ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 6

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

52 tomas
2009m. sausio 10d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2009 m. sausio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 15/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 367/2006, nustatantį galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelės importui, ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1292/2007, nustatantį galutinį antidempingo muitą importuojamai Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei

1

 

 

2009 m. sausio 9 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 16/2009, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

18

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2008 m. gruodžio 22 d. Komisijos direktyva 2008/128/EB, nustatanti tam tikrus dažiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus (kodifikuota redakcija) ( 1 )

20

 

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Komisija

 

 

2009/10/EB

 

*

2008 m. gruodžio 2 d. Komisijos sprendimas, kuriuo nustatoma stambių avarijų pranešimo anketa pagal Tarybos direktyvą 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 7530)  ( 1 )

64

 

 

2009/11/EB

 

*

2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos sprendimas, kuriuo leidžiama naudoti tam tikrus kiaulių skerdenų klasifikavimo būdus Ispanijoje (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 8477)

79

 

 

2009/12/EB

 

*

2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos sprendimas, kuriuo leidžiama naudoti tam tikrus kiaulių skerdenų klasifikavimo metodus Danijoje (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 8498)

83

 

 

TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

 

 

2009/13/EB

 

*

2008 m. gruodžio 23 d. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl prekybos žemės ūkio produktais įsteigto Jungtinio veterinarijos komiteto sprendimo Nr. 1/2008 projektas dėl Susitarimo 11 priedo 2, 3, 4, 5, 6 ir 10 priedėlių dalinių pakeitimų

89

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1077/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1966/2006 dėl duomenų apie žvejybos veiklą elektroninio registravimo ir perdavimo bei dėl nuotolinio aptikimo priemonių įgyvendinimo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1566/2007, klaidų ištaisymas (OL L 295, 2008 11 4)

117

 

 

 

*

Pastaba skaitytojui (žr. antrajį viršelio puslapį)

s3

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

10.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 6/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 15/2009

2009 m. sausio 8 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 367/2006, nustatantį galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelės importui, ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1292/2007, nustatantį galutinį antidempingo muitą importuojamai Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1997 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 19 ir 24 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

I.   Ankstesnis tyrimas ir galiojančios kompensacinės priemonės

(1)

1999 m. gruodžio mėn. Reglamentu (EB) Nr. 2597/1999 (2) Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą importuojamai Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurios KN kodai yra ex 3920 62 19 ir ex 3920 62 90. Tyrimas, po kurio priimtas minėtas reglamentas, toliau vadinamas pradiniu tyrimu. Nustatytos priemonės buvo ad valorem kompensacinis muitas, kurio dydis individualiai nurodytų eksportuotojų importuojamiems produktams buvo 3,8–19,1 %, o visų kitų bendrovių importuojamam nagrinėjamajam produktui buvo taikoma 19,1 % muito norma. Pradinio tyrimo tiriamasis laikotarpis – 1997 m. spalio 1 d.–1998 m. rugsėjo 30 d.

(2)

2006 m. kovo mėn. Taryba po priemonių galiojimo termino peržiūros pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 (3) importuojamai Indijos kilmės PET plėvelei toliau taikė galutinį kompensacinį muitą, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 2597/1999. Peržiūros tiriamasis laikotarpis – 2003 m. spalio 1 d.–2004 m. rugsėjo 30 d.

(3)

2006 m. rugpjūčio mėn., atlikus tarpinę peržiūrą dėl Indijos PET plėvelės gamintojo Garware Polyester Limited (toliau – Garware) subsidijavimo, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1288/2006 (4) pakoregavo Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 Garware nustatytą galutinį kompensacinį muitą.

(4)

2007 m. rugsėjo mėn., atlikus dalinę tarpinę peržiūrą dėl kito Indijos PET plėvelės gamintojo Jindal Poly Films, Limited, anksčiau vadinto Jindal Polyester Ltd (toliau – Jindal) subsidijavimo, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1124/2007 (5) pakoregavo Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 Jindal nustatytą galutinį kompensacinį muitą.

II.   Galiojančios antidempingo priemonės

(5)

2001 m. rugpjūčio mėn. Reglamentu (EB) Nr. 1676/2001 (6) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamai, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei. Nustatytos priemonės buvo ad valorem antidempingo muitas, kurio dydis individualiai nurodytų eksportuotojų importuojamiems produktams buvo 0–62,6 %, o visoms kitoms bendrovėms buvo taikoma 53,3 % muito norma.

(6)

2006 m. kovo mėn. Reglamentu (EB) Nr. 366/2006 (7) Taryba pakoregavo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1676/2001 apskaičiuotų dempingo skirtumų dydį. Naujieji 3,2–29,3 % dempingo skirtumai ir naujasis 0–18 % dempingo muitas buvo nustatyti atsižvelgiant į kompensacinius muitus, kurie dėl eksporto subsidijų buvo nustatyti tiems patiems Indijos kilmės produktams ir kurie buvo pakoreguoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 367/2006, priimtą pasibaigus 1 konstatuojamojoje dalyje minėtai Reglamentu (EB) Nr. 2579/1999 nustatytai priemonių galiojimo termino peržiūrai. 2006 m. rugpjūčio mėn., atlikus tarpinę peržiūrą dėl Indijos PET plėvelės gamintojo Garware Polyester Limited (toliau – Garware) subsidijavimo, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1288/2006 pakoregavo Reglamentu (EB) Nr. 1676/2001 Garware nustatytą galutinį antidempingo muitą.

(7)

2006 m. rugsėjo mėn. Taryba, atsižvelgdama į naujo eksportuojančio gamintojo prašymą, Reglamentu (EB) Nr. 1424/2006 (8) iš dalies pakeitė Reglamento (EB) Nr. 1676/2001 nuostatas, susijusias su SRF Limited. Reglamentu nagrinėjamai bendrovei nustatyti 15,5 % dempingo skirtumas ir 3,5 % dempingo muito norma, atsižvelgiant į bendrovės eksporto subsidijų skirtumą, nustatytą atlikus antisubsidijų tyrimą, kurio pasekmė – priimtas minėtas Reglamentas (EB) Nr. 367/2006. Kadangi bendrovei nebuvo taikomas individualus kompensacinis muitas, taikyta visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(8)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (9) (toliau – pagrindinis antidempingo reglamentas) 11 straipsnio 2 dalį, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1292/2007 (10) nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamai Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei. Tuo pačiu reglamentu baigta dalinė tarpinė vieno Indijos eksportuotojo vykdomo importo peržiūra pagal pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

III.   Dalinės tarpinės peržiūros inicijavimas

(9)

2006 m. kovo mėn. pratęsus galutinio kompensacinio muito taikymo laikotarpį, Indijos Vyriausybė pateikė informacijos, kad aplinkybės, susijusios su dviem subsidijavimo schemomis (Muito sumažinimo leidimo schema ir Atleidimo nuo pajamų mokesčio schema pagal Pajamų mokesčio įstatymo 80 HHC skirsnį), pasikeitė ir kad pokyčiai yra ilgalaikiai. Taigi tvirtinta, kad subsidijavimo lygis veikiausiai sumažėjo, todėl reikėtų peržiūrėti priemones, kurios buvo nustatytos iš dalies remiantis tomis schemomis.

(10)

Komisija išnagrinėjo Indijos Vyriausybės pateiktus įrodymus ir nusprendė, kad jų pakanka pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį pagrįstai inicijuoti peržiūrą. Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, 2007 m. spalio 12 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (11) paskelbtu pranešimu apie inicijavimą Komisija inicijavo ex officio dalinę tarpinę peržiūrą dėl importuojamai Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei taikomo galiojančio kompensacinio muito subsidijavimo lygio.

(11)

Dalinės tarpinės peržiūros tyrimu siekiama nustatyti, ar bendrovėms, kurios naudojosi viena ar abiem tariamai pasikeitusiomis subsidijavimo schemomis, taikomos galiojančios priemonės turi būti toliau taikomos, panaikintos ar iš dalies pakeistos, jei pagal atitinkamas pranešimo apie inicijavimą nuostatas pateikta pakankamai įrodymų. Atliekant dalinės tarpinės peržiūros tyrimą taip pat bus vertinama, ar atsižvelgiant į peržiūros išvadas reikia peržiūrėti kitoms bendrovėms, kurios bendradarbiavo atliekant tyrimą, po kurio buvo nustatytas galiojančių priemonių dydis, taikomas priemones ir (arba) priemones visoms kitoms bendrovėms.

(12)

Atliekant peržiūrą tirtas tik pranešimo apie inicijavimą priede nurodytų bendrovių subsidijavimo lygis, taip pat tirti su kitais eksportuotojais, kurie buvo paraginti pranešti apie save pranešime apie inicijavimą nustatytomis sąlygomis ir per nustatytą laikotarpį, susiję aspektai.

IV.   Tiriamasis laikotarpis

(13)

Subsidijavimo lygio tiriamasis laikotarpis – 2006 m. spalio 1 d.–2007 m. rugsėjo 30 d. (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

V.   Su tyrimu susijusios šalys

(14)

Komisija oficialiai pranešė apie dalinės tarpinės peržiūros tyrimo inicijavimą Indijos Vyriausybei ir tiems Indijos eksportuojantiems gamintojams, kurie bendradarbiavo ankstesniame tyrime ir Reglamente (EB) Nr. 367/2006 buvo nurodyti kaip besinaudojantys viena iš dviejų tariamai pakeistų subsidijavimo schemų ir kurie buvo išvardyti pranešimo apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą priede, bei Du Pont Tejin Films, Liuksemburgas, Mitsubishi Polyester Film, Vokietija, Toray Plastics Europe, Prancūzija ir Nurell, Italija, pagaminantiems didžiausią Bendrijoje pagaminamos PET plėvelės dalį (toliau – Bendrijos pramonė). Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(15)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(16)

Išnagrinėtos šalių raštu ir žodžiu pateiktos pastabos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(17)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį su šia peržiūra susijusių šalių skaičių pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį numatyta tiriant subsidijavimą taikyti atranką. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar bendrovių atranka yra būtina, ir, jei ji būtina, atrinkti bendroves, eksportuojančių gamintojų buvo paprašyta pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį pranešti apie save per 15 dienų nuo dalinės tarpinės peržiūros inicijavimo ir pateikti Komisijai pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(18)

Išnagrinėjus pateiktą informaciją ir atsižvelgus į pageidaujančių bendradarbiauti Indijos eksportuojančių gamintojų skaičių nuspręsta, kad šiuo atveju atranka nėra būtina.

(19)

Viena pranešimo apie inicijavimą priede nenurodyta bendrovė, SRF Limited, pranešė apie save ir pateikė dokumentus, įrodančius, kad ji atitinka pranešimo apie inicijavimą 4 punkte nurodytas dalinės tarpinės peržiūros tyrimo taikymo srities tinkamumo nuostatas. Todėl atliekant peržiūros tyrimą buvo tiriama ir ši bendrovė.

(20)

Bendrovės Flex Industries Limited, kuriai taikomas kompensacinis muitas (pagal Reglamentą (EB) Nr. 367/2006) ir antidempingo muitas (pagal Reglamentą (EB) Nr. 1292/2007), pavadinimas pasikeitė ir šiuo metu ji vadinasi Uflex Limited. Dėl pasikeitusio pavadinimo pirmesniuose tyrimuose nustatytos išvados nepakito.

(21)

Norėdama gauti tyrimui reikalingos informacijos, Komisija pranešime apie inicijavimą išdėstytus reikalavimus atitinkantiems eksportuojantiems gamintojams nusiuntė klausimynus. Klausimynas taip pat nusiųstas Indijos Vyriausybei.

(22)

Klausimyno atsakymus pateikė penki Indijos eksportuojantys gamintojai ir Indijos Vyriausybė.

(23)

Komisija surinko ir patikrino visą, jos manymu, subsidijavimui nustatyti būtiną informaciją. Tikrinamieji vizitai surengti Indijos Vyriausybės patalpose Delyje, Maharaštros Vyriausybės patalpose Mumbajuje, Indijos rezervų banko patalpose Mumbajuje ir šių bendrovių patalpose:

Ester Industries Limited, New Delhi

Garware Polyester Limited, Mumbai

Polyplex Corporation Limited, Noida

SRF Limited, Gurgaon

Uflex Limited, Noida

VI.   Informacijos atskleidimas ir pastabos dėl procedūros

(24)

Indijos Vyriausybei ir kitoms suinteresuotosioms šalims pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis ketinta siūlyti pakoreguoti nagrinėjamiems bendradarbiaujantiems Indijos eksportuojantiems gamintojams taikomas muito normas ir pratęsti galiojančių priemonių taikymą visoms kitoms bendrovėms, kurios nebendradarbiavo atliekant šią dalinę tarpinę peržiūrą. Joms taip pat buvo duota pakankamai laiko pateikti pastabas. Į visą pateiktą informaciją ir pastabas deramai atsižvelgta, kaip nurodyta toliau.

B.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS

(25)

Atliekant šią peržiūrą nagrinėjamasis produktas yra tas pats produktas, kuris nurodytas Reglamente (EB) Nr. 367/2006, t. y. Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelė, kurios KN kodai yra ex 3920 62 19 ir ex 3920 62 90.

C.   SUBSIDIJAVIMAS

1.   Įvadas

(26)

Remiantis Indijos Vyriausybės ir bendradarbiaujančių Indijos eksportuojančių gamintojų pateikta informacija bei Komisijos klausimyno atsakymuose nurodyta informacija, tirtos šios schemos, kurios tariamai susijusios su subsidijų skyrimu:

a)

Išankstinių leidimų schema (anksčiau vadinta Išankstinių licencijų schema),

b)

Muito sumažinimo leidimo schema;

c)

Gamybos priemonių eksportui skatinti schema;

d)

Specialiosios ekonominės zonos, eksporto perdirbimo zonos ir į eksportą orientuotos įmonės;

e)

Atleidimo nuo pajamų mokesčio schema;

f)

Eksporto kreditų schema.

g)

Paskatų paketo sistema (PPS)

(27)

Pirmiau nurodytos a–d schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami „Eksporto ir importo politikos“ dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su šio tyrimo PTL susijęs vienas „Eksporto ir importo politikos“ dokumentas, t. y. penkerių metų planas laikotarpiui nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. (toliau – EXIM politika 2004–2009 m.). Be to, EXIM politiką 2004–2009 m. reglamentuojančias procedūras Indijos Vyriausybė nustato „2004 m. rugsėjo 1 d.–2009 m. kovo 31 d. procedūrų vadovo I tome“ (toliau – PV I 2004–2009 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(28)

Pajamų mokesčio schema, nurodyta e punkte, yra pagrįsta 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(29)

Eksporto kreditų schema, nurodyta f punkte, yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas (toliau – IRB) vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje.

(30)

Indijos valstybės institucijos administruoja g punkte nurodytą schemą.

(31)

Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 10 dalimi, kvietė Indijos Vyriausybę į papildomas konsultacijas dėl pakeistų ir nepakeistų schemų, kad išsiaiškintų su tariamomis schemomis susijusią esamą padėtį ir priimtų abiem šalims priimtiną sprendimą. Po šių konsultacijų ir abiem šalims dėl šių schemų nepriėmus priimtino sprendimo, Komisija visas minėtas schemas įtraukė į subsidijavimo tyrimą.

(32)

Atskleidus faktus, Indijos Vyriausybė ir vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad nenustatyta, jog gavėjui suteiktos lengvatos pagal nagrinėtas schemas. Atsižvelgiant į šį teiginį, reikėtų pastebėti, kad, kiekvienos nagrinėtos schemos atveju, buvo nustatyta, ar suteikta lengvata pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 straipsnio 2 dalį yra subsidija, t. y. Indijos Vyriausybės finansinė parama, kuria nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams suteikta lengvata. Be to, buvo paaiškinta, kodėl pagal įvairias schemas suteikiamos lengvatos yra laikomos kompensuotinomis. Be to, visiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams buvo pateikti išsamūs skaičiavimo dokumentai, kuriuose paaiškinta, kaip pagal kiekvieną schemą nustatyta lengvata. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

2.   Išankstinių leidimų schema (ILS)

a)   Teisinis pagrindas

(33)

Išsamus schemos aprašymas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 4.1.1–4.1.14 dalyse ir PV I 2004–2009 m. 4.1–4.30 skyriuose. Ankstesniame peržiūros tyrime, po kurio Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 nustatytas šiuo metu galiojantis galutinis kompensacinis muitas, ši schema vadinta Išankstinių licencijų schema.

b)   Teisė pasinaudoti

(34)

ILS sudaro šešios poschemės, kurios išsamiau apibūdinamos 35 konstatuojamojoje dalyje. Šios poschemės, inter alia, skiriasi teisės pasinaudoti lengvatomis taikymo sritimi. ILS fiziniam eksportui ir metiniam reikalavimui teisę naudotis turi su finansuojančiais gamintojais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai. Galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys gamintojai eksportuotojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ILS. ILS tariamam eksportui teisę naudotis turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus EXIM politikos 2004–2009 m. 8.2 dalyje nurodytoms „tariamo eksporto“ kategorijoms, pvz., į eksportą orientuotoms įmonėms (toliau – EOĮ). Galiausiai, „tariamo eksporto“ lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (IIĮ) ir Kompensacinio vidaus akredityvo poschemes teisę naudotis turi tarpiniai gamintojų eksportuotojų tiekėjai.

c)   Praktinis įgyvendinimas

(35)

Išankstiniai leidimai gali būti išduodami:

i)

Fiziniam eksportui: tai pagrindinė poschemė. Ji leidžia be muito importuoti žaliavas, naudojamas konkrečių eksportuojamų produktų gamybai. Šiuo atveju „fizinis“ reiškia, kad eksportuojamas produktas turi būti išvežtas iš Indijos teritorijos. Licencijoje nurodoma leistina importo apimtis ir eksporto įsipareigojimas, įskaitant eksportuojamo produkto rūšį.

ii)

Metiniams poreikiams: toks leidimas susijęs su platesne produktų grupe (pvz., cheminiai ir susiję produktai), o ne konkrečiu eksportuojamu produktu. Licencijos turėtojas, neviršydamas tam tikros ribinės vertės, nustatytos atsižvelgiant į jo ankstesnės eksporto veiklos rezultatus, gali be muito importuoti visas žaliavas, kurios turi būti naudojamos bet kuriems tokiai grupei priklausantiems produktams gaminti. Jis gali pasirinkti eksportuoti bet kurį tai produktų grupei priskiriamą produktą, pagamintą naudojant tokią muitu neapmokestinamą medžiagą.

iii)

Tarpiniam tiekimui: ši poschemė taikoma tokiais atvejais, kai du gamintojai ketina gaminti vieną eksportuojamą produktą ir pasiskirstyti gamybos procesą. Tarpinį produktą gaminantis gamintojas eksportuotojas gali be muito importuoti žaliavas ir tam gali pasinaudoti tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Galutinis eksportuotojas baigia gamybos procesą ir privalo eksportuoti galutinį produktą.

iv)

Tariamam eksportui: pagal šią poschemę pagrindinis rangovas gali be muito importuoti žaliavas, reikalingas gaminti produktus, kuriuos ketinama parduoti kaip „tariamai eksportuojamus“EXIM politikos 2004–2009 m. 8.2. dalies b–f, g, i ir j punktuose nurodytų kategorijų pirkėjams. Indijos Vyriausybės nuomone, tariamas eksportas reiškia tuos sandorius, pagal kuriuos tiekiami produktai yra neišgabenami iš šalies. Tam tikros tiekimo kategorijos laikomos tariamu eksportu, jei prekės pagamintos Indijoje, pvz., prekių tiekimas EOĮ arba specialiojoje ekonominėje zonoje (toliau – SEZ) esančiai bendrovei.

v)

IIĮ: ILS leidimo turėtojas, ketinantis įsigyti žaliavų iš vietos šaltinių ir nesinaudoti tiesioginiu importu, turi galimybę jų įsigyti pateikdamas IIĮ. Tokiais atvejais išankstiniai leidimai pripažįstami kaip IIĮ ir patvirtinami vietos tiekėjui pristačius jame nurodytus produktus. Patvirtinus IIĮ vietos tiekėjui suteikiama teisė naudotis tariamo eksporto lengvatomis, kaip nurodyta EXIM politikos 2004–2009 m. 8.3 dalyje (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto atleidimui nuo muitų ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS). Pagal IIĮ priemonę mokesčiai ir muitai atleidimo nuo muitų ir (arba) muitų grąžinimo forma grąžinami tiekėjui, o ne galutiniam eksportuotojui. Mokesčiai ir (arba) muitai gali būti grąžinami už vietos ir importuotas žaliavas.

vi)

Kompensaciniam vidaus akredityvui: ši poschemė taip pat taikoma išankstinio leidimo turėtojui taikomam vietos tiekimui. Išankstinio leidimo turėtojas gali kreiptis į banką dėl akredityvo atidarymo vietos tiekėjui. Bankas panaikina tiesioginio importo leidimą tik produktų, kurie ne importuojami, o įsigyjami iš vietos šaltinių, vertei ir kiekiui. Vietos tiekėjas turi teisę naudotis tariamo eksporto lengvatomis, nurodytomis EXIM politikos 2004–2009 m. 8.3 dalyje (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto atleidimui nuo muitų ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS).

(36)

Per PTL trims bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams pagal ILS taikytos nuolaidos, susijusios su nagrinėjamuoju produktu. Dvi iš šių bendrovių pasinaudojo dviem poschemėmis, t. y. i) ILS fiziniam eksportui ir iii) ILS tarpiniam tiekimui. Trečioji bendrovė pasinaudojo ii punkte nurodyta poscheme (ILS metiniams poreikiams). Todėl kompensavimo pagal kitas nepanaudotas poschemes nustatyti nereikia.

(37)

Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą“ ir naudoti specialią formą (PV I 2004–2009 m. 4.26 ir 4.30 skyriai bei 23 priedėlis), t. y. pildyti faktinį vartojimo registrą. Registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotas apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame patvirtinama, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 23 priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais tikra ir teisinga. Tačiau minėtos nuostatos taikomos tik išankstiniams leidimams, kurie buvo išduoti 2005 m. gegužės 13 d. arba vėliau. Iki minėtos datos išduotų išankstinių leidimų arba išankstinių licencijų turėtojai turi laikytis pirmiau taikytų tikrinimo nuostatų, t. y. teisingai ir tinkamai tvarkyti licencijuoto importuotų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą ir naudoti specialią 18 priedėlyje nurodytą formą (PV I 2002–2007 m. 4.30 skyrius ir 18 priedėlis).

(38)

Kalbant apie poschemes, kuriomis per PTL naudojosi du bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai (fizinio eksporto ir tarpinio tiekimo poschemės), Indijos Vyriausybė nustato leistinos importo apimties ir įsipareigojamą eksportuoti kiekį ir vertę bei įrašo ją leidime. Be to, importuojant ir eksportuojant Vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti leidime. Pagal ILS leistiną importo apimtį nustato Indijos Vyriausybė, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN). Standartinės išeigos normos nustatytos beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, ir skelbiamos PV II 2004–2009 m. PET plėvelei bei PET granulėms, t. y. tarpiniam produktui, taikomos SIN paskutinį kartą persvarstytos 2005 m. spalio mėn.

(39)

Kalbant apie ii punkte nurodytą poschemę (ILS metiniams poreikiams), kuria naudojosi kitas eksportuotojas, licencijoje registruojama tik leistinos importo apimties vertė. Licencijos turėtojas privalo „užtikrinti reikiamą importuojamų žaliavų ir pagaminto produkto santykį“ (PV I 2004–2009 m. 4.24A skyriaus c punktas).

(40)

Importuojamos žaliavinės medžiagos negali būti perduodamos ir turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 24 mėnesius su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(41)

Atlikus patikrinimą nustatyta, kad susijusių bendrovių faktinė vienam PET plėvelės kilogramui pagaminti reikalingų pagrindinių žaliavų sunaudojimo norma buvo mažesnė nei atitinkama SIN. Taip buvo senų SIN, taikomų PET plėvelei, atveju, ir iš dalies persvarstytų SIN, kurios įsigaliojo 2005 m. rugsėjo mėn., atveju.

(42)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad nė viena iš susijusių bendrovių neturėjo teisiškai privalomo 37 konstatuojamojoje dalyje nurodyto vartojimo registro. Todėl galima daryti išvadą, kad Indijos valdžios institucijų nurodytų tikrinimo reikalavimų nebuvo laikomasi.

d)   Išvada

(43)

Atleidimas nuo importo muitų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 straipsnio 2 dalį yra subsidija, t. y. Indijos Vyriausybės finansinė parama, kuria tiriamiesiems eksportuotojams suteikta lengvata.

(44)

Be to, teisės aktais aiškiai nustatyta, kad fiziniam eksportui, tarpiniam tiekimui ir metiniams poreikiams taikomos ILS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą laikomos individualia ir kompensuotina priemone. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šias schemas teikiamomis lengvatomis.

(45)

Nė vienos iš minėtų trijų poschemių, nagrinėjamų šiuo atveju, negalima laikyti leistinomis muitų grąžinimo sistemomis arba pakaitinėmis muitų grąžinimo sistemomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Minėtos poschemės neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Indijos Vyriausybė veiksmingai netaikė nei naujos, nei senos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių muitų grąžinimo schemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). SIN nagrinėjamajam produktui buvo nepakankamai tikslios. Pačios SIN negali būti laikomos faktinio suvartojimo tikrinimo sistema, nes nė viena iš susijusių bendrovių neturėjo privalomo vartojimo registro, pagal kurį Indijos Vyriausybė galėtų pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamajam produktui gaminti. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgiant į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai veiksmingai netaikoma tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas).

(46)

Todėl minėtosios trys posistemės yra kompensuotinos.

e)   Subsidijos sumos apskaičiavimas

(47)

Jeigu netaikomos leistinos muitų grąžinimo sistemos arba pakaitinės muitų grąžinimo sistemos, kompensuotina lengvata – tai visų importo muitų, paprastai mokamų už importuojamas žaliavas, grąžinimas. Dėl to pažymima, kad pagrindiniame reglamente ne tik numatyta kompensuoti per didelę muitų grąžinimo sumą. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad gali būti kompensuojama per didelė muitų grąžinimo suma, tik jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis muitų grąžinimo sistemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamai per didelės muitų grąžinimo sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią per didelę grąžinimo sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, tyrimą atliekančios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad taikoma tikrinimo sistema yra nepakankama.

(48)

Subsidijos suma trims eksportuotojams, kurie naudojosi ILS, apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu ir specialiu papildomu muitu) už medžiagas, importuotas per PTL pagal tris poschemes (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos buvo paskirstytos visai eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(49)

Trys bendradarbiaujantys gamintojai pasinaudojo šia schema per PTL; jų gautos subsidijos sudarė 0,5–2,1 %.

3.   Muito sumažinimo leidimo schema (MSLS)

a)   Teisinis pagrindas

(50)

Išsamus MSLS aprašymas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 4.3 dalyje ir PV I 2004–2009 m. 4 skyriuje.

b)   Teisė pasinaudoti

(51)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekybininkai eksportuotojai.

c)   Praktinis MSLS įgyvendinimas

(52)

Teisę naudotis šia schema turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl MSLS kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias MSLS normas Indijos valdžios institucijos nustatė beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos remiantis SIN, atsižvelgiant į galimą importuotų žaliavų kiekį eksportuojamame produkte ir į muitą, taikomą tokiam galimam importui, neatsižvelgiant į faktinį importo muitų sumokėjimą.

(53)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Eksportuotojas, vykdydamas eksporto sandorį, privalo Indijos valdžios institucijoms pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MSLS. Tam, kad prekes būtų galima eksportuoti, Indijos muitinės įstaigos per prekių išsiuntimo procedūrą išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma MSLS kredito suma, kurią ketinama skirti tam eksporto sandoriui. Tada eksportuotojas sužino, kokia lengvata jam bus suteikta. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimą suteikti MSLS kreditą. Lengvatos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamą MSLS normą, kuris taikomas eksporto deklaracijos pateikimo metu. Dėl to minėtos lengvatos dydžio atgaline data keisti negalima.

(54)

MSLS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 12 mėnesių nuo išdavimo. Jie gali būti naudojami muitams mokėti už vėliau neribotais kiekiais importuojamus produktus, išskyrus gamybos priemones. Produktus, importuotus naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitais tikslais.

(55)

Prašymai MSLS kreditams gauti pateikiami elektronine forma, juos galima pateikti neribotam eksporto sandorių skaičiui. De facto nėra nustatyti galutiniai paraiškų MSLS kreditams gauti teikimo terminai. MSLS tvarkyti naudojama elektroninė sistema automatiškai neatmeta eksporto sandorių, pateiktų po PV I 2004–2009 m. 4.47 skyriuje nurodyto pateikimo termino. Be to, kaip aiškiai numatyta PV I 2004–2009 m. 9.3 skyriuje, paraiškos, gautos pasibaigus paraiškų teikimo terminui, gali būti visada priimamos sumokėjus nedidelį baudos mokestį (t. y. 10 % susijusios sumos).

d)   Išvados dėl MSLS

(56)

MSLS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. MSLS kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinė parama, nes jis galiausiai bus naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, MSLS kreditas naudingas eksportuotojui, nes pagerina jo likvidumą.

(57)

Be to, pagal įstatymą MSLS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(58)

Šios schemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS.

e)   Subsidijos sumos apskaičiavimas

(59)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu bei Reglamente (EB) Nr. 367/2006 šiai schemai naudojamu apskaičiavimo metodu, kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą per PTL. Atsižvelgiant į tai, buvo manoma, kad lengvata gavėjui yra suteikiama tada, kai sudaromas eksporto sandoris pagal šią schemą. Šiuo momentu Indijos Vyriausybė gali atsisakyti muitų, kurie sudaro finansinę paramą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteiktina MSLS kredito suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimą suteikti ar nesuteikti subsidiją. Be to, bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai MSLS kreditus įtraukė kaip pajamas, gautas vykdant eksporto sandorius.

(60)

Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą iš tokiu būdu nustatytų kreditų buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, subsidijos suma paskirstyta atitinkamai eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(61)

Keturi bendradarbiaujantys gamintojai pasinaudojo šia schema per PTL; jų gautos subsidijos sudarė 2,7–5,9 %.

4.   Gamybos priemonių eksportui skatinti schema (GPESS)

a)   Teisinis pagrindas

(62)

Išsamus GPESS aprašymas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 5 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. 5 skyriuje.

b)   Teisė pasinaudoti

(63)

Teisę naudotis šia schema turi su finansuojančiais gamintojais ir paslaugų teikėjais susiję gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai.

c)   Praktinis įgyvendinimas

(64)

Pagal eksporto įsipareigojimo sąlygą bendrovė gali importuoti gamybos priemones (naujas gamybos priemones, o nuo 2003 m. balandžio mėn. – ir panaudotas iki 10 metų senumo gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muitą. Todėl pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, Indijos Vyriausybė išduoda GPESS licenciją. Nuo 2000 m. balandžio mėn. pagal šią schemą numatyta taikyti sumažintą 5 % importo muito normą visoms pagal šią schemą importuojamoms gamybos priemonėms. Iki 2000 m. kovo 31 d. taikyta faktinė 11 % muito norma (įskaitant 10 % papildomą mokestį), o importuojamiems vertingiems produktams – nulinė muito norma. Vykdant eksporto įsipareigojimą importuotos gamybos priemonės turi būti panaudotos tam tikram eksportuojamų produktų kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį.

(65)

GPESS licencijos turėtojas gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju vietos gamybos priemonių gamintojas gali pasinaudoti muitais neapmokestinamų komponentų, reikalingų tokioms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad už gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos.

d)   Pastabos po informacijos atskleidimo

(66)

Atskleidus faktus, vienas eksportuojantis gamintojas pabrėžė, kad pagal šią schemą importuotos gamybos priemonės taip pat buvo naudojamos gaminant produktus, kurie nėra nagrinėjami atliekant šį tyrimą, ir kad nustatant subsidijos skirtumą nustatyta subsidijos suma, priskiriama PTL, turėtų būti dalijama atsižvelgiant ne tik į nagrinėjamojo produkto eksportą. Nustatyta, kad šis teiginys pagrįstas ir skaičiuojant pagal šią schemą bendrovės gautą lengvatų sumą ši buvo atitinkamai pakoreguota.

e)   Išvada dėl GPESS schemos

(67)

GPESS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas Indijos Vyriausybės finansine parama, nes ši lengvata sumažina Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, muito sumažinimas naudingas eksportuotojui, nes importuojant nesumokėti muitai pagerina jo likvidumą.

(68)

Be to, GPESS teisiškai priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(69)

Todėl šios schemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, neapima gamybos priemonių, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

f)   Subsidijos sumos apskaičiavimas

(70)

Subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pagal muitą, nesumokėtą už importuotas gamybos priemones, paskirstytą per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį šiame susijusiame pramonės sektoriuje. Pagal nusistovėjusią praktiką tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama PTL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa per tam tikrą laikotarpį gautos lengvatos vertė. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka komercinių palūkanų norma, galiojusi Indijoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, šios subsidijos suma buvo paskirstyta eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(71)

Keturi bendradarbiaujantys gamintojai pasinaudojo šia schema per PTL; jų gautos subsidijos sudarė 1,0–1,9 %.

5.   Eksporto perdirbimo zonos (EPZ), specialiųjų ekonominių zonų schema (SEZS) ir į eksportą orientuotų įmonių scema (EOĮS)

(72)

Nustatyta, kad nė vienas iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nebuvo EOĮ ir nebuvo įsikūrę EPZ. Tačiau vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas buvo įsikūrę SEZ ir per PTL gavo kompensuotinų subsidijų. Toliau pateikiamas tik SEZS aprašymas ir vertinimas.

a)   Teisinis pagrindas

(73)

EXIM politikos 2004–2009 m. 7 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. 7 skyriuje pateikta nuoroda į SEZS. EXIM politikos dokumente ir procedūrų vadove taisyklės ir nuostatos nepaaiškinamos plačiau. Susijusios politikos ir įgyvendinimo nuostatos nurodytos 2005 m. Specialiųjų ekonominių zonų įstatyme (2005 m., Nr. 28) ir 2006 m. Specialiųjų ekonominių zonų taisyklėse (2006 m. vasario 10 d. pranešimas).

b)   Teisė pasinaudoti

(74)

Visos bendrovės, kurios iš esmės įsipareigoja eksportuoti visas pagamintas prekes ir teikiamas paslaugas, gali būti steigiamos pagal SEZS. Tai taikoma ir bendrovėms, kurios užsiima tik prekyba. Kitaip nei EOĮS atveju, bendrovės, norinčios pasinaudoti SEZS, neprivalo įvykdyti mažiausių investicijų į ilgalaikį turtą reikalavimų.

c)   Praktinis įgyvendinimas

(75)

SEZS taikoma vietoj ankstesnės Eksporto perdirbimo zonų schemos (EPZS). SEZ yra konkrečiai apibrėžtos neapmuitinamos teritorijos, kurios prekybos operacijų, muitų ir mokesčių tikslais laikomos užsienio teritorija. SEZ įmonės turi būti įsikūrę šiam tikslui skirtose specialiose zonose. Šiuo metu veikla vykdoma septyniolikoje SEZ, kurių steigimą patvirtino Indijos valdžios institucijos.

(76)

Prašyme dėl SEZ statuso būtina pateikti ateinančių penkerių metų duomenis, inter alia, apie planuojamą produkcijos kiekį, planuojamą eksporto vertę, importo ir vietos reikalavimus. Patvirtinusios bendrovės prašymą, valdžios institucijos bendrovę informuoja apie susijusias nuostatas ir sąlygas. Susitarimas dėl bendrovės statuso pripažinimo pagal SEZS galioja penkerius metus. Jis gali būti atnaujintas papildomiems laikotarpiams.

(77)

Pagrindinis SEZ įmonių įsipareigojimas, nustatytas 2006 m. Specialiųjų ekonominių zonų taisyklių VI skyriuje, yra gauti grynųjų pajamų užsienio valiuta, t. y. per ataskaitinį laikotarpį (5 metus nuo komercinės gamybos pradžios) bendra eksporto vertė turi būti didesnė už importuotų prekių bendrą vertę.

(78)

SEZ įmonės turi teisę gauti šias nuolaidas:

i)

atleidimą nuo importo muitų visų rūšių prekėms (įskaitant gamybos priemones, žaliavas ir vartojimo reikmenis), kurių reikia gamybai, perdirbimui arba susijusioms reikmėms;

ii)

atleidimą nuo akcizo už prekes, perkamas iš vietos šaltinių;

iii)

atleidimą nuo pagrindinio pardavimo mokesčio už vietoje perkamas prekes;

iv)

galimybę dalį produkcijos parduoti vidaus rinkoje, jeigu sumokėjus taikomus muitus (kadangi SEZ nėra laikomos Indijos mokesčių ir muitų teritorijos dalimi) gaunamos grynosios pajamos užsienio valiuta;

v)

100 % pajamų mokesčio lengvatą, taikomą pirmus 5 metus pagal Pajamų mokesčio įstatymo 10AA skirsnį SEZ įmonių gautam pelnui vykdant eksporto veiklą, 50 % – dar 5 metus ir su galimybe taikyti papildomas lengvatas dar 5 metus; bei

vi)

atleidimą nuo paslaugų mokesčio, taikomo SEZ naudotoms paslaugoms.

(79)

Įmones, kurios veikia pagal SEZS, tikrina muitinės pareigūnai pagal atitinkamas Muitų įstatymo nuostatas.

(80)

Šios įmonės teisiškai privalo tinkamai tvarkyti apskaitos dokumentus, kuriuose pagal 2006 m. Specialiųjų ekonominių zonų taisyklių 22 taisyklės 2 dalį turėtų būti nurodyta importuotų arba iš vidaus tarifų zonos įsigytų prekių vertė, suvartotų ir sunaudotų prekių vertė, pagamintų ir perduotų (eksportuotų) prekių vertė, pardavimas vidaus tarifų zonoje ir kt.

(81)

Tačiau, remiantis 2006 m. Specialiųjų ekonominių zonų taisyklių 35 taisykle, SEZ įmonė niekada neprivalo susieti kiekvienos importo siuntos su savo eksportu, perleidimu kitoms įmonėms arba pardavimu vidaus tarifų zonoje.

(82)

Importuojamų ir vidaus rinkoje įsigyjamų žaliavų ir gamybos priemonių vertinimą kontroliuoja pačios bendrovės. Eksporto pardavimą taip pat kontroliuoja pačios bendrovės. Tai reiškia, kad muitinė neatlieka jokių įprastinių SEZ įmonės siuntų tikrinimų.

(83)

Šiuo atveju, bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas taikė schemą importuodamas žaliavas ir gamybos priemones be muitų, pirkdamas prekes šalyje (nemokėdamas akcizo muito ir pagrindinio pardavimo mokesčio) ir pasinaudojo galimybe nemokėti paslaugų mokesčio. Atlikus tyrimą nustatyta, kad susijęs eksportuojantis gamintojas nepasinaudojo pagal SEZS atleidimo nuo pelno mokesčio nuostatas teikiamomis lengvatomis.

d)   Pastabos po informacijos atskleidimo

(84)

Atskleidus faktus, SEZ įsikūręs eksportuojantis gamintojas pateikė keletą pastabų; jis teigė, kad bendrovės naudotos poschemės yra leistinos atleidimo nuo muitų (muitų grąžinimo) schemos ir kad taikytos poschemės nėra subsidija, kadangi pagal jas nėra suteikiama lengvata. Eksportuojančio gamintojo teiginiai nagrinėjami toliau.

e)   Išvados dėl SEZS

(85)

Buvo nustatyta, kad atleidimo nuo akcizo už prekes, perkamas iš vietos šaltinių, atveju SEZS nepriklausančios įmonės už pirkimą sumokėtas mokestis gali būti panaudotas kaip kreditas būsimiems muito įsipareigojimams įvykdyti, pvz., pardavimo vidaus rinkoje akcizui sumokėti (vadinamasis „CENVAT mechanizmas“). Todėl už pirkimą sumokėtas akcizas nėra galutinis. Naudojant CENVAT kredito mechanizmą, galutinis muitas nustatomas tik pridėtinei vertei, bet ne žaliavoms. Taigi, SEZS įmonę atleidžiant nuo akcizo už įsigytas prekes, Vyriausybė papildomai nepraranda pajamų, todėl SEZS nesuteikiama jokios papildomos lengvatos. Šiomis aplinkybėmis, kadangi pagal SEZS negauna papildomos lengvatos, nėra būtina atliekant šį tyrimą toliau nagrinėti šią poschemę.

(86)

SEZS įmonių atleidimas nuo dviejų rūšių importo muitų (pagrindinio muito ir specialaus papildomo muito, kuris paprastai taikomas importuojamoms žaliavoms ir gamybos priemonėms) ir atleidimas nuo pardavimo mokesčio, taikomo vidaus rinkoje įgytoms prekėms, bei atleidimas nuo paslaugų mokesčio yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Vyriausybės pajamos, kurios būtų gautos netaikant šios schemos, buvo prarastos, o tai reiškia, kad SEZS buvo suteikta lengvata, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, nes ji pagerino savo likvidumą. Teisiškai subsidijos priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir dėl to laikomos individualiomis ir kompensuotinomis pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą. SEZS eksporto tikslas, kaip nurodyta 2006 m. Specialiųjų ekonominių zonų taisyklių 2 taisyklėje, yra conditio sine qua non norint gauti lengvatas.

(87)

Eksportuojantis gamintojas teigė, kad bendrovės naudotos poschemės yra leistinos atleidimo nuo muitų (muitų grąžinimo) schemos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priede, ir todėl jos nėra kompensuotinos. Bendrovė teigė, kad pagrindinio reglamento I priedo i punkte nurodyta, kad eksporto subsidija laikomas tik atleidimas nuo importo mokesčių, viršijančių už importuotas žaliavas, naudotas gaminant eksportuojamą produktą, sumokėtus muitus arba tokių mokesčių grąžinimas. Kitaip tariant, jei nėra grąžinama per didelė suma arba nėra atleidžiama nuo per didelės sumos mokėjimo, atleidimas nuo importo muitų, taikomų eksportuojamo produkto apdirbimui, gamybai ar perdirbimui naudojamoms žaliavoms, negali būti laikomas kompensuotina subsidija.

(88)

Dėl šio teiginio pirmiausia reikia pastebėti, kad visos SEZ įmonei taikomos lengvatos teisiškai priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų. Be to, šių schemų negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Jos neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo h ir i punktuose, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės muitų grąžinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Atsižvelgiant į tai, kad atleidimo nuo pardavimo mokesčio ir atleidimo nuo importo muito taikymo lengvatos taikomos įsigyjant gamybos priemones, jos savaime neatitinka leistinų muitų grąžinimo sistemų, kadangi gamybos priemonės nėra naudojamos gamybos procese, kaip nurodyta I priedo h punkte (pardavimo mokesčio grąžinimas) ir I priedo i punkte (importo muito grąžinimas). Be to, patvirtinta, kad Indijos Vyriausybė netaiko veiksmingos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar be muitų ir mokesčių įsigytos žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių muitų grąžinimo sistemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Iš tiesų, SEZ įmonė turi gauti grynųjų pajamų užsienio valiuta, bet nėra veikiančios tikrinimo sistemos, kad stebėti su eksportuojamų produktų gamyba susijusių importuotų produktų suvartojimą.

(89)

Atsakydamas į tai, eksportuojantis gamintojas teigė, kad bendrovės naudotos poschemės nėra subsidijos, kadangi bendrovė negavo lengvatos. Kalbant apie pardavimą vidaus rinkoje, eksportuojantys gamintojai teigė, kad SEZ nėra laikoma Indijos mokesčių ir muitų teritorijos dalimi, todėl parduodant galutinius produktus vidaus rinkoje turi būti sumokėti visi muitai. Buvo teigiama, kad negauta jokių lengvatų, kadangi vidaus rinkoje parduotiems produktams pagaminti sunaudotoms žaliavoms taikyti muitai, nuo kurių bendrovė buvo atleista, buvo mažesni už muitus, kuriuos bendrovė sumokėjo parduodama vidaus rinkoje.

(90)

Atsakant į šį argumentą, reikėtų pastebėti, kad nors SEZ įmonė steigiama siekiant gauti grynųjų pajamų užsienio valiuta, SEZ įmonė gali parduoti dalį pagamintų produktų vidaus rinkoje. Pagal SEZ schemą, iš zonos į vidaus rinką patekusios prekės bus laikomos importuotomis prekėmis. Todėl SEZ įmonės padėtis nesiskiria nuo kitų bendrovių, veikiančių vidaus rinkoje, padėties, t. y. įsigyjant prekes turi būti mokami taikomi muitai ir (arba) mokesčiai. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti akivaizdu, kad Vyriausybės sprendimas apmokestinti vidaus rinkoje vartojamas prekes nereiškia, kad SEZS įmonės atleidimas nuo importo muitų arba pardavimo mokesčių nėra lengvata, susijusi su nagrinėjamojo produkto pardavimu eksportui. Be to, vidaus rinkos pardavimas neturi įtakos bendrai vertinant ar taikoma tinkama vertinimo sistema.

(91)

Kalbant apie pardavimą eksportui, eksportuojantis gamintojas teigė, kad atleidimas nuo importo muitų ir mokesčių nėra kompensuotina subsidija, kadangi grąžinama suma nėra per didelė. Bendrovė taip pat teigė, kad SEZ įmonę tikrina muitinės pareigūnai ir kad nesumokėjus taikomų muitų neįmanoma parduoti žaliavų vidaus rinkoje arba jas panaudoti gaminant produktus, parduodamus vidaus rinkoje. Todėl, eksportuojančio gamintojo nuomone, grąžinama suma negali būti per didelė.

(92)

Atsakant į tai, reikia priminti, kad netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai ir mokesčiai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I, II ir III prieduose. SEZ įmonė de jure niekada neprivalo susieti kiekvienos importo siuntos su atitinkamo galutinio produkto paskirties vieta. Tik esant tokiai kontrolei Indijos valdžios institucijos galėtų gauti pakankamos informacijos apie galutinę žaliavų paskirties vietą ir veiksmingai patikrinti, ar muitų ir (arba) pardavimo mokesčių lengvatos neviršija eksportuojamiems produktams naudojamų žaliavų kiekio. Bendrovės vidaus sistemų nepakanka, kadangi muitų grąžinimo tikrinimo sistemą turi sukurti ir įgyvendinti Vyriausybė. Todėl atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal SEZ taikomas teisines nuostatas SEZ įmonė neprivalo nurodyti importuotų žaliavų ir galutinio produkto ryšių; be to, Indijos Vyriausybė nenustatė veiksmingo kontrolės mechanizmo, pagal kurį būtų galima nustatyti, kokios žaliavos ir kokiais kiekiais buvo suvartotos gaminant eksportuojamus produktus.

(93)

Be to, Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgiant į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas). Indijos Vyriausybė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad grąžinta suma nebuvo per didelė.

f)   Subsidijos sumos apskaičiavimas

(94)

Todėl, nesant leistinos muitų grąžinimo sistemos arba pakaitinės muitų grąžinimo sistemos, kompensuotina lengvata – tai per TL grąžinti muitai (pagrindinis muitas ir specialus papildomas muitas), atleidimas nuo pardavimo mokesčio, taikomo vidaus rinkoje įsigytoms prekėms, ir atleidimas nuo paslaugų mokesčio.

(95)

Kalbant apie atleidimą nuo pagrindinių muitų, atleidimą nuo pardavimo mokesčio, taikomo vidaus rinkoje įgytoms prekėms, bei atleidimą nuo paslaugų mokesčio sumos), skaitiklis (t. y. subsidijų suma) apskaičiuotas pagal per PTL nesumokėtas sumas. Mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją, buvo išskaičiuoti iš šios sumos pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta tvarka, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą kaip skaitiklį.

(96)

Skirtingai nei žaliavos, gamybos priemonės fiziškai neįeina į galutinių prekių sudėtį. Atitinkamai, atleidimo nuo pardavimo mokesčio, taikomo įgytoms gamybos priemonėms, subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pagal muitą, nesumokėtą už importuotas gamybos priemones, paskirstytą per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį šiame susijusiame pramonės sektoriuje. Pagal nusistovėjusią praktiką tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama PTL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa per tam tikrą laikotarpį gautos lengvatos vertė. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka komercinė palūkanų norma, galiojusi Indijoje per PTL. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti.

(97)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos, nustatytos pagal 95 ir 96 konstatuojamąsias dalis, buvo paskirstytos eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį. Tokiu būdu apskaičiuotas subsidijų skirtumas sudarė 5,4 %.

6.   Atleidimo nuo pajamų mokesčio schema (APMS)

(98)

Pagal šią schemą eksportuotojai galėjo naudotis dalinio atleidimo nuo pajamų mokesčio už pelną, gautą iš pardavimo eksportui, lengvata. Tokios lengvatos teisinis pagrindas nustatytas ITA 80 HHC skirsnyje.

(99)

Ši nuostata panaikinta 2005–2006 ataskaitiniais metais (t. y. 2004 m. balandžio 1 d.–2005 m. kovo 31 d. finansiniais metais) ir vėliau, taigi po 2004 m. kovo 31 d. pagal ITA 80 HHC nesuteikta jokių lengvatų. Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai per PTL nesinaudojo jokiomis lengvatomis pagal šią schemą. Kadangi ši schema panaikinta, pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį ji nėra kompensuotina.

7.   Eksporto kreditų schema (EKS)

a)   Teisinis pagrindas

(100)

Išsamus šios schemos aprašymas pateiktas Indijos rezervų banko (toliau – IRB) Pagrindiniame aplinkraštyje DBOD Nr. DIR.(Exp).BC 02/04.02.02/2007–08 (Eksporto kreditai užsienio valiuta) ir Pagrindiniame aplinkraštyje DBOD Nr. DIR.(Exp).BC 01/04.02.02/2007–08 (Eksporto kreditai rupijomis), kurie skirti visiems komerciniams Indijos bankams.

b)   Teisė pasinaudoti

(101)

Teisę naudotis šia schema turi gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai. Nustatyta, kad trys eksportuojantys gamintojai pasinaudojo lengvatomis pagal EKS.

c)   Praktinis įgyvendinimas

(102)

Pagal šią schemą IRB privaloma tvarka nustato didžiausią palūkanų normą, taikomą eksporto kreditams Indijos rupijomis arba užsienio valiuta, kurią komerciniai bankai gali taikyti eksportuotojui. EKS sudaro dvi poschemės, t. y. eksporto kreditų schema, taikoma produktams prieš išsiuntimą („pakavimo kreditai“), kuri apima kreditus, teikiamus eksportuotojui produktų pirkimo, perdirbimo, gamybos, pakavimo ir (arba) siuntimo išlaidoms finansuoti prieš eksportuojant produktus, ir eksporto kreditų schema, taikoma produktams po išsiuntimo, pagal kurią teikiamos apyvartinių lėšų paskolos iš eksporto gautinoms sumoms finansuoti. Be to, IRB nurodo bankams tam tikrą dalį savo grynojo banko kredito skirti eksportui finansuoti.

(103)

Pagal minėtus IRB Pagrindinius aplinkraščius eksportuotojai gali gauti eksporto kreditus, kuriems taikomos lengvatinės palūkanų normos, palyginti su įprastinių komercinių kreditų („kreditų grynaisiais“) palūkanų normomis, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas. Bendrovėms, kurių kredito reitingai geri, palūkanų normų skirtumas gali būti sumažintas. Iš tikrųjų bendrovės, kurių reitingai aukšti, gali gauti eksporto kreditus ir kreditus grynaisiais vienodomis sąlygomis.

d)   Išvada dėl EKS

(104)

EKS kredito lengvatinės palūkanų normos, nustatytos 100 konstatuojamojoje dalyje nurodytais IRB Pagrindiniais aplinkraščiais, gali sumažinti eksportuotojo palūkanų išlaidas skirtingai nuo išlaidų kreditams, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas, ir šiuo atveju yra lengvata, kuria naudojosi toks eksportuotojas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Eksporto finansavimas nėra per se saugesnis nei vidaus finansavimas. Iš tikrųjų jis laikomas rizikingesniu, o tam tikram kreditui reikalingo užstato dydis, kad ir koks būtų finansavimo objektas, tėra paprasčiausias komercinis sprendimas, kurį priima tam tikras komercinis bankas. Įvairių bankų taikomų palūkanų normų skirtumai yra IRB metodų, pagal kuriuos reikalaujama nustatyti individualias didžiausias skolinimo palūkanų normas kiekvienam komerciniam bankui, taikymo rezultatas. Be to, komerciniai bankai nebūtų įpareigoti eksporto finansavimo skolintojams perduoti palankesnių palūkanų normų už eksporto kreditus užsienio valiuta.

(105)

Neatsižvelgiant į tai, kad lengvatinius kreditus pagal EKS teikia komerciniai bankai, ši lengvata yra Vyriausybės finansinė parama, kaip apibrėžta reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nei pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje, nei PPO susitarime dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių nenustatyta, kad skiriant subsidiją, būtų reikalaujama mokesčio už valstybines sąskaitas, pvz., Indijos Vyriausybės kompensacijų komerciniams bankams, tokiu atveju pakanka tik Vyriausybės nurodymo atlikti funkcijas, išvardytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii arba iii papunkčiuose. IRB yra valstybės įstaiga, ir dėl to jai taikoma Vyriausybės apibrėžtis, nurodyta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje. IRB 100 % priklauso Vyriausybei, siekia valstybinės politikos, pvz., pinigų politikos, tikslų, o jo vadovybę skiria Indijos Vyriausybė. IRB reguliuoja privačių įstaigų veiklą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio antroje įtraukoje, nes komerciniai bankai privalo laikytis jo nustatytų sąlygų, inter alia, IRB Pagrindiniuose aplinkraščiuose nustatytų didžiausių eksporto kreditų palūkanų normų ir IRB nuostatų, pagal kurias reikalaujama, kad komerciniai bankai dalį savo grynųjų bankinių kreditų skirtų eksportui finansuoti. Šis reikalavimas įpareigoja komercinius bankus atlikti funkcijas, nurodytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, šiuo atveju teikti lengvatinio eksporto finansavimo paskolas. Toks tiesioginis lėšų perleidimas paskolų forma pagal tam tikras sąlygas paprastai būtų pavedamas Vyriausybei, o taikoma praktika dėl nesuprantamų priežasčių skiriasi nuo kitų šalių Vyriausybių taikomos praktikos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktu, ši subsidija laikoma individualia ir kompensuotina, nes lengvatinės palūkanų normos gali būti taikomos tik eksporto sandoriams finansuoti, ir dėl to priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų.

e)   Subsidijos sumos apskaičiavimas

(106)

Subsidijos suma apskaičiuota remiantis skirtumu tarp palūkanų, sumokėtų už eksporto kreditus, kuriais įmonės naudojosi per PTL, ir palūkanų, kurias būtų reikėję mokėti už bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų naudojamus įprastinius komercinius kreditus. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(107)

Trys eksportuojantys bendradarbiaujantys gamintojai pasinaudojo šia schema per PTL; jų gautos subsidijos sudarė 0,3–0,4 %.

8.   Paskatų paketo schema (PPS)

a)   Teisinis pagrindas

(108)

Atliekant ankstesnius tyrimus, susijusius su PET plėvele, įskaitant peržiūros tyrimą, po kurio Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 nustatytas šiuo metu galiojantis galutinis kompensacinis muitas, nagrinėtos keletas Indijos valstijų taikomų schemų, susijusių su vietos bendrovėms suteiktomis lengvatomis. Valstijų schemos priskiriamos „Paskatų paketo schemų“ (toliau – PPS) kategorijai, kadangi jos gali būti susijusios su skirtingomis lengvatomis. Atliekant tyrimą nustatyta, kad „Teisę suteikiančiame pažymėjime“ nurodyta, kad bendrovė turi teisę į lengvatas pagal šią schemą. Nustatyta, kad per PTL du bendradarbiaujantys gamintojai buvo atleisti nuo prekybos (pardavimo) mokesčio pagal PPS, vadovaujantis Utar Pradešo valstijos Prekybos mokesčių įstatymo 4A skirsniu. Pagal šią mokesčių nuostatą bendrovė, vykdanti pardavimą vidaus rinkoje, atleidžiama tiek nuo vietinio, tiek nuo bendro pardavimo mokesčio.

b)   Teisė pasinaudoti

(109)

Norėdamos šia sistema naudotis bendrovės paprastai privalo investuoti į mažiau išsivysčiusias šalies vietoves įkurdamos naują pramonės įmonę arba investuodamos didelę kapitalo dalį į veikiančios pramonės įmonės plėtrą ir įvairinimą. Pagrindinis lengvatų dydžio nustatymo kriterijus yra vietovės, kurioje yra arba bus įmonė, kategorija ir investicijų dydis.

c)   Praktinis įgyvendinimas

(110)

Pagal atleidimo nuo pardavimo mokesčio schemas paskirtos įmonės neturi mokėti jokių pardavimo mokesčių nuo jų pardavimo sandorių. Taip pat paskirtos įmonės buvo atleistos nuo pardavimo mokesčio už jų įgytas prekes iš tiekėjo, turinčio teisę naudotis schema. Parduodančios paskirtos įmonės negauna jokios lengvatos dėl su pardavimo sandoriais susijusio atleidimo nuo mokesčių, bet perkančios paskirtos įmonės gauna lengvatą dėl su pirkimo sandoriais susijusio atleidimo nuo mokesčių.

d)   Pastabos po informacijos atskleidimo

(111)

Atskleidus faktus, vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad skaičiuojant pagal šią schemą gautą lengvatą, daryta prielaida, kad nagrinėjamojo produkto gamybai naudotų pagrindinių žaliavų tiekėjai buvo atleisti nuo pardavimo mokesčio. Tačiau išnagrinėjus pardavimo sąskaitas faktūras nustatyta, kad susiję tiekėjai iš tiesų minėtajai bendrovei taikė pardavimo mokestį. Todėl, kadangi bendrovė mokėjo pardavimo mokestį, eksportuojantis gamintojas negavo jokios kompensuotinos lengvatos, susijusios su šiuo pirkimu; subsidijos suma buvo atitinkamai perskaičiuota.

e)   Išvada

(112)

PPS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. Atleidimas nuo pardavimo mokesčio laikomas finansine parama, nes ši lengvata sumažina Vyriausybės pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, atleidimas naudingas bendrovėms, nes pagerina jų likvidumą.

(113)

PPS gali naudotis tik tos bendrovės, kurios yra investavusios į tam tikras nurodytas geografines sritis, priklausančias Indijos valstijos jurisdikcijai. Ne šiose vietovėse įsikūrusios bendrovės naudotis šia schema negali. Lengvatos dydis skiriasi pagal tam tikras sritis. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punktą ir 3 straipsnio 3 dalį schema laikoma individualia ir todėl kompensuotina.

f)   Subsidijos sumos apskaičiavimas

(114)

Atleidimo nuo pardavimo mokesčio atveju subsidijos suma buvo apskaičiuota remiantis paprastai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu mokamo pardavimo mokesčio suma, kuri liko nesumokėta.

(115)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi šios subsidijos suma (skaitiklis) po to buvo paskirstyta visai peržiūros tiriamojo laikotarpio eksporto ir vidaus pardavimo apyvartai kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija nepriklauso nuo eksporto, ir nebuvo skirta atsižvelgiant į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(116)

Du bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pasinaudojo šia schema per PTL; jų gautos subsidijos sudarė atitinkamai 0,3 % ir 1,4 %.

9.   Kompensuotinų subsidijų suma

(117)

Primenama, kad Reglamente (EB) Nr. 367/2006 ir jo pakeitimuose, nurodytuose 2, 3 ir 4 konstatuojamosiose dalyse, nustatytas ad valorem 12–19,1 % kompensuotinų subsidijų dydis susijusiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kurie bendradarbiavo atliekant dabartinę dalinę tarpinę peržiūrą.

(118)

Atliekant šią dalinę tarpinę peržiūrą nustatytas ad valorem 5,4–8,6 % kompensuotinų subsidijų dydis, kaip nurodyta toliau:

Schema→

ILS (12)

MSLS (12)

GPESS (12)

SEZS (12)

EKS (12)

PPS

Iš viso

Bendrovė↓

%

%

%

%

%

%

%

Ester Industries Limited

 

5,8

1,0

 

0,4

 

7,2

Garware Polyester Limited

0,5

3,9

1,0

 

nereikšminga

 

5,4

Polyplex Corporation Limited

1,7

3,2

1,9

 

0,4

1,4

8,6

SRF Limited

 

 

 

5,4

 

 

5,4

Uflex Limited

2,1

2,7

1,0

 

0,3

0,3

6,4

10.   Kompensacinės priemonės

(119)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 19 straipsnio nuostatomis ir pranešimo apie inicijavimą 3 punkte nurodytu šios dalinės tarpinės peržiūros pagrindu, nustatyta, kad susijusiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas subsidijavimo dydis sumažėjo, todėl Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 nustatyta šiems eksportuojantiems gamintojams taikoma kompensacinių muitų norma turėtų būti atitinkamai pakoreguota.

(120)

Pakoreguotos kompensacinio muito normos turėtų būti nustatytos remiantis per šią tarpinę peržiūrą nustatytomis naujomis subsidijavimo normomis, nes per pirminį antisubsidijų tyrimą apskaičiuoti žalos skirtumai ir toliau yra didesni.

(121)

Dėl visų kitų bendrovių, kurios nebuvo susijusios su dabartine daline tarpine peržiūra, pažymima, kad faktinės tirtų schemų sąlygos ir jų kompensacinis pobūdis, palyginti su ankstesniu tyrimu, nepasikeitė. Todėl šioms bendrovėms nereikia perskaičiuoti subsidijų ir muito normų. Atitinkamai, visoms kitoms šalims, išskyrus atliekant šią peržiūrą bendradarbiavusius penkis eksportuojančius gamintojus, taikomos muito normos nesikeičia.

(122)

Šiame reglamente bendrovėms nustatytos individualios kompensacinio muito normos rodo padėtį dalinės tarpinės peržiūros metu. Dėl to jos taikomos tik šių bendrovių pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui. Bet kurios kitos šio reglamento rezoliucinėje dalyje konkrečiai nepaminėtos bendrovės, įskaitant įmones, susijusias su konkrečiai paminėtomis, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui šios normos negali būti taikomos, todėl tokiems produktams taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(123)

Visus prašymus dėl šių individualių kompensacinio muito normų taikymo (pvz., pasikeitus įmonės pavadinimui arba įsteigus naujas gamybos ar pardavimo įmones) iš karto reikėtų siųsti Komisijai (13) kartu su visa svarbia informacija, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba, vidaus ir eksporto pardavimu, kuris, pavyzdžiui, yra susijęs su tokiu pavadinimo arba gamybos ir pardavimo įmonių pasikeitimu. Prireikus ir pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu, šis reglamentas bus atitinkamai iš dalies keičiamas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muitų normos, sąrašą.

11.   Antidempingo priemonės

(124)

Kaip nurodyta pranešimo apie inicijavimą 3 punkto paskutinėje pastraipoje, kompensacinio muito normos keitimas turės įtakos Reglamentu (EB) Nr. 1292/2007 nustatytam galutiniam antidempingo muitui, kadangi pastarasis per ankstesnius pradinius antidempingo tyrimus koreguotas, siekiant išvengti dvigubo eksporto subsidijų lengvatų poveikio skaičiavimo (primenama, kad galutinis antidempingo muitas nustatytas pagal dempingo skirtumą, kadangi nustatytas dempingo skirtumas buvo mažesnis už žalos pašalinimo lygį). Pagrindinio reglamento 24 straipsnio 1 dalyje ir 1995 m. gruodžio 22 d. Reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jokiam produktui nėra taikomos kartu ir antidempingo, ir kompensacinės priemonės, skirtos atstatyti tą pačią dėl dempingo ar eksporto subsidijavimo susidariusią padėtį. Pirminio tyrimo metu nustatyta, kad tam tikros tirtos subsidijų schemos, kurios buvo kompensacinės, buvo eksporto subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte. Tokios subsidijos turėjo įtakos Indijos eksportuojančių gamintojų eksporto kainoms ir dėl jų padidėjo dempingo skirtumai. Todėl pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 1 dalį galutinio antidempingo muito normos buvo pakoreguotos, kad atspindėtų faktinį dempingo skirtumą, liekantį nustačius galutinį kompensacinį muitą, kuriuo kompensuojamas eksporto subsidijų poveikis (žr. Reglamento (EB) Nr. 366/2006 59 konstatuojamąją dalį ir Reglamento (EB) Nr. 1424/2006 11 konstatuojamąją dalį).

(125)

Todėl galutinio antidempingo muito normos nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams dabar turi būti pakoreguotos atsižvelgiant į šiame antisubsidijų tyrime pakoreguotą lengvatų, gautų iš eksporto subsidijų per PTL, dydį, kad atspindėtų faktinį dempingo skirtumą, liekantį nustačius galutinį pakoreguotą kompensacinį muitą, kuriuo kompensuojamas eksporto subsidijų poveikis.

(126)

Bendrovėms Ester Industries Limited, Garware Polyester Limited, Polyplex Corporation Limited ir Uflex Limited (tuo metu buvusi Flex Industries Limited) (14) dempingo skirtumai buvo nustatyti Tarybos reglamentu (EB) Nr. 366/2006 (žr. 50 konstatuojamąją dalį); susijusioms keturioms bendrovėms nustatyti skirtumai – atitinkamai 29,3 %, 20,1 %, 3,7 % ir 3,2 %. Reglamentu (EB) Nr. 1424/2006 bendrovei SRF Limited nustatytas dempingo skirtumas – 15,5 %.

(127)

Atsižvelgiant į PTL gautas lengvatas, susijusias su eksporto subsidijomis, ir pirmiau nustatytą dempingo skirtumą, susijusioms bendrovėms nustatomi tokie skirtumai ir muito normos:

Bendrovė

Eksporto subsidijų skirtumas

Bendras subsidijų skirtumas

Pirmiau nustatytas dempingo skirtumas

Kompensacinis muitas

Antidempingo muitas

Bendra muito norma

Ester Industries Limited

7,2 %

7,2 %

29,3 %

7,2 %

22,1 %

29,3 %

Garware Polyester Limited

5,4 %

5,4 %

20,1 %

5,4 %

14,7 %

20,1 %

Polyplex Corporation Limited

7,2 %

8,6 %

3,7 %

8,6 %

0,0 %

8,6 %

SRF Limited

5,4 %

5,4 %

15,5 %

5,4 %

10,1 %

15,5 %

Uflex Limited

6,1 %

6,4 %

3,2 %

6,4 %

0,0 %

6,4 %

(128)

Siekiant atsižvelgti į penkiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams nustatytą naują antidempingo muito dydį, Reglamentas (EB) Nr. 1292/2007 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 367/2006 1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Galutinio kompensacinio muito norma, taikoma toliau išvardytų bendrovių pagamintų produktų neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Bendrovė

Galutinis muitas (%)

Papildomas TARIC kodas

Ester Industries Limited, 75–76, Amrit Nagar, Behind South Extension Part-1, New Delhi 110 003, India

7,2

A026

Garware Polyester Limited, Garware House, 50-A, Swami Nityanand Marg, Vile Parle (East), Mumbai 400 057, India

5,4

A028

Jindal Poly Films Limited, 56 Hanuman Road, New Delhi 110 001, India

17,1

A030

MTZ Polyfilms Limited, New India Centre, 5th Floor, 17 Co-operage Road, Mumbai 400 039, India

8,7

A031

Polyplex Corporation Limited, B-37, Sector-1, Noida 201 301, Dist. Gautam Budh Nagar, Uttar Pradesh, India

8,6

A032

SRF Limited, Block C, Sector 45, Greenwood City, Gurgaon 122 003, Haryana, India

5,4

A753

Uflex Limited, A-1, Sector 60, Noida 201 301 (U.P.), India

6,4

A027

Visoms kitoms bendrovėms

19,1

A999“

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1292/2007 2 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Galutinio antidempingo muito norma, taikoma toliau išvardytų bendrovių pagamintų produktų neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Bendrovė

Galutinis muitas (%)

Papildomas TARIC kodas

Ester Industries Limited, 75–76, Amrit Nagar, Behind South Extension Part-1, New Delhi 110 003, India

22,1

A026

Garware Polyester Limited, Garware House, 50-A, Swami Nityanand Marg, Vile Parle (East), Mumbai 400 057, India

14,7

A028

Jindal Poly Films Limited, 56 Hanuman Road, New Delhi 110 001, India

0,0

A030

MTZ Polyfilms Limited, New India Centre, 5th Floor, 17 Co-operage Road, Mumbai 400 039, India

18,0

A031

Polyplex Corporation Limited, B-37, Sector-1, Noida 201 301, Dist. Gautam Budh Nagar, Uttar Pradesh, India

0,0

A032

SRF Limited, Block C, Sector 45, Greenwood City, Gurgaon 122 003, Haryana, India

10,1

A753

Uflex Limited, A-1, Sector 60, Noida 201 301 (U.P.), India

0,0

A027

Visoms kitoms bendrovėms

17,3

A999“

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 8 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. SCHWARZENBERG


(1)  OL L 288, 1997 10 21, p. 1.

(2)  OL L 316, 1999 12 10, p. 1.

(3)  OL L 68, 2006 3 8, p. 15.

(4)  OL L 236, 2006 8 31, p. 1.

(5)  OL L 255, 2007 9 29, p. 1.

(6)  OL L 227, 2001 8 23, p. 1.

(7)  OL L 68, 2006 3 8, p. 6.

(8)  OL L 270, 2006 9 29, p. 1.

(9)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1.

(10)  OL L 288, 2007 11 6, p. 1.

(11)  OL C 240, 2007 10 12, p. 6.

(12)  Žvaigždute pažymėtos subsidijos yra eksporto subsidijos.

(13)  European Commission – Directorate General for Trade – Directorate B – N105, 04/90. Rue de la Loi/Wetstraat 200-B-1049 Brussels.

(14)  OL L 68, 2006 3 8, p. 6.


10.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 6/18


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 16/2009

2009 m. sausio 9 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. sausio 10 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 9 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

MA

58,7

TR

104,0

ZZ

81,4

0707 00 05

JO

167,2

MA

88,6

TR

147,0

ZZ

134,3

0709 90 70

MA

87,0

TR

158,3

ZZ

122,7

0805 10 20

BR

44,6

CL

44,1

EG

52,5

IL

54,2

MA

55,0

TR

78,3

ZA

44,1

ZZ

53,3

0805 20 10

MA

69,0

ZZ

69,0

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

CN

49,4

IL

69,6

TR

82,2

ZZ

67,1

0805 50 10

EG

47,1

MA

58,4

TR

65,3

ZZ

56,9

0808 10 80

CN

83,6

MK

35,0

US

116,4

ZZ

78,3

0808 20 50

CN

68,2

US

119,1

ZZ

93,7


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


DIREKTYVOS

10.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 6/20


KOMISIJOS DIREKTYVA 2008/128/EB

2008 m. gruodžio 22 d.

nustatanti tam tikrus dažiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus

(kodifikuota redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 89/107/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto priedus, kuriuos leidžiama naudoti žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose, suderinimo (1), ypač į jos 3 straipsnio 3 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

1995 liepos 26 d. Komisijos direktyva 95/45/EB, nustatanti tam tikrus dažiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus (2), buvo keletą kartų iš esmės keičiama (3). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)

Yra būtina nustatyti visų dažiklių, išvardytų 1994 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/36/EB dėl maisto produktuose naudojamų dažiklių (4), grynumo kriterijus.

(3)

Būtina atsižvelgti į Jungtinio FAO/WHO maisto priedų ekspertų komiteto (JECFA) sudarytame Codex Alimentarius nustatytas dažiklių specifikacijas ir analizės metodus.

(4)

Maisto priedai, paruošti taikant gamybos būdus ar pradines medžiagas, kurios labai skiriasi nuo įvertintų Maisto produktų mokslinio komiteto, arba skiriasi nuo šioje direktyvoje išvardytų priedų, turėtų būti pateikti Europos maisto saugos tarnybai saugumui įvertinti, kreipiant ypatingą dėmesį į grynumo kriterijus.

(5)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę.

(6)

Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais II priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Grynumo kriterijai, nurodyti Direktyvos 89/107/EEB 3 straipsnio, 3 dalies a punkte, Direktyvoje 94/36/EB išvardytiems dažikliams yra nustatyti šios direktyvos I priede.

2 straipsnis

Direktyva 95/45/EB su pakeitimais, padarytais direktyvomis, nurodytomis II priedo A dalyje, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais II priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikmenų lentelę.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 22 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 40, 1989 2 11, p. 27.

(2)  OL L 226, 1995 9 22, p. 1.

(3)  Žr. II priedo A dalį.

(4)  OL L 237, 1994 9 10, p. 13.


I PRIEDAS

A.   BENDROSIOS ALIUMINIO DAŽALŲ SPECIFIKACIJOS

Apibrėžimas:

Aliuminio dažalai yra gaminami aliuminio oksidą vandeniniame tirpale veikiant dažikliais, atitinkančiais grynumo kriterijus, nustatytus atitinkamose specifikacijų monografijose. Paprastai šviežiai pagamintas aliuminio oksidas, aliuminio sulfatui arba chloridui reaguojant su natrio arba kalcio karbonatu ar hidrokarbonatu, arba su amoniaku, naudojamas nedžiovintas. Dažalams pasigaminus, produktas filtruojamas, plaunamas vandeniu ir džiovinamas. Gatavame produkte gali būti nesureagavusio aliuminio oksido.

Medžiaga, netirpi HCl

ne daugiau kaip 0,5 %

Eteriu ekstrahuojama medžiaga

ne daugiau kaip 0,2 % (kai pH 7)

Atitinkamiems dažikliams taikomi specifiniai grynumo kriterijai.

B.   SPECIFINIAI GRYNUMO KRITERIJAI

E 100 KURKUMINAS

Sinonimai

Natūralus geltonasis CI (spalvos indeksas) Nr. 3, kurkumos geltonasis dažiklis, diferoilmetanas

Apibrėžimas

Kurkuminas gaunamas tirpikliais ekstrahuojant kurkumą, t. y. natūraliųjų rūšių Curcumalonga L. susmulkintas šaknis. Koncentruotiems milteliams gauti ekstraktas gryninamas kristalizuojant. Produktą iš esmės sudaro kurkuminai; t. y. dažančioji medžiaga (1,7-bis(4-hidroksi-3-metoksi fenil)hepta-1,6-dien-3,5-dionas) ir įvairiomis dalimis du jo dimetoksidariniai. Gali būti nedideli kiekiai natūraliai kurkume esančių aliejų ir dervų.

Ekstrahavimui galima naudoti tik šiuos tirpiklius: etilacetatą, acetoną, anglies dioksidą, dichlormetaną, n-butanolį, metanolį, etanolį, heksaną.

Klasė

Dicinamoilmetaninis

Spalvos indeksas Nr.

75300

Einecs

207-280-5

Cheminiai pavadinimai

I

1,7-bis(4-hidroksi-3-metoksifenil)hepta-1,6-dien-3,5-dionas

II

1-(4-hidroksifenil)-7-(4-hidroksi-3-metoksifenil)hepta-1,6-dien-3,5-dionas

III

1,7-bis(4-hidroksifenil)hepta-1,6-dien-3,5-dionas

Cheminė formulė

I

C21H20O6

II

C20H18O5

III

C19H16O4

Santykinė molekulinė masė

I:

368,39

II:

338,39

III:

308,39

Analizės duomenys

Bendras dažančiųjų medžiagų kiekis ne mažesnis kaip 90 %

E1 cm 1 %1 607, kai bangos ilgis apytikriai lygus 426 nm, tirpiklis etanolis

Apibūdinimas

Oranžiškai geltoni kristaliniai milteliai

Identifikavimas

A.

Spektrometrija

Maksimumas atitinka maždaug 426 nm, tirpiklis etanolis

B.

Lydymosi temperatūros diapazonas

179 °C–182 °C

Grynumas

Tirpiklių likučiai:

Etilacetatas

Acetonas

n-butanolis

Metanolis

Etanolis

Heksanas

ne daugiau kaip 50 mg/kg, atskirai kiekvieno arba bendrai

Dichlormetanas: ne daugiau kaip 10 mg/kg

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 101 (i) RIBOFLAVINAS

Sinonimai

Laktoflavinas

Klasė

Izoaloksazinas

Einecs

201-507-1

Cheminiai pavadinimai

7,8-dimetil-10-(D-ribo-2,3,4,5-tetrahidroksipentil)benzo(g) pteridin-2,4(3H,10H)-dionas

7,8-dimetil-10-(1′-D-ribitil)izoaloksazinas

Cheminė formulė

C17H20N4O6

Santykinė molekulinė masė

376,37

Analizės duomenys

Kiekis ne mažesnis kaip 98 % skaičiuojant bevandenei medžiagai

E1 cm 1 % 328, kai bangos ilgis apytikriai lygus 444 nm, vandeninis tirpalas

Apibūdinimas

Geltoni arba oranžiškai geltoni, truputį kvepiantys kristaliniai milteliai

Identifikavimas

A.

Spektrometrija

A375/A267 santykis yra 0,31–0,33

A444/A267 santykis yra 0,36–0,39

vandeninis tirpalas

Maksimumas atitinka maždaug 444 nm, vandeninis tirpalas

B.

Savitasis poliarizacijos plokštumos sukimas

[α]D20: nuo –115° iki –140°, 0,05 N natrio hidroksido tirpalas

Grynumas

Nuodžiūvis

ne didesnis kaip 1,5 % po 4 h džiovinimo esant 105 °C

Sulfatiniai pelenai

ne daugiau kaip 0,1 %

Pirminiai aromatiniai aminai

ne daugiau kaip 100 mg/kg (skaičiuojant anilinu)

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 101 (ii) RIBOFLAVIN-5′-FOSFATAS

Sinonimai

Natrio riboflavin-5′-fosfatas

Apibrėžimas

šios specifikacijos taikomos riboflavin 5'-fosfatui, kuriame yra nedidelis kiekis laisvojo riboflavino ir riboflavino difosfato

Klasė

Izoaloksazinas

Einecs

204-988-6

Cheminiai pavadinimai

Mononatrio

(2R,3R,4S)-5-(3′)10′-dihidro-7′,8′-dimetil-2′,4′-diokso-10′-benzo[γ]pteridinil)-2,3,4-trihidroksipentilfosfatas;

Riboflavin-5′-monofosfato natrio druska

Cheminė formulė

Dihidrato

:

C17H20N4NaO9P · 2 H2O;

Bevandenės druskos

:

C17H20N4NaO9P

Santykinė molekulinė masė

541,36

Analizės duomenys

Bendras dažančiųjų medžiagų kiekis ne mažesnis kaip 95 % skaičiuojant C17H20N4NaO9P · 2 H2O

E1 cm 1 % 250, kai bangos ilgis apytikriai lygus 375 nm, vandeninis tirpalas

Apibūdinimas

Geltoni arba oranžiniai kristaliniai higroskopiški milteliai, turintys silpną kvapą ir kartų skonį

Identifikavimas

A.

Spektrometrija

A375/A267 santykis yra 0,30–0,34

A444/A267 santykis yra 0,35–0,40

vandeninis tirpalas

Maksimumas atitinka maždaug 444 nm, vandeninis tirpalas

B.

Savitasis poliarizacijos plokštumos sukimas

[α]D20: nuo + 38° and + 42°, 5 mol/l HCl tirpalas

Grynumas

Nuodžiūvis

ne didesnis kaip 8 % (100 °C, 5 h vakuume virš P2O5) skaičiuojant dihidratui

Sulfatiniai pelenai

ne daugiau kaip 25 %

Neorganiniai fosfatai

ne daugiau kaip 1 % (skaičiuojant PO4 bevandenei medžiagai)

Papildomos dažančiosios medžiagos

Riboflavinas (laisvas)

:

Ne daugiau kaip 6 %

Riboflavino difosfatas

:

Ne daugiau kaip 6 %

Pirminiai aromatiniai aminai

ne daugiau kaip 70 mg/kg (skaičiuojant anilinu)

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 102 TARTRAZINAS

Sinonimai

Maistinis geltonasis/maistinis geltonis CI Nr. 4

Apibrėžimas

Tartraziną iš esmės sudaro 5-hidroksi-1-(4-sulfonatofenil)-4-(4-sulfonatofenilazo)-H-pirazol-3-karboksilato trinatrio druska ir papildomos dažančiosios medžiagos, taip pat pagrindiniai nedažantieji komponentai – natrio chloridas ir (arba) natrio sulfatas.

Tartrazinas yra aprašytas kaip natrio druska. Leidžiama naudoti kalcio ir kalio druską.

Klasė

Monoazo

Spalvos indeksas Nr.

19140

Einecs

217-699-5

Cheminiai pavadinimai

Trinatrio-5-hidroksi-1-(4-sulfonatofenil)-4-(4-sulfonatofenilazo)-H-pirazol-3-karboksilatas

Cheminė formulė

C16H9N4Na3O9S2

Santykinė molekulinė masė

534,37

Analizės duomenys

Bendras dažančiųjų medžiagų kiekis ne mažesnis kaip 85 % skaičiuojant natrio druska

E1 cm 1 % 530, kai bangos ilgis apytikriai lygus 426 nm, vandeninis tirpalas

Apibūdinimas

Šviesiai oranžiniai milteliai arba granulės

Identifikavimas

A.

Spektrometrija

Maksimumas atitinka maždaug 426 nm, vandeninis tirpalas

B.

Geltonos spalvos vandeninis tirpalas

 

Grynumas

Vandenyje netirpios medžiagos

ne daugiau kaip 0,2 %

Papildomos dažančiosios medžiagos

ne daugiau kaip 1,0 %

Organiniai junginiai, išskyrus dažančiąsias medžiagas:

 

 

4-hidrazinobenzensulfonrūgštis

 

4-aminobenzen-1-sulfonrūgštis

 

5-okso-1-(4-sulfofenil)-2-pirazolin-3-karboksirūgštis

 

4,4′-diazoaminodi(benzensulfonrūgštis)

 

Tetrahidroksigintaro rūgštis

Bendras kiekis ne didesnis kaip 0,5 %

Nesulfoninti pirminiai aromatiniai aminai

ne daugiau kaip 0,01 % (skaičiuojant anilinu)

Eteriu ekstrahuojama medžiaga

ne daugiau kaip 0,2 %, kai pH 7

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 104 CHINOLINO GELTONASIS

Sinonimai

Maistinis geltonasis CI Nr. 13

Apibrėžimas

Chinolino geltonasis yra gaminamas sulfoninant 2-(2-chinolil) indan-1,3-dioną. Chinolino geltonąjį/geltonį iš esmės sudaro šio junginio disulfonatų (daugiausia), monosulfonatų ir trisulfonatų mišinio natrio druskos ir pagalbinės dažančiosios medžiagos, taip pat pagrindiniai nedažantys komponentai – natrio chloridas ir (arba) natrio sulfatas.

Chinolino geltonasis dažiklis/geltonis yra aprašytas kaip natrio druska. Leidžiama naudoti kalcio ir kalio druską.

Klasė

Chinoftalonas

Spalvos indeksas Nr.

47005

Einecs

305-897-5

Cheminis pavadinimas

2-(2-chinolil)indan-1,3-diono disulfonatų natrio druskos (pagrindinis komponentas)

Cheminė formulė

C18H9NNa2O8S2 (pagrindinis komponentas)

Santykinė molekulinė masė

477,38 (pagrindinis komponentas)

Analizės duomenys

Bendras dažančiųjų medžiagų kiekis ne mažesnis kaip 70 % skaičiuojant natrio druska.

Chinolino geltonasis dažiklis/geltonis turi tokią sudėtį:

Bendro dažančiųjų medžiagų kiekio:

2-(2-chinolil)indan-1,3-diono disulfonatų dinatrio druskos turi sudaryti ne mažiau kaip 80 %

2-(2-chinolil)indan-1,3-diono monosulfonatų natrio druskos neturi būti daugiau kaip 15 %

2-(2-chinolil)indan-1,3-diono trisulfonato trinatrio druskos neturi būti daugiau kaip 7 %

E1 cm 1 % 865 (pagrindinio komponento), kai bangos ilgis apytikriai lygus 411 nm, vandeninis acto rūgšties tirpalas

Apibūdinimas

Geltoni milteliai arba granulės

Identifikavimas

A.

Spektrometrija

Maksimumas atitinka maždaug 411 nm, vandeninis acto rūgšties tirpalas, kurio pH 5

B.

Geltonos spalvos vandeninis tirpalas

 

Grynumas

Vandenyje netirpios medžiagos

ne daugiau kaip 0,2 %

Papildomos dažančios medžiagos

ne daugiau kaip 4,0 %

Organiniai junginiai, išskyrus dažančias medžiagas:

 

 

2-metilchinolinas

 

2-metilchinolinsulfonrūgštis

 

Ftalio rūgštis

 

2,6-dimetilchinolinas

 

2,6-dimetilchinolinsulfonrūgštis

Bendras kiekis ne didesnis kaip 0,5 %

2′-(2-chinolil)indan-1,3-dionas

ne daugiau kaip 4 mg/kg

Nesulfoninti pirminiai aromatiniai aminai

ne daugiau kaip 0,01 % (skaičiuojant anilinu)

Eteriu ekstrahuojama medžiaga

ne daugiau kaip 0,2 %, kai pH 7

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 110 SAULĖLYDŽIO GELTONASIS FCF

Sinonimai

Maistinis geltonasis CI Nr. 3, oranžinis geltonasis S

Apibrėžimas

Saulėlydžio geltonąjį FCF iš esmės sudaro dinatrio 2-hidroksi-1-(4-sulfonatofenilazo)naftalen-6-sulfonatas ir pagalbinės dažančiosios medžiagos, taip pat pagrindiniai nedažantieji komponentai – natrio chloridas ir (arba) natrio sulfatas.

Saulėlydžio geltonasis FCF yra aprašytas kaip natrio druska. Leidžiama naudoti kalcio ir kalio druską.

Klasė

Monoazo

Spalvos indeksas Nr.

15985

Einecs

220-491-7

Cheminis pavadinimas

Dinatrio 2-hidroksi-1-(4-sulfonatofenilazo)naftalen-6-sulfonatas

Cheminė formulė

C16H10N2Na2O7S2

Santykinė molekulinė masė

452,37

Analizės duomenys

Bendras dažančiųjų medžiagų kiekis ne mažesnis kaip 85 % skaičiuojant natrio druska.

E1 cm 1 % 555, kai bangos ilgis apytikriai lygus 485 nm, vandeninis tirpalas, kurio pH 7

Apibūdinimas

Raudonai oranžiniai milteliai arba granulės

Identifikavimas

A.

Spektrometrija

Maksimumas atitinka maždaug 485 nm, vandeninis tirpalas, kurio pH 7

B.

Oranžinės spalvos vandeninis tirpalas

 

Grynumas

Vandenyje netirpios medžiagos

Ne daugiau kaip 0,2 %

Papildomos dažančiosios medžiagos

Ne daugiau kaip 5,0 %

1-(fenilazo)-2-naftolis (Sudanas I)

Ne daugiau kaip 0,5 mg/kg

Organiniai junginiai, išskyrus dažančiąsias medžiagas:

 

 

4-aminobenzen-1-sulfonrūgštis

 

3-hidroksinaftalen-2,7-disulfonrūgštis

 

6-hidroksinaftalen-2-sulfonrūgštis

 

7-hidroksinaftalen-1,3-disulfonrūgštis

 

4,4′-diazoaminodi(benzensulfonrūgštis)

 

6,6′-oksidi(naftalen-2-sulfonrūgštis)

Bendras kiekis ne didesnis kaip 0,5 %

Nesulfoninti pirminiai aromatiniai aminai

Ne daugiau kaip 0,01 % (skaičiuojant kaip aniliną)

Eteriu ekstrahuojama medžiaga

Ne daugiau kaip 0,2 %, kai pH 7

Arsenas

Ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

Ne daugiau kaip 2 mg/kg

Gyvsidabris

Ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

Ne daugiau kaip 1 mg/kg

E 120 KOŠENILIS, KARMINO RŪGŠTIS, KARMINAI

Apibrėžimas

Karminai ir karmino rūgštis yra gaunami iš vandeninių, vandeninių-alkoholinių ar alkoholinių košenilio, kurį sudaro išdžiovinti moteriškosios lyties vabzdžių Dactylopius coccus Costa kūnai, ekstraktų.

Dažančioji medžiaga yra karmino rūgštis.

Manoma, kad pagamintuose aliuminio karmino rūgšties (karminų) dažaluose aliuminio ir karmino rūgšties molinis santykis yra lygus 1:2.

Parduodamuose produktuose dažančioji medžiaga jungiasi su amonio, kalcio, kalio arba natrio katijonais, su vienu arba gali būti kelių katijonų derinys, gali būti šių katijonų perteklius.

Parduodamuose produktuose gali būti baltyminės medžiagos, kurios šaltinis yra vabzdžiai, taip pat gali būti laisvojo karminato arba nedidelis likutis nesujungtų aliuminio katijonų.

Klasė

Antrachinoninis

Spalvos indeksas Nr.

75470

Einecs

Košenilis: 215-680-6; karmino rūgštis: 215-023-3; karminai: 215-724-4

Cheminiai pavadinimai

7-β-D-gliukopiranozil-3,5,6,8-tetrahidroksi-1-metil-9,10-dioksoantracen-2-karboksirūgštis (karmino rūgštis); karminas yra hidratuotas šios rūgšties ir aliuminio jonų chelatas.

Cheminė formulė

C22H20O13 (karmino rūgštis)

Santykinė molekulinė masė

492,39 (karmino rūgštis)

Analizės duomenys

Karmino rūgšties kiekis ekstraktuose yra ne mažesnis kaip 2,0 %, chelatuose karmino rūgšties kiekis ne mažesnis kaip 50 %

Apibūdinimas

Raudona arba tamsiai raudona puri kieta masė arba milteliai. Košenilio ekstraktai paprastai yra tamsiai raudoni skysčiai, bet milteliams gauti gali būti išdžiovinti

Identifikavimas

Spektrometrija

Maksimumas atitinka maždaug 518 nm, vandeninis amoniako tirpalas

Karmino rūgšties maksimumas atitinka maždaug 494 nm, praskiestos druskos rūgšties tirpalas

Grynumas

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 122 AZORUBINAS, KARMUAZINAS

Sinonimai

Maistinis raudonasis CI Nr. 3

Apibrėžimas

Azorubiną iš esmės sudaro dinatrio 4-hidroksi-3-(4-sulfonato-1-naftilazo)naftalen-1-sulfonatas ir papildomos dažančiosios medžiagos, taip pat pagrindiniai nedažantys komponentai – natrio chloridas ir (arba) natrio sulfatas.

Azorubinas yra aprašytas kaip natrio druska. Leidžiama naudoti kalcio ir kalio druską.

Klasė

Monoazo

Spalvos indeksas Nr.

14720

Einecs

222-657-4

Cheminis pavadinimas

Dinatrio 4-hidroksi-3-(4-sulfonato-1-naftilazo)naftalen-1-sulfonatas

Cheminė formulė

C20H12N2Na2O7S2

Santykinė molekulinė masė

502,44

Analizės duomenys

Bendras dažančiųjų medžiagų kiekis ne mažesnis kaip 85 % skaičiuojant natrio druska

E1 cm 1 % 510, kai bangos ilgis 516 nm, vandeninis tirpalas

Apibūdinimas

Raudoni arba kaštoninės spalvos milteliai arba granulės

Identifikavimas

A.

Spektrometrija

Maksimumas atitinka maždaug 516 nm, vandeninis tirpalas

B.

Oranžinės spalvos vandeninis tirpalas

 

Grynumas

Vandenyje netirpios medžiagos

ne daugiau kaip 0,2 %

Papildomos dažančiosios medžiagos

ne daugiau kaip 2,0 %

Organiniai junginiai, išskyrus dažančiąsias medžiagas:

 

 

4-aminonaftalen-1-sulfonrūgštis

 

4-hidroksinaftalen-1-sulfonrūgštis

Bendras kiekis ne didesnis kaip 0,5 %

Nesulfoninti pirminiai aromatiniai aminai

ne daugiau kaip 0,01 % (skaičiuojant anilinu)

Eteriu ekstrahuojama medžiaga

ne daugiau kaip 0,2 %, kai pH 7

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 123 AMARANTAS

Sinonimai

Maistinis raudonasis CI Nr. 9

Apibrėžimas

Amarantą iš esmės sudaro trinatrio 2-hidroksi-1-(4-sulfonato-1-naftilazo)naftalen-3,6-disulfonatas ir papildomos dažančiosios medžiagos, taip pat pagrindiniai nedažantys komponentai – natrio chloridas ir (arba) natrio sulfatas.

Amarantas yra aprašytas kaip natrio druska. Leidžiama naudoti kalcio ir kalio druską.

Klasė

Monoazo

Spalvos indeksas Nr.

16185

Einecs

213-022-2

Cheminis pavadinimas

Trinatrio 2-hidroksi-1-(4-sulfonato-1-naftilazo)naftalen-3,6-disulfonatas

Cheminė formulė

C20H11N2Na3O10S3

Santykinė molekulinė masė

604,48

Analizės duomenys

Bendras dažančiųjų medžiagų kiekis ne mažesnis kaip 85 % skaičiuojant natrio druska

E1 cm 1 % 440, bangos ilgis apytikriai lygus 520 nm, vandeninis tirpalas

Apibūdinimas

Raudonai rudi milteliai ar granulės

Identifikavimas

A.

Spektrometrija

Maksimumas atitinka maždaug 520 nm, vandeninis tirpalas

B.

Raudonos spalvos vandeninis tirpalas

 

Grynumas

Vandenyje netirpios medžiagos

ne daugiau kaip 0,2 %

Papildomos dažančiosios medžiagos

ne daugiau kaip 3,0 %

Organiniai junginiai, išskyrus dažančiąsias medžiagas:

 

 

4-aminonaftalen-1-sulfonrūgštis

 

3-hidroksinaftalen-2,7-disulfonrūgštis

 

6-hidroksinaftalen-2-sulfonrūgštis

 

7-hidroksinaftalen-1,3-disulfonrūgštis

 

7-hidroksinaftalen-1,3,6-trisulfonrūgštis

Bendras kiekis ne didesnis kaip 0,5 %

Nesulfoninti pirminiai aromatiniai aminai

ne daugiau kaip 0,01 % (skaičiuojant anilinu)

Eteriu ekstrahuojama medžiaga

ne daugiau kaip 0,2 %, kai pH 7

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 124 PONSO 4R, KOŠENILIS RAUDONASIS A

Sinonimai

Maistinis raudonasis/maistinė raudė CI Nr. 7, naujasis kokcinas

Apibrėžimas

Ponso 4R iš esmės sudaro trinatrio 2-hidroksi-1-(4-sulfonato-1-nanaftilazo)naftalen-6,8-disulfonatas ir papildomos dažančios medžiagos, taip pat pagrindiniai nedažantys komponentai – natrio chloridas ir (arba) natrio sulfatas.

Ponso 4R yra aprašytas kaip natrio druska. Leidžiama naudoti kalcio ir kalio druską.

Klasė

Monoazo

Spalvos indeksas Nr.

16255

Einecs

220-036-2

Cheminis pavadinimas

Trinatrio 2-hidroksi-1-(4-sulfonato-1-naftilazo)naftalen-6,8-disulfonatas

Cheminė formulė

C20H11N2Na3O10S3

Santykinė molekulinė masė

604,48

Analizės duomenys

Bendras dažančiųjų medžiagų kiekis ne mažesnis kaip 80 % skaičiuojant natrio druska

E1 cm 1 % 430, kai bangos ilgis apytikriai lygus 505 nm, vandeninis tirpalas

Apibūdinimas

Rausvi milteliai arba granulės

Identifikavimas

A.

Spektrometrija

Maksimumas atitinka maždaug 505 nm, vandeninis tirpalas

B.

Raudonos spalvos vandeninis tirpalas

 

Grynumas

Vandenyje netirpios medžiagos

ne daugiau kaip 0,2 %

Papildomos dažančiosios medžiagos

ne daugiau kaip 1,0 %

Organiniai junginiai, išskyrus dažančiąsias medžiagas:

 

 

4-aminonaftalen-1-sulfonrūgštis

 

7-hidroksinaftalen-1,3-disulfonrūgštis

 

3-hidroksinaftalen-2,7-disulfonrūgštis

 

6-hidroksinaftalen-2-sulfonrūgštis

 

7-hidroksinaftalen-1,3,6-trisulfonrūgštis

Bendras kiekis ne didesnis kaip 0,5 %

Nesulfoninti pirminiai aromatiniai aminai

ne daugiau kaip 0,01 % (skaičiuojant anilinu)

Eteriu ekstrahuojama medžiaga

ne daugiau kaip 0,2 % (kai pH 7)

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 127 ERITROZINAS

Sinonimai

Maistinis raudonasis/maistinė raudė CI Nr. 14

Apibrėžimas

Eritroziną iš esmės sudaro dinatrio 2-(2,4,5,7-tetrajod-3-oksido-6-oksoksanten-9-il)benzoato monohidratas ir papildomos dažančiosios medžiagos, taip pat pagrindiniai nedažantys komponentai – natrio chloridas ir (arba) natrio sulfatas.

Eritrozinas yra aprašytas kaip natrio druska. Leidžiama naudoti kalcio ir kalio druską.

Klasė

Ksanteninis

Spalvos indeksas Nr.

45430

Einecs

240-474-8

Cheminis pavadinimas

Dinatrio 2-(2,4,5,7-tetrajod-3-oksido-6-oksoksanten-9-il)benzoato monohidratas

Cheminė formulė

C20H6I4Na2O5H2O

Santykinė molekulinė masė

897,88

Analizės duomenys

Bendras dažančiųjų medžiagų kiekis ne mažesnis kaip 87 % skaičiuojant bevandene natrio druska

E1 cm 1 %1 100, kai bangos ilgis apytikriai lygus 526 nm, vandeninis tirpalas, kurio pH 7

Apibūdinimas

Raudoni milteliai arba granulės

Identifikavimas

A.

Spektrometrija

Maksimumas atitinka maždaug 526 nm, vandeninis tirpalas, kurio pH 7

B.

Raudonos spalvos vandeninis tirpalas

 

Grynumas

Neorganiniai jodidai skaičiuojant natrio jodidu

ne daugiau kaip 0,1 %

Vandenyje netirpios medžiagos

ne daugiau kaip 0,2 %

Papildomos dažančiosios medžiagos (išskyrus fluoresceiną)

ne daugiau kaip 4,0 %

Fluoresceinas

ne daugiau kaip 20 mg/kg

Organiniai junginiai, išskyrus dažančiąsias medžiagas:

 

Trijodrezorcinolis

ne daugiau kaip 0,2 %

2-(2,4-dihidroksi-3,5-dijodbenzoil) benzenkarboksirūgštis

ne daugiau kaip 0,2 %

Eteriu ekstrahuojama medžiaga

Iš tirpalo, kurio pH 7–8, ne daugiau kaip 0,2 %

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

Aliuminio dažalai

Metodas, pagrįstas druskos rūgštyje netirpios medžiagos kiekiu, netinka. Jis yra pakeistas metodu, nustatančiu natrio hidroksido tirpale netirpios medžiagos kiekį, kuris tik šiam dažikliui yra ne didesnis kaip 0,5 %.

E 128 RAUDONASIS 2G

Sinonimai

Maistinis raudonasis/maistinė raudė CI Nr. 10, azogeraninas

Apibrėžimas

Raudonąjį 2G iš esmės sudaro dinatrio 8-acetamido-1-hidroksi-2-fenilazonaftalen-3,6-disulfonatas ir papildomos dažančios medžiagos, taip pat pagrindiniai nedažantys komponentai – natrio chloridas ir (arba) natrio sulfatas.

Raudonasis/raudė 2G yra aprašytas kaip natrio druska. Leidžiama naudoti kalcio ir kalio druską.

Klasė

Monoazo

Spalvos indeksas Nr.

18050

Einecs

223-098-9

Cheminis pavadinimas

Dinatrio 8-acetamido-1-hidroksi-2-fenilazonaftalen-3,6-disulfonatas

Cheminė formulė

C18H13N3Na2O8S2

Santykinė molekulinė masė

509,43

Analizės duomenys

Bendras dažančių medžiagų kiekis ne mažesnis kaip 80 % skaičiuojant natrio druska

E1 cm 1 % 620, kai bangos ilgis apytikriai lygus 532 nm, vandeninis tirpalas

Apibūdinimas

Raudoni milteliai arba granulės

Identifikavimas

A.

Spektrometrija

Maksimumas atitinka maždaug 532 nm, vandeninis tirpalas

B.

Raudonos spalvos vandeninis tirpalas

 

Grynumas

Vandenyje netirpios medžiagos

ne daugiau kaip 0,2 %

Papildomos dažančios medžiagos

ne daugiau kaip 2,0 %

Organiniai junginiai, išskyrus dažančias medžiagas:

 

 

5-acetamido-4-hidroksinaftalen-2,7-disulfonrūgštis

 

5-amino-4-hidroksinaftalen-2,7-disulfonrūgštis

Bendras kiekis ne didesnis kaip 0,5 %

Nesulfoninti pirminiai aromatiniai aminai

ne daugiau kaip 0,01 % (skaičiuojant anilinu)

Eteriu ekstrahuojama medžiaga

ne daugiau kaip 0,2 % (kai pH 7)

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 129 ALURA RAUDONASIS AC

Sinonimai

Maistinis raudonasis/maistinė raudė CI Nr. 17

Apibrėžimas

Alura raudonąjį AC iš esmės sudaro dinatrio 2-hidroksi-1-(2-metoksi-5-metil-4-sulfonato-fenilazo)naftalen-6-sulfonatas ir papildomos dažančiosios medžiagos, taip pat pagrindiniai nedažantys komponentai – natrio chloridas ir (arba) natrio sulfatas.

Alura raudonasis AC yra aprašytas kaip natrio druska. Leidžiama naudoti kalcio ir kalio druską.

Klasė

Monoazo

Spalvos indeksas Nr.

16035

Einecs

247-368-0

Cheminis pavadinimas

Dinatrio 2-hidroksi-1-(2-metoksi-5-metil-4-sulfonatofenilazo) naftalen-6-sulfonatas

Cheminė formulė

C18H14N2Na2O8S2

Santykinė molekulinė masė

496,42

Analizės duomenys

Bendras dažančiųjų medžiagų kiekis ne mažesnis kaip 85 % skaičiuojant natrio druska

E1 cm 1 % 540, kai bangos ilgis apytikriai lygu 504 nm, vandeninis tirpalas, kurio pH 7

Apibūdinimas

Tamsiai raudoni milteliai arba granulės

Identifikavimas

A.

Spektrometrija

Maksimumas atitinka maždaug 504 nm, vandeninis tirpalas

B.

Raudonos spalvos vandeninis tirpalas

 

Grynumas

Vandenyje netirpios medžiagos

ne daugiau kaip 0,2 %

Papildomos dažančiosios medžiagos

ne daugiau kaip 3,0 %

Organiniai junginiai, išskyrus dažančiąsias medžiagas:

 

6-hidroksi-2-naftalensulfonrūgšties natrio druska

ne daugiau kaip 0,3 %

4-amino-5-metoksi-2-metilbenzen sulfonrūgštis

ne daugiau kaip 0,2 %

6,6-oksibis(2-naftalensulfonrūgšties) dinatrio druska

ne daugiau kaip 1,0 %

Nesulfoninti pirminiai aromatiniai aminai

ne daugiau kaip 0,01 % (skaičiuojant anilinu)

Eteriu ekstrahuojama medžiaga

ne daugiau kaip 0,2 % ekstrahuojant iš tirpalo, kurio pH 7

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 131 MĖLYNASIS PATENTUOTAS V

Sinonimai

Maistinis mėlynasis/maistinis mėlis CI Nr. 5

Apibrėžimas

Mėlynąjį patentuotąjį V iš esmės sudaro [4-(α-(4-dietilaminofenil)-5-hidroksi-2,4-disulfofenilmetiliden)-2,5-cikloheksadien-1-iliden] dietilamonio hidroksido vidinės druskos kalcio arba natrio junginys ir papildomos dažančiosios medžiagos, taip pat pagrindiniai nedažantys komponentai – natrio chloridas ir (arba) natrio sulfatas, ir (arba) kalcio sulfatas.

Leidžiama naudoti kalio druską.

Klasė

Triarilmetaninis

Spalvos indeksas Nr.

42051

Einecs

222-573-8

Cheminiai pavadinimai

[4-(α-(4-dietilaminofenil)-5-hidroksi-2,4-disulfofenilmetiliden)-2,5-cikloheksadien-1-iliden]dietilamonio hidroksido vidinės druskos kalcio arba natrio junginys

Cheminė formulė

Kalcio junginys: C27H31N2O7S2Ca Formula

Natrio junginys: C27H31N2O7S2Na

Santykinė molekulinė masė

Kalcio junginys: 579,72

Natrio junginys: 582,67

Analizės duomenys

Bendras dažančiųjų medžiagų kiekis ne mažesnis kaip 85 % skaičiuojant natrio druska

E1 cm 1 %2 000, kai bangos ilgis apytikriai lygus 638 nm, vandeninis tirpalas, kurio pH 5

Apibūdinimas

Tamsiai mėlyni milteliai arba granulės

Identifikavimas

A.

Spektrometrija

Maksimumas atitinka maždaug 638 nm, vandeninis tirpalas, kurio pH 5

B.

Mėlynos spalvos vandeninis tirpalas

 

Grynumas

Vandenyje netirpios medžiagos

ne daugiau kaip 0,2 %

Papildomos dažančiosios medžiagos

ne daugiau kaip 2,0 %

Organiniai junginiai, išskyrus dažančiąsias medžiagas:

 

 

3-hidroksibenzaldehidas

 

3-hidroksibenzenkarboksirūgštis

 

3-hidroksi-4-sulfobenzenkarboksirūgštis

 

N,N-dietilaminobenzensulfonrūgštis

Bendras kiekis ne didesnis kaip 0,5 %

Leukobazė

ne daugiau kaip 4,0 %

Nesulfoninti pirminiai aromatiniai aminai

ne daugiau kaip 0,01 % (skaičiuojant anilinu)

Eteriu ekstrahuojama medžiaga

ne daugiau kaip 0,2 % ekstrahuojant iš tirpalo, kurio pH 5

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 132 INDIGOTINAS, INDIGOKARMINAS

Sinonimai

Maistinis mėlynasis/maistinis mėlis CI Nr. 1

Apibrėžimas

Indigotiną iš esmės sudaro dinatrio 3,3′-diokso-2,2′-biindoliliden-5,5′-disulfonato ir dinatrio 3,3′-diokso-2,2′-biindoliliden-5,7′-disulfonato mišinys ir papildomos dažančiosios medžiagos, taip pat pagrindiniai nedažantys komponentai – natrio chloridas ir (arba) natrio sulfatas.

Indigotinas yra aprašytas kaip natrio druska. Leidžiama naudoti kalcio ir kalio druską.

Klasė

Indigoidinis

Spalvos indeksas Nr.

73015

Einecs

212-728-8

Cheminis pavadinimas

Dinatrio 3,3′-diokso-2,2′-biindoliliden-5,5′-disulfonatas

Cheminė formulė

C16H8N2Na2O8S2

Santykinė molekulinė masė

466,36

Analizės duomenys

Bendras dažančiųjų medžiagų kiekis ne mažesnis kaip 85 % skaičiuojant natrio druska;

dinatrio 3,3′-diokso-2,2′-biindoliliden-5,7′-disulfonato: ne daugiau kaip 18 %

E1 cm 1 % 480, kai bangos ilgis apytikriai lygus 610 nm, vandeninis tirpalas

Apibūdinimas

Tamsiai mėlyni milteliai arba granulės

Identifikavimas

A.

Spektrometrija

Maksimumas atitinka maždaug 610 nm, vandeninis tirpalas

B.

Mėlynos spalvos vandeninis tirpalas

 

Grynumas

Vandenyje netirpios medžiagos

ne daugiau kaip 0,2 %

Papildomos dažančiosios medžiagos

Išskyrus dinatrio 3,3′-diokso-2,2′-biindoliden-5,7′-disulfonatą: ne daugiau kaip 1,0 %

Organiniai junginiai, išskyrus dažančiąsias medžiagas:

 

 

izatin-5-sulfonrūgštis

 

5-sulfoantranilo rūgštis

 

Antranilo rūgštis

Bendras kiekis ne didesnis kaip 0,5 %

Nesulfoninti pirminiai aromatiniai aminai

ne daugiau kaip 0,01 % (skaičiuojant anilinu)

Eteriu ekstrahuojama medžiaga

ne daugiau kaip 0,2 %, kai pH 7

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 133 BRILIANTINIS MĖLINASIS FCF

Sinonimai

Maistinis mėlynasis/maistinis mėlis CI Nr. 2

Apibrėžimas

Briliantinį mėlynąjį FCF iš esmės sudaro dinatrio α-(4-(N-etil-3-sulfonatobenzilamino)fenil)-α-(4-N-etil-3-sulfonatobenzil amino)cikloheksa-2,5-dieniliden)toluen-2-sulfonatas bei jo izomerai ir papildomos dažančiosios medžiagos, taip pat pagrindiniai nedažantys komponentai – natrio chloridas ir (arba) natrio sulfatas.

Briliantinis mėlynasis FCF yra aprašytas kaip natrio druska. Leidžiama naudoti kalcio ir kalio druską.

Klasė

Triarilmetaninis

Spalvos indeksas Nr.

42090

Einecs

223-339-8

Cheminis pavadinimas

Dinatrio α-[4-(N-etil-3-sulfonatobenzilamino)fenil]-α-[4-(N-etil-3-sulfonatobenzilamino)cikloheksa-2,5-dieniliden]toluen-2-sulfonatas

Cheminė formulė

C37H34N2Na2O9S3

Santykinė molekulinė masė

792,84

Analizės duomenys

Bendras dažančiųjų medžiagų kiekis ne mažesnis kaip 85 % skaičiuojant natrio druska

E1 cm 1 %1 630, kai bangos ilgis apytikriai lygus 630 nm, vandeninis tirpalas

Apibūdinimas

Rausvai mėlyni milteliai arba granulės

Identifikavimas

A.

Spektrometrija

Maksimumas atitinka maždaug 630 nm, vandeninis tirpalas

B.

Mėlynos spalvos vandeninis tirpalas

 

Grynumas

Vandenyje netirpios medžiagos

ne daugiau kaip 0,2 %

Papildomos dažančiosios medžiagos

ne daugiau kaip 6,0 %

Organiniai junginiai, išskyrus dažančiąsias medžiagas:

 

2-,3-ir 4-formilbenzensulfonrūgščių bendras kiekis

ne daugiau kaip 1,5 %

3-[(etil)(4-sulfofenil)amino]metilbenzen sulfonrūgštis

ne daugiau kaip 0,3 %

Leukobazė

ne daugiau kaip 5,0 %

Nesulfoninti pirminiai aromatiniai aminai

ne daugiau kaip 0,01 % (skaičiuojant anilinu)

Eteriu ekstrahuojama medžiaga

ne daugiau kaip 0,2 %, kai pH 7

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 140 (i) CHLOROFILAI

Sinonimai

Natūralus žaliasis/natūralioji žaluma CI Nr. 3, magnio chlorofilas, magnio feofitinas

Apibrėžimas

Chlorofilai gaunami tirpikliais ekstrahuojant natūraliuosius valgomuosius augalus, žolę, liucerną, dilgėles. Vėliau šalinant tirpiklį iš chlorofilų gali būti visiškai arba iš dalies pašalinti natūraliai juose esantys kompleksadario magnio jonai ir susidaro atitinkami feofitinai. Pagrindinės dažančiosios medžiagos yra feofitinai ir magnio chlorofilai. Ekstrahuotame produkte, iš kurio yra pašalintas tirpiklis, yra kitų pigmentų, pvz., karotinoidų, taip pat aliejų, riebalų ir vaškų, patekusių iš žaliavinės medžiagos. Ekstrahavimui galima naudoti tik šiuos tirpiklius: acetoną, metiletilketoną, dichlormetaną, anglies dioksidą, metanolį, etanolį, propan-2-olį ir heksaną.

Klasė

Porfirinai

Spalvos indeksas Nr.

75810

Einecs

Chlorofilai: 215-800-7; chlorofilas a: 207-536-6; chrorofilas b: 208-272-4

Cheminiai pavadinimai

Pagrindinės dažančiosios medžiagos:

 

fitil(132R,17S,18S)-3-(8-etil-132-metoksikarbonil-2,7,12,18-tetrametil-13′-okso-3-vinil-131-132-17,18-tetrahidrociklopenta[at]-porfirin-17-il) propionatas (feofitinas a), arba jo magnio kompleksas (chlorofilas a);

 

fitil(132R,17S,18S)-3-(8-etil-7-formil-132-metoksikarbonil-2,12,18-ttrimetil-13′-okso-3-vinil-131-132-17,18-tetrahidro ciklopenta[at]-porfirin-17-il) propionatas (feofitinas b), arba jo magnio kompleksas (chlorofilas b)

Cheminė formulė

Chlorofilas a (magnio kompleksas): C55H72MgN4O5

Chlorofilas a: C55H74N4O5

Chlorofilas b (magnio kompleksas): C55H70MgN4O6

Chlorofilas b: C55H72N4O6

Santykinė molekulinė masė

Chlorofilas a (magnio kompleksas): 893,51

Chlorofilas a: 871,22

Chlorofilas b (magnio kompleksas): 907,49

Chlorofilas b: 885,20

Analizės duomenys

Chlorofilų ir jų magnio kompleksų bendras kiekis yra ne mažesnis kaip 10 %

E1 cm 1 % 700, kai bangos ilgis apytikriai lygus 409 nm, tirpiklis chloroformas

Apibūdinimas

Kietos vaškiškos medžiagos, kurių spalva gali keistis nuo šviesiai žalios iki tamsiai žalios pagal tai, kiek medžiagoje yra kompleksadario magnio jonų

Identifikavimas

Spektrometrija

Maksimumas atitinka maždaug 409 nm, tirpiklis chloroformas

Grynumas

Tirpiklių likučiai:

Acetonas

Metiletilketonas

Metanolis

Etanolis

Propan-2-olis

Heksanas

Ne daugiau kaip 50 mg/kg, atskirai kiekvieno arba bendrai

Dichlormetanas: ne daugiau kaip 10 mg/kg

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 140 (ii) CHLOROFILINAI

Sinonimai

Natūralusis žaliasis/natūralioji žaluma CI Nr. 5, natrio chlorofilinas, kalio chlorofilinas

Apibrėžimas

Chlorofilinų šarminių metalų druskos yra gaunamos muilinant tirpikliais ekstrahuojamus natūraliųjų valgomųjų augalų, žolės, liucernos, dilgėlių ekstraktus. Muilinant pašalinamos metilo bei fitilo esterių grupės ir iš dalies gali skilti ciklopentenilo žiedas. Karboksigrupės neutralizuojamos susidarant kalio ir (arba) natrio druskoms.

Ekstrahavimui galima naudoti tik šiuos tirpiklius: acetoną, metiletilketoną, dichlormetaną, anglies dioksidą, metanolį, etanolį, propan-2-olį ir heksaną.

Klasė

Porfirinai

Spalvos indeksas Nr.

75815

Einecs

287-483-3

Cheminiai pavadinimai

Pagrindinių dažančiųjų medžiagų rūgštinė forma:

3-(10-karboksilato-4-etil-1,3,5,8-tetrametil-9-okso-2-vinilforbin-7-il)propionatas (chlorofilinas a)

ir

3-(10-karboksilato-4-etil-3-formil-1,5,8-trimetil-9-okso-2-vinilforbin-7-il)propionatas (chlorofilinas b).

Atsižvelgiant į hidrolizės laipsnį ciklopentenilo žiedas gali nutrūkti ir dėl to susidarytų trečioji karboksigrupė.

Dar gali būti magnio kompleksų

Cheminė formulė

Chlorofilinas a (rūgštinė forma): C34H34N4O5

Chlorofilinas b (rūgštinė forma): C34H32N4O6

Santykinė molekulinė masė

Chlorofilinas a: 578,68

Chlorofilinas b: 592,66

Kiekviena gali padidėti dar 18 daltonų, jei nutrūksta ciklopentenilo žiedas

Analizės duomenys

Chlorofilinų bendras kiekis ėminyje, džiovintame 1 h 100 °C, yra ne mažesnis kaip 95 %

E1 cm 1 % 700, kai bangos ilgis apytikriai lygus 405 nm, vandeninis tirpalas, kurio pH 9

E1 cm 1 % 140, kai bangos ilgis apytikriai lygus 653 nm, vandeninis tirpalas, kurio pH 9

Apibūdinimas

Tamsiai žali arba mėlyni (juodi) milteliai

Identifikavimas

Spektrometrija

Maksimumai atitinka maždaug 405 nm ir 653 nm, vandenins fosfatinis buferis, kurio pH 9

Grynumas

Tirpiklių likučiai

Acetonas

Metiletilketonas

Metanolis

Etanolis

Propan-2-olis

Heksanas

Ne daugiau kaip 50 mg/kg, atskirai kiekvieno arba bendrai

Dichlormetanas: ne daugiau kaip 10 mg/kg

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 141 (i) CHLOROFILŲ VARIO KOMPLEKSAI

Sinonimai

Natūralusis žaliasis/natūralioji žaluma CI Nr. 3, vario chlorofilas, vario feofitinas

Apibrėžimas

Vario chlorofilai susidaro į medžiagą, gautą ekstrahuojant natūraliuosius valgomuosius augalus, žolę, liucerną, dilgėles, pridedant vario druskų. Produkte, iš kurio yra pašalintas tirpiklis, yra kitų pigmentų, pvz., karotinoidų, taip pat riebalų ir vaškų, patekusių iš žaliavinės medžiagos. Pagrindinė dažančioji medžiaga yra vario (II) feofitinai. Ekstrahavimui galima naudoti tik šiuos tirpiklius: acetoną, metiletilketoną, dichlormetaną, anglies dioksidą, metanolį, etanolį, propan-2-olį ir heksaną.

Klasė

Porfirinai

Spalvos indeksas Nr.

75815

Einecs

Vario chlorofilas a: 239-830-5; vario chrorofilas b: 246-020-5

Cheminiai pavadinimai

[fitil(132R,17S,18S)-3-(8-etil-132-metoksikarbonil-2,7,12,18-tetrametil-13′-okso-3-vinil-131-132-17,18-tetrahidrociklopenta [at]-porfirin-17-il)propionato] varis (II) (vario chlorofilas a);

[fitil(132R,17S,18S)-3-(8-etil-7-formil-132-metoksikarbonil-2,12,18-trimetil-13′-okso-3-vinil-131-132-17,18-tetrahidro ciklopenta[at]-porfirin-1717-il)propionato] varis (II), (vario chlorofilas b)

Cheminė formulė

Vario chlorofilas a: C55H72CuN4O5

Vario chlorofilas b: C55H70CuN4O6

Santykinė molekulinė masė

Vario chlorofilas a: 932,75

Vario chlorofilas b: 946,73

Analizės duomenys

Vario chlorofilų bendras kiekis yra ne mažesnis kaip 10 %

E1 cm 1 % 540, kai bangos ilgis apytikriai lygus 422 nm, tirpiklis chloroformas

E1 cm 1 % 300, kai bangos ilgis apytikriai lygus 652 nm, tirpiklis chloroformas

Apibūdinimas

Vaškiška kieta medžiaga, kurios spalva gali keistis nuo mėlynai žalios iki tamsiai žalios, priklausomai nuo žaliavinės medžiagos

Identifikavimas

Spektrometrija

Maksimumai atitinka maždaug 422 ir 652 nm, tirpiklis chloroformas

Grynumas

Tirpiklių likučiai

Acetonas

Metiletilketonas

Metanolis

Etanolis

Propan-2-olis

Heksanas

ne daugiau kaip 50 mg/kg, atskirai kiekvieno arba bendrai

Dichlormetanas: ne daugiau kaip 10 mg/kg

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Vario jonai

ne daugiau kaip 200 mg/kg

Bendras vario kiekis

ne didesnis kaip 8 % bendro vario feofitinų kiekio

E 141 (ii) CHLOROFILINŲ VARIO KOMPLEKSAI

Sinonimai

Natrio-vario chlorofilinas, kalio-vario chlorofilinas, natūralusis žaliasis/natūralioji žaluma CI Nr. 5

Apibrėžimas

Vario chlorofilinų šarminių metalų druskos yra gaunamos pridedant vario druskų į produktą, gautą muilinant tirpikliais ekstrahuojamus natūraliųjų valgomųjų augalų, žolės, liucernos, dilgėlių ekstraktus. Muilinant pašalinamos metilo bei fitilo esterių grupės ir iš dalies gali skilti ciklopentenilo žiedas. Į išgrynintus chlorofilinus pridedant vario druskų karboksigrupės neutralizuojamos ir susidaro kalio ir (arba) natrio druskos.

Ekstrahavimui galima naudoti tik šiuos tirpiklius: acetoną, metiletilketoną, dichlormetaną, anglies dioksidą, metanolį, etanolį, propan-2-olį ir heksaną.

Klasė

Porfirinai

Spalvos indeksas Nr.

75815

Einecs

 

Cheminiai pavadinimai

Pagrindinių dažančiųjų medžiagų rūgštinė forma:

3-(10-karboksilato-4-etil-1,3,5,8-tetrametil-9-okso-2-vinilforbin-7-il)propionato vario (II) kompleksas (vario chlorofilinas a)

ir

3-(10-karboksilato-4-etil-3-formil-1,5,8-trimetil-9-okso-2-vinilforbin-7-il)propionato vario (II) kompleksas (vario chlorofilinas b)

Cheminė formulė

Vario chlorofilinas a (rūgštinė forma): C34H34CuN4O5

Vario chlorofilinas b (rūgštinė forma): C34H32CuN4O6

Santykinė molekulinė masė

Vario chlorofilinas a: 640,20

Vario chlorofilinas b: 654,18

Kiekviena gali padidėti dar 18 daltonų, jei nutrūksta ciklopentenilo žiedas

Analizės duomenys

Chlorofilinų bendras kiekis ėminyje, džiovintame 1 h 100 °C, yra ne mažesnis kaip 95 %

E1 cm 1 % 565, kai bangos ilgis apytikriai lygus 405 nm, vandeninis fosfatinis buferis, kurio pH 7,5

E1 cm 1 % 145, kai bangos ilgis apytikriai lygus 630 nm, vandeninis fosfatinis buferis, kurio pH 7,5

Apibūdinimas

Tamsiai žali arba mėlyni (juodi) milteliai

Identifikavimas

Spektrometrija

Maksimumai atitinka maždaug 405 nm ir maždaug 630 nm, vandeninis fosfatinis buferis, kurio pH 7,5

Grynumas

Tirpiklių likučiai

Acetonas

Metiletilketonas

Metanolis

Etanolis

Propan-2-olis

Heksanas

Ne daugiau kaip 50 mg/kg, atskirai kiekvieno arba kartu

Dichlormetanas: ne daugiau kaip 10 mg/kg

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Vario jonai

ne daugiau kaip 200 mg/kg

Bendras vario kiekis

ne didesnis kaip 8 % bendro vario chlorofilinų kiekio

E 142 ŽALIASIS S

Sinonimai

Maistinis žaliasis CI Nr. 4, briliantinė žaluma BS

Apibrėžimas

Žaliąjį dažiklį Siš esmės sudaro N-[4-[[4-(dimetilamino)fenil](2-hidroksi-3,6-disulfo-1-naftalenil)-metilen]-2,5-cikloheksadien-1-iliden]-N-metil-metanaminio natrio druska ir papildomos dažančiosios medžiagos, taip pat pagrindiniai nedažantys komponentai – natrio chloridas ir (arba) natrio sulfatas.

Žaliasis S yra aprašytas kaip natrio druska. Leidžiama naudoti kalcio ir kalio druską.

Klasė

Triarilmetaninis

Spalvos indeksas Nr.

44090

Einecs

221-409-2

Cheminis pavadinimas

N-[4-[[4-(dimetilamino)fenil](2-hidroksi-3,6-disulfo-1-naftalenil)-metilen]-2,5-cikloheksadien-1-iliden]-N-metil-metanaminio natrio druska;

Natrio 5-[4-dimetilamino-α-(4-dimetiliminocikloheksa-2,5-dieniliden)benzil]-6-hidroksi-7-sulfonato-naftalen-2-sulfonatas (kitas cheminis pavadinimas)

Cheminė formulė

C27H25N2NaO7S2

Santykinė molekulinė masė

576,63

Analizės duomenys

Bendras dažančiųjų medžiagų kiekis ne mažesnis kaip 80 % skaičiuojant natrio druska

E1 cm 1 %1 720, kai bangos ilgis apytikriai lygus 632 nm, vandeninis tirpalas

Apibūdinimas

Tamsiai mėlyni ar tamsiai žali milteliai

Identifikavimas

A.

Spektrometrija

Maksimumas atitinka maždaug 632 nm, vandeninis tirpalas

B.

Mėlynos spalvos vandeninis tirpalas

 

Grynumas

Vandenyje netirpios medžiagos

ne daugiau kaip 0,2 %

Papildomos dažančiosios medžiagos

ne daugiau kaip 1,0 %

Organiniai junginiai, išskyrus dažančiąsias medžiagas:

 

4,4′-bis(dimetilamino)benzhidrilo alkoholis

ne daugiau kaip 0,1 %

4,4′-bis(dimetilamino)benzofenonas

ne daugiau kaip 0,1 %

3-hidroksinaftalen-2,7-disulfonrūgštis

ne daugiau kaip 0,2 %

Leukobazė

ne daugiau kaip 5,0 %

Nesulfoninti pirminiai aromatiniai aminai

ne daugiau kaip 0,01 % (skaičiuojant anilinu)

Eteriu ekstrahuojama medžiaga

ne daugiau kaip 0,2 %, kai pH 7

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 150a PAPRASTOJI KARAMELĖ

Apibrėžimas

Paprastoji karamelė gaminama kontroliuojamomis sąlygomis kaitinant angliavandenius (parduodamus maistinių rūšių saldiklius, kurie yra gliukozės ir fruktozės monomerai ir (arba) jų polimerai, pvz., gliukozės sirupai, sacharozė ir (arba) invertuoti sirupai ir dekstrozė). Karamelinimui skatinti galima naudoti rūgštis, šarmus ir druskas, išskyrus amonio junginius ir sulfitus.

Einecs

232-435-9

Apibūdinimas

Tamsiai rudi arba juodi skysčiai ar kietos medžiagos

Grynumas

DEAE (dietilaminoetil) celiulioze surišamo dažiklio kiekis

ne didesnis kaip 50 %

Fosforilceliulioze surišamo dažiklio kiekis

ne didesnis kaip 50,0 %

Spalvos intensyvumas (1)

0,01–0,12

Bendras azoto kiekis

ne didesnis kaip 0,1 %

Bendras sieros kiekis

ne didesnis kaip 0,2 %

Arsenas

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 2 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 25 mg/kg

E 150b ŠARMINĖ SULFITINĖ KARAMELĖ

Apibrėžimas

Šarminė sulfitinė karamelė gaminama kontroliuojamomis sąlygomis kaitinant angliavandenius (parduodamus maistinių rūšių saldiklius, kurie yra gliukozės ir fruktozės monomerai ir (arba) jų polimerai, pvz., gliukozės sirupai, sacharozė ir (arba) invertuoti sirupai ir dekstrozė) su rūgštimis ar šarmais arba be jų, esant sulfitams (sulfitinei rūgščiai, kalio sulfitui, kalio hidrosulfitui, natrio sulfitui ir natrio hidrosulfitui); amonio junginiai nenaudojami.

Einecs

232-435-9

Apibūdinimas

Tamsiai rudi arba juodi skysčiai ar kietosios medžiagos

Grynumas

DEAE celiulioze surišto dažiklio kiekis

ne didesnis kaip 50 %

Spalvos intensyvumas (1)

0,05–0,13

Bendras azoto kiekis

ne didesnis kaip 0,3 (2)

Sieros dioksidas

ne daugiau kaip 0,2 % (2)

Bendras sieros kiekis

0,3–3,5 % (2)

DEAE celiulioze surištos sieros kiekis

Didesnis kaip 40 %

Optinio tankio procentinė dalis, tenkanti DEAE celiulioze surištam dažikliui

19–34

Optinių tankių

(A 280/560) santykis

Didesnis kaip 50

Arsenas

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 2 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 25 mg/kg

E 150c AMONIAKINĖ KARAMELĖ

Apibrėžimas

Amoniakinė karamelė gaminama kontroliuojamomis sąlygomis kaitinant angliavandenius (parduodamus maistinių rūšių saldiklius, kurie yra gliukozės ir fruktozės monomerai ir (arba) jų polimerai, pvz., gliukozės sirupai, sacharozė ir (arba) invertuoti sirupai ir dekstrozė) su rūgštimis ar šarmais arba be jų, esant amonio junginiams (amoniakui, amonio karbonatui, amonio hidrokarbonatui ir amonio fosfatui); sulfitai nenaudojami.

Einecs

232-435-9

Apibūdinimas

Tamsiai rudi arba juodi skysčiai ar kietosios medžiagos

Grynumas

DEAE celiulioze surišto dažiklio kiekis

ne didesnis kaip 50 %

Fosforilceliulioze surišto dažiklio kiekis

didesnis kaip 50 %

Spalvos intensyvumas (1)

0,08–0,36

Amoniakinio azoto kiekis

ne didesnis kaip kaip 0,3 % (2)

4-metilimidazolas

ne daugiau kaip 250 mg/kg (2)

2-acetil-4-tetrahidroksibutilimidazolas

ne daugiau kaip 10 mg/kg (2)

Bendras sieros kiekis

ne didesnis kaip 0,2 % (2)

Bendras azoto kiekis

0,7–3,3 % (2)

Optinio tankio procentinė dalis, tenkanti fosforilceliulioze surištam dažikliui

13–35

Arsenas

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 2 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 25 mg/kg

E 150d SULFITINĖ AMONIAKINĖ KARAMELĖ

Apibrėžimas

Sulfitinė amoniakinė karamelė gaminama kontroliuojamomis sąlygomis kaitinant angliavandenius (parduodamus maistinių rūšių saldiklius, kurie yra gliukozės ir fruktozės monomerai ir (arba) jų polimerai, pvz., gliukozės sirupai, sacharozė ir (arba) invertuoti sirupai ir dekstrozė) su rūgštimis ar šarmais arba be jų, esant sulfitams ir amonio junginiams (sulfitinei rūgščiai, kalio sulfitui, kalio hidrosulfitui, natrio sulfitui, natrio hidrosulfitui, amoniakui, amonio karbonatui, amonio hidrokarbonatui, amonio fosfatui, amonio sulfatui, amonio sulfitui ir amonio hidrosulfitui).

Einecs

232-435-9

Apibūdinimas

Tamsiai rudi arba juodi skysčiai ar kietosios medžiagos

Grynumas

DEAE celiulioze surišto dažiklio kiekis

Didesnis kaip 50 %

Spalvos intensyvumas (1)

0,10–0,60

Amoniakinio azoto kiekis

ne didesnis kaip 0,6 % (2)

Sieros dioksidas

ne daugiau kaip 0,2 % (2)

4-metilimidazolas

ne daugiau kaip 250 mg/kg (2)

Bendras azoto kiekis

0,3–1,7 % (2)

Bendras sieros kiekis

0,8–2,5 % (2)

Azoto ir sieros santykis nuosėdose, gautose nusodinant alkoholiu

0,7–2,7

Alkoholiu nusodintų nuosėdų optinių tankių santykis (3)

8–14

Optinių tankių (A280/560) santykis

ne didesnis kaip 50

Arsenas

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 2 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 25 mg/kg

E 151 BRILIANTINIS JUODASIS BN, JUODASIS PN/BRILIANTINIS JUODASIS DAŽIKLIS BN, JUODASIS DAŽIKLIS PN

Sinonimai

Maistinis juodasis CI Nr. 1

Apibrėžimas

Briliantinį juodąjį BN iš esmės sudaro tetranatrio 4-acetamido-5-hidroksi-6-[7-sulfonato-4-(4-sulfonatofenilazo)-1-naftilazo] naftalen-1,7-disulfonatas ir papildomos dažančiosios medžiagos, taip pat pagrindiniai nedažantys komponentai – natrio chloridas ir (arba) natrio sulfatas.

Briliantinis juodasis BN yra aprašytas kaip natrio druska. Leidžiama naudoti kalcio ir kalio druską.

Klasė

Bisavo

Spalvos indeksas Nr.

28440

Einecs

219-746-5

Cheminis pavadinimas

Tetranatrio 4-acetamido-5-hidroksi-6-[7-sulfonato-4-(sulfonatofenilazo)-1-naftilazo]naftalen-1,7-disulfonatas

Cheminė formulė

C28H17N5Na4O14S4

Santykinė molekulinė masė

867,69

Analizės duomenys

Bendras dažančiųjų medžiagų kiekis ne mažesnis kaip 80 % skaičiuojant natrio druska

E1 cm 1 % 530, kai bangos ilgis apytikriai lygus 570 nm, vandeninis tirpalas

Apibūdinimas

Juodi milteliai arba granulės

Identifikavimas

A.

Spektrometrija

Maksimumas atitinka maždaug 570 nm, vandeninis tirpalas

B.

Juodai melsvas vandeninis tirpalas

 

Grynumas

Vandenyje netirpios medžiagos

ne daugiau kaip 0,2 %

Papildomos dažančiosios medžiagos

ne daugiau kaip 10 % (išreiškiant dažų kiekiu)

Organiniai junginiai, išskyrus dažančiąsias medžiagas:

 

 

4-acetamido-5-hidroksinaftalen-1,7-disulfonrūgštis

 

4-amino-5-hidroksinaftalen-1,7-disulfonrūgštis

 

8-aminonaftalen-2-sulfonrūgštis

 

4,4′-diazoaminodi(benzensulfonrūgštis)

Bendras kiekis ne didesnis kaip 0,8 %

Nesulfoninti pirminiai aromatiniai aminai

ne daugiau kaip 0,01 % (skaičiuojant anilinu)

Eteriu ekstrahuojama medžiaga

ne daugiau kaip 0,2 %, kai pH 7

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 153 AUGALINĖS ANGLYS

Sinonimai

Augalinis juodasis

Apibrėžimas

Augalinės anglys gaminamos karbonizuojant augalines medžiagas, pvz., medieną, celiuliozės likučius, durpes ir kokoso riešutų bei kitus kevalus. Žaliava karbonizuojama esant aukštai temperatūrai. Augalines anglis sudaro smulkios anglies dalelės. Anglyse gali būti nedidelis kiekis azoto, vandenilio ir deguonies. Pagamintas produktas gali sugerti nedidelį kiekį drėgmės.

Spalvos indeksas Nr.

77266

Einecs

215-609-9

Cheminis pavadinimas

Anglis

Cheminė formulė

C

Santykinė molekulinė masė

12,01

Analizės duomenys

Anglies kiekis ne mažesnis kaip 95 % skaičiuojant sausai ir bepelenei medžiagai

Apibūdinimas

Juodi, bekvapiai ir beskoniai milteliai

Identifikavimas

A.

Tirpumas

Netirpios vandenyje ir organiniuose tirpikliuose

B.

Degimas

Pakaitintos iki raudonumo, anglys dega lėtai be liepsnos

Grynumas

Pelenai (bendras kiekis)

ne daugiau kaip 4,0 % (uždegimo temperatūra: 625 °C)

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

Poliaromatiniai angliavandeniliai

Ekstraktas, gautas nepertraukiamo ekstrahavimo aparatu ekstrahuojant 1 g produkto 10 g gryno cikloheksano, turi būti bespalvis, o ekstrakto fluorescencija ultravioletinėje šviesoje turi būti ne intensyvesnė, kaip fluorescencija 0,100 mg chinino sulfato, ištirpinto 1 000 ml 0,01 M sieros rūgšties

Nuodžiūvis

ne didesnis kaip 12 % (120 °C, 4 h)

Šarminiame tirpale tirpi medžiaga

Filtratas, gautas po 2 g ėminio virinimo 20 ml N natrio hidroksido ir filtravimo, turi būti bespalvis

E 154 RUDASIS FK

Sinonimai

Maistinis rudasis CI Nr. 1

Apibrėžimas

Rudąjį FK iš esmės sudaro mišinys:

I:

natrio 4-(2,4-diaminofenilazo)benzensulfonatas

II:

natrio 4-(4,6-diamino-m-tolilazo)benzensulfonatas

III:

dinatrio 4,4′-(4,6-diamino-1,3-fenilenbisazo) di(benzensulfonatas)

IV:

dinatrio 4,4′-(2,4-diamino-1,3-fenilenbisazo) di(benzensulfonatas)

V:

dinatrio 4,4′-(2,4-diamino-5-metil-1,3-fenilenbisazo)di (benzensulfonatas)

VI:

trinatrio 4,4′,4″-(2,4-diaminobenzen-1,3,5-trisazo)tri-(benzenesulfonatas)

ir papildomos dažančiosios medžiagos, taip pat vanduo ir pagrindiniai nedažantys komponentai – natrio chloridas ir (arba) natrio sulfatas.

Rudasis FK yra aprašytas kaip natrio druska. Leidžiama naudoti kalcio ir kalio druską.

Klasė

Azo (mono-, bis-ir trisazodažiklių mišinys)

Einecs

 

Cheminiai pavadinimai

Mišinys:

I:

natrio 4-(2,4-diaminofenilazo)benzensulfonatas

II:

natrio 4-(4,6-diamino-m-tolilazo)benzensulfonatas

III:

dinatrio 4,4′-(4,6-diamino-1,3-fenilenbisazo) di(benzensulfonatas)

IV:

dinatrio 4,4′-(2,4-diamino-1,3-fenilenbisazo) di(benzensulfonatas)

V:

dinatrio 4,4′-(2,4-diamino-5-metil-1,3-fenilenbisazo)di (benzensulfonatas)

VI:

trinatrio 4,4′,4″-(2,4-diaminobenzen-1,3,5-trisazo)tri-(benzensulfonatas)

Cheminė formulė

I:

C12H11N4NaO3S

II:

C13H13N4NaO3S

III:

C18H14N6Na2O6S2

IV:

C18H14N6Na2O6S2

V:

C19H16N6Na2O6S2

VI:

C24H17N8Na3O9S3

Santykinė molekulinė masė

I:

314,30

II:

328,33

III:

520,46

IV:

520,46

V:

534,47

VI:

726,59

Analizės duomenys

Bendras dažančiųjų medžiagų kiekis ne mažesnis kaip 70 %

Komponentams tenkanti bendro dažančiųjų medžiagų kiekio dalis turi būti ne didesnė kaip:

I:

26 %

II:

17 %

III:

17 %

IV:

16 %

V:

20 %

VI:

16 %

Apibūdinimas

Raudonai rudi milteliai arba granulės

Identifikavimas

Oranžinės arba raudonos spalvos tirpalas

 

Grynumas

Vandenyje netirpios medžiagos

ne daugiau kaip 0,2 %

Papildomos dažančiosios medžiagos

ne daugiau kaip 3,5 % (išreiškiant dažų kiekiu)

Organiniai junginiai, išskyrus dažančiąsias medžiagas:

 

4-aminobenzen-1-sulfonrūgštis

ne daugiau kaip 0,7 %,

m-fenilendiaminas ir 4 metil-m-fenilendiaminas

ne daugiau kaip 0,35 %

Nesulfoninti pirminiai aromatiniai aminai, išskyrus m-fenilendiaminą ir 4 metil-m-fenilendiaminą

ne daugiau kaip 0,007 % (skaičiuojant anilinu)

Eteriu ekstrahuojama medžiaga

ne daugiau kaip 0,2 %, kai tirpalo pH 7

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 155 RUDASIS HT

Sinonimai

Maistinis rudasis CI Nr. 3

Apibrėžimas

Rudąjį HT iš esmės sudaro dinatrio 4,4′-(2,4-dihidroksi-5-hidroksimetil-1,3-fenilenbisazo)di(naftalen-1-sulfonatas) ir papildomos dažančiosios medžiagos, taip pat pagrindiniai nedažantys komponentai – natrio chloridas ir (arba) natrio sulfatas.

Rudasis HT yra aprašytas kaip natrio druska. Leidžiama naudoti kalcio ir kalio druską.

Klasė

Bisazo

Spalvos indeksas Nr.

20285

Einecs

224-924-0

Cheminis pavadinimas

Dinatrio 4,4′-(2,4-dihidroksi-5-hidroksimetil-1,3-fenilenbisazo) di(naftalen-1-sulfonatas)

Cheminė formulė

C27H18N4Na2O9S2

Santykinė molekulinė masė

652,57

Analizės duomenys

Bendras dažančiųjų medžiagų kiekis ne mažesnis kaip 70 % skaičiuojant natrio druska

E1 cm 1 % 403, kai bangos ilgis apytikriai lygus 460 nm, vandeninis tirpalas, kurio pH 7

Apibūdinimas

Rausvai rudi milteliai arba granulės

Identifikavimas

A.

Spektrometrija

Maksimumas atitinka maždaug 460 nm, vandeninis tirpalas, kurio pH 7

B.

Rudos spalvos vandeninis tirpalas

 

Grynumas

Vandenyje netirpios medžiagos

ne daugiau kaip 0,2 %

Papildomos dažančiosios medžiagos

ne daugiau kaip 10,0 % (TLC metodas)

Organiniai junginiai, išskyrus dažančiąsias medžiagas:

 

4-aminonaftalen-1-sulfonrūgštis

ne daugiau kaip 0,7 %

Nesulfoninti pirminiai aromatiniai aminai

ne daugiau kaip 0,01 % (skaičiuojant anilinu)

Eteriu ekstrahuojama medžiaga

ne daugiau kaip 0,2 %, kai tirpalo pH 7

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 160a (i) KAROTINŲ MIŠINYS

1.   

Augaliniai karotinai

Sinonimai

CI maisto oranžinis 5

Apibrėžimas

Karotinų mišinys gaunamas tirpikliais ekstrahuojant natūralių veislių valgomuosius augalus, morkas, augalinius aliejus, žolę, liucerną ir dilgėles.

Pagrindinis dažantis komponentas yra karotinoidai, kurių didžiausią dalį sudaro β-karotinas. Gali būti α-, γ-karotino ir kitų pigmentų. Be dažančių pigmentų šioje medžiagoje gali būti aliejų, riebalų ir vaškų, natūraliai esančių šaltinio medžiagoje.

Ekstrahavimui galima naudoti tik šiuos tirpiklius: acetoną, metiletilketoną, metanolį, etanolį, propan-2-olį, heksaną (4), dichlormetaną ir anglies dioksidą.

Klasė

Karotinoidai

Spalvos indeksas Nr.

75130

Einecs

230-636-6

Cheminė formulė

β-karotinas: C40H56

Santykinė molekulinė masė

β-karotinas: 536,88

Analizės duomenys

Karotinų kiekis (skaičiuojant β-karotinu) yra ne mažesnis kaip 5 %. Produktuose, gautuose ekstrahuojant augalinius aliejus: ne mažesnis kaip 0,2 % maistinių riebalų

E1 cm 1 %2 500, kai bangos ilgis apytikriai 440–457 nm, tirpalas cikloheksane

Identifikavimas

Spektrometrija

Tirpalo cikloheksane maksimumas atitinka 440–457 nm ir 470–486 nm

Grynumas

Tirpiklių likučiai

Acetonas

Metiletilketonas

Metanolis

Propan-2-olis

Heksanas

Etanolis

Ne daugiau kaip 50 mg/kg atskirai arba kartu

Dichlormetanas: ne daugiau kaip 10 mg/kg

Švinas

Ne daugiau kaip 5 mg/kg

2.   

Dumblių karotinai

Sinonimai

CI maisto oranžinis 5

Apibrėžimas

Karotinų mišinys taip pat gali būti gaunamas iš natūralių dumblių veislių Dunaliella salina, augančių dideliuose druskinguose Whyalla ežeruose Pietų Australijoje. β-karotinas ekstrahuojamas naudojant eterinį aliejų. Preparatas yra 20–30 % suspensija valgomajame aliejuje. Trans- ir cis-izomerų santykis yra 50/50–71/29 intervale.

Pagrindinis dažantis komponentas yra karotinoidai, kurių didžiausią dalį sudaro β-karotinas. Gali būti α-karotino, liuteino, zeaksantino ir β-kriptoksantino. Be dažančių pigmentų šioje medžiagoje gali būti aliejų, riebalų ir vaškų, natūraliai esančių šaltinio medžiagoje.

Klasė

Karotinoidai

Spalvos indeksas Nr.

75130

Cheminė formulė

β-karotinas: C40H56

Santykinė molekulinė masė

β-karotinas: 536,88

Analizės duomenys

Karotinų kiekis (skaičiuojant β-karotinu) yra ne mažesnis kaip 20 %

E1 cm 1 %2 500, kai bangos ilgis apytikriai 440–457 nm, tirpalas cikloheksane

Identifikavimas

Spektrometrija

Tirpalo cikloheksane maksimumas atitinka 440–457 nm ir 474–486 nm

Grynumas

Natūralūs maistinių aliejų tokoferoliai

Ne daugiau kaip 0,3 %

Švinas

Ne daugiau kaip 5 mg/kg

E 160a (ii) β-KAROTINAS

1.   

β-karotinas

Sinonimai

CI maisto oranžinis 5

Apibrėžimas

Šios specifikacijos daugiausia taikomos visiems β-karotino trans-izomerams, ir mažiems kiekiams kitų karotinoidų. Praskiesti ir stabilizuoti preparatai gali turėti skirtingus cis-ir trans-izomerų santykius

Klasė

Karotinoidai

Spalvos indeksas Nr.

40800

Einecs

230-636-6

Cheminis pavadinimas

β-karotinas; β,β-karotinas

Cheminė formulė

C40H56

Santykinė molekulinė masė

536,88

Analizės duomenys

Ne mažiau kaip 96 % suminio dažančiųjų medžiagų kiekio (išreiškiant β-karotinu)

E1 cm 1 %2 500, kai bangos ilgis apytikriai 440–457 nm, tirpalas cikloheksane

Aprašymas

Raudoni arba rusvai raudoni kristalai ar kristaliniai milteliai

Identifikavimas

Spektrometrija

Tirpalo cikloheksane maksimumas atitinka 453–456 nm

Grynumas

Sulfatiniai pelenai

Ne daugiau kai 0,2 %

Papildomos dažančios medžiagos

Karotinoidai, išskyrus β-karotiną: ne daugiau kaip 3,0 % suminio dažančiųjų medžiagų kiekio

Švinas

Ne daugiau kaip 2 mg/kg

2.   

β-karotinas iš Blakeslea trispora

Sinonimai

CI maisto oranžinis 5

Apibrėžimas

Gaunamas rauginimo būdu, naudojant grybo Blakeslea trispora natūraliųjų veislių mišrią dviejų lytiškai poruojamų tipų (+) ir (–) kultūrą. β-karotinas iš biomasės ekstrahuojamas etilacetatu arba izobutilacetatu, vėliau izopropilo alkoholiu ir iškristalinamas. Kristalinį produktą iš esmės sudaro trans-β-karotinas. Kadangi tai natūralus procesas, maždaug 3 % produkto sudaro jam būdingų karotinoidų mišinys

Klasė

Karotinoidai

Spalvos indeksas Nr.

40800

Einecs

230-636-6

Cheminis pavadinimas

β-karotinas; β,β-karotinas

Cheminė formulė

C40H56

Santykinė molekulinė masė

536,88

Analizės duomenys

Ne mažiau kaip 96 % suminio dažančiųjų medžiagų kiekio (išreiškiant β-karotinu)

E1 cm 1 %2 500, kai bangos ilgis apytikriai 440–457 nm, tirpalas cikloheksane

Aprašymas

Raudoni arba rusvai raudoni kristalai ar kristalų milteliai (spalva skiriasi priklausomai nuo ekstrahavimo tirpiklio ir kristalizavimo sąlygų)

Identifikavimas

Spektrometrija

Tirpalo cikloheksane maksimumas atitinka 453–456 nm

Grynumas

Tirpiklių likučiai

Etilacetatas

Etanolis

Ne daugiau kaip 0,8 % atskirai arba kartu

Izobutilacetatas: ne daugiau kaip 1,0 %

Izopropilo alkoholis: ne daugiau kaip 0,1 %

Sulfatiniai pelenai

Ne daugiau kai 0,2 %

Papildomos dažančios medžiagos

Karotinoidai, išskyrus β-karotiną: Ne daugiau kaip 3,0 % suminio dažančiųjų medžiagų kiekio

Švinas

Ne daugiau kaip 2 mg/kg

Mikotoksinai:

Aflatoksinas B1

Nėra

Trichotecenas (T2)

Nėra

Ochratoksinas

Nėra

Zeralenonas

Nėra

Mikrobiologija:

Pelėsiai

Ne daugiau kaip 100/g

Mielės

Ne daugiau kaip 100/g

Salmonella

Nėra 25 g

Escherichia coli

Nėra 5 g

E 160b ANATO, BIKSINAS, NORBIKSINAS

Sinonimai

Natūralusis oranžinis CI Nr. 4

Apibrėžimas

Klasė

Karotinoidai

Spalvos indeksas Nr.

75120

Einecs

Anato: 215-735-4; anato sėklų ekstraktas: 289-561-2; biksinas: 230-248-7

Cheminiai pavadinimai

Biksinas

:

6′-metilvandenilis-9′cis-6,6′-diapokarotin-6,6′-dikarboksilatas

6′-metilvandenilis-9′-trans-6,6′-diapokarotin-6,6′-dikarboksilatas

Norbiksinas

:

9′-cis-6,6′-6,6′-diapokarotin-6,6′-dikarboksirūgštis

9′-trans-6,6′-diapokarotin-6,6′-dikarboksirūgštis

Cheminė formulė

Biksinas

:

C25H30O4

Norbiksinas

:

C24H28O4

Santykinė molekulinė masė

Norbiksinas

:

394,51

Norbiksinas

:

380,48

Apibūdinimas

Rausvai rudi milteliai, suspensija ar tirpalas

Identifikavimas

Spektrometrija

Biksinas

:

maksimumas atitinka maždaug 502 nm, tirpiklis chloroformas

Norbiksinas

:

maksimumas atitinka maždaug 482 nm, praskiestas KOH tirpalas

(i)   

Tirpikliais ekstrahuojamas biksinas ir norbiksinas

Apibrėžimas

Biksinas yra gaunamas anato medžio (Bixa orellana L.) sėklų viršutinį lukštą ekstrahuojant vienu ar daugiau šių tirpiklių: acetonu, metanoliu, heksanu ar dichlorometanu, anglies dioksidu. Po ekstrahavimo tirpiklis pašalinamas.

Norbiksinas yra gaunamas biksino ekstraktą hidrolizuojant vandeniniais šarmų tirpalais.

Be biksino ir norbiksino gali būti kitų medžiagų, ekstrahuojamų iš anato sėklų.

Biksino milteliuose yra keli dažantieji komponentai, tarp jų pagrindinis yra biksinas, kuris gali būti cis-ir trans-izomerų pavidalu. Taip pat gali būti biksino terminio skaidymo produktų.

Norbiksino milteliuose pagrindinis dažantysis komponentas yra biksino hidrolizės produktai natrio arba kalio druskų pavidalu. Gali būti abu cis-ir trans-izomerai.

Analizės duomenys

Biksino milteliuose bendras karotinoidų kiekis ne mažesnis kaip 75 % skaičiuojant biksinu

Norbiksino milteliuose bendras karotinoidų kiekis ne mažesnis kaip 25 % skaičiuojant norbiksinu

Biksinas

:

E1 cm 1 %2 870, kai bangos ilgis apytikriai lygus 502 nm, tirpiklis chloroformas

Norbiksinas

:

E1 cm 1 %2 870, kai bangos ilgis apytikriai lygus 482 nm, KOH tirpalas

Grynumas

Tirpiklių likučiai

Acetonas

Metanolis

Heksanas

Ne daugiau kaip 50 mg/kg, atskirai, kiekvieno arba bendrai

Dichlormetanas: ne daugiau kaip 10 mg/kg

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

(ii)   

Šarmais ekstrahuojamas anatas

Apibrėžimas

Vandenyje tirpus anatas yra gaunamas vandeniniu šarmų (natrio arba kalio hidroksido) tirpalu ekstrahuojant anato medžio (Bixa orellana L.) sėklų viršutinį lukštą.

Vandenyje tirpiame anate pagrindinis dažantysis komponentas yra norbiksinas, biksino hidrolizės produktas, natrio arba kalio druskų pavidalu. Gali būti abu cis-ir trans-izomerai.

Analizės duomenys

Bendras karotinoidų kiekis yra ne mažesnis 0,1 % skaičiuojant norbiksinu

Norbiksinas

:

E1 cm 1 %2 870, kai bangos ilgis apytikriai lygus 482 nm, KOH tirpalas

Grynumas

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

(iii)   

Aliejais ekstrahuojamas anatas

Apibrėžimas

Anato aliejiniai ekstraktai kaip tirpalas arba suspensija yra gaunami valgomaisiais aliejais ekstrahuojant anato medžio (Bixa orellana L.) sėklų viršutinį lukštą. Anato aliejiniame ekstrakte yra keli dažantieji komponentai, tarp jų pagrindinis yra biksinas, kuris gali būti cis-ir trans-izomerų pavidalu. Taip pat gali būti biksino terminio skaidymo produktų.

Analizės duomenys

Bendras karotinoidų kiekis yra ne mažesnis 0,1 % skaičiuojant biksinu

Biksinas

:

E1 cm 1 %2 870, kai bangos ilgis apytikriai lygus 502 nm, tirpiklis chloroformas

Grynumas

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 160c PAPRIKOS EKSTRAKTAS, KAPSANTINAS, KAPSORUBINAS

Sinonimai

Paprikos ekstrakto eterinis aliejus

Apibrėžimas

Paprikos ekstraktas yra gaunamas tirpikliais ekstrahuojant natūralias paprikos rūšis, t. y. sumaltas Capsicum annuum L. vaisių ankštis, su sėklomis arba be jų, kuriose yra pagrindiniai šio prieskonio dažantieji komponentai. Pagrindiniai dažantieji komponentai yra kapsantinas ir kapsorubinas. Be jų yra įvairių kitų dažančiųjų junginių.

Ekstrahavimui galima naudoti tik šiuos tirpiklius: metanolį, etanolį, acetoną, heksaną, dichlormetaną, etilacetatą ir anglies dioksidą.

Klasė

Karotinoidai

Einecs

Kapsantinas: 207-364-1; kapsorubinas: 207-425-2

Cheminiai pavadinimai

Kapsantinas: (3R,3′S,5′R)-3,3′-dihidroksi-β,k-karotin-6-onas

Kapsorubinas: (3S,3′S,5R,5′R)-3,3′-dihidroksi-k,k-karotin-6,6′-dionas

Cheminė formulė

Kapsantinas: C40H56O3

Kapsorubinas: C40H56O4

Santykinė molekulinė masė

Kapsantinas: 584,85

Kapsorubinas: 600,85

Analizės duomenys

Paprikos ekstraktas: karotinoidų kiekis ne mažesnis kaip 7,0 %

Kapsantinas (kapsorubinas): ne mažiau kaip 30 % bendro karotinoidų kiekio

E1 cm 1 %2 100, kai bangos ilgis apytikriai lygus 462 nm, tirpiklis acetonas

Apibūdinimas

Tamsiai raudonas klampus skystis

Identifikavimas

A.

Spektrometrija

Maksimumas atitinka maždaug 462 nm, tirpiklis acetonas

B.

Spalvinė reakcija

jei į ėminio lašą 2–3 lašuose chloroformo įlašinti lašą sieros rūgšties, susidaro tamsiai mėlynos spalvos tirpalas

Grynumas

Tirpiklių likučiai:

Etilacetatas

Metanolis

Etanolis

Acetonas

Heksanas

Ne daugiau kaip 50 mg/kg, atskirai kiekvieno arba bendrai

Dichlormetanas: ne daugiau kaip 10 mg/kg

Kapsaicinas

ne daugiau kaip 250 mg/kg

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 160d LIKOPENAS

Sinonimai

Natūralusis geltonis 27

Apibrėžimas

Likopenas yra gaunamas tirpikliais ekstrahuojant natūraliąsias raudonųjų pomidorų (Lycopersicon esculentum L.) rūšis, tirpiklis vėliau pašalinamas. Galima naudoti tik šiuos tirpiklius: dichlormetaną, anglies dioksidą, etilacetatą, acetoną, propan-2-olį, metanolį, etanolį, heksaną. Pagrindinis pomidorų dažantysis komponentas yra likopenas, gali būti maži kiekiai kitų karotinoidinių pigmentų. Be kitų dažančiųjų pigmentų produkte gali būti aliejų, riebalų, vaškų ir skoninių komponentų, natūraliai esančių pomidoruose.

Klasė

Karotinoidai

Spalvos indeksas Nr.

75125

Cheminiai pavadinimai

Likopenas, ψ,ψ-karotinas

Cheminė formulė

C40H56

Santykinė molekulinė masė

536,85

Analizės duomenys

Bendras dažančiųjų medžiagų kiekis ne mažesnis kaip 5,0 %

E1 cm 1 %3 450, kai bangos ilgis apytikriai lygus 472 nm, tirpiklis heksanas

Apibūdinimas

Tamsiai raudonas klampus skystis

Identifikavimas

Spektrometrija

Maksimumas atitinka maždaug 47 nm, tirpiklis heksanas

Grynumas

Tirpiklių likučiai

Etilacetatas

Metanolis

Etanolis

Acetonas

Heksanas

Propan-2-olis

Ne daugiau kaip 50 mg/kg, atskirai kiekvieno arba bendrai

Dichlormetanas: ne daugiau kaip 10 mg/kg

Sulfatiniai pelenai

ne daugiau kaip 0,1 %

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 160e β-APO-8′-KAROTINALIS (C30)

Sinonimai

Maistinis oranžinis CI Nr.6

Apibrėžimas

Šios specifikacijos taikomos daugiausia visiems β-apo-8′-karotinalio trans-izomerams, turintiems nedidelius kiekius kitų karotinoidų. Praskiesti ir stabilizuoti produktai yra ruošiami iš β-apo-8′-karotinalio, atitinkančio šias specifikacijas, juos sudaro β-apo-8′-karotinalio tirpalai arba suspensijos valgomuosiuose riebaluose arba aliejuose, emulsijos ir vandenyje disperguojami milteliai. Šie preparatai gali turėti skirtingą cis-ir trans-izomerų santykį.

Klasė

Karotinoidai

Spalvos indeksas Nr.

40820

Einecs

214-171-6

Cheminiai pavadinimai

β-apo-8′-karotinalis, trans-β-apo-8′-karotinaldehidas

Cheminė formulė

C30H40O

Santykinė molekulinė masė

416,65

Analizės duomenys

Bendras dažančiųjų medžiagų kiekis ne mažesnis kaip 96 %

E1 cm 1 %2 640, kai bangos ilgis apytikriai lygus 460–462 nm, tirpiklis cikloheksanas

Apibūdinimas

Tamsiai violetiniai metalinio blizgesio kristalai arba kristaliniai milteliai

Identifikavimas

Spektrometrija

Maksimumas atitinka maždaug 460–462 nm, tirpiklis cikloheksanas

Grynumas

Sulfatiniai pelenai

ne daugiau kaip 0,1 %

Papildomos dažančiosios medžiagos

karotinoidai, išskyrus β-apo-8′-karotinalį:

ne daugiau kaip 3,0 % bendro dažančiųjų medžiagų kiekio

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 160f β-APO-8′-KAROTINKARBOKSIRŪGŠTIES ETILESTERIS (C30)

Sinonimai

Maistinis oranžinis CI Nr. 7, β-apo-8′-karotinkarboksirūgšties esteris

Apibrėžimas

Šios specifikacijos taikomos daugiausia visiems β-apo-8′-karotinkarboksirūgšties etilesterio trans-izomerams, turintiems nedidelius kiekius kitų karotinoidų. Praskiesti ir stabilizuoti produktai yra ruošiami iš β-apo-8′-karotinkarboksirūgšties etilesterio, atitinkančio šias specifikacijas, juos sudaro β-apo-8′-karotinkarboksirūgšties etilesterio tirpalai arba suspensijos valgomuosiuose riebaluose arba aliejuose, emulsijos ir vandenyje disperguojami milteliai. Šie preparatai gali turėti skirtingą cis-ir trans-izomerų santykį.

Klasė

Karotinoidai

Spalvos indeksas Nr.

40825

Einecs

214-173-7

Cheminiai pavadinimai

β-apo-8′-karotinkarboksirūgšties etilesteris, etil β-apo-8′-karotinkarboksilatas

Cheminė formulė

C32H44O2

Santykinė molekulinė masė

460,70

Analizės duomenys

Bendro dažančiųjų medžiagų kiekis ne mažesnis kaip 96 %

E1 cm 1 %2 550, kai bangos ilgis apytikriai lygus 449 nm, tirpiklis cikloheksanas

Apibūdinimas

Raudoni arba violetiniai raudoni kristalai ar kristaliniai milteliai

Identifikavimas

Spektrometrija

Maksimumas atitinka maždaug 449 nm, tirpiklis cikloheksanas

Grynumas

Sulfatiniai pelenai

ne daugiau kaip 0,1 %

Papildomos dažančiosios medžiagos

karotinoidai, išskyrus β-apo-8′-karotinkarboksirūgšties etilesterį: ne daugiau kaip 3,0 % bendro dažančiųjų medžiagų kiekio

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 161b LIUTEINAS

Sinonimai

Karotinoidų mišinys, ksantofilai

Apibrėžimas

Liuteinas yra gaunamas tirpikliais ekstrahuojant natūralias valgomųjų vaisių ir augalų rūšis, žolę, liucerną ir tagetes erecta. Pagrindinis dažantis komponentas yra karotinoidai, kurių didžiausią dalį sudaro liuteinas ir jo esteriai su riebalų rūgštimis. Taip pat gali būti įvairūs karotinų kiekiai. Be liuteino gali būti riebalų, aliejų ir vaškų, natūraliai esančių žaliavoje.

Ekstrahavimui galima naudoti tik šiuos tirpiklius: metanolį, etanolį, propan-2-olį, heksaną, acetoną, metiletileterį, dichlormetaną ir anglies dioksidą.

Klasė

Karotinoidai

Einecs

204-840-0

Cheminis pavadinimas

3,3′-dihidroksi-d-karotinas

Cheminė formulė

C40H56O2

Santykinė molekulinė masė

568,88

Analizės duomenys

Bendras dažančiųjų medžiagų kiekis ne mažesnis kaip 4,0 % skaičiuojant liuteinu

E1 cm 1 %2 550, kai bangos ilgis apytikriai lygus 445 nm, tirpikliai: chloroformas ir etanolis (10 + 90) arba heksanas, etanolis ir acetonas (80 + 10 + 10)

Apibūdinimas

Tamsus gelsvai rudas skystis

Identifikavimas

Spektrometrija

Maksimumas atitinka maždaug 445 nm, tirpiklis chloroformas ir etanolis (10 + 90)

Grynumas

Tirpiklių likučiai:

Acetonas

Metiletilketonas

Metanolis

Etanolis

propan-2-olis

Heksanas

Ne daugiau kaip 50 mg/kg, atskirai kiekvieno arba bendrai

Dichlormetanas: ne daugiau kaip 10 mg/kg

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 161g KANTAKSANTINAS

Sinonimai

Maistinis oranžinis CI Nr. 8

Apibrėžimas

Šios specifikacijos taikomos daugiausia visiems kantaksantino trans-izomerams, turintiems nedidelius kiekius kitų karotinoidų. Praskiesti ir stabilizuoti produktai yra ruošiami iš kantaksantino, atitinkančio šias specifikacijas, juos sudaro kantaksantino tirpalai arba suspensijos valgomuosiuose riebaluose arba aliejuose, emulsijos ir vandenyje disperguojami milteliai. Šie preparatai gali turėti skirtingą cis-ir trans-izomerų santykį.

Klasė

Karotinoidai

Spalvos indeksas Nr.

40850

Einecs

208-187-2

Cheminiai pavadinimai

β-karotin-4,4′-dionas, kantaksantinas, 4,4′-diokso-β-karotinas

Cheminė formulė

C40H52O2

Santykinė molekulinė masė

564,86

Analizės duomenys

Bendras dažančiųjų medžiagų kiekis ne mažesnis kaip 96 % (skaičiuojant kantaksantinu)

E1 cm 1 %2 200,

kai bangos ilgis apytikriai lygus 485 nm, tirpiklis chloroformas

kai bangos ilgis 468–472 nm, tirpiklis cikloheksanas

kai bangos ilgis 464–467 nm, tirpiklis petroleteris

Apibūdinimas

Tamsiai violetiniai kristalai ar kristaliniai milteliai

Identifikavimas

Spektrometrija

Maksimumas atitinka maždaug 485 nm, tirpiklis chloroformas

Maksimumas atitinka 468–472 nm, tirpiklis cikloheksanas

Maksimumas atitinka 464–467 nm, tirpiklis petroleteris

Grynumas

Sulfatiniai pelenai

ne daugiau kaip 0,1 %

Papildomos dažančiosios medžiagos

karotinoidai, išskyrus kantaksantiną: ne daugiau kaip 5,0 % bendro dažančiųjų medžiagų kiekio

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 162 BUROKĖLIŲ RAUDONASIS/RAUDĖ, BETANINAS

Sinonimai

Burokėlių raudonasis/burokėlių raudė

Apibrėžimas

Burokėlių raudonasis yra gaunamas iš natūralių rūšių raudonųjų burokėlių (Beta vulgaris L. var. rubra) šakniavaisių, kai susmulkinti burokėliai spaudžiami, kaip sultims gaminti, arba burokėlių susmulkinti šakniavaisiai ekstrahuojami vandeniu ir ekstraktas vėliau sodrinamas aktyvaus komponento kiekiui padidinti. Dažiklį sudaro įvairūs pigmentai, visi iš jų priklauso betalainų klasei. Pagrindinis dažantysis komponentas yra betacianinai (raudoni), betaninas juose sudaro 75–95 %. Gali būti nedideli kiekiai betaksantino (geltonas) ir betalainų skaidymo produktų (šviesiai rudi).

Be dažančiųjų pigmentų sultyse arba ekstraktuose yra cukrų, druskų ir (arba) baltymų, natūraliai esančių raudonuosiuose burokėliuose. Tirpalas gali būti koncentruojamas ir kai kurie produktai gali būti gryninami norint pašalinti didesnę dalį cukrų, druskų ir baltymų.

Klasė

Betalainai

Einecs

231-628-5

Cheminiai pavadinimai

(S-(R′,R′)-4-(2-(2-karboksi-5(β-D-gliukopiranoziloksi)-2,3-dihidro-6-hidroksi-1H-indol-1-il)etenil)-2,3-dihidro-2,6-piridindikarboksirūgštis 1-(2-(2,6-dikarboksi-1,2,3,4-tetrahidro-4-piriliden)etiliden)-5(β -D-gliukopiranoziloksi)-6-hidroksiindolinio-2-karboksilatas

Cheminė formulė

Betaninas: C24H26N2O13

Santykinė molekulinė masė

550,48

Analizės duomenys

Raudonojo dažiklio kiekis (išreiškiant betaninu) yra ne mažesnis kaip 0,4 %

E1 cm 1 %1 120, kai bangos ilgis apytikriai lygus 535 nm, vandeninis tirpalas, kurio pH 5

Apibūdinimas

Raudonas arba tamsiai raudonas skystis, pasta, milteliai ar kieta medžiaga

Identifikavimas

Spektrometrija

Maksimumas atitinka maždaug 535 nm, vandeninis tirpalas, kurio pH 5

Grynumas

Nitratas

ne daugiau kaip 2 g nitrato anijono/g raudonojo dažiklio (apskaičiuoto darant analizę)

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 163 ANTOCIANINAI

Apibrėžimas

Antocianinai yra gaunami valgomųjų vaisių ir daržovių natūralias rūšis ekstrahuojant sulfitiniu vandeniu, parūgštintu vandeniu, anglies dioksidu, metanoliu arba etanoliu. Antocianinuose yra įprastų žaliavinės medžiagos komponentų, būtent, antocianino, organinių rūgščių, taninų, cukrų mineralų ir t. t., bet nebūtinai tuo pat santykiu, kaip žaliavinėje medžiagoje.

Klasė

Anthocyanin

Einecs

208-438-6 (cianidinas); 205-125-6 (peonidinas); 208-437-0 (delfinidinas); 211-403-8 (malvidinas); 205-127-7 (pelargodininas)

Cheminiai pavadinimai

3,3′,4′,5,7-pentahidroksiflavilio chloridas (cianidinas)

3,4′,5,7-tetrahidroksi-3′-metoksiflavilio chloridas (peonidinas)

3,4′,5,7-tetrahidroksi-3′,5′-dimetoksiflavilio chloridas (malvidinas)

3,5,7-trihidroksi-2-(3,4,5-trihidroksifenil)-1-benzopirilio chloridas (delfinidinas)

3,3′,4′,5,7-pentahidroksi-5′-metoksiflavilio chloridas (petunidinas)

3,5,7-trihidroksi-2-(4-hidroksifenil)-1-benzopirilio chloridas (pelargodininas)

Cheminė formulė:

Cianidinas: C15H11O6Cl

Peonidinas: C16H13O6Cl

Malvidinas: C17H15O7Cl

Delfinidinas: C15H11O7Cl

Petunidinas: C16H13O7Cl

Pelargoninas: C15H11O5Cl

Santykinė molekulinė masė:

Cianidinas: 322,6

Peonidinas: 336,7

Malvidinas: 366,7

Delfinidinas: 340,6

Petunidinas: 352,7

Pelargoninas: 306,7

Analizės duomenys

E1 cm 1 % 300 gryno pigmento, kai bangos ilgis 515–535 nm, pH 3,0

Apibūdinimas

Rausvai violetinis skystis, milteliai ar pasta, turinti silpną būdingą kvapą

Identifikavimas

Spektrometrija

Maksimumas, tirpikliu naudojant metanolį su 0,01 % konc. HCl:

cianidino: 535 nm

peonidino: 532 nm

malvidino: 542 nm

delfinidino: 546 nm

petunidino: 543 nm

pelargonino: 530 nm

Grynumas

Tirpiklių likučiai

Metanolis

Etanolis

Ne daugiau kaip 50 mg/kg, atskirai kiekvieno arba bendrai

Sieros dioksidas

ne daugiau kaip 1 000 mg/kg vienam pigmento procentui

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 170 KALCIO KARBONATAS

Sinonimai

Baltasis pigmentas CI Nr. 18, kreida

Apibrėžimas

Kalcio karbonatas yra produktas, gaunamas iš sumaltos klinties arba kalcio jonus nusodinant karbonato jonais.

Klasė

Neorganiniai junginiai

Spalvos indeksas Nr.

77220

Einecs

Kalcio karbonatas: 207-439-9

Klintis: 215-279-6

Cheminis pavadinimas

Kalcio karbonatas

Cheminė formulė

CaCO3

Santykinė molekulinė masė

100,1

Analizės duomenys

Kiekis ne mažesnis kaip 98 % skaičiuojant bevandenei druskai

Apibūdinimas

Balti kristaliniai arba amorfiniai bekvapiai ir beskoniai milteliai

Identifikavimas

Tirpumas

Praktiškai netirpus vandenyje ir alkoholyje. Tirpsta skiriantis burbuliukams praskiestoje acto rūgštyje, praskiestoje druskos rūgštyje ir praskiestoje azoto rūgštyje, o susidarantys tirpalai po virinimo rodo teigiamą kalcio jonų reakciją.

Grynumas

Nuodžiūvis

ne daugiau kaip 2,0 % (200 °C, 4 h)

Rūgštyje netirpios medžiagos

ne daugiau kaip 0,2 %

Magnio ir šarminių metalų druskos

ne daugiau kaip 1,5 %

Fluoridas

ne daugiau kaip 50 mg/kg

Stibis (skaičiuojant Sb)

Varis (skaičiuojant Cu)

Chromas (skaičiuojant Cr)

Cinkas (skaičiuojant Zn)

Baris (skaičiuojant Ba)

ne daugiau kaip 100 mg/kg, atskirai kiekvieno arba bendrai

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

E 171 TITANO DIOKSIDAS

Sinonimai

Baltasis pigmentas CI Nr. 6

Apibrėžimas

Titano dioksidą iš esmės sudaro grynas anatazo ir (arba) rutilo titano dioksidas, kuris produkto technologinėms savybėms pagerinti gali būti padengtas nedideliu kiekiu aliuminio oksido ir (arba) silicio dioksido.

Klasė

Neorganiniai junginiai

Spalvos indeksas Nr.

77891

Einecs

236-675-5

Cheminis pavadinimas

Titano dioksidas

Cheminė formulė

TiO2

Santykinė molekulinė masė

79,88

Analizės duomenys

Kiekis ne mažesnis kaip 99 %, neįskaitant aliuminio ir silicio oksidų

Apibūdinimas

Balti ar šiek tiek spalvoti milteliai

Identifikavimas

Tirpumas

Netirpus vandenyje ir organiniuose tirpikliuose. Lėtai tirpsta vandenilio fluorido rūgštyje ir karštoje koncentruotoje sieros rūgštyje.

Grynumas

Nuodžiūvis

Ne daugiau kaip 0,5 % (105 °C, 3 h)

Iškaitinimo nuostoliai

Ne daugiau kaip 1,0 % skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo (800 °C)

Aliuminio oksidas ir (arba) silicio dioksidas

Bendras kiekis ne didesnis kaip 2,0 %

Medžiaga, ištirpstanti 0,5 N HCl

Ne daugiau kaip 0,5 %, neįskaitant aliuminio ir silicio oksidų, tačiau, jei produktuose yra aliuminio oksido ir (arba) silicio dioksido, ne daugiau kaip 1,5 % parduodamo produkto masės.

Vandenyje tirpi medžiaga

Ne daugiau kaip 0,5 %

Kadmis

Ne daugiau kaip 1 mg/kg

Stibis

Ne daugiau kaip 50 mg/kg po visiško ištirpinimo

Arsenas

Ne daugiau kaip 3 mg/kg po visiško ištirpinimo

Švinas

Ne daugiau kaip 10 mg/kg po visiško ištirpinimo

Gyvsidabris

Ne daugiau kaip 1 mg/kg po visiško ištirpinimo

Cinkas

Ne daugiau kaip 50 mg/kg po visiško ištirpinimo.

E 172 GELEŽIES OKSIDAI IR GELEŽIES HIDROKSIDAI

Sinonimai

Geltonasis geležies oksidas

:

geltonasis pigmentas CI Nr. 42 ir 43

Raudonasis geležies oksidas

:

raudonasis pigmentas CI Nr. 101 ir 102

Juodasis geležies oksidas

:

juodasis pigmentas CI Nr. 11

Apibrėžimas

Geležies oksidai ir geležies hidroksidai gaminami sintetiniu būdu, juos iš esmės sudaro bevandeniai ir (arba) hidratuoti geležies oksidai. Spalvų gama: geltonos, raudonos, rudos ir juodos spalvos. Maistinės kokybės geležies oksidai nuo techninių rūšių skiriasi visų pirma palyginti mažais kiekiais kitų metalų priemaišų. Tai pasiekiama vykdant geležies šaltinio atranką bei kontrolę ir (arba) gamybos procese taikomu gryninimo laipsniu.

Klasė

Neorganiniai junginiai

Spalvos indeksas Nr.

Geltonasis geležies oksidas

:

77492

Juodasis geležies oksidas

:

77491

Raudonasis geležies oksidas

:

77499

Einecs

Geltonasis geležies oksidas

:

257-098-5

Raudonasis geležies oksidas

:

215-168-2

Juodasis geležies oksidas

:

235-442-5

Cheminiai pavadinimai

Geltonasis geležies oksidas

:

hidratuotas geležies (III) oksidas

Raudonasis geležies oksidas

:

bevandenis geležies (III) oksidas

Juodasis geležies oksidas

:

geležies (II) geležies (III) oksidas

Cheminės formulės

Geltonasis geležies oksidas

:

FeO(OH)·xH2O

Raudonasis geležies oksidas

:

Fe2O3

Juodasis geležies oksidas

:

FeO·Fe2O3

Santykinė molekulinė masė

88,85

:

FeO(OH)

159,70

:

Fe2O3

231,55

:

FeO·Fe2O3

Analizės duomenys

Bendras geltonojo oksido geležies kiekis ne mažesnis kaip 60 %, raudonojo ir juodojo oksido – ne mažesnis kaip 68 % skaičiuojant geležimi

Apibūdinimas

Geltonos, raudonos, rudos ar juodos spalvos milteliai

Identifikavimas

Tirpumas

Netirpūs vandenyje ir organiniuose tirpikliuose.

Tirpūs koncentruotose neorganinėse rūgštyse.

Grynumas

Vandenyje tirpi medžiaga

ne daugiau kaip 1,0 %

po visiško ištirpinimo

Arsenas

ne daugiau kaip 5 mg/kg

Baris

ne daugiau kaip 50 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 5 mg/kg

Chromas

ne daugiau kaip 100 mg/kg

Varis

ne daugiau kaip 50 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 20 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Nikelis

ne daugiau kaip 200 mg/kg

Cinkas

ne daugiau kaip 100 mg/kg

E 173 ALIUMINIS

Sinonimai

CI metalo pigmentas, Al

Apibrėžimas

Aliuminio pudrą sudaro labai smulkios aliuminio dalelės. Pudra gaminama esant arba nesant valgomųjų augalinių aliejų ir (arba) maistinių priedų kokybę atitinkančių riebalų rūgščių. Joje nėra jokių kitų medžiagų, išskyrus valgomuosius augalinius aliejus ir (arba) maistinių priedų kokybę atitinkančias riebalų rūgštis.

Spalvos indeksas Nr.

77000

Einecs

231-072-3

Cheminis pavadinimas

Aliuminis

Cheminė formulė

Al

Santykinė molekulinė masė

26,98

Analizės duomenys

Ne mažiau kaip 99 % skaičiuojant Al po aliejų pašalinimo

Apibūdinimas

Sidabriškai pilki milteliai arba ploni lakštai

Identifikavimas

Tirpumas

Netirpus vandenyje ir organiniuose tirpikliuose. Tirpus praskiestoje druskos rūgštyje. Gautas tirpalas rodo teigiamą aliuminio jonų reakciją.

Grynumas

Nuodžiūvis

ne daugiau kaip 0,5 % (105 °C, iki pastovios masės)

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg

E 174 SIDABRAS

Sinonimai

Argentum, Ag

Klasė

Neorganiniai junginiai

Spalvos indeksas Nr.

77820

Einecs

231-131-3

Cheminis pavadinimas

Sidabras

Cheminė formulė

Ag

Santykinė molekulinė masė

107,87

Analizės duomenys

Kiekis ne mažesnis kaip 99,5 % Ag

Apibūdinimas

Sidabro spalvos milteliai arba ploni lakštai

E 175 AUKSAS

Sinonimai

Metalo pigmentas 3, Aurum, Au

Klasė

Neorganiniai junginiai

Spalvos indeksas Nr.

77480

Einecs

231-165-9

Cheminis pavadinimas

Auksas

Cheminė formulė

Au

Santykinė molekulinė masė

197,0

Analizės duomenys

Kiekis ne mažesnis kaip 90 % Au

Apibūdinimas

Aukso spalvos milteliai arba ploni lakštai

Grynumas

Sidabras

ne daugiau kaip 7,0 %

po visiško ištirpinimo

Varis

ne daugiau kaip 4,0 %

E 180 LITOLRUBINAS BK

Sinonimai

Raudonasis pigmentas CI Nr. 57, karminas 6B

Apibrėžimas

Litolrubiną BK iš esmės sudaro kalcio 3-hidroksi-4-(4-metil-2-sulfonatofenilazo)-2-naftalenkarboksilatas ir papildomos dažančios medžiagos, taip pat pagrindiniai nedažantys komponentai – vanduo, kalcio chloridas ir (arba) kalcio sulfatas.

Klasė

Monoazo

Spalvos indeksas Nr.

15850:1

Einecs

226-109-5

Cheminis pavadinimas

Kalcio 3-hidroksi-4-(4-metil-2-sulfonatofenilazo)-2-naftalen karboksilatas

Cheminė formulė

C18H12CaN2O6S

Santykinė molekulinė masė

424,45

Analizės duomenys

Bendras dažančiųjų medžiagų kiekis ne mažesnis kaip 90,0 %

E1 cm 1 % 200, kai bangos ilgis apytikriai lygus 442 nm, tirpiklis dimetilformamidas

Apibūdinimas

Raudoni milteliai

Identifikavimas

Spektrometrija

Maksimumas atitinka mažaug 442 nm, tirpiklis dimetilformamidas

Grynumas

Papildomos dažančiosios medžiagos

ne daugiau kaip 0,5 %

Organiniai junginiai, išskyrus dažančiąsias medžiagas:

 

2-amino-5-metilbenzensulfonrūgšties kalcio druska

ne daugiau kaip 0,2 %

3-hidroksi-2-naftalenkarboksirūgšties kalcio druska

ne daugiau kaip 0,4 %

Nesulfoninti pirminiai aromatiniai aminai

ne daugiau kaip 0,01 % (skaičiuojant anilinu)

Eteriu ekstrahuojama medžiaga

ne daugiau kaip 0,2 %, kai tirpalo pH 7

Arsenas

ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

ne daugiau kaip 10 mg/kg

Gyvsidabris

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

ne daugiau kaip 1 mg/kg

Sunkieji metalai (skaičiuojant Pb)

ne daugiau kaip 40 mg/kg


(1)  Spalvos intensyvumas yra apibrėžiamas kaip kietos dažančios karamelės 0,1 % (m/V) vandeninio tirpalo optinis tankis, išmatuotas naudojant 1 cm kiuvetę, kai bangos ilgis 610 nm.

(2)  Išreiškiamas pagal lygiavertį spalvos intensyvumą, t. y. palyginti su produktu, kurio spalvos intensyvumas lygus 0,1 optinio tankio vienetų.

(3)  Alkoholiu nusodintų nuosėdų optinių tankių santykis yra apibrėžiamas kaip nuosėdų optinio tankio, išmatuoto esant bangos ilgiui 280 nm, ir optinio tankio, išmatuoto esant bangos ilgiui 560 nm, santykis (1 cm kiuvetė).

(4)  Benzeno ne daugiau kaip 0,05 % V/V.


II PRIEDAS

A   DALIS

Panaikinama direktyva ir jos vėlesni pakeitimai

(nurodyta 2 straipsnyje)

Komisijos direktyva 95/45/EB

(OL L 226, 1995 9 22, p. 1)

Komisijos direktyva 1999/75/EB

(OL L 206, 1999 8 5, p. 19)

Komisijos direktyva 2001/50/EB

(OL L 190, 2001 7 12, p. 14)

Komisijos direktyva 2004/47/EB

(OL L 113, 2004 4 20, p. 24)

Komisijos direktyva 2006/33/EB

(OL L 82, 2006 3 21, p. 10)

B   DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas

(nurodytas 2 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo terminas

95/45/EB

1996 m. liepos 1 d. (1)

1999/75/EB

2000 m. liepos 1 d.

2001/50/EB

2002 m. birželio 29 d.

2004/47/EB

2005 m. balandžio 1 d. (2)

2006/33/EB

2007 m. balandžio 10 d.


(1)  Pagal Direktyvos 95/45/EB 2 straipsnio 2 dalį tos Direktyvos neatitinkančiais produktais, esančiais rinkoje arba paženklintais iki 1996 m. liepos 1 d., gali būti prekiaujama tol, kol baigsis jų atsargos.

(2)  Pagal Direktyvos 2004/47/EB 3 straipsnį tos Direktyvos neatitinkančiais produktais, esančiais rinkoje arba paženklintais iki 2005 m. balandžio 1 d., gali būti prekiaujama tol, kol baigsis jų atsargos.


III PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Direktyva 95/45/EB

Ši direktyva

1 straipsnio 1 pastraipa

1 straipsnis

1 straipsnio 2 pastraipa

2 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

4 straipsnis

Priedas

I priedas

II priedas

III priedas


II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Komisija

10.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 6/64


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. gruodžio 2 d.

kuriuo nustatoma stambių avarijų pranešimo anketa pagal Tarybos direktyvą 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 7530)

(Tekstas svarbus EEE)

(2009/10/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvą 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (1), ypač į jos 15 straipsnio 2 dalį,

pasitarusi su komitetu, įsteigtu remiantis direktyvos 22 straipsniu,

kadangi:

(1)

Pagal Direktyvos 96/82/EB 14 straipsnį valstybės narės turi užtikrinti, kad įvykus stambiai avarijai veiklos vykdytojas kuo skubiau informuotų apie tai kompetentingas institucijas. Pagal direktyvos 15 straipsnio 1 dalį valstybės narės privalo kuo skubiau informuoti Komisiją apie direktyvos VI priedo kriterijus atitinkančias stambias avarijas, kurios įvyko jų teritorijoje. Direktyvos 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai tik 14 straipsnyje nurodyta informacija yra surenkama, valstybės narės informuoja Komisiją apie savo tyrimo rezultatus ir rekomendacijas dėl prevencinių priemonių ateityje.

(2)

Pagal 15 straipsnio 2 dalį reikalinga informacija turi būti pateikta naudojant pranešimo anketas, kurios nustatomos ir keičiamos direktyvos 22 straipsnyje nurodyta tvarka.

(3)

Šiuo sprendimu numatytos priemonės atitinka direktyvos 22 straipsniu įkurto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taikant Direktyvos 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės 15 straipsnio 2 dalį, tvirtinama stambių avarijų pranešimo anketa, pateikiama šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Nuo 2008 m. gruodžio 1 d. valstybės narės teikia ataskaitas su priede nurodyta informacija, naudodamosi Direktyvos 96/82/EB 19 straipsnio 2 dalyje numatytu registru ir informacine sistema.

3 straipsnis

Prieš pradedant galutinai naudoti stambių avarijų pranešimo anketą, nuo 2008 m. gruodžio 1 d. taikomas bandomasis 5 mėnesių etapas.

4 straipsnis

Jei bandomuoju etapu paaiškėtų, kad priede pateiktą stambių avarijų pranešimo anketą reikia iš dalies pakeisti, šis sprendimas iš dalies keičiamas laikantis direktyvos 22 straipsnyje nustatytos tvarkos.

5 straipsnis

Konfidenciali informacija tvarkoma pagal 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimą 2001/844/EB, EAPB, Euratomas (2), iš dalies keičiantį jos darbo tvarkos taisykles.

6 straipsnis

Į valstybių narių ataskaitas įtraukiama tik ta informacija, kuri prieinama kompetentingoms valdžios institucijoms.

7 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 2 d.

Komisijos vardu

Stavros DIMAS

Komisijos narys


(1)  OL L 10, 1997 1 14, p. 13.

(2)  OL L 317, 2001 12 3, p. 1.


PRIEDAS

Pagal Direktyvos 96/82/EB 15 straipsnio 2 dalį pateikiama informacija

(Minimas registras ir informacinė sistema reiškia Komisijos elektroninę stambių avarijų pranešimo sistemos duomenų bazę, prie kurios jungiamasi http://mahbsrv.jrc.it)

Image

Image

Image

Image

Image

Image

Image

Image

Image

Image

Image

Image

Image


10.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 6/79


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. gruodžio 19 d.

kuriuo leidžiama naudoti tam tikrus kiaulių skerdenų klasifikavimo būdus Ispanijoje

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 8477)

(Tekstas autentiškas tik ispanų kalba)

(2009/11/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1984 m. lapkričio 13 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3220/84, nustatantį Bendrijos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalę (1), ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Reglamento (EEB) Nr. 3220/84 2 straipsnio 3 dalį kiaulių skerdenos turi būti klasifikuojamos raumeningumą apskaičiuojant pagal statistiškai pagrįstus vertinimo būdus, grindžiamus vienos arba kelių kiaulių skerdenos anatominių dalių fiziniu išmatavimu. Klasifikavimo būdus leidžiama taikyti atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą statistinės paklaidos nuokrypį. Šis nuokrypis apibrėžtas 1985 m. spalio 24 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2967/85, nustatančio išsamias Bendrijos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalės taikymo taisykles (2), 3 straipsnio 2 dalyje.

(2)

Komisijos sprendimu 88/479/EEB (3) Ispanijoje leidžiama taikyti keturis kiaulių skerdenų klasifikavimo būdus („DEST“, „FOM“, „HGP“ ir „Autofom“).

(3)

Dėl techninių priežasčių Ispanija paprašė Komisijos leisti atnaujinti du būdus („FOM“ ir „Autofom“), naudoti du naujus būdus („UltraFOM 300“ ir „VCS2000“) ir panaikinti du būdus („HGP“ ir „DEST“) bei pateikė bandomųjų išpjaustymų rezultatus Reglamento (EEB) Nr. 2967/85 3 straipsnio 3 dalyje numatyto protokolo antroje dalyje.

(4)

Išnagrinėjus šį prašymą, paaiškėjo, kad reikalavimai, taikomi išduodant leidimą taikyti tuos klasifikavimo būdus, yra įvykdyti.

(5)

Pagal Reglamento (EEB) Nr. 3220/84 2 straipsnio 1 dalies 2 pastraipą valstybėms narėms gali būti leista numatyti kitokį kiaulių skerdenų pateikimą nei nurodytas tame straipsnyje, kai toks nukrypimas pateisinamas komercine praktika arba techniniais reikalavimais. Remiantis komercine praktika, Ispanijoje taip pat gali būti reikalaujama, kad nuo kiaulių skerdenos būtų atskirtos priekinės kojos, o ne tik liežuvis, šeriai, kanopos, lyties organai, poodiniai riebalai, inkstai ir diafragma, kaip to reikalaujama pagal Reglamento (EEB) Nr. 3220/84 2 straipsnio 1 dalį.

(6)

Prietaisus arba klasifikavimo būdus galima leisti keisti tik priėmus naują Komisijos sprendimą, kuriame būtų atsižvelgta į įgytą patirtį. Todėl dabartinis leidimas gali būti panaikintas.

(7)

Kad būtų aiškiau, Sprendimą 88/479/EEB reikėtų panaikinti ir pakeisti nauju.

(8)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Remiantis Reglamentu (EEB) Nr. 3220/84, kiaulių skerdenoms klasifikuoti Ispanijoje leidžiama naudoti šiuos būdus:

a)

prietaisą, vadinamą „Fat-O-Meater (FOM)“, ir su juo susijusius vertinimo būdus, kurių aprašas pateikiamas priedo 1 dalyje;

b)

prietaisą, vadinamą „Fully automatic ultrasonic carcasse grading (AUTOFOM)“, ir su juo susijusius vertinimo būdus, kurių aprašas pateikiamas priedo 2 dalyje;

c)

prietaisą, vadinamą „UltraFOM 300“, ir su juo susijusius vertinimo būdus, kurių aprašas pateikiamas priedo 3 dalyje;

d)

prietaisą, vadinamą „Automatic Vision system (VCS2000)“, ir su juo susijusius vertinimo būdus, kurių aprašas pateikiamas priedo 4 dalyje.

2 straipsnis

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 3220/84 2 straipsnio, kiaulių skerdenos prieš sveriant ir klasifikuojant taip pat gali būti pateiktos be priekinių kojų. Tokiu atveju, kad būtų nustatytos lyginamosios kiaulių skerdenų kainos, užfiksuotas šiltos skerdenos svoris padidinamas 0,840 kilogramo.

3 straipsnis

Prietaisus arba vertinimo būdus keisti draudžiama.

4 straipsnis

Sprendimas 88/479/EEB panaikinamas.

5 straipsnis

Sprendimas skirtas Ispanijos Karalystei.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 19 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 301, 1984 11 20, p. 1.

(2)  OL L 285, 1985 10 25, p. 39.

(3)  OL L 234, 1988 8 24, p. 20.


PRIEDAS

KIAULIŲ SKERDENŲ KLASIFIKAVIMO BŪDAI ISPANIJOJE

1   dalis

„FAT-O-MEATER (FOM)“

1.

Kiaulių skerdenos klasifikuojamos prietaisu, vadinamu „Fat-O-Meater (FOM)“.

2.

Prietaise įtaisytas 6 milimetrų skersmens zondas, turintis „Siemens SFH 950“ tipo fotodiodą ir fotodetektorių („SFH 960“ tipo). Zondo veikimo intervalas – nuo 3 iki 103 milimetrų. Naudojant kompiuterį matavimo duomenys paverčiami į apskaičiuotą raumeningumą.

3.

Skerdenos raumeningumas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Image = 66,91 – 0,895 X1 + 0,144 X2,

kur

Image

=

apskaičiuotas skerdenos raumeningumas (procentais),

X1

=

riebalų storis, matuojamas tarp trečio ir ketvirto šonkaulių, 60 mm atstumu nuo skerdenos vidurinės linijos (milimetrais),

X2

=

raumens storis, matuojamas tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kaip X1 (milimetrais).

Ši formulė taikoma skerdenoms, sveriančioms nuo 60 iki 120 kilogramų.

2   dalis

„FULLY AUTOMATIC ULTRASONIC CARCASSE GRADING (AUTOFOM)“

1.

Kiaulių skerdenos klasifikuojamos prietaisu, vadinamu „Fully automatic ultrasonic carcasse grading (Autofom)“.

2.

Prietaise įtaisyta 16 2 MHz ultragarsinių daviklių („Krautkrämer“, „SFK 2 NP“). Veikimo intervalas tarp daviklių – 25 mm.

Ultragarsu matuojami nugaros riebalų storis ir raumenų storis.

Naudojant kompiuterį matavimo duomenys paverčiami į apskaičiuotą raumeningumą.

3.

Skerdenos raumeningumas apskaičiuojamas remiantis 34 matavimo taškais pagal šią formulę:

Image = 70,59614 – 0,0904 · V22 – 0,23033 · V23 – 0,15558 · V44 + 0,086638 · V46 – 0,09965 · V48 – 0,10002 · V49 – 0,11624 · V51 – 0,05561 · V52 – 0,04854 · V53 – 0,0432 · V54 – 0,00282 · V55 + 0,051829 · V57 + 0,036795 · V58 – 0,00519 · V59 – 0,0269 · V60 – 0,06432 · V61 – 0,05323 · V62 – 0,05229 · V64 – 0,0523 · V65 + 0,005645 · V72 – 0,06505 · V73 – 0,04587 · V74 + 0,015041 · V77 + 0,030928 · V78 – 0,08024 · V79 – 0,07275 · V80 – 0,07497 · V85 – 0,06818 · V86 – 0,06875 · V87 – 0,04742 · V90 – 0,00698 · V91 + 0,046485 · V92 – 0,10403 · V93 + 0,160475 · V123,

kur:

Image

=

apskaičiuotas skerdenos raumeningumas procentais,

V22, V23, … V123 – „Autofom“ išmatuoti kintamieji dydžiai

4.

Matavimo taškų ir statistinio būdo aprašai pateikiami Ispanijos protokolo, Komisijai perduoto pagal Reglamento (EEB) Nr. 2967/85 3 straipsnio 3 dalį, II dalyje.

Ši formulė taikoma skerdenoms, sveriančioms nuo 60 iki 120 kilogramų.

3   dalis

„ULTRA FOM 300“

1.

Kiaulių skerdenos klasifikuojamos prietaisu, vadinamu „UltraFOM 300“.

2.

Prietaise įtaisytas ultragarsinis 4 MHz zondas („Krautkrämer MB 4 SE“). Ultragarsinis signalas į skaitmeninį darbo režimą pakeičiamas, saugomas ir apdorojamas mikroprocesoriumi („Intel 80 C 32“ tipo). Matavimo duomenis į apskaičiuotą raumeningumą paverčia pats „Ultra-FOM“ prietaisas.

3.

Skerdenos raumeningumas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Image = 69,22 – 1,023 X1 + 0,116 X2,

kur:

Image

=

apskaičiuotas skerdenos raumeningumas (procentais),

X1

=

riebalų storis, matuojamas tarp trečio ir ketvirto šonkaulių, 70 mm atstumu nuo skerdenos vidurinės linijos (milimetrais),

X2

=

raumens storis, matuojamas tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kaip X1 (milimetrais).

Ši formulė taikoma skerdenoms, sveriančioms nuo 60 iki 120 kilogramų.

4   dalis

„AUTOMATIC VISION SYSTEM (VCS2000)“

1.

Kiaulių skerdenos klasifikuojamos prietaisu, vadinamu „Automatic Vision system (VCS2000)“.

2.

Prietaisas „VCS 2000“ – nuotraukų apdorojimo sistema kiaulių skerdenų pusių komercinėms vertėms automatiškai nustatyti. Sistema naudojama kartu su gamybine skerdimo sistema, kai pasitelkiant kamerų sistemą automatiškai filmuojamos skerdenų pusės. Naudojant specialią vaizdo apdorojimo programą, vaizdo duomenys apdorojami kompiuteriu.

3.

Skerdenos raumeningumas apskaičiuojamas remiantis 70 matavimo taškų pagal šią formulę:

Image = 37,49855 + 0,017715 · X2 – 0,00075 · X40 – 0,02522 · X50 – 0,04549 · X52 – 0,0000335 · X59 – 0,000093 · X62 – 0,0000814 · X63 – 0,0000715 · X64 – 0,0000494 · X66 – 0,0000482 · X67 – 0,00047 · X69 + 0,000304 · X70 + 0,00867 · X77 – 0,03007 · X79 – 0,04575 · X81 – 0,01742 · X82 – 0,01768 · X83 – 0,03114 · X84 – 0,02549 · X85 – 0,0265 · X92 – 0,03299 · X95 – 0,02472 · X99 – 0,0399 · X102 + 0,020178 · X103 – 0,04614 · X106 + 0,012659 · X107 + 0,012256 · X110 + 0,015358 · X113 – 0,23294 · X116 + 0,010157 · X117 – 0,07282 · X120 + 0,126624 · X142 + 6,052785 · X2/6 – 13,2893 · X14/10 + 7,287408 · X77/51 – 4,09296 · X79/51 – 11,4326 · X81/51 – 1,28847 · X82/51 – 0,57019 · X83/51 – 5,21869 · X84/51 – 2,92106 · X85/51 + 8,274608 · X88/51 + 9,886478 · X91/51 – 0,00442 · X47/79 – 0,04848 · X50/79 + 0,227913 · X54/79 + 2,845209 · X77/79 + 0,018409 · X86/79 – 0,00838 · X89/79 + 0,007447 · X94/79 + 136,5994 · X27/20 + 182,973 · X29/20 – 6,82665 · X59/20 – 261 768 · X61/20 – 7,85416 · X62/20 – 3,8587 · X63/20 – 16,6166 · X64/20 – 59,2087 · X65/20 – 3,21138 · X66/20 – 6,96096 · X67/20 + 20,91982 · X68/20 – 109,736 · X69/20 + 243,641 · X70/20 + 29,84246 · X73/20 + 15,50442 · X74/20 – 0,30367 · X36/59 – 2,07787 · X40/59 – 0,38605 · X42/59 – 1,90547 · X69/59 + 3,554836 · X70/59,

kur:

Image

=

apskaičiuotas skerdenos raumeningumas procentais,

X2, X40, … X70/59 – „VCS2000“ išmatuoti kintamieji dydžiai.

4.

Matavimo taškų ir statistinių būdų aprašai pateikiami Ispanijos protokolo, Komisijai perduoto pagal Reglamento (EEB) Nr. 2967/85 3 straipsnio 3 dalį, II dalyje.

Ši formulė taikoma skerdenoms, sveriančioms nuo 60 iki 120 kilogramų.


10.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 6/83


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. gruodžio 19 d.

kuriuo leidžiama naudoti tam tikrus kiaulių skerdenų klasifikavimo metodus Danijoje

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 8498)

(Tekstas autentiškas tik danų kalba)

(2009/12/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1984 m. lapkričio 13 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3220/84, nustatantį Bendrijos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalę (1), ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Reglamento (EEB) Nr. 3220/84 2 straipsnio 3 dalį kiaulių skerdenos turi būti klasifikuojamos raumeningumą apskaičiuojant pagal statistiškai pagrįstus vertinimo metodus, grindžiamus vienos arba kelių kiaulių skerdenos anatominių dalių fiziniu išmatavimu. Klasifikavimo būdus leidžiama taikyti atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą statistinės paklaidos nuokrypį. Šis nuokrypis apibrėžtas 1985 m. spalio 24 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2967/85, nustatančio išsamias Bendrijos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalės taikymo taisykles (2), 3 straipsnio 2 dalyje.

(2)

Komisijos sprendimu 92/469/EEB (3) Danijoje leidžiama taikyti keturis kiaulių skerdenų klasifikavimo metodus.

(3)

Dėl techninių priežasčių Danija paprašė Komisijos leisti atnaujinti keturis būdus, kuriems buvo suteiktas leidimas, ir naudoti du atnaujintus būdus („Autofom DK“ ir „FOM II“) bei pateikė bandomųjų išpjaustymų rezultatus Reglamento (EEB) Nr. 2967/85 3 straipsnio 3 dalyje numatyto protokolo antroje dalyje.

(4)

Išnagrinėjus šį prašymą paaiškėjo, kad reikalavimai, taikomi išduodant leidimą taikyti tuos klasifikavimo būdus, yra įvykdyti.

(5)

Prietaisus ar klasifikavimo būdus galima leisti keisti tik priėmus naują Komisijos sprendimą, kuriame būtų atsižvelgta į įgytą patirtį. Todėl dabartinis leidimas gali būti panaikintas.

(6)

Kad būtų aiškiau, Sprendimą 92/469/EEB reikėtų panaikinti ir pakeisti nauju.

(7)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Remiantis Reglamentu (EEB) Nr. 3220/84, kiaulių skerdenoms klasifikuoti Danijoje leidžiama naudoti šiuos būdus:

a)

prietaisą, vadinamą „Klassificeringscenter (KC)“, ir su juo susijusius vertinimo metodus, kurių aprašas pateikiamas priedo 1 dalyje,

b)

prietaisą, vadinamą „Fat-O-Meater/Manuel Klassificering (FOM/MK)“, ir su juo susijusius vertinimo metodus, kurių aprašas pateikiamas priedo 2 dalyje,

c)

prietaisą, vadinamą „Uni-Fat-O-Meater (Unifom)“, ir su juo susijusius vertinimo metodus, kurių aprašas pateikiamas priedo 3 dalyje,

d)

prietaisą, vadinamą „Fully automatic ultrasonic equipment (AutoFOM 1)“, ir su juo susijusius vertinimo metodus, kurių aprašas pateikiamas priedo 4 dalyje,

e)

prietaisą, vadinamą „Updated fully automatic ultrasonic equipment (AutoFOM DK)“, ir su juo susijusius vertinimo metodus, kurių aprašas pateikiamas priedo 5 dalyje,

f)

prietaisą, vadinamą „Fat-O-Meater II (FOM II)“, ir su juo susijusius vertinimo metodus, kurių aprašas pateikiamas priedo 6 dalyje.

2 straipsnis

Prietaisus arba vertinimo metodus keisti draudžiama.

3 straipsnis

Sprendimas 92/469/EEB panaikinamas.

4 straipsnis

Sprendimas skirtas Danijos Karalystei.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 19 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 301, 1984 11 20, p. 1.

(2)  OL L 285, 1985 10 25, p. 39.

(3)  OL L 265, 1992 9 11, p. 39.


PRIEDAS

KIAULIŲ SKERDENŲ KLASIFIKAVIMO BŪDAI DANIJOJE

1   dalis

„KLASSIFICERINGSCENTER (KC)“

1.

Kiaulių skerdenos klasifikuojamos prietaisu, vadinamu „Klassificeringscenter (KC)“.

2.

Šiame prietaise įmontuoti devyni šešių milimetrų zondai, turintys fotodiodą („Siemens SFH 950 LD242 II“ tipo arba panašų) ir fotodetektorių („Siemens SFH 960 – PB 103“ tipo arba panašų). Zondo veikimo intervalas – nuo 1 iki 180 milimetrų. Matavimo duomenys paverčiami į apskaičiuotą raumeningumą centriniame prietaiso įrenginyje.

3.

Skerdenos raumeningumas apskaičiuojamas remiantis 10 matavimų, atliktų 7 matavimo taškuose, kaip nurodyta 4 dalyje, pagal šią formulę

Image = 70,5489 – 0,1572 x1 – 0,1698 x2 – 0,1537 x3 – 0,1803 x4 – 0,2115 x5 – 0,1669 x6 – 0,1269 x7 + 0,04278 x8 + 0,0234 x9 + 0,0371 x10

kur

Image

=

apskaičiuotas skerdenos raumeningumas procentais

4.

Matavimo taškai:

x1

=

nugaros riebalų storis (su oda) milimetrais, matuojamas trečio sprando slankstelio viduryje, 10,5 cm atstumu nuo skerdenos vidurinės linijos.

x2

=

nugaros riebalų storis (su oda) milimetrais, matuojamas ketvirto sprando slankstelio viduryje, 7 cm atstumu nuo skerdenos vidurinės linijos.

x3

=

nugaros riebalų storis (su oda) milimetrais, matuojamas tarp ketvirto ir penkto paskutinių krūtinės slankstelių, 3 cm atstumu nuo skerdenos vidurinės linijos.

x4

=

nugaros riebalų storis (su oda) milimetrais, matuojamas tarp antro ir trečio paskutinių krūtinės slankstelių, 7 cm atstumu nuo skerdenos vidurinės linijos.

x5

=

nugaros riebalų storis (su oda) milimetrais, matuojamas tarp pirmo juosmens slankstelio ir paskutinio krūtinės slankstelio, 6 cm atstumu nuo skerdenos vidurinės linijos.

x6

=

nugaros riebalų storis (su oda) milimetrais, matuojamas 4 cm nuo gaktikaulio priekinės dalies, 7 cm atstumu nuo skerdenos vidurinės linijos.

x7

=

nugaros riebalų storis (su oda) milimetrais, matuojamas ties gaktikaulio priekine dalimi, 11 cm atstumu nuo skerdenos vidurinės linijos.

x8

=

raumens storis milimetrais, matuojamas tarp ketvirto ir penkto paskutinių krūtinės slankstelių, 3 cm atstumu nuo skerdenos vidurinės linijos.

x9

=

raumens storis milimetrais, matuojamas tarp antro ir trečio paskutinių krūtinės slankstelių, 7 cm atstumu nuo skerdenos vidurinės linijos.

x10

=

raumens storis milimetrais, matuojamas tarp pirmo juosmens slankstelio ir paskutinio krūtinės slankstelio, 6 cm atstumu nuo skerdenos vidurinės linijos.

Formulė taikoma skerdenoms, sveriančioms nuo 50 iki 110 kg.

2   dalis

„FAT-O-MEATER/MANUEL KLASSIFICERING (FOM/MK)“

1.

Kiaulių skerdenos klasifikuojamos prietaisu, vadinamu „Fat-O-Meater/Manuel Klassificering (FOM/MK)“.

2.

Šis prietaisas yra „Fat-O-Meater“ tipo įranga, kurioje įmontuotas 6 milimetrų skersmens zondas su fotodetektoriumi („Siemens SFH 960 – BP 103“ tipo arba panašus). Zondo veikimo intervalas – nuo 1 iki 94 milimetrų.

3.

Matavimo duomenys paverčiami į apskaičiuotą raumeningumą centriniame prietaiso įrenginyje.

Skerdenos raumeningumas apskaičiuojamas pagal šią formulę

Image = 68,1746 – 0,3220 x1 – 0,5326 x2 + 0,0836 x3

kur

Image

=

apskaičiuotas skerdenos raumeningumas procentais

4.

Matavimo taškai:

x1

=

nugaros riebalų storis (su oda) milimetrais, matuojamas 8 cm atstumu nuo skerdenos vidurinės linijos tarp trečio ir ketvirto paskutinių juosmens slankstelių.

x2

=

nugaros riebalų storis (su oda) milimetrais, matuojamas 6 cm atstumu nuo skerdenos vidurinės linijos tarp trečio ir ketvirto paskutinių šonkaulių.

x3

=

raumens storis milimetrais, matuojamas tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kaip x2

Formulė taikoma skerdenoms, sveriančioms nuo 50 iki 110 kg.

3   dalis

„UNI-FAT-O-MEATER (UNIFOM)“

1.

Kiaulių skerdenos klasifikuojamos prietaisu, vadinamu „Uni-Fat-O-Meater (Unifom)“.

2.

Šis prietaisas yra toks pat, kaip 2 dalies 2 punkte aprašytas prietaisas. Tačiau „Unifom“ skiriasi nuo „MK“ kompiuteriu ir programine įranga, skirta atspindžiui optinio zondo interpretuoti.

3.

Skerdenos raumeningumas apskaičiuojamas pagal šią formulę

Image = 66,7393 – 0,2655 x1 – 0,5432 x2 + 0,0838 x3

kur

Image

=

apskaičiuotas skerdenos raumeningumas procentais

4.

Matavimo taškai:

x1

=

nugaros riebalų storis (su oda) milimetrais, matuojamas 8 cm atstumu nuo skerdenos vidurinės linijos tarp trečio ir ketvirto paskutinių juosmens slankstelių.

x2

=

nugaros riebalų storis (su oda) milimetrais, matuojamas 6 cm atstumu nuo skerdenos vidurinės linijos tarp trečio ir ketvirto paskutinių šonkaulių.

x3

=

raumens storis milimetrais, matuojamas tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kaip x2

Formulė taikoma skerdenoms, sveriančioms nuo 50 iki 110 kg.

4   dalis

„FULLY AUTOMATIC ULTRASONIC EQUIPMENT (AutoFOM 1)“

1.

Kiaulių skerdenos klasifikuojamos prietaisu, vadinamu „Fully automatic ultrasonic equipment (AutoFOM 1)“.

2.

Prietaise įtaisyta 16 2MHz ultragarsinių daviklių („Krautkrämer“, „SFK 2 NP“ arba panašių). Veikimo intervalas tarp daviklių – 25 mm.

Matavimo duomenys paverčiami į apskaičiuotą raumeningumą centriniame prietaiso duomenų apdorojimo įrenginyje.

3.

Skerdenos raumeningumas apskaičiuojamas remiantis 127 skirtingais matavimo taškais pagal šią formulę

Image = c + c0 × IP000 + c1 × IP001 + .... + c126 × IP126

kur

Image

=

apskaičiuotas skerdenos raumeningumas procentais. Pastovieji dydžiai c ir c0 iki c126 paimti iš Danijos protokolo, Komisijai pateikto pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2967/85 3 straipsnio 3 dalį, II dalies.

4.

Matavimo taškų ir statistinių būdų aprašai pateikiami Danijos protokolo, Komisijai pateikto pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2967/85 3 straipsnio 3 dalį, II dalyje.

Formulė taikoma skerdenoms, sveriančioms nuo 50 iki 110 kg.

5   dalis

„UPDATED FULLY AUTOMATIC ULTRASONIC EQUIPMENT (AutoFOM DK)“

1.

Kiaulių skerdenos klasifikuojamos prietaisu, vadinamu „Updated fully automatic ultrasonic equipment (AutoFOM DK)“.

2.

Prietaisas mechaniškai suderinamas su „AutoFOM 1“ nuskaitymo įrenginiu. Taip pat nesikeičia ir pats matavimo principas. „AutoFOM DK“ skiriasi nuo „AutoFOM 1“ tuo, kad jame įmontuotas įtaisas, kuriuo užtikrinama, kad skerdena matavimo įrenginiu slinktų tiesiai, ir kuris kartu lazeriniu jutikliu, nustatančiu skerdeną, atlieka simetriškus matavimus su didesne skaičiavimo galia, o naujas programinės įrangos paketas suteikia galimybę greičiau gauti vaizdą ir pagerinti skiriamąją gebą.

3.

Skerdenos raumeningumas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Image = 63,4322 – 0,1429 x1 – 0,0438 x2 – 0,0715 x3 + 0,9420 x4 + 0,0911 x5

kur

Image

=

apskaičiuotas skerdenos raumeningumas procentais

4.

Matavimo taškų ir statistinių būdų aprašai pateikiami Danijos protokolo, Komisijai pateikto pagal Reglamento (EEB) Nr. 2967/85 3 straipsnio 3 dalį, II dalyje.

Formulė taikoma skerdenoms, sveriančioms nuo 50 iki 110 kg.

6   dalis

„FAT-O-MEATER II (FOM II)“

1.

Kiaulių skerdenos klasifikuojamos prietaisu, vadinamu „Fat-O-Meater II (FOM II)“.

2.

Šis prietaisas – nauja „FAT-O-Meater“ matavimo įrangos versija. Pagrindinis matavimo principas, aprašytas 2 ir 3 dalių 2 punkte, yra toks pat, tik yra pakeista programinė įranga, aparatinė įranga ir mechaninis dizainas. „FOM II“ pistoletą sudaro optinis zondas su peiliu, gylio matavimo įrenginys, duomenų gavimo ir analizės plokštė. Visi teisiškai svarbūs duomenys gaunami ir analizė atliekama „FOM II“ pistolete.

3.

Skerdenos raumeningumas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Image = 66,5015 – 0,3568 x1 – 0,4704 x2 + 0,0947 x3

kur

Image

=

apskaičiuotas skerdenos raumeningumas procentais

4.

Matavimo taškai:

x1

=

nugaros riebalų storis (su oda) milimetrais, matuojamas 8 cm atstumu nuo skerdenos vidurinės linijos tarp trečio ir ketvirto paskutinių juosmens slankstelių.

x2

=

nugaros riebalų storis (su oda) milimetrais, matuojamas 6 cm atstumu nuo skerdenos vidurinės linijos tarp trečio ir ketvirto paskutinių šonkaulių.

x3

=

raumens storis milimetrais, matuojamas tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kaip x2.

Formulė taikoma skerdenoms, sveriančioms nuo 50 iki 110 kg.


TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

10.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 6/89


EUROPOS BENDRIJOS IR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS SUSITARIMU DĖL PREKYBOS ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTAIS ĮSTEIGTO JUNGTINIO VETERINARIJOS KOMITETO SPRENDIMO Nr. 1/2008 PROJEKTAS

2008 m. gruodžio 23 d.

dėl Susitarimo 11 priedo 2, 3, 4, 5, 6 ir 10 priedėlių dalinių pakeitimų

(2009/13/EB)

JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl prekybos žemės ūkio produktais (toliau – Žemės ūkio susitarimas), ypač į jo 11 priedo 19 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Žemės ūkio susitarimas įsigaliojo 2002 m. birželio 1 d.

(2)

Pagal Žemės ūkio susitarimo 11 priedo 19 straipsnio 1 dalį, Jungtinis veterinarijos komitetas sprendžia visus klausimus, susijusius su minėtu priedu ir jo įgyvendinimu bei vykdo jame nustatytas užduotis. Pagal to priedo 19 straipsnio 3 dalį Jungtinis veterinarijos komitetas gali nuspręsti iš dalies pakeisti to priedo priedėlius, visų pirma siekiant juos pritaikyti ir atnaujinti.

(3)

Žemės ūkio susitarimo 11 priedo priedėliai pirmą kartą iš dalies pakeisti 2003 m. lapkričio 25 d. Jungtinio veterinarijos komiteto, įsteigto Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl prekybos žemės ūkio produktais, sprendimu Nr. 2/2003, iš dalies keičiančiu susitarimo 11 priedo 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 11 priedėlius (1).

(4)

Žemės ūkio susitarimo 11 priedo priedėliai pastarąjį kartą iš dalies pakeisti 2006 m. gruodžio 1 d. Jungtinio veterinarijos komiteto, įsteigto Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl prekybos žemės ūkio produktais, sprendimu Nr. 1/2006 pakeičiančiu Susitarimo 11 priedo 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 10 priedėlius (2).

(5)

Šveicarijos Konfederacija (toliau – Šveicarija) įsipareigojo perkelti į savo nacionalinės teisės aktus 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 91/496/EEB, nustatančios gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus (3), 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 97/78/EB, nustatančios principus, reglamentuojančius iš trečiųjų šalių į Bendriją įvežamų produktų veterinarinių patikrinimų organizavimą (4), 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2002/99/EB, nustatančios gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (5), 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (6), nuostatas ir visas kitas jų įgyvendinimo importo į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių kontrolės srityje priimtas nuostatas.

(6)

Siekiant suteikti tinkamas iš trečiųjų šalių importuojamų gyvūninių produktų kontrolės priemones, būtina Šveicariją bent iš dalies įtraukti į skubaus įspėjimo apie pavojų sistemą, sukurtą 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (7), 50 straipsniu.

(7)

Nustatyta, kad Šveicarijos ir Bendrijos teisės aktais nustatytos gyvūnų ir gyvūninių produktų gabenimo ir importo veterinarinės kontrolės sanitarinės priemonės yra lygiavertės. Todėl Susitarimo 11 priedo 5 ir 10 priedėlius reikia iš dalies pakeisti.

(8)

Šveicarija įsipareigojo perkelti į savo nacionalinės teisės aktus 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui (8), nuostatas.

(9)

Dėl Bendrijos ir Šveicarijos teisės aktų pasikeitimų, galiojusių 2008 m. birželio 30 d., Susitarimo 11 priedo 2, 3, 4 ir 6 priedėlius reikėtų iš dalies pakeisti,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Žemės ūkio susitarimo 11 priedo 2 priedėlis iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo I priedą.

2 straipsnis

Žemės ūkio susitarimo 11 priedo 3, 4, 5, 6 ir 10 priedėliai iš dalies keičiami pagal šio sprendimo II–VI priedus.

3 straipsnis

Šį sprendimą, sudarytą dviem egzemplioriais, pasirašo abu pirmininkai arba kiti asmenys, turintys įgaliojimus veikti Šalių vardu.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo, iš dalies keičiančio Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl prekybos žemės ūkio produktais 11 priedą, įsigaliojimo dieną (toliau – Susitarimas dėl 11 priedo).

Jeigu Susitarimas dėl 11 priedo taikomas laikinai, nuo tos pačios dienos laikinai taikomas ir šis sprendimas tol, kol įsigalios Susitarimas.

5 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Pasirašyta Paryžiuje, 2008 m. gruodžio 23 d.

Šveicarijos Konfederacijos vardu

Delegacijos vadovas

Hans WYSS

Pasirašyta Paryžiuje, 2008 m. gruodžio 23 d.

Europos bendrijos vardu

Delegacijos vadovas

Paul VAN GELDORP


(1)  OL L 23, 2004 1 28, p. 27.

(2)  OL L 32, 2007 2 6, p. 91.

(3)  OL L 268, 1991 9 24, p. 56.

(4)  OL L 24, 1998 1 30, p. 9.

(5)  OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(6)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(7)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(8)  OL L 146, 2003 6 13, p. 1.


I PRIEDAS

11 priedo 2 priedėlis papildomas taip:

„X.   Nekomercinis naminių gyvūnėlių gabenimas

A.   TEISĖS AKTAI (1)

Bendrija

Šveicarija

2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 92/65/EEB (OL L 146, 2003 6 13, p. 1).

2007 m. balandžio 18 d. potvarkis dėl naminių gyvūnėlių importo (OIAC) (RS 916.443.14).

B.   YPATINGOS ĮGYVENDINIMO SĄLYGOS

1.

Identifikavimo sistema nustatyta Reglamentu (EB) Nr. 998/2003.

2.

Gyvūno vakcinacijos ir, prireikus, pakartotinės vakcinacijos nuo pasiutligės galiojimas pripažįstamas laikantis vakciną gaminančios laboratorijos rekomendacijų ir pagal Reglamento (EB) Nr. 998/2003 5 straipsnį bei 2005 m. vasario 2 d. Komisijos sprendimą 2005/91/EB, nustatantį laikotarpį, kuriam pasibaigus vakcinavimas prieš pasiutligę laikomas galiojančiu (2).

3.

Naudojamas 2003 m. lapkričio 26 d. Komisijos sprendime 2003/803/EB, nustatančiame paso šunų, kačių ir šeškų Bendrijos vidaus judėjimui pavyzdį (3), nustatytas pasas.

4.

Taikant šį priedėlį nekomerciniam naminių gyvūnėlių gabenimui tarp Bendrijos valstybių narių ir Šveicarijos mutatis mutandis taikomos Reglamento (EB) Nr. 998/2003 II skyriaus nuostatos (Judėjimą tarp valstybių narių reglamentuojančios nuostatos).“.


(1)  Jei nenurodyta kitaip, visos nuorodos į teisės aktus – tai nuorodos į atitinkamus teisės aktus su pakeitimais, padarytais iki 2008 m. birželio 30 d.

(2)  OL L 31, 2005 2 4, p. 61.

(3)  OL L 312, 2003 11 27, p. 1.


II PRIEDAS

11 priedo 3 priedėlis pakeičiamas taip:

„3 priedėlis

GYVŲ GYVŪNŲ, JŲ SPERMOS, KIAUŠIALĄSČIŲ IR EMBRIONŲ IMPORTAS IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ

I.   Europos bendrijos teisės aktai (1)

A.   Kanopiniai, išskyrus arklinius

2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 2004/68/EB, nustatanti gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias tam tikrų kanopinių gyvūnų importą į ir tranzitą per Bendriją, iš dalies keičianti direktyvas 90/426/EEB ir 92/65/EEB ir pakeičianti Direktyvą 72/462/EEB (OL L 139, 2004 4 30, p. 320).

B.   Arkliniai

1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/426/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (OL L 224, 1990 8 18, p. 42).

C.   Naminiai paukščiai ir perinti skirti kiaušiniai

1990 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva 90/539/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių (OL L 303, 1990 10 31, p. 6).

D.   Akvakultūros gyvūnai

2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL L 328, 2006 11 24, p. 14).

E.   Galvijų embrionai

1989 m. rugsėjo 25 d. Tarybos direktyva 89/556/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą galvijų embrionais ir jų importą iš trečiųjų šalių (OL L 302, 1989 10 19, p. 1).

F.   Galvijų sperma

1988 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 88/407/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus Bendrijos vidaus prekybai užšaldyta galvijų sperma bei jos importui (OL L 194, 1988 7 22, p. 10).

G.   Kuilių sperma

1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/429/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų Bendrijos vidaus prekybai naminių kuilių sperma ir jos importui (OL L 224, 1990 8 18, p. 62).

H.   Kiti gyvi gyvūnai

1.

1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 92/65/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (OL L 268, 1992 9 14, p. 54).

2.

2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/65/EEB (OL L 146, 2003 6 13, p. 1).

I.   Kitos konkrečios nuostatos

1.

1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus ir dėl Direktyvų 81/602/EEB, 88/146/EEB ir 88/299/EEB panaikinimo (OL L 125, 1996 5 23, p. 3).

2.

1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių, panaikinanti Direktyvas 85/358/EEB ir 86/469/EEB bei Sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB (OL L 125, 1996 5 23, p. 10).

II.   Šveicarijos teisės aktai (2)

1.

2007 m. balandžio 18 d. potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo, tranzito ir eksporto (OITE), (RS 916.443.10);

2.

2007 m. balandžio 18 d. potvarkis dėl gyvūnų importo ir tranzito iš trečiųjų šalių oro transportu (OITA), (RS 916.443.12);

3.

2007 m. balandžio 18 d. potvarkis dėl gyvūninių produktų importo ir tranzito iš trečiųjų šalių oro transportu (OITPA), (RS 916.443.13);

4.

2007 m. gegužės 16 d. DFE (Federalinio ekonomikos departamento) potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo ir tranzito kontrolės (OITE potvarkis dėl kontrolės), (RS 916.443.106);

5.

2007 m. balandžio 18 d. potvarkis dėl naminių gyvūnėlių importo (OIAC) (RS 916.443.14);

6.

2004 m. rugpjūčio 18 d. potvarkis dėl veterinarinių vaistų (OMédV), (RS 812.212.27);

7.

1985 m. spalio 30 d. potvarkis dėl Federalinio veterinarijos biuro taikomų mokesčių (OEVET) (RS 916.472).

III.   Įgyvendinimo taisyklės

Federalinis veterinarijos biuras ir Bendrijos valstybės narės taiko šio priedėlio I punkte minėtuose teisės aktuose nustatytas importo sąlygas, įgyvendinimo priemones ir įmonių, iš kurių galima vykdyti tam tikrą importą, sąrašus. Šis įsipareigojimas taikomas visiems atitinkamiems aktams nepaisant jų priėmimo datos.

Tačiau Jungtinis veterinarijos komitetas gali priimti griežtesnes priemones ir reikalauti papildomų garantijų. Jungtiniame veterinarijos komitete vyksta konsultacijos, siekiant rasti tinkamus sprendimus.

Federalinis veterinarijos biuras ir Bendrijos valstybės narės praneša vieni kitiems apie specifines dvišaliu principu nustatytas importo sąlygas, kurios nebuvo derinamos Bendrijos lygmeniu.

Taikant šį priedą Šveicarijai Ciuricho zoologijos sodas laikomas patvirtintu centru pagal Direktyvos 92/65/EEB C priedo nuostatas.“.


(1)  Jei nenurodyta kitaip, visos nuorodos į teisės aktus – tai nuorodos į atitinkamus teisės aktus su pakeitimais, padarytais iki 2008 m. birželio 30 d.

(2)  Jei nenurodyta kitaip, visos nuorodos į teisės aktus – tai nuorodos į atitinkamus teisės aktus su pakeitimais, padarytais iki 2008 m. birželio 30 d.


III PRIEDAS

11 priedo 4 priedėlis pakeičiamas taip:

„4 priedėlis

ZOOTECHNIKOS NUOSTATOS, ĮSKAITANT NUOSTATAS DĖL IMPORTO IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ

A.   Teisės aktai (1)

Bendrija

Šveicarija

1977 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 77/504/EEB dėl grynaveislių veislinių galvijų (OL L 206, 1977 8 12, p. 8).

1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 88/661/EEB dėl veislinėms kiaulėms taikytinų zootechninių reikalavimų (OL L 382, 1988 12 31, p. 36).

1987 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 87/328/EEB dėl grynaveislių veislinių galvijų pripažinimo tinkamais veisimui (OL L 167, 1987 6 26, p. 54).

1988 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 88/407/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus Bendrijos vidaus prekybai užšaldyta galvijų sperma bei jos importui (OL L 194, 1988 7 22, p. 10).

1989 m. gegužės 30 d. Tarybos direktyva 89/361/EEB dėl grynaveislių veislinių avių ir ožkų (OL L 153, 1989 6 6, p. 30).

1990 m. kovo 5 d. Tarybos direktyva 90/118/EEB dėl grynaveislių veislinių kiaulių pripažinimo tinkamomis veisti (OL L 71, 1990 3 17, p. 34).

1990 m. kovo 5 d. Tarybos direktyva 90/119/EEB dėl hibridinių veislinių kiaulių pripažinimo tinkamomis veisimui (OL L 71, 1990 3 17, p. 36).

1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/427/EEB dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą arklinių šeimos gyvūnais (OL L 224, 1990 8 18, p. 55).

1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/428/EEB dėl prekybos varžyboms skirtais arklinių šeimos gyvūnais ir nustatanti dalyvavimo varžybose sąlygas (OL L 224, 1990 8 18, p. 60).

1991 m. kovo 25 d. Tarybos direktyva 91/174/EEB, nustatanti zootechninius ir kilmės reikalavimus parduodant grynaveislius gyvūnus ir iš dalies keičianti Direktyvas 77/504/EEB ir 90/425/EEB (OL L 85, 1991 4 5, p. 37).

1994 m. birželio 23 d. Tarybos direktyva 94/28/EB, nustatanti pricipus, susijusius su zootechniniais bei genealoginiais reikalavimais, taikytinais gyvūnų, jų spermos, kiaušialąsčių bei embrionų importui iš trečiųjų šalių, ir iš dalies keičianti Direktyvą 77/504/EEB dėl grynaveislių veislinių galvijų (OL L 178, 1994 7 12, p. 66).

2007 m. lapkričio 14 d. potvarkis dėl gyvulininkystės (RS 916.310).

B.   Įgyvendinimo taisyklės

Taikant šį priedėlį Bendrijos valstybių narių ir Šveicarijos prekybai gyvais gyvūnais ir gyvūniniais produktais taikomos Bendrijos valstybių narių prekybai nustatytos sąlygos.

Šveicarijos institucijos, nepažeisdamos 5 ir 6 priedėlių nuostatų dėl zootechninės kontrolės, įsipareigoja užtikrinti, kad Šveicarija importui taikytų tokias pačias nuostatas, kaip Tarybos direktyvoje 94/28/EB esančios nuostatos.

Iškilus sunkumams vienos iš Šalių prašymu sušaukiamas Jungtinis veterinarijos komitetas.“.


(1)  Jei nenurodyta kitaip, visos nuorodos į teisės aktus – tai nuorodos į atitinkamus teisės aktus su pakeitimais, padarytais iki 2008 m. birželio 30 d.


IV PRIEDAS

11 priedo 5 priedėlis pakeičiamas taip:

„5 priedėlis

GYVŲ GYVŪNŲ, SPERMOS, KIAUŠIALĄSČIŲ IR EMBRIONŲ TIKRINIMAS PASIENYJE IR MOKESČIAI

I   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos. TRACES sistema

A.   TEISĖS AKTAI (1)

Bendrija

Šveicarija

2004 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimas 2004/292/EB dėl TRACES sistemos įdiegimo ir iš dalies keičiantis Sprendimą 92/486/EEB (OL L 94, 2004 3 31, p. 63).

1.

1966 m. liepos 1 d. įstatymas dėl epizootijų (LFE) (RS 916.40);

2.

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootijų (OFE) (RS 916.401);

3.

2007 m. balandžio 18 d. potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo, tranzito ir eksporto (OITE) (RS 916.443.10);

4.

2007 m. balandžio 18 d. potvarkis dėl gyvūnų importo ir tranzito iš trečiųjų šalių oro transportu (OITA) (RS 916.443.12);

5.

2007 m. balandžio 18 d. potvarkis dėl gyvūninių produktų importo ir tranzito iš trečiųjų šalių oro transportu (OITPA) (916.443.13);

6.

2007 m. gegužės 16 d. DFE (Federalinio ekonomikos departamento) potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo ir tranzito kontrolės (OITE potvarkis dėl kontrolės) (RS 916.443.106);

7.

2007 m. balandžio 18 d. potvarkis dėl naminių gyvūnėlių importo (OIAC) (RS 916.443.14).

B.   ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

Remdamasi Komisijos sprendimu 2004/292/EB, Komisija, bendradarbiaudama su Federaliniu veterinarijos biuru, įtraukia Šveicariją į informacinę sistemą TRACES.

Jei būtina, Jungtinis veterinarijos komitetas nustato pereinamojo laikotarpio ir papildomas priemones.

II   SKYRIUS

Bendrijos valstybių narių ir Šveicarijos prekybai taikomi veterinariniai ir zootechniniai tikrinimai

A.   TEISĖS AKTAI (1)

Bendrijos valstybių narių ir Šveicarijos prekybai taikomi veterinariniai ir zootechniniai tikrinimai vykdomi laikantis tokių teisės aktų nuostatų:

Bendrija

Šveicarija

1.

1989 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyva 89/608/EEB dėl valstybių narių administracinės valdžios institucijų tarpusavio pagalbos ir jų bendradarbiavimo su Komisija, siekiant užtikrinti teisingą veterinarijos ir zootechnikos teisės aktų taikymą (OL L 351, 1989 12 2, p. 34).

2.

1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (OL L 224, 1990 8 18, p. 29).

1.

1966 m. liepos 1 d. įstatymas dėl epizootijų (LFE) (RS 916.40), ypač jo 57 straipsnis;

2.

2007 m. balandžio 18 d. potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo, tranzito ir eksporto (OITE) (RS 916.443.10);

3.

2007 m. gegužės 16 d. DFE (Federalinio ekonomikos departamento) potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo ir tranzito kontrolės (OITE potvarkis dėl kontrolės) (RS 916.443.106);

4.

2007 m. balandžio 18 d. potvarkis dėl naminių gyvūnėlių importo (OIAC) (RS 916.443.14);

5.

1985 m. spalio 30 d. potvarkis dėl Federalinio veterinarijos biuro taikomų mokesčių (OEVET) (RS 916.472).

B.   BENDROSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

Direktyvos 90/425/EEB 8 straipsnyje numatytais atvejais kompetentingos paskirties vietos institucijos nedelsdamos susisiekia su kompetentingomis išsiuntimo vietos institucijomis. Kompetentingos paskirties vietos institucijos imasi visų būtinų priemonių ir informuoja kompetentingą išsiuntimo vietos instituciją ir Komisiją apie atliktų patikrinimų pobūdį, priimtus sprendimus bei tokių sprendimų motyvus.

Už Direktyvos 89/608/EEB 10, 11 bei 16 straipsnių ir Direktyvos 90/425/EEB 9 bei 22 straipsnių įgyvendinimą atsakingas Jungtinis veterinarijos komitetas.

C.   GANYMUI PASIENYJE PERKELTIEMS GYVŪNAMS TAIKOMOS SPECIALIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

1.

Apibrėžtys:

 

Ganymas: veiksmas, kai gyvūnai perkeliami ganytis į valstybės narės ar Šveicarijos pasienio zoną, kurią sudaro 10 km ruožas. Susidarius ypatingoms sąlygoms ir jas pagrindus, atitinkamos kompetentingos institucijos gali leisti išplėsti minėtos Šveicarijos ir Bendrijos pasienio zonos ribas.

 

Kasdienis ganymas: ganymas, kai kiekvienos dienos pabaigoje gyvūnai pargenami į kilmės ūkį valstybėje narėje ar Šveicarijoje.

2.

Ganymui tarp Bendrijos valstybių narių ir Šveicarijos mutatis mutandis taikomos 2001 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos sprendimo 2001/672/EB, pateikiančio specialias taisykles, taikomas galvijų, perkeltų į vasaros ganyklas kalnuose, judėjimui (OL L 235, 2001 9 4, p. 23), nuostatos. Tačiau, taikant šį priedą, Sprendimo 2001/672/EB 1 straipsnis taikomas su tokiais pakeitimais:

nuoroda į laikotarpį nuo gegužės 1 d. iki spalio 15 d. yra pakeičiama į „kalendorinius metus“;

Šveicarijos atveju, Sprendimo 2001/672/EB 1 straipsnyje nurodytos ir susijusiame priede nurodytos šalys yra:

ŠVEICARIJA

CIURICHO KANTONAS

BERNO KANTONAS

LIUCERNOS KANTONAS

URIO KANTONAS

ŠVICO KANTONAS

OBVALDENO KANTONAS

NIDVALDENO KANTONAS

GLARUSO KANTONAS

CUGO KANTONAS

FRIBŪRO KANTONAS

ZOLOTURNO KANTONAS

BAZELIO MIESTO KANTONAS

BAZELIO SRITIES KANTONAS

ŠAFHAUZENO KANTONAS

APENBCELIO-AUSERODENO KANTONAS

APENBCELIO-INERODENO KANTONAS

SANKT GALENO KANTONAS

GRAUBIUNDENO KANTONAS

ARGAU KANTONAS

TURGAU KANTONAS

TIČINO KANTONAS

VO KANTONAS

VALĖ KANTONAS

NEŠATELIO KANTONAS

ŽENEVOS KANTONAS

JURA KANTONAS

Šveicarija, taikydama 1995 m. birželio 27 d. potvarkį dėl epizootijų (OFE) (RS 916.401), visų pirma jo 7 straipsnį (registravimas), ir 2005 m. lapkričio 23 d. potvarkį dėl gyvūnų judėjimo duomenų banko (RS 916.404), visų pirma jo 2 skirsnį (duomenų banko sudėtis), kiekvienai ganyklai suteikia specialų registravimo kodą, kuris turi būti įrašytas į nacionalinę galvijų duomenų bazę.

3.

Ganymui tarp Bendrijos valstybių narių ir Šveicarijos siunčiančios šalies oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas:

a)

sertifikato išdavimo dieną, bet ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki numatytos gyvulių perkėlimo dienos, per Direktyvos 90/425/EEB 20 straipsnyje numatytą veterinarijos institucijas jungiančią kompiuterinę sistemą praneša kompetentingai paskirties vietos institucijai (vietinei veterinarijos įstaigai) apie gyvūnų išsiuntimą;

b)

likus ne daugiau kaip 48 valandoms iki gyvūnų perkėlimo į ganyklas patikrina juos; gyvūnai turi būti tinkamai identifikuojami;

c)

išduoda sertifikatą pagal 9 punkte pateiktą pavyzdį.

4.

Visą ganymo laiką gyvūnams taikoma muitinės kontrolė.

5.

Gyvūnų laikytojas privalo:

a)

raštiškai sutikti, kad taikys visas šio priedo nuostatoms ir kitoms vietos lygmeniu nustatytoms priemonėms įgyvendinti būtinas priemones, kurias taiko valstybės narės ar Šveicarijos vietiniai gyvūnų laikytojai;

b)

sumokėti taikant šį priedą atliekamų tikrinimų išlaidas;

c)

visapusiškai bendradarbiauti vykdant muitinės ar veterinarinius tikrinimus, kurių reikalauja siunčiančios ar paskirties valstybės institucijos.

6.

Pasibaigus ganymo sezonui ar anksčiau perkėlus gyvūnus į jų kilmės vietą, ganyklos šalies oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas:

a)

sertifikato išdavimo dieną, bet ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki numatytos gyvulių perkėlimo dienos, per Direktyvos 90/425/EEB 20 straipsnyje numatytą veterinarijos institucijas jungiančią kompiuterinę sistemą praneša kompetentingai paskirties vietos institucijai (vietinei veterinarijos įstaigai) apie gyvūnų išsiuntimą;

b)

likus ne daugiau kaip 48 valandoms iki gyvūnų perkėlimo į ganyklas patikrina juos; gyvūnai turi būti tinkamai identifikuojami;