ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 9

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

52 tomas
2009m. sausio 14d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

 

2009 m. sausio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 18/2009, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

1

 

*

2009 m. sausio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 19/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 453/2008 dėl Bendrijos ketvirtinės statistikos apie laisvas darbo vietas nuostatos dėl laisvos darbo vietos apibrėžties, duomenų rinkimo ataskaitinių datų, duomenų perdavimo reikalavimų ir ekonominio pagrįstumo tyrimų ( 1 )

3

 

*

2009 m. sausio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 20/2009, kuriuo patvirtinamos Tarybos reglamente (EB) Nr. 577/98 nustatyto karjeros ir šeimos derinimo 2010 m. ad hoc modulio specifikacijos ( 1 )

7

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinanti Direktyvą 92/12/EEB

12

 

*

2009 m. sausio 7 d. Komisijos direktyva 2009/1/EB, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/64/EB dėl motorinių transporto priemonių tipų patvirtinimo, atsižvelgiant į galimybę jas pakartotinai naudoti, perdirbti ir atnaujinti, siekiant ją suderinti su technikos pažanga ( 1 )

31

 

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Taryba

 

 

2009/20/EB

 

*

2008 m. lapkričio 10 d. ES ir Jordanijos Asociacijos tarybos sprendimas Nr. 1/2008 dėl Asociacijos susitarimo IV priede išvardytiems produktams taikomų tarifų panaikinimo grafiko nustatymo

33

 

 

2009/21/EB

 

*

2008 m. lapkričio 26 d. ES ir Maroko Asociacijos tarybos sprendimas Nr. 1/2008, kuriuo įsteigiamas muitinių bendradarbiavimo komitetas, adaptuojamos ekonominio dialogo grupės darbo tvarkos taisyklės ir iš dalies keičiamos kai kurių Asociacijos komiteto pakomitečių darbo tvarkos taisyklės

43

 

 

2009/22/EB

 

*

2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos karinio komiteto pirmininko skyrimo

51

 

 

REKOMENDACIJOS

 

 

Komisija

 

 

2009/23/EB

 

*

2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendacija dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 8625)

52

 

 

 

*

Pastaba skaitytojui (žr. antrajį viršelio puslapį)

s3

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

14.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 9/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 18/2009

2009 m. sausio 13 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. sausio 14 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 13 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

IL

147,8

MA

46,6

TN

134,4

TR

114,9

ZZ

110,9

0707 00 05

JO

155,5

MA

110,0

TR

138,7

ZZ

134,7

0709 90 70

MA

110,2

TR

139,4

ZZ

124,8

0805 10 20

EG

53,5

IL

54,9

MA

65,0

TN

47,4

TR

64,9

ZZ

57,1

0805 20 10

MA

74,2

TR

58,0

ZZ

66,1

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

CN

59,6

EG

91,8

IL

69,9

TR

57,2

ZZ

69,6

0805 50 10

EG

47,1

MA

57,3

TR

65,2

ZZ

56,5

0808 10 80

CA

87,4

CN

64,4

MK

28,8

US

114,9

ZZ

73,9

0808 20 50

CN

54,2

US

114,1

ZZ

84,2


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


14.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 9/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 19/2009

2009 m. sausio 13 d.

kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 453/2008 dėl Bendrijos ketvirtinės statistikos apie laisvas darbo vietas nuostatos dėl laisvos darbo vietos apibrėžties, duomenų rinkimo ataskaitinių datų, duomenų perdavimo reikalavimų ir ekonominio pagrįstumo tyrimų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 453/2008 dėl Bendrijos ketvirtinės statistikos apie laisvas darbo vietas (1), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 3 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 453/2008 nustatytas bendras Bendrijos ketvirtinės statistikos apie laisvas darbo vietas sistemingo rengimo pagrindas.

(2)

Būtina priimti įgyvendinimo priemones dėl teiktinos informacijos apibrėžties ir ataskaitinių datų, iki kurių informacija bus renkama.

(3)

Be to, būtina nurodyti teiktinų duomenų formatą, perdavimo terminus ir pirmąjį ataskaitinį ketvirtį, kurio duomenys turi būti perduoti.

(4)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 453/2008 7 straipsniu, būtina parengti tinkamą sistemą ekonominio pagrįstumo tyrimams atlikti; šiuos tyrimus atlieka tos valstybės narės, kurioms sunku pateikti nedidelių vienetų ir tam tikros veiklos duomenis.

(5)

Su Europos centriniu banku konsultuotasi.

(6)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Statistikos programų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Apibrėžtys, susijusios su laisvos darbo vietos sąvoka

Taikant Reglamento (EB) Nr. 453/2008 2 straipsnio 1 dalį:

a)

„aktyvūs veiksmai ieškant tinkamo kandidato“ apima:

i)

pranešimą apie laisvą darbo vietą valstybės įdarbinimo tarnyboms;

ii)

susisiekimą su privačia įdarbinimo agentūra ir (arba) darbuotojų paieškos specialistais;

iii)

pranešimo apie laisvą darbo vietą skelbimą visuomenės informavimo priemonėse (pvz., internete, laikraščiuose, žurnaluose);

iv)

pranešimo apie laisvą darbo vietą skelbimą viešuose skelbimuose;

v)

tiesioginį bendravimą su galimais kandidatais ir (arba) potencialiais darbuotojais, pokalbį su jais arba atranką;

vi)

kreipimąsi į darbuotojus ir (arba) asmeninių ryšių naudojimą;

vii)

stažuotes.

b)

tam tikras laikotarpis – tai ilgiausias laikotarpis, per kurį darbo vieta lieka laisva ir ją ketinama užpildyti. Šis laikotarpis neribojamas; apie visas laisvas darbo vietas, dėl kurių ataskaitinę datą vykdomi aktyvūs veiksmai, pranešama.

2 straipsnis

Ataskaitinės datos

Valstybės narės teikia ataskaitiniam ketvirčiui tipiškus duomenis apie laisvų darbo vietų skaičių ir užimtų darbo vietų skaičių, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 453/2008 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pageidaujama, kad šie duomenys būtų renkami nuolat arba apskaičiuojami pagal tipišką konkrečiomis ataskaitinėmis datomis surinktų duomenų vidurkį.

3 straipsnis

Duomenų perdavimas

1.   Per 70 dienų nuo ataskaitinio ketvirčio pabaigos valstybės narės perduoda duomenis, suskirstytus kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 453/2008 2 straipsnio 1 dalyje ir kartu teikia atitinkamus metaduomenis.

Valstybės narės, kuriose darbuotojų skaičius sudaro daugiau nei 3 % viso Europos Bendrijos darbuotojų skaičiaus, per 45 dienas nuo ataskaitinio ketvirčio pabaigos perduoda suvestinį laisvų darbo vietų ir užimtų darbo vietų skaičių bei atitinkamus metaduomenis.

Kiekvienos valstybės narės darbuotojų dalis palyginti su bendru darbuotojų skaičiumi apskaičiuojama kas penkerius metus pagal ankstesnių kalendorinių metų keturių ketvirčių vidurkį. Įstojus naujoms valstybėms narėms atliekami ad hoc skaičiavimai. Pirmą kartą skaičiuojant naudojami ankstesnių nei šio reglamento priėmimo kalendorinių metų duomenys. Darbuotojų duomenų šaltinis – Tarybos reglamentu (EB) Nr. 577/98 (2) numatytas Europos Sąjungos darbo jėgos tyrimas. Naudojami Reglamento (EB) Nr. 453/2008 1 straipsnyje nurodyti verslo vienetų duomenys.

Bet kokie perdavimo terminų pakeitimai šalyse, kuriose darbuotojų skaičius sudaro daugiau nei 3 % viso Europos Bendrijos darbuotojų skaičiaus, pirmą kartą taikomi nuo pirmųjų metų po skaičiavimo pirmojo ataskaitinio ketvirčio.

2.   Atitinkami metaduomenys yra susiję konkrečiai su informacija apie metodologinius ar techninius įvykius tą ketvirtį, pagal kurį būtina aiškinti rezultatus, ir su informacija apie duomenų elementus, kurie, kaip manoma, nėra pakankamai patikimi arba kurių negalima atskleisti.

3.   Valstybės narės teikia ketvirtinius duomenis ir atitinkamus metaduomenis Komisijai (Eurostatui) elektronine forma. Perdavimas vykdomas laikantis atitinkamų Statistikos programų komiteto patvirtintų apsikeitimo standartų. Komisija (Eurostatas) skelbia išsamius su patvirtintais standartais susijusius dokumentus ir šių standartų įgyvendinimo gaires.

4.   Pirmieji perduoti duomenys susiję su pirmųjų metų po šio reglamento įsigaliojimo pirmuoju ketvirčiu.

Duomenų eilutės teikiamos taip:

a)

neišlygintos;

b)

išlygintos pagal sezoną, kaip nustatyta Komisijos reglamente, kuriuo įgyvendinamos Reglamento (EB) Nr. 453/2008 nuostatos dėl sezoninio išlyginimo tvarkos ir kokybės ataskaitų; ir

c)

savo noru, duomenų sekos kitimų tendencijų forma.

4 straipsnis

Ekonominio pagrįstumo tyrimai

Reglamento (EB) Nr. 453/2008 7 straipsnyje nurodytų ekonominio pagrįstumo tyrimų sistema nustatyta priede.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 13 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Komisijos narys


(1)  OL L 145, 2008 6 4, p. 234.

(2)  OL L 77, 1998 3 14, p. 3.


PRIEDAS

Ekonominio pagrįstumo tyrimas, skirtas įvertinti, kaip galima gauti NACE 2 red. O, P, Q, R ir (arba) S sekcijų ketvirtinę statistiką apie laisvas darbo vietas

Valstybės narės rengiamas ekonominio pagrįstumo tyrimas apima:

1.

kiekvienos ekonominės veiklos rūšies įnašą į nacionalinę ekonomiką, išreikštą bendrovių skaičiumi ir užimtumo dalimi arba kita tinkama priemone.

2.

laisvų darbo vietų struktūrų ir raidos panašumų ir skirtumų aprašymą pagal šias ekonominės veiklos rūšis, palyginti su laisvų darbo vietų struktūromis ir raida NACE 2 red. B–N sekcijose.

Pasirinkimo galimybės

Reikia įvertinti įvairias NACE 2 red. O, P, Q, R ir (arba) S sekcijų laisvų darbo vietų skaičiaus ir užimtų darbo vietų skaičiaus apskaičiavimo galimybes. Turėtų būti atsižvelgta į šiuos galimus duomenų šaltinius:

a)

turimų duomenų rinkinius;

b)

administracinius šaltinius;

c)

statistinių apskaičiavimų tvarką;

d)

naujų duomenų rinkinius.

Kiekviena galimybė įvertinama pagal išsamų visų susijusių techninių ir teisinių klausimų aprašymą, įskaitant įgyvendinimo laiką; numatomą rezultatų statistinę kokybę; numatomas duomenų rinkimo proceso pradžios ir tolesnio įgyvendinimo sąnaudas eurais ir visą dieną dirbančių darbuotojų ekvivalentais; vieno ištirto vieneto sąnaudas; apytikslius galimų papildomų įmonių sąnaudų apskaičiavimus; visą riziką ar neaiškumus; konkrečius privalumus ar trūkumus. Sąnaudos ir kokybė lyginami su turimų B–N sekcijų duomenų rinkinių sąnaudomis ir kokybe.

Rekomendacija

Įvertinus įvairias galimybes, rekomenduojamas tinkamiausias sprendimas.

Įgyvendinimas

Išsamiai išdėstomas siūlomas įgyvendinimo planas, įskaitant įgyvendinimo pradžios datą ir konkrečių etapų užbaigimo datas.

Ekonominio pagrįstumo tyrimus rengiančios valstybės narės

Toliau išvardytos valstybės narės įsipareigoja rengti ekonominio pagrįstumo tyrimus, siekdamos įvertinti, kaip galima gauti NACE 2 red. O, P, Q, R ir (arba) S sekcijų ketvirtinius laisvų darbo vietų duomenis, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 453/2008 2 straipsnyje:

Danija,

Vokietija,

Ispanija,

Prancūzija,

Italija,

Malta,

Austrija.

Ekonominio pagrįstumo tyrimas, skirtas įvertinti, kaip galima gauti ketvirtinę statistiką apie laisvas darbo vietas verslo vienetuose, kuriuose dirba mažiau nei 10 darbuotojų

Valstybės narės rengiamas ekonominio pagrįstumo tyrimas apima:

1.

kiekvienos įmonių dydžių kategorijos įnašą į nacionalinę ekonomiką, išreikštą bendrovių skaičiumi ir užimtumo dalimi arba kita tinkama priemone.

2.

laisvų darbo vietų šių dydžių kategorijų įmonėse struktūrų ir raidos panašumų ir skirtumų aprašymą, palyginti su laisvų darbo vietų struktūromis ir raida įmonėse, kuriose dirba 10 ar daugiau darbuotojų.

Pasirinkimo galimybės

Reikia įvertinti įvairias galimybes apskaičiuoti laisvų darbo vietų skaičių ir užimtų darbo vietų skaičių įmonėse, kuriose dirba mažiau nei 10 darbuotojų. Turėtų būti atsižvelgta į šiuos galimus duomenų šaltinius:

a)

turimų duomenų rinkinius;

b)

administracinius šaltinius;

c)

statistinių apskaičiavimų tvarką;

d)

naujų duomenų rinkinius.

Kiekviena galimybė įvertinama pagal išsamų visų susijusių techninių ir teisinių klausimų aprašymą, įskaitant įgyvendinimo laiką; numatomą rezultatų statistinę kokybę; numatomas duomenų rinkimo proceso pradžios ir tolesnio įgyvendinimo sąnaudas eurais ir visą dieną dirbančių darbuotojų ekvivalentais; vieno ištirto vieneto sąnaudas; apytikslius galimų papildomų įmonių sąnaudų apskaičiavimus; visą riziką ar neaiškumus; konkrečius privalumus ar trūkumus. Sąnaudos ir kokybė lyginami su turimų įmonių, kuriose dirba 10 ar daugiau darbuotojų, duomenų rinkinių sąnaudomis ir kokybe.

Rekomendacija

Įvertinus įvairias galimybes, rekomenduojamas tinkamiausias sprendimas.

Įgyvendinimas

Išsamiai išdėstomas siūlomas įgyvendinimo planas, įskaitant įgyvendinimo pradžios datą ir konkrečių etapų užbaigimo datas.

Ekonominio pagrįstumo tyrimus rengiančios valstybės narės

Toliau išvardytos valstybės narės įsipareigoja rengti ekonominio pagrįstumo tyrimus, siekdamos įvertinti, kaip galima gauti ketvirtinius laisvų darbo vietų verslo vienetuose, kuriuose dirba mažiau nei 10 darbuotojų, duomenis, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 453/2008 2 straipsnyje:

Danija,

Prancūzija,

Italija,

Malta.


14.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 9/7


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 20/2009

2009 m. sausio 13 d.

kuriuo patvirtinamos Tarybos reglamente (EB) Nr. 577/98 nustatyto karjeros ir šeimos derinimo 2010 m. ad hoc modulio specifikacijos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1998 m. kovo 9 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 577/98 dėl darbo jėgos atrankinio tyrimo organizavimo Bendrijoje (1), ypač į jo 4 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Į 2008 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 365/2008, patvirtinantį 2010, 2011 ir 2012 metų ad hoc modulių programą dėl darbo jėgos atrankinio tyrimo, numatyto Tarybos reglamentu (EB) Nr. 577/98 (2), įtrauktas karjeros ir šeimos suderinimo ad hoc modulis.

(2)

2008 m. liepos 15 d. Tarybos sprendimu 2008/618/EB dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3), Europos Komisijos „Moterų ir vyrų lygybės gairėmis“ (4) ir Europos lyčių lygybės paktu (5) valstybės narės raginamos imtis priemonių geresnei darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai skatinti, t. y. priemonių, susijusių su vaikų priežiūra, kitų išlaikytinių priežiūros galimybėmis ir vaiko priežiūros atostogų tiek moterims, tiek vyrams skatinimu. Todėl būtinas išsamus ir palyginamas duomenų apie karjeros ir šeimos suderinimą rinkinys, kuris padėtų stebėti pažangą, daromą siekiant Europos užimtumo strategijos tikslų, ir įvertinti pastaruoju metu šioje srityje vykdomos politikos poveikį.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Statistikos programų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Išsamus duomenų, kuriuos reikia surinkti 2010 m. pagal karjeros ir šeimos suderinimo ad hoc modulį, sąrašas parengiamas taip, kaip numatyta priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir taikomas tiesiogiai visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 13 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Komisijos narys


(1)  OL L 77, 1998 3 14, p. 3.

(2)  OL L 112, 2008 4 24, p. 22.

(3)  OL L 198, 2008 7 26, p. 47.

(4)  COM(2006) 0092 galutinis.

(5)  Pirmininkaujančios valstybės narės išvados, 2006 m. kovo 23–24 d. Briuselio Europos Vadovų Taryba.


PRIEDAS

DARBO JĖGOS TYRIMAS

Karjeros ir šeimos suderinimo 2010 m. ad hoc modulio specifikacijos

1.

Susijusios valstybės narės ir regionai: visi.

2.

Kintamieji bus koduojami taip:

darbo jėgos tyrimo skiltyje „Filtras“ esantys kintamieji žymimi pagal 2008 m. balandžio 25 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 377/2008, įgyvendinančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 577/98 dėl darbo jėgos atrankinio tyrimo organizavimo Bendrijoje nuostatas dėl naudotino kodifikavimo duomenims nuo 2009 m. perduoti, imties dalies naudojimo duomenims apie struktūrinius kintamuosius rinkti ir tiriamųjų ketvirčių apibrėžimo (1), III priedą.

Pavadinimas

Skiltis

Kodas

Aprašymas

Filtras

REGCARE

197

 

Asmuo reguliariai prižiūri kitus vaikus iki 14 metų (išskyrus savo arba sutuoktinio vaikus, gyvenančius namų ūkyje) arba sergančius, neįgalius, pagyvenusius giminaičius arba draugus, 15 metų ar vyresnius, kuriems reikalinga priežiūra

Visi 15–64 metų asmenys

1

Taip, kitus vaikus iki 14 metų

2

Taip, giminaičius arba draugus, 15 metų ar vyresnius, kuriems reikalinga priežiūra

3

Taip, kitus vaikus iki 14 metų ir giminaičius arba draugus, 15 metų ar vyresnius, kuriems reikalinga priežiūra

4

Ne

9

Netaikoma (neįtraukta į filtrą)

Neužpildyta

Nėra atsakymo

CHILDCAR

198

 

Vaikų priežiūros paslaugų naudojimas per savaitę jauniausiam namų ūkyje gyvenančiam vaikui (įskaitant mokamas kvalifikuotas vaikų aukles, ikimokyklinio ugdymo įstaigas; išskyrus privalomojo lavinimo mokyklas)

Visi 15–64 metų asmenys, kurių bent vienas savo arba sutuoktinio vaikas iki 14 metų gyvena namų ūkyje

 

Vaikų priežiūros paslaugos naudojamos … per savaitę

1

ne daugiau kaip 10 valandų

2

daugiau kaip 10 valandų, bet ne daugiau kaip 20 valandų

3

daugiau kaip 20 valandų, bet ne daugiau kaip 30 valandų

4

daugiau kaip 30 valandų, bet ne daugiau kaip 40 valandų

5

daugiau kaip 40 valandų

6

Vaikų priežiūros paslaugos nenaudojamos

9

Netaikoma (neįtraukta į filtrą)

Neužpildyta

Nėra atsakymo

IMPFACIL

199

 

Galimybės gauti priežiūros paslaugas ir jų įperkamumo poveikis sprendimui nedirbti arba dirbti ne visą darbo laiką

Visi 15–64 metų asmenys ir (FTPTREAS ≠ 3 ir SEEKREAS ≠ 3 ir (REGCARE=1–3 arba kurių bent vienas savo arba sutuoktinio vaikas iki 14 metų gyvena namų ūkyje)) ir FTPT ≠ 1

1

Tinkamos vaikų priežiūros paslaugos neteikiamos arba yra neįperkamos

2

Tinkamos ligonių, neįgaliųjų ir pagyvenusių žmonių priežiūros paslaugos neteikiamos arba yra neįperkamos

3

Tinkamos tiek vaikų, tiek ligonių, neįgaliųjų ir pagyvenusių žmonių priežiūros paslaugos neteikiamos arba yra neįperkamos

4

Priežiūros paslaugos nedaro poveikio sprendimui dėl dalyvavimo darbo rinkoje

9

Netaikoma (neįtraukta į filtrą)

Neužpildyta

Nėra atsakymo

NOWRECHI

200

 

Pagrindinė sprendimo nedirbti arba dirbti ne visą darbo laiką priežastis (susijusi su vaikų priežiūra)

Visi 15–64 metų asmenys ir (NEEDCARE = 1,3 arba IMPFACIL = 1,3)

1

Vaikų priežiūros paslaugos neteikiamos

2

Teikiamos vaikų priežiūros paslaugos yra per brangios

3

Teikiamos vaikų priežiūros paslaugos yra nepakankamos kokybės

4

Kitos priežastys, susijusios su tinkamų vaikų priežiūros paslaugų trūkumu

9

Netaikoma (neįtraukta į filtrą)

Neužpildyta

Nėra atsakymo

NOWRECAR

201

 

Pagrindinė sprendimo nedirbti arba dirbti ne visą darbo laiką priežastis (susijusi su kitų išlaikytinių priežiūra)

Visi 15–64 metų asmenys ir (NEEDCARE = 2,3 arba IMPFACIL = 2,3)

1

Priežiūros paslaugos neteikiamos

2

Teikiamos priežiūros paslaugos yra per brangios

3

Teikiamos priežiūros paslaugos yra nepakankamos kokybės

4

Kitos priežastys, susijusios su tinkamų priežiūros paslaugų trūkumu

9

Netaikoma (neįtraukta į filtrą)

Neužpildyta

Nėra atsakymo

VARHOURS

202

 

Nepastovios darbo valandos

Visi 15–64 metų asmenys ir STAPRO = 3

1

Nustatytos darbo dienos pradžios ir pabaigos valandos arba nepastovios darbo valandos, kaip nustatyta darbdavio

 

Darbo grafiką renkasi darbuotojas pagal vieną iš šių sistemų:

2

Lankstus darbo grafikas arba darbo laiko bankas

3

Nustatytas dienos darbo valandų skaičius, tačiau leidžiant tam tikrą lankstumą

4

Darbuotojas pats nustato savo darbo grafiką (nėra jokių oficialių apribojimų)

5

Kita

9

Netaikoma (neįtraukta į filtrą)

Neužpildyta

Nėra atsakymo

POSSTEND

203

 

Darbo dienos pradžios ir (arba) pabaigos valandas galima keisti dėl šeimos priežasčių (bent viena valanda)

VARHOURS = 1,3,5, neužpildyta

1

Paprastai įmanoma

2

Retai įmanoma

3

Neįmanoma

9

Netaikoma (neįtraukta į filtrą)

Neužpildyta

Nėra atsakymo

POSORGWT

204

 

Įmanoma organizuoti darbo laiką, kad būtų galima pasiimti laisvų dienų dėl šeimos priežasčių (nenaudojant atostogų)

Visi 15–64 metų asmenys ir STAPRO = 3

1

Paprastai įmanoma

2

Retai įmanoma

3

Neįmanoma

9

Netaikoma (neįtraukta į filtrą)

Neužpildyta

Nėra atsakymo

REDWORK

205

 

Sutrumpintos darbo valandos, kad būtų galima prižiūrėti jauniausią namų ūkyje auginamą vaiką, bent vieną mėnesį (išskyrus motinystės atostogas)

Visi 15–64 metų asmenys, kurių bent vienas savo arba sutuoktinio vaikas iki 8-ojo gimtadienio gyvena namų ūkyje ir (WSTATOR = 1,2 arba (EXISTPR = 1 ir REFYEAR–YEARPR ≤ jauniausio vaiko amžius + 1))

1

Taip

2

Ne

9

Netaikoma (neįtraukta į filtrą)

Neužpildyta

Nėra atsakymo

STOPWORK

206

 

Sprendimas nedirbti, kad būtų galima prižiūrėti jauniausią namų ūkyje auginamą vaiką, bent vieną mėnesį (išskyrus motinystės atostogas)

Visi 15–64 metų asmenys, kurių bent vienas savo arba sutuoktinio vaikas iki 8-ojo gimtadienio gyvena namų ūkyje ir (WSTATOR = 1,2 arba (EXISTPR = 1 ir REFYEAR–YEARPR ≤ jauniausio vaiko amžius + 1))

1

Ne

 

Taip, nedirbo

2

ne ilgiau kaip 3 mėnesius

3

ilgiau kaip 3 mėnesius, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius

4

ilgiau kaip 6 mėnesius, bet ne ilgiau kaip 1 metus

5

ilgiau nei 1 metus

6

Dar negrįžo į darbą

9

Netaikoma (neįtraukta į filtrą)

Neužpildyta

Nėra atsakymo

PARLEAVE

207

 

Vaiko priežiūros atostogos visą darbo laiką, kad būtų galima prižiūrėti jauniausią namų ūkyje auginamą vaiką (išskyrus motinystės atostogas)

Visi 15–64 metų asmenys, kurių bent vienas savo arba sutuoktinio vaikas iki 8-ojo gimtadienio gyvena namų ūkyje

1

Ne, nebuvo išėjęs bent vieno mėnesio trukmės vaiko priežiūros atostogų visą darbo laiką

 

Taip, išėjo vaiko priežiūros atostogų visą darbo laiką

2

ne ilgiau kaip 3 mėnesius

3

ilgiau kaip 3 mėnesius, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius

4

ilgiau kaip 6 mėnesius, bet ne ilgiau kaip 1 metus

5

ilgiau nei 1 metus

6

Atostogos dar nesibaigė

9

Netaikoma (neįtraukta į filtrą)

Neužpildyta

Nėra atsakymo

 

210/215

 

2010 m. ad hoc modulio svorio daugiklis (neprivaloma)

Visi 15–64 metų asmenys

0000–9999

210–213 skiltyse nurodomi sveiki skaičiai

00–99

214–215 skiltyse duomenys nurodomi dešimtųjų tikslumu


(1)  OL L 114, 2008 4 26, p. 57.


DIREKTYVOS

14.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 9/12


TARYBOS DIREKTYVA 2008/118/EB

2008 m. gruodžio 16 d.

dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinanti Direktyvą 92/12/EEB

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 93 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

(1)

1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole (3), buvo keletą kartų iš esmės pakeista. Kadangi turi būti padaryta kitų pakeitimų, siekiant aiškumo direktyvą reikėtų pakeisti kita direktyva.

(2)

Sąlygos skaičiuoti akcizą prekėms, kurias apima Direktyva 92/12/EEB (toliau – akcizais apmokestinamos prekės), turi likti suderintos, kad būtų užtikrintas deramas vidaus rinkos veikimas.

(3)

Tikslinga nurodyti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikoma ši direktyva, ir tuo tikslu remtis 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/79/EEB dėl mokesčių, taikomų cigaretėms, derinimo (4), 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/80/EEB dėl mokesčių, taikomų kitam nei cigaretės pramoniniam tabakui, derinimo (5), 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus, struktūrų suderinimo (6), 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/84/EEB dėl alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams taikomų akcizo tarifų suderinimo (7), 1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 95/59/EB dėl kitų nei apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui (8), ir 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičiančia Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (9).

(4)

Akcizais apmokestinamoms prekėms specifiniais tikslais gali būti taikomi kiti netiesioginiai mokesčiai. Tačiau tokiais atvejais, siekiant nesukelti pavojaus naudingam netiesioginius mokesčius reglamentuojančių Bendrijos taisyklių poveikiui, valstybės narės turėtų laikytis tam tikrų esminių tų taisyklių elementų.

(5)

Siekiant užtikrinti laisvą judėjimą, dėl prekių, išskyrus akcizais apmokestinamas prekes, apmokestinimo neturėtų atsirasti formalumų, susijusių su sienų kirtimu.

(6)

Formalumų taikymą būtina užtikrinti, kai akcizais apmokestinamos prekės gabenamos iš teritorijų, apibūdinamų kaip Bendrijos muitų teritorijos dalis, tačiau nepatenkančių į šios direktyvos taikymo sritį, į teritorijas, kurios taip pat yra šitaip apibūdinamos, tačiau kurioms ši direktyva taikoma.

(7)

Kadangi sąlyginio neapmokestinimo procedūros pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (10), numato tinkamą stebėseną, kol akcizais apmokestinamoms prekėms taikomos to reglamento nuostatos, akcizų stebėsenos sistemos nebūtina atskirai taikyti tada, kai akcizais apmokestinamoms prekėms yra taikoma Bendrijos sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra ar priemonė.

(8)

Kadangi siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, vis dar svarbu, kad akcizų sąvoka ir prievolės juos apskaičiuoti sąlygos būtų vienodos visose valstybėse narėse; Bendrijos lygiu reikia paaiškinti, kada akcizais apmokestinamos prekės yra išleidžiamos vartoti ir kas yra tas asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti akcizus.

(9)

Kadangi akcizas yra tam tikrų prekių vartojimui nustatomas mokestis, neturėtų atsirasti prievolė apskaičiuoti mokestį už akcizais apmokestinamas prekes, kurios tam tikromis aplinkybėmis buvo sunaikintos arba negrįžtamai prarastos.

(10)

Mokesčio rinkimo ir grąžinimo tvarka daro poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui ir todėl turi atitikti nediskriminacinius kriterijus.

(11)

Pažeidimo atveju akcizas turėtų būti mokamas valstybėje narėje, kurios teritorijoje padarytas pažeidimas, dėl kurio prekės buvo išleistos vartoti, arba, jei neįmanoma nustatyti, kur buvo padarytas pažeidimas, akcizais turėtų būti mokamas toje valstybėje narėje, kurioje jis buvo nustatytas. Jei akcizais apmokestinamos prekės nepasiekia paskirties vietos ir nebuvo nustatyta pažeidimų, laikoma, kad pažeidimas įvyko išsiuntimo valstybėje narėje.

(12)

Greta šioje direktyvoje nustatytų akcizų grąžinimo atvejų, valstybėms narėms turi būti suteikta galimybė, kai tai atitinka šios direktyvos tikslą, grąžinti akcizą, sumokėtą už išleistas vartoti akcizais apmokestinamas prekes.

(13)

Prekių pristatymui, kuriam taikomas atleidimas nuo akcizų mokėjimo, skirtos taisyklės ir sąlygos turi likti suderintos. Prekių pristatymo, kuriam taikomas atleidimas nuo akcizų mokėjimo, kitose valstybėse narėse esančioms organizacijoms atveju, reikėtų naudotis atleidimo sertifikatais.

(14)

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir sukčiavimo, reikėtų aiškiai apibrėžti atvejus, kuriais leidžiama iš Bendrijos teritorijos išvykstantiems keliautojams parduoti neapmokestinamas prekes. Kadangi sausuma keliaujantys asmenys gali dažniau ir laisviau judėti, palyginti su lėktuvu ar laivu keliaujančiais asmenimis, kelionių sausuma atveju kyla daug didesnė rizika, kad keliautojai nesilaikys akcizais ir importo mokesčiais neapmokestinamų prekių lengvatų, todėl muitinėms tenka daug didesnė kontrolės našta. Todėl tikslinga numatyti, kad akcizais neapmokestinama prekyba prie sausumos sienų būtų uždrausta, kaip tai jau padaryta daugumoje valstybių narių. Tačiau reikėtų numatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį valstybėms narėms būtų leidžiama toliau akcizais neapmokestinti prekių, kurias tiekia neapmokestinamų prekių parduotuvės, šiuo metu veikiančios prie jų sausumos sienos su trečiąja valstybe.

(15)

Kadangi gamybos ir sandėliavimo vietose reikėtų atlikti tikrinimus, siekiant užtikrinti, kad mokestinė skola būtų surinkta, tokiems patikrinimams palengvinti reikia išlaikyti sandėlių, kuriems leidimus išduoda kompetentingos valdžios institucijos, sistemą.

(16)

Taip pat reikia nustatyti reikalavimus, kurių turėtų laikytis įgalioti sandėlio savininkai ir prekybininkai, neturintys įgalioto sandėlio savininko statuso.

(17)

Prieš išleidžiant akcizais apmokestinamas prekes vartoti, turėtų būti sudaryta galimybė jas gabenti Bendrijoje taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą ir turėtų būti leidžiama jas taip gabenti iš apmokestinamų prekių sandėlio į įvairias paskirties vietas, visų pirma į kitą apmokestinamų prekių sandėlį, taip pat į kitas šios direktyvos tikslais tapačias vietas.

(18)

Taip pat turėtų būti leidžiama gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, iš jų importo vietos į tas paskirties vietas, ir atitinkamai turėtų būti nuostatos dėl asmenų, kuriems leidžiama siųsti prekes iš tos importo vietos, bet neleidžiama jų laikyti, statuso.

(19)

Siekiant užtikrinti akcizų sumokėjimą jei nebaigiamas akcizais apmokestinamų prekių gabenimas, valstybės narės turėtų reikalauti garantijos, kurią valstybių narių nustatytomis sąlygomis turėtų suteikti įgaliotas išsiuntimo sandėlio savininkas arba registruotas siuntėjas, arba, jei išsiuntimo valstybė narė leidžia, kitas prekių gabenime dalyvaujantis asmuo.

(20)

Siekiant užtikrinti mokesčių valstybių narių nustatytus tarifais surinkimą būtina, kad kompetentingos valdžios institucijos turėtų galimybę sekti akcizais apmokestinamų prekių judėjimą, todėl reikėtų nustatyti tokių prekių stebėsenos sistemą.

(21)

Tuo tikslu tikslinga naudoti kompiuterinę sistemą, numatytą 2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1152/2003/EB dėl akcizais apmokestinamų produktų judėjimo ir priežiūros kompiuterizavimo (11). Taikant tą sistemą, priešingai nei naudojant popierinių dokumentų naudojimu grindžiamą sistemą, greičiau sutvarkomi reikiami formalumai ir lengviau vykdyti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo stebėseną.

(22)

Reikia nustatyti procedūrą, kuria remdamiesi prekybininkai informuotų valstybių narių mokesčių institucijas apie išsiųstas arba gautas akcizais apmokestinamų prekių siuntas. Tinkamas dėmesys turėtų būti skiriamas tam tikrų gavėjų, neprisijungusių prie kompiuterinės sistemos, bet galinčių gauti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, padėčiai.

(23)

Siekiant užtikrinti tinkamą taisyklių, reglamentuojančių tinkamą prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimą, veikimą, turi būti patikslintos gabenimo pradžios bei pabaigos ir pareigų įvykdymo sąlygos.

(24)

Reikia nustatyti procedūras, kurios turi būti taikomos tais atvejais, kai kompiuterine sistema neįmanoma pasinaudoti.

(25)

Valstybėms narėms reikėtų leisti nustatyti specialią akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimui tik jos teritorijoje taikomą tvarką arba sudaryti dvišalius susitarimus su kitomis valstybėmis narėmis, siekiant supaprastinimo.

(26)

Reikėtų tiksliau apibrėžti apmokestinimo ir procedūrines taisykles, susijusias su prekių, už kurias akcizas jau sumokėtas valstybėje narėje, gabenimu, nekeičiant jų bendros struktūros.

(27)

Laikantis vidaus rinkos reglamentavimo principo, kai akcizais apmokestinamas prekes privatūs fiziniai asmenys įsigyja asmeniniam naudojimui ir jas gabena iš vienos valstybės narės į kitą, akcizai turėtų būti mokami toje valstybėje narėje, kurioje prekės įsigyjamos.

(28)

Tais atvejais, kai akcizais apmokestinamos prekės, išleistos vartoti valstybėje narėje, komerciniais tikslais yra laikomos kitoje valstybėje narėje, būtina nustatyti, kad akcizai mokėtini antrojoje valstybėje narėje. Šiais tikslais visų pirma reikia apibrėžti sąvoką „komerciniai tikslai“.

(29)

Kai akcizais apmokestinamas prekes įsigyja asmenys, kurie nėra įgalioti sandėlio savininkai ar registruoti gavėjai, kurie nevykdo nepriklausomos ekonominės veiklos, ir kai jas tiesiogiai ar netiesiogiai siunčia ar gabena pardavėjas arba kitas asmuo jo naudai, akcizai turėtų būti mokami paskirties valstybėje narėje, ir turėtų būti nustatyta procedūra, kurios laikytųsi pardavėjas.

(30)

Siekiant išvengti valstybių narių interesų konflikto ir dvigubo apmokestinimo tais atvejais, kai vienoje valstybėje narėje jau išleistos vartoti akcizais apmokestinamos prekės gabenamos Bendrijoje, turėtų būti numatytos nuostatos dėl aplinkybių, kuriomis gali būti padaryta pažeidimų, kai akcizais apmokestinamos prekės išleistos vartoti.

(31)

Valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti, kad išleistos vartoti prekės būtų paženklintos mokestiniais žymenimis arba nacionaliniais identifikavimo ženklais. Tačiau šių žymenų ar ženklų naudojimas neturėtų tapti kliūtimi Bendrijos vidaus prekybai.

Kadangi šių žymenų ar ženklų naudojimas neturėtų tapti dvigubo apmokestinimo naštos priežastimi, reikėtų aiškiai nurodyti, kad žymenis ar ženklus išleidusi valstybė narė turi grąžinti, atsisakyti reikalauti ar leisti laisvai disponuoti bet kokia tokiems ženklams gauti sumokėta arba garantuota suma, jeigu akcizai tapo mokėtini ir buvo surinkti kitoje valstybėje narėje.

Tačiau siekiant išvengti bet kokio piktnaudžiavimo, šiuos žymenis ar ženklus išleidusios valstybės narės gali nustatyti, kad suma grąžinama, atsisakoma jos reikalauti ar ja leidžiama laisvai disponuoti tik tuo atveju, jei pateikiami įrodymai, kad žymenys ar ženklai buvo pašalinti ar sunaikinti.

(32)

Įprastų reikalavimų, susijusių su akcizais apmokestinamų prekių gabenimu ir stebėsena, taikymas smulkiesiems vyno gamintojams gali tapti neproporcingai didele administracine našta. Todėl valstybės narės galėtų atleisti šiuos gamintojus nuo tam tikrų reikalavimų vykdymo.

(33)

Reikėtų atsižvelgti į tai, kad laivuose ir orlaiviuose esančių akcizais apmokestinamų prekių atsargų atžvilgiu tinkama bendra pozicija dar nepriimta.

(34)

Akcizais apmokestinamų prekių, naudojamų valstybes nares jungiančių pasienio tiltų statybai ir priežiūrai, atžvilgiu toms valstybėms narėms turėtų būti leidžiama imtis priemonių, nukrypstančių nuo akcizais apmokestinamų prekių gabenimui iš vienos valstybės narės į kitą taikomų įprastų taisyklių ir procedūrų, siekiant sumažinti administracinę naštą.

(35)

Priemonės šiai direktyvai įgyvendinti turėtų būti patvirtintos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (12).

(36)

Siekiant numatyti laikotarpį, per kurį būtų galima prisitaikyti prie prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, elektroninės gabenimo kontrolės sistemos, valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu, kuriuo prekės gali būti gabenamos laikantis Direktyvoje 92/12/EEB nustatytų formalumų.

(37)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti bendrą tvarką dėl tam tikrų su akcizais susijusių aspektų, valstybės narės negali deramai pasiekti, o Bendrija dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio gali jį pasiekti geriau, Bendrija gali patvirtinti priemones laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Remiantis tame straipsnyje nustatytu proporcingumo principu, šia direktyva nenumatoma nieko, kas nėra būtina siekiant šio tikslo,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

1.   Šia direktyva nustatomos bendrosios nuostatos dėl akcizų, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai yra apmokestinamas toliau nurodytų prekių (toliau – akcizais apmokestinamos prekės) vartojimas:

a)

energetikos produktų ir elektros energijos, kuriuos apima Direktyva 2003/96/EB;

b)

alkoholio ir alkoholinių gėrimų, kuriuos apima direktyvos 92/83/EEB ir 92/84/EEB;

c)

apdoroto tabako, kurį apima direktyvos 95/59/EB, 92/79/EEB ir 92/80/EEB.

2.   Specifiniais tikslais valstybės narės gali akcizais apmokestinamas prekes apmokestinti kitais netiesioginiais mokesčiais, jei tie mokesčiai atitinka akcizams ar pridėtinės vertės mokesčiui taikomas Bendrijos mokesčių taisykles, susijusias su mokesčio bazės nustatymu, mokesčio apskaičiavimu, prievolės apskaičiuoti mokestį atsiradimu ir stebėsena, tačiau neįskaitant nuostatų dėl atleidimo nuo mokesčių.

3.   Valstybės narės gali apmokestinti:

a)

produktus, kurie nėra akcizais apmokestinamos prekės;

b)

paslaugų teikimą, įskaitant su akcizais apmokestinamomis prekėmis susijusias paslaugas; šis apmokestinimas negali būti apyvartos mokesčių pobūdžio.

Tačiau prekyboje tarp valstybių narių dėl tokių mokesčių taikymo negali atsirasti su sienų kirtimu susijusių formalumų.

2 straipsnis

Akcizais apmokestinamos prekės yra apmokestinamos:

a)

jų gamybos, įskaitant, atitinkamais atvejais, jų išgavimo Bendrijos teritorijoje metu;

b)

jų importo į Bendrijos teritoriją metu.

3 straipsnis

1.   Formalumai, nustatyti Bendrijos muitų nuostatomis, reglamentuojančiomis prekių įvežimą į Bendrijos muitų teritoriją, mutatis mutandis taikomi akcizais apmokestinamų prekių įvežimui į Bendriją iš 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos teritorijos.

2.   Formalumai, nustatyti Bendrijos muitų nuostatomis, reglamentuojančiomis prekių išvežimą iš Bendrijos muitų teritorijos, mutatis mutandis taikomi akcizais apmokestinamų prekių išvežimui iš Bendrijos į 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą teritoriją.

3.   Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, Suomija turi teisę, jei akcizais apmokestinamos prekės gabenamos tarp jos teritorijos, apibrėžtos 4 straipsnio 2 dalyje, ir teritorijų, nurodytų 5 straipsnio 2 dalies c punkte, taikyti tas pačias procedūras, kokios taikomos gabenimui jos teritorijoje, kaip apibrėžta 4 straipsnio 2 dalyje.

4.   Akcizais apmokestinamoms prekėms, kurioms taikoma sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra ar priemonė, III ir IV skyriai netaikomi.

4 straipsnis

Šios direktyvos ir jos įgyvendinimo nuostatų tikslais taikomos šios sąvokos:

1)

įgaliotas sandėlio savininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam valstybės narės kompetentingos institucijos suteikė leidimą vykdant savo veiklą apmokestinamų prekių sandėlyje gaminti, perdirbti, laikyti, priimti ar išsiųsti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas;

2)

„valstybė narė“ ir „valstybės narės teritorija“ – Bendrijos kiekvienos valstybės narės teritorija, kuriai Sutartis taikytina remiantis jos 299 straipsniu, išskyrus trečiąsias teritorijas;

3)

„Bendrija“ ir „Bendrijos teritorija“ – 2 punkte apibrėžtos valstybių narių teritorijos;

4)

trečioji teritorija – 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos teritorijos;

5)

trečioji valstybė – valstybė ar teritorija, kurioms netaikoma Sutartis;

6)

sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra ar priemonė – viena iš Reglamente (EEB) Nr. 2913/92 nustatytų specialiųjų procedūrų, susijusių su muitinės vykdoma priežiūra, kuri taikoma ne Bendrijos kilmės prekėms, įvežamoms į Bendrijos muitų teritoriją, laikino saugojimo vietą, laisvąsias zonas ar laisvuosius sandėlius, ir bet kuri kita to reglamento 84 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta procedūra;

7)

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas – akcizais apmokestinamų prekių, kurioms netaikoma sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra ar kita priemonė, gamybos, perdirbimo, laikymo ar gabenimo apmokestinimo tvarka ar kita priemonė, kai akcizų mokėjimas laikinai atidedamas;

8)

akcizais apmokestinamų prekių importas – akcizais apmokestinamų prekių įvežimas į Bendrijos teritoriją, išskyrus atvejus, kai įvežimo į Bendriją metu joms pritaikoma sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra ar priemonė, ir sąlyginio neapmokestinimo procedūros ar kitos priemonės taikymo toms prekėms nutraukimas;

9)

registruotas gavėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos suteikė leidimą vykdant savo veiklą ir tų institucijų nustatytomis sąlygomis priimti iš kitos valstybės narės gabenamas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas;

10)

registruotas siuntėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam importo valstybės narės kompetentingos institucijos suteikė leidimą vykdant savo veiklą ir tų institucijų nustatytomis sąlygomis tik išsiųsti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, jas išleidžiant į laisvą apyvartą pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 79 straipsnį;

11)

apmokestinamų prekių sandėlis – vieta, kurioje įgaliotas sandėlio savininkas valstybės narės, kurioje yra apmokestinamų prekių sandėlis, kompetentingų institucijų nustatytomis sąlygomis ir vykdydamas savo veiklą gamina, perdirba, laiko, priima ar iš kurios išsiunčia akcizais apmokestinamas prekes, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas.

5 straipsnis

1.   Ši direktyva ir 1 straipsnyje nurodytos direktyvos taikomos Bendrijos teritorijoje.

2.   Ši direktyva ir 1 straipsnyje nurodytos direktyvos netaikomos šioms teritorijoms, kurios yra Bendrijos muitų teritorijos dalis:

a)

Kanarų saloms;

b)

Prancūzijos užjūrio departamentams;

c)

Alandų saloms;

d)

Normandijos saloms.

3.   Ši direktyva ir 1 straipsnyje nurodytos direktyvos netaikomos teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties 299 straipsnio 4 dalis, ir toliau nurodytoms kitoms teritorijoms, kurios nėra Bendrijos muitų teritorijos dalis:

a)

Helgolando salai;

b)

Biuzingeno teritorijai;

c)

Seutai;

d)

Melilijai;

e)

Livinjai;

f)

Campione d'Italia;

g)

Italijai priklausančiai Lugano ežero daliai.

4.   Pateikdama deklaraciją Ispanija gali pranešti, kad, laikantis priemonių, skirtų atsižvelgti į didelį Kanarų salų atokumą, ši direktyva ir 1 straipsnyje nurodytos direktyvos šioms saloms taikomos nuo pirmos antro mėnesio dienos po tokios deklaracijos pateikimo, visų arba kai kurių 1 straipsnyje nurodytų akcizais apmokestinamų prekių atžvilgiu.

5.   Pateikdama deklaraciją Prancūzija gali pranešti, kad, laikantis priemonių, skirtų atsižvelgti į didelį Prancūzijos užjūrio departamentų atokumą, ši direktyva ir 1 straipsnyje nurodytos direktyvos šiems užjūrio departamentams taikomos nuo pirmos antro mėnesio dienos po tokios deklaracijos pateikimo, visų arba kai kurių 1 straipsnyje nurodytų akcizais apmokestinamų prekių atžvilgiu.

6.   Šios direktyvos nuostatos neriboja Graikijos teisių išsaugoti Ato kalnui suteiktą specialų statusą, kuris garantuojamas Graikijos Konstitucijos 105 straipsniu.

6 straipsnis

1.   Atsižvelgiant į atitinkamai su Prancūzija, Italija, Kipru ir Jungtine Karalyste sudarytas konvencijas ir sutartis, Monako Kunigaikštystė, San Marinas, Jungtinės Karalystės Akrotirio ir Dekelijos suverenių bazių teritorija ir Meno sala šios direktyvos tikslais nelaikomos trečiosiomis valstybėmis.

2.   Valstybės narės turi imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad akcizais apmokestinamų prekių gabenimas iš arba į:

a)

Monako Kunigaikštystę, būtų laikomas gabenimu iš Prancūzijos arba į Prancūziją;

b)

San Mariną, būtų laikomas gabenimu iš Italijos arba į Italiją;

c)

Jungtinės Karalystės Akrotirio ir Dekelijos suverenių bazių teritoriją, būtų laikomas gabenimu iš Kipro arba į Kiprą;

d)

Meno salą, būtų laikomas gabenimu iš Jungtinės Karalystės arba į Jungtinę Karalystę.

3.   Valstybės narės turi imtis priemonių užtikrinti, kad akcizais apmokestinamų prekių gabenimas iš Jungholco ir Mitelbergo (Kleines Walsertal) arba į juos, būtų laikomas gabenimu iš Vokietijos arba į Vokietiją.

II   SKYRIUS

PRIEVOLĖS APSKAIČIUOTI AKCIZUS ATSIRADIMAS, AKCIZŲ GRĄŽINIMAS IR ATLEIDIMAS NUO AKCIZŲ

1   SKIRSNIS

Prievolės apskaičiuoti akcizus atsiradimo laikas ir vieta

7 straipsnis

1.   Prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda išleidimo vartoti metu ir išleidimo vartoti valstybėje narėje.

2.   Šios direktyvos tikslais, „išleidimas vartoti“ – bet kuris iš toliau nurodytų atvejų:

a)

akcizais apmokestinamų prekių išleidimas, įskaitant neteisėtą išleidimą, iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo;

b)

akcizais apmokestinamų prekių laikymas joms netaikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo, jei tos prekės nebuvo apmokestintos akcizais pagal taikomas Bendrijos teisės ir nacionalinės teisės aktų nuostatas;

c)

akcizais apmokestinamų prekių gamyba, įskaitant neteisėtą gamybą, netaikant joms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo;

d)

akcizais apmokestinamų prekių importas, įskaitant neteisėtą importą, išskyrus atvejus, kai akcizais apmokestinamoms prekėms jas importavus nedelsiant pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas.

3.   Išleidimo vartoti laikas yra:

a)

17 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje nurodytais atvejais – laikas, kai akcizais apmokestinamas prekes priima registruotas gavėjas;

b)

17 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje nurodytais atvejais – laikas, kai akcizais apmokestinamas prekes priima gavėjas;

c)

17 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais – laikas, kai akcizais apmokestinamos prekės priimamos tiesioginio pristatymo vietoje.

4.   Visiškas akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, sunaikinimas arba negrįžtamas praradimas dėl paties tų prekių pobūdžio, nenumatytų aplinkybių ar force majeure, arba gavus valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą, nelaikomas išleidimu vartoti.

Šios direktyvos tikslais prekės laikomos visiškai sunaikintomis arba negrįžtamai prarastomis, jei jų negalima panaudoti kaip akcizais apmokestinamų prekių.

Atitinkamų akcizais apmokestinamų prekių visiško sunaikinimo arba negrįžtamo praradimo faktas turi būti įrodytas kompetentingoms institucijoms tos valstybės narės, kurioje prekės buvo visiškai sunaikintos arba negrįžtamai prarastos arba, jei neįmanoma nustatyti, kurioje valstybėje narėje prekės buvo prarastos, valstybės narės, kurioje tai buvo nustatyta, kompetentingoms institucijoms.

5.   Kiekviena valstybė narė turi nustatyti savo taisykles ir sąlygas, kuriomis nustatomi 4 dalyje nurodyti praradimai.

8 straipsnis

1.   Asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti apskaičiuotus akcizus, yra:

a)

akcizais apmokestinamų prekių išleidimo iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo atveju, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalies a punkte:

i)

įgaliotas sandėlio savininkas, registruotas gavėjas ar bet kuris kitas asmuo, kuris išleidžia arba kurio vardu iš mokėjimo laikino atidėjimo režimo išleidžiamos akcizais apmokestinamos prekės, o neteisėto išgabenimo iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio atveju – bet kuris tame išgabenime dalyvavęs asmuo;

ii)

akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, pažeidimų gabenimo metu, kaip apibrėžta 10 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, atveju: įgaliotas sandėlio savininkas, registruotas siuntėjas ar bet kuris kitas asmuo, kuris pagal 18 straipsnio 1 ir 2 dalis garantavo, kad mokesčiai bus sumokėti, ir bet kuris asmuo, dalyvavęs neteisėtai išgabenant ir žinojęs arba pagrįstai turėjęs žinoti, kad toks prekių išgabenimas yra neteisėtas;

b)

akcizais apmokestinamų prekių laikymo atveju, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalies b punkte: asmuo, laikantis akcizais apmokestinamas prekes ir bet kuris kitas asmuo, dalyvaujantis akcizais apmokestinamų prekių laikyme;

c)

akcizais apmokestinamų prekių gamybos atveju, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalies c punkte: asmuo, gaminantis akcizais apmokestinamas prekes, ir neteisėtos gamybos atveju – bet kuris kitas asmuo, dalyvaujantis jų gamyboje;

d)

akcizais apmokestinamų prekių importo atveju, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalies d punkte: asmuo, kuris deklaruoja akcizais apmokestinamas prekes arba kurio vardu jos deklaruojamos importuojant, ir neteisėto importo atveju – bet kuris kitas asmuo, dalyvaujantis importe.

2.   Jeigu vieną akcizų skolą privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokią skolą.

9 straipsnis

Taikomos tokios prievolės apskaičiuoti akcizus atsiradimo sąlygos ir toks akcizų tarifas, kurie galioja tą dieną, kurią valstybėje narėje, kurioje įvyksta išleidimas vartoti, atsiranda prievolė apskaičiuoti akcizus.

Akcizais apmokestinama, jie renkami ir, tinkamais atvejais, grąžinami arba atsisakoma jų reikalauti kiekvienos valstybės narės nustatyta tvarka. Valstybės narės turi taikyti tą pačią tvarką nacionalinėms prekėms ir prekėms iš kitų valstybių narių.

10 straipsnis

1.   Jei pažeidimas įvyko gabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, ir dėl jo tos prekės išleistos vartoti pagal 7 straipsnio 2 dalies a punktą, tai laikoma, kad jos išleistos vartoti toje valstybėje narėje, kurioje įvyko pažeidimas.

2.   Jei pažeidimas nustatytas gabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, ir dėl jo tos prekės išleistos vartoti pagal 7 straipsnio 2 dalies a punktą, bet neįmanoma nustatyti, kur pažeidimas įvyko, tai laikoma, kad jis įvyko toje valstybėje narėje, kurioje tas pažeidimas buvo nustatytas, ir tuo laiku, kai jis buvo nustatytas.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais kompetentingos institucijos tos valstybės narės, kurioje prekės buvo išleistos vartoti arba, laikoma, kad buvo išleistos vartoti, informuoja išsiuntimo valstybės narės kompetentingas institucijas.

4.   Jeigu akcizais apmokestinamos prekės, gabenamos joms pritaikius akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, nebuvo pristatytos į jų paskirties vietą ir gabenimo metu nenustatyta jokių pažeidimų, dėl kurių prekės būtų išleistos vartoti pagal 7 straipsnio 2 dalies a punktą, tai laikoma, kad pažeidimas įvyko išsiuntimo valstybėje narėje ir tuo metu, kai pradėtas gabenimas, išskyrus atvejus, jei per keturis mėnesius nuo gabenimo pradžios, kaip apibrėžta 20 straipsnio 1 dalyje, buvo pateikta įrodymų, įtikinančių išsiuntimo valstybės narės kompetentingas institucijas, kad gabenimas užbaigtas pagal 20 straipsnio 2 dalį, arba joms buvo pateikta įrodymų dėl vietos, kurioje įvyko pažeidimas.

Jei asmuo, kuris pagal 18 straipsnį garantavo, kad mokesčiai bus sumokėti, nebuvo arba negalėjo būti informuotas apie tai, kad prekės nebuvo pristatytos į paskirties vietą, tai tam asmeniui suteikiamas vieno mėnesio laikotarpis, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią šią informaciją perduoda išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos, įrodymams apie gabenimo užbaigimą pagal 20 straipsnio 2 dalį arba apie vietą, kurioje pažeidimas įvyko, pateikti.

5.   Tačiau 2 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, jei nepasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo dienos, kurią pagal 20 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas gabenimas, nustatoma, kurioje valstybėje narėje pažeidimas faktiškai įvyko, tai taikomos 1 dalies nuostatos.

Šiais atvejais valstybės narės, kurioje įvyko pažeidimas, kompetentingos institucijos informuoja valstybės narės, kurioje buvo apmokestintos prekės, kompetentingas institucijas, kurios grąžina akcizus arba atsisako jų reikalauti, kai tik gauna įrodymus, kad kitoje valstybėje narėje tos prekės apmokestintos akcizais.

6.   Šio straipsnio tikslais, „pažeidimas“ – situacija, įvykusi akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo metu, išskyrus 7 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį, dėl kurios akcizais apmokestinamų prekių gabenimas arba jo dalis nėra užbaigiami pagal 20 straipsnio 2 dalį.

2   SKIRSNIS

Grąžinimas ir atsisakymas reikalauti

11 straipsnis

Greta 33 straipsnio 6 dalyje, 36 straipsnio 5 dalyje ir 38 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų bei atvejų, numatytų 1 straipsnyje nurodytose direktyvose, akcizą už išleistas vartoti akcizais apmokestintas prekes valstybių narių, kuriose šios prekės išleistos vartoti, kompetentingos institucijos atitinkamo asmens prašymu gali grąžinti arba atsisakyti jo reikalauti valstybių narių nustatytais atvejais bei laikantis sąlygų, kurias valstybė narė nustato siekdama užkirsti kelią bet kokiam galimam vengimui arba piktnaudžiavimui.

Tokias akcizų grąžinimas arba atsisakymas jų reikalauti negali sudaryti sąlygų kitokiems atleidimo nuo akcizų atvejams, nei numatyti 12 straipsnyje ar vienoje iš 1 straipsnyje nurodytų direktyvų.

3   SKIRSNIS

Atleidimas nuo akcizų

12 straipsnis

1.   Akcizais apmokestinamoms prekėms akcizai netaikomi tais atvejais, kai jos skirtos naudoti:

a)

diplomatinių ar konsulinių santykių kontekste;

b)

tarptautinėms organizacijoms, kurias tokiomis pripažįsta priimančiosios valstybės narės valdžios institucijos, ir tokių organizacijų nariams, laikantis apribojimų ir sąlygų, nustatytų tokias organizacijas įsteigiančiomis tarptautinėmis konvencijomis arba susitarimais dėl pagrindinių būstinių;

c)

valstybės, kuri yra Šiaurės Atlanto sutarties šalis, išskyrus valstybę narę, kurioje atsirado prievolė apskaičiuoti akcizus, karinėms pajėgoms, tokių pajėgų panaudojimui, jas lydintiems civiliams darbuotojams arba jų maitinimui ar valgykloms;

d)

Kipre pagal 1960 m. rugpjūčio 16 d. Sutartį dėl Kipro Respublikos įkūrimo dislokuotoms Jungtinės Karalystės karinėms pajėgoms, tokių pajėgų panaudojimui, jas lydintiems civiliams darbuotojams arba jų maitinimui ar valgykloms;

e)

vartojimui pagal susitarimą, sudarytą su trečiosiomis valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis, jeigu toks susitarimas yra galimas arba leidžiamas atleidimo nuo pridėtinės vertės mokesčio atvejais.

2.   Atleidimui nuo akcizų taikomos priimančiosios valstybės narės nustatytos sąlygos ir apribojimai. Valstybės narės gali atleisti nuo akcizų jų grąžinimo forma.

13 straipsnis

1.   Nedarant poveikio 21 straipsnio 1 dalies taikymui, 12 straipsnio 1 dalyje nurodytam gavėjui skirtos prekės, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, turi būti gabenamos su atleidimo sertifikatu.

2.   43 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisija gali nustatyti atleidimo sertifikato formą ir turinį.

3.   21–27 straipsniuose nustatyta procedūra netaikoma, jei akcizais apmokestinamos prekės, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenamos 12 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytoms karinėms pajėgoms, jeigu toms prekėms taikoma procedūra, tiesiogiai grindžiama Šiaurės Atlanto sutartimi.

Tačiau valstybės narės gali numatyti, kad 21–27 straipsniuose nustatyta procedūra būtų taikoma prekėms, gabenamoms tik jų teritorijoje, arba, vadovaujantis atitinkamų valstybių narių susitarimu, tarp jų teritorijų.

14 straipsnis

1.   Valstybės narės gali atleisti nuo akcizų mokėjimo neapmokestinamų prekių parduotuvių tiekiamas akcizais apmokestinamas prekes, kurias asmeniniame bagaže išveža keliautojai į trečiąją teritoriją ar trečiąją valstybę, vykstantys oru ar jūra.

2.   Prekėms, tiekiamoms orlaivyje ar laive skrydžio ar reiso į trečiąją teritoriją arba trečiąją valstybę metu, taikoma tokia pati tvarka, kaip neapmokestinamų prekių parduotuvių tiekiamoms prekėms.

3.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad 1 ir 2 dalyse numatyti atleidimo nuo akcizų atvejai būtų taikomi užkertant kelią galimam slėpimui, vengimui ar piktnaudžiavimui.

4.   Valstybės narės, kurios 2008 m. liepos 1 d. turi neapmokestinamų prekių parduotuves kitose vietose nei oro arba jūrų uostai, gali iki 2017 m. sausio 1 d. atleisti nuo akcizų tokių parduotuvių tiekiamas akcizais apmokestinamas prekes, kurias asmeniniame bagaže išveža keliautojai, vykstantys į trečiąją teritoriją arba trečiąją valstybę.

5.   Šio straipsnio tikslais taikomos šios sąvokos:

a)

neapmokestinamų prekių parduotuvė – bet kokia įstaiga oro arba jūrų uoste, atitinkanti valstybių narių kompetentingų institucijų nustatytas sąlygas, visų pirma pagal 3 dalį;

b)

keliautojas, vykstantis į trečiąją teritoriją arba trečiąją valstybę – kiekvienas keleivis, turintis kelionės oro ar jūros transportu dokumentą, kuriame nurodyta, kad galutinio atvykimo vieta yra oro ar jūrų uostas trečiojoje teritorijoje arba trečiojoje valstybėje.

III   SKYRIUS

GAMYBA, PERDIRBIMAS IR LAIKYMAS

15 straipsnis

1.   Kiekviena valstybė narė nustato akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikoma ši direktyva, gamybos, perdirbimo ir laikymo taisykles.

2.   Akcizais apmokestinamų prekių gamyba, perdirbimas ir laikymas turi būti vykdomi apmokestinamų prekių sandėlyje, jei akcizai nesumokėti.

16 straipsnis

1.   Įgaliotam sandėlio savininkui leidžiama steigti ir eksploatuoti apmokestinamų prekių sandėlį, jei jis turi valstybės narės, kurioje yra sandėlis, kompetentingų institucijų leidimą.

Šiam leidimui taikomos sąlygos, kurias turi teisę nustatyti institucijos siekdamos užkirsti kelią bet kokiam galimam slėpimui ar piktnaudžiavimui.

2.   Įgaliotas sandėlio savininkas privalo:

a)

prireikus pateikti garantiją, kuria apdraudžia nuo rizikos, susijusios su akcizais apmokestinamų prekių gamyba, perdirbimu ir laikymu;

b)

laikytis valstybės narės, kurios teritorijoje yra apmokestinamų prekių sandėlis, nustatytų reikalavimų;

c)

tvarkyti kiekvieno mokestinio sandėlio atsargų ir akcizais apmokestinamų prekių gabenimo apskaitą;

d)

visas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, priimti į savo mokestinį sandėlį ir užbaigus gabenimą jas įtraukti į sandėlio apskaitą, išskyrus atvejus, kai taikoma 17 straipsnio 2 dalis;

e)

leisti atlikti visus stebėsenos veiksmus ir atsargų patikrinimus.

Punkte a minėtos garantijos sąlygas nustato valstybės narės, kurioje mokestiniam sandėliui suteiktas leidimas, kompetentingos institucijos.

IV   SKYRIUS

AKCIZAIS APMOKESTINAMŲ PREKIŲ, KURIOMS PRITAIKYTAS AKCIZŲ MOKĖJIMO LAIKINO ATIDĖJIMO REŽIMAS, GABENIMAS

1   SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

17 straipsnis

1.   Pritaikius akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, akcizais apmokestinamos prekės Bendrijos teritorijoje gali būti gabenamos, įskaitant atvejus, kai prekės gabenamos per trečiąją valstybę ar trečiąją teritoriją:

a)

iš apmokestinamų prekių sandėlio:

i)

į kitą apmokestinamų prekių sandėlį;

ii)

registruotam gavėjui;

iii)

į vietą, kurioje akcizais apmokestinamos prekės bus išgabentos iš Bendrijos teritorijos, kaip nurodyta 25 straipsnio 1 dalyje;

iv)

12 straipsnio 1 dalyje nurodytam gavėjui, kai prekės išsiųstos iš kitos valstybės narės;

b)

iš importo vietos į kurią nors iš a punkte nurodytų paskirties vietų, jei prekes siunčia registruotas siuntėjas.

Šio straipsnio tikslais, „importo vieta“ – vieta, kurioje prekės yra tuo metu, kai jos išleidžiamos į laisvą apyvartą pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 79 straipsnį.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto i ir ii papunkčių ir b punkto, ir išskyrus 19 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, paskirties valstybė narė gali jos nustatytomis sąlygomis leisti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenti į jos teritorijoje esančią tiesioginio pristatymo vietą, jei tą vietą nurodė įgaliotas sandėlio savininkas paskirties valstybėje narėje arba registruotas gavėjas.

Tas įgaliotas sandėlio savininkas ar tas registruotas gavėjas išlieka atsakingi už 24 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo apie prekių gavimą pateikimą.

3.   1 ir 2 dalys taip pat taikomos akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas nulinis tarifas ir kurios neišleistos vartoti, gabenimui.

18 straipsnis

1.   Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos, remdamosi jų nustatytomis sąlygomis, turi reikalauti, kad su prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimu susijusi rizika būtų padengta garantija, kurią suteikia išsiuntimo įgaliotas sandėlio savininkas ar registruotas siuntėjas.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos, remdamosi jų nustatytomis sąlygomis, gali leisti, kad 1 dalyje nurodytą garantiją suteiktų transportuotojas ar vežėjas, akcizais apmokestinamų prekių savininkas, gavėjas arba bendrai du ar keli tokie asmenys ir 1 dalyje nurodyti asmenys.

3.   Garantija turi galioti visoje Bendrijos teritorijoje. Valstybės narės turi nustatyti išsamias jai taikomas taisykles.

4.   Išsiuntimo valstybė narė gali netaikyti pareigos suteikti garantiją šiais akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo atvejais:

a)

prekės gabenamos tik jos teritorijoje;

b)

jei kitos suinteresuotos valstybės narės sutinka, energetikos produktai Bendrijoje gabenami jūra arba stacionariais vamzdynais.

19 straipsnis

1.   Registruotas gavėjas negali nei laikyti, nei išsiųsti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas.

2.   Registruotas gavėjas turi laikytis šių reikalavimų:

a)

prieš išsiųsdamas akcizais apmokestinamas prekes, paskirties valstybės narės kompetentingų institucijų nustatytomis sąlygomis garantuoti, kad akcizai bus sumokėti;

b)

užbaigus gabenimą, į apskaitą įtraukti duomenis apie gautas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas;

c)

leisti atlikti bet kokį patikrinimą, leidžiantį paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms įsitikinti, kad prekės iš tiesų buvo gautos.

3.   Jei registruotas gavėjas retai gauna akcizais apmokestinamų prekių, tai 4 straipsnio 9 dalyje minėtas leidimas suteikiamas tik konkrečiam akcizais apmokestinamų prekių kiekiui, vienam siuntėjui ir konkrečiam laikotarpiui. Valstybės narės gali apriboti leidimą iki vieno gabenimo.

20 straipsnis

1.   Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas prasideda šios direktyvos 17 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytais atvejais, kai prekės išgabenamos iš akcizais apmokestinamų prekių išsiuntimo sandėlio, o 17 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais atvejais – kai jos išleidžiamos į laisvą apyvartą pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 79 straipsnį.

2.   Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas baigiasi 17 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii ir iv papunkčiuose bei 17 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais atvejais, kai gavėjas priima akcizais apmokestinamų prekių pristatymą, o 17 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje nurodytais atvejais – kai jos išgabenamos iš Bendrijos teritorijos.

2   SKIRSNIS

Tvarka, taikoma akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimui

21 straipsnis

1.   Laikoma, kad akcizais apmokestinamų prekių gabenimas vykdomas pritaikius akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą tik, jei jis vykdomas turint pagal 2 ir 3 dalis parengtą elektroninį administracinį dokumentą.

2.   Šio straipsnio 1 dalies tikslais, siuntėjas, naudodamasis Sprendimo Nr. 1152/2003/EB 1 straipsnyje nurodyta kompiuterine sistema (toliau – kompiuterinė sistema), elektroninio administracinio dokumento projektą turi pateikti išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

3.   Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos elektroniniu būdu turi patikrinti elektroninio administracinio dokumento projekte pateiktus duomenis.

Jeigu šie duomenys neteisingi, apie tai nedelsiant pranešama siuntėjui.

Jeigu šie duomenys teisingi, išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos suteikia dokumentui unikalų administracinį nuorodos kodą ir jį praneša siuntėjui.

4.   17 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii ir iv papunkčiuose, 17 straipsnio 1 dalies b punkte ir 17 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdamos turi persiųsti elektroninį administracinį dokumentą paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms, kurios turi jį persiųsti gavėjui, jei gavėjas yra įgaliotas sandėlio savininkas arba registruotas gavėjas.

Jeigu akcizais apmokestinamos prekės skirtos įgaliotam sandėlio savininkui išsiuntimo valstybėje narėje, tai tos valstybės narės kompetentingos institucijos elektroninį administracinį dokumentą turi jam persiųsti tiesiogiai.

5.   17 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje nurodytu atveju išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos turi persiųsti elektroninį administracinį dokumentą kompetentingoms institucijoms valstybės narės, kurioje pateikta eksporto deklaracija taikant Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 161 straipsnio 5 dalį (toliau – eksporto valstybė narė), jei ta valstybė narė yra ne išsiuntimo valstybė narė.

6.   Siuntėjas turi pateikti akcizais apmokestinamas prekes lydinčiam asmeniui atspausdintą elektroninį administracinį dokumentą ar bet kurį kitą verslo dokumentą, kuriame aiškia forma nurodytas unikalus administracinis nuorodos kodas. Prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, viso gabenimo metu turi būti įmanoma pateikti tą dokumentą kompetentingų institucijų prašymu.

7.   Siuntėjas gali atšaukti elektroninį administracinį dokumentą, jei gabenimas pagal 20 straipsnio 1 dalį neprasidėjo.

8.   Prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo metu siuntėjas naudodamasis kompiuterine sistema gali pakeisti paskirties vietą, nurodydamas naują paskirties vietą, kuri turi būti viena iš 17 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii ar iii papunkčiuose arba, atitinkamais atvejais, 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų paskirties vietų.

22 straipsnis

1.   Jei energetikos produktai, kuriems pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenami jūra ar vidaus vandenimis gavėjui, kuris nėra tiksliai žinomas tuo metu, kai siuntėjas pateikia 21 straipsnio 2 dalyje nurodytą elektroninio administracinio dokumento projektą, tai išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos siuntėjui gali leisti tame dokumente nenurodyti su gavėju susijusių duomenų.

2.   Kai tik duomenys apie gavėją tampa žinomi, ir ne vėliau kaip atgabenus prekes, siuntėjas, taikydamas 21 straipsnio 8 dalyje nurodytą tvarką, turi persiųsti juos išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

23 straipsnis

Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos tos valstybės narės nustatytomis sąlygomis gali leisti siuntėjui suskaidyti energetikos produktų, kuriems pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimą į du ar daugiau gabenimų, jei laikomasi šių sąlygų:

1)

nesikeičia akcizais apmokestinamų prekių bendras kiekis;

2)

suskaidymas atliekamas valstybės narės, leidžiančios atlikti tokią procedūrą, teritorijoje;

3)

valstybės narės kompetentingoms institucijoms nurodoma vieta, kurioje atliekamas suskaidymas.

Valstybės narės turi pranešti Komisijai, jei jos savo teritorijoje leidžia skaidyti gabenimą ir kokiomis sąlygomis leidžia tai daryti. Komisija šią informaciją turi perduoti kitoms valstybėms narėms.

24 straipsnis

1.   Gavęs akcizais apmokestinamas prekes bet kurioje iš 17 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii ar iv papunkčiuose arba 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų paskirties vietų, gavėjas, naudodamas kompiuterinę sistemą, nedelsdamas ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo gabenimo užbaigimo, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, kuriuos pripažįsta kompetentingos institucijos, turi pateikti pranešimą apie prekių gavimą (toliau – pranešimas apie gavimą).

2.   Paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos turi nustatyti 12 straipsnio 1 dalyje nurodytiems gavėjams taikomas pranešimo apie prekių gavimą pateikimo procedūras.

3.   Paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos elektroniniu būdu turi patikrinti pranešime apie gavimą pateiktus duomenis.

Jeigu šie duomenys neteisingi, apie tai nedelsiant pranešama gavėjui.

Jeigu šie duomenys teisingi, paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtina gavėjui, kad pranešimas apie gavimą užregistruotas, ir nusiunčia jį išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

4.   Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą apie gavimą persiunčia siuntėjui. Jei išsiuntimo ir paskirties vietos yra toje pačioje valstybėje narėje, tai tos valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą apie gavimą tiesiogiai persiunčia siuntėjui.

25 straipsnis

1.   Šios direktyvos 17 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje ir, kai taikoma, 17 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais atvejais, eksporto valstybės narės kompetentingos institucijos parengia eksporto pranešimą, remdamosi išvykimo muitinės, kaip nurodyta 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (13) 793 straipsnio 2 dalyje, arba įstaigos, kurioje atlikti šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti formalumai, patvirtinimu, kad akcizais apmokestinamos prekės buvo išvežtos iš Bendrijos teritorijos.

2.   Eksporto valstybės narės kompetentingos institucijos elektroniniu būdu turi patikrinti 1 dalyje nurodytame patvirtinime pateiktus duomenis. Patikrinus šiuos duomenis, taip pat jeigu išsiuntimo valstybė narė nėra eksporto valstybė narė, eksporto valstybės narės kompetentingos institucijos nusiunčia pranešimą apie eksportą išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

3.   Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą apie eksportą persiunčia siuntėjui.

26 straipsnis

1.   Nukrypstant nuo 21 straipsnio 1 dalies, jei išsiuntimo valstybėje narėje neįmanoma pasinaudoti kompiuterine sistema, tai akcizais apmokestinamas prekes, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, siuntėjas gali pradėti gabenti, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)

prie prekių pridėtas popierinis dokumentas, kuriame pateikti tokie pat duomenys, kaip 21 straipsnio 2 dalyje nurodytame elektroninio administracinio dokumento projekte;

b)

prieš gabenimo pradžią jis informavo išsiuntimo valstybės narės kompetentingas institucijas.

Išsiuntimo valstybė narė prieš gabenimo pradžią gali reikalauti a punkte nurodyto dokumento kopijos, toje kopijoje pateiktų duomenų patikrinimo ir, jei dėl siuntėjo kaltės neįmanoma pasinaudoti kompiuterine sistema, atitinkamos informacijos apie tokios galimybės nebuvimo priežastis.

2.   Kai galimybė naudotis kompiuterine sistema atkuriama, siuntėjas nedelsdamas turi pateikti elektroninio administracinio dokumento projektą pagal 21 straipsnio 2 dalį.

Kai tik pagal 21 straipsnio 3 dalį patvirtinami duomenys elektroniniame administraciniame dokumente, šiuo dokumentu pakeičiamas šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas popierinis dokumentas. 21 straipsnio 4 ir 5 dalys bei 24 ir 25 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

3.   Kol duomenys elektroniniame administraciniame dokumente nepatvirtinti, laikoma, kad gabenimas vykdomas pritaikius akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą turint 1 dalies a punkte nurodytą popierinį dokumentą.

4.   Siuntėjas privalo saugoti 1 dalies a punkte nurodyto popierinio dokumento kopiją, kad jo apskaita būtų pagrįsta.

5.   Jei išsiuntimo valstybėje narėje kompiuterine sistema pasinaudoti neįmanoma, tai siuntėjas 21 straipsnio 8 dalyje arba 23 straipsnyje nurodytą informaciją turi perduoti kitomis ryšio priemonėmis. Šiuo tikslu jis turi informuoti išsiuntimo valstybės narės kompetentingas institucijas prieš pakeičiant paskirties vietą arba suskaidant gabenimą. Šio straipsnio 2–4 dalys taikomos mutatis mutandis.

27 straipsnis

1.   Jei 17 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii ir iv papunkčiuose, 17 straipsnio 1 dalies b punkte ir 17 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais 24 straipsnio 1 dalyje numatyto pranešimo apie gavimą užbaigus akcizais apmokestinamų prekių gabenimą negalima pateikti per tame straipsnyje numatytą laikotarpį dėl to, kad kompiuterine sistema neįmanoma pasinaudoti paskirties valstybėje narėje arba dėl to, kad 26 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros dar neatliktos, tai gavėjas, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia popierinį dokumentą, kuriame turi būti tie patys duomenys, kaip pranešime apie gavimą, ir nurodyta, kad gabenimas užbaigtas.

Išskyrus atvejus, kai gavėjas, naudodamasis kompiuterine sistema, gali skubiai pateikti 24 straipsnio 1 dalyje numatytą pranešimą apie gavimą, arba tinkamai pagrįstais atvejais paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos turi nusiųsti pirmoje pastraipoje nurodyto popierinio dokumento kopiją išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms, kurios ją turi persiųsti siuntėjui arba sudaryti jam galimybę su ja susipažinti.

Kai tik paskirties valstybėje narėje atkuriama galimybė naudotis kompiuterine sistema arba įvykdomos 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, gavėjas turi pateikti pranešimą apie gavimą pagal 24 straipsnio 1 dalį. 24 straipsnio 3 ir 4 dalys taikomos mutatis mutandis.

2.   Kai 17 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje nurodytu atveju 25 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo apie eksportą negalima parengti užbaigus akcizais apmokestinamų prekių gabenimą dėl to, kad kompiuterine sistema neįmanoma pasinaudoti eksporto valstybėje narėje, arba dėl to, kad 26 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros dar neatliktos, tai eksporto valstybės narės kompetentingos institucijos išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms turi nusiųsti popierinį dokumentą, kuriame turi būti tie patys duomenys kaip pranešime apie eksportą, ir patvirtinta, kad gabenimas užbaigtas, išskyrus atvejus, kai 25 straipsnio 1 dalyje numatytas pranešimas apie eksportą gali būti skubiai parengtas naudojantis kompiuterine sistema, arba tinkamai pagrįstais atvejais.

Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos pirmoje pastraipoje nurodyto popierinio dokumento kopiją turi persiųsti siuntėjui arba sudaryti jam galimybę su ja susipažinti.

Kai tik paskirties valstybėje narėje atkuriama galimybė naudotis kompiuterine sistema arba įvykdomos 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, eksporto valstybės narės kompetentingos institucijos turi nusiųsti pranešimą apie eksportą pagal 25 straipsnio 1 dalį. 25 straipsnio 2 ir 3 dalys taikomos mutatis mutandis.

28 straipsnis

1.   Nepaisant 27 straipsnio, 24 straipsnio 1 dalyje numatytas pranešimas apie gavimą arba 25 straipsnio 1 dalyje numatytas pranešimas apie eksportą yra įrodymas, kad akcizais apmokestinamų prekių gabenimas baigtas pagal 20 straipsnio 2 dalį.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, jei pranešimo apie gavimą arba pranešimo apie eksportą negalima pateikti dėl kitų nei 27 straipsnyje nurodytų priežasčių, tai 17 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii ir iv papunkčiuose, 17 straipsnio 1 dalies b punkte ir 17 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, kuriais akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo užbaigimas gali būti įrodytas alternatyviu būdu – paskirties valstybės narės kompetentingų institucijų patvirtinimu remiantis atitinkamais įrodymais, kad išsiųstos akcizais apmokestinamos prekės pasiekė numatytą paskirties vietą, arba – 17 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje nurodytu atveju – valstybės narės, kurioje yra išvykimo muitinės įstaiga, kompetentingų institucijų patvirtinimu, kad akcizais apmokestinamos prekės išvežtos iš Bendrijos teritorijos.

Gavėjo pateiktas dokumentas, kuriame nurodyti tokie pat duomenys, kaip pranešime apie gavimą arba pranešime apie eksportą, yra tinkamas įrodymas pagal šios dalies pirmą pastraipą.

Išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms pripažinus atitinkamus įrodymus, gabenimo baigimo faktą jos užregistruoja kompiuterinėje sistemoje.

29 straipsnis

1.   43 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija patvirtina priemones, kuriomis nustato:

a)

pranešimų, kuriais 21–25 straipsniuose nustatytais tikslais turi keistis su akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimu susiję asmenys ir kompetentingos institucijos struktūrą ir turinį;

b)

taisykles ir procedūras, taikomas keitimuisi a punkte nurodytais pranešimais;

c)

26 ir 27 straipsniuose nurodytų popierinių dokumentų struktūrą.

2.   Kiekviena valstybė narė turi numatyti atvejus, kuriais galima laikyti, kad kompiuterine sistema pasinaudoti neįmanoma, bei taisykles ir procedūras, kurių turi būti taikomos tokiais atvejais 26 ir 27 straipsnyje nustatytais tikslais ir laikantis tų straipsnių.

3   SKIRSNIS

Supaprastintos procedūros

30 straipsnis

Valstybės narės gali nustatyti supaprastintas procedūras, taikomas jų teritorijoje gabenamoms akcizais apmokestinamoms prekėms, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, įskaitant galimybę netaikyti reikalavimo vykdyti elektroninę tokių gabenimų priežiūrą.

31 straipsnis

Visoms suinteresuotoms valstybėms narėms susitarus bei kitomis jų nustatytomis sąlygomis gali būti nustatytos supaprastintos procedūros, taikomos dažniems ir reguliariems akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimams, vykdomiems dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijose.

Ši nuostata apima gabenimą stacionariais vamzdynais.

V   SKYRIUS

AKCIZAIS APMOKESTINAMŲ PREKIŲ GABENIMAS IR APMOKESTINIMAS PO IŠLEIDIMO VARTOTI

1   SKIRSNIS

Privačių fizinių asmenų įsigytos prekės

32 straipsnis

1.   Prievolė apskaičiuoti akcizais apmokestinamoms prekėms, kurias privatus fizinis asmuo įsigyja asmeniniam naudojimui ir gabena iš vienos valstybės narės į kitą, taikomus akcizus atsiranda tik valstybėje narėje, kurioje įsigytos akcizais apmokestinamos prekės.

2.   Siekdamos nustatyti, ar 1 dalyje nurodytos akcizais apmokestinamos prekės yra skirtos privataus fizinio asmens asmeniniam naudojimui, valstybės narės turi atsižvelgti bent į:

a)

akcizais apmokestinamų prekių turėtojo komercinį statusą ir prekių laikymo priežastis;

b)

akcizais apmokestinamų prekių buvimo vietą arba, tinkamais atvejais, naudojamą gabenimo būdą;

c)

visus su akcizais apmokestinamomis prekėmis susijusius dokumentus;

d)

akcizais apmokestinamų prekių pobūdį;

e)

akcizais apmokestinamų prekių kiekį.

3.   Taikydamos 2 dalies e punktą valstybės narės gali nustatyti orientacinius ribinius kiekius, naudotinus kaip įrodymo forma. Šie orientaciniai ribiniai kiekiai negali būti mažesni nei:

a)

tabako produktams:

cigaretėms: 800 vienetų

cigarilėms (cigarų, kurių vieneto svoris neviršija 3 g): 400 vienetų

cigarams: 200 vienetų

rūkomajam tabakui: 1 kg;

b)

alkoholiniams gėrimams:

spiritiniams gėrimams: 10 l

tarpiniams produktams: 20 l

vynui: 90 l (įskaitant putojantį vyną – ne daugiau kaip 60 l putojančio vyno)

alui: 110 l.

4.   Valstybės narės taip pat gali nustatyti, kad prievolė mokėti akcizus vartojimo valstybėje narėje atsiranda įsigijus mineralines alyvas, kurios kitoje valstybėje narėje jau išleistos vartoti, jeigu tokie produktai gabenami neįprastu būdu privataus fizinio asmens ar jo naudai.

Šios dalies tikslu, „gabenimas neįprastu būdu“ – kuro gabenimas ne transporto priemonių talpose ar atitinkamose atsarginėse kuro talpose, taip pat šildymui skirto skystojo kuro gabenimas kitu būdu, nei profesionaliai šio kuro prekyba besiverčiančių asmenų naudai naudojamose cisternose.

2   SKIRSNIS

Prekių laikymas kitoje valstybėje narėje

33 straipsnis

1.   Nedarant poveikio 36 straipsnio 1 dalies taikymui, jeigu akcizais apmokestinamos prekės, kurios jau išleistos vartoti vienoje valstybėje narėje, komerciniais tikslais laikomos kitoje valstybėje narėje, siekiant jas ten pristatyti ar naudoti, tai joms taikomi akcizai ir prievolė apskaičiuoti akcizą atsiranda toje kitoje valstybėje narėje.

Šio straipsnio tikslais, „laikymas komerciniais tikslais“ – akcizais apmokestinamų prekių laikymas, kai jas laiko kitas nei privatus fizinis asmuo ar kai jas laiko privatus fizinis asmuo kitiems nei asmeninio naudojimo tikslams ir jas gabena, kaip nurodyta 32 straipsnyje.

2.   Taikomos tokios prievolės apskaičiuoti akcizus atsiradimo sąlygos ir toks akcizų tarifas, kurie galioja tą dieną, kurią toje kitoje valstybėje narėje atsiranda prievolė apskaičiuoti akcizus.

3.   Asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti akcizus, kuriuos apskaičiuoti prievolė atsirado, yra, atsižvelgiant į 1 dalyje nurodytus atvejus, asmuo, pristatantis arba laikantis pristatymui skirtas prekes, ar asmuo, kuriam prekės pristatomos kitoje valstybėje narėje.

4.   Nedarant poveikio 38 straipsnio taikymui, jei akcizais apmokestinamos prekės, kurios jau išleistos vartoti vienoje valstybėje narėje, gabenamos Bendrijoje komerciniais tikslais, tai iki jų pristatymo į paskirties valstybę narę nelaikoma, kad šios prekės laikomos tais tikslais, jeigu jos gabenamos laikantis 34 straipsnyje nustatytų formalumų.

5.   Jeigu akcizais apmokestinamos prekės laikomos tarp dviejų valstybių narių plaukiančiame laive ar skrendančiame orlaivyje, bet neparduodamos laivui ar orlaiviui esant vienos iš tų valstybių narių teritorijoje, tai nelaikoma, kad toje valstybėje narėje šios prekės laikomos komerciniais tikslais.

6.   Pateikus prašymą akcizai turi būti grąžinti arba atsisakyta jų reikalauti valstybėje narėje, kurioje prekės buvo išleistos vartoti, jei kitos valstybės narės kompetentingos institucijos nustato, kad atsirado prievolė apskaičiuoti akcizus, ir jie yra surinkti pastarojoje valstybėje narėje.

34 straipsnis

1.   33 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais akcizais apmokestinamos prekės gabenamos iš vienos valstybės narės teritorijos į kitą su lydimuoju dokumentu, kuriame turi būti svarbiausi 21 straipsnio 1 dalyje nurodyto dokumento rekvizitai.

Laikydamasi 43 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos Komisija patvirtina priemones, nustatančias lydimojo dokumento formą ir turinį.

2.   33 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys turi įvykdyti šiuos reikalavimus:

a)

prieš prekių išsiuntimą pateikti paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms deklaraciją ir garantuoti, kad akcizai bus sumokėti;

b)

sumokėti akcizus paskirties valstybėje narėje jos nustatyta tvarka;

c)

leisti atlikti bet kokius patikrinimus, leidžiančius paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms įsitikinti, kad akcizais apmokestinamos prekės iš tiesų buvo gautos ir kad už jas apskaičiuotini akcizai yra sumokėti.

Paskirties valstybė narė jos nustatytais atvejais ir sąlygomis gali supaprastinti a punkte nurodytus reikalavimus arba leisti nuo jų nukrypti. Tokiais atvejais ji turi informuoti Komisiją, kuri apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

35 straipsnis

1.   Jei valstybėje narėje išleistos vartoti akcizais apmokestinamos prekės į paskirties vietą toje valstybėje narėje gabenamos per kitos valstybės narės teritoriją, taikomi šie reikalavimai:

a)

prekės turi būti gabenamos su lydimuoju dokumentu, nurodytu 34 straipsnio 1 dalyje, ir laikantis tinkamo maršruto;

b)

prieš akcizais apmokestinamų prekių išsiuntimą, siuntėjas turi pateikti deklaraciją išvykimo vietos kompetentingoms institucijoms;

c)

laikydamasis paskirties vietos kompetentingų institucijų nustatytų taisyklių gavėjas turi patvirtinti, kad gavo prekes;

d)

siuntėjas ir gavėjas turi leisti atlikti bet kokius patikrinimus, leidžiančius atitinkamoms kompetentingoms institucijoms įsitikinti, kad prekės iš tiesų buvo gautos.

2.   Jei akcizais apmokestinamos prekės 1 dalyje nurodytomis sąlygomis gabenamos dažnai ir reguliariai, atitinkamos valstybės narės gali tarpusavio susitarimu, jų nustatytomis sąlygomis supaprastinti 1 dalyje nurodytus reikalavimus.

3   SKIRSNIS

Nuotolinė prekyba

36 straipsnis

1.   Akcizais apmokestinamoms prekėms, išleistoms vartoti vienoje valstybėje narėje, kurias įsigyja asmuo, kuris nėra kitoje valstybėje narėje įsisteigęs įgaliotas sandėlio savininkas ar registruotas gavėjas ir kuris nevykdo nepriklausomos ekonominės veiklos, ir kurias tiesiogiai ar netiesiogiai pardavėjas arba jo naudai kitas asmuo siunčia arba gabena į kitą valstybę narę, akcizai taikomi paskirties valstybėje narėje.

Šio straipsnio tikslais, „paskirties valstybė narė“ – valstybė narė, į kurią atvežama siunta arba atvyksta transportas.

2.   1 dalyje nurodytu atveju, paskirties valstybėje narėje prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda akcizais apmokestinamų prekių pristatymo metu. Taikomos tokios prievolės apskaičiuoti akcizų atsiradimo sąlygos ir toks akcizų tarifas, kurie galioja tą dieną, kurią atsiranda prievolė apskaičiuoti akcizus.

Akcizai mokami paskirties valstybės narės nustatyta tvarka.

3.   Asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti akcizus paskirties valstybėje narėje, yra pardavėjas.

Tačiau paskirties valstybė narė gali nustatyti, kad asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti akcizus, yra mokestinis atstovas, įsisteigęs paskirties valstybėje narėje ir patvirtintas tos valstybės narės kompetentingų institucijų, arba, jeigu pardavėjas nesilaikė 4 dalies a punkto nuostatos, – akcizais apmokestinamų prekių gavėjas.

4.   Pardavėjas ar mokestinis atstovas turi laikytis šių reikalavimų:

a)

prieš išsiųsdamas akcizais apmokestinamas prekes, užregistruoti savo tapatybę ir garantuoti, kad akcizai bus sumokėti specialiai paskirtai kompetentingai įstaigai ir paskirties valstybės narės nustatytomis sąlygomis;

b)

sumoka akcizus a punkte nurodytai įstaigai, po to, kai pristatomos akcizais apmokestinamos prekės;

c)

tvarko akcizais apmokestinamų prekių pristatymų apskaitą.

Suinteresuotos turinčios valstybės narės gali jų nustatytomis sąlygomis supaprastinti šiuos reikalavimus sudarydamos dvišalius susitarimus.

5.   Pirmoje dalyje nurodytu atveju, pardavėjo prašymu, akcizai, kuriais apmokestinama pirmojoje valstybėje narėje, grąžinami arba atsisakoma jų reikalauti, jei pardavėjas ar jo mokestinis atstovas laikėsi 4 dalyje nustatytos tvarkos.

6.   Valstybės narės gali nustatyti specialias taisykles dėl 1–5 dalių taikymo akcizais apmokestinamoms prekėms, kurioms taikomos specialios nacionalinės platinimo nuostatos.

4   SKIRSNIS

Sunaikinimas ir praradimas

37 straipsnis

1.   33 straipsnio 1 dalyje ir 36 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, jei akcizais apmokestinamos prekės visiškai sunaikintos arba negrįžtamai prarastos jų gabenimo metu kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje jos išleistos vartoti, dėl paties tų prekių pobūdžio, nenumatytų aplinkybių ar force majeure, arba gavus tos valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą, tai toje valstybėje narėje neatsiranda prievolės apskaičiuoti akcizus.

Atitinkamų akcizais apmokestinamų prekių visiško sunaikinimo arba negrįžtamo praradimo faktas turi būti įrodytas kompetentingoms institucijoms tos valstybės narės, kurioje prekės buvo visiškai sunaikintos arba negrįžtamai prarastos arba, jei neįmanoma nustatyti, kurioje valstybėje narėje prekės buvo prarastos, valstybės narės, kurioje tai buvo nustatyta, kompetentingoms institucijoms.

Pagal 34 straipsnio 2 dalies a punktą arba 36 straipsnio 4 dalies a punktą pateikta garantija leidžiama laisvai disponuoti.

2.   Kiekviena valstybė narė turi nustatyti savo taisykles ir sąlygas, kuriomis nustatomi 1 dalyje nurodyti praradimai.

5   SKIRSNIS

Pažeidimai gabenant akcizais apmokestinamas prekes

38 straipsnis

1.   Jei gabenant akcizais apmokestinamas prekes pagal 33 straipsnio 1 dalį ar 36 straipsnio 1 dalį pažeidimas įvyksta kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje prekės išleistos vartoti, tai šioms prekėms taikomi akcizai, ir prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda toje valstybėje narėje, kurioje įvyko pažeidimas.

2.   Jei gabenant akcizais apmokestinamas prekes pagal 33 straipsnio 1 dalį ar 36 straipsnio 1 dalį pažeidimas nustatomas kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje prekės išleistos vartoti, ir neįmanoma nustatyti, kur įvyko pažeidimas, tai laikoma, kad pažeidimas įvyko ir prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda toje valstybėje narėje, kurioje pažeidimas nustatytas.

Tačiau, jei nepasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo tos dienos, kurią buvo įsigytos akcizais apmokestinamos prekės, nustatoma, kurioje valstybėje narėje pažeidimas faktiškai įvyko, taikomos 1 dalies nuostatos.

3.   Akcizus turi sumokėti asmuo, kuris pagal 34 straipsnio 2 dalies a punktą arba 36 straipsnio 4 dalies a punktą garantavo, kad jie bus sumokėti, ir bet kuris asmuo, dalyvavęs pažeidime.

Valstybės narės, kurioje akcizais apmokestinamos prekės išleistos vartoti, kompetentingos institucijos pateikus prašymą grąžina arba atsisako reikalauti akcizų, kuriais buvo apmokestinta valstybėje narėje, kurioje pažeidimas įvyko ar buvo nustatytas. Paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos leidžia laisvai disponuoti pagal 34 straipsnio 2 dalies a punktą arba 36 straipsnio 4 dalies a punktą pateikta garantija.

4.   Šio straipsnio tikslais, „pažeidimas“ – situacija, įvykusi akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pagal 33 straipsnio 1 dalį arba 36 straipsnio 1 dalį metu, kurios neapima 37 straipsnis, ir dėl kurios akcizais apmokestinamų prekių gabenimas arba jo dalis nebuvo tinkamai užbaigti.

VI   SKYRIUS

ĮVAIRIOS NUOSTATOS

1   SKIRSNIS

Ženklinimas

39 straipsnis

1.   Nedarant poveikio 7 straipsnio 1 dalies taikymui, valstybės narės gali reikalauti, kad akcizais apmokestinamos prekės būtų ženklinamos mokestiniais žymenimis arba nacionaliniais identifikavimo ženklais, kurie mokesčių tikslais būtų naudojami jas išleidus vartoti jų teritorijoje, arba, 33 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir 36 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, – kai jos patenka į jų teritoriją.

2.   Valstybė narė, kuri reikalauja naudoti mokestinius žymenis arba nacionalinius identifikavimo ženklus, kaip nurodyta 1 dalyje, privalo kitos valstybės narės įgaliotiems sandėlio savininkams suteikti galimybę jais naudotis. Tačiau kiekviena valstybė narė gali reikalauti, kad žymenimis ar ženklais galėtų naudotis tos valstybės narės kompetentingų institucijų pripažintas mokestinis atstovas.

3.   Neribodamos jokių nuostatų, kurias jos gali nustatyti siekdamos užtikrinti tinkamą šio straipsnio įgyvendinimą ir užkirsti kelią sukčiavimui, vengimui ar piktnaudžiavimui, taikymo, valstybės narės turi užtikrinti, kad dėl mokestinių žymenų ar nacionalinių identifikavimo ženklų naudojimo neatsirastų kliūčių laisvam akcizais apmokestinamų prekių judėjimui.

Kai tokie žymenys ar ženklai tvirtinami ant akcizais apmokestinamų prekių, visą tokioms banderolėms ar ženklams įsigyti sumokėtą sumą, išskyrus administracinius jų išleidimo mokesčius, grąžina, atsisako jos reikalauti ar leidžia laisvai ja disponuoti juos išleidusi valstybė narė, jei prievolė apskaičiuoti akcizus atsirado ir jie buvo surinkti kitoje valstybėje narėje.

Tačiau tuos žymenis ar ženklus išleidusi valstybė narė gali nustatyti, kad sumokėta ar garantuota suma grąžinama, atsisakoma jos reikalauti ar leidžiama ja laisvai disponuoti tuo atveju, jei pateikiamas jos kompetentingas institucijas įtikinantis įrodymas, kad žymenys ir ženklai yra pašalinti ar sunaikinti.

4.   Mokestiniai žymenys arba nacionaliniai identifikavimo ženklai, kaip apibrėžta 1 dalyje, galioja juos išleidusioje valstybėje narėje. Tačiau valstybės narės šiuos žymenis ar ženklus gali pripažinti pagal tarpusavio pripažinimo principą.

2   SKIRSNIS

Smulkieji vyno gamintojai

40 straipsnis

1.   Valstybės narės gali leisti netaikyti smulkiesiems vyno gamintojams III ir IV skyrių reikalavimų bei kitų su gabenimu ir stebėsena susijusių reikalavimų. Jei tie smulkieji gamintojai Bendrijos vidaus sandorius vykdo patys, jie turi informuoti atitinkamas nacionalines institucijas ir laikytis reikalavimų, nustatytų Komisijos reglamente (EB) Nr. 884/2001, nustatančiame išsamias vyno produktų vežimo dokumentų ir žurnalų, kurie turi būti tvarkomi vyno sektoriuje, taikymo taisykles (14).

2.   Jei smulkiesiems vyno gamintojams reikalavimai netaikomi pagal 1 dalį, tai gavėjas, pateikdamas pagal Reglamento (EB) Nr. 884/2001 nuostatas dokumentą arba nuorodą į jį, turi pranešti paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie gautas vyno siuntas.

3.   Šio straipsnio tikslais, „smulkieji vyno gamintojai“ – asmenys, pagaminantys vidutiniškai mažiau nei 1 000 hl vyno per metus.

3   SKIRSNIS

Atsargos laivuose ir orlaiviuose

41 straipsnis

Kol Taryba nepriėmė Bendrijos nuostatų dėl atsargų laivuose ir orlaiviuose, valstybės narės gali šioje srityje ir toliau taikyti nacionalines nuostatas dėl tokioms atsargoms taikomų išimčių.

4   SKIRSNIS

Speciali tvarka

42 straipsnis

Valstybės narės, sudariusios Susitarimą dėl pasienio tilto statybos ir priežiūros pareigų, gali patvirtinti priemones, nukrypstančias nuo šios direktyvos nuostatų, siekdamos supaprastinti akcizų, mokamų už akcizais apmokestinamas prekes, naudojamas to tilto statybai ir priežiūrai, surinkimo procedūrą.

Šių priemonių tikslais, Susitarime nurodytas tiltas ir statybos aikštelės laikomos valstybės narės, kuri pagal Susitarimą yra atsakinga už tilto statybą ar priežiūrą, teritorijos dalimi.

Suinteresuotos valstybės narės apie šias priemones turi pranešti Komisijai, kuri turi informuoti kitas valstybes nares.

VII   SKYRIUS

AKCIZŲ KOMITETAS

43 straipsnis

1.   Komisijai padeda komitetas (toliau – Akcizų komitetas).

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

44 straipsnis

Akcizų komitetas vykdo 43 straipsnyje nustatytas užduotis bei nagrinėja komiteto pirmininko jo paties iniciatyva arba valstybės narės atstovo prašymu iškeltus klausimus dėl Bendrijos akcizų nuostatų taikymo.

VIII   SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

45 straipsnis

1.   Ne vėliau kaip 2013 m. balandžio 1 d. Komisija pateikia Tarybai ir Europos Parlamentui ataskaitą apie kompiuterinės sistemos įdiegimą, kurioje visų pirma aptariamos 21 straipsnio 6 dalyje nurodytos pareigos ir procedūros, kurios taikomos, jei nėra galimybės naudotis ta sistema.

2.   Ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 1 d. Komisija pateikia Tarybai ir Europos Parlamentui ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą.

3.   1 ir 2 dalyje nurodytos ataskaitos pirmiausia grindžiamos valstybių narių pateikta informacija.

46 straipsnis

1.   Išsiuntimo valstybės narės gali ir toliau iki 2010 m. gruodžio 31 d. leisti gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, laikantis Direktyvos 92/12/EEB 15 straipsnio 6 dalyje ir 18 straipsnyje nustatytų formalumų.

Tokiam gabenimui ir jo užbaigimui taikomos šio straipsnio pirmoje pastraipoje ir Direktyvos 92/12/EEB 15 straipsnio 4 ir 5 dalyse bei 19 straipsnyje nurodytos nuostatos. Tos direktyvos 15 straipsnio 4 dalis taikoma visiems garantams, paskirtiems pagal šios direktyvos 18 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Tiems gabenimo atvejams šios direktyvos 21–27 straipsniai netaikomi.

2.   Akcizais apmokestinamų prekių gabenimai, kurie buvo pradėti anksčiau nei 2010 m. balandžio 1 d., vykdomi ir atliekami laikantis Direktyvos 92/12/EEB nuostatų.

Ši direktyva netaikoma tiems gabenimams.

47 straipsnis

1.   Direktyva 92/12/EEB panaikinama nuo 2010 m. balandžio 1 d.

Tačiau ji toliau turi būti taikoma laikantis 46 straipsnyje nustatytų ribų ir tikslų.

2.   Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą.

48 straipsnis

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2010 m. sausio 1 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioję įgyvendina šią direktyvą nuo 2010 m. balandžio 1 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų įstatymų ir kitų teisės aktų tekstą bei jų ir šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Tvirtindamos šias priemones, valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo būdą nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

49 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

50 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

R. BACHELOT-NARQUIN


(1)  2008 m. lapkričio 18 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  2008 m. spalio 22 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  OL L 76, 1992 3 23, p. 1.

(4)  OL L 316, 1992 10 31, p. 8.

(5)  OL L 316, 1992 10 31, p. 10.

(6)  OL L 316, 1992 10 31, p. 21.

(7)  OL L 316, 1992 10 31, p. 29.

(8)  OL L 291, 1995 12 6, p. 40.

(9)  OL L 283, 2003 10 31, p. 51.

(10)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

(11)  OL L 162, 2003 7 1, p. 5.

(12)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(13)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

(14)  OL L 128, 2001 5 10, p. 32.


14.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 9/31


KOMISIJOS DIREKTYVA 2009/1/EB

2009 m. sausio 7 d.

kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/64/EB dėl motorinių transporto priemonių tipų patvirtinimo, atsižvelgiant į galimybę jas pakartotinai naudoti, perdirbti ir atnaujinti, siekiant ją suderinti su technikos pažanga

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/64/EB dėl motorinių transporto priemonių tipų patvirtinimo, atsižvelgiant į galimybę jas pakartotinai naudoti, perdirbti ir atnaujinti, ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 70/156/EEB (1), visų pirma į jos 6 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

Direktyva 2005/64/EB yra viena iš atskirų direktyvų, kuriomis nustatoma EB tipo patvirtinimo tvarka, apibrėžta 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvoje 70/156/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo (2).

(2)

Būtina nustatyti išsamias taisykles, pagal kurias, atliekant Direktyvos 2005/64/EB 6 straipsnyje nurodytą gamintojo pirminį vertinimą, būtų galima patikrinti, ar tam tikro tipo transporto priemonei pagaminti naudotos medžiagos atitinka 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (3) 4 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas.

(3)

Visų pirma reikėtų užtikrinti, kad kompetentingoms institucijoms būtų sudarytos sąlygos tikrinti, ar, atsižvelgiant į galimybę pakartotinai naudoti, perdirbti ir atnaujinti transporto priemones, sudarytos atitinkamo transporto priemonių gamintojo ir jo tiekėjų sutartys, ir ar šiose sutartyse šiuo tikslu nustatyti reikalavimai tinkamai atskleisti.

(4)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Derinimo su technikos pažanga komiteto (motorinės transporto priemonės) nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2005/64/EB IV priedas iš dalies keičiamas, įtraukiant tokią naują 4 dalį:

„4.1.

Atliekant Direktyvos 2005/64/EB 6 straipsnyje nurodytą pirminį vertinimą reikalaujama, kad transporto priemonių gamintojas įrodytų, jog sutartimis su jo tiekėjais užtikrinama, kad laikomasi Direktyvos 2000/53/EB 4 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatų.

4.2.

Atliekant Direktyvos 2005/64/EB 6 straipsnyje nurodytą pirminį vertinimą reikalaujama, jog transporto priemonių gamintojas nustatytų tinkamą tvarką, kad:

a)

darbuotojams ir visiems tiekėjams būtų žinomi taikytini reikalavimai;

b)

būtų stebima ir užtikrinama, jog tiekėjai laikytųsi šių reikalavimų;

c)

visoje tiekimo grandyje būtų renkami būtini duomenys;

d)

būtų tikrinama iš tiekėjų gauta informacija;

e)

gavus tiekėjų informaciją, kad nesilaikoma Direktyvos 2000/53/EB 4 straipsnio 2 dalies a punkto reikalavimų, būtų tinkamai reaguojama.

4.3.

Įgyvendinant 4 dalies 1 ir 2 punktus reikalaujama, kad transporto priemonių gamintojas pagal susitarimą su kompetentinga institucija taikytų ISO 9000/14000 arba kitą standartizuotą kokybės užtikrinimo programą.“

2 straipsnis

Nuo 2012 m. sausio 1 d., jei nesilaikoma Direktyvoje 2005/64/EB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, nustatytų reikalavimų, valstybės narės atsisako naujų tipų transporto priemonėms suteikti EB tipo patvirtinimą arba nacionalinį tipo patvirtinimą dėl priežasčių, susijusių su galimybe pakartotinai naudoti, perdirbti ir atnaujinti motorines transporto priemones.

3 straipsnis

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2010 m. vasario 3 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, reikalingus šiai direktyvai įgyvendinti. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą.

Jos pradeda taikyti šias nuostatas nuo 2010 m. vasario 4 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinių teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

4 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 7 d.

Komisijos vardu

Günter VERHEUGEN

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 310, 2005 11 25, p. 10.

(2)  OL L 42, 1970 2 23, p. 1.

(3)  OL L 269, 2000 10 21, p. 34.


II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Taryba

14.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 9/33


ES IR JORDANIJOS ASOCIACIJOS TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1/2008

2008 m. lapkričio 10 d.

dėl Asociacijos susitarimo IV priede išvardytiems produktams taikomų tarifų panaikinimo grafiko nustatymo

(2009/20/EB)

ASOCIACIJOS TARYBA,

atsižvelgdama į 1997 m. lapkričio 24 d. Briuselyje pasirašytą ir 2002 m. gegužės 1 d. įsigaliojusį Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, steigiantį Europos Bendrijų bei jų valstybių narių, vienos šalies, ir Jordanijos Hašimitų Karalystės, kitos šalies, asociaciją (1) (toliau – Asociacijos susitarimas), ypač į jo 6 straipsnį ir 11 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Asociacijos susitarimą Bendrija ir Jordanija pereinamuoju laikotarpiu, trunkančiu daugiausia dvylika metų nuo Asociacijos susitarimo įsigaliojimo dienos, laikydamosi to susitarimo ir Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (1994 m.) nuostatų, turi palaipsniui sukurti laisvosios prekybos zoną.

(2)

Pagal Asociacijos susitarimą Asociacijos taryba praėjus ketveriems metams po Susitarimo įsigaliojimo turi iš naujo nagrinėti nuostatas, kurios turi būti taikomos Susitarimo, kuriame pateiktas Bendrijos kilmės pramoninių produktų sąrašas, IV priede išvardytiems produktams, ir tuo pat nustatyti tarifų panaikinimo grafiką IV priede išvardytiems produktams.

(3)

Europos Komisija ir Jordanijos Hašimitų Karalystė susitarė dėl Asociacijos susitarimo IV priede išvardytiems produktams taikomų tarifų panaikinimo grafiko,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Asociacijos susitarimo IV priede išvardytų Bendrijos kilmės produktų importui į Jordaniją taikomas šio sprendimo 2 straipsnyje išdėstytas tarifų panaikinimo grafikas. Šis sprendimas taikomas nuo 2008 m. gegužės 1 d.

2 straipsnis

1.   Šio sprendimo priedo 1-ajame sąraše išvardyti muitai, taikomi į Jordaniją importuojamiems Bendrijos kilmės produktams, panaikinami per dvejus metus nuo 2008 m. gegužės 1 d., o nuo 2009 m. gegužės 1 d. šiems produktams muitai netaikomi. Muitai palaipsniui naikinami pagal tokį grafiką:

a)

2008 m. gegužės 1 d. muitai sumažinami iki 3 %;

b)

2009 m. gegužės 1 d. panaikinami likę muitai.

2.   Šio sprendimo priedo 2-ajame sąraše išvardyti muitai, taikomi į Jordaniją importuojamiems Bendrijos kilmės produktams, panaikinami per septynerius metus nuo 2008 m. gegužės 1 d., o nuo 2014 m. gegužės 1 d. šiems produktams muitai netaikomi. Muitai palaipsniui naikinami pagal tokį grafiką:

a)

2008 m. gegužės 1 d. muitai sumažinami iki 90 % bazinio muito;

b)

2009 m. gegužės 1 d. muitai sumažinami iki 80 % bazinio muito;

c)

2010 m. gegužės 1 d. muitai sumažinami iki 70 % bazinio muito;

d)

2011 m. gegužės 1 d. muitai sumažinami iki 60 % bazinio muito;

e)

2012 m. gegužės 1 d. muitai sumažinami iki 50 % bazinio muito;

f)

2013 m. gegužės 1 d. muitai sumažinami iki 40 % bazinio muito;

g)

2014 m. gegužės 1 d. panaikinamas likęs muitas.

3.   Šio sprendimo priedo 3-iajame sąraše išvardyti muitai, taikomi į Jordaniją importuojamiems Bendrijos kilmės produktams, nepanaikinami. Jordanijos valdžios institucijos ir Europos Komisija pramonės, prekybos ir paslaugų pakomitetyje bendrai nagrinės Bendrijos alaus (SS 2203) ir vermuto (SS 2205) importo į Jordaniją raidą, siekdamos įvertinti bet kokį reikšmingą Bendrijos importo sumažėjimą dėl kitiems prekybos partneriams taikomo lengvatinio režimo. Įrodžius reikšmingą Bendrijos importo sumažėjimą, Jordanijos valdžios institucijos ir Europos Komisija, siekdamos ištaisyti padėtį, turėtų peržiūrėti šiems produktams taikomus muitus.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja tą dieną, kai jį priima Asociacijos taryba.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 10 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J.-P. JOUYET


(1)  OL L 129, 2002 5 15, p. 3.


PRIEDAS

1   sąrašas

SS kodas

Aprašymas

ex ex 8703 10 000 (1)

– Autotransporto priemonės, pritaikytos važiuoti sniegu; golfo automobiliukai ir panašios autotransporto priemonės

ex ex 8703 21 300 (1)

– – – Autotransporto priemonės, specialiai suprojektuotos kaip greitosios medicinos pagalbos automobiliai ir katafalkai

ex ex 8703 21 400 (1)

– – – Iškyloms skirtos autotransporto priemonės (automobiliniai nameliai)

ex ex 8703 21 900 (1)

– – – Kitos

ex ex 8703 22 300 (1)

– – – Autotransporto priemonės, specialiai suprojektuotos kaip greitosios medicinos pagalbos automobiliai ir katafalkai

ex ex 8703 22 400 (1)

– – – Iškyloms skirtos autotransporto priemonės (automobiliniai nameliai)

ex ex 8703 22 900 (1)

– – – Kitos

ex ex 8703 23 130 (1)

– – – – Autotransporto priemonės, specialiai suprojektuotos kaip greitosios medicinos pagalbos automobiliai ir katafalkai

ex ex 8703 23 140 (1)

– – – – Iškyloms skirtos autotransporto priemonės (automobiliniai nameliai)

ex ex 8703 23 190 (1)

– – – – Kitos

ex ex 8703 23 210 (1)

– – – – Autotransporto priemonės, specialiai suprojektuotos kaip greitosios medicinos pagalbos automobiliai ir katafalkai

ex ex 8703 23 220 (1)

– – – – Iškyloms skirtos autotransporto priemonės (automobiliniai nameliai)

ex ex 8703 23 290 (1)

– – – – Kitos

ex ex 8703 23 310 (1)

– – – – Autotransporto priemonės, specialiai suprojektuotos kaip greitosios medicinos pagalbos automobiliai ir katafalkai

ex ex 8703 23 320 (1)

– – – – Iškyloms skirtos autotransporto priemonės (automobiliniai nameliai)

ex ex 8703 23 390 (1)

– – – – Kitos

ex ex 8703 24 100 (1)

– – – Autotransporto priemonės, specialiai suprojektuotos kaip greitosios medicinos pagalbos automobiliai ir katafalkai

ex ex 8703 24 200 (1)

– – – Iškyloms skirtos autotransporto priemonės (automobiliniai nameliai)

ex ex 8703 24 900 (1)

– – – Kitos

ex ex 8703 31 300 (1)

– – – Autotransporto priemonės, specialiai suprojektuotos kaip greitosios medicinos pagalbos automobiliai ir katafalkai

ex ex 8703 31 400 (1)

– – – Iškyloms skirtos autotransporto priemonės (automobiliniai nameliai)

ex ex 8703 31 900 (1)

– – – Kitos

ex ex 8703 32 130 (1)

– – – – Autotransporto priemonės, specialiai suprojektuotos kaip greitosios medicinos pagalbos automobiliai ir katafalkai

ex ex 8703 32 140 (1)

– – – – Iškyloms skirtos autotransporto priemonės (automobiliniai nameliai)

ex ex 8703 32 190 (1)

– – – – Kitos

ex ex 8703 32 210 (1)

– – – – Autotransporto priemonės, specialiai suprojektuotos kaip greitosios medicinos pagalbos automobiliai ir katafalkai

ex ex 8703 32 220 (1)

– – – – Iškyloms skirtos autotransporto priemonės (automobiliniai nameliai)

ex ex 8703 32 290 (1)

– – – – Kitos

ex ex 8703 33 110 (1)

– – – – Autotransporto priemonės, specialiai suprojektuotos kaip greitosios medicinos pagalbos automobiliai ir katafalkai

ex ex 8703 33 120 (1)

– – – – Iškyloms skirtos autotransporto priemonės (automobiliniai nameliai)

ex ex 8703 33 190 (1)

– – – – Kitos

ex ex 8703 33 210 (1)

– – – – Autotransporto priemonės, specialiai suprojektuotos kaip greitosios medicinos pagalbos automobiliai ir katafalkai

ex ex 8703 33 220 (1)

– – – – Iškyloms skirtos autotransporto priemonės (automobiliniai nameliai)

ex ex 8703 33 290 (1)

– – – – Kitos

ex ex 8703 90 300 (1)

– – – Autotransporto priemonės, specialiai suprojektuotos kaip greitosios medicinos pagalbos automobiliai ir katafalkai

ex ex 8703 90 400 (1)

– – – Iškyloms skirtos autotransporto priemonės (automobiliniai nameliai)

ex ex 8703 90 590 (1)

– – – – Kitos

ex ex 8703 90 600 (1)

– – – – Kitos, kurių cilindrų darbinis tūris didesnis kaip 2 000 cm3, bet ne didesnis kaip 2 500 cm3

ex ex 8703 90 700 (1)

– – – – Kitos, kurių cilindrų darbinis tūris didesnis kaip 2 500 cm3

ex ex 8703 90 900 (1)

– – – Kitos


2   sąrašas

SS kodas

Aprašymas

5701 10 000

– Iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų

5701 90 000

– Iš kitų tekstilės medžiagų

5702 10 000

– „Kelem“, „Schumacks“, „Karamanie“ ir panašūs rankomis austi kilimėliai

5702 20 000

– Grindų danga iš kokoso pluošto (plaušų)

5702 31 000

– – Iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų

5702 39 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

5702 41 000

– – Iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų

5702 49 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

5702 51 000

– – Iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų

5702 59 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

5702 91 000

– – Iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų

5702 99 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

5703 10 000

– Iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų

5703 90 000

– Iš kitų tekstilės medžiagų

5704 10 000

– Lakštai, kurių maksimalus paviršiaus plotas – 0,3 m2

5705 00 000

– Kiti kilimai ir kita tekstilinė grindų danga, gatava arba negatava.

6101 10 000

– Iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų

6101 90 000

– Iš kitų tekstilės medžiagų

6102 10 000

– Iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų

6102 30 000

– Iš cheminių pluoštų

6102 90 000

– Iš kitų tekstilės medžiagų

6103 12 000

– – Iš sintetinių pluoštų

6103 19 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6103 21 000

– – Iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų

6103 22 000

– – Iš medvilnės

6103 23 000

– – Iš sintetinių pluoštų

6103 29 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6103 39 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6103 49 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6104 12 000

– – Iš medvilnės

6104 13 000

– – Iš sintetinių pluoštų

6104 23 000

– – Iš sintetinių pluoštų

6104 29 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6104 31 000

– – Iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų

6104 39 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6104 44 000

– – Iš dirbtinių pluoštų

6104 49 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6104 59 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6104 61 000

– – Iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų

6104 69 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6106 10 000

– Iš medvilnės

6108 11 000

– – Iš cheminių pluoštų

6108 19 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6108 29 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6108 32 000

– – Iš cheminių pluoštų

6108 39 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6108 99 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6110 90 000

– Iš kitų tekstilės medžiagų

6111 90 000

– Iš kitų tekstilės medžiagų

6112 20 000

– Slidinėjimo kostiumai

6112 31 000

– – Iš sintetinių pluoštų

6112 39 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6112 41 000

– – Iš sintetinių pluoštų

6112 49 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6113 00 000

– – Drabužiai, pasiūti iš megztinių arba nertinių medžiagų, priskiriami 59.03, 59.06 arba 59.07 pozicijoms.

6114 10 000

– Iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų

6114 90 000

– Iš kitų tekstilės medžiagų

6115 99 900

– – – Kiti

6116 10 000

– Įmirkytos, apvilktos arba padengtos plastikais arba guma

6116 91 000

– – Iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų

6116 92 000

– – Iš medvilnės

6116 93 000

– – Iš sintetinių pluoštų

6116 99 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6117 10 000

– Šaliai, kaklaskarės, šalikai, skraistės, vualiai ir panašūs dirbiniai

6117 20 000

– Kaklajuostės, peteliškės ir kaklaraiščiai

6117 80 000

– Kiti priedai

6117 90 900

– – – Kiti

6201 13 000

– – Iš cheminių pluoštų

6201 19 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6201 99 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6202 19 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6202 91 000

– – Iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų

6202 99 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6205 90 000

– Iš kitų tekstilės medžiagų

6206 10 000

– Iš šilko arba iš šilko atliekų

6206 40 000

– Iš cheminių pluoštų

6206 90 000

– Iš kitų tekstilės medžiagų

6207 11 000

– – Iš medvilnės

6207 19 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6207 22 000

– – Iš cheminių pluoštų

6207 29 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6207 92 000

– – Iš cheminių pluoštų

6207 99 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6208 11 000

– – Iš cheminių pluoštų

6208 19 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6208 21 000

– – Iš medvilnės

6208 22 000

– – Iš cheminių pluoštų

6208 29 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6208 91 000

– – Iš medvilnės

6208 92 000

– – Iš cheminių pluoštų

6208 99 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6209 10 000

– Iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų

6209 90 000

– Iš kitų tekstilės medžiagų

6210 10 000

– Iš medžiagų, priskiriamų 56.02 arba 56.03 pozicijoms

6210 40 000

– Kiti vyriški arba berniukų drabužiai

6210 50 000

– Kiti moteriški arba mergaičių drabužiai

6211 11 000

– – Vyriški arba berniukų

6211 12 000

– – Moteriški arba mergaičių

6211 20 000

– Slidinėjimo kostiumai

6211 31 000

– – Iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų

6211 33 000

– – Iš cheminių pluoštų

6211 39 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6211 41 000

– – Iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų

6211 43 000

– – Iš cheminių pluoštų

6211 49 000

– – Iš kitų tekstilės medžiagų

6212 20 000

– Juosmenėlės ir juosmenėlės-kelnaitės

6212 30 000

– Korsetai

6212 90 000

– Kiti

6213 10 000

– Iš šilko arba iš šilko atliekų

6213 20 000

– Iš medvilnės

6213 90 000

– Iš kitų tekstilės medžiagų

6216 00 000

Pirštuotos pirštinės, kumštinės pirštinės ir puspirštinės.

6217 10 000

– Priedai

6217 90 900

– – – Kiti

6309 00 100

– – – Avalynė

6309 00 900

– – – Kiti

6401 10 000

– Avalynė su metalinėmis apsauginėmis nosimis

6401 91 000

– – Dengianti kelius

6401 92 000

– – Dengianti kulkšnis, bet nedengianti kelių

6401 99 000

– – Kiti

6402 12 000

– – Lygumų ir kalnų slidinėjimo avalynė ir snieglenčių batai

6402 19 000

– – Kiti

6402 20 000

– Avalynė su batviršių dirželiais arba juostelėmis, kaiščiais, pritvirtintais (-omis) prie padų

6402 30 000

– Kita avalynė su metalinėmis apsauginėmis nosimis

6402 91 000

– – Dengianti kulkšnis

6402 99 000

– – Kita

6405 10 000

– Su batviršiais iš odos arba kompozicinės odos

6405 20 000

– Su batviršiais iš tekstilės medžiagų

6405 90 000

– Kita

6406 10 000

– Batviršiai ir jų dalys, išskyrus sutvirtinimus

6406 20 000

– Guminiai arba plastikiniai išoriniai padai ir kulnai

6406 91 000

– – Mediniai

6406 99 000

– – Iš kitų medžiagų

9401 20 000

– Sėdimieji baldai, naudojami autotransporto priemonėse

9401 30 000

– Sukami sėdimieji baldai su aukščio reguliavimo įtaisu

9401 40 000

– Sėdimieji baldai, išskyrus sodo baldus arba stovyklaviečių įrangą, transformuojami į gulimuosius baldus

9401 50 000

– Sėdimieji baldai, pagaminti iš nendrių, vytelių, bambuko arba iš panašių medžiagų

9401 61 000

– – Apmušti

9401 69 000

– – Kiti

9401 71 000

– – Apmušti

9401 79 000

– – Kiti

9401 80 900

– – – Kiti

9401 90 000

– Dalys

9402 10 100

– – – Kirpyklų krėslai

9403 10 000

– Metaliniai biuro baldai

9403 20 000

– Kiti metaliniai baldai

9403 30 000

– Mediniai biuro baldai

9403 40 000

– Mediniai virtuvės baldai

9403 50 000

– Mediniai miegamųjų baldai

9403 60 000

– Kiti mediniai baldai

9403 70 000

– Baldai iš plastiko

9403 80 000

– Baldai iš kitų medžiagų, įskaitant nendres, vyteles, bambuką ir panašias medžiagas

9403 90 000

– Dalys

9404 10 000

– Čiužinių karkasai

9404 21 000

– – Iš akytos gumos arba iš plastikų, apmušti arba neapmušti

9404 29 000

– – Iš kitų medžiagų

9404 30 000

– Miegmaišiai

9404 90 000

– Kiti

9405 10 000

– Sietynai ir kiti elektros šviestuvai, tvirtinami prie lubų arba prie sienų, išskyrus šviestuvus, naudojamus atviroms viešosioms vietoms arba transporto magistralėms apšviesti

9405 20 000

– Staliniai, biuro, naktiniai arba ant grindų statomi elektros šviestuvai

9405 30 000

– Kalėdų eglučių apšvietimo rinkiniai

9405 40 900

– – – Kiti

9405 50 900

– – – Kiti

9405 60 000

– Šviečiantieji ženklai, šviečiančiosios iškabos ir panašūs dirbiniai

9405 91 900

– – – Kiti

9405 92 900

– – – Kiti

9405 99 900

– – – Kiti

9406 00 900

– – – Kiti


3   sąrašas

SS kodas

Aprašymas

2203 00 000

Salyklinis alus

2205 10 000

– Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatinti augalais arba aromatinėmis medžiagomis, induose, kurių talpa ne didesnė nei 2 litrai

2205 90 000

– Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatinti augalais arba aromatinėmis medžiagomis: kiti

2402 10 000

– Cigarai, įskaitant cigarus su apipjaustytais galais, ir cigarilės, kurių sudėtyje yra tabako

2402 20 000

– Cigaretės, kurių sudėtyje yra tabako

2402 90 100

– – – Cigarai

2402 90 200

– – – Cigaretės

2403 99 900

– – – Kita


(1)  Naudotos autotransporto priemonės apibrėžiamos kaip autotransporto priemonės, nuo kurių registracijos praėjo daugiau nei šeši mėnesiai ir jomis nuvažiuota mažiausiai 6 000 km.


14.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 9/43


ES IR MAROKO ASOCIACIJOS TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1/2008

2008 m. lapkričio 26 d.

kuriuo įsteigiamas muitinių bendradarbiavimo komitetas, adaptuojamos ekonominio dialogo grupės darbo tvarkos taisyklės ir iš dalies keičiamos kai kurių Asociacijos komiteto pakomitečių darbo tvarkos taisyklės

(2009/21/EB)

ASOCIACIJOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, steigiantį Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją (1) (toliau – Asociacijos susitarimas),

atsižvelgdama į 2003 m. vasario 24 d. ES ir Maroko asociacijos tarybos sprendimą Nr. 1/2003 dėl Asociacijos komiteto pakomitečių įsteigimo (2), ypač į to sprendimo vienintelio straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2005 m. spalio 24 d. ES ir Maroko asociacijos tarybos rekomendaciją Nr. 1/2005 dėl ES ir Maroko veiksmų plano įgyvendinimo (3),

kadangi:

(1)

Dėl Asociacijos susitarimo ir pagal Europos kaimynystės politiką priimto ES ir Maroko veiksmų plano įgyvendinimo ES ir Maroko santykiai tampa vis glaudesni.

(2)

Abi Šalys pasiryžusios dar labiau stiprinti savo santykius ir suteikti jiems naujų perspektyvų.

(3)

Reikia kontroliuoti, kaip įgyvendinami partnerystės prioritetai ir derinami abiejų Šalių teisės aktai. Europos Sąjungos įgaliojimus apibrėžia teisinis pagrindas, kuriuo remiantis galima plėtoti santykius su Viduržemio jūros regiono šalimis, atsižvelgiant į bendrą Barselonos proceso nuoseklumą ir pusiausvyrą.

(4)

ES ir Maroko asociacijos tarybos 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 2/2005, iš dalies keičiančiu Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo 4 protokolą dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų (4), buvo panaikinta nuoroda į muitinių bendradarbiavimo komitetą. Todėl reikia sukurti naują muitinių bendradarbiavimo komiteto veiklos teisinį pagrindą.

(5)

Asociacijos susitarimo 84 straipsnyje numatyta įsteigti susitarimui įgyvendinti reikalingas darbo grupes arba įstaigas.

(6)

Asociacijos susitarimo 44 straipsnio a punkte numatyta plėtoti ES ir Maroko ekonominį dialogą. Kad ši struktūra galėtų veikti, reikia priimti ekonominio dialogo grupės darbo tvarkos taisykles.

(7)

Susitarus dėl ES ir Maroko veiksmų plano, atsirado naujų dialogo ir bendradarbiavimo sričių. Asociacijos tarybos sprendimu Nr. 1/2003 įsteigti pakomitečiai apima ne visas šias sritis.

(8)

Reikia užtikrinti, kad visi Asociacijos susitarime ir ES bei Maroko veiksmų plane numatyti klausimai būtų nagrinėjami kompetentingų pakomitečių,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Prie Asociacijos komiteto įsteigiamas ES ir Maroko muitinių bendradarbiavimo komitetas, kurio tikslas – nagrinėti Asociacijos susitarimo ir pagal kaimynystės politiką priimto ES ir Maroko veiksmų plano įgyvendinimą, užtikrinti administracinį bendradarbiavimą taikant Asociacijos susitarimo protokolą Nr. 4 ir įgyvendinti bet kokias kitas jam priskirtas užduotis muitinės srityje.

Muitinių bendradarbiavimo komiteto darbo tvarkos taisyklės pateiktos 1 priede.

Muitinių bendradarbiavimo komitetas yra pavaldus Asociacijos komitetui, kuriam jis atsiskaito po kiekvieno savo posėdžio. Muitinių bendradarbiavimo komitetas neturi sprendimų priėmimo galios. Tačiau, siekdamas prisidėti prie tinkamo Asociacijos susitarimo įgyvendinimo, jis gali teikti rekomendacijas ir pasiūlymus Asociacijos komitetui. Šios rekomendacijos ir pasiūlymai priimami bendru susitarimu.

Asociacijos komitetas imasi kitų tinkamai komiteto veiklai užtikrinti reikalingų veiksmų ir apie tai informuoja Asociacijos tarybą.

2 straipsnis

Priimamos 2 priede pateiktos Asociacijos susitarimo 44 straipsnio a punkte numatyto ekonominio dialogo grupės darbo tvarkos taisyklės.

Ekonominio dialogo grupė yra pavaldi Asociacijos komitetui, kuriam ji atsiskaito po kiekvieno savo posėdžio. Grupė neturi sprendimų priėmimo galios. Tačiau ji gali teikti pasiūlymus Asociacijos komitetui.

Asociacijos komitetas imasi kitų tinkamai grupės veiklai užtikrinti reikalingų veiksmų ir apie tai informuoja Asociacijos tarybą.

3 straipsnis

Vidaus rinkos (Nr. 1), Pramonės, prekybos ir paslaugų (Nr. 2), Transporto, aplinkos ir energetikos (Nr. 3), Žemės ūkio ir žuvininkystės (Nr. 5) ir Teisingumo ir saugumo pakomitečių (Nr. 6) nagrinėjamų klausimų sąrašai, pateikti ES ir Maroko asociacijos tarybos sprendimu Nr. 1/2003 priimtų pakomitečių darbo tvarkos taisyklių III priedo 3 punkte, iš dalies keičiami pagal šio Sprendimo 3 priedo nuostatas.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 26 d.

Asociacijos tarybos vardu

Pirmininkas

M. NICOLAIDIS


(1)  OL L 70, 2000 3 18, p. 2.

(2)  OL L 79, 2003 3 26, p. 14.

(3)  OL L 285, 2005 10 28, p. 49.

(4)  OL L 336, 2005 12 21, p. 1.


I PRIEDAS

DARBO TVARKOS TAISYKLĖS ES IR MAROKO MUITINIŲ BENDRADARBIAVIMO KOMITETAS

1.   Sudėtis ir pirmininkavimas

ES ir Maroko muitinių bendradarbiavimo komitetą (toliau – komitetas) sudaro Europos Komisijos atstovai, kuriems padeda valstybių narių muitinės ekspertai, ir Maroko muitinės (ir (arba) kiti Vyriausybės) atstovai. Komitetui kartu pirmininkauja Maroko muitinės atstovas ir Europos bendrijos atstovas.

2.   Vaidmuo

Komitetas pavaldus Asociacijos komitetui, kuriam jis atsiskaito po kiekvieno savo posėdžio. Komitetas neturi sprendimų priėmimo galios. Tačiau jis gali teikti pasiūlymus Asociacijos komitetui.

3.   Klausimai

Komitetas nagrinėja visus su muitine susijusius klausimus, iškilusius įgyvendinant Asociacijos susitarimą ir pagal kaimynystės politiką priimtą ES ir Maroko veiksmų planą. Jis vertina teisės aktų derinimo, įgyvendinimo ir taikymo pažangą. Jei reikia, svarstomi bendradarbiavimo viešojo administravimo srityje klausimai. Komitetas nagrinėja visas muitinės srityje galinčias kilti problemas (pirmiausia – kilmės taisyklės, bendrosios muitinės procedūros, muitų nomenklatūra, muitinės vertė, tarifų režimas, muitinių bendradarbiavimas) ir siūlo priemones, kurių būtų galima imtis. Asociacijos komiteto prašymu komitetas gali svarstyti ir kitus, įskaitant horizontalaus pobūdžio, klausimus.

Komitetas gali svarstyti vieną, kelis ar visus su muitinėmis susijusius klausimus.

4.   Sekretoriatas

Europos Komisijos pareigūnas ir Maroko Vyriausybės pareigūnas kartu eina nuolatinių komiteto sekretorių pareigas.

Visi su komitetu susiję pranešimai siunčiami komiteto sekretoriams.

5.   Posėdžiai

Komitetas posėdžiauja kaskart, kai susidaro tam tikros aplinkybės, ir bent kartą per metus. Posėdis gali būti sušauktas bet kurios iš Šalių prašymu, perduodamu per jų sekretorių, kuris prašymą persiunčia kitai Šaliai. Gavęs prašymą sušaukti komiteto posėdį, kitos Šalies sekretorius atsako per 15 darbo dienų.

Ypatingos skubos atvejais komiteto posėdžiai abiejų Šalių susitarimu gali būti sušaukiami greičiau. Prašymai sušaukti posėdžius pateikiami raštu.

Komiteto posėdžiai vyksta abiejų Šalių sutartu laiku ir vietoje.

Suderinus su pirmininku, kiekvieną Šalį į posėdžius kviečia jos sekretorius. Prieš kiekvieną posėdį pirmininkui pranešama apie numatomą kiekvienos Šalies delegacijos sudėtį.

Jei abi Šalys sutinka, komitetas į savo posėdį gali kviesti kitus horizontalius klausimus nagrinėjančių susijusių arba bendradarbiaujančių Šalių techninių skyrių atstovus ir ekspertus, kad jie pateiktų specifinę informaciją.

6.   Posėdžių darbotvarkė

Visi klausimų įtraukimo į komiteto posėdžių darbotvarkę prašymai teikiami komiteto sekretoriams.

Preliminarią posėdžių darbotvarkę sudaro pirmininkas. Atsakingas komiteto sekretorius ją pateikia kitos Šalies sekretoriui iki posėdžio likus ne mažiau kaip 10 dienų.

Į preliminarią darbotvarkę įtraukiami klausimai, kurių įtraukimo į darbotvarkę prašymas sekretoriams buvo pateiktas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki posėdžio. Pagalbinius ir patvirtinamuosius dokumentus abi Šalys turi gauti likus bent 7 dienoms iki posėdžio. Ypatingais ir (arba) skubiais atvejais šis terminas gali būti sutrumpintas, jei tam pritaria abi Šalys.

Darbotvarkę komitetas tvirtina kiekvieno posėdžio pradžioje.

7.   Protokolai

Posėdžių protokolą rengia ir po kiekvieno posėdžio suderina abu sekretoriai. Protokolo kopiją kartu su komiteto pasiūlymais komiteto sekretoriai pateikia Asociacijos komiteto sekretoriams ir pirmininkui.

8.   Viešumas

Jei nenusprendžiama kitaip, komiteto posėdžiai yra uždari.


II PRIEDAS

DARBO TVARKOS TAISYKLĖS ES IR MAROKO EKONOMINIO DIALOGO GRUPĖ

1.   Sudėtis ir pirmininkavimas

Ekonominio dialogo grupę (toliau – „grupė“) sudaro Europos Komisijos ir Maroko Vyriausybės atstovai, o jai kartu pirmininkauja abi Šalys. Valstybės narės informuojamos ir kviečiamos į grupės posėdžius.

2.   Vaidmuo

Grupė yra svarstymo, konsultacijų ir kontrolės grupė. Ji pavaldi Asociacijos komitetui, kuriam atsiskaito po kiekvieno savo posėdžio. Grupė neturi sprendimų priėmimo galios. Tačiau ji gali teikti pasiūlymus Asociacijos komitetui.

3.   Klausimai

Grupė yra makroekonominių klausimų svarstymo grupė. Ji taip pat nagrinėja Asociacijos susitarimo ir pagal kaimynystės politiką priimto ES ir Maroko veiksmų plano įgyvendinimą, ypač toliau nurodytuose sektoriuose ir kiek tai susiję su teisės aktų derinimo, įgyvendinimo ir taikymo pažanga. Jei reikia, svarstomi bendradarbiavimo viešojo administravimo srityje klausimai. Grupė svarsto visas toliau išvardytose srityse galinčias kilti problemas ir siūlo priemones, kurių būtų galima imtis:

a)

makroekonominė sistema;

b)

struktūrinės reformos;

c)

finansų sektorius ir kapitalo rinkos (makroekonominiai aspektai);

d)

kapitalo judėjimas ir einamieji mokėjimai;

e)

valstybės finansų valdymas ir kontrolė;

f)

mokesčiai;

g)

statistika.

Šis sąrašas nėra baigtinis. Asociacijos komitetas gali jį papildyti kitais, įskaitant horizontalaus pobūdžio, klausimais.

Grupė gali svarstyti vienos, kelių ar visų pirmiau nurodytų sričių klausimus.

4.   Sekretoriatas

Europos Komisijos pareigūnas ir Maroko Vyriausybės pareigūnas kartu eina nuolatinių grupės sekretorių pareigas.

Visi su Ekonominio dialogo grupe susiję pranešimai siunčiami grupės sekretoriams.

5.   Posėdžiai

Ekonominio dialogo grupė posėdžiauja kaskart, kai susidaro tam tikros aplinkybės, ir bent kartą per metus. Posėdis gali būti sušauktas bet kurios iš Šalių prašymu, perduodamu per jų sekretorių, kuris prašymą persiunčia kitai Šaliai. Gavęs prašymą sušaukti posėdį, kitos Šalies sekretorius atsako per 15 darbo dienų.

Ypatingos skubos atvejais grupės posėdžiai abiejų Šalių susitarimu gali būti sušaukiami greičiau. Prašymai sušaukti posėdžius pateikiami raštu.

Grupės posėdžiai vyksta pakaitomis Briuselyje ir Rabate abiejų Šalių sutartu laiku.

Suderinus su pirmininku, kiekvieną Šalį į posėdžius kviečia jos sekretorius. Prieš kiekvieną posėdį pirmininkui pranešama apie numatomą kiekvienos Šalies delegacijos sudėtį.

Jei abi Šalys sutinka, grupė į savo posėdžius gali kviesti ekspertus, kad jie pateiktų specifinę informaciją.

6.   Posėdžių darbotvarkė

Visi klausimų įtraukimo į grupės posėdžių darbotvarkę prašymai teikiami komiteto sekretoriams.

Preliminarią posėdžių darbotvarkę kiekvienam posėdžiui paeiliui sudarinėja vienas iš dviejų pirmininkų. Grupės sekretoriai ją pateikia kitai Šaliai iki posėdžio likus ne mažiau kaip 10 dienų.

Į preliminarią darbotvarkę įtraukiami klausimai, kurių įtraukimo į darbotvarkę prašymas sekretoriams buvo pateiktas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki posėdžio. Patvirtinamuosius dokumentus abi Šalys turi gauti bent prieš 7 dienas iki posėdžio. Ypatingais ir (arba) skubiais atvejais šis terminas gali būti sutrumpintas, jei tam pritaria abi Šalys.

Darbotvarkę grupė tvirtina kiekvieno posėdžio pradžioje.

7.   Protokolai

Posėdžių protokolą rengia ir po kiekvieno posėdžio suderina abu sekretoriai. Protokolo kopiją kartu su grupės pasiūlymais grupės sekretoriai pateikia Asociacijos komiteto sekretoriams ir pirmininkui.

8.   Viešumas

Jei nenusprendžiama kitaip, Ekonominio dialogo grupės posėdžiai yra uždari.


III PRIEDAS

A.   DARBO TVARKOS TAISYKLĖS ES IR MAROKO 1 PAKOMITETIS „VIDAUS RINKA“

Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/2003 II priedo 3 punkte „Klausimai“ pateiktas pakomitečio nagrinėjamų sričių sąrašas pakeičiamas taip:

„a)

standartizavimas, sertifikavimas, atitikties vertinimas ir rinkos priežiūra (aspektai, nesusiję su prekybos susitarimais šiose srityse);

b)

konkurencija ir valstybės pagalba;

c)

intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisės;

d)

viešieji pirkimai;

e)

vartotojų apsauga;

f)

paslaugos (reguliavimo klausimai), įskaitant finansines ir pašto paslaugas,

g)

bendrovių teisė ir įsisteigimo teisė.“

B.   DARBO TVARKOS TAISYKLĖS ES IR MAROKO 2 PAKOMITETIS „PRAMONĖ, PREKYBA IR PASLAUGOS“

Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/2003 II priedo 3 punkte „Klausimai“ pateiktas pakomitečio nagrinėjamų sričių sąrašas pakeičiamas taip:

„a)

pramoninis bendradarbiavimas ir įmonių politika;

b)

prekybos klausimai;

c)

prekyba paslaugomis ir įsisteigimo teisė;

d)

turizmas ir amatai;

e)

prekybos susitarimų dėl techninių taisyklių, standartizavimo, standartų ir atitikties vertinimo rengimas;

f)

duomenų apsauga;

g)

prekybos statistika.“

C.   DARBO TVARKOS TAISYKLĖS ES IR MAROKO 3 PAKOMITETIS „TRANSPORTAS, APLINKA IR ENERGETIKA“

Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/2003 II priedo 3 punkte „Klausimai“ pateiktas pakomitečio nagrinėjamų sričių sąrašas pakeičiamas taip:

„a)

transportas: infrastruktūros modernizavimas ir plėtra, visų transporto rūšių saugumo ir patikimumo stiprinimas, uostų ir oro uostų valdymas ir kontrolė, daugiarūšio transporto sistemos tobulinimas, įtraukiant sąveikos klausimą;

b)

aplinka: aplinkos valdymo gebėjimų didinimas, stiprinant kovos su įvairiais taršos tipais institucinį ir teisinį aspektus; aplinkos aspekto įtraukimas į prioritetines ES ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės sritis siekiant tvaraus vystymosi; nacionalinių aplinkos apsaugos programų, ypač nuotekų valymo ir kietųjų atliekų tvarkymo programų, įgyvendinimas; regioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas, ypač klimato kaitos srityje;

c)

energetika: infrastruktūros modernizavimas ir plėtra, energetikos infrastruktūros ir energijos transporto saugumas ir patikimumas, paklausos valdymas, atsinaujinančios energijos rūšių skatinimas, moksliniai tyrimai ir bendradarbiavimas keičiantis duomenimis.“

D.   DARBO TVARKOS TAISYKLĖS ES IR MAROKO 5 PAKOMITETIS „ŽEMĖS ŪKIS IR ŽUVININKYSTĖ“

Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/2003 II priedo 3 punkte „Klausimai“ pateiktas pakomitečio nagrinėjamų sričių sąrašas pakeičiamas taip:

„a)

žemės ūkio ir žuvininkystės produktai, įskaitant su šiais produktais susijusius prekybos klausimus;

b)

bendradarbiavimas žemės ūkio srityje ir kaimo plėtra;

c)

perdirbti žemės ūkio produktai;

d)

veterinarijos ir fitosanitarijos klausimai;

e)

prekybai šiais produktais taikomi teisės aktai.“

E.   DARBO TVARKOS TAISYKLĖS ES IR MAROKO 6 PAKOMITETIS „TEISINGUMAS IR SAUGUMAS“

Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/2003 II priedo 3 punkte „Klausimai“ pateiktas pakomitečio nagrinėjamų sričių sąrašas pakeičiamas taip:

„a)

bendradarbiavimas teisingumo srityje;

b)

teismų bendradarbiavimas civilinėse ir baudžiamosiose bylose;

c)

bendradarbiavimas kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje, įskaitant prekybą žmonėmis, prekybą narkotikais, terorizmą, korupciją ir pinigų plovimą;

d)

policijos bendradarbiavimas.“


14.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 9/51


TARYBOS SPRENDIMAS

2008 m. gruodžio 8 d.

dėl Europos Sąjungos karinio komiteto pirmininko skyrimo

(2009/22/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 207 straipsnį,

primindama 2001 m. sausio 22 d. Tarybos sprendimą 2001/79/BUSP dėl Europos Sąjungos karinio komiteto įsteigimo (1),

kadangi:

(1)

Pagal Sprendimo 2001/79/BUSP 3 straipsnį Karinio komiteto pirmininką turi skirti Taryba komiteto, kuris susitinka Gynybos vadovų lygiu, teikimu.

(2)

2008 m. spalio 29 d. komiteto posėdyje Gynybos vadovų lygiu buvo rekomenduota Europos Sąjungos karinio komiteto pirmininku paskirti generolą Håkan SYRÉN,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Generolas Håkan SYRÉN skiriamas Europos Sąjungos karinio komiteto pirmininku trejų metų laikotarpiui nuo 2009 m. lapkričio 6 d.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 8 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. KOUCHNER


(1)  OL L 27, 2001 1 30, p. 4.


REKOMENDACIJOS

Komisija

14.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 9/52


KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2008 m. gruodžio 19 d.

dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 8625)

(Tekstas autentiškas tik anglų, graikų, ispanų, italų, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, slovėnų, švedų ir vokiečių kalbomis)

(2009/23/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 211 straipsnį,

kadangi:

(1)

Pagal Sutarties 106 straipsnio 2 dalį valstybės narės gali išleisti monetų, kurių emisijos apimtį patvirtina Europos centrinis bankas.

(2)

Laikydamasi Sutarties 106 straipsnio 2 dalies antro sakinio reikalavimų, 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 975/98 dėl apyvartinių eurų monetų nominalų ir techninių duomenų (1) Taryba priėmė suderinimo priemones šioje srityje.

(3)

Pagal 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (2) 11 straipsnį eurų ir centų monetos, atitinkančios nominalus ir techninius reikalavimus, turi teisėtos mokėjimo priemonės statusą visose „dalyvaujančiose valstybėse narėse“, kaip apibrėžiama minėtame reglamente.

(4)

Pagal bendrą dalyvaujančių valstybių narių praktiką apyvartinės eurų monetos, įskaitant apyvartines progines monetas, turėtų būti išleidžiamos į apyvartą nominalia verte. Tačiau tai nereiškia, kad nedidelę visų išleistų monetų bendros vertės dalį sudarančios monetos negali būti parduotos didesne kaina, jei jos pagamintos ypatingos kokybės arba pateiktos specialioje pakuotėje.

(5)

Eurų monetos naudojamos ne tik jas išleidusioje valstybėje narėje, bet visoje euro zonoje ir netgi už jos ribų. Todėl eurų monetų nacionalinėje pusėje turėtų būti aiškiai nurodyta jas išleidusi valstybė narė, kad suinteresuoti monetų naudotojai galėtų lengvai nustatyti, kuri valstybė jas išleido.

(6)

Eurų monetos turi bendrą europietišką pusę ir išskirtinę nacionalinę pusę. Bendrosiose europietiškose eurų monetų pusėse yra bendrosios valiutos pavadinimas ir monetos nominalas. Nacionalinėje pusėje neturėtų kartotis nei bendrosios valiutos pavadinimas, nei monetos nominalas.

(7)

Kiekviena dalyvaujanti valstybė narė pasirenka nacionalinės pusės dizainą, tačiau jį iš visų pusių turi juosti 12 Europos vėliavos žvaigždžių.

(8)

Keisdamos eurų monetų nacionalinę pusę valstybės narės turėtų laikytis bendrų taisyklių. Nacionalinėse paprastų apyvartinių eurų monetų pusėse naudojamas dizainas iš principo neturėtų būti keičiamas, išskyrus atvejus, kai pasikeičia monetoje nurodytas valstybės vadovas.

(9)

Proginės monetos yra ypatingos apyvartinės monetos, kuriose paprastas nacionalinis dizainas pakeičiamas kitokiu, skirtu tam tikram įvykiui paminėti. 2 eurų nominalo moneta yra labiausiai tinkama šiam tikslui, daugiausia dėl didelio monetos skersmens ir techninių savybių, kuriomis užtikrinama pakankama apsauga nuo padirbinėjimo.

(10)

Apyvartinės proginės eurų monetos turėtų būti išleidžiamos tik didelės nacionalinės arba europinės svarbos įvykiams paminėti, nes tokios monetos yra skirtos naudoti visoje euro zonoje. Mažiau svarbius įvykius geriau pažymėti išleidžiant kolekcines eurų monetas, kurios nėra skirtos apyvartai ir kurios turi būti lengvai atskiriamos nuo apyvartinių eurų monetų. Proginės monetos, kurias kartu išleidžia visos dalyvaujančios valstybės narės, turėtų būti skirtos tik didžiausios europinės svarbos įvykiams.

(11)

Apribojimas, pagal kurį viena dalyvaujanti valstybė narė gali išleisti vieną proginę apyvartinę eurų monetą per metus, puikiai veikė, todėl ši tvarka turėtų išlikti kartu su papildoma galimybe visoms dalyvaujančioms valstybėms narėms kartu išleisti proginę apyvartinę eurų monetą. Be to, valstybės narės gali išleisti proginę apyvartinę eurų monetą tuo atveju, kai valstybės vadovo postas laikinai laisvas arba jį užima laikinai šias pareigas einantis asmuo.

(12)

Būtina nustatyti tam tikrą apyvartinių proginių monetų kiekio ribą, siekiant užtikrinti, kad tokios monetos sudarytų tik mažą dalį visų apyvartoje esančių 2 eurų nominalo monetų. Tuo pačiu šios kiekio ribos turėtų sudaryti sąlygas išleisti pakankamą kiekį monetų, kad būtų užtikrinta veiksminga proginių monetų apyvarta.

(13)

Kadangi eurų monetos cirkuliuoja visoje euro zonoje, jų nacionalinio dizaino ypatumai yra bendros svarbos reikalas. Monetas leidžiančios valstybės narės turėtų informuoti vienos kitas apie naujas nacionalines puses gerokai anksčiau iki planuojamos išleidimo datos. Tuo tikslu monetas leidžiančios valstybės narės turėtų persiųsti eurų monetų dizaino projektą Komisijai, kuri patikrins, ar tas dizainas atitinka šią rekomendaciją.

(14)

Dėl šioje rekomendacijoje nustatomų gairių buvo konsultuotasi su valstybėmis narėmis, kad būtų atsižvelgta į kiekvienos jų skirtingą nacionalinę praktiką ir pageidavimus šioje srityje.

(15)

Bendrija sudarė susitarimus dėl pinigų su Monako Kunigaikštyste, San Marino Respublika ir Vatikano Miesto Valstybe, kuriais joms leidžiama išleisti tam tikrą kiekį eurų monetų. Bendrosios gairės turėtų taip pat būti taikomos šių valstybių išleistoms apyvartinėms monetoms.

(16)

Iki 2015 m. pabaigos turėtų būti parengta šios rekomendacijos peržiūra, siekiant nustatyti, ar būtina keisti gaires.

(17)

Ši rekomendacija turėtų pakeisti 2003 m. rugsėjo 29 d. Komisijos rekomendaciją dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinio averso dizaino pakeitimo (3) ir 2005 m. birželio 3 d. Komisijos rekomendaciją dėl apyvartinių euro monetų nacionalinių pusių bendrųjų gairių (4),

REKOMENDUOJA:

1.   Eurų monetų išleidimas į apyvartą

Apyvartinės eurų monetos turėtų būti išleidžiamos į apyvartą nominalia verte. Tai nereiškia, kad nedidelė dalis išleistų eurų monetų negali būti parduota didesne kaina, jei tai pagrįsta, pavyzdžiui, dėl specialios kokybės ar pakuotės.

2.   Monetas išleidusios valstybės narės žymė

Visų nominalų apyvartinių eurų monetų nacionalinėse pusėse turėtų būti monetas išleidusios valstybės narės ženklas, t. y. tos valstybės narės pavadinimas arba jo santrumpa.

3.   Valiutos pavadinimo ir nominalo nebuvimas

1.

Apyvartinių eurų monetų nacionalinėje pusėje neturėtų būti dar kartą nurodomas monetos nominalas ar kokia nors jo dalis, taip pat neturėtų būti kartojamas bendrosios valiutos arba jos smulkesnių vienetų pavadinimas, nebent toks žymėjimas būtų reikalingas dėl kitokio raidyno naudojimo.

2.

2 eurų monetos briaunoje įspaustoje žymėje gali būti nominalo ženklas, su sąlyga, kad naudojami tik skaičius „2“ ir (arba) terminas „euro“.

4.   Nacionalinės pusės dizainas

Apyvartinių eurų monetų nacionalinėje pusėje turėtų būti pavaizduotos 12 Europos žvaigždžių, juosiančių nacionalinį dizainą, įskaitant metų nuorodą bei monetą išleidusios valstybės narės pavadinimą. Europos žvaigždutės turėtų būti išdėstytos taip pat kaip ant Europos vėliavos.

5.   Paprastų apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių pakeitimai

Nepažeidžiant 6 punkto, apyvartinių eurų ir centų monetų nacionalinės pusės dizainas neturėtų būti keičiamas, išskyrus atvejus, kai pasikeičia monetoje nurodytas valstybės vadovas. Tačiau monetas leidžiančioms valstybėms narėms turėtų būti leidžiama atnaujinti eurų monetų dizainą su valstybės vadovo atvaizdu kas penkiolika metų, siekiant atsižvelgti į valstybės vadovo išvaizdos pokyčius. Monetas leidžiančioms valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama atnaujinti nacionalines eurų monetų puses, siekiant visiškai įgyvendinti šią rekomendaciją.

Tai, kad valstybės vadovo postas laikinai laisvas arba jį užima laikinai šias pareigas einantis asmuo, neturėtų suteikti teisės keisti paprastų apyvartinių eurų monetų nacionalines puses.

6.   Proginių apyvartinių eurų monetų išleidimas

1.

Proginės apyvartinės eurų monetos, kurių nacionalinis dizainas skiriasi nuo paprastų apyvartinių eurų monetų, turėtų būti skirtos tik didelės nacionalinės ir europinės svarbos įvykiams paminėti. Proginės apyvartinės eurų monetos, bendrai išleidžiamos visų dalyvaujančių valstybių narių, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 974/98 1 straipsnyje (toliau – dalyvaujančios valstybės narės), turėtų būti skirtos tik didžiausiems europinės reikšmės įvykiams paminėti ir jų išleidimą turėtų patvirtinti Taryba.

2.

Proginės apyvartinės eurų monetos turėtų būti išleidžiamos laikantis šių taisyklių:

a)

viena monetas leidžianti valstybė narė gali išleisti vieną monetą per metus, išskyrus atvejus, kai:

i)

progines apyvartines eurų monetas kartu išleidžia visos dalyvaujančios valstybės narės;

ii)

galima proginė apyvartinė eurų moneta išleidžiama, kai valstybės vadovo postas laikinai laisvas arba jį užima laikinai šias pareigas einantis asmuo;

b)

2 eurų moneta tokiais atvejais turėtų būti vienintelio galimo nominalo moneta;

c)

bendras kiekvienos emisijos į apyvartą išleistų monetų skaičius neturėtų viršyti aukštesnės iš šių dviejų ribų:

i)

0,1 % visų 2 eurų nominalo monetų, išleistų į apyvartą visų dalyvaujančių valstybių narių iki metų, buvusių prieš proginės monetos išleidimo metus, pradžios. Ši riba gali būti padidinta iki 2,0 % visų dalyvaujančių valstybių narių apyvartoje esančių 2 eurų nominalo monetų, jei minimas pasaulinis ar labai simboliškas įvykis – tokiu atveju monetą leidžianti valstybė narė kitus ketverius metus neturėtų išleisti kitos proginės apyvartinės monetos, taikydama didesnę ribą, ir turėtų išdėstyti priežastis, dėl kurių pasirinko didesnę ribą, pateikdama informaciją, kaip numatyta 7 punkte;

ii)

5,0 % visų 2 eurų nominalo monetų, išleistų į apyvartą tam tikros monetas leidžiančios valstybės narės iki metų, buvusių prieš proginės monetos išleidimo metus, pradžios;

d)

proginių apyvartinių eurų monetų briaunoje įspausta žymė turėtų būti tokia pati kaip paprastų apyvartinių eurų monetų.

7.   Informavimo tvarka ir būsimų pakeitimų skelbimas

Valstybės narės turėtų informuoti vienos kitas apie naujo nacionalinių eurų monetų pusių dizaino projektus, įskaitant žymes briaunoje, ir monetų tiražą prieš oficialiai patvirtindamos tokį dizainą. Tuo tikslu monetą leidžianti valstybė narė paprastai turėtų nusiųsti Komisijai naujo eurų monetų dizaino projektus ne mažiau kaip prieš šešis mėnesius iki numatomos išleidimo dienos. Komisija turėtų patikrinti, kaip laikomasi šios rekomendacijos gairių, ir nedelsdama informuoti kitas valstybes nares per tinkamą Ekonomikos ir finansų komiteto pakomitetį. Jei Komisija mano, kad šios rekomendacijos gairių nesilaikoma, tinkamas Ekonomikos ir finansų komiteto pakomitetis turėtų nuspręsti, ar patvirtinti tokį dizainą.

Tinkamas Ekonomikos ir finansų komiteto pakomitetis turėtų patvirtinti visų dalyvaujančių valstybių bendrai išleistų proginių apyvartinių eurų monetų dizainą.

Visa svarbi informacija apie naują nacionalinio eurų monetų dizainą bus skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8.   Rekomenduojamos tvarkos taikymo sritis

Ši rekomendacija turėtų būti taikoma tik paprastų ir proginių apyvartinių eurų monetų nacionalinėms pusėms ir briaunoje įspaustoms žymėms. Ji neturėtų būti taikoma paprastų ir proginių apyvartinių eurų monetų nacionalinėms pusėms ir briaunoje įspaustoms žymėms, jei tos monetos pirma buvo išleistos arba patvirtintos pagal sutartą informavimo tvarką prieš priimant šią rekomendaciją.

9.   Ankstesnių rekomendacijų panaikinimas

Rekomendacijos 2003/734/EB ir 2005/491/EB panaikinamos.

10.   Adresatai

Ši rekomendacija skirta visoms dalyvaujančioms valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 19 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Komisijos narys


(1)  OL L 139, 1998 5 11, p. 6.

(2)  OL L 139, 1998 5 11, p. 1.

(3)  OL L 264, 2003 10 15, p. 38.

(4)  OL L 186, 2005 7 18, p. 1.


14.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 9/s3


PASTABA SKAITYTOJUI

Institucijos nusprendė nedaryti tekstuose nuorodų į juose minimų teisės aktų paskutinius pakeitimus.

Jeigu nenurodyta kitaip, čia skelbiamuose tekstuose nurodyti šiuo metu galiojantys teisės aktai.