13.6.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/1

13.6.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/3

(1)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 639/2003 (2) 1 straipsnyje nurodoma laikytis Bendrijos teisės aktų dėl gyvūnų apsaugos juos transportuojant – tai būtina sąlyga skiriant eksporto grąžinamąsias išmokas.

(2)

Europos Bendrijų Teisingumo Teismui 2008 m. sausio 17 d. priėmus sprendimus sujungtose bylose C-37/06 ir C-58/06 ir 2008 m. kovo 13 d. byloje C-96/06, reikia išaiškinti ryšį tarp Reglamento (EB) Nr. 639/2003 ir 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiančio direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97 (3).

(3)

Turi būti aiškiai nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1/2005 ūkio subjektams skirtos gyvūnų gerovės taisyklės, kurias bet kokiu atveju pažeidus netenkama eksporto grąžinamosios išmokos. Šiuo atžvilgiu Reglamento (EB) Nr. 1/20052, 3 straipsniuose ir 4–9 straipsniuose bei tame reglamente nurodytuose prieduose konkrečiai nurodomos tiesiogiai su gyvūnų apsauga susijusiems ūkio subjektams skirtos nuostatos, tuo tarpu kitos to reglamento nuostatos yra susijusios su administracinėmis taisyklėmis.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 168 straipsnyje ir Reglamente (EB) Nr. 639/2003 nustatyta, kad eksporto grąžinamosios išmokos gali būti skiriamos tik tada, jei gavėjas laikosi gyvūnų gerovės taisyklių. Todėl turėtų būti aiškiai nurodyta, kad, išskyrus Teisingumo Teismo praktikoje numatytus force majeure atvejus, pažeidus šias gyvūnų gerovės nuostatas, eksporto grąžinamoji išmoka už gyvūnus, kuriems nebuvo taikomi gyvūnų gerovės reikalavimai, yra ne sumažinama, bet visiškai neskiriama. Lygiai taip pat iš šių nuostatų, taip pat iš Reglamento (EB) Nr. 1/2005 2 ir 3 straipsniuose, 4–9 straipsniuose bei tame reglamente nurodytuose prieduose pateiktų gyvūnų gerovės taisyklių aišku, kad grąžinamoji išmoka prarandama už tuos gyvūnus, kurių atžvilgiu nebuvo laikomasi nurodytų gyvūnų gerovės taisyklių, nepaisant gyvūnų konkrečios fizinės būklės.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

1.

1 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Eksporto grąžinamosios išmokos už gyvus galvijus, kurių klasifikacinis KN kodas yra 0102 (toliau – galvijai), laikantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 168 straipsnio, skiriamos, jeigu transportuojant galvijus į pirmojo iškrovimo galutinės paskirties trečiojoje šalyje vietą laikomasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 (4) 2 ir 3 straipsnio, 4–9 straipsnių ir tame reglamente nurodytų priedų nuostatų bei šio reglamento nuostatų.

2.

5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Visa eksporto grąžinamosios išmokos suma už galviją, apskaičiuota pagal antrą pastraipą, neskiriama už:

13.6.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/5

(1)

Vadovaudamosi 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos direktyvos 2008/126/EB, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/87/EB, nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams (2), 2 straipsniu, valstybės narės turi perkelti Direktyvą 2008/126/EB į nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 30 d.

(2)

Dėl techninių priežasčių Direktyva 2008/126/EB iki tos dienos nebuvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Todėl reikėtų ištaisyti Direktyvos 2008/126/EB nuostatas, susijusias su jos perkėlimo į nacionalinę teisę data.

(3)

Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo ir nevienodo saugos lygio, Direktyvos 2006/87/EB pakeitimai turėtų būti įgyvendinti kuo greičiau. Tačiau, Direktyvą 2008/126/EB paskelbus 2009 m. sausio 31 d., jai perkelti į nacionalinę teisę reikėtų numatyti tinkamą laikotarpį.

(4)

Šioje direktyvoje numatyta priemonė atitinka 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 91/672/EEB dėl vidaus vandenų keliais krovinius ir keleivius vežančių laivų kapitonams išduotų nacionalinių pažymėjimų abipusio pripažinimo (3) 7 straipsnyje nurodyto komiteto nuomonę,

13.6.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/6

(1)

Rumunijos kapitalo ir finansų rinkose pastaruoju metu atsirado įtampa, atspindinti pasaulinį ekonomikos nuosmukį ir vis didesnį susirūpinimą Rumunijos ekonomika, atsižvelgiant į jos didelį išorės deficitą ir sparčiai didėjantį valstybės biudžeto deficitą. Taip pat padidėjo spaudimas valiutos kursui, todėl kyla rizika viso bankų sektoriaus stabilumui.

(2)

Reaguodami į tokią situaciją, Vyriausybė ir Rumunijos nacionalinis bankas (RNB) parengė išsamią strategiją, kuria siekiama nustatyti tvirtą makroekonominę politiką ir sumažinti įtampą finansų rinkoje; ši strategija išdėstyta ketinimų protokole, kurį Komisija gavo 2009 m. balandžio 27 d. Ekonominės programos pagrindas – siekis sumažinti biudžeto deficitą nuo 5,4 % BVP 2008 m. iki 5,1 % BVP 2009 m. ir iki mažesnio nei 3 % BVP 2011 m. Kad būtų sudarytos geresnės sąlygos tvariai sumažinti biudžeto deficitą, ketinama imtis priemonių biudžeto strategijai ir procesui tobulinti. Į šią ekonominę programą, ypač į fiskalinius tikslus, bus atsižvelgta valstybės biudžete ir konvergencijos programoje.

(3)

Taryba reguliariai peržiūri Rumunijos įgyvendinamą ekonominę politiką: visų pirma, kasmet peržiūri atnaujintą Rumunijos konvergencijos programą bei nacionalinės reformų programos įgyvendinimą, taip pat konvergencijos ataskaitoje ir metinėje pažangos ataskaitoje reguliariai apžvelgia Rumunijos pažangą.

(4)

Numatoma, kad išorės finansavimo padėtis ir toliau liks įtempta, nes nuolatinį, nors ir mažėjantį, einamosios sąskaitos deficitą, kuriam įtakos turi poreikis pratęsti didelės trumpalaikės ir ilgalaikės skolos užsienio valiuta terminą, nevisiškai padengs TUI ir kitos finansinės ir kapitalo sąskaitos įplaukos 2009–2011 m. Apskaičiuota, kad laikotarpiui iki pirmojo 2011 m. ketvirčio iš viso reikėtų 20 mlrd. EUR dydžio finansavimo. Daroma prielaida, kad suteikus savitarpio pagalbą užsienio bankai pratęs 100 % paskolų Rumunijai terminus, atsižvelgdami į pagrindinių užsienio bankų prisiimtą įsipareigojimą išlaikyti savo poziciją Rumunijoje (kaip patvirtinta jų bendrame 2009 m. kovo 26 d. pareiškime), o įmonių išorės skolos patronuojančiosioms įmonėms ir Rumunijos bankų išorės skolos terminų pratęsimo rodiklis 2009 m. turėtų būti 50 %. Daroma prielaida, kad 2010 ir 2011 m. visi užsienio įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminas artėja, bus pratęsti 100 %, atsižvelgiant į tai, kad padėtis finansų rinkose turėtų stabilizuotis ir Rumunijos pagrindinės eksporto rinkos turėtų pradėti atsigauti. Išskyrus pakankamai didelį užsienio valiutos atsargų tikslą (daugiau nei 100 % trumpalaikės išorės skolos pagal likutinį terminą), apie kitą kapitalo nutekėjimą, kaip antai nerezidentų indėlių srautai į užsienį, prekybos kreditų sumažėjimas ir investicijų portfelio srautai į užsienį, daromos atsargios prielaidos, siekiant numatyti papildomą apsaugą atliekant skaičiavimus.

(5)

Rumunijos valdžios institucijos iš ES ir kitų tarptautinių finansų institucijų paprašė reikšmingos finansinės pagalbos mokėjimų balanso tvarumui paremti ir tarptautinėms valiutos atsargoms padidinti iki riziką ribojančio lygio.

(6)

Rumunijos mokėjimų balansui kyla rimta grėsmė, kuria pateisinama, kad Bendrija skubiai suteiktų savitarpio pagalbą. Be to, dėl klausimo skubumo yra būtina taikyti išimtį dėl šešių savaičių termino, numatyto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijų steigimo sutarčių pridėto Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje I dalies 3 punkte,

13.6.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/8

(1)

Sprendimu 2009/458/EB (2) Taryba nusprendė Rumunijai suteikti savitarpio pagalbą.

(2)

Nepaisant numatomo einamosios sąskaitos būklės pagerėjimo, Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Rumunijos valdžios institucijų 2009 m. kovo mėn. vertinimu, Rumunijos išorės finansavimo poreikis iki pirmo 2011 m. ketvirčio yra 20 mlrd. EUR; atsižvelgiant į pastaruosius pokyčius finansų rinkoje, kapitalo ir finansinės sąskaitos būklė galėtų labai pablogėti.

(3)

Rumunijai reikėtų skirti iki 5 mlrd. EUR dydžio Bendrijos paramą pagal vidutinės trukmės finansinės pagalbos valstybių narių mokėjimų balansui priemonę, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 332/2002. Ta pagalba turėtų būti suteikta kartu su TVF 11,40 mlrd. SST paskola (maždaug 12,95 mlrd. EUR) pagal rezervinį susitarimą, kurį numatoma patvirtinti 2009 m. gegužės 6 d. Pasaulio bankas taip pat sutiko Rumunijai suteikti 1 mlrd. EUR paskolą, o Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) bendrai suteiks 1 mlrd. EUR papildomą paramą.

(4)

Bendrijos pagalbą administruoti turėtų Komisija. Specialios ekonominės politikos sąlygos, dėl kurių susitarta su Rumunijos valdžios institucijomis, pasikonsultavus su EFK, turėtų būti išdėstytos susitarimo memorandume. Išsamias finansines sąlygas Komisija turėtų išdėstyti paskolos susitarime.

(5)

Komisija, pasitelkusi išvykstamuosius patikrinimus ir reguliarias Rumunijos valdžios institucijų ataskaitas, turėtų reguliariai tikrinti, kad su pagalba susietos ekonominės politikos sąlygos yra įgyvendinamos.

(6)

Per visą programos įgyvendinimo laikotarpį Komisija teiks papildomas politines konsultacijas ir techninę pagalbą konkrečiose srityse.

(7)

Europos Audito Rūmai turi teisę savo nuožiūra atlikti su šios pagalbos administravimu susijusius finansinius patikrinimus arba auditą. Komisija kartu su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba turi teisę savo nuožiūra siųsti savo pareigūnus arba tinkamai įgaliotus atstovus, kurie atliktų su Bendrijos vidutinės trukmės finansinės pagalbos administravimu susijusius techninio arba finansinio pobūdžio patikrinimus arba auditą.

(8)

Kartu su šios programos politikos sąlygomis Komisija ir toliau stebės teismų reformos ir kovos su korupcija pažangą pagal Bendradarbiavimo ir patikros mechanizmą. Šio mechanizmo naudojimo trukmė nepriklauso nuo pagalbos programos trukmės. Be politikos sąlygų, Komisija taip pat toliau stebės, ar teisingai naudojamos ES pervedimų lėšos, suteiktos prieš stojimą ir po stojimo, be kita ko, vertindama atitiktį ir atlikdama reguliarias peržiūras.

(9)

Pagalba turėtų būti suteikta siekiant paremti Rumunijos mokėjimų balanso tvarumą ir taip padėti sėkmingai įgyvendinti Vyriausybės ekonominės politikos programą,

a)

priimti aiškiai apibrėžtą vidutinės trukmės fiskalinę programą, skirtą iki 2011 m. sumažinti valdžios sektoriaus biudžeto deficitą iki žemesnio už Sutartyje nustatytą pamatinę vertę (3 % BVP) lygio;

b)

priimti ir vykdyti 2009 m. pataisytą biudžetą (iki antrojo 2009 m. ketvirčio), kuriame siekiama, kad valdžios sektoriaus deficitas būtų ne didesnis kaip 5,1 % BVP pagal ESS 95;

c)

sumažinti nominaliąsias viešojo sektoriaus darbo užmokesčio išlaidas, palyginti su 2008 m., atsisakant 2009 m. suplanuoto viešojo sektoriaus darbo užmokesčio padidinimo (iš viso 5 % nominaliąja verte) (arba atitinkamai dar sumažinti darbuotojų skaičių) ir sumažinant viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių, įskaitant tik vieno iš septynių išeinančių darbuotojų pakeitimą;

d)

toliau mažinti prekių ir paslaugų išlaidas ir subsidijas valstybės įmonėms;

e)

tobulinti biudžeto valdymą priimant ir įgyvendinant privalomą vidutinės trukmės fiskalinę sistemą, nustatyti biudžeto peržiūrų metines ribas, įskaitant fiskalines taisykles, ir įsteigti fiskalinę tarybą, kuri vykdytų nepriklausomą profesionalią priežiūrą;

f)

reformuoti viešojo sektoriaus atlyginimų sistemą, be kita ko, suvienodinant ir supaprastinant darbo užmokesčio skales ir reformuojant premijų sistemą;

g)

reformuoti pagrindinius pensijų sistemos parametrus: pereiti prie pensijų indeksavimo pagal vartotojų kainas, o ne pagal darbo užmokestį, laipsniškai keisti pensinį amžių, ypač moterų, daugiau, nei numatyta šiuo metu suderintuose planuose, ir laipsniškai įvesti pensijų įmokas viešojo sektoriaus darbuotojų grupėms, kurioms šiuo metu tokios įmokos netaikomos;

h)

iš dalies pakeisti bankininkystės ir likvidavimo įstatymus, kad bankams patiriant sunkumų būtų galima tinkamai ir veiksmingai reaguoti. Pagrindinis pakeitimų tikslas – padidinti bankų, kuriems taikoma speciali administravimo tvarka, administratorių įgaliojimus. Be bankų problemų sprendimo tvarkos, reikėtų padidinti Rumunijos nacionalinio banko (RNB) įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų, numatant nuostatas, kuriomis jam leidžiama reikalauti, kad svarbūs akcininkai padidintų akcinį kapitalą ir finansiškai paremtų banką, taip pat uždrausti ar apriboti pelno paskirstymą. Vadovaujantis atitinkamais ES teisės aktais bus sustiprinta finansinė priežiūra. Be to, bus nustatyti išsamesni likvidumo ataskaitų reikalavimai, o reglamentuojamas mažiausias kapitalo pakankamumo koeficiento dydis tinkamu laiku turėtų padidėti nuo 8 % iki 10 %. Taip pat reikėtų pakeisti indėlių draudimo aktyvavimo procedūras siekiant supaprastinti ir paspartinti išmokas. Pagal pakeistus teisės aktus indėlių draudimas bus aktyvuotas per 21 dieną nuo RNB sprendimo. Galiausiai, siekdamas užtikrinti pakankamą likvidumą, RNB įsipareigoja išplėsti turto, kuris tinkamas naudoti kaip užstatas, sąrašą;

i)

imtis struktūrinių reformų priemonių srityse, nurodytose pagal Lisabonos strategiją pateiktose šaliai skirtose rekomendacijose. Tarp šių priemonių – priemonės, kuriomis siekiama gerinti viešojo administravimo veiksmingumą ir našumą, didinti valstybės išlaidų kokybę, patikimai naudoti ir geriau įsisavinti ES lėšas, mažinti administracinę, fiskalinę ir teisinę naštą verslui ir spręsti nedeklaruoto darbo problemas, kartu plečiant apmokestinimo bazę.

13.6.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/11

(1)

Pagal Direktyvą 2004/49/EB bendrieji saugos tikslai (toliau – BST) ir bendrieji saugos būdai (toliau – BSB) turėtų būti pradedami taikyti laipsniškai, siekiant užtikrinti, kad būtų išlaikomas aukštas saugos lygis, o tais atvejais, kai tai būtina ir praktiškai įmanoma – kad tas lygis būtų pagerintas.

(2)

Pagal Direktyvos 2004/49/EB 6 straipsnio 1 dalį Europos Komisija turėtų priimti BSB. Šių BSB apraše, laikantis Direktyvos 2004/49/EB 6 straipsnio 3 dalies, turėtų būti, be kita ko, nurodyta saugos lygio ir BST įgyvendinimo vertinimo tvarka.

(3)

Siekiant užtikrinti, kad nė vienoje valstybėje narėje nesumažėtų dabartinė geležinkelių transporto sistemos atitiktis saugos reikalavimams, turėtų būti parengtas pirmas BST paketas. Jį rengiant reikėtų išnagrinėti dabartinius tikslus ir valstybių narių geležinkelių transporto sistemos atitiktį saugos reikalavimams.

(4)

Be to, siekiant išlaikyti dabartinę geležinkelių transporto sistemos atitiktį saugos reikalavimams būtina suvienodinti visų nacionalinių geležinkelių transporto sistemų saugos lygius, išreikštus pavojaus priimtinumo kriterijais. Valstybėse narėse turėtų būti patikrinta atitiktis saugos lygiams.

(5)

Siekiant pagal Direktyvos 2004/49/EB 7 straipsnio 3 dalį parengti pirmą BST paketą, būtina kiekybiškai nustatyti dabartinę valstybių narių geležinkelių transporto sistemų atitiktį saugos reikalavimams, šiam tikslui pasinaudojant nacionalinėmis pamatinėmis vertėmis (toliau – NPV), kurias turi apskaičiuoti ir kurias naudos Europos geležinkelių agentūra (toliau – Agentūra) ir Komisija. Šios NPV turėtų būti apskaičiuotos tik 2009 m., rengiant pirmą BST paketą, ir 2011 m., rengiant antrą BST paketą.

(6)

Siekiant užtikrinti NPV nuoseklumą ir išvengti pernelyg didelės naštos šis sprendimas neturėtų būti taikomas lengvojo geležinkelio sistemoms, funkciniu požiūriu atskirtiems tinklams, privačiai geležinkelio infrastruktūrai, kurią naudoja tik savininkas ir paveldui priskiriamiems, pažintiniams bei turistiniams geležinkeliams.

(7)

Kadangi apie Direktyvos 2004/49/EB 7 straipsnio 4 dalyje nurodytų geležinkelių transporto sistemos dalių atitiktį saugos reikalavimams trūksta suvienodintų ir patikimų duomenų, buvo išsiaiškinta, kad pirmą BST, išreikštų tam tikrų kategorijų asmenims ir visuomenei keliamo pavojaus priimtinumo kriterijais, paketą šiuo metu būtų įmanoma parengti tik visai geležinkelių transporto sistemai, o ne jos dalims.

(8)

Atsižvelgiant į tai, kad nacionaliniai statistiniai duomenys apie eismo įvykius ir jų padarinius pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 91/2003 dėl geležinkelių transporto statistikos (2) ir Direktyvą 2004/49/EB laipsniškai vienodinami, kuriant bendrus metodus, naudotinus stebint valstybių narių geležinkelių transporto sistemų atitiktį saugos reikalavimams ir nustatant su tokia atitiktimi susijusius tikslus, turėtų būti atsižvelgiama į statistinę neapibrėžtį ir būtinybę vadovautis racionaliais kriterijais nustatant, ar valstybė narė nuolat užtikrina atitiktį saugos reikalavimams.

(9)

Kad būtų galima teisingai ir skaidriai palyginti, kaip pavienių valstybių narių geležinkeliai atitinka saugos reikalavimus, valstybės narės pačios turėtų atlikti vertinimą, taikydamos bendrą metodą, kuris padėtų nustatyti geležinkelių transporto sistemos saugos tikslus ir įrodyti, kad šių tikslų siekiama.

(10)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2004/49/EB 27 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

a)

metro, tramvajams ir kitoms lengvojo geležinkelio sistemoms;

b)

tinklams, kurie funkciniu požiūriu yra atskirti nuo likusios geležinkelių transporto sistemos, ir yra skirti tik keleivių vežimo vietos, miesto ar priemiestiniais maršrutais paslaugoms teikti; taip pat susijusiems su geležinkelio įmonėmis, kurios vykdo veiklą tik tokiuose tinkluose;

c)

privačiai geležinkelių infrastruktūrai, kurią infrastruktūros savininkas naudoja tik savoms krovinių vežimo operacijoms;

d)

nacionaliniais tinklais važinėjantiems paveldui priskiriamiems geležinkelio riedmenims, jeigu jie atitinka nacionalines saugos taisykles ir nuostatus, siekiant užtikrinti saugų šių riedmenų eismą;

e)

paveldui priskiriamiems, pažintiniams ir turistiniams geležinkeliams, kurie eksploatuojami specialiai jiems skirtame tinkle, įskaitant dirbtuves, geležinkelio riedmenis ir darbuotojus.

a)

„galimas atitikties saugos reikalavimams sumažėjimas“: atitinkama valstybė narė perduoda Komisijai ataskaitą, kurioje išdėsto galimas gautų rezultatų priežastis;

b)

„tikėtinas atitikties saugos reikalavimams sumažėjimas“: atitinkama valstybė narė perduoda Komisijai ataskaitą, kurioje išdėsto galimas gautų rezultatų priežastis ir prireikus pateikia saugos gerinimo planą.

13.6.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/20

(1)

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 726/2004 65 straipsniu, Europos vaistų agentūros (toliau – Agentūra) valdančiojoje taryboje turi būti du Komisijos atstovai.

(2)

2009 m. birželio 2 d. baigiasi Komisijos atstovo ir pakaitinio nario iš Įmonių ir pramonės generalinio direktorato kadencija, todėl iš šio direktorato reikia paskirti naują Agentūros valdančiosios tarybos narį ir pakaitinį narį, pakeičiantį narį šiam nesant ir balsuojantį jo vardu,

a)

Įmonių ir pramonės generalinio direktorato generalinio direktoriaus.

b)

direktoriaus, vadovaujančio direktoratui, atsakingam už vaistų rinkodaros leidimų suteikimą pagal Įmonių ir pramonės generalinio direktorato darbo programą.

13.6.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/21

(1)

2009 m. gugužės 28 d. Komisija priėmė Sprendimą 2009/420/EB, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2006/133/EB, kuriuo reikalaujama, kad valstybės narės laikinai imtųsi papildomų priemonių dėl Bursaphelenchus xylophilus (Steiner et Buhrer) Nickle et al. (pušinio stiebinio nematodo) plitimo Portugalijos rajonuose, išskyrus tuos, kuriuose jis nepasitaikė (2). Tuo sprendimu nustatoma prievolė nuo 2009 m. birželio 16 d. vadovaujantis Komisijos sprendimu 2006/133/EB (3) nedemarkacinių zonų kilmės pakavimo medžiagą iš neatsparios medienos apdoroti vienu iš FAO Fitosanitarijos priemonių tarptautinio standarto Nr. 15 I priede nustatytų patvirtintų būdų ir pažymėti, remiantis minėto standarto II priedu, ir tik po to vežti iš demarkacinių zonų į kitas valstybių narių arba trečiųjų šalių zonas arba iš tos demarkacinės zonos dalies, kurioje pasitaikė pušinis stiebinis nematodas, į buferinei zonai priskirtą demarkacinės zonos dalį.

(2)

Medinė pakavimo medžiaga reikalinga vežant daugumą įvairios rūšies prekių. Tačiau iki šiol pakavimo medžiagos iš neatsparios medienos, apdorotos ir pažymėtos remiantis FAO Fitosanitarijos priemonių tarptautinio standarto Nr. 15 I ir II priedais, gamyba ir naudojimas Bendrijoje nebuvo apibrėžtas. Paaiškėjo, kad ūkinės veiklos vykdytojams, prekiaujantiems prekėmis iš Portugalijos su kitomis valstybėmis narėmis arba trečiosiomis šalimis, gali greitai nepakakti medinės pakavimo medžiagos, atitinkančios FAO Fitosanitarijos priemonių tarptautinį standartą Nr. 15.

(3)

Siekiant išvengti per didelių prekybos trikdymų rizikos būtina numatyti leidžiančią nukrypti nuostatą dėl Sprendime 2006/133/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2009/420/EB, išdėstytų reikalavimų, susijusių su prievole nedemarkacinių zonų kilmės pakavimo medžiagą iš neatsparios medienos apdoroti ir pažymėti, remiantis FAO Fitosanitarijos priemonių tarptautinio standarto Nr. 15 I ir II priedais, ir tik po to vežti iš Portugalijos demarkacinių zonų į kitas zonas, taikymo datos.

(4)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Augalų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,