24.12.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/1

---

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1340/2008

2008 m. gruodžio 8 d.

dėl Europos bendrijos ir Kazachstano Respublikos prekybos tam tikrais plieno gaminiais

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 133 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Kazachstano Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (1) 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prekybą tam tikrais plieno gaminiais reglamentuoja specialus susitarimas dėl kiekybinių priemonių.

(2)

2005 m. liepos 19 d. sudarytas dvišalis susitarimas tarp Europos bendrijos ir Kazachstano Respublikos dėl prekybos tam tikrais plieno gaminiais (2) nustojo galioti 2006 m. gruodžio 31 d. Europos bendrijos ir Kazachstano prekybai tam tikrais plieno gaminiais nuo 2007 ir 2008 m. buvo taikomos atitinkamai Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1870/2006 (3) ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1531/2007 (4) nustatytos autonominės priemonės.

(3)	Iki bus pasirašytas ir įsigalios naujas susitarimas arba Kazachstanas įstos į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), nuo 2009 m. turėtų būti nustatytos kiekybinės normos.

(4)	Atsižvelgiant į tai, kad sąlygos, pagal kurias 2007 ir 2008 metams buvo nustatytos kiekybinės normos, iš esmės nepasikeitė, tikslinga 2009 metams nustatyti 2007 ir 2008 metų dydžio kiekybines normas.

(5)	Būtina numatyti šio režimo administravimo Bendrijoje priemones taip, kad būtų lengviau įgyvendinti naują susitarimą, numatant kiek įmanoma panašesnes nuostatas.

(6)	Būtina užtikrinti, kad atitinkamų gaminių kilmė būtų tikrinama, ir tam būtų sukurti tinkami administracinio bendradarbiavimo metodai.

(7)	Gaminiai, laikomi laisvojoje zonoje arba importuojami įforminant jiems muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą (sąlyginio neapmokestinimo sistema), neturėtų būti atimami iš atitinkamiems gaminiams nustatytų normų.

(8)	Kad šis reglamentas būtų veiksmingai taikomas, būtina įvesti reikalavimą pateikti Bendrijos importo licenciją, kai atitinkami gaminiai išleidžiami į laisvą apyvartą Bendrijoje.

(9)

Siekiant užtikrinti, kad šios kiekybinės normos nebūtų viršijamos, būtina nustatyti valdymo procedūrą, pagal kurią valstybių narių kompetentingos institucijos išduos importo licencijas tik gavusios išankstinį Komisijos patvirtinimą, kad atitinkami kiekiai neviršys pagal tas kiekybines normas nustatytų kiekių,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Šis reglamentas taikomas I priede išvardytiems į Bendriją importuojamiems Kazachstano Respublikos kilmės plieno gaminiams.

2.   Plieno gaminiai skirstomi į gaminių grupes, kaip nustatyta I priede.

3.   I priede išvardyti gaminiai klasifikuojami pagal Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 (5) nustatytą Kombinuotąją nomenklatūrą (KN).

4.   1 dalyje nurodytų gaminių kilmė nustatoma pagal Bendrijoje galiojančias taisykles.

2 straipsnis

1.   I priede išvardytų Kazachstano Respublikos kilmės plieno gaminių importui į Bendriją taikomos V priede nustatytos kiekybinės normos. I priede nustatyti Kazachstano Respublikos kilmės gaminiai į laisvą apyvartą Bendrijoje išleidžiami tik pateikus II priede nustatytą kilmės sertifikatą ir valstybių narių valdžios institucijų pagal 4 straipsnį išduotą importo licenciją.

2.   Siekdamos užtikrinti, kad kiekiai, kuriems išduotos importo licencijos, bet kuriuo metu neviršytų kiekvienai gaminių grupei nustatytų bendrų kiekybinių normų, IV priede išvardytos kompetentingos institucijos išduoda importo licencijas tik gavusios Komisijos patvirtinimą, kad dar yra nepanaudotų kiekių, neviršijančių konkrečiai plieno gaminių grupei pagal šalį tiekėją nustatytų kiekybinių normų, dėl kurių importuotojas arba importuotojai pateikė paraiškas minėtoms institucijoms.

3.   Leidžiamų importuoti gaminių kiekis atimamas iš V priede nustatytos konkrečios kiekybinės normos. Gaminiai išsiunčiami tą dieną, kurią jie pakraunami į eksportuojančią transporto priemonę.

3 straipsnis

1.   V priede nurodytos kiekybinės normos netaikomos gaminiams, įvežtiems į laisvąją zoną ar padėtiems į laisvąjį sandėlį arba importuotiems pagal tvarką, reglamentuojančią muitinės sandėlius, laikiną importą ar laikiną įvežimą perdirbti (sąlyginio neapmokestinimo sistema).

2.   Jeigu 1 dalyje nurodyti gaminiai vėliau išleidžiami į laisvą apyvartą nepakeitus jų pavidalo arba juos apdorojus ar perdirbus, taikoma 2 straipsnio 2 dalis, o taip išleistų gaminių kiekis atimamas iš atitinkamos V priede nustatytos kiekybinės normos.

4 straipsnis

1.   2 straipsnio 2 dalies taikymo tikslais IV priede išvardytos kompetentingos institucijos, prieš išduodamos importo licencijas, praneša Komisijai apie jų gautuose importo licencijų prašymuose, pateiktuose kartu su eksporto licencijų originalais, nurodytus kiekius. Atsakydama Komisija chronologine tvarka, kuria buvo gauti valstybių narių pranešimai (eiliškumo principas), praneša, ar prašomas (-i) importuoti kiekis (-iai) dar neišnaudotas (-i).

2.   Prašymai, apie kuriuos pranešama Komisijai, galioja, jeigu kiekviename jų yra aiškiai nurodyta šalis eksportuotoja, atitinkamas gaminio kodas, numatomi importuoti kiekiai, eksporto licencijos numeris, kvotos metai ir valstybė narė, kurioje gaminius ketinama išleisti į laisvą apyvartą.

3.   Visada, jei įmanoma, Komisija valstybių narių institucijoms patvirtina visą kiekį, nurodytą prašymuose, apie kuriuos pranešta, kiekvienai gaminių grupei.

4.   Gavusios informaciją kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša Komisijai apie visus kiekius, kurie buvo nepanaudoti per importo licencijos galiojimo laikotarpį. Tokie nepanaudoti kiekiai automatiškai perkeliami į likusius kiekvienos gaminių grupės bendros Bendrijos kiekybinės normos kiekius.

5.   1–4 dalyse nurodyti pranešimai perduodami elektroniniu būdu per šiuo tikslu sukurtą integruotą tinklą, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių techninių priežasčių reikia laikinai naudotis kitomis ryšių priemonėmis.

6.   Importo licencijos arba lygiaverčiai dokumentai išduodami vadovaujantis 12–16 straipsniais.

7.   Valstybių narių kompetentingos institucijos praneša Komisijai apie bet kokį jau išduotų importo licencijų arba lygiaverčių dokumentų anuliavimą tuo atveju, kai Kazachstano Respublikos kompetentingos institucijos panaikina arba anuliuoja atitinkamas eksporto licencijas. Tačiau, jeigu Kazachstano Respublikos kompetentingos institucijos Komisijai arba valstybių narių kompetentingoms institucijoms praneša apie eksporto licencijos panaikinimą arba anuliavimą po atitinkamų gaminių importo į Bendriją, joje nurodyti kiekiai atimami iš atitinkamos V priede nustatytos kiekybinės normos.

5 straipsnis

1.   Jei Komisija turi nurodymų, kad I priede išvardyti Kazachstano Respublikos kilmės gaminiai buvo perkrauti į kitą transporto priemonę, pakeistas jų maršrutas ar jie buvo importuoti į Bendriją nesilaikant 2 straipsnyje nurodytų kiekybinių normų, ir kad reikia atlikti būtinus koregavimus, ji prašo pradėti konsultacijas, kad būtų pasiektas susitarimas dėl būtino atitinkamų kiekybinių normų koregavimo.

2.   Kol laukiama 1 dalyje nurodytų konsultacijų rezultato, Komisija gali paprašyti, kad Kazachstano Respublika imtųsi būtinų atsargumo priemonių siekdama užtikrinti, jog po tokių konsultacijų sutartas kiekybinių normų koregavimas galėtų būti atliktas.

3.   Jei Bendrija ir Kazachstano Respublika neranda tinkamo sprendimo, ir jei Komisija pažymi, kad yra pakankamai nuostatų apėjimo įrodymų, ji iš kiekybinės normos atima lygiavertį Kazachstano Respublikos kilmės gaminių kiekį.

6 straipsnis

1.   Reikalaujama pateikti visų plieno gaminių krovinių, kuriems taikomos V priede nustatytos kiekybinės normos, eksporto licenciją, kurią turi išduoti Kazachstano Respublikos kompetentingos institucijos, neviršijančią nustatytų apribojimų dydžio.

2.   Norėdamas gauti 12 straipsnyje nurodytą importo licenciją, importuotojas pateikia eksporto licencijos originalą.

7 straipsnis

1.   Kiekybinių normų eksporto licencija atitinka II priede nustatytą pavyzdį ir patvirtina, inter alia, kad atitinkamų prekių kiekis buvo atimtas iš atitinkamai gaminių grupei nustatytos kiekybinės normos.

2.   Kiekviena eksporto licencija išduodama tik vienai iš I priede išvardytų gaminių grupių.

8 straipsnis

Eksportuojami kiekiai atimami iš atitinkamų V priede nustatytų kiekybinių normų ir išsiunčiami, kaip apibrėžta 2 straipsnio 3 dalyje.

9 straipsnis

1.   Gali būti ne vienas, o daugiau 6 straipsnyje nurodytų eksporto licencijų egzempliorių, bet turi būti aiškiai nurodyta, kad tai kopijos. Eksporto licencija ir kilmės sertifikatas bei jų kopijos surašomos anglų kalba.

2.   Jeigu 1 dalyje nurodyti dokumentai pildomi ranka, rašyti reikia rašalu spausdintinėmis raidėmis.

3.   Eksporto licencijų arba lygiaverčių dokumentų matmenys yra 210 × 297 mm. Jų popierius yra baltas rašomasis, nustatyto dydžio, kurio sudėtyje nėra mechaninių priemaišų ir kuris sveria ne mažiau kaip 25 g/m2. Abiejų lapo pusių fone turi būti atspausdintas apsauginis tinklelis, leidžiantis aiškiai pastebėti bet kokią klastotę, atliktą mechaninėmis ar cheminėmis priemonėmis.

4.   Bendrijos kompetentingos institucijos priima tik originalą kaip dokumentą, tinkamą importui pagal šio reglamento nuostatas.

5.   Kiekviena eksporto licencija ar lygiavertis dokumentas pažymimas atspausdintu arba neatspausdintu standartiniu serijos numeriu, pagal kurį dokumentas gali būti atpažintas.

6.   Serijos numerį sudaro šios sudedamosios dalys:

—	dvi raidės, nurodančios šalį eksportuotoją: KZ = Kazachstano Respublika,

—

dvi raidės, nurodančios numatomos paskirties valstybę narę: BE = Belgija BG = Bulgarija CZ = Čekija DK = Danija DE = Vokietija EE = Estija IE = Airija GR = Graikija ES = Ispanija FR = Prancūzija IT = Italija CY = Kipras LV = Latvija LT = Lietuva LU = Liuksemburgas HU = Vengrija MT = Malta NL = Nyderlandai AT = Austrija PL = Lenkija PT = Portugalija RO = Rumunija SI = Slovėnija SK = Slovakija FI = Suomija SE = Švedija GB = Jungtinė Karalystė,

—	vienaženklis skaičius, nurodantis kvotos metus ir atitinkantis paskutinį atitinkamų metų skaičių, pvz., skaičius „9“ žymi 2009 metus,

—	dviženklis skaičius, nurodantis šalies eksportuotojos dokumentus išduodančią įstaigą,

—	penkiaženklis skaičius nuo 00 001 iki 99 999, paskirtas konkrečiai paskirties valstybei narei.

10 straipsnis

Eksporto licencija gali būti išduota jau išsiuntus joje nurodytus gaminius. Tokiais atvejais juose įrašoma „retrospektyvusis išdavimas“.

11 straipsnis

Eksporto licencijos vagystės, praradimo arba sunaikinimo atveju eksportuotojas gali kreiptis į dokumentą išdavusią kompetentingą instituciją prašydamas išduoti dublikatą jo turimų eksporto dokumentų pagrindu.

Taip išduotame licencijos dublikate turi būti žyma „dublikatas“. Dublikate nurodoma pirminės licencijos data.

12 straipsnis

1.   Jei Komisija, vadovaudamasi 4 straipsniu, patvirtino, kad prašomą kiekį galima gauti remiantis atitinkama kiekybine norma, valstybių narių kompetentingos institucijos išduoda importo licenciją ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kai importuotojas pateikė atitinkamos eksporto licencijos originalą. Šį originalą reikia pateikti ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d. po to, kai buvo išsiųstos prekės, kurioms taikoma licencija. Importo licencijas išduoda bet kurios valstybės narės kompetentingos institucijos, neatsižvelgiant į tai, kuri valstybė narė yra nurodyta eksporto licencijoje, jeigu Komisija 4 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtino, kad prašomas kiekis neviršys atitinkamos kiekybinės normos.

2.   Importo licencijos galioja keturis mėnesius nuo jų išdavimo dienos. Jeigu importuotojas pateikia tinkamai motyvuotą prašymą, valstybės narės kompetentingos institucijos gali pratęsti galiojimo laiką, bet ne ilgiau kaip dar keturiems mėnesiams.

3.   Importo licencijos parengiamos pagal III priede nustatytą pavyzdį ir galioja visoje Bendrijos muitų teritorijoje.

4.   Norėdamas gauti importo licenciją, importuotojas savo deklaracijoje arba prašyme nurodo:

a)	visą eksportuotojo vardą ir pavardę (pavadinimą) bei adresą;

b)	visą importuotojo vardą ir pavardę (pavadinimą) bei adresą;

c)	tikslų prekių aprašymą ir jų TARIC kodą (-us);

d)	prekių kilmės šalį;

e)	išsiuntimo šalį;

f)	atitinkamą gaminių grupę ir atitinkamų gaminių kiekį;

g)	neto masę pagal TARIC poziciją;

h)	gaminių CIF vertę prie Bendrijos sienos pagal TARIC poziciją;

i)	ar atitinkami gaminiai yra antrarūšiai arba neatitinka kokybės standartų;

j)	jei reikia, apmokėjimo ir pristatymo datas ir važtaraščio bei pirkimo sutarties kopiją;

k)	eksporto licencijos datą ir numerį;

l)	visus vidaus kodus, naudojamus administravimo tikslais;

m)	datą ir importuotojo parašą.

5.   Importuotojai neprivalo visą importo licencijoje nurodytą kiekį importuoti vienoje siuntoje.

13 straipsnis

Valstybių narių institucijų išduotų importo licencijų galiojimas priklauso nuo eksporto licencijų galiojimo ir nuo kiekių, nurodytų Kazachstano Respublikos kompetentingų institucijų išduotose eksporto licencijose, kurių pagrindu buvo išduotos importo licencijos.

14 straipsnis

Nepažeidžiant kitų galiojančių taisyklių nustatytų sąlygų, importo licencijas ar lygiaverčius dokumentus valstybių narių kompetentingos institucijos išduoda pagal 2 straipsnio 2 dalį nediskriminuodamos nė vieno Bendrijos importuotojo dėl jo įsisteigimo Bendrijoje vietos.

15 straipsnis

1.   Jeigu Komisija nustato, kad bendri kiekiai, nurodyti Kazachstano Respublikos tam tikrai gaminių grupei išduotose eksporto licencijose, kuriais nors metais viršija tai gaminių grupei nustatytą kiekybinę normą, apie tai nedelsiant pranešama valstybių narių kompetentingoms licencijas išduodančioms institucijoms, kad būtų sustabdytas tolesnis importo licencijų išdavimas. Šiuo atveju Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas.

2.   Valstybės narės kompetentingos institucijos atsisako išduoti importo licencijas tiems Kazachstano Respublikos kilmės gaminiams, kuriems pagal 6–11 straipsnius nebuvo išduotos eksporto licencijos.

16 straipsnis

1.   Blankai, kuriuos turi naudoti valstybių narių kompetentingos institucijos, išduodamos 12 straipsnyje nurodytas importo licencijas, atitinka III priede nustatytą importo licencijos pavyzdį.

2.   Importo licencijų blankai ir jų išrašai parengiami dviem egzemplioriais; vienas egzempliorius su užrašu „Turėtojo egzempliorius“ ir pažymėtas numeriu 1 išduodamas pareiškėjui, o kitą egzempliorių su užrašu „Dokumentą išdavusios institucijos egzempliorius“ su numeriu 2 saugo licenciją išdavusi institucija. Administraciniais tikslais kompetentingos institucijos prie 2 blanko gali pridėti papildomus egzempliorius.

3.   Blankams spausdinti naudojamas baltas rašomasis popierius, kurio sudėtyje nėra mechaninių priemaišų ir kuris sveria 55-65 g/m2. Jų matmenys – 210 × 297 mm; tarpas tarp eilučių 4,24 mm (viena šeštoji colio); griežtai laikomasi blankų formato. Egzempliorius Nr. 1, tai yra pati licencija, iš abiejų pusių turi būti padengta raudonai atspausdintu apsauginiu tinkleliu, leidžiančiu pastebėti bet kokią klastotę, atliktą mechaninėmis ar cheminėmis priemonėmis.

4.   Už blankų spausdinimą atsako valstybės narės. Blankus taip pat gali spausdinti spaustuvės, kurias paskiria valstybė narė, kurioje jos yra įsisteigusios. Pastaruoju atveju ant kiekvieno blanko turi būti nuoroda, kad spaustuvę paskyrė valstybė narė. Kiekviename blanke turi būti nurodytas spaustuvės pavadinimas bei adresas arba skiriamasis spaustuvės atpažinimo ženklas.

5.   Juos išduodant, importo licencijoms ar jų išrašams suteikiamas išdavimo numeris, kurį nustato valstybės narės kompetentingos institucijos. Importo licencijos numeris pranešamas Komisijai elektroninėmis priemonėmis integruotu tinklu, sukurtu pagal 4 straipsnį.

6.   Licencijos ir išrašai užpildomi išduodančiosios valstybės narės oficialia kalba arba viena iš jos oficialių kalbų.

7.   10 langelyje atsakingos institucijos nurodo atitinkamą plieno gaminių grupę.

8.   Dokumentą išdavusios įstaigos ir kiekius išskaitančios institucijos jį patvirtina dėdamos antspaudą. Tačiau vietoj išduodančiosios institucijos antspaudo gali būti naudojamas reljefinis įspaudimas kartu su raidėmis arba skaičiais, gautais performavimo būdu, arba spausdinimas ant licencijos. Dokumentą išduodančios institucijos pasitelkia bet kokį apsaugos nuo suklastojimo būdą paskirtam kiekiui užfiksuoti taip, kad nebūtų įmanoma įterpti skaičių arba nuorodų.

9.   Kitoje egzemplioriaus Nr. 1 ir egzemplioriaus Nr. 2 pusėje turi būti langelis, kuriame muitinės, atlikdamos importo formalumus, arba kompetentingos administracijos institucijos, išduodamos išrašą, galėtų įrašyti kiekius. Jei kiekiams išskaityti skirtos vietos licencijoje arba jos išraše nepakanka, kompetentingos institucijos gali pridėti vieną arba kelis papildomus lapus, kuriuose būtų langeliai, atitinkantys kitoje licencijos arba išrašo egzemplioriaus Nr. 1 ir egzemplioriaus Nr. 2 pusėje esančius langelius. Kiekius išskaitančios institucijos antspaudą deda taip, kad pusė jo būtų ant licencijos ar išrašo, o kita pusė – ant papildomo lapo. Jei papildomi lapai yra keli, panašiu būdu toliau antspauduojamas kiekvienas lapas ir prieš tai einantis lapas.

10.   Vienos valstybės narės institucijų išduotos importo licencijos ir išrašai, taip pat jų padaryti įrašai ir žymos turi tokią pačią teisinę galią visose kitose valstybėse narėse kaip tų kitų valstybių narių institucijų išduoti dokumentai ir padaryti įrašai bei žymos.

11.   Atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos gali, jei būtina, reikalauti išversti licencijos arba išrašo turinį į tos valstybės narės oficialią kalbą arba į vieną iš jos oficialių kalbų.

17 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną. Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d. Jeigu Kazachstanas įstos į PPO, šis reglamentas nustos galioti nuo įstojimo dienos (6).

---

(1)  OL L 196, 1999 7 28, p. 3.

(2)  OL L 232, 2005 9 8, p. 64.

(3)  OL L 360, 2006 12 19, p. 1.

(4)  OL L 337, 2007 12 21, p. 2.

(5)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(6)  Nustojimo galioti datą Europos Komisija paskelbs Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

---

---

---

---

---

24.12.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/19

---

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1341/2008

2008 m. gruodžio 18 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, nuostatos, susijusios su projektais, iš kurių gaunamos pajamos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 161 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)	2007–2013 m. programavimo laikotarpiui taikyta reglamentavimo sistema buvo perengta ir suderinta, siekiant paskatinti fondų veiklos programavimo ir valdymo supaprastinimą, jų teikiamos paramos veiksmingumą ir įgyvendinimo subsidiarumą.

(2)	Nustatytas tikslesnis ir griežtesnis projektų, iš kurių gaunamos pajamos, kuriems taikomos Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 (3), 55 straipsnio nuostatos, nagrinėjimo būdas, pagrįstas didžiausių tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimu.

(3)

Taikant 55 straipsnio nuostatas, išryškėjo daug sunkumų (įskaitant neproporcingai didelę administracinę naštą), kurios kyla visų pirma administruojant Europos socialinio fondo bendrai finansuojamus veiksmus ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) arba Sanglaudos fondo finansuojamus smulkius veiksmus.

(4)	Šie sunkumai gali neigiamai paveikti veiklos valdymą, ypač vykdant Bendrijos prioritetinių sričių, tokių kaip aplinkosauga, socialinė įtrauktis, moksliniai tyrimai, inovacijos ar energetika, projektus, ir administracinės naštos aspektu. Todėl 55 straipsnis turėtų būti supaprastintas.

(5)	Supaprastinimas turėtų būti taikomas visiems projektams, kuriems struktūrinių fondų arba Sanglaudos fondo parama teikiama iš 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu. Todėl turėtų būti numatytas jo taikymas atgal.

(6)	Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 55 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. visiems veiksmams, kuriems struktūrinių fondų arba Sanglaudos fondo parama teikiama 2007–2013 m.

---

(1)  2008 m. gruodžio 16 d. pritarimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

(2)  2008 m. gruodžio 17 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  OL L 210, 2006 7 31, p. 25.

---

24.12.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/20

---

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1342/2008

2008 m. gruodžio 18 d.

nustatantis menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 423/2004

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

2004 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 423/2004, nustatantis menkių išteklių atkūrimo priemones (2), skirtas menkių ištekliams Kategato sąsiauryje, Šiaurės jūroje, įskaitant Skagerako sąsiaurį ir rytinę Lamanšo sąsiaurio dalį, į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūroje saugiai atkurti, kad jie per penkerių–dešimties metų laikotarpį pasiektų mokslininkų rekomenduojamą prevencinį dydį.

(2)

Naujausioje Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) mokslinėje rekomendacijoje nurodyta, kad sugaunamų menkių kiekio sumažinimas, kurį lėmė bendros pastangos, susijusios su bendru leidžiamu sugauti kiekiu (BLSK), techninėmis priemonėmis ir papildomomis žvejybos pastangų valdymo priemonėmis, įskaitant stebėseną ir kontrolę siekiant užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, nėra pakankamas, kad mirtingumas dėl žvejybos sumažėtų iki lygio, kuris būtinas menkių ištekliams atkurti; nėra aiškių kurio nors iš keturių menkių išteklių grupių, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 423/2004, atkūrimo požymių, nors atrodo, kad išteklių Šiaurės jūroje padėtis šiek tiek pagerėjo.

(3)	Būtina sugriežtinti priemones ir nustatyti ilgalaikį planą, kad būtų pasiektas tausus menkių išteklių naudojimas, atsižvelgiant į tausią žvejybą užtikrinantį didžiausią sugavimų kiekį.

(4)

Remiantis naujausia pateikta moksline informacija, visų pirma duomenimis apie ilgalaikes jūrų ekosistemų tendencijas, negalima tiksliai nustatyti pageidaujamų ilgalaikių biomasės lygių. Todėl bet kuriame ilgalaikiame plane biomase grindžiamas tikslas turėtų būti pakeistas mirtingumu dėl žvejybos grindžiamu tikslu, kuris turėtų būti taikomas ir leidžiamiems žvejybos pastangų lygiams.

(5)	Šiaurės jūros menkių ištekliumi dalijamasi su Norvegija; jis yra bendrai valdomas. Priemonėmis, numatytomis šiame reglamente, turėtų būti deramai atsižvelgiama į konsultacijas su Norvegija pagal Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės Susitarimą dėl žvejybos (3).

(6)	Jei Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (STECF), neturėdamas pakankamai tikslios ir reprezentatyvios informacijos, negali patarti dėl BLSK, turėtų būti priimtos nuostatos, užtikrinančios, kad BLSK būtų nustatomi nuolat, net jei trūksta kokybiškų duomenų.

(7)

Siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti tikslai, susiję su mirtingumo dėl žvejybos koeficientu, ir sudaryti sąlygas sumažinti į jūrą išmetamų žuvų kiekį, reikia nustatyti ir daugiametę strategiją atitinkančias žvejybos galimybes, išreikštas žvejybos pastangomis. Tokias žvejybos galimybes, kiek įmanoma, reikėtų apibrėžti pagal žvejybos įrankių rūšis, atsižvelgiant į dabartinę žvejybos praktiką. Tikslinga numatyti periodinę valdymo sistemos veiksmingumo peržiūrą ir užtikrinti, kad žvejybos pastangų reguliavimo sistema būtų peržiūrima visų pirma tada, kai pasiekiamas menkių išteklių lygis, kuriam esant galimas išteklių naudojimas atsižvelgiant į didžiausią tausojamąją žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį.

(8)

Turėtų būti įdiegti nauji mechanizmai, skatinantys žvejus dalyvauti menkių žvejybos vengimo programose. Tokios programos, pagal kurias vengiama gaudyti menkes ar skatinama mažinti išmetimą į jūrą, būtų sėkmingesnės, jeigu jos būtų rengiamos bendradarbiaujant su žvejybos pramone; vadinasi, tokios programos, parengtos su valstybėmis narėmis, turėtų būti laikomos veiksminga priemone tausumui skatinti; todėl turėtų būti skatinama tokias programas rengti. Be to, valstybės narės turėtų naudotis savo galiomis taip paskirstyti galimybes žvejoti menkių išteklius, kad jų žvejai būtų skatinami žvejoti selektyvesniais ir mažiau aplinkai kenkiančiais būdais.

(9)

Sugautų kiekių apribojimų nustatymas ir paskirstymas, mažiausių ir prevencinių išteklių kiekių bei mirtingumo dėl žvejybos koeficientų nustatymas, taip pat didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų nustatymas kiekvienai valstybei narei bei kiekvienai žvejybos pastangų grupei ir šiame reglamente nustatytos žvejybos pastangų sistemos netaikymas tam tikroms laivų grupėms yra bendrai žuvininkystės politikai labai svarbios priemonės. Reikia, kad Taryba pati turėtų teisę tiesiogiai naudotis įgyvendinamosiomis galiomis šiose specifinėse srityse.

(10)

Priemonės, kurios yra būtinos norint įgyvendinti tam tikras šio reglamento nuostatas, visų pirma susijusias su žvejybos pastangų apribojimų patikslinimu atsižvelgiant į Tarybos nustatytas didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas, turėtų būti tvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgaliojimais tvarką (4).

(11)	Be 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2847/93, nustatančiame bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (5), nustatytų kontrolės priemonių, turėtų būti nustatytos ir kitos kontrolės priemonės, kad būtų užtikrintas šiame reglamente nustatytų priemonių laikymasis.

(12)

Turėtų būti nustatytos taisyklės, kuriomis būtų atsižvelgta į atitinkamų išteklių būklę ir pagal kurias šiame reglamente numatytas ilgalaikis planas būtų laikomas atkūrimo planu, kaip apibrėžta 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (6) 5 straipsnyje, ir 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (7) 21 straipsnio a dalies i punkto tikslais arba, kaip alternatyva, valdymo planu, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 6 straipsnyje, ir Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 1 straipsnio a dalies iv punkto tikslais.

(13)	Reglamentas (EB) Nr. 423/2004 turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

DALYKAS IR SĄVOKOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomas keturių menkių išteklių grupių, atitinkančių šiuos geografinius rajonus, planas:

a)	Kategato sąsiauris;

b)	Šiaurės jūra, Skagerako sąsiauris ir rytinė Lamanšo sąsiaurio dalis;

c)	rajonas į vakarus nuo Škotijos;

d)	Airijos jūra.

2 straipsnis

Sąvokos

Šio reglamento tikslais, greta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje nustatytų sąvokų, taikomos šios sąvokos:

a)	žvejybos pastangų grupė – valstybės narės, kuriai nustatytos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos, valdymo vienetas. Ji apibrėžiama pagal I priede išvardytas žvejybos įrankių grupes ir rajonus;

b)	sudėtinė žvejybos pastangų grupė – visos valstybių narių žvejybos pastangų grupės, kurioms priskiriama ta pati žvejybos įrankių grupė ir rajonas;

c)	sugautų žuvų kiekis pastangų vienetui (CPUE) – sugautų menkių kiekis, išreikštas gyvu svoriu, tenkantis vienam žvejybos pastangų, išreikštų laivo pajėgumo, matuojamo kilovatais, ir žvejybos dienų per metus skaičiaus sandauga, vienetui per metus;

d)

atitinkamos amžiaus grupės – 3, 4 ir 5 metų amžiaus menkės Kategato sąsiauryje; 2, 3 ir 4 metų amžiaus menkės Airijos jūroje, Šiaurės jūroje, Skagerako sąsiauryje ir rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje; 2, 3, 4 ir 5 metų amžiaus menkės rajone į vakarus nuo Škotijos; ar kitos amžiaus grupės, kurios yra tinkamos pagal STECF rekomendaciją.

3 straipsnis

Geografinių rajonų ribos

Šiame reglamente taikomos šios geografinių rajonų ribų geografinės apibrėžtys:

a)

Kategato sąsiauris – ta ICES pažymėto IIIa kvadrato dalis, kuri šiaurėje apribota linija, brėžiama nuo Skagen švyturio iki Tistlarna švyturio ir nuo šio taško iki artimiausio taško Švedijos pakrantėje, o pietuose – nuo Hasenore iki Gnibens Spids, nuo Korshage iki Spodsbjerg ir nuo Gilbjerg Hoved iki Kullen brėžiama linija;

b)	Šiaurės jūra – ICES IV parajonis ir ta ICES IIIa kvadrato dalis, kuri yra už Skagerako ir Kategato sąsiaurio ribų, bei ta ICES IIa kvadrato dalis, kuri yra vandenyse, į kuriuos valstybės narės turi suverenias teises arba kuriuose jos turi jurisdikciją;

c)	Skagerako sąsiauris – ta ICES IIIa kvadrato dalis, kuri vakaruose apribota linija, brėžiama nuo Hanstholm švyturio iki Lindesnes švyturio, o pietuose – nuo Skagen švyturio iki Tistlarna švyturio ir nuo šio taško iki artimiausio taško Švedijos pakrantėje brėžiama linija;

d)	rytinė Lamanšo sąsiaurio dalis – ICES VIId kvadratas;

e)	Airijos jūra – ICES VIIa kvadratas;

f)	rajonas į vakarus nuo Škotijos – ICES VIa kvadratas ir ta ICES Vb kvadrato dalis, kuri yra vandenyse, į kuriuos valstybės narės turi suverenias teises arba kuriuose jos turi jurisdikciją.

4 straipsnis

Žvejybos pastangų apskaičiavimas

Šiame reglamente žvejybos pastangos, kuriomis naudojasi laivų grupė, apskaičiuojamos kaip kiekvieno laivo pajėgumo, matuojamo kilovatais, verčių ir dienų, kurias kiekvienas laivas buvo I priede nurodytame rajone, sandaugų suma. Diena, kurią laivas būna rajone – bet koks 24 valandų tęstinis laikotarpis (arba jo dalis), kurį laivas būna tame rajone ir nebūna uoste.

5 straipsnis

Plano tikslas

1.   1 straipsnyje nurodytu planu užtikrinama, kad menkių ištekliai būtų tausiai naudojami taikant didžiausio tausojamąją žvejybą užtikrinančio sužvejotų žuvų kiekio principą.

2.   1 dalyje nustatytas tikslas pasiekiamas išlaikant tokį atitinkamų amžiaus grupių menkių mirtingumo dėl žvejybos koeficientą:

Ištekliai	Mirtingumo dėl žvejybos koeficientas
Menkės Kategato sąsiauryje	0,4
Menkės rajone į vakarus nuo Škotijos	0,4
Menkės Airijos jūroje	0,4

3.   Menkių išteklių Šiaurės jūroje, Skagerako sąsiauryje ir rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje atveju 1 dalyje nustatytas tikslas pasiekiamas išlaikant atitinkamų amžiaus grupių menkių mirtingumo dėl žvejybos koeficientą, nurodytą 8 straipsnyje.

II   SKYRIUS

BENDRAS LEIDŽIAMAS SUGAUTI KIEKIS

6 straipsnis

Mažiausios ir prevencinės normos

Kiekvienos iš menkių išteklių grupės mažiausios ir prevencinės neršiančių žuvų biomasės normos yra šios:

Ištekliai	Mažiausios neršiančių žuvų biomasės normos (tonomis)	Prevencinės neršiančių žuvų biomasės normos (tonomis)
Menkės Kategato sąsiauryje	6 400	10 500
Menkės Šiaurės jūroje, Skagerako sąsiauryje ir rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje	70 000	150 000
Menkės rajone į vakarus nuo Škotijos	14 000	22 000
Menkės Airijos jūroje	6 000	10 000

7 straipsnis

Menkių išteklių BLSK Kategato sąsiauryje, rajone į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūroje nustatymo tvarka

1.   Taryba kasmet priima sprendimą dėl kiekvieno iš menkių išteklių kitų metų BLSK Kategato sąsiauryje, rajone į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūroje. BLSK apskaičiuojamas iš viso sugaunamo menkių kiekio, kuris pagal ICES prognozes laikomas atitinkančiu 2 ir 3 dalyse nurodytus mirtingumo dėl žvejybos koeficientus, atėmus toliau nurodytus kiekius:

a)	žuvų kiekį, kuris lygus numatomam į jūrą išmetamų menkių, priklausančių atitinkamai išteklių grupei, kiekiui;

b)	tam tikrais atvejais kiekį, kuris atitinka kitus menkių mirtingumo dėl žvejybos dėl kitų susijusių priežasčių mastą; šis kiekis nustatomas remiantis Komisijos pasiūlymu.

2.   Remiantis STECF rekomendacija BLSK turi atitikti visas toliau nurodytas sąlygas:

a)

jei STECF prognozuojamas išteklių dydis metų, kuriems nustatomas BLSK, sausio 1 d. yra mažesnis nei 6 straipsnyje nustatyta mažiausia neršiančių žuvų biomasės norma, tais metais, kuriems nustatomas specialus BLSK, taikomas 25 % mažesnis mirtingumo dėl žvejybos koeficientas nei praėjusiais metais taikytas mirtingumo dėl žvejybos koeficientas;

b)

jei STECF prognozuojamas išteklių dydis metų, kuriems nustatomas BLSK, sausio 1 d. yra mažesnis nei 6 straipsnyje nustatyta mažiausia neršiančių žuvų biomasės norma arba yra didesnis ar lygus 6 straipsnyje nustatytai mažiausiai neršiančių žuvų biomasės normai, tais metais, kuriems nustatomas specialus BLSK, taikomas 15 % mažesnis mirtingumo dėl žvejybos koeficientas nei praėjusiais metais taikytas mirtingumo dėl žvejybos koeficientas; ir

c)

jei STECF prognozuojamas išteklių dydis metų, kuriems nustatomas BLSK, sausio 1 d. yra didesnis nei 6 straipsnyje nustatyta prevencinė neršiančių žuvų biomasės norma arba jai lygus, tais metais, kuriems nustatomas specialus BLSK, taikomas 10 % mažesnis mirtingumo dėl žvejybos koeficientas nei praėjusiais metais taikytas mirtingumo dėl žvejybos koeficientas.

3.   Jei taikant 2 dalies b ir c punktus, remiantis STECF rekomendacija, mirtingumo dėl žvejybos koeficientas būtų mažesnis nei 5 straipsnio 2 dalyje nurodytas mirtingumo dėl žvejybos koeficientas, Taryba nustato tokį BLSK, kurį taikant mirtingumo dėl žvejybos koeficientas pasiektų tame straipsnyje nurodytą koeficientą.

4.   Pateikdamas rekomendaciją pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, STECF daro prielaidą, kad metais, ėjusiais prieš tuos metus, kuriems nustatomas specialus BLSK, ištekliai buvo žvejojami taip, kad mirtingumo dėl žvejybos koeficientas patikslintas tiek, kiek sumažėjo tais metais taikytos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos.

5.   Nepaisydama 2 dalies a, b ir c punktų ir 3 dalies, Taryba nenustato tokio BLSK, kuris būtų daugiau nei 20 % mažesnis ar didesnis nei praėjusiais metais nustatytas BLSK.

8 straipsnis

Menkių išteklių BLSK Šiaurės jūroje, Skagerako sąsiauryje ir rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje nustatymo tvarka

1.   Taryba kasmet priima sprendimą dėl kiekvieno iš menkių išteklių kitų metų BLSK Šiaurės jūroje, Skagerako sąsiauryje ir rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje. BLSK apskaičiuojamas taikant 7 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose išdėstytas mažinimo taisykles.

2.   Visų pirma BLSK apskaičiuojamas pagal 3 ir 5 dalis. Nuo tų metų, kuriais BLSK, gautas taikant 3 ir 5 dalis, būtų mažesnis nei BLSK, gautas taikant 4 ir 5 dalis, BLSK apskaičiuojamas pagal 4 ir 5 dalis.

3.   Pradinis BLSK neviršija lygio, atitinkančio mirtingumą dėl žvejybos, kuris yra numatomo atitinkamo amžiaus grupių mirtingumo dėl žvejybos 2008 m. dalis, taip: 75 % BLSK 2009 m., 65 % BLSK 2010 m. ir tolesniais metais taikant tolesnį mažinimą po 10 %;

4.   Vėliau, jei išteklių dydis metų, ėjusių prieš tuos metus, kuriais taikomas BLSK, sausio 1 d. yra:

a)	didesnis nei neršiančių žuvų biomasės norma, BLSK atitinka atitinkamų amžiaus grupių mirtingumo dėl žvejybos koeficientą 0,4;

b)

didesnis nei mažiausia neršiančių žuvų biomasės norma ir mažesnis nei prevencinė neršiančių žuvų biomasės norma, BLSK neviršija lygio, dėl kurio atitinkamų amžiaus grupių mirtingumo dėl žvejybos koeficientas būtų lygus šiai formulei: 0,4 – (0,2* (prevencinė neršiančių žuvų biomasės norma – neršiančių žuvų biomasė) / (prevencinė neršiančių žuvų biomasės norma – mažiausia neršiančių žuvų biomasės norma));

c)	lygus neršiančių žuvų biomasės normai ar mažesnis už ją, BLSK neviršija atitinkamų amžiaus grupių mirtingumo dėl žvejybos koeficientą 0,2 atitinkančio lygio.

5.   Nepaisant 3 ir 4 dalių, Taryba nenustato tokio 2010 m. ir vėlesnių metų BLSK, kurie būtų daugiau nei 20 % mažesnis ar didesnis nei praėjusiais metais nustatyti BLSK.

6.   Jei trejus metus iš eilės 1 dalyje nurodyti menkių ištekliai naudojami taikant mirtingumo dėl žvejybos koeficientą, kuris yra artimas 0,4, Komisija įvertina šio straipsnio taikymą ir prireikus pasiūlo atitinkamas priemones dėl jo dalinio pakeitimo siekdama užtikrinti naudojimą, atsižvelgiant į didžiausią tausojamąją žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį.

9 straipsnis

BLSK nustatymo tvarka, kai trūksta kokybiškų duomenų

Jei STECF neturėdamas pakankamai tikslios ir reprezentatyvios informacijos negali pateikti rekomendacijos, kuria remdamasi Taryba galėtų pagal 7 ar 8 straipsnį nustatyti BLSK, Taryba nusprendžia taip:

a)	jei STECF rekomenduoja, kad sugaunamų menkių kiekį reikėtų sumažinti iki kuo mažesnio lygio, nustatomas BLSK, kuris yra 25 % mažesnis nei praėjusių metų BLSK;

b)	visais kitais atvejais nustatomas BLSK, kuris yra 15 % mažesnis nei praėjusių metų BLSK, nebent STECF nurodo, jog tai netikslinga.

10 straipsnis

Priemonių koregavimas

1.   Kai pasiektas 5 straipsnio 2 dalyje nurodytas siektinas mirtingumo dėl žvejybos koeficientas arba tuo atveju, jei STECF rekomenduoja, kad šis siektinas koeficientas arba 6 straipsnyje nurodytos mažiausios ir prevencinės neršiančių žuvų biomasės normos arba 7 straipsnio 2 dalyje nurodyti mirtingumo dėl žvejybos koeficientai nebegali užtikrinti, kad išliktų nedidelė išteklių išeikvojimo rizika ir būtų išlaikytas didžiausias tausojamąją žvejybą užtikrinantis sužvejotų žuvų kiekis, Taryba priima sprendimą, nustatantį kitas šių normų ir koeficientų vertes.

2.   Kai, STECF vertinimu, kurių nors menkių išteklių nepavyksta tinkamai atkurti, Taryba priima sprendimą:

a)	kuriuo atitinkamiems ištekliams nustatomas mažesnis nei 7, 8 ir 9 straipsniuose numatytas BLSK;

b)	kuriuo nustatomos mažesnės nei 12 straipsnyje numatytos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos;

c)	kuriuo atitinkamai nustatomos susijusios sąlygos.

III   SKYRIUS

ŽVEJYBOS PASTANGŲ RIBOJIMAS

11 straipsnis

Žvejybos pastangų sistema

1.   Be 7, 8 ir 9 straipsniuose numatytų BLSK, dar nustatoma žvejybos pastangų sistema, pagal kurią valstybėms narėms kasmet kaip žvejybos pastangos paskirstomos žvejybos galimybės.

2.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir 3 dalyje nurodyta valstybių narių pateikta informacija bei STECF rekomendacijomis gali neįtraukti kai kurių laivų grupių taikant žvejybos pastangų sistemą, jei:

a)	turimi tinkami duomenys apie sugaunamus ir į jūrą išmetamus menkių kiekius, kad STECF galėtų įvertinti kiekvienos atitinkamos laivų grupės sugaunamo menkių kiekio procentinę dalį;

b)	STECF įvertinta sugaunamų menkių kiekių procentinė dalis neviršija 1,5 % viso kiekvienos atitinkamos laivų grupės sugaunamų kiekių; ir

c)	šių laivų grupių įtraukimas į žvejybos pastangų sistemą būtų jų bendram poveikiui menkių ištekliams neproporcinga administracinė našta.

Jei STECF negali įvertinti, ar šios sąlygos toliau tenkinamos, Taryba įtraukia kiekvieną atitinkamą laivų grupę į žvejybos pastangų sistemą.

3.   Valstybės narės kasmet teikia Komisijai ir STECF informaciją, kurios reikia norint nustatyti, kad laikantis išsamių taisyklių, kurias turi patvirtinti Komisija, yra ir tebėra tenkinamos pirmiau nurodytos sąlygos.

12 straipsnis

Žvejybos pastangų paskirstymas

1.   Taryba kasmet priima sprendimą dėl didžiausių kiekvienai valstybei narei leidžiamų žvejybos pastangų kiekvienai žvejybos pastangų grupei.

2.   Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos apskaičiuojamos remiantis bazine verte, kuri nustatoma taip:

a)	pirmaisiais šio reglamento taikymo metais kiekvienai pastangų grupei bazinė vertė nustatoma imant 2004–2006 m. arba 2005–2007 m., atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės pageidavimą, STECF rekomendacija pagrįstą vidutinį žvejybos pastangų lygį, išreikštą kW-dienomis;

b)	vėlesniais šio reglamento taikymo metais bazinė vertė yra lygi ankstesnių metų didžiausioms leidžiamoms žvejybos pastangoms.

3.   Žvejybos pastangų grupės, kurioms taikomas metinis didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos patikslinimas, tvirtinamos tokiu būdu:

a)

laivų sugaunamų menkių kiekis kiekvienoje žvejybos pastangų grupėje vertinamas remiantis valstybių narių pateiktais duomenimis pagal 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo (8) 18, 19 ir 20 straipsnius;

b)

kiekvienam iš šio reglamento I priede apibrėžtų rajonų parengiamas sudėtinių žvejybos pastangų grupių sąrašas nurodant atitinkamą jų sugaunamų menkių kiekį, įskaitant į jūrą išmetamų sugautų žuvų kiekį. Šis sąrašas išdėstomas didėjančia tvarka pagal sugaunamų menkių kiekį kiekvienoje žvejybos pastangų grupėje;

c)

pagal b punktą rengiamuose sąrašuose bendras sugaunamų menkių kiekis apskaičiuojamas, kaip išdėstyta toliau. Kiekvienai sudėtinei žvejybos pastangų grupei suma apskaičiuojama remiantis tos žvejybos pastangų grupės sugaunamų menkių kiekiu bei visų sudėtinių pastangų grupių sugaunamų menkių kiekiu, nurodytu pirmesniuose sąrašo įrašuose;

d)	pagal c punktą apskaičiuojamas bendras sugaunamų menkių kiekis apskaičiuojamas kaip procentinė bendro sugaunamų menkių kiekio, tenkančio visoms sudėtinėms žvejybos pastangų grupėms tame pačiame rajone, dalis.

4.   Sudėtinėms žvejybos pastangų grupėms, kurių bendro sugaunamo menkių kiekio procentinė dalis pagal 3 dalies b punktą yra lygi 20 % arba yra didesnė, taikomi metiniai patikslinimai pagal atitinkamas žvejybos pastangų grupes. Atitinkamų grupių didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos apskaičiuojamos taip:

a)	jei taikomas 7 ar 8 straipsnis, bazinė vertė sumažinama tokia procentine verte, kuria yra patikslintas pagal šiuos straipsnius taikomas mirtingumo dėl žvejybos koeficientas;

b)	jei taikomas 9 straipsnis, bazinė žvejybos pastangų vertė patikslinama tokia procentine verte, kuria yra sumažintas BLSK.

5.   Kitoms 4 dalyje nenurodytoms žvejybos pastangų grupėms taikomas didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos nekeičiamos ir paliekamos bazinės vertės dydžio.

13 straipsnis

Papildomų žvejybos pastangų paskirstymas didelio selektyvumo žvejybos įrankiams ir žvejybos reisams, kurių metu vengiama žvejoti menkes

1.   Valstybės narės gali padidinti didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas žvejybos pastangų grupėms, kurioms žvejybos pastangos buvo patikslintos pagal 12 straipsnio 4 dalį bei laikantis 2–7 dalyse išdėstytų sąlygų.

2.   Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos gali būti didinamos žvejybos pastangų grupėse, kuriose vienas ar daugiau laivų žvejybos veiklą:

a)	vykdo laive turimu tik vienu reglamentuojamu žvejybos įrankiu, dėl kurio techninių savybių remiantis STECF įvertintu moksliniu tyrimu joms sudaroma galimybė sugauti mažiau nei 1 % menkių (didelio selektyvumo žvejybos įrankis);

b)	sudaro galimybę sugauti tokį menkių kiekį, kuris mažesnis nei 5 % bendro sugaunamo žuvų kiekio per vieną žvejybos reisą (žvejybos reisai, kurių metu vengiama žvejoti menkes);

c)	vyk pagal menkių vengimo arba išmetamų sugautų žuvų kiekio mažinimo planą, tokiu būdu dalyvaujantiems laivams sumažinant menkių mirtingumą dėl žvejybos bent tokiu lygiu, kuris atitinka 12 straipsnio 4 dalyje nurodytą žvejybos pastangų patikslinimą; arba

d)	vykdo rajone į vakarus nuo Škotijos, į vakarus nuo linijos, nubrėžtos nuosekliai sujungiant rumbo linijomis pozicijas, nurodytas IV priede, nustatytas pagal WGS84 koordinačių sistemą, jei dalyvaujantys laivai turi palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemas (LSS).

3.   2 dalyje nurodyti laivai turi būti stebimi dažniau, visų pirma dėl:

a)	išimtinio didelio selektyvumo žvejybos įrankių naudojimo atitinkamų žvejybos reisų metu pagal 2 dalies a punktą;

b)	į jūrą išmetamų sugautų žuvų kiekio pagal 2 dalies b punktą;

c)	mirtingumo dėl žvejybos mažinimo pagal 2 dalies c punktą;

d)	sugautų ir išmetamų žuvų kiekio, kuris atsiranda į vakarus nuo linijos, nurodytos 2 dalies d punkte,

laikantis nuostatų dėl reguliaraus duomenų teikimo valstybei narei apie tuose punktuose nustatytų specialių sąlygų laikymąsi.

4.   Žvejybos pastangų padidėjimas pagal šį straipsnį apskaičiuojamas kiekvienam iš laivų atitinkamose žvejybos pastangų grupėse, vykdančiose veiklą laikantis 2 dalies a, b, c ir d punktuose nurodytų specialių sąlygų, ir jis neturi viršyti kiekio, būtino kompensuoti 12 straipsnio 4 dalyje nurodytą žvejybos pastangų patikslinimą dėl tokiai veiklai naudojamų žvejybos įrankių.

5.   Apie visus paskirstytų žvejybos pastangų padidinimus, kuriuos padaro valstybės narės, pranešama Komisija iki metų, kuriais žvejybos pastangų patikslinimo kompensavimas turi įvykti, balandžio 30 d. Pranešime nurodoma išsami informacija apie laivus, vykdančius veiklą laikantis 2 dalies a, b, c ir d punktuose nurodytų specialių sąlygų, vienai žvejybos pastangų grupei tenkančias žvejybos pastangas, kurias, valstybės narės skaičiavimu, tie laivai turi vykdyti tais metais, taip pat sąlygos, kuriomis laivų pastangos stebimos, įskaitant kontrolės nuostatas.

6.   Valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 1 d. praneša Komisijai pastangų kiekius, panaudotus vykdant veiklą per praėjusius metus.

7.   Komisija kasmet prašo STECF palyginti menkių mirtingumo dėl žvejybos mažėjimą, kuris atsirastų taikant 2 dalies c punktą, su mažėjimu, kurio būtų tikimasi patikslinant žvejybos pastangas, kaip nurodyta 12 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgdama į šį vertinimą Komisija gali pasiūlyti žvejybos pastangų patikslinimą, kuris gali būti taikomas kitais metais atitinkamai žvejybos įrankių grupei.

14 straipsnis

Valstybių narių įsipareigojimai

1.   Kiekviena valstybė pasirenka didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų paskirstymo atskiriems su jos vėliava plaukiojantiems laivams ar laivų grupei metodą, remdamasi tam tikrais kriterijais, įskaitant, pavyzdžiui:

a)	geros žvejybos praktikos skatinimą, be kita ko, duomenų rinkimo intensyvinimą, į jūrą išmetamų sugautų žuvų kiekio mažinimą ir poveikio žuvų jaunikliams mažinimą;

b)	dalyvavimą bendrose programose, siekiant išvengti bereikalingos menkių priegaudos;

c)	nedidelį poveikį aplinkai, įskaitant suvartojamo kuro ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

d)	proporcingą žvejybos galimybių paskirstymą žvejybos kvotų forma.

2.   Kiekviename iš šio reglamento I priede nurodytų rajonų kiekviena valstybė narė, remdamasi 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1627/94, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų (9), išduoda specialius žvejybos leidimus laivams, plaukiojantiems su jos vėliava ir žvejojantiems tuose rajonuose bei naudojantiems žvejybos įrankius, priklausančius vienai iš šio reglamento I priede nurodytų žvejybos įrankių grupių.

3.   Kiekviename iš I priede nurodytų rajonų bendras laivų, turinčių pagal 2 dalį išduotus specialius žvejybos leidimus, didžiausias pajėgumas, matuojamas kilovatais, neturi viršyti laivų, kurie 2006 m. ar 2007 m. vykdė veiklą naudodami reglamentuojamus žvejybos įrankius ir žvejojo atitinkamame geografiniame rajone, pajėgumo.

4.   Kiekviena valstybė narė sudaro ir tvarko laivų, turinčių 2 dalyje nurodytą specialų leidimą, sąrašą ir paskelbia jį savo oficialioje tinklavietėje, kad su juo galėtų susipažinti Komisija ir kitos valstybės narės.

15 straipsnis

Žvejybos pastangų reguliavimas

Valstybė narės stebi savo laivynų pajėgumus ir veiklą pagal žvejybos pastangų grupes ir imasi atitinkamų veiksmų, jei artėjama prie didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų, nustatytų pagal 12 straipsnį, siekdamos užtikrinti, kad pastangos neviršys nustatytų ribų.

16 straipsnis

Keitimasis didžiausiomis leidžiamomis žvejybos pastangomis tarp valstybių narių ir pastangų sugrąžinimas

1.   Pagal 11 straipsnį nustatytas didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas atitinkamos valstybės narės gali patikslinti atsižvelgdamos į:

a)	keitimąsi kvotomis, atliekamą pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį; ir

b)	žvejybos galimybių perskirstymą ir (arba) sumažinimą, atliekamą pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalį ir Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 21 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalį.

2.   Pagal 12 straipsnį nustatytos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos gali būti patikslintos valstybės narės, kuri nutraukia keitimąsi kvotomis bet kuriame iš 3 straipsnyje paminėtų rajonų, tiek, kiek kvotų ši valstybė narė pasikeitė ataskaitiniu laikotarpiu, kad nustatytų 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą bazinę vertę, ir jai reikia papildomų pastangų bet kurioje iš atitinkamų žvejybos pastangų grupių, kad ji pasinaudotų susigrąžintomis kvotomis. Pastangų sugrąžinimą kartu su bendrų leidžiamų žvejybos pastangų sumažinimu turi vykdyti valstybė narė, grąžinusi kvotą susigrąžinančiai valstybei narei, atsižvelgdama į tai, kiek sumažėjo jos žvejybos pastangų grupių turimų menkių žvejybos kvotų kiekis, išskyrus tuo atveju, kai kvotą grąžinanti valstybė narė nepasinaudojo atitinkamomis pastangomis pirmiau nurodytoms bazinėms vertėms nustatyti.

3.   Nepaisant 17 straipsnio 2 dalies, 2009 m. valstybės narės gali pakeisti savo žvejybos pastangų paskirstymą perkeldamos žvejybos pastangas ir pajėgumus iš vieno 3 straipsnyje nurodyto geografinio rajono į kitą, jei šis perkėlimas susijęs su 13 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodyta žvejybos veikla. Apie tokius perkėlimus pranešama Komisijai. Atitinkamai pakeičiamos 12 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos.

17 straipsnis

Keitimasis didžiausiomis leidžiamomis žvejybos pastangomis tarp žvejybos pastangų grupių

1.   Valstybė narė gali pakeisti jai paskirtų žvejybos pastangų paskirstymą 2–5 dalyse nustatytomis sąlygomis perkeldama žvejybos pajėgumus tarp žvejybos pastangų grupių.

2.   Perkėlimas leidžiamas tarp žvejybos įrankių grupių, bet ne tarp geografinių rajonų, jei atitinkama valstybė narė suteikia Komisijai informaciją apie tos valstybės narės žvejybos pastangas perleidžiančios ir gaunančios įrankių grupių vidutinį sugautų žuvų kiekį pastangų vienetui (CPUE) per pastaruosius trejus metus.

3.   Jei žvejybos pastangas perleidžiančios žvejybos įrankių grupės CPUE yra didesnis nei žvejybos pastangas perimančios žvejybos įrankių grupės CPUE, žvejybos pastangų perleidimas paprastai turi būti vykdomas pagal 1 kW-dienos už 1 kW-dieną principą.

4.   Jei žvejybos pastangas perleidžiančios žvejybos įrankių grupės CPUE yra mažesnis nei žvejybos pastangas gaunančios žvejybos įrankių grupės CPUE, valstybė narė turi taikyti korekcijos koeficientą žvejybos pastangas gaunančios žvejybos įrankių grupės pastangų kiekiui taip, kad pastarosios didesnis CPUE būtų kompensuotas.

5.   Komisija prašo STECF parengti standartinius korekcinius koeficientus, kurie galėtų būti naudojami tam, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos žvejybos pastangų perleidimui tarp skirtingą CPUE turinčių žvejybos įrankių grupių.

IV   SKYRIUS

STEBĖSENA, INSPEKTAVIMAS IR PRIEŽIŪRA

18 straipsnis

Ryšys su Reglamentu (EEB) Nr. 2847/93

Šiame skyriuje numatytos kontrolės priemonės taikomos kartu su Reglamente (EEB) Nr. 2847/93 nurodytomis priemonėmis.

19 straipsnis

Laivo žurnalo patikrinimai

1.   Naudodamosi laivų stebėjimo sistemos (LSS) duomenimis valstybės narės patikrina, ar žvejybos stebėjimo centruose (ŽSC) gauta informacija iš laivų, kuriuose įrengta LSS, atitinka laivo žurnale užregistruotą veiklą. Tokie kryžminiai patikrinimai registruojami kompiuterių nuskaitoma forma ir saugomi trejus metus.

2.   Kiekviena valstybė narė tvarko ir savo oficialioje tinklavietėje skelbia kontaktinius adresus, kuriais pateikiami laivo žurnalai ir iškrovimo deklaracijos.

20 straipsnis

Pirmą kartą iškrautų menkių svėrimas

1.   Žvejybos laivo kapitonas užtikrina, kad visas didesnis nei 300 kg 3 straipsnyje nurodytuose rajonuose sugautas ir Bendrijos uoste iškrautas menkių kiekis būtų sveriamas laive arba iškrovimo uoste prieš parduodant arba prieš išvežant jį į kitą vietą. Svėrimui naudojamas svarstykles patvirtina kompetentingos nacionalinės institucijos. Pasvėrus nustatytas svoris pateikiamas pildant Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 8 straipsnyje nurodytą deklaraciją.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės gali leisti, kad menkės būtų sveriamos valstybės narės teritorijoje vykstančiame žuvų aukcione, jei iškraunant buvo atliktas fizinis inspektavimas, o talpykla, kurioje žuvys tiesiogiai vežamos į žuvų aukcioną, prieš vežant buvo užplombuota ir lieka užplombuota iki pat svėrimo. Transporto dokumente išsamiai pateikiami iškraunant atlikto inspektavimo duomenys.

21 straipsnis

Inspektavimo standartai

Kiekviena valstybė narė, turinti laivų, kuriems taikomas šis reglamentas, nustato specialius inspektavimo standartus. Šie standartai reguliariai peržiūrimi, išnagrinėjus pasiektus rezultatus. Inspektavimo standartai palaipsniui plėtojami tol, kol pasiekiami II priede apibrėžti siektini standartai.

22 straipsnis

Perkrovimo į kitą laivą draudimas

Perkrauti menkes jūroje į kitą laivą 3 straipsnyje nurodytuose geografiniuose rajonuose draudžiama.

23 straipsnis

Nacionalinės kontrolės veiksmų programos

1.   Valstybės narės, turinčios laivų, kuriems taikomas šis reglamentas, pagal III priedą parengia nacionalines kontrolės veiksmų programas.

2.   Iki kiekvienų metų sausio 31 d. valstybės narės, turinčios laivų, kuriems taikomas šis reglamentas, savo oficialiose tinklavietėse paskelbia savo nacionalines kontrolės veiksmų programas ir jų įgyvendinimo tvarkaraštį, kad su jais galėtų susipažinti Komisija ir kitos valstybės narės, kurioms taikomas šis reglamentas.

3.   Komisija bent vieną kartą per metus sušaukia Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto posėdį, kad šis įvertintų, ar laikomasi nacionalinių kontrolės veiksmų programų, skirtų menkių ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir jų rezultatus.

24 straipsnis

Išankstinis pranešimas

1.   Bendrijos žvejybos laivo, kuriame vežama daugiau nei viena menkių tona, kapitonas arba jo atstovas ne vėliau kaip prieš keturias valandas prieš jo laivui įplaukiant į valstybės narės uostą ar iškrovos vietą praneša kompetentingoms tos valstybės narės:

a)	uosto arba iškrovimo vietos pavadinimą;

b)	numatomą atvykimo į tą uostą arba iškrovimo vietą arba laiką;

c)	visų žuvų rūšių, kurių laive laikoma daugiau nei 50 kg, gyvo svorio kiekį kilogramais.

2.   Valstybės narės, kurioje bus iškrauta daugiau nei viena tona menkių, kompetentingos institucijos gali pareikalauti, kad laive laikoma sugauta žuvis nebūtų iškraunama, kol nebus gautas tų institucijų leidimas.

3.   Norėdamas bet kokį laive laikomos žuvies kiekį perkrauti arba išmesti į jūrą arba iškrauti trečiosios šalies uoste arba iškrovimo vietoje Bendrijos žvejybos laivo kapitonas arba jo atstovas vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms praneša 1 dalyje nurodytą informaciją ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki perkrovimo arba išmetimo į jūrą arba iškrovimo trečiojoje šalyje.

25 straipsnis

Patvirtinti uostai

1.   Kai numatoma Bendrijoje iš Bendrijos žvejybos laivo iškrauti daugiau nei dvi tonas menkių, laivo kapitonas užtikrina, kad tokie iškrovimai vyktų tik patvirtintuose uostuose.

2.   Kiekviena valstybė narė patvirtina uostus, kuriuose iškraunamas visi dvi tonas viršijantys menkių kiekiai.

3.   Kiekviena valstybė narė savo viešoje tinklavietėje skelbia patvirtintų uostų ir susijusių tuose uostuose atliekamų inspektavimo ir priežiūros procedūrų sąrašą, įskaitant kiekvieno iškrauto menkių kiekio registravimo ir pranešimo apie jį sąlygas.

Komisija šią informaciją perduoda visoms valstybėms narėms.

26 straipsnis

Leistinas nuokrypis apskaičiuojant į laivo žurnalą įrašomus kiekius

Nukrypstant nuo 1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2807/83, nustatančio išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles (10) 5 straipsnio 10 dalies nuostatas leidžiamas nuokrypis apskaičiuojant į laivo žurnalą įrašomus laive laikomų menkių kiekius kilogramais yra 8 % nuo į laivo žurnalą įrašyto skaičiaus.

27 straipsnis

Menkių laikymas atskirai

Bendrijos žvejybos laive draudžiama laikyti menkės kiekį vienoje taroje kartu su kitomis jūros gyvūnų rūšimis. Tara su menkėmis sandėliavimo vietoje laikoma taip, kad ji būtų atskirta nuo kitos taros.

28 straipsnis

Menkių pervežimas

1.   Valstybės narės kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad 3 straipsnyje apibrėžtuose geografiniuose rajonuose sugautų ir pirmą kartą iškrautų toje valstybėje narėje menkių kiekis būtų pasvertas dalyvaujant kontrolieriams prieš išvežant jį kitur iš pirmo iškrovimo uosto. Menkių, kurios pirmąkart iškrautos pagal 24 straipsnį patvirtintame uoste, tipinės imtys, kurios sudaro ne mažiau kaip 20 % iškrovimų skaičiaus, sveriamos dalyvaujant valstybių narių patvirtintiems kontrolieriams prieš pirmąkart pateikiant menkes prekybai ir jas parduodant. Šiuo tikslu valstybės narės per mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisijai pateikia išsamią informaciją apie taikytiną imčių ėmimo tvarką.

2.   Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnyje nustatytų sąlygų, visiems didesniems nei 50 kg menkių kiekiams, kurie vežami į kitą vietą nei pirmojo iškrovimo ar importo vieta, reikia turėti vienos iš to reglamento 8 straipsnio 1 dalyje numatytų deklaracijų, susijusių su vežamų menkių kiekiu, kopiją. To reglamento 13 straipsnio 4 dalies b punkte numatyta išimtis netaikoma.

29 straipsnis

Specialios stebėsenos programos

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 34c straipsnio 1 dalies, specialios atitinkamų menkių išteklių stebėsenos programos gali trukti ilgiau nei dvejus metus nuo jų įsigaliojimo.

V   SKYRIUS

SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30 straipsnis

Sprendimų priėmimo tvarka

Jei šiame reglamente numatyta, kad sprendimus priima Taryba, ji tai daro kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi Komisijos pasiūlymu.

31 straipsnis

I priedo pakeitimai

Remdamasi STECF rekomendacija, Komisija gali Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka iš dalies keisti šio reglamento I priedą laikydamasi šių principų:

a)	žvejybos pastangų grupės nustatomos kuo tolygiau atsižvelgiant į sugaunamus biologinių išteklių individus, tikslinių arba kaip priegauda sugaunamų žuvų dydžius ir su šiomis žvejybos pastangų grupėmis susijusios žvejybos veiklos poveikį aplinkai;

b)	žvejybos pastangų grupių skaičius ir dydis turi būti ekonomiškai efektyvus valdymo naštos, susijusios su išteklių išsaugojimo poreikiais, požiūriu.

32 straipsnis

Išsamios taisyklės

Išsamios šio reglamento 11 straipsnio 3 dalies, 14, 16 ir 17 straipsnių taikymo taisyklės gali būti patvirtintos Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje išdėstyta tvarka.

33 straipsnis

Parama iš Europos žuvininkystės fondo

1.   Kiekvieno iš 1 straipsnyje nurodytų keturių menkių išteklių grupių atveju tais metais, kuriais išteklių dydis yra mažesnis už 6 straipsnyje nustatytą atitinkamą prevencinę neršiančių žuvų biomasės normą, ilgalaikis planas laikomas atkūrimo planu, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsnyje, ir Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 21 straipsnio a dalies i punkto tikslais.

2.   Kiekvieno iš 1 straipsnyje nurodytų keturių menkių išteklių grupių atveju 1 dalyje nenurodytais metais ilgalaikis planas laikomas atkūrimo planu, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 6 straipsnyje, ir Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 21 straipsnio a dalies iv punkto tikslais.

34 straipsnis

Peržiūra

Remdamasi STECF rekomendacijomis ir pasikonsultavusi su atitinkama regionine patariamąja taryba, Komisija įvertina atitinkamų menkių išteklių ir tų išteklių žvejybos valdymo priemonių poveikį ne vėliau nei trečiaisiais šio reglamento taikymo metais, o vėliau kas trejus šio reglamento taikymo metus ir prireikus pasiūlo atitinkamas priemones jam iš dalies pakeisti.

35 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 423/2004 panaikinamas.

36 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.

---

(1)  2008 m. spalio 21 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 70, 2004 3 9, p. 8.

(3)  OL L 226, 1980 8 29, p. 48.

(4)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(5)  OL L 261, 1993 10 20, p. 1.

(6)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(7)  OL L 223, 2006 8 15, p. 1.

(8)  OL L 60, 2008 2 5, p. 1.

(9)  OL L 171, 1994 7 6, p. 7.

(10)  OL L 276, 1983 10 10, p. 1.

---

---

---

---

---

24.12.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/34

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1343/2008

2008 m. gruodžio 23 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. gruodžio 24 d.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.

---

---

24.12.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/36

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1344/2008

2008 m. gruodžio 23 d.

kuriuo skelbiama žemės ūkio produktų, už kuriuos skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, 2009 m. nomenklatūra, nustatyta Reglamentu (EEB) Nr. 3846/87

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 1987 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 3846/87, nustatantį žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą (2), ypač į jo 3 straipsnio ketvirtą pastraipą,

kadangi:

Laikantis teisės aktų dėl žemės ūkio produktų eksporto tvarkos, reikėtų paskelbti visą grąžinamųjų išmokų nomenklatūros redakciją, galiojančią nuo 2009 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 3846/87 iš dalies keičiamas taip:

1)	I priedas pakeičiamas šio reglamento I priedo tekstu.

2)	II priedas pakeičiamas šio reglamento II priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 366, 1987 12 24, p. 1.

---

---

---