25.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/1

(1)

1992 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 479/92 dėl Sutarties 85 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikroms susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų tarp linijinės laivybos (konsorciumų) rūšims (2) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (3). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas.

(2)

Sutarties 81 straipsnio 1 dalis pagal jos 81 straipsnio 3 dalies reikalavimus gali būti skelbiama netaikytina susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų rūšims, kurios atitinka Sutarties 81 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas.

(3)

Pagal Sutarties 83 straipsnį nuostatos dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo turėtų būti priimtos reglamentu arba direktyva. Pagal 83 straipsnio 2 dalies b punktą minėtomis nuostatomis turėtų būti nustatomos išsamios taisyklės dėl 81 straipsnio 3 dalies taikymo, atsižvelgiant į tai, kad būtina garantuoti veiksmingą priežiūrą, o kita vertus, ir kiek įmanoma supaprastinti administracinę kontrolę. Pagal Sutarties 83 straipsnio 2 dalies d punktą tokios nuostatos reikalingos, siekiant apibrėžti atitinkamas Komisijos ir Teisingumo Teismo funkcijas.

(4)

Linijinė laivyba yra intensyvaus kapitalo pramonė. Dėl konteinerizavimo išaugo kooperacijos ir racionalizacijos poreikis. Valstybių narių laivybos pramonė turėtų pasiekti būtiną masto ekonomiją, kad galėtų sėkmingai konkuruoti pasaulinėje linijinės laivybos rinkoje.

(5)

Bendrų paslaugų teikimo susitarimai tarp linijinės laivybos kompanijų, kurių tikslas racionalizuoti savo veiklą techninėmis, operacinėmis ir (arba) komercinėmis priemonėmis (laivybos sluoksniuose apibūdinamos konsorciumais) gali suteikti reikalingas priemones, siekiant gerinti linijinės laivybos teikiamas paslaugas bei skatinti technikos ir ekonomikos pažangą.

(6)

Jūrų laivybos transportas svarbus Bendrijos prekybos plėtrai ir vaidmeniui, kurį šiuo atžvilgiu gali atlikti susitarimai tarp konsorciumų, atkreipiant dėmesį į ypatingus tarptautinės linijinės laivybos bruožus. Šių susitarimų įteisinimas yra priemonė, kuri padėtų pagerinti laivybos Bendrijoje konkurencingumą.

(7)

Konsorciumų siūlomų laivybos paslaugų vartotojai gali gauti dalį naudos, gaunamos dėl našumo didinimo ir paslaugų gerinimo, inter alia, dėl reguliarumo, mažesnių sąnaudų didinant gamybinių pajėgumų panaudojimo koeficientą bei geresnės paslaugų kokybės, gaunamos pagerinus laivus ir įrangą.

(8)

Komisija turėtų paskelbti reglamentu, kad Sutarties 81 straipsnio 1 dalis netaikoma konsorciumų sudaromiems tam tikrų rūšių susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams, siekiant lengvesnio įmonių bendradarbiavimo tokiu būdu, kad tai būtų ekonomiškai patrauklu ir nesukeltų neigiamo poveikio konkurencinės politikos atžvilgiu. Komisija, nuolat ir glaudžiai bendradarbiaudama su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, turėtų turėti galimybę tiksliai apibrėžti tokių išimčių taikymo sritis bei joms taikomas sąlygas.

(9)

Konsorciumas linijinėje laivyboje yra specializuota ir kompleksinė bendrosios įmonės rūšis. Sutartys tarp konsorciumų gali būti labai įvairios ir veikti skirtingomis aplinkybėmis. Konsorciumo dydis, šalys, veikla arba sąlygos dažnai keičiasi. Dėl tos priežasties Komisija turėtų būti įpareigota laikas nuo laiko apibrėžti konsorciumą, kuriam turėtų būti taikoma bendroji išimtis.

(10)

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi visų Sutarties 81 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, turėtų būti nustatomos bendrųjų išimčių taikymo sąlygos, ypač užtikrinant, kad teisinga gaunamos naudos dalis bus perduodama vežėjams ir kad nebūtų eliminuojama konkurencija,

25.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/5

25.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/7

(1)

2001 m. sausio 16 d. Komisijos reglamentas, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 dėl pranešimų apie gamintojų organizacijų pripažinimą, kainų nustatymą ir intervenciją bendrai organizuojant žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinką taikymo taisykles (2), kelis kartus iš esmės keistas (3). Kadangi dėl valstybių narių regionų sąrašo ir valiutų kodų, vartojamų šiame reglamente, patikslinimo reglamentą reikia keisti dar kartą, siekiant aiškumo jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 104/2000 13 straipsnio 6 dalį Komisija kiekvienais metais skelbia pripažintų gamintojų organizacijų ir jų asociacijų sąrašą. Dėl to valstybės narės Komisijai turi pateikti atitinkamą informaciją.

(3)

Komisija turi sugebėti kontroliuoti kainos stabilizavimo veiksmus, kurių imasi gamintojų organizacijos, bei būdus, kuriais tos organizacijos taiko finansinio kompensavimo bei išmokų už perkėlimą į pereinamąjį likutį sistemas.

(4)

Tam, kad Bendrija pagal Reglamento (EB) Nr. 104/2000 21–26 straipsnius galėtų imtis intervencinių priemonių, yra būtina informacija apie aiškiai apibrėžtuose regionuose reguliariai registruojamas kainas.

(5)

Įgyvendinant bendrąją žuvininkystės politiką buvo įdiegta elektroninė duomenų perdavimo tarp valstybių narių ir Komisijos sistema (FIDES II sistema). Ta sistema turėtų būti naudojama šiame reglamente nurodytai informacijai rinkti.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės produktų vadybos komiteto nuomonę,

25.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/34

(1)

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 726/2004, nustatančio Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiančio Europos vaistų agentūrą (2), 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Europos vaistų agentūros (toliau – Agentūros) pajamas sudaro Bendrijos įnašas ir mokesčiai, kuriuos Agentūrai moka įmonės. Reglamentu (EB) Nr. 297/95 nustatytos tokių mokesčių kategorijos ir dydžiai.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 297/95 12 straipsniu nustatyta, kad, atsižvelgdama į infliacijos lygį, Komisija peržiūri Agentūros mokesčius ir juos atnaujina nuo kiekvienų metų balandžio 1 d.

(3)

Todėl šiuos mokesčius reikėtų atnaujinti atsižvelgiant į infliacijos lygį 2008 m. Europos Bendrijų statistikos tarnybos (Eurostato) skelbtas infliacijos lygis Bendrijoje 2008 m. buvo 3,7 %.

(4)

Dėl paprastumo patikslintus mokesčių dydžius reikėtų suapvalinti iki artimiausio 100 EUR.

(5)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 297/95 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(6)

Dėl teisinio tikrumo šis reglamentas neturėtų būti taikomas patvirtintoms paraiškoms, kurios 2009 m. balandžio 1 d. tebesvarstomos.

(7)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 297/95 12 straipsniu, atnaujinti mokesčiai turi įsigalioti nuo 2009 m. balandžio 1 d. Todėl šis Reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir turėtų būti taikomas nuo minėtos datos,

1)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

4 straipsnyje „60 600 EUR“ keičiama į „62 800 EUR“;

3)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

6 straipsnyje „36 400 EUR“ keičiama į „37 700 EUR“;

5)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

25.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/37

(1)

Atsižvelgiant į labai didelius išorės finansavimo poreikius, Latvijos kapitalo ir finansų rinkose pastaruoju metu patiriama įtampa, atspindinti apskritai blogesnes nuotaikas rinkoje ir vis didesnį susirūpinimą Latvijos ekonomikos veiksmingumu turint omenyje didelį disbalansą: didelį išorės deficitą ir labai didelę išorės skolą, prastėjančią viešųjų finansų padėtį ir didelę sąnaudų bei kainų infliaciją. Latvijos bankų sektoriuje kilo rimtų likvidumo ir pasitikėjimo problemų. Užsienio valiutos atsargų lygis sumažėjo, nes centrinis bankas ėmėsi veiksmų fiksuotam valiutos kursui išsaugoti.

(2)

Taryba reguliariai peržiūri Latvijos įgyvendinamą ekonominę politiką, visų pirma, kiek tai susiję su Latvijos konvergencijos programa bei nacionaline reformų programa ir konvergencijos ataskaitomis.

(3)

Bendras Latvijos išorės finansavimo poreikis iki 2011 m. pirmojo ketvirčio įvertintas 7,5 mlrd. EUR.

(4)

Latvijos valdžios institucijos iš ES ir kitų tarptautinių finansų institucijų bei šalių paprašė reikšmingos finansinės pagalbos mokėjimų balanso tvarumui paremti.

(5)

Latvijos mokėjimų balansui kyla rimta grėsmė, kuria pateisinama, kad Bendrija kartu su TVF ir kitais paramos teikėjais skubiai suteiktų tarpusavio pagalbą. Be to, atsižvelgiant į šio klausimo skubumą, privalu numatyti Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, I(3) dalyje numatyto šešių savaičių termino išimtį.

(6)

Finansinės pagalbos paketas būtų suteiktas, jei Latvijos valdžios institucijos tvirtai įsipareigotų įgyvendinti plataus užmojo biudžeto, finansų sistemos ir struktūrinės reformos programą siekiant palengvinti būtiną išorės ir vidaus koregavimą, stabilizuoti ekonomiką ir atkurti ekonominės politikos patikimumą. Komisija, bendradarbiaudama su EFK, reguliariai ir atidžiai tikrins, kad su pagalba susietos ekonominės politikos sąlygos būtų iki galo įgyvendintos,

25.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/39

(1)

Sprendimu 2009/289/EB (2) Taryba nusprendė Latvijai suteikti tarpusavio pagalbą.

(2)

Atsižvelgiant į labai didelius išorės finansavimo poreikius, Latvijos kapitalo ir finansų rinkose pastaruoju metu patiriama įtampa, atspindinti apskritai blogesnes nuotaikas rinkoje ir vis didesnį susirūpinimą Latvijos ekonomikos veiksmingumu turint omenyje didelį disbalansą: didelį išorės deficitą, prastėjančią viešųjų finansų padėtį ir didelę sąnaudų bei kainų infliaciją. Latvijos bankų sektoriuje kilo rimtų likvidumo ir pasitikėjimo problemų. Užsienio valiutos atsargų lygis sumažėjo, nes centrinis bankas ėmėsi veiksmų fiksuotam valiutos kursui išsaugoti.

(3)

Bendras Latvijos išorės finansavimo poreikis iki 2011 m. pirmojo ketvirčio įvertintas 7,5 mlrd. EUR.

(4)

Reikėtų Latvijai skirti iki 3,1 mlrd. EUR dydžio Bendrijos paramą pagal vidutinės trukmės finansinės pagalbos valstybių narių mokėjimų balansui priemonę, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 332/2002. Ta pagalba turėtų būti suteikta kartu su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) 1,5 mlrd. SST paskola (1 200 % Latvijos TVF kvotos, maždaug 1,7 mlrd. EUR) pagal 2008 m. gruodžio 23 d. patvirtintą rezervinį TVF susitarimą. Šiaurės šalys (Švedija, Danija, Suomija Estija ir Norvegija) kartu suteiks 1,9 mlrd. EUR, Pasaulio bankas – 0,4 mlrd. EUR, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Čekija ir Lenkija – iš viso 0,4 mlrd. EUR, taip iš viso iki 2011 m. pirmojo ketvirčio susidarys 7,5 mlrd. EUR.

(5)

Bendrijos pagalbą administruoti turėtų Komisija. Specialios ekonominės politikos sąlygos, dėl kurių susitarta su Latvijos valdžios institucijomis, pasikonsultavus su EFK, turėtų būti išdėstytos susitarimo memorandume. Tarp jų, inter alia, turėtų būti priemonės, skirtos likvidumo įtampai artimiausiu metu mažinti, ilgalaikiam stabilumui atkurti stiprinant bankų sektorių, fiskaliniam disbalansui ištaisyti ir šalies politikos kryptims, kurios padėtų didinti konkurencingumą, priimti. Tarp priemonių turėtų būti neatidėliotinas ir tvarus fiskalinis konsolidavimas, visapusiška bankų problemų sprendimo strategija, didesni priežiūros institucijų krizių valdymo gebėjimai, visapusiškos struktūrinės reformos ir kitos svarbios priemonės. Išsamias finansines sąlygas Komisija turėtų išdėstyti paskolos susitarime.

(6)

Reikėtų suteikti pagalbą, kad būtų mažinama likvidumo įtampa artimiausiu metu ir su sąlyga, kad būtų vykdoma politika ilgalaikiam stabilumui atkurti stiprinant bankų sektorių, fiskaliniam disbalansui ištaisyti ir šalies politikos kryptims, kurios padėtų didinti konkurencingumą, priimti išlaikant mažai nuo esamo centrinio kurso svyruojantį valiutos kursą,

a)

priimti aiškiai apibrėžtą vidutinės trukmės fiskalinę programą, skirtą iki 2011 m. sumažinti valdžios sektoriaus biudžeto deficitą iki žemesnio už Sutartyje nustatytą pamatinę vertę (3 % BVP) lygio;

b)

vykdyti 2009 m. biudžetą, kuris pataisytas 2008 m. gruodžio 12 d. priėmus papildomą biudžetą (ir turi būti pateiktas išsamus, iki 2009 m. kovo 30 d. pabaigos), kuriuo siekiama, kad valdžios sektoriaus pinigų srauto deficitas būtų ne didesnis kaip 5 % BVP ar 5,3 % ESA 95 sąlygomis;

c)

vidutinį nominalųjį viešojo sektoriaus darbo užmokestį 2009 m. sumažinti mažiausiai 15 % (palyginti su pradiniu 2008 m. lapkričio 14 d. biudžetu), o 2010–2011 m. – dar 2 %;

d)

tęsti 2008 m. pradėtas priemones, kuriomis siekiama sumažinti centrinės valdžios darbuotojų skaičių 5 % iki 2008 m. pabaigos, o iki 2009 m. birželio 30 d. –10 %;

e)

sugriežtinti biudžetinių procedūrų nustatymą ir vykdymą priimant fiskalinę sistemą ir biudžeto reformą, pakeičiant esamą Biudžeto ir finansų valdymo įstatymą;

f)

įvesti aiškią ir skaidrią tiesioginio viešojo administravimo darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimo sistemą ir nustatyti bendrą viešojo administravimo institucijų žmogiškųjų išteklių planavimo ir valdymo sistemą;

g)

nustatyti didesnio bankų sektoriaus stabilumo vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu užtikrinimo mechanizmus, įskaitant įvairias priežiūros, rizikos ribojimo ir monetarinės politikos priemones. Šiomis priemonėmis reikėtų apriboti kreditavimo augimą iki priimtino lygmens ir išvengti didelės priklausomybės nuo neužtikrinto finansavimo iš užsienio. Bankų sistemoje reikia atlikti tikslingus tyrimus siekiant užtikrinti, kad visi bankai būtų mokūs ir turėtų pakankamai kapitalo;

h)

imtis tinkamų privačiojo sektoriaus skolos restruktūrizavimo priemonių. Turi būti sutvirtintas tinkamas esamos skolos restruktūrizavimo, kiek jis susijęs su skolos terminais ir valiuta, teisinis pagrindas. Prioritetu taip pat reikia laikyti nemokumo procedūrų palengvinimą ir spartų sanavimo planų įgyvendinimą;

i)

užtikrinti, kad likę smulkieji „Parex“ banko akcininkai nepasinaudotų banko problemų sprendimu ir finansinio stabilumo didinimo priemonėmis, ir tam visiškai nacionalizuoti „Parex“ banką;

j)

imtis struktūrinių reformos priemonių, kurios remiamos Lisabonos strategijoje ir įgyvendinamos pagal Latvijos nacionalinę reformų programą, įskaitant aktyvią darbo rinką ir mokymosi visą gyvenimą politiką, aktyvesnį privačiojo sektoriaus atstovų dalyvavimą mokslinių tyrimų bei plėtros ir inovacijų diegimo veikloje, eksporto skatinimo priemones ir administracinių kliūčių verslui šalinimą;

k)

įgyvendinti ES lėšomis finansuojamus projektus tokiu mastu, kaip planuota, siekiant padėti padidinti atviro užsienio prekybai sektoriaus įtaką ekonomikos augimui;

l)

imtis priemonių, kad būtų pagerintos galimybės gauti finansavimą įmonėms ir verslininkams, kurių paraiškos struktūriniams fondams patvirtintos arba kurie ketina teikti paraišką struktūriniams fondams.

25.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/42

(1)

Laikydamosi Direktyvos 2000/13/EB 19 straipsnio antroje pastraipoje nustatytos tvarkos, 2008 m. birželio 25 d. Airijos valdžios institucijos Komisijai pranešė apie sveikatos reglamentų dėl paukštienos, kiaulienos ir avienos kilmės šalies ženklinimo projektus.

(2)

Pagal reglamentų projektus reikalaujama, kad visa paukštiena, kiauliena ir aviena, ir produktai, kurių ne mažiau kaip 70 % masės sudaro atitinkamos rūšies mėsa, turi būti paženklinti, nurodant jų kilmės šalį aiškiomis įskaitomomis raidėmis airių ir (arba) anglų kalba. „Kilmės šalis“ – tai šalis, kurioje gyvulys buvo augintas daugiausiai laiko ir, jeigu skiriasi, šalis, kurioje jis buvo paskerstas.

(3)

Direktyvoje 2000/13/EB suderintos maisto produktų ženklinimo taisyklės, visų pirma numatant galimybę suderinti tam tikras nacionalines nuostatas, o taip pat numatant galimybę nustatyti nesuderintų nacionalinių nuostatų sistemą. Derinimo aprėptis yra apibrėžta 3 straipsnio 1 dalyje, kurioje išdėstoma pagrindinė informacija, kurią „remiantis 4–17 straipsniais ir juose pateiktomis išimtimis“ būtina nurodyti maisto produkto etiketėje. Be to, 4 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė, kad apie tam tikrus maisto produktus, be 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos pagrindinės informacijos, Bendrijos teisės aktų nuostatose arba, jei tokių nėra, nacionalinėse nuostatose, būtų pateikta ir kitokia informacija.

(4)

Direktyvos 2000/13/EB 18 straipsnio 2 dalyje leidžiama priimti nesuderintas nacionalines nuostatas, kurios pateisinamos viena iš ten išvardytų priežasčių, inter alia, sukčiavimo prevencija ir visuomenės sveikatos apsauga, nebent tokios nuostatos trukdytų taikyti Direktyvoje 2000/13/EB nustatytus apibrėžimus ir taisykles. Todėl, kai valstybė narė pateikia pasiūlymo taikyti nacionalines ženklinimo nuostatas projektą, būtina ištirti, ar jos atitinka pirmiau minėtus reikalavimus ir Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatas.

(5)

Pagal Direktyvos 2000/13/EB 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą informacija apie kilmės vietą yra privaloma, „jei tokios informacijos nepateikus pirkėjas būtų iš esmės klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės“. Ši nuostata, įpareigojanti nurodyti maisto produkto kilmės vietą, kai kita informacija to produkto etiketėje galėtų rodyti, kad tokio produkto kilmės vieta yra kita, tinkamai užtikrina, kad vartotojai nebūtų klaidinami.

(6)

Remiantis Airijos valdžios institucijų pateiktais argumentais dėl paukštienos, kiaulienos ir avienos, negalima daryti išvados, kad airių vartotojai iš esmės galėtų klaidingai manyti, kad atitinkamų produktų kilmės vieta yra kita.

(7)

Airijos valdžios institucijos nepateikė jokių įrodymų, kad reglamentų projektai yra būtini vienam iš pirmiau minėtame 18 straipsnyje nurodytų tikslų pasiekti ir kad tokiu būdu sudarytos kliūtys prekybai bus jiems proporcingos. Jos tik pamini tikslą informuoti vartotojus apie atitinkamų produktų kilmės vietą. Vien tik šios priežasties reglamentų projektams pateisinti nepakanka.

(8)

Atsižvelgdama į šias pastabas Komisija, remdamasi Direktyvos 2000/13/EB 19 straipsnio trečia pastraipa, pareiškė neigiamą nuomonę.

(9)

Turėtų būti reikalaujama, kad Airijos valdžios institucijos nepriimtų minėtų reglamentų projektų.

(10)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

25.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/44

(1)

1999 m. vasario 8 d. Komisijos sprendimas 1999/177/EB, nustatantis sąlygas, kuriomis plastikinėms dėžėms bei plastikiniams padėklams gali būti taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos, susijusios su Direktyvoje 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekoms nustatytais sunkiųjų metalų koncentracijos lygiais (2), nustojo galioti 2009 m. vasario 9 d.

(2)

Sprendimui 1999/177/EB nustojus galioti rinkoje liko didelis kiekis plastikinių dėžių ir plastikinių padėklų, kuriuose viršijamas Direktyvoje 94/62/EB nustatytas sunkiųjų metalų koncentracijos lygis. Kadangi įmonės nepajėgia pakeisti visų tokių dėžių ir padėklų, kyla didelis pavojus, kad tokios dėžės ir padėklai bus šalinami į atliekų sąvartynus arba deginami. Abu šie būdai darytų žalingą poveikį sveikatai ir aplinkai.

(3)

Direktyva 94/62/EB siekiama apriboti sunkiųjų metalų kiekį pakuotėse ir užtikrinti tinkamą aplinkos apsaugą jas pakartotinai naudojant ir perdirbant.

(4)

Kad įmonėms užtektų laiko tokioms plastikinėms dėžėms ir plastikiniams padėklams pakeisti taikant geriausius prieinamus būdus, tikslinga nustatyti sąlygas, kurioms esant būtų galima taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas plastikinėms dėžėms ir plastikiniams padėklams, esantiems uždaroje ir kontroliuojamoje produktų grandinėje. Komisijai pateiktose mokslinėse ataskaitose rekomenduojama nustatyti tokias leidžiančias nukrypti nuostatas.

(5)

Kadangi po penkerių metų Komisija ketina peržiūrėti, kaip šiame sprendime numatyta sistema veikia ir kokia pažanga padaryta palaipsniui naikinant plastikines dėžes ir plastikinius padėklus, kurių sudėtyje yra sunkiųjų metalų, būtina, kad valstybės narės pateiktų susijusią informaciją. Kad valstybes nares įpareigojus rengti specialias ataskaitas nepadidėtų joms tenkanti administracinė našta, pakanka šią informaciją įtraukti į ataskaitas, teikiamas Komisijai pagal Direktyvos 94/62/EB 17 straipsnį.

(6)

Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo Sprendimo 1999/177/EB galiojimo pabaigos, kad būtų išvengta bet kokių galimų neigiamų pasekmių dėl to sprendimo galiojimo pabaigos.

(7)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 94/62/EB 21 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

1.

sunkieji metalai – švinas, kadmis, gyvsidabris ir šešiavalentis chromas;

2.

sąmoningas sunkiųjų metalų panaudojimas – tyčinis medžiagos, kurios sudėtyje yra sunkiųjų metalų, panaudojimas gaminant pakuotę arba pakuotės sudedamąją dalį, norint, kad pakuotė arba pakuotės sudedamoji dalis tokiu būdu įgytų reikiamą savybę, išvaizdą ar kokybę;

3.

atsitiktinis sunkiųjų metalų buvimas – nenumatytas medžiagos, kurios sudėtyje yra sunkiųjų metalų, patekimas gaminant pakuotę arba pakuotės sudedamąją dalį.

25.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/47

(1)

2008 m. birželio 2 d. JT ST priėmė rezoliuciją 1816 (2008), kurioje visos valstybės raginamos bendradarbiauti nustatant jurisdikciją ir tiriant bei tiriant bei persekiojant asmenis, atsakingus už piratavimo veiksmus ar ginkluotus plėšimus prie Somalio krantų Šios nuostatos dar kartą patvirtintos 2008 m. gruodžio 2 d. priimta JT ST rezoliucija 1846 (2008).

(2)

2008 m. lapkričio 10 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2008/851/BUSP dėl Europos Sąjungos karinės operacijos, skirtos prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo (1) (operacija „Atalanta“).

(3)

Bendrųjų veiksmų 2008/851/BUSP 12 straipsnyje numatyta, kad asmenys, kurie vykdė ar yra įtariami vykdę piratavimo veiksmus ar ginkluotus plėšimus Somalio teritoriniuose vandenyse, kurie yra areštuoti ir sulaikyti siekiant vykdyti jurisdikciją, bei turtas, naudotas tokius veiksmus atlikti, gali būti perduodami trečiajai valstybei, kuri pageidauja vykdyti jurisdikciją pirmiau minėtų asmenų ir turto atžvilgiu, jei su ta trečiąja valstybe susitarta dėl perdavimo sąlygų tokiu būdu, kuris atitinka taikytiną tarptautinę teisę, pirmiausia – žmogaus teises reglamentuojančias tarptautinės teisės normas, kad pirmiausia būtų užtikrinta, jog niekam nebus taikoma mirties bausmė, joks asmuo nebus kankinamas ir nepatirs žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio.

(4)

Pagal Sutarties 24 straipsnį pirmininkaujanti valstybė narė, padedama generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio, vedė derybas dėl Europos Sąjungos ir Kenijos Vyriausybės pasikeitimo laiškais dėl asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus, ir kuriuos sulaikė Europos Sąjungos vadovaujamos karinės jūrų pajėgos (EUNAVFOR), ir EUNAVFOR žinioje esančio konfiskuoto turto perdavimo Kenijai sąlygų bei tvarkos ir dėl perduotiems asmenimis ir turtui taikytinų sąlygų.

(5)

Pasikeitimas laiškais turėtų būti patvirtintas,