ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 339

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

51 tomas
2008m. gruodžio 18d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

 

2008 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1273/2008, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

1

 

*

2008 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1274/2008, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su 1-uoju tarptautiniu apskaitos standartu (TAS) ( 1 )

3

 

*

2008 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1275/2008, kuriuo įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB, nustatant išjungtos ir budėjimo režimu veikiančios elektros ir elektroninės buitinės ir biuro įrangos elektros energijos suvartojimo ekologinio projektavimo reikalavimus ( 1 )

45

 

*

2008 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1276/2008 dėl eksportuojamų žemės ūkio produktų, už kuriuos skiriamos grąžinamosios išmokos arba kitos sumos, monitoringo atliekant fizinius patikrinimus

53

 

*

2008 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1277/2008, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 nuostatos, susijusios su papildomų muitų kriaušėms, citrinoms, obuoliams ir cukinijoms taikymo lygiais

76

 

*

2008 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1278/2008, kuriuo priimamos skubios kiaulienos rinkos paramos, teiktinos privatiems sandėliams Airijoje, priemonės

78

 

 

2008 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1279/2008 dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmąsias septynias 2008 m. gruodžio mėn. dienas pagal Reglamentu (EB) Nr. 1399/2007 leidžiamą naudoti dešrų ir tam tikrų mėsos produktų, kurių kilmės šalis yra Šveicarija, tarifinę kvotą

82

 

 

2008 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1280/2008 dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmąsias septynias 2008 m. gruodžio mėn. dienas pagal Reglamentu (EB) Nr. 1382/2007 leidžiamą naudoti kiaulienos tarifinę kvotą

83

 

 

2008 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1281/2008 dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmąsias septynias 2008 m. gruodžio mėn. dienas pagal Reglamentu (EB) Nr. 812/2007 leidžiamą naudoti kiaulienos tarifinę kvotą

84

 

 

2008 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1282/2008 dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmąsias septynias 2008 m. gruodžio mėn. dienas pagal Reglamentu (EB) Nr. 979/2007 leidžiamą naudoti kiaulienos tarifinę kvotą

85

 

 

2008 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1283/2008 dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmąsias septynias 2008 m. gruodžio mėn. dienas pagal Reglamentu (EB) Nr. 806/2007 leidžiamas naudoti kiaulienos tarifines kvotas

86

 

 

2008 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1284/2008, kuriuo nustatomas pagal tarifines kvotas ir susitarimus dėl lengvatinio režimo cukraus sektoriaus produktams importuoti išduodamų licencijų, kurių paraiškos pateiktos nuo 2008 m. gruodžio 8 d. iki 12 d., paskirstymo koeficientas

88

 

 

IV   Kiti aktai

 

 

EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ

 

 

EEE jungtinis komitetas

 

*

2008 m. lapkričio 5 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 110/2008, iš dalies keičiantis EEE susitarimo 32 protokolą dėl finansinių reikalavimų 82 straipsniui įgyvendinti

93

 

*

2008 m. lapkričio 7 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 111/2008, iš dalies keičiantis EEE susitarimo I priedą (Veterinarijos ir fitosanitarijos klausimai)

98

 

*

2008 m. lapkričio 7 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 112/2008, iš dalies keičiantis EEE susitarimo II priedą (Techniniai reglamentai, standartai, bandymai ir sertifikavimas) ir XX priedą (Aplinka)

100

 

*

2008 m. lapkričio 7 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 113/2008, kuriuo iš dalies keičiamas EEE susitarimo VI priedas (Socialinė apsauga)

102

 

*

2008 m. lapkričio 7 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 114/2008, iš dalies keičiantis EEE susitarimo IX priedą (Finansinės paslaugos) ir XIX priedą (Vartotojų apsauga)

103

 

*

2008 m. lapkričio 7 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 115/2008, kuriuo iš dalies keičiamas EEE susitarimo XI priedas (Telekomunikacijų paslaugos)

105

 

*

2008 m. lapkričio 7 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 116/2008, iš dalies keičiantis EEE susitarimo XIII priedą (Transportas)

106

 

*

2008 m. lapkričio 7 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 117/2008, iš dalies keičiantis EEE susitarimo XIII priedą (Transportas)

108

 

*

2008 m. lapkričio 7 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 118/2008, iš dalies keičiantis EEE susitarimo XIII priedą (Transportas)

109

 

*

2008 m. lapkričio 7 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 119/2008, iš dalies keičiantis EEE susitarimo XIII priedą (Transportas)

110

 

*

2008 m. lapkričio 7 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 120/2008, iš dalies keičiantis EEE susitarimo XV priedą (Valstybės pagalba)

111

 

*

2008 m. lapkričio 7 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 121/2008, iš dalies keičiantis EEE susitarimo XX priedą (Aplinka)

113

 

*

2008 m. lapkričio 7 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 122/2008, iš dalies keičiantis EEE susitarimo XX priedą (Aplinka)

114

 

*

2008 m. lapkričio 7 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 123/2008, iš dalies keičiantis EEE susitarimo XXI priedą (Statistika)

115

 

*

2008 m. lapkričio 7 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 124/2008, iš dalies keičiantis EEE susitarimo XXI priedą (Statistika)

117

 

*

2008 m. lapkričio 7 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 125/2008, iš dalies keičiantis EEE susitarimo XXI priedą (Statistika)

118

 

*

2008 m. lapkričio 7 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 126/2008, iš dalies keičiantis EEE susitarimo XXI priedą (Statistika)

119

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

18.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 339/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1273/2008

2008 m. gruodžio 17 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. gruodžio 18 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

CR

110,3

MA

83,1

TR

72,4

ZZ

88,6

0707 00 05

JO

167,2

MA

51,5

TR

133,9

ZZ

117,5

0709 90 70

MA

112,5

TR

140,3

ZZ

126,4

0805 10 20

AR

17,0

BR

44,6

CL

52,1

EG

51,1

MA

72,8

TR

46,9

UY

30,6

ZA

42,3

ZZ

44,7

0805 20 10

MA

72,5

TR

64,0

ZZ

68,3

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

CN

49,3

HR

54,2

IL

75,7

TR

52,3

ZZ

57,9

0805 50 10

MA

64,0

TR

53,6

ZZ

58,8

0808 10 80

CA

82,7

CN

84,2

MK

34,6

US

103,1

ZA

118,0

ZZ

84,5

0808 20 50

CN

61,6

TR

104,0

US

122,0

ZZ

95,9


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


18.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 339/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1274/2008

2008 m. gruodžio 17 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su 1-uoju tarptautiniu apskaitos standartu (TAS)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (1), ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008 (2) priimti tam tikri tarptautiniai standartai ir aiškinimai, galioję 2008 m. spalio 15 d.

(2)

2007 m. rugsėjo 6 d. Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) paskelbė persvarstytą 1-ąjį tarptautinį apskaitos standartą (TAS) „Finansinių ataskaitų pateikimas“ (toliau – persvarstytas 1-asis TAS). Persvarstytame 1-ajame TAS iš dalies pakeičiami kai kurie finansinių ataskaitų pateikimo reikalavimai ir tam tikromis aplinkybėmis reikalaujama tam tikros papildomos informacijos; juo taip pat iš dalies keičiami kai kurie kiti apskaitos standartai. Persvarstytu 1-uoju TAS pakeičiamas 1-asis tarptautinis apskaitos standartas (TAS) Finansinių ataskaitų pateikimas, persvarstytas 2003 m., su pakeitimais, padarytais 2005 m.

(3)

Pasikonsultavus su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) techninių ekspertų grupe (TEG) patvirtinama, kad persvarstytas 1-asis TAS atitinka Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytus techninius priėmimo kriterijus. Pagal 2006 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimą 2006/505/EB, įsteigiantį Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupę, kuri konsultuotų Komisiją Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) nuomonių objektyvumo ir neutralumo klausimais (3), Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupė apsvarstė EFAPG nuomonę dėl standarto tvirtinimo ir Europos Komisiją informavo, kad ta nuomonė gerai subalansuota ir objektyvi.

(4)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Apskaitos reguliavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1126/2008 priede 1-asis tarptautinis apskaitos standartas (TAS) „Finansinių ataskaitų pateikimas“ (persvarstytas 2003 m.) su pakeitimais, padarytais 2005 m., pakeičiamas 1-uoju tarptautiniu apskaitos standartu (TAS) „Finansinių ataskaitų pateikimas“ (persvarstytu 2007 m.), pateiktu šio reglamento priede.

2 straipsnis

Visos įmonės šio reglamento priede pateiktą 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) taiko ne vėliau kaip nuo pirmųjų joms taikomų finansinių metų, prasidedančių po 2008 m. gruodžio 31 d., pradžios.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Charlie McCREEVY

Komisijos narys


(1)  OL L 243, 2002 9 11, p. 1.

(2)  OL L 320, 2008 11 29, p. 1.

(3)  OL L 199, 2006 7 21, p. 33.


PRIEDAS

TARPTAUTINIAI APSKAITOS STANDARTAI

1-asis TAS

1-asis TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstytas 2007 m.)

Galima platinti Europos ekonominėje erdvėje. Visos už Europos ekonominės erdvės ribų esančios teisės, išskyrus teises platinti asmeniniam ar kitam teisingam naudojimui, saugomos. Išsamesnės informacijos galima rasti TASV tinklalapyje www.iasb.org

1-ASIS TARPTAUTINIS APSKAITOS STANDARTAS

„Finansinių ataskaitų pateikimas“

TIKSLAS

1

Šiuo standartu nurodomi pagrindai, kuriais vadovaujantis turėtų būti pateikiamos bendrosios paskirties finansinės ataskaitos, kad jas būtų galima palyginti tiek su to paties ūkio subjekto ankstesniųjų ataskaitinių laikotarpių finansinėmis ataskaitomis, tiek su kitų ūkio subjektų finansinėmis ataskaitomis. Juo nustatomi bendrieji finansinių ataskaitų pateikimo reikalavimai, nurodymai dėl ataskaitų struktūros ir minimalūs turinio reikalavimai.

TAIKYMAS

2

Ūkio subjektas šį standartą turi taikyti rengdamas ir pateikdamas bendrosios paskirties finansines ataskaitas, atitinkančias tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS).

3

Kituose TFAS nurodomi tam tikrų sandorių ir kitų įvykių pripažinimo, vertinimo ir atskleidimo reikalavimai.

4

Šis standartas netaikomas sutrumpintų tarpinių finansinių ataskaitų, rengiamų pagal 34-ąjį TAS „Tarpinė finansinė atskaitomybė“, struktūrai ir turiniui. Tačiau 15–35 straipsniai šioms finansinėms ataskaitoms yra taikomi. Šis standartas vienodai taikomas visiems ūkio subjektams, įskaitant tuos, kurie teikia konsoliduotas finansines ataskaitas, ir tuos, kurie teikia atskiras finansines ataskaitas vadovaudamiesi 27-uoju TAS „Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos“.

5

Šiame standarte vartojama terminologija tinka pelno siekiančioms įmonėms, tarp jų ir viešojo sektoriaus verslo įmonėms. Pelno nesiekiančioms privačiojo ar viešojo sektoriaus įmonėms, norinčioms taikyti šį standartą, gali tekti pakoreguoti įrašus, pateikiamus tam tikrose finansinių ataskaitų straipsnių eilutėse, ir pačias finansines ataskaitas.

6

Taip pat ir tiems ūkio subjektams, kurie neturi nuosavybės, kaip apibūdinta 32-ajame TAS „Finansinės priemonės. Pateikimas“ (pvz., kai kuriems kolektyvinio investavimo fondams), ir tiems, kurių akcinis kapitalas nėra nuosavybė (pvz., kai kuriems jungtiniams ūkio subjektams), gali tekti pritaikyti finansines ataskaitas rodyti narių arba dalininkų dalis.

APIBRĖŽIMAI

7

Šiame standarte vartojami terminai ir jų apibrėžtys:

Bendrosios paskirties finansinės ataskaitos (toliau – finansinės ataskaitos) skirtos patenkinti poreikius tų vartotojų, kurie dėl savo padėties negali pareikalauti iš ūkio subjekto parengti ataskaitas, pritaikytas konkretiems jų informacijos poreikiams.

Neįmanomas reikalavimo taikymas yra tada, kai ūkio subjektas negali jo taikyti net panaudojęs visus įmanomus pagrįstus bandymus.

Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (TFAS) – Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) priimti standartai ir jų aiškinimai. Jie apima:

a)

Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus;

b)

Tarptautinius apskaitos standartus; ir

c)

Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) ar buvusio Nuolatinio aiškinimo komiteto (NAK) parengtus aiškinimus.

Reikšmingas yra klaidingų straipsnių pateikimas arba nepateikimas, jei gali atskirai ar kartu daryti įtaką ekonominiams sprendimams, kuriuos vartotojai priima remdamiesi finansinėmis ataskaitomis. Reikšmingumą lemia nepateikimo ar klaidingo pateikimo dydis arba pobūdis konkrečiomis aplinkybėmis. Lemiamas veiksnys gali būti straipsnio sumos dydis, pobūdis ar jų derinys.

Įvertinant, ar nepateikimas arba klaidingas pateikimas galėtų daryti įtaką ekonominiams vartotojų sprendimams ir taip tapti reikšmingu, būtina atsižvelgti į šių vartotojų ypatybes. Finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo pagrindų 25 straipsnyje teigiama, kad „daroma prielaida, kad vartotojai turi pakankamai žinių apie verslą, ekonominę veiklą, apskaitą ir yra pasiruošę nagrinėti informaciją su pagrįstu uolumu“. Todėl vertinant būtina atsižvelgti, kokios įtakos gali pagrįstai tikėtis vartotojai su šiomis savybėmis, priimdami ekonominius sprendimus.

Aiškinamajame rašte pateikiama informacija papildo finansinės būklės ataskaitoje, bendrųjų pajamų ataskaitoje, atskiroje pajamų ataskaitoje (jei pateikiama), nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje ir pinigų srautų ataskaitoje pateikiamą informaciją. Aiškinamajame rašte pateikiami minėtose ataskaitose pateiktų straipsnių aiškinamieji aprašymai arba išskaidymai, be to, informacija apie straipsnius, kurie nėra pripažinti tose ataskaitose.

Kitas bendrąsias pajamas sudaro pajamų ir sąnaudų straipsniai (įskaitant pergrupuotas sumas), kurie nėra pripažįstami pelnu ar nuostoliais kaip to reikalaujama ar leidžiama kitų TFAS.

Kitų bendrųjų pajamų komponentai:

a)

pelno dėl perkainojimo pokyčiai (žr. 16-ąjį TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ ir 38-ąjį TAS „Nematerialusis turtas“);

b)

aktuarinis pelnas ir nuostoliai pagal nustatytų išmokų planus pripažįstami pagal 19-ojo TAS „Išmokos darbuotojams“ 93A straipsnio nuostatas;

c)

pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl užsienyje veikiančio ūkio subjekto finansinių ataskaitų perskaičiavimo (žr. 21-ąjį TAS „Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka“);

d)

pelnas ir nuostoliai iš naujo įvertinus galimą parduoti finansinį turtą (žr. 39-ąjį TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“);

e)

apsidraudimo priemonės veiksminga pelno ir nuostolių dalis pinigų srautų apsidraudimo sandoryje (žr. 39-ąjį TAS).

Savininkai – nuosavybei priskiriamų priemonių valdytojai.

Pelnas ar nuostoliai – bendros pajamos atėmus sąnaudas, neįskaitant kitų bendrųjų pajamų dalies komponentų.

Pergrupuotos sumos – einamuoju laikotarpiu į pelną ar nuostolius perkeltos sumos, kurios dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais buvo pripažintos kitų bendrųjų pajamų dalyje.

Visos bendrosios pajamos – nuosavybės pasikeitimas per ataskaitinį laikotarpį, įvykęs dėl sandorių ir kitų įvykių, išskyrus nuosavybės pasikeitimus, atsiradusius dėl sandorių su savininkais kaip nuosavybės valdytojais.

Visos bendrosios pajamos apima visus „pelno ar nuostolių“ ir „kitų bendrųjų pajamų“ komponentus.

8

Nors šiame standarte vartojami terminai „kitos bendrosios pajamos“, „pelnas ar nuostoliai“ ir „visos bendrosios pajamos“, ūkio subjektas gali vartoti kitus terminus bendriems elementams apibūdinti, jei jų reikšmė yra aiški. Pavyzdžiui, pelnui ar nuostoliams apibūdinti ūkio subjektas gali vartoti terminą „grynosios pajamos“.

FINANSINĖS ATASKAITOS

Finansinių ataskaitų tikslas

9

Finansinės ataskaitos yra ūkio subjekto finansinės būklės ir finansinės veiklos struktūrizuotas pateikimas. Finansinių ataskaitų tikslas yra pateikti informaciją apie ūkio subjekto finansinę būklę, finansinius rezultatus ir pinigų srautus, kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus. Finansinės ataskaitos taip pat parodo vadovybei patikėtų išteklių tvarkymo rezultatus. Kad būtų pasiektas šis tikslas, finansinėse ataskaitose pateikiama informacija apie ūkio subjekto:

a)

turtą;

b)

įsipareigojimus;

c)

nuosavybę;

d)

pajamas ir sąnaudas, įskaitant pelną ir nuostolius;

e)

savininkų įmokas ir paskirstymą savininkams kaip nuosavybės valdytojams; ir

f)

pinigų srautus.

Šie duomenys drauge su kita aiškinamajame rašte pateikiama informacija padeda finansinių ataskaitų vartotojams numatyti būsimuosius ūkio subjekto pinigų srautus ir ypač jų laiką ir tikimybę.

Visas finansinių ataskaitų rinkinys

10

Visą finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:

a)

laikotarpio pabaigos finansinės būklės ataskaita;

b)

laikotarpio bendrųjų pajamų ataskaita;

c)

laikotarpio nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

d)

laikotarpio pinigų srautų ataskaita;

e)

aiškinamasis raštas, kurį sudaro svarbių apskaitos politikos priemonių santrauka ir kita aiškinamoji informacija; ir

f)

finansinės būklės ataskaita ankstyviausio lyginamojo laikotarpio pradžioje, kai ūkio subjektas taiko apskaitos politiką retrospektyviai arba atlieka retrospektyvų savo finansinių ataskaitų straipsnių taisymą, arba kai jis pergrupuoja savo finansinių ataskaitų straipsnius.

Ūkio subjektas gali vartoti kitokius nei šiame standarte vartojami ataskaitų pavadinimus.

11

Ūkio subjektas turi vienodai išsamiai pateikti visas finansinių ataskaitų rinkinio ataskaitas.

12

Kadangi tai leidžiama 81 straipsnyje, ūkio subjektas pelno ar nuostolių komponentus gali pateikti kaip atskiras bendrųjų pajamų ataskaitos dalis arba atskira pajamų ataskaita. Kai pajamų ataskaita pateikiama, ji laikoma viso finansinių ataskaitų rinkinio dalimi ir turi būti pateikta prieš pat bendrųjų pajamų ataskaitą.

13

Daug ūkio subjektų be finansinių ataskaitų teikia vadovybės parengtą finansinę apžvalgą, kurioje apibūdinami ir paaiškinami pagrindiniai šio ūkio subjekto finansinės veiklos ir finansinės būklės bruožai, taip pat pagrindiniai neapibrėžtumai, su kuriais tenka susidurti. Tokioje ataskaitoje gali būti nurodomi:

a)

pagrindiniai šio ūkio subjekto finansinius rezultatus nulemiantys veiksniai ir įtaka, tarp jų – aplinkos, kurioje šis ūkio subjektas veikia, pokyčiai, ūkio subjekto atsakas į tuos pokyčius ir jų poveikis; ūkio subjekto investicinė politika, siekiant išlaikyti ir gerinti finansinius rezultatus, įskaitant jo dividendų politiką;

b)

ūkio subjekto finansavimo šaltiniai, jo numatomas įsipareigojimų ir nuosavybės santykis; ir

c)

ūkio subjekto ištekliai, nepripažinti finansinės būklės ataskaitoje, vadovaujantis TFAS.

14

Daugelis ūkio subjektų be finansinių ataskaitų teikia ir kitokias ataskaitas ir pranešimus, pvz., aplinkos apsaugos ataskaitas arba pridėtinės vertės ataskaitas. Jas rengia tų pramonės šakų įmonės, kurioms aplinkos apsaugos veiksniai yra reikšmingi arba kuriose darbuotojai laikomi svarbia vartotojų grupe. Pranešimams ir ataskaitoms, kurios nėra finansinių ataskaitų dalis, TFAS nėra taikomi.

Bendrosios ypatybės

Teisingas pateikimas ir TFAS atitikimas

15

Finansinėse ataskaitose turi būti teisingai pateikiama ūkio subjekto finansinė būklė, finansinis rezultatas ir pinigų srautai. Siekiant teisingai pateikti, būtina tiksliai nurodyti sandorių, kitų įvykių ir sąlygų poveikį, pagal Pagrinduose numatytų turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apibrėžimus ir pripažinimo kriterijus. TFAS taikymas ir, kai būtina, papildomų duomenų atskleidimas leidžia tikėtis, kad gautas rezultatas ir bus teisingos finansinės ataskaitos.

16

Ūkio subjektas, kurio finansinės ataskaitos atitinka TFAS, aiškiai ir be išlygų nurodo šį atitikimą aiškinamajame rašte. Ūkio subjektas finansines ataskaitas gali apibūdinti kaip atitinkančias TFAS tik tada, jei jos atitinka visus TFAS reikalavimus.

17

Bet kokiomis aplinkybėmis ūkio subjektas turi teisingai pateikti informaciją laikydamasis taikomų TFAS. Kad informacija būtų pateikiama teisingai, taip pat reikia, kad ūkio subjektas:

a)

pasirinktų ir taikytų apskaitos politiką pagal 8-ąjį TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“. 8-ajame TAS pateikiamas patikimų nurodymų taikymo nuoseklumas, į kurį vadovybė turi atsižvelgti, jeigu nėra TFAS, kurį būtų galima pritaikyti tam straipsniui;

b)

pateiktų informaciją, įskaitant apskaitos politiką, tokiu būdu, kuris garantuotų šios informacijos svarbumą, patikimumą, palyginimą ir aiškumą;

c)

atskleistų papildomą informaciją tada, kai konkrečių TFAS reikalavimų atitikimo nepakanka, kad vartotojai galėtų suvokti sandorių, kitų įvykių ir sąlygų poveikį ūkio subjekto finansinei būklei ir finansiniam rezultatui.

18

Ūkio subjektas negali ištaisyti netinkamo apskaitos tvarkymo nei atskleisdamas duomenis apie taikytus apskaitos politikos principus, nei pateikdamas aiškinamąjį raštą ar aiškinamąją medžiagą.

19

Ypač retomis aplinkybėmis, kai vadovybė padaro išvadą, kad tam tikro TFAS reikalavimo laikymasis taip klaidintų, kad būtų prieštaraujama Pagrinduose apibrėžtam finansinių ataskaitų tikslui, ūkio subjektas gali nukrypti nuo to reikalavimo 20 straipsnyje nurodytu būdu, jeigu tokio nukrypimo reikalauja (arba nedraudžia) atitinkami reglamentuojantys pagrindai.

20

Kai ūkio subjektas nukrypsta nuo TFAS reikalavimo pagal 19 straipsnį, jis turi atskleisti:

a)

vadovybės išvadą, kad finansinės ataskaitos teisingai parodo ūkio subjekto finansinę būklę, finansinius rezultatus ir pinigų srautus;

b)

kad buvo laikomasi taikomų TFAS, išskyrus tą vieną konkretų reikalavimą, nuo kurio buvo nukrypta siekiant teisingo pateikimo;

c)

TFAS, nuo kurio buvo nukrypta, pavadinimą, nukrypimo pobūdį, įskaitant tą apskaitos tvarką, kurios reikėtų pagal minėtą TFAS, priežastį, dėl kurios tokia apskaitos tvarka būtų tokia klaidinanti esamomis aplinkybėmis, kad prieštarautų Pagrinduose apibrėžtam finansinių ataskaitų tikslui, ir pasirinktąją apskaitos tvarką; ir

d)

finansinį nukrypimo poveikį kiekvieno pateikiamo ataskaitinio laikotarpio kiekvienam finansinių ataskaitų straipsniui, kuris būtų buvęs pripažintas laikantis reikalavimo.

21

Jeigu ūkio subjektas nuo TFAS reikalavimo nukrypo ankstesnį atskaitinį laikotarpį ir tas nukrypimas daro įtaką dabartinio laikotarpio finansinių ataskaitų sumoms, jis turi atskleisti informaciją, nurodytą 20 straipsnio c ir d punktuose.

22

21 straipsnis taikomas, pavyzdžiui, kai ūkio subjektas, vertindamas turtą ir įsipareigojimus, ankstesnį laikotarpį buvo nukrypęs nuo TFAS, ir toks nukrypimas turi įtakos turto ir įsipareigojimų, pripažįstamų dabartinio laikotarpio finansinėse ataskaitose, pokyčių vertinimui.

23

Ypač retomis aplinkybėmis, kai vadovybė padaro išvadą, kad tam tikro TFAS reikalavimų laikymasis taip klaidintų, kad būtų prieštaraujama Pagrinduose apibrėžtam finansinių ataskaitų tikslui, tačiau susiję reglamentuojantys pagrindai draudžia nesilaikyti šio reikalavimo, ūkio subjektas turi, kiek tai įmanoma, maksimaliai sumažinti dėl reikalavimo laikymosi pastebėtus klaidinančius aspektus, pateikdamas informaciją:

a)

atitinkamo TFAS pavadinimą, reikalavimo pobūdį, priežastį, kodėl vadovybė nutarė, kad minėto reikalavimo laikymasis šiomis aplinkybėmis yra toks klaidinantis, kad prieštarauja Pagrinduose apibrėžtam finansinių ataskaitų tikslui; ir

b)

kiekvieno pateikto ataskaitinio laikotarpio kiekvieno finansinių ataskaitų straipsnio koregavimus, kurie, vadovybės manymu, yra būtini siekiant teisingo pateikimo.

24

Pagal 19–23 straipsnius informacija prieštarauja finansinių ataskaitų tikslui tada, kai neteisingai pateikiami sandoriai, kiti įvykiai ir sąlygos, kuriuos būtina pateikti pagal šį straipsnį (arba kai tokio pateikimo galima pagrįstai tikėtis), ir tai galėtų daryti įtaką finansinių ataskaitų vartotojų priimamiems ekonominiams sprendimams. Vertindama, ar tam tikro TFAS reikalavimo laikymasis tikrai būtų toks klaidinantis, kad prieštarautų Pagrinduose apibrėžtam finansinių ataskaitų tikslui, vadovybė apsvarsto:

a)

kodėl finansinių ataskaitų tikslas nėra pasiekiamas šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis; ir

b)

kuo šio ūkio subjekto aplinkybės skiriasi nuo kitų ūkio subjektų, vykdančių minėtus reikalavimus, aplinkybių. Jeigu kiti ūkio subjektai panašiomis aplinkybėmis reikalavimo laikosi, daroma prielaida (kurią dar galima atmesti), kad ir šio ūkio subjekto atveju tokio reikalavimo laikymasis neturėtų būti toks klaidinantis, kad prieštarautų Pagrinduose apibrėžtam finansinių ataskaitų tikslui.

Tęstinumo prielaida

25

Sudarydama finansines ataskaitas vadovybė turi įvertinti ūkio subjekto pajėgumą tęsti veiklą. Ūkio subjektas turi parengti finansines ataskaitas laikydamasis veiklos tęstinumo prielaidos, išskyrus tą atvejį, kai šio ūkio subjekto vadovybė ketina jį likviduoti, sustabdyti veiklą ar yra priversta tą padaryti, neturėdama kitos realios išeities. Jeigu, atlikdama tokį įvertinimą, vadovybė žino apie reikšmingus neaiškumus, siejamus su įvykiais arba sąlygomis, kurie gali sukelti žymių abejonių dėl ūkio subjekto sugebėjimo tęsti veiklą, ūkio subjektas šiuos neaiškumus turi atskleisti. Jeigu ūkio subjektas finansines ataskaitas rengia nesilaikydamas veiklos tęstinumo prielaidos, jis turi atskleisti šį faktą drauge nurodydamas pagrindą, kuriuo remdamasis sudarė šias finansines ataskaitas ir priežastį, dėl kurios ūkio subjektas neatsižvelgė į tęstinumo prielaidą.

26

Vertindama, ar šiam ūkio subjektui taikytina tęstinumo prielaida, vadovybė turi atsižvelgti į bet kokią turimą informaciją mažiausiai (bet neapsiribojant) apie dvylikos ateinančių mėnesių laikotarpį nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos datos. Kiekvienu atveju svarstant reikia atsižvelgti į faktus. Jeigu šis ūkio subjektas veiklą vykdo pelningai ir gali laisvai naudotis finansavimo šaltiniais, tada jis ir be detalios analizės gali daryti išvadą, kad apskaitai taikytina veiklos tęstinumo prielaida. Kitais atvejais, prieš padarant išvadą, kad veiklos tęstinumo prielaida tinka, vadovybei gali tekti įvertinti daug įvairių su esamu ir prognozuojamu pelningumu susijusių veiksnių, numatyti skolų grąžinimo grafikus ir galimus alternatyvius finansavimo šaltinius.

Kaupimo principo taikymas apskaitoje

27

Ūkio subjekto finansinės ataskaitos (išskyrus informaciją apie pinigų srautus) turi būti sudaromos taikant kaupimo principą.

28

Kai apskaitai taikomas kaupimo principas, ūkio subjektas įsipareigojimus, nuosavybę, pajamas ir sąnaudas pripažįsta finansinių ataskaitų elementais tada, kai jie atitinka tokių elementų apibrėžimus ir pripažinimo kriterijus, nurodytus Pagrinduose.

Reikšmingumas ir sujungimas

29

Ūkio subjektas turi atskirai pateikti kiekvieną reikšmingą panašių duomenų grupę. Ūkio subjektas turi atskirai pateikti nepanašaus pobūdžio arba paskirties duomenis, išskyrus tuos atvejus, kai jie yra nereikšmingi.

30

Finansinės ataskaitos sudaromos apdorojus daug sandorių ar kitų įvykių, kurie pagal jų pobūdį ar paskirtį sujungiami į grupes. Galutinė jungimo ir klasifikavimo pakopa – apibendrintų ir sugrupuotų duomenų, kurie įrašomi į finansinių ataskaitų straipsnių eilutes, pateikimas. Jeigu ataskaitos straipsnio eilutė nėra reikšminga, šiose ataskaitose arba aiškinamajame rašte ji sujungiama su kitais straipsniais. Tačiau straipsnis, kuris nėra pakankamai reikšmingas, kad būtų privaloma jį atskirai pateikti minėtose ataskaitose, gali būti reikšmingas, kad būtų atskirai pateiktas aiškinamajame rašte.

31

Ūkio subjektas neturi specialiai atskleisti informacijos, kurios reikalauja TFAS, jei ji nėra svarbi.

Tarpusavio užskaita

32

Ūkio subjektas neturi užskaityti turto ir įsipareigojimų arba pajamų ir sąnaudų, išskyrus tą atvejį, jeigu to reikalauja arba leidžia TFAS.

33

Ūkio subjektas atskirai pateikia duomenis apie turtą ir įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas. Tarpusavio užskaita bendrųjų pajamų ar finansinės būklės ataskaitose, ar atskiroje pajamų ataskaitoje (jei pateikiama) sumažina vartotojų galimybes tiek suprasti įvykusius sandorius, kitus įvykius ir sąlygas, tiek įvertinti būsimuosius šio ūkio subjekto pinigų srautus, išskyrus tą atvejį, kai užskaita perteikia sandorio arba kito įvykio esmę. Turto vertinimas atimant vertės sumažėjimą, pavyzdžiui, pasenusių atsargų vertės sumažėjimą arba gautinų sumų vertės sumažėjimą abejotinomis skolomis, nėra tarpusavio užskaita.

34

18-ajame TAS „Pajamos“ apibrėžiamos pajamos ir reikalaujama, kad jos būtų vertinamos gauto ar gautino atlygio tikrąja verte, atsižvelgiant į bet kokių prekybos nuolaidų ir panašių lengvatų, taikomų šiam ūkio subjektui, sumas. Vykdydamas savo įprastinę veiklą, ūkio subjektas sudaro ir tokių sandorių, kurie nekuria pajamų, bet yra tvirtai susieti su pagrindine pajamas kuriančia veikla. Ūkio subjektas šių sandorių rezultatus pateikia, kai toks pateikimas atspindi sandorio ar kito įvykio esmę, iš pajamų atimdamas to paties sandorio atitinkamas sąnaudas. Pavyzdžiui:

a)

ūkio subjektas pateikia ilgalaikio turto, įskaitant investicijas ir gamybai naudojamą turtą, perleidimo pelną ir nuostolius finansinėje ataskaitoje iš perleidimo pajamų atimdamas turto balansinę vertę ir susijusias pardavimo sąnaudas; ir

b)

ūkio subjektas gali grynąsias sąnaudas, susijusias su atidėjiniu, pripažįstamu pagal 37-ąjį TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas“, ir grąžinamas pagal sutartimi įformintą susitarimą su trečiąja šalimi (pavyzdžiui, tiekėjo garantinio aptarnavimo sutartį), atimti iš atitinkamos kompensacijos.

35

Be to, ūkio subjektas kaip grynąjį pelną ar grynuosius nuostolius pateikia pelną arba nuostolius, atsirandančius dėl panašių sandorių grupės, pavyzdžiui, užsienio valiutos keitimo pelnas ar nuostoliai arba dėl prekybai laikomų finansinių priemonių atsirandantis pelnas arba nuostoliai. Tačiau ūkio subjektas tokį pelną ar nuostolius pateikia atskirai, jeigu jie yra reikšmingi.

Atskaitomybės dažnumas

36

Ūkio subjektas pateikia visą finansinių ataskaitų rinkinį (įskaitant lyginamąją informaciją) bent kartą per metus. Kai ūkio subjektas pakeičia savo ataskaitinio laikotarpio pabaigą ir pateikia ilgesnio ar trumpesnio negu vienerių metų laikotarpio finansines ataskaitas, jis kartu su ataskaitų apimamu laikotarpiu turi atskleisti:

a)

priežastį, dėl kurios naudojamas ilgesnis arba trumpesnis laikotarpis, ir

b)

faktą, kad finansinėse ataskaitose pateikiamos sumos negali būti visiškai palyginamos su kitomis.

37

Paprastai ūkio subjektas sudaro vienerių metų laikotarpį apimančias finansines ataskaitas. Tačiau praktiniais sumetimais kai kurie ūkio subjektai pasirenka teikti, pavyzdžiui, 52 savaičių finansines ataskaitas. Šis standartas to nedraudžia.

Lyginamoji informacija

38

Išskyrus tą atvejį, kai pagal TFAS leidžiama ar reikalaujama kitaip, ūkio subjektas turi atskleisti visų dabartinio laikotarpio finansinių ataskaitų sumų lyginamąją informaciją. Ūkio subjektas lyginamąją informaciją turi papildyti pateikiamais duomenimis ir aprašomąja informacija, kuri svarbi dabartinio ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų supratimui.

39

Atskleisdamas lyginamąją informaciją, ūkio subjektas turi pateikti bent dviejų ataskaitinių laikotarpių duomenis finansinės būklės ataskaitoje, dviejų laikotarpių – kitose ataskaitose ir susijusius aiškinamuosius raštus. Kai ūkio subjektas retrospektyviai taiko apskaitos politiką arba savo finansinėse ataskaitose atlieka retrospektyvų straipsnių taisymą, ar retrospektyviai taiso savo finansinių ataskaitų straipsnius, arba kai pergrupuoja savo finansinių ataskaitų straipsnius, jis turi pateikti mažiausiai trijų laikotarpių duomenis finansinės būklės ataskaitoje, dviejų – kitose ataskaitose ir susijusius aiškinamuosius raštus. Ūkio subjektas pateikia tokius finansinės būklės ataskaitos duomenis:

a)

ataskaitinio laikotarpio pabaigos,

b)

ankstesnio laikotarpio pabaigos (kuri atitinka ataskaitinio laikotarpio pradžią) ir

c)

anksčiausio lyginamojo laikotarpio pradžios.

40

Kai kuriais atvejais finansinėse ataskaitose pateikta ankstesnio laikotarpio informacija tebėra svarbi dabartinį laikotarpį. Pavyzdžiui, ūkio subjektas dabartinį laikotarpį atskleidžia teisminio ginčo, kurio baigtis praėjusį ataskaitinį laikotarpį buvo neaiški ir kuris dar turi būti sprendžiamas, detales. Vartotojams yra naudinga informacija apie tai, kad praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo tam tikrų neaiškumų, ir apie veiksmus, kurių per laikotarpį buvo imtasi jiems išspręsti.

41

Kai ūkio subjektas pakeičia finansinių ataskaitų straipsnių pateikimo arba grupavimo tvarką, jis turi pergrupuoti duomenis, išskyrus atvejį, kai pergrupuoti neįmanoma. Kai ūkio subjektas pergrupuoja lyginamąsias sumas, jis turi atskleisti:

a)

pergrupavimo pobūdį;

b)

kiekvieno pergrupuojamo straipsnio arba straipsnių grupės sumą; ir

c)

pergrupavimo priežastį.

42

Kai lyginamųjų sumų pergrupavimas neįmanomas, ūkio subjektas turi atskleisti:

a)

priežastį, kodėl sumos nebuvo pergrupuotos; ir

b)

koregavimų, kurie būtų buvę atlikti, jeigu sumos būtų buvusios pergrupuotos, pobūdį.

43

Atskirų laikotarpių informacijos palyginimo galimybių padidinimas padeda vartotojams priimti ekonominius sprendimus, ypač suteikdamas jiems galimybę įvertinti finansinės informacijos tendencijas prognozuojant. Kai kuriomis aplinkybėmis konkretaus praėjusio laikotarpio lyginamosios informacijos pergrupavimas norint sudaryti galimybę palyginti su einamojo laikotarpio informacija, yra neįmanomas. Pavyzdžiui, ankstesnio laikotarpio duomenys buvo kaupiami ne tokiu būdu, todėl jų pergrupuoti ir reikiamos informacijos atkurti gali būti neįmanoma.

44

8-ajame TAS nurodyti lyginamosios informacijos koregavimai būtini tada, kai ūkio subjektas keičia apskaitos politiką arba ištaiso klaidą.

Pateikimo pastovumas

45

Ūkio subjektas turi išlaikyti tą pačią finansinių ataskaitų straipsnių pateikimo ir grupavimo tvarką nuo vieno atskaitinio laikotarpio iki kito, išskyrus šiuos atvejus:

a)

kai po reikšmingo ūkio subjekto veiklos pobūdžio pasikeitimo arba jo finansinių ataskaitų peržiūrėjimo yra akivaizdu, kad atsižvelgiant į 8-ojo TAS apskaitos politikos pasirinkimo ir taikymo kriterijus kitoks pateikimas arba grupavimas būtų tinkamesnis; arba

b)

TFAS reikalaujama, kad būtų pakeista pateikimo tvarka.

46

Pavyzdžiui, reikšmingas įsigijimas ar perleidimas arba finansinių ataskaitų pateikimo peržiūrėjimas gali versti manyti, kad finansines ataskaitas reikia pateikti kitaip. Ūkio subjektas keičia finansinių ataskaitų pateikimo tvarką tik tada, jeigu pagal pakeistą tvarką finansinių ataskaitų vartotojams teikiama patikima ir svarbesnė informacija, o pataisyta pateikimo struktūra gali būti naudojama ir toliau, kad nenukentėtų palyginimo galimybė. Atlikdamas tokius pateikimo keitimus, ūkio subjektas pagal 41 ir 42 straipsnius pergrupuoja ir savo lyginamąją informaciją.

STRUKTŪRA IR TURINYS

Įžanga

47

Šis standartas nustato finansinės būklės ar bendrųjų pajamų ataskaitos, atskiros pajamų ataskaitos (jei pateikiama) ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos straipsnių atskleidimo reikalavimus, o kitų straipsnių atskiras eilutes reikalauja atskleisti šiose ataskaitose arba aiškinamajame rašte. 7-ajame TAS „Pinigų srautų ataskaita“ nurodomi pinigų srautų informacijos pateikimo reikalavimai.

48

Šiame standarte „atskleidimo“ sąvoka kartais vartojama plačiąja prasme, apimdama finansinių ataskaitų straipsnius. Pagal kitus TFAS taip pat reikalaujama informacijos atskleidimo. Jeigu šiame standarte ar kituose TFAS nenurodoma kitaip, tokia informacija gali būti atskleista finansinėse ataskaitose.

Finansinių ataskaitų identifikavimas

49

Ūkio subjektas turi aiškiai identifikuoti finansines ataskaitas ir atskirti jas nuo kitos tame pačiame dokumente pateikiamos informacijos.

50

TFAS taikomi tik finansinėms ataskaitoms ir jų nebūtina taikyti kitai informacijai, pateikiamai metiniame pranešime, priežiūros institucijai teikiamoje formoje ar kitame dokumente. Todėl svarbu, kad vartotojai galėtų atskirti pagal TFAS parengtą informaciją nuo kitos informacijos, kuri jiems gali būti naudinga, bet nėra pateikta pagal šiuos reikalavimus.

51

Ūkio subjektas turi aiškiai pavadinti kiekvieną finansinę ataskaitą ir aiškinamąjį raštą. Be to, ūkio subjektas turi aiškiai pateikti ir, kai tai būtina deramam pateiktos informacijos supratimui, pakartoti šią informaciją:

a)

ataskaitas teikiančio ūkio subjekto pavadinimą ar kitą jo atpažinimo būdą ir bet kokius tokios informacijos pasikeitimus nuo praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigos;

b)

ar šios finansinės ataskaitos yra atskiro ūkio subjekto ar ūkio subjektų grupės;

c)

ataskaitinio laikotarpio pabaigos datą ar finansinių ataskaitų ir aiškinamojo rašto apimamo laikotarpio datas;

d)

pateikimo valiutą, kaip nurodyta 21-ajame TAS; ir

e)

apvalinimo lygį, naudojamą finansinėse ataskaitose pateikiant sumas.

52

Ūkio subjektas įvykdo 51 straipsnio reikalavimus, jei pateikia atitinkamų puslapių, ataskaitų, aiškinamųjų raštų, stulpelių ir pan. antraštes. Reikia nuspręsti, koks būdas tokiai informacijai pateikti yra geriausias. Pavyzdžiui, kai ūkio subjektas finansines ataskaitas teikia elektroniniu būdu, ne visada naudojami atskiri puslapiai; tada ūkio subjektas pateikia anksčiau minėtus duomenis, užtikrindamas, kad į finansines ataskaitas įtraukta informacija būtų suprasta.

53

Ūkio subjektas dažnai finansines ataskaitas padaro suprantamesnes, pateikdamas informaciją tūkstančiais arba milijonais pateikimo valiutos vienetų. Tai priimtina, jei ūkio subjektas nurodo apvalinimo lygį ir dėl to neprarandama svarbios informacijos.

Finansinės būklės ataskaita

Finansinės būklės ataskaitoje pateikiama informacija

54

Finansinės būklės ataskaitoje turi būti pateiktos bent šių straipsnių eilučių sumos:

a)

nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai;

b)

investicinis turtas;

c)

nematerialusis turtas;

d)

finansinis turtas (išskyrus e, h ir i punktuose nurodytas sumas);

e)

nuosavybės metodu apskaičiuotos investicijos;

f)

biologinis turtas;

g)

atsargos;

h)

prekybos ir kitos gautinos sumos;

i)

pinigai ir pinigų ekvivalentai;

j)

turtas, kuris klasifikuojamas kaip skirtas parduoti, ir turtas, įtraukiamas į perleidžiamą grupę, klasifikuojamą kaip skirtą parduoti pagal 5-ąjį TFAS „Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla“;

k)

prekybos ir kitos mokėtinos sumos;

l)

atidėjiniai;

m)

finansiniai įsipareigojimai (išskyrus k ir l punktuose nurodytas sumas);

n)

įsipareigojimai ir turtas, skirtas ataskaitinio laikotarpio mokesčiams, kaip apibūdinama 12-ajame TAS „Pelno mokesčiai“;

o)

atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai ir atidėtųjų mokesčių turtas, kaip apibūdinama 12-ajame TAS;

p)

įsipareigojimai, įtraukti į perleidžiamą grupę, klasifikuojamą kaip skirtą parduoti pagal 5-ąjį TFAS;

q)

mažumos dalis, pateikiama nuosavybės dalyje; ir

r)

išleistas kapitalas ir rezervai, priskirtini patronuojančios įmonės nuosavybės valdytojams.

55

Ūkio subjektas finansinės būklės ataskaitoje pateikia papildomas straipsnių eilutes, antraštes ir tarpines sumas, kai toks pateikimas reikalingas ūkio subjekto finansinei būklei suprasti.

56

Kai ūkio subjektas savo finansinės būklės ataskaitoje atskirai išskiria trumpalaikį ir ilgalaikį turtą, trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, jis neturi priskirti atidėtųjų mokesčių turto (įsipareigojimų) trumpalaikiam turtui (įsipareigojimams).

57

Šis standartas nenurodo tvarkos ar formos, pagal kurias ūkio objektas turi pateikti straipsnius. 54 straipsnyje tiesiog išvardyti straipsniai, kurie yra pakankamai išskirtinio pobūdžio ar paskirties, kad finansinės būklės ataskaitoje būtų pateikiami atskirai. Be to:

a)

atskiros straipsnių eilutės įtraukiamos tada, kai duomenų ar panašių duomenų grupės dydis, pobūdis ar paskirtis yra tokie, kad atskiras pateikimas reikalingas ūkio subjekto finansinei būklei suprasti; ir

b)

straipsnių ar panašių straipsnių grupės aprašymas ir tvarka gali būti koreguojami atsižvelgiant į ūkio subjekto ir jo sandorių pobūdį, kad ūkio subjekto finansinei būklei suprasti būtų pateikiama svarbi informacija. Pavyzdžiui, finansų įstaiga gali pakeisti anksčiau nurodytą informacijos, susijusios su finansų įstaigos veikla, pateikimo tvarką.

58

Ūkio subjektas sprendžia, ar pateikti papildomus duomenis atskirai, įvertinęs:

a)

turto pobūdį ir likvidumą;

b)

turto paskirtį šiame ūkio subjekte; ir

c)

įsipareigojimų sumas, pobūdį ir laiką.

59

Skirtingoms turto grupėms taikomi skirtingi vertinimo pagrindai leidžia daryti prielaidą, kad skiriasi šių grupių pobūdis arba paskirtis ir dėl to ūkio subjektas jų sumas turėtų pateikti atskirose straipsnių eilutėse. Pavyzdžiui, pagal 16-ąjį TAS apskaitoje gali būti registruojama skirtingų nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų grupių savikaina arba – pakartotinio įvertinimo sumos.

Sąvokų „trumpalaikis“ ir „ilgalaikis“ atskyrimas

60

Ūkio subjektas finansinės būklės ataskaitoje turi išskirti į atskiras grupes trumpalaikį ir ilgalaikį turtą, trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus pagal 66–76 straipsnius, išskyrus tą atvejį, kai pagal likvidumo principą pateikta informacija yra patikimesnė ir svarbesnė. Kai taikoma ši išimtis, ūkio subjektas turi išsamiai pateikti visą turtą ir įsipareigojimus nuosekliai pagal jų likvidumą.

61

Nesvarbu, kuris pateikimo būdas būtų pasirinktas, ūkio subjektas turi atskleisti sumą, kuri bus atgaunama ar padengiama po dvylikos mėnesių pagal kiekvieną turto ir įsipareigojimų eilutę, kurių sumos turėtų būti atgautos ar padengtos:

a)

ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos; ir

b)

vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

62

Kai ūkio subjektas tiekia prekes ar teikia paslaugas akivaizdžiai cikliškai, atskiras trumpalaikio ir ilgalaikio turto ir įsipareigojimų grupavimas finansinės būklės ataskaitoje suteikia naudingos informacijos, nes atskiriamas grynasis turtas, nuolat cirkuliuojantis kaip apyvartinis kapitalas, nuo turto, naudojamo ūkio subjekto ilgalaikei veiklai. Taip klasifikuojant taip pat atskiriamas turtas, kurį tikimasi realizuoti dabartinio veiklos ciklo metu, ir to paties laikotarpio įsipareigojimai, kuriuos reikia įvykdyti.

63

Kai kurie ūkio subjektai, pvz., finansų įstaigos, pateikdamos turtą ir įsipareigojimus didėjančio arba mažėjančio likvidumo tvarka, gauna patikimą ir svarbesnę informaciją, negu būtų pateikiama atskiriant trumpalaikį ir ilgalaikį turtą, nes toks ūkio subjektas netiekia prekių ar neteikia paslaugų su aiškiai matomu veiklos cikliškumu.

64

Taikant 60 straipsnį, ūkio subjektui yra leidžiama pateikti dalį savo turto ir įsipareigojimų grupuojant juos į trumpalaikius ir ilgalaikius, o kitą dalį – likvidumo tvarka, kai šitaip pateikiama informacija yra patikima ir svarbesnė. Mišraus pateikimo poreikis gali iškilti, kai ūkio subjekto veikla yra labai įvairi.

65

Informacija apie numatomas turto ir įsipareigojimų realizavimo datas yra naudinga įvertinant ūkio subjekto likvidumą ir mokumą. 7-ajame TFAS „Finansinės priemonės. Atskleidimas“ reikalaujama atskleisti finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų terminų datas. Finansinis turtas apima iš verslo gaunamas ir kitas gautinas sumas, o finansiniai įsipareigojimai – atitinkamas mokėtinas sumas. Taip pat naudinga informacija apie numatomas nepiniginio turto, pvz., atsargų, atgavimo ir numatomas atsiskaitymo už įsipareigojimus, pvz., atidėjinius, galutines datas, neatsižvelgiant į tai, ar šis turtas ir įsipareigojimai klasifikuojami kaip trumpalaikiai ar ilgalaikiai. Pavyzdžiui, ūkio subjektas atskleidžia atsargų vertę, kuri, kaip tikimasi, bus padengta vėliau negu per dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

Trumpalaikis turtas

66

Ūkio subjektas turtą turi priskirti trumpalaikiam, jeigu:

a)

jis tikisi realizuoti turtą, ketina jį parduoti ar sunaudoti per įprastinį veiklos ciklą;

b)

jis laiko turtą visų pirma prekybai;

c)

jis tikisi realizuoti turtą per dvylika mėnesių po ataskaitinio laikotarpio; arba

d)

turtas yra pinigai ar pinigų ekvivalentai (kaip nurodyta 7-ajame TAS), išskyrus tuos atvejus, kai mažiausiai dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio yra apribotas jų keitimas arba naudojimas įsipareigojimui padengti.

Ūkio subjektas visą kitą turtą klasifikuoja kaip ilgalaikį.

67

Šiame standarte vartojama sąvoka „ilgalaikis“ apibrėžia materialųjį, nematerialųjį ir finansinį ilgalaikį turtą. Nedraudžiama vartoti kitokius apibūdinimus, jei prasmė lieka aiški.

68

Ūkio subjekto veiklos ciklas – laikotarpis nuo medžiagų, skirtų perdirbimui, įsigijimo iki jų perleidimo už pinigus arba pinigų ekvivalentus. Kai ūkio subjekto įprastinis veiklos ciklas nėra aiškiai nustatytas, laikoma, kad jo trukmė yra dvylika mėnesių. Trumpalaikiam turtui priskiriamas turtas (pvz., atsargos ir iš pirkėjų gautinos sumos), kuris yra parduodamas, suvartojamas ar realizuojamas kaip įprastinio veiklos ciklo dalis netgi tada, jei nesitikima jo realizuoti per dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Trumpalaikiam turtui taip pat priskiriamas visų pirma laikomas prekybai turtas (šios grupės finansinis turtas klasifikuojamas kaip laikomas prekybai turtas pagal 39-ąjį TAS) ir einamoji ilgalaikio finansinio turto dalis.

Trumpalaikiai įsipareigojimai

69

Ūkio subjektas įsipareigojimus turi priskirti trumpalaikiams, kai:

a)

jis tikisi įvykdyti įsipareigojimą per savo įprastinės veiklos ciklą;

b)

įsipareigojimą jis laiko visų pirma prekybai;

c)

įsipareigojimas turi būti įvykdytas per dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio; arba

d)

ūkio subjektas neturi besąlyginės teisės atidėti atsiskaitymo už įsipareigojimą mažiausiai dvylikai mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

Visus kitus įsipareigojimus ūkio subjektas klasifikuoja kaip ilgalaikius.

70

Kai kurie trumpalaikiai įsipareigojimai, pvz., mokėtinos verslo sumos, kai kurios kaupimo sumos darbuotojams ir kitos veiklos sąnaudos, yra įprastinio ūkio subjekto veiklos ciklo metu naudojamo apyvartinio kapitalo dalis. Ūkio subjektas tokius veiklos įsipareigojimus klasifikuoja kaip trumpalaikius įsipareigojimus, net jei jie turi būti įvykdyti vėliau nei per dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Tas pats įprastinis ūkio subjekto veiklos ciklas taikomas tiek ūkio subjekto turtui, tiek įsipareigojimams grupuoti. Kai ūkio subjekto įprastinis veiklos ciklas nėra aiškiai nustatytas, laikoma, kad jo trukmė yra dvylika mėnesių.

71

Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai nėra įvykdomi kaip įprastinio veiklos ciklo dalis, tačiau turi būti įvykdyti per dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio arba yra didžiąja dalimi laikomi prekybai. Pavyzdžiui, finansiniai įsipareigojimai, klasifikuojami kaip laikomi prekybai pagal 39-ąjį TAS, banko sąskaitos kreditai, taip pat einamoji ilgalaikių finansinių įsipareigojimų dalis, mokėtini dividendai, pelno mokesčiai ir kitos mokėtinos ne prekybos sumos. Ilgą laiką finansavimą teikiantys finansiniai įsipareigojimai (t. y. nesantys apyvartinio kapitalo, naudojamo per įprastinį ūkio subjekto veiklos ciklą, dalimi), už kuriuos neprivaloma atsiskaityti per dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, yra ilgalaikiai įsipareigojimai, aptariami 74 ir 75 straipsniuose.

72

Ūkio subjektas savo įsipareigojimus priskiria trumpalaikiams įsipareigojimams, kai už juos turi būti atsiskaityta per dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, netgi tais atvejais, jei:

a)

pradinis laikotarpis buvo ilgesnis negu dvylika mėnesių; ir

b)

susitarimas pakartotinai finansuoti ar pertvarkyti mokėjimų grafiką yra užbaigiamas ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus ir prieš įgaliojimą paskelbti finansines ataskaitas.

73

Jeigu ūkio subjektas tikisi ir turi galimybę pakartotinai finansuoti ar perkelti prievolės vykdymą mažiausiai dvylikai mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pagal esamą paskolos susitarimą, jis klasifikuoja prievolę kaip ilgalaikę, net jeigu kitu atveju ši turėtų būti padengiama per trumpesnį laikotarpį. Tačiau kai ūkio subjektas neturi pakartotinio finansavimo arba prievolės perkėlimo galimybės (pavyzdžiui, nėra susitarimo dėl pakartotinio finansavimo), tada ūkio subjektas nesvarsto šios prievolės pakartotinio finansavimo galimybės ir prievolė priskiriama trumpalaikėms.

74

Kai ūkio subjektas dar nesibaigus ataskaitiniam laikotarpiui arba jo pabaigos dieną pažeidžia ilgalaikės paskolos susitarimo nuostatą, ir dėl to įsipareigojimas turės būti įvykdytas skolintojui pareikalavus, tada įsipareigojimas klasifikuojamas kaip trumpalaikis netgi tuo atveju, kai skolintojas yra sutikęs ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus ir iki įgaliojimo paskelbti finansines ataskaitas nereikalauti nedelsiant mokėti dėl šio pažeidimo. Ūkio subjektas įsipareigojimą klasifikuoja kaip trumpalaikį, nes ataskaitinio laikotarpio pabaigoje jis neturi besąlyginės teisės atidėti atsiskaitymo už jį mažiausiai dvylikai mėnesių nuo tos datos.

75

Tačiau ūkio subjektas klasifikuoja įsipareigojimą kaip ilgalaikį, jeigu skolintojas iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos sutiko pratęsti laikotarpį, kuris baigsis ne anksčiau kaip po dvylikos mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, per kurį ūkio subjektas gali ištaisyti pažeidimą ir kurio metu skolintojas negali reikalauti nedelsiant grąžinti paskolą.

76

Jeigu laikotarpiu nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki įgaliojimo paskelbti finansines ataskaitas dienos atsiranda toliau minimi įvykiai, susiję su paskolomis, priskiriamomis trumpalaikiams įsipareigojimams, šiuos įvykius reikia atskleisti kaip nekoreguojančius, vadovaujantis 10-uoju TAS „Įvykiai po balanso datos“:

a)

ilgalaikis pakartotinis finansavimas;

b)

ilgalaikio paskolos susitarimo pažeidimo ištaisymas; ir

c)

skolintojo pratęstas laikotarpis, kad būtų galima ištaisyti ilgalaikės paskolos susitarimo, kuris baigsis ne anksčiau negu po dvylikos mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, pažeidimą.

Finansinės būklės ataskaitoje arba aiškinamajame rašte pateikiama informacija

77

Finansinės būklės ataskaitoje arba aiškinamajame rašte ūkio subjektas turi atskleisti pateiktų straipsnių eilučių smulkesnį grupavimą, atsižvelgdamas į savo veiklos pobūdį.

78

Pogrupiuose pateikiami elementai priklauso nuo TFAS reikalavimų ir nuo susijusių sumų dydžio, pobūdžio ir paskirties. Ūkio subjektas naudoja ir 58 straipsnyje nurodytus veiksnius, kad galėtų pasirinkti išsamesnio grupavimo pagrindą. Informacija pateikiama atsižvelgiant į kiekvieną straipsnį, pavyzdžiui:

a)

nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai suskirstomi į grupes pagal 16-ąjį TAS;

b)

gautinos sumos skirstomos į verslo klientų mokėtinas sumas, iš susijusių šalių gautinas sumas, išankstines įmokas ir kitas sumas;

c)

atsargos pagal 2-ąjį TAS „Atsargos“ skirstomos į tokius pogrupius: prekės, skirtos parduoti, žaliavos, nebaigta gamyba ir pagaminti produktai;

d)

atidėjiniai skirstomi į išmokoms darbuotojams skirtus atidėjinius ir kitus atidėjinius; ir

e)

nuosavas kapitalas ir rezervai skirstomi į įvairias grupes, pvz., apmokėtą kapitalą, akcijų priedus ir rezervus.

79

Finansinės būklės ataskaitoje arba nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje, arba aiškinamajame rašte ūkio subjektas taip pat turi atskleisti:

a)

kiekvienos akcinio kapitalo klasės:

i)

pasirašytų akcijų skaičių;

ii)

išleistų ir visiškai apmokėtų akcijų skaičių ir išleistų, bet nevisiškai apmokėtų akcijų skaičių;

iii)

akcijos nominaliąją vertę arba tai, kad akcijos jos neturi;

iv)

neapmokėtų akcijų skaičiaus laikotarpio pradžioje ir pabaigoje suderinimą;

v)

klasei priskirtinas teises, privilegijas ir apribojimus, įskaitant dividendų paskirstymo apribojimus ir kapitalo apmokėjimą;

vi)

ūkio subjekto turimas ar jo dukterinių įmonių ar asocijuotųjų įmonių turimas šio ūkio subjekto akcijas; ir

vii)

akcijas, rezervuotas išleidimui pagal pasirinkimo sandorius ir akcijų pardavimo sutartis, nurodant atitinkamus terminus ir sumas; ir

b)

kiekvieno rezervo pobūdžio ir paskirties nuosavybėje aprašymą.

80

Akcinio kapitalo neturintis ūkio subjektas, pvz., bendrija ar fondas, turi atskleisti informaciją, analogišką reikalaujamai 79 straipsnio a punkte, parodydamas kiekvienos nuosavybės dalies grupės pokyčius per ataskaitinį laikotarpį, taip pat kiekvienai nuosavybės dalies grupei priskiriamas teises, privilegijas ir apribojimus.

Bendrųjų pajamų ataskaita

81

Ūkio subjektas pateikia visas per ataskaitinį laikotarpį pripažintas pajamas ir sąnaudas:

a)

atskiroje bendrųjų pajamų ataskaitoje arba

b)

dviejose ataskaitose: ataskaitoje, kurioje pateikiami pelno ir nuostolių komponentai (atskira pajamų ataskaita) ir antroje ataskaitoje, kuri prasideda pelno ar nuostolių straipsniais ir kurioje pateikiami kitų bendrųjų pajamų komponentai (bendrųjų pajamų ataskaita).

Bendrųjų pajamų ataskaitoje pateikiama informacija

82

Bendrųjų pajamų ataskaitoje turi būti atskiros straipsnių eilutės, nurodančios bent šias ataskaitinio laikotarpio sumas:

a)

pajamas;

b)

finansines sąnaudas;

c)

asocijuotųjų įmonių ir bendrų įmonių pelno arba nuostolių dalis, apskaitomas naudojant nuosavybės metodą;

d)

mokesčių sąnaudas;

e)

atskirą sumą, sudarančią visą:

i)

nutrauktos veiklos pelną ar nuostolius atėmus mokesčius ir

ii)

pelną ar nuostolius atėmus mokesčius, pripažintus vertinant tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas arba perleidžiant turtą ar perleidžiamą grupę (grupes), iš kurių susideda nutraukta veikla;

f)

pelną ar nuostolius;

g)

visus kitus bendrųjų pajamų komponentus, klasifikuojamus pagal kilmę (išskyrus h punkte nurodytas sumas);

h)

asocijuotųjų ir bendrų įmonių kitų bendrųjų pajamų dalį, apskaičiuotą nuosavybės metodu; ir

i)

visas bendrąsias pajamas.

83

Ūkio subjektas bendrųjų pajamų ataskaitoje laikotarpio pelną ar nuostolius turi atskleisti:

a)

ataskaitinio laikotarpio pelną arba nuostolius, priskirtinus:

i)

mažumos daliai ir

ii)

patronuojančios įmonės savininkams;

b)

ataskaitinio laikotarpio visas bendrąsias pajamas, priskirtinas:

i)

mažumos daliai ir

ii)

patronuojančios įmonės savininkams.

84

Ūkio subjektas atskiroje pajamų ataskaitoje (žr. 81 straipsnį) gali pateikti straipsnių eilutes pagal 82 straipsnio a–f punktus ir atskleistiną informaciją pagal 83 straipsnio a punktą.

85

Ūkio subjektas bendrųjų pajamų ataskaitoje ir atskiroje pajamų ataskaitoje (jei pateikiama) pateikia papildomas straipsnių eilutes, antraštes ir tarpines sumas, kai toks pateikimas reikalingas ūkio subjekto finansiniam rezultatui suprasti.

86

Kadangi įvairios ūkio subjekto veiklos, įvairių sandorių ir kitų įvykių rezultatai skiriasi savo dažnumu, tikimybe gauti pelną arba nuostolius ir galimybe numatyti, finansinio rezultato elementų atskleidimas padeda vartotojams suprasti pasiektą finansinį rezultatą ir numatyti būsimus rezultatus. Ūkio subjektas į bendrųjų pajamų ataskaitą ir atskirą pajamų ataskaitą (jei pateikiama) įtraukia papildomas straipsnių eilutes ir pakeičia vartojamus straipsnių pavadinimus ir jų pateikimo tvarką, kai tai būtina finansinės veiklos rezultatų elementams paaiškinti. Ūkio subjektas atsižvelgia į tokius veiksnius: reikšmingumą, taip pat pajamų ir sąnaudų straipsnių pobūdį ir paskirtį. Pavyzdžiui, finansų įstaiga gali pakeisti nurodytą informacijos, susijusios su finansų įstaigos veikla, pateikimo tvarką. Ūkio subjektas neužskaito tarpusavyje pajamų ir sąnaudų, išskyrus tą atvejį, kai atitinka 32 straipsnio nurodytus kriterijus.

87

Nei bendrųjų pajamų ataskaitoje, nei atskiroje pajamų ataskaitoje (jei pateikiama), nei aiškinamajame rašte ūkio subjektas neturi pateikti jokių pajamų ir sąnaudų straipsnių kaip ypatingųjų straipsnių.

Ataskaitinio laikotarpio pelnas arba nuostoliai

88

Ūkio subjektas pripažįsta visas ataskaitinio laikotarpio pajamas ir sąnaudas pelnu arba nuostoliais, išskyrus tą atvejį, kai TFAS reikalaujama kitaip.

89

Kai kuriuose TFAS nurodomos aplinkybės, kada ūkio subjektas tam tikrų pajamų ir sąnaudų neįtraukia, apskaičiuodamas ataskaitinio laikotarpio pelną ar nuostolius. 8-ajame TAS nurodomos dvi tokios aplinkybės: klaidos ištaisymas ir apskaitos politikos keitimo poveikis. Kituose TFAS reikalaujama ar leidžiama kitų bendrųjų pajamų ataskaitos komponentų, kurie atitinka Pagrinduose pateiktą pajamų ar sąnaudų apibrėžimą, neįtraukti skaičiuojant pelną ar nuostolius (žr. 7 straipsnį).

Kitos bendrosios ataskaitinio laikotarpio pajamos

90

Ūkio subjektas bendrųjų pajamų ataskaitoje arba aiškinamajame rašte atskleidžia pelno mokesčio, susijusio su kiekvienu kitų bendrųjų pajamų komponentu, sumą, įskaitant pergrupuotas sumas.

91

Ūkio subjektas gali pateikti kitų bendrųjų pajamų komponentus:

a)

atskaičius susijusius mokesčius arba

b)

prieš atskaičiuojant susijusius mokesčius nurodydamas bendrą pelno mokesčio, susijusio su tais komponentais, sumą.

92

Ūkio subjektas turi atskleisti pergrupuotas sumas, susijusias su kitų bendrųjų pajamų komponentais.

93

Kituose TFAS nurodoma, ar gali būti ir kada anksčiau pripažintos kitomis bendrosiomis pajamomis sumos pripažįstamos pelnu ar nuostoliais. Toks pergrupavimas šiame standarte vadinamas pergrupuotomis sumomis. Pergrupuota suma yra įtraukiama į kitų ataskaitinio laikotarpio, kuriuo suma pergrupuota į pelną ar nuostolius, bendrųjų pajamų susijusį komponentą. Pavyzdžiui, pelnas, gautas pardavus galimą parduoti finansinį turtą, yra įtraukiamas į dabartinio laikotarpio pelną ar nuostolius. Šios sumos einamuoju ar ankstesniais laikotarpiais galėjo būti pripažintos kitų bendrųjų pajamų dalyje kaip nerealizuotas pelnas. Nerealizuotas pelnas, kad nebūtų du kartus įtrauktas į visas bendrąsias pajamas, turi būti atimtas iš kitų bendrųjų pajamų tą laikotarpį, kada realizuotas pelnas pergrupuojamas į pelną ar nuostolius.

94

Ūkio subjektas gali pateikti pergrupuotas sumas bendrųjų pajamų ataskaitoje arba aiškinamajame rašte. Ūkio subjektas, atlikęs bet kokį susijusį pergrupavimą, aiškinamajame rašte pateikdamas pergrupuotas sumas nurodo kitų bendrųjų pajamų komponentus.

95

Pergrupuotos sumos atsiranda, pavyzdžiui, dėl užsienyje veikiančio ūkio subjekto perleidimo (žr. 21-ąjį TAS), dėl galimo parduoti finansinio turto pripažinimo nutraukimo (žr. 39-ąjį TAS) ir kai prognozuojamas apsidraudimo sandoris daro įtaką pelnui arba nuostoliams (žr. 39-ojo TAS 100 straipsnį dėl pinigų srautų apsidraudimo sandorių).

96

Pergrupuotos sumos neatsiranda dėl pelno, susijusio su perkainojimu, pokyčių pagal 16-ojo ar 38-ojo TAS nuostatas arba dėl aktuarinio pelno ir nuostolių pagal nustatytų išmokų planus, pripažįstamus pagal 19-ojo TAS 93A straipsnį. Šie komponentai yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir nėra pergrupuojami į vėlesnio laikotarpio pelną ar nuostolius. Pelno dėl perkainojimo pokyčiai vėlesniais laikotarpiais gali būti perkelti į nepaskirstytąjį pelną naudojant turtą arba kai jo pripažinimas nutraukiamas (žr. 16-ąjį TAS ir 38-ąjį TAS). Aktuarinis pelnas ir nuostoliai priskiriami nepaskirstytajam pelnui to laikotarpio, kada jie pripažįstami kaip kitos bendrosios pajamos (žr. 19-ąjį TAS).

Bendrųjų pajamų ataskaitoje arba aiškinamajame rašte pateikiama informacija

97

Kai pajamos ar sąnaudos yra reikšmingos, ūkio subjektas jų pobūdį ir sumas turi atskleisti atskirai.

98

Aplinkybės, dėl kurių pajamas ir sąnaudas reikėtų atskleisti atskirai, yra šios:

a)

atsargų nukainojimas iki jų grynosios galimo realizavimo vertės, o nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų – iki jo atsiperkamosios vertės, taip pat tokių nukainojimų panaikinimas;

b)

ūkio subjekto veiklos restruktūrizavimas ir bet kokių atidėjinių restruktūrizavimo išlaidoms padengti panaikinimas;

c)

kai kurio nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimas;

d)

investicijų perleidimas;

e)

veiklos nutraukimas;

f)

teisminių ginčų sprendimai; ir

g)

kiti atidėjinių panaikinimai.

99

Ūkio subjektas turi pateikti sąnaudų, pripažįstamų pelnu arba nuostoliais, analizę grupuodamas sąnaudas pagal paskirtį ar funkciją ūkio subjekte, atsižvelgdamas į tai, kuris sąnaudų grupavimo būdas lemia patikimesnę ir svarbesnę informaciją.

100

Ūkio subjektai 99 straipsnyje nurodytas analizes raginami pateikti bendrųjų pajamų ataskaitoje arba atskiroje pajamų ataskaitoje (jei pateikiama).

101

Sąnaudos išsamiau klasifikuojamos dėl to, kad būtų išryškinti finansinio rezultato elementai, kurie gali skirtis savo dažnumu, pelno arba nuostolių galimybėmis ir nuspėjamumu. Ši analizė pateikiama viena iš dviejų formų.

102

Pirmoji analizės forma yra sąnaudų paskirties metodas. Ūkio subjektas sąnaudas, pripažintas pelnu ir nuostoliais, sujungia pagal jų paskirtį (pvz., nusidėvėjimas, medžiagų pirkimai, sąnaudos transportui, išmokų darbuotojams sąnaudos, sąnaudos reklamai) ir neperskirsto jų pagal funkcijas. Šį metodą taikyti gali būti paprasta, nes nėra būtina sąnaudas sugrupuoti pagal funkcijas. Toliau pateikiamas sąnaudų grupavimo taikant sąnaudų paskirties metodą pavyzdys:

Pajamos

 

X

Kitos pajamos

 

X

Pagamintų produktų ir nebaigtos gamybos atsargų pasikeitimai

X

 

Naudojamos žaliavos ir medžiagos

X

 

Išmokų darbuotojams sąnaudos

X

 

Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos

X

 

Kitos sąnaudos

X

 

Bendra sąnaudų suma

 

(X)

Pelnas prieš apmokestinimą

 

X

103

Antrasis analizės būdas pagrįstas „sąnaudų funkcijos“ arba „pardavimo savikainos“ metodu, kai sąnaudos grupuojamos pagal funkciją kaip pardavimo ar, pavyzdžiui, gaminių paskirstymo arba administracinės veiklos sąnaudos. Naudodamas šį metodą, ūkio subjektas pateikia bent pardavimo sąnaudas atskirai nuo kitų sąnaudų. Šis būdas suteikia vartotojams tikslesnę informaciją, negu sąnaudų grupavimas pagal jų paskirtį, bet sąnaudų priskyrimas tam tikrai sričiai gali pareikalauti sąlyginio priskyrimo, todėl būtina nuspręsti, ar šis būdas tinkamas. Toliau pateikiamas sąnaudų grupavimo taikant sąnaudų funkcijos metodą pavyzdys:

Pajamos

X

 

Pardavimo savikaina

(X)

 

Bendrasis pelnas

X

 

Kitos pajamos

X

 

Paskirstymo sąnaudos

(X)

 

Administracinės sąnaudos

(X)

 

Kitos sąnaudos

(X)

 

Pelnas prieš apmokestinimą

X

 

104

Ūkio subjektas, klasifikuojantis sąnaudas pagal jų funkcijas, turi atskleisti papildomą informaciją apie sąnaudų paskirtį, įskaitant nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas taip pat išmokų darbuotojams sąnaudas.

105

Sąnaudų grupavimo pagal funkcijas arba paskirtį metodo pasirinkimą lemia tiek istoriniai ir atitinkamos pramonės šakos veiksniai, tiek ūkio subjekto pobūdis. Abiem metodais pateikiama informacija apie tas sąnaudas, kurios gali tiesiogiai ar netiesiogiai kisti kartu su ūkio subjekto pardavimų ar gamybos apimtimi. Kadangi kiekvienas iš šių pateikimo metodų tinka skirtingiems ūkio subjektų tipams, šiame standarte reikalaujama, kad vadovybė pasirinktų patikimą ir tinkamiausią pateikimo būdą. Tačiau, kadangi informacija apie sąnaudų paskirtį yra naudinga prognozuojant būsimus pinigų srautus, grupuojant pagal sąnaudų funkcijas reikia atskleisti papildomą informaciją. 104 straipsnyje „išmokos darbuotojams“ turi tą pačią reikšmę kaip ir 19-ajame TAS.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

106

Ūkio subjektas turi pateikti nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, joje nurodydamas:

a)

visas bendrąsias pajamas per ataskaitinį laikotarpį, atskirdamas bendras sumas, kurios priskirtinos patronuojančiai įmonei ir mažumai;

b)

kiekvieno nuosavybės komponento atžvilgiu retrospektyvaus taikymo poveikį arba retrospektyvų pataisymą, pripažįstamą pagal 8-ąjį TAS;

c)

sandorių su savininkais, kaip nuosavybės valdytojais, sumas, atskirai parodydamas savininkų įmokas ir paskirstymus jiems; ir

d)

kiekvieno nuosavybės komponento balansinės vertės sutikrinimą laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, atskirai nurodant kiekvieną pakeitimą.

107

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje arba aiškinamajame rašte ūkio subjektas turi pateikti dividendų, paskirtų savininkams per ataskaitinį laikotarpį, sumą, ir atitinkamą vienai akcijai tenkančią sumą.

108

106 straipsnyje nuosavybės komponentai yra, pavyzdžiui, įnešta nuosavybė pagal klases, sukauptas kiekvienos klasės kitų bendrųjų pajamų rezultatas ir nepaskirstytasis pelnas.

109

Ūkio subjekto nuosavybės pokyčiai nuo ataskaitinio laikotarpio pradžios iki pabaigos atspindi jo grynojo turto padidėjimą arba sumažėjimą per tą laikotarpį. Išskyrus pokyčius dėl sandorių su savininkais (kapitalo įnašus, ūkio subjektui priklausančių nuosavybės priemonių pakartotiną įsigijimą ir dividendus), taip pat sandorių išlaidas, tiesiogiai susijusias su tokiais sandoriais, bendrasis nuosavybės pokytis per ataskaitinį laikotarpį parodo bendras veiklos pajamas ir sąnaudas, įskaitant pelną ir nuostolius, ūkio subjekto sukurtus per ataskaitinį laikotarpį.

110

8-ajame TAS reikalaujama retrospektyvių koregavimų, atliekamų pakeitus apskaitos politiką – tiek, kiek tai įmanoma, išskyrus tuos atvejus, kai pagal pereinamąsias nuostatas kitame TFAS reikalaujama kitaip. 8-ajame TAS taip pat reikalaujama, kad klaidų ištaisymai, kiek tik įmanoma, būtų atliekami retrospektyviai. Retrospektyvūs koregavimai ir retrospektyvūs perskaičiavimai nėra laikomi nuosavybės pokyčiais, o nepaskirstytojo pelno pradinio likučio koregavimais, išskyrus tuos atvejus, kai TFAS reikalaujama kito nuosavybės komponento retrospektyvaus koregavimo. Pagal 106 straipsnio b punktą reikalaujama nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje atskleisti bendrą kiekvieno nuosavybės komponento koregavimą, atsiradusį dėl apskaitos politikos keitimo, ir atskirai nurodyti koregavimus dėl klaidų taisymo. Informacija apie tokius koregavimus pateikiama kiekvieno ankstesnio ataskaitinio laikotarpio ir dabartinio laikotarpio pradžioje.

Pinigų srautų ataskaita

111

Informacija apie pinigų srautus suteikia finansinių ataskaitų vartotojams pagrindą įvertinti ūkio subjekto gebėjimą uždirbti grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus, taip pat ūkio subjekto poreikį šiuos pinigų srautus panaudoti. 7-ajame TAS nurodomi pinigų srautų informacijos pateikimo ir atskleidimo reikalavimai.

Aiškinamasis raštas

Struktūra

112

Aiškinamajame rašte privalu:

a)

pateikti informaciją apie finansinių ataskaitų sudarymo pagrindą ir naudotas konkrečias apskaitos politikos priemones pagal 117–124 straipsnius;

b)

nurodyti niekur kitur finansinėse ataskaitose nepateiktą TFAS reikalaujamą informaciją; ir

c)

pateikti niekur kitur finansinėse ataskaitose nenurodytą informaciją, kuri reikalinga finansinių ataskaitų duomenims suprasti.

113

Ūkio subjektas aiškinamąjį raštą turi pateikti kaip galima sistemingiau. Kiekvienam finansinės būklės ataskaitos, bendrųjų pajamų ataskaitos, atskiros pajamų ataskaitos (jei pateikiama), nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ir pinigų srautų ataskaitos straipsniui ūkio subjektas turi pateikti visas nuorodas į bet kokią su juo susijusią aiškinamojo rašto informaciją.

114

Paprastai informaciją aiškinamajame rašte ūkio subjektas pateikia toliau nurodyta tvarka, kuri padeda vartotojams suprasti finansines ataskaitas ir palyginti jas su kitų ūkio subjektų finansinėmis ataskaitomis:

a)

pareiškimas dėl atitikimo TFAS (žr. 16 straipsnį);

b)

svarbių taikomų apskaitos politikos priemonių santrauka (žr. 117 straipsnį);

c)

papildoma finansinės būklės ataskaitos, bendrųjų pajamų ataskaitos, atskiros pajamų ataskaitos (jei pateikiama), nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ir pinigų srautų ataskaitos atskirų straipsnių informacija; nurodoma tokia tvarka, kokia pateikta ataskaita ir straipsnių eilutės; ir

d)

kita informacija, įskaitant:

i)

neapibrėžtuosius įsipareigojimus (žr. 37-ąjį TAS) ir nepripažintus sutartinius įsipareigojimus; ir

ii)

nefinansinės informacijos, pvz., ūkio subjekto finansinės rizikos kontroliavimo tikslų ir politikos (žr. 7-ąjį TFAS), atskleidimas.

115

Susidarius kai kurioms aplinkybėms, būtina (ar pageidautina) pakeisti tam tikrų straipsnių aprašymo tvarką aiškinamajame rašte. Pavyzdžiui, ūkio subjektas informaciją apie tikrosios vertės pokyčius, pripažįstamus pelnu arba nuostoliais, gali sujungti su informacija apie finansinių priemonių terminų pabaigos datas, nors pirmoji informacija siejama su bendrųjų pajamų ar atskira pajamų (jei pateikiama) ataskaitomis, o antroji – su finansinės būklės ataskaita. Nepaisant to, ūkio subjektas turi kiek įmanoma išlaikyti sistemingą aiškinamojo rašto struktūrą.

116

Ūkio subjektas kaip atskirą finansinių ataskaitų komponentą gali pateikti aiškinamąjį raštą, kuriame būtų pateikta informacija apie finansinių ataskaitų sudarymo pagrindą ir konkrečias apskaitos politikos priemones.

Informacijos apie apskaitos politiką atskleidimas

117

Savo svarbių apskaitos politikos priemonių santraukoje ūkio subjektas turi atskleisti:

a)

finansinėms ataskaitoms rengti taikomą vertinimo pagrindą (ar pagrindus); ir

b)

kitas naudojamas apskaitos politikos priemones, svarbias finansinėms ataskaitoms suprasti.

118

Svarbu, kad ūkio subjektas informuotų vartotojus apie tai, koks vertinimo pagrindas naudojamas finansinėse ataskaitose (pavyzdžiui, įsigijimo savikaina, einamosios išlaidos, grynoji galimo realizavimo vertė, tikroji vertė ar atsiperkamoji vertė), nes pagrindas, kuriuo remdamasis ūkio subjektas sudaro finansines ataskaitas, turi reikšmingą įtaką jų analizei. Kai ūkio subjektas finansinėse ataskaitose naudoja daugiau negu vieną vertinimo pagrindą, pavyzdžiui, kai perkainojamos tam tikros turto klasės, pakanka nurodyti turto ir įsipareigojimų grupes, kurioms taikomi atitinkami vertinimo pagrindai.

119

Nuspręsdama, ar tam tikra apskaitos politikos priemonė turėtų būti atskleista, vadovybė apsvarsto, ar toks atskleidimas padėtų vartotojams suprasti, kaip sandoriai, kiti įvykiai ir sąlygos parodyti pateiktame finansiniame rezultate ir finansinėje būklėje. Informacijos apie konkrečias apskaitos politikos priemones atskleidimas ypač naudingas vartotojams tada, kai šios priemonės pasirenkamos iš TFAS leidžiamų alternatyvų. Pavyzdžiu gali būti dalininko dalies pripažinimas bendrai kontroliuojamame ūkio subjekte naudojant proporcingo konsolidavimo ar nuosavybės metodus (žr. 31-ąjį TAS „Dalys bendrose įmonėse“). Kai kuriuose TFAS reikalaujama atskleisti specifines jų leidžiamas apskaitos politikos priemones, įskaitant ir vadovybės pasirinktas skirtingos apskaitos politikos galimybes. Pavyzdžiui, 16-ajame TAS reikalaujama atskleisti vertinimo pagrindus, naudojamus nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų grupėms.

120

Kiekvienas ūkio subjektas turi apsvarstyti savo veiklos pobūdį ir apskaitos politikos priemones, kokios informacijos pateikimo apie jas iš tokio tipo ūkio subjekto galėtų tikėtis jo finansinių ataskaitų vartotojai. Pavyzdžiui, iš ūkio subjekto, kuris moka pelno mokestį, vartotojai tikisi informacijos apie jo pelno mokesčių apskaitos politiką, įskaitant politikos priemones, taikomas atidėtųjų mokesčių įsipareigojimams ir turtui. Kai ūkio subjektas turi svarbių užsienyje veikiančių ūkio subjektų arba sandorių užsienio valiutomis, tada vartotojai tikisi informacijos apie užsienio valiutos keitimo pelno arba nuostolių pripažinimo apskaitos politiką.

121

Apskaitos politika gali būti svarbi ūkio subjekto veiklos pobūdžiui netgi tada, kai dabartinio ir ankstesnių ataskaitinių laikotarpių sumos nėra reikšmingos. Taip pat derėtų atskleisti kiekvieną svarbią apskaitos politikos priemonę, kurios TFAS konkrečiai nereikalauja, tačiau kurią ūkio subjektas parenka ir taiko pagal 8-ąjį TAS.

122

Svarbių apskaitos politikos priemonių santraukoje ar kitose aiškinamojo rašto pastabose ūkio subjektas turi atskleisti informaciją apie tuos vadovybės priimtus sprendimus (išskyrus siejamus su įvertinimais, žr. 125 straipsnį), kurie taikant ūkio subjekto apskaitos politiką turėjo reikšmingiausią poveikį finansinėse ataskaitose pripažįstamoms sumoms.

123

Taikydama ūkio subjekto apskaitos politiką, vadovybė priima įvairius sprendimus (išskyrus minėtus sprendimus, susijusius su įvertinimais), kurie gali labai paveikti tas sumas, kurias ji pripažįsta finansinėse ataskaitose. Pavyzdžiui, vadovybė priima sprendimus nustatydama:

a)

ar finansinis turtas yra investicijos, laikomos iki termino pabaigos;

b)

kada iš esmės visa svarbi rizika ir nauda iš finansinio turto ir nuomojamo turto nuosavybės perduodama kitiems ūkio subjektams;

c)

ar konkrečių prekių pardavimai iš esmės yra finansavimo susitarimai ir dėl to nedidina pajamų; ir

d)

ar ūkio subjekto ir specialiosios paskirties ūkio subjekto santykių esmė rodo, kad ūkio subjektas kontroliuoja specialiosios paskirties ūkio subjektą.

124

Iš 122 straipsnyje pateikti reikalaujamos informacijos kai kurią pateikti reikalaujama ir kituose TFAS. Pavyzdžiui, 27-ajame TAS reikalaujama, kad ūkio subjektas atskleistų priežastis, kodėl jo nuosavybės dalis nesuteikia jam investicijų objekto, nesančio dukterine įmone, kontrolės, nors daugiau negu pusė investicijų objekto balsų ar potencialių balsų priklauso šiam ūkio subjektui tiesiogiai arba netiesiogiai per dukterines įmones. 40-ajame TAS „Investicinis turtas“ reikalaujama atskleisti ūkio subjekto susikurtus kriterijus, pagal kuriuos jis skiria investicinį turtą nuo savininko reikmėms naudojamo ilgalaikio materialiojo turto ir turto, skirto parduoti įprastinės veiklos metu, kada sugrupuoti tokį turtą yra sunku.

Įvertinimo neaiškumo šaltiniai

125

Ūkio subjektas aiškinamajame rašte turi atskleisti informaciją apie su ateitimi susijusias prielaidas ir kitus pagrindinius įvertinimo neaiškumo šaltinius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, keliančius žymią riziką, kad ateinančiais finansiniais metais gali tekti reikšmingai koreguoti turto ir įsipareigojimų balansines vertes. Nustatant šį turtą ir įsipareigojimus, į aiškinamąjį raštą turi būti įtraukta tokia informacija:

a)

jų pobūdis ir

b)

jų balansinė vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

126

Nustatant tam tikro turto ir įsipareigojimų balansines vertes, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje reikia įvertinti nenumatytų būsimų įvykių galimą įtaką šiam turtui ir įsipareigojimams. Pavyzdžiui, jeigu nėra informacijos apie stebimas naujausias nustatytas rinkos kainas, tada neišvengiami tam tikri ateities įvertinimai, kurių tikslas – nustatyti nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų grupių atsiperkamąsias vertes, technologinio senėjimo įtaką atsargoms, atidėjinius, priklausomus nuo dabartinių teisminių ginčų būsimos baigties, taip pat ilgalaikius išmokų darbuotojams įsipareigojimus (pvz., pensijų įsipareigojimus). Šie įvertinimai apima prielaidas apie tokius straipsnius, kaip, pvz., pinigų srautų arba diskonto normų koregavimas atsižvelgiant į riziką, būsimi atlyginimų už darbą pokyčiai ir būsimi kainų pokyčiai, darantys įtaką kitoms išlaidoms.

127

Prielaidos ir kiti įvertinimo neapibrėžtumo šaltiniai, atskleidžiami pagal 125 straipsnį, siejasi su tais įvertinimais, pagal kuriuos turi būti priimti sunkiausi, subjektyviausi arba sudėtingiausi vadovybės sprendimai. Didėjant kintamųjų ir prielaidų, nuo kurių priklauso būsimieji tokių neapibrėžtumų išaiškinimai, skaičiui, tokie sprendimai tampa vis subjektyvesni ir sudėtingesni, o dėl to kylančių turto ir įsipareigojimų balansinių verčių reikšmingų koregavimų tikimybė paprastai išauga.

128

Pagal 125 straipsnį nereikalaujama pateikti turto ir įsipareigojimų, kuriems būdinga reikšminga rizika, kad jų balansinės vertės gali reikšmingai keistis būsimaisiais finansiniais metais, tuo atveju, jeigu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje jie yra vertinami tikrąja verte remiantis naujausiomis nustatytomis rinkos kainomis. Tokios tikrosios vertės ateinančiais finansiniais metais gali reikšmingai pasikeisti, tačiau šie pokyčiai nėra susiję su prielaidomis ar kitais nenumatytais įvertinimais ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

129

Pagal 125 straipsnio reikalavimus ūkio subjektas informaciją pateikia tokiu būdu, kuris padėtų finansinių ataskaitų vartotojams suprasti vadovybės priimamus sprendimus dėl ateities ir dėl kitų įvertinimo neapibrėžtumų. Pateikiamos informacijos pobūdis ir apimtis turi kisti atsižvelgiant į tam tikros prielaidos pobūdį ir kitas aplinkybes. Ūkio subjekto pateikiamos informacijos tipų pavyzdžiai:

a)

prielaidos arba kito įvertinimo neapibrėžtumo pobūdis;

b)

balansinių sumų pokyčiai dėl metodų, prielaidų ir įvertinimų, kuriais grindžiamas jų skaičiavimas, nurodant tokio kitimo priežastis;

c)

numatomas neapibrėžtumo panaikinimas ir pagrįstai įmanomi jo poveikio padariniai turto ir įsipareigojimų balansinėms vertėms kitais finansiniais metais; ir

d)

ankstesnių prielaidų keitimo dėl šio turto ir įsipareigojimų paaiškinimas, jeigu neapibrėžtumas lieka neišspręstas.

130

Šiame standarte nereikalaujama, kad ūkio subjektas, atskleisdamas 125 straipsnyje nurodytą informaciją, pateiktų ir biudžeto informaciją ar prognozes.

131

Kartais ataskaitinio laikotarpio pabaigoje neįmanoma nustatyti prielaidos ar kito įvertinimo neapibrėžtumo galimų padarinių dydžio. Tokiais atvejais ūkio subjektas turi nurodyti, kad, remiantis turimomis žiniomis dėl būsimųjų finansinių metų rezultatų, kurie skiriasi nuo prielaidų, gali tekti reikšmingai pakoreguoti paveiktojo turto ir įsipareigojimų balansines vertes. Visais atvejais ūkio subjektas atskleidžia konkretaus turto ar įsipareigojimo (arba turto ar įsipareigojimų grupės) balansinę sumą, kurią veikia prielaida.

132

Konkrečių vadovybės priimtų sprendimų taikant ūkio subjekto apskaitos politiką atskleidimas pagal 122 straipsnį nėra susijęs su įvertinimo neapibrėžtumu pagal 125 straipsnį.

133

Kituose TFAS reikalaujama atskleisti kai kurias prielaidas, kurių kitu atveju būtų reikalaujama pagal 125 straipsnį. Pavyzdžiui, pagal 37-ąjį TAS reikalaujama tam tikromis aplinkybėmis atskleisti pagrindines būsimų įvykių, veikiančių atidėjinių grupes, prielaidas. 7-ajame TFAS reikalaujama atskleisti reikšmingas prielaidas, kurias ūkio subjektas taiko nustatydamas tikrąja verte apskaitomų finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tikrąsias vertes. 16-ajame TAS reikalaujama atskleisti reikšmingas prielaidas, kurias ūkio subjektas taiko įvertindamas perkainojamo nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikrąsias vertes.

Kapitalas

134

Ūkio subjektas turi atskleisti informaciją, kuri leistų finansinių ataskaitų vartotojams įvertinti jo kapitalo valdymo tikslus, strategiją ir procesą.

135

Kad įvykdytų 134 straipsnio reikalavimus, ūkio subjektas nurodo:

a)

kokybinę informaciją apie savo kapitalo valdymo tikslus, strategiją ir procesus, įskaitant:

i)

aprašymą, ką jis valdo kaip kapitalą;

ii)

kai ūkio subjektui taikomi išorėje nustatyti kapitalo reikalavimai, tų reikalavimų pobūdį ir kaip jais naudojasi valdydamas kapitalą; ir

iii)

kaip, valdydamas savo kapitalą, siekia tikslų;

b)

kiekybinių duomenų apie tai, ką jis valdo kaip kapitalą, santrauką. Kai kurie ūkio subjektai kai kuriuos finansinius įsipareigojimus (pvz., kai kurias sujungtas skolas) laiko kapitalo dalimi. Dar kiti ūkio subjektai iš kapitalo išskiria kai kuriuos nuosavybės komponentus (pvz., komponentus, susijusius su pinigų srautų apsidraudimo sandoriais);

c)

bet kokius pokyčius, palyginti su ankstesniuoju laikotarpiu, atsižvelgdamas į a ir b punktų nuostatas;

d)

ar per ataskaitinį laikotarpį jis įvykdė visus išorėje nustatytus kapitalo reikalavimus, kurie jam taikomi;

e)

jei jis neįvykdė tokių išorėje nustatytų kapitalo reikalavimų, nurodo tokio neįvykdymo padarinius.

Ūkio subjektas, pateikdamas šiuos duomenis, remiasi vidaus informacija, pateikta pagrindiniams vadovaujantiems darbuotojams.

136

Ūkio subjektas valdyti kapitalą gali įvairiais būdais ir jam gali būti taikomi daugelis įvairių kapitalo reikalavimų. Pavyzdžiui, konglomeratą gali sudaryti tokie ūkio subjektai, kurie vykdo draudimo ir bankų veiklą ir kurie gali veikti keliose jurisdikcijose. Tuo atveju, kai bendrai nurodant kapitalo reikalavimus ir jo valdymo būdą neatskleidžiama naudingos informacijos arba iškraipomas finansinių ataskaitų vartotojo supratimas apie ūkio subjekto kapitalo išteklius, ūkio subjektas turi atskleisti informaciją atskirai pagal kiekvieną jam taikomą kapitalo reikalavimą.

Kitos informacijos atskleidimas

137

Aiškinamajame rašte ūkio subjektas turi atskleisti:

a)

dividendų, pasiūlytų arba deklaruotų iki įgaliojimo paskelbti finansines ataskaitas, tačiau per laikotarpį nepripažintų kaip paskirstymas savininkams, sumą ir susijusią vienai akcijai tenkančią sumą; ir

b)

kiekvieną nepripažintą sukauptų privilegijuotųjų akcijų dividendų sumą.

138

Jeigu ūkio subjektas to neatskleidė kitose finansinėse ataskaitose, jis turi atskleisti šiuos dalykus:

a)

ūkio subjekto buvimo vietą ir teisinę formą, registracijos šalį ir buveinės adresą (arba pagrindinę verslo vietą, jeigu ūkio subjekto adresas skiriasi nuo buveinės adreso);

b)

savo veiklos pobūdžio ir pagrindinės veiklos aprašą; ir

c)

patronuojančios įmonės pavadinimą ir pagrindinę patronuojančią grupės įmonę.

PEREINAMASIS LAIKOTARPIS IR ĮSIGALIOJIMO DATA

139

Ūkio subjektas turi šį standartą taikyti metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas šį standartą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

1-OJO TAS PANAIKINIMAS (PERSVARSTYTAS 2003 M.)

140

Šis standartas pakeičia 1-ąjį TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ (persvarstytą 2003 m.) su 2005 m. pakeitimais.

Priedas

Kitų oficialių dokumentų pataisos

Šio priedo pataisos taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau. Jeigu ūkio subjektas šį standartą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, šios pataisos taip pat turi būti taikomos tam ankstesniam laikotarpiui.

A1.   [Pataisa netaikoma patiems sunumeruotiems standartams]

A2.   [Pataisa netaikoma patiems sunumeruotiems standartams]

A3.   Tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose (įskaitant tarptautinius apskaitos standartus ir aiškinimus) ir TFAS įvaduose šios nuorodos yra taisomos taip, kaip aprašyta toliau, nebent šiame priede nurodyta kitaip.

[Pataisa versijai lietuvių kalba netaikoma.]

„pelno (nuostolių) ataskaita“ taisoma į „bendrųjų pajamų ataskaita“.

„balansas“ taisoma į „finansinės būklės ataskaita“.

„pinigų srautų ataskaita“ taisoma į „pinigų srautų ataskaita“.

„balanso data“ taisoma į „ataskaitinio laikotarpio pabaiga“.

„vėlesnė balanso data“ taisoma į „vėlesnio ataskaitinio laikotarpio pabaiga“.

„kiekviena balanso data“ taisoma į „kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaiga“.

„po balanso datos“ taisoma į „po ataskaitinio laikotarpio“.

„finansinių ataskaitų data“ taisoma į „ataskaitinio laikotarpio pabaiga“.

„kiekviena finansinių ataskaitų data“ taisoma į „kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaiga“.

„paskutinė metinių finansinių ataskaitų data“ taisoma į „paskutinio metinio ataskaitinio laikotarpio pabaiga“.

„nuosavybės valdytojai“ taisoma į „savininkai“ (išskyrus 33-ąjį TAS Pelnas, tenkantis vienai akcijai).

„pašalinta iš nuosavybės ir pripažinta pelnu arba nuostoliais“ ir „pašalinta iš nuosavybės ir įtraukta į pelną ar nuostolius“ taisoma į „pergrupuota iš nuosavybės į pelną arba nuostolius kaip pergrupuota suma“.

„Standartas arba aiškinimas“ taisoma į „TFAS“.

„Standartas arba aiškinimas“ taisoma į „TFAS“.

„Standartai ir aiškinimai“ taisoma į „TFAS“ (išskyrus 8-ojo TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“ 5 straipsnį).

[Pataisa versijai lietuvių kalba netaikoma.]

Nuorodos į dabartinę 10-ojo TAS Įvykiai po balanso datos versiją taisomos į 10-asis TAS Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio.

1-asis TFAS   Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą

A4.   1-asis TFAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

6 ir 7 straipsniai taisomi taip:

„6

Ūkio subjektas turi sudaryti ir pateikti pradinę finansinės būklės ataskaitą pagal TFAS taikymo pradžios datos duomenis. Tai yra apskaitos tvarkymo pagal TFAS pradžios pagrindas.

7

Pradiniame … Ši apskaitos politika turi atitikti visus TFAS, kurie galioja pirmojo ataskaitinio laikotarpio pagal TFAS pabaigoje, išskyrus atvejus, nurodytus 13–34B ir 37 straipsniuose.“

Pavyzdys po 8 straipsnio taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

Nuorodos į laikotarpį nuo „2003“ iki „2005“ metų taisomos į atitinkamą laikotarpį nuo „20X3“ iki „20X5“ metų.

Straipsniai Pagrindinė informacija ir Reikalavimų taikymas taisomi taip:

„Pagrindinė informacija

Ūkio subjekto A pirmojo ataskaitinio laikotarpio pagal TFAS pabaiga yra 20X5 m. gruodžio 31 d. Ūkio subjektas A nusprendžia šiose finansinėse ataskaitose pateikti tik vienerių metų lyginamąją informaciją (žr. 36 straipsnį) …

Reikalavimų taikymas

Reikalaujama, kad ūkio subjektas A …:

a)

sudarydamas ir pateikdamas pradinę finansinės būklės ataskaitą pagal TFAS 20X4 m. sausio 1 d.; ir…“

10 straipsnis, 12 straipsnio a punktas ir 21 straipsnis taisomi taip:

„10

Išskyrus 13–34B straipsniuose nurodytas nuostatas, ūkio subjektas pradinėje finansinės būklės ataskaitoje pagal TFAS: …

12

Šiame TFAS nustatytos dvi principo, pagal kurį pradinė ūkio subjekto finansinės būklės ataskaita turi atitikti kiekvieną TFAS, išimčių grupės:

a)

13–25I straipsniuose numatytos leistinos kai kurių kitų TFAS reikalavimų taikymo išimtys;

21

Ūkio subjektas pagal 21-ąjį TAS Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka reikalavimus privalo:

a)

pripažinti kai kuriuos valiutos perskaičiavimo skirtumus kitų bendrųjų pajamų dalimi ir kaupti juos kitame nuosavybės komponente; ir

b)

perleidus užsienyje veikiantį ūkio subjektą, pergrupuoti tos operacijos metu gautą valiutos perskaičiavimo skirtumą (įskaitant, jeigu taikytina, pelną ar nuostolius iš susijusių apsidraudimo nuo kurso kitimo rizikos sandorių) iš nuosavybės į pelną arba nuostolius, kaip atliktos operacijos pelno ar nuostolių dalį.“

32 straipsnyje, nuorodos į „2003“ ir „2004“ metus atitinkamai taisomos į „20X4“ ir „20X5“ metus.

32, 35 ir 36 straipsniai taisomi taip:

„32

Ūkio subjektas … Vietoj to ūkio subjektas turi nurodyti tą naują informaciją kaip 20X4 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų pelną ar nuostolius (arba, jeigu tikslinga, kitų bendrųjų pajamų dalį).

35

Išskyrus 37 straipsnyje nurodytas nuostatas, šiame TFAS nenurodoma kituose TFAS nurodytų pateikimo ir atskleidimo reikalavimų išlygų.

36

Kad atitiktų 1-ojo TAS reikalavimus, pirmųjų finansinių ataskaitų, parengtų pagal TFAS, rinkinyje turi būti mažiausiai trijų laikotarpių finansinės būklės ataskaita, dviejų laikotarpių bendrųjų pajamų ataskaita, dviejų laikotarpių atskira pelno (nuostolių) ataskaita (jei pateikta), dviejų laikotarpių pinigų srautų ataskaita ir dviejų laikotarpių nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita ir susiję aiškinamieji raštai, įskaitant lyginamąją informaciją.“

36A–36C straipsniai ir antraštės virš jų yra panaikinami.

39 straipsnis ir 45 straipsnio a punktas taisomi taip:

„39

Kad būtų įvykdyti 38 straipsnio reikalavimai, į pirmąsias pagal TFAS parengtas ūkio subjekto finansines ataskaitas turi būti įtraukta: …

a)

ii)

… pagal anksčiau taikytus BAP, pabaigoje;

b)

ūkio subjekto metinių finansinių ataskaitų paskutinio laikotarpio duomenys, suderinti su visomis bendrosiomis pajamomis pagal TFAS. Šio suderinimo pradžia turi būti to paties laikotarpio visos bendrosios pajamos pagal anksčiau taikytus BAP, arba, jeigu ūkio subjektas nepateikė tokių visų bendrųjų pajamų, pelnas arba nuostoliai pagal anksčiau taikytus BAP;

c)

45

Jei ūkio subjektas, laikydamasis …

a)

jeigu ūkio subjektas pateikė einamųjų metų tarpinio lyginamojo ataskaitinio laikotarpio tarpinę finansinę ataskaitą, kiekvienoje tokioje tarpinėje finansinėje ataskaitoje:

i)

jo nuosavybė pagal anksčiau taikytus BAP tarpinio lyginamojo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi būti suderinta su jo nuosavybe pagal TFAS tą pačią dieną; ir

ii)

suderinta su to tarpinio lyginamojo ataskaitinio laikotarpio (einamojo ir praėjus metams tą pačią datą) visomis bendrosiomis pajamomis pagal TFAS. Šio suderinimo pradžia turi būti to laikotarpio visos bendrosios pajamos pagal anksčiau taikytus BAP, arba, jeigu ūkio subjektas nepateikė tokių bendrųjų pajamų, pelnas ar nuostoliai pagal anksčiau taikytus BAP.“

47C straipsnis panaikintas.

Pridedamas 47H straipsnis:

„47H.

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisyti 6, 7, 10, 21, 32, 35, 36 straipsniai, 8 straipsnio pavyzdys, 12 straipsnio a punktas, 39 straipsnio b punktas ir 45 straipsnio a punktas, A priedas ir B priedo B2 straipsnio i punktas, panaikinti 36A–36C ir 47C straipsniai. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

Apibrėžtos sąvokos A priede taisomos taip:

„pirmasis ataskaitinis laikotarpis pagal TFAS

Vėliausias ataskaitinis laikotarpis, kurio finansines ataskaitas pagal TFAS ūkio subjektas parengia pirmą kartą.

Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (TFAS)

Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) priimti standartai ir aiškinimai. Jie apima:

a)

b)

c)

Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) ar buvusio Nuolatinio aiškinimo komiteto (NAK) parengtus aiškinimus.“

A priede pradinio balanso pagal TFAS apibrėžimas taisomas taip:

„Pradinė finansinės būklės ataskaita pagal TFAS

Ūkio subjekto finansinės būklės ataskaita TFAS taikymo pradžios datą.“

A priede išbraukiamas finansinių ataskaitų datos apibrėžimas.

B priedo B2 straipsnio i punktas taisomas taip:

„B2.

Jei pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas…

i)

jei pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas remdamasis anksčiau taikytais BAP pripažino, kad prestižas turi būti atimamas iš nuosavybės:

i)

jis neturi pripažinti to prestižo pradinėje finansinės būklės ataskaitoje pagal TFAS. Be to, jei ūkio subjektas parduoda dukterinę įmonę arba investicijos į dukterinę įmonę sumažėja, jis neturi šio prestižo perkelti į pelną arba nuostolius.“

4-asis TFAS   Draudimo sutartys

A5.   4-ojo TFAS 30 straipsnis ir 39A straipsnio a punktas taisomi taip:

„30

Pagal kai kuriuos apskaitos modelius… Susijęs draudimo įsipareigojimo (arba atidėtųjų įsigijimo sąnaudų ar nematerialiojo turto) koregavimas turi būti pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų dalimi tada ir tik tada, kai nerealizuotas pelnas arba nuostoliai tiesiogiai pripažįstami kitų bendrųjų pajamų dalimi. Ši praktika…

39A.

Vykdydamas …

a)

jautrumo analizę, kuri parodo, koks poveikis būtų padarytas pelnui ar nuostoliams ir nuosavybei, jei ataskaitinio laikotarpio pabaigoje būtų įvykę pagrįstai galimų atitinkamų rizikos kintamojo pokyčių; metodus ir prielaidas, naudotus rengiant jautrumo analizę; ir bet kokius naudojamų metodų ir prielaidų pokyčius, lyginant su ankstesniu laikotarpiu. Tačiau…“

Pridedamas naujas 41B straipsnis:

„41B.

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisytas 30 straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

5-asis TFAS   Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla

A6.   5-asis TFAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

3 straipsnyje išbraukiama „(persvarstytą 2003 m.)“.

28 straipsnyje „toje pačioje pelno (nuostolių) ataskaitos dalyje“ taisoma į „toje pačioje bendrųjų pajamų ataskaitos dalyje“.

Papildomas šiuo nauju 33A straipsniu:

„33A.

Jei ūkio subjektas pateikia pelno arba nuostolių komponentus atskiroje pajamų ataskaitoje, kaip nurodyta 1-ojo TAS (persvarstyto 2007 m.) 81 straipsnyje, tai skyrius, susijęs su nutraukta veikla, pateikiamas toje atskiroje ataskaitoje.“

38 straipsnyje „pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje“ taisoma į „pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų dalimi“.

Papildomas šiuo nauju 44A straipsniu:

„44A.

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisyti 3 ir 38 straipsniai ir pridėtas 33A straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

A priedo trumpalaikio turto apibrėžimas taisomas taip:

„Ūkio subjektas turtą turi priskirti trumpalaikiam, jeigu:

a)

jis tikisi realizuoti turtą, ketina jį parduoti ar sunaudoti per įprastinį veiklos ciklą;

b)

jis laiko turtą visų pirma pardavimui;

c)

jis tikisi realizuoti turtą per 12 mėnesių po ataskaitinio laikotarpio; arba

d)

turtas yra pinigai ar pinigų ekvivalentai (kaip nurodyta 7-ajame TAS), išskyrus tuos atvejus, kai mažiausiai dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio yra apribotas jų keitimas arba naudojimas įsipareigojimui padengti.“

7-asis TFAS   Finansinės priemonės. Atskleidimas

A7.   7-asis TFAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

20 straipsnio antraštė taisoma taip:

„Bendrųjų pajamų ataskaita“

20 straipsnis taisomas taip:

„20

Ūkio subjektas turi atskleisti šiuos pajamų, sąnaudų, pelno arba nuostolių elementus bendrųjų pajamų ataskaitoje arba aiškinamajame rašte:

a)

grynąjį pelną arba grynuosius nuostolius:

i)

ii)

atsirandančius iš galimo parduoti finansinio turto, rodant atskirai laikotarpio pelno ar nuostolių sumas, pripažintas kitomis bendrosiomis pajamomis, ir sumą, perkeltą iš nuosavybės į to laikotarpio pelną arba nuostolius;

iii)

…“

21 straipsnis taisomas taip:

„21

Remdamasis 1-ojo TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstyto 2007 m.) 117 straipsniu, svarbių apskaitos politikos priemonių santraukoje ūkio subjektas atskleidžia finansinėms ataskaitoms rengti taikomą vertinimo pagrindą (ar pagrindus) ir kitą taikomą apskaitos politiką, svarbią finansinių ataskaitų supratimui.“

23 straipsnio c ir d punktai taisomi taip:

„23

Ūkio subjektas turi atskleisti šią pinigų srautų apsidraudimo sandorių informaciją: …

c)

sumą, kuri buvo pripažinta laikotarpio kitų bendrųjų pajamų dalimi;

d)

sumą, kuri buvo pergrupuota iš nuosavybės į laikotarpio pelną arba nuostolius, pateikiant sumas, nurodytas kiekvienoje bendrųjų pajamų ataskaitos eilutėje; ir…“

27 straipsnio c punkte, „nuosavybėje“ taisoma į „kitų bendrųjų pajamų dalimi“.

Papildomas šiuo nauju 44A straipsniu:

„44A.

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisyti 20, 21 straipsniai, 23 straipsnio c ir d punktai, 27 straipsnio c punktas ir B priedo B5 straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

B5 straipsnis taisomas taip:

„B5.

… Pagal 1-ojo TAS (persvarstyto 2007 m.) 122 straipsnį svarbių apskaitos politikos priemonių santraukoje arba kitose aiškinamojo rašto pastabose ūkio subjektas turi atskleisti informaciją apie tuos vadovybės priimtus sprendimus, išskyrus siejamus su įvertinimais, kurie taikant ūkio subjekto apskaitos politiką turėjo didžiausią poveikį finansinėse ataskaitose pripažįstamoms sumoms.“

B priedo B14 straipsnyje „balanse parodytos sumos“ taisoma į „sumos finansinės būklės ataskaitoje“.

8-asis TFAS   Veiklos segmentai

A8.   8-ojo TFAS 21 straipsnis ir 23 straipsnio f punktas taisomi taip:

„21

Ūkio subjektas, laikydamasis … Reikia sutikrinti finansinės būklės ataskaitoje pateiktinų segmentų sumas su ūkio subjekto finansinės būklės ataskaitos sumomis kiekvieną datą, kuria pateikiama finansinės būklės ataskaita. Ankstesnių laikotarpių informacija turi būti pataisyta, kaip nurodyta 29 ir 30 straipsniuose.

23

Ūkio subjektas turi…

f)

reikšmingus pajamų ir sąnaudų straipsnius, atskleidžiamus pagal 1-ojo TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstyto 2007 m.) 97 straipsnį;“

Papildomas šiuo nauju 36A straipsniu:

„36A.

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisytas 23 straipsnio f punktas. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

7-asis TAS   Pinigų srautų ataskaita

A9.   7-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

[Pataisa versijai lietuvių kalba netaikoma.]

[Pataisa versijai lietuvių kalba netaikoma.]

32 straipsnyje žodžiai „pelno (nuostolių) ataskaitoje“ taisoma į „įtraukiant į pelną arba nuostolius“.

8-asis TAS   Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos

A10.   8-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

5 straipsnis taisomas taip:

[Pataisa versijai lietuvių kalba netaikoma.]

Termino Reikšmingas apibrėžime žodžiai „vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis“ taisomi į „ekonominiams sprendimams, kuriuos vartotojai priima remdamiesi“.

10-asis TAS   Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio

A11.   10-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

Pavadinimas taisomas į „Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio“.

21 straipsnyje „vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis“ taisoma į „ekonominiams sprendimams, kuriuos vartotojai priima remdamiesi“.

11-asis TAS   Statybos sutartys

A12.   11-ojo TAS 26, 28 ir 38 straipsnyje žodžiai „pelno (nuostolių) ataskaitoje“ taisomi į „pelnu arba nuostoliais“.

12-asis TAS   Pelno mokesčiai

A13.   12-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

12-ojo TAS skyriaus „Tikslas“ trečia pastraipa taisoma taip:

„… Sandorių ir kitų įvykių rezultatų, nepripažintų pelnu arba nuostoliais (kitų bendrųjų pajamų dalimi arba tiesiogiai nuosavybe), atveju bet koks susijęs poveikis mokesčiams taip pat nepripažįstamas pelnu arba nuostoliais (atitinkamai – kitų bendrųjų pajamų dalimi arba tiesiogiai nuosavybe).“

22 straipsnio b punkte, 59, 60 ir 65 straipsniuose žodžiai „pelno (nuostolių) ataskaitoje“ taisomi į „pelnu arba nuostoliais“, ir 81 straipsnio g punkto ii papunktyje žodžiai „pelno (nuostolių) ataskaitoje“ taisomi į „pelnu arba nuostoliais“.

23 straipsnis taisomas taip:

„23

… Pagal 61A straipsnį atidėtasis mokestis tiesiogiai priskiriamas nuosavybės elemento balansinei vertei. Pagal 58 straipsnį vėlesni atidėtųjų mokesčių įsipareigojimo pokyčiai apskaičiuojant pelną arba nuostolius pripažįstami atidėtųjų mokesčių sąnaudomis (pajamomis).“

52 straipsnio B pavyzdžio ir C pavyzdžio pabaigoje esančiame aiškinamajame rašte „61 straipsnis“ taisoma į „61A straipsnis“, ir „tiesiogiai įrašomas į nuosavybę“ taisoma į „pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų dalimi“.

Antraštė prieš 58 straipsnį ir 58 straipsnis taisomi taip:

„Sumos, pripažįstamos pelnu arba nuostoliais

58

Dabartiniai ir atidėtieji mokesčiai turi būti pripažinti pajamomis arba sąnaudomis ir įtraukti į laikotarpio pelną arba nuostolius, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš:

a)

sandorio ar įvykio, kuris nepripažįstamas tą patį ar kitą laikotarpį pelnu arba nuostoliais, o pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų dalimi arba tiesiogiai nuosavybe (žr. 61A–65 straipsnius); …“

60 straipsnyje žodžiai „buvo įrašytos į nuosavybę ar kuriomis ji buvo kredituota“ taisomi į „nebuvo pripažintos pelnu arba nuostoliais“.

Antraštėje prieš 61 straipsnį žodžiai „kredituojamos arba įrašomos tiesiogiai į nuosavybę“ taisoma į „nepripažįstamos pelnu arba nuostoliais“.

61 straipsnis yra panaikinamas ir pridedamas toks 61A straipsnis:

„61A.

Ataskaitinio laikotarpio mokesčiai ir atidėtieji mokesčiai turi būti nepripažįstami pelnu arba nuostoliais, jei mokesčiai yra susiję su sumomis, kurios tą patį ar kitą laikotarpį nepripažįstamos pelnu arba nuostoliais. Todėl ataskaitinio laikotarpio ir atidėtieji mokesčiai, susiję su sumomis, kurios yra pripažįstamos to paties ar kito laikotarpio:

a)

kitų bendrųjų pajamų dalimi, turi būti pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis (žr. 62 straipsnį);

b)

tiesiogiai nuosavybe, turi būti pripažįstami tiesiogiai nuosavybės dalyje (žr. 62A straipsnį).“

62 ir 63 straipsniai yra taisomi ir pridedamas 62A straipsnis:

„62

Tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose reikalaujama arba leidžiama pripažinti tam tikras sumas kitų bendrųjų pajamų dalimi. Tokių sumų pavyzdžiai:

a)

balansinės vertės pokytis, atsirandantis dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų (žr. 16-ąjį TAS) perkainojimo; ir

b)

[panaikintas]

c)

valiutų keitimo kursų skirtumai, susidarantys perskaičiuojant užsienyje veikiančio ūkio subjekto finansinių ataskaitų duomenis (žr. 21-ąjį TAS).

d)

[panaikintas]

62A.

Tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose reikalaujama arba leidžiama tam tikras sumas kredituoti arba tiesiogiai įrašyti į nuosavybę. Tokių sumų pavyzdžiai:

a)

nepaskirstytojo pelno pradinio likučio koregavimas, atliktas dėl retrospektyviai taikomo apskaitos politikos keitimo arba dėl klaidos taisymo (žr. 8-ąjį TAS Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos); ir

b)

sumos, atsirandančios pirmą kartą pripažinus nuosavybės elementą sudėtinėje finansinėje priemonėje (žr. 23 straipsnį).

63

Išskirtinėmis aplinkybėmis gali būti sunku nustatyti ataskaitinio laikotarpio ir atidėtųjų mokesčių, susijusių su sumomis, nepripažįstamomis pelnu arba nuostoliais (pripažįstamų kitų bendrųjų pajamų dalimi ar tiesiogiai nuosavybėje), sumą. Taip gali būti, pavyzdžiui, tada, kai:

a)

b)

mokesčių tarifų … sumomis, kurios anksčiau buvo nepripažintos pelnu arba nuostoliais; arba

c)

ūkio subjektas … ir atidėtųjų mokesčių turtas (visas ar jo dalis) yra susijęs su suma, kuri anksčiau buvo nepripažinta pelnu arba nuostoliais.

Tokiais atvejais ataskaitinio laikotarpio ir atidėtieji mokesčiai, susiję su sumomis, kurios nepripažįstamos pelnu arba nuostoliais, remiasi pagrįstu proporcingu atitinkamos mokesčių institucijų veiklos srities ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio ir atidėtųjų mokesčių paskirstymu arba kitu metodu, pagal kurį tam tikromis aplinkybėmis galima tinkamiau paskirstyti.“

65 straipsnyje žodžiai „kredituojama nuosavybė ar ji įrašoma į nuosavybę“ taisomi į „pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi“.

68C straipsnis taisomas taip:

„68C.

Kaip nurodoma … a) sandorio ar įvykio rezultatų, kurie nepripažįstami to paties ar kito laikotarpio pelnu arba nuostoliais, arba b) verslo jungimo. …“

77 straipsnis yra taisomas ir pridedamas toks 77A straipsnis:

„77

Mokesčių sąnaudos (pajamos), susijusios su įprastinės veiklos pelnu arba nuostoliais, turi būti pateiktos bendrųjų pajamų ataskaitoje.

77A.

Jei ūkio subjektas pateikia pelno arba nuostolių komponentus atskiroje pajamų ataskaitoje, kaip nurodyta 1-ojo TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstyto 2007 m.) 81 straipsnyje, jis toje atskiroje ataskaitoje pateikia mokesčių sąnaudas (pajamas), susijusias su įprastinės veiklos pelnu arba nuostoliais.“

81 straipsnis taisomas taip:

„81

Atskirai turi būti atskleista ir tai:

a)

bendri ataskaitinio laikotarpio ir atidėtieji mokesčiai, susiję su sumomis, kurios įrašomos į nuosavybę arba kuriomis kredituojama nuosavybė (žr. 62A straipsnį);

ab)

pelno mokesčių, susijusių su kiekvienu kitų bendrųjų pajamų dalies komponentu, suma (žr. 62 straipsnį ir 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.);

b)

[panaikintas];…“

Papildomas šiuo 92 straipsniu:

„92

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisyti 23, 52, 58, 60, 62, 63, 65, 68C, 77 ir 81 straipsniai, panaikintas 61 straipsnis ir pridėti 61A, 62A ir 77A straipsniai. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

14-asis TAS   Segmento atskaitomybė

A14.   14-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

2, 52A ir 54 straipsniai taisomi taip:

„2

Visą finansinių ataskaitų rinkinį, kaip nurodoma 1-ajame TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstytame 2007 m.), sudaro finansinės būklės ataskaita, bendrųjų pajamų ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita ir aiškinamasis raštas. Kai pagal 1-ąjį TAS pateikiama atskira pajamų ataskaita, ji yra to viso rinkinio dalis.

52A.

Ūkio subjektas… visos operacijos, kurios buvo suklasifikuotos kaip nutrauktos paskutinio pateikiamo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

54

Segmento veiklą įvertinus geriau, negu pasiektas segmento rezultatas, bendrųjų pajamų ataskaitoje susidaro bendroji pardavimo marža. Segmento veiklą įvertinus blogiau, negu pasiektas segmento rezultatas, bendrųjų pajamų ataskaitoje susidaro įprastinės veiklos pelnas arba nuostoliai (prieš arba po pelno mokesčių) bei pelnas arba nuostoliai.“

Papildomas šiuo 85 straipsniu:

„85

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisytas 2 straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

16-asis TAS   Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

A15.   16-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

39 ir 40 straipsniai taisomi taip:

„39

Jei dėl perkainojimo padidėjo turto balansinė vertė, padidėjimo suma turi būti pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi, kaupiama nuosavybėje ir vadinama pelnu dėl perkainojimo. Tačiau…

40

Jeigu … Tačiau sumažėjimas turi būti pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų dalimi toks, kuris neviršija užfiksuotos to turto pelno dėl perkainojimo sumos. Sumažėjimas, pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų dalimi, sumažina nuosavybėje sukauptą sumą, kuri vadinama pelnu dėl perkainojimo.“

73 straipsnio e punkto iv papunktyje „pripažintus ar panaikintus tiesiogiai nuosavybėje“ taisoma į „pripažįstamus ar paverčiamus kitų bendrųjų pajamų dalimi“.

Papildomas šiuo nauju 81B straipsniu:

„81B

1-ajame TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisyti 39, 40 straipsniai ir 73 straipsnio e punkto iv papunktis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

19-asis TAS   Išmokos darbuotojams

A16.   19-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

69 straipsnyje „kiekvieno kito balanso datą“ taisoma į „kiekvieno kito ataskaitinio laikotarpio pabaigoje“.

93A–93D straipsniai taisomi taip:

„93A.

Jeigu, kaip leidžiama 93 straipsniu, ūkio subjektas laikosi politikos pripažinti visą aktuarinį pelną ir nuostolius tą laikotarpį, per kurį juos gauna, tada jis gali pripažinti juos kitų bendrųjų pajamų dalimi pagal 93B–93D straipsnius, su sąlyga, …

93B.

Aktuarinis pelnas ir nuostoliai, pripažįstami kitų bendrųjų pajamų dalimi, kaip leidžiama 93A straipsniu, turi būti pateikiami bendrųjų pajamų ataskaitoje.

93C.

Ūkio subjektas, kuris pripažįsta aktuarinį pelną ir nuostolius pagal 93A straipsnį, taip pat turi pripažinti bet kokius kitų bendrųjų pajamų dalies koregavimus, kurie daromi dėl 58 straipsnio b punkto apribojimo.

93D.

Aktuarinis pelnas ir nuostoliai, taip pat koregavimai, padaryti dėl 58 straipsnio b punkto apribojimo, kurie buvo pripažinti kitų bendrųjų pajamų dalimi, turi būti iš karto pripažįstami nepaskirstytuoju pelnu. Jie neturi būti perkeliami į vėlesnio laikotarpio pelną arba nuostolius.“

105 straipsnyje ir 106 straipsnio aiškinamojo pavyzdžio 3 pastraipoje „pelno (nuostolių) ataskaitoje“ taisoma į „pelnu arba nuostoliais“.

120A straipsnis taisomas taip:

„120A.

Ūkio subjektas turi atskleisti šią informaciją apie nustatytų išmokų planus:…

h)

bendrą sumą, pripažįstamą kitų bendrųjų pajamų dalimi kiekvieno iš šių: …

i)

ūkio subjektų, kurie pripažįsta aktuarinį pelną ir nuostolius kitų bendrųjų pajamų dalimi pagal 93A straipsnį, sukauptą aktuarinio pelno ir nuostolių, pripažįstamų kitų bendrųjų pajamų dalimi, sumą.“

Papildomas šiuo 161 straipsniu:

„161

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisyti 93A–93D straipsniai, 106 straipsnio pavyzdys ir 120A straipsniai. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

20-asis TAS   Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas

A17.   20-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

14 ir 15 straipsniuose žodžiai „pelno (nuostolių) ataskaitą“ taisomi į „pelną arba nuostolius“.

28 straipsnyje žodžiai „sudarant balansą“ taisomi į „siekiant pateikti finansinės būklės ataskaitą“.

Papildomas šiuo nauju 29A straipsniu:

„29A.

Jei ūkio subjektas pateikia pelno arba nuostolių komponentus atskiroje pajamų ataskaitoje, kaip nurodyta 1-ojo TAS (persvarstyto 2007 m.) 81 straipsnyje, jis atskiroje ataskaitoje pateikia su pajamomis susijusias dotacijas, kaip reikalaujama pagal 29 straipsnį.“

Papildomas šiuo 42 straipsniu:

„42

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pridėtas 29A straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

21-asis TAS   Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka

A18.   21-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

[Pataisa versijai lietuvių kalba netaikoma.]

Antraštė prieš 23 straipsnį „Atskaitomybė kiekvieno balanso datą“ taisoma į „Vėlesnių ataskaitinių laikotarpių pabaigos atskaitomybė“.

27 straipsnyje „visų pirma, turi būti pateikiami nuosavybėje“ taisoma į „iš pradžių turi būti pripažįstami kitų bendrųjų pajamų dalimi“.

30 ir 31 straipsniuose „tiesiogiai pripažįstamas nuosavybėje“ („tiesiogiai pripažinti nuosavybe“) ir „pripažįstamas nuosavybe“ taisoma į „pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų dalimi“ („pripažinti kitų bendrųjų pajamų dalimi“).

32 straipsnyje „iš pradžių pripažįstami atskira nuosavybės sudedamąja dalimi, o perleidžiant grynąją investiciją – pelnu arba nuostoliu“ taisoma į „iš pradžių pripažįstami kitų bendrųjų pajamų dalimi, o perleidžiant grynąją investiciją pergrupuojami iš nuosavybės į pelną arba nuostolius“.

33 straipsnyje „nurodomi atskira nuosavybės sudedamąja dalimi“ taisoma į „pripažįstami kitų bendrųjų pajamų dalimi“.

37 straipsnis taisomas taip:

„37

Funkcinės valiutos pakeitimo rezultatai… Valiutų keitimo kursų skirtumai, atsirandantys perskaičiuojant užsienyje veikiančio ūkio subjekto sumas, anksčiau pripažintas kitų bendrųjų pajamų dalimi pagal 32 straipsnį ir 39 straipsnio c punktą, perkeliami iš nuosavybės į pelną arba nuostolius tik perleidus užsienyje veikiantį ūkio subjektą.“

39 straipsnio a punkte „kiekvieno pateikto balanso datos paskutinį valiutų kursą“ taisoma į „tos finansinės būklės ataskaitos datos uždarymo kursą“.

39 straipsnio b punkte „kiekvienoje pelno (nuostolių) ataskaitoje“ taisoma į „kiekvienoje pateiktoje bendrųjų pajamų ataskaitoje arba atskiroje pajamų ataskaitoje“.

39 straipsnio c punkte „atskira nuosavybės sudedamąja dalimi“ taisoma į „kitų bendrųjų pajamų dalimi“.

41, 45, 46, 48 ir 52 straipsniai taisomi taip:

„41

Valiutų keitimo kursų skirtumai, minimi 39 straipsnio c punkte, susidaro:

a)

perskaičiuojant pajamas ir sąnaudas pagal atitinkamų sandorių datų valiutų keitimo kursų, o turtą ir įsipareigojimus – ataskaitinio laikotarpio uždarymo kursu.

Šie valiutų keitimo kursų skirtumai nėra pripažįstami pelnu arba nuostoliais, nes tokie valiutų keitimo kursų pokyčiai beveik arba iš viso neturi tiesioginio poveikio gaunamiems dabartiniams ir būsimiesiems veiklos pinigų srautams. Sukaupta valiutų keitimo kursų skirtumų suma pateikiama kaip atskiras nuosavybės komponentas, kol neperleidžiamas užsienyje veikiantis ūkio subjektas. Kai valiutų keitimo kursų skirtumai yra susiję su užsienyje veikiančiu ūkio subjektu, kuris yra konsoliduojamas, tačiau ne visiškai priklauso …

45

Užsienyje veikiančio ūkio subjekto … Todėl ataskaitas teikiančio ūkio subjekto konsoliduotose finansinėse ataskaitose toks valiutų keitimo kursų skirtumas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais arba, jeigu jis atsiranda dėl 32 straipsnyje nurodytų aplinkybių, jis pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų dalimi ir kaupiamas kaip atskiras nuosavybės komponentas iki užsienyje veikiančio ūkio subjekto perleidimo.

46

Kai… pagal 27-ąjį TAS leidžiama pateikti kitą datą su sąlyga, kad skirtumas tarp ataskaitų datų neviršytų trijų mėnesių, ir būtų atliekami bet kokių svarbių sandorių ar kitų įvykių, įvykusių per laikotarpį tarp skirtingų datų, poveikių koregavimai. …

48

Perleidžiant užsienyje veikiantį ūkio subjektą, sukaupta valiutų keitimo kursų skirtumų suma, susijusi su tuo užsienyje veikiančiu ūkio subjektu, pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi ir parodoma kaip atskiras nuosavybės komponentas, turi būti pergrupuojama iš nuosavybės į pelną arba nuostolius (kaip pergrupuota suma), kai pripažįstamas perleidimo pelnas arba nuostoliai (žr. 1-ąjį TAS Finansinių ataskaitų pateikimas, persvarstytą 2007 m.).

52

Ūkio subjektas turi atskleisti:…

b)

grynuosius valiutų keitimo kursų skirtumus, pripažįstamus kitų bendrųjų pajamų dalimi ir kaupiamus kaip atskirą nuosavybės komponentą, ir tokio valiutų keitimo kursų skirtumo sumų sutikrinimą ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.“

Papildomas šiuo nauju 60A straipsniu:

„60A.

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisyti 27, 30–33, 37, 39, 41, 45, 48 ir 52 straipsniai. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

24-asis TAS   Susijusių šalių atskleidimas

A19.   24-ojo TAS 19 straipsnyje žodžiai „balanse“ taisomi į „finansinės būklės ataskaitoje“.

27-asis TAS   Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos

A20.   27-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

4 straipsnyje termino savikainos metodas apibrėžime „sukaupto pelno“ taisoma į „nepaskirstytojo pelno“.

26, 27, 30 straipsniai ir 40 straipsnio e punktas taisomi taip:

„26

Konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms sudaryti naudojamos patronuojančios įmonės ir jos dukterinių įmonių finansinės ataskaitos turi būti parengiamos tą pačią datą. Kai patronuojančios įmonės ir dukterinės įmonės ataskaitinio laikotarpio pabaiga skiriasi, dukterinė įmonė konsolidavimo tikslu sudaro papildomas finansines ataskaitas, kurių data sutampa su patronuojančios įmonės finansinių ataskaitų data, išskyrus atvejį, kai to padaryti neįmanoma.

27

Kai… dukterinės įmonės finansinės ataskaitos, naudojamos rengiant konsoliduotas finansines ataskaitas, sudaromos kitą datą negu patronuojančios įmonės finansinės atskaitos, turi būti atliekami reikšmingų sandorių ar įvykių, kurie įvyksta per laikotarpį nuo tos datos iki patronuojančios įmonės finansinių ataskaitų datos, poveikio koregavimai. Bet kuriuo atveju skirtumas tarp dukterinės ir patronuojančios įmonės ataskaitinio laikotarpio pabaigos negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Ataskaitinių laikotarpių trukmė ir tokie skirtumai tarp ataskaitinių laikotarpių pabaigos datų turi būti visų laikotarpių vienodi.

30

Dukterinės įmonės pajamos … pripažįstamų kitų bendrųjų pajamų dalimi pagal 21-ąjį TAS Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka, sumą) skirtumas pergrupuojamas į konsoliduotą pelną arba nuostolius kaip pergrupuota suma, kai gaunamas pelnas ar nuostoliai, pardavus dukterinę įmonę.

40

Konsoliduotose finansinėse ataskaitose turi būti atskleidžiama ši informacija:

e)

dukterinės įmonės finansinių ataskaitų ataskaitinio laikotarpio pabaiga, kai tokios finansinės ataskaitos naudojamos konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms sudaryti, o dukterinės įmonės ataskaitų data arba laikotarpis skiriasi nuo patronuojančios įmonės atitinkamos datos arba laikotarpio; taip pat priežastys, kodėl naudojama kita data arba laikotarpis;…“

Papildomas šiuo nauju 43A straipsniu:

„43A.

1-ajame TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisytas 30 straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

28-asis TAS   Investicijos į asocijuotąsias įmones

A21.   28-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

11, 24, 25, 39 straipsniai ir 37 straipsnio e punktas taisomi taip:

„11

Remiantis nuosavybės metodu … Dėl investicijos objekto kitų bendrųjų pajamų dalies pokyčių keičiantis investuotojo daliai, taip pat gali tekti tikslinti investicijos objekto balansinę vertę. Tai gali būti pokyčiai, susidarantys dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo ir dėl užsienio valiutos perskaičiavimo skirtumų. Šių pasikeitimų dalis, tenkanti investuotojui, pripažįstama investuotojo kitų bendrųjų pajamų dalimi (žr. 1-ąjį TAS Finansinių ataskaitų pateikimas, peržiūrėtą 2007 m.).

24

Taikydamas … Kai investuotojo ataskaitinio laikotarpio pabaiga skiriasi nuo asocijuotosios įmonės ataskaitinio laikotarpio pabaigos, asocijuotoji įmonė sudaro investuotojui finansines atskaitas, kurių data sutampa su investuotojo finansinių ataskaitų data, išskyrus atvejį, kai to padaryti neįmanoma.

25

Kai … asocijuotosios įmonės finansinių ataskaitų, naudojamų taikant nuosavybės metodą, sudarymo data skiriasi nuo investuotojo finansinių ataskaitų datos … Bet kuriuo atveju, skirtumas tarp asocijuotosios įmonės ir investuotojo ataskaitinio laikotarpio pabaigos negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Ataskaitinių laikotarpių trukmė ir tokie skirtumai tarp ataskaitinių laikotarpių pabaigos datų turi būti visų laikotarpių vienodi.

37

Privalu atskleisti …

e)

asocijuotosios įmonės finansinėse ataskaitose nurodyto ataskaitinio laikotarpio pabaiga, kai tokiose finansinėse ataskaitose taikomas nuosavybės metodas, o jų sudarymo data arba laikotarpis skiriasi nuo investuotojo atitinkamos datos ar laikotarpio ir priežastis, kodėl jos sudaromos skirtingomis datomis ar laikotarpiais;

39

Pakeitimų, asocijuotosios įmonės pripažįstamų kitų bendrųjų pajamų dalimi, dalis, tenkanti investuotojui, investuotojo turi būti pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi.“

Papildomas šiuo nauju 41A straipsniu:

„41A.

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisyti 11 ir 39 straipsniai. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

29-asis TAS   Finansinė atskaitomybė hiperinfliacijos sąlygomis

A22.   29-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

27 straipsnyje „pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnius“ taisoma į „bendrųjų pajamų ataskaitos straipsnius“.

28 straipsnyje „pelno (nuostolių) ataskaitos straipsniai“ taisoma į „pajamų ir sąnaudų straipsniai“.

36 straipsnyje „sudarymo datos“ taisoma į „ataskaitinių laikotarpių pabaigos datos“.

32-asis TAS   Finansinės priemonės. Pateikimas

A23.   32-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

18 straipsnyje „ūkio subjekto balanse“ taisoma į „ūkio subjekto finansinės būklės ataskaitoje“.

29 straipsnio paskutinio sakinio žodis „balanse“ taisomas į „finansinės būklės ataskaitoje“.

40 straipsnyje „pelno (nuostolių) ataskaitoje“ taisoma į „bendrųjų pajamų ataskaitoje arba atskiroje pajamų ataskaitoje (jeigu pateikiama)“ du kartus.

Papildomas šiuo nauju 97A straipsniu:

„97A.

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisytas 40 straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

Taikymo nuorodos taisomos taip, kaip nurodyta toliau.

31TN straipsnyje „balanse“ taisoma į „finansinės būklės ataskaitoje“.

39TN straipsnyje „ūkio subjekto balanse“ taisoma į „ūkio subjekto finansinės būklės ataskaitoje“.

33-asis TAS   Pelnas, tenkantis vienai akcijai

A24.   33-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

4 straipsnyje „savo atskiroje pelno (nuostolių) ataskaitoje“ taisoma į „savo bendrųjų pajamų ataskaitoje“.

Papildomas šiuo nauju 4A straipsniu:

„4A.

Jei ūkio subjektas pateikia pelno arba nuostolių komponentus atskiroje pajamų ataskaitoje, kaip nurodyta 1-ojo TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstyto 2007 m.) 81 straipsnyje, jis pateikia vienai akcijai tenkantį pelną tik toje atskiroje ataskaitoje.“

13 straipsnyje „Finansinių ataskaitų pateikimas“ yra panaikinama.

67 straipsnis taisomas taip: „… galima juos abu pateikti vienoje bendrųjų pajamų ataskaitos eilutėje.“

Papildomas šiais 67A, 68A, 73A ir 74A straipsniais:

„67A.

Jei ūkio subjektas pateikia pelno arba nuostolių komponentus atskiroje pajamų ataskaitoje, kaip nurodyta 1-ojo TAS (persvarstyto 2007 m.) 81 straipsnyje, jis pateikia pagrindinį ir sumažintą vienai akcijai tenkantį pelną, kaip reikalaujama 66 ir 67 straipsniuose, toje atskiroje ataskaitoje.

68A.

Jei ūkio subjektas pateikia pelno arba nuostolių komponentus atskiroje pajamų ataskaitoje, kaip nurodyta 1-ojo TAS (persvarstyto 2007 m.) 81 straipsnyje, jis pateikia pagrindinį ir sumažintą vienai akcijai tenkantį pelną dėl nutraukiamos veiklos, kaip reikalaujama 68 straipsnyje, toje atskiroje ataskaitoje arba aiškinamajame rašte.

73A.

73 straipsnis taip pat taikomas ūkio subjektui, kuris be pagrindinio ir sumažinto vienai akcijai tenkančio pelno atskleidžia sumas, tenkančias vienai akcijai, kitaip nei reikalaujama šio standarto, kaip atskiros pajamų ataskaitos komponentą (kaip nurodyta 1-ojo TAS (persvarstyto 2007 m.) 81 straipsnyje).

74A.

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pridėti 4A, 67A, 68A ir 73A straipsniai. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, šios pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

34-asis TAS   Tarpinė finansinė atskaitomybė

A25.   34-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

4, 5 ir 8 straipsniai taisomi taip:

„4

Tarpinės finansinės ataskaitos – finansinės ataskaitos, kurias sudaro visas finansinių ataskaitų rinkinys (kaip nurodyta 1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) Finansinių ataskaitų pateikimas) arba tarpinio ataskaitinio laikotarpio sutrumpintų finansinių ataskaitų rinkinys (kaip aprašyta šiame standarte).

5

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) nurodoma, kas sudaro visą finansinių ataskaitų rinkinį, įskaitant šiuos komponentus:

a)

laikotarpio pabaigos finansinės būklės ataskaitą;

b)

laikotarpio bendrųjų pajamų ataskaitą;

c)

laikotarpio nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą;

d)

laikotarpio pinigų srautų ataskaitą;

e)

aiškinamąjį raštą, kurį sudaro svarbių apskaitos politikos priemonių santrauka ir kita aiškinamoji informacija; ir

f)

finansinės būklės ataskaitą ankstyviausio lyginamojo laikotarpio pradžioje, kai ūkio subjektas taiko apskaitos politiką retrospektyviai arba atlieka retrospektyvų savo finansinių ataskaitų straipsnių taisymą, arba kai jis pergrupuoja savo finansinių ataskaitų straipsnius.

8

Tarpines finansines ataskaitas turi sudaryti …

a)

sutrumpinta finansinės būklės ataskaita;

b)

sutrumpinta bendrųjų pajamų ataskaita, pateikiama:

i)

kaip viena sutrumpinta ataskaita; arba

ii)

kaip atskira sutrumpinta pajamų ataskaita ir sutrumpinta bendrųjų pajamų ataskaita;

c)

sutrumpinta nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

d)

sutrumpinta pinigų srautų ataskaita; ir

e)

pasirinktos aiškinamojo rašto pastabos.“

Papildomas šiuo nauju 8A straipsniu:

„8A.

Jei ūkio subjektas pateikia pelno arba nuostolių komponentus atskiroje pajamų ataskaitoje, kaip nurodyta 1-ojo TAS (persvarstyto 2007 m.) 81 straipsnyje, jis pateikia tarpinę sutrumpintą informaciją iš tos atskiros ataskaitos.“

11 straipsnis taisomas taip:

„11

Ataskaitoje, kurioje pateikiami tarpinio ataskaitinio laikotarpio pelno arba nuostolių komponentai, ūkio subjektas turi pateikti pagrindinį ir sumažintą to laikotarpio vienai akcijai tenkantį pelną.“

Papildomas šiuo nauju 11A straipsniu:

„11A.

Jei ūkio subjektas pateikia pelno arba nuostolių komponentus atskiroje pajamų ataskaitoje, kaip nurodyta 1-ojo TAS (persvarstyto 2007 m.) 81 straipsnyje, jis pateikia pagrindinį ir sumažintą vienai akcijai tenkantį pelną toje atskiroje ataskaitoje.“

12 straipsnis taisomas taip:

„12

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pateikiami nurodymai dėl finansinių ataskaitų struktūros. …“

13 straipsnis panaikinamas.

16 straipsnio j punkte „paskutinio metinio balanso datos“ taisoma į „paskutinio metinio ataskaitinio laikotarpio pabaigos“.

20 straipsnis taisomas taip:

„20

Tarpinės ataskaitos…

a)

…finansinių metų pabaigos balansas;

b)

tarpinio ataskaitinio laikotarpio ir bendrai nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki tam tikros datos bendrųjų pajamų ataskaitos su palyginamosiomis praėjusių finansinių metų (ataskaitinių ir bendrai nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki tam tikros datos) tarpinių laikotarpių bendrųjų pajamų ataskaitomis. Kaip leidžiama pagal 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.), tarpinėje ataskaitoje galima pateikti tik vieną kiekvieno laikotarpio bendrųjų pajamų ataskaitą arba ataskaitą, kurioje nurodomi pelno arba nuostolių komponentai (atskirą pajamų ataskaitą), ir antrą ataskaitą, kuri prasideda pelnu arba nuostoliais, ir joje nurodomi kitų bendrųjų pajamų dalies komponentai (bendrųjų pajamų ataskaitą);

c)

nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita … paskutinių pasibaigusių finansinių metų…;

d)

…“

21 straipsnyje „pasibaigiančių tarpinių ataskaitų pateikimo dieną“ taisoma į „iki tarpinio ataskaitinio laikotarpio pabaigos“.

30 straipsnio b punkte „balanse“ taisoma į „finansinės būklės ataskaitoje“.

31 straipsnyje „tiek metinių, tiek tarpinių finansinių ataskaitų datą“ taisoma į „ir metinių, ir tarpinių ataskaitinių laikotarpių pabaigoje“.

32 straipsnyje „tarpinių finansinių ataskaitų datą“ taisoma į „tarpinio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje“, ir „metinių finansinių ataskaitų datą“ taisoma į „metinio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje“.

Papildomas šiuo 47 straipsniu:

„47

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisyti 4, 5, 8, 11, 12 ir 20 straipsniai, panaikintas 13 straipsnis ir pridėti 8A ir 11A straipsniai. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

36-asis TAS   Turto vertės sumažėjimas

A26.   36-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

61 ir 120 straipsniai taisomi taip:

„61

Neperkainoto turto vertės sumažėjimo nuostoliai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Tačiau perkainoto turto vertės sumažėjimo nuostoliai pripažįstami kitų bendrųjų pajamų dalimi tiek, kiek vertės sumažėjimo nuostoliai neviršija šio turto pelno dėl perkainojimo sumos. Tokie perkainoto turto vertės sumažėjimo nuostoliai sumažina šio turto pelną dėl perkainojimo.

120

Perkainoto turto vertės sumažėjimo nuostolių panaikinimas pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų dalimi ir padidina šio turto pelną dėl perkainojimo. Tačiau…“

126 ir 129 straipsniuose „tiesiogiai pripažintą nuosavybėje“ ir „tiesiogiai nuosavybėje“ taisoma į „pripažintą kitų bendrųjų pajamų dalimi“ ir „kitų bendrųjų pajamų dalimi“.

Papildomas šiuo nauju 140A straipsniu:

„140A.

1-ajame TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisyti 61, 120, 126 ir 129 straipsniai. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

37-asis TAS   Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas

A27.   37-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

25 straipsnyje „balanso straipsnių“ taisoma į „finansinės būklės ataskaitos straipsnių“.

75 straipsnyje „vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis“ taisoma į „ekonominiams sprendimams, kuriuos vartotojai priima remdamiesi“.

38-asis TAS   Nematerialusis turtas

A28.   38-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

85 ir 86 straipsniai taisomi taip:

„85

Jeigu dėl perkainojimo padidėja nematerialiojo turto balansinė vertė, padidėjimo suma turi būti pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi ir kaupiama kaip nuosavybė, vadinama pelnu dėl perkainojimo. Tačiau…

86

Jeigu dėl perkainojimo … Tačiau sumažėjimas turi būti pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų dalimi kaip pelnas dėl perkainojimo, susietas su perkainotu turtu. Sumažėjimas, pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų dalimi, sumažina nuosavybėje sukauptą sumą, kuri vadinama pelnu dėl perkainojimo.“

87 straipsnyje „per pelno (nuostolių) ataskaitą“ taisoma į „pelne arba nuostoliuose“.

118 straipsnio e punkto iii papunktyje „tiesiogiai nuosavybėje“ taisoma „kitų bendrųjų pajamų dalimi“.

Papildomas šiuo nauju 130B straipsniu:

„130B.

1-ajame TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisyti 85, 86 straipsniai ir 118 straipsnio e punkto iii papunktis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

39-asis TAS   Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas

A29.   39-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

Nuorodos į:

„pripažįstama nuosavybe“ ir „pripažįstama tiesiogiai nuosavybe“ taisomos į „pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi“.

„atskira balanso straipsnio eilutė“ taisomos į „atskira finansinės būklės ataskaitos straipsnio eilutė“.

Paskutiniame 11 straipsnio sakinyje „finansinėse ataskaitose“ taisoma į „finansinės būklės ataskaitoje“.

12 straipsnyje „vėliau finansinių ataskaitų dieną“ taisoma į „vėlesnio finansinio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje“.

14 straipsnyje „balanse“ taisoma į „finansinės būklės ataskaitoje“.

54 ir 55 straipsniai taisomi taip:

„54

Jeigu… Bet koks ankstesnis šio turto pelnas arba nuostoliai, pripažinti kitų bendrųjų pajamų dalimi pagal 55 straipsnio b punktą, turi būti apskaitomi taip:

a)

jeigu … Jei vėliau sumažėja finansinio turto vertė, bet koks pelnas arba nuostoliai, pripažinti kitų bendrųjų pajamų dalimi, yra pergrupuojami iš nuosavybės į pelną arba nuostolius pagal 67 straipsnį;

b)

jeigu finansinis turtas neturi nustatyto termino, pelnas arba nuostoliai turi būti pripažįstami pelnu arba nuostoliais, kai finansinis turtas yra parduodamas ar perleidžiamas kokiu nors kitu būdu. Jeigu vėliau sumažėja finansinio turto vertė, bet koks ankstesnis pelnas arba nuostoliai, pripažinti kitų bendrųjų pajamų dalimi, yra pergrupuojami iš nuosavybės į pelną arba nuostolius pagal 67 straipsnį.

55

Pelnas arba nuostoliai … turi būti pripažįstami, kaip nurodyta toliau:

a)

b)

galimo parduoti finansinio turto pelnas arba nuostoliai, išskyrus vertės sumažėjimo nuostolius (žr. 67–70 straipsnius) ir užsienio valiutų keitimo pelną arba nuostolius (žr. A priedo AG83 straipsnį), nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje turi būti pripažįstami kitų bendrųjų pajamų dalimi tol, kol finansinio turto pripažinimas bus nutrauktas. Tada sukauptas pelnas arba nuostoliai, anksčiau pripažinti kitų bendrųjų pajamų dalimi, turi būti pergrupuojami iš nuosavybės į pelną arba nuostolius kaip pergrupuota suma (žr. 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) Finansinių ataskaitų pateikimas). Tačiau…“

68 straipsnyje „išbraukiama iš nuosavybės ir pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje“ taisoma į „iš nuosavybės pergrupuojama į pelną arba nuostolius“.

95 straipsnio a punkte „pripažįstami tiesiogiai nuosavybėje nuosavybės pokyčių ataskaitoje (žr. 1-ąjį TAS)“ taisoma į „pripažįstami kitų bendrųjų pajamų dalimi“.

97 straipsnyje „perklasifikuojamas į pelną arba nuostolius“ taisoma į „pergrupuojamas iš nuosavybės į pelną arba nuostolius kaip pergrupuota suma (žr. 1-ąjį TAS, persvarstytą 2007 m.)“.

98 ir 100 straipsniai taisomi taip:

„98

Jeigu planuojami būsimų ūkinių operacijų apsidraudimo sandoriai …

a)

ūkio subjektas pergrupuoja susijusį pelną arba nuostolius, kurie buvo pripažįstami kitų bendrųjų pajamų dalimi pagal 95 straipsnį, į pelną arba nuostolius kaip pergrupuotą sumą (žr. 1-ąjį TAS, persvarstytą 2007 m.) tą patį laikotarpį arba laikotarpius, kurių metu įgytasis turtas arba prisiimtasis įsipareigojimas daro įtaką pelnui arba nuostoliams (pvz., laikotarpiais, kai yra pripažįstamos nusidėvėjimo sąnaudos arba pardavimo savikaina). Tačiau, jeigu ūkio subjektas nesitiki atgauti visų ar dalies nuostolių, pripažįstamų kitų bendrųjų pajamų dalimi, per vieną ar daugiau būsimų laikotarpių, tada sumą, kurios nesitikima atgauti, jis turi pergrupuoti iš nuosavybės į pelną arba nuostolius kaip pergrupuotą sumą;

b)

susijusį pelną arba nuostolius, kurie buvo pripažinti kitų bendrųjų pajamų dalimi pagal 95 straipsnį, jis iš ten išbraukia …

100

Pinigų srautų apsidraudimo sandorių, neaptariamų 97 ir 98 straipsniuose, sumos, pripažintos kitų bendrųjų pajamų dalimi, turi būti pergrupuojamos iš nuosavybės į pelną arba nuostolius kaip pergrupuota suma (žr. 1-ąjį TAS, persvarstytą 2007 m.) tą patį laikotarpį ar laikotarpius, kurių metu prognozuojamas apsidraudimo sandoris daro poveikį pelnui arba nuostoliams (pvz., kai įvykdomas prognozuotasis pardavimas).“

101 straipsnyje „pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje“ taisoma į „pripažinti kitų bendrųjų pajamų dalimi“, „turi būti pripažįstamas nuosavybėje atskirai“ taisoma į „turi ir toliau būti atskira nuosavybe“ ir „turi būti parodomas pelno (nuostolių) ataskaitoje“ taisoma į „turi būti pergrupuojamas iš nuosavybės į pelną arba nuostolius kaip pergrupuota suma“.

102 straipsnis taisomas taip:

„102

Grynosios investicijos į užsienyje veikiantį ūkio subjektą apsidraudimo sandorių…

a)

apsidraudimo priemonės pelno arba nuostolių dalis, nustatyta kaip veiksmingas apsidraudimas (žr. 88 straipsnį), turi būti pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi,

b)

o neveiksmingoji dalis turi būti pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Apsidraudimo priemonės pelnas arba nuostoliai, siejami su veiksmingąja apsidraudimo dalimi, pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi, turi būti pergrupuojami iš nuosavybės į pelną arba nuostolius kaip pergrupuota suma (žr. 1-ąjį TAS, persvarstytą 2007 m.), kai bus perleistas užsienyje veikiantis ūkio subjektas.“

Papildomas tokiu nauju 103C straipsniu:

„103C.

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisyti 26, 27, 34, 54, 55, 57, 67, 68, 97, 98, 100, 102, 105, 108, 4DTN, 56TN, 67TN, 83TN, 99BTN straipsniai, 95 straipsnio a punktas ir 4ETN straipsnio d punkto i papunktis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

105 ir 108 straipsniai taisomi taip:

„105

Kai … Bet kokio tokio finansinio turto visus sukauptus tikrosios vertės pokyčius ūkio subjektas turi pripažinti atskiru nuosavybės komponentu tol, kol vėliau pripažinimas bus nutraukiamas arba sumažės jo vertė – tada ūkio subjektas turi pergrupuoti tą sukauptą pelną arba nuostolius iš nuosavybės į pelną arba nuostolius kaip pergrupuotą sumą (žr. 1-ąjį TAS, persvarstytą 2007 m.). Be to, ūkio subjektas…

108

Ūkio subjektas negali koreguoti nefinansinio turto ir nefinansinių įsipareigojimų balansinės vertės taip, kad iš jos išbrauktų pelną arba nuostolius, siejamus su pinigų srautų apsidraudimo sandoriais, kurie buvo įtraukti į balansinę vertę iki finansinių metų, kuriais šis standartas pradėtas taikyti, pradžios. Šio standarto pirmo taikymo finansinio laikotarpio pradžioje bet kokia suma, nepripažįstama pelnu arba nuostoliais (pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi arba tiesiogiai nuosavybe) dėl tvirto pasižadėjimo apsidraudimo sandorio (pagal šį standartą vertinamo kaip tikrosios vertės apsidraudimo sandoris), turi būti pergrupuojama į turtą arba įsipareigojimą, išskyrus apsidraudimo sandorius nuo užsienio valiutos kurso kitimo rizikos, kurie ir toliau turi būti vertinami kaip pinigų srautų apsidraudimo sandoriai.“

A priedas Taikymo nuorodos taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

4ETN straipsnio d punkto i papunktyje „pokyčius pateikiant nuosavybėje“ taisoma į „pokyčius pripažįstant kitų bendrųjų pajamų dalimi“.

25TN straipsnyje „kiekvieną vėlesnio balanso datą“ taisoma į „kiekvieno vėlesnio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje“.

51TN straipsnio a punkte „savo balanse“ taisoma į „savo finansinės būklės ataskaitoje“.

67TN straipsnyje „Kita finansinių ataskaitų data“ taisoma į „Ataskaitinio laikotarpio pabaiga“.

99BTN straipsnis taisomas taip:

„99BTN.

Jeigu prognozuojamas grupės vidinis apsidraudimo sandoris yra apskaitomas kaip apsidraudimo sandoris, bet koks pelnas arba nuostoliai, pripažįstami kitų bendrųjų pajamų dalimi pagal 95 straipsnio a punktą, turi būti pergrupuojami iš nuosavybės į pelną arba nuostolius kaip pergrupuota suma tą patį laikotarpį ar laikotarpius, per kuriuos užsienio valiutos apsidraudimo sandoris turės poveikį konsoliduotam pelnui arba nuostoliams.“

129TN straipsnyje „balanse“ taisoma į „finansinės būklės ataskaitoje“.

40-asis TAS   Investicinis turtas

A30.   40-ojo TAS 62 straipsnis taisomas taip:

„62

Iki tos dienos, kai … Kitaip tariant:

a)

bet koks atsiradęs turto balansinės vertės sumažėjimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais. Tačiau, jei suma įtraukiama į šio turto pelną dėl perkainojimo, sumažėjimas pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų dalimi ir sumažina pelną dėl perkainojimo nuosavybėje;

b)

bet koks iš to atsiradęs balansinės vertės padidėjimas apskaitomas taip:

i)

ii)

bet kokia likusi padidėjimo dalis pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi ir padidina pelną dėl perkainojimo nuosavybėje. Kai investicinis turtas vėliau …“

Papildomas šiuo nauju 85A straipsniu:

„85A.

1-ajame TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisytas 62 straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

41-asis TAS   Žemės ūkis

A31.   41-ojo TAS 24 straipsnio a punkte „balanso datos“ taisoma į „ataskaitinio laikotarpio pabaigos“.

TFAAK 1-asis aiškinimas   Veiklos nutraukimo, atnaujinimo ir panašių įsipareigojimų pokyčiai

A32.   TFAAK 1-asis aiškinimas taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

Skyriuje „Nuorodos“„1-asis TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstytas 2003 m.)“ taisomas į „1-asis TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstytas 2007 m.)“.

6 straipsnis taisomas taip:

„6

Jei susijęs turtas vertinamas naudojant perkainojimo metodą, tada:

a)

anksčiau … įsipareigojimo pokyčiai … taip, kad:

i)

įsipareigojimo sumažėjimo suma, jei tai leidžiama pagal b punkte nurodytas sąlygas, turi būti pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi ir ja padidinamas pelnas dėl perkainojimo nuosavybėje, …;

ii)

įsipareigojimo padidėjimo suma turi būti pripažįstama pelnu arba nuostoliais, išskyrus tai, kad ji turi būti pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi, ir ja sumažinamas pelnas dėl perkainojimo nuosavybėje dydžiu,…

b)

c)

įsipareigojimo pokytis… Į bet kokį tokį perkainojimą turi būti atsižvelgiama nustatant sumas, kurios pagal a punktą turi būti pripažįstamos pelnu arba nuostoliais, arba kitų bendrųjų pajamų dalimi. Jei perkainojimas yra būtinas, perkainoti reikia visą tos klasės turtą;

d)

pagal 1-ąjį TAS bendrųjų pajamų ataskaitoje reikalaujama atskleisti kiekvieną kitų bendrųjų pajamų dalies ar sąnaudų komponentą. Vykdant šį reikalavimą, pelno dėl perkainojimo pokytis, atsirandantis dėl įsipareigojimo pokyčio, turi būti nustatomas ir pateikiamas atskirai.“

Papildomas šiuo nauju 9A straipsniu:

„9A.

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisytas 6 straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

TFAAK 7-asis aiškinimas   Perskaičiavimo metodo taikymas pagal 29-ąjį TAS „Finansinė atskaitomybė hiperinfliacijos sąlygomis“

A33.   TFAAK 7-asis aiškinimas taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

3 straipsnyje „ataskaitinio laikotarpio pabaigos balanso datos“ taisoma į „ataskaitinio laikotarpio pabaigos“.

4 straipsnyje „ataskaitinio laikotarpio balanso datą“ taisoma į „ataskaitinio laikotarpio pabaigoje“, ir „to laikotarpio pabaigos balanso datos“ taisoma į „to ataskaitinio laikotarpio pabaigos“.

TFAAK 10-asis aiškinimas   Tarpinė finansinė atskaitomybė ir vertės sumažėjimas

A34.   TFAAK 10-asis aiškinimas taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

1 straipsnyje „kiekvieną finansinių ataskaitų datą“ taisoma į „kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje“, „kiekvieną balanso datą“ taisoma į „kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje“, ir „vėlesnio ataskaitinio laikotarpio pabaigos ar balanso datą“ taisoma į „vėlesnio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje“.

7 straipsnyje „vėlesnio balanso datą“ taisoma į „vėlesnio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje“.

TFAAK 14-asis aiškinimas   19-asis TAS. Nustatytų išmokų turto apribojimas, minimalūs finansavimo reikalavimai ir jų sąveika

A34A   TFAAK 14-asis aiškinimas taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

10 straipsnyje „grynojo balanso turto arba įsipareigojimo“ taisoma į „grynojo turto arba įsipareigojimo, pripažinto finansinės būklės ataskaitoje“.

26 straipsnio b punkte „pripažintų pajamų ir sąnaudų ataskaita“ taisoma į „kitos bendrosios pajamos“.

Papildomas šiuo nauju 27A straipsniu:

„27A.

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisytas 26 straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

NAK 7-asis aiškinimas   Euro įvedimas

A35.   NAK 7-asis aiškinimas taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

Skyriuje „Nuorodos“ pridedamas „1-asis TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ (persvarstytas 2007 m.)“.

4 straipsnio b punktas taisomas taip:

„4

Konkrečiai tai reiškia, kad:

a)

b)

sukaupti valiutų keitimo kursų skirtumai, susiję su užsienyje veikiančių ūkio subjektų finansinių ataskaitų perskaičiavimu, pripažįstami kitų bendrųjų pajamų dalimi, turi būti kaupiami nuosavybėje ir pergrupuoti iš nuosavybės į pelną arba nuostolius tik perleidžiant užsienyje veikiančio ūkio subjekto grynąją investiciją; ir…“

Po antrašte „Įsigaliojimo data“ po žodžių „8-ojo TAS reikalavimus“ įrašomas naujas straipsnis:

„1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisytas 4 straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

NAK 10-asis aiškinimas   Valstybės parama, neturinti jokio tiesioginio ryšio su pagrindine ūkio subjekto veikla

A36.   NAK 10-ojo aiškinimo 3 straipsnyje „nuosavybę“ taisoma į „akcininkų dalis“.

NAK 13-asis aiškinimas   Bendrai kontroliuojamos įmonės. Nepiniginiai dalininkų įnašai

A37.   NAK 13-ojo aiškinimo 3 straipsnio a punkte „pelno (nuostolių) ataskaitoje“ taisoma į „pelnu arba nuostoliais“.

NAK 15-asis aiškinimas   Veiklos nuoma. Skatinimas

A38.   NAK 15-ojo aiškinimo skyriuje „Nuorodos“„1-asis TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstytas 2003 m.)“ taisoma į „1-asis TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstytas 2007 m.)“.

NAK 25-asis aiškinimas   Pelno mokesčiai. Ūkio subjekto arba jo akcininkų apmokestinimo statuso pasikeitimai

A39.   NAK 25-asis aiškinimas taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

Skyriuje „Nuorodos“ pridedamas „1-asis TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ (persvarstytas 2007 m.)“.

4 straipsnis taisomas taip:

„4

Ūkio subjekto arba jo akcininkų apmokestinimo statuso pasikeitimas nesumažina ir nepadidina sumų, nepripažįstamų pelnu arba nuostoliais. Dabartiniai ir atidėtieji mokesčiai, atsirandantys pasikeitus apmokestinimo statusui, turi būti įtraukiami į laikotarpio pelną arba nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai minėti mokesčiai atsiranda dėl sandorių ir įvykių, kurie per tą patį ar kitą laikotarpį iš karto kredituojami arba įrašomi į pripažįstamą nuosavybės sumą arba sumas, pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų dalimi. Šie mokesčiai, susiję su to paties ar kito ataskaitinio laikotarpio pripažintos nuosavybės sumos pakeitimais (neįtraukti į pelną arba nuostolius), turi būti iš karto įrašomi arba kredituojami į nuosavybę. Šie mokesčiai, susiję su sumomis, pripažįstamomis kitų bendrųjų pajamų dalimi, turi būti pripažįstami bendrųjų kitų pajamų dalimi.“

Po antrašte „Įsigaliojimo data“ po žodžiais „8-uoju TAS“ įrašomas naujas straipsnis:

„1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisytas 4 straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

NAK 29-asis aiškinimas   Koncesijos sutartys dėl paslaugų. Atskleidimas

A40.   NAK 29-ojo aiškinimo skyriuje „Nuorodos“„1-asis TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ (peržiūrėtas 2003 m.)“ taisoma į „1-asis TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ (persvarstytas 2007 m.)“.

NAK 32-asis aiškinimas   Nematerialusis turtas. Tinklalapio savikaina

A41.   NAK 32-asis aiškinimas taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

Skyriuje „Nuorodos“„1-asis TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ (peržiūrėtas 2003 m.)“ taisomas į „1-asis TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ (persvarstytas 2007 m.)“.

5 straipsnis taisomas taip:

„5

Šis aiškinimas… Be to, kai ūkio subjektas patiria sąnaudų, susijusių su tinklapį priimančiu interneto paslaugos tiekėju, jos pripažįstamos sąnaudomis pagal 1-ojo TAS 88 straipsnį ir „Pagrindus“, kai tokios paslaugos gaunamos.“

Po antrašte „Įsigaliojimo data“ įrašoma antra nauja pastraipa:

„1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisytas 5 straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“


18.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 339/45


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1275/2008

2008 m. gruodžio 17 d.

kuriuo įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB, nustatant išjungtos ir budėjimo režimu veikiančios elektros ir elektroninės buitinės ir biuro įrangos elektros energijos suvartojimo ekologinio projektavimo reikalavimus

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2005 m. liepos mėn. 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 92/42/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 96/57/EB ir 2000/55/EB (1), ypač į jos 15 straipsnio 1 dalį,

pasikonsultavusi su Ekologinio projektavimo konsultacijų forumu,

kadangi:

(1)

Pagal Direktyvą 2005/32/EB Komisija nustato ekologinio projektavimo reikalavimus energiją vartojantiems gaminiams, kurių pardavimų ir prekybos apimtis yra didelė, kurie turi didelį poveikį aplinkai ir didelį poveikio aplinkai gerinimo potencialą, nesukuriant pernelyg didelių sąnaudų.

(2)

Direktyvos 2005/32/EB 16 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje nustatyta, kad laikydamasi 19 straipsnio 3 dalyje numatytos tvarkos, 15 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų ir pasikonsultavusi su Konsultacijų forumu, Komisija prireikus priima atskirą įgyvendinimo priemonę, kuria mažinamos tam tikros gaminių grupės budėjimo režimo energijos sąnaudos.

(3)

Komisija atliko parengiamąjį tyrimą, kuriame išnagrinėjo techninius, aplinkos ir ekonominius nuostolių, kurie patiriami gaminiui veikiant budėjimo ir (arba) išjungties režimu, aspektus. Tyrimas buvo atliekamas kartu su suinteresuotosiomis šalimis iš ES ir trečiųjų šalių, o tyrimo rezultatai paskelbti viešai.

(4)

Parengiamajame tyrime padaryta išvada, kad didžioji dalis Bendrijoje parduodamos elektros ir elektroninės buitinės ir biuro įrangos vartoja elektros energiją, kai veikia budėjimo ar išjungties režimu; apskaičiuota, kad elektros energijos suvartojimas užtikrinant įrangos budėjimo režimo funkcijas ir elektros energijos nuostoliai įrangai veikiant išjungties režimu per metus Bendrijoje (2005 m.) sudarė 47 TWh elektros energijos, o į aplinką išmesta 19 milijonų tonų CO2. Numatoma, kad nesiėmus specialių priemonių, 2020 m. suvartojimas padidėtų iki 49 TWh. Padaryta išvada, kad elektros energijos suvartojimą užtikrinant budėjimo režimo funkcijas ir elektros energijos nuostolius gaminiui veikiant išjungties režimu galima gerokai sumažinti.

(5)

Elektros energijos suvartojimą užtikrinant budėjimo režimo funkcijas ir elektros energijos nuostolius gaminiui veikiant išjungties režimu reikėtų mažinti pasitelkus esamas nepatentuotas rentabilias technologijas, kurias naudojant sumažėja bendros įrangos pirkimo ir jos eksploatavimo išlaidos.

(6)

Išjungties ir budėjimo režimu veikiančios elektros ir elektroninės buitinės ir biuro įrangos elektros energijos suvartojimo ekologinio projektavimo reikalavimus reikėtų nustatyti siekiant visoje Bendrijoje suderinti išjungties ir budėjimo režimu veikiančios įrangos ekologinio projektavimo reikalavimus ir užtikrinti vidaus rinkos veikimą bei pagerinti gaminių, kuriems tie reikalavimai taikomi, aplinkosauginį veiksmingumą.

(7)

Taikant ekologinio projektavimo reikalavimus neturėtų mažėti gaminio funkcionalumas ir neturėtų būti daromas neigiamas poveikis sveikatai, saugai ar aplinkai. Visų pirma nauda, kuri būtų gauta sumažinus per eksploatavimo laikotarpį suvartotą elektros energijos kiekį, turėtų būti didesnė už galimą papildomą poveikį aplinkai, padarytą gaminant įrangą, kuri turi budėjimo režimo funkcijas ir (arba) kuri veikdama išjungties režimu vartoja elektros energiją.

(8)

Šis reglamentas turėtų būti taikomas tik tokiems gaminiams, kurie atitinka namų aplinkoje naudoti skirtos buitinės ir biuro įrangos apibrėžtį, o jei tai informacinių technologijų įranga – B klasės įrangos apibrėžtį, kaip nustatyta EN 55022:2006. Reglamento taikymo sritį reikėtų apibrėžti taip, kad įranga, kurios dar nėra rinkoje, bet kurios funkcijos yra tokios pat, kaip šiame reglamente aiškiai nurodytų gaminių, būtų projektuojama taip, kad atitiktų nustatytus reikalavimus. Prireikus gaminių sąrašą galima papildyti iš dalies keičiant šį reglamentą.

(9)

Veikimo režimai, kuriems šis reglamentas netaikomas, kaip antai kompiuterių režimas ACPI S3, turėtų būti aptarti pagal Direktyvą 2005/32/EB parengtose konkretiems gaminiams skirtose įgyvendinimo priemonėse.

(10)

Paprastai budėjimo ir (arba) išjungties režimo reikalavimai, nustatyti konkretiems gaminiams skirtose įgyvendinimo priemonėse pagal Direktyvą 2005/32/EB, turėtų būti ne mažiau griežti, nei šiame reglamente nustatyti reikalavimai.

(11)

Siekiant išvengti nereikalingų energijos nuostolių, būtų pageidautina, kad jokios funkcijos neatliekantys gaminiai persijungtų į „0 vatų“ režimą. Technines galimybes ir pagrįstumą reikėtų apsvarstyti kiekvienu konkretaus gaminio atveju nustatant atitinkamas įgyvendinimo priemones pagal Direktyvą 2005/32/EB.

(12)

Ekologinio projektavimo reikalavimai turėtų įsigalioti dviem etapais, todėl gamintojai turės pakankamai laiko perprojektuoti gaminius, kad jie atitiktų budėjimo ir išjungties režimu veikiančio gaminio elektros energijos suvartojimo reikalavimus. Laiko atžvilgiu etapai turėtų būti suplanuoti taip, kad būtų išvengta neigiamo poveikio į rinką pateikiamos įrangos funkcijoms, kad būtų atsižvelgiama į poveikį gamintojų, ypač MVĮ, sąnaudoms ir kartu būtų laiku pasiekti iškelti politikos tikslai. Suvartojama energija turėtų būti matuojama atsižvelgiant į visuotinai pripažintą mokslo ir technologijų pažangą; gamintojams leidžiama taikyti darniuosius standartus pagal Direktyvos 2005/32/EB 9 straipsnį.

(13)

Taikant šį reglamentą į rinką turėtų patekti daugiau technologijų, kurias naudojant didėja elektros energijos vartojimo efektyvumas įrangai veikiant budėjimo ir išjungties režimu, ir dėl to 2020 m. galėtų būti sutaupyta 35 TWh energijos, palyginti su tuo atveju, jeigu būtų tęsiama ankstesnė politika.

(14)

Įgyvendinant Direktyvos 2005/32/EB 8 straipsnio 2 dalį, šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kad taikytina atitikties vertinimo tvarka yra Direktyvos 2005/32/EB IV priede nustatyta projektavimo vidaus kontrolės arba V priede nustatyta valdymo sistema.

(15)

Kad būtų lengviau tikrinti atitiktį, gamintojų reikėtų prašyti techniniuose dokumentuose, nurodytuose Direktyvos 2005/32/EB IV ir V prieduose, pateikti informaciją apie veikimo sąlygas pagal budėjimo ir (arba) išjungties režimo apibrėžtis ir atitinkamus elektros energijos suvartojimo lygius.

(16)

Reikėtų nustatyti šiuo metu turimų technologijų, kurias naudojant budėjimo ir (arba) išjungties režimu veikianti įranga suvartoja nedaug elektros energijos, etalonus. Tai padėtų užtikrinti, kad informacija, kuri sudarytų sąlygas toliau diegti geriausias projektavimo technologijas siekiant sumažinti budėjimo ar išjungties režimu veikiančio gaminio energijos suvartojimą, būtų visiems ir lengvai prieinama, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms bei labai mažoms įmonėms.

(17)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2005/32/EB 19 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiame reglamente nustatomi budėjimo ir (arba) išjungties režimu veikiančios įrangos elektros energijos suvartojimo ekologinio projektavimo reikalavimai. Šis reglamentas taikomas elektros ir elektroninei buitinei ir biuro įrangai.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojami Direktyvoje 2005/32/EB apibrėžti terminai. Taip pat vartojami šie terminai:

1)

elektros ir elektroninė buitinė ir biuro įranga (toliau – įranga) – bet koks energiją vartojantis gaminys, kuris:

a)

pateikiamas komerciniam naudojimui kaip vientisas funkcinis gaminys ir yra skirtas galutiniam vartotojui;

b)

nurodytas I priedo energiją vartojančių gaminių sąraše;

c)

priklausomas nuo energijos tiekimo iš pagrindinio energijos šaltinio, kad galėtų atlikti numatytas funkcijas; ir

d)

suprojektuotas naudoti taip, kad jo vardinė įtampa būtų 250 V arba mažesnė,

taip pat jeigu parduodamas naudoti ne buityje ir ne biure;

2)

budėjimo režimas (-ai) – režimas, kai įranga yra prijungta prie elektros energijos tinklo, jos įprastam veikimui užtikrinti yra maitinama iš šio tinklo ir atlieka tik toliau išvardytas funkcijas, kurios gali trukti neribotą laiką:

veikimo aktyvinimo funkcija arba veikimo aktyvinimo funkcija ir tik įjungtos veikimo aktyvinimo funkcijos indikacija, ir (arba)

informacijos arba būsenos rodymas;

3)

veikimo aktyvinimo funkcija – funkcija, leidžianti suaktyvinti kitus režimus (taip pat ir aktyvųjį režimą), naudojant nuotolinį jungiklį (taip pat ir nuotolinio valdymo pultą), vidaus jutiklį, laikmatį, papildomoms funkcijoms, įskaitant pagrindinę funkciją, įjungti;

4)

informacijos arba būsenos rodymas – informacijos arba įrangos būsenos (įskaitant laiko) rodymo ekrane nuolatinė funkcija;

5)

aktyvusis režimas – būsena, kai įranga yra prijungta prie elektros energijos tinklo ir yra įjungta bent viena iš pagrindinių funkcijų, užtikrinanti įrangos veikimą pagal paskirtį;

6)

išjungties režimas – būsena, kai įranga yra prijungta prie elektros energijos tinklo ir neatlieka jokios funkcijos; išjungties režimu taip pat laikoma:

a)

būsenos, kai tik rodomas išjungties režimas;

b)

būsenos, kai atliekamos tik tokios funkcijos, kurių paskirtis – užtikrinti elektromagnetinį suderinamumą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/108/EB (2);

7)

informacinių technologijų įranga – bet kokia įranga, kurios pagrindinė funkcija – duomenų ir telekomunikacijos pranešimų įvestis, laikymas, rodymas, paieška, perdavimas, apdorojimas, perjungimas ar jų valdymas arba šių funkcijų derinys ir kurioje galima įmontuoti vieną ar daugiau galutinių prievadų, paprastai naudojamų informacijai perduoti;

8)

namų aplinka – aplinka, kurioje radijo imtuvai ir televizoriai, kaip galima tikėtis, gali būti naudojami 10 m atstumu nuo atitinkamos įrangos.

3 straipsnis

Ekologinio projektavimo reikalavimai

Budėjimo ir (arba) išjungties režimu veikiančios įrangos elektros energijos suvartojimo ekologinio projektavimo reikalavimai nustatyti II priede.

4 straipsnis

Atitikties vertinimas

Direktyvos 2005/32/EB 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta atitikties vertinimo tvarka yra Direktyvos 2005/32/EB IV priede nustatyta projektavimo vidaus kontrolės sistema arba Direktyvos 2005/32/EB V priede nustatyta valdymo sistema.

5 straipsnis

Rinkos priežiūros tikslais taikoma patikros procedūra

Priežiūros patikros atliekamos remiantis III priede nustatyta patikros tvarka.

6 straipsnis

Etalonai

Šiuo metu rinkoje siūlomų geriausių eksploatacinių parametrų gaminių ir technologijų orientaciniai etalonai pateikti IV priede.

7 straipsnis

Persvarstymas

Ne vėliau nei po 6 metų nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija, atsižvelgdama į technologijų pažangą, persvarsto šį reglamentą ir persvarstymo rezultatus pateikia Konsultacijų forumui.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja 20 dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

II priedo 1 punktas taikomas praėjus vieneriems metams nuo pirmoje pastraipoje nurodytos datos.

II priedo 2 punktas taikomas praėjus ketveriems metams nuo pirmoje pastraipoje nurodytos datos.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Andris PIEBALGS

Komisijos narys


(1)  OL L 191, 2005 7 22, p. 29.

(2)  OL L 390, 2004 12 31, p. 24.


I PRIEDAS

Energiją vartojančių gaminių, kuriems taikomas šis reglamentas, sąrašas

1.

Buitiniai prietaisai

Skalbimo mašinos

Drabužių džiovintuvai

Indaplovės

Maisto gaminimo įranga:

Elektrinės orkaitės

Elektrinės viryklės

Mikrobangų krosnelės

Skrudintuvai

Gruzdintuvės

Smulkintuvai, kavos aparatai ir talpyklų ar pakuočių atidarymo ar sandarinimo įranga

Elektriniai peiliai

Kiti maisto gaminimo ir kitokio jo apdirbimo prietaisai, drabužių valymo ir priežiūros prietaisai.

Plaukų kirpimo, džiovinimo, dantų valymo, skutimosi, masažo ir kitokie kūno priežiūros prietaisai

Svarstyklės

2.

Informacinių technologijų įranga, skirta naudoti visų pirma namų aplinkoje

3.

Vartotojų įranga

Radijo aparatai

Televizoriai

Videokameros

Vaizdo įrašymo įtaisai

Tiksliosios atkurties įrašymo įranga

Garso stiprintuvai

Namų kino sistemos

Muzikos instrumentai

Kita garso ar vaizdo įrašymo arba atkūrimo įranga, įskaitant signalus, ar kitos garso ir vaizdo perdavimo technologijos, išskyrus telekomunikacijas.

4.

Žaislai, laisvalaikio ir sporto įranga

Elektriniai traukiniai ar lenktyninių automobilių rinkiniai

Rankiniai video žaidimo pultai

Sporto įranga su elektrinėmis ar elektroninėmis sudedamosiomis dalimis

Kiti žaislai, kita laisvalaikio ir sporto įranga.


II PRIEDAS

Ekologinio projektavimo reikalavimai

1.

Po vienerių metų nuo šio reglamento įsigaliojimo:

a)

elektros energijos suvartojimas veikiant išjungties režimu:

įrangai veikiant bet kokiomis išjungties režimo sąlygomis elektros energijos suvartojimas neturi būti didesnis nei 1,00 W;

b)

elektros energijos suvartojimas veikiant budėjimo režimu (-ais):

įrangos, kuri bet kokiomis sąlygomis užtikrina tik veikimo aktyvinimo funkciją arba tik veikimo aktyvinimo funkciją ir informacijos apie įjungtą veikimo aktyvinimo funkciją rodymą, elektros energijos suvartojimas neturi būti didesnis nei 1,00 W;

įrangos, kuri bet kokiomis sąlygomis užtikrina tik informacijos arba būsenos rodymą arba tik veikimo aktyvinimo funkcijos ir informacijos arba būsenos rodymo derinį, elektros energijos suvartojimas neturi būti didesnis nei 2,00 W;

c)

išjungties ir (arba) budėjimo režimo užtikrinimas

įrangoje, jeigu tai neprieštarauja numatytai jos naudojimo paskirčiai, turi būti numatytas išjungties ir (arba) budėjimo režimas ir (arba) kita būsena, kuriai esant neviršijami išjungties ir (arba) budėjimo režimui nustatyti elektros energijos suvartojimo reikalavimai, kai įranga sujungta su pagrindiniu energijos šaltiniu.

2.

Po ketverių metų nuo šio reglamento įsigaliojimo:

a)

elektros energijos suvartojimas veikiant išjungties režimu:

įrangai veikiant bet kokiomis išjungties režimo sąlygomis elektros energijos suvartojimas neturi būti didesnis nei 0,50 W;

b)

elektros energijos suvartojimas veikiant budėjimo režimu (-ais):

įrangos, kuri bet kokiomis sąlygomis užtikrina tik veikimo aktyvinimo funkciją arba tik veikimo aktyvinimo funkciją ir informacijos apie įjungtą veikimo aktyvinimo funkciją rodymą, elektros energijos suvartojimas neturi būti didesnis nei 0,50 W;

įrangos, kuri bet kokiomis sąlygomis užtikrina tik informacijos arba būsenos rodymą arba tik veikimo aktyvinimo funkcijos ir informacijos arba būsenos rodymo derinį, elektros energijos suvartojimas neturi būti didesnis nei 1,00 W;

c)

išjungties ir (arba) budėjimo režimo užtikrinimas

įrangoje, jeigu tai neprieštarauja numatytai jos naudojimo paskirčiai, turi būti numatytas išjungties ir (arba) budėjimo režimas ir (arba) kita būsena, kuriai esant neviršijami išjungties ir (arba) budėjimo režimui nustatyti elektros energijos suvartojimo reikalavimai, kai įranga sujungta su pagrindiniu energijos šaltiniu;

d)

elektros energijos suvartojimo valdymas

jeigu įranga neužtikrina pagrindinės funkcijos arba jeigu kitas (-i) energiją vartojantis (-ys) gaminys (-iai) nėra priklausomas (-i) nuo jos funkcijų, įrangoje, jei tai neprieštarauja numatytai jos naudojimo paskirčiai, privalo būti numatyta elektros energijos suvartojimo valdymo funkcija arba panaši funkcija, kuri po trumpiausios įmanomos trukmės, atitinkančios numatytą įrangos naudojimo paskirtį, įrangą automatiškai perjungia į

budėjimo režimą, arba

išjungties režimą, arba

kitą būseną, jeigu įrangą perjungus į tą būseną neviršijami išjungties ir (arba) budėjimo režimui nustatyti elektros energijos suvartojimo reikalavimai, kai įranga sujungta su pagrindiniu energijos šaltiniu. Elektros energijos suvartojimo valdymo funkcija turi būti įjungiama prieš pristatymą.

3.

Matavimai

1 punkto a papunktyje, 1 punkto b papunktyje, 2 punkto a papunktyje ir 2 punkto b papunktyje nurodyta suvartojama elektros energija turi būti nustatoma taikant patikimą, tikslią ir pakartojamą matavimo procedūrą, kurioje atsižvelgiama į visuotinai pripažintą mokslo ir technologijų pažangą.

Matuojant 0,50 W arba didesnę galią neapibrėžtis turi būti mažesnė nei 2 % arba 2 %, esant 95 % pasikliovimo lygiui. Matuojant mažesnę nei 0,50 W galią neapibrėžtis turi būti mažesnė nei 0,01 W arba lygi 0,01 W, esant 95 % pasikliovimo lygiui.

4.

Gamintojų pateiktina informacija

Atitikčiai įvertinti pagal 4 straipsnį techniniuose dokumentuose pateikiama ši informacija:

a)

dėl kiekvieno išjungties ir (arba) budėjimo režimo

suvartotos elektros energijos (vatais) duomenys, suapvalinti šimtųjų tikslumu,

taikytas matavimo metodas,

aprašas, kaip parinktas ar užprogramuotas įrangos režimas,

veiksmų seka, po kurios įranga ima veikti tokiu režimu, kad režimai perjungiami automatiškai,

visos pastabos dėl įrangos eksploatavimo;

b)

matavimų bandymų dydžiai:

aplinkos temperatūra,

bandymo įtampa (V) ir dažnis (Hz),

elektros energijos tiekimo sistemos visuminis netiesinių iškreipių faktorius,

elektriniams bandymams naudotos matavimo aparatūros, jos schemos ir naudotų grandinių informacija ir dokumentai;

c)

Įrangos, naudojamos vertinant atitiktį 1 punkto c papunkčio, 2 punkto c papunkčio ir (arba) 2 punkto d papunkčio reikalavimams, jeigu taikoma, charakteristikos, įskaitant laiką, per kurį automatiškai įjungiamas budėjimo arba išjungties režimas, arba kita būsena, kuriai esant neviršijami išjungties ir (arba) budėjimo režimui nustatyti elektros energijos suvartojimo reikalavimai.

Visų pirma, jeigu taikoma, pateikiamas techninis pagrindimas, kad 1 punkto c papunktyje arba 2 punkto c papunktyje ir (arba) 2 punkto d papunktyje nustatyti reikalavimai neatitinka numatytos įrangos naudojimo paskirties.


III PRIEDAS

Patikros procedūra

Valstybės narės valdžios institucijos, atlikdamos Direktyvos 2005/32/EB 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas rinkos priežiūros patikras, taiko toliau pateiktą patikros procedūrą, kad būtų nustatyta, ar laikomasi II priedo 1 punkto a papunktyje, 1 punkto b papunktyje ar 2 punkto a papunktyje ir 2 punkto b papunktyje nustatytų reikalavimų, jeigu būtina.

Didesnio nei 1,00 W elektros energijos suvartojimo reikalavimai: valstybės narės valdžios institucijos išbando vieną gaminį.

Laikoma, kad modelis atitinka šio reglamento II priedo 1 punkto a papunktyje, 1 punkto b papunktyje ar 2 punkto a papunktyje ir 2 punkto b papunktyje nustatytus reikalavimus, kai taikoma, jei išjungties ir (arba) budėjimo režimo bandymų rezultatai ribinių verčių neviršija daugiau nei 10 %.

Priešingu atveju atliekami dar trijų gaminių bandymai. Laikoma, kad modelis atitinka šio reglamento reikalavimus, jei pastarųjų trijų gaminių išjungties ir (arba) budėjimo režimo bandymų rezultatų vidurkis ribinių verčių neviršija daugiau kaip 10 %.

Mažesnio nei 1,00 W arba lygaus 1,00 W elektros energijos suvartojimo reikalavimai: valstybės narės valdžios institucijos išbando vieną gaminį.

Laikoma, kad modelis atitinka šio reglamento II priedo 1 punkto a papunktyje, 1 punkto b papunktyje ar 2 punkto a papunktyje ir 2 punkto b papunktyje nustatytus reikalavimus, kai taikoma, jei išjungties ir (arba) budėjimo režimo bandymų rezultatai ribinių verčių neviršija daugiau nei 0,10 W.

Priešingu atveju atliekami dar trijų gaminių bandymai. Laikoma, kad modelis atitinka šio reglamento reikalavimus, jei pastarųjų trijų gaminių išjungties ir (arba) budėjimo režimo bandymų rezultatų vidurkis ribinių verčių neviršija daugiau nei 0,10 W.

Priešingu atveju laikoma, kad modelis neatitinka nustatytų reikalavimų.


IV PRIEDAS

Etalonai

Kaip numatyta Direktyvos 2005/32/EB I priedo 3 dalies 2 punkte, nustatomi šie etalonai:

Išjungties režimas: 0 W–0,3 W su visiško išjungimo jungikliu aukštosios įtampos pusėje atsižvelgiant, inter alia, į elektromagnetinio suderinamumo charakteristikas pagal Direktyvą 2004/108/EB.

Budėjimo režimas – veikimo aktyvinimo funkcija: 0,1 W

Budėjimo režimas – rodymas: paprastieji indikatoriai ir mažai elektros energijos suvartojantys šviesos diodai (LED) 0,1 W, didesni indikatoriai (pvz., laikrodžių funkcija) naudoja daugiau elektros energijos.


18.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 339/53


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1276/2008

2008 m. gruodžio 17 d.

dėl eksportuojamų žemės ūkio produktų, už kuriuos skiriamos grąžinamosios išmokos arba kitos sumos, monitoringo atliekant fizinius patikrinimus

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1), ypač į jo 170 straipsnio c punktą ir 194 straipsnio a punktą kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

pagal 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (2) 9 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės, vykdydamos bendrąją žemės ūkio politiką priima visas būtinas teisines, reglamentuojančias ir administracines nuostatas bei imasi visų kitų priemonių, reikalingų veiksmingai finansinių Bendrijos interesų apsaugai, visų pirma siekdamos patikrinti iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšų finansuojamų operacijų tikrumą ir atitikimą, užkirsti kelią pažeidimams ir su jais kovoti bei susigrąžinti sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 201 straipsnio 1 dalies f punktu panaikinamas 1990 m. vasario 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 386/90 dėl monitoringo, atliekamo eksportuojant žemės ūkio produktus, už kuriuos skiriamos grąžinamosios išmokos arba kitos sumos (3), o pagal to paties Reglamento 194 straipsnio a punktą reikalaujama, kad Komisija nustatytų valstybių narių atliktinos administracinės ir fizinės kontrolės, kurios metu tikrinamas taikant šį reglamentą prisiimtų įsipareigojimų vykdymas, taisykles. 2002 m. lapkričio 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2090/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 386/90 dėl fizinių patikrinimų, atliekamų eksportuojant žemės ūkio produktus, už kuriuos skiriamos grąžinamosios išmokos, taikymo taisykles (4), buvo iš esmės pakeistas. Todėl siekiant aiškumo ir administracinio veiksmingumo Reglamentą (EB) Nr. 2090/2002 ir 1994 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3122/94, nustatantį žemės ūkio produktų, už kuriuos mokamos grąžinamosios išmokos, rizikos analizės kriterijus (5), reikėtų panaikinti ir pakeisti nauju nuosekliu taisyklių rinkiniu.

(3)

2006 m. balandžio 12 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 793/2006, nustatančiame tam tikras išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 247/2006, nustatančio specialiąsias žemės ūkio priemones atokiausiems Sąjungos regionams, taikymo taisykles (6), 2006 m. birželio 29 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 967/2006, nustatančiame Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 išsamias nekvotinės gamybos cukraus sektoriuje įgyvendinimo taisykles (7), ir 2006 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1914/2006, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1405/2006, nustatančio konkrečias žemės ūkio priemones mažosioms Egėjo jūros saloms, taikymo taisykles (8), nurodomas fizinių tikrinimų taikymas pagal Reglamentą (EEB) Nr. 386/90, o eksporto grąžinamosios išmokos neminimos. Todėl tikslinga nurodyti, kad operacijų, susijusių su kitomis sumomis ir Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai finansinėmis priemonėmis, fizinius patikrinimus galima vykdyti vadovaujantis šiuo nauju nuosekliu taisyklių rinkiniu.

(4)

Turėtų būti atsižvelgta į šiuo metu galiojančias patikrinimo priemones, visų pirma įvestas 1999 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 800/1999, nustatančiu bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles (9), ir 2001 m. lapkričio 26 d. Reglamentu (EB) Nr. 2298/2001, nustatančiu išsamias produktų, tiekiamų kaip pagalba maisto produktais, eksporto taisykles (10).

(5)

Siekiant pagerinti ir suderinti valstybių narių taikomas priemones reikėtų ir toliau taikyti Bendrijos monitoringo sistemą, kuri pirmiausia turi būti grindžiama fiziniu eksportuojamų produktų patikrinimu vietoje, įskaitant pagal supaprastintą tvarką eksportuojamus produktus, ir mokėjimo agentūrų atliekamu kruopščiu mokėjimo paraiškų dokumentų rinkinių patikrinimu.

(6)

Siekiant išvengti sukeitimo rizikos, kai eksporto deklaracijas priima valstybės narės vidaus muitinės įstaiga, išvežimo iš Bendrijos muitinės įstaiga turėtų atlikti bent mažiausią reikalaujamų atlikti sukeitimo patikrinimų skaičių. Atsižvelgiant į tokių sukeitimo patikrinimų atlikimo vietą, šie patikrinimai turėtų būti vykdomi supaprastinta tvarka.

(7)

Tam, kad išvežimo muitinės įstaigos nuspręstų, ar reikia atlikti sukeitimo patikrinimus arba specialius sukeitimo patikrinimus, jos turėtų aktyviai tikrinti, ar plombos yra uždėtos ir ar jos nepažeistos.

(8)

Siekiant užtikrinti, kad išvežimo muitinės įstaigos arba muitinės įstaigos, kurioms išsiunčiamas T5 kontrolinis egzempliorius, naudotų vienodą tvarką ir siekiant išvengti abejonių dėl produktų tapatumo, kurio pagrindu skiriamos grąžinamosios išmokos, turėtų būti priimta nuostata dėl specialaus sukeitimo patikrinimo tais atvejais, kai šios muitinės įstaigos aptinka, jog išsiunčiant krovinį pritvirtintos plombos buvo nuimtos be muitinės įstaigos priežiūros arba buvo pažeistos, arba leidimas nuimti plombas nebuvo išduotas. Kadangi tokiais atvejais kyla savaime suprantamas įtarimas, kad produktai buvo sukeisti, atliekant specialius sukeitimo patikrinimus reikia ypatingo dėmesio, prireikus įskaitant ir fizinį produktų patikrinimą.

(9)

Fizinių patikrinimų skaičius turėtų būti proporcingas per metus muitinei pateiktų eksporto deklaracijų skaičiui. Patirtis rodo, kad atlikti ne mažiau kaip 5 % eksporto deklaracijų fizinius patikrinimus būtų veiksminga, proporcinga ir turėtų atgrasomąjį poveikį, o valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė pasirinkti, remiantis rizikos valdymo principais, ar taikyti mažiausią 5 % normą vienam produktų sektoriui ar visiems sektoriams, ir tuomet vienam produktų sektoriui taikyti mažiausią 2 % normą. Siekiant užtikrinti, kad ši tvarka bus taikoma visiems, eksporto muitinės įstaigos, kurios gauna labai nedaug vieno produktų sektoriaus eksporto deklaracijų, vis tiek turėtų užtikrinti, kad būtų atliekamas bent vienas kiekvieno produktų sektoriaus patikrinimas. Į Sutarties I priedą neįtrauktoms prekėms skirta eksporto grąžinamųjų išmokų dalis nėra susijusi su didele rizika, nors šio sektoriaus eksporto deklaracijų skaičius yra didelis. Todėl siekiant geriau išnaudoti kontrolės priemones, mažiausia į Sutarties I priedą neįtrauktoms prekėms taikoma kontrolės norma turėtų būti sumažinta. Dėl tos pačios priežasties valstybėms narėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė neatsižvelgti į eksporto deklaracijas, kuriose nurodyti nedideli kiekiai arba į atvejus, kai grąžinamosios išmokos neviršija 1 000 EUR.

(10)

Patirtis rodo, kad atlikti ne mažiau kaip 10 % plombų patikrinimų būtų veiksminga, proporcinga ir turėtų atgrasomąjį poveikį.

(11)

Išvežimo muitinės įstaigų atliekamų sukeitimo patikrinimų ir specialių sukeitimo patikrinimų skaičius turėtų būti proporcingas metiniam muitinės rekomendacinių dokumentų skaičiui. Patirtis rodo, kad atlikti ne mažiau kaip 8 % visų muitinės rekomendacinių dokumentų patikrinimų būtų veiksminga, proporcinga ir turėtų atgrasomąjį poveikį.

(12)

Pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (11), 4f straipsnį muitinės taiko rizikos valdymo priemones siekdamos diferencijuoti rizikos lygmenis, susijusius su muitinės tikrinamais arba prižiūrimais produktais, ir nustatyti, ar tokiems produktams taikytinas tam tikras muitinis patikrinimas, ir kur jis bus atliktas. Rizikos valdymas apima rizikos analizę, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 26 dalyje. Pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 592e straipsnį, kompetentinga muitinės įstaiga gavusi muitinės deklaraciją atlieka reikiamą rizikos analizę ir muitinės kontrolę prieš leisdama eksportuoti produktus. Pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1875/2006, iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (12), 3 straipsnio 3 dalį rizikos valdymas elektroniniu būdu bus privalomai taikomas nuo 2009 m. liepos 1 d. Todėl nuo tos dienos vykdant eksporto deklaracijų muitinės kontrolę, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 800/1999 5 straipsnyje, reikėtų atlikti rizikos analizę.

(13)

Rizikos analizė kaip neprivaloma eksporto deklaracijų fizinio patikrinimo kontrolės priemonė buvo įvesta 1994 m. Reglamento (EEB) Nr. 386/90 3 straipsnio 2 dalimi, o kaip sukeitimo patikrinimo – 1995 m. rugsėjo 20 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2221/95, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 386/90 dėl fizinių patikrinimų, atliekamų eksportuojant žemės ūkio produktus, už kuriuos skiriamos grąžinamosios išmokos, taikymo taisykles (13), 9 straipsniu. Reglamentu (EB) Nr. 3122/94 buvo nustatyti kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti. Rizikos analizei taikomos duomenų apsaugos nuostatos, kaip nurodyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 6 straipsnyje.

(14)

Konkreti patirtis, sukaupta taikant rizikos analizę eksporto grąžinamųjų išmokų patikrinimui, turėtų būti išlaikyta ir bendrai įvedus rizikos valdymą.

(15)

Organizacija, kuri iš esmės suteiktų geriausias garantijas nenustatydama ekonominių apribojimų, ir kurios administracinės išlaidos neviršytų numatomų Bendrijos pajamų, tai organizacija, kuri atlieka eksportuojamų produktų fizinius patikrinimus ir sąskaitų auditą. Dėl šios priežasties valstybės narės turėtų derinti fizinius patikrinimus su auditu, kurį atitinkamose įmonėse ex post facto turėtų atlikti kompetentingos įstaigos, kurioms taikomas 2008 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 485/2008 dėl valstybių narių atliekamo sandorių, sudarančių Europos žemės ūkio garantijų fondo finansavimo sistemos dalį, patikrinimo (14).

(16)

2008 m. vasario 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 159/2008, iš dalies keičiančiu reglamentus (EB) Nr. 800/1999 ir (EB) Nr. 2090/2002 dėl fizinių patikrinimų, atliekamų eksportuojant žemės ūkio produktus, už kuriuos skiriamos grąžinamosios išmokos (15), buvo pakeistos tam tikros tikrinimo ir ataskaitų teikimo ribos nuo 200 EUR iki 1 000 EUR. Tikslinga taikyti 1 000 EUR ribą aktualiems esamiems tikrinimo ir ataskaitų teikimo reikalavimams.

(17)

Siekiant įvertinti rizikos analizės veiksmingumą ir šio reglamento taikymą, valstybių narių prašoma parengti atskaitas apie patikrinimus ir pateikti pagal šį reglamentą atliktų patikrinimų bei tvarkos, taikytos pasirenkant produktus fiziniams patikrinimams, įgyvendinimo ir veiksmingumo metinius įvertinimus. Atsižvelgiant į informacinių technologijų pažangą, reikėtų iš naujo suformuluoti reikalavimą pateikti metines ataskaitas ISO 9660 standartą atitinkančiame pastoviosios atminties kompaktiniame diske (CD-ROM) ar atitinkamoje duomenų laikmenoje ir reikalauti jas pateikti elektroninėje laikmenoje, kuri neleidžia perrašyti duomenų.

(18)

Pagal Muitinės kodeksą rizikos valdymą bus privaloma taikyti nuo 2009 m. liepos 1 d., tačiau kai kurios valstybės narės gali pradėti jį taikyti ir anksčiau. Jei tinkamai taikomas rizikos valdymas, pagrįstai galima leisti taikyti lanksčias kontrolės normas. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leista taikyti lanksčias kontrolės normas nuo to laiko, kai jos pradeda tinkamai taikyti rizikos valdymą ir apie tai praneša Komisijai.

(19)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šis reglamentas nustato tam tikrą monitoringo, kuriuo nustatoma, ar operacijos, suteikiančios teisę už jas gauti eksporto grąžinamąsias išmokas ir visas kitas sumas, apibrėžtas 2 straipsnio a punkte, buvo įvykdytos teisingai, tvarką.

Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 800/1999 nuostatų.

Šis reglamentas netaikomas eksportui, susijusiam su Bendrijos ar nacionaline pagalba maistu, kuriam taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2298/2001.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

kitos sumos – operacijos, susijusios su Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai finansinėmis priemonėmis vadovaujantis reglamentais (EB) Nr. 793/2006, (EB) Nr. 967/2006 ir (EB) Nr. 1914/2006;

b)

produktai – produktai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 800/1999 2 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje įtraukoje;

c)

eksporto muitinės įstaiga – muitinės įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 800/1999 5 straipsnio 7 dalies a punkte;

d)

išvežimo muitinės įstaiga – muitinės įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 793 straipsnio 2 dalyje;

e)

įstaiga, kuriai išsiunčiamas T5 kontrolinis egzempliorius – paskirties vietos muitinės įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 912c straipsnyje, įskaitant muitinės įstaigą, kuriai išsiunčiamas lygiavertis dokumentas;

f)

fizinis patikrinimas – pagal 5 straipsnyje nustatytas sąlygas atliekamas patikrinimas, siekiant įsitikinti, ar eksporto deklaracijos arba kitoms sumoms skirtų dokumentų, nustatytų reglamentuose (EB) Nr. 793/2006, (EB) Nr. 967/2006 ir (EB) Nr. 1914/2006, įskaitant prie jų pridėtų patvirtinamųjų dokumentų, duomenys atitinka produktų kiekį, pobūdį ir charakteristikas;

g)

sukeitimo patikrinimas – pagal 8 straipsnyje nustatytas sąlygas atliekamas vizualus patikrinimas, siekiant įsitikinti, ar produktai atitinka lydimųjų dokumentų, kartu vežamų nuo eksporto muitinės įstaigos iki išvežimo muitinės įstaigos arba įstaigos, kuriai išsiunčiamas T5 kontrolinis egzempliorius, duomenis;

h)

specialus sukeitimo patikrinimas – pagal 9 straipsnyje nustatytas sąlygas atliekamas sukeitimo patikrinimas, kuris gali būti vykdomas kaip vizualus patikrinimas arba kaip fizinis patikrinimas, jei kyla abejonių, kad gali būti pažeistas eksportuojamų produktų užplombavimas;

i)

vizualus patikrinimas – patikrinimas pasitelkus jutiminį suvokimą, įskaitant patikrinimus, kurių metu naudojama techninė įranga;

j)

dokumentas – popierius arba elektroninė laikmena, kaip patvirtinta Komisijos reglamentais (EEB) Nr. 2913/92, (EB) Nr. 885/2006 (16) arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 450/2008 (17), kurioje yra šio reglamento taikymui svarbi informacija;

k)

lygiavertis dokumentas T5 kontrolinio egzemplioriaus atžvilgiu – nacionalinis dokumentas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 800/1999 8, 8a ir 9 straipsniuose, naudojamas, kai pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 912a straipsnio 5 dalį yra taikoma nacionalinė procedūra;

l)

produktų sektoriai – Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 1 straipsnyje nurodyti sektoriai, išskyrus grūdų ir ryžių, kuriam taikomos to reglamento I priedo I ir II dalys ir kuris laikomas vienu produktų sektoriumi, ir į Sutarties I priedą neįtrauktų prekių, kuris laikomas vienu produktų sektoriumi.

3 straipsnis

Patikrinimų rūšys

Valstybės narės:

a)

užbaigus eksporto muitinės formalumus ir prieš suteikiant leidimą eksportuoti atitinkamus produktus, remdamosi eksporto deklaraciją patvirtinančiais dokumentais atlieka fizinį produktų patikrinimą pagal 4 straipsnį;

b)

pagal 7 straipsnį atlieka patikrinimą, ar nepažeistos plombos;

c)

pagal 8 straipsnį atlieka sukeitimo patikrinimus;

d)

pagal 9 straipsnį atlieka specialius sukeitimo patikrinimus; bei

e)

pagal 12 straipsnį kruopščiai patikrina mokėjimo paraiškos dokumentų rinkinį.

Kitų sumų fizinis patikrinimas yra nustatytas reglamentuose (EB) Nr. 793/2006, (EB) Nr. 967/2006 ir (EB) Nr. 1914/2006.

II SKYRIUS

FIZINIS PATIKRINIMAS

4 straipsnis

Patikrinimų forma ir laikas

1.   Nepažeidžiant konkrečių nuostatų, pagal kurias reikia atlikti išsamesnius patikrinimus, fiziniai patikrinimai atliekami vietoje, dažnai ir be išankstinio įspėjimo.

2.   Fiziniai patikrinimai, apie kuriuos eksportuotojas buvo iš anksto aiškiai arba pakankamai aiškiai įspėtas, patikrinimais nelaikomi. Ši pastraipa netaikoma, kai pagal I priedo 3 punktą atliekamas įmonės sąskaitų auditas.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad eksportuotojo patalpose atliekami fiziniai patikrinimai būtų pradėti ir kitu laiku nei praneštas pakrovimo operacijų pradžios laikas, minimas Reglamento (EB) Nr. 800/1999 5 straipsnio 7 dalyje.

5 straipsnis

Išsamūs patikrinimo būdai

1.   Tais atvejais, kai per vizualų patikrinimą negalima nustatyti, ar produktai atitinka eksporto grąžinamųjų išmokų nomenklatūroje pateiktą aprašymą ir kai produktų klasifikavimui ar jų kokybei nustatyti būtina labai tiksli informacija apie produktų sudedamąsias dalis, eksporto muitinės įstaiga atlieka aprašymo patikrą pagal produkto pobūdį.

2.   Jeigu eksporto muitinės įstaiga mano esant reikalinga, ji atlieka testus specialiai įrengtose ir akredituotose arba šiuo tikslu oficialiai patvirtintose laboratorijose ir nurodo priežastis, dėl kurių buvo atlikti šie tyrimai. Jeigu grąžinamųjų išmokų arba kitų sumų dydis priklauso nuo konkrečios sudedamosios dalies kiekio, eksporto muitinės įstaiga atlikdama fizinį patikrinimą paima tipinius mėginius, kad akredituota arba oficialiai patvirtinta laboratorija ištirtų jų sudėtį.

Jeigu tas pats eksportuotojas reguliariai eksportuoja produktą, turintį tokį patį eksporto grąžinamosios išmokos nomenklatūros kodą arba Kombinuotosios nomenklatūros kodą, ir grąžinamosios išmokos dydis priklauso nuo konkrečios sudedamosios dalies kiekio, eksporto muitinės įstaiga, atlikdama fizinius šio eksportuotojo patikrinimus, gali imti tipinius mėginius tik 50 % atvejų, jeigu per paskutiniuosius šešis mėnesius laboratoriniai tyrimai neatskleidžia neatitikimų, kurių finansinės pasekmės, susijusios su bendra grąžinamosios išmokos šiam eksportuotojui suma, neviršija 1 000 EUR. Jei laboratorinių tyrimų rezultatai rodo neatitikimą, kurio finansinės pasekmės visai šiam eksportuotojui skirtai grąžinamosios išmokos sumai yra didesnės nei 1 000 EUR, kitus šešis mėnesius eksporto muitinės įstaiga, atlikdama fizinius šio eksportuotojo patikrinimus, visuomet turi paimti mėginius.

3.   Šiame straipsnyje nurodyti patikrinimai atliekami nepažeidžiant jokių priemonių, kurių muitinė gali imtis siekdama užtikrinti, kad produktai iš muitinės teritorijos būtų išgabenti tokios pat būklės, kokios jie buvo išdavus eksporto leidimą.

4.   Eksporto muitinės įstaiga užtikrina, kad būtų laikomasi Reglamento (EB) Nr. 800/1999 21 straipsnio. Jeigu yra konkretus pagrindas abejoti dėl geros ir tinkamos produkto prekinės kokybės, eksporto muitinės įstaiga atlieka taikytinų Bendrijos nuostatų, ypač susijusių su gyvūnų ir augalų sveikata, atitikties patikrą.

5.   Fiziniai birių produktų, supakuotų produktų ir į Sutarties I priedą neįtrauktų prekių patikrinimai atliekami atsižvelgiant į šio reglamento I priede nurodytus būdus.

6 straipsnis

Patikrinimų normos

1.   Nepažeidžiant 2–7 dalių, fiziniai patikrinimai turi būti susiję su reprezentatyviu parinkimu, kuris yra ne mažiau kaip 5 % eksporto deklaracijų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 800/1999 5 straipsnyje, dėl kurių pateikiamos paraiškos 1 straipsnyje nurodytoms grąžinamosioms išmokoms ir sumoms gauti.

Taikomos šios normos:

a)

kiekvienai eksporto muitinės įstaigai;

b)

kalendoriniams metams; bei

c)

kiekvienam produktų sektoriui.

2.   Tačiau valstybės narės gali pasirinkti:

a)

pakeisti 5 % normą vienam produktų sektoriui 5 % norma visiems produktų sektoriams, ir tuomet vienam produktų sektoriui būtina taikyti mažiausią 2 % normą;

b)

pakeisti 5 % normą kiekvienai muitinės įstaigai 5 % norma visai teritorijai ir 5 % normą vienam produktų sektoriui 5 % norma visiems produktų sektoriams, kur vienam produktų sektoriui taikoma mažiausia 2 % norma.

3.   Kai taikoma 1 dalis ir 2 dalies a punktas, jei eksporto muitinės įstaiga per metus gauna mažiau nei 20 1 dalyje nurodytų vieno produktų sektoriaus eksporto deklaracijų, per metus atliekamas bent vienos kiekvieno produktų sektoriaus eksporto deklaracijos fizinis patikrinimas.

Šis reikalavimas netaikomas, jei muitinės įstaiga, atsižvelgdama į atliktos rizikos analizės rezultatus, nepatikrina dviejų pirmųjų deklaracijų, kaip numatyta 11 straipsnyje, o po to tame sektoriuje nebebuvo eksportuojama.

4.   Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių:

a)

mažiausia 0,5 % norma kiekvienai muitinės įstaigai arba 0,5 % visai valstybės narės teritorijai taikoma į Sutarties I priedą neįtrauktoms prekėms. Apskaičiuojant 5 % normą vienam produktų sektoriui arba visiems produktų sektoriams bendrą 5 % patikrinimo normą, į šių produktų fizinių patikrinimų procentą neatsižvelgiama;

b)

toms eksporto muitinės įstaigoms, kuriose ne daugiau kaip penki eksportuotojai eksportui pateikia ne daugiau kaip dviejų sektorių produktus, fizinių patikrinimų norma gali būti sumažinta iki mažiausios 2 % normos vienam produktų sektoriui. Nustatant produktų sektorių skaičių, neatsižvelgiama į produktų sektorius, kuriems per metus tenka mažiau nei 20 eksporto deklaracijų vienai muitinės įstaigai. Eksporto muitinės įstaigos šias taisykles gali taikyti visus kalendorinius metus, remdamosi praėjusių kalendorinių metų statistiniais duomenimis, net tada, kai eksporto deklaracijos per metus yra pateiktos papildomų eksportuotojų arba už papildomus produktų sektorius.

5.   Nepažeisdamos Reglamento (EB) Nr. 800/1999 36 straipsnio 4 dalyje, 37 straipsnio 4 dalyje ir 44 straipsnio 4 dalyje nurodytų patikrinimo priemonių, valstybės narės gali nuspręsti nevykdyti šiame reglamente numatytų produktų siuntų, minimų Reglamento (EB) Nr. 800/1999 36 ir 44 straipsniuose, fizinių ir sukeitimo patikrinimų.

6.   Apskaičiuodamos mažiausias pagal šį straipsnį atliktinų patikrinimų normas valstybės narės neatsižvelgia į eksporto deklaracijas fiziniams patikrinimas, kuriose:

a)

nurodytas kiekis neviršija:

i)

25 000 kg grūdų ir ryžių,

ii)

5 000 kg į Sutarties I priedą neįtrauktų prekių,

iii)

2 500 kg kitų produktų;

b)

arba grąžinamosios išmokos yra mažesnės nei 1 000 EUR.

7.   Įgyvendindamos 5 ir 6 dalis valstybės narės priima atitinkamas sukčiavimo ir piktnaudžiavimo prevencijos nuostatas. Visi šiuo tikslu atlikti patikrinimai gali būti įskaityti nustatant, ar laikomasi šiame straipsnyje nustatytų mažiausių patikrinimų normų.

III SKYRIUS

PLOMBŲ PATIKRINIMAS

7 straipsnis

Įsipareigojimas patikrinti ir patikrinimų normos

1.   Išvežimo muitinės įstaiga arba muitinės įstaiga, kuriai išsiunčiamas T5 kontrolinis egzempliorius, tikrina, ar nepažeistos plombos.

2.   Plombų patikrinimų skaičius yra ne mažesnis kaip 10 % bendro T5 kontrolinių egzempliorių ar jiems lygiaverčių dokumentų, išskyrus sukeitimo patikrinimui pagal 8 straipsnį atrinktus dokumentus, skaičiaus.

IV SKYRIUS

SUKEITIMO PATIKRINIMAS

8 straipsnis

Vieta ir išsamūs patikrinimo būdai

1.   Jeigu eksporto deklaraciją priėmė eksporto muitinės įstaiga, kuri nėra išvežimo muitinės įstaiga arba muitinės įstaiga, kuriai išsiunčiamas T5 kontrolinis egzempliorius, ir jeigu eksporto muitinės įstaiga neatliko fizinio patikrinimo, išvežimo muitinės įstaiga atlieka sukeitimo patikrinimą pagal šį straipsnį ir nepažeidžiant pagal kitas nuostatas atliktų patikrinimų.

Jei išvežimo muitinės įstaiga nėra ta muitinės įstaiga, kuriai išsiunčiamas T5 kontrolinis egzempliorius, sukeitimo patikrinimą atlieka pastaroji muitinės įstaiga.

2.   Jei vizualaus viso krovinio patikrinimo nepakanka sukeitimo patikrinimui, naudojami kiti, 5 straipsnyje nurodyti fizinės kontrolės būdai, prireikus įskaitant dalinį krovinio iškrovimą.

Mėginys tyrimams imamas tik tada, jei išvežimo muitinės įstaiga vizualiai bei naudodamasi ant pakuotės ir dokumentuose pateikta informacija negali patikrinti, ar produktai atitinka lydimojo dokumento duomenis.

3.   Jeigu pagal paskirties trečiosios šalies reikalavimus be muitinės plombos uždedama ir veterinarinė plomba, sukeitimo patikrinimas atliekamas tik įtarus sukčiavimą.

9 straipsnis

Specialūs sukeitimo patikrinimai

1.   Išvežimo muitinės įstaiga arba muitinės įstaiga, kuriai išsiunčiamas T5 kontrolinis egzempliorius, atlieka specialų sukeitimo patikrinimą, jei ji nustatė, kad:

a)

išvežant krovinį pritvirtintos plombos buvo nuimtos be muitinės įstaigos priežiūros,

b)

išvežant krovinį pritvirtintos plombos buvo pažeistos,

c)

nebuvo suteikta galimybė atsisakyti plombavimo pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 357 straipsnio 4 dalį.

2.   Išvežimo muitinės įstaiga arba muitinės įstaiga, kuriai išsiunčiamas T5 kontrolinis egzempliorius, atsižvelgdama į 11 straipsnyje nurodytą rizikos analizę nusprendžia, ar specialus sukeitimo patikrinimas apims tik sukeitimo patikrinimą, ar ir fizinį patikrinimą.

10 straipsnis

Patikrinimų normos

1.   Bendras mažiausias kiekvienais kalendoriniais metais išvežimo muitinės įstaigos arba muitinės įstaigos, kuriai išsiunčiamas T5 kontrolinis egzempliorius, per kurias produktai išvežami iš Bendrijos muitų teritorijos, atliktinų 8 straipsnyje nurodytų sukeitimo patikrinimų ir 9 straipsnyje nurodytų specialių sukeitimo patikrinimų skaičius yra ne mažesnis nei 8 % T5 kontrolinių egzempliorių ir joms lygiaverčių dokumentų, kuriuose nurodyti produktai, už kuriuos prašoma grąžinamųjų išmokų, skaičiaus.

2.   Apskaičiuodamos mažiausias pagal šį straipsnį atliktinų patikrinimų normas valstybės narės neatsižvelgia į T5 kontrolinius egzempliorius ar jiems lygiaverčius dokumentus sukeitimo patikrinimams, kuriuose:

a)

nurodytas kiekis neviršija:

i)

25 000 kg grūdų ir ryžių;

ii)

5 000 kg į Sutarties I priedą neįtrauktų prekių;

iii)

2 500 kg kitų produktų;

b)

arba grąžinamosios išmokos yra mažesnės nei 1 000 EUR.

3.   Įgyvendindamos 2 dalį, valstybės narės priima atitinkamas sukčiavimo ir piktnaudžiavimo prevencijos nuostatas. Visi šiuo tikslu atlikti patikrinimai gali būti įskaityti nustatant, ar laikomasi šiame straipsnyje nustatytų mažiausių patikrinimų normų.

V SKYRIUS

RIZIKOS VALDYMAS

11 straipsnis

Rizikos analizė

1.   Remiantis rizikos valdymo sistema pasirenkama, kada reikia atlikti fizinius ar sukeitimo patikrinimus.

2.   Valstybės narės atlieka rizikos analizę, kad būtų vykdomi būtent tų produktų, fizinių ir juridinių asmenų fiziniai patikrinimai, kur yra didžiausia rizika, kad 1 straipsnyje nurodytos operacijos atliekamos netinkamai.

3.   Nepažeisdamos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 592e straipsnio, valstybės narės atlieka rizikos analizę atsižvelgdamos atitinkamai į šį reglamentą ir II priede nustatytus kriterijus.

4.   Remdamosi įgyta patirtimi, valstybės narės ir Komisija kartu įvertina II priede nustatytų kriterijų patikimumą ir tinkamumą, kad prireikus galėtų padaryti būtinus šios sistemos ir atrankos parametrų pakeitimus, kad būtų padidintas fizinių ir sukeitimo patikrinimų veiksmingumas ir pagerinta atranka.

5.   Valstybės narės praneša Komisijai apie:

a)

priemones, kurių buvo imtasi, įskaitant nurodymus nacionaliniams padaliniams taikyti rizikos analize pagrįstą atrankos sistemą, atsižvelgiant į II priedo 1 dalyje nurodytus kriterijus;

b)

taikytinas patikrinimų normas, kaip nustatyta 6 straipsnyje;

c)

atskirus atvejus, kurie gali būti aktualūs kitoms valstybėms narėms.

Valstybės narės, kurioms taikomas 18 straipsnio trečios pastraipos a punktas, praneša Komisijai iki 2009 m. liepos 1 d.

VI SKYRIUS

KOORDINAVIMAS IR ADMINISTRACINĖS ATASKAITOS

1 SKIRSNIS

Koordinavimas

12 straipsnis

Mokėjimo agentūrų atliekamas kruopštus patikrinimas

Mokėjimo agentūros, remdamosi mokėjimo paraiškų dokumentų rinkiniais ir kita turima informacija, visų pirma su eksportu susijusiais dokumentais ir muitinės tarnybų pastabomis, išsamiai patikrina visus šiuose dokumentų rinkiniuose esančius įrodymus, kad konkrečios sumos buvo sumokėtos.

13 straipsnis

Rizikos analizės ir patikrinimų koordinavimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad vienintelė įstaiga koordinuotų informaciją apie rizikos analizę.

2.   Valstybės narės imasi veiksmų atskirų ūkinės veiklos vykdytojų patikrinimams koordinuoti ir 5, 8 bei 9 straipsniuose ir Reglamente (EB) Nr. 485/2008 numatytiems patikrinimams sujungti.

Tokie koordinuojami patikrinimai atliekami Komisijos, fizinius patikrinimus atliekančių muitinių įstaigų, išsamų mokėjimų paraiškos dokumentų rinkinio patikrinimą atliekančių mokėjimo agentūrų arba sąskaitų auditą atliekančių kompetentingų įstaigų iniciatyva arba prašymu.

2 SKIRSNIS

Administracinės ataskaitos

14 straipsnis

Ataskaitos apie fizinius patikrinimus

1.   Visos eksporto muitinės įstaigos imasi būtinų priemonių, kad bet kuriuo metu būtų galima atlikti 6 straipsnyje nustatytos fizinių patikrinimų normos laikymosi patikrą.

Kiekviename produktų sektoriuje tos priemonės turi padėti nustatyti:

a)

eksporto deklaracijų, į kurias buvo atsižvelgta atliekant fizinius patikrinimus, skaičių;

b)

atliktų fizinių patikrinimų skaičių.

2.   Kompetentingas muitinės pareigūnas pateikia išsamią kiekvieno atlikto fizinio patikrinimo ataskaitą.

Ataskaitoje turi būti pateikta bent ši aktuali informacija:

a)

atvykimo vieta, data, laikas, fizinio patikrinimo užbaigimo laikas, transporto priemonė, kuria gabenami produktai, ar kontrolės procedūros pradžioje transporto priemonė buvo tuščia, ne pilnai ar pilnai pakrauta, laboratorijos tyrimams paimtų mėginių skaičius ir kompetentingo pareigūno vardas, pavardė ir parašas; bei

b)

Reglamento (EB) Nr. 800/1999 5 straipsnio 7 dalies b punkte nurodytos informacijos gavimo data ir laikas, nurodytas produktų pakrovimo į transporto priemonę pradžios ir pabaigos laikas.

Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 885/2006 9 straipsnio, trejus metus nuo tų metų, kuriais buvo eksportuota, patikrinimo ataskaitos ir dokumentas, kuriame nurodoma priežastis, kodėl eksporto deklaracija buvo atrinkta fiziniam patikrinimui, laikomi muitinės įstaigoje, kuri atliko fizinį patikrinimą, arba kitoje vietoje toje valstybėje narėje.

15 straipsnis

T5 kontrolinis egzempliorius

1.   Eksporto muitinės įstaiga T5 kontrolinio egzemplioriaus arba jam lygiaverčio produktų lydimojo dokumento D langelyje įrašo:

a)

vieną iš III priede išvardytų įrašų, jeigu ji atliko fizinį patikrinimą;

b)

vieną iš IV priede išvardytų įrašų pagalbos maistu eksporto atveju.

2.   Kiekviena išvežimo muitinės įstaiga arba muitinės įstaiga, kuriai išsiunčiamas T5 kontrolinis egzempliorius, imasi priemonių, leidžiančių Komisijai bet kuriuo metu pateikti informaciją apie:

a)

T5 kontrolinių egzempliorių ar jiems lygiaverčių dokumentų, į kuriuos atsižvelgiama atliekant 7 straipsnyje nurodytus plombų patikrinimus, 8 straipsnyje nurodytus sukeitimo patikrinimus ar 9 straipsnyje dalyje nurodytus specialius sukeitimo patikrinimus, skaičių;

b)

atliktų 7 straipsnyje nurodytų plombų patikrinimų skaičių;

c)

atliktų 8 straipsnyje nurodytų sukeitimo patikrinimų skaičių;

d)

atliktų 9 straipsnyje nurodytų specialių sukeitimo patikrinimų skaičių.

Jeigu išvežimo muitinės įstaiga arba muitinės įstaiga, kuriai išsiunčiamas T5 kontrolinis egzempliorius, paima mėginį, ant T5 kontrolinio egzemplioriaus arba jam lygiaverčio dokumento, kuris turi būti grąžinamas kompetentingai institucijai, įrašomas vienas iš V priede išvardytų įrašų.

Dokumento dublikatas ar kitas egzempliorius lieka atitinkamai išvežimo muitinės įstaigoje arba muitinės įstaigoje, kuriai buvo išsiųstas T5 kontrolinis egzempliorius arba jam lygiavertis dokumentas, ir juos galima peržiūrėti, kaip numatyta šio straipsnio 3 dalyje.

3.   Po kiekvieno 8 ir 9 straipsniuose nurodyto sukeitimo arba specialaus sukeitimo patikrinimo šį patikrinimą atlikęs muitinės pareigūnas turi parengti apie tai ataskaitą. Ataskaita turi užtikrinti galimybę vykdyti atliktų patikrinimų monitoringą, joje nurodoma data ir muitinės pareigūno pavardė. Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 885/2006 9 straipsnio, trejus metus nuo tų metų, kuriais buvo eksportuota, ši ataskaita laikoma patikrinimą atlikusioje muitinės įstaigoje arba kitoje vietoje valstybėje narėje.

Informacija apie 7 straipsnyje nurodytus plombų patikrinimus ir nuimtas arba pažeistas plombas registruojama vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 912c straipsnio 3 dalimi.

4.   Išvežimo muitinės įstaiga arba muitinės įstaiga, kuriai išsiunčiamas T5 kontrolinis egzempliorius, ant T5 kontrolinio egzemplioriaus arba jam lygiaverčio dokumento kito egzemplioriaus raštu informuoja Reglamento (EB) Nr. 2454/93 912a straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą kompetentingą instituciją apie laboratorinių tyrimų rezultatus pranešdama:

a)

apie vieną iš VI priede išvardytų įrašų;

b)

arba, jei tyrimų rezultatai neatitinka deklaruoto produkto duomenų – tyrimų rezultatus.

5.   Jeigu atlikus sukeitimo patikrinimą paaiškėja, kad nebuvo laikomasi atitinkamų eksporto grąžinamųjų išmokų mokėjimo taisyklių, išvežimo muitinės įstaiga arba muitinės įstaiga, kuriai išsiunčiamas T5 kontrolinis egzempliorius, ant T5 kontrolinio egzemplioriaus arba jam lygiaverčio dokumento, kuris turi būti grąžintas Reglamento (EB) Nr. 2454/93 912a straipsnio 1 dalies a punkte nurodytai kompetentingai įstaigai, įrašo vieną iš VII priede išvardytų įrašų. Mokėjimo agentūra praneša muitinės įstaigai apie priemones, kurių buvo imtasi dėl patikrinimo išvadų.

16 straipsnis

Metinė ataskaita

Kasmet iki gegužės 1 d. valstybės narės nusiunčia Komisijai ataskaitą, įvertinančią pagal šį reglamentą atliktų patikrinimų ir tvarkos, taikytos pasirenkant produktus fiziniams patikrinimams, įgyvendinimą ir veiksmingumą. Į ataskaitą įtraukiami VIII priede išvardyti punktai, apimantys eksporto deklaracijas, priimtas nuo praėjusių metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Valstybės narės ataskaitas Komisijai pateikia elektroninėje laikmenoje, kuri neleidžia perrašyti duomenų, ir popieriuje arba, jei taikytina, elektroninėmis priemonėmis naudojant Komisijos valstybėms narėms pateiktą formą.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17 straipsnis

Panaikinimai

Reglamentai (EB) Nr. 3122/94 ir (EB) Nr. 2090/2002 panaikinami.

Nuorodos į panaikintus reglamentus ir į Reglamentą (EEB) Nr. 386/90 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal IX priede pateiktą atitikties lentelę.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.

Tačiau V skyriaus nuostatos dėl fizinių patikrinimų, 5 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, 6 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 3 dalies antra pastraipa ir 6 straipsnio 4 dalis taikomi:

a)

toms valstybėms narėms, kurios Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 3122/94 3 straipsnio 2 dalį nusiuntė pranešimą – nuo 2009 m. sausio 1 d.;

b)

kitoms valstybėms narėms – nuo tos datos, kurią pasirinks kiekviena valstybė narė ir praneš apie tai Komisijai, arba nuo 2009 m. liepos 1 d., priklausomai nuo to, kuri data yra ankstesnė.

V skyriaus nuostatos dėl sukeitimo patikrinimų taikomos nuo tos datos, kurią pasirinks kiekviena valstybė narė ir praneš apie tai Komisijai, arba nuo 2009 m. liepos 1 d., priklausomai nuo to, kuri data yra ankstesnė.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 209, 2005 8 11, p. 1.

(3)  OL L 42, 1990 2 16, p. 6.

(4)  OL L 322, 2002 11 27, p. 4.

(5)  OL L 330, 1994 12 21, p. 31.

(6)  OL L 145, 2006 5 31, p. 1.

(7)  OL L 176, 2006 6 30, p. 22.

(8)  OL L 365, 2006 12 21, p. 64.

(9)  OL L 102, 1999 4 17, p. 11.

(10)  OL L 308, 2001 11 27, p. 16.

(11)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

(12)  OL L 360, 2006 12 19, p. 64.

(13)  OL L 224, 1995 9 21, p. 13.

(14)  OL L 143, 2008 6 3, p. 1.

(15)  OL L 48, 2008 2 22, p. 19.

(16)  OL L 171, 2006 6 23, p. 90.

(17)  OL L 145, 2008 6 4, p. 1.


I PRIEDAS

METODAI, KURIAIS REIKIA VADOVAUTIS ATLIEKANT FIZINIUS PATIKRINIMUS

1.   Birūs produktai

1.1.

Jeigu eksportuotojas biriems produktams pakrauti naudoja plombuotus automatinio krovimo įrenginius ir sveria juos kalibruota automatinio svėrimo įranga, eksporto muitinės įstaiga, naudodama informaciją, gautą pasvėrus kalibruota automatinio svėrimo įranga, nustato kiekį ir taip patikrina, ar produktai atitinka eksporto deklaracijoje nurodytus duomenis, o paėmusi tipinius mėginius patikrina prekių pobūdį bei savybes.

Imdama mėginius, eksporto muitinės įstaiga taip pat patikrina:

i)

ar svėrimo ir krovimo sistemos nesudaro galimybės dar kartą išsiųsti užplombuotose grandinėse esančius produktus arba daryti kitokias manipuliacijas;

ii)

ar nesibaigė kalibruotai svėrimo įrangai nustatytas galiojimo laikas, o jei naudojamos plombuotos svėrimo sistemos – ar plombos nėra sugadintos;

iii)

ar pasvertos siuntos yra iš tikrųjų pakrautos į nurodytas transporto priemones;

iv)

ar svėrimo įrašuose ar pažymėjimuose įrašyti duomenys atitinka pakrovimo dokumentuose nurodytus duomenis.

1.2.

Tais retais atvejais, kai birių produktų kiekis neužfiksuojamas kalibruota automatinio svėrimo sistema, muitinės įstaiga taiko kitas komerciniu požiūriu priimtinas patikrinimo priemones.

1.3.

Jeigu eksporto deklaracija užpildoma tik laivo krovinio daliai, eksporto muitinės įstaiga užtikrina viso krovinio fizinio išvežimo priežiūrą. Todėl užbaigus pakrovimo operacijas muitinės įstaiga patikrina bendrą pakrauto krovinio svorį, remdamasi 1.1 arba 1.2 punktuose nurodyta informacija ir, prireikus, komerciniuose dokumentuose pateikta informacija.

2.   Fasuoti produktai

2.1.

Jeigu eksportuotojas deklaravo produktus, kuriems buvo naudotos automatinio pakavimo į maišus, išpilstymo į skardines, butelius bei kitą tarą sistemos ir kalibruota automatinio svėrimo (matavimo) įranga arba jos buvo supakuotos ar išpilstytos į butelius kaip apibrėžta Tarybos direktyvose 75/106/EEB (1), 75/107/EEB (2) ir 76/211/EEB (3), iš esmės turi būti suskaičiuoti visi maišai, skardinės, buteliai ir kita tara bei, remiantis eksporto muitinės įstaigos pasirinktu tipiniu mėginiu, patikrintas produktų pobūdis bei savybės. Svoris arba tūris nustatomas kalibruota automatinio svėrimo (matavimo) įranga arba pagal pakuotę ar butelius, kaip apibrėžta pirmiau minėtose direktyvose. Eksporto muitinės įstaiga gali pasverti arba išmatuoti maišą, skardinę ar butelį.

2.2.

Jei įrenginyje yra kalibruotas automatinis skaitiklis, į jo parodymus gali būti atsižvelgta atliekant fizinius kiekio patikrinimus. 1.1 punktas taikomas mutatis mutandis.

2.3.

Jei eksportuotojas naudoja kartono dėžučių, skardinių ar kitos taros prikrautus padėklus, eksporto muitinės įstaiga atrenka tipinius padėklus ir patikrina, ar juose yra deklaruotas kartono dėžučių, skardinių ar kitos taros skaičius. Nuo šių padėklų ji pasirenka tam tikrą tipinių kartono dėžučių, skardinių ar kitos taros skaičių ir patikrina, ar yra reikiamas butelių, kitų pakavimo vienetų ar kitos taros skaičius.

2.4.

Jei eksportuotojas nenaudoja 2.1 ir 2.2 punktuose nurodytų įrenginių, eksporto muitinės įstaiga turi suskaičiuoti maišus, skardines ar kitą tarą. Pobūdis, savybės ir svoris (tūris) patikrinami pasirenkant tipinį mėginį. 2.3 punktas taikomas mutatis mutandis.

2.5.

Jeigu 2.1 ir 2.2 punktuose nurodytais atvejais ant produktų pirminių pakuočių nurodomas turinys ir tikslus svoris, tą informaciją reikia patikrinti atliekant 50 % fizinių patikrinimų, jeigu produktai yra supakuoti į konteinerius arba didmeninei prekybai skirtas pakuotes, produktus reguliariai eksportuoja tas pats eksportuotojas, o per paskutiniuosius šešis mėnesius nebuvo aptikta neatitikimų, kurių finansinės pasekmės būtų didesnės nei 1 000 EUR.

3.   Į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės

3.1.

Kai į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės yra supakuotos mažmeninei prekybai arba ant jų pirminės pakuotės yra tinkamai nurodyta informacija apie jų turinį ir svorį ir jos atitinka Komisijos reglamento (EB) Nr. 1043/2005 (4) 10 straipsnio trečios pastraipos reikalavimus arba joms pagaminti buvo sunaudotas to reglamento III priede nurodytas produktų kiekis, eksporto muitinės įstaiga pradeda tikrinti pirminėse pakuotėse esančių į Sutarties I priedą neįtrauktų prekių svorį ir turinį, lygindama juos su ant pirminės pakuotės nurodyta informacija. Eksporto muitinės įstaiga gali pasverti prekės vienetą, išėmusi jį iš pakuotės. Eksporto muitinės įstaiga iš esmės suskaičiuoja ir (arba) pasveria visą pirminėje pakuotėje esančių į Sutarties I priedą neįtrauktų prekių kiekį.

2.1–2.5 punktai taikomi mutatis mutandis.

3.2.

Norėdama patikrinti, ar prekės nebuvo sukeistos, muitinės įstaiga gali paimti jų mėginį.

3.3.

Eksporto muitinės įstaiga gali daryti prielaidą, kad produktų, kurie buvo naudoti gaminant į Sutarties I priedą neįtrauktas prekes, kiekis yra nurodytas teisingai, jei ant pirminės pakuotės pateiktas aprašas ir turinys atitinka eksporto deklaracijoje pateiktą informaciją ar įregistruotą gamybos formulę.

Jeigu kompetentinga institucija dar nėra patikrinusi gamybos formulės, eksporto muitinės įstaiga pasirūpina, kad kompetentingos institucijos auditorius patikrintų formulę, o po to – prekių tapatumą.

Taikydamos šį metodą į Sutarties I priedą neįtrauktų prekių sudėčiai patikrinti valstybės narės iš anksto nustato procedūrą, pagal kurią:

i)

į Sutarties I priedą neįtrauktų prekių sudėtį galima būtų patikrinti pagal sąskaitas ir kitus konkrečius su gamyba susijusius dokumentus;

ii)

naudojantis įmonės gamybos dokumentais galima būtų patikrinti, ar į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės yra tos pačios, kurios yra nurodytos eksporto deklaracijoje ir gamybos formulėje, ir ar jos yra eksportuojamos prekės; bei

iii)

kompetentingos institucijos auditorius galėtų atlikti ex post patikrą, ar eksportuojamos prekės atitinka konkrečią eksporto deklaraciją, gamybos formulę ir pagamintas prekes.

3.4.

Tais atvejais, kai 3.1–3.3 punktuose numatyta procedūra nėra taikoma, nepažeisdama Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 49 straipsnio, eksporto muitinės įstaiga turi paimti tipinius mėginius.


(1)  OL L 42, 1975 2 15, p. 1.

(2)  OL L 42, 1975 2 15, p. 14.

(3)  OL L 46, 1976 2 21, p. 1.

(4)  OL L 172, 2005 7 5, p. 24.


II PRIEDAS

11 STRAIPSNYJE NURODYTOS RIZIKOS ANALIZĖS KRITERIJAI

1.

Su produktais susiję kriterijai:

a)

kilmė;

b)

pobūdis;

c)

savybės pagal grąžinamųjų išmokų nomenklatūrą;

d)

vertė;

e)

muitinis statusas;

f)

neteisingo tarifo nurodymo rizika;

g)

grąžinamosios išmokos suma pagal produktų technines charakteristikas ir pateikimą (riebalai, vanduo, mėsa, pelenų kiekis, pakuotės, kt.);

h)

naujai įgyjama teisė į grąžinamąją išmoką;

i)

kiekis;

j)

ankstesnių mėginių analizė;

k)

privalomoji tarifinė informacija (PTI).

2.

Su prekyba susiję kriterijai:

a)

dažnumas;

b)

neįprastos prekybos atsiradimas ir (arba) naujos prekybos plėtra;

c)

prekybos nukreipimai.

3.

Su grąžinamųjų išmokų nomenklatūra susiję kriterijai:

a)

grąžinamosios išmokos dydis;

b)

nomenklatūros, pagal kurias sumokama daugiausia eksporto grąžinamųjų išmokų;

c)

rizika, kad bus neteisingai nustatytas grąžinamosios išmokos dydis pagal produktų technines charakteristikas ir pateikimą (riebalai, vanduo, mėsa, pelenų kiekis, pakuotės, kt.).

4.

Su eksportuotojais susiję kriterijai:

a)

jų statusas pagal muitų teisės aktus (pvz., įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas);

b)

reputacija ir patikimumas;

c)

finansinė būklė;

d)

naujų eksportuotojų atsiradimas;

e)

eksportas be jokio tiesiogiai matomo ekonominio pagrindimo;

f)

ankstesni ginčai, ypač sukčiavimo atvejais.

5.

Su pažeidimais susiję kriterijai: nustatyti arba įtariami tam tikruose produktų sektoriuose.

6.

Su muitinės procedūromis susiję kriterijai:

a)

įprastinė deklaravimo procedūra;

b)

suprastinta deklaravimo procedūra;

c)

eksporto deklaracijos priėmimas taikant Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 790 ir 791 straipsnius.

7.

Su eksporto grąžinamųjų išmokų suteikimo tvarka susiję kriterijai:

a)

tiesioginis eksportas;

b)

maisto produktų tiekimas.

8.

Visų pirma su sukeitimo patikrinimais susiję kriterijai:

a)

eksporto paskirties vieta;

b)

išvežimo muitinės įstaigos turimi logistiniais duomenimis grindžiami įrodymai: naujas ar neįprastas maršrutas arba judėjimas, produktai perkeliami iš kitos išvežimo įstaigos;

c)

pernelyg ilgai trukusi kelionė iš eksporto įstaigos;

d)

atvykimas ne pagal įprastą uosto/sienos kirtimo modelį;

e)

plombos numeris skiriasi nuo to, kuris buvo deklaruotas;

f)

prekės kodas ir aprašymas nesutampa;

g)

deklaruotas svoris yra neteisingas;

h)

produktai gabenami jiems netinkama transporto priemone;

i)

grąžinamosios išmokos suma.


III PRIEDAS

15 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyti įrašai

:

bulgarų k.

:

Физическа проверка Регламент (ЕО) № 1276/2008

:

ispanų k.

:

Control físico — Reglamento (CE) no 1276/2008

:

čekų k.

:

fyzická kontrola nařízení (ES) č. 1276/2008

:

danų k.

:

fysisk kontrol forordning (EF) nr. 1276/2008

:

vokiečių k.

:

Warenkontrolle Verordnung (EG) Nr. 1276/2008

:

estų k.

:

füüsiline kontroll Määrus (EÜ) nr 1276/2008

:

graikų k.

:

φυσικός έλεγχος — κανονισμός (ΕΚ) αριθ. 1276/2008

:

anglų k.

:

physical check Regulation (EC) No 1276/2008

:

prancūzų k.

:

contrôle physique règlement (CE) no 1276/2008

:

italų k.

:

controllo fisico regolamento (CE) n. 1276/2008

:

latvių k.

:

fiziska pārbaude, Regula (EK) Nr. 1276/2008

:

lietuvių k.

:

fizinė patikra, Reglamentas (EB) Nr. 1276/2008

:

vengrų k.

:

fizikai ellenőrzés 1276/2008/EK rendelet

:

maltiečių k.

:

spezzjoni fiżika Regolament (KE) Nru 1276/2008

:

olandų k.

:

fysieke controle Verordening (EG) nr. 1276/2008

:

lenkų k.

:

kontrola bezpośrednia – rozporządzenie (WE) nr 1276/2008

:

portugalų k.

:

controlo físico Regulamento (CE) n.o 1276/2008

:

rumunų k.

:

control fizic Regulamentul (CE) nr. 1276/2008

:

slovakų k.

:

fyzická kontrola – nariadenie (ES) č. 1276/2008

:

slovėnų k.

:

fizični pregled Uredba (ES) št. 1276/2008

:

suomių k.

:

fyysinen tarkastus – Asetus (EY) N:o 1276/2008

:

švedų k.

:

Fysisk kontroll förordning (EG) nr 1276/2008


IV PREDAS

15 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti įrašai

:

bulgarų k.

:

Регламент (ЕО) № 2298/2001

:

ispanų k.

:

Reglamento (CE) no 2298/2001

:

čekų k.

:

Nařízení (ES) č. 2298/2001

:

danų k.

:

Nařízení (ES) č. 2298/2001

:

vokiečių k.

:

Verordnung (EG) Nr. 2298/2001

:

estų k.

:

Määrus (EÜ) nr 2298/2001

:

graikų k.

:

Κανονισμός (ΕΚ) αριθ. 2298/2001

:

anglų k.

:

Regulation (EC) No 2298/2001

:

prancūzų k.

:

Règlement (CE) no 2298/2001

:

italų k.

:

Regolamento (CE) n. 2298/2001

:

latvių k.

:

Regula (EK) Nr. 2298/2001

:

lietuvių k.

:

Reglamentas (EB) Nr. 2298/2001

:

vengrų k.

:

2298/2001/EK rendelet

:

maltiečių k.

:

Regolament (KE) Nru 2298/2001

:

olandų k.

:

Verordening (EG) nr. 2298/2001

:

lenkų k.

:

Rozporządzenie (WE) nr 2298/2001

:

portugalų k.

:

Regulamento (CE) n.o 2298/2001

:

rumunų k.

:

Regulamentul (CE) nr. 2298/2001

:

slovakų k.

:

Nariadenie (ES) č. 2298/2001

:

slovėnų k.

:

Uredba (ES) št. 2298/2001

:

suomių k.

:

Asetus (EY) N:o 2298/2001

:

švedų k.

:

Förordning (EG) nr 2298/2001


V PRIEDAS

15 straipsnio antroje pastraipoje nurodyti įrašai

:

bulgarų k.

:

Взета проба

:

ispanų k.

:

Muestra recogida

:

čekų k.

:

odebraný vzorek

:

danų k.

:

udtaget prøve

:

vokiečių k.

:

Probe gezogen

:

estų k.

:

võetud proov

:

graikų k.

:

ελήφθη δείγμα

:

anglų k.

:

Sample taken

:

prancūzų k.

:

échantillon prélevé

:

italų k.

:

campione prelevato

:

latvių k.

:

paraugs paņemts

:

lietuvių k.

:

Mėginys paimtas

:

vengrų k.

:

ellenőrzési mintavétel megtörtént

:

maltiečių k.

:

kampjun meħud

:

olandų k.

:

monster genomen

:

lenkų k.

:

pobrana próbka

:

portugalų k.

:

Amostra colhida

:

rumunų k.

:

Eșantion prelevat

:

slovakų k.

:

odobratá vzorka

:

slovėnų k.

:

vzorec odvzet

:

suomių k.

:

näyte otettu

:

švedų k.

:

varuprov har tagits


VI PRIEDAS

15 straipsnio 4 dalies a punkte nurodyti įrašai

:

bulgarų k.

:

Съответствие на резултатите от тестовете

:

ispanų k.

:

Resultado del análisis conforme

:

čekų k.

:

výsledek analýzy je v souladu

:

danų k.

:

analyseresultat i orden

:

vokiečių k.

:

konformes Analyseergebnis

:

estų k.

:

vastav analüüsitulemus

:

graikų k.

:

αποτέλεσμα της ανάλυσης σύμφωνο

:

anglų k.

:

Results of tests conform

:

prancūzų k.

:

résultat d’analyse conforme

:

italų k.

:

risultato di analisi conforme

:

latvių k.

:

analīzes rezultāti atbilst

:

lietuvių k.

:

Tyrimų rezultatai atitinka eksporto deklaraciją

:

vengrų k.

:

ellenőrzési eredmény megfelelő

:

maltiečių k.

:

riżultat tal-analiżi konformi

:

olandų k.

:

analyseresultaat conform

:

lenkų k.

:

wynik analizy zgodny

:

portugalų k.

:

Resultado da análise conforme

:

rumunų k.

:

Rezultatul analizelor – conform

:

slovakų k.

:

výsledok testu je v súlade

:

slovėnų k.

:

rezultat analize je v skladu z/s

:

suomių k.

:

analyysin tulos yhtäpitävä

:

švedų k.

:

Analysresultatet överensstämmer med exportdeklarationen


VII PRIEDAS

15 straipsnio 5 dalyje nurodyti įrašai

:

bulgarų k.

:

Искане за прилагане на член 15, параграф 5 от Регламент (ЕО) № 1276/2008. Идентификация на изходното митническо учреждение или митническото учреждение на получаване на контролното копие Т5:

:

ispanų k.

:

Solicitud de aplicación del artículo 15, apartado 5, del Reglamento (CE) no 1276/2008. Aduana de salida o de destino del T5: …

:

čekų k.

:

Žádost o použití čl. 15 odst. 5 nařízení (ES) č. 1276/2008. Identifikace celního úřadu výstupu nebo celního úřadu určení T 5:

:

danų k.

:

Anmodning om anvendelse af artikel 15, stk. 5, i forordning (EF) nr. 1276/2008. Identifikation af udgangstoldstedet eller bestemmelsestoldstedet for T5: …

:

vokiečių k.

:

Antrag auf Anwendung von Artikel 15 Absatz 5 der Verordnung (EG) Nr. 1276/2008. Identifizierung der Ausgangszollstelle oder der Bestimmungsstelle des Kontrollexemplars T5: …

:

estų k.

:

Määruse (EÜ) nr 1276/2008 artikli 15 lõike 5 kohaldamise taotlus. Väljumistolliasutus või tolliasutus, kuhu saadetakse kontrolleksemplar T5: …

:

graikų k.

:

Αίτηση εφαρμογής του άρθρου 15 παράγραφος 5 του κανονισμού (ΕΚ) αριθ. 1276/2008. Προσδιορισμός του τελωνείου εξόδου ή του τελωνείου προορισμού του αντιτύπου ελέγχου T5: …

:

anglų k.

:

Request for application of Article 15(5) of Regulation (EC) No 1276/2008. Identity of the customs office of exit or customs office receiving the control copy T5: …

:

prancūzų k.

:

Demande d’application de l’article 15, paragraphe 5, du règlement (CE) no 1276/2008. Identification du bureau de douane de sortie ou de destination du T5: …

:

italų k.

:

Domanda di applicazione dell’articolo 15, paragrafo 5, del regolamento (CE) n. 1276/2008. Identificazione dell’ufficio doganale di uscita o di destinazione del T5: …

:

latvių k.

:

Pieprasījums piemērot Regulas (EK) Nr. 1276/2008 15. panta 5. punktu. Izvešanas muitas punkta vai muitas punkta, kas saņem T5 kontroleksemplāru, identitāte: …

:

lietuvių k.

:

Prašymas taikyti Reglamento (EB) Nr. 1276/2008 15 straipsnio 5 dalį. Išvykimo muitinės įstaiga arba įstaiga, kuriai išsiunčiamas T5 kontrolinis egzempliorius: …

:

vengrų k.

:

Az 1276/2008/EK rendelet 15. cikke (5) bekezdésének alkalmazására irányuló kérelem. A kilépési vámhivatal vagy a T5 ellenőrző példányt átvevő hivatal azonosítója:

:

maltiečių k.

:

Talba għall-applikazzjoni tal-Artikolu 15, paragrafu 5, tar-Regolament (KE) Nru 1276/2008. Identifikazzjoni tal-uffiċċju tad-dwana tat-tluq jew tal-wasla tat-T5: …

:

olandų k.

:

Verzoek om toepassing van artikel 15, lid 5 van Verordening (EG) nr. 1276/2008 Identificatie van het kantoor van uitgang of van bestemming van de T5: …

:

lenkų k.

:

Wniosek o stosowanie art. 15 ust. 5 rozporzadzenia (WE) nr 1276/2008. Identyfikacja urzędu celnego wyprowadzenia lub urzędu celnego otrzymującego egzemplarz kontrolny T5: …

:

portugalų k.

:

Pedido de aplicação do n.o 5 do artigo 15.o do Regulamento (CE) n.o 1276/2008. Identificação da estância aduaneira de saída ou de destino do T5: …

:

rumunų k.

:

Cerere de aplicare a articolului 15 alineatul (5) din Regulamentul (CE) nr. 1276/2008. Identitatea biroului vamal de ieșire sau a biroului vamal de destinație a exemplarului de control T5: …

:

slovakų k.

:

Žiadost’ o uplatňovanie článku 15 ods. 5 nariadenia (ES) č. 1276/2008. Identifikácia colného úradu výstupu alebo colného úradu určenia T5: …

:

slovėnų k.

:

Zahteva se uporaba člena 15, odstavka 5, Uredbe (ES) št. 1276/2008. Identifikacija carinskega urada izstopa ali carinskega urada, ki mu je poslan kontrolni izvod T5:

:

suomių k.

:

Asetuksen (EY) N:o 1276/2008 15 artiklan 5 kohdan soveltamista koskeva pyyntö. Poistumistullitoimipaikan tai toimipaikan, johon T5-valvontakappale toimitetaan, tunnistustiedot: …

:

švedų k.

:

Begäran om tillämpning av artikel 15.5 i förordning (EG) nr 1276/2008. Uppgift om utfartstullkontor eller bestämmelsetullkontor enligt kontrollexemplaret T5:


VIII PRIEDAS

Metinės ataskaitos punktai pagal 16 straipsnį

1.   Patikrinimai eksporto muitinės įstaigose

1.1.

Kiekvienam produktų sektoriui pagal kiekvieną muitinės įstaigą tenkančių eksporto deklaracijų, kurioms netaikoma 6 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis apskaičiuojant mažiausią patikrinimų normą, skaičius. Jei valstybė narė taiko 6 straipsnio 2 dalies b punktą, ataskaitoje nurodomas kiekvieno produktų sektoriaus jos teritorijoje bendras eksporto deklaracijų skaičius, kurioms netaikoma 6 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis skaičiuojant mažiausią patikrinimų normą.

1.2.

Kiekviename produktų sektoriuje kiekvienos muitinės įstaigos atliktų fizinių patikrinimų skaičius ir procentinė dalis. Jei valstybė narė taiko 6 straipsnio 2 dalies b punktą, ataskaitoje nurodomas bendras jos teritorijoje atliktų kiekvieno produktų sektoriaus fizinių patikrinimų skaičius ir procentinė dalis.

1.3.

Muitinės įstaigų, kurios taiko sumažintas patikrinimų normas pagal 6 straipsnio 4 dalies b punktą, sąrašas, jei taikoma. Jei valstybė narė taiko 6 straipsnio 2 dalies b punktą, ataskaitoje nurodomas kiekvienos muitinės įstaigos atliktų kiekvieno produktų sektoriaus fizinių patikrinimų skaičius ir procentinė dalis, kaip nurodyta tame straipsnyje.

1.4.

Kiekvieno produktų sektoriaus patikrinimų, kurių metu buvo nustatyti pažeidimai, skaičius, nustatytų pažeidimų, kai prašoma grąžinamųjų išmokų suma viršijo 1 000 eurų, finansiniai padariniai, įskaitant, jei taikoma, pranešimo, nurodyto Komisijos reglamento (EB) Nr. 1848/2006 (1) 3 straipsnyje, numerį.

1.5.

Jei taikoma, pažeidimų, apie kuriuos Komisijai pranešta pagal Reglamento (EB) Nr. 1848/2006 3 straipsnį ankstesnėse metinėse ataskaitose, patikslintas skaičius.

1.6.

Deklaracijomis, dėl kurių buvo atliekami fiziniai patikrinimai, prašoma grąžinamųjų išmokų suma pagal produktų sektorių.

2.   Sukeitimo patikrinimai išvežimo muitinės įstaigose

2.1.

T5 kontrolinių egzempliorių ir jiems lygiaverčių dokumentų, tikrintų kiekvienoje išvežimo muitinės įstaigoje arba muitinės įstaigoje, kuriai išsiunčiamas T5 kontrolinis egzempliorius, kurioje produktai, už kuriuos prašoma grąžinamųjų išmokų, yra išvežami iš Bendrijos muitų teritorijos, skaičius, nurodant:

a)

T5 kontrolinių egzempliorių ir jiems lygiaverčių dokumentų, kuriuose nurodyti eksportuojami produktai, fiziškai patikrinti taip, kaip apibrėžta 3 straipsnio a punkte, skaičių;

b)

T5 kontrolinių egzempliorių ir jiems lygiaverčių dokumentų, kuriuose nurodytos eksporto deklaracijos, fiziškai nepatikrintos taip, kaip apibrėžta 3 straipsnio a punkte, skaičių;

c)

bendrą T5 kontrolinių egzempliorių ir jiems lygiaverčių dokumentų skaičių.

2.2.

7 straipsnyje nurodytų plombų patikrinimų, atliktų kiekvienoje išvežimo muitinės įstaigoje arba muitinės įstaigoje, kuriai išsiunčiamas T5 kontrolinis egzempliorius, kurioje produktai, už kuriuos prašoma grąžinamųjų išmokų, yra išvežami iš Bendrijos muitų teritorijos, skaičius ir procentinė dalis.

2.3.

8 ir 9 straipsniuose nurodytų sukeitimo patikrinimų ir specialių sukeitimo patikrinimų, atliktų kiekvienoje išvežimo muitinės įstaigoje arba muitinės įstaigoje, kuriai išsiunčiamas T5 kontrolinis egzempliorius, kurioje produktai, už kuriuos prašoma grąžinamųjų išmokų, yra išvežami iš Bendrijos muitų teritorijos, skaičius ir procentinė dalis.

2.4.

T5 kontrolinių egzempliorių ir jiems lygiaverčių dokumentų, pagal kuriuos išvežant krovinį pritvirtintos plombos buvo nuimtos neprižiūrint muitinei arba jos buvo pažeistos, arba nebuvo suteikta galimybė atsisakyti plombavimo pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 357 straipsnio 4 dalį, skaičius.

2.5.

Šio reglamento 8 straipsnyje nurodytų sukeitimo patikrinimų, kurių metu buvo nustatyti pažeidimai, skaičius, nustatytų pažeidimų, kai prašoma grąžinamųjų išmokų suma viršijo 1 000 EUR, finansiniai padariniai, įskaitant, jei taikoma, pranešimo, nurodyto Reglamento (EB) Nr. 1848/2006 3 straipsnyje, numerį.

Šio reglamento 9 straipsnyje nurodytų specialių sukeitimo patikrinimų, kurių metu buvo nustatyti pažeidimai, skaičius, nustatytų pažeidimų, kai prašoma grąžinamųjų išmokų suma viršijo 1 000 EUR, finansiniai padariniai, įskaitant, jei taikoma, pranešimo, nurodyto Reglamento (EEB) Nr. 1848/2006 3 straipsnyje, numerį.

2.6.

Jei taikoma, pažeidimų, apie kuriuos Komisijai pranešta pagal Reglamento (EB) Nr. 1848/2006 3 straipsnį ankstesnėje metinėje ataskaitoje, patikslintas skaičius.

2.7.

Kokiu mastu išvykimo muitinės įstaigos arba muitinės įstaiga, kuriai išsiunčiamas T5 kontrolinis egzempliorius, taikė 15 straipsnio 5 dalį ir kokia informacija buvo gauta iš atitinkamų mokėjimo agentūrų.

3.   Siuntų fiziniam patikrinimui atrankos tvarka

3.1.

Krovinių atrankos fiziniams patikrinimams, sukeitimo patikrinimams arba specialiems sukeitimo patikrinimams tvarkos ir minėtų patikrinimų veiksmingumo aprašymas.

4.   Rizikos analizės sistemos ar strategijos pakeitimai

4.1.

Priemonių, apie kurias buvo pranešta Komisijai pagal 11 straipsnio 3 dalį, visų pakeitimų aprašymas.

5.   Išsami informacija apie atrankos ir rizikos analizės sistemas

Informacija 5.1–5.4 punktuose pateikiama tik tais atvejais, jei po paskutinės ataskaitos buvo padaryti pakeitimai.

5.5 punkte valstybės narės prašomos pateikti informaciją už 2009 m. laikotarpį, trunkantį iki pranešimo, kad jos taiko rizikos analizę pagal 11 straipsnį, nusiuntimo.

5.1.

Vieningos sistemos (jeigu tokia yra), pagal kurią registruojamas su kiekviena siunta susijęs rizikos įvertinimo dydis, aprašymas.

5.2.

Vertinamos reguliaraus vertinimo ir rizikos peržiūros intervalų aprašymas.

5.3.

Priežiūros ir grįžtamosios informacijos sistemos, kuria siekiama užtikrinti, kad būtų atliekami tiksliniai patikrinimai ar registruojamos pakankamos priežastys to nedaryti, aprašymas.

5.4.

Jeigu per paskutiniuosius ataskaitinius laikotarpius nebuvo peržiūrėtas rizikos įvertinimas (žr. 5.2 punktą), paaiškinti, kodėl dabartinis įvertinimas išlieka tinkama priemone fizinių patikrinimų veiksmingumui užtikrinti.

5.5.

Jeigu nėra taikoma 11 straipsnyje numatyta rizikos analizė, paaiškinti, kodėl dabartinė patikrinimų sistema išlieka tinkama priemone fizinių patikrinimų veiksmingumui užtikrinti.

6.   Suderinimas su Reglamentu (EB) Nr. 485/2008

6.1.

Priemonių pagal šio Reglamento 13 straipsnio 1 dalį, kurių buvo imtasi, suderinimui su Reglamentu (EB) Nr. 485/2008 pagerinti, aprašymas.

7.   Su šio reglamento taikymu susiję sunkumai

7.1.

Bet kokių taikant šį reglamentą patirtų sunkumų aprašymas ir priemonės arba pasiūlymai joms spręsti.

8.   Atliekamų patikrinimų įvertinimas

8.1.

Įvertinimas, ar patikrinimai buvo atlikti patenkinamai.

8.2.

Pranešti, ar paskutinėse ataskaitose Reglamento (EB) Nr. 885/2006 5 straipsnyje nurodyta sertifikavimo įstaiga pateikė kokios nors informacijos, susijusios su fizinio ar sukeitimo patikrinimo atlikimu pagal to reglamento 5 straipsnio 4 dalį, nurodant atitinkamą vietą ataskaitoje (skyrių, puslapį ir t. t.). Jeigu ataskaitose pateikiamos rekomendacijos dėl fizinių ir sukeitimo patikrinimų sistemos tobulinimo, nurodyti, kurios priemonės buvo įgyvendintos.

8.3.

Jeigu, rengiant metinę ataskaitą, valstybė narė dar nėra įgyvendinusi 8.2 punkte numatytų priemonių, šią informaciją ji pateikia iki metinės ataskaitos pateikimo metų liepos mėn. 31 d.

9.   Pasiūlymai tobulinti

9.1.

Reglamento taikymo srities ir paties reglamento tobulinimo pasiūlymai, jei jų reikia.


(1)  OL L 355, 2006 12 15, p. 56.


IX PRIEDAS

Reglamentas (EEB) Nr. 386/90

Reglamentas (EB) Nr. 3122/94

Reglamentas (EB) Nr. 2090/2002

Šis reglamentas

1 straipsnis

 

1 straipsnio 2 dalis

1 straipsnis

 

 

1 straipsnio 3 dalis, 5 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnis ir 10 straipsnio 4 dalis

2 straipsnis

2 straipsnis

 

 

3 straipsnis

3 straipsnio 1 ir 2 dalys

 

 

4 straipsnio 1 dalis

 

 

5 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 2 ir 3 dalys

3 straipsnio 3 dalis

 

 

5 straipsnio 1 dalis

 

 

5 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio b punktas

5 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 4 dalis

 

 

5 straipsnio 3 dalis

 

 

5 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 4 ir 5 dalys

3 straipsnio 1 dalies b punktas ir 3 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

 

 

6 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

 

 

6 straipsnio 2 dalies a punktas

3 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa

 

 

6 straipsnio 2 dalies b punktas

 

 

5 straipsnio 3 dalis

6 straipsnio 3 dalis

 

 

6 straipsnio a ir c punktai

6 straipsnio 4 dalis

 

 

2 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 5 dalis

 

 

2 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 6 dalis

 

 

2 straipsnio 3 dalis

6 straipsnio 7 dalis

 

 

10 straipsnio 2a dalis

7 straipsnis

3a straipsnis

 

10 straipsnio 1 ir 2 dalys

8 straipsnio 1 dalis

 

 

10 straipsnio 4 dalis

8 straipsnio 2 dalis

 

 

10 straipsnio 3 dalis

8 straipsnio 3 dalis

 

 

10 straipsnio 2a dalis

9 straipsnio 1 dalis

 

 

10 straipsnio 4a dalis

9 straipsnio 2 dalis

 

 

10 straipsnio 2 dalis

10 straipsnio 1 dalis

 

 

2 straipsnio 2 dalis

10 straipsnio 2 dalis

 

 

2 straipsnio 3 dalis

10 straipsnio 3 dalis

3 straipsnio 2 dalis

1 straipsnis

10 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

 

2 straipsnis (1)

 

 

3 straipsnio 1 dalis

 

11 straipsnio 4 dalis

 

3 straipsnio 2 dalis

 

11 straipsnio 5 dalis

4 straipsnis

 

 

12 straipsnis

 

3 straipsnio 3 dalis

 

13 straipsnio 1 dalis

5 straipsnis

 

 

13 straipsnio 2 dalis

 

 

8 straipsnio 1 dalis

14 straipsnio 1 dalis

 

 

8 straipsnio 2 dalis

14 straipsnio 2 dalis

 

 

8 straipsnio 3 dalis

15 straipsnio 1 dalis

 

 

10 straipsnio 5 dalies a punktas ir 10 straipsnio 5a dalies antra pastraipa (2)

15 straipsnio 2 dalis

 

 

10 straipsnio 5a dalies pirma pastraipa

15 straipsnio 3 dalis

 

 

10 straipsnio 6 dalis

15 straipsnio 4 dalis

 

 

10 straipsnio 7 dalies pirma pastraipa

15 straipsnio 5 dalis

 

 

11 straipsnis

16 straipsnis

 

 

12 straipsnis

17 straipsnis

 

 

 

18 straipsnis

 

 

I priedas (3)

I priedas

 

1 straipsnis

 

II priedas

 

 

8 straipsnio 3 dalies a punktas

III priedas

 

 

8 straipsnio 3 dalies b punktas

IV priedas

 

 

Ia priedas

V priedas

 

 

Ib priedas

VI priedas

 

 

Ic priedas

VII priedas

 

 

III priedas

VIII priedas

 

 

 

IX priedas


(1)  Profesinė paslaptis apibrėžiama Reglamento (EB) Nr. 450/2008 6 straipsnyje.

(2)  10 straipsnio 5a punkto antrai pastraipai taikoma Reglamento (EB) Nr. 885/2006 9 straipsnio 1 dalis.

(3)  3 punkto b papunkčiui taikomas Reglamento (EB) Nr. 485/2008 4 straipsnis.


18.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 339/76


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1277/2008

2008 m. gruodžio 17 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 nuostatos, susijusios su papildomų muitų kriaušėms, citrinoms, obuoliams ir cukinijoms taikymo lygiais

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1), ypač į jo 143 straipsnio b punktą kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1580/2007, nustatančiu Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), numatyta prižiūrėti jo XVII priede išvardintų produktų importą. Tokia priežiūra turi būti vykdoma pagal taisykles, nustatytas 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (3), 308d straipsnyje.

(2)

Taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde sudarytos Sutarties dėl žemės ūkio (4) 5 straipsnio 4 dalį ir atsižvelgiant į naujausius turimus 2005, 2006 ir 2007 m. duomenis, reikėtų patikslinti papildomų muitų kriaušėms, citrinoms, obuoliams ir cukinijoms taikymo lygius.

(3)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1580/2007 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 XVII priedas pakeičiamas šio reglamento priede pateiktu tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.

(3)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

(4)  OL L 336, 1994 12 23, p. 22.


PRIEDAS

„XVII PRIEDAS

PAPILDOMI IMPORTO MUITAI: IV ANTRAŠTINĖ DALIS, II SKYRIUS, 2 SKIRSNIS

Nepažeidžiant Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklių, turi būti laikoma, kad produktų aprašymas yra tik nurodomojo pobūdžio. Papildomų muitų taikymo sritis šiame priede nustatoma pagal KN kodų, galiojusių šio reglamento priėmimo metu, taikymo sritį.

Serijos Nr.

KN kodas

Aprašymas

Taikymo laikotarpis

Taikymo lygis

(tonomis)

78.0015

0702 00 00

Pomidorai

Spalio 1 d.–gegužės 31 d.

594 495

78.0020

Birželio 1 d.–rugsėjo 30 d.

108 775

78.0065

0707 00 05

Agurkai

Gegužės 1 d.–spalio 31 d.

8 632

78.0075

Lapkričio 1 d.–balandžio 30 d.

15 259

78.0085

0709 90 80

Artišokai

Lapkričio 1 d.–birželio 30 d.

16 421

78.0100

0709 90 70

Cukinijos

Sausio 1 d.–gruodžio 31 d.

65 893

78.0110

0805 10 20

Apelsinai

Gruodžio 1 d.–gegužės 31 d.

700 277

78.0120

0805 20 10

Klementinos

Lapkričio 1 d.–vasario pabaiga

385 569

78.0130

0805 20 30

0805 20 50

0805 20 70

0805 20 90

Mandarinai (įskaitant tikruosius mandarinus ir likerinius mandarinus); vilkingai ir panašūs citrusinių hibridai

Lapkričio 1 d.–vasario pabaiga

95 620

78.0155

0805 50 10

Citrinos

Birželio 1 d.–gruodžio 31 d.

335 735

78.0160

Sausio 1 d.–gegužės 31 d.

64 586

78.0170

0806 10 10

Valgomosios vynuogės

Liepos 21 d.–lapkričio 20 d.

89 754

78.0175

0808 10 80

Obuoliai

Sausio 1 d.–rugpjūčio 31 d.

876 665

78.0180

Rugsėjo 1 d.–gruodžio 31 d.

106 465

78.0220

0808 20 50

Kriaušės

Sausio 1 d.–balandžio 30 d.

257 327

78.0235

Liepos 1 d.–gruodžio 31 d.

37 316

78.0250

0809 10 00

Abrikosai

Birželio 1 d.–liepos 31 d.

4 199

78.0265

0809 20 95

Vyšnios, išskyrus rūgščiąsias vyšnias

Gegužės 21 d.–rugpjūčio 10 d.

151 059

78.0270

0809 30

Persikai, įskaitant nektarinus

Birželio 11 d.–rugsėjo 30 d.

39 144

78.0280

0809 40 05

Slyvos

Birželio 11 d.–rugsėjo 30 d.

7 658“


18.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 339/78


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1278/2008

2008 m. gruodžio 17 d.

kuriuo priimamos skubios kiaulienos rinkos paramos, teiktinos privatiems sandėliams Airijoje, priemonės

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1), ypač į jo 37 straipsnio, 43 straipsnio a ir d punktus, 191 straipsnį kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 37 straipsnyje nurodyta, kad jeigu vidutinė kiaulių skerdenų kaina Bendrijos rinkoje, nustatyta pagal kainas, užregistruotas visose valstybėse narėse Bendrijos tipinėse rinkose ir apskaičiuotas pagal koeficientus, rodančius santykinį kiaulių bandos dydį kiekvienoje valstybėje narėje, yra mažesnė nei 103 % referencinės kainos, ir tikėtina, kad ji tokia ir liks, Komisija gali nuspręsti skirti pagalbą už privatų sandėliavimą.

(2)

Rinkos kainos nukrito žemiau šio lygio ir, atsižvelgiant į sezonines ir ciklines tendencijas, ši padėtis gali išlikti.

(3)

Airijos kiaulienos rinkoje padėtis yra ypač sudėtinga, atsižvelgiant į tai, kad Airijos kilmės kiaulienoje neseniai buvo rasta didelis kiekis polichlorintųjų bifenilų. Kompetentingos valdžios institucijos padėtį ėmėsi spręsti taikydamos įvairias priemones.

(4)

Į Airijos kiaulių ūkius buvo pristatoma užterštų gyvulių pašarų. Kiaulių ūkiai, kuriuose buvo naudojami tokie pašarai, sudaro 7 % visų Airijos kiaulienos gamybos įmonių. Užteršti pašarai sudaro labai didelę dalį kiaulių pašaro, todėl tokiuose ūkiuose augintų kiaulių mėsoje yra daug dioksino. Airijos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į sunkumus nustatant ūkius, iš kurių kiauliena yra pristatyta, ir į tai, kad užterštoje kiaulienoje rastas didelis dioksino kiekis, nusprendė taikyti prevencinę priemonę – išimti iš rinkos visą kiaulienos mėsą ir visus kiaulienos produktus.

(5)

Taikant tokias priemones, labai smarkiai sutrikdoma Airijos kiaulienos rinka. Atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes ir praktinius Airijos kiaulienos rinkai iškilusius sunkumus, reikėtų ribotam laikotarpiui numatyti skubias Bendrijos rinkos paramos priemones, susijusias su riboto produktų kiekio sandėliavimu privačiuose sandėliuose Airijoje.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 31 straipsnyje numatyta, kad pagalba gali būti skiriama už kiaulienos sandėliavimą privačiuose sandėliuose ir kad pagalbos dydį iš anksto nustato Komisija arba jis nustatomas viešojo konkurso tvarka.

(7)

Kadangi Airijos kiaulienos rinkos situacijai spręsti reikia greitų praktiškų veiksmų, tinkamiausiai būtų teikti iš anksto nustatytą laikymo privačiuose sandėliuose pagalbą.

(8)

2008 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 826/2008, kuriuo nustatomos bendrosios pagalbos už privatų tam tikrų žemės ūkio produktų saugojimą skyrimo taisyklės (2), nustatytos bendrosios sandėliavimo privačiuose sandėliuose pagalbos programos įgyvendinimo taisyklės.

(9)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 826/2008 6 straipsniu, iš anksto nustatyta pagalba teikiama pagal to straipsnio III skyriuje nurodytas išsamias taisykles ir sąlygas.

(10)

Atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes, būtina reikalauti, kad į sandėlius pristatomi produktai būtų pagaminti iš kiaulių, užaugintų ūkiuose, kuriuose, kaip nustatyta, nebuvo naudojamas užterštas pašaras. Be to, reikia numatyti, kad tokie produktai būtų pagaminti iš Airijoje užaugintų ir paskerstų kiaulių.

(11)

Siekiant palengvinti priemonės valdymą, kiaulienos produktai klasifikuojami pagal sandėliavimo išlaidų lygio panašumus.

(12)

Siekiant palengvinti administracinį ir kontrolės darbą, susijusį su sutarčių sudarymu, turėtų būti nustatyti mažiausi kiekiai, kuriuos gali pateikti kiekvienas pareiškėjas.

(13)

Siekiant užtikrinti ūkio subjektų sutartinių įsipareigojimų laikymąsi ir pageidaujamą priemonės poveikį rinkai, turėtų būti nustatytas užstato dydis.

(14)

Kiaulienos produktų eksportas padeda atstatyti rinkos pusiausvyrą. Todėl tais atvejais, kai sandėliavimo laikotarpis yra sutrumpinamas todėl, kad ketinama eksportuoti iš sandėlių paimtus produktus, turėtų būti taikomos Reglamento (EB) Nr. 826/008 28 straipsnio 3 dalies nuostatos. Turėtų būti nustatytas dienos tarifas, kuriuo sumažinama pagalbos suma, kaip nurodyta tame straipsnyje.

(15)

Siekiant taikyti Reglamento (EB) Nr. 826/2008 28 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą ir siekiant ūkio subjektams užtikrinti nuoseklumą ir aiškumą, toje pastraipoje nurodytą dviejų mėnesių laikotarpį reikia išreikšti dienomis.

(16)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Sandėliavimo privačiuose sandėliuose pagalba skiriama už kiaulienos produktus, atitinkančius šias sąlygas:

a)

jie yra pagaminti iš kiaulių, kurios mažiausiai du mėnesius iki skerdimo buvo auginamos Airijoje;

b)

jie yra geros ir pardavimui tinkamos kokybės, pagaminti iš kiaulių, užaugintų ūkiuose, kuriuose, kaip nustatyta, nebuvo naudojami pašarai, užkrėsti padidintu polichlorintųjų bifenilų kiekiu.

2.   Produktų, už kuriuos gali būti mokama pagalba, sąrašas ir atitinkamos sumos nurodyti priede.

2 straipsnis

Taikytinos taisyklės

Jei šiame reglamente nenurodoma kitaip, taikomas Reglamentas (EB) Nr. 826/2008.

3 straipsnis

Paraiškų pateikimas

1.   Paraiškos dėl atitinkamų kategorijų kiaulienos produktų, už kuriuos gali būti skiriama pagalba pagal 1 straipsnį, sandėliavimo privačiuose sandėliuose pagalbos gali būti pateikiamos Airijoje nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.

2.   Paraiškose nurodomas sandėliavimo laikotarpis – 90, 120, 150 arba 180 dienų.

3.   Paraiškos pateikiamos tik vienos iš priede nurodytų kategorijų produktų, nurodant atitinkamą tos kategorijos produktų KN kodą.

4.   Airijos valdžios institucijos imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi 1 straipsnio 1 dalies nuostatų.

4 straipsnis

Mažiausi leistini kiekiai

Mažiausi kiekiai, kurie gali būti nurodyti paraiškoje, yra tokie:

a)

10 tonų iškaulinėtų produktų;

b)

15 tonų kitų produktų.

5 straipsnis

Užstatai

Kartu su paraiškomis pateikiamas užstatas, lygus 20 % priedo 3–6 skiltyse nustatytos pagalbos sumos.

6 straipsnis

Visas kiekis

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 826/2008 19 straipsniu, visas kiekis, dėl kurio gali būti sudarytos sutartys, neturi viršyti 30 000 tonų produkto svorio.

7 straipsnis

Ketinamo eksportuoti produkto išvežimas iš sandėlio

1.   Taikant Reglamento (EB) Nr. 826/2008 28 straipsnio 3 dalį reikalaujama, kad sandėliavimo laikotarpis būtų ne trumpesnis nei 60 dienų.

2.   Taikant Reglamento (EB) Nr. 826/2008 28 straipsnio 3 dalį dienos tarifai yra nustatyti šio reglamento 7-oje skiltyje.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 223, 2008 8 21, p. 3.


PRIEDAS

Produktų kategorijos

Produktai, už kuriuos teikiama pagalba

Pagalbos už sandėliavimo laikotarpį suma

(EUR už toną)

Išskaityta

90 dienų

120 dienų

150 dienų

180 dienų

Per dieną

1

2

3

4

5

6

7

1 kategorija

ex 0203 11 10

Skerdenų pusės be priekinių kulniukų, uodegos, inksto, plonosios diafragmos ir nugarkaulio smegenų (1)

278

315

352

389

1,24

2 kategorija

ex 0203 12 11

Kumpiai

337

379

421

463

1,41

ex 0203 12 19

Mentės

ex 0203 19 11

Priekinės nuokartos

ex 0203 19 13

Nugarinė su kakline ar be jos, arba kaklinės atskirai, nugarinė su drūtgaliu arba be jo (2)  (3)

ex 0203 19 55

Kumpiai, mentės, priekinės nuokartos, nugarinė su kakline arba atskiros kaklinės, nugarinė su drūtgaliu arba be jo, be kaulų (2)  (3)

3 kategorija

ex 0203 19 15

Papilvės, nekapotos arba sukapotos keturkampiais gabalais

164

197

230

263

1,09

ex 0203 19 55

Papilvės, nekapotos arba sukapotos keturkampiais gabalais be odos ir šonkaulių

4 kategorija

ex 0203 19 55

Gabalai iš „vidurio“, su oda ir riebalais arba be jų, be kaulų (4)

255

290

325

360

1,17


(1)  Pagalba gali būti suteikta už skerdenų puses, pateiktas kaip „Wiltshire“ pusės, t. y. be galvos, viršutinio žando, pažandės, kulniuko, uodegos, taukinės, inksto, nugarinės mėsos, mentikaulio, krūtinkaulio, nugarkaulio, dubens kaulo ir diafragmos.

(2)  Nugarinės ir kaklinės gali būti su oda ir be odos, tačiau riebalinis sluoksnis turi būti ne storesnis kaip 25 mm.

(3)  Sutartinis kiekis gali būti taikomas bet kokiam minėtų produktų deriniui.

(4)  Tas pats pateikimas kaip ir produktų, kurių KN kodas 0210 19 20.


18.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 339/82


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1279/2008

2008 m. gruodžio 17 d.

dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmąsias septynias 2008 m. gruodžio mėn. dienas pagal Reglamentu (EB) Nr. 1399/2007 leidžiamą naudoti dešrų ir tam tikrų mėsos produktų, kurių kilmės šalis yra Šveicarija, tarifinę kvotą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. lapkričio 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1399/2007, leidžiantį naudoti dešrelių ir tam tikrų mėsos produktų, kurių kilmės šalis yra Šveicarija, tarifines kvotas ir numatantį jų administravimą (2), ypač į jo 5 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1399/2007 leista naudoti dešrų ir tam tikrų mėsos produktų importo tarifinę kvotą.

(2)

2009 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. kvotos dalies importo licencijų paraiškose, pateiktose per 2008 m. gruodžio mėn. pirmąsias septynias dienas, nurodytas kiekis yra mažesnis už tai daliai skirtą kiekį. Todėl reikėtų nustatyti kiekius, dėl kurių paraiškos nebuvo pateiktos, ir juos pridėti prie kitai kvotos daliai numatyto kiekio,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos, kurios eilės numeris 09.4180, kiekiai, dėl kurių pagal Reglamentą (EB) Nr. 1399/2007, importo licencijų paraiškų nebuvo pateikta, ir kuriuos reikia pridėti prie 2009 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. kvotos dalies kiekio, yra 469 000 kg.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. gruodžio 18 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 311, 2007 11 29, p. 7.


18.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 339/83


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1280/2008

2008 m. gruodžio 17 d.

dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmąsias septynias 2008 m. gruodžio mėn. dienas pagal Reglamentu (EB) Nr. 1382/2007 leidžiamą naudoti kiaulienos tarifinę kvotą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. lapkričio 26 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1382/2007, nustatantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 774/94 taikymo taisykles, susijusias su kiaulienos importo tvarka (2), ypač į jo 5 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1382/2007 leista naudoti kiaulienos sektoriaus produktų importo tarifines kvotas.

(2)

2009 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. kvotos dalies importo licencijų paraiškose, pateiktose per 2008 m. gruodžio mėn. pirmąsias septynias dienas, nurodytas kiekis yra mažesnis už tai daliai skirtą kiekį. Todėl reikėtų nustatyti kiekius, dėl kurių paraiškos nebuvo pateiktos, ir juos pridėti prie kitai kvotos daliai numatyto kiekio,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos, kurios eilės numeris 09.4046, kiekiai, dėl kurių pagal Reglamentą (EB) Nr. 1382/2007 importo licencijų paraiškų nebuvo pateikta, ir kuriuos reikia pridėti prie 2009 m. balandžio 1–birželio 30 d. kvotos dalies kiekio, yra 1 365 000 kg.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. gruodžio 18 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 309, 2007 11 27, p. 28.


18.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 339/84


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1281/2008

2008 m. gruodžio 17 d.

dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmąsias septynias 2008 m. gruodžio mėn. dienas pagal Reglamentu (EB) Nr. 812/2007 leidžiamą naudoti kiaulienos tarifinę kvotą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. liepos 11 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 812/2007, kuriuo pradedama naudoti Jungtinėms Amerikos Valstijoms skirta kiaulienos tarifinė kvota ir nustatomas jos administravimas (2), ypač į jo 5 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 812/2007 leista naudoti kiaulienos sektoriaus produktų importo tarifines kvotas.

(2)

2009 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. kvotos laikotarpio dalies importo licencijų paraiškose, pateiktose per pirmąsias septynias 2008 m. gruodžio mėn. dienas, nurodytas kiekis yra mažesnis už tai daliai skirtą kiekį. Todėl reikėtų nustatyti kiekį, dėl kurio paraiškų nebuvo pateikta, ir jį pridėti prie kitai kvotos daliai numatyto kiekio,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos, kurios eilės numeris 09.4170, kiekis, dėl kurio pagal Reglamentą (EB) Nr. 812/2007 importo licencijų paraiškų nebuvo pateikta, ir kurį reikia pridėti prie 2009 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. kvotos dalies kiekio, yra 2 611 500 kg.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. gruodžio 18 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 182, 2007 7 12, p. 7.


18.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 339/85


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1282/2008

2008 m. gruodžio 17 d.

dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmąsias septynias 2008 m. gruodžio mėn. dienas pagal Reglamentu (EB) Nr. 979/2007 leidžiamą naudoti kiaulienos tarifinę kvotą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. rugpjūčio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 979/2007, leidžiantį naudoti Kanados kilmės kiaulienos importo tarifinę kvotą ir nustatantį jos administravimo tvarką (2), ypač į jo 5 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 979/2007 leista naudoti kiaulienos sektoriaus produktų importo tarifines kvotas.

(2)

2009 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. kvotos laikotarpio dalies importo licencijų paraiškose, pateiktose per pirmąsias septynias 2008 m. gruodžio mėn. dienas, nurodytas kiekis yra mažesnis už tai daliai skirtą kiekį. Todėl reikėtų nustatyti kiekį, dėl kurio paraiškų nebuvo pateikta, ir jį pridėti prie kitai kvotos daliai numatyto kiekio,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos, kurios eilės numeris 09.4204, kiekis, dėl kurio pagal Reglamentą (EB) Nr. 979/2007 importo licencijų paraiškų nebuvo pateikta, ir kurį reikia pridėti prie 2009 m. balandžio 1–birželio 30 d. kvotos dalies kiekio, yra 3 468 000 kg.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. gruodžio 18 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 217, 2007 8 22, p. 12.


18.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 339/86


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1283/2008

2008 m. gruodžio 17 d.

dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmąsias septynias 2008 m. gruodžio mėn. dienas pagal Reglamentu (EB) Nr. 806/2007 leidžiamas naudoti kiaulienos tarifines kvotas

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1301/2006, nustatantį žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (2), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2007 m. liepos 10 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 806/2007, leidžiantį naudoti tarifines kvotas kiaulienos sektoriuje bei nustatantį jų administravimo tvarką (3), ypač į jo 5 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 806/2007 leista naudoti kiaulienos sektoriaus produktų importo tarifines kvotas.

(2)

2009 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. kvotos laikotarpio dalies importo licencijų paraiškose, pateiktose per pirmąsias septynias 2008 m. gruodžio mėn. dienas, nurodytas kiekis tam tikrų kvotų atveju yra didesnis už tai daliai skirtą kiekį. Todėl reikėtų nustatyti, kiek importo licencijų galima išduoti, prašomiems kiekiams nustatant paskirstymo koeficientą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kiekis, dėl kurio pagal Reglamentą (EB) Nr. 806/2007 importo licencijų paraiškų nebuvo pateikta ir kurį reikia pridėti prie 2009 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. kvotos dalies kiekio, yra nurodytas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. gruodžio 18 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 238, 2006 9 1, p. 13.

(3)  OL L 181, 2007 7 11, p. 3.


PRIEDAS

Grupės Nr.

Eilės Nr.

1.1.2009-31.3.2009 laikotarpio dalies importo licencijų paraiškoms taikomas paskirstymo koeficientas

(%)

Kiekis, dėl kurio licencijų paraiškų nebuvo pateikta ir kurį reikia pridėti prie 1.4.2009-30.6.2009 kvotos dalies kiekio

(kg)

G2

09.4038

 (2)

9 643 903

G3

09.4039

 (1)

2 798 000

G4

09.4071

 (1)

2 251 500

G5

09.4072

 (1)

4 620 750

G6

09.4073

 (1)

11 300 250

G7

09.4074

 (1)

3 887 250


(1)  Netaikoma: licencijos paraiškų Komisijai nepateikta.

(2)  Netaikoma: prašomas kiekis mažesnis už skirtą kiekį.


18.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 339/88


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1284/2008

2008 m. gruodžio 17 d.

kuriuo nustatomas pagal tarifines kvotas ir susitarimus dėl lengvatinio režimo cukraus sektoriaus produktams importuoti išduodamų licencijų, kurių paraiškos pateiktos nuo 2008 m. gruodžio 8 d. iki 12 d., paskirstymo koeficientas

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 950/2006, nustatantį išsamias tam tikrų tarifinių kvotų ir lengvatinių susitarimų, taikomų cukraus sektoriaus produktų importui ir rafinavimui 2006–2007, 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metais, taikymo taisykles (2), ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Importo licencijų paraiškose, kompetentingoms valdžios institucijoms pateiktose nuo 2008 m. gruodžio 8 d. iki 12 d. pagal Reglamentą (EB) Nr. 950/2006 ir (arba) 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 508/2006 dėl rafinavimo įmonėms skirto žaliavinio cukranendrių cukraus importo į Bulgariją ir Rumuniją 2006–2007, 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metais tarifinių kvotų atidarymo (3), pagal 09.4337 (liepos-rugsėjo 2009) eilės numerį nurodomas kiekis yra lygus arba didesnis nei skirtas kiekis.

(2)

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija turėtų nustatyti paskirstymo koeficientą, leidžiantį proporcingai turimam kiekiui išduoti licencijas ir pranešti valstybėms narėms, kad nustatyta riba pasiekta,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pagal importo licencijų paraiškas, pateiktas nuo 2008 m. gruodžio 8 d. iki 12 d., remiantis Reglamento (EB) Nr. 950/2006 4 straipsnio 2 dalimi ir (arba) Reglamento (EB) Nr. 508/2007 3 straipsniu, licencijos išduodamos šio reglamento priede nurodytam kiekiui.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 178, 2006 7 1, p. 1.

(3)  OL L 122, 2007 5 11, p. 1.


PRIEDAS

Iš AKR ir Indijos lengvatinėmis sąlygomis įvežamas cukrus

Reglamento (EB) Nr. 950/2006 IV skyrius

2008–2009 prekybos metai

Eilės numeris

Valstybė

Per savaitę nuo 8.12.2008-12.12.2008 patiektina kiekio dalis %

Riba

09.4331

Barbadosas

100

 

09.4332

Belizas

100

 

09.4333

Dramblio Kaulo Krantas

100

 

09.4334

Kongo Respublika

100

 

09.4335

Fidžis

100

 

09.4336

Gajana

100

 

09.4337

Indija

0

Pasiekta