I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

24.1.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 21/3

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 68/2009

2009 m. sausio 23 d.

kuriuo devintąjį kartą su technikos pažanga derinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (1), ypač į jo 17 straipsnio 1 punktą,

kadangi:

(1)	Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 1 B priede pateikiami kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų gamybos, bandymo, montavimo ir patikros techniniai reikalavimai.

(2)

Skiriant daug dėmesio bendram sistemos saugumui ir jos įdiegimui transporto priemonėse pagal Reglamentą (EEB) Nr. 3821/85, 1 B priedas turėtų būti papildytas tam tikrais techniniais reikalavimais, kad šio priedo reikalavimus atitinkančius tachografus būtų galima įdiegti M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse.

(3)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 18 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 1 B priedas iš dalies keičiamas taip:

I skyriuje įterpiamas šis apibrėžimas:

„rr)

„adapteris“ – tai tachografo dalis, nuolat siunčianti transporto priemonės greičio ir (arba) nuvažiuoto atstumo signalą, kuri yra:

—	įrengta ir naudojama tik M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse (kaip nurodyta Tarybos direktyvos 70/156/EEB II priede), kurios buvo pirmą kartą eksploatuotos nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.:

—	įrengta transporto priemonėse, kuriose mechaniškai neįmanoma įrengti kitos rūšies judesio jutiklio, kuris kitais atžvilgiais atitinka šio priedo ir jo 1–11 priedėlių reikalavimus:

—	įrengta tarp transporto priemonės bloko ir tos dalies, kurioje gaunami integruotų daviklių ar kitų sietuvų kuriami greičio (atstumo) impulsai.

Transporto priemonės bloko atžvilgiu adapterio veikimas yra toks pat, koks būtų prie transporto priemonės bloko prijungus judesio jutiklį, atitinkantį šio priedo ir 1–11 priedėlių nuostatas.

Naudojant tokį adapterį anksčiau minėtose transporto priemonėse turi būti įmanoma įdiegti ir tinkamai naudoti transporto priemonės bloką, atitinkantį visus šio priedo reikalavimus.

Tokiose transporto priemonėse tachografas susideda iš laidų, adapterio ir transporto priemonės bloko.“

V skyriaus 2 skirsnio 250 reikalavimas pakeičiamas taip:

„250.

Plokštelėje pateikiama bent tokia informacija:

—	patvirtinto montuotojo pavardė ar dirbtuvės pavadinimas, adresas ar gamintojo pavadinimas,

—	transporto priemonės charakteristikos koeficientas: „w = … imp/km“,

—	tachografo konstanta: „k = … imp/km“,

—	padangų efektyvusis apskritimo ilgis: „l = … mm“,

—	padangų dydis,

—	transporto priemonės charakteristikos koeficiento ir padangų efektyviojo apskritimo ilgio nustatymo data,

—	transporto priemonės identifikavimo numeris,

—	transporto priemonės vieta, kurioje įdiegtas adapteris, jei toks yra,

—	transporto priemonės vieta, kurioje įdiegtas judesio jutiklis, jei jis neprijungtas prie pavarų dėžės arba jei nenaudojamas adapteris,

—	laido tarp adapterio ir transporto priemonės vietos, iš kurios gaunami impulsai, spalva,

—	adapteryje įtaisyto judesio jutiklio serijos numeris“.

V skyriaus 2 skirsnyje pridedamas šis reikalavimas:

„—

250a.

—	Įrengimo plokštelės transporto priemonėse su adapteriais arba transporto priemonėse, kuriose judesio jutiklis nėra prijungtas prie pavarų dėžės, pritvirtinamos jas įrengiant. Kitose transporto priemonėse įrengimo plokštelės su nauja informacija pritvirtinamos per patikrą, atliekamą po įrengimo.“

4)	Po 11 priedėlio pridedamas 12 priedėlis, kaip nustatyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Reglamentas taikomas 6 mėn. po jo paskelbimo datos.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 23 d.

Komisijos vardu

Antonio TAJANI

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 370, 1985 12 31, p. 8.

PRIEDAS

12 priedėlis

M1 IR N1 KATEGORIJŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ ADAPTERIAI

TURINYS

1.	Santrumpos ir susiję dokumentai

1.1.	Santrumpos

1.2.	Standartai

2.	Bendros adapterio charakteristikos ir funkcijos

2.1.	Bendrosios ypatybės

2.2.

Funkcijos

2.3.

Apsauga

3.	Tachografui keliami reikalavimai, kai įdiegiamas adapteris

4.	Adapterio konstrukcija ir funkciniai reikalavimai

4.1.	Sąsaja ir greičio impulsų adaptavimas

4.2.	Įeinančių impulsų perdavimas į įtaisytą judesio jutiklį

4.3.	Įtaisytas judesio jutiklis

4.4.	Apsaugos reikalavimai

4.5.	Veikimo charakteristika

4.6.

Medžiagos

4.7.

Žymėjimas

5.	Tachografo įrengimas, kai naudojamas adapteris

5.1.

Įrengimas

5.2.	Plombavimas

6.	Tikrinimai, patikros ir remontas

6.1.	Periodinės patikros

7.	Tachografo tipo patvirtinimas, kai naudojamas adapteris

7.1.	Bendrosios nuostatos

7.2.	Funkcionavimo pažymėjimas

1. SANTRUMPOS IR SUSIJĘ DOKUMENTAI

1.1. Santrumpos

TBN –	turi būti nustatyta
TPB –	transporto priemonės blokas

1.2. Standartai

ISO16844-3 Kelių transporto priemonės. Tachografų sistemos. 3 dalis. Judesio jutiklio sąsaja

2. BENDROS ADAPTERIO CHARAKTERISTIKOS IR FUNKCIJOS

2.1. Bendrosios ypatybės

ADA_001

Adapteris nuolat teikia tikslius transporto priemonės greičio ir nuvažiuoto atstumo duomenis prijungtam TPB.

Adapteris skirtas tik toms transporto priemonėms, kuriose pagal šį reglamentą turi būti įrengtas tachografas.

Adapteris įrengiamas ir naudojamas tik (rr) nurodytų tipų transporto priemonėse, kuriose mechaniškai neįmanoma įdiegti kitos rūšies judesio jutiklio, kurio kitais atžvilgiais atitinka šio priedo ir jo 1–11 priedėlių nuostatas.

Adapteris nėra mechaniškai susiejamas su judančia transporto priemonės dalimi, kaip reikalaujama šio priedo 10 priedėlyje (3.1 skirsnyje), bet sujungiamas su integruotais greičio (atstumo) impulsus kuriančiais davikliais ar kitais sietuvais.

ADA_002

Patvirtinto tipo judesio jutiklis (pagal šio priedo VIII skirsnio „Tachografų ir tachografo kortelių tipo patvirtinimas“ nuostatas) įrengiamas adapterio korpuse, kuriame taip pat turi būti impulsų konverteris, perduodantis įeinančius impulsus į įtaisytą judesio jutiklį. Įtaisytas judesio jutiklis sujungiamas su TPB taip, kad TPB ir adapterio sąsaja atitiktų ISO16844-3 standarto reikalavimus.

2.2. Funkcijos

ADA_003

Adapteris atlieka šias funkcijas:

—	įeinančių greičio impulsų susiejimas ir adaptavimas,

—	įeinančių greičio impulsų perdavimas į įtaisytą judesio jutiklį,

—	visos įtaisyto judesio jutiklio, perduodančio tikslius judėjimo duomenis į TPB, funkcijos.

2.3. Apsauga

ADA_004

Adapteriui nėra suteikiamas apsaugos pažymėjimas pagal judesio jutiklio bendrąjį apsaugos tikslą, nustatytą šio priedo 10 priedėlyje. Adapteriui taikomi apsaugos reikalavimai, nurodyti šio priedėlio 4.4 skirsnyje.

3. TACHOGRAFUI KELIAMI REIKALAVIMAI, KAI ĮDIEGIAMAS ADAPTERIS

Šiame ir tolesniuose skyriuose pateikti reikalavimai rodo, kaip turi būti suprantami reikalavimai, kai naudojamas adapteris. Atitinkami reikalavimų numeriai nurodyti skliausteliuose.

ADA_005

Bet kokios transporto priemonės tachografas su adapteriu turi atitikti visas šio priedo nuostatas, nebent šiame priedėlyje nurodyta kitaip.

ADA_006

Jei yra įdiegtas adapteris, tachografą sudaro laidai, adapteris (vietoj judesio jutiklio) ir TPB (001).

ADA_007

Įvykių ir (arba) gedimų nustatymo funkcija tachografe nustatoma taip:

—	„maitinimo nutrūkimo“ įvykis užfiksuojamas TPB ne kalibravimo režimu, kai įtaisyto judesio jutiklio maitinimas nutrūksta ilgesniam kaip 200 milisekundžių laikui (066);

—	jei adapterio maitinimas nutrūksta ilgesniam nei 200 ms (milisekundžių) laikui, tam pačiam laikui nutrūksta ir įtaisyto judesio jutiklio maitinimas. Adapterio pertraukiklio ribines vertes nustato adapterio gamintojas;

—	„duomenų apie judėjimą klaidos“ įvykis užfiksuojamas TPB, kai nutrūksta įprastas duomenų srautas tarp įtaisyto judesio jutiklio ir TPB ir (arba) įvykus duomenų vientisumo arba autentiškumo klaidai keičiantis duomenimis tarp įtaisyto judesio jutiklio ir TPB (067),

—	„mėginimo pažeisti apsaugą“ įvykis užfiksuojamas TPB, kai ne kalibravimo režimu pakenkiama įtaisyto judesio jutiklio apsaugai (068),

—	„tachografo“ gedimas užfiksuojamas TPB, kai ne kalibravimo režimu įvyksta bet koks įtaisyto judesio jutiklio gedimas (070).

ADA_008

Tachografo nustatomi gedimai yra susiję su įtaisyto judesio jutiklio gedimais (071).

ADA_009

TPB kalibravimo funkcija leidžia automatiškai sujungti įtaisytą judesio jutiklį su TPB (154, 155).

ADA_010

Terminai „judesio jutiklis“ ar „jutiklis“ šio priedo 10 priedėlio TPB apsaugos tiksluose reiškia įtaisytą judesio jutiklį.

4. ADAPTERIO KONSTRUKCIJA IR FUNKCINIAI REIKALAVIMAI

4.1. Įeinančių greičio impulsų susiejimas ir adaptavimas

ADA_011	Adapterio įvesties sietuvas priima dažnio impulsus, rodančius transporto priemonės greitį ir nuvažiuotą atstumą. Įeinančių impulsų elektrinė charakteristika: TBN gamintojo. Tik adapterio gamintojas ir patvirtintos dirbtuvės, kuriose įrengiamas adapteris, jei reikia, gali sureguliuoti tinkamą adapterio įvesties sąsają su transporto priemone.
ADA_012	Adapterio įvesties sietuvas, jei reikia, gali padauginti ar padalinti įeinančių greičio impulsų dažnio impulsus iš pastovaus koeficiento, kad pritaikytų vertę prie k koeficiento diapazono, nustatyto šiame priede (nuo 4 000 iki 25 000 impulsų/km). Šį pastovų koeficientą nustatyti gali tik adapterio gamintojas ir patvirtintos dirbtuvės, kuriose įrengiamas adapteris.

4.2. Įeinančių impulsų perdavimas į įtaisytą judesio jutiklį

ADA_013

Įeinantys impulsai (jei reikia, adaptuoti, kaip nurodyta pirmiau) perduodami į įtaisytą judesio jutiklį taip, kad judesio jutiklis užfiksuotų kiekvieną įeinantį impulsą.

4.3. Įtaisytas judesio jutiklis

ADA_014	Perduodami impulsai suaktyvina įtaisytą judesio jutiklį ir jis rodo judėjimo duomenis, tiksliai atitinkančius transporto priemonės judėjimą, taip, lyg būtų mechaniškai susietas su judančia transporto priemonės dalimi.
ADA_015	TPB naudojasi įtaisyto judesio jutiklio identifikavimo duomenimis adapteriui identifikuoti (077).
ADA_016	Įtaisytame judesio jutiklyje saugomi įrengimo duomenys laikomi adapterio įrengimo duomenimis (099).

4.4. Apsaugos reikalavimai

ADA_017	Adapterio korpusas pagaminamas taip, kad nebūtų galima jo atidaryti. Jis užplombuojamas, kad mėginimas jį fiziškai pažeisti būtų lengvai nustatomas (pvz., apžiūros metu, žr. ADA_035).
ADA_018	Turi būti neįmanoma įtaisyto judesio jutiklio išimti iš adapterio nepažeidžiant adapterio korpuso plombos (-ų) ar plombos tarp jutiklio ir adapterio korpuso (žr. ADA_035).
ADA_019	Adapteris užtikrina, kad judėjimo duomenys būtų gaunami tik iš adapterio įvedinio.

4.5. Veikimo charakteristika

ADA_020	Adapteris gerai veikia nustatytu temperatūros diapazonu (TBN gamintojo, priklausomai nuo įrengimo vietos) (159).
ADA_021	Adapteris gerai veikia drėgnumo diapazonu nuo 10 % iki 90 % (160).
ADA_022	Adapteris apsaugotas nuo viršįtampių, maitinimo poliškumo pasikeitimo ir trumpųjų sujungimų (161).
ADA_023	Adapteris atitinka Komisijos direktyvą 2006/28/EB (1), iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 72/245/EEB dėl elektromagnetinio suderinamumo siekiant ją suderinti su technikos pažanga, ir yra apsaugotas nuo elektrostatinių iškrovų ir trumpalaikių įtampos svyravimų (162).

4.6. Medžiagos

ADA_024	Adapteris atitinka nustatytą apsaugos laipsnį (TBN gamintojų, priklausomai nuo įrengimo vietos) (164, 165).
ADA_025	Adapterio korpusas yra geltonos spalvos.

4.7. Žymėjimas

ADA_026

Prie adapterio pritvirtinama informacinė plokštelė su tokiais duomenimis (169):

—	adapterio gamintojo pavadinimas ir adresas,

—	gamintojo suteiktas dalies numeris ir adapterio pagaminimo metai,

—	adapterio arba tachografo su adapteriu tipo patvirtinimo ženklas,

—	adapterio įrengimo data,

—	transporto priemonės, kurioje jis įrengtas, identifikavimo numeris.

ADA_027

Informacinėje plokštelėje taip pat turi būti šie duomenys (jei iš išorės jų nematyti ant įtaisyto judesio jutiklio):

—	įtaisyto judesio jutiklio gamintojo pavadinimas,

—	gamintojo suteiktas dalies numeris ir įtaisyto judesio jutiklio pagaminimo metai,

—	įtaisyto judesio jutiklio tipo patvirtinimo ženklas.

5. TACHOGRAFO ĮRENGIMAS, KAI NAUDOJAMAS ADAPTERIS

5.1. Įrengimas

ADA_028	Transporto priemonėse įrengiami adapteriai tiekiami tik transporto priemonių gamintojams ar valstybių narių kompetentingų institucijų patvirtintoms dirbtuvėms, turintiems teisę įrengti, aktyvuoti ir kalibruoti skaitmeninius tachografus.
ADA_029	Patvirtintos dirbtuvės, įrengdamos adapterį, sureguliuoja įvesties sąsają ir nustato įvesties signalo dalijimo koeficientą (jei reikia).
ADA_030	Patvirtintos dirbtuvės, įdiegdamos adapterį, užplombuoja adapterio korpusą.
ADA_031	Adapteris įtaisomas kuo arčiau tos transporto priemonės dalies, iš kurios gaunami įeinantys impulsai.
ADA_032	Adapterio maitinimo laidai yra raudoni (fazė) ir juodi (įžeminimas).

5.2. Plombavimas

ADA_033

Taikomi tokie plombavimo reikalavimai:

—	adapterio korpusas yra užplombuotas (žr. ADA_017),

—	įtaisyto judesio jutiklio korpuso sujungimas su adapterio korpusu turi būti užplombuotas, nebent būtų neįmanoma išimti integruoto judesio jutiklio nepažeidus adapterio korpuso plombos (-ų) (žr. ADA_018),

—	adapterio korpuso sujungimas su transporto priemone turi būti užplombuotas,

—	adapterio ir įrangos, iš kurios gaunami įeinantys impulsai, sujungimas turi būti užplombuotas iš abiejų pusių (kiek įmanoma).

6. TIKRINIMAI, PATIKROS IR REMONTAS

6.1. Periodinės patikros

ADA_034

Jei naudojamas adapteris, kiekvienos periodinės tachografo patikros metu (periodinė patikra atitinka 1 B priedo VI skyriaus 256–258 reikalavimus) tikrinama (257):

—	ar adapteris yra su atitinkamu tipo patvirtinimo ženklu,

—	ar nepažeistos adapterio ir jo sujungimų plombos,

—	ar adapteris įrengtas taip, kaip nurodyta įrengimo plokštelėje,

—	ar adapteris įrengtas taip, kaip nurodyta adapterio ir (arba) transporto priemonės gamintojo,

—	ar tikrinamoje transporto priemonėje leidžiama įrengti adapterį.

7. TACHOGRAFO TIPO PATVIRTINIMAS, KAI NAUDOJAMAS ADAPTERIS

7.1. Bendrosios nuostatos

ADA_035	Tipui patvirtinti tachografas pateikiamas visas, kartu su adapteriu (269).
ADA_036	Bet kuris adapteris gali būti pateiktas tipui patvirtinti atskirai ar kaip tachografo dalis.
ADA_037	Tipo patvirtinimo metu atliekami adapterio funkciniai bandymai. Teigiami bandymų rezultatai patvirtinami atitinkamu pažymėjimu (270).

7.2. Funkcionavimo pažymėjimas

ADA_038

Adapterio ar tachografo su adapteriu funkcionavimo pažymėjimas išduodamas adapterio gamintojui tik sėkmingai atlikus visus nurodytus minimalius funkcinius bandymus.

Nr.	Bandymas	Aprašymas	Susiję reikalavimai
1.	Administracinis patikrinimas
1.1.	Dokumentai	Adapterio dokumentų teisingumas
2.	Apžiūra
2.1.	Adapterio atitiktis dokumentams
2.2.	Adapterio identifikavimas (ženklinimas)		ADA_026, ADA_027
2.3.	Adapterio medžiagos		nuo 163 iki 167 ADA_025
2.4.	Plombavimas		ADA_017, ADA_018, ADA_035
3.	Funkciniai bandymai
3.1.	Greičio impulsų perdavimas į įtaisytą judesio jutiklį		ADA_013
3.2.	Įeinančių greičio impulsų susiejimas ir adaptavimas		ADA_011, ADA_012
3.3.	Judėjimo matavimo tikslumas		nuo 022 iki 026
4.	Poveikio aplinkai bandymai
4.1.	Gamintojo atliktų bandymų rezultatai	Gamintojo atliktų poveikio aplinkai bandymų rezultatai	ADA_020, ADA_021, ADA_022, ADA_023, ADA_024
5.	EMS bandymai
5.1.	Spinduliuotė ir imlumas	Atitikties Direktyvai 2006/28/EB patikrinimas	ADA_023
5.2.	Gamintojo atliktų bandymų rezultatai	Gamintojo atliktų poveikio aplinkai bandymų rezultatai	ADA_023

(1) OL L 65, 2006 3 7, p. 27.

24.1.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 21/10

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 69/2009

2009 m. sausio 23 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su 1-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto (TFAS) ir 27-ojo tarptautinio apskaitos standarto (TAS) pataisomis

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (1), ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008 (2) priimti tam tikri tarptautiniai standartai ir aiškinimai, galioję 2008 m. spalio 15 d.

(2)

2008 m. gegužės mėn. Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) paskelbė 1-ojo TFAS „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą“ ir 27-ojo TAS „Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos“ pataisas „Investicijų į dukterines įmones, bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus ir asocijuotąsias įmones savikaina“ (toliau – 1-ojo TFAS ir 27-ojo TAS pataisos). Pataisos yra tokios: pirmą kartą standartus taikančiam ūkio subjektui savo atskirose finansinėse ataskaitose leidžiama investicijos į dukterinę įmonę, bendrai kontroliuojamą ūkio subjektą arba asocijuotąją įmonę numanomomis sąnaudomis laikyti arba tikrąją vertę ūkio subjekto perėjimo prie TFAS datą, arba ankstesnių BAP investicijos balansinę vertę tą datą; iš 27-ojo TAS išbraukiamas savikainos metodo apibrėžimas, tad iš investuotojo reikalaujama savo atskirose finansinėse ataskaitose pajamomis pripažinti visus dividendus, gautus iš dukterinės įmonės, bendrai kontroliuojamo ūkio subjekto arba asocijuotosios įmonės, net jeigu dividendai išmokėti iš rezervų, turėtų prieš įsigijimą; paaiškinama, kaip nustatyti investicijos savikainą pagal 27-ąjį TAS, kai patronuojanti įmonė reorganizuoja savo grupės veiklos struktūrą įsteigdama naują ūkio subjektą kaip savo patronuojančią įmonę, o ši naujoji patronuojanti įmonė įgyja pirminės patronuojančios įmonės kontrolę išleisdama nuosavybės priemones mainais į esamas pirminės patronuojančios įmonės nuosavybės priemones.

(3)

Pasikonsultavus su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) techninių ekspertų grupe (TEG) patvirtinama, kad 1-ojo TFAS ir 27-ojo TAS pataisos atitinka Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytus techninius priėmimo kriterijus. Pagal 2006 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimą 2006/505/EB, įsteigiantį Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupę, kuri konsultuotų Komisiją Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) nuomonių objektyvumo ir neutralumo klausimais (3), Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupė apsvarstė EFAPG nuomonę dėl standartų tvirtinimo ir Europos Komisiją informavo, kad ta nuomonė gerai subalansuota ir objektyvi.

(4)	Dėl to Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(5)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Apskaitos reguliavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1126/2008 priedas iš dalies keičiamas taip:

1)	1-asis tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas (TFAS) Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą iš dalies keičiamas, kaip nurodyta šio reglamento priede;

2)	27-asis tarptautinis apskaitos standartas (TAS) Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos iš dalies keičiamas, kaip nurodyta šio reglamento priede;

3)	18-asis TAS, 21-asis TAS ir 36-asis TAS iš dalies keičiami pagal 27-ojo TAS pataisas, kaip nurodyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Visos įmonės šio reglamento priede pateiktas 1-ojo TFAS ir 27-ojo TAS pataisas taiko ne vėliau kaip nuo pirmųjų joms taikomų finansinių metų, prasidedančių po 2008 m. gruodžio 31 d., pradžios.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 23 d.

Komisijos vardu

Charlie McCREEVY

Komisijos narys

(1) OL L 243, 2002 9 11, p. 1.

(2) OL L 320, 2008 11 29, p. 1.

(3) OL L 199, 2006 7 21, p. 33.

PRIEDAS

TARPTAUTINIAI APSKAITOS STANDARTAI

1-asis TFAS ir 27-asis TAS

1-ojo TFAS Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą ir 27-ojo TAS Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos pataisos „Investicijų į dukterines įmones, bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus ir asocijuotąsias įmones savikaina“

„Galima platinti Europos ekonominėje erdvėje. Visos už Europos ekonominės erdvės ribų esančios teisės, išskyrus teises platinti asmeniniam ar kitam teisingam naudojimui, saugomos. Išsamesnės informacijos galima rasti TASV tinklalapyje www.iasb.org“

1-OJO TFAS „TARPTAUTINIŲ FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTŲ TAIKYMAS PIRMĄ KARTĄ“ IR 27-OJO TAS „KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS ATASKAITOS“ PATAISOS

INVESTICIJŲ Į DUKTERINES ĮMONES, BENDRAI KONTROLIUOJAMUS ŪKIO SUBJEKTUS IR ASOCIJUOTĄSIAS ĮMONES SAVIKAINA

1-ojo TFAS

„Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą“ pataisos

Po 13 straipsnio e punkto įterpiamas ea punktas. Po 23 straipsnio įterpiama antraštė ir 23A ir 23B straipsniai. Pataisomi 25A ir 34C straipsniai. Po 44 straipsnio įterpiama antraštė ir 44A straipsnis. Po 47J straipsnio įterpiamas 47K straipsnis.

PRIPAŽINIMAS IR VERTINIMAS

Lengvatos taikant kitus TFAS

Ūkio subjektas gali pasirinkti taikyti vieną arba daugiau lengvatų, atsižvelgęs į:

…

ea)	investicijas į dukterines įmones, bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus ir asocijuotąsias įmones (23A ir 23B straipsniai);

…

Investicijos į dukterines įmones, bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus ir asocijuotąsias įmones

23A

Kai ūkio subjektas rengia atskiras finansines ataskaitas, 27-ajame TAS „Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos“ reikalaujama, kad jis apskaitytų investicijas į dukterines įmones, bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus ir asocijuotąsias įmones:

a)	savikaina arba

b)	pagal 39-ąjį TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“.

23B

Jei ūkio subjektas, pirmą kartą taikantis TFAS, vertina investiciją savikaina pagal 23A straipsnio a punktą, jis vertina tą investiciją atskiroje pradinėje finansinės būklės ataskaitoje pagal TFAS, nurodydamas vieną iš toliau išvardytų sumų:

a)	savikainą, nustatytą pagal 27-ąjį TAS, arba

numanomą savikainą. Tokios investicijos numanoma savikaina yra jos:

i)	tikroji vertė (nustatyta pagal 39-ąjį TAS) ūkio subjekto perėjimo prie TFAS datą, nurodyta jo atskirose finansinėse ataskaitose, arba

ii)	ankstesnių BAP balansinė vertė tą datą.

Ūkio subjektas, pirmą kartą taikantis TFAS, gali rinktis pirmiau minėtus i arba ii punktus, vertindamas savo investiciją į kiekvieną dukterinę įmonę, bendrai kontroliuojamą ūkio subjektą ir asocijuotąją įmonę, kurią jis pasirenka vertinti taikydamas numanomą savikainą.

Anksčiau pripažintų finansinių priemonių nurodymas

25A	39-ajame TAS leidžiama …

Kitų TFAS retrospektyvaus taikymo išimtys

Nekontroliuojamos dalys

34C	Ūkio subjektas, pirmą kartą taikantis TFAS, turi taikyti tokius 27-ojo TAS (pataisyto 2008 m.) reikalavimus …

PATEIKIMAS IR ATSKLEIDIMAS

Numanomos savikainos taikymas investicijoms į dukterines įmones, bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus ir asocijuotąsias įmones

44A

Panašiai, jei ūkio subjektas savo atskirose finansinėse ataskaitose (žr. 23B straipsnį) investicijai į dukterines įmones, bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus ir asocijuotąsias įmones taiko numanomą savikainą savo pradinėje finansinės būklės ataskaitoje pagal TFAS, ūkio subjekto pirmosiose atskirose TFAS finansinėse ataskaitose atskleidžiama:

a)	tų investicijų, kurių numanoma savikaina yra jų balansinė vertė pagal ankstesnius BAP, bendroji numanoma savikaina;

b)	tų investicijų, kurių numanoma savikaina yra jų tikroji vertė, bendroji numanoma savikaina; ir

c)	balansinių verčių, pateiktų pagal anksčiau taikytus BAP, koregavimo suma.

ĮSIGALIOJIMO DATA

47K

2008 m. gegužės mėn. išleidus 1-ojo TFAS ir 27-ojo TAS pataisas „Investicijų į dukterines įmones, bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus ir asocijuotąsias įmones savikaina“, standartas papildytas 13 straipsnio ea punktu, 23A, 23B ir 44A straipsniais. Šias pataisas ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

27-ojo TAS

„Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos“ (pataisyto 2008 m. gegužės mėn. išleidus „TFAS patobulinimą“) pataisos

4 straipsnyje išbraukiama nuoroda į savikainos metodą. Po 38 straipsnio įterpiami 38A–38C straipsniai. Po 45A straipsnio įterpiami 45B ir 45C straipsniai.

APIBRĖŽIMAI

[Išbraukiama nuoroda į savikainos metodą.]

INVESTICIJŲ Į DUKTERINES ĮMONES, BENDRAI KONTROLIUOJAMUS ŪKIO SUBJEKTUS IR ASOCIJUOTĄSIAS ĮMONES APSKAITA ATSKIROSE FINANSINĖSE ATASKAITOSE

38A	Ūkio subjektas savo atskirose finansinėse ataskaitose dividendus iš dukterinės įmonės, bendrai kontroliuojamo ūkio subjekto ir asocijuotosios įmonės pripažįsta pelnu arba nuostoliais, kai nustatoma jo teisė gauti dividendus.

38B

Kai patronuojanti įmonė reorganizuoja savo grupės struktūrą įsteigdama naują ūkio subjektą kaip savo patronuojančią įmonę pagal tokius kriterijus:

a)	naujoji patronuojanti įmonė įgyja pirminės patronuojančios įmonės kontrolę išleisdama nuosavybės priemones mainais į esamas pirminės patronuojančios įmonės nuosavybės priemones,

b)	naujosios grupės ir pirminės grupės turtas ir įsipareigojimai prieš pat reorganizavimo dieną ir iš karto po jos yra tokie pat ir

c)	pirminės patronuojančios įmonės savininkai prieš reorganizaciją turi tokią pat absoliučią ir santykinę pirminės grupės ir naujosios grupės grynojo turto dalį prieš pat reorganizavimo dieną ir iš karto po jos,

ir naujoji patronuojanti įmonė savo atskirose finansinėse ataskaitose apskaito savo investicijas į pirminę patronuojančią įmonę pagal 38 straipsnio a punktą, naujoji patronuojanti įmonė vertina savikainą balansine savo dalies nuosavybėje verte, reorganizavimo datą pirminės patronuojančios įmonės parodyta atskirose finansinėse ataskaitose.

38C

Taip pat ir ūkio subjektas, kuris nėra patronuojanti įmonė, gali įsteigti naują ūkio subjektą kaip savo patronuojančią įmonę pagal 38B straipsnio kriterijus. 38B straipsnio reikalavimai tokioms reorganizacijoms taikomi vienodai. Tokiais atvejais nuorodos į pirminę patronuojančią įmonę ir pirminę grupę yra nuorodos į pirminį ūkio subjektą.

ĮSIGALIOJIMO DATA IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

45B

2008 m. gegužės mėn. išleidus 1-ojo TFAS ir 27-ojo TAS pataisas „Investicijų į dukterines įmones, bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus ir asocijuotąsias įmones savikaina“, standarto 4 straipsnyje išbraukta savikainos metodo apibrėžtis ir įtrauktas 38A straipsnis. Šias pataisas ūkio subjektas turi taikyti perspektyviai metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą ir kartu taikyti susijusias 18-ojo TAS, 21-ojo TAS ir 36-ojo TAS pataisas.

45C

2008 m. gegužės mėn. išleidus 1-ojo TFAS ir 27-ojo TAS pataisas „Investicijų į dukterines įmones, bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus ir asocijuotąsias įmones savikaina“, standartas papildytas 38B ir 38C straipsniais. Šias pataisas ūkio subjektas turi taikyti perspektyviai reorganizacijoms, įvykusioms metiniais ataskaitiniais laikotarpiais, prasidedančiais 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Be to, ūkio subjektas gali pasirinkti 38B ir 38C straipsnius retrospektyviai taikyti ankstesnėms reorganizacijoms pagal tuos straipsnius. Tačiau jei ūkio subjektas pataiso kurią nors reorganizaciją, kad laikytųsi 38B arba 38C straipsnio, jis pagal tuos straipsnius pataiso ir visas vėlesnes reorganizacijas. Jeigu ūkio subjektas 38B arba 38C straipsnį taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

Priedas

Kitų TFAS pataisos

Ūkio subjektai šias 18-ojo TAS, 21-ojo TAS ir 36-ojo TAS pataisas taiko, kai taiko susijusias 27-ojo TAS 4 ir 38A straipsnių pataisas.

18-asis TAS „Pajamos“

A1 18-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

Taisomas 32 straipsnis ir įterpiamas 38 straipsnis:

32 Jeigu nesumokėtos palūkanos sukaupiamos prieš įsigyjant investicijas su palūkanomis, būsimosios gautinos palūkanos paskirstomos laikotarpiams prieš įsigijimą ir po įsigijimo; tik po įsigijimo gautos palūkanos pripažįstamos pajamomis.

38 2008 m. gegužės mėn. išleidus 1-ojo TFAS „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą“ ir 27-ojo TAS „Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos“ pataisas „Investicijų į dukterines įmones, bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus ir asocijuotąsias įmones savikaina“, pataisytas 32 straipsnis. Tą pataisą ūkio subjektas turi taikyti perspektyviai metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas susijusias 27-ojo TAS 4 ir 38A straipsnių pataisas taiko ankstesniems laikotarpiams, kartu jis turi taikyti ir 32 straipsnio pataisą.

21-asis TAS „Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka“

A2 21-ojo TAS 49 straipsnis taisomas taip:

Ūkio subjektas gali perleisti arba iš dalies perleisti jam priklausančią užsienyje veikiančio ūkio subjekto dalį ją parduodamas, likviduodamas, išmokėdamas akcinį kapitalą ar atsisakydamas viso tokio ūkio subjekto ar jo dalies. Užsienyje veikiančio ūkio subjekto balansinės vertės nurašymas dėl jo paties nuostolių arba dėl investuotojo pripažinto vertės sumažėjimo nėra dalinis perleidimas. Atitinkamai, nurašant jokia pelno ar nuostolių dėl valiutų keitimo skirtumų dalis, pripažįstama kitose bendrosiose pajamose, nėra pergrupuojama į pelną arba nuostolius.

36-asis TAS „Turto vertės sumažėjimas“

A3 36-ajame TAS po 12 straipsnio g punkto įterpiama antraštė ir h punktas. Po 140C straipsnio įterpiamas 140D straipsnis.

12 Vertindamas, ar yra požymių, kad turto vertė galėjo sumažėti, ūkio subjektas turi atsižvelgti bent jau į šiuos požymius:

…

Dividendai iš dukterinės įmonės, bendrai kontroliuojamo ūkio subjekto ir asocijuotosios įmonės

investicijos į dukterinę įmonę, bendrai kontroliuojamą ūkio subjektą ir asocijuotąją įmonę atžvilgiu investuotojas pripažįsta dividendus iš investicijos ir yra įrodymų, kad:

i)	investicijos balansinė vertė atskirose finansinėse ataskaitose yra didesnė už investicijų objekto grynojo turto, įskaitant susijusį prestižą, balansinę vertę konsoliduotose finansinėse ataskaitose; arba

ii)	dividendai yra didesni už visas dukterinės įmonės, bendrai kontroliuojamo ūkio subjekto ir asocijuotosios įmonės bendrąsias pajamas tuo laikotarpiu, kai paskelbiami dividendai.

140D 2008 m. gegužės mėn. išleidus 1-ojo TFAS „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą“ ir 27-ojo TAS pataisas „Investicijų į dukterines įmones, bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus ir asocijuotąsias įmones savikaina“, standartas papildytas 12 straipsnio h punktu. Šią pataisą ūkio subjektas turi taikyti perspektyviai metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas susijusias 27-ojo TAS 4 ir 38A straipsnių pataisas taiko ankstesniems ataskaitiniams laikotarpiams, kartu jis turi taikyti ir 12 straipsnio h punkto pataisą.

24.1.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 21/16

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 70/2009

2009 m. sausio 23 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) patobulinimu

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (1), ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008 (2) priimti tam tikri tarptautiniai standartai ir aiškinimai, galioję 2008 m. spalio 15 d.

(2)

2008 m. gegužės mėn. Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), vykdydama kasmetinį tobulinimą, kuriuo siekiama racionalizuoti ir patikslinti tarptautinius apskaitos standartus, paskelbė dokumentą „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų patobulinimas“ (toliau – patobulinimas). Patobulinimą sudaro galiojančių tarptautinių apskaitos standartų 35 pataisos, suskirstytos į dvi dalis: I dalyje – pataisos dėl apskaitos pokyčių pateikimo, pripažinimo arba vertinimo tikslais, II dalis susijusi su terminų pokyčiais arba stilistinio pobūdžio pataisomis.

(3)

Pasikonsultavus su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) techninių ekspertų grupe (TEG) patvirtinama, kad patobulinimas atitinka Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytus techninius priėmimo kriterijus. Pagal 2006 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimą 2006/505/EB, įsteigiantį Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupę, kuri konsultuotų Komisiją Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) nuomonių objektyvumo ir neutralumo klausimais (3), Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupė apsvarstė EFAPG nuomonę dėl standartų tvirtinimo ir Europos Komisiją informavo, kad ta nuomonė gerai subalansuota ir objektyvi.

(4)	Dėl to Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(5)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Apskaitos reguliavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1126/2008 priedas iš dalies keičiamas taip:

1)	5-asis tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas (TFAS) iš dalies keičiamas, kaip nurodyta šio reglamento priede;

1-asis tarptautinis apskaitos standartas (TAS), 8-asis TAS, 10-asis TAS, 16-asis TAS, 19-asis TAS, 20-asis TAS, 23-iasis TAS, 27-asis TAS, 28-asis TAS, 29-asis TAS, 31-asis TAS, 34-asis TAS, 36-asis TAS, 38-asis TAS, 39-asis TAS, 40-asis TAS, 41-asis TAS iš dalies keičiami, kaip nurodyta šio reglamento priede;

3)	1-asis TFAS iš dalies keičiamas pagal 5-ojo TFAS pataisas, kaip nurodyta šio reglamento priede;

4)	7-asis TAS iš dalies keičiamas pagal 16-ojo TAS pataisas, kaip nurodyta šio reglamento priede;

5)	7-asis TFAS ir 32-asis TAS iš dalies keičiami pagal 28-ojo TAS ir 31-ojo TAS pataisas, kaip nurodyta šio reglamento priede;

6)	16-asis TAS iš dalies keičiamas pagal 40-ojo TAS pataisas, kaip nurodyta šio reglamento priede;

7)	41-asis TAS iš dalies keičiamas pagal 20-ojo TAS pataisas, kaip nurodyta šio reglamento priede;

8)	5-asis TFAS, 2-asis TAS ir 36-asis TAS iš dalies keičiami pagal 41-ojo TAS pataisas, kaip nurodyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Visos įmonės šio reglamento priede pateiktas standartų, nurodytų 1 straipsnio 2 ir 4–8 punktuose, pataisas taiko ne vėliau kaip nuo pirmųjų joms taikomų finansinių metų, prasidedančių po 2008 m. gruodžio 31 d., pradžios.

Visos įmonės šio reglamento priede pateiktas standartų, nurodytų 1 straipsnio 1 ir 3 punktuose, pataisas taiko ne vėliau kaip nuo pirmųjų joms taikomų finansinių metų, prasidedančių po 2009 m. birželio 30 d., pradžios.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 23 d.

Komisijos vardu

Charlie McCREEVY

Komisijos narys

(1) OL L 243, 2002 9 11, p. 1.

(2) OL L 320, 2008 11 29, p. 1.

(3) OL L 199, 2006 7 21, p. 33.

PRIEDAS

TARPTAUTINIAI APSKAITOS STANDARTAI

Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų patobulinimas

Galima platinti Europos ekonominėje erdvėje. Visos už Europos ekonominės erdvės ribų esančios teisės, išskyrus teises platinti asmeniniam ar kitam teisingam naudojimui, saugomos. Išsamesnės informacijos galima rasti TASV tinklalapyje www.iasb.org

TFAS PATOBULINIMAS

I DALIS

5-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto

„Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla“pataisos

Įterpiami 8A, 36A ir 44C straipsniai.

ILGALAIKIO TURTO (AR PERLEIDŽIAMŲ GRUPIŲ) PRIPAŽINIMAS TURTU, SKIRTU PARDUOTI

Ūkio subjektas, įsipareigojęs vykdyti pardavimo planą, kuriame numatytas dukterinės įmonės kontrolės praradimas, pripažįsta visą tos dukterinės įmonės turtą ir įsipareigojimus skirtais parduoti, kai laikomasi 6–8 straipsniuose nustatytų kriterijų, nepaisant to, ar ūkio subjektas po pardavimo išlaikys nekontroliuojamą savo buvusios dukterinės įmonės dalį.

Nutrauktos veiklos pateikimas

36A	Ūkio subjektas, įsipareigojęs vykdyti pardavimo planą, kuriame numatytas dukterinės įmonės kontrolės praradimas, atskleidžia 33–36 straipsniuose reikalaujamą informaciją, kai dukterinė įmonė yra perleidžiama grupė, atitinkanti nutrauktos veiklos apibrėžtį pagal 32 straipsnį.

ĮSIGALIOJIMO DATA

44C

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ įterpti 8A ir 36A straipsniai. Šias pataisas ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Tačiau ūkio subjektas neturi taikyti šių pataisų metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems anksčiau kaip 2009 m. liepos 1 d., nebent jis taip pat taiko 27-ąjį TAS (pataisytą 2008 m. gegužės mėn.). Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko anksčiau nei nuo 2009 m. liepos 1 d., jis turi atskleisti šį faktą. Laikantis 27-ojo TAS (pataisyto 2008 m. gegužės mėn.) 45 straipsnio pereinamųjų nuostatų, ūkio subjektas turi taikyti pataisas perspektyviai nuo tos dienos, kai pirmą kartą taikė 5-ąjį TFAS.

5-ojo TFAS pataisų priedėlis

1-ojo TFAS pataisos

Ūkio subjektai šias 1-ojo TFAS pataisas turi taikyti, kai taiko susijusias 5-ojo TFAS pataisas.

1-asis TFAS „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą“

Taisomas 34C straipsnio c punktas ir įterpiamas 47L straipsnis.

PRIPAŽINIMAS IR ĮVERTINIMAS

Kitų TFAS retrospektyvaus taikymo išimtys

Nekontroliuojamos dalys

34C

Pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas turi taikyti tokius 27-ojo TAS Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos (pataisyto 2008 m.) reikalavimus perspektyviai nuo TFAS taikymo pradžios datos:

…

c)	34–37 straipsnių apskaitos reikalavimai, taikomi dukterinės įmonės kontrolės praradimui, ir susiję 5-ojo TFAS 8A straipsnio reikalavimai.

…

ĮSIGALIOJIMO DATA

47L

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisytas 34C straipsnis. Šias pataisas ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. ar vėliau. Jeigu ūkio subjektas 27-ąjį TAS (pataisytą 2008 m.) taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.

1-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Finansinių ataskaitų pateikimas“(persvarstyto 2007 m.) pataisos

Taisomi 68 ir 71 straipsniai. Įterpiamas 139C straipsnis.

Finansinės būklės ataskaita

Trumpalaikis turtas

Ūkio subjekto veiklos ciklas – laikotarpis nuo medžiagų, skirtų perdirbimui, įsigijimo iki jų perleidimo už pinigus arba pinigų ekvivalentus. Kai ūkio subjekto įprastinis veiklos ciklas nėra aiškiai nustatytas, laikoma, kad jo trukmė yra dvylika mėnesių. Trumpalaikiam turtui priskiriamas turtas (pvz., atsargos ir iš pirkėjų gautinos sumos), kuris yra parduodamas, suvartojamas ar realizuojamas kaip įprastinio veiklos ciklo dalis netgi tada, jei nesitikima jo realizuoti per dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Trumpalaikiam turtui taip pat priskiriamas visų pirma prekybai laikomas turtas (pavyzdžiai apima tam tikrą finansinį turtą, priskiriamą laikomam prekybai turtui pagal 39-ąjį TAS) ir einamoji ilgalaikio finansinio turto dalis.

Trumpalaikiai įsipareigojimai

Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai nėra įvykdomi kaip įprastinio veiklos ciklo dalis, tačiau turi būti įvykdyti per dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio arba yra visų pirma laikomi prekybai. Pavyzdžiai – tam tikri finansiniai įsipareigojimai, priskiriami laikomiems prekybai pagal 39-ąjį TAS, banko sąskaitos kreditai, taip pat einamoji ilgalaikių finansinių įsipareigojimų dalis, mokėtini dividendai, pelno mokesčiai ir kitos mokėtinos ne prekybos sumos. Ilgą laiką finansavimą teikiantys finansiniai įsipareigojimai (t. y. nesantys apyvartinio kapitalo, naudojamo per įprastinį ūkio subjekto veiklos ciklą, dalimi), už kuriuos neprivaloma atsiskaityti per dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, yra ilgalaikiai įsipareigojimai, aptariami 74 ir 75 straipsniuose.

PEREINAMASIS LAIKOTARPIS IR ĮSIGALIOJIMO DATA

139C

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisyti 68 ir 71 straipsniai. Šias pataisas ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

16-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“pataisos

Taisomi 6 ir 69 straipsniai. Įterpiami 68A ir 81D straipsniai.

APIBRĖŽIMAI

6	Toliau pateikiami šiame standarte vartojami terminai su jų apibrėžtimis: … Atsiperkamoji vertė – turto tikroji vertė, atėmus pardavimo išlaidas, arba jo naudojimo vertė (didesnioji iš jų). …

PRIPAŽINIMO NUTRAUKIMAS

68A

Tačiau ūkio subjektas, kuris vykdydamas įprastą veiklą reguliariai parduoda nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, kurie buvo skirti nuomoti kitiems, turi perkelti tokį turtą į atsargas jų balansine verte, kai toks turtas nebenuomojamas ir tampa skirtas parduoti. Įplaukos iš tokio turto pardavimo pripažįstamos pajamomis pagal 18-ąjį TAS „Pajamos“. 5-asis TFAS netaikomas, kai turtas, skirtas parduoti vykdant įprastą veiklą, perkeliamas į atsargas.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo būdai gali būti įvairūs (pavyzdžiui, pardavimas, finansinė nuoma ar dovanojimas). Nustatydamas turto perleidimo datą ūkio subjektas taiko 18-ojo TAS kriterijus, taikomus pripažįstant pajamas iš prekių pardavimo. Kai perleidžiama parduodant ir atgalinės nuomos būdu, taikomas 17-asis TAS.

ĮSIGALIOJIMO DATA

81D

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisyti 6 ir 69 straipsniai ir įterptas 68A straipsnis. Šias pataisas ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą ir kartu taikyti susijusias 7-ojo TAS „Pinigų srautų ataskaita“ pataisas.

16-ojo TAS pataisų priedėlis

7-ojo TAS pataisos

Ūkio subjektai turi taikyti šias 7-ojo TAS pataisas, kai taiko susijusias 16-ojo TAS pataisas.

7-asis TAS „Pinigų srautų ataskaita“

Taisomas 14 straipsnis. Įterpiamas 55 straipsnis.

Pagrindinės veiklos pinigų srautai …

…

Dėl kai kurių sandorių, pvz., įrangos pardavimo, gali susidaryti pelnas arba nuostoliai, įtraukiami į pripažįstamą pelną arba nuostolius. Su tokiais sandoriais susiję pinigų srautai – tai investicinės veiklos pinigų srautai. Tačiau pinigų išmokos turtui, kuris skirtas nuomoti kitiems, o vėliau skirtas parduoti, kaip aprašyta 16-ojo TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ 68A straipsnyje, pagaminti ar įsigyti – tai pinigų srautai iš pagrindinės ūkio subjekto veiklos. Pinigų įplaukos iš nuomos ir vėlesnio tokio turto pardavimo – tai taip pat pinigų srautai iš pagrindinės ūkio subjekto veiklos.

ĮSIGALIOJIMO DATA

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisytas 14 straipsnis. Šią pataisą ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą ir kartu taikyti 16-ojo TAS 68A straipsnį.

19-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Išmokos darbuotojams“pataisos

Taisomas 7 straipsnis, 8 straipsnio b punktas, 32B, 97, 98, 111 ir 160 straipsniai. Įterpiami 111A ir 159D straipsniai.

APIBRĖŽIMAI

…

Trumpalaikės išmokos darbuotojams – išmokos darbuotojams (išskyrus išeitines išmokas), kurios sumokamos per dvylika mėnesių nuo laikotarpio, kuriuo darbuotojas atliko reikiamą darbą, pabaigos.

…

Kitos ilgalaikės išmokos darbuotojams – išmokos darbuotojams (išskyrus išmokas, mokamas pasibaigus tarnybos laikotarpiui, ir išeitines išmokas), kurių nereikia sumokėti per dvylika mėnesių nuo laikotarpio, kuriuo darbuotojai atliko susijusį darbą, pabaigos.

…

Plano turto grąža – palūkanos, dividendai ir kitos pajamos, gautos iš plano turto, kartu su realizuotu ir nerealizuotu plano turto pelnu ar nuostoliais, prieš tai atėmus visas plano administravimo išlaidas (išskyrus įtrauktąsias į aktuarines prielaidas, naudojamas nustatytų išmokų įsipareigojimui įvertinti) ir paties plano mokamus mokesčius.

…

Anksčiau suteiktų paslaugų savikaina – nustatytų išmokų įsipareigojimo už ankstesnius tarnybos laikotarpius dabartinės vertės pasikeitimas, atsirandantis dabartiniu laikotarpiu dėl išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, ar kitų ilgalaikių išmokų darbuotojams įvedimo ar pakeitimų. Anksčiau suteiktų paslaugų savikaina gali būti teigiama (kai išmokos įvedamos ar pakeičiamos taip, kad padidėja dabartinė nustatytų išmokų įsipareigojimo vertė) arba neigiama (kai esamos išmokos pakeičiamos taip, kad dabartinė nustatytų išmokų įsipareigojimo vertė sumažėja).

TRUMPALAIKĖS IŠMOKOS DARBUOTOJAMS

Trumpalaikės išmokos darbuotojams:

b)	trumpalaikės išmokos už kompensuojamą nedirbtą laiką (pavyzdžiui, metinės mokamos atostogos ir mokamos atostogos dėl ligos), kai už ne darbo laiką kompensacija sumokama per dvylika mėnesių po to, kai baigiasi laikotarpis, kuriuo darbuotojai atliko susijusį darbą.

IŠMOKOS, MOKAMOS PASIBAIGUS TARNYBOS LAIKOTARPIUI: NUSTATYTŲ ĮMOKŲ PLANŲ IR NUSTATYTŲ IŠMOKŲ PLANŲ SKIRTUMAS

Jungtiniai darbdavių planai

32B

37-ajame TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas“ reikalaujama, kad ūkio subjektas atskleistų informaciją apie tam tikrus neapibrėžtuosius įsipareigojimus. Jungtinių darbdavių plano kontekste neapibrėžtieji įsipareigojimai susidaro, pavyzdžiui, iš:

…

IŠMOKOS, MOKAMOS PASIBAIGUS TARNYBOS LAIKOTARPIUI: NUSTATYTŲ IŠMOKŲ PLANAI

Anksčiau suteiktų paslaugų savikaina

Anksčiau suteiktų paslaugų savikaina atsiranda tada, kai ūkio subjektas pradeda taikyti nustatytų išmokų planą, pagal kurį skiriamos išmokos už ankstesnę tarnybą, arba keičiamos išmokos, mokėtinos už ankstesnę tarnybą pagal esamą nustatytų išmokų planą. Tokie pakeitimai atliekami mainais į darbuotojų tarnybą per laikotarpį tol, kol išmoka tampa mokėtina. Todėl ūkio subjektas anksčiau suteiktų paslaugų savikainą pripažįsta tą laikotarpį, nesvarbu, kad išlaidos yra susijusios su darbuotojų tarnyba ankstesniais laikotarpiais. Ūkio subjektas ankstesnių paslaugų savikainą vertina kaip įsipareigojimo pasikeitimą, atsiradusį dėl pataisos (žr. 64 straipsnį). Neigiama anksčiau suteiktų paslaugų savikaina atsiranda tada, kai ūkio subjektas išmokas, priskirtinas ankstesnei tarnybai, pakeičia taip, kad dabartinė nustatytų išmokų įsipareigojimo vertė sumažėja.

Į anksčiau suteiktų paslaugų savikainą neįskaičiuojama:

a)	faktinio ir anksčiau planuoto atlyginimo padidėjimo skirtumų poveikis įsipareigojimui mokėti išmokas už tarnybą ankstesniais metais (anksčiau suteiktų paslaugų savikainos nėra, nes aktuarinėse prielaidose numatyti planuojami atlyginimai);

b)	pensijų savo nuožiūra didinimo per mažas ar per didelis įvertinimas, kai ūkio subjektas turi konstruktyvų įsipareigojimą didinti pensijas (anksčiau suteiktų paslaugų savikainos nėra, nes aktuarinėse prielaidose numatyti tokie padidinimai);

išmokų padidėjimo, atsirandančio iš finansinėse ataskaitose jau pripažinto aktuarinio pelno, įvertinimas, jei ūkio subjektas pagal oficialias plano sąlygas (arba pagal konstruktyvų įsipareigojimą, nenumatytą šiose sąlygose) arba pagal įstatymus privalo plano perviršį naudoti plano dalyvių išmokoms, netgi jei išmokų padidinimas oficialiai dar neįformintas (atsirandantis įsipareigojimo padidėjimas yra aktuarinis nuostolis, o ne anksčiau suteiktų paslaugų savikaina (žr. 85 straipsnio b punktą));

d)	privalomų mokėti išmokų padidėjimas, kai, nesant naujų ar padidintų išmokų, darbuotojai atitinka privalomo išmokų mokėjimo reikalavimus (anksčiau suteiktų paslaugų savikainos nėra, nes ūkio subjektas apskaičiuotas išmokų sąnaudas pripažino einamąja paslaugų savikaina atliekant tarnybą), ir

e)	plano pataisymų, mažinančių išmokas už būsimą tarnybą, poveikis (plano sumažinimas).

Plano sumažinimas ir įvykdymas

111

Planas sumažinamas tada, kai ūkio subjektas:

a)	akivaizdžiai yra įpareigotas labai sumažinti plane numatytų darbuotojų skaičių; arba

b)	pakeičia nustatytų išmokų plano sąlygas taip, kad svarbiausias elementas, būsimoji dabartinių darbuotojų tarnyba, nebesuteiks teisės į išmokas arba suteiks teisę tik į sumažintas išmokas.

Planas gali būti sumažinamas dėl atskiro įvykio, tokio kaip gamyklos uždarymas, veiklos nutraukimas, plano nutraukimas ar laikinas sustabdymas, arba sumažinimo mastas yra toks, kad padidėję būsimi atlyginimai yra susiję su išmokomis, mokėtinomis už ankstesnę tarnybą. Plano sumažinimas dažnai būna susijęs su reorganizavimu. Tokiu atveju ūkio subjektas apskaitoje parodo plano sumažinimą tuo pat metu, kaip ir susijusį reorganizavimą.

111A	Kai dėl plano pataisų sumažėja išmokos, tik sumažinimo poveikis būsimai tarnybai yra plano sumažinimas. Bet kokio sumažinimo, susijusio su ankstesne tarnyba, poveikis yra neigiama anksčiau suteiktų paslaugų savikaina.

ĮSIGALIOJIMO DATA

159D

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisyti 7 straipsnis, 8 straipsnio b punktas, 32B, 97, 98 ir 111 straipsniai ir įterptas 111A straipsnis. 7 straipsnio, 8 straipsnio b punkto ir 32B straipsnio pataisas ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą. 97, 98, 111 ir 111A straipsnių pataisas ūkio subjektas taiko išmokų pakeitimams, atsirandantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau.

160

8-asis TAS taikomas, kai ūkio subjektas, atsižvelgdamas į 159–159D straipsnių pataisas, pakeičia savo apskaitos politiką. Taikydamas šias pataisas retrospektyviai, kaip reikalaujama 8-ajame TAS, ūkio subjektas juos turi traktuoti taip, lyg jie būtų buvę pritaikyti tuo pačiu metu, kaip ir likusi šio standarto dalis. Išimtis yra tai, kad ūkio subjektas gali atskleisti sumas, kurių reikalaujama 120A straipsnio p punkte, nes tos sumos nustatomos kiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui perspektyviai nuo pirmojo ataskaitinio laikotarpio, nurodyto finansinėse ataskaitose, kuriose ūkio subjektas pirmą kartą taikė 120A straipsnio pataisas.

20-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas“pataisos

Panaikinamas 37 straipsnis. Įterpiami 10A ir 43 straipsniai.

VALSTYBĖS DOTACIJOS

10A

Valstybės paskolos išmoka mažesnėmis nei rinkos palūkanomis laikoma valstybės dotacija. Paskola pripažįstama ir vertinama pagal 39-ąjį TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“. Išmoka mažesnėmis nei rinkos palūkanomis vertinama kaip paskolos pradinės balansinės vertės, nustatytos pagal 39-ąjį TAS, ir gautų įplaukų skirtumas. Išmoka apskaitoje registruojama pagal šį standartą. Ūkio subjektas, identifikuodamas išlaidas, kuriomis ketinama kompensuoti paskolos išmoką, turi atsižvelgti į sąlygas ir įsipareigojimus, kurie įvykdyti arba turi būti įvykdyti.

VALSTYBĖS PARAMA

37	[Panaikinta]

ĮSIGALIOJIMO DATA

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ panaikintas 37 straipsnis ir įterptas 10A straipsnis. Ūkio subjektas tas pataisas perspektyviai taiko valstybės paskoloms, gautoms metiniais ataskaitiniais laikotarpiais, prasidedančiais 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

23-iojo tarptautinio apskaitos standarto

„Skolinimosi išlaidos“(persvarstyto 2007 m.) pataisa

Taisomas 6 straipsnis. Įterpiamas 29A straipsnis.

APIBRĖŽIMAI

Skolinimosi išlaidas gali sudaryti:

a)	palūkanų išlaidos, apskaičiuotos pagal faktinių palūkanų metodą, kaip nurodyta 39-ajame TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“;

b)	[panaikintas]

c)	[panaikintas]

d)	finansiniai mokesčiai, susiję su finansine nuoma, pripažinta pagal 17-ąjį TAS „Nuoma“; ir

e)	valiutos keitimo skirtumai, kurie atsiranda skolinantis užsienio valiuta ir kurie naudojami palūkanų išlaidoms tikslinti.

ĮSIGALIOJIMO DATA

29A

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisytas 6 straipsnis. Šią pataisą ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

27-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos“pataisos

Taisomas 37 straipsnis. Įterpiamas 43A straipsnis.

INVESTICIJŲ Į DUKTERINES ĮMONES, BENDRAI KONTROLIUOJAMUS ŪKIO SUBJEKTUS IR ASOCIJUOTĄSIAS ĮMONES APSKAITA ATSKIROSE FINANSINĖSE ATASKAITOSE

Kai ūkio subjektas rengia atskiras finansines ataskaitas, investicijas į dukterines įmones, bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus ir asocijuotąsias įmones jis turi apskaityti:

a)	savikaina arba

b)	pagal 39-ąjį TAS.

Ūkio subjektas tokią pačią apskaitą turi taikyti kiekvienai investicijų rūšiai. Savikaina apskaitomos investicijos turi būti apskaitomos pagal 5-ąjį TFAS „Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla“, kai jos laikomos skirtomis parduoti (arba įtraukiamos į perleidžiamą grupę, kuri laikoma skirta parduoti) pagal 5-ąjį TFAS. Pagal 39-ąjį TAS apskaitomų investicijų vertinimas tokiomis aplinkybėmis nesikeičia.

ĮSIGALIOJIMO DATA IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

43A

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisytas 37 straipsnis. Šią pataisą ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau, perspektyviai nuo tos dienos, kurią pirmą kartą taikė 5-ąjį TFAS. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

28-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Investicijos į asocijuotąsias įmones“pataisos

Taisomi 1 bei 33 straipsniai ir antraštė virš 41 straipsnio. Įterpiamas 41C straipsnis.

TAIKYMAS

Šis standartas turi būti taikomas investicijų į asocijuotąsias įmones apskaitai. Tačiau jis netaikomas toms investicijoms į asocijuotąsias įmones, kurios priklauso:

a)	rizikos kapitalo įmonėms arba

b)	kolektyvinio investavimo fondams, patikėjimo fondams ir panašiems ūkio subjektams, įskaitant su investicijomis susijusius draudimo fondus,

ir kurios per pirminį pripažinimą parodomos tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, arba yra pripažįstamos kaip laikomos prekybai ir apskaitoje registruojamos pagal 39-ąjį TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“. Tokios investicijos vertinamos tikrąja verte pagal 39-ąjį TAS, tikrosios vertės pasikeitimus pripažįstant laikotarpio, kada įvyko pasikeitimas, pelnu ar nuostoliais. Ūkio subjektas, turintis tokių investicijų, atskleidžia informaciją, kurios reikalaujama 37 straipsnio f punkte.

NUOSAVYBĖS METODO TAIKYMAS

Nuostolis dėl vertės sumažėjimo

Kadangi prestižas, kuris yra investicijų į asocijuotąją įmonę balansinės vertės dalis, atskirai nepripažįstamas, jis nėra atskirai tikrinamas dėl galimo vertės sumažėjimo pagal 36-ajame TAS „Turto vertės sumažėjimas“ išdėstytus prestižo vertės sumažėjimo patikrinimo reikalavimus. Užuot tai darius, visa investicijos, kaip atskiro turto, balansinė vertė tikrinama dėl galimo sumažėjimo pagal 36-ąjį TAS, investicijos atsiperkamąją vertę (naudojimo vertę ar tikrąją vertę atėmus pardavimo išlaidas – didesnę iš jų) lyginant su investicijos balansine verte, jeigu taikant 39-ojo TAS reikalavimus matyti, kad investicijos vertė gali būti sumažėjusi. Vertės sumažėjimo nuostolis, pripažįstamas tokiomis aplinkybėmis, nepaskirstomas jokiam turtui, įskaitant prestižą, kuris yra investicijos į asocijuotąją įmonę balansinė vertės dalis. Atitinkamai bet koks tokio vertės sumažėjimo nuostolio panaikinimas pripažįstamas pagal 36-ąjį TAS tiek, kiek investicijos atsiperkamoji vertė vėliau padidėja. Nustatydamas investicijos naudojimo vertę ūkio subjektas nustato:

…

ĮSIGALIOJIMO DATA IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

41C

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisyti 1 ir 33 straipsniai. Šias pataisas ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą ir tam ankstesniam laikotarpiui taikyti 7-ojo TFAS „Finansinės priemonės. Atskleidimas“ 3 straipsnio, 31-ojo TAS 1 straipsnio ir 32-ojo TAS „Finansinės priemonės. Pateikimas“ 4 straipsnio pataisas, paskelbtas 2008 m. gegužės mėn. Ūkio subjektui leidžiama taikyti pataisas perspektyviai.

31-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Dalys bendrose įmonėse“pataisos

Taisomas 1 straipsnis ir antraštė virš 58 straipsnio. Įterpiamas 58B straipsnis.

TAIKYMAS

Šis standartas taikomas dalių bendrose įmonėse apskaitai ir bendrų įmonių turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų pripažinimui dalininkų ir investuotojų apskaitoje ir pateikimui finansinėse ataskaitose, neatsižvelgiant į bendros įmonės veiklos struktūrą ar formą. Tačiau jis netaikomas dalininkų dalių apskaitai bendrai kontroliuojamuose ūkio subjektuose:

a)	rizikos kapitalo įmonėse arba

b)	kolektyvinio investavimo fonduose, patikos fonduose ir panašiuose ūkio subjektuose, įskaitant su investicijomis susijusius draudimo fondus,

kurios per pirminį pripažinimą parodomos tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, arba yra pripažįstamos kaip laikomos prekybai ir apskaitoje registruojamos pagal 39-ąjį TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“. Tokios investicijos vertinamos tikrąja verte pagal 39-ąjį TAS, tikrosios vertės pasikeitimus pripažįstant laikotarpio, kada įvyko pasikeitimas, pelnu arba nuostoliais. Dalininkas, turintis tokią dalį, atskleidžia informaciją, kurios reikalaujama 55 ir 56 straipsniuose.

ĮSIGALIOJIMO DATA IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

58B

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisytas 1 straipsnis. Šią pataisą ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą ir tam ankstesniam laikotarpiui taikyti 7-ojo TFAS „Finansinės priemonės. Atskleidimas“ 3 straipsnio, 28-ojo TAS 1 straipsnio ir 32-ojo TAS „Finansinės priemonės. Pateikimas“ 4 straipsnio pataisas, paskelbtas 2008 m. gegužės mėn. Ūkio subjektui leidžiama taikyti pataisas perspektyviai.

28-ojo TAS ir 31-ojo TAS pataisų priedėlis

Kitų TFAS pataisos

Ūkio subjektai 7-ojo TFAS ir 32-ojo TAS pataisas šiame priedėlyje taiko, kai taiko susijusias 28-ojo TAS ir 31-ojo TAS pataisas.

7-asis TFAS „Finansinės priemonės. Atskleidimas“

Taisomas 3 straipsnio a punktas. Įterpiamas 44D straipsnis.

TAIKYMAS

Šį standartą turi taikyti visi ūkio subjektai visoms finansinių priemonių rūšims, išskyrus:

dalis dukterinėse, asocijuotosiose arba bendrose įmonėse, kurių apskaita tvarkoma pagal 27-ąjį TAS „Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos“, 28-ąjį TAS „ Investicijos į asocijuotąsias įmones“ ir 31-ąjį TAS „Dalys bendrose įmonėse“. Tačiau kai kuriais atvejais 27-ajame TAS, 28-ajame TAS ar 31-ajame TAS ūkio subjektui leidžiama savo dalį dukterinėje, asocijuotojoje ar bendroje įmonėje įtraukti į apskaitą pagal 39-ąjį TAS; tokiais atvejais ūkio subjektai turi taikyti šio TFAS reikalavimus. Jeigu išvestinė finansinė priemonė neatitinka 32-ajame TAS pateikto nuosavybės priemonės apibrėžimo, ūkio subjektai taip pat turi taikyti šį standartą visoms išvestinėms finansinėms priemonėms, susijusioms su dalimis dukterinėse, asocijuotosiose ar bendrose įmonėse.

ĮSIGALIOJIMO DATA IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

44D

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisytas 3 straipsnio a punktas. Šią pataisą ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą ir kartu tam ankstesniam laikotarpiui taikyti 28-ojo TAS 1 straipsnio, 31-ojo TAS 1 straipsnio ir 32-ojo TAS 4 straipsnio pataisas, paskelbtas 2008 m. gegužės mėn. Ūkio subjektui leidžiama taikyti pataisą perspektyviai.

32-asis TAS „Finansinės priemonės. Pateikimas“

Taisomas 4 straipsnio a punktas ir antraštė virš 96 straipsnio. Įterpiamas 97D straipsnis.

TAIKYMAS

Šį standartą turi taikyti visi ūkio subjektai visoms finansinių priemonių rūšims, išskyrus:

dalis dukterinėse, asocijuotosiose arba bendrose įmonėse, kurių apskaita tvarkoma pagal 27-ąjį TAS „Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos“, 28-ąjį TAS „Investicijos į asocijuotąsias įmones“ ir 31-ąjį TAS „Dalys bendrose įmonėse“. Tačiau kai kuriais atvejais 27-ajame TAS, 28-ajame TAS ar 31-ajame TAS ūkio subjektui leidžiama savo dalį dukterinėje, asocijuotojoje ar bendroje įmonėje įtraukti į apskaitą pagal 39-ąjį TAS; tokiais atvejais ūkio subjektai turi taikyti šio standarto reikalavimus. Šį standartą ūkio subjektai taip pat taiko visoms išvestinėms finansinėms priemonėms, susijusioms su dalimis dukterinėse, asocijuotosiose ar bendrosiose įmonėse.

ĮSIGALIOJIMO DATA IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

97D

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisytas 4 straipsnis. Šią pataisą ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą ir kartu tam ankstesniam laikotarpiui taikyti 7-ojo TFAS 3 straipsnio, 28-ojo TAS 1 straipsnio ir 31-ojo TAS 1 straipsnio pataisas, paskelbtas 2008 m. gegužės mėn. Ūkio subjektui leidžiama taikyti pataisą perspektyviai.

29-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Finansinė atskaitomybė hiperinfliacijos sąlygomis“pataisos

Taisomi 6, 15 ir 19 straipsniai. Šios pataisos taikomos metiniams atskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ TIKSLINIMAS

Ūkio subjektai, kurie rengia finansines ataskaitas įsigijimo savikainos metodu, neatsižvelgia nei į bendrojo kainų lygio pokyčius, nei į pripažinto turto ar įsipareigojimų konkrečių kainų padidėjimą. Išimtis – tas turtas ir įsipareigojimai, kuriuos ūkio subjektas privalo arba pasirenka vertinti tikrąja verte. Pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai gali būti perkainoti iki tikrosios vertės, o biologinis turtas paprastai turi būti vertinamas tikrąja verte. Tačiau kai kurie ūkio subjektai pateikia finansines ataskaitas, pagrįstas einamųjų išlaidų metodu, kuris parodo turimo turto konkrečių kainų pokyčių poveikį.

Dauguma nepiniginių straipsnių apskaitoje parodomi savikaina arba savikaina atėmus nusidėvėjimą; vadinasi, jie išreiškiami sumomis, buvusiomis jų įsigijimo datą. Patikslinta kiekvieno straipsnio savikaina arba savikaina atėmus nusidėvėjimą nustatoma jo įsigijimo vertei ir sukauptam nusidėvėjimui taikant bendrojo kainų indekso pokytį nuo įsigijimo dienos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, investicijos, žaliavų ir prekių atsargos, prestižas, patentai, prekių ženklai ir panašus turtas yra tikslinamas nuo įsigijimo datos. Nebaigtų gaminti ir pagamintų prekių atsargos yra tikslinamos nuo to laiko, kai įsigijimo ir perdirbimo išlaidos buvo patirtos.

Pakartotinai tikslinamo nepiniginio straipsnio suma sumažinama pagal atitinkamus TFAS, kai ji viršija atsiperkamąją vertę. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, prestižo, patentų ir prekių ženklų pakartotinai tikslinamos sumos sumažinamos iki atsiperkamosios vertės, o pakartotinai tikslinamos atsargų sumos sumažinamos iki grynosios galimo realizavimo vertės.

36-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Turto vertės sumažėjimas“pataisos

Taisomas 134 straipsnio e punktas. Įterpiamas 140C straipsnis.

ATSKLEIDIMAS

Pinigus kuriančių vienetų, apimančių prestižą arba neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialųjį turtą, įvertinimai, naudojami atsiperkamųjų verčių skaičiavimui

134

Ūkio subjektas apie kiekvieną pinigus kuriantį vienetą (vienetų grupę), kuriam (kuriems) priskirta prestižo arba neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialiojo turto balansinė vertė lyginant su ūkio subjekto bendra prestižo ar neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialiojo turto balansine verte yra reikšminga, turi atskleisti tokią a–f punktuose reikalaujamą informaciją:

jeigu vieneto (vienetų grupės) atsiperkamoji vertė pagrįsta tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas – metodiką, naudojamą tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas nustatymui. Jeigu vieneto (vienetų grupės) tikroji vertė atėmus pardavimo išlaidas nėra nustatoma remiantis stebima rinkos kaina, turi būti atskleidžiama ir tokia informacija:

i)	kiekvienos esminės prielaidos, kuria vadovybė pagrindė tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas nustatymą, apibūdinimas. Esminės yra tos prielaidos, kurios vieneto (vienetų grupės) atsiperkamajai vertei daro reikšmingą įtaką;

ii)

vadovybės metodikos, naudotos nustatant kiekvienai esminei prielaidai priskirtą vertę (arba vertes), apibūdinimą, tai, ar šios vertės atspindi ankstesnę patirtį arba (jei tinka) atitinka išorės informacijos šaltinius, o jei ne – kaip ir kodėl šios vertės skiriasi nuo ankstesnės patirties ar išorinių informacijos šaltinių.

Jei tikroji vertė atėmus pardavimo išlaidas nustatoma naudojant planuojamus diskontuotų pinigų srautus, taip pat atskleidžiama tokia informacija:

iii)	laikotarpis, kuriuo vadovybė numatė pinigų srautus,

iv)	augimo tempas ekstrapoliuojant planuojamus pinigų srautus,

v)	pinigų srautų planavimui taikoma (-os) diskonto norma (-os).

PEREINAMOSIOS NUOSTATOS IR ĮSIGALIOJIMO DATA

140C

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisytas 134 straipsnio e punktas. Šią pataisą ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

38-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Nematerialusis turtas“pataisos

Taisomi 69, 70 ir 98 straipsniai. Įterpiami 69A ir 130D straipsniai.

SĄNAUDŲ PRIPAŽINIMAS

Kai kuriais atvejais ūkio subjektas patiria išlaidų, siekdamas gauti būsimos ekonominės naudos, tačiau neįsigyja ir nesukuria jokio nematerialiojo arba kitokio turto, kurį būtų galima pripažinti. Tuo atveju, jei tiekiamos prekės, ūkio subjektas pripažįsta tokias išlaidas sąnaudomis, kai turi teisę naudotis tokiomis prekėmis. Kai teikiamos paslaugos, ūkio subjektas pripažįsta išlaidas sąnaudomis, kai tas paslaugas gauna. Pavyzdžiui, išlaidos tyrimams pripažįstamos sąnaudomis joms atsiradus (žr. 54 straipsnį), išskyrus atvejus, kai jos yra verslo jungimo savikainos dalis. Kitų išlaidų, pripažįstamų sąnaudomis joms atsiradus, pavyzdžiai:

…

c)	reklamos ir reprezentacinės išlaidos (įskaitant užsakymų paštu katalogus);

…

69A

Ūkio subjektas turi teisę naudotis prekėmis, kai jos jam priklauso. Panašiai, jis turi teisę naudotis prekėmis, kai tas prekes sukuria tiekėjas pagal tiekimo sutarties sąlygas ir ūkio subjektas gali pareikalauti jas pristatyti ir už jas sumoka. Paslaugos gaunamos tada, kai tiekėjas jas suteikia pagal jų teikimo ūkio subjektui sutartį, bet ne tada, kai ūkio subjektas jomis naudojasi teikdamas kitas paslaugas, pvz., pateikdamas klientams reklamą.

Pagal 68 straipsnį ūkio subjektui nedraudžiama pripažinti išankstinio mokėjimo turtu, kai mokėjimas už prekes atliekamas anksčiau nei ūkio subjektas įgyja teisę naudotis tomis prekėmis. Pagal 68 straipsnį ūkio subjektui taip pat nedraudžiama pripažinti išankstinio mokėjimo turtu, kai mokėjimas už paslaugas atliekamas anksčiau nei ūkio subjektas gauna tas paslaugas.

RIBOTO TARNAVIMO LAIKO NEMATERIALUSIS TURTAS

Amortizacijos laikotarpis ir amortizacijos metodas

Proporcingai paskirstyti turto amortizuojamąją sumą per jo naudingo tarnavimo laiką galima taikant įvairius amortizacijos metodus. Šie metodai yra: tiesiogiai proporcingas (tiesinis), dvigubai mažėjančios vertės metodas ir produkcijos metodas. Taikomas metodas pasirenkamas pagal numatomą turto teikiamos būsimosios ekonominės naudos vartojimo būdą ir nuosekliai taikomas pereinant iš vieno ataskaitinio laikotarpio į kitą, jeigu nesikeičia numatytas turto laukiamos ekonominės naudos vartojimo būdas.

PEREINAMOSIOS NUOSTATOS IR ĮSIGALIOJIMO DATA

130D

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisyti 69, 70 ir 98 straipsniai ir įterptas 69A straipsnis. Šias pataisas ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

39-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“pataisos

Taisomi 9, 73 ir AG8 straipsniai. Įterpiami 50A ir 108C straipsniai.

APIBRĖŽIMAI

9	Toliau pateikiami šiame standarte vartojami terminai su jų apibrėžtimis: …

Keturių finansinių priemonių grupių apibrėžimai

Finansinis turtas arba finansinis įsipareigojimas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais – finansinis turtas arba finansinis įsipareigojimas, atitinkantis bent vieną iš toliau nurodytų sąlygų:

jis pripažįstamas kaip laikomas prekybai. Finansinis turtas arba finansinis įsipareigojimas pripažįstamas laikomu prekybai, jeigu:

i)	jis įgyjamas ar prisiimamas pirmiausia siekiant artimu laiku jį parduoti arba perpirkti;

ii)	pirminio pripažinimo metu yra bendrai valdomų identifikuotų finansinių priemonių portfelio dalis ir yra įrodymų, kad ji neseniai buvo panaudota trumpalaikio pobūdžio pelnui gauti; arba

iii)	tai išvestinė finansinė priemonė (išskyrus išvestinę finansinę priemonę, kuri yra finansinės garantijos sutartis arba apibrėžta ir veiksminga apsidraudimo priemonė);

…

VERTINIMAS

Pergrupavimas

50A

Tokie aplinkybių pokyčiai nepergrupuojami pagal 50 straipsnį:

a)	išvestinė finansinė priemonė, kuri anksčiau buvo apibrėžta ir veiksminga apsidraudimo priemonė pinigų srautų apsidraudimo sandoryje arba grynųjų investicijų apsidraudimo sandoryje, nebepriskiriama prie tokių;

b)	išvestinė finansinė priemonė tampa apibrėžta ir veiksminga apsidraudimo priemone pinigų srautų apsidraudimo sandoryje arba grynųjų investicijų apsidraudimo sandoryje;

c)	finansinis turtas pergrupuojamas, kai draudimo bendrovė savo apskaitos politiką keičia pagal 4-ojo TFAS 45 straipsnį.

APSIDRAUDIMAS NUO RIZIKOS

Apsidraudimo nuo rizikos priemonės

Pripažįstamos priemonės

Apsidraudimo apskaitoje apsidraudimo priemonėmis gali būti įvardijamos tik priemonės, apimančios šalį, kuri yra išorės šalis ataskaitas teikiančio ūkio subjekto (t. y. grupės ar atskiro ūkio subjekto, kurio finansinės ataskaitos sudaromos) atžvilgiu. Nors atskiras ūkio subjektų grupės ūkio subjektas ar atskiro ūkio subjekto vidaus padaliniai gali sudaryti apsidraudimo sandorius su kitais grupės ūkio subjektais arba vidaus padaliniais, konsolidavimo metu visi tokie vidiniai sandoriai eliminuojami. Konsoliduotose ūkio subjektų grupės finansinėse ataskaitose tokie apsidraudimo sandoriai neatitinka apsidraudimo apskaitos kriterijų. Tačiau jie gali atitikti apsidraudimo apskaitos kriterijus ūkio subjektų grupei priklausančio atskiro ūkio subjekto individualiose ar atskirose finansinėse ataskaitose, jeigu yra sudaryti su šalimi, kuri yra išorės šalis to atskiro ūkio subjekto, kuris teikia ataskaitas, atžvilgiu.

ĮSIGALIOJIMO DATA IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

108C

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisyti 9, 73 ir 8TN straipsniai ir įterptas 50A straipsnis. Šias pataisas ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. 9 ir 50A straipsnių pataisas ūkio subjektas turi taikyti nuo tos dienos, kai jis ėmė taikyti 2005 m. pataisas, aprašytas 105A straipsnyje, ir taip, kaip taikė tas pataisas. Visas pataisas leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas taiko pataisas ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

39-ojo TAS

„Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“taikymo nuorodų pataisos

APIBRĖŽIMAI (8 IR 9 STRAIPSNIAI)

Faktinių palūkanų norma

8TN

Jei ūkio subjektas taiso savo išmokamų ar gaunamų sumų įvertinimus, jis tikslina finansinio turto ar finansinio įsipareigojimo (ar finansinių priemonių grupės) balansinę vertę, kad ši atitiktų faktinius ir pataisytus įvertintus pinigų srautus. Ūkio subjektas perskaičiuoja balansinę vertę, apskaičiuodamas įvertintų būsimų pinigų srautų dabartinę vertę, naudodamas šios finansinės priemonės pirminę faktinių palūkanų normą arba, kai taikytina, pataisytą faktinių palūkanų normą, apskaičiuotą pagal 92 straipsnį. Tikslinimo rezultatas pelnu ar nuostoliais pripažįstamas kaip pajamos arba sąnaudos. Jei finansinis turtas pergrupuotas pagal 50B, 50D arba 50E straipsnį ir ūkio subjektas vėliau padidina būsimų pinigų įplaukų įvertinimus dėl padidėjusio tų pinigų įplaukų padengimo, šio padidėjimo poveikis pripažįstamas ne tikslinant turto balansinę vertę įvertinimo pakeitimo datą, o tikslinant faktinių palūkanų normą nuo įvertinimo pakeitimo datos.

40-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Investicinis turtas“pataisos

Taisomi 8, 9, 48, 53, 54 ir 57 straipsniai. Panaikinamas 22 straipsnis ir įterpiami 53A, 53B ir 85B straipsniai.

APIBRĖŽIMAI

Toliau pateikiami investicinio turto pavyzdžiai:

…

e)	turtas, kuris statomas arba plečiamas numatant ateityje jį naudoti kaip investicinį turtą.

Toliau pateikiami turto, kuris nėra investicinis turtas ir dėl to jam šis standartas netaikomas, pavyzdžiai:

…

d)	[panaikintas]

…

VERTINIMAS PRIPAŽINIMO METU

22	[Panaikinta]

Tikrosios vertės metodas

Išskirtiniais atvejais, kai ūkio subjektas pirmą kartą įsigyja investicinį turtą (arba kai jo turimas turtas pirmą kartą tampa investiciniu turtu pakeitus jo naudojimo paskirtį), yra aiškių įrodymų, kad įvairių pagrįstų tikrosios vertės įvertinimų bus tiek daug, o įvairių rezultatų tikimybę bus taip sunku nustatyti, kad tikrosios vertės vienas įvertinimas bus visiškai nenaudingas. Tai gali būti požymis, kad turto tikrosios vertės nebus galima nuolat patikimai nustatyti (žr. 53 straipsnį).

Nesugebėjimas patikimai nustatyti tikrosios vertės

Egzistuoja tam tikra prielaida, kurią galima paneigti, kad ūkio subjektas nuolat gali patikimai nustatyti investicinio turto tikrąją vertę. Tačiau išskirtiniais atvejais, kai ūkio subjektas pirmą kartą įsigyja investicinį turtą (arba kai jo turimas turtas pirmą kartą tampa investiciniu pakeitus jo naudojimo paskirtį), yra aiškių įrodymų, kad investicinio turto tikroji vertė negalės būti nuolat patikimai nustatyta. Taip atsitinka tada ir tik tada, kai palyginami rinkos sandoriai nėra dažni ir nėra patikimų alternatyvių tikrosios vertės vertinimo būdų (pavyzdžiui, pagal diskontuotų pinigų srautų prognozes). Jei ūkio subjektas nusprendžia, kad tikroji investicinio turto, kuris statomas, vertė negali būti patikimai nustatyta, bet tikisi, kad to turto tikrąją vertę bus galima patikimai nustatyti, kai statybos bus baigtos, jis vertina tą statomą investicinį turtą savikaina, kol jo tikrąją vertę bus galima patikimai nustatyti arba kol statybos baigiamos (atsižvelgiant į tai, kas įvyksta anksčiau). Jei ūkio subjektas nustato, kad investicinio turto (išskyrus statomą investicinį turtą) tikrosios vertės nuolat patikimai nustatyti negalima, ūkio subjektas vertina tokį investicinį turtą taikydamas savikainos metodą pagal 16-ąjį TAS. Investicinio turto likvidacinė vertė laikoma lygia nuliui. Ūkio subjektas turi taikyti 16-ąjį TAS iki to momento, kada investicinis turtas bus perleistas.

53A

Kai ūkio subjektas turi galimybę patikimai įvertinti statomo investicinio turto, kuris anksčiau buvo vertinamas savikaina, tikrąją vertę, jis vertina tą turtą jo tikrąja verte. Kai to turto statyba baigiama, laikoma, kad tikrąją vertę galima patikimai įvertinti. Jei taip nėra, pagal 53 straipsnį turtas apskaitomas taikant savikainos modelį pagal 16-ąjį TAS.

53B

Prielaida, kad statomo investicinio turto tikroji vertė gali būti patikimai įvertinta, gali būti atmesta tik per pirminį pripažinimą. Ūkio subjektas, įvertinęs statomą investicinį turtą tikrąja verte, negali daryti išvados, kad užbaigto investicinio turto tikroji vertė gali būti patikimai nustatyta.

Išskirtiniais atvejais, kai ūkio subjektas dėl 53 straipsnyje nurodytų priežasčių yra priverstas vertinti investicinį turtą taikydamas sąnaudų metodą pagal 16-ąjį TAS, visą kitą savo investicinį turtą, įskaitant statomą investicinį turtą, jis vertina tikrąja verte. Tokiais atvejais, nors ūkio subjektas gali naudoti savikainos metodą vienam investicinio turto vienetui, bet viso likusio investicinio turto apskaitai jis turi ir toliau naudoti tikrosios vertės metodą.

PERKĖLIMAI

Perkėlimai į investicinį turtą arba iš jo turėtų būti daromi tik tada, kai pasikeičia turto paskirtis, tai yra kai:

…

c)	savininkas baigia naudotis turtu savo reikmėms, ir jis iš savininko reikmėms naudojamo turto perkeliamas į investicinį turtą; arba

d)	turtą pradedama nuomoti kitai šaliai veiklos nuomos būdu, todėl jis iš atsargų perkeliamas į investicinį turtą.

e)	[panaikintas]

ĮSIGALIOJIMO DATA

85B

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisyti 8, 9, 48, 53, 54 ir 57 straipsniai, 22 straipsnis panaikintas ir įterpti 53A ir 53B straipsniai. Šias pataisas ūkio subjektas turi taikyti perspektyviai metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Ūkio subjektui leidžiama statomam investiciniam turtui pataisas taikyti nuo bet kurios dienos iki 2009 m. sausio 1 d., jei statomo investicinio turto tikroji vertė buvo nustatyta tą dieną. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą ir kartu tam ankstesniam laikotarpiui taikyti 16-ojo TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ 5 ir 81E straipsnių pataisas.

40-ojo TAS pataisų priedėlis

16-ojo TAS pataisos

Ūkio subjektai šiame priedėlyje pateiktas 16-ojo TAS pataisas taiko, kai taiko susijusias 40-ojo TAS pataisas.

16-asis TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“

Taisomas 5 straipsnis. Įterpiamas 81E straipsnis.

5	Ūkio subjektas, taikantis savikainos modelį investiciniam turtui pagal 40-ąjį TAS „Investicinis turtas“, turi taikyti savikainos modelį, pateikiamą šiame standarte.

ĮSIGALIOJIMO DATA

81E

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisytas 5 straipsnis. Šią pataisą ūkio subjektas turi taikyti perspektyviai metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau, jei ūkio subjektas kartu taiko 40-ojo TAS 8, 9, 22, 48, 53, 53A, 53B, 54, 57 ir 85B straipsnių pataisas. Jeigu ūkio subjektas pataisą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

41-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Žemės ūkis“pataisos

Taisomi 5, 6, 17, 20 ir 21 straipsniai. Įterpiamas 60 straipsnis.

APIBRĖŽIMAI

Su žemės ūkiu susiję apibrėžimai

5	Toliau pateikiami šiame standarte vartojami terminai su jų apibrėžtimis: Žemės ūkio veikla – ūkio subjekto vykdoma veikla, susijusi su biologinio turto kaita ir derliaus nuėmimu siekiant parduoti ar paversti žemės ūkio produkcija arba papildomu biologiniu turtu. …

Žemės ūkio veikla yra labai įvairi; pavyzdžiui, gyvulių auginimas, miškininkystė, vienmečių arba daugiamečių javų auginimas, vaismedžių ir sodinukų auginimas bei vandens gyvių ir augalų veisimas (įskaitant žuvininkystę). Šių rūšių veikla turi tam tikrų bendrų bruožų:

…

pokyčio vertinimą. Kokybės (pavyzdžiui, genetinės vertės, tankumo, nokumo, riebalų sluoksnio, baltymų kiekio ir pluošto stiprumo) arba kiekio (pavyzdžiui, palikuonių, svorio, kubinių metrų, pluošto ilgio arba skersmens ir pumpurų skaičiaus) pokyčiai, atsiradę dėl biologinės kaitos arba derliaus nuėmimo, vertinami ir kontroliuojami vykdant įprastinę valdymo funkciją.

PRIPAŽINIMAS IR ĮVERTINIMAS

Jeigu yra biologinio turto arba žemės ūkio produkcijos jos dabartinėje vietoje ir esant dabartinei būklei aktyvi rinka, joje nustatyta kaina gali būti tinkamas pagrindas tokio turto tikrajai vertei nustatyti. Jeigu ūkio subjektas turi galimybę patekti į kelias aktyvias rinkas, jis renkasi pačią svarbiausią. Pavyzdžiui, jeigu ūkio subjektas gali patekti į dvi aktyvias rinkas, jis pasirinks tos rinkos, kurioje tikimasi parduoti, kainą.

20	Esant tam tikroms aplinkybėms, dabartinės būklės biologinio turto rinkos kainos arba vertės gali būti nežinomos. Tokiais atvejais turto tikrajai vertei nustatyti ūkio subjektas naudoja iš turto laukiamų pinigų srautų dabartinę vertę, diskontuotą pagal dabartinę rinkos diskonto normą.

Laukiamų grynųjų pinigų srautų dabartinės vertės apskaičiavimo tikslas – nustatyti, kokia yra tam tikroje vietoje esančio dabartinės būklės biologinio turto tikroji vertė. Ūkio subjektas į tai atsižvelgia, nustatydamas atitinkamą diskonto normą, taikytiną nustatant laukiamus grynuosius pinigų srautus. Nustatydamas dabartinę laukiamų grynųjų pinigų srautų vertę ūkio subjektas įtraukia grynuosius pinigų srautus, kuriuos rinkos dalyviai tikėtųsi gauti iš turto svarbiausiose rinkose.

ĮSIGALIOJIMO DATA IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisyti 5, 6, 17, 20 ir 21 straipsniai ir panaikintas 14 straipsnis. Šias pataisas ūkio subjektas turi taikyti perspektyviai metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

II DALIS

II dalies pataisos turi būti taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau.

8-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“pataisos

Taisomi 7, 9 ir 11 straipsniai.

APSKAITOS POLITIKA

Apskaitos politikos pasirinkimas ir taikymas

7	Kai TFAS konkrečiai taikomas sandoriams, kitiems įvykiams ar sąlygoms, tam straipsniui taikoma apskaitos politika ar politikos priemonės nustatomos taikant tą TFAS.

TFAS pateikiami kartu su nuorodomis, kurios turėtų padėti ūkio subjektams taikyti TFAS reikalavimus. Visose tokiose nuorodose nurodyta, ar jos yra neatskiriama TFAS dalis. Nuorodos, kurios yra neatskiriama TFAS dalis, yra privalomos. Nuorodose, kurios nėra neatskiriama TFAS dalis, nepateikiami finansinėms ataskaitoms taikomi reikalavimai.

Priimdama 10 straipsnyje nurodytą sprendimą, vadovybė turi remtis toliau nurodytais šaltiniais ir apsvarstyti galimybę juos taikyti tokia tvarka:

a)	TFAS pateikti reikalavimai, susiję su panašiais ir susijusiais klausimais; ir

b)	turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apibrėžtys, pripažinimo kriterijai ir vertinimo principai, pateikti Pagrinduose.

10-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio“pataisos

Taisomas 13 straipsnis.

Jeigu dividendai paskelbiami (t. y. dividendai yra tinkamai pripažinti ir paskelbti ir jau nepriklauso vien nuo ūkio subjekto) po ataskaitinio laikotarpio, bet prieš tai, kai vadovybė įgaliojama paskelbti finansines ataskaitas, tada dividendai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nėra pripažįstami įsipareigojimu, nes tuo metu įsipareigojimas neegzistuoja. Tokie dividendai atskleidžiami aiškinamajame rašte pagal 1-ąjį TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“.

20-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas“pataisos

Standarto pavadinime prieš 1 straipsnį įterpiama išnaša ir taisomi 2 straipsnio b punktas, 12–18, 20–22, 26, 27 ir 32 straipsniai.

Pavadinimo išnaša

Valdyba 2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisė šiame standarte vartojamus terminus, kad jie atitiktų kitus TFAS:

a)	„apmokestinamos pajamos“ pakeista į „apmokestinamasis pelnas arba mokesčių nuostolis“,

b)	„pripažįstama pajamomis (sąnaudomis)“ pakeista į „pripažįstama pelnu arba nuostoliais“,

c)	„įtraukiamas į apskaitą tiesiogiai kaip akcininkų turtas (nuosavybė)“ pakeista į „nepripažįstama pelnu arba nuostoliais“,

d)	„apskaitinio įvertinimo pataisymas“ pakeista į „apskaitinio įvertinimo keitimas“.

TAIKYMAS

Šis standartas netaikomas:

a)	kai kuriems … pasikeitimo poveikį;

valstybės paramai, kuri teikiama ūkio subjektui kaip tam tikros formos privilegijos nustatant apmokestinamąjį pelną arba mokesčių nuostolį, nustatant ar sumažinant pelno mokesčio įsipareigojimą. Tokių privilegijų pavyzdžiai: terminuotas atleidimas nuo pelno mokesčio, investicijų apmokestinimo nuolaidos, greitesnio nusidėvėjimo galimybės ir sumažintos pelno mokesčio normos;

c)	valstybės … nuosavybėje;

…

VALSTYBĖS DOTACIJOS

12	Valstybės dotacijos sistemingai pripažįstamos pelnu arba nuostoliais laikotarpiais, kuriais ūkio subjektas pripažįsta sąnaudomis susijusias išlaidas, kurios turėtų būti kompensuojamos dotacijos lėšomis.

13	Valstybės dotacijos gali būti apskaitoje parodomos dviem metodais: kapitalo metodu, pagal kurį dotacija nepripažįstama pelnu arba nuostoliais, ir pajamų metodu, pagal kurį dotacija pripažįstama pelnu ar nuostoliais kaip vieno ar kelių laikotarpių pajamos.

Kapitalo metodas grindžiamas tokiais argumentais:

valstybės dotacijos yra finansavimo priemonė, todėl taip ir turi būti parodomos finansinės būklės ataskaitoje, o ne pelne ar nuostoliuose, tarpusavyje užskaitant tuos sąnaudų straipsnius, kuriuos jos finansuoja. Kadangi dotacijų nereikės grąžinti, jos neturėtų būti pripažįstamos pelnu arba nuostoliais;

b)	valstybės dotacijų pripažinti pelnu arba nuostoliais negalima, kadangi jos neuždirbtos – tai valstybės suteikta paskata be susijusių išlaidų.

Pajamų metodas grindžiamas tokiais argumentais:

a)	kadangi valstybės dotacijos gaunamos ne iš akcininkų, o iš kito šaltinio, jos neturi būti tiesiogiai pripažįstamos nuosavybėje – jos turi būti pripažįstamos atitinkamų laikotarpių pelnu arba nuostoliais;

valstybės dotacijos retai suteikiamos be jokių sąlygų. Ūkio subjektas jas gauna, jeigu įvykdo dotacijų skyrimo sąlygas ir sutinka su numatytais įsipareigojimais. Todėl valstybės dotacijos turėtų būti pripažįstamos pelnu arba nuostoliais laikotarpiais, kuriais ūkio subjektas pripažįsta sąnaudomis susijusias išlaidas, kurios turėtų būti kompensuojamos dotacijos lėšomis;

c)	kadangi pajamų ir kiti mokesčiai yra sąnaudos, logiška ir valstybės dotacijas, tęsiant fiskalinę politiką, perkelti į pelną ar nuostolius.

Pajamų metodui būdinga, kad valstybės dotacijos turėtų būti sistemingai pripažįstamos pelnu ar nuostoliais laikotarpiais, kuriais ūkio subjektas pripažįsta sąnaudomis susijusias išlaidas, kurios turėtų būti kompensuojamos dotacijos lėšomis. Valstybės dotacijų pripažinimas pelnu ar nuostoliais tada, kai jos gaunamos, neatitinka kaupimo principo (žr. 1-ąjį TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“), todėl taip pripažinti dotaciją galima tik tuo atveju, jei nėra jokio pagrindo priskirti ją kitiems laikotarpiams, išskyrus tą, per kurį dotacija buvo gauta.

Daugeliu atvejų laikotarpiai, kuriais ūkio subjektas pripažįsta išlaidas arba sąnaudas, susijusias su valstybės dotacija, yra nustatomi iš karto. Todėl dotacijos, skirtos konkrečioms sąnaudoms, pripažįstamos pelnu arba nuostoliais tuo pačiu laikotarpiu kaip ir atitinkamos sąnaudos. Panašiai ir tos dotacijos, kurios yra susijusios su nudėvimuoju turtu, paprastai pripažįstamos pelnu arba nuostoliais tais laikotarpiais ir tokiomis dalimis, kurios atitinka atitinkamo turto nusidėvėjimo normas.

Dotacijos, susijusios su nenudėvimuoju turtu, gali būti skiriamos keliant reikalavimą įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus, tada dotacijos pripažįstamos pelnu arba nuostoliais tais laikotarpiais, kai buvo patirtos su įsipareigojimų vykdymu susijusios sąnaudos. Pavyzdžiui, dotacija žemei gali būti suteikta, jeigu ant jos bus pastatytas pastatas, todėl ją galima pripažinti pelnu arba nuostoliais per visą pastato naudojimo laiką.

20	Valstybės dotacija, gautina kaip kompensacija už jau patirtas sąnaudas arba nuostolius arba siekiant nedelsiant suteikti finansinę paramą ūkio subjektui be jokių su tuo siejamų būsimų išlaidų, turi būti pripažįstama pelnu arba nuostoliais tą ataskaitinį laikotarpį, kai dotacija bus gaunama.

Tam tikromis aplinkybėmis valstybės dotacija gali būti skiriama siekiant nedelsiant suteikti finansinę paramą ūkio subjektui, o ne skatinant patirti konkrečių išlaidų. Tokios dotacijos gali būti skiriamos atskiram ūkio subjektui, o ne tam tikrai dotacijos gavėjų grupei. Tokiomis aplinkybėmis gali būti reikalaujama pripažinti dotaciją pelnu arba nuostoliais tuo laikotarpiu, kai ūkio subjektas įvykdo dotacijos gavimo reikalavimus, ir pateikti informaciją, garantuojančią, kad dotacijos paskirtis yra aiškiai suprasta.

Valstybės dotacija gali būti ūkio subjekto gautina kompensacija už per ankstesnį ataskaitinį laikotarpį patirtas sąnaudas ar nuostolius. Tokia dotacija pripažįstama laikotarpio, kada ji gaunama, pelnu arba nuostoliais, pateikiant informaciją, garantuojančią, kad dotacijos paskirtis yra aiškiai suprasta.

Dotacijų, susijusių su pajamomis, pateikimas

26	Taikant vieną metodą dotacija pripažįstama būsimojo laikotarpio pajamomis, sistemingai parodomomis pelnu ar nuostoliais per turto naudingo tarnavimo laiką.

27	Taikant kitą metodą dotacija atimama skaičiuojant turto balansinę vertę. Dotacija pripažįstama pelnu ar nuostoliais nudėvimojo turto naudingo tarnavimo metu kaip sumažintos nusidėvėjimo sąnaudos.

Valstybės dotacijų grąžinimas

Valstybės dotacija, kurią reikės grąžinti, turi būti apskaitoje parodoma kaip apskaitinio įvertinimo keitimas (žr. 8-ajį TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“). Dotacijos, susijusios su pajamomis, pirmiausia grąžinamos iš dotacijai taikomo neamortizuoto būsimojo laikotarpio kredito. Grąžintinos sumos viršija minėtą būsimojo laikotarpio kreditą arba, kai tokio kredito nėra, grąžintina suma turi būti iš karto pripažįstama pelnu ar nuostoliais. Dotacijos, susijusios su turtu, grąžinimas turi būti apskaitoje parodomas padidinant turto balansinę vertę arba grąžintina suma sumažinant būsimojo laikotarpio pajamų likutį. Papildomas sukauptas nusidėvėjimas, kuris tam tikrą dieną būtų buvęs pripažintas pelnu ar nuostoliais, netekus dotacijos turi būti iš karto pripažįstamas pelnu ar nuostoliais.

20-ojo TAS pataisų priedėlis

41-ojo TAS pataisos

Ūkio subjektai šiame priedėlyje pateiktas 41-ojo TAS pataisas taiko, kai taiko susijusias 20-ojo TAS terminų pataisas.

41-asis TAS „Žemės ūkis“

Taisomi 34–36 straipsniai.

VALSTYBĖS DOTACIJOS

34	Besąlyginė valstybės dotacija, susijusi su biologiniu turtu, vertinamu tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas, turėtų būti pripažįstama pelnu ar nuostoliais tik tada, kai valstybės dotacija tampa gautina.

Jeigu valstybės dotacija, susijusi su biologiniu turtu, vertinamu tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas, skiriama su sąlyga, įskaitant tuos atvejus, kai ji suteikiama su sąlyga, kad ūkio subjektas nevykdytų nustatytos žemės ūkio veiklos, ūkio subjektas valstybės dotaciją turėtų pripažinti pelnu ar nuostoliais tik tada, kai įvykdo nustatytas dotacijos sąlygas.

Valstybės dotacijų terminai ir sąlygos yra įvairios. Pavyzdžiui, skiriant valstybės dotaciją gali būti reikalaujama, kad ūkio subjektas penkerius metus ūkininkautų konkrečioje vietoje ir kad sugrąžintų visą dotaciją, jeigu jo ūkininkavimo laikotarpis yra trumpesnis nei penkeri metai. Tokiu atveju valstybės dotacija pelnu ar nuostoliais gali būti pripažinta tik po penkerių metų. Tačiau jeigu dalį suteiktos valstybės dotacijos leidžiama pasilikti praėjus tam tikram laikotarpiui, ūkio subjektas tą dalį pripažįsta pelnu ar nuostoliais proporcingai pagal praėjusį laiką.

29-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Finansinė atskaitomybė hiperinfliacijos sąlygomis“pataisos

Standarto pavadinime prieš 1 straipsnį įterpiama išnaša ir taisomi 8, 14, 20, 28 ir 34 straipsniai.

Pavadinimo išnaša

*	Valdyba 2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisė 29-ajame TAS vartojamus terminus, kad jie atitiktų kitus TFAS: a) „rinkos vertė“ pakeista į „tikroji vertė“ ir b) „veiklos rezultatai“ ir „grynosios pajamos“ pakeista į „pelnas arba nuostoliai“.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ TIKSLINIMAS

Ūkio subjekto, kurio funkcinė valiuta yra hiperinfliacinės ekonomikos valiuta, finansinės ataskaitos (nepaisant to, ar jos sudaromos įsigijimo savikainos metodu, ar einamųjų išlaidų metodu), turi būti sudarytos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje galiojančiais piniginiais vienetais. Atitinkami ankstesnio ataskaitinio laikotarpio duomenys, kurių reikalaujama 1-ajame TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ (persvarstytame 2007 m.), ir visa informacija apie ankstesnius laikotarpius taip pat turi būti išreiškiama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje galiojančiais piniginiais vienetais. Lyginamąsias sumas pateikiant skirtinga pateikimo valiuta, taikomi 21-ojo TAS „Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka“ 42 straipsnio b punktas ir 43 straipsnis.

Įsigijimo savikainos metodu grindžiamos finansinės ataskaitos

Finansinės būklės ataskaita

Visas kitas turtas ir įsipareigojimai yra nepiniginiai. Kai kurie nepiniginiai straipsniai apskaitoje parodomi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje galiojančiomis sumomis, tokiomis kaip grynoji galimo realizavimo vertė ir tikroji vertė, taigi jie pakartotinai netikslinami. Visas kitas nepiniginis turtas ir įsipareigojimai yra tikslinami.

Ūkio subjektas, į kurį investuojama, apskaitoje parodomas nuosavybės metodu, gali pateikti ataskaitas hiperinfliacinės ekonomikos valiuta. Tokio ūkio subjekto, į kurį investuojama, finansinės būklės ataskaita ir bendrųjų pajamų ataskaita yra tikslinamos pagal šį standartą, kad būtų galima apskaičiuoti investuotojo grynojo turto dalį ir pelną ar nuostolius. Kai pakartotinai tikslinamos ūkio subjekto, į kurį investuojama, finansinės ataskaitos išreiškiamos užsienio valiuta, jos perskaičiuojamos laikotarpio pabaigos valiutų keitimo kursu.

Grynosios piniginės pozicijos pelnas arba nuostoliai

Grynosios piniginės pozicijos pelnas ar nuostoliai parodomi pelne ar nuostoliuose. Tokio turto ir įsipareigojimų, sutartimi susietų su kainų pokyčiu, koregavimas, atliktas pagal 13 straipsnį, užskaitomas tarpusavyje su grynosios piniginės pozicijos pelnu ar nuostoliais. Kiti pajamų ir sąnaudų straipsniai, pvz., palūkanų pajamos ir sąnaudos, ir užsienio valiutos keitimo kurso skirtumai, susiję su investuotomis ar pasiskolintomis lėšomis, taip pat susiejami su grynąja pinigine pozicija. Nors tokie straipsniai atskleidžiami atskirai, gali būti naudinga bendrųjų pajamų ataskaitoje juos pateikti kartu su grynosios piniginės pozicijos pelnu arba nuostoliais.

Atitinkami skaičiai

Atitinkami ankstesnio ataskaitinio laikotarpio duomenys, nesvarbu, ar jie grindžiami įsigijimo savikainos, ar einamųjų išlaidų metodu, yra pataisomi taikant bendrąjį kainų indeksą taip, kad lyginamosios finansinės ataskaitos būtų pateiktos to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje galiojančiais piniginiais vienetais. Pateikiama ankstesniųjų laikotarpių informacija taip pat išreiškiama ataskaitinio laikotarpio pabaigos piniginiais vienetais. Lyginamąsias sumas pateikiant skirtinga pateikimo valiuta, taikomi 21-ojo TAS 42 straipsnio b punktas ir 43 straipsnis.

34-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Tarpinė finansinė atskaitomybė“pataisos

Taisomas 11 straipsnis ir įterpiama išnaša.

TARPINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ FORMA IR TURINYS

11	Ataskaitoje, kurioje pateikiami tarpinio laikotarpio pelno arba nuostolių komponentai, ūkio subjektas pateikia to laikotarpio pagrindinį ir sumažintą vienai akcijai tenkantį pelną, kai ūkio subjektui taikomas 33-asis TAS „Pelnas, tenkantis vienai akcijai“ (1).

40-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Investicinis turtas“pataisos

Taisomi 31 ir 50 straipsniai.

VERTINIMAS PO PRIPAŽINIMO

Apskaitos politika

8-ajame TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“ nustatyta, kad apskaitos politika savo noru keičiama tik tada, jei dėl tokio pakeitimo finansinėse ataskaitose būtų pateikiama patikimesnė ir svarbesnė informacija apie sandorių, kitų įvykių ar sąlygų poveikį ūkio subjekto finansinei padėčiai, finansiniams veiklos rezultatams ar pinigų srautams. Mažai tikėtina, kad dėl tikrosios vertės metodo pakeitimo savikainos metodu būtų pateikta patikimesnė informacija.

Tikrosios vertės metodas

Nustatydamas investicinio turto balansinę vertę pagal tikrosios vertės metodą, ūkio subjektas atskirai pripažinto turto ar įsipareigojimų neskaičiuoja du kartus. Pavyzdžiui:

…

investicinio turto, turimo pagal nuomos sutartį, tikroji vertė atspindi laukiamus pinigų srautus (tarp jų neapibrėžtą nuomos mokestį, kuris, kaip tikimasi, bus mokamas). Todėl, jei vertinant turtą atimami visi laukiami nuomos mokėjimai, tuomet norint gauti investicinio turto balansinę vertę taikant tikrosios vertės modelį reikia vėl pridėti bet kokius pripažintus nuomos įsipareigojimus.

41-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Žemės ūkis“pataisos

Taisomi 4 ir 5 straipsniai ir panaikinamas 14 straipsnis. Terminai „apskaičiuotos pardavimo vietos išlaidos“ ir „pardavimo vietos išlaidos“ pakeičiami „pardavimo išlaidomis“, kai tie terminai yra:

—	standarte (12, 13, 26–28, 30–32, 34, 35, 38, 40, 48, 50 ir 51 straipsniuose)

TAIKYMAS

Toliau lentelėje pateikiami biologinio turto, žemės ūkio produkcijos ir produktų, kurie gaunami perdirbus derlių, pavyzdžiai:

Biologinis turtas	Žemės ūkio produkcija	Produktai, kurie gaunami perdirbus derlių
…
Miško sodiniai	Nukirsti medžiai	Rąstai, mediena
…

APIBRĖŽIMAI

Su žemės ūkiu susiję apibrėžimai

5	Toliau pateikiami šiame standarte vartojami terminai su jų apibrėžtimis: … Pardavimo išlaidos – papildomos išlaidos, tiesiogiai priskirtinos turto perleidimui, išskyrus finansines išlaidas ir pelno mokesčius.

PRIPAŽINIMAS IR VERTINIMAS

14	[Panaikinta]

41-ojo TAS pataisų priedėlis

Kitų TFAS pataisos

Ūkio subjektai turi taikyti šias 5-ojo TFAS„Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla“, 2-ojo TAS„Atsargos“ir 36-ojo TAS„Turto vertės sumažėjimas“pataisas, kai jie taiko susijusias 41-ojo TAS pataisas.

5-asis TFAS „Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla“

Taisomas 5 straipsnis.

TAIKYMAS

Šio TFAS (2) nuostatos netaikomos vertinant toliau išvardytą turtą (ir atskirą turtą, ir perleidžiamos grupės dalį), kuris yra vertinamas pagal nurodytus TFAS:

…

e)	ilgalaikis turtas, kuris yra vertinamas tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas pagal 41-ąjį TAS „Žemės ūkis“;

…

2-asis TAS „Atsargos“

Taisomas 20 straipsnis.

Pagal 41-ąjį TAS „Žemės ūkis“ ūkio subjekto iš jam priklausančio biologinio turto gautos atsargos, sudarančios žemės ūkio produkciją, vertinamos pirminio pripažinimo metu jų tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas derliaus nuėmimo metu. Tai ir yra atsargų savikaina tą dieną, kai pradedamas taikyti šis standartas.

36-asis TAS „Turto vertės sumažėjimas“

Taisomi 2 ir 5 straipsniai.

TAIKYMAS

Šis standartas taikomas apskaitant viso turto vertės sumažėjimą, išskyrus:

…

g)	biologinį turtą, susijusį su žemės ūkio veikla, kuris vertinamas tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas (žr. 41-ąjį TAS „Žemės ūkis“);

…

Šis standartas netaikomas finansiniam turtui, kuriam taikomas 39-asis TAS, investiciniam turtui, vertinamam tikrąja verte pagal 40-ąjį TAS, arba biologiniam turtui, susijusiam su žemės ūkio veikla ir vertinamam tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas pagal 41-ąjį TAS. Tačiau šis standartas taikomas turtui, apskaitomam perkainota verte (t. y. tikrąja verte) pagal kitus TFAS, pvz., perkainojimo metodu 16-ajame TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“. Nustatymas, ar perkainoto turto vertė gali būti sumažėjusi, priklauso nuo turto tikrosios vertės nustatymo principo:

…

(1) Šis straipsnis pataisytas 2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“, siekiant paaiškinti 34-ojo TAS taikymo sritį.

(2) Kiti nei 18 ir 19 straipsniai, kuriais reikalaujama, kad vertinamas turtas būtų vertinamas pagal kitus taikomus TFAS.

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

24.1.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 21/43

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. gruodžio 15 d.

dėl kontroliuojamų medžiagų importo kvotų paskirstymo 2009 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2037/2000

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 8100)

(Tik tekstai anglų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, portugalų, prancūzų, olandų, slovėnų, vengrų ir vokiečių kalbomis yra autentiški)

(2009/51/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (1), ypač į jo 7 straipsnį,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 4 straipsnyje ir III priede yra nurodyti kiekybiniai apribojimai, taikomi Bendrijos rinkai tiekiamoms kontroliuojamoms medžiagoms.

(2)	Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 4 straipsnio 3 dalies i punkto f papunktyje nustatytas visas apskaičiuotas hidrochlorfluorangliavandenilių kiekis, kurį gamintojai ir importuotojai gali tiekti rinkai arba naudoti savarankiškai nuo 2009 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

(3)	Komisija paskelbė pranešimą kontroliuojamų ozono sluoksnį ardančių medžiagų importuotojams į Bendriją (2) ir gavo pareiškimus dėl 2009 metais numatomo importuoti kiekio.

(4)

Hidrochlorfluorangliavandenilių kvotos paskirstomos gamintojams ir importuotojams pagal 2007 m. kovo 27 d. Komisijos sprendimo 2007/195/EB, nustatančio kvotų paskirstymo hidrochlorfluorangliavandenilių gamintojams ir importuotojams 2003–2009 m. mechanizmą, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2037/2000 (3), nuostatas.

(5)	Siekiant užtikrinti, kad ūkio subjektai ir bendrovės galėtų laiku pasinaudoti skirtomis importo kvotomis ir taip užtikrintų savo veiklos tęstinumą, šį sprendimą tikslinga taikyti nuo 2009 m. sausio 1 d.

(6)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 18 straipsnio 1 dalimi įkurto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 numatytų I grupės (chlorfluorangliavandenilių 11, 12, 113, 114 ir 115) ir II grupės (kitų visiškai halogenintų chlorfluorangliavandenilių) kontroliuojamų medžiagų kiekis, kuris 2009 m. gali būti išleistas į laisvą apyvartą Bendrijoje iš šaltinių, esančių už Bendrijos ribų, yra 11 227 000,00 kg ozono ardymo potencialo (OAP).

2. Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 numatytų III grupės (halonų) kontroliuojamų medžiagų kiekis, kuris 2009 m. gali būti išleistas į laisvą apyvartą Bendrijoje iš šaltinių, esančių už Bendrijos ribų, yra 11 231 300,00 OAP kilogramų.

3. Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 numatytų IV grupės (anglies tetrachlorido) kontroliuojamų medžiagų kiekis, kuris 2009 m. gali būti išleistas į laisvą apyvartą Bendrijoje iš šaltinių, esančių už Bendrijos ribų, yra 16 500 330,00 OAP kilogramų.

4. Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 numatytų V grupės (1,1,1-trichloretano) kontroliuojamų medžiagų kiekis, kuris 2009 m. gali būti išleistas į laisvą apyvartą Bendrijoje iš šaltinių, esančių už Bendrijos ribų, yra 400 060,00 kg OAP.

5. Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 išvardytos VI grupės (metilbromido) kontroliuojamų medžiagų kiekis, kuris gali būti išleistas į laisvą apyvartą Bendrijoje 2009 m. iš šaltinių, esančių už Bendrijos ribų, yra 1 441 891,20 kilogramų OAP.

6. Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 išvardytos VII grupės (hidrobromfluorangliavandenilių) kontroliuojamų medžiagų kiekis, kuris gali būti išleistas į laisvą apyvartą Bendrijoje 2009 m. iš šaltinių, esančių už Bendrijos ribų, yra 120 292,00 OAP kilogramų.

7. Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 numatytų VIII grupės (hidrochlorfluorangliavandenilių) kontroliuojamų medžiagų kiekis, kuris 2009 m. gali būti išleistas į laisvą apyvartą Bendrijoje iš šaltinių, esančių už Bendrijos ribų, yra 10 115 600,440 OAP kilogramų.

8. Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 išvardytos IX grupės (bromchlormetano) kontroliuojamų medžiagų kiekis, kuris gali būti išleistas į laisvą apyvartą Bendrijoje 2009 m. iš šaltinių, esančių už Bendrijos ribų, yra 176 252,00 OAP kilogramų.

2 straipsnis

1. Chlorfluorangliavandenilių 11, 12, 113, 114 bei 115 ir kitų visiškai halogenintų chlorfluorangliavandenilių importo kvotos 2009 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu paskirstomos I priede nurodytiems tikslams ir bendrovėms.

2. Halonų importo kvotos 2009 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu paskirstomos II priede nurodytiems tikslams ir bendrovėms.

3. Anglies tetrachlorido importo kvotos 2009 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu paskirstomos III priede nurodytiems tikslams ir bendrovėms.

4. 1,1,1-trichloretano importo kvotos 2009 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu paskirstomos IV priede nurodytiems tikslams ir bendrovėms.

5. Metilbromido importo kvotos 2009 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu paskirstomos V priede nurodytiems tikslams ir bendrovėms.

6. Hidrobromfluorangliavandenilių importo kvotos 2009 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu paskirstomos VI priede nurodytiems tikslams ir bendrovėms.

7. Hidrochlorfluorangliavandenilių importo kvotos 2009 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu paskirstomos VII priede nurodytiems tikslams ir bendrovėms.

8. Bromchlormetano importo kvotos 2009 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu paskirstomos VIII priede nurodytiems tikslams ir bendrovėms.

9. Chlorfluorangliavandenilių 11, 12, 113, 114 ir 115, kitų visiškai halogenintų chlorfluorangliavandenilių, halonų, anglies tetrachlorido, 1,1,1-trichloretano, metilbromido, hidrobromfluorangliavandenilių, hidrochlorfluorangliavandenilių ir bromchlormetano importo kvotos 2009 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu yra tokios, kokios nustatytos IX priede.

3 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d. ir nustoja galioti 2009 m. gruodžio 31 d.

4 straipsnis

Šis sprendimas skiriamas šioms bendrovėms:

Albemarle Europe SPRL

Parc Scientifique Einstein

Rue du Bosquet 9

B-1348 Louvain-la-Neuve

Albemarle Chemicals SAS

28, Étang de la Gafette

F-13521 Port-de-Bouc

Alcobre SA

Luis I, nave 6-B

Polígono Industrial Vallecas

E-28031 Madrid

ΑΛΦΑ Γεωργικά Εφόδια ΑΕΒΕ

Εθνικής Αντιστάσεως 73

GR-152 31 Χαλάνδρι, Αθήνα

ALFA Agricultural Supplies SA

73, Ethnikis Antistaseos str.

GR-152 31 Halandri, Athens

Arkema SA

420, rue d’Estienne-d’Orves

F-92705 Colombes Cedex

Arkema Química SA

Avenida de Burgos, 12

E-28036 Madrid

Avantec SA

26, avenue du Petit Parc

F-94683 Vincennes Cedex

Bang & Bonsomer

Baltā iela 3/9

LV-1055 Rīga

LATVIA

BASF Agri Production SAS

32, rue de Verdun

F-76410 Saint-Aubin-lès-Elbeuf

BaySystems Ibérica SL

Crta. Vilaseca – La Pineda s/n

E-43006 Tarragona

Blye Engineering Co Ltd

Naxxar Road

San Gwann SGN 07

MALTA

Bromotirrena Srl

Via Torino, 4

I-04022 Fondi (LT)

Calorie Fluor SAS

503, rue Hélène-Boucher

BP 33

F-78534 Buc Cedex

Chemosyntha NV

Gentstraat 58

B-8760 Meulebeke

Dow Deutschland Anlagegesellschaft mbH

Buetzflether Sand

D-21683 Stade

DuPont de Nemours (Nederland) BV

Baanhoekweg 22

3313 LA Dordrecht

Nederland

Dyneon GmbH & Co KG

Werk Gendorf

D-84504 Burgkirchen

Empor d.o.o.

Leskoškova 9a

SI-1000 Ljubljana

ERAS Labo

222, RN 90

F-38330 Saint-Nazaire-les-Eymes

Etis d.o.o.

Tržaška 333

SI-1000 Ljubljana

Fenner Dunlop

Oliemolenstraat 2

9203 ZN Drachten

Nederland

Freolitus

Centrinė Str. 1D

Ramučiai, Kauno raj. LT-54464

LITHUANIA

Fujifilm Electronic Materials (Europe) NV

Keetberglaan 1A

Havennr 1061

B-2070 Zwijndrecht

G.A.L. Cycle-Air Ltd

Σινώπης 3

Στρόβολος

CY-28385 Λευκωσία

G.A.L. Cycle-Air Ltd

3, Sinopis Str.,

Strovolos

CY-28385 Nicosia

Galco SA

Avenue Carton de Wiart 79

B-1090 Bruxelles

Harp International Ltd

Gellihirion Industrial Estate

Rhondda Cynon Taff

Pontypridd CF37 5SX

United Kingdom

Honeywell Fluorine Products Europe BV

Laarderhoogtweg 18,

1101 EA Amsterdam

Nederland

Hovione Farmaciencia SA

Sete Casas

P-2674-506 Loures

ICL-IP Europe BV (ex-Eurobrom)

Fosfaatweeg 48

1013 BM Amsterdam

Nederland

Ineos Fluor Ltd

PO Box 13, The Heath

Runcorn

Cheshire WA7 4QX

United Kingdom

Kay y Sol Iberia SA

P.I. Can Roca c/Carrerade s/n

E-08107 Martorelles (Barcelona)

Laboratorios Miret SA (LAMIRSA)

Géminis, 4

E-08228 Terrassa (Barcelona)

Linde Gaz Polska Sp. z o.o.

al. Jana Pawła II 41a

PL-31-864 Kraków

Matero Ltd

Ταχ. θυρ. 51744

CY-3508 Λεμεσός

Matero Ltd

P.O. Box 51744

CY-3508 Limassol

Mebrom NV

Assenedestraat 4

B-9940 Rieme Ertvelde

Meridian Technical Services Ltd

PO Box 16919

London SE3 9WE

United Kingdom

Poż-Pliszka Sp. z o.o.

ul. Szczecińska 45

PL-80-392 Gdańsk

PUPH Solfum Sp. z o.o.

ul. Ziemiańska 21

PL-95-070 Rąbień AB

Refrigerant Products Ltd

Banyard Road

Portbury West

Bristol BS20 7XH

United Kingdom

Savi Technologie Sp. z o.o.

ul. Wolności 20, Psary

PL-51-180 Wrocław

Sigma Aldrich Company Ltd

The Old Brickyard, New Road

Gillingham SP8 4XT

United Kingdom

Sigma Aldrich Logistik GmbH

Riedstraße 2

D-89555 Steinheim

SJB Energy Trading BV

Slagveld 15

3230 AG Brielle

Nederland

Solquimia Iberia SL

México, 3

E-50196 La Muela (Zaragoza)

Solvay Fluor GmbH

Hans-Böckler-Allee 20

D-30173 Hannover

Solvay Organics GmbH

Hans-Böckler-Allee 20

D-30173 Hannover

Solvay Solexis SpA

Viale Lombardia 20

I-20021 Bollate (MI)

Syngenta Crop Protection

Surrey Research Park

30 Priestly Road

Guildford

Surrey GU2 7YH

United Kingdom

Tazzetti Fluids Srl

Corso Europa n. 600/a

I-10070 Volpiano (TO)

Total Feuerschutz GmbH

Industriestraße 13

D-68526 Ladenburg

Trédi Séché global solutions

Parc industriel de la Plaine de l’Ain

BP 55

Saint-Vulbas

F-01152 Lagnieu Cedex

Unitor Servicios Navales SA

Puerto de Barcelona (P.T.P Delta 1)

Puerto de Miami 4 (MIM5)

E-08039 Barcelona

Unitor Trading France SAS

1, avenue Jean-Moulin

F-13110 Port-de-Bouc

Veolia Environmental Services

Bridges Road

Ellesmere Port

South Wirrel

Cheshire CH65 4EQ

United Kingdom

Vrec-Co Import-Export Kft.

6763 Szatymaz

Kossuth u. 12.

MAGYARORSZÁG

Wigmors

ul. Irysowa 5

PL-51-117 Wrocław

Wilhelmsen Ships Services AS

Willem Barentszstraat 50,

3165 AB Rotterdam/Albrandswaard

Nederland

Zakłady Azotowe w Tarnowie-Mościcach

al. Kwiatkowskiego 8

PL-33-101 Tarnów

Zephyr Kereskedelmi és Szolgáltató Kft.

6000 Kecskemét

Tatár sor 18.

MAGYARORSZÁG

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 15 d.

Komisijos vardu

Stavros DIMAS

Komisijos narys

(1) OL L 244, 2000 9 29, p. 1.

(2) OL C 114, 2008 5 9, p. 15.

(3) OL L 88, 2007 3 29, p. 51.

I PRIEDAS

I IR II GRUPĖS

Chlorfluorangliavandenilių 11, 12, 113, 114 bei 115 ir kitų visiškai halogenintų chlorfluorangliavandenilių pagal Reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 importuotojams skirtos importo kvotos, numatant juos naudoti kaip pramonės žaliavą ar technologijos agentą, arba sunaikinti 2009 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu.

Bendrovė

Avantec SA (FR)

Ineos Fluor Ltd (UK)

Honeywell Fluorine Products Europe (NL)

Meridian Technical Services (UK)

Solvay Fluor (DE)

Solvay Solexis SpA (IT)

Syngenta Crop Protection (UK)

Tazzetti Fluids Srl (IT)

Trédi Séché global solutions (FR)

Unitor Servicios Navales (ES)

Unitor Trading France (FR)

Veolia Environmental Services (UK)

Wilhelmsen Ships Services (NL)

II PRIEDAS

III GRUPĖ

Halonų importo kvotos, skirtos importuotojams pagal Reglamentą (EB) Nr. 2037/2000, numatant juos naudoti kaip pramonės žaliavą, būtiniausioms reikmėms ir sunaikinti 2009 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu.

Bendrovė

Avantec SA (FR)

BASF Agri Production (FR)

ERAS Labo (FR)

Meridian Technical Services (UK)

Trédi Séché global solutions (FR)

Unitor Servicios Navales (ES)

Unitor Trading France (FR)

Poż-Pliszka (PL)

Savi Technologie (PL)

Total Feuerschutz (DE)

Veolia Environmental Services (UK)

Wilhelmsen Ships Services (NL)

III PRIEDAS

IV GRUPĖ

Anglies tetrachlorido importo kvotos, skirtos importuotojams pagal Reglamentą (EB) Nr. 2037/2000, numatant jį naudoti kaip pramonės žaliavą 2009 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu.

Bendrovė

Dow Deutschland (DE)

Fenner Dunlop (NL)

IV PRIEDAS

V GRUPĖ

1,1,1-trichloretano importo kvotos, skirtos importuotojams pagal Reglamentą (EB) Nr. 2037/2000, numatant jį naudoti kaip pramonės žaliavą 2009 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu.

Bendrovė

Arkema SA (FR)

Fujifilm Electronic Materials Europe (BE)

V PRIEDAS

VI GRUPĖ

Metilbromido importo kvotos, skirtos importuotojams pagal Reglamentą (EB) Nr. 2037/2000, numatant jį naudoti kaip pramonės žaliavą, priemonę karantininiam apdorojimui ir apdorojimui prieš siuntos gabenimą bei sunaikinti 2009 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu.

Bendrovė

Albemarle Chemicals (FR)

Albemarle Europe (BE)

ALFA Agricultural Supplies (ΑΛΦΑ Γεωργικά Εφόδια ΑΕΒΕ) (EL)

Bang & Bonsomer (LV)

Bromotirrena Srl (IT)

ICL-IP Europe (ex-Eurobrom) (NL)

Mebrom NV (BE)

PUPH Solfum (PL)

Sigma Aldrich Logistik (DE)

Veolia Environmental Services (UK)

Zephyr Kereskedelmi és Szolgáltató Kft. (HU)

VI PRIEDAS

VII GRUPĖ

Hidrobromfluormetano importo kvotos, skirtos importuotojams pagal Reglamentą (EB) Nr. 2037/2000, numatant jį naudoti kaip pramonės žaliavą ir sunaikinti 2009 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu.

Bendrovė

Chemosyntha NV (BE)

Hovione Farmaciencia (PT)

Veolia Environmental Services (UK)

VII PRIEDAS

VIII GRUPĖ

Hidrochlorfluorangliavandenilių importo kvotos, skirtos gamintojams ir importuotojams pagal Reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 ir Sprendimą 2007/195/EB 2009 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu, numatant juos naudoti kaip pramonės žaliavą, sunaikinti, naudoti laboratorijoje ir kitoms Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 5 straipsnyje nurodytoms reikmėms, ir negrynų hidrochlorfluorangliavandenilių importo kvotos, skirtos gamintojams numatant hidrochlorfluorangliavandenilius regeneruoti arba naudoti Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 5 straipsnyje nurodytoms reikmėms.

Gamintojas

Arkema SA (FR)

Arkema Quimica (SA)

DuPont de Nemours (Nederland) BV (NL)

Honeywell Fluorine Products Europe BV (NL)

Ineos Fluor Ltd (UK)

Solvay Fluor GmbH (DE)

Solvay Organics GmbH (DE)

Solvay Solexis SpA (IT)

Importuotojas

Alcobre SA (ES)

Avantec SA (FR)

Bay Systems Iberia (ES)

Blye Engineering Co Ltd (MT)

Calorie Fluor SAS (FR)

Dyneon (DE)

Empor d.o.o. (SI)

Etis d.o.o. (SI)

Freolitus (LT)

Galco SA (BE)

G.AL. Cycle Air Ltd (CY)

Harp International Ltd (UK)

Linde Gaz Polska Sp. z o.o. (PL)

Kay y Sol (ES)

Matero Ltd (CY)

Mebrom NV (BE)

Refrigerant Products Ltd (UK)

SJB Energy Trading BV (NL)

Sigma Aldrich Company (UK)

Solquimia Iberia, SL (ES)

Tazzetti Fluids Srl (IT)

Unitor Servicios Navales (ES)

Unitor Trading France (FR)

Veolia Environmental Services (UK)

Vrec-Co Export-Import Kft. (HU)

Wigmors (PL)

Wilhelmsen Ships Services (NL)

Zakłady Azotowe (PL)

VIII PRIEDAS

IX GRUPĖ

Bromchlormetano importo kvotos, skirtos importuotojams pagal Reglamentą (EB) Nr. 2037/2000, numatant jį naudoti kaip pramonės žaliavą ir sunaikinti 2009 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu.

Bendrovė

Albemarle Europe (BE)

Chemosyntha NV (BE)

ICL-IP Europe (ex-Eurobrom) (NL)

Laboratorios Miret SA (LAMIRSA) (ES)

Sigma Aldrich Logistik GmbH (DE)

Trédi Séché global solutions (FR)

Veolia Environmental Services (UK)

IX PRIEDAS

(Šis priedas neskelbiamas, nes jame yra konfidencialios komercinės informacijos.)

24.1.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 21/53

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. gruodžio 18 d.

dėl kontroliuojamų medžiagų, kurias pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų 2009 m. leidžiama naudoti Bendrijoje svarbiausioms reikmėms, kiekių paskirstymo

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 8398)

(Tekstas autentiškas tik anglų, ispanų, italų, olandų, prancūzų, slovėnų ir vokiečių kalbomis)

(2009/52/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (1), ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Bendrija jau nutraukė chlorfluorangliavandenilių, kitų visiškai halogenintų chlorfluorangliavandenilių, halonų, anglies tetrachlormetano, 1,1,1-trichloretano, hidrobromfluorangliavandenilių ir bromchlormetano gamybą ir vartojimą.

(2)	Kiekvienais metais Komisija turi nustatyti šių kontroliuojamų medžiagų svarbiausias naudojimo reikmes, leidžiamus naudoti jų kiekius ir bendroves, kurios gali jas naudoti.

(3)	Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (toliau – Monrealio protokolas) šalių sprendime IV/25 išdėstyti kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato visas svarbiausias reikmes, o kiekvienai šaliai leidžiama gaminti ir naudoti kontroliuojamas medžiagas svarbiausioms reikmėms tenkinti.

(4)	Monrealio protokolo šalys leido 2009 m. Europos bendrijoje pagaminti 22 tonas chlorfluorangliavandenilių (CFA), skirtų fiksuotų dozių inhaliatorių (FDI), kurie atitinka Sprendime IV/25 apibrėžtas svarbiausias CFA naudojimo reikmes, gamybai ir naudojimui.

(5)

Monrealio protokolo šalių sprendimu XIX/18, laikantis šalių šeštojo susitikimo ataskaitos II priede ir Monrealio protokolo šalių sprendimuose VII/11, XI/15 bei XV/5 numatytų sąlygų, svarbiausioms reikmėms tenkinti leidžiama gaminti ir naudoti Monrealio protokolo A, B ir C prieduose (II ir III grupių medžiagos) išvardytas kontroliuojamas medžiagas; jos gali būti naudojamos šalių septintojo susitikimo ataskaitos IV priede nurodytoms laboratorijų ir analizės reikmėms. Monrealio protokolo šalių sprendimu XVII/10 leidžiama gaminti ir naudoti Monrealio protokolo E priede išvardytas kontroliuojamas medžiagas, reikalingas būtiniausioms metilbromido laboratorijų ir analizės reikmėms.

(6)

Vadovaudamosi Monrealio protokolo šalių sprendimo XII/2 dėl priemonių, skirtų palengvinti perėjimą prie FDI be CFA 3 dalimi, visos valstybės narės pranešė pagal Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programą (JTAP) apie veikliąsias medžiagas, kurioms CFA nebėra būtini gaminant FDI, skirtus Europos bendrijos rinkai.

(7)

Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 4 straipsnio 4 dalies i punkto b papunkčiu draudžiama naudoti ir tiekti rinkai chlorfluorangliavandenilių, išskyrus jų naudojimo atvejus, kurie priskiriami svarbiausioms reikmėms pagal to reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Nustačius tokias nesvarbias reikmes, sumažėjo CFA, naudojamų Europos bendrijos rinkai tiekiamų fiksuotų dozių inhaliatorių gamybai, poreikis. Be to, Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 4 straipsnio 6 dalimi draudžiama importuoti ir tiekti rinkai CFA turinčius FDI, išskyrus atvejus, kai CFA naudojimas juose priskiriamas svarbiausioms reikmėms pagal 3 straipsnio 1 dalyje aprašytas sąlygas.

(8)	Komisija paskelbė pranešimą (2) toms valstybių bendrovėms, iš kurių gavo prašymus apsvarstyti kontroliuojamų medžiagų naudojimą svarbiausioms reikmėms Bendrijoje 2009 m., ir gavo 2009 m. numatyto kontroliuojamų medžiagų naudojimo svarbiausioms reikmėms deklaracijas.

(9)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 18 straipsnio 1 dalimi įsteigto Vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 nurodytos I grupės (chlorfluorangliavandenilių 11, 12, 113, 114 ir 115) kontroliuojamų medžiagų kiekis, kuris 2009 m. gali būti panaudotas svarbiausioms medicinos reikmėms Bendrijoje, yra 21 360,00 ozono ardymo potencialo (OAP) kilogramų.

2. Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 nurodytų I grupės kontroliuojamų medžiagų (chlorfluorangliavandenilių 11, 12, 113, 114 ir 115) ir II grupės kontroliuojamų medžiagų (kitų visiškai halogenintų chlorfluorangliavandenilių) kiekis, kuris 2009 m. gali būti panaudotas svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms Bendrijoje, yra 60 280,8 OAP kilogramo.

3. Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 nurodytų III grupės kontroliuojamų medžiagų (halonų) kiekis, kuris 2009 m. gali būti panaudotas svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms Bendrijoje, yra 115,7 OAP kilogramo.

4. Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 nurodytų IV grupės kontroliuojamų medžiagų (anglies tetrachlorido) kiekis, kuris 2009 m. gali būti panaudotas svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms Bendrijoje, yra 129 390,8 OAP kilogramo.

5. Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 nurodytų V grupės kontroliuojamų medžiagų (1,1,1-trichloretano) kiekis, kuris 2009 m. gali būti panaudotas svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms Bendrijoje, yra 355,65 OAP kilogramo.

6. Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 nurodytų VI grupės kontroliuojamų medžiagų (metilbromido) kiekis, kuris 2009 m. gali būti panaudotas būtiniausioms laboratorijų ir analizės reikmėms Bendrijoje, yra 36,3 OAP kilogramo.

7. Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 nurodytų VII grupės kontroliuojamų medžiagų (hidrobromfluorangliavandenilių) kiekis, kuris 2009 m. gali būti panaudotas svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms Bendrijoje, yra 57,96 OAP kilogramo.

8. Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 nurodytų IX grupės kontroliuojamų medžiagų (bromchlormetano) kiekis, kuris 2009 m. gali būti panaudotas svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms Bendrijoje, yra 11,088 OAP kilogramo.

2 straipsnis

I priede išvardyti fiksuotų dozių inhaliatoriai, kuriuose yra chlorfluorangliavandenilių, rinkoms netiekiami, jei kompetentinga institucija nustatė, kad chlorfluorangliavandenilių naudojimas toms rinkoms skirtuose fiksuotų dozių inhaliatoriuose nėra priskiriamas svarbiausioms reikmėms.

3 straipsnis

Nuo 2009 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. taikomos šios taisyklės:

1.	Svarbiausioms medicinos reikmėms naudojamų chlorfluorangliavandenilių 11, 12, 113, 114 ir 115 kvotos skiriamos II priede nurodytoms bendrovėms.

2.	Svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms naudojamų chlorfluorangliavandenilių 11, 12, 113, 114 ir 115 bei kitų visiškai halogenintų chlorfluorangliavandenilių kvotos skiriamos III priede nurodytoms bendrovėms.

3.	Svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms naudojamų halonų kvotos skiriamos IV priede nurodytoms bendrovėms.

4.	Svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms naudojamo anglies tetrachlorido kvotos skiriamos V priede nurodytoms bendrovėms.

5.	Svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms naudojamo 1,1,1-trichloretano kvotos skiriamos VI priede nurodytoms bendrovėms.

6.	Būtiniausioms laboratorijų ir analizės reikmėms naudojamo metilbromido kvotos skiriamos VII priede nurodytoms bendrovėms.

7.	Svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms naudojamų hidrobromfluorangliavandenilių kvotos skiriamos VIII priede nurodytoms bendrovėms.

8.	Svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms naudojamo bromchlormetano kvotos skiriamos IX priede nurodytoms bendrovėms.

Svarbiausioms reikmėms naudojamų chlorfluorangliavandenilių 11, 12, 113, 114 ir 115, kitų visiškai halogenintų chlorfluorangliavandenilių, anglies tetrachlorido, 1,1,1-trichloretano, hidrobromfluorangliavandenilių ir bromchlormetano bei būtiniausioms laboratorijų ir analizės reikmėms naudojamo metilbromido kvotos nustatytos X priede.

4 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d. ir nustoja galioti 2009 m. gruodžio 31 d.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas toliau išvardytoms įmonėms:

Acros Organics bvba

Janssen Pharmaceuticalaan 3a

B-2440 Geel

Airbus France

316, route de Bayonne

F-31300 Toulouse

Carlo Erba Réactifs-SDS

Z.I. de Valdonne, BP 4

F-13124 Peypin

Chiesi Farmaceutici SpA

Via Palermo 26/A

I-43100 Parma

CNRS — Groupe de physique des solides

Université Paris 7 Denis Diderot et Paris 6

Pierre et Marie Curie

F-75251 Paris Cedex 5

Harp International

Gellihirion Industrial Estate Rhondda,

Cynon Taff

Pontypridd CF37 5SX

UNITED KINGDOM

Honeywell Specialty Chemicals

Wunstorfer Straße 40

Postfach 10 02 62

D-30918 Seelze

Ineos Fluor Ltd

PO Box 13, The Heath

Runcorn Cheshire WA7 4QF

UNITED KINGDOM

Institut scientifique de service public

Rue du Chéra 200

B-4000 Liège

LGC Standards GmbH

Mercatorstraße 51

D-46485 Wesel

Mallinckrodt Baker BV

Teugseweg 20

7418 AM Deventer

Nederland

Merck KGaA

Frankfurter Straße 250

D-64271 Darmstadt

Mikro + Polo d.o.o.

Zagrebška cesta 22

SI-2000 Maribor

Ministry of Defense

Defence Fuel Lubricants and Chemicals

PO Box 10 000

1780 CA Den Helder

Nederland

Panreac Química SA

Pol. Ind. Pla de la Bruguera, C/Garraf, 2

E-08211 Castellar del Vallès

Barcelona

Sigma Aldrich Chimie SARL

80, rue de Luzais

L’Isle d’Abeau Chesnes

F-38297 Saint-Quentin-Fallavier

Sigma Aldrich Company

The Old Brickyard, New Road

Gillingham SP8 4XT

UNITED KINGDOM

Sigma Aldrich Laborchemikalien

Wunstorfer Straße 40

Postfach 10 02 62

D-30918 Seelze

Sigma Aldrich Logistik GmbH

Riedstraße 2

D-89555 Steinheim

Solvay Organics GmbH

Hans-Böckler-Allee 20

D-30173 Hannover

Tazzetti Fluids SRL

Corso Europa 600/a

I-10088 Volpiano (TO)

Valeas SpA Pharmaceuticals

Via Vallisneri 10

I-20133 Milano

Valvole Aerosol Research Italiana (VARI)

SpA — LINDAL Group Italia

Via del Pino 10

I-23854 Olginate (LC)

VWR ISAS

201, rue Carnot

F-94126 Fontenay-sous-Bois

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 18 d.

Komisijos vardu

Stavros DIMAS

Komisijos narys

(1) OL L 244, 2000 9 29, p. 1.

(2) OL C 114, 2008 5 9, p. 27.

I PRIEDAS

Vadovaudamosi Monrealio protokolo šalių dvyliktojo susitikimo sprendimo XII/12 dėl priemonių, skirtų palengvinti perėjimą prie fiksuotų dozių inhaliatorių (FDI) be chlorfluorangliavandenilių 3 dalimi, toliau išvardytos šalys nustatė, kad pagal Protokolą svarbiausia reikme nebelaikomas chlorfluorangliavandenilių (CFA) naudojimas, kai jie yra sumaišomi su šiomis veikliosiomis medžiagomis, nes yra tinkamų FDI be CFA:

NESVARBIAUSIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS

Šaltinis www.unep.org/ozone/Information_for_the_Parties/3Bi_dec12-2-3.asp

1 lentelė

Trumpalaikio poveikio beta agonistų grupės bronchų dilatatoriai

Šalis	Salbutamolisamolis	Trebutalinas	Fenoterolis	Orciprenalinas	Reproterolis	Karbuterolis	Heksoprenalinas	Pirbuterolis	Klenbuterolis	Bitolterolis	Prokaterolis
Austrija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Belgija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Bulgarija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Kipras	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Čekija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Danija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Estija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Suomija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Prancūzija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Vokietija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Graikija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Vengrija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Airija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Italija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Latvija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Lietuva	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Liuksemburgas	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Malta	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Nyderlandai	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Lenkija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Portugalija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Rumunija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Slovakija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Slovėnija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Ispanija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Švedija	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Jungtinė Karalystė	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X

2 lentelė

Inhaliuojamieji steroidai

Šalis	Beklometazonas	Deksametazonas	Flunisolidas	Flutikasonas	Budesonidas	Triamcinolonas
Austrija	X	X	X	X	X	X
Belgija	X	X	X	X	X	X
Bulgarija	X	X	X	X	X	X
Kipras	X	X	X	X	X	X
Čekija	X	X	X	X	X	X
Danija	X	X	X	X	X	X
Estija	X	X	X	X	X	X
Suomija	X	X	X	X	X	X
Prancūzija	X	X	X	X	X	X
Vokietija	X	X	X	X	X	X
Graikija	X	X	X	X	X	X
Vengrija	X	X	X	X	X	X
Airija	X			X
Italija	X	X	X	X	X	X
Latvija	X	X	X	X	X	X
Lietuva	X	X	X	X	X	X
Liuksemburgas	X	X	X	X	X	X
Malta				X	X
Nyderlandai	X	X	X	X	X	X
Lenkija	X	X	X	X	X	X
Portugalija	X	X	X	X	X	X
Rumunija	X	X	X	X	X	X
Slovakija	X	X	X	X	X	X
Slovėnija	X	X	X	X	X	X
Ispanija	X	X	X	X	X	X
Švedija	X	X	X	X	X	X
Jungtinė Karalystė				X

3 lentelė

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

Šalis	Kromoglicino rūgštis	Nedrokromilas
Austrija	X	X
Belgija	X	X
Bulgarija	X	X
Kipras	X	X
Čekija	X	X
Danija	X	X
Estija	X	X
Suomija	X	X
Prancūzija	X	X
Vokietija	X	X
Graikija	X	X
Vengrija	X
Airija
Italija	X	X
Latvija	X	X
Lietuva	X	X
Liuksemburgas	X
Malta		X
Nyderlandai	X	X
Lenkija	X	X
Portugalija	X
Rumunija	X	X
Slovakija	X	X
Slovėnija	X	X
Ispanija	X	X
Švedija	X	X
Jungtinė Karalystė	X	X

4 lentelė

Anticholinerginiai bronchų dilatatoriai

Šalis	Ipratropiumo bromidas	Oksitropiumo bromidas
Austrija	X	X
Belgija	X	X
Bulgarija	X	X
Kipras	X	X
Čekija	X	X
Danija	X	X
Estija	X	X
Suomija	X	X
Prancūzija	X	X
Vokietija	X	X
Graikija	X	X
Vengrija	X	X
Airija	X	X
Italija		X
Latvija	X	X
Lietuva	X	X
Liuksemburgas	X	X
Malta	X	X
Nyderlandai	X	X
Lenkija	X	X
Portugalija	X
Rumunija	X	X
Slovakija	X	X
Slovėnija	X	X
Ispanija	X	X
Švedija	X	X
Jungtinė Karalystė	X	X

5 lentelė

Ilgalaikio poveikio beta agonistų grupės bronchų dilatatoriai

Šalis	Formoterolis	Salmeterolis
Austrija	X	X
Belgija	X	X
Bulgarija	X	X
Kipras	X	X
Čekija	X	X
Danija	X	X
Estija	X	X
Suomija	X	X
Prancūzija	X	X
Vokietija	X	X
Graikija	X	X
Vengrija	X	X
Airija	X	X
Italija	X	X
Latvija	X	X
Lietuva	X	X
Liuksemburgas	X	X
Malta	X	X
Nyderlandai	X	X
Lenkija	X	X
Portugalija	X	X
Rumunija	X	X
Slovakija	X	X
Slovėnija	X	X
Ispanija	X	X
Švedija	X	X
Jungtinė Karalystė	X	X

6 lentelė

Veikliųjų sudedamųjų medžiagų derinys viename FDI

Šalis
Austrija	X visi produktai
Belgija	X visi produktai
Bulgarija	X visi produktai
Kipras
Čekija	X visi produktai
Danija	X visi produktai
Estija
Suomija	X visi produktai
Prancūzija	X visi produktai
Vokietija	X visi produktai
Graikija
Vengrija	X visi produktai
Airija
Italija	Budesonidas + fenoterolis	Flutikasonas + salmeterolis
Latvija	X visi produktai
Lietuva	X visi produktai
Liuksemburgas	X visi produktai
Malta	X visi produktai
Nyderlandai	X visi produktai
Lenkija	X visi produktai
Portugalija	X visi produktai
Rumunija	X visi produktai
Slovakija	X visi produktai
Slovėnija	X visi produktai
Ispanija
Švedija	X visi produktai
Jungtinė Karalystė

II PRIEDAS

SVARBIAUSIOS MEDICINOS REIKMĖS

I grupės kontroliuojamų medžiagų, kurias galima naudoti gaminant astmos ir kitų lėtinių obstrukcinių plaučių ligų gydymui skirtus FDI, kvotos skiriamos:

Chiesi Farmaceutici SpA (IT)

Valeas SpA Pharmaceuticals (IT)

(VARI) SpA - LINDAL Group Italia (IT)

III PRIEDAS

SVARBIAUSIOS LABORATORIJŲ IR ANALIZĖS REIKMĖS

I ir II grupių kontroliuojamų medžiagų, kurios gali būti naudojamos svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms, kvotos skiriamos:

Carlo Erba Réactifs-SDS (FR)

CNRS – Groupe de Physique des Solides (FR)

Harp International (UK)

Honeywell Specialty Chemicals (DE)

Ineos Fluor (UK)

LGC Standards (DE)

Mallinckrodt Baker (NL)

Merck KGaA (DE)

Mikro + Polo (SI)

Panreac Quimica (ES)

Sigma Aldrich Chimie (FR)

Sigma Aldrich Company (UK)

Sigma Aldrich Logistik (DE)

Tazzetti Fluids (IT)

IV PRIEDAS

SVARBIAUSIOS LABORATORIJŲ IR ANALIZĖS REIKMĖS

III grupės kontroliuojamų medžiagų, kurios gali būti naudojamos svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms, kvotos skiriamos:

Airbus France (FR)

Ineos Fluor (UK)

Ministry of Defence (NL)

V PRIEDAS

SVARBIAUSIOS LABORATORIJŲ IR ANALIZĖS REIKMĖS

IV grupės kontroliuojamų medžiagų, kurios gali būti naudojamos svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms, kvotos skiriamos:

Acros Organics (BE)

Carlo Erba Réactifs-SDS (FR)

Honeywell Specialty Chemicals (DE)

Institut Scientifique du Service Publique (BE)

Mallinckrodt Baker (NL)

Merck KGaA (DE)

Mikro + Polo (SI)

Panreac Quimica (ES)

Sigma Aldrich Chimie (FR)

Sigma Aldrich Company (UK)

Sigma Aldrich Laborchemikalien (DE)

Sigma Aldrich Logistik (DE)

VWR ISAS (FR)

VI PRIEDAS

SVARBIAUSIOS LABORATORIJŲ IR ANALIZĖS REIKMĖS

V grupės kontroliuojamų medžiagų, kurios gali būti naudojamos svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms, kvotos skiriamos:

Acros Organics (BE)

Merck KGaA (DE)

Mikro + Polo (SI)

Panreac Quimica (ES)

Sigma Aldrich Chimie (FR)

Sigma Aldrich Company (UK)

Sigma Aldrich Logistik (DE)

VII PRIEDAS

BŪTINIAUSIOS LABORATORIJŲ IR ANALIZĖS REIKMĖS

VI grupės kontroliuojamų medžiagų, kurios gali būti naudojamos būtiniausioms laboratorijų ir analizės reikmėms, kvotos skiriamos:

Sigma Aldrich Chimie (FR)

Sigma Aldrich Company (UK)

Sigma Aldrich Logistik (DE)

VIII PRIEDAS

SVARBIAUSIOS LABORATORIJŲ IR ANALIZĖS REIKMĖS

VII grupės kontroliuojamų medžiagų, kurios gali būti naudojamos svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms, kvotos skiriamos:

Ineos Fluor (UK)

Sigma Aldrich Logistik (DE)

Solvay Organics (DE)

IX PRIEDAS

SVARBIAUSIOS LABORATORIJŲ IR ANALIZĖS REIKMĖS

IX grupės kontroliuojamų medžiagų, kurios gali būti naudojamos svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms, kvotos skiriamos:

Ineos Fluor (UK)

Sigma Aldrich Chimie (FR)

Sigma Aldrich Company (UK)

Sigma Aldrich Logistik (DE)

X PRIEDAS

Šis priedas neskelbiamas, nes jame yra konfidencialios komercinės informacijos.

24.1.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 21/71

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS

2008 m. gruodžio 12 d.

nustatantis Europos centrinio banko kapitalo dalių tarpusavio pervedimų tarp nacionalinių centrinių bankų ir apmokėto kapitalo pakoregavimo sąlygas

(ECB/2008/25)

(2009/55/EB)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą, ypač į jo 28 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

2008 m. gruodžio 12 d. Sprendimas ECB/2008/23 dėl nacionalinių centrinių bankų procentinių dalių Europos centrinio banko kapitalo pasirašymo rakte (1) numato nacionaliniams centriniams bankams (NCB) skiriamų indeksų Europos centrinio banko (ECB) kapitalo pasirašymo rakte koregavimą (toliau atitinkamai – indeksai kapitalo rakte ir kapitalo raktas). Dėl šio koregavimo Valdančioji taryba turi nustatyti kapitalo dalių tarpusavio pervedimų tarp NCB, kurie 2008 m. gruodžio 31 d. yra Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariai, sąlygas, siekdama užtikrinti, kad šių dalių paskirstymas atitiktų padarytus pakoregavimus. Todėl reikia priimti naują ECB sprendimą, kuris nuo 2009 m. sausio 1 d. panaikintų 2006 m. gruodžio 15 d. Sprendimą ECB/2006/23, nustatantį Europos centrinio banko kapitalo dalių tarpusavio pervedimų tarp nacionalinių centrinių bankų ir apmokėto kapitalo pakoregavimo sąlygas (2).

(2)

2008 m. gruodžio 12 d. Sprendimas ECB/2008/24, nustatantis dalyvaujantiems nacionaliniams centriniams bankams Europos centrinio banko kapitalui apmokėti būtinas priemones (3), nustato, kaip ir kokia apimtimi eurą įsivedusių valstybių narių NCB (toliau – dalyvaujantys NCB) privalo apmokėti ECB kapitalą, atsižvelgdami į pakoreguotą kapitalo raktą. 2008 m. gruodžio 15 d. Sprendimas ECB/2008/28, nustatantis nedalyvaujantiems nacionaliniams centriniams bankams Europos centrinio banko kapitalui apmokėti būtinas priemones (4), nustato procentą, kurį 2009 m. sausio 1 d. euro neįsivedusių valstybių narių NCB (toliau – nedalyvaujantys NCB) privalo apmokėti nuo 2009 m. sausio 1 d., atsižvelgdami į pakoreguotą kapitalo raktą.

(3)

Dalyvaujantys NCB, išskyrus Národná banka Slovenska, jau apmokėjo savo pasirašytas ECB kapitalo dalis, kaip reikalaujama pagal 2006 m. gruodžio 15 d. Sprendimą ECB/2006/22, nustatantį dalyvaujantiems nacionaliniams centriniams bankams Europos centrinio banko kapitalui apmokėti būtinas priemones (5). Atsižvelgiant į tai, Sprendimo ECB/2008/24 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atitinkamai, arba dalyvaujantis NCB turėtų pervesti papildomą sumą į ECB, arba atgauti iš ECB grąžintiną sumą, kad būtų gautos sumos, nurodytos Sprendimo ECB/2008/24 1 straipsnyje pateiktoje lentelėje.

(4)

Be to, 2008 m. gruodžio 31 d. Sprendimo ECB/2008/33 dėl Národná banka Slovenska atliekamo kapitalo apmokėjimo, užsienio atsargų pervedimo ir įnašų į Europos centrinio banko atsargas ir atidėjinius (6) 2 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad Národná banka Slovenska, kuris nuo 2009 m. sausio 1 d. bus dalyvaujantis NCB, privalo apmokėti likusią savo pasirašyto ECB kapitalo dalį, kad būtų gauta suma, nurodyta šalia jo pavadinimo Sprendimo ECB/2008/24 1 straipsnyje pateiktoje lentelėje, atsižvelgiant į pakoreguotą kapitalo raktą.

(5)

Taip pat ir nedalyvaujantys NCB apmokėjo savo pasirašytas ECB kapitalo dalis, kaip reikalaujama pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Sprendimą ECB/2006/26, nustatantį nedalyvaujantiems nacionaliniams centriniams bankams Europos centrinio banko kapitalui apmokėti būtinas priemones (7). Atsižvelgiant į tai, Sprendimo ECB/2008/28 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atitinkamai, kiekvienas iš jų arba turėtų pervesti papildomą sumą į ECB, arba atgauti iš ECB grąžintiną sumą, kad būtų gautos sumos, nurodytos Sprendimo ECB/2008/28 1 straipsnyje pateiktoje lentelėje.

(6)

2004 m. balandžio 22 d. Sprendimas ECB/2004/7, nustatantis Europos centrinio banko kapitalo dalių tarpusavio perleidimų tarp nacionalinių centrinių bankų ir apmokėto kapitalo koregavimo sąlygas (8), numanomai panaikino 2003 m. gruodžio 18 d. Sprendimą ECB/2003/20, nustatantį Europos centrinio banko kapitalo dalių tarpusavio pervedimų tarp nacionalinių centrinių bankų ir apmokėto kapitalo koregavimo sąlygas (9). Siekiant aiškumo, Sprendimas ECB/2003/20 turėtų būti aiškiai panaikintas atgaline data,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Kapitalo dalių pervedimas

Atsižvelgdami į ECB kapitalo dalis, kurias kiekvienas NCB bus pasirašęs 2008 m. gruodžio 31 d., ir ECB kapitalo dalis, kurias kiekvienas NCB pasirašys nuo 2009 m. sausio 1 d. dėl Sprendimo ECB/2008/23 2 straipsnyje nustatyto indeksų kapitalo rakte koregavimo, NCB perveda tarpusavyje kapitalo dalis pervedimais į ir iš ECB, siekdami užtikrinti, kad kapitalo dalių paskirstymas nuo 2009 m. sausio 1 d. atitiktų pakoreguotus indeksus. Šiuo tikslu kiekvienas NCB, remdamasis šiuo straipsniu ir nereikalaudamas jokių kitų formalumų ar veiksmų, 2009 m. sausio 1 d. perveda arba gauna pasirašyto ECB kapitalo dalį, nurodytą šalia jo pavadinimo šio sprendimo I priede pateiktos lentelės ketvirtoje skiltyje, kur „+“ žymi kapitalo dalį, kurią ECB perveda NCB, o „-“ žymi kapitalo dalį, kurią NCB perveda ECB.

2 straipsnis

Apmokėto kapitalo pakoregavimas

1. Atsižvelgdamas į ECB kapitalo dalis, kurias kiekvienas NCB apmokėjo, ir ECB kapitalo sumas, kurias kiekvienas NCB apmokės nuo 2009 m. sausio 1 d., remdamasis, atitinkamai, Sprendimo ECB/2008/24 dalyvaujantiems NCB 1 straipsniu ir Sprendimo ECB/2008/28 nedalyvaujantiems NCB 1 straipsniu, Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (TARGET2) pirmą veikimo dieną po 2009 m. sausio 1 d. kiekvienas NCB perveda arba gauna grynąją sumą, nurodytą šalia jo pavadinimo šio sprendimo II priede pateiktos lentelės ketvirtoje skiltyje, kur „+“ žymi sumą, kurią NCB perveda į ECB, o „-“ žymi sumą, kurią ECB perveda į tą NCB.

2. Pirmą TARGET2 veikimo dieną po 2009 m. sausio 1 d. ECB ir NCB, kurie privalo pervesti sumą pagal 1 dalį, kiekvienas atskirai perveda bet kokias palūkanas už atitinkamas mokėtinas sumas, sukauptas laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki pervedimo dienos. Šių palūkanų perdavėjai ir gavėjai yra tie patys, kaip ir sumų, už kurias susikaupia palūkanos, perdavėjai ir gavėjai.

3 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. 2 straipsnyje aprašyti pervedimai vykdomi naudojantis TARGET2.

2. Jei NCB nėra prisijungęs prie TARGET2, 2 straipsnyje aprašytos sumos pervedamos kredituojant sąskaitą, kurią laiku paskiria ECB arba NCB.

3. Bet kokios palūkanos, sukauptos pagal 2 straipsnio 2 dalį, yra skaičiuojamos kasdien, naudojant faktinę 360 dienų apskaičiavimo metodiką, taikant normą, lygią Eurosistemos naujausiai pagrindinei refinansavimo operacijai taikomai ribinei palūkanų normai.

4. ECB ir NCB, kurie privalo atlikti pervedimą pagal 2 straipsnį, tinkamu laiku duoda reikiamus nurodymus, kad tokie pervedimai būtų įvykdyti tinkamai ir laiku.

4 straipsnis

Baigiamoji nuostata

1. Šis sprendimas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

2. Sprendimas ECB/2006/23 panaikinamas nuo 2009 m. sausio 1 d.

3. Nuorodos į Sprendimą ECB/2006/23 laikomos nuorodomis į šį sprendimą.

4. Sprendimas ECB/2003/20 panaikinamas nuo 2004 m. balandžio 23 d.

Priimta Frankfurte prie Maino, 2008 m. gruodžio 12 d.

ECB pirmininkas

Jean-Claude TRICHET

(1) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 66.

(2) OL L 24, 2007 1 31, p. 5.

(3) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 69.

(4) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 81.

(5) OL L 24, 2007 1 31, p. 3.

(6) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 75.

(7) OL L 24, 2007 1 31, p. 15.

(8) OL L 9, 2004 1 15, p. 32.

(9) OL L 205, 2004 6 9, p. 9.

I PRIEDAS

NCB PASIRAŠYTAS KAPITALAS

	2008 m. gruodžio 31 d. pasirašyta dalis (EUR)	Nuo 2009 m. sausio 1 d. pasirašyta dalis (EUR)	Dalis, kurią reikia pervesti (EUR)
Dalyvaujantis NCB
Nationale Bank van België/Banque Nationale de Belgique	142 334 199,56	139 730 384,68	–2 603 814,88
Deutsche Bundesbank	1 182 149 240,19	1 090 912 027,43	–91 237 212,76
Central Bank and Financial Services Authority of Ireland	51 183 396,60	63 983 566,24	+12 800 169,64
Bank of Greece	104 659 532,85	113 191 059,06	+8 531 526,21
Banco de España	434 917 735,09	478 364 575,51	+43 446 840,42
Banque de France	828 813 864,42	819 233 899,48	–9 579 964,94
Banca d’Italia	721 792 464,09	719 885 688,14	–1 906 775,95
Central Bank of Cyprus	7 195 054,85	7 886 333,14	+ 691 278,29
Banque centrale du Luxembourg	9 073 027,53	10 063 859,75	+ 990 832,22
Bank Ċentrali ta’ Malta/Central Bank of Malta	3 583 125,79	3 640 732,32	+57 606,53
De Nederlandsche Bank	224 302 522,60	229 746 339,12	+5 443 816,52
Oesterreichische Nationalbank	116 128 991,78	111 854 587,70	–4 274 404,08
Banco de Portugal	98 720 300,22	100 834 459,65	+2 114 159,43
Banka Slovenije	18 399 523,77	18 941 025,10	+ 541 501,33
Národná banka Slovenska	38 970 813,50	39 944 363,76	+ 973 550,26
Suomen Pankki	71 708 601,11	72 232 820,48	+ 524 219,37
Nedalyvaujantis
Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinis bankas)	50 883 842,67	50 037 026,77	– 846 815,90
Česká národní banka	79 957 855,35	83 368 161,57	+3 410 306,22
Danmarks Nationalbank	87 204 756,07	85 459 278,39	–1 745 477,68
Eesti Pank	9 810 391,04	10 311 567,80	+ 501 176,76
Latvijas Banka	16 204 715,21	16 342 970,87	+ 138 255,66
Lietuvos bankas	24 068 005,74	24 517 336,63	+ 449 330,89
Magyar Nemzeti Bank	75 700 733,22	79 819 599,69	+4 118 866,47
Narodowy Bank Polski	280 820 283,32	282 006 977,72	+1 186 694,40
Banca Națională a României	145 099 312,72	141 971 278,46	–3 128 034,26
Sveriges Riksbank	134 298 089,46	130 087 052,56	–4 211 036,90
Bank of England	802 672 023,82	836 285 430,59	+33 613 406,77
Iš viso (1):	5 760 652 402,58	5 760 652 402,58	0

(1) Dėl apvalinimo visa suma gali neatitikti visų nurodytų skaičių sumos.

II PRIEDAS

NCB APMOKĖTAS KAPITALAS

	2008 m. gruodžio 31 d. apmokėta dalis (EUR)	Nuo 2009 m. sausio 1 d. apmokėta dalis (EUR)	Pervedama suma (EUR)
Dalyvaujantis NCB
Nationale Bank van België/Banque Nationale de Belgique	142 334 199,56	139 730 384,68	–2 603 814,88
Deutsche Bundesbank	1 182 149 240,19	1 090 912 027,43	–91 237 212,76
Central Bank and Financial Services Authority of Ireland	51 183 396,60	63 983 566,24	+12 800 169,64
Bank of Greece	104 659 532,85	113 191 059,06	+8 531 526,21
Banco de España	434 917 735,09	478 364 575,51	+43 446 840,42
Banque de France	828 813 864,42	819 233 899,48	–9 579 964,94
Banca d’Italia	721 792 464,09	719 885 688,14	–1 906 775,95
Central Bank of Cyprus	7 195 054,85	7 886 333,14	+ 691 278,29
Banque centrale du Luxembourg	9 073 027,53	10 063 859,75	+ 990 832,22
Bank Ċentrali ta’ Malta/Central Bank of Malta	3 583 125,79	3 640 732,32	+57 606,53
De Nederlandsche Bank	224 302 522,60	229 746 339,12	+5 443 816,52
Oesterreichische Nationalbank	116 128 991,78	111 854 587,70	–4 274 404,08
Banco de Portugal	98 720 300,22	100 834 459,65	+2 114 159,43
Banka Slovenije	18 399 523,77	18 941 025,10	+ 541 501,33
Národná banka Slovenska	2 727 956,95	39 944 363,76	+37 216 406,81
Suomen Pankki	71 708 601,11	72 232 820,48	+ 524 219,37
Nedalyvaujantis NCB
Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinis bankas)	3 561 868,99	3 502 591,87	–59 277,12
Česká národní banka	5 597 049,87	5 835 771,31	+ 238 721,44
Danmarks Nationalbank	6 104 332,92	5 982 149,49	– 122 183,43
Eesti Pank	686 727,37	721 809,75	+35 082,38
Latvijas Banka	1 134 330,06	1 144 007,96	+9 677,90
Lietuvos bankas	1 684 760,40	1 716 213,56	+31 453,16
Magyar Nemzeti Bank	5 299 051,33	5 587 371,98	+ 288 320,65
Narodowy Bank Polski	19 657 419,83	19 740 488,44	+83 068,61
Banca Națională a României	10 156 951,89	9 937 989,49	– 218 962,40
Sveriges Riksbank	9 400 866,26	9 106 093,68	– 294 772,58
Bank of England	56 187 041,67	58 539 980,14	+2 352 938,47
Iš viso (1):	4 137 159 937,99	4 142 260 189,23	+5 100 251,24

(1) Dėl apvalinimo visa suma gali neatitikti visų nurodytų skaičių sumos.

24.1.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 21/87

KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2009 m. sausio 23 d.

dėl tachografų tikrinimo keliuose ir įgaliotose dirbtuvėse gerosios patirties gairių

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 108)

(Tekstas svarbus EEE)

(2009/60/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir panaikinanti Direktyvą 88/599/EEB (1), ypač į jos 11 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Remdamasi Direktyvos 2006/22/EB 11 straipsnio 1 dalimi, Komisija turi nustatyti transporto priemonių patikrinimų, kuriuos tikrinantys pareigūnai atliks keliuose ir įmonėse arba kuriuos atliks įgaliotos dirbtuvės ir mechanikai, gerosios vykdymo užtikrinimo patirties gaires.

(2)	Kelių transporto priemonėse naudojami tachografai yra reikalingi vairavimo trukmei ir vairuotojų poilsio laikotarpiams nurodyti, taip pat užtikrinti, kad kompetentingi nacionaliniai kontrolės organai galėtų veiksmingai patikrinti, kaip taikomi su kelių transportu susiję socialiniai teisės aktai.

(3)	Siekiant užtikrinti tinkamą ir patikimą šių tachografų veikimą bei garantuoti duomenų įrašymą ir saugojimą, sumontavus tachografus būtina vykdyti periodiškus jų tikrinimus ir patikras.

(4)	Tačiau neatrodo, kad periodiški tikrinimai ir patikros būtų vykdomi taip dažnai, kad tai veiksmingai atgrasintų tuos vairuotojus ir operatorius, kurie siekia piktnaudžiauti sistema, naudodamiesi klastojimo įtaisais ar kitomis panašiomis priemonėmis.

(5)	Remiantis moksliniais tyrimais ir ekspertų informacija nustatyta, kad suklastoti tachografų duomenis dažnai bandoma transporto priemonėse, kuriose sumontuoti analoginiai tachografai; dabar panašių veiksmų imamasi ir panaši grėsmė kyla skaitmeninių tachografų sistemai.

(6)	Tie patys moksliniai tyrimai parodė, kad kelių transporto sektoriuje galimi keli tachografų (ypač skaitmeninių tachografų) duomenų klastojimo būdai ir kad jais naudojamasi.

(7)	Tokie bandymai bei grėsmės kelia didelį pavojų eismo saugumui keliuose ir turi nepageidautiną neigiamą poveikį sąžiningai konkurencijai ir kelių transporto priemonių vairuotojų socialinėms sąlygoms.

(8)

Kadangi skaitmeniniai tachografai yra labiau apsaugoti negu analoginiai, grėsmes ir bandymus įsilaužti į sistemą galima nustatyti lengviau, todėl atitinkamai yra didesnė galimybė sugauti tokius įtaisus naudojančius nesąžiningus vairuotojus ir operatorius, ir tai turėtų tapti svarbia atgrasinimo priemone.

(9)	Šios rekomendacijos tikslas – padėti valstybėms narėms ir paskatinti jas patvirtinti procedūras ir metodus, kurie, remiantis šiame sektoriuje atliekamais moksliniais tyrimais ir techniniais duomenimis, labai padidintų galimybes aptikti tokio sukčiavimo atvejus ir jų išvengti.

(10)	Visų pirma šioje rekomendacijoje išdėstoma geroji vykdymo užtikrinimo patirtis, nustatyta Jungtinio tyrimų centro atliktų tyrimų metu.

(11)	Kartu su siūloma direktyva dėl papildomų patikrinimų keliuose, ši rekomendacija sudaro įgyvendinimo priemonių paketą, kurio tikslas – pagerinti įtaisų, naudojamų skaitmeninių tachografų sistemai apgauti, aptikimą ir prevenciją.

(12)	Šioje rekomendacijoje numatytos priemonės atitinka Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 (2) 18 straipsnio 1 dalimi įsteigto komiteto nuomonę,

REKOMENDUOJA:

Patvirtinti ir taikyti šios rekomendacijos priede išdėstytas gerosios patirties gaires, susijusias su transporto priemonių patikrinimais, kuriuos keliuose arba įmonėse atliks tikrinantys pareigūnai arba kuriuos atliks mechanikai ir technikai valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintose dirbtuvėse, siekiant aptikti kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų klastojimo įtaisus ir užkirsti kelią jų naudojimui.

2.	Prireikus taikyti šias gaires, įgyvendinant Direktyvos 2006/22/EB 2 straipsnyje nurodytas nacionalines vykdymo strategijas.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 23 d.

Komisijos vardu

Antonio TAJANI

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 102, 2006 4 11, p. 35.

(2) OL L 370, 1985 12 31, p. 8.

PRIEDAS

REKOMENDACIJOS DĖL PRIEMONIŲ, KURIŲ VALSTYBĖS NARĖS TURI IMTIS, KAD APTIKTŲ KLASTOJIMO ĮTAISUS IR UŽKIRSTŲ KELIĄ JŲ NAUDOJIMUI

TURINYS

1 SKYRIUS.

ĮŽANGA

2 SKYRIUS.

VEIKSMINGI PATIKRINIMAI KELIUOSE

A	Organizavimas ir įranga

B	Dviejų elementų tikrinimas, kurio metu analizuojamas faktinis transporto priemonių greitis ir atstumas

C	Išsamia perkeltų duomenų analize grindžiami vieno elemento tikrinimo metodai

D	Technine plombų kontrole grindžiami vieno elemento tikrinimo metodai

E	Transporto priemonės nukreipimas į dirbtuvę

F	Transporto priemonių arba duomenų tikrinimas įmonėse

3 SKYRIUS.

MOKYMAS, ĮRANGA IR GEROJI PATIRTIS

4 SKYRIUS.

PATIKRINIMAI DIRBTUVĖSE

A	Teisinis pagrindas

B	Sulaužytos plombos arba plombų nebuvimas

C	Įrašytų duomenų analizė

D	Judesio jutiklio ir transporto priemonės bloko sujungimo tikrinimas

E	Po patikrinimo keliuose pradedamos specialiosios procedūros

5 SKYRIUS.

DIRBTUVIŲ ATASKAITA IR AUDITAS

6 SKYRIUS.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1 skyrius. Įžanga

1.1 Šioje Komisijos rekomendacijoje aprašomos priemonės, kurių valstybės narės galėtų būti skatinamos imtis, kad būtų pašalintos su tachografų rodmenų klastojimo įtaisų naudojimu susijusios grėsmės ir kartu būtų skatinamos ir remiamos jų prevencinės priemonės šioms grėsmėms šalinti.

1.2 Tai, kad transporto priemonėse naudojami klastojimo įtaisai, kuriais siekiama sutrikdyti tinkamą skaitmeninių tachografų sistemos veikimą ir funkcijas, yra viena didžiausių grėsmių sistemos saugumui. Tokių įtaisų naudojimas arba ketinimas naudoti iškreips sąžiningą konkurenciją, nes nesąžiningiems operatoriams ir vairuotojams bus suteikiamas nepagrįstas komercinis pranašumas; taip pat tai turės nepageidautiną neigiamą socialinį poveikį vairuotojams, nes jiems bus leidžiama arba jie bus verčiami vairuoti ilgiau nei numatyta teisės aktuose. Galimas šių veiksnių rezultatas – mažesnis visų eismo dalyvių saugumas keliuose, kurį Komisija yra įsipareigojusi pagerinti artimiausiais metais.

1.3 Be to, turi būti užtikrinta, kad įstatymų besilaikantys operatoriai ir vairuotojai galėtų pasitikėti skaitmeniniais tachografais, o nacionaliniai kontrolės organai visoje Bendrijoje – pasikliauti įrangos užregistruotų ir saugojamų duomenų (duomenų, kurie perkeliami ir analizuojami iš transporto priemonės bloko, ir vairuotojo kortelės duomenų) autentiškumu ir nepažeistumu. Kad būtų garantuojamas duomenų patikimumas, turi būti reguliariai atliekami įrangos tikrinimai ir patikros tinkamam jos veikimui ir eksploatavimui užtikrinti.

1.4 Ilgalaikėje perspektyvoje sistemos ir jos sudedamųjų dalių saugumas yra būtinas užregistruotų duomenų nepažeistumui ir autentiškumui užtikrinti. Siekdama nutraukti dažniausiai pasitaikančius piktnaudžiavimus ir bandymus apgauti sistemą, Komisija, tikslindama Reglamentą (EEB) Nr. 3821/85 ir jo priedus, prireikus apsvarstys galimybę pateikti papildomas išsamesnes teisines priemones.

1.5 Vis dėlto valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų artimiausiu metu parengti tam tikras veiksmingas priemones, kurios padėtų lengviau aptikti klastojimo įtaisus ir kartu sumažintų pavojų, kad operatoriai ir vairuotojai naudos tokius įtaisus.

1.6 Nors valstybės narės turi teisinę atsakomybę reikalauti, kad atliekamais tikrinimais ir patikromis būtų užtikrinamas veiksmingas su kelių transportu susijusių Bendrijos socialinių teisės aktų įgyvendinimas, tokiais periodiškais tikrinimais negalima garantuoti, kad įtaisai nebus sumontuoti ir naudojami vėliau, po patikrinimo. Patirtis rodo, kad tokie įtaisai yra daug lengviau aptinkami atliekant patikrinimus keliuose, kai transporto priemonę galima patikrinti atidžiau. Valstybes nares reikėtų paskatinti padidinti tokio pobūdžio patikrinimų periodiškumą, kad gerokai padidėtų jų atgrasomasis poveikis, susijęs su išaugusia tokių įtaisų aptikimo tikimybe.

1.7 Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 1B priedo 10 priedėlyje (Bendrieji apsaugos tikslai) nurodyta apsaugą užtikrinančių funkcijų, kurių reikia skaitmeninių tachografų sistemos nepažeistumui užtikrinti, aprėptis. Visos sistemos saugumo tikslams pasiekti ir šiam saugumui kylančioms grėsmėms pašalinti turi būti taikomas įvairių techninių priemonių derinys, pvz., pagal informacinių technologijų saugumo vertinimo kriterijus (ITSEC) patvirtintos priemonės ir fizinės, personalo ir procedūrinės priemonės, kurias turi įgyvendinti valstybės narės ir tachografų gamintojai. Todėl šios Komisijos rekomendacijos tikslas – pasiūlyti valstybėms narėms moksliniais tyrimais ir žinoma gerąja patirtimi grindžiamas veiksmingiausias procedūras, kurios padėtų taikyti šias procedūrines ir personalo priemones.

1.8 Tačiau neturi būti laikoma, kad šia Komisijos rekomendacija pakeičiamos ITSEC (1) numatytos techninės priemonės. Geriausia būtų, jei ši rekomendacija papildytų šias priemones ir būtų taikoma kartu jomis.

1.9. Jungtinių tyrimų centro (2) pateiktoje ataskaitoje nurodytos žinomų ir galimų pasikėsinimų į skaitmeninio tachografo saugumą rūšys. Todėl valstybės narės gali šia ataskaita remtis rengdamos priemones, kurios padėtų užtikrinti, kad nacionaliniai tikrinantys pareigūnai gautų tinkamos informacijos ir rekomendacijų, būtinų transporto priemonių tikrinimams ir patikroms keliuose atlikti. Be to, panaši informacija ir rekomendacijos galėtų būti teikiamos mechanikams ir dirbtuvėms, atliekantiems teisės aktais nustatytą kelių transporto priemonių tachografų montavimą, patikras, tikrinimus ir remontą. Rekomendacijų aprėptis galėtų būti pakankama, kad asmenys galėtų iki galo ir kompetentingai atlikti šiame priede aprašytus patikrinimus ir kad asmenis, piktnaudžiaujančius ar siekiančius piktnaudžiauti sistema, valstybės narės galėtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

1.10. Toliau pateiktos gairės ir rekomendacijos nėra išsamios. Gali būti tokių aplinkybių, kai taikant šias rekomendacijas nebus galima pasiekti norimų rezultatų (pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai pamatinis kabelis negali būti sujungtas su judesio jutikliu). Tokiomis aplinkybėmis valstybės narės galėtų būti skatinamos ieškoti alternatyvių metodų, kurių veiksmingumą galima patikrinti. Vykdymo užtikrinimo organai galėtų daugiau keistis tokiomis alternatyviomis priemonėmis.

1.11. Be to, nors ši Komisijos rekomendacija taikoma abiejų rūšių tachografams, apibrėžtiems Reglamente (EEB) Nr. 3821/85 ir jo prieduose, valstybės narės gali jau būti nusistačiusios analoginių tachografų patikrinimo ir klastojimo įtaisų aptikimo metodus, procedūras ir gaires. Todėl ši Komisijos rekomendacija turėtų būti suprantama ne kaip pakeičianti ar sumenkinanti šias jau nustatytas priemones, o kaip jas papildanti, ypač kalbant apie skaitmeninius tachografus, su kuriais susiję metodai gali skirtis, tačiau tikslas lieka tas pats. Jei analoginių tachografų tikrinimo priemonės jau nustatytos, rekomenduojama jas prireikus išplėsti, kad jos apimtų ir skaitmeninius tachografus (pavyzdžiui, atvejus, susijusius su apmokėjimu dirbtuvėms už atliktas konkrečias užduotis, kurias joms pavedė tikrinantys pareigūnai, nukreipę transporto priemonę į įgaliotą dirbtuvę, kaip aprašyta F skirsnyje).

1.12. Savo nacionalinėse vykdymo strategijose paskelbdamos kovos su augančiu pavojumi tachografų sistemai metodus ir procedūras, valstybės narės turėtų būti užtikrintos ir būti remiamos. Šia gerąja patirtimi galėtų būti dalijamasi su kitomis valstybėmis narėmis.

2 skyrius. Veiksmingi patikrinimai keliuose

A Organizavimas ir įranga

2.1 Kad atliekami patikrinimai būtų išsamūs ir veiksmingi, tikrinantys pareigūnai turėtų turėti visą įrangą ir būti tinkamai išmokyti. Jie bent jau turi turėti tikrinimo korteles ir tinkamus įrankius transporto priemonės bloko ir vairuotojo kortelės duomenų byloms perkelti, taip pat sugebėti analizuoti šias duomenų bylas ir IB priede nurodytos rūšies tachografų spaudinius kartu su 1 priede nurodytų rūšių tachografų lapais ar diagramomis. Tikrinantys pareigūnai taip pat turėtų turėti programinę įrangą, galinčią tokius duomenis išanalizuoti greitai ir sudarant mažiausiai nepatogumų, atsižvelgiant į tai, kad dėl kai kurių spausdinamų bylų ilgio ir turinio nėra taip lengva patikrinti spaudinius keliuose, kai ieškoma klastojimo įtaisų.

2.2 Atlikdami patikrinimus keliuose arba įmonėse (pvz., vairuotojų darbo valandų patikrinimą, techninę apžiūrą ar kitokius patikrinimus), jei tik įmanoma, tikrinantys pareigūnai galėtų kartu patikrinti, ar tachografas tinkamai veikia ir yra tinkamai naudojamas, ir tokių patikrinimų metu jie turi sugebėti aptikti klastojimo įtaisus.

2.3 Tuo tikslu valstybėms narėms rekomenduojama pabandyti organizuoti klastojimo įtaisams aptikti skirtus transporto priemonių patikrinimus kartu su kitais patikrinimais (pvz., techninėmis apžiūromis, vairuotojų darbo valandų taisyklių laikymosi patikrinimais ir pan.), kad klastojimo įtaisų būtų ieškoma ne mažiau kaip maždaug 10 % visų tikrinamų transporto priemonių. Tinkamą šių papildomų patikrinimų atlikimo metodiką ir sąlygas nustato valstybės narės, tačiau turinys gali būti apibrėžtas bendroje nacionalinėje vykdymo strategijoje.

2.4. Patikrinimai gali būti veiksmingai atliekami, pavyzdžiui, naudojant tokius metodus:

dviejų elementų tikrinimas, kurio metu analizuojamas greitis arba atstumas (žr. B);

vieno elemento tikrinimas, kurio metu išsamiai analizuojami duomenys (žr. C);

technine kontrole grindžiamas vieno elemento tikrinimas (žr. D).

2.5 Jei tikrinantis pareigūnas mano, kad surinko pakankamai įrodymų, jis gali nukreipti transporto priemonę į dirbtuvę, kurioje bus atlikti papildomi patikrinimai (žr. E).

2.6 Žinoma, valstybės narės visuomet gali taikyti papildomus arba alternatyvius transporto priemonių tikrinimo metodus.

B Dviejų elementų tikrinimas, kurio metu analizuojamas faktinis transporto priemonių greitis ir atstumas

2.7 Greičio kontrolė konkrečiu laiku: taikydami šį metodą, tikrinantys pareigūnai stacionariomis ar mobiliomis kameromis arba rankiniais greičio matuokliais konkrečiu laiku galėtų išmatuoti transporto priemonės faktinį greitį prieš sustabdydami ją patikrinimui kelyje. Tuomet jie galėtų iš transporto priemonės bloko perkelti 24 val. išsamią greičio bylą ir palyginti konkrečiu laiku užregistruotą greitį ir greitį, išmatuotą prieš kelis kilometrus. Taikant šį metodą, patikrinimo poste, perkėlus 24 val. išsamią greičio bylą, tereikės palyginti du skaičius.

2.8 Kontrolė nustatytu atstumu konkrečiu laiku: taikant šį metodą, galima pasirinkti patikrinimo postą žinomu atstumu nuo konkrečios vietos, kur tikrinantys pareigūnai turėtų galimybių ar priemonių užregistruoti laiką, kada nustatyta transporto priemonė toje konkrečioje vietoje sustojo ar ją pravažiavo (kelio mokesčio mokėjimas, kamera padaryti įrašai, pasienio kontrolės ataskaitos ir pan.). Patikrinimo poste pareigūnai galėtų iš transporto priemonės bloko perkelti 24 val. išsamią greičio bylą ir greitai palyginti tarp patikrinimo posto ir konkrečios vietos užregistruotą vidutinį greitį ir greitį, apskaičiuotą pagal žinomą atstumą ir laiką, per kurį atvažiuota iki patikrinimo posto.

2.9 Naudojant abu metodus, pareigūnams tereikėtų, perkėlus 24 val. išsamią greičio bylą ir išmatavus arba apskaičiavus faktinį vidutinį greitį, palyginti du skaičius. Bet koks žymus skirtumas tikrinantiems pareigūnams gali sukelti įtarimų, kad yra naudojamas klastojimo įtaisas. Tuomet tikrinančiam pareigūnui nebūtina atlikti papildomų patikrinimų vietoje, jis gali nukreipti vairuotoją ir transporto priemonę į dirbtuvę.

2.10 Kalbant apie IB priede nurodytos rūšies tachografų duomenis, siekiant patikrinti duomenų autentiškumą ir nepažeistumą, visose bylose, perkeltose iš tachografų ar naudojantis tachografais, turi būti transporto priemonės bloko ar vairuotojo kortelės sugeneruotas skaitmeninis parašas. Tikrinantys pareigūnai taip pat galėtų patikrinti, ar ši informacija perkelta.

C Išsamia perkeltų duomenų analize grindžiami vieno elemento tikrinimo metodai

2.11 Jei patikrinimo kelyje metu veikia klastojimo įtaisas arba jei jis buvo naudojamas prieš pat patikrinimą, klastojimo požymių galima aptikti atliekant keletą paprastų procedūrų.

2.12 Kad tikrinantys pareigūnai galėtų rasti klastojimo įtaisų naudojimo transporto priemonėje požymių, kuriais būtų galima pateisinti veiksmus, reikalingus tokiems įtaisams aptikti, tikrinantys pareigūnai galėtų:

—	Palyginti iš transporto priemonės bloko ir vairuotojo kortelės perkeltus duomenis apie vairuotojo veiklą su kitais transporto priemonėje esančiais dokumentais bei vairuotojo pareiškimais. Šių duomenų neatitikimas gali būti pagrindas įtarimui. Šiuo atveju pareigūnas gali tęsti tyrimą.

—

Išnagrinėti transporto priemonės bloke saugomą Įvykių ir gedimų bylą, ypač pastarųjų 10 dienų duomenis:

—	mėginimas pažeisti apsaugą,

—	maitinimo nutrūkimas (ilgiausias įvykis),

—	duomenų apie judėjimą klaida (ilgiausias įvykis),

—	jutiklio gedimas.

Jei vairuotojas negali paaiškinti ir pagrįsti kiekvieno įvykio ar gedimo, pareigūnas gali tęsti tyrimą.

—

Išnagrinėti transporto priemonės bloke saugomas Techninių duomenų bylas, ypač:

—	duomenis apie laiko koregavimą,

—	duomenis apie kalibravimą (penkis paskutinius kalibravimus, dirbtuvės pavadinimą ir jų kortelės numerį).

—

Pastarieji duomenys naudingi nustatant pernelyg daug kalibravimo veiksmų, kurie gali reikšti, jog tokie veiksmai buvo atliekami su pavogta dirbtuvės kortele (arba su dirbtuvės kortele, apie kurios dingimą buvo pranešta). Tikrinantiems pareigūnams rekomenduojama kortelę išdavusioje institucijoje (3) pasiteirauti apie tokių nustatytų dirbtuvių kortelių statusą ir ar jos galiojo tuomet, kai buvo naudojamos transporto priemonės blokui kalibruoti.

2.13 Jei, išnagrinėjęs 2.14-2.19 punktuose nurodytus duomenis, tikrinantis pareigūnas tebeįtaria sukčiavimą, jis gali perkelti 24 val. išsamią greičio bylą ir naudodamas savo programinę įrangą patikrinti, ar transporto priemonės greitis nebuvo nerealiai padidėjęs arba sumažėjęs, taip pat jis gali prireikus patikrinti, ar kelionės duomenys (sustojimų skaičius, greitis kalnuotose vietovėse ar gyvenvietėse ir pan.) atitinka kitus transporto priemonėje esančius dokumentus ir vairuotojo pareiškimus. Šie faktai kartu su ankstesniais gali pagrįsti įtarimus, kad transporto priemonėje naudojamas klastojimo įtaisas.

2.14 Norint taikyti šį metodą, patikrinimo punkte turi būti atitinkama programinė įranga, galinti įskaitoma forma parodyti greičio kaitą laike ir taip padėti nustatyti neįprastus greičio padidinimo arba sumažinimo svyravimus ir kartu automatiškai nurodyti:

—	nerealius transporto priemonės greičio padidinimus ar sumažinimus,

—	visus įtarimą keliančius transporto priemonės bloko kalibravimus,

—	maitinimo nutrūkimą.

D Technine plombų kontrole grindžiami vieno elemento tikrinimo metodai

2.15 Jei įmanoma ir kuomet tai yra saugu, tikrinantis pareigūnas galėtų patikrinti plombas. Jei plombų nėra arba jei jos sulaužytos ar pažeistos, vairuotojo turėtų būti prašoma paaiškinti padėtį.

2.16 Jei vairuotojas gali pateikti rašytinį pareiškimą, kuriame būtų išdėstytos tokio veiksmo priežastys, kaip numatyta Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 1 priedo V skyriaus 4 skirsnyje arba IB priedo 253 reikalavime, tuomet tikrinantis pareigūnas galėtų pareikalauti, kad vairuotojas nuvyktų į dirbtuvę, kurioje sistema būtų vėl užplombuota, o įranga – pakartotinai kalibruota.

2.17 Jei toks pareiškimas negali būti pateiktas, tai gali būti laikoma pažeidimu, ir vairuotoją kartu su transporto priemone rekomenduojama nedelsiant nusiųsti į įgaliotą dirbtuvę (į kurią jis vyktų lydimas tikrinančio pareigūno), kurioje būtų atliktas 3 skyriuje numatytas įrangos patikrinimas.

E Transporto priemonės nukreipimas į dirbtuvę

2.18 Jei atlikus patikrinimą kelyje naudojant pirmiau nurodytuosius metodus vis dar išlieka pagrįstų įtarimų, kad transporto priemonėje yra įmontuotas klastojimo įtaisas, tikrinantis pareigūnas galėtų nusiųsti transporto priemonę į įgaliotą dirbtuvę. Tikrinantiems pareigūnams arba kompetentingai nacionalinei institucijai galėtų būti suteikti įgaliojimai pavesti įgaliotoms dirbtuvėms atlikti klastojimo įtaisams aptikti skirtus konkrečius patikrinimus.

2.19 Dažniausiai šie konkretūs patikrinimai leidžia aptikti netinkamą judesio jutiklio ir transporto priemonės bloko sujungimą, o tai gali reikšti, kad naudojamas klastojimo įtaisas. Tokie patikrinimai gali apimti (žr. aprašymą 3 skyriuje):

—	plombų ir įrengimo plokštelių apžiūrą,

—	pamatinio kabelio patikrinimą,

—	perkeltų duomenų bylų analizę.

2.20 Jei aptinkami klastojimo įtaisai (neatsižvelgiant į tai, ar vairuotojas naudojosi šiais įtaisais, ar ne), įranga (tai gali būti pats įtaisas, transporto priemonės blokas ar jo dalys, vairuotojo kortelė) gali būti išimta iš transporto priemonės ir naudojama kaip įrodymas.

2.21 Be to, įgaliotų dirbtuvių gali būti paprašyta papildomai patikrinti, ar tachografas a) veikia tinkamai, b) teisingai registruoja ir saugo duomenis ir c) ar kalibravimo parametrai yra teisingi.

2.22 Jei transporto priemonėje įrengtas IB priede nurodytos rūšies tachografas ir jei perkeltos ir išanalizuotos visos duomenų bylos (su nepažeistais skaitmeniniais parašais) ir per patikrinimą nustatyta, kad transporto priemonėje nėra klastojimo įtaiso, tachografą rekomenduojama iš naujo kalibruoti ir pritvirtinti naują įrengimo plokštelę. Be to, įgaliotoms dirbtuvėms rekomenduojama perplombuoti sistemą tik kontrolės organui nurodžius.

2.23 Dėl 1 priedo reikalavimus atitinkančių tachografų: pašalinus klastojimo įtaisus gali būti patikrinta, ar įranga tinkamai veikia ir tinkamai eksploatuojama, ji gali būti iš naujo kalibruota ir pritvirtinta nauja įrengimo plokštelė. Įgaliotoms dirbtuvėms rekomenduojama po to perplombuoti sistemą tik kontrolės organui nurodžius.

F Transporto priemonių arba duomenų tikrinimas įmonėse

2.24 Valstybių narių kompetentingoms institucijoms rekomenduojama pasinaudoti galimybe patikrinti transporto priemones (ir transporto priemonių blokus) ir vairuotojus (ir vairuotojų korteles), kurie įmonės tikrinimo metu yra įmonėje.

2.25 Įmonės tvarkomi duomenys privalo būti saugomi ne trumpiau kaip vienerius metus ir turi būti pateikiami patikrinimui, kai to pareikalauja tikrinantis pareigūnas. Todėl, atlikdami standartinę tikrinimo procedūrą, tikrinantys pareigūnai gali patikrinti visas tuo metu įmonėje esančias transporto priemones ir atlikti visus jų manymu tinkamus patikrinimus ar veiksmus, kartu kuo mažiau užlaikydami vairuotojus ir transporto priemones.

2.26 Atliekant patikrinimą įmonėje taip pat būtų galima atsižvelgti į tai, jog įmonėje gali būti įvairių transporto priemonių ir duomenų, susijusių su I priede arba 1B priede nurodytos rūšies tachografais, todėl tikrinantys pareigūnai turėtų būti pasiruošę ir tinkamai pasirengę šiai galimybei.

SANTRAUKA

SKAITMENINIŲ TACHOGRAFŲ RODMENŲ KLASTOJIMO PREVENCIJA PATIKRINIMAI KELIUOSE ARBA ĮMONĖSE

Gali būti parengtos nacionalinės vykdymo užtikrinimo strategijos, kuriomis būtų skatinama veiksmingai atlikti transporto priemonių, kuriose gali būti įmontuoti klastojimo įtaisai, tikrinimus ir patikras keliuose arba įmonių tikrinimo metu.

Tinkamai išmokyti ir turintys reikiamą įrangą tikrinantys pareigūnai galėtų greitai susipažinti su transporto priemonės bloko duomenimis, juos perkelti, išanalizuoti ir greitai atlikti patikrinimą. Taip pat jie galėtų panašiai išanalizuoti duomenis, kurie yra saugomi elektroniniu būdu, arba lapus, diagramas ir spaudinius.

Valstybės narės galėtų parengti strategijas, užtikrinančias, kad tikrinant transporto priemones klastojimo įtaisams aptikti, iki 2010 m. šios transporto priemonės galėtų būti tikrinamos taikant kurį nors iš šių metodų:

—	dviejų elementų tikrinimas, kurio metu analizuojamas faktinis greitis ir atstumas,

—	išsamia perkeltų duomenų analize grindžiamas vieno elemento tikrinimas,

—	technine plombų kontrole grindžiamas vieno elemento tikrinimas.

Maždaug 10 % visų tikrinamų (atliekant techninę apžiūrą, tikrinant vairuotojų darbo valandas ir pan.) transporto priemonių taip pat gali būti tikrinamos klastojimo įtaisams aptikti, nors pačias veiksmingiausias priemones turėtų nustatyti ir savo strategijose apibrėžti pačios valstybės narės.

Jei rasta pakankamai įrodymų, keliančių pagrįstų įtarimų, tikrinantys pareigūnai gali nusiųsti transporto priemonę į įgaliotą dirbtuvę papildomiems patikrinimams atlikti.

Jei aptinkami klastojimo įtaisai (neatsižvelgiant į tai, ar vairuotojas naudojo šiuos klastojimo įtaisus, ar ne), rekomenduojama įrangą išimti iš transporto priemonės ir naudoti kaip įrodymą, laikantis tokių įrodymų naudojimą reglamentuojančių nacionalinių vidaus taisyklių. Kai tik aptinkamas tokios įrangos naudojimas, tikrinantys pareigūnai galėtų imtis atitinkamų veiksmų ir taikyti atitinkamas baudas, nes tai yra labai didelis pažeidimas.

3 skyrius. Mokymas, įranga ir geroji patirtis

3.1 Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tikrinimo pareigūnai būtų tinkamai išmokyti jiems keliamoms užduotims atlikti. Mokymai galėtų būti rengiami ir visoms kitoms susijusioms šalims. Kad specialistai galėtų darniai taikyti gerąją patirtį ir dalytis patirtimi, būtų labai naudinga ir pageidautina organizuoti bendrus valstybių narių tikrinančių pareigūnų apsilankymus ir koordinuoti jų veiklą.

3.2 Tikrinantys pareigūnai turėtų būti aprūpinami tinkama įranga, kad galėtų atlikti patikrinimus, susijusius su skaitmeniniais tachografais. Tai reiškia, kad jie turėtų turėti atitinkamus įrankius, leidžiančius jiems perskaityti, atspausdinti ir perkelti duomenis iš minėtų tachografų. Valstybės narės galėtų imtis priemonių, užtikrinančių, kad tokią įrangą turėtų pakankamas jų tikrinančių pareigūnų skaičius.

3.3. Vykdymo užtikrinimo įstaigos galėtų būti skatinamos dalytis gerąja patirtimi, susijusia su klastojimo įtaisų aptikimu ir jų naudojimo prevencija patikrinimo keliuose ar įmonėse metu (pavyzdžiui, pamatinio kabelio naudojimas, nustatyto atstumo metodas, neįprastų greičio požymių arba atstumo parametrų nustatymas, elektros tiekimo pertrūkis, sulaužytos plombos).

4 skyrius. Patikrinimai dirbtuvėse

Dirbtuvės ir mechanikai – tai pagrindinė tachografų (analoginių ir skaitmeninių) sistemos apsaugos grandis. Jiems suteikiami patvirtinimai ir įgaliojimai turi būti pagrįsti aiškiais nacionaliniais kriterijais, nustatančiais jų patikimumą. Tuo tikslu valstybėms narėms rekomenduojama užtikrinti, kad dirbtuvės, įgaliotos montuoti, aktyvuoti, kalibruoti, tikrinti ir remontuoti tachografus, būtų tvirtinamos, reguliariai tikrinamos ir sertifikuojamos, ir kad joms laiku būtų pateikiamos naujausios žinios ir informacija. Kompetentingoms institucijoms taip pat rekomenduojama mechanikams ir dirbtuvėms pateikti aiškias instrukcijas ir rekomendacijas, susijusias su jų pareigomis ir atsakomybe, ypač su jų vaidmeniu užtikrinant bendrą sistemos saugumą. Institucijoms, kurios tvirtina dirbtuves ir mechanikus, taip pat rekomenduojama visoms valstybėms narėms per Komisiją pateikti tikslią ir nuolat atnaujinamą informaciją apie plombų žymėjimą ir kiekvienos jų teritorijoje esančios dirbtuvės duomenis ir statusą.

A Teisinis pagrindas

4.1 Paprastai transporto priemonė privalės važiuoti į dirbtuvę patikrinimui, jei:

a)	remiantis Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 priedais, turi būti patikrintas tachografas,

b)	remiantis Direktyvos 96/96/EB II priedo nuostatomis, turi būti atlikta metinė techninė transporto priemonės apžiūra,

c)	tikrinantys pareigūnai nusiunčia transporto priemonę į dirbtuvę išsamesniam tachografo patikrinimui atlikti,

d)	turi būti suremontuotas arba pakeistas tachografas.

4.2 Visais šiais atvejais dirbtuvėms ir mechanikams gali būti nurodoma atlikti regimąją apžiūrą ir fizinį patikrinimą siekiant nustatyti, ar tachografas turi plombas ir gamintojo duomenų bei įrengimo plokšteles.

4.3 Valstybės narės kompetentinga institucija gali reguliariai priminti dirbtuvėms, kad kas kartą, kai dirbtuvės patikrina ir perplombuoja tachografo sistemą bei pritvirtina įrengimo plokštelę, jos iš esmės patvirtina, kad sistema yra saugi, tinkamai veikia, tinkamai registruoja duomenis ir kad prie įrangos nėra pritvirtinta jokių klastojimo įtaisų.

4.4 Dirbtuvėms gali būti primenama, kad jei jos sąmoningai perplombuos tachografo sistemą prieš tai neišėmusios klastojimo įtaiso, kurį pačios aptiko, arba nepareikalavusios išimti klastojimo įtaiso prieš perplombavimą, jos padarys labai didelį pažeidimą. Jei vėliau bus nustatyta, kad transporto priemonėje yra įmontuotas klastojimo įtaisas (neatsižvelgiant į tai, ar juo naudotasi, ar ne) ir kad dirbtuvė perplombavo sistemą bei pritvirtino įrengimo plokštelę, dirbtuvė ir pavieniai mechanikai gali būti apkaltinti dideliu pažeidimu.

4.5 Atsižvelgiant į svarbų dirbtuvių ir mechanikų vaidmenį užtikrinant sistemos saugumą, valstybių narių kompetentingoms institucijoms rekomenduojama apsvarstyti atitinkamas sankcijas, kurios gali baigtis net patvirtinimo ar įgaliojimo vykdyti su tachografais susijusius darbus praradimu, jei dirbtuvėmis nebebus galima pasitikėti.

4.6 Ir atvirkščiai: valstybės narės gali priminti dirbtuvėms, kad pastarosios turi teisę atsisakyti tęsti bet kurios transporto priemonės patikrinimą ar kalibravimą, jei jos įtaria arba žino, kad toje transporto priemonėje yra klastojimo įtaisas. Kompetentinga institucija gali palaikyti dirbtuves, jei jos reikalauja išimti klastojimo įtaisą prieš pratęsiant patikrinimą. Dirbtuvės gali bet kada atsisakyti perplombuoti sąsajų jungtis arba pritvirtinti įrengimo plokštelę tol, kol neišimtas klastojimo įtaisas.

4.7 Tos valstybės narės, kurios mano, jog tai yra tikslinga, gali reikalauti, kad įgaliotos dirbtuvės pateiktų ataskaitą apie tokius 4.4-4.6 dalyse aprašytus faktus.

4.8 Valstybės narės, kurios nemano, kad tokie dirbtuvių veiksmai yra tikslingi, galėtų nurodyti dirbtuvėms nustatytą laiką saugoti šias ataskaitas ir jas pateikti kompetentingai institucijai, kuomet ji to pareikalaus. Toks laikas galėtų būti ne trumpesnis kaip 24 mėnesiai ir tai atitiktų trumpiausią laikotarpį tarp įrangos patikrinimų.

4.9 Dirbtuvėms taip pat gali būti primenama, kad tiesiog išėmus klastojimo įtaisą iš transporto priemonės operatorius ar vairuotojas nebūtinai atleidžiami nuo atsakomybės už pažeidimą, nes labai tikėtina, kad anksčiau užregistruoti ir transporto priemonės bloke bei vairuotojo kortelėse saugomi duomenys gali jau būti suklastoti. Nepranešdamos įvykio, dirbtuvės pačios gali prisidėti prie šių operatorių ar vairuotojų įvykdytų teisės pažeidimų ir, jei bus sugautos, gali tikėtis tokios pačios bausmės.

4.10 Vis dėlto dirbtuvės ir mechanikai apie klastojimo įtaiso naudojimą arba buvimą galėtų pranešti kompetentingai institucijai, kuri savo ruožtu galėtų, pavyzdžiui, pagalvoti apie atlygį arba skatinimo sistemas, kuriomis dirbtuvės būtų skatinamos teikti informaciją, padedančią aptikti klastojimo įtaisus arba užskirsti kelią jų naudojimui ar bet kurių kitų rūšių bandymams pažeisti sistemą.

4.11 Toliau pateiktos gairės ir rekomendacijos nėra išsamios. Gali būti tokių aplinkybių, kai taikant šias rekomendacijas nebus galima pasiekti norimų rezultatų (pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai pamatinis kabelis (1.23 skirsnis) negali būti sujungtas su judesio jutikliu). Tokiomis aplinkybėmis valstybės narės galėtų būti skatinamos ieškoti alternatyvių metodų, kurie būtų tokie pat veiksmingi. Vykdymo užtikrinimo organai galėtų daugiau keistis tokiomis alternatyviomis priemonėmis.

4.12 Be to, kadangi šios gairės apima abi tachografų rūšis, apibrėžtas Reglamente (EEB) Nr. 3821/85 ir jo prieduose, valstybės narės gali jau būti nusistačiusios analoginių tachografų patikrinimo ir klastojimo įtaisų aptikimo metodus, procedūras ir gaires. Todėl šioje Komisijos rekomendacijoje pateiktos gairės turėtų būti suprantamos ne kaip pakeičiančios ar sumenkinančios šias jau nustatytas priemones, o kaip jas papildančios, ypač kalbant apie skaitmeninius tachografus, su kuriais susiję metodai gali skirtis, tačiau tikslas lieka tas pats. Jei analoginių tachografų tikrinimo priemonės jau yra nustatytos, rekomenduojama jas prireikus išplėsti, kad jos apimtų ir skaitmeninius tachografus (pavyzdžiui, apmokėjimas dirbtuvėms už atliktas konkrečias užduotis, kurias joms pavedė tikrinantys pareigūnai, nukreipę transporto priemonę į įgaliotą dirbtuvę).

B Sulaužytos plombos arba plombų nebuvimas

4.13 Dirbtuvės visuomet gali patikrinti, ar plombos yra, ar jos nėra sulaužytos ar pažeistos.

4.14 Kol neatkurta sistemos atitiktis reglamento reikalavimams, transporto priemonė jokiu būdu negali būti perplombuota ir jai negali būti išduota įrengimo plokštelė.

4.15 Dirbtuvės tikrinimo ataskaitoje arba žurnale gali nurodyti, kad plombų nėra, ir toliau tęsti tikrinimą (pavyzdžiui, patikrinti pamatinį kabelį) ir patikras, kad įsitikintų, jog transporto priemonėje nėra jokių klastojimo įtaisų.

4.16 Jei, kaip numatyta Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 I priedo V skyriaus 4 dalyje ir IB priedo 252 reikalavime, plombos buvo nuimtos avarijos atveju arba siekiant įmontuoti ar suremontuoti greičio ribotuvą, kiekvienu atveju, kai plombos yra sulaužomos, turi būti surašomas aktas, nurodant tokių veiksmų priežastis, ir pateikiamas kompetentingai institucijai.

4.17 Priešingu atveju dirbtuvė gali atlikti visapusišką patikrinimą, taikydama nurodytus rekomenduojamus metodus, ir savo kompetentingai institucijai pranešti, kas konkrečiai buvo atlikta ir kas buvo aptikta.

C Įrašytų duomenų analizė

4.18 Kalbant apie skaitmeninį tachografą, duomenys, kurie gali būti perkelti (jei įmanoma, su skaitmeniniu parašu) dirbtuvėje ir įtraukti į audito ataskaitą, turėtų atitikti Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 I B priedo 10 priedelio 4.4 skirsnio (Judesio jutiklio apsaugos tikslai) ir 4.4 skirsnio (Transporto priemonės bloko apsaugos tikslai) reikalavimus. Išsamus audito ataskaitoje pateikiamos informacijos sąrašas pateiktas 1 priedėlyje.

4.19 Dirbtuvė taip pat gali perkelti ir analizuoti transporto priemonės bloke esančią Įvykių ir gedimų duomenų bylą. Tokie įvykiai ir gedimai gali būti, pavyzdžiui (išsamus sąrašas pateikiamas 2 priedėlyje):

—	mėginimas pažeisti apsaugą,

—	nepavykęs judesio jutiklio autentiškumo tikrinimas,

—	neleistinas judesio jutiklio pakeitimas,

—	neleistinas korpuso atidarymas,

—	elektros tiekimo pertrūkis,

—	arba jutiklio gedimas.

4.20 Taip pat, jei klastojimo įtaisas yra išmontuotas, sunku nustatyti, kad jis buvo naudojamas. Tačiau patikrinus Įvykių ir gedimų duomenų bylą galima nustatyti atvejus, kai įvyko nepaaiškinami elektros energijos tiekimo pertrūkiai. Be to, išsamaus greičio atsekamumo tyrimas galėtų parodyti neįprastus greičio signalus. Nerealūs greičio sumažinimai arba padidinimai gali reikšti, kad buvo įjungtas arba išjungtas klastojimo įtaisas.

4.21 Dirbtuvės visuomet gali atspausdinti spaudinį ir jį pridėti prie tikrinimo ataskaitos arba žurnalo (žr. 4 skyrių) ir prireikus naudotis duomenimis, perkeltais naudojant dirbtuvės kortelę.

4.22 Jei naudojant dirbtuvės kortelę duomenys negali būti perkeliami iš transporto priemonės bloko, gali būti laikoma, kad sutriko transporto priemonės bloko veikimas arba jis sugedo. Tokiais atvejais dirbtuvės gali pabandyti suremontuoti įrangą. Jei pabandžius suremontuoti vis tiek nepavyksta perkelti duomenų, turėtų būti išduodamas neperkeliamumo pažymėjimas, kurio kopija pridedama prie tikrinimo ataskaitos.

4.23 Vairuotojams taip pat rekomenduojama su savimi turėti dirbtuvėse jiems išduotą neperkeliamumo pažymėjimą, jei jie vėliau būtų patikrinti vairuojantys transporto priemonę su blogai veikiančiu skaitmeniniu tachografu. Jei vairuotojas pakeičia transporto priemonę, rekomenduojama tokius pažymėjimus palikti transporto priemonėje tol, kol transporto įmonė, vykdydama savo bendruosius dokumentų saugojimo įsipareigojimus, negaus šio pažymėjimo ir nesutaisys įrangos.

D Judesio jutiklio ir transporto priemonės bloko sujungimo tikrinimas

4.24 Jei nustatoma, kad po ankstesnio tikrinimo atsirado kokie nors duomenys, aprašyti ankstesniame skirsnyje, dirbtuvė gali palyginti prie pavarų dėžės prijungto judesio jutiklio identifikavimo duomenis ir sujungto judesio jutiklio identifikavimo duomenis, užregistruotus transporto priemonės bloke.

4.25 Pamatinio kabelio naudojimas yra veiksminga priemonė patikrinti, ar tam tikrų rūšių klastojimo įtaisai nebuvo sumontuoti transporto priemonėje. Pamatinis kabelis prijungiamas prie transporto priemonės bloko užpakalinės dalies, o kitas jo galas prijungiamas prie judesio jutiklio. Jei judesio jutiklis pavarų dėžėje nesujungtas su transporto priemonės bloku, atsiras pranešimas apie „duomenų apie judėjimą klaidą“ arba jutiklio gedimą. Šis pranešimas parodys klastojimo įtaiso buvimą. Jei taip atsitiktų, galėtų būti patikrinta, ar transporto priemonėje yra paslėptų įtaisų.

4.26 Patikrinimo metu judesio jutiklis taip pat gali būti atjungtas ir pašalintas. Jei skaitmeninio tachografo sistema nebuvo pažeista, atsiras pranešimas apie klaidą (nėra judesio jutiklio). Tačiau jei toks pranešimas apie klaidą nepasirodo, tai reiškia, kad yra kitas, paslėptas judesio jutiklis arba koks nors kitas elektroninis klastojimo įtaisas.

4.27 Reikėtų pažymėti, kad, prieš taikydami pamatinio kabelio metodą, dirbtuvės mechanikai (arba tikrinantys pareigūnai) turi įkišti savo dirbtuvės kortelę (arba tikrinimo kortelę), kad būtų galima paaiškinti, kodėl atsiranda pranešimas apie „maitinimo nutrūkimo įvykį“ ir kodėl jis yra įrašomas transporto priemonės bloko Įvykių ir gedimų byloje. Jei tai nebus padaryta, kito patikrinimo metu gali būti klaidingai nurodyta, kad judesio jutiklio apsaugą bandė pažeisti vairuotojas arba operatorius.

4.28 Taip pat (nors tai ne visuomet yra įmanoma) pavarų dėžės judesio jutiklio žymenys gali būti palyginti su transporto priemonės bloke užregistruotais sujungto judesio jutiklio identifikavimo duomenimis. Todėl dirbtuvės gali atlikti šiuos veiksmus:

—

palyginti informaciją, nurodytą įrengimo plokštelėje, ir informaciją transporto priemonės bloko įrašuose. Jei nustatoma, kad informacija neatitinka, apie tai gali būti pranešama valstybės narės vykdymo užtikrinimo institucijoms ir įvykis įrašomas į tikrinimo ataskaitą bei užregistruojamas patikrinimo žurnale.

—

Palyginti judesio jutiklio identifikavimo numerį, nurodytą ant judesio jutiklio korpuso, ir informaciją transporto priemonės bloko įrašuose. Jei reikia, elektroniniam judesio jutiklio identifikavimui patikrinti gali būti naudojama elektroninė patikrinimo priemonė. Jei identifikavimo numeriai neatitinka, galima daryti prielaidą, kad yra įmontuotas klastojimo įtaisas. Apie tai gali būti pranešama valstybės narės vykdymo užtikrinimo institucijoms ir įvykis įrašomas į tikrinimo ataskaitą bei užregistruojamas patikrinimo žurnale.

E Po patikrinimo keliuose pradedamos specialiosios procedūros

4.29 Įtartiną transporto priemonę tikrinantys pareigūnai gali nusiųsti į dirbtuvę. Tokiais atvejais tikrinantys pareigūnai gali nurodyti dirbtuvėms ir mechanikams pirmiausia perkelti visas duomenų bylas iš transporto priemonės bloko. Šios bylos – tai Bendra byla, Išsami greičio byla, Techninė byla ir Įvykių ir gedimų byla. Prie šių bylų turi būti atitinkamas skaitmeninis parašas.

4.30 Užregistruoti duomenys gali būti išsamiai patikrinti, taip pat ir naudojant technines priemones (pamatinis kabelis, plombų patikrinimas ir pan.).

4.31 Jei nustatomi dideli neatitikimai, tačiau klastojimo įtaisas neaptinkamas, galima daryti išvadą, kad klastojimo įtaisas buvo naudojamas ir vėliau išimtas. Tokiu atveju tikrinantis pareigūnas, remdamasis Direktyvos 2006/22/EB 2 straipsniu, privalo informuoti vykdymo veiklos koordinavimo įstaigą ir (arba), remdamasis tos pačios direktyvos 7 straipsniu, ryšių Bendrijoje palaikymo įstaigą, jei transporto priemonė yra registruota kitoje valstybėje narėje. Tam gali reikėti atlikti papildomą tyrimą, susijusį su įmonės transporto priemone.

5 skyrius. Dirbtuvių ataskaita ir auditas

5.1 Dirbtuvės galėtų paruošti kiekvienos transporto priemonės kiekvieno patikrinimo, kurio metu reikia patikrinti tachografą, ataskaitą. Tai jos daro ir tais atvejais, kai patikrinimas yra periodiško patikrinimo dalis, ir kai atliekamas nacionalinei kompetentingai institucijai paprašius. Jos taip pat galėtų žurnale įrašyti visų tikrinimo ataskaitų sąrašą.

5.2 Tikrinimo ataskaitą dirbtuvės galėtų saugoti ne trumpiau kaip dvejus metus nuo ataskaitos parengimo ir, jei to paprašo nacionalinė kompetentinga institucija, pateikti visus to laikotarpio patikrinimų ir kalibravimų dokumentus.

5.3 Įgaliotų dirbtuvių padarytos išvados (įrašai apie nulaužtas ar pažeistas plombas arba jų nebuvimą, plokštelių nebuvimas, ne visa informacija arba neatitikimai tarp transporto priemonės bloke užregistruotos informacijos ir judesio jutiklio informacijos, klastojimo įtaisų aptikimas, spaudinių, susijusių su Įvykių ir gedimų byla, ir visų kitų svarbių spaudinių kopijos) galėtų, pavyzdžiui, tapti reguliarių ataskaitų pateikimo dalimi, ir valstybių narių kompetentingos institucijos raginamos užtikrinti, kad taip ir įvyktų.

5.4 Jei dirbtuvės nepateikia tinkamai paruoštų tikrinimo ataskaitų, valstybės narės tai galėtų laikyti taisyklių pažeidimu, kuris galėtų baigtis dirbtuvei išduoto įgaliojimo panaikinimu.

5.5 Valstybės narės galėtų atlikti dirbtuvių tikrinimo ataskaitų ir žurnalų auditą ne rečiau kaip vieną kartą per dvejus metus. Į tokį auditą galėtų įeiti tikrinimo ataskaitų, susijusių su skaitmeninių tachografų tikrinimu ir kalibravimu, atsitiktinė patikra. Taip pat galėtų būti tikrinamos dirbtuvių kortelės, ir jose esantys duomenys turėtų būti reguliariai perkeliami, kad tokie duomenys nebūtų prarandami arba ant jų nebūtų užrašomi kiti duomenys.

SANTRAUKA

SKAITMENINIŲ TACHOGRAFŲ RODMENŲ KLASTOJIMO PREVENCIJA PATIKRINIMŲ DIRBTUVĖSE METU

Tvirtindamos ir reguliariai tikrindamos dirbtuves, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad dirbtuvių darbuotojai būtų tinkamai išmokyti ir turėtų visą reikiamą įrangą duomenims perkelti ir tam tikriems konkretiems tikrinimams atlikti.

Jei aptinkamas klastojimo įtaisas, kompetentinga institucija galėtų nurodyti dirbtuvėms neperplombuoti skaitmeninio tachografo tol, kol nebus išimtas klastojimo įtaisas ir kol tachografas nebus iš naujo kalibruotas, kad galėtų teisingai registruoti duomenis. Be to, kompetentinga institucija taip pat galėtų nurodyti dirbtuvėms nuimti įrengimo plokštelę.

Dirbtuvių atliekami patikrinimai gali apimti:

—	fizinę plombų, įrengimo ir gamintojo plokštelių patikrą,

—	perkeltų duomenų bylų, ypač Įvykių ir gedimų bylos, analizė,

—	prireikus – patikrinimas taikant pamatinio kabelio metodą.

Tikrinimo ataskaitoje dirbtuvės gali nurodyti, kad plombų nebuvo arba kad jos buvo pažeistos, ir prie ataskaitos pridėti atspausdintas perkeltas bylas. Tikrinimo ataskaitos galėtų būti prieinamos nacionalinėms institucijoms dvejus metus.

TĮ reguliarų valstybių narių atliekamą dirbtuvių patikrinimą galėtų įeiti tikrinimo procedūrų auditas, įskaitant tikrinimo ataskaitų atsitiktinę patikrą.

Valstybės narės galėtų užtikrinti, kad dirbtuvės informuotų kompetentingą instituciją kiekvieną kartą, kai jos aptinka klastojimo įtaisus ar randa rimtų neatitikimų, leidžiančių manyti, kad buvo naudojamas ir vėliau buvo išmontuotas klastojimo įtaisas.

Tokiu atveju ir tuomet, jei transporto priemonė yra registruota kitoje valstybėje narėje, valstybės narės galėtų informuoti ryšių Bendrijoje palaikymo įstaigą, kad galima būtų tęsti tyrimą, susijusį su įmonės transporto priemone.

6 skyrius. Baigiamosios nuostatos

6.1 Įtaisų, naudojamų tachografų sistemai suklaidinti, aptikimas ir jų naudojimo prevencija yra nuolatinis procesas, reikalaujantis nuolatinio budrumo. Tobulėjant technologijoms, tobulėja ir sistemai suklaidinti kuriami metodai ir grėsmės. Tuo tikslu visi, susiję su tachografų sistemos saugumu, ar tai būtų tikrinantys pareigūnai, įgaliotos dirbtuvės ir mechanikai, ar įstatymų besilaikantys operatoriai ir vairuotojai, turi atlikti savo vaidmenį.

6.2 Nacionaliniu lygmeniu valstybės narės turėtų būti skatinamos surinkti kuo daugiau informacijos ir rengti savo kovos su šiomis grėsmėmis strategijas, ir joms turi būti labai padedama pasidalyti šia informacija. Komisijai turėtų būti pranešama apie naujas arba kitas grėsmes ar bandymus pažeisti sistemą.

6.3 Bendrijos lygmeniu Komisija ir toliau stebės padėtį ir taisyklių taikymą bei sieks visų valstybių narių ir sektoriaus suinteresuotųjų šalių paramos ir bendradarbiavimo.

(1) ITSEC (angl. Information Tchnology Security Evaluation Cirteria) – informacinių technologijų saugumo vertinimo kriterijai, 1991 m., 1.2 redakcija.

(2) Jungtinio tyrimų centro techninės pastabos. „Ataskaita apie bandymus pakenkti skaitmeninio tachografo saugumui ir pavojus, susijusius su adapterių, kurie bus montuojami lengvųjų krovinių transporto priemonėse, diegimu.“ (angl. Report on the attacks to security of the digital tachograph and on the risk associated with the introduction of adaptors to be fitted into light vehicles) Ribotas informacijos skleidimas nacionaliniams rizikos valdytojams (2007 m. lapkričio 29 d.).

(3) Prašymas kitoms korteles išduodančioms institucijoms turėtų būti siunčiamas naudojantis TACHONET.

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 21

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	52 tomas 2009m. sausio 24d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
		2009 m. sausio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 67/2009, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	1
	*	2009 m. sausio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 68/2009, kuriuo devintąjį kartą su technikos pažanga derinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ( 1 )	3
	*	2009 m. sausio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 69/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su 1-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto (TFAS) ir 27-ojo tarptautinio apskaitos standarto (TAS) pataisomis ( 1 )	10
	*	2009 m. sausio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 70/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) patobulinimu ( 1 )	16
		2009 m. sausio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 71/2009, kuriuo nustatomas intervencinis kukurūzų kiekis 2008–2009 prekybos metų antrajam etapui	38
		DIREKTYVOS
	*	2009 m. sausio 23 d. Komisijos direktyva 2009/4/EB, apsaugos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti tachografų įrašus nuo klastojimo ir nustatyti tokio klastojimo atvejus, ir kuriomis iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir panaikinanti Direktyvą 88/599/EEB ( 1 )	39

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Taryba ir Komisija
	2009/50/EB, Euratomas
*	2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos ir Komisijos sprendimas dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolo, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo	41
	Komisija
	2009/51/EB
*	2008 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimas dėl kontroliuojamų medžiagų importo kvotų paskirstymo 2009 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 8100)	43
	2009/52/EB
*	2008 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimas dėl kontroliuojamų medžiagų, kurias pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų 2009 m. leidžiama naudoti Bendrijoje svarbiausioms reikmėms, kiekių paskirstymo (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 8398)	53
	Europos centrinis bankas
	2009/53/EB
*	2008 m. gruodžio 12 d. Europos centrinio banko sprendimas dėl nacionalinių centrinių bankų procentinių dalių Europos centrinio banko kapitalo pasirašymo rakte (ECB/2008/23)	66
	2009/54/EB
*	2008 m. gruodžio 12 d. Europos centrinio banko sprendimas, nustatantis dalyvaujantiems nacionaliniams centriniams bankams Europos centrinio banko kapitalui apmokėti būtinas priemones (ECB/2008/24)	69
	2009/55/EB
*	2008 m. gruodžio 12 d. Europos centrinio banko sprendimas, nustatantis Europos centrinio banko kapitalo dalių tarpusavio pervedimų tarp nacionalinių centrinių bankų ir apmokėto kapitalo pakoregavimo sąlygas (ECB/2008/25)	71
	2009/56/EB
*	2008 m. gruodžio 12 d. Europos centrinio banko sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą ECB/2001/15 dėl euro banknotų emisijos (ECB/2008/26)	75
	2009/57/EB
*	2008 m. gruodžio 12 d. Europos centrinio banko sprendimas, nustatantis įnašui į Europos centrinio banko sukauptą nuosavo turto vertę ir nacionalinių centrinių bankų reikalavimų, lygių pervestoms užsienio atsargoms, pakoregavimui reikalingas priemones (ECB/2008/27)	77
	2009/58/EB
*	2008 m. gruodžio 15 d. Europos centrinio banko sprendimas, nustatantis nedalyvaujantiems nacionaliniams centriniams bankams Europos centrinio banko kapitalui apmokėti būtinas priemones (ECB/2008/28)	81
	2009/59/EB
*	2008 m. gruodžio 31 d. Europos centrinio banko sprendimas dėl Národná banka Slovenska atliekamų kapitalo apmokėjimų, užsienio atsargų pervedimų ir įnašų į Europos centrinio banko atsargas ir atidėjinius (ECB/2008/33)	83
	REKOMENDACIJOS
	Komisija
	2009/60/EB
*	2009 m. sausio 23 d. Komisijos rekomendacija dėl tachografų tikrinimo keliuose ir įgaliotose dirbtuvėse gerosios patirties gairių (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 108) ( 1 )	87

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	IL	138,6
	JO	78,3
	MA	47,6
	TN	139,0
	TR	95,7
	ZZ	99,8
0707 00 05	JO	155,5
	MA	106,1
	TR	158,1
	ZZ	139,9
0709 90 70	MA	172,9
	TR	154,7
	ZZ	163,8
0709 90 80	EG	88,5
0709 90 80	ZZ	88,5
0805 10 20	EG	47,3
	IL	56,2
	MA	63,9
	TN	61,5
	TR	68,6
	ZZ	59,5
0805 20 10	MA	90,3
	TR	54,0
	ZZ	72,2
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	CN	62,7
	EG	88,5
	IL	78,9
	JM	52,8
	PK	44,1
	TR	76,8
	ZZ	67,3
0805 50 10	EG	52,5
	MA	67,1
	TR	63,6
	ZZ	61,1
0808 10 80	CN	81,4
	MK	32,6
	US	106,2
	ZZ	73,4
0808 20 50	CN	52,5
	TR	99,0
	US	104,9
	ZZ	85,5

Europos centrinis bankas	8,0000 %
Nationale Bank van België/Banque Nationale de Belgique	3,1975 %
Deutsche Bundesbank	24,9630 %
Central Bank and Financial Services Authority of Ireland	1,4640 %
Bank of Greece	2,5900 %
Banco de España	10,9465 %
Banque de France	18,7465 %
Banca d’Italia	16,4730 %
Central Bank of Cyprus	0,1805 %
Banque centrale du Luxembourg	0,2305 %
Bank Ċentrali ta’ Malta/Central Bank of Malta	0,0835 %
De Nederlandsche Bank	5,2575 %
Oesterreichische Nationalbank	2,5595 %
Banco de Portugal	2,3075 %
Banka Slovenije	0,4335 %
Národná banka Slovenska	0,9140 %
Suomen Pankki	1,6530 %
Iš viso	100,0000 %

—	Nationale Bank van België/Banque Nationale de Belgique	2,4256 %
—	Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinis bankas)	0,8686 %
—	Česká národní banka	1,4472 %
—	Danmarks Nationalbank	1,4835 %
—	Deutsche Bundesbank	18,9373 %
—	Eesti Pank	0,1790 %
—	Central Bank and Financial Services Authority of Ireland	1,1107 %
—	Bank of Greece	1,9649 %
—	Banco de España	8,3040 %
—	Banque de France	14,2212 %
—	Banca d’Italia	12,4966 %
—	Central Bank of Cyprus	0,1369 %
—	Latvijas Banka	0,2837 %
—	Lietuvos bankas	0,4256 %
—	Banque centrale du Luxembourg	0,1747 %
—	Magyar Nemzeti Bank	1,3856 %
—	Bank Ċentrali ta’ Malta/Central Bank of Malta	0,0632 %
—	De Nederlandsche Bank	3,9882 %
—	Oesterreichische Nationalbank	1,9417 %
—	Narodowy Bank Polski	4,8954 %
—	Banco de Portugal	1,7504 %
—	Banca Națională a României	2,4645 %
—	Banka Slovenije	0,3288 %
—	Národná banka Slovenska	0,6934 %
—	Suomen Pankki	1,2539 %
—	Sveriges Riksbank	2,2582 %
—	Bank of England	14,5172 %

Dalyvaujantis NCB	(EUR)
Nationale Bank van België/Banque Nationale de Belgique	139 730 384,68
Deutsche Bundesbank	1 090 912 027,43
Central Bank and Financial Services Authority of Ireland	63 983 566,24
Bank of Greece	113 191 059,06
Banco de España	478 364 575,51
Banque de France	819 233 899,48
Banca d’Italia	719 885 688,14
Central Bank of Cyprus	7 886 333,14
Banque centrale du Luxembourg	10 063 859,75
Bank Ċentrali ta’ Malta/Central Bank of Malta	3 640 732,32
De Nederlandsche Bank	229 746 339,12
Oesterreichische Nationalbank	111 854 587,70
Banco de Portugal	100 834 459,65
Banka Slovenije	18 941 025,10
Národná banka Slovenska	39 944 363,76
Suomen Pankki	72 232 820,48

Dalyvaujantis NCB	Reikalavimai, lygūs į ECB pervestoms užsienio atsargoms, 2008 m. gruodžio 31 d. (EUR)	Reikalavimai, lygūs į ECB pervestoms užsienio atsargoms, nuo 2009 m. sausio 1 d. (EUR)	Pervedama suma (EUR)
Nationale Bank van Belgiė/Banque Nationale de Belgique	1 423 341 995,63	1 397 303 846,77	–26 038 148,86
Deutsche Bundesbank	11 821 492 401,85	10 909 120 274,33	– 912 372 127,52
Central Bank and Financial Services Authority of Ireland	511 833 965,97	639 835 662,35	+ 128 001 696,38
Bank of Greece	1 046 595 328,50	1 131 910 590,58	+85 315 262,08
Banco de España	4 349 177 350,90	4 783 645 755,10	+ 434 468 404,20
Banque de France	8 288 138 644,21	8 192 338 994,75	–95 799 649,46
Banca d’Italia	7 217 924 640,86	7 198 856 881,40	–19 067 759,46
Central Bank of Cyprus	71 950 548,51	78 863 331,39	+6 912 782,88
Banque centrale du Luxembourg	90 730 275,34	100 638 597,47	+9 908 322,13
Bank Ċentrali ta’ Malta/Central Bank of Malta	35 831 257,94	36 407 323,18	+ 576 065,24
De Nederlandsche Bank	2 243 025 225,99	2 297 463 391,20	+54 438 165,21
Oesterreichische Nationalbank	1 161 289 917,84	1 118 545 877,01	–42 744 040,83
Banco de Portugal	987 203 002,23	1 008 344 596,55	+21 141 594,32
Banka Slovenije	183 995 237,74	189 410 251,00	+5 415 013,26
Národná banka Slovenska	0	399 443 637,59 (1)	+ 399 443 637,59
Suomen Pankki	717 086 011,07	722 328 204,76	+5 242 193,69
Iš viso (2):	40 149 615 804,58	40 204 457 215,43	54 841 410,85

JAV dolerių vertybinių popierių ir grynųjų pinigų sumos atitikmuo eurais	Aukso kiekio atitikmuo eurais	Bendros sumos atitikmuo eurais
376 623 232,58	66 462 923,40	443 086 155,98


	(1) Tekstas svarbus EEE