I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

15.7.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 182/4

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 619/2009

2009 m. liepos 13 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 474/2006, sudarantį oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2111/2005 dėl oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašo sudarymo ir oro transporto keleivių informavimo apie skrydį vykdančio oro vežėjo tapatybę bei panaikinantį Direktyvos 2004/36/EB 9 straipsnį (1), ypač į jo 4 straipsnį,

kadangi:

(1)	2006 m. kovo 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 474/2006 sudarytas oro vežėjų, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2111/2005 (2) II skyriuje nurodytas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašas.

(2)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 2111/2005 4 straipsnio 3 dalį kai kurios valstybės narės pateikė Komisijai informacijos, kuri svarbi atnaujinant Bendrijos sąrašą. Susijusios informacijos pateikė ir trečiosios valstybės. Todėl Bendrijos sąrašas turėtų būti atnaujintas.

(3)

Komisija visiems susijusiems oro vežėjams tiesiogiai arba, jei tai buvo neįmanoma, per valdžios institucijas, atsakingas už teisės aktais nustatytą jų priežiūrą, pranešė pagrindinius faktus ir motyvus, kuriais remiantis bus priimtas sprendimas uždrausti jiems vykdyti veiklą Bendrijoje arba pakeisti į Bendrijos sąrašą įtrauktam oro vežėjui nustatyto veiklos draudimo sąlygas.

(4)

Susijusiems oro vežėjams Komisija suteikė galimybę susipažinti su valstybių narių pateiktais dokumentais, raštu pateikti pastabas ir per 10 darbo dienų žodžiu pateikti informaciją Komisijai ir Skrydžių saugos komitetui, įsteigtam 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje (3).

(5)	Komisija, o tam tikrais atvejais ir kai kurios valstybės narės, konsultavosi su valdžios institucijomis, atsakingomis už teisės aktais nustatytą susijusių oro vežėjų priežiūrą.

(6)	Todėl Reglamentą (EB) Nr. 474/2006 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(7)

Remdamosi informacija, gauta pagal SAFA (angl. Safety Assessment of Foreign Aircraft – Užsienio valstybių orlaivių saugos įvertinimas) programą patikrinus tam tikrų Bendrijos oro vežėjų orlaivius perone, ir nacionalinių aviacijos institucijų atliktų šios srities specialių patikrinimų ir audito rezultatais, kai kurios valstybės narės ėmėsi tam tikrų priemonių reikalavimų vykdymui užtikrinti. Komisiją ir Skrydžių saugos komitetą jos informavo apie šias priemones: Graikijos kompetentingos institucijos pranešė, kad 2009 m. gegužės 8 d. panaikintas vežėjo „EuroAir Ltd“ oro vežėjo pažymėjimas (OVP); Švedijos kompetentingos institucijos pranešė, kad 2009 m. sausio 23 d. panaikino vežėjo „Nordic Airways AB“ (regioninis) OVP, o 2009 m. kovo 31 d. – vežėjo „Fly Excellence AB“ OVP.

(8)

2009 m. balandžio 8 d. Tailando kompetentingos institucijos (Tailando civilinės aviacijos departamentas, toliau – Tailando CAD) pranešė Komisijai, kad panaikino vežėjo „One Two Go“ OVP. Dėl įsakymo panaikinti pažymėjimą „One Two Go“ pateikė apeliacinį skundą, tačiau 2009 m. gegužės 4 d. Tailando CAD minėtąjį įsakymą patvirtino.

(9)

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad oro vežėjas neteko OVP ir todėl jo licencija oro susisiekimui vykdyti negali būti laikoma galiojančia, remiantis bendraisiais kriterijais nustatyta, kad „One Two Go“ jau nėra „oro vežėjas“ pagal Reglamento (EB) Nr. 2111/2005 2 straipsnyje pateiktą apibrėžtį, todėl turėtų būti išbrauktas iš A priedo.

(10)

Pagal 2009 m. balandžio 8 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 298/2009, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 474/2006, sudarantis oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašą (4), nuostatas Tailando CAD pateikė Komisijai informacijos apie taisomųjų priemonių, kurių ėmėsi vežėjas „Orient Thai“, taip pat priemonių, kurių ėmėsi Tailando CAD anksčiau nustatytiems saugos trūkumams pašalinti ir dėl kurių oro vežėjui 75 dienas iki 2008 m. spalio 7 d. neleista vykdyti skrydžių MD-80 tipo orlaiviais, veiksmingumą.

(11)	Remdamasi šia informacija, Komisija mano, kad imtis tolesnių veiksmų nereikia.

(12)

Po to, kai buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 298/2009, Europos ekspertų grupė 2009 m. gegužės 25–29 d. lankėsi Ukrainoje ir tikrino, kaip įgyvendinamas Ukrainos kompetentingų institucijų pateiktas veiksmų planas, kuriuo siekiama sustiprinti dviejų vežėjų, kuriems draudžiama vykdyti veiklą Bendrijoje – „Ukraine Cargo Airways“ ir „Ukrainian Mediterranean Airlines“, priežiūrą ir saugą. Siekdama patikrinti, kaip Ukrainos valstybinė aviacijos administracija vykdo priežiūrą, EB ekspertų grupė taip pat susitiko su kitais dviem vežėjais – „South Airlines“ ir „Khors Air Company“, kurie vykdo veiklą Bendrijoje ir kurių orlaiviai tikrinti perone Bendrijoje ir kitose ECAC (angl. European Civil Aviation Conference – Europos civilinės aviacijos konferencija) valstybėse.

(13)

Įgyvendindama savo veiksmų planą Valstybinė aviacijos administracija padarė nedidelę pažangą. Kol kas neįgyvendinta nė viena (iš 12) 2008 m. gegužės 31 d. Valstybinės aviacijos administracijos pateiktame veiksmų plane nustatytų priežiūros stiprinimo priemonių. Pažymėjimų pagal Valstybinės aviacijos administracijos paskelbtus reikalavimus neišduota, atitinkami teisės aktai nepriimti ir taisomosios priemonės bus iki galo įgyvendintos anksčiausiai 2011 m. liepos mėn., o kai kurios iš jų bus įgyvendinamos tik 2015 m.

(14)

Veiksmų plano įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su sudėtinga Ukrainos teisine sistema, dėl kurios neįmanoma aiškiai nustatyti orlaivių ir oro vežėjų patvirtinimo standartų ir to, ar jie iš tikrųjų atitinka Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (TCAO) konvencijos priedus. Tai buvo patvirtinta per susitikimus su keturiais oro vežėjais.

(15)

Vizito ataskaitoje taip pat nurodoma, kad Ukrainos kompetentingoms institucijoms trūksta kvalifikuotų darbuotojų 74 OVP turėtojų priežiūrai vykdyti (tinkamumo skraidyti ir veiklos). Galutinai neįrodyta, kad nuolatinė priežiūra įgyvendinta ir šie klausimai Ukrainos kompetentingų institucijų po apsilankymo pateiktose pastabose liko neišaiškinti. Išsamiai išnagrinėjus Ukrainos kompetentingų institucijų taikomą OVP sistemą, taip pat nustatyta, kad pagal šią sistemą negalima aiškiai nustatyti pažymėjimo išdavimo taisyklių ir (arba) standartų ir tiksliai žinoti, kokiais konkrečiais orlaiviais leidžiama vykdyti veiklą ir kokie turimi konkretūs leidimai.

(16)

Ukrainos kompetentingų institucijų pateiktų pastabų nepakako, kad per apsilankymą padarytos išvados būtų atšauktos. Įvairios taisomosios priemonės, apie kurias pranešė šios institucijos, turės būti atidžiai stebimos ir reguliariai vertinamos, atsižvelgiant ir į 2008 m. birželio mėn. pagal TCAO USOAP (angl. Universal Safety Oversight Audit Programme – Visuotinės saugos priežiūros audito programa) surengto apsilankymo rezultatus. Be to, po apsilankymo Ukrainos kompetentingos institucijos pateikė naują taisomųjų priemonių planą, kurio įgyvendinimas priklauso nuo to, kada Ukrainoje bus priimtas naujas aviacijos įstatymas – jį numatoma priimti 2010 m. Taigi su orlaivių naudojimu susijusios įvairios įgyvendinimo taisyklės bus priimtos ne anksčiau kaip 2011 m. antroje pusėje, su orlaivio įgulos licencijavimu – 2012 m. pabaigoje, o su nuolatiniu tinkamumu skraidyti – 2015 m. pabaigoje.

(17)

Atsižvelgdama į apsilankymo rezultatus ir pasisakymus 2009 m. liepos 1 d. vykusiame Skrydžių saugos komiteto posėdyje, Komisija toliau atidžiai stebės, kaip įgyvendinamos šios priemonės, ir bendradarbiaus su Ukrainos kompetentingomis institucijomis, kad padėtų joms sustiprinti priežiūrą ir spręsti bet kokių neatitikčių klausimus. Be to, valstybės narės nuosekliai tikrins, kaip iš tikrųjų laikomasi atitinkamų saugos standartų; visų pirma pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 351/2008 (5) peronuose bus tikrinami vežėjų, kuriems pažymėjimai išduoti Ukrainoje, orlaiviai.

(18)

Po to, kai buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 298/2009, vežėjas paragintas pateikti bet kokią susijusią informaciją, įskaitant informaciją apie taisomąsias priemones anksčiau nustatytiems saugos trūkumams pašalinti. Ukrainos kompetentingos institucijos pateikė informacijos, kuria paaiškino su vežėjo OVP susijusius savo veiksmus. 2009 m. birželio 4 d.„Motor Sich“ pateikė dokumentus, kuriais įrodoma, kad bendrovė išnagrinėjo pagrindines priežastis ir nustatė taisomąsias priemones bet kokiems saugos trūkumams pašalinti. Šią analizę ir taisomąsias priemones patvirtino Ukrainos kompetentingos institucijos. Birželio 15 d. bendrovė taip pat nusiuntė raštą, kuriame nurodė taisomąsias priemones, Prancūzijos kompetentingoms institucijoms, kurios atliko orlaivio AN-12 (UR-11819) patikrinimą (6). Taisomųjų priemonių plane nurodyta, kad bendrovės naudojami vadovai ir dokumentai (skrydžių vykdymo vadovas ir pilotavimo taisyklės) pakeisti, kad atitiktų TCAO standartus ir pagal juos būtų galima tinkamai pasirengti skrydžiui.

(19)

Tačiau piloto ir įgulos mokymo, kuriuo siekiama užtikrinti, kad pataisyti vadovai ir procedūros būtų veiksmingai taikomi, nepakanka daugybei įvairių pakeitimų aprėpti. Be to, Komisija iš Ukrainos kompetentingų institucijų negavo jokios informacijos apie šių priemonių įgyvendinimo patikrinimą ir apie sėkmingą jų įgyvendinimą siekiant darniai pašalinti nustatytus saugos trūkumus.

(20)	Atsižvelgdama į šiuos nustatytus dalykus ir remdamasi bendraisiais kriterijais, Komisija mano, kad vežėjas „Motor Sich“ šiuo metu neatitinka susijusių saugos standartų, todėl jis turėtų likti įtrauktas į A priedą.

(21)

Po to, kai buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 298/2009, 2009 m. gegužės 27 d. pas vežėją lankėsi EB ekspertų grupė. Vizito ataskaitoje nurodyta, kad „Ukraine Cargo Airways“ (UCA) orlaivių skaičius per metus gerokai sumažėjo: nuo 20 orlaivių 2008 m. pradžioje (dešimt IL-76, trys AN-12, trys AN-26, trys malūnsparniai MIL-8 ir vienas „Tupolev Tu-134“) iki 4 orlaivių apsilankymo metu (du IL-76, vienas AN-12 ir vienas AN-26). Iš 4 orlaivių, kuriems taikomas OVP, tik vienas orlaivis, būtent IL-76 (UR-UCC), tinkamas skraidyti, o kitų trijų orlaivių, kuriems taikomas OVP, tinkamumo skraidyti pažymėjimų galiojimas pasibaigęs. Vežėjas pareiškė, kad visi kiti orlaiviai jau netinkami skraidyti ir nenaudojami.

(22)

Remiantis ataskaitos duomenimis, įgyvendindama 2008 m. balandžio 1 d. Komisijai pateiktą savo taisomųjų priemonių planą UCA padarė nemažą pažangą. Nurodyta, kad iš 22 suplanuotų priemonių 19 visiškai įgyvendinta. Peržiūrėta ir patobulinta saugos politika ir dokumentai. Įkurtas vidinio saugos tikrinimo skyrius. Pagerinta techninė orlaivių būklė. Peržiūrėtos ir patobulintos įgulos mokymo procedūros. Tačiau 3 iš šiame taisomųjų priemonių plane pasiūlytų priemonių dar neįgyvendintos, o daugiausia problemų kelia tai, kad orlaiviuose IL-76, AN-12 ir AN-26 nėra greitai užmaunamų kaukių, kaip reikalauja TCAO, jei skrendama aukščiau tam tikro aukščio.

(23)

Ataskaitoje taip pat nurodyta didelių saugos trūkumų skrydžių vykdymo, mokymo ir tikrinimo, nuolatinio tinkamumo skraidyti ir techninės priežiūros srityse. Be to, trūkumų turi ir kokybės valdymo sistema, nes neužtikrinama, kad atlikus vidinį auditą nustatyti arba Ukrainos kompetentingų institucijų nurodyti trūkumai prieš baigiant procedūrą būtų ištaisomi ir patikrinami, taip pat neužtikrinama sisteminga trūkumų analizė. Atsižvelgiant į šias išvadas, kyla abejonių dėl taisomųjų priemonių, kurių bendrovė ėmėsi, kai jai buvo uždrausta vykdyti veiklą, darnumo.

(24)

Bendrovė paraginta pateikti pastabas. Birželio 10 d. UCA pateikė dokumentus, susijusius su lankantis nustatytais dalykais. Išnagrinėjus bendrovės pateiktus dokumentus, iš tikrųjų buvo galima baigti svarstyti vieną iš 16 naujų per apsilankymą nustatytų dalykų. Dėl 2 nustatytų dalykų, susijusių su skrydžių vykdymo vadovu ir OVP, bendrovė nurodė, kad yra pateikusi skrydžių vykdymo vadovo pakeitimus Ukrainos kompetentingoms institucijoms patvirtinti ir yra paprašiusi jos OVP nustatyti orlaiviams AN-12 (UR-UCN) ir AN-26 (UR-UDM) taikomą skrydžio lygio ribojimą.

(25)

Komisija negavo jokios informacijos apie pakeitimų (ribojimo) patvirtinimą, kurio prašė bendrovė. Vežėjas taip pat paprašė leisti pasisakyti ir liepos 1 d. kreipęsis į Komisiją ir Skrydžių saugos komitetą nurodė, kad iki 2009 m. rugpjūčio pabaigos dar reikia įgyvendinti 15 taisomųjų priemonių iš 51, o tada Ukrainos kompetentingos institucijos atliks patikrinimą. Komisija pasilieka teisę tikrinti, kaip šis vežėjas įgyvendina taisomąsias priemones.

(26)	Atsižvelgdama į šiuos nustatytus dalykus ir remdamasi bendraisiais kriterijais, Komisija mano, kad bendrovė šiuo metu neatitinka susijusių saugos standartų, todėl ji turėtų likti įtraukta į A priedą.

(27)

Po to, kai buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 298/2009, 2009 m. gegužės 28 d. pas vežėją lankėsi EB ekspertų grupė. Vizito ataskaitoje nurodyta, kad UMAir peržiūrėjo visą dokumentacijos sistemą ir gerokai ją patobulino. Įkurtas saugos skyrius ir paskirtas pagrindinis SAFA patikrinimų punktas. Taip pat peržiūrėtos ir patobulintos mokymo procedūros. Vis dėlto nors UMAir tvirtina, kad iki galo įgyvendino Ukrainos kompetentingų institucijų patvirtintą savo taisomųjų priemonių planą, įvertinus grupės atrinktas taisomąsias priemones paaiškėjo, kad trūkumų vis dar yra: atrodo, kad su masės ir centruotės dokumentu ir (arba) sausosios skrydžio masės rodikliu susijusios taisomosios priemonės, kurių ėmėsi UMAir, veiksmingai taikomos ne visų tipų orlaiviams, kuriems taikomas OVP. Kai kurios taisomosios priemonės, skirtos per SAFA patikrinimą nurodytiems trūkumams šalinti, nėra sistemingai tikslinamos, taip pat neatsižvelgiama į pagrindinę tų trūkumų priežastį (tepalų nuotėkis variklyje, trūkstami sraigtai, minimalios įrangos veikimo trūkumai, etc.).

(28)

Be to, reikšmingų saugos trūkumų nustatyta veiklos ir nuolatinio tinkamumo skraidyti, techninės priežiūros ir aviacijos inžinerijos srityje: nenustatyta aiški procedūra, kurią UMAir orlaivio įgula turėtų taikyti, jei skrendant sugestų variklis (deviacija), o skrydžių vykdymo vadove nenurodyta avarinės padėties paskelbimo procedūra, jei skrendant būtų numatyta ir (arba) apskaičiuota, kad leidžiantis degalų bus likę mažiau nei minimalus kiekis. Taip pat nepateikta įrodymų, kad laikomasi orlaiviui (UR-CFF) ir jo varikliui taikomų tinkamumo skraidyti direktyvų reikalavimų, aptikta įvairių DC-9 ir MD 83 tipo orlaivių trūkumų ir nustatyta, kad nesilaikoma apsaugos nuo korozijos ir jos kontrolės programos taisyklių (apsaugos nuo korozijos ir jos kontrolės, korozijos lygio nustatymo ir atskaitomybės taisyklių). Įvertinusi vežėjo kokybės sistemą, EB ekspertų grupė ataskaitoje nurodė, jog ši organizacija nesugebėjo įrodyti, kad visų techninės priežiūros ir skrydžių vykdymo procesų aspektų auditas atliekamas reguliariai; įgyvendinant priemones ne visada atsižvelgiama į pagrindinę priežastį, taip pat nėra bendros viešų išvadų (vidaus ir išorės audito, įskaitant Ukrainos valstybinės aviacijos administracijos pateiktas išvadas) valdymo sistemos.

(29)

Bendrovė paraginta pateikti pastabas. 2009 m. liepos 1 d. vykusiame Skrydžių saugos komiteto posėdyje UMAir pateikė Ukrainos kompetentingų institucijų patvirtintą taisomųjų priemonių planą. Taisomųjų priemonių planas parengtas siekiant pašalinti per apsilankymą nustatytus saugos trūkumus. Tačiau remiantis vežėjo pateikta informacija per apsilankymą nustatytų dalykų, ypač nuolatinio tinkamumo skraidyti srityje, negalima laikyti išspręstais. Komisija pasilieka teisę tikrinti, kaip šis vežėjas įgyvendina taisomąsias priemones.

(30)	Atsižvelgdama į šiuos nustatytus dalykus ir remdamasi bendraisiais kriterijais, Komisija mano, kad bendrovė šiuo metu neatitinka susijusių saugos standartų, todėl ji turėtų likti įtraukta į A priedą.

(31)	Kaip rodo pagal Visuotinės saugos priežiūros audito programą (USOAP) TCAO atlikto audito rezultatai, yra pagrįstų įrodymų, kad institucija, atsakinga už oro vežėjų, kuriems pažymėjimai išduoti Kazachstane, saugos priežiūrą, nepajėgi įgyvendinti atitinkamų saugos standartų ir užtikrinti jų taikymo.

(32)

Po to, kai 2009 m. balandžio mėn. Kazachstane atliktas USOAP auditas, TCAO pranešė visoms Čikagos konvenciją pasirašiusioms valstybėms, kad nustatytos dvi su veikla (7) ir tinkamumu skraidyti (8) susijusios reikšmingos saugos problemos, kurios turi įtakos Kazachstane įregistruotų vežėjų ir orlaivių saugos priežiūrai ir dėl kurių Kazachstane galiojanti oro vežėjo pažymėjimo (OVP) išdavimo tvarka neatitinka visų taikytinų TCAO konvencijos 6 priedo nuostatų. Daugelis galiojančių OVP išduoti nedalyvaujant kvalifikuotam tinkamumo skraidyti inspektoriui. Išduodant oro vežėjo pažymėjimą nepaisoma šių dalykų: nepateikiamos techninės priežiūros programos, neperžiūrimi minimalios įrangos sąrašai (MĮS), išduodant specialiuosius skrydžių patvirtinimo dokumentus, pavyzdžiui, ETOPS arba III kat., nesilaikoma nuolatinio tinkamumo skraidyti reikalavimų. Be to, dauguma tinkamumo skraidyti pažymėjimų išduoti neatlikus techninio orlaivio patikrinimo, ir Kazachstano kompetentingos institucijos netikrino orlaivių periodiškai. TCAO nusprendė, kad šių institucijų pasiūlyti taisomųjų priemonių planai netinkami, nes juose nenurodytos tikslios skubių taisomųjų priemonių šioms reikšmingoms saugos problemos spręsti įgyvendinimo datos.

(33)

Atsižvelgdama į dvi reikšmingas saugos problemas, apie kurias paskelbta netrukus po TCAO apsilankymo ir SAFA ataskaitos, Komisija su Kazachstano kompetentingomis institucijomis pradėjo konsultacijas, per kurias išreiškė didelį susirūpinimą dėl oro vežėjų, kuriems pažymėjimai išduoti šioje valstybėje, vykdomų skrydžių saugos ir paprašė paaiškinti, kokių veiksmų kompetentingos institucijos ėmėsi dėl TCAO nustatytų ir SAFA ataskaitoje nurodytų dalykų.

(34)

Birželio 5–29 d. Kazachstano kompetentingos institucijos pateikė dokumentus, o 2009 m. birželio 30 d. pasisakė Skrydžių saugos komitete. 2009 m. birželio 30 d. Kazachstano kompetentingos institucijos Komisijai ir Skrydžių saugos komitetui pranešė, kad parengtas taisomųjų priemonių planas TCAO nurodytiems trūkumams šalinti ir kad imtasi pirmųjų jo įgyvendinimo veiksmų, todėl visų TCAO saugos reikalavimų tikriausiai bus laikomasi nuo 2010 m. birželio mėn. Dvi reikšmingas saugos problemas, apie kurias pranešė TCAO, išspręsti numatoma ne anksčiau kaip 2009 m. gruodžio mėn. Kazachstano kompetentingos institucijos taip pat informavo Komisiją ir Skrydžių saugos komitetą, kad kas ketvirtį teiks TCAO pasiūlytų taisomųjų priemonių įgyvendinimo ataskaitas.

(35)

Be to, Kazachstano kompetentingos institucijos paaiškino, kad iš viso išduoti 69 OVP ir kad 2009 m. balandžio 1 d. jos ėmėsi veiksmų, kad sustabdytų arba panaikintų 11 pažymėjimų galiojimą. Tačiau vis vien yra neaiškumų, susijusių su reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonėmis, įgyvendinamomis siekiant išspręsti TCAO nurodytas reikšmingas saugos problemas, nes pažymėjimų galiojimas sustabdytas arba panaikintas, kaip pranešė Kazachstano kompetentingos institucijos, prieš TCAO USOAP auditą, nepateikta jokių įrodymų, kad OVP iš tikrųjų panaikinti, ir 2009 m. birželio 1 d. nurodyta, kad kai kurie OVP, kurie 2009 m. balandžio 1 d. buvo nurodyti kaip panaikinti, yra galiojantys. Kazachstano kompetentingos institucijos taip pat pripažino, kad pagal galiojančius Kazachstano įstatymus orlaivį vienu metu gali naudoti keli oro vežėjai, todėl aiškiai nenurodomas už to orlaivio tinkamumą skraidyti ir veikimą atsakingas subjektas.

(36)

Vežėjo „Berkut State Airline“, kuriam pažymėjimas išduotas Kazachstane, atstovai paprašė leidimo pateikti informaciją žodžiu Komisijai ir Skrydžių saugos komitetui ir buvo išklausyti 2009 m. birželio 30 d. Tada vežėjas nepateikė išsamaus veiksmų plano, skirto užtikrinti, kad būtų laikomasi saugos standartų ir kad šis vežėjas nebūtų painiojamas su vežėju „BEK Air“, kuris anksčiau vadinosi „Berkut Air“ ir nuo 2009 m. balandžio mėn. yra įtrauktas į A priedą. Be to, „Berkut State Airline“ pareiškė, kad ketina nebevykdyti komercinių skrydžių ir nenaudoti senų orlaivių.

(37)

Kazachstano kompetentingos institucijos nepateikė informacijos apie vežėjo „BEK Air“, kuris anksčiau vadinosi „Berkut Air“, turimus pažymėjimus ir apie taisomąsias priemones saugos trūkumams, dėl kurių šis vežėjas 2009 m. balandžio mėn. buvo įtrauktas į A priedą, pašalinti; jos taip pat nepateikė įrodymų, kad šiam oro vežėjui taikomos kokios nors priemonės reikalavimų vykdymui užtikrinti.

(38)	Kazachstano kompetentingos institucijos pranešė Skrydžių saugos komitetui, kad yra ir trečias vežėjas „Berkut KZ“, tačiau nepateikė informacijos apie šio vežėjo turimus pažymėjimus.

(39)

Vežėjo SCAT, kuriam pažymėjimas išduotas Kazachstane, atstovai pavėluotai paprašė leidimo pateikti informaciją žodžiu Komisijai ir Skrydžių saugos komitetui ir buvo išklausyti 2009 m. birželio 30 d. Tada vežėjas pripažino, kad kai kuriuos orlaivius, pavyzdžiui, „Yak 42“, kurio registracijos ženklas UP-Y4210, naudoja ir kiti vežėjai, kuriems pažymėjimai išduoti Kazachstane, todėl aiškiai nenustatytas už minėtojo orlaivio tinkamumą skraidyti ir veikimą atsakingas subjektas. Be to, vežėjas ir Kazachstano kompetentingos institucijos nepateikė įrodymų, kad Lietuvoje registruotų „Boeing B-737-522“ ir B-757-204 tipo orlaivių (registracijos ženklai LY-AWE, LY-AWD, LY-FLB ir LY-FLG) tinkamumas skraidyti palaikomas ir techninė priežiūra atliekama pagal Europoje taikomas taisykles.

(40)

Komisija pripažįsta, kad dedama pastangų pertvarkyti Kazachstano civilinės aviacijos sistemą ir imtasi pirmųjų veiksmų saugos trūkumams, apie kuriuos pranešė TCAO, pašalinti. Tačiau remiantis bendraisiais kriterijais ir atsižvelgiant į tai, kad dar neįgyvendintos tinkamos taisomosios priemonės, kuriomis būtų sprendžiamos TCAO nurodytos reikšmingos saugos problemos, nustatyta, kad Kazachstano kompetentingos institucijos kol kas nepajėgios įgyvendinti atitinkamų saugos standartų ir jų taikyti visiems oro vežėjams, kuriuos jos kontroliuoja teisės aktais nustatyta tvarka. Todėl visiems oro vežėjams, kuriems pažymėjimas išduotas Kazachstane, išskyrus oro vežėją „Air Astana“, turėtų būti uždrausta vykdyti veiklą ir jie turėtų būti įtraukti į A priedą.

(41)

Vežėjo „Air Astana“, kuriam pažymėjimas išduotas Kazachstane, atstovai paprašė leidimo pateikti informaciją žodžiu Komisijai ir Skrydžių saugos komitetui ir buvo išklausyti 2009 m. birželio 30 d. Tada vežėjas pateikė išsamų taisomųjų priemonių rinkinį ir pagrindinių priežasčių analizę, kuriais turi būti šalinama nemažai nuo oro vežėjo priklausančių saugos trūkumų, kuriuos pagal SAFA programą atlikusios orlaivių patikrinimą perone nustatė Vokietija (9), Nyderlandai (10), Jungtinė Karalystė (11) ir kitos ECAC valstybės (12). Vertinant šio vežėjo orlaivių saugą, nustatyta, kad visi orlaiviai, kuriems taikomas vežėjo OVP, registruoti ne Kazachstane (Aruboje). Pagal Čikagos konvencijos 1 ir 8 priedų nuostatas, taip pat 6 priedo nuostatas dėl nuolatinio tinkamumo skraidyti aspektų už „Air Astana“ orlaivių priežiūrą atsakinga Arubos kompetentinga institucija.

(42)

Todėl manoma, kad vežėjas „Air Astana“ į A priedą neturi būti įtrauktas. Tačiau atsižvelgdama į Bendrijos oro uostuose pagal SAFA programą neseniai atliktų orlaivių patikrinimų perone rezultatus (13), taip pat į valstybių narių įsipareigojimą dar dažniau perone tikrinti orlaivius, kuriais „Air Astana“ vykdo skrydžius į Bendriją, Komisija mano, kad tikslinga nustatyti griežtą specialią „Air Astana“ vykdomų skrydžių į Bendriją priežiūrą, kad šiam vežėjui būtų leidžiama vykdyti tik tiek skrydžių ir tik tokiais orlaiviais, kaip dabar. Todėl, remiantis bendraisiais kriterijais, šiomis sąlygomis šis vežėjas turėtų būti įtrauktas į B priedą.

(43)

2009 m. sausio mėn. Zambijos vežėjo „Zambian Airways“ veikla buvo sustabdyta, 2009 m. vasario mėn., apsilankiusi ir atlikusi orlaivių naudojimo, pažymėjimų išdavimo ir Zambijos civilinės aviacijos tarnybos vykdomos priežiūros USOAP auditą, TCAO paskelbė, kad esama reikšmingų saugos problemų, o 2009 m. balandžio mėn. Komisija paprašė šių institucijų pateikti informacijos, kad galėtų patikrinti, kaip įgyvendinamos taisomosios priemonės šiai problemai išspręsti. Reikšminga saugos problema susijusi su tuo, kad Zambijos civilinės aviacijos departamentas (CAD) komercines paslaugas teikiantiems oro vežėjams išdavė dvidešimt vieną leidimą teikti oro susisiekimo paslaugas, o kai kuriems iš jų – ir leidimą vykdyti tarptautinius skrydžius. Šie leidimai teikti oro susisiekimo paslaugas susiję labiau su ekonominiais nei su saugos klausimais. Šiuos leidimus teikti oro susisiekimo paslaugas turinčios bendrovės vykdo tarptautinius skrydžius, nors neatliktas jų veiklos ir tinkamumo skraidyti patikrinimas, būtinas tam, kad būtų išduotas OVP. Be to, CAD atliekamo periodinio patikrinimo ataskaitose nurodyta saugos trūkumų, bet nepateikta jokios informacijos apie jų šalinimą.

(44)

Remiantis 2009 m. gegužės mėn. Zambijos institucijų pateikta informacija, nėra jokių įrodymų, kad imtasi reikiamų skubių taisomųjų priemonių TCAO nurodytoms reikšmingoms saugos problemoms spręsti. Nenurodytas nei pažymėjimų išdavimo planas ir procedūros, nei taisyklės ir nuostatai, kuriais būtų įgyvendinami Čikagos konvencijos 6 priede nustatyti TCAO pažymėjimų išdavimo reikalavimai. Be to, nėra jokių įrodymų, kad Zambijos išduotiems leidimams teikti oro susisiekimo paslaugas taikomi kokie nors ribojimai, ir nepateikta jokių dokumentų, kuriais grindžiama pagal TCAO konvencijos 6 priedą reikalaujama pažymėjimo išdavimo procedūra.

(45)

2009 m. birželio 1 d. Zambijos kompetentingų institucijų pateiktuose papildomuose dokumentuose neįrodyta, kad bendrovei „Zambezi Airlines“2009 m. gegužės 29 d. Zambijoje išduotas OVP (Z/AOC/001/2009) atitinka TCAO reikalavimus ir kad saugos problema sprendžiama. Kol kas TCAO nurodyta saugos problema neišspręsta.

(46)

Atsižvelgdama į šiuos nustatytus dalykus ir į galimą pavojų, kuris dėl tokios padėties gali kilti oro vežėjų, kuriems pažymėjimas išduotas Zambijoje ir kuriems leidžiama vykdyti tarptautinius skrydžius, vykdomų skrydžių saugai, Komisija mano, kad, remiantis bendraisiais kriterijais, visi vežėjai, kuriems pažymėjimas išduotas Zambijoje, turėtų būti įtraukti į A priedą.

(47)

Indonezijos civilinės aviacijos generalinis direktoratas (CAGD) pateikė Komisijai įrodymų, kad 2009 m. birželio 10 d. nauji OVP oro vežėjams „Garuda Indonesia“, „Airfast Indonesia“, „Mandala Airlines“ ir „Ekspres Transportasi Antarbenua“ (komercinę veiklą vykdo kaip „Premiair“) išduoti pagal naujas Indonezijos civilinės aviacijos saugos taisykles. Oro vežėjams „Garuda“ ir „Airfast“ dvejus metus galiojantis naujas OVP išduotas atlikus išsamų auditą ir pakartotinio pažymėjimo išdavimo procedūrą. „Mandala“ ir „Premi Air“ auditas susijęs tik su naujosiose civilinės aviacijos saugos taisyklėse nustatytais naujais reikalavimais.

(48)

Indonezijos CAGD prašymu 2009 m. birželio 15–18 d. EB ekspertų grupė lankėsi Indonezijoje ir rinko duomenis, kad patikrintų, ar bendrovės šiuo metu visiškai prižiūrimos ir ar priežiūros sistema patobulinta, kad būtų galima tinkamai toliau stebėti, kaip sprendžiami CAGD nustatyti su Indonezijos vežėjais susiję klausimai. Taip pat aplankyti du oro vežėjai („Mandala Airlines“ ir „Premi Air“) ir patikrinta, ar Indonezijos CAGD gali užtikrinti, kad šių vežėjų saugos priežiūra būtų vykdoma laikantis atitinkamų standartų (naujųjų civilinės aviacijos saugos taisyklių).

(49)

Apsilankius nustatyta, kad dabartinis CAGD vykdomos minėtųjų keturių vežėjų priežiūros veiksmingumo lygis, taip pat pakartotinio pažymėjimų išdavimo tvarka leidžia užtikrinti, kad naujųjų reikalavimų būtų laikomasi, todėl laikoma, kad to pakanka. Priežiūros sistema patobulinta, kad būtų galima tinkamai toliau stebėti, kaip sprendžiami CAGD nustatyti su Indonezijos vežėjais susiję klausimai. CAGD sukūrė sistemą, pagal kurią galima veiksmingai valdyti vykdant priežiūrą gaunamą informaciją ir taip nustatyti planinę ir faktinę klausimo išsprendimo, taip pat bet kokio CAGD suteikto pratęsimo datą.

(50)

Be to, 2009 m. kovo 25 d. atšaukti Čikagos konvencijos 6 priedo neatitinkantys dalykai, apie kuriuos 2009 m. vasario 20 d. CAGD pranešė TCAO ir kurie gali turėti neigiamos įtakos Indonezijos vežėjų vykdomų skrydžių saugai. Po to, kai CAGD atliko techninę apžiūrą, 2009 m. gegužės 28 d. TCAO išsiųstas naujas pranešimas, kuriame nurodyta mažiau neatitikimų. TCAO standartai Indonezijos vežėjams bus taikomi nuo 2009 m. lapkričio 29 d., tačiau vežėjams „Garuda“, „Mandala“, „Premiair“ ir „Airfast“ šie nauji standartai taikomi jau nuo 2009 m. birželio 10 d. – nuo tada, kai jiems išduotas naujas OVP.

(51)

CAGD atstovai paprašė leidimo pasisakyti Skrydžių saugos komitete ir buvo išklausyti 2009 m. birželio 30 d. CAGD pranešė Komisijai, kad „Premi Air“ naudojamame „Embraer EMB-120“ tipo orlaivyje, kurio registracijos ženklai PK-RJC, neįdiegta apsaugos nuo susidūrimo sistema (angl. TCAS), kurią reikalaujama įdiegti pagal naująsias civilinės aviacijos saugos taisykles, ir kad ši sistema turėtų būti įdiegta iki 2009 m. lapkričio 30 d. Kaip pažymėta ES ekspertų grupės ataskaitoje, ši informacija aiškiai nurodyta vežėjo OVP.

(52)

Remiantis bendraisiais kriterijais nustatyta, kad šiuo metu CAGD vykdoma priežiūra pakankamai veiksminga, kad būtų galima užtikrinti, jog keturi vežėjai, kuriems pažymėjimas išduotas pakartotinai – būtent „Garuda Indonesia“, „Airfast Indonesia“, „Mandala Airlines“ ir „Ekspres Transportasi Antarbenua“ (komercinę veiklą vykdo kaip „Premiair“) – tinkamai taikytų atitinkamus saugos standartus ir jų laikytųsi. Todėl šiuos keturis oro vežėjus iš A priedo reikėtų išbraukti. Visi kiti Indonezijos vežėjai kol kas turėtų likti įtraukti į A priedą. Kai nauji pažymėjimai bus išduoti kitiems Indonezijos vežėjams, Komisija palaikys glaudų ryšį su Indonezijos kompetentingomis institucijomis.

(53)

Indonezijos kompetentingos institucijos taip pat pateikė Komisijai atnaujintą OVP turinčių oro vežėjų sąrašą. Be keturių minėtųjų vežėjų, dabar oro vežėjai, kuriems pažymėjimas išduotas Indonezijoje, yra šie: „Merpati Nusantara“, „Kartika Airlines“, „Trigana Air Service“, „Metro Batavia“, „Pelita Air Service“, „Indonesia Air Asia“, „Lion Mentari Airlines“, „Wing Adabi Airlines“, „Cardig Air“, „Riau Airlines“, „Transwisata Prima Aviation“, „Tri MG Inter Asia Airlines“, „Manunggal Air Service“, „Megantara“, „Indonesia Air Transport“, „Sriwijaya Air“, „Travel Express Aviation Service“, „Republic Express Airlines“, „KAL Star“, „Sayap Garuda Indah“, „Survei Udara Penas“, „Nusantara Air Charter“, „Nusantara Buana Air“, „Nyaman Air“, „Travira Utama“, „Derazona Air Service“, „National Utility Helicopter“, „Deraya Air Taxi“, „Dirgantara Air Service“, SMAC, „Kura-Kura Aviation“, „Gatari Air Service“, „Intan Angkasa Air Service“, „Air Pacific Utama“, „Asco Nusa Air“, „Pura Wisata Baruna“, „Penerbangan Angkasa Semesta“, „ASI Pudjiastuti“, „Aviastar Mandiri“, „Dabi Air Nusantara“, „Sampoerna Air Nusantara“, „Mimika Air“, „Alfa Trans Dirgantara“, „Unindo“, „Sky Aviation“, „Johnlin Air Transport“ ir „Eastindo“. Bendrijos sąrašas turėtų būti atitinkamai atnaujintas, o šie oro vežėjai turėtų būti įtraukti į A priedą.

(54)	Angolos kompetentingos institucijos (INAVIC) pranešė Komisijai, kad 2009 m. gegužės 28 d., atlikus visą pakartotinio pažymėjimo išdavimo procedūrą, pagal Angolos aviacijos saugos taisykles oro vežėjui „TAAG Angola Airlines“ išduotas naujas OVP.

(55)

Angolos kompetentingų institucijų (INAVIC) ir vežėjo „TAAG Angola Airlines“ prašymu 2009 m. birželio 8–11 d. Europos ekspertų grupė lankėsi Angoloje ir rinko duomenis. Apsilankius patvirtinta, kad siekiant atitikti TCAO standartus padaryta didelė pažanga. INAVIC išsprendė 66 %, o TAAG 75 % per ankstesnį ES ekspertų apsilankymą 2008 m. vasario mėn. nustatytų klausimų. Pirmiausia Angola priėmė TCAO standartus atitinkančias naujas aviacijos saugos taisykles, o jos vežėjui TAAG pažymėjimas pakartotinai išduotas pagal naująją teisinę sistemą.

(56)	TAAG atstovai paprašė leidimo pasisakyti Skrydžių saugos komitete ir 2009 m. liepos 1 d. jie, padedami INAVIC, buvo išklausyti. Vežėjas taip pat informavo komitetą, kad 2009 m. gegužės mėn. buvo atliktas jo IOSA auditas ir nustatyta nedaug klausimų; iki 2009 m. birželio 29 d. visi jie išspręsti.

(57)

Vežėjas Skrydžių saugos komitetui pateikė įtikinamų įrodymų, kad po apsilankymo imtasi tolesnių priemonių ir padaryta labai didelė pažanga sprendžiant likusius klausimus, taip pat nurodė išsamias priemones ir pabrėžė, kad daugiau kaip 90 % klausimų išspręsta, o likusieji sprendžiami. Tačiau vežėjas neįrodė, kad B-747 ir B-737-200 tipo orlaiviais vykdomų skrydžių duomenys stebimi, kaip reikalaujama.

(58)

Portugalijos institucijos pranešė Skrydžių saugos komitetui, jog sutiko padėti Angolos kompetentingoms institucijoms sustiprinti TAAG saugos priežiūrą, kad šis vežėjas galėtų vykdyti skrydžius į Portugaliją. Pirmiausia jos informavo Skrydžių saugos komitetą, kad, atlikusios patikrinimą Angoloje prieš skrydį ir atskridusio orlaivio patikrinimą perone, leis tam tikrais orlaiviais vykdyti skrydžius į šalį. Angolos kompetentingos institucijos patvirtino sutinkančios, kad, Portugalijos institucijoms prižiūrint, Luandoje prieš skrydį būtų atliekamas bet kurio orlaivio, kuriuo TAAG vykdo skrydžius į Lisaboną, patikrinimas perone. Portugalijos kompetentingos institucijos atliks kiekvieno orlaivio, kuriuo TAAG vykdo skrydžius, patikrinimą perone pagal SAFA programą.

(59)

Todėl remiantis bendraisiais kriterijais nustatyta, kad vežėjas TAAG pirmiausia turėtų būti išbrauktas iš A priedo ir įtrauktas į B priedą su sąlyga, kad jis vykdys ne daugiau kaip dešimt skrydžių per savaitę iš Luandos į Lisaboną „Boeing B-777“ tipo orlaiviu, kurio registracijos ženklai – D2-TED, D2-TEE ir D2-TEF. Šie skrydžiai gali būti vykdomi tik tada, kai Angolos institucijos kiekvieną kartą prieš skrydį iš Angolos atliks orlaivio, kuriuo turi būti vykdomas skrydis, patikrinimą perone, o Portugalijos institucijos – kiekvieno į Portugaliją atskridusio orlaivio patikrinimą perone. Ši priemonė laikina ir Komisija persvarstys padėtį remdamasi visa turima informacija, ypač Portugalijos kompetentingų institucijų vertinimu.

(60)

2009 m. birželio 8–11 d. apsilankę Angoloje, ekspertai taip pat nustatė, kad vežėjams PHA ir SERVISAIR oro vežėjo pažymėjimai išduoti neįvykdžius tinkamos pažymėjimo išdavimo procedūros. Nors INAVIC laikinai sustabdė šių dviejų OVP galiojimą, remdamasi bendraisiais kriterijais, Komisija mano, kad atitinkami vežėjai turėtų būti įtraukti į A priedą.

(61)

Komisija atkreipė dėmesį į INAVIC vykdomą pakartotinį pažymėjimų išdavimą 18 vežėjų, kurį ketinama baigti 2010 m. pabaigoje, ir ragina INAVIC ryžtingai tęsti šią veiklą ir deramai atsižvelgti į šiomis aplinkybėmis nustatytas galimas saugos problemas. Atsižvelgdama į tai, Komisija pripažįsta, kad INAVIC kai kurių OVP turėtojų atžvilgiu ėmėsi reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemonių – laikinai sustabdytas 6 iš 19 OVP galiojimas.

(62)	Komisija mano, kad kol INAVIC, laikydamasi visų naujų Angolos aviacijos saugos taisyklių, pakartotinai neišdavė pažymėjimų visiems oro vežėjams, remiantis bendraisiais kriterijais, šie vežėjai turėtų likti įtraukti į A priedą.

(63)

Oro vežėjo SN2AG, kuriam pažymėjimas išduotas Gabone, atstovai paprašė pasisakyti Skrydžių saugos komitete, kad įrodytų, jog „Challenger CL601“ tipo orlaiviu, kurio registracijos ženklas TR-AAG, ir HS-125-800 tipo orlaiviu, kurio registracijos ženklas ZS-AFG, vykdomi skrydžiai atitinka susijusius standartus, ir buvo išklausyti 2009 m. liepos 1 d. Komisija atsižvelgė į tai, kad šis vežėjas toliau vykdo pertvarką ir padarė didelę pažangą įgyvendindamas taisomųjų priemonių planą, kad šis labiau atitiktų tarptautinius standartus. Komisija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2009 m. vasario mėn. Gabono kompetentingos institucijos pagal pakartotinio pažymėjimo išdavimo procedūrą atliko SN2AG auditą ir tą patį mėnesį šiam vežėjui išduotas naujas OVP.

(64)

2009 m. liepos 1 d. Gabono kompetentingos institucijos (ANAC) Skrydžių saugos komitetui taip pat nurodė, kad padaryta pažanga stiprinant jų struktūrą ir didinant darbuotojų skaičių ir pareiškė, kad joms jau pakanka kvalifikuotų darbuotojų užtikrinti, kad šio vežėjo veiklos ir palaikymo priežiūra atitiktų TCAO nuostatas. Tai patvirtino TCAO ekspertai, kurie iki 2010 m. kovo mėn. padeda Gabonui vykdyti priežiūrą.

(65)

Todėl remiantis bendraisiais kriterijais nustatyta, kad susijusius saugos standartus atitinka tik „Challenger CL601“ tipo orlaiviu, kurio registracijos ženklas TR-AAG, ir HS-125-800 tipo orlaiviu, kurio registracijos ženklas ZS-AFGSN2AG, vykdomi SN2AG skrydžiai. Taigi SN2AG turėtų būti taikomi su kitais šio vežėjo orlaiviais susiję ribojimai, todėl jis turėtų būti išbrauktas iš A priedo ir įtrauktas į B priedą.

(66)

Yra įrodymų, kad vežėjo „Egypt Air“, kuriam pažymėjimas išduotas Egipte, veikloje esama daug saugos trūkumų. Šie trūkumai nustatyti per 75 orlaivių patikrinimus perone, kuriuos pagal SAFA programą nuo 2008 m. sausio mėn. atliko daugiausia Austrija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai ir Ispanija, taip pat kitos ECAC valstybės. Nustatyti dalykai kartojasi (iš viso nustatyta 240 trūkumų, iš kurių 91 – 2 kategorijos ir 69 – 3 kategorijos), todėl kyla susirūpinimas, kad šie saugos trūkumai sisteminiai.

(67)

Atsižvelgdama į SAFA ataskaitas, Komisija 2009 m. gegužės 25 d. su Egipto kompetentingomis institucijomis (ECAA) pradėjo oficialias konsultacijas, per kurias išreiškė didelį susirūpinimą dėl šio vežėjo vykdomų skrydžių saugos ir, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2111/2005 7 straipsnio, paragino vežėją ir tas kompetentingas institucijas imtis priemonių nustatytiems saugos trūkumams tinkamai pašalinti.

(68)

2009 m. birželio 10, 16, 17, 19 ir 26 d. vežėjas pateikė daug dokumentų. Pateiktuose dokumentuose nurodytos taisomosios priemonės, kurių imtasi arba numatoma imtis atlikus orlaivių patikrinimą perone, taip pat pateikta pagrindinių priežasčių analizė, kurioje numatyti ilgalaikiai sprendimai. Vežėjas paprašė leidimo pasisakyti Skrydžių saugos komitete ir buvo išklausytas 2009 m. birželio 30 d.

(69)

Kadangi rimtų problemų nuolatinio tinkamumo skraidyti, techninės priežiūros, veiklos, taip pat skraidinamų krovinių saugumo srityje kyla nuolat, Komisija prašo Egipto kompetentingų institucijų kas mėnesį siųsti taisomųjų priemonių plano įgyvendinimo tikrinimo ataskaitas ir visas kitas „Egypt Air“ audito, kurį atliks šios institucijos, ataskaitas. Komisijai turėtų būti pateikta ir galutinio audito, kurį Egipto kompetentingos institucijos turi atlikti šio laikotarpio pabaigoje, ataskaita; Komisijai turi būti pateikti audito rezultatai ir šios institucijos rekomendacijos.

(70)

Vežėjas ir Egipto kompetentingos institucijos sutiko, kad EB ekspertai apsilankytų ir patikrintų, kaip įgyvendinamas taisomųjų priemonių planas. Komisija paragino vežėją nedelsiant darniai spręsti įvairius nustatytus klausimus; jei tai nebus padaryta, bus imamasi reikiamų priemonių. Tuo remiantis nustatyta, kad šis vežėjas į A priedą šiuo metu neturėtų būti įtrauktas.

(71)	Valstybės narės užtikrina, kad „Egypt Air“ orlaiviai būtų tikrinami dažniau, kad būtų sukaupta duomenų ir šį klausimą būtų galima persvarstyti kitame Skrydžių saugos komiteto posėdyje 2009 m. lapkričio mėn.

(72)

2009 m. birželio 11 d. Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos pranešė Komisijai, kad pakeitė 2008 m. balandžio 25 d. priimtą savo sprendimą, kuriuo buvo uždraudusios vykdyti skrydžius į Bendriją 13 Rusijos vežėjų orlaivių, kuriems taikomas OVP ir kurie tuo metu pagal TCAO standartus nebuvo parengti tarptautiniams skrydžiams, nes, visų pirma, juose nebuvo būtinos TAWS/E-GPWS įrangos. Tam tikri orlaiviai, kuriais 2008 m. balandžio 25 d. sprendimu uždrausta vykdyti skrydžius, nuo to laiko buvo tinkamai parengti tarptautiniams skrydžiams. Be to, kad būtų atsižvelgta į šiuos pakeitimus, pakeisti tų vežėjų OVP ir veiklos specifikacijos.

(73)

Pagal naująjį sprendimą skrydžius į Bendriją, Bendrijoje ir iš Bendrijos draudžiama vykdyti šiais orlaiviais:

a)	„Aircompany Yakutia“: „Tupolev TU-154“: RA-85007 ir RA-85790; „Antonov AN-140“ – RA-41250; AN-24RV: RA-46496, RA-46665, RA-47304, RA-47352, RA-47353, RA-47360; AN-26 – RA-26660;

b)	„Atlant Soyuz“: „Tupolev TU-154M“ – RA-85672;

„Gazpromavia“: „Tupolev TU-154M“: RA-85625 ir RA-85774; „Jakovlev Yak-40“: RA-87511, RA-88186 ir RA-88300; „Yak-40K“: RA-21505 ir RA-98109; „Yak-42D“ – RA-42437; visais (22) malūnsparniais „Kamov Ka-26“ (registracijos ženklai nežinomi); visais (49) malūnsparniais Mi-8 (registracijos ženklai nežinomi); visais (11) malūnsparniais Mi-171 (registracijos ženklai nežinomi); visais (8) malūnsparniais Mi-2 (registracijos ženklai nežinomi); visais (1) malūnsparniais EC-120B – RA-04116;

d)	„Kavminvodyavia“: „Tupolev TU-154B“: RA-85307, RA-85494 ir RA-85457;

„Krasnoyarsky Airlines“. Šio oro vežėjo OVP panaikintas. Iš 2 TU-154M tipo orlaivių, kuriuos anksčiau naudojo „Krasnoyarsky Airlines“, orlaivį, kurio registracijos ženklas RA-85682, šiuo metu naudoja kitas oro vežėjas, kuriam pažymėjimas išduotas Rusijos Federacijoje, o orlaivis, kurio registracijos ženklas RA-85683, šiuo metu nenaudojamas;

f)	„Kuban Airlines“: „Jakovlev Yak-42“: RA-42526, RA-42331, RA-42336, RA-42350, RA-42538 ir RA-42541;

„Orenburg Airlines“: „Tupolev TU-154B“ – RA-85602; visais TU-134 (registracijos ženklai nežinomi); visais „Antonov An-24“ (registracijos ženklai nežinomi); visais An-2 (registracijos ženklai nežinomi); visais malūnsparniais Mi-2 (registracijos ženklai nežinomi); visais malūnsparniais Mi-8 (registracijos ženklai nežinomi);

h)	„Siberia Airlines“: „Tupolev TU-154M“: RA-85613, RA-85619, RA-85622 ir RA-85690;

„Tatarstan Airlines“: „Jakovlev Yak-42D“: RA-42374, RA-42433; visais „Tupolev TU-134A“, įskaitant RA-65065, RA-65102, RA-65691, RA-65970 ir RA-65973; visais „Antonov AN-24RV“, įskaitant RA-46625 ir RA-47818; visus AN24RV tipo orlaivius, kurių registracijos ženklai RA-46625 ir RA-47818, šiuo metu naudoja kitas Rusijos vežėjas;

j)	„Ural Airlines“: „Tupolev TU-154B“: RA-85319, RA-85337, RA-85357, RA-85375, RA-85374, RA-85432 ir RA-85508;

„UTAir“: „Tupolev TU-154M“: RA-85813, RA-85733, RA-85755, RA-85806, RA-85820; visais (25) TU-134: RA-65024, RA-65033, RA-65127, RA-65148, RA-65560, RA-65572, RA-65575, RA-65607, RA-65608, RA-65609, RA-65611, RA-65613, RA-65616, RA-65618, RA-65620, RA-65622, RA-65728, RA-65755, RA-65777, RA-65780, RA-65793, RA-65901, RA-65902 ir RA-65977; orlaivį, kurio registracijos ženklas RA-65143, naudoja kitas Rusijos vežėjas; visais (1) TU-134B – RA-65726; visais (10) „Jakovlev Yak-40“: RA-87292, RA-87348, RA-87907, RA-87941, RA-87997, RA-88209, RA 88210, RA-88227, RA-88244 ir RA-88280; visais malūnsparniais Mil-26 (registracijos ženklai nežinomi); visais malūnsparniais Mil-10 (registracijos ženklai nežinomi); visais malūnsparniais Mil-8 (registracijos ženklai nežinomi); visais malūnsparniais AS-355 (registracijos ženklai nežinomi); visais malūnsparniais BO-105 (registracijos ženklai nežinomi); AN-24B tipo orlaiviu, kurio registracijos ženklas RA-46388; AN-24B tipo orlaivius (RA-46267 ir RA-47289) ir AN-24RV tipo orlaivius (RA-46509, RA-46519 ir RA-47800) naudoja kitas Rusijos vežėjas;

l)	„Rossija“ („STC Russia“): „Tupolev TU-134“: RA-65555, RA-65904, RA-65905, RA-65911, RA-65921 ir RA-65979; TU-214: RA-64504, RA-64505; „Ilyushin IL-18“: RA-75454 ir RA-75464; „Jakovlev Yak-40“: RA-87203, RA-87968, RA-87971, RA-87972 ir RA-88200.

(74)	Nenustatyta, kad tokių orlaivių turėtų vežėjas „Red Wings“ (buvęs „Airlines 400 JSC“).

(75)	Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos taip pat pranešė Komisijai, kad vežėjo „Aeroflot-Nord“ OVP 2009 m. birželio 3 d. apribotas ir jam uždrausta vykdyti skrydžius į Bendriją.

(76)

Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos ir Komisija pasirengusios toliau glaudžiai bendradarbiauti ir keistis visa būtina jų oro vežėjų saugos informacija. Valstybės narės nuosekliai tikrins, kaip iš tikrųjų laikomasi atitinkamų saugos standartų; visų pirma pagal Reglamentą (EB) Nr. 351/2008 peronuose bus tikrinami šių vežėjų orlaiviai.

(77)

Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) informavo Skrydžių saugos komitetą, kad dėl nepašalintų saugos trūkumų sustabdė vežėjo „Yemenia Yemen Airways“, kuriam pažymėjimas išduotas Jemene, techninės priežiūros organizacijos patvirtinimo EASA.145.0177 galiojimą. Be to, Prancūzijos kompetentingos institucijos Skrydžių saugos komitetui pranešė, kad dėl to sustabdė Prancūzijoje registruotų „Airbus A-310“ tipo orlaivių (F-OHPR ir F-OHPS), kuriais naudojasi minėtasis vežėjas, tinkamumo skraidyti pažymėjimų galiojimą.

(78)

Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad Europoje taikomų taisyklių nesilaikoma ir, atsižvelgusi į tai, kad birželio 30 d. sudužo maršrutu 626 skridęs „Yemenia Yemen Airways“ orlaivis ir žuvo žmonių, 2009 m. liepos 1 d. nusprendė, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2111/2005 7 straipsnio, pradėti oficialias konsultacijas su „Yemenia Yemen Airways“ ir, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 473/2006 3 straipsnio, su Jemeno kompetentingomis institucijomis, kad įvertintų, ar minėtojo vežėjo veikla ir techninė priežiūra atitinka taikomus TCAO standartus. Komisija taip pat pasilieka teisę prireikus imtis skubių priemonių.

(79)

Nors Komisija pateikė konkrečius prašymus, kol kas nei į Bendrijos sąrašą, atnaujintą 2009 m. balandžio 8 d., įtraukti kiti vežėjai, nei už teisės aktais nustatytą šių oro vežėjų priežiūrą atsakingos institucijos Komisijai nepateikė įrodymų, kad tinkamos taisomosios priemonės būtų iki galo įgyvendintos. Todėl remiantis bendraisiais kriterijais nustatyta, kad, atsižvelgiant į konkretų atvejį, šiems oro vežėjams ir toliau turėtų būti draudžiama vykdyti veiklą (A priedas) arba taikomi veiklos apribojimai (B priedas).

(80)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Skrydžių saugos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 474/2006 iš dalies keičiamas taip:

1.	A priedas pakeičiamas šio reglamento A priedo tekstu;

2.	B priedas pakeičiamas šio reglamento B priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 13 d.

Komisijos vardu

Antonio TAJANI

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 344, 2005 12 27, p. 15.

(2) OL L 84, 2006 3 23, p. 14.

(3) OL L 373, 1991 12 31, p. 4.

(4) OL L 95, 2009 4 9, p. 16.

(5) OL L 109, 2008 4 19, p. 7.

(6) DGAC/F-2008-564.

(7) TCAO išvada OPS/01.

(8) TCAO išvada AIR/01.

(9) LBA/D-2008-334, LBA/D-2008-944.

(10) CAA-NL-2008-24, CAA-NL-2008-254, CAA-NL-2009-7, CAA-NL-2009-42, CAA-NL-2009-55.

(11) CAA-UK-2008-187.

(12) DGCATR-2008-85, DGCATR-2008-310, DGCATR-2008-360, DGCATR-2008-381, DGCATR-2008-460, DGCATR-2008-585, DGCATR-2009-39, DGCATR-2009-69, DGCATR-2009-93, DGCATR-2009-105.

(13) LBA/D-2009-332.

A PRIEDAS

ORO VEŽĖJŲ, KURIEMS DRAUDŽIAMA VYKDYTI VEIKLĄ BENDRIJOJE, SĄRAŠAS (1)

Oro vežėjo pažymėjime nurodytas juridinio asmens pavadinimas (ir pavadinimas, kuriuo vykdoma komercinė veikla, jeigu skiriasi)	Oro vežėjo pažymėjimo numeris arba licencijos oro susisiekimui vykdyti numeris	Oro vežėjo TCAO paskyrimo kodas	Oro vežėjo valstybė
AIR KORYO	Nežinomas	KOR	Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika
AIR WEST CO. LTD	004/A	AWZ	Sudano Respublika
ARIANA AFGHAN AIRLINES	009	AFG	Afganistano Islamo Respublika
MOTOR SICH	025	MSI	Ukraina
SIEM REAP AIRWAYS INTERNATIONAL	AOC/013/00	SRH	Kambodžos Karalystė
SILVERBACK CARGO FREIGHTERS	Nežinomas	VRB	Ruandos Respublika
UKRAINE CARGO AIRWAYS	145	UKS	Ukraina
UKRAINIAN MEDITERRANEAN AIRLINES	164	UKM	Ukraina
VOLARE AVIATION ENTREPRISE	143	VRE	Ukraina
Visi oro vežėjai, išskyrus „TAAG Angola Airlines“, kuriems pažymėjimus išdavė Angolos institucijos, atsakingos už teisės aktais nustatytą oro vežėjų priežiūrą, įskaitant			Angolos Respublika
AEROJET	015	Nežinomas	Angolos Respublika
AIR26	004	Nežinomas	Angolos Respublika
AIR GEMINI	002	Nežinomas	Angolos Respublika
AIR GICANGO	009	Nežinomas	Angolos Respublika
AIR JET	003	Nežinomas	Angolos Respublika
AIR NAVE	017	Nežinomas	Angolos Respublika
ALADA	005	Nežinomas	Angolos Respublika
ANGOLA AIR SERVICES	006	Nežinomas	Angolos Respublika
DIEXIM	007	Nežinomas	Angolos Respublika
GIRA GLOBO	008	Nežinomas	Angolos Respublika
HELIANG	010	Nežinomas	Angolos Respublika
HELIMALONGO	011	Nežinomas	Angolos Respublika
MAVEWA	016	Nežinomas	Angolos Respublika
PHA	019	Nežinomas	Angolos Respublika
RUI & CONCEICAO	012	Nežinomas	Angolos Respublika
SAL	013	Nežinomas	Angolos Respublika
SERVISAIR	018	Nežinomas	Angolos Respublika
SONAIR	014/	Nežinomas	Angolos Respublika
Visi oro vežėjai, kuriems pažymėjimus išdavė Benino institucijos, atsakingos už teisės aktais nustatytą vežėjų priežiūrą, įskaitant		—	Benino Respublika
AERO BENIN	PEA Nr. 014/MDCTTTATP-PR/ANAC/DEA/SCS	Nežinomas	Benino Respublika
AFRICA AIRWAYS	Nežinomas	Nežinomas	Benino Respublika
ALAFIA JET	PEA Nr. 014/ANAC/MDCTTTATP-PR/DEA/SCS	Nėra	Benino Respublika
BENIN GOLF AIR	PEA Nr. 012/MDCTTP-PR/ANAC/DEA/SCS.	Nežinomas	Benino Respublika
BENIN LITTORAL AIRWAYS	PEA Nr. 013/MDCTTTATP-PR/ANAC/DEA/SCS.	BLA	Benino Respublika
COTAIR	PEA Nr. 015/MDCTTTATP-PR/ANAC/DEA/SCS.	Nežinomas	Benino Respublika
ROYAL AIR	PEA Nr. 11/ANAC/MDCTTP-PR/DEA/SCS	Nežinomas	Benino Respublika
TRANS AIR BENIN	PEA Nr. 016/MDCTTTATP-PR/ANAC/DEA/SCS	TNB	Benino Respublika
Visi oro vežėjai, kuriems pažymėjimus išdavė Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) institucijos, atsakingos už teisės aktais nustatytą oro vežėjų priežiūrą, įskaitant		—	Kongo Demokratinė Respublika
AFRICA ONE	409/CAB/MIN/TC/0114/2006	CFR	Kongo Demokratinė Respublika
AFRICAN AIR SERVICES COMMUTER	409/CAB/MIN/TVC/051/09	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
AIGLE AVIATION	409/CAB/MIN/TC/0042/2006	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
AIR BENI	409/CAB/MIN/TC/0019/2005	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
AIR BOYOMA	409/CAB/MIN/TC/0049/2006	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
AIR INFINI	409/CAB/MIN/TC/006/2006	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
AIR KASAI	409/CAB/MIN/ TVC/036/08	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
AIR KATANGA	409/CAB/MIN/TVC/031/08	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
AIR NAVETTE	409/CAB/MIN/TC/015/2005	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
AIR TROPIQUES	409/CAB/MIN/TVC/029/08	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
BEL GLOB AIRLINES	409/CAB/MIN/TC/0073/2006	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
BLUE AIRLINES	409/CAB/MIN/TVC/028/08	BUL	Kongo Demokratinė Respublika
BRAVO AIR CONGO	409/CAB/MIN/TC/0090/2006	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
BUSINESS AVIATION	409/CAB/MIN/TVC/048/09	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
BUSY BEE CONGO	409/CAB/MIN/TVC/052/09	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
BUTEMBO AIRLINES	409/CAB/MIN/TC/0056/2006	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
CARGO BULL AVIATION	409/CAB/MIN/TC/0106/2006	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
CETRACA AVIATION SERVICE	409/CAB/MIN/TVC/026/08	CER	Kongo Demokratinė Respublika
CHC STELLAVIA	409/CAB/MIN/TC/0050/2006	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
COMAIR	409/CAB/MIN/TC/0057/2006	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
COMPAGNIE AFRICAINE D’AVIATION (CAA)	409/CAB/MIN/TVC/035/08	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
DOREN AIR CONGO	409/CAB/MIN/TVC/0032/08	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
EL SAM AIRLIFT	409/CAB/MIN/TC/0002/2007	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
ENTREPRISE WORLD AIRWAYS (EWA)	409/CAB/MIN/TVC/003/08	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
ESPACE AVIATION SERVICE	409/CAB/MIN/TC/0003/2007	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
FILAIR	409/CAB/MIN/TVC/037/08	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
FREE AIRLINES	409/CAB/MIN/TC/0047/2006	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
GALAXY KAVATSI	409/CAB/MIN/TVC/027/08	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
GILEMBE AIR SOUTENANCE (GISAIR)	409/CAB/MIN/TVC/053/09	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
GOMA EXPRESS	409/CAB/MIN/TC/0051/2006	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
GOMAIR	409/CAB/MIN/TVC/045/09	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
GREAT LAKE BUSINESS COMPANY	409/CAB/MIN/TC/0048/2006	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
HEWA BORA AIRWAYS (HBA)	409/CAB/MIN/TVC/038/08	ALX	Kongo Demokratinė Respublika
INTERNATIONAL TRANS AIR BUSINESS (ITAB)	409/CAB/MIN/TVC/033/08	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
KATANGA AIRWAYS	409/CAB/MIN/TC/0088/2006	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
KIN AVIA	409/CAB/MIN/TVC/042/09	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
KIVU AIR	409/CAB/MIN/TC/0044/2006	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
LIGNES AÉRIENNES CONGOLAISES (LAC)	Ministerijos atstovo parašas (potvarkis Nr. 78/205)	LCG	Kongo Demokratinė Respublika
MALU AVIATION	409/CAB/MIN/TVC/04008	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
MALILA AIRLIFT	409/CAB/MIN/TC/0112/2006	MLC	Kongo Demokratinė Respublika
MANGO AVIATION	409/CAB/MIN/TVC/034/08	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
PIVA AIRLINES	409/CAB/MIN/TC/0001/2007	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
RWAKABIKA BUSHI EXPRESS	409/CAB/MIN/TC/0052/2006	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
SAFARI LOGISTICS SPRL	409/CAB/MIN/TC/0076/2006	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
SAFE AIR COMPANY	409/CAB/MIN/TVC/025/08	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
SERVICES AIR	409/CAB/MIN/TVC/030/08	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
SUN AIR SERVICES	409/CAB/MIN/TC/0077/2006	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
SWALA AVIATION	409/CAB/MIN/TVC/050/09	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
TEMBO AIR SERVICES	409/CAB/MIN/TC/0089/2006	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
THOM'S AIRWAYS	409/CAB/MIN/TC/0009/2007	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
TMK AIR COMMUTER	409/CAB/MIN/TVC/044/09	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
TRACEP CONGO AVIATION	409/CAB/MIN/TVC/046/09	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
TRANS AIR CARGO SERVICES	409/CAB/MIN/TVC/024/08	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
TRANSPORTS AERIENS CONGOLAIS (TRACO)	409/CAB/MIN/TC/0105/2006	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
VIRUNGA AIR CHARTER	409/CAB/MIN/TC/018/2005	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
WIMBI DIRA AIRWAYS	409/CAB/MIN/TVC/039/08	WDA	Kongo Demokratinė Respublika
ZAABU INTERNATIONAL	409/CAB/MIN/TVC/049/09	Nežinomas	Kongo Demokratinė Respublika
Visi oro vežėjai, kuriems pažymėjimus išdavė Pusiaujo Gvinėjos institucijos, atsakingos už teisės aktais nustatytą oro vežėjų priežiūrą, įskaitant			Pusiaujo Gvinėja
CRONOS AIRLINES	Nežinomas	Nežinomas	Pusiaujo Gvinėja
CEIBA INTERCONTINENTAL	Nežinomas	CEL	Pusiaujo Gvinėja
EGAMS	Nežinomas	EGM	Pusiaujo Gvinėja
EUROGUINEANA DE AVIACION Y TRANSPORTES	2006/001/MTTCT/DGAC/SOPS	EUG	Pusiaujo Gvinėja
GENERAL WORK AVIACION	002/ANAC	Nėra	Pusiaujo Gvinėja
GETRA – GUINEA ECUATORIAL DE TRANSPORTES AEREOS	739	GET	Pusiaujo Gvinėja
GUINEA AIRWAYS	738	Nėra	Pusiaujo Gvinėja
STAR EQUATORIAL AIRLINES	Nežinomas	Nežinomas	Pusiaujo Gvinėja
UTAGE – UNION DE TRANSPORT AEREO DE GUINEA ECUATORIAL	737	UTG	Pusiaujo Gvinėja
Visi oro vežėjai, išskyrus „Garuda Indonesia“, „Airfast Indonesia“, „Mandala Airlines“ ir „Ekspres Transportasi Antarbenua“, kuriems pažymėjimus išdavė Indonezijos institucijos, atsakingos už teisės aktais nustatytą oro vežėjų priežiūrą, įskaitant			Indonezijos Respublika
AIR PACIFIC UTAMA	135-020	Nežinomas	Indonezijos Respublika
ALFA TRANS DIRGANTATA	135-012	Nežinomas	Indonezijos Respublika
ASCO NUSA AIR	135-022	Nežinomas	Indonezijos Respublika
ASI PUDJIASTUTI	135-028	Nežinomas	Indonezijos Respublika
AVIASTAR MANDIRI	135-029	Nežinomas	Indonezijos Respublika
CARDIG AIR	121-013	Nežinomas	Indonezijos Respublika
DABI AIR NUSANTARA	135-030	Nežinomas	Indonezijos Respublika
DERAYA AIR TAXI	135-013	DRY	Indonezijos Respublika
DERAZONA AIR SERVICE	135-010	Nežinomas	Indonezijos Respublika
DIRGANTARA AIR SERVICE	135-014	DIR	Indonezijos Respublika
EASTINDO	135-038	Nežinomas	Indonezijos Respublika
GATARI AIR SERVICE	135-018	GHS	Indonezijos Respublika
INDONESIA AIR ASIA	121-009	AWQ	Indonezijos Respublika
INDONESIA AIR TRANSPORT	135-034	IDA	Indonezijos Respublika
INTAN ANGKASA AIR SERVICE	135-019	Nežinomas	Indonezijos Respublika
JOHNLIN AIR TRANSPORT	135-043	Nežinomas	Indonezijos Respublika
KAL STAR	121-037	Nežinomas	Indonezijos Respublika
KARTIKA AIRLINES	121-003	KAE	Indonezijos Respublika
KURA-KURA AVIATION	135-016	Nežinomas	Indonezijos Respublika
LION MENTARI ARILINES	121-010	LNI	Indonezijos Respublika
MANUNGGAL AIR SERVICE	121-020	Nežinomas	Indonezijos Respublika
MEGANTARA	121-025	Nežinomas	Indonezijos Respublika
MERPATI NUSANTARA AIRLINES	121-002	MNA	Indonezijos Respublika
METRO BATAVIA	121-007	BTV	Indonezijos Respublika
MIMIKA AIR	135-007	Nežinomas	Indonezijos Respublika
NATIONAL UTILITY HELICOPTER	135-011	Nežinomas	Indonezijos Respublika
NUSANTARA AIR CHARTER	121-022	Nežinomas	Indonezijos Respublika
NUSANTARA BUANA AIR	135-041	Nežinomas	Indonezijos Respublika
NYAMAN AIR	135-042	Nežinomas	Indonezijos Respublika
PELITA AIR SERVICE	121-008	PAS	Indonezijos Respublika
PENERBANGAN ANGKASA SEMESTA	135-026	Nežinomas	Indonezijos Respublika
PURA WISATA BARUNA	135-025	Nežinomas	Indonezijos Respublika
REPUBLIC EXPRESS AIRLINES	121-040	RPH	Indonezijos Respublika
RIAU AIRLINES	121-016	RIU	Indonezijos Respublika
SAMPOERNA AIR NUSANTARA	135-036	Nežinomas	Indonezijos Respublika
SAYAP GARUDA INDAH	135-004	Nežinomas	Indonezijos Respublika
SKY AVIATION	135-044	Nežinomas	Indonezijos Respublika
SMAC	135-015	SMC	Indonezijos Respublika
SRIWIJAYA AIR	121-035	SJY	Indonezijos Respublika
SURVEI UDARA PENAS	135-006	Nežinomas	Indonezijos Respublika
TRANSWISATA PRIMA AVIATION	135-021	Nežinomas	Indonezijos Respublika
TRAVEL EXPRESS AVIATION SERVICE	121-038	XAR	Indonezijos Respublika
TRAVIRA UTAMA	135-009	Nežinomas	Indonezijos Respublika
TRI MG INTRA ASIA AIRLINES	121-018	TMG	Indonezijos Respublika
TRIGANA AIR SERVICE	121-006	TGN	Indonezijos Respublika
UNINDO	135-040	Nežinomas	Indonezijos Respublika
WING ABADI AIRLINES	121-012	WON	Indonezijos Respublika
Visi oro vežėjai, išskyrus „Air Astana“, kuriems pažymėjimus išdavė Kazachstano institucijos, atsakingos už teisės aktais nustatytą oro vežėjų priežiūrą, įskaitant			Kazachstano Respublika
AERO AIR COMPANY	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
AEROPRAKT KZ	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
AEROTOUR KZ	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
AIR ALMATY	AK-0331-07	LMY	Kazachstano Respublika
AIR COMPANY KOKSHETAU	AK-0357-08	KRT	Kazachstano Respublika
AIR DIVISION OF EKA	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
AIR FLAMINGO	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
AIR TRUST AIRCOMPANY	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
AK SUNKAR AIRCOMPANY	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
ALMATY AVIATION	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
ARKHABAY	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
ASIA CONTINENTAL AIRLINES	AK-0345-08	CID	Kazachstano Respublika
ASIA CONTINENTAL AVIALINES	AK-0371-08	RRK	Kazachstano Respublika
ASIA WINGS	AK-0390-09	AWA	Kazachstano Respublika
ASSOCIATION OF AMATEUR PILOTS OF KAZAKHSTAN	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
ATMA AIRLINES	AK-0372-08	AMA	Kazachstano Respublika
ATYRAU AYE JOLY	AK-0321-07	JOL	Kazachstano Respublika
AVIA-JAYNAR	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
BEYBARS AIRCOMPANY	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
BERKUT AIR/BEK AIR	AK-0311-07	BKT/BEK	Kazachstano Respublika
BERKUT STATE AIRLINE	AK-0378-09	BEC	Kazachstano Respublika
BERKUT KZ	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
BURUNDAYAVIA AIRLINES	AK-0374-08	BRY	Kazachstano Respublika
COMLUX	AK-0352-08	KAZ	Kazachstano Respublika
DETA AIR	AK-0344-08	DET	Kazachstano Respublika
EAST WING	AK-0332-07	EWZ	Kazachstano Respublika
EASTERN EXPRESS	AK-0358-08	LIS	Kazachstano Respublika
EOL AIR	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
EURO-ASIA AIR	AK-0384-09	EAK	Kazachstano Respublika
EURO-ASIA AIR INTERNATIONAL	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
EXCELLENT GLIDE	AK-0338-08	EGB	Kazachstano Respublika
FENIX	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
FLY JET KZ	AK-0391-09	FJK	Kazachstano Respublika
IJT AVIATION	AK-0335-08	DVB	Kazachstano Respublika
INVESTAVIA	AK-0342-08	TLG	Kazachstano Respublika
IRBIS	AK-0317-07	BIS	Kazachstano Respublika
IRTYSH AIR	AK-0381-09	MZA	Kazachstano Respublika
JET AIRLINES	AK-0349-09	SOZ	Kazachstano Respublika
JET ONE	AK-0367-08	JKZ	Kazachstano Respublika
KAVIASPAS	AK-0322-07	KZS	Kazachstano Respublika
KAZAIR JET	AK-0387-09	KEJ	Kazachstano Respublika
KAZAIRTRANS AIRLINE	AK-0347-08	KUY	Kazachstano Respublika
KAZAIRWEST	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
KAZAVIA	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
KOKSHETAU	AK-0357-08	KRT	Kazachstano Respublika
MAK AIR AIRLINE	AK-0334-07	AKM	Kazachstano Respublika
MEGA AIRLINES	AK-0356-08	MGK	Kazachstano Respublika
MIRAS	AK-0315-07	MIF	Kazachstano Respublika
NAVIGATOR	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
OLIMP AIR	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
ORLAN 2000 AIRCOMPANY	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
PANKH CENTER KAZAKHSTAN	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
PRIME AVIATION	AK-0308-07	PKZ	Kazachstano Respublika
SALEM AIRCOMPANY	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
SAMAL AIR	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
SAYAT AIR	AK-0351-08	SYM	Kazachstano Respublika
SAYAKHAT AIRLINES	AK-0359-08	Nežinomas	Kazachstano Respublika
SEMEYAVIA	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
SCAT	AK-0350-08	VSV	Kazachstano Respublika
STARLINE KZ	AK-0373-08	LMZ	Kazachstano Respublika
SKYBUS	AK-0364-08	BYK	Kazachstano Respublika
SKYJET	AK-0307-09	SEK	Kazachstano Respublika
SKYSERVICE	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
TAHMID AIR	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
TULPAR AVIA SERVICE	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
TYAN SHAN	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
UST-KAMENOGORSK	AK-0385-09	UCK	Kazachstano Respublika
ZHETYSU AIRCOMPANY	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
ZHERSU AVIA	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
ZHEZKAZGANAIR	Nežinomas	Nežinomas	Kazachstano Respublika
Visi oro vežėjai, kuriems pažymėjimus išdavė Kirgizijos Respublikos institucijos, atsakingos už teisės aktais nustatytą oro vežėjų priežiūrą, įskaitant			Kirgizijos Respublika
AIR MANAS	17	MBB	Kirgizijos Respublika
AVIA TRAFFIC COMPANY	23	AVJ	Kirgizijos Respublika
AEROSTAN (EX BISTAIR-FEZ BISHKEK)	08	BSC	Kirgizijos Respublika
CLICK AIRWAYS	11	CGK	Kirgizijos Respublika
DAMES	20	DAM	Kirgizijos Respublika
EASTOK AVIA	15	Nežinomas	Kirgizijos Respublika
GOLDEN RULE AIRLINES	22	GRS	Kirgizijos Respublika
ITEK AIR	04	IKA	Kirgizijos Respublika
KYRGYZ TRANS AVIA	31	KTC	Kirgizijos Respublika
KYRGYZSTAN	03	LYN	Kirgizijos Respublika
MAX AVIA	33	MAI	Kirgizijos Respublika
S GROUP AVIATION	6	Nežinomas	Kirgizijos Respublika
SKY GATE INTERNATIONAL AVIATION	14	SGD	Kirgizijos Respublika
SKY WAY AIR	21	SAB	Kirgizijos Respublika
TENIR AIRLINES	26	TEB	Kirgizijos Respublika
TRAST AERO	05	TSJ	Kirgizijos Respublika
VALOR AIR	07	Nežinomas	Kirgizijos Respublika
Visi oro vežėjai, kuriems pažymėjimus išdavė Liberijos institucijos, atsakingos už teisės aktais nustatytą oro vežėjų priežiūrą		—	Liberija
Visi oro vežėjai, išskyrus „Gabon Airlines“, „Afrijet“ ir SN2AG, kuriems pažymėjimus išdavė Gabono Respublikos institucijos, atsakingos už teisės aktais nustatytą oro vežėjų priežiūrą, įskaitant			Gabono Respublika
AIR SERVICES SA	0002/MTACCMDH/SGACC/DTA	Nežinomas	Gabono Respublika
AIR TOURIST (ALLEGIANCE)	0026/MTACCMDH/SGACC/DTA	NIL	Gabono Respublika
NATIONALE ET REGIONALE TRANSPORT (NATIONALE)	0020/MTACCMDH/SGACC/DTA	Nežinomas	Gabono Respublika
SCD AVIATION	0022/MTACCMDH/SGACC/DTA	Nežinomas	Gabono Respublika
SKY GABON	0043/MTACCMDH/SGACC/DTA	SKG	Gabono Respublika
SOLENTA AVIATION GABON	0023/MTACCMDH/SGACC/DTA	Nežinomas	Gabono Respublika
Visi oro vežėjai, kuriems pažymėjimus išdavė Siera Leonės institucijos, atsakingos už teisės aktais nustatytą oro vežėjų priežiūrą, įskaitant	—	—	Siera Leonė
AIR RUM, LTD	Nežinomas	RUM	Siera Leonė
DESTINY AIR SERVICES, LTD	Nežinomas	DTY	Siera Leonė
HEAVYLIFT CARGO	Nežinomas	Nežinomas	Siera Leonė
ORANGE AIR SIERRA LEONE LTD	Nežinomas	ORJ	Siera Leonė
PARAMOUNT AIRLINES, LTD	Nežinomas	PRR	Siera Leonė
SEVEN FOUR EIGHT AIR SERVICES LTD	Nežinomas	SVT	Siera Leonė
TEEBAH AIRWAYS	Nežinomas	Nežinomas	Siera Leonė
Visi oro vežėjai, kuriems pažymėjimus išdavė Svazilando institucijos, atsakingos už teisės aktais nustatytą oro vežėjų priežiūrą, įskaitant	—	—	Svazilandas
AERO AFRICA (PTY) LTD	Nežinomas	RFC	Svazilandas
JET AFRICA SWAZILAND	Nežinomas	OSW	Svazilandas
ROYAL SWAZI NATIONAL AIRWAYS CORPORATION	Nežinomas	RSN	Svazilandas
SCAN AIR CHARTER, LTD	Nežinomas	Nežinomas	Svazilandas
SWAZI EXPRESS AIRWAYS	Nežinomas	SWX	Svazilandas
SWAZILAND AIRLINK	Nežinomas	SZL	Svazilandas
Visi oro vežėjai, kuriems pažymėjimus išdavė Zambijos institucijos, atsakingos už teisės aktais nustatytą oro vežėjų priežiūrą, įskaitant			Zambija
Zambezi Airlines	Z/AOC/001/2009	Nežinomas	Zambija

(1) A priede išvardytiems oro vežėjams gali būti leidžiama naudotis skrydžių teisėmis, kai jie nuomoja oro vežėjo, kuriam draudimas vykdyti veiklą netaikomas, orlaivį su įgula, jeigu laikomasi reikiamų saugos standartų.

B PRIEDAS

ORO VEŽĖJŲ, KURIŲ VEIKLAI BENDRIJOJE TAIKOMI APRIBOJIMAI, SĄRAŠAS (1)

Oro vežėjo pažymėjime nurodytas juridinio asmens pavadinimas (ir pavadinimas, kuriuo vykdoma komercinė veikla, jeigu skiriasi)	Oro vežėjo pažymėjimo numeris	Oro vežėjo TCAO paskyrimo kodas	Oro vežėjo valstybė	Orlaivių tipas	Registracijos ženklas (-ai) ir, jei žinoma, orlaivio serijos numeris (-iai)	Registracijos valstybė
AFRIJET (2)	CTA 0002/MTAC/ANAC-G/DSA		Gabono Respublika	Visi orlaiviai, išskyrus 2 „Falcon 50“ tipo orlaivius ir 1 „Falcon 900“ tipo orlaivį	Visi orlaiviai, išskyrus TR-LGV; TR-LGY; TR-AFJ	Gabono Respublika
AIR ASTANA (3)	AK-0388-09	KZR	Kazachstanas	Visi orlaiviai, išskyrus 2 B767 tipo orlaivius, 4 B757 tipo orlaivius, 10 A319/320/321 tipo orlaivių ir 5 „Fokker 50“ tipo orlaivius	Visi orlaiviai, išskyrus P4-KCA, P4-KCB; P4-EAS, P4-FAS, P4-GAS, P4-MAS; P4-NAS, P4-OAS, P4-PAS, P4-SAS, P4-TAS, P4-UAS, P4-VAS, P4-WAS, P4-YAS, P4-XAS; P4-HAS, P4-IAS, P4-JAS, P4-KAS, P4-LAS	Aruba (Nyderlandų Karalystė)
AIR BANGLADESH	17	BGD	Bangladešas	B747-269B	S2-ADT	Bangladešas
AIR SERVICE COMORES	06-819/TA-15/DGACM	KMD	Komorai	Visi orlaiviai, išskyrus LET 410 UVP	Visi orlaiviai, išskyrus D6-CAM (851336)	Komorai
GABON AIRLINES (4)	CTA 0001/MTAC/ANAC	GBK	Gabono Respublika	Visi orlaiviai, išskyrus 1 „Boeing B-767-200“ tipo orlaivį	Visi orlaiviai, išskyrus TR-LHP	Gabono Respublika
NOUVELLE AIR AFFAIRES GABON (SN2AG)	CTA 0003/MTAC/ANAC-G/DSA	NVS	Gabono Respublika	Visi orlaiviai, išskyrus 1 „Challenger“ tipo orlaivį CL601 ir 1 HS-125-800 tipo orlaivį	Visi orlaiviai, išskyrus TR-AAG, ZS-AFG	Gabono Respublika; Pietų Afrikos Respublika
TAAG ANGOLA AIRLINES (5)	001	DTA	Angolos Respublika	Visi orlaiviai, išskyrus 3 „Boeing B-777“ tipo orlaivius	Visi orlaiviai, išskyrus D2-TED, D2-TEE, D2-TEF	Angolos Respublika

(1) Visiems B priede išvardytiems oro vežėjams gali būti leista naudotis skrydžių teisėmis, kai jie nuomoja oro vežėjo, kuriam draudimas vykdyti veiklą netaikomas, orlaivį su įgula, jei laikomasi reikiamų saugos standartų.

(2) Skrydžius Europos bendrijoje oro vežėjui „Afrijet“ leidžiama vykdyti tik pirmiau nurodytais orlaiviais.

(3) Skrydžius Europos bendrijoje oro vežėjui „Air Astana“ leidžiama vykdyti tik pirmiau nurodytais orlaiviais.

(4) Skrydžius Europos bendrijoje oro vežėjui „Gabon Airlines“ leidiama vykdyti tik pirmiau nurodytais orlaiviais.

(5) „TAAG Angola Airlines“ leidžiama vykdyti skrydžius tik į Portugaliją, konkrečiais orlaiviais ir šio reglamento 58 ir 59 konstatuojamosiose dalyse nustatytomis sąlygomis.

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

15.7.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 182/33

KOMISIJOS SPRENDIMAS,

2009 m. birželio 30 d.

dėl nacionalinių atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planų modelio nustatymo pagal Direktyvą 2009/28/EB

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 5174)

(Tekstas svarbus EEE)

(2009/548/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (1), visų pirma 4 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą,

kadangi:

(1)

Direktyvoje 2009/28/EB reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė patvirtintų nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planą. Šiuose planuose nustatomi valstybių narių energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalių 2020 m. planiniai rodikliai transporto, elektros energijos, šildymo ir aušinimo sektoriuose, atsižvelgiant į kitų su energijos vartojimo efektyvumu susijusių politikos priemonių poveikį galutiniam energijos suvartojimui, taip pat tinkamos priemonės, kurių reikia imtis šiems nacionaliniams bendriesiems rodikliams pasiekti, įskaitant vietos, regioninių ir nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą, planinius statistinius perdavimus ar bendrus projektus, nacionalinę esamų biomasės išteklių plėtojimo ir naujų biomasės išteklių sutelkimo skirtingoms reikmėms politiką ir priemones, kurių reikia imtis Direktyvos 2009/28/EB 13–19 straipsniuose nustatytiems reikalavimams įvykdyti.

(2)	Remdamasi Direktyva 2009/28/EB, Komisija iki 2009 m. birželio 30 d. turėtų priimti nacionalinių atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planų modelį, apimantį minimalius šios direktyvos VI priede nustatytus reikalavimus,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pagal Direktyvos 2009/28/EB 4 straipsnio 1 dalį reikalaujamų rengti nacionalinių atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planų modelis, pateiktas šio sprendimo priede, yra patvirtinamas.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2009 m. birželio 30 d.

Komisijos vardu

Andris PIEBALGS

Komisijos narys

(1) OL L 140, 2009 6 5, p. 16.

PRIEDAS

TURINYS

1.	Nacionalinės atsinaujinančių išteklių energijos politikos apibendrinimas

2.	Tikėtinas galutinis energijos suvartojimas 2010–2020 m.

3.	Atsinaujinančių išteklių energetikos planiniai rodikliai ir trajektorijos

3.1.	Nacionalinis bendras planinis rodiklis

3.2.	Sektorių planiniai tikslai ir trajektorijos

4.	Priemonės planiniams rodikliams pasiekti

4.1.	Visų politikos sričių ir priemonių, skatinančių atsinaujinančių išteklių energijos vartojimą, apžvalga

4.2.	Konkrečios priemonės Direktyvos 2009/28/EB 13, 14, 16 ir 17–21 straipsnių reikalavimams įgyvendinti

4.2.1.

Administracinės procedūros ir teritorijų planavimas (Direktyvos 2009/28/EB 13 straipsnio 1 dalis)

4.2.2.

Techninės specifikacijos (Direktyvos 2009/28/EB 13 straipsnio 2 dalis)

4.2.3.

Pastatai (Direktyvos 2009/28/EB 13 straipsnio 3 dalis)

4.2.4.

Nuostatos dėl informacijos (Direktyvos 2009/28/EB 14 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys)

4.2.5.

Montuotojų sertifikavimas (Direktyvos 2009/28/EB 14 straipsnio 3 dalis)

4.2.6.

Elektros infrastruktūros plėtra (Direktyvos 2009/28/EB 16 straipsnio 1 ir 3–6 dalys)

4.2.7.

Elektros energijos tinklų eksploatavimas (Direktyvos 2009/28/EB 16 straipsnio 2, 7 ir 8 dalys)

4.2.8.

Biodujų integravimas į gamtinių dujų tinklą (Direktyvos 2009/28/EB 16 straipsnio 7, 9 ir 10 dalys)

4.2.9.

Centralizuoto šildymo ir vėsumos tiekimo infrastruktūros plėtra (Direktyvos 2009/28/EB 16 straipsnio 11 dalis)

4.2.10.

Biodegalai ir kiti skystieji bioproduktai – tvarumo kriterijai ir atitikties patikrinimas (Direktyvos 2009/28/EB 17–21 straipsniai)

4.3.	Paramos schemos atsinaujinančių išteklių energijos naudojimui elektros energijos sektoriuje skatinti, taikomos valstybės narės arba valstybių narių grupės

4.4.	Paramos schemos atsinaujinančių išteklių energijos naudojimui šildymo ir aušinimo sektoriuje skatinti, taikomos valstybės narės arba valstybių narių grupės

4.5.	Paramos schemos atsinaujinančių išteklių energijos naudojimui transporto sektoriuje skatinti, taikomos valstybės narės arba valstybių narių grupės

4.6.	Konkrečios priemonės energijai, gaunamai iš biomasės, skatinti

4.6.1.

Biomasės tiekimas šalies viduje ir importas

4.6.2.

Priemonės, kurių tikslas – padidinti biomasės prieinamumą, atsižvelgiant į kitus biomasės vartotojus (žemės ūkį bei su miškininkyste susijusius sektorius)

4.7.	Numatomas statistinių perdavimų tarp valstybių narių naudojimas ir numatomas dalyvavimas bendruose su kitomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis projektuose

4.7.1.

Procedūriniai aspektai

4.7.2.

Numatomas pagaminti atsinaujinančių išteklių energijos perviršis (palyginti su indikatyvia trajektorija), kurį būtų galima perduoti kitoms valstybėms narėms

4.7.3.

Numatomas bendrų projektų potencialas

4.7.4.

Numatoma atsinaujinančių išteklių energijos paklausa, kuri turės būti patenkinta ne vidaus gamybos pajėgumais

5.	Vertinimas

5.1.	Kiek kiekviena atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologija padės siekti privalomų atsinaujinančių išteklių energijos dalies elektros energijos, šildymo, aušinimo ir transporto sektoriuose 2020 m. planinių rodiklių ir indikatyvios laikinosios trajektorijos

5.2.	Kiek energijos vartojimo efektyvumas ir energijos taupymas padės siekti privalomų atsinaujinančių išteklių energijos dalies elektros energijos, šildymo, aušinimo ir transporto sektoriuose 2020 m. rodiklių ir laikinosios indikatyvios trajektorijos

5.3.	Poveikio vertinimas (neprivalomas)

5.4.	Nacionalinio atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų plano rengimas ir tolesni veiksmai po jo įgyvendinimo

Nacionalinių atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planų (NAIEVP) modelis

Direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją reikalaujama, kad valstybės narės Europos Komisijai iki 2010 m. birželio 30 d. pateiktų nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planą (NAIEVP). Čia pateikiamas šių veiksmų planų modelis. Remiantis Direktyvos 2009/28/EB 4 straipsniu, šio modelio naudojimas yra privalomas.

Modelio paskirtis – užtikrinti, kad NAIEVP būtų išsamūs, apimtų visus direktyvoje nustatytus reikalavimus ir būtų palyginami tarpusavyje bei su būsimomis valstybių narių dukart per metus teikiamomis ataskaitomis apie direktyvos įgyvendinimą.

Pildydamos modelį, valstybės narės privalo vadovautis Direktyvoje 2009/28/EB pateiktomis apibrėžtimis, skaičiavimo taisyklėmis ir terminija. Valstybės narės taip pat raginamos naudoti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1099/2008 pateiktas apibrėžtis, skaičiavimo taisykles ir terminiją (1).

Papildoma informacija gali būti pateikta naudojant nustatytą veiksmų plano struktūrą arba priedus.

Kursyvu pateikiamos teksto dalys – tai valstybėms narėms skirtos NAIEVP rengimo rekomendacijos. Valstybės narės gali pašalinti šias teksto dalis iš savo rengiamų NAIEVP, kurie pateikiami Komisijai.

Komisija primena valstybėms narėms, kad visos nacionalinės paramos sistemos turi atitikti valstybės pagalbos taisykles, kaip numatyta EB sutarties 87 ir 88 straipsniuose. Pranešimas apie NAIEVP nepakeičia pranešimo apie valstybės pagalbą pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį.

1. NACIONALINĖS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJOS POLITIKOS APIBENDRINIMAS

Prašom pateikti trumpą nacionalinės atsinaujinančių išteklių energijos politikos apžvalgą, nurodant politikos tikslus (kaip antai, tiekimo saugumas, aplinkosauginė, ekonominė bei socialinė nauda), taip pat pagrindines strategines veiksmų kryptis.

2. TIKĖTINAS GALUTINIS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS 2010–2020 M.

Šiame skyriuje valstybės narės turi pateikti savo bendro galutinio visų rūšių energijos (gaunamos ir iš atsinaujinančių, ir įprastų šaltinių) suvartojimo prognozes – ir bendras, ir kiekvienam sektoriui atskirai iki 2020 m.

Šiose prognozėse taip pat turi būti atsižvelgta į energijos vartojimo efektyvumo bei taupymo priemonių, kurių bus imtasi nurodytu laikotarpiu, poveikį. Skiltyje „atskaitos scenarijus“ turi būti pateiktas scenarijus, atsižvelgiant tik į energijos vartojimo efektyvumo bei taupymo priemones, patvirtintas iki 2009 m. Skiltyje „didesnio energijos vartojimo efektyvumo scenarijus“ turi būti pateiktas scenarijus atsižvelgiant į visas priemones, kurios bus patvirtintos iki 2009 m. Kitų NAIEVP dalių rengimas paremtas šiuo didesnio energijos vartojimo efektyvumo scenarijumi.

Sąvoka „suvartojimas šildymui ir aušinimui“ reiškia pagamintą išvestinę šilumą (parduotą šilumą), pridėjus visų kitų energetikos produktų, išskyrus elektros energijos, galutinį energijos suvartojimo kiekį galutinio vartojimo sektoriuose, kaip antai pramonės, namų ūkių, paslaugų, žemės ūkio, miškininkystės ir žvejybos. Taigi šildymo ir aušinimo sąvoka taip pat apima galutinį energijos suvartojimą perdirbamojoje pramonėje. Elektros energija galutinių vartotojų taip pat gali būti naudojama šildymui ar aušinimui, tačiau šiai elektros energijai taikomas elektros energijos planinis rodiklis, todėl ji čia neįtraukiama.

Pagal Direktyvos 2009/28/EB 5 straipsnio 6 dalį siekiant nustatyti atitiktį 2020 m. planiniam rodikliui ir indikatyviai trajektorijai, aviacijos sektoriuje sunaudotos energijos kiekis laikomas ne didesniu kaip 6,18 %, palyginti su valstybės narės bendru galutiniu energijos suvartojimu (Kipro ir Maltos atveju – ne didesniu kaip 4,12 %). Prireikus lentelėje galima atlikti tikslinimus. Apskaičiavimo būdas nurodytas toliau pateiktame langelyje.

„Aviacijos sektoriaus energijos sąnaudų apribojimo mechanizmo“ apskaičiavimo pagal Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą būdas

Tarkime, jog valstybės A aviacijos energijos suvartojama (AES) dalis visame bendrame galutiniame energijos suvartojime (BGES) yra X:

X = AES/BGES

Tarkime, jog X > 6,18 %

Tokiu atveju šis apribojimas reiškia, kad nustatant atitiktį:

BGESpatikslintas = BGES – AES + AESpatikslintas,

kur AESpatikslintas = 0,0618 * BGES

Arba

BGESpatikslintas= BGES – AES + 0,0618 * BGES =

= BGES – X * BGES + 0,0618 * BGES =

= BGES * (1,0618 – X)

Todėl „patikslinimas“, kaip procentinė faktinio BGES dalis ir kaip X funkcija, yra:

Patikslinimas = (BGES – BGESpatikslintas)/GFEC =

= X – 0,0618

NB: Kipro ir Maltos atveju, skaičiai 4,12 % ir 0,0412 naudojami vietoj, atitinkamai, 6,18 % ir 0,0618.

1 lentelė

Prognozuojamas [valstybės narės] bendras galutinis energijos suvartojimas šildymo bei vėsinimo, elektros energijos ir transporto sektoriuose iki 2020 m., atsižvelgiant į energijos vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo priemones (2) 2010–2020 m. (ktne)

2005

2010

2011

2012

2013

2014

baziniai metai

atskaitos scenarijus

didesnis energijos vartojimo efektyvumas

atskaitos scenarijus

didesnis energijos vartojimo efektyvumas

atskaitos scenarijus

didesnis energijos vartojimo efektyvumas

atskaitos scenarijus

didesnis energijos vartojimo efektyvumas

atskaitos scenarijus

didesnis energijos vartojimo efektyvumas

1.	Šildymas ir aušinimas (3)

2.	Elektros energija (4)

3.	Transportas pagal 3 str. 4 dalies a punktą (5)

4.	Bendras galutinis (6) energijos suvartojimas

Tolesni skaičiavimai reikalingi tik tuo atveju, jei prognozuojama, jog galutinis energijos suvartojimas aviacijos sektoriuje viršys 6,18 % (4,12 % Maltos ir Kipro atveju):

Galutinis suvartojimas aviacijo s sektoriuje

Sumažinta pagal aviacijos sektoriaus limitą (5 str. 6 dalis) (7)

Visas suvartojimas po sumažinimo pagal aviacijos limitą

2015

2016

2017

2018

2019

2020

atskaitos scenarijus

didesnis energijos vartojimo efektyvumas

atskaitos scenarijus

didesnis energijos vartojimo efektyvumas

atskaitos scenarijus

didesnis energijos vartojimo efektyvumas

atskaitos scenarijus

didesnis energijos vartojimo efektyvumas

atskaitos scenarijus

didesnis energijos vartojimo efektyvumas

atskaitos scenarijus

didesnis energijos vartojimo efektyvumas

1.	Šildymas ir aušinimas (3)

2.	Elektros energija (4)

3.	Transportas pagal 3 str. 4 dalies a punktą (5)

4.	Bendras galutinis (6) energijos suvartojimas

Tolesni skaičiavimai reikalingi tik tuo atveju, jei prognozuojama, jog galutinis energijos suvartojimas aviacijos sektoriuje viršys 6,18 % (4,12 % Maltos ir Kipro atveju):

Galutinis suvartojimas aviacijos sektoriuje

Sumažinta pagal aviacijos limitą (5 str. 6 dalis) (7)

Visas suvartojimas po sumažinimo pagal aviacijos limitą

3. ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS PLANINIAI RODIKLIAI IR TRAJEKTORIJOs

3.1. Nacionalinis bendras planinis rodiklis

2 lentelė

Bendrieji nacionaliniai planiniai atsinaujinančių išteklių energijos dalies bendrame galutiniame energijos suvartojime rodikliai 2005 m. ir 2020 m. (nurašomi iš Direktyvos 2009/28/EB I priedo A dalies)

A.	Atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime, 2005 m. (S2005) (%)

B.	Atsinaujinančių išteklių energijos dalies bendrame galutiniame energijos suvartojime planinis rodiklis, 2020 m. (S2020) (%)

C.	Prognozuojamas visas patikslintas energijos suvartojimas 2020 m. (iš 1 lentelės, paskutinė eilutė) (ktne)

D.	Prognozuojamas energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis, atitinkantis 2020 m. planinį rodiklį (apskaičiuotą kaip B x C) (ktne))

Valstybės narės gali taikyti Direktyvos 2009/28/EB 6, 7, 8 ir 11 straipsniuose numatytas lankstumo priemones, kad dalį jų pačių atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimo būtų galima įskaičiuoti į kitos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) planinius rodiklius arba kad atsinaujinančių išteklių energiją, suvartotą kitoje (-ose) valstybėje (-ėje) narėje (-ėse), būtų galima įskaičiuoti į jų pačių rodiklius. Be to, jos gali panaudoti iš trečiųjų šalių fiziškai importuotą atsinaujinančių išteklių elektros energiją pagal Direktyvos 2009/28/EB 9 ir 10 straipsnius.

Visi jūsų valstybės atsinaujinančių išteklių energijos potencialo vertinimai gali būti pateikti priede.

Priede taip pat galima pateikti bet kokius regionų lygmens, didžiųjų miestų ar pagrindinių energiją vartojančių pramonės sektorių atsinaujinančių išteklių energijos planinius rodiklius, kurie padeda įgyvendinti nacionalinį atsinaujinančių išteklių planinį tikslą.

3.2. Sektorių planiniai tikslai ir trajektorijos

Pagal Direktyvos 2009/28/EB 4 straipsnio 1 dalį valstybės narės privalo nustatyti atsinaujinančių išteklių energijos dalies 2020 m. planinius rodiklius šiuose sektoriuose:

—	šildymas ir aušinimas,

—	elektros energija,

—	transportas.

Visų trijų sektorių planinių rodiklių suma, išreikšta prognozuojamomis apimtimis (ktne), įskaitant planuojamą lankstumo priemonių naudojimą, turi būti ne mažesnė už prognozuojamą atsinaujinančių išteklių energijos kiekį, atitinkantį valstybės narės 2020 m. planinį rodiklį (nurodomą 2 lentelės paskutinėje eilutėje).

Be to, transporto planinis rodiklis turi atitikti Direktyvos 2009/28/EB 3 straipsnio 4 dalies reikalavimus dėl 10 % atsinaujinančių išteklių energijos dalies transporto sektoriuje. Tačiau pažymėtina, kad atitikties 3 straipsnio 4 dalyje numatytam planiniam rodikliui apskaičiavimas skiriasi nuo transporto indėlio į bendrą valstybės narės nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos planinį rodiklį apskaičiavimo.

Kitaip nei bendrojo planinio rodiklio atveju, skaičiuojant transporto sektoriaus rodiklį:

—	iš naftos produktų tik benzinas ir dyzelinas įskaičiuojami į vardiklį. Tai reiškia, kad aviacijoje naudojamas žibalas (reaktyviniai degalai) ir laivyboje naudojamas kuras nėra įskaičiuojami (nors kai kurių traukinių ir kai kurių vidaus vandenų laivų naudojamas dyzelinas įskaičiuojamas);

—	biodegalai, gauti iš atliekų, liekanų, nemaistinės celiuliozės medžiagos ir lignoceliuliozės medžiagos, įskaičiuojami į skaitiklį padauginti iš dviejų;

—	atsinaujinančių išteklių elektros energija, naudojama kelių transporto priemonėse, į skaitiklį ir į vardiklį įtraukiama padauginta iš 2,5.

Pagal Direktyvos 2009/28/EB 3 straipsnio 4 dalies c punktą, apskaičiuodamos elektros energijos, kuri gaminama iš atsinaujinančių išteklių ir naudojama elektrinėse kelių transporto priemonėse, dalį valstybės narės gali pasirinkti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalies Bendrijoje vidurkį arba jų pačių pagamintos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį, nustatytą prieš dvejus metus iki nagrinėjamų metų. Apskaičiuodamos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalies Bendrijoje vidurkį, valstybės narės gali naudoti Europos Komisijos (Europos Komisijai) parengtus ateities scenarijus (8).

Nustatydamos sektorių planinius rodiklius 2020 m., valstybės narės taip pat privalo numatyti trajektoriją, kaip didės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas kiekviename sektoriuje nuo 2010 iki 2020 m. Sektorių atsinaujinančių išteklių energijos planiniai rodikliai elektros energijos, šildymo ir aušinimo srityse, taip pat sektorių trajektorijos yra prognozės.

3 lentelėje valstybės narės turi pateikti pirmiau minėtą informaciją.

Pildydamos lentelę, valstybės narės gali remtis išsamesne prognozuojamo atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo analize, kurios reikalaujama 9 lentelėje. Apskaičiavimo lentelės 4a ir 4b padeda rengiant 3 lentelę.

Direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės paskelbtų ir praneštų Komisijai apie savo prognozes dėl lankstumo priemonių naudojimo iki 2009 m. gruodžio 31 d. Valstybės narės galėtų naudotis šiomis prognozėmis pildydamos atitinkamas lentelės 4a dalis. Tačiau valstybės narės neprivalo savo veiksmų planuose naudoti tų pačių skaičių, kuriuos pateikė prognozių dokumentuose. Jos gali patikslinti skaičius, atsižvelgdamos į informaciją, pateiktą kitų valstybių narių prognozių dokumentuose.

3 lentelė

Nacionalinis planinis 2020 m. rodiklis ir numatoma atsinaujinančių išteklių energijos trajektorija šildymo bei aušinimo, taip pat elektros energijos ir transporto sektoriuose

(skaičiavimo lentelės 4a ir 4b turėtų padėti parengti 3 lentelę)

(%)
	2005	2010	2011	2012	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020
AIE-Š&A (9)
IE-E (10)
AIE-T (11)
Visa AIE dalis (12)
Iš jų pagal bendradarbiavimo mechanizmą (13)
Bendradarbiavimo mechanizmo perteklius (13)

Pagal Direktyvos I priedo B dalį	2011–2012	2013–2014	2015–2016	2017–2018	2020
Pagal Direktyvos I priedo B dalį	S2005 + 2 0 % (S2020-S2005)	S2005 + 30 % (S2020-S2005)	S2005 + 45 % (S2020-S2005)	S2005 + 65 % (S2020-S2005)	S2020
AIE minimali trajektorija (14)
AIE minimali trajektorija (ktne)

4a lentelė

Kiekvieno sektoriaus atsinaujinančių išteklių energijos indėlio į galutinį energijos suvartojimą apskaičiavimo lentelė

(ktne)

2005

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

A)	Numatomas bendras galutinis AIE suvartojimas šildymo ir aušinimo sektoriuje

B)	Numatomas bendras galutinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių suvartojimas

C)	Numatomas galutinis energijos iš atsinaujinančių išteklių suvartojimas transporto sektoriuje

D)	Numatomas visas AIE suvartojimas (15)

E)	Numatomas AIE perdavimas į kitas valstybes nares

F)	Numatomas AIE perdavimas iš kitų valstybių narių ir trečiųjų valstybių

G)	Numatomas AIE suvartojimas, patikslintas pagal planinį rodiklį (D) - (E) + (F)

4b lentelė

Atsinaujinančių išteklių energijos transporto sektoriuje dalies apskaičiavimo lentelė

(ktne)

2005

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

C)	Numatomas AIE suvartojimas transporto sektoriuje (16)

H)	Numatoma AIE elektros energija kelių transporto sektoriuje (17)

I)	Numatomas biodegalų, gautų iš atliekų, liekanų, nemaistinės celiuliozės medžiagos ir lignoceliuliozės medžiagos, suvartojimas transporto sektoriuje (17)

J)	Numatomas AIE indėlis transporto sektoriuje, siekiant AIE-T planinio rodiklio: (C) + (2,5 – 1) x (H) + (2 –1) x (I)

4. PRIEMONĖS PLANINIAMS RODIKLIAMS PASIEKTI

4.1. Visų politikos sričių ir priemonių, skatinančių atsinaujinančių išteklių energijos vartojimą, apžvalga

5 lentelė

Visų politikos sričių ir priemonių apžvalga

Priemonės pavadinimas ir nuoroda	Priemonės tipas (18)	Numatomas rezultatas (19)	Tikslinė grupė ir (arba) veikla (20)	Įgyvendinama ar planuojama	Priemonės pradžios ir pabaigos datos
1.
2.
3.
…

4.2. Konkrečios priemonės Direktyvos 2009/28/EB 13, 14, 16 ir 17–21 straipsnių reikalavimams įgyvendinti

4.2.1. Administracinės procedūros ir teritorijų planavimas (Direktyvos 2009/28/EB 13 straipsnio 1 dalis)

Atsakydamos į toliau nurodytus klausimus valstybės narės turi paaiškinti visas galiojančias nacionalinio, regionų ar vietos lygmens leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras reglamentuojančias nacionalines taisykles, taikomas elektros energijos, šildymo ir aušinimo gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių jėgainėms bei susijusiai perdavimo ir paskirstymo tinklų infrastruktūrai ir biomasės pavertimo biodegalais ar kitais energetikos produktais procesams. Kai reikalingi tolesni veiksmai, siekiant užtikrinti procedūrų proporcingumą ir būtinumą, valstybės narės taip pat turi apibūdinti planuojamas peržiūras, numatomus rezultatus ir už tokių peržiūrų vykdymą atsakingą instituciją. Kai informacija yra technologinio pobūdžio, tai reikia nurodyti. Jei regioninės ar vietos valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį, jis turi būti paaiškintas.

a)	Galiojančių nacionalinių ir, jei taikoma, regioninių leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras ir teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų, taikomų jėgainėms ir susijusiai perdavimo ir paskirstymo tinklų infrastruktūrai, sąrašas:

b)	Atsakinga ministerija (-os) ar institucija (-os) ir jų kompetencija šioje srityje:

c)	Peržiūra, siekiant imtis tinkamų veiksmų, kaip nurodyta Direktyvos 2009/28/EB 13 straipsnio 1 dalyje, numatoma iki [data]

d)	Įgyvendinamų ar planuojamų regionų ar vietos lygmens priemonių apibendrinimas (jei aktualu):

Ar nustatyta kliūčių ar neproporcingų reikalavimų, susijusių su leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo procedūromis, taikomomis elektros energijos gamybos, šildymo ir aušinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių jėgainėms ir susijusiai perdavimo ir paskirstymo tinklų infrastruktūrai, taip pat biomasės pavertimo biodegalais ar kitais energetikos produktais procesams? Jei taip, kokių?

Kurio lygmens (vietos, regionų ar nacionalinio) institucijos yra atsakingos už leidimų atsinaujinančių išteklių energijos įrenginiams išdavimą, jų sertifikavimą ir licencijavimą, taip pat už teritorijų planavimą? (Jei tai priklauso nuo įrenginių tipo, tai turi būti nurodyta.) Jei atsakingos daugiau kaip vieno lygmens institucijos, kaip derinami veiksmai tarp skirtingų lygmenų? Kaip planuojama tobulinti skirtingų atsakingų institucijų veiksmų derinimą ateityje?

g)	Kaip užtikrinamas išsamios informacijos apie leidimų, sertifikatų bei licencijų paraiškų nagrinėjimą ir apie pagalbą pareiškėjams prieinamumas? Kokia informacija ir pagalba rengiant paraiškas teikiama besikreipiantiems dėl naujų atsinaujinančių išteklių energijos įrenginių?

Kokiais būdais palengvinamas horizontalusis skirtingų administracinių įstaigų, atsakingų už atskiras leidimo dalis, veiksmų derinimas? Kiek procedūrinių veiksmų reikia, norint gauti galutinį leidimą (licenciją)? Ar taikomas „vieno langelio principas“ visiems veiksmams koordinuoti? Ar paraiškų nagrinėjimo grafikas skelbiamas iš anksto? Vidutiniškai per kiek laiko priimamas sprendimas dėl paraiškos?

i)	Ar leidimų išdavimo procedūrose atsižvelgiama į skirtingų atsinaujinančių išteklių energijos technologijų specifiką? Jei taip, paaiškinkite, kaip. Jeigu ne, ar planuojate atsižvelgti į ją ateityje?

Ar numatytos specialios procedūros, kaip antai paprastas pranešimas, skirtos nedidelio masto, decentralizuotiems įrenginiams (pvz., saulės baterijoms ant pastatų ar biomasės katilams pastatuose)? Jei taip, kokie yra procedūriniai veiksmai? Ar taisyklės yra viešai prieinamos visiems piliečiams? Kur jos paskelbtos? Ar ateityje planuojama įdiegti supaprastinto pranešimo procedūras? Jei taip, kokiems įrenginių (sistemų) tipams? (Ar įmanomas matavimas iš gauto energijos kiekio atimant į tinklą patiektą energiją?)

(k)	Kokie yra paskelbti su paraiškomis dėl leidimų (licencijų) naujiems įrenginiams susiję mokesčiai? Ar jie susiję su administracinėmis tokių leidimų išdavimo išlaidomis? Ar planuojama iš naujo apsvarstyti šiuos mokesčius?

Ar vietos ir regioninės administracinės įstaigos gali pasinaudoti oficialiomis rekomendacijomis dėl pramoninių ir gyvenamųjų vietovių planavimo, projektavimo, statymo ir renovavimo, siekiant įdiegti įrangą bei sistemas, naudojančias atsinaujinančius energijos šaltinius, elektros energijos, taip pat šildymo ir aušinimo sektoriuose, įskaitant centralizuotą šildymą ir vėsinimą? Jei tokių oficialių rekomendacijų nėra arba jos nepakankamos, kaip ir kada planuojama patenkinti šį poreikį?

m)	Ar rengiami specialūs mokymai įgyvendinantiems leidimų, sertifikatų ir licencijų išdavimo atsinaujinančių išteklių energijos įrenginiams procedūras?

4.2.2. Techninės specifikacijos (Direktyvos 2009/28/EB 13 straipsnio 2 dalis)

a)	Ar atsinaujinančių išteklių energijos technologijos turi atitikti tam tikrus kokybės standartus, kad joms galėtų būti skiriama parama? Jei taip, kokie tai įrenginiai ir kokie kokybės standartai? Ar yra nacionalinių arba regioninių standartų, griežtesnių už Europos standartus?

4.2.3. Pastatai (Direktyvos 2009/28/EB 13 straipsnio 3 dalis)

Įsidėmėkite, jog kalbant apie atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo didinimą pastatuose, į atsinaujinančių išteklių energijos tiekimą iš nacionalinio tinklo neturėtų būti atsižvelgiama. Čia daugiausia dėmesio skiriama vietos lygmens šilumos ir (arba) elektros energijos tiekimui atskiriems pastatams. Taip pat galima atsižvelgti į tiesioginį šilumos arba vėsumos tiekimą per centralizuotą pastatų šildymo ir vėsinimo sistemą.

a)	Nuorodos į galiojančius nacionalinio bei regionų lygmens teisės aktus (jei tokių yra), taip pat vietos lygmens teisės aktų, reglamentuojančių atsinaujinančių išteklių energijos dalį pastatų sektoriuje, apibendrinimas

b)	Atsakinga (-os) ministerija (-os) ar institucija (-os):

c)	Jei planuojama taisyklių peržiūra, ji įvyks iki [data]

d)	Įgyvendinamų ir planuojamų regionų ar vietos lygmens priemonių apibendrinimas:

Ar numatytos minimalios atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo ribos pastatus reglamentuojančiose teisės normose ir kodeksuose? Kokiose geografinėse vietovėse ir kokie tai reikalavimai? (Prašome apibendrinti.) Visų pirma, kokios priemonės numatytos šiuose kodeksuose, siekiant užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis pastatų sektoriuje didėtų? Kokie yra su šiais reikalavimais (priemonėmis) susiję ateities planai?

Koks numatomas atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo pastatuose augimas iki 2020 m.? (Jei įmanoma, atskiriant individualius gyvenamuosius namus ir daugiabučius pastatus, komercinius, viešuosius ir pramoninius pastatus.) (Atsakydami į šį klausimą, galite pasinaudoti toliau pateikta 6 lentele. Turi būti pateikiami kiekvienų metų arba nurodytų metų duomenys. Turi būti įtrauktas šildymas ir vėsinimas, taip pat elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimas.)

6 lentelė

Numatoma atsinaujinančių išteklių energijos dalis pastatų sektoriuje

(%)
	2005	2010	2015	2020
Gyvenamieji
Komerciniai
Viešieji
Pramoniniai
Iš viso

g)	Ar nacionalinėje politikoje numatyti įpareigojimai dėl minimalaus atsinaujinančių išteklių energijos lygmens naujuose ir renovuojamuose pastatuose? Jei taip, koks tai lygmuo? Jei ne, kaip numatoma nagrinėti tokios politikos priemonės tinkamumą iki 2015 m.?

Prašome paaiškinti, kaip planuojama užtikrinti nacionalinių, regioninių bei vietos viešųjų pastatų pavyzdinį vaidmenį naudojant atsinaujinančių išteklių energijos įrenginius ar tampant nulinės energijos pastatais nuo 2012 m.? (Prašome atsižvelgti į Pastatų energetinio naudingumo direktyvos reikalavimus.)

Kaip skatinamos energiją tausojančios atsinaujinančių išteklių energijos technologijos pastatuose? (Tokios priemonės gali būti susijusios su biomasės katilais, šilumos siurbliais ir saulės šilumos įranga, atitinkančia ekologinio ženklo reikalavimus arba kitus nacionalinio ar Bendrijos lygmens standartus (žr. 13 straipsnio 6 dalį).)

4.2.4. Nuostatos dėl informacijos (Direktyvos 2009/28/EB 14 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys)

Reikia apibūdinti dabar įgyvendinamas ir planuojamas informacines bei sąmoningumo ugdymo kampanijas bei programas, taip pat numatytą peržiūrą ir laukiamus rezultatus. Valstybės narės taip pat turėtų nurodyti atsakingą instituciją, kuri stebės ir tikrins programų rezultatus. Jei regioninės ar vietos valdžios institucijos atlieką svarbų vaidmenį, jis turi būti nurodytas ir apibendrintas.

a)	Nuorodos į galiojančius nacionalinius ir (arba) regioninius teisės aktus (jei tokių yra), reglamentuojančius informacijos reikalavimus pagal Direktyvos 2009/28/EB 14 straipsnį:

b)	Įstaiga (-os), atsakinga (-os) už informacijos platinimą nacionalinių, regioniniu ar vietos lygmeniu:

c)	Įgyvendinamų ar planuojamų regionų ar vietos lygmens priemonių apibendrinimas (jei aktualu):

Prašome nurodyti, kaip informacija apie pagalbines priemones, susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu elektros energijos gamybos, šildymo ir aušinimo bei transporto sektoriuose, teikiama visiems susijusiems subjektams (vartotojams, statybos bendrovėms, įrangos montuotojams, architektams, atitinkamos įrangos bei transporto priemonių tiekėjams). Kas atsako už šios informacijos tinkamumą ir jos paskelbimą? Ar yra specialių informacijos šaltinių skirtingoms tikslinėms grupėms, kaip antai vartotojams, statybos bendrovėms, nekilnojamojo turto valdytojams bei agentūroms, įrangos montuotojams, architektams, ūkininkams, įrangos, naudojančios atsinaujinančių išteklių energiją, tiekėjams, viešosios valdžios institucijoms? Ar šiuo metu yra arba ateityje planuojamos informacinės kampanijos arba nuolatiniai informacijos centrai?

e)	Kas atsako už informacijos apie įrangos bei sistemų, naudojančių atsinaujinančius energijos šaltinius šildymo ir aušinimo bei elektros energijos gamybos sektoriuose, grynąją naudą, išlaidas ir energijos vartojimo efektyvumą. (Įrangos ar sistemos tiekėjas, viešoji institucija ar kas nors kitas?)

Kokiu būdu projektuotojams ir architektams teikiamos rekomendacijos, kad planuodami, projektuodami, statydami ir rekonstruodami pramoninius ar gyvenamuosius rajonus jie galėtų tinkamai apsvarstyti, kaip būtų galima optimaliai suderinti atsinaujinančius energijos išteklius, didelio efektyvumo technologijas ir centralizuotą šilumos bei vėsumos tiekimą? Kas už tai atsakingas?

Prašome apibūdinti vykdomas ir planuojamas informavimo, sąmoningumo ugdymo arba mokymo programas, kad piliečiai būtų informuojami apie atsinaujinančių išteklių energijos plėtojimo bei naudojimo praktines galimybes ir naudą. Koks yra regioninių ir vietos subjektų vaidmuo rengiant šias programas ir joms vadovaujant?

4.2.5. Montuotojų sertifikavimas (Direktyvos 2009/28/EB 14 straipsnio 3 dalis)

a)	Nuorodos į galiojančius nacionalinius ir (arba) regioninius teisės aktus (jei tokių yra), reglamentuojančius montuotojų sertifikavimo ar lygiavertes kvalifikavimo schemas pagal Direktyvos 2009/28/EB 14 straipsnio 3 dalį:

b)	Įstaiga (-os), atsakinga (-os) už sertifikavimo ir kvalifikavimo schemų, skirtų nedidelių biomasės katilų ir krosnių, saulės fotoelektros ir saulės šilumos energijos sistemų, seklių geoterminių sistemų ir šilumos siurblių montuotojams, sudarymą ir patvirtinimą iki 2012 m.:

c)	Ar tokios sertifikavimo schemos (kvalifikacijos) jau patvirtintos? Jei taip, prašome jas apibūdinti.

d)	Ar informacija apie šias schemas prieinama viešai? Ar paskelbti sertifikuotų ar kvalifikuotų montuotojų sąrašai? Jeigu taip, kur? Ar kitos schemos pripažįstamos kaip lygiavertės nacionalinei (regioninei) schemai?

e)	Įgyvendinamų ir planuojamų regionų ar vietos lygmens priemonių apibendrinimas (jei aktualu).

4.2.6. Elektros infrastruktūros plėtra (Direktyvos 2009/28/EB 16 straipsnio 1 ir 3–6 dalys)

Be dabartinės padėties bei jau galiojančių teisės aktų, reikia nurodyti ateities veiksmus, planuojamas peržiūras, atsakingas įstaigas ir laukiamus rezultatus.

a)	Nuorodos į galiojančius teisės aktus dėl reikalavimų, susijusių su elektros tinklais (16 straipsnis):

Kaip užtikrinama, kad perdavimo ir paskirstymo tinklai būtų plėtojami stengiantis pasiekti tikslinį atsinaujinančių išteklių elektros energijos rodiklį, kartu užtikrinant saugų elektros energijos sistemos veikimą? Kaip šis reikalavimas įtrauktas į perdavimo ir paskirstymo operatorių periodinį tinklų planavimą?

c)	Koks bus pažangiųjų tinklų, informacinių technologijų priemonių ir saugyklų vaidmuo? Kaip bus užtikrinta jų plėtra?

d)	Ar planuojamas sujungimo su kaimyninėmis šalimis pajėgumų didinimas? Jei taip, kokios numatomos jungiamosios linijos, pajėgumai ir laikas?

Kaip sprendžiamas tinklo infrastruktūros leidimų išdavimo procedūrų spartinimo klausimas? Kokia dabartinė padėtis ir vidutinis laikas, per kurį gaunamas leidimas? Kaip tai bus tobulinama? (Prašome nurodyti dabartinę padėtį bei teisės aktus, nustatytas silpnąsias vietas, taip pat planus supaprastinti procedūrą, paminėti įgyvendinimo terminus bei laukiamus rezultatus.)

f)	Kaip užtikrinamas tinklo infrastruktūros tvirtinimo ir kitų administracinio planavimo procedūrų derinimas?

g)	Ar pirmenybinio prijungimo teisės arba rezervuoto prijungimo pajėgumai suteikiami naujiems įrenginiams, gaminantiems elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių?

h)	Ar yra atsinaujinančių išteklių energijos įrenginių, kurie yra parengti prijungti, bet nėra prijungti dėl tinklo galios apribojimų? Jei taip, kokių priemonių imamasi šiai problemai išspręsti ir iki kada tikimasi ją išspręsti?

(i)

Ar perdavimo ir paskirstymo sistemų operatoriai parengė ir paskelbė taisykles, reglamentuojančias sąnaudų padengimą ir pasidalijimą atliekant techninius pertvarkymus? Jeigu taip, kur? Kaip užtikrinama, kad šios taisyklės būtų grindžiamos objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais? Ar gamintojams atokiuose ir menkai apgyvendintuose regionuose taikomos specialios taisyklės? (Sąnaudų padengimo taisyklės reglamentuoja, kokią sąnaudų dalį turi padengti prisijungti pageidaujantis gamintojas ir kokią – perdavimo ar paskirstymo sistemos operatorius. Sąnaudų padalijimo taisyklės reglamentuoja, kaip būtinos sąnaudos turi būti padalytos tarp vėliau prisijungusių gamintojų, kurie visi turi naudos iš didesnio pajėgumo arba naujų linijų.)

(j)

Prašome paaiškinti, kaip prijungimo ir techninių pertvarkymų sąnaudos priskiriamos gamintojams ir (arba) perdavimo ir (arba) paskirstymo sistemų operatoriams? Kaip perdavimo ir paskirstymo sistemų operatoriai gali susigrąžinti šias investicijų sąnaudas? Ar planuojamas bet koks šių sąnaudų padengimo taisyklių pakeitimas ateityje? Kokius pakeitimus numatote ir kokių rezultatų tikitės? (Yra keletas galimų būdų, kaip padalyti prijungimo prie tinklo sąnaudas. Valstybės narės turbūt pasirinks vieną ar keletą iš jų. Pasirinkus „gilųjį“ prijungimo sąnaudų paskirstymo būdą, elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančio įrenginio plėtotojas padengia kai kurias su tinklo infrastruktūra susijusias sąnaudas (prijungimą prie tinklo, tinklo įtampos padidinimą ir išplėtimą). Kitas metodas yra „seklusis“ prijungimo sąnaudų paskirstymas, t. y. plėtotojas padengia tik prijungimo prie tinklo sąnaudas, bet ne tinklo pajėgumo didinimo ir tinklo išplėtimo sąnaudas (jos įtraukiamos į tinklo tarifus ir apmokamos vartotojų). Dar viena galimybė yra visas prijungimo sąnaudas perkelti visuomenei, įtraukiant jas į tinklo tarifus.)

k)	Ar egzistuoja taisyklės, reglamentuojančios sąnaudų padalijimą tarp pirmiau ir vėliau prisijungusių gamintojų? Jeigu ne, kaip atsižvelgiama į vėliau prisijungusių gamintojų gaunamą naudą?

l)	Kaip bus užtikrinta, kad perdavimo ir paskirstymo sistemų operatoriai pateiktų naujiems gamintojams, pageidaujantiems prisijungti, reikalingą informaciją apie sąnaudas, tikslų jų prašymų nagrinėjimo grafiką, taip pat preliminarų jų įjungimo į tinklą grafiką?

4.2.7. Elektros energijos tinklų eksploatavimas (Direktyvos 2009/28/EB 16 straipsnio 2, 7 ir 8 dalys)

a)	Kaip perdavimo ir paskirstymo operatoriai užtikrina elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių perdavimą ir paskirstymą? Ar užtikrinama pirmenybė arba garantuota prieiga?

b)	Kaip užtikrinama, kad perdavimo sistemų operatoriai, tvarkydami reikalus, susijusius su elektros energijos gamybos įrenginiais, pirmenybę teiktų gamybos įrenginiams, naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius?

Kaip imamasi su tinklu bei rinka susijusių veiklos priemonių, kad būtų iki minimumo sumažintas elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimo apribojimas? Kokių priemonių ketinama imtis ir kada numatytas įgyvendinimas? (Rinkos ir tinklo formavimas, siekiant skirtingų išteklių integravimo, galėtų apimti tokias priemones, kaip prekyba laiku, kuris artimesnis realiam laikui (prognozes ateinančiai dienai turėtų pakeisti tos pačios dienos prognozės ir turėtų būti pakeistas gamintojų grafikas), rinkos zonų kaupimas, pakankamų tarpvalstybinio sujungimo pajėgumų ir prekybos užtikrinimas, bendradarbiavimo tarp gretimų sistemų operatorių tobulinimas, tobulesnių ryšių bei kontrolės priemonių naudojimas, paklausos valdymas ir aktyvus vartotojų dalyvavimas rinkose (per abipusio ryšio sistemas – pažangius matavimo prietaisus), platesnis gamybos paskirstymas ir laikymas vidaus rinkoje (pvz., elektra varomi automobiliai), aktyviai tvarkant paskirstymo tinklus (pažangiomis technologijomis pagrįsti tinklai).

d)	Ar energijos rinką reguliuojanti institucija informuota apie šias priemones? Ar ji kompetentinga atlikti šių priemonių stebėjimą ir užtikrinti jų įgyvendinimą?

e)	Ar jėgainės, gaminančios atsinaujinančių išteklių energiją, integruotos į elektros energijos rinką? Prašome paaiškinti, kaip? Kokie jų įsipareigojimai dėl dalyvavimo elektros energijos rinkoje?

f)	Kokios taisyklės reglamentuoja perdavimo ir paskirstymo tarifų nustatymą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams?

4.2.8. Biodujų integravimas į gamtinių dujų tinklą (Direktyvos 2009/28/EB 16 straipsnio 7, 9 ir 10 dalys)

a)	Kaip užtikrinama, kad nustatant perdavimo ir paskirstymo tarifus nebūtų diskriminuojamos dujos iš atsinaujinančių išteklių?

b)	Ar įvertintas poreikis išplėsti dujų tinklo infrastruktūrą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dujų iš atsinaujinančių išteklių integravimui? Kokių pasiekta rezultatų? Jeigu ne, ar planuojamas toks įvertinimas?

c)	Ar paskelbtos techninės taisyklės, reglamentuojančios prijungimą prie tinklo ir prijungimo tarifus, taikomus biodujoms? Kur paskelbtos šios taisyklės?

4.2.9. Centralizuoto šildymo ir vėsumos tiekimo infrastruktūros plėtra (Direktyvos 2009/28/EB 16 straipsnio 11 dalis)

Prašome pateikti naujos centralizuoto šildymo ir vėsinimo infrastruktūros, naudojančios atsinaujinančius energijos šaltinius ir prisidedančios prie 2020 m. planinio rodiklio, poreikio įvertinimą. Remiantis šiuo vertinimu, ar ketinama skatinti tokią infrastruktūrą ateityje? Kokio tikimasi didelių biomasės, saulės ir geoterminės energijos jėgainių indėlio į centralizuotas šildymo ir vėsinimo sistemas?

4.2.10. Biodegalai ir kiti skystieji bioproduktai – tvarumo kriterijai ir atitikties patikrinimas (Direktyvos 2009/28/EB 17–21 straipsniai)

Toliau pateikta nacionalinio veiksmų plano dalis skirta paaiškinti valstybių narių ateities strategiją dėl biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų įgyvendinimo bei atitikties schemai tikrinimo.

a)	Kaip biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijai bus įgyvendinami nacionaliniu lygmeniu? (Ar jiems įgyvendinti numatyti teisės aktai? Kokia bus institucinė struktūra?)

Kaip bus užtikrinta, kad biodegalai ir skystieji bioproduktai, kurie įskaičiuoti į nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos planinį rodiklį, į nacionalinius įsipareigojimus atsinaujinančių išteklių energijos srityje ir (arba) kurie gali gauti finansinę paramą, atitiktų tvarumo kriterijus, išdėstytus Direktyvos 2009/28/EB 17 straipsnio 2–5 dalyse? (Ar numatyta nacionalinė institucija (įstaiga), atsakinga už atitikties šiems kriterijams stebėjimą (patikrą)?)

c)	Jei kriterijų įgyvendinimą stebės nacionalinė institucija (įstaiga), ar tokia nacionalinė institucija (įstaiga) jau egzistuoja? Jei taip, prašome ją nurodyti. Jei ne, kada planuojama ją įsteigti?

Prašome pateikti informaciją apie nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių žemės skirstymą į zonas, bei nacionalinio žemės registro egzistavimą, kad būtų galima įvertinti atitiktį Direktyvos 2009/28/EB 17 straipsnio 3–5 dalims. Kaip ūkio subjektai gali susipažinti su šia informacija? (Prašome pateikti informaciją apie taisykles, numatančias skirtingus žemės statusus, kaip antai biologinės įvairovės zona, saugoma zona ir pan.; taip pat informaciją apie kompetentingą nacionalinę instituciją, kuri atliks šio žemės registro ir žemės statuso pokyčių stebėjimą.)

e)	Dėl saugomų teritorijų prašome informuoti, pagal kokį nacionalinį, Europos ar tarptautinį apsaugos režimą jos yra klasifikuojamos.

f)	Kokia yra žemės statuso keitimo procedūra? Kas atlieka žemės statuso pokyčių stebėjimą bei informuoja apie juos nacionaliniu lygmeniu? Kaip dažnai atnaujinamas žemės skirstymo į zonas registras (kas mėnesį, kasmet, dukart per metus ir pan.)?

g)	Kaip nacionaliniu lygmeniu užtikrinama ir tikrinama atitiktis žemės ūkio aplinkosauginiams reikalavimams ir kitiems kompleksinio paramos susiejimo reikalavimams (kaip reikalaujama Direktyvos 2009/28/EB 17 straipsnio 6 dalyje)?

h)	Ar ketinate padėti plėtoti savanorišką (-as) biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo „sertifikavimo“ schemą (-as), kaip nurodyta Direktyvos 2009/28/EB 18 straipsnio 4 dalies antrojoje pastraipoje. Jeigu taip, kaip?

4.3. Paramos schemos atsinaujinančių išteklių energijos naudojimui elektros energijos sektoriuje skatinti, taikomos valstybės narės arba valstybių narių grupės

Paramos schemos gali būti reguliuojamojo pobūdžio, numatančios tikslinius rodiklius ir (arba) įpareigojimus. Pagal jas gali būti teikiama finansinė parama investicijoms arba eksploatuojant jėgainę. Taip pat yra neprivalomo pobūdžio priemonių, kaip antai informacijos, švietimo, sąmoningumo ugdymo kampanijos. Kadangi neprivalomo pobūdžio priemonės apibūdintos pirmiau, šiame vertinime daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama reguliuojamojo ir finansinio pobūdžio priemonėms.

Prašome apibūdinti galiojančias schemas su teisinėmis nuorodomis, pateikti smulkų schemos aprašymą, nurodyti trukmę (pradžios ir pabaigos datas), poveikį praeityje ir nurodyti, ar planuojami kokie nors schemų pakeitimai arba naujos schemos ir kada. Kokių rezultatų tikimasi?

Reguliavimas

Reguliavimas gali reikšti planinių rodiklių ir įpareigojimų nustatymą. Jei yra tokių įpareigojimų, prašome išsamiau nurodyti:

a)	Koks yra šio įpareigojimo (planinio rodiklio) teisinis pagrindas?

b)	Ar numatyta konkrečių rodiklių technologijoms?

c)	Kokie yra konkretūs metiniai įpareigojimai (planiniai rodikliai) (kiekvienos technologijos atžvilgiu)?

d)	Kas turį įvykdyti įsipareigojimą?

e)	Kokios neįvykdymo pasekmės?

f)	Kokios neįvykdymo pasekmės?

g)	Ar yra įpareigojimų (planinių rodiklių) keitimo mechanizmas?

Finansinė parama

Finansinė parama klasifikuojama įvairiais būdais. Pavyzdžiai: finansinė parama investicijoms, kapitalo subsidijos, paskolos su nedidelėmis palūkanomis, atleidimas nuo mokesčių bei mokestinės lengvatos, mokesčių gražinimas, konkursų sistema, atsinaujinančių išteklių energijos įsipareigojimai su arba be ekologinių sertifikatų (kuriais būtų galima prekiauti), tiekimo tarifai, tiekimo priemokos, savanoriškos sistemos.

Jūsų naudojamos schemos atžvilgiu prašome pateikti išsamų paaiškinimą, atsakantį į šiuos klausimus:

a)	Koks yra schemos pavadinimas ir trumpas apibūdinimas?

b)	Ar tai savanoriška, ar privaloma schema?

c)	Kas įgyvendina šią schemą? (Įgyvendinanti įstaiga, stebėjimą atliekanti institucija.)

d)	Kokių imtasi priemonių siekiant užtikrinti reikiamą biudžetą (finansavimą), kad būtų pasiektas nacionalinis planinis rodiklis?

e)	Kaip šioje schemoje sprendžiami ilgalaikio saugumo ir patikimumo klausimai?

f)	Ar ši schema periodiškai peržiūrima? Koks grįžtamojo ryšio ar patikslinimo mechanizmas? Kokiu būdu iki šiol optimizuota sistema?

g)	Ar parama skiriasi pagal technologiją?

h)	Kokio poveikio energijos gamybai tikimasi?

i)	Ar paramos sąlyga yra energijos vartojimo efektyvumo kriterijų tenkinimas?

j)	Ar tai galiojanti priemonė? Ar galėtumėte nurodyti ją reglamentuojantį nacionalinį teisės aktą?

k)	Ar tai planuojama schema? Kada prasidės jos įgyvendinimas?

l)	Kokios pradžios ir pabaigos datos (trukmė) numatytos visai sistemai?

m)	Ar yra nustatytas maksimalus ar minimalus sistemos dydis, kad ji būtų tinkama finansuoti?

n)	Ar tas pats projektas gali būti remiamas pagal daugiau kaip vieną paramos priemonę? Pagal kurias priemones galimas bendras finansavimas?

o)	Ar egzistuoja regionų (vietos) lygmens schemos? Jei taip, prašome nurodyti jas pagal tuos pačius kriterijus.

Konkretūs klausimai dėl finansinės paramos investicijoms:

a)	Kas suteikiama pagal šią sistemą? (Subsidijos, kapitalo subsidijos, paskolos su nedidelėmis palūkanomis, atleidimas nuo mokesčių ar mokestinės lengvatos, mokesčių grąžinimas.)

b)	Kas gali pasinaudoti šia schema? Ar ji skirta tam tikrai (-oms) technologijai (-oms)?

c)	Ar paraiškos gaunamos ir tenkinamos nuolat, ar kvietimai skelbiami periodiškai? Jei periodiškai, gal galėtumėte nurodyti dažnumą bei sąlygas?

Konkretūs klausimai dėl sertifikatų, kuriais galima prekiauti:

a)	Ar numatyta privaloma atsinaujinančių išteklių energijos dalis visoje tiekiamoje energijoje?

b)	Kam taikomas šis įpareigojimas?

c)	Ar numatyti įpareigojimai konkrečių technologijų atžvilgiu?

d)	Kokias technologijas apima ši schema?

e)	Ar leidžiama tarptautinė prekyba sertifikatais? Kokios taikomos sąlygos?

f)	Ar numatyta žemiausia galima kaina?

g)	Ar numatyta bauda už nevykdymą?

h)	Kokia vidutinė sertifikatų kaina? Ar ji viešai skelbiama? Kur?

i)	Kokia sertifikatų prekybos sistema?

j)	Kiek laiko jėgainė gali dalyvauti schemoje?

Konkretūs klausimai dėl nustatytų tiekimo tarifų:

a)	Kokios nustatyto tarifo gavimo sąlygos?

b)	Ar taikomas visos per metus pagamintos elektros energijos kiekio apribojimas arba instaliuotosios galios, kuriai skirtas tarifas, apribojimas?

c)	Ar šioje schemoje numatyti konkretūs reikalavimai atskiroms technologijoms? Kokie tarifų lygiai galioja kiekvienai iš jų?

d)	Ar yra kitų kriterijų, pagal kuriuos nustatomi tarifai?

e)	Kokiam laikotarpiui garantuojamas nustatytas tarifas?

f)	Ar schemoje numatytas tarifų tikslinimas?

Konkretūs klausimai dėl tiekimo priemokų:

a)	Kokios yra priemokos gavimo sąlygos?

b)	Ar taikomas visos per metus pagamintos elektros energijos kiekio apribojimas arba instaliuotosios galios, kuriai skirta priemoka, apribojimas?

c)	Ar tai nustatyto tarifo alternatyva?

d)	Ar šioje schemoje numatyti konkretūs reikalavimai atskiroms technologijoms? Kokie priemokų lygiai galioja kiekvienai iš jų?

e)	Ar nustatyta žemiausia ir (arba) aukščiausia priemokos riba? Prašome nurodyti, kokia.

f)	Kokiam laikotarpiui garantuojama priemoka?

g)	Ar schemoje numatytas tarifų tikslinimas?

Konkretūs klausimai dėl konkursų:

a)	Koks konkursų periodiškumas ir mastas?

b)	Kokios technologijos nurodytos?

c)	Ar tai tinklo plėtros dalis?

4.4. Paramos schemos atsinaujinančių išteklių energijos naudojimui šildymo ir aušinimo sektoriuje skatinti, taikomos valstybės narės arba valstybių narių grupės

Prašome vadovautis 4.3 punkte pateikta struktūra ir taikyti tuos klausimus paramos priemonėms, skirtoms atsinaujinančių išteklių energijos naudojimui šildymo ir aušinimo sektoriuje. Papildomai reikia išnagrinėti šiuos klausimus:

a)	Kaip paramos schemos, skirtos elektros energijai iš atsinaujinančių energijos išteklių, pritaikomos, siekiant skatinti elektros ir šilumos kogeneraciją (EŠK) iš atsinaujinančių energijos išteklių?

b)	Kokios paramos schemos taikomos, siekiant skatinti centralizuotą šildymą bei vėsinimą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius?

c)	Kokios paramos schemos taikomos, siekiant skatinti smulkaus masto šildymą ir aušinimą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius?

d)	Kokios paramos schemos taikomos, siekiant skatinti šildymą bei aušinimą pramonėje, naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius?

4.5. Paramos schemos atsinaujinančių išteklių energijos naudojimui transporto sektoriuje skatinti, taikomos valstybės narės arba valstybių narių grupės

Prašome vadovautis 4.3 punkte pateikta struktūra ir taikyti tuos klausimus paramos priemonėms, skirtoms atsinaujinančių išteklių energijos naudojimui transporto sektoriuje. Prašome išskirti atskiras transporto rūšis (pvz., kelių transportą, ne kelių sausumos transportą). Papildomai reikia išnagrinėti šiuos klausimus:

a)	Kokie yra konkretūs metiniai įpareigojimai (planiniai rodikliai) (kiekvienos degalų rūšies ar technologijos atžvilgiu)?

b)	Ar parama skiriasi pagal degalų rūšis ar technologijas? Ar teikiama konkreti parama biodegalams, atitinkantiems Direktyvos 21 straipsnio 2 dalies kriterijus?

4.6. Konkrečios priemonės energijai, gaunamai iš biomasės, skatinti

Biomasė atlieka svarbų vaidmenį kaip pirminės energijos šaltinis visuose trijuose sektoriuose: elektros energijos, šildymo bei aušinimo ir transporto. Nacionalinė biomasės strategija yra ypač svarbi planuojant energijos galutinio vartojimo būdų vaidmenį ir tarpusavio sąveiką, taip pat sąveiką su kitais nei energetika sektoriais. Todėl valstybės narės turi įvertinti savo vidaus potencialą ir geriau sutelkti vidaus bei importuotus biomasės išteklius. Reikia išanalizuoti poveikį ne energetikos sektoriams (kaip antai maisto ir pašarų pramonei, medienos masės ir popieriaus pramonei, statybos pramonei, baldų pramonei ir kt.) bei sąveiką su jais.

4.6.1. Biomasės tiekimas šalies viduje ir importas

Šiame punkte valstybės narės turėtų įvertinti šalyje prieinamos biomasės tiekimą ir importo poreikį.

Reikia atskirti biomasę, gaunamą (A) iš miškininkystės – (1) tiesioginis ir (2) netiesioginis tiekimas; (b) iš žemės ūkio ir žuvininkystės – (1) tiekiama tiesiogiai ir (2) šalutiniai produktai (perdirbtos kultūros); ir (C) iš atliekų – (1) biologiškai skaidi buitinių kietųjų atliekų dalis, (2) biologiškai skaidi pramoninių kietųjų atliekų dalis ir (3) nuotekų dumblas. Minėtoms pirmosioms subkategorijoms reikalingi duomenys, o išsamesnė informacija nėra privaloma. Tačiau suvestiniai duomenys turi atspindėti toliau nurodytą klasifikavimą ir pateikti informaciją 7 lentelės grafose. Turi atsispindėti importo (ES ir ne ES) ir eksporto (jei įmanoma, ES ir ne ES) vaidmuo.

Pažymėtina, jog medienos skiedros, briketai ir granulės gali būti tiekiamos tiesiogiai arba netiesiogiai iš miškininkystės įmonių. Jei informacija apie granules įtraukiama į lentelę, reikia pažymėti, ar žaliava tiekiama tiesiogiai, ar netiesiogiai.

Biodujų ir biodegalų atveju 7 lentelėje nurodomas neapdorotos pramoninės žaliavos kiekis. Akivaizdu, jog importuojamos ir eksportuojamos biomasės pramoninės žaliavos, skirtos biodegalams, kiekį sunkiau nustatyti, todėl gali prireikti prognozių. Tačiau, jeigu informacija apie importą yra pateikiama remiantis biodegalų importu, ji privalo būti nurodyta lentelėje.

7 lentelė

Biomasės tiekimas 2006 m.

Kilmės sektorius

Šalies išteklių kiekis (21)

Importas

Eksportas

Grynasis kiekis

Pirminės energijos gamyba

(ktne)

Ne ES

ES/ne ES

A)	Biomasė iš miškininkystės (22)

Iš jų:

1.	Tiesioginis medžio biomasės tiekimas iš miškų ir kitų miškingų vietovių energijai gaminti

Neprivaloma: jei turite informacijos, galite taip pat nurodyti pramoninės žaliavos, patenkančios į šią kategoriją, kiekį:

a)	kirstinė mediena

b)	kirstinės medienos liekanos (viršūnės, šakos, žievė, kelmai)

c)	kraštovaizdžio tvarkymo liekanos (medžio biomasė iš parkų, sodų, medžių eilių, krūmų)

d)	kita (prašome nurodyti)

2)	Netiesioginis medžio biomasės tiekimas energijai gaminti

Neprivaloma: jei turite informacijos, taip pat galite nurodyti šiuos duomenis:

a)	liekanos iš lentpjūvių, medžio dirbtuvių, baldų pramonės įmonių (žievė, pjuvenos)

b)	šalutiniai medžio masės ir popieriaus pramonės produktai (juodosios nuoviros, talo alyva)

c)	perdirbta kurui skirta mediena

d)	perdirbta vartotojo sunaudota mediena (mediena, perdirbta energijai gaminti, buitinės medienos atliekos)

e)	kita (prašome nurodyti)

B)	Biomasė iš žemės ūkio ir žuvininkystės:

Iš jų:

1.	Žemės ūkio kultūros ir žuvininkystės produktai, tiesiogiai tiekiami energijai gaminti

Neprivaloma: jei turite informacijos, taip pat galite nurodyti šiuos duomenis:

a)	pasėliai (grūdinės kultūros, aliejinių augalų sėklos, cukriniai runkeliai, silosiniai kukurūzai)

medelynai

c)	trumpos rotacijos medžiai

d)	kiti energetiniai augalai (žolės)

dumbliai

f)	kita (prašome nurodyti)

2.	Žemės ūkio šalutiniai produktai/perdirbtos liekanos ir žuvininkystės šalutiniai produktai, skirti energijai gaminti

Neprivaloma: jei turite informacijos, taip pat galite nurodyti šiuos duomenis:

šiaudai

mėšlas

c)	gyvuliniai riebalai

d)	mėsa ir kaulų miltai

e)	šalutiniai išspaudų produktai (įskaitant aliejinių sėklų ir alyvų aliejaus išspaudas, skirtas energijai gaminti)

f)	vaisių biomasė (įskaitant lupenas ir branduolius)

g)	žuvininkystės šalutiniai produktai

h)	vynmedžių, alyvmedžių, vaismedžių nuopjovos

i)	kita (prašome nurodyti)

C)	Biomasė iš atliekų:

Iš jų:

1.	Biologiškai skaidi buitinių kietųjų atliekų dalis, įskaitant biologines atliekas (biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, maisto ir virtuvės atliekos iš namų, restoranų, maisto tiekėjų ir mažmeninės prekybos patalpų, panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių), ir sąvartynų dujos

2.	Biologiškai skaidi pramoninių atliekų (įskaitant popierių, kartoną, granules) dalis

3.	Kanalizacijos dumblas

Prašome nurodyti perskaičiavimo koeficientą (skaičiavimo metodiką), naudotą perskaičiuojant esamų išteklių kiekį į pirminę energiją.

Prašome nurodyti, kuo remiantis apskaičiuota biologiškai skaidi buitinių atliekų ir pramoninių atliekų dalis.

Prašome naudotis 7a lentele, nurodant numatomą biomasės energijos indėlį 2015 ir 2020 m. (remiantis 7 lentelėje naudojama klasifikacija).

7a lentelė

Numatomas biomasės tiekimas šalyje 2015 ir 2020 m.

Kilmės sektorius

2015

2020

Numatomas šalies išteklių kiekis

Pirminės energijos gamyba

(ktne)

Numatomas šalies išteklių kiekis

Pirminės energijos gamyba

(ktne)

A)	Biomasė iš miškininkystės

1.	Tiesioginis medžio biomasės tiekimas iš miškų ir kitų miškingų vietovių energijai gaminti

2.	Netiesioginis medžio biomasės tiekimas energijai gaminti

B)	Biomasė iš žemės ūkio ir žuvininkystės

1.	Žemės ūkio kultūros ir žuvininkystės produktai, tiesiogiai tiekiami energijai gaminti

2.	Žemės ūkio šalutiniai produktai/perdirbtos liekanos ir žuvininkystės šalutiniai produktai, skirti energijai gaminti

C)	Biomasė iš atliekų

1.	Biologiškai skaidi buitinių kietųjų atliekų dalis, įskaitant biologines atliekas (biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, maisto ir virtuvės atliekos iš namų, restoranų, maisto tiekėjų ir mažmeninės prekybos patalpų, panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių), ir sąvartynų dujos

2.	Biologiškai skaidi pramoninių atliekų (įskaitant popierių, kartoną, granules) dalis

3.	Kanalizacijos dumblas

Koks numatomas importuotos biomasės vaidmuo iki 2020 m.? Prašome nurodyti prognozuojamus kiekius (ktne) ir valstybes, iš kurių numatoma importuoti.

Be pirmiau minėtos informacijos, prašome apibūdinti dabartinę žemės ūkio paskirties žemės, kurioje auginami energijai gaminti skirti augalai, padėtį.

8 lentelė

Žemės ūkio paskirties žemės naudojimas energijos gamybai skirtiems augalams auginti 2006 m.

(ha)

Žemės ūkio paskirties žemės naudojimas energijos gamybai skirtiems augalams auginti

Plotas

1.	Žemė, naudojama trumpos rotacijos augalams (gluosniams, tuopoms) auginti

2.	Žemė, naudojama kitoms kultūroms, kaip antai žolėms (nendriniams dryžučiams, soroms, Miscanthus), sorgams, auginti

4.6.2. Priemonės, kurių tikslas – padidinti biomasės prieinamumą, atsižvelgiant į kitus biomasės vartotojus (žemės ūkį bei su miškininkyste susijusius sektorius)

Naujų biomasės išteklių sutelkimas

a)	Prašome nurodyti, kiek yra nualintos žemės.

b)	Prašome nurodyti, kiek yra nenaudojamos ariamos žemės.

c)	Ar planuojamos kokios nors priemonės, siekiant skatinti nenaudojamos ariamos žemės, nualintos žemės ir pan. naudojimą energijos gamybos tikslais?

d)	Ar planuojamas tam tikros jau turimos pirminės medžiagos (pvz., gyvulių mėšlo) naudojimas energijai gaminti?

e)	Ar įgyvendinama konkreti politika biodujų gamybai ir naudojimui skatinti? Kokiais tikslais skatinama jas naudoti (vietos, centralizuotas šildymas, biodujų tinklas, integravimas į gamtinių dujų tinklą)?

Kokios priemonės planuojamos tobulinant miško tvarkymo būdus, siekiant kiek galima daugiau padidinti iš miško išgaunamos biomasės kiekį tvariu būdu? (23) Kaip galima pagerinti miškų tvarkymą, siekiant paspartinti augimą ateityje? Kokios priemonės planuojamos siekiant maksimaliai padidinti esamos biomasės, kuri jau galėtų būti naudojama, išgavimą?

Poveikis kitiems sektoriams

a)	Kaip bus atliekama biomasės panaudojimo energijai gaminti poveikio kitiems sektoriams, susijusiems su žemės ūkiu ir miškininkyste, stebėjimu? Koks tai poveikis? (Jei įmanoma, prašome pateikti informaciją apie kiekybinį poveikį.) Ar planuojama šį poveikį stebėti ateityje?

b)	Kokie pokyčiai, remiantis žemės ūkiu ir miškininkyste, numatomi kituose sektoriuose, kurie galėtų turėti poveikį energijos vartojimui? (Pvz., ar didesnis efektyvumas (produktyvumas) galėtų padidinti arba sumažinti šalutinių produktų, skirtų energijos gamybai, kiekį?)

4.7. Numatomas statistinių perdavimų tarp valstybių narių naudojimas ir numatomas dalyvavimas bendruose su kitomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis projektuose

Šiame poskyryje reikia aprašyti numatomą valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo ir valstybių narių bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis mechanizmų naudojimą. Ši informacija turėtų remtis informacija, pateikta prognozių dokumente, minimame Direktyvos 2009/28/EB 4 straipsnio 3 dalyje.

4.7.1. Procedūriniai aspektai

a)	Nuosekliai aprašykite jau taikomas arba planuojamas nacionalines procedūras, skirtas statistiniam perdavimui ar bendram projektui organizuoti (nurodydami atsakingas įstaigas ir ryšių tarnybas).

b)	Paaiškinkite, kokiais būdais privatūs subjektai gali siūlyti bendrus projektus su valstybėmis narėmis ar trečiosiomis valstybėmis ir juose dalyvauti.

c)	Nurodykite kriterijus, kuriasi vadovaujantis nustatoma, kada reikia įgyvendinti statistinius perdavimus ar bendrus projektus.

d)	Koks mechanizmas bus naudojamas siekiant įtraukti kitas suinteresuotas valstybes nares į bendrą projektą?

e)	Ar pageidaujate dalyvauti bendruose projektuose kitose valstybėse narėse? Kokiam kiekiui instaliuotos galios (elektros energijos) arba šilumos, pagamintos per metus, planuojate teikti paramą? Kaip ketinate tokiems projektams taikyti paramos schemas?

4.7.2. Numatomas pagaminti atsinaujinančių išteklių energijos perviršis (palyginti su indikatyvia trajektorija), kurį būtų galima perduoti kitoms valstybėms narėms

Reikiamai informacijai pateikti prašome naudoti 9 lentelę.

4.7.3. Numatomas bendrų projektų potencialas

a)	Kuriuose sektoriuose galite pasiūlyti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtojimą savo teritorijoje bendrų projektų tikslais?

b)	Ar nurodyta technologija, kurią reikia sukurti? Kiek per metus pagaminama instaliuotos galios (elektros energijos) ar šilumos?

c)	Kaip bus parenkamos bendrų projektų įgyvendinimo vietos? (Pavyzdžiui, ar vietos bei regioninės institucijos arba rėmėjai gali pasiūlyti projektų įgyvendinimo vietų? Ar bet koks projektas gali dalyvauti nepaisant jo vietovės?)

d)	Ar žinote apie bendrų projektų potencialą kitose valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse? (Kokiame sektoriuje? Kokia galia? Kokia planuojama parama? Kokioms technologijoms?)

e)	Ar Jūs linkę labiau remti tam tikras technologijas? Jeigu taip, kokias?

4.7.4. Numatoma atsinaujinančių išteklių energijos paklausa, kuri turės būti patenkinta ne vidaus gamybos pajėgumais

Reikiamai informacijai pateikti prašome naudoti 9 lentelę.

9 lentelė

Numatomas pagaminti atsinaujinančių išteklių energijos perviršis ir (arba) trūkumas (palyginti su indikatyvia trajektorija), kurį būtų galima perduoti kitoms valstybėms narėms (iš kitų valstybių narių)[valstybė narė]

(ktne)
	2010	2011	2012	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020
Prognozių dokumente numatytas perviršis
NAIEVP numatytas perviršis
Prognozių dokumente numatytas trūkumas
NAIEVP numatytas trūkumas

5. VERTINIMAS

5.1. Kiek kiekviena atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologija padės siekti privalomų atsinaujinančių išteklių energijos dalies elektros energijos, šildymo, aušinimo ir transporto sektoriuose 2020 m. planinių rodiklių ir indikatyvios laikinosios trajektorijos

Kiek kiekviena atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologija padės siekti 2020 m. rodiklių ir indikatyvios laikinos trajektorijos elektros energijos, šildymo, aušinimo ir transporto sektoriuose, turi būti vertinama pateikiant galimą ateities scenarijų, nebūtinai nustatant technologinį tikslinį rodiklį ar įsipareigojimą.

Elektros energijos sektoriuje kiekvienos technologijos atžvilgiu turėtų būti nurodyta ir prognozuojama (akumuliuota) instaliuotoji galia (MW, ir metinės gamybos apimtys (GWh). Hidroelektrinių atveju reikia atskirti mažiau nei 1 MW, 1–10 MW ir daugiau kaip 10 MW instaliuotosios galios jėgaines. Saulės energijos atveju pateikiama atskira informacija apie saulės fotoelektros ir koncentruotos saulės energijos rodiklius. Vėjo energijos duomenys pateikiami atskirai pakrantės jėgainių ir jūros jėgainių atžvilgiu. Pateikiant duomenis apie biomasę, atskiriama kietoji, dujinė ir skystoji biomasė, naudojama elektros energijos gamyboje.

Vertinant šildymo ir aušinimo sektorių, turi būti pateiktos instaliuotosios galios ir gamybos prognozės atskirai geoterminėms, saulės, šilumos siurblių ir biomasės technologijoms, pastarąją kategoriją dar padalijant į kietąją, dujinę ir skystąją biomasę. Turi būti prognozuojamas centralizuoto šildymo įmonių, naudojančių atsinaujinančių išteklių energiją, indėlis.

Įvairių technologijų indėlis siekiant atsinaujinančių išteklių energijos planinio tikslo transporto sektoriuje turi būti nurodytas įprastinių biodegalų (bioetanolio ir biodyzelino), biodegalų, gautų iš atliekų ir liekanų, biodegalų, gautų iš nemaistinės celiuliozės medžiagos ir lignoceliuliozės medžiagos, biodujų, elektros energijos, gautos iš atsinaujinančių energijos išteklių, bei vandenilio, gauto iš atsinaujinančių energijos išteklių, atžvilgiu.

Jei turite prognozių dėl tam tikrų technologijų naudojimo plėtros regionuose, prašome pateikti jas po lentele.

10a lentelė

Kiekvienos atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologijos bendro indėlio (instaliuotoji galia, bendra elektros energijos gamyba) [valstybėje narėje], siekiant privalomų atsinaujinančių išteklių energijos dalies elektros energijos sektoriuje 2020 m. planinių rodiklių bei indikatyvios laikinosios trajektorijos, prognozė 2010–2014 m.

2005

2010

2011

2012

2013

2014

GWh

Hidroenergija:

< 1MW

1MW–10 MW

> 10MW

Iš jų siurbimas

Geoterminė

Saulės:

fotoelektros

koncentruota saulės energija

Potvyniai, bangos, vandenynai

Vėjas:

pakrantė

jūra

Biomasė:

kieta

biodujos

skystieji bioproduktai (24)

Iš viso

iš jų EŠK

10b lentelė

2015

2016

2017

2018

2019

2020

GWh

Hidroenergija:

< 1MW

1MW-10 MW

> 10MW

Iš jų siurbimas

Geoterminė

Saulės:

fotoelektros

koncentruota saulės energija

Potvyniai, bangos, vandenynai

Vėjas:

pakrantė

jūra

Biomasė:

kieta

biodujos

skystieji bioproduktai (25)

Iš viso

iš jų EŠK

11 lentelė

Kiekvienos atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologijos bendro indėlio (galutinis energijos suvartojimas) (26) [valstybėje narėje], siekiant privalomų atsinaujinančių išteklių energijos dalies šildymo ir aušinimo sektoriuje 2020 m. planinių rodiklių bei indikatyvios laikinosios trajektorijos, prognozė 2010–2020 m.

(ktne)
	2005	2010	2011	2012	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020
Geoterminė (neskaitant žemos temperatūros geoterminės šilumos, skirtos šilumos siurbliams)
Saulės
Biomasė:
kieta
biodujos
skystieji bioproduktai (27)
Atsinaujinančių išteklių energija, gaunama iš šilumos siurblių: iš jų aeroterminė iš jų geoterminė iš jų hidroterminė
Iš viso
Iš jų CŠ (28)
Iš jų biomasė namų ūkiuose (29)

12 lentelė

Kiekvienos atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologijos bendro indėlio [valstybėje narėje], siekiant privalomų atsinaujinančių išteklių energijos dalies transporto sektoriuje 2020 m. planinių rodiklių bei indikatyvios laikinosios trajektorijos, prognozė 2010–2020 m. (30)

(ktne)
	2005	2010	2011	2012	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020
Bioetanolis/bio-ETBE
Iš jų biodegalai, 21 straipsnio 2 dalis (31)
Iš jų importuota (32)
Biodyzelinas
Iš jų biodegalai 21 straipsnio 2 dalis (31)
Iš jų importuota (33)
Vandenilis iš atsinaujinančių energijos išteklių
Atsinaujinanti elektros energija
Iš jų kelių transportas
Iš jų ne kelių transportas
Kita (pvz., biodujos, augalinis aliejus ir pan.) – prašome nurodyti
Iš jų biodegalai, 21 straipsnio 2 dalis (31)
Iš viso

5.2. Kiek energijos vartojimo efektyvumas ir energijos taupymas padės siekti privalomų atsinaujinančių išteklių energijos dalies elektros energijos, šildymo, aušinimo ir transporto sektoriuose 2020 m. rodiklių ir laikinosios indikatyvios trajektorijos

Atsakymas dėl šio reikalavimo turėtų būti pateiktas 2 skyriaus 1 lentelėje.

5.3. Poveikio vertinimas (neprivalomas)

13 lentelė

Numatomos atsinaujinančių išteklių energijos politikos paramos priemonių išlaidos ir nauda

Priemonė	Prognozuojamas atsinaujinančių išteklių energijos vartojimas (ktne)	Prognozuojamos išlaidos (EUR) – nurodykite laikotarpį	Numatomas ŠESD kiekio sumažėjimas dujų rūšiai (t per metus)	Numatoma sukurti darbo vietų

5.4. Nacionalinio atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų plano rengimas ir tolesni veiksmai po jo įgyvendinimo

a)	Kaip regionų ir (arba) vietos valdžios institucijos ir (arba) miestai dalyvauja įgyvendinant šį veiksmų planą? Kokios kitos suinteresuotosios šalys dalyvauja?

b)	Ar planuojama plėtoti regionų (vietos) lygmens atsinaujinančių išteklių energijos strategijas? Jei taip, prašome paaiškinti. Jei atitinkama kompetencija perduodama regionų (vietos) institucijoms, koks mechanizmas užtikrins nacionalinių tikslinių rodiklių laikymąsi?

c)	Prašome aprašyti, kokios viešos konsultacijos vyko rengiant šį planą.

d)	Prašome nurodyti savo nacionalinę ryšių tarnybą (nacionalinę instituciją ar įstaiga), atsakingą už tolesnius veiksmus po atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų plano įgyvendinimo.

e)	Ar turite stebėjimo sistemą, apimančią atskirų priemonių ir instrumentų rodiklius, kad būtų vykdomi tolesni veiksmai įgyvendinus atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planą? Jei taip, gal galėtumėte suteikti daugiau informacijos apie ją?

(1) OL L 304, 2008 11 14, p. 1.

(2) Šie energijos vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo skaičiavimai turi atitikti kitus šių rodiklių skaičiavimus, kuriuos valstybės narės pateikia Komisijai, ypač veiksmų planuose pagal Energijos paslaugų direktyvą ir Pastatų energetinio naudingumo direktyvą. Jei minėtuose planuose naudojami kitokie vienetai, turėtų būti nurodyti perskaičiavimo koeficientai.

(3) Tai galutinis energijos suvartojimas, skaičiuojant visus energetikos produktus, išskyrus elektros energiją, naudojamą ne transporto tikslais, pridėjus šilumos suvartojimą savoms reikmėms elektrinėse bei šiluminėse jėgainėse ir šilumos nuostolius tinkluose (Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos punktai: „2. Kiekvienoje įmonėje sunaudota savoms reikmėms“ ir „11. Perdavimo ir paskirstymo nuostoliai“ (p. 23–24).

(4) Bendras elektros energijos suvartojimas yra bendras šalies pagamintos elektros energijos kiekis, įskaitant gamybą savoms reikmėms bei importą, atėmus eksportą.

(5) Transporto sektoriuje suvartojama energija, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/28/EB 3 str. 4 dalies a punkte. Apskaičiuojant šį rodiklį, elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių, suvartojama kelių transporto priemonių, dauginama iš 2,5, kaip nurodyta Direktyvos 2009/28/EB 3 straipsnio 4 dalies c punkte.

(6) Kaip apibrėžta Direktyvos 2009/28/EB 2 straipsnio f punkte. Tai apima galutinį energijos suvartojimą, pridėjus tinklo nuostolius ir šilumos bei elektros energijos suvartojimą elektrinėse bei šiluminėse jėgainėse (NB: tai neapima elektros energijos suvartojimo hidroakumuliacijai bei transformavimui elektros katiluose ar šilumos siurbliuose centralizuotose šiluminėse jėgainėse).

(7) Pagal 5 straipsnio 6 dalį suvartojimas aviacijos sektoriuje turi būti laikomas ne didesniu kaip 6,18 % (Bendrijos vidurkis), o Kipre ir Maltoje – 4,12 % bendro galutinio energijos suvartojimo.

(8) Pavyzdinį scenarijų galima rasti dokumento „Appendixes to Model-based Analysis of the 2008 ES Policy Package on Climate Change and Renewables“ 4 priede, p. 287), http://ec.europa.eu/environment/climat/pdf/climat_action/analysis_appendix.pdf. Pagal šį scenarijų energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalies bendroje elektros energijos gamyboje vidurkis ES 27 valstybėse bus 19,4 %, 24,6 % ir 32,4 % atitinkamai, 2010, 2015 ir 2020 m.

(9) Atsinaujinančių išteklių energijos dalis šildymo ir aušinimo sektoriuje: bendras galutinis energijos iš atsinaujinančių išteklių suvartojimas šildant ir aušinant (kaip apibrėžta Direktyvos 2009/28/EB 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 5 straipsnio 4 dalyje, padalytas iš bendro galutinio energijos suvartojimo šildant ir aušinant). 4a lentelės A eilutė padalyta iš 1 lentelės 1 eilutės.

(10) Atsinaujinančių išteklių energijos dalis elektros energijos gamybos sektoriuje: bendras galutinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių suvartojimas (kaip apibrėžta Direktyvos 2009/28/EB 5 straipsnio 1 dalies a punkte ir 5 straipsnio 3 dalyje, padalytas iš viso bendro galutinio elektros energijos suvartojimo). 4a lentelės B eilutė padalyta iš 1 lentelės 2 eilutės.

(11) Atsinaujinančių išteklių energijos dalis transporto sektoriuje: galutinis atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimas transporto sektoriuje (žr. Direktyvos 2009/28/EB 5 straipsnio 1 dalies c punktą ir 5 straipsnio 5 punktą), padalytas iš 1) benzino, 2) dyzelino, 3) biodegalų, naudojamų kelių ir geležinkelių transporto sektoriuje, ir 4) elektros energijos, naudojamos sausumos transporte, suvartojimo transporto sektoriuje (pagal 1 lentelės 3 eilutę). 4b lentelės J eilutė, padalyta iš 1 lentelės 3 eilutės.

(12) Atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime. 4a lentelės G eilutė padalyta iš 1 lentelės 4 eilutės.

(13) Visa AIE dalis procentiniais punktais.

(14) Kaip apibrėžta Direktyvos 2009/28/EB I priedo B dalyje.

(15) Pagal Direktyvos 2009/28/EB 5 straipsnio 1 dalį į dujas, elektros energiją ir vandenilį iš atsinaujinančių energijos išteklių atsižvelgiama tik vieną kartą. Dvigubas skaičiavimas neleidžiamas.

(16) Įtraukiama visa transporto sektoriuje sunaudojama AIE, įskaitant elektros energiją, vandenilį ir dujas iš atsinaujinančių energijos išteklių, neįtraukiant biodegalų rūšių, neatitinkančių tvarumo kriterijų (žr. 5 straipsnio 1 dalies paskutinę pastraipą). Čia nurodomi faktiniai kiekiai, nenaudojant dauginimo koeficientų.

(17) Čia nurodomi faktiniai kiekiai, nenaudojant dauginimo koeficientų.

(18) Nurodykite, ar priemonė yra iš esmės reguliuojamojo, finansinio ar neprivalomo (pvz., informacinės kampanijos) pobūdžio.

(19) Koks numatomų rezultatų pobūdis – elgesio pokyčiai, instaliuotoji galia (MW; t per metus), pagaminta energija (ktne).

(20) Kas yra tiksliniai asmenys: investuotojai, galutiniai vartotojai, viešoji valdžia, projektuotojai, architektai, montuotojai ir pan.? Kokia yra tikslinė veikla (sektorius): biodegalų gamyba, gyvulių mėšlo panaudojimas energetikoje ir pan.

(21) Išteklių kiekis, išreikštas m3 (jei neįmanoma, tinkamais alternatyviais vienetais) A kategorijoje bei jos subkategorijose ir tonomis B ir C kategorijose bei jų subkategorijose.

(22) Biomasė iš miškininkystės apima ir biomasę iš pramonės įmonių, susijusių su miškininkyste. Į biomasės iš miškininkystės kategoriją turi būti įtrauktos ir apdoroto kietojo kuro rūšys, kaip antai drožlės, granulės ir briketai, nurodomos atitinkamose šaltinių subkategorijose.

(23) Rekomendacijas galima rasti pranešime dėl Medienos ir medienos liekanų sutelkimo ir veiksmingo naudojimo energijos gamybos tikslais, kurį 2008 m. liepos mėn. paskelbė Nuolatinio miškininkystės komiteto II ad hoc darbo grupė. Pranešimą galima rasti internete, http://ec.europa.eu/agriculture/fore/publi/sfc_wgii_final_report_072008_en.pdf.

(24) Reikia atsižvelgti tik į tuos, kurie atitinka tvarumo kriterijus (žr. Direktyvos 2009/28/EB 5 straipsnio 1 dalies paskutinę pastraipą).

(25) Žr. 10 a lentelės 1 išnašą.

(26) Tiesioginis naudojimas ir centralizuotas šildymas, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/28/EB 5 straipsnio 4 dalyje.

(27) Reikia atsižvelgti tik į tuos, kurie atitinka tvarumo kriterijus (žr. Direktyvos 2009/28/EB 5 straipsnio 1 dalies paskutinę pastraipą).

(28) Centralizuotas šildymas ir (arba) vėsinimas, palyginti su visu atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimu šildymui ir vėsinimu (AIE-CŠ).

(29) Palyginti su visu atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimu šildymui ir vėsinimui.

(30) Reikia atsižvelgti tik į tuos biodegalus, kurie atitinka tvarumo kriterijus (žr. 5 straipsnio 1 dalies paskutinę pastraipą).

(31) Biodegalai, įtraukti į Direktyvos 2009/28/EB 21 straipsnio 2 dalį.

(32) Nuo viso bioetanolio/bio-ETBE kiekio.

(33) Nuo viso biodyzelinio kiekio.

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2009.182.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 182

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	52 tomas 2009m. liepos 15d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2009 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 617/2009, kuriuo leidžiama pradėti naudoti aukštos kokybės galvijienos autonominę importo tarifų kvotą	1
		2009 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 618/2009, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	2
	*	2009 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 619/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 474/2006, sudarantį oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašą ( 1 )	4
	*	2009 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 620/2009, kuriuo nustatomos aukštos kokybės jautienos importo tarifinės kvotos administravimo taisyklės	25
	*	2009 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 621/2009, kuriuo uždraudžiama su Ispanijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti paprastąsias skumbres VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonose, Vb zonos EB vandenyse, IIa, XII ir XIV zonų tarptautiniuose vandenyse	31

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MK	30,0
0702 00 00	ZZ	30,0
0707 00 05	TR	106,6
0707 00 05	ZZ	106,6
0709 90 70	TR	102,0
0709 90 70	ZZ	102,0
0805 50 10	AR	49,3
	TR	53,0
	ZA	67,1
	ZZ	56,5
0808 10 80	AR	85,4
	BR	73,6
	CL	97,7
	CN	94,7
	NZ	96,5
	US	98,1
	ZA	81,9
	ZZ	89,7
0808 20 50	AR	84,7
	CL	76,8
	NZ	87,2
	ZA	101,6
	ZZ	87,6
0809 10 00	HR	90,0
	TR	189,4
	XS	103,5
	ZZ	127,6
0809 20 95	TR	262,6
0809 20 95	ZZ	262,6
0809 30	TR	145,4
0809 30	ZZ	145,4

—	:	Bulgarų kalba	:	Говеждо/телешко месо с високо качество (Регламент (ЕО) № 620/2009)
—	:	Ispanų kalba	:	Carne de vacuno de alta calidad [Reglamento (CE) no 620/2009]
—	:	Čekų kalba	:	Vysoce jakostní hovězí/telecí maso (nařízení (ES) č. 620/2009)
—	:	Danų kalba	:	Oksekød af høj kvalitet (forordning (EF) nr. 620/2009)
—	:	Vokiečių kalba	:	Qualitätsrindfleisch (Verordnung (EG) Nr. 620/2009)
—	:	Estų kalba	:	Kõrgekvaliteediline veiseliha/vasikaliha (määrus (EÜ) nr 620/2009)
—	:	Graikų kalba	:	Βόειο κρέας εκλεκτής ποιότητας [κανονισμός (ΕΚ) αριθ. 620/2009]
—	:	Anglų kalba	:	High-quality beef/veal (Regulation (EC) No 620/2009)
—	:	Prancūzų kalba	:	Viande bovine de haute qualité [règlement (CE) no 620/2009]
—	:	Italų kalba	:	Carni bovine di alta qualità [regolamento (CE) n. 620/2009]
—	:	Latvių kalba	:	Augstākā labuma liellopu/teļa gaļa (Regula (EK) Nr. 620/2009)
—	:	Lietuvių kalba	:	Aukštos kokybės jautiena ir (arba) veršiena (Reglamentas (EB) Nr. 620/2009)
—	:	Vengrų kalba	:	Kiváló minőségű marha-/borjúhús (620/2009/EK rendelet)
—	:	Maltiečių kalba	:	Ċanga/vitella ta' kwalità għolja (Regolament (KE) Nru 620/2009)
—	:	Olandų kalba	:	Rundvlees van hoge kwaliteit (Verordening (EG) nr. 620/2009)
—	:	Lenkų kalba	:	Wołowina/cielęcina wysokiej jakości (Rozporządzenie (WE) nr 620/2009)
—	:	Portugalų kalba	:	Carne de bovino de alta qualidade [Regulamento (CE) n.o 620/2009]
—	:	Rumunų kalba	:	Carne de vită/vițel de calitate superioară [Regulamentul (CE) nr. 620/2009]
—	:	Slovakų kalba	:	Vysoko kvalitné hovädzie/teľacie mäso [Nariadenie (ES) č. 620/2009]
—	:	Slovėnų kalba	:	Visokokakovostno goveje/telečje meso (Uredba (ES) št. 620/2009)
—	:	Suomių kalba	:	Korkealaatuista naudanlihaa (asetus (EY) N:o 620/2009)
—	:	Švedų kalba	:	Nötkött av hög kvalitet (förordning (EG) nr 620/2009)

Nr.	2/T&Q
Valstybė narė	Ispanija
Ištekliai	MAC/2CX14-
Rūšis	Atlantinė skumbrė (Scomber scombrus)
Zona	VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos; Vb zonos EB vandenys; IIa, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys
Data	2009 m. birželio 15 d.

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Komisija
	2009/548/EB
*	2009 m. birželio 30 d. Komisijos sprendimas, dėl nacionalinių atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planų modelio nustatymo pagal Direktyvą 2009/28/EB (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 5174) ( 1 )	33
	2009/549/EB
*	2009 m. liepos 13 d. Komisijos sprendimas, kuriuo siūloma Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės stebėtojų tarybos nario, turinčio patirties viešosios politikos srityje, kandidatūra	63


	(1) Tekstas svarbus EEE