I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

18.6.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 155/17

TARYBOS DIREKTYVA 2009/50/EB

2009 m. gegužės 25 d.

dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 63 straipsnio 3 dalies a punktą ir 4 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

pasikonsultavusi su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu (2),

pasikonsultavusi su Regionų komitetu (3),

kadangi:

(1)	Siekiant palaipsniui sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, Sutartyje numatytos priemonės, kurias reikia priimti prieglobsčio, imigracijos ir trečiųjų šalių piliečių teisių apsaugos srityse.

(2)

Sutartyje numatyta, kad Taryba turi patvirtinti imigracijos politikos priemones, susijusias su atvykimo ir apsigyvenimo sąlygomis bei ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi išdavimo valstybėse narėse tvarka, ir priemones, kuriomis nustatomos teisės bei sąlygos, pagal kurias trečiųjų šalių piliečiai, teisėtai gyvenantys vienoje valstybėje narėje, gali apsigyventi kitose valstybėse narėse.

(3)

2000 m. kovo mėn. Lisabonos Europos Vadovų Taryba nustatė tikslą Bendrijai iki 2010 m. tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis grindžiama ekonomika pasaulyje, pajėgia užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, turinčia daugiau ir geresnių darbo vietų bei pasižyminčia didesne socialine sanglauda. Priemonės trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos darbuotojams pritraukti ir išlaikyti, laikantis valstybių narių poreikiais grindžiamo požiūrio, turėtų būti laikomos platesnės programos, nustatytos Lisabonos strategijoje ir 2007 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate dėl integruotų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių, dalimi.

(4)

2004 m. lapkričio 4–5 d. Europos Vadovų Tarybos priimtoje Hagos programoje buvo pripažinta, kad teisėta migracija bus labai svarbi stiprinant žiniomis pagrįstą ekonomiką Europoje, skatinant ekonomikos plėtrą ir taip prisidedant prie Lisabonos strategijos įgyvendinimo. Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją pateikti politikos planą dėl teisėtos migracijos, įskaitant dėl priėmimo tvarkos, kuri padėtų greitai reaguoti į nuolat kintančius migrantų darbo jėgos darbo rinkoje poreikius.

(5)

2006 m. gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Taryba susitarė dėl įvairių veiksmų, kurių būtina imtis 2007 m. – vienas šių veiksmų – visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją parengti tinkamai valdomą teisėtos imigracijos politiką, kuri padėtų valstybėms narėms patenkinti esamus ir būsimus darbo jėgos poreikius.

(6)

Siekiant Lisabonos strategijos tikslų taip pat svarbu skatinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie yra ES, visų pirma 2004 ir 2007 m. į ES įstojusių valstybių narių, piliečiai, judumą Sąjungoje. Įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės privalo laikytis Bendrijos pirmumo principo, kaip nurodyta visų pirma atitinkamose 2003 m. ir 2005 m. Stojimo aktų nuostatose.

(7)

Ši direktyva turėtų padėti pasiekti šiuos tikslus ir išspręsti darbo jėgos trūkumo problemą skatinant trečiųjų šalių darbuotojų priėmimą ir judumą ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, kad Bendrija taptų patrauklesnė tokiems darbuotojams iš viso pasaulio ir būtų sustiprintas jos konkurencingumas bei ekonomikos augimas. Šiems tikslams pasiekti būtina sudaryti palankesnes sąlygas aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų šeimos narių priėmimui nustatant pagreitintą priėmimo tvarką ir daugelyje sričių jiems suteikiant vienodas socialines bei ekonomines teises kaip ir priimančiosios valstybės narės piliečiams. Taip pat būtina atsižvelgti į prioritetus, darbo rinkos poreikius ir valstybių narių galimybes priimti atvykstančiuosius. Ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių kompetencijai toliau taikyti galiojančius arba nustatyti naujus leidimus gyventi visais įsidarbinimo tikslais. Suinteresuotieji trečiųjų šalių piliečiai turėtų turėti galimybę prašyti išduoti ES mėlynąją kortelę arba nacionalinį leidimą apsigyventi. Be to, šios direktyvos nuostatos neturėtų daryti poveikio ES mėlynosios kortelės turėtojo galimybei naudotis papildomomis teisėmis ir privalumais, kuriuos gali suteikti nacionalinė teisė.

(8)

Ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių teisei nustatyti trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, suteikiamų leidimų atvykti skaičių. Šis skaičius turėtų taip pat apimti trečiųjų šalių piliečius, kurie nori likti valstybės narės teritorijoje ir vykdyti ekonominę veiklą samdomo darbo pagrindais ir kurie yra teisėti tos valstybės narės gyventojai pagal kitokias sistemas, pavyzdžiui, ką tik studijas baigę studentai arba tyrėjai, priimti pagal 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų (4) ir 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyvą 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos (5), ir kuriems pagal Bendrijos arba nacionalinės teisės aktus nesuteikiama bendra galimybė patekti į valstybės narės darbo rinką. Be to, nustatydamos leidimų atvykti skaičių valstybės narės išsaugo galimybę nesuteikti leidimų gyventi įsidarbinimo tikslais apskritai arba tam tikrų profesijų asmenims, tam tikruose sektoriuose ar regionuose.

(9)	Šios direktyvos tikslais, siekiant įvertinti, ar atitinkamas trečiosios šalies pilietis turi aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtų galima remtis 1997 m. ISCED (Tarptautinė standartinė išsilavinimo klasifikacija) 5a ir 6 lygiais.

(10)

Šioje direktyvoje turėtų būti numatyta lanksti su paklausa susijusi atvykimo sistema, pagrįsta objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, minimalia atlyginimo riba, kuri būtų panaši į valstybėse narėse nustatytą atlyginimo dydį, ir profesinėmis kvalifikacijomis. Būtina apibrėžti bendrą mažiausią atlyginimo dydžio vardiklį, siekiant bent minimaliai užtikrinti priėmimo sąlygų visoje ES suderinimą. Atlyginimo riba nustatomas minimalus lygis, tuo tarpu valstybės narės gali nustatyti aukštesnę atlyginimo ribą. Valstybės narės turėtų nustatyti ribą atsižvelgdamos į padėtį savo atitinkamose darbo rinkose ir jų organizavimo struktūrą bei savo bendrąją imigracijos politiką. Nuo atlyginimo ribos nustatymo pagrindinės sistemos leidžiančios nukrypti nuostatos gali būti taikomos konkrečioms profesijoms, jei atitinkamos valstybės narės mano, kad konkrečioje srityje trūksta darbo jėgos ir jos priskiriamos ISCO (Tarptautinio standartinio profesijų klasifikatoriaus) pagrindinėms 1 ir 2 profesijų grupėms.

(11)

Šia direktyva siekiama tik apibrėžti atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas atvykstantiems dirbti aukštos kvalifikacijos darbo pagal ES mėlynosios kortelės sistemą, įskaitant su atlyginimo riba susijusius tinkamumo kriterijus. Šia atlyginimo riba siekiama tik padėti nustatyti, atsižvelgiant į Eurostato arba atitinkamų valstybių narių skelbiamus statistinius duomenis, Europos mėlynosios kortelės taikymo sritį, kurią kiekviena valstybė narė nustato remdamasi bendromis taisyklėmis; ja nesiekiama nustatyti atlyginimų ir todėl ji negali būti taikoma kaip leidžianti nukrypti nuostata nei nuo valstybių narių lygiu taikomų taisyklių ir praktikos, nei nuo kolektyvinių susitarimų ir negali būti naudojama teisės aktų derinimui šioje srityje. Šia direktyva visapusiškai atsižvelgiama į valstybių narių kompetenciją, visų pirma užimtumo, darbo ir socialinėse srityse.

(12)

Valstybei narei nusprendus priimti atitinkamus kriterijus atitinkantį trečiosios šalies pilietį, tas trečiosios šalies pilietis, kuris pateikė paraišką ES mėlynajai kortelei gauti, turėtų gauti specialų leidimą gyventi, kuris numatytas šioje direktyvoje ir kuriuo turėtų būtų užtikrinta laipsniška galimybė patekti į darbo rinką ir naudotis jam bei jo šeimos nariams suteiktomis apsigyvenimo ir mobilumo teisėmis. Nustatant galutinį terminą, per kurį turi būti išnagrinėta paraiška gauti ES mėlynąją kortelę, neturėtų būti įskaičiuojamas profesinės kvalifikacijos pripažinimui arba vizai išduoti reikalingas laikas, jei tuo tikslu nustatyti terminai. Ši direktyva neturi poveikio nacionalinėms diplomų pripažinimo procedūroms. Kompetentingų institucijų paskyrimas pagal šią direktyvą neturi įtakos kitų nacionalinių institucijų bei atitinkamais atvejais socialinių partnerių vaidmeniui ir atsakomybei, susijusiems su paraiškos nagrinėjimu ir sprendimo dėl jos priėmimu.

(13)

ES mėlynosios kortelės forma turėtų atitikti 2002 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1030/2002, nustatančio vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą (6), tokiu būdu suteikiant valstybėms narėms galimybę nurodyti informaciją, ypač apie tai, kokiomis sąlygomis asmeniui leidžiama dirbti.

(14)

Trečiųjų šalių piliečiams, turintiems galiojantį kelionės dokumentą ir ES mėlynąją kortelę, išduotą valstybės narės, kuri taiko visą Šengeno acquis, turėtų būti suteikta teisė atvykti į valstybių narių, taikančių visą Šengeno acquis, teritoriją ir joje laisvai judėti ne ilgiau kaip tris mėnesius pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 562/2006, nustatantį taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (7), ir Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beneliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 21 straipsnį.

(15)

Trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos darbuotojų darbo bei geografinis judumas turėtų būti pripažįstamas kaip pagrindinis būdas gerinti darbo rinkos veiksmingumą, užkirsti kelią darbo jėgos trūkumui ir kompensuoti regioninius skirtumus. Siekiant laikytis Bendrijos pirmumo principo ir išvengti galimo piktnaudžiavimo sistema, trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos darbuotojų darbo judumas turėtų būti ribojamas pirmaisiais dvejais teisėto darbo valstybėje narėje metais.

(16)	Šioje direktyvoje visapusiškai taikomos vienodo sąlygos valstybių narių piliečiams ir mėlynosios kortelės turėtojams atlyginimo srityje, kai jų padėtis yra palyginama.

(17)	Vienodų sąlygų taikymas ES mėlynosios kortelės turėtojams neapima priemonių profesinio mokymo srityje, kurios finansuojamos pagal socialinės paramos sistemas.

(18)

ES mėlynosios kortelės turėtojams turėtų būti taikomos vienodos sąlygos socialinės apsaugos srityje. Socialinės apsaugos sritys apibrėžtos 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (8). 2003 m. gegužės 14 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 859/2003, išplečiančiame Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 ir Reglamento (EEB) Nr. 574/72 nuostatų taikymą trečiųjų šalių piliečiams, kuriems jos dar netaikomos dėl jų pilietybės (9), numatoma taikyti Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 nuostatas ir trečiųjų šalių piliečiams, kurie teisėtai gyvena Europos Sąjungoje ir kurių padėtis susijusi su keliomis valstybėmis. Šiame pasiūlyme su socialine apsauga susijusios vienodų sąlygų taikymo nuostatos taip pat tiesiogiai taikomos asmenims, kurie atvyksta į valstybę narę tiesiogiai iš trečiosios šalies, tais atvejais, kai atitinkamas asmuo teisėtai yra apsigyvenęs kaip galiojančios mėlynosios kortelės turėtojas, įskaitant laikino nedarbo laikotarpį, ir kai jis atitinka nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas sąlygas dėl tinkamumo gauti atitinkamas socialinės apsaugos išmokas.

Tačiau šia direktyva neturėtų ES mėlynosios kortelės turėtojui būti suteikta daugiau teisių nei jau numatyta galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose socialinės apsaugos srityje trečiųjų šalių piliečiams, kurių padėtis susijusi su keliomis valstybėmis narėmis. Be to, šia direktyva neturėtų būti suteikiamos teisės tais atvejais, kurie neįeina į Bendrijos teisės aktų taikymo sritį, pavyzdžiui, tais atvejais, kai šeimos nariai gyvena trečiojoje šalyje.

(19)

Trečiosios šalies piliečio kitoje valstybėje narėje įgyta profesinė kvalifikacija turėtų būti pripažinta tomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos Sąjungos piliečiams. Turėtų būti atsižvelgta į jo kvalifikaciją, įgytą trečiojoje šalyje, laikantis 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (10).

(20)

Geografinis mobilumas Bendrijoje turėtų būti kontroliuojamas ir grindžiamas paklausa pirmuoju trečiosios šalies darbuotojo teisėto buvimo laikotarpiu. Reikėtų įtraukti nuo 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (11) leidžiančias nukrypti nuostatas, kad nebūtų sudarytos nepalankios sąlygos geografinio mobilumo teise besinaudojantiems trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos darbuotojams, kurie dar neįgijo EB ilgalaikio gyventojo statuso, ir būtų skatinama geografinė bei apykaitinė migracija.

(21)

Reikėtų skatinti ir stiprinti trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos darbuotojų mobilumą tarp Bendrijos ir jų kilmės šalių. Reikėtų numatyti nuo Direktyvos 2003/109/EB leidžiančias nukrypti nuostatas siekiant pailginti buvimo už Bendrijos teritorijos ribų laikotarpį, į kurį neatsižvelgiama apskaičiuojant teisėto ir nepertraukiamo gyvenimo šalyje laiką, būtiną norint gauti EB ilgalaikio gyventojo statusą. Taip pat reikėtų numatyti ilgesnius buvimo už šalies teritorijos ribų laikotarpius, nei nustatytieji Direktyvoje 2003/109/EB, trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos darbuotojams įgijus EB ilgalaikio gyventojo statusą siekiant skatinti apykaitinę migraciją.

(22)

Įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės turėtų susilaikyti nuo aktyvios įdarbinimo politikos besivystančiose šalyse tuose sektoriuose, kuriuose trūksta personalo. Reikėtų plėtoti etiško įdarbinimo politiką ir principus, taikytinus viešojo ir privačiojo sektorių darbdaviams, svarbiausiuose sektoriuose, pavyzdžiui, atitinkamai sveikatos apsaugos srityje, kaip nurodyta 2007 m. gegužės 14 d. Tarybos ir valstybių narių išvadose dėl Europos veiklos programos kritinio sveikatos sistemos darbuotojų trūkumo besivystančiose šalyse problemai spręsti (2007–2013 m.), ir švietimo sektoriuje. Juos reikėtų stiprinti sukuriant ir taikant mechanizmus, gaires ir kitas priemones, kuriomis prireikus sudaromos palankesnės sąlygos apykaitinei bei laikinai migracijai, taip pat kitas priemones, kurios kuo labiau sumažintų neigiamą ir padidintų teigiamą aukštos kvalifikacijos darbuotojų migracijos poveikį besivystančioms šalims, pakeičiant „protų nutekėjimą“„protų įtekėjimu“.

(23)

Palankios sąlygos šeimos susijungimui ir sutuoktinių galimybei gauti darbą turėtų būti svarbiausias šios direktyvos, kuria siekiama pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, elementas. Norint pasiekti šį tikslą, reikėtų numatyti specialias nuo 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (12) leidžiančias nukrypti nuostatas. Šios direktyvos 15 straipsnio 3 dalyje esanti leidžianti nukrypti nuostata netrukdo valstybėms narėms taikyti galiojančias arba nustatyti naujas integracijos sąlygas ir priemones, įskaitant kalbos mokymąsi, ES mėlynosios kortelės turėtojo šeimos nariams.

(24)

Reikėtų numatyti specialias nuostatas dėl ataskaitų teikimo siekiant stebėti aukštos kvalifikacijos darbuotojų schemos įgyvendinimą ir nustatyti bei galbūt kompensuoti jos galimą poveikį, susijusį su „protų nutekėjimu“ besivystančiose šalyse siekiant išvengti „protų švaistymo“. Atitinkamus duomenis valstybės narės turėtų kasmet perduoti Komisijai pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos (13).

(25)

Šios direktyvos tikslų – nustatyti specialią priėmimo tvarką ir patvirtinti trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra ES mėlynosios kortelės turėtojai, atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas valstybių narių teritorijoje ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą ir jų šeimos narių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas – valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, ypač kiek tai susiję su mobilumo tarp valstybių narių užtikrinimu, ir šio tikslo geriau siekti Bendrijos lygiu, todėl Bendrija gali patvirtinti priemones, vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje nurodytu subsidiarumo principu. Pagal tame straipsnyje numatytą proporcingumo principą, šia direktyva nesiekiama nieko, kas nebūtina šiems tikslams pasiekti.

(26)	Šioje direktyvoje laikomasi pagrindinių teisių bei principų, pripažintų Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje ir atspindėtų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(27)

Pagal Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 34 punktą (14) valstybės narės raginamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kuriomis būtų kuo išsamiau parodyta direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių koreliacija, bei viešai jas paskelbti.

(28)

Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius, nedarant poveikio minėto protokolo 4 straipsnio taikymui, šios valstybės narės nedalyvauja priimant šią direktyvą, ji nėra joms privaloma ir jos netaiko.

(29)	Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą, ji nėra jai privaloma ir ji jos netaiko,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šios direktyvos tikslas yra nustatyti:

a)	trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ES mėlynosios kortelės turėtojai, atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas valstybių narių teritorijoje ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą ir jų šeimos narių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas;

b)	a punkte nurodytų trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas valstybėse narėse, kurios nėra pirmoji valstybė narė.

2 straipsnis

Sąvokos

Šios direktyvos tikslais:

a)	trečiosios šalies pilietis – asmuo, kuris nėra Sąjungos pilietis, kaip apibrėžta Sutarties 17 straipsnio 1 dalyje;

aukštos kvalifikacijos darbas:

—	asmens, kuriam atitinkamoje valstybėje narėje pagal nacionalinę darbo teisę ir (arba) nacionalinę praktiką, neatsižvelgiant į teisinius santykius, suteikiama darbuotojams taikoma apsauga, įdarbinimas dirbti realų ir faktinį darbą,

—	už kurį asmeniui mokama, ir

—	kuriam būtina tinkama ir speciali kompetencija, kurią liudija aukšta profesinė kvalifikacija;

c)	ES mėlynoji kortelė – leidimas su įrašu „ES mėlynoji kortelė“, suteikiantis jos turėtojui teisę apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pagal šioje direktyvoje nustatytas sąlygas;

d)	pirmoji valstybė narė – valstybė narė, kuri pirmoji suteikė trečiosios šalies piliečiui „ES mėlynąją kortelę“;

e)	antroji valstybė narė – bet kuri valstybė narė, išskyrus pirmąją valstybę narę;

f)	šeimos nariai – trečiųjų šalių piliečiai, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/86/EB 4 straipsnio 1 dalyje;

aukšta profesinė kvalifikacija – kvalifikacija, kurią liudija aukštojo mokslo kvalifikacijos įrodymas arba, nukrypstant nuo šios nuostatos, kai tai numatyta nacionalinės teisės aktuose, ne mažiau kaip penkerių metų profesinė patirtis, lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacijai, ir kuri reikalinga darbo sutartyje ar įpareigojančiame darbo pasiūlyme nurodytai profesijai ar sektoriui;

aukštojo mokslo kvalifikacija – diplomas, pažymėjimas ar kitas įrodymas, kurį suteikė ar išdavė kompetentinga institucija ir kuris liudija sėkmingai baigtą aukštojo mokslo programą, t. y. kursus, kuriuos rengia švietimo įstaiga, kurią valstybė, kurioje ji yra, yra pripažinusi aukštojo mokslo įstaiga. Siekiant šios direktyvos tikslų, į tokią kvalifikaciją atsižvelgiama su sąlyga, kad studijos jai įgyti truko ne mažiau kaip trejus metus;

i)	profesinė patirtis – faktinis ir teisėtas tam tikros profesinės veiklos vykdymas;

j)	reglamentuojama profesinė veikla – reglamentuojama profesija, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/36/EB 3 straipsnio 1 dalies a punkte.

3 straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma trečiųjų šalių piliečiams, kurie kreipiasi dėl leidimo atvykti į valstybės narės teritoriją tam, kad dirbtų aukštos kvalifikacijos darbą šioje direktyvoje nustatytomis sąlygomis.

2. Ši direktyva netaikoma trečiųjų šalių piliečiams:

a)	kurie turi leidimą apsigyventi valstybėje narėje laikinosios apsaugos pagrindu arba kreipėsi dėl leidimo apsigyventi tokiu pagrindu ir laukia, kol bus priimtas sprendimas dėl jų statuso;

kuriems taikoma tarptautinė apsauga pagal 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (15) arba kurie pateikė prašymą dėl tarptautinės apsaugos pagal šią direktyvą ir dėl jų prašymo dar nepriimtas galutinis sprendimas;

kuriems pagal valstybės narės nacionalinės teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus arba praktiką taikoma apsauga arba kurie pateikė prašymą dėl apsaugos pagal valstybių narių nacionalinės teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus arba praktiką ir dėl jų prašymo dar nepriimtas galutinis sprendimas;

d)	kurie kreipiasi dėl leidimo apsigyventi valstybėje narėje kaip tyrėjai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2005/71/EB, kad galėtų vykdyti mokslinių tyrimų projektą;

kurie yra Sąjungos piliečių, pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (16) pasinaudojusių arba besinaudojančių savo teise į laisvą judėjimą Bendrijos teritorijoje, šeimos nariai;

f)	kuriems pagal Direktyvą 2003/109/EB valstybėje narėje suteiktas ilgalaikio gyventojo statusas ir kurie naudojasi teise apsigyventi kitoje valstybėje narėje, siekdami vykdyti ekonominę veiklą kaip samdomi arba savarankiškai dirbantys asmenys;

g)	kurie atvyksta į valstybę narę pagal įsipareigojimus, nustatytus tarptautiniame susitarime, sudarančiame palankesnes atvykimo ir laikino buvimo sąlygas tam tikrų kategorijų su prekyba ir investicijomis susijusiems fiziniams asmenims;

h)	kuriems leista atvykti į valstybės narės teritoriją kaip sezoniniams darbuotojams;

i)	kurių išsiuntimas buvo sustabdytas dėl faktinių ar teisinių priežasčių;

j)	kuriems taikoma 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (17), kol jie yra komandiruoti į atitinkamos valstybės narės teritoriją.

Be to, ši direktyva netaikoma trečiųjų šalių piliečiams ir jų šeimų nariams, nepaisant jų pilietybės, kurie pagal Bendrijos bei jos valstybių narių ir tų trečiųjų šalių susitarimus naudojasi tokiomis pačiomis laisvo judėjimo teisėmis kaip Sąjungos piliečiai.

3. Ši direktyva neturi įtakos jokiam Bendrijos ir (arba) jos valstybių narių bei vienos ar daugiau trečiųjų šalių susitarimui, kuriame išvardijamos profesijos, kurioms ši direktyva neturėtų būti taikoma, siekiant užtikrinti etišką įdarbinimą sektoriuose, kuriuose trūksta darbuotojų, apsaugant žmogiškuosius išteklius besivystančiose šalyse, kurios yra tokių susitarimų signatarės.

4. Šios direktyvos nuostatos neturi įtakos valstybių narių teisei bet kuriais įdarbinimo tikslais išduoti ne ES mėlynąją kortelę, o kitus leidimus apsigyventi. Tokie leidimai apsigyventi nesuteikia teisės apsigyventi kitose valstybėse narėse, kaip numatyta šioje direktyvoje.

4 straipsnis

Palankesnės nuostatos

1. Ši direktyva neturi įtakos palankesnėms nuostatoms, nustatytoms:

a)	Bendrijos teisės aktuose, įskaitant dvišalius ar daugiašalius susitarimus, kuriuos yra sudariusios Bendrija arba Bendrija bei jos valstybės narės ir viena ar daugiau trečiųjų šalių;

b)	dvišaliuose ar daugiašaliuose susitarimuose, kuriuos yra sudariusios viena ar daugiau valstybių narių su viena ar daugiau trečiųjų šalių.

2. Ši direktyva nedaro poveikio valstybių narių teisei priimti palankesnes nuostatas arba toliau jas taikyti asmenims, kuriems taikoma ši direktyva, dėl šių direktyvos nuostatų:

a)	5 straipsnio 3 dalies taikant 18 straipsnį;

b)	11 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies antro sakinio, 12 straipsnio 2 dalies, 13, 14, 15 straipsnių ir 16 straipsnio 4 dalies.

II SKYRIUS

LEIDIMO ATVYKTI SĄLYGOS

5 straipsnis

Leidimo atvykti kriterijai

1. Nedarant poveikio 10 straipsnio 1 dalies taikymui, trečiosios šalies pilietis, kuris kreipiasi dėl leidimo atvykti šioje direktyvoje išdėstytomis sąlygomis, turi:

a)	pateikti galiojančią darbo sutartį arba, kaip numatyta nacionaliniuose teisės aktuose, įpareigojantį pasiūlymą atitinkamoje valstybėje narėje dirbti aukštos kvalifikacijos darbą ne trumpiau kaip vienerius metus;

b)	pateikti dokumentą, liudijantį, kad jis atitinka pagal nacionalinės teisės aktus nustatytas sąlygas ES piliečiams vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą, nurodytą darbo sutartyje arba įpareigojančiame darbo pasiūlyme, kaip numatyta nacionaliniuose teisės aktuose;

c)	nereglamentuojamų profesijų atveju, pateikti dokumentus, liudijančius aukštą profesinę kvalifikaciją, kurios reikia darbo sutartyje arba įpareigojančiame darbo pasiūlyme nurodytai profesijai ar sektoriui, kaip numatyta nacionaliniuose teisės aktuose;

pateikti galiojantį kelionės dokumentą, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje, o prireikus – prašymą išduoti vizą arba vizą, taip pat, jei taikoma, įrodymus, kad turi galiojantį leidimą apsigyventi arba ilgalaikę nacionalinę vizą. Valstybės narės gali reikalauti, kad kelionės dokumento galiojimo laikas apimtų bent jau pradinį leidime apsigyventi nurodytą laiką;

pateikti įrodymus, kad turi arba, jei tai numatyta nacionalinės teisės aktuose, yra kreipęsis prašydamas jam suteikti pareiškėjo sveikatos draudimą, dengiantį visą riziką, kurią paprastai dengia tos valstybės narės piliečių draudimas, tais laikotarpiais, kai toks draudimas ir atitinkama teisė gauti išmokas, siejami su darbo sutartimi ar teikiami dėl to, jog tokia darbo sutartis turima, nenumatyti;

f)	nebūti laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar visuomenės sveikatai.

2. Valstybės narės gali reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų savo adresą atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

3. Papildomai prie 1 dalyje nustatytų sąlygų, metinis bruto darbo užmokestis, gaunamas pagal darbo sutartyje arba įpareigojančiame darbo pasiūlyme nurodytą mėnesinį arba metinį darbo užmokestį, negali būti mažesnis nei atitinkamo darbo užmokesčio riba, kurią šiuo tikslu yra nustačiusios ir paskelbusios valstybės narės, ir ją turi sudaryti bent 1,5 vidutinio bruto metinio darbo užmokesčio atitinkamoje valstybėje narėje.

4. Įgyvendindamos 3 dalį, valstybės narės gali reikalauti, kad būtų įvykdytos visos sąlygos aukštos kvalifikacijos darbui, numatytos atitinkamose profesinėse srityse taikomuose įstatymuose, kolektyviniuose susitarimuose ar praktikoje.

5. Nukrypstant nuo 3 dalies, tuo atveju, kai profesijos yra ypač svarbios trečiosios šalies nacionaliniams darbuotojams ir priskiriamos ISCO 1 ir 2 svarbiausioms grupėms, darbo užmokesčio riba gali būti bent 1,2 bruto vidutinio metinio darbo užmokesčio atitinkamoje valstybėje narėje. Šiuo atveju atitinkama valstybė narė kasmet pateikia Komisijai profesijų, kurioms nuspręsta taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą, sąrašą.

6. Šis straipsnis neturi įtakos aukštos kvalifikacijos darbo atitinkamose profesinėse srityse taikomiems kolektyviniams susitarimams ar praktikai.

6 straipsnis

Leidimų atvykti kiekis

Ši direktyva neturi poveikio valstybių narių teisei nustatyti trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, suteikiamų leidimų atvykti kiekį.

III SKYRIUS

ES MĖLYNOJI KORTELĖ, PROCEDŪRA IR SKAIDRUMAS

7 straipsnis

ES mėlynoji kortelė

1. Prašymą pateikiančiam ir 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančiam asmeniui, dėl kurio kompetentingos institucijos yra priėmusios teigiamą sprendimą pagal 8 straipsnį, išduodama ES mėlynoji kortelė.

Atitinkama valstybė narė trečiosios šalies piliečiui sudaro visas galimybes gauti reikalingas vizas.

2. Valstybės narės nustato standartinį ES mėlynosios kortelės galiojimo laikotarpį, kuris gali būti nuo vienų iki ketverių metų. Jei darbo sutartis sudaryta trumpesniam laikotarpiui nei šis, ES mėlynoji kortelė išduodama arba jos galiojimas pratęsiamas darbo sutarties laikotarpiui ir dar trims mėnesiams.

3. Valstybės narės kompetentingos institucijos išduoda ES mėlynąją kortelę naudodamos vienodą formą, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1030/2002. Pagal to reglamento priedo a punkto 7.5–9 įrašą valstybės narės ES mėlynojoje kortelėje nurodo patekimo į valstybės narės darbo rinką sąlygas, kaip numatyta šios direktyvos 12 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų taikoma. Po antrašte „leidimo rūšis“ valstybės narės įrašo „ES mėlynoji kortelė“.

4. ES mėlynoji kortelė savo galiojimo laikotarpiu jos turėtojui suteikia teisę:

a)	atvykti, pakartotinai atvykti ir būti ES mėlynąją kortelę išdavusios valstybės narės teritorijoje;

b)	naudotis šioje direktyvoje jiems pripažintomis teisėmis.

8 straipsnis

Atmetimo pagrindai

1. Valstybės narės atmeta paraišką dėl ES mėlynosios kortelės, jei pareiškėjas neatitinka 5 straipsnyje išdėstytų sąlygų arba jei pateikti dokumentai buvo gauti apgaule, yra suklastoti arba padirbti.

2. Prieš priimdamos sprendimą dėl paraiškos ES mėlynajai kortelei gauti ir svarstydamos galiojimo pratęsimo ar leidimo pagal 12 straipsnio 1 ir 2 dalis klausimus per pirmuosius dvejus ES mėlynosios kortelės turėtojo legalaus darbo metus, valstybės narės gali išanalizuoti padėtį savo darbo rinkoje ir taikyti nacionalines procedūras, susijusias su reikalavimais, taikomais laisvai darbo vietai užimti.

Valstybės narės gali patikrinti, ar atitinkamos laisvos darbo vietos negali užimti tos valstybės ar Bendrijos darbuotojai arba trečiųjų šalių piliečiai, teisėtai gyvenantys toje valstybėje narėje ir jau esantys tos valstybės narės darbo rinkos dalyviais pagal Bendrijos ar nacionalinės teisės aktus, taip pat ilgalaikiai EB gyventojai, pageidaujantys persikelti į tą valstybę narę dirbti aukštos kvalifikacijos darbą pagal Tarybos direktyvos 2003/109/EB III skyrių.

3. Paraiška ES mėlynajai kortelei gauti taip pat gali būti laikoma nepriimtina remiantis 6 straipsniu.

4. Valstybės narės gali atmesti paraišką ES mėlynajai kortelei gauti, kad užtikrintų etišką įdarbinimą sektoriuose, kuriuose kilmės šalyse trūksta kvalifikuotų darbuotojų.

5. Valstybės narės gali atmesti paraišką ES mėlynajai kortelei gauti, jei darbdaviui pagal nacionalinės teisės aktus buvo taikytos sankcijos dėl nedeklaruojamo darbo ir (arba) nelegalaus įdarbinimo.

9 straipsnis

ES mėlynosios kortelės panaikinimas arba jos galiojimo nepratęsimas

1. Valstybės narės šios direktyvos pagrindu išduotą ES mėlynąją kortelę panaikina arba atsisako pratęsti jos galiojimą tokiais atvejais:

a)	kai kortelė buvo gauta apgaule, yra suklastota ar padirbta; arba

b)	kai paaiškėja, kad jos turėtojas neatitiko arba nebeatitinka šioje direktyvoje nustatytų atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų arba jo apsigyvenimo šalyje tikslas yra kitoks nei tas, dėl kurio jam buvo leista apsigyventi;

c)	kai turėtojas nesilaikė 12 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir 13 straipsnyje nustatytų apribojimų.

2. Informacijos trūkumas pagal 12 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą ir 13 straipsnio 4 dalį negali būti laikomas pakankama priežastimi panaikinti ES mėlynąją kortelę arba nepratęsti jos galiojimo, jei kortelės turėtojas gali įrodyti, kad informacija nepasiekė kompetentingų institucijų dėl nuo jo valios nepriklausančios priežasties.

3. Valstybės narės šios direktyvos pagrindu išduotą ES mėlynąją kortelę gali panaikinti arba atsisakyti pratęsti jos galiojimą tokiais atvejais:

a)	dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos priežasčių;

jei ES mėlynosios kortelės turėtojas neturi pakankamai išteklių, kad išlaikytų save ir atitinkamais atvejais savo šeimos narius, nesinaudodamas atitinkamos valstybės narės socialinės paramos sistema. Valstybės narės įvertina šiuos išteklius atsižvelgdamos į jų pobūdį bei reguliarumą ir gali atsižvelgti į minimalaus nacionalinio darbo užmokesčio ir pensijų lygį, taip pat į šeimos narių skaičių. Toks vertinimas neatliekamas 13 straipsnyje nurodytu nedarbo laikotarpiu;

c)	jei atitinkamas asmuo nėra pranešęs savo adreso;

d)	kai ES mėlynosios kortelės turėtojas kreipiasi dėl socialinės paramos, jei atitinkama valstybė narė yra iš anksto jį informavusi šiuo klausimu.

10 straipsnis

Paraiškos dėl leidimo atvykti

1. Valstybės narės nusprendžia, ar paraiškas ES mėlynajai kortelei gauti turi pateikti trečiosios šalies pilietis ir (arba) jo darbdavys.

2. Paraiška svarstoma ir nagrinėjama, kai atitinkamas trečiosios šalies pilietis dar negyvena valstybės narės, į kurią pageidauja gauti leidimą atvykti, teritorijoje, arba kai jau gyvena toje valstybėje narėje, turėdamas galiojantį leidimą apsigyventi arba nacionalinę ilgalaikę vizą.

3. Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės nuostatų, gali priimti pateiktą paraišką, kai atitinkamas trečiosios šalies pilietis neturi galiojančio leidimo apsigyventi, tačiau jos teritorijoje yra teisėtai.

4. Nukrypstant nuo 2 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad paraiška gali būti pateikiama tik nesant valstybių narių teritorijoje, jei tokie apribojimai, taikomi visiems trečiųjų šalių piliečiams arba specifinių kategorijų trečiųjų šalių piliečiams, jau yra nustatyti šios direktyvos priėmimo metu galiojančiuose teisės aktuose.

11 straipsnis

Procedūrinės apsaugos priemonės

1. Valstybių narių kompetentingos institucijos kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo paraiškos pateikimo dienos priima sprendimą dėl visiškai užpildytos paraiškos ES mėlynajai kortelei gauti ir raštu informuoja pareiškėją, laikydamosi atitinkamos valstybės narės nacionalinės teisės aktuose nustatytos informavimo tvarkos.

Jei iki šioje nuostatoje nustatyto laikotarpio pabaigos sprendimas nepriimamas, pasekmes nustato atitinkamos valstybės narės nacionalinės teisės aktai.

2. Jei paraišką pagrindžiančios pateiktos informacijos arba dokumentų nepakanka, kompetentingos institucijos praneša pareiškėjui, kokia papildoma informacija reikalinga, ir nustato pagrįstą galutinį terminą tokiai informacijai pateikti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis sustabdomas, kol valdžios institucijos gaus reikiamą papildomą informaciją arba dokumentus. Jei per nustatytą terminą papildoma informacija arba dokumentai nepateikiami, paraiška gali būti atmesta.

3. Visi sprendimai atmesti paraišką ES mėlynajai kortelei gauti, nepratęsti ES mėlynosios kortelės galiojimo arba ją panaikinti raštu pranešami atitinkamam trečiosios šalies piliečiui ir atitinkamais atvejais jo darbdaviui, laikantis atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose nustatytos informavimo tvarkos, bei tuos sprendimus turi būti galima ginčyti toje valstybėje narėje pagal nacionalinę teisę. Pranešime nurodomos sprendimo priežastys, galimos teisių gynimo priemonės bei terminas, per kurį galima imtis veiksmų.

IV SKYRIUS

TEISĖS

12 straipsnis

Galimybė patekti į darbo rinką

1. Per pirmuosius dvejus teisėto darbo metus atitinkamoje valstybėje narėje atitinkamas asmuo kaip ES mėlynosios kortelės turėtojas gali dirbti tik tokį apmokamą darbą, kuris atitinka 5 straipsnyje išdėstytas leidimo atvykti sąlygas. Praėjus pirmiesiems dvejiems metams valstybė narė atitinkamam asmeniui, siekiančiam gauti aukštos kvalifikacijos darbą, gali pradėti taikyti tokias pat sąlygas kaip ir valstybės narės piliečiams.

2. Pirmuosius dvejus ES mėlynosios kortelės turėtojo teisėto darbo metus atitinkamoje valstybėje narėje darbdavio pasikeitimą turi iš anksto raštu leisti gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos institucijos, laikantis nacionalinės tvarkos ir 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Apie pasikeitimus, kurie turi įtakos leidimo atvykti suteikimo sąlygoms, turi būti iš anksto pranešta arba, jei taip numatyta pagal nacionalinės teisės aktus, tai turi būti iš anksto leista.

Praėjus šiems dvejiems metams, jei valstybė narė nepasinaudojo 1 dalyje nurodytomis galimybėmis taikyti tokias pat sąlygas kaip piliečiams, atitinkamas asmuo, laikydamasis nacionalinių procedūrų, gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms praneša apie pasikeitimus, kurie turi įtakos 5 straipsnyje nurodytoms sąlygoms.

3. Valstybės narės gali toliau taikyti galimybės įsidarbinti apribojimus, jei dėl tokios veiklos prireikia, nors ir retkarčiais, dalyvauti valdžios institucijos veikloje bei imtis atsakomybės už bendrųjų valstybės interesų apsaugą tais atvejais, kai pagal galiojančius nacionalinės arba Bendrijos teisės aktus tokią veiklą gali vykdyti tik šalies piliečiai.

4. Valstybės narės gali toliau taikyti galimybės įsidarbinti apribojimus tais atvejais, kai pagal galiojančius nacionalinės arba Bendrijos teisės aktus tokią veiklą gali vykdyti tik šalies piliečiai, ES ar EEE piliečiai.

5. Šio straipsnio nuostatos taikomos nedarant poveikio Bendrijos preferencijos principui, kaip nurodyta atitinkamose 2003 m. ir 2005 m. Stojimo aktų nuostatose, visų pirma dėl tų valstybių narių piliečių teisių, susijusių su galimybe patekti į darbo rinką.

13 straipsnis

Laikinas nedarbas

1. Nedarbas savaime negali būti ES mėlynosios kortelės panaikinimo motyvas, nebent nedarbo laikotarpis trunka ilgiau nei tris mėnesius iš eilės arba bedarbiu tampa dažniau negu kartą per ES mėlynosios kortelės galiojimo laikotarpį.

2. Per 1 dalyje nurodytą laikotarpį ES mėlynosios kortelės turėtojui leidžiama ieškoti darbo ir jo imtis 12 straipsnyje nurodytomis sąlygomis.

3. Valstybės narės leidžia ES mėlynosios kortelės turėtojui pasilikti jų teritorijoje, kol pagal 12 straipsnio 2 dalį bus suteiktas reikiamas leidimas arba atsisakyta jį suteikti. 12 straipsnio 2 dalyje numatytas pranešimas savaime užbaigia nedarbo laikotarpį.

4. ES mėlynosios kortelės turėtojas pagal reikiamą nacionalinę tvarką gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingoms institucijoms praneša apie nedarbo laikotarpio pradžią.

14 straipsnis

Vienodų sąlygų taikymas

1. ES mėlynosios kortelės turėtojams taikomos tokios pat sąlygos kaip ir mėlynąją kortelę išdavusios valstybės narės piliečiams šiose srityse:

a)	darbo sąlygų, įskaitant atlyginimą ir atleidimą iš darbo, taip pat darbuotojų sveikatos ir darbo saugos;

asociacijų laisvės ir laisvės jungtis į sąjungas bei būti darbuotojams ar darbdaviams atstovaujančių organizacijų nariais ar bet kurių kitų organizacijų, kurios nariai yra tam tikros profesijos atstovai, nariais, įskaitant galimybę naudotis tokių organizacijų teikiamais privalumais, kiek tai neriboja nacionalinių nuostatų dėl viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo taikymo;

c)	švietimo ir profesinio mokymo;

d)	diplomų, pažymėjimų ir kitų profesinės kvalifikacijos įrodymų pripažinimo pagal atitinkamą nacionalinę tvarką;

nacionalinės teisės aktų, susijusių su socialinės apsaugos sritimis, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 1408/71. Atitinkamai taikomos Reglamento (EB) Nr. 859/2003, išplečiančio Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 ir Reglamento (EEB) Nr. 574/72 nuostatų taikymą trečiųjų šalių piliečiams, kuriems jos dar netaikomos dėl jų pilietybės (18) priedo specialiosios nuostatos.

f)	nedarant poveikio galiojančių dvišalių susitarimų taikymui – įgytų pagal skolininkės valstybės (-ių) narės (-ių) įstatymus nustatyto dydžio su pajamomis susijusių pensijų dėl amžiaus mokėjimo persikėlus į trečiąją šalį;

g)	galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis bei visuomenei prieinamų prekių ir paslaugų pasiūla, įskaitant būsto įsigijimo procedūras ir įdarbinimo tarnybų teikiamas informavimo bei konsultavimo paslaugas;

h)	teisės laisvai judėti visoje atitinkamos valstybės narės teritorijoje, laikantis nacionalinės teisės aktuose nustatytų apribojimų.

2. Taikydamos 1 dalies c ir g punktų nuostatas valstybės narės gali apriboti vienodų sąlygų taikymą stipendijų ir paskolų studijoms bei pragyvenimui ir kitų su viduriniuoju ugdymu, aukštuoju mokslu bei profesiniu mokymu susijusių stipendijų ir paskolų srityse, taip pat būsto įgijimo tvarkos atžvilgiu.

Atsižvelgiant į 1 dalies c punkto nuostatas:

a)	galimybei įstoti į universitetą ir aukštojo mokslo įstaigą gali būti taikomos konkrečios nacionalinėje teisėje nustatytos būtinos sąlygos;

b)	Atitinkama valstybė narė gali apriboti vienodų sąlygų taikymą tais atvejais, kai ES mėlynosios kortelės turėtojo arba jo šeimos nario, dėl kurio jis nori gauti išmokas, registruota arba įprastinė gyvenamoji vieta yra atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

1 dalies g punkto nuostatos neturi įtakos laisvei sudaryti sutartis pagal Bendrijos ir nacionalinę teisę.

3. 1 dalyje nustatyta teisė į vienodų sąlygų taikymą neturi įtakos valstybės narės teisei panaikinti ES mėlynąją kortelę arba atsisakyti ją pratęsti pagal 9 straipsnį.

4. Kai ES mėlynosios kortelės turėtojas persikelia į antrąją valstybę narę pagal 18 straipsnį, o teigiamas sprendimas dėl ES mėlynosios kortelės išdavimo dar nėra priimtas, valstybės narės gali apriboti vienodų sąlygų taikymą šio straipsnio 1 dalyje išvardytose srityse, išskyrus b ir d punktus. Jei šį laikotarpį valstybės narės leidžia pareiškėjui dirbti, visose 1 dalyje išvardytose srityse taikomos tokios pat sąlygos kaip antrosios valstybės narės piliečiams.

15 straipsnis

Šeimos nariai

1. Direktyva 2003/86/EB taikoma su šiame straipsnyje nustatytomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis.

2. Nukrypstant nuo Direktyvos 2003/86/EB 3 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio, šeimos susijungimui netaikomas reikalavimas, kad ES mėlynosios kortelės turėtojas turėtų pagrįstas perspektyvas gauti teisę nuolat gyventi arba būtų išbuvęs šalyje tam tikrą minimalų laikotarpį.

3. Nukrypstant nuo Direktyvos 2003/86/EB 4 straipsnio 1 dalies paskutinės pastraipos ir 7 straipsnio 2 dalies, jose nurodytos integracijos sąlygos ir priemonės gali būti taikomos tik tada, kai atitinkamiems asmenims jau yra leistas šeimos susijungimas.

4. Nukrypstant nuo Direktyvos 2003/86/EB 5 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos, jei įvykdytos šeimos susijungimui taikomos sąlygos, leidimai apsigyventi šeimos nariams suteikiami ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo paraiškos pateikimo dienos.

5. Nukrypstant nuo Direktyvos 2003/86/EB 13 straipsnio 2 ir 3 dalių, šeimos narių leidimų apsigyventi galiojimo laikotarpis yra toks pat, kaip ir leidimų apsigyventi, išduotų ES mėlynosios kortelės turėtojui, jei tai leidžiama atsižvelgiant į jų kelionės dokumentų galiojimo laiką.

6. Nukrypstant nuo Direktyvos 2003/86/EB 14 straipsnio 2 dalies antro sakinio valstybės narės netaiko jokio termino galimybei patekti į darbo rinką.

Ši dalis taikoma nuo 2011 m. gruodžio 19 d.

7. Nukrypstant nuo Direktyvos 2003/86/EB 15 straipsnio 1 dalies, siekiant apskaičiuoti penkerių metų gyvenimo laikotarpį, būtiną atskiram leidimui apsigyventi gauti, gyvenimo įvairiose valstybėse narėse laikas gali būti sumuojamas.

8. Jei valstybės narės pasinaudoja šio straipsnio 6 dalyje numatyta galimybe, mutatis mutandis taikomos 17 straipsnyje išdėstytos nuostatos dėl ES mėlynosios kortelės turėtojo gyvenimo įvairiose valstybėse narėse laiko sumavimo.

16 straipsnis

EB ilgalaikio gyventojo statusas ES mėlynosios kortelės turėtojams

1. Direktyva 2003/109/EB taikoma su šiame straipsnyje nustatytomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis.

2. Nukrypstant nuo Direktyvos 2003/109/EB 4 straipsnio 1 dalies, ES mėlynosios kortelės turėtojas, pasinaudojęs šios direktyvos 18 straipsnyje numatyta galimybe, gali susumuoti gyvenimo įvairiose valstybėse narėse laiką, kad įvykdytų buvimo trukmės reikalavimą, jei tenkina šias sąlygas:

a)	penkerius metus teisėtai ir nuolat gyvena Bendrijos teritorijoje kaip ES mėlynosios kortelės turėtojas; ir

b)	skaičiuojant nuo paraiškos EB ilgalaikio gyventojo leidimui apsigyventi gauti pateikimo dienos, dvejus metus teisėtai ir nuolat kaip ES mėlynosios kortelės turėtojas gyvena valstybės narės, kurioje pateikta tokia paraiška, teritorijoje.

3. Siekiant apskaičiuoti teisėto ir nuolatinio gyvenimo Bendrijoje laiką ir nukrypstant nuo Direktyvos 2003/109/EB 4 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, buvimo už Bendrijos teritorijos ribų laikas nepertraukia šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto laikotarpio, jei tokia išvyka netrunka ilgiau nei dvylika mėnesių iš eilės ir iš viso per šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą laikotarpį neviršija aštuoniolikos mėnesių. Ši straipsnio dalis taip pat taikoma tais atvejais, kai ES mėlynosios kortelės turėtojas nepasinaudojo 18 straipsnyje numatyta galimybe.

4. Nukrypstant nuo Direktyvos 2003/109/EB 9 straipsnio 1 dalies c punkto, valstybės narės iki dvidešimt keturių iš eilės einančių mėnesių pratęsia laikotarpį, per kurį EB ilgalaikio leidimo gyventi su 17 straipsnio 2 dalyje nurodytu įrašu turėtojas ir jo šeimos nariai, kuriems suteiktas ilgalaikio gyventojo statusas, gali būti išvykę iš Bendrijos teritorijos.

5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų nuo Direktyvos 2003/109/EB leidžiančių nukrypti nuostatų taikymas gali būti apribotas iki atvejų, kai atitinkamas trečiosios šalies pilietis gali įrodyti, kad jis buvo išvykęs iš Bendrijos teritorijos, kad vykdytų ekonominę veiklą kaip samdomas ar savarankiškai dirbantis darbuotojas arba vykdyti savanorišką veiklą, ar studijuoti savo kilmės šalyje.

6. ES mėlynosios kortelės turėtojui tapus EB ilgalaikiu gyventoju, ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi su 17 straipsnio 2 dalyje nurodytu įrašu turėtojui atitinkamais atvejais toliau taikomi 14 straipsnio 1 dalies f punktas ir 15 straipsnis.

17 straipsnis

Ilgalaikis leidimas gyventi

1. ES mėlynosios kortelės turėtojams, kurie atitinka šios direktyvos 16 straipsnyje išdėstytas sąlygas EB ilgalaikio gyventojo statusui įgyti, išduodamas leidimas apsigyventi pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1030/2002 1 straipsnio 2 dalies a punktą.

2. Po antrašte „Pastabos“ valstybės narės įrašo „Buvęs ES mėlynosios kortelės turėtojas“.

V SKYRIUS

APSIGYVENIMAS KITOSE VALSTYBĖSE NARĖSE

18 straipsnis

Sąlygos

1. Praėjus aštuoniolikai mėnesių teisėto gyvenimo pirmojoje valstybėje narėje turint ES mėlynąją kortelę, atitinkamas asmuo ir jo šeimos nariai turi teisę persikelti į valstybę narę, kuri nėra pirmoji valstybė narė, dirbti aukštos kvalifikacijos darbą šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. Kuo greičiau ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo atvykimo į antrosios valstybės narės teritoriją, ES mėlynosios kortelės turėtojas ir (arba) jo darbdavys pateikia tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms paraišką ES mėlynajai kortelei gauti ir pateikia visus dokumentus, įrodančius, kad antrosios valstybės narės atžvilgiu jis atitinka 5 straipsnyje nustatytas sąlygas. Antroji valstybė narė gali pagal nacionalinę teisę nuspręsti neleisti pareiškėjui dirbti, kol kompetentinga institucija nepriims teigiamo sprendimo dėl paraiškos.

3. Paraišką antrosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms taip pat galima pateikti, kol ES mėlynosios kortelės turėtojas tebegyvena pirmosios valstybės narės teritorijoje.

4. Laikydamasi 11 straipsnyje nustatytos tvarkos, antroji valstybė narė išnagrinėja paraišką ir raštu informuoja pareiškėją bei pirmąją valstybę narę apie savo sprendimą:

a)	išduoti ES mėlynąją kortelę ir suteikti pareiškėjui teisę apsigyventi jos teritorijoje, kad jis galėtų dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, jei įvykdytos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos ir laikantis 7–14 straipsniuose nustatytų sąlygų; arba

atsisakyti išduoti ES mėlynąją kortelę ir nurodyti pareiškėjui bei jo šeimos nariams nacionalinės teisės aktuose nustatyta tvarka, įskaitant ir išsiuntimo tvarką, išvykti iš jos teritorijos, jei neįvykdytos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos. Pirmoji valstybė narė nedelsdama ir be formalumų leidžia ES mėlynosios kortelės turėtojui ir jo šeimos nariams grįžti į jos teritoriją. Tai taip pat taikoma, jei baigėsi pirmosios valstybės narės išduotos mėlynosios kortelės galiojimas arba ji buvo panaikinta paraiškos nagrinėjimo metu. Po readmisijos taikomos 14 straipsnio nuostatos.

5. Jei procedūros metu baigėsi pirmosios valstybės narės išduotos ES mėlynosios kortelės galiojimas, valstybės narės, jei tai reikalaujama pagal nacionalinę teisę, gali išduoti nacionalinius laikinus leidimus apsigyventi arba lygiaverčius leidimus, kuriais pareiškėjui leidžiama toliau teisėtai būti jų teritorijoje, kol kompetentingos institucijos priims sprendimą dėl paraiškos.

6. Pareiškėjas ir (arba) jo darbdavys gali būti laikomi atsakingais už su ES mėlynosios kortelės turėtojo bei jo šeimos narių grįžimu ir readmisija susijusias išlaidas, įskaitant atitinkamais atvejais pagal 4 dalies b punktą išleistų viešųjų lėšų atlyginimą.

7. Taikydamos šį straipsnį, valstybės narės gali ir toliau nustatyti leidimų atvykti kiekį, kaip numatyta 6 straipsnyje.

8. Nuo antro karto, kai ES mėlynosios kortelės turėtojas ir atitinkamais atvejais jo šeimos nariai pasinaudoja galimybe šiame skyriuje išdėstytomis sąlygomis persikelti į kitą valstybę narę, „pirmąja valstybe nare“ laikomos tos valstybės narės, iš kurių jis išvyksta, o „antrąja valstybe nare“ – valstybės narės, kuriose jis prašo išduoti leidimą apsigyventi.

19 straipsnis

Šeimos narių teisė apsigyventi antrojoje valstybėje narėje

1. Kai ES mėlynosios kortelės turėtojas persikelia į antrąją valstybę narę pagal 18 straipsnio nuostatas ir kai gyvenant pirmojoje valstybėje narėje jau buvo sukurta šeima, jo šeimos nariams leidžiama jį lydėti arba atvykti gyventi kartu su juo.

2. Ne vėliau kaip per mėnesį nuo atvykimo į antrosios valstybės narės teritoriją atitinkami šeimos nariai arba ES mėlynosios kortelės turėtojas pagal nacionalinės teisės aktus pateikia tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms paraišką dėl leidimo apsigyventi šeimos nariui.

Tais atvejais, kai procedūros metu baigiasi šeimos nariams pirmosios valstybės narės išduoto leidimo apsigyventi galiojimas arba jis nebesuteikia turėtojui teisės teisėtai būti antrosios valstybės narės teritorijoje, valstybės narės leidžia asmeniui pasilikti jų teritorijoje, prireikus išduodamos nacionalinius laikinus leidimus apsigyventi arba lygiaverčius leidimus, kuriais pareiškėjui leidžiama toliau teisėtai būti jų teritorijoje su ES mėlynosios kortelės turėtoju, kol kompetentingos institucijos priims sprendimą dėl paraiškos.

3. Antroji valstybė narė gali pareikalauti, kad atitinkami šeimos nariai kartu su paraiška išduoti leidimą apsigyventi pateiktų:

a)	leidimą apsigyventi pirmojoje valstybėje narėje ir galiojantį kelionės dokumentą arba patvirtintas jų kopijas ir vizą, jei reikalaujama;

b)	įrodymus, kad pirmojoje valstybėje narėje jie gyveno kaip ES mėlynosios kortelės turėtojo šeimos nariai;

c)	įrodymus, kad turi sveikatos draudimą, dengiantį visas rizikos rūšis antrojoje valstybėje narėje, arba kad jiems tokį draudimą turi ES mėlynosios kortelės turėtojas.

4. Antroji valstybė narė gali reikalauti, kad ES mėlynosios kortelės turėtojas pateiktų įrodymus, kad:

a)	jis turi panašiai šeimai tame pačiame regione normaliomis laikomas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias atitinkamos valstybės narės bendrus sveikatingumo ir saugos standartus;

jis turi stabilių ir nuolatinių išteklių, kurių pakanka jam ir jo šeimos nariams išlaikyti negaunant atitinkamos valstybės narės socialinės paramos. Valstybės narės įvertina šiuos išteklius atsižvelgdamos į jų pobūdį bei reguliarumą ir gali atsižvelgti į minimalaus nacionalinio darbo užmokesčio ir pensijų lygį, taip pat į šeimos narių skaičių.

5. 15 straipsnyje išdėstytos leidžiančios nukrypti nuostatos mutatis mutandis taikomos toliau.

6. Jei pirmojoje valstybėje narėje šeima dar nebuvo sukurta, taikomas 15 straipsnis.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20 straipsnis

Įgyvendinamosios priemonės

1. Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, jei dėl 6 straipsnio, 8 straipsnio 2 dalies ir 18 straipsnio 6 dalies buvo priimti įstatymai arba kiti teisės aktai.

Valstybės narės, kurios pasinaudoja 8 straipsnio 4 dalies nuostatomis, praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms deramai pagrįstą sprendimą, kuriame nurodomos atitinkamos šalys ir sektoriai.

2. Kasmet, o pirmą kartą – ne vėliau kaip 2013 m. birželio 19 d., valstybės narės pagal Reglamentą (EB) Nr. 862/2007 praneša Komisijai statistinius duomenis apie trečiųjų šalių piliečių, kuriems per paskutinius kalendorinius metus buvo suteikta ar panaikinta ES mėlynoji kortelė arba pratęstas jos galiojimas, skaičių ir nurodo jų pilietybę bei, jei įmanoma, profesiją. Taip pat pateikiami statistiniai duomenys apie šeimos narius, kuriems išduotas leidimas atvykti, išskyrus informaciją apie jų profesiją. ES mėlynosios kortelės turėtojų ir jų šeimos narių, kuriems išduotas leidimas atvykti pagal 18, 19 ir 20 straipsnių nuostatas, atveju taip pat nurodoma, kai tik įmanoma, jų ankstesnės gyvenamosios vietos valstybė narė.

3. Įgyvendinant 5 straipsnio 3 dalį, o atitinkamais atvejais – 5 straipsnio 5 dalį, nurodomi Komisijos (Eurostato) duomenys, o atitinkamais atvejais – nacionaliniai duomenys.

21 straipsnis

Ataskaitos

Kas treji metai, o pirmą kartą ne vėliau kaip 2014 m. birželio 19 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šios direktyvos taikymo valstybėse narėse, visų pirma – 3 straipsnio 4 dalies, 5 ir 18 straipsnių poveikio ES mėlynajai kortelei įvertinimą, ir pateikia pasiūlymus dėl būtinų pakeitimų.

Komisija visų pirma įvertina, ar 5 straipsnyje nustatyta darbo užmokesčio riba ir tame pačiame straipsnyje numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos yra tinkamos, inter alia, atsižvelgdama į skirtingą valstybių narių ekonominę, sektorių ir geografinę padėtį.

22 straipsnis

Kontaktiniai asmenys

1. Valstybės narės paskiria kontaktinius asmenis, kurie yra atsakingi už 16, 18 ir 20 straipsniuose nurodytos informacijos priėmimą ir perdavimą.

2. Valstybės narės užtikrina deramą bendradarbiavimą keičiantis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir dokumentais.

23 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus laikytis šios direktyvos ne vėliau kaip 2011 m. birželio 19 d. Jos nedelsdamos apie juos informuoja Komisiją.

Priimdamos tas nuostatas, valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

24 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

25 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.

Priimta Briuselyje 2009 m. gegužės 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. ŠEBESTA

(1) 2008 m. lapkričio 20 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) 2008 m. liepos 9 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) 2008 m. birželio 18 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4) OL L 375, 2004 12 23, p. 12.

(5) OL L 289, 2005 11 3, p. 15.

(6) OL L 157, 2002 6 15, p. 1.

(7) OL L 105, 2006 4 13, p. 1.

(8) OL L 149, 1971 7 5, p. 2.

(9) OL L 124, 2003 5 20, p. 1.

(10) OL L 255, 2005 9 30, p. 22.

(11) OL L 16, 2004 1 23, p. 44.

(12) OL L 251, 2003 10 3, p. 12.

(13) OL L 199, 2007 7 31, p. 23.

(14) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(15) OL L 304, 2004 9 30, p. 12.

(16) OL L 158, 2004 4 30, p. 77.

(17) OL L 18, 1997 1 21, p. 1.

(18) OL L 124, 2003 5 20, p. 1.

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

18.6.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 155/30

TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. gegužės 25 d.

dėl išlaidų veterinarijos srityje

(kodifikuota redakcija)

(2009/470/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)	1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimas 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje (2) buvo keletą kartų iš esmės pakeistas (3). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas sprendimas turėtų būti kodifikuotas.

(2)	Sutarties I priedo sąraše išvardyti gyvūnai ir gyvūniniai produktai. Dauguma gyventojų, kurie verčiasi žemės ūkiu, gauna didžiąją dalį pajamų augindami galvijus ir tiekdami rinkai gyvūninius produktus.

(3)	Racionali to sektoriaus plėtra ir jo produktyvumo didinimas gali būti pasiekti veterinarinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama apsaugoti ir gerinti visuomenės ir gyvūnų sveikatą Bendrijoje.

(4)	Siekiant šio tikslo būtina, kad Bendrija suteiktų pagalbą veiksmams, kurių buvo imamasi ir bus imtasi ateityje.

(5)	Bendrija turėtų kuo skubiau finansiškai prisidėti prie sunkių infekcinių ligų protrūkių likvidavimo rėmimo.

(6)	Naudojant reikiamas kontrolės priemones, taip pat būtina užkirsti kelią ir sumažinti sergamumą zoonozėmis, kurios kelia grėsmę žmonių sveikatai.

(7)

Atsižvelgiant į 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyvos 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl vandens gyvūnų tam tikrų ligų prevencijos ir kontrolės (4) priėmimą, Bendrijos finansinė pagalba taip pat turėtų būti teikiama valstybių narių vykdomoms likvidavimo priemonėms siekiant įveikti kitas akvakultūros gyvūnų ligas, laikantis Bendrijos gyvūnų sveikatos kontrolės nuostatų.

(8)	Skiriant Bendrijos finansinę pagalbą akvakultūros gyvūnų ligų kontroliavimo tikslais, turėtų būti atliekamas patikrinimas, ar laikomasi Direktyvoje 2006/88/EB nustatytų kontrolės nuostatų, pagal tokią pačią tvarką, kaip ir sausumos gyvūnų tam tikrų ligų atvejais, patikrinimo ir kontrolės tvarkos.

(9)	Vidaus rinkos egzistavimas reikalauja kontrolės strategijos, numatančios suderintą iš trečiųjų šalių įvežamų produktų kontrolės sistemą. Reikėtų palengvinti tokios strategijos įgyvendinimą numatant Bendrijos finansinę pagalbą šios strategijos inicijavimui ir sukūrimui.

(10)

Derinant esminius visuomenės sveikatos apsaugos ir gyvūnų sveikatos saugos bei gyvūnų saugos reikalavimus numatoma įsteigti Bendrijos koordinacines ir etalonines laboratorijas ir imtis techninių bei mokslinių veiksmų. Tikslinga numatyti Bendrijos finansinį įnašą. Turėtų būti sukurta duomenų bazė reikiamai informacijai kaupti, saugoti ir platinti, ypač gyvūnų saugos srityje.

(11)

Informacijos rinkimas yra būtinas, siekiant geriau rengti ir įgyvendinti teisės aktus gyvūnų sveikatos ir maisto saugos srityse. Be to, jaučiamas neatidėliotinas poreikis kuo plačiau visoje Bendrijoje skleisti informaciją, susijusią su teisės aktais gyvūnų sveikatos ir maisto saugos srityse. Todėl pageidautina gyvūnų sveikatos ir gyvūninių produktų saugos aspektus įtraukti į informavimo politikos gyvūnų apsaugos srityje finansavimą.

(12)

Bendrijos priemonėms tam tikrų gyvūnų ligų likvidavimui gali būti teikiama Bendrijos finansinė pagalba. Kadangi atitinkamos nuostatos apima nuostatas, numatytas 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos direktyvoje 77/391/EEB, nustatančioje Bendrijos priemones dėl galvijų bruceliozės, tuberkuliozės ir leukozės likvidavimo (5), 1982 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvoje 82/400/EEB, iš dalies pakeičiančioje Direktyvą 77/391/EEB ir pateikiančioje papildomą Bendrijos priemonę galvijų bruceliozei, tuberkuliozei ir leukozei likviduoti (6), 1980 m. lapkričio 11 d. Tarybos sprendime 80/1096/EEB, nustatančiame Bendrijos finansines priemones klasikiniam kiaulių marui likviduoti (7), ir 1989 m. liepos 24 d. Tarybos sprendime 89/455/EEB, nustatančiame Bendrijos priemones sukurti bandomuosius projektus pasiutligei kontroliuoti, siekiant jos likvidavimo arba prevencijos (8). Reikėtų, kad Bendrijos finansinę pagalbą pirmiau nurodytų ligų likvidavimui ir toliau reglamentuotų atitinkamai ligai taikomas sprendimas.

(13)

Turėtų būti numatyta Bendrijos finansinė priemonė tam tikrų gyvūnų ligų likvidavimui, kontrolei ir stebėsenai. Visos Bendrijos finansinės priemonės, skirtos gyvūnų ligų ir zoonozių, kurios reikalauja privalomų Bendrijos biudžeto išlaidų, likvidavimui ir kontrolei, turėtų būti priskirtos vienam skyriui.

(14)	Reikėtų, kad Komisija tiesiogiai tvarkytų išlaidas, susijusias su finansavimu pagal šio sprendimo sąlygas, atsižvelgiant į tų išlaidų pobūdį.

(15)	Priemonės, kurių reikia šiam sprendimui įgyvendinti, turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9),

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Šiame sprendime nustatytos procedūros, reglamentuojančios Bendrijos finansinio įnašo teikimą:

—	specialiosioms veterinarijos priemonėms,

—	inspektavimo priemonėms veterinarijoje,

—	gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programoms.

Šis sprendimas neturi įtakos valstybėms narėms suteiktai galimybei gauti didesnį nei 50 % finansinį Bendrijos įnašą pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (10).

II SKYRIUS

SPECIALIOSIOS VETERINARIJOS PRIEMONĖS

1 SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

2 straipsnis

Specialiosios veterinarijos priemonės yra šios:

—	skubios priemonės,

—	kampanija prieš snukio ir nagų ligą,

—	informavimo politika gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir maisto saugos srityje,

—	techninės ir mokslinės priemonės,

—	įnašas įgyvendinant nacionalines programas, skirtas tam tikroms ligoms likviduoti.

2 SKIRSNIS

Skubios priemonės

3 straipsnis

1. Šis straipsnis taikomas tokiu atveju, jeigu valstybės narės teritorijoje atsiranda tokios ligos:

—	galvijų maras,

—	avių ir ožkų maras,

—	kiaulių vezikulinė liga,

—	mėlynojo liežuvio liga,

—	Tešeno liga,

—	avių arba ožkų raupai,

—	Rifto slėnio karštinė,

—	žvynelinė liga,

—	afrikinė arklių liga,

—	vezikulinis stomatitas,

—	Venesuelos arklių virusinis encefalomielitas,

—	hemoraginė elnių liga,

—	klasikinis kiaulių maras,

—	afrikinis kiaulių maras,

—	infekcinė galvijų pleuropneumonija,

—	epizootinė hematopoetinė žuvų nekrozė (EHN),

—	epizootinis ulceratyvinis žuvų sindromas (EUS),

—	bonamiozės infekcija (Bonamia exitiosa infekcija),

—	perkinozės infekcija (Perkinsus marinus infekcija),

—	microcytos mackini infekcija,

—	vėžiagyvių Taura sindromas,

—	vėžiagyvių geltongalvių (Yellowhead) liga.

2. Ligoms likviduoti valstybės narės gauna Bendrijos finansinį įnašą tik tuo atveju, jeigu ūkis, kilus bet kokiam įtarimui, nedelsiant bent jau izoliuojamas, o po to, oficialiai ligą patvirtinus:

—	ligai imlių rūšių gyvūnai, jeigu jie yra paveikti ligos, užsikrėtę ja arba yra įtariama, kad jie gali būti paveikti arba užsikrėtę, išskerdžiami ir sunaikinami,

—	sunaikinami užkrėsti pašarai ir užkrėsta įranga, jeigu pastarosios neįmanoma dezinfekuoti, kaip nurodyta trečiojoje įtraukoje,

—	valomos patalpos ir jose esanti įranga, atliekama jų dezinsekcija ir dezinfekcija,

—	įkuriamos apsaugos zonos,

—	imamasi tinkamų priemonių užkirsti kelią infekcijos plitimui,

—	po bandos likvidavimo nustatomas tam tikras ūkio stebėjimo laikotarpis, po kurio jis papildomas naujais gyvūnais,

—	greitai ir atitinkamai kompensuojami nuostoliai gyvulių augintojams.

3. Atitinkama valstybė narė Bendrijos finansinę paramą taip pat gali gauti tuo atveju, jei, kilus vienos iš 1 dalyje išvardytų ligų protrūkiui, dvi ar kelios valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja kontroliuodamos epidemiją, visų pirma atlikdamos epidemiologinius tyrimus bei įgyvendindamos ligos stebėjimo priemones. Nepažeidžiant priemonių, numatytų pagal bendro rinkų organizavimo principus, sprendimas dėl atitinkamo Bendrijos finansinio įnašo priimamas 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

4. Šios valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie priemones, taikytas pagal Bendrijos teisės aktus dėl informavimo, ligų likvidavimą ir rezultatus. 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas komitetas (toliau – Komitetas) nedelsdamas ištiria padėtį. Sprendimas dėl konkretaus Bendrijos finansinio įnašo priimamas 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, nepažeidžiant priemonių, nustatytų bendrai organizuojant atitinkamas rinkas.

5. Jeigu, atsižvelgiant į padėties Bendrijoje pokyčius, laikoma būtina ir toliau taikyti 2 dalyje ir 4 straipsnyje numatytas priemones, 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti priimtas naujas sprendimas dėl Bendrijos finansinio įnašo, kuris gali viršyti 50 % dydį, nustatytą 6 dalies pirmoje įtraukoje. Priėmus tokį sprendimą, gali būti imamasi bet kokių priemonių, visų pirma tų, kurios nėra paminėtos šio straipsnio 2 dalyje, kurių atitinkama valstybė narė turi imtis siekdama užtikrinti, kad sprendimai būtų sėkmingai įgyvendinti.

6. Nepažeidžiant rinkos paramos priemonių, kurių turi būti imtasi bendrai organizuojant rinkas, Bendrijos finansinį įnašą, kuris prireikus teikiamas dalimis, sudaro:

—	50 % visos sumos, kurią valstybė narė sumoka savininkams kaip kompensaciją už paskerstus gyvūnus, bei jų ir esant reikalui jų produktų sunaikinimą, patalpų ir įrangos valymą, dezinsekciją ir dezinfekciją bei 2 dalies antroje įtraukoje nurodytų užkrėstų pašarų ir užkrėstos įrangos sunaikinimą,

—	jeigu sprendimas dėl vakcinacijos priimtas pagal 5 dalį – 100 % visų išlaidų vakcinai įsigyti ir 50 % vakcinacijos išlaidų.

4 straipsnis

1. Šis straipsnis ir 3 straipsnio 4 bei 5 dalys taikomos tuo atveju, jeigu valstybės narės teritorijoje atsiranda paukščių gripo atvejų.

2. Atitinkama valstybė narė gauna Bendrijos finansinę paramą, skirtą paukščių gripui išnaikinti, jeigu ji visiškai ir veiksmingai įgyvendino 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių (11) numatytas minimalias kontrolės priemones pagal atitinkamus Bendrijos teisės aktus ir jeigu, sunaikinus ligai imlių rūšių gyvūnus, kurie buvo paveikti ligos, užsikrėtę ja arba buvo įtariama, kad jie gali būti paveikti arba užsikrėtę, gyvūnų savininkams buvo greitai išmokėtos atitinkamos kompensacijos.

3. Bendrijos finansinį įnašą, kuris prireikus teikiamas dalimis, sudaro:

—	50 % išlaidų, kurias valstybė narė patiria kompensuodama gyvulių savininkams už naminių ir kitų nelaisvėje esančių paukščių sunaikinimą ir kompensuodama sunaikintų kiaušinių vertę,

—	50 % valstybės narės patirtų išlaidų už gyvūnų, gyvūninių produktų sunaikinimą, ūkių ir įrangos valymą ir dezinfekciją, užkrėstų pašarų sunaikinimą ir užkrėstos įrangos sunaikinimą, kai jos nebeįmanoma dezinfekuoti,

—	100 % išlaidų už vakcinos pateikimą ir 50 % vakcinacijos išlaidų, kai nusprendžiama atlikti neatidėliotiną vakcinaciją pagal Direktyvos 2005/94/EB 54 straipsnį.

5 straipsnis

Valstybės narės gali skirti lėšas iš veiklos programų, sudarytų remiantis 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (12) 17 straipsniu, šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalyje išvardytoms akvakultūros gyvūnų egzotinėms ligoms likviduoti pagal šio sprendimo 3 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytą tvarką, su sąlyga, kad laikomasi Direktyvos 2006/88/EB V skyriaus 3 skirsnyje nustatytų būtiniausių kontrolės ir likvidavimo priemonių.

6 straipsnis

1. 3 straipsnis taikomas tada, kai Bendrijoje atsiranda kontrolės būtinybė dėl didelio pavojaus sveikatai, kurį kelia 3 straipsnio 1 dalyje išvardytos ligos, net ir tuo atveju, jei ligos plitimo teritorijoje vykdoma likvidavimo programa pagal 27 straipsnį.

2. 3 straipsnis taikomas, jei kurioje nors valstybėje narėje kyla Niukaslio liga.

Tačiau vakcinos tiekimui arba vakcinacijai nesuteikiamas Bendrijos finansinis įnašas, išskyrus tuos atvejus, kai Komisija, laikydamasi 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, priima sprendimą, leidžiantį atlikti vakcinaciją ribotoje teritorijoje tam tikromis sąlygomis ir tam tikrą laiką.

3. 3 straipsnio nuostatos, išskyrus 2 dalies ketvirtą įtrauką ir 6 dalies antrą įtrauką, taikomos kilus 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/99/EB dėl zoonozių ir zoonozinių veiksnių stebėsenos (13) nurodytai zoonozei, jei tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai. Šios sąlygos laikomasi priėmus šio sprendimo 3 straipsnio 4 dalyje numatytą sprendimą.

7 straipsnis

1. 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija valstybės narės prašymu į 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą gali įtraukti bet kokią egzotinę ligą, kurią būtina deklaruoti ir kuri gali kelti pavojų Bendrijai.

2. Laikantis 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, 3 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas, atsižvelgiant į padėties raidą, gali būti papildytas kitomis ligomis, apie kurias būtina pranešti pagal 1982 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 82/894/EEB dėl pranešimo apie gyvūnų ligas Bendrijoje (14), ir tomis ligomis, kuriomis gali užsikrėsti akvakultūros gyvūnai. Sąrašas gali būti iš dalies keičiamas arba trumpinamas, atsižvelgiant į pažangą, pasiektą naudojantis Bendrijos lygiu nustatytomis priemonėmis tam tikroms ligoms kontroliuoti.

3. 3 straipsnio 2 dalis gali būti papildyta arba iš dalies keičiama 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, visų pirma atsižvelgiant į naujas ligas, įrašomas į 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, įgytą patirtį, arba patvirtinus Bendrijos nuostatas dėl ligų kontrolės.

8 straipsnis

1. Jeigu valstybei narei tiesiogiai kyla pavojus dėl vienos iš ligų, nurodytų 3 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 14 straipsnio 1 dalyje arba I priede, atsiradimo arba plitimo trečiosios šalies arba kitos valstybės narės teritorijoje, ji praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie apsaugos priemones, kurias ji ketina patvirtinti.

2. Susidariusią padėtį kuo skubiau ištiria Komitetas. 40 straipsnio 2 dalyje straipsnyje nurodyta tvarka gali būti nuspręsta patvirtinti bet kokias konkrečiai padėčiai skirtas priemones, visų pirma steigti profilaktines vakcinacijos zonas, bei suteikti finansinį Bendrijos įnašą priemonėms, kurios laikomos ypač reikalingomis, kad veiksmai būtų sėkmingi.

3. Priimant 2 dalyje minimą sprendimą, numatomos išlaidos, kurios gali būti apmokamos, ir Bendrijos finansinio įnašo dydis.

9 straipsnis

1. Valstybės narės prašymu Bendrija gali priimti sprendimą, nurodantį valstybėms narėms kaupti biologinių produktų atsargas, skirtas kontroliuoti ligas, minimas 3 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje (vakcinas, standartizuotus virusų serotipus, diagnostinius serumus) ir šio sprendimo 14 straipsnio 1 dalyje, nepažeidžiant sprendimo, numatyto 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyvos 2003/85/EB dėl Bendrijos priemonių snukio ir nagų ligos kontrolei (15) 69 straipsnio 1 dalyje.

2. 1 dalyje minimi veiksmai ir jų įgyvendinimo taisyklės, ypač susijusios su tokių atsargų parinkimu, gamyba, laikymu, vežimu ir panaudojimu, taip pat Bendrijos finansinio įnašo dydis nustatomi 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

10 straipsnis

1. Jeigu trečiojoje šalyje gyvūnai suserga viena iš 3 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje arba 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų ligų arba ji plinta ir kelia grėsmę Bendrijai, Bendrija gali paremti šių ligų kontrolės priemones tiekdama vakciną arba finansuodama vakcinos įsigijimą.

2. 1 dalyje minimi veiksmai, jų įgyvendinimo taisyklės, juos reglamentuojančios sąlygos ir Bendrijos finansinio įnašo dydis nustatomi 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

11 straipsnis

1. Komisija, bendradarbiaudama su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, atlieka patikrinimus vietoje ir įsitikina, ar yra taikomos patvirtintos veterinarijos priemonės.

2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad 1 dalyje nurodyti patikrinimai vyktų sklandžiai, ir visų pirma užtikrina, kad ekspertams būtų suteikta visa informacija bei dokumentai, būtini įvertinti, ar priemonės yra taikomos.

3. Bendros šio straipsnio taikymo taisyklės, visų pirma nustatančios 1 dalyje minimų patikrinimų dažnumą ir jų metodus, yra tvirtinamos, veterinarijos ekspertai skiriami ir tvarka, kurios jie turi laikytis rengdami ataskaitas, nustatoma 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

12 straipsnis

Asignavimai, būtini šiame skirsnyje minimoms priemonėms įgyvendinti, skiriami kasmet, sudarant biudžetą.

13 straipsnis

Bendrijos finansinis įnašas nesuteikiamas, jeigu bendra priemonės suma yra mažesnė nei 10 000 EUR.

3 SKIRSNIS

Kampanija prieš snukio ir nagų ligą

14 straipsnis

1. Šis straipsnis taikomas valstybės narės teritorijoje kilus snukio ir nagų ligai.

2. Tokia valstybė narė gauna finansinį Bendrijos įnašą snukio ir nagų ligai likviduoti, bet tik tokiu atveju, jei bus skubiai imamasi 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių ir taikomos atitinkamos Direktyvos 2003/85/EB nuostatos.

3. Taikoma 3 straipsnio 4 dalis.

4. Nepažeidžiant priemonių, kurių bendrai organizuojant rinką turi būti imtasi rinkai paremti, specialusis finansinis įnašas pagal šį sprendimą sudaro 60 % išlaidų, kurias valstybė narė sumoka:

kaip kompensaciją savininkams už:

i)	gyvūnų skerdimą ir sunaikinimą;

ii)	pieno sunaikinimą;

iii)	ūkio patalpų valymą ir dezinfekciją;

iv)	užkrėstų pašarų ir įrangos, jeigu jos negalima dezinfekuoti, sunaikinimą;

v)	ūkininkų nuostolius dėl apribojimų parduodant gyvulius ir parduodant ganyklose užaugintus gyvulius, juos skubiai paskiepijus, remiantis Direktyvos 2003/85/EB 50 straipsnio 3 dalimi;

b)	jei taikytina, už skerdenos nuvežimą į perdirbimo įmones;

c)	už kitas priemones, kurių buvo imtasi likviduojant ligos protrūkį.

Komisija 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka apibrėžia kitas šios dalies c punkte minimas priemones, kurios galėtų atitikti finansavimo iš to paties Bendrijos įnašo reikalavimus, ir atvejus, kuriais taikomas šios dalies a punkto v papunktis.

5. Pirmą kartą, bet ne vėliau kaip po 45 dienų gavus oficialų patvirtinimą apie pirmąjį snukio ir nagų ligos protrūkį, ir vėliau atsižvelgiant į jo eigą, padėtį dar kartą ištiria komitetas. Tokio patikrinimo metu įvertinama veterinarinė būklė ir jau patirtų arba numatomų išlaidų sąmata. Po tokio patikrinimo, laikantis 40 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, gali būti priimtas naujas sprendimas dėl finansinio Bendrijos įnašo, kuris gali viršyti 4 dalyje nustatytą 60 % ribą. Toks sprendimas turi numatyti reikalavimus atitinkančias išlaidas ir finansinio Bendrijos įnašo dydį. Be to, priimant tokį sprendimą, gali būti numatomos visos priemonės, ypač nepaminėtos šio straipsnio 2 dalyje, kurių valstybė narė turi imtis, norėdama užtikrinti atitinkamų veiksmų sėkmę.

15 straipsnis

Bet kuriai priemonei, Bendrijos pripažintai tinkama kampanijai prieš snukio ir nagų ligą vykdyti už Bendrijos ribų, visų pirma toms, kurių imamasi pagal 8 ir 10 straipsnius, gali būti suteiktas Bendrijos finansinis įnašas.

16 straipsnis

Priemonės ir 15 straipsnyje minimų priemonių įgyvendinimo taisyklės, jas reglamentuojančios sąlygos ir Bendrijos finansinio įnašo dydis nustatomi 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

17 straipsnis

Bendrijos pagalba gali būti teikiama 1991 m. gruodžio 11 d. Tarybos sprendimu 91/666/EEB, nustatančiu Bendrijos vakcinų nuo snukio ir nagų ligos rezervus (16), įsteigtiems Bendrijos vakcinų nuo snukio ir nagų ligos rezervams kaupti.

Bendrijos dalyvavimas ir tokiam dalyvavimui taikomos sąlygos nustatomos 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

18 straipsnis

Asignavimai, būtini 15, 16 ir 17 straipsniuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti, skiriami kasmet, sudarant biudžetą.

Jeigu dėl didelio snukio ir nagų ligos protrūkio išlaidos, nurodytos šiame skirsnyje, būtų didesnės negu asignavimai, nustatyti pagal pirmąją pastraipą, Komisija imsis būtinų priemonių pagal savo įgaliojimus arba pateiks biudžeto valdymo institucijai reikiamus pasiūlymus, kad būtų garantuota, jog vykdomi 14 straipsnyje nurodyti finansiniai įsipareigojimai.

4 SKIRSNIS

Informavimo politika gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir maisto saugos srityje

19 straipsnis

Bendrija skiria finansinį įnašą informavimo politikos suformavimui gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir gyvūninių produktų saugos srityje, be kita ko:

informacijos priemonių įdiegimui ir plėtojimui, įskaitant atitinkamą duomenų bazę, skirtą tam, kad:

i)	būtų kaupiama ir saugoma visa informacija, susijusi su Bendrijos teisės aktais, reglamentuojančiais gyvūnų sveikatą, gyvūnų gerovę ir gyvūninių produktų saugą;

ii)	i punkte nurodyta informacija būtų skleidžiama kompetentingoms institucijoms, gamintojams ir vartotojams, prireikus atsižvelgiant į sąsajas su nacionalinėmis duomenų bazėmis;

b)	tyrimų, būtinų teisės aktams gyvūnų gerovės srityje rengti ir plėtoti, vykdymui.

20 straipsnis

19 straipsnyje minimos priemonės, jų įgyvendinimo taisyklės ir Bendrijos finansinio įnašo dydis nustatomi 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

21 straipsnis

Asignavimai, būtini šiame skirsnyje minimoms priemonėms įgyvendinti, skiriami kasmet, sudarant biudžetą.

5 SKIRSNIS

Techninės ir mokslinės priemonės

22 straipsnis

Bendrija gali įgyvendinti technines ir mokslines priemones, kurios yra reikalingos rengiant Bendrijos veterinarijos teisės aktus ir plėtojant švietimą ar mokymą veterinarijos srityje, arba padėti jas įgyvendinti valstybėms narėms arba tarptautinėms organizacijoms.

23 straipsnis

22 straipsnyje minimos priemonės, jų įgyvendinimo tvarka ir Bendrijos finansinio įnašo dydis nustatomi 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

24 straipsnis

Asignavimai, būtini šiame skirsnyje numatytoms priemonėms įgyvendinti, skiriami kasmet, sudarant biudžetą.

III SKYRIUS

GYVŪNŲ LIGŲ IR ZOONOZIŲ LIKVIDAVIMO, KONTROLĖS IR STEBĖSENOS PROGRAMOS

25 straipsnis

Nepažeidžiant 28 straipsnio 1 dalies nuostatų Bendrijos finansinis dalyvavimas likviduojant galvijų bruceliozę, tuberkuliozę ir leukozę nustatomas Direktyva 77/391/EEB ir Direktyva 82/400/EEB.

26 straipsnis

1. Bendrijos finansinis įnašas klasikiniam kiaulių marui likviduoti nustatomas Sprendimu 80/1096/EEB.

2. Bendrijos finansinis įnašas avių bruceliozei likviduoti nustatomas 1990 m. gegužės 21 d. Tarybos sprendimu 90/242/EEB, nustatančiu Bendrijos finansinę priemonę avių ir ožkų bruceliozei likviduoti (17).

27 straipsnis

1. Siekiant atlyginti valstybių narių išlaidas, patirtas finansuojant I priede išvardytų gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos nacionalines programas (toliau – programos), nustatoma Bendrijos finansinė priemonė.

I priede pateiktas sąrašas gali būti iš dalies keičiamas 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, visų pirma atsižvelgiant į kylančias gyvūnų ligas, keliančias pavojų gyvūnų ir netiesiogiai – visuomenės sveikatai, arba atsižvelgiant į naujus epidemiologinius ar mokslinius įrodymus.

2. Kiekvienais metais ne vėliau kaip iki balandžio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai kitais metais prasidedančias metines arba daugiametes programas, kurioms jos nori gauti Bendrijos finansinę paramą.

Po balandžio 30 d. pateiktos programos neatitinka finansavimo kitais metais reikalavimų.

Valstybių narių pateiktose programose pateikiama bent ši informacija:

a)	ligos epidemiologinės padėties prieš pradedant vykdyti programą aprašymas;

b)	geografinių ir administracinių teritorijų, kuriose turi būti taikoma programa, aprašymas ir ribų nustatymas;

c)	numanoma programos trukmė, taikytinos priemonės ir iki programos pabaigos pasiektinas tikslas;

d)	numatytų programos išlaidų ir numatomos programos naudos analizė.

Išsamūs kriterijai, įskaitant kriterijus, su kurias susijusi daugiau nei viena valstybė narė, tvirtinami 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Kiekvienoje valstybės narės pateikiamoje daugiametėje programoje pateikiama informacija, kurios reikalaujama pagal šioje dalyje nurodytus kriterijus, apie kiekvienus programos trukmės metus.

3. Komisija gali prireikus paraginti valstybę narę pateikti daugiametę programą arba pratęsti pateiktos metinės programos trukmę, jeigu manoma, kad daugiametis programavimas yra būtinas siekiant užtikrinti veiksmingesnį ir efektyvesnį konkrečios ligos likvidavimą, kontrolę ir stebėseną, visų pirma atsižvelgiant į galimas grėsmes gyvūnų ir netiesiogiai – visuomenės sveikatai.

Komisija, bendradarbiaudama su atitinkamomis valstybėmis narėmis, gali koordinuoti regionines programas, kuriose dalyvauja daugiau nei viena valstybė narė.

4. Komisija įvertina valstybių narių pateiktas programas veterinariniu ir finansiniu požiūriu.

Valstybės narės Komisijai pateikia būtiną papildomą informaciją, kurios jai reikia programai įvertinti.

Visos su programomis susijusios informacijos rinkimo laikotarpis baigiasi kiekvienų metų rugsėjo 15 d.

5. Kiekvienais metais vėliausiai iki lapkričio 30 d. 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka patvirtinama:

a)	programos, kurios prireikus iš dalies keičiamos, kad būtų atsižvelgta į šio straipsnio 4 dalyje numatytą vertinimą;

b)	Bendrijos finansinio įnašo dydis;

c)	Bendrijos finansinio įnašo viršutinė riba;

d)	sąlygos, kurios gali būti taikomos Bendrijos finansiniam įnašui.

Programos patvirtinamos ne ilgesniam kaip šešerių metų laikotarpiui.

6. Programų pakeitimai patvirtinami 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

7. Valstybės narės pateikia Komisijai tokias kiekvienos patvirtintos programos ataskaitas:

a)	tarpines technines ir finansines ataskaitas;

b)	ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 30 d. – metinę išsamią techninę ataskaitą, įskaitant pasiektų rezultatų įvertinimą ir išsamią praėjusiais metais patirtų išlaidų ataskaitą.

8. Paraiškos dėl mokėjimo, susijusios su valstybės narės praėjusiais metais patirtomis išlaidomis atitinkamai programai, yra pateikiamos Komisijai ne vėliau kaip iki balandžio 30 d.

Pavėluotai pateiktų paraiškų dėl mokėjimo atveju Bendrijos finansinė parama tų metų birželio 1 d. sumažinama 25 %, rugpjūčio 1 d. – 50 %, rugsėjo 1 d. – 75 %, o spalio 1 d. – 100 %.

Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų spalio 30 d. Komisija nusprendžia dėl Bendrijos išmokos, atsižvelgdama į valstybės narės pagal 7 dalį pateiktas technines ir finansines ataskaitas.

9. Komisijos ekspertai, bendradarbiaudami su kompetentinga institucija, gali atlikti patikrinimus vietoje tuomet, kai tai būtina siekiant užtikrinti vienodą šio sprendimo taikymą pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (18), 45 straipsnį.

Atliekant tokius patikrinimus, Komisijos ekspertams gali padėti ekspertų grupė, sudaryta 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

10. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

11. Valstybės narės gali skirti lėšas iš veiklos programų, parengtų remiantis Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 17 straipsniu, šio sprendimo I priede nurodytoms akvakultūros gyvūnų ligoms likviduoti.

Tos lėšos skiriamos šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šiuos patikslinimus:

a)	pagalbos dydis turi atitikti Reglamente (EB) Nr. 1198/2006 nurodytą dydį;

b)	šio straipsnio 8 dalis netaikoma.

Liga likviduojama vadovaujantis Direktyvos 2006/88/EB 38 straipsnio 1 dalimi, arba pagal ligos likvidavimo programą.

28 straipsnis

1. Neatsižvelgiant į 25, 26 ir 27 straipsnius, Bendrijos įnašo dydį tuose straipsniuose minimų ligų programoms finansuoti nustato Komisija 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, kuris sudaro 50 % visų valstybės narės išlaidų, mokant kaip kompensaciją savininkams už galvijus, paskerstus dėl konkrečios ligos.

2. Valstybės narės prašymu Komisija Komitete dar kartą įvertina padėtį, susidariusią dėl ligų, kurioms taikomi 25, 26 ir 27 straipsniai. Tokio pakartotinio patikrinimo metu yra dar kartą įvertinama veterinarinė būklė ir jau patirtų arba numatomų išlaidų sąmata. Po tokio patikrinimo bet kuris naujas sprendimas dėl Bendrijos finansinio įnašo, kuris gali viršyti 50 % valstybės narės išlaidų savininkams už gyvūnus, paskerstus dėl konkrečios ligos, priimamas 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

Priėmus tokį sprendimą, gali būti patvirtintos bet kokios priemonės, kurių turi imtis atitinkama valstybė narė siekdama užtikrinti atitinkamų veiksmų sėkmę.

29 straipsnis

Su bendru programų finansavimu susiję Bendrijos biudžetiniai įsipareigojimai vykdomi kasmet. Su daugiamečių programų išlaidomis susiję įsipareigojimai tvirtinami pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (19) 76 straipsnio 3 dalį. Daugiamečių programų atveju pirmasis biudžetinis įsipareigojimas patvirtinamas patvirtinus programas. Kiekvieną tolesnį įsipareigojimą Komisija tvirtina remdamasi sprendimu skirti paramą pagal šio sprendimo 27 straipsnio 5 dalį.

IV SKYRIUS

VETERINARINIS PATIKRINIMAS

1 SKIRSNIS

Įvadinė nuostata

30 straipsnis

Bendrija padeda gerinti veterinarinių patikrinimų kokybę:

—	finansuodama koordinacinių ir etaloninių laboratorijų kūrimą,

—	skirdama finansinį įnašą patikrinimams siekiant išvengti zoonozių,

—	skirdama finansinį įnašą kontrolės strategijai, kuri reikalinga vidaus rinkos veikimui.

2 SKIRSNIS

Koordinacinės ir etaloninės laboratorijos

31 straipsnis

1. Bendrijos pagalbą gali gauti bet kuri koordinacinė arba etaloninė laboratorija, paskirta pagal Bendrijos veterinarijos teisės aktus ir atliekanti juose numatytus darbus bei atitinkanti jų reikalavimus.

2. 1 dalyje minimos pagalbos teikimo priemonės, jai taikytinos sąlygos ir jos dydis yra nustatomi 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3. Asignavimai, būtini šiame skirsnyje minimoms priemonėms įgyvendinti, skiriami kasmet, sudarant biudžetą.

3 SKIRSNIS

Kontrolės strategija

32 straipsnis

1. Visos valstybės narės sudaro veterinarijos sektoriaus darbuotojų mainų programą.

2. Komitete šias mainų programas kartu su valstybėmis narėmis koordinuoja Komisija.

3. Atitinkama valstybė narė imasi visų būtinų priemonių tokiai mainų programai įgyvendinti.

4. Komitetas, remdamasis valstybių narių ataskaitomis, kasmet tikrina, kaip yra įgyvendinamos specialistų mainų programos.

5. Valstybės narės įgytą patirtį panaudoja tokioms mainų programoms tobulinti ir plėtoti.

6. Siekiant, kad mainų programos būtų įgyvendinamos sklandžiai, Bendrijos finansinė pagalba gali būti skirta 34 straipsnio 1 dalyje minimiems tolesniems mokymo kursams remti. Bendrijos finansinio įnašo dydis ir jį reglamentuojančios sąlygos yra nustatomi 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

7. Šio straipsnio tikslais taikomi 23 ir 24 straipsniai.

33 straipsnis

32 straipsnio 6 ir 7 dalys taikomos toms programoms, kurios sudarytos remiantis 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/496/EEB, nustatančia gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus (20) ir 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 97/78/EB, nustatančia principus, reglamentuojančius iš trečiųjų šalių į Bendriją įvežamų produktų veterinarinių patikrinimų organizavimą (21), siekiant organizuoti iš trečiųjų šalių į Bendriją įvežamų produktų veterinarinius patikrinimus prie išorės sienų.

34 straipsnis

1. Komisija tiesiogiai arba per kompetentingas nacionalines institucijas gali valstybėse narėse organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursus arba darbuotojų susitikimus, ypač tų, kurie atsakingi už veterinarinius patikrinimus, minimus 33 straipsnyje.

Jeigu tokie kvalifikacijos kėlimo kursai arba susitikimai yra organizuojami, jie kompetentingų institucijų prašymu ir Komisijai sutikus organizuojami asmenims iš tų trečiųjų šalių, kurios su Bendrija sudarė bendradarbiavimo veterinarinių patikrinimų srityje sutartis, ir veterinarijos absolventams, kad šie pratęstų mokslus, susijusius su Bendrijos taisyklėmis.

2. 1 dalyje numatytų priemonių organizavimą ir Bendrijos finansinio įnašo dydį nustato Komisija 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

35 straipsnis

1. Siekdama sukurti vidaus rinką, Bendrija gali finansiškai paremti sistemas, skirtas gyvūnų ženklinimui ir pranešimui apie ligas pagal teisės aktus, susijusius su Bendrijos vidaus prekybos gyvais gyvūnais veterinariniais patikrinimais.

2. 1 dalyje numatytų priemonių organizavimą ir Bendrijos finansinio įnašo dydį nustato Komisija, pasikonsultavusi su Komitetu.

36 straipsnis

1. Bendrijos finansinė parama gali būti skiriama veterinarinių procedūrų kompiuterizavimui, kurios susijusios su:

a)	Bendrijos vidaus prekyba gyvais gyvūnais bei gyvūniniais produktais ir jų importu;

b)	integruotų kompiuterizuotų veterinarijos sistemų priegloba, valdymu ir priežiūra, prireikus įskaitant sąsajas su nacionalinėmis duomenų bazėmis.

2. Finansavimo pagal 1 dalį organizacinės priemonės ir Bendrijos finansinio įnašo dydis nustatomi 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

37 straipsnis

1. Jeigu valstybė narė, įgyvendinanti kontrolės strategiją, kurią lemia vidaus rinkos gyvais gyvūnais ir gyvūniniais produktais veikimas, susiduria su personalo arba infrastruktūros kūrimo sunkumais dėl struktūrinių arba geografinių priežasčių, ji pereinamuoju laikotarpiu gali gauti iš Bendrijos finansinę paramą, kuri yra palaipsniui mažinama.

2. Atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai nacionalinę kontrolės sistemos tobulinimo programą ir reikiamus finansinius dokumentus.

3. Šio straipsnio tikslais taikomos 27 straipsnio 3–11 dalys.

38 straipsnis

Asignavimai, būtini šiame skirsnyje numatytoms priemonėms įgyvendinti, skiriami kasmet, sudarant biudžetą.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

39 straipsnis

Išlaidas, finansuojamas šiame sprendime nustatytomis sąlygomis, tiesiogiai tvarko Komisija, laikydamasi Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 148 straipsnio 2 dalies.

40 straipsnis

1. Komisijai padeda 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (22), 58 straipsniu įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra trys mėnesiai.

3. Kai daroma nuoroda šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra 15 dienų.

41 straipsnis

Kas ketverius metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie gyvūnų sveikatos padėtį ir išlaidų įgyvendinimo programoms efektyvumą įvairiose valstybėse narėse, įskaitant informaciją apie patvirtintus kriterijus.

42 straipsnis

Sprendimas 90/424/EEB panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą sprendimą laikomos nuorodomis į šį sprendimą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.

43 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2009 m. gegužės 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. ŠEBESTA

(1) 2008 m. gruodžio 16 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 19.

(3) Žr. II priedą.

(4) OL L 328, 2006 11 24, p. 14.

(5) OL L 145, 1977 6 13, p. 44.

(6) OL L 173, 1982 6 19, p. 18.

(7) OL L 325, 1980 12 1, p. 5.

(8) OL L 223, 1989 8 2, p. 19.

(9) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(10) OL L 210, 2006 7 31, p. 25.

(11) OL L 10, 2006 1 14, p. 16.

(12) OL L 223, 2006 8 15, p. 1.

(13) OL L 325, 2003 12 12, p. 31.

(14) OL L 378, 1982 12 31, p. 58.

(15) OL L 306, 2003 11 22, p. 1.

(16) OL L 368, 1991 12 31, p. 21.

(17) OL L 140, 1990 6 1, p. 123.

(18) OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(19) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(20) OL L 268, 1991 9 24, p. 56.

(21) OL L 24, 1998 1 30, p. 9.

(22) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

I PRIEDAS

GYVŪNŲ LIGOS IR ZOONOZĖS

—	Galvijų tuberkuliozė

—	Galvijų bruceliozė

—	Avių ir ožkų bruceliozė (B. melitensis)

—	Mėlynojo liežuvio liga endeminėse arba didelės rizikos zonose

—	Afrikinis kiaulių maras

—	Kiaulių vezikulinė liga

—	Klasikinis kiaulių maras

—

Juodligė

—	Infekcinė galvijų pleuropneumonija

—	Paukščių gripas

—	Pasiutligė

—	Echinokokozė

—	Užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (USE)

—	Kampilobakteriozė

—	Listeriozė

—	Salmoneliozė (zoonozinė salmonelė)

—	Trichineliozė

—	Verotoksigeninė E. coli

—	Virusinė hemoraginė septicemija (VHS)

—	Infekcinė hematopoezinė nekrozė (IHN)

—	Koi herpeso viruso infekcija (KHV)

—	Infekcinė lašišų anemija (ILA)

—	Marteiliozės (Marteilia refringens) infekcija

—	Bonamiozės (Bonamia ostreae) infekcija

—	Vėžiagyvių baltmė (vitiligas)

II PRIEDAS

PANAIKINAMAS SPRENDIMAS IR JO VĖLESNI PAKEITIMAI

Tarybos sprendimas 90/424/EEB (OL L 224, 1990 8 18, p. 19).
Tarybos sprendimas 91/133/EEB (OL L 66, 1991 3 13, p. 18).
Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3763/91 (OL L 356, 1991 12 24, p. 1).	Tik 10 straipsnio 1 dalis
Tarybos sprendimas 92/337/EEB (OL L 187, 1992 7 7, p. 45).
Tarybos sprendimas 92/438/EEB (OL L 243, 1992 8 25, p. 27).	Tik 11 straipsnis
Tarybos direktyva 92/117/EEB (OL L 62, 1993 3 15, p. 38).	Tik 9 straipsnio 2 dalis
Tarybos direktyva 92/119/EEB (OL L 62, 1993 3 15, p. 69).	Tik 23 straipsnio 2 dalis
Tarybos sprendimas 93/439/EEB (OL L 203, 1993 8 13, p. 34).
Tarybos sprendimas 94/77/EB (OL L 36, 1994 2 8, p. 15).
Tarybos sprendimas 94/370/EB (OL L 168, 1994 7 2, p. 31).
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1258/1999 (OL L 160, 1999 6 26, p. 103).	Tik 17 straipsnis
Tarybos sprendimas 2001/12/EB (OL L 3, 2001 1 6, p. 27).
Tarybos sprendimas 2001/572/EB (OL L 203, 2001 7 28, p. 16).
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).	Tik III priedo 9 punktas
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/99/EB (OL L 325, 2003 12 12, p. 31).	Tik 16 straipsnis
Tarybos sprendimas 2006/53/EB (OL L 29, 2006 2 2, p. 37).
Tarybos sprendimas 2006/782/EB (OL L 328, 2006 11 24, p. 57).
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).	Tik nuorodos į Sprendimą 90/424/EEB 1 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje ir Priedo 5 dalies B skyriaus I skirsnio 3 punkte
Tarybos sprendimas 2006/965/EB (OL L 397, 2006 12 30, p. 22).	Tik 1 straipsnis
Komisijos sprendimas 2008/685/EB (OL L 224, 2008 8 22, p. 11).

III PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Sprendimas 90/424/EEB	Šis sprendimas
1 ir 2 straipsniai	1 ir 2 straipsniai
3 straipsnio 1 ir 2 dalys	3 straipsnio 1 ir 2 dalys
3 straipsnio 2a dalis	3 straipsnio 3 dalis
3 straipsnio 3 dalis	3 straipsnio 4 dalis
3 straipsnio 4 dalis	3 straipsnio 5 dalis
3 straipsnio 5 dalis	3 straipsnio 6 dalis
3a straipsnis	4 straipsnis
3b straipsnis	5 straipsnis
4 straipsnis	6 straipsnis
5 straipsnis	7 straipsnis
6 straipsnis	8 straipsnis
7 straipsnis	9 straipsnis
8 straipsnis	10 straipsnis
9 straipsnis	11 straipsnis
10 straipsnis	12 straipsnis
10a straipsnis	13 straipsnis
11 straipsnio 1–5 dalys	14 straipsnio 1–5 dalys
11 straipsnio 6 dalis	—
12 straipsnis	15 straipsnis
13 straipsnis	16 straipsnis
14 straipsnis	17 straipsnis
15 straipsnis	18 straipsnis
16 straipsnis	19 straipsnis
17 straipsnis	20 straipsnis
18 straipsnis	21 straipsnis
19 straipsnis	22 straipsnis
20 straipsnis	23 straipsnis
21 straipsnis	24 straipsnis
22 straipsnio 1 dalis	25 straipsnis
22 straipsnio 2 dalis	—
23 straipsnio 1 dalis	26 straipsnio 1 dalis
23 straipsnio 2 dalis	—
23 straipsnio 3 dalis	26 straipsnio 2 dalis
23 straipsnio 4 dalis	—
24 straipsnis	27 straipsnis
25 straipsnio 1 ir 2 dalys	28 straipsnio 1 ir 2 dalys
25 straipsnio 3 dalis	—
25 straipsnio 4 dalis	—
26 straipsnis	29 straipsnis
27 straipsnis	30 straipsnis
28 straipsnis	31 straipsnis
34 straipsnis	32 straipsnis
35 straipsnis	33 straipsnis
36 straipsnis	34 straipsnis
37 straipsnis	35 straipsnis
37a straipsnis	36 straipsnis
38 straipsnis	37 straipsnis
39 straipsnis	38 straipsnis
40a straipsnis	39 straipsnis
41 straipsnio 1 dalis	40 straipsnio 1 dalis
41 straipsnio 2 dalis	40 straipsnio 2 dalis
42 straipsnio 1 dalis	—
42 straipsnio 2 dalis	40 straipsnio 3 dalis
41 straipsnio 3 dalis	40 straipsnio 4 dalis
43 straipsnio 1 dalis	—
43 straipsnio 2 dalis	—
43a straipsnis	41 straipsnis
—	42 straipsnis
44 straipsnis	43 straipsnis
Priedas	I priedas
—	II priedas
—	III priedas

18.6.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 155/46

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. birželio 15 d.

iš dalies keičiantis sprendimų 2008/603/EB, 2008/691/EB ir 2008/751/EB nuostatas dėl laikinų nuo kilmės taisyklių, nustatytų Tarybos reglamento (EB) Nr. 1528/2007 II priede, nukrypti leidžiančių nuostatų galiojimo pratęsimo, atsižvelgiant į ypatingą Mauricijaus, Seišelių ir Madagaskaro padėtį, susijusią su tunais ir tuno nugarine

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 4543)

(2009/471/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1528/2007, kuriuo taikoma prekybos tam tikrų valstybių, kurios yra Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės dalis, kilmės produktais tvarka, nustatyta susitarimais, kuriais sudaromi arba ketinama sudaryti ekonominės partnerystės susitarimus (1), ypač į jo II priedo 36 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

2008 m. liepos 17 d. Komisija priėmė Sprendimą 2008/603/EB (2), kuriuo priimta laikina nuostata, leidžianti nukrypti nuo kilmės taisyklių, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 II priede, atsižvelgiant į ypatingą Mauricijaus situaciją, susijusią su konservuotais tunais ir tuno nugarine. 2008 m. spalio 29 d. Mauricijus, vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 II priedo 36 straipsniu, paprašė leisti taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo šiame priede nustatytų kilmės taisyklių. Pagal Mauricijaus pateiktą informaciją, ir toliau, net palyginus su įprastais sezoniniais svyravimais, sugaunama neįprastai mažai tunų. Kadangi neįprasta 2008 m. padėtis 2009 m. nepasikeitė, nuo 2009 m. sausio 1 d. turėtų būti taikoma nauja nukrypti leidžianti nuostata.

(2)

2008 m. rugpjūčio 14 d. Komisija priėmė Sprendimą 2008/691/EB (3), kuriuo priimta laikina nuostata, kuria leidžiama nukrypti nuo kilmės taisyklių, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 II priede, atsižvelgiant į ypatingą Seišelių padėtį, susijusią su konservuotais tunais. 2008 m. gruodžio 18 d. Seišeliai, vadovaudamiesi Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 II priedo 36 straipsniu, paprašė leisti taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo šiame priede nustatytų kilmės taisyklių. Pagal Seišelių pateiktą informaciją, ir toliau, net palyginus su įprastais sezoniniais svyravimais, sugaunama neįprastai mažai tunų. Kadangi neįprasta 2008 m. padėtis 2009 m. nepasikeitė, nuo 2009 m. sausio 1 d. turėtų būti taikoma nauja nukrypti leidžianti nuostata.

(3)

2008 m. rugsėjo 18 d. Komisija priėmė Sprendimą 2008/751/EB (4), kuriuo priimta laikina nuostata, leidžianti nukrypti nuo kilmės taisyklių, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 II priede, atsižvelgiant į ypatingą Madagaskaro padėtį, susijusią su konservuotais tunais ir tuno nugarine. 2008 m. gruodžio 10 d. Madagaskaras, vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 II priedo 36 straipsniu, paprašė leisti taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo šiame priede nustatytų kilmės taisyklių. Pagal Madagaskaro pateiktą informaciją, ir toliau sunku gauti kilmės statusą turinčių neapdorotų tunų, kadangi jų trūksta. Kadangi neįprasta 2008 m. padėtis 2009 m. nepasikeitė, nuo 2009 m. sausio 1 d. turėtų būti taikoma nauja nukrypti leidžianti nuostata.

(4)

Sprendimai 2008/603/EB, 2008/691/EB ir 2008/751/EB taikyti iki 2008 m. gruodžio 31 d., kadangi iki tos dienos neįsigaliojo arba nebuvo laikinai taikomas Rytų ir Pietų Afrikos valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių laikinasis ekonominės partnerystės susitarimas (RPA ir ES laikinasis partnerystės susitarimas).

(5)

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 4 straipsnio 2 dalimi, šio reglamento II priede nustatytos kilmės taisyklės ir leidžiančios nuo jų nukrypti nuostatos turi būti pakeistos RPA ir ES laikinojo partnerystės susitarimo, kuris, numatoma, įsigalios arba bus laikinai taikomas 2009 m., taisyklėmis.

(6)	Būtina užtikrinti importo iš AKR į Bendriją tęstinumą ir sklandų perėjimą prie laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo. Todėl sprendimų 2008/603/EB, 2008/691/EB ir 2008/751/EB taikymą reikėtų pratęsti po 2009 m. sausio 1 d.

(7)

Vadovaujantis atitinkamomis kilmės protokolo, pridėto prie Mauricijaus, Seišelių ir Madagaskaro pasirašyto RPA ir ES laikinojo partnerystės susitarimo, nuostatomis, šioms šalims bus automatiškai suteikiama nuo SS 1604 pozicijai priskiriamai tuno nugarinei taikomų kilmės taisyklių leidžianti nukrypti nuostata, kai tie susitarimai įsigalios arba bus laikinai taikomi. Būtų netikslinga remiantis Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 II priedo 36 straipsniu šiuo sprendimu leisti taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas, kurios viršija pagal RPA ir ES laikinąjį partnerystės susitarimą RPA regionui suteikiamą metinę kvotą. Todėl susitarta į pasirašomą ES ir RPA laikinąjį ekonominės partnerystės susitarimą įtraukti bendrąją aiškinamąją deklaraciją dėl tarpusavio susitarimo, kad RPA ir ES laikinuoju ekonominės partnerystės susitarimu nustatytos metinės kvotos 2009 m. turi būti atitinkamai pakoreguotos. Todėl 2009 m. turi būti nustatytos tokio pat dydžio kvotos, kaip ir 2008 m.

(8)	Todėl sprendimus 2008/603/EB, 2008/691/EB ir 2008/751/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(9)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2008/603/EB iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

1 straipsnyje numatyta leidžianti nukrypti nuostata taikoma priede nurodytiems produktams ir kiekiui, deklaruojamam iš Mauricijaus išleidžiant į laisvą apyvartą Bendrijoje nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.“

6 straipsnio 2 pastraipa pakeičiama taip:

„Jis taikomas tol, kol Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 II priede nustatytos kilmės taisyklės bus pakeistos taisyklėmis, pridėtomis prie bet kurio susitarimo su Mauricijumi, kai tas susitarimas bus laikinai taikomas arba kai jis įsigalios (pasirenkama ankstesnė data), tačiau bet kokiu atveju ne ilgiau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d.“

3)	Priedas pakeičiamas šio sprendimo I priedo tekstu.

2 straipsnis

Sprendimas 2008/691/EB iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

1 straipsnyje numatyta leidžianti nukrypti nuostata taikoma priede nurodytiems produktams ir kiekiui, deklaruojamam iš Seišelių išleidžiant į laisvą apyvartą Bendrijoje nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.“

6 straipsnio 2 pastraipa pakeičiama taip:

„Jis taikomas tol, kol Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 II priede nustatytos kilmės taisyklės bus pakeistos taisyklėmis, pridėtomis prie bet kurio susitarimo su Seišeliais, kai tas susitarimas bus laikinai taikomas arba kai jis įsigalios (pasirenkama ankstesnė data), tačiau bet kokiu atveju ne ilgiau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d.“

3)	Priedas pakeičiamas šio sprendimo II priedo tekstu.

3 straipsnis

Sprendimas 2008/751/EB iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

1 straipsnyje numatyta leidžianti nukrypti nuostata taikoma priede nurodytiems produktams ir kiekiui, deklaruojamam iš Madagaskaro išleidžiant į laisvą apyvartą Bendrijoje nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.“

6 straipsnio 2 pastraipa pakeičiama taip:

„Jis taikomas tol, kol Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 II priede nustatytos kilmės taisyklės bus pakeistos taisyklėmis, pridėtomis prie bet kurio susitarimo su Madagaskaru, kai tas susitarimas bus laikinai taikomas arba kai jis įsigalios (pasirenkama ankstesnė data), tačiau bet kokiu atveju ne ilgiau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d.“

3)	Priedas pakeičiamas šio sprendimo III priedo tekstu.

4 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2009 m. birželio 15 d.

Komisijos vardu

László KOVÁCS

Komisijos narys

(1) OL L 348, 2007 12 31, p. 1.

(2) OL L 194, 2008 7 23, p. 9.

(3) OL L 225, 2008 8 23, p. 17.

(4) OL L 255, 2008 9 23, p. 31.

I PRIEDAS

„PRIEDAS

Kvotos Nr.	KN kodas	Prekių aprašymas	Laikotarpis	Kiekis
09.1668	ex 1604 14 11, ex 1604 14 18, ex 1604 20 70	Konservuoti tunai (1)	2008 1 1–2008 12 31	3 000 tonų
			2009 1 1–2009 12 31	3 000 tonų
09.1669	1604 14 16	Tuno nugarinė	2008 1 1–2008 12 31	600 tonų
			2009 1 1–2009 12 31	600 tonų

(1) Bet kokio pavidalo pakuotėje, kurioje esantis produktas laikomas konservuotu, kaip apibrėžta SS ex ex 1604 pozicijoje.“

II PRIEDAS

„PRIEDAS

Kvotos Nr.	KN kodas	Prekių aprašymas	Laikotarpis	Kiekis
09.1666	ex 1604 14 11, ex 1604 14 18, ex 1604 20 70	Konservuoti tunai (1)	2008 1 1–2008 12 31	3 000 tonų
09.1666	ex 1604 14 11, ex 1604 14 18, ex 1604 20 70	Konservuoti tunai (1)	2009 1 1–2009 12 31	3 000 tonų

(1) Bet kokio pavidalo pakuotėje, kurioje esantis produktas laikomas konservuotu, kaip apibrėžta SS 1604 pozicijoje.“

III PRIEDAS

„PRIEDAS

Kvotos Nr.	KN kodas	Prekių aprašymas	Laikotarpis	Kiekis
09.1645	ex 1604 14 11, ex 1604 14 18, ex 1604 20 70	Konservuoti tunai (1)	2008 1 1–2008 12 31	2 000 tonų
			2009 1 1–2009 12 31	2 000 tonų
09.1646	1604 14 16	Tuno nugarinė	2008 1 1–2008 12 31	500 tonų
			2009 1 1–2009 12 31	500 tonų

(1) Bet kokio pavidalo pakuotėje, kurioje esantis produktas laikomas konservuotu, kaip apibrėžta SS ex ex 1604 pozicijoje.“

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2009.155.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 155

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	52 tomas 2009m. birželio 18d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
		2009 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 513/2009, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	1
		2009 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 514/2009, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 945/2008 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2008–2009 prekybos metais	3
	*	2009 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 515/2009, kuriuo patvirtinami esminiai Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimai [Pera dell’Emilia Romagna (SGN)]	5
	*	2009 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 516/2009, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas (Pagnotta del Dittaino (SKVN))	7
	*	2009 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 517/2009, iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 43/2009 nuostatas dėl TJTT IIIa zonos EB vandenyse ir TJTT IIa bei IV zonų EB vandenyse sužvejojamo tobinių kiekio apribojimų	9
		2009 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 518/2009, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 503/2009, kuriuo nustatomi importo muitai grūdų sektoriuje, galiojantys nuo 2009 m. birželio 16 d.	11
		2009 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 519/2009, nustatantis, kad tam tikrų cukraus sektoriaus produktų importo licencijų išdavimo ribų pagal tarifines kvotas ir lengvatinius susitarimus ir vėl nepasiekta	14
		2009 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 520/2009 dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmąsias septynias 2009 m. birželio mėn. dienas pagal Reglamentu (EB) Nr. 1399/2007 leidžiamą naudoti dešrų ir tam tikrų mėsos produktų, kurių kilmės šalis yra Šveicarija, tarifinę kvotą	15
		2009 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 521/2009 dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmąsias septynias 2009 m. birželio mėn. dienas pagal Reglamentu (EB) Nr. 1382/2007 leidžiamą naudoti kiaulienos tarifinę kvotą	16
		DIREKTYVOS
	*	2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą	17

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	CL	55,0
	MA	32,7
	MK	45,7
	TR	57,3
	ZA	28,0
	ZZ	43,7
0707 00 05	TR	137,8
0707 00 05	ZZ	137,8
0709 90 70	TR	110,4
0709 90 70	ZZ	110,4
0805 50 10	AR	62,6
	BR	104,3
	TR	64,0
	ZA	62,9
	ZZ	73,5
0808 10 80	AR	77,7
	BR	79,4
	CL	77,7
	CN	71,2
	NZ	105,9
	US	114,1
	UY	49,5
	ZA	83,5
	ZZ	82,4
0809 10 00	TN	146,2
	TR	201,1
	US	174,4
	ZZ	173,9
0809 20 95	TR	435,5
0809 20 95	ZZ	435,5
0809 30	MA	405,8
	TR	175,4
	US	203,1
	ZZ	261,4
0809 40 05	AU	288,5
	CL	109,9
	ZZ	199,2

(EUR)
KN kodas	Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto	Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto
1701 11 10 (1)	28,35	2,78
1701 11 90 (1)	28,35	7,36
1701 12 10 (1)	28,35	2,65
1701 12 90 (1)	28,35	6,93
1701 91 00 (2)	30,72	9,87
1701 99 10 (2)	30,72	5,35
1701 99 90 (2)	30,72	5,35
1702 90 95 (3)	0,31	0,34

KN kodas	Prekių pavadinimas	Importo muitas (1) (EUR/t)
1001 10 00	Kietieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės	0,00
	vidutinės kokybės	0,00
	žemos kokybės	0,00
1001 90 91	Paprastieji KVIEČIAI, skirti sėjai	0,00
ex 1001 90 99	Paprastieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai	0,00
1002 00 00	RUGIAI	45,92
1005 10 90	KUKURŪZAI, skirti sėjai, išskyrus hibridus	12,22
1005 90 00	KUKURŪZAI, išskyrus sėklą (2)	12,22
1007 00 90	Grūdinis SORGAS, išskyrus hibridus, skirtus sėjai	45,92

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Taryba
	2009/470/EB
*	2009 m. gegužės 25 d. Tarybos sprendimas dėl išlaidų veterinarijos srityje (kodifikuota redakcija)	30
	Komisija
	2009/471/EB
*	2009 m. birželio 15 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis sprendimų 2008/603/EB, 2008/691/EB ir 2008/751/EB nuostatas dėl laikinų nuo kilmės taisyklių, nustatytų Tarybos reglamento (EB) Nr. 1528/2007 II priede, nukrypti leidžiančių nuostatų galiojimo pratęsimo, atsižvelgiant į ypatingą Mauricijaus, Seišelių ir Madagaskaro padėtį, susijusią su tunais ir tuno nugarine (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 4543)	46