ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2009.163.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 163

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

52 tomas
2009m. birželio 25d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (Nauja redakcija) ( 1 )

1

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

DIREKTYVOS

25.6.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/45/EB

2009 m. gegužės 6 d.

dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų

(Nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

1998 m. kovo 17 d. Tarybos direktyva 98/18/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (3) buvo keletą kartų iš esmės pakeista (4). Kadangi bus daromi kiti pakeitimai, siekiant aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

(2)

Pagal bendrą transporto politiką turi būti priimtos priemonės jūrų transporto saugai užtikrinti.

(3)

Keleivinių laivų avarijos kelia Bendrijai didelį susirūpinimą, ypač tos avarijos, kurių metu žūva daug žmonių. Visoje Bendrijoje keleiviniais laivais ir greitaeigiais keleiviniais laivais besinaudojantys asmenys turi teisę tikėtis atitinkamo saugos laive lygio ir juo pasikliauti.

(4)

Darbo įrangai ir darbuotojų asmeninės apsaugos priemonėms ši direktyva netaikoma todėl, kad tokios įrangos naudojimui jūriniais vidaus keliais plaukiojančiuose keleiviniuose laivuose taikomos 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (5) ir atitinkamų su ja susijusių atskirų direktyvų nuostatos.

(5)

Keleivių vežimo tarp valstybių narių jūrų transportu paslaugas jau liberalizavo 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4055/86 dėl laisvės teikti paslaugas principo taikymo jūrų transporto paslaugoms tarp valstybių narių bei valstybių narių ir trečiųjų šalių (6). Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3577/92 (7) yra numatytas laisvės teikti paslaugas principo taikymas valstybių narių jūrų transporte (jūrų kabotažas).

(6)

Siekiant užtikrinti aukštą saugos lygį ir pašalinti prekybos kliūtis, vietines paslaugas teikiantiems keleiviniams laivams ir laivams būtina nustatyti atitinkamo lygio suderintus saugos standartus. Tarptautiniais maršrutais plaukiojančių laivų standartus kuria Tarptautinė jūrų organizacija (TJO). Turėtų būti nurodyta tvarka, pagal kurią prašoma TJO imtis veiksmų tarptautinių maršrutų standartus suderinti su šios direktyvos standartais.

(7)

Visų pirma, atsižvelgiant į keleivinio jūrų transporto vidaus rinkos mastą, bendrą laivų saugos lygį visoje Bendrijoje galima nustatyti tik veiksmais Bendrijos lygiu.

(8)

Atsižvelgiant į proporcingumo principą direktyva yra tinkamas teisinis dokumentas, numatantis vienodo ir privalomo saugos standartų taikymo valstybėse narėse sistemą, palikdamas kiekvienai valstybei narei teisę nuspręsti dėl jos vidaus sistemai geriausiai tinkančių įgyvendinimo priemonių.

(9)

Siekiant tobulinti saugą ir išvengti konkurencijos iškraipymų bendrus saugos reikalavimus reikėtų taikyti visiems Bendrijoje jūriniais vidaus maršrutais plaukiojantiems keleiviniams laivams ir greitaeigiams keleiviniams laivams, neatsižvelgiant į vėliavą, su kuria jie plaukioja. Vis dėlto, šių reikalavimų reikėtų netaikyti tam tikrų kategorijų laivams, kuriems šios direktyvos taisyklės netinka techniškai arba jos ekonomiškai neperspektyvios.

(10)

Keleivinius laivus reikėtų priskirti skirtingoms klasėms atsižvelgiant į nuotolius ir sąlygas jūros zonose, kuriose jie plaukioja. Greitaeigiai keleiviniai laivai turėtų būti skirstomi kategorijomis pagal TJO parengto Greitaeigių laivų kodekso nuostatas.

(11)

Pagrindinė referencinė saugos standartų bazė turėtų būti 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (1974 m. SOLAS konvencija) su pakeitimais, apimanti tarptautiniu mastu suderintus tarptautiniais maršrutais plaukiojančių keleivinių laivų ir greitaeigių keleivinių laivų standartus ir atitinkamas TJO priimtas rezoliucijas bei kitas tą konvenciją papildančias ir aiškinančias priemones.

(12)

Reikia laikytis skirtingo požiūrio rengiant naujų ir eksploatuojamų skirtingų klasių keleivinių laivų saugos reikalavimus, užtikrinančius lygiavertį saugos lygį, atsižvelgiant į tų skirtingų klasių konkrečius poreikius ir apribojimus. Naujų ir eksploatuojamų laivų saugos reikalavimų skirtumus tikslinga išsaugoti, nes naujų laivų taisykles taikant eksploatuojamiems laivams pastarųjų konstrukciją tektų gerokai pertvarkyti ir jie taptų ekonomiškai neperspektyvūs.

(13)

Eksploatuojamų laivų modernizavimo pagal šioje direktyvoje numatytus standartus finansiniai ir techniniai padariniai pateisina tam tikrus pereinamuosius laikotarpius.

(14)

Atsižvelgiant į greitaeigių keleivinių laivų ir tradicinių keleivinių laivų projekto, konstrukcijos ir naudojimo esminius skirtumus turėtų būti reikalaujama, kad tokie laivai atitiktų specialias taisykles.

(15)

Laivo įrenginiai, atitinkantys 1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 96/98/EB dėl laivų įrenginių (8) nuostatas, juos instaliuojant keleiviniame laive neturėtų būti papildomai bandomi, nes tokiems įrenginiams jau taikomi tos direktyvos standartai ir procedūros.

(16)

2003 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/25/EB dėl specialių ro-ro keleivinių laivų stabilumo reikalavimų (9) įdiegė sugriežtintus stabilumo reikalavimus tarptautiniais maršrutais į ir iš Bendrijos uostų plaukiojantiems ro-ro keleiviniams laivams ir tokia sugriežtinta priemonė taip pat turėtų būti taikoma tam tikrų kategorijų tokiems laivams, plaukiojantiems vietiniais reisais tokiomis pačiomis jūrinėmis sąlygomis. Tokių stabilumo reikalavimų nesilaikymas turėtų būti palaipsnio ro-ro keleivinių laivų atsisakymo po tam tikro plaukiojimo metų skaičiaus priežastis. Atsižvelgiant į konstrukcines modifikacijas, kurias gali reikėti atlikti eksploatuojamiems ro-ro keleiviniams laivams, kad jie atitiktų specialius stabilumo reikalavimus, tie reikalavimai turėtų būti įdiegti per kelerių metų laikotarpį, kad susijusiai pramonės daliai būtų duota pakankamai laiko persitvarkyti pagal reikalavimus – tuo tikslu reikėtų numatyti nuostatą dėl eksploatuojamų laivų palaipsnio pertvarkymo tvarkaraščio. Šis palaipsnio pertvarkymo tvarkaraštis neturėtų turėti įtakos specialiems stabilumo reikalavimams, taikomiems jūrų zonose, kurioms taikomi 1996 m. vasario 28 d. Stokholmo susitarimo priedai.

(17)

Svarbu taikyti reikiamas priemones, užtikrinančias ribotos judėsenos asmenų saugų patenkamumą į valstybių narių vietiniais reisais plaukiojančius keleivinius laivus ir greitaeigius keleivinius laivus.

(18)

Vykdydamos kontrolę pagal komiteto procedūrą, valstybės narės gali priimti vietinėmis sąlygomis pagrįstus papildomus saugos reikalavimus, leisti naudoti lygiaverčius standartus ar esant tam tikroms veikimo sąlygoms šios direktyvos nuostatoms taikyti išlygas arba susiklosčius ypač pavojingoms aplinkybėms imtis apsaugos priemonių.

(19)

2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiantis Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) (10), centralizavo pagal atitinkamus Bendrijos teisės aktus dėl jūrų saugumo, teršimo iš laivų prevencijos ir gyvenimo bei darbo sąlygų laivuose apsaugos įsteigtų komitetų uždavinius.

(20)

Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (11).

(21)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus pritaikyti atitinkamas šios direktyvos, įskaitant jos priedų, nuostatas atsižvelgiant į tarptautinio lygio pokyčius, ypač į tarptautinių konvencijų pakeitimus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(22)

Siekiant stebėti veiksmingą šios direktyvos įgyvendinimą ir vykdymą, turėtų būti tiriami nauji ir eksploatuojami keleiviniai laivai bei laivai. Šios direktyvos nuostatų laikymąsi turėtų patvirtinti vėliavos valstybės administracijos arba jos vardu išduodamas sertifikatas.

(23)

Siekdamos užtikrinti šios direktyvos visapusišką taikymą valstybės narės už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimą turėtų nustatyti sankcijų sistemą ir turėtų stebėti, ar laikomasi šios direktyvos nuostatų, sukurtų pagal 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyvą 95/21/EB dėl uosto valstybės atliekamos laivybos kontrolės (12).

(24)

Naujos į šią direktyvą įtrauktos nuostatos susijusios tik su komiteto procedūromis. Todėl valstybėms narėms nereikia jų perkelti į nacionalinę teisę.

(25)

Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, nustatytais IV priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Paskirtis

Šios direktyvos paskirtis – naujuose ir eksploatuojamuose keleiviniuose laivuose bei greitaeigiuose keleiviniuose laivuose diegti vienodą gyvybės ir turto saugos lygį, kai abiejų kategorijų laivai plaukioja jūriniais vidaus maršrutais, ir nustatyti tarptautinio lygmens derybų, skirtų tarptautiniais maršrutais plaukiojančių keleivinių laivų taisyklėms suderinti, tvarką.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje:

a)   „Tarptautinės konvencijos“– tai 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (1974 m. SOLAS konvencija) su pakeitimais ir 1966 m. Tarptautinė konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo, kartu su jų protokolais ir pakeitimais;

b)   „Neapgadinto laivo stovumo kodeksas“– tai „Visų tipų laivų, kuriems galioja TJO dokumentai, neapgadinto laivo stovumo kodeksas“, išdėstytas 1993 m. lapkričio 4 d. TJO Asamblėjos rezoliucijoje A.749 (18), su pakeitimais;

c)   „Greitaeigių laivų kodeksas“– tai „Tarptautinio greitaeigių laivų saugos kodekso“, išdėstyto 1994 m. gegužės 20 d. TJO Saugos jūroje komiteto rezoliucijoje MSC.36 (63), naujausia redakcija;

d)   „GMDSS“– tai globalinė jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistema, kaip nustatyta 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais IV skyriuje;

e)   „keleivinis laivas“– tai daugiau kaip 12 keleivių vežantis laivas;

f)   „ro-ro keleivinis laivas“– tai laivas, vežantis daugiau kaip 12 keleivių, turintis erdves ro-ro kroviniams arba specialių kategorijų erdves, kaip apibrėžta I priede esančioje II-2/A/2 taisyklėje;

g)   „greitaeigis keleivinis laivas“– tai greitaeigis laivas, kaip apibrėžta 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais X skyriaus 1 taisyklėje, vežantis daugiau kaip 12 keleivių, išskyrus jūriniais vidaus maršrutais B, C arba D klasės jūros zonose plaukiojančius keleivinius laivus, jeigu:

h)   „naujas laivas“– tai laivas, kurio kilis buvo pastatytas arba kurio statybos etapas buvo panašus 1998 m. liepos 1 d. ar vėliau; panašus statybos etapas – tai etapas, kai:

i)   „eksploatuojamas laivas“– tai nenaujas laivas;

j)   „amžius“– tai laivo amžius, išreikštas metų skaičiumi po jo pristatymo datos;

k)   „keleivis“– tai bet kuris asmuo, išskyrus:

l)   „laivo ilgis“– jeigu specialiai nenumatyta kitaip – tai ne mažesniame kaip 85 % teoriniame borto aukštyje nuo kilio viršaus 96 % išmatuoto visos vaterlinijos ilgio arba ilgis išilgai tos vaterlinijos nuo forštevenio priešakio iki vairo ašies, jeigu šis ilgis yra didesnis. Su kilio nuosvyriu laivagalyje suprojektuotuose laivuose, matuojant laivo ilgį, vaterlinija yra lygiagreti konstrukcinei vaterlinijai;

m)   „laivapriekio aukštis“– tai 1966 m. Tarptautinės krovos žymių konvencijos 39 taisyklėje apibrėžtas laivapriekio aukštis kaip priekiniame statmenyje nuo nustatyto antvandeninio borto aukštį vasarą atitinkančios vaterlinijos ir konstrukcinis diferento bei laivo šone išmatuoto viršutinio denio aukščiausio taško išmatuojamas vertikalus atstumas;

n)   „laivas ištisiniu deniu“– tai laivas su įrengtu oro sąlygų ir jūros veikiamu ištisu deniu, turinčiu oro sąlygų ir jūros veikiamos savo dalies visų angų stacionarias uždarymo priemones, po kuriuo visoms laivo šonų angoms sumontuotos stacionarios, bent jau vandeniui nelaidžios, uždarymo priemonės;

ištisas denis gali būti vandeniui nelaidus denis arba lygiavertė struktūra, sudaryta iš vandenį praleidžiančio denio, visiškai uždengto vandens nepraleidžiančia pakankamo tvirtumo apsaugą nuo vandens užtikrinančia konstrukcija ir su vandeniui nelaidžiomis uždarymo priemonėmis;

o)   „tarptautinis maršrutas“– tai jūros maršrutas iš valstybės narės uosto į uostą už valstybės narės ribų arba atvirkščiai;

p)   „jūrinis vidaus maršrutas“– tai jūros zonų maršrutas iš valstybės narės uosto į tą patį arba kitą tos valstybės narės uostą;

q)   „jūros zona“– tai pagal 4 straipsnio 2 dalį nustatyta zona;

tačiau taikant nuostatas dėl radijo ryšio galioja 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais IV skyriaus 2 taisyklėje pateiktos jūros zonų apibrėžtys;

r)   „uosto akvatorija“– tai ne jūros zona, o valstybių narių apibrėžtas kitas plotas, apimantis atokiausius stacionarius uosto statinius, sudarantis vientisą uosto sistemos dalį arba plytintis iki gamtinėmis aplinkos ypatybėmis, saugančiomis upės žiotis ar panašų apsaugotą plotą, apibrėžtų ribų;

s)   „prieglobsčio vieta“– tai gamtinėmis ar dirbtinėmis priemonėmis apsaugota zona, kurioje prieglaudą gali rasti laivas, susiklosčius jo saugumui pavojų keliančioms sąlygoms;

t)   „vėliavos valstybės administracija“– tai valstybės, su kurios vėliava suteikta teisė plaukioti laivui, kompetentingos institucijos;

u)   „priimančioji valstybė“– tai valstybė narė, į kurios uostą (-us) arba iš kurios uosto (-ų) su kitos nei ta valstybė narė valstybės narės vėliava plaukiojantis laivas išplaukia į jūrinius vidaus maršrutus ar sugrįžta iš jų;

v)   „pripažinta organizacija“– tai pagal 1994 m. lapkričio 22 d. Tarybos direktyvos 94/57/EB dėl laivų apžiūros ir tikrinimo organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (13) 4 straipsnį pripažinta organizacija;

w)   „mylia“– tai 1 852 metrai;

x)   „didelis bangų aukštis“– per tam tikrą laikotarpį registruotų bangų aukščių aukščiausio trečdalio aukščio vidurkis;

y)   „ribotos judėsenos asmenys“– tai bet kuris asmuo, turintis tam tikrų sunkumų naudojantis viešuoju transportu, įskaitant vyresnio amžiaus asmenis, neįgalius asmenis, asmenis su jusliniais sutrikimais ir besinaudojančiuosius neįgaliųjų vežimėliais, nėščias moteris ir asmenis, lydinčius mažus vaikus.

3 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva taikoma šiems keleiviniams laivams nepaisant jų vėliavos, kai jie plaukia jūriniais vidaus maršrutais:

a)

naujiems keleiviniams laivams;

b)

24 metrų ir ilgesniems eksploatuojamiems keleiviniams laivams;

c)

greitaeigiams keleiviniams laivams.

Kiekviena valstybė narė, kaip priimančioji valstybė, užtikrina, kad keleiviniai laivai ir greitaeigiai keleiviniai laivai, plaukiojantys su valstybės, kuri nėra valstybė narė, vėliava prieš leidžiant jiems toje valstybėje narėje plaukioti jūriniais vidaus maršrutais visiškai atitiktų šios direktyvos reikalavimus.

2.   Ši direktyva netaikoma:

a)

keleiviniams laivams, kurie yra:

i)

karo laivai ir kariniai transporto laivai;

ii)

ne mechaninėmis priemonėmis varomi laivai;

iii)

iš kitos, o ne iš plieno ar jam lygiavertės medžiagos, pagaminti laivai, kuriems netaikomi greitaeigių laivų (Rezoliucija MSC 36 (63)) arba laivų su oro pagalve ar su povandeniniais sparnais (Rezoliucija A.373 (X)) standartai;

iv)

paprastos konstrukcijos mediniai laivai;

v)

suprojektuoti iki 1965 m., pastatyti daugiausia iš originalių medžiagų, originalūs istoriniai keleiviniai laivai ir atskiros jų kopijos;

vi)

pramoginės jachtos, nebent jos yra arba bus su įgula ir komerciniais tikslais veža daugiau kaip 12 keleivių; arba

vii)

vien uosto akvatorijose plaukiojantys laivai;

b)

greitaeigiams keleiviniams laivams, kurie yra:

i)

karo laivas arba karinis transporto laivas;

ii)

pramoginiai laivai, nebent jie yra arba bus su įgula ir komerciniais tikslais veža daugiau kaip 12 keleivių; arba

iii)

vien uosto akvatorijose plaukiojantys laivai.

4 straipsnis

Keleivinių laivų klasės

1.   Pagal jūros zoną, kurioje plaukioja, keleiviniai laivai priskiriami šioms klasėms:

„A klasė“

tai jūriniais vidaus maršrutais, neskirtais B, C ir D klasės keleiviniams laivams, plaukiojantis keleivinis laivas.

„B klasė“

tai jūriniais vidaus maršrutais plaukiojantis keleivinis laivas nuo kranto, kuriame, atsižvelgiant į vidutinį jūros potvynio aukštį, po laivo avarijos keleiviai gali išsilaipinti, nenutolstantis toliau kaip 20 mylių.

„C klasė“

tai jūros zonų, kuriose vienerių metų laikotarpį plaukiojant visus metus arba tiksliai apibrėžtą metų laikotarpį, kai laivai plaukioja tik nustatytą laiką (pvz., vasarą) didesnių kaip 2,5 metrų aukščio bangų tikimybė mažesnė nei 10 %, jūriniais vidaus maršrutais plaukiojantis keleivinis laivas, kuris šiais maršrutais plaukdamas nuo prieglobsčio vietos nutolsta ne toliau kaip 15 mylių, o nuo kranto linijos, kur, atsižvelgiant į vidutinį jūros potvynio aukštį, po laivo avarijos gali išsilaipinti keleiviai – ne toliau kaip 5 mylias.

„D klasė“

tai jūros zonų, kuriose vienerių metų laikotarpį plaukiojant visus metus arba tiksliai apibrėžtą metų laikotarpį, kai laivai plaukioja tik nustatytą laiką (pvz., vasarą) didesnių kaip 1,5 metrų aukščio bangų tikimybė mažesnė nei 10 %, jūriniais vidaus maršrutais plaukiojantis keleivinis laivas, kuris šiais maršrutais plaukdamas nuo prieglobsčio vietos nutolsta ne toliau kaip 6 mylias, o nuo kranto linijos, kur, atsižvelgiant į vidutinį jūros potvynio aukštį, po laivo avarijos gali išsilaipinti keleiviai – ne toliau kaip 3 mylias.

2.   Kiekviena valstybė narė:

a)

įdiegia ir prireikus atnaujina jos jurisdikcijai priklausančių jūrų zonų sąrašą, nustatydama visus metus naudojamų zonų ribas ir, kai tinkama, apribojimus dėl periodinio laivų klasių naudojimo pagal 1 dalyje nustatytus klasių kriterijus;

b)

skelbia sąrašą viešoje duomenų bazėje, kurią galima rasti kompetentingos jūreivystės institucijos interneto svetainėje;

c)

praneša Komisijai apie tokios informacijos vietą ir apie sąrašo pakeitimus.

3.   Greitaeigiams keleiviniams laivams taikomos Greitaeigių laivų kodekso 1 skyriaus (1.4.10) ir (1.4.11) apibrėžtos kategorijos.

5 straipsnis

Taikymas

1.   Jūriniais vidaus maršrutais plaukiojantys nauji ir eksploatuojami keleiviniai laivai bei greitaeigiai keleiviniai laivai atitinka atitinkamas šioje direktyvoje nustatytas saugos taisykles ir standartus.

2.   Remdamosi šia direktyva grindžiamomis priežastimis valstybės narės nedraudžia plaukioti jūriniais vidaus maršrutais keleiviniams laivams arba greitaeigiams keleiviniams laivams, atitinkantiems šios direktyvos reikalavimus, įskaitant valstybės narės pagal 9 straipsnio 1 dalį nustatytus kokius nors papildomus reikalavimus.

Kiekviena valstybė narė, naudodamasi savo kaip priimančiosios valstybės įgaliojimais, pripažįsta jūriniais vidaus maršrutais plaukiojančiam greitaeigiam keleiviniam laivui kitos valstybės narės išduotą greitaeigio laivo saugos sertifikatą ir leidimą plaukioti arba 13 straipsnyje nurodytą jūriniais vidaus maršrutais plaukiojantiems keleiviniams laivams kitos valstybės narės išduotą keleivinio laivo saugos sertifikatą.

3.   Priimančioji valstybė, laikydamasi Direktyvos 95/21/EB nuostatų, gali apžiūrėti jūriniais vidaus maršrutais plaukiojantį keleivinį laivą arba greitaeigį keleivinį laivą ir patikrinti jų dokumentus.

4.   Direktyvos 96/98/EB A.1 priede išvardyti visi laivo įrenginiai, atitinkantys jos nuostatas, laikomi atitinkančiais šios direktyvos nuostatas neatsižvelgiant į tai, ar šios direktyvos I priede reikalaujama tokius įrenginius patvirtinti ir išbandyti patenkinant vėliavos valstybės administracijos reikalavimus.

6 straipsnis

Saugos reikalavimai

1.   Naujų ir eksploatuojamų A, B, C ir D klasės keleivinių laivų atžvilgiu:

a)

jų korpuso, pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų, elektros energijos ir automatinių įrenginių konstrukcija ir priežiūra atitinka standartus, kuriais būtina remtis atliekant klasifikavimą pagal pripažintos organizacijos taisykles arba pagal joms lygiavertes taisykles, kurias administracija taiko laikydamasi Direktyvos 94/57/EB 14 straipsnio 2 dalies;

b)

jiems taikoma 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais IV skyriaus, įskaitant 1988 m. GMDSS pakeitimus, V ir VI skyrių nuostatos;

c)

juose instaliuotai navigacinei įrangai taikomos 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais V skyriaus 12 taisyklės nuostatos. Direktyvos 96/98/EB A.1 priede išvardyta laivo navigacinė įranga, atitinkanti pastarosios nuostatas, laikoma atitinkančia SOLAS V /12(r) taisyklės su pakeitimais tipo tvirtinimo reikalavimus.

2.   Naujų keleivinių laivų:

a)

bendrieji reikalavimai:

i)

nauji A klasės keleiviniai laivai visiškai atitinka 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais reikalavimus ir konkrečius atitinkamus šios direktyvos reikalavimus; taisykles, kurias 1974 m. SOLAS konvencija su pakeitimais leidžia administracijai aiškinti savo nuožiūra, vėliavos valstybės administracija aiškina taip, kaip išdėstyta šios direktyvos I priede;

ii)

nauji B, C ir D klasės keleiviniai laivai atitinka konkrečius atitinkamus šios direktyvos reikalavimus;

b)

krovos žymių reikalavimai:

i)

visi nauji 24 metrų ilgio arba ilgesni keleiviniai laivai atitinka 1966 m. Tarptautinės krovos žymių konvencijos reikalavimus;

ii)

trumpesnių nei 24 metrai naujų keleivinių laivų ilgiui ir klasei taikomi 1966 m. Tarptautinės krovos žymių konvencijos saugos lygį atitinkantys kriterijai;

iii)

nepaisant i ir ii punktų, naujiems D klasės keleiviniams laivams netaikomi 1966 m. Tarptautinėje krovos žymių konvencijoje nustatyti reikalavimai dėl mažiausio laivapriekio aukščio;

iv)

nauji A, B, C ir D klasės keleiviniai laivai turi ištisinį denį.

3.   Eksploatuojami keleiviniai laivai:

a)

eksploatuojami A klasės keleiviniai laivai atitinka 1974 m. SOLAS konvencijoje su pakeitimais apibrėžtas eksploatuojamų keleivinių laivų taisykles ir konkrečius atitinkamus šios direktyvos reikalavimus; taisykles, kurias 1974 m. SOLAS konvencija su pakeitimais leidžia administracijai aiškinti savo nuožiūra, vėliavos valstybės administracija aiškina taip, kaip išdėstyta šios direktyvos I priede;

b)

eksploatuojami B klasės keleiviniai laivai atitinka konkrečius atitinkamus šios direktyvos reikalavimus;

c)

eksploatuojami C ir D klasių keleiviniai laivai atitinka konkrečius atitinkamus šios direktyvos reikalavimus, o dėl sąlygų, kurioms netaikomi tokie reikalavimai, – atitinka vėliavos valstybės administracijos reikalavimus; tokios taisyklės užtikrina I priedo II-1 ir II-2 skyriuose išdėstytą lygiavertį saugos lygį, atsižvelgiant į tų jūros zonų, kuriose tokių klasių laivai gali plaukioti, konkrečias vietines plaukiojimo sąlygas;

prieš leidžiant eksploatuojamiems C ir D klasės laivams priimančioje valstybėje reguliariai plaukioti jūriniais vidaus maršrutais, vėliavos valstybės administracija dėl tokių taisyklių gauna priimančiosios valstybės sutikimą;

d)

jeigu valstybė narė laikosi nuomonės, kad priimančiosios valstybės administracijos pagal c punktą reikalaujamos taisyklės nepagrįstos, ji nedelsdama apie tai praneša Komisijai; Komisija imasi veiksmų, kad laikantis 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos būtų priimtas sprendimas;

e)

esminis laivo remontas, modifikavimas ar rekonstrukcija ir vėlesnis jo įrengimas atitinka 2 dalies a punkte numatytus reikalavimus naujiems laivams; eksploatuojamo laivo modifikavimas, skirtas tik pagerinti laivo patvarumą, nelaikomas esmine laivo rekonstrukcija;

f)

a punkto nuostatos, jeigu ankstesnės datos nenurodytos 1974 m. SOLAS konvencijoje su pakeitimais, bei b ir c punktų nuostatos, jeigu ankstesnės datos nenurodytos šios direktyvos I priede, netaikomos laivui, kurio kilis buvo pastatytas arba kurio statyba buvo pasiekusi panašų etapą:

i)

anksčiau kaip 1940 m. sausio 1 d.: iki 2006 m. liepos 1 d.;

ii)

1940 m. sausio 1 d. arba vėliau, tačiau iki 1962 m. gruodžio 31 d.: iki 2007 m. liepos 1 d.;

iii)

1963 m. sausio 1 d. arba vėliau, tačiau iki 1974 m. gruodžio 31 d.: iki 2008 m. liepos 1 d.;

iv)

1975 m. sausio 1 d. arba vėliau, tačiau iki 1984 m. gruodžio 31 d.: iki 2009 m. liepos 1 d.;

v)

1985 m. sausio 1 d. arba vėliau, tačiau iki 1998 m. liepos 1 d.: iki 2010 m. liepos 1 d.

4.   Greitaeigiai keleiviniai laivai:

a)

1996 m. sausio 1 d. ar vėliau pastatyti arba iš esmės suremontuoti, modifikuoti ar rekonstruoti greitaeigiai keleiviniai laivai atitinka 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais X/3 taisyklės reikalavimus, jeigu:

i)

jų kilis buvo pastatytas arba jie buvo pasiekę panašų etapą ne vėliau kaip 1998 m. birželio 4 d.,

ii)

jie buvo pristatyti ir pradėti eksploatuoti ne vėliau kaip 1998 m. gruodžio 4 d., ir

iii)

jie visiškai atitinka 1977 m. lapkričio 14 d. TJO asamblėjos A.373(X) rezoliucijoje išdėstyto Laivo su oro pagalve ar su povandeniniais sparnais saugos kodekso (DSC kodeksas) su pakeitimais, padarytais 1994 m. gegužės 19 d. Saugos jūroje komiteto rezoliucija MSC 37(63), reikalavimus;

b)

iki 1996 m. sausio 1 d. pastatyti greitaeigiai keleiviniai laivai, atitinkantys Greitaeigių laivų kodekso reikalavimus, toliau gali plaukioti gavę pagal to kodekso reikalavimus išduotą sertifikatą;

iki 1996 m. sausio 1 d. pastatyti greitaeigiai keleiviniai laivai, neatitinkantys Greitaeigių laivų kodekso reikalavimų, negali plaukioti jūriniais vidaus maršrutais, nebent 1998 m. birželio 4 d. jie jau plaukiojo valstybės narės jūriniais vidaus maršrutais, o tokiu atveju jiems gali būti leista toje valstybėje narėje ir toliau plaukioti jūriniais vidaus maršrutais; tokie laivai atitinka DSC kodekso reikalavimus;

c)

greitaeigių keleivinių laivų ir jų įrenginių statyba bei gamyba ir priežiūra atitinka pripažintos organizacijos taikomas greitaeigių laivų klasifikavimo arba lygiavertes taisykles, kurias, laikydamasi Direktyvos 94/57/EB 14 straipsnio 2 dalies, taiko administracija.

7 straipsnis

Ro-ro keleivinių laivų stabilumo reikalavimai ir palaipsnis atsisakymas

1.   Visi A, B ir C klasių ro-ro keleiviniai laivai, kurių kilis buvo pastatytas arba kurių statyba buvo pasiekusi panašų etapą 2004 m. spalio 1 d. arba vėliau, atitinka Direktyvos 2003/25/EB 6, 8 ir 9 straipsnius.

2.   Visi A ir B klasių ro-ro keleiviniai laivai, kurių kilis buvo pastatytas arba kurių statyba buvo pasiekusi panašų etapą anksčiau nei 2004 m. spalio 1 d., atitinka Direktyvos 2003/25/EB 6, 8 ir 9 straipsnius ne vėliau kaip 2010 m. spalio 1 d., nebent jų būtų atsisakyta tą dieną arba vėliau, kai jie pasiekia 30 metų amžių, tačiau bet kokiu atveju ne vėliau kaip 2015 m. spalio 1 d.

8 straipsnis

Ribotos judėsenos asmenų saugos reikalavimai

1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų imamasi tinkamų priemonių, kai tai yra praktiškai įmanoma, pagrįstų III priedo nurodymais, jog ribotos judėsenos asmenys galėtų saugiai patekti į visus A, B, C ir D klasių keleivinius laivus ir visus greitaeigius keleivinius laivus, naudojamus viešajam transportui, kurių kilis buvo pastatytas arba kurių statyba buvo pasiekusi panašų etapą 2004 m. spalio 1 d. arba vėliau.

2.   Valstybės narės bendradarbiauja ir konsultuojasi su ribotos judėsenos asmenis atstovaujančiomis organizacijomis dėl III priede pateiktų nurodymų įgyvendinimo.

3.   A, B, C ir D klasių keleivinių laivų ir greitaeigių keleivinių laivų, naudojamų viešajam transportui, kurių kilis buvo pastatytas arba kurių statyba buvo pasiekusi panašų etapą anksčiau kaip 2004 m. spalio 1 d., modifikavimą valstybės narės reglamentuoja pagal III priedo nurodymus, jei tai yra pagrįsta ir praktiškai įmanoma ekonomine prasme.

Valstybės narės parengia nacionalinį veiksmų planą dėl nurodymų taikymo tokiems laivams. Jos pateikia tą planą Komisijai ne vėliau kaip 2005 m. gegužės 17 d.

4.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2006 m. gegužės 17 d. pateikia Komisijai ataskaitas apie šio straipsnio įgyvendinimą dėl visų 1 dalyje nurodytų keleivinių laivų, 3 dalyje nurodytų keleivinių laivų, kuriems leista gabenti daugiau kaip 400 keleivių, ir visų greitaeigių keleivinių laivų.

9 straipsnis

Papildomi saugos reikalavimai, atitikmenys, išimtys ir saugos priemonės

1.   Jeigu valstybė narė arba valstybių narių grupė mano, kad taikomus saugos reikalavimus, atsižvelgiant į konkrečias vietines sąlygas, atitinkamais atvejais reikėtų patobulinti, ir jeigu tokio tobulinimo būtinybė pagrindžiama, laikydamosi 4 dalyje nustatytos tvarkos jos gali priimti saugos reikalavimų tobulinimo priemones.

2.   Laikydamasi 4 dalyje nustatytos tvarkos valstybė narė gali priimti priemones, leidžiančias taikyti I priede išdėstytų taisyklių atitikmenis, jeigu tokie atitikmenys bent jau ne mažiau veiksmingi nei tokios taisyklės.

3.   Laikydamasi 4 dalyje nustatytos tvarkos valstybė narė gali priimti priemones, jeigu jos nesumažina saugos lygio, šios direktyvos atitinkamų konkrečių reikalavimų netaikyti toje valstybėje vykdomiems jūriniams vidaus maršrutams, įskaitant nuo atviros jūros poveikio apsaugotose jos salingose jūros zonose, tam tikromis plaukiojimo sąlygomis, pavyzdžiui, mažesniu bangų aukščiu, apribotu metų laikotarpiu, plaukiojimu tik šviesiuoju paros metu arba susiklosčius tinkamoms klimato ar orų sąlygoms, apribota reiso trukme arba gelbėjimo tarnybų artumu.

4.   1, 2 ar 3 dalies nuostatomis besinaudojanti valstybė narė imasi veiksmų laikydamasi šios dalies antros–šeštos pastraipos.

Valstybė narė praneša Komisijai apie jos ketinamas priimti priemones, įskaitant tiek būtinų detalių, kad jomis būtų galima patvirtinti, kad išlaikomas pakankamas saugos lygis.

Jeigu per šešių mėnesių laikotarpį nuo pranešimo perdavimo laikantis 11straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos nusprendžiama, kad siūlomos priemonės nepagrįstos, minėta valstybė narė prašoma iš dalies pakeisti siūlomas priemones arba jų nepriimti.

Priimtos priemonės aiškiai apibrėžiamos atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose ir perduodamos Komisijai, kuri apie visas šių priemonių detales praneša kitoms valstybėms narėms.

Kiekviena tokia priemonė taikoma visiems vienodomis konkrečiomis sąlygomis plaukiojantiems tos pačios klasės keleiviniams laivams arba laivams, nediskriminuojant jų dėl vėliavos, registravimo valstybės arba dėl jų operatoriaus įsisteigimo vietos.

3 dalyje nurodytos priemonės taikomos tik tol, kol laivas plaukioja konkrečiomis sąlygomis.

5.   Jeigu valstybė narė mano, kad jos jūriniu vidaus maršrutu plaukiojantis keleivinis laivas, nors ir atitinkantis šios direktyvos nuostatas, kelia didelį pavojų gyvybės saugai, turtui arba aplinkai, to laivo plaukiojimas gali būti laikinai sustabdytas ar nustatytos papildomos saugos priemonės tol, kol pavojus bus pašalintas.

Susiklosčius pirmiau minėtoms aplinkybėms, taikoma tokia tvarka:

a)

valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie savo sprendimą ir nurodo pagrįstas jo priežastis;

b)

Komisija nagrinėja, ar laikinas laivo plaukiojimo nutraukimas arba papildomos priemonės pagrįstos dideliu pavojumi saugai ir aplinkai;

c)

laikantis 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos sprendžiama, ar valstybės narės sprendimas laikinai nutraukti tokio laivo plaukiojimą arba nustatyti papildomas priemones pagrįstas dideliu pavojumi gyvybės saugai, turtui arba aplinkai ir, jeigu laikinas laivo plaukiojimo nutraukimas ar papildomos priemonės nepagrįstos, kad iš tos valstybės narės būtų reikalaujama atšaukti laikiną nutraukimą ar priemones.

10 straipsnis

Pritaikymai

1.   Siekiant atsižvelgti į tarptautinio lygio pokyčius, visų pirma TJO, galima pritaikyti:

a)

2 straipsnio a, b, c, d ir v punktų sąvokų apibrėžtis;

b)

12 straipsnyje nurodytų apžiūrų atlikimo tvarkos ir jų rekomendacijų nuostatas;

c)

nuostatas dėl 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais ir Greitaeigių laivų kodekso, įskaitant jo vėlesnius pakeitimus, nustatytus 4 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 4 dalyje, 12 straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje;

d)

konkrečias nuorodas į „tarptautines konvencijas“ ir TJO rezoliucijas, nurodytas 2 straipsnio g, m ir q punktuose, 3 straipsnio 2 dalies a punkte, 6 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, 6 straipsnio 2 dalies b punkte bei 13 straipsnio 3 dalyje.

2.   Priedus galima iš dalies pakeisti, kad:

a)

šios direktyvos nuostatoms būtų taikomi tarptautinių konvencijų pakeitimai;

b)

būtų pagerintos jų techninės specifikacijos, atsižvelgiant į įgytą patirtį.

3.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinamos pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4.   Šios direktyvos 2 straipsnyje nurodytų tarptautinių dokumentų pakeitimai gali būti pašalinti iš šios direktyvos taikymo srities laikantis Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 5 straipsnio.

11 straipsnis

Komitetas

1.   Komisijai padeda Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos Komitetas (COSS), įsteigtas pagal Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 3 straipsnį.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra du mėnesiai.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

12 straipsnis

Apžiūros

1.   Kiekvieną naują keleivinį laivą vėliavos valstybės administracija apžiūri, kaip nustatyta a, b ir c punktuose:

a)

prieš laivui pradedant plaukioti;

b)

periodiškai vieną kartą per 12 mėnesių; ir

c)

papildomai, jeigu iškyla reikalas.

2.   Kiekvieną eksploatuojamą keleivinį laivą vėliavos valstybės administracija apžiūri, kaip nustatyta a, b ir c punktuose:

a)

atlikdama pirminę apžiūrą prieš laivui pradedant plaukioti priimančios valstybės jūriniais vidaus maršrutais, o valstybės narės jūriniais vidaus maršrutais plaukiojančius eksploatuojamus laivus, kuriems suteikta teisė plaukioti su tos valstybės narės vėliava;

b)

periodiškai vieną kartą per 12 mėnesių; ir

c)

papildomai, jeigu iškyla reikalas.

3.   Kiekvieną greitaeigį keleivinį laivą, pagal šios direktyvos 6 straipsnio 4 dalies nuostatas turintį atitikti Greitaeigių laivų kodekso reikalavimus, vėliavos valstybės administracija pateikia apžiūrėti taip, kaip reikalaujama tame kodekse.

Greitaeigį keleivinį laivą, pagal šios direktyvos 6 straipsnio 4 dalį turintį atitikti DSC kodekso reikalavimus, vėliavos valstybės administracija pateikia apžiūrėti taip, kaip reikalaujama DSC kodekse.

4.   Apžiūrint laivą, ar jis atitinka Keleivinio laivo saugos sertifikato reikalavimus, laikomasi 1993 m. lapkričio 4 d. TJO asamblėjos rezoliucijoje A.746(18) dėl apžiūros, atliekamos pagal suderintą apžiūrų ir sertifikavimo sistemą, apibrėžtos atitinkamos tvarkos ir rekomendacijų arba tam pat tikslui pasiekti nustatytos tvarkos.

5.   1, 2 ir 3 dalyse minėtas apžiūras išimtinai atlieka pačios vėliavos valstybės administracijos arba pripažintos organizacijos, arba vėliavos valstybės, turinčios atlikti apžiūras, įgaliotos valstybės narės inspektoriai, siekdami užtikrinti, kad būtų laikomasi visų pagal šią direktyvą taikytinų reikalavimų.

13 straipsnis

Sertifikatai

1.   Visiems naujiems ir eksploatuojamiems keleiviniams laivams laikantis šios direktyvos nuostatų išduodamas keleivinio laivo saugos sertifikatas. Sertifikato forma pateikta II priede. Šį sertifikatą po pirminės apžiūros, aprašytos 12 straipsnio 1 dalies a punkte ir 12 straipsnio 2 dalies a punkte, išduoda vėliavos valstybės administracija.

2.   Keleivinio laivo saugos sertifikatas išduodamas ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Vėliavos valstybės administracija sertifikato galiojimo laiką, įrašytą sertifikate, jam pasibaigus gali pratęsti ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Pratęsus sertifikato galiojimą naujas sertifikato galiojimo laikas skaičiuojamas nuo naudojamo sertifikato galiojimo pabaigos, kol šis galiojimas nebuvo pratęstas.

Naujas keleivinio laivo saugos sertifikatas išduodamas po 12 straipsnio 1 dalies b punkte ir 12 straipsnio 2 dalies b punkte aprašytos periodiškos apžiūros.

3.   Greitaeigių laivų kodekso reikalavimus atitinkančiam greitaeigiam keleiviniam laivui greitaeigio laivo sertifikatą ir greitaeigio laivo leidimą plaukioti, laikydamasi Greitaeigių laivų kodekso nuostatų, išduoda vėliavos valstybės administracija.

Greitaeigiam keleiviniam laivui, atitinkančiam DSC kodekso reikalavimus, Laivo su oro pagalve ar su povandeniniais sparnais statybos ir įrangos sertifikatą bei Laivo su oro pagalve ar su povandeniniais sparnais leidimą plaukioti, laikydamasi Laivo su oro pagalve ar su povandeniniais sparnais kodekso nuostatų, išduoda vėliavos valstybės administracija.

Prieš greitaeigiam keleiviniam laivui išduodama leidimą plaukioti priimančiosios valstybės jūriniais vidaus maršrutais, vėliavos valstybės administracija susitaria su priimančiąja valstybe dėl visų laivų plaukiojimo sąlygų toje valstybėje. Visas šias sąlygas vėliavos valstybės administracija įrašo leidime plaukioti.

4.   Apie laivams pagal 9 straipsnio 3 dalies nuostatas padarytas išimtis įrašoma laivo sertifikate.

14 straipsnis

1974 m. SOLAS konvencijos taisyklės

1.   Dėl tarptautiniais maršrutais plaukiojančių laivų Bendrija pateikia prašymus TJO:

a)

paspartinti TJO atliekamą 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais II-1, II-2 ir III skyrių taisyklių, kuriose išdėstyti administracijos nuožiūrai palikti klausimai, peržiūrą, parengti suderintus tų taisyklių aiškinimus ir atitinkamai priimti jų pakeitimus; ir

b)

priimti priemones dėl principų, išdėstytų Saugos jūroje komiteto Aplinkraščio Nr. 606 dėl valstybės, kuriai priklauso laivas, pritarimo SOLAS išimtims nuostatose, privalomo taikymo.

2.   1 dalyje nurodytus prašymus įteikia Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija, remdamosi I priede nustatytomis suderintomis taisyklėmis.

Visos valstybės narės daro viską, kas įmanoma, siekdamos užtikrinti, kad TJO imtųsi sparčiai tobulinti minėtas taisykles ir priemones.

15 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės už priimtų pagal šią direktyvą nacionalinių nuostatų pažeidimą nustato sankcijų taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad jos būtų taikomos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

16 straipsnis

Pranešimas

Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai visas šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindines nuostatas. Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

17 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 98/18/EB su pakeitimais, padarytais direktyvomis, išvardytomis IV priedo A dalyje, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, nustatytais IV priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal V priede pateiktą atitikmenų lentelę.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

19 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2009 m. gegužės 6 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. KOHOUT


(1)  OL C 151, 2008 6 17, p. 35.

(2)  2008 m. spalio 21 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. balandžio 23 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 144, 1998 5 15, p. 1.

(4)  Žr. IV priedo A dalį.

(5)  OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

(6)  OL L 378, 1986 12 31, p. 1.

(7)  OL L 364, 1992 12 12, p. 7.

(8)  OL L 46, 1997 2 17, p. 25.

(9)  OL L 123, 2003 5 17, p. 22.

(10)  OL L 324, 2002 11 29, p. 1.

(11)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(12)  OL L 157, 1995 7 7, p. 1.

(13)  OL L 319, 1994 12 12, p. 20.


I PRIEDAS

JŪRINIAIS VIDAUS MARŠRUTAIS PLAUKIOJANČIŲ NAUJŲ IR EKSPLOATUOJAMŲ KELEIVINIŲ LAIVŲ SAUGOS REIKALAVIMAI

Turinys

I SKYRIUS –   BENDROSIOS NUOSTATOS

II-1 SKYRIUS –   KONSTRUKCIJA – DALIJIMAS IR STOVUMAS, MECHANIZMAI IR ELEKTROS ĮRANGA

A DALIS –   BENDROJI DALIS

1.

B (R 2) dalies sąvokų apibrėžtys

2.

C, D ir E (R 3) dalių sąvokų apibrėžtys

B DALIS –   NEAPGADINTO LAIVO STOVUMAS, DALIJIMAS IR AVARINIS STOVUMAS

1.

Neapgadinto laivo stovumas (Rezoliucija A.749 (18))

2.

Laivo dalijimas vandeniui nelaidžiais skyriais

3.

Leistinasis užtvindymo ilgis (R 4)

4.

Leistinasis laivo skyrių ilgis (R 6)

5.

Skyriaus užtvindymo koeficientas (R 5)

6.

Dalijimo skyriais koeficientas

7.

Ypatingieji laivo dalijimo skyriais reikalavimai (R 7)

8.

Apgadinto laivo stovumas (R 8)

8-1.

Apgadinto ro-ro keleivinio laivo stovumas (R 8-1)

8-2.

Ypatingieji reikalavimai ro-ro keleiviniams laivams, vežantiems 400 arba daugiau keleivių (R 8-2)

8-3.

Ypatingieji reikalavimai keleiviniams laivams, vežantiems 400 arba daugiau keleivių, išskyrus ro-ro keleivinius laivus

9.

Laivagalio ir mašinų skyriaus pertvaros (R 10)

10.

Dvigubi dugnai (R 12)

11.

Krovininių vaterlinijų nustatymas, ženklinimas ir jų duomenų registravimas (R 13)

12.

Vandeniui nelaidžių pertvarų statymas, pirminis bandymas ir kt. (R 14)

13.

Vandeniui nelaidžių pertvarų angos (R 15)

14.

Krovininius automobilius ir lydinčiuosius asmenis vežantys laivai (R 16)

15.

Korpuso apkalos angos žemiau leistinosios grimzlės linijos (R 17)

16.

Keleivinių laivų hermetiškumas virš leistinosios grimzlės linijos (R 20)

17.

Krovinių angos durų uždarymas (R 20-1)

17-1.

Hermetiškumas tarp krovinio su riedmenimis denio (pagrindinio denio) ir apatinių skyrių (R 20-2)

17-2.

Patekimas į krovinio su riedmenimis denį (R 20-3)

17-3.

Krovinio su riedmenimis denio pertvarų uždarymas (R 20-4)

18.

Laivo stovumo informacija (R 22)

19.

Įgulos veiksmų planas avarijos metu kovojant dėl laivo gyvybingumo (R 23)

20.

Laivo korpuso ir antstatų vientisumas, apsauga nuo pažaidos ir įgulos veiksmų planas avarijos metu kovojant dėl laivo gyvybingumo (R 23-2)

21.

Vandeniui nelaidžių durų ženklinimas, periodinis jų veikimo tikrinimas, apžiūra ir kt. (R 24)

22.

Įrašai laivo žurnale (R 25)

23.

Pakeliamosios automobilių platformos ir pandusai

24.

Turėklai

C DALIS –   MECHANIZMAI

1.

Bendroji dalis (R 26)

2.

Vidaus degimo varikliai (R 27)

3.

Triumo sausinimo sistema (R 21)

4.

Triumo siurblių skaičius ir tipas (R 21)

5.

Atbulinės eigos priemonės (R 28)

6.

Vairo pavara (R 29)

7.

Papildomieji reikalavimai dėl vairo elektrinės ir elektrohidraulinės pavarų (R 30)

8.

Mašinų skyrių ventiliacijos sistemos (R 35)

9.

Pranešimų iš navigacinio tiltelio perdavimas į mašinų skyrių ir atvirkščiai (R 37)

10.

Laivo mechaniko iškvietimas dėl signalizacinio ryšio (R 38)

11.

Avarinės įrangos išdėstymas (R 39)

12.

Mechanizmų valdymo įtaisai (R 31)

13.

Garatiekio sistemos (R 33)

14.

Oro slėgio sistemos (R 34)

15.

Apsauga nuo triukšmo (R 36)

16.

Liftai

D DALIS –   ELEKTROS ĮRANGA

1.

Bendroji dalis (R 40)

2.

Pagrindinis elektros energijos šaltinis ir apšvietimas (R 41)

3.

Avarinis elektros energijos šaltinis (R 42)

4.

Ro-ro laivų papildomas avarinis apšvietimas (R 42-1)

5.

Atsargumo priemonės nuo elektros smūgio, gaisro ar kitų elektros srovės keliamų pavojų (R 45)

E DALIS –   PAPILDOMIEJI REIKALAVIMAI DĖL NEPERIODIŠKAI PRIŽIŪRIMŲ MAŠINŲ SKYRIŲ

Ypatingasis svarstymas (R 54)

1.

Bendroji dalis (R 46)

2.

Atsargumo priemonės nuo gaisro (R 47)

3.

Apsauga nuo užtvindymo (R 48)

4.

Pagrindinio mechanizmo valdymas iš navigacinio tiltelio (R 49)

5.

Pranešimų perdavimas (R 50)

6.

Pavojaus signalizacijos sistema (R 51)

7.

Saugos sistemos (R 52)

8.

Ypatingieji reikalavimai dėl mechanizmų, katilų ir elektros įrenginių (R 53)

9.

Automatinės valdymo ir signalizacijos sistemos (R 53.4)

II-2 SKYRIUS –   APSAUGA NUO GAISRO, GAISRO APTIKIMAS IR GAISRO GESINIMAS

A DALIS –   BENDROJI DALIS

1.

Pagrindiniai principai (R 2)

2.

Sąvokų apibrėžtys (R 3)

3.

Gaisriniai siurbliai, gaisriniai vamzdynai, hidrantai, žarnos ir antgaliai (R 4)

4.

Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos (R 5 + 8 + 9 + 10)

5.

Gesintuvai (R 6)

6.

Mašinų skyrių gaisro gesinimo įranga (R 7)

7.

Specialieji mašinų skyrių įrenginiai (R 11)

8.

Automatiniai purkštuvai, gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemos (R 12)

9.

Stacionariosios gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemos (R 13)

10.

Skystojo kuro, alyvos ir kitų degiųjų alyvų įrenginiai (R 15)

11.

Gaisrininkų įranga (R 17)

12.

Įvairūs nurodymai (R 18)

13.

Priešgaisrinių priemonių planai (R 20)

14.

Eksploatacinė parengtis ir priežiūra

15.

Instrukcijos, mokymai ir pratybos laive

16.

Operacijos

B DALIS –   APSAUGOS NUO GAISRO PRIEMONĖS

1.

Struktūra (R 23)

2.

Pagrindinės vertikaliosios ir horizontaliosios zonos (R 24)

3.

Pagrindinės vertikaliosios zonos pertvaros (R 25)

4.

Naujų laivų, vežančių daugiau kaip 36 keleivius, pertvarų ir denių atsparumas ugniai (R 26)

5.

Naujų laivų, vežančių ne daugiau kaip 36 keleivius, ir eksploatuojamų B klasės laivų, vežančių daugiau kaip 36 keleivius, pertvarų ir denių atsparumas ugniai (R 27)

6.

Evakuavimo priemonės (R 28)

6-1.

Evakuavimo maršrutai iš ro-ro keleivinių laivų (R 28-1)

7.

„A“ ir „B“ klasės pertvarose įrengtos perėjimų vietos ir angos (R 30, 31)

8.

Gyvenamųjų ir tarnybinių patalpų trapų ir liftų apsauga (R 29)

9.

Ventiliacijos sistemos (R 32)

10.

Langai ir borto iliuminatoriai (R 33)

11.

Ribotas degiųjų medžiagų naudojimas (R 34)

12.

Konstrukcijos detalės (R 35)

13.

Stacionariosios gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemos bei kitos automatinių purkštuvų, gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemos (R 14) (R 36)

14.

Specialiosios kategorijos skyrių apsauga (R 37)

15.

Priešgaisriniai patruliai, gaisro aptikimas, pavojaus signalizacijos ir masinio informavimo sistemos (R 40)

16.

Eksploatuojamų B klasės laivų, vežančių daugiau kaip 36 keleivius, modernizavimas (R 41-1)

17.

Ypatingieji reikalavimai dėl pavojingus krovinius vežančių laivų (R 41)

18.

Ypatingieji reikalavimai dėl sraigtasparnių platformų

III SKYRIUS –   GELBĖJIMOSI PRIEMONĖS

1.

Sąvokų apibrėžtys (R 3)

2.

Ryšio priemonės, plūdriosios gelbėjimo priemonės ir avarinio gelbėjimo kateriai, asmeninės gelbėjimosi priemonės (R 6 + 7 + 18 + 21 + 22)

3.

Pavojaus signalizacija, eksploatavimo taisyklės, mokymo žinynas, laivo įgulos sąrašas ir nurodymai dėl laive susiklosčiusios avarinės padėties (R 6 + 8 + 9 + 19 + 20)

4.

Plūdriųjų gelbėjimo priemonių įgulų komplektavimas ir priežiūra (R 10)

5.

Priemonės keleiviams sutelkti ir įlaipinti į gelbėjimo priemones (R 11 + 23 + 25)

5-1.

Reikalavimai ro-ro keleiviniams laivams (R 26)

5-2.

Sraigtasparnio leidimosi ir keleivių įsodinimo vietos (R 28)

5-3.

Sistema, padedanti kapitonui priimti sprendimą (R 29)

6.

Nuleidimo postai (R 12)

7.

Plūdriųjų gelbėjimo priemonių išdėstymas (R 13 + 24)

8.

Avarinio gelbėjimo katerių išdėstymas (R 14)

8a.

Evakuacijos jūroje sistemų išdėstymas (R 15)

9.

Plūdriųjų gelbėjimo priemonių nuleidimo ir kėlimo į laivą įrenginiai (R 16)

10.

Žmonių įlaipinimas į avarinio gelbėjimo katerį, katerio nuleidimas į vandenį ir jo iškėlimas iš vandens (R 17)

11.

Nurodymai susiklosčius avarinei padėčiai (R 19)

12.

Eksploatacinė parengtis, priežiūra ir tikrinimai (R 20)

13.

Mokymasis palikti skęstantį laivą ir kiti mokymai (R 19 + R 30)

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

Jeigu aiškiai numatyta, šio priedo taisyklės taikomos naujiems ir eksploatuojamiems jūriniais vidaus maršrutais plaukiojantiems A, B, C ir D klasės keleiviniams laivams.

Nauji trumpesni kaip 24 metrų ilgio B, C ir D klasės laivai turi atitikti šiame priede išdėstytų II-1 skyriaus B dalies 2-8 ir II-1 skyriaus B dalies 10 taisyklių reikalavimus tuo atveju, jeigu vėliavos valstybės, su kurios vėliava suteikta teisė plaukioti šiems laivams, administracija neužtikrina, kad jie atitiktų vėliavos valstybės nacionalines taisykles, ir jeigu tokios taisyklės neužtikrina lygiaverčio saugos lygio.

Jeigu šio priedo taisyklės naujiems trumpesniems kaip 24 metrų ilgio laivams netaikomos, vėliavos valstybės administracija turi užtikrinti, kad valstybės nacionalinių taisyklių laikymasis garantuotų lygiavertį tokių laivų saugos lygį.

Eksploatuojami C ir D klasės laivai gali neatitikti šio priedo II-1 ir II-2 skyrių taisyklių tuo atveju, jeigu vėliavos valstybės, su kurios vėliava suteikta teisė plaukioti šiems laivams, administracija užtikrina, kad jie atitiktų vėliavos valstybės nacionalines taisykles, ir jeigu tokios taisyklės užtikrina lygiavertį saugos lygį.

Visais atvejais, kai šiame priede reikalaujama taikyti TJO rezoliuciją eksploatuojamiems laivams, tie laivai, kurie pastatyti ne vėliau kaip dveji metai po to, kai šią rezoliuciją priėmė TJO, gali neatitikti tokios rezoliucijos reikalavimų, jeigu jie atitinka pirmesnės (-ių) rezoliucijos (-ų), jeigu ji (-os) buvo priimta (-os), nuostatas.

„Kapitalinis“ remontas, modifikavimas ar rekonstrukcija – tai, pavyzdžiui:

bet koks pertvarkymas, kuriuo labai pakeičiami laivo matmenys,

pavyzdys: pailginimas įmontuojant papildomą vidurinę laivo dalį,

bet koks pertvarkymas, kuriuo labai pakeičiamas didžiausias leistinas vežti laivu keleivių skaičius,

pavyzdys: transporto priemonių denis pertvarkomas į gyvenamąsias patalpas keleiviams,

bet koks pertvarkymas, kuriuo labai pailginama laivo eksploatavimo trukmė,

pavyzdys: suremontuojamos visos vieno denio keleivių gyvenamosios patalpos.

Po keleto šiame priede nurodytų taisyklių pavadinimų einantis indeksas „(R…)“ nurodo 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais taisykles, kuriomis grindžiamos šiame priede išdėstytos taisyklės.

II-1   SKYRIUS

KONSTRUKCIJA – DALIJIMAS IR STOVUMAS, MECHANIZMAI IR ELEKTROS ĮRANGA

A   DALIS

BENDROJI DALIS

1   B (R 2) dalies sąvokų apibrėžtys

NAUJI B, C IR D KLASIŲ BEI EKSPLOATUOJAMI B KLASĖS LAIVAI:

.1

.1

Krovininė vaterlinija – tai laivo vaterlinija, naudojama jį skirstant skyriais.

.2

Krovininės vaterlinijos viršutinė linija – tai didžiausią leistinąją grimzlę, iki kurios laivas gali panirti pagal taikomus laivo dalijimo skyriais reikalavimus, atitinkanti vaterlinija.

.2

Laivo ilgis – tai atstumas, išmatuotas tarp laivo statmenų, išvestų per krovininės vaterlinijos viršutinės linijos kraštinius taškus.

.3

Laivo plotis – tai didžiausias plotis krovininės vaterlinijos viršutinės linijos aukštyje arba žemiau jos nuo kairiojo iki dešiniojo špantų išorinių kraštų.

.4

Grimzlė – tai vertikalus atstumas laivo viduryje nuo laivo pagrindinės plokštumos linijos iki atitinkamos krovininės vaterlinijos.

.5

Dedveitas – tai 1,025 tankio vandenyje iki krovininės markės, atitinkančios nustatytą antvandeninio borto aukštį vasarą, panirusio laivo vandentalpos ir tuščio laivo vandentalpos tonomis išreikštas skirtumas.

.6

Tuščio laivo vandentalpa – tai laivo vandentalpa tonomis be krovinio, degalų, alyvos, balasto vandens, geriamojo ir technologinio tankuose laikomo vandens, vartojimo atsargų, be keleivių, įgulos ir jų asmeninių daiktų.

.7

Pagrindinis denis – tai viršutinis denis, prie kurio tvirtinamos skersinės vandeniui nelaidžios medžiagos pertvaros.

.8

Ribinės grimzlės linija – tai mažiausiai 76 mm atstumu žemiau viršutinio denio viršutinio paviršiaus laivo borte nubrėžta linija.

.9

Skyriaus užtvindymo koeficientas – tai procentais nurodyta ta skyriaus dalis, kurią gali užtvindyti vanduo. Skyriaus tūris virš ribinės grimzlės linijos matuojamas ne aukščiau kaip iki šios linijos.

.10

Mašinų skyrius – apibrėžiamas kaip vieta nuo pagrindinės laivo plokštumos linijos iki ribinės grimzlės linijos ir tarp kraštinių pagrindinių skersinių vandeniui nelaidžių pertvarų, apimanti tą erdvę, kurioje yra pagrindiniai ir pagalbiniai laivo mechanizmai ir laivo varymui naudojami katilai.

.11

Keleivių patalpos – tai keleiviams apgyvendinti ir jų reikmėms skirtos patalpos, išskyrus bagažo, sandėlio, maisto produktų laikymo ir pašto patalpas.

.12

Vandeniui nelaidus (kai kalbama apie konstrukciją) – tai tikėtino vandens slėgio normaliomis arba avarinėmis laivo eksploatavimo sąlygomis veikiama konstrukcija, neleidžianti skverbtis vandeniui jokia kryptimi.

.13

Nelaidus purslams – tai reiškia, kad vanduo neprasiskverbia į laivą jokiomis oro sąlygomis.

.14

Ro-ro keleivinis laivas – tai keleivinis laivas, kuriame įrengtos vietos kroviniams su riedmenimis arba II-2 skyriaus A dalies 2 taisyklėje apibrėžtos specialiosios kategorijos vietos.

2   C, D ir E (R 3) dalių sąvokų apibrėžtys

NAUJUOSE B, C IR D KLASIŲ BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

.1

Vairo pavaros valdymo sistema – tai įranga, kuria iš navigacinio tiltelio perduodamos komandos vairo pavaros valdymo galios agregatams. Į vairo pavaros valdymo sistemą įeina siųstuvai, imtuvai, hidrauliniai valdymo siurbliai, jų varikliai, variklių sukimosi dažnio reguliatoriai, vamzdynas ir laidai.

.2

Pagrindinė vairo pavara – tai mechanizmai, vairo pavara, vairo pavaros galios agregatai ir, jeigu yra, pagalbinė įranga bei sukimo judesio perdavimo vairo ašigaliui priemonės (pavyzdžiui, rumpelis arba skritulio formos vairalazdė), būtinos varikliui sukti, kad normaliomis eksploatavimo sąlygomis būtų galima vairuoti laivą.

.2

Vairo pavaros galios agregatas – tai:

.1

elektrinės vairo pavaros dalys – elektros variklis ir jo elektrinė įranga;

.2

elektrohidraulinės vairo pavaros dalys – elektros variklis, jo elektros įranga ir prijungtas siurblys;

.3

kitokios hidraulinės vairo pavaros dalys – variklis ir prijungtas siurblys.

.3

Pagalbinė vairo pavara – tai ne kuri nors pagrindinės vairo pavaros sudedamoji dalis, o kita įranga, būtina laivui vairuoti tuomet, kai sugenda pagrindinė vairo pavara, tačiau šiai įrangai nepriskiriama vairalazdė, sektoriaus formos rumpelis arba kitos tokiais pat tikslais naudojamos sudedamosios dalys.

.4

Normalios laivo eksploatavimo ir tinkamumo gyventi sąlygos – tai sąlygos, kuriomis pats laivas ir mechanizmai turi varomąją galią, tarnybos turi galimybę vairuoti laivą, plaukimas saugus, yra priešgaisrinė sauga ir apsauga nuo užtvindymo, vidinių ir išorinių pranešimų bei signalų perdavimą užtikrinančios priemonės bei įranga, evakuavimo priemonės, avarinio gelbėjimo valčių keltuvai parengti eksploatuoti ir galintys veikti be sutrikimų, taip pat yra galimybė naudotis pagal laivo projektą numatytomis patogiomis gyvenimo jame sąlygomis.

.5

Avarinės sąlygos – tai sąlygos, kuriomis kurių nors įprastam laivo eksploatavimui arba normalioms gyvenimo sąlygoms jame užtikrinti būtinų tarnybų veikla sutrinka dėl sugedusio pagrindinio elektros energijos šaltinio.

.6

Pagrindinis elektros energijos šaltinis – tai šaltinis, elektros energiją tiekiantis pagrindiniam skirstikliui, šią energiją skirstančiam visoms tarnyboms, būtinoms normalioms laivo ir gyvenimo jame sąlygoms užtikrinti.

.7

Laivas sugedusia jėgaine – tai tokios sąlygos, kai pagrindinė jėgainė, katilai ir pagalbiniai mechanizmai neveikia dėl to, kad netiekiama energija.

.8

Pagrindinio generatoriaus skyrius – tai pagrindinio elektros energijos šaltinio vieta.

.9

Pagrindinis skirstiklis – tai iš pagrindinio elektros energijos šaltinio energiją tiesiogiai gaunantis skirstomasis skydas, elektros energiją skirstantis laivo tarnyboms.

.10

Avarinis skirstiklis – tai iš avarinio ar tais atvejais, kai sugenda pagrindinė elektros energijos tiekimo sistema, laikinojo avarinio elektros energijos šaltinio energiją tiesiogiai gaunantis skirstiklis, elektros energiją skirstantis avarinėms tarnyboms.

.11

Avarinis elektros energijos šaltinis – tai avariniam skirstomajam skydui elektros energiją tiekiantis šaltinis tada, kai nutrūksta jos tiekimas iš pagrindinio elektros energijos šaltinio.

.12

Didžiausias eksploatacinis greitis – tai didžiausias greitis, kurį laivas suprojektuotas išlaikyti, plaukdamas jūra paniręs iki didžiausios grimzlės.

.13

Didžiausias atbulinės eigos greitis – tai apskaičiuotasis greitis, kurį paniręs iki didžiausios grimzlės ir plaukdamas jūra maksimalia konstrukcine atbulinės eigos galia gali išvystyti laivas.

.14a)

Mašinų skyriai – tai visi A kategorijos mašinų skyriai, visos kitos pagrindinių variklių, katilų, skystojo kuro agregato, garo ir vidaus degimo variklių, generatorių ir pagrindinių elektros variklių, degalų pylimo agregatų, šaldymo, stabilizavimo, ventiliacijos, oro kondicionavimo mechanizmų ar panašios patalpos ir tokių skyrių ventiliacijos vamzdžiai.

.14b)

A kategorijos mašinų skyriai – tai tokie skyriai bei jų ventiliacijos vamzdžiai:

.1

su tais vidaus degimo varikliais, kuriais sukami laivo varytuvai; arba

.2

su vidaus degimo varikliais, naudojamais kitais tikslais nei sukti laivo varytuvus, jeigu tų vidaus variklių jungtinė bendra išėjimo galia nėra mažesnė kaip 375 kW; arba

.3

su skystuoju kuru kūrenamu kuriuo nors katilu ar skystojo kuro agregatu.

.15

Galios perdavimo sistema – tai iš vairo pavaros galios agregato arba agregatų, su jais sujungtų vamzdžių bei įtaisų ir vairo pavaros sudaryta hidraulinė įranga, skirta galiai, būtinai pasukti vairo ašigalį, perduoti. Galios perdavimo sistemose gali būti bendrų mechaninių sudedamųjų dalių, kaip antai: vairalazdė, sektoriaus formos rumpelis ir vairo ašigalis arba kitos šiais tikslais naudojamos sudedamosios dalys.

.16

Valdymo punktai – tai laivo radijo, laivo navigacinės įrangos, avarinio elektros energijos šaltinio arba centralizuotos gaisrą registruojančios ar priešgaisrinės saugos įrangos patalpos.

B   DALIS

NEAPGADINTO LAIVO STOVUMAS, DALIJIMAS IR VARINIS STOVUMAS

1   Neapgadinto laivo stovumas (Rezoliucija A.749 (18))

A, B, C IR D KLASIŲ 24 METRŲ IR ILGESNI NAUJI LAIVAI:

Visų klasių 24 metrų ir ilgesni nauji laivai atitinka 1993 m. lapkričio 4 d. TJO asamblėjos 18 sesijoje priimto Neapgadinto laivo stovumo kodekso, išdėstyto Rezoliucijoje A.749 (18), atitinkamas keleiviniams laivams skirtas nuostatas.

Jeigu valstybės narės mano, kad TJO rezoliucijos A.749 (18) Smarkaus vėjo ir laivo supimo skalės kriterijus neturi būti taikomas, tuomet gali būti laikomasi kitų nuostatų, užtikrinsiančių pakankamą saugos lygį. Komisijai turėtų būti pateikta atitinkamų įrodymų, kuriuos įvertinusi ji patvirtina, kad pasiektas lygiavertis saugos lygis.

A IR B KLASĖS 24 METRŲ IR ILGESNI EKSPLOATUOJAMI LAIVAI:

Visi eksploatuojami A ir B klasės laivai bet kokiomis krovinio išdėstymo laive sąlygomis pagal TJO rezoliucijos A.749 (18) 3.3 dalies arba lygiaverčio dokumento prielaidas, taip pat padarytas atitinkamas pataisas dėl bakuose esančio skysčio laisvojo paviršiaus poveikio atitinka toliau išdėstytus stovumo kriterijus:

a)

Atstatomojo momento peties kreive (statinio stovumo diagrama) apribotas plotas nėra mažesnis kaip:

i)

0,055 rad/m, kai laivo posvyris į šoną ne didesnis kaip 30 °;

ii)

0,09 rad/m, kai laivo posvyris į šoną ne didesnis kaip 40 ° arba ne didesnis už užtvindymo kampą, t. y. kai laivo posvyrio į šoną kampas toks, kad tų laivo korpuso, antstatų arba kabinų angų, kurių negalima sandariai uždaryti, apatiniai kraštai panyra į vandenį, jeigu pirmiau minėtas kampas yra mažesnis kaip 40 °;

iii)

0,03 rad/m, kai laivo posvyrio į šoną kampas yra 30–40 ° arba ne mažesnis kaip 30 ° užtvindymo kampo, jeigu šis kampas mažesnis kaip 40 °;

b)

kai laivo posvyrio į šoną kampas yra 30 ° arba didesnis, o statinio stovumo diagramos atstatomojo momento petys yra mažiausiai 0,20 metro;

c)

statinio stovumo diagramos didžiausias atstatomojo momento petys yra tada, kai laivo posvyrio į šoną kampas didesnis kaip 30 laipsnių, tačiau ne mažesnis kaip 25 °;

d)

pirminis skersinis metacentrinis aukštis nėra mažesnis kaip 0,15 metro.

Į tas krovinio išdėstymo laive sąlygas, į kurias atsižvelgiama tikrinant, ar laikomasi pirmiau išdėstytų stovumo reikalavimų, įtraukiamos TJO rezoliucijos A.749 (18) 3.5.1.1 dalyje išvardytos sąlygos.

Visi eksploatuojami 24 metrų ir ilgesni A bei B klasės laivai taip pat atitinka TJO rezoliucijos A.749 (18) 3.1.2.6 dalyje išdėstytus papildomuosius kriterijus (papildomuosius keleiviniams laivams taikomus kriterijus) ir 3.2 dalyje pateiktos Smarkaus vėjo ir laivo supimo skalės kriterijų.

Jeigu valstybės narės mano, kad TJO rezoliucijos A.749 (18) Smarkaus vėjo ir laivo supimo skalės kriterijus neturi būti taikomas, gali būti laikomasi kitų nuostatų, užtikrinsiančių pakankamą stovumo lygį. Komisijai turėtų būti pateikta įrodymų, kuriuos įvertinusi ji patvirtina, kad pasiektas lygiavertis saugos lygis.

2   Laivo dalijimas vandeniui nelaidžiais skyriais

NAUJI B, C IR D KLASIŲ BEI EKSPLOATUOJAMI B KLASĖS LAIVAI:

Visi laivai iki pat viršutinio denio skirstomi vandeniui nelaidžiomis pertvaromis, kurių didžiausias ilgis apskaičiuojamas laikantis toliau pateikiamų atitinkamų reikalavimų.

Vietoj šių reikalavimų galima taikyti keleivinių laivų dalijimo ir stovumo taisykles, lygiavertes 1960 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmonių gyvybės apsaugos jūroje II skyriaus B dalies taisyklėms, išdėstytoms TJO rezoliucijoje A.265 (VIII), tačiau su sąlyga, kad taikomos visos taisyklės.

Bet kuri kita vidinės konstrukcijos dalis, turinti poveikį laivo dalijimo vandeniui nelaidžiais skyriais veiksmingumui, yra nelaidi vandeniui.

3   Leistinasis užtvindymo ilgis (R 4)

NAUJUOSE B, C IR D KLASIŲ BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Leistinasis užtvindymo ilgis tam tikrame taške – tai didžiausia laivo ilgio dalis, kurios vidurys sutampa su nurodytu tašku ir kurią, atsižvelgiant į skyriaus užtvindymo koeficientą, galima užtvindyti, kad laivas panirtų ne giliau kaip iki ribinės grimzlės linijos.

.2

Laivo, kurio pagrindinis denis nėra ištisinis, leistinasis užtvindymo ilgis bet kuriame taške gali būti apibrėžiamas kaip tariama ištisinė leistinosios grimzlės linija, jokiame taške negalinti būti mažiau kaip 76 mm žemiau denio viršaus toje pusėje, kurioje atitinkamos pertvaros ir korpusas sujungti vandeniui nelaidžiu būdu.

.3

Jeigu tariamosios linijos dalis atsiduria gerokai žemiau to denio, prie kurio tvirtinamos pertvaros, vėliavos valstybės administracija gali leisti šiek tiek sumažinti virš leistinosios grimzlės linijos ir tiesiai po viršutiniu deniu esančių pertvarų tokių dalių hermetiškumo reikalavimus.

4   Leistinasis laivo skyrių ilgis (R 6)

NAUJUOSE B, C IR D KLASIŲ BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

Didžiausias leistinasis to laivo skyriaus, kurio vidurys yra atitinkamame laivo ilgio taške, ilgis gaunamas leistinąjį užtvindymo ilgį dauginant iš atitinkamo koeficiento, vadinamo dalijimo skyriais koeficientu.

5   Skyriaus užtvindymo koeficientas (R 5)

NAUJUOSE B, C IR D KLASIŲ BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

3 taisyklėje nurodytos sąlygos taikomos žemiau leistinosios grimzlės linijos esančių laivo skyrių užtvindymo koeficientui.

Nustatant leistinąjį užtvindymo ilgį, naudojamas nustatytasis žemiau leistinosios grimzlės linijos esančių laivo skyrių užtvindymo koeficiento vidurkis, nurodytas 8.3 taisyklės lentelėje.

6   Dalijimo skyriais koeficientas

Dalijimo skyriais koeficientas yra toks:

NAUJŲ B, C IR D KLASIŲ BEI EKSPLOATUOJAMŲ B KLASĖS RO-RO KELEIVINIŲ LAIVŲ:

1,0 – jeigu laivu leidžiama vežti mažiau kaip 400 žmonių, ir

0,5 – jeigu laivu leidžiama vežti 400 arba daugiau žmonių.

Eksploatuojami B klasės laivai turi atitikti šį reikalavimą ne vėliau kaip nuo II-1 skyriaus B dalies 8-2 taisyklės 2 dalyje nustatytos datos.

EKSPLOATUOJAMIEMS B KLASĖS NE RO-RO TIPO KELEIVINIAMS LAIVAMS: 1,0

7   Ypatingieji laivo dalijimo skyriais reikalavimai (R 7)

NAUJUOSE B, C IR D KLASIŲ BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Jeigu laivo dalies arba dalių vandeniui nelaidžios pertvaros, lyginant su kita laivo dalimi, sujungtos su didesniame aukštyje esančiu deniu ir jeigu skaičiuojant leistinąjį užtvindymo ilgį pageidaujama naudoti šį didesnį pertvarų aukštį, kiekvienai tokiai laivo daliai galima naudoti skirtingą ribinės grimzlės liniją, jeigu:

.1

laivo bortai per visą jo ilgį siekia su viršutine ribinės grimzlės linija sutampantį denį, o visos borto apkalos angos per visą laivo ilgį yra žemiau šio denio, taikant 15 taisyklę, laikomos esančiomis žemiau ribinės grimzlės linijos; ir

.2

kiekvienas iš greta pagrindinio denio „pakopos“ esančių dviejų skyrių, atsižvelgiant į atitinkamas jų ribinės grimzlės linijas, yra leistinojo ilgio ir, be to, šių abiejų skyrių bendras ilgis apatine ribinės grimzlės linija pagrįstą leistinąjį ilgį viršija ne daugiau kaip du kartus.

.2

Pagal 4 taisyklės nuostatas nustatomas laivo skyriaus ilgis už leistinąjį gali būti didesnis, jeigu greta nurodytojo esančių dviejų skyrių bendras ilgis neviršija leistinojo užtvindymo ilgio arba du kartus to leistinojo ilgio, kuris iš šių dviejų dydžių yra mažesnis.

.3

Pagrindinė skersinė pertvara gali būti su recesu, jeigu abiejuose laivo šonuose visos receso dalys išsitenka vertikaliuose paviršiuose, nuo laivo borto apkalos nutolusiuose per laivo pločio vieną penktąją dalį, ir jei šis atstumas krovininės vaterlinijos viršutinės linijos aukštyje matuojamas stačiu kampu į ašinę liniją. Bet kurios receso dalys, atsidūrusios už šių ribų, pagal .6 dalies nuostatas laikomos pakopa.

.4

Jeigu pagrindinė skersinė pertvara yra su recesu arba pakopinė, nustatant laivo dalijimą skyriais naudojama lygiavertė plokščia pertvara.

.5

Jeigu pagrindiniame skersiniame vandeniui nelaidžiame skyriuje įrengtos mažesnės patalpos ir vėliavos valstybės administracija yra įsitikinusi, kad, tariamai kaip nors pažeidus 3,0 metrus (pridedama 3 % laivo ilgio) laivo borto arba 11,0 metrų, arba 10 % laivo ilgio (imamas mažesnis dydis), pagrindinio skyriaus visas tūris nebūtų užtvindytas, tam leistinajam ilgiui, kurį tokiam skyriui kitu atveju reikėtų išlaikyti, gali būti taikoma leistinoji proporcinga nuokrypa. Tokiu atveju plūdrumo atsarga, priskiriama neapgadintam laivo šonui, nėra didesnė kaip priskirtoji apgadintam šonui.

Šios dalies leistinoji nuokrypa taikoma tik tada, jeigu taikant ją nebūtų pažeidžiamos 8 taisyklės nuostatos.

NAUJUOSE B, C ir D KLASIŲ LAIVUOSE:

.6

Pagrindinė skersinė pertvara gali būti pakopinė, jeigu ji atitinka vieną iš šių sąlygų:

.1

nurodytos pertvaros atskirtų dviejų skyrių bendras ilgis leistinojo užtvindymo ilgio neviršija daugiau kaip 90 % arba skyriaus leistinąjį ilgį viršija ne daugiau kaip du kartus, išskyrus tuos laivus, kuriuose, esant jų dalijimo skyriais koeficientui 1, nurodytų dviejų skyrių bendras ilgis nėra didesnis už skyriaus leistinąjį ilgį;

.2

papildomai laivas dalijamas įrengiant pakopinę pertvarą, kad būtų išlaikytas toks pat saugos lygis, kurį užtikrintų paprasta pertvara;

.3

skyriaus, virš kurio įrengta pakopinė pertvara, ilgis nėra didesnis nei tas leistinasis ilgis, kuris matuojamas 76 mm žemiau pertvaros pakopos pagal ribinės grimzlės liniją.

.7

100 metrų ir ilgesniuose laivuose viena iš pagrindinių skersinių pertvarų už laivagalio montuojama ne didesniu atstumu nuo priekinio statmens kaip skyriaus leistinasis ilgis.

.8

Jeigu atstumas tarp gretimų dviejų pagrindinių skersinių pertvarų, joms lygiaverčių plokščiųjų pertvarų arba tarp skersinių plokštumų, kertančių pertvarų artimiausias nišas, yra mažesnis kaip 3,0 metrai (pridedama 3 % laivo ilgio) arba 11,0 metrų, arba 10 % laivo ilgio (imamas mažesnis dydis), tik viena iš šių pertvarų laikoma laivo skyriaus sudedamąja dalimi.

.9

Jeigu privalomasis dalijimo skyriais koeficientas yra 0,50, abiejų gretimų skyrių bendras ilgis neviršija leistinojo užtvindymo ilgio.

8   Apgadinto laivo stovumas (R 8)

NAUJŲ B, C IR D KLASIŲ BEI EKSPLOATUOJAMŲ B KLASĖS LAIVŲ:

.1.1

Pakankamas neapgadinto laivo stovumas bet kokiomis laivo eksploatavimo sąlygomis užtikrinamas taip, kad laivas išsilaikytų vandens paviršiuje tuo atveju, jeigu visiškai užtvindomas kuris nors iš tų pagrindinių jo skyrių, kurio ilgis turi atitikti leistinąjį užtvindymo ilgį.

.1.2

Jeigu du pagrindinius gretimus skyrius skiria pagal 7.6.1 taisyklę įstatyta pakopinė pertvara, neapgadinto laivo stovumas yra toks, kad užtvindžius tuos du gretimus skyrius laivas išsilaiko vandens paviršiuje.

.1.3

Jeigu privalomasis dalijimo skyriais koeficientas yra 0,50, neapgadinto laivo stovumas yra toks, kad užtvindžius bet kuriuos du gretimus skyrius laivas išsilaiko vandens paviršiuje.

.2.1

.1 pastraipos reikalavimai nustatomi pagal .3, .4 ir .6 dalių nuostatas atliktais skaičiavimais, kuriuos atliekant atsižvelgiama į laivo proporcijų ir projekto ypatumus bei apgadintų skyrių išdėstymą ir jų formą. Skaičiuojant daroma prielaida, kad laivas, vertinant stovumo požiūriu, plaukia blogiausiomis tikėtinomis eksploatavimo sąlygomis.

.2.2

Jeigu siekiant gerokai riboti vandens tekėjimą siūloma montuoti pakankamo sandarumo denius, vidaus apkalą arba išilgines pertvaras, skaičiuojant turi būti deramai atsižvelgiama į tokius apribojimus.

NAUJŲ B, C IR D KLASIŲ LAIVŲ BEI EKSPLOATUOJAMŲ B KLASĖS RO-RO KELEIVINIŲ LAIVŲ, IR EKSPLOATUOJAMŲ B KLASĖS NE RO-RO TIPO KELEIVINIŲ LAIVŲ, PASTATYTŲ 1990 M. BALANDŽIO 29 D. ARBA VĖLIAU:

.2.3

Galutinės laivo būklės po jo apgadinimo ir, jeigu numatyta, po laivo išlyginimo privalomas stovumas nustatomas taip:

.2.3.1

Teigiamos liekamosios statinio stovumo kreivės kitimo sritis yra ne mažesnė kaip 15 ° virš pusiausvyros kampo. Šią kitimo sritį galima sumažinti iki 10 ° tais atvejais, jeigu statinio stovumo diagramos plotas yra .2.3.2 pastraipoje apibrėžtas plotas, padaugintas iš santykinio dydžio 15/kitimo sritis, kitimo sritį nurodant laipsniais.

.2.3.2

Statinio stovumo kreive apribotas plotas nėra mažesnis kaip 0,015 rad/m, nuo pusiausvyros matuojant į mažesnio dydžio pusę:

.1

laipsniško užtvindymo kampo link;

.2

22 ° (matuojama vertikaliai) link, jeigu užtvindomas vienas skyrius, arba 27 ° (matuojama vertikaliai) link, jeigu vienu metu užtvindomi du gretimi skyriai.

.2.3.3

Liekamasis atstatomojo momento petys apskaičiuojamas laikantis teigiamo stovumo ribų ir atsižvelgiant į didžiausią iš šių svirimo momentų:

.1

visi keleiviai susitelkia prie kurio nors vieno laivo borto;

.2

nuo vieno laivo borto valčių keltuvais nuleidžiamos visos plūdriosios gelbėjimo priemonės, į kiekvieną iš jų įlaipinus tiek keleivių, kiek jos gali plukdyti;

.3

dėl vėjo slėgio;

skaičiuojamo pagal šią formulę:

Formula

Tačiau atstatomojo momento petys vis dėlto niekada negali būti mažesnis kaip 0,10 m.

.2.3.4

Skaičiuojant .2.3.3 dalyje nurodytus svirimo momentus, daromos šios prielaidos:

.1

Momentas, sukuriamas susitelkus keleiviams:

.1.1

viename kvadratiniame metre keturi žmonės;

.1.2

kiekvieno keleivio svoris 75 kg;

.1.3

keleiviai prieinamuose denių plotuose prie vieno laivo borto ir tuose deniuose, kuriuose yra keleivių susirinkimo vietos, paskirstomi taip, kad jie sukurtų patį nepalankiausią svirimo momentą.

.2

Momentas, sukuriamas nuo vieno laivo borto valčių keltuvais leidžiant visas plūdriąsias gelbėjimo priemones, į kiekvieną iš jų įlaipinus tiek keleivių, kiek jos gali plukdyti:

.2.1

laikoma, kad visos gelbėjimo valtys ir avarinio gelbėjimo kateriai, pritvirtinti prie to laivo borto, į kurio pusę svyra neatitaisomai apgadintas laivas, yra pakabinti trosais, į juos įlaipinus tiek keleivių, kiek jie gali plukdyti, ir parengti nuleisti;

.2.2

kai nuleidžiamos dar prieš laivui išplaukiant parengtos gelbėjimo valtys, prieš tai į jas įlaipinus tokį skaičių keleivių, kiek jos turi plukdyti, imamas didžiausias nuleidžiant valtis laivo posvyrio į šoną momentas;

.2.3

daroma prielaida, kad prie visų keltuvų toje laivo pusėje, į kurią svyra nepataisomai apgadintas laivas, tvirtinami gelbėjimo plaustai, kurie nuleidžiami keltuvais, ir kad jie yra pakabinami įlaipinus į juos tiek keleivių, kiek jie gali plukdyti;

.2.4

žmonės, nesantys trosais pakabintose gelbėjimo priemonėse, svirimo arba papildomo atstatomojo momento nesukuria;

.2.5

gelbėjimo priemonės, esančios kitoje nei laivo posvyrio į šoną pusėje, laikomos parengtomis dar prieš laivui išplaukiant.

.3

Vėjo sukuriami momentai:

.3.1

B klasė: imamas 120 N/m2 vėjo slėgio dydis;

C ir D klasės: imamas 80 N/m2 vėjo slėgio dydis;

.3.2

imamas neapgadinto laivo kyšančio šoninio paviršiaus plotas virš vaterlinijos;

.3.3

jėgų dvejeto petys – tai vertikalus atstumas nuo neapgadinto laivo vidutinės grimzlės vidurinio taško iki laivo kyšančio šoninio paviršiaus ploto svorio centro.

.2.4

Prasidėjus sparčiam laipsniškam užtvindymui, t. y. tuomet, kai atstatomojo momento petys dėl šio užtvindymo staigiai sumažėja 0,04 metro arba daugiau, statinio stovumo diagrama turi būti laikoma užbaigta tada, kai susidaro laipsniško užtvindymo pradžios kampas, o .2.3.1 bei .2.3.2 nurodyta kitimo sritis ir plotas matuojami tuo kampu.

.2.5

Jeigu laipsniškas užtvindymas yra riboto pobūdžio, ilgainiui silpsta ir atstatomojo momento petį priimtinai lėtai mažina mažiau kaip 0,04 metro, likusioji kreivė iš dalies trumpinama laikant, kad laipsniškai užtvindomas skyrius yra taip užtvindomas nuo pat pradžios.

.2.6

Didžiausias tarpinės užtvindymo pakopos atstatomojo momento petys yra mažiausiai 0,05 metro, o teigiamų atstatomojo momento pečių zona – mažiausiai 7. Visais atvejais turi būti laikoma, kad laivo bortas įlaužiamas tik vienoje vietoje ir kad yra tik vienas laisvasis paviršius.

NAUJI B, C ir D KLASIŲ BEI EKSPLOATUOJAMI B KLASĖS LAIVAI:

.3

Skaičiuojant apgadinto laivo stovumą taikomi tokie skyriaus ir paviršiaus užtvindymo koeficientai:

Skyriai

Užtvindymo koeficientas

(%)

Skirti kroviniui arba atsargoms

60

Gyvenamosios patalpos

95

Mašinų skyrius

85

Skirti skysčiams

0 arba 95 (1)

Greta vaterlinijos įlaužtos plokštumos esantiems skyriams su nedaug gyvenamųjų patalpų arba mechanizmų ir tiems skyriams, kuriuose paprastai laikoma mažai krovinių ar atsargų, turi būti taikomi didesni paviršiaus užtvindymo koeficientai.

.4

Skaičiuojamasis apgadinimo lygis yra toks:

.1

horizontalusis ilgis: 3,0 metrai (pridedama 3 % laivo ilgio) arba 11,0 metrų, arba 10 % laivo ilgio (imamas mažesnis dydis);

.2

skersinis ilgis (matuojamas laivo viduje stačiais kampais į ašinę liniją krovininės vaterlinijos viršutinės linijos lygyje): laivo pločio vienai penktajai lygus atstumas; ir

.3

vertikalusis ilgis: nuo bazinės linijos į viršų (neribojama);

.4

jeigu laivą apgadinus mažiau, nei nurodyta .4.1, .4.2 ar .4.3 dalyse, jo būklė dėl kilio padėties ar sumažėjusio metacentrinio aukščio būtų kur kas blogesnė, toks apgadinimas įvertinamas skaičiavimais.

.5

Mažiausią netolygiojo užtvindymo srautą reikia veiksmingomis priemonėmis išlaikyti pastovų. Jeigu būtina lyginti didelius kilio svirimo kampus, įrengiami, jeigu tai įmanoma, automatiškai suveikiantys įrenginiai, tačiau bet kokiu atveju, jeigu montuojami kompensuojamojo užtvindymo įrenginiai, jie turi būti valdomi iš viršutinio denio. Naujų B, C ir D klasės laivų didžiausias kilio kampas po užtvindymo, tačiau laivo dar neišlyginus, yra ne didesnis kaip 15 °. Jeigu reikalaujama įrengti kompensuojamojo užtvindymo įrenginius, laivo išlyginimo laikas neviršija 15 minučių. Laivo kapitonui pateikiama atitinkama kompensuojamojo užtvindymo įrenginių naudojimo informacija.

.6

Apgadinto laivo galinė padėtis, tolygiai ar netolygiai užtvindyto, po laivo išlyginimo yra tokia:

.1

tolygiai užtvindyto laivo teigiamas liekamasis metacentrinis aukštis, apskaičiuotas pastovios vandentalpos metodu, yra mažiausiai 50 mm;

.2a

jeigu kitaip nenumatyta .6.2b pastraipoje, netolygiai užtvindyto laivo tada, kai užtvindomas vienas skyrius, statinio posvyrio kampas B klasės laivų (naujų ir eksploatuojamų) yra ne didesnis kaip 7 °, o C bei D klasės laivų (naujų) – kaip 12 °.

Vienu metu užtvindžius du gretimus skyrius, eksploatuojami ir nauji B klasės laivai gali pasvirti 12 °, jeigu dalijimo skyriais koeficientas nė vienoje iš užtvindytų laivo dalių nėra didesnis kaip 0,50;

.2b

netolygiai užtvindytų eksploatuojamų B klasės ne ro-ro keleivinių laivų, pastatytų iki 1990 m. balandžio 29 d., statinio posvyrio kampas turi būti ne didesnis kaip 7 °, išskyrus ypatingus atvejus, kai administracija gali nustatyti papildomą kampą dėl netolygaus momento, tačiau visais atvejais galutinis posvyrio kampas negali būti didesnis kaip 15 °.

.3

užtvindymo pabaigoje ribinės grimzlės linija jokiu būdu negali panirti į vandenį. Jeigu manoma, kad ribinės grimzlės linija gali panirti, užtvindymui pasiekus tarpinį lygį, vėliavos valstybės administracija gali reikalauti atlikti tokius tyrimus ir imtis tokių priemonių, kuriuos ji laiko būtinais, kad būtų užtikrinta laivo sauga.

.7

Laivo kapitonui turi būti teikiami tie būtini duomenys, kad kaip įmanoma būtų išlaikytas atitinkamas neapgadinto laivo stovumas, kad laivo eksploatavimo sąlygų požiūriu pavojingai apgadintą laivą kaip įmanoma būtų galima išlaikyti vandens paviršiuje. Tų laivų, kuriems būtinas kompensuojamasis užtvindymas, kapitonams pranešama apie tuos stovumo reikalavimus, kuriais grindžiamas kilio skaičiavimas, taip pat laivų kapitonai įspėjami, kad, laivui pernelyg pasvirus, nepalankesnėmis eksploatavimo sąlygomis jis gali būti nepataisomai apgadintas.

.8

Į.7 dalyje nurodytus duomenis, leidžiančius kapitonui išlaikyti atitinkamą neapgadinto laivo stovumą, įtraukiama informacija, nurodanti skirtingų grimzlių arba vandentalpų bet kokiomis laivo eksploatavimo sąlygomis didžiausią leistinąjį laivo svorio centro aukštį virš kilio (KG) arba mažiausią leistinąjį metacentrinį aukštį (GM). Atitinkamai pagal laivo eksploatavimo apribojimus informacija rodo skirtingų diferentų įtaką.

.9

Visų laivų priekyje ir laivagalyje aiškiai užrašomos grimzlės markės. Jeigu krovininės markės užrašytos sunkiai įžvelgiamoje vietoje arba jas perskaityti sunku dėl tam tikros veiklos ribojimų, tokiame laive jo priekio ir laivagalio grimzlei nustatyti dar įmontuojama patikima grimzlės parodymo sistema.

.10

Pakrovus laivą ir prieš išplaukiant kapitonas nustato laivo diferentą, stovumą ir pasitikrinęs užrašo, kad laivas tenkina atitinkamose taisyklėse pateiktus stovumo kriterijus. Laivo stovumas visada nustatomas skaičiavimais. Laivo stovumui nustatyti galima naudoti laivo pakrovimo ir stabilumo kompiuterinę programą arba jai lygiavertes priemones.

.11

Vėliavos valstybės administracija apgadinto laivo stovumo reikalavimų švelninimo svarstyti negali, jeigu neįrodoma, kad neapgadinto laivo metacentrinis aukštis tam tikromis eksploatavimo sąlygomis buvęs būtinas, siekiant laikytis pirmiau minėtų reikalavimų ir teikiant numatomas paslaugas, yra pernelyg didelis.

.12

Apgadinto laivo stovumo reikalavimus galima švelninti tik išskirtiniais atvejais ir laikantis tokios sąlygos, kad vėliavos valstybės administracija yra įsitikinusi, jog laivo proporcijos, jo dalijimas ir kitos charakteristikos, kurias išskirtinėmis aplinkybėmis būtinai ir pagrįstai galima priimti, labiausiai tinka apgadinto laivo stovumui išlaikyti.

8-1   Apgadinto ro-ro keleivinio laivo stovumas (R 8-1)

EKSPLOATUOJAMI B KLASĖS RO-RO KELEIVINIAI LAIVAI:

.1

Eksploatuojami B klasės ro-ro keleiviniai laivai 8 taisyklės reikalavimus atitinka pagal A/Amax dydį, apibrėžtą Eksploatuojamų ro-ro keleivinių laivų patvarumo charakteristikų, naudojant 1991 m. birželio mėnesį (MSC/Circ. 574) Saugos jūroje komiteto 59 sesijoje parengta Rezoliucija A.265 (VIII) pagrįstą supaprastintą metodą, pateiktą skaičiavimo tvarkos priede, taikomą ne vėliau kaip po pirmo periodiško tyrimo, atliekamo po toliau nurodytos reikalavimų laikymosi dienos:

A/Amax dydis

Reikalavimų laikymosi data

mažiau kaip 85 %

1998 m. spalio 1 d.

85 % arba daugiau, tačiau mažiau kaip 90 %

2000 m. spalio 1 d.

90 % arba daugiau, tačiau mažiau kaip 95 %

2002 m. spalio 1 d.

95 % arba daugiau, tačiau mažiau kaip 97,5 %

2004 m. spalio 1 d.

97,5 % arba daugiau

2005 m. spalio 1 d.

8-2   Ypatingieji reikalavimai ro-ro keleiviniams laivams, vežantiems 400 arba daugiau keleivių (R 8-2)

NAUJI B, C IR D KLASIŲ BEI EKSPLOATUOJAMI B KLASĖS RO-RO KELEIVINIAI LAIVAI:

Nepaisant II-1 skyriaus B dalies 8 taisyklės ir II-1 skyriaus B dalies 8-1 taisyklės nuostatų:

.1

nauji ro-ro keleiviniai laivai, turintys leidimą plukdyti 400 arba daugiau žmonių, pripažįstami atitinkantys II-1 skyriaus B dalies 8 taisyklės .2.3 dalies nuostatas, jeigu daroma prielaida, kad laivas buvo apgadintas kurioje nors jo ilgio L vietoje; ir

.2

eksploatuojami ro-ro keleiviniai laivai, turintys leidimą plukdyti 400 arba daugiau žmonių, pripažįstami atitinkantys .1 dalies reikalavimus ne vėliau kaip po pirmo periodiško tyrimo, atliekamo po .2.1, .2.2 arba .2.3 pastraipose nurodytos reikalavimų laikymosi dienos, bet ne vėliau kaip:

.2.1

A/Amax dydis

Reikalavimų laikymosi data

mažiau kaip 85 %

1998 m. spalio 1 d.

85 % arba daugiau, tačiau mažiau kaip 90 %

2000 m. spalio 1 d.

90 % arba daugiau, tačiau mažiau kaip 95 %

2002 m. spalio 1 d.

95 % arba daugiau, tačiau mažiau kaip 97,5 %

2004 m. spalio 1 d.

97,5 % arba daugiau

2010 m. spalio 1 d.

.2.2

Leidžiamų plukdyti žmonių skaičius:

1 500 arba daugiau

2002 m. spalio 1 d.

1 000 arba daugiau, tačiau mažiau kaip 1 500

2006 m. spalio 1 d.

600 arba daugiau, tačiau mažiau kaip 1 000

2008 m. spalio 1 d.

400 arba daugiau, tačiau mažiau kaip 600

2010 m. spalio 1 d.

.2.3

Laivo amžius 20 arba daugiau kaip 20 metų:

laivo amžius skaičiuojamas nuo jo statybos pradžios arba nuo tos dienos, kada jo statyba buvo pasiekusi atitinkamą panašų etapą, arba nuo laivo pertvarkymo į ro-ro keleivinį laivą dienos.

8-3   Ypatingieji reikalavimai keleiviniams laivams, vežantiems 400 arba daugiau keleivių, išskyrus ro-ro keleivinius laivus

B, C IR D KLASIŲ LAIVAI, PASTATYTI 2003 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU, IŠSKYRUS RO-RO KELEIVINIUS LAIVUS:

Nepaisant II-1 skyriaus B dalies 8 taisyklės nuostatų, keleiviniai laivai, išskyrus ro-ro keleivinius laivus, turintys leidimą plukdyti daugiau kaip 400 žmonių, II-1 skyriaus B dalies 8 taisyklės 2.3 ir 2.6 dalių nuostatas atitinka, jeigu daroma prielaida, kad laivas yra apgadintas kurioje nors jo ilgio L vietoje.

9   Laivagalio ir mašinų skyriaus pertvaros (R 10)

NAUJUOSE B, C IR D KLASIŲ BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Laivagalio arba taraninė pertvara montuojama taip, kad būtų nelaidi vandeniui iki pagrindinio denio. Pertvara nuo priekinio statmens statoma ne mažesniu kaip 5 % laivo ilgį atitinkančiu atstumu ir ne toliau kaip už 3 metrų, prie kurių pridedami 5 % laivo ilgio.

.2

Jeigu kuri nors laivo dalis žemiau vaterlinijos išsikiša už priekinio statmens, pavyzdžiui, gumbinis laivo priekis, .1 dalyje nustatyti atstumai matuojami:

.1

nuo tokių iškyšų vidurio; arba

.2

iš taško, už priekinio statmens esančio 1,5 % laivo ilgio atstumu; arba

.3

iš taško, už priekinio statmens esančio 3 metrų atstumu, ir atsižvelgiama, kuriuo būdu matuojant gaunamas mažiausias atstumas.

.3

Jeigu montuojamas ilgas priekinis antstatas, laivagalio arba taraninė pertvara iki kito ištisinio denio, esančio virš pagrindinio, pratęsiama taip, kad būtų nelaidi purslams. Pertvaros tęsinys išdėstomas taip, kad, apgadinus laivapriekio lacportą arba jam atsiskyrus, jis nesugadintų pertvaros.

.4

Pagal .3 dalies nuostatas privalomo pertvaros tęsinio nebūtina montuoti tiesiai virš apatinės pertvaros, jeigu jokia tęsinio dalis nekyšo už .1 arba .2 dalyje nurodytos priekinės ribos.

Tačiau eksploatuojamuose B klasės laivuose:

.1

nuožulnioji pakrovimo aparelė yra taraninės pertvaros tęsinys virš pagrindinio denio, todėl aukščiau kaip 2,3 metro virš pagrindinio denio iškylanti panduso dalis už .1 ir .2 dalyje nurodytų ribų gali kyšoti ne daugiau kaip 1,0 metrą;

.2

tais atvejais, jeigu esamas pandusas neatitinka reikalavimų, pagal kuriuos būtų laikomas taraninės pertvaros tęsiniu, o panduso padėtis neatitinka .1 ar .2 dalyje apibrėžtų apribojimų, tęsinį laivagalio link ribotu atstumu galima statyti už .1 arba .2 dalyje apibrėžtų apribojimų. Ribotas atstumas laivagalio link neturėtų būti didesnis už būtiną užtikrinti, kad pertvara nesusidurtų su pandusu. Taraninės pertvaros tęsinys, statomas jai iš priekio pagal .3 dalies reikalavimus ir įrengiamas taip, kad pandusas neapgadintų jo, kai pats pandusas yra apgadinamas arba kai atsiskiria.

.5

Pandusai, neatitinkantys pirmiau išdėstytų reikalavimų, nelaikomi taraninės pertvaros tęsiniu.

.6

Eksploatuojamuose B klasės laivuose .3 ir .4 dalių reikalavimai taikomi nuo pirmo reguliaraus tikrinimo, atliekamo po 1998 m. liepos 1 d.

.7

Achterpiko pertvara ir pertvaros, mašinų skyrių nuo krovinio ir keleivių skyrių skiriančios iš priekio ir iš galo, taip pat montuojamos vandeniui nelaidžiu būdu iki pagrindinio denio. Achterpiko pertvara po pagrindiniu deniu gali būti pakopinė, jeigu dėl to nemažėja laivo saugos laipsnis, įvertintas pagal laivo dalijimą skyriais.

.8

Visais atvejais deidvudo vamzdžiai apsupami vandeniui nelaidžiais skyriais. Laivagalio riebokšlis statomas vandeniui nelaidžiame veleno tunelyje arba kitame nuo deidvudo vamzdžio patalpos atskirtame vandeniui nelaidžiame tokio tūrio skyriuje, kurį užtvindžius per nesandarų laivagalio riebokšlį ribinės grimzlės linija nepanirtų į vandenį.

10   Dvigubi dugnai (R 12)

NAUJI B, C IR D KLASĖS LAIVAI, EKSPLOATUOJAMI B KLASĖS LAIVAI IR NAUJI 24 METRŲ ARBA ILGESNI LAIVAI, PASTATYTI 2003 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU:

.1

Naujuose B, C ir D klasės laivuose, eksploatuojamuose B klasės laivuose ir naujuose 24 metrų arba ilgesniuose laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, dvigubas dugnas tarp laivagalio pertvaros iki achterpiko pertvaros montuojamas kuo didesniame plote, kuriame dvigubą dugną galima įrengti taip, kad būtų atsižvelgta į laivo projektą ir užtikrintas tinkamas laivo eksploatavimas.

.1

50 metrų arba ilgesniuose, tačiau trumpesniuose kaip 61 metras laivuose dvigubas dugnas įrengiamas bent jau nuo mašinų skyriaus iki laivagalio pertvaros arba taip arti jos, kaip tik arti galima tokį dvigubą dugną įrengti.

.2

61 metro arba ilgesniuose, tačiau trumpesniuose kaip 76 metrai laivuose dvigubas dugnas įrengiamas bent jau už mašinų skyriaus iki laivapriekio ir laivagalio pikinių pertvarų arba taip arti jų, kaip tik arti galima tokį dvigubą dugną įrengti.

.3

76 metrų arba ilgesniuose laivuose dvigubas dugnas įrengiamas laivo midelyje iki laivagalio ir laivapriekio pikinių pertvarų arba taip arti jų, kaip tik arti galima tokį dvigubą dugną įrengti.

.2

Jeigu reikalaujama įrengti dvigubą dugną, tarpdugninė jo erdvė turi atitikti pripažintų organizacijų standartus, o vidinis dugnas įstatomas iki laivo bortų taip, kad dugnas būtų apsaugotas iki apvalios korpuso briaunos. Tokia apsauga laikoma atitinkančia reikalavimus, jeigu kraštinio tarpdugninio lakšto išorinio krašto ir triumo apkalos kirtimosi linija niekur neatsiduria žemiau kaip horizontali plokštuma, einanti per kirtimosi su teorine španto linija tašką, esantį skersinės įstrižainės, su pagrindo linija sudarančios 25 laipsnių kampą, viduryje, ir kertančios ją 1/2 laivo pločio atstumu nuo vidurio linijos.

.3

Dvigubame dugne įrengti maži šuliniai, sujungti su triumų ir kt. sausinimo įrenginiais, žemyn tęsiasi tiek, kiek būtina. Šulinio gylis jokiu būdu negali būti didesnis už dvigubo dugno tarpdugninės erdvės mažesnį kaip 460 mm plotį ties vidurine linija ir šulinys negali kirsti .2 dalyje nurodytos horizontalios plokštumos. Išorinį dugną siekiantį šulinį galima įrengti veleno tunelio gale. Įrengti kitus šulinius (pavyzdžiui, alyvai po pagrindiniais varikliais) gali leisti vėliavos valstybės administracija, jeigu ji įsitikina, kad priemonės užtikrina lygiavertę saugą, kurią suteikia pagal šios direktyvos nuostatas įrengtas dvigubas dugnas.

.4

Dvigubo dugno nebūtina įrengti kaip vandeniui nelaidžių vidutinio dydžio skyrių, naudojamų tik skysčiams vežti, jeigu apgadinus laivo dugną arba bortą laivo sauga, vėliavos valstybės administracijos nuomone, dėl to nemažėja.

.5

Nepaisant šios 10 taisyklės 1 dalies nuostatų, vėliavos valstybės administracija gali leisti to laivo, kurio dalijimo skyriais koeficientas ne didesnis kaip 0,5, kurioje nors dalyje neįrengti dvigubo dugno, jeigu ji įsitikina, kad dvigubo dugno montavimas toje laivo dalyje būtų nesuderinamas su laivo projektu ir tinkamu laivo veikimu.

11   Krovininių vaterlinijų nustatymas, ženklinimas ir jų duomenų registravimas (R 13)

NAUJŲ B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMŲ B KLASĖS LAIVŲ:

.1

Siekiant išlaikyti būtiną laivo neskęstamumą, nustatoma leistinąją dalijimo skyriais grimzlę atitinkanti krovininė vaterlinija, kuri žymima laivo viduryje ant jo bortų. Laivas su specialiai pritaikytomis patalpomis arba keleiviams, arba kroviniui vežti, jeigu pageidauja jo savininkas, gali būti su viena ar keliomis nustatytomis ir užrašytomis papildomomis krovininėmis vaterlinijomis, atitinkančiomis leistinosios dalijimo skyriais grimzlės linijas, kurias vėliavos valstybės administracija gali patvirtinti kitokioms eksploatavimo sąlygoms.

.2

Apie nustatytas ir užrašytas krovinines vaterlinijas daromas įrašas Keleivinio laivo saugos sertifikate, o jeigu yra tik viena krovininė vaterlinija, ji identifikuojama pagal ženklą C.1.

Jeigu yra daugiau kaip viena krovininė vaterlinija, kitos laivo eksploatavimo sąlygos identifikuojamos ženklais C.2, C.3, C.4 ir t. t. (2).

.3

Kiekvieną iš šių krovininių vaterlinijų atitinkantis antvandeninio borto aukštis matuojamas toje pat vietoje ir nuo tos pat denio linijos, kaip ir pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl krovos žymių nuostatas nustatytas antvandeninio borto aukštis.

.4

Kiekvieną iš patvirtintųjų krovininių vaterlinijų atitinkantis antvandeninio borto aukštis ir tos eksploatavimo sąlygos, kurioms jis patvirtintas, aiškiai nurodomi Keleivinio laivo saugos sertifikate.

.5

Jokiu būdu kokia nors krovininės vaterlinijos linija negali būti žymima virš jūrinės krovininės vaterlinijos viršutinės linijos, nustatytos pagal laivo korpuso stiprumą arba pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl krovos žymių nuostatas.

.6

Kad ir kur būtų pažymėtos krovininės vaterlinijos, laivo jokiu būdu negalima krauti taip, kad panirtų atitinkamas metų laikui ir plaukiojimo rajonui pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo nuostatas nustatytas krovininės vaterlinijos ženklas.

.7

Laivo jokiu būdu negalima krauti taip, kad panirtų atitinkamam reisui ir eksploatavimo sąlygoms nustatyta krovininė vaterlinija.

12   Vandeniui nelaidžių pertvarų statymas, pirminis bandymas ir kt. (R 14)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Visos skersinės arba išilginės vandeniui nelaidžios pagrindinės pertvaros statomos taip, kad su pakankama atsparumo atsarga atremtų tokį didžiausią vandens slėgį, kurį pertvara turėtų išlaikyti apgadinus laivą, bent jau mažiausiai iki ribinės grimzlės linijos pakilusio vandens slėgį. Šių pertvarų konstrukcija atitinka pripažintų organizacijų standartus.

.2.1

Pertvarų recesai ir pakopos yra vandeniui nelaidūs ir tokie pat stiprūs, kaip ir tos pertvarų vietos, kur jie yra įrengti.

.2.2

Jeigu per vandeniui nelaidų denį arba pertvarą yra prakišti špantai ar bimsai, toks denis ar pertvara sandarinami nenaudojant medinių detalių ir cemento.

.3

Norint išbandyti pagrindinius skyrius, nebūtina užtvindyti juos vandeniu. Jeigu neatliekamas užtvindymo bandymas ir jeigu tai įmanoma, turi būti atliktas nelaidumo vandeniui bandymas, liejant vandenį žarna; šis bandymas atliekamas beveik užbaigus įrengti laivą. Jeigu nelaidumo vandeniui bandymo atlikti neįmanoma todėl, kad gali būti apgadinti mechanizmai, elektros energijos įrenginių izoliacija arba užtvindymo įrengimai, vietoj šio bandymo galima atlikti atidžią vaizdinę suvirintų sujungimų apžiūrą ir, jeigu tai manoma esant reikalinga, taip pat atlikti dažų prasiskverbimo, ultragarso skverbimosi ar lygiavertį bandymą. Bet kuriuo atveju atidžiai apžiūrimos visos vandeniui nelaidžios pertvaros.

.4

Laivagalis, dvigubi dugnai (įskaitant dėžinį kilį) ir vidaus apkala bandomi vandeniui pakilus iki šios 12 taisyklės .1 dalyje nurodyto lygio.

.5

Tų skysčiams laikyti skirtų bakų, kurie naudojami laivą dalijant skyriais, sandarumas bandomas vandens slėgiu, kurį sukuria iki krovininės vaterlinijos viršutinės linijos pakilęs arba du trečdalius aukščio nuo kilio viršaus iki ribinės grimzlės linijos užtvindęs vanduo (imamas didesnis vandens slėgis), jeigu bandymo metu vanduo tankų viršų apsemia ne plonesniu kaip 0,9 m sluoksniu; jeigu atlikti bandymo naudojant vandenį negalima, leidžiama atlikti sandarumo bandymą naudojant oro slėgį, kurio metu tankai veikiami ne didesniu kaip 0,14 baro oro slėgiu.

.6

.4 ir .5 dalyse nurodytais bandymais užtikrinamas laivo dalijimo skyriais konstrukcinių priemonių sandarumas ir jie nelaikytini bandymais, patvirtinančiais kurio nors skyriaus tinkamumą laikyti skystąjį kurą arba naudoti kuriais nors tokiais kitais tikslais, kuriems patvirtinti patalpos tinkamumą, atsižvelgiant į tankų ar jų jungių užtvindymo skysčiu aukštį, gali būti reikalingi sudėtingesni bandymai.

13   Vandeniui nelaidžių pertvarų angos (R 15)

NAUJŲ B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMŲ B KLASĖS LAIVŲ:

.1   Vandeniui nelaidžiose pertvarose angų skaičius mažinamas tiek, kad jis būtų suderinamas su laivo projektu ir tinkamu laivo eksploatavimu; numatomos patikimos šių angų uždarymo priemonės.

.2.1   Jeigu per vandeniui nelaidžias skyrių pertvaras vedami kokie nors vamzdžiai, drenažo vamzdžiai, elektros laidai ir kt., imamasi priemonių pertvarų sandarumui užtikrinti.

.2.2   Vandeniui nelaidžiose skyrių pertvarose neleidžiama montuoti vožtuvų ir ne vamzdynų sistemos sudedamųjų dalių.

.2.3   Per vandeniui nelaidžias skyrių pertvaras vedamose sistemose negalima naudoti švino arba kitų žemos lydymosi temperatūros medžiagų, jeigu kilus gaisrui tokios sistemos būtų sugadintos ir dėl to sumažėtų pertvarų sandarumas.

.3.1   Durų, bet kokių angų arba perėjimo ar patekimo angų negalima įrengti:

.1

taraninėje pertvaroje žemiau ribinės grimzlės linijos;

.2

vandeniui nelaidžiose skersinėse pertvarose, krovinių skyrių skiriančiose nuo gretimo krovinių skyriaus, išskyrus šios 13 taisyklės .10.1 dalyje ir 14 taisyklėje numatytą atvejį.

.3.2   Išskyrus .3.3 dalyje numatytą atvejį, per taraninę pertvarą žemiau ribinės grimzlės linijos galima tiesti ne daugiau kaip vieną vamzdį laivagalio tanko skysčiui, jeigu tame vamzdyje sumontuotas nuo pagrindinio denio valdomas nusuktas žemyn vožtuvas, jo korpusas prisuktas laivagalyje prie taraninės pertvaros. Šį vožtuvą prie taraninės pertvaros išorinės pusės galima tvirtinti, jeigu vožtuvas bet kokiomis eksploatavimo sąlygomis lengvai pasiekiamas ir jeigu jis pritvirtintas ne krovinių skyriuje.

.3.3   Kai laivagalis padalytas dviejų skirtingų rūšių skysčiams laikyti, per taraninę pertvarą žemiau ribinės grimzlės linijos galima vesti pagal .3.1 dalies reikalavimus sumontuotus du vamzdžius tada, jeigu antrojo vamzdžio neįmanoma sumontuoti kitoje vietoje ir jeigu, atsižvelgiant į papildomus laivagalyje numatytus skyrius, laivo sauga nemažėja.

.4   Pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų skyriuose, įskaitant eiklumo poreikiams naudojamus katilus, visose pagrindinėse skersinėse pertvarose, be durų į veleno tunelį, galima įrengti ne daugiau kaip vienerias duris. Jeigu sumontuoti du arba keletas velenų, tarp tunelių įrengiami sujungti praėjimai. Kai sumontuoti du velenai, tarp mašinų skyriaus ir tunelių įrengiamos vienerios durys, o kai sumontuoti daugiau kaip du velenai – tik dvejos durys. Tarp velenų tunelių ir mašinų skyriaus įrengiamos klinketinės durys, beje, būtinai taip, kad durų slenksčiai būtų kuo aukštesni. Šių durų valdymo nuo pagrindinio denio rankinė pavara įrengiama tuose skyriuose, kuriuose nėra mechanizmų.

.5.1   TRUMPESNIŲ KAIP 24 METRAI EKSPLOATUOJAMŲ B KLASĖS IR NAUJŲ B, C IR D KLASĖS LAIVŲ:

Vandeniui nelaidžios durys – tai klinketinės, pakabinamosios arba lygiaverčio tipo durys. Negalima įrengti nuimamų lakštų, prie pertvaros tvirtinamų tik varžtais ir atsvarais, arba atsvarų jėga uždaromų durų.

24 METRŲ IR ILGESNIŲ NAUJŲ B, C IR D KLASĖS LAIVŲ:

Vandeniui nelaidžios durys, išskyrus šios 13 taisyklės .10.1 dalyje arba 14 taisyklėje numatytus atvejus, – tai .7 dalies reikalavimus atitinkančios klinketinės durys su mechanine pavara, kurias iš navigacinio tiltelio pagrindinio valdymo pulto vienu metu galima uždaryti praėjus ne daugiau kaip 60 sekundžių po to, kai laivas atsiduria įprastinėje padėtyje.

.5.2   TRUMPESNIŲ KAIP 24 METRAI EKSPLOATUOJAMŲ B KLASĖS IR NAUJŲ B, C IR D KLASĖS LAIVŲ:

Klinketinės durys gali būti:

arba uždaromos tik rankomis, arba

uždaromos ir mechanine pavara, ir rankomis.

24 METRŲ IR ILGESNIUOSE NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

Laivuose su mašinų skyriuje arba šio skyriaus pertvarose įrengtomis ne daugiau kaip dvejomis durimis vėliavos valstybės administracija gali leisti, kad šios dvejos durys būtų uždaromos tik rankomis. Jeigu sumontuotos rankomis uždaromos klinketinės durys, jos uždaromos prieš laivui išplaukiant iš prieplaukos į keleivinį reisą ir neatidaromos per visą reisą.

NAUJŲ B, C IR D KLASĖS IR EKSPLOATUOJAMŲ B KLASĖS LAIVŲ:

.5.3   Visų rankomis arba mechanine pavara uždaromų vandeniui nelaidžių klinketinių durų rankinės arba mechanine pavara valdomos uždarymo priemonės yra tinkamos šioms durims uždaryti tuomet, kai laivas į bet kurią pusę pasvyra 15 °. Atsižvelgiama į jėgas, galinčias iš kurios nors pusės spausti duris, jeigu per angą plūstantis vanduo veiktų duris statiniu slėgiu, kurį sukuria mažiausiai 1 metro storio vandens sluoksnis, išmatuotu virš durų slenksčio prie ašinės jų linijos.

24 METRŲ IR ILGESNIUOSE NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.5.4   Vandeniui nelaidžių durų valdymo įtaisai, įskaitant hidraulinį vamzdyną ir elektros laidus, montuojami kaip įmanoma arčiau tų pertvarų, kuriose įrengtos durys, siekiant kuo labiau mažinti tikimybę, kad įtaisai kaip nors nukentėtų, jeigu laivas būtų apgadintas. Vandeniui nelaidžios durys ir jų valdymo įtaisai išdėstomi taip, kad, apgadinus vieną penktąją laivo pločio dalį, matuojamą krovininės vaterlinijos viršutinės linijos aukštyje stačiu kampu į ašinę laivo liniją, neapgadintos laivo dalies vandeniui nelaidžių durų valdymas nesutriktų.

.5.5   Visose rankomis uždaromose arba vandeniui nelaidžiose klinketinėse duryse su mechanine pavara įrengiami signalizacijos įtaisai, į visus nuotolinio valdymo postus perduodantys signalą apie tai, ar durys uždarytos, ar atidarytos. Nuotolinio valdymo postai – tai navigacinis tiltelis pagal .7.1.5 dalies reikalavimus ir vieta, kurioje pagal .7.1.4 dalies reikalavimus turi būti įrengtas rankinis valdymas iš pagrindinio denio.

TRUMPESNIUOSE KAIP 24 METRAI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS IR NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.5.6   .5.1–.5.5 dalių reikalavimų neatitinkančios durys uždaromos prieš išplaukiant į reisą ir neatidaromos iki jo pabaigos; tokių durų atidarymo uoste ir jų uždarymo prieš laivui išplaukiant iš uosto laikas įrašomas į laivo žurnalą.

TRUMPESNIUOSE KAIP 24 METRAI NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS IR EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.6.1   Rankomis uždaromos klinketinės durys gali slankioti horizontaliai arba vertikaliai. Sukant alkūninę svirtį ratu arba, užtikrinus tokį pat saugos lygį, kitu patvirtintu būdu, durų mechanizmas valdomas arba iš abiejų jų pusių, arba iš prieinamos pagrindinio denio vietos. Kai laivas yra įprastinėje padėtyje, durims uždaryti rankine pavara sugaištama ne daugiau kaip 90 sekundžių.

EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.6.2   Klinketinės durys su mechanine pavara gali slankioti vertikaliai arba horizontaliai. Jeigu durų valdymo įrenginys įjungiamas pagrindiniu valdymo pultu, krumplinė pavara įrengiama taip, kad duris būtų galima atidaryti ir uždaryti iš abiejų pusių. Iš abiejų pertvaros pusių įrengiamos galios pavaros valdymo rankenos, išdėstytos taip, kad per duris einantys žmonės galėtų jas abi išjungti ir kad nebūtų įmanoma uždarymo mechanizmo įjungti atsitiktinai. Klinketinėse duryse su mechanine pavara įrengiama rankinė pavara, valdoma iš abiejų durų pusių arba iš prieinamos pagrindinio denio vietos sukant alkūninę svirtį ratu arba, užtikrinus tokį pat saugos lygį, kitu patvirtintu būdu. Numatoma nuostata, kad, pradėjus uždarinėti duris, būtų duodamas garsinis signalas, girdimas tol, kol jos uždaromos visiškai. Be to, didelio aplinkos triukšmo vietose prie durų, be garsinio, reikalaujama duoti nutrūkstantį vizualų signalą.

24 METRŲ IR ILGESNIUOSE NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.7.1   Visos klinketinės vandeniui nelaidžios durys su mechanine pavara:

.1

juda vertikaliai arba horizontaliai;

.2

laikantis .11 dalies nuostatų, klinketinių durų gabaritinis plotis yra ne didesnis kaip 1,2 metro. Vėliavos valstybės administracija gali leisti įrengti tiek platesnes duris, kiek laikoma būtina veiksmingai eksploatuoti laivą, jeigu atsižvelgiama į kitas saugos priemones, įskaitant šias:

.2.1

ypatingas dėmesys kreipiamas į durų ir jų uždarymo įtaisų patvarumą, siekiant išvengti nuotėkių;

.2.2

durys neįrengiamos laivo apgadinimo zonoje B/5;

.2.3

laivui išplaukus į jūrą, durys visą laiką laikomos uždarytos, išskyrus trumpus laikotarpius, kai jas atidaryti yra būtina tokiomis aplinkybėmis, kaip yra nustačiusi vėliavos valstybės administracija;

.3

klinketinėse duryse sumontuojama joms atidaryti ir uždaryti būtina įranga, naudojanti elektros, hidraulinę arba kokią nors kitą energiją, priimtiną vėliavos valstybės administracijai;

.4

jose sumontuojamas atskiras ranka valdomas įrenginys. Durys atidaromos ir uždaromos ranka iš abiejų pusių ir, be to, uždaromos iš prieinamos pagrindinio denio vietos sukant alkūninę svirtį ratu arba, užtikrinus vėliavos valstybės administracijai priimtiną tokį pat saugos lygį, kitu patvirtintu būdu. Sukamojo ar kitokio judesio kryptis turi būti aiškiai pažymėta visose eksploatavimo vietose. Kai laivas yra įprastinėje padėtyje, durims uždaryti rankine pavara sugaištama ne daugiau kaip 90 sekundžių;

.5

klinketinėse duryse montuojami durų uždarymo ir atidarymo energiją naudojantys įtaisai, valdymo – iš jų abiejų pusių, durų uždarymo – iš pagrindinio valdymo pulto, esančio navigaciniame tiltelyje;

.6

klinketinėse duryse montuojama pavojaus signalizacija, duodanti nuo kitų tos vietos kokių nors signalų besiskiriantį garsinį pavojaus signalą, skambantį kiekvieną kartą, kai nuotoliniu valdymu mechanine pavara uždaromos durys, ir skambantį bent jau 5 sekundes, tačiau ne ilgiau kaip 10 sekundžių, prieš pradedant judėti durims ir nenutilstantį, kol jos visiškai uždaromos. Jeigu durys atidaromos ir uždaromos nuotoliniu rankiniu įtaisu, užtenka, kad garsinis pavojaus signalas pasigirsta joms judant. Vėliavos valstybės administracija gali reikalauti prie keleivių salonų ir tų vietų, kuriose tvyro didelis aplinkos triukšmas, durų, be garsinio pavojaus signalo, duoti ir nutrūkstantį vizualų signalą; ir

.7

mechanine pavara uždaromų klinketinių durų uždarymo trukmė yra beveik vienoda. Ji nuo durų judėjimo pradžios iki visiško jų uždarymo jokiu būdu nėra trumpesnė kaip 20 ir ne ilgesnė kaip 40 sekundžių, laivui esant įprastinėje padėtyje.

.7.2   Elektros energija, būtina klinketinėms vandeniui nelaidžioms durims su mechanine pavara, tiekiama tiesiogiai iš avarinio skirstomojo skydo arba iš pagrindiniame denyje esančio specializuoto skirstomojo skydo; atitinkamoms valdymo, indikacijos ir pavojaus signalo grandinėms elektros energija tiekiama tiesiogiai iš avarinio skirstomojo skydo arba iš pagrindiniame denyje esančio specializuoto skirstomojo skydo, o sugedus pagrindiniam arba avariniam elektros energijos šaltiniui, pirmiau minėtoms grandinėms elektra tiekiama iš laikinojo avarinio elektros energijos šaltinio.

.7.3   Klinketinėms vandeniui nelaidžioms durims su mechanine pavara:

.1

įrengiama speciali arba naudojama centrinė hidraulinė sistema su dviem atskirais galios šaltiniais, kiekvienas iš jų sudarytas iš variklio ir siurblio, pajėgiančių vienu metu uždaryti visas duris. Be to, visai įrangai įrengiami tokie hidrauliniai akumuliatoriai, kurių galios užtenka laivo, kai jis pasvyra į šoną 15 °, visas duris išjudinti bent tris kartus, t. y. uždaryti-atidaryti-uždaryti. Šis darbo ciklas atliekamas tada, kai akumuliatoriuje yra siurblio įjungimo pradžioje sukurtas slėgis. Naudojamas skystis renkamas atsižvelgiant į tą temperatūrą, kuri gali veikti eksploatuojamą įrangą. Galios perdavimo sistema projektuojama siekiant mažinti galimybę, kad hidraulinio vamzdyno vienas gedimas kliudytų tinkamai veikti daugiau kaip vienoms durims. Hidraulinėje sistemoje įrengiami galios perdavimo sistemai naudojami avarinio lygio hidraulinio skysčio rezervuaruose signaliniai įtaisai, taip pat dujų avarinio slėgio signaliniai įtaisai arba kitos veiksmingos priemonės kontroliuoti hidrauliniuose akumuliatoriuose laikomos energijos nuostolius. Šie signaliniai įtaisai turi duoti garsinį ir vizualų signalą, jie išdėstomi navigaciniame tiltelyje, pagrindiniame valdymo pulte; arba

.2

visoms durims įrengiama atskira hidraulinė sistema su autonomišku galios šaltiniu, sudarytu iš variklio ir siurblio, galinčio atidaryti ir uždaryti duris. Be to, montuojamas pakankamos talpos hidraulinis akumuliatorius, kad jo galios užtektų duris išjudinti bent tris kartus, t. y. uždaryti-atidaryti-uždaryti, kai laivas pasvyra į šoną 15 °. Šis ciklas atliekamas tada, kai akumuliatoriuje yra siurblio įjungimo pradžioje sukuriamas slėgis. Naudojamas skystis renkamas atsižvelgiant į tą temperatūrą, kuri gali veikti eksploatuojamą įrangą. Navigaciniame tiltelyje esančiame pagrindiniame valdymo pulte montuojama keletas dujų avarinio slėgio signalinių įtaisų arba kitos veiksmingos priemonės hidrauliniuose akumuliatoriuose laikomos energijos nuostoliams kontroliuoti. Numatoma, kad kiekvienoje atskiroje eksploatavimo vietoje būtų rodomi laikomos energijos nuostoliai; arba

.3

visoms durims įrengiama atskira elektros sistema ir variklis su autonomišku energijos šaltiniu, sudarytu iš variklio, galinčio atidaryti ir uždaryti duris. Galios šaltinis yra tinkamas automatiškai tiekti jam elektros energiją iš laikinojo avarinio elektros energijos šaltinio, jeigu sugenda pagrindinis arba avarinis elektros energijos šaltinis, o jo įkrovos užtenka išjudinti duris bent tris kartus, t. y. uždaryti-atidaryti-uždaryti, kai laivas pasvyra į šoną 15 °.

.7.3.1, .7.3.2 ir .7.3.3 dalyse nurodytoms sistemoms turėtų būti numatoma ši nuostata:

klinketinių vandeniui nelaidžių durų su mechanine pavara galios sistemos atskiriamos nuo kokios nors kitos galios sistemų. Elektros arba hidraulinės galios perdavimo sistemų, išskyrus hidraulinę pavarą, koks nors gedimas netrukdo bet kurias duris atidaryti arba uždaryti rankomis.

.7.4   Iš abiejų pertvaros pusių ne mažesniame kaip 1,6 metro aukštyje nuo grindų valdymo rankenos įrengiamos taip, kad per duris einantys žmonės galėtų abi rankenas išlaikyti pasuktas į durų atidarymo padėtį ir kad uždarymo mechanizmo su pavara nebūtų įmanoma įjungti atsitiktinai. Rankenų judėjimo kryptis atidarant ir uždarant duris aiškiai nurodoma ir atitinka durų slinkimo kryptį. Hidraulinės vandeniui nelaidžių durų atidarymo ir uždarymo rankenos gyvenamosiose patalpose, jeigu uždaryti durims pakanka rankeną paspausti vieną kartą, išdėstomos taip, kad vaikai šių rankenų negalėtų pasiekti, pavyzdžiui, už įsprūdinių durų, kurių varžtai yra mažiausiai 170 cm aukštyje virš denio lygio.

24 METRŲ IR ILGESNIUOSE NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

Iš abiejų durų pusių tvirtinama plokštelė su nurodymais, kaip veikia durų atidarymo ir uždarymo sistema. Prie visų durų abiejų pusių taip pat tvirtinama plokštelė su tekstu arba piešiniais, įspėjančiais apie pavojų likti durų angoje, kai durys pradeda užsidarinėti. Šios plokštelės gaminamos iš patvarios medžiagos ir patikimai pritvirtinamos. Plokštelėje su nurodymais arba įspėjimu pateikiama informacija apie aptariamųjų durų užsidarymo trukmę.

24 METRŲ IR ILGESNIUOSE NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.7.5   Vandeniui nelaidžių durų elektros įranga ir sudedamosios dalys išdėstomos, jeigu įmanoma, virš pagrindinio denio ir nepavojingose vietose bei skyriuose.

.7.6   Elektrinių sudedamųjų dalių, kurias būtina išdėstyti po pagrindiniu deniu, gaubtai yra tinkamai apsaugomi, kad į jas nepatektų vanduo.

.7.7   Stipriųjų elektros srovių, valdymo, indikacijos ir pavojaus signalo grandinės nuo gedimo apsaugomos taip, kad, sugedus vienų durų grandinei, nebūtų sugadinta kurių nors kitų durų grandinė. Durų pavojaus signalo arba indikatoriaus grandinių trumpasis jungimas arba kiti gedimai nesugadina tų durų valdymo pavaros. Konstrukcija yra tokia, kad į elektros įrangą, sumontuotą po pagrindiniu deniu, prasiskverbus vandeniui, durys nebūtų atidarytos.

.7.8   Sugedus vandeniui nelaidžių klinketinių durų su mechanine pavara galios perdavimo arba valdymo sistemai, uždarytos durys negali atsidaryti savaime. Elektros grandinėje, kaip įmanoma arčiau pagal 7.3 dalies nuostatas būtinų variklių, reikėtų nuolat kontroliuoti, ar nenutrūksta elektros energijos tiekimas. Nustojus tiekti elektros energiją tokiai grandinei, navigaciniame tiltelyje ir pagrindiniame pulte turėtų pasigirsti garsinis ir turėtų būti duodamas vaizdinis signalas.

.8.1   Navigaciniame tiltelyje ir pagrindiniame valdymo pulte montuojamas „kapitono režimo“ jungiklis, kuris jungiamas į du valdymo režimus: „vietinis valdymas“, kurį įjungus visas duris, stovint prie jų, galima atidaryti ir uždaryti be automatinio durų valdymo mechanizmo, ir „durys uždarytos“, kurį įjungus visos atidarytos durys uždaromos. Įjungus „uždarytų durų“ režimą, duris, stovint prie jų, galima atidaryti ir įjungus prie durų sumontuotą valdymo mechanizmą, tada jos automatiškai uždaromos. Įprasta „kapitono režimo“ jungiklio padėtis – perjungtas į „vietinį valdymą“. „Uždarytų durų“ režimu naudojamasi tik iškilus pavojui arba tikrinant.

.8.2   Navigaciniame tiltelyje esančiame pagrindiniame valdymo pulte įrengiama schema, kurioje rodomos visų durų vietos, o jų vizualieji indikatoriai signalizuoja, ar durys uždarytos, ar atidarytos. Raudona lemputė signalizuoja, kad durys visiškai atidarytos, o žalia – durys visiškai uždarytos. Kai durys atidaromos nuotoliniu valdymu, raudona mirksinti lemputė signalizuoja apie atidaromas arba uždaromas duris. Jokių durų indikacinė grandinė nejungiama su jų valdymo grandine.

.8.3   Iš pagrindinio valdymo pulto jokių durų negalima atidaryti nuotoliniu valdymu.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.9.1   Visos vandeniui nelaidžios durys laivo plaukiojimo metu uždaromos, išskyrus tuos .9.2 ir .9.3 dalyse nurodytus atvejus, kai jas galima atidaryti laivo plaukiojimo metu. Vandeniui nelaidžias duris, platesnes kaip 1,2 metro, kurias leidžiama įrengti pagal 11 dalies nuostatas, galima atidaryti tik toje dalyje išsamiau nurodytomis aplinkybėmis. Bet kurios pagal šios dalies nuostatas atidarytos durys yra parengiamos nedelsiant uždaryti.

.9.2   Laivo plaukiojimo metu vandeniui nelaidžias duris leidžiama atidaryti tada, kai per jas eina keleiviai ar įgulos nariai arba kai jas atidaryti būtina dėl greta durų atliekamo darbo. Durys turi būti nedelsiant uždarytos, kai žmonės praeina per jas arba užbaigus veiklą, dėl kurios duris reikėjo atidaryti.

.9.3   Atitinkamas vandeniui nelaidžias duris laivo plaukiojimo metu leidžiama palikti atidarytas, jeigu tai laikoma tikrai būtina; t. y. leidžiama atidaryti saugų ir efektyvų laivo mechanizmų veikimą užtikrinančias duris arba duris, trukdančias keleiviams nevaržomai patekti į visas keleivių patalpas. Tokias duris vėliavos valstybės administracija atrenka tik kruopščiai apsvarsčiusi įtaką, kuri bus daroma laivo eksploatavimui ir patvarumui. Vandeniui nelaidžios durys, kurias vis dėlto leidžiama palikti neuždarytas, aiškiai nurodomos laivo stovumo informacijoje ir jos visada yra parengtos nedelsiant uždaryti.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.10.1   Jeigu vėliavos valstybės administracija įsitikina, kad tokios durys būtinos, erdvę tarp denių dalijančiose vandeniui nelaidžiose pertvarose galima įrengti konstrukcijos reikalavimus atitinkančias vandeniui nelaidžias duris. Minėtose pertvarose galima įrengti klinketines, pakabinamąsias arba slankiojamąsias duris, tačiau jos negali būti nuotolinio valdymo durys. Jos įrengiamos kaip įmanoma kuo aukščiau ir toliau, nuo laivo korpuso apkalos, tačiau jokiu būdu išorinės vertikaliosios briaunos nuo korpuso apkalos negali būti mažesniu atstumu kaip viena penktoji laivo pločio dalis, o šis atstumas matuojamas krovininės vaterlinijos viršutinės linijos aukštyje stačiu kampu į laivo ašinę liniją.

.10.2   Tokios durys uždaromos prieš reiso pradžią ir laivo plaukiojimo metu neatidaromos; jų atidarymo uoste ir tas uždarymo laikas, kai laivas išplaukia iš uosto, įrašomas laivo žurnale. Jeigu reiso metu kurios nors iš šių durų prieinamos, jose montuojamas įtaisas, užtikrinantis, kad durys nebūtų atidarytos be leidimo. Kai siūloma įrengti tokias duris, įrengtinų durų skaičių ir jų išdėstymą specialiai svarsto vėliavos valstybės administracija.

.11   Pertvarose neleidžiama montuoti nuimamųjų plokščių, išskyrus mašinų skyrius. Tokios plokštės visada tvirtinamos savo vietose prieš laivui išplaukiant iš uosto ir laivo plaukiojimo metu nenuimamos, išskyrus atvejus, kai, kapitono nuožiūra, atsiranda neatidėliotinas reikalas. Vėliavos valstybės administracija nuimamąsias plokštes visose pagrindinėse skersinėse pertvarose, didesnėse už nurodytąsias .7.1.2 dalyje, gali leisti keisti ne daugiau kaip vieneriomis klinketinėmis vandeniui nelaidžiomis durimis, jeigu šios durys uždaromos prieš laivui išplaukiant iš uosto ir neatidaromos laivo plaukiojimo metu, išskyrus atvejus, kai, kapitono nuožiūra, atsiranda neatidėliotinas reikalas. Šioms durims netaikomi .7.1.4 dalies reikalavimai dėl visiško jų uždarymo rankine pavara per 90 sekundžių. Jų atidarymo ir uždarymo laikas, ar laivui esant jūroje, ar uoste, įrašomas laivo žurnale.

14   Krovininius automobilius ir lydinčiuosius asmenis vežantys laivai (R 16)

NAUJI B, C IR D KLASĖS IR EKSPLOATUOJAMI B KLASĖS LAIVAI:

.1

Ši taisyklė taikoma keleiviniams laivams, skirtiems arba pritaikytiems krovininiams automobiliams ir lydintiems asmenims vežti.

.2

Jeigu keleivių, įskaitant transporto priemones lydinčiuosius asmenis, skaičius tokiame laive ne didesnis kaip N = 12 + A/25, čia A = tų krovininiams automobiliams statyti prieinamų skyrių, kurių įvažiavimo ir automobilių stovėjimo vietų gabaritinis aukštis ne mažesnis kaip 4 metrai, bendras denio plotas (kvadratiniais metrais), taikomos 13 taisyklės .10 dalies nuostatos dėl vandeniui nelaidžių durų, išskyrus tą nuostatų dalį, kad krovinių skyrius dalijančiose vandeniui nelaidžiose pertvarose duris galima įrengti bet kokiame aukštyje. Be to, navigaciniame tiltelyje įrengiami indikatoriai, automatiškai signalizuojantys, kai kurios nors durys uždaromos ir visi jų skląsčiai užstumiami.

.3

Šio skyriaus nuostatas taikant tokiam laivui, N – tai didžiausias leistinasis keleivių skaičius, kurį vežti laivu galima suteikti leidimą pagal šios taisyklės reikalavimus.

15   Korpuso apkalos angos žemiau leistinosios grimzlės linijos (R 17)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1   Laivo korpuso apkalos angų skaičius mažinamas tiek, kiek tai galima padaryti atsižvelgus į laivo projektą ir tinkamą laivo eksploatavimą.

.2.1   Visų laivo korpuso apkalos angų uždarymo priemonių išdėstymas ir patikimumas atitinka angos paskirtį ir tą vietą, kurioje ši anga įrengta.

.2.2   Remiantis galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo reikalavimais, borto iliuminatorių negalima įrengti tokioje vietoje, kur šių iliuminatorių apačia būtų žemiau linijos, lygiagrečiai pagrindiniam deniui laivo bortu nubrėžtos taip, kad atstumas tarp šios linijos žemiausio taško ir krovininės vaterlinijos viršutinės linijos būtų didesnis kaip 2,5 % laivo pločio arba 500 mm (imamas didesnis atstumas).

.2.3   Visų borto iliuminatorių, kurių apačia yra žemiau ribinės grimzlės linijos, konstrukcija veiksmingai užtikrina, kad joks asmuo šių iliuminatorių negalėtų atidaryti be laivo kapitono leidimo.

.2.4   Jeigu tarpdenyje įrengtų .2.3 dalyje nurodytų borto iliuminatorių apačia laivui išplaukiant iš bet kurio uosto yra žemiau linijos, taip nubrėžtos lygiagrečiai pagrindiniam deniui laivo bortu, kad atstumas nuo šios linijos žemiausio taško iki vandens yra 1,4 metro (prie šio pridedamas atstumas, lygus 2,5 % laivo pločio), visi šie tarpdenio iliuminatoriai prieš laivui išplaukiant iš uosto uždaromi, kad nepraleistų vandens, ir užrakinami, o juos atidaryti leidžiama tik laivui atplaukus į kitą uostą. Taikant šios dalies nuostatas, galima naudoti atitinkamas leistinąsias nuokrypas, atsižvelgiant į plaukiojimą gėlame vandenyje, jeigu jos įmanomos pritaikyti.

.2.5   Laivo plaukiojimo metu neprieinami borto iliuminatoriai ir jų dangčiai prieš laivui išplaukiant iš uosto uždaromi ir užrakinami.

.3   Špigatų, sanitarinių nuotekų ir kitų panašių angų korpuso apkaloje skaičius mažinamas iki minimalaus, kiekvieną angą sujungiant su kuo daugiau sanitarinių nuotekų ir kitokiais vamzdžiais arba kitu reikalavimus atitinkančiu būdu.

.4   Prie visų laivo korpuso apkalos išleidimo ir įleidimo angų montuojami patikimi ir prieinami įrenginiai, apsaugantys, kad į laivą atsitiktinai nepatektų vanduo.

.4.1   Remiantis galiojančios Tarptautinės krovos žymių konvencijos reikalavimais, išskyrus .5 dalyje numatytus atvejus, prie kiekvienos atskiros išleidimo angos, laivo korpuso apkaloje įrengtos iš žemiau ribinės grimzlės linijos esančių skyrių, montuojamas vienas automatinis atbulinis vožtuvas su priverstinėmis jo uždarymo iš pagrindinio denio priemonėmis arba montuojami du automatiniai atbuliniai vožtuvai be priverstinių uždarymo priemonių, jeigu laivo vidaus vožtuvas įrengtas virš krovininės vaterlinijos viršutinės linijos ir jeigu laivo eksploatavimo metu prie šio vožtuvo visada galima prieiti.

Jeigu montuojamas vožtuvas su priverstinėmis uždarymo priemonėmis, pagrindiniame denyje esanti valdymo vieta visada turi būti lengvai prieinama ir turi būti numatytos priemonės, signalizuojančios, ar vožtuvas atidarytas, ar uždarytas.

.4.2   Galiojančios Tarptautinės krovos žymių konvencijos reikalavimai taikomi išleidimo angoms, laivo korpuso apkaloje įrengtoms iš skyrių, esančių virš ribinės grimzlės linijos.

.5   Prie mašinų skyriaus pagrindinių ir pagalbinių kingstonų ir išleidimo angų, susijusių su mechanizmų veikimu, tarp vamzdžių ir laivo korpuso apkalos arba tarp vamzdžių ir prie šios apkalos pritvirtintų iš sudedamųjų dalių surinktų dėžių, montuojami lengvai prieinami vožtuvai. Vožtuvus galima valdyti iš jų tvirtinimo vietos, o juose įrengiami indikatoriai, signalizuojantys, ar šie vožtuvai uždaryti, ar atidaryti.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Užtikrinamas patogus priėjimas prie kingstonų valdymo vairaračių arba rankenų. Visi vožtuvai, naudojami kaip kingstonai, uždaromi jų rankenas sukant pagal laikrodžio rodyklę.

.2

Laivo borte įrengti tie išleidimo čiaupai arba vožtuvai, kuriais iš katilų išleidžiamas vanduo, išdėstomi lengvai prieinamose vietose, bet ne po laivo korpuso apkala. Čiaupai arba vožtuvai projektuojami taip, kad būtų lengva pamatyti, ar jie atidaryti, ar uždaryti. Prie čiaupų montuojami saugos skydeliai, kurie suprojektuoti taip, kad jeigu čiaupas atsuktas, jų negalima nuimti.

.3

Visi vamzdynų sistemos, t. y. triumo ir balasto, skystojo kuro ir alyvos, gaisro gesinimo ir pralaidos, vandens aušinimo bei sanitarinės ir kt. vožtuvai bei čiaupai aiškiai pažymimi atsižvelgiant į jų paskirtį.

.4

Prie kitų išleidimo vamzdžių, jeigu jie išvesti į išorę žemiau krovininės vaterlinijos viršutinės linijos, laivo viduje montuojamos atitinkamos tokių vamzdžių uždarymo priemonės; jeigu šie vamzdžiai į išorę išvesti aukščiau už krovininės vaterlinijos viršutinę liniją, prie jų montuojamas paprastas špigato dangtis. Abiem atvejais vožtuvų galima nemontuoti, jeigu naudojami tokio pat storio vamzdžiai, kaip ir netiesioginio išleidimo angos iš tualetų, kriauklių bei ištekėjimo angų iš dušų ir kt., kurioms yra įrengti dangčiai arba angos kitaip apsaugotos nuo hidraulinio smūgio. Tokių vamzdžių sienelės gali būti ne storesnės kaip 14 mm.

.5

Jeigu montuojamas vožtuvas su tiesioginiu uždarymo mechanizmu, vieta, iš kurios šį vožtuvą būtų galima valdyti, visada yra lengvai prieinama ir joje įrengiami indikatoriai, signalizuojantys, ar vožtuvas atidarytas, ar uždarytas.

.6

Montuojant vožtuvus su tiesioginiu uždarymo mechanizmu mašinų skyriuose, pakanka, kad šiuos vožtuvus galima valdyti jų tvirtinimo vietose, jeigu tokia vieta bet kokiomis sąlygomis lengvai prieinama.

.6   Visos korpuso detalės ir vožtuvai, būtini pagal šios taisyklės nuostatas, yra plieniniai, bronziniai arba iš kitos patvirtintos plastiškos medžiagos. Neleidžiama naudoti paprastojo ketaus ar panašios medžiagos vožtuvų. Visi šioje taisyklėje nurodyti vamzdžiai yra plieniniai arba iš kitos lygiavertės medžiagos, priimtinos vėliavos valstybės administracijai.

.7   Žemiau ribinės grimzlės linijos įrengiamos pakankamo stiprumo įėjimo angos ir krovininis lacportas. Prieš laivui išplaukiant, jie patikimai uždaromi ir sandariai užspaudžiami, kad per juos nepatektų vanduo, o plaukiojimo metu jie neatidaromi.

.8   Tokios angos jokiu būdu neįrengiamos taip, kad pats apatinis jų taškas būtų žemiau krovininės vaterlinijos viršutinės linijos.

16   Keleivinių laivų hermetiškumas virš leistinosios grimzlės linijos (R 20)

NAUJUOSE B, C, IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Imamasi visų pagrįstų ir įmanomų taikyti priemonių, kad būtų apribotas vandens patekimas ant pagrindinio denio ir jo sklidimas šiuo deniu. Tokiomis priemonėmis galima laikyti dalines pertvaras arba rėmines sijas. Kai dalinės vandeniui nelaidžios pertvaros ir rėminės sijos pagrindiniame denyje montuojamos virš pagrindinių vandeniui nelaidžių pertvarų arba visiškai greta jų, jos yra su vandeniui nelaidžiomis plokštėmis, o su pagrindiniu deniu sujungiamos taip, kad ribotų vandens tekėjimą išilgai denio, kai apgadintas laivas pasvyra į šoną. Jeigu dalinė vandeniui nelaidi pertvara yra ne tokiame pat lygyje kaip apatinė pertvara, pagrindinis denis tarp jų yra pakankamai nelaidus vandeniui.

.2

Pagrindinis denis arba denis virš jo yra vandeniui nelaidus. Prie visų atvirojo denio angų įrengiami pakankamo aukščio ir tvirtumo komingsai, prie kurių pritaisomos patikimos priemonės greitai ir sandariai juos uždaryti. Siekiant, kad bet kokiomis oro sąlygomis nuo denio greitai nutekėtų vanduo, būtina įrengti štorminius špigatus, lejerius ir kitus špigatus.

.3

Eksploatuojamuose B klasės laivuose antstate pasibaigiančių ortakių atvirasis galas yra bent 1 metrą virš vaterlinijos, kai laivas pasvyra 15 ° kampu arba kai tarpinėje užtvindymo stadijoje pasvyra didžiausiu kampu, kaip nustatyta tiesioginiu skaičiavimu (imamas didesnis kampas). Bakų, netaikant to reikalavimo tepalo bakams, ortakiai gali išleisti susikaupusias dujas per antstato šoną. Šios dalies nuostatos nepažeidžia Tarptautinės krovos žymių konvencijos reikalavimų.

.4

Borto iliuminatoriai, įėjimo angos, krovininis lacportas ir kitos laivo korpuso angų, įrengtų virš ribinės grimzlės linijos, uždarymo priemonės turi būti tinkamai suprojektuotos, patikimos konstrukcijos ir pakankamai tvirtos, atsižvelgiant į tuos skyrius, kuriuose jos montuojamos, ir į šių priemonių padėtį pagal krovininės vaterlinijos viršutinę liniją.

.5

Žemiau pirmojo, bet virš pagrindinio denio esančių skyrių borto iliuminatoriuose montuojami patikimi vidiniai iliuminatorių dangčiai, įrengti taip, kad juos būtų galima lengvai ir sandariai uždaryti.

17   Krovinių angos durų uždarymas (R 20-1)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Šios durys, įrengtos virš ribinės grimzlės linijos, prieš laivui išplaukiant į reisą, uždaromos, plaukiojimo metu neatidaromos bei laikomos užrakintos, kol laivas prisišvartuoja prie kitos prieplaukos:

.1

krovinio krovimo durys laivo korpuse arba uždarųjų antstatų sienose;

.2

laivapriekio snapelis .1.1 dalyje nurodytose vietose;

.3

taraninės pertvaros krovinių krovimo durys;

.4

vandeniui nelaidūs pandusai, naudojami kaip pakeičiamosios uždarymo priemonės, apibrėžtos .1.1-.1.3 dalyse. Jeigu, laivui stovint prie prieplaukos, durų atidaryti arba uždaryti negalima, tokias duris leidžiama atidaryti arba jų neuždaryti tol, kol laivas plaukia prieplaukos link arba tolsta nuo jos, tačiau durys tokioje padėtyje laikomos tik tol, kol jomis vėl leidžiama naudotis. Bet kokiu atveju vidinės laivapriekio durys turi būti laikomos uždarytos.

.2

Nepaisydama .1.1 ir .4 dalių reikalavimų, vėliavos valstybės administracija gali leisti atskiras duris atidaryti kapitono nuožiūra, jeigu tai būtina eksploatuojant laivą arba keleiviams įlaipinti ir jiems išlaipinti tada, kai laivas saugiai stovi išmetęs inkarą, ir jeigu laivo sauga nemažėja.

.3

Laivo kapitonas užtikrina, kad būtų įgyvendinta veiksminga .1 dalyje nurodytų durų uždarymo ir atidarymo kontrolės ir pranešimų apie šiuos veiksmus sistema.

.4

Prieš laivui išplaukiant į reisą, jo kapitonas užtikrina, kad laivo žurnale, kaip reikalauja 22 taisyklė, būtų įrašytas .1 dalyje nurodytų durų paskutinio uždarymo laikas ir atskirų durų kiekvieno atidarymo, laikantis .2 dalies reikalavimų, laikas.

17-1   Hermetiškumas tarp krovinio su riedmenimis denio (pagrindinio denio) ir apatinių skyrių (R 20-2)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS RO-RO KELEIVINIUOSE LAIVUOSE:

.1.1

Remiantis .1.2 ir .1.3 dalių nuostatomis, visų angų, per kurias patenkama į skyrius, esančius po pagrindiniu deniu, apatinis taškas yra ne žemiau kaip 2,5 metro virš pagrindinio denio;

.1.2

jeigu įrengiami transporto priemonių pandusai, per kuriuos patenkama į skyrius, esančius po pagrindiniu deniu, šių pandusų angos tinkamos uždaryti taip, kad per jas nesisunktų vanduo, jose įrengiama signalizacija ir į navigacinį tiltelį signalus perduodantys indikatoriai;

.1.3

vėliavos valstybės administracija gali leisti įrengti atskiras angas patekti į skyrius, esančius po pagrindiniu deniu, jeigu jos būtinos atliekant laive svarbius darbus, pavyzdžiui, perkelti mechanizmus, atsargas, ir jeigu tokios angos yra hermetiškos, o jose įrengiama signalizacija ir į navigacinį tiltelį signalus perduodantys indikatoriai;

.1.4

.1.2 ir .1.3 dalyse nurodytos angos uždaromos laivui išplaukiant į reisą ir neatidaromos tol, kol laivas neatplaukia į kitą prieplauką;

.1.5

laivo kapitonas užtikrina, kad būtų įgyvendinta veiksminga .1.2 ir .1.3 dalyse nurodytų angų uždarymo ir atidarymo kontrolės ir pranešimų apie šiuos veiksmus sistema; ir

.1.6

prieš laivui išplaukiant į reisą, jo kapitonas užtikrina, kad laivo žurnale, kaip reikalauja II-1 skyriaus B dalies 22 taisyklė, būtų įrašytas .1.2 ir .1.3 dalyse nurodytų angų paskutinio uždarymo laikas;

.1.7

nauji trumpesni kaip 40 metrų ilgio C klasės ro-ro keleiviniai laivai ir nauji D klasės ro-ro keleiviniai laivai gali atitikti ne .1.1-.1.6 dalių nuostatas, o .2.1-.2.4 dalių nuostatas, jeigu atvirųjų krovinio su riedmenimis denių komingsai ir slenksčiai ne žemesni kaip 600 mm, o uždarųjų krovinio su riedmenimis denių – ne žemesni kaip 380 mm.

EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS RO-RO KELEIVINIUOSE LAIVUOSE:

.2.1

Visos angos iš krovinio su riedmenimis denio į skyrius, esančius po pagrindiniu deniu, įrengiamos purslams atsparios, o navigaciniame tiltelyje montuojami įtaisai, signalizuojantys, ar anga atidaryta, ar uždaryta;

.2.2

visos tokios angos uždaromos prieš laivui išplaukiant iš stovėjimo vietos į reisą ir neatidaromos tol, kol jis neatplaukia į kitą prieplauką;

.2.3

nepaisydama .2.2 dalies reikalavimų, vėliavos valstybės administracija gali leisti kai kurias angas atidaryti reiso metu, tačiau tik laiko atkarpai, sugaištamai pereiti šią angą ir, jeigu reikia, būtinai atlikti laive svarbius darbus; ir

.2.4

.2.1 dalies reikalavimai taikomi nuo pirmo periodiško tyrimo atlikimo datos, kuris atliekamas po 1998 m. liepos 1 d.

17-2   Patekimas į krovinio su riedmenimis denį (R 20-3)

VISUOSE RO-RO KELEIVINIUOSE LAIVUOSE:

Laivo kapitonas arba budintis pareigūnas užtikrina, kad be kapitono arba budinčio pareigūno aiškaus leidimo jokiam keleiviui nebūtų leista laivui plaukiant patekti į uždarąjį krovinio su riedmenimis denį.

17-3   Krovininio su riedmenimis denio pertvarų uždarymas (R 20-4)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS RO-RO KELEIVINIUOSE LAIVUOSE:

.1

Visos skersinės ir išilginės pertvaros, laikomos galinčiomis užtikrinti, kad į krovinio su riedmenimis denį subėgęs vanduo toliau nesklistų, yra pastatomos ir sutvirtinamos iki laivui išplaukiant iš prieplaukos ir lieka pastatytos ir sutvirtintos tol, kol laivas atplaukia į kitą prieplauką.

.2

Nepaisydama .1 dalies reikalavimų, vėliavos valstybės administracija gali leisti kai kurias tokių pertvarų angas atidaryti laivo plaukiojimo metu, tačiau tik laiko atkarpai, sugaištamai pereiti šią angą ir, jeigu reikia, būtinai atlikti laive svarbius darbus.

18   Laivo stovumo informacija (R 22)

NAUJŲ B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMŲ B KLASĖS LAIVŲ:

.1

Užbaigus statyti bet kurį keleivinį laivą, atliekamas laivo stovumo nustatymo bandymas ir nustatomos sudedamosios jo stovumo dalys. Laivo kapitonui pateikiama vėliavos valstybės administracijos patvirtinta būtina informacija, kad jis bet kokiomis sąlygomis greitais ir paprastais būdais galėtų imtis vadovauti laivo eksploatavimui, susijusiam su laivo stovumu.

.2

Kai laive atliekami kokie nors pakeitimai, galintys žymiai paveikti tą laivo stovumo informaciją, kuri pristatoma kapitonui, jam suteikiama pakeista stovumo informacija. Jeigu reikia, laivo stovumo bandymas atliekamas dar kartą.

.3

Periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, atliekamas neišsamus tyrimas, kurio metu tikrinama, ar nepasikeitė nepakrauto laivo vandentalpa ir išilginis svorio centras. Laivo stovumo bandymas atliekamas iš naujo kiekvienu atveju, kai nepakrauto laivo vandentalpos nuokrypis palyginti su patvirtinta stovumo informacija yra didesnis kaip 2 % arba kai nustatoma, kad išilginio svorio centro nuokrypis laive viršija 1 % laivo ilgio, arba kai numatomas toks šio centro nuokrypis.

.4

Vėliavos valstybės administracija gali leisti atskiro laivo stovumo nustatymo bandymo neatlikti, jeigu pagrindinius stovumo duomenis galima gauti iš stovumo nustatymo bandymo, atlikto su vienodo tipo laivu, ir jeigu tenkinant vėliavos valstybės administracijos reikalavimus įrodoma, kad laivo, kuriam padaryta išlyga, patikimą stovumo informaciją galima gauti iš tokių pagrindinių duomenų.

19   Įgulos veiksmų planas avarijos metu kovojant dėl laivo gyvybingumo (R 23)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

Brėžiniai ir schemos, aiškiai rodantys kiekvieno denio ir triumo vandeniui nelaidžių patalpų ribas, jose įrengtas angas, jų uždarymo priemones ir visas šių priemonių valdymo svirčių įrengimo vietas bei tuos įrenginius, kuriais koreguojamas bet koks užtvindyto laivo posvyris, visą laiką yra matomose vietose, kad jais galėtų vadovautis vyriausiasis laivo pareigūnas. Be to, laivo pareigūnams yra prieinami lankstinukai su pirmiau minėta informacija.

20   Laivo korpuso ir antstatų vientisumas, apsauga nuo pažaidos ir įgulos veiksmų planas avarijos metu kovojant dėl laivo gyvybingumo (R 23-2)

Ši taisyklė taikoma visiems ro-ro keleiviniams laivams, išskyrus tuos eksploatuojamus laivus, kuriems .2 dalies nuostatos taikomos nuo pirmo periodiško tyrimo, atlikto po 1998 m. liepos 1 d., atlikimo datos.

.1

Visų lacportų, krovimo vartų ir kitų uždarymo įrenginių, per kuriuos, jeigu jie neuždaryti arba jeigu netinkamai užspausti, galėtų būti užtvindytas specialiosios kategorijos arba krovinio su riedmenimis skyrius, indikatoriai įrengiami navigaciniame tiltelyje. Indikatorių sistema projektuojama remiantis patikimumo sugedus atskiroms sudedamosioms dalims principu ir duoda vizualų signalą, jeigu durys ne visiškai uždarytos arba jeigu kuris nors prispaudžiamasis įrenginys yra ne savo vietoje ir ne iki galo prispaustas bei duoda garsinį signalą tada, kai tokios durys ar prispaudžiamasis įrenginys atsidaro arba kai prispaudimo įrenginiai atsilaisvina. Navigacinio tiltelio indikatorių pulte įrengiama režimo „uostas/plaukimas jūra“ pasirinkimo funkcija, kuri sureguliuota taip, kad navigaciniame tiltelyje pasigirsta garsinis signalas tada, jeigu laivas iš uosto plaukia neuždarytu laivapriekio lacportu, neuždarytomis vidinėmis durimis, laivagalio pandusu, kuriais nors kitais lacportais arba jeigu kuris nors prispaudžiamasis įrenginys yra ne savo vietoje. Elektros energija indikatorių sistemai tiekiama iš kito, o ne iš to paties šaltinio, kuris elektros energiją tiekia durims atidaryti ir uždaryti bei joms sandariai užspausti. Vėliavos valstybės administracijos indikatorių patvirtintų sistemų, įrengtų eksploatuojamuose laivuose, keisti nebūtina.

.2

Įrengiamos televizijos stebėjimo kameros ir vandens sunkimąsi aptinkančios sistemos, į navigacinį tiltelį ir variklio valdymo postą perduodančios informaciją apie bet kokį vandens sunkimąsi per vidines ir išorines laivapriekio duris, laivagalio duris arba per kokius nors kitus lacportus, dėl kurių gali būti užtvindyti specialiosios kategorijos arba krovinio su riedmenimis skyriai.

.3

Specialiosios kategorijos ir krovinio su riedmenimis skyriuose nuolatos budima arba jie stebimi veiksmingomis priemonėmis, pavyzdžiui, televizijos kameromis taip, kad būtų galima aptikti bet kokį transporto priemonių judėjimą nepalankiomis meteorologinėmis oro sąlygomis ir keleivius, laivo plaukimo metu be leidimo įėjusius į pirmiau minėtus skyrius.

.4

Visų lacportų, krovimo vartų ir kitų uždarymo įrenginių, per kuriuos, jeigu jie būtų palikti neuždaryti arba netinkamai prispausti, galėtų būti užtvindyti specialiosios kategorijos arba krovinio su riedmenimis skyriai, uždarymo ir prispaudimo tvarkos aprašymai laikomi laive, padėti atitinkamoje vietoje.

21   Vandeniui nelaidžių durų ženklinimas, periodinis jų veikimo tikrinimas, apžiūra ir kt. (R 24)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Mokymai, per kuriuos mokomasi naudotis vandeniui nelaidžiomis durimis, borto iliuminatoriais, vožtuvais ir špigatų uždarymo mechanizmais, vyksta kartą per savaitę.

.2

Pagrindinių skersinių pertvarų visų vandeniui nelaidžių durų, naudojamų jūroje, veikimas patikrinamas kasdien.

.3

Vandeniui nelaidžios durys, visi jų mechanizmai ir su jais sujungti indikatoriai, visi tie vožtuvai, kuriuos būtina uždaryti, kad patalpa pasidarytų sandari, ir visi tie vožtuvai, kurių veikimas būtinas, siekiant užtikrinti kovos už laivo gyvybingumą įrenginių sankirtinį sujungimą, periodiškai tikrinami jūroje bent kartą per savaitę.

.4

Tokie vožtuvai, durys ir mechanizmai atitinkamai pažymimi, siekiant, kad, užtikrinant didžiausią saugą, jie būtų tinkamai naudojami.

22   Įrašai laivo žurnale (R 25)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Pakabinamosios durys, nuimamosios plokštės, borto iliuminatoriai, įėjimo angos, krovininiai lacportai ir kitos angos, kurių, laikantis šių taisyklių, laivo plaukiojimo metu atidaryti negalima, uždaromos prieš laivui išplaukiant iš uosto. Uždarymo ir atidarymo (jeigu tai padaryti leidžiama pagal šias taisykles) laikas įrašomas laivo žurnale.

.2

Visų mokymų ir tikrinimų, privalomų pagal 21 taisyklės nuostatas, duomenys įrašomi laivo žurnale, išsamiai nurodant bet kokius paaiškėjusius trūkumus.

23   Pakeliamosios automobilių platformos ir pandusai

NAUJUOSE A, B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

Laivuose su laikinaisiais deniais, skirtais keleiviniams automobiliams vežti, šių denių konstravimas, montavimas ir eksploatavimas atliekamas laikantis vėliavos valstybės administracijos nustatytų priemonių. Konstruojant laikomasi pripažintų organizacijų atitinkamų taisyklių.

24   Turėklai

NAUJUOSE A, B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE 2003 M. SAUSIO 1 D. AR VĖLIAU:

.1

Tuose išoriniuose deniuose, į kuriuos leidžiama patekti keleiviams ir kuriuose nėra sumontuota atitinkamo aukščio apsauginių bortų, turi būti įrengti ne žemesni kaip 1 100 mm aukščio nuo denio apačios turėklai, suprojektuoti ir pastatyti taip, kad keleiviai negalėtų ant jų užlipti ir netyčia nukristi nuo tų denių.

.2

Išoriniuose deniuose esančiuose laiptuose ir laiptų aikštelėse įrengiami lygiavertės konstrukcijos turėklai.

C   DALIS

MECHANIZMAI

1   Bendroji dalis (R 26)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Mechanizmai, katilai ir kiti slėginiai indai, su jais sujungtos vamzdynų sistemos ir įranga montuojami ir apsaugomi taip, kad, reikiamą dėmesį kreipiant į judančias dalis, karštus paviršius ir kitas pavojingas vietas, kuo labiau būtų sumažintas pavojus, keliamas laive esantiems žmonėms.

.2

Numatomos priemonės, kuriomis galima užtikrinti arba atkurti normalų pagrindinio variklio veikimą net tada, jeigu sugenda vienas iš pagrindinių pagalbinių įrenginių.

.3

Numatomos priemonės, būtinos užtikrinti, kad, laive dingus elektros energijai, mechanizmus būtų galima įjungti be pašalinės pagalbos.

NAUJUOSE B IR C KLASĖS LAIVUOSE:

.4

Pagrindiniai ir visi pagalbiniai mechanizmai, svarbūs laivo eiklumui ir saugai, sumontavus juos laive, suprojektuoti veikti tada, kai laivas plaukia be jokio posvyrio ir kai stovintis laivas pasvyra bet kokiu būdu ir bet kokiu kampu, ne didesniu kaip 15 °, įskaitant ir šį kampą, o plaukiantis (supamas) laivas kuriuo nors būdu svyra 22,5 ° kampu ir kartu kai jo laivagalis arba laivapriekis dinamiškai svyra (kilinis supimas) 7,5 ° kampu.

NAUJUOSE A, B, C KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.5

Numatomos priemonės, kad iškilus pavojui pagrindinį variklį ir varytuvą būtų galima sustabdyti iš atitinkamų kitų vietų, o ne iš variklių skyriaus ir (ar) variklių valdymo posto, pavyzdžiui, iš viršutinio denio arba vairinės.

B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE 2003 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU:

.6

Skystojo kuro tiekimo ir nusėdimo cisternų bei alyvos cisternų ištraukimo vamzdžiai turi būti įrengti ir išdėstyti taip, kad, trūkus ištraukimo vamzdžiui, nebūtų sukeliamas tiesioginis jūros vandens ar kritulių purslų patekimo pavojus. Visuose laivuose įrengiama po dvi skystojo kuro tiekimo cisternas, po vieną cisterną kiekvienam laive naudojamam kurui, kuris reikalingas pagrindiniams laivo eiklumo mechanizmams ir gyvybiškai svarbioms sistemoms, arba įrengiami lygiaverčiai mechanizmai. B klasės laivuose šios cisternos ar lygiaverčiai mechanizmai turi būti pajėgūs veikti ne mažiau kaip 8 valandas, o C ir D klasės laivuose – ne mažiau kaip 4 valandas tada, kai pagrindinis variklis nuolat veikia didžiausiu galimu pajėgumu, o generatorius veikia įprastiniu apkrovimu laivui plaukiant jūra.

2   Vidaus degimo varikliai (R 27)

NAUJŲ B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMŲ B KLASĖS LAIVŲ:

.1

Tuose vidaus degimo varikliuose, kurių cilindro skersmuo 200 mm, o karterio tūris 0,6 m3 ir didesnis, montuojami tvykstelėjimus karteryje slopinantys atitinkamo tipo vožtuvai su pakankamu slopinimo plotu. Slopinimo vožtuvai išdėstomi taip arba juose montuojami įtaisai, užtikrinantys, kad vožtuvų išmetamos medžiagos būtų kreipiamos taip, jog pavojus sužeisti darbuotojus sumažėtų.

3   Triumo sausinimo sistema (R 21)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1.1

Montuojama veiksminga triumų sausinimo sistema, galinti išpumpuoti vandenį iš bet kurio vandeniui nelaidaus skyriaus arba jį nusausinti, jeigu tai ne nuolatos vežti gėlam vandeniui, vandens balastui, skystajam kurui arba skystam kroviniui skirtas skyrius, kuriam bet kokiomis galinčiomis pasitaikyti eksploatavimo sąlygomis išpumpuoti numatytos kitos veiksmingos priemonės. Montuojami veiksmingi triumų su izoliacija sausinimo įrenginiai.

.1.2

Sanitariniai, balasto sistemų ir bendrosios paskirties siurbliai gali būti laikomi atskirais triumo siurbliais su mechanine pavara, jeigu būtinomis detalėmis jie sujungti su triumo sausinimo sistema.

.1.3

Visi sausinimo vamzdžiai, naudojami degalų tankų skyriuose arba po jais ar katilų arba mašinų skyriuose, įskaitant alyvos nusodinimo tankų arba skystojo kuro pumpavimo įrenginių skyrius, yra plieniniai arba iš kitos atitinkamos medžiagos.

.1.4

Triumo sausinimo ir balasto sistemos įrengiamos taip, kad jūros ir iš vandens balasto skyrių vanduo nepatektų į krovinių ir mašinų skyrių arba iš vienos į kitą patalpą. Numatoma nuostata, kad joks su triumo sausinimo ir balasto sistemomis sujungtas diptankas tada, kai jis pakrautas, netyčia nebūtų užtvindytas jūros vandeniu arba kad jame supiltas vandens balastas nebūtų išleistas triumo sausinimo siurbliu.

.1.5

Visos skirstomosios dėžės ir rankomis valdomi siurbliai, sujungti su triumo sausinimo sistema, išdėstomos tose vietose, kurios prieinamos įprastomis aplinkybėmis.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.1.6

Numatoma nuostata, kad pagrindiniame denyje įrengti uždarieji krovinių skyriai būtų sausinami.

.1.6.1

Jeigu pagrindinio denio antvandeninis bortas toks, kad, laivui pasvirus daugiau kaip 5 °, denio kraštas panyra, sausinama pagal 15 taisyklės reikalavimus sumontuotu pakankamu skaičiumi atitinkamo dydžio špigatų, vandenį pilančių tiesiai už borto.

.1.6.2

Jeigu antvandeninis bortas yra toks, kad, laivui pasvirus 5 ° arba mažiau, pagrindinio denio kraštas panyra, pagrindinio denio krovinio uždarųjų skyrių vanduo nuvedamas į pakankamos talpos atitinkamą skyrių ar skyrius su įrengta didelio vandens lygio signalizacija ir atitinkamais įrenginiais vandeniui už borto išleisti. Be to, užtikrinama, kad:

.1

špigatų skaičius, dydis ir išdėstymas apsaugo, kad be reikalo nesikauptų laisvai skyriuje plūstantis vanduo;

.2

montuojant sausinimo sistemą, privalomą pagal šios taisyklės nuostatas, būtų atsižvelgta į bet kurios stacionariosios slėginės purškiančios vandenį gaisro gesinimo sistemos reikalavimus;

.3

benzinu arba kitomis pavojingomis medžiagomis užterštas vanduo nebūtų nuvedamas į mašinų ar kitus skyrius, kuriuose gali būti ugnies šaltinis; ir

.4

jeigu uždaruosiuose krovinių skyriuose įrengtos gaisro gesinimo anglies dioksidu sistemos, denio špigatuose būtų sumontuoti įtaisai, apsaugantys, kad nepasklistų troškiosios dujos.

NAUJUOSE A, B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.1.6.3

Krovinių su riedmenimis ir automobilių denio sausinimo sistema yra pakankamai veiksminga, kad dešiniojo ir kairiojo bortų špigatai bei štorminiai špigatai ir kt., atsižvelgiant į laivo posvyrį ir diferentą, galėtų šalinti purkštuvų galvučių ir gaisrinių siurblių tiekiamą vandenį.

.1.6.4

Jeigu keleivių ir įgulos kambariuose sumontuota purškiamoji gaisro gesinimo sistema ir hidrantai, šiose patalpose įrengiamas atitinkamas skaičius špigatų, galinčių šalinti gaisro gesinimo sistemos purškiamųjų galvučių kambariuose purškiamą ir dviem priešgaisrinėmis žarnomis su antgaliais liejamą vandenį. Špigatai įrengiami pačiose tinkamiausiose vietose, pavyzdžiui, kiekviename kampe.

NAUJŲ B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMŲ B KLASĖS LAIVŲ:

.2.1

Triumo sausinimo sistema, kurią reikia įrengti pagal .1.1 dalies reikalavimus, yra tinkama, kad ją būtų galima naudoti bet kokiomis tikėtinomis eksploatavimo sąlygomis, atsirandančiomis po avarijos, kai laivas plaukia vertikaliai arba pasviręs. Šiuo tikslu paprastai įrengiamos šoninės siurbimo angos, išskyrus siauras patalpas laivagalyje, kuriose gali užtekti vieno siurbimo vamzdžio. Sudėtingos formos patalpose gali būti reikalingi papildomi siurbimo vamzdžiai. Patalpoje įrengiami įtaisai, kurie vandenį kreiptų į siurbimo vamzdžius.

.2.2

Jeigu įmanoma, triumo sausinimo siurbliai su mechanine pavara statomi atskirose vandeniui nelaidžiose patalpose, kurios įrengiamos arba išdėstomos taip, kad jos nebūtų užtvindytos apgadinus vieną kurią nors laivo dalį. Jeigu pagrindiniai ir pagalbiniai mechanizmai bei katilai yra dviejose arba keliose vandeniui nelaidžiose patalpose, siurbliai, kuriuos galima naudoti triumui sausinti, pagal galimybes išdėstomi šiose patalpose.

.2.3

Visi būtini triumo sausinimo siurbliai, išskyrus tuos papildomus siurblius, kurie gali būti numatyti tik laivapriekio patalpoms, išdėstomi taip, kad siurbtų vandenį iš bet kurio to skyriaus, kurį reikia nusausinti pagal .1.1 dalies reikalavimus.

.2.4

Visi triumo sausinimo siurbliai su mechanine pavara yra tinkami vandeniui pumpuoti nustatytu pagrindiniu triumo vamzdžiu ne mažesniu kaip 2 m/s greičiu. Atskiriems mašinų skyriuose pastatytiems triumo sausinimo siurbliams su mechanine pavara šiuose pačiuose skyriuose įrengiamos tiesioginio siurbimo angos, atsižvelgiant į tai, kad bet kuriame skyriuje reikia įrengti ne daugiau kaip dvi siurbimo angas. Jeigu įrengiamos dvi arba keletas tokių siurbimo angų, jos išdėstomos bent jau po vieną abiejuose laivo šonuose. Tiesioginio siurbimo angos atitinkamai išdėstomos, o mašinų skyriaus angų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip nustatytasis pagrindiniam sausinimo vamzdynui.

.2.5

Be triumo siurblio tiesioginio siurbimo vamzdžio arba tų siurbimo vamzdžių, kuriuos reikia įrengti pagal .2.4 dalies nuostatas, iš didžiausio sumontuoto atskiro siurblio su mechanine pavara iki mašinų skyriaus sausinimo lygio vedamas tiesioginis avarinis triumo siurblio siurbiamasis vamzdis, kuriame įrengtas atbulinis vožtuvas; siurbiamojo vamzdžio skersmuo yra toks pat, kaip ir pagrindinė naudojamų siurblių įėjimo anga.

.2.6

Kingstono ir tiesioginio siurbimo vožtuvų velenai yra gerokai virš mašinų skyriaus platformos.

.2.7

Visi triumo siurblio siurbiamieji vamzdžiai iki jų jungčių su siurbliais nejungiami su kitais vamzdžiais.

.2.8

Triumo siurblio pagrindinio siurbiamojo vamzdžio ir atvamzdžio skersmuo „d“ skaičiuojamas pagal toliau pateiktą formulę. Tačiau tikrąjį vidinį skersmenį galima apvalinti iki vėliavos valstybės administracijai priimtino artimiausio standartinio dydžio: pagrindinis triumo siurblio siurbiamasis vamzdis:

Formula

triumo siurblio siurbiamojo vamzdžio atvamzdžiai tarp kaupiamųjų talpyklų ir siurbimo vamzdžių:

Formula

čia:

„d“

pagrindinio sausinimo vamzdyno vidinis skersmuo (milimetrais),

„L“ ir „B“

laivo ilgis ir plotis (metrais),

„L1

patalpos ilgis, ir

„D“

laivo borto aukštis (metrais) iki pagrindinio denio, jeigu laivuose su pagrindiniame denyje įrengtu uždaruoju krovinių skyriumi, kuriame yra vidinė sausinimo sistema, įrengta pagal .1.6.2 dalies reikalavimus ir besitęsianti per visą laivo ilgį, D matuojamas iki kito, esančio virš pagrindinio, denio. Jeigu uždarieji krovinio skyriai įrengti ne per visą laivo ilgį, dydis D gaunamas prie borto aukščio iki pagrindinio denio pridedant 1h/L, kur l ir h yra uždarųjų krovinio skyrių bendras ilgis ir aukštis.

.2.9

Numatoma nuostata, kad ta patalpa, kurioje įrengtas kuris nors sausinimo sistemos siurbiamasis vamzdis, nebūtų užtvindyta tada, kai kurioje nors kitoje patalpoje esantis vamzdis nutraukiamas ar kitaip apgadinamas laivui susidūrus arba užplaukus ant seklumos. Kad šios nuostatos būtų laikomasi tada, kai vamzdis įrengtas kurioje nors dalyje mažesniu kaip viena penktoji laivo pločio atstumu nuo laivo borto (šis atstumas matuojamas krovininės vaterlinijos viršutinės linijos aukštyje stačiu kampu į ašinę laivo liniją) arba dėžiniame kilyje, tada vamzdyje, kurio neužkištas galas yra patalpoje, įrengiamas atbulinis vožtuvas.

.2.10

Su triumo sausinimo sistema sujungtos skirstomosios dėžės, čiaupai ir vožtuvai išdėstomi taip, kad, prasidėjus užtvindymui, bet kuriai patalpai sausinti būtų galima naudoti vieną iš triumo sausinimo sistemos siurblių; be to, už linijos, nubrėžtos vienos penktosios laivo pločio atstumu nuo borto, apgadinus siurblį arba jo vamzdį, jungiantį siurblį su pagrindiniu triumo sausinimo vamzdynu, triumo sausinimo sistema nesugenda. Kai įrengta tik viena visiems siurbliams bendra vamzdynų sistema, turi būti galimybė vožtuvus, reguliuojančius triumo siurblių siurbiamuosius vamzdžius, valdyti iš pagrindinio denio. Jeigu be pagrindinės triumo sausinimo sistemos įrengta ir avarinė, su pagrindine ji nesujungiama ir įrengiama taip, kad siurblys galėtų sausinti bet kurią užtvindytą patalpą taip, kaip apibrėžta .2.1 dalyje; vožtuvus, būtinus reguliuoti avarinę sistemą, turi būti galimybė valdyti iš pagrindinio denio.

.2.11

Visų tų čiaupų ir vožtuvų, nurodytų .2.10 dalyje, kuriuos galima valdyti iš pagrindinio denio, eksploatavimo vietose įrengiamos aiškiai pažymėtos jų valdymo priemonės ir montuojami indikatoriai, signalizuojantys, ar čiaupai ir vožtuvai atidaryti, ar uždaryti.

4   Triumo siurblių skaičius ir tipas (R 21)

NAUJUOSE B, C IR D BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

vežantys ne daugiau kaip 250 keleivių

:

vienas pagrindinis siurblys, sujungtas pavara su varikliu ir vienas atskiras siurblys su mechanine pavara, pastatytas ne mašinų skyriuje ir sukamas ne iš šio skyriaus;

vežantys daugiau kaip 250 keleivių

:

vienas pagrindinis siurblys, sujungtas pavara su varikliu ir du atskiri siurbliai su mechanine pavara, iš kurių vienas turi būti pastatytas ne mašinų skyriuje ir sukamas ne iš šio skyriaus.

Pagrindinį siurblį, sujungtą pavara su varikliu, galima keisti vienu atskiru siurbliu su mechanine pavara.

Labai mažas patalpas galima sausinti nešiojamaisiais rankiniais siurbliais.

5   Atbulinės eigos priemonės (R 28)

NAUJUOSE B, C IR D BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Įrengiamos pakankamą atbulinės eigos galią sukuriančios priemonės, užtikrinančios reikiamą laivo valdymą normaliomis aplinkybėmis.

.2

Demonstruojamas ir užfiksuojamas pagrindinio mechanizmo tinkamumas per pakankamą laiką keisti laivasraigčio traukos kryptį ir šiuo veiksmu sustabdyti, kai jis nuplaukia pagrįstą atstumą, eksploataciniu greičiu į priekį plaukiantį laivą.

.3

Bandymų metu užregistruotos laivo sustojimo trukmės, laivo kursai ir nuplaukti atstumai bei tų bandymų, kuriais nustatomas laivo su keletu laivasraigčių eiklumas ir manevringumas sugedus vienam arba keletui laivasraigčių, rezultatai yra prieinami laive naudotis kapitonui arba paskirtiems pareigūnams.

6   Vairo pavara (R 29)

NAUJUOSE B, C IR D BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Visuose laivuose įrengiamos veiksmingos pagrindinės ir pagalbinės vairo pavaros. Jos išdėstomos taip, kad, sugedus vienai iš, nebūtų sugadintos kitos pavaros.

.2

Pagrindinė vairo pavara ir, jeigu įrengtas, vairo ašigalis:

.2.1

pakankamai patvarūs ir tinkami vairuoti didžiausiu eksploataciniu greičiu į priekį plaukiančiam laivui ir taip suprojektuoti, kad nebūtų apgadinti laivui plaukiant didžiausiu atbulinės eigos greičiu;

.2.2

kai laivas plaukia didžiausiu eksploataciniu greičiu į priekį, paniręs iki didžiausios jūrinės grimzlės, tinkami vairą iš 35 ° kampo prie vieno borto pasukti į 35 ° kampą prie kito borto ir tomis sąlygomis per 28 sekundes vairą iš 35 ° kampo prie bet kurio borto pasukti į 30 ° kampą prie bet kurio borto;

.2.3

varomi galios, kai būtina laikytis .2.2.2 dalies reikalavimų, ir bet kuriuo atveju, kai, siekiant laikytis .2.2.1 dalies, balerio skersmuo turi būti didesnis kaip 120 mm ir jis turi būti įrengtas kaip rumpelis, išskyrus atvejus, kai jis sustiprinamas plaukiojant tarp ledų.

.3

Jeigu įrengta, pagalbinė vairo pavara turi būti:

.1

pakankamai patvari ir tinkama valdyti laivą, plaukiantį valdomumo greičiu, ir ją įmanoma greitai įjungti, kai susiklosto pavojinga padėtis;

.2

tinkama vairą greičiau kaip per 60 sekundžių iš 15 ° kampo prie vieno borto pasukti į 15 ° kampą prie kito borto, kai laivas, paniręs iki didžiausios jūrinės grimzlės, plaukia į priekį puse didžiausio eksploatacinio greičio arba 7 mazgų greičiu (naudojamas didesnis dydis); ir

.3

varoma galios, o jeigu reikia, kad būtų laikomasi .3.2 dalies reikalavimų, ir bet kokiu atveju, kai vairo ašigalio skersmuo didesnis kaip 230 mm, įrengta kaip rumpelis, išskyrus atvejus, kai jis sustiprinamas plaukiojant tarp ledų.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.4

Vairo pavaros galios agregatai:

.1

įrengiami taip, kad vėl pradėjus tiekti energiją, kurios tiekimas buvo nutrauktas, įsijungtų automatiškai; ir

.2

įrengiami taip, kad juos įjungti būtų galima iš navigacinio tiltelio. Jeigu kuriam nors vairo pavaros galios agregatui nustojama tiekti energiją, navigaciniame tiltelyje duodamas garsinis ir vaizdinis signalas.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.5

Kai pagrindinė vairo pavara sudaryta iš dviejų arba keleto vienodos galios agregatų, pagalbinės vairo pavaros galima neįrengti, jeigu:

.1

pagrindinė vairo pavara gali valdyti vairą taip, kaip reikalaujama .2.2.2 dalyje, kai vienas iš dviejų galios agregatų neveikia; ir

.2

pagrindinė vairo pavara įrengta taip, kad, kai kurioje nors vietoje sugenda jos vamzdynas arba vienas iš galios agregatų, gedimas izoliuojamas tokiu būdu, jog laivą vis tiek galima būtų vairuoti arba tokia vairavimo galimybė būtų greitai atgaunama.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.6

Vairo pavaros valdymas užtikrinamas:

.1

pagrindinė vairo pavara valdoma iš navigacinio tiltelio ir iš vairo mašinos skyriaus;

.2

jeigu pagrindinė vairo pavara įrengta pagal .4 dalies reikalavimus, vairo pavara valdoma dviem atskiromis sistemomis, kurios savo ruožtu valdomos iš navigacinio tiltelio. Šiuo atveju atsarginio vairaračio arba atsarginės valdymo svirties įrengti nebūtina. Jeigu valdymo sistemos pagrindas yra hidraulinio nuotolinio valdymo variklis, antros atskiros sistemos įrengti nereikia;

.3

pagalbinė vairo pavara valdoma iš vairo mašinos skyriaus ir, jeigu pavara mechaninė – iš navigacinio tiltelio, o pagalbinė vairo pavara nesujungiama su pagrindinės vairo pavaros valdymo sistema.

.7

Visos tos pagrindinės ir pagalbinės vairo pavaros valdymo sistemos, kurios valdomos iš navigacinio tiltelio, atitinka šiuos reikalavimus:

.1

elektrinei pavarai naudojama atskira jos grandinė, kuriai elektros energija vairo pavaros stipriųjų srovių grandine tiekiama iš vairo mašinos skyriaus punkto arba tiesiogiai skirstomojo skydo šynomis, tiekiančiomis elektros energiją pirmiau minėtai vairo pavaros stipriųjų srovių grandinei, iš taško, esančio skirstomajame skyde greta skirstomojo skydo punkto;

.2

vairo mašinos skyriuje numatomos atskiros priemonės kiekvienai valdymo sistemai, valdomai iš navigacinio tiltelio, atjungti nuo vairo pavaros, su kuria ji naudojama;

.3

sistema sumontuojama taip, kad ją būtų galima įjungti iš navigacinio tiltelio;

.4

nustojus tiekti elektros energiją valdymo sistemai, navigaciniame tiltelyje duodamas garsinis ir vaizdinis pavojaus signalas; ir

.5

apsauga nuo trumpojo sujungimo užtikrinama tik vairo pavaros valdymo sistemai elektros energiją tiekiančioms grandinėms.

.8

Stipriųjų srovių elektros grandinės ir vairo pavaros valdymo sistemos bei jų sudedamosios dalys, t. y. laidai ir vamzdžiai, būtini pagal šios ir pagal 7 taisyklės nuostatas, montuojami juos vienus nuo kitų per visą jų ilgį pagal galimybes atskiriant.

.9

Tarp navigacinio tiltelio ir vairo mašinos skyriaus arba alternatyvios vairavimo vietos įrengiamos ryšio priemonės.

.10

Vairo (-ų) pasukimo kampas:

.1

jeigu pagrindinė vairo pavara mechaninė, jis rodomas navigaciniame tiltelyje. Vairo pasukimo kampą rodanti įranga nesujungiama su vairo pavaros valdymo sistema;

.2

jį galima nustatyti vairo mašinos skyriuje.

.11

Hidraulinėje vairo pavaroje su mechanine pavara montuojami:

.1

hidraulinio skysčio valymo įrenginiai, atsižvelgiant į hidraulinės sistemos tipą ir projektą;

.2

hidraulinio skysčio avarinio lygio singaliniai įtaisai šio skysčio rezervuare, kad pagal galimybes kuo anksčiau būtų pranešta apie hidraulinio skysčio nuotėkį. Navigaciniame tiltelyje ir mašinų skyriuje duodamas garsinis ir vaizdinis signalas, kur jie lengvai išgirstami ir pastebimi; ir

.3

stacionarusis pakankamos talpos kaupimo bakas, iš kurio galima iš naujo pripildyti skysčiu bent vieną galios perdavimo sistemą, įskaitant rezervuarą, jeigu pagrindinę vairo pavarą reikia valdyti mechanine pavara. Kaupimo bakas stacionariai vamzdžiais sujungiamas taip, kad hidraulines sistemas skysčiu lengvai būtų galima iš naujo pripildyti iš vairo mašinos skyriaus, bake montuojamas lygio daviklis.

.12

Vairo mašinos skyriai turi būti:

.1

lengvai prieinami ir, jeigu įmanoma, atskirti nuo mašinų skyrių; ir

.2

su juose sumontuotais įrenginiais, užtikrinančiais galimybę eksploatuoti vairo pavaros mechanizmus ir prieiti prie jų valdymo priemonių. Šiuose įrenginiuose įrengiami turėklai ir grotelinis klojinys arba kitoks neslidus paviršius, užtikrinantis tinkamas darbo sąlygas tada, jeigu nutekėtų hidraulinis skystis.

7   Papildomieji reikalavimai dėl vairo elektrinės ir elektrohidraulinės pavarų (R 30)

NAUJŲ B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMŲ B KLASĖS LAIVŲ:

.1

Navigaciniame tiltelyje ir atitinkamame pagrindinių mechanizmų valdymo punkte įrengiami signalizacijos įtaisai, rodantys, kad veikia elektrinės ir elektrohidraulinės vairo pavarų varikliai.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.2

Iš vieno arba keleto galios agregatų sudarytuose visuose vairo įrenginiuose su elektrine arba elektrohidrauline pavara naudojamos mažiausiai dvi atskiros grandinės, kurioms elektros energija tiekiama tiesiogiai iš pagrindinės skirstomosios lentos; tačiau vienai iš grandinių elektros energiją galima tiekti iš avarinio skirstomojo skydo. Su pagrindiniu vairo įrenginiu, kuriame įrengta elektrinė arba elektrohidraulinė pavara, sujungtą pagalbinį vairo įrenginį su elektrine arba elektrohidrauline pavara galima prijungti prie vienos iš grandinių, tiekiančių elektros energiją pagrindiniam vairo įrenginiui. Grandinių, elektros energiją tiekiančių vairo įrenginiui su elektrine ar elektrohidrauline pavara, vardinės vertės yra tokios, kad grandinės galėtų tiekti elektros energiją visiems tiems varikliams, kuriuos prie jų gali prijungti vienu metu ir kurie veiktų visi iš karto.

NAUJUOSE B, C IR D BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.3   Vairo įrenginio elektros ir elektrohidraulinės grandinės bei varikliai apsaugomi nuo trumpojo jungimo ir jose įrengiama perkrovos signalizacija. Apsauga nuo perteklinės srovės, įskaitant ir paleidimo srovę, jeigu numatyta, yra už visą apsaugoto variklio ar grandinės srovę ne mažesnė kaip du kartus ir įrengiama taip, kad leistų tekėti atitinkamai paleidimo srovei.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

Pagal šios dalies nuostatas būtinos signalizacijos yra garsinės ir vaizdinės, išdėstomos gerai pastebimose pagrindinių mechanizmų arba valdymo skyriaus vietose, iš kur paprastai valdomi pagrindiniai mechanizmai, taip, kaip gali būti reikalaujama pagal šio skyriaus E dalies 6 taisyklę.

.4   Kai pagalbinė vairo pavara, kuri pagal 6.3.3 taisyklę turi būti varoma elektros energija, varoma ne elektros energija, o elektros varikliu, kuris iš pradžių buvo skirtas kitiems tikslams, pagrindinei vairo pavarai viena grandine elektros energiją galima tiekti iš pagrindinio skirstomojo skydo. Jeigu iš pradžių kitiems tikslams buvęs skirtas variklis pertvarkomas varyti pagalbinio vairo įrenginio pavarą, vėliavos valstybės administracija .3 dalies reikalavimų gali netaikyti, jeigu jai priimtinos tokios saugos priemonės ir pagalbiniam vairo įrenginiui taikomi .6.4.1 ir .6.4.2 taisyklių reikalavimai.

8   Mašinų skyrių ventiliacijos sistemos (R 35)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

A kategorijos mašinų skyriai tinkamai vėdinami, siekiant užtikrinti, kad juose stovintiems mechanizmams arba katilams bet kokiomis oro sąlygomis, įskaitant štormą, veikiant visa galia, į šiuos skyrius būtų tiekiamas pakankamas oro kiekis, būtinas darbuotojų saugai ir patogumui bei mechanizmų veikimui.

9   Pranešimų iš navigacinio tiltelio perdavimas į mašinų skyrių ir atvirkščiai (R 37)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

Įsakymams perduoti iš navigacinio tiltelio į mašinų arba į valdymo skyrius, iš kurių paprastai reguliuojamas laivasraigčių greitis ir traukos kryptis, numatomos mažiausiai dvi atskiros ryšio priemonės: viena iš jų – tai mašininis telegrafas, kuris įsakymus bei atsakymus vizualiai rodo ir mašinų skyriuje, ir navigaciniame tiltelyje. Atitinkamos ryšio priemonės įrengiamos bet kurioje kitoje vietoje, iš kurios galima reguliuoti laivasraigčių greitį ir traukos kryptį.

10   Laivo mechaniko iškvietimas dėl signalizacinio ryšio (R 38)

NAUJUOSE B, C IR D BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

Numatoma, kad laivo mechaniko iškvietimą dėl signalizacinio ryšio galima įjungti iš variklio valdymo kabinos ar iš laivo jėgainės valdymo punkto ir kad šis iškvietimo signalas aiškiai girdimas mechaniko kambaryje ir (arba), jeigu reikia, navigaciniame tiltelyje.

11   Avarinės įrangos išdėstymas (R 39)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

Avarinių elektros energijos šaltinių, gaisrinių bei triumo sausinimo siurblių, išskyrus tuos, kuriais vanduo siurbiamas iš skyrių, esančių prieš taraninę pertvarą, ir pagal II-2 skyriaus reikalavimus būtinų gaisro gesinimo stacionariųjų sistemų, kitų laivo saugai svarbių avarinių įrenginių, išskyrus inkaro keltuvą, negalima įrengti prieš taraninę pertvarą.

12   Mechanizmų valdymo įtaisai (R 31)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Prie pagrindinių ir pagalbinių laivo eiklumui ir jo saugai svarbių mechanizmų montuojamos veiksmingos jų veikimo ir valdymo priemonės.

.2

Jeigu pagrindinio mechanizmo nuotolinis valdymas numatomas iš navigacinio tiltelio, o mašinų skyriai įrengiami taip, kad juose galėtų dirbti žmonės, taikomos šios nuostatos:

.1

laivasraigčio greitis, traukos kryptis ir, jeigu taikoma, laivasraigčio žingsnis, bet kokiomis laivo plaukiojimo sąlygomis visiškai reguliuojami iš navigacinio tiltelio, įskaitant manevravimą;

.2

kiekvienas atskiras laivasraigtis valdomas taip suprojektuotu ir pagamintu valdymo įtaisu, kad juo naudojantis ypatingo dėmesio nereikėtų kreipti į mechanizmų veikimo detales. Jeigu keletas laivasraigčių suprojektuoti veikti vienu metu, juos galima valdyti vienu valdymo įtaisu;

.3

navigaciniame tiltelyje numatomas avarinis pagrindinio mechanizmo stabdymo įtaisas, kuris nesujungiamas su navigacinio tiltelio valdymo sistema;

.4

iš navigacinio tiltelio į pagrindinį mechanizmą perduodamos komandos rodomos pagrindinio mechanizmo valdymo skyriuje arba, jeigu reikia, laivo jėgainės valdymo punkte;

.5

pagrindinį mechanizmą nuotoliniu valdymu vienu kuriuo nors metu galima valdyti tik iš vienos kurios nors vietos; tokiose vietose leidžiama įrengti sujungtus valdymo postus. Kiekvienoje tokioje vietoje įrengiamas indikatorius, rodantis, iš kurios vietos valdomas pagrindinis mechanizmas. Perjungti valdymą iš navigacinio tiltelio į mašinų skyrius galima tik pagrindiniame mašinų skyriuje arba pagrindinių mechanizmų valdymo skyriuje. Šioje sistemoje numatomi įrenginiai, užtikrinantys, kad laivasraigčio trauka tada, kai valdymas perjungiamas iš vienos vietos į kitą, labai nepasikeistų;

.6

numatoma galimybė pagrindinį mechanizmą valdyti iš tam tikrų vietų net sugedus kuriai nors nuotolinio valdymo sistemos daliai;

.7

nuotolinio valdymo sistema projektuojama taip, kad jos sugedimo atveju būtų duodamas signalas. Vietinės valdymo sistemos veikimo metu nekeičiamas nustatytas laivasraigčio greitis ir traukos kryptis;

.8

navigaciniame tiltelyje montuojami šie indikatoriai:

.1

rodantys pastoviojo žingsnio laivasraigčių greitį ir sukimosi kryptį;

.2

rodantys keičiamojo žingsnio laivasraigčių greitį ir jo žingsnio padėtį;

.9

navigaciniame tiltelyje ir mašinų skyriuje įrengiama signalizacijos įranga, parodanti, kad yra mažas paleidimo slėgis, kuris nustatomas toks, jog būtų galima atlikti kitus pagrindinio variklio paleidimo veiksmus. Kai pagrindinio mechanizmo nuotolinio valdymo sistema yra suprojektuota šį mechanizmą paleisti automatiškai, nepavykusių bandymų įjungti mechanizmą skaičius ribojamas, siekiant išsaugoti pakankamą paleidimui būtiną oro slėgį, kad mechanizmą būtų galima įjungti vietoje.

.3

Jeigu pagrindiniam mechanizmui ir su juo sujungtiems mechanizmams, įskaitant pagrindinį elektros energijos tiekimo šaltinį, numatytas skirtingo lygio automatinis ir nuotolinis valdymas ir jeigu juos iš valdymo skyriaus bet kada galima valdyti rankomis, įrenginiai ir valdymo priemonės projektuojami, įrengiami ir montuojami taip, kad mechanizmo veikimas būtų toks saugus ir veiksmingas, kaip kad mašina veiktų valdoma tiesiogiai; jeigu reikia, saugai ir veiksmingumui užtikrinti taikomos II-1 skyriaus E dalies 1-5 taisyklės. Ypatingas dėmesys skiriamas šių skyrių apsaugai nuo gaisro ir užtvindymo.

.4

Apskritai numatomos nuostatos, kad automatines eksploatavimo, automatinio paleidimo ir valdymo sistemų valdymo priemones būtų galima junginėti rankiniu būdu. Kad sugedus kuriai nors šių sistemų daliai, vis tiek būtų galima naudotis rankiniu valdymu.

B, C IR D KLASĖS LAIVAI, PASTATYTI 2003 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU:

.5

Šie laivai atitinka .1–.4 dalių nuostatas.

.1

Prie pagrindinių ir pagalbinių laivo eiklumui, valdymui ir jo saugai svarbių mechanizmų montuojamos veiksmingos jų veikimo ir valdymo priemonės. Visos laivo eiklumui, valdymui ir jo saugai svarbios valdymo sistemos įrengiamos atskirai arba projektuojamos taip, kad vienos sistemos gedimas nepaveiktų kitų sistemų veikimo.

.2

Jeigu pagrindinio mechanizmo nuotolinis valdymas numatomas iš navigacinio tiltelio, taikomos šios nuostatos:

.1

laivasraigčio greitis, traukos kryptis ir, jeigu taikoma, laivasraigčio žingsnis, bet kokiomis laivo plaukiojimo sąlygomis visiškai reguliuojami iš navigacinio tiltelio, įskaitant manevravimą;

.2

kiekvienas atskiras laivasraigtis valdomas vienu valdymo įtaisu ir automatiškai veikiant visiems susijusiems mechanizmams, jeigu tai būtina, įskaitant apsaugos nuo mechanizmų perkrovos priemones. Jeigu keletas laivasraigčių suprojektuoti veikti vienu metu, juos galima valdyti vienu valdymo įtaisu;

.3

navigaciniame tiltelyje numatomas avarinis pagrindinio mechanizmo stabdymo įtaisas, kuris nesujungiamas su navigacinio tiltelio valdymo sistema;

.4

iš navigacinio tiltelio į pagrindinį mechanizmą perduodamos komandos rodomos pagrindinio mechanizmo valdymo skyriuje ir laivo jėgainės valdymo punkte;

.5

pagrindinį mechanizmą nuotoliniu valdymu vienu kuriuo nors metu galima valdyti tik iš vienos kurios nors vietos; tokiose vietose leidžiama įrengti sujungtus valdymo postus. Kiekvienoje tokioje vietoje įrengiamas indikatorius, rodantis, iš kurios vietos valdomas pagrindinis mechanizmas. Perjungti valdymą iš navigacinio tiltelio į mašinų skyrius galima tik pagrindiniame mašinų skyriuje arba pagrindinių mechanizmų valdymo skyriuje. Šioje sistemoje numatomi įrenginiai, užtikrinantys, kad laivasraigčio trauka tada, kai valdymas perjungiamas iš vienos vietos į kitą, labai nepasikeistų;

.6

numatoma galimybė pagrindinį mechanizmą valdyti iš tam tikrų vietų net sugedus kuriai nors nuotolinio valdymo sistemos daliai;

pagalbinius laivo eiklumui ir jo saugai svarbius mechanizmus taip pat galima valdyti iš vietų, įrengtų ant ar prie šių mechanizmų;

.7

nuotolinio valdymo sistema projektuojama taip, kad jos sugedimo atveju būtų duodamas signalas. Vietinės valdymo sistemos veikimo metu nekeičiamas nustatytas laivasraigčio greitis ir traukos kryptis;

.8

navigaciniame tiltelyje, pagrindinio mechanizmo valdymo skyriuje ir laivo jėgainės valdymo punkte montuojami šie indikatoriai:

.1

rodantys pastoviojo žingsnio laivasraigčių greitį ir sukimosi kryptį; ir

.2

rodantys keičiamojo žingsnio laivasraigčių greitį ir jo žingsnio padėtį;

ir

.9

navigaciniame tiltelyje ir mašinų skyriuje įrengiama signalizacijos įranga, parodanti, kad yra mažas paleidimo slėgis, kuris nustatomas toks, jog būtų galima atlikti kitus pagrindinio variklio paleidimo veiksmus. Kai pagrindinio mechanizmo nuotolinio valdymo sistema yra suprojektuota šį mechanizmą paleisti automatiškai, nepavykusių bandymų įjungti mechanizmą skaičius ribojamas, siekiant išsaugoti pakankamą paleidimui būtiną oro slėgį, kad mechanizmą būtų galima įjungti vietoje.

.3

Jeigu pagrindiniam mechanizmui ir su juo sujungtiems mechanizmams, įskaitant pagrindinį elektros energijos tiekimo šaltinį, numatytas skirtingo lygio automatinis ir nuotolinis valdymas ir jeigu juos iš valdymo skyriaus bet kada galima valdyti rankomis, įrenginiai ir valdymo priemonės projektuojami, įrengiami ir montuojami taip, kad mechanizmo veikimas būtų toks saugus ir veiksmingas, kaip kad mašina veiktų valdoma tiesiogiai; jeigu reikia, saugai ir veiksmingumui užtikrinti taikomos II-1 skyriaus E dalies 1-5 taisyklės. Ypatingas dėmesys skiriamas šių skyrių apsaugai nuo gaisro ir užtvindymo.

.4

Apskritai numatomos nuostatos, kad automatines eksploatavimo, automatinio paleidimo ir valdymo sistemų valdymo priemones būtų galima junginėti rankiniu būdu. Sugedus kuriai nors šių sistemų daliai, vis tiek turi būti galima naudotis rankiniu valdymu.

13   Garatiekio sistemos (R 33)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Visi tie garatiekio vamzdžiai ir prie jų prijungti įtaisai, kuriais gali tekėti garai, projektuojami ir montuojami taip, kad išlaikytų galinčią juos veikti didžiausią eksploatavimo apkrovą.

.2

Numatomos priemonės sausinti bet kurį garatiekio vamzdį, kuriame priešingu atveju galėtų susiformuoti hidraulinis smūgis.

.3

Jeigu garatiekio vamzdis ar prie jo prijungtas įtaisas gali gauti iš kurio nors šaltinio didesnio slėgio garus už tą, kuriam jis suprojektuotas, sumontuojamas atitinkamas slėgį mažinantis apsauginis vožtuvas bei slėgio daviklis.

14   Oro slėgio sistemos (R 34)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Numatomos priemonės, kad nuo pavojingai padidėjusio slėgio susidarymo būtų apsaugotos bet kurios suslėgtojo oro sistemos dalys ir kad būtų apsaugotos tos vietos, kur oro kompresorių aušinimo ertmes arba jų korpusus ir oro aušintuvus galėtų veikti pavojingai padidėjęs slėgis, kurį sukeltų nuotėkis iš oro slėgio dalių į tas vietas. Visose sistemose įrengiamos atitinkamos slėgį mažinančios sistemos.

.2

Pagrindinio mechanizmo vidaus degimo variklio pagrindinis orinis įjungimo įrenginys tinkamai apsaugomas nuo atbulinio pliūpsnio ir vidinio sprogimo padarinių varikliui įjungti būtino oro vamzdžiuose.

.3

Visi varikliui įjungti būtiną orą tiekiančių kompresorių išleidimo vamzdžiai tiesiogiai prijungiami prie jam įjungti būtino oro rezervuarų, o visi variklio vamzdžiai iš pirmiau minėtų oro rezervuarų į pagrindinius ir pagalbinius variklius visiškai atskiriami nuo kompresoriaus išleidimo sistemos vamzdžių.

.4

Numatoma nuostata, kad alyva visiškai negalėtų patekti į slėgines oro sistemas ir kad šios sistemos būtų sausinamos.

15   Apsauga nuo triukšmo (R 36)  (3)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

Imamasi priemonių, kad mašinų skyriuose triukšmas būtų sumažintas iki priimtino lygio. Kai šio triukšmo veiksmingai mažinti neįmanoma, normas viršijančio triukšmo šaltinis tinkamai izoliuojamas arba tame skyriuje, jeigu jame turi dirbti žmonės, įrengiama nuo triukšmo apsaugota vieta. Darbuotojams, turintiems įeiti į tokius skyrius, parūpinami ausų kimštukai.

16   Liftai

NAUJUOSE A, B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Keleivinių ir krovininių liftų matmenys, išplanavimas, keleivių ir (arba) krovinių kiekis atitinka vėliavos valstybės administracijos kiekvienu atskiru atveju ir kiekvienam įrenginio tipui numatytas nuostatas.

.2

Montavimo brėžinius ir priežiūros nurodymus, įskaitant nuostatas, reglamentuojančias periodiškas apžiūras, tvirtina vėliavos valstybės administracija, kuri, prieš pradedant naudoti liftą, jį apžiūri ir patvirtina jo saugumą.

.3

Patvirtinusi lifto saugumą, vėliavos valstybės administracija išduoda sertifikatą, kuris turi būti laikomas laive.

.4

Vėliavos valstybės administracija gali leisti periodiškas apžiūras atlikti tam ekspertui, kuriam leidimą suteikia administracija, arba pripažintai organizacijai.

D   DALIS

ELEKTROS ĮRANGA

1   Bendroji dalis (R 40)

NAUJŲ B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMŲ B KLASĖS LAIVŲ:

.1

Elektros įranga yra tokia, kad:

.1

visiems pagalbiniams elektros įrenginiams, būtiniems įprastoms laivo eksploatavimo ir gyvenimo jame sąlygoms užtikrinti, elektros energijos tiekimas būtų užtikrintas be avarinio elektros energijos šaltinio;

.2

tų elektros įrenginių, kurie svarbūs saugai, veikimas būtų užtikrinamas bet kokiomis avarinėmis sąlygomis; ir

.3

keleiviams, įgulos nariams ir laivui būtų užtikrinama sauga nuo elektros srovės keliamų pavojų.

.2

Vėliavos valstybės administracija imasi atitinkamų veiksmų, kad būtų užtikrinta, kad šios dalies nuostata, skirta elektros įrangai (4) būtų vienodai įgyvendinama ir taikoma.

2   Pagrindinis elektros energijos šaltinis ir apšvietimas (R 41)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Tuose naujuose C ir D klasės laivuose, kuriuose elektros energija – tai vienintelė energijos rūšis, užtikrinanti pagalbinių, laivo saugai svarbių įrenginių veikimą, ir tuose naujuose bei eksploatuojamuose B klasės laivuose, kuriuose elektros energija – tai vienintelė energijos rūšis, užtikrinanti pagalbinių, laivo saugai ir jo eiklumui svarbių įrenginių veikimą, montuojami du arba daugiau tokio galingumo pagrindinių generatorių, kad pirmiau minėti pagalbiniai įrenginiai galėtų veikti ir sugedus vienam iš generatorių.

Trumpesniuose kaip 24 metrų ilgio naujuose C ir D klasės laivuose vienas generatorius gali būti varomas pagrindiniu varikliu, jeigu jo galia yra pakankama, kad pirmiau minėti pagalbiniai įrenginiai galėtų veikti, kai vienas iš generatorių sugenda.

.2.1

Pagrindinei elektros apšvietimo sistemai, numatytai apšviesti keleiviams arba įgulos nariams paprastai prieinamas ir jų naudojamas laivo dalis, elektros energija tiekiama iš pagrindinio elektros energijos šaltinio.

.2.2

Pagrindinė elektros apšvietimo sistema išdėstoma taip, kad tuose skyriuose, kuriuose yra pagrindinis elektros energijos šaltinis, susijusi transformuojanti įranga, jeigu ji yra, pagrindinis skirstomasis skydas ir pagrindinis skirstomasis apšvietimo skydas, kilus gaisrui arba įvykus kitokiai avarijai, pagal 3 taisyklės nuostatas būtina avarinio apšvietimo sistema nebūtų sugadinta.

.2.3

Avarinio elektros apšvietimo sistema išdėstoma taip, kad tuose skyriuose, kuriuose yra avarinis elektros energijos šaltinis, susijusi transformuojanti įranga, jeigu ji yra, avarinis skirstomasis skydas ir avarinio apšvietimo skirstomasis skydas, kilus gaisrui arba įvykus kitokiai avarijai, pagal šios taisyklės nuostatas būtina pagrindinė apšvietimo sistema nebūtų sugadinta.

.3

Pagrindinis skirstomasis skydas pagal vieno iš pagrindinių generatorių padėtį išdėstomas taip, jeigu tai padaryti įmanoma, kad elektros energijos tiekimo nepertraukiamumui įtaką darytų tik tame skyriuje, kuriame įrengtas generatorius ir skirstomoji lenta, kilęs gaisras arba kitas nelaimingas atsitikimas.

3   Avarinis elektros energijos šaltinis (R 42)

NAUJUOSE B, C IR KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1   Visuose laivuose įrengiami autonomiški avariniai elektros šaltiniai, o jų avariniai skirstomieji skydai išdėstomi virš pagrindinio denio, lengvai prieinamame skyriuje, kuris neturi būti greta A kategorijos mašinų skyrių arba greta skyrių su pagrindiniu elektros šaltiniu arba su pagrindiniu skirstomuoju skydu.

.2   Avarinis elektros energijos šaltinis – tai akumuliatorių baterija, kuri nėra perkrauta ir, jos įtampai pernelyg nemažėjant, gali atitikti .5 dalies reikalavimus, arba .5 dalies reikalavimus galintis atitikti generatorius, sukamas vidaus degimo mechanizmu su naujuose laivuose įrengtais automatiniais įjungimo, o eksploatuojamuose laivuose – patvirtintais įjungimo įrenginiais, kuriems atskirai tiekiamas ne mažesnės kaip 43 °C pliūpsnio temperatūros kuras ir kuriems pagal .6 dalies nuostatas įrengtas laikinasis avarinis elektros energijos šaltinis, išskyrus atvejus, kai trumpesniuose kaip 24 metrų ilgio naujuose C ir D klasės laivuose atitinkamoje vietoje vartotojui įrengtas atskiras baterijos įrenginys, veiksiantis šiose taisyklėse numatytą laikotarpį.

.3   Avarinis elektros energijos šaltinis išdėstomas taip, kad jis veiksmingai veiktų laivui pasvirus ne didesniu kaip 22,5 ° kampu ir kai laivo diferentas nuo lygaus kilio yra 10 °. Avarinis (-iai) generatorius (-iai) yra tinkamas (-i) lengvai įjungti bet kokiomis galinčiomis susiklostyti šaltojo paleidimo sąlygomis, o naujuose laivuose – tinkamas (-i) įjungti automatiškai.

.4   Avarinis skirstomasis skydas, jeigu tai padaryti įmanoma, įrengiamas kuo arčiau avarinio elektros šaltinio.

.5   Avarinis elektros energijos šaltinis, privalomas pagal .1 dalies nuostatas:

.1

apskritai gali veikti:

 

B klasės laivuose (naujuose ir eksploatuojamuose) – 12 valandų

 

C klasės laivuose (naujuose) – 6 valandas

 

D klasės laivuose (naujuose) – 3 valandas;

.2

ypač pirmiau nurodytu laiku gali vienu metu tiekti elektros energiją tiems vartotojams, numatytiems šiuose įtaisuose ir įrenginiuose, kurie būtini atitinkamos klasės laivams:

a)

avariniam triumo sausinimo siurbliui ir vienam iš gaisrinių siurblių;

b)

avariniam apšvietimui:

1.

visose įgulos susirinkimo arba keleivių įlaipinimo vietose ir už laivo bortų;

2.

visuose koridoriuose, trapuose ir išėjimuose, kuriais patenkama į įgulos susirinkimo arba keleivių įlaipinimo vietas;

3.

mašinų skyriuose ir avarinio generatoriaus skyriuje;

4.

tuose valdymo punktuose, kuriuose yra radijo ir pagrindinė navigacinė įranga;

5.

kaip reikalaujama pagal II-2 skyriaus B dalies 16.1.3.7 ir II-2 skyriaus B dalies 6.1.7 taisykles;

6.

visose gaisrininkų įrangos laikymo vietose;

7.

avariniame triumo sausinimo siurblyje ir viename iš gaisrinių siurblių, nurodytų a papunktyje, ir šių siurblių variklių įjungimo vietose;

c)

laivo skiriamiesiems žiburiams,

d)

1.

visoms ryšio priemonėms,

2.

visuotinei pavojaus signalizacijos sistemai,

3.

gaisro aptikimo sistemai, ir

4.

visiems signalams, būtiniems iškilus pavojui, jeigu šie signalai įjungiami laivo pagrindinių generatorių tiekiama elektros srove;

e)

purškiamosios gaisro gesinimo sistemos, jeigu ji įrengta, siurbliui ir jeigu jis sukamas elektros srove; ir

f)

dieniniam šviesos signalizatoriui, jeigu elektros energiją jam tiekia pagrindinis elektros energijos šaltinis;

.3

galinčioms pusę valandos tiekti elektros energiją šia energijos rūšimi valdomoms vandeniui nelaidžioms durims bei su jomis susijusioms valdymo, indikacijos ir pavojaus signalo grandinėms.

.6   Pagal .2 dalies nuostatas privalomas laikinasis avarinis elektros energijos šaltinis – tai atitinkamai išdėstyta akumuliatorių baterija, kuri neperkrauta ir, jos įtampai pernelyg nemažėjant, pusę valandos elektros energiją gali tiekti:

a)

pagal šios taisyklės .2 dalies b punkto 1 papunkčio nuostatas privalomam apšvietimui;

b)

vandeniui nelaidžioms durims, kaip reikalaujama pagal II-1 skyriaus B dalies 13 taisyklės .7.2 ir .7.3 dalių nuostatas, tačiau nebūtinai visoms kartu, jeigu neįrengtas atskiras laikinasis sukauptos elektros energijos šaltinis, ir

c)

valdymo, parodymų ir pavojaus signalo grandinėms, kaip reikalaujama pagal II-1 skyriaus B dalies 13 taisyklės .7.2 dalies nuostatas.

.7   B, C ir D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE 2003 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU:

Jeigu elektros energija reikalinga tam, kad būtų atgautas laivo eiklumas, galia turi būti pakankama, kad nutrūkus elektros srovės tiekimui kartu su kitais atitinkamais mechanizmais laivo eiklumas būtų atstatytas per 30 minučių.

4   Ro-ro laivų papildomas avarinis apšvietimas (R 42-1)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

Be avarinio apšvietimo, privalomo pagal II-1 skyriaus D dalies 3.5.2 taisyklės b punkto nuostatas, visuose laivuose su skyriais, skirtais kroviniui su riedmenimis, arba su specialiosios kategorijos skyriais:

.1

visose viešosiose keleiviams skirtose patalpose ir koridoriuose įrengiamas papildomas elektros apšvietimas, bet kokiomis posvyrio sąlygomis ir sugedus visiems kitiems elektros energijos šaltiniams galintis veikti bent tris valandas. Šis apšvietimas yra toks, kad lengvai būtų galima matyti evakuavimo priemones. Papildomo apšvietimo elektros energijos šaltinis – tai apšvietimo įrenginiuose išdėstytos ir iš avarinio skirstomojo skydo nuolatos įkraunamos, jeigu tai įmanoma, akumuliatorių baterijos. Arba vėliavos valstybės administracija gali priimti kokias nors kitas bent jau tokio pat veiksmingumo apšvietimo priemones. Papildomas apšvietimas yra toks, kad, sugedus bet kuriai lempai, šį gedimą būtų galima iš karto aptikti. Visos įrengtos akumuliatorių baterijos keičiamos tokiais laiko tarpais, kurių trukmė nustatoma atsižvelgiant į atitinkamos baterijos eksploatavimo trukmę tomis aplinkos oro sąlygomis, kurių poveikį patiria tokios baterijos, kai jos yra eksploatuojamos; ir

.2

visuose įgulos skyriaus koridoriuose, poilsio kambaryje ir visose tose tarnybinėse patalpose, kuriose paprastai būna žmonių, tais atvejais, jeigu neįrengiamas pagal .1 dalies reikalavimus numatytas papildomas avarinis apšvietimas, laikoma nešiojamoji lempa, kuriai elektros srovė tiekiama iš įkraunamos akumuliatorių baterijos.

5   Atsargumo priemonės nuo elektros smūgio, gaisro ar kitų elektros srovės keliamų pavojų (R 45)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Tos elektros mašinų arba įrangos atviros metalinės dalys, kuriose nėra elektros įtampos, tačiau galėtų būti, tais atvejais, kai elektros mašina sugenda, įžeminamos, jeigu elektros mašina arba įranga:

.1

gauna didesnės kaip 50 voltų įtampos nuolatinę srovę arba 50 voltų vidutinės kvadratinės šaknies vertės tarp laidininkų; šiai įtampai sukurti negalima naudoti autotransformatorių; arba

.2

gauna didesnę kaip 250 voltų įtampą iš skiriamojo saugos transformatoriaus, tiekiančiam elektros srovę tik vienam įtaisui; arba

.3

pagaminta laikantis dvigubo izoliavimo principo.

.2

Visa elektros aparatūra yra taip sukonstruota ir sumontuota, kad nesužalotų, kai ja naudojamasi arba ji liečiama įprastomis aplinkybėmis.

.3

Skirstomųjų skydų šonai, galinė siena ir, jeigu būtina, priešakys tinkamai apsaugomi. Atviros sudedamosios dalys, kurių įtampa viršija .1.1 dalyje nurodytą įtampą žemės atžvilgiu, tokių skirstomųjų skydų priešakyje nemontuojamos. Jeigu būtina, priešais skirstomuosius skydus ir už jų paklojami izoliaciniai kilimėliai arba gardelės.

.4

Neįžemintose skirstymo sistemose įrengiamas įtaisas, galintis kontroliuoti įžeminimo lygį ir duoti garsinį arba vizualų signalą tais atvejais, kai įžeminimo lygis tampa labai mažas.

.5.1

Visi kabelių apvalkalai ir šarvai yra nepažeisti ir įžeminti.

.5.2

Visi išoriniai įrangos kabeliai ir laidai yra bent antipireninio tipo ir taip sumontuoti, kad nebūtų mažinamos pirminės jų antipireninės savybės. Jeigu būtinas konkretus taikymas, vėliavos valstybės administracija gali leisti naudoti specialių tipų kabelius, pavyzdžiui, aukštadažnius kabelius, nors ir neatitinkančius pirmiau minėtų reikalavimų.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.5.3

Kabeliai ir laidai, naudojami elektros energijai tiekti pagrindine arba avarine sistema apšvietimui, vidinėms ryšio priemonėms arba signalams, jeigu tai įmanoma, tiesiami atokiau nuo laivo virtuvių, skalbyklų, A kategorijos mašinų skyrių ir jų korpusų bei kitų dėl gaisro grėsmės pavojingų vietų. Naujuose ir eksploatuojamuose keleiviniuose laivuose, vežančiuose krovinį su riedmenimis, pavojaus signalizacijos ir masinio informavimo sistemų laidus, išvedžiotus 1998 m. liepos 1 d. arba vėliau, atsižvelgdama į TJO parengtas rekomendacijas, tvirtina vėliavos valstybės administracija. Kabeliai, gaisrinius siurblius jungiantys su avariniu skirstomuoju skydu, jeigu jie tiesiami per dėl gaisro grėsmės pavojingas vietas, turi būti atsparūs ugniai. Jeigu įmanoma, visus šiuos kabelius reikėtų tiesti taip, kad jų nesugadintų dėl gretimame skyriuje kilusio gaisro įkaitusios pertvaros.

.6

Kabeliai ir laidai išvedžiojami ir tvirtinami taip, kad jie nenudiltų nuo trynimosi arba nebūtų kitaip apgadinti. Visi laidininkai tvirtinami ir jungiami taip, kad būtų išlaikytas pirminis elektrinis, mechaninis, antipireninis ir, jeigu reikia, priešgaisrinis atsparumas.

NAUJUOSE B, C IR D BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.7.1

Kiekviena atskira grandinė apsaugoma nuo trumpojo jungimo ir nuo perkrovos, išskyrus II-1 skyriaus C dalies 6 ir 7 taisyklėse numatytus atvejus.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.7.2

Apšvietimo armatūra išdėstoma taip, kad ji neįkaistų iki temperatūros, galinčios apgadinti kabelius ir laidus, ir kad ši armatūra aplinkines medžiagas apsaugotų nuo perkaitimo.

.8.1

Akumuliatorių baterijos įstatomos į atitinkamą tvirtinimo korpusą, o patalpos, pirmiausiai naudojamos akumuliatorių baterijoms išdėstyti, būna atitinkamai sukonstruotos ir veiksmingai ventiliuojamos.

.8.2

Akumuliatorių baterijų patalpose neleidžiama montuoti tokios elektros arba kitokios įrangos, nuo kurios gali užsidegti degieji garai.

.9

Skirstymo sistemos išdėstomos taip, kad kurioje nors vertikaliojoje zonoje, apibrėžtoje II-2 skyriaus A dalies 2.9 taisyklėje, kilus gaisrui, nebūtų trukdoma veikti įrangai, svarbiai užtikrinant saugą kitoje tokioje zonoje. Šio reikalavimo laikomasi, jeigu pagrindinis ir avarinis maitinimo laidas, kertantis kurią nors tokią zoną, vienas nuo kito tiesiami kuo didesniu tokiu horizontaliu ir vertikaliu atstumu, kokiu tik įmanoma tai daryti.

E   DALIS

PAPILDOMIEJI REIKALAVIMAI DĖL NEPERIODIŠKAI PRIŽIŪRIMŲ MAŠINŲ SKYRIŲ

Ypatingasis svarstymas (R 54)

NAUJI B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMI B KLASĖS LAIVAI:

Vėliavos valstybės administracija sprendžia, ar kurių nors naujų B, C ir D klasės bei eksploatuojamų B klasės laivų mašinų skyriai gali būti neperiodiškai prižiūrimi, o tais atvejais, kai priimamas teigiamas sprendimas, dar svarsto, ar, be šiose taisyklėse nurodytų, būtini papildomi reikalavimai, siekiant neperiodiškai prižiūrimuose skyriuose užtikrinti įprastai prižiūrimų skyrių saugą.

1   Bendroji dalis (R 46)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Montuojami įrenginiai, bet kokiomis plaukiojimo sąlygomis, įskaitant manevravimą, galintys užtikrinti laivo saugą, lygiavertę tokio laivo, kurio mašinų skyriuose dirba žmonės, saugai.

.2

Imamasi priemonių užtikrinti, kad įranga veiktų patikimai ir kad būtų parengti reikalavimus atitinkantys planai reguliarioms apžiūroms ir įprastiems bandymams, užtikrinantiems nuolatinį patikimą veikimą, atlikti.

.3

Parengti kiekvieno laivo dokumentai pateikiami kaip įrodymai, kad jis tinkamas plaukioti, nors jo mašinų skyriai nėra periodiškai prižiūrimi.

2   Atsargumo priemonės nuo gaisro (R 47)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Numatomos priemonės tik prasidėjusiam gaisrui aptikti ir duoti pavojaus signalams apie gaisrus, kilusius:

.1

katilų oro tiekimo ir išmetimo vamzdžiuose (dūmtakiuose); ir

.2

pagrindinio mechanizmo prapūtimo oro ertmėse, jeigu konkrečiu atveju nemanoma, kad tai nebūtina.

.2

2 250 kW ir galingesniuose vidaus degimo arba didesnį kaip 300 mm skersmens cilindrą turinčiuose varikliuose montuojami alyvos rūko indikatoriai variklio karteryje arba variklio guolių temperatūros davikliai ar lygiaverčiai įtaisai.

3   Apsauga nuo užtvindymo (R 48)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Periodiškai prižiūrimuose mašinų skyriuose surenkamieji triumo šuliniai išdėstomi ir kontroliuojami taip, kad susikaupę skysčiai tada, kai laivo diferentas ir posvyris normalus, būtų aptikti, o patys šuliniai būtų pakankami dideli, kad galėtų lengvai ir įprastu būdu sausinti skysčius tuo laiku, kai skyrius neprižiūrimas.

.2

Jeigu triumo sausinimo siurblius galima įjungti automatiškai, numatomos priemonės signalui duoti tada, kai plūstančio skysčio kiekis viršija siurblio galingumą arba kai siurblys veikia dažniau negu paprastai būtų galima tikėtis. Tokiais atvejais galima leisti naudoti atitinkamą laiko tarpą veikiančius mažesnius surenkamuosius triumo šulinius. Kai įrengiami automatiškai valdomi triumo sausinimo siurbliai, ypatingas dėmesys kreipiamas į apsaugos nuo teršimo alyva reikalavimus.

.3

Su kingstonu, su išmetimo vamzdžiu, įrengtu žemiau vaterlinijos, arba su sausinimo vamzdžiu, cirkuliacinį siurblį jungiančiu su vandens šalinimo sistema, pakankamai laiko jas įjungti, tuo atveju, jeigu į skyrių plūstų vanduo, atsižvelgiant į tą laiką, kurio reikėtų, norint šias valdymo priemones pasiekti ir jomis manipuliuoti. Jeigu tam lygiui, kai laivas yra visiškai pakrautas, ir iki kurio skyrius galėtų būti užtvindytas, privaloma, numatomi būdai manipuliuoti valdymo priemonėmis iš vietos, esančios virš tokio lygio.

4   Pagrindinio mechanizmo valdymas iš navigacinio tiltelio (R 49)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Bet kokiomis laivo plaukiojimo sąlygomis, įskaitant manevravimą, laivasraigčio greitis, traukos kryptis ir, jeigu taikoma, laivasraigčio žingsnis visiškai reguliuojami iš navigacinio tiltelio.

.1

Kiekvienas autonomiškas laivasraigtis valdomas atskiru nuotolinio valdymo įtaisu tais atvejais, kai automatiškai atliekami visi susiję valdymo veiksmai, įskaitant, jeigu būtina, pagrindinio mechanizmo apsaugą nuo perkrovos.

.2

Navigaciniame tiltelyje įrengiamas avarinis pagrindinio mechanizmo stabdymo įtaisas, kuris nesujungiamas su navigacinio tiltelio valdymo sistema.

.2

Iš navigacinio tiltelio į pagrindinį mechanizmą perduodamos komandos rodomos pagrindinio mechanizmo valdymo skyriuje arba, jeigu reikia, laivo jėgainės valdymo punkte.

.3

Pagrindinį mechanizmą nuotoliniu valdymu iš karto galima valdyti tik iš vienos kurios nors vietos; tokiose vietose leidžiama įrengti sujungtus valdymo postus. Kiekvienoje tokioje vietoje įrengiamas indikatorius, rodantis, iš kurios vietos valdomas pagrindinis mechanizmas. Perjungti valdymą iš navigacinio tiltelio į mašinų skyrius galima tik pagrindiniame mašinų skyriuje arba pagrindinių mechanizmų valdymo skyriuje. Šioje sistemoje numatomi tokie įrenginiai, kurie užtikrintų, kad laivasraigčio trauka tada, kai valdymas perjungiamas iš vienos vietos į kitą, labai nepasikeistų.

.4

Numatoma galimybė visus saugiam laivo eksploatavimui svarbius mechanizmus valdyti iš tam tikrų atskirų vietų net kurios nors automatinio ar nuotolinio valdymo sistemos dalies sugedimo atveju;

.5

Nuotolinio valdymo sistema projektuojama taip, kad jos sugedimo atveju būtų duodamas signalas. Jeigu tai įmanoma, nustatytas laivasraigčio greitis ir traukos kryptis vietinės valdymo sistemos veikimo metu nekeičiamas.

.6

Navigaciniame tiltelyje montuojami šie indikatoriai:

.1

rodantys pastoviojo žingsnio laivasraigčių greitį ir sukimosi kryptį; arba

.2

rodantys keičiamojo žingsnio laivasraigčių greitį ir jo žingsnio padėtį.

.7

Iš eilės einančių nepavykusių bandymų automatiškai įjungti mechanizmą skaičius ribojamas, siekiant išsaugoti pakankamą paleidimui būtiną oro slėgį. Įrengiamas signalinis įtaisas, duodantis signalą, kad nors įjungimo oro slėgis mažas, tačiau nustatytas jo lygis yra toks, jog pagrindinį mechanizmą dar galima įjungti.

5   Pranešimų perdavimas (R 50)

NAUJUOSE IR EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE BEI 24 METRŲ ILGIO IR ILGESNIUOSE NAUJUOSE C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

Tarp pagrindinio mechanizmo valdymo skyriaus arba, jeigu reikia, energetinės jėgainės valdymo punkto, navigacinio tiltelio ir laivo mechaniko gyvenamųjų patalpų įrengiamos patikimos verbalinių pranešimų perdavimo priemonės.

6   Pavojaus signalizacijos sistema (R 51)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Įrengiama pavojaus signalizacija, duodanti signalą apie kiekvieną dėmesio reikalingą gedimą ir:

.1

galinti pagrindinio mechanizmo valdymo skyriuje arba energetinės jėgainės valdymo punkte duoti garsinį signalą ir atitinkamoje vietoje vizualiai rodyti kiekvieno atskiro signalinio įtaiso veikimą;

.2

atrankiniu skirstikliu sujungta su laivo mechanikų poilsiui skirtomis patalpomis ir su kiekvieno iš jų kajute, kad būtų užtikrintas ryšys bent su viena iš šių patalpų. Galima montuoti ir kitokius įrenginius, jeigu jie laikomi lygiaverčiais;

.3

galinti navigaciniame tiltelyje įjungti garsinį ir vizualų pavojaus signalą, kai susiklosto tokia padėtis, į kurią budintis pareigūnas privalo atkreipti dėmesį arba dėl jos imtis veiksmų;

.4

suprojektuota kaip tik įmanoma labiau laikantis sistemos patikimumo principo, taikomo sugedus atskiroms jos sudedamosioms dalims; ir

.5

galinti įjungti laivo mechaniko iškvietimo signalizaciniam ryšiui, būtinam pagal II-1 skyriaus C dalies 10 taisyklės nuostatas, signalą, jeigu įsijungus signaliniam įtaisui per nustatytą laiką tam tikroje vietoje į jį nebuvo atkreiptas dėmesys.

.2.1

Pavojaus signalizacijos sistemai visą laiką tiekiama elektros energija, todėl ši sistema tada, kai įprastas elektros energijos tiekimas nutrūksta, automatiškai perjungiama, kad energija jai būtų tiekiama iš avarinio šaltinio.

.2.2

Kai pavojaus signalizacijos sistemai nustojama įprastu būdu tiekti elektros energiją, duodamas pavojaus signalas.

.3.1

Pavojaus signalizacijos sistema tinkama vienu metu signalizuoti apie daugiau kaip vieną gedimą, o priimdama kokį nors pavojaus signalą gali duoti kitą pavojaus signalą.

.3.2

Tai, kad kuris nors pavojaus signalas buvo priimtas .1 dalyje nurodytose vietose, parodoma ir tose vietose, iš kur jis buvo perduotas. Pavojaus signalas perduodamas tol, kol į jį atsiliepiama, o vaizdinis atskirų pavojaus signalų perdavimas nenutrūksta tol, kol gedimas pašalinamas ir kol pavojaus signalizacijos sistema automatiškai nepradeda veikti įprastu režimu.

7   Saugos sistemos (R 52)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

Įrengiama saugos sistema, užtikrinanti, kad kai mechanizmo arba katilo veikimas labai sutrinka ir kai dėl to kyla tiesioginis pavojus, sugedusi įrenginio dalis būtų automatiškai išjungta ir būtų duotas pavojaus signalas. Pagrindinė laivo jėgainė automatiškai neišjungiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji gali būti nepataisomai apgadinta, visiškai sugesti arba sprogti. Jeigu montuojami tokie įrenginiai, kad automatinį pagrindinių laivo variklių išjungimą būtų galima pakeisti rankiniu, pastarieji apsaugomi, kad neįsijungtų savaime. Įrengiami vaizdinius signalus siunčiantys įtaisai, rodantys, kad įjungtas rankinis valdymas. Laivo variklių automatinio avarinio išjungimo ir jų apsisukimų skaičiaus mažinimo valdymo įtaisai neturėtų būti sujungti su signalizacijos sistema.

8   Ypatingieji reikalavimai dėl mechanizmų, katilų ir elektros įrenginių (R 53)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Pagrindinis elektros energijos šaltinis atitinka šiuos reikalavimus:

.1

kai elektros energiją paprastai gali tiekti vienas generatorius, montuojami atitinkami apkrovą išjungiantys įrenginiai, užtikrinantys elektros energijos tiekimo nepertraukiamumą įrenginiams, būtiniems palaikyti laivo eiklumą, valdymą ir saugą. Sugedus veikiančiam generatoriui, numatoma atitinkama nuostata, reikalaujanti, kad automatiškai įsijungtų pakankamo galingumo ir automatiškai su pagrindiniu skirstomuoju skydu būtų sujungtas atsarginis generatorius, kurio tiekiamos elektros srovės užtektų užtikrinti laivo eiklumą, valdymą ir saugą, ir kad automatiškai būtų iš naujo įjungti pagrindiniai pagalbiniai mechanizmai, įskaitant, jeigu reikia, nuoseklius veiksmus;

.2

jeigu elektros energiją paprastai tiekia ne vienas, o daugiau lygiagrečiai sujungtų generatorių, numatoma nuostata, reikalaujanti, kad, vienam iš generatorių sugedus, pavyzdžiui, išjungiant apkrovą, būtų užtikrinta, jog kiti generatoriai veiktų be perkrovos ir tiektų elektros srovę laivo eiklumą, valdymą ir jo saugą užtikrinantiems įrenginiams.

.2

Jeigu kitiems pagalbiniams mechanizmams, svarbiems laivo eiklumui užtikrinti, būtinos atsarginės mašinos, jose montuojami automatiniai perjungimo įtaisai.

9   Automatinės valdymo ir signalizacijos sistemos (R 53.4)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Valdymo sistema yra tokia, kad laivo pagrindinių variklių ir jų pagalbinių mechanizmų veikimui būtinų įrenginių eksploatavimas užtikrinamas atitinkamais automatiniais įtaisais.

.2

Pavojaus signalas duodamas, kai automatiškai suveikia perjungimo įrenginys.

.3

Visiems svarbiems slėgių, temperatūrų, skysčių lygiams ir kitiems pagrindiniams parametrams įrengiama 6 taisyklės reikalavimus atitinkanti pavojaus signalizacijos sistema.

.4

Įrengiamas pagrindinis valdymo postas su būtinais pavojaus signalizacijos pultais ir įtaisais, duodančiais atitinkamą pavojaus signalą.

.5

Montuojami įrenginiai, išlaikantys nustatytą varikliui įjungti būtino oro slėgį, jeigu vidaus degimo varikliai, svarbūs pagrindiniams laivo varikliams, įjungiami suslėgtu oru.

II-2   SKYRIUS

APSAUGA NUO GAISRO, GAISRO APTIKIMAS IR GAISRO GESINIMAS

A   DALIS

BENDROJI DALIS

1   Pagrindiniai principai (R 2)

NAUJI B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMI B KLASĖS LAIVAI:

.1

Šiame skyriuje numatytomis nuostatomis dėl apsaugos nuo gaisro siekiama:

.1

neleisti kilti gaisrui ar įvykti sprogimui;

.2

sumažinti gaisro keliamą pavojų žmonių gyvybei;

.3

sumažinti gaisro padarytos žalos laivui, juo vežamiems kroviniams ir aplinkai pavojų;

.4

išlaikyti, valdyti ir užgesinti gaisrą ar sprogimą tam skyriuje, kuriame jie kilo; ir

.5

suteikti tinkamas ir lengvai prieinamas evakuavimo priemones keleiviams ir laivo įgulai.

.2

Siekiant apsaugos nuo gaisro tikslų, nustatytų .1 dalyje, šio skyriaus taisyklės grindžiamos toliau išdėstytais pagrindiniais principais, kurie, jeigu reikia, įtraukiami į šias taisykles, atsižvelgiant į laivo tipą ir galimą gaisro pavojų:

.1

laivo dalijimas į pagrindines vertikaliąsias zonas pagal termoizoliacines ir konstrukcines ribas;

.2

gyvenamųjų patalpų atskyrimas nuo likusios laivo dalies termoizoliacinėmis ir konstrukcinėmis ribomis;

.3

apribotas degiųjų medžiagų naudojimas;

.4

bet kokio gaisro aptikimas toje zonoje, kurioje jis kilo;

.5

bet kokio gaisro išlaikymas ir gesinimas tame skyriuje, kuriame jis kilo;

.6

evakuavimo priemonių arba priėjimo prie gaisro gesinimo apsauga;

.7

lengvai prieinamos gaisro gesinimo priemonės;

.8

kuo geresnė apsauga, kad neužsidegtų degieji garai, išsiskiriantys degant kroviniui.

.3

.1 dalyje nustatyti apsaugos nuo gaisro tikslai bus pasiekti, užtikrinant šiame skyriuje numatytų būtinųjų reikalavimų laikymąsi arba laikymąsi projektų ir planų reikalavimų, atitinkančių 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais pataisyto II-2 skyriaus F dalies nuostatas, taikomas laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau. Pripažįstama, kad laivas atitinka .2 dalyje nustatytus funkcinius reikalavimus ir įgyvendina .1 dalyje nustatytus apsaugos nuo gaisro tikslus, jeigu:

.1

visi laivo projektai ir planai atitinka šiame skyriuje numatytus atitinkamus būtinuosius reikalavimus; arba

.2

visi laivo projektai ir planai buvo patikrinti ir patvirtinti pagal 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais pataisyto II-2 skyriaus F dalies nuostatas, taikomas laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau; arba

.3

dalis laivo projektų ir planų buvo patikrinti ir patvirtinti pagal 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais pataisyto II-2 skyriaus F dalies nuostatas, o likusiosios laivo dalys atitinka šiame skyriuje numatytus atitinkamus būtinuosius reikalavimus.

.4

Visi laivai, kuriuose atliekami remonto darbai, daromi pakeitimai ar rekonstrukcijos bei atliekamas su šiais darbais susijęs laivo įrengimas, atitinka bent anksčiau šiems laivams galiojusius reikalavimus.

Tie remonto darbai, pakeitimai arba rekonstrukcijos, kuriais labai pakeičiami laivo matmenys ar keleivių gyvenamosios patalpos arba kuriais labai pailginama laivo eksploatavimo trukmė, ir su šiais darbais susijęs laivo įrengimas atitinka naujausius reikalavimus naujiems laivams tiek, kiek vėliavos valstybės administracija mano tai esant įmanoma ir reikalinga.

EKSPLOATUOJAMI B KLASĖS LAIVAI:

.5

Nepaisant .4 dalies nuostatų, remontuojant, rekonstruojant ir modifikuojant eksploatuojamus B klasės laivus, vežančius daugiau kaip 36 keleivius, bei atliekant su pirmiau išvardytais darbais susijusį laivo įrengimą, laikomasi šių reikalavimų:

.1

visos šiuose laivuose montuojamos medžiagos atitinka naujuose B klasės laivuose naudojamų medžiagų reikalavimus; ir

.2

atliekant visus remontus, rekonstrukcijas, modifikavimus ir su šiais darbais susijusius laivo įrengimo darbus, kuriems naudojama 50 ar daugiau tonų kitų, o ne II-2 skyriaus B dalies 16 taisyklėje nustatytų medžiagų, laikomasi naujiems B klasės laivams taikomų reikalavimų.

2   Sąvokų apibrėžtys (R 3)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1   Nedegioji medžiaga – tai medžiaga, nedeganti ir neišskirianti pakankamo kiekio tokių degiųjų garų, kurie, įkaitinti maždaug iki 750 °C, savaime įsiliepsnotų, o šios jos savybės nustatytos įsiliepsnojimo temperatūros bandymu, atliktu laikantis TJO Asamblėjos rezoliucijos A.799 (19) „Pataisytos rekomendacijos laivų statybines medžiagas skiriant nedegiųjų kategorijai“ nuostatų. Bet kuri kita medžiaga laikoma degiąja.

.1a   B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE 2003 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU:

Nedegioji medžiaga – tai medžiaga, nedeganti ir neišskirianti pakankamo kiekio tokių degiųjų garų, kurie, įkaitinti maždaug iki 750 °C, savaime įsiliepsnotų, o šios jos savybės nustatytos pagal Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos kodekso nuostatas. Bet kuri kita medžiaga laikoma degiąja.

.2   Standartinis įsiliepsnojimo temperatūros bandymas – tai toks bandymas, kai bandymo krosnyje atitinkamų pertvarų ir denių pavyzdžiai veikiami temperatūra, beveik atitinkančia standartinę laiko ir temperatūros kreivę. Numatomą konstrukciją kuo labiau atitinkančio, įskaitant, jeigu reikia, bent vieną jungtį, temperatūra veikiamo pavyzdžio paviršius yra ne mažesnis kaip 4,65 m2, o jo aukštis (arba denio ilgis) – 2,44 metro. Standartinė laiko ir temperatūros kreivė – tai glodžioji kreivė, temperatūros krosnies viduje nubrėžta per šiuos taškus:

pradinė temperatūra krosnies viduje:

20 °C

po pirmų 5 minučių:

576 °C

po 10 minučių:

679 °C

po 15 minučių:

738 °C

po 30 minučių:

841 °C

po 60 minučių:

945 °C

.2a   B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE 2003 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU:

Standartinis įsiliepsnojimo temperatūros bandymas – tai bandymas, kai bandymo krosnyje atitinkamų pertvarų ir denių pavyzdžiai veikiami temperatūra, beveik atitinkančia standartinę laiko ir temperatūros kreivę. Bandymo metodai atitinka Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos kodekso nuostatas.

.3   „Aklasės perdangos – tai pertvaromis ir deniais sukurtos perdangos, atitinkančios šiuos reikalavimus:

.1

perdangos įrengiamos iš plieno arba lygiaverčių medžiagų;

.2

perdangos tinkamai sutvirtinamos;

.3

perdangos įrengtos taip, kad atliekant vienos valandos įsiliepsnojimo temperatūros standartinį bandymą, jo pabaigoje per šias perdangas neprasiskverbtų dūmai ir ugnis;

.4

patvirtintomis nedegiomis medžiagomis šios perdangos izoliuojamos taip, kad temperatūros neveikiama perdangos pusė palyginti su pradine temperatūra vidutiniškai įkaistų ne daugiau kaip 140 °C ir kad temperatūra jokiame taške, įskaitant bet kurią jungtį, pradinės temperatūros neviršytų daugiau kaip 180 °C per toliau nurodytą laiką:

„A-60“ klasė:

60 minučių

„A-30“ klasė:

30 minučių

„A-15“ klasė:

15 minučių

„A-0“ klasė:

0 minučių;

.5

Vėliavos valstybės administracija reikalauja atlikti bandymą, laikantis TJO rezoliucijos A.754 (18) nuostatų, eksperimentiniu pertvaros arba denio pavyzdžiu siekdama užtikrinti, kad jis atitinka pirmiau nurodytus sandarumo ir temperatūros didėjimo reikalavimus.

B, C ir D klasės laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, žodžiai „TJO A.754 (18) rezoliucijos“ keičiami žodžiais „Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos kodekso“.

.4   „Bklasės perdangos – tai pertvaromis, deniais, klojiniais arba apkalomis sukurti skyriai, atitinkantys šiuos reikalavimus:

.1

skyriai įrengti taip, kad atliekant pusės valandos įsiliepsnojimo temperatūros standartinį bandymą, jo pabaigoje per šiuos skyrius neprasiskverbtų dūmai ir ugnis;

.2

šių skyrių izoliacinės savybės yra tokios, kad temperatūros neveikiama pusė palyginti su pradine temperatūra vidutiniškai įkaistų ne daugiau kaip 140 °C ir kad temperatūra jokiame taške, įskaitant bet kurią jungtį, pradinės temperatūros neviršytų daugiau kaip 225 °C per toliau nurodytą laiką:

„B-15“ klasė:

15 minučių

„B-0“ klasė:

0 minučių;

.3

šie skyriai įrengiami iš patvirtintų nedegiųjų medžiagų ir jiems montuoti bei įrengti naudojamos tik nedegiosios medžiagos, išskyrus degiąsias faneras, kurias galima leisti naudoti, jeigu jos atitinka kitus šio skyriaus reikalavimus;

.4

Vėliavos valstybės administracija reikalauja atlikti bandymą, laikantis TJO rezoliucijos A.754 (18) nuostatų, eksperimentiniu skyriaus pavyzdžiu siekdama užtikrinti, kad jis atitinka pirmiau nurodytus sandarumo ir temperatūros didėjimo reikalavimus.

B, C ir D klasės laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, žodžiai „TJO A.754 (18) rezoliucijos“ keičiami žodžiais „Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos kodekso“.

.5   „Cklasės skyriai – tai iš patvirtintų nedegiųjų medžiagų įrengti skyriai. Jie neatitinka nei dūmų ir ugnies skverbimosi, nei su temperatūros didėjimu susijusių reikalavimų. Leidžiama naudoti degiąsias faneras, jeigu jos atitinka kitus šio skyriaus reikalavimus.

.6   Ištisiniai vidiniaiBklasės klojiniai arba apkalos – tai tik „A“ ir „B“ klasės skyriuose pasibaigiančios perdangos ir apkalos.

.7   Plienas arba kita lygiavertė medžiaga. Kai vartojami žodžiai „plienas arba kita lygiavertė medžiaga“, „lygiavertė medžiaga“ reiškia, kad tai – bet kuri nedegioji medžiaga, kurios struktūrinės ir sandarumo savybės (jas galima užtikrinti ir numatyta izoliacija) įsiliepsnojimo temperatūros standartinio bandymo pabaigoje atitinka plieno struktūrines ir sandarumo savybes (pavyzdžiui, aliuminio lydinys su atitinkama izoliacija).

.8   Lėtas ugnies plitimas reiškia, kad šitaip apibūdintas paviršius atitinkamai riboja ugnies plitimą, o ši paviršiaus savybė nustatoma pertvarų, perdangų ir denio apdailos medžiagų įsiliepsnojimo temperatūros bandymu, atliekamu laikantis TJO rezoliucijos A.653 (16) nuostatų.

.8a   B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE 2003 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU:

Lėtas ugnies plitimas reiškia, kad šitaip apibūdintas paviršius atitinkamai riboja ugnies plitimą, o ši paviršiaus savybė nustatoma pagal Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo kodekso nuostatas.

.9   Pagrindinės vertikaliosios zonos – tai dalys, į kurias „A“ klasės skyriai dalija laivo korpusą, antstatą bei kabinas ir kurių vidutinis ilgis bei plotis bet kuriame denyje yra ne didesnis kaip 40 metrų.

.10   Gyvenamosios patalpos – tai viešosios paskirties koridoriai, tualetai, kajutės, darbo kambariai, ligoninės, kino teatrai, poilsio ir pomėgių kambariai, kirpyklos, užkandinės be maisto ruošimo įrangos ir panašios patalpos.

.11   Viešosios paskirties patalpos – tai salėms, valgomiesiems, salonams ir panašiems nuolatos uždariems skyriams naudojamos patalpos.

.12   Tarnybinės patalpos – tai laivo virtuvės, užkandinės su maisto ruošimo įranga, sandėliukai, pašto ir vertybių bei pinigų laikymo kambariai, sandėliai, dirbtuvės (jos negali būti mašinų skyrių dalis) ir panašios patalpos bei jų ventiliacijos vamzdžiai.

.13   Krovinių skyriai – tai visi kroviniams naudojami skyriai (įskaitant krovininius tankus) ir šių skyrių ventiliacijos vamzdžiai.

.13-1   Transporto priemonių skyriai – tai visi krovinių skyriai, skirti autotransporto priemonėms ir jų bakuose esantiems degalams, naudojamiems šių priemonių varikliams, vežti.

.14   Krovinių su riedmenimis skyriai – tai paprastai niekaip nedalijami, beveik arba per visą laivo ilgį įrengti skyriai, į kuriuos horizontaliai galima krauti ir iškrauti automobilius su jų bakuose esančiais ir jų varikliams naudojamais degalais ir (arba) supakuotus arba birius krovinius (geležinkelio vagonuose arba kelių transporto priemonėse, automobiliuose (įskaitant automobilines ir geležinkelio cisternas), priekabose, konteineriuose, padėkluose, nestacionariuosiuose bakuose arba panašiose laikymo priemonėse ar ant jų arba kitose talpyklose).

.15   Atvirieji krovinių su riedmenimis skyriai – tai abiem arba vienu atviru galu skyriai su atitinkama per visą tokio skyriaus ilgį veiksminga natūralia ventiliacija per borto apkaloje arba denio dugne įrengtas stacionariąsias angas, o laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau – tai skyriai, kurių bendrasis plotas yra ne mažesnis kaip 10 procentų bendro skyriaus šonų ploto.

.15-1   Atvirieji transporto priemonių skyriai – tai abiem arba vienu atviru galu skyriai su atitinkama per visą tokio skyriaus ilgį veiksminga natūralia ventiliacija, išdėstyta per borto apkaloje arba denio dugne įrengtas stacionariąsias angas, o laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau – tai skyriai, kurių bendras plotas yra ne mažesnis kaip 10 procentų bendro skyriaus šonų ploto.

.16   Uždarieji krovinių su riedmenimis skyriai – tai krovinių su riedmenimis skyriai, nelaikytini nei atviraisiais krovinių su riedmenimis skyriais, nei atviraisiais deniais.

.16-1   Uždarieji transporto priemonių skyriai – tai transporto priemonių skyriai, nelaikytini nei atviraisiais transporto priemonių skyriais, nei atviraisiais deniais.

.17   Atvirasis denis – tai nuo oro sąlygų iš viršaus ir bent iš dviejų šonų visiškai neapsaugotas denis.

.18   Specialiosios kategorijos skyriai – tai tie uždarieji transporto priemonių skyriai po pagrindiniu deniu ar virš jo, iš kurių šios transporto priemonės gali būti išvaromos ir į kuriuos gali įeiti keleiviai. Specialiosios kategorijos skyriai gali būti įrengti daugiau nei viename denyje, jeigu bendras transporto priemonių aukštis neviršija 10 metrų.

.19.1   A kategorijos mašinų skyriai – tai tokie skyriai ir jų ventiliacijos vamzdžiai, kuriuose:

.1

stovi vidaus degimo mašinos, naudojamos kaip pagrindinė jėgainė; arba

.2

stovi kitais nei kaip pagrindinė jėgainė tikslais naudojamos vidaus degimo mašinos, jeigu bendra šių mašinų atiduodama galia yra ne mažesnė kaip 375 kW; arba

.3

stovi bet koks skystuoju kuru kūrenamas katilas arba skystojo kuro agregatas.

.19.2   Mašinų skyriai – tai visi A kategorijos mašinų ir visi kiti skyriai, kuriuose stovi pagrindiniai laivo varikliai, katilai, skystojo kuro agregatas, garo ir vidaus degimo varikliai, generatoriai ir pagrindinės elektros mašinos, degalų pylimo įrenginiai, šaldymo, stabilizavimo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo agregatai, kiti panašūs skyriai ir tokių skyrių ventiliacijos vamzdžiai.

.20   Skystojo kuro agregatas tai įranga, paruošianti skystąjį kurą tiekti tokiu kuru kūrenamam katilui, arba įranga, pašildytą skystąjį kurą paruošianti tiekti vidaus degimo varikliui; jai priskiriami visi tie alyvos slėgio siurbliai, filtrai ir šildytuvai, kuriuose naudojama didesnio kaip 0,18 N/mm2 slėgio alyva.

.21   Valdymo punktai – tai laivo radijo, pagrindinės navigacinės įrangos ir avarinio galios šaltinio skyriai arba vieta, kurioje centralizuotai sumontuota gaisrą registruojanti ar priešgaisrinės saugos įranga.

.21.1   Pagrindinis valdymo punktas – tai punktas, kuriame centralizuotai sutelktos šios valdymo ir signalizacijos priemonės:

.1

stacionariųjų gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemų;

.2

automatinių purkštuvų, gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemų;

.3

ugniai atsparių durų indikatorių pulto;

.4

ugniai atsparių durų uždarymo;

.5

vandeniui nelaidžių durų indikatorių pulto;

.6

vandeniui nelaidžių durų uždarymo;

.7

ventiliatorių;

.8

bendrosios ir (arba) priešgaisrinės signalizacijos;

.9

ryšių sistemos, įskaitant telefonus; ir

.10

masinio informavimo priemonių mikrofono.

.21.2   Pagrindinis nuolatinio budėjimo valdymo punktas – tai pagrindinis valdymo punktas, kuriame visą laiką budi atsakingasis įgulos narys.

.22   Kambariai, apstatyti dėl gaisro grėsmės mažiau pavojingais baldais ir kitais apstatymo daiktais – pagal II-2 skyriaus B dalies 4 taisyklę, tai kambariai su dėl gaisro grėsmės mažiau pavojingais baldais ir kitais apstatymo daiktas (kajutėse, viešosios paskirties patalpose, darbo kambariuose ir panašaus tipo patalpose), kuriuose:

.1

visi baldai, kurių korpusas yra dėžės pavidalo, pavyzdžiui, drabužių spintos, tualetiniai staliukai, rašomieji stalai, bufetai, turi būti pagaminti tik iš patvirtintų nedegiųjų medžiagų, išskyrus ne storesnę kaip 2 mm degiąją fanerą, kuria galima aptaisyti šių baldų išorę ar kurį nors išorinį paviršių;

.2

visi lengvai stumdomi baldai, pavyzdžiui, kėdės, sofos, stalai, pagaminti su nedegiųjų medžiagų rėmais;

.3

visoms portjeroms, užuolaidoms ir kitoms kabinamoms austinėms medžiagoms būdingos savybės, kliudančios ugniai plisti ir ne prastesnės kaip tokios vilnos, kurios masė 0,8 kg/m2, laikantis TJO rezoliucijos A.471 (XII) ir jos pakeitimų, priimtų Rezoliucija A.563 (14).

B, C ir D klasės laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau žodžiai „TJO A.471 (XII) rezoliucijos ir jos pakeitimų, priimtų A.563 (14) rezoliucija“ keičiami žodžiais „Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos kodekso“;

.4

visoms grindų dangoms būdingos savybės, kliudančios ugniai plisti ir ne prastesnės kaip lygiavertės tokiam pat tikslui naudojamos vilnonės medžiagos;

B, C ir D klasės laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, šis punktas rašomas taip:

„visoms grindų dangoms būdingos savybės, trukdančios staigiai plisti liepsnai“;

.5

pertvarų, apkalų ir perdangų paviršiams būdingos savybės, trukdančios staigiai plisti liepsnai; ir

.6

visi baldai, apkalti apmušalais, atspariais įsiliepsnojimui ir ugnies plitimui, kai šios jų ypatybės nustatytos laikantis TJO rezoliucijos A.652 (16) „Apmušalais apkaltų baldų įsiliepsnojimo bandymo tvarka“ nuostatų.

B, C ir D klasės laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, žodžiai „TJO A.652 rezoliucijos (16)“ keičiami žodžiais „Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos kodekso“.

B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE 2003 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU:

.7

visos patalynės sudedamosios dalys atsparios įsiliepsnojimui ir ugnies plitimui, o šios jų ypatybės nustatytos laikantis Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos kodekso nuostatų.

.23   Keleivinis laivas, vežantis krovinius su riedmenimis – tai keleivinis laivas, kuriame įrengti krovinių su riedmenimis arba specialiosios kategorijos skyriai, apibrėžti šioje taisyklėje.

.24   Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos kodeksas – tai Tarptautinis kodeksas dėl įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos, kurį Rezoliucija MSC 61(67) priėmė TJO Saugos jūroje komitetas, su TJO padarytais pakeitimais.

.25   Apsaugos nuo gaisro sistemų kodeksas – tai Tarptautinis kodeksas dėl apsaugos nuo gaisro sistemų, kurį Rezoliucija MSC.98 (73) priėmė TJO Saugos jūroje komitetas, su pakeitimais, kuriuos gali padaryti TJO, su sąlyga, kad tokie pakeitimai priimami, įsigalioja ir pradedami taikyti laikantis 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais VIII straipsnio nuostatų dėl pakeitimo taisyklių, taikomų priedui, išskyrus konvencijos I skyrių.

.26   Pliūpsnio temperatūra – tai temperatūra, nurodoma Celsijaus laipsniais (uždaro indo bandymas), kurią pasiekus produktas išskirs pakankamai degių garų, kad įsiliepsnotų, ir kuri nustatoma patvirtintu pliūpsnio temperatūros nustatymo aparatu.

.27   Būtinieji reikalavimai – tai šiame skyriuje numatytos konstrukcijos ypatybės, ribojantieji dydžiai arba apsaugos nuo gaisro sistemos.

3   Gaisriniai siurbliai, gaisriniai vamzdynai, hidrantai, žarnos ir antgaliai (R 4)

NAUJUOSE B, C IR D BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1.1   Visuose laivuose įrengiami gaisriniai siurbliai, gaisrinis vamzdynas, hidrantai, žarnos ir antgaliai, atitinkantys šiuos taisyklės reikalavimus, jeigu iš viso apsisprendžiama tokius taikyti.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE ANKSČIAU NEI 2003 M. SAUSIO 1 D.:

.1.2   Jeigu privalomas daugiau kaip vienas atskiras gaisrinis siurblys, tam, kad jis būtų atskirtas nuo mašinų skyriaus, kuriame stovi pagrindinis gaisrinis siurblys ar siurbliai, o gaisrinis vamzdynas atskirtas nuo kitos gaisrinio vamzdyno dalies, lengvai prieinamoje ir tinkamoje vietoje, o ne pirmiau minėtame mašinų skyriuje, įrengiami uždarymo vožtuvai. Gaisrinis vamzdynas įrengiamas taip, kad uždarius uždarymo vožtuvus, visiems laivo, išskyrus pirmiau minėto mašinų skyriaus, hidrantams vandenį galėtų tiekti ne šio mašinų skyriaus siurblys ir vanduo tekėtų vamzdžiais, nutiestais ne per to siurblio mašinų skyrių. Ypatingu atveju avarinio siurblio siurbiamąjį ir išleidimo vamzdžius galima tiesti per mašinų skyrių, jeigu neįmanoma jų tiesti aplink skyrių ir jeigu gaisrinio vamzdyno sandarumas užtikrinamas vamzdžius uždengiant tvirtais plieniniais gaubtais.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE 2003 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU:

.1.3   Tam, kad būtų atskirtas mašinų skyriaus, kuriame stovi pagrindinis gaisrinis siurblys ar siurbliai, gaisrinis vamzdynas nuo kitos gaisrinio vamzdyno dalies, lengvai prieinamoje ir tinkamoje vietoje, o ne pirmiau minėtame mašinų skyriuje, įrengiami uždarymo vožtuvai. Gaisrinis vamzdynas įrengiamas taip, kad uždarius uždarymo vožtuvus, visiems laivo, išskyrus pirmiau minėto mašinų skyriaus, hidrantams vandenį galėtų tiekti kitas siurblys arba avarinis siurblys. Avarinis siurblys, jo vandens įleidžiamoji anga, siurbiamasis ir išleidimo vamzdžiai bei uždarymo vožtuvai įrengiami ne mašinų skyriuje. Jeigu to padaryti neįmanoma, kingstonas gali būti įrengtas mašinų skyriuje tuo atveju, jeigu vožtuvas valdomas iš to paties skyriaus, kaip ir avarinis siurblys, yra tos pačios pozicijos, o siurbiamasis vamzdis yra kaip įmanoma trumpesnis. Trumpos siurbiamųjų arba išleidimo vamzdžių atkarpos gali būti mašinų skyriuje, tačiau jos turi būti uždarytos plieno gaubtuose arba izoliuotos pagal A-60 standartus. Vamzdžių sienelės turi būti pakankamo storio, jokiu būdu ne plonesnės kaip 11 milimetrų, o vamzdžiai turi būti suvirinti, išskyrus flanšinį sujungimą, su jūros vandens įleidimo vamzdžiu.

VISŲ NAUJŲ IR EKSPLOATUOJAMŲ B KLASĖS BEI 24 METRŲ ILGIO IR ILGESNIŲ NAUJŲ C IR D KLASĖS LAIVŲ:

.2   Gaisrinių siurblių našumas

.1

Privalomi gaisriniai siurbliai, tinkantys .4.2 dalyje nurodytu slėgiu tiekti gaisrui gesinti ne mažesnį vandens kiekį kaip du trečdaliai to kiekio, kurį turi išsiurbti triumo siurbliai tada, kai jie įjungiami triumui sausinti.

.2

Visų laivų, kuriuose pagal taisyklės nuostatas turi būti įrengtas daugiau kaip vienas gaisrinis siurblys su mechanine pavara, bet kurio privalomo gaisrinio siurblio našumas turi būti ne mažesnis kaip 80 % bendro nustatyto našumo, kuris dalijamas iš mažiausio privalomų siurblių skaičiaus, tačiau jokiu būdu nelieka mažesnis kaip 25 m3/h, o kiekvienas toks siurblys bet kokiu atveju tinkamas tiekti mažiausiai dvi nustatytas vandens sroves. Šie gaisriniai siurbliai tinkami nustatytomis sąlygomis tiekti vandenį gaisriniam vamzdynui.

.3

2003 m. sausio 1 d. ar vėliau pastatytuose laivuose, kuriuose yra įrengta daugiau nei mažiausias privalomas siurblių skaičius, tokių papildomų siurblių našumas turi būti ne mažesnis kaip 25 m3/h ir jie turi galėti praleisti bent du vandens srautus kaip reikalaujama šios taisyklės 5 dalyje.

.3   Gaisrinių siurblių išdėstymas, gaisrinis vamzdynas ir vandens tiekimo prieinamumas

.1

Laivuose įrengiami gaisriniai siurbliai su mechanine pavara:

.1

Laivuose, kuriems išduotas leidimas vežti daugiau kaip 500 keleivių: bent trys siurbliai, iš kurių vienas turi būti pagrindinio variklio pavara sukamas siurblys;

.2

Laivuose, kuriems išduotas leidimas vežti 500 arba mažiau keleivių: bent du siurbliai, iš kurių vienas turi būti pagrindinio variklio pavara sukamas siurblys.

.2

Sanitarinės sistemos, balasto, triumo arba bendros paskirties siurblius galima laikyti gaisriniais siurbliais, jeigu jie paprastai nenaudojami alyvai pumpuoti, o kai šiais siurbliais kai kada perduodamas arba pumpuojamas skystasis kuras, juose turi būti sumontuoti atitinkami perjungimo įrenginiai.

.3

Užbortinės angos, kingstonai ir gaisriniai siurbliai bei jų galios šaltiniai išdėstomi taip, kad būtų užtikrinta, jog kilus gaisrui kuriame nors skyriuje to laivo, kuriam išduotas leidimas vežti daugiau kaip 250 keleivių, nenustotų veikti visi gaisriniai siurbliai.

Tuose naujuose B klasės laivuose, kuriems išduotas leidimas vežti 250 arba mažiau keleivių, tais atvejais, jeigu kuriame nors jo skyriuje kilus gaisrui galėtų nustoti veikti visi siurbliai, kita vandens tiekimo gaisrui gesinti priemonė būtų iš atskiro galios šaltinio sukamas avarinis gaisrinis siurblys su mechanine pavara, kurio galios šaltinis ir užbortinės angos turi būti įrengti ne mašinų skyriuje. Toks iš atskiro galios šaltinio sukamas avarinis gaisrinis siurblys atitinka Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas, taikomas laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau.

.4

Tuose naujuose B klasės laivuose, kuriems išduotas leidimas vežti daugiau kaip 250 keleivių, priemonės, užtikrinančios vandens tiekimą, yra tokios, kad bent viena pakankama vandens srovė nedelsiant būtų prieinama iš bet kurio hidranto, esančio vidiniame skyriuje, ir kad nuolatinį vandens tiekimą užtikrintų automatiškai įsijungęs atitinkamas gaisrinis siurblys.

.5

Laivuose su neperiodiškai prižiūrimu mašinų skyriumi arba tada, kai juose reikia tik vieno budinčio žmogaus, nuotoliniu valdymu iš navigacinio tiltelio ir iš priešgaisrinės saugos posto, jeigu toks įrengtas, įjungus vieną iš pagrindinių gaisrinių siurblių, visu gaisriniu vamzdynu arba ta gaisrinio vamzdyno dalimi, kurioje vienas iš pagrindinių gaisrinių siurblių visą laiką išlaiko tam tikrą slėgį, nedelsiant atitinkamu slėgiu imamas tiekti vanduo.

.6

Prie kiekvieno gaisrinio siurblio slėgio vožtuvo montuojamas atbulinis vožtuvas.

.4   Gaisrinio vamzdyno skersmuo ir vamzdyno slėgis

.1

Gaisrinio ir vandentiekio vamzdynų skersmuo turi būti pakankamas veiksmingai tiekti didžiausią nustatytą vandens kiekį, kurį išleidžia du kartu veikiantys gaisriniai siurbliai.

.2

Kai du siurbliai .8 dalyje apibrėžtais antgaliais vienu metu tiekia vandenį ir veikia pakankamas skaičius hidrantų, kad būtų tiekiamas .4.1 dalyje nurodytas vandens kiekis, visuose hidrantuose išlaikomas toks mažiausias slėgis:

B klasės laivai, kuriems išduotas leidimas vežti

Naujiems

Eksploatuojamiems

Daugiau kaip 500 keleivių

0,4 N/mm2

0,3 N/mm2

Iki 500 keleivių

0,3 N/mm2

0,2 N/mm2

.3

Jokio hidranto didžiausias slėgis neviršija tokio slėgio, kuris kliudytų veiksmingai naudotis priešgaisrinėmis žarnomis.

.5   Hidrantų skaičius ir jų vieta

.1

Hidrantų įrengiama tiek ir jie išdėstomi taip, kad bent du vandens srautai, sklindantys iš skirtingų hidrantų, vienam srautui sklindant iš ištisinės žarnos, pasiektų bet kurią keleiviams arba įgulai laivo plaukimo metu prieinamą vietą, bet kurią kiekvieno tuščio krovinių skyriaus vietą, kiekvieną krovinio su riedmenimis arba specialiosios kategorijos skyrių, nors pastarojo skyriaus bet kurią vietą turėtų pasiekti du iš ištisinių žarnų sklindantys vandens srautai. Be to, tokie hidrantai įrengiami greta įėjimų į apsaugotus skyrius.

.2

Gyvenamosiose bei tarnybinėse patalpose ir mašinų skyriuose įrengiama tiek hidrantų ir jie išdėstomi taip, kad būtų laikomasi .5.1 dalies reikalavimų esant uždarytoms visoms vandeniui nelaidžioms ir visoms pagrindinėms vertikaliosios zonos pertvarų durims.

.3

Kai iš gretimo veleno tunelio žemutiniame lygyje įrengtas praėjimas į mašinų skyrių, tada ne pačiame mašinų skyriuje, tačiau arti įėjimo į mašinų skyrių montuojami du hidrantai. Jeigu įėjimas į mašinų skyrių įrengiamas iš kitų skyrių, viename iš šių skyrių, netoli įėjimo į mašinų skyrių, montuojami du hidrantai. Tokios nuostatos nenumatomos tada, kai tunelis arba gretimi skyriai nėra įtraukti į evakuavimo maršrutą.

.6   Vamzdžiai ir hidrantai

.1

Tos medžiagos, kurias karštis lengvai paverčia netinkamomis, nenaudojamos gaisriniam vamzdynui arba hidrantams, jeigu jos nėra tinkamai apsaugotos. Vamzdžiai ir hidrantai įrengiami taip, kad jais būtų galima lengvai sujungti priešgaisrines žarnas. Vamzdžiai ir hidrantai montuojami taip, kad jie neužšaltų. Tuose laivuose, kuriais galima vežti denio krovinį, hidrantai išdėstomi taip, kad jie visada būtų lengvai prieinami, o vamzdžiai pagal galimybes montuojami taip, kad jų neapgadintų denio krovinys.

.2

Prie kiekvienos priešgaisrinės žarnos montuojamas vožtuvas, kad bet kurią priešgaisrinę žarną būtų galima atjungti veikiant gaisriniams siurbliams.

.3

Laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, uždarymo vožtuvai įrengiami visuose atvirojo denio gaisrinio vamzdyno atvamzdžiuose, naudojamuose ne gaisro gesinimo, o kitais tikslais.

.7   Priešgaisrinės žarnos

.1

Priešgaisrinės žarnos yra iš patvarios, vėliavos valstybės administracijos patvirtintos, medžiagos, ir pakankamo ilgio, kad vandens srautu būtų galima pasiekti visus skyrius, kuriuose jas gali prireikti naudoti. Kiekvienai žarnai skiriamas antgalis ir būtinosios jungės. Vienų žarnų antgaliai ir jungės tinka ir kitoms žarnoms. Žarnos, šiame skyriuje vadinamos „priešgaisrinėmis žarnomis“, ir bet kurios būtinos jų detalės bei parengti įrankiai laikomi gerai matomoje vietoje prie vandenį tiekiančių hidrantų arba prijungimo taškų. Be to, vidiniuose laivų, vežančių daugiau kaip 36 keleivius, skyriuose priešgaisrinės žarnos laikomos visą laiką sujungtos su hidrantais.

.2

Prie visų hidrantų, būtinų pagal .5 dalies reikalavimus, jungiama bent viena priešgaisrinė žarna. Priešgaisrinės žarnos ant denio ir antstate neturėtų būti ilgesnės kaip 20 metrų, o mašinų skyriuose – ne ilgesnės kaip 15 metrų; mažuose laivuose – atitinkamai 15 ir 10 metrų.

.8   Antgaliai

.1.1

Šiame skyriuje minėtų antgalių standartiniai dydžiai – 12 mm, 16 mm ir 19 mm arba pagal galimybes kuo labiau juos atitinkantys dydžiai. Jeigu naudojamos kitokios sistemos, pavyzdžiui, priešgaisrinė vandens purškimo sistema, leidžiama naudoti kitokio skersmens antgalius.

.1.2

Visi antgaliai – tai patvirtinti dvejopos paskirties (t. y. pritaikyti purkšti vandenį ir lieti jį srove) antgaliai, kuriuose įrengti jų išjungimo įtaisai.

.2

Gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose nenaudotini didesni kaip 12 mm antgaliai.

.3

Mašinų skyriuose ir išoriniuose laivo skyriuose naudojami tokio dydžio antgaliai, kad .4 dalyje minėtu slėgiu iš dviejų srautų būtų gaunamas didžiausias įmanomas vandens, kurį tiekia mažiausio našumo siurblys, kiekis, jeigu nebūtina naudoti didesnių kaip 19 mm antgalių.

TRUMPESNIUOSE KAIP 24 METRŲ NAUJUOSE C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.9   Gaisriniai siurbliai, gaisrinis vamzdynas, žarnos, antgaliai ir vandens tiekimo patogumas

.1

Privalomas vienas atskiras gaisrinis siurblys, galintis iš bet kurio gaisrinio hidranto toliau nurodytu slėgiu tiekti bent vieną vandens srovę gaisrui gesinti. Šitokiu būdu tiekiamo vandens kiekis neturi būti mažesnis kaip du trečdaliai to kiekio, kurį išsiurbia veikiantys triumo sausinimo siurbliai. Šio gaisrinio siurblio našumo pakanka, kad per gaisrinius hidrantus su 12, 16 arba 19 mm antgaliais tiekdamas didžiausią pirmiau nurodyto vandens kiekį, jis kiekviename hidrante palaikytų mažiausią slėgį, kuris būtinas B klasės laivuose.

.2

Visuose daugiau kaip 250 keleivių vežančiuose laivuose įrengiamas papildomas visą laiką su gaisriniu vamzdynu sujungtas gaisrinis siurblys. Jis varomas mechanine pavara. Šis siurblys ir jo galios šaltinis nestatomi viename skyriuje su siurbliu, būtinu pagal .9.1 dalies nuostatas, ir jam įrengiama stacionarioji užbortinė anga, bet ne mašinų skyriuje. Šio siurblio galios, išlaikant ne mažesnį kaip 0,3 N/mm2 slėgį, pakanka iš laive įrengto bet kurio gaisrinio hidranto tiekti bent vieną vandens srovę.

.3

Sanitarinės sistemos, balasto, triumo arba bendros paskirties siurblius galima laikyti gaisriniais siurbliais.

.4

Visuose laivuose įrengiamas pakankamo skersmens gaisrinis vamzdynas, galintis veiksmingai tiekti pirmiau nurodytą didžiausią vandens kiekį. Įrengiama tiek hidrantų ir jų vietos parenkamos taip, kad viena vandens srove, liejama iš ilgiausios ištisinės žarnos taip, kaip B klasės laivams nustatyta .7.2 dalyje, būtų galima pasiekti bet kurią laivo dalį.

.5

Visuose laivuose prie visų hidrantų pritaisoma bent viena priešgaisrinė žarna.

.6

Laivuose su neperiodiškai prižiūrimu mašinų skyriumi arba tada, kai juose reikia tik vieno budinčio žmogaus, nuotoliniu valdymu iš navigacinio tiltelio ir iš priešgaisrinės saugos posto, jeigu toks įrengtas, įjungus vieną iš pagrindinių gaisrinių siurblių, iš gaisrinio vamzdyno arba iš gaisrinio vamzdyno, kuriame vienas iš pagrindinių gaisrinių siurblių visą laiką išlaiko tam tikrą slėgį, atitinkamu slėgiu nedelsiant tiekiamas vanduo.

.7

Prie kiekvieno gaisrinio siurblio slėgio vožtuvo montuojamas atbulinis vožtuvas.

4   Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos (R 5 + 8 + 9 + 10)

.1   Dujinės gaisro gesinimo sistemos: bendrieji dalykai (R 5.1)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE IKI 2003 M. SAUSIO 1 D. BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Prie vamzdžių, būtinų gesinimo medžiagai pristatyti į saugomus skyrius, įrengiami valdymo vožtuvai, paženklinti taip, kad būtų aiškiai nurodyti tie skyriai, į kuriuos nutiesti vamzdžiai. Numatoma atitinkama nuostata, reikalaujanti, kad gesinimo medžiaga į jokį skyrių nepatektų per neapsižiūrėjimą.

.2

Gesinimo medžiagos skirstymo vamzdžiai išdėstomi taip, o išleidimo antgaliams išrenkamos tokios vietos, kad gesinimo medžiaga būtų skirstoma tolygiai.

.3

Numatomos priemonės, leidžiančios būnant ne saugomuose skyriuose uždaryti visas angas, per kurias į saugomą skyrių gali patekti oras arba iš tokio skyriaus ištekėti dujos.

.4

Numatomos priemonės automatiškai duoti garsinį įspėjimą apie gesinimo medžiagos išleidimą bet kuriame tokiame skyriuje, kuriame paprastai dirba žmonės arba į kurį jie gali įeiti. Prieš leidžiant gesinimo medžiagą, reikiamą laiko tarpą duodamas pavojaus signalas.

.5

Visų dujinių stacionariųjų gaisro gesinimo sistemų valdymo priemonės turi būti lengvai prieinamos, nesudėtingos ir sugrupuotos keliuose punktuose ir, jeigu įmanoma, tokiose vietose, kad jų neatkirstų saugomuose skyriuose kilęs gaisras. Visose šių priemonių laikymo vietose yra aiškūs sistemos valdymo nurodymai, kuriuose atsižvelgta į darbuotojų saugą.

.6

Automatiškai išleisti gesinimo medžiagos negalima, išskyrus atvejus, kai tai daroma iš tam tikros vietos automatiškai valdomais įrenginiais, sumontuotais papildomai prie bet kurios privalomos stacionariosios gaisro gesinimo sistemos, tačiau su ja nesusijusiais, arba tokios medžiagos mašinų skyriuose leidžiamos virš gaisro atžvilgiu pavojingos įrangos arba į mašinų skyrių gaisro atžvilgiu pavojingas uždarąsias patalpas.

.7

Kai gesinimo medžiagos reikia apsaugoti ne vienam skyriui, prieinama gesinimo medžiaga neviršija didžiausio kiekio, būtino bet kuriam vienam taip apsaugotam skyriui.

.8

Jeigu nenurodyta kitaip, slėginiai rezervuarai gesinimo medžiagai laikyti įrengiami ne saugomuose skyriuose pagal .1.11 dalies reikalavimus.

.9

Numatomos priemonės, kad įgulos nariai arba darbuotojai, dirbantys krante, galėtų saugiai patikrinti gesinimo medžiagos, esančios rezervuaruose, kiekį.

.10

Rezervuarai gesinimo medžiagai laikyti ir su jais susijusios slėginės sudedamosios dalys projektuojami laikantis atitinkamų statybos normų ir taisyklių, atsižvelgiant į jų išdėstymo vietas ir didžiausią aplinkos temperatūrą, galinčią pasitaikyti eksploatuojant rezervuarus ir su jais susijusias slėgines dalis.

.11

Kai gesinimo medžiaga laikoma ne saugomame skyriuje, ji turi būti laikoma veiksmingai ventiliuojamoje patalpoje, esančioje saugioje ir lengvai prieinamoje vietoje. Atskirą įėjimą iš saugomo skyriaus į šią laikymo patalpą bet kokiu atveju geriausia įrengti iš viršutinio denio.

Angų dangčiai atidaromi į išorę, gesinimo medžiagos laikymo patalpas nuo gretimų uždarųjų skyrių skiriančios pertvaros, deniai, įskaitant jų duris ir kitas pertvarose, deniuose įrengtų angų uždarymo priemones, yra nelaidūs dujoms. Kad pagal II-2 skyriaus B dalies 4 ar II-2 skyriaus B dalies 5 taisykles būtų taikomos pertvarų ir denių atsparumo ugniai lentelės, jeigu reikia, šios laikymo patalpos pripažįstamos valdymo postais.

.12

Naujų laivų gaisro gesinimo sistemose ir eksploatuojamų laivų naujai sumontuotose tokiose sistemose neleidžiama naudoti tokios gesinimo medžiagos, kuri pati arba numatomomis jos naudojimo sąlygomis išskiria žmonėms pavojingą nuodingųjų dujų kiekį arba skleidžia aplinkai žalingas dujas.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE 2003 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU:

.13

Stacionariosios dujinės gaisro gesinimo sistemos atitinka Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas.

.14

Numatomos priemonės, leidžiančios būnant ne saugomuose skyriuose uždaryti visas tas angas, per kurias į saugomą skyrių gali patekti oras arba iš tokio skyriaus ištekėti dujos.

.15

Kai gaisro gesinimo medžiaga laikoma ne saugomame skyriuje, ji turi būti laikoma patalpoje, esančioje už laivapriekio taraninės pertvaros ir nenaudojamoje jokiais kitais tikslais. Atskirą įėjimą iš saugomo skyriaus į šią laikymo patalpą geriausia įrengti iš viršutinio denio. Jeigu laikymo patalpa yra žemiau denio, ji įrengiama ne žemiau kaip po viršutiniu deniu ir į ją galima tiesiogiai patekti iš viršutinio denio laiptais ar kopėčiomis.

Skyriuose, esančiuose žemiau denio, arba tuose skyriuose, į kuriuos negalima patekti iš viršutinio denio, įrengiama mechaninė ventiliacijos sistema, pašalinanti išmetamą orą iš skyriaus dugno, ir turi būti tokio dydžio, kad per valandą būtų atliekami bent 6 oro pakeitimai. Angų dangčiai atidaromi į išorę, gesinimo medžiagos laikymo patalpas nuo gretimų uždarųjų skyrių skiriančios pertvaros, deniai, įskaitant jų duris ir kitas pertvarose ir deniuose įrengtų angų uždarymo priemones, yra nelaidūs dujoms. Kad būtų taikomos 4.1, 4.2, 5.1 ir 5.2 lentelės, šios laikymo patalpos pripažįstamos valdymo postais.

NAUJUOSE A, B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.16

Numatomas papildomo gesinimo medžiagos kiekio naudojimas, jeigu nesuslėgto oro, sukaupto kiekvieno skyriaus oro rinktuvuose, tūris yra toks, kad jeigu kilus gaisrui šis oras būtų išleistas tame skyriuje, tai jis padarytų didelę įtaką stacionariajai gaisro gesinimo sistemai.

.17

Stacionariosios gaisro gesinimo įrangos tiekėjai angliškai ir vėliavos valstybės valstybine (-ėmis) kalba (-omis) pateikia šios įrangos, įskaitant jos priežiūros atlikimo tvarką, aprašymą.

.18

Ne rečiau kaip kartą per metus gesinimo medžiagos kiekį tikrina vėliavos valstybės administracijos įgaliotasis ekspertas, įrangos tiekėjas arba pripažintoji organizacija.

.19

Apie laivo vyriausiojo mechaniko periodiškai atliekamą arba tos organizacijos, kuriai priklauso laivas, vadovybės organizuojamą tikrinimą laivo žurnale daromi įrašai, kuriuose nurodoma tokio tikrinimo mastas ir laikas.

.20

Neprivaloma gaisro gesinimo įranga, montuojama, pavyzdžiui, sandėliuose, savo konstrukcija ir matmenimis turi atitikti šios taisyklės nuostatas, taikomas aptariamo tipo įrangai.

.21

Ant tų skyrių, kuriuose sumontuota CO2/halono įranga, durų rašomas įrašas „Šis skyrius saugomas CO2/halono įranga ir evakuojamas įsijungus avarinei įrangai.“

.2   Anglies dioksido sistemos (R 5.2)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE IKI 2003 M. SAUSIO 1 D., BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1.1

Krovinių skyriuose tas CO2 kiekis, kurį juose galima išleisti, jeigu nenumatyta kitaip, yra toks, kad pasklidusios dujos užimtų ne mažiau kaip 30 % to didžiausio laivo krovinių skyriaus, kuriame įrengta anglies dvideginio sistema, bendro tūrio.

Du arba keletas krovinių skyrių, sujungtų ventiliacijos vamzdžiais, laikomi vienu skyriumi. Laivuose, vežančiuose transporto priemones, būtinasis CO2 kiekis prilyginamas 45 % didžiausio laivo krovinių skyriaus bendro tūrio.

.1.2

Mašinų skyriuose laikomo anglies dvideginio kiekio užtenka, kad išleistos dujos užimtų ne mažesnį tūrį, atitinkantį didesnįjį iš šių tūrių:

.1

40 % to didžiausio mašinų skyriaus, kuriame įrengta anglies dvideginio sistema, bendro tūrio, išskyrus apkalos dalį, esančią virš to lygio, kuriame horizontalusis apkalos plotas sudaro 40 % arba mažiau aptariamojo skyriaus horizontaliojo ploto, išmatuoto viduryje tarp rezervuaro viršaus ir apkalos žemiausios dalies; arba

.2

35 % to didžiausio mašinų skyriaus bendro tūrio, kuriame įrengta anglies dvideginio sistema, įskaitant apkalą; tais atvejais, kai du arba keletas mašinų skyrių ne visiškai atskirti, jie laikomi vienu skyriumi.

.2

Šioje dalyje laikoma, kad išleistas iš rezervuaro anglies dvideginis užima 0,56 m3/kg tūrį.

.3

Stacionariuoju vamzdynu 85 % dujų į skyrių perduodama per 2 minutes.

.4

Anglies dvideginio išleidimo mechanizmas:

.1

Anglies dvideginiui išleisti į tą skyrių, kuriame įrengta anglies dvideginio sistema, ir pavojaus signalui įjungti numatomos dvi atskiros valdymo priemonės. Viena tokia priemone dujos išleidžiamos iš jų laikymo rezervuaro, o kita – atidaromas vamzdžio, kuriuo dujos teka į skyrių su anglies dvideginio sistema, vožtuvas.

.2

Abi valdymo priemonės įrengiamos toje dėžėje, iš kurios įjungiamas dujų išleidimas ir kuri aiškiai priskirta atitinkamam skyriui. Kai valdymo priemonių dėžę reikia rakinti, jos raktas laikomas šalia dėžės įrengtoje stacionariojoje dėžutėje stikliniu sudaužomu dangteliu.

.5

Vėliavos valstybės administracija užtikrina, kad tuose skyriuose, kuriuose stovi CO2 rezervuarai, būtų tinkamai įrengtos durys, ventiliacija ir ryšio priemonės. Administracija imasi CO2 balionų, vamzdžių, detalių ir šios įrangos valdymo ir pavojaus signalizacijos gaminimo, montavimo, ženklinimo, pildymo ir bandymo būtinų saugos priemonių.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE 2003 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU:

.6

Anglies dvideginio sistemos atitinka Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas.

.7

Vėliavos valstybės administracija užtikrina, kad tuose skyriuose, kuriuose stovi CO2 rezervuarai, būtų tinkamai įrengtos durys, ventiliacija ir ryšio priemonės. Administracija imasi CO2 balionų, vamzdžių, detalių ir šios įrangos valdymo bei pavojaus signalizacijos gaminimo, montavimo, ženklinimo, pildymo ir bandymo būtinų saugos priemonių.

.3   Stacionariosios mašinų skyrių gaisro gesinimo lėtai švirkščiamomis putomis sistemos (R 8)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE IKI 2003 M. SAUSIO 1 D., BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Kai, laikantis 6 taisyklės reikalavimų, kuriame nors mašinų skyriuje sumontuojama stacionarioji gesinimo lėtai švirkščiamomis putomis sistema, ji per stacionariąsias išleidimo angas greičiau kaip per penkias minutes gali paskleisti tokį putų kiekį, kurio užtektų 150 mm sluoksniu užkloti tokį didžiausią vientisą plotą, kuriame galėtų pasklisti skystasis kuras. Sistema pritaikyta švirkšti putas, galinčias gesinti degančią alyvą. Numatomos priemonės putoms veiksmingai perduoti stacionariąja vamzdžių sistema, valdymo vožtuvais arba čiaupais į atitinkamas išleidimo angas taip, kad putos stacionariaisiais purkštuvais patikimai būtų kreipiamos į to skyriaus, kuriame įrengta tokia sistema, pagrindinius ugnies židinius. Putų tūrio didėjimo santykis turi būti ne didesnis kaip 12:1.

.2

Visos tokios sistemos valdymo priemonės turi būti lengvai prieinamos, jomis neturėtų būti sunku naudotis, o tų jų grupavimo vietų, kurių neatkirstų skyriuje su įrengta gaisro gesinimo sistema kilęs gaisras, skaičius pagal galimybes būtų kuo mažesnis.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE 2003 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU:

.3

Stacionariosios mašinų skyrių gaisro gesinimo lėtai švirkščiamomis putomis sistemos atitinka Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas.

.4   Stacionariosios mašinų skyrių gesinimo staigiai švirkščiamomis putomis sistemos (R 9)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE IKI 2003 M. SAUSIO 1 D., BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Kiekviena tokia stacionarioji gesinimo staigiai švirkščiamomis putomis sistema, kurią privaloma įrengti mašinų skyriuje, gali per stacionariąsias išleidimo angas staigiai iššvirkšti tokį putų kiekį, kad didžiausio gesintino ploto dengimo putomis greitis būtų mažiausiai 1 m per minutę. Laikomas toks putų skysčio kiekis, kad jo užtektų gauti tokį putų tūrį, kad didžiausio skyriaus, kuriame įrengta gaisro gesinimo sistema, tūris būtų viršytas penkis kartus. Putų tūrio didėjimo santykis turi būti ne didesnis kaip 1 000:1.

.2

Įrengiami tokie putų pristatymo vamzdžiai bei oro įleidimo angos, putų generatoriui tiekiančios orą, o agregatų, gaminančių putas, yra tiek, kad būtų užtikrintas veiksmingas putų darymas ir skirstymas.

.3

Putų generatoriaus slėgio vamzdžiai išdėstomi taip, kad tame skyriuje, kuriame įrengta gaisro gesinimo sistema, kilus gaisrui nebūtų daroma įtaka putas gaminančiai įrangai.

.4

Putų generatorius, jam energiją tiekiantys šaltiniai, putų gaminimo skystis ir sistemos valdymo priemonės turi būti lengvai prieinami, jais neturėtų būti sunku naudotis, o tų jų grupavimo vietų, kurių neatkirstų skyriuje su įrengta gaisro gesinimo sistema kilęs gaisras, skaičius pagal galimybes būtų kuo mažesnis.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE 2003 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU:

.5

Stacionariosios mašinų skyrių gesinimo staigiai švirkščiamomis putomis sistemos atitinka Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas.

.5   Stacionariosios slėginės mašinų skyrių gaisro gesinimo purškiamu vandeniu sistemos (R 10)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE IKI 2003 M. SAUSIO 1 D., BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Visose stacionariosiose slėginėse gesinimo purškiamu vandeniu sistemose, sumontuotose mašinų skyriuose, įtaisomi patvirtinto tipo purškiamieji antgaliai.

.2

Antgalių sumontuojama tiek ir jie išdėstomi taip, kad tuose skyriuose, kuriuose įrengta ši gesinimo sistema, būtų užtikrintas veiksmingas vidutiniškai mažiausiai 5 l/m2 per minutę vandens purškimas. Prireikus galima svarstyti, ar nereikėtų ypač pavojingose vietose nustatyti didesnio purškiamo vandens greičio. Antgaliai įrengiami virš triumų, viršutinės tankų dalies ir tų kitų vietų, virš kurių gali pasklisti skystasis kuras, taip pat virš kitų galimų gaisro židinių mašinų skyriuose.

.3

Sistemą galima padalyti į tokias sekcijas, kurių skirstomieji vožtuvai valdomi iš lengvai prieinamų vietų, įrengtų ne skyriuose su gaisro gesinimo sistema ir kurių lengvai neatkirstų gaisras, kilęs pirmiau minėtuose skyriuose.

.4

Sistemoje išlaikomas būtinas vandens slėgis, o siurblys, vandenį tiekiantis sistemai, įsijungia automatiškai tada, kai joje sumažėja slėgis.

.5

Siurblio našumo užtenka, kad siurblys vienu metu būtinu slėgiu galėtų tiekti vandenį visoms sistemos sekcijoms, įrengtomis bet kuriame skyriuje, kuriame sumontuota ši gaisro gesinimo sistema. Skyriuje arba skyriuose, kuriuose sumontuota vandens purškimo sistema, kilęs gaisras negali sistemos išvesti iš rikiuotės.

.6

Imamasi atsargumo priemonių, kad vandens nešvarumai neužkimštų antgalių arba kad nerūdytų vamzdžiai, antgaliai, vožtuvai ir siurblys.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE IKI 2003 M. SAUSIO 1 D.:

.7

Siurblį gali sukti atskiras vidaus degimo variklis, tačiau tais atvejais, kai jis priklauso nuo tos elektros energijos, kurią tiekia avarinis generatorius, sumontuotas laikantis II-1 skyriaus D dalis nuostatų, šis generatorius įrengiamas taip, kad tada, kai nustojama tiekti elektros energiją iš pagrindinio šaltinio, jis įsijungtų automatiškai ir kad pagal .5 dalies reikalavimus būtinam siurbliui tuojau pat būtų pradėta tiekti elektros energija. Kai siurblį suka atskiras vidaus degimo variklis, šis variklis statomas tokioje vietoje, kad tame skyriuje, kuriame įrengta gaisro gesinimo sistema, kilęs gaisras nedarytų įtakos įrangai, tiekiančiai orą varikliui.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE 2003 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU:

.8

Stacionariosios slėginės mašinų skyrių gaisro gesinimo purškiamu vandeniu sistemos atitinka Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas.

5   Gesintuvai (R 6)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE IKI 2003 M. SAUSIO 1 D., BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Visi gesintuvai yra patvirtintų tipų ir projektų.

.2

Būtini nešiojamieji skysčių gesintuvai yra ne didesnės kaip 13,5 litrų ir ne mažesnės kaip 9 litrų talpos. Reikalavimai kitiems gesintuvams – nešiojamieji bent tokie, kaip ir 13,5 litrų skysčių gesintuvai, o jų talpa gesinimo medžiagoms laikyti bent ne mažesnė kaip 9 litrų skysčių gesintuvų talpa.

.3

Be visų būtinų reikalaujamų tipų gesintuvų, laive dar laikoma 50 % atsarginių gesintuvų. Kitas tokio pat tipo gesintuvas – tai atsarginis gesintuvas vietoj to gesintuvo, kurio negalima laive iš naujo lengvai parengti naudoti.

.4

Gyvenamosiose patalpose apskritai negalima laikyti nešiojamųjų CO2 gesintuvų. Kai šie gesintuvai būna numatyti radijo kabinose, skirstomuosiuose skyduose ir kitose panašiose vietose, tada kiekvieno skyriaus, kuriame laikomas vienas arba daugiau gesintuvų, tūris yra toks, kad garų, galinčių išsiskirti, koncentracija neviršytų 5 % skyriaus, pasirinkto pagal šią taisyklę, bendro tūrio. Laikoma, kad išleistas iš rezervuaro anglies dioksidas užima 0,56 m3/kg tūrį.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE 2003 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU:

.5

Gesintuvai atitinka Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas.

.6

Gyvenamosiose patalpose anglies dvideginio gesintuvų laikyti negalima. Valdymo punktuose ir kituose skyriuose, kuriuose įrengti elektros ar elektroninė įranga arba prietaisai, būtini laivo saugai, laikomi tokie gesintuvai, kurių gesinimo priemonės nelaidžios elektrai ir nekenkia įrangai bei prietaisams.

.7

Naudojimui parengti gesintuvai laikomi aiškiai matomose vietose, į kurias bet kuriuo metu galima greitai ir lengvai patekti kilus gaisrui, ir laikomi taip, kad jų tinkamumui nepakenktų oro sąlygos, vibracija ar kiti išoriniai veiksniai. Gesintuvuose įrengiami įtaisai, parodantys, ar gesintuvas buvo naudojamas.

.8

Be pirmųjų 10 gesintuvų, laive laikoma dar 100 % atsarginių gesintuvų, o be likusiųjų gesintuvų – 50 % tokių atsarginių gesintuvų, kurie iš naujo gali būti laive parengti naudojimui.

.9

Tiems gesintuvams, kurie negali būti laive iš naujo parengti naudojimui, pakeisti atsarginių gesintuvų laikymo vietoje saugomas papildomas kiekis tos pačios talpos, tipo, pajėgumo gesintuvų, kaip numatyta toliau esančioje .13 dalyje.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.10

Negalima naudoti gesintuvų, pripildytų tokios gesinimo medžiagos, kuri pati arba ją panaudojus numatomomis sąlygomis skleidžia tokį nuodingų medžiagų kiekį, kad kiltų pavojus žmonėms arba kuri išskiria žalingas aplinkai dujas.

.11

Gesintuvai yra tinkami gesinti gaisrus, galinčius kilti netoli gesintuvų laikymo vietos.

.12

Vienas iš nešiojamųjų gesintuvų, numatytų naudoti tam tikrame skyriuje, laikomas prie įėjimo į tą skyrių.

.13

Mažiausias gesintuvų skaičius:

.1

gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose:

gesintuvas laikomas tokioje vietoje, kad iš bet kur iki jo reikėtų eiti ne daugiau kaip 10 metrų;

.2

gesintuvas, kurį galima naudoti aukštos įtampos skyriuose, laikomas prie kiekvieno 20 kW arba didesnės galios pagrindinio skydo pagalbinio skydo;

.3

laivo virtuvėse gesintuvai išdėstomi taip, kad iš bet kur iki jų reikėtų eiti ne daugiau kaip 10 metrų;

.4

gesintuvas laikomas prie dažų sandėlių ir prie tų sandėlių, kuriuose saugomi lengvai įsiliepsnojantys produktai;

.5

bent po vieną gesintuvą laikoma navigaciniame tiltelyje ir kiekviename valdymo poste.

.14

Naudojimosi nešiojamaisiais gesintuvais, skirtais gyvenamosioms ir tarnybinėms patalpoms, būdai pagal galimybes yra vienodi.

.15

Periodiškas gesintuvų tikrinimas:

vėliavos valstybės administracija užtikrina, kad nešiojamieji gesintuvai būtų periodiškai tikrinami, išbandomas jų veikimas ir slėgis.

6   Mašinų skyrių gaisro gesinimo įranga (R 7)

A kategorijos mašinų skyriuose numatoma:

24 METRŲ IR ILGESNIUOSE NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.1

bet kuri viena iš šių stacionariųjų gaisro gesinimo sistemų:

.1

4 taisyklės .1 ir .2 dalių nuostatas atitinkanti dujų sistema arba lygiavertė gesinimo vandeniu sistema, įrengta vietoje halonų sistemos ir atitinkanti 1994 m. gruodžio 30 d. MSC/Circ. 668 nuostatas bei 1996 m. birželio mėn. MSC/Circ. 728 nuostatas, atsižvelgiant į laivo pastatymo datą;

.2

staigiai švirkščiamų putų sistema, atitinkanti 4 taisyklės .4 dalies nuostatas, atsižvelgiant į laivo pastatymo datą;

.3

slėginė vandens purškimo sistema, atitinkanti 4 taisyklės .5 dalies nuostatas, atsižvelgiant į laivo pastatymo datą;

.2

bent vienas oro ir putų įrangos rinkinys, sudarytas iš įleidžiamojo oro ir putų antgalio, tinkančio priešgaisrine žarna sujungti su gaisriniu vamzdynu, nešiojamosios cisternos su bent 20 litrų putų skysčio ir vienos atsarginės cisternos. Antgalis, pritaikytas bent 1,5 m3 per minutę greičiu gaminti putas, tinkamas degančiai alyvai gesinti;

.3

kiekviename tokiame skyriuje turi būti mažiausiai 45 litrų talpos patvirtinto tipo gesinimo putomis gesintuvai arba jiems lygiaverčiai įtaisai, kurių turi būti tiek, kad putas arba jų pakaitalus būtų galima kreipti į bet kurią degalų ar alyvos slėginės sistemos dalį, krumplinę pavarą arba kitokį gaisro šaltinį. Be to, numatomas pakankamas skaičius nešiojamųjų putų gesintuvų arba jiems lygiaverčių įtaisų, kurie išdėstomi taip, kad iš bet kurios skyriaus vietos iki gesintuvo nereikėtų eiti daugiau kaip 10 metrų ir kad kiekviename tokiame skyriuje būtų bent po du putų gesintuvus;

TRUMPESNIUOSE KAIP 24 METRŲ NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.4

numatoma viena iš .1 dalyje pirmiau nurodytų stacionariųjų gaisro gesinimo sistemų ir, be to, kiekviename tokiame skyriuje, kuriame stovi vidaus degimo varikliai, skystojo kuro nusodinimo tankai arba skystojo kuro agregatai, mažiausiai 45 litrų talpos putų arba mažiausiai 16 kg anglies dvideginio gesintuvas, ir

.5

kiekvienam 736 kW varikliui arba jo daliai numatomas nešiojamasis gesintuvas, tinkamas degančiai alyvai gesinti; tokiame skyriuje būtini ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip šeši gesintuvai.

Vietoje šešių nešiojamųjų gesintuvų, būtinų pagal šios taisyklės nuostatas, galima naudoti stacionariąją gesinimo lėtai švirkščiamomis putomis sistemą.

NAUJUOSE B, C IR D BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE, VEŽANČIUOSE DAUGIAU KAIP 36 KELEIVIUS:

.6

Visuose mašinų skyriuose numatoma po du atitinkamus gaisrinius vandens purkštukus, sudarytus iš metalinio L raidės formos vamzdžio, kurio ilgesniąją maždaug 2 metrų ilgio dalį būtų galima sujungti priešgaisrine žarna, o prie trumpesniosios maždaug 250 mm ilgio dalies būtų pritaisytas stacionarusis gaisrinis vandens purškimo antgalis arba tokį antgalį turi būti įmanoma pritaisyti.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.7

Kai šilumnešis yra įkaitinta alyva, galima papildomai reikalauti katilų skyriuose numatyti vietines stacionariosios arba nešiojamosios įrangos sistemas, galinčias užtikrinti, kad virš grindų ir po grindimis gaisrui gesinti būtų tiekiamas slėginis vandens srautas arba putos.

24 METRŲ ILGIO IR ILGESNIUOSE NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE 2003 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU:

.8

.1

A kategorijos mašinų skyrius, viršijančius 500 m3 talpą, be šioje taisyklėje numatytos stacionariosios gaisro gesinimo sistemos, saugo patvirtinto tipo stacionarioji gesinimo vandeniu ar lygiavertė vietinio taikymo gesinimo sistema, įrengta vadovaujantis TJO parengtomis gairėmis; žr. MSC/Circ. 913 „Stacionariųjų vietinio taikymo gesinimo vandeniu sistemų, skirtų naudoti A kategorijos mašinų skyriuose, tvirtinimo gairės“.

Jeigu mašinų skyriai neperiodiškai prižiūrimi, gaisro gesinimo sistemos gali būti paleidžiamos tiek automatiniu, tiek rankiniu būdu. Jeigu mašinų skyriuose nuolat dirba žmonės, gaisro gesinimo sistema gali būti paleidžiama tik rankiniu būdu.

.2

Stacionariosios vietinio taikymo gaisro gesinimo sistemos turi galėti apsaugoti šias laivo vietas neišjungiant variklio, neevakuojant laivo personalo ar neizoliuojant skyrių:

.1

vidaus degimo mechanizmų, naudojamų laivo eiklumui ir galios generavimui, dalis, neatsparias ugniai;

.2

katilų priekius;

.3

krosnių dalis, neatsparias ugniai; ir

.4

karštos alyvos valytuvus.

.3

Apie vietinio taikymo sistemos aktyvavimą pranešama vaizdiniu ir aiškiu garsiniu signalais saugomame skyriuje ir tuose punktuose, kuriuose nuolat dirba žmonės. Signalas praneša, kad aktyvuota atitinkama sistema. Šiame punkte numatyti sistemos signalizacijos reikalavimai papildo, o ne pakeičia gaisro aptikimo ir gaisro signalizacijos sistemas, būtinas pagal kitas šio skyriaus nuostatas.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE IKI 2003 M. SAUSIO 1 D., BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE IR VISUOSE LAIVUOSE, KURIEMS LEISTA VEŽTI DAUGIAU KAIP 400 KELEIVIŲ:

.9

Stacionariosios vietinio taikymo gaisro gesinimo sistemos įrengiamos laikantis šios taisyklės .8 dalies nuostatų ne vėliau kaip iki 2005 m. spalio 1 d.

7   Specialieji mašinų skyrių įrenginiai (R 11)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Apšvietimo liukų, durų, ventiliacijos angų, ventiliacijos vamzdžių angų, užtikrinančių ištraukiamąją ventiliaciją, ir mašinų skyrių kitų angų skaičius mažinamas tiek, kad laivas būtų vėdinamas ir kad jis veiktų tinkamai ir saugiai.

.2

Įrengiami plieniniai apšvietimo liukai be stiklo. Numatomos atitinkamos priemonės, kad iš to skyriaus, kuriame turi būti sumontuota gaisro gesinimo sistema, kilus gaisrui, būtų šalinami dūmai.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.3

Kitokios, o ne vandeniui nelaidžios su mechanine pavara, durys įrengiamos taip, kad, skyriuje kilus gaisrui, jas visiškai uždarytų uždarymo įrenginys su mechanine pavara, arba įrengiamos savaime užsidarančios durys, galinčios užsidaryti tada, kai laivas pasvyra 3,5 ° kampu į kitą šoną, nei kad užsidaro durys ir kuriose įrengtas patikimas kablio atitraukimo įtaisas tais atvejais, kai sumontuotas nuotolinio valdymo išjungimo įtaisas.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.4

Neįrengiama langų mašinų skyriaus sienose. Mašinų skyriuose esančiose valdymo patalpose stiklą leidžiama naudoti.

.5

Numatomos šios valdymo priemonės:

.1

apšvietimo liukams atidaryti ir uždaryti, toms ventiliacijos vamzdžio angoms, kurios paprastai naudojamos ištraukiamajai ventiliacijai, uždaryti ir ventiliacijos vožtuvui uždaryti;

.2

dūmams išleisti;

.3

durims su mechanine pavara uždaryti arba kitų nei vandeniui nelaidžių su mechanine pavara durų atidarymo mechanizmams įjungti;

.4

ventiliatoriams išjungti; ir

.5

pučiamiesiems ir ištraukiamiesiems ventiliatoriams, skystojo kuro pumpavimo siurbliams, skystojo kuro agregatų siurbliams ir kitiems panašiems kuro siurbliams išjungti. Laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, kiti panašūs kuro siurbliai – tai tepalinės alyvos tiekimo siurbliai, šiluminės alyvos skirstymo siurbliai ir alyvos separatoriai. Tačiau šios taisyklės .6 dalies nuostatos netaikomos vandens, užteršto kuru, separatoriams.

.6

Pagal .5 dalies ir II-2 skyriaus A dalies 10.2.5 taisyklės nuostatas būtinos valdymo priemonės išdėstomos ne atitinkamame skyriuje, bet jeigu jų neatkirs skyriuje, kurio reikmėms jos naudojamos, kilęs gaisras. Šios ir bet kurios kitos būtinos gaisro gesinimo sistemos valdymo priemonės išdėstomos viename valdymo poste arba grupuojamos taip, kad jų išdėstymo vietų skaičius pagal galimybes būtų kuo mažesnis. Iš viršutinio denio į šiuos valdymo postus įrengiamas saugus įėjimas.

.7

Kai įėjimas į kurį nors A kategorijos mašinų skyrių iš gretimo veleno tunelio įrengiamas žemame lygyje, veleno tunelyje, prie vandeniui nelaidžių durų, numatomos iš abiejų pusių atidaromos plonos plieninės, ugniai atsparios durys.

8   Automatiniai purkštuvai, gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemos (R 12)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Kiekvienas būtinas automatinis purkštuvas, gaisro aptikimo ir gaisrinės signalizacijos sistema bet kada gali pradėti nedelsdami veikti, nors jiems įjungti įgulos nariai nesiima jokių veiksmų. Į jos vamzdžius visą laiką gali būti prileista vandens, tačiau trumpose tokių vamzdžių atkarpose vandens gali ir nebūti, jeigu tai yra būtina atsargumo priemonė. Visos sistemos dalys, kurias eksploatuojant gali veikti tokia temperatūra, kad ši jų dalis galėtų užšalti, tinkamai apsaugomos nuo užšalimo. Sistemoje išlaikomas būtinas vandens slėgis ir numatoma nuostata, kad jai pagal šios taisyklės reikalavimus nuolatos būtų tiekiamas vanduo.

.2

Visose purkštuvų dalyse įrengiamos tokios priemonės, kad viename arba keliuose rodmenų prietaisuose automatiškai būtų duodamas vizualus ir garsinis pavojaus signalas kiekvieną kartą, kai įsijungia purkštuvas. Šie rodmenų prietaisai, centralizuotai sumontuoti navigaciniame tiltelyje, rodo, kurioje dalyje ir kur įrengta gaisro gesinimo sistema, kur kilo gaisras ir, be to, vizualūs ir garsiniai pavojaus signalai iš rodmenų prietaisų perduodami į kitą postą, o ne į navigacinį tiltelį, siekiant užtikrinti, kad gaisro signalą nedelsiant priimtų įgulos nariai. Numatoma, kad pavojaus signalizacijos sistema duotų signalą, jeigu kuri nors jos dalis sugestų.

.3

Purkštuvai jungiami atskiromis grupėmis, kiekviena iš kurių sudaryta ne daugiau kaip iš 200 purkštuvų. Viena purkštuvų grupė skiriama ne daugiau kaip dviem deniams ir išdėstoma tik vienoje pagrindinėje vertikaliojoje zonoje, jeigu neįrodoma, kad purkštuvų grupę skyrus daugiau kaip dviem deniams arba išdėsčius keliose pagrindinėse vertikaliosiose zonose, laivo priešgaisrinė sauga nesumažės.

.4

Kiekvieną purkštuvų grupę galima izoliuoti uždarymo vožtuvu. Šis vožtuvas visose grupėse lengvai prieinamas, o jo vieta nurodoma aiškiai ir nenutrinamai. Numatomos priemonės, kad uždarymo vožtuvo negalėtų junginėti tam leidimo neturintis asmuo.

.5

Kiekvienos purkštuvų grupės uždarymo vožtuve ir pagrindiniame poste įrengiamas daviklis, rodantis sistemos slėgį.

.6

Purkštuvai atsparūs korozijai, kurią sukelia jūrinės oro sąlygos. Gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose purkštuvai įsijungia tada, kai temperatūra jose padidėja iki 68 °-79 °C, išskyrus tas patalpas, pavyzdžiui, džiovyklas, kuriose galima tikėtis didelės aplinkos oro temperatūros, o purkštuvų įsijungimo temperatūrą palyginti su didžiausia denio dugno temperatūra galima didinti ne daugiau kaip 30 °C.

.7

Kiekviename rodmenų įtaise pateikiamas sąrašas arba planas, rodantis tuos skyrius, su kuriais rodmenų įtaisas sujungtas, ir zonos padėtį pagal kiekvieną purkštuvų grupę. Pateikiami atitinkami bandymo ir priežiūros nurodymai.

.8

Purkštuvai įrengiami viršutinėje dalyje ir išdėstomi tokia tvarka, kad vandens purškimas virš to nominalaus ploto, virš kurio išdėstyti purkštuvai, būtų užtikrintas vidutiniškai ne mažesniu kaip 5 l/m2 per minutę greičiu.

Purkštuvai pagal galimybes išdėstomi kuo atokiau nuo sijų ar kitų konstrukcijos detalių, galinčių kliudyti vandeniui tikšti, taip, kad skyriaus degiosios medžiagos būtų pakankamai apipurškiamos.

.9

Įrengiamas slėginis tankas, kurio tūris mažiausiai du kartus didesnis už šiame papunktyje nurodytą vandens kiekį. Jame nuolatos laikomas gėlo vandens kiekis, ne mažesnis už tą, kokį per minutę patiektų .12 dalyje nurodytas siurblys, bei numatomos priemonės tanke išlaikyti tokį slėgį, kad tada, kai naudojamas jame nuolatos laikomas vanduo, būtų užtikrinta, jog slėgis nesumažės labiau už slėgį, apskaičiuojamą purkštuvo darbinį slėgį sudedant su vandens, išmatuoto nuo tanko dugno iki didžiausiame aukštyje sumontuoto sistemos purkštuvo, slėgiu. Numatomos atitinkamos priemonės papildyti cisternos suslėgto oro ir gėlo vandens atsargas. Montuojamas stiklinis daviklis, rodantis vandens lygį tanke.

.10

Numatomos priemonės, kad į tanką nepatektų jūros vanduo. Slėginiame tanke montuojamas apsauginis vožtuvas ir slėgio daviklis. Prie kiekvienos daviklio jungės įrengiami uždarymo vožtuvai arba čiaupai.

.11

Numatomas atskiras siurblys su mechanine pavara, skirtas vien nuolatiniam automatiniam vandens išleidimui purkštuvu. Siurblys įsijungia automatiškai, kai sistemoje sumažėja slėgis, tačiau iki tol, kol nuolatinis vandens kiekis slėginiame tanke nėra visiškai išsibaigęs.

.12

Siurblys ir vamzdynas gali išlaikyti aukščiausiai įrengtam purkštuvui būtiną slėgį, siekiant užtikrinti nuolatinį vandens, kurio .8 dalyje nurodytu purškimo greičiu užtektų tuo pat metu gesinti ne mažesniam kaip 280 m2 plotui, tiekimą. Trumpesniems kaip 40 metrų ilgio naujiems C ir D klasės laivams, kuriuose bendras saugomas plotas yra mažesnis kaip 280 m2, vėliavos valstybės administracija gali numatyti kitą atitinkamą plotą, kurį turėtų gesinti siurbliai ir kitos vandens tiekimo dalys.

.13

Siurblio slėginėje pusėje montuojamas bandomasis vožtuvas su išleidimo vamzdžio trumpuoju atviru galu. Vožtuvo ir vamzdžio veiksmingasis plotas yra toks, kad, išlaikydamas sistemoje slėgį, nurodytą .9 dalyje, siurblys galėtų tiekti būtiną vandens kiekį.

.14

Siurblio kingstonas, kur įmanoma, siurblio stovėjimo skyriuje įrengiamas taip, kad laivo plaukiojimo metu jūros vandens tiekimą reikėtų išjungti tik tikrinant ir taisant siurblį.

.15

Purškiamosios gaisro gesinimo sistemos siurblys ir jos bakas nuo mašinų skyriaus statomi pakankamu atstumu ir jų negalima statyti jokiame skyriuje, kuriame būtina įrengti pirmiau minėtą gesinimo sistemą.

.16

Užbortinio vandens siurbliui, automatinei pavojaus ir aptikimo sistemai energija tiekiama ne mažiau kaip iš dviejų šaltinių. Kai siurbliui energija tiekiama iš elektros energijos šaltinių, siurblys jungiamas su pagrindiniu generatoriumi arba su elektros energijos avariniu šaltiniu. Viena grandinė, elektros energiją tiekianti siurbliui, jungiama su pagrindiniu skirstomuoju skydu, o kita – atskirais laidais, skirtais tik šiam tikslui – su avariniu skirstomuoju skydu. Šie laidai netiesiami koridoriuose, mašinų ir kituose uždaruosiuose dėl galimo gaisro pavojinguose skyriuose, išskyrus tais atvejais, kai laidus būtina jungti su atitinkamais skirstymo skydais, šie laidai jungiami su automatiniais perjungiamaisiais kirtikliais, įrengtais prie purškiamosios gaisro gesinimo sistemos siurblio. Iš pagrindinio skirstomojo skydo elektros energija perjungiamuoju kirtikliu tiekiama tol, kol jos tiekimas iš šio šaltinio nenutrūksta, o minėtas kirtiklis turi būti suprojektuotas taip, kad elektros energijos tiekimui nutrūkus, jis automatiškai persijungtų ir energija juo būtų tiekiama iš avarinio skirstomojo skydo. Pagrindinio ir avarinio skirstomųjų skydų jungikliai aiškiai pažymimi ir paprastai laikomi įjungti. Pirmiau minėti laidai nejungiami su jokiu kitu jungikliu. Pavojaus signalizacijos ir aptikimo sistemoms elektros energija, be kitų šaltinių, tiekiama ir iš avarinio energijos šaltinio. Kai vidaus degimo variklis yra vienas iš siurbliui energiją tiekiančių šaltinių, jis ne tik atitinka .15 dalies nuostatas, bet ir statomas tokioje vietoje, kad. bet kuriame skyriuje su įrengta gaisro gesinimo sistema kilus gaisrui, nebūtų daroma įtaka tai įrangai, kuri tiekia šiam varikliui orą.

.17

Purkštuvų sistema su laivo gaisriniu vamzdynu jungiama blokuojamuoju spaudimo vožtuvu, kuris jungimo vietoje užtikrina, kad skystis iš purkštuvų sistemos netekėtų atgal į gaisrinį vamzdyną.

.18

Numatomas bandomasis vožtuvas, kad išleidžiant tą vandens kiekį, kurį išpurškia veikiantis purkštuvas, būtų galima išbandyti visų purkštuvų grupių automatinę signalizaciją.

.19

Numatomos priemonės išbandyti, ar siurblys automatiškai įsijungia, kai sistemoje sumažėja slėgis.

.20

Vienoje iš tų vietų, kuriose įrengti .2 dalyje nurodyti rodmenų įtaisai, numatomi jungikliai kiekvienos purkštuvų grupės signalizatoriams ir indikatoriams išbandyti.

.21

Kiekvienoje grupėje numatomos bent šešios atsarginės purkštuvų galvutės.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE 2003 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU:

.22

Automatinis purkštuvas, gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistema yra patvirtintų tipų, atitinkančių Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas.

.23

Tiems trumpesniems kaip 40 metrų ilgio naujiems C ir D klasės laivams, kuriuose bendras saugomas plotas yra mažesnis kaip 280 m2, vėliavos valstybės administracija gali numatyti kitą atitinkamą plotą, kurį turėtų gesinti siurbliai ir kitos vandens tiekimo dalys.

9   Stacionariosios gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemos (R 13)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE IKI 2003 M. SAUSIO 1 D., BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1   Bendroji dalis

.1

Visos būtinos stacionariosios gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemos su jų rankinio įjungimo taškais gali bet kada pradėti veikti.

.2

Jeigu reikia, sistemai energiją tiekiantys šaltiniai ir jos veikimui būtinos elektros grandinės kontroliuojami, ar nenustota tiekti energiją ir ar jos nesugedo. Sugedus energijos šaltiniams arba minėtoms elektros grandinėms, valdymo pulte duodamas vaizdinis ir garsinis gedimo signalas, kuris skiriasi nuo signalo, duodamo kilus gaisrui.

.3

Tai elektros įrangai, kuri naudojama gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemos veikimui užtikrinti, elektros energija tiekiama iš ne mažiau kaip dviejų šaltinių, o vienas iš jų – avarinis energijos šaltinis. Elektros energija tiekiama atskirais laidais, skirtais tik šiam tikslui. Jie jungiami automatiniu perjungiamuoju kirtikliu, įrengtu greta gaisro aptikimo sistemos valdymo pulto arba šiame pulte.

.4

Indikatoriai ir sistemos rankinio įjungimo taškai jungiami į grupes. Įsijungus kuriam nors indikatoriui arba rankinio įjungimo taškui, valdymo pulte ir rodmenų įtaisuose duodami vaizdinis ir garsinis gaisro signalai. Jeigu per dvi minutes į šiuos signalus nebuvo atkreiptas dėmesys, garsinis signalas automatiškai duodamas įgulos bei tarnybinėse patalpose, valdymo postuose ir mašinų skyriuose. Ši signalą duodanti sistema neprivalo būti sudedamoji aptikimo sistemos dalis.

.5

Valdymo pultas įrengiamas navigaciniame tiltelyje arba pagrindiniame priešgaisrinės saugos poste.

.6

Rodmenų įtaisai rodo bent sekciją, kurioje įsijungia indikatorius arba rankinio įjungimo taškas. Bent vienas įtaisas įrengiamas atsakingiesiems įgulos nariams bet kada lengvai prieinamoje vietoje, kai laivas plaukia jūra arba stovi uoste, išskyrus tuomet, kai laivas neeksploatuojamas. Jeigu valdymo pultas yra pagrindiniame priešgaisrinės saugos poste, vienas rodmenų įtaisas statomas navigaciniame tiltelyje.

.7

Visuose tokiuose rodmenų įtaisuose arba šalia jų pateikiama aiški informacija apie tuos skyrius, iš kurių rodmenų įtaisas gauna signalus, taip pat apie sekcijų išsidėstymą.

.8

Jeigu gaisro aptikimo sistemoje nenumatytos nuotolinės priemonės kiekvienam indikatoriui atskirai identifikuoti, gyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose ir valdymo postuose neleidžiama įrengti sekcijų per du denius, išskyrus trapo šachtą apimančią sekciją. Kad nebūtų gaištama identifikuojant ugnies šaltinį, kiekvienai sekcijai skiriamų uždarųjų skyrių skaičius ribojamas, laikantis vėliavos valstybės administracijos nurodymų. Į vieną sekciją jokiu būdu neleidžiama jungti daugiau kaip 50 uždarųjų skyrių. Kai aptikimo sistemoje sumontuoti nuotoliniu būdu ir atskirai identifikuojami gaisro indikatoriai, sekcijos gali apimti kelis denius ir būti pritaikytos saugoti bet kokį uždarųjų skyrių skaičių.

.9

Jeigu neįrengta gaisro aptikimo sistema, galinti nuotoliniu būdu ir atskirai identifikuoti kiekvieną indikatorių, indikatorių sekcija nejungiama nei su laivo abiejų bortų, nei su daugiau kaip vieno denio skyriais, taip pat ji neišdėstoma daugiau kaip vienoje pagrindinėje vertikaliojoje zonoje, išskyrus atvejus, kai vėliavos valstybės administracija, jeigu ji įsitikina, kad tokiu išdėstymu laivo priešgaisrinė sauga nemažinama, leidžia tokią indikatorių sekciją naudoti abiem laivo bortams ir daugiau kaip vienam deniui. Tuose laivuose, kuriuose sumontuoti atskirai identifikuojami gaisro indikatoriai, su sekcija galima jungti abiejų laivo bortų ir kelių denių skyrius, tačiau jos neleidžiama išdėstyti daugiau kaip vienoje pagrindinėje vertikaliojoje zonoje.

.10

Prie tos gaisro detektorių sekcijos, į kurią įtrauktas valdymo postas, tarnybinės arba gyvenamosios patalpos, nejungiamas mašinų skyrius.

.11

Indikatorius įjungia šiluma, dūmai arba kiti degimo produktai, ugnis ar koks nors šių veiksnių derinys. Vėliavos valstybės administracija gali svarstyti tinkamumą tų indikatorių, kuriuos įjungia kiti įsiliepsnojusią ugnį apibūdinantys veiksniai, jeigu šie indikatoriai yra ne mažiau jautrūs kaip pirmiau minėtieji. Gaisro indikatoriai naudojami kaip papildantys dūmų arba šilumos indikatorius.

.12

Numatomi atitinkami nurodymai bei atsarginės dalys bandymams ir priežiūrai atlikti.

.13

Tenkinant vėliavos valstybės administracijos reikalavimus, aptikimo sistemos veikimas periodiškai tikrinamas priemonėmis, pučiančiomis karštą atitinkamos temperatūros orą, dūmus arba atitinkamo tankio ar dydžio aerozolio daleles, arba naudojant kitus su įsiliepsnojančia ugnimi susijusius dalykus, į kuriuos indikatorius suprojektuotas reaguoti.

Visi indikatoriai yra tokio tipo, kad juos būtų galima bandyti, ar jie tinkamai veikia, ir kad nekeičiant jokios indikatoriaus sudedamosios dalies juos būtų galima sutaisyti ir parengti atlikti įprastą jiems kontrolės funkciją.

.14

Gaisro aptikimo sistema nenaudojama jokiu kitu tikslu, išskyrus tai, kad šią sistemą leidžiama naudoti ugniai atsparioms durims iš valdymo pulto uždaryti arba panašioms funkcijoms.

.15

Gaisro aptikimo sistemos, galinčios identifikuoti tą zoną, iš kurios sklinda signalai, įrengiamos taip, kad:

gaisras neapgadintų daugiau kaip vieno grandinės taško,

būtų numatomos priemonės, užtikrinančios, kad joks grandinės gedimas (pavyzdžiui, energijos tiekimo nutraukimas, trumpojo jungimo grandinė, įžemėjimas) neišvestų iš rikiuotės visos grandinės,

būtų imtasi visų priemonių užtikrinti, kad, sugedus sistemai (sugenda elektrinė, elektroninė, informacinė sistemos dalis), būtų galima atkurti jos pradinę konfigūraciją,

pirmas duodamas gaisro pavojaus signalas nekliudytų jokiam kitam indikatoriui duoti kitą gaisro pavojaus signalą.

.2   Įrangos montavimo reikalavimai

.1

Sistemos rankinio įjungimo taškai įrengiami gyvenamosiose bei tarnybinėse patalpose ir valdymo postuose. Po vieną sistemos rankinio įjungimo tašką įrengiama prie kiekvieno išėjimo. Šie įjungimo taškai visų denių koridoriuose lengvai prieinamose vietose įrengiami taip, kad jokia koridoriaus vieta nuo sistemos rankinio įjungimo taško nebūtų toliau kaip per 20 metrų.

.2

Dūmų indikatoriai įrengiami visuose trapuose, koridoriuose ir evakuavimo maršrutuose, einančiuose per gyvenamąsias patalpas.

.3

Kai kituose, o ne .2.2 dalyje nurodytuose, skyriuose būtina montuoti stacionariąją gaisro aptikimo ir priešgaisrinę signalizaciją, kiekviename tokiame skyriuje įrengiamas bent vienas .1.11 dalies reikalavimus atitinkantis indikatorius.

.4

Indikatoriai išdėstomi taip, kad jie veiktų kuo optimaliau. Indikatoriai neįrengiami prie sijų, ventiliacijos vamzdžių arba kitose tokiose vietose, kur oro srautas galėtų mažinti indikatorių veikimo patikimumą, arba ten, kur indikatorių galėtų veikti smūginė apkrova ar kur jis galėtų būti apgadintas. Viršuje įrengiami indikatoriai nuo pertvarų apskritai išdėstomi ne arčiau kaip per 0,5 metro.

.5

Didžiausi indikatorių atstumai atitinka nurodytus toliau pateiktoje lentelėje.

Indikatoriaus tipas

Didžiausias vieno indikatoriaus grindų plotas

(m2)

Didžiausias atstumas tarp centrų

(m)

Didžiausias atstumas nuo pertvarų

(m)

Šilumos

37

9

4,5

Dūmų

74

11

5,5

Vėliavos valstybės administracija gali reikalauti kitokių arba leisti kitokius indikatorių išdėstymo atstumus, pagrįstus bandymų, parodančių indikatorių savybes, duomenimis.

.6

Elektros laidai – sistemos dalis – netiesiami koridoriuose, mašinų skyriuose ir kituose dėl padidinto gaisro pavojaus uždaruose skyriuose, išskyrus atvejus, kai tokiuose skyriuose būtina montuoti gaisro aptikimo arba priešgaisrinę signalizaciją arba į juos nutiesti atitinkamus elektros laidus elektros energijai tiekti.

.3   Projektavimo reikalavimai

.1

Sistema ir įranga atitinkamai projektuojama taip, kad galėtų išlaikyti maitinimo šaltinio įtampos svyravimus ir pereinamuosius procesus, aplinkos oro temperatūros pokyčius, vibraciją, drėgnumą, elektros smūgį, smūginę apkrovą ir koroziją, kurie paprastai veikia laive.

.2

Tie dūmų indikatoriai, kurie pagal .2.2 dalies reikalavimus turi būti sumontuoti trapuose, koridoriuose ir į evakuavimo maršrutus įtrauktose gyvenamosiose patalpose, patvirtinami veikti taip, kad jie įsijungtų esant tokiam dūmingumui, kuris po kiekvieno metro padidėja 12,5 %, tačiau ne anksčiau, kol dūmingumas yra toks, kad po kiekvieno metro blausumas padidėja 2 %.

Tų dūmų indikatorių, kurie turi būti įrengti kituose skyriuose, įsijungimo apribojimus, atsižvelgdama į tai, kad indikatorių jautris nebūtų nei pernelyg mažas, nei perdėtai didelis, nustato vėliavos valstybės administracija.

.3

Šilumos indikatoriai patvirtinami veikti taip, kad jie įsijungtų, temperatūrai viršijus 78 °C, tačiau ne anksčiau, kol temperatūra neviršija 54 °C, kai pirmiau nurodytas ribas temperatūra pasiekia ne greitesniu kaip 1 °C per minutę tempu. Kai temperatūra gali didėti dar labiau, šilumos indikatorių įsijungimo temperatūros intervalą, atsižvelgdama į tai, kad indikatorių jautris nebūtų nei pernelyg mažas, nei perdėtai didelis, nustato vėliavos valstybės administracija.

.4

Leistinąją šilumos indikatorių įsijungimo temperatūrą palyginti su didžiausia denio dugno temperatūra džiovyklose ir su įprasta didele aplinkos oro temperatūra panašiuose skyriuose galima didinti 30 °C.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE 2003 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU:

.4.1

Stacionariosios gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemos yra patvirtinto tipo, atitinkančio Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas.

.4.2

Sistemos rankinio įjungimo taškai, atitinkantys Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas, įrengiami gyvenamosiose, tarnybinėse patalpose ir valdymo postuose. Po vieną sistemos rankinio įjungimo tašką įrengiama prie kiekvieno išėjimo. Šie įjungimo taškai visų denių koridoriuose lengvai prieinamose vietose įrengiami taip, kad jokia koridoriaus vieta nuo sistemos rankinio įjungimo taško nebūtų toliau kaip per 20 metrų.

NAUJUOSE A, B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.5

Be pirmiau minėtų nuostatų, vėliavos valstybės administracija užtikrina, kad įrenginių atskirumo nuo kitų įrenginių arba sistemų saugos nuostatų, jų sudedamųjų dalių atsparumo korozijai, elektros energijos tiekimo jų valdymo sistemai ir jų veikimo bei priežiūros nurodymų prieinamumo nuostatų būtų laikomasi.

10   Skystojo kuro, alyvos ir kitų degiųjų alyvų įrenginiai (R 15)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1   Apribojimai, taikomi alyvą naudojant kaip kurą

Šie apribojimai taikomi alyvą naudojant kaip kurą:

.1

Neleidžiama naudoti tokio skystojo kuro, kurio pliūpsnio temperatūra mažesnė kaip 60 °C, jeigu šios dalies nuostatos nenumato kitaip.

.2

Avariniuose generatoriuose galima naudoti tokį skystąjį kurą, kurio pliūpsnio temperatūra ne mažesnė kaip 43 °C.

.3

Vėliavos valstybės administracija gali leisti bendroms reikmėms naudoti skystąjį kurą, kurio pliūpsnio temperatūra mažesnė kaip 60 °C, tačiau ne mažesnė kaip 43 °C, atsižvelgdama į tokias atsargumo priemones, kurias ji gali laikyti būtinomis, ir laikydamasi sąlygos, kad tame skyriuje, kuriame toks skystasis kuras laikomas arba naudojamas, aplinkos oro temperatūros ir skystojo kuro pliūpsnio temperatūros skirtumas nebus mažesnis kaip 10 °C.

Laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, gali būti leidžiama naudoti tokį skystąjį kurą, kurio pliūpsnio temperatūra mažesnė kaip 60 °C, tačiau ne mažesnė kaip 43 °C, jeigu laikomasi šių sąlygų:

.3.1

skystojo kuro bakai, išskyrus bakus, išdėstytus skyriuose su dvigubais dugnais, laikomi kituose nei A kategorijos mašinų skyriuose;

.3.2

alyvos temperatūros matavimo sąlygos numatytos ant kuro siurblio siurbiamojo vamzdžio;

.3.3

uždarymo vožtuvai ir (arba) čiaupai įrengiami skystojo kuro tempiklių įleidimo ir išleidimo pusėse; ir

.3.4

kaip įmanoma daugiau naudojama suvirintų konstrukcijų arba kūgio ar rutulinio tipo vamzdžių sujungimų.

Alyvų pliūpsnio temperatūra nustatoma patvirtinto bandymo uždarame inde būdu.

.2   Skystojo kuro įrenginiai

Tame laive, kuriame naudojamas skystasis kuras, skystojo kuro laikymo, skirstymo ir naudojimo įrenginiai yra tokie, kad būtų užtikrinta laivo ir laivu plaukiančių žmonių sauga ir kad jie atitiktų bent šias nuostatas:

.1.1

Tos sudedamosios skystojo kuro sistemos dalys, kuriomis teka didesnio kaip 0,18 N/mm2 slėgio karšta alyva, pagal galimybes išdėstomos atvirose vietose, kur būtų galima aptikti šių dalių defektus arba nesandarias dalis. Kai skystojo kuro sistemos dalys yra išvestos per mašinų skyrius, pastarieji reikiamai ventiliuojami.

.1.2

Karšta alyva – tai alyva, kurios temperatūra po šildymo didesnė kaip 60 °C arba kuri viršija esamą alyvos pliūpsnio temperatūrą, kai pastaroji mažesnė kaip 60 °C.

.2

Mašinų skyrių ventiliacija visomis įprastinėmis sąlygomis pakankama, kad juose nesikauptų alyvos garai.

.3

Skystojo kuro bakai nestatomi mašinų skyriuose ir pagal galimybes jie – tai laivo konstrukcijos dalis. Kai kitus, o ne dvigubo dugno bakus, būtina statyti mašinų skyriuose arba greta šių skyrių, bent viena tokio bako vertikali sienelė glaudžiasi prie mašinų skyriaus sienos bei yra pageidautina, kad bakas turėtų bendrą sieną su dvigubo dugno bakais ir kad bakai bei mašinų skyrių bendros sienos plotas būtų kuo mažesnis. Kai tokie bakai statomi mašinų skyriuose, juose nelaikomas toks skystasis kuras, kurio pliūpsnio temperatūra mažesnė kaip 60 °C. Mašinų skyriuose nestatomi nestacionarieji bakai, nes juos tuose skyriuose draudžiama statyti.

.4

Joks skystojo kuro bakas nestatomas ten, kur iš jo išsipylusi arba ištekėjusi alyva galėtų kristi ant įkaitusių paviršių ir kelti pavojų. Imamasi atsargumo priemonių apsisaugoti, kad nė mažiausias alyvos, kurią slėgis galėtų išstumti iš kurio nors siurblio, filtro arba šildytuvo, kiekis nepatektų ant įkaitusių paviršių.

.5

Bet kuriame skystojo kuro vamzdyje, kurį apgadinus alyva ištekėtų iš alyvos laikymo, nusodinimo arba kasdien naudojamos alyvos bako, talpinančio 500 ar daugiau litrų ir turinčio dvigubą dugną, todėl tiesiog tokiame bake sumontuojamas čiaupas arba vožtuvas, kurį būtų galima uždaryti iš saugios vietos, o ne iš atitinkamo skyriaus tuo atveju, jeigu gaisras kiltų tame skyriuje, kuriame tokie bakai sustatyti. Virš dipbakų, išdėstytų kuriame nors veleno arba vamzdžio tunelyje ar panašiame skyriuje, montuojami vožtuvai, tačiau, kilus gaisrui, šiuos vožtuvus galima valdyti papildomu vožtuvu, įrengtu vamzdyje arba vamzdžiuose, esančiuose ne tunelyje arba ne panašiame skyriuje.

Laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, avarinio generatoriaus alyvos bako vožtuvo nuotolinio valdymo priemonės įrengiamos atskirai nuo kitų vožtuvų, esančių mašinų skyriuose, ir nuo nuotolinio valdymo priemonių.

.6

Numatomos saugios ir tikslios priemonės kiekviename tanke laikomam skystojo kuro kiekiui nustatyti.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Matavimo vamzdelis nesibaigia jokiame skyriuje, kuriame kyla pavojus, kad iš jo ištekėjusios medžiagos gali įsiliepsnoti. Visų pirma šie vamzdeliai nesibaigia keleivių arba įgulos skyriuje. Paprastai matavimo vamzdeliai nesibaigia mašinų skyriuose. Kai vėliavos valstybės administracija laiko, kad pastarųjų reikalavimų laikytis nėra galimybės, ji gali leisti, jog matavimo vamzdeliai baigtųsi mašinų skyriuose, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

.1.1

papildomai yra numatytas .2.6.2 pastraipos reikalavimus atitinkantis alyvos lygio indikatorius;

.1.2

matavimo vamzdeliai baigiasi atokiai nuo tų vietų, kuriose gali kilti įsiliepsnojimo pavojus, jeigu nesiimta kitų atsargumo priemonių, pavyzdžiui, nesumontuotos patikimos pertvaros, sulaikančios skystąjį kurą, prasisunkusį per matavimo vamzdelių jungtis, kad jis nesusiliestų su įsiliepsnojimo šaltiniu;

.1.3

matavimo vamzdelių galuose sumontuoti automatiniai jų uždarymo įtaisai bei mažo skersmens automatiniai valdymo čiaupai, įrengti žemiau pirmiau minėto uždarymo įtaiso, kuriais prieš atidarant uždarymo įtaisą tikrinama, ar vamzdeliuose neliko skystojo kuro. Numatoma nuostata, užtikrinanti, kad bet koks skystojo kuro ištekėjimas per valdymo čiaupą nesukels įsiliepsnojimo pavojaus.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.2

Bet kuriame bake laikomam skystojo kuro kiekiui nustatyti gali būti leidžiama naudoti kitas priemones, jeigu užtikrinant jų, kaip ir numatytų .2.6.1.1 pastraipoje, veikimą nebūtina patekti į baką ir jeigu šioms priemonėms sugedus arba į bakus pripylus per daug kuro, jis neišbėgs iš bako.

.3

.2.6.2 pastraipoje nurodytos priemonės prižiūrimos, kad būtų išlaikoma tinkama jų būklė ir kad jas eksploatuojant būtų užtikrintas nuolatinis tikslus jų veikimas.

.7

Numatomos priemonės apsisaugoti nuo padidėjusio slėgio bet kuriame alyvos bake arba bet kurioje skystojo kuro sistemos dalyje, įskaitant tuos pylimo vamzdžius, kuriuos laive aptarnauja siurbliai. Visų apsauginių vožtuvų išmetamos medžiagos ir perpylimo vamzdžio oras išleidžiami tokiose vietose, kuriose nėra rizikos, kad alyva ar garai galėtų įsiliepsnoti arba sprogti, bet jokiu būdu neišleidžiami laivo įgulos, keleivių, specialiosios kategorijos, uždaruosiuose krovinių su riedmenimis, mašinų ar panašiuose skyriuose, esančiuose laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau.

.8

Skystojo kuro vamzdžiai, jų vožtuvai ir detalės yra plieniniai arba kitos patvirtintos medžiagos, išskyrus atvejus, kai su apribojimais gali būti leista naudoti lanksčiuosius vamzdžius. Šie lankstieji vamzdžiai ir jų galų užtaisymai turi būti pagaminti iš patvirtintų atitinkamo patvarumo ugniai atsparių medžiagų.

Vožtuvai, įrengti skystojo kuro bakuose ir patiriantys statinį slėgį, gali būti pagaminti iš plieno arba sferoidinio grafito ketaus. Tačiau paprasti ketaus vožtuvai gali būti naudojami tuose vamzdynuose, kuriuose konstrukcijos slėgis yra žemesnis kaip 7 barai, o konstrukcijos temperatūra – žemesnė kaip 60 °C.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.9

Visi išoriniai kuro tiekimo didelio slėgio vamzdžiai tarp didelio slėgio kuro siurblių ir kuro purkštuvų apgaubiami apsauginiais vamzdžiais, galinčiais surinkti kurą iš apgadinto didelio slėgio vamzdžio. Apsauginis vamzdis – tai išorinis vamzdis, kuriame nutiestas didelio slėgio kuro vamzdis, su išoriniu sudarantis neišardomai sujungtą konstrukciją. Apsauginio vamzdyno sistema apima ištekėjusių skysčių rinkimo priemones ir turi būti numatytos priemonės, turinčios duoti pavojaus signalą, kai sugenda kuro vamzdynas.

.10

Visi karštesni kaip 220 °C temperatūros paviršiai, ant kurių gali kristi iš sugedusios kuro sistemos išbėgę skysčiai, tinkamai izoliuojami.

.11

Skystojo kuro vamzdžiai dengiami gaubtais arba apsaugomi kitu tinkamu būdu, kad pagal galimybes alyva nebūtų purškiama arba kad neištekėtų ant karštų paviršių, nepatektų į variklių oro įleidimo vamzdžius arba į kitus įsiliepsnojimo židinius. Tokiame vamzdyne įrengiama kuo mažiau jungčių.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, PASTATYTUOSE 2003 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU:

.12

Skystojo kuro vamzdžiai neįrengiami virš arba šalia aukštos temperatūros sekcijų, įskaitant katilus, garų bei išmetimo vamzdynus, duslintuvus ir kitą įrangą, kuri turi būti izoliuojama. Pagal galimybes skystojo kuro vamzdžiai įrengiami toli nuo karštų paviršių, elektros įrenginių ar kitų įsiliepsnojimo židinių ir dengiami gaubtais arba apsaugomi kitu tinkamu būdu, kad alyva nebūtu purškiama arba neištekėtų ant karštų paviršių. Tokiame vamzdyne įrengiama kuo mažiau jungčių.

.13

Dyzelinio variklio kuro sistemos sudedamosios dalys projektuojamos, atsižvelgiant į tą didžiausią slėgį, kurį jos patirs varikliui veikiant, įskaitant visus aukšto slėgio pulsus, kurie, veikiant kuro įpurškimo siurbliams, generuojami ir perduodami kuro tiekimo ir išpylimo vamzdžiams. Kuro tiekimo ir išpylimo vamzdžių jungtys montuojamos, atsižvelgiant į jų pajėgumą neleisti išsilieti didelio slėgio kurui tada, kai vamzdžiai naudojami ir po jų priežiūros.

.14

Įrengimuose, turinčiuose daug tokių variklių, kuriems kuras tiekiamas iš to pačio kuro šaltinio, numatomos priemonės, kad būtų izoliuoti atskirų variklių kuro tiekimo ir išpylimo vamzdžiai. Izoliavimo priemonės nepaveikia kitų variklių veikimo ir gali būti valdomos iš tos vietos, kuri netampa neprieinama įsiliepsnojus bet kuriam kitam varikliui.

.15

Jeigu vėliavos valstybės administracija leidžia tiekti alyvą ir degiuosius skysčius per gyvenamąsias ir tarnybines patalpas, tokie alyvą ir degiuosius skysčius tiekiantys vamzdžiai gaminami iš administracijos patvirtintos medžiagos, atsižvelgiant į gaisro pavojų.

.16

Eksploatuojami B klasės laivai atitinka .2.9–.2.11 dalių reikalavimus, išskyrus tai, kad varikliuose, kurių galia 375 kW arba mažesnė, turinčiuose kuro purškimo siurblius, naudojamus daugiau kaip vienam purkštuvui, vietoj .2.9 dalyje minimos apsauginių vamzdžių sistemos galima naudoti atitinkamą gaubtą.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.3   Alyvos įrenginiai

Alyvos, naudojamos slėginėse tepimo sistemose, laikymo, tiekimo ir naudojimo įrenginiai yra tokie, kad būtų užtikrinta laivo ir juo plaukiančių žmonių sauga, o šie įrenginiai mašinų skyriuose atitiktų bent .2.1, .2.4, .2.5, .2.6, .2.7, .2.8, .2.10 ir .2.11 dalių nuostatas, išskyrus tai, kad:

.1

šios nuostatos tepimo sistemose nedraudžia naudoti stebėjimo langelių, jeigu atlikto bandymo rezultatai patvirtina, kad šie langeliai pakankamai atsparūs ugniai. Jeigu naudojami stebėjimo langeliai, abiejuose vamzdžio galuose įrengiami vožtuvai. Apatiniame vamzdžio gale įrengiamas automatiškai užsidarantis vožtuvas;

.2

mašinų skyriuose gali būti leidžiama įrengti matavimo vamzdelius; .2.6.1.1 ir .2.6.1.3 pastraipų reikalavimų nebūtina taikyti, jeigu laikomasi sąlygos, kad matavimo vamzdeliuose sumontuotos atitinkamos jų uždarymo priemonės.

Laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, .10.2.5 dalies nuostatos taip pat taikomos alyvos bakams, išskyrus tuos bakus, kurių talpa mažesnė kaip 500 litrų, taip pat tiems laikymo bakams, kurių vožtuvai uždaromi esant normaliam laivo veikimui, arba kai nustatoma, kad, neprižiūrint greitai užsidarančio alyvos bako vožtuvo, kiltų grėsmė saugiam pagrindinių ir pagalbinių laivo mechanizmų veikimui.

.4   Kitų degiųjų alyvų įrenginiai

Kitų tokių degiųjų alyvų, kurios suslėgtos naudojamos energijos perdavimo sistemose, valdymo ir įjungimo bei šildymo sistemose, laikymo, tiekimo ir naudojimo įrenginiai yra tokie, kad būtų užtikrinta laivo ir juo plaukiančių žmonių sauga. Tose vietose, kuriose yra įsiliepsnojimo židiniai, pirmiau minėtų įrenginių patvarumas ir konstrukcija atitinka bent .2.4, .2.6, .2.10 ir .2.11 bei .2.7 ir .2.8 dalių nuostatas.

.5   Neperiodiškai prižiūrimi mašinų skyriai

Skystojo kuro ir tepimo alyva sistemos, be .1-.4 nuostatų, atitinka šiuos reikalavimus:

.1

kai naudojamos alyvos tankai pripildomi automatiškai arba nuotolinio valdymo įrenginiu, numatomos tokios priemonės, kad pernelyg pripiltas bakas neišsilietų. Kituose automatiškai degiuosius skysčius naudojančiuose įrenginiuose, pavyzdžiui, skystojo kuro valytuvuose, kurie, jeigu tai įmanoma, montuojami specialiame valytuvams ir jų šildytuvams skirtame skyriuje, įrengiami įtaisai, apsaugantys, kad skystis neišsilietų;

.2

kai naudojamuose alyvos arba nusodinimo bakuose būna sumontuoti šildymo įrenginiai, numatoma didelės temperatūros signalizacija, jeigu gali būti viršyta skystojo kuro pliūpsnio temperatūra.

.6   Draudimas laivagalio tankuose vežti degiąsias alyvas

Laivagalio tankuose nevežamas skystasis kuras, alyva ir kitos degiosios alyvos.

11   Gaisrininkų įranga (R 17)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1   Gaisrininkų įranga – tai:

.1.1

Asmeninė įranga – tai:

.1

apsauginės medžiagos drabužiai, saugantys odą nuo šiluminio ugnies spinduliavimo, nudegimų ir nusiplikymo garais. Išorinis drabužių sluoksnis nelaidus vandeniui;

.2

guminiai batai ir pirštinės arba guminiai batai ir pirštinės iš kitos elektrą izoliuojančios medžiagos;

.3

standus šalmas, užtikrinantis patikimą apsaugą nuo smūgių;

.4

patvirtinto tipo ir ne trumpiau kaip tris valandas deganti elektros lempa;

.5

gaisrininko kirvis.

.1.2

Patvirtinto tipo kvėpavimo aparatas, sudarytas iš autonomiško veikiančio suslėgtu oru kvėpavimo aparato, kurio balionuose telpančio oro tūris yra ne mažesnis kaip 1 200 litrų, arba iš kito autonomiško kvėpavimo aparato, veikiančio ne trumpiau kaip 30 minučių. Kiekvienam autonomiškam kvėpavimo aparatui numatomi visiškai pripildyti oro atsarginiai balionai, kuriuose galima laikyti mažiausiai 2 400 litrų nesuslėgto oro, išskyrus:

i)

kai laive laikomi penki arba daugiau autonomiškų kvėpavimo aparatų, visa būtina nesuslėgtam orui laikyti talpa gali būti ne didesnė kaip 9 600 litrų; arba

ii)

kai laive yra priemonės oro balionams iš naujo visiškai pripildyti oru be teršalų, kiekvieno autonomiško kvėpavimo aparato visiškai pripildytų balionų atsarginė laikymo talpa turi būti ne mažesnė kaip 1 200 litrų nesuslėgto oro, o visa atsarginė nesuslėgto oro laikymo talpa, numatyta laive, neprivalo būti didesnė kaip 4 800 litrų nesuslėgto oro.

Visus tam tikro tipo oro balionus, skirtus autonomiškiems kvėpavimo aparatams, galima keisti tokiems pat kvėpavimo aparatams skirtais kitais balionais.

.2   Kiekvienam kvėpavimo aparatui numatomas pakankamo ilgio ir patvarumo ugniai atsparus gelbėjimo lynas, kurį kabliuku su saugikliu galima segti prie aparato įrenginių arba prie jo atskiro diržo, siekiant užtikrinti, kad aparatas neatsikabintų nuo naudojamo gelbėjimo lyno.

.3   24 metrų ir ilgesniuose naujuose bei eksploatuojamuose B klasės laivuose bei visuose 40 metrų ir ilgesniuose naujuose C ir D klasės laivuose laikoma bent po du gaisrininkų įrangos komplektus.

.1

60 metrų ir ilgesniuose laivuose, jeigu keleiviams skirtų visų patalpų ir tarnybinių patalpų bendras ilgis tame denyje, kuriame šios patalpos įrengtos, didesnis kaip 80 metrų arba jeigu yra daugiau kaip vienas toks denis, tame denyje, kuriame minėtasis bendras patalpų ilgis yra didžiausias, kas kiekvienus 80 metrų iš to bendro ilgio papildomai numatomi du gaisrininkų ir asmeninės įrangos komplektai arba jos dalis.

Laivuose, vežančiuose daugiau kaip 36 keleivius, kiekvienai pagrindinei vertikaliajai zonai, išskyrus tuos uždaruosius trapus, kurie laikomi atskiromis vertikaliosiomis zonomis, ir riboto ilgio pagrindinėms vertikaliosioms zonoms laivapriekyje ir laivagalyje, į kurias neįtraukiami mašinų skyriai ar pagrindiniai koridoriai, numatomi du papildomi gaisrininkų įrangos komplektai.

.2

40 metrų ir ilgesniuose, tačiau ne ilgesniuose kaip 60 metrų laivuose turi būti numatyti du gaisrininkų įrangos komplektai.

.3

24 metrų ir ilgesniuose, tačiau ne ilgesniuose kaip 40 metrų naujuose bei eksploatuojamuose B klasės laivuose taip pat turi būti numatyti du gaisrininkų įrangos komplektai, bet tik su vienu atsarginiu oro balionu, skirtu autonomiškam kvėpavimo aparatui.

.4   Trumpesniuose kaip 24 metrai naujuose ir eksploatuojamuose B klasės laivuose bei trumpesniuose kaip 40 metrų naujuose C ir D klasės laivuose neturi būti numatyta gaisrininkų įrangos komplektų.

.5   Gaisrininkų įrangos arba asmeninės įrangos rinkiniai laikomi taip, kad jie būtų lengvai prieinami ir parengti naudoti, o jeigu laikomas daugiau kaip vienas gaisrininkų įrangos arba asmeninės įrangos rinkinys, jie vienas nuo kito išdėstomi ganėtinai atokiose vietose. Visose tokiose vietose laikoma bent po vieną gaisrininko įrangos ir asmeninės įrangos komplektą.

12   Įvairūs nurodymai (R 18)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Kai per „A“ klasės skyrius tiesiami elektros laidai, vamzdžiai, ventiliacijos vamzdžiai, ortakiai ir kt., arba bimsai, sijos ar kitos konstrukcinės detalės, imamasi priemonių užtikrinti, kad atsparumas ugniai pagal galimybes ir pagrįstai nemažėtų.

Kai laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, per „A“ skyrius tiesiami aukščiau paminėti įrenginiai, jų tiekimas patikrinamas pagal Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo kodekso nuostatas, siekiant užtikrinti, kad skyrių atsparumas ugniai pagal galimybes ir pagrįstai nemažėtų.

Ventiliacijos vamzdžiams taikomos II-2 skyriaus B dalies 9.2.2b ir II-2 skyriaus B dalies 9.3 taisyklių nuostatos.

Tačiau tais atvejais, kai vamzdynai yra plieniniai ar pagaminti iš lygiavertės medžiagos ir jų sienelės yra 3 mm storio arba storesnės, o ilgis neviršija 900 mm (pageidautina, kad būtų 450 mm abiejose skyriaus pusėse) ir nėra angų, bandymai nėra privalomi.

Tokie vamzdžiai tinkamai izoliuojami, pratęsiant izoliavimą tame pačiame skyriaus lygmenyje.

.2

Kai per „B“ klasės skyrius tiesiami elektros laidai, vamzdžiai, ventiliacijos vamzdžiai, ortakiai ir kt., arba kai šiuose skyriuose montuojami galutiniai ventiliacijos įrenginiai, apšvietimo armatūra ir panašūs įtaisai, imamasi priemonių užtikrinti, kad atsparumas ugniai pagal galimybes ir pagrįstai nemažėtų. Laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, tokių priemonių imamasi, siekiant užtikrinti, kad skyrių atsparumas ugniai nemažėtų.

Per „B“ klasės skyrius tiesiami tokie vamzdžiai, kurie nėra plieniniai arba variniai, todėl apsaugomi šiomis priemonėmis:

.1

tiesimo įtaisu, kuriam atliktas atsparumo ugniai bandymas, atitinkančiu reikalavimus dėl perkirsto skyriaus atsparumo ugniai ir naudojamam vamzdžio tipui; arba

.2

plienine mova, kurios storis yra ne mažesnis kaip 1,8 mm, o ilgis – ne mažesnis kaip 900 mm tada, kai naudojami 150 mm skersmens arba storesni vamzdžiai, ir ne mažesnis kaip 600 mm tada, kai naudojami mažesnio kaip 150 mm skersmens vamzdžiai (pageidautina, kad jie būtų tolygiai paskirstyti abiejose skyriaus pusėse).

Vamzdis sujungiamas su movos galais jungėmis ar sankabomis arba tarpas tarp movos ir vamzdžio neviršija 2,5 mm, arba bet koks tarpas tarp vamzdžio ir movos užpildomas nedegia ar kita atitinkama medžiaga.

.3

Per „A“ arba „B“ klasės skyrius tiesiami vamzdžiai, pagaminti iš patvirtintų medžiagų, parinktų atsižvelgiant į tą temperatūrą, kurią pirmiau minėti skyriai turi išlaikyti.

Laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, „A“ arba „B“ klasės skyriuose tiesiami neizoliuoti metaliniai vamzdžiai, pagaminti iš tokių medžiagų, kurių lydymosi temperatūra yra didesnė kaip 950 °C „A-0“ klasės skyriuose ir didesnė kaip 850 °C „B-0“ klasės skyriuose.

.4

Vamzdžiai, kuriais teka alyva arba kiti degūs skysčiai, gyvenamosiose bei tarnybinėse patalpose arba valdymo postuose yra atitinkamos konstrukcijos ir iš atitinkamos medžiagos, parinktos atsižvelgiant į gaisro pavojų.

.5

Iš medžiagų, kurias karštis lengvai paverčia netinkamomis, negaminami išoriniai špigatai, sanitarinių nuotekų ir kitos prie vaterlinijos įrengtos angos, jeigu kilus gaisrui ta medžiaga sunaikinama, todėl galėtų kilti užtvindymo pavojus.

.6

Elektriniai radiatoriai, jeigu naudojami, tvirtinami stacionariai, o jų konstrukcija tokia, kad pavojus kilti gaisrui būtų kuo mažesnis. Šių radiatorių šilumą spinduliuojanti dalis montuojama taip, kad jos išskiriama šiluma negalėtų apdeginti arba uždegti drabužių, užuolaidų ar kitų panašių medžiagų.

.7

Visi atliekų rezervuarai gaminami iš nedegių medžiagų, be jokių angų šonuose arba dugne.

.8

Tų skyrių, į kuriuos gali skverbtis naftos produktai, izoliuojamasis paviršius nelaidus alyvai arba alyvos garams.

NAUJUOSE A, B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE: Skyriuose, kuriuose alyva gali būti taškoma arba gali kauptis jos garai, pavyzdžiui, A kategorijos mašinų skyriuose, izoliuojamoji medžiaga turi būti nelaidi alyvai ir alyvos garams. Kai yra neskylėtos plieno plokštės arba kitų nedegiųjų medžiagų (ne aliuminio) sluoksnis, kuris yra pagrindinis, prie jo galima prilituoti arba pritvirtinti kniedėmis kitą sluoksnį.

.9

Dažų ir kitų degiųjų skysčių sandėliuose montuojami patvirtinti gaisro gesinimo įrenginiai, kuriais įgula gali gesinti gaisrą, neįeidama į skyrių.

Laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau:

.1

Dažų sandėliai apsaugomi šiomis priemonėmis:

.1.1

anglies dvideginio sistema, išskiriančia laisvųjų dujų kiekį, prilygstantį mažiausiai 40 % bendrosios saugomo skyriaus talpos;

.1.2

sausų miltelių sistema, kurią sudaro ne mažiau kaip 0,5 kg miltelių/m3;

.1.3

vandens purškimo arba purkštuvų sistema, galinčia tiekti 5 litrus/m2 per minutę. Vandens purškimo sistema gali būti sujungta su laivo gaisriniu vamzdynu; arba

.1.4

kita vėliavos valstybės administracijos patvirtinta lygiavertę apsaugą užtikrinančia sistema.

Bet kokiu atveju sistema turi būti valdoma ne iš saugomo skyriaus.

.2

Degiųjų skysčių sandėliai apsaugomi atitinkamomis gaisro gesinimo priemonėmis, kurias nustato vėliavos valstybės administracija.

.3

Tuose mažesnės kaip 4 m2 denio teritorijos sandėliuose, iš kurių negalima patekti į gyvenamąsias patalpas, vietoj stacionariosios sistemos gali būti naudojamas nešiojamasis anglies dvideginio gesintuvas, galintis tiekti mažiausiai 40 % bendrosios skyriaus talpos prilygstantį laisvųjų dujų kiekį.

Sandėlyje paleidimo anga įrengiama taip, kad gesintuvas būtų paleidžiamas neįeinant į saugomą skyrių. Nešiojamasis gesintuvas tvirtinamas prie angos. Tam, kad būtų lengviau naudoti gaisrinio vamzdyno vandenį, gali būti įrengiama anga arba sujungimas su žarna.

NAUJUOSE A, B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.10   Virimo, kepimo ir kepimo dideliame riebalų kiekyje įrenginiai:

Kai virimo, kepimo ir kepimo dideliame riebalų kiekyje įrenginiai statomi ir naudojami skyriuose, o ne pagrindinėje virtuvėje, vėliavos valstybės administracija, atsižvelgdama į gaisro pavojų, susijusį su tokio tipo įrenginių naudojimu, nustato papildomas saugos priemones.

Laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, kepimo dideliame riebalų kiekyje įrenginiuose montuojama:

.1

automatinė arba rankinė gesinimo sistema, patikrinta pagal tarptautinį standartą, laikantis ISO leidiniu 15371:2000 numatytų reikalavimų dėl gaisro gesinimo sistemų, apsaugančių koridoriuose stovinčią kepimo dideliame riebalų kiekyje įrangą;

.2

pagrindinis ir atsarginis termostatai su signalizacija, įspėjančia naudotoją apie vieno iš jų gedimą;

.3

priemonės, kurios automatiškai išjungtų elektros energijos tiekimą, suveikus gaisro gesinimo sistemai;

.4

signalizacija, kuri praneštų apie gaisro gesinimo sistemos aktyvavimą tame koridoriuje, kuriame laikoma įranga; ir

.5

gaisro gesinimo sistemos rankinio valdymo priemonės, kurios aiškiai pažymėtos ir parengtos naudoti įgulai.

Laivuose, pastatytuose iki 2003 m. sausio 1 d., naujai montuojama kepimo dideliame riebalų kiekyje įranga atitinka šios dalies nuostatas.

NAUJUOSE A, B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.11   Šilumai laidžios konstrukcijos dalys:

Įgyvendinant priemones, užtikrinančias atsparumą ugniai, vėliavos valstybės administracija imasi veiksmų, kad šiluma nebūtų perduodama per šilumai laidžias konstrukcijos dalis, pavyzdžiui, tarp denių ir pertvarų.

Laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, denio arba pertvaros izoliacija tęsiasi ne mažiau kaip 450 mm už tiesimo, susikirtimo ar pasibaigimo taško tada, kai naudojamos plieninės ir aliumininės konstrukcijos. Jeigu skyrių skiria denis arba „A“ klasės standartinė pertvara, izoliuotos skirtingos vertės medžiagomis, aukštesnės vertės izoliacija pratęsiama ne mažiau kaip 450 mm atstumu į žemesnės vertės izoliacijos denį ar pertvarą.

NAUJUOSE A, B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.12   Slėginiai dujų balionai:

Visi galintys dar labiau pakurstyti gaisrą nešiojamieji suslėgtųjų ir suskystintųjų dujų arba pagal slėgį suskirstyti dujų balionai, baigus jais naudotis, nedelsiant nešami į atitinkamą pagrindinio denio vietą, iš kurios galima tiesiai patekti į viršutinį denį.

13   Priešgaisrinių priemonių planai (R 20)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Visuose laivuose jų pareigūnams nuolatos naudotis yra pateikiami tokie patalpų išdėstymo planai, kuriuose aiškiai nurodyti kiekvieno denio valdymo postai ir tie „A“ kategorijos skyrių apsupti skyriai, kuriuose gali kilti gaisras, „B“ klasės skyriais apsupti skyriai bei gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemų detalės, purškimo įrenginiai, gaisro gesinimo įranga, patekimo į įvairias patalpas priemonės, deniai ir kt., taip pat ventiliacijos sistema, įskaitant ventiliatorių valdymo postų išdėstymo detales, kiekvieno skyriaus poreikiams naudojamų ventiliatorių slopintuvų vietos bei šių ventiliatorių identifikavimo numeriai. Visas pirmiau minėtas detales galima išdėstyti lankstinuke, kurio kopija įteikiama kiekvienam pareigūnui, o viena kopija laive nuolatos laikoma prieinamoje vietoje. Planai ir lankstinukai nuolatos atnaujinami, o bet kuris pakeitimas į juos įtraukiamas pagal galimybes kuo greičiau. Informacija tokiuose planuose ir lankstinukuose pateikiama vėliavos valstybės valstybine kalba. Kai pirmiau minėtos valstybės valstybinė kalba yra ne anglų ir ne prancūzų, parengiamas planų ir lankstinukų vertimas į vieną iš šių kalbų. Kai laivas vidaus vandens maršrutais plaukioja kitoje valstybėje narėje, parengiamas vertimas į jos valstybinę kalbą, jeigu ši kalba yra ne anglų ir ne prancūzų.

Naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, minėtuose priešgaisrinių priemonių planuose ir lankstinukuose pateikiama informacija bei priešgaisrinių priemonių planuose naudojami grafiniai ženklai atitinka TJO rezoliucijas A.756 (18) ir A.654 (16).

.2

Aiškiai pažymėtoje uždaroje sandarioje dėžėje, įrengtoje ne kabinoje, visuose 24 metrų ir ilgesniuose laivuose nuolatos laikomas kitas priešgaisrinių priemonių plano komplektas arba lankstinukas su šiuo planu, kad juo galėtų vadovautis krante dirbantys gaisrininkai.

14   Eksploatacinė parengtis ir priežiūra

NAUJI B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMI B KLASĖS LAIVAI:

.1   Bendrieji reikalavimai

Naudojamo laivo priešgaisrinė ir gaisro gesinimo sistemos bei prietaisai turi būti visuomet parengti naudojimui.

Laivas nėra naudojamas, jeigu:

.1

jis remontuojamas, neplaukia (išmestas inkaras arba stovi uoste) arba yra sausajame doke;

.2

laivo savininkas arba savininko atstovas paskelbia, kad laivas nenaudojamas; ir

.3

jeigu laive nėra keleivių.

Šios priešgaisrinės saugos sistemos visą laiką laikomos tvarkingos, siekiant užtikrinti jų tinkamą veikimą kilus gaisrui:

.1.1   Eksploatacinė parengtis yra

.1

skyrių priešgaisrinė apsauga, įskaitant ugniai atsparius skyrius ir šių skyrių angų bei pertvarų apsaugą;

.2

gaisro aptikimo ir priešgaisrinės apsaugos sistemos; ir

.3

evakuavimo sistemos ir prietaisai.

Gaisro gesinimo sistemos ir prietaisai laikomi tvarkingai ir yra bet kada prieinami naudoti. Panaudoti nešiojamieji gesintuvai nedelsiant užpildomi arba pakeičiami lygiaverčiais.

.1.2   Priežiūra, bandymai ir tikrinimai

Priežiūra, bandymai ir tikrinimai vykdomi laikantis TJO parengtų gairių ir taip, kad būtų atsižvelgiama į gaisro gesinimo sistemų ir prietaisų patikimumo užtikrinimo reikalavimą.

Priežiūros planas saugomas laive ir turi būti pateikiamas tikrinimui tada, kai to pareikalauja vėliavos valstybės administracija.

Priežiūros planas apima mažiausiai šias priešgaisrinės apsaugos ir gaisro gesinimo sistemas bei prietaisus, jeigu tokie įrengti:

.1

gaisriniai vamzdynai, gaisriniai siurbliai ir hidrantai, įskaitant žarnas ir antgalius;

.2

stacionariosios gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemos;

.3

stacionariosios gaisro gesinimo sistemos ir kiti gaisro gesinimo prietaisai;

.4

automatinis purkštuvas, gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemos;

.5

ventiliacijos sistemos, įskaitant ugnies ir dūmų indikatorius, ventiliatorius ir jų valdymo priemones;

.6

avarinis kuro tiekimo nutraukimas;

.7

ugniai atsparios durys ir jų valdymo priemonės;

.8

bendrosios avarinės signalizacijos sistemos;

.9

avarinio evakuavimo metu naudojami kvėpavimo įtaisai;

.10

nešiojamieji gesintuvai, įskaitant atsarginius gesintuvus; ir

.11

gaisrininkų įranga.

Priežiūros programa gali būti kompiuterizuota.

.2   Papildomieji reikalavimai

Naujuose B, C ir D klasės laivuose, pastatytuose 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau ir vežančiuose daugiau kaip 36 keleivius, be .1.2 dalyje minėto priežiūros plano, parengiamas žemai esančių apšvietimo ir masinio informavimo sistemų priežiūros planas.

15   Instrukcijos, mokymai ir pratybos laive

NAUJUOSE BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.1   Instrukcijos, funkcijos ir organizavimas

.1

Įgulos nariams pateikiami nurodymai dėl priešgaisrinės saugos laive.

.2

Įgulos nariams pateikiami nurodymai dėl jiems pavestų funkcijos vykdymo.

.3

Paskiriami atsakingieji už gaisro gesinimą asmenys. Šie asmenys turi būti pajėgūs vykdyti savo pareigas visuomet, kai laivas yra naudojamas.

.2   Mokymai ir pratybos laive

.1

Įgulos nariai supažindinami su laivo įranga ir visų gaisro gesinimo sistemų bei prietaisų, kuriuos jiems gali tekti naudoti, išsidėstymu ir veikimu.

.2

Mokymas avarinio evakuavimo metu naudotis kvėpavimo įtaisais yra laive vykstančių mokymų dalis.

.3

Darbas tų įgulos narių, kuriems pavesta atlikti gaisro gesinimo funkcijas, periodiškai įvertinamas, vykdant tokius mokymus laive, kuriais siekiama nustatyti tas sritis, kuriose reikia tobulėti, siekiant užtikrinti gerų gaisro gesinimo įgūdžių palaikymą ir operatyvinį gaisro gesinimo komandos pasirengimą.

.4

Laive vykdomi mokymai naudotis laive esančiomis gaisro gesinimo sistemomis ir prietaisais organizuojami ir vykdomi vadovaujantis 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais III skyriaus 19.4.1 taisyklės nuostatomis.

.5

Gaisrininkų pratybos vykdomos ir registruojamos pagal 1974 m. SOLAS konvencijos su pakeitimais III skyriaus 19.3.4, 19.5 ir 30 taisyklių nuostatas.

.3   Mokymo vadovai

Kiekvienoje įgulos kajutkompanijoje ir poilsio kambaryje arba kiekvienoje įgulos kajutėje laikoma po vieną mokymo vadovą. Mokymo vadovas turi būti parašytas laivo įgulos darbo kalba. Jeigu mokymo vadovas susideda iš kelių tomų, šioje dalyje nurodytos instrukcijos ir būtina informacija jame išdėstoma aiškiai suprantamais terminais ir pagal galimybes iliustruojama. Bet kuri šios informacijos dalis gali būti pateikiama garsinėmis ir vaizdinėmis priemonėmis, naudojamomis vietoj vadovo. Mokymo vadove smulkiai paaiškinami šie dalykai:

.1

bendroji priešgaisrinės saugos praktika ir atsargumo priemonės, susijusios su rūkymu, elektros keliamais pavojais, degiaisiais skysčiai ir panašiais bendraisiais pavojais, esančiais laive;

.2

bendrieji nurodymai dėl gaisro gesinimo veiksmų ir gaisro gesinimo tvarkos, įskaitant pranešimo apie gaisrą tvarką ir rankiniu būdu valdomų pranešimo punktų naudojimą;

.3

laivo signalizacijų reikšmės;

.4

gaisro gesinimo sistemų bei prietaisų veikimas ir naudojimas;

.5

ugniai atsparių durų veikimas ir naudojimas;

.6

ugnies ir dūmų užtvarų veikimas ir naudojimas;

.7

evakuavimo sistemos ir priemonės.

.4   Priešgaisrinių priemonių planai

Priešgaisrinių priemonių planai turi atitikti II-2 skyriaus A dalies 13 taisyklės nuostatas.

16   Operacijos

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Laive numatomi operatyvinės informacijos lankstinukai, kuriais siekiama teikti informaciją ir nurodymus dėl tinkamo laivo ir krovinių valdymo operacijų vykdymo ryšium su priešgaisrine apsauga.

.2

Apsaugos nuo gaisro operatyviniame lankstinuke nurodoma informacija ir instrukcijos, būtinos saugiam laivo ir krovinių valdymo operacijų vykdymui ryšium su priešgaisrine sauga. Lankstinuke išdėstoma informacija apie įgulos narių įpareigojimus užtikrinant priešgaisrinę apsaugą laive pakraunant ir iškraunant krovinius bei juos vežant. Laivuose, vežančiuose pavojingus krovinius, apsaugos nuo gaisro lankstinuke turi būti daroma nuoroda į atitinkamas gaisro gesinimo ir krovinių valdymo avarijos metu instrukcijas, išdėstytas Tarptautiniame pavojingų krovinių vežimo jūra kodekse.

.3

Informacija operatyvinės apsaugos nuo gaisro lankstinuke pateikiama laivo įgulos darbo kalba.

.4

Operatyvinės apsaugos nuo gaisro lankstinukas gali būti sujungiamas su II-2 skyriaus A dalies 15.3 taisyklėje nurodytais mokymo vadovais.

B   DALIS

APSAUGOS NUO GAISRO PRIEMONĖS

1   Struktūra (R 23)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Laivo korpusas, antstatai, konstrukcinės pertvaros, deniai ir kabinos gaminamos iš plieno arba iš kitos lygiavertės medžiagos. Kad būtų galima taikyti plieno ar kitos lygiavertės medžiagos apibrėžimą, pateiktą II-2 skyriaus A dalies 2.7 taisyklėje, numatoma, kad sąvoka „taikomas poveikis ugnimi“ reiškia, kad, laikantis sandarumo ir izoliavimo standartų, pateiktų 4 ir 5 taisyklių lentelėse, nuostatų, atliekama atitinkama procedūra. Pavyzdžiui, kai pertvarų, t. y. denių, kabinų šonų arba galų, atsparumas ugniai gali būti „B-0“, „taikomas poveikis ugnimi“ trunka pusę valandos.

.2

Tačiau tais atvejais, kai kuri nors konstrukcijos sudedamoji dalis būna pagaminta iš aliuminio lydinio, taikomi šie reikalavimai:

.1

„A“ ir „B“ klasės skyrių sudedamosios dalys, pagamintos iš aliuminio lydinio, išskyrus neatramines konstrukcijas, izoliuojamos taip, kad, atliekant tokį standartinį atsparumo ugniai bandymą, kai taikomas poveikis ugnimi, konstrukcijos šerdies temperatūra lyginant ją su aplinkos temperatūra didėtų ne daugiau kaip 200 °C.

.2

Ypatingas dėmesys kreipiamas į tų kolonų, ramsčių ir kitų konstrukcinių detalių sudedamųjų dalių, pagamintų iš aliuminio lydinio, izoliavimą, kurios būtinos įrenginiams, skirtiems valtis ir gelbėjimo plaustus laikyti parengtus naudoti, nuleidimo ir keleivių įlaipinimo vietoms bei „A“ bei „B“ klasės skyriams remti, jog būtų užtikrinta:

.1

kad tokioms sudedamosioms dalims, remiančioms plotus prie gelbėjimo valčių ir plaustų bei „A“ klasės skyrius, .2.1 dalyje apibrėžtas temperatūros didėjimo apribojimas būtų taikomas valandos pabaigoje ir

.2

kad tokioms sudedamosioms dalims, būtinoms remti „B“ klasės skyrius, .2.1 dalyje apibrėžtas temperatūros didėjimo apribojimas būtų taikomas vienos valandos ir trisdešimties minučių pabaigoje.

.3

Mašinų skyrių viršutinės perdangos ir apkala turi būti plieninės, tinkamai izoliuotos, o angos jose, jeigu įrengtos, tinkamai išdėstytos ir apsaugomos, kad per jas neplistų gaisras.

2   Pagrindinės vertikaliosios ir horizontaliosios zonos (R 24)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.1.1

Laivuose, vežančiuose daugiau kaip 36 keleivius, A-60 klasės pertvaromis laivo korpusas, antstatas ir kabinos dalijamos į pagrindines vertikaliąsias zonas.

Recesų ir pakopų turi būti kuo mažiau, tačiau tose vietose, kuriose jie būtini, recesai ir pakopos yra ir A-60 klasės pertvaros.

Kai dėl gaisro visiškai nepavojingi arba iš dalies pavojingi viršutinio denio skyrius, sanitarinis ar panašūs skyriai arba tankai, įskaitant skystojo kuro tanką, tuščias skyrius arba pagalbinis mašinų skyrius yra vienoje pertvaros pusėje, standartą galima mažinti iki A-0.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.1.2

Naujų B, C ir D klasės laivų, vežančių daugiau kaip 36 keleivius, ir eksploatuojamų B klasės laivų, vežančių daugiau kaip 36 keleivius, korpusas, antstatas ir kabinos, naudojamos kaip gyvenamosios arba tarnybinės patalpos, į pagrindines vertikaliąsias zonas dalijami „A“ klasės skyriais. Šiuose skyriuose turi būti laikomasi 5 taisyklės lentelėse pateiktų izoliacinių savybių dydžių.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.2

Pertvaros, pagrindinių vertikaliųjų zonų ribas formuojančios virš pagrindinio denio, pagal galimybes sutampa su vandeniui nelaidžių skyrių pertvaromis, pastatytomis iš karto po pagrindiniu deniu. Siekiant, kad pagrindinių vertikaliųjų zonų galai sutaptų su pagrindinėmis vandeniui nelaidžiomis pertvaromis, arba siekiant įrengti dideles viešosios paskirties patalpas, užimančias visą pagrindinės vertikaliosios zonos ilgį tada, kai pagrindinės vertikaliosios zonos visas plotas kiekviename denyje yra ne didesnis kaip 1 600 m2, pagrindinių vertikaliųjų zonų ilgį ir plotį galima didinti daugiausia iki 48 metrų. Pagrindinės vertikaliosios zonos ilgis arba plotis – tai didžiausias atstumas tarp šią zoną ribojančių pertvarų tolimiausių taškų.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE, VEŽANČIUOSE DAUGIAU KAIP 36 KELEIVIUS:

.3

Šios pertvaros statomos nuo vieno iki kito denio ir iki laivo korpuso arba kitos sienos.

.4

Kai horizontaliais „A“ klasės skyriais pagrindinė vertikalioji zona dalijama į horizontaliąsias zonas, kad būtų sukurta tinkama užtvara tarp tų laivo zonų, kuriose įrengti arba neįrengti sprinkleriai, skyriai išdėstomi tarp pagrindinės vertikaliosios zonos gretimų pertvarų ir tarp laivo korpuso arba kitų išorinių laivo ribų bei izoliuojami laikantis ugniai atsparios izoliacijos ir atsparumo liepsnai reikalavimų, pateiktų 4.2 lentelėje ir taikomų laivams, vežantiems daugiau kaip 36 keleivius, bei pateiktų 5.2 lentelėje, kurie taikomi naujiems laivams, vežantiems ne daugiau kaip 36 keleivius, bei eksploatuojamiems B klasės laivams, vežantiems daugiau kaip 36 keleivius.

.5

.1

Specialiesiems tikslams suprojektuotuose laivuose, pavyzdžiui, automobilių arba geležinkelio vagonų keltuose tais atvejais, jeigu pagrindinės vertikaliosios zonos pertvarų statymas neatitiktų to tikslo, kuriam laivas numatytas, lygiavertę apsaugą galima užtikrinti skyrių dalijant horizontaliosiomis zonomis.

.2

Tačiau laivuose su specialiosios kategorijos skyriais kiekvienas toks skyrius turi atitikti II-2 skyriaus B dalies 14 taisyklės nuostatas, bet jeigu, laikantis šių nuostatų, būtų nesilaikoma kitų šios dalies reikalavimų, II-2 skyriaus B dalies 14 taisyklės nuostatoms teikiama pirmenybė.

3   Pagrindinės vertikaliosios zonos pertvaros (R 25)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, VEŽANČIUOSE DAUGIAU KAIP 36 KELEIVIUS:

.1.1

Naujuose laivuose, vežančiuose daugiau kaip 36 keleivius, visos pertvaros, kurių nebūtina įrengti kaip „A“ klasės pertvarų, gali būti bent „B“ arba „C“ klasės, kaip nurodyta 4 taisyklės lentelėse. Visas tokias pertvaras, laikantis 11 taisyklės nuostatų, galima dengti degiosiomis medžiagomis.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE, VEŽANČIUOSE NE DAUGIAU KAIP 36 KELEIVIUS, BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE, VEŽANČIUOSE DAUGIAU KAIP 36 KELEIVIUS:

.1.2

Naujuose laivuose, vežančiuose ne daugiau kaip 36 keleivius, ir eksploatuojamuose B klasės laivuose, vežančiuose daugiau kaip 36 keleivius, visos gyvenamųjų ir tarnybinių patalpų pertvaros, kurių nebūtina įrengti kaip „A“ klasės pertvarų, turi būti bent „B“ arba „C“ klasės, kaip nurodyta 5 taisyklės lentelėse.

Visas tokias pertvaras, laikantis 11 taisyklės nuostatų, galima dengti degiosiomis medžiagomis.

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS BEI EKSPLOATUOJAMUOSE B KLASĖS LAIVUOSE:

.2

Naujuose B, C ir D klasės laivuose, vežančiuose ne daugiau kaip 36 keleivius, ir eksploatuojamuose B klasės laivuose, vežančiuose daugiau kaip 36 keleivius, visos koridorių pertvaros, jeigu jų nebūtina įrengti kaip „A“ klasės pertvarų – tai „B“ klasės pertvaros, kurios statomos nuo vieno iki kito denio, išskyrus tuos atvejus, kai:

.1

pertvara iš abiejų pusių dengiama ištisiniu „B“ klasės vidiniu klojiniu arba apkala, o po vidiniu klojiniu arba po apkala atsidūrusios pertvaros dalies medžiaga yra tokio storio ir sudėties, kad ji būtų tinkama „B“ klasės pertvaroms gaminti, tačiau „B“ klasės sandarumo standartų reikalavimus ji atitinka tik tiek, kiek tai pagrįsta ir pagal galimybes įgyvendinama.

.2

tame laive, kuriame įrengta automatinė purkštuvų sistema, atitinkanti II-2 skyriaus A dalies 8 taisyklės nuostatas, koridorių pertvaros, pagamintos iš „B“ klasės medžiagų, gali baigtis prie koridoriaus vidinio klojinio, jeigu šio klojinio medžiaga savo storiu ir sudėtimi tinkama statyti „B“ klasės pertvaroms.

Nepaisant 4 ir 5 taisyklių reikalavimų, tokios pertvaros ir klojiniai „B“ klasės sandarumo standartų reikalavimus atitinka tik tiek, kiek tai pagrįsta ir pagal galimybes įgyvendinama. Tokiose pertvarose visos durys ir špantai įrengiami iš nedegiųjų medžiagų bei gaminami ir statomi taip, kad būtų užtikrintas patikimas atsparumas ugniai.

.3

Visos pertvaros, kurias būtina įrengti kaip „B“ klasės pertvaras, išskyrus koridorių pertvaras, nustatytas 2 dalyje, statomos nuo vieno iki kito denio bei iki laivo korpuso arba kitos sienos, bet jeigu iš abiejų pertvaros pusių pritaisyto ištisinio vidinio klojinio arba apkalos atsparumas ugniai yra bent toks pat kaip ir pertvaros, pertvara gali baigtis ties ištisiniu vidiniu klojiniu arba apkala.

4   Naujų laivų, vežančių daugiau kaip 36 keleivius, pertvarų ir denių atsparumas ugniai (R 26)

NAUJUOSE B, C IR D KLASĖS LAIVUOSE:

.1

Visos pertvaros ir deniai turi atitikti ne tik tam tikrus atsparumo ugniai reikalavimus, minėtus B dalyje, bet ir visų pertvarų ir denių atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis, kaip nurodyta 4.1 ir 4.2 lentelėse.

.2

Lentelės taikomos laikantis šių reikalavimų:

.1

4.1 lentelė taikoma pertvaroms, nesiribojančioms nei su pagrindine vertikaliąja zona, nei su horizontaliosiomis zonomis.

4.2 lentelė taikoma tiems deniams, kurių pagrindinėje vertikaliojoje zonoje nėra pakopų ir kurie nesiriboja su horizontaliosiomis zonomis.

.2

Nustatant atitinkamus atsparumo ugniai standartus, taikytinus gretimų skyrių sienoms, šie skyriai pagal jų pavojingumą dėl gaisro grėsmės gali būti priskirti 1-14 kategorijoms, kurios pateiktos toliau. Kai skyriuje esančios įrangos ir paties skyriaus paskirtis tokia, kad pagal šios taisyklės nuostatas šį skyrių skiriant kuriai nors kategorijai kyla abejonių, jis laikomas tos kategorijos skyriumi, kurio sienoms taikomi patys griežčiausi reikalavimai. Visų kategorijų pavadinimai yra veikiau klasifikaciniai nei ribojantys. Prieš kiekvieną kategoriją skliausteliuose įrašytas skaičius nurodo jos eilutės ir stulpelio numerį lentelėse.

1)

Valdymo postai:

avarinių energijos šaltinių ir avarinio apšvietimo energijos šaltinių skyriai,

vairinė ir šturmano kabina,

laivo radijo įrangos skyriai,

priešgaisrinės ir priešgaisrinės saugos patalpos bei gaisro registravimo postai,

pagrindinių laivo variklių valdymo postas, įrengtas nepagrindinių laivo variklių skyriuje,

skyriai, kuriuose įrengta pagrindinės priešgaisrinės signalizacijos įranga,

skyriai, kuriuose įrengti pagrindinės avarinės masinio informavimo sistemos postai ir įranga.

2)

Trapai:

keleiviams ir įgulai skirti vidiniai trapai, liftai ir eskalatoriai (tačiau ne tie, kurie įrengti mašinų skyriuose) bei jų aptvarai,

šiuo atžvilgiu trapas, aptvertas tik viename lygyje, laikomas to skyriaus, nuo kurio jis neatskirtas ugniai atspariomis durimis, dalimi.

3)

Koridoriai:

keleivių ir įgulos koridoriai.

4)

Evakuavimo postai ir išoriniai evakuavimo maršrutai:

plūdriųjų gelbėjimo priemonių laikymo vieta,

viršutinio denio skyriai ir uždaros pasivaikščiojimo vietos, naudojamos kaip įlaipinimo į gelbėjimo valtis ir plaustus bei šių gelbėjimo priemonių nuleidimo postai,

vidinės ir išorinės įgulos narių rinkimosi vietos,

užbortinis trapas ir viršutiniai deniai, įtraukti į evakuavimo maršrutus,

laivo bortas iki parengto plaukti į jūrą laivo vaterlinijos, ir žemiau bei greta įlaipinimo į gelbėjimo plaustus ir į įėjimo ant evakuavimo tiltelio vietų esantis anstatas bei kabinos kraštai.

5)

Viršutinio denio skyriai:

viršutinio denio skyriai ir uždaros pasivaikščiojimų vietos, nenaudojamos kaip įlaipinimo į gelbėjimo valtis ir plaustus vietos arba kaip šių gelbėjimo priemonių nuleidimo postai,

atvirieji skyriai (tačiau ne antstatų ir kabinų skyriai).

6)

Dėl gaisro grėsmės mažai pavojingos gyvenamosios patalpos:

kajutės, apstatytos dėl gaisro grėsmės mažai pavojingais baldais ir kitais apstatymo daiktais,

darbo kabinetai ir ligoninės, apstatytos dėl gaisro grėsmės mažai pavojingais baldais ir kitais apstatymo daiktais,

tie viešosios paskirties skyriai, kurių plotas mažesnis kaip 50 m2, apstatyti dėl gaisro grėsmės mažai pavojingais baldais ir kitais apstatymo daiktais.

7)

Dėl gaisro grėsmės vidutiniškai pavojingos gyvenamosios patalpos:

tie patys, kaip ir pirmiau minėtos 6 kategorijos, skyriai, apstatyti kitokiais, o ne dėl gaisro grėsmės mažai pavojingais baldais ir kitais apstatymo daiktais,

tie viešosios paskirties skyriai, kurių plotas yra 50 m2 arba didesnis, apstatyti dėl gaisro grėsmės mažai pavojingais baldais ir kitais apstatymo daiktais,

tie atskiri sandėliukai ir mažos spintelės, kurių plotas mažesnis kaip 4 m2 (juose nelaikomi degieji skysčiai), gyvenamosiose patalpose,

prekybos vieta,

kino salė ir filmų laikymo patalpos,

dietinės virtuvės (jose nenaudojama atvira liepsna),

valymo agregatų sandėliukai (juose nelaikomi degieji skysčiai),

laboratorijos (jose nelaikomi degieji skysčiai),

vaistinės,

mažos džiovyklos (jų plotas 4 m2 arba mažesnis),

vertybių ir pinigų patalpos,

operacinės.

8)

Dėl gaisro grėsmės gana pavojingos gyvenamosios patalpos:

tie viešosios paskirties skyriai, kurių plotas 50 m2 arba didesnis, apstatyti kitokiais, o ne dėl gaisro grėsmės mažai pavojingais baldais ir kitais apstatymo daiktais,

kirpyklos ir kosmetikos kabinetai.

9)

Sanitarinės ir panašios paskirties skyriai:

viešieji sanitariniai įrenginiai, dušas, vonios, tualetai ir kt.,

mažos skalbyklos,

uždarose patalpose įrengtas plaukiojimo baseinas,

atskiri bufetai gyvenamosiose patalpose be įrangos maistui ruošti,

atskiri sanitariniai įrenginiai laikomi to skyriaus, kuriame jie įrengti, dalimi.

10)

Dėl gaisro grėsmės nepavojingi arba mažai pavojingi bakai, tušti arba pagalbiniai mašinų skyriai:

vandens bakai, sudarantys dalį laivo konstrukcijos,

tušti skyriai ir koferdamai,

pagalbiniai mašinų skyriai be mechanizmų su slėgine tepimo sistema, kuriuose draudžiama laikyti degalus, t. y.,

ventiliacijos ir oro kondicionavimo patalpos; inkaro keltuvo mechanizmo patalpa; vairo pavaros patalpa; stabilizatoriaus įrangos patalpa; varytuvo elektrinio variklio patalpos; patalpos su sekcijos skirstomuoju skydu ir tik su elektros įranga, jeigu tai ne alyvos pripildyti elektros transformatoriai (didesnės kaip 10 kVA galios); veleno koridorius ir vamzdžio tuneliai; siurblių ir šaldymo mechanizmų skyriai (juose siurbliais ir mechanizmais neskirstomi ir juose nenaudojami degieji skysčiai),

uždaros pirmiau išvardytų skyrių ventiliacinės šachtos,

kitos uždaros šachtos, pavyzdžiui, tos, kuriose klojami vamzdžiai ir kabeliai.

11)

Dėl gaisro grėsmės vidutiniškai pavojingi pagalbiniai mašinų ir krovinių skyriai, alyvos ir kito kuro bakai bei kiti panašūs skyriai:

krovininiai bakai,

krovinių triumai, šachtos ir liukai,

šaldymo kameros,

skystojo kuro bakai (kai jie stovi atskirame skyriuje, kuriame nėra jokių mechanizmų),

tie veleno koridoriai ir vamzdynų tuneliai, kuriuose galima laikyti degalus,

tie pagalbiniai mašinų skyriai, kaip ir nurodytieji 10 kategorijoje, kuriuose stovi mechanizmai su slėgine tepimo sistema arba kuriuose leidžiama laikyti degalus,

skystojo kuro pylimo postai,

skyriai, kuriuose stovi alyvos pripildyti elektros transformatoriai (didesnės kaip 10 kVA galios),

tie skyriai, kuriuose stovi maži, ne didesnės kaip 110 kW atiduodamosios galios, vidaus degimo varikliai, sukantys generatorius, purkštuvų galvutes ar gaisrinius bei triumo sausinimo siurblius ir kt.,

uždaros šachtos, naudojamos pirmiau minėtų skyrių poreikiams.

12)

Mašinų skyriai ir pagrindiniai koridoriai:

pagrindinių laivo variklių (bet ne laivo varytuvo elektros variklio) ir katilų patalpos,

ne 10 ir 11 kategorijos pagalbiniai mašinų, o kiti skyriai, kuriuose stovi vidaus degimo mechanizmai arba kiti naudojantys skystąjį kurą, šildymo arba pumpavimo agregatai,

pagrindinės virtuvės ir jų pagalbinės patalpos,

pirmiau išvardytų skyrių ventiliacijos vamzdžiai ir apkalos.

13)

Sandėliai, dirbtuvės, bufetai ir kt.:

pagrindiniai bufetai, nesujungti su virtuvėmis,

pagrindinė skalbykla,