Europos Sąjungos L 338/2008

PRIEDAS

TARPTAUTINIAI APSKAITOS STANDARTAI

23-iasis TAS

23-iasis TAS Skolinimosi išlaidos (persvarstytas 2007 m.)

Galima platinti Europos ekonominėje erdvėje. Visos už Europos ekonominės erdvės ribų esančios teisės, išskyrus teises platinti asmeniniam ar kitam teisingam naudojimui, saugomos. Išsamesnės informacijos galima rasti TASV tinklalapyje www.iasb.org

23-ASIS TARPTAUTINIS APSKAITOS STANDARTAS

Skolinimosi išlaidos

PAGRINDINIS PRINCIPAS

1	Skolinimosi išlaidos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto įsigijimui, statybai ar gamybai, sudaro to turto savikainos dalį. Kitos skolinimosi išlaidos pripažįstamos sąnaudomis.

TAIKYMAS

2	Įmonė turi taikyti šį standartą skolinimosi išlaidų apskaitai.

3	Šis standartas netaikomas faktinei ar priskiriamai nuosavybės vertei, taip pat privilegijuotosioms akcijoms, kurios nepriskiriamos įsipareigojimams.

Įmonei nereikia taikyti šio standarto skolinimosi išlaidoms, tiesiogiai priskirtinoms šių objektų įsigijimui, statybai ar gamybai:

a)	ilgo parengimo turto, vertinamo tikrąja verte, pavyzdžiui, biologinio turto, arba

b)	dideliais kiekiais dažnai gaminamų ar kitaip sukuriamų atsargų.

APIBRĖŽIMAI

5	Šiame standarte vartojami tokie terminai su nurodytomis reikšmėmis: Skolinimosi išlaidos – palūkanos ir kitos išlaidos, kurias patiria įmonė skolindamasi lėšas. Ilgo parengimo turtas – turtas, kurio parengimas numatomam naudojimui ar pardavimui trunka ilgai.

Skolinimosi išlaidas gali sudaryti:

a)	banko sąskaitos pereikvojimo, trumpalaikių bei ilgalaikių paskolų palūkanos;

b)	su skolinimusi susijusių nuolaidų ar priemokų amortizacija;

c)	papildomų skolinimosi išlaidų amortizacija;

d)	finansiniai mokesčiai (įmokos), susiję su finansine nuoma, pripažinta pagal 17-ąjį TAS „Nuoma“;

e)	valiutos keitimo skirtumai, kurie atsiranda skolinantis užsienio valiuta ir kurie naudojami palūkanų išlaidoms tikslinti.

Pagal aplinkybes, ilgo parengimo turtas gali būti:

atsargos

b)	gamybos įranga

c)	elektros energijos gamybos įrenginiai

d)	nematerialusis turtas

e)	investicinis turtas.

Finansinis turtas ir per trumpą laikotarpį pagamintos ar kitaip sukurtos atsargos nėra ilgo parengimo turtas. Turtas, kuris įsigyjamas jau parengtas naudoti pagal numatytą paskirtį ar parduoti, nėra ilgo parengimo turtas.

PRIPAŽINIMAS

8	Įmonė turi kapitalizuoti skolinimosi išlaidas, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto įsigijimui, statybai ar gamybai, kaip to turto savikainos dalį. Kitas skolinimosi išlaidas įmonė turi pripažinti to laikotarpio, per kurį jos patiriamos, sąnaudomis.

Skolinimosi išlaidos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto įsigijimui, statybai ar gamybai, įtraukiamos į to turto savikainą. Tokios skolinimosi išlaidos kapitalizuojamos kaip to turto savikainos dalis, kai tikėtina, kad jos teiks įmonei būsimos ekonominės naudos ir jas galima patikimai įvertinti. Kai įmonė taiko 29-ąjį TAS „Finansinė atskaitomybė hiperinfliacijos sąlygomis“, ji pripažįsta sąnaudomis tą skolinimosi išlaidų dalį, kuria tikslinama to paties laikotarpio infliacija pagal šio standarto 21 straipsnį.

Kapitalizuoti tinkamos skolinimosi išlaidos

Skolinimosi išlaidos, tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto įsigijimui, statybai ar gamybai, yra tokios išlaidos, kurių būtų buvę galima išvengti, jei nebūtų buvę padaryta išlaidų ilgo parengimo turtui. Kai įmonė skolinasi lėšas tik dėl to, kad įsigytų tam tikrą ilgo parengimo turtą, nesunkiai galima nustatyti skolinimosi išlaidas, tiesiogiai susijusias su tuo turtu.

Kartais būna sunku nustatyti tiesioginį ryšį tarp konkretaus skolinimosi ir ilgo parengimo turto ir numatyti, kurio skolinimosi buvo galima išvengti. Kyla sunkumų, pavyzdžiui, kai įmonės finansinė veikla koordinuojama centralizuotai. Taip pat kyla sunkumų, kai įmonių grupė naudoja įvairias skolos priemones skolindamasi lėšas skirtingomis palūkanų normomis ir įvairiu pagrindu skolindama šias lėšas kitoms tos grupės įmonėms. Kitokių sunkumų atsiranda, kai naudojamos paskolos, kurios gautos užsienio valiuta ar kurios su ja yra susietos, kai grupė veikia didelės infliacijos ekonomikos sąlygomis, o keitimo kursai svyruoja. Todėl būna sudėtinga nustatyti skolinimosi išlaidų, tiesiogiai priskirtinų ilgo parengimo turtui įsigyti, sumą, ir todėl reikia ją įvertinti.

Jei įmonė skolinasi lėšas specialiai ilgo parengimo turtui įsigyti, ji turi nustatyti, kokia kapitalizuoti tinkama skolinimosi išlaidų suma turi būti faktinės skolinimosi išlaidos, susijusios su to laikotarpio skolinimusi, atėmus visas investicines pajamas, gaunamas laikinai investavus pasiskolintą sumą.

Finansiniai susitarimai dėl ilgo parengimo turto gali būti tokie, kad įmonė gauna pasiskolintas lėšas ir patiria susijusias skolinimosi išlaidas anksčiau nei visos lėšos (ar jų dalis) išleidžiamos turtui. Tokiomis aplinkybėmis gautos lėšos dažnai laikinai investuojamos prieš jas išleidžiant šiam turtui. Nustatant skolinimosi išlaidų, tinkamų kapitalizuoti per tam tikrą laikotarpį, sumą, iš patirtų skolinimosi išlaidų turi būti atimamos visos investicinės pajamos, gautos investavus šias lėšas.

Jei įmonė paprastai skolinasi lėšas ir naudoja jas ilgo parengimo turtui įsigyti, ji turi nustatyti kapitalizuoti tinkamų skolinimosi išlaidų sumą, taikydama kapitalizacijos normą išlaidoms, patirtoms įsigyjant tą turtą. Kapitalizacijos norma turi būti skolinimosi išlaidų, susijusių su įmonės skolomis, kurios tuo laikotarpiu lieka negrąžintos, svertinis vidurkis, išskyrus skolinimąsi, kuris buvo skirtas konkrečiai ilgo parengimo turtui įsigyti. Per laikotarpį įmonės kapitalizuotų skolinimosi išlaidų suma neturi viršyti per tą laikotarpį jos patirtų skolinimosi išlaidų sumos.

15	Kai kuriomis aplinkybėmis visą patronuojančios įmonės ir jos dukterinių įmonių skolinimąsi galima įtraukti apskaičiuojant skolinimosi išlaidų svertinį vidurkį, kitomis aplinkybėmis kiekviena dukterinė įmonė gali taikyti skolinimosi išlaidų, susijusių su jos pačios skolinimusi, svertinį vidurkį.

Suma, kuria ilgo parengimo turto balansinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę

Kai ilgo parengimo turto balansinė vertė ar laukiama galutinė kaina viršija to turto atsiperkamąją ar grynąją galimo realizavimo vertę, balansinė vertė nurašoma arba sumažinama pagal kitų standartų reikalavimus. Tam tikromis aplinkybėmis nurašymo ar sumažinimo suma atkuriama pagal tuos kitus standartus.

Kapitalizavimo pradžia

Skolinimosi išlaidas, kurios sudaro ilgo parengimo turto savikainos dalį, įmonė turi pradėti kapitalizuoti nuo kapitalizavimo pradžios. Kapitalizavimo pradžia yra laikoma diena, kai įmonė pirmą kartą įvykdo visas šias sąlygas:

a)	ji patiria išlaidas tam turtui;

b)	ji patiria skolinimosi išlaidas;

c)	ji vykdo veiklą, reikalingą parengti turtą numatomam naudojimui ar pardavimui.

Į ilgo parengimo turto išlaidas įtraukiamos tik tos išlaidos, kurios sudaro grynųjų pinigų mokėjimus, kito turto perdavimą ar įsipareigojimų, kuriems skaičiuojamos palūkanos, prisiėmimą. Iš išlaidų atimami visi gauti su tuo turtu susiję tarpiniai mokėjimai ir gautos subsidijos (žr. 20-ąjį TAS „Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos atskleidimas“). Vidutinė turto tam tikro laikotarpio balansinė vertė, įskaitant anksčiau kapitalizuotas skolinimosi išlaidas, paprastai yra apytikriai apskaičiuotos išlaidos, kurioms tą laikotarpį taikoma kapitalizacijos norma.

Veikla, reikalinga paruošti turtą numatomam naudojimui ar pardavimui, yra daugiau nei fizinė turto statyba. Į ją įtraukiamas techninis ir administravimo darbas, atliekamas iki fizinės turto statybos pradžios, pavyzdžiui, veikla siekiant gauti leidimus iki fizinės turto statybos pradžios. Tačiau tokiai veiklai nepriskiriamas turto laikymas, kai nevyksta jokia turto būklę keičianti gamyba ar plėtra. Pavyzdžiui, skolinimosi išlaidos, patirtos žemę rengiant statyboms, kapitalizuojamos tą laikotarpį, kai vyko su tuo žemės parengimu statyboms susijusi veikla. Tačiau kapitalizuoti negalima tų skolinimosi išlaidų, kurios buvo patirtos, kai statybai įsigyta žemė buvo laikoma nevykdant su statybomis susijusios veiklos.

Laikinas kapitalizavimo sustabdymas

20	Įmonė turi laikinai sustabdyti skolinimosi išlaidų kapitalizavimą, kai ji ilgam laikotarpiui sustabdo aktyvią ilgo parengimo turto plėtrą.

Įmonė ilgą laiką gali patirti skolinimosi išlaidų, kai ji sustabdo veiklą, reikalingą parengti turtą numatomam naudojimui ar pardavimui. Tokios išlaidos yra beveik užbaigto turto išlaikymo sąnaudos ir kapitalizuoti jų negalima. Tačiau įmonė paprastai nesustabdo skolinimosi išlaidų kapitalizavimo tą laikotarpį, kai ji atlieka didelį techninį ir administravimo darbą. Taip pat įmonė nesustabdo skolinimosi išlaidų kapitalizavimo tą laikotarpį, kai, rengiant turtą naudoti pagal numatytą paskirtį ar parduoti, laikinas delsimas būtinas. Pavyzdžiui, kapitalizavimas tęsiamas, kai dėl aukšto vandens lygio, įprasto vykdant statybas tame geografiniame regione, ilgą laiką sulaikoma tilto statyba.

Kapitalizavimo nutraukimas

22	Įmonė turi nutraukti skolinimosi išlaidų kapitalizavimą, kai iš esmės visa veikla, būtina ilgo parengimo turtui parengti numatomam naudojimui ar pardavimui, yra baigta.

23	Paprastai turtas numatomam naudojimui ar pardavimui yra parengtas, kai baigiama fizinė jo statyba, net jei įprastas administravimo darbas dar tęsiamas. Nors ir lieka mažų pakeitimų, pavyzdžiui, turto apdaila pagal pirkėjo ar naudotojo nurodymus, tai rodo, kad iš esmės visa veikla jau yra baigta.

24	Jei įmonė ilgo parengimo turto statybą vykdo dalimis ir kiekviena dalis gali būti naudojama, kol kita statoma, skolinimosi išlaidų kapitalizavimą ji turi nutraukti iš esmės užbaigusi visą veiklą, būtiną tos dalies parengimui numatomam naudojimui ar pardavimui.

Verslo kompleksas, sudarytas iš kelių pastatų, kurių kiekvienas gali būti naudojamas atskirai, yra ilgo parengimo turto, kurio kiekviena dalis yra tinkama naudoti vykdant kitų dalių statybą, pavyzdys. Ilgo parengimo turto, kuris visas privalo būti baigtas norint panaudoti kurią nors jo dalį, pavyzdys yra pramonės įmonė, kurios veikla sudaryta iš kelių procesų, paeiliui atliekamų skirtingose įmonės dalyse, esančiose toje pačioje vietoje, pavyzdžiui, plieno gamykla.

ATSKLEIDIMAS

Įmonė turi atskleisti:

a)	per ataskaitinį laikotarpį kapitalizuotų skolinimosi išlaidų sumą;

b)	kapitalizacijos normą, taikomą nustatant kapitalizuoti tinkamų skolinimosi išlaidų sumą.

PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

27	Jei šio standarto taikymas lemia apskaitos politikos pokyčius, įmonė turi taikyti šį standartą toms su ilgo parengimo turtu susijusioms skolinimosi išlaidoms, kurių kapitalizacijos pradžia yra standarto įsigaliojimo diena arba vėliau.

28	Tačiau įmonė gali nustatyti bet kurią ankstesnę nei standarto įsigaliojimo diena datą ir taikyti standartą toms su visu ilgo parengimo turtu susijusioms skolinimosi išlaidoms, kurių kapitalizacijos pradžia yra ta diena arba vėliau.

ĮSIGALIOJIMO DATA

29	Įmonė turi taikyti šį standartą metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, kurie prasideda 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jei įmonė pradeda taikyti šį standartą anksčiau nei nuo 2009 m. sausio 1 d., ji turi tai atskleisti.

23-OJO TAS (PERSVARSTYTO 1993 M.) PANAIKINIMAS

30	Šis standartas pakeičia 23-ąjį TAS „Skolinimosi išlaidos“, persvarstytą 1993 m.

Priedas

Kitų nutarimų pataisos

Šio priedo pataisos taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau. Jei įmonė pradeda taikyti šį standartą ankstesniam laikotarpiui, šio priedo pataisos irgi turi būti taikomos tam laikotarpiui. Pakeistuose straipsniuose naujas tekstas yra pabrauktas, o panaikinamas tekstas yra perbrauktas.

A1 1-asis TFAS „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmąjį kartą“ pakeistas kaip nurodyta toliau.

9, 12 ir 13 straipsniai yra pakeisti, po 25H straipsnio įterpta antraštė ir 25I straipsnis bei pridėtas 47G straipsnis:

„9	Kituose TFAS nurodytos pereinamojo laikotarpio nuostatos taikomos apskaitos politikos pakeitimams, atliekamiems TFAS jau taikančioje įmonėje, netaikomos įmonių, kurios pirmą kartą taiko TFAS, perėjimui prie TFAS, išskyrus atvejus, nurodytus 25D, 25H, 25I, 34A ir 34B straipsniuose.

Šiame TFAS numatytos dvi principo, pagal kurį įmonės pradinis pagal TFAS sudarytas balansas turėtų atitikti kiekvieną TFAS, išimčių kategorijos:

a)	13–25I ir 36A–36C straipsniuose numatytos leistinos kai kurių kitų TFAS reikalavimų taikymo išimtys.

b)	26–34B straipsniuose numatytas kai kurių kitų TFAS retrospektyvaus taikymo draudimas.

Įmonė gali pasirinkti taikyti vieną ar daugiau iš šių išimčių:

…

l)	finansinio turto arba finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės vertinimas per pirminį pripažinimą (25G straipsnis);

m)	finansinis turtas arba nematerialusis turtas, apskaitomas pagal TFAAK 12-ąjį aiškinimą „Koncesijų sutartys dėl paslaugų“ (25H straipsnis);

n)	skolinimosi išlaidos (25I straipsnis).

Įmonė negali taikyti šių išimčių kitiems straipsniams analogiškai.

Skolinimosi išlaidos

25I

Pirmą kartą standartus taikanti įmonė gali taikyti 23-ojo TAS „Skolinimosi išlaidos“, persvarstyto 2007 m., 27 ir 28 straipsnių pereinamąsias nuostatas. Šiuose straipsniuose nuorodos į įsigaliojimo datą turi būti suprantamos kaip 2009 m. sausio 1 d. arba perėjimo prie TFAS data, žiūrint kuri yra vėlesnė.

47G	Įmonė turi taikyti 13 straipsnio n punkto ir 25I straipsnio pataisas metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau. Jei įmonė pradeda taikyti 23-ąjį TAS ankstesniam laikotarpiui, šios pataisos irgi turi būti taikomos tam laikotarpiui.“

A2 1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“110 straipsnio paskutinis sakinys išbraukiamas.

A3 7-ojo TAS „Pinigų srautų ataskaitos“ 32 straipsnis keičiamas taip:

„32	Bendra per laikotarpį sumokėtų palūkanų suma atskleidžiama pinigų srautų ataskaitoje, nepaisant to, ar ji buvo pripažinta sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje, ar kapitalizuota pagal 23-ąjį TAS „Skolinimosi išlaidos“.“

A4 11-ojo TAS „Statybos sutartys“ 18 straipsnio paskutinis sakinys keičiamas taip:

„18	Išlaidoms, kurios gali būti priskirtos sutarčių veiklai apskritai ir konkrečioms sutartims, priskiriamos ir skolinimosi išlaidos.“

A5 16-ojo TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ 23 straipsnis keičiamas taip:

„23

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų savikaina yra piniginės kainos ekvivalentas pripažinimo dieną. Jei mokėjimas atidedamas laikui, kuris viršija įprastą kredito terminą, skirtumas tarp piniginės kainos ekvivalento ir bendros mokėjimo sumos pripažįstamas palūkanų sąnaudomis kredito laikotarpiu, išskyrus tuos atvejus, kai jis kapitalizuojamas pagal 23-ąjį TAS.“

A6 38-ojo TAS „Nematerialusis turtas“ 32 straipsnis keičiamas taip:

„32

Jei mokėjimas už nematerialųjį turtą atidedamas laikui, kuris viršija įprastą kredito terminą, jo įsigijimo vertė yra piniginės kainos ekvivalentas. Skirtumas tarp šios sumos ir visų mokėjimų sumos pripažįstamas kaip palūkanų išlaidos per kredito laikotarpį, išskyrus tuos atvejus, kai jis kapitalizuotas pagal 23-ąjį TAS „Skolinimosi išlaidos“.“

A7 TFAAK 1-ojo aiškinimo „Prisiimtų nutraukimo, atnaujinimo ir panašių įsipareigojimų pokyčiai“ 8 straipsnis keičiamas taip:

„8	Periodiškas diskonto padengimas yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip finansinės sąnaudos tuo metu, kai jis taikomas. Kapitalizavimas pagal 23-ąjį TAS neleidžiamas.“

17.12.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/17

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1261/2008

2008 m. gruodžio 16 d.

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (1), ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008 (2) priimti tam tikri tarptautiniai apskaitos standartai ir aiškinimai, galioję 2008 m. spalio 15 d.

(2)

2008 m. sausio 17 d. Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) paskelbė 2-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto (TFAS) „Mokėjimas akcijomis“ pakeitimus (toliau – 2-ojo TFAS pakeitimai). 2-ojo TFAS pakeitimuose patikslinama, kas yra teisių suteikimo sąlygos, kaip apskaityti kitas nei teisių suteikimo sąlygas ir ūkio subjekto ar sutarties šalies susitarimo dėl mokėjimo akcijomis atšaukimą.

(3)

Pasikonsultavus su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) techninių ekspertų grupe (TEG) patvirtinama, kad 2-ojo TFAS pakeitimai atitinka Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytus techninius priėmimo kriterijus. Pagal 2006 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimą 2006/505/EB, įsteigiantį Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupę, kuri konsultuotų Komisiją Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) nuomonių objektyvumo ir neutralumo klausimais (3), Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupė apsvarstė EFAPG nuomonę dėl pakeitimų tvirtinimo ir Europos Komisiją informavo, kad ta nuomonė gerai subalansuota ir objektyvi.

(4)	Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(5)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Apskaitos reguliavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1126/2008 priede 2-asis tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas (TFAS) „Mokėjimas akcijomis“ iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priede pateiktus 2-ojo TFAS „Mokėjimas akcijomis“ pakeitimus (toliau – 2-ojo TFAS pakeitimai).

2 straipsnis

Visos įmonės šio reglamento priede pateiktus 2-ojo TFAS pakeitimus taiko ne vėliau kaip nuo pirmųjų joms taikomų finansinių metų, prasidedančių po 2008 m. gruodžio 31 d., pradžios.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 16 d.

Komisijos vardu

Charlie McCREEVY

Komisijos narys

PRIEDAS

TARPTAUTINIAI APSKAITOS STANDARTAI

2-asis TFAS

„2-ojo TFAS Mokėjimas akcijomis pakeitimai“

2-OJO TFAS

„Mokėjimas akcijomis“ pakeitimai

Šiame dokumente išdėstomi 2-ojo TFAS „Mokėjimas akcijomis“ pakeitimai. Pakeitimuose įforminami pasiūlymai, pateikti pasiūlytų 2-ojo TFAS pakeitimų diskusijų projekte „Teisių suteikimo sąlygos ir atšaukimai“, paskelbtame 2006 m. vasarį.

Ūkio subjektai šiuos pakeitimus turi taikyti visiems metinių laikotarpių, prasidedančių 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau, mokėjimams akcijomis, kuriems taikomas 2-asis TFAS. Leidžiama taikyti anksčiau.

KITOS NEI TEISIŲ SUTEIKIMO SĄLYGOS

Po standarto 21 straipsnio įtraukiama antraštė ir 21A straipsnis, kaip nurodyta toliau.

Kitų nei teisių suteikimo sąlygų traktavimas

21A.

Taip pat ūkio subjektas turi atsižvelgti į visas kitas nei teisių suteikimo sąlygas, įvertindamas suteiktų nuosavybės priemonių tikrąją vertę. Taigi, suteiktoms nuosavybės priemonėms, kuriose numatytos kitos nei teisių suteikimo sąlygos, ūkio subjektas turi pripažinti prekes ar paslaugas, gautas iš sutarties šalies, tiek, kiek yra įvykdytos visos teisių suteikimo sąlygos, kurios nėra rinkos sąlygos (pvz., gautas paslaugas iš darbuotojo, teikusio savo paslaugas per nustatytą paslaugų teikimo laikotarpį), neatsižvelgiant į tai, ar minėtos kitos nei teisių suteikimo sąlygos buvo įvykdytos.

ATŠAUKIMAI

Standarto 28 straipsnis taisomas, kaip nurodyta toliau.

„28	Jeigu nuosavybės priemonių suteikimas atšaukiamas arba padengiamas per teisių suteikimo laikotarpį (kitaip, negu suteikimo atšaukimas konfiskuojant, jei nevykdomos teisių suteikimo sąlygos)…“

Standarto 28 straipsnio b punktas taisomas, kaip nurodyta toliau.

„28

… Bet koks panašus perviršis turi būti pripažįstamas sąnaudomis. Visgi jei susitarime dėl mokėjimo akcijomis buvo įsipareigojimo komponentų, ūkio subjektas turi iš naujo įvertinti tikrąją įsipareigojimo vertę atšaukimo arba padengimo dieną. Bet koks mokėjimas, atliktas įsipareigojimo komponentui padengti, turi būti pateikiamas kaip įsipareigojimo apmokėjimas.“

Po standarto 28 straipsnio įtraukiamas 28A straipsnis, kaip nurodyta toliau.

„28A	Jei ūkio subjektas arba sutarties šalis gali pasirinkti, ar vykdyti kitas nei teisių suteikimo sąlygas, ūkio subjektas turi traktuoti ūkio subjekto arba sutarties šalies kitų nei teisių suteikimo sąlygų nevykdymą teisių suteikimo laikotarpiu kaip atšaukimą.“

ĮSIGALIOJIMO DATA

Įtraukiamas standarto 62 straipsnis, kaip nurodyta toliau.

„62

Ūkio subjektas toliau nurodytus pakeitimus turi taikyti retrospektyviai metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau:

a)	21A straipsnio reikalavimus dėl kitų nei teisių suteikimo sąlygų traktavimo;

b)	pataisytus „suteikti teisę“ ir „teisių suteikimo sąlygos“ apibrėžimus, pateikiamus A priede;

c)	28 ir 28A straipsnių pakeitimus, susijusius su atšaukimais.

Leidžiamas ankstesnis taikymas. Jei ūkio subjektas šiuos pakeitimus taiko laikotarpiui, prasidedančiam anksčiau nei 2009 m. sausio 1 d., jis turi atskleisti šį faktą.“

APIBRĖŽIMAI

A priede „suteikti teisę“ ir „teisių suteikimo sąlygos“ apibrėžimai taisomi, kaip nurodyta toliau.

„suteikti teisę

Įgyti teisę. Pagal susitarimą dėl mokėjimo akcijomis sutarties šalies teisė gauti pinigus, kitą turtą ar ūkio subjekto nuosavybės priemones suteikiama, kai sutarties šalies teisė nebepriklauso nuo jokių teisių suteikimo sąlygų įvykdymo.

teisių suteikimo sąlygos

Sąlygos, nustatančios, ar ūkio subjektas gauna paslaugas, kurios suteikia sutarties šaliai teisę gauti pinigus, kitą turtą ar ūkio subjekto nuosavybės priemones, remiantis susitarimu dėl mokėjimo akcijomis. Teisių suteikimo sąlygos yra paslaugų teikimo sąlygos arba veiklos sąlygos. Paslaugų teikimo sąlygos įpareigoja sutarties šalį teikti paslaugas nurodytą laikotarpį. Veiklos sąlygos įpareigoja sutarties šalį teikti paslaugas nurodytą laikotarpį ir pasiekti nurodytus veiklos rezultatus (pvz., nurodytą ūkio subjekto pelno padidėjimą per konkretų laikotarpį). Veiklos sąlygos gali apimti rinkos sąlygas.“

17.12.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/21

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1262/2008

2008 m. gruodžio 16 d.

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (1), ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008 (2) priimti tam tikri tarptautiniai apskaitos standartai ir aiškinimai, galioję 2008 m. spalio 15 d.

(2)

2007 m. liepos 5 d. Tarptautinis finansinės atskaitomybės aiškinimo komitetas (TFAAK) paskelbė TFAAK 13-ąjį aiškinimą „Klientų lojalumo programos“ (toliau – TFAAK 13-asis aiškinimas). TFAAK 13-ajame aiškinime panaikinami nenuoseklumai, susiję su apskaitos tvarka, kurią taikant apskaitomos nemokamos ar su nuolaida parduodamos prekės ar paslaugos, teikiamos pagal klientų lojalumo programas, kurias įmonės naudoja, kad suteiktų savo klientams taškų, mylių ar kitokių kreditų jiems perkant prekes ar paslaugas.

(3)

Pasikonsultavus su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) techninių ekspertų grupe (TEG) patvirtinama, kad TFAAK 13-asis aiškinimas atitinka Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytus techninius priėmimo kriterijus. Pagal 2006 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimą 2006/505/EB, įsteigiantį Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupę, kuri konsultuotų Komisiją Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) nuomonių objektyvumo ir neutralumo klausimais (3), Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupė apsvarstė EFAPG nuomonę dėl aiškinimo tvirtinimo ir Europos Komisiją informavo, kad ta nuomonė gerai subalansuota ir objektyvi.

(4)	Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(5)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Apskaitos reguliavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1126/2008 priede įterpiamas Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) 13-asis aiškinimas „Klientų lojalumo programos“, kaip nustatyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Visos įmonės šio reglamento priede pateiktą TFAAK 13-ąjį aiškinimą taiko ne vėliau kaip nuo pirmųjų joms taikomų finansinių metų, prasidedančių po 2008 m. gruodžio 31 d., pradžios.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 16 d.

Komisijos vardu

Charlie McCREEVY

Komisijos narys

PRIEDAS

TARPTAUTINIAI FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAI

TFAAK 13-asis aiškinimas

TFAAK 13-asis aiškinimas Klientų lojalumo programos

13 TFAAK AIŠKINIMAS

Klientų lojalumo programos

NUORODOS

—	8-asis TAS Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos

—	18-asis TAS Pajamos

—	37-asis TAS Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas

PAGRINDINĖ INFORMACIJA

Įmonės klientų lojalumo programas naudoja, kad paskatintų klientus pirkti savo prekes ar paslaugas. Jei klientas perka prekių arba paslaugų, įmonė suteikia klientui lojalumo taškų (dažnai vadinamų tiesiog taškais). Klientas gali iškeisti lojalumo taškus į prizus, pvz., nemokamas arba su nuolaida parduodamas prekes ar paslaugas.

Programos taikomos įvairiais būdais. Iš klientų gali būti reikalaujama sukaupti nustatytą mažiausią lojalumo taškų skaičių ar vertę, ir tik tada leidžiama juos iškeisti. Lojalumo taškai gali būti susieti su atskirais pirkiniais, pirkinių grupėmis ar su nustatytą laikotarpį pasikartojančiais pirkimo įpročiais. Įmonė gali pati vykdyti klientų lojalumo programą arba dalyvauti trečiosios šalies vykdomoje programoje. Siūlomi prizai gali būti pačios įmonės tiekiamos prekės ar paslaugos ir (arba) teisės kreiptis dėl prekių ar paslaugų į trečiąją šalį.

TAIKYMAS

Šis aiškinimas taikomas klientų lojalumo taškams, kuriuos:

a)	įmonė suteikia savo klientams kaip pardavimo sandorio, t. y. prekių pardavimo, paslaugų teikimo arba kliento naudojimosi įmonės turtu, dalį;

b)	įvykdęs visas papildomas nustatytas sąlygas, klientas gali ateityje iškeisti į nemokamas ar su nuolaida parduodamas prekes ar paslaugas.

Aiškinimas skirtas įmonės, kuri suteikia lojalumo taškus savo klientams, apskaitai.

KLAUSIMAI

Šiame aiškinime nagrinėjami klausimai:

ar įmonės įsipareigojimas teikti nemokamas arba su nuolaida parduodamas prekes ar paslaugas („prizus“) ateityje turėtų būti pripažįstamas ir vertinamas:

i)	priskiriant tam tikrą iš pardavimo sandorių gauto ar gautino atlygio dalį lojalumo taškams ir atidedant pajamų pripažinimą (taikant 18-ojo TAS 13 straipsnį),

ii)	arba numatant apskaičiuotas ateities išlaidas prizams teikti (taikant 18-ojo TAS 19 straipsnį); ir

jei atlygis priskiriamas lojalumo taškams:

i)	kiek taškams turėtų būti skiriama;

ii)	kada turėtų būti pripažįstamos pajamos;

iii)	jei prizus teikia trečioji šalis, kaip turėtų būti įvertinamos pajamos.

BENDRA NUOMONĖ

Įmonė taiko 18-ojo TAS 13 straipsnį ir apskaito lojalumo taškus kaip atskirą pardavimo sandorio (-ių), už kurį (-iuos) jie suteikiami, komponentą („pradinis pardavimas“). Tikroji atlygio, kuris yra gautas arba gautinas pradinio pardavimo metu, vertė paskirstoma pagal lojalumo taškus ir kitus pardavimo komponentus.

6.	Lojalumo taškams priskirtas atlygis įvertinamas remiantis jų tikrąja verte, t. y. suma, už kurią lojalumo taškai galėtų būti realizuoti atskirai.

Jei įmonė prizus teikia pati, ji lojalumo taškams priskirtą atlygį pripažįsta pajamomis tada, kai lojalumo taškai panaudojami, ir įmonė įvykdo savo įsipareigojimus teikti prizus. Pripažintų pajamų suma turi būti pagrįsta lojalumo taškų, kurie iškeisti į prizus, skaičiumi, atsižvelgiant į bendrą numatytų iškeisti taškų skaičių.

Jei prizus teikia trečioji šalis, įmonė įvertina, ar lojalumo taškams priskirtą atlygį gauna ji pati (t. y. kaip pagrindinė sandorio šalis), ar trečiosios šalies vardu (t. y. kaip trečiosios šalies atstovas):

Jei įmonė gauna atlygį trečiosios šalies vardu, ji:

i)	įvertina pajamas kaip savo sąskaitoje laikomą grynąją sumą, t. y. lojalumo taškams priskirto atlygio ir sumos, kuri mokama trečiajai šaliai už prizų teikimą, skirtumą;

ii)

pripažįsta šią grynąją sumą pajamomis, kai trečioji šalis įpareigojama teikti prizus ir turi teisę gauti už tai atlygį. Šie įvykiai gali įvykti tuojau pat suteikus lojalumo taškus, arba, jei klientas gali pasirinkti prašyti prizų iš įmonės arba iš trečiosios šalies, šie įvykiai gali įvykti tik tada, kai klientas pasirenka prašyti prizų iš trečiosios šalies.

b)	Jei atlygį gauna pati įmonė, ji įvertina savo pajamas kaip bendrą atlygį, priskirtą lojalumo taškams, ir pripažįsta pajamas, kai įvykdo įsipareigojimus dėl prizų.

Jeigu bet kuriuo metu numatoma, kad neišvengiamos išlaidos, reikalingos įvykdyti su prizų teikimu susijusius įsipareigojimus, viršys gautą ir gautiną atlygį (t. y. atlygį, kuris buvo priskirtas lojalumo taškams pradinio pardavimo metu ir kuris dar nebuvo pripažintas pajamomis, ir visą papildomą atlygį, kuris bus gautas, kai klientas panaudos lojalumo taškus), įmonei sutartys bus nuostolingos. Įsipareigojimas pripažįstamas perviršiniu pagal 37-ąjį TAS. Poreikis pripažinti tokį įsipareigojimą galėtų atsirasti, jei numatomos prizų teikimo išlaidos didės, pavyzdžiui, jei įmonė persvarsto savo lūkesčius dėl lojalumo taškų, kurie bus panaudoti, skaičiaus.

ĮSIGALIOJIMO DATA IR PEREINAMASIS LAIKOTARPIS

10.	Įmonė taiko šį aiškinimą metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2008 m. liepos 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu įmonė taiko aiškinimą laikotarpiui, kuris prasideda anksčiau nei 2008 m. liepos 1 d., ji nurodo šį faktą.

11.	Apskaitos politikos pakeitimai turi būti paaiškinti pagal 8-ąjį TAS.

Priedas

Taikymo nurodymai

Šis priedas yra neatskiriama aiškinimo dalis.

Tikrosios lojalumo taškų vertės įvertinimas

1TN.	Bendros nuomonės 6 straipsnyje reikalaujama, kad lojalumo taškams priskirtas atlygis būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant į jų tikrąją vertę, t. y. į sumą, už kurią lojalumo taškai galėtų būti realizuoti atskirai. Jei tikroji vertė nėra tiesiogiai nustatoma, ją reikia apskaičiuoti apytiksliai.

2TN.

Įmonė gali apytiksliai apskaičiuoti lojalumo taškų tikrąją vertę pagal prizų, į kuriuos taškai galėtų būti iškeičiami, tikrąją vertę. Šių prizų tikroji vertė būtų sumažinta, atsižvelgiant į:

a)	prizų, kurie būtų siūlomi klientams, dar negavusiems lojalumo taškų pirminio pardavimo metu, tikrąją vertę; ir

b)	lojalumo taškų, kurių tikimasi, kad klientai nepanaudos, dalį.

Jei klientai gali pasirinkti iš įvairių prizų, tikroji lojalumo taškų vertė atspindės įvairių galimų prizų tikrąsias vertes proporcingai tikėtinam kiekvieno prizo pasirinkimo dažnumui.

3TN.

Kai kuriomis aplinkybėmis gali būti taikomi kiti vertinimo metodai. Pavyzdžiui, jei prizus teiks trečioji šalis, o įmonė mokės trečiajai šaliai už kiekvieną suteiktą lojalumo tašką, įmonė galėtų apskaičiuoti tikrąją lojalumo taškų vertę pagal sumą, kurią moka trečiajai šaliai, pridėdama pagrįstą pelno maržą. Renkantis ir taikant vertinimo metodą, reikia nuspręsti, koks metodas atitinka bendros nuomonės 6 straipsnio reikalavimus ir labiausiai tinka esamoms aplinkybėms.

17.12.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/25

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1263/2008

2008 m. gruodžio 16 d.

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (1), ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008 (2) priimti tam tikri tarptautiniai standartai ir aiškinimai, galioję 2008 m. spalio 15 d.

(2)

2007 m. liepos 5 d. Tarptautinis finansinės atskaitomybės aiškinimo komitetas (TFAAK) paskelbė TFAAK 14-ąjį aiškinimą „19-asis TAS. Nustatytų išmokų turto apribojimas, minimalūs finansavimo reikalavimai ir jų sąveika“ (toliau – TFAAK 14-asis aiškinimas). TFAAK 14-ajame aiškinime patikslinamos 19-ojo tarptautinio apskaitos standarto nuostatos dėl nustatytų išmokų turto, susijusio su nustatytų išmokų planais po išėjimo į pensiją, vertinimo, kai nustatyti minimalūs finansavimo reikalavimai. Nustatytų išmokų turtas – perviršis, kuriuo plane numatyto turto tikroji vertė viršija nustatytų išmokų įsipareigojimo dabartinę vertę. 19-ajame TAS jis vertinamas tik pagal ekonominės naudos, gaunamos iš plano grąžinamų lėšų arba būsimų plano įmokų sumažinimo forma, dabartinę vertę, kuriai poveikį gali daryti minimalūs finansavimo reikalavimai.

(3)

Pasikonsultavus su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) techninių ekspertų grupe (TEG) patvirtinama, kad TFAAK 14-asis aiškinimas atitinka Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytus techninius priėmimo kriterijus. Pagal 2006 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimą 2006/505/EB, įsteigiantį Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupę, kuri konsultuotų Komisiją Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) nuomonių objektyvumo ir neutralumo klausimais (3), Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupė apsvarstė EFAPG nuomonę dėl aiškinimo tvirtinimo ir Europos Komisiją informavo, kad ta nuomonė gerai subalansuota ir objektyvi.

(4)	Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008.

(5)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Apskaitos reguliavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1126/2008 priede Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) 14-asis aiškinimas „19-asis TAS. Nustatytų išmokų turto apribojimas, minimalūs finansavimo reikalavimai ir jų sąveika“ įterpiamas, kaip nustatyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Visos įmonės šio reglamento priede pateiktą TFAAK 14-ąjį aiškinimą taiko ne vėliau kaip nuo pirmųjų joms taikomų finansinių metų, prasidedančių po 2008 m. gruodžio 31 d., pradžios.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 16 d.

Komisijos vardu

Charlie McCREEVY

Komisijos narys