ISSN 1725-5120 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 80 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
52 tomas |
Turinys |
|
I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma |
Puslapis |
|
|
REGLAMENTAI |
|
|
|
||
|
|
||
|
* |
2009 m. kovo 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 254/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) 12-uoju aiškinimu ( 1 ) |
|
|
II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma |
|
|
|
SPRENDIMAI |
|
|
|
Komisija |
|
|
|
2009/295/EB |
|
|
* |
||
|
|
2009/296/EB |
|
|
* |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma
REGLAMENTAI
26.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 80/1 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 252/2009
2009 m. kovo 25 d.
kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),
atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. kovo 26 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2009 m. kovo 25 d.
Komisijos vardu
Jean-Luc DEMARTY
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
(2) OL L 350, 2007 12 31, p. 1.
PRIEDAS
Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
(EUR/100 kg) |
||
KN kodas |
Trečiosios šalies kodas (1) |
Standartinė importo vertė |
0702 00 00 |
IL |
82,5 |
JO |
73,2 |
|
MA |
62,5 |
|
TN |
134,4 |
|
TR |
103,9 |
|
ZZ |
91,3 |
|
0707 00 05 |
JO |
167,2 |
MA |
69,5 |
|
TR |
170,8 |
|
ZZ |
135,8 |
|
0709 90 70 |
MA |
52,1 |
TR |
96,8 |
|
ZZ |
74,5 |
|
0709 90 80 |
EG |
60,4 |
ZZ |
60,4 |
|
0805 10 20 |
EG |
41,1 |
IL |
55,3 |
|
MA |
47,0 |
|
TN |
59,0 |
|
TR |
73,6 |
|
ZZ |
55,2 |
|
0805 50 10 |
TR |
56,6 |
ZZ |
56,6 |
|
0808 10 80 |
AR |
87,1 |
BR |
75,0 |
|
CA |
63,9 |
|
CL |
81,9 |
|
CN |
67,5 |
|
MK |
21,2 |
|
US |
109,5 |
|
UY |
68,8 |
|
ZA |
79,1 |
|
ZZ |
72,7 |
|
0808 20 50 |
AR |
76,7 |
CL |
90,6 |
|
CN |
48,8 |
|
ZA |
90,2 |
|
ZZ |
76,6 |
(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.
26.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 80/3 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 253/2009
2009 m. kovo 25 d.
kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 945/2008 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2008–2009 prekybos metais
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),
atsižvelgdama į 2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 951/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (2), ypač į jo 36 straipsnio, 2 dalies antros pastraipos antrąjį sakinį,
kadangi:
(1) |
Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2008–2009 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 945/2008 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (EB) Nr. 136/2009 (4). |
(2) |
Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2008–2009 prekybos metams, numatyti Reglamente (EB) Nr. 945/2008, yra iš dalies pakeičiami ir nurodomi šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. kovo 26 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2009 m. kovo 25 d.
Komisijos vardu
Jean-Luc DEMARTY
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
(2) OL L 178, 2006 7 1, p. 24.
(3) OL L 258, 2008 9 26, p. 56.
PRIEDAS
Iš dalies pakeisti baltojo cukraus, žaliavinio cukraus ir produktų, kurių KN kodas yra 1702 90 95 tipinių kainų ir papildomų importo muitų dydžiai, taikomi nuo 2009 m. kovo 26 d.
(EUR) |
||
KN kodas |
Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto |
Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto |
1701 11 10 (1) |
24,57 |
4,01 |
1701 11 90 (1) |
24,57 |
9,25 |
1701 12 10 (1) |
24,57 |
3,82 |
1701 12 90 (1) |
24,57 |
8,82 |
1701 91 00 (2) |
29,52 |
10,47 |
1701 99 10 (2) |
29,52 |
5,95 |
1701 99 90 (2) |
29,52 |
5,95 |
1702 90 95 (3) |
0,30 |
0,35 |
(1) Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo III dalyje.
(2) Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo II dalyje.
(3) Nustatoma už kiekvieną proc. sacharozės kiekio.
26.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 80/5 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 254/2009
2009 m. kovo 25 d.
iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) 12-uoju aiškinimu
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (1), ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008 (2) priimti tam tikri tarptautiniai standartai ir aiškinimai, galioję 2008 m. spalio 15 d. |
(2) |
2006 m. lapkričio 30 d. Tarptautinis finansinės atskaitomybės aiškinimo komitetas (TFAAK) paskelbė TFAAK 12-ąjį aiškinimą „Paslaugų koncesijų susitarimai“ (toliau – TFAAK 12-asis aiškinimas). Šiame aiškinime aiškinama, kaip Komisijos jau patvirtintų tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų nuostatas taikyti paslaugų koncesijų susitarimams. TFAAK 12-ajame aiškinime aiškinama, kaip koncesininko finansinėse ataskaitose pripažinti infrastruktūrą, kuriai taikomas paslaugų koncesijos susitarimas. Jame taip pat aiškinamas koncesijos susitarimo dėl paslaugų skirtingų etapų skirtumas (statybos ir veiklos etapai) ir kaip kiekvienu atveju pripažinti pajamas ir išlaidas. Jame išskirti du infrastruktūros ir su tuo susijusių pajamų bei išlaidų pripažinimo būdai (finansinio turto ir nematerialiojo turto „metodai“) atsižvelgiant į koncesininko riziką, susijusią su netikrumu dėl pajamų ateityje. |
(3) |
Pasikonsultavus su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) techninių ekspertų grupe (TEG) patvirtinama, kad TFAAK 12-asis aiškinimas atitinka Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytus techninius priėmimo kriterijus. Pagal 2006 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimą 2006/505/EB, įsteigiantį Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupę, kuri konsultuotų Komisiją Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) nuomonių objektyvumo ir neutralumo klausimais (3), Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupė apsvarstė EFAPG nuomonę dėl standartų tvirtinimo ir Europos Komisiją informavo, kad ta nuomonė gerai subalansuota ir objektyvi. |
(4) |
Siekiant užtikrinti tarptautinių apskaitos standartų nuoseklumą, priėmus TFAAK 12-ąjį aiškinimą, kartu taisomi 1-asis tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas (TFAS), TFAAK 4-asis aiškinimas ir Nuolatinio aiškinimo komiteto (NAK) 29-asis aiškinimas. |
(5) |
Suprantama, kad įmonės gali pradėti taikyti arba toliau taikyti TFAAK 12-ąjį aiškinimą. |
(6) |
Dėl to Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. |
(7) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Apskaitos reguliavimo komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1126/2008 priedas iš dalies keičiamas taip:
1) |
įterpiamas Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) 12-asis aiškinimas Paslaugų koncesijų susitarimai, kaip nurodyta šio reglamento priede; |
2) |
1-asis tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas (TFAS), TFAAK 4-asis aiškinimas ir Nuolatinio aiškinimo komiteto (NAK) 29-asis aiškinimas iš dalies keičiami pagal TFAAK 12-ojo aiškinimo B priedėlį, kaip nurodyta šio reglamento priede. |
2 straipsnis
Visos įmonės šio reglamento priede pateiktą TFAAK 12-ąjį aiškinimą taiko ne vėliau kaip nuo pirmųjų joms taikomų finansinių metų, prasidedančių po šio reglamento įsigaliojimo datos.
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2009 m. kovo 25 d.
Komisijos vardu
Charlie McCREEVY
Komisijos narys
(1) OL L 243, 2002 9 11, p. 1.
(2) OL L 320, 2008 11 29, p. 1.
(3) OL L 199, 2006 7 21, p. 33.
PRIEDAS
TARPTAUTINIAI APSKAITOS STANDARTAI
TFAAK 12-asis aiškinimas |
TFAAK 12-asis aiškinimas Paslaugų koncesijų susitarimai |
Galima platinti Europos ekonominėje erdvėje. Visos už Europos ekonominės erdvės ribų esančios teisės, išskyrus teises platinti asmeniniam ar kitam teisingam naudojimui, saugomos. Išsamesnės informacijos galima rasti TASV tinklalapyje www.iasb.org
TFAAK 12-ASIS AIŠKINIMAS
Paslaugų koncesijų susitarimai
NUORODOS
— |
Finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo pagrindai |
— |
1 TFAS Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą |
— |
7 TFAS Finansinės priemonės. Atskleidimas |
— |
8 TAS Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos |
— |
11 TAS Statybos sutartys |
— |
16 TAS Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai |
— |
17 TAS Nuoma |
— |
18 TAS Pajamos |
— |
20 TAS Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas |
— |
23 TAS Skolinimosi išlaidos |
— |
32 TAS Finansinės priemonės. Pateikimas |
— |
36 TAS Turto vertės sumažėjimas |
— |
37 TAS Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas |
— |
38 TAS Nematerialusis turtas |
— |
39 TAS Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas |
— |
4 TFAAK Sutarties patikrinimas, ar ji yra nuomos sutartis |
— |
29 NAK Atskleidimas. Paslaugų koncesijų susitarimai |
PAGRINDINĖ INFORMACIJA
1 Daugelyje šalių viešųjų paslaugų infrastruktūrą – kaip antai: kelius, tiltus, tunelius, kalėjimus, ligonines, oro uostus, vandens paskirstymo įrenginius, energijos tiekimo ir telekomunikacijų tinklus – tradiciškai stato, naudoja ir prižiūri viešasis sektorius, o ji finansuojama valstybės biudžeto asignavimais.
2 Kai kuriose šalyse vyriausybės įvedė sutartimi įformintus paslaugų susitarimus, kad įtrauktų privatųjį sektorių į tokios infrastruktūros vystymą, finansavimą, naudojimą ir priežiūrą. Infrastruktūra jau gali egzistuoti arba gali būti statoma paslaugų susitarimo galiojimo metu. Šiame aiškinime susitarimas paprastai taikomas privačiojo sektoriaus ūkio subjektui (veiklos vykdytojui), kuris stato infrastruktūrą viešajai paslaugai teikti arba jai atnaujinti (pavyzdžiui, padidindamas jos pajėgumus) ir tam tikrą laiką naudoja ir prižiūri tą infrastruktūrą. Susitarimo galiojimo laikotarpiu veiklos vykdytojui mokama už jo paslaugas. Susitarimą reglamentuoja sutartis, kurioje nurodyti atlikimo standartai, kainų patikslinimo mechanizmai ir susitarimai spręsti ginčus arbitražo tvarka. Toks susitarimas dažnai apibūdinamas kaip „statymo, naudojimo ir perdavimo“, „atkūrimo, naudojimo ir perdavimo“ arba „viešųjų ir privačiųjų“ paslaugų koncesijos susitarimas.
3 Šių paslaugų susitarimų požymis – veiklos vykdytojo prisiimto įsipareigojimo viešosios paslaugos pobūdis. Viešąja politika siekiama visuomenei teikti su infrastruktūra susijusias paslaugas, neatsižvelgiant į šalies, kuri teikia tas paslaugas, tapatumą. Pagal paslaugų susitarimą veiklos vykdytojas sutartimi įpareigojamas viešai teikti paslaugas viešojo sektoriaus ūkio subjekto vardu. Kiti bendri požymiai:
a) |
šalis, teikianti paslaugų susitarimą (teikėjas), yra viešojo sektoriaus ūkio subjektas, įskaitant vyriausybinę instituciją arba privačiojo sektoriaus ūkio subjektą, kuriam buvo perduota atsakomybė už paslaugą; |
b) |
veiklos vykdytojas atsako bent už infrastruktūros ir susijusių paslaugų valdymo dalį ir nėra tiktai teikėjo vardu veikiantis įgaliotinis; |
c) |
sutartyje nurodytos veiklos vykdytojo taikomos pradinės kainos ir reglamentuojamos kainų peržiūros paslaugų susitarimo galiojimo laikotarpiu; |
d) |
veiklos vykdytojas įpareigotas perduoti teikėjui nurodytos būklės infrastruktūrą susitarimo laikotarpio galiojimo pabaigoje už nedidelį papildomą atlygį arba be jo, neatsižvelgiant į tai, kuri šalis iš pradžių ją finansavo. |
TAIKYMO SRITIS
4 Šiuo aiškinimu pateikiamos veiklos vykdytojų vedamos apskaitos gairės, susijusios su viešųjų ir privačiųjų paslaugų koncesijų susitarimais.
5 Šis aiškinimas taikomas viešųjų ir privačiųjų paslaugų koncesijų susitarimams, jeigu:
a) |
teikėjas kontroliuoja arba reguliuoja, kokias infrastruktūros paslaugas turi teikti veiklos vykdytojas, kam jis jas turi teikti ir kokia kaina; ir |
b) |
teikėjas, remdamasis nuosavybės teise, teise į naudos gavimą ar kitaip, kontroliuoja bet kurį reikšmingą likutinį dalyvavimą infrastruktūroje pasibaigus susitarimo terminui. |
6 Infrastruktūrai, kurią apima viešųjų ir privačiųjų paslaugų koncesijos susitarimas, visą jos naudingo tarnavimo laiką (visą turto naudingo tarnavimo laiką) taikomas šis aiškinimas, jeigu vykdomos 5 straipsnio a punkto sąlygos. TG 1–8 straipsniuose pateikiamos gairės, kaip nustatyti, ar viešųjų ir privačiųjų paslaugų koncesijų susitarimams taikomas šis aiškinimas ir kokia apimtimi.
7 Šis aiškinimas taikomas:
a) |
infrastruktūrai, kurią veiklos vykdytojas stato arba įsigyja iš trečiosios šalies paslaugų susitarimo tikslu; ir |
b) |
esamai infrastruktūrai, kurioje teikėjas suteikia veiklos vykdytojui teisę veikti paslaugų susitarimo tikslu. |
8 Šiame aiškinime tiksliai neapibrėžta infrastruktūros, kurią veiklos vykdytojas iki paslaugų susitarimo sudarymo laikė ir pripažino ilgalaikiu materialiuoju turtu, apskaita. Tokiai infrastruktūrai taikomi TFAS pripažinimo nutraukimo reikalavimai (išdėstyti 16-ajame TAS).
9 Šiame aiškinime tiksliai neapibrėžta teikėjų vedama apskaita.
KLAUSIMAI
10 Šiame aiškinime pateikiami bendrieji paslaugų koncesijų susitarimų įsipareigojimų ir susijusių teisių pripažinimo ir vertinimo principai. Informacijos apie paslaugų koncesijų susitarimus atskleidimo reikalavimai nurodyti 29-ajame NAK Paslaugų koncesijų susitarimai. Atskleidimas. Šiame aiškinime nagrinėjami šie klausimai:
a) |
veiklos vykdytojo teisių į infrastruktūrą traktavimas; |
b) |
susitarimų atlygio pripažinimas ir vertinimas; |
c) |
statybos arba atnaujinimo paslaugos; |
d) |
veiklos paslaugos; |
e) |
skolinimosi išlaidos; |
f) |
paskesnė finansinio turto ir nematerialiojo turto apskaitos tvarka ir |
g) |
teikėjo veiklos vykdytojui suteikti objektai. |
BENDRAS SUSITARIMAS
Veiklos vykdytojo teisių į infrastruktūrą traktavimas
11 Šiame aiškinime infrastruktūra nepripažįstama kaip veiklos vykdytojo ilgalaikis materialusis turtas, nes sutartimi įformintu paslaugų susitarimu veiklos vykdytojui neperduodama teisė kontroliuoti viešųjų paslaugų infrastruktūros naudojimo. Veiklos vykdytojas gali naudoti infrastruktūrą, siekdamas teikti viešąją paslaugą teikėjo vardu pagal sutartyje nurodytas sąlygas.
Susitarimų atlygio pripažinimas ir vertinimas
12 Pagal sutartimi įformintus susitarimus, kuriems taikomas šis aiškinimas, veiklos vykdytojas veikia kaip paslaugų teikėjas. Veiklos vykdytojas stato arba atnaujina infrastruktūrą (statybos arba atnaujinimo paslaugos), per kurią teikiama viešoji paslauga, ir tam tikrą laiką naudoja bei prižiūri tą infrastruktūrą (veiklos paslaugos).
13 Veiklos vykdytojas pripažįsta ir vertina iš teikiamų paslaugų gautas pajamas pagal 11-ajį ir 18-ąjį TAS. Jeigu veiklos vykdytojas teikia daugiau nei vieną paslaugą (t. y. statybos arba atnaujinimo paslaugas ir veiklos paslaugas) pagal vieną sutartį ar susitarimą, gautas arba gautinas atlygis paskirstomas remiantis atitinkamomis suteiktų paslaugų tikrosiomis vertėmis, kai sumas galima atskirai identifikuoti. Atlygio pobūdis nulemia paskesnę jo apskaitos tvarką. Paskesnė atlygio, gauto kaip finansinis turtas ir kaip nematerialusis turtas, apskaita išsamiai apibūdinta 23–26 straipsniuose.
Statybos arba atnaujinimo paslaugos
14 Veiklos vykdytojas apskaito su statybų arba atnaujinimo paslaugomis susijusias pajamas ir išlaidas pagal 11-ąjį TAS.
Teikėjo mokamas atlygis veiklos vykdytojui
15 Jeigu veiklos vykdytojas teikia statybų arba atnaujinimo paslaugas, veiklos vykdytojo gautas arba gautinas atlygis pripažįstamas tikrąja verte. Atlygis gali būti teisės į:
a) |
finansinį turtą arba |
b) |
nematerialųjį turtą. |
16 Veiklos vykdytojas pripažįsta finansinį turtą, jeigu jis turi besąlyginę sutartinę teisę gauti grynuosius pinigus arba kitą finansinį turtą iš teikėjo arba pastarojo nurodymu už statybos paslaugas; teikėjas turi nedaug (jeigu turi) veiksmų laisvės vengti atlikti mokėjimą, nes paprastai sutartis įgyvendinama įstatymu. Veiklos vykdytojas turi besąlyginę teisę gauti grynuosius pinigus, jeigu teikėjas sutartimi garantuoja sumokėti veiklos vykdytojui: a) nurodytas ar nustatomas sumas arba b) jeigu yra, trūkumą, susidariusį tarp sumų, gautų iš viešųjų paslaugų vartotojų, ir nurodytų arba nustatomų sumų, netgi jeigu mokėjimas priklauso nuo to, kad veiklos vykdytojas užtikrintų, jog infrastruktūra atitiktų nurodytus kokybės ar naudingumo reikalavimus.
17 Veiklos vykdytojas pripažįsta nematerialųjį turtą, jeigu jis gauna teisę (licenciją) imti mokesčius is viešosios paslaugos vartotojų. Teisė imti mokesčius is viešosios paslaugos vartotojų nėra besąlyginė teisė gauti grynuosius pinigus, nes sumos priklauso nuo to, kiek visuomenė naudojasi paslauga.
18 Jeigu veiklos vykdytojui už statybos paslaugas iš dalies mokama finansiniu turtu, o iš dalies – nematerialiuoju turtu, būtina atskirai apskaityti kiekvieną veiklos vykdytojo atlygio komponentą. Gautas arba gautinas atlygis abiems komponentams iš pradžių turi būti pripažįstamas gauto arba gautino atlygio tikrąja verte.
19 Atlygio, kurį teikėjas moka veiklos vykdytojui, pobūdis nustatomas remiantis sutarties sąlygomis ir, kai yra, atitinkama sutarčių teise.
Veiklos paslaugos
20 Veiklos vykdytojas apskaito su veiklos paslaugomis susijusias pajamas ir išlaidas pagal 18-ajį TAS.
Sutartiniai įsipareigojimai siekiant atstatyti infrastruktūrą iki nurodyto tinkamumo naudoti lygio
21 Veiklos vykdytojas gali turėti sutartinių įsipareigojimų, kuriuos privalo vykdyti kaip sąlygą pagal savo licenciją: a) išlaikyti nurodytą infrastrūkturos tinkamumo naudoti lygį arba b) atstatyti infrastrūkturą iki nurodytos būklės prieš perduodant ją teikėjui pasibaigus paslaugų susitarimo galiojimui. Šie sutartiniai įsipareigojimai išlaikyti arba atstatyti infrastruktūrą, išskyrus bet kurį atnaujinimo elementą (žr. 14 straipsnį), pripažįstami ir vertinami pagal 37-ąjį TAS, t. y. taikant geriausią išlaidų, kurių reikėtų norint padengti esamą įsipareigojimą balanso datą, įvertininimą.
Veiklos vykdytojo patirtos skolinimosi išlaidos
22 Vadovaujantis 23-iuoju TAS, susitarimui priskirtinos skolinimosi išlaidos pripažįstamos sąnaudomis to laikotarpio, per kurį jos patiriamos, jeigu veiklos vykdytojas neturi sutartinės teisės gauti nematerialųjį turtą (teisės imti mokesčius iš viešosios paslaugos vartotojų). Šiuo atveju susitarimui priskirtinos skolinimosi išlaidos pagal tą standartą turi būti kapitalizuojamos su statybomis susijusiame susitarimo etape.
Finansinis turtas
23 32-asis ir 39-asis TAS bei 7-asis TFAS taikomi finansiniam turtui, kuris pripažįstamas pagal 16 ir 18 straipsnius.
24 Teikėjo mokėtina suma arba jo nurodymu mokėtina suma yra apskaitoma pagal 39-ąjį TAS kaip:
a) |
paskola arba gautina suma; |
b) |
pardavimui skirtas finansinis turtas arba; |
c) |
jeigu taip apibrėžta per pirminį pripažinimą, finansinis turtas tikrąja verte pelne ar nuostoliuose, jeigu tenkinamos tokio klasifikavimo sąlygos. |
25 Jeigu teikėjo mokėtina suma apskaitoma kaip paskola arba gautina suma, arba kaip pardavimui skirtas finansinis turtas, palūkanos, apskaičiuotos taikant faktinių palūkanų metodą, pagal 39-ajį TAS turi būti pripažįstamos pelnu ar nuostoliais.
Nematerialusis turtas
26 38-asis TAS taikomas nematerialiajam turtui, pripažįstamam pagal 17 ir 18 straipsnius. 38-ojo TAS 45–47 straipsniuose pateikiamos gairės, kaip vertinti nematerialųjį turtą, įsigytą mainais už nepiniginį turtą arba už piniginio ir nepiniginio turto kombinaciją.
Teikėjo veiklos vykdytojui suteikti objektai
27 Vadovaujantis 11 straipsniu, infrastruktūros objektai, kuriais teikėjas leidžia naudotis veiklos vykdytojui paslaugų susitarimo tikslais, nepripažįstami veiklos vykdytojo ilgalaikiu materialiuoju turtu. Teikėjas taip pat gali suteikti veiklos vykdytojui kitus objektus, kuriuos veiklos vykdytojas gali laikyti ar elgtis su jais savo nuožiūra. Jeigu toks turtas sudaro dalį atlygio, kurį teikėjas moka už paslaugas, toks turtas nėra valstybės dotacijos, kaip apibrėžta 20-ajame TAS. Jis pripažįstamas kaip veiklos vykdytojo turtas, vertinamas tikrąja verte per pirminį pripažinimą. Veiklos vykdytojas pripažįsta su neįvykdytais įsipareigojimais susijusį įsipareigojimą, kurį jis prisiėmė mainais už turtą.
ĮSIGALIOJIMO DATA
28 Ūkio subjektas taiko šį aiškinimą metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2008 m. sausio 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas taiko šį aiškinimą ataskaitiniam laikotarpiui, prasidedančiam iki 2008 m. sausio 1 d., jis turi atskleisti šį faktą.
PEREINAMASIS LAIKOTARPIS
29 Atsižvelgiant į 30 straipsnį, apskaitos politikos pakeitimai apskaitomi pagal 8-ajį TAS, t. y. atgaline data.
30 Jeigu įgyvendindamas bet kurį konkretų paslaugų susitarimą veiklos vykdytojas negali praktiškai taikyti šio aiškinimo atgaline data anksčiausio nurodyto laikotarpio pradžioje, jis imasi šių veiksmų:
a) |
pripažįsta finansinį turtą ir nematerialųjį turtą, kuris buvo anksčiausio nurodyto laikotarpio pradžioje; |
b) |
taiko to finansinio ir nematerialiojo turto (nepaisant to, kaip jis buvo klasifikuotas anksčiau) ankstesnes balansines vertes kaip jo balansines vertes tą dieną ir |
c) |
patikrina tą dieną pripažinto finansinio ir nematerialiojo turto verčių sumažėjimą, o jeigu to padaryti praktiškai neįmanoma, patikrinamas verčių sumažėjimas einamojo laikotarpio pradžioje. |
A priedas
TAIKYMO GAIRĖS
Šis priedas yra neatskiriama šio aiškinimo dalis.
TAIKYMO SRITIS (5 straipsnis)
1 TG Šio aiškinimo 5 straipsnyje nurodyta, kad infrastruktūrai taikomas šis aiškinimas, kai galioja šios sąlygos:
a) |
teikėjas kontroliuoja arba reguliuoja, kokias infrastruktūros paslaugas turi teikti veiklos vykdytojas, kam jis jas turi teikti ir kokia kaina; ir |
b) |
teikėjas, remdamasis nuosavybės teise, teise į naudos gavimą ar kitaip, kontroliuoja bet kurį reikšmingą likutinį dalyvavimą infrastruktūroje pasibaigus susitarimo galiojimo terminui. |
2 TG Sąlygoje, pateiktoje a punkte, nurodyta kontrolė arba reguliavimas gali būti vykdomi pagal sutartį arba kitaip (pvz., šią funkciją gali vykdyti reguliuojančioji institucija), ir jie apima aplinkybes, kuriomis teikėjas perka visą produkciją, bei tas aplinkybes, kuriomis dalį produkcijos arba ją visą perka kiti vartotojai. Taikant šią sąlygą, laikoma, kad teikėjas ir bet kurios kitos susijusios šalys veikia kartu. Jeigu teikėjas yra viešojo sektoriaus ūkio subjektas, visas viešasis sektorius kartu su visomis reguliuojančiomis institucijomis, atstovaujančiomis visuomenės interesams, šiame aiškinime laikomas susijusiu su teikėju.
3 TG Sąlygos, pateiktos a punkte, tikslais teikėjui nereikia vykdyti visiškos kainos kontrolės: pakanka, kad kaina būtų reguliuojama teikėjo, sutartimi arba reguliuojančiosios institucijos, pvz., taikant didžiausio kainų lygio nustatymo mechanizmą. Tačiau ši sąlyga taikoma sutarties esmei. Į neesminius požymius, pavyzdžiui, didžiausią kainų lygį, kuris bus taikomas tik išimtinėmis aplinkybėmis, neatsižvelgiama. Priešingu atveju, jeigu, pavyzdžiui, sutartimi ketinama leisti veiklos vykdytojui laisvai nustatyti kainas, bet perviršinis pelnas grąžinamas teikėjui, veiklos vykdytojo pelnas apribojamas ir kontrolinio patikrinimo kainos elementas patikrinamas.
4 TG Sąlygos, pateiktos b punkte, tikslais teikėjo vykdoma bet kurio reikšmingo likutinio dalyvavimo kontrolė turėtų apriboti veiklos vykdytojo praktinę galimybę parduoti arba įkeisti infrastruktūrą ir suteikti teikėjui nuolatinę naudojimosi teisę susitarimo galiojimo laikotarpiu. Likutinis dalyvavimas infrastruktūroje – tai apskaičiuota infrastruktūros dabartinė vertė, lyg ji jau būtų tokio senumo ir būklės, kokios, manoma, bus pasibaigus susitarimo galiojimo laikotarpiui.
5 TG Kontrolė turi būti atskirta nuo valdymo. Jeigu teikėjas išlaiko dalį 5 straipsnio a punkte nurodytos kontrolės ir reikšmingą likutinį dalyvavimą infrastruktūroje, veiklos vykdytojas valdo infrastruktūrą tiktai teikėjo vardu, netgi jeigu daugeliu atvejų jis gali turėti didelę valdymo veiksmų laisvę.
6 TG Sąlygomis, pateiktomis a ir b punktuose, kartu nurodoma, kada infrastruktūrą, įskaitant bet kuriuos reikiamus pakeitimus (žr. 21 straipsnį), kontroliuoja teikėjas visą jos ekonominį tarnavimo laiką. Pavyzdžiui, jeigu veiklos vykdytojas per susitarimo galiojimo laikotarpį turi pakeisti infrastruktūros objekto dalį (pvz., kelio dangą arba pastato stogą), infrastruktūros objektas laikomas visuma. Taigi b sąlyga vykdoma visai infrastruktūrai, įskaitant pakeistą dalį, jeigu teikėjas kontroliuoja bet kurį reikšmingą likutinį dalyvavimą galutinai keičiant tą dalį.
7 TG Kartais infrastruktūros naudojimas iš dalies reguliuojamas taip, kaip nustatyta 5 straipsnio a punkte, o iš dalies nereguliuojamas. Tačiau šie susitarimai būna įvairių formų:
a) |
bet kuri infrastruktūra, kurią galima fiziškai atskirti ir atskirai naudoti ir kuri atitinka 36-ajame TAS nurodytą pinigus kuriančio vieneto apibrėžimą, analizuojama atskirai, jeigu ji naudojama visiškai nereguliuojamais tikslais. Pavyzdžiui, tai gai būti taikoma privačiai ligoninės daliai, kai likusią ligoninės dalį teikėjas naudoja viešajai paslaugai teikti; |
b) |
kai grynai pagalbinė veikla (pvz., ligoninės parduotuvė) yra nereguliuojama, kontroliniai patikrinimai atliekami taip, lyg tos paslaugos neegzistuotų, nes tais atvejais, kai teikėjas kontroliuoja paslaugas taip, kaip nurodyta 5 straipsnyje, pagalbinių paslaugų egzistavimas nesumažina teikėjo vykdomos infrastruktūros kontrolės. |
8 TG Veiklos vykdytojas gali turėti teisę naudotis 7 TG straipsnio a punkte nurodyta atskiriama infrastruktūra arba įrenginiais, kurie naudojami 7 TG straipsnio b punkte nurodytoms pagalbinėms nereguliuojamoms paslaugoms teikti. Iš esmės abiem atvejais teikėjas juos gali išnuomoti veiklos vykdytojui; tuomet tai bus apskaitoma pagal 17-ąjį TAS.
B priedas
1-OJO TFAS IR KITŲ AIŠKINIMŲ PATAISOS
Šio priedo pataisos taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2008 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jeigu ūkio subjektas taiko šį aiškinimą ankstesniam laikotarpiui, šios pataisos taikomos tam ankstesniajam laikotarpiui.
B1 1-asis TFAS Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą keičiamas, kaip nurodyta toliau. Naujas tekstas pabraukiamas, o panaikinamas tekstas – perbraukiamas.
9 straipsnis keičiamas taip:
9 |
Kituose TFAS nurodytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikomos apskaitos politikos pakeitimams, atliekamiems TFAS jau taikančiame ūkio subjekte, netaikomos ūkio subjektams, kurie pirmą kartą taiko TFAS, išskyrus atvejus, nurodytus 25D, 25H, 34A ir 34B straipsniuose. |
12 straipsnio a punkte nuoroda į 13–25G keičiama į 13–25H.
13 straipsnyje keičiami k ir l punktai bei įtraukiamas m punktas:
k) |
nuoma (25F straipsnis); ir |
l) |
finansinio turto arba finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės vertinimas per pirminį pripažinimą (25G straipsnis). ; ir |
m) |
finansinis turtas arba nematerialusis turtas, apskaitomas pagal TFAAK 12-ąjį aiškinimą Paslaugų koncesijų susitarimai (25H straipsnis). |
Po 25G straipsnio įterpiama nauja antraštė ir 25H straipsnis:
Paslaugų koncesijų susitarimai
25H Pirmą kartą TFAS taikantis ūkio subjektas gali taikyti TFAAK 12-ojo aiškinimo Paslaugų koncesijų susitarimai pereinamojo laikotarpio nuostatas.
B2 TFAAK 4-asis aiškinimas Sutarties patikrinimas, ar ji yra nuomos sutartis keičiamas, kaip nurodyta toliau.
4 straipsnis keičiamas taip (naujas tekstas pabraukiamas):
4 Šis aiškinimas netaikomas susitarimams, kurie:
a) |
yra nuoma (arba ją apima), kuriai 17-asis TAS netaikomas; arba |
b) |
yra viešųjų ir privačiųjų paslaugų koncesijų susitarimai, kuriems taikomas TFAAK 12-asis aiškinimas Paslaugų koncesijų susitarimai. |
B3 29-asis NAK Atskleidimas. Paslaugų koncesijų susitarimai keičiamas, kaip nurodyta toliau (pakeistuose straipsniuose naujas tekstas pabraukiamas).
Jo pavadinimas keičiamas į Paslaugų koncesijų susitarimai. Atskleidimas.
1–6 straipsniuose nuorodos į „koncesijos vykdytoją“ keičiamos į „veiklos vykdytoją“, o nuorodos į „koncesijos teikėją“ keičiamos į „teikėją“.
6 straipsnyje keičiamas d punktas ir įtraukiamas e punktas:
d) |
per ataskaitinį laikotarpį padarytus susitarimo pakeitimus. ; ir |
e) |
kaip buvo klasifikuojamas paslaugų susitarimas. |
Po 6 straipsnio įtraukiamas naujas 6A straipsnis:
6A |
Veiklos vykdytojas atskleidžia pajamų ir pelno arba nuostolių sumą, pripažintą per ataskaitinį laikotarpį, kai mainais už statybos paslaugas buvo gautas finansinis turtas arba nematerialusis turtas. |
II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
SPRENDIMAI
Komisija
26.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 80/14 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2009 m. kovo 18 d.
dėl korekcinių koeficientų, nuo 2008 m. vasario 1 d., 2008 m. kovo 1 d., 2008 m. balandžio 1 d., 2008 m. gegužės 1 d. ir 2008 m. birželio 1 d. taikomų trečiosiose šalyse dirbančių Europos Bendrijų pareigūnų, laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų atlyginimams, tikslinimo
(2009/295/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, nustatytas Reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (1), ypač į jų X priedo 13 straipsnio antrą pastraipą,
kadangi:
(1) |
Tarybos reglamentu (EB) Nr. 624/2008 (2), taikant nuostatų X priedo 13 straipsnio pirmą pastraipą, nustatyti korekciniai koeficientai, kurie nuo 2007 m. liepos 1 d. taikomi trečiosiose šalyse dirbančių Europos Bendrijų pareigūnų, laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų atlyginimams, išmokamiems darbo vietos šalies valiuta. |
(2) |
Atsižvelgiant į nuostatų X priedo 13 straipsnio antrą pastraipą, nuo 2008 m. vasario 1 d., 2008 m. kovo 1 d., 2008 m. balandžio 1 d., 2008 m. gegužės 1 d. ir 2008 m. birželio 1 d. reikia patikslinti kai kuriuos korekcinius koeficientus, nes iš Komisijos turimų statistinių duomenų paaiškėjo, kad pagal korekcinį koeficientą ir atitinkamą valiutų keitimo kursą apskaičiuojamų pragyvenimo išlaidų kitimas kai kuriose trečiosiose šalyse buvo 5 % didesnis nuo paskutinio jų nustatymo ar tikslinimo, |
NUSPRENDĖ:
Vienintelis straipsnis
Tikslinami trečiosiose šalyse dirbančių Europos Bendrijų pareigūnų, laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų atlyginimams, išmokamiems darbo vietos šalies valiuta, taikytini korekciniai koeficientai, nustatyti tam tikroms priede nurodytoms šalims. Priede pateiktos šešios mėnesinės lentelės, kuriose tiksliai nurodomos šalys ir kiekvienai iš šių šalių taikytinos datos (2008 m. vasario 1 d., 2008 m. kovo 1 d., 2008 m. balandžio 1 d., 2008 m. gegužės 1 d. ir 2008 m. birželio 1 d.).
Atlyginimams apskaičiuoti naudojami valiutos keitimo kursai nustatomi remiantis Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklėmis ir atitinka pirmoje pastraipoje nurodytas datas.
Priimta Briuselyje, 2009 m. kovo 18 d.
Komisijos vardu
Benita FERRERO-WALDNER
Komisijos narė
PRIEDAS
2008 M. VASARIO MĖN.
Darbo vietos šalis |
Ekonominiai paritetai 2008 m. vasario mėn. |
Valiutos keitimo kursas 2008 m. vasario mėn. (1) |
Korekciniai koeficientai 2008 m. vasario mėn. (2) |
Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (3) |
41,78 |
61,451 |
68,0 |
Saudo Arabija |
4,505 |
5,5288 |
81,5 |
Argentina |
2,504 |
4,6491 |
53,9 |
Kosta Rika |
542,1 |
736,035 |
73,7 |
Indija |
32,24 |
58,1618 |
55,4 |
Libanas |
1 835 |
2 232,61 |
82,2 |
Nigerija |
162,7 |
171,243 |
95,0 |
Serbija (Belgradas) (3) |
56,74 |
81,476 |
69,6 |
Siera Leonė |
3 222 |
4 380,09 |
73,6 |
Šri Lanka (4) |
87,73 |
159,65 |
55,0 |
Sirija (3) |
44,27 |
70,5 |
62,8 |
Tanzanija (5) |
1 109 |
1 664,73 |
66,6 |
Ukraina |
7,794 |
7,45128 |
104,6 |
Venesuela (3) |
2,186 |
3,18415 |
68,7 |
2008 M. KOVO MĖN.
Darbo vietos šalis |
Ekonominiai paritetai 2008 m. kovo mėn. |
Valiutos keitimo kursas 2008 m. kovo mėn. (6) |
Korekciniai koeficientai 2008 m. kovo mėn. (7) |
Baltarusija |
1 945 |
3 181,1 |
61,1 |
Bolivija |
5,432 |
11,4012 |
47,6 |
Bulgarija |
1,688 |
1,9558 |
86,3 |
Saliamono Salos (8) |
9,905 |
11,4748 |
86,3 |
Kirgizija (8) |
48 |
55,0253 |
87,2 |
Laosas |
10 277 |
13 450 |
76,4 |
Šri Lanka (9) |
92,37 |
160,023 |
57,7 |
Tanzanija (10) |
1 046 |
1 693,89 |
61,8 |
2008 M. BALANDŽIO MĖN.
Darbo vietos šalis |
Ekonominiai paritetai 2008 m. balandžio mėn. |
Valiutos keitimo kursas 2008 m. balandžio mėn. (11) |
Korekciniai koeficientai 2008 m. balandžio mėn. (12) |
Kamerūnas |
713,8 |
655,957 |
108,8 |
Kanada |
1,234 |
1,608 |
76,7 |
Gambija (13) |
21,26 |
30,75 |
69,1 |
Gvinėja (Konakris) |
3 799 |
6 851,17 |
55,5 |
Bisau Gvinėja |
760,7 |
655,957 |
116,0 |
Indonezija (Banda Ačehas) |
6 925 |
14 540,2 |
47,6 |
Centrinės Afrikos Respublika |
728,4 |
655,957 |
111,0 |
Vanuatu |
155,8 |
148,98 |
104,6 |
2008 M. GEGUŽĖS MĖN.
Darbo vietos šalis |
Ekonominiai paritetai 2008 m. gegužės mėn. |
Valiutos keitimo kursas 2008 m. gegužės mėn. (14) |
Korekciniai koeficientai 2008 m. gegužės mėn. (15) |
Armėnija |
331,6 |
482,2 |
68,8 |
Egiptas (16) |
2,708 |
8,60965 |
31,5 |
Haitis (16) |
63,31 |
61,9632 |
102,2 |
Lesotas |
6,059 |
11,8167 |
51,3 |
Madagaskaras |
2 125 |
2 621,33 |
81,1 |
Peru |
3,132 |
4,34275 |
72,1 |
Filipinai |
42,21 |
65,686 |
64,3 |
Surinamas |
1,743 |
4,2939 |
40,6 |
2008 M. BIRŽELIO MĖN.
Darbo vietos šalis |
Ekonominiai paritetai 2008 m. birželio mėn. |
Valiutos keitimo kursas 2008 m. birželio mėn. (17) |
Korekciniai koeficientai 2008 m. birželio mėn. (18) |
Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (19) |
45,35 |
61,3871 |
73,9 |
Egiptas (20) |
2,913 |
8,44855 |
34,5 |
Etiopija |
12,12 |
15,2245 |
79,6 |
Gambija (21) |
22,41 |
32,7 |
68,5 |
Haitis (20) |
66,63 |
62,9246 |
105,9 |
Fidžis |
1,695 |
2,33508 |
72,6 |
Saliamono Salos (22) |
10,81 |
12,0152 |
90,0 |
Jamaika |
93,22 |
110,025 |
84,7 |
Kirgizija (22) |
50,99 |
56,6834 |
90,0 |
Naujoji Kaledonija |
172,6 |
119,332 |
144,6 |
Uganda |
1 835 |
2 563,8 |
71,6 |
Pakistanas |
44,72 |
107,615 |
41,6 |
Samoa |
2,642 |
3,89332 |
67,9 |
Serbija (Belgradas) (19) |
61,51 |
80,7545 |
76,2 |
Sudanas (Chartumas) |
1,685 |
3,1984 |
52,7 |
Sirija (19) |
46,93 |
72,09 |
65,1 |
Tanzanija (23) |
1 165 |
1 873,39 |
62,2 |
Turkija |
1,567 |
1,9039 |
82,3 |
Venesuela (19) |
2,075 |
3,34347 |
62,1 |
Jemenas |
182,6 |
310,909 |
58,7 |
(1) 1 EUR = nacionalinė valiuta (Kuba, Salvadoras, Ekvadoras = USD).
(2) Briuselis = 100 %.
(3) Šiai šaliai taikomas koeficientas tikslinamas du kartus – vasario ir birželio mėn.
(4) Šiai šaliai taikomas koeficientas tikslinamas du kartus – vasario ir kovo mėn.
(5) Šiai šaliai taikomas koeficientas tikslinamas tris kartus – vasario, kovo ir birželio mėn.
(6) 1 EUR = nacionalinė valiuta (Kuba, Salvadoras, Ekvadoras = USD).
(7) Briuselis = 100 %.
(8) Šiai šaliai taikomas koeficientas tikslinamas du kartus – kovo ir birželio mėn.
(9) Šiai šaliai taikomas koeficientas tikslinamas du kartus – vasario ir kovo mėn.
(10) Šiai šaliai taikomas koeficientas tikslinamas tris kartus – vasario, kovo ir birželio mėn.
(11) 1 EUR = nacionalinė valiuta (Kuba, Salvadoras, Ekvadoras = USD).
(12) Briuselis = 100 %.
(13) Šiai šaliai taikomas koeficientas tikslinamas du kartus – balandžio ir birželio mėn.
(14) 1 EUR = nacionalinė valiuta (Kuba, Salvadoras, Ekvadoras = USD).
(15) Briuselis = 100 %.
(16) Šiai šaliai taikomas koeficientas tikslinamas du kartus – gegužės ir birželio mėn.
(17) 1 EUR = nacionalinė valiuta (Kuba, Salvadoras, Ekvadoras = USD).
(18) Briuselis = 100 %.
(19) Šiai šaliai taikomas koeficientas tikslinamas du kartus – vasario ir birželio mėn.
(20) Šiai šaliai taikomas koeficientas tikslinamas du kartus – gegužės ir birželio mėn.
(21) Šiai šaliai taikomas koeficientas tikslinamas du kartus – balandžio ir birželio mėn.
(22) Šiai šaliai taikomas koeficientas tikslinamas du kartus – kovo ir birželio mėn.
(23) Šiai šaliai taikomas koeficientas tikslinamas tris kartus – vasario, kovo ir birželio mėn.
26.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 80/18 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2009 m. kovo 25 d.
kuriuo nustatoma speciali kontrolės ir tikrinimo programa, susijusi su rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimu
(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 2032)
(2009/296/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (1), ypač į jo 34c straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (TATAK, angl. ICCAT) 2006 m. priėmė daugiametį rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planą (Rekomendacija 06–05), kuris įsigaliojo 2007 m. birželio 13 d. Šis atkūrimo planas į Europos bendrijos (EB) teisę laikinai perkeltas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 643/2007 (2), o galutinai – Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1559/2007 (3). |
(2) |
2008 m. lapkričio 24 d. priimtoje TATAK rekomendacijoje 08–05, iš dalies keičiančioje Rekomendaciją 06–05, kuria nustatomas daugiametis rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planas, yra svarbių pakeitimų. Šie pakeitimai įtraukti į pasiūlymą perkelti Rekomendaciją 08–05 į Bendrijos teisę, kurį Komisija perdavė svarstyti Tarybai ir Parlamentui. |
(3) |
Siekiant užtikrinti, kad šis daugiametis išteklių atkūrimo planas būtų sėkmingai įgyvendinamas, būtina sukurti specialią kontrolės ir tikrinimo programą, kurioje dalyvautų Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Malta ir Portugalija ir kurios tikslas būtų garantuoti tinkamą išsaugojimo ir kontrolės priemonių, taikytinų žvejybos veiklai siekiant atkurti paprastųjų tunų išteklius, įgyvendinimo lygį. |
(4) |
Ši speciali kontrolės ir tikrinimo programa turėtų apimti laikotarpį nuo 2009 m. kovo 15 d. iki 2011 m. kovo 15 d. Specialiosios kontrolės ir tikrinimo programos taikymo rezultatai turėtų būti reguliariai vertinami bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis. |
(5) |
Siekiant Bendrijos lygmeniu suderinti paprastųjų tunų žvejybos kontrolę ir tikrinimą, reikėtų parengti bendrąsias kontrolės ir tikrinimo, kuriuos turi vykdyti atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos, taisykles, o valstybėms narėms priimti nacionalines kontrolės programas, suderintas su tomis bendrosiomis taisyklėmis. Tuo tikslu reikėtų nustatyti kontrolės ir tikrinimo intensyvumo gaires, taip pat kontrolės ir tikrinimo prioritetus bei tvarką. |
(6) |
Siekiant užtikrinti, kad pažeidimai būtų tiriami pagal 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (4) 25 straipsnį, turėtų būti nustatyta sistema, pagal kurią visos atitinkamos institucijos galėtų prašyti suteikti savitarpio pagalbą ir keistis susijusia informacija pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 34a bei 34b straipsnius ir Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 28 straipsnį. |
(7) |
Bendra tikrinimo ir priežiūros veikla turėtų būti vykdoma pagal jungtinės veiklos planus, kuriuos nustatė Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra, įsteigta Tarybos reglamentu (EB) Nr. 768/2005 (5). |
(8) |
Šiame sprendime numatytos priemonės nustatytos kartu su atitinkamomis valstybėmis narėmis. |
(9) |
Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo sprendimu nustatoma speciali kontrolės ir tikrinimo programa, kuria siekiama užtikrinti darnų 2008 m. lapkričio 24 d. TATAK priimto daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano įgyvendinimą.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Speciali kontrolės ir tikrinimo programa, susijusi su rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimu, taikoma:
a) |
visai žvejybos veiklai, žvejybos veiklai, kurią vykdo žvejybos laivai, žuvininkystės ūkiai ir kuri vykdoma naudojant gaudykles; |
b) |
visoms sugautoms, iškrautoms, perkeltoms, perkrautoms žuvims ir žuvų perkėlimo į varžas operacijoms; |
c) |
visai atitinkamai žuvininkystės ūkių ir įmonių, kurios verčiasi paprastųjų tunų auginimu varžose, tukinimu, auginimu arba jų perdirbimu ir (arba) prekyba paprastųjų tunų produktais, veiklai, įskaitant importą, eksportą, grįžtamąjį eksportą, transportavimą ir laikymą; |
d) |
įgyvendinant metinius žvejybos planus; |
e) |
draudimui paprastųjų tunų ieškoti naudojantis orlaiviais ir sraigtasparniais; |
f) |
sportinei ir pramoginei žūklei; |
g) |
įgyvendinant TATAK jungtinio tarptautinio tikrinimo sistemą; |
h) |
jungtinių žvejybos operacijų stebėsenai ir tolesniems veiksmams; |
i) |
įgyvendinant su žvejybos ir auginimo pajėgumais susijusias priemones; |
j) |
įgyvendinant valstybių narių stebėtojų programą ir TATAK regioninę stebėtojų programą; |
k) |
įgyvendinant leidimus turinčių žūklės laivų ir kitų žvejybos laivų registravimo taisykles. |
2. Speciali kontrolės ir tikrinimo programa taikoma nuo 2009 m. kovo 15 d. iki 2011 m. kovo 15 d.
3 straipsnis
Nacionalinės kontrolės programos
1. Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Malta ir Portugalija pagal I priede nustatytas bendrąsias taisykles sudaro nacionalines kontrolės programas, skirtas 2 straipsnyje išvardytų rūšių veiklai kontroliuoti.
2. 1 dalyje nurodytos valstybės narės iki 2009 m. kovo 15 d. ir 2010 m. kovo 15 d. pateikia Komisijai savo nacionalines kontrolės programas ir metinius įgyvendinimo tvarkaraščius.
3. Nacionalinėse kontrolės programose pateikiami visi II priede nurodyti duomenys. Metiniuose įgyvendinimo tvarkaraščiuose pateikiama išsami informacija apie skiriamus žmogiškuosius bei materialinius išteklius ir zonas, kuriose tie ištekliai turi būti naudojami.
4 straipsnis
Valstybių narių bendradarbiavimas
Visos valstybės narės, įgyvendindamos specialią kontrolės ir tikrinimo programą, bendradarbiauja su 3 straipsnio 1 dalyje nurodytomis valstybėmis narėmis.
5 straipsnis
Komisijos atliekami patikrinimai
1. Komisijos inspektoriai patikrinimus gali atlikti be atitinkamų valstybių narių inspektorių pagalbos, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 27 straipsnyje.
2. Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija teikia Komisijos inspektoriams pagalbą, būtiną 1 dalyje numatytiems patikrinimams atlikti.
3. Savo išvadas Komisijos inspektoriai tikrina kartu su atitinkamos valstybės narės inspektoriais. Tuo tikslu po kiekvieno patikrinimo vizito jie susitinka su atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos pareigūnais, kad jiems praneštų savo išvadas.
6 straipsnis
Bendra tikrinimo ir priežiūros veikla
1. 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės imasi bendros tikrinimo ir priežiūros veiklos pagal Jungtinės veiklos planą, kurį, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 768/2005 12 straipsniu, nustatė Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra. Tikrinimas atliekamas pagal Rekomendacijos 08–05 nuostatas, TATAK jungtinio tarptautinio tikrinimo sistemą ir šio sprendimo I priedą.
2. Tuo tikslu atitinkamos valstybės narės:
a) |
užtikrina, kad kitų atitinkamų valstybių narių inspektoriai būtų pakviesti dalyvauti bendroje tikrinimo ir priežiūros veikloje; |
b) |
nustato bendras veiklos procedūras, taikytinas priežiūrą vykdantiems tų valstybių narių laivams. |
7 straipsnis
Pranešimai apie priežiūros ir tikrinimo veiklą
Valstybė narė, ketinanti atlikti priežiūrą ir tikrinti žvejybos laivus kitos valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, pagal Jungtinės veiklos planą, nustatytą remiantis Reglamento (EB) Nr. 768/2005 12 straipsniu, praneša apie savo ketinimus atitinkamos pakrantės valstybės narės kontaktiniam centrui, nurodytam Komisijos reglamente (EB) Nr. 1042/2006 (6), ir Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrai. Pranešime prateikiama tokia informacija:
a) |
tikrinimo laivų ir tikrinimo orlaivio tipas, pavadinimas ir radijo šaukinys remiantis Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 28 straipsnio 4 dalyje nurodytu sąrašu; |
b) |
rajonai, nurodyti 1 straipsnyje, kuriuose bus atliekama priežiūra ir tikrinimas; |
c) |
priežiūros ir tikrinimo veiklos trukmė. |
8 straipsnis
Pažeidimai
1. Valstybės narės, kurių inspektoriai, tikrindami 2 straipsnyje išvardytą veiklą, nustato pažeidimą, apie patikrinimo datą praneša ir išsamią informaciją apie pažeidimą pateikia šioms valstybėms:
a) |
atitinkamai vėliavos valstybei narei ir (arba) TATAK susitariančiajai šaliai, o prireikus ir |
b) |
valstybei narei, kurioje įsteigtas žuvininkystės ūkis arba paprastųjų tunų perdirbimo ir (arba) prekybos jų produktais įmonė. |
2. Jei valstybė narė, kurios inspektoriai nustatė pažeidimą, nesiima tolesnių veiksmų, pagal 1 dalį informuotos valstybės narės skubiai imasi reikiamų veiksmų, siekdamos gauti pažeidimo įrodymų ir į juos atsižvelgti. Jei reikia, jos atlieka tolesnį tyrimą, kad galėtų imtis tolesnių veiksmų pažeidimo atžvilgiu.
3. Valstybės narės, kurių inspektoriai stebi veiklą arba aplinkybes, dėl kurių gali kilti rimtų pažeidimų, kaip apibrėžta Rekomendacijoje 08–05, nedelsdamos tiesiogiai ir per TATAK sekretoriatą bei Komisiją praneša vėliavos valstybės valdžios institucijoms apie žvejybos laivą.
4. Bendrijos žvejybos laive nustačius rimtą pažeidimą, kaip apibrėžta Rekomendacijoje 08–05, vėliavos valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantis žvejybos laivas po patikrinimo nutrauktų visą žvejybos veiklą. Laivo vėliavos valstybė narė pareikalauja, kad žvejybos laivas nedelsdamas plauktų į jos nustatytą uostą, kuriame pradedamas tyrimas. Jei žvejybos laivas neiškviečiamas į uostą, vėliavos valstybė narė Komisijai laiku tinkamai pagrindžia tokį sprendimą. Komisija tą informaciją perduoda TATAK vykdomajam sekretoriatui, kuris ją pateikia kitoms susitariančiosioms šalims.
5. Valstybės narės bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad kiekvienu atveju, kai teisė patraukti atsakomybėn už padarytą pažeidimą perduodama registracijos valstybei narei pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 31 straipsnio 4 dalį, būtų garantuotas pažeidimo įrodymų, kuriuos pateikė jų inspektoriai, saugumas ir tęstinumas.
9 straipsnis
Informavimas
1. 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės iki kiekvieno mėnesio pabaigos pateikia Komisijai to mėnesio informaciją apie:
a) |
atliktą tikrinimo ir kontrolės veiklą; |
b) |
visus pažeidimus, o kiekvieno pažeidimo atveju nurodo ir:
|
c) |
dabartinę tolesnių veiksmų, kurių imamasi nustačius pažeidimą, padėtį; |
d) |
visus svarbius valstybių narių tarpusavio koordinavimo ir bendradarbiavimo veiksmus. |
2. Pažeidimas įtraukiamas į kiekvieną paskesnę ataskaitą tol, kol procesas užbaigiamas pagal atitinkamos valstybės narės įstatymus. Kiekvienoje paskesnėje ataskaitoje:
a) |
nurodoma dabartinė bylos padėtis (pavyzdžiui, byla dar neišnagrinėta, sprendimas skundžiamas, atliekamas tyrimas) ir |
b) |
tiksliai aprašomos visos taikomos nuobaudos (pavyzdžiui, baudų dydis, konfiskuotų žuvų ir (arba) žvejybos įrankių vertė, pateiktas rašytinis įspėjimas). |
3. Jei Bendrijos inspektorius nustato pažeidimą laive, kuris plaukioja su kitos valstybės narės vėliava, vėliavos valstybės narės valdžios institucijos nedelsdamos praneša tam Bendrijos inspektoriui apie veiksmus, kurių imamasi nustačius pažeidimą.
4. Jei nesiimama veiksmų, ataskaitose pateikiamas paaiškinimas.
10 straipsnis
Vertinimas
Komisija vieną kartą per metus, rugsėjo pradžioje, surengia Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto posėdį, kuriame vertinama, kaip laikomasi specialios kontrolės ir tikrinimo programos, taip pat vertinami tos programos rezultatai, siekiant parengti ataskaitą, kurią Bendrija kasmet spalio 15 d. privalo pateikti TATAK sekretoriatui.
11 straipsnis
Adresatai
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje, 2009 m. kovo 25 d.
Komisijos vardu
Joe BORG
Komisijos narys
(1) OL L 261, 1993 10 20, p. 1.
(2) OL L 151, 2007 6 13, p. 1.
(3) OL L 340, 2007 12 22, p. 8.
(4) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.
(5) OL L 128, 2005 5 21, p. 1.
(6) OL L 187, 2006 7 8, p. 14.
I PRIEDAS
3 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTŲ NACIONALINIŲ KONTROLĖS PROGRAMŲ BENDROSIOS TAISYKLĖS
Tikslai
1. |
Bendras nacionalinių kontrolės programų tikslas – patikrinti, ar laikomasi galiojančių teisės aktų, susijusių su:
|
2. |
Specialus nacionalinių kontrolės programų tikslas – siekti, kad visos Rekomendacija 08–05 nustatyto paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano nuostatos būtų darniai įgyvendintos. |
Strategija
Nacionalinėje kontrolės programoje dėmesys skiriamas žvejybos ir visos su ja susijusios veiklos, kurią vykdo bet kuris žvejybos laivas, žuvininkystės ūkis ir paprastųjų tunų produktų perdirbimu ir (arba) prekyba jais užsiimanti įmonė, ir kuri vykdoma bet kokia gaudykle, kontrolei ir tikrinimui.
Paprastųjų tunų transportavimo ir prekybos jais tikrinimas yra papildomas kryžminio patikrinimo mechanizmas, kuris naudojamas siekiant patikrinti, ar kontrolė ir tikrinimas yra veiksmingi.
1.1. Prioritetai
Pagal metinį žvejybos planą skirtingų kategorijų žvejybos įrankiams nustatomi skirtingi prioritetai. Todėl kiekviena valstybė narė nustato konkrečius prioritetus.
1.2. Siektini standartai
Kasmet iki kovo 15 d. valstybės narės nustato savo tikrinimo tvarkaraščius, atsižvelgdamos į toliau nurodytus siektinus tikrinimo standartus:
Tikrinimo vieta |
Siektinas standartas |
Žuvų perkėlimo į varžas veikla (įskaitant žuvų paėmimą) |
Visos žuvų perkėlimo į žuvininkystės ūkį operacijos vykdomos tik gavus žūklės laivo vėliavos valstybės narės leidimą. Tikrinama kiekviena žuvų perkėlimo į varžas operacija ir žuvų paėmimo procesas. Įrašomas kiekvienos žuvų perkėlimo į varžas operacijos vaizdo įrašas. |
Tikrinimas jūroje |
Lankstūs standartai turi būti nustatyti atlikus išsamią žvejybos veiklos kiekviename rajone analizę. Jūroje taikomi standartai susiję su patruliavimo jūroje, konkrečiame paprastųjų tunų išteklių atkūrimo rajone, dienų skaičiumi ir su patruliavimo dienų tam tikru žvejybos sezonu skaičiumi bei tikrinamos žvejybos veiklos rūšimi. |
Perkėlimo operacija |
Visos žuvų perkėlimo operacijos vykdomos tik gavus vėliavos valstybių leidimus, kurie išduodami remiantis išankstiniu įspėjimu. Po kiekvienos žuvų perkėlimo operacijos turi būti siunčiama perkėlimo deklaracija. Įrašomas kiekvienos žuvų perkėlimo operacijos vaizdo įrašas. |
Perkrovimas |
Kontroliuojami visi į paskirtąjį uostą įplaukiantys žvejybos laivai, vykdysiantys paprastųjų tunų perkrovimo operacijas. Nepaskirtuose uostuose patikrinimai atliekami atsitiktinės atrankos būdu. Visi perdirbimo laivai tikrinami tik įplaukę, prieš pradedant vykdyti perkrovimo operacijas, ir po perkrovimo operacijų, prieš laivams išplaukiant. |
Jungtinė žvejybos operacija |
Visos jungtinės žvejybos operacijos vykdomos tik gavus vėliavos valstybių leidimus. Tada valstybės narės sukuria ir tvarko visų jungtinių žvejybos operacijų, kurias jos leidžia vykdyti, registrą. |
Priežiūra iš oro |
Lankstūs standartai turi būti nustatyti atlikus išsamią žvejybos kiekviename rajone analizę ir atsižvelgiant į valstybių narių turimus išteklius. |
Iškrovimas |
Tikrinami visi laivai, įplaukiantys į paskirtąjį uostą iškrauti paprastųjų tunų. Nepaskirtuose uostuose patikrinimai atliekami atsitiktinės atrankos būdu. |
Prekyba |
Lankstūs standartai turi būti nustatyti atlikus išsamią vykdomos prekybos veiklos analizę. |
Sportinė ir pramoginė žūklė |
Lankstūs standartai turi būti nustatyti atlikus išsamią vykdomos sportinės ir pramoginės žūklės analizę. |
Tikrinimo užduotys
1.3. Bendrosios tikrinimo užduotys
Kiekvienu kontrolės ir tikrinimo atveju pagal šio priedo priedėlyje nurodytą formą rengiamos tikrinimo ataskaitos. Inspektoriai kiekvienu atveju patikrina ir savo ataskaitoje pateikia tokią informaciją:
a) |
išsamią informaciją apie su tikrinama veikla susijusių atsakingų asmenų, žuvininkystės ūkio ir kt. darbuotojų tapatybę ir laivo tapatumą; |
b) |
informaciją apie leidimus, licencijas ir specialiuosius žvejybos leidimus; |
c) |
informaciją apie atitinkamus laivo dokumentus, pavyzdžiui, laivo žurnalus, perkėlimo ir perkrovimo deklaracijas, T2M formas, TATAK dokumentus apie sužvejotų paprastųjų tunų kiekį, grįžtamojo eksporto sertifikatus bei kitus dokumentus, kurie buvo nagrinėjami kontrolės ir tikrinimo tikslais; |
d) |
išsamias pastabas apie sužvejotų, į gaudykles patekusių, perkeltų, perkrautų, iškrautų, transportuotų, užaugintų, perdirbtų arba parduotų paprastųjų tunų dydį atsižvelgiant į tai, kaip laikomasi išteklių atkūrimo plano nuostatų; |
e) |
procentinę paprastųjų tunų priegaudos, laikomos laivuose, kurie nevykdo aktyvios paprastųjų tunų žvejybos veiklos, dalį. |
Visa su atitinkamomis išvadomis, padarytomis po tikrinimo jūroje, atlikus priežiūrą iš oro, po patikrinimų uostuose, patikrinus gaudykles, žuvininkystės ūkius arba bet kurią kitą atitinkamą įmonę, informacija įrašoma į tikrinimo ataskaitas.
Šios išvados lyginamos su informacija, kurią inspektoriams pateikia kitos kompetentingos institucijos, taip pat su laivų stebėjimo sistemos (LSS) informacija ir laivų, kuriems leidžiama vykdyti žvejybos veiklą, sąrašais, stebėtojų ataskaitomis ir vaizdo įrašais.
1.4. Su priežiūra iš oro susijusios tikrinimo užduotys
Inspektoriai pateikia priežiūros iš oro duomenis kryžminio patikrinimo tikslais ir visų pirma tikrina pastebėtus žvejybos laivus pagal LSS duomenis ir laivų, kuriems leidžiama vykdyti žvejybos veiklą, sąrašus.
Inspektoriai stebi neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereguliuojamos (NNN) žvejybos veiklą ir tai, ar tunų neieškoma orlaiviais arba sraigtasparniais, ir apie tai praneša.
Ypač daug dėmesio skiriama rajonams, kuriuose žvejoti draudžiama, žvejybos sezono laikotarpiams ir tai laivynų veiklai, kuriai taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos.
1.5. Tikrinimo jūroje užduotys
Jei į žūklės laivą imamos negyvos žuvys arba jos laikomos žuvų perdirbimo arba transportiniame laive, inspektoriai visada patikrina laive laikomų žuvų kiekį ir palygina jį su atitinkamuose laive esančiuose dokumentuose įrašytu žuvų kiekiu.
Jei gyvos žuvys iš žūklės laivų perkeliamos į žuvų perkėlimo į varžas laivus ar vilkikus arba iš žuvų perkėlimo į varžas laivų ar vilkikų į žuvininkystės ūkius, inspektoriai turėtų siekti nustatyti, kokias priemones susijusios šalys naudoja perkeliamų gyvų paprastųjų tunų kiekiui įvertinti. Jei yra filmuotos medžiagos, inspektoriams turėtų būti suteikta galimybė su ja susipažinti ir ja remiantis patikrinti perkeltų žuvų kiekį.
Inspektoriai sistemingai tikrina:
a) |
ar žvejybos laivams leidžiama vykdyti veiklą (žymenys, tapatumas, licencija, specialieji leidimai, leidimas vykdyti veiklą ir TATAK sąrašas); |
b) |
ar laive yra reikiama informacija ir ar ji tinkamai registruota bei pateikta (laivo žurnalai, TATAK dokumentai apie sužvejotų paprastųjų tunų kiekį, TATAK žuvų perkėlimo deklaracija ir žuvų perkrovimo deklaracija); |
c) |
ar žvejybos laivuose yra veikianti laivų stebėjimo sistema (LSS); |
d) |
ar žvejybos laivai nevykdo žvejybos veiklos rajonuose, kuriuose žvejoti draudžiama, ir ar laikosi žvejybos sezono pabaigos termino; |
e) |
ar laikomasi kvotų ir priegaudos apribojimų; |
f) |
laive esančių sužvejotų paprastųjų tunų kiekį pagal jų dydį; |
g) |
laive esančių paprastųjų tunų fizinį kiekį ir jų pavidalą; |
h) |
laive esančius žvejybos įrankius; |
i) |
ar yra stebėtojas, jei jis turi būti. |
Inspektoriai stebi NNN žvejybos veiklą ir tai, ar tunų neieškoma orlaiviais arba sraigtasparniais, ir apie tai praneša.
1.6. Žuvų perkėlimo operacijų tikrinimo užduotys
Inspektoriai sistemingai tikrina:
a) |
ar žūklės laivo kapitonas savo vėliavos valstybės institucijoms išsiuntė išankstinį pranešimą, kurį pasirašė ir laive esantis TATAK regioninis stebėtojas; |
b) |
ar žūklės laivo kapitonas gavo išankstinį savo vėliavos valstybės institucijų leidimą vykdyti veiklą; |
c) |
ar žūklės laivų kapitonai užpildė ir savo vėliavos valstybės institucijoms perdavė TATAK žuvų perkėlimo deklaraciją, pridėtą prie Rekomendacijos 08–05 (3 priedas); |
d) |
ar žuvų perkėlimo deklaraciją patikrino žūklės laive esantis TATAK regioninis stebėtojas ir ar ją perdavė vilkiko kapitonui; |
e) |
ar vilkiko kapitonas užtikrino, kad visa žuvų perkėlimo veikla būtų stebima povandenine vaizdo kamera. |
1.7. Jungtinių žvejybos operacijų tikrinimo užduotys
Inspektoriai sistemingai tikrina:
a) |
ar su jungtine žvejybos operacija susijusi informacija tinkamai pateikta žvejybos laivo žurnale; |
b) |
ar žvejybos laivams jų vėliavos valstybių valdžios institucijos išdavė leidimą vykdyti jungtines žvejybos operacijas naudodamosi Rekomendacijos 08–05 6 priede pateiktu pavydžiu; |
c) |
ar jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvauja stebėtojas. |
1.8. Iškrovimo tikrinimo užduotys
Inspektoriai sistemingai tikrina:
a) |
ar žvejybos laivams leidžiama vykdyti veiklą (žymenys, tapatumas, licencija, specialieji leidimai, leidimas vykdyti veiklą ir TATAK sąrašas); |
b) |
ar išsiųstas išankstinis pranešimas apie atvykimą iškrauti ir ar jame nurodyta teisinga informacija apie laive esantį sužvejotų žuvų kiekį; |
c) |
ar žvejybos laivuose yra veikianti laivų stebėjimo sistema (LSS); |
d) |
ar žvejybos laivuose yra reikiama informacija, tinkamai registruota ir pateikta (laivo žurnalai, dokumentai apie sužvejotų paprastųjų tunų kiekį, grįžtamojo eksporto sertifikatas, TATAK žuvų perkėlimo deklaracija ir žuvų perkrovimo deklaracija); |
e) |
laive esančių paprastųjų tunų fizinį kiekį ir jų pavidalą; |
f) |
laive esančių sužvejotų paprastųjų tunų kiekį pagal jų dydį (priegaudos ir verslinio paprastųjų tunų dydžio taisyklės); |
g) |
laive esančius žvejybos įrankius; |
h) |
kai iškraunami perdirbti produktai – ar apskaičiuojant lygiavertį suapvalintą perdirbtų paprastųjų tunų svorį taikyti TATAK perskaičiavimo koeficientai; |
i) |
ar žvejybos laivų, žvejojančių rytinėje Atlanto vandenyno dalyje, sužvejoti paprastieji tunai, pateikti mažmeninei prekybai ir skirti galutiniams vartotojams, tinkamai paženklinti žymeniu arba etikete; |
j) |
ar paprastieji tunai, iškrauti iš rytinėje Atlanto vandenyno dalyje kartinėmis ūdomis žvejojančių laivų, tinkamai paženklinti uodegos įsagu. |
1.9. Perkrovimo tikrinimo užduotys
Inspektoriai sistemingai tikrina:
a) |
ar žvejybos laivams leidžiama vykdyti veiklą (žymenys, tapatumas, licencija, specialieji leidimai, leidimas vykdyti veiklą ir TATAK sąrašas); |
b) |
ar išsiųstas išankstinis pranešimas apie atvykimą į uostą ir ar jame nurodyta teisinga informacija apie žuvų perkrovimą; |
c) |
ar žūklės laivai, norintys perkrauti žuvis, gavo išankstinį savo vėliavos valstybės leidimą; |
d) |
ar tikrinami kiekiai, apie kuriuos iš anksto pranešta, kad jie bus perkrauti; |
e) |
ar laive yra reikiami dokumentai, įskaitant žuvų perkrovimo deklaraciją, atitinkamas T2M formas, TATAK dokumentus apie sužvejotų paprastųjų tunų kiekį ir grįžtamojo eksporto sertifikatą, ir ar jie tinkamai užpildyti; |
f) |
kai perkraunami perdirbti produktai – ar apskaičiuojant lygiavertį suapvalintą perdirbtų paprastųjų tunų svorį taikyti TATAK perskaičiavimo koeficientai. |
1.10. Žuvininkystės ūkių tikrinimo užduotys
Inspektoriai sistemingai tikrina:
a) |
ar yra reikiami dokumentai (dokumentas apie sužvejotų paprastųjų tunų kiekį, grįžtamojo eksporto sertifikatas, žuvų perkėlimo deklaracija, žuvų paėmimo deklaracija ir žuvų perkrovimo deklaracija), ar jie tinkamai užpildyti ir pateikti; |
b) |
ar žūklės laivo vėliavos valstybės institucijos leido vykdyti žuvų perkėlimo operaciją; |
c) |
ar stebėtojas dalyvavo visose paprastųjų tunų perkėlimo bei paėmimo operacijose ir ar jis patvirtino žuvų perkėlimo į varžas deklaracijas; |
d) |
ar visa perkėlimo iš varžų į ūkius veikla buvo stebima povandenine vaizdo kamera, išskyrus tuos atvejus, kai varžos tiesiogiai tvirtinamos prie švartavimosi vietos. |
1.11. Žuvų transportavimo ir prekybos tikrinimo užduotys
Inspektoriai sistemingai tikrina:
a) |
kai žuvys transportuojamos – visų pirma atitinkamus lydimuosius dokumentus; tikrinama, ar juose teisingai nurodytas vežamas fizinis kiekis; |
b) |
kai žuvimis prekiaujama – ar yra ir ar tinkamai užpildyti atitinkami dokumentai, įskaitant atitinkamą dokumentą apie sužvejotų paprastųjų tunų kiekį, ir grįžtamojo eksporto sertifikatą. |
Tikrinimo ataskaita
1. Inspektorius
1.1. |
Vardas ir pavardė … |
1.2. |
Tautybė … |
1.3. |
Inspektoriaus tapatybės kortelės numeris/tipas (TATAK) … |
2. Tikrinimo rūšis
|
Laivas jūroje |
|
Perkrovimas |
|
Žuvininkystės ūkis: perkėlimas į ūkį/paėmimas |
|
Gaudyklė |
|
Iškrovimas |
|
Priežiūra iš oro |
|
Transportavimas į krantą |
|
Prekyba |
3. Laivas, kuriuo plaukia inspektorius (jei yra)
3.1. |
Pavadinimas ir registracijos numeris … |
3.2. |
Vėliava … |
4. Tikrinamas laivas/žuvininkystės ūkis/gaudyklė
4.1. |
Pavadinimas ir registracijos numeris … |
4.2. |
Vėliava/Valstybė narė … |
4.3. |
Kapitonas/Ūkio vadovas (vardas ir pavardė) … |
4.4. |
Savininkas/Bendrovė (vardas ir pavardė (pavadinimas) bei adresas) … |
4.5. |
TATAK registro numeris … |
5. Geografinė padėtis
5.1. |
Inspektoriaus nustatyta: Platuma Ilguma |
5.2. |
Žvejybos laivo kapitono nustatyta: Platuma Ilguma |
5.3. |
Padėties užregistravimo laikas (Grinvičo laiku): |
6. Data …
7. Laikas
7.1. |
Atvykimo … |
7.2. |
Išvykimo … |
8. Laive esantys žvejybos įrankiai
Gaubiamasis tinklas |
|
Kartinės ūdos (kartinėmis ūdomis žvejojantis laivas) |
|
Ilgosios ūdos |
|
Traukiamoji ūda |
|
Kiti (nurodoma) |
|
9. Laive aptiktos žuvų rūšys
10. Pareiškimas apie padarytas nuotraukas su objektų paaiškinimais
11. Patikrintų dokumentų sąrašas ir pastabos
12. Laive esančių žuvų patikrinimo rezultatai
Rūšis |
|
|
|
|
Bendras sužvejotų žuvų kiekis (kg) |
|
|
|
|
Produkto rūšis |
|
|
|
|
Patikrinta imtis |
|
|
|
|
Mažesnio nei verslinio dydžio žuvų kiekis (%) |
|
|
|
|
13. Inspektoriaus pastabos
14. Stebėtojo pastabos
II PRIEDAS
3 STRAIPSNYJE NURODYTŲ NACIONALINIŲ KONTROLĖS PROGRAMŲ TURINYS
Nacionalinėse kontrolės programose, inter alia, nurodoma:
Kontrolės priemonės
— Žmogiškieji ištekliai
Krante ir jūroje dirbančių inspektorių skaičius, jų darbo laikotarpiai ir žvejybos rajonai, kuriuose jie turi dirbti.
— Techniniai ištekliai
Patruliavimo laivų ir orlaivių skaičius, jų dislokavimo laikotarpiai ir zonos.
— Finansiniai ištekliai
Biudžeto asignavimai, skirti žmogiškųjų išteklių, patruliavimo laivų ir orlaivių dislokavimui.
Uostų paskyrimas
Sąrašas, kuriame nurodyti paskirtieji uostai bei paskirtas laikas ir kurį reikalaujama pateikti pagal Rekomendaciją 08–05.
Metiniai žvejybos planai
Išsami informacija apie bet kokią įdiegtą kvotų skyrimo ir žvejybos plano stebėjimo bei kontrolės sistemą.
Tikrinimo protokolai
Išsamūs visos tikrinimo veiklos protokolai.
Gairės
Inspektoriams, gamintojų organizacijoms ir žvejams skirtos aiškinamosios gairės.
Pranešimų protokolai
Pranešimų kompetentingoms institucijoms, kurias kitos valstybės narės paskyrė atsakingomis už specialią paprastųjų tunų kontrolės ir tikrinimo programą, protokolai.