ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 19

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

52 tomas
2009m. sausio 23d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

 

2009 m. sausio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 55/2009, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

1

 

*

2009 m. sausio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 56/2009 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

3

 

 

2009 m. sausio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 57/2009, kuriuo nustatomos pieno ir pieno produktų sektoriaus eksporto grąžinamosios išmokos

5

 

 

2009 m. sausio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 58/2009, kuriuo pagal Reglamentu (EB) Nr. 619/2008 numatytą nuolatinį konkursą nustatoma didžiausia eksporto grąžinamosios išmokos už sviestą suma

9

 

 

2009 m. sausio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 59/2009, kuriuo pagal Reglamentu (EB) Nr. 619/2008 numatytą nuolatinį konkursą nustatoma didžiausia eksporto grąžinamosios išmokos už nugriebto pieno miltelius suma

11

 

 

2009 m. sausio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 60/2009, kuriuo nustatomos galvijienos sektoriaus eksporto grąžinamosios išmokos

12

 

 

2009 m. sausio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 61/2009, kuriuo nustatomos kiaulienos sektoriaus eksporto grąžinamosios išmokos

16

 

 

2009 m. sausio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 62/2009, kuriuo nustatomos kiaušinių sektoriaus eksporto grąžinamosios išmokos

18

 

 

2009 m. sausio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 63/2009, kuriuo nustatomos paukštienos sektoriaus eksporto grąžinamosios išmokos

20

 

 

2009 m. sausio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 64/2009, kuriuo nustatomos tipinės kainos paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1484/95

22

 

 

2009 m. sausio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 65/2009, nustatantis grąžinamąsias išmokas už kiaušinius ir kiaušinių trynius, kurie eksportuojami kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą

24

 

 

2009 m. sausio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 66/2009, kuriuo nustatomi grąžinamųjų išmokų už pieną ir pieno produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, dydžiai

26

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/121/EB dėl tekstilės pavadinimų (nauja redakcija) ( 1 )

29

 

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Europos Parlamentas ir Taryba

 

 

2009/45/EB

 

*

2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl lankstumo priemonės mobilizavimo pagal Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 27 punktą

49

 

 

Komisija

 

 

2009/46/EB

 

*

2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos sprendimas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo netaikymo kai kurioms Švedijos pašto sektoriaus paslaugoms (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 8409)  ( 1 )

50

 

 

2009/47/EB

 

*

2008 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimas, kuriuo nustatoma, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo 30 straipsnio 1 dalis netaikoma elektros energijos gamybai Čekijos Respublikoje (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 8569)  ( 1 )

57

 

 

2009/48/EB

 

*

2009 m. sausio 22 d. Komisijos sprendimas, kuriuo tam tikroms šalims leidžiama tam tikroms dviračių dalims netaikyti Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams taikomo išplėsto antidempingo muito, nustatyto Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2474/93, kurio galiojimas paskutinį kartą pratęstas ir paskutiniai pakeitimai padaryti Reglamentu (EB) Nr. 1095/2005, ir kuriuo panaikinamas išplėsto antidempingo muito, taikomo tam tikroms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračių dalims, mokėjimo laikinas sustabdymas, taikomas tam tikroms šalims pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 88/97 (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 157)

62

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

23.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 55/2009

2009 m. sausio 22 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. sausio 23 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 22 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

IL

138,6

JO

78,3

MA

45,4

TN

139,0

TR

110,6

ZZ

102,4

0707 00 05

JO

155,5

MA

116,0

TR

152,1

ZZ

141,2

0709 90 70

MA

163,7

TR

136,6

ZZ

150,2

0805 10 20

EG

49,7

IL

56,3

MA

64,4

TN

49,3

TR

55,7

ZZ

55,1

0805 20 10

MA

83,3

TR

54,0

ZZ

68,7

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

CN

63,3

EG

88,5

IL

72,4

JM

105,5

PK

46,6

TR

74,1

ZZ

75,1

0805 50 10

EG

52,5

MA

67,1

TR

61,3

ZZ

60,3

0808 10 80

CN

84,7

MK

32,6

TR

67,5

US

103,4

ZZ

72,1

0808 20 50

CN

60,8

TR

97,0

US

111,8

ZZ

89,9


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


23.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 56/2009

2009 m. sausio 21 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

Siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu.

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Bendrijos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba pagal kurią ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius.

(3)

Laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytą KN kodą, remiantis šios lentelės 3 skiltyje išdėstytais motyvais.

(4)

Reikėtų numatyti, kad valstybių narių muitinių pateikta privalomąja tarifine informacija apie prekių klasifikavimą Kombinuotojoje nomenklatūroje, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, jos turėtojas, vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalimi, galėtų remtis dar tris mėnesius.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant minėtos lentelės 2 skiltyje nurodytą KN kodą.

2 straipsnis

Valstybių narių muitinių pateikta privalomąja tarifine informacija, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 6 dalimi, dar galima remtis tris mėnesius.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 21 d.

Komisijos vardu

László KOVÁCS

Komisijos narys


(1)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1.


PRIEDAS

Prekių aprašymas

Klasifikavimas (KN kodas)

Motyvai

(1)

(2)

(3)

Krepšys pasiūtas iš audinio, nuausto iš siauresnių kaip 5 mm pločio polipropileno juostelių, stačiakampio gretasienio formos, jo apytiksliai matmenys – 54,5 cm × 74 cm × 25 cm, su dvejomis iš tokios pačios medžiagos pasiūtomis tvirtomis rankenomis, prisiūtomis prie ilgųjų krepšio šonų ir einančiomis žemyn po krepšio apačia.

Krepšio paviršius iš abiejų pusių matomai padengtas lakštiniu plastiku, viduje nėra skyrių ir jis gali būti viršuje uždaromas užtrauktuku. Kraštai sutvirtinti prisiuvama juostele.

(talpykla, panaši į pirkinių krepšį)

(Žr. nuotrauką Nr. 649) (1)

4202 92 19

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, 39 skirsnio 2 pastabos m punktu, 42 skirsnio 1 papildomąja pastaba bei KN kodus 4202, 4202 92 ir 4202 92 19 atitinkančiais prekių aprašymais.

Dėl stačiakampio gretasienio formos, būdingos pirkinių krepšiams, bei sustiprintų rankenų, išdėstytų taip, kad pirkėjas krepšį galėtų nešti rankomis, taip pat todėl, kad dėl lakštinio plastiko dangos, užtrauktuko, sutvirtintų kraštų ir tvirtų rankenų (kurios tęsiasi abejose krepšio pusėse, kad būtų tvirtesnės) jis gali būti ilgalaikio naudojimo, krepšiui būdingos „talpyklos, panašios į pirkinių krepšį“ savybės.

Talpyklos, panašios į pirkinių krepšį, priskiriamos 4202 pozicijai (taip pat žr. Suderintos sistemos (SS) paaiškinimų 4202 pozicijos paaiškinimų pirmąją pastraipą, kurioje aiškiai nurodyta, kad šiai pozicijai priskiriami tik konkrečiai joje nurodyti dirbiniai ir panašios talpyklos).

Dėl pirmiau minėtų savybių šis dirbinys nelaikytinas talpykla, daugiausia naudojama bet kurios rūšies prekėms pakuoti ar gabenti, todėl vadovaujantis 39 skirsnio 2 pastabos m punktu jis nepriskirtinas 3923 pozicijai (taip pat žr. Suderintos sistemos paaiškinimų 3923 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos a punktą ir antrąją pastraipą).

Kadangi šio dirbinio išorinis paviršius padengtas lakštiniu plastiku, matomu plika akimi, jis turi būti klasifikuojamas kaip prekė, kurios išorinis paviršius iš lakštinių plastikų (žr. 4202 skirsnio 1 papildomąją pastabą).

Todėl dirbinys klasifikuojamas priskiriant KN kodą 4202 92 19.

Image


(1)  Nuotrauka skirta tik informacijai.


23.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/5


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 57/2009

2009 m. sausio 22 d.

kuriuo nustatomos pieno ir pieno produktų sektoriaus eksporto grąžinamosios išmokos

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1), ypač į jo 164 straipsnio 2 dalį ir 4 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad to reglamento I priedo XVI dalyje išvardytų produktų kainų pasaulinėje rinkoje ir Bendrijoje skirtumas gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Atsižvelgiant į esamą padėtį pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkoje, grąžinamosios išmokos turėtų būti nustatomos laikantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162, 163, 164, 167, 169 ir 170 straipsniuose nurodytų taisyklių ir tam tikrų kriterijų.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eksporto grąžinamosios išmokos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, ypač jei to reikia dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties, tam tikrų rinkų konkrečių reikalavimų arba dėl susitarimais, sudarytais pagal Sutarties 300 straipsnį, prisiimtų įsipareigojimų.

(4)

Remiantis Europos bendrijos ir Dominikos Respublikos sudarytu ir Tarybos sprendimu 98/486/EB (2) patvirtintu susitarimo dėl pieno miltelių importo į Dominikos Respubliką memorandumu (3), tam tikram į Dominikos Respubliką eksportuojamam Bendrijos pieno produktų kiekiui gali būti taikomas sumažintas muitas. Todėl už pagal šią schemą eksportuojamus produktus skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos turi būti tam tikra procentine dalimi sumažintos.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Produktai, už kuriuos skiriamos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnyje numatytos eksporto grąžinamosios išmokos (su sąlyga, kad laikomasi Komisijos reglamento (EB) Nr. 1282/2006 (4) 3 straipsnio 2 dalies sąlygų), ir išmokų dydžiai nurodomi šio reglamento priede

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. sausio 23 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 22 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 218, 1998 8 6, p. 46.

(3)  OL L 218, 1998 8 6, p. 45.

(4)  OL L 234, 2006 8 29, p. 4.


PRIEDAS

Nuo 2009 m. sausio 23 d. taikomos eksporto grąžinamosios išmokos už pieną ir pieno produktus

Produkto kodas

Paskirtis

Mato vienetas

Grąžinamųjų išmokų dydis

0401 30 31 9100

L20

EUR/100 kg

8,60

0401 30 31 9400

L20

EUR/100 kg

13,42

0401 30 31 9700

L20

EUR/100 kg

14,80

0401 30 39 9100

L20

EUR/100 kg

8,60

0401 30 39 9400

L20

EUR/100 kg

13,42

0401 30 39 9700

L20

EUR/100 kg

14,80

0401 30 91 9100

L20

EUR/100 kg

16,87

0401 30 99 9100

L20

EUR/100 kg

16,87

0401 30 99 9500

L20

EUR/100 kg

24,79

0402 10 11 9000

L20 (1)

EUR/100 kg

17,00

0402 10 19 9000

L20 (1)

EUR/100 kg

17,00

0402 10 99 9000

L20

EUR/100 kg

17,00

0402 21 11 9200

L20

EUR/100 kg

17,00

0402 21 11 9300

L20

EUR/100 kg

23,63

0402 21 11 9500

L20

EUR/100 kg

24,53

0402 21 11 9900

L20 (1)

EUR/100 kg

26,00

0402 21 17 9000

L20

EUR/100 kg

17,00

0402 21 19 9300

L20

EUR/100 kg

23,63

0402 21 19 9500

L20

EUR/100 kg

24,53

0402 21 19 9900

L20 (1)

EUR/100 kg

26,00

0402 21 91 9100

L20

EUR/100 kg

26,15

0402 21 91 9200

L20 (1)

EUR/100 kg

26,28

0402 21 91 9350

L20

EUR/100 kg

26,53

0402 21 99 9100

L20

EUR/100 kg

26,15

0402 21 99 9200

L20 (1)

EUR/100 kg

26,28

0402 21 99 9300

L20

EUR/100 kg

26,53

0402 21 99 9400

L20

EUR/100 kg

27,79

0402 21 99 9500

L20

EUR/100 kg

28,23

0402 21 99 9600

L20

EUR/100 kg

30,00

0402 21 99 9700

L20

EUR/100 kg

30,97

0402 29 15 9200

L20

EUR/100 kg

17,00

0402 29 15 9300

L20

EUR/100 kg

23,63

0402 29 15 9500

L20

EUR/100 kg

24,53

0402 29 19 9300

L20

EUR/100 kg

23,63

0402 29 19 9500

L20

EUR/100 kg

24,53

0402 29 19 9900

L20

EUR/100 kg

26,00

0402 29 99 9100

L20

EUR/100 kg

26,15

0402 29 99 9500

L20

EUR/100 kg

27,79

0402 91 10 9370

L20

EUR/100 kg

2,58

0402 91 30 9300

L20

EUR/100 kg

3,05

0402 91 99 9000

L20

EUR/100 kg

16,87

0402 99 10 9350

L20

EUR/100 kg

6,64

0402 99 31 9300

L20

EUR/100 kg

8,60

0403 90 11 9000

L20

EUR/100 kg

17,00

0403 90 13 9200

L20

EUR/100 kg

17,00

0403 90 13 9300

L20

EUR/100 kg

23,63

0403 90 13 9500

L20

EUR/100 kg

24,53

0403 90 13 9900

L20

EUR/100 kg

26,00

0403 90 33 9400

L20

EUR/100 kg

23,63

0403 90 59 9310

L20

EUR/100 kg

8,60

0403 90 59 9340

L20

EUR/100 kg

13,42

0403 90 59 9370

L20

EUR/100 kg

14,80

0404 90 21 9120

L20

EUR/100 kg

14,50

0404 90 21 9160

L20

EUR/100 kg

17,00

0404 90 23 9120

L20

EUR/100 kg

17,00

0404 90 23 9130

L20

EUR/100 kg

23,63

0404 90 23 9140

L20

EUR/100 kg

24,53

0404 90 23 9150

L20

EUR/100 kg

26,00

0404 90 81 9100

L20

EUR/100 kg

17,00

0404 90 83 9110

L20

EUR/100 kg

17,00

0404 90 83 9130

L20

EUR/100 kg

23,63

0404 90 83 9150

L20

EUR/100 kg

24,53

0404 90 83 9170

L20

EUR/100 kg

26,00

0405 10 11 9500

L20

EUR/100 kg

43,90

0405 10 11 9700

L20

EUR/100 kg

45,00

0405 10 19 9500

L20

EUR/100 kg

43,90

0405 10 19 9700

L20

EUR/100 kg

45,00

0405 10 30 9100

L20

EUR/100 kg

43,90

0405 10 30 9300

L20

EUR/100 kg

45,00

0405 10 30 9700

L20

EUR/100 kg

45,00

0405 10 50 9500

L20

EUR/100 kg

43,90

0405 10 50 9700

L20

EUR/100 kg

45,00

0405 10 90 9000

L20

EUR/100 kg

46,65

0405 20 90 9500

L20

EUR/100 kg

41,16

0405 20 90 9700

L20

EUR/100 kg

42,80

0405 90 10 9000

L20

EUR/100 kg

54,49

0405 90 90 9000

L20

EUR/100 kg

45,00

0406 10 20 9640

L04

EUR/100 kg

11,78

L40

EUR/100 kg

14,72

0406 10 20 9650

L04

EUR/100 kg

9,82

L40

EUR/100 kg

12,27

0406 10 20 9830

L04

EUR/100 kg

7,03

L40

EUR/100 kg

8,79

0406 10 20 9850

L04

EUR/100 kg

6,85

L40

EUR/100 kg

8,56

0406 20 90 9913

L04

EUR/100 kg

8,54

L40

EUR/100 kg

10,68

0406 20 90 9915

L04

EUR/100 kg

11,61

L40

EUR/100 kg

14,51

0406 20 90 9917

L04

EUR/100 kg

12,34

L40

EUR/100 kg

15,42

0406 20 90 9919

L04

EUR/100 kg

13,79

L40

EUR/100 kg

17,24

0406 30 31 9730

L04

EUR/100 kg

5,29

L40

EUR/100 kg

6,61

0406 30 31 9930

L04

EUR/100 kg

5,69

L40

EUR/100 kg

7,11

0406 30 31 9950

L04

EUR/100 kg

5,17

L40

EUR/100 kg

6,46

0406 30 39 9500

L04

EUR/100 kg

4,62

L40

EUR/100 kg

5,77

0406 30 39 9700

L04

EUR/100 kg

4,96

L40

EUR/100 kg

6,20

0406 30 39 9930

L04

EUR/100 kg

5,31

L40

EUR/100 kg

6,64

0406 30 39 9950

L04

EUR/100 kg

5,11

L40

EUR/100 kg

6,39

0406 40 50 9000

L04

EUR/100 kg

12,47

L40

EUR/100 kg

15,59

0406 40 90 9000

L04

EUR/100 kg

13,82

L40

EUR/100 kg

17,28

0406 90 13 9000

L04

EUR/100 kg

17,58

L40

EUR/100 kg

21,98

0406 90 15 9100

L04

EUR/100 kg

18,17

L40

EUR/100 kg

22,71

0406 90 17 9100

L04

EUR/100 kg

18,17

L40

EUR/100 kg

22,71

0406 90 21 9900

L04

EUR/100 kg

17,60

L40

EUR/100 kg

22,00

0406 90 23 9900

L04

EUR/100 kg

15,93

L40

EUR/100 kg

19,91

0406 90 25 9900

L04

EUR/100 kg

15,53

L40

EUR/100 kg

19,41

0406 90 27 9900

L04

EUR/100 kg

14,06

L40

EUR/100 kg

17,58

0406 90 32 9119

L04

EUR/100 kg

13,02

L40

EUR/100 kg

16,28

0406 90 35 9190

L04

EUR/100 kg

18,63

L40

EUR/100 kg

23,29

0406 90 35 9990

L04

EUR/100 kg

18,63

L40

EUR/100 kg

23,29

0406 90 37 9000

L04

EUR/100 kg

17,58

L40

EUR/100 kg

21,98

0406 90 61 9000

L04

EUR/100 kg

20,31

L40

EUR/100 kg

25,39

0406 90 63 9100

L04

EUR/100 kg

19,93

L40

EUR/100 kg

24,91

0406 90 63 9900

L04

EUR/100 kg

19,93

L40

EUR/100 kg

24,91

0406 90 69 9910

L04

EUR/100 kg

19,56

L40

EUR/100 kg

24,45

0406 90 73 9900

L04

EUR/100 kg

16,20

L40

EUR/100 kg

20,25

0406 90 75 9900

L04

EUR/100 kg

16,61

L40

EUR/100 kg

20,76

0406 90 76 9300

L04

EUR/100 kg

14,65

L40

EUR/100 kg

18,31

0406 90 76 9400

L04

EUR/100 kg

16,41

L40

EUR/100 kg

20,51

0406 90 76 9500

L04

EUR/100 kg

15,02

L40

EUR/100 kg

18,77

0406 90 78 9100

L04

EUR/100 kg

16,53

L40

EUR/100 kg

20,66

0406 90 78 9300

L04

EUR/100 kg

15,87

L40

EUR/100 kg

19,84

0406 90 79 9900

L04

EUR/100 kg

13,22

L40

EUR/100 kg

16,53

0406 90 81 9900

L04

EUR/100 kg

16,41

L40

EUR/100 kg

20,51

0406 90 85 9930

L04

EUR/100 kg

18,12

L40

EUR/100 kg

22,65

0406 90 85 9970

L04

EUR/100 kg

16,61

L40

EUR/100 kg

20,76

0406 90 86 9200

L04

EUR/100 kg

17,30

L40

EUR/100 kg

21,63

0406 90 86 9400

L04

EUR/100 kg

17,60

L40

EUR/100 kg

22,00

0406 90 86 9900

L04

EUR/100 kg

18,12

L40

EUR/100 kg

22,65

0406 90 87 9300

L04

EUR/100 kg

15,89

L40

EUR/100 kg

19,86

0406 90 87 9400

L04

EUR/100 kg

15,61

L40

EUR/100 kg

19,51

0406 90 87 9951

L04

EUR/100 kg

16,12

L40

EUR/100 kg

20,15

0406 90 87 9971

L04

EUR/100 kg

16,12

L40

EUR/100 kg

20,15

0406 90 87 9973

L04

EUR/100 kg

15,82

L40

EUR/100 kg

19,78

0406 90 87 9974

L04

EUR/100 kg

16,85

L40

EUR/100 kg

21,06

0406 90 87 9975

L04

EUR/100 kg

16,50

L40

EUR/100 kg

20,63

0406 90 87 9979

L04

EUR/100 kg

15,93

L40

EUR/100 kg

19,91

0406 90 88 9300

L04

EUR/100 kg

13,82

L40

EUR/100 kg

17,28

0406 90 88 9500

L04

EUR/100 kg

13,52

L40

EUR/100 kg

16,90

Nustatomos šios paskirties šalys:

L20

:

visos paskirties šalys, išskyrus:

a)

trečiąsias šalis: Andorą, Šventąjį Sostą (Vatikano Miesto Valstybę), Lichtenšteiną ir Jungtines Amerikos Valstijas;

b)

Bendrijos muitų teritorijai nepriklausančias ES valstybių narių teritorijas: Farerų salas, Grenlandiją, Helgolandą, Seutą, Meliją, Livinjo ir Campione d'Italia administracinius vienetus ir Kipro Respublikos teritorijos dalis, kurių Kipro Respublikos Vyriausybė faktiškai nekontroliuoja;

c)

Europos teritorijas, už kurių išorės santykius atsako kuri nors valstybė narė ir kurios nepriklauso Bendrijos muitų teritorijai: Gibraltarą.

d)

eksportą, numatytą Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/1999 (OL L 102, 1999 4 17, p. 11) 36 straipsnio 1 dalyje, 44 straipsnio 1 dalyje ir 45 straipsnio 1 dalyje.

L04

:

Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija, Kosovas (), Juodkalnija ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija.

L40

:

visos paskirties šalys, išskyrus

a)

trečiąsias šalis: L04, Andorą, Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją, Šveicariją, Šventąjį Sostą (Vatikano Miesto Valstybę), Jungtines Amerikos Valstijas, Kroatiją, Turkiją, Australiją, Kanadą, Naująją Zelandiją ir Pietų Afriką;

b)

Bendrijos muitų teritorijai nepriklausančias ES valstybių narių teritorijas: Farerų salas, Grenlandiją, Helgolandą, Seutą, Meliją, Livinjo ir Campione d'Italia administracinius vienetus ir Kipro Respublikos teritorijos dalis, kurių Kipro Respublikos Vyriausybė faktiškai nekontroliuoja

c)

Europos teritorijas, už kurių išorės santykius atsako kuri nors valstybė narė ir kurios nepriklauso Bendrijos muitų teritorijai: Gibraltarą.

d)

eksportą, numatytą Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/1999 (OL L 102, 1999 4 17, p. 11) 36 straipsnio 1 dalyje, 44 straipsnio 1 dalyje ir 45 straipsnio 1 dalyje.


(1)  Laikantis Reglamento (EB) Nr. 1282/2006 III skyriaus 3 skirsnyje išdėstytų sąlygų, išmokų dydžiai, taikomi atitinkamiems produktams, kuriuos numatoma eksportuoti į Dominikos Respubliką pagal Sprendime 98/486/EB nurodytą 2008–2009 m. kvotą, turėtų būti tokie:

a)

produktams, kurių KN kodai yra 0402 10 11 9000 ir 0402 10 19 9000

0,00 EUR/100 kg

b)

produktams, kurių KN kodai yra 0402 21 11 9900, 0402 21 19 9900, 0402 21 91 9200 ir 0402 21 99 9200

0,00 EUR/100 kg

Nustatomos šios paskirties šalys:

L20

:

visos paskirties šalys, išskyrus:

a)

trečiąsias šalis: Andorą, Šventąjį Sostą (Vatikano Miesto Valstybę), Lichtenšteiną ir Jungtines Amerikos Valstijas;

b)

Bendrijos muitų teritorijai nepriklausančias ES valstybių narių teritorijas: Farerų salas, Grenlandiją, Helgolandą, Seutą, Meliją, Livinjo ir Campione d'Italia administracinius vienetus ir Kipro Respublikos teritorijos dalis, kurių Kipro Respublikos Vyriausybė faktiškai nekontroliuoja;

c)

Europos teritorijas, už kurių išorės santykius atsako kuri nors valstybė narė ir kurios nepriklauso Bendrijos muitų teritorijai: Gibraltarą.

d)

eksportą, numatytą Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/1999 (OL L 102, 1999 4 17, p. 11) 36 straipsnio 1 dalyje, 44 straipsnio 1 dalyje ir 45 straipsnio 1 dalyje.

L04

:

Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija, Kosovas (), Juodkalnija ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija.

L40

:

visos paskirties šalys, išskyrus

a)

trečiąsias šalis: L04, Andorą, Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją, Šveicariją, Šventąjį Sostą (Vatikano Miesto Valstybę), Jungtines Amerikos Valstijas, Kroatiją, Turkiją, Australiją, Kanadą, Naująją Zelandiją ir Pietų Afriką;

b)

Bendrijos muitų teritorijai nepriklausančias ES valstybių narių teritorijas: Farerų salas, Grenlandiją, Helgolandą, Seutą, Meliją, Livinjo ir Campione d'Italia administracinius vienetus ir Kipro Respublikos teritorijos dalis, kurių Kipro Respublikos Vyriausybė faktiškai nekontroliuoja

c)

Europos teritorijas, už kurių išorės santykius atsako kuri nors valstybė narė ir kurios nepriklauso Bendrijos muitų teritorijai: Gibraltarą.

d)

eksportą, numatytą Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/1999 (OL L 102, 1999 4 17, p. 11) 36 straipsnio 1 dalyje, 44 straipsnio 1 dalyje ir 45 straipsnio 1 dalyje.

(2)  Kaip nustatyta 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1244.


23.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/9


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 58/2009

2009 m. sausio 22 d.

kuriuo pagal Reglamentu (EB) Nr. 619/2008 numatytą nuolatinį konkursą nustatoma didžiausia eksporto grąžinamosios išmokos už sviestą suma

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1), ypač į jo 164 straipsnio 2 dalį ir 4 straipsnį,

kadangi:

(1)

2008 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 619/2008, kuriuo skelbiamas nuolatinis eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus pieno produktus konkursas (2), nustatyta nuolatinio konkurso tvarka.

(2)

Remiantis 2007 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1454/2007, nustatančio eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrų žemės ūkio produktus nustatymo konkurso tvarkos įvedimo bendrąsias taisykles (3) 6 straipsniu ir išnagrinėjus pagal konkursą pateiktas paraiškas, reikėtų nustatyti didžiausią grąžinamosios išmokos sumą, skirtiną pagal iki 2009 m. sausio 20 d. pateiktas paraiškas.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 619/2004 paskelbtu nuolatiniu konkursu, pagal iki 2009 m. sausio 20 d. pateiktas paraiškas didžiausia eksporto grąžinamosios išmokos už minėto reglamento 1 straipsnio a ir b dalyse ir 2 straipsnyje minimus produktus suma yra pateikta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. sausio 23 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 22 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 168, 2008 6 28, p. 20.

(3)  OL L 325, 2007 12 11, p. 69.


PRIEDAS

(EUR/100 kg)

Produktas

Grąžinamosios išmokos nomenklatūros kodas

Didžiausia eksporto grąžinamosios išmokos suma už Reglamento (EB) Nr. 619/2008 2 straipsnyje minimus produktus

Sviestas

ex ex 0405 10 19 9700

50,00

Lydytas sviestas

ex ex 0405 90 10 9000

58,00


23.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/11


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 59/2009

2009 m. sausio 22 d.

kuriuo pagal Reglamentu (EB) Nr. 619/2008 numatytą nuolatinį konkursą nustatoma didžiausia eksporto grąžinamosios išmokos už nugriebto pieno miltelius suma

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1), ypač į jo 164 straipsnio 2 dalį ir 4 straipsnį,

kadangi:

(1)

2008 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 619/2008, kuriuo skelbiamas nuolatinis eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus pieno produktus konkursas (2), nustatyta nuolatinio konkurso tvarka.

(2)

Remiantis 2007 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1454/2007, nustatančio eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrų žemės ūkio produktus nustatymo konkurso tvarkos įvedimo bendrąsias taisykles (3), 6 straipsniu ir išnagrinėjus pagal konkursą pateiktas paraiškas, reikėtų nustatyti didžiausią grąžinamosios išmokos sumą, skirtiną pagal iki 2009 m. sausio 20 d. pateiktas paraiškas.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 619/2008 paskelbtu nuolatiniu konkursu, pagal iki 2009 m. sausio 20 d. pateiktas paraiškas didžiausia eksporto grąžinamosios išmokos už minėto reglamento 1 straipsnio c dalyje ir 2 straipsnyje minimus produktus ir paskirties vietas suma yra 20,00 EUR/100 kg.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. sausio 23 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 22 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 168, 2008 6 28, p. 20.

(3)  OL L 325, 2007 12 11, p. 69.


23.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/12


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 60/2009

2009 m. sausio 22 d.

kuriuo nustatomos galvijienos sektoriaus eksporto grąžinamosios išmokos

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1), ypač į jo 164 straipsnio 2 dalies paskutinę pastraipą ir 170 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad to reglamento I priedo XV dalyje išvardytų produktų kainų skirtumas pasaulinėje rinkoje ir Bendrijoje gali būti dengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Todėl, atsižvelgiant į esamą situaciją galvijienos rinkoje, turėtų būti nustatomos grąžinamosios eksporto išmokos laikantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162–164 ir 167–170 straipsniuose nurodytų taisyklių ir kriterijų.

(3)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnio 1 dalies nuostatomis, eksporto grąžinamosios išmokos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, ypač jei to reikia dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties, tam tikrų rinkų konkrečių reikalavimų arba dėl susitarimais, sudarytais pagal Sutarties 300 straipsnį, prisiimtų įsipareigojimų.

(4)

Grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos tik už tuos produktus, kuriuos leidžiama laisvai vežti Bendrijoje ir kurie yra paženklinti sveikumo ženklu, kaip nurodyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (2) 5 straipsnio 1 dalies a punkte. Šie produktai taip pat turi atitikti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (3) ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004, nustatančio specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (4) reikalavimus.

(5)

2007 m. lapkričio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1359/2007, nustatančio specialių eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus galvijų mėsos gabalus be kaulų suteikimo sąlygas (kodifikuota redakcija) (5) 7 straipsnio 2 dalies 3 pastraipoje numatyta, kad jei eksportuotinas kiekis sudaro mažiau kaip 95 %, bet ne mažiau kaip 85 % bendros po iškaulinėjimo gautų gabalų masės, specialios grąžinamosios išmokos suma sumažinama.

(6)

Todėl Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1044/2008 (6) turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju reglamentu.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Produktai, už kuriuos skiriamos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnyje numatytos eksporto grąžinamosios išmokos (su sąlyga, kad laikomasi šio straipsnio 2 dalies nuostatų) ir išmokų dydžiai yra nurodyti šio reglamento priede.

2.   Produktai, už kuriuos pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti skiriamos grąžinamosios išmokos, turi atitikti Reglamentų (EB) Nr. 852/2004 ir (EB) Nr. 853/2004 reikalavimus, visų pirma, jie turi būti paruošti patvirtintoje įmonėje ir atitikti Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo I skirsnio III skyriuje nustatytus ženklinimo sveikumo ženklu reikalavimus.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1359/2007 7 straipsnio 2 dalies 3 pastraipoje nurodytu atveju grąžinamoji išmoka už produktą, kurio kodas yra 0201 30 00 9100 sumažinama 7 EUR/100 kg.

3 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1044/2008 panaikinamas.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. sausio 23 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 22 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 139, 2004 4 30, p. 55 su pakeitimais, padarytais OL L 226, 2004 6 25, p. 22.

(3)  OL L 139, 2004 4 30, p. 1 su pakeitimais, padarytais OL L 226, 2004 6 25, p. 3.

(4)  OL L 139, 2004 4 30, p. 206 su pakeitimais, padarytais OL L 226, 2004 6 25, p. 83.

(5)  OL L 304, 2007 11 22, p. 21.

(6)  OL L 281, 2008 10 24, p. 10.


PRIEDAS

Nuo 2009 m. sausio 23 d. galvijienos sektoriui skirtos eksporto grąžinamosios išmokos

Produktų kodas

Paskirties šalys

Mato vienetas

Grąžinamųjų išmokų dydis

0102 10 10 9140

B00

EUR/100 kg gyvojo svorio

25,9

0102 10 30 9140

B00

EUR/100 kg gyvojo svorio

25,9

0201 10 00 9110 (2)

B02

EUR/100 kg grynojo svorio

36,6

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

21,5

0201 10 00 9130 (2)

B02

EUR/100 kg grynojo svorio

48,8

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

28,7

0201 20 20 9110 (2)

B02

EUR/100 kg grynojo svorio

48,8

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

28,7

0201 20 30 9110 (2)

B02

EUR/100 kg grynojo svorio

36,6

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

21,5

0201 20 50 9110 (2)

B02

EUR/100 kg grynojo svorio

61,0

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

35,9

0201 20 50 9130 (2)

B02

EUR/100 kg grynojo svorio

36,6

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

21,5

0201 30 00 9050

US (4)

EUR/100 kg grynojo svorio

6,5

CA (5)

EUR/100 kg grynojo svorio

6,5

0201 30 00 9060 (7)

B02

EUR/100 kg grynojo svorio

22,6

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

7,5

0201 30 00 9100 (3)  (7)

B04

EUR/100 kg grynojo svorio

84,7

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

49,8

EG

EUR/100 kg grynojo svorio

103,4

0201 30 00 9120 (3)  (7)

B04

EUR/100 kg grynojo svorio

50,8

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

29,9

EG

EUR/100 kg grynojo svorio

62,0

0202 10 00 9100

B02

EUR/100 kg grynojo svorio

16,3

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

5,4

0202 20 30 9000

B02

EUR/100 kg grynojo svorio

16,3

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

5,4

0202 20 50 9900

B02

EUR/100 kg grynojo svorio

16,3

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

5,4

0202 20 90 9100

B02

EUR/100 kg grynojo svorio

16,3

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

5,4

0202 30 90 9100

US (4)

EUR/100 kg grynojo svorio

6,5

CA (5)

EUR/100 kg grynojo svorio

6,5

0202 30 90 9200 (7)

B02

EUR/100 kg grynojo svorio

22,6

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

7,5

1602 50 31 9125 (6)

B00

EUR/100 kg grynojo svorio

23,3

1602 50 31 9325 (6)

B00

EUR/100 kg grynojo svorio

20,7

1602 50 95 9125 (6)

B00

EUR/100 kg grynojo svorio

23,3

1602 50 95 9325 (6)

B00

EUR/100 kg grynojo svorio

20,7

Pastaba: Produktų kodai ir „A“ serijos paskirties šalių kodai yra nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1).

Paskirties šalių kodai nurodyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19).

Kitos paskirties šalys apibrėžiamos taip:

B00

:

visos paskirties šalys (trečiosios valstybės, kitos teritorijos, aprūpinimas būtinomis atsargomis ir paskirties šalys, prilygintos eksporto už Bendrijos ribų paskirties šalims).

B02

:

B04 ir paskirties šalis EG.

B03

:

Albanija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija, Kosovą (), Juodkalnija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, aprūpinimas būtinomis atsargomis ir kuro tiekimas (paskirties šalys, išvardytos Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/1999 36 ir 45 straipsniuose ir, jei tinka, 44 straipsnyje (OL L 102, 1999 4 17, p. 11)).

B04

:

Turkija, Ukraina, Baltarusija, Moldova, Rusija, Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas, Tadžikistanas, Kirgizija, Marokas, Alžyras, Tunisas, Libija, Libanas, Sirija, Irakas, Iranas, Izraelis, Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas, Jordanija, Saudo Arabija, Kuveitas, Bahreinas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Omanas, Jemenas, Pakistanas, Šri Lanka, Mianmaras (Birma), Tailandas, Vietnamas, Indonezija, Filipinai, Kinija, Šiaurės Korėja, Honkongas, Sudanas, Mauritanija, Malis, Burkina Faso, Nigeris, Čadas, Žaliojo Kyšulio Respublika, Senegalas, Gambija, Gvinėja Bisau, Gvinėja, Siera Leonė, Liberija, Dramblio Kaulo Kranto Respublika, Gana, Togas, Beninas, Nigerija, Kamerūnas, Centrinė Afrikos Respublika, Pusiaujo Gvinėja, San Tomė ir Prinsipė, Gabonas, Kongas, Kongo Demokratinė Respublika, Ruanda, Burundis, Šventosios Elenos sala ir priklausomos teritorijos, Angola, Etiopija, Eritrėja, Džibutis, Somalis, Uganda, Tanzanija, Seišeliai ir priklausomos teritorijos, Britų Indijos vandenyno teritorija, Mozambikas, Mauricijus, Komorai, Majotė, Zambija, Malavis, Pietų Afrika, Lesotas.


(1)  Kaip nustatyta 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1244.

(2)  Įtraukimui į šią subpoziciją reikia pateikti Komisijos reglamento (EB) Nr. 433/2007 (OL L 104, 2007 4 21, p. 3) priede nurodytą pažymą.

(3)  Grąžinamoji išmoka skiriama tik tuo atveju, jei laikomasi Komisijos reglamente (EB) Nr. 1359/2007 (OL L 304, 2007 11 22, p. 21) vi, jei taikoma, Komisijos reglamente (EB) Nr. 1741/2006 (OL L 329, 2006 11 25, p. 7) nustatytų reikalavimų.

(4)  Realizuotos laikantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1643/2006 (OL L 308, 2006 11 8, p. 7) numatytų sąlygų.

(5)  Realizuotos laikantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 2051/96 (OL L 274, 1996 10 26, p. 18) numatytų sąlygų.

(6)  Grąžinamoji išmoka skiriama tik tuo atveju, jei laikomasi Komisijos reglamente (EB) Nr. 1731/2006 (OL L 325, 2006 11 24, p. 12) nustatytų reikalavimų.

(7)  Liesos galvijienos be riebalų kiekis nustatomas Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2429/86 (OL L 210, 1986 8 1, p. 39) priede nurodyta analizės tvarka.

Terminas „vidutinis kiekis“ reiškia kiekį ėminyje, kaip jis yra apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 765/2002 (OL L 117, 2002 5 4, p. 6) 2 straipsnio 1 dalyje. Ėminys paimamas iš tos prekių siuntos dalies, kurios keliama rizika yra pati didžiausia.


23.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/16


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 61/2009

2009 m. sausio 22 d.

kuriuo nustatomos kiaulienos sektoriaus eksporto grąžinamosios išmokos

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1), ypač į jo 164 straipsnio 2 dalies paskutinę pastraipą ir 170 straipsnį,

kadangi:

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162 straipsnio 1 dalies nuostatas to reglamento I priedo XVII dalyje išvardytų produktų kainų skirtumas pasaulinėje rinkoje ir Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Todėl, atsižvelgiant į esamą situaciją kiaulienos rinkoje, grąžinamosios išmokos turėtų būti nustatomos laikantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162–164, 167, 169 ir 170 straipsniuose nurodytų taisyklių ir kriterijų.

(3)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnio 1 dalies nuostatomis, eksporto grąžinamosios išmokos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, ypač jei to reikia dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties, tam tikrų rinkų konkrečių reikalavimų arba dėl susitarimais, sudarytais pagal Sutarties 300 straipsnį, prisiimtų įsipareigojimų.

(4)

Grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos tik už tuos produktus, kuriuos leidžiama laisvai vežti Bendrijoje ir kurie yra paženklinti sveikumo ženklu, kaip nurodyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (2) 5 straipsnio 1 dalies a punkte. Šie produktai taip pat turi atitikti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (3) ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004, nustatančio specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (4) reikalavimus.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Produktai, už kuriuos skiriamos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnyje numatytos eksporto grąžinamosios išmokos (su sąlyga, kad laikomasi šio straipsnio 2 dalies nuostatų) ir išmokų dydžiai yra nurodyti šio reglamento priede.

2.   Produktai, už kuriuos pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti skiriamos grąžinamosios išmokos, turi atitikti Reglamentų (EB) Nr. 852/2004 ir (EB) Nr. 853/2004 reikalavimus, visų pirma, jie turi būti paruošti patvirtintoje įmonėje ir atitikti Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo I skirsnio III skyriuje nustatytus ženklinimo sveikumo ženklu reikalavimus.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. sausio 23 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 22 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 139, 2004 4 30, p. 55 su pakeitimais, padarytais OL L 226, 2004 6 25, p. 22.

(3)  OL L 139, 2004 4 30, p. 1 su pakeitimais, padarytais OL L 226, 2004 6 25, p. 3.

(4)  OL L 139, 2004 4 30, p. 206 su pakeitimais, padarytais OL L 226, 2004 6 25, p. 83.


PRIEDAS

Nuo 2009 m. sausio 23 d. kiaulienos sektoriui skirtos eksporto grąžinamosios išmokos

Produktų kodas

Paskirties šalys

Mato vienetas

Grąžinamųjų išmokų dydis

0210 11 31 9110

A00

EUR/100 kg

54,20

0210 11 31 9910

A00

EUR/100 kg

54,20

0210 19 81 9100

A00

EUR/100 kg

54,20

0210 19 81 9300

A00

EUR/100 kg

54,20

1601 00 91 9120

A00

EUR/100 kg

19,50

1601 00 99 9110

A00

EUR/100 kg

15,20

1602 41 10 9110

A00

EUR/100 kg

29,00

1602 41 10 9130

A00

EUR/100 kg

17,10

1602 42 10 9110

A00

EUR/100 kg

22,80

1602 42 10 9130

A00

EUR/100 kg

17,10

1602 49 19 9130

A00

EUR/100 kg

17,10

NB: Produktų kodai ir „A“ serijos paskirčių kodai yra nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1) su pakeitimais.


23.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/18


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 62/2009

2009 m. sausio 22 d.

kuriuo nustatomos kiaušinių sektoriaus eksporto grąžinamosios išmokos

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (1), ypač į jo 164 straipsnio 2 dalies paskutinę pastraipą ir 170 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad to reglamento I priedo XIX dalyje išvardytų produktų kainų skirtumas pasaulinėje rinkoje ir Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Todėl, atsižvelgiant į esamą situaciją kiaušinių rinkoje, turėtų būti nustatomos grąžinamosios išmokos laikantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162–164, 167, 169 ir 170 straipsniuose nurodytų taisyklių ir kriterijų.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eksporto grąžinamosios išmokos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, ypač jei to reikia dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties, tam tikrų rinkų konkrečių reikalavimų arba dėl susitarimais, sudarytais pagal Sutarties 300 straipsnį, prisiimtų įsipareigojimų.

(4)

Išmokos skiriamos tik už produktus, kuriuos galima laisvai vežti Bendrijoje ir kurie atitinka 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (2) reikalavimus ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (3) bei Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XIV priedo A dalyje nurodytas ženklinimo sąlygas.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnyje numatytos eksporto grąžinamosios išmokos už šio reglamento priede nurodytus produktus ir kiekius skiriamos, jei laikomasi šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.

2.   Produktai, už kuriuos pagal 1 dalį gali būti skiriamos grąžinamosios išmokos, turi atitikti Reglamentų (EB) Nr. 852/2004 ir (EB) Nr. 853/2004 reikalavimus, ypač paruošimo patvirtintoje įmonėje ir Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo I skyriuje bei Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 XIV priedo A dalyje nustatyto ženklinimo identifikavimo ženklu reikalavimus.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. sausio 23 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 22 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 139, 2004 4 30, p. 1.

(3)  OL L 139, 2004 4 30, p. 55.


PRIEDAS

Nuo 2009 m. sausio 23 d. kiaušinių sektoriui skirtos eksporto grąžinamosios išmokos

Produktų kodas

Paskirties šalys

Mato vienetas

Grąžinamųjų išmokų dydis

0407 00 11 9000

A02

EUR/100 vnt.

0,78

0407 00 19 9000

A02

EUR/100 vnt.

0,39

0407 00 30 9000

E09

EUR/100 kg

0,00

E10

EUR/100 kg

16,00

E19

EUR/100 kg

0,00

0408 11 80 9100

A03

EUR/100 kg

25,10

0408 19 81 9100

A03

EUR/100 kg

12,60

0408 19 89 9100

A03

EUR/100 kg

12,60

0408 91 80 9100

A03

EUR/100 kg

15,90

0408 99 80 9100

A03

EUR/100 kg

4,00

NB: Produktų kodai ir „A“ serijos paskirties šalių kodai nurodyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1) su pakeitimais.

Kitos paskirties šalys nurodomos taip:

E09

Kuveitas, Bahreinas, Omanas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jemenas, Ypatingasis administracinis Kinijos regionas Honkongas, Rusija, Turkija.

E10

Pietų Korėja, Japonija, Malaizija, Tailandas, Taivanas, Filipinai.

E19

Visos paskirties šalys, išskyrus Šveicariją ir E09 bei E10 grupes.


23.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/20


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 63/2009

2009 m. sausio 22 d.

kuriuo nustatomos paukštienos sektoriaus eksporto grąžinamosios išmokos

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (1), ypač į jo 164 straipsnio 2 dalies paskutinę pastraipą ir 170 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad to reglamento I priedo XX dalyje išvardytų produktų kainų skirtumas pasaulinėje rinkoje ir Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Todėl, atsižvelgiant į esamą paukštienos rinkos padėtį, turėtų būti nustatomos grąžinamosios išmokos laikantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162–164, 167, 169 ir 170 straipsniuose nurodytų taisyklių ir kriterijų.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eksporto grąžinamosios išmokos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, ypač jei to reikia dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties, tam tikrų rinkų konkrečių reikalavimų arba dėl susitarimais, sudarytais pagal Sutarties 300 straipsnį, prisiimtų įsipareigojimų.

(4)

Grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos tik už tuos produktus, kuriuos leidžiama laisvai vežti Bendrijoje ir kurie yra paženklinti identifikavimo ženklu, kaip nurodyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (2), 5 straipsnio 1 dalies b punkte. Tie produktai taip pat turi atitikti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (3) reikalavimus.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnyje numatytos eksporto grąžinamosios išmokos už šio reglamento priede nurodytus produktus ir kiekį skiriamos, jei laikomasi šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.

2.   Produktai, už kuriuos pagal 1 dalį gali būti skiriamos grąžinamosios išmokos, turi atitikti Reglamentų (EB) Nr. 852/2004 ir (EB) Nr. 853/2004 reikalavimus, ypač paruošimo patvirtintoje įmonėje ir Reglamento (EB) 853/2004 II priedo I skyriuje nustatyto ženklinimo identifikavimo ženklu reikalavimus.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. sausio 23 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 22 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 139, 2004 4 30, p. 55.

(3)  OL L 139, 2004 4 30, p. 1. Pataisyta redakcija OL L 226, 2004 6 25, p. 3.


PRIEDAS

Nuo 2009 m. sausio 23 d. paukštienos sektoriui skirtos eksporto grąžinamosios išmokos

Produktų kodas

Paskirties šalys

Mato vienetas

Grąžinamųjų išmokų dydis

0105 11 11 9000

A02

EUR/100 pcs

0,47

0105 11 19 9000

A02

EUR/100 pcs

0,47

0105 11 91 9000

A02

EUR/100 pcs

0,47

0105 11 99 9000

A02

EUR/100 pcs

0,47

0105 12 00 9000

A02

EUR/100 pcs

0,94

0105 19 20 9000

A02

EUR/100 pcs

0,94

0207 12 10 9900

V03

EUR/100 kg

40,00

0207 12 90 9190

V03

EUR/100 kg

40,00

0207 12 90 9990

V03

EUR/100 kg

40,00

NB: Produktų kodai ir „A“ serijos paskirčių kodai yra nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1) su pakeitimais.

Kitos paskirtys apibrėžiamos taip:

V03

A24, Angola, Saudo Arabija, Kuveitas, Bahreinas, Kataras, Omanas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jordanija, Jemenas, Libanas, Irakas, Iranas.


23.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/22


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 64/2009

2009 m. sausio 22 d.

kuriuo nustatomos tipinės kainos paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1484/95

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1), ypač į jo 143 straipsnį,

atsižvelgdama į 1975 m. spalio 29 d. Tarybos Reglamentą (EEB) Nr. 2783/75 dėl bendros prekybos ovalbuminu ir laktalbuminu sistemos, ypač į jo 3 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1484/95 (2) buvo nustatytos išsamios papildomų importo muitų sistemos taikymo taisyklės ir papildomi importo muitai paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui.

(2)

Iš reguliarios duomenų, kuriais grindžiamas tipinių kainų nustatymas paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui, kontrolės matyti, kad kyla būtinybė iš dalies pakeisti tipines kai kurių produktų kainas, atsižvelgiant į kainų svyravimą, priklausomai nuo kilmės. Todėl reikėtų paskelbti tipines kainas.

(3)

Šį pakeitimą būtina taikyti kaip galima greičiau, atsižvelgiant į rinkos padėtį.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1484/95 I priedas keičiamas šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 22 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 145, 1995 6 29, p. 47.


PRIEDAS

prie 2009 m. sausio 22 d. Komisijos reglamento, nustatančio tipines kainas paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1484/95

„I PRIEDAS

KN kodas

Prekių aprašymas

Tipinė kaina

(EUR/100 kg)

3 straipsnio 3 dalyje nurodytas užstatas

(EUR/100 kg)

Kilmė (1)

0207 12 10

Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, bet su kaklais, širdimis, kepenimis ir skilviais, vadinamos „70 % viščiukais“ skerdenos

124,2

0

AR

0207 12 90

Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, taip pat be kaklų, širdžių, kepenų ir skilvių, vadinamos „65 % viščiukais“ bei turinčios kitą pavidalą skerdenos

125,0

0

BR

138,6

0

AR

0207 14 10

Mėsos gabalai ir valgomieji mėsos subproduktai, sušaldyti, be kaulų

239,0

18

BR

268,4

10

AR

279,6

6

CL

0207 14 50

Mėsos gabalai ir valgomieji mėsos subproduktai, sušaldyti, krūtinėlės ir jų dalys

180,9

9

BR

0207 14 60

Mėsos gabalai ir valgomieji mėsos subproduktai, sušaldyti, kojos ir jų dalys

126,7

5

BR

0207 25 10

Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, bet su kaklais, širdimis, kepenimis ir skilviais, vadinamos „80 % kalakutais“

213,5

0

BR

0207 27 10

Mėsos gabalai ir valgomieji mėsos subproduktai, sušaldyti, be kaulų

311,9

0

BR

316,5

0

CL

0408 11 80

Kiaušinių tryniai

452,7

0

AR

0408 91 80

Kiaušiniai be lukštų, džiovinti

427,9

0

AR

1602 32 11

Nevirti gaidžių ar vištų pusgaminiai

269,6

5

BR

3502 11 90

Džiovinti ovalbuminai

604,0

0

AR


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.“


23.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/24


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 65/2009

2009 m. sausio 22 d.

nustatantis grąžinamąsias išmokas už kiaušinius ir kiaušinių trynius, kurie eksportuojami kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1), ypač į jo 164 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162 straipsnio 1b dalyje numatyta, kad skirtumas tarp šio reglamento 1 straipsnio 1s dalyje nurodytų ir I priedo XIX dalyje išvardytų produktų kainų tarptautinėje prekyboje ir Bendrijos vidaus rinkos kainų gali būti padengtas eksporto grąžinamosiomis išmokomis, kai prekės yra eksportuojamos kaip prekės, išvardytos šio reglamento XX priedo V dalyje.

(2)

2005 m. birželio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1043/2005, įgyvendinančiame Tarybos reglamento (EB) Nr. 3448/93 nuostatas dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktas prekes, skyrimo sistemos ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijų (2), yra nurodyti produktai, kuriems turėtų būti nustatytas grąžinamosios išmokos dydis, taikomas, kai produktai eksportuojami kaip prekės, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XX priedo V dalyje.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 14 straipsnio 2b pastraipą grąžinamųjų išmokų dydis už 100 kilogramų kiekvieno atitinkamo pagrindinio produkto turėtų būti nustatytas tos pačios trukmės laikotarpiui, kuriam grąžinamosios išmokos yra nustatomos tiems patiems produktams, eksportuojamiems neperdirbtais.

(4)

Urugvajaus raundo metu sudaryto Susitarimo dėl žemės ūkio 11 straipsnyje nustatyta, kad eksporto grąžinamosios išmokos už produktą, kuris yra prekės sudėtyje, negali viršyti tos grąžinamosios išmokos, kuri mokama už produktą, kai eksportuojama jo vėliau neperdirbant.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Grąžinamųjų išmokų dydžiai, taikomi Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 I priede ir Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 1 straipsnio 1s dalyje išvardytiems pagrindiniams produktams ir eksportuojamiems kaip prekės, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XX priedo V dalyje, yra nustatomi pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. sausio 23 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 22 d.

Komisijos vardu

Heinz ZOUREK

Įmonių ir pramonės generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 172, 2005 7 5, p. 24.


PRIEDAS

Nuo 2009 m. sausio 23 d. kiaušiniams ir kiaušinių tryniams, eksportuojamiems kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą, taikomi grąžinamųjų išmokų dydžiai

(EUR/100 kg)

KN kodas

Aprašymas

Paskirties šalis (1)

Grąžinamosios išmokos dydis

0407 00

Paukščių kiaušiniai su lukštais, švieži, konservuoti ir virti:

 

 

– Paukštienos sektoriaus:

 

 

0407 00 30

– – Kita:

 

 

a)

eksportuojant ovalbuminą, klasifikuojamą KN kodais 3502 11 90 ir 3502 19 90

02

0,00

03

16,00

04

0,00

b)

eksportuojant kitas prekes

01

0,00

0408

Paukščių kiaušiniai, be lukštų ir trynių, švieži, džiovinti, virti garuose arba verdančiame vandenyje, lieti, šaldyti ar kitokiu būdu užkonservuoti, į kuriuos pridėta ar nepridėta cukraus ar kitokio saldiklio:

 

 

– Kiaušinių tryniai:

 

 

0408 11

– – Džiovinti:

 

 

ex 0408 11 80

– – – Tinkami maistui:

 

 

nesaldinti

01

25,10

0408 19

– – Kita:

 

 

– – – Tinkami maistui:

 

 

ex 0408 19 81

– – – – Skysti:

 

 

nesaldinti

01

12,60

ex 0408 19 89

– – – – Šaldyti:

 

 

nesaldinti

01

12,60

– Kita:

 

 

0408 91

– – Džiovinti:

 

 

ex 0408 91 80

– – – Tinkami maistui:

 

 

nesaldinti

01

15,90

0408 99

– – Kita:

 

 

ex 0408 99 80

– – – Tinkami maistui:

 

 

nesaldinti

01

4,00


(1)  Paskirties šalys yra šios:

01

trečiosios šalys. Šveicarijai ir Lichtenšteinui šie dydžiai netaikomi 1972 m. liepos 22 d. Susitarimo tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos protokolo Nr. 2 I ir II lentelėse išvardytoms prekėms;

02

Kuveitas, Bahreinas, Omanas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jemenas, Turkija, Honkongo SAR ir Rusija;

03

Pietų Korėja, Japonija, Malaizija, Tailandas, Taivanas ir Filipinai;

04

visos paskirties vietos, išskyrus Šveicariją ir 02 ir 03 pažymėtas šalis.


23.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/26


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 66/2009

2009 m. sausio 22 d.

kuriuo nustatomi grąžinamųjų išmokų už pieną ir pieno produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, dydžiai

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1), ypač į jo 164 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad produktų, nurodytų šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies p punkte ir išvardytų I priedo XVI dalyje, pasaulinės rinkos kainų ir kainų Bendrijoje skirtumas gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis, jeigu šios prekės eksportuojamos šio reglamento XX priedo IV dalyje išvardytų prekių pavidalu.

(2)

2005 m. birželio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1043/2005, įgyvendinančiame Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3448/93 dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, skyrimo sistemos ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijų (2), nurodyti produktai, kuriems turi būti nustatytas grąžinamosios išmokos dydis, taikomas, jeigu produktai eksportuojami Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XX priedo IV dalyje išvardytų prekių pavidalu.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 14 straipsnio antros pastraipos a punktą, grąžinamosios išmokos dydis 100 kilogramų kiekvieno atitinkamo pagrindinio produkto nustatomas tam pačiam laikotarpiui, kuris numatytas šių produktų grąžinamajai išmokai nustatyti, jei jie eksportuojami neperdirbti.

(4)

Per Urugvajaus raundą sudaryto Susitarimo dėl žemės ūkio 11 straipsnyje nustatyta, kad eksporto grąžinamosios išmokos už produktą, kurio yra prekėje, negali būti didesnės nei grąžinamosios išmokos už tą produktą, kai jis eksportuojamas be tolesnio perdirbimo.

(5)

Tačiau tam tikrų pieno produktų, eksportuojamų kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, atveju, iš anksto nustačius didelius grąžinamųjų išmokų dydžius, kyla pavojus neįvykdyti su tokiomis išmokomis susijusių įsipareigojimų. Siekiant to išvengti, reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, neužkertant kelio sudaryti ilgalaikes sutartis. Nustatant konkrečių grąžinamųjų išmokų už šiuos produktus dydžius tuomet, kai grąžinamosios išmokos nustatomos iš anksto, reikėtų sudaryti sąlygas šiems dviems tikslams įgyvendinti.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustatant grąžinamųjų išmokų dydį prireikus atsižvelgiama į gamybos grąžinamąją išmoką, pagalbą ar kitokias lygiaverčio poveikio priemones, pagal reglamentą dėl bendro žemės ūkio rinkų organizavimo taikomas visose valstybėse narėse pagrindiniams produktams, išvardytiems Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 I priede, ar panašiems produktams.

(7)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 100 straipsnio 1 dalyje numatyta pagalba, skiriama už Bendrijoje pagamintą nugriebtą pieną, perdirbtą į kazeiną, jeigu įvykdomos tam tikros tokiam pienui ir iš jo pagamintam kazeinui taikomos sąlygos.

(8)

2005 m. lapkričio 9 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1898/2005, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 įgyvendinimo taisykles, taikomas grietinėlės, sviesto ir koncentruoto sviesto realizavimo priemonėms (3), nustatyta, kad įmonėms, gaminančioms tam tikrus produktus, sviestas ir grietinėlė turėtų būti tiekiami mažesnėmis kainomis.

(9)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Grąžinamųjų išmokų už pagrindinius produktus, išvardytus Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 I priede ir Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 I priedo XVI dalyje ir eksportuojamus Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XX priedo IV dalyje išvardytų prekių pavidalu, dydžiai yra nustatomi, kaip nurodyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. sausio 23 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 22 d.

Komisijos vardu

Heinz ZOUREK

Įmonių ir pramonės generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 172, 2005 7 5, p. 24.

(3)  OL L 308, 2005 11 25, p. 1.


PRIEDAS

Nuo 2009 m. sausio 23 d. taikomi grąžinamųjų išmokų dydžiai už kai kuriuos pieno produktus, kurie eksportuojami kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą (1)

(EUR/100 kg)

KN kodas

Aprašymas

Grąžinamųjų išmokų dydis

Grąžinamąsias išmokas nustatant iš anksto

Kita

ex 0402 10 19

Pieno milteliai, granulės ar kitokio pavidalo sausieji produktai, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitokio saldiklio ir kurių riebumas ne didesnis kaip 1,5 % masės (PG 2):

 

 

a)

eksportuojant prekes, klasifikuojamas KN kodu 3501;

b)

eksportuojant kitas prekes.

17,00

17,00

ex 0402 21 19

Pieno milteliai, granulės ar kitokio pavidalo sausieji produktai, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitokio saldiklio ir kurių riebumas ne didesnis kaip 26 % masės (PG 3):

 

 

a)

eksportuojant prekes, į kurių sudėtį įeina sviestas ar grietinėlė, parduodami sumažinta kaina ir kurie pagaminti pagal Reglamento (EB) Nr. 1898/2005 nuostatas ir savo pavidalu prilygsta PG 3 produktams;

26,85

26,85

b)

eksportuojant kitas prekes.

26,00

26,00

ex 0405 10

Sviestas, kurio riebalų kiekis sudaro 82 % masės (PG 6):

 

 

a)

eksportuojant prekes, į kurių sudėtį įeina sviestas arba grietinėlė, parduodami sumažinta kaina, ir kurie pagaminti pagal Reglamente (EB) Nr. 1898/2005 nustatytas sąlygas;

45,00

45,00

b)

KN kodu 2106 90 98 klasifikuojamų prekių, kurių pieno riebalų kiekis sudaro 40 % masės, eksportas;

46,05

46,05

c)

eksportuojant kitas prekes.

45,00

45,00


(1)  Šiame priede nustatyti tarifai netaikomi eksportui į:

a)

trečiąsias šalis: Andorą, Šventąjį Sostą (Vatikano miesto valstybę), Lichtenšteiną, Jungtines Amerikos Valstijas ir 1972 m. liepos 22 d. Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo 2 protokolo I ir II lentelėse išvardytoms prekėms, eksportuojamoms į Šveicarijos Konfederaciją.

b)

ES valstybių narių teritorijas, nepriklausančias Bendrijos muitų teritorijai: Seutą, Melilją, Livinjo ir Campione d'Italia administracinius vienetus, Helgolandą, Grenlandiją, Farerų salas ir Kipro Respublikos teritorijos dalis, kurių Kipro Respublikos Vyriausybė faktiškai nekontroliuoja.

c)

Europos teritorijos, už kurių išorės santykius yra atsakinga valstybė narė ir kuri nepriklauso Bendrijos muitų teritorijai: Gibraltaras.

d)

eksportą, numatytą Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/1999 (OL L 102, 1999 4 17, p. 11) 36 straipsnio 1 dalyje, 44 straipsnio 1 dalyje ir 45 straipsnio 1 dalyje.


DIREKTYVOS

23.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/29


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2008/121/EB

2009 m. sausio 14 d.

dėl tekstilės pavadinimų (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/74/EB dėl tekstilės pavadinimų (3) buvo keletą kartų iš esmės pakeista (4). Kadangi šią direktyvą reikia keisti dar kartą, siekiant aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

(2)

Jeigu kiekvienoje valstybėje narėje veiktų skirtingos nuostatos, reglamentuojančios tekstilės produktuose pluoštų pavadinimus, sudėtį ir ženklinimą, atsirastų kliūčių, trukdančių deramai veikti vidaus rinkai.

(3)

Tos kliūtys gali būti panaikintos pateikiant tekstilės produktus į Bendrijos rinką pagal unifikuotas taisykles. Dėl to būtina suvienodinti tekstilės pluoštų pavadinimus ir duomenis, nurodomus ant etikečių, žymenų ar kitokių dokumentų, lydinčių tekstilės produktus įvairiuose gamybos, perdirbimo ir platinimo etapuose.

(4)

Taip pat turėtų būti priimtos nuostatos, reglamentuojančios tam tikrus produktus, kurie nėra pagaminti tik iš tekstilės medžiagų, bet tekstilė sudaro didžiąją produkto dalį arba į jį ypatingą dėmesį kreipia gamintojas, perdirbėjas arba prekiautojas.

(5)

Leistini nuokrypiai dėl „kitų pluoštų“, kurie jau yra nustatyti gryniems produktams, turėtų būti taikomi ir mišiniams.

(6)

Norint pasiekti tikslą, kad pagal šios srities nacionalinius teisės aktus ženklinimas turėtų būti privalomas.

(7)

Tais atvejais, kai techniškai sudėtinga nurodyti produkto sudėtį jo gamybos metu, etiketėje gali būti pažymėti visi tuo metu žinomi pluoštai, jeigu jie sudaro tam tikrą produkto procentą.

(8)

Norint išvengti taikymo skirtumų Bendrijoje, vertėtų nustatyti tikslius ženklinimo metodus, taikytinus iš dviejų arba daugiau komponentų susidedantiems tekstilės produktams, bei konkretizuoti tuos tekstilės produktų komponentus, kurių nereikalaujama paisyti ženklinant ir atliekant analizę.

(9)

Tekstilės produktai, kuriems taikomi tik ženklinimo bendrąja etikete reikalavimai ir kurie parduodami metrais arba atraižomis, turėtų būti taip pateikiami į prekybą, kad pirkėjas galėtų visapusiškai susipažinti su visos pakuotės ar rietimo duomenimis. Pačios valstybės narės turi nuspręsti, kokiomis priemonėmis tai turėtų būti padaryta.

(10)

Ypatingą prestižą tarp naudotojų ir vartotojų turintiems apibūdinimams arba pavadinimams turėtų būti taikomi tam tikri reikalavimai.

(11)

Būtina nustatyti tekstilės pavyzdžių atrinkimo ir analizės metodus, kurie leistų išvengti prieštaravimų dėl panaudotų metodų. Vis dėlto, nors ir laikinai toliau taikomi tuo metu valstybėje galiojantys metodai, tai vis dėlto netrukdo taikyti unifikuotų taisyklių.

(12)

V priedo, nurodančio sutartinius dydžius, kurie turi būti taikomi kiekvieno pluošto nusausintai masei, analizės būdu nustatant tekstilės produktų pluošto sudėtį, 1, 2 ir 3 pozicijose pateikiami du skirtingi sutartiniai dydžiai, taikomi apskaičiuojant vilnos ir (arba) gyvūnų plaukų, turinčių iškarštų ir šukuotų pluoštų, sudėtį. Laboratorijose negalima visada nustatyti, ar pluoštas yra iškarštas, ar šukuotas, todėl taikant šią nuostatą gali būti gaunami skirtingi rezultatai atliekant tekstilės produktų atitikties patikrinimą Bendrijoje. Todėl, kilus abejonei, laboratorijoms turėtų būti leista taikyti tam tikrą sutartinį dydį.

(13)

Nerekomenduojama sujungti visas tokiems produktams taikomas nuostatas atskiroje direktyvoje dėl tekstilės produktų.

(14)

III ir IV prieduose dėl ypatingos ten išvardytų produktų kilmės turėtų būti įtraukti ir kiti produktai, kurių nereikia ženklinti, ypač „vienkartinio naudojimo“ produktai arba tokie produktai, kuriems reikalaujamas ženklinimas tik bendrąja etikete.

(15)

Turėtų būti patvirtintos priemonės, būtinos šiai direktyvai įgyvendinti, laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5).

(16)

Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai suderinti I ir V priedus su technikos pažanga ir patvirtinti naujus kiekybinės analizės metodus dviejų ir trijų komponentų mišiniams. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, jas papildant, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(17)

Naujos į šią direktyvą įtrauktos nuostatos susijusios tik su komiteto procedūra. Todėl valstybėms narėms nereikia jų perkelti į nacionalinę teisę.

(18)

Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais VI priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1.   Tekstilės produktus leidžiama pateikti Bendrijos rinkai prieš jų pramoninį perdirbimą, jo metu arba bet kuriame platinimo etape tik tada, kai tokie produktai atitinka šią direktyvą.

2.   Ši direktyva neturi būti taikoma tekstilės produktams, kurie:

a)

skirti eksportui į trečiąsias šalis;

b)

įvežami į valstybių narių teritoriją tranzitu ir pateikiami muitinės kontrolei;

c)

importuojami iš trečiųjų šalių perdirbti šalies viduje;

d)

gaminami namudininkų arba nepriklausomų firmų pagal sutartis iš medžiagų, kurių savybės lydinčiuose dokumentuose nenurodomos.

2 straipsnis

1.   Šioje direktyvoje vartojami tokie sąvokų apibrėžimai:

a)

„tekstilės produktais“ vadinami bet kokie neapdoroti, pusiau apdoroti, apdoroti, pusiau pagaminti, pagaminti, pusiau pasiūti ar pasiūti produktai, sudaryti tik iš tekstilės pluoštų, nepriklausomai nuo taikyto jų sumaišymo ar sujungimo būdo;

b)

„tekstilės pluoštais“ vadinama:

i)

medžiaga, kuriai būdingas lankstumas, plonumas ir didelis santykis tarp ilgio ir maksimalaus skersinio matmens, leidžiantys ją taikyti tekstilėje;

ii)

lanksčios juostelės arba vamzdeliai, kurių matomasis plotis neviršija 5 mm, įskaitant juosteles, išpjautas iš platesnių juostų arba plėvelių, pagamintų iš medžiagų, naudojamų I priedo 19–47 pozicijose išvardytiems pluoštams gaminti ir tinkamų taikyti tekstilėje; „matomasis plotis“ yra sulankstytos, suplotos, suspaustos arba susuktos juostelės ar vamzdelio plotis, arba vidutinis plotis, kai jų plotis nėra visur vienodas.

2.   Šie produktai taip pat turi būti laikomi tekstilės produktais ir turi būti reglamentuojami šia direktyva:

a)

produktai, kuriuose tekstilės pluoštai sudaro ne mažiau kaip 80 % visos masės;

b)

baldai, skėčiai, tentai nuo saulės, kuriuose tekstilės komponentai sudaro ne mažiau kaip 80 % visos masės; taip pat daugiasluoksnių kiliminių dangų, čiužinių, turizmo reikmenų tekstiliniai komponentai bei šilti avalynės, pirštuotų pirštinių, kumštinių pirštinių ir puspirštinių pamušalai, jeigu tokie komponentai ir pamušalai sudaro ne mažiau kaip 80 % produkto masės;

c)

tekstilė, įeinanti į kitų produktų sudėtį ir sudaranti neatskiriamą jų dalį, kurios sudėtis nurodoma.

3 straipsnis

1.   2 straipsnyje nurodytų pluoštų pavadinimai ir apibūdinimai išvardyti I priede.

2.   I priedo lentelėje nurodyti pavadinimai turi būti vartojami tik toje pačioje lentelės eilutėje apibūdintiems pluoštams.

3.   Nė vienas iš šių pavadinimų jokia kalba neleidžiamas vartoti kitam pluoštui įvardyti nei savarankišku žodžiu, nei būdvardžiu, nei žodžio šaknimi.

4.   Neleidžiamas vartoti terminas „šilkas“ ištisinių gijų siūlų iš tekstilės pluoštų išvaizdai ar išskirtinumui pažymėti.

4 straipsnis

1.   Joks tekstilės produktas neleidžiamas įvardinti kaip „šimtaprocentinis“, „grynas“ arba „visiškas“, nebent jis būtų sudarytas vien tiktai iš to paties pluošto; neleidžiama vartoti jokio panašaus termino.

2.   Tekstilės produkte leidžiama kitų pluoštų iki 2 % jo masės, jeigu šis kiekis yra technologiškai pagrįstas, o ne pridedamas kaip įprasta. Iškarštiems tekstilės produktams šis leistinas dydis gali būti padidintas iki 5 %.

5 straipsnis

1.   Vilnos produktą leidžiama apibūdinti vienu iš pavadinimų, nurodytų II priede, jeigu jį sudaro pluoštas, kuris anksčiau nebuvo panaudotas baigtame produkte, kuris nebuvo verptas ir (arba) veltas kitaip, negu to reikalauja to produkto gamyba, ir kuris nebuvo kaip nors pažeistas jį apdorojant ar naudojant.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies nuostatų, II priede nurodyti pavadinimai gali būti naudojami apibūdinti vilnai, esančiai pluošto mišinyje, kai:

a)

visa šiame mišinyje esanti vilna atitinka 1 dalyje nurodytus reikalavimus;

b)

tokia vilna sudaro ne mažiau kaip 25 % šio mišinio masės;

c)

naudojant vilnos maišymo prieš karšimą būdą, vilna yra sumaišyta tiktai su vienu kitokiu pluoštu.

Šioje dalyje išvardytais atvejais turi būti procentais nurodoma visa mišinio sudėtis.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytiems produktams, įskaitant iškarštos vilnos produktus, leidžiamos technologiškai pagrįstos pluoštinės priemaišos turi neviršyti 0,3 %.

6 straipsnis

1.   Tekstilės produktas, sudarytas iš dviejų arba daugiau pluoštų, kurių vieno yra ne mažiau kaip 85 % visos masės, turi būti žymimas vienu iš šių būdų:

a)

vyraujančio pluošto pavadinimu, nurodant jo masės procentą;

b)

vyraujančio pluošto pavadinimu, po kurio rašomi žodžiai „mažiausiai 85 %“; arba

c)

procentais nurodant viso produkto sudėtį.

2.   Tekstilės produktas, sudarytas iš dviejų arba daugiau pluoštų, kurių nė vienas nesudaro 85 % visos masės, turi būti žymimas nurodant mažiausiai dviejų pagrindinių pluoštų pavadinimus ir jų masės procentą, po kurių mažėjančio masės santykio seka išvardijami kiti produktą sudarantys pluoštai, nebūtinai nurodant jų masės procentą. Tačiau:

a)

pluoštus, kurių kiekvienas atskirai sudaro mažiau kaip 10 % visos produkto masės, leidžiama bendrai pažymėti terminu „kiti pluoštai“, šalia nurodant jų visos masės procentą;

b)

nurodant pluošto, sudarančio mažiau kaip 10 % visos produkto masės, pavadinimą, turi būti procentais pateikiama visa produkto sudėtis.

3.   Produktus, turinčius grynos medvilnės metmenis ir grynojo lino ataudus, kuriuose linas sudaro ne mažiau kaip 40 % visos nešlichtuotos medžiagos masės, leidžiama pavadinti „medvilnė ir linas“ ir kartu privalo būti pateikta sudėties charakteristika, kurioje būtų pažymėta: „grynos medvilnės metmenys – gryno lino ataudai“.

4.   Terminai „maišyti pluoštai“ arba „neidentifikuota tekstilės sudėtis“ gali būti taikomi tokiam produktui, kurio sudėtį nelengva nustatyti gaminant.

5.   Nurodant galutiniam vartotojui skirto produkto 1–4 dalyse apibrėžtą procentinę sudėtį:

a)

turi būti leidžiama, kad iki 2 % visos tekstilės produkto masės sudarytų pašaliniai pluoštai, jeigu šis kiekis yra technologiškai pagrįstas, o ne pridedamas kaip įprasta; šį dydį leidžiama padidinti iki 5 % iškarštiems tekstilės produktams, nepažeidžiant 5 straipsnio 3 dalyje nurodyto leistino nuokrypio;

b)

turi būti leidžiama 3 % paklaida tarp gamintojo nurodytų ir analizės metu nustatytų pluošto procentų visos etiketėje išvardytų pluoštų masės atžvilgiu; tokia leistina paklaida taip pat taikoma pluoštams, kurie, kaip nustatyta 2 dalyje, išvardijami mažėjančia masės seka, nenurodant procento. Tokia pat leistina paklaida taikoma pagal 5 straipsnio 2 dalies b punktą.

Atliekant analizę, leistini nuokrypiai apskaičiuojami atskirai. Visa mase, į kurią turi būti atsižvelgiama, apskaičiuojant b punkte nurodytą leistiną paklaidą, yra laikoma visa produkto pluoštų masė, atėmus kitų pluoštų masę, apskaičiuotą taikant a punkte nurodytą leistiną dydį.

a ir b punktuose nurodytus leistinus nuokrypius leidžiama sudėti tiktai tuo atveju, jeigu bet kokie pašaliniai pluoštai, nustatyti analizės, atliktos taikant a punkte nurodytą leistiną dydį, metu, pasirodo esą to paties cheminio tipo, kaip vienas ar keli etiketėje nurodyti pluoštai.

Jeigu tam tikrų produktų gamybos procesas sąlygoja didesnius nuokrypius, negu nurodyta a ir b punktuose, tokie didesni nuokrypiai gali būti leidžiami tiktai išimtiniais atvejais, patikrinus produkto atitiktį pagal 13 straipsnio 1 dalį ir kai gamintojas pateikia argumentuotą pateisinimą. Valstybės narės nedelsdamos apie tai informuoja Komisiją.

7 straipsnis

Nepažeidžiant 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 3 dalyje ir 6 straipsnio 5 dalyje nustatytų leistinų nuokrypių, aiškiai matomų, išsiskiriančių pluoštų, kurie yra grynai dekoratyvūs ir neviršija 7 % produkto masės, nurodant pluošto sudėtį pagal 4 ir 6 straipsnio nuostatas, minėti nereikia. Tas pats taikoma ir tokiems pluoštams, tokiems kaip metalizuoti pluoštai, kurie vartojami gaminyje antistatiniam poveikiui suteikti ir kurie neviršija 2 % paruošto produkto masės. 6 straipsnio 3 dalyje nurodytiems produktams tokie procentai turi būti skaičiuojami ne nuo visos medžiagos masės, o atskirai nuo metmenų ir ataudų masės.

8 straipsnis

1.   Šioje direktyvoje aprašyti tekstilės produktai turi būti pažymėti arba paženklinti etiketėmis, kai jie teikiami į rinką perdirbimo arba komerciniais tikslais. Tokį ženklinimą arba žymėjimą leidžiama pakeisti arba papildyti pridedant komercinius dokumentus, kai produktai nėra tiesiogiai parduodami galutiniam vartotojui arba kai jie tiekiami vykdant užsakymą, pateiktą valstybės ar kito juridinio asmens, kuris yra viešosios teisės subjektas, arba kitos atitinkamos institucijos tose valstybėse narėse, kur ši sąvoka nežinoma.

2.   Visi 3–6 straipsniuose ir I ir II prieduose nurodyti pavadinimai, apibūdinimai ir tekstilės pluoštų sudėties duomenys turi būti aiškiai nurodomi komerciniuose dokumentuose. Šis reikalavimas ypač draudžia vartoti santrumpas prekybos sutartyse, sąskaitose ir važtaraščiuose. Tačiau galima naudoti mechanizuoto duomenų apdorojimo kodą, jeigu šis kodas yra paaiškintas tame pačiame dokumente.

3.   Visi 3–6 straipsniuose ir I ir II prieduose nurodyti pavadinimai, apibūdinimai ir tekstilės pluoštų sudėties duomenys turi būti nurodomi aiškiais, įskaitomais ir vienodais rašmenimis pateikiant tekstilės produktus prekybai arba parduodant juos vartotojui, ypač nurodant juos kataloguose, komercinėje literatūroje, ant pakuotės, etiketėse ir žymenyse.

Duomenys ir informacija, kurie neaptarti šioje direktyvoje, turi būti atskirti. Ši nuostata neturi būti taikoma prekės ženklams arba įmonės pavadinimui, kurie gali būti rašomi prieš pat duomenis, kuriuos reikia nurodyti pagal šią direktyvą, arba po jų.

Tačiau, jei pateikiant tekstilės produktą prekybai arba parduodant jį vartotojui, kaip nurodyta pirmojoje pastraipoje, nurodytas prekės ženklas arba įmonės pavadinimas, kuriuose atskiru žodžiu, būdvardžiu arba žodžio šaknimi yra pavartotas vienas iš I priede išvardytų pavadinimų arba pavadinimas, kuris gali būti su juo supainiotas, prieš tokį prekės ženklą ar įmonės pavadinimą arba po jų aiškiais, įskaitomais ir vienodais rašmenimis turi būti užrašomi 3–6 straipsniuose ir I ir II prieduose nurodyti pavadinimai, apibūdinimai ir tekstilės pluošto sudėties duomenys.

4.   Valstybės narės gali reikalauti, kad jų nacionalinės kalbos taip pat būtų vartojamos ženklinant arba žymint tekstilės produktus pagal šio straipsnio reikalavimus, kai tokie produktai pateikiami į prekybą arba parduodami galutiniam vartotojui jų teritorijoje.

Kai siuvimui, adymui ar siuvinėjimui skirti siūlai pateikiami ritėmis, sruogomis, kamuoliais ar kitokiais nedideliais kiekiais, valstybės narės gali naudotis pirmoje šio punkto pastraipoje nurodyta galimybe tiktai ženklinant bendrąja etikete arba eksponuojant produktą. Nepažeidžiant IV priedo 18 pozicijos nurodymų, kai kurių produktų etiketės gali būti rašomos bet kuria Bendrijos kalba.

5.   Valstybės narės negali drausti vartoti kitokius, negu nurodyta 3, 4 ir 5 straipsniuose, apibūdinimus ar duomenis apie produkto savybes, jeigu tokie apibūdinimai ar duomenys nepažeidžia sąžiningos prekybos reikalavimų.

9 straipsnis

1.   Bet kuris tekstilės produktas, sudarytas iš dviejų arba daugiau skirtingos pluošto sudėties komponentų, turi turėti etiketę, nurodančią kiekvieno komponento pluošto sudėtį. Toks ženklinimas neturi būti privalomas tiems komponentams, kurie sudaro mažiau kaip 30 % visos produkto masės, išskyrus pagrindinį pamušalą.

2.   Jei du arba daugiau tekstilės produktų yra tos pačios pluošto sudėties ir paprastai sudaro vieną vienetą, reikalinga tiktai viena etiketė.

3.   Nedarant poveikio 12 straipsnio taikymui:

a)

išvardytų korsetinių gaminių pluošto sudėtis turi būti nurodyta visam gaminiui arba atskiriems išvardytiems komponentams bendrai arba atskirai:

i)

liemenėlėms: kaušelių vidaus ir išorės medžiagos ir nugarinės dalies;

ii)

korsetams: priekio, užpakalinės dalies ir šonų standinantiesiems intarpams;

iii)

gracijoms: kaušelių išorės ir vidaus medžiagoms, priekio ir užpakalinės dalies standinantiesiems intarpams bei šoniniams intarpams.

Kitų, pirmoje pastraipoje neišvardytų korsetinių gaminių pluošto sudėtis turi būti nurodyta visam gaminiui arba atskiriems gaminio komponentams bendrai arba atskirai; neprivaloma ženklinti tų komponentų, kurie sudaro mažiau kaip 10 % visos gaminio masės.

Atskiras korsetinių gaminių įvairių dalių (komponentų) ženklinimas etiketėmis turi būti toks, kad vartotojas galėtų lengvai suprasti, kurią gaminio dalį apibūdina duomenys etiketėje;

b)

tekstilės, margintos ėsdinimo būdu, pluošto sudėtis turi būti nurodyta visam produktui ir gali būti atskirai nurodyta medžiagos pagrindo ir ėsdintos dalies sudėtis. Šie komponentai turi būti įvardyti;

c)

siuvinėto tekstilės produkto pluošto sudėtis turi būti pateikiama nurodant viso produkto sudėtį ir gali būti atskirai pateikiama ir medžiagos pagrindo bei siuvinėjimo siūlų sudėtis; šie komponentai turi būti įvardyti; jeigu siuvinėtos dalys neužima daugiau kaip 10 % produkto paviršiaus ploto, turi būti nurodyta tiktai medžiagos pagrindo sudėtis;

d)

siūlų, kurių šerdis ir apvalkalas yra iš skirtingų pluoštų ir kurie pateikiami vartotojui, pluošto sudėtis turi būti nurodyta visam siūlui ir gali būti atskirai nurodyta šerdies ir apvalkalo sudėtis. Šie komponentai turi būti įvardyti;

e)

aksomo ir pliušo arba tekstilės, panašios į aksomą ir pliušą, pluošto sudėtis turi būti nurodyta visam produktui ir, jei produkte aiškiai atskiriami iš skirtingų pluoštų suformuoti pagrindas ir naudojamasis paviršius, gali būti nurodyta pluošto sudėtis atskirai šioms dalims, jas įvardijant;

f)

grindų dangos ir kilimų, kurių pagrindą ir naudojamąjį paviršių sudaro skirtingi pluoštai, sudėtis gali būti pateikiama nurodant tiktai naudojamojo paviršiaus sudėtį, kuris turi būti įvardytas.

10 straipsnis

1.   Nukrypstant nuo 8 ir 9 straipsnių:

a)

jei III priede išvardytieji tekstilės produktai yra vienoje iš 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų stadijų, valstybės narės gali nereikalauti jokio ženklinimo etiketėmis arba žymėjimo, nurodančio pavadinimą ar sudėtį. Tačiau 8 ir 9 straipsnių nuostatos turi būti taikomos, jeigu tokie produktai turi etiketę arba žymenį, nurodančius pavadinimą ar sudėtį, prekės ženklą ar įmonės pavadinimą, kur atskiru žodžiu, būdvardžiu arba žodžio šaknimi yra pavartotas vienas iš I priede išvardytų pavadinimų arba pavadinimas, kuris gali būti su juo supainiotas;

b)

jeigu IV priede išvardyti tekstilės produktai yra vienodos rūšies ir sudėties, juos galima pateikti prekybai kartu vienoje pakuotėje su bendra etikete, kurioje nurodyti šioje direktyvoje apibrėžti sudėties duomenys;

c)

metrais parduodamų tekstilės produktų sudėtį reikia nurodyti tiktai ant pateikiamos prekybai atraižos arba ritinio.

2.   Valstybės narės turi imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad 1 dalies b ir c punktuose nurodyti produktai būtų pateikti prekybai taip, kad galutinis vartotojas galėtų išsamiai susipažinti su šių produktų sudėtimi.

11 straipsnis

Valstybės narės turi imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad bet kokia nurodyta informacija apie teikiamus į rinką tekstilės produktus nebūtų painiojama su šioje direktyvoje nurodytais pavadinimais ir duomenimis.

12 straipsnis

Taikant 8 straipsnio 1 dalį ir kitas šios direktyvos nuostatas dėl tekstilės produktų ženklinimo, 4, 5 ir 6 straipsniuose nurodyta pluošto sudėtis procentais turi būti nustatoma neatsižvelgiant į:

a)

visuose tekstilės produktuose: ne tekstilines dalis, kraštus, etiketes ir ženklelius, apvadus ir papuošimus, kurie nėra šio produkto neatskiriama dalis, tekstilės medžiaga aptrauktas sagas ir sagtis, aksesuarus, papuošimus, neelastinius kaspinus, elastinius siūlus ir juosteles, pridedamus tam tikrose konkrečiose produkto vietose ir, pagal 7 straipsnyje nustatytas sąlygas, matomus ir išskirtinius tik dekoratyvinės paskirties pluoštus ir antistatinius pluoštus;

b)

grindų dangose ir kilimuose: visus komponentus, išskyrus naudojamąjį paviršių;

c)

apmušalinėse medžiagose: rišamuosius ir užpildančiuosius metmenis ir ataudus, kurie nesudaro naudojamojo paviršiaus;

d)

portjerose ir užuolaidose: rišamuosius ir užpildančiuosius metmenis ir ataudus, kurie nepatenka į gerąją medžiagos pusę;

e)

kituose tekstilės produktuose: pagrindą ir apatines medžiagas, sustandinimus ir sutvirtinimus, vidinius pamušalus ir grubios drobės pamušalus, dygsniavimo ir siuvimo siūlus, jeigu jie neatstoja medžiagos metmenų ir (arba) ataudų, užpildus, neskirtus izoliacijai, ir, pagal 9 straipsnio 1 dalį, pamušalus.

Šio punkto tikslais:

i)

tekstilės produkto pagrindu arba apatine medžiaga laikoma ta, kuri tarnauja kaip naudojamo paviršiaus pagrindas, ypač antklodėse ir dvisluoksnėse medžiagose, aksome ar pliuše arba į juos panašiuose produktuose ir negali būti lengvai atskiriama nuo naudojamo paviršiaus;

ii)

„sustandinimai ir sutvirtinimai“ reiškia siūlus arba medžiagas, kuriuos papildomai pridėjus sustiprinamos, sustandinamos arba pastorinamos tam tikros konkrečios tekstilės produkto vietos;

f)

riebalingas, rišamąsias, sunkinančiąsias, šlichto ir apretavimo medžiagas, impregnuojančius produktus, papildomus dažymo ir marginimo produktus ir kitas tekstilės apdorojimo medžiagas. Jeigu nėra atitinkamų Bendrijų nuostatų, valstybės narės turi imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šių priedų nebūtų tiek, kad jie galėtų suklaidinti vartotoją.

13 straipsnis

1.   Patikrinimai, ar tekstilės produkto sudėtis atitinka tą informaciją, kuri yra apie jį pateikiama pagal šios direktyvos reikalavimus, turi būti atliekami analizės metodais, apibūdintais direktyvose, nurodytose 2 dalyje.

Tam 4, 5 ir 6 straipsniuose nurodyta pluošto sudėtis procentais turi būti nustatoma taikant kiekvieno pluošto nusausintai masei V priede nustatytus sutartinius dydžius, pašalinus 12 straipsnyje išvardytus komponentus.

2.   Pavyzdžių atrinkimo ir analizės metodus, kuriuos turės taikyti valstybės narės šioje direktyvoje minimų produktų pluošto sudėčiai nustatyti, reglamentuoja atskiros direktyvos.

14 straipsnis

1.   Valstybei narei negalima drausti arba kliudyti šios direktyvos nuostatas atitinkančių tekstilės produktų pateikimui į rinką dėl priežasčių, susijusių su pavadinimų arba sudėties detalėmis.

2.   Šios direktyvos nuostatos neturi trukdyti taikyti nuostatų dėl pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos, kilmės vietos pavadinimo, kilmės žymėjimo bei nesąžiningos konkurencijos prevencijos, kurios galioja valstybėse narėse.

15 straipsnis

1.   Komisija priima I priedo papildymus bei V priedo papildymus ir pakeitimus, kurie būtini šiems priedams suderinti su technikos pažanga.

2.   Komisija nustato naujus kiekybinės analizės metodus kitiems dviejų ir trijų komponentų mišiniams, negu išvardyti 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/73/EB dėl dviejų komponentų tekstilės pluoštų mišinių tam tikrų kiekybinės analizės metodų (6) ir 1973 m. vasario 26 d. Tarybos direktyvoje dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su trijų komponentų pluoštų mišinių kiekybine analize, suderinimo (7).

3.   1 ir 2 dalyse nurodytos priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti šios direktyvos neesmines nuostatas, inter alia, ją papildant, patvirtinamos taikant 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

16 straipsnis

1.   Komisijai padeda Tekstilės pavadinimų ir ženklinimo direktyvų komitetas, įsteigtas Direktyva 96/73/EB.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

17 straipsnis

Valstybės narės turi pateikti Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

18 straipsnis

Direktyva 96/74/EB su pakeitimais, padarytais teisės aktais, nurodytais VI priedo A dalyje, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais VI priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal VII priede pateiktą atitikmenų lentelę.

19 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

20 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2009 m. sausio 14 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. VONDRA


(1)  OL C 162, 2008 6 25, p. 40.

(2)  2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 32, 1997 2 3, p. 38.

(4)  Žr. VI priedo A dalį.

(5)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(6)  OL L 32, 1997 2 3, p. 1.

(7)  OL L 83, 1973 3 30, p. 1.


I PRIEDAS

TEKSTILĖS PLUOŠTŲ LENTELĖ

(nurodyta 3 straipsnyje)

Nr.

Pavadinimas

Pluošto apibūdinimas

1

vilna (1)

avių ar ėriukų (Ovis aries) kailio pluoštas

2

alpakos, lamos, kupranugario, kašmyro, moherio, angoros, vikūnijės, jako, guanako, kašgoros, bebro, ūdros. Gali būti vartojama su terminu „vilna“, arba „plaukai“ (1)

šių gyvūnų plaukai: alpakos, lamos, kupranugario, kašmyro ožkos, angoros ožkos, angoros triušio, vikūnijės, jako, guanako, kašgoros ožkos, bebro, ūdros

3

gyvūnų plaukai arba ašutai, nebūtinai įvardinant gyvūno rūšį (pvz., galvijų plaukai, paprastosios ožkos plaukai, ašutai)

1 ir 2 pozicijoje nepaminėtų įvairių gyvūnų plaukai

4

šilkas

pluoštas, išskiriamas tiktai šilkaverpių vabzdžių

5

medvilnės

pluoštas, gaunamas iš medvilnės augalo (Gossypium) sėklų dėžučių

6

kapoko

pluoštas, gaunamas nuo kapoko (Ceiba pentandra) vaisiaus vidaus

7

lino

pluoštas, gaunamas iš lino (Linum usitatissimum) luobo

8

tikrosios kanapės

pluoštas, gaunamas iš kanapės (Cannabis sativa) luobo

9

džiuto

pluoštas, gaunamas iš Corchorus olitorius ir Corchorus capsularis luobo. Šioje direktyvoje džiutu yra laikomi luobiniai pluoštai, gaunami iš šių rūšių: Hibiscus cannabinus, Hibiscus sabdariffa, Abultilon avicennae, Urena lobata, Urena sinuata

10

abakos (Manilos kanapė)

pluoštas, gaunamas iš Musa textilis lapamakščių

11

alfos

pluoštas, gaunamas iš Stipa tenacissima lapų

12

koiro (kokoso riešuto)

pluoštas, gaunamas nuo Cocos nucifera vaisių

13

karklo

pluoštas, gaunamas iš Cytisus scoparius ar Spartium junceum luobo

14

ramės

pluoštas, gaunamas iš Boehmeria nivea ir Boehmeria tenacissima luobo

15

sizalio

pluoštas, gaunamas iš Agave sisalana lapų

16

sunos

pluoštas, gaunamas iš Crotalaria juncea luobo

17

henekeno

pluoštas, gaunamas iš Agave fourcroydes lapų

18

magėjaus

pluoštas, gaunamas iš Agave cantala lapų

19

acetatinis

celiuliozės acetato pluoštas, kuriame yra nuo 74 % iki 92 % acetilintų hidroksilo grupių

20

alginatinis

pluoštas, gaunamas iš algino rūgšties metalų druskų

21

vario amoniakinis pluoštas

regeneruotos celiuliozės pluoštas (cupramonium rayon), gaunamas vario amoniakinimo procesu

22

modalinis

regeneruotos celiuliozės pluoštas, gautas modifikuojant viskozę, pasižymintis didele trūkimo jėga ir dideliu moduliu šlapiame būvyje. Kondicionuoto pluošto trūkimo jėga (BC) ir jėga (BM), reikalinga, kad būtų pasiekta 5 % ištįsa šlapiame būvyje, yra:

BC (CN) ≥ 1,3 √T + 2 T

BM (CN) ≥ 0,5 √T

čia T reiškia vidutinį ilginį tankį deciteksais

23

baltyminis

pluoštas, gaunamas iš chemikalais regeneruotų ir stabilizuotų natūralių baltyminių medžiagų

24

triacetatinis

celiuliozės acetato pluoštas, turintis ne mažiau kaip 92 % acetilintų hidroksilo grupių

25

viskozės

Regeneruotos celiuliozės pluoštas, gaunamas elementaraus ir štapelio pluošto viskozės gamybos procese

26

akrilinis

pluoštas, sudarytas iš linijinių makromolekulių, kurių grandinėje yra mažiausiai 85 % masės akrilnitrilinių segmentų

27

chloropluoštas

pluoštas, suformuotas iš linijinių makromolekulių, kurių grandinėje daugiau negu 50 % masės sudaro vinilchlorido arba vinilidenchlorido monomerinės grandys

28

fluoropluoštas

pluoštas, suformuotas iš linijinių makromolekulių, sudarytų iš alifatinių anglies fluorido monomerų

29

modakrilinis

pluoštas, suformuotas iš linijinių makromolekulių, kurių grandinėje yra nuo 50 % iki 85 % (masės) akrilnitrilo segmentų

30

poliamidinis arba nailonas

pluoštas, suformuotas iš sintetinių linijinių makromolekulių, turinčių grandinėje pasikartojančių amido jungčių, iš kurių ne mažiau kaip 85 % yra susijungę į alifatinius ar ciklo-alifatinius junginius

31

aramidinis

pluoštas, sudarytas iš sintetinių linijinių makromolekulių, kurias sudaro aromatinės grupės, sujungtos amidų ar imidų jungtimis, iš kurių ne mažiau kaip 85 % yra tiesiogiai sujungtos į du aromatinius žiedus ir kur imido jungčių, jei pastarųjų yra, nėra daugiau nei amido jungčių

32

poliamidinis

pluoštas, sudarytas iš sintetinių linijinių makromolekulių, kurių grandinėje yra pasikartojančių imido segmentų

33

lajocelis (2)

regeneruotas celiuliozės pluoštas, gaunamas tirpinimo ir verpimo organiniame tirpiklyje būdu, nesusidarant šalutiniams dariniams

34

polilaktidas

pluoštas, suformuotas iš linijinių makromolekulių, kurių grandinėje ne mažiau kaip 85 % (masės) sudaro pieno rūgšties esterio segmentų, gautų iš natūraliai esančių cukrų, ir kurio lydymosi temperatūra ne mažesnė kaip 135 °C

35

poliesterinis

pluoštas, suformuotas iš linijinių makromolekulių, kurių grandinėje ne mažiau kaip 85 % (masės) sudaro diolio esteris ir tereftalio rūgštis

36

polietileninis

pluoštas, suformuotas iš nepakeisto prisotinto alifatinio angliavandenilio linijinių makromolekulių

37

polipropileninis

pluoštas, suformuotas iš prisotinto alifatinio angliavandenilio linijinių makromolekulių, kuriose vienas anglies atomas turi izoterinėje padėtyje esančią šoninę metilo grupę ir neturi jokių kitų pakaitų

38

polikarbamidinis

pluoštas, suformuotas iš linijinių makromolekulių, kurių grandinėje yra pasikartojančių funkcinių ureileno (NH-CO-NH) grupių

39

poliuretano

pluoštas, suformuotas iš linijinių makromolekulių, sudarytų iš pasikartojančių funkcinių uretano grupių

40

vinilalinis

pluoštas, suformuotas iš linijinių makromolekulių, kurių grandinės yra sudarytos iš skirtingu laipsniu acetalinto poli(vinilo alkoholio)

41

trivinilinis

pluoštas, suformuotas iš akrilnitrilo terpolimero, chlorinto vinilo monomero ir tretinio vinilo monomero, kurių nė vienas nesudaro 50 % visos masės

42

elastodieninis

elastinis pluoštas iš natūralaus arba sintetinio poliizopreno arba sudarytas iš vieno ar daugiau diolefinų, polimerizuotų su vienu ar daugiau vinilo monomerų, arba be jų ir kuris, ištempus jį iki ilgio, trigubai viršijančio jo pradinį ilgį, paleistas greitai ir visiškai susitraukia iki savo pradinio ilgio

43

elastino

elastinis pluoštas, kurį sudaro ne mažiau kaip 85 % (masės) poliuretano segmentų ir kuris, ištempus jį iki ilgio, trigubai viršijančio jo pradinį ilgį, paleistas greitai ir visiškai susitraukia iki savo pradinio ilgio

44

stiklo pluoštas

pluoštas, pagamintas iš stiklo

45

pavadinimas, atitinkantis pluoštus sudarančios medžiagos pavadinimą, pvz., metalo, (metalinis, metalizuotas), asbesto, popieriaus, vartojamas atskirai ar kartu su žodžiais „siūlas“ arba „pluoštas“

pluoštai, gaunami iš įvairių arba kitur šiame priede neišvardytų medžiagų

46

elastomultiesteris

pluoštas, suformuotas sąveikaujant dviems arba daugiau cheminiu atžvilgiu skirtingoms linijinėms makromolekulėms, esančioms dviejose arba daugiau nevienodų fazių (iš jų nė viena nesudaro daugiau nei 85 % masės), kurios kaip dominuojantį funkcinį elementą (ne mažiau nei 85 %) turi esterio grupes, ir kuris tinkamai apdorotas ir ištemptas iki ilgio, pusantro karto viršijančio jo pradinį ilgį, paleistas susitraukia greitai ir beveik iki savo pradinio ilgio

47

elastofelinas

pluoštas, sudarytas iš mažiausiai 95 % (masės) makromolekulių, iš dalies susijungusių skersiniais ryšiais, suformuotas iš metileno ir mažiausiai vieno kitokio olefino ir kuris, ištemptas iki ilgio, pusantro karto viršijančio jo pradinį ilgį, paleistas susitraukia greitai ir beveik iki savo pradinio ilgio


(1)  Šio priedo 1 pozicijoje nurodytas pavadinimas „vilna“ taip pat gali būti vartojamas žymėti avies arba ėriukų vilnų pluoštų mišiniams ir 2 pozicijos trečioje skiltyje nurodytų plaukų mišiniams.

Ši nuostata yra taikoma 4 ir 5 straipsniuose išvardytiems bei 6 straipsnyje nurodytiems tekstilės produktams, jeigu jie yra iš dalies sudaryti iš 1 ir 2 pozicijoje išvardytų pluoštų.

(2)  Suprantama, kad iš esmės organinis tirpiklis „yra organinių cheminių medžiagų ir vandens mišinys“.


II PRIEDAS

5 straipsnio 1 dalyje nurodyti pavadinimai

:

bulgarų kalba

:

„необработена вълна“,

:

ispanų kalba

:

„lana virgen“ arba „lana de esquilado“,

:

čekų kalba

:

„střižní vlna“,

:

danų kalba

:

„ren, ny uld“,

:

vokiečių kalba

:

„Schurwolle“,

:

estų kalba

:

„uus vill“,

:

graikų kalba

:

„παρθένο μαλλί“,

:

anglų kalba

:

„virgin wool“ arba „fleece wool“,

:

prancūzų kalba

:

„laine vierge“ arba „laine de tonte“,

:

italų kalba

:

„lana vergine“ arba „lana di tosa“,

:

latvių kalba

:

„pirmlietojuma vilna“ arba „jaunvilna“,

:

lietuvių kalba

:

„natūralioji vilna“,

:

vengrų kalba

:

„élőgyapjú“,

:

maltiečių kalba

:

„suf verġni“,

:

olandų kalba

:

„scheerwol“,

:

lenkų kalba

:

„żywa wełna“,

:

portugalų kalba

:

„lã virgem“,

:

rumunų kalba

:

„lână virgină“,

:

slovakų kalba

:

„strižná vlna“,

:

slovėnų kalba

:

„runska volna“,

:

suomių kalba

:

„uusi villa“,

:

švedų kalba

:

„ren ull“.


III PRIEDAS

Produktai, kuriems ženklinimas ar žymėjimas neprivalomas

(nurodyti 10 straipsnio 1 dalies a punkte)

1.

Rankoves prilaikančios juostos

2.

Tekstiliniai laikrodžių dirželiai

3.

Etiketės ir emblemos

4.

Kimšti prikaistuvių laikikliai iš tekstilės medžiagos

5.

Kavinukų apdangalai

6.

Arbatinukų apdangalai

7.

Antrankoviai

8.

Movos iš nepūkinės medžiagos

9.

Dirbtinės gėlės

10.

Pagalvėlės adatoms

11.

Tapybiniais raštais dekoruota drobė

12.

Tekstilės produktai pagrindo ir pamušalo medžiagoms bei sutvirtinimams

13.

Veltiniai

14.

Seni paruošti tekstilės produktai, kai aiškiai nurodoma kaip seni

15.

Getrai

16.

Naudotos pakavimo priemonės, parduodamos kaip naudotos

17.

Fetrinės skrybėlės

18.

Minkštos, be sukietinto pagrindo talpos iš tekstilės medžiagų

19.

Kelionės reikmenys iš tekstilės

20.

Rankomis siuvinėti gobelenai, baigti arba nebaigti, ir jų gamybai reikalingos medžiagos, įskaitant siuvinėjimo siūlus, parduodamus atskirai nuo drobės ir specialiai pritaikytus tokiam siuvinėjimui

21.

Užtrauktukai

22.

Tekstile aptrauktos sagos ir sagtys

23.

Knygų aplankai iš tekstilės medžiagos

24.

Žaislai

25.

Avalynės tekstilinės dalys, išskyrus šiltą pamušalą

26.

Iš kelių komponentų sudaryti stalo patiesalai, kurių paviršiaus plotas ne didesnis kaip 500 cm2

27.

Orkaitės pirštinės ir šluostės

28.

Kiaušinių gaubtai

29.

Kosmetinės

30.

Tekstilės tabokinės

31.

Akinių, cigarečių ir cigarų, žiebtuvėlių ir šukų dėklai iš tekstilės medžiagos

32.

Sporto saugos reikmenys, išskyrus pirštines

33.

Tualeto reikmeninės

34.

Batų valymo reikmeninės

35.

Laidotuvių reikmenys

36.

Vienkartinio naudojimo produktai, išskyrus vatą

Šioje direktyvoje vienkartinio naudojimo produktais yra laikomi tokie tekstilės produktai, kurie gali būti panaudoti tiktai vieną kartą arba ribotą laiką ir kurių, jei jie buvo vartojami įprastai, neįmanoma restauruoti ir dar kartą panaudoti tam pačiam arba panašiam tikslui

37.

Tekstilės produktai, kuriuos reglamentuoja Europos farmakopėjos taisyklės, nevienkartinė tvarsliava, naudojama medicinos ir ortopedijos tikslams, bei apskritai ortopediniai tekstilės produktai

38.

Tekstilės proeduktai, įskaitant virves, lynus ir virveles, išvardyti IV priedo 12 pozicijoje, paprastai naudojami:

a)

kaip įrenginių komponentai gaminant ir apdorojant prekes;

b)

kaip sudedamoji mechaninių įrenginių ir instaliacijų (pvz., šildymo, oro kondicionavimo ar apšvietimo), namų apyvokos ir kitokių įrenginių, automobilių ir kitų transporto priemonių dalis arba reikalingi jų veikimui, priežiūrai ar įrengimui, išskyrus brezento apklotus ir tekstilinius automobilių priedus, parduodamus atskirai nuo transporto priemonių

39.

Saugos reikmėms skirti tekstilės gaminiai: saugos diržai, parašiutai, gelbėjimo liemenės, avariniai nuleidikliai, ugniagesių reikmenys, kulkoms atsparios liemenės ir specialūs saugos drabužiai (pvz., tie, kurie skirti apsisaugoti nuo ugnies, chemikalų ar kitokių pavojingų poveikių)

40.

Pripučiamos konstrukcijos (pvz., sporto salės, parodų paviljonai ar sandėliai), jeigu yra pateiktos šių įrenginių naudojimo instrukcijos ir techninės charakteristikos

41.

Burės

42.

Gyvūnų apranga

43.

Vėliavos ir vėliavėlės


IV PRIEDAS

Produktai, kuriems privalomas ženklinimas ar žymėjimas tik bendrąja etikete

(nurodyti 10 straipsnio 1 dalies b punkte)

1.

Grindų šluostės

2.

Valymo šluostės

3.

Apsiuvai ir papuošimai

4.

Pozumentai

5.

Diržai

6.

Petnešos

7.

Keliaraiščiai

8.

Batų raišteliai

9.

Kaspinai

10.

Guma

11.

Nauji pakavimo reikmenys, parduodami kaip nauji

12.

Špagatas, žemės ūkyje naudojamos virvės, virvelės, lynai ir trosai, kurie neįtraukti į III priedo 38 poziciją (1)

13.

Stalo užtiesalai

14.

Nosinės

15.

Plaukų tinkleliai

16.

Kaklaraiščiai ir peteliškės vaikams

17.

Seilinukai, vonios pirštinės ir servetėlės veidui plauti

18.

Siuvimo, adymo ir siuvinėjimo siūlai, pateikiami mažmeninei prekybai mažais kiekiais ir kurių gryna masė neviršija 1 g

19.

Užuolaidų, portjerų ir štorų juostelės


(1)  Produktams, kuriuos apima šis punktas ir kurie parduodami atkarpomis, pakuotės ženklinimas bendrąja etikete turi būti toks, kaip ir ritės. Šiame punkte nurodytos virvės bei lynai yra ir kalnų ar vandens sportui naudojamos virvės bei lynai.


V PRIEDAS

Sutartos leidžiamos paklaidos, naudojamos apskaičiuojant tekstilės produkto sudėtyje esančio pluošto masę

(nurodytos 13 straipsnyje)

Pluošto Nr.

Pluoštas

Procentinės dalys

1–2

Vilna ir gyvūnų plaukai:

 

šukuoti pluoštai

18,25

iškaršti pluoštai

17,00 (1)

3

Gyvūnų plaukai:

 

šukuoti pluoštai

18,25

iškaršti pluoštai

17,00 (1)

Ašutai:

 

šukuoti pluoštai

16,00

iškaršti pluoštai

15,00

4

Šilko

11,00

5

Medvilnės:

 

normalus pluoštas

8,50

merserizuotas pluoštas

10,50

6

Kapokos

10,90

7

Lino

12,00

8

Tikrosios kanapės

12,00

9

Džiuto

17,00

10

Abakos (Manilos kanapės)

14,00

11

Alfos

14,00

12

Koiro (kokoso riešutas)

13,00

13

Karklo

14,00

14

Ramės

8,50

15

Sizalio

14,00

16

Sunos

12,00

17

Henekeno

14,00

18

Magėjaus

14,00

19

Acetatinis

9,00

20

Alginatinis

20,00

21

Vario amoniakinis

13,00

22

Modalinis

13,00

23

Baltyminis

17,00

24

Triacetatinis

7,00

25

Viskozės

13,00

26

Akrilinis

2,00

27

Chloropluoštas

2,00

28

Fluoropluoštas

0,00

29

Modakrilinis

2,00

30

Poliamidinis arba nailonas:

 

negijinis pluoštas

6,25

gijos

5,75

31

Aramidinis

8,00

32

Poliimidinis

3,50

33

Lajocelis

13,00

34

Polilaktidas

1,50

35

Poliesterinis:

 

negijinis pluoštas

1,50

gijos

1,50

36

Polietileninis

1,50

37

Polipropileninis

2,00

38

Polikarbamidinis

2,00

39

Poliuretano:

 

negijinis pluoštas

3,50

gijos

3,00

40

Vinilanilinis

5,00

41

Trivinilinis

3,00

42

Elastodieninis

1,00

43

Elastano

1,50

44

Stiklo puoštas:

 

kurio vidutinis diametras didesnis nei 5 μm

2,00

kurio vidutinis diametras 5 μm arba didesnis

3,00

45

Metalo

2,00

Metalizuotas

2,00

Asbesto

2,00

Popieriaus

13,75

46

Elastomultiesteris

1,50

47

Elastofelinas

1,50


(1)  Taip pat taikomos 17 % sutartos leidžiamos paklaidos, jei neįmanoma nustatyti, ar tekstilės produkto sudėtyje yra šukuotos ar iškarštos vilnos ir (arba) gyvūnų plaukų.


VI PRIEDAS

A DALIS

Panaikinama direktyva su vėlesniais pakeitimais

(nurodyta 18 straipsnyje)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/74/EB

(OL L 32, 1997 2 3, p. 38)

 

Komisijos direktyva 97/37/EB

(OL L 169, 1997 6 27, p. 74)

 

2003 m. Stojimo akto II priedo 1 skyriaus. F dalies. 2 punktas.

(OL L 236, 2003 9 23, p. 66)

 

Komisijos direktyva 2004/34/EB

(OL L 89, 2004 3 26, p. 35)

 

Komisijos direktyva 2006/3/EB

(OL L 5, 2006 1 10, p. 14)

 

Tarybos direktyva 2006/96/EB

(OL L 363, 2006 12 20, p. 81)

Tiktai priedo D dalies 2 punktas

Komisijos direktyva 2007/3/EB

(OL L 28, 2007 2 3, p. 12)

 


B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas

(nurodytas 18 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo terminas

96/74/EB

97/37/EB

1998 m. birželio 1 d.

2004/34/EB

2005 m. kovo 1 d.

2006/3/EB

2007 m. sausio 9 d.

2006/96/EB

2007 m. sausio 1 d.

2007/3/EB

2008 m. vasario 2 d.


VII PRIEDAS

ATITIKMENŲ LENTELĖ

Direktyva 96/74/EB

Ši direktyva

1 straipsnis

1 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 1 dalies a punktas

2 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė

2 straipsnio 1 dalies b punkto įžanginė formuluotė

2 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka

2 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis

2 straipsnio 2 dalies antra įtrauka

2 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis

2 straipsnio 3 dalies įžanginė formuluotė

2 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė

2 straipsnio 3 dalies pirma įtrauka

2 straipsnio 2 dalies a punktas

2 straipsnio 3 dalies antra įtrauka

2 straipsnio 2 dalies b punktas

2 straipsnio 3 dalies trečia įtrauka

2 straipsnio 2 dalies c punktas

3 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnio 1 dalies formuluotė, išskyrus įtraukas

5 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 1 dalies įtraukos

II priedas

5 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 3 dalis

6 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė

6 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė

6 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka

6 straipsnio 1 dalies a punktas

6 straipsnio 1 dalies antra įtrauka

6 straipsnio 1 dalies b punktas

6 straipsnio 1 dalies trečia įtrauka

6 straipsnio 1 dalies c punktas

6 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 3 dalis

6 straipsnio 3 dalis

6 straipsnio 4 dalis

6 straipsnio 5 dalis

6 straipsnio 5 dalis

6 straipsnio 4 dalis

7 straipsnis

7 straipsnis

8 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 2 dalies a punktas

8 straipsnio 2 dalis

8 straipsnio 2 dalies b punktas

8 straipsnio 3 dalis

8 straipsnio 2 dalies c punktas

8 straipsnio 4 dalis

8 straipsnio 2 dalies d punktas

8 straipsnio 5 dalis

9 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 3 dalies įžanginė formuluotė

9 straipsnio 3 dalies įžanginė formuluotė

9 straipsnio 3 dalies a punkto pirmos pastraipos įžanginė formuluotė

9 straipsnio 3 dalies a punkto pirmos pastraipos įžanginė formuluotė

9 straipsnio 3 dalies a punkto pirmos pastraipos pirma įtrauka

9 straipsnio 3 dalies a punkto pirmos pastraipos i papunktis

9 straipsnio 3 dalies a punkto pirmos pastraipos antra įtrauka

9 straipsnio 3 dalies a punkto pirmos pastraipos ii papunktis

9 straipsnio 3 dalies a punkto pirmos pastraipos trečia įtrauka

9 straipsnio 3 dalies a punkto pirmos pastraipos iii papunktis

9 straipsnio 3 dalies a punkto antra pastraipa

9 straipsnio 3 dalies a punkto antra pastraipa

9 straipsnio 3 dalies a punkto trečia pastraipa

9 straipsnio 3 dalies a punkto trečia pastraipa

9 straipsnio 3 dalies b–f punktai

9 straipsnio 3 dalies b–f punktai

10 straipsnis

10 straipsnis

11 straipsnis

11 straipsnis

12 straipsnio įžanginė formuluotė

12 straipsnio įžanginė formuluotė

12 straipsnio 1 punktas

12 straipsnio a punktas

12 straipsnio 2 punkto a papunktis

12 straipsnio b punktas

12 straipsnio 2 punkto b papunkčio pirma pastraipa

12 straipsnio c punktas

12 straipsnio 2 punkto b papunkčio antra pastraipa

12 straipsnio d punktas

12 straipsnio 2 punkto c papunkčio pirma pastraipa

12 straipsnio e punkto pirma pastraipa

12 straipsnio 2 punkto c papunkčio antros pastraipos įžanginė formuluotė

12 straipsnio e punkto antros pastraipos įžanginė formuluotė

12 straipsnio 2 punkto c papunkčio antros pastraipos pirma įtrauka

12 straipsnio e punkto antros pastraipos i papunktis

12 straipsnio 2 punkto c papunkčio antros pastraipos antra įtrauka

12 straipsnio e punkto antros pastraipos ii papunktis

12 straipsnio 3 punktas

12 straipsnio f punktas

13 straipsnis

13 straipsnis

14 straipsnis

14 straipsnis

15 straipsnio įžanginė formuluotė

1 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė

15 straipsnio 1 punktas

1 straipsnio 2 dalies a punktas

15 straipsnio 2 punktas

1 straipsnio 2 dalies b punktas

15 straipsnio 3 punktas

1 straipsnio 2 dalies c punktas

15 straipsnio 4 punktas

1 straipsnio 2 dalies d punktas

16 straipsnis

15 ir 16 straipsniai

17 straipsnis

17 straipsnis

18 straipsnis

18 straipsnis

19 straipsnio pirma pastraipa

20 straipsnis

19 straipsnio antra pastraipa

19 straipsnis

I priedo Nr. 1–33

I priedo Nr. 1–33

I priedo Nr. 33a

I priedo Nr. 34

I priedo Nr. 34

I priedo Nr. 35

I priedo Nr. 35

I priedo Nr. 36

I priedo Nr. 36

I priedo Nr. 37

I priedo Nr. 37

I priedo Nr. 38

I priedo Nr. 38

I priedo Nr. 39

I priedo Nr. 39

I priedo Nr. 40

I priedo Nr. 40

I priedo Nr. 41

I priedo Nr. 41

I priedo Nr. 42

I priedo Nr. 42

I priedo Nr. 43

I priedo Nr. 43

I priedo Nr. 44

I priedo Nr. 44

I priedo Nr. 45

I priedo Nr. 45

I priedo Nr. 46

I priedo Nr. 46

I priedo Nr. 47

II priedo Nr. 1–33

V priedo Nr. 1–33

II priedo Nr. 33a

V priedo Nr. 34

II priedo Nr. 34

V priedo Nr. 35

II priedo Nr. 35

V priedo Nr. 36

II priedo Nr. 36

V priedo Nr. 37

II priedo Nr. 37

V priedo Nr. 38

II priedo Nr. 38

V priedo Nr. 39

II priedo Nr. 39

V priedo Nr. 40

II priedo Nr. 40

V priedo Nr. 41

II priedo Nr. 41

V priedo Nr. 42

II priedo Nr. 42

V priedo Nr. 43

II priedo Nr. 43

V priedo Nr. 44

II priedo Nr. 44

V priedo Nr. 45

II priedo Nr. 45

V priedo Nr. 46

II priedo Nr. 46

V priedo Nr. 47

III priedas

III priedas

IV priedas

IV priedas

V priedas

VI priedas

VI priedas

VII priedas


II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Europos Parlamentas ir Taryba

23.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/49


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

2008 m. gruodžio 18 d.

dėl lankstumo priemonės mobilizavimo pagal Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 27 punktą

(2009/45/EB)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (1), ypač į jo 27 punkto penktą pastraipą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

kadangi 2008 m. lapkričio 21 d. taikinimo posėdyje abi biudžeto valdymo institucijos susitarė mobilizuoti lankstumo priemonę, siekdamos papildyti 420 mln. EUR finansavimą pagal 2009 m. biudžetą, viršydamos 4 išlaidų kategorijoje numatytas viršutines ribas, greito reagavimo į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose šalyse priemonei finansuoti,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Lankstumo priemonė turi būti panaudota 2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete siekiant suteikti 420 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų.

Ši suma turi būti panaudota 4 išlaidų kategorijoje numatytos greito reagavimo į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose šalyse priemonės finansavimui papildyti.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Strasbūre, 2008 m. gruodžio 18 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

E. WOERTH


(1)  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.


Komisija

23.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/50


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. gruodžio 19 d.

dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo netaikymo kai kurioms Švedijos pašto sektoriaus paslaugoms

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 8409)

(Tik tekstas švedų kalba yra autentiškas)

(Tekstas svarbus EEE)

(2009/46/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (1), ypač jos 30 straipsnio 4 ir 6 dalis,

atsižvelgdama į „Posten AB Sweden“ (toliau – Švedijos paštas) elektroniniu paštu pateiktą 2008 m. birželio 19 d. prašymą,

pasikonsultavusi su Viešųjų sutarčių patariamuoju komitetu,

kadangi:

I.   FAKTAI

(1)

2008 m. birželio 19 d. Švedijos paštas, vadovaudamasis Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 5 dalimi, Komisijai elektroniniu paštu pateikė prašymą. Atsižvelgdama į 30 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą, Komisija apie tai informavo Švedijos valdžios institucijas 2008 m. birželio 25 d. laišku, į kurį Švedijos valdžios institucijos, paprašiusios atidėti galutinį terminą, atsakė elektroniniu paštu 2008 m. rugsėjo 2 d. Komisija taip pat 2008 m. liepos 30 d. elektroniniu paštu paprašė Švedijos pašto pateikti papildomos informacijos, kurią šis pateikė elektroniniu paštu 2008 m. rugpjūčio 15 d.

(2)

Švedijos pašto pateiktame prašyme nurodomos kai kurios Švedijoje teikiamos pašto paslaugos, taip pat kai kurios ne pašto paslaugos. Prašyme minimos paslaugos:

a)

adresuotų pirmos klasės laiškų (vartotojo–vartotojui, vartotojo įmonei, įmonės įmonei, įmonės vartotojui) paslaugos (vidaus ir tarptautinės); šiai kategorijai taip pat priklauso prioritetinis laikraščių platinimas ir skubių siuntų paslaugos;

b)

neprioritetinių laiškų paslaugos, įskaitant vadinamas „e-brev“ paslaugas, neprioritetinių laikraščių ir adresuoto reklaminio pašto platinimą. „E-brev“ paslauga – tai paslauga, kai klientas pateikia medžiagą elektroninėje laikmenoje, paskui medžiaga spausdinama, dedama į vokus ir išsiunčiama paštu; šios paslaugų kategorijos paslaugos toliau skirstomos pagal laiškų tvarkymo būdą ir kainą. Taigi esama esminio skirtumo tarp atskirų vienetų ir dideliais kiekiais siunčiamų siuntų (dar kitaip vadinamos „rūšiuotu dideliais kiekiais siunčiamu paštu“). Šios paskutinės kategorijos paslaugos dar skirstomos pagal geografinę vietovę, kurioje paslauga teikiama, t. y. didelių rūšiuotų siuntų miesto zonoje (2) ir didelių rūšiuotų siuntų likusioje Švedijos dalyje paslaugos. Svarbiausia, kad dėl šio skirstymo skiriasi kaina: ji skiriasi priklausomai nuo paslaugų teikimo vietos, ir skiriasi gerokai (3). Todėl šiame sprendime bus aptariamos trys skirtingos paslaugos:

bendros neprioritetinių laiškų paslaugos, t. y. visos čia aprašytos neprioritetinių laiškų paslaugos, išskyrus:

dideles rūšiuotas neprioritetines siuntas miestų zonose,

dideles rūšiuotas neprioritetines siuntas likusioje Švedijos dalyje, išskyrus miestų zonas;

c)

neadresuoto reklaminio pašto paslaugos;

d)

vidaus standartinių pašto siuntinių (įmonės įmonei) paslaugos;

e)

vidaus standartinių pašto siuntinių (įmonės vartotojui) paslaugos;

f)

vidaus vartotojų standartinių pašto siuntinių (vartotojo vartotojui ir vartotojo įmonei) paslaugos;

g)

vidaus greitųjų ir pasiuntinių pristatomų pašto siuntinių paslaugos;

h)

tarptautinės pašto siuntinių (įmonės įmonei, įmonės vartotojui, vartotojo įmonei, vartotojo vartotojui) paslaugos, t. y. paslaugos, susijusios su siuntiniais, išsiunčiamais ne Švedijoje, ir siuntinių pristatymu ne Švedijoje;

i)

vidaus krovinių vežimo ant padėklų (kitaip vadinamos lengvųjų krovinių vežimo paslaugos, t. y. paslaugos, susijusios su kroviniais, kurių svoris neviršija 1 000 kg);

j)

filatelijos paslaugos;

k)

3-iosios ir 4-osios šalių logistikos paslaugos. Jos apibrėžiamos kaip apimančios importą, sandėliavimą ir platinimą, taip pat kliento prekių srautų administravimą, kontrolę ir valdymą;

l)

biuro vidaus paslaugų perdavimas išorės paslaugų teikėjui. Prašyme pateikiamas toks apibūdinimas: „Postservice reiškia, jog bendrovės vidaus pašto tvarkymo operacijos yra perduodamos išorės subjektui, siekiant atlaisvinti bendrovės vidaus išteklius ir pagerinti veiklos efektyvumą. Postservice yra biuro vidaus paslaugų perdavimo išorės teikėjams rinkos dalis, kuri apima nemažai kitų paslaugų. Šioje rinkoje veiklą vykdo daug bendrovių, ir jų teikiamos paslaugos skiriasi. Paslaugos siejamos skirtingai ir kartais apima daugumą paslaugų, kurios gali būti laikomos pašto paslaugomis, o kartais jų gali būti vos kelios. Pastaruoju atveju akcentuojamos, pavyzdžiui, valymo paslaugos“.

(3)

Prašyme taip pat minima paslauga, kurią sudaro pašto dėžučių tiekimas, tačiau daroma teisinga išvada, kad tai yra papildoma paslauga, kuri turėtų būti laikoma prieigos prie pašto infrastruktūros teikimo dalimi. Dėl šios priežasties vadovaujantis 30 straipsniu šiai paslaugai negali būti taikomas atskiras sprendimas.

(4)

Prie prašymo pridedamos nepriklausomos nacionalinės institucijos, Konkurrensverket (4) (Švedijos konkurencijos tarnybos), išvados su šiomis pagrindinėmis pastabomis bei išvadomis: „Konkurrensverket neturi griežtų prieštaravimų dėl to, kaip (Švedijos paštas) nustatė atitinkamų rinkų ribas. (…) Esama ir didėjanti konkurencija (Švedijos paštui), kurią sudaro naujos pašto sektoriuje veikiančios bendrovės, yra apibūdinta teisingai; ypač tai taikytina tankiau apgyvendintoms sritims. (…) Vis dėlto dideli geografiniai Švedijos regionai yra retai apgyvendinti: juose šiuo metu ir, tikėtina, artimiausioje ateityje naujoms bendrovėms pradėti veiklą (t. y. teikti pašto paslaugas) nebus komerciškai patrauklu. Tai reiškia, kad (Švedijos paštas) ir ateityje liks vienintelis rinkos operatorius arba bent jau turės tvirtą poziciją rinkoje kai kuriose Švedijos pašto rinkos dalyse. (…) Apibendrinant, Konkurrensverket mano, kad [Švedijos pašto] prašymas pagal Paslaugų direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnį atitinka reikalavimus dėl direktyvos netaikymo (šioje išvadoje) paminėtoms rinkoms. (…)“

II.   TEISINĖ SISTEMA

(5)

Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnyje numatyta, kad sutartims, sudaromoms dėl vienos iš veiklos rūšių, kuriai taikoma Direktyva 2004/17/EB, direktyva netaikoma, jei valstybėje narėje, kurioje ši veikla vykdoma, tokią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra apribojimų. Tiesioginė konkurencija vertinama remiantis objektyviais kriterijais, atsižvelgiant į specifinius atitinkamo sektoriaus ypatumus. Laikoma, kad patekimas į rinką yra neribojamas, jei valstybė narė yra įgyvendinusi ir taiko atitinkamus Bendrijos teisės aktus dėl viso ar dalies sektoriaus atvėrimo.

(6)

Kadangi Švedija įgyvendino ir taikė 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (5) nesinaudodama galimybe pagal minėtos direktyvos 7 straipsnį rezervuoti bet kokias paslaugas, vadovaujantis Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa laikytina, kad patekti į rinką nėra apribojimų. Tiesioginis konkurencijos poveikis konkrečioje rinkoje turėtų būti vertinamas remiantis įvairiais kriterijais, kurių nė vienas per se nėra lemiamas.

(7)

Kalbant apie rinkas, kurioms taikomas šis sprendimas, vienas iš kriterijų, į kurį reikia atsižvelgti, yra pagrindinių rinkos dalyvių užimama atitinkamos rinkos dalis. Kitas kriterijus yra koncentracijos tose rinkose laipsnis. Kadangi skirtingų veiklos rūšių, kurioms taikomas šis sprendimas, sąlygos skiriasi, nagrinėjant konkurencinę padėtį, reikia atsižvelgti į tai, kad sąlygos skirtingose rinkose skiriasi.

(8)

Nors kai kuriais atvejais galima numatyti siauresnes rinkos apibrėžtis, šio sprendimo tikslais tiksli atitinkamos rinkos apibrėžtis Švedijos pašto pateiktame prašyme nurodytų paslaugų skaičiaus atžvilgiu gali būti palikta atvira, jei analizės rezultatas išlieka toks pat nepriklausomai nuo to, ar taikoma siauresnė ar platesnė apibrėžtis.

(9)

Šis sprendimas nepažeidžia konkurencijos taisyklių taikymo.

III.   VERTINIMAS

(10)

Kiekvienais metais nuo 2005 iki 2007 metų Švedijos paštas stabiliai užėmė šiek tiek daugiau kaip (…) % (6) adresuotų pirmos klasės laiškų rinkos tiek pagal vertę, tiek pagal kiekį (7). Pasak Švedijos pašto, ši rinkos dalis labai nesiskirtų net jei kiekvienas iš galimų išskirti segmentų būtų vertinamas atskirai (vartotojo vartotojui, vartotojo įmonei, įmonės vartotojui, įmonės įmonei, vidaus ir tarptautinės siuntos, laiškai ir pirmos klasės laikraščiai, pavieniai siuntiniai ir siuntos, rūšiuotos ir nerūšiuotos siuntos, didelės ir mažos siuntos, miestų zonose ir likusioje Švedijos dalyje (…) (8). Taigi šiuo atveju klausimas, ar visi šie segmentai yra ar nėra to paties produkto rinkos dalis, gali būti paliktas atviras. Vis dėlto, Švedijos pašto teigimu, rinka, pagal kurią reiktų vertinti Švedijos pašto rinkos pozicijas, būtų didesnė „žinučių rinka“, kuri, be visų kategorijų ir rūšių adresuotų laiškų, prioritetinių ir neprioritetinių laikraščių ir periodinių leidinių, taip pat adresuoto reklaminio pašto, apimtų „visas fizinio pašto pristatymo elektronines alternatyvas. (…) Galimi pavyzdžiai yra el. paštas, elektroninis duomenų keitimasis, komunikacija naudojantis tinklalapiais (informacijos pateikimas, sandorių atlikimas ir pan.), verslo sistemos (kuriomis skatinama komunikacija ir paslaugų programos, pavyzdžiui, el. sąskaitų išrašymo sistemas) ir telefonijos paslaugos (trumpųjų žinučių (SMS) ir vaizdo žinučių (MMS) forma)“. Taip apibrėžtoje rinkoje Švedijos paštas turėtų „ribotą rinkos dalį“. Pasak Švedijos pašto, iš tiesų turėtų būti konkurencinis spaudimas dėl galimybės pakeisti „tradicinių“ popierinių laiškų paslaugas elektroninės komunikacijos priemonėmis (pvz., el. paštu ar SMS žinutėmis). Dėl pakeitimo reikia pažymėti, kad vadovaujantis EB konkurencijos taisyklėmis pakeičiamumas turėtų būti analizuojamas, inter alia, pagal produktų savybes, produktų kainą ir kliūtis, siejamas su paklausos prisiderinimu prie galimų pakaitinių produktų. Popierinio pašto ir elektroninės komunikacijos ypatumai labai skiriasi pagal komunikacijos formą, komunikacijai reikalingą laiką ir klientų teikiamą pirmenybę. Be to, egzistuoja didelės kliūtys popieriniam paštui pakeisti elektroniniu paštu (9). Tai rodo, kad elektroninė komunikacija priklauso kitai produktų rinkai, todėl negali sudaryti tiesioginės konkurencijos Švedijos pašto teikiamoms adresuotų pirmos klasės laiškų paslaugoms. Be to, atrodytų, kad daugiau naudojantis elektronine komunikacija turėtų itin sumažėti bendra popierinio pašto rinka, o ne atsirasti konkurencija (10). Taigi tiesioginės konkurencijos poveikio negalima vertinti remiantis „žinučių rinka“. Todėl Švedijos paštas teigia, kad nagrinėtina rinka turėtų būti „adresuotų fizinių žinučių rinka“, t. y. viena rinka, apimanti visas laiškų formas ir kategorijas (prioritetinį ir neprioritetinį, skubų ir įprastinį paštą), adresuotą reklaminį paštą, laikraščius ir periodinius leidinius. Taip apibrėžtoje rinkoje 2007 m. Švedijos pašto rinkos dalis būtų (…) % pagal vertę ir (…) % pagal kiekį. Be to, kad įvairių rūšių aptariamų paslaugų kainos labai skiriasi, ši didelė rinkos dalis apima Švedijos pašto rinkos dalis, kurios svyruoja nuo (…) % iki (…) % pagal vertę ir nuo (…) % iki (…) % pagal kiekį, o tai nedera su viena bendra rinka. Todėl adresuotų pirmos klasės laiškų rinka turėtų būti vertinama atskirai. Švedijos pašto rinkos dalys šioje rinkoje yra tokios, jog, nesant priešingos informacijos, darytina išvada, kad šioje konstatuojamojoje dalyje aptartoms paslaugoms, susijusioms su adresuotais pirmos klasės laiškais, Švedijoje tiesioginio konkurencijos poveikio nėra. Dėl šios priežasties Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalis netaikoma sutartims, skirtoms suteikti galimybę pradėti vykdyti šią veiklą Švedijoje.

(11)

Bendrų neprioritetinių laiškų paslaugų, apibrėžtų 2 konstatuojamosios dalies b punkto pirmoje įtraukoje, atžvilgiu Švedijos pašto rinkos dalis 2007 m. buvo vertinama (…) % pagal vertę (11). Didžiausio jo konkurento rinkos dalis buvo likę (…) %. Šiomis aplinkybėmis reikėtų prisiminti nusistovėjusią teismų praktiką (12), pagal kurią „labai didelė rinkos dalis savaime, išskyrus išimtines aplinkybes, rodo dominuojančią padėtį. Tai tokia situacija, kai rinkos dalis sudaro 50 %“. Atsižvelgiant į tokį didelį koncentracijos laipsnį (… %) šioje rinkoje ir nesant priešingos informacijos, darytina išvada, kad neprioritetinių laiškų paslaugoms Švedijoje nėra tiesioginio konkurencijos poveikio. Dėl šios priežasties Direktyvos 204/17/EB 30 straipsnio 1 dalis netaikoma sutartims, skirtoms suteikti galimybę pradėti šią veiklą Švedijoje.

(12)

Dėl didelių rūšiuotų neprioritetinių siuntų Švedijos teritorijoje, išskyrus miestų zonas, kaip apibrėžta 2 konstatuojamosios dalies b punkto trečioje įtraukoje, Švedijos paštas pateikė informaciją, kad „subjektų, teikiančių didelių siuntų ne miestų zonose siuntimo paslaugas, rinkos dalys vertinamos ne atskirai, o kaip visos kitos korespondencijos, skirtos šioms zonoms, rinkos dalis. Tai reiškia, kad šių subjektų rinkos dalys yra apytikriai tokios pat kaip subjektų, teikiančių pirmos klasės siuntų paslaugas, rinkos dalys. Vadinasi, (Švedijos pašto) rinkos dalis yra apie (…) %“. Turint omenyje tokį didelį koncentracijos laipsnį šioje rinkoje ir nesant priešingos informacijos, darytina išvada, kad didelių rūšiuotų neprioritetinių siuntų paslaugoms Švedijoje, išskyrus miestų zonas, nėra tiesioginio konkurencijos poveikio (13). Dėl šios priežasties Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalis netaikoma sutartims, skirtoms suteikti galimybę pradėti šią veiklą Švedijoje.

(13)

Švedijos pašto užimama neadresuoto reklaminio pašto, kuris šiame sprendime suprantamas kaip neadresuoto pašto, skirto rinkodarai vykdyti, pristatymas, rinkos dalis yra apie (…) % pagal vertę, o jo didžiausio konkurento turima rinkos dalis yra (…) %, taip pat vertinant pagal vertę. Vis dėlto, Švedijos pašto teigimu, rinka, pagal kurią reikėtų vertinti Švedijos pašto rinkos pozicijas, būtų didesnė „reklamos platinimo rinka“, kuri, be neadresuoto reklaminio pašto, apimtų „kitus reklamos platinimo kanalus, pavyzdžiui, reklaminius skelbimus laikraščiuose, TV ir radijo skelbimus, lauko reklamą, reklamą internete, rėmimo veiklą ir pan.“. Taip apibrėžtoje rinkoje Švedijos rinkos dalis būtų apie (…) % (14). Vis dėlto vienos plačios rinkos, apimančios įvairius reklamos kanalus, klausimas jau buvo nagrinėtas ir atmestas ankstesniame Komisijos sprendime (15). Todėl remiantis „reklamos platinimo rinka“ negalima vertinti, ar yra tiesioginis konkurencijos poveikis. Neadresuoto reklaminio pašto paslaugų rinka turi būti vertinama atskirai. Turint omenyje didelį koncentracijos laipsnį šioje rinkoje ir 11 konstatuojamoje dalyje minėtą nusistovėjusią teismų praktiką, taip pat nesant priešingos informacijos, darytina išvada, kad neadresuoto reklaminio pašto paslaugoms Švedijoje nėra tiesioginio konkurencijos poveikio. Dėl šios priežasties Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalis netaikoma sutartims, skirtoms suteikti galimybę pradėti šią veiklą Švedijoje.

(14)

Švedijos paštas mano, kad turėtų būti viena bendra rinka – „rūšiavimo centre apdorojamų bendrųjų siuntinių rinka“, kuri būtų skirta „standartizuotam pašto siuntinių, pašto siuntų ir padėklų siuntimui nacionaliniuose, regioniniuose ar pasauliniuose vežimo tinkluose“, kadangi visas šias paslaugas jungia vienas bendras dalykas – „rūšiavimo centrai, kuriuose apdorojami dideli prekių kiekiai, yra pagrindinis šių tinklų elementas“. Taip apibrėžtoje rinkoje Švedijos pašto užimama rinkos dalis būtų nuo (…) % iki (…) %. Vis dėlto šis skaičius apima gerokai besiskiriančias rinkos dalis: nuo (…) % iki (…) % pagal vertę vidaus greitųjų pašto siuntinių rinkoje ir nuo (…) % iki (…) % pagal vertę vidaus vartotojų standartinių pašto siuntinių rinkoje. Tai nedera su viena bendra rinka. Vidaus vartotojų standartinių pašto siuntinių paslaugos dėl šios priežasties turėtų būti nagrinėjamos atskirai, kadangi jas teikiant tenkinami skirtingi paklausos poreikiai (universalioji pašto paslauga), lyginant su komerciniais siuntiniais – mat šios paslaugos tiekimui naudojami technologiniai procesai paprastai labai skiriasi. Kalbant apie šias paslaugas, Švedijos pašto pozicija yra gana tvirta, nes jo užimama rinkos dalis per laikotarpį nuo 2005 iki 2007 metų išliko stabili ir buvo apie (…) % pagal vertę (16). Ir nors ši padėtis gali pasikeisti kitais metais dėl dviejų naujų konkurentų atėjimo į rinką – jie pradės veiklą 2007 m. (pabaigoje), darytina išvada, kad nagrinėjamos kategorijos paslaugoms Švedijoje nėra tiesioginio konkurencijos poveikio. Dėl šios priežasties Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalis netaikoma sutartims, skirtoms suteikti galimybę pradėti šią veiklą Švedijoje.

(15)

Vadovaujantis Švedijos pašto pateikta informacija, turėtų būti viena bendra biuro vidaus paslaugų perdavimo išorės paslaugų teikėjams rinka. Kaip išdėstyta pirmiau pateiktame 2 konstatuojamosios dalies l punkte, ši rinka apimtų įvairias paslaugų rūšis: nuo vienos ar kelių paslaugų, susijusių su pašto tvarkymu, pvz., pašto siuntų srauto valdymo paslaugų, iki valymo paslaugų. Tikslus paslaugų derinys priklauso nuo konkretaus kliento poreikių. Neminint visų kitų aplinkybių, susijusių su tuo, kad labai skirtingų paslaugų (pvz., valymo paslaugos ir pašto siuntų srauto valdymo paslaugos) tiek teikiamų, tiek gaunamų, vienų kitomis pakeisti negalima, iš anksto negalima nustatyti, kurias paslaugas galima grupuoti kartu, jei vienas ar daugiau klientų jų pageidautų. Priėmus sprendimą dėl teisinio režimo, taikytino biuro vidaus paslaugų perdavimui išorės paslaugų teikėjui, atsirastų didelis teisinis neapibrėžtumas. Šiomis aplinkybėmis biuro vidaus paslaugų perdavimas išorės paslaugų teikėjui, kaip apibrėžta Švedijos pašto pranešime, negali kaip atskira paslaugų kategorija būti sprendimo pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnį objektas.

(16)

Kaip nurodyta 2 konstatuojamosios dalies b punkte pirmiau, Švedijoje esama atskiros didelių rūšiuotų neprioritetinių siuntų miestų zonose rinkos. Šioje rinkoje Švedijos pašto rinkos dalis 2007 m. buvo (…) % pagal vertę. Koncentracijos laipsnis šioje rinkoje, kurioje didžiausias konkurentas 2007 m. užėmė maždaug (…) % vertinamą rinkos dalį pagal vertę, rodo, kad paslaugoms konkurencija turi tiesioginio poveikio.

(17)

2007 m. Švedijos pašto užimama vidaus įmonės įmonei standartinių pašto siuntinių paslaugų rinkos dalis pagal vertę sudarė (…) %. Turint omenyje, kad bendra dviejų didžiausių konkurentų turima vidaus paslaugų rinkos dalis yra (…) %, o bendra trijų didžiausių konkurentų rinkos dalis pagal vertę yra nuo (…) iki (…) %, darytina išvada, kad trijų didžiausių konkurentų užimama rinkos dalis nėra nereikšminga, todėl veiklą tiesiogiai veikia konkurencija.

(18)

2007 m. Švedijos pašto užimama vidaus paslaugų rinkos dalis pagal vertę buvo apie (…) %. Vis dėlto turint omenyje, kad 2007 m. didžiausio Švedijos pašto konkurento užimama rinkos dalis – (…) % pagal vertę – sudaro pusę Švedijos pašto rinkos, darytina išvada, kad turėdamas tokią rinkos dalį konkurentas gali daryti didelį konkurencinį spaudimą Švedijos paštui. Tai galima laikyti požymiu, kad yra tiesioginis konkurencijos poveikis.

(19)

Šioje rinkoje Švedijos pašto užimama rinkos dalis pagal vertę 2007 m. buvo (…) %, o bendra dviejų didžiausių konkurentų užimama rinkos dalis – (…) %. Tai reikėtų laikyti požymiu, kad yra tiesioginis konkurencijos poveikis greitųjų ir pasiuntinių pristatomų pašto siuntinių paslaugoms.

(20)

Tarptautinių pašto siuntinių paslaugų, kaip apibrėžta 2 konstatuojamosios dalies h punkte, rinkoje Švedijos paštas 2007 m. pagal vertę užima (…) % rinkos dalį, o jo didžiausio konkurento užimama rinkos dalis buvo panaši ir sudarė (…) %. Bendra dviejų didžiausių Švedijos pašto konkurentų užimama rinkos dalis buvo beveik dvigubai didesnė už Švedijos pašto ir buvo (…) %. Šie skaičiai rodo, kad yra tiesioginis konkurencijos poveikis tarptautinėms pašto siuntinių paslaugoms.

(21)

Vidaus krovinių vežimo ant padėklų, kaip apibrėžta 2 konstatuojamosios dalies i punkte, paslaugų rinkoje Švedijos pašto rinkos dalis vertinama (…) %. Pagal Švedijos pašto pateiktą informaciją „…rinkoje dominuoja DHL, Schenker, DSV ir (Švedijos paštas). (Švedijos paštas) ir DSV rinkoje varžosi dėl trečiosios vietos. Be to, yra tiek vietiniu, tiek nacionaliniu mastu veikiančių vežimo bendrovių, kurios siūlo krovinių gabenimą ant padėklų. Švedijos transporto sektoriuje veikia apie 14 000 bendrovių, ir neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek jų siūlo gabenimo ant padėklų paslaugas“. Šie skaičiai rodo, kad minimas paslaugas tiesiogiai veikia konkurencija.

(22)

3-iosios ir 4-osios šalių logistikos, kaip apibrėžta 2 konstatuojamosios dalies k punkte, paslaugų rinkoje Švedijos pašto užimama rinkos dalis yra nedidelė, mažiau kaip (…) %. „Švedijos rinkoje veiklą vykdo daug tiek Švedijos, tiek tarptautinių bendrovių, pavyzdžiui, DHL, Schenker, DSV ir Green Cargo. Be to, yra bendrovių, pradėjusių savo veiklą krovinių gabenimo ir ekspedijavimo sektoriuje ir turinčių tinklus visame pasaulyje, pavyzdžiui, Maersk ir Tradimus“, – teigiama Švedijos pašto pateiktoje informacijoje. Tai rodo, kad minimas paslaugas tiesiogiai veikia konkurencija.

(23)

Šiame sprendime filatelijos paslaugos apibrėžiamos kaip „pašto ženklų ir su jais susijusių prekių pardavimas daugiausia kolekcionieriams ir mažiau – dovanų ir suvenyrų pirkėjams“. Vadovaujantis pateikta informacija, Švedijos paštas yra didžiausia bendrovė, nuolat leidžianti naujus pašto ženklus Švedijoje. Kiti subjektai, siūlantys naujai išleistus pašto ženklus Švedijos filatelijos rinkoje, yra vietiniai Švedijos pašto operatoriai ir užsienio, daugiausia Šiaurės šalių, pašto operatoriai. Tačiau filatelijos rinka neapsiriboja pašto operatorių siūlomais pašto ženklais, bet apima ir pašto ženklų pardavimą per aukcionus, pašto ženklų pardavėjus ir pardavimą internetu per įvairius pardavimo ir aukcionų tinklalapius. Švedijos pašto bendros filatelijos paslaugų, teikiamų per tarpininkus ar aukcionus, rinkos dalis yra apie (…) %, aukcionų užimama bendra rinkos dalis sudaro (…) %, bendra pašto ženklų pardavėjų turima rinkos dalis yra (…) %, bendra pardavimo internetu rinkos dalis – (…) %, o visų kitų pašto operatorių Švedijoje užimama rinkos dalis yra (…) %. Bendra trijų didžiausių aukcionų turima rinkos dalis (… %) yra didesnė nei Švedijos pašto. Šie skaičiai rodo, kad filatelijos paslaugas tiesiogiai veikia konkurencija nepriklausomai nuo to, ar rinka vertinama kaip bendra rinka, ar kaip atskiros pašto ženklų pardavimo ir pašto ženklų pardavimo per aukcionus rinkos.

IV.   IŠVADOS

(24)

Atsižvelgiant į 2–23 konstatuojamosiose dalyse nagrinėtus veiksnius, reikėtų laikyti, kad Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalies sąlyga dėl tiesioginio konkurencijos poveikio Švedijoje yra įvykdyta šių paslaugų atžvilgiu:

a)

didelių rūšiuotų neprioritetinių siuntų miestų zonose paslaugos;

b)

vidaus standartinių pašto siuntinių (įmonės įmonei) paslaugos;

c)

vidaus standartinių pašto siuntinių (įmonės vartotojui) paslaugos;

d)

vidaus greitųjų ir pasiuntinių pristatomų pašto siuntinių paslaugos;

e)

vidaus krovinių vežimo ant padėklų (kitaip vadinamų lengvų krovinių vežimo) paslaugos;

f)

3-iosios ir 4-osios šalių logistikos paslaugos;

g)

filatelijos paslaugos;

h)

tarptautinės pašto siuntinių paslaugos.

(25)

Kadangi laikoma, jog neribojamo patekimo į rinką sąlyga yra įvykdyta, Direktyva 2004/17/EB neturėtų būti taikoma, kai perkantieji subjektai sudaro sutartis, skirtas suteikti galimybę teikti paslaugas, išvardytas 24 konstatuojamosios dalies a–h punktuose, Švedijoje, taip pat rengiant projektų konkursus dėl tokios veiklos vykdymo Švedijoje.

(26)

Šis sprendimas yra pagrįstas teisine ir faktine padėtimi, buvusia 2008 m. birželio–rugsėjo mėn., kuri apibūdinta Švedijos pašto ir Švedijos Karalystės pateiktoje informacijoje. Sprendimas gali būti persvarstytas, įvykus reikšmingiems teisinės ar faktinės situacijos pokyčiams, kurie reikštų, kad Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos nebevykdomos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2004/17/EB netaikoma perkančiųjų subjektų sudaromoms sutartims, skirtoms suteikti galimybę Švedijoje teikti šias paslaugas:

a)

didelių rūšiuotų neprioritetinių siuntų miestų zonose paslaugas;

b)

vidaus standartinių pašto siuntinių (įmonės įmonei) paslaugas;

c)

vidaus standartinių pašto siuntinių (įmonės vartotojui) paslaugas;

d)

vidaus greitųjų ir pasiuntinių pristatomų pašto siuntinių paslaugas;

e)

vidaus krovinių vežimo ant padėklų (kitaip vadinamų lengvų krovinių vežimo) paslaugas;

f)

3-iosios ir 4-osios šalių logistikos paslaugas;

g)

filatelijos paslaugas;

h)

tarptautines pašto siuntinių paslaugas.

2 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas Švedijos Karalystei.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 19 d.

Komisijos vardu

Charlie McCREEVY

Komisijos narys


(1)  OL L 134, 2004 4 30, p. 1.

(2)  Apibrėžiama kaip vieno pašto kodo sritis, priklausanti didesniam miestui ir jo apylinkėms, pavyzdžiui, Stokholmo, Geteborgo, Malmės ar Vesteroso.

(3)  Vidutiniškai 0,40 SEK. Palyginimui, neprioritetinio laiško, sveriančio iki 20 g (vieno vnt.), siuntimo kaina yra 4,0 SEK, o neprioritetinių laiškų, siunčiamų didelėmis rūšiuotomis siuntomis ne mieste, siuntimo kaina yra 2,84 SEK. Neprioritetinių laiškų, siunčiamų didelėmis siuntomis, siuntimo kaina miesto zonoje yra vidutiniškai 16,39 % mažesnė.

(4)  2008 2 28 pastaba, Dnr 656/2007.

(5)  OL L 15, 1998 1 21, p. 14.

(6)  Konfidenciali informacija.

(7)  Pagal vertę rinkos dalis buvo (…) % atitinkamai 2005, 2006 ir 2007 m., o rinkos dalis pagal kiekį – atitinkamai (…) %.

(8)  Žr. prašymą, 3.1 punktą, C, p. 25–26.

(9)  Pavyzdžiui, apie ketvirtadalis Švedijos namų ūkių neturi interneto prieigos. Be to, nurodoma, kad sąskaitas internetu moka „šiek tiek daugiau kaip pusė“ visų Švedijos gyventojų. Vadinasi, beveik pusė gyventojų to nedaro.

(10)  Taip pat žr. tokią pat išvadą, pateiktą 2007 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos sprendimo 2007/564/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo netaikymo kai kurioms paslaugoms pašto sektoriuje Suomijoje, išskyrus Alandų salas 10 konstatuojamoje dalyje (OL L 215, 2007 8 18, p. 21).

(11)  2005: (…) %, 2006: (…) %.

(12)  Žr. Pirmosios instancijos teismo (Trečiosios kolegijos) 2002 m. vasario 28 d. sprendimo 328 punktą. Atlantic Container Line AB ir kt. prieš Europos Bendrijų Komisiją. Byla T-395/94. Europos Teismo ataskaitos 2002 puslapis II-00875.

(13)  Gyventojų tankumas nebuvo laikomas svarbiu veiksniu priimant minėtą Sprendimą 2007/564/EB, susijusį su Suomija, kur gyventojų tankumas 2007 m. sausio 1 d. buvo 17,4 gyventojo/km2, t. y. mažesnis už gyventojų tankumą Švedijoje, kuris 2007 m. sausio 1 d. buvo 22,2 gyventojo/km2.

(14)  Įskaitant adresuotą reklaminį paštą, kurį Švedijos paštas savo prašyme laiko adresuotų fizinių žinučių rinkos dalimi, „atsižvelgiant, inter alia, į pašto paslaugų atskyrimą Paslaugų direktyvoje“.

(15)  Žr. 2005 m. balandžio 8 d. Komisijos sprendimo (Byla Nr. IV/M.3648 – GRUNER + JAHR / MPS) 11 punktą. Nagrinėjamos platinimo priemonės buvo reklama periodiniuose leidiniuose, per televiziją, radiją ir internete. Žr. panašų 2005 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimą (Byla Nr. IV/M.3579 – WPP / GREY) 15 punktą, kuriame inter alia teigiama „… atrodo, kad skirtingų rūšių priemonės greičiau papildo viena kitą, o ne yra pakeičiamos viena kita, kadangi skirtingos platinimo priemonės gali skirtingais būdais paveikti skirtingą auditoriją“.

(16)  Vadovaujantis Švedijos pašto pateikta studija, kuri pridedama prie prašymo, Švedijos paštas „iš tiesų nedaro skirtumo tarp dviejų paslaugos rūšių. Nesvarbu, ar siuntinys yra vartotojo vartotojui ar vartotojo įmonei, paslauga teikiama tuo pačiu pavadinimu („Postpaket“). Atsižvelgiant į tai, kad paslaugų teikėjas gali nesunkiai šias paslaugas pakeisti viena kita, šias paslaugas tikslinga traktuoti kaip vieną paslaugą (vartotojo vartotojui ir vartotojo įmonei)“. Tai taip pat atitinka Sprendime 2007/564/EB Suomijai taikytą analizę.


23.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/57


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. gruodžio 22 d.

kuriuo nustatoma, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo 30 straipsnio 1 dalis netaikoma elektros energijos gamybai Čekijos Respublikoje

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 8569)

(Tekstas autentiškas tik čekų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2009/47/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (1), ypač į jos 30 straipsnio 4 ir 6 dalis,

atsižvelgdama į Čekijos Respublikos elektroniniu paštu pateiktą prašymą, gautą 2008 m. liepos 3 d.,

pasikonsultavusi su Viešųjų sutarčių patariamuoju komitetu,

kadangi:

I.   FAKTAI

(1)

2008 m. liepos 3 d. Komisija gavo Čekijos elektroniniu paštu pateiktą prašymą pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 4 dalį. Komisija 2008 m. rugsėjo 26 d. elektroniniu laišku paprašė papildomos informacijos, kurią Čekijos valdžios institucijos elektroniniu paštu atsiuntė 2008 m. spalio 9 d.

(2)

Čekijos Respublika pateikė prašymą dėl elektros energijos gamybos.

(3)

Prie prašymo pridėtas nepriklausomos nacionalinės institucijos (Energetický regulační úřad – Čekijos energetikos reguliavimo institucija) laiškas ir kitos nepriklausomos institucijos (Úřad pro ochranu hospodářské soutěže – Čekijos konkurencijos apsaugos tarnybos) laiškas. Abi šios institucijos analizuoja patekimo į atitinkamą rinką sąlygas ir nustatė, kad rinkoje nebuvo apribojimų, tačiau nė viena iš jų nenustatė, kad įvykdyta kita sąlyga, susijusi su tiesiogine konkurencija, gaminant elektros energiją Čekijos Respublikoje.

II.   TEISINIS PAGRINDAS

(4)

Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnyje nustatyta, kad sutartims, kurių paskirtis – suteikti galimybę vykdyti vieną iš direktyvos taikymo sričiai priklausančių veiklos rūšių, ši direktyva netaikoma, jeigu valstybėje narėje, kurioje ji vykdoma, tokią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų. Tiesioginė konkurencija vertinama remiantis objektyviais kriterijais, atsižvelgiant į konkretaus sektoriaus ypatumus. Patekimas į rinką laikomas neribojamu, jei valstybė narė įgyvendino ir taiko atitinkamus Bendrijos teisės aktus, kuriais atveriamas tas sektorius ar jo dalis. Šie teisės aktai išvardyti Direktyvos 2004/17/EB XI priede, kuriame elektros energijos sektoriui nurodoma 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (2). Direktyvą 96/92/EB pakeitė 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 96/92/EB (3), kurioje reikalaujama dar labiau atverti rinką.

(5)

Čekijos Respublika įgyvendino ir taiko ne tik Direktyvą 96/92/EB, bet ir Direktyvą 2003/54/EB – ji pasirinko teisinį ir organizacinį perdavimo ir paskirstymo tinklų atskyrimą, išskyrus mažiausias paskirstymo įmones, kurios turi mažiau nei 100 000 klientų arba 1996 m. tiekė elektros energiją sistemoms, kurios sunaudoja mažiau nei 3 TWh elektros energijos, ir kurioms teisinio ir organizacinio atskyrimo reikalavimai netaikomi, bet taikomi finansinės atskaitomybės atskyrimo reikalavimai. Be to, perdavimo sistemos operatoriaus – CEPS – nuosavybė buvo visiškai atskirta. Todėl, remiantis 30 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa, reikėtų laikyti, kad galimybės patekti į rinką nėra ribojamos.

(6)

Tiesioginės konkurencijos sąlygas reikėtų vertinti remiantis įvairiais rodikliais, iš kurių nė vienas per se nėra lemiamas. Vienas iš kriterijų, į kurį reikėtų atsižvelgti vertinant rinkas, kurioms taikomas šis sprendimas, yra pagrindinių tam tikros rinkos dalyvių užimama tos rinkos dalis. Kitas kriterijus – koncentracijos tose rinkose lygis. Turint omenyje konkrečių rinkų ypatumus, reikėtų atsižvelgti ir į kitus kriterijus, kaip antai: balansavimo mechanizmo veikimas, kainų konkurencija ir pirkėjų polinkis keisti tiekėją.

(7)

Šiuo sprendimu nepažeidžiamas konkurencijos taisyklių taikymas.

III.   VERTINIMAS

(8)

Čekijos Respublika pateikė prašymą dėl elektros energijos gamybos Čekijos Respublikoje.

(9)

Čekijos prašyme teigiama, kad atitinkama geografinė rinka bus didesnė negu nacionalinė šalies teritorija ir apims Čekijos Respublikos, Lenkijos, Slovakijos, Austrijos ir Vokietijos teritorijas. Teigiama, kad toks rinkos apibrėžimas daugiausia grindžiamas tuo, kad yra didelė tinklų sujungimo galimybė (su keliomis valstybėmis narėmis), lyginant su vietos gamyba ir poreikiais. Remiantis informacija, kurią Čekijos institucijos pateikė 2008 m. spalio 9 d. laiške, 2007 m. eksportuota 25,6 TWh elektros energijos, o importuota 9,5 TWh elektros energijos. Taigi, Čekijos Respublika eksportuoja daugiau elektros energijos negu importuoja; jos grynasis eksportas yra 16,1 TWh, o tai yra beveik 20 % (4) grynosios elektros energijos gamybos (81,4 TWh). Kitas pateiktas argumentas, susijęs su platesnės aprėpties geografinės rinkos buvimu – tendencija, kad kainos Čekijos Respublikos nacionalinėje rinkoje ir Vokietijos nacionalinėje rinkoje panašėja, o Prahos energijos biržai (PXE) tenka vis svarbesnis vaidmuo.

(10)

Vis dėlto atitinkamos rinkoms riboms apibrėžti nepakanka remtis palyginti didele tinklų sujungimo galimybe ir kainų panašumu. Dėl vietos rinkos taisyklių ir ypač dėl bet kurio rinkos dalyvio (šiuo atveju Čekijos Respublikos operatoriaus CEZ) nepakeičiamumo ir dominuojančios padėties gali būti apibrėžta ir siauresnė rinka. Todėl būtina pabrėžti, kad vadovaujantis Čekijos institucijų 2008 m. spalio 9 d. atsakymu didžiausią PXE augančios prekybos apimties dalį sudaro sandoriai, kuriuose dalyvauja CEZ. Be to, dėl galimybės išplėsti geografinės rinkos apibrėžtis, kad būtų aprėpta ne vien nacionalinė teritorija, Komisija Energijos sektoriaus tyrime (5) taip pat analizavo, ar tam tikros Vidurio Europos šalys galėtų sudaryti poras atitinkamose rinkose. Austrijos ir Vokietijos poros atveju dėl pagrindinio Austrijos operatoriaus dydžio ir dėl Austrijos tinklo vidaus perkrovos Komisija nusprendė, kad jos rinka neaprėpia didesnės teritorijos negu atitinkama nacionalinė rinka. Panašus Čekijos ir Slovakijos atvejis: dėl dominuojančių operatorių dydžio ir jų nepakeičiamumo tenkinant poreikius prieita prie išvados, kad net ir šios dvi šalys nėra vienos ir tos pačios atitinkamos geografinės rinkos dalis. Be to, neseniai Komisija nagrinėjo Austrijos ir Lenkijos elektros energijos gamybos rinkas ir nustatė, kad jos pagal geografinę aprėptį yra nacionalinės (6). Pagaliau neseniai priimtame antimonopoliniame 2008 m. lapkričio 26 dienos sprendime C (2008) 7367 prieš E.ON dėl Vokietijos didmeninės prekybos rinkos (7), Komisija laikėsi nuomonės, kad ši rinka pagal aprėptį yra nacionalinė, o kaimyninės šalys (nei Vakarų, nei Rytų kryptimi) nėra platesnės geografinės rinkos dalis.

(11)

Vadinasi, regioninės rinkos buvimą reikėtų paneigti. Tai taip pat atitinka Čekijos konkurencijos apsaugos tarnybos pareiškimą, kad „vertindama (paraišką pagal 30 straipsnį), tarnyba, atsižvelgdama į atliekamą tyrimą, pirmiausia rėmėsi prielaida, kad atitinkama elektros energijos gamybos rinka geografiniu požiūriu turėtų būti apibrėžta kaip Čekijos Respublikos teritorija.“ Todėl, atsižvelgiant į 9 ir 10 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus faktus, vertinant Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąlygas turėtų būti laikoma, kad atitinkamą rinką sudaro Čekijos Respublikos teritorija.

(12)

Kadangi taip nuspręsta remiantis nusistovėjusia praktika (8), susijusia su pagal 30 straipsnį priimamais Komisijos sprendimais, Komisija laikėsi nuomonės, kad elektros energijos gamybos atžvilgiu „vienas konkurencijos laipsnio nacionalinėse rinkose rodiklis yra trijų didžiausių gamintojų bendra rinkos dalis“. Pagal Komisijos tarnybų darbinio dokumento, pridėto prie Dujų ir elektros energijos vidaus rinkos kūrimo pažangos ataskaitos (9), 6 lentelę „Wholesale Market Position 2006“, p. 12 ir toliau, trijų didžiausių gamintojų rinkos dalis 2006 m. sudarė 69,4 % pagamintos elektros energijos, o 2007 m. ši dalis padidėjo iki 73,9 %. Remiantis informacija, kurią Čekijos institucijos pateikė 2008 m. spalio 9 d. laiške, dominuojančiajai bendrovei teko beveik 70 % bendrų instaliuotų pajėgumų, o antrai ir trečiai pagal dydį bendrovėms atitinkamai teko 3,5 % ir 3 %. Toks koncentracijos lygis, apimantis trijų didžiausių gamintojų bendrą rinkos dalį, yra didesnis negu 39 % – pastarasis skaičius buvo nurodytas JK atveju Komisijos sprendimuose 2006/211/EB (10) ir 2007/141/EB (11). Minėtas koncentracijos lygis taip pat yra gerokai didesnis negu 52,2 % – pastarasis skaičius buvo nurodytas Komisijos sprendime 2008/585/EB (12) dėl Austrijos, ir didesnis negu 58 % bendrosios produkcijos, kuris nurodytas Komisijos sprendime 2008/741/EB (13) Lenkijos atveju.

(13)

Čekijoje trijų didžiausių operatorių koncentracijos lygis yra panašus į Komisijos sprendimuose 2006/422/EB (14) ir 2007/706/EB (15), susijusiuose atitinkamai su Suomija ir Švedija, nurodytus skaičius (atitinkamai 73,6 % ir 86,7 %), arba mažesnis. Tačiau Čekijos atvejis labai skiriasi nuo Švedijos ir Suomijos. Visų pirma Čekijos Respublikoje yra vienas dominuojantis operatorius, o kitų dviejų didžiausių gamintojų rinkos dalys yra mažesnės 20 kartų (3 % – mažiausia dalis ir beveik 70 % – didžiausia dalis). Duomenys Suomijoje: iš trijų didžiausių gamintojų operatorius, kuriam teko mažiausia rinkos, turėjo 18,3 % rinkos, o didžiausią rinkos dalį turintis operatorius – 33,7 % rinkos. Panaši padėtis yra Švedijoje: mažiausia rinkos dalis – 17,4 %, o didžiausia – 47,1 %.

(14)

Šiomis aplinkybėmis reikėtų prisiminti, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką (16), kad „labai didelės rinkos dalys pačios savaime, išskyrus išimtinėmis aplinkybėmis, yra dominuojančios padėties buvimo įrodymas. Tai tokia padėtis, kai rinkos dalis yra 50 %“.

(15)

Elektros energijos importas į Čekijos Respubliką sudaro šiek tiek daugiau nei 11 % jos visų poreikių (17), ir nors šis skaičius yra didesnis negu į Lenkiją importuojamos elektros energijos kiekis, jis yra perpus mažesnis negu Austrijos importuojamas elektros energijos kiekis (18)  (19). Taip pat Švedijos ir Suomijos atvejais tokios didelės trijų didžiausių gamintojų koncentracijos poveikį atsveria „rinkoje pastebimas konkurencinis spaudimas, susidarantis dėl galimybės importuoti elektros energiją iš už šalies teritorijos ribų“ (20). Todėl sunku nuspręsti, kad Čekijos Respublikoje dėl importuojamos elektros energijos būtų didelis konkurencinis spaudimas, o galimybė transportuoti elektros energiją, kad būtų gerokai padidintas importo lygis, tėra teorinė, atsižvelgiant į tai, kad Čekijos Respublika nuo 2003 m. eksportavo daugiau negu importavo, ir vidutinės trukmės laikotarpiu tai nesikeis. Todėl tokio koncentracijos lygio negalima laikyti tiesioginės konkurencijos sąlygų rodikliu elektros energijos gamybos rinkoje.

(16)

2008 m. spalio 9 d. Čekijos institucijų pateiktame atsakyme taip pat nurodyta, kad CEZ ateityje planuoja vykdyti didelio masto elektros energijos gamybos projektus perdavimo tinklo lygiu (planuojama statyti naujus branduolinius įrenginius, pratęsti dabartinės Dukovanų branduolinės elektrinės eksploatavimo trukmę ir vykdyti anglimi ir dujomis kūrenamų elektros energijos jėgainių projektus). Be CEZ planų, yra numatyta kitų projektų, visų pirma atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo srityje; juos planuojama įgyvendinti iš dalies perdavimo lygiu ir ypač – skirstymo lygiu.

(17)

Be to, dar vienu rodikliu taip pat reikėtų laikyti balansavimo mechanizmų veikimą, nors jie susiję su nedidele visos elektros energijos, pagamintos ir (arba) suvartotos valstybėje narėje, dalimi. Remiantis turima informacija, balansavimo mechanizmų veikimu (visų pirma rinka grindžiamas kainų nustatymas ir gerai išvystyta dienos rinka, kai kas pusantros valandos uždaromi uždoriai, o tai yra galimybė tinklo naudotojams kas pusantros valandos pakoreguoti savo padėtį) nesukeliama kliūčių gaminant elektros energiją patirti tiesioginę konkurenciją.

(18)

Atsižvelgiant į svarstomosios prekės (elektros energijos) ypatumus ir į tai, kad tinkamų pakaitinių produktų arba paslaugų yra mažai arba jų nėra, vertinant konkurencijos būklę elektros energijos rinkose didesnę reikšmę įgyja kainų konkurencija ir kainų nustatymas. Kalbant apie didelius (galutinius) pramonės vartotojus, tiekėją keičiančių pirkėjų skaičius gali parodyti kainų konkurenciją ir dėl to netiesiogiai gali būti „natūralus konkurencijos veiksmingumo rodiklis“. Jeigu kitą tiekėją pasirenkančių vartotojų yra mažai, vadinasi, rinka greičiausiai veikia netinkamai, net ir įvertinus tai, kad nereikėtų atmesti galimybės sudaryti naują, naudingesnį sandorį su senuoju tiekėju (21). Be to, „reguliuojamos kainos galutiniams vartotojams yra akivaizdžiai lemiamas pirkėjų elgsenos veiksnys […]. Jeigu kontrolę galima pateisinti pereinamuoju laikotarpiu, ji vis labiau iškreips rinką, kai iškils investicijų poreikis“ (22).

(19)

Remiantis naujausiais turimais duomenimis, Čekijos Respublikoje tiekėją keičia „labai daug“ vartotojų (23), o remiantis naujausia Čekijos institucijų spalio 9 d. laiške pateikta informacija, „atvėrus elektros energijos rinką beveik kas antras didelių klientų kategorijai priklausantis klientas pakeitė elektros energijos tiekėją“. Šiuos duomenis reikia vertinti atsižvelgiant į ankstesnius sprendimus dėl elektros energijos sektoriaus, kuriuose nurodyta, kad tiekėją keičiančių didelių ir labai didelių pramoninių vartotojų dalis svyruoja nuo daugiau kaip 75 % (Sprendimas 2006/422/EB dėl Suomijos) iki 41,5 % (Sprendimas 2008/585/EB dėl Austrijos). Be to, pirmiau Komisijai priimant sprendimus tiekimo rinkos (tiekimo namų ūkiams, pramonės vartotojams ir kt.) buvo apibrėžtos kaip atskiros produktų rinkos, ir dėl stiprių bei gerai žinomų tiekimo bendrovių jų konkurencinė aplinka gali skirtis nuo didmeninės prekybos rinkos arba gamybos rinkos. Todėl didelio tiekėją keičiančių klientų skaičiaus negalima laikyti neabejotinu tiesioginės konkurencijos buvimo rodikliu.

(20)

Elektros energijos gamybos padėtį Čekijos Respublikoje galima apibendrinti taip: bendros trijų didžiausių gamintojų užimamos rinkos dalys yra didelės, o svarbiau yra tai, kad didžiausiam gamintojui tenkanti rinkos dalis yra beveik 70 %, o to nekompensuoja importuojamas elektros energijos kiekis, nes Čekijos Respublika per praėjusius 5 metus kaip tik nuolat eksportavo daugiau elektros energijos nei jos importavo. Kaip išdėstyta 17 konstatuojamojoje dalyje, balansavimo mechanizmo veikimas nėra kliūtis tiesioginės konkurencijos sąlygoms elektros energijos gamybos rinkoje; be to, yra didelis tiekėjo keitimo laipsnis. Gerai veikiantis balansavimo mechanizmas ir didelis tiekėją keičiančių vartotojų skaičius vis dėlto nenusveria gana didelio koncentracijos lygio, visų pirma turint omenyje, kokia didelė rinkos dalis tenka didžiausiam gamintojui, taip pat atsižvelgiant į 14 konstatuojamojoje dalyje paminėtą teismų praktiką.

IV.   IŠVADOS

(21)

Atsižvelgiant į 9–20 konstatuojamosiose dalyse išnagrinėtus veiksnius, reikėtų daryti išvadą, kad elektros energijos gamyba Čekijos Respublikoje nėra tiesiogiai veikiama konkurencijos. Todėl Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalis netaikoma sutartims, kurių paskirtis – suteikti galimybę vykdyti tą veiklą Čekijos Respublikoje. Taigi Direktyva 2004/17/EB ir toliau taikoma, kai perkantieji subjektai sudaro sutartis, kurių paskirtis – suteikti galimybę gaminti elektros energiją Čekijos Respublikoje, arba kai jie rengia projektų konkursus tokiai veiklai vykdyti Čekijos Respublikoje.

(22)

Šis sprendimas pagrįstas teisine ir faktine padėtimi 2008 m. liepos–spalio mėn., dėl kurios išvados padarytos remiantis Čekijos Respublikos pateikta informacija, taip pat 2007 m. komunikatu ir 2007 m. tarnybų dokumentu, Galutine ataskaita ir 2007 m. pažangos ataskaita bei jos priedu. Jį galima keisti, jeigu labai pasikeitus teisinei arba faktinei padėčiai tenkinamos Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalis elektros energijos gamybai Čekijos Respublikoje netaikoma. Taigi Direktyva 2004/17/EB ir toliau taikoma perkančiųjų subjektų sudarytoms sutartims, kurių paskirtis – suteikti galimybę vykdyti tokią veiklą Čekijos Respublikoje.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Čekijos Respublikai.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 22 d.

Komisijos vardu

Charlie McCREEVY

Komisijos narys


(1)  OL L 134, 2004 4 30, p. 1.

(2)  OL L 27, 1997 1 30, p. 20.

(3)  OL L 176, 2003 7 15, p. 37.

(4)  19,78 %. Visas (bendras) eksportas sudarė 31,45 % visos grynos elektros energijos gamybos, o visas importas – 11,67 % visos grynos elektros energijos gamybos. Lyginant su 2007 m. elektros energijos vietos grynuoju vartojimu (remiantis Čekijos institucijų duomenimis, apie 59,7 TWh), bendras eksportas buvo 42,88 %, o grynasis eksportas – 26,97 %; bendras importas sudarė 15,91 % elektros energijos grynojo vartojimo vidaus rinkoje.

(5)  Žr. COM(2006) 851 galutinis, 2007 1 10; Komisijos komunikatas „Europos dujų ir elektros energijos sektorių tyrimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 17 straipsnį“, toliau – Galutinė ataskaita, B priedo A.2.7 punktas, p. 339.

(6)  Žr. 2008 m. liepos 7 d. Komisijos sprendimą 2008/585/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo netaikymo elektros energijos gamybai Austrijoje, OL L 188, 2008 7 16, p. 28, ir 2008 m. rugsėjo 11 d. Komisijos sprendimą 2008/741/EB, kuriuo nustatoma, kad 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo 30 straipsnio 1 dalis netaikoma elektros energijos gamybai ir didmeninei prekybai Lenkijoje, OL L 251, 2008 9 19, p. 35.

(7)  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje. Žr. spaudos pranešimą IP/08/1774, 26 11 2008.

(8)  Naujausi sprendimai: 2008/585/EB ir 2008/741/EB.

(9)  COM(2008)192 galutinis, 2008 4 15, toliau – „2007 m. pažangos ataskaitos priedas“. Pati ataskaita – SEC(2008)460 – vadinama „2007 m. pažangos ataskaita“.

(10)  2006 m. kovo 8 d. Komisijos sprendimas, nustatantis, kad 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl viešųjų pirkimų tvarkos vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose koordinavimo 30 straipsnio 1 dalis taikoma elektros energijos gamybai Anglijoje, Škotijoje ir Velse, OL L 76, 2006 3 15, p. 6.

(11)  2007 m. vasario 26 d. Komisijos sprendimas, nustatantis, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl viešųjų pirkimų tvarkos vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose koordinavimo 30 straipsnio 1 dalis taikoma elektros energijos ir dujų tiekimui Anglijoje, Škotijoje ir Velse, OL L 62, 2007 3 1, p. 23.

(12)  2008 m. liepos 7 d. Komisijos sprendimas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo netaikymo elektros energijos gamybai Austrijoje, OL L 188, 2008 7 16, p. 28.

(13)  2008 m. rugsėjo 11 d. Komisijos sprendimas 2008/741/EB, kuriuo nustatoma, kad 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo 30 straipsnio 1 dalis netaikoma elektros energijos gamybai ir didmeninei prekybai Lenkijoje, OL L 251, 2008 9 19, p. 35.

(14)  2006 m. birželio 19 d. Komisijos sprendimas, nustatantis, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo 30 straipsnio 1 dalis taikoma elektros energijos gamybai ir pardavimui Suomijoje, išskyrus Alandų salas, OL L 168, 2006 6 21, p. 33.

(15)  2007 m. spalio 29 d. Komisijos sprendimas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo netaikymo elektros energijos gamybai ir pardavimui Švedijoje, OL L 287, 2007 11 1, p. 18.

(16)  Žr. 2002 m. vasario 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo (Trečioji kolegija) 328 punktą. Atlantic Container Line AB and Others prieš Europos Bendrijų Komisiją. Byla T-395/94. Rink. 2002 m., p. II-00875.

(17)  Elektros energijos kiekis, reikalingas vidaus vartojimui ir eksportui.

(18)  23,5 %, remiantis Austrijos valdžios institucijų pateikta informacija.

(19)  Žr. Sprendimo 2008/585/EB 10 konstatuojamąją dalį. „(…) importuota elektros energija sudarė beveik ketvirtį visų jos poreikių, visų pirma, bazinės energijos.“

(20)  Žr. Sprendimo 2007/706/EB 12 konstatuojamąją dalį. Iš tiesų, Švedijos ir Suomijos atvejais regioninės rinkos egzistavimo klausimas paliktas atviras – tai lėmė 40 % koncentracijos lygį.

(21)  2005 m. ataskaita, p. 9.

(22)  Techninis priedas, p. 17.

(23)  Žr. 2007 m. pažangos ataskaitos 7 punktą, p. 8.


23.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/62


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. sausio 22 d.

kuriuo tam tikroms šalims leidžiama tam tikroms dviračių dalims netaikyti Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams taikomo išplėsto antidempingo muito, nustatyto Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2474/93, kurio galiojimas paskutinį kartą pratęstas ir paskutiniai pakeitimai padaryti Reglamentu (EB) Nr. 1095/2005, ir kuriuo panaikinamas išplėsto antidempingo muito, taikomo tam tikroms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračių dalims, mokėjimo laikinas sustabdymas, taikomas tam tikroms šalims pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 88/97

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 157)

(2009/48/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas),

atsižvelgdama į 1997 m. sausio 10 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 71/97, kuriuo tam tikroms iš Kinijos Liaudies Respublikos importuojamoms dviračių dalims išplečiamas Reglamentu (EEB) Nr. 2474/93 Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams nustatytas galutinis antidempingo muitas ir surenkamas išplėstas muitas tokiam importuojamam produktui, registruojamam pagal Reglamentą (EB) Nr. 703/96 (2) (toliau – reglamentas, kuriuo leidžiama netaikyti antidempingo muito),

atsižvelgdama į 1997 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 88/97 dėl leidimo atleisti Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tam tikrų dviračių dalių importą nuo antidempingo muito, nustatyto Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2474/93 (3) (toliau – reglamentas, kuriuo leidžiama netaikyti antidempingo muito) ir praplėsto Tarybos reglamentu (EB) Nr. 71/97, ypač į jo 7 straipsnį,

pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

(1)

Įsigaliojus reglamentui, kuriuo leidžiama netaikyti antidempingo muito, keletas dviračių surinkėjų pagal to reglamento 3 straipsnį pateikė prašymus dėl leidimo netaikyti antidempingo muito, išplėsto Reglamentu (EB) Nr. 71/97 tam tikroms iš Kinijos Liaudies Respublikos importuojamoms dviračių dalims (toliau – išplėstas antidempingo muitas). Komisija Oficialiajame leidinyje paskelbė tolesnius dviračių surinkėjų (4), kuriems išplėsto antidempingo muito, taikomo jų importuojamoms pagrindinėms dviračių dalims, kurios deklaruojamos išleidimui į laisvą apyvartą, taikymas buvo laikinai sustabdytas pagal reglamento, kuriuo leidžiama netaikyti antidempingo muito, 5 straipsnio 1 dalį, sąrašus.

(2)

Paskelbus nagrinėjamų šalių sąrašą (5) buvo pasirinktas nagrinėjimo laikotarpis. Šis laikotarpis buvo nustatytas nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. Visoms nagrinėjamoms šalims buvo išsiųstas klausimynas, kuriame buvo prašoma pateikti informaciją apie surinkimo operacijas, atliktas per atitinkamą nagrinėjimo laikotarpį.

A.   PRAŠYMAI NETAIKYTI MUITO, KURIO TAIKYMAS ANKSČIAU BUVO LAIKINAI SUSTABDYTAS

A.1.   Priimtini prašymai netaikyti muito

(3)

Komisija iš 1 lentelėje išvardytų šalių gavo visą informaciją, reikalingą jų prašymų priimtinumui nustatyti. Po šios datos šioms šalims buvo laikinai sustabdytas muito taikymas. Pateikta informacija buvo išnagrinėta ir prireikus patikrinta susijusių šalių patalpose. Remdamasi šia informacija Komisija nustatė, kad 1 lentelėje išvardytų šalių pateikti prašymai yra priimtini pagal reglamento, kuriuo leidžiama netaikyti antidempingo muito, 4 straipsnio 1 dalį.

1   lentelė

Pavadinimas

Adresas

Šalis

Papildomas TARIC kodas

Blue Ocean Hungary Ltd.

Sukorói u. 8, 8097 Nadap

HU

A858

Canyon Bicycles GmbH

Koblenzer Straβe 236, 56073 Koblenz

DE

A856

euro Bike Products

Ul. Starolecka 18, 61–361 Poznan

PL

A849

KOVL spol. s.r.o.

Choceradská 3042/20, 14100 Prague

CZ

A838

MICPOL

Ul. Myśliborska 93A/62, 03–185 Warsaw

PL

A839

N&W Cycle GmbH

Mühlenhof 5, 51598 Friesenhagen

DE

A852

Radsportvertrieb Dietmar Bayer GmbH

Zum Acker 1, 56244 Freirachdorf

DE

A850

Special Bike Società Cooperativa

Via dei Mille n. 50, 71042 Cerignola (FG)

IT

A533

(4)

Galiausiai Komisijos nustatyti faktai rodo, kad visų šių prašymų pateikėjų dviračių surinkimo operacijoms dalių, kurių kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika ir kurios buvo naudojamos jų surinkimo operacijose, vertė buvo mažesnė negu 60 % visos dalių, panaudotų šiose surinkimo operacijose, vertės, ir todėl joms netaikoma pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalis.

(5)

Dėl šios priežasties ir pagal reglamento, kuriuo leidžiama netaikyti antidempingo muito, 7 straipsnio 1 dalį pirmiau pateiktoje lentelėje išvardytoms šalims turėtų būti leista netaikyti išplėsto antidempingo muito.

(6)

Pagal reglamento, kuriuo leidžiama netaikyti antidempingo muito, 7 straipsnio 2 dalį, 1 lentelėje išvardytoms šalims leidimas netaikyti išplėsto antidempingo muito turėtų įsigalioti nuo jų prašymų gavimo dienos. Be to, jų skola muitinei, susijusi su išplėstu antidempingo muitu, turi būti laikoma negaliojančia nuo jų prašymų netaikyti muito gavimo dienos.

A.2.   Nepriimtini prašymai netaikyti muito ir prašymų atsiėmimas

(7)

2 lentelėje nurodyta šalis taip pat pateikė prašymus netaikyti išplėsto antidempingo muito.

2   lentelė

Pavadinimas

Adresas

Šalis

Papildomas TARIC kodas

Eusa Mart

European Sales & Marketing GmbH & Co. KG

An der Welle 4, 60322 Frankfurt am Main

DE

A857

(8)

Ši šalis nepateikė klausimyno atsakymų.

(9)

Kadangi 2 lentelėje nurodyta šalis neatitiko reglamento, kuriuo leidžiama netaikyti antidempingo muito, 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų leidimo netaikyti muito kriterijų, Komisija turi atmesti jos prašymus leisti netaikyti muito pagal reglamento 7 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, reglamento, kuriuo leidžiama netaikyti antidempingo muito, 5 straipsnyje nurodytas laikinas išplėsto antidempingo muito mokėjimo sustabdymas turi būti panaikintas, o išplėstas antidempingo muitas turi būti renkamas nuo šių šalių pateiktų prašymų gavimo dienos.

B.   PRAŠYMAI NETAIKYTI MUITO, KURIO TAIKYMAS ANKSČIAU NEBUVO LAIKINAI SUSTABDYTAS

B.1.   Priimtini prašymai netaikyti muito, pagal kuriuos muito taikymas turi būti laikinai sustabdytas

(10)

Suinteresuotosioms šalims pranešama, kad gautas kitas 3 lentelėje nurodytos šalies prašymas netaikyti muito pagal reglamento, kuriuo leidžiama netaikyti antidempingo muito, 3 straipsnį. Pagal šį prašymą laikinas išplėsto muito taikymo sustabdymas turėtų įsigalioti nuo datos, nurodytos stulpelyje „Įsigaliojimo data“:

3   lentelė

Pavadinimas

Adresas

Šalis

Leidimas netaikyti muito pagal Reglamentą (EB) Nr. 88/97

Įsigaliojimo data

Papildomas TARIC kodas

Winora-Staiger GmbH

Max-Planck-Straβe 6, 97526 Sennfeld

DE

5 straipsnis

2008 11 27

A894

B.2.   Nepriimtini prašymai netaikyti muito

(11)

4 lentelėje išvardytos šalys taip pat pateikė prašymus netaikyti išplėsto antidempingo muito:

4   lentelė

Pavadinimas

Adresas

Šalis

Cicli B Radsport Bornmann Import + Versand

Königstor 48, 34117 Kassel

DE

MSC Bikes SL

C/Hostalets, Nave 3. Pol. Ind. Puig-Xorigué, 08540 Centelles, Barcelona

ES

(12)

Dėl šių šalių reikėtų paminėti, kad jų prašymai neatitiko reglamento, kuriuo leidžiama netaikyti antidempingo muito, 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų priimtinumo kriterijų, kadangi šie pareiškėjai per mėnesį naudoja mažiau nei 300 vienos rūšies pagrindinių dviračių dalių vienetų dviračių gamybai ir surinkimui.

(13)

Šioms šalims buvo apie tai pranešta ir suteikta galimybė teikti pastabas. Šioms šalims muito mokėjimas nebuvo laikinai sustabdytas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1 lentelėje išvardytoms šalims leidžiama netaikyti tam tikroms iš Kinijos Liaudies Respublikos importuojamoms dviračių dalims Reglamentu (EB) Nr. 71/97 išplėsto galutinio antidempingo muito, Reglamentu (EEB) Nr. 2474/93 (6) nustatyto Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams.

Leidimas netaikyti muito įsigalioja kiekvienai šaliai nuo atitinkamos datos, nurodytos stulpelyje „Įsigaliojimo data“.

1   lentelė

Šalių, kurioms leidžiama netaikyti muito, sąrašas

Pavadinimas

Adresas

Šalis

Leidimas netaikyti muito pagal Reglamentą (EB) Nr. 88/97

Įsigaliojimo data

Papildomas TARIC kodas

Blue Ocean Hungary Ltd.

Sukorói u. 8, 8097 Nadap

HU

7 straipsnis

2008 1 30

A858

Canyon Bicycles GmbH

Koblenzer Straβe 236, 56073 Koblenz

DE

7 straipsnis

2007 12 04

A856

euro Bike Products

Ul. Starolecka 18, 61–361 Poznan

PL

7 straipsnis

2007 8 06

A849

KOVL spol. s.r.o

Choceradská 3042/20, 14100 Prague

CZ

7 straipsnis

2007 3 29

A838

MICPOL

Ul. Myśliborska 93A/62, 03–185 Warsaw

PL

7 straipsnis

2007 4 17

A839

N&W Cycle GmbH

Mühlenhof 5, 51598 Friesenhagen

DE

7 straipsnis

2007 10 11

A852

Radsportvertrieb Dietmar Bayer GmbH

Zum Acker 1, 56244 Freirachdorf

DE

7 straipsnis

2007 6 25

A850

Special Bike Società Cooperativa

Via dei Mille n. 50, 71042 Cerignola (FG)

IT

7 straipsnis

2008 1 22

A533

2 straipsnis

2 lentelėje nurodytos šalies prašymas netaikyti išplėsto antidempingo muito, pateiktas pagal Reglamento (EB) Nr. 88/97 3 straipsnį, atmetamas.

Laikinas išplėsto antidempingo muito taikymo sustabdymas pagal Reglamento (EB) Nr. 88/97 5 straipsnį susijusiai šaliai panaikinamas nuo atitinkamos datos, nurodytos stulpelyje „Įsigaliojimo data“.

2   lentelė

Šalių, kurioms panaikinamas laikinas muito taikymo sustabdymas, sąrašas

Pavadinimas

Adresas

Šalis

Laikinas sustabdymas pagal Reglamentą (EB) Nr. 88/97

Įsigaliojimo data

Papildomas TARIC kodas

Eusa Mart

European Sales & Marketing GmbH & Co. KG

An der Welle 4, 60322 Frankfurt am Main

DE

5 straipsnis

2008 1 07

A857

3 straipsnis

3 lentelėje nurodyta šalis yra atnaujintame nagrinėjamų šalių sąraše pagal Reglamento (EB) Nr. 88/97 3 straipsnį. Pagal šiuos prašymus laikinas išplėsto muito sustabdymas įsigaliojo nuo atitinkamos datos, nurodytos 3 lentelės stulpelyje „Įsigaliojimo data“.

3   lentelė

Pavadinimas

Adresas

Šalis

Laikinas sustabdymas pagal Reglamentą (EB) Nr. 88/97

Įsigaliojimo data

Papildomas TARIC kodas

Winora-Staiger GmbH

Max-Planck-Straβe 6, 97526 Sennfeld

DE

5 straipsnis

2008 11 27

A894

4 straipsnis

4 lentelėje išvardytų šalių pateikti prašymai netaikyti išplėsto antidempingo muito atmetami.

4   lentelė

Šalių, kurių prašymai netaikyti muito yra atmetami, sąrašas

Pavadinimas

Adresas

Šalis

Cicli B Radsport Bornmann Import + Versand

Königstor 48, 34117 Kassel

DE

MSC Bikes SL

C/Hostalets, Nave 3. Pol. Ind. Puig-Xorigué, 08540 Centelles, Barcelona

ES

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms ir 1, 2, 3 ir 4 straipsniuose išvardytoms šalims.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 22 d.

Komisijos vardu

Catherine ASHTON

Komisijos narė


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1.

(2)  OL L 16, 1997 1 18, p. 55.

(3)  OL L 17, 1997 1 21, p. 17.

(4)  OL C 45, 1997 2 13, p. 3; OL C 112, 1997 4 10, p. 9; OL C 220, 1997 7 19, p. 6; OL C 378, 1997 12 13, p. 2; OL C 217, 1998 7 11, p. 9; OL C 37, 1999 2 11, p. 3; OL C 186, 1999 7 2, p. 6; OL C 216, 2000 7 28, p. 8; OL C 170, 2001 6 14, p. 5; OL C 103, 2002 4 30, p. 2; OL C 35, 2003 2 14, p. 3; OL C 43, 2003 2 22, p. 5; OL C 54, 2004 3 2, p. 2; OL C 299, 2004 12 4, p. 4; OL L 17, 2006 1 21, p. 16 ir OL L 313, 2006 11 14, p. 5; OL L 81, 2008 3 20, p. 73; OL C 310, 2008 12 5, p. 19.

(5)  OL L 81, 2008 3 20, p. 73.

(6)  OL L 228, 1993 9 9, p. 1. Reglamentas, toliau taikomas Reglamentu (EB) Nr. 1524/2000 (OL L 175, 2000 7 14, p. 39) su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1095/2005 (OL L 183, 2005 7 14, p. 1).