprastai taikomas laikotarpis, apibrėžtas numatytose apskaičiavimo ir skelbimo taisyklėse, turi būti sutrumpintas, siekiant peržiūrėti kai kurias ribas.

Jeigu dėl neišvengiamų skubos priežasčių negali būti laikomasi įprastų reguliavimo procedūros su tikrinimu terminų, Komisijai turi būti leidžiama taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje nustatytą skubos procedūrą, priimant grynai techninio pobūdžio pakeitimus.

Todėl Direktyva 2004/18/EB iš dalies keičiama taip:

1.

77 straipsnis pakeičiamas taip:

„77 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Komitetas, įsteigtas pagal Tarybos sprendimą 71/306/EEB (41).

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

4.   Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys, 5 dalies b punktas ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas. Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 3 dalies c punkte ir 4 dalies b ir e punktuose nustatytas laikotarpis – atitinkamai keturios, dvi ir šešios savaitės.

5.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 bei 6 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

2.

78 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Kas dvejus metus, pradėdama 2004 m. balandžio 30 d., Komisija patikrina pagal 7 straipsnį nustatytas viešojo pirkimo sutarčių vertės ribas ir, jei reikia, pakeičia jas. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas dali, patvirtinamos pagal 77 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamos skubos priežasčių Komisija gali taikyti 77 straipsnio 5 dalyje nustatytą skubos procedūrą.“;

b)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Atlikdama šio straipsnio 1 dalyje numatytus pakeitimus, Komisija suderina šias ribas:

a)

8 straipsnio pirmos pastraipos a punkte, 56 straipsnyje ir 63 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytas vertės ribas su pakeista vertės riba, taikoma viešojo darbų pirkimo sutartims;

b)

67 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą vertės ribą su pakeista vertės riba, taikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims, kurias sudarė IV priede išvardytos perkančiosios organizacijos;

c)

8 straipsnio pirmos pastraipos b punkte ir 67 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nustatytas vertės ribas su pakeista vertės riba, taikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims, kurias sudarė IV priede neišvardytos perkančiosios organizacijos.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 77 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamos skubos priežasčių Komisija gali taikyti 77 straipsnio 5 dalyje nustatytą skubos procedūrą.“;

3.

79 straipsnis pakeičiamas taip:

„79 straipsnis

Pakeitimai

1.   Pagal 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą Komisija gali iš dalies pakeisti:

a)

35, 58, 64 ir 69 straipsniuose minėtų skelbimų parengimo, perdavimo, gavimo, vertimo, rinkimo ir platinimo procedūras ir statistikos ataskaitas, nurodytas 35 straipsnio 4 dalies ketvirtoje pastraipoje ir 75 bei 76 straipsniuose;

b)

VIII priede nurodytų duomenų siuntimo ir skelbimo procedūrą, remdamasi technine pažanga arba dėl administracinių priežasčių.

2.   Komisija gali iš dalies keisti šias nuostatas:

a)

apskaičiavimo metodų, nurodytų 78 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir 78 straipsnio 3 dalyje, technines procedūras;

b)

konkrečių nuorodų skelbimuose į tam tikras CPV nomenklatūros pozicijas procedūras;

c)

organizacijų, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, ir jų kategorijų sąrašus, esančius III priede, jei to reikia remiantis valstybių narių pranešimais;

d)

centrinių valdžios institucijų sąrašus, esančius IV priede, po to, kai yra padaryti suderinimai, reikalingi Susitarimui įgyvendinti;

e)

nuorodų nomenklatūroje numerius, pateiktus I priede, jei tai nekeičia šios direktyvos taikymo iš esmės, ir procedūras darant nuorodas į tam tikras tos nomenklatūros pozicijas skelbimuose;

f)

nuorodų nomenklatūroje numerius, pateiktus II priede, jei tai nekeičia šios direktyvos taikymo iš esmės, ir tvarką darant nuorodas į tam tikras šios nomenklatūros pozicijas skelbimuose pagal priede išvardytų paslaugų kategorijas;

g)

elektroninių informacijos priėmimo priemonių, kurios nurodytos X priedo a, f ir g punktuose, technines detales ir charakteristikas.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 77 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamos skubos priežasčių Komisija gali taikyti 77 straipsnio 5 dalyje nustatytą skubos procedūrą.“

5.   SVEIKATA IR VARTOTOJŲ APSAUGA

5.1.   1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 315/93, nustatantis Bendrijos procedūras dėl maisto teršalų  (42)

Dėl Reglamento (EEB) Nr. 315/93: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti didžiausias leidžiamas ribas konkretiems teršalams. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Reglamento (EEB) Nr. 315/93 nuostatas, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Bet koks delsimas nustatyti didžiausias leidžiamas ribas konkretiems teršalams galėtų kelti grėsmę žmonių ar gyvūnų sveikatai. Jeigu dėl neišvengiamų skubos priežasčių negali būti laikomasi įprastų reguliavimo procedūros su tikrinimu terminų, Komisijai turėtų būti leidžiama taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje nustatytą skubos procedūrą, siekiant patvirtinti tas ribas.

Todėl Reglamentas (EEB) Nr. 315/93 iš dalies keičiamas taip:

1.

2 straipsnio 3 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Visuomenės sveikatai apsaugoti ir atsižvelgiant į 1 dalį, prireikus Komisija gali nustatyti didžiausias leidžiamas ribas konkretiems teršalams. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 8 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūros su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 8 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.“;

2.

4 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Komisija Maisto produktų nuolatiniame komitete, įsteigtame Sprendimu 69/414/EEB (43), turi kuo greičiau išnagrinėti priežastis, kurias pateikė valstybė narė, kaip nurodyta 1 dalyje, ir kuo greičiau pateikti savo nuomonę bei imtis visų būtinų priemonių, kuriomis siekiama patvirtinti, iš dalies pakeisti arba panaikinti nacionalinę priemonę, laikantis 8 straipsnio 2 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros.

3.

5 straipsnio 3 dalies ketvirtosios pastraipos žodžiai „8 straipsnyje“ pakeičiami žodžiais „8 straipsnio 2 dalyje“;

4.

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Tarybos sprendimo 1999/468/EB (44) 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

b)

įterpiama tokia dalis:

„4.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“

5.2.   1993 m. rugsėjo 13 d. Tarybos direktyva 93/74/EEB dėl pašarų konkretiems mitybos tikslams  (45)

Dėl Direktyvos 93/74/EEB, Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus priimti bendras pašarų vartojimo atvejų sąraše pateiktų nuorodų taikymo nuostatas ir, atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinių raidą, priimti pateiktų nuorodų taikymo sąrašo bei bendrų pašarų vartojimo atvejų sąraše pateiktų nuorodų taikymo nuostatų pakeitimus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 93/74/EEB nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Pašarai, skirti konkretiems mitybos tikslams, yra svarbūs parenkant naminių gyvūnų racioną ir auginant produktyviuosius gyvulius. Tai yra pašarai, kurių sudėtis ir paruošimas turi būti specialiai ištirti, kad patenkintų naminių gyvūnų ar produktyviųjų gyvulių kategorijų, kurių virškinimo, absorbcijos arba medžiagų apykaitos procesai gali sutrikti, yra laikinai sutrikę arba negrįžtamai pažeisti, maisto poreikius. Todėl yra būtina šių pašarų vartotojui nedelsiant pateikti visą tikslią ir suprantamą informaciją, leidžiančią jam tinkamai pasirinkti pašarus. Jeigu dėl neišvengiamų skubos priežasčių negali būti laikomasi įprastų reguliavimo procedūros su tikrinimu terminų, Komisijai turi būti leidžiama taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje nustatytą skubos procedūrą, siekiant priimti bendras nuostatas dėl pašarų vartojimo atvejų sąraše pateiktų nuorodų taikymo ir priimti pašarų vartojimo atvejų sąrašo bei bendrų nuostatų dėl pašarų vartojimo atvejų sąraše pateiktų nuorodų taikymo pakeitimus, atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinių raidą.

Todėl Direktyva 93/74/EEB iš dalies keičiama taip:

1.

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Komisija priima:

a)

vartojimo atvejų sąrašą pagal priedą, laikydamasi 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros, ne vėliau kaip 1994 m. birželio 30 d. Sąraše nurodoma:

5 straipsnio 1 dalies b, c, d ir e punktuose apibrėžtos nuorodos, ir

jei reikia, 5 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje apibrėžtos nuorodas;

b)

bendras nuostatas dėl a punkte minimų nuorodų, įskaitant galimus nukrypimus, taikymo;

c)

priemonių, priimtų pagal a ir b punktus, pakeitimus, atsižvelgdama į mokslo ir technikos žinių raidą.

b ir c punktuose numatytos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant, patvirtinamos pagal 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamos skubos priežasčių Komisija gali taikyti 9 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.“;

2.

8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Komisija kuo greičiau inicijuoja 9 straipsnio 2 dalyje nustatytą reguliavimo procedūrą, siekiant patvirtinti tinkamas priemones, kuriomis siekiama patvirtinti, iš dalies pakeisti arba panaikinti nacionalinę priemonę.“;

3.

9 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

4.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 bei 6 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.“

5.3.   1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose stebėsenos priemonių  (46)

Dėl Direktyvos 96/23/EB: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus priimti priedų pakeitimus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 96/23/EB nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Direktyva 96/23/EB iš dalies keičiama taip:

1.

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

1.   Planas turi atitikti IV priede nustatytus mėginių ėmimo kiekius ir dažnumą. Tačiau valstybei narei prašant, Komisija pagal 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą, gali suinteresuotai valstybei narei patikslinti minimalius kontrolės reikalavimus, nurodytus IV priede, jeigu yra aiškiai nustatyta, kad tokie patikslinimai padidina bendrą plano veiksmingumą suinteresuotoje valstybėje narėje ir jokiu būdu nemažina jo galimybių nustatyti I priede išvardytų medžiagų likučius ar neteisėto gydymo jomis atvejus.

2.   Likučių grupių, kurios turi būti patikrintos pagal II priedo nuostatas, ir mėginių kiekio bei jų ėmimo dažnumo iš 3 straipsnyje nurodytų, bet dar į IV priedą neįtrauktų gyvūnų ir produktų pakartotinius tyrimus Komisija atlieka kuo anksčiau per 18 mėnesių nuo šios direktyvos priėmimo dienos. Tai darydama Komisija atsižvelgia į patirtį, sukauptą taikant galiojančias nacionalines priemones, ir į informaciją, siunčiamą Komisijai pagal galiojančius Bendrijos reikalavimus, kuriais remiantis tokios specifinės produktų grupės turi būti stebimos, ar juose nėra likučių. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

2.

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:

„Komisija, nustačiusi, kad planai atitinka šią direktyvą, pateikia ją tvirtinti pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

Komisija, siekdama atsižvelgti į padėties pasikeitimus tam tikroje valstybėje narėje arba jos regione ir į nacionalinių apžvalgų ar tyrimų, atliktų pagal 16 ir 17 straipsnių nuostatas, rezultatus, suinteresuotos valstybės narės prašymu ar savo pačios iniciatyva gali pagal 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą nuspręsti patvirtinti anksčiau pagal 2 dalyje nustatytą procedūrą patvirtinto plano pataisymą ar papildymą.“;

b)

2 dalies penkta pastraipa pakeičiama taip:

„Jeigu valstybės narės pateikia pastabų arba jeigu Komisija mano, kad papildymai yra netinkami arba nepakankami, ji pateikia pataisytus planus Veterinarijos nuolatiniam komitetui, kuris turi veikti pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.“;

3.

14 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Tokių paskirtų laboratorijų sąrašas sudaromas pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.“;

4.

15 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija nustato oficialių mėginių ėmimo išsamias taisykles ir tokių oficialių mėginių analizės įprastinius bei rekomenduojamus metodus, kuriuos reikia taikyti tiriant šiuos oficialius mėginius. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

5.

20 straipsnio 2 dalies šešta pastraipa pakeičiama taip:

„Atsižvelgiant į ekspertų nuomonę, pagal 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą galima imtis atitinkamų priemonių.“;

6.

21 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 2 dalis pakeičiamos taip:

„Tokia valstybė narė imasi visų reikalingų priemonių, kad būtų atsižvelgta į šių tikrinimų rezultatus, ir informuoja Komisiją apie priemones, kurių buvo imtasi. Jeigu, Komisijos nuomone, tos priemonės yra nepakankamos, ji, pasikonsultavusi su ta valstybe nare ir atsižvelgdama į priemones, reikalingas žmonių sveikatai apsaugoti, imasi tam tikrų priemonių pagal 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

2.   Šio straipsnio įgyvendinimo bendros taisyklės, ypač tai, kokiu dažnumu ir kokiais metodais turi būti atliekami 1 dalies pirmojoje pastraipoje minėti tikrinimai (įskaitant bendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis), nustatomos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.“;

7.

29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija tvirtina planą pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą. Pagal tą pačią procedūrą gali būti priimtos garantijos, išskyrus tas, kurios atsiranda įgyvendinant šią direktyvą.“;

b)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Jeigu nesilaikoma šio straipsnio 1 dalies reikalavimų, trečiosios šalies įtraukimas į trečiųjų šalių sąrašus, numatytus Bendrijos teisės aktuose arba sudaromus iš anksto, gali būti sustabdytas pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą valstybės narės prašymu arba tai gali padaryti Komisija savo pačios iniciatyva.“;

8.

30 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„3.   Jeigu, tais atvejais, kai dalyvauja trečiosios šalys, su Bendrija sudariusios lygiavertiškumo sutartis, Komisija, pateikusi tų trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms klausimynus, nusprendžia, kad jos neįvykdė savo įsipareigojimų ir garantijų, prisiimtų 29 straipsnio 1 dalyje nurodytuose planuose, ji pagal 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą nebeleidžia atitinkamai šaliai naudotis minėtais susitarimais dėl tokių gyvūnų ir produktų iki tol, kol toji trečioji šalis ištaisys trūkumus. Toks laikinas draudimas panaikinamas pagal tą pačią procedūrą.“;

9.

32 straipsnis išbraukiamas;

10.

33, 34 ir 35 straipsniai pakeičiami taip:

„33 straipsnis

1.   Komisijai padeda pagal 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (47) 58 straipsnį įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Tarybos sprendimo 1999/468/EB (48) 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas laikotarpis yra penkiolika dienų.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

4.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

34 straipsnis

Nepažeisdama 6 straipsnio 2 dalies, Komisija gali iš dalies pakeisti arba papildyti I, III, IV ir V priedus. Visų pirma šie priedai gali būti iš dalies keičiami, siekiant įvertinti šių veiksnių pavojingumą:

galimą likučių gyvūniniuose maisto produktuose toksiškumą,

likučių pasireiškimo galimybę gyvūniniuose maisto produktuose.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

35 straipsnis

Komisija gali patvirtinti pereinamojo laikotarpio priemones, reikalingas šioje direktyvoje numatytoms priemonėms įgyvendinti.

Pereinamojo laikotarpio bendro pobūdžio priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, ypač tolesnis šios direktyvos nuostatose numatytų reikalavimų detalizavimas, turi būti patvirtinamos pagal laikantis 33 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Kitos pereinamojo laikotarpio priemonės gali būti patvirtintos pagal 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

5.4.   1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų  (49)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 258/97: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus priimti duomenų apsaugos taisykles. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos Reglamentą (EB) Nr. 258/97 papildyti naujomis neesminėmis nuostatomis, šios priemonės turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 258/97 iš dalies keičiamas taip:

1.

1 straipsnio 3 dalyje žodžiai „13 straipsnyje“ pakeičiami žodžiais „13 straipsnio 2 dalyje“;

2.

3 straipsnio 4 dalies antrojoje pastraipoje žodžiai „13 straipsnyje“ pakeičiami žodžiais „13 straipsnio 2 dalyje“;

3.

4 straipsnio 5 dalyje žodžiai „13 straipsnyje“ pakeičiami žodžiais „13 straipsnio 2 dalyje“;

4.

7 straipsnio 1 dalyje žodžiai „13 straipsnyje“ pakeičiami žodžiais „13 straipsnio 2 dalyje“;

5.

8 straipsnio 3 dalyje žodžiai „13 straipsnyje“ pakeičiami žodžiais „13 straipsnio 2 dalyje“;

6.

10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Išsamias taisykles dėl pareiškėjo pateiktos informacijos apsaugos priima Komisija. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 13 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

7.

12 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Padedant Maisto produktų nuolatiniam komitetui, Komisija kuo skubiau išanalizuoja 1 dalyje pateiktas priežastis; remdamasi 13 straipsnio 2 dalyje numatyta reguliavimo procedūra, ji imasi atitinkamų priemonių, kuriomis siekiama patvirtinti, iš dalies pakeisti arba panaikinti nacionalinę priemonę. Valstybė narė, priėmusi 1 dalyje nurodytą sprendimą, gali jo laikytis tol, kol įsigalioja šios priemonės.“;

8.

13 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“

5.5.   1998 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2119/98/EB dėl užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklo Bendrijoje sukūrimo  (50)

Dėl Sprendimo Nr. 2119/98/EB: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti užkrečiamąsias ligas, įtrauktinas į Bendrijos tinklą, ir šių ligų atrankos kriterijus, taip pat epidemiologinės ir mikrobiologinės priežiūros metodus. Kadangi yra bendro pobūdžio ir skirtos neesminėms Sprendimo Nr. 2119/98/EB nuostatoms iš dalies keisti, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, šios priemonės turi būti priimtos laikantis Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Sprendimo Nr. 2119/98/EB nuostatas, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Jei susiklosto ypatinga situacija, nes atsiranda nauja ypač pavojinga užkrečiama liga ar naujos jos formos, epidemiologinės priežiūros sistema turėtų būti pradedama taikyti kuo skubiau, siekiant užtikrinti gyventojų ir visuomenės sveikatos apsaugą. Jeigu dėl neišvengiamų skubos priežasčių negali būti laikomasi įprastų reguliavimo procedūros su tikrinimu terminų, Komisijai turi būti leidžiama taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje nustatytą skubos procedūrą, siekiant priimti sprendimus, kuriais remiantis būtų nustatomos užkrečiamosios ligos, šių ligų atrankos kriterijai bei epidemiologinės ir mikrobiologinės priežiūros metodai, taip pat kuriais būtų iš dalies keičiamas Sprendimo Nr. 2119/98/EB priedas, kuriame pateikiamas užkrečiamųjų ligų kategorijų sąrašas.

Todėl Sprendimas Nr. 2119/98/EB iš dalies keičiamas taip:

1.

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

įžanginiai žodžiai pakeičiami taip:

„Siekdama, kad Bendrijos epidemiologinės priežiūros tinklas veiksmingai veiktų ir būtų gaunama vienarūšė informacija, Komisija nustato šiuos dalykus:“;

b)

įterpiamos antra ir trečia pastraipos:

„a, b ir e punktuose nurodytos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio sprendimo nuostatas, inter alia, jį papildant, patvirtinamos pagal 7 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 7 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.

c, d, f, g ir h punktuose nurodytos priemonės priimamos pagal 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.“;

2.

6 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Su šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse minėta informacija ir konsultacijomis bei šio straipsnio 1 ir 4 dalyse minėtu koordinavimu susijusios reguliavimo procedūros nustatomos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“;

3.

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.“;

b)

įterpiama 4 dalis:

„4.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.“;

4.

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Komisija gali iš dalies pakeisti arba papildyti priedą. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio sprendimo nuostatas, patvirtinamos pagal 7 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 7 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.“

5.6.   2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo  (51)

Dėl Direktyvos 2000/13/EB: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus priimti tam tikras priemones, būtinas direktyvai įgyvendinti. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 2000/13/EB nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Jeigu dėl neišvengiamų skubos priežasčių negali būti laikomasi įprastų reguliavimo procedūros su tikrinimu terminų, Komisijai turi būti leidžiama taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje nustatytą skubos procedūrą, siekiant iš dalies pakeisti tam tikrų grupių komponentų sąrašus.

Todėl Direktyva 2000/13/EB iš dalies keičiama taip:

1.

4 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minėtas Bendrijos nuostatas priima Komisija. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

2.

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3a dalies antrosios pastraipos d punktas pakeičiamas taip:

„d)

kitiems produktams, taikant priemones, skirtas iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

b)

6 dalies antra pastraipa iš dalies keičiama taip:

i)

pirmoji įtrauka pakeičiama taip:

„—

komponentai, kurie yra priskiriami vienai iš I priede nurodytų grupių ir kurie yra kito maisto produkto sudedamoji dalis, turi būti nurodomi tik pagal tos grupės pavadinimą.

Komisija gali daryti I priede pateikto grupių sąrašo pakeitimus. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Tačiau I priede šalia pavadinimo „krakmolas“, jei šis komponentas gali turėti gliteno, visada turi būti nurodyta jo specifinė augalinė kilmė.“;

ii)

antroji įtrauka pakeičiama taip:

„—

vienai iš II priede išvardytų grupių priskiriami komponentai turi būti nurodomi tos grupės vardu, o šalia nurodomas jų specifinis pavadinimas arba EB numeris; jei komponentas priklauso daugiau kaip vienai grupei, nurodoma grupė pagal šiame maisto produkte atliekamą funkciją.

Šio priedo pakeitimus, daromus atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą, t. y. priemones, skirtas iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtina Komisija pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamos skubos priežasčių Komisija gali taikyti 20 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.

Tačiau II priede šalia pavadinimo „modifikuotas krakmolas“, jei šis komponentas gali turėti gliteno, visada turi būti nurodyta jo specifinė augalinė kilmė.“;

c)

7 dalies trečioji pastraipa pakeičiama taip:

„Šioje dalyje paminėtas Bendrijos nuostatas priima Komisija. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

d)

11 dalies trečioji pastraipa pakeičiama taip:

„Nepažeisdama antrosios pastraipos, po to, kai buvo gauta Europos maisto saugos tarnybos nuomonė, pareikšta remiantis 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (52), 29 straipsniu, IIIa priedą Komisija gali iš dalies pakeisti. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamos skubos priežasčių Komisija gali taikyti 20 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.

3.

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)

Komisijos nustatytais atvejais; šie atvejai yra nustatomi, t. y. taikoma priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinama pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

b)

3 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)

Komisijos nustatytais atvejais; šie atvejai yra nustatomi, t. y. taikoma priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinama pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

c)

4 dalies trečiasis sakinys pakeičiamas taip:

„Šias Bendrijos nuostatas priima Komisija. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinama pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

4.

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

4 dalies trečioji pastraipa pakeičiama taip:

„Šį sąrašą gali papildyti Komisija. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, priimama patvirtinama pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu;“;

b)

6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 2 dalies b ir d punktuose bei 5 dalies antroje pastraipoje minėtas Bendrijos nuostatas priima Komisija. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinama pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu;“;

5.

11 straipsnio 2 dalies trečioji pastraipa pakeičiama taip:

„Šioje dalyje minėtas Bendrijos nuostatas priima Komisija. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinama pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

6.

12 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„Komisija nustato taisykles dėl kitų gėrimų, turinčių daugiau kaip 1,2 tūrio proc. alkoholio.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

7.

16 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijose būtų uždrausta prekiauti maisto produktais, jei ant jų vartotojui suprantama kalba nėra nurodyta 3 straipsnyje ir 4 straipsnio 2 dalyje numatyta informacija, nebent faktiškai vartotojas būtų informuotas kitomis nustatytomis ženklinimo priemonėmis. Šis nustatymas, skirtas iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, atliekamas pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

8.

20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.“;

b)

papildoma šia dalimi:

„4.   Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.“;

9.

21 straipsnis pakeičiamas taip:

„21 straipsnis

Komisija patvirtina laikinas priemones, jei paaiškėja, kad jos būtinos šios direktyvos taikymui palengvinti.

Bendro pobūdžio laikinos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, ypač tolesnis šios direktyvos nuostatose numatytų reikalavimų detalizavimas, patvirtinamos pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Kitos laikinos priemonės gali būti patvirtinamos pagal 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.“

5.7.   2001 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/37/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, taikomų tabako gaminių gamybai, pateikimui ir pardavimui, suderinimo  (53)

Dėl Direktyvos 2001/37/EB: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus priimti taisykles, reglamentuojančias spalvotų fotografijų ar kitų iliustracijų naudojimą ant tabako produktų ir suderinti nuostatas dėl nustatymo metodų ir dėl įspėjimų apie sveikatai gresiantį pavojų su mokslo ir technikos pažanga. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 2001/37/EB nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Direktyva 2001/37/EB iš dalies keičiama taip:

1.

5 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„3.   Komisija priima taisykles, reglamentuojančias spalvotų fotografijų ar kitų iliustracijų naudojimą rūkymo padariniams sveikatai aprašyti ir paaiškinti, siekdama užtikrinti, kad nebūtų pakenkta vidaus rinkos nuostatoms. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 10 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

2.

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Derinimas

1.   Komisija su mokslo ir technikos pažanga suderina 4 straipsnyje nurodytus nustatymo metodus ir su jais susijusias sąvokas. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 10 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

2.   Komisija su mokslo ir technikos pažanga suderina įspėjimus apie sveikatai gresiantį pavojų, kurie turi būti pateikiami ant kiekvieno tabako gaminių pakelio, kaip nustatyta I priede, ir tokių įspėjimų apie sveikatai gresiantį pavojų keitimo dažnumą. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 10 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

3.   Komisija pagal 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą su mokslo ir technikos pažanga suderina tabako gaminių identifikavimui ir atsekamumui naudojamą žymėjimą.“;

3.

10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“

5.8.   2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos  (54)

Dėl Direktyvos 2001/95/EB: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti ir pritaikyti pagrindines pranešimo apie didelį produktų keliamą pavojų taisykles ir procedūras. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 2001/95/EB nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Veiksmingumo sumetimais ir visų pirma todėl, kad pagrindinių taisyklių ir procedūrų, susijusių su pranešimais apie didelį produktų keliamą pavojų, tinkamumas yra tinkamo skubiųjų pranešimų sistemos veikimo sąlyga, reguliavimo procedūros su tikrinimu terminai turėtų būti sutrumpinti.

Todėl Direktyva 2001/95/EB iš dalies keičiama taip:

1.

4 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

Komisija apibrėžia reikalavimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad atitinkantys tuos standartus gaminiai tenkina bendrąjį saugos reikalavimą; šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 15 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu;“;

2.

5 straipsnio 3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija pritaiko specifinius reikalavimus, susijusius su pareiga teikti I priede nustatytą informaciją. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 15 straipsnio 5 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

3.

12 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Detali RAPEX tvarka yra išdėstyta II priede. Komisija ją turi pritaikyti. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 15 straipsnio 5 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

4.

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra 15 dienų.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

4.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

5.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys, 5 dalies b punktas ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 3 dalies c punkte, 4 dalies b ir e punktuose nustatyti laikotarpiai atitinkamai yra du mėnesiai, vienas mėnuo ir du mėnesiai.“

5.9.   2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras  (55)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 178/2002: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus priimti nuostatas dėl mokslinių grupių skaičiaus ir pavadinimo, procedūrines prašymo dėl nuomonės pateikimo tarnybai taisykles ir institucijos įtraukimo į valstybių narių paskirtų kompetentingų organizacijų sąrašą kriterijus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Reglamento (EB) Nr. 178/2002 nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 iš dalies keičiamas taip:

1.

28 straipsnio 4 dalies antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Tarnybos prašymu ir atsižvelgdama į technikos bei mokslo plėtrą, Komisija gali derinti mokslinių grupių skaičių ir pavadinimus. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 58 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

2.

29 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Komisija, pasitarusi su tarnyba, nustato šio straipsnio įgyvendinimo taisykles. Šiose taisyklėse pirmiausia nurodoma:

a)

procedūra, kurią tarnyba taiko jai pateiktiems prašymams;

b)

rekomendacijos, kuriomis vadovaujamasi moksliškai įvertinant medžiagas, produktus arba procesus, kuriems pagal Bendrijos teisės aktus yra taikoma išankstinio leidimo arba įtraukimo į sąrašą tvarka, ypač kai Bendrijos teisės aktuose yra numatyta arba leidžiama, kad pareiškėjas tam tikslui pateiktų dokumentų rinkinį.

a punkte nurodyta priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinama pagal 58 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

b punkte nurodytos rekomendacijos priimamos 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“;

3.

36 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Komisija, pasitarusi su tarnyba, nustato taisykles, kuriose nurodomi institucijų įtraukimo į valstybių narių paskirtų kompetentingų organizacijų sąrašą kriterijai, nuostatos dėl suderintų kokybės reikalavimų nustatymo ir finansinę paramą reglamentuojančios finansinės taisyklės. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, patvirtinamos pagal 58 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Komisija, pasitarusi su tarnyba, pagal 58 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą nustato kitas 1 ir 2 dalių taikymo taisykles.“;

4.

58 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“

5.10.   2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, nustatantis sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms  (56)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 1774/2002: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti taisykles dėl gyvūninės kilmės šalutinių produktų 1, 2 ir 3 kategorijų medžiagų tvarkymo, perdirbimo, importo ir (arba) eksporto ir transformavimo, taip pat gyvūninės kilmės šalutinių produktų, kurie yra iš vietovių, kuriose taikomi apribojimai dėl gyvūnų sveikatos, bei organinių trąšų ir dirvos savybes gerinančių medžiagų pateikimo į rinką taisykles; apibrėžti naminių gyvūnėlių ėdalo ir naminių gyvūnėlių ėdalo gamybos žaliavų importo iš trečiųjų šalių sąlygas bei apibrėžti prieduose nustatytus specialiuosius arba alternatyviuosius higienos reikalavimus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Jeigu dėl neišvengiamų skubos priežasčių negali būti laikomasi įprastų reguliavimo procedūros su tikrinimu terminų, Komisijai turi būti leidžiama taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje nustatytą skubos procedūrą, siekiant priimti gyvūninės kilmės šalutinių produktų ar iš jų gautų produktų iš vietovių, kuriose taikomi apribojimai dėl gyvūnų sveikatos, pateikimo į rinką taisykles, priimti alternatyvias taisykles, reglamentuojančias ypatingas aplinkybes, susijusias su gyvūninės kilmės šalutinių produktų ar iš jų gautų produktų pateikimu į rinką, bei iš dalies keisti priedus.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 iš dalies keičiamas taip:

1.

3 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Tačiau, kol Komisija nėra priėmusi sprendimo, valstybės narės nacionaliniais teisės aktais gali reguliuoti VII ir VIII prieduose nenurodytų produktų importą ir jų pateikimą į rinką. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Jei valstybės narės pasinaudoja šia galimybe, jos nedelsdamos informuoja Komisiją.“;

2.

4 straipsnis iš dalies keičiamas:

a)

2 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e)

atsižvelgiant į mokslo pažangą, pašalinamos kitais Komisijos patvirtintais būdais, prieš tai pasitarus su atitinkamu mokslo komitetu. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Tokios priemonės gali papildyti arba pakeisti šios straipsnio dalies a–d punktuose nurodytas priemones.“;

b)

4 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„1 kategorijos medžiagų neleidžiama importuoti ar eksportuoti, išskyrus kai yra laikomasi šio reglamento nuostatų arba Komisijos nustatytų taisyklių. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

3.

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

c punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i)

gaunamos baltyminės medžiagos, naudojamos kaip organinės trąšos arba dirvožemio savybes gerinančios medžiagos pagal reikalavimus, jei tokių esama, nustatytus Komisijos, pasikonsultavus su atitinkamu mokslo komitetu. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

ii)

d punktas pakeičiamas taip:

„d)

žuvų kilmės medžiagos paverčiamos silosu arba kompostu, laikantis Komisijos nustatytų taisyklių. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

iii)

e punkto iii papunktis pakeičiamas taip:

„iii)

transformuojami biologinių dujų arba komposto įmonėje, laikantis Komisijos nustatytų taisyklių. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu;“;

iv)

g punktas pakeičiamas taip:

„g)

pašalinamos kitomis priemonėmis arba panaudojamos kitais būdais, laikantis Komisijos nustatytų taisyklių, pasikonsultavus su atitinkamu mokslo komitetu. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Tos priemonės ar būdai gali papildyti arba pakeisti šios straipsnio dalies a–f punktuose nurodytas priemones ar būdus.“;

b)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   2 kategorijos medžiagas leidžiama pateikti į rinką arba eksportuoti tik laikantis šio reglamento nuostatų arba Komisijos nustatytų taisyklių. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

4.

6 straipsnio 2 dalies g, h ir i punktai pakeičiami taip:

„g)

viešojo maitinimo atliekos, nurodytos 1 dalies l punkte, – transformuojamos biologinių dujų arba komposto įmonėje, laikantis Komisijos nustatytų taisyklių, o kol tokios taisyklės nepriimtos – pagal nacionalinius teisės aktus. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu;

h)

žuvų kilmės medžiagos – paverčiamos silosu arba kompostu, laikantis Komisijos nustatytų taisyklių. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu; arba

i)

pašalinamos kitomis priemonėmis arba panaudojamos kitais būdais, laikantis Komisijos nustatytų taisyklių, pasikonsultavus su atitinkamu mokslo komitetu; šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Tokios priemonės ar būdai gali papildyti arba pakeisti a–h punktuose nurodytas priemones ar būdus.“;

5.

12 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Komisija gali pakeisti 2 ir 3 dalyse nurodytus reikalavimus, atsižvelgdama į mokslo pažangą ir pasikonsultavusi su atitinkamu mokslo komitetu. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

6.

16 straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

d punktas pakeičiamas taip:

„d)

atitinka VII ir VIII prieduose nustatytus reikalavimus arba Komisijos priimtas išsamias taisykles. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 33 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.“;

b)

antros pastraipos pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Ypatingomis aplinkybėmis Komisija priimamais sprendimais gali nustatyti kitokius, nei pirmoje pastraipoje nurodyti, reikalavimus. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 33 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.“;

7.

20 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Valstybės narės užtikrina, kad organinės trąšos ir dirvožemio savybes gerinančios medžiagos, pagamintos iš perdirbtų produktų (išskyrus mėšlą ir virškinamojo trakto turinį), būtų pateikiamos į rinką arba eksportuojamos, tik jei atitinka esamus Komisijos nustatytus reikalavimus, pasikonsultavus su atitinkamu mokslo komitetu. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

8.

22 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Komisija nustato taisykles dėl kontrolės priemonių. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Kitos šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės priimamos pagal 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

Pasikonsultavus su atitinkamu mokslo komitetu, žuvims ir kailiniams gyvūnams galima taikyti nuo 1 dalies a punkto nukrypti leidžiančias nuostatas. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

9.

23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)

be to, pasikonsultavusios su Europos maisto saugos tarnyba, laikydamosi Komisijos nustatytų taisyklių, valstybės narės gali leisti, prižiūrint kompetentingoms institucijoms, šerti nykstančių arba saugomų rūšių maitlesius paukščius 4 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje nurodytomis 1 kategorijos medžiagomis. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

b)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Komisija gali priimti išsamias tikrinimo priemonių taisykles. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

10.

25 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Komisija gali nustatyti taisykles dėl tikrinimų dažnumo ir standartinės mikrobiologinių tyrimų metodikos. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Bet kokios kitos išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės gali būti priimtos pagal 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.“;

11.

26 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Komisija gali nustatyti taisykles dėl tikrinimų dažnumo ir standartinės mikrobiologinių tyrimų metodikos. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Bet kokios kitos išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės gali būti priimtos pagal 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.“;

12.

28 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Tačiau importuoti iš trečiųjų šalių naminių gyvūnėlių ėdalą ir jo žaliavą, gautą iš gyvūnų, kurie buvo apdoroti tam tikromis pagal Direktyvą 96/22/EB draudžiamomis medžiagomis, leidžiama, jei tokia žaliava yra paženklinta nepanaikinamu žymeniu ir esant atitinkamoms Komisijos nustatytoms sąlygoms. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

13.

32 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Pasikonsultavusi su atitinkamu mokslo komitetu gyvūnų arba visuomenės sveikatai poveikį galinčiais turėti klausimais, Komisija gali iš dalies pakeisti arba papildyti priedus ir priimti bet kokias reikiamas pereinamojo laikotarpio priemones.

Pereinamojo laikotarpio priemonės ir priedus iš dalies keičiančios arba papildančios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, ypač tolesnis šio reglamento nuostatose numatytų reikalavimų detalizavimas, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamos skubos priežasčių Komisija gali taikyti 33 straipsnio 4 dalyje nustatytą skubos procedūrą.

Kitos pereinamojo laikotarpio priemonės gali būti patvirtinamos pagal 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.“;

14.

33 straipsnis dalis pakeičiama taip:

„33 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas (toliau – komitetas).

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra 15 dienų.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

4.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“;

15.

III priedo II skyriaus B dalies 11 punktas pakeičiamas taip:

„11.

Nuotekos turi būti valomos, kad, jei įmanoma, neliktų patogenų. Komisija gali nustatyti 1 ir 2 kategorijų tarpinių įmonių nuotekų valymo reikalavimus. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

16.

V priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

II skyriaus 4 punktas pakeičiamas taip:

„4.

Nešvariajame sektoriuje susidarančios nuotekos turi būti išvalytos, kad, jei įmanoma, neliktų patogenų. Komisija gali nustatyti specialius perdirbimo įmonių nutekamojo vandens valymo reikalavimus. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

b)

V skyriaus 5 punktas pakeičiamas taip:

„5.

Komisija gali nustatyti tyrimo metodika paremtas pripažinimo procedūras. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

17.

VI priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

I skyriaus C dalies 8 punktas pakeičiamas taip:

„8.

Iš 1 arba 2 kategorijų medžiagų gauti perdirbti produktai, išskyrus biologinių dujų arba komposto gamybos įmonėms skirtus skystus produktus, turi būti paženklinami nepanaikinamu žymeniu, jei techniškai įmanoma – kvapu pagal kompetentingos institucijos patvirtintą metodiką. Komisija gali nustatyti išsamias tokio ženklinimo taisykles. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

b)

III skyriaus 2 punkto b papunktis pakeičiamas taip:

„b)

ištisiniu procesu 140 oC temperatūroje, veikiant 2 barų (2 000 hPa) slėgiu aštuonias minutes arba lygiavertėmis Komisijos nustatytomis sąlygomis. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

18.

VII priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

II skyriaus C dalies 13 punkto b papunktis pakeičiamas taip:

„b)

perdirbama pagal šio reglamento nuostatas patvirtintoje perdirbimo įmonėje arba nukenksminama kompetentingos institucijos leidžiamu apdorojimo būdu. Komisija gali sudaryti leidžiamų apdorojimo būdų sąrašą. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Siunta gali būti išsiųsta tik apdorojus, kompetentingai institucijai pagal I skyriaus 10 dalies nuostatas atlikus tyrimą dėl salmonelių ir gavus neigiamą rezultatą.“;

b)

V skyrius iš dalies keičiamas taip:

i)

A dalies 5 punktas pakeičiamas taip:

„5.

Žalias pienas ir priešpienis turi būti gaminami tokiomis sąlygomis, kurios suteikia pakankamas garantijas dėl gyvūnų sveikatos. Tokias sąlygas gali nustatyti Komisija. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

ii)

B dalies 3 punktas pakeičiamas taip:

„3.

Kai nustatomas egzotiškos ligos įvežimo ar bet koks kitas pavojus gyvūnų sveikatai, Komisija gali nustatyti papildomus gyvūnų sveikatos apsaugos reikalavimus. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

c)

VI skyriaus B dalies 3 punkto c papunktis pakeičiamas taip:

„c)

apdorojama lygiaverčio Komisijos patvirtinto gamybos proceso metu. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

d)

VII skyriaus A dalies 1 punktas pakeičiamas taip:

„1.

Dikalcio fosfato perdirbimo procesas turi būti toks:

a)

3 kategorijos kaulų medžiaga susmulkinama, karštu vandeniu pašalinami riebalai; ne trumpiau kaip 2 dienas ji apdorojama atskiesta druskos rūgštimi (kurios koncentracija ne mažesnė kaip 4 %, o pH vertė mažesnė kaip 1,5);

b)

atlikus a punkte nurodytą apdorojimą, gautas fosforinis tirpalas apdorojamas kalkėmis ir gaunamos dikalcio fosfato nuosėdos, kurių pH vertė yra nuo 4 iki 7; ir

c)

galiausiai tos nuosėdos džiovinamos įvesties temperatūrai esant nuo 65 oC iki 325 °C, o išvesties – nuo 30 iki 65 °C, arba

atliekamas lygiavertis Komisijos patvirtintas procesas. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

e)

VIII skyriaus A dalies 1 punktas pakeičiamas taip:

„1.

Trikalcio fosfato perdirbimo procesas turi būti toks:

a)

3 kategorijos kaulų medžiaga susmulkinama, priešpriešinio srauto karštu vandeniu pašalinant riebalus (mažesnių nei 14 mm kaulų atplaišų atveju);

b)

yra apdoroti 30 minučių verdant 145 °C temperatūros garuose esant 4 barų slėgiui;

c)

baltymų sultinys ir hidroksiapatitas (trikalcio fosfatas) atskiriami centrifuguojant; ir

d)

trikalcio fosfatas smulkinamas, baigus džiovinimą skysčio pripildytoje vonelėje oru 200 °C temperatūroje; arba

atliekamas lygiavertis Komisijos patvirtintas gamybos procesas. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

19.

VIII priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

VI skyriaus A dalies 2 punkto e papunktis pakeičiamas taip:

„e)

užkonservuoti ne rauginant; Komisija parenka konservavimo būdą. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

b)

VII skyriaus A dalies 4 punkto a papunkčio iii dalis pakeičiama taip:

„iii)

užkonservuoti ne rauginant; Komisija parenka konservavimo būdą. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“

5.11.   2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/98/EB nustatanti žmogaus kraujo ir kraujo komponentų surinkimo, ištyrimo, perdirbimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus  (57)

Dėl Direktyvos 2002/98/EB: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus suderinti I–IV prieduose nustatytus reikalavimus su mokslo ir technikos pažanga. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 2002/98/EB nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Jei mokslo ir technikos raida rodytų, kad donorams reikėtų pateikti arba iš jų gauti papildomos informacijos, siekiant, pavyzdžiui, neimti kraujo iš donorų, kurie kelia pavojų kitų sveikatai, pritaikymą reikėtų atlikti nedelsiant. Taip pat jei mokslo pažanga pasiūlytų naujus tinkamumo kriterijus, susijusius su kraujo ir plazmos donorų tinkamumu, į sąrašą reikėtų nedelsiant įtraukti naujus sustabdymo kriterijus. Jei dėl neišvengiamų skubos priežasčių negali būti laikomasi įprastų reguliavimo procedūros su tikrinimu terminų, Komisijai turi būti leidžiama taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje nustatytą skubos procedūrą, siekiant suderinti I–IV prieduose nustatytus techninius reikalavimus, susijusius su informacija, kurią reikia pateikti donorams ar kurią reikia iš jų gauti, taip pat reikalavimus, susijusius su kraujo ir plazmos donorų tinkamumu, su mokslo ir technikos pažanga.

Todėl Direktyva 2002/98/EB iš dalies keičiama taip:

1.

28 straipsnis pakeičiamas taip:

„28 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

4.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“;

2.

29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„Komisija priima sprendimus pakeisti I–IV prieduose nustatytus techninius reikalavimus, pritaikant juos prie mokslo ir technikos pažangos. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 28 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 28 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą III ir IV prieduose nustatytiems techniniams reikalavimams.“;

b)

2 dalies įžanginė formuluotė pakeičiamas taip:

„Komisija priima sprendimą dėl toliau pateiktų techninių reikalavimų pakeitimo ir jų pritaikymo prie mokslo ir technikos pažangos:“;

c)

įterpiamos šios dalys:

„2 dalies a–i punktuose nurodyti techniniai reikalavimai, priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 28 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 28 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą techniniams reikalavimams, nurodytiems antros dalies b, c, d, e, f ir g punktuose.“

5.12.   2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje  (58)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 1831/2003: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti, remiantis technologijų pažanga ar mokslo pasiekimais, papildomas pašarų priedų kategorijas ir funkcines grupes, priimti III priedo ir IV priede pateiktų bendrųjų sąlygų pakeitimus, siekiant atsižvelgti į technologijų pažangą ir mokslo pasiekimus, ir II priedo pakeitimus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 iš dalies keičiamas taip:

1.

3 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Jei tai būtina dėl technologijų pažangos ar mokslo pasiekimų, Komisija gali adaptuoti IV priede pateiktas bendrąsias sąlygas. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 22 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

2.

6 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Kai tai būtina dėl technologijų pažangos ar mokslo pasiekimų, Komisija apibrėžia papildomas pašarų priedų kategorijas ir funkcines grupes. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 22 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

3.

7 straipsnio 5 dalies antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Pasitarus su Tarnyba, gali būti nustatytos papildomos šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės.

Komisija priima taisykles, leidžiančias taikyti supaprastintą leidimų išdavimo tvarką tiems priedams, kuriuos buvo leista naudoti maiste. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, patvirtinamos pagal 22 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Kitos įgyvendinimo taisyklės gali būti priimamos pagal 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą. Šiose taisyklėse, jei tinka, turėtų būti atskiriami reikalavimai maistui skirtų gyvūnų pašarų priedams ir reikalavimai, susiję su kitiems gyvūnams, visų pirma naminiams gyvūnėliams, skirtu pašaru.“;

4.

16 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Komisija gali patvirtinti III priedo pakeitimus, kuriais būtų atsižvelgiama į technologijų pažangą ir mokslo pasiekimus. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 22 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

5.

21 straipsnio trečioji pastraipa pakeičiama taip:

„Išsamios II priedo įgyvendinimo taisyklės patvirtinamos pagal 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

II priedą iš dalies gali keisti Komisija. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 22 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

6.

22 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“

5.13.   2003 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2065/2003 dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų, naudojamų arba skirtų naudoti maisto produktuose arba jų paviršiuje  (59)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 2065/2003: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus priimti priedų pakeitimus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Reglamento (EB) Nr. 2065/2003 nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2065/2003 iš dalies keičiamas taip:

1.

17 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jei reikia, Komisija, paprašiusi tarnybos mokslinės ir techninės pagalbos, patvirtina pagal II priedo 4 punktą pasiūlytų įteisintų analitinių metodų, įskaitant tiriamas medžiagas, kokybės kriterijus.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

2.

18 straipsnis pakeičiamas taip:

„18 straipsnis

Pakeitimai

1.   Komisija priima priedų pakeitimus pasikonsultavusi su tarnyba dėl mokslinės ir (arba) techninės pagalbos. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

2.   6 straipsnio 1 dalyje nurodyto sąrašo pakeitimai daromi pagal 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą, pasikonsultavus su tarnyba dėl mokslinės ir (arba) techninės pagalbos.“;

3.

19 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“

5.14.   2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės  (60)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 2160/2003: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus tvirtinti Bendrijos tikslus sumažinti zoonozės ir zoonozės sukėlėjų paplitimą, specialius kontrolės metodus ir specialias taisykles, susijusias su tyrimų metodų vertinimo kriterijais ir nustatyti etaloninių laboratorijų įsipareigojimus ir uždavinius bei Bendrijos kontrolės įgyvendinimo taisykles. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2160/2003 iš dalies keičiamas taip:

1.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija nustato tikslus ir jų pakeitimus. Šios priemonės, skirtos iš dalies pasikeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, patvirtinamos pagal 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

b)

6 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

Komisija gali keisti I priedą šios dalies b punkte numatytiems tikslams, ypač atsižvelgdama į c punkte išvardytus kriterijus. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

c)

7 dalis pakeičiama taip:

„7.   Komisija gali keisti arba papildyti III priedą. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

2.

5 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Komisija gali keisti, taisyti ar papildyti II priede nustatytus reikalavimus ir minimalias mėginių ėmimo taisykles, ypač atsižvelgusi į 4 straipsnio 6 dalies c punkte išvardytus reikalavimus. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

3.

8 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

Įžanginiai žodžiai pakeičiami taip:

„Komisijos iniciatyva arba valstybės narės prašymu:“;

b)

Įterpiama antra pastraipa:

„Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

4.

9 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Nepažeisdama 5 straipsnio 6 dalies nuostatų, Komisija gali nustatyti specialias taisykles, reglamentuojančias valstybių narių atliekamą 5 straipsnio 5 dalyje ir šio straipsnio 2 dalyje minėtų reikalavimų nustatymą. Šios priemonės, skirtos iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

5.

10 straipsnio 5 dalis iš dalies keičiama taip:

„5.   Galutinės paskirties valstybei narei pagal 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą gali būti leidžiama reikalauti pereinamojo laikotarpio tam, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodyto tyrimo rezultatai atitiktų nacionalinėse programose nustatytus kriterijus, kaip nurodyta 5 straipsnio 5 dalyje. Leidimas gali būti panaikintas ir, nepažeidžiant 5 straipsnio 6 dalies nuostatos, Komisija gali nustatyti specialias taisykles, reglamentuojančias šiuos kriterijus. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

6.

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Komisija nustato Bendrijos etaloninių laboratorijų įsipareigojimus ir uždavinius, ypač susijusius su jų veiklos ir nacionalinių etaloninių laboratorijų veiklos koordinavimu. Šios priemonės, skirtos iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

b)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Komisija gali nustatyti tam tikrus nacionalinių etaloninių laboratorijų įsipareigojimus ir uždavinius, ypač susijusius su jų veiklos ir atitinkamų valstybių narių laboratorijų, paskirtų remiantis 12 straipsnio 1 dalies a punkto nuostata, veiklos koordinavimu. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

7.

12 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Prireikus Komisija gali patvirtinti kitus tyrimo metodus. Šios priemonės, skirtos iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

8.

13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

Įgyvendinimo ir pereinamojo laikotarpio priemonės

Komisija gali priimti pereinamojo laikotarpio arba įgyvendinimo priemones ir padaryti būtinus atitinkamų sveikatos pažymėjimų pakeitimus. Pereinamojo laikotarpio bendro pobūdžio priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, įskaitant jį papildančias naujas neesmines nuostatas, ypač tolesnis šio reglamento nuostatose numatytų reikalavimų detalizavimas, patvirtinamos pagal 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Kitos įgyvendinimo arba pereinamojo laikotarpio priemonės gali būti patvirtintos pagal 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.“;

9.

14 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“;

10.

17 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Praktinės šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės, ypač reglamentuojančios bendradarbiavimo su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis tvarką, nustatomos pagal 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.“

5.15.   2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/23/EB, nustatanti žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus  (61)

Dėl Direktyvos 2004/23/EB: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti audinių ir ląstelių atsekamumo reikalavimus bei susijusias vykdymo procedūras, taip pat tam tikrus techninius reikalavimus, susijusius, inter alia, su audinių įstaigų akreditavimo sistema bei žmogaus audinių ir ląstelių donoryste, įsigijimu, tyrimu, perdirbimu, konservavimu, laikymu, ir paskirstymu. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 2004/32/EB nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Jei dėl mokslo ir technikos raidos, susijusios su donorų atrankos kriterijais ir laboratoriniais tyrimais, būtų gauta naujų per donorus perduodamų ligų įrodymų, Bendrijos teisės aktai turėtų būti skubiai pritaikyti. Jei dėl neišvengiamų skubos priežasčių negali būti laikomasi įprastų reguliavimo procedūros su tikrinimu terminų, Komisijai turi būti leidžiama taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje nustatytą skubos procedūrą, siekiant priimti sprendimus, susijusius su audinių ir (arba) ląstelių donorų atrankos kriterijais ir donorams būtinais laboratoriniais tyrimais.

Todėl Direktyva 2004/23/EB iš dalies keičiama taip:

1.

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Komisija nustato audinių ir ląstelių, taip pat produktų ir medžiagų, kontaktuojančių su šiais audiniais ir ląstelėmis ir darančiais poveikį jų kokybei ir saugumui, sieties reikalavimus. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 29 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

b)

6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Komisija nustato atsekamumo užtikrinimo Bendrijos lygiu tvarką. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 29 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

2.

9 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Komisija nustato patikrinimo tvarką pagal 1 dalį, kad kokybės ir saugos standartai būtų lygiaverčiai. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 29 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

3.

28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

įžanginiai žodžiai pakeičiami taip:

„Komisija turi priimti sprendimus dėl šių techninių reikalavimų ir jų suderinimo su moksline ir technine pažanga:“;

b)

įterpiamos šios dalys:

„a - i punktuose nurodyti techniniai reikalavimai, priemonės, skirtos iš dalies keisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 29 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 29 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą techniniams reikalavimams, nurodytiems 28 straipsnio d ir e punktuose.“;

4.

29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“;

b)

įterpiama ši dalis:

„4.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“

5.16.   2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių  (62)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 882/2004: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus priimti mėginių ėmimo ir analizės metodų taikymo priemones, apibrėžti sąlygas, kuriomis atliekamas specialusis apdorojimas, atnaujinti mokėjimų, kurie gali būti renkami, minimalius įkainius, apibrėžti aplinkybes, kuriomis būtinas oficialus sertifikavimas, iš dalies keisti ir atnaujinti Bendrijos etaloninių laboratorijų sąrašus, apibrėžti į Bendriją eksportuojamų produktų keliamos rizikos nustatymo kriterijus ir konkrečias importo sąlygas. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 882/2004 iš dalies keičiamas taip:

1.

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

įvadinė formuluotė pakeičiama taip:

„Komisija gali taikyti šias įgyvendinimo priemones:“;

b)

įterpiama antroji pastraipa:

„Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 62 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

2.

20 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Kompetentinga institucija užtikrina, kad specialusis apdorojimas būtų atliekamas jos arba kitos valstybės narės kontroliuojamose įstaigose bei laikantis Komisijos nustatytų sąlygų. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 62 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Kai tokios sąlygos nenustatytos, specialusis apdorojimas atliekamas laikantis nacionalinių taisyklių.“;

3.

27 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa pakeičiama taip:

„IV priedo B skirsnyje ir V priedo B skirsnyje nustatytus įkainius Komisija atnaujina ne rečiau kaip kas dvejus metus, visų pirma siekdama atsižvelgti į infliaciją. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 62 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

4.

30 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

įvadiniai žodžiai pakeičiami taip:

„Nepažeisdama gyvūnų sveikatos ar gyvūnų gerovės tikslais priimtų reikalavimų dėl oficialaus sertifikavimo, Komisija gali priimti šiuos reikalavimus:“;

b)

įterpiamos antroji ir trečioji pastraipos:

„a punkte nurodytos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 62 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

b–g punktuose nurodytos priemonės patvirtinamos pagal 62 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.“;

5.

32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Kitas Bendrijos etalonines laboratorijas, susijusias su I priede išvardytomis sritimis, į VII priedą gali įtraukti Komisija. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 62 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. VII priedas gali būti atnaujinamas pagal tą pačią procedūrą.“;

b)

6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Komisija gali nustatyti Bendrijos etaloninėms laboratorijoms papildomų pareigų ir užduočių. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 62 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

6.

33 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Komisija gali nustatyti nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms papildomų pareigų ir užduočių. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 62 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

7.

46 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Rizikos nustatymo kriterijus, taikomus atliekant a punkte nurodytos rizikos įvertinimą, nustato Komisija. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 62 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

8.

48 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Kadangi Bendrijos teisės aktuose, visų pirma Reglamente (EB) Nr. 854/2004, neapibrėžiamos sąlygos ir išsamios procedūros, kurių reikia laikytis importuojant prekes iš trečiųjų šalių ar jų regionų, prireikus jas nustato Komisija. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 62 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

9.

62 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“;

10.

63 straipsnis pakeičiamas taip:

„63 straipsnis

Taikymo ir pereinamojo laikotarpio priemonės

1.   Pereinamojo laikotarpio bendro pobūdžio priemonės, inter alia, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, ypač:

bet kokie 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų standartų pakeitimai,

šiame reglamente taikoma gyvūninės kilmės pašarų apibrėžtis,

ir tolesnis šio reglamento nuostatose numatytų reikalavimų detalizavimas, patvirtinamos pagal 62 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Kitos pereinamojo laikotarpio arba įgyvendinimo priemonės, būtinos siekiant užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą, gali būti patvirtinamos pagal 62 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą. Tai visų pirma taikoma kalbant apie:

su kontrole susijusių užduočių delegavimą 5 straipsnyje nurodytoms kontrolės institucijoms, kurios jau vykdė savo veiklą prieš įsigaliojant šiam reglamentui,

28 straipsnyje nurodyto neatitikimo reikalavimams atvejus, kai kyla išlaidų, susijusių su papildoma oficialia kontrole,

išlaidas, patirtas 54 straipsnyje numatytais atvejais,

oficialios kontrolės mikrobiologinės, fizinės ir (arba) cheminės analizės taisykles, ypač įtarus, kad egzistuoja pavojus, įskaitant iš trečiųjų šalių importuojamų produktų saugos priežiūrą.

2.   Siekiant atsižvelgti į Reglamentų (EEB) Nr. 2092/91, (EEB) Nr. 2081/92 ir (EEB) Nr. 2082/92 specifiškumą, konkrečiose priemonėse, kurias turi nustatyti Komisija, gali būti numatytos būtinos leidžiančios nukrypti nuostatos nuo šiuo reglamentu nustatytų taisyklių ir tų taisyklių koregavimo tvarka. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 62 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

11.

64 straipsnis pakeičiamas taip:

„64 straipsnis

Priedų ir nuorodų į Europos standartus keitimai

Šios priemonės, skirtos iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 62 straipsnio 4 dalyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu:

1.

nepažeidžiant 27 straipsnio 3 dalies, šio reglamento priedus, išskyrus I, IV ir V priedus, galima atnaujinti, ypač siekiant atsižvelgti į administracinius pokyčius ir mokslinę ir (arba) technologinę pažangą;

2.

šiame reglamente pateiktas nuorodas į Europos standartus galima atnaujinti, kai tas nuorodas pakeičia CEN.“

5.17.   2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu  (63)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 1935/2004: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus tvirtinti specialias priemones žaliavų ir gaminių grupėms, Bendrijos leidimą naudoti medžiagą, taip pat tokio leidimo keitimą, sustabdymą ir panaikinimą. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Siekiant stiprinti Europos pramonės konkurencingumą ir naujoves, žaliavos ir gaminiai, skirtais liesti su maistu, turėtų būti teikiami į rinką iš karto nustačius jų saugą. Veiksmingumo sumetimais turėtų būti sutrumpinti įprasti reguliavimo procedūros su tikrinimu terminai, siekiant patvirtinti medžiagų, leidžiamų naudoti gaminant žaliavas ir gaminius, skirtus liestis su maistu, sąrašą; leidžiamų medžiagų, kurių dedama į veikliąsias ar protingąsias su maistu besiliečiančias žaliavas ir gaminius, sąrašą (-us) arba veikliųjų ar protingųjų žaliavų ir gaminių sąrašą (-us) ir, kai yra reikalinga, specialias šių medžiagų ir (arba) žaliavų bei gaminių, į kuriuos jų yra dedama, naudojimo sąlygas; grynumo standartus; specialias kai kurių medžiagų ir (arba) žaliavų ir gaminių, kuriuose tokios medžiagos yra naudojamos, naudojimo sąlygas; tam tikrų sudedamųjų medžiagų ar sudedamųjų medžiagų grupių specifinės migracijos į maisto produktus ar ant jų lygius; esamų atskirųjų direktyvų dėl žaliavų ir gaminių dalinius pakeitimus; Bendrijos leidimus ir jų keitimą, sustabdymą ar panaikinimą.

Jeigu dėl neišvengiamų skubos priežasčių negali būti laikomasi įprastų reguliavimo procedūros su tikrinimu terminų, Komisijai turi būti leidžiama taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje nustatytą skubos procedūrą, siekiant patvirtinti specialias priemones, susijusias su Bendrijos leidimų keitimu, galiojimo sustabdymu ar panaikinimu.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 iš dalies keičiamas taip:

1.

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija gali patvirtinti ar iš dalies pakeisti konkrečias priemones, taikomas I priede išvardytų žaliavų ir gaminių grupėms bei, atitinkamais atvejais, tų žaliavų ir gaminių ar tų žaliavų ir gaminių gamybai panaudotų perdirbtų žaliavų ir gaminių junginiams.“;

b)

į 1 dalį įterpiamos pastraipos:

„Komisija patvirtina m punkte nurodytas specialias priemones pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

f, g, h, i, j, k, l ir n punktuose nurodytos specialios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 23 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

a–e punktuose nurodytos specialios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 23 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

c)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Komisija gali iš dalies pakeisti esamas atskirąsias direktyvas dėl žaliavų ir gaminių. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinama pagal 23 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

2.

11 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Komisija patvirtina Bendrijos leidimą 1 dalyje nurodytos konkrečios priemonės forma. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinama pagal 23 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

3.

12 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Komisija patvirtina galutinę konkrečią priemonę dėl leidimo keitimo, sustabdymo ar panaikinimo. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinama pagal 23 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 23 straipsnio 5 dalyje nurodytą skubos procedūrą.“;

4.

22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis

Komisija priima I ir II priedų pakeitimus. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 23 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

5.

23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“;

b)

pridedamos tokios dalys:

„4.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys, 5 dalies b punktas ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 3 dalies c punkte, 4 dalies b ir e punktuose nustatyti laikotarpiai atitinkamai yra du mėnesiai, vienas mėnuo ir du mėnesiai.

5.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“

6.   ENERGETIKA IR TRANSPORTAS

6.1.   1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 96/98/EB dėl laivų įrenginių  (64)

Dėl Direktyvos 96/98/EB: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus priimti bandymo standartus, jeigu tarptautinėms organizacijoms per priimtiną laiką nepavyksta jų priimti arba jeigu jos atsisako juos priimti, A.2 priede nurodytus įrenginius perkelti į A.1 priedą ir išskirtinėmis sąlygomis leisti sumontuoti techniškai naujoviškus įrenginius. Komisijai taip pat reikėtų suteikti įgaliojimus direktyvos tikslais taikyti vėlesnius tarptautinių dokumentų pakeitimus, atnaujinti A priedą, numatyti galimybę su A.1 priede išvardytais įrenginiais naudoti tam tikrus modulius, iš dalies keisti atitikties vertinimo modulių skiltis ir į 2 straipsnyje pateiktą apibrėžimą „bandymo standartai“ įtraukti standartizacijos organizacijas. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 96/98/EB nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Direktyva 96/98/EB iš dalies keičiama taip:

1.

7 straipsnio 5 ir 6 dalys pakeičiamos taip:

„5.   Jeigu tarptautinėms organizacijoms, įskaitant IMO, per pagrįstą laiką nepavyksta priimti konkretiems įrenginių įtaisams skirtų atitinkamų bandymo standartų arba jeigu jos atsisako priimti tokius standartus, galima priimti Europos standartizacijos organizacijų parengtus standartus. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

6.   Kai priimami arba kai įsigalioja 1 arba 5 dalyse nurodyti bandymo standartai, skirti konkretiems įrenginių įtaisams, tokius įrenginius iš A.2 priedo galima perkelti į A.1 priedą. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinama pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

5 straipsnio nuostatos taikomos nuo šių įrenginių perkėlimo datos.“;

2.

13 straipsnio 2 dalies pirmoji įtrauka pakeičiama taip:

„—

priemonės pagrįstos, ji nedelsdama apie tai praneša valstybei narei, kuri ėmėsi pirmiau minėtos priemonės, ir kitoms valstybėms narėms; jeigu 1 dalyje nurodytas sprendimas priimtas dėl bandymo standartų trūkumų, Komisija, pasikonsultavusi su suinteresuotosiomis šalimis, per du mėnesius klausimą perduoda 18 straipsnio 1 dalyje nurodytam Komitetui, jeigu sprendimą priėmusi valstybė narė neketina keisti savo nuomonės, ir pradeda 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.“;

3.

14 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   1 dalyje nurodyti įrenginiai įrašomi į A.2 priedą. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinama pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

4.

17 straipsnio pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Šią direktyvą galima iš dalies keisti, kad:

a)

šios direktyvos tikslais būtų galima pritaikyti vėlesnius tarptautinių dokumentų pakeitimus;

b)

diegiant naujus įrenginius ir juos perrašant iš A.2 priedo į A.1 priedą ir vice versa, būtų galima atnaujinti A priedą;

c)

būtų suteikta galimybė su A.1 priede išvardytais įrenginiais naudoti B + C modulius bei H modulį ir iš dalies keisti atitikties vertinimo modulių skiltis;

d)

kitas standartizacijos organizacijas būtų galima įtraukti į 2 straipsnyje pateiktą apibrėžimą „bandymo standartai“.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

5.

18 straipsnis pakeičiamas taip:

„18 straipsnis

1.   Komisijai padeda pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002 (65) 3 straipsnį įsteigtas Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS).

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Tarybos sprendimo 1999/468/EB (66) 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – du mėnesiai.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

6.2.   2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiantis Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) ir iš dalies keičiantis saugios laivybos ir teršimo iš laivų prevencijos reglamentus  (67)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 2099/2002: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus iš dalies pakeisti 2 straipsnio 2 dalį, siekiant įterpti nuorodą į Bendrijos aktus, kuriais COSS suteikiami priėmus šį reglamentą įsigalioję įgyvendinimo įgaliojimai. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 nuostatas, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2099/2002 iš dalies keičiamas taip:

1.

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Komiteto steigimas

1.   Komisijai padeda Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (toliau – COSS).

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“;

2.

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

COSS įgaliojimai

COSS naudojasi jam suteiktais įgaliojimais, laikydamasis galiojančių Bendrijos teisės aktų. 2 straipsnio 2 dalis gali būti iš dalies pakeista pagal 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, siekiant įterpti nuorodą į Bendrijos teisės aktus, kuriais COSS suteikiami priėmus šį reglamentą įsigalioję įgyvendinimo įgaliojimai. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą.“

6.3.   2003 m. birželio 13 d Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB dėl civilinės aviacijos įvykių pranešimų  (68)

Dėl Direktyvos 2003/42/EB: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus iš dalies pakeisti priedus, siekiant papildyti arba pakeisti pavyzdžius; palengvinti keitimąsi informacija; ir patvirtinti informacijos skleidimo priemones suinteresuotiems asmenims. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 2003/42/EB nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Direktyva 2003/42/EB iš dalies keičiama taip:

1.

3 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Komisija gali nuspręsti iš dalies pakeisti priedus taip papildydama arba pakeisdama pavyzdžius. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 10 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

2.

7 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Nepažeidžiant visuomenės teisės į galimybę susipažinti su Komisijos dokumentais, nustatytos 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (69), Komisija savo iniciatyva patvirtina šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos skleidimo suinteresuotoms šalims priemones ir su tuo susijusius reikalavimus. Tokios priemonės, kurios gali būti bendrosios ir atskirosios, turi būti paremtos poreikiu:

suteikti asmenims ir organizacijoms informaciją, kurios jiems reikia civilinės aviacijos saugai gerinti,

apriboti informacijos skleidimą taip, kad būtų teikiama tik ta dalis, kuri absoliučiai būtina jos vartotojams, kad būtų užtikrintas reikiamas tos informacijos konfidencialumas.

Atskiros priemonės tvirtinamos 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Bendrosios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 10 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Sprendimas skleisti informaciją pagal šią straipsnio dalį taikomas tik tai jos daliai, kuri absoliučiai būtina jos vartotojui, nepažeidžiant 8 straipsnio nuostatų.

3.

10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

1.   Komisijai padeda 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje (70) 12 straipsniu įsteigtas komitetas.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

6.4.   2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/36/EB dėl trečiųjų šalių orlaivių, kurie naudojasi Bendrijos oro uostais, saugos  (71)

Dėl Direktyvos 2004/36/EB: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus patvirtinti informacijos, gautos atliekant tikrinimus perone pagal Europos bendrijos (EB) SAFA programą, skleidimą suinteresuotiems asmenims ir priemones, iš dalies keičiančias direktyvos priedus, nustatančius SAFA tikrinimų perone atlikimo ir ataskaitų teikimo techninių procedūrų elementus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 2004/36/EB nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Direktyva 2004/36/EB iš dalies keičiama taip:

1.

6 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Nepažeidžiant visuomenės teisės susipažinti su Komisijos dokumentais, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1049/2001, Komisija savo iniciatyva patvirtina 1 dalyje nurodytos informacijos platinimo suinteresuotoms šalims priemones bei susijusias sąlygas. Šios priemonės, kurios gali būti bendros arba individualios, grindžiamos būtinybe:

pateikti asmenims ir organizacijoms informaciją, kurios jiems reikia gerinant civilinės aviacijos saugą,

apriboti informacijos platinimą tuo, kas būtinai reikalinga jos naudotojams, kad būtų tinkamai užtikrintas tos informacijos konfidencialumas.

Atskiros priemonės patvirtinamos pagal 10 straipsnio 3 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

Bendros priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 10 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

2.

8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Remdamasi informacija, surinkta pagal 1 dalį, Komisija gali

a)

pagal 10 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą imtis bet kurių tinkamų priemonių, kad palengvintų 3, 4 ir 5 straipsnių įgyvendinimą, pavyzdžiui:

apibrėžti duomenų saugojimo ir platinimo formą,

sukurti ar sustiprinti atitinkamas įstaigas, valdančias ar eksploatuojančias informacijos rinkimui ar keitimuisi ja būtinas priemones;

b)

nustatyti išsamias sąlygas atlikti patikrinimus perone, įskaitant reguliariai atliekamus patikrinimus ir nustatyti rinktinos informacijos sąrašą. Šios priemonės, skirtos iš dalies keisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 10 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

3.

10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

1.   Komisijai padeda komitetas, įkurtas pagal Reglamento (EEB) Nr. 3922/91 12 straipsnį.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

4.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

5.   Be to, Komisija gali konsultuotis su komitetu bet kuriais kitais su šios direktyvos taikymu susijusiais klausimais.“;

4.

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Komisija gali iš dalies keisti šios direktyvos priedus.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 10 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“

6.5.   2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 868/2004 dėl apsaugos nuo subsidijavimo ir nesąžiningos kainų nustatymo veiklos, darančių žalą Bendrijos oro vežėjams, teikiantiems oro susisiekimo paslaugas iš šalių, kurios nėra Europos bendrijos narės  (72)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 868/2004: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus sukurti detalią metodologiją nesąžiningai kainų nustatymo veiklai įvardyti. Tokia metodologija, inter alia, turėtų numatyti, kokiu būdu konkrečiame aviacijos sektoriaus kontekste turėtų būti vertinamas įprastas konkurencingas kainų nustatymas, faktinės sąnaudos ir pagrįstas pelnas. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Reglamento (EB) Nr. 868/2004 nuostatas, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 868/2004 iš dalies keičiamas taip:

1.

5 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Komisija parengia detalią metodologiją nesąžiningai kainų nustatymo veiklai įvardyti. Ši metodologija, inter alia, numato, kokiu būdu konkrečiame aviacijos sektoriaus kontekste vertinamas įprastinis konkurencingas kainų nustatymas, faktinės sąnaudos ir pagrįstas pelnas. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 15 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

2.

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda vadovaujantis 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2408/92 dėl Bendrijos oro vežėjų patekimo į Bendrijos vidaus oro maršrutus (73) 11 straipsniu sudarytas Komitetas.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

4.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

6.6.   2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/54/EB dėl transeuropinio kelių tinklo tunelių būtiniausių saugos reikalavimų  (74)

Dėl Direktyvos 2004/54/EB: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus atlikti pakeitimus, būtinus siekiant suderinti priedus su technikos pažanga. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 2004/54/EB nuostatas, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Todėl Direktyva 2004/54/EB iš dalies keičiama taip:

1.

13 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Ne vėliau kaip 2009 m. balandžio 30 d. Komisija paskelbia ataskaitą apie tai, kaip laikomasi praktikos valstybėse narėse. Kai būtina, ji pagal 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą pateikia pasiūlymus dėl bendros suderintos rizikos analizės metodikos.“;

2.

16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

Derinimas su technikos pažanga

Komisija šios direktyvos priedus derina su technikos pažanga. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

3.

17 straipsnis pakeičiamas taip:

„17 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Jei yra pateikiama nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.

3.   Jei yra pateikiama nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.“

6.7.   2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2111/2005 dėl oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašo sudarymo ir oro transporto keleivių informavimo apie skrydį vykdančio oro vežėjo tapatybę  (75)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 2111/2005: Komisijai pirmiausia reikėtų suteikti įgaliojimus pakeisti bendrus draudimo oro vežėjui vykdyti veiklą nustatymo kriterijus, siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos raidą. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines Reglamento (EB) Nr. 2111/2005 nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Veiksmingumo sumetimais turėtų būti sutrumpinti reguliavimo procedūros su tikrinimu terminai, siekiant pakeisti priedą, kuriame nustatyti bendrieji draudimo vykdyti veiklą dėl saugos priežasčių taikymo Bendrijos lygiu kriterijai.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2111/2005 iš dalies keičiamas taip:

1.

3 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Oro vežėjams taikytini bendrieji draudimo vykdyti veiklą kriterijai, grindžiami atitinkamais saugos standartais, yra išdėstyti priede (toliau – bendrieji standartai). Komisija gali keisti priedą, ypač siekdama atsižvelgti į mokslo ir technikos raidą. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 15 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

2.

8 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Komisija, siekdama nustatyti išsamias taisykles dėl šiame skyriuje nurodytų procedūrų, prireikus priima įgyvendinimo priemones. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 15 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

3.

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

1.   Komisijai padeda Reglamento (EEB) Nr. 3922/91 12 straipsnyje numatytas komitetas (toliau – Komitetas).

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

4.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys, 5 dalies b punktas ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 3 dalies c punkte, 4 dalies b punkte ir 4 dalies e punkte nustatyti terminai – atitinkamai vienas mėnuo, vienas mėnuo ir du mėnesiai.

5.   Komisija gali konsultuotis su Komitetu visais kitais su šio reglamento taikymu susijusiais klausimais.“


(1)  OL L 59, 1998 2 27, p. 1.

(2)  OL L 331, 1998 12 7, p. 1.

(3)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.“;

(4)  OL L 91, 1999 4 7, p. 10.

(5)  OL L 18, 2000 1 22, p. 1.

(6)  OL L 311, 2001 11 28, p. 67.

(7)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.“

(8)  OL L 121, 2001 5 1, p. 34.

(9)  OL L 311, 2001 11 28, p. 67.“

(10)  OL L 311, 2001 11 28, p. 1.

(11)  OL L 157, 2006 6 9, p. 24.

(12)  OL L 243, 1996 9 24, p. 31.

(13)  OL L 114, 2006 4 27, p. 9.“

(14)  OL L 330, 1998 12 5, p. 32.

(15)  OL L 244, 2000 9 29, p. 1.

(16)  OL L 33, 2006 2 4, p. 1.

(17)  OL L 64, 2006 3 4, p. 37.

(18)  OL L 102, 2006 4 11, p. 15.

(19)  OL L 257, 1995 10 27, p. 1.

(20)  Paskelbta Jungtinių Tautų F serijoje Nr. 2, 3 redakcija, 6.1 lentelėje, su pakeitimais, padarytais OECD (DES/NI/86.9), Paryžius 1986.“;

(21)  OL L 181, 1989 6 28, p. 47.

(22)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.“;

(23)  OL L 77, 1998 3 14, p. 3.

(24)  OL L 181, 1989 6 28, p. 47.

(25)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.“

(26)  OL L 162, 1998 6 5, p. 1.

(27)  OL L 181, 1989 6 28, p. 47.

(28)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.“;

(29)  OL L 63, 1999 3 12, p. 6.

(30)  OL L 181, 1989 6 28, p. 47.

(31)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.“;

(32)  OL L 69, 2003 3 13, p. 1.

(33)  OL L 181, 1989 6 28, p. 47.“;

(34)  OL L 255, 2005 9 30, p. 1.

(35)  OL L 181, 1989 6 28, p. 47.“

(36)  OL L 340, 2002 12 16, p. 1.

(37)  OL L 185, 1971 8 16, p. 15.“

(38)  OL L 134, 2004 4 30, p. 1.

(39)  OL L 185, 1971 8 16, p. 15.“;

(40)  OL L 134, 2004 4 30, p. 114.

(41)  OL L 185, 1971 8 16, p. 15.“;

(42)  OL L 37, 1993 2 13, p. 1.

(43)  OL L 291, 1969 11 19, p. 9.“;

(44)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.“;

(45)  OL L 237, 1993 9 22, p. 23.

(46)  OL L 125, 1996 5 23, p. 10.

(47)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(48)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.“

(49)  OL L 43, 1997 2 14, p. 1.

(50)  OL L 268, 1998 10 3, p. 1.

(51)  OL L 109, 2000 5 6, p. 29.

(52)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1.“;

(53)  OL L 194, 2001 7 18, p. 26.

(54)  OL L 11, 2002 1 15, p. 4.

(55)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(56)  OL L 273, 2002 10 10, p. 1.

(57)  OL L 33, 2003 2 8, p. 30.

(58)  OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(59)  OL L 309, 2003 11 26, p. 1.

(60)  OL L 325, 2003 12 12, p. 1.

(61)  OL L 102, 2004 4 7, p. 48.

(62)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(63)  OL L 338, 2004 11 13, p. 4.

(64)  OL L 46, 1997 2 17, p. 25.

(65)  OL L 324, 2002 11 29, p. 1.

(66)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.“

(67)  OL L 324, 2002 11 29, p. 1.

(68)  OL L 167, 2003 7 4, p. 23.

(69)  OL L 145, 2001 5 31, p. 43.“;

(70)  OL L 373, 1991 12 31, p. 4.“

(71)  OL L 143, 2004 4 30, p. 76.

(72)  OL L 162, 2004 4 30, p. 1.

(73)  OL L 240, 1992 8 24, p. 8.“

(74)  OL L 167, 2004 4 30, p. 39.

(75)  OL L 344, 2005 12 27, p. 15.

Chronologinis sąrašas

1.

1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 315/93, nustatantis Bendrijos procedūras dėl maisto teršalų.

2.

1993 m. rugsėjo 13 d. Tarybos direktyva 1993/74/EEB dėl pašarų konkretiems mitybos tikslams.

3.

1995 m. spalio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2494/95 dėl suderintų vartotojų kainų indeksų.

4.

1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose stebėsenos priemonių.

5.

1996 m. rugsėjo 16 d. Tarybos direktyva 96/59/EB dėl polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų šalinimo.

6.

1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 96/98/EB dėl laivų įrenginių.

7.

1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų.

8.

1997 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/68/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, mažinančiomis vidaus degimo variklių, įrengiamų ne kelių mobiliosiose mašinose, dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekį, suderinimo.

9.

1998 m. kovo 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 577/98 dėl darbo jėgos atrankinio tyrimo organizavimo Bendrijoje.

10.

1998 m. gegužės 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1165/98 dėl trumpojo laikotarpio statistikos.

11.

1998 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2119/98/EB dėl užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklo Bendrijoje sukūrimo.

12.

1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų.

13.

1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės.

14.

1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo.

15.

1999 m. kovo 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 530/1999 dėl darbo užmokesčio struktūros ir darbo kaštų statistikos.

16.

1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 141/2000 dėl retųjų vaistų.

17.

2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo.

18.

2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų.

19.

2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/20/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo.

20.

2001 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/37/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, taikomų tabako gaminių gamybai, pateikimui ir pardavimui, suderinimo.

21.

2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus.

22.

2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos.

23.

2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras.

24.

2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, nustatantis sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms.

25.

2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiantis Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) ir iš dalies keičiantis saugios laivybos ir teršimo iš laivų prevencijos reglamentus.

26.

2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ).

27.

2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/98/EB, nustatanti žmogaus kraujo ir kraujo komponentų surinkimo, ištyrimo, perdirbimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus.

28.

2003 m. vasario 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 450/2003 dėl darbo kaštų indekso.

29.

2003 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB dėl civilinės aviacijos įvykių pranešimų.

30.

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje.

31.

2003 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2065/2003 dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų, naudojamų arba skirtų naudoti maisto produktuose arba jų paviršiuje.

32.

2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės.

33.

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo.

34.

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo.

35.

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/23/EB, nustatanti žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus.

36.

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/36/EB dėl trečiųjų šalių orlaivių, kurie naudojasi Bendrijos oro uostais, saugos.

37.

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 868/2004 dėl apsaugos nuo subsidijavimo ir nesąžiningos kainų nustatymo veiklos, darančių žalą Bendrijos oro vežėjams, teikiantiems oro susisiekimo paslaugas iš šalių, kurios nėra Europos bendrijos narės.

38.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/54/EB dėl transeuropinio kelių tinklo tunelių būtiniausių saugos reikalavimų.

39.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių.

40.

2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu.

41.

2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1552/2005 dėl su profesiniu mokymu įmonėse susijusios statistikos.

42.

2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2111/2005 dėl oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašo sudarymo ir oro transporto keleivių informavimo apie skrydį vykdančio oro vežėjo tapatybę.

43.

2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo.

44.

2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/7/EB dėl maudyklų vandens kokybės valdymo.

45.

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo.

46.

2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB dėl mašinų.


18.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/93


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 597/2009

2009 m. birželio 11 d.

dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių

(Kodifikuota redakcija)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 133 straipsnį,

atsižvelgdama į Reglamentus, kuriais remiantis organizuojamos bendros žemės ūkio rinkos, ir į Reglamentus, priimtus pagal Sutarties 308 straipsnį, taikytiną iš žemės ūkio produktų pagamintoms prekėms, o ypač atsižvelgdama į tuos Reglamentus, kuriais leidžiama daryti išlygų bendrajam principui, kad apsaugos priemonės prie sienų gali būti pakeistos tik šiuose Reglamentuose nustatytomis priemonėmis,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

1997 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (2). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas.

(2)

Baigus daugiašales Urugvajaus raundo prekybos derybas, buvo sukurta Pasaulio prekybos organizacija (PPO).

(3)

1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (3) patvirtintos PPO steigimo sutarties (PPO sutartis) 1A priedas taip pat apima 1994 m. Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (toliau – „1994 m. GATT“), Sutartį dėl žemės ūkio (toliau – „Sutartis dėl žemės ūkio“), Sutartį dėl 1994 m. GATT VI straipsnio įgyvendinimo (toliau – „1994 m. Antidempingo sutartis“) ir Sutartį dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – „Subsidijų sutartis“).

(4)

Tam, kad 1994 m. Antidempingo sutartyje ir Subsidijų sutartyje nustatytas taisykles Bendrija taikytų skaidriau ir veiksmingiau, būtina priimti du atskirus reglamentus, kuriuose būtų pakankamai išsamiai išdėstyti reikalavimai, kaip taikyti kiekvieną iš šių prekybos apsaugos priemonių.

(5)

Siekiant užtikrinti tinkamą ir skaidrų taisyklių pagal tas dvi sutartis įgyvendinimą, tikslinga perkelti jų nuostatas į Bendrijos teisės aktus kiek įmanoma plačiau.

(6)

Patartina pakankamai išsamiai išaiškinti, kada laikoma, kad ar suteikta subsidija, pagal kokius principus ji yra kompensuotina (ypač, ar tokia subsidija buvo suteikta individualiai) ir pagal kokius kriterijus turi būti apskaičiuojamas kompensuotinos subsidijos dydis.

(7)

Nustatant, ar suteikta subsidija, būtina parodyti, kad tos valstybės teritorijoje buvo gautas Vyriausybės ar bet kurios valstybinės institucijos finansinis indėlis arba kad buvo suteikta parama norint išlaikyti atitinkamas pajamas ar kainas, kaip numatyta 1994 m. GATT XVI straipsnyje, ir kad tuo būdu įmonė gavėja gavo naudos.

(8)

Naudos gavėjui apskaičiavimas, tais atvejais, kai šalyje rinkos modelis neegzistuoja, modelis turi būti nustatytas koreguojant šioje šalyje dominuojančius terminus ir sąlygas remiantis tikrais rezultatais, pasiektais šioje šalyje. Jei tai yra neįgyvendinama, nes, inter alia, tokios kainos ar išlaidos neegzistuoja ar yra nerealios, tada atitinkamas modelis turi būti apibrėžtas atsižvelgiant į terminus ir sąlygas kitose rinkose.

(9)

Pageidautina išdėstyti aiškias ir išsamias gaires, kurios gali būti svarbūs veiksniai nustatant, ar subsidijuotas importas padarė arba yra materialinės žalos grėsmė. Įrodant, kad aptariamojo importo apimtis ir kainos dydis padarė žalos Bendrijos pramonei, dėmesys turėtų būti atkreipiamas į kitų veiksnių poveikį, o ypač į Bendrijoje vyraujančias rinkos sąlygas.

(10)

Patartina apibrėžti sąvoką „Bendrijos pramonė“ ir nustatyti, kad su eksportuotojais susijusios šalys gali būti neįtraukiamos į tokią pramonę, taip pat patartina apibrėžti sąvoką „susijusios“. Taip pat būtina numatyti, kokių kompensacinio muito veiksmų bus imtasi tam tikro Bendrijos gamintojų vardu, ir išdėstyti gaires tokiam regionui apibrėžti.

(11)

Būtina nustatyti, kas gali paduoti skundą dėl kompensacinio muito, kiek jį turėtų remti Bendrijos pramonė ir kuri informacija apie kompensuotinas subsidijas, žalą ir jos priežastis turėtų būti nurodyta tokiame skunde. Taip pat tikslinga nurodyti, kokia tvarka atmetami skundai arba pradedamas jų nagrinėjimas.

(12)

Būtina nustatyti, kaip suinteresuotoms šalims turėtų būti pranešama apie tai, kokios informacijos reikalauja valdžios institucijos, ir sudaromos plačios galimybės pateikti visus svarbius įrodymus bei apginti savo interesus. Taip pat pageidautina aiškiai išdėstyti, kokių taisyklių ir tvarkos reikia laikytis atliekant tyrimą, o ypač pagal kokias taisykles suinteresuotos šalys turi per nustatytą laiką pranešti apie save, pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją, kad į tokias nuomones ir informaciją būtų atsižvelgta. Taip pat dera nustatyti, kokiomis sąlygomis suinteresuota šalis gali gauti kitų suinteresuotų šalių informaciją ir pareikšti pastabas dėl jos. Valstybės narės ir Komisija turėtų bendradarbiauti, kai renkama informacija.

(13)

Būtina išdėstyti, kokiomis sąlygomis gali būti nustatomi laikinieji muitai, įskaitant sąlygas, kad juos galima nustatyti ne anksčiau kaip praėjus 60 dienų nuo tyrimo pradžios, bet ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo to laiko. Bet kuriuo atveju Komisija gali nustatyti tokius muitus tiktai keturių mėnesių laikotarpiui.

(14)

Būtina nurodyti, įsipareigojimų taisykles, neutralizuojančių arba atsveriančių kompensuotinos subsidijos žalą, vietoj laikinųjų ar galutinių muitų nustatymo. Taip pat dera nustatyti, kokie yra įsipareigojimų pažeidimo ar atsisakymo padariniai, ir nurodyti, kad laikinieji muitai gali būti nustatyti tais atvejais, kai įtariamas pažeidimas arba kai išaiškintiems faktams papildyti reikalingas tolesnis tyrimas. Priimant įsipareigojimus reikia pasirūpinti, kad siūlomi įsipareigojimai ir jų įgyvendinimas nesukeltų antikonkurencinio elgesio.

(15)

Manoma, jog tinkama leisti atsiimti įsipareigojimą bei prašymą taikyti muitą vienu atskiru teisiniu dokumentu. Taip pat būtina užtikrinti, kad atsiėmimo procedūra būtų baigta per įprastą šešių mėnesių ir jokiu atveju ne daugiau kaip per devynių mėnesių laikotarpį, siekiant užtikrinti tinkamą galiojančios priemonės vykdymą.

(16)

Būtina nustatyti, kad nepriklausomai nuo to, ar priimtos galutinės priemonės, nagrinėjimas turi būti nutrauktas paprastai per 12 mėnesių, bet jokiu būdu ne vėliau kaip per 13 mėnesių nuo tyrimo pradžios.

(17)

Tyrimas ar nagrinėjimas turėtų būti nutrauktas, jeigu subsidijos dydis yra de minimis arba jeigu subsidijuoto importo kiekis ar žala yra mažareikšmės, ypač importo iš besivystančių šalių atveju, ir reikia apibrėžti šiuos kriterijus. Jeigu priemonės turi būti nustatytos, būtina numatyti reikalavimą nutraukti tyrimą ir nustatyti, kad tokios priemonės turi būti mažesnės už kompensuotinų subsidijų sumą, jei tokia mažesnė suma atsvers žalą, taip pat atrankos atveju nurodyti, skaičiavimo priemonių dydžio metodą.

(18)

Būtina numatyti, kad laikinuosius muitus galima rinkti už praėjusį laikotarpį, jei toks rinkimas laikomas tinkamu, ir apibrėžti, kuriomis aplinkybėmis gali prireikti muitus taikyti praėjusiam laikotarpiui, kad nebūtų pakenkta taikytinų galutinių muitų poveikiui. Taip pat būtina numatyti, kad muitai gali būti taikomi praėjusiam laikotarpiui tais atvejais, kai pažeidžiami įsipareigojimai ar jų atsisakoma.

(19)

Būtina numatyti, kad šios priemonės nustoja galioti praėjus penkeriems metams, nebent peržiūra parodo, kad jas reikia tęsti. Taip pat būtina numatyti, kad tais atvejais, kai apie pakitusias aplinkybes pateikiama pakankamai įrodymų, reikia atlikti tarpines peržiūras arba tyrimus, kad nustatyti, ar yra pagrindas kompensacinius muitus grąžinti.

(20)

Nepaisant to, kad Subsidijų sutartyje nėra nuostatų dėl kompensacinių priemonių vengimo, tokio vengimo galimybė yra, panašiai, nors ir ne visiškai taip pat, kaip ir antidempingo priemonių atveju. Todėl šiame reglamente dera numatyti nuostatą dėl apsaugos nuo tokio vengimo.

(21)

Pageidautina išaiškinti, kurios šalys turi teisę prašyti pradėti tyrimą dėl muito vengimo.

(22)

Taip pat pageidautina išaiškinti, kokia veikla sudaro priemonių apėjimą. Priemonės gali būti apeinamos ir Bendrijoje, ir už jos ribų. Todėl būtina numatyti, kad atleidimai nuo išplėstų muitų, kurie galėjo būti suteikti importuotojams, taip pat gali būti suteikiami eksportuotojams, kai muitai išplečiami dėl apėjimo už Bendrijos ribų.

(23)

Tikslinga leisti pristabdyti kompensacinių priemonių taikymą, jei rinkos sąlygos laikinai pakito ir dėl to laikinai nebetinka šias priemones taikyti toliau.

(24)

Būtina numatyti reikalavimą registruoti tiriamą importą įvežimo metu, kad vėliau tokiam importui būtų galima pritaikyti priemones.

(25)

Norint užtikrinti, kad priemonės būtų tinkamai įgyvendintos, būtina, kad valstybės narės kontroliuotų prekybinį prekių importą, kuris tiriamas arba kuriam taikomos priemonės, taip pat muitų, kurie renkami pagal šį reglamentą, dydį ir už tai atsiskaitytų Komisijai. Taip pat būtina numatyti galimybę Komisijai paprašyti valstybių narių teikti, laikantis konfidencialumo taisyklių, informaciją, naudotiną įsipareigojimų dėl kainų stebėsenos ir galiojančių priemonių efektyvumo lygiui įvertinti.

(26)

Būtina numatyti, kad reguliariai ir nustatytų tyrimo etapų metu turi būti konsultuojamasi su Patariamuoju komitetu. Šį komitetą turėtų sudaryti valstybių narių atstovai, o jam pirmininkauti turėtų Komisijos atstovas.

(27)

Tikslinga numatyti, kad apie kompensuotinas subsidijas ir žalą pateikta informacija yra tikrinama lankantis vietose, tačiau tokiam lankymuisi būtina sąlyga – tinkamas atsakymas į pateiktus klausimynus.

(28)

Būtina numatyti, jog kai šalių ar sandorių yra daug, reikia pasinaudoti atranka, kad tyrimus būtų galima užbaigti per nustatytą laiką.

(29)

Reikia numatyti, kad jei šalys vengia bendradarbiauti, faktams nustatyti gali būti panaudota kita informacija, ir kad tokia informacija gali būti ne tokia palanki šalims kaip tuo atveju, jei jos būtų tinkamai bendradarbiavę.

(30)

Reikėtų nustatyti, kad konfidenciali informacija turi būti naudojama taip, jog nebūtų atskleistos verslo ar valstybinės paslaptys.

(31)

Būtina numatyti, kad esminiai faktai ir argumentai turi būti tinkamai atskleidžiami šalims, turinčioms teisę juos gauti, per tokį laiką, kurio, atsižvelgiant į sprendimų priėmimo procesą Bendrijoje, pakanka šalims apginti savo interesus.

(32)

Apdairu numatyti tokią administracinę sistemą, kuri leistų pateikti argumentus apie tai, kurios priemonės atitinka Bendrijos interesus, tarp jų ir vartotojų interesus, bei nustatyti, kokiais laiko tarpais reikia pateikti tokią informaciją ir kokias informacijos atskleidimo teises turi suinteresuotos šalys.

(33)

Tam, kad būtų išlaikyta teisių ir pareigų pusiausvyra, kurią norėta sukurti Subsidijų sutartimi, taikydama šias taisykles Bendrija būtinai turi atkreipti dėmesį į tai, kaip jas aiškina pagrindiniai Bendrijos prekybos partneriai, spręsdama pagal tai, kaip tai atsispindi jų teisės aktuose ir nusistovėjusioje praktikoje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Principai

1.   Kompensacinis muitas gali būti nustatytas tikslu kompensuoti subsidiją, tiesiogiai ar netiesiogiai suteiktą bet kurio produkto gamybai, eksportui ar pervežimui, kurį leidus laisvai judėti Bendrijoje būtų padaryta žalos.

2.   Nepaisant šio straipsnio 1 dalies nuostatų, kai produktai nėra tiesiogiai importuojami iš jų kilmės valstybės, bet yra eksportuojami į Bendriją iš tarpinės valstybės, yra taikomos visos šio reglamento nuostatos, o sandoris ar sandoriai, jei tinkama, yra laikomi įvykę tarp kilmės valstybės ir Bendrijos.

2 straipsnis

Sąvokos

Šio reglamento tikslais:

a)

laikoma, kad produktas yra subsidijuojamas, jei jis gauna naudos iš kompensuotinos subsidijos, kaip tai apibrėžta 3 ir 4 straipsniuose. Tokią subsidiją gali suteikti importuoto produkto kilmės valstybės Vyriausybė arba tarpinės valstybės, iš kurios produktas yra eksportuojamas į Bendriją (šiame reglamente vadinamos „eksportuojančia valstybe“) Vyriausybė;

b)

Vyriausybė – Vyriausybė ar bet kuri valstybinė institucija, esanti kilmės valstybės ar eksportuojančios valstybės teritorijoje;

c)

„panašus produktas“ reiškia produktą, kuris yra tapatus, kitaip sakant, visais atžvilgiais panašus į aptariamą produktą, o jei tokio produkto nėra – kitas produktas, kuris nors ir nebūdamas visais atžvilgiais panašus, turi aptariamą produktą labai primenančių požymių;

d)

žala – jei nenurodyta kitaip, – materialinė žala Bendrijos pramonei, materialinės žalos Bendrijos pramonei grėsmė arba materialinės kliūtys tokiai pramonei kurtis, ir aiškinama pagal 8 straipsnio nuostatas.

3 straipsnis

Subsidijos apibrėžimas

Laikoma, kad subsidija egzistuoja, jeigu:

1.

a)

kilmės arba eksportuojančios valstybės Vyriausybė skyrė finansinį indėlį, kitaip sakant, jei:

i)

Vyriausybės veikla apima tiesioginį lėšų (pavyzdžiui, dotacijų, paskolų, turto įliejimo) pervedimą arba galimus tiesioginius lėšų pervedimus ar įsipareigojimų (pavyzdžiui, paskolų garantijų) perdavimus;

ii)

Vyriausybės pajamų, kurios kitu atveju būtų gautos, yra atsisakoma arba jos nesurenkamos (pavyzdžiui, fiskalinės lengvatos, tokios, kaip mokestinės nuolaidos). Šiuo atžvilgiu eksportuojamo produkto atleidimas nuo muitų ar mokesčių, mokamų už panašų produktą, skirtą vartoti valstybės viduje, arba tokių muitų ar mokesčių sumažinimas suma, neviršijančia priaugusios jų dalies, nėra laikoma subsidija, jei tokia išimtis suteikiama laikantis I, II ir III priedų nuostatų;

iii)

Vyriausybė aprūpina prekėmis ar suteikia paslaugų, nebūdingų bendrajai infrastruktūrai, arba perka prekių;

iv)

Vyriausybė:

perveda mokėjimų į finansavimo mechanizmą, arba

paveda arba nurodo privačiam subjektui atlikti vieną ar kelias i, ii ir iii punktuose nurodytų tipų funkcijas, kurios paprastai suteiktos Vyriausybei ir kurių atlikimo tvarka realiai nesiskiria nuo tvarkos, kurios paprastai laikosi Vyriausybės;

arba

b)

yra bet kokios formos pajamų ar kainų palaikymas, kaip apibrėžta 1994 m. GATT XVI straipsnyje; ir

2.

tokiu būdu yra suteikta naudos.

4 straipsnis

Kompensuotinos subsidijos

1.   Kompensacinės priemonės subsidijoms taikomos tik tuomet, jei jos yra konkrečios, kaip apibrėžta šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse.

2.   Norint nustatyti, ar subsidija konkreti kuriai nors įmonei, pramonės šakai, arba įmonių ar pramonės šakų grupei (toliau vadinamoms „tam tikromis įmonėmis“) pagal subsidiją suteikusiosios valdžios institucijos jurisdikciją, taikomi šie principai:

a)

tuo atveju, jei subsidiją suteikusioji institucija arba teisės aktai, pagal kuriuos veikia subsidiją suteikusioji institucija, aiškiai nurodo, kad subsidiją gali gauti tik tam tikros įmonės, tokia subsidija yra laikoma konkrečia;

b)

tuo atveju, jei subsidiją suteikusioji institucija arba teisės aktai, pagal kuriuos veikia subsidiją suteikusioji institucija, nustato objektyvius kriterijus arba sąlygas, pagal kurias atrenkami galintieji gauti subsidiją arba nustatomas subsidijos dydis, su sąlyga, kad atrenkama automatiškai ir kad tokių kriterijų bei sąlygų yra griežtai laikomasi, tokia subsidija nėra laikoma konkrečia;

c)

jei nepaisant to, kad subsidija, atrodytų, nėra konkreti, nes buvo taikyti a ir b punktuose išdėstyti principai, vis tiek yra pagrindo tikėti, kad subsidija iš tiesų yra konkreti, gali būti atsižvelgiama į kitus veiksnius. Tokie veiksniai yra: subsidijavimo programa naudojasi ribotas tam tikrų įmonių skaičius; daugiausia naudojasi tam tikros įmonės; neproporcingai didelės subsidijų sumos suteiktos tam tikroms įmonėms; būdas, kuriuo priimdama sprendimą suteikti subsidiją, savo nuožiūra, pasinaudojo subsidiją suteikusioji institucija. Šiuo atžvilgiu ypatingas dėmesys teikiamas informacijai, apie prašymų suteikti subsidiją atmetimo arba patenkinimo dažnumą, ir ypač priežastis, kuriomis pagrįsti tokie sprendimai.

B punkte objektyvūs kriterijai ar sąlygos reiškia tokius neutralius kriterijus ar sąlygas, kurie nesuteikia didesnio palankumo tam tikroms įmonėms palyginti su kitomis, kurie yra ekonominio pobūdžio ir taikomi horizontaliai, kaip, pavyzdžiui, darbuotojų skaičius arba įmonės dydis.

Kriterijai ir sąlygos turi būti aiškiai išdėstyti įstatyme, reglamente ar kitame oficialiame dokumente, kad juos būtų galima patikrinti.

Taikant 1 dalies c punktą, būtina atsižvelgti į ekonominės veiklos įvairovę subsidiją suteikusios institucijos jurisdikcijoje, taip pat į laikotarpį, kada buvo taikoma subsidijų programa.

3.   Subsidija, kurią, galėjo gauti tik tam tikros įmonės, esančios subsidiją suteikusiosios institucijos jurisdikcijai apibrėžtame geografiniame regione, laikoma konkrečia. Bet kokio lygio valstybės institucijai nustačius ar pakeitus bendrai taikomus mokesčių tarifus, pagal šį reglamentą tai nelaikoma konkrečia subsidija.

4.   Nepaisant šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų, konkrečiomis subsidijomis laikomos:

a)

subsidijos, kurių suteikimo vienintelė sąlyga (arba viena iš sąlygų), nustatyta įstatyme ar taikoma faktiškai, yra eksporto vykdymas, įskaitant I priede nurodytas subsidijas;

b)

subsidijos, kurių suteikimo vienintelė sąlyga (arba viena iš sąlygų) yra vietinių prekių vartojimo pirmenybė palyginti su importuotomis prekėmis.

Pagal a punktą laikoma, kad eksporto vykdymas yra faktiška subsidijos suteikimo sąlyga, jei faktai rodo, jog tokia subsidija suteikiama pagal esamą arba planuojamą eksporto dydį arba eksporto pajamas, nors tokia subsidijos priklausomybė nuo eksporto vykdymo nenustatyta įstatyme. Tik faktas, kad subsidija yra suteikta eksportuojančioms įmonėms, nėra laikoma eksporto subsidija pagal šias nuostatas.

5.   Nustatant, ar subsidija yra konkreti pagal šio straipsnio nuostatas, būtina aiškiai remtis tikrais įrodymais.

5 straipsnis

Kompensuotinos subsidijos dydžio apskaičiavimas

Kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuojama pagal tai, kokią naudą subsidijos gavėjui suteikė subsidija, per subsidijavimo tiriamąjį laikotarpį. Paprastai šis laikotarpis yra patys paskutiniai gavėjo finansinės apskaitos metai, bet gali būti bet kuris kitas mažiausiai šeši mėnesiai prieš tyrimo pradžią, laikotarpis kurio patikimi finansiniai bei kitokie susiję duomenys yra prieinami.

6 straipsnis

Gavėjo naudos apskaičiavimas

Skaičiuojant naudą gavėjui, taikomos šios taisyklės:

a)

Vyriausybės įnašai į įmonės nuosavą kapitalą nėra laikomi teikiančiais naudos, nebent ši investicija galėtų būti laikoma neatitinkančia įprastos privačių investuotojų investavimo praktikos, įskaitant rizikos kapitalo suteikimą, kilmės ir (arba) eksportuojančios valstybės teritorijoje;

b)

Vyriausybės suteikta paskola nėra laikoma teikiančia naudos, nebent suma, kurią paskolą gaunanti firma moka už Vyriausybės suteiktą paskolą, skiriasi nuo sumos, kurią ta firma mokėtų už atitinkamą komercinę paskolą, kurią ji faktiškai galėtų gauti rinkoje. Šiuo atveju nauda yra šių dviejų sumų skirtumas;

c)

Vyriausybės suteikta paskolos garantija nėra laikoma suteikta nauda, nebent suma, kurią garantiją gaunančioji firma moka už Vyriausybės garantuojamą paskolą, skiriasi nuo sumos, kurią ta firma mokėtų už atitinkamą komercinę paskolą be tokios Vyriausybės garantijos. Šiuo atveju nauda yra šių dviejų sumų skirtumas, patikslintas pagal aptarnavimo rinkliavų skirtumus;

d)

Vyriausybės suteiktos prekės ar paslaugos arba nupirktos prekės nėra laikomos teikiančios naudos, nebent jos būtų suteiktos už mažesnį nei pakankamą atlygį arba nupirktos už didesnį nei pakankamą atlygį. Atlygio pakankamumas nustatomas atsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje aptariama prekė ar paslauga suteikta, nupirkta, vyraujančias rinkos sąlygas, įskaitant kainą, kokybę, galimybes gauti, paklausą, transportavimą ir kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas.

Jei nėra tokių vyraujančių rinkos terminų ir sąlygų produktui ar paslaugų teikimui tiekimo ar pirkimo šalyje, kuria galima remtis kaip atitinkamu modeliu, taikomos toliau nurodytos taisyklės:

i)

tokioje šalyje vyraujantys terminai ir sąlygos turi būti priderinti prie realių kainų, išlaidų ir kitų veiksnių, esamų šioje šalyje, prie atitinkamo masto, kuris atspindėtų normalios rinkos terminus ir sąlygas; arba

ii)

atitinkamai terminai ir sąlygos, vyraujantys kitos šalies rinkoje ar pasaulinėje rinkoje, kurie gavėjui yra prieinami, turi būti panaudoti.

7 straipsnis

Bendrosios skaičiavimo nuostatos

1.   Kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuojama į Bendriją eksportuotos subsidijuotos prekės vienetui.

Nustatant šį dydį, į bendrą subsidijos sumą gali būti neįtraukiamos šios sudedamosios dalys:

a)

bet kurie prašymo mokesčiai ar kitos išlaidos, būtinai sumokėtos stengiantis patenkinti subsidijos suteikimo sąlygas arba gauti subsidiją;

b)

eksporto mokesčiai, muitai bei kiti mokesčiai, sumokėti už produkto eksportą į Bendriją, jei jie yra konkrečiai skirti kompensuoti subsidiją.

Jei suinteresuota šalis prašo atimti kurią nors dalį, ji turi įrodyti savo prašymo pagrįstumą.

2.   Jei subsidija suteikta nesiejant jos su perdirbtų, pagamintų, eksportuotų ar transportuotų prekių kiekiais, kompensuotinos subsidijos dydis nustatomas visos subsidijos vertę atitinkamai paskirstant pagal aptariamųjų prekių gamybos, pardavimo arba eksporto mastą subsidijavimo tiriamuoju laikotarpiu.

3.   Jei subsidijos suteikimas gali būti susietas su įsigytu ilgalaikiu turtu arba būsimu įsigijimu, kompensuotinos subsidijos dydis apskaičiuojamas paskirstant subsidiją visam laikotarpiui, atitinkančiam įprastinį tokio turto nuvertėjimo laiką atitinkamoje pramonėje.

Taip apskaičiuotas subsidijos dydis priskirtinas tiriamajam laikotarpiui, įskaitant laikotarpį, susijusį su ilgalaikiu turtu, įsigytu prieš tiriamąjį laikotarpį, paskirstoma pagal šio straipsnio 2 dalį.

Jei turtas yra nenuvertėjantis, subsidija vertinama kaip paskola be palūkanų ir aiškinama pagal 6 straipsnio b punktą.

4.   Jei subsidija negali būti susieta su ilgalaikio turto įsigijimu, tiriamuoju laikotarpiu gautos naudos dydis iš esmės priskiriama šiam laikotarpiui ir paskirstoma pagal šio straipsnio 2 dalį, nebent atsirastų ypatingų aplinkybių, pateisinančių jos priskyrimą kitam laikotarpiui.

8 straipsnis

Žalos nustatymas

1.   Žala nustatoma remiantis ją patvirtinančiais įrodymais ir objektyviai kartu ištyrus:

a)

subsidijuoto importo kiekį ir šio subsidijuoto importo poveikį panašių produktų kainoms Bendrijos rinkoje; ir

b)

tokio importo poveikį Bendrijos pramonei.

2.   Vertinant subsidijuoto importo kiekį, reikia atsižvelgti į tai, ar labai padidėjo subsidijuotas importas absoliutiniu dydžiu arba palyginti su gamyba ar suvartojimu Bendrijoje. Vertinant subsidijuoto importo poveikį kainoms, reikia atsižvelgti į tai, ar subsidijuoti importuoti produktai buvo parduodami daug mažesne kaina palyginti su Bendrijos pramonės panašaus produkto kaina, arba į, tai ar toks importas kitokiu būdu verčia gerokai mažinti kainas, arba neleidžia kainoms kilti, kaip kad būtų atsitikę kitomis aplinkybėmis. Nei vienas iš šių veiksnių nėra būtinai lemiantis.

3.   Jeigu produkto importas iš daugiau nei vienos šalies vienu metu yra kompensacinio muito subjektu, tokio importo iš visų valstybių poveikis vertinamas bendrai tiktai tuomet, jei nustatoma:

a)

kad kompensuotinų subsidijų suma, apskaičiuota importui iš kiekvienos valstybės, yra didesnė nei 14 straipsnio 5 dalyje apibrėžtas minimumas ir importo iš kiekvienos šalies kiekis nėra nereikšmingas; ir

b)

kad atsižvelgus į importuotų produktų tarpusavio konkurencijos sąlygas ir į konkurencijos tarp importuotų produktų ir panašaus Bendrijos produkto sąlygas, importo poveikį vertinti bendrai yra tikslinga.

4.   Nagrinėjant subsidijuoto importo poveikį aptariamai Bendrijos pramonei, reikia įvertinti visus svarbius atitinkamos pramonės būklę rodančius ekonominius veiksnius ir rodiklius, įskaitant pramonės pastangas atsigauti po subsidijavimo ir dempingo praeityje padaryto poveikio, kompensuotinų subsidijų sumos dydį, esamą ir galimą prekybos, pelno, produkcijos, rinkos dalies, produktyvumo, investicijų grąžos, gamybinių pajėgumų panaudojimo sumažėjimą, Bendrijos kainas nulemiančius veiksnius, esamą ir galimą neigiamą poveikį grynųjų pinigų srautams, atsargoms, užimtumui, uždarbiui, augimui, galimybei didinti kapitalą ar investicijas, o žemės ūkyje, ar padidėjo našta Vyriausybinėms paramos programoms. Šis sąrašas nėra išsamus, nei vienas iš šių veiksnių nėra būtinai lemiantis.

5.   Iš pateiktų, pagal šio straipsnio 1 dalį patvirtinančių įrodymų turi būti aišku, kad subsidijuotas importas daro žalos. Ypač aiškus, turi būti įrodymas, kad pagal 2 dalį nustatytas kiekis ir (arba) kainos buvo 4 dalyje nurodyto poveikio Bendrijos pramonei priežastimi ir kad šio poveikio mastas yra toks, kad jį galima klasifikuoti kaip materialinę žalą.

6.   Taip pat turi būti nagrinėjami ir kiti be subsidijuoto importo žinomi veiksniai, kurie tuo pat metu daro žalos Bendrijos pramonei, siekiant užtikrinti, kad šių kitų veiksnių padaryta žala nebūtų priskiriama subsidijuotam importui pagal šio straipsnio 5 dalį. Veiksniai, kuriuos būtų galima svarstyti šiuo atžvilgiu, yra šie: nesubsidijuoto importo kiekiai ir kainos, paklausos sumažėjimas ar vartojimo būdų pokyčiai, prekybos apribojimai ir konkurencija tarp trečiosios šalies ir Bendrijos gamintojų, technologijos pažanga ir eksporto vykdymas bei Bendrijos pramonės produktyvumas.

7.   Subsidijuoto importo poveikis Bendrijos pramonei turi būti įvertintas palyginti su panašaus produkto gamyba, kai turimi duomenys leidžia išskirti tokią gamybą remiantis tokiais kriterijais, kaip antai gamybos procesas, gamintojų pardavimai ir pelnas. Jeigu neįmanoma išskirti tokios gamybos, subsidijuoto importo poveikis turi būti vertinamas nagrinėjant siauriausios produkto grupės ar rūšies, įskaitant panašų produktą, apie kurį galima gauti reikalingą informaciją, gamybą.

8.   Materialinės žalos grėsmės nustatymas turi remtis faktais, o ne vien prielaidomis, spėjimais ar neaiškiomis galimybėmis. Aplinkybių pasikeitimas, dėl kurio subsidijos padarytų žalos, turi būti aiškiai numatomas ir neišvengiamas.

Sprendžiant, ar yra materialinės žalos grėsmė, reikėtų atsižvelgti be visa kita į tokius veiksnius kaip:

a)

aptariamosios subsidijos ar subsidijų pobūdis ir dėl jo tikėtinai atsirasiantis poveikis prekybai;

b)

spartus subsidijuoto importo į Bendrijos rinką didėjimo tempas, rodantis gerokai padidėsiančio importo tikimybę;

c)

pakankamas laisvai eksportuotojo disponuojamas pajėgumas arba neišvengiamai išaugsiantis toks pajėgumas, rodantis labai padidėsiančią subsidijuoto eksporto į Bendriją tikimybę, atsižvelgiant į kitų eksporto rinkų, galinčių absorbuoti bet kokį papildomą eksportą, prieinamumą;

d)

ar importas įvežamas kainomis, kurios gerokai priverstinai mažintų kainas arba trukdytų kainoms kilti, kaip atsitiktų kitomis aplinkybėmis, ir tikriausiai padidintų tolesnio importo paklausą; ir

e)

tiriamo produkto atsargos.

Nei vienas iš šių išvardytų veiksnių pats savaime nėra lemiamas, bet nagrinėtų veiksnių visuma turi paskatinti išvadą, kad tolesnis subsidijuotas importas yra neišvengiamas ir kad nesiėmus apsaugos veiksmų bus padaryta materialinės žalos.

9 straipsnis

Bendrijos pramonės apibrėžimas

1.   Šiame reglamente sąvoka „Bendrijos pramonė“ aiškinama kaip panašius produktus gaminančių Bendrijos gamintojų visuma arba tie iš jų, kurių bendras pagamintų tokių produktų kiekis sudaro didžiąją Bendrijoje pagamintų tokių produktų dalį, kaip apibrėžta 10 straipsnio 6 dalyje, išskyrus:

a)

kai gamintojai yra susiję su tariamai subsidijuoto produkto eksportuotojais arba importuotojais, arba patys yra jos importuotojai, sąvoka „Bendrijos pramonė“ gali būti aiškinama kaip reiškianti likusius gamintojus;

b)

ypatingomis aplinkybėmis dėl aptariamo produkto gamybos Bendrijos teritorija gali būti padalyta į dvi ar daugiau konkurencinių rinkų, o gamintojai kiekvienoje rinkoje gali būti laikomi atskiromis pramonėmis, jeigu:

i)

tokioje rinkoje esantys gamintojai parduoda toje rinkoje visą ar beveik visą savo pagaminto aptariamo produkto kiekį, ir

ii)

bet kur kitur Bendrijoje esantys aptariamo produkto gamintojai nepakankamai patenkina paklausą toje rinkoje.

Tokiomis aplinkybėmis, net jei pagrindinei visos Bendrijos pramonės daliai nebuvo padaryta žalos, gali būti pripažinta, kad yra žalos, jeigu yra subsidijuoto importo koncentracija į tokią izoliuotą rinką ir daro žalos visų arba beveik visų produktų gamintojams tokioje rinkoje.

2.   1 dalies tikslais, gamintojai laikomi esą susiję su eksportuotojais arba importuotojais tik tuo atveju, jeigu:

a)

vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja kitą; arba

b)

juos abu tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja trečiasis asmuo; arba

c)

jie kartu tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja trečiąjį asmenį, kai yra pagrindo tikėti arba įtarti, jog dėl tokių santykių poveikis yra toks, kad susijęs gamintojas veikia kitaip nei nesusiję gamintojai.

Šios dalies tikslais, laikoma, kad vienas gamintojas kontroliuoja kitą, jeigu pirmasis teisiškai ar operatyviai turi galimybių varžyti ar vadovauti antrajam.

3.   Kai Bendrijos pramonė aiškinama reiškianti tam tikro regiono gamintojus, eksportuotojams arba kompensuotinas subsidijas suteikusiajai Vyriausybei pagal 13 straipsnį sudaroma galimybė pasiūlyti įsipareigojimus aptariamo regiono atžvilgiu. Tokiais atvejais vertinant Bendrijos suinteresuotumą priemonėmis, ypatingai turi būti atsižvelgiama į to regiono interesus. Jeigu greitai nepasiūlomas tinkamas įsipareigojimas arba susidaro 13 straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytos situacijos, gali būti nustatytas laikinasis arba galutinis kompensacinis muitas visos Bendrijos atžvilgiu. Tokiais atvejais šie muitai, jei tai praktiška, gali būti apriboti, taikant juos tiktai konkretiems gamintojams arba eksportuotojams.

4.   Šiam straipsniui taikomos 8 straipsnio 7 dalies nuostatos.

10 straipsnis

Tyrimo inicijavimas

1.   Išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, tyrimas nustatyti tariamos subsidijos buvimą, mastą ir poveikį pradedamas gavus raštišką bet kurio fizinio ar juridinio asmens ar asociacijos, neturinčios juridinio asmens teisių, Bendrijos pramonės vardu paduotą skundą.

Skundas gali būti pateiktas Komisijai arba valstybei narei, kuri jį perduoda Komisijai. Visų gautų skundų kopijas Komisija siunčia valstybėms narėms. Skundas laikomas paduotas pirmą darbo dieną po to, kai yra pristatomas Komisijai registruotu paštu arba kai Komisija patvirtina jį gavusi.

Tuo atveju, jei, net ir nesant skundo, valstybė narė turi pakankamai subsidijavimo arba jo padarytos žalos Bendrijos pramonei įrodymų, ji turi nedelsdama tokius įrodymus perduoti Komisijai.

2.   Paduodant skundą pagal šio straipsnio 1 dalį, būtina pateikti kompensuotinų subsidijų buvimo (jei įmanoma, taip pat ir jų dydžio), žalos ir priežastinio ryšio tarp tariamai subsidijuoto importo ir tariamos žalos, įrodymus. Skunde turi būti pateikta tokia informacija, kurią skundo pateikėjai gali gauti šiais klausimais:

a)

skundo pateikėjo tapatybė ir skundo pateikėjo gaminamo panašaus produkto gamybos Bendrijoje kiekis ir vertė. Kai rašytinis skundas pateikiamas Bendrijos pramonės vardu, skunde turi būti nurodyta, kurios būtent pramonės vardu jis paduodamas, pateikiant visų žinomų panašaus produkto Bendrijos gamintojų(arba Bendrijos panašaus produkto gamintojų asociacijų) sąrašą ir kiek įmanoma išsamiau apibūdinant tokių gamintojų gaminamo panašaus produkto Bendrijos gamybos kiekį ir vertę;

b)

išsamus tariamai subsidijuoto produkto aprašymas, svarstomo produkto kilmės ir/ar eksportuojančios šalies (šalių) pavadinimai, kiekvieno žinomo eksportuotojo ar užsienio gamintojo tapatybė ir žinomų aptariamą produktą importuojančių asmenų sąrašas;

c)

aptariamųjų subsidijų buvimo, dydžio, pobūdžio ir kompensuotinumo įrodymai;

d)

informacija apie tariamai subsidijuoto importo kiekio pokyčius, tokio importo poveikį panašaus produkto kainoms Bendrijos rinkoje ir tokio importo poveikį Bendrijos pramonei parodant atitinkamus veiksnius ir rodiklius, tokius, kaip nurodyti 8 straipsnio 2 ir 4 dalyse.

3.   Komisija kruopščiai, kiek tai įmanoma, ištiria skunde pateiktų įrodymų teisingumą ir atitinkamumą reikalavimams, kad nustatytų, ar pakanka įrodymų pradėti tyrimą.

4.   Tyrimas gali būti pradėtas, kad būtų nustatyta, ar tariamos subsidijos yra „konkrečios“, pagal 4 straipsnio 2 ir 3 dalis.

5.   Tyrimas taip pat gali būti pradėtas dėl IV priede išvardytų tipų priemonių, jei jose yra subsidijos sudedamoji dalis, kaip tai apibrėžta 3 straipsnyje, kad būtų nustatyta, ar aptariamosios priemonės visiškai atitinka to priedo nuostatas.

6.   Tyrimas pagal šio straipsnio 1 dalį nepradedamas, nebent išnagrinėjus, kokiu mastu panašios prekės gamintojai Bendrijoje pritaria ar nepritaria pateiktam skundui, nustatyta, kad skundas yra paduotas Bendrijos pramonės arba jos vardu. Laikoma, kad skundas paduotas Bendrijos pramonės arba jos vardu, jei jam pritaria tie Bendrijos gamintojai, kurių bendras pagaminto produkto kiekis sudaro daugiau nei 50 % visos panašaus produkto, kurį pagamino ta skundui pritariančios arba nepritariančios Bendrijos pramonės dalis, gamybos. Tačiau tyrimas nepradedamas, jei skundui aiškiai pritariančių Bendrijos gamintojų pagaminto panašaus produkto kiekis sudaro mažiau nei 25 % visos Bendrijos pramonės, pagaminto panašaus produkto kiekio.

7.   Kol nėra nuspręsta pradėti tyrimą, valdžios institucijos vengia viešai skelbti apie skundą, kuriuo reikalaujama pradėti tyrimą. Tačiau gavusi tinkamai dokumentais paremtą skundą, ir bet kuriuo atveju prieš pradėdama tyrimą, Komisija praneša suinteresuotai kilmės ir (arba) eksportuojančiai valstybei ir pakviečia ją pasitarimams, kad būtų išsiaiškinta dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų klausimų ir surastas abipusiškai priimtinas sprendimas.

8.   Jeigu ypatingomis aplinkybėmis Komisija nusprendžia pradėti tyrimą, negavusi Bendrijos pramonės arba jos vardu paduoto rašytinio skundo, reikalaujančio pradėti tokį tyrimą, tai daroma remiantis pakankamais įrodymais apie kompensuotinų subsidijų buvimą, žalą ir priežastinį ryšį, kaip aprašyta šio straipsnio 2 dalyje, kad pateisinti tokį tyrimą.

9.   Sprendžiant, ar pradėti tyrimą, subsidijų ir žalos įrodymai vertinami kartu. Skundas atmetamas, jei nepakanka kompensuotinų subsidijų arba žalos įrodymų pateisinti tyrimą. Tyrimas nepradedamas tokių šalių atžvilgiu, kurių importas sudaro mažesnę nei 1 % rinkos dalį, nebent tokios šalys kartu sudarytų 3 % ar daugiau Bendrijos suvartojimo.

10.   Skundą galima atsiimti prieš tyrimo pradžią ir tokiu atveju laikoma, kad skundas nebuvo paduotas.

11.   Jeigu po konsultacijų tampa aišku, kad pakanka įrodymų pateisinti tyrimo inicijavimą, Komisija pradeda jį per 45 dienas nuo skundo padavimo ir apie tai paskelbia pranešime Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, po konsultacijų skundo pateikėjui apie tai pranešama per 45 dienas nuo skundo padavimo Komisijai dienos.

12.   Pranešime apie pradedamą tyrimą skelbiama tyrimo pradžia, nurodomas produktas ir nagrinėjamos šalys, pateikiama gautos informacijos santrauka ir reikalaujama, kad visa susijusi informacija būtų perduodama Komisijai.

Taip pat nurodoma, per kokį laiką suinteresuotos šalys gali pranešti apie save, raštu pareikšti savo požiūrį ir pateikti informaciją, kad į tokį požiūrį bei informaciją būtų atsižvelgta tyrimo metu; be to, nurodoma, per kokį laiką suinteresuotos šalys gali kreiptis į Komisiją, kad būtų išklausytos pagal 11 straipsnio 5 dalį.

13.   Komisija praneša eksportuotojams, importuotojams ir eksportuotojus ar importuotojus atstovaujančioms asociacijoms, kurie, kiek jai žinoma, yra suinteresuoti, taip pat kilmės ir (arba) eksportuojančios šalies ir skundo pateikėjams apie tyrimo pradžią ir deramai saugodama konfidencialią informaciją pateikia visą pagal šio straipsnio 1 dalį gauto raštiško skundo tekstą žinomiems eksportuotojams bei kilmės ir (arba) eksportuojančios valstybės institucijoms, taip pat kitoms suinteresuotoms susijusioms šalims, jei jos to prašo. Jeigu eksportuotojų yra ypač daug, visas raštiško skundo tekstas gali būti pateikiamas tiktai kilmės ir (arba) eksportuojančios valstybės institucijoms arba tik atitinkamai prekybos asociacijai.

14.   Kompensacinio muito tyrimas netrukdo atlikti muitinės procedūrų.

11 straipsnis

Tyrimas

1.   Inicijavusi tyrimą Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, pradeda tyrimą Bendrijos lygiu. Toks tyrimas turi apimti ir subsidijavimą, ir žalą, todėl jie tiriami kartu.

Norint padaryti tipišką išvadą, parenkamas tyrimo laikotarpis, kuris tiriant subsidijavimą paprastai apima 5 straipsnyje nustatytą tiriamąjį laikotarpį.

Taip pat dažniausiai neatsižvelgiama į informaciją, susijusią su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio.

2.   Šalims, gaunančioms klausimynus naudojamus kompensacinio muito tyrime, duodama bent 30 dienų atsakyti. Eksportuotojams atsakyti skirtas laikas skaičiuojamas nuo klausimyno gavimo datos, kuris šiuo tikslu laikomas gautas per savaitę nuo tos dienos, kai buvo išsiųstas eksportuotojui arba perduotas kilmės ir (arba) eksportuojančios valstybės diplomatiniam atstovui. Šis 30 dienų laikotarpis gali būti pratęstas, paisant tyrimo trukmės apribojimų, jeigu šalis nurodo ypatingas tokį pratęsimą pateisinančias aplinkybes.

3.   Komisija gali prašyti, kad valstybės narės pateiktų informaciją, o valstybės narės imasi visų reikalingų priemonių, kad patenkintų tokius prašymus.

Jos Komisijai išsiunčia prašomą informaciją kartu su visų atliktų apžiūrų, patikrų ar tyrimų rezultatais.

Komisija perduoda tokią informaciją valstybėms narėms, jei ji yra įdomi kitoms valstybėms narėms arba jei ją perduoti paprašė kuri nors valstybė narė, tačiau jeigu ši informacija yra konfidenciali – perduodama tiktai nekonfidenciali jos santrauka.

4.   Komisija gali prašyti valstybių narių atlikti visas reikalingas patikras ir apžiūras, ypač importuotojų, prekybininkų ir Bendrijos gamintojų atžvilgiu, bei atlikti tyrimus trečiosiose valstybėse, jeigu suinteresuotos firmos duoda sutikimą ir jeigu aptariamos valstybės valdžia yra oficialiai informuota ir tam neprieštarauja.

Valstybės narės imasi visų reikalingų priemonių, kad patenkintų tokius Komisijos prašymus.

Komisijos pareigūnai turi teisę Komisijos arba valstybės narės prašymu padėti valstybių narių pareigūnams atlikti savo pareigas.

5.   Suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save pagal 10 straipsnio 12 dalies antrą pastraipą, išklausomos, jeigu per Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame pranešime nurodytą laiką pateikia rašytinį prašymą būti išklausytomis įrodydamos, kad jos yra suinteresuotos, nes tyrimo rezultatai gali turėti įtakos joms, ir kad yra ypatingų priežasčių jas išklausyti.

6.   Importuotojams, eksportuotojams ir skundo pateikėjams, kurie apie save pranešė pagal 10 straipsnio 12 dalies antrą pastraipą, taip pat kilmės ir (arba) eksportuojančios valstybės institucijoms paprašius, sudaromos galimybės susitikti su priešingų interesų turinčiomis šalimis, kad būtų galima pareikšti priešingus požiūrius ir pateikti paneigiančius argumentus.

Tokias galimybes sudarant reikia paisyti konfidencialumo ir patogumo šalims.

Šalių dalyvavimas nėra privalomas, o nedalyvavimas nedaro neigiamos įtakos tos šalies bylai.

Į pagal šią straipsnio dalį suteiktą žodinę informaciją atsižvelgiama, jei po to ji yra patvirtinama raštu.

7.   Skundo pateikėjai, kilmės ir (arba) eksportuojančios valstybės institucijos, importuotojai ir eksportuotojai bei juos atstovaujančios asociacijos, naudotojai ir vartotojų asociacijos, kurie apie save pranešė pagal 10 straipsnio 12 dalies antrą pastraipą, raštu paprašę gali peržiūrėti visą bet kurios tyrime dalyvaujančios šalies Komisijai pateiktą informaciją, išskyrus Bendrijos ar jos valstybių narių valstybės institucijų parengtus vidaus naudojimo dokumentus, kuri yra svarbi jiems pateikiant savo argumentus, bet nėra konfidenciali, kaip numatyta 29 straipsnyje, ir kuri yra naudojama atliekant tyrimą.

Tokios šalys, gavę informaciją, gali pareikšti pastabas dėl jos, o į jų pastabas atsižvelgiama, jeigu jos yra pakankamai pagrįstos.

8.   Išskyrus 28 straipsnyje numatytus atvejus, suinteresuotų šalių pateikta ir tyrimo išvadas grindžianti informacija yra kaip galima kruopščiau patikrinama.

9.   Pradėjus tyrimą pagal 10 straipsnio 11 dalį, jis, jei tai įmanoma, turi būti baigtas per vienerius metus. Tačiau bet kuriuo atveju tyrimas turi būti baigtas per 13 mėnesių nuo jo inicijavimo, remiantis išvadomis pagal 13 straipsnį įsipareigojimų atžvilgiu arba remiantis išvadomis pagal 15 straipsnį galutinių veiksmų atžvilgiu.

10.   Tyrimo metu Komisija kilmės ir (arba) eksportuojančiai valstybei sudaro galimybes tęsti konsultacijas, kad būtų išsiaiškinta tikroji padėtis ir pasiektas abipusiškai priimtinas sprendimas.

12 straipsnis

Laikinosios priemonės

1.   Laikinieji muitai gali būti nustatyti, jeigu:

a)

tyrimas pradėtas pagal 10 straipsnį;

b)

suinteresuotoms šalims apie tai pranešta ir sudaryta pakankamai galimybių pateikti informaciją ir pareikšti komentarus pagal 10 straipsnio 12 dalies antrą pastraipą;

c)

preliminariai nustatyta, kad importuotas produktas gauna naudos iš kompensuotinų subsidijų ir dėl to yra žalos Bendrijos pramonei; ir

d)

dėl Bendrijos interesų būtina įsikišti, kad užkirsti kelią tokiai žalai.

Laikinieji muitai gali būti nustatyti ne anksčiau kaip po 60 dienų nuo tyrimo pradžios, bet ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo tyrimo pradžios.

Laikinojo kompensacinio muito dydis negali viršyti preliminariai apskaičiuoto kompensuotinų subsidijų sumos ir turi būti mažesnė už tokią sumą, jei tokio mažesnio muito pakaks atitaisyti žalą Bendrijos pramonei.

2.   Laikinųjų muitų sumokėjimas užtikrinamas garantija ir svarstomi produktai leidžiami laisvai judėti Bendrijoje tiktai pateikus tokią garantiją.

3.   Komisija imasi laikinųjų veiksmų, prieš tai pasitarusi su valstybėmis narėmis arba, ypatingos skubos atvejais, pranešusi joms. Pastaruoju atveju konsultacijos turi būti surengtos vėliausiai per dešimt dienų po to, kai valstybėms narėms buvo pranešta apie Komisijos veiksmus.

4.   Kai valstybė narė prašo, kad Komisija nedelsdama įsikištų, ir kai patenkinamos šio straipsnio 1 dalies pirmos ir antros pastraipų sąlygos, Komisija ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo nusprendžia, ar bus nustatytas laikinasis kompensacinis muitas.

5.   Komisija nedelsdama praneša Tarybai ir valstybėms narėms apie, bet kokį sprendimą, priimtą pagal šio straipsnio 1–4 dalis. Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti kitaip.

6.   Laikinieji kompensaciniai muitai gali būti nustatyti ne ilgesniam kaip keturių mėnesių laikotarpiui.

13 straipsnis

Įsipareigojimai

1.   Tuo atveju, kai preliminariai buvo nustatytas subsidijavimas ir žala, Komisija gali priimti savanoriškus pakankamus įsipareigojimus, kuriais remiantis:

a)

kilmės ir (arba) eksportuojanti valstybė sutinka panaikinti ar apriboti subsidiją arba imtis kitų priemonių šių subsidijų poveikiui kompensuoti; arba

b)

bet kuris eksportuotojas įsipareigoja peržiūrėti savo kainas arba nutraukti eksportą į aptariamą vietovę, kol kompensuotinos subsidijos teikia naudą, tokiu būdu, kad Komisija, po konkrečių konsultacijų su Patariamuoju komitetu, įsitikina, jog žalingas subsidijų poveikis bus pašalintas.

Tokiu atveju tol, kol galioja šie įsipareigojimai, laikinieji muitai, Komisijos nustatyti pagal 12 straipsnio 3 dalį, ir galutiniai muitai, Tarybos nustatyti pagal 15 straipsnio 1 dalį, netaikomi atitinkamam svarstomo produkto, pagaminto kompanijose, nurodytose Komisijos sprendime dėl įsipareigojimų priėmimo ir kituose tolesniuose šio sprendimo pakeitimuose, importui.

Kainų pagal šiuos įsipareigojimus padidinimas neturi būti didesnis nei būtina kompensuotinoms subsidijoms atsverti, ir turėtų būti mažesnės nei kompensuotinos subsidijos suma, jei tokio padidinimo pakanka žalai Bendrijos pramonei pašalinti.

2.   Komisija gali siūlyti prisiimti įsipareigojimus, bet jokia valstybė ar eksportuotojas neprivalo įsipareigoti. Tas faktas, jog valstybės ar eksportuotojai nesisiūlo ar nesutinka įsipareigoti, jokiu būdu negali turėti neigiamos įtakos bylos išvadoms.

Tačiau gali būti nustatyta, kad žalos grėsmė bus labiau tikėtina, jeigu subsidijuotas importas tęsis. Valstybių ar eksportuotojų įsipareigojimų nereikalaujama arba jie nepriimami, tol kol subsidijavimas ir jo padaryta žala nėra preliminariai nustatyti.

Išskyrus ypatingas aplinkybes, įsipareigojimai negali būti siūlomi pasibaigus 30 straipsnio 5 dalyje nustatytam pareiškimų pateikimo laikotarpiui.

3.   Nebūtina priimti eksportuotojo pasiūlytą įsipareigojimą, jeigu jų priėmimas laikomas nepraktišku, bei esamų ar galimų eksportuotojų yra pernelyg daug, arba dėl kitų priežasčių, įskaitant bendrąją politiką. Suinteresuotam eksportuotojui ir (arba) kilmės ir (arba) eksportuojančiai valstybei gali būti nurodytos priežastys, dėl kurių siūloma atmesti pasiūlytą įsipareigojimą, ir gali būti sudaryta galimybė pateikti komentarus dėl to. Įsipareigojimo nepriėmimo priežastys turi būti išdėstytos galutiniame sprendime.

4.   Iš šalių, kurios siūlo savo įsipareigojimus, gali būti reikalaujama pateikti nekonfidencialią tokių įsipareigojimų versiją, kad jie būtų prieinami kitoms tyrimu suinteresuotoms šalims.

5.   Jeigu po konsultacijų įsipareigojimai priimami ir Patariamasis komitetas neprieštarauja, Komisija tyrimą nutraukia. Visais kitais atvejais Komisija pateikia Tarybai ataskaitą apie pasitarimų rezultatus kartu su pasiūlymu nutraukti tyrimą. Tyrimas laikomas nutrauktu, jei per mėnesį Taryba kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia kitaip.

6.   Jeigu įsipareigojimai priimami, subsidijavimo ir žalos tyrimas paprastai užbaigiamas. Nenustačius subsidijavimo ar žalos, įsipareigojimas automatiškai nustoja galioti, išskyrus atvejus, kai toks subsidijavimas ar žala nenustatyta daugiausia dėl duoto įsipareigojimo. Tokiais atvejais gali būti reikalaujama, kad įsipareigojimo būtų laikomasi pagrįstą laiką.

Nustačius subsidijavimą ar žalą, įsipareigojimo laikomasi toliau pagal jo priėmimo sąlygas ir šio reglamento nuostatas.

7.   Komisija reikalauja, kad kiekviena valstybė ar eksportuotojas, kurio įsipareigojimas buvo priimtas, periodiškai teiktų atitinkamą informaciją apie tai, kaip laikomasi įsipareigojimo, ir leistų patikrinti su tuo susijusius duomenis. Tokių reikalavimų nevykdymas laikomas įsipareigojimo pažeidimu.

8.   Kai atliekant tyrimą priimami kai kurių eksportuotojų įsipareigojimai, laikoma, kad taikant 18, 19, 20 ir 22 straipsnius tokie įsipareigojimai įsigaliotų tą dieną, kai baigtas tyrimas kilmės ir (arba) eksportuojančios valstybės atžvilgiu.

9.   Bet kuriai įsipareigojusiai šaliai pažeidus ar atsiėmus įsipareigojimą arba Komisijai atšaukus įsipareigojimo priėmimą, įsipareigojimo priėmimas, pasikonsultavus, atšaukiamas Komisijos sprendimu arba Komisijos reglamentu, kai tinkama, o pagal 12 straipsnį, Komisijos nustatytas laikinasis muitas ar pagal 15 straipsnio 1 dalį Tarybos nustatytas galutinis muitas, taikomi su sąlyga, kad nagrinėjamam eksportuotojui ar kilmės ir (arba) eksportuojančiai valstybei buvo sudaryta galimybė pareikšti savo pastabas, išskyrus tuos atvejus, kai eksportuotojas ar tokia valstybė patys atsiėmė įsipareigojimus.

Kiekviena suinteresuota šalis ar valstybė narė gali pateikti informaciją, turinčią prima facie įrodymų, kad įsipareigojimas pažeistas. Iš to sekantis nagrinėjimas siekiant nustatyti, ar įsipareigojimas buvo pažeistas, ar ne, paprastai turi būti baigtas per šešis mėnesius, bet jokiu būdu ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo tinkamai pagrįsto prašymo pateikimo.

Komisija gali prašyti valstybių narių kompetentingų institucijų padėti vykdyti įsipareigojimų stebėseną.

10.   Jeigu yra pagrindo tikėti, kad įsipareigojimas yra pažeistas, arba, pažeidus įsipareigojimą ar jo atsisakius, tuo atveju, kai nebuvo baigtas tokį įsipareigojimą paskatinęs tyrimas, vadovaujantis 12 straipsniu, pasikonsultavus, remiantis geriausia turima informacija gali būti nustatytas laikinasis muitas.

14 straipsnis

Tyrimo nutraukimas nenustatant priemonių

1.   Atsiėmus skundą tyrimas gali būti nutrauktas, jei toks nutraukimas neprieštarauja Bendrijos interesams.

2.   Jeigu pasikonsultavus paaiškėja, kad apsaugos priemonės nebūtinos ir Patariamasis komitetas neprieštarauja, tyrimas nutraukiamas. Visais kitais atvejais Komisija pateikia Tarybai ataskaitą apie pasitarimų rezultatus kartu su pasiūlymu nutraukti tyrimą. Tyrimas laikomas nutrauktu, jei per mėnesį Taryba kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia kitaip.

3.   Tyrimas nedelsiant nutraukiamas, jei nustatoma, kad kompensuotinų subsidijų suma pagal šio straipsnio 5 dalį yra de minimis arba kad faktinio ar potencialaus subsidijuoto importo kiekis arba žala yra nereikšminga.

4.   Pagal 10 straipsnio 11 dalį pradėjus tyrimą, žala paprastai laikoma nereikšminga, jei importo rinkos dalis nesiekia 10 straipsnio 9 dalyje nurodytų apimčių. Atliekant besivystančių valstybių importo tyrimus, subsidijuoto importo kiekis laikomas mažareikšmiu, jei jis sudaro mažiau nei 4 % viso panašaus produkto importo į Bendriją, nebent importas iš besivystančių šalių, kurių kiekvienos dalis sudaro mažiau nei 4 % bendro importo, kartu sudaro daugiau nei 9 % bendro panašaus produkto importo į Bendriją.

5.   Kompensuotinų subsidijų suma laikoma de minimis, jei tokia suma sudaro mažiau nei 1 % ad valorem, išskyrus, kad atliekant tyrimus dėl importo iš besivystančių valstybių, de minimis suma yra 2 % ad valorem, su sąlyga, kad tyrimas nutraukiamas tiktai, kai kompensuotinų subsidijų suma yra mažesnė de minimis lygį pavieniams eksportuotojams, kurie ir toliau lieka tyrimo subjektu, ir gali būti tiriami iš naujo, kai aptariamosios valstybės atžvilgiu atliekama vėlesnė peržiūra pagal 18 ir 19 straipsnius.

15 straipsnis

Galutinių muitų nustatymas

1.   Kai galutinai nustatyti faktai rodo, kad egzistuoja kompensuotinos subsidijos ir jų padaryta žala bei dėl Bendrijos interesų reikia įsikišti pagal 31 straipsnį, Taryba, remdamasi Komisijos siūlymu, pateiktu pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu, nustato galutinį kompensacinį muitą.

Taryba priima pasiūlymą, jei paprastąja balsų dauguma nenusprendžia atmesti pasiūlymo per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai Komisija jį pateikė.

Kai galioja laikinieji muitai, pasiūlymas dėl galutinių veiksmų turi būti pateiktas ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki šių muitų galiojimo pabaigos.

Priemonės nenustatomos, jei subsidija arba subsidijos yra nutrauktos arba buvo įrodyta, kad subsidijos nebeteikia jokios naudos tiriamiems eksportuotojams.

Kompensacinio muito dydis neturi viršyti apskaičiuotos kompensuotinų subsidijų sumos, bet turėtų būti mažesnė nei bendra kompensuotinų subsidijų suma, jei tokio mažesnio muito pakaktų pašalinti žalą Bendrijos pramonei.

2.   Kiekvienu atveju tinkamo dydžio kompensacinis muitas nustatomas nediskriminaciniu būdu produkto importui iš visų šaltinių, kurie gauna naudos iš kompensuotinų subsidijų ir daro žalos, išskyrus importą iš tokių šaltinių, kurių įsipareigojimai buvo priimti pagal šio reglamento nuostatas. Muitą nustatančiame reglamente kiekvienam tiekėjui turi būti nustatytas individualus muito dydis, arba, jei tai nepraktiška – nagrinėjamai tiekiančiai šaliai.

3.   Jeigu pagal 27 straipsnį Komisija apribojo savo tyrimą, bet kuris kompensacinis muitas, taikomas importui iš eksportuotojų ir gamintojų, pranešusių apie save pagal 27 straipsnį, bet netirtų, neturi viršyti aritmetinio svertinio kompensuotinų subsidijų, apskaičiuotų pagal tyrimui atrinktas valstybes, vidurkio.

Taikydama šią straipsnio dalį, Komisija nepaiso jokių nulinių ar de minimis kompensuotinų subsidijų sumų, ir kompensuotinų subsidijų, apskaičiuotų 28 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis sumų.

Individualūs muitai taikomi, bet kurio eksportuotojo ar gamintojo, kuriam pagal 27 straipsnio nuostatas apskaičiuota individuali subsidijavimo suma, importui.

16 straipsnis

Taikymas atgal

1.   Laikinosios priemonės ir galutiniai kompensaciniai muitai taikomi tik toms prekėms, kurioms leidžiama laisvai judėti po to, kai įsigalioja pagal 12 straipsnio 1 dalį arba 15 straipsnio 1 dalį, priklausomai nuo aplinkybių, patvirtintos priemonės, išskyrus atvejus, numatytus šiame reglamente.

2.   Jeigu laikinosios priemonės buvo taikomos, o galutinai nustatyti faktai rodo, kad yra kompensuotinos subsidijos ir žala, nepriklausomai nuo to, ar bus nustatytas galutinis kompensacinis muitas, Taryba nusprendžia, kuri laikinojo muito dalis turi būti galutinai surinkta.

Taikant šią nuostatą „žala“ neapima nei materialinių kliūčių Bendrijos pramonei kurtis, nei materialinės žalos grėsmės, nebent būtų nustatyta, kad tik dėl laikinųjų priemonių taikymo buvo išvengta materialinės žalos. Visais kitais atvejais, susijusiais su tokia grėsme ar kliūtimis, bet kurios laikinai sumokėtos sumos turi būti grąžintos, o galutiniai muitai gali būti nustatyti tiktai nuo tada, kai buvo galutinai nustatyta materialinės žalos grėsmė ar kliūtys.

3.   Jeigu galutinis kompensacinis muitas yra didesnis nei laikinasis muitas, skirtumas nesurenkamas. Jeigu galutinis muitas yra mažesnis nei laikinasis muitas, laikinasis kompensacinis muitas perskaičiuojamas. Jeigu galutinai nenustatomas subsidijavimas ar žala, laikinasis muitas nepatvirtinamas.

4.   Galutinis kompensacinis muitas gali būti taikomas produktams, įvežtiems vartoti ne anksčiau kaip 90 dienų iki laikinųjų priemonių taikymo pradžios, bet ne anksčiau tyrimo pradžios.

Pirma pastraipa taikoma su sąlyga, kad:

a)

importas buvo užregistruotas pagal 24 straipsnio 5 dalį;

b)

Komisija sudarė suinteresuotiems importuotojams galimybę pareikšti pastabas;

c)

susiklostė kritinės aplinkybės, kai dėl aptariamo subsidijuoto produkto kuriam pagal šio reglamento nuostatas naudą teikia kompensuotinos subsidijos,didelio importo per palyginti trumpą laiką buvo padaryta sunkiai atitaisomos žalos; ir

d)

yra manoma, kad norint užkirsti kelią tokiai žalai pasikartoti, būtina nustatyti kompensacinius muitus tokiam importui atgaline data.

5.   Pažeidus įsipareigojimus arba jų atsisakius, galutiniai muitai gali būti taikomi prekėms, išleistoms laisvai judėti ne anksčiau kaip 90 dienų iki laikinųjų priemonių taikymo pradžios, jeigu toks importas buvo užregistruotas pagal 24 straipsnio 5 dalį, tačiau muitas negali būti taikomas atgaline data importui, įvykusiam prieš pažeidžiant ar atsiimant įsipareigojimą.

17 straipsnis

Trukmė

Kompensacinė priemonė galioja tik tokį laiką ir tik tokiu mastu, kiek tai būtina žalos darančioms kompensuotinoms subsidijoms neutralizuoti.

18 straipsnis

Priemonių galiojimo termino peržiūra

1.   Galutinė kompensacinė priemonė baigia galioti praėjus penkeriems metams nuo jos nustatymo dienos arba penkeriems metams nuo paskutinės peržiūros, kurią atliekant buvo tiriamas subsidijavimas ir jo žala, užbaigimo dienos, jeigu peržiūros metu nebuvo nustatyta, kad priemonei baigus galioti labai tikėtina, kad subsidijavimas ir žala tęsis arba pasikartos. Priemonės galiojimo termino peržiūra pradedama Komisijos iniciatyva arba Bendrijos gamintojų (arba jų vardu pateiktu) prašymu, ir, kol bus baigta peržiūra, tokia priemonė galioja toliau.

2.   Priemonės termino galiojimo peržiūra pradedama, jeigu prašyme pateikiama pakankamai įrodymų, kad priemonei nustojus galioti labai tikėtina, kad subsidijavimas ir žala tęsis arba pasikartos. Pavyzdžiui, tokią tikimybę gali patvirtinti įrodymai, kad tęsiasi subsidijavimas ir žala, arba įrodymai, kad tik taikomos priemonės iš dalies ar visiškai pašalino žalą, arba įrodymai, kad eksportuotojų aplinkybės arba rinkos sąlygos rodo tolesnio žalos darančio subsidijavimo tikimybę.

3.   Atliekant tyrimus pagal šį straipsnį, eksportuotojams, importuotojams, kilmės ir (arba) eksportuojančiai šaliai ir Bendrijos gamintojams suteikiama galimybė peržiūros prašyme išdėstytus faktus plačiau išaiškinti, paneigti arba pareikšti pastabas dėl jų, o išvados daromos deramai atsižvelgus į visus susijusius ir tinkamai dokumentais pagrįstus įrodymus, pateiktus atsakant į klausimą, ar priemonėms baigus galioti bus ar nebus tikėtina, jog subsidijavimas ir žala tęsis arba pasikartos.

4.   Pranešimas apie artėjančią priemonės galiojimo termino pabaigą skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje tinkamu metu paskutiniais priemonės taikymo laikotarpio metais, kaip nurodyta šiame straipsnyje. Po to, ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki minėto penkerių metų laikotarpio pabaigos, Bendrijos gamintojai turi teisę pateikti peržiūros prašymą pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat skelbiamas ir pranešimas apie tikrąją priemonių galiojimo, pagal šį straipsnį, pabaigą.

19 straipsnis

Tarpinės peržiūros

1.   Būtinumas toliau taikyti priemones taip pat gali būti peržiūrėtas Komisijos iniciatyva arba valstybės narės prašymu, arba praėjus pagrįstam mažiausiai vienerių metų laikotarpiui nuo galutinės priemonės taikymo pradžios, bet kurio eksportuotojo, importuotojo ar Bendrijos gamintojų arba kilmės ir (arba) eksportuojančios šalies prašymu, kuriame pateikiama pakankamai įrodymų, kad tokia tarpinė peržiūra yra būtina.

2.   Tarpinė peržiūra pradedama, jeigu prašyme pateikiama pakankamai įrodymų, kad kompensuotinai subsidijai kompensuoti nėra būtina toliau taikyti tą priemonę ir (arba) kad panaikinus arba pakeitus tą priemonę nebus tikėtina, jog žala tęsis arba pasikartos, arba kad taikomos priemonės nepakanka arba jau nebepakanka žalos darančiai kompensuotinai subsidijai neutralizuoti.

3.   Kai nustatyti kompensaciniai muitai yra mažesni už nustatytą kompensuotinų subsidijų sumą, gali būti pradėta tarpinė peržiūra, jei Bendrijos gamintojai ar bet kuri kita suinteresuotoji šalis pateikia, paprastai per du metus nuo priemonių įsigaliojimo pradžios, pakankamai įrodymų, kad, po pradinio tiriamojo laikotarpio ir prieš nustatant ar nustačius priemones, eksporto kainos sumažėjo arba kad importuoto produkto perpardavimo kainos Bendrijoje nepakito ar pakito nepakankamai. Jei tyrimas patvirtina, jog įtarimai teisingi, kompensaciniai muitai gali būti padidinti, siekiant padidinti kainą taip, kad būtų pašalinta žala. Tačiau padidintas muitas neturi viršyti kompensuotinų subsidijų sumos.

Pagal pirmiau nustatytas sąlygas tarpinė peržiūra taip pat gali būti pradėta Komisijos iniciatyva ar valstybės narės prašymu.

4.   Atlikdama tyrimus pagal šią straipsnio dalį Komisija gali, inter alia, nuspręsti, ar subsidijavimo ir žalos aplinkybės smarkiai pakito arba ar taikomomis priemonėmis pasiekiama norimų rezultatų pašalinant anksčiau pagal 8 straipsnį nustatytą žalą. Šiais atžvilgiais galutinai nustatant faktus atsižvelgiama į visus svarbius ir tinkamai dokumentais paremtus įrodymus.

20 straipsnis

Greitesnės peržiūros

Bet kuris eksportuotojas, kurio eksportui taikomas galutinis kompensacinis muitas, bet kuris nebuvo individualiai tirtas pradinio tyrimo metu dėl kitų priežasčių, o ne dėl atsisakymo bendradarbiauti su Komisija, turi teisę prašyti greitesnės peržiūros, kad Komisija galėtų skubiai nustatyti individualų kompensacinio muito tarifą tam eksportuotojui.

Tokia peržiūra pradedama pasitarus su Patariamuoju komitetu ir sudarius Bendrijos gamintojams galimybę pareikšti pastabas.

21 straipsnis

Grąžinimas

1.   Neatsižvelgiant į 18 straipsnio nuostatas, importuotojas gali prašyti grąžinti jo sumokėtus muitus, jeigu įrodo, kad kompensuotinos subsidijos, kurių pagrindu buvo sumokėti muitai, buvo panaikintos arba sumažintos taip, jog jų suma yra mažesnė už galiojantį muitą.

2.   Prašymą grąžinti sumokėtus kompensacinius muitus importuotojas pateikia Komisijai. Prašymas pateikiamas per valstybę narę, kurios teritorijoje produktai išleisti laisvai judėti, per šešis mėnesius nuo tos datos, kai kompetentingos institucijos apskaičiavo privalomų mokėti galutinių muitų sumą arba nuo datos kai buvo priimtas sprendimas surinkti garantiją, užtikrintą laikinąjį muitą. Valstybės narės nedelsdamos perduoda tokį prašymą Komisijai.

3.   Prašymas grąžinti sumokėtą muitą laikomas tinkamai pagrįstas įrodymais tik tuo atveju, jeigu jame pateikiama tiksli informacija apie grąžinti prašomą sumokėtų kompensacinių muitų sumą ir visi muitinės dokumentai, susiję su tokios sumos apskaičiavimu ir mokėjimu. Prašyme taip pat turi būti pateikti nustatyto tipiško laikotarpio įrodymai apie kompensuotinas subsidijas suteiktas eksportuotojui ar gamintojui, kuriam taikomas tas muitas. Jeigu importuotojas nėra susijęs su aptariamuoju eksportuotoju ar gamintoju ir tokios informacijos neįmanoma gauti nedelsiant arba jeigu eksportuotojas ar gamintojas nenori jos atskleisti importuotojui, prašyme pateikiamas eksportuotojo ar gamintojo pareiškimas, kad kompensuotinos subsidijos buvo panaikintos arba sumažintos, kaip nurodyta šiame straipsnyje, ir kad atitinkami tai patvirtinantys dokumentai bus pateikti Komisijai. Jeigu tokių įrodymų negaunama iš eksportuotojo ar gamintojo per pagrįstai nustatytą laiką, prašymas atmetamas.

4.   Komisija, pasitarusi su Patariamuoju komitetu, nusprendžia, ar patenkinti prašymą ir kurią muito dalį grąžinti, arba gali bet kada nuspręsti pradėti tarpinę peržiūrą pagal tokioms peržiūroms taikomas nuostatas, o tokios peržiūros metu gauta informacija ir išsiaiškintais faktais Komisija remiasi spręsdama, ar reikia grąžinti muitą ir kokią jo dalį.

Paprastai muitai grąžinami per 12 mėnesių, bet jokiomis aplinkybėmis ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo tos dienos, kai produkto, kuriam taikomas kompensacinis muitas, importuotojas pateikė reikiamais įrodymais paremtą prašymą grąžinti muitą.

Priklausančias grąžinti muitų sumas paprastai moka valstybės narės per 90 dienų nuo pirmoje pastraipoje nurodyto sprendimo priėmimo.

22 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl peržiūrų ir muitų grąžinimų

1.   Atitinkamos šio reglamento nuostatos, susijusios su tyrimo eiga ir atlikimu, išskyrus nuostatas dėl laiko apribojimų, taikomos visoms peržiūroms, atliekamoms pagal 18, 19 ir 20 straipsnius.

Pagal 18 ir 19 straipsnius peržiūros atliekamos nedelsiant ir paprastai užbaigiamos per 12 mėnesių nuo peržiūros pradžios. Bet kuriuo atveju peržiūros pagal 18 ir 19 straipsnius visada turi būti užbaigtos per 15 mėnesių nuo peržiūros pradžios.

Peržiūros pagal 20 straipsnį visais atvejais turi būti užbaigtos per devynis mėnesius nuo peržiūros pradžios.

Jei pagal 18 straipsnį atliekama peržiūra pradedama vykstant peržiūrai pagal 19 straipsnį, tai pagal 19 straipsnį atliekama peržiūra baigiama tuo pat metu, kaip numatyta peržiūrai pagal 18 straipsnį.

Tarybai Komisija pateikia pasiūlymą imtis veiksmų ne vėliau kaip likus mėnesiui iki anksčiau nurodytų galutinių terminų pabaigos.

Jei tyrimai nebaigiami per pirmiau nurodytus galutinius terminus, priemonės:

a)

nustoja galios atliekant tyrimus pagal 18 straipsnį;

b)

nustoja galios vienu metu atliekant tyrimus pagal 18 ir 19 straipsnius, kai tyrimas pagal 18 straipsnį buvo pradėtas toje pačioje procedūroje jau vykstant tyrimui pagal 19 straipsnį arba kai šios peržiūros buvo pradėtos vienu metu; arba

c)

lieka nepakeistos, atliekant tyrimus pagal 19 ir 20 straipsnius.

Pranešimas apie pagal šią dalį nustojusias galios ar išliekančias priemones yra skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Peržiūras pagal 18, 19 ir 20 straipsnius inicijuoja Komisija, pasitarusi su Patariamuoju komitetu.

3.   Pagal peržiūros rezultatus Bendrijos institucija, atsakinga už priemonių nustatymą, priemones arba panaikina ar palieka galioti pagal 18 straipsnį, arba jas panaikina, palieka galioti arba pakeičia pagal 19 ir 20 straipsnius.

4.   Jeigu priemonės panaikinamos individualiems eksportuotojams, bet ne visai šaliai apskritai, tokie eksportuotojai toliau lieka tyrimo subjektu ir gali būti pakartotinai ištirti pagal šį straipsnį atliekant bet kokią tolesnę peržiūrą tos šalies atžvilgiu.

5.   Jeigu priemonių peržiūra pagal 19 straipsnį vyksta baigiantis priemonių taikymo laikotarpiui, kaip apibrėžta 18 straipsnyje, šios priemonės taip pat tiriamos pagal 18 straipsnio nuostatas.

6.   Jeigu aplinkybės nepasikeitė Komisija, atlikdama bet kuriuos peržiūrų ar muito grąžinimo tyrimus pagal 18–21 straipsnius, taiko tą pačią metodiką, kaip ir atliekant tyrimą, kurio pagrindu nustatytas muitas, deramai atsižvelgdama į 5, 6, 7 ir 27 straipsnius.

23 straipsnis

Muitų vengimas

1.   Pagal šį reglamentą nustatyti kompensaciniai muitai gali būti išplėstai taikomi: panašių produktų, kurie gali būti ir nežymiai pakeisti, ir nepakeisti, importui iš trečiųjų šalių; arba nežymiai pakeisto panašaus produkto importui iš šalies, kuriai taikoma priemonė; arba šių prekių sudėtinėms dalims, kai galiojančių priemonių vengiama.

2.   Kai galiojančių priemonių vengiama, šaliai kompensaciniai muitai, neviršijantys pagal 15 straipsnio 2 dalį nustatyto kompensacinio muito, gali būti taikomi importui iš kompanijų, gaunančių naudos dėl individualių muitų šalyse, kurioms nustatytos priemonės.

3.   Priemonių vengimas apibrėžiamas kaip prekybos pobūdžio pasikeitimas tarp trečiųjų šalių ir Bendrijos arba šalies, kuriai taikomos priemonės, individualių kompanijų ir Bendrijos, atsiradęs dėl praktikos, proceso ar veiklos, kurių negalima paaiškinti jokiomis kitomis pagrįstomis priežastimis ar ekonominiu pagrindimu, kaip tik muito nustatymu, ir kai yra žalos įrodymų, arbai kai ištaisantysis žalą muito poveikis yra mažinamas panašaus produkto kainų ir (arba) kiekių prasme ir, kad importuotas panašus produktas ir (arba) jo dalys dėl subsidijos vis dar gauna naudos.

Pirmoje pastraipoje minima praktika, procesas ar veikla, inter alia, apima:

a)

nežymius svarstomo produkto pakeitimus, siekiant jį priskirti muitinės kodams, kuriems paprastai netaikomos priemonės, su sąlyga, kad modifikavimas nepakeičia esminių produkto savybių;

b)

produkto, kuriam taikomos priemonės, gabenimą per trečiąsias šalis; ir

c)

eksportuotojo ar gamintojo pardavimų pobūdžio ar kanalų pertvarkymą šalyje, kuriai taikomos priemonės, siekiant galiausiai eksportuoti savo prekes į Bendriją per gamintojus, turinčius naudos dėl individualių muitų tarifų, žemesnių už tuos, kurie taikomi produktų gamintojams.

4.   Tyrimai pagal šį straipsnį pradedami Komisijos iniciatyva arba valstybės narės ar kurios nors suinteresuotosios šalies prašymu, kai pateikiama pakankamai įrodymų dėl 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų veiksnių. Tyrimas pradedamas, Komisijai pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu, priėmus reglamentą, kuriuo taip pat gali būti nurodoma muitinių institucijoms registruoti importą pagal 24 straipsnio 5 dalį arba reikalauti garantijų.

Tyrimus atlieka Komisija, kuriai gali padėti muitinių institucijos, ir užbaigia juos per devynis mėnesius.

Kai galutinai patvirtinti faktai pateisina priemonių taikymo išplėtimą, Taryba, remdamasi Komisijos siūlymu, pateiktu pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu, išplečia priemonių taikymą. Taryba priima pasiūlymą, nebent paprastąja balsų dauguma ji nusprendžia atmesti pasiūlymą per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai jį pateikia Komisija.

Priemonių taikymo išplėtimas įsigalioja tą dieną, kurią buvo pradėtas registruoti importas pagal 24 straipsnio 5 dalį arba, kurią buvo pareikalauta garantijų. Atitinkamos procedūrinės šio reglamento nuostatos dėl tyrimų pradžios ir atlikimo taikomos kaip numatyta šiame straipsnyje.

5.   Importas neregistruojamas pagal 24 straipsnio 5 dalį arba jam netaikomos priemonės, kai juo užsiima kompanijos, kurioms suteiktos išimtys.

6.   Prašymai dėl išimčių, paremti tinkamais įrodymais, pateikiami per laikotarpį, nurodytą Komisijos reglamente dėl tyrimo inicijavimo.

Kai vengimo praktika, procesas ar veikla vyksta už Bendrijos ribų, išimtys gali būti suteiktos svarstomo produkto gamintojams, kurie gali įrodyti, kad nėra susiję su gamintojais, kuriems taikomos priemonės, ir kad nenustatyta, jog jie neužsiima vengimo praktika kaip tai apibrėžta 3 dalyje.

Kai vengimo praktika, procesas ar veikla vyksta Bendrijoje, išimtys gali būti suteiktos importuotojams, kurie gali įrodyti, jog nėra susiję su gamintojais, kuriems taikomos priemonės.

Šios išimtys suteikiamos Komisijos arba priemones nustatančiu Tarybos sprendimu prieš tai pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu ir galioja tiek laiko ir tokiomis sąlygomis, kokios nustatytos šiuose sprendimuose.

Jei laikomasi 20 straipsnyje nustatytų sąlygų, išimtys taip pat gali būti suteiktos padarius tyrimo, nulėmusio priemonių taikymo išplėtimą, išvadas.

7.   Jeigu nuo priemonės pratęsimo praėjo mažiausiai vieneri metai, ir jei šalių, prašančių ar ketinančių prašyti suteikti išimtį, skaičius yra didelis, Komisija gali nuspręsti peržiūrėti priemonių taikymo išplėtimą. Kiekviena tokia peržiūra atliekama pagal 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios taikomos peržiūroms pagal 19 straipsnį.

8.   Jokia šio straipsnio nuostata negali trukdyti taikyti galiojančių nuostatų dėl muitų.

24 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Laikinieji ar galutiniai kompensaciniai muitai nustatomi reglamentu ir valstybių narių renkami nustatyta forma pagal nurodytą tarifą ir tokius kriterijus, kurie yra išdėstyti reglamente, nustatančiame šiuos muitus. Be to, tokie muitai renkami nepriklausomai nuo kitų paprastai importui taikomų muitų, mokesčių ar rinkliavų.

Jokiam produktui vienu metu nėra taikomi antidempingo, ir kompensaciniai muitai, skirti ištaisyti tą pačią dėl dempingo ar eksporto subsidijavimo susidariusią padėtį.

2.   Reglamentai, kuriais nustatomi laikinieji ar galutiniai kompensaciniai muitai, taip pat reglamentai ar sprendimai, kuriais priimami įsipareigojimai arba nutraukiami tyrimai, skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Tokiuose reglamentuose ar sprendimuose, ypač laikantis konfidencialios informacijos apsaugos, jei įmanoma, pateikiami eksportuotojų pavadinimai arba nagrinėjamų valstybių pavadinimai, produkto aprašas ir svarbių su subsidijos ar žalos nustatymu susijusių, faktų bei motyvų santrauka. Kiekvienu atveju žinomoms suinteresuotoms šalims išsiunčiamas tokio reglamento arba sprendimo nuorašas. Šios straipsnio dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos peržiūroms.

3.   Specialiosios nuostatos, ypač dėl bendro kilmės sąvokos apibrėžimo, kaip yra pateiktos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą (4) gali būti priimtos, vadovaujantis šiuo reglamentu.

4.   Atsižvelgiant į Bendrijos interesus, priemonės, nustatytos vadovaujantis šiuo reglamentu, pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu, Komisijos sprendimu gali būti laikinai sustabdytos devyniems mėnesiams. Laikinasis sustabdymas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, jei remdamasi Komisijos siūlymu, taip nusprendžia Taryba.

Taryba priima pasiūlymą, jei paprastąja balsų dauguma ji nenusprendžia atmesti pasiūlymo per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai jį pateikia Komisija.

Priemonės gali būti laikinai sustabdomos tik tada, jeigu rinkos sąlygos laikinai pasikeitė tokiu mastu, jog nėra tikimybės žalai atsinaujinti dėl tokio laikinojo sustabdymo, ir jeigu Bendrijos pramonei buvo sudaryta galimybė pareikšti pastabas ir į šias pastabas buvo atsižvelgta. Pasikonsultavus priemonių taikymas bet kada gali būti atnaujintas, jeigu laikinojo sustabdymo priežastis išnyko.

5.   Komisija, pasitarusi su Patariamuoju komitetu, gali nurodyti muitinių institucijoms imtis reikalingų veiksmų registruoti importą, kad vėliau tokiam importui būtų galima pritaikyti priemones nuo registracijos datos.

Importas gali būti pradėtas registruoti, kai Bendrijos pramonė pareikalauja ir pateikia pakankamų įrodymų tokiam veiksmui pateisinti.

Registracija pradedama Komisijos reglamentu, kuriame nurodomas tokio veiksmo tikslas ir prireikus galimo įsiskolinimo dydis. Importas registruojamas ne ilgiau kaip devynis mėnesius.

6.   Kiekvieną mėnesį valstybės narės praneša Komisijai apie tiriamo produkto ir produkto, kuriam taikomos priemonės importą, taip pat apie muitų, surinktų vadovaujantis šiuo reglamentu, sumą.

7.   Nepažeisdama 6 dalies, Komisija gali paprašyti, kad valstybes nares, kiekvienu konkrečiu atveju, teikti informaciją, būtiną priemonių taikymo efektyvumui kontroliuoti. Šiuo atveju taikomos 11 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos. Visiems valstybių narių pagal šį straipsnį, pateikiamiems duomenims, taikomos 29 straipsnio 6 dalies nuostatos.

25 straipsnis

Pasitarimai

1.   Bet kurios šiame reglamente numatytos konsultacijos, išskyrus nurodytas 10 straipsnio 7 dalyje ir 11 straipsnio 10 dalyje, vyksta Patariamajame komitete, kurį sudaro kiekvienos valstybės narės atstovai ir kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas. Pasitarimai rengiami nedelsiant valstybės narės reikalavimu ar Komisijos iniciatyva, ir bet kuriuo atveju per tokį laikotarpį, kuris atitinka šiame reglamente nustatytus trukmės apribojimus.

2.   Komiteto posėdžius sušaukia jo pirmininkas. Kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki posėdžio pradžios, valstybėms narėms jis pateikia visą susijusią informaciją.

3.   Kai būtina, pasitarimai gali vykti tik raštu. Tokiu atveju Komisija apie tai praneša valstybėms narėms ir nurodo laikotarpį, per kurį jos turi pareikšti savo nuomones arba pareikalauti žodinių konsultacijų, kurias surengia pirmininkas, jei tokias žodines konsultacijas įmanoma surengti per tokį laikotarpį, kuris atitinka šiame reglamente nustatytus trukmės apribojimus.

4.   Konsultacijose nagrinėjami tokie svarbiausi klausimai:

a)

kompensuotinų subsidijų buvimas ir metodai jų dydžiui nustatyti;

b)

žalos buvimas ir mastas;

c)

priežastinis ryšys tarp subsidijuoto importo ir žalos;

d)

priemonės, kurios susidariusiomis aplinkybėmis yra tinkamos norint užkirsti kelią kompensuotinų subsidijų padarytai žalai arba ją kompensuoti, taip pat priemonės ir būdai tokioms priemonėms įgyvendinti.

26 straipsnis

Tikrinamieji vizitai

1.   Komisija lankosi įmonių buveinėse, jei mano esant reikalinga, kad išnagrinėtų importuotojų, eksportuotojų, prekybininkų, agentų, gamintojų, prekybos asociacijų ar organizacijų įrašus ir patikrintų apie subsidijavimą ir žalą pateiktą informaciją. Apsilankymai informacijos patikrai negali būti vykdomi, jeigu į klausimynus nebuvo atsakyta tinkamai ir laiku.

2.   Komisija prireikus gali atlikti tyrimus trečiosiose šalyse, prieš tai gavusi suinteresuotų firmų sutikimą, pranešusi nagrinėjamai šaliai, ir, tuo atveju, jei pastaroji neprieštarauja dėl tyrimo. Kai suinteresuotos firmos duoda susitikimą, Komisija nedelsdama praneša kilmės ir (arba) eksportuojančiai šaliai firmų, kuriose bus lankomasi, pavadinimus ir adresus bei sutartas datas.

3.   Suinteresuotoms firmoms pranešama apie informacijos, kuri bus tikrinama lankantis, pobūdį ir apie bet kurią kitą informaciją, kurią reikės pateikti tokių apsilankymų metu, bet tai netrukdo jau vykstant patikrai prašyti pateikti išsamius duomenis gautai informacijai papildyti.

4.   Atliekant tyrimus pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, Komisijai padeda tų valstybių narių, kurios to prašo, pareigūnai.

27 straipsnis

Atranka

1.   Tais atvejais, kai skundų pateikėjų, eksportuotojų, importuotojų, produkto rūšių ar sandorių yra labai daug, tyrimo mastas gali būti apribotas:

a)

tyrimui atrenkant tiktai pagrįstą skaičių šalių, produktų ar sandorių, kurie pagal atrankos metu turimą informaciją yra statistiškai tinkami; arba

b)

tiriant didžiausią tipišką produkcijos, pardavimo ar eksporto kiekį, kurį galima pagrįstai ištirti per turimą laiką.

2.   Šalių, produktų rūšių ar sandorių atranką pagal šį straipsnį vykdo Komisija, nors pirmenybė dėl atrankos teikiama tariantis su suinteresuotomis šalimis ir gavus jų susitikimą, jei tokios šalys praneša apie save ir sudaro galimybes gauti pakankamai informacijos per tris savaites nuo tyrimo pradžios, kad būtų galima atlikti tipišką atranką.

3.   Tais atvejais, kai tyrimo mastas yra apribojamas pagal šį straipsnį, individuali kompensuotinų subsidijų suma skaičiuojama kiekvienam iš pradžių neatrinktam eksportuotojui ar importuotojui, kuris pateikia reikalingą informaciją per šiame reglamente nurodytą laiką, išskyrus atvejį, kai eksportuotojų ar importuotojų yra tiek daug, kad individualūs tyrimai pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų užbaigti jį laiku.

4.   Kai apsispręsta dėl atrankos ir kelios ar visos atrinktos šalys nebendradarbiauja, tai tikėtina iš esmės labai paveiktų tyrimo išvadas, gali būti vykdoma nauja atranka.

Tačiau jeigu ir toliau rimtai vengiama bendradarbiauti arba jeigu nepakanka laiko naujai atrankai, taikomos atitinkamos 28 straipsnio nuostatos.

28 straipsnis

Nebendradarbiavimas

1.   Tais atvejais, kai bet kuri suinteresuota šalis atsisako sudaryti galimybių gauti informaciją, kitokiu būdu nesuteikia reikalingos informacijos per šiame reglamente nurodytą laiką arba žymiai trukdo atlikti tyrimą, preliminarios ar galutinės, teigiamos ar neigiamos išvados gali būti padarytos pagal turimus faktus.

Išsiaiškinus, kad bet kuri suinteresuota šalis pateikė melagingą ar klaidingą informaciją, tokios informacijos nepaisoma ir gali būti pasiremta turimais faktais.

Suinteresuotos šalys įspėjamos apie nebendradarbiavimo padarinius.

2.   Atsakymo nepateikimas kompiuterine forma nelaikomas nebendradarbiavimu, jeigu suinteresuota šalis įrodo, kad atsakymo pateikimas reikalaujamu būdu sudarytų pernelyg didelių sunkumų ar nepagrįstų papildomų išlaidų.

3.   Suinteresuotos šalies pateiktos informacijos paisoma netgi tada, kai ji nėra visais atžvilgiais ideali, jeigu tokie trūkumai nesukelia pernelyg didelių sunkumų padaryti pagrįstai tikslią išvadą, ir jeigu tokia informacija yra pateikta tinkamu laiku ir gali būti patikrinta, taip pat, jeigu šalis kiek galėdama stengėsi.

4.   Jeigu įrodymai ar informacija yra nepriimtina, juos pateikusiai šaliai nedelsiant pranešamos priežastys ir sudaroma galimybė per nurodytą laiką pateikti tolesnius paaiškinimus. Nusprendus, kad paaiškinimai yra nepatenkinami, tokių įrodymų ar informacijos atmetimo priežastys atskleidžiamos ir paskelbiamos išvadose.

5.   Jeigu sprendimai, įskaitant kompensuotinų subsidijų sumą, remiamasi šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, įskaitant skunde pateiktą informaciją, tokia informacija, jei tai yra praktiška ir pagal tyrimo trukmės apribojimus įmanoma, tikrinama lyginant ją su kitų nepriklausomų šaltinių turima informacija, kaip antai paskelbtais kainoraščiais, oficialia importo statistika, muitinės deklaracijomis; arba su tyrimo metu iš kitų suinteresuotų šalių gauta informacija. Tokia informacija turi apimti svarbius duomenis, susijusius su pasauline rinka ar tam tikrais atvejais su kitomis tipiškomis rinkomis.

6.   Jeigu suinteresuota šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja iš dalies ir dėl to nepateikiama svarbi informacija, rezultatai tai šaliai gali būti ne tokie palankūs, kaip tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi tinkamai.

29 straipsnis

Konfidencialumas

1.   Bet kokia informacija, kuri yra konfidencialaus pobūdžio (pavyzdžiui, kurios atskleidimas suteiktų didelį konkurencinį pranašumą konkurentui arba turėtų itin neigiamo poveikio informaciją suteikusiam asmeniui ar asmeniui, iš kurio šis gavo informaciją) arba kurią tyrimo šalys suteikia konfidencialiu pagrindu, jei tai pagrįsta, tyrimą vykdančios institucijos turi būti laikoma konfidencialia.

2.   Suinteresuotos šalys, teikiančios konfidencialią informaciją, privalo pateikti nekonfidencialias tokios informacijos santraukas. Tokios santraukos turi būti pakankamai išsamios, kad būtų galima normaliai suprasti konfidencialiai pateiktos informacijos esmę. Ypatingomis aplinkybėmis tokios šalys gali nurodyti, kad neįmanoma rengti šios informacijos santraukos. Tokiomis ypatingomis aplinkybėmis turi būti pateiktas pareiškimas, kuriame išdėstomos priežastys, kodėl neįmanoma padaryti santraukos.

3.   Jeigu manoma, kad prašymas laikytis konfidencialumo nėra pagrįstas, ir jeigu informacijos pateikėjas nenori padaryti šią informaciją prieinamą arba atskleista apibendrinta arba santraukos forma, tokios informacijos galima nepaisyti, nebent atitinkami šaltiniai pakankamai tvirtai įrodytų, kad ši informacija yra teisinga. Prašymai laikytis konfidencialumo negali būti atmetami savavališkai.

4.   Šis straipsnis netrukdo Bendrijos institucijoms atskleisti bendro pobūdžio informacijos, o ypač argumentų arba įrodymų kuriais pagal šį reglamentą rėmėsi Bendrijos institucijos priimdamos sprendimus, jeigu tuos argumentus reikia paaiškinti nagrinėjant bylą teisme. Taip atskleidžiant informaciją būtina atsižvelgti į teisėtus suinteresuotų šalių interesus, kad jų verslo arba valstybinės paslaptys nebūtų atskleistos.

5.   Taryba, Komisija ir valstybės narės arba jų pareigūnai privalo neatskleisti jokios pagal šį reglamentą gautos informacijos, kurią jos pateikėjas prašė laikyti konfidencialia, be specialaus jos pateikėjo leidimo. Informacija, kuria keičiasi Komisija ir valstybės narės ar kuri yra susijusi su konsultacijomis pagal 25 straipsnį arba su konsultacijomis, apibūdintomis 10 straipsnio 7 dalyje ir 11 straipsnio 10 dalyje, taip pat bet kurie vidaus naudojimo dokumentai, kuriuos parengia Bendrijos arba jos valstybių narių institucijos, negali būti atskleidžiami, išskyrus specialiai šiame reglamente numatytus atvejus.

6.   Pagal šį reglamentą gauta informacija naudojama tiktai tiems tikslams, kuriems jos buvo prašyta.

Ši nuostata netrukdo vieno tyrimo metu gautos informacijos naudoti, norint pradėti kitus tyrimus šioje byloje dėl to paties panašaus produkto.

30 straipsnis

Informacijos atskleidimas

1.   Skundo pateikėjai, importuotojai ir eksportuotojai bei juos atstovaujančios asociacijos, taip pat kilmės ir (arba) eksportuojanti šalis gali reikalauti, atskleisti išsamią informaciją, nulėmusią esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu buvo pradėtos taikyti laikinosios priemonės. Tokie reikalavimai atskleisti informaciją pateikiami raštu iš karto nustačius laikinąsias priemones, o reikalaujama informacija atskleidžiama raštu iškart po to kaip galima skubiau.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje minimos šalys gali reikalauti galutinio esminių faktų ir motyvų, kurių pagrindu ketinama rekomenduoti taikyti galutines priemones arba rekomenduoti nutraukti tyrimą netaikant priemonių, atskleidimo, ypatingas dėmesys teikiamas reikalavimui atskleisti, bet kokius faktus ar motyvus, kurie skiriasi nuo laikinąsias priemones pagrindusiųjų faktų ar motyvų.

3.   Reikalavimai atskleisti galutinę informaciją turi būti raštu adresuojami Komisijai ir gauti, laikinojo muito taikymo atveju, ne vėliau kaip per mėnesį nuo paskelbimo apie tokio muito nustatymą. Jeigu laikinasis muitas nebuvo nustatytas, šalims sudaroma galimybė per Komisijos nustatytą laiką reikalauti atskleisti galutinę informaciją.

4.   Galutinė informacija atskleidžiama raštu. Tai turi būti padaryta deramai paisant konfidencialios informacijos apsaugos kuo skubiau, paprastai ne vėliau kaip prieš mėnesį iki galutinio sprendimo ar Komisijos siūlymo imtis galutinių veiksmų pagal 14 ir 15 straipsnius, pateikimo. Jei Komisija tuo metu negali atskleisti tam tikrų faktų ar motyvų, jie atskleidžiami kaip galima skubiau, atsiradus galimybei.

Atskleidimas neturi apsunkinti jokio paskesnio sprendimo, kurį gali priimti Komisija ar Taryba, tačiau jeigu toks sprendimas grindžiamas bet kuriuo iš skirtingų faktų ar motyvų, šie atskleidžiami kaip galima skubiau.

5.   Į pareiškimus, pateiktus po galutinės informacijos atskleidimo, atsižvelgiama tik tuo atveju, jei jie gauti per Komisijos nustatytą kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į klausimo skubumą mažiausiai 10 dienų laikotarpį.

31 straipsnis

Bendrijos interesai

1.   Sprendimas, ar dėl Bendrijos interesų reikia imtis veiksmų, turi būti grindžiamas visų įvairiausių interesų visumos, įskaitant, vietinės pramonės, naudotojų bei vartotojų interesus, įvertinimu. Prieš priimant sprendimą pagal šį straipsnį, visoms šalims turi būti sudarytos galimybės išdėstyti savo požiūrius pagal šio straipsnio 2 dalį. Svarstant galimą sprendimą, ypatingas dėmesys teikiamas būtinybei pašalinti žalos darančio subsidijavimo iškraipantįjį poveikį prekybai ir atstatyti veiksmingą konkurenciją. Priemonės, kurias nuspręsta taikyti remiantis nustatytu subsidijavimu ir žala, negali būti taikomos, jei pagal visą pateiktą informaciją valdžios institucijos gali aiškiai nutarti, kad tokių priemonių taikymas neatitinka Bendrijos interesų.

2.   Skundo pateikėjai, importuotojai ir juos atstovaujančios asociacijos, tipiški naudotojai ir vartotojus atstovaujančios organizacijos per pranešime apie kompensacinių muitų tyrimo inicijavimu nustatytą laiką gali pranešti apie save ir pateikti informaciją Komisijai, kad sukurtų tvirtą pagrindą institucijoms atsižvelgti į visus požiūrius ir informaciją sprendžiant, ar priemonių taikymas atitinka Bendrijos interesus ar ne. Kitoms šiame straipsnyje nurodytoms šalims sudaromos galimybės gauti šią informaciją arba atitinkamas jos santraukas ir suteikiama teisė reaguoti į šią informaciją.

3.   Šalys, kurios atliko šio straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus, gali reikalauti būti išklausytos. Tokie reikalavimai patenkinami, jei jie pateikiami per 2 dalyje nurodytą laiką ir jei atsižvelgiant į Bendrijos interesus, juose išdėstomos priežastys, kodėl turėtų būti išklausytos šios šalys.

4.   Šalys, kurios atliko šio straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus, gali pareikšti pastabas dėl bet kurių nustatytų laikinųjų muitų taikymo. Kad į tokias pastabas būtų atsižvelgta, jos turi būti gautos per mėnesį nuo tokių priemonių taikymo pradžios ir kitoms šalims, kurios turi teisę reaguoti į tokias pastabas, sudaromos galimybės gauti šias pastabas arba atitinkamas jų santraukas.

5.   Komisija išanalizuoja tinkamai pateiktą informaciją ir jos tipiškumą, o tokios analizės rezultatus ir savo nuomonę dėl jos perduoda Patariamajam komitetui. Komisija, pateikdama siūlymą pagal 14 ir 15 straipsnius, atsižvelgia į šio komiteto išreikštų nuomonių pusiausvyrą.

6.   Šalys, kurios atliko šio straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus, gali reikalauti, kad joms būtų sudaryta galimybė sužinoti faktus ir motyvus, kurių pagrindu ketinama priimti galutinius sprendimus. Tokia informacija turi būti prieinama, kiek tai įmanoma ir neapsunkinti jokio paskesnio sprendimo, kurį priima Komisija arba Taryba.

7.   Į informaciją atsižvelgiama tiktai tada, jeigu ji yra paremta faktiniais įrodymais, pagrindžiančiais jos tikrumą.

32 straipsnis

Kompensacinių priemonių ryšys su daugiašalėmis žalos atlyginimo priemonėmis

Jei importuojamam produktui taikomos bet kurios kontrpriemonės, nustatytos pasinaudojus Subsidijų sutartyje numatyta ginčų sprendimo tvarka, ir tokios priemonės yra tinkamos kompensuotinų subsidijų padarytai žalai atlyginti, bet kuris tokio produkto atžvilgiu nustatyto kompensacinio muito taikymas prireikus nedelsiant sustabdomas arba panaikinamas.

33 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Šis reglamentas netrukdo taikyti:

a)

bet kurių specialiųjų taisyklių, išdėstytų Bendrijos ir trečiųjų valstybių sudarytose sutartyse;

b)

Bendrijos taisyklių žemės ūkio sektoriui ir Tarybos reglamentų (EEB) Nr. 2783/75 (5) (EB) Nr. 3448/93 (6) c ir (EB) Nr. 1667/2006 (7). Šis reglamentas papildo išvardytuosius reglamentus ir nustato išlygas bet kurioms jų nuostatoms, trukdančioms taikyti kompensacinius muitus;

c)

specialiųjų priemonių, jeigu toks veiksmas neprieštarauja prievolėms pagal GATT.

34 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 2026/97 yra panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal VI priede pateiktą atitikmenų lentelę.

35 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge 2009 m. birželio 11 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. SLAMEČKA


(1)  OL L 288, 1997 10 21, p. 1.

(2)  Žr. V priedą.

(3)  OL L 336, 1994 12 23, p. 1.

(4)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

(5)  OL L 282, 1975 11 1, p. 104.

(6)  OL L 318, 1993 12 20, p. 18.

(7)  OL L 312, 2006 11 11, p. 1.


I PRIEDAS

EKSPORTO SUBSIDIJŲ PAVYZDINIS SĄRAŠAS

a)

Vyriausybių teikiamos tiesioginės subsidijos firmai arba pramonės šakai pagal eksporto veiklą.

b)

Valiutos kurso palaikymo programos arba bet kokia panaši praktika, apimanti eksporto lengvatas.

c)

Vyriausybės nustatyti ar taikomi vidaus pervežimo ir pakrovimo (frachto) mokesčiai, eksporto kroviniams daug palankesnėmis sąlygomis nei gabenant krovinius vidaus vartojimui.

d)

Vyriausybės ar kitų valstybės institucijų tiesiogiai ar netiesiogiai pagal Vyriausybės programas tiekiamos importuotos ar vietinės gamybos prekės bei paslaugos, naudojamos eksportuojamoms prekėms gaminti palankesnėmis sąlygomis ar aplinkybėmis nei tiekiamos panašios arba tiesiogiai konkuruojančios prekės bei paslaugos, naudojamos vidaus vartojimo prekėms gaminti, jeigu (prekėms) šios sąlygos ar aplinkybės palankesnės už eksportuotojams komerciniu būdu pasaulio rinkose pasiekiamas sąlygas (1).

e)

Visiškas arba dalinis atleidimas, sumažinimas arba atidėjimas tiesioginių mokesčių (2) , ypač susijusių su eksportu, arba socialinio draudimo mokesčiais, kuriuos moka arba turi mokėti pramonės arba komercinės įmonės (3).

f)

Tam tikros lengvatos, tiesiogiai susijusios su eksportu ar eksporto veikla, suteiktos, viršijant lengvatas, taikomas vidaus suvartojimui skirtų prekių gamybai, naudojamos apskaičiuojant apmokestinimo tiesioginiais mokesčiais bazę.

g)

Eksportuojamų produktų gamybos ir paskirstymo, atleidimas nuo netiesioginių mokesčių arba jų sumažinimas (4), daugiau negu tokiais mokesčiais, apmokestinama panašių produktų gamyba ir paskirstymas, kai produktai parduodami vidaus vartojimui.

h)

Atleidimas nuo ankstesnės gamybos stadijos kumuliatyvinių netiesioginių mokesčių (5), jų sumažinimas ar atidėjimas, kai tokiais mokesčiais apmokestinamos prekės ar paslaugos, naudojamos eksportuojamų prekių gamyboje, daugiau, negu nuo panašių ankstesnės gamybos stadijos kumuliatyvinių netiesioginių mokesčių atleidžiama arba kurie yra sumažinami arba atidedami, kai tokiais mokesčiais apmokestinamos prekės ar paslaugos, naudojamos vidaus vartojimui skirtų prekių gamybai; tačiau su sąlyga, kad eksportuojamos prekės gali būti atleistos nuo ankstesnės gamybos stadijos kumuliatyvinių netiesioginių mokesčių arba jie gali būti sumažinti arba atidėti, net jeigu panašios prekės, skirtos vidaus vartojimui, nėra atleistos nuo tokių mokesčių arba jie nėra joms sumažinti ar atidėti, jeigu ankstesnės gamybos stadijos kumuliatyviniai mokesčiai yra taikomi sąnaudoms, naudojamoms eksportuojamų prekių gamyboje (atsižvelgiant į įprastą atliekų normą) (6). Šis punktas yra aiškinamas pagal II priede pateiktas gaires dėl sąnaudų sunaudojimo gamybos procese.

i)

Atleidimas nuo importo rinkliavų arba sąlyginis neapmokestinimas jomis (7), daugiau negu importo rinkliavos, taikomos importuojant sąnaudas, naudojamas eksportuojamų prekių gamybai (atsižvelgiant į įprastą atliekų normą); tačiau su sąlyga, kad tam tikrais atvejais įmonei leidžiama kaip importuojamų sąnaudų pakaitalą naudoti tokį pat kiekį vietinės rinkos sąnaudų, turinčių analogišką kokybę ir savybes, kad gautų naudos pagal šią nuostatą, jeigu importo ir atitinkamos eksporto operacijos vyksta per atitinkamą laikotarpį, ne ilgesnį kaip dveji metai. Šis punktas aiškinamas pagal II priede pateiktas gaires dėl sąnaudų sunaudojimo gamybos procese ir III priede pateiktas gaires, apibrėžiančias pakaitinę muitų grąžinimo sistemą kaip eksporto subsidijas.

j)

Tiekimas pagal Vyriausybės (arba atitinkamų Vyriausybės kontroliuojamų institucijų) eksporto kreditų garantijų ar draudimo programas, draudimo arba garantijų programas nukreiptas prieš eksportuojamų prekių kaštų padidėjimą, arba valiutos keitimo rizikos programas didesniu už nominalią vertę keitimo kursu, kuris neadekvatus tam, kurio reikia ilgalaikėms veiklos sąnaudoms ir programų nuostoliams padengti.

k)

Vyriausybės (arba atitinkamų institucijų, kurias kontroliuoja arba kurios yra pavaldžios Vyriausybei) teikiami eksporto kreditai už mažesnes palūkanas nei tos, kurias faktiškai reikia mokėti už taip naudojamas lėšas (arba kurios turėtų būti mokamos, jei lėšų būtų skolinamasi tarptautinėse kapitalo rinkose tam pačiam terminui, tomis pačiomis kreditavimo sąlygomis ir tos pačios denominacijos valiuta, kaip ir eksporto kreditas), arba Vyriausybės ar minėtų institucijų apmokamos visos ar dalis išlaidų, kurias patiria eksportuotojai ar finansinės institucijos, gaudamos kreditus tiek, kiek jie naudojami eksporto kreditavimo sąlygų materialinės naudos apsaugai.

Tačiau jeigu PPO narė šalis yra tarptautinio įsipareigojimo dėl oficialių eksporto kreditų, kurio šalimis nuo 1979 m. sausio 1 d. yra mažiausiai 12 tikrųjų narių (arba vėliau sutinkant įsipareigojimą patvirtinusioms toms tikrosioms narėms), arba jeigu praktiškai PPO narė taiko atitinkamo įsipareigojimo numatytas nuostatas dėl palūkanų normų, eksporto kreditų praktika, suderinta su tomis nuostatomis, nėra laikoma eksporto subsidija.

l)

Bet koks kitas mokestis valstybės sąskaita, sudarantis eksporto subsidiją, pagal GATT 1994 m. XVI straipsnį.


(1)  „Esančios komercinės sąlygos“ reiškia, kad pasirinkimas tarp vidaus ir importinių produktų nėra ribojamas ir priklauso tik nuo komercinių išskaičiavimų.

(2)  Šiame reglamente:

„tiesioginiai mokesčiai“ reiškia mokesčius, kuriais apmokestinami atlyginimai, pelnas, palūkanos, nuoma, naudojimasis turtu, ir visos kitos pajamų formos bei nekilnojamojo turto nuosavybės mokesčiai,

„importo mokesčiai“ reiškia muito tarifus, muitus, ir kitas finansines rinkliavas, kurios nėra išvardytos kitose šių pastabų vietose, ir kuriomis yra apmokestinamas importas,

„netiesioginiai mokesčiai“ reiškia pardavimo, akcizo, apyvartos, pridėtinės vertės, frančizės, žyminį, piniginių pervedimų, atsargų ir įrangos mokesčius, pasienio mokesčius ir kitus, išskyrus tiesioginius bei importo mokesčius,

netiesioginiai mokesčiai, surenkami „kol sąnaudos patenka į gamybą“ yra mokesčiai, kuriais apmokestinamos prekės arba paslaugos, tiesiogiai arba netiesiogiai naudojamos produktui gaminti,

„kaupiamieji netiesioginiai mokesčiai“ yra daugiaetapiai mokesčiai, kuriais, kol nėra vėlesnio mokesčių kreditavimo mechanizmo, apmokestinamos vieno gamybos etapo prekės arba paslaugos, naudojamos tolimesniame gamybos etape,

„mokesčių sumažinimas“ apima viso mokesčio grąžinimą arba mokesčių nuolaidą,

„importo mokesčių sumažinimas arba sumokėtų muitų grąžinimas“ apima visą ar dalinį atleidimą nuo importo mokesčių arba jų atidėjimą.

(3)  Atidėjimas neturi siekti eksporto subsidijos lygio, jeigu, pvz., renkamos atitinkamos palūkanos.

(4)  Žr. 2 išnašą.

(5)  Žr. 2 išnašą.

(6)  h punktas netaikomas pridėtinės vertės sistemoms, arba vietoje šių, ant sienos surenkamų mokesčių korekcijai; pridėtinės vertės mokesčio perdėtas sumažinimas išimtinai nustatomas g punkte.

(7)  Žr. 2 išnašą.


II PRIEDAS

GAIRĖS DĖL SĄNAUDŲ SUNAUDOJIMO GAMYBOS PROCESE  (1)

I

1.

Pagal netiesioginių mokesčių lengvatų programas galima atleisti nuo ankstesnės gamybos stadijos kumuliatyvinių netiesioginių mokesčių, kuriais apmokestinamos gamybos sąnaudos (atsižvelgiant į įprastą atliekų normą), naudojamos eksportuojamų prekių gamybai, arba juos sumažinti arba atidėti. Panašiai pagal muito grąžinimo programas galima atleisti nuo importo rinkliavų, taikytų gamybos sąnaudoms (atsižvelgiant į įprastą atliekų normą), naudojamoms eksportuojamų prekių gamybai, ar jas grąžinti.

2.

Eksporto subsidijų pavyzdinio sąrašo I priedo h ir i punktuose daroma nuorodą į terminą „sąnaudos, naudojamos eksportuojamo produkto gamybai“. Pagal sąrašo i punktą netiesioginių mokesčių lengvatos gali būti laikomos eksporto subsidijomis, jeigu jas taikant, atleidimo nuo ankstesnio etapo kumuliatyvinių netiesioginių mokesčių, jų sumažinimo arba atidėjimo suma yra didesnė už sumą, kuria faktiškai apmokestinamos sąnaudos eksportuojamų prekių gamybai. Pagal sąrašo i punktą muitų grąžinimo ir atleidimo nuo muitų programos gali būti laikomos eksporto subsidija, jeigu jas taikant atleidimo nuo importo rinkliavų ar tokių importo rinkliavų grąžinimo suma faktiškai yra didesnė už sumą, kuria apmokestinamos sąnaudos, naudojamos eksportuojamų prekių gamybai. Abiejuose punktuose nustatyta, kad įprastinė atliekų norma turi būti daroma atsižvelgiant į sąnaudas eksportuojamos prekės gamybai. Sąrašo i punktas taip pat numato ir pakaitalo tam tikrais atvejais galimybę.

II

3.

Atlikdama eksportuojamų produktų gamybos sąnaudų tyrimą, kuris pagal šį reglamentą yra kompensacinių muitų tyrimo dalis, Komisija paprastai laikosi tokios tvarkos.

4.

Kai yra įtariama, kad netiesioginių mokesčių lengvatų ar muitų grąžinimo programos gali būti laikomos subsidijomis dėl tos priežasties, kad yra suteikiamos per didelės netiesioginių mokesčių ar importo rinkliavų už sąnaudas, naudojamas eksportuojamų prekių gamybai lengvatos, Komisija pirmiausia turėtų nustatyti, ar eksportuojančios valstybės narės Vyriausybė turi ir taiko sistemą ar tvarką, pagal kurią galima patvirtinti, kokios sąnaudos ir koks jų kiekis buvo panaudotas eksportuojamų prekių gamybai. Kai taikoma tokia sistema ar tvarka, tyrimą atliekanti institucija turėtų išnagrinėti tą sistemą ar tvarką, kad nustatytų, ar ji yra pagrįsta, ar efektyvi siekiamo tikslo atžvilgiu ir ar ji atitinka eksportuojančios šalies visuotinai priimtą prekybos praktiką. Tyrimą atliekanti institucija gali manyti esant reikalinga atlikti tam tikrus praktinius testus, kad patikrintų informaciją ar įsitikintų, kad sistema ar tvarka yra taikoma efektyviai.

5.

Kai tokios sistemos ar tvarkos nėra ar ji nepagrįsta, arba ji numatyta ir laikoma pagrįsta, bet nustatyta, kad netaikoma arba taikoma neefektyviai, tolesnis tyrimas, grindžiant faktiniu panaudotų sąnaudų kiekiu, turėtų būti atliekamas, siekiant nustatyti, ar iš tiesų įvyko permokėjimas. Jeigu Komisija mano esant reikalinga, tolesnis tyrimas turėtų būti atliekamas laikantis 4 punkto nuostatų.

6.

Paprastai Komisija privalo laikyti sąnaudas fiziškai įtrauktas, jeigu tokios sąnaudos yra naudojamos gamybos procese ir fiziškai yra eksportuojamame produkte. Nėra būtina, kad sąnaudos galutiniame produkte būtų tokia pačia forma, kokia jos buvo gamybos proceso pradžioje.

7.

Nustatant eksportuojamo produkto gamyboje sunaudotą konkrečios sąnaudos kiekį, paprastai privaloma atsižvelgti į „normaliomis sąlygomis susidarančią atliekų išeigą“, ir paprastai, tokios atliekos laikomos sunaudotomis eksportuojamam produktui gaminti. Terminas „atliekos“ reiškia konkrečios sąnaudos dalį, kuri neatlieka savarankiškos funkcijos gamybos procese, nėra sunaudota eksportuojamo produkto gamybai (pvz., dėl tokių priežasčių kaip neefektyvumas) ir nėra to paties gamintojo atgauta, panaudota ar parduota.

8.

Komisija, nustatydama, ar reikalaujama lengvata atliekoms yra „įprasta“, turi atsižvelgti į gamybos procesą, įprastinę eksportuojančios šalies pramonės šakos patirtį ir kitus techninius veiksnius, kurie šiuo atveju yra tinkami. Komisija turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, ar eksportuojančios valstybės narės institucijos pagrįstai apskaičiavo atliekų kiekį, kai į tą kiekį ketinama atsižvelgti taikant mokesčių ar muitų lengvatas ar atleidimų nuo jų.


(1)  Gamybos procese sunaudojamos sąnaudos yra fiziškai įtrauktos sąnaudos, energija, kuras ir nafta, kurie naudojami gamybos procese ir katalizėje, sunaudojami jų naudojimo metu eksportuojam produktui gaminti.


III PRIEDAS

GAIRĖS PAKAITINĖMS SĄLYGINIO NEAPMOKESTINIMO SISTEMOMS KAIP EKSPORTO SUBSIDIJOMS NUSTATYTI

I

Sąlyginio neapmokestinimo sistemos gali leisti grąžinti importo rinkliavas arba sąlyginai neapmokestinti jomis sąnaudas, kurios buvo sunaudotos kito produkto gamybos procese ir kai eksportuojamo vėlesnio produkto gamybai naudojamos vietinės sąnaudos yra tos pačios kokybės ir turi tas pačias savybes kaip ir importuotos sąnaudos. Pagal I priedo i punktą pakaitinė sąlyginio neapmokestinimo sistema gali būti laikoma eksporto subsidija tiek, kiek sąlyginis neapmokestinimas importo rinkliava yra didesnis už importo rinkliavas, kuriomis buvo apmokestintos importuojamos gamybos sąnaudos, kurias buvo prašoma sąlyginai neapmokestinti.

II

Atlikdama, pagal šį reglamentą, bet kokį pakaitinės sąlyginio neapmokestinimo sistemos tyrimą, Komisija paprastai laikosi tokios tvarkos:

1)

I priedo i punktas numato, kad vidaus rinkos sąnaudos gali pakeisti sąnaudas importuojamas eksportuojamo produkto gamybai, jeigu tokių sąnaudų kiekis yra vienodas ir jos yra tokios pačios kokybės bei turi tas pačias savybes kaip importuojamos sąnaudos. Patikrinimo sistemos arba tvarkos buvimas yra svarbus, tuo, kad jis leidžia eksportuojančios šalies Vyriausybei užtikrinti ir parodyti, kad sąnaudų, kurias prašoma sąlyginai neapmokestinti, kiekis bet kokia forma neviršija panašių eksportuojamų produktų kiekio, ir kad sąlyginio neapmokestinimo suma neviršija mokesčių, kuriais iš pradžių buvo apmokestintos tos importuotos sąnaudos, sumos;

2)

jeigu kyla įtarimas, kad taikant pakaitinę sąlyginio neapmokestinimo sistemą gali būti suteikta subsidija, Komisija paprastai privalo nustatyti, ar eksportuojančios šalies Vyriausybė turi ir taiko patikrinimo sistemą arba tvarką. Kur nustatoma, kad tokia sistema arba tvarka yra taikoma, Komisija paprastai ištiria patikrinimo tvarką norėdama išsiaiškinti, ar ji yra pagrįsta, nes veiksminga siekiamo tikslo atžvilgiu ar atitinka eksportuojančios šalies visuotinai priimtą prekybos praktiką. Jeigu nustatoma, kad ta tvarka pakankamai atitinka reikalavimus ir yra veiksmingai taikoma, neturėtų būti daroma prielaida, kad subsidija egzistuoja. Komisija vadovaudamasi reglamento 26 straipsnio 2 dalimis, esant būtinumui atlikti tam tikrus praktinius testus, kad patikrintų informaciją arba įsitikintų, kad patikrinimo tvarka yra tinkamai taikoma;

3)

jeigu nėra patikrinimo tvarkos, jeigu ji nėra pagrįsta, arba jeigu tokia tvarka yra ir laikoma pagrįsta, tačiau išsiaiškinama, kad ji netaikoma arba taikoma neveiksmingai, gali būti subsidija. Tokiais atvejais tolesnis eksportuojančios šalies patikrinimas turi būti atliekamas grindžiant realias sudarytas sandoriais norint nustatyti, ar iš tiesų buvo permokėjimas. Jeigu Komisija laiko būtina, tolesnis patikrinimas gali būti atliekamas pagal 2 punktą;

4)

sąlyginio neapmokestinimo sistemos nuostatos, pagal kurias eksportuotojams leidžiama pasirinkti tam tikras importo siuntas, kurioms taikoma sąlyginio neapmokestinimo sistema, pačios savaime negali būti laikomos subsidija;

5)

laikoma, kad pagal I priedo i punktą importo sąlyginis neapmokestinimas yra per didelis, kai Vyriausybės sumokėtos palūkanos už, bet kokias importo rinkliavas, grąžintas pagal sąlyginio neapmokestinimo sistemą, viršija iš tikrųjų sumokėtas ar mokėtinas palūkanas.


IV PRIEDAS

(Šis priedas pakartoja Susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedą. Bet kokie terminai ar posakiai, kurie čia nėra paaiškinti arba kurie nėra savaime paaiškinantys, turi būti aiškinami pagal tą susitarimą.)

VIDAUS PARAMA: PAGRINDAS ATLEISTI NUO ĮSIPAREIGOJIMŲ TAIKYTI NUOLAIDAS

1.

Vidaus paramos priemonės, dėl kurių prašoma išimties iš įsipareigojimų sumažinimo, atitinka pagrindinį reikalavimą, kad jos neturi, arba turi mažiausiai minimaliausią, prekybą iškraipant poveikį arba poveikį gamybai. Atitinkamai, visos priemonės, dėl kurių prašoma išimties, turi atitikti tokius pagrindinius kriterijus:

a)

tokia pagalba turi būti teikiama per viešai finansuojamą Vyriausybės programą (įskaitant Vyriausybės atsisakytas pajamas) neįtraukiant pervedimų iš vartotojų; ir

b)

tokia pagalba neturi turėti garantinių kainų palaikymo poveikio gamintojams;

plius specifiniai politiniai kriterijai bei toliau išdėstytos sąlygos.

Vyriausybės paslaugų programos

2.   Bendrosios paslaugos

Šios kategorijos politika apima išlaidas (arba atsisakytas pajamas) susijusias su paslaugas arba pašalpas žemės ūkiui arba kaimo bendruomenei teikiančiomis programomis. Jos neapima tiesioginių išmokų gamintojams arba perdirbėjams. Tokios programos, apimančios, bet neapsiribojančios, toliau išvardytomis paslaugomis atitinkančios bendrus 1 punkto išdėstytus kriterijus ir specifines politines sąlygas yra:

a)

mokslo tiriamieji darbai, bendrieji tiriamieji darbai, mokslo tiriamieji darbai, susiję su aplinkos apsaugos programomis, bei tyrimų programos, susijusios su konkrečiais produktais;

b)

kenkėjų ir ligų kontrolės, apimančios bendrąsias bei konkretiems produktams būdingų kenkėjų ir ligų kontrolės priemones, tokias kaip ankstyvojo įspėjimo sistemos, karantinas ir naikinimas;

c)

mokymo paslaugų, apimančių bendrąjį ir specialųjį parengimą;

d)

papildomų ir konsultacinių paslaugų, įskaitant skirtų palengvinti informacijos ir mokslo tiriamųjų darbų rezultatų gamintojams ir vartotojams perdavimą;

e)

patikrinimo paslaugų, įskaitant bendrąsias patikrinimo paslaugas ir konkrečių produktų patikrinimą sveikatos apsaugos, saugos, rūšiavimo ir standartizacijos tikslais;

f)

rinkotyros ir reklamos paslaugų, įskaitant rinkos informaciją, konsultavimo ir reklamos išlaidas, susijusias su konkrečiais produktais, išskyrus išlaidas nenurodytiems tikslams, kurias pardavėjai galėtų panaudoti norėdami sumažinti pardavimo kainą arba suteikti tiesioginės ekonominės naudos pirkėjams; ir

g)

infrastruktūros paslaugų, įskaitant: elektros tinklų, kelių ir kitų transporto priemonių, turgaviečių ir uostų įrangą, vandens tiekimo įrengimus, užtvankos ir drenažo sistemas bei infrastruktūros darbus, susijusius su aplinkos apsaugos programomis. Visais atvejais sąnaudos nukreipiamos tiktai tiekimui arba statybos kapitaliniams darbams, ir neturi apimti ūkio įrengimų, kitų ne visuomeninio naudojimo komunalinių tinklų tiekimo. Tai neapima subsidijų sąnaudoms arba eksploatacinėms išlaidoms ar lengvatinių vartotojo mokesčių.

3.   Valstybės atsargos apsirūpinimo maistu tikslams (1)

Nacionaliniais teisės aktais nustatytos sąnaudos (arba atsisakytos pajamos) susijusios su produktų, sudarančių sudėtinę apsirūpinimo maistu programos dalį, atsargų sukaupimu ir laikymu. Tai gali apimti Vyriausybės pagalbą privačiam produktų saugojimui.

Tokių atsargų apimtys ir kaupimas turi atitikti išskirtinai tik apsirūpinimo maistu nustatytus tikslus. Atsargų kaupimo ir panaudojimo procesas turi būti finansiškai skaidrus. Vyriausybė maistą perka veikiančiomis rinkos kainomis, o parduoda iš apsirūpinimo maistu atsargų ne mažesnėmis kaip veikiančios vidaus rinkos kainos už nagrinėjamą produktą ir kokybę.

4.   Pagalba maistu šalies viduje (2)

Išlaidos (arba atsisakytos pajamos) pagalbai maistu, susijusios su pagalbos maistu šalies viduje tiekimu gyventojų grupėms, kurioms jos reikia.

Teisė gauti pagalbą maistu yra nustatoma pagal aiškiai apibrėžtus kriterijus, siejamus su mitybos tikslais. Tokia pagalba yra tiesioginė aprūpinimo maistu forma tiems, kurie turi teisę ją gauti arba suteikia teisę pirkti maistą arba rinkos, arba subsidijuotomis kainomis. Vyriausybė maistą perka veikiančiomis rinkos kainomis, o pagalbos finansavimas bei administravimas turi būti skaidrus.

5.   Tiesioginės išmokos gamintojams

Per tiesiogines išmokas teikiama pagalba (arba atsisakytos pajamos, įskaitant išmokėjimus natūra) gamintojams, kuriems prašoma išimties iš įsipareigojimų sumažinimo, turi atitikti pagrindinius 1 punkte išdėstytus kriterijus bei specifinius kriterijus, kurie taikomi individualiems tiesioginių išmokų tipams, išdėstytiems 6–13 punktuose. Kur atleidimas nuo įsipareigojimų taikyti nuolaidas yra pareiškiamas dėl bet kokio kito esančio ar naujo tiesioginių išmokų tipo nei išdėstyta 6–13 punktuose, jis be 1 punkte išdėstytų bendrųjų kriterijų turi atitikti su 6 punkto b–e papunkčiuose nurodytus kriterijus.

6.   Pagalba atskiroms pajamų grupėms

a)

Teisė į tokias išmokas nustatoma pagal aiškiai apibrėžtus kriterijus, tokius kaip pajamos, gamintojo arba žemės savininko statusas, panaudojimas arba gamybos lygis per tam tikrą nustatytą bazinį laikotarpį.

b)

Tokių išmokų suma per, bet kuriuos nustatytus metus nesiejama arba grindžiama gamybos pobūdžiu ar apimtimi (įskaitant gyvų naminių gyvulių skaičių), kurią vykdo gamintojas bet kuriais metais po bazinio laikotarpio.

c)

Tokių išmokų suma, bet kuriais nustatytais metais nesiejama arba grindžiama vidaus arba tarptautinėmis kainomis, taikomomis bet kokiai gamybai, vykdyti, bet kuriais metais po bazinio laikotarpio.

d)

Tokių išmokų suma, bet kuriais nustatytais metais nesiejama arba grindžiama gamybos veiksniais, naudojamais, bet kuriais metais po bazinio laikotarpio.

e)

Nereikalaujama vykdyti gamybą siekiant gauti tokias išmokas.

7.   Vyriausybės finansinis dalyvavimas pajamų draudimo ir apsaugos programose

a)

Teisė į tokias išmokas nustatoma pagal prarastas pajamas, atsižvelgiant tiktai į iš žemės ūkio gautas pajamas, kurios viršija 30 % vidutinių bendrųjų pajamų arba grynųjų pajamų ekvivalentą (neįskaitant, bet kokių išmokų iš tokių pačių arba panašių programų) per ankstesnį trejų metų laikotarpį arba trejų metų vidurkį, paprastai grindžiamą ankstesniu penkerių metų laikotarpiu, neįskaitant aukščiausio ir žemiausio įtraukto į sąrašą. Bet kuris gamintojas, atitinkantis šią sąlygą, turi teisę gauti išmokas.