TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 43/2009

2009 m. sausio 16 d.

kuriuo 2009 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, taikomos Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (1), ypač į jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 847/96, nustatantį bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (2), ypač į jo 2 straipsnį,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 811/2004, nustatantį priemones šiaurinių jūrų lydekų ištekliams atkurti (3), ypač jo 5 straipsnį,

atsižvelgdama į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2166/2005, nustatantį Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies atkūrimo priemones (4), ypač į jo 4 ir 8 straipsnius,

atsižvelgdama į 2006 m. vasario 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 388/2006, nustatantį jūrų liežuvių išteklių Biskajos įlankoje tausojančio naudojimo daugiametį planą (5), ypač į jo 4 straipsnį,

atsižvelgdama į 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 509/2007, nustatantį Lamanšo sąsiaurio vakarinės dalies jūrų liežuvių išteklių tausojančio naudojimo daugiametį planą (6), ypač į jo 3 ir 5 straipsnius,

atsižvelgdama į 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 676/2007, nustatantį plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių žvejybos Šiaurės jūroje daugiametį planą (7), ypač į jo 6 ir 9 straipsnius,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1300/2008, nustatantis atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (8), ypač į jo 4 straipsnį,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1342/2008, nustatantį menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (9), ypač į jo 7, 8, 9 ir 12 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios tų žvejybos galimybių naudojimo sąlygos 2009 metams.

Be to, jame nustatomi tam tikri žvejybos pastangų apribojimai ir susijusios sąlygos 2010 m. sausio mėnesiui, o tam tikriems Antarkties ištekliams – žvejybos galimybės ir specialiosios sąlygos IE priede nustatytiems laikotarpiams.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Jeigu nenumatyta kitaip, šis reglamentas taikomas:

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, šio reglamento nuostatos, išskyrus III priedo 4.2 punktą ir XI priedo 1 išnašą, netaikomos žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų, kurie atliekami gavus valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, leidimą ir jai suteikus įgaliojimus, tikslais ir apie kuriuos Komisijai bei valstybėms narėms, kurių vandenyse atliekami tokie moksliniai tyrimai, buvo pranešta iš anksto. Valstybės narės, vykdančios žvejybos operacijas mokslinių tyrimų tikslais, informuoja Komisiją, valstybes nares, kurių vandenyse vykdomi moksliniai tyrimai, TJTT ir ŽMTEK apie visą žuvų kiekį, sužvejotą vykdant tokias žvejybos operacijas.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente kartu su Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje apibrėžtais terminais vartojami ir šie terminai:

4 straipsnis

Žvejybos zonos

Šiame reglamente apibrėžiamos šios zonos:

II SKYRIUS

BENDRIJOS LAIVAMS TAIKOMOS ŽVEJYBOS GALIMYBĖS IR SUSIJUSIOS SĄLYGOS

5 straipsnis

Leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimai ir jo paskirstymas

1.   Bendrijos laivams Bendrijos vandenyse arba tam tikruose ne Bendrijos vandenyse taikomi leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimai ir to kiekio paskirstymas valstybėms narėms bei papildomos sąlygos pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnį yra nustatyti I priede.

2.   Bendrijos laivams šiuo reglamentu leidžiama žvejoti Farerų salų, Grenlandijos, Islandijos ir Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą, neviršijant I priede nurodytų kvotų ribų ir laikantis 11, 20 ir 21 straipsniuose nustatytų sąlygų.

3.   Komisija nustato TJTT IIIa ir IV zonose bei TJTT IIa zonos EB vandenyse leidžiamo sužvejoti tobinių kiekio apribojimus pagal IID priedo 6 punkte nustatytas taisykles.

4.   Komisija nustato, kad TJTT V ir XIV zonų Grenlandijos vandenyse Bendrijai leidžiama sužvejoti 7,7 % paprastosioms stintenėms taikomo BLSK, kai tik bus nustatytas paprastosioms stintenėms skirtas BLSK.

5.   Atsižvelgdama į mokslinę informaciją, surinktą per pirmąjį 2009 m. pusmetį, Komisija gali persvarstyti norveginių menkučių išteklių TJTT IIIa zonoje ir TJTT IIa ir IV zonų EB vandenyse bei atlantinių šprotų išteklių TJTT IIa ir IV zonų EB vandenyse leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimus Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

6.   Atsižvelgdama į mokslinę informaciją, surinktą per pirmąjį 2009 m. pusmetį, Komisija gali nustatyti TJTT VIII zonoje leidžiamo sužvejoti europinių ančiuvių išteklių kiekio apribojimus Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

7.   Patikslinus norveginių menkučių žvejybos apribojimus pagal 5 dalį, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali persvarstyti paprastųjų merlangų išteklių TJTT IIIa zonoje, TJTT IV zonoje ir TJTT IIa zonos EB vandenyse, juodadėmių menkių išteklių TJTT IIIa zonoje, TJTT IIIb, IIIc ir IIId zonų EB vandenyse, TJTT IV zonoje ir TJTT IIa zonos EB vandenyse leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimus, kad būtų atsižvelgta į pramoninę priegaudą žvejojant norvegines menkutes.

6 straipsnis

Žvejoti draudžiamos rūšys

Bendrijos laivams visuose Bendrijos ir jai nepriklausančiuose vandenyse draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ir iškrauti šių rūšių žuvis:

7 straipsnis

Specialiosios žvejybos galimybių paskirstymo nuostatos

1.   I priede nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nepažeidžiant:

2.   Siekiant atidėti kvotų, kurios turi būti perkeltos į 2010 m., panaudojimą Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnio 2 dalis, nukrypstant nuo to reglamento, taikoma visiems ištekliams, kuriems buvo nustatytas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

8 straipsnis

Žvejybos pastangų apribojimai ir susijusios išteklių valdymo sąlygos

1.   Nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 d. sausio 31 d. žvejybos pastangų apribojimai ir susijusios sąlygos, nustatyti:

2.   Nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d. 1 dalyje nurodytiems ištekliams ir toliau taikomos žvejybos pastangos ir susijusios sąlygos, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 40/2008 IIA, IIB, IIC ir IID prieduose.

3.   Komisija žvejybos pastangas, 2009 m. taikomas tobinių žvejybai TJTT IIIa ir IV zonose ir TJTT IIa zonos EB vandenyse, nustato laikydamasi IID priedo 4–5 punktuose nustatytų taisyklių.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad leidimus žvejoti giliavandenių rūšių žuvis turinčių laivų žvejybos pastangos, išreikštos kilovatų dienomis, per kurias leidžiama nebūti uoste, 2009 m. neviršytų 65 % metinio žvejybos pastangų, kurias atitinkamos valstybės narės laivai naudojo 2003 m., išplaukdami į žvejybos reisus, kuriems turėjo leidimus žvejoti giliavandenių rūšių žuvis ir (arba) per kuriuos buvo žvejojamos Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 I ir II prieduose išvardytų giliavandenių rūšių žuvys, vidurkio. Ši dalis taikoma tik tiems žvejybos reisams, kurių metu sužvejota daugiau nei 100 kg giliavandenių rūšių žuvų, išskyrus atlantines argentinas.

9 straipsnis

Sužvejotų žuvų ir priegaudos iškrovimo sąlygos

1.   Išteklių, kuriems nustatyti leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimai, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tik tuo atveju, jeigu:

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, toliau išvardytas žuvis galima laikyti laive ir iškrauti net tuo atveju, jeigu valstybė narė neturi kvotų arba jeigu kvotos ar dalys yra išnaudotos:

3.   Visi iškrauti žuvų kiekiai įskaičiuojami į kvotą arba, jeigu Bendrijos dalis nebuvo paskirstyta valstybėms narėms kvotomis, į Bendrijos dalį, išskyrus pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas sužvejotų žuvų kiekį.

4.   Procentinė priegaudos dalis ir priegaudos žuvų naudojimas nustatomi pagal Reglamento (EB) Nr. 850/98 4 ir 11 straipsnius.

10 straipsnis

Iškrauti neišrūšiuotų žuvų kiekiai TJTT IIIa, IV ir VIId zonose ir TJTT IIa zonos EB vandenyse

1.   Reglamento (EB) Nr. 1434/98 2 straipsnio 1 dalis, kuria tam tikromis sąlygomis uždraudžiama laikyti atlantines silkes laive, netaikoma atlantinėms silkėms, sužvejotoms TJTT IIIa, IV ir VIId zonose ir TJTT IIa zonos EB vandenyse.

2.   Jeigu leidžiami sužvejoti atlantinių silkių kiekiai, valstybei narei skirti TJTT IIIa, IV ir VIId zonose ir TJTT IIa zonos EB vandenyse, yra išnaudoti, laivams, plaukiojantiems su tos valstybės narės vėliava, registruotiems Bendrijoje bei vykdantiems veiklą tuose žvejybos rajonuose, kuriuose taikomi atitinkami leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimai, draudžiama iškrauti neišrūšiuotas žuvis, kurios yra pramaišiui su atlantinėmis silkėmis.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma tinkama imčių ėmimo programa, leidžianti užtikrinti veiksmingą iškrautų neišrūšiuotų žuvų, sužvejotų TJTT IIIa, IV ir VIId zonose ir TJTT IIa zonos EB vandenyse, stebėjimą pagal rūšis.

4.   Neišrūšiuotas TJTT IIIa, IV ir VIId zonose bei TJTT IIa zonos EB vandenyse sužvejotas žuvis galima iškrauti tik tuose uostuose ir iškrovimo vietose, kuriuose taikoma 3 dalyje nurodyta imčių ėmimo programa.

11 straipsnis

Patekimo į žvejybos rajoną apribojimai

Bendrijos laivams neleidžiama žvejoti Skagerako sąsiauryje per 12 jūrmylių nuo Norvegijos bazinių linijų. Tačiau su Danijos arba Švedijos vėliava plaukiojantiems laivams leidžiama žvejoti ne toliau kaip per keturias jūrmyles nuo Norvegijos bazinių linijų.

12 straipsnis

Tinklinio audeklo akies dydžio ir gijų storio nustatymas

Kai Bendrijos laivus tikrina Bendrijos inspektoriai, Komisijos inspektoriai ir nacionaliniai inspektoriai, šiame reglamente nurodyti tinklinio audeklo akies dydis ir gijų storis nustatomi remiantis 2008 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 517/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 įgyvendinimo taisyklės, taikomos nustatant žvejybos tinklų akių dydį ir vertinant gijų storį (42).

13 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės

Bendrijos laivams taikomos III priede nustatytos pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės.

III SKYRIUS

TREČIŲJŲ ŠALIŲ ŽVEJYBOS LAIVAMS TAIKOMI LEIDŽIAMO SUŽVEJOTI ŽUVŲ KIEKIO APRIBOJIMAI IR SUSIJUSIOS SĄLYGOS

14 straipsnis

Leidimas

Su Venesuelos ar Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ir Farerų salose registruotiems žvejybos laivams leidžiama žvejoti Bendrijos vandenyse neviršijant I priede nustatyto leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio ir laikantis Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 III skyriuje ir šio reglamento 15–18 bei 22–27 straipsniuose nustatytų sąlygų.

15 straipsnis

Žvejoti draudžiamos rūšys

Trečiųjų valstybių žvejybos laivams visuose Bendrijos vandenyse draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ir iškrauti šių rūšių žuvis:

16 straipsnis

Geografiniai apribojimai

1.   Žvejybos laivams, plaukiojantiems su Norvegijos vėliava arba registruotiems Farerų salose, leidžiama žvejoti tik tose 200 jūrmylių zonos dalyse, kurios yra į jūros pusę už 12 jūrmylių nuo valstybių narių bazinių linijų TJTT IV zonoje, Kategato sąsiauryje ir Atlanto vandenyne į šiaurę nuo 43o00' šiaurės platumos, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 18 straipsnyje nurodytą rajoną.

2.   Žvejybos laivams, plaukiojantiems su Norvegijos vėliava, Skagerako sąsiauryje leidžiama žvejoti už keturių jūrmylių nuo Danijos ir Švedijos bazinių linijų jūros link.

3.   Žvejybos laivams, plaukiojantiems su Venesuelos vėliava, leidžiama žvejoti tik tose 200 jūrmylių zonos dalyse, kurios yra į jūros pusę už 12 jūrmylių nuo Prancūzijos Gajanos departamento bazinių linijų.

17 straipsnis

Plaukimas per Bendrijos vandenis

Trečiosios valstybės žvejybos laivai, plaukiantys per Bendrijos vandenis, tinklus sukrauna laikydamiesi toliau nustatytų sąlygų, kad tų tinklų nebūtų galima lengvai naudoti, t. y.:

18 straipsnis

Sužvejotų žuvų ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Išteklių, kuriems nustatyti leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimai, žuvų negalima laikyti laive arba iškrauti, jeigu tų žuvų nesužvejojo neišnaudotą kvotą turinčios trečiosios valstybės žvejybos laivai.

19 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės

Trečiųjų valstybių žvejybos laivams taikomos III priede nustatytos pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės.

IV SKYRIUS

BENDRIJOS LAIVŲ ŽVEJYBOS VEIKLOS LEIDIMAI

20 straipsnis

Žvejybos veiklos leidimai ir susijusios sąlygos

1.   Įpareigojimas turėti žvejybos veiklos leidimą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 3 straipsnyje, netaikomas šiems Bendrijos laivams, kai jie vykdo žvejybos veiklą Šiaurės jūros Norvegijos vandenyse:

2.   Didžiausias žvejybos veiklos leidimų, kuriuos gali turėti trečiosios valstybės vandenyse žvejojantys Bendrijos laivai, skaičius ir kitos susijusios sąlygos yra nustatyti IV priedo I dalyje.

3.   Jeigu, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalimi, viena valstybė narė perleidžia kvotą kitai valstybei narei (pasikeitimas) IV priedo I dalyje nustatytuose žvejybos rajonuose, kartu perleidžiami atitinkami žvejybos veiklos leidimai ir apie tai pranešama Komisijai. Tačiau neturi būti viršijamas bendras kiekvienam žvejybos rajonui skirtų žvejybos veiklos leidimų skaičius, nustatytas IV priedo I dalyje.

4.   Bendrijos laivai laikosi išsaugojimo ir kontrolės priemonių bei visų kitų nuostatų, taikomų toje zonoje, kurioje jie vykdo veiklą.

21 straipsnis

Farerų salos

Bendrijos laivai, turintys leidimą Farerų salų vandenyse vykdyti specializuotąją vienos rūšies žuvų žvejybą, gali vykdyti specializuotąją kitų rūšių žuvų žvejybą, jeigu apie tai iš anksto praneša Farerų salų valdžios institucijoms.

V SKYRIUS

TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS VEIKLOS LEIDIMAI

22 straipsnis

Įpareigojimas turėti žvejybos veiklos leidimą

1.   Įpareigojimas turėti žvejybos veiklos leidimą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 18 straipsnyje, netaikomas su Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams, kurių tonažas yra mažesnis nei 200 GT, kai jie vykdo žvejybos veiklą Bendrijos vandenyse.

2.   Trečiosios valstybės žvejybos laivui, vykdančiam žvejybos veiklą Bendrijos vandenyse, išduotas žvejybos veiklos leidimas laikomas laive. Tačiau Farerų salose arba Norvegijoje registruotiems žvejybos laivams šis įpareigojimas netaikomas.

23 straipsnis

Žvejybos veiklos leidimo paraiška

Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 19 straipsnio 2 dalies taikymui, žvejybos veiklos leidimo paraiškoje, kurią trečiosios valstybės valdžios institucija teikia Komisijai, nurodoma ši informacija:

24 straipsnis

Žvejybos veiklos leidimų skaičius

Didžiausias žvejybos veiklos leidimų, kuriuos gali turėti Bendrijos vandenyse žvejojantys trečiųjų valstybių laivai, skaičius ir kitos susijusios sąlygos yra nustatyti IV priedo II dalyje.

25 straipsnis

Panaikinimas

Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 III skyriaus taikymui, žvejybos veiklos leidimai gali būti panaikinti, kad būtų galima išduoti naujus žvejybos veiklos leidimus. Toks panaikinimas įsigalioja dieną prieš Komisijai išduodant žvejybos veiklos leidimus. Nauji žvejybos veiklos leidimai įsigalioja jų išdavimo dieną.

26 straipsnis

Žvejybos veiklos leidimo turėtojo įsipareigojimai

1.   Trečiųjų valstybių žvejybos laivai laikosi duomenų perdavimo reikalavimų, nustatytų pagal Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 23 straipsnio 1 dalį; jie taip pat veda laivo žurnalą, į kurį įrašoma V priedo I dalyje nustatyta informacija.

2.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 23 straipsnį perduodami informaciją, trečiosios valstybės žvejybos laivai VI priede nustatytą informaciją Komisijai perduoda pagal tame priede nustatytas taisykles.

3.   2 dalis netaikoma su Norvegijos vėliava plaukiojantiems laivams, žvejojantiems TJTT IIIa zonoje.

27 straipsnis

Specialiosios nuostatos, susijusios su Prancūzijos Gajanos departamentu

1.   Žvejybos veiklos leidimai žvejoti Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse išduodami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 III skyriuje išdėstytų sąlygų ir atitinkamo trečiosios valstybės žvejybos laivo savininkui įsipareigojus leisti į žvejybos laivą atvykti stebėtojui, jeigu to paprašytų Komisija.

2.   Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse žvejojantys trečiosios valstybės žvejybos laivai laikosi duomenų perdavimo reikalavimų, nustatytų pagal Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 23 straipsnį; jie taip pat veda V priedo II dalyje pateiktą pavyzdį atitinkantį laivo žurnalą. Sužvejotų žuvų kiekio duomenys Komisijai paprašius jai siunčiami per Prancūzijos valdžios institucijas.

VI SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS ŽVEJYBAI BŽVJK RAJONE

1 SKIRSNIS

išsaugojimo priemonės

28 straipsnis

Didžiųjų auksinių skumbrių žvejybos, kurioje naudojamos plūdriosios priemonės pelaginėms žuvims žvejoti, draudimo laikotarpio nustatymas

1.   Siekiant apsaugoti didžiąsias auksines skumbres (Coryphaena hippurus), ypač neužaugusias žuvis, didžiųjų auksinių skumbrių žvejyba, kurioje naudojamos plūdriosios priemonės pelaginėms žuvims žvejoti, draudžiama nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. visuose BŽVJK susitarimo rajono geografiniuose parajoniuose, kaip nurodyta VII priede.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, jei valstybė narė gali įrodyti, kad su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai dėl blogo oro negalėjo išnaudoti savo įprastų žvejybos dienų, ta valstybė narė gali perkelti dienas, jos laivų neišnaudotas žvejyboje, kurioje naudojamos plūdriosios priemonės pelaginėms žuvims žvejoti, iki kitų metų sausio 31 d. Šiuo perkėlimu norinčios pasinaudoti valstybės narės iki 2010 m. sausio 1 d. Komisijai pateikia paraišką dėl papildomų dienų, kuriomis laivui bus leidžiama žvejoti didžiąsias auksines skumbres naudojant plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti per žvejybos draudimo laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki sausio 31 d. Tokioje paraiškoje pateikiama ši informacija:

Komisija persiunčia iš valstybių narių gautą informaciją BŽVJK vykdomajam sekretoriatui.

3.   Valstybės narės iki 2009 m. lapkričio 1 d. atsiunčia Komisijai 2 dalyje nurodytų priemonių įgyvendinimo 2008 m. ataskaitą.

4.   Iki 2010 m. sausio 15 d. valstybės narės praneša Komisijai su jų vėliava visuose BŽVJK susitarimo rajono geografiniuose parajoniuose, nurodytuose VII priede, plaukiojančių laivų bendrą per 2009 m. iškrautų ir perkrautų didžiųjų auksinių skumbrių kiekį.

Komisija persiunčia iš valstybių narių gautą informaciją BŽVJK vykdomajam sekretoriatui.

29 straipsnis

Rajonų, kuriuose ribojama žvejyba, nustatymas siekiant apsaugoti giliavandenes pažeidžiamas buveines

1.   Draudžiama žvejoti velkamosiomis dragomis ir dugniniais tralais rajonuose, kurių ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:

2.   Valstybės narės imasi priemonių, būtinų giliavandenėms pažeidžiamoms buveinėms 1 dalyje nurodytuose rajonuose apsaugoti, ypač užtikrina šių rajonų apsaugą nuo visos kitos veiklos (išskyrus žvejybos veiklą), keliančios pavojų šioms ypatingoms buveinėms būdingų savybių išsaugojimui, poveikio.

30 straipsnis

Mažiausias tralų tinklinio audeklo akies dydis vykdant tam tikrą vietos ir sezoninę žvejybą priedugnio tralais Viduržemio jūroje

1.   Nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 8 straipsnio 1 dalies h punkto ir 9 straipsnio 3 dalies 2 punkto, valstybės narės gali toliau leisti su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams naudoti tralo maišus, kurių rombo formos akies dydis mažesnis nei 40 mm, vykdant tam tikrą vietos ir sezoninę žvejybą priedugnio tralais žvejojant žuvų išteklius, kurių žvejyba trečiosioms valstybėms nenumatyta.

2.   1 dalis taikoma tik žvejybos veiklai, kurią jau oficialiai leido valstybės narės remdamosi 2007 m. sausio 1 d. galiojusiais nacionalinės teisės aktais. Minėta dalimi nenustatoma būsimo žvejybos pastangų padidėjimo, palyginti su 2006 m.

3.   Iki 2009 m. sausio 15 d., naudodamos įprastą duomenų tvarkymo sistemą, valstybės narės pateikia Komisijai laivų, kuriems pagal 1 dalį suteiktas leidimas, sąrašą.

4.   Leidimą turinčių laivų sąraše nurodoma ši informacija:

5.   Jeigu 4 dalyje nurodytas leidimą turinčių laivų sąrašas, palyginti su pateiktuoju 2008 m., nepasikeitė, valstybės narės iki 2009 m. sausio 15 d. apie tai praneša Komisijai.

6.   Komisija persiunčia iš valstybių narių gautą informaciją BŽVJK vykdomajam sekretoriatui.

2 SKIRSNIS

statistinių lentelių teikimas

31 straipsnis

Duomenų perdavimas

1.   Valstybės narės iki 2009 m. birželio 30 d. BŽVJK vykdomajam sekretoriui pateikia X priede nurodytos BŽVJK statistinės lentelės 1.1 ir 1.2 užduočių duomenis.

2.   Valstybės narės iki 2009 m. birželio 30 d. BŽVJK vykdomajam sekretoriui pateikia kuo išsamesnius X priede nurodytos BŽVJK statistinės lentelės 1.3, 1.4 ir 1.5 užduočių duomenis.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytiems duomenims pateikti valstybės narės naudoja BŽVJK interneto svetainėje (44) pateiktą BŽVJK duomenų įvedimo sistemą.

4.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie tai, kokie duomenys pateikti remiantis šiuo straipsniu.

VII SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS BENDRIJOS LAIVAMS, ŽVEJOJANTIEMS ŽŠVAO REGULIUOJAMAME RAJONE

32 straipsnis

Sužvejotų žuvų kiekio ataskaita

1.   Laivo, kuriam leidžiama žvejoti juoduosius paltusus pagal Reglamento (EB) Nr. 2115/2005 5 straipsnį, kapitonas elektroninėmis priemonėmis siunčia savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms sužvejotų žuvų kiekio ataskaitą, kurioje nurodomas jo laivo sužvejotų juodųjų paltusų kiekis, taip pat ir tai, kad žuvų nesužvejota.

2.   1 dalyje numatyta ataskaita pirmą kartą pateikiama ne vėliau nei pasibaigia dešimtoji diena po laivo įplaukimo į ŽŠVAO reguliuojamą rajoną arba po žvejybos reiso pradžios. Ataskaita teikiama kas penkias dienas. Jeigu manoma, kad sužvejotų juodųjų paltusų kiekis, apie kurį pranešama pagal 1 dalį, viršija 75 % vėliavos valstybėms narėms skirtos kvotos, laivo kapitonas teikia ataskaitas kas tris dienas.

3.   Kiekviena valstybė narė persiunčia Komisijai gautas sužvejotų žuvų kiekio ataskaitas. Komisija tą informaciją nedelsdama persiunčia ŽŠVAO sekretoriatui.

33 straipsnis

Papildomos kontrolės priemonės

1.   Laivai, kuriems leidžiama žvejoti juoduosius paltusus pagal Reglamento (EB) Nr. 2115/2005 5 straipsnį, gali įplaukti į ŽŠVAO reguliuojamą rajoną žvejoti juodųjų paltusų tik tuo atveju, jei laive yra mažiau nei 50 tonų bet kokių sužvejotų žuvų arba jei į rajoną leidžiama įplaukti pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis.

2.   Jeigu laive, kuriam leidžiama žvejoti juoduosius paltusus pagal Reglamento (EB) Nr. 2115/2005 5 straipsnį, yra 50 ar daugiau tonų ne ŽŠVAO reguliuojamame rajone sužvejotų žuvų, jis ŽŠVAO sekretoriatui elektroniniu paštu arba faksu ne vėliau nei likus 72 valandoms iki įplaukimo į ŽŠVAO reguliuojamą rajoną praneša apie laive esantį sužvejotų žuvų kiekį, vietą (platumą ir ilgumą), kurioje, laivo kapitono vertinimu, laivas pradės žvejybą, ir numatomą atvykimo į vietą laiką.

3.   Jeigu patikrinimo laivas po 2 dalyje nurodyto pranešimo informuoja apie ketinimą atlikti patikrinimą, jis praneša patikrinimo vietos koordinates žvejybos laivui. Patikrinimo vieta neturi būti toliau nei 60 jūrmylių nuo vietos, kurioje, laivo kapitono vertinimu, laivas pradės žvejybą.

4.   Jeigu laivas, kuriam leidžiama žvejoti juoduosius paltusus pagal Reglamento (EB) Nr. 2115/2005 5 straipsnį, iki įplaukdamas į ŽŠVAO reguliuojamą rajoną iš ŽŠVAO sekretoriato arba patikrinimo laivo negauna pranešimo apie patikrinimo laivo ketinimą atlikti patikrinimą pagal 3 dalį, žvejybos laivas gali pradėti žvejoti. Žvejybos laivas taip pat gali pradėti žvejybos veiklą be išankstinio patikrinimo, jeigu patikrinimo laivas nepradėjo patikrinimo per tris valandas nuo žvejybos laivo atvykimo į patikrinimo vietą.

VIII SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS IŠKRAUNANT ARBA PERKRAUNANT ŽUVIS, UŽŠALDYTAS TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ ŽVEJYBOS LAIVAMS JAS SUŽVEJOJUS ŽŠRAK KONVENCIJOS RAJONE

34 straipsnis

Uosto valstybės vykdoma kontrolė

Nedarant poveikio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93 ir 1994 m. gegužės 6 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1093/94 nustatančio taisykles, pagal kurias trečiųjų šalių žvejybos laivai gali iškrauti ir parduoti sugautą žuvį Bendrijos uostuose (45), taikymui, šiame skyriuje nustatytos procedūros taikomos valstybių narių uostuose iškraunant arba perkraunant žuvis, užšaldytas trečiosios valstybės žvejybos laivams jas sužvejojus ŽŠRAK konvencijos rajone.

35 straipsnis

Paskirtieji uostai

Iškrauti ir perkrauti žuvis Bendrijos vandenyse leidžiama tik paskirtuosiuose uostuose.

Valstybės narės paskiria žuvims iškrauti naudojamą vietą arba netoli kranto esančią vietą (paskirtieji uostai), kurioje leidžiamos 34 straipsnyje nurodytos žuvų iškrovimo arba perkrovimo operacijos. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus 2007 m. paskirtų uostų sąrašo pakeitimus ne vėliau kaip likus penkiolikai dienų iki pakeitimo įsigaliojimo.

Komisija skelbia paskirtųjų uostų sąrašą ir jo pakeitimus Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir savo interneto svetainėje.

36 straipsnis

Išankstinis pranešimas apie įplaukimą į uostą

1.   Nukrypdami nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 28e straipsnio 1 dalies, visų žvejybos laivų, turinčių šio reglamento 34 straipsnyje nurodytų žuvų ir ketinančių įplaukti į uostą ir jame iškrauti ar perkrauti žuvis, kapitonai arba jų atstovai apie tai praneša uosto, kuriuo jie ketina naudotis, valstybės narės kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip likus trims darbo dienoms iki numatyto atplaukimo laiko.

2.   Prie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo pridedama IX priedo I dalyje pateikta forma, kurioje tinkamai užpildoma A dalis, kaip nurodyta toliau:

3.   Laivų kapitonai arba jų atstovai gali atšaukti išankstinį pranešimą, ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki pranešto numatomo atvykimo į uostą laiko pranešdami kompetentingoms uosto institucijoms apie uostą, kuriuo jie nori pasinaudoti. Prie pranešimo pridedama pirminio PSC 1 arba PSC 2 formų pranešimo kopija, kurios B dalyje įstrižai užrašyta „ATŠAUKTA“.

4.   Uosto valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdamos persiunčia 2 ir 3 dalyse nurodytų formų kopiją žvejybos laivo vėliavos valstybei, jei laivas vykdo perkrovimo operacijas – laivų, iš kurių perkraunama, vėliavos valstybei (-ėms), taip pat ŽŠRAK sekretoriui.

37 straipsnis

Leidimas iškrauti arba perkrauti žuvis

1.   Uosto valstybės narės kompetentingos institucijos gali leisti iškrauti arba perkrauti žuvis tik tuo atveju, jeigu iškrauti arba perkrauti ketinančio žvejybos laivo vėliavos valstybė arba, jei laivas dalyvavo perkrovimo operacijose ne uoste, laivų, iš kurių perkraunama, vėliavos valstybė arba valstybės, atsiųsdamos pagal 36 straipsnio 4 dalį perduotos formos kopiją, kurioje tinkamai užpildyta B dalis, patvirtino, kad:

Iškrovimo arba perkrovimo operacijos gali būti pradėtos tik po to, kai uosto valstybės narės kompetentingos institucijos suteikia leidimą.

2.   Nukrypdamos nuo 1 dalies, uosto valstybės narės kompetentingos institucijos gali leisti iškrauti visas sužvejotas žuvis arba jų dalį negavusios 1 dalyje nurodyto patvirtinimo, bet tokiais atvejais laiko atitinkamas žuvis sandėlyje ir savo žinioje. Žuvis galima paimti siekiant jas parduoti, perimti arba vežti tik gavus 1 dalyje nurodytą patvirtinimą. Jei patvirtinimas negaunamas per 14 dienų nuo žuvų iškrovimo, uosto valstybės narės kompetentingos institucijos gali konfiskuoti žuvis ir jas sunaikinti pagal nacionalines taisykles.

3.   Uosto valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša apie sprendimą leisti arba neleisti iškrauti arba perkrauti žuvis, perduodamos Komisijai ir, jei iškraunamos arba perkraunamos žuvys sužvejotos ŽŠRAK konvencijos rajone, ŽŠRAK sekretoriui IX priedo I dalyje numatytos formos, kurioje tinkamai užpildyta C dalis, kopiją.

38 straipsnis

Patikrinimai

1.   Valstybių narių kompetentingos institucijos savo uostuose kiekvienais metais tikrina ne mažiau kaip 15 % trečiųjų valstybių žvejybos laivų iškrautų arba perkrautų žuvų kiekio, kaip nurodyta 34 straipsnyje.

2.   Patikrinimų metu stebima visa iškrovimo arba perkrovimo eiga ir atliekamas kiekvienos rūšies žuvų kiekio, įrašyto išankstiniame iškrovimo pranešime, ir iškrauto arba perkrauto kiekvienos rūšies žuvų kiekio kryžminis patikrinimas.

3.   Inspektoriai deda visas pastangas, kad išvengtų nepagrįsto žvejybos laivo gaišinimo, ir užtikrina, kad žvejybos laivas patirtų kuo mažiau trukdymų bei nepatogumų ir kad būtų išvengta žuvų kokybės pablogėjimo.

39 straipsnis

Patikrinimų ataskaitos

1.   Kiekvienas patikrinimas pagrindžiamas dokumentais, užpildant IX priedo II dalyje nustatytą patikrinimo ataskaitą.

2.   Kiekvienos patikrinimo ataskaitos kopija nedelsiant perduodama patikrinto žvejybos laivo vėliavos valstybei ir, jei žvejybos laivas vykdė perkrovimo operacijas, laivų, iš kurių perkrautos žuvys, vėliavos valstybei arba valstybėms, taip pat Komisijai ir ŽŠRAK sekretoriui, jei iškrautos arba perkrautos žuvys sužvejotos ŽŠRAK konvencijos rajone.

3.   Kiekvienos patikrinimo ataskaitos originalas arba patvirtinta kopija paprašius siunčiama patikrinto žvejybos laivo vėliavos valstybei.

IX SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS BENDRIJOS LAIVAMS, ŽVEJOJANTIEMS AJGIAK KONVENCIJOS RAJONE

1 SKIRSNIS

apribojimai ir su informacija apie laivus susiję reikalavimai

40 straipsnis

Draudimai ir leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimai

1.   X priede nustatytų rūšių specializuotoji žvejyba draudžiama tame priede nustatytose zonose ir tame priede nustatytais laikotarpiais.

2.   Naujai ir žvalgomajai žvejybai, vykdomai XI priede nustatytuose parajoniuose, taikomi tame priede nustatyti leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio ir priegaudos apribojimai.

2 SKIRSNIS

žvalgomoji žvejyba

41 straipsnis

Žvalgomosios žvejybos vykdymo taisyklės

Nedarydamos poveikio Reglamento (EB) Nr. 601/2004 4 straipsnio taikymui, valstybės narės užtikrina, kad visi Bendrijos laivai turėtų:

42 straipsnis

Dalyvavimas žvalgomojoje žvejyboje

1.   Su Ispanijos vėliava plaukiojantys ir valstybėje narėje registruoti žvejybos laivai, apie kuriuos AJGIAK buvo pranešta pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 ir 7a straipsnių nuostatas, MŽŪO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose 58.4.1, 58.4.2 bei 58.4.3b kvadratuose gali dalyvauti žvalgomojoje nototeninių dančių (Dissostichus spp.) žvejyboje, kuri vykdoma ilgosiomis ūdomis.

2.   58.4.3b kvadrate bet kokiu metu gali žvejoti ne daugiau kaip vienas laivas.

3.   Visas leidžiamas sužvejoti žuvų kiekis ir visa leidžiama priegauda MŽŪO 88.1 ir 88.2 parajoniuose bei 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3b kvadratuose ir viso leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio ir visos leidžiamos priegaudos paskirstymas visuose mažuose tiriamuosiuose plotuose (toliau – MTP) tuose parajoniuose ir kvadratuose nustatomas XII priede. Žvejyba bet kuriame MTP nutraukiama, jei užregistruotas sužvejotų žuvų kiekis yra lygus nustatytam leidžiamam sužvejoti žuvų kiekiui, ir žvejyba tame MTP neatnaujinama per likusį sezono laiką.

4.   Žvejojama kuo didesniame plote ir kuo įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žvejybos rajono potencialui nustatyti būtina informacija ir kad sužvejotų žuvų kiekis bei žvejybos pastangos nebūtų pernelyg sutelkti vienoje vietoje. Tačiau MŽŪO 88.1, 88.2 parajoniuose bei 58.4.1 58.4.2 ir 58.4.3b kvadratuose draudžiama žvejoti mažesniame nei 550 m gylyje.

43 straipsnis

Pranešimų teikimo tvarka

Žvejybos laivams, dalyvaujantiems 42 straipsnyje nurodytoje žvalgomojoje žvejyboje, taikoma toliau nustatyta pranešimų apie sužvejotų žuvų kiekį ir žvejybos pastangas teikimo tvarka:

44 straipsnis

Žvejybos operacijos sąvokos apibrėžtis

1.   Žvejybos operacija – šiame skirsnyje tai vienos arba daugiau ūdų statymas vienoje vietoje. Pranešant apie sužvejotų žuvų kiekį ir žvejybos pastangas tiksli geografinė žvejybos operacijos vieta nurodoma pagal pastatytos ūdos arba ūdų vidurinį tašką.

2.   Jeigu žvejybos operacija vykdoma mokslinių tyrimų reikmėms:

45 straipsnis

Mokslinių tyrimų planai

Žvejybos laivai, dalyvaujantys 42 straipsnyje nurodytoje žvalgomojoje žvejyboje, kiekviename ir visuose MTP, kuriuose yra suskirstyti 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3b kvadratai, įgyvendina mokslinių tyrimų planus. Mokslinių tyrimų planas įgyvendinamas taip:

46 straipsnis

Duomenų rinkimo planai

1.   Žvejybos laivai, dalyvaujantys 42 straipsnyje nurodytoje žvalgomojoje žvejyboje, kiekviename ir visuose MTP, kuriais yra suskirstyti MŽŪO 88.1 ir 88.2 parajoniai ir 58.4.1, 58.4.2 bei 58.4.3(b) kvadratai, įgyvendina duomenų rinkimo planus. Duomenų rinkimo plane pateikiami šie duomenys:

2.   Visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys renkami apie kiekvieną mokslinių tyrimų reikmėms vykdomą žvejybos operaciją; visų pirma visos žuvys, kurių per mokslinių tyrimų reikmėms vykdomą žvejybos operaciją buvo sužvejota ne daugiau nei 100, turi būti išmatuotos ir ne mažiau kaip 30 žuvų paimta biologiniams tyrimams. Jei sužvejojama daugiau nei 100 žuvų, taikomas atsitiktinės imties ėmimo metodas.

47 straipsnis

Ženklinimo įsagais programa

1.   Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7b straipsnio taikymui, kiekvienas ilgosiomis ūdomis žvejojantis laivas žvejodamas nuolat įsagais ženklina ir paleidžia tiek nototeninių dančių (Dissostichus spp.), kiek pagal AJGIAK ženklinimo įsagais protokolą tokiai žvejybai skirta apsaugos priemone nustatyta jų paženklinti ir paleisti.

2.   Nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos iki 2008–2009 m. žvejybos sezono pabaigos ūdomis žvejojantys laivai žvejodami nuolat ženklina įsagais ir paleidžia tiek rajų, kiek nustatyta tokiai žvejybai skirtoje apsaugos priemonėje pagal AJGIAK ženklinimo įsagais protokolą. Visos rajos turi būti paženklintos dviem įsagais ir paleistos gyvos.

3.   Visi įsagai, skirti nototeniniams dančiams ir rajoms paženklinti žvalgomosios žvejybos metu, gaunami iš AJGIAK sekretoriato.

48 straipsnis

Mokslininkai stebėtojai

1.   Kiekviename žvejybos laive, dalyvaujančiame 42 straipsnyje nurodytoje žvalgomojoje žvejyboje, žvejybos sezono metu vykdant bet kokią žvejybos veiklą turi būti bent du mokslininkai stebėtojai, iš kurių vienas paskiriamas pagal AJGIAK tarptautinę mokslinio stebėjimo programą.

2.   Kiekviena valstybė narė, laikydamasi savo taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų, įskaitant taisykles, kuriomis reglamentuojamas įrodymų priimtinumas nacionaliniuose teismuose, laiko pagal šią programą skiriančios AJGIAK susitariančiosios šalies inspektorių ataskaitas lygiavertėmis savo inspektorių ataskaitoms ir veikia remdamosi jomis taip pat, kaip ir savo inspektorių ataskaitomis; be to, valstybė narė ir atitinkama skiriančioji AJGIAK susitariančioji šalis bendradarbiauja, kad palengvintų teisminius arba kitus procesinius veiksmus, atsirandančius dėl tokios ataskaitos.

49 straipsnis

Pranešimai apie ketinimą dalyvauti krilių žvejyboje 2009–2010 m. žvejybos sezono metu

1.   2009–2010 m. žvejybos sezono metu AJGIAK konvencijos rajone gali žvejoti krilius tik tos valstybės narės, kurios yra AJGIAK komisijos narės. Nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr. 601/2004 5a straipsnio, tokios valstybės narės, jeigu ketina žvejoti krilius AJGIAK konvencijos rajone, apie savo ketinimą praneša AJGIAK sekretoriatui ir Komisijai šio reglamento XII priede nustatyta forma ne vėliau kaip 2009 m. birželio 1 d., prieš pat sezoną, kurio metu ketina žvejoti, kad būtų užtikrinta tinkama AJGIAK komisijos peržiūra iki laivams pradedant žvejybą; taip pat pateikia informaciją apie tinklų modelį, laikydamosi XIII priede nustatytos formos.

2.   1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje nustatyta informacija apie kiekvieną laivą, kuriam valstybė narė turi išduoti leidimą žvejoti krilius.

3.   Valstybės narės, ketinančios žvejoti krilius AJGIAK konvencijos rajone, praneša tik apie laivus, plaukiojančius su jos vėliava pranešimo metu.

4.   Nukrypdamos nuo 3 dalies, valstybės narės turi teisę išduoti leidimą dalyvauti krilių žvejyboje laivui, apie kurį nėra pranešta AJGIAK pagal 1–3 dalis, jei laivas, apie kurį pranešta, negali dalyvauti tokioje žvejyboje dėl su veikla susijusių pagrįstų priežasčių arba dėl force majeure. Tokiomis aplinkybėmis atitinkamos valstybės narės nedelsdamos informuoja AJGIAK sekretoriatą ir Komisiją, nurodydamos:

5.   Nukrypdamos nuo 3 ir 4 dalių, valstybės narės neišduoda leidimo žvejoti krilius laivui, kuris įtrauktas į vieną iš dviejų AJGIAK NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašų.

50 straipsnis

Prevenciniai tam tikruose parajoniuose leidžiamo sužvejoti krilių kiekio apribojimai

1.   Žvejybos sezono metu bendras suvestinis statistiniuose 48.1, 48.2, 48.3 ir 48.4 parajoniuose leidžiamas sužvejoti krilių kiekis neviršija 3,47 mln. tonų. Žvejybos sezono metu bendras statistiniame kvadrate 58.4.2 leidžiamas sužvejoti krilių kiekis neviršija 2,645 mln. tonų.

2.   Kol nėra nustatytas šio bendro leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio paskirstymas mažesniems valdymo padaliniams, remiantis Mokslo komiteto rekomendacijomis, žvejybos sezono metu bendras suvestinis statistiniuose 48.1, 48.2, 48.3 ir 48.4 parajoniuose leidžiamas sužvejoti žuvų kiekis ir toliau neviršija 620 000 tonų. Žvejybos sezono metu bendras 58.4.2 kvadrate leidžiamas sužvejoti žuvų kiekis neviršija 260 000 tonų į vakarus nuo 55o rytų ilgumos ir 192 000 tonų į rytus nuo 55o rytų ilgumos.

3.   Žvejybos sezonas prasideda gruodžio 1 d. ir baigiasi kitų metų lapkričio 30 d.

4.   Kiekviename laive, dalyvaujančiame krilių žvejyboje 58.4.2 kvadrate, žvejybos sezono metu vykdant bet kokią žvejybos veiklą turi būti bent vienas mokslininkas stebėtojas, paskirtas pagal AJGIAK tarptautinę mokslinio stebėjimo programą, arba nacionalinis mokslininkas stebėtojas, atitinkantis tos programos reikalavimus, ir, jei įmanoma, vienas papildomas mokslininkas stebėtojas.

51 straipsnis

Duomenų apie krilių žvejybą teikimo sistema

1.   Apie sužvejotų krilių kiekį pranešama pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 11, 13 ir 14 straipsnius.

2.   Krilių žvejybos operacija atliekama laikantis 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) 600/2004 nustatančio tam tikras technines priemones, taikytinas žvejybos veiklai Konvencijos dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos taikymo zonoje, (46) 9 straipsnio.

3.   Laivai turi naudotis traluose įtaisytais jūros žinduolių pašalinimo įtaisais.

4.   Jei žvejybos sezono metu 48.1, 48.2, 48.3 ir 48.4 parajoniuose bendras sužvejotų krilių kiekis, apie kurį pranešta, viršija arba yra lygus 80 % 620 000 tonų kritinio kiekio, į vakarus nuo 55o rytų ilgumos – 260 000 tonų kritinio kiekio ir 58.4.2 parajonyje į rytus nuo 55o rytų ilgumos – 192 000 tonų kritinio kiekio, apie sužvejotų žuvų kiekį pranešama pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 11 straipsnį.

5.   Po žvejybos sezono, kurio metu bendras sužvejotų žuvų kiekis viršijo arba buvo lygus 80 % 2 dalyje nustatyto kritinio kiekio, einančio žvejybos sezono metu apie sužvejotų žuvų kiekį pranešama vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 601/2004 11 straipsniu, jei bendras sužvejotų žuvų kiekis viršija arba yra lygus 50 % to kritinio kiekio.

6.   Valstybės narės AJGIAK vykdomąjį sekretorių, kopiją pateikdamos Komisijai, apie sugautų ir prarastų krilių žalią svorį.

4.   Kiekvieno žvejybos sezono pabaigoje valstybės narės iš kiekvieno savo laivo surenka duomenis apie kiekvieną žvejybos operaciją, reikalingus AJGIAK tikslių duomenų apie sužvejotų žuvų kiekį ir žvejybos pastangas formai užpildyti. Šiuos duomenis, pateiktus AJGIAK žvejybos tralais C1 formoje, jos perduoda AJGIAK vykdomajam sekretoriui ir Komisijai ne vėliau kaip kitų metų balandžio 1 d.

52 straipsnis

Laikinas draudimas užsiimti gilumine žvejyba žiauniniais tinklais

1.   Šiame straipsnyje vartojamo termino apibrėžtis:

Žiauniniai tinklai – vandens paviršiuje, įvairiame gylyje arba dugne naudojami vertikalūs viengubų, dvigubų ar trigubų tinklinių sienelių vėriniai, į kurių žiaunas, vertikaliąsias sieneles žuvys įsipainioja ar sulaikomos tinklo akimis. Žiauniniuose tinkluose ant viršutinio lyno (viršutinės tralo pavaros) yra plūdės, o ant dugninio lyno (apatinės tralo pavaros) paprastai yra gramzdikliai. Žiauninius tinklus sudaro viengubas arba rečiau dvigubas ar trigubas tinklinis audinys (vadinamas sieniniu tinklu), kuris kartu tvirtinamas ant tų pačių pagrindinių tralo pavarų. Viename žvejybos įrankyje galima kartu naudoti kelių rūšių tinklus (pavyzdžiui, sieninis tinklas naudojamas kartu su žiauniniu tinklu). Šiuos tinklus galima naudoti po vieną arba įprasčiau dideliais kiekiais, išdėstytus viena linija (tinklų grupės). Žvejybos įrankis gali būti statomas, inkaru pritvirtinamas prie dugno (vadinamas dugniniu statomu tinklu) arba paliekamas dreifuoti laisvai arba sujungtas su laivu (vadinamas dreifuojančiu tinklu).

2.   Draudžiama naudoti žiauninius tinklus AJGIAK konvencijos rajone kitais nei mokslinių tyrimų tikslais iki tol, kol Mokslo komitetas ištirs ir praneš apie galimą šio įrankio poveikį, o Komisija, remdamasi Mokslo komiteto rekomendacija, sutiks, kad toks metodas gali būti naudojamas AJGIAK konvencijos rajone.

3.   Apie pasiūlymą naudotis žiauniniais tinklais moksliniams tyrimams gilesniuose nei 100 metrų vandenyse iš anksto pranešama Mokslo komitetui, o Komisija jį patvirtina prieš tai, kai tokie moksliniai tyrimai gali būti pradėti.

4.   Bet kuris laivas, kuriame yra žiauninių tinklų ir kuris ketina perplaukti AJGIAK konvencijos rajoną, privalo iš anksto pranešti AJGIAK sekretoriatui apie savo ketinimą, įskaitant numatomas perplaukimo per AJGIAK konvencijos rajoną datas. Bet kuris AJGIAK konvencijos rajone žiauninių tinklų turintis laivas, kuris nepateikė tokio išankstinio pranešimo, laikomas pažeidžiančiu šias nuostatas.

53 straipsnis

Jūrų paukščių atsitiktinių žūčių skaičiaus mažinimas

1.   Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 601/2004 8 straipsnio taikymui, tik ispaniškąjį žvejybos ilgosiomis ūdomis būdą naudojantys laivai prieš ūdų įtempimą turi atkabinti gramzdiklius.

2.   Gali būti naudojami tokie gramzdikliai:

3.   Laivai, naudojantys tik ritinių ūdų metodą, turi naudoti gramzdiklius tik distaliniame ūdos kontaktinių pakabų gale. Gramzdikliai turi būti įprasti, ne lengvesni kaip 6 kg, arba vientiso plieno gramzdikliai, ne lengvesni kaip 5 kg.

4.   Laivai, naudojantys 1 dalyje nurodytą ispaniškąjį metodą ir 3 dalyje nurodytą ritinių ūdų metodą, turi naudoti:

54 straipsnis

Visos žvejybos veiklos nutraukimas

1.   AJGIAK sekretoriatui pranešus apie žvejybos veiklos nutraukimą, valstybės narės užtikrina, kad visi su jų vėliava plaukiojantys laivai, žvejojantys rajone, valdymo rajone, parajonyje, kvadrate, mažame tiriamajame rajone ar kitame valdymo padalinyje, dėl kurio yra pranešta apie žvejybos veiklos nutraukimą, ištrauktų visus žvejybos įrankius iš vandens iki nurodytos žvejybos veiklos nutraukimo dienos ir valandos.

2.   Gavus tokį pranešimą, naujų ilgųjų ūdų negalima užmesti 24 valandas nuo nurodytos dienos ir valandos. Jei toks pranešimas gautas mažiau nei prieš 24 valandas iki žvejybos veiklos nutraukimo dienos ir valandos, naujų ilgųjų ūdų negalima užmesti nuo tokio pranešimo gavimo.

3.   Jei žvejybos veikla nutraukiama, visi laivai išplaukia iš žvejybos rajono, kai tik visi žvejybos įrankiai ištraukiami iš vandens.

4.   Jei laivas negali ištraukti visų savo žvejybos įrankių iš vandens iki nurodytos žvejybos veiklos nutraukimo dienos ir valandos dėl šių priežasčių:

laivas apie šią padėtį praneša atitinkamai valstybei narei. Valstybės narės nedelsdamos apie tai praneša AJGIAK sekretoriatui ir Komisijai. Tačiau laivas vis tiek turi dėti visas reikalingas pastangas, kad kuo skubiau ištrauktų savo žvejybos įrankius iš vandens.

5.   Jei taikoma 4 dalis, valstybės narės tiria laivo veiksmus ir, taikydamos vidaus procedūras, ne vėliau kaip kitame AJGIAK posėdyje praneša AJGIAK sekretoriatui ir Komisijai savo išvadas, įskaitant visus svarbius dalykus. Galutinėje ataskaitoje įvertinama, ar laivas dėjo visas reikalingas pastangas savo žvejybos įrankiams iš vandens ištraukti:

6.   Jeigu laivas iš rajono, kuriame uždrausta žvejybos veikla, neišplaukia, kai tik visi žvejybos įrankiai ištraukiami iš vandens, vėliavos valstybė narė arba laivas apie tai praneša AJGIAK sekretoriatui ir Komisijai.

X SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS BENDRIJOS LAIVAMS, ŽVEJOJANTIEMS ŽPAO RAJONE

1 SKIRSNIS

laivų leidimai

55 straipsnis

Laivų leidimai

1.   Valstybės narės iki 2009 m. birželio 1 d. pateikia Komisijai, jei įmanoma, elektroniniu būdu savo laivų, kuriems leidžiama vykdyti veiklą ŽPAO konvencijos rajone išduodant žvejybos veiklos leidimą, sąrašą.

2.   Į 1 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktų laivų savininkai yra Bendrijos piliečiai arba juridiniai asmenys.

3.   Žvejybos laivams gali būti leidžiama vykdyti veiklą ŽPAO konvencijos rajone tik tuo atveju, jei jie gali įvykdyti tiems laivams pagal ŽPAO konvenciją ir jos išsaugojimo ir valdymo priemones nustatytus reikalavimus ir pareigas.

4.   Žvejybos veiklos leidimas vykdyti žvejybos veiklą neišduodamas laivams, anksčiau vykdžiusiems NNN žvejybos veiklą, išskyrus tuos atvejus, kai nauji laivų savininkai pateikė pakankamų įrodymų, rodančių, kad buvę savininkai ir operatoriai nebeturi jokių su tais laivais susijusių teisinių ar finansinių interesų arba teisių ir nebegali tų laivų kontroliuoti, arba, atsižvelgus į visus susijusius faktus, kad tie laivai nevykdo NNN žvejybos ir nėra su ja susiję.

5.   1 dalyje nurodytame sąraše pateikiama ši informacija:

6.   Valstybės narės, sudariusios pirminį laivų, kuriems suteiktas leidimas, sąrašą, nedelsdamos Komisijai praneša apie visus jo papildymus, išbraukimus iš jo ir (arba) pakeitimus, kai padaromi tokie pakeitimai.

56 straipsnis

Leidimus turinčių laivų įpareigojimai

1.   Laivai laikosi visų atitinkamų ŽPAO išsaugojimo ir valdymo priemonių.

2.   Leidimus turinčiuose laivuose yra galiojantis laivo registracijos pažymėjimas ir galiojantis leidimas žvejoti ir (arba) perkrauti žuvis.

57 straipsnis

Leidimų neturintys laivai

1.   Valstybės narės imasi priemonių uždrausti laivams, neįtrauktiems į ŽPAO leidimus turinčių laivų registrą, žvejoti, laikyti laive, perkrauti ir iškrauti rūšių, kurioms taikoma ŽPAO konvencija, žuvis.

2.   Valstybės narės praneša Komisijai apie visą faktinę informaciją, kuria remiantis galima pagrįstai įtarti, kad į ŽPAO leidimus turinčių laivų registrą neįtraukti laivai ŽPAO konvencijos rajone žvejoja ir (arba) perkrauna rūšių, kurioms taikoma ŽPAO konvencija, žuvis.

3.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad į ŽPAO leidimus turinčių laivų registrą įtrauktų laivų savininkai nedalyvautų žvejybos veikloje, kurią ŽPAO konvencijos rajone vykdo laivai, neįtraukti į leidimus turinčių laivų registrą, arba nebūtų su ja susiję.

2 SKIRSNIS

perkrovimas

58 straipsnis

Draudimas perkrauti žuvis jūroje

Kiekviena valstybė narė draudžia su jos vėliava plaukiojantiems laivams ŽPAO konvencijos rajone perkrauti jūroje rūšių, kurioms taikoma ŽPAO konvencija, žuvis.

59 straipsnis

Perkrovimas uoste

1.   Bendrijos laivai, ŽPAO konvencijos rajone žvejojantys rūšių, kurioms taikoma ŽPAO konvencija, žuvis, gali jas perkrauti ŽPAO susitariančiosios šalies uoste, jei jie turi išankstinį susitariančiosios šalies, kurios uoste bus perkraunamos žuvys, leidimą. Bendrijos laivams leidžiama perkrauti žuvis tik tuo atveju, jei jie iš vėliavos valstybės narės ir uosto valstybės gavo tokį išankstinį leidimą perkrauti žuvis.

2.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad leidimą turintys jos žvejybos laivai gautų išankstinį leidimą perkrauti žuvis uoste. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad būtų perkrautas toks kiekvieno laivo sužvejotų žuvų kiekis, koks buvo praneštas, ir reikalauja pranešti apie perkrautą kiekį.

3.   Bendrijos žvejybos laivo, kuris perkrauna į kitą laivą (toliau – laivas, į kurį perkraunama) bet kokį ŽPAO konvencijos rajone sužvejotų rūšių, kurioms taikoma ŽPAO konvencija, žuvų kiekį, kapitonas perkrovimo metu informuoja laivo, į kurį perkraunama, vėliavos valstybę apie atitinkamas rūšis ir žuvų kiekį, sužvejotų žuvų kiekio perkrovimo datą bei buvimo vietą ir pateikia savo vėliavos valstybei narei ŽPAO perkrovimo deklaraciją pagal XIV priedo I dalyje nustatytą formą.

4.   Bendrijos žvejybos laivo kapitonas ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikia ŽPAO susitariančiajai šaliai, kurios uoste bus perkraunamos žuvys, tokią informaciją:

5.   Su Bendrijos vėliava plaukiojančio laivo, į kurį perkraunama, kapitonas ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki perkrovimo pradžios ir jo pabaigoje, kai žuvys perkraunamos ŽPAO susitariančiosios šalies uoste, praneša uosto valstybės kompetentingoms institucijoms apie sužvejotų rūšių, kurioms taikoma ŽPAO konvencija, žuvų kiekį jo laive ir per 24 valandas šioms kompetentingoms institucijoms perduoda ŽPAO perkrovimo deklaraciją.

6.   Bendrijos laivo, į kurį perkraunamos, kapitonas likus 48 valandoms iki žuvų iškrovimo pateikia uosto valstybės, kurioje iškraunamos žuvys, kompetentingoms institucijoms ŽPAO perkrovimo deklaraciją.

7.   Kiekviena valstybė narė imasi atitinkamų priemonių, kad patikrintų gautos informacijos tikslumą, ir bendradarbiauja su vėliavos valstybe, siekdama užtikrinti, kad iškrautas kiekis atitiktų kiekvieno laivo sužvejotų žuvų kiekį, apie kurį pranešta.

8.   Kiekviena valstybė, kurios laivams leidžiama ŽPAO konvencijos rajone žvejoti rūšių, kurioms taikoma ŽPAO konvencija, žuvis, iki 2009 m. birželio 1 d. praneša Komisijai informaciją apie su jos vėliava plaukiojančių laivų perkrautą žuvų kiekį.

3 SKIRSNIS

pažeidžiamoms giluminėms buveinėms ir ekosistemoms valdyti skirtos išsaugojimo priemonės

60 straipsnis

Rajonai, kuriuose uždrausta žvejyba

Visa rūšių, kurioms taikoma ŽPAO konvencija, žuvų žvejyba Bendrijos laivais draudžiama toliau nurodytuose rajonuose:

61 straipsnis

Žvejybos atnaujinimas rajone, kuriame uždrausta žvejyba

1.   60 straipsnyje nurodytame uždarame žvejybos rajone žvejybą galima vėl pradėti tik tada, kai vėliavos valstybė rajone nustato ir žemėlapiuose pažymi pažeidžiamas jūrų ekosistemas, įskaitant povandeninius kalnus, hidrotermines versmes ir šaltųjų vandenų koralus, ir kai atlieka žvejybos atnaujinimo poveikio tokioms pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms vertinimą.

2.   Pagal 1 dalį vykdomo nustatymo, žymėjimo žemėlapiuose ir poveikio vertinimo rezultatus vėliavos valstybė pateikia Komisijai, o Komisija juos pateikia metiniame ŽPAO Mokslo komiteto posėdyje.

3.   Valstybės narės Komisijai gali teikti mokslinių tyrimų tikslais vykdomos žvejybos planus, kurių tikslas - įvertinti žvejybos poveikį žuvininkystės išteklių tvarumui ir pažeidžiamoms jūrų buveinėms.

4 SKIRSNIS

atsitiktinės jūrų paukščių priegaudos mažinimo priemonės

62 straipsnis

Informacija apie sąveiką su jūrų paukščiais

Valstybės narės renka ir iki 2009 m. birželio 1 d. pateikia Komisijai visą turimą informaciją apie sąveiką su jūrų paukščiais, įskaitant atsitiktinai sugautus jų žvejybos laivų, žvejojančių rūšių, kurioms taikoma ŽPAO konvencija, žuvis.

63 straipsnis

Pavojaus mažinimo priemonės

1.   Visi Bendrijos laivai, žvejojantys į pietus nuo 30 laipsnių pietų platumos lygiagretės, turi ir naudoja paukščių baidymo lynus (paukščių baidymo lyno stiebus):

2.   Ilgosios ūdos užmetamos tik naktį (t. y. tamsos valandomis tarp jūrinio saulėlydžio ir saulėtekio (47). Žvejojant ūdomis naktį naudojami tik saugai būtini laivo žibintai.

3.   Draudžiama išmesti žuvų atliekas metant arba statant žvejybos įrankius. Vengiama išmesti žuvų atliekas ištraukiant žvejybos įrankį. Jei įmanoma, išmetama priešingoje laivo pusėje nei ta, kurioje ištraukiamas žvejybos įrankis. Tokiuose laivuose arba tokios žvejybos atveju, kai nereikalaujama žuvų atliekų laikyti laive, įgyvendinama sistema žuvų kabliukams ištraukti iš žuvų atliekų ir žuvų galvų prieš jas išmetant. Prieš metant tinklai išvalomi nuo visko, kas galėtų masinti jūrų paukščius.

4.   Bendrijos laivai nustato įrankių metimo ir traukimo tvarką, kuria sutrumpinamas tinklo neįtemptomis akimis plūduriavimo paviršiuje laikas. Jei įmanoma, tinklo priežiūra turi būti atliekama tinklui nesant vandenyje.

5.   Bendrijos laivai skatinami rasti tokius įrankių modelius, kuriuos naudojant būtų sumažinta galimybė paukščiams patekti į tą tinklo dalį, kurioje jie lengviausiai įsipainiotų. Tai gali reikšti tinklo pasunkinimą arba plūdrumo sumažinimą, kad jis greičiau nugrimztų, arba spalvoto kaspino ar kitų priemonių pritaisymą virš tam tikrų tinklo vietų, kuriose tinklinio audeklo akių dydžiai paukščiams kelia ypatingą pavojų.

6.   ŽPAO konvencijos rajone neleidžiama žvejoti Bendrijos laivams, kurie sukonstruoti taip, kad juose nėra apdorojimo įrangos arba atitinkamos talpos žuvų atliekoms laive laikyti, arba galimybės išmesti žuvų atliekas priešingoje laivo pusėje nei ta, kurioje ištraukiamas žvejybos įrankis.

7.   Dedamos visos pastangos siekiant užtikrinti, kad žvejybos operacijų metu pagauti gyvi jūrų paukščiai būtų paleidžiami gyvi ir, kai įmanoma, kabliukai būtų ištraukiami nesukeliant pavojaus tokio paukščio gyvybei.

5 SKIRSNIS

techninės priemonės

64 straipsnis

Gelminių ryklių apsaugos priemonės

Specializuotoji gelminių ryklių žvejyba ŽPAO konvencijos rajone draudžiama.

6 SKIRSNIS

kontrolė

65 straipsnis

Specialiosios nuostatos, taikomos patagoniniams nototeniniams dančiams (Dissostichus eleginoides)

1.   Laivo, kuriam pagal 55 straipsnį leidžiama žvejoti patagoninius nototeninius dančius ŽPAO konvencijos rajone, kapitonas savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir ŽPAO sekretoriatui elektroninėmis priemonėmis siunčia sužvejotų žuvų kiekio ataskaitą, kurioje nurodomas jo laivo sužvejotų patagoninių nototeninių dančių kiekis, taip pat ir tai, kad žuvų nesužvejota. Ši ataskaita siunčiama kas penkias žvejybos reiso dienas. Kiekviena valstybė narė nedelsdama persiunčia tą informaciją Komisijai.

2.   Valstybės narės, turinčios laivų, kuriems leidžiama žvejoti patagoninius nototeninius dančius ŽPAO konvencijos rajone, ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai ir ŽPAO sekretoriatui išsamius duomenis apie sužvejotų žuvų kiekį ir žvejybos pastangas.

66 straipsnis

Specialiosios nuostatos, taikomos gelminiams krabams (Chaceon spp.)

1.   Laivo, kuriam pagal 55 straipsnį leidžiama žvejoti gelminius krabus Chaceon spp. ŽPAO konvencijos rajone, kapitonas savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir ŽPAO sekretoriatui elektroninėmis priemonėmis siunčia sužvejotų gelminių krabų Chaceon spp. kiekio ataskaitą, kurioje nurodomas jo laivo sužvejotų gelminių krabų Chaceon spp. kiekis, taip pat ir tai, kad krabų nesužvejota. Ši ataskaita siunčiama kas penkias žvejybos reiso dienas. Kiekviena valstybė narė nedelsdama persiunčia tą informaciją Komisijai.

2.   Valstybės narės, turinčios laivų, kuriems leidžiama žvejoti gelminius krabus Chaceon spp. ŽPAO konvencijos rajone, ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai ir ŽPAO sekretoriatui išsamius duomenis apie sužvejotų gelminių krabų Chaceon spp. kiekį ir žvejybos pastangas.

67 straipsnis

Specialiosios nuostatos, taikomos paprastiesiems beriksams (Beryx spp.)

1.   Laivo, kuriam pagal 55 straipsnį leidžiama žvejoti paprastuosius beriksus ŽPAO konvencijos rajone, kapitonas savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir ŽPAO sekretoriatui elektroninėmis priemonėmis siunčia sužvejotų žuvų kiekio ataskaitą, kurioje nurodomas jo laivo sužvejotų paprastųjų beriksų kiekis, taip pat ir tai, kad žuvų nesužvejota. Ši ataskaita siunčiama kas penkias žvejybos reiso dienas. Kiekviena valstybė narė nedelsdama persiunčia tą informaciją Komisijai.

2.   Valstybės narės, turinčios laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius beriksus ŽPAO konvencijos rajone, ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai ir ŽPAO sekretoriatui išsamius duomenis apie sužvejotų žuvų kiekį ir žvejybos pastangas.

68 straipsnis

Specialiosios nuostatos, taikomos islandiniams pjūklapilviams beriksams (Hoplostethus atlanticus)

1.   Laivo, kuriam pagal 55 straipsnį leidžiama žvejoti islandinius pjūklapilvius beriksus ŽPAO konvencijos rajone, kapitonas savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir ŽPAO sekretoriatui elektroninėmis priemonėmis siunčia sužvejotų žuvų kiekio ataskaitą, kurioje nurodomas jo laivo sužvejotų islandinių pjūklapilvių beriksų kiekis, taip pat ir tai, kad žuvų nesužvejota. Ši ataskaita siunčiama kas penkias žvejybos reiso dienas. Kiekviena valstybė narė nedelsdama persiunčia tą informaciją Komisijai.

2.   Valstybės narės, turinčios laivų, kuriems leidžiama žvejoti islandinius pjūklapilvius beriksus ŽPAO konvencijos rajone, ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai ir ŽPAO sekretoriatui išsamius duomenis apie sužvejotų žuvų kiekį ir žvejybos pastangas.

69 straipsnis

Pranešimas apie laivo judėjimą ir sužvejotų žuvų kiekį

1.   Žvejybos laivai ir žvejybos mokslinių tyrimų laivai, kuriems leidžiama žvejoti ŽPAO konvencijos rajone ir kurie vykdo žvejybą, siunčia įplaukimo, sugautų žuvų kiekio ir išplaukimo ataskaitas vėliavos valstybės narės institucijoms, naudodamiesi LSS arba kitomis tinkamomis priemonėmis, ir, jei vėliavos valstybė narė to prašo, ŽPAO vykdomajam sekretoriui.

2.   Įplaukimo ataskaita pateikiama ne anksčiau kaip prieš 12 valandų ir ne vėliau kaip prieš 6 valandas iki kiekvieno įplaukimo į ŽPAO konvencijos rajoną, ir joje nurodoma įplaukimo data, laikas, laivo geografinė padėtis ir laive laikomų žuvų kiekis pagal rūšis (MŽŪO 3 raidžių kodas) ir pagal gyvąjį svorį (kg).

3.   Sužvejotų žuvų kiekio ataskaita pateikiama pagal rūšis (MŽŪO 3 raidžių kodas) ir pagal gyvąjį svorį (kg) kiekvieno kalendorinio mėnesio pabaigoje.

4.   Išplaukimo ataskaita pateikiama ne anksčiau kaip prieš 12 valandų ir ne vėliau kaip prieš 6 valandas iki kiekvieno išplaukimo iš ŽPAO konvencijos rajono. Joje nurodoma išplaukimo data, laikas, laivo geografinė padėtis, žvejybos dienų skaičius ir ŽPAO konvencijos rajone sužvejotų žuvų kiekis pagal rūšis (MŽŪO 3 raidžių kodas) ir pagal gyvąjį svorį (kg) nuo žvejybos ŽPAO konvencijos rajone pradžios arba nuo paskutinės sužvejotų žuvų kiekio ataskaitos.

70 straipsnis

Mokslinis stebėjimas ir išteklių įvertinimą pagrindžiančios informacijos rinkimas

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad visuose jos žvejybos laivuose, vykdančiuose veiklą ŽPAO konvencijos rajone ir žvejojančiuose rūšių, kurioms taikoma ŽPAO konvencija, žuvis, būtų kvalifikuoti mokslininkai stebėtojai.

2.   Kiekviena valstybė narė reikalauja pateikti stebėtojų surinktą informaciją apie kiekvieną su jos vėliava plaukiojantį laivą per 30 dienų nuo išplaukimo iš ŽPAO konvencijos rajono. Duomenys pateikiami ŽPAO Mokslo komiteto nurodyta forma. Valstybė narė kuo skubiau, atsižvelgdama į poreikį išlaikyti neapibendrintų duomenų konfidencialumą, pateikia informacijos kopiją Komisijai. Valstybė narė taip pat gali pateikti informacijos kopiją ŽPAO vykdomajam sekretoriui.

3.   Paskirtieji stebėtojai kuo plačiau renka ir patikrina šiame straipsnyje nurodytą informaciją iki 2009 m. birželio 30 d.

71 straipsnis

Pastebėti konvencijos susitariančiomis šalimis nesančių šalių laivai

1.   Su valstybės narės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai praneša savo vėliavos valstybei narei informaciją apie visą galimą laivų, plaukiojančių su konvencijos susitariančiąja šalimi nesančios šalies vėliava, ŽPAO konvencijos rajone vykdomą žvejybos veiklą. Reikia nurodyti, inter alia, šią informaciją:

2.   Kiekviena valstybė narė kuo skubiau pateikia Komisijai 1 dalyje nurodytą informaciją. Komisija persiunčia šią informaciją ŽPAO vykdomajam sekretoriui.

7 SKIRSNIS

pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsauga

72 straipsnis

Terminų naudojimas

Šiame skirsnyje naudojamos šios sąvokų apibrėžtys:

73 straipsnis

Egzistuojančių dugninės žvejybos rajonų nustatymas

Iki 2009 m. balandžio 1 d. valstybės narės, kurių laivai vykdė dugninės žvejybos veiklą ŽPAO konvencijos rajone 1987–2007 m., pateikia Komisijai išsamius egzistuojančių dugninės žvejybos rajonų žemėlapius. Komisija nedelsdama pateikia šiuos žemėlapius ŽPAO vykdomajam sekretoriui. Žemėlapiai turi būti sudaryti remiantis LLS duomenimis ir (arba) kitais turimais georeferenciniais duomenimis ir turėti tiksliausią erdvės ir laiko rezoliuciją.

74 straipsnis

Dugninės žvejybos veikla naujuose dugninės žvejybos rajonuose

1.   Nuo 2009 m. lapkričio 1 d. visa žvalgomosios žvejybos veikla ar žvejybos veikla su dugniniais įrankiais, kurie anksčiau nebuvo naudojami atitinkamame egzistuojančiame dugninės žvejybos rajone, vykdoma pagal reikalavimus, nustatytus žvalgomosios dugninės žvejybos protokole.

2.   Kiekviena valstybė narė turi parengti 1 dalyje nurodytą žvalgomosios dugninės žvejybos protokolą, į kurį būtų įtraukta:

3.   Dėl 1 dalyje nurodytos datos: žvalgomoji žvejyba ar žvejybos veikla su dugniniais įrankiais, kurie anksčiau nebuvo naudojami atitinkamame rajone, pradedama tik po to, kai valstybė narė visą 2 dalyje nurodytą informaciją per Komisiją pateikia ŽPAO vykdomajam sekretoriui.

4.   Valstybės narės per Komisiją ŽPAO vykdomajam sekretoriui pateikia ataskaitas apie dugninės žvejybos veiklos rezultatus.

75 straipsnis

Dugninės žvejybos veiklos įvertinimas naujuose ir egzistuojančiuose rajonuose

1.   Valstybės narės, kurių laivai vykdo ar rengiasi vykdyti dugninės žvejybos veiklą ŽPAO reguliuojamame rajone, atlieka žinomo ir numatomo tos veiklos poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms įvertinimą. Tokio įvertinimo tikslas – atsižvelgiant į anksčiau ŽPAO reguliuojamame rajone vykdytą dugninės žvejybos veiklą nustatyti, ar tokia veikla galėtų daryti didesnį neigiamą poveikį pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms.

2.   Siekdamos atlikti 1 dalyje nurodytą įvertinimą, valstybės narės remiasi kokybiškiausia turima moksline ir technine informacija, susijusia su pažeidžiamų jūrų ekosistemų nustatymu tuose rajonuose, kuriuose ketina žvejoti jų laivai. Tokia informacija turi apimti mokslinius duomenis, kurių pagrindu gali būti įvertinta tikimybė, kad su tokiomis sistemomis bus susidurta, jeigu tokių duomenų yra.

3.   Valstybės narės pateikia 1 ir 2 dalyje nurodytus įvertinimus Komisijai ir ŽPAO sekretoriatui kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2009 m. rugsėjo 1 d. Kartu jos pateikia poveikio sušvelninimo priemonių, skirtų didesnio neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms, prevencijai, aprašymą; įvertinimas atliekamas laikantis ŽPAO mokslinio komiteto parengtų nurodymų.

76 straipsnis

Moksliniai stebėtojai

1.   Be 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų, valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose, kurie vykdo žvalgomąją žvejybą pagal 74 straipsnį, būtų mokslinis stebėtojas. Mokslinis stebėtojas renka duomenis pagal pažeidžiamų jūrų ekosistemų duomenų rinkimo protokolą.

2.   Mokslinis stebėtojas, kuris renka duomenis pagal pažeidžiamų jūrų ekosistemų duomenų rinkimo protokolą:

77 straipsnis

Susidūrimai su pažeidžiamomis jūrų ekosistemomis

1.   Laivai, plaukiojantys su Bendrijos vėliava, vykdydami dugninės žvejybos veiklą ŽPAO reguliuojamame rajone, turi laikytis šių reikalavimų:

2.   Patvirtinus susidūrimą su pažeidžiama jūrų ekosistema naujuose žvejybos rajonuose, Komisija, gavusi ŽPAO vykdomojo sekretoriaus pranešimą, laikinai uždaro zoną dviejų mylių spinduliu nuo padėties, apie kurią pranešta pagal 1 dalies b punktą. Pranešta padėtis, apie kurią informuoja laivas, yra vilkimo/statymo galinis taškas arba kita padėtis, kuri sprendžiant iš įrodymų yra arčiausiai tikslios susidūrimo vietos. Laikinas zonos uždarymas taikomas iki tol, kol ŽPAO sekretoriatas rekomenduos šią zoną vėl atidaryti.

XI SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS BENDRIJOS LAIVAMS, ŽVEJOJANTIEMS IVTK RAJONE

78 straipsnis

Jūrų paukščių priegaudos mažinimas

1.   Valstybės narės renka ir pateikia IVTK, kartu nusiųsdamos kopiją Komisijai, visą turimą informaciją apie sąveiką su jūrų paukščiais, įskaitant informaciją apie atsitiktinai jų žvejybos laivų sugautus jūrų paukščius.

2.   Valstybės narės siekia sumažinti jūrų paukščių priegaudą visuose žvejybos rajonuose, visais sezonais ir žvejojant visais būdais, taikydamos veiksmingas pavojaus mažinimo priemones.

3.   Bendrijos laivai, žvejojantys į pietus nuo 30o pietų platumos, turi ir naudoja paukščių baidymo lynus (paukščių baidymo lyno stiebus), laikydamiesi šių techninių nuostatų:

4.   Paviršinėmis ilgosiomis ūdomis durklažuves žvejojantiems Bendrijos laivams, kurie naudoja amerikietiškąją ilgųjų ūdų sistemą ir turi lynų metimo įrenginį, 3 dalies reikalavimai netaikomi.

79 straipsnis

Tropinius tunus žvejojančių laivų žvejybos pajėgumų apribojimas

1.   Didžiausias IVTK rajone tropinius tunus žvejojančių Bendrijos laivų skaičius ir atitinkami pajėgumai, išreikšti bendruoju tonažu (GT):

2.   Nepaisydamos 1 dalies, valstybės narės gali keisti laivų skaičių pagal įrankių tipą, jeigu jos gali įrodyti Komisijai, kad atlikus tokius pakeitimus nepadidės atitinkamų žuvų išteklių žvejybos pastangos.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu į jų laivyną siūloma perkelti pajėgumus, perkeltini laivai būtų įregistruoti IVTK laivų registre arba kitų regioninių tunų žvejybos organizacijų laivų registruose. Negalima perkelti laivų, įtrauktų į bet kurios regioninės žvejybos valdymo organizacijos NNN žvejybos veiklą vykdančių laivų sąrašą.

4.   Bendrijos laivai, nurodyti 1 dalyje, taip pat turi turėti leidimą žvejoti durklažuves ir ilgapelekius tunus IVTK rajone.

5.   Siekiant atsižvelgti į IVTK pateiktų vystymo planų įgyvendinimą, šiame straipsnyje nurodyti žvejybos pajėgumų apribojimai gali būti padidinti laikantis šiuose vystymo planuose nustatytų ribų.

80 straipsnis

Durklažuves ir ilgapelekius tunus žvejojančių laivų žvejybos pajėgumų apribojimas

1.   Didžiausias IVTK rajone durklažuves ir ilgapelekius tunus žvejojančių Bendrijos laivų skaičius ir atitinkami pajėgumai, išreikšti GT:

2.   Nepaisydamos 1 dalies, valstybės narės gali keisti laivų skaičių pagal įrankių tipą, jeigu jos gali įrodyti Komisijai, kad atlikus tokius pakeitimus nepadidės atitinkamų žuvų išteklių žvejybos pastangos.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu į jų laivyną siūloma perkelti pajėgumus, perkeltini laivai būtų įregistruoti IVTK laivų registre arba kitų regioninių tunų žvejybos organizacijų laivų registruose. Negalima perkelti laivų, įtrauktų į bet kurios regioninės žvejybos valdymo organizacijos NNN žvejybos veiklą vykdančių laivų sąrašą.

4.   Bendrijos laivai, nurodyti 1 dalyje, taip pat turi turėti leidimą žvejoti tropinius tunus IVTK rajone.

5.   Siekiant atsižvelgti į IVTK pateiktų vystymo planų įgyvendinimą, šiame straipsnyje nurodyti žvejybos pajėgumų apribojimai gali būti padidinti laikantis šiuose vystymo planuose nustatytų ribų.

XII SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS BENDRIJOS LAIVAMS, ŽVEJOJANTIEMS RŽPRVVO RAJONE

81 straipsnis

Pelaginių žuvų žvejyba, žvejybos pajėgumų apribojimas

1.   2008 m. aktyviai vykdžiusios žvejybos veiklą valstybės narės apriboja laivų, plaukiojančių su jų vėliava ir žvejojančių pelagines žuvis 2009 m., GT lygį taip, kad jis RŽPRVVO rajone neviršytų 63 000 GT ir taip būtų užtikrintas tvarus pelaginių žuvų išteklių naudojimas pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje

2.   Valstybės narės, kurios anksčiau yra vykdžiusios pelaginių žuvų žvejyba pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, tačiau 2008 m. žvejybos veiklos nevykdė, gali pradėti žvejybos veiklą RŽPRVVO rajone 2009 m., jeigu savanoriškai apribos savo žvejybos pastangas.

3.   Valstybės narės kas mėnesį praneša Komisijai savo laivų, vykdančių žvejybą RŽPRVVO rajone, pavadinimus bei jų charakteristikas, įskaitant GT.

4.   Valstybės narės 2009 m. kas mėnesį praneša Komisijai apie laivus, faktiškai esančius RŽPRVVO rajone. LLS įrašais, pranešimais apie sugavimus ir, jeigu turima, apie apsilankymus uostuose, naudojamasi kaip informavimo priemonėmis.

5.   Valstybės narės RŽPRVVO laikinajai mokslinei darbo grupei teikia peržiūrėti RŽPRVVO rajono pelaginių žuvų išteklių vertinimus ir mokslinius tyrimus bei skatina savo mokslininkus ekspertus aktyviai dalyvauti RŽPRVVO pelaginėms rūšims skirtoje mokslinėje veikloje.

6.   Kiek įmanoma, valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančiuose žvejybos laivuose būtų pakankamai stebėtojų, kad būtų stebima pelaginių žuvų žvejyba pietų Ramiajame vandenyne ir renkama svarbi mokslinė informacija.

82 straipsnis

Dugninė žvejyba

1.   Valstybės narės riboja dugninės žvejybos pastangas arba leidžiamą sužvejoti žuvų kiekį RŽPRVVO rajone, kad jis neviršytų 2002 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpio vidutinio metinio kiekio, kuris išreiškiamas žvejybos laivų skaičiumi ir kitais sužvejotų žuvų kiekį, žvejybos pastangas ir žvejybos pajėgumus apibūdinančiais parametrais.

2.   Valstybės narės neišplečia dugninės žvejybos veiklos į naujas RŽPRVVO rajono dalis, kuriose šiuo metu tokia žvejyba nevyksta.

3.   Bendrijos laivai nutraukia dugninę žvejybą RŽPRVVO rajone arčiau nei penkios jūrmylės iki RŽPRVVO rajono vietos, kurioje žvejybos operacijų metu pastebėta pažeidžiamų jūrų ekosistemų buvimo įrodymų. Bendrijos laivai praneša savo vėliavos valstybės institucijoms, Komisijai ir RŽPRVVO laikinajam sekretoriatui apie pastebėjimą, nurodydami tos ekosistemos vietą ir rūšį, kad atitinkamos vietos atžvilgiu būtų galima priimti reikiamas priemones.

4.   Valstybės narės skiria stebėtojus kiekvienam su jų vėliava plaukiojančiam laivui, kuris vykdo ar ketina vykdyti žvejybos dugniniais tralais veiklą RŽPRVVO rajone, ir užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose, vykdančiuose kitą dugninės žvejybos veiklą RŽPRVVO rajone, būtų pakankamai stebėtojų.

83 straipsnis

Duomenų rinkimas ir keitimasis jais

Valstybės narės renka, tikrina ir teikia duomenis laikydamosi RŽPRVVO duomenų rinkimo, teikimo, tikrinimo ir keitimosi jais standartuose nustatytos tvarkos.

XIII SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS BENDRIJOS LAIVAMS, ŽVEJOJANTIEMS ŽVVRVK RAJONE

84 straipsnis

Žvejybos pastangų apribojimai

Valstybės narės užtikrina, kad bendros didžiaakių tunų, gelsvauodegių tunų, dryžųjų tunų ir pietų Ramiojo vandenyno paprastųjų tunų išteklių žvejybos pastangos ŽVVRVK rajone neviršytų Bendrijos ir šio regiono pakrančių valstybių žvejybos partnerystės susitarimuose numatytų žvejybos pastangų.

85 straipsnis

Zona, kurioje draudžiama žvejyba naudojant plūdriąsias priemones

1.   ŽVVRVK rajono dalyje, esančioje tarp 20o šiaurės platumos ir 20o pietų ilgumos nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. 24:00 val. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. 24.00 val. laivams, naudojantiems plūdriąsias priemones, draudžiama žvejyba gaubiamaisiais tinklais. Šiuo laikotarpiu gaubiamuosius tinklus naudojantis laivas gali vykdyti žvejybos operacijas šioje ŽVVRVK rajono dalyje tik tuo atveju, jei jame yra sumontuotas įrenginys, sudarantis sąlygas stebėti, kad šis laivas jokiu metu:

2.   Visuose 1 dalies pirmame sakinyje nurodytoje ŽVVRVK rajono dalyje žvejojančiuose gaubiamuosius tinklus naudojančiuose laivuose laikomi, iškraunami ar perkraunami didžiaakiai tunai, gelsvauodegiai tunai ir dryžieji tunai.

3.   2 dalis netaikoma šiais atvejais:

86 straipsnis

Plūdriųjų priemonių pelaginėms žuvims žvejoti naudojimo valdymo planai

1.   Valstybės narės, kurių laivams leidžiama žvejoti ŽVVRVK rajone, parengia inkarinių arba dreifuojančiųjų plūdriųjų priemonių naudojimo valdymo planus. Į tuos valdymo planus įtraukiamos sąveikos su didžiaakių tunų ir gelsvauodegių tunų jaunikliais mažinimo strategijos.

2.   1 dalyje nurodyti valdymo planai pateikiami Komisijai ne vėliau kaip 2009 m. spalio 15 d. Komisija, remdamasi šiais valdymo planais, parengia Bendrijos valdymo planą ir ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d. jį pateikia ŽVVRVK sekretoriatui.

87 straipsnis

Didžiausias durklažuves žvejojančių laivų skaičius

1.   Bendrijos laivų, žvejojančių durklažuves ŽVVRVK rajono dalyse į pietus nuo 20o pietų platumos, skaičius neviršija 14. Iš Bendrijos laivų čia žvejoti durklažuves gali tik su Ispanijos vėliava plaukiojantys laivai.

2.   1 dalyje nurodytame regione nustatomas 3 107 tonų bendras leidžiamo sužvejoti durklažuvių kiekio apribojimas.

XIV SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS BENDRIJOS LAIVAMS, ŽVEJOJANTIEMS TATAK RAJONE

88 straipsnis

Jūrų paukščių priegaudos mažinimas

1.   Valstybės narės renka ir TATAK sekretoriatui bei Komisijai perduoda visą turimą informaciją apie sąveiką su jūrų paukščiais, įskaitant informaciją apie atsitiktinai jų žvejybos laivų sugautus jūrų paukščius.

2.   Valstybės narės siekia sumažinti jūrų paukščių priegaudą visuose žvejybos rajonuose, visais sezonais ir žvejojant visais būdais, taikydamos veiksmingas pavojaus mažinimo priemones.

3.   Bendrijos laivai, žvejojantys į pietus nuo 20o pietų platumos, turi ir naudoja paukščių baidymo lynus (paukščių baidymo lyno stiebus), laikydamiesi šių techninių nuostatų:

4.   Nukrypdami nuo 3 dalies, ilgosiomis ūdomis durklažuves žvejojantys Bendrijos laivai gali naudoti viengijus ilgųjų ūdų įrankius, jeigu šie laivai:

89 straipsnis

Viduržemio jūros rajono, kuriame draudžiama žvejoti durklažuves, ir draudimo laikotarpio nustatymas

Siekiant apsaugoti durklažuves, visų pirma neužaugusias žuvis, durklažuvių žvejyba Viduržemio jūroje draudžiama nuo 2009 m. spalio 1 d. iki lapkričio 30 d.

90 straipsnis

Mažiausias Viduržemio jūros durklažuvių dydis

Nedraudžiama atsitiktinai sugauti Viduržemio jūros durklažuvių, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 520/2007 8 straipsnio 1 dalį laikomos per mažomis, jei šis atsitiktinai sugautas kiekis, išreikštas žuvų skaičiumi iškraunamame kiekyje, neviršija 15 %, skaičiuojant nuo bendro atitinkamo laivo iškrautų durklažuvių skaičiaus.

91 straipsnis

Rykliai

1.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių šiaurės Atlante išžvejojamų atlantinių pilkšvųjų ryklių populiacijos daliai sumažinti.

2.   Žvejojantys Bendrijos laivai turi nedelsdami paleisti gyvas ir nesužalotas didžiaakes jūrų lapes (Alopias superciliosus), sugautas vykdant TATAK reguliuojamą žvejybą ir ištrauktas į laivo denį.

Atsitiktiniai sugavimai ir gyvų žuvų paleidimai registruojami laivo žurnale.

92 straipsnis

Paprastųjų tunų žvejybos draudimo laikotarpis

1.   Laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki gruodžio 31 d. Rytų Atlante ir Viduržemio jūroje draudžiama paprastųjų melsvųjų tunų žvejyba pelaginėmis ūdomis žvejojantiems dideliems laivams, ilgesniems nei 24 m.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, rajone, kuris apibrėžiamas į vakarus nuo 10o vakarų ilgumos ir į šiaurę nuo 42o šiaurės platumos, tokia žvejyba tokiems laivams draudžiama nuo vasario 1 d. iki liepos 31 d.

2.   Paprastųjų tunų žvejyba gaubiamaisiais tinklais Rytų Atlante ir Viduržemio jūroje draudžiama nuo birželio 15 d. iki balandžio 15 d.

3.   Paprastųjų tunų žvejyba kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis Rytų Atlante draudžiama nuo spalio 15 d. iki birželio 15 d.

4.   Paprastųjų tunų žvejyba pelaginiais tralais Rytų Atlante draudžiama nuo spalio 15 d. iki birželio 15 d.

5.   Paprastųjų tunų poilsinė ir sportinė žvejyba Rytų Atlante draudžiama nuo spalio 15 d. iki birželio 15 d.

93 straipsnis

Paprastųjų tunų poilsinė ir sportinė žvejyba

Valstybės narės iš savo paskirtų kvotų, nurodytų ID priede, paskiria konkrečią paprastųjų tunų poilsinės ir sportinės žvejybos kvotą.

XV SKYRIUS

NETEISĖTA, NEDEKLARUOJAMA IR NEREGLAMENTUOJAMA ŽVEJYBA

94 straipsnis

Šiaurės Atlantas

Laivams, vykdantiems neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą šiaurės Atlante, taikomos XV priede nustatytos priemonės.

XVI SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS BENDRIJOS LAIVAMS, ŽVEJOJANTIEMS BERINGO JŪROS ATVIROS JŪROS RAJONE

95 straipsnis

Draudimas žvejoti Beringo jūros atviros jūros rajone

Draudžiama Beringo jūros atviros jūros rajone žvejoti sidabrinius polakus (Theragra chalcogramma).

XVII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

96 straipsnis

Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 15 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnio 1 dalį Komisijai siųsdamos duomenis apie iškrautą sužvejotų žuvų išteklių kiekį, naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus.

97 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.

Jeigu AJGIAK rajone BLSK nustatomi laikotarpiams, prasidedantiems prieš 2009 m. sausio 1 d., 40 straipsnis taikomas nuo atitinkamų BLSK taikymo laikotarpių pradžios.

(1)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(2)  OL L 115, 1996 5 9, p. 3.

(3)  OL L 150, 2004 4 30, p. 1.

(4)  OL L 345, 2005 12 28, p. 5.

(5)  OL L 65, 2006 3 7, p. 1.

(6)  OL L 122, 2007 5 11, p. 7.

(7)  OL L 157, 2007 6 19, p. 1.

(8)  OL L 344, 2008 12 20, p. 6.

(9)  OL L 348, 2008 12 24, p. 20.

(10)  OL L 276, 1983 10 10, p. 1.

(11)  OL L 274, 1986 9 25, p. 1.

(12)  OL L 132, 1987 5 21, p. 9.

(13)  OL L 365, 1991 12 31, p. 1.

(14)  OL L 261, 1993 10 20, p. 1.

(15)  OL L 171, 1994 7 6, p. 7.

(16)  OL L 125, 1998 4 27, p. 1.

(17)  OL L 191, 1998 7 7, p. 10.

(18)  OL L 351, 2002 12 28, p. 6.

(19)  OL L 289, 2003 11 7, p. 1.

(20)  OL L 333, 2003 12 20, p. 17.

(21)  OL L 97, 2004 4 1, p. 16.

(22)  OL L 340, 2005 12 23, p. 3.

(23)  OL L 36, 2007 2 8, p. 6.

(24)  OL L 123, 2007 5 12, p. 3.

(25)  OL L 318, 2007 12 5, p. 1.

(26)  OL L 286, 2008 10 29, p. 33.

(27)  OL L 352, 2008 12 31, p. 1.

(28)  OL L 226, 1980 8 29, p. 48.

(29)  OL L 226, 1980 8 29, p. 12.

(30)  OL L 172, 2007 6 30, p. 1.

(31)  OL L 19, 2008 1 23, p. 1.

(32)  OL L 190, 1998 7 4, p. 34.

(33)  OL L 270, 1995 11 13, p. 1.

(34)  OL L 227, 1981 8 12, p. 21.

(35)  OL L 186, 1993 7 28, p. 1.

(36)  OL L 234, 2002 8 31, p. 39.

(37)  OL L 162, 1986 6 18, p. 33.

(38)  OL L 224, 2006 8 16, p. 22.

(39)  OL L 236, 1995 10 5, p. 24.

(40)  OL L 196, 2006 7 18, p. 14.

(41)  OL L 32, 2005 2 4, p. 1.

(42)  OL L 151, 2008 6 11, p. 5.

(43)  OL L 5, 2004 1 9, p. 25.

(44)  http://www.gfcm.org/gfcm/topic/16164

(45)  OL L 121, 1994 5 21, p. 3.

(46)  OL L 97, 2004 4 1, p. 1.

(47)  Tikslus laikas nuo jūrinio saulėlydžio iki saulėtekio yra nustatytas atitinkamai platumai, vietos laikui ir datai skirtose jūrinio astronominio metraščio lentelėse. Laivo operacijų ir stebėtojo pranešimų atveju laikas visuomet nurodomas Grinvičo laiku.