ISSN 1725-5120 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 337 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
51 tomas |
|
|
II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma |
|
|
|
SPRENDIMAI |
|
|
|
Taryba |
|
|
|
2008/945/EB, Euratomas |
|
|
* |
2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos sprendimas, iš dalies keičiantis Tarybos darbo tvarkos taisykles |
|
|
|
Komisija |
|
|
|
2008/946/EB |
|
|
* |
2008 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimas, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2006/88/EB nuostatos dėl akvakultūros gyvūnų karantino reikalavimų (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 7905) ( 1 ) |
|
|
III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi |
|
|
|
AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES VI ANTRAŠTINE DALIMI |
|
|
* |
|
|
||
|
* |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma
REGLAMENTAI
16.12.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 337/1 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1248/2008
2008 m. gruodžio 15 d.
kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),
atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. gruodžio 16 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 15 d.
Komisijos vardu
Jean-Luc DEMARTY
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
(2) OL L 350, 2007 12 31, p. 1.
PRIEDAS
Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
(EUR/100 kg) |
||
KN kodas |
Trečiosios šalies kodas (1) |
Standartinė importo vertė |
0702 00 00 |
MA |
82,0 |
TR |
101,7 |
|
ZZ |
91,9 |
|
0707 00 05 |
JO |
167,2 |
MA |
56,0 |
|
TR |
103,0 |
|
ZZ |
108,7 |
|
0709 90 70 |
MA |
106,6 |
TR |
137,6 |
|
ZZ |
122,1 |
|
0805 10 20 |
AR |
18,1 |
BR |
44,6 |
|
CL |
52,1 |
|
MA |
76,3 |
|
TR |
81,3 |
|
ZA |
43,4 |
|
ZZ |
52,6 |
|
0805 20 10 |
MA |
71,9 |
TR |
72,0 |
|
ZZ |
72,0 |
|
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90 |
CN |
49,8 |
HR |
54,2 |
|
IL |
75,7 |
|
TR |
55,0 |
|
ZZ |
58,7 |
|
0805 50 10 |
MA |
64,0 |
TR |
55,3 |
|
ZZ |
59,7 |
|
0808 10 80 |
CA |
82,7 |
CN |
81,3 |
|
MK |
34,6 |
|
US |
109,3 |
|
ZZ |
77,0 |
|
0808 20 50 |
CN |
41,0 |
TR |
104,0 |
|
US |
108,6 |
|
ZZ |
84,5 |
(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.
16.12.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 337/3 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1249/2008
2008 m. gruodžio 10 d.
kuriuo nustatomos išsamios Bendrijos galvijų, kiaulių ir avių skerdenų klasifikavimo skalių taikymo ir pranešimo apie tų skerdenų kainas taisyklės
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 43 straipsnio m punktą kartu su 4 straipsniu,
kadangi:
(1) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 204 straipsnio 2 dalies h punktą Bendrijos skerdenų klasifikavimo skalėms reglamentas taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d. Todėl turėtų būti priimtos ir nuo 2009 m. sausio 1 d. taikomos išsamios šių Bendrijos skalių taikymo ir valstybių narių pranešimo apie tų skerdenų kainas taisyklės. |
(2) |
Bendrijos skerdenų klasifikavimo skalių taikymo taisyklės iki šiol buvo nustatytos keliais teisės aktais, visų pirma, 1982 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 563/82, kuriuo nustatomos išsamios Reglamento (EEB) Nr. 1208/81 taikymo taisyklės, nustatant suaugusių galvijų rinkos kainas, remiantis Bendrijos skerdenų klasifikavimo skale (2), 1985 m. spalio 24 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2967/85, kuriuo nustatomos išsamios Bendrijos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalės taikymo taisyklės (3), 1991 m. vasario 13 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 344/91, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1186/90, išplečiančio Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalės taikymo mastą, taikymo taisyklės (4), 1996 m. vasario 16 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 295/96, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1892/87 dėl suaugusių galvijų rinkos kainų registravimo, remiantis Bendrijos skerdenų klasifikavimo skale, taikymo taisyklės (5), 2006 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 103/2006, kuriuo priimtos papildomos Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalės taikymo nuostatos (6), 2006 m. birželio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 908/2006, kuriuo nustatomas kiaulienos reprezentacinių rinkų Bendrijoje sąrašas (7), 2006 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1128/2006 dėl prekybos etapo, kuriuo taikoma vidutinė kiaulių skerdenų kaina (8), 2006 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1319/2006 dėl valstybių narių ir Komisijos keitimosi tam tikra informacija apie kiaulieną (9), 2008 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 710/2008, kuriuo nustatomi svertiniai koeficientai, naudotini apskaičiuojant 2008–2009 prekybos metų Bendrijos rinkos kiaulių skerdenų kainą (10), 2008 m. sausio 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 22/2008, kuriuo nustatomos išsamios taisyklės, skirtos Bendrijos avienos skerdenų klasifikavimo skalei (11), ir 1983 m. rugsėjo 7 d. Komisijos sprendimu 83/471/EEB dėl Bendrijos inspektavimo komiteto, skirto suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalei taikyti (12). Siekiant aiškumo ir racionalumo šie reglamentai ir sprendimas turėtų būti pakeisti vienu teisės aktu. |
(3) |
Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Bendrijos suaugusių galvijų ir kiaulių skerdenų klasifikavimo skalės turėtų būti taikomos pagal to reglamento V priede nustatytas taisykles; be to, valstybės narės Bendrijos skalę gali taikyti ir avių skerdenoms klasifikuoti. |
(4) |
Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 42 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad Bendrijos skerdenų klasifikavimo skalė galvijienos sektoriuje turėtų būti taikoma suaugusių galvijų skerdenoms. To reglamento III priedo IV dalies 2 punkte suaugę galvijai apibrėžiami pagal galvijo gyvąjį svorį. Nepaisant to apibrėžimo ir siekiant užtikrinti vienodą Bendrijos skalės taikymą, tikslinga leisti valstybėms narėms nustatyti, kad tam tikro amžiaus sulaukusių galvijų skerdenoms Bendrijos skalę taikyti privaloma; galvijų amžius būtų nustatomas pagal identifikavimo ir registravimo sistemą, numatytą 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1760/2000, kuriuo nustatyta galvijų identifikavimo bei registravimo sistema, reglamentuojamas jautienos bei jos produktų ženklinimas (13). Šią identifikavimo ir registravimo sistemą taip pat reikėtų taikyti skirstant skerdenas į A ir B kategorijas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo A dalies II punkte. |
(5) |
Siekiant užtikrinti vienodą suaugusių galvijų ir avių skerdenų klasifikavimą Bendrijoje būtina tiksliau apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo C dalies III ir V punktuose nurodytas raumeningumo ir riebalinio sluoksnio klases. |
(6) |
Dvigubų raumenų galvijų skerdenoms Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo A dalies III punkte numatyta S raumeningumo klasė. Atsižvelgiant į tai, kad ši konkreti raumeningumo klasė atspindi kai kurių valstybių narių galvijų ypatumus, tikslinga numatyti, kad tokios valstybės narės turėtų galimybę priskirti skerdenas S raumeningumo klasei. |
(7) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 43 straipsnio m punkto iii papunkčio antrą įtrauką nuo bendro įsipareigojimo klasifikuoti suaugusių galvijų skerdenas leidžiančios nukrypti nuostatos gali būti taikomos valstybėms narėms, kurios to prašo įmonėms, kuriose galvijų skerdžiama nedaug. Remdamosi patirtimi, įgyta taikant Bendrijos klasifikavimo skalę, valstybės narės mano, kad tikslinga taikyti tokią leidžiančią nukrypti nuostatą skerdykloms, kuriose vidutinis metinis per savaitę paskerstų galvijų skaičius ne didesnis kaip 75 suaugę galvijai. Komisijos manymu, ši leidžianti nukrypti nuostata pateisinama atsižvelgiant į nedideles tokių skerdyklų gamybos apimtis. Dėl tų pačių priežasčių tokia leidžianti nukrypti nuostata numatyta ir Reglamento (EEB) Nr. 344/91 2 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje. Todėl, siekiant supaprastinti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 43 straipsnio m punkto iii papunkčio antros įtraukos taikymą, tikslinga valstybėms narėms leisti pačioms taikyti tokią leidžiančią nukrypti nuostatą. |
(8) |
Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 43 straipsnio m punkto iv papunktyje numatyta, kad valstybėms narėms turėtų būti leidžiama netaikyti kiaulių skerdenų klasifikavimo skalės. Ši nuostata visų pirma turėtų būti taikoma nedidelėms skerdykloms, kuriose per savaitę vidutiniškai paskerdžiama ne daugiau kaip 200 kiaulių. |
(9) |
Siekiant užtikrinti, kad Bendrijos klasifikavimo skalės būtų taikomos tiksliai, reikėtų patikslinti suaugusių galvijų, kiaulių ir avių skerdenų klasifikavimo, svėrimo bei identifikavimo sąlygas ir praktinius metodus tam, kad rinka būtų skaidresnė. |
(10) |
Tačiau reikėtų numatyti tam tikras nuo jų leidžiančias nukrypti nuostatas, visų pirma, dėl skerdenų klasifikavimui ir svėrimui nustatyto termino, kai dėl techninio gedimo negalima taikyti automatizuotų klasifikavimo metodų, o taip pat dėl to, kur ant skerdenos dedami spaudai arba etiketės, ant kurių nurodoma klasifikacija, ir dėl skerdyklų, kurios pačios iškaulinėja visas skerdenas. Kiaulių skerdenų svoris turėtų būti susietas su atvėsintos skerdenos svoriu, apskaičiuojamu gautiems duomenims taikant konversijos koeficientą, kurį reikėtų nustatyti. Šis koeficientas turėtų kisti priklausomai nuo laiko, prabėgusio nuo kiaulės paskerdimo iki jos svėrimo. Todėl šį koeficientą turėtų būti leidžiama koreguoti. |
(11) |
Fiziniams ar juridiniams asmenims, kurių pavedimu galvijai skerdžiami, turėtų būti pranešta apie skersti pristatytų galvijų suklasifikavimą. Pranešime taip pat reikėtų pateikti tam tikrą papildomą informaciją, kad tiekėjams būtų užtikrintas visiškas skaidrumas. |
(12) |
Siekiant užtikrinti suaugusių galvijų ir avių skerdenų klasifikavimo tikslumą ir patikimumą, klasifikuoti turėtų darbuotojai, turintys reikiamą kvalifikaciją, kuri būtų patvirtinta atitinkama licencija arba patvirtinimu. |
(13) |
Vietoj tiesioginio vizualinio suaugusių galvijų skerdenų raumeningumo ir riebalinio sluoksnio įvertinimo galima taikyti automatizuotus klasifikavimo metodus, jei jie paremti patikimais statistiniais metodais. Leidimas taikyti automatizuotus klasifikavimo metodus turėtų būti suteikiamas, jei laikomasi tam tikrų sąlygų ir reikalavimų, o taip pat jei jie atitinka didžiausią leistiną statistinės paklaidos nuokrypį, kurį reikėtų nustatyti. |
(14) |
Siekiant pagerinti klasifikavimo taikant automatizuotus klasifikavimo metodus tikslumą, reikėtų, kad ir gavus licenciją būtų galima keisti suaugusių galvijų skerdenų automatizuotų klasifikavimo metodų technines specifikacijas. Tačiau tokiems pakeitimams turėtų pritarti kompetentingos institucijos, kurios turėtų įsitikinti, kad dėl šių pakeitimų bus išlaikytas bent jau toks pats tikslumo lygis. |
(15) |
Kiaulių skerdenos vertė nustatoma visų pirma remiantis raumeningumu, palyginti su jos visu svoriu. Siekiant užtikrinti objektyvų raumeningumo vertinimą, tam tikros skerdenos anatominės dalys turėtų būti išmatuojamos taikant leistinus ir statistiškai pagrįstus metodus. Nors kiaulių skerdenos raumeningumui įvertinti gali būti taikomi įvairūs metodai, būtina užtikrinti, kad apskaičiuotas raumeningumas dėl pasirinkto metodo nepasikeistų. Kiaulių skerdenos komercinei vertei nustatyti reikėtų leisti taikyti ne tik svorį ir apskaičiuotą raumeningumą, bet ir kitus vertinimo kriterijus. |
(16) |
Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo C dalies III punkte numatyta, kad avių skerdenas reikėtų klasifikuoti pagal raumeningumą ir riebalinio sluoksnio dydį. Tačiau kiti kriterijai, visų pirma svoris, mėsos spalva ir riebalinis sluoksnis, gali būti naudojami klasifikuojant ėriukų skerdenas, sveriančias mažiau negu 13 kg. |
(17) |
Suaugusių galvijų, kiaulių ir avių klasifikavimo patikimumui patikrinti tikrinimus vietoje turėtų reguliariai vykdyti nuo tikrinamos įmonės nepriklausomos institucijos. Reikėtų nustatyti šių tikrinimų sąlygas ir būtiniausius reikalavimus, įskaitant ataskaitų apie atliktus tikrinimus teikimą bei galimus tolesnius veiksmus. Kai suaugę galvijai klasifikuojami taikant automatizuotus klasifikavimo metodus, reikėtų nustatyti tam tikras papildomas nuostatas dėl tikrinimų vietoje, įskaitant nuostatą, kad iškart po licencijos suteikimo tokie tikrinimai būtų atliekami dažniau. |
(18) |
Norint, kad Bendrijos galvijų, kiaulių ir avių skerdenų kainas būtų galima palyginti, reikia tiksliai nustatyti prekybos etapą, kuriame registruojamos šios kainos. Be to, reikėtų nustatyti ES suaugusių galvijų ir avių skerdenų pateikimo modelį. Taip pat reikėtų nustatyti koregavimo koeficientus, pagal kuriuos tam tikrose valstybėse narėse taikomi skerdenos pateikimo principai būtų suderinti su ES skerdenos pateikimo modeliu. |
(19) |
Siekiant užtikrinti, kad registruojamos skerdenų kainos atitiktų valstybių narių produkcijos apimtis galvijienos, kiaulienos ir avienos sektoriuose, būtina apibrėžti kategorijas bei klases ir tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, kurios įmonės arba asmenys privalo pranešti apie kainas. |
(20) |
Atsižvelgiant į valstybių narių įsipareigojimą pranešti apie galvijų skerdenų kainas, joms turėtų būti leista nuspręsti, ar jų teritorija padalinta, ir jeigu taip, tai į kiek regionų. Tikslinga numatyti, kad Jungtinė Karalystė pranešdama apie kainas turėtų išskirti du regionus – Didžiąją Britaniją ir Šiaurės Airiją. |
(21) |
Jeigu valstybės narės įsteigė regioninius komitetus suaugusių galvijų skerdenų kainoms nustatyti, reikėtų numatyti, kad jų sudėtis užtikrintų darnų bei objektyvų požiūrį ir kad į šių komitetų nustatytas kainas būtų atsižvelgiama apskaičiuojant nacionalines kainas. |
(22) |
Jei suaugusių galvijų tiekėjams išmokamos papildomos sumos, įmonės arba asmenys, kurie privalo pranešti apie kainas, turėtų būti įpareigoti kainas pakoreguoti, kad apskaičiuojant vidutines nacionalines kainas būtų išvengta bet kokio iškraipymo. |
(23) |
Reikėtų nustatyti praktinį metodą, kurį valstybės narės taikytų apskaičiuodamos vidutines savaitės kainas. Komisijai apie šias kainas reikėtų pranešti kas savaitę, o jų pagrindu būtų galima Bendrijos lygmeniu nustatyti vidutines svertines kainas. |
(24) |
Siekiant stebėti, kaip pranešama apie suaugusių galvijų, kiaulių ir avių skerdenų kainas, valstybes nares reikėtų įpareigoti Komisijai periodiškai perduoti tam tikrą informaciją. |
(25) |
Siekiant užtikrinti vienodą Bendrijos galvijų ir avių skerdenų klasifikavimo skalės taikymą visoje Bendrijoje, Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Bendrijos tikrinimų komitetas, sudarytas iš Komisijos ekspertų ir valstybių narių paskirtų ekspertų, turi vykdyti tikrinimus vietoje. Reikėtų parengti įgyvendinimo taisykles dėl komiteto sudėties ir veiklos. |
(26) |
Būtina numatyti, kad valstybės narės imtųsi tam tikrų priemonių, kad užtikrintų teisingą Bendrijos klasifikavimo skalių taikymą, užtikrintų, kad kainos, apie kurias pranešama, būtų nurodomos tikslios, ir skirtų nuobaudas už visus pažeidimus. Be to, valstybes nares reikėtų įpareigoti apie tas priemones informuoti Komisiją. |
(27) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
TAIKYMO SRITIS
1 straipsnis
Taikymo sritis
Šiuo reglamentu nustatomos išsamios Bendrijos galvijų, kiaulių ir avių skerdenų klasifikavimo skalių taikymo ir pranešimo apie tų skerdenų rinkos kainas taisyklės, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 43 straipsnio m punkte.
II SKYRIUS
GALVIJIENOS SEKTORIUS
2 straipsnis
Taikymo sritis ir bendrosios nuostatos
1. Bendrijos skerdenų klasifikavimo skalė galvijienos sektoriuje taikoma suaugusių galvijų skerdenoms.
2. Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 III priedo IV dalies 2 punkto, valstybės narės gali nuspręsti, kad pirmoje dalyje nurodyta Bendrijos skalė taikoma galvijų, kurių amžius skerdimo metu yra 12 mėnesių arba daugiau, skerdenoms.
3. Taikant Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo A dalies II punktą, jaunesnių kaip 2 metų nekastruotų buliukų skerdenos (A kategorija) ir kitų nekastruotų bulių skerdenos (B kategorija) skiriamos pagal galvijo amžių.
4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas galvijų amžius patikrinamas remiantis informacija, pateikiama galvijų identifikavimo ir registravimo sistemoje, kuri įdiegta kiekvienoje valstybėje narėje pagal Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 I antraštinę dalį.
3 straipsnis
Papildomos nuostatos dėl raumeningumo ir riebalinio sluoksnio klasių
Šio reglamento I priede nustatytos papildomos išsamios nuostatos dėl raumeningumo ir riebalinio sluoksnio klasių, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo A dalies III punkte.
4 straipsnis
S raumeningumo klasė
Valstybės narės gali priskirti skerdenas Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo A dalies III punkte nurodytai S raumeningumo klasei, kad būtų atsižvelgta į jų galvijų ypatumus.
5 straipsnis
Nuostata, leidžianti nukrypti nuo privalomo skerdenų klasifikavimo
Valstybės narės gali nuspręsti, kad Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo A dalies V punkte nustatytas reikalavimas klasifikuoti suaugusių galvijų skerdenas neprivalomas tose patvirtintose įmonėse, kuriose vidutinis metinis per savaitę paskerstų suaugusių galvijų skaičius – ne daugiau kaip 75.
6 straipsnis
Klasifikavimas ir identifikavimas
1. Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo A dalies V punkte nurodyti klasifikavimo ir identifikavimo veiksmai atliekami skerdykloje.
2. Skerdena klasifikuojama, identifikuojama ir sveriama ne vėliau kaip per valandą nuo gyvulio paskerdimo.
Tačiau kai 9 straipsnyje nurodytais automatizuotais klasifikavimo metodais skerdenų klasifikuoti nepavyksta, šios skerdenos klasifikuojamos ir identifikuojamos paskerdimo dieną.
3. Skerdenų identifikavimas atliekamas naudojant žymę, kurioje nurodoma kategorija, raumeningumo ir riebalinio sluoksnio klasės, nurodytos atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo A dalies II ir III punktuose.
Ženklinama kompetentingų institucijų patvirtintu būdu dedant spaudą išorinėje skerdenos pusėje ir naudojant nenutrinamą bei netoksišką rašalą; raidės ir skaitmenys turi būti ne mažesni kaip 2 cm aukščio.
Žymės dedamos ant užpakalinio ketvirčio ties ketvirtuoju juosmens slanksteliu nugaros pusėje ir ant priekinio ketvirčio, ant krūtinkaulio, 10–30 cm nuo nupjauto jo krašto. Valstybės narės gali nustatyti kitas nurodytų ketvirčių žymėjimo vietas, jei apie tai iš anksto praneša Komisijai.
4. Nepažeidžiant Komisijos reglamento (EB) Nr. 1669/2006 (14) 4 straipsnio 3 dalies c punkto ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 826/2008 (15) I priedo 1 dalies a punkto nuostatų, valstybės narės turi teisę pakeisti žymėjimą ženklinimu etiketėmis, jei laikomasi tokių reikalavimų:
a) |
etiketės gali būti laikomos ir pritvirtinamos tik patvirtintose įmonėse, kuriose skerdžiami galvijai; jos turi būti ne mažesnės kaip 50 cm2 dydžio; |
b) |
taikomi ne tik 3 dalyje nurodyti reikalavimai, bet ir reikalaujama, kad etiketėse būtų nurodytas skerdyklos patvirtinimo numeris, galvijo identifikacijos arba paskerdimo numeris, paskerdimo data bei skerdenos masė ir, jei taikytina, nuoroda, kad klasifikuota taikant automatizuotus klasifikavimo metodus; |
c) |
b punkte nurodyta informacija turi būti aiškiai įskaitoma ir jos negalima taisyti, nebent pakeitimai aiškiai nurodyti etiketėje ir atlikti prižiūrint kompetentingai institucijai ir pagal jos nustatytas praktines sąlygas; |
d) |
etiketės turi būti apsaugotos nuo suklastojimo, neplyštančios ir gerai pritvirtintos prie kiekvieno ketvirčio tose vietose, kurios nurodytos šio straipsnio 3 dalies 3 pastraipoje. |
Jei klasifikuojama taikant 11 straipsnyje nurodytus automatizuotus klasifikavimo metodus, privaloma ženklinti etiketėmis.
5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas žymes ir etiketes draudžiama nuimti iki tol, kol ketvirčiai bus iškaulinėti.
6. Kategorija nurodoma pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo A dalies II punktą ir šio reglamento 2 straipsnio 3 ir 4 dalis.
Žymint poklasius arba, jei taikytina, išskirstant kategorijas pagal amžių, naudojami kiti nei klasifikavimo simboliai.
7. Įpareigojimai dėl šio straipsnio 3–6 dalyse nurodyto skerdenų identifikavimo netaikomi patvirtintoms skerdykloms, kurios visas gautas skerdenas iškaulinėja pačios.
7 straipsnis
Pranešimas apie klasifikavimo rezultatus
1. Apie klasifikavimo, atlikto pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo A dalies V punktą, rezultatus raštu arba elektroniniu būdu pranešama fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio pavedimu galvijai skerdžiami.
2. Pranešant klasifikavimo rezultatus, galvijo tiekėjui arba, jei tokių nėra, už skerdimo operacijas atsakingam fiziniam ar juridiniam asmeniui skirtoje sąskaitoje faktūroje arba prie jos pridedamame dokumente nurodoma kiekvienos skerdenos:
a) |
kategorija ir raumeningumo bei riebalinio sluoksnio klasės Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo A dalies II ir III punktuose nurodytomis atitinkamomis raidėmis ir skaitmenimis; |
b) |
svoris, nustatytas pagal šio reglamento 13 straipsnio 2 dalį, nurodant, ar tai šiltos ar atvėsintos skerdenos svoris; |
c) |
skerdenos pateikimas sveriant ir klasifikuojant ant kablio pakabintą skerdeną; |
d) |
jeigu taikytina, nurodoma, kad klasifikuota taikant automatizuotus klasifikavimo metodus. |
3. Valstybės narės gali reikalauti, kad į šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą pranešimą būtų įtraukti raumeningumo ir riebalinio sluoksnio poklasiai, jei tokią informaciją galima gauti.
Šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos informacijos apie skerdenos pateikimą pateikti neprivaloma, jei pagal valstybės narės priimtus teisės aktus leidžiamas vienintelis skerdenos pateikimo būdas.
8 straipsnis
Kvalifikuotų skerdenų vertintojų atliekamas klasifikavimas
Valstybės narės užtikrina, kad skerdenas klasifikuotų kvalifikuoti vertintojai, turintys reikiamas licencijas. Vietoj licencijų galima naudoti valstybės narės suteiktus patvirtinimus, jei tokie patvirtinimai atitinka kvalifikacijos pripažinimą.
9 straipsnis
Automatizuotų klasifikavimo metodų taikymo licencijos
1. Valstybės narės gali suteikti licenciją, pagal kurią visoje arba dalyje valstybės teritorijos leidžiama taikyti automatizuotus klasifikavimo metodus.
Licencija suteikiama, jei laikomasi II priedo A dalyje nustatyto sertifikavimo testo sąlygų ir būtiniausių reikalavimų.
Mažiausiai prieš du mėnesius iki sertifikavimo testo valstybės narės pateikia Komisijai II priedo B dalyje nurodytą informaciją. Valstybės narės paskiria nepriklausomą instituciją, kuri išanalizuoja sertifikavimo testo rezultatus. Ne vėliau kaip per du mėnesius po sertifikavimo testo valstybės narės pateikia Komisijai II priedo C dalyje nurodytą informaciją.
2. Jei licencija, pagal kurią leidžiama taikyti automatizuotus klasifikavimo metodus, suteikta remiantis sertifikavimo testu, kurio metu skerdena buvo pateikta daugiau negu vienu būdu, dėl šių skerdenų pateikimo skirtumų klasifikavimo rezultatai skirtis negali.
3. Valstybės narės, pranešusios apie tai Komisijai, gali suteikti licenciją, pagal kurią leidžiama taikyti automatizuotus klasifikavimo metodus visoje arba dalyje valstybės teritorijos ir be sertifikavimo testo, jeigu kitoje tos valstybės narės dalyje arba kitoje valstybėje narėje tokia licencija jau yra suteikta tokiems patiems automatizuotiems klasifikavimo metodams remiantis sertifikavimo testu, kurio metu panaudota skerdena yra laikoma tipiniu šios valstybės narės teritorijoje arba jos dalyje paskerstų suaugusių galvijų skerdenų kategorijos, raumeningumo ir riebalinio sluoksnio klasių pavyzdžiu.
4. Keisti automatizuotų klasifikavimo metodų, kuriems suteikta licencija, technines specifikacijas galima tik gavus atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos pritarimą ir kai yra nustatyta, kad atlikus šiuos pakeitimus tikslumas bus bent jau toks pat kaip ir per sertifikavimo testą.
Valstybės narės praneša Komisijai apie visus pakeitimus, kurioms jos pritarė.
10 straipsnis
Klasifikavimas taikant automatizuotus klasifikavimo metodus
1. Įmonės, taikančios automatizuotus klasifikavimo metodus, turi:
a) |
nustatyti skerdenos kategoriją; tam naudojama Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 I antraštinėje dalyje nurodyta galvijų identifikavimo ir registravimo sistema; |
b) |
kasdien rengti automatizuotų klasifikavimo metodų veikimo ataskaitas, kuriose, visų pirma, nurodomi aptikti trūkumai ir, prireikus, juos šalinant atlikti darbai. |
2. Klasifikavimas taikant automatizuotus klasifikavimo metodus galioja tik jei:
a) |
skerdena pateikiama taip pat kaip ir per sertifikavimo testą, arba |
b) |
atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms įrodoma, kad kitoks skerdenos pateikimas neturi jokio poveikio klasifikavimo rezultatams, gautiems taikant automatizuotus klasifikavimo metodus. |
11 straipsnis
Tikrinimai vietoje
1. 8 straipsnyje nurodytų skerdenų vertintojų darbą bei skerdenų klasifikavimą ir identifikavimą įmonėse, kurioms taikomas Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo A dalies V punktas, be išankstinio įspėjimo vietoje tikrina nuo klasifikavimo agentūrų ir įmonių nepriklausoma institucija.
Jei kompetentinga institucija pati atlieka tokius tikrinimus, reikalavimas būti nepriklausomai nuo klasifikavimo agentūrų netaikomas.
2. Visose patvirtintose įmonėse, kuriose vidutinis metinis per savaitę paskerstų suaugusių galvijų skaičius didesnis kaip 75, tikrinimai turi būti atliekami ne rečiau kaip du kartus per tris mėnesius. Per kiekvieną tikrinimą turi būti tikrinama ne mažiau kaip 40 atsitiktinai parinktų skerdenų.
Tačiau valstybės narės, remdamosi rizikos vertinimu ir visų pirma atsižvelgdamos į atitinkamose skerdyklose paskerdžiamų suaugusių galvijų skaičių ir ankstesnių šių skerdyklų tikrinimų rezultatus, patvirtintoms įmonėms, kuriose metinis per savaitę paskerstų suaugusių galvijų skaičius yra 75 ar mažiau, nustato tikrinimų dažnumą ir kiek mažiausiai skerdenų reikia patikrinti.
Valstybės narės apie priemones, kurių jos ėmėsi taikydamos šio straipsnio antros dalies antros pastraipos nuostatas, Komisijai praneša ne vėliau kaip iki 2009 m. liepos 1 d., o po to – ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai pasikeičia informacija, apie kurią reikia pranešti.
3. Visose patvirtintose įmonėse, kuriose klasifikuojama taikant automatizuotus klasifikavimo metodus, per pirmuosius 12 mėnesių nuo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijos išdavimo tikrinimai turi būti atliekami ne rečiau kaip šešis kartus per tris mėnesius. Vėliau visose patvirtintose įmonėse, kuriose klasifikuojama taikant automatizuotus klasifikavimo metodus, tikrinimai turi būti atliekami ne rečiau kaip du kartus per tris mėnesius. Per kiekvieną tikrinimą turi būti tikrinama ne mažiau kaip 40 atsitiktinai parinktų skerdenų. Tikrinimų metu visų pirma tikrinama:
a) |
skerdenos kategorija; |
b) |
klasifikavimo taikant automatizuotus klasifikavimo metodus tikslumas, naudojant taškų ir ribinių verčių, nurodytų II priedo A dalies 3 punkte, sistemą; |
c) |
skerdenos pateikimas; |
d) |
kiekvieną dieną atliekamas automatizuotų klasifikavimo metodų kalibravimas ir kiti techniniai aspektai, kurie yra svarbūs siekiant užtikrinti, kad klasifikavimo taikant automatizuotus klasifikavimo metodus tikslumas būtų bent jau toks pats kaip pasiektasis per sertifikavimo testą; |
e) |
10 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos kiekvieną dieną pateikiamos kontrolės ataskaitos. |
4. Jeigu už tikrinimus atsakinga institucija nėra pavaldi valstybės institucijai, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti tikrinimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per metus tomis pačiomis sąlygomis ir tiesiogiai prižiūrint valstybės institucijai. Už tikrinimus atsakinga institucija reguliariai informuoja valstybės instituciją apie tikrinimo rezultatus.
12 straipsnis
Tikrinimų ataskaitos ir tolesni veiksmai
1. Nacionalinės kontroliuojančios institucijos parengia ir saugo 11 straipsnyje nurodytų tikrinimų ataskaitas. Šiose ataskaitose nurodomas patikrintų skerdenų skaičius ir neteisingai klasifikuotų ar identifikuotų skerdenų skaičius. Jose taip pat išsamiai aprašomi naudoti pateikimo būdai ir, jei taikytina, kiek jie atitinka Bendrijos taisykles.
2. Jei atlikus 11 straipsnyje nurodytus tikrinimus nustatoma, kad klasifikavimas daug kartų buvo atliktas neteisingai arba identifikavimas neatitiko taisyklių:
a) |
padidinamas tikrinamų skerdenų skaičius, o tikrinimai vietoje rengiami dažniau; |
b) |
8 straipsnyje ir 9 straipsnio 1 dalyje numatytos licencijos arba patvirtinimai gali būti atšaukti. |
13 straipsnis
Rinkos kaina, kurią reikia registruoti
1. Rinkos kaina, kurią reikia nustatyti remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 42 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta Bendrijos klasifikavimo skale, yra gyvulį į skerdyklą pristačiusiam tiekėjui mokama kaina atskaičius pridėtinės vertės mokestį. Ši kaina – 100 kg skerdenos, pateiktos pagal to šio straipsnio 3 dalį ir pasvertos bei klasifikuotos pakabinus ant kablio skerdykloje, kaina.
2. Svoris, į kurį reikia atsižvelgti nustatant kainą, yra dar šiltos skerdenos, sveriamos ne vėliau kaip praėjus valandai nuo gyvulio paskerdimo, svoris.
Atvėsintos skerdenos svoris atitinka pirmoje pastraipoje nurodytą šiltos skerdenos svorį, atėmus 2 %.
3. Kad būtų galima nustatyti rinkos kainas, skerdena pateikiama nenuėmus paviršinių riebalų, nupjovus sprandą pagal veterinarijos reikalavimus ir pašalinus:
a) |
inkstus; |
b) |
inkstų riebalus; |
c) |
dubens riebalus; |
d) |
plonąją diafragmą; |
e) |
storąją diafragmą; |
f) |
uodegą; |
g) |
stuburo smegenis; |
h) |
pilvo riebalus; |
i) |
riebalus ant išorinių kumpių vidinės pusės; |
j) |
jungo veną ir šalia esančius riebalus. |
4. Taikant Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo A dalies V punktą ir nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies, paviršinių riebalų pašalinimas tai paviršinių riebalų dalinis pašalinimas nuo:
a) |
kulšies, kryžkaulio ir vidurinių šonkaulių; |
b) |
smailiojo pakrūtinio, išorinės pusės aplink išeinamąją angą ir lytinius organus bei uodegą; |
c) |
išorinio kumpio. |
5. Jei skerdenos pateikimas ją sveriant ir klasifikuojant pakabinus ant kablio skiriasi nuo šio straipsnio 3 dalyje numatyto pateikimo, skerdenos masė koreguojama taikant III priede nurodytus koregavimo koeficientus, kad būtų pereita nuo tokio pateikimo iki tipinio pateikimo. Šiuo atveju atitinkamai koreguojama kaina už kiekvieną skerdenos 100 kg.
Jeigu pirmoje pastraipoje nurodyti koregavimai sutampa visoje valstybės narės teritorijoje, tai jie apskaičiuojami šalies mastu. Jeigu tokie koregavimai įvairiose skerdyklose skiriasi, tai jie apskaičiuojami atskirai.
14 straipsnis
Rinkos kainų registravimo kategorijos ir klasės
1. Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 42 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta Bendrijos klasifikavimo skale, nacionalinės ir Bendrijos rinkos kainos registruojamos kiekvieną savaitę ir yra siejamos su tokiomis raumeningumo ir riebalinio sluoksnio klasėmis, suskirstytomis į to reglamento V priedo A dalies II punkte apibrėžtas penkias kategorijas:
a) |
jaunesnių kaip 2 metų nekastruotų buliukų skerdenų: U2, U3, R2, R3, O2, O3; |
b) |
kitų nekastruotų bulių skerdenų: R3; |
c) |
kastruotų bulių (jaučių) skerdenų; U2, U3, U4, R3, R4, O3, O4; |
d) |
karvių, kurios buvo apsiveršiavusios, skerdenų: R3, R4, O2, O3, O4, P2, P3; |
e) |
kitų karvių skerdenų: U2, U3, R2, R3, R4, O2, O3, O4. |
2. Valstybės narės nusprendžia, ar jų teritorija sudarys vieną regioną, ar ją reikia padalyti į kelis regionus. Šis sprendimas priimamas atsižvelgiant į:
a) |
jų teritorijos dydį; |
b) |
administracinį suskirstymą, jei toks yra; |
c) |
geografinius kainų svyravimus. |
Tačiau Jungtinėje Karalystėje turi būti ne mažiau kaip du regionai, būtent Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos regionai, kurie gali būti dalinami toliau, atsižvelgiant į pirmoje pastraipoje nurodytus kriterijus.
15 straipsnis
Tipinės kainos
1. Kainas registruoja šie asmenys:
a) |
bet kurios skerdyklos, kurioje per metus paskerdžiama 20 000 ar daugiau jos pačios ar jos pavedimu užaugintų ir (arba) jos įsigytų suaugusių galvijų, operatorius; |
b) |
bet kurios skerdyklos, kurią nurodė valstybė narė ir kurioje per metus paskerdžiama mažiau negu 20 000 jos pačios ar jos pavedimu užaugintų ir (arba) jos įsigytų suaugusių galvijų, operatorius; |
c) |
bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris per metus skersti į skerdyklą pristato 10 000 ar daugiau suaugusių galvijų; ir |
d) |
bet kuris valstybės narės nurodytas fizinis ar juridinis asmuo, kuris per metus skersti į skerdyklą pristato mažiau negu 10 000 suaugusių galvijų. |
Valstybė narė užtikrina, kad būtų užregistruotos kainos, taikomos ne mažiau kaip:
a) |
25 % paskerstų galvijų skerdenų tuose regionuose, kuriuose iš viso paskerdžiama ne mažiau kaip 75 % visų toje valstybėje narėje paskerdžiamų galvijų; ir |
b) |
30 % suaugusių galvijų, paskerstų jos teritorijoje, skerdenų. |
2. Pagal šio straipsnio 1 dalį registruotos kainos – tai suaugusių galvijų, paskerstų per nagrinėjamą kainų registravimo laikotarpį, kainos, apskaičiuotos remiantis atvėsintos skerdenos svoriu, kaip nurodyta 13 straipsnio 2 dalies 2 pastraipoje.
Jeigu kalbama apie skerdyklą, kurioje skerdžiami jos pačios arba jos pavedimu užauginti galvijai, registruojama vidutinė kaina, mokama už toje skerdykloje tą pačią savaitę paskerstų galvijų tos pačios kategorijos ir klasės skerdenas.
Registruojant kiekvienos 14 straipsnio 1 dalyje nurodytos klasės skerdenos kainą, nurodoma, už kokį vidutinį svorį ji mokama ir ar ta kaina buvo koreguota atsižvelgiant į kiekvieną 13 straipsnyje nurodytą veiksnį, ar ne.
16 straipsnis
Savaitės kainų apskaičiavimas
1. Apie kainas, pagal 15 straipsnį užregistruotas nuo pirmadienio iki sekmadienio:
a) |
skerdyklos operatorius arba suinteresuotasis fizinis ar juridinis asmuo raštu arba elektroniniu būdu praneša valstybės narės kompetentingai institucijai iki valstybės narės nustatyto termino arba |
b) |
jeigu valstybė narė taip nustatė, kompetentingai institucijai pranešama skerdykloje arba fizinio ar juridinio asmens patalpose. |
Tačiau jeigu valstybė narė yra įsteigusi komitetą, kuris nustato kainas regione, ir jeigu suaugusių galvijų ir jų skerdenų pirkėjai bei pardavėjai turi jame po lygiai atstovų, o pirmininką samdo kompetentinga institucija, valstybė narė gali nurodyti, kad kainos ir kita informacija būtų siunčiamos tiesiogiai atitinkamo regiono komiteto pirmininkui. Jeigu valstybė narė neduoda tokio nurodymo, kompetentinga institucija siunčia jas to komiteto pirmininkui. Pirmininkas užtikrina, kad komiteto nariai nesužinotų nė vienos kainos, apie kurią jiems pranešama, šaltinio.
2. Kainos, apie kurias pranešama, yra vidutinės kiekvienos klasės kainos.
3. Visos 15 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos skerdyklos arba fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie suaugusių galvijų ar jų skerdenų tiekėjams moka papildomas sumas, kurios neįtrauktos į kainas, apie kurias pranešama, informuoja savo valstybės narės kompetentingą instituciją apie paskutinį papildomą mokėjimą ir laikotarpį, už kurį tas mokėjimas atliktas. Po to jie informuoja valstybę narę apie visus papildomus mokėjimus kiekvieną kartą, kai tik toks mokėjimas atliekamas.
4. Atsižvelgdama į kainas, apie kurias jai pranešta, valstybės narės kompetentinga institucija pagal šio straipsnio 1 dalį, nustato kiekvienos 14 straipsnio 1 dalyje nurodytos klasės vidutines regiono kainas.
Atsižvelgdami į kainas, apie kurias jiems pranešta pagal šio straipsnio 1 dalį, šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyti komitetai nustato kiekvienos 14 straipsnio 1 dalyje nurodytos klasės vidutines regiono kainas ir apie jas praneša valstybės narės kompetentingai institucijai.
5. Jei pirkimo kaina vienoda ir partijoje yra ne daugiau kaip trijų gretimų raumeningumo klasių ir trijų gretimų riebalinio sluoksnio klasių vienos kategorijos skerdenų, į šią kainą atsižvelgiama pagal šio straipsnio 4 dalį nustatant tos raumeningumo klasės, kurios skerdenų partijoje yra daugiausia, kainą arba, jeigu kiekvienos klasės skerdenų yra po lygiai, vidurinės klasės, jeigu tokia yra, skerdenų kainą. Visais kitais atvejais į šią kainą neatsižvelgiama.
Tačiau kai už vienodą kainą perkama mažiau kaip 35 % visų valstybėje narėje paskerdžiamų suaugusių galvijų, atlikdama skaičiavimus pagal šio straipsnio 4 dalį į tokias kainas ji gali neatsižvelgti.
6. Po to kompetentinga institucija apskaičiuoja kiekvienos klasės pirmines šalies kainas, regionų kainoms pritaikydama svorinius koeficientus, kad būtų atsižvelgta į konkretaus regiono tam tikros kategorijos galvijų skerdimo apimtį, palyginti su visa valstybės narės tos kategorijos galvijų skerdimo apimtimi.
7. Kompetentinga institucija koreguoja šio straipsnio 6 dalyje nurodytas kiekvienos klasės pirmines šalies kainas, kad:
a) |
atsižvelgtų į kiekvieną 13 straipsnyje nurodytą veiksnį, jeigu tokių korekcijų dar nebuvo atlikta; |
b) |
užtikrintų, kad kaina būtų apskaičiuota remiantis atvėsintos skerdenos svoriu, kaip nurodyta 13 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje; |
c) |
atsižvelgtų į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus papildomus mokėjimus, jeigu pakoregavus konkrečios klasės kainą skirtumas yra ne mažesnis kaip 1 % tos kainos. |
Pagal šio straipsnio c punktą atlikdama reikiamas korekcijas kompetentinga institucija visus papildomus mokėjimus, atliktus konkrečios valstybės narės galvijienos sektoriuje per praėjusius finansinius metus, padalija iš viso per metus paskerstų suaugusių galvijų, apie kurių kainas pranešama, kiekio tonomis.
8. Jeigu, valstybės narės kompetentingos institucijos nuomone, kainos, apie kurias jai pranešta:
a) |
taikomos nedideliam skerdenų kiekiui, ji į tas kainas neatsižvelgia; |
b) |
atrodo nepatikimos, ji į jas atsižvelgia tik jeigu įsitikina, kad tos kainos patikimos. |
17 straipsnis
Savaitinis pranešimas Komisijai apie kainas
1. Pagal 37 straipsnį valstybės narės praneša Komisijai apie kainas, apskaičiuotas pagal 16 straipsnio 4–7 dalis. Jos praneša apie šias kainas kitoms institucijoms tik po to, kai apie jas praneša Komisijai.
2. Jeigu išskirtiniais atvejais arba dėl tiekimo sezoniškumo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų vienos ar daugiau klasių didesnio skerdenų kiekio kainos valstybėje narėje ar regione negali būti registruojamos, Komisija gali naudoti paskutines tos klasės ar klasių kainas, užregistruotas prieš tokio pobūdžio įvykį; jeigu tokia padėtis tęsiasi daugiau kaip dvi savaites, Komisija gali nuspręsti laikinai nereikalauti pranešti apie tos klasės ar klasių skerdenų kainas ir laikinai perskirstyti toms klasėms priskirtą (-us) svorinį koeficientą (-us).
18 straipsnis
Vidutinės Bendrijos kainos
1. Konkrečios kategorijos:
a) |
kiekvienos 14 straipsnio 1 dalyje išvardytos raumeningumo ir riebalinio sluoksnio klasės vidutinė Bendrijos kaina yra šalyje užregistruotų atitinkamos klasės rinkos kainų svertinis vidurkis. Svorinis koeficientas nustatomas atsižvelgiant į kiekvienoje valstybėje narėje paskerdžiamų tos klasės galvijų kiekio ir viso Bendrijoje paskerdžiamų tos klasės galvijų kiekio santykį; |
b) |
kiekvienos raumeningumo klasės vidutinė Bendrijos kaina yra tą raumeningumo klasę sudarančių riebalinio sluoksnio klasių vidutinių Bendrijos kainų svertinis vidurkis. Svorinis koeficientas nustatomas atsižvelgiantį į paskerdžiamų kiekvienos riebalinio sluoksnio klasės galvijų kiekio ir viso Bendrijoje paskerdžiamų tos raumeningumo klasės galvijų kiekio santykį; |
c) |
vidutinė Bendrijos kaina yra a punkte nurodytų vidutinių Bendrijos kainų svertinis vidurkis. Svorinis koeficientas nustatomas atsižvelgiant į paskerdžiamų kiekvienos a punkte nurodytos klasės galvijų kiekio ir visoje Bendrijoje paskerdžiamų tos kategorijos galvijų kiekio santykį. |
2. Visų kategorijų kartu vidutinė Bendrijos kaina yra 1 dalies c punkte nurodytų vidutinių kainų svertinis vidurkis. Svorinis koeficientas nustatomas atsižvelgiant į paskerstų kiekvienos kategorijos galvijų kiekio ir viso Bendrijoje paskerdžiamų suaugusių galvijų kiekio santykį.
19 straipsnis
Valstybių narių metinis pranešimas Komisijai
Kasmet ne vėliau kaip balandžio 15 d. valstybės narės perduoda Komisijai:
a) |
konfidencialų skerdyklų, pagal 15 straipsnio 1 dalies a arba b punktą įpareigotų registruoti kainas, sąrašą, nurodydamos kiekvienoje skerdykloje per praėjusius kalendorinius metus paskerstų suaugusių galvijų kiekį ir, jeigu įmanoma, galvijų skerdenų svorį tonomis; |
b) |
konfidencialų fizinių ar juridinių asmenų, pagal 15 straipsnio 1 dalies c arba d punktą įpareigotų registruoti kainas, sąrašą, nurodydamos per praėjusius kalendorinius metus jų į skerdyklas pasiųstų suaugusių galvijų skaičių ir, jeigu įmanoma, galvijų skerdenų svorį tonomis; |
c) |
regionų, kuriuose registruojamos kainos, sąrašą su kiekvienam regionui pagal 16 straipsnio 6 dalį priskirtais svoriniais koeficientais. |
III SKYRIUS
KIAULIENOS SEKTORIUS
20 straipsnis
Privalomas skerdenų klasifikavimas ir leidžiančios nukrypti nuostatos
1. Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 42 straipsnio 1 dalyje nurodytą Bendrijos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalę visos skerdyklos naudoja visoms skerdenoms klasifikuoti, kad augintojams būtų teisingai užmokėta atsižvelgiant į jų į skerdyklą pristatytų kiaulių svorį ir sudėtį.
2. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės gali nuspręsti, kad šią skalę neprivaloma taikyti skerdyklose:
a) |
kurioms atitinkamos valstybės narės yra nustačiusios, kiek daugiausiai gyvulių galima paskersti; per metus šis skaičius negali viršyti vidutiniškai 200 kiaulių per savaitę; |
b) |
kuriose skerdžiamos tik veisimo įmonėse gimusios bei nupenėtos kiaulės ir kuriose sukapojamos visos skerdenos. |
Atitinkamos valstybės narės apie šio straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą praneša Komisijai, nurodydamos, kiek daugiausia gyvulių galima paskersti kiekvienoje skerdykloje, kuriai leidžiama netaikyti Bendrijos skalės.
21 straipsnis
Svėrimas, klasifikavimas ir ženklinimas
1. Kiaulių skerdenos pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo B dalies II punkte nustatytą klasifikaciją klasifikuojamos sveriant.
Valstybėms narėms gali būti leidžiama jų teritorijoje paskerstų kiaulių skerdenas klasifikuoti prieš jas sveriant Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.
2. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 43 straipsnio m punkto iv papunktį Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo B dalies II punkto ir šio straipsnio 1 dalies nuostatose neatmetama galimybė valstybės narės teritorijoje paskerstoms kiaulėms taikyti ne tik svorio ir apskaičiuoto raumeningumo, bet ir vertinimo kriterijus.
3. Iškart po klasifikavimo kiaulių skerdenos ženklinamos didžiąja raide, nurodančia skerdenos klasę arba procentais išreikštą apskaičiuotą raumeningumą, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo B dalies II punkte.
Raidės ar skaičiai turi būti ne mažesni nei 2 cm. Skerdenų ženklinimui gali būti naudojamas nenutrinamas ir šilumos poveikiui atsparus netoksiškas rašalas ir bet koks kitas ilgalaikis ženklinimo būdas, kurį yra iš anksto leidusios taikyti kompetentingos nacionalinės institucijos.
Nepažeidžiant pirmosios pastraipos, ant skerdenos galima žymėti skerdenos svorį ir nurodyti kitus duomenis, kuriuos gali būti svarbu pažymėti ant skerdenos.
Skerdenos pusės ženklinamos ant užpakalinės blauzdos arba kumpio odos.
Dar vienas tinkamas būdas ženklinti – pažymėti etikete, pritvirtinama taip, kad jos nebūtų įmanoma pašalinti nepažeidus.
4. Nukrypdamos nuo šio straipsnio 3 dalies valstybės narės gali nustatyti, kad kiaulių skerdenų neprivaloma ženklinti, jei surašomas oficialus dokumentas, kuriame apie kiekvieną skerdeną nurodoma bent tokia informacija:
a) |
individualus skerdenos identifikavimas naudojant bet kokias nepakeičiamas priemones; |
b) |
šiltos skerdenos svoris ir |
c) |
apskaičiuotas raumeningumas. |
Šis dokumentas turi būti saugomas šešis mėnesius, o jo surašymo dieną asmuo, kuriam pavesta patikrinti, turi patvirtinti, kad tai sertifikato originalas.
Tačiau norint skerdenas parduoti nekapotas kitoje valstybėje narėje, reikia jas pažymėti nurodant jų klasę, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo B dalies II punkte, arba procentais išreikštą raumeningumą.
5. Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo B dalies III punkto, prieš skerdeną sveriant, klasifikuojant ir ženklinant, nuo jos negalima pašalinti riebalų, raumenų ar kitų audinių.
22 straipsnis
Skerdenos svoris
1. Taikant Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 42 straipsnio 1 dalies b punktą, svoris yra pagal to reglamento V priedo B dalies III punktą pateiktos atvėsintos skerdenos svoris.
2. Skerdenos sveriamos iškart, praėjus ne daugiau kaip 45 minutėms po kiaulės paskerdimo.
Atvėsintos skerdenos svoris atitinka pirmoje pastraipoje nurodytą užregistruotą šiltos skerdenos svorį, atėmus 2 %.
Jei tam tikroje skerdykloje dažniausiai negalima užtikrinti, kad nuo kiaulės paskerdimo ir jos svėrimo praeitų tik 45 minutės, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti minėtą laiką pratęsti, jei už kiekvieną praėjusį papildomą valandos ketvirtį ar jos dalį iš šio straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytų 2 % bus atimama po 0,1 punkto.
3. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalių, atvėsintos skerdenos svorį galima apskaičiuoti pagal išankstines absoliutaus svorio sumažėjimo skales, kurias valstybės narės nustatė atsižvelgdamos į auginamų kiaulių bandų ypatumus ir apie kurias jos yra pranešusios Komisijai. Tokias skales leidžiama taikyti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, jei atskirų klasių svorio sumažėjimas kiek įmanoma atitinka 1 ir 2 dalyse nurodytą svorio sumažėjimą.
23 straipsnis
Kiaulių skerdenų raumeningumas
1. Taikant Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo B dalies IV punktą, kiaulės skerdenos raumeningumas yra santykis tarp:
— |
viso raudonųjų skersaruožių raumenų svorio, jei raumenys atskiriami peiliu, ir |
— |
skerdenos svorio. |
Bendras raudonųjų skersaruožių raumenų svoris nustatomas visiškai ar iš dalies išpjausčius skerdeną arba derinant visišką ir dalinį išpjaustymą su nacionaliniu greitojo skerdenų įvertinimo metodu, grindžiamu statistiškai pagrįstais metodais, priimtais Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.
Antroje pastraipoje nurodytą išpjaustymą taip pat galima pakeisti raumeningumo procento įvertinimu ne visiškai išpjaustant skerdeną, o naudojant kompiuterinį tomografą, jei gaunami patenkinami lyginamieji išpjaustymo rezultatai.
2. Standartinis statistinis kiaulių skerdenų raumeningumo nustatymo metodas, kurį kaip klasifikavimo būdą leidžiama taikyti, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo B dalies IV punkte, – tai įprastas mažiausių kvadratų metodas arba vadinamas mažinamo rango metodas; tačiau gali būti naudojami ir kiti statistiškai pagrįsti metodai.
Metodas grindžiamas atitinkamos šalies arba regiono kiaulienos produkcijos tipiniu mėginiu, sudarytu iš ne mažiau kaip 120 skerdenų, kurių raumeningumas nustatytas pagal šio reglamento IV priede nustatytą išpjaustymo būdą. Jei naudojami keli mėginio ėmimo metodai, tipinis raumeningumas apskaičiuojamas vertinant ne mažiau kaip 50 skerdenų, o gaunami rezultatai yra ne mažiau tikslūs, nei naudojant IV priede nurodytą standartinį statistinį metodą, kai vertinamos 120 skerdenų.
3. Klasifikavimo metodą leidžiama taikyti tik kai vidutinė kvadratinė prognozės paklaida, apskaičiuota taikant kryžminio įverčio metodiką arba testų rinkinį, kuriuo patvirtinama bent iš 60 skerdenų sudaryta reprezentatyvioji imtis, yra mažesnė kaip 2,5. Be to, apskaičiuojant vidutinę kvadratinę prognozės paklaidą įtraukiamos ir išskirtys.
4. Valstybės narės protokolu praneša Komisijai apie klasifikavimo metodus, kuriems taikyti savo teritorijoje jos nori gauti leidimą, ir apibūdina bandomąjį išpjaustymą, nurodydamos principus, kuriais tie metodai pagrįsti, ir lygtis, taikomas apskaičiuojant raumeningumo procentinį dydį. Protokolą turėtų sudaryti dvi dalys ir į jį reikėtų įtraukti V priede nurodytus elementus. Pirmoji protokolo dalis pateikiama Komisijai prieš pradedant bandomąjį išpjaustymą.
Klasifikavimo metodus valstybių narių teritorijoje leidžiama taikyti remiantis protokolu Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
5. Taikomi klasifikavimo metodai turi visapusiškai atitikti aprašymą, pateiktą Bendrijos sprendime, kuriuo juos leidžiama taikyti.
24 straipsnis
Tikrinimai vietoje
1. Kiaulių skerdenų klasifikavimą, svėrimą ir ženklinimą 20 straipsnyje nurodytose įmonėse be išankstinio perspėjimo vietoje tikrina nuo klasifikavimo agentūrų ir įmonių nepriklausoma institucija.
Jei kompetentinga institucija pati atlieka tokius tikrinimus, reikalavimas būti nepriklausomai nuo klasifikavimo agentūrų netaikomas.
2. Visose patvirtintose įmonėse, kuriose vidutinis metinis per savaitę paskerstų kiaulių skaičius yra 200 arba daugiau, tikrinimai turi būti atliekami ne rečiau kaip du kartus per tris mėnesius.
Tačiau tose patvirtintose įmonėse, kuriose vidutinis metinis paskerstų per savaitę kiaulių skaičius yra mažesnis negu 200, tikrinimų dažnumą nustato valstybės narės.
3. Taikydamos šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas valstybės narės:
a) |
remdamosi rizikos vertinimu nustato tikrinimų apimtis ir visų pirma atsižvelgdamos į atitinkamose skerdyklose paskerdžiamų kiaulių skaičių ir ankstesnių šių skerdyklų tikrinimų rezultatus; |
b) |
apie priemones, kurių jos ėmėsi taikydamos šias nuostatas, Komisijai praneša ne vėliau kaip iki 2009 m. liepos 1 d., o po to – ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai pasikeičia informacija, apie kurią reikia pranešti. |
4. Jeigu už tikrinimus atsakinga institucija nėra pavaldi valstybės institucijai, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti tikrinimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per metus tomis pačiomis sąlygomis ir tiesiogiai prižiūrint valstybės institucijai. Už tikrinimus atsakinga institucija apie tikrinimo rezultatus reguliariai informuoja valstybės instituciją.
25 straipsnis
Kiaulių skerdenų rinkos kaina valstybėse narėse
1. Kiaulių skerdenų rinkos kaina valstybėje narėje yra lygi vidutinei skelbiamai kiaulių skerdenų kainai, užregistruotai tos valstybės narės tipinėse rinkose ar kainų skelbimo centruose.
2. 1 dalyje nurodyta kaina nustatoma taikant užregistruotas skelbiamas kainas už skerdenas, sveriančias:
— |
60–120 kg ir priskiriamas E klasei, |
— |
120–180 kg ir priskiriamas R klasei, |
— |
atitinkamoms valstybėms narėms leidžiama pasirinkti svorio kategorijas ir svėrimo būdus; apie tai jos praneša Komisijai. |
3. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas tipines rinkas arba kainų skelbimo centrus valstybės narės Komisijai praneša ne vėliau kaip iki 2009 m. liepos 1 d., o po to – ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai pasikeičia informacija, apie kurią reikia pranešti.
Šio straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją Komisija perduoda kitoms valstybėms narėms.
26 straipsnis
Vidutinė Bendrijos kaina
1. Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 17 ir 37 straipsniuose nurodyta vidutinė Bendrijos kiaulių skerdenų rinkos kaina nustatoma remiantis kainomis, kurios galiojo pristatymo į skerdyklą metu, atskaičis gyvų kiaulių tiekėjams sumokėtą pridėtinės vertės mokestį.
2. Į kainas, nustatytas pagal šio straipsnio 1 dalį, įtraukiama neperdirbtų subproduktų ir gyvūninių atliekų kaina už 100 kg atvėsintų kiaulių skerdenų:
— |
pateiktų pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo B dalies III punkto pirmoje pastraipoje nustatytą tipinį pateikimo būdą, ir |
— |
pasvertų ir suklasifikuotų pakabinus ant kablio skerdykloje, užregistruotą svorį perskaičiuojant į atvėsintos skerdenos svorį pagal šio reglamento 22 straipsnyje nustatytus metodus. |
3. Siekiant apskaičiuoti Bendrijos rinkos kainą kaip numatyta šio straipsnio 1 dalyje, kiekvienoje valstybėje narėje registruotoms kainoms pritaikomi svoriniai koeficientai, išreiškiantys santykinį kiekvienos valstybės narės kiaulių populiacijos dydį.
Šio straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodyti koeficientai nustatomi atsižvelgiant į kiekvienų metų gruodžio pradžioje pagal Tarybos direktyvą 93/23/EEB (16) apskaičiuotą kiaulių skaičių.
27 straipsnis
Savaitinis pranešimas Komisijai apie skelbiamas kainas
1. Pagal 36 straipsnį valstybės narės Komisijai praneša apie:
a) |
pagal 25 straipsnio 1 dalį ir 26 straipsnio 1 ir a2 dalis nustatytas skelbiamas kainas; |
b) |
tipines skelbiamas maždaug 20 kilogramų vidutinio gyvojo svorio vieno paršelio kainas. |
2. Jei informacija apie vieną ar daugiau skelbiamų kainų Komisijai nepateikiama, ji remiasi paskutine gauta skelbiama kaina. Jei informacija apie skelbiamą kainą ar kainas nepateikiama trečią savaitę iš eilės, Komisija turima informacija apie skelbiamą kainą ar kainas nebesivadovauja.
3. Apie produktus, kuriems taikoma Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 I priedo XVII dalis, valstybės narės Komisijos prašymu pateikia šią informaciją, jei ją turi:
a) |
iš trečiųjų šalių importuotų produktų rinkos kainas valstybėse narėse; |
b) |
tipinėse trečiųjų šalių rinkose vyraujančias kainas. |
IV SKYRIUS
AVIENOS SEKTORIUS
28 straipsnis
Lengvasvorių avių skerdenų apibūdinimo kriterijai
1. Šio reglamento VI priede nustatytos taisyklės taikomos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo C dalies III punkto antroje pastraipoje nurodytiems kriterijams.
2. VI priede nurodyta mėsos spalva nustatoma pagal spalvą ties rectus abdominis, atsižvelgiant į standartinę spalvų lentelę.
29 straipsnis
Papildomos nuostatos dėl raumeningumo ir riebalinio sluoksnio klasių, skerdenos svorio ir mėsos spalvos
Šio reglamento VII priede nustatytos papildomos nuostatos, kuriomis tiksliau apibrėžiamos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo C dalies III punkte nurodytos raumeningumo ir riebalinio sluoksnio klasės.
30 straipsnis
Klasifikavimas ir identifikavimas
1. Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo C dalies III ir V punktuose nurodytas skerdenų klasifikavimas ir identifikavimas atliekami skerdykloje.
2. Skerdenos klasifikuojamos, identifikuojamos ir sveriamos praėjus ne daugiau kaip valandai nuo gyvulio paskerdimo.
3. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 42 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą skalę klasifikuotos skerdenos arba skerdenų pusės dalyvaujančiose įmonėse identifikuojamos naudojant žymę, kurioje nurodoma kategorija, raumeningumo ir riebalinio sluoksnio klasės.
Ženklinama kompetentingų nacionalinių institucijų patvirtintu būdu dedant spaudą ir naudojant nenutrinamą netoksišką rašalą.
Kategorijos nurodomos taip:
a) |
L – ne daugiau kaip 12 mėnesių avių (ėriukų) skerdenos; |
b) |
S – kitų avių skerdenos. |
4. Valstybės narės gali leisti vietoj ženklinimo naudoti nepakeičiamas ir gerai pritvirtinamas etiketes.
31 straipsnis
Kvalifikuotų skerdenų vertintojų atliekamas klasifikavimas
Valstybės narės užtikrina, kad skerdenas klasifikuotų pakankamai kvalifikuoti skerdenų vertintojai. Valstybės narės nustato šiuos asmenis sudarydamos susitarimą arba paskirdamos už tai atsakingą instituciją.
32 straipsnis
Tikrinimai vietoje
1. 31 straipsnyje nurodytų skerdenų vertintojų darbą ir skerdenų klasifikavimą bei identifikavimą dalyvaujančiose įmonėse be išankstinio įspėjimo vietoje tikrina valstybės narės paskirta nuo klasifikavimo agentūros ir dalyvaujančių įmonių nepriklausoma institucija.
Tačiau jei kompetentinga institucija tikrina pati, reikalavimas būti nepriklausomai nuo klasifikavimo agentūros negalioja.
Jeigu už tikrinimus atsakinga institucija nėra pavaldi valstybės institucijai, šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyti tikrinimai ne rečiau kaip kartą per metus atliekami tomis pačiomis sąlygomis ir tiesiogiai prižiūrint valstybės institucijai. Už tikrinimus atsakinga institucija apie tikrinimo rezultatus reguliariai informuoja valstybės instituciją.
2. Visose dalyvaujančiose įmonėse, kuriose vykdomas klasifikavimas ir vidutinis metinis per savaitę paskerstų avių skaičius yra 80 arba daugiau, tokie tikrinimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Per kiekvieną tikrinimą turi būti tikrinama ne mažiau kaip 40 atsitiktinai parinktų skerdenų.
Tačiau valstybės narės, remdamosi rizikos vertinimu ir visų pirma, atsižvelgdamos į atitinkamose skerdyklose paskerdžiamų avių skaičių ir ankstesnių dalyvaujančių skerdyklų tikrinimų rezultatus, dalyvaujančioms įmonėms, kuriose metinis per savaitę paskerstų avių skaičius yra mažiau negu 80, nustato tikrinimų dažnumą ir kiek mažiausiai skerdenų reikia patikrinti.
33 straipsnis
Rinkos kaina, kurią reikia registruoti
1. Rinkos kaina, kurią reikia nustatyti remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 42 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta Bendrijos avių skerdenų klasifikavimo skale, yra tiekėjui už Bendrijoje užaugintus ėriukus, kuriuos jis pristato į skerdyklą, mokama kaina, atskaičius pridėtinės vertės mokestį. Ši kaina – tai 100 kg skerdenos, pateiktos pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo C dalies IV punkte nurodytą tipinį pateikimo būdą ir pasvertos bei klasifikuotos pakabinus ant kablio skerdykloje, kaina.
2. Svoris, į kurį būtina atsižvelgti nustatant kainą, yra dar šiltos skerdenos svoris, pakoreguotas palyginus jį su atvėsinant prarandamu svoriu. Valstybės narės apie taikomus koregavimo koeficientus praneša Komisijai.
3. Kai pasvertų ir suklasifikuotų ant kablio kabančių skerdenų pateikimas skiriasi nuo tipinio pateikimo, valstybės narės suderina skerdenų svorį taikydamos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo C dalies IV punkte numatytus koregavimo koeficientus. Valstybės narės apie taikomus koregavimo koeficientus praneša Komisijai.
34 straipsnis
Pranešimas Komisijai apie kainas
1. Valstybės narės, per metus pagaminančios daugiau kaip 200 tonų avienos, perduoda Komisijai konfidencialų skerdyklų arba kitų įmonių, dalyvaujančių nustatant kainas pagal Bendrijos skalę (toliau – dalyvaujančios įmonės), sąrašą ir nurodo apytikslę šių dalyvaujančių įmonių metinę apyvartą.
2. Pagal 36 straipsnį šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės praneša Komisijai apie vidutines kiekvienos Bendrijos skalėje išskirtos kokybės ėriukų kainas kiekvienoje dalyvaujančioje įmonėje ir nurodo kiekvienos kokybės klasės dydį. Tačiau apie kainas pranešti nereikia, kai tam tikros kokybės skerdenos sudaro tik 1 % viso kiekio. Be to, valstybės narės informuoja Komisiją apie visų kategorijų ėriukų, ataskaitai klasifikuojamų pagal svorį, vidutinę kainą.
Tačiau kainas, apie kurias pranešama, valstybėms narėms leidžiama suskirstyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo C dalies III punkto pirmoje pastraipoje numatytas raumeningumo ir riebalinio sluoksnio klases, atsižvelgiant į svorį. Terminas „kokybė“ reiškia raumeningumo klasės ir riebalinio sluoksnio klasės derinį.
35 straipsnis
Vidutinės Bendrijos kainos
Siekiant apskaičiuoti vidutines ėriukų skerdenų Bendrijos rinkos kainas, 34 straipsnio 2 dalyje nurodytoms kainoms pritaikomi svoriniai koeficientai, kuriais išreiškiamos santykinės kiekvienos valstybės narės avienos produkcijos apimtys palyginti su visa Bendrijos avienos produkcija.
V SKYRIUS
BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
36 straipsnis
Savaitinis kainų pranešimas Komisijai
1. Ne vėliau kaip kiekvienos savaitės trečiadienio 12.00 val. Briuselio laiku valstybės narės praneša Komisijai šio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnio 1 dalyje ir 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas rinkos kainas ar skelbiamas kainas.
Nurodomos tos kainos ar skelbiamos kainos, kurios galiojo nuo pirmadienio iki sekmadienio prieš tą savaitę, kurią teikiama informacija.
Pranešime nurodomos kainos ar skelbiamos kainos išreiškiamos eurais arba, jei taikytina, nacionaline valiuta.
2. 1 dalyje nurodyti pranešimai teikiami elektroninėmis priemonėmis, naudojant Komisijos valstybėms narėms pateiktą formą.
37 straipsnis
Periodiškas svorinių koeficientų atnaujinimas
1. Šio reglamento 18 straipsnyje, 26 straipsnio 3 dalyje ir 35 straipsnyje nurodyti svoriniai koeficientai periodiškai peržiūrimi, siekiant atsižvelgti į nacionaliniu ir Bendrijos lygmenimis užfiksuotas tendencijas.
2. Kiekvieną kartą peržiūrėjusi koeficientus pagal 1 dalį, Komisija valstybėms narėms praneša patikslintus svorinius koeficientus.
38 straipsnis
Bendrijos tikrinimų komitetas
1. Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 42 straipsnio 2 dalyje nurodytas Bendrijos tikrinimų komitetas (toliau – Komitetas) yra atsakingas už tikrinimus vietoje ir tikrina:
a) |
priemonių, susijusių su Bendrijos galvijų ir avių skerdenų klasifikavimo skalėmis, taikymą; |
b) |
rinkos kainų registravimą atsižvelgiant į tas klasifikavimo skales; |
c) |
produktų klasifikavimą, identifikavimą ir žymėjimą, kai galvijienos sektoriuje vykdomas Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 6 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytas valstybės intervencinis supirkimas. |
2. Komitetą sudaro ne daugiau kaip:
a) |
trys Komisijos ekspertai, kurių vienas skiriamas Komiteto pirmininku; |
b) |
vienas ekspertas iš atitinkamos valstybės narės; |
c) |
aštuoni kitų valstybių narių ekspertai. |
Valstybės narės ekspertus skiria atsižvelgdamos į tai, ar jie nepriklausomi, į jų kompetenciją, visų pirma skerdenų klasifikavimo ir rinkos kainų registravimo srityse, ir į darbo, kurį reikia atlikti, pobūdį.
Ekspertai jokiomis aplinkybėmis informacija, gauta dirbant Komitete, nesinaudoja asmeniniais tikslais ir jos neatskleidžia.
3. Patikrinimai atliekami skerdyklose, mėsos turguose, intervencinio pirkimo centruose, kainų skelbimo centruose ir regioninėse bei pagrindinėse tarnybose, įgyvendinančiose 1 dalies nuostatas.
4. Tikrinimai valstybėse narėse atliekami reguliariai, o tikrinimų dažnumas gali skirtis visų pirma atsižvelgiant į tikrinamos valstybės narės santykines galvijienos gamybos apimtis arba į problemas, susijusias su klasifikavimo skalių taikymu.
Apsilankymų tikrinimo tikslais programą parengia Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis. Vykdant tikrinimus gali dalyvauti valstybės narės, kurioje lankomasi, atstovai.
Kiekviena valstybė narė apsilankymus organizuoja savo teritorijoje, laikydamasi Komisijos nustatytų reikalavimų. Atsižvelgdama į tai valstybė narė, likus 30 dienų iki apsilankymo, išsamią siūlomų apsilankymų tikrinimo tikslais programą išsiunčia Komisijai, kuri gali paprašyti ją pakeisti.
Prieš kiekvieną apsilankymą Komisija kuo anksčiau informuoja valstybes nares apie programą ir jos įgyvendinimą.
5. Kiekvieno apsilankymo pabaigoje Komiteto nariai ir aplankytos valstybės narės atstovai susirenka aptarti rezultatus. Po to Komiteto nariai parengia apsilankymo išvadas, susijusias su 1 straipsnyje nurodytais punktais.
Komiteto pirmininkas parengia atliktų tikrinimų ataskaitą, kurioje nurodo pirmoje pastraipoje minimas išvadas. Ši ataskaita kuo greičiau išsiunčiama valstybei narei, kurioje atliktas patikrinimas, o po to – ir kitoms valstybėms narėms.
Jei 2 pastraipoje nurodytoje ataskaitoje įvardijami veiklos sričių, kurios buvo tikrinamos, trūkumai arba pateikiamos veiksmų tobulinimo rekomendacijos, valstybės narės ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo ataskaitos perdavimo dienos informuoja Komisiją apie visus numatytus arba įvykdytus pakeitimus.
6. Komiteto narių kelionės ir pragyvenimo išlaidas padengia Komisija, laikydamasi su Komisija nesusijusių asmenų, jos pakviestų būti ekspertais, kelionės ir pragyvenimo išlaidų kompensavimo taisyklių.
39 straipsnis
Priemonės, kurių turi imtis valstybės narės
1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių:
a) |
kad užtikrintų šio reglamento nuostatų taikymą; |
b) |
kad užtikrintų kainų, apie kurias pranešama pagal šio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, 27 straipsnio 1 dalį ir 34 straipsnio 2 dalį, tikslumą; |
c) |
kad skirtų nuobaudas už visus pažeidimus, visų pirma, pavyzdžiui, už spaudų bei etikečių klastojimą ir nesąžiningą naudojimą ar už tai, kad klasifikavimą atlieka licencijos neturintys darbuotojai. |
2. Valstybės narės kuo anksčiau informuoja Komisiją apie 1 dalyje nurodytas priemones.
40 straipsnis
Reglamentai (EEB) Nr. 563/82, (EEB) Nr. 2967/85, (EEB) Nr. 344/91, (EB) Nr. 295/96, (EB) Nr. 103/2006, (EB) Nr. 1128/2006, (EB) Nr. 908/2006, (EB) Nr. 1319/2006, (EB) Nr. 710/2008, (EB) Nr. 22/2008 ir Sprendimas 83/471/EEB panaikinami.
Nuorodos į panaikintus reglamentus ir sprendimus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal VIII priede pateiktą atitikties lentelę.
41 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 10 d.
Komisijos vardu
Mariann FISCHER BOEL
Komisijos narė
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
(2) OL L 67, 1982 3 11, p. 23.
(3) OL L 285, 1985 10 25, p. 39.
(4) OL L 41, 1991 2 14, p. 15.
(7) OL L 168, 2006 6 21, p. 11.
(8) OL L 201, 2006 7 25, p. 6.
(10) OL L 197, 2008 7 25, p. 28.
(12) OL L 259, 1983 9 20, p. 30.
(13) OL L 204, 2000 8 11, p. 1.
(14) OL L 312, 2006 11 11, p. 6.
(15) OL L 223, 2008 8 21, p. 3.
(16) OL L 149, 1993 6 21, p. 1.
I PRIEDAS
3 straipsnyje nurodytos papildomos nuostatos dėl suaugusių galvijų skerdenų raumeningumo ir riebalinio sluoksnio klasių nustatymo
1. RAUMENINGUMAS
Skerdenų profilių, ypač jos svarbiausių dalių (šlaunų, nugaros, menčių), išsivystymas
Raumeningumo klasė |
Papildomos nuostatos |
||||
S Aukščiausioji |
|
Ypač didelė išorinio kumpio dalis užeina ant dubens sulenkimo (symphisis pelvis) |
|||
|
Viršutinis kumpis labai apvalus |
||||
|
|
||||
E Puiki |
|
Išorinis kumpis gerokai užeina ant dubens sulenkimo (symphisis pelvis) |
|||
|
Viršutinis kumpis labai apvalus |
||||
|
|
||||
U Labai gera |
|
Išorinis kumpis užeina ant dubens sulenkimo (symphisis pelvis) |
|||
|
Viršutinis kumpis apvalus |
||||
|
|
||||
R Gera |
|
Išorinis kumpis ir viršutinis kumpis šiek tiek apvalūs |
|||
|
|
||||
|
|
||||
O Nebloga |
|
|
|||
|
Viršutinio kumpio profilis tiesus |
||||
|
|
||||
P Menka |
|
|
|||
|
|
||||
|
|
2. RIEBALINIS SLUOKSNIS
Riebalų kiekis skerdenos išorinėje pusėje ir krūtinės ląstoje
Riebalinio sluoksnio klasė |
Papildomos nuostatos |
1 Labai žema |
Krūtinės ląstoje riebalų nėra |
2 Žema |
Krūtinės ląstoje tarp šonkaulių aiškiai matomi raumenys |
3 Vidutinė |
Krūtinės ląstoje tarp šonkaulių šiek tiek matomi raumenys |
4 Aukšta |
Riebalų juostos ant šlaunies ryškios. Krūtinės ląstoje tarp šonkaulių esantys raumenys gali būti su riebalais |
5 Labai aukšta |
Šlaunis beveik visa padengta riebalais, riebalų juostų beveik nesimato. Krūtinės ląstoje tarp šonkaulių esantys raumenys yra su riebalais |
II PRIEDAS
9 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTOS AUTOMATIZUOTŲ KLASIFIKAVIMO METODŲ TAIKYMO LICENCIJOS
A DALIS
Licencijų suteikimo sąlygos ir būtiniausi reikalavimai
1. Suinteresuotoji valstybė narė rengia sertifikavimo testą, kuriame dalyvauja vertinimo komisija, sudaryta mažiausiai iš penkių ekspertų, turinčių licenciją klasifikuoti suaugusių galvijų skerdenas. Du komisijos narius skiria testą atliekanti valstybė narė. Visus kitus komisijos narius skiria skirtingos valstybės narės. Komisijos narių skaičius nelyginis. Komisijos tarnybų atstovai ir kitų valstybių narių ekspertai gali dalyvauti sertifikavimo teste stebėtojų teisėmis.
Vertinimo komisijos nariai dirba nepriklausomai ir anonimiškai.
Suinteresuotoji valstybė narė skiria sertifikavimo testo koordinatorių, kuris:
— |
nepriklauso vertinimo komisijai, |
— |
turi pakankamą techninį išsilavinimą ir yra visiškai nepriklausomas, |
— |
stebi, ar komisijos nariai dirba nepriklausomai ir anonimiškai, |
— |
surenka komisijos narių pateiktus klasifikavimo rezultatus ir rezultatus, gautus taikant automatizuotus klasifikavimo metodus, |
— |
užtikrina, kad klasifikavimo rezultatai, gauti taikant automatizuotus klasifikavimo metodus, per visą sertifikavimo testą nebūtų prieinami vertinimo komisijos nariams ar kitoms suinteresuotosioms šalims, |
— |
tvirtina kiekvienos skerdenos klasifikavimo rezultatus ir gali nuspręsti, kada dėl konkrečių nurodytų objektyvių priežasčių skerdena turi būti išimta iš tyrimui naudotinos imties. |
2. Sertifikavimo testas atliekamas taip:
— |
kiekviena raumeningumo ir riebalinio sluoksnio klasė suskirstoma į tris poklasius, |
— |
tikrinama ne mažesnė kaip 600 patvirtintų skerdenų imtis, |
— |
gali būti atmesta ne daugiau kaip 5 % skerdenų, kurios patvirtinamos kaip tinkamos klasifikacijai, atliekamai taikant automatizuotus klasifikavimo metodus. |
3. Kiekvienos patvirtintos skerdenos klasė nustatoma pagal vertinimo komisijos narių gautų klasifikavimo rezultatų vidurkį.
Siekiant įvertinti duomenų, gautų taikant automatizuotus klasifikavimo metodus, teisingumą, kiekvienos patvirtintos skerdenos vertinimo rezultatai, gauti taikant automatizuotus klasifikavimo metodus, lyginami su vertinimo komisijos gautų klasifikavimo rezultatų vidurkiu. Duomenų, gautų taikant automatizuotus klasifikavimo metodus, tikslumas nustatomas remiantis šia taškų sistema:
|
Raumeningumas |
Riebalinis sluoksnis |
Be klaidų |
10 |
10 |
Apsirikta 1 vienetu (t. y. 1 poklasiu aukščiau arba žemiau) |
6 |
9 |
Apsirikta 2 vienetais (t. y. 2 poklasiais aukščiau arba žemiau) |
–9 |
0 |
Apsirikta 3 vienetais (t. y. 3 poklasiais aukščiau arba žemiau) |
–27 |
–13 |
Apsirikta daugiau nei 3 vienetais (t. y. daugiau nei 3 poklasiais aukščiau arba žemiau) |
–48 |
–30 |
Kad būtų suteikta licencija, taškų, gautų taikant automatizuotus klasifikavimo metodus, skaičius turėtų sudaryti bent 60 % didžiausio raumeningumo ir riebalinio sluoksnio vertinimo taškų skaičiaus.
Be to, rezultatai, gauti taikant automatizuotus klasifikavimo metodus, negali viršyti šių ribų:
|
Raumeningumas |
Riebalinis sluoksnis |
Paklaida |
± 0,30 |
± 0,60 |
Regresijos kreivės krypties koeficientas |
1 ± 0,15 |
1 ± 0,30 |
B DALIS
Valstybių narių teiktina informacija, susijusi su sertifikavimo testo rengimu
— |
Sertifikavimo testo datos, |
— |
išsamus suinteresuotoje valstybėje narėje arba jos dalyje klasifikuotų suaugusių galvijų skerdenų aprašymas, |
— |
statistiniai metodai, taikyti atrenkant reprezentatyviąją skerdenų imtį, atsižvelgiant į visoje suinteresuotoje valstybėje narėje arba jos dalyje paskerstų suaugusių galvijų skerdenų kategoriją, raumeningumo ir riebalinio sluoksnio klases, |
— |
skerdyklos (-ų), kurioje (-se) bus atliekamas sertifikavimo testas, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai), apdorojimo linijos (-ų) eksploatacijos parametrų, įskaitant apdorojimo greitį per valandą, aprašymas, |
— |
skerdenų pateikimo būdo (-ų), kuris (-ie) bus taikomas (-i) per testą, aprašymas, |
— |
automatizuoto klasifikavimo įrenginio ir jo techninių savybių, ypač įrenginio apsaugos nuo bet kokio manipuliavimo, aprašymas, |
— |
suinteresuotosios valstybės narės paskirtų licenciją turinčių ekspertų, kurie sudarys vertinimo komisiją, sąrašas, |
— |
sertifikavimo testo koordinatoriaus vardas bei pavardė ir jo techninę kvalifikaciją bei visišką nepriklausomumą patvirtinantys dokumentai, |
— |
suinteresuotosios valstybės narės nepriklausomos institucijos, paskirtos įvertinti sertifikavimo testo rezultatus, pavadinimas ir adresas. |
C DALIS
Valstybių narių teiktina informacija, susijusi su sertifikavimo testo rezultatais
— |
Vertinimo komisijos narių ir koordinatoriaus per testą užpildytų ir pasirašytų klasifikavimo formų kopijos, |
— |
klasifikavimo rezultatų, per sertifikavimo testą gautų taikant automatizuotus klasifikavimo metodus ir patvirtintų koordinatoriaus parašu, kopija, |
— |
sertifikavimo testo ataskaita, koordinatoriaus parengta atsižvelgiant į šio priedo B dalyje išdėstytas sąlygas ir būtiniausius reikalavimus, |
— |
kiekybinė sertifikavimo testo rezultatų analizė, atlikta vienu iš Komisijos patvirtintų būdų, nurodant kiekvieno vertinimo komisijos nario pateiktus klasifikavimo rezultatus ir rezultatus, gautus taikant automatizuotus klasifikavimo metodus. Analizei naudoti duomenys turi būti pateikti elektroninėse laikmenose Komisijos patvirtintu būdu, |
— |
automatizuotų klasifikavimo metodų tikslumas, nustatytas pagal šio priedo A dalies 3 punkto nuostatas. |
III PRIEDAS
13 straipsnio 5 dalyje nurodyti koregavimo koeficientai, išreikšti procentine skerdenų svorio dalimi
Procentinė dalis |
Sumažėjimas |
Padidėjimas |
||||||
Riebalinio sluoksnio klasės |
1–2 |
3 |
4–5 |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
Inkstai |
–0,4 |
|
||||||
Inkstų riebalai |
–1,75 |
–2,5 |
–3,5 |
|
||||
Dubens riebalai |
–0,5 |
|
||||||
Kepenys |
–2,5 |
|
||||||
Plonoji diafragma |
–0,4 |
|
||||||
Storoji diafragma |
–0,4 |
|
||||||
Uodega |
–0,4 |
|
||||||
Stuburo smegenys |
–0,05 |
|
||||||
Tešmens riebalai |
–1,0 |
|
||||||
Sėklidės |
–0,3 |
|
||||||
Pilvo riebalai |
–0,5 |
|
||||||
Riebalai ant išorinių kumpių vidinės pusės |
–0,3 |
|
||||||
Jungo vena ir šalia esantys riebalai |
–0,3 |
|
||||||
Paviršinių riebalų pašalinimas |
|
0 |
0 |
+ 2 |
+ 3 |
+ 4 |
||
Krūtinės srities riebalų pašalinimas, paliekant riebalinį sluoksnį (raumeninis audinys neturi būti matomas) |
|
0 |
+0,2 |
+0,2 |
+0,3 |
+0,4 |
||
Paslėpsnio riebalų, esančių šalia pilvo riebalų, pašalinimas |
|
0 |
+0,3 |
+0,4 |
+0,5 |
+0,6 |
IV PRIEDAS
23 straipsnio 2 dalyje nurodytas raumeningumas
1. Procentinė raumenų dalis nustatoma remiantis pagal nustatytą metodą atliktu išpjaustymu.
2. Jei atliekamas dalinis išpjaustymas, procentinė raumenų dalis nustatoma remiantis keturių pagrindinių išpjovų (mentės, nugaros, kumpio ir pilvo) išpjaustymu. Bazinė raumenų procentinė dalis apskaičiuojama pagal tokią formulę:
Keturių pagrindinių išpjovų (mentės, nugaros, kumpio ir pilvo) liesos mėsos svoris apskaičiuojamas iš bendro neišpjaustytų keturių gabalų svorio atimant bendrąjį tų gabalų riebiųjų dalių svorį.
3. Jei atliekamas visiškas išpjaustymas, bazinė raumenų procentinė dalis apskaičiuojama pagal tokią formulę:
Liesos mėsos svoris apskaičiuojamas iš bendro neišpjaustytos skerdenos svorio atimant bendrąjį riebiųjų dalių svorį. Galva, išskyrus žandus, neišpjaustoma.
V PRIEDAS
23 straipsnio 4 dalyje nurodytas kiaulių skerdenų klasifikavimo metodų protokolas
1. |
Pirmoje protokolo dalyje išsamiai aprašomas bandomasis išpjaustymas ir visų pirma nurodomi šie duomenys:
|
2. |
Antroje protokolo dalyje išsamiai aprašomi bandomojo išpjaustymo rezultatai, visų pirma:
|
VI PRIEDAS
28 straipsnyje nurodytų ėriukų skerdenų, sveriančių mažiau kaip 13 kg, klasifikavimo skalė
Kategorija |
A |
B |
C |
|||
Svoris |
≤ 7 kg |
7,1–10 kg |
10,1–13 kg |
|||
Kokybė |
1 |
2 |
1 |
2 |
1 |
2 |
Mėsos spalva |
Ryškiai rožinė |
Kita spalva ar kitas riebumo lygis |
Ryškiai rožinė ar rožinė |
Kita spalva ar kitas riebumo lygis |
Ryškiai rožinė ar rožinė |
Kita spalva ar kitas riebumo lygis |
Riebalinio sluoksnio klasė (1) |
(2) (3) |
(2) (3) |
(2) (3) |
(1) Kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo C dalies III punkto 1 pastraipoje.
VII PRIEDAS
29 straipsnyje nurodytos papildomos nuostatos dėl avių skerdenų raumeningumo ir riebalinio sluoksnio klasių nustatymo
1. RAUMENINGUMAS
Skerdenos, ypač jos pagrindinių dalių (pasturgalinės dalies, nugaros, menčių), profilių išsivystymas.
Raumeningumo klasė |
Papildomos nuostatos |
S Aukščiausioji |
Pasturgalinėje dalyje dvigubi raumenys. Profiliai labai išgaubti Nugara labai išgaubta, labai plati, labai stora Mentė labai išgaubta ir labai stora |
E Puiki |
Pasturgalinė dalis labai stora. Profiliai labai išgaubti Nugara labai išgaubta, labai plati ir labai stora iki pat mentės Mentė labai išgaubta ir labai stora |
U Labai gera |
Pasturgalinė dalis stora. Profiliai išgaubti Nugara plati ir stora iki pat mentės Mentė stora ir išgaubta |
R Gera |
Pasturgalinės dalies profiliai daugiausia tiesūs Nugara stora, bet ne tokia plati prie mentės Mentė gerai išsivysčiusi, bet ne tokia stora |
O Nebloga |
Pasturgalinės dalies profiliai šiek tiek įgaubti Nugara nepakankamai plati ir stora Mentė šiek tiek siaurėja. Nepakankamai stora |
P Menka |
Pasturgalinės dalies profiliai įgaubti ir labai įgaubti Nugara siaura ir įgaubta, matosi kaulai Mentė siaura, plokščia, matosi kaulai |
2. RIEBALINIS SLUOKSNIS
Riebalų kiekis skerdenos išorinėje ir vidinėje pusėse.
Riebalinio sluoksnio klasė |
Papildomos nuostatos (1) |
||
1. Labai žema |
Išorinė pusė |
Matosi labai mažai riebalų arba visai nesimato |
|
Vidinė pusė |
Pilvo ertmė |
Ant inkstų matosi labai mažai riebalų arba visai nesimato |
|
Krūtinės ląsta |
Tarp šonkaulių matosi labai mažai riebalų arba visai nesimato |
||
2. Žema |
Išorinė pusė |
Dalis skerdenos padengta nedideliu riebalų sluoksniu, bet riebalai gali būti mažiau matomi ant galūnių |
|
Vidinė pusė |
Pilvo ertmė |
Labai mažai riebalų arba nedidelis riebalų sluoksnis gaubia dalį inkstų |
|
Krūtinės ląsta |
Tarp šonkaulių aiškiai matosi raumenys |
||
3. Vidutinė |
Išorinė pusė |
Visa skerdena arba didžioji jos dalis padengta plonu riebalų sluoksniu. Riebalų sluoksniai šiek tiek storesni ties uodegos pagrindu |
|
Vidinė pusė |
Pilvo ertmė |
Visi inkstai ar jų dalis apgaubta plonu riebalų sluoksniu |
|
Krūtinės ląsta |
Tarp šonkaulių matosi raumenys |
||
4. Aukšta |
Išorinė pusė |
Visa skerdena arba didžioji jos dalis padengta storu riebalų sluoksniu, kuris gali būti plonesnis ant galūnių ir storesnis ant menčių |
|
Vidinė pusė |
Pilvo ertmė |
Inkstus gaubia riebalai |
|
Krūtinės ląsta |
Tarp šonkaulių esantys raumenys gali būti su riebalais. Ant šonkaulių gali matytis riebalų sankaupos |
||
5. Labai aukšta |
Išorinė pusė |
Labai storas riebalų sluoksnis Kai kur matosi riebalų fragmentai |
|
Vidinė pusė |
Pilvo ertmė |
Inkstus gaubia storas riebalų sluoksnis |
|
Krūtinės ląsta |
Tarp šonkaulių esantys raumenys yra su riebalais. Ant šonkaulių matosi riebalų sankaupos |
(1) Papildomos nuostatos dėl pilvo ertmės šio reglamento VI priedui netaikomos.
VIII PRIEDAS
40 straipsnyje nurodyta atitikties lentelė
1. REGLAMENTAS (EEB) Nr. 563/82
Reglamentas (EEB) Nr. 563/82 |
Šis reglamentas |
1 straipsnio 1 dalis |
13 straipsnio 1 dalis |
1 straipsnio 2 dalis |
13 straipsnio 2 dalis |
1 straipsnio 3 dalis |
13 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa |
1 straipsnio 4 dalis |
13 straipsnio 5 dalies antra pastraipa |
2 straipsnis |
2 straipsnio 3 ir 4 dalys |
3 straipsnis |
13 straipsnio 4 dalis |
4 straipsnis |
41 straipsnis |
2. REGLAMENTAS (EEB) Nr. 2967/85
Reglamentas (EEB) Nr. 2967/85 |
Šis reglamentas |
1 straipsnis |
1 straipsnis |
2 straipsnio 1 dalis |
22 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos |
2 straipsnio 2 dalis |
22 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa |
2 straipsnio 3 dalis |
22 straipsnio 3 dalis |
3 straipsnis |
23 straipsnio 2–5 dalys |
4 straipsnio 1 dalis |
21 straipsnio 3 dalies pirma ir antra pastraipos |
4 straipsnio 2 dalis |
21 straipsnio 3 dalies ketvirta pastraipa |
4 straipsnio 3 dalis |
21 straipsnio 3 dalies penkta pastraipa |
5 straipsnis |
21 straipsnio 4 dalies a įtrauka |
6 straipsnis |
39 straipsnis |
7 straipsnis |
41 straipsnis |
3. REGLAMENTAS (EEB) Nr. 344/91
Reglamentas (EEB) Nr. 344/91 |
Šis reglamentas |
1 straipsnio 1 dalis |
6 straipsnio 3 dalis |
1 straipsnio 2 dalis |
6 straipsnio 4 dalis |
1 straipsnio 2a dalis |
6 straipsnio 2 dalis |
1 straipsnio 3 dalis |
6 straipsnio 5 dalis |
1 straipsnio 4 dalis |
6 straipsnio 6 dalis |
1 straipsnio 5 dalis |
7 straipsnio 2 dalis, įžanginis sakinys ir a įtrauka |
2 straipsnio 1 dalis |
— |
2 straipsnio 2 dalis, įžanginis sakinys ir pirma įtrauka |
5 straipsnis |
2 straipsnio 2 dalies antra įtrauka |
— |
2 straipsnio 3 dalis |
6 straipsnio 7 dalis |
3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
8 straipsnis |
3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
— |
3 straipsnio 1a dalies pirma–trečia pastraipos |
9 straipsnio 1 dalis |
3 straipsnio 1a dalies ketvirta pastraipa |
9 straipsnio 3 dalies a įtrauka |
3 straipsnio 1b dalis |
9 straipsnio 2 dalis |
3 straipsnio 1c dalis |
9 straipsnio 4 dalis |
3 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa |
11 straipsnio 1 dalis |
3 straipsnio 2 dalies antra pastraipa |
11 straipsnio 2 dalis |
3 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa |
11 straipsnio 3 dalis |
3 straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa |
11 straipsnio 4 dalis |
3 straipsnio 2 dalies penkta pastraipa |
12 straipsnio 2 dalis |
3 straipsnio 2 dalies šešta pastraipa |
12 straipsnio 1 dalis |
3 straipsnio 3 dalis |
39 straipsnio 2 dalis |
4 straipsnis |
41 straipsnis |
I priedas |
II priedo A dalis |
II priedas |
II priedo B ir C dalys |
4. REGLAMENTAS (EB) Nr. 295/96
Reglamentas (EB) Nr. 295/96 |
Šis reglamentas |
1 straipsnis |
14 straipsnis |
2 straipsnio 1 dalis |
15 straipsnio 1 dalis |
2 straipsnio 2 dalis |
— |
2 straipsnio 3 dalis |
15 straipsnio 2 dalis |
3 straipsnio 1 dalis |
16 straipsnio 1 dalis |
3 straipsnio 2 dalis |
16 straipsnio 2 dalis |
3 straipsnio 3 dalis |
16 straipsnio 3 dalis |
3 straipsnio 4 dalies a punktas |
16 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa |
3 straipsnio 4 dalies b punktas |
16 straipsnio 4 dalies antra pastraipa |
3 straipsnio 4 dalies c punktas |
16 straipsnio 5 dalis |
3 straipsnio 4 dalies d punktas |
16 straipsnio 6 dalis |
3 straipsnio 4 dalies e punkto pirmos pastraipos įžanginis sakinys |
16 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos įžanginis sakinys |
3 straipsnio 4 dalies e punkto pirmos pastraipos pirma įtrauka |
16 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos a įtrauka |
3 straipsnio 4 dalies e punkto pirmos pastraipos antra įtrauka |
16 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos c įtrauka |
3 straipsnio 4 dalies e punkto antra pastraipa |
16 straipsnio 7 dalies antra pastraipa |
3 straipsnio 5 dalis |
16 straipsnio 8 dalis |
4 straipsnis |
17 straipsnis |
5 straipsnio 1 dalis |
18 straipsnio 1 dalis |
5 straipsnio 2 dalis |
18 straipsnio 2 dalis |
5 straipsnio 3 dalis |
37 straipsnio 1 dalis |
6 straipsnis |
19 straipsnis |
7 straipsnis |
39 straipsnio 1 dalis |
8 straipsnis |
— |
9 straipsnis |
41 straipsnis |
5. REGLAMENTAS (EB) Nr. 103/2006
Reglamentas (EB) Nr. 103/2006 |
Šis reglamentas |
1 straipsnis |
3 straipsnio 1 dalis |
2 straipsnis |
— |
3 straipsnis |
41 straipsnis |
I priedas |
I priedas |
II ir III priedai |
— |
6. REGLAMENTAS (EB) Nr. 908/2006
Reglamentas (EB) Nr. 908/2006 |
Šis reglamentas |
1 straipsnis |
25 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa |
2 straipsnis |
— |
3 straipsnis |
41 straipsnis |
I–III priedai |
— |
7. REGLAMENTAS (EB) Nr. 1128/2006
Reglamentas (EB) Nr. 1128/2006 |
Šis reglamentas |
1 straipsnio 1 dalis |
26 straipsnio 1 dalis |
1 straipsnio 2 dalis |
26 straipsnio 2 dalis |
2 straipsnio 1 dalis |
25 straipsnio 1 dalis |
2 straipsnio 2 dalis |
25 straipsnio 2 dalis |
3 straipsnis |
— |
4 straipsnis |
41 straipsnis |
I ir II priedai |
— |
8. REGLAMENTAS (EB) Nr. 1319/2006
Reglamentas (EB) Nr. 1319/2006 |
Šis reglamentas |
1 straipsnio 1 dalis |
27 straipsnio 1 dalis |
1 straipsnio 2 dalis |
27 straipsnio 2 dalis |
2 straipsnis |
— |
3 straipsnis |
27 straipsnio 3 dalis |
4 ir 5 straipsniai |
— |
6 straipsnis |
41 straipsnis |
I ir II priedai |
— |
9. REGLAMENTAS (EB) Nr. 22/2008
Reglamentas (EB) Nr. 22/2008 |
Šis reglamentas |
1 straipsnis |
33 straipsnis |
2 straipsnis |
34 straipsnis |
3 straipsnis |
3 straipsnio 1 dalis |
4 straipsnio 1 dalis |
30 straipsnio 2 dalis |
4 straipsnio 2 dalis |
30 straipsnio 3 dalis |
4 straipsnio 3 dalis |
30 straipsnio 4 dalis |
5 straipsnio 1 dalis |
31 straipsnis |
5 straipsnio 2 dalis |
32 straipsnis |
6 straipsnis |
38 straipsnio 1 dalies įžanginis sakinys ir a ir b įtraukos |
7 straipsnis |
38 straipsnio 2 dalies antra ir trečia pastraipos |
8 straipsnis |
38 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa |
9 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
38 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa |
9 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
— |
9 straipsnio 2 dalis |
38 straipsnio 4 dalies antra pastraipa |
9 straipsnio 3 dalis |
38 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa |
9 straipsnio 4 dalis |
38 straipsnio 4 dalies ketvirta pastraipa |
9 straipsnio 5 dalis |
38 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa |
9 straipsnio 6 dalis |
38 straipsnio 5 dalies antra pastraipa |
10 straipsnis |
38 straipsnio 6 dalis |
11 straipsnis |
— |
12 straipsnis |
41 straipsnis |
I priedas |
VII priedas |
II ir III priedai |
— |
10. REGLAMENTAS (EB) Nr. 710/2008
Reglamentas (EB) Nr. 710/2008 |
Šis reglamentas |
1 straipsnis |
— |
2 straipsnis |
— |
3 straipsnis |
41 straipsnis |
Priedas |
— |
11. SPRENDIMAS 83/471/EEB
Sprendimas 83/471/EEB |
Šis reglamentas |
1 straipsnis |
38 straipsnio 1 dalis |
2 straipsnis |
38 straipsnio 2 dalis |
3 straipsnio 1 dalis |
38 straipsnio 3 dalis |
3 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa |
38 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa |
3 straipsnio 2 dalies antra pastraipa |
— |
3 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa |
38 straipsnio 4 dalies antra pastraipa |
3 straipsnio 3 dalis |
38 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa |
3 straipsnio 4 dalis |
38 straipsnio 4 dalies ketvirta pastraipa |
4 straipsnis |
38 straipsnio 5 dalis |
5 straipsnis |
38 straipsnio 6 dalis |
6 straipsnis |
— |
16.12.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 337/31 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1250/2008
2008 m. gruodžio 12 d.
iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 2074/2005 nuostatas dėl sertifikavimo reikalavimų, taikomų žmonių maistui vartoti skirtiems importuojamiems žuvininkystės produktams, gyviems dvigeldžiams moliuskams, dygiaodžiams, gaubtagyviams ir jūriniams pilvakojams
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyvą 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (1), ypač į jos 25 straipsnio a ir d dalis,
atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (2), ypač į jo 12 straipsnį,
atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 853/2004, nustatantį konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (3), ypač į jo 9 straipsnį,
atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 854/2004, nustatantį specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (4), ypač į jo 16 straipsnį,
atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (5), ypač į jo 63 straipsnį,
kadangi:
(1) |
2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2074/2005, nustatančio įgyvendinimo priemones tam tikriems produktams pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 ir oficialios kontrolės organizavimui pagal reglamentus (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, nukrypstančio nuo Reglamento (EB) Nr. 852/2004 bei iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 (6), VI priedo IV ir V priedėliuose nustatyti sveikatos sertifikatų, išduodamų importuojant žmonių maistui vartoti skirtus žuvininkystės produktus ir dvigeldžius moliuskus, pavyzdžiai. |
(2) |
Tarybos direktyva 2006/88/EB ir 2008 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1251/2008, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2006/88/EB nuostatos dėl akvakultūros gyvūnų ir jų produktų teikimo rinkai ir importo į Bendriją reikalavimų bei dėl tokiais atvejais taikomų sertifikavimo reikalavimų ir kuriuo patvirtinamas gyvūnų platintojų rūšių sąrašas (7), nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, pataikomi teikiant rinkai ir importuojant žmonių maistui vartoti skirtus akvakultūros gyvūnus ir jų produktus. |
(3) |
Šiose nuostatose numatyti akvakultūros gyvūnų, priklausančių Direktyvos 2006/88/EB IV priedo II dalyje išvardytoms vandens gyvūnų ligoms imlioms rūšims, ir jų produktų tam tikrų siuntų importo apribojimai ir vežimo reikalavimai. |
(4) |
Reglamente (EB) Nr. 2074/2005 nustatyti sertifikatų pavyzdžiai turėtų būti iš dalies pakeisti, kad atitiktų Direktyva 2006/88/EB ir Reglamentu (EB) Nr. 1251/2008 nustatytus reikalavimus. |
(5) |
Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnyje nurodyti specifiniai reikalavimai, taikomi gyviems dvigeldžiams moliuskams, taip pat taikomi dygiaodžiams, gaubtagyviams ir jūriniams pilvakojams. Todėl reikėtų išplėsti sertifikato, naudojamo importuojant žmonių maistui skirtus gyvus dvigeldžius moliuskus, taikymo sritį, kad jis būtų naudojamas ir importuojant gyvus dygiaodžius, gyvus gaubtagyvius ir gyvus jūrinius pilvakojus. |
(6) |
Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. |
(7) |
Siekiant sudaryti valstybėms narėms ir pramonės įmonėms sąlygas imtis priemonių, būtinų šiame reglamente nustatytiems naujiems reikalavimams vykdyti, reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį. |
(8) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 2074/2005 pakeitimas
Reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 iš dalies keičiamas, kaip nurodyta šio reglamento priede.
2 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio priemonės
1. Pereinamuoju laikotarpiu iki 2009 m. birželio 30 d. į Bendriją galima importuoti siuntas, dėl kurių buvo išduoti sveikatos sertifikatai remiantis Reglamente (EB) Nr. 2074/2005 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1664/2006, nustatytu pavyzdžiu.
2. Pereinamuoju laikotarpiu iki 2010 m. liepos 31 d. į Bendriją galima importuoti toliau nurodytas siuntas, dėl kurių buvo išduoti sveikatos sertifikatai remiantis Reglamente (EB) Nr. 2074/2005 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1664/2006, nustatytu pavyzdžiu:
a) |
žuvininkystės produktų siuntas, dėl kurių neišduodami gyvūnų sveikatos patvirtinimai, nustatyti Reglamento (EB) Nr. 2074/2005 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, VI priedo IV priedėlyje nustatyto sveikatos sertifikato pavyzdžio II dalyje, kaip aprašyta tos II dalies 2 paaiškinime; |
b) |
gyvų dvigeldžių moliuskų, dygiaodžių, gaubtagyvių ir jūrinių pilvakojų siuntas, dėl kurių neišduodami gyvūnų sveikatos patvirtinimai, nustatyti Reglamento (EB) Nr. 2074/2005 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, VI priedo V priedėlyje nustatyto sveikatos sertifikato pavyzdžio II dalyje, kaip aprašyta tos II dalies 2 paaiškinime. |
3 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 12 d.
Komisijos vardu
Androulla VASSILIOU
Komisijos narė
(1) OL L 328, 2006 11 24, p. 14.
(2) OL L 139, 2004 4 30, p. 1.
(3) OL L 139, 2004 4 30, p. 55.
(4) OL L 139, 2004 4 30, p. 206.
(5) OL L 165, 2004 4 30, p. 1.
(6) OL L 338, 2005 12 22, p. 27.
(7) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 41.
PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 2074/2005 VI priedas iš dalies keičiamas taip:
(1) |
IV priedėlis pakeičiamas taip: „VI priedo IV priedėlis SVEIKATOS SERTIFIKATO, IŠDUODAMO IMPORTUOJANT ŽMONIŲ MAISTUI VARTOTI SKIRTUS ŽUVININKYSTĖS PRODUKTUS, PAVYZDYS
|
(2) |
V priedėlio A dalis pakeičiama taip: „VI priedo V priedėlis A DALIS SVEIKATOS SERTIFIKATO, IŠDUODAMO IMPORTUOJANT ŽMONIŲ MAISTUI VARTOTI SKIRTUS GYVUS DVIGELDŽIUS MOLIUSKUS, DYGIAODŽIUS, GAUBTAGYVIUS IR JŪRINIUS PILVAKOJUS, PAVYZDYS
|
16.12.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 337/41 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1251/2008
2008 m. gruodžio 12 d.
kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2006/88/EB nuostatos dėl akvakultūros gyvūnų ir jų produktų pateikimo rinkai ir importo į Bendriją reikalavimų bei dėl tokiais atvejais taikomų sertifikavimo reikalavimų ir kuriuo patvirtinamas gyvūnų platintojų rūšių sąrašas
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyvą 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (1), ypač į jos 17 straipsnio 2 dalį, 22 ir 25 straipsnius bei 61 straipsnio 3 dalį,
kadangi:
(1) |
Direktyva 2006/88/EB nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi teikiant rinkai, importuojant ir tranzitu per Bendriją vežant akvakultūros gyvūnus ir jų produktus. Nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. Direktyva 91/67/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių akvakultūros gyvūnų ir jų produktų teikimą į rinką (2) panaikinama ir ji pakeičiama Direktyva 2006/88/EB. |
(2) |
Pagal Direktyvą 2006/88/EB akvakultūros gyvūnai – tai visų vystymosi stadijų, įskaitant kiaušinėlius ir spermatozoidus / gametas, vandens gyvūnai, įskaitant dekoratyvinius vandens gyvūnus, išauginti ūkyje arba moliuskų auginimo plote, įskaitant bet kokius laukinius vandens gyvūnus, skirtus auginti ūkyje arba moliuskų auginimo plote. |
(3) |
1999 m. liepos 27 d. Komisijos sprendimu 1999/567/EB, nustatančiu Tarybos direktyvos 91/67/EEB 16 straipsnio 1 dalyje nurodyto sertifikato pavyzdį (3), ir 2003 m. gegužės 23 d. Komisijos sprendimu 2003/390/EB, nustatančiu specialius reikalavimus žuvininkystės ūkiuose auginamų vandens gyvūnų rūšių, kurios laikomos neimliomis tam tikroms ligoms, ir jų produktų tiekimui rinkai (4), nustatytos tam tikros akvakultūros gyvūnų teikimo rinkai taisyklės, įskaitant sertifikavimo reikalavimus. 2003 m. lapkričio 14 d. Komisijos sprendimu 2003/804/EB, nustatančiu gyvūnų sveikatos reikalavimus ir sertifikavimo reikalavimus importuojant moliuskus, jų kiaušinėlius ir gametas, skirtus auginimui, natūraliam išsivalymui arba vartoti žmonėms (5), 2003 m. lapkričio 21 d. Komisijos sprendimu 2003/858/EB dėl veterinarijos sąlygų ir sertifikavimo reikalavimų importuojamoms gyvoms žuvims, jų kiaušinėliams ir lytinėms ląstelėms, skirtoms ūkininkavimui ir akvakultūros kilmės gyvoms žuvims ir jų produktams, skirtiems vartoti žmonių maistui, nustatymo (6) ir 2006 m. rugsėjo 20 d. Komisijos sprendimu 2006/656/EB, nustatančiu gyvūnų sveikatos reikalavimus ir sertifikavimo reikalavimus, taikomus importuojant žuvis dekoratyviniais tikslais (7), nustatyti akvakultūros gyvūnų importo į Bendriją reikalavimai. Šiais sprendimais įgyvendinama Direktyva 91/67/EB. |
(4) |
Šiais sprendimais įgyvendinama Direktyva 91/67/EB. Direktyvoje 2006/88/EB nustatyta, kad teikiant rinkai akvakultūros gyvūnus turi būti taikomas gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimas, kai gyvūnai įvežami į remiantis šia direktyva paskelbtą esančią neužkrėsta valstybę narę, zoną ar teritorinį vienetą, arba reikalavimas vykdyti priežiūros ar likvidavimo programą. Todėl šiame reglamente reikėtų nustatyti sertifikavimo reikalavimus ir suderintus gyvūnų sveikatos sertifikatų pavyzdžius, siekiant pakeisti Direktyva 91/67/EEB ir šią direktyvą įgyvendinančiais sprendimais nustatytus sertifikavimo reikalavimus. |
(5) |
2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 853/2004, nustatančiu konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (8), maisto verslo subjektams nustatyti konkretūs gyvūninių maisto produktų higienos reikalavimai, įskaitant pakavimo ir ženklinimo reikalavimus. Šiame reglamente nustatomi gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimai, taikomi teikiant rinkai ir importuojant akvakultūros gyvūnus ir jų produktus, skirtus toliau perdirbti prieš teikiant vartoti žmonių maistui, netaikomi šiems gyvūnams ir produktams, supakuotiems ir paženklintiems pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004, laikantis tam tikrų sąlygų. |
(6) |
Direktyva 2006/88/EB nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, jog rinkai pateikti dekoratyviniai vandens gyvūnai nekeltų pavojaus, susijusio su IV priedo II dalyje išvardytomis neegzotinėmis ligomis, vandens gyvūnų sveikatos būklei. |
(7) |
Bendrijos rinkai pateikti dekoratyviniai vandens gyvūnai, skirti tiesioginio sąlyčio su natūraliais vandens telkiniais neturinčioms vandens gyvūnų laikymo vietoms, būtent uždaroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms, nekelia tokios pačios rizikos kitiems Bendrijos akvakultūros sektoriams arba laukinių gyvūnų ištekliams. Todėl šiuo reglamentu tokiems gyvūnams neturėtų būti taikomas sveikatos sertifikavimo reikalavimas. |
(8) |
Paskelbus visą valstybių narių teritoriją arba tam tikras zonas, arba jų teritorinius vienetus esančius neužkrėstais viena arba daugiau neegzotinių ligų, kurioms imlūs dekoratyviniai vandens gyvūnai, ir siekiant šioms valstybėms narėms suteikti informacijos apie uždaroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms skirtų dekoratyvinių vandens gyvūnų judėjimą į jų teritoriją, apie tokį judėjimą reikėtų, remiantis 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (9), pranešti naudojantis TRACES sistema, nustatyta 2004 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimu 2004/292/EB dėl TRACES sistemos įdiegimo (10). |
(9) |
Vykstant judėjimui Bendrijoje iš uždarų dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietų į atviras dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietas arba į laukinę aplinką gali kilti didelis pavojus kitiems Bendrijos akvakultūros sektoriams – šis judėjimas neturėtų vykti be valstybių narių kompetentingų institucijų leidimo. |
(10) |
Direktyvoje 2006/88/EB nustatyta, kad valstybės narės taiko minimalios kontrolės priemones patvirtinus egzotinę arba neegzotinę akvakultūros gyvūnų arba laukinių vandens gyvūnų ligą, nurodytą jos IV priedo II dalyje, arba pasireiškus naujoms ligoms. Be to, šioje direktyvoje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad teikiant rinkai akvakultūros gyvūnus būtų taikomas gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimas, kai gyvūnus leidžiama išvežti iš teritorijos, kurioje taikomos šios kontrolės priemonės. |
(11) |
Todėl šiuo reglamentu reikėtų nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimus ir sertifikavimo reikalavimus, taikomus išvežant akvakultūros gyvūnų ir jų produktų siuntas iš valstybių narių, zonų ar teritorinių vienetų, kuriuose taikomos ligos kontrolės priemonės. |
(12) |
Direktyvoje 2006/88/EB nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, jog akvakultūros gyvūnai ir jų produktai į Bendriją būtų įvežami tik iš trečiųjų šalių ar jų dalių, kurios yra išvardytos sąraše, sudarytame remiantis šia direktyva. |
(13) |
Turėtų būti leidžiama importuoti į Bendriją akvakultūros gyvūnus tik iš trečiųjų šalių, kuriose priimti gyvūnų sveikatą reglamentuojantys teisės aktai ir nustatytos kontrolės sistemos, lygiavertės esančioms Bendrijoje. Todėl šiuo reglamentu reikėtų nustatyti sąrašą trečiųjų šalių, teritorijų, zonų arba teritorinių vienetų, iš kurių valstybėms narėms leidžiama įvežti į Bendriją akvakultūros gyvūnus, skirtus auginti, natūralaus išsivalymo plotams, pramoginės žvejybos plotams ir atviroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms. Tačiau turėtų būti leidžiama importuoti į Bendriją tam tikras dekoratyvines žuvis, moliuskus ir vėžiagyvius, skirtus uždaroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms, iš Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (TEB) narėmis esančių trečiųjų šalių. |
(14) |
Trečiosioms šalims ir teritorijoms, kurioms dėl su visuomenės sveikata susijusių priežasčių leidžiama eksportuoti į Bendriją žmonių maistui vartoti skirtus akvakultūros gyvūnus, taip pat turėtų būti leidžiama eksportuoti į Bendriją pagal šio reglamento gyvūnų sveikatos nuostatas. Todėl žmonių maistui vartoti skirti akvakultūros gyvūnai ir jų produktai turėtų būti importuojami į Bendriją tik iš tų trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar teritorinių vienetų, kurie įtraukti į sąrašą, sudarytą remiantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004, nustatančio specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (11), 11 straipsnio 1 dalimi. |
(15) |
Tokie sąrašai nustatyti 2006 m. lapkričio 6 d. Komisijos sprendimu, nustatančiu trečiųjų šalių ir teritorijų, iš kurių leidžiama importuoti dvigeldžius moliuskus, dygiaodžius, gaubtagyvius, jūrų pilvakojus ir žuvininkystės produktus, sąrašus (12), ir pereinamuoju laikotarpiu iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2076/2005, nustatančiu pereinamojo laikotarpio priemones Europos Parlamento ir Tarybos reglamentams (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004 įgyvendinti ir iš dalies keičiančiu reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 (13). Siekiant Bendrijos teisės aktų nuoseklumo šiame reglamente turėtų būti atsižvelgta į šiuos sąrašus. |
(16) |
Direktyvoje 2006/88/EB nustatyta, kad prie importuojamų į Bendriją akvakultūros gyvūnų ir jų produktų, juos įvežant į Bendriją, pridedamas dokumentas, kurį sudaro gyvūnų sveikatos sertifikatas. Šiame reglamente būtina išsamiai nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimus, kurie taikomi į Bendriją importuojant akvakultūros gyvūnus, įskaitant gyvūnų sveikatos sertifikatų pavyzdžius, ir kuriais turėtų būti pakeisti Direktyva 91/67/EEB nustatyti importo reikalavimai. |
(17) |
2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2074/2005, nustatančiu įgyvendinimo priemones tam tikriems produktams pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 ir oficialios kontrolės organizavimui pagal reglamentus (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, nukrypstančiu nuo Reglamento (EB) Nr. 852/2004 bei iš dalies keičiančiu reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 (14), nustatyti importuojamų žmonių maistui vartoti skirtų žuvininkystės produktų ir gyvų dvigeldžių moliuskų sveikatos sertifikatų pavyzdžiai. Siekiant Bendrijos teisės aktų nuoseklumo, šiuo reglamentu reikėtų nustatyti, kad tokio pavyzdžio sveikatos sertifikatai būtų pridedami prie importuojamų produktų, kuriems taikomas šis reglamentas. |
(18) |
Daug dekoratyvinių vandens gyvūnų, įskaitant žuvis, moliuskus ir vėžiagyvius, įvežami į Bendriją iš trečiųjų šalių ir teritorijų. Siekiant apsaugoti Bendrijoje esančių dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietų gyvūnų sveikatos būklę, būtina nustatyti tam tikrus gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus importuojant tokius gyvūnus. |
(19) |
Svarbu užtikrinti, kad į Bendriją importuotų akvakultūros gyvūnų sveikatos būklei nekiltų pavojaus šiuos gyvūnus įvežant į Bendriją. |
(20) |
Paleidžiant Bendrijoje į laisvę importuotus akvakultūros gyvūnus kyla itin didelis pavojus Bendrijos gyvūnų sveikatos būklei, nes natūraliuose vandens telkiniuose sunku kontroliuoti ir likviduoti ligas. Todėl norint paleisti gyvūnus į laisvę turėtų būti privaloma gauti specialų kompetentingos institucijos leidimą ir tokie leidimai turėtų būti suteikiami tik su sąlyga, kad bus taikomos tinkamos priemonės, skirtos gyvūnų sveikatos būklei apsaugoti paleidimo vietoje. |
(21) |
Akvakultūros gyvūnai, kuriuos ketinama vežti tranzitu per Bendriją, turėtų atitikti tokius pačius reikalavimus, kurie taikomi akvakultūros gyvūnams, skirtiems importuoti į Bendriją. |
(22) |
Atsižvelgiant į geografinę Kaliningrado srities padėtį, turinčią įtakos Latvijai, Lietuvai ir Lenkijai, į Rusiją arba iš jos tranzitu per Bendriją vežamoms siuntoms turėtų būti nustatyti specialūs reikalavimai. Siekiant Bendrijos teisės aktų nuoseklumo, šiame reglamente turėtų būti atsižvelgta į 2001 m. gruodžio 7 d. Komisijos sprendimą, nustatantį kontrolės postų, patvirtintų atlikti gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų iš trečiųjų šalių veterinarinius patikrinimus, sąrašą ir atnaujinantį išsamias patikrinimų, kuriuos atliks Komisijos ekspertai, taisykles (15), ir 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvą 97/78/EB, nustatančią principus, reglamentuojančius iš trečiųjų šalių į Bendriją įvežamų produktų veterinarinių patikrinimų organizavimą (16). |
(23) |
1996 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 96/93/EB dėl gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų sertifikavimo (17) nustatytos taisyklės, kurių turi būti laikomasi išduodant veterinarijos sertifikatus, ir ji turėtų būti taikoma pagal šį reglamentą išduodamiems gyvūnų sveikatos sertifikatus. |
(24) |
Direktyvos 2006/88/EB 17 straipsnyje nustatyta, kad jei remiantis moksliniais duomenimis arba patirtimi įrodoma, kad konkrečią ligą galėjo išplatinti kitų rūšių, išskyrus šios direktyvos IV priedo II dalyje išvardytas ligai imlias rūšis, gyvūnai platintojai, valstybės narės užtikrina, kad įvežant tokių rūšių gyvūnus į paskelbtą esančia neužkrėsta valstybę narę, zoną ar teritorinį vienetą auginimo ar išteklių atkūrimo tikslais, turi būti laikomasi tam tikrų šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų. Direktyvos 2006/88/EB 17 straipsnyje taip pat numatyta parengti gyvūnų platintojų rūšių sąrašą. Todėl reikėtų patvirtinti gyvūnų platintojų rūšių sąrašą. |
(25) |
Šiuo klausimu Europos maisto saugos tarnyba (EMST) parengė tris nuomones: Europos Komisijos prašymu pateikta Gyvūnų sveikatos ir gerovės grupės mokslinė nuomonė apie tam tikras žuvų ligas galinčių platinti gyvūnų rūšis ir šioms ligoms imlių rūšių gyvūnų, neplatinančių šių ligų, vystymosi stadijas (18), Europos Komisijos prašymu pateikta Gyvūnų sveikatos ir gerovės grupės mokslinė nuomonė apie tam tikras moliuskų ligas galinčių platinti gyvūnų rūšis ir šioms ligoms imlių rūšių gyvūnų, neplatinančių šių ligų, vystymosi stadijas (19), ir Europos Komisijos prašymu pateikta Gyvūnų sveikatos ir gerovės grupės mokslinė nuomonė apie tam tikras vėžiagyvių ligas galinčių platinti gyvūnų rūšis ir šioms ligoms imlių rūšių gyvūnų, neplatinančių šių ligų, vystymosi stadijas (20). |
(26) |
Remiantis šiomis mokslinėmis nuomonėmis, buvo nustatyta, kad tikimybė, jog įvertintos galimų gyvūnų platintojų rūšys arba gyvūnų platintojų rūšių grupės išplatins Direktyvoje 2006/88/EB išvardytas ligas arba dėl jų liga taps nekontroliuojama, svyruoja nuo nežymios / labai mažos iki vidutinės, esant tam tikroms sąlygoms. Į šį vertinimą buvo įtraukti tų rūšių gyvūnai, kurie naudojami akvakultūros sektoriuje ir kuriais prekiaujama auginimo tikslais. |
(27) |
Sudarant gyvūnų platintojų rūšių sąrašą, turėtų būti atsižvelgta į EMST nuomones. Svarstant, kurias rūšis reikėtų įtraukti į šį sąrašą, Bendrijoje turėtų būti užtikrintas tinkamas akvakultūros gyvūnų sveikatos būklės apsaugos lygis ir nenustatyta bereikalingų prekybos apribojimų. Todėl remiantis šiomis nuomonėmis, į šį sąrašą turėtų būti įtrauktos tos rūšys, kurios kelia vidutinę riziką, kad išplatins ligą. |
(28) |
EMST nuomonėse nustačius, kad tam tikros gyvūnų rūšys gali būti tam tikrų ligų platintojos, daugelis jų turėtų būti laikomos tokiomis rūšimis, jeigu jos kilusios iš teritorijos, kurioje yra šioms ligoms imlių rūšių gyvūnų, skirtų teritorijai, kurioje taip pat yra tų pačių ligoms imlių rūšių gyvūnų. Todėl galimų akvakultūros gyvūnų platintojų rūšys turėtų būti laikomos gyvūnų platintojų rūšimis tik kaip apibrėžta Direktyvos 2006/88/EB 17 straipsnyje esant šioms sąlygoms. |
(29) |
Siekiant Bendrijos teisės aktų aiškumo ir nuoseklumo, sprendimai 1999/567/EB, 2003/390/EB, 2003/804/EB, 2003/858/EB ir 2006/656/EB turėtų būti panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu. |
(30) |
Siekiant sudaryti valstybėms narėms ir pramonės įmonėms sąlygas imtis priemonių, būtinų šiame reglamente nustatytiems naujiems reikalavimams vykdyti, reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį. |
(31) |
Atsižvelgiant į didelius epizootiniam opiniam sindromui (EOS) imlių rūšių dekoratyvinių vandens gyvūnų prekybos srautus ir būtinybę atlikti papildomus rizikos, kuri kyla dekoratyvinių vandens gyvūnų pramonės sektoriui dėl šios ligos, tyrimus, įskaitant pakartotinį ligoms imlių gyvūnų rūšių sąrašo vertinimą, neturėtų būti nedelsiant nutrauktas EOS imlių rūšių dekoratyvinių žuvų, kurios skirtos tik uždaroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms, importas. Todėl reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį dėl su šia liga susijusių ir šioms siuntoms keliamų reikalavimų. Pereinamasis laikotarpis būtinas ir dėl to, jog trečiosios šalys turėtų pakankamai laiko įrodyti, kad jos nėra užkrėstos šia liga. |
(32) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
Šiuo reglamentu nustatomas:
a) |
gyvūnų platintojų rūšių sąrašas; |
b) |
gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi teikiant rinkai dekoratyvinius vandens gyvūnus, kurie kilę iš uždarų dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietų arba yra joms skirti; |
c) |
gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimai, taikomi teikiant rinkai:
|
d) |
gyvūnų sveikatos reikalavimai ir sertifikavimo reikalavimai, taikomi importuojant į Bendriją ir per ją tranzitu vežant, įskaitant laikymą tranzito metu:
|
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:
a) |
uždaros dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietos – gyvūnų augintinių parduotuvės, sodininkystės centrai, sodo tvenkiniai, komerciniai akvariumai arba didmeninės prekybos įmonės, laikančios dekoratyvinius vandens gyvūnus:
|
b) |
atviros dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietos – dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietos, išskyrus uždaras dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietas; |
c) |
išteklių atkūrimas – akvakultūros gyvūnų paleidimas į laisvę. |
II SKYRIUS
GYVŪNŲ PLATINTOJŲ RŪŠYS
3 straipsnis
Gyvūnų platintojų rūšių sąrašas
Šio reglamento I priedo lentelės 2 skiltyje išvardytų rūšių akvakultūros gyvūnai laikomi platintojais tik kaip apibrėžta Direktyvos 2006/88/EB 17 straipsnyje, kai šie gyvūnai atitinka tos lentelės 3 ir 4 skiltyse nustatytus reikalavimus.
III SKYRIUS
AKVAKULTŪROS GYVŪNŲ PATEIKIMAS RINKAI
4 straipsnis
Dekoratyviniai vandens gyvūnai, kilę iš dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietų arba joms skirti
1. Apie dekoratyvinių vandens gyvūnų judėjimą turi būti pranešama naudojantis kompiuterine sistema, nustatyta Direktyvos 90/425/EEB 20 straipsnio 1 dalyje (TRACES), kai gyvūnai:
a) |
yra kilę iš vienoje valstybėje narėje esančių dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietų; |
b) |
skirti uždaroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms kitoje valstybėje narėje, kurios visa teritorija ar atskiros zonos, ar teritoriniai vienetai:
|
c) |
priklauso rūšims, kurios imlios vienai arba daugiau ligų, kuriomis valstybė narė ar zona, ar teritorinis vienetas paskelbti esančiais neužkrėstais, arba dėl kurių vykdoma b punkte nurodyta priežiūros ar likvidavimo programa. |
2. Uždarose dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietose laikomi dekoratyviniai vandens gyvūnai neturi būti paleidžiami į atviras dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietas, ūkius, natūralaus išsivalymo plotus, pramoginės žvejybos plotus, moliuskų auginimo plotus arba neturi būti paleidžiami į laisvę, jeigu to neleidžia kompetentinga institucija.
Kompetentinga institucija suteikia tokį leidimą tik jeigu paleidus šiuos gyvūnus nekyla pavojus vandens gyvūnų sveikatos būklei paleidimo vietoje ir ji užtikrina, kad būtų taikomos atitinkamos rizikos mažinimo priemonės.
5 straipsnis
Akvakultūros gyvūnai, skirti auginti, ištekliams atkurti, skirti natūralaus išsivalymo plotams, pramoginės žvejybos plotams ir atviroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms
Prie akvakultūros gyvūnų siuntų, skirtų auginti, ištekliams atkurti ar skirtų natūralaus išsivalymo plotams, pramoginės žvejybos plotams ar atviroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms pridedamas gyvūnų sveikatos sertifikatas, užpildytas remiantis II priedo A dalyje nustatytu pavyzdžiu ir V priede pateiktais paaiškinimais, kai gyvūnai:
a) |
įvežami į valstybes nares, zonas arba teritorinius vienetus:
|
b) |
priklauso rūšims, kurios imlios vienai arba daugiau ligų, arba rūšims, kurios platina vieną arba daugiau ligų, kuriomis valstybė narė ar zona, ar teritorinis vienetas paskelbti esančiais neužkrėstais, arba dėl kurių vykdoma a punkte nurodyta priežiūros ar likvidavimo programa. |
6 straipsnis
Akvakultūros gyvūnai ir jų produktai, skirti toliau perdirbti prieš juos pateikiant vartoti žmonių maistui
1. Prie akvakultūros gyvūnų ir jų produktų siuntų, skirtų toliau perdirbti prieš juos pateikiant vartoti žmonių maistui, pridedamas gyvūnų sveikatos sertifikatas, užpildytas remiantis II priedo A dalyje nustatytu pavyzdžiu ir V priede pateiktais paaiškinimas, kai jie:
a) |
įvežami į valstybes nares, zonas arba teritorinius vienetus:
|
b) |
priklauso rūšims, kurios imlios vienai arba daugiau ligų, kuriomis valstybė narė ar zona, ar teritorinis vienetas paskelbti esančiais neužkrėstais, arba dėl kurių vykdoma a punkte nurodyta priežiūros ar likvidavimo programa. |
2. 1 dalis netaikoma:
a) |
žuvims, kurios buvo papjautos ir išdarinėtos prieš jas išsiunčiant; |
b) |
moliuskams arba vėžiagyviams, kurie skirti vartoti žmonių maistui ir šiuo tikslu supakuoti bei pažymėti etiketėmis laikantis Reglamento (EB) Nr. 853/2004 ir kurie:
|
c) |
žmonių maistui vartoti skirtiems akvakultūros gyvūnams, pateiktiems rinkai jų toliau neperdirbant, jei jie supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, atitinkančias Reglamento (EB) Nr. 853/2004 nuostatas dėl tokių pakuočių. |
7 straipsnis
Gyvi moliuskai ir vėžiagyviai, skirti valymo centrams, išsiuntimo centrams ir panašioms įmonėms, prieš juos teikiant vartoti žmonių maistui
Prie gyvų moliuskų ir vėžiagyvių, skirtų valymo centrams, išsiuntimo centrams ir panašioms įmonėms, prieš juos teikiant vartoti žmonių maistui, pridedamas gyvūnų sveikatos sertifikatas, užpildytas remiantis II priedo A dalyje nustatytu pavyzdžiu ir V priede pateiktais paaiškinimas, kai jie:
a) |
įvežami į valstybes nares, zonas arba teritorinius vienetus:
|
b) |
priklauso rūšims, kurios imlios vienai arba daugiau ligų, kuriomis valstybė narė ar zona, ar teritorinis vienetas paskelbti esančiais neužkrėstais, arba dėl kurių vykdoma a punkte nurodyta priežiūros ar likvidavimo programa. |
8 straipsnis
Akvakultūros gyvūnai ir jų produktai, išvežami iš valstybių narių, zonų ir teritorinių vienetų, kuriuose taikomos ligų kontrolės priemonės, įskaitant likvidavimo programas
1. Prie akvakultūros gyvūnų ir jų produktų siuntų, išvežamų iš valstybių narių, zonų ir teritorinių vienetų, kuriuose taikomos Direktyvos 2006/88/EB V skyriaus 3–6 skirsniuose nustatytos ligų kontrolės priemonės, bet kuriems kompetentinga institucija nustatė išimtį, kad juose nebūtų taikomos šios ligų kontrolės priemonės, pridedamas gyvūnų sveikatos sertifikatas, užpildytas remiantis pavyzdžiu, nustatytu:
a) |
II priedo A dalyje ir remiantis V priede pateiktais paaiškinimais, kai siuntas sudaro akvakultūros gyvūnai, skirti auginti, natūralaus išsivalymo plotams, pramoginės žvejybos plotams, atviroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms ir ištekliams atkurti, ir |
b) |
II priedo B dalimi ir remiantis V priede pateiktais paaiškinimais, kai siuntas sudaro akvakultūros gyvūnai ir jų produktai, skirti toliau perdirbti, valymo centrams, išsiuntimo centrams ar panašioms įmonėms, prieš juos teikiant vartoti žmonių maistui. |
2. Prie akvakultūros gyvūnų siuntų, skirtų auginti, ištekliams atkurti ar skirtų natūralaus išsivalymo plotams, pramoginės žvejybos plotams ar atviroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms, pridedamas gyvūnų sveikatos sertifikatas, užpildytas remiantis II priedo A dalyje nustatytu pavyzdžiu ir V priede pateiktais paaiškinimais, kai gyvūnai:
a) |
išvežami iš valstybės narės, zonos ar teritorinio vieneto, kuriuose vykdoma likvidavimo programa, patvirtinta remiantis Direktyvos 2006/88/EB 44 straipsnio 2 dalimi; |
b) |
priklauso rūšims, kurios imlios vienai arba daugiau ligų, arba rūšims, platinančioms vieną arba daugiau ligų, dėl kurių vykdoma a punkte nurodyta likvidavimo programa. |
3. Prie akvakultūros gyvūnų ir jų produktų siuntų, skirtų toliau perdirbti, skirtų valymo centrams, išsiuntimo centrams ir panašioms įmonėms prieš jas teikiant vartoti žmonių maistui, pridedamas gyvūnų sveikatos sertifikatas, užpildytas remiantis II priedo A dalyje nustatytu pavyzdžiu ir V priede pateiktais paaiškinimas, kai gyvūnai:
a) |
išvežami iš valstybės narės, zonos ar teritorinio vieneto, kuriuose vykdoma likvidavimo programa, patvirtinta remiantis Direktyvos 2006/88/EB 44 straipsnio 2 dalimi; |
b) |
priklauso rūšims, kurios imlios vienai arba daugiau ligų, dėl kurių vykdoma a punkte nurodyta likvidavimo programa. |
4. Šis straipsnis netaikomas:
a) |
žuvims, kurios buvo papjautos ir išdarinėtos prieš jas išsiunčiant; |
b) |
moliuskams arba vėžiagyviams, kurie skirti vartoti žmonių maistui ir šiuo tikslu supakuoti bei pažymėti etiketėmis laikantis Reglamento (EB) Nr. 853/2004 ir kurie:
|
c) |
žmonių maistui vartoti skirtiems akvakultūros gyvūnams, pateiktiems rinkai jų toliau neperdirbant, jei jie supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, atitinkančias Reglamento (EB) Nr. 853/2004 nuostatas dėl tokių pakuočių. |
9 straipsnis
Akvakultūros gyvūnų įvežimas po patikrinimo
Jeigu šiame skyriuje nustatyta, kad prieš išduodant gyvūnų sveikatos sertifikatą reikia atlikti patikrinimą, gyvi akvakultūros gyvūnai, priklausantys rūšims, kurios imlios vienai ar daugiau ligų, arba rūšims, platinančioms vieną arba daugiau ligų, nurodytų tame sertifikate, neturi būti įvežami į ūkį arba moliuskų auginimo vietą laikotarpiu, prasidedančiu po patikrinimo ir trunkančiu iki siuntos pakrovimo.
IV SKYRIUS
IMPORTO REIKALAVIMAI
10 straipsnis
Akvakultūros gyvūnai, skirti auginti, skirti natūralaus išsivalymo plotams, pramoginės žvejybos plotams ir atviroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms
1. Akvakultūros gyvūnai, skirti auginti, skirti natūralaus išsivalymo plotams, pramoginės žvejybos plotams ir atviroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms, importuojami į Bendriją tik iš III priede išvardytų trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar teritorinių vienetų.
2. 1 dalyje minėtų akvakultūros gyvūnų siuntos:
a) |
pateikiamos kartu su gyvūnų sveikatos sertifikatu, užpildytu remiantis IV priedo A dalyje nustatytu pavyzdžiu ir V priede pateiktais paaiškinimais; |
b) |
turi atitikti gyvūnų sveikatos reikalavimus, nustatytus sertifikato pavyzdyje ir paaiškinimuose, minimuose a punkte. |
11 straipsnis
Dekoratyviniai vandens gyvūnai, skirti uždaroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms
1. Dekoratyvinės žuvys, priklausančioms rūšims, kurios imlios vienai arba daugiau Direktyvos 2006/88/EB IV priedo II dalyje ligų, ir skirtos uždaroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms, importuojamos į Bendriją tik iš III priede išvardytų trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar teritorinių vienetų.
2. Dekoratyvinės žuvys, nepriklausančioms rūšims, kurios yra imlios Direktyvos 2006/88/EB IV priedo II dalyje išvardytoms ligoms, ir dekoratyviniai moliuskai bei dekoratyviniai vėžiagyviai, skirti uždaroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms, importuojami į Bendriją tik iš Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (TEB) narėmis esančių trečiųjų šalių ar teritorijų.
3. 1 ir 2 dalyse minėtų akvakultūros gyvūnų siuntos turi:
a) |
būti pateikiamos kartu su gyvūnų sveikatos sertifikatu, užpildytu remiantis IV priedo B dalyje nustatytu pavyzdžiu ir V priede pateiktais paaiškinimais, ir |
b) |
atitikti gyvūnų sveikatos reikalavimus, nustatytus sertifikato pavyzdyje ir paaiškinimuose, minimuose a punkte. |
12 straipsnis
Žmonių maistui vartoti skirti akvakultūros gyvūnai ir jų produktai
1. Žmonių maistui vartoti skirti akvakultūros gyvūnai ir jų produktai importuojami į Bendriją tik iš trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar teritorinių vienetų, kurie įtraukti į sąrašą, sudarytą remiantis Reglamento (EB) Nr. 854/2004 11 straipsnio 1 dalimi.
2. 1 dalyje minėtų gyvūnų ir produktų siuntos turi:
a) |
būti pateikiamos kartu su bendru visuomenės ir gyvūnų sveikatos sertifikatu, užpildytu remiantis Reglamento (EB) Nr. 2074/2005 VI priedo IV ir V priedėliuose nustatytais atitinkamais pavyzdžiais, ir |
b) |
atitikti gyvūnų sveikatos reikalavimus ir pastabas, nustatytus sertifikatų pavyzdžiuose ir patvirtinimuose, minimuose a punkte. |
3. Šis straipsnis netaikomas akvakultūros gyvūnams, skirtiems natūralaus išsivalymo plotams ar pakartotinai leidžiamiems į Bendrijos natūralius vandens telkinius – tokiu atveju taikomas 10 straipsnis.
13 straipsnis
Elektroninis sertifikavimas
Elektroninio sertifikavimo bei kitos nustatytos ir Bendrijos mastu suderintos sistemos gali būti naudojamos šiame skyriuje numatytiems sertifikatams ir patvirtinimams išduoti.
14 straipsnis
Akvakultūros gyvūnų vežimas
1. Į Bendriją importuoti skirti akvakultūros gyvūnai nevežami tokioms sąlygomis, dėl kurių gali pasikeisti jų sveikatos būklė. Visų pirma jie nevežami tame pačiame vandenyje arba mikrotalpykloje kaip ir vandens gyvūnai, kurių sveikatos būklė yra prastesnė arba kurie neskirti importuoti į Bendriją.
2. Į Bendriją vežami akvakultūros gyvūnai neiškraunami iš mikrotalpyklų, o vanduo, kuriame jie vežami, nepapildomas trečiosios šalies, kuri nepatvirtinta tokių gyvūnų importui į Bendriją arba kurioje gyvūnų sveikatos būklė yra prastesnė negu paskirties vietoje, teritorijoje.
3. Vežant akvakultūros gyvūnų siuntas jūra prie Bendrijos sienos, prie atitinkamo gyvūnų sveikatos sertifikato pridedamas priedėlis dėl gyvų akvakultūros gyvūnų vežimo jūra, užpildytas remiantis IV priedo D dalyje nustatytu pavyzdžiu.
15 straipsnis
Akvakultūros gyvūnų ir jų produktų paleidimo ir vežimo vandens reikalavimai
1. Į Bendriją importuojami žmonių maistui vartoti skirti akvakultūros gyvūnai ir jų produktai tinkamai tvarkomi, kad nebūtų užteršti natūralūs Bendrijos vandens telkiniai.
2. Į Bendriją importuojami akvakultūros gyvūnai nepaleidžiami į laisvę Bendrijoje, jeigu paskirties vietos kompetentinga institucija to neleidžia.
Kompetentinga institucija gali suteikti tokį leidimą tik jeigu paleidus šiuos gyvūnus nekyla pavojus vandens gyvūnų sveikatos būklei paleidimo vietoje ir ji užtikrina, kad būtų taikomos atitinkamos rizikos mažinimo priemonės.
3. Importuojamose akvakultūros gyvūnų ir jų produktų siuntose esantis vežimo vanduo tinkamai tvarkomas, kad nebūtų užteršti natūralūs Bendrijos vandens telkiniai.
V SKYRIUS
VEŽIMO TRANZITU REIKALAVIMAI
16 straipsnis
Vežimas tranzitu ir laikymas
Į Bendriją įvežamos, bet skirtos nedelsiant vežti į trečiąją šalį tranzitu per Bendriją arba vežti į šią šalį po laikymo Bendrijoje, gyvų akvakultūros gyvūnų, žuvų ikrelių ir neišdarinėtų žuvų siuntos turi atitikti IV skyriuje nustatytus reikalavimus. Ant sertifikato, pridedamo prie siuntų, nurodomas užrašas „skirta vežti tranzitu per EB“. Prie siuntų taip pat pridedamas sertifikatas, kurio reikalauja paskirties trečioji šalis.
Tačiau kai šios siuntos skirtos vartoti žmonių maistui, prie jų pridedamas gyvūnų sveikatos sertifikatas, užpildytas remiantis IV priedo C dalyje nustatytu pavyzdžiu ir V priede pateiktais paaiškinimais.
17 straipsnis
Leidžianti nukrypti nuostata dėl vežimo tranzitu per Latviją, Lietuvą ir Lenkiją
1. Nukrypstant nuo 16 straipsnio, leidžiama tiesiogiai arba per trečiąją šalį tranzitu vežti keliais arba geležinkeliu tarp Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos pasienio kontrolės postų siuntas, kurios gabenamos iš Rusijos į Rusiją, laikantis šių reikalavimų:
a) |
oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas įvežimo pasienio kontrolės poste užplombuoja siuntą serijiniu numeriu paženklinta plomba; |
b) |
oficialiai paskirtas įvežimo pasienio kontrolės posto inspektorius ant kiekvieno prie siuntos pridėtų dokumentų, nurodytų Direktyvos 97/78/EB 7 straipsnyje, puslapio uždeda spaudą „Tik vežti tranzitu į Rusiją per EB“; |
c) |
laikomasi Direktyvos 97/78/EB 11 straipsnyje nustatytų procedūrinių reikalavimų, ir |
d) |
oficialiai paskirtas įvežimo pasienio kontrolės posto inspektorius bendru veterinariniu įvežimo dokumentu patvirtina, kad siunta tinkama vežti tranzitu. |
2. Pagal Direktyvos 97/78/EB 12 straipsnio 4 dalį arba 13 straipsnį Bendrijoje neleidžiama iškrauti arba laikyti 1 dalyje nurodytų siuntų.
3. Kompetentinga institucija reguliariai atlieka auditą siekdama užtikrinti, kad 1 dalyje nurodytų iš Bendrijos teritorijos išvežamų siuntų skaičius ir atitinkamas produktų kiekis sutaptų su į Bendriją įvežamų siuntų skaičiumi ir produktų kiekiu.
VI SKYRIUS
BENDROSIOS, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
18 straipsnis
Kituose Bendrijos teisės aktuose nustatyti sertifikavimo reikalavimai
Į gyvūnų sveikatos sertifikatus, kurie yra būtini pagal šio reglamento III, IV ir V skyrius, prireikus, įtraukiami gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimai, remiantis:
a) |
Direktyvos 2006/88/EB IV priedo II dalyje neišvardytų ligų prevencijos arba kontrolės priemonėmis, patvirtintomis pagal jos 43 straipsnio 2 dalį, arba |
b) |
Komisijos sprendimo 2004/453/EB 5 straipsniu (21). |
19 straipsnis
Panaikinimas
Nuo 2009 m. sausio 1 d. panaikinami sprendimai 1999/567/EB, 2003/390/EB, 2003/804/EB, 2003/858/EB ir 2006/656/EB.
Nuorodos į panaikintus sprendimus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.
20 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Pereinamuoju laikotarpiu iki 2009 m. birželio 30 d. 4 straipsnio 1 dalyje minimus dekoratyvinius vandens gyvūnus galima pateikti rinkai apie tai nepranešus Direktyvos 90/452/EB 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta elektronine sistema (TRACES), jeigu iki tos dienos jie pasieks galutinės paskirties vietą.
2. Pereinamuoju laikotarpiu iki 2009 m. birželio 30 d. akvakultūros gyvūnų ir jų produktų siuntas, prie kurių pridėtas judėjimo dokumentas arba gyvūnų sveikatos sertifikatas remiantis Direktyvos 91/67/EEB E priedu arba sprendimais 1999/567/EB ir 2003/390/EB, galima pateikti rinkai, jeigu iki tos dienos jos pasieks galutinės paskirties vietą.
3. Pereinamuoju laikotarpiu iki 2009 m. birželio 30 d. į Bendriją galima importuoti arba per ją vežti tranzitu šias akvakultūros gyvūnų ir jų produktų siuntas:
a) |
siuntas, prie kurių pridėtas gyvūnų sveikatos sertifikatas remiantis sprendimais 2003/804/EB, 2003/858/EB ir 2006/656/EB; |
b) |
siuntas, kurioms taikomas šio reglamento IV skyrius, bet netaikomi sprendimai 2003/804/EB, 2003/858/EB ir 2006/656/EB. |
Šiuo laikotarpiu a ir b punktuose minimoms siuntoms netaikoma 14 straipsnio 3 dalis.
4. Pereinamuoju laikotarpiu iki 2009 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali leisti importuoti žmonių maistui vartoti skirtus akvakultūros gyvūnus ir jų produktus iš Reglamento (EB) Nr. 2076/2005 I ir II prieduose išvardytų trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar teritorinių vienetų.
5. Pereinamuoju laikotarpiu iki 2010 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali leisti importuoti dekoratyvinius vandens gyvūnus, priklausančius rūšims, kurios imlios epizootiniam opiniam sindromui (EOS), skirtus tik Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (TEB) narėmis esančių trečiųjų šalių ar teritorijų uždaroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms.
Šiuo pereinamuoju laikotarpiu IV priedo B dalyje nustatyto gyvūnų sveikatos sertifikato II.2 dalyje pateikti reikalavimai dėl EOS netaikomi dekoratyviniams vandens gyvūnams, skirtiems tik uždaroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms.
21 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 12 d.
Komisijos vardu
Androulla VASSILIOU
Komisijos narė
(1) OL L 328, 2006 11 24, p. 14.
(3) OL L 216, 1999 8 14, p. 13.
(4) OL L 135, 2003 6 3, p. 19.
(5) OL L 302, 2003 11 20, p. 22.
(6) OL L 324, 2003 12 11, p. 37.
(7) OL L 271, 2006 9 30, p. 71.
(8) OL L 139, 2004 4 30, p. 55.
(9) OL L 224, 1990 8 18, p. 29.
(10) OL L 94, 2004 3 31, p. 63.
(11) OL L 139, 2004 4 30, p. 206.
(12) OL L 320, 2006 11 18, p. 53.
(13) OL L 338, 2005 12 22, p. 83.
(14) OL L 338, 2005 12 22, p. 27.
(15) OL L 326, 2001 12 11, p. 44.
(16) OL L 24, 1998 1 30, p. 9.
(17) OL L 13, 1997 1 16, p. 28.
(18) EMST leidinys (2007 m.) 584, p. 1–163.
(19) EMST leidinys (2007 m.) 597, p. 1–116.
(20) EMST leidinys (2007 m.) 598, p. 1–91.
(21) OL L 156, 2004 4 30, p. 5.
I PRIEDAS
Galimų gyvūnų platintojų rūšių sąrašas ir reikalavimai, kuriuos įvykdžius šių rūšių gyvūnus galima laikyti platintojais
Ligos |
Gyvūnai platintojai |
||
|
Gyvūnų, kurie laikomi platintojais, rūšys, kaip apibrėžta 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įvykdžius papildomus šios lentelės 3 ir 4 skiltyse nustatytus reikalavimus |
Papildomi reikalavimai, susiję su 2 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnų kilmės vieta |
Papildomi reikalavimai, susiję su 2 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnų paskirties vieta |
1 skiltis |
2 skiltis |
3 skiltis |
4 skiltis |
Epizootinė hematopoezinė nekrozė |
Margasis plačiakaktis (Aristichthys nobilis), sidabrinis karosas (Carassius auratus), auksinis karosas (C. carassius), ežerinė karpinė čiulpikė (Cyprinus carpio), baltasis plačiakaktis (Hypophtalmichthys molitrix), strepečiai (Leuciscus spp), paprastoji kuoja (Rutilus rutilus), paprastoji raudė (Scardinius erythrophthalmus), paprastasis lynas (Tinca tinca) |
Papildomų reikalavimų nėra. |
Papildomų reikalavimų nėra. |
Epizootinis opinis sindromas |
Margasis plačiakaktis (Aristichthys nobilis), sidabrinis karosas (Carassius auratus), auksinis karosas (C. carassius), ežerinė karpinė čiulpikė (Cyprinus carpio), baltasis plačiakaktis (Hypophtalmichthys molitrix), strepečiai (Leuciscus spp), europinis šapalas (Leuciscus cephalus), paprastoji kuoja (Rutilus rutilus), paprastoji raudė (Scardinius erythrophthalmus), paprastasis lynas (Tinca tinca) Paprastoji bedantė (Anodonta cygnea), plačiažnyplis vėžys (Astacus astacus), žymėtasis vėžys (Pacifastacus leniusculus), raudonasis pelkinis vėžys (Procambarus clarkii) |
Papildomų reikalavimų nėra. |
Papildomų reikalavimų nėra. |
Bonamiozės infekcija (Bonamiosa exotica) |
Portugalinė austrė (Crassostrea angulata), didžioji austrė (Crassostrea gigas), austrė Crassostrea virginica |
2 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi 1 skiltyje nurodytos ligos platintojais tik jeigu jie kilę iš ūkio ar moliuskų auginimo ploto, kuriame yra tai ligai imlių rūšių gyvūnų. |
2 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi 1 skiltyje nurodytos ligos platintojais tik jeigu jie skirti ūkiui ar moliuskų auginimo plotui, kuriame laikomi tai ligai imlių rūšių gyvūnai. |
Perkinozės infekcija (Perkinsus marinus) |
Europinis omaras (Homarus gammarus), dešimtkojai vėžiai (Brachyura spp.), paprastasis melsvažnyplis vėžys (Cherax destructor), didžioji upinė krevetė (Macrobrachium rosenbergii), dygliuotieji langustai (Palinurus spp.), švelnusis krabas plaukikas (Portunus puber), indinis dumblinis krabas (Scylla serrata), indinė krevetė (Penaeus indicus), japoninė krevetė (Penaeus japonicus), pietinė rožinė krevetė (Penaeus kerathurus), mėlynoji krevetė (Penaeus stylirostris), baltakojė krevetė (Penaeus vannamei) |
2 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi 1 skiltyje nurodytos ligos platintojais tik jeigu jie kilę iš ūkio ar moliuskų auginimo ploto, kuriame yra tai ligai imlių rūšių gyvūnų. |
2 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi 1 skiltyje nurodytos ligos platintojais tik jeigu jie skirti ūkiui ar moliuskų auginimo plotui, kuriame laikomi tai ligai imlių rūšių gyvūnai. |
Microcytos mackini infekcija |
Nėra |
Netaikoma. |
Netaikoma. |
Tauros sindromas |
Valgomieji jūrų moliuskai (Atrina spp)., paprastoji bukcina (Buccinum undatum), portugalinė austrė (Crassostrea angulata), paprastoji širdutė (Cerastoderma edule), didžioji austrė (Crassostrea gigas), austrė Crassostrea virginica, Donax trunculus, Haliotis discus hannai, jūrinė ausis Haliotis tuberculata, paprastoji litorina (Littorina littorea), kietoji venera (Mercenaria mercenaria), japoninė meilutė (Meretrix lusoria), smėlinė mija (Mya arenaria), paprastoji midija (Mytilus edulis), Viduržemio jūros midija (Mytilus galloprovincialis), paprastasis aštuonkojis (Octopus vulgaris), paprastoji austrė (Ostrea edulis), didžioji šukutė (Pecten maximus), didžioji venera (Ruditapes decussatus), filipininė venera (Ruditapes philippinarum), paprastoji sepija (Sepia officinalis), jūrinės sraigės Strombus spp., spindulinė venera (Venerupis aurea), mažoji venera (Venerupis pullastra), Venus verrucosa europinis omaras (Homarus gammarus), dešimtkojai vėžiai (Brachyura spp.), paprastasis melsvažnyplis vėžys (Cherax destructor), didžioji upinė krevetė (Macrobrachium rosenbergii), dygliuotieji langustai (Palinurus spp), švelnusis krabas plaukikas (Portunus puber), indinis dumblinis krabas (Scylla serrata), indinė krevetė (Penaeus indicus), japoninė krevetė (Penaeus japonicus), pietinė rožinė krevetė ( Penaeus kerathurus). |
2 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi 1 skiltyje nurodytos ligos platintojais tik jeigu jie kilę iš ūkio, kuriame yra tai ligai imlių rūšių gyvūnų. |
2 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi 1 skiltyje nurodytos ligos platintojais tik jeigu jie skirti ūkiui, kuriame laikomi tai ligai imlių rūšių gyvūnai. |
Geltongalvių (Yellowhead) liga |
Valgomieji jūrų moliuskai (Atrina spp.), paprastoji bukcina (Buccinum undatum), portugalinė austrė (Crassostrea angulata), paprastoji širdutė (Cerastoderma edule), didžioji austrė (Crassostrea gigas), austrė Crassostrea virginica, Donax trunculus, Haliotis discus hannai, jūrinė ausis Haliotis tuberculata, paprastoji litorina (Littorina littorea), kietoji venera (Mercenaria mercenaria), japoninė meilutė (Meretrix lusoria), smėlinė mija (Mya arenaria), paprastoji midija (Mytilus edulis), Viduržemio jūros midija (Mytilus galloprovincialis), paprastasis aštuonkojis (Octopus vulgaris), paprastoji austrė (Ostrea edulis), didžioji šukutė (Pecten maximus), didžioji venera (Ruditapes decussatus), filipininė venera (Ruditapes philippinarum), paprastoji sepija (Sepia officinalis), jūrinės sraigės Strombus spp., spindulinė venera (Venerupis aurea), mažoji venera (Venerupis pullastra), Venus verrucosa |
2 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi 1 skiltyje nurodytos ligos platintojais tik jeigu jie kilę iš ūkio, kuriame yra tai ligai imlių rūšių gyvūnų. |
Papildomi reikalavimai, susiję su paskirties vieta, netaikomi. |
Virusinė hemoraginė septicemija (VHS) |
Didysis eršketas (Huso huso), rusinis eršketas (Acipenser gueldenstaedtii), sterlė (Acipenser ruthenus), žvaigždėtasis eršketas (Acipenser stellatus), atlantinis eršketas (Acipenser sturio), sibirinis eršketas (Acipenser Baerii) |
2 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi 1 skiltyje nurodytos ligos platintojais tik jeigu jie kilę iš ūkio ar upės baseino, kuriame yra tai ligai imlių rūšių gyvūnų. |
2 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi 1 skiltyje nurodytos ligos platintojais tik jeigu jie skirti ūkiui, kuriame laikomi tai ligai imlių rūšių gyvūnai. |
Margasis plačiakaktis (Aristichthys nobilis), sidabrinis karosas (Carassius auratus), auksinis karosas (C. carassius), ežerinė karpinė čiulpikė (Cyprinus carpio), baltasis plačiakaktis (Hypophtalmichthys molitrix), strepečiai (Leuciscus spp), paprastoji kuoja (Rutilus rutilus), paprastoji raudė (Scardinius erythrophthalmus), paprastasis lynas (Tinca tinca) Afrikinis šamas plėšikas (Clarias gariepinus), europinė lydeka (Esox lucius,) amerikinės katžuvės (Ictalurus spp.), juodoji katžuvė (Ameiurus melas), baltoji katžuvė (Ictalurus punctatus), paprastasis pangasijas (Pangasius pangasius), sterkas (Sander lucioperca), paprastasis šamas (Silurus glanis) Paprastasis vilkešeris (Dicentrarchus labrax), baltasis dryžasis ešerys (Morone chrysops x M. saxatilis), didžiagalvė kefalė (Mugil cephalus), raudonasis kuprys (Sciaenops ocellatus), paprastasis sidabrinis kuprys (Argyrosomus regius), šviesioji umbrina (Umbrina cirrosa), tunai (Thunnus ssp.), paprastasis tunas (Thunnus thynnus), baltasis gruperis (Epinephelus aeneus), rudasis gruperis (Epinephelus marginatus), senegalinis jūrų liežuvis (Solea senegalensis), europinis jūrų liežuvis (Solea solea), raudonasis pagelas (Pagellus erythrinus), paprastasis dančius (Dentex dentex), auksaspalvis sparas (Sparus aurata), baltasis sargas (Diplodus sargus), raudonpelekis pagelas (Pagellus bogaraveo), raudonasis pagras (Pagrus major), snapasnukis sargas (Diplodus vulgaris), dryžasis sargas (Diplodus puntazzo), snapasnukis sargas (Diplodus vulgaris), paprastasis pagras (Pagrus pagrus) Auksinis chromis (Oreochromis) |
2 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi 1 skiltyje nurodytos ligos platintojais tik jeigu jie kilę iš ūkio, kuriame yra tai ligai imlių rūšių gyvūnų. |
2 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi 1 skiltyje nurodytos ligos platintojais tik jeigu jie skirti ūkiui, kuriame laikomi tai ligai imlių rūšių gyvūnai. |
|
Infekcinė hematopoezinė nekrozė (IHN) |
Didysis eršketas (Huso huso), rusinis eršketas (Acipenser gueldenstaedtii), sterlė (Acipenser ruthenus), žvaigždėtasis eršketas (Acipenser stellatus), atlantinis eršketas (Acipenser sturio), sibirinis eršketas (Acipenser Baerii) Margasis plačiakaktis (Aristichthys nobilis), sidabrinis karosas (Carassius auratus), auksinis karosas (C. carassius), ežerinė karpinė čiulpikė (Cyprinus carpio), baltasis plačiakaktis (Hypophtalmichthys molitrix), strepečiai (Leuciscus spp), paprastoji kuoja (Rutilus rutilus), paprastoji raudė (Scardinius erythrophthalmus) paprastasis lynas (Tinca tinca) Afrikinis šamas plėšikas (Clarias gariepinus), amerikinės katžuvės (Ictalurus spp.), juodoji katžuvė (Ameiurus melas), baltoji katžuvė (Ictalurus punctatus), paprastasis pangasijas (Pangasius pangasius), sterkas (Sander lucioperca), paprastasis šamas (Silurus glanis) Atlantinis paltusas (Hippoglossus hippoglossus), europinė upinė plekšnė (Platichthys flesus), atlantinė menkė (Gadus morhua), juodadėmė menkė (Melanogrammus aeglefinus) Plačiažnyplis vėžys (Astacus astacus), žymėtasis vėžys (Pacifastacus leniusculus), raudonasis pelkinis vėžys (Procambarus clarkii) |
2 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi 1 skiltyje nurodytos ligos platintojais tik jeigu jie kilę iš ūkio, kuriame yra tai ligai imlių rūšių gyvūnų. |
2 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi 1 skiltyje nurodytos ligos platintojais tik jeigu jie skirti ūkiui, kuriame laikomi tai ligai imlių rūšių gyvūnai. |
Koi herpeso viruso (KHV) infekcija |
Nėra |
Netaikoma. |
Netaikoma. |
Infekcinė lašišų anemija (ILA) |
Nėra |
Netaikoma. |
Netaikoma. |
Marteiliozės infekcija (Marteilia refringens) |
Paprastoji širdutė (Cerastoderma edule), Viduržemio jūros drugenis (Donax trunculus), smėlinė mija (Mya arenaria), kietoji venera (Mercenaria mercenaria), japoninė meilutė (Meretrix lusoria), didžioji venera (Ruditapes decussatus), filipininė venera (Ruditapes philippinarum), spindulinė venera (Venerupis aurea), mažoji venera (Venerupis pullastra), Venus verrucosa |
2 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi 1 skiltyje nurodytos ligos platintojais tik jeigu jie kilę iš ūkio ar moliuskų auginimo ploto, kuriame yra tai ligai imlių rūšių gyvūnų. |
2 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi 1 skiltyje nurodytos ligos platintojais tik jeigu jie skirti ūkiui, kuriame laikomi tai ligai imlių rūšių gyvūnai. |
Bonamiozės infekcija (Bonamia ostreae) |
Paprastoji širdutė (Cerastoderma edule), Viduržemio jūros drugenis (Donax trunculus), smėlinė mija (Mya arenaria), kietoji venera (Mercenaria mercenaria, japoninė meilutė (Meretrix lusoria), didžioji venera (Ruditapes decussatus), filipininė venera (Ruditapes philippinarum), spindulinė venera (Venerupis aurea), mažoji venera (Venerupis pullastra), Venus verrucosa Didžioji šukutė (Pecten maximus) |
2 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi 1 skiltyje nurodytos ligos platintojais tik jeigu jie kilę iš ūkio ar moliuskų auginimo ploto, kuriame yra tai ligai imlių rūšių gyvūnų. |
2 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi 1 skiltyje nurodytos ligos platintojais tik jeigu jie skirti ūkiui ar moliuskų auginimo plotui, kuriame laikomi tai ligai imlių rūšių gyvūnai. |
Baltmė (vitiligas) |
Valgomieji jūrų moliuskai (Atrina spp.), paprastoji bukcina (Buccinum undatum), portugalinė austrė (Crassostrea angulata), paprastoji širdutė (Cerastoderma edule), didžioji austrė (Crassostrea gigas), austrė Crassostrea virginica, Donax trunculus, Haliotis discus hannai, jūrinė ausis Haliotis tuberculata, paprastoji litorina (Littorina littorea), kietoji venera (Mercenaria mercenaria), japoninė meilutė (Meretrix lusoria), smėlinė mija (Mya arenaria), paprastoji midija (Mytilus edulis), Viduržemio jūros midija (Mytilus galloprovincialis), paprastasis aštuonkojis (Octopus vulgaris), paprastoji austrė (Ostrea edulis), didžioji šukutė (Pecten maximus), didžioji venera (Ruditapes decussatus), filipininė venera (Ruditapes philippinarum), paprastoji sepija (Sepia officinalis), jūrinės sraigės Strombus spp., spindulinė venera (Venerupis aurea), mažoji venera (Venerupis pullastra), Venus verrucosa |
2 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi 1 skiltyje nurodytos ligos platintojais tik jeigu jie kilę iš ūkio, kuriame yra tai ligai imlių rūšių gyvūnų. |
2 skiltyje išvardytų rūšių vandens gyvūnai laikomi 1 skiltyje nurodytos ligos platintojais tik jeigu jie skirti ūkiui, kuriame laikomi tai ligai imlių rūšių gyvūnai. |
II PRIEDAS
A dalis
Gyvūnų sveikatos sertifikato, išduodamo rinkai pateikiant akvakultūros gyvūnus, skirtus auginti, ištekliams atkurti, natūraliai išsivalyti, skirtus pramoginės žvejybos plotams ir atviroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms, pavyzdys
B dalis
Gyvūnų sveikatos sertifikato, išduodamo rinkai pateikiant akvakultūros gyvūnus ir jų produktus, skirtus toliau perdirbti, skirtus valymo centrams, išsiuntimo centrams ir panašioms įmonėms prieš juos teikiant vartoti žmonių maistui, pavyzdys
III PRIEDAS
Trečiosios šalys, teritorijos, zonos ar teritoriniai vienetai, iš kurių leidžiama importuoti akvakultūros gyvūnus, skirtus auginti, skirtus pramoginės žvejybos plotams ir atviroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms, ir dekoratyvines žuvis, imlias vienai ar daugiau Direktyvos 2006/88/EB IV priedo II dalyje išvardytų ligų ir skirtas uždaroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms (1)
Šalis / teritorija |
Akvakultūros gyvūnų rūšis |
Zona / teritorinis vienetas |
||||
ISO kodas |
Pavadinimas |
Žuvys |
Moliuskai |
Vėžiagyviai |
Kodas |
Apibūdinimas |
AU |
Australija |
X (2) |
|
|
|
|
BR |
Brazilija |
X (3) |
|
|
|
|
CA |
Kanada |
X |
|
|
CA 0 (5) |
Visa teritorija |
CA 1 (6) |
Britų Kolumbija |
|||||
CA 2 (6) |
Alberta |
|||||
CA 3 (6) |
Saskačevanas |
|||||
CA 4 (6) |
Manitoba |
|||||
CA 5 (6) |
Naujasis Bransvikas |
|||||
CA 6 (6) |
Naujoji Škotija |
|||||
CA 7 (6) |
Princo Edvardo sala |
|||||
CA 8 (6) |
Niufaundlandas ir Labradoras |
|||||
CA 9 (6) |
Jukonas |
|||||
CA 10 (6) |
Šiaurės Vakarų teritorijos |
|||||
CA 11 (6) |
Nunavutas |
|||||
CL |
Čilė |
X (2) |
|
|
|
Visa šalies teritorija |
CN |
Kinija |
X (3) |
|
|
|
Visa šalies teritorija |
CO |
Kolumbija |
X (3) |
|
|
|
Visa šalies teritorija |
CG |
Kongas |
X (3) |
|
|
|
Visa šalies teritorija |
HR |
Kroatija |
X (2) |
|
|
|
Visa šalies teritorija |
HK |
Honkongas |
X (3) |
|
|
|
Visa šalies teritorija |
IN |
Indija |
X (4) |
|
|
|
Visa šalies teritorija |
ID |
Indonezija |
X (2) |
|
|
|
Visa šalies teritorija |
IL |
Izraelis |
X (2) |
|
|
|
Visa šalies teritorija |
JM |
Jamaika |
X (3) |
|
|
|
Visa šalies teritorija |
JP |
Japonija |
X (3) |
|
|
|
Visa šalies teritorija |
LK |
Šri Lanka |
X (3) |
|
|
|
Visa šalies teritorija |
MK (7) |
Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija |
X (3) |
|
|
|
Visa šalies teritorija |
MY |
Malaizija |
X (3) |
|
|
|
Tik Pusiasalio (Vakarų) Malaizija |
NZ |
Naujoji Zelandija |
X (2) |
|
|
|
Visa šalies teritorija |
RU |
Rusija |
X (2) |
|
|
|
Visa šalies teritorija |
SG |
Singapūras |
X (3) |
|
|
|
Visa šalies teritorija |
ZA |
Pietų Afrika |
X (2) |
|
|
|
Visa šalies teritorija |
TW |
Taivanas |
X (3) |
|
|
|
Visa šalies teritorija |
TH |
Tailandas |
X (3) |
|
|
|
Visa šalies teritorija |
TR |
Turkija |
X (2) |
|
|
|
Visa šalies teritorija |
US |
Jungtinės Amerikos Valstijos |
X |
|
|
US 0 (5) |
Visa šalies teritorija |
X |
|
|
US 1 (6) |
Visa šalies teritorija, išskyrus šias valstijas: Niujorką, Ohajų, Ilinojų, Mičiganą, Indianą, Viskonsiną, Minesotą ir Pensilvaniją |
||
|
X |
|
US 2 |
Humboldto Įlanka (Kalifornija) |
||
US 3 |
Netartso Įlanka (Netarts Bay) (Oregonas) |
|||||
US 4 |
Vilapos Įlanka, Toteno Įlanka (Totten Inlet), Ouklando Įlanka, Kvilsenso Įlanka (Quilcence Bay) ir Dabobo Įlanka (Dabob Bay) (Vašingtonas) |
|||||
US 5 |
NELHA (Havajai) |
|||||
VN |
Vietnamas |
X (4) |
|
|
|
|
(1) Remiantis 11 straipsniu, dekoratyvinės žuvys, nepriklausančioms rūšims, kurios yra imlios Direktyvos 2006/88/EB IV priedo II dalyje išvardytoms ligoms, ir dekoratyviniai moliuskai bei dekoratyviniai vėžiagyviai, skirti uždaroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms, gali būti importuojami į Bendriją iš Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (TEB) narėmis esančių trečiųjų šalių ar teritorijų.
(2) Taikoma visų rūšių žuvims.
(3) Taikoma tik, remiantis Direktyvos 2006/88/EB IV priedo II dalimi, epizootiniam opiniam sindromui imlių rūšių žuvims, skirtoms uždaroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms, ir karpinėms (Cyprinidae).
(4) Taikoma tik, remiantis Direktyvos 2006/88/EB IV priedo II dalimi, epizootiniam opiniam sindromui imlių rūšių žuvims, skirtoms uždaroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms.
(5) Netaikoma virusinei hemoraginei septicemijai imlių arba ją platinančių rūšių žuvims remiantis Direktyvos 2006/88/EB IV priedo II dalimi.
(6) Taikoma tik, remiantis Direktyvos 2006/88/EB IV priedo II dalimi, virusinei hemoraginei septicemijai imlių arba ją platinančių rūšių žuvims.
(7) Laikinasis kodas, neturintis įtakos galutiniam šios šalies pavadinimui, kuris bus nustatytas pasibaigus šiuo metu Jungtinėse Tautose vykstančioms deryboms šiuo klausimu.
IV PRIEDAS
A DALIS
Gyvūnų sveikatos sertifikato, išduodamo importuojant į Europos bendriją akvakultūros gyvūnus, skirtus auginti, natūraliai išsivalyti, skirtus pramoginės žvejybos plotams ir atviroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms, pavyzdys
B DALIS
Gyvūnų sveikatos sertifikato, išduodamo importuojant į Europos bendriją dekoratyvinius vandens gyvūnus, skirtus uždaroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms, pavyzdys
C DALIS
Gyvūnų sveikatos sertifikato, išduodamo vežant tranzitu / laikant gyvus akvakultūros gyvūnus, žuvų ikrelius ir neišdarinėtas žuvis, skirtas vartoti žmonių maistui, pavyzdys
D DALIS
Priedėlis, skirtas naudoti vežant jūra gyvus akvakultūros gyvūnus
(Pildomas ir pridedamas prie gyvūnų sveikatos sertifikato, jei bent dalį kelio iki Europos bendrijos sienos vežama laivu)
V PRIEDAS
Paaiškinimai
a) |
Sertifikatus išduoda kilmės šalies kompetentingos institucijos pagal atitinkamą pavyzdį, pateiktą šio reglamento II arba IV priede, atsižvelgdamos į paskirties vietą ir į tai, kokiu tikslu siunta bus naudojama paskirties vietoje. |
b) |
Atsižvelgiant į ES valstybėje narėje esančios paskirties vietos statusą dėl neegzotinių ligų, išvardytų Direktyvos 2006/88/EB IV priedo II dalyje, arba dėl ligų, dėl kurių paskirties vietoje suteikiama papildomų garantijų remiantis Sprendimu 2004/453/EB arba taikomos pagal Direktyvos 2006/88/EB 43 straipsnį patvirtintos priemonės, į sertifikatą įtraukiami atitinkami papildomi specialūs reikalavimai. |
c) |
Kilmės vieta – tai ūkis arba moliuskų auginimo plotas, kuriame akvakultūros gyvūnai auginti iki prekybai tinkamo dydžio, kokio jie yra siuntoje, dėl kurios išduotas šis sertifikatas. Jei tai laukiniai vandens gyvūnai, kilmės vieta – tai derliaus surinkimo / sugavimo vieta. |
d) |
Sertifikato originalą sudaro vienas ant abiejų pusių spausdintas lapas, o kai teksto daugiau – dar ir pridėti lapai; visi šie lapai sudaro neatskiriamą ir nedalomą visumą. |
e) |
Importuojant iš trečiųjų šalių į Bendriją sertifikato originalas ir etiketės, minimos sertifikato pavyzdyje, sudaromos bent viena iš oficialių kalbų, vartojamų EB valstybėje narėje, kurioje atliekama pasienio kontrolė, ir ES paskirties valstybėje narėje. Tačiau tos valstybės narės gali leisti naudoti ir kitą Bendrijos kalbą; jei reikia, pridedamas oficialus vertimas. |
f) |
Jeigu siuntos sudėtinių dalių tapatumui nustatyti prie sertifikato pridedama daugiau lapų, šie lapai taip pat laikomi neatskiriama originalo dalimi, jeigu sertifikavimą atliekantis oficialiai paskirtas veterinarijos inspektorius kiekviename iš jų pasirašo ir uždeda antspaudą. |
g) |
Kai sertifikatą, įskaitant f punkte nurodytus papildomus lapus, sudaro daugiau nei vienas lapas, visi puslapiai apačioje numeruojami „x (puslapio numeris) iš y (bendras puslapių skaičius)“, o viršuje užrašomas kompetentingos institucijos suteiktas sertifikato kodas. |
h) |
Sertifikato originalą turi užpildyti ir pasirašyti oficialiai paskirtas inspektorius ne anksčiau kaip prieš 72 valandas iki siuntos pakrovimo arba ne anksčiau kaip prieš 24 valandas tais atvejais, kai akvakultūros gyvūnai turi būti patikrinti per 24 valandas po pakrovimo. Kilmės šalies kompetentingos institucijos užtikrina, kad laikomasi sertifikavimo principų, atitinkančių nustatytuosius Tarybos direktyvoje 96/93/EB. |
i) |
Parašo spalva turi skirtis nuo teksto spalvos. Ta pati taisyklė taikoma ir antspaudams, išskyrus reljefinius antspaudus arba vandenženklius. |
j) |
Importuojant iš trečiųjų šalių į Bendriją sertifikato originalas turi būti pridedamas prie siuntų, kol jos vežamos iki EB pasienio kontrolės posto. Originalas turi būti pridedamas prie Bendrijoje rinkai pateiktų siuntų, kol jos vežamos į galutinę paskirties vietą. |
k) |
Dėl gyvų akvakultūros gyvūnų išduotas sertifikatas galioja 10 dienų nuo jo išdavimo. Vežant laivu, galiojimo laikas pratęsiamas pridedant kelionės laivu trukmę. Šiuo tikslu prie gyvūnų sveikatos sertifikato pridedamas laivo kapitono deklaracijos originalas, sudarytas pagal priedėlį, parengtą remiantis IV priedo D dalyje nustatytu pavyzdžiu. |
l) |
Prašome atkreipti dėmesį į tai, kad laikantis bendrųjų gyvūnų vežimo sąlygų, nustatytų Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiančiu Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97, tam tikrais atvejais gali prireikti imtis priemonių po įvežimo į Bendriją, jeigu nevykdomi to reglamento reikalavimai. |
16.12.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 337/76 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1252/2008
2008 m. gruodžio 12 d.
kuriuo nukrypstama nuo Reglamento (EB) Nr. 1251/2008 ir kuriuo sustabdomas tam tikrų akvakultūros gyvūnų siuntų importas iš Malaizijos į Bendriją
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyvą 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (1), ypač į jos 25 straipsnio a dalį,
kadangi:
(1) |
Direktyva 2006/88/EB nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi pateikiant rinkai, importuojant ir vežant tranzitu akvakultūros gyvūnus ir jų produktus. Šioje direktyvoje nustatyta, kad valstybės narės privalo užtikrinti, jog akvakultūros gyvūnai ir jų produktai į Bendriją būtų įvežami tik iš trečiųjų šalių ar jų dalių, kurios yra išvardytos sąraše, sudarytame remiantis šios direktyvos nuostatomis. |
(2) |
2003 m. lapkričio 21 d. Komisijos sprendime 2003/858/EB dėl veterinarijos sąlygų ir sertifikavimo reikalavimų importuojamoms gyvoms žuvims, jų kiaušinėliams ir lytinėms ląstelėms, skirtoms ūkininkavimui ir akvakultūros kilmės gyvoms žuvims ir jų produktams, skirtiems vartoti žmonėms, nustatymo (2) išvardytos teritorijos, iš kurių į Bendriją leidžiama importuoti tam tikrų rūšių gyvas žuvis, jų kiaušinėlius ir lytines ląsteles. |
(3) |
2006 m. rugsėjo 20 d. Komisijos sprendime 2006/656/EB, nustatančiame gyvūnų sveikatos reikalavimus ir sertifikavimo reikalavimus, taikomus importuojant žuvis dekoratyviniais tikslais (3), išvardytos teritorijos, iš kurių į Bendriją leidžiama importuoti tam tikrų rūšių dekoratyvines žuvis. |
(4) |
Bendrijos tikrinamojo vizito į Malaiziją rezultatai parodė, kad yra rimtų pažeidimų visoje akvakultūros gyvūnų ir dekoratyvinių žuvų auginimo grandinėje. Dėl šių trūkumų gali pradėti plisti ligos, ir todėl atsirastų rimtas pavojus gyvūnų sveikatai Bendrijoje. |
(5) |
Dėl šių trūkumų Komisijos sprendimu 2008/641/EB, kuriuo nukrypstama nuo sprendimų 2003/858/EB ir 2006/656/EB ir kuriuo sustabdomas tam tikrų gyvų žuvų ir tam tikrų akvakultūros produktų siuntų importas iš Malaizijos į Bendriją (4), sustabdytas karpinių (Cyprinidae) šeimai priklausančių gyvų žuvų, jų kiaušinėlių ir lytinių ląstelių, skirtų auginti, akvakultūros kilmės karpinių (Cyprinidae) šeimai priklausančių gyvų žuvų, jų kiaušinėlių ir lytinių ląstelių, skirtų pramoginės žvejybos plotų ištekliams atkurti, taip pat šiai šeimai priklausančių tam tikrų dekoratyvinių žuvų importas iš Malaizijos. |
(6) |
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1251/2008 2008 m. gruodžio 12 d., kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2006/88/EB nuostatos dėl akvakultūros gyvūnų ir jų produktų pateikimo rinkai ir importo į Bendriją reikalavimų bei dėl tokiais atvejais taikomų sertifikavimo reikalavimų ir kuriuo patvirtinamas gyvūnų platintojų rūšių sąrašas (5), sprendimai 2003/858/EB ir 2006/656/EB panaikinami nuo 2009 m. sausio 1 d. |
(7) |
To reglamento III priede patvirtintas trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar teritorinių vienetų, iš kurių leidžiama importuoti akvakultūros gyvūnus, skirtus auginti, skirtus pramoginės žvejybos plotams ir atviroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms, ir dekoratyvines žuvis, imlias vienai ar daugiau Direktyvos 2006/88/EB IV priedo II dalyje išvardytų ligų ir skirtas uždaroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms, sąrašas. |
(8) |
Šiame sąraše Malaizija yra trečioji šalis, iš kurios leidžiamas karpinių (Cyprinidae) šeimai priklausančių žuvų ir, remiantis Direktyvos 2006/88/EB IV priedo II dalimi, epizootiniam opiniam sindromui imlių rūšių žuvų, skirtų uždaroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms, importas į Bendriją. Reglamentas (EB) Nr. 1251/2008 turi būti taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d. |
(9) |
Aplinkybės, dėl kurių priimtas Sprendimas 2008/641/EB, vis dar išlieka. Todėl tikslinga šiuo reglamentu nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 1251/2008 III priede pateiktų atitinkamų nuostatų dėl Malaizijos. Siekiant Bendrijos teisės aktų aiškumo ir nuoseklumo, Sprendimas 2008/641/EB turi būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu. |
(10) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr. 1251/2008 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies, valstybės narės sustabdo toliau išvardijamų Cyprinidae šeimai priklausančių žuvų, jų kiaušinėlių ir lytinių ląstelių siuntų importą į savo teritoriją:
a) |
akvakultūros kilmės gyvų žuvų, skirtų auginti, skirtų pramoginės žvejybos plotams ir atviroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms, siuntų, ir |
b) |
jeigu tai dekoratyvinių žuvų, skirtų uždaroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms, siuntos – tik Cyprinidae šeimos Carassius auratus, Ctenopharyngodon idellus, Cyprinus carpio, Hypophthalmichthys molitrix, Aristichthys nobilis, Carassius carassius ir Tinca tinca rūšių žuvų. |
2 straipsnis
Visos išlaidos, patirtos taikant šį reglamentą, priskaičiuojamos gavėjui arba jo atstovui.
3 straipsnis
Sprendimas 2008/641/EB panaikinamas nuo 2009 m. sausio 1 d.
4 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 12 d.
Komisijos vardu
Androulla VASSILIOU
Komisijos narė
(1) OL L 328, 2006 11 24, p. 14.
(2) OL L 324, 2003 12 11, p. 37.
(3) OL L 271, 2006 9 30, p. 71.
(4) OL L 207, 2008 8 5, p. 34.
(5) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 41.
16.12.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 337/78 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1253/2008
2008 m. gruodžio 15 d.
dėl leidimo naudoti metionino hidroksianalogo vario chelatą kaip pašarų priedą
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,
kadangi:
(1) |
Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 numatytas leidimas priedams, skirtiems naudoti gyvūnų mityboje, ir tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka. |
(2) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą priede nurodytam preparatui. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal to reglamento 7 straipsnio 3 dalį. |
(3) |
Prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti metionino hidroksianalogo vario chelato preparatą kaip mėsiniams viščiukams skirtą pašarų priedą, kuris priskirtinas priedų kategorijai „maistiniai priedai“. |
(4) |
2008 m. balandžio 16 d. Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) pateiktoje nuomonėje padaryta išvada, kad metionino hidroksianalogo vario chelatas neturi nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai, kurioje auginami mėsiniai viščiukai (2). Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad šis produktas, naudojamas kaip mėsiniams viščiukams skirtas pašarų priedas, nekelia jokio kito pavojaus, dėl kurio pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnio 2 dalį būtų galima atsisakyti išduoti leidimą. Remiantis šia nuomone, šis preparatas gali būti naudojamas kaip vario šaltinis ir atitinka mėsiniams viščiukams skirtų maistinių priedų kriterijus. Tarnybos nuomonėje taip pat rekomenduojamos atitinkamos naudotojų saugos priemonės. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji taip pat įvertino pašarų priedo kiekio pašaruose analizės metodo ataskaita, kurią pateikė Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nurodyta Bendrijos etaloninė laboratorija. |
(5) |
Šio preparato vertinimas rodo, kad laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytų leidimo išdavimo sąlygų. Todėl šį preparatą reikėtų leisti naudoti, kaip nurodyta šio reglamento priede. |
(6) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Priede nurodytą preparatą, priklausantį priedų kategorijai „maistiniai priedai“ ir funkcinei grupei „mikroelementų junginiai“, leidžiama naudoti kaip priedą gyvūnų mityboje šiame priede nustatytomis sąlygomis.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 15 d.
Komisijos vardu
Androulla VASSILIOU
Komisijos narė
(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 29.
(2) Europos Komisijos prašymu parengta Gyvūnų pašaruose naudojamų priedų, produktų ar medžiagų mokslinės grupės (FEEDAP) nuomonė dėl Mintrex®Cu (metionino hidroksianalogo vario chelato) kaip visų rūšių gyvūnams skirto pašarų priedo saugumo ir veiksmingumo. EMST leidinys (2008 m.) 693, p. 1–19.
PRIEDAS
Priedo identifikavimo numeris |
Leidimo turėtojo pavadinimas |
Priedas |
Sudėtis, cheminė formulė, aprašymas, analizės metodas |
Gyvūnų rūšis arba kategorija |
Ne vyresni kaip |
Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
Kitos nuostatos |
Leidimo galiojimo terminas |
||||||||||
Elemento (Cu) kiekis mg/kg visaverčio 12 % drėgnio pašaro |
|||||||||||||||||||
Maistinių priedų kategorija. Funkcinė grupė: mikroelementų junginiai |
|||||||||||||||||||
„3b410 |
— |
Metionino hidroksianalogo vario chelatas |
|
Mėsiniai viščiukai |
— |
— |
25 (iš viso) |
Priedas maišomas su pašarais kaip premiksas. Naudotojo sauga: kvėpavimo takų apsauga, saugos akiniai ir pirštinės dirbant. |
2019 1 5 |
(1) Išsamus analizės metodų aprašymas pateikiamas Bendrijos etaloninės laboratorijos svetainėje http://www.irmm.jrc.be/crl_feed_additives“
16.12.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 337/80 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1254/2008
2008 m. gruodžio 15 d.
iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (1), ypač į jo 20 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir 38 straipsnio a punktą,
kadangi:
(1) |
Reglamente (EB) Nr. 834/2007, visų pirma jo 20 straipsnyje, nustatyti pagrindiniai ekologiškų mielių gamybos reikalavimai. Komisijos reglamente (EB) Nr. 889/2008 (2) turėtų būti nustatytos išsamios tų reikalavimų įgyvendinimo taisyklės. |
(2) |
Kadangi turėtų būti nustatytos ekologiškų mielių gamybos nuostatos, Reglamentas (EB) Nr. 889/2008 turėtų taip pat būti taikomas maistui ir pašarams naudojamoms mielėms. |
(3) |
Siekiant padėti ekologiniu ūkininkavimu užsiimantiems ūkininkams užtikrinti pakankamą pašarų tiekimą jų gyvuliams ir supaprastinti žemės plotų pavertimą ekologiškais plotais, kad būtų patenkintas didėjantis vartotojų ekologiškų produktų poreikis, tikslinga leisti, kad ekologiškai auginamų gyvūnų pašarų racioną sudarytų iki 100 % pereinamojo laikotarpio pašarų, pagamintų ūkininko nuosavame ūkyje. |
(4) |
Pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2092/91 (3) VI priedo B dalį, perdirbant ekologiškus produktus buvo leidžiama naudoti tik tuos fermentus, kurie paprastai naudojami kaip perdirbimo pagalbinės priemonės, o fermentai, naudojami kaip maisto priedai, turėjo būti įtraukti į to reglamento VI priedo A skirsnio A.1 dalyje nurodytą leidžiamų naudoti maisto priedų sąrašą. Šią nuostatą būtina įtraukti į naująsias įgyvendinimo taisykles. |
(5) |
Kadangi pagal Sutarties 32 straipsnio 3 dalį mielės nelaikomos žemės ūkio produktu ir kadangi siekiama leisti ekologiškas mieles ženklinti ekologiškoms mielėms skirtu ženklu, būtina iš dalies pakeisti sudedamųjų dalių apskaičiavimo nuostatą. Tačiau nuo 2013 m. gruodžio 31 d. bus privaloma mieles ir mielių produktus apskaičiuoti kaip žemės ūkio kilmės sudedamąsias dalis. Šis laikotarpis reikalingas, kad ši pramonės šaka galėtų prisitaikyti. |
(6) |
Kai kuriuose Europos Sąjungos regionuose tam tikru metų laiku virti kiaušiniai tradiciškai dažomi puošybos tikslais, ir kadangi ekologiški kiaušiniai taip pat gali būti dažomi ir tiekiami rinkai, tam tikros valstybės narės pateikė prašymus leisti šiuo tikslu naudoti dažus. Nepriklausomų ekspertų grupė ištyrė tam tikrus dažus ir įvairias kitas virtų kiaušinių dezinfekavimo bei apsaugos nuo gedimo medžiagas (4) ir padarė išvadą, kad galima leisti laikinai naudoti kai kuriuos gamtinius dažus ir sintetinius geležies oksidus bei geležies hidroksidus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tokia produkcija būdinga tik tam tikrose vietovėse ir tam tikru metų laiku, tikslinga įgalioti kompetentingas institucijas išduoti atitinkamus leidimus. |
(7) |
Atsižvelgiant į nepriklausomų ekspertų grupės rekomendacijas dėl ekologiškų mielių (5), reikėtų nustatyti, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 21 straipsnį leidžiama naudoti keletą produktų ir medžiagų, būtinų ekologiškoms mielėms, mielių ruošiniams ir mišiniams gaminti. To reglamento 20 straipsnyje nustatyta, kad tik ekologiškai pagaminti substratai naudojami ekologiškoms mielėms gaminti, ir ekologiškame maiste ar ekologiškuose pašaruose ekologiškos mielės negali būti naudojamos kartu su neekologiškomis mielėmis. Tačiau ekspertų grupė 2008 m. liepos 10 d. išvadose rekomendavo leisti laikinai, kol nėra ekologiškų mielių ekstrakto, naudoti 5 % neekologiškų mielių ekstraktą kaip papildomą ekologiškų mielių gamybos substratą – azoto, fosforo, vitaminų ir mineralų šaltinį. Pagal to reglamento 22 straipsnio 2 dalyje nurodytas išimčių taikymo taisykles, turėtų būti leista gaminant ekologiškas mieles naudoti 5 % neekologiškų mielių ekstrakto. |
(8) |
Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 889/2008. |
(9) |
Pakeitimai turėtų būti taikomi nuo Reglamento (EB) Nr. 889/2008 taikymo dienos. |
(10) |
Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Ekologinės gamybos reguliavimo komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 889/2008 iš dalies keičiamas taip:
1) |
1 straipsnio 2 dalies d punktas išbraukiamas. |
2) |
21 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Pereinamojo laikotarpio pašarai gali sudaryti vidutiniškai iki 30 % pašarų raciono. Jei pereinamojo laikotarpio pašarai yra iš to paties ūkio, kuriame jie naudojami, vieneto, ši procentinė dalis gali būti padidinta iki 100 %.“ |
3) |
27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
4) |
Įterpiamas šis 27a straipsnis: „27a straipsnis Taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 20 straipsnio 1 dalį, gaminant mieles, mielių ruošinius ir mišinius gali būti naudojamos šios medžiagos:
|
5) |
Į II antraštinės dalies 6 skyrių įterpiamas šis 3a skirsnis: „3a skirsnis Išimtinės gamybos taisyklės, susijusios su specifinių produktų ir medžiagų naudojimu gamyboje pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies e punktą 46a straipsnis Neekologiškų mielių ekstrakto naudojimas Kai taikomos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies e punkte išdėstytos sąlygos, gaminant ekologiškas mieles į substratą leidžiama pridėti iki 5 % neekologiškų mielių ekstrakto ar autolizato (apskaičiuojama sausoji medžiaga), jei gamintojai negali gauti ekologiškų mielių ekstrakto ar autolizato. Siekiant šią nuostatą panaikinti, iki 2013 m. gruodžio 31 d. bus persvarstytos ekologiškų mielių ekstrakto ar autolizato naudojimo galimybės.“ |
6) |
VIII priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą. |
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta, Briuselyje, 2008 m. gruodžio 15 d.
Komisijos vardu
Mariann FISCHER BOEL
Komisijos narė
(1) OL L 189, 2007 7 20, p. 1.
(2) OL L 250, 2008 9 18, p. 1.
(3) OL L 198, 1991 7 22, p. 1. Nuo 2009 m. sausio 1 d. Reglamentas (EEB) Nr. 2092/91 panaikinamas ir pakeičiamas Reglamentu (EB) Nr. 834/2007.
(4) Nepriklausomų ekspertų grupės rekomendacijos, susijusios su kiaušinių lukštų dažų naudojimu velykiniams ekologiškiems kiaušiniams dažyti (www.organic-farming.europa.eu).
(5) Nepriklausomų ekspertų grupės rekomendacijos dėl ekologiškų mielių nuostatų (www.organic-farming.europa.eu).
PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 889/2008 VIII priedas iš dalies keičiamas taip:
1) |
VIII priedo pavadinimas pakeičiamas taip: |
2) |
pridedamas šis C skirsnis: „C SKIRSNIS. PERDIRBIMO PAGALBINĖS PRIEMONĖS, KURIAS LEIDŽIAMA NAUDOTI MIELŲ IR MIELIŲ PRODUKTŲ GAMYBOJE
|
16.12.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 337/83 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1255/2008
2008 m. gruodžio 15 d.
kuriuo nustatatomi grūdų sektoriaus importo muitai, taikomi nuo 2008 m. gruodžio 16 d.
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),
atsižvelgdama į 1996 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1249/96 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisyklių (grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje) (2), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002, ex 1005, išskyrus hibridinę sėklą, ir ex 1007, išskyrus sėjai skirtus hibridus, nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau nurodytas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos. |
(2) |
Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtų produktų CIF importo kainos. |
(3) |
Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais KN 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002 00, 1005 10 90, 1005 90 00 ir 1007 00 90 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto reglamento 4 straipsnyje nurodyta tvarka. |
(4) |
Reikėtų nustatyti importo muitus, taikytinus nuo 2008 m. gruodžio 16 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Nuo 2008 m. gruodžio 16 d. importo muitai grūdų sektoriuje, numatyti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje, yra nustatomi šio reglamento I priede, remiantis II priede pateikta informacija.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioj 2008 m. gruodžio 16 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 15 d.
Komisijos vardu
Jean-Luc DEMARTY
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
(2) OL L 161, 1996 6 29, p. 125.
I PRIEDAS
Produktų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje, importo muitai, taikomi nuo 2008 m. gruodžio 16 d.
KN kodas |
Prekių pavadinimas |
Importo muitas (1) (EUR/t) |
1001 10 00 |
Kietieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės |
0,00 |
vidutinės kokybės |
0,00 |
|
žemos kokybės |
0,00 |
|
1001 90 91 |
Paprastieji KVIEČIAI, skirti sėjai |
0,00 |
ex 1001 90 99 |
Paprastieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai |
0,00 |
1002 00 00 |
RUGIAI |
44,57 |
1005 10 90 |
KUKURŪZAI, skirti sėjai, išskyrus hibridus |
33,31 |
1005 90 00 |
KUKURŪZAI, išskyrus sėklą (2) |
33,31 |
1007 00 90 |
Grūdinis SORGAS, išskyrus hibridus, skirtus sėjai |
44,57 |
(1) Prekių, kurios į Bendriją atgabenamos per Atlanto vandenyną arba per Sueco kanalą (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 4 dalis), importuotojui muitas gali būti sumažintas:
— |
3 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Viduržemio jūroje, |
— |
2 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Danijoje, Estijoje, Airijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje arba Iberijos pusiasalio Atlanto vandenyno pakrantėje. |
(2) Importuotojui muitas gali būti sumažintas vienoda 24 EUR/t suma, jei laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų.
II PRIEDAS
I priede nustatyto muito apskaičiavimo komponentai
1.12.2008-12.12.2008
1. |
Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalyje:
|
2. |
Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalyje:
|
(1) Įtraukta 14 EUR/t priemoka (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).
(2) 10 EUR/t nuolaida (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).
(3) 30 EUR/t nuolaida (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).
DIREKTYVOS
16.12.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 337/86 |
KOMISIJOS DIREKTYVA 2008/116/EB
2008 m. gruodžio 15 d.
iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/414/EEB, įtraukiant veikliąsias medžiagas aklonifeną, imidaklopridą ir metazachlorą
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 6 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 (2) ir (EB) Nr. 1490/2002 (3) nustatytos išsamios Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos darbų programos trečiojo etapo įgyvendinimo taisyklės ir nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti, siekiant nustatyti, ar jas galima įtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, sąrašas. Šiame sąraše yra aklonifenas, imidaklopridas ir metazachloras. |
(2) |
Šių veikliųjų medžiagų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai pranešėjų pasiūlytais naudojimo atvejais buvo įvertintas pagal reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 ir (EB) Nr. 1490/2002 išdėstytas nuostatas. Be to, šiais reglamentais skiriamos ataskaitas rengiančios valstybės narės, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 1490/2002 10 straipsnio 1 dalies nuostatas Europos maisto saugos tarnybai (toliau – EMST) turi teikti atitinkamas vertinimo ataskaitas ir rekomendacijas. Aklonifeno ir imidakloprido ataskaitą rengiančia valstybe nare buvo paskirta Vokietija, o visa atitinkama informacija buvo pateikta atitinkamai 2006 m. rugsėjo 11 d. ir 2006 m. birželio 13 d. Metazachloro ataskaitą rengiančia valstybe nare buvo paskirta Jungtinė Karalystė, o visa atitinkama informacija buvo pateikta 2005 m. rugsėjo 30 d. |
(3) |
Šias vertinimo ataskaitas valstybės narės peržiūrėjo kartu su EMST ir 2008 m. liepos 31 d. pateikė Komisijai kaip EMST mokslines aklonifeno, 2008 m. gegužės 29 d. – imidakloprido ir 2008 m. balandžio 14 d. – metazachloro ataskaitas (4). Šias ataskaitas valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2008 m. rugsėjo 26 d. pateikė kaip Komisijos aklonifeno, imidakloprido ir metazachloro peržiūros ataskaitas. |
(4) |
Po įvairiapusių tyrimų nustatyta, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra aklonifeno, imidakloprido arba metazachloro, gali būti laikomi iš esmės atitinkančiais Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų reikalavimus, visų pirma juos naudojant tomis paskirtimis, kurios buvo išnagrinėtos ir išsamiai pateiktos Komisijos peržiūros ataskaitose. Todėl šias veikliąsias medžiagas tikslinga įtraukti į I priedą siekiant užtikrinti, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra šių veikliųjų medžiagų, visose valstybėse narėse būtų registruojami vadovaujantis tos direktyvos nuostatomis. |
(5) |
Nepažeidžiant šios išvados, reikėtų gauti papildomos informacijos tam tikrais konkrečiais klausimais. Direktyvos 91/414/EB 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad medžiagos įtraukimas į I priedą gali priklausyti nuo tam tikrų sąlygų. Todėl tikslinga reikalauti, kad aklonifenas būtų toliau tiriamas, siekiant įvertinti medžiagos likučius sėjomainos būdu auginamose kultūrose ir patvirtinti rizikos paukščiams, žinduoliams, vandens organizmams ir netiksliniams augalams vertinimą, ir kad imidaklopridas būtų toliau tiriamas, siekiant patvirtinti rizikos operatoriams ir darbuotojams bei paukščiams ir žinduoliams vertinimus, ir kad pranešėjas pateiktų tokių tyrimų rezultatus. Dėl metazachloro, reikėtų gauti papildomos informacijos tam tikrais konkrečiais klausimais. Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad medžiagų įtraukimas bet kuriuo metu gali būti peržiūrimas, jeigu yra požymių, kad nebesilaikoma 1 ir 2 dalyse nurodytų kriterijų. Pareiškėjas pateikė informacijos, kuri šiame etape laikoma pakankama tam tikrų metabolitų įtakai įvertinti. Tačiau dėl metazachloro klasifikavimo pagal Direktyvą 67/548/EEB dar nepriimtas sprendimas. Dėl šio sprendimo gali prireikti papildomos informacijos apie šiuos metabolitus. Informacija, kurią pranešėjas pateikė metabolitų 479M04, 479M08, 479M09, 479M11 ir 479M12 įtakai vėžiui įvertinti, šiame etape laikoma pakankama. Tačiau priėmus sprendimą pagal 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (5), pagal kurią metazachloras klasifikuojamas kaip „nepakankamai įrodyto kancerogeninio poveikio“ medžiaga, reikės papildomos informacijos apie šių metabolitų įtaką vėžiui. Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įtraukiant medžiagą į I priedą gali būti taikomos tam tikros sąlygos. Todėl įtraukiant metazachlorą turėtų būti taikoma sąlyga dėl papildomos informacijos teikimo, jeigu medžiaga klasifikuojama pagal Direktyvą 67/548/EEB. |
(6) |
Prieš įtraukiant veikliąją medžiagą į I priedą, turėtų būti suteiktas tinkamas laikotarpis, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys pasirengtų laikytis dėl veikliosios medžiagos įtraukimo atsiradusių naujų reikalavimų. |
(7) |
Nepažeidžiant Direktyvoje 91/414/EEB nustatytų įpareigojimų, įtraukus veikliąją medžiagą į I priedą, valstybėms narėms turėtų būti suteiktas šešių mėnesių laikotarpis nuo medžiagos įtraukimo, per kurį jos, siekdamos įsitikinti, kad laikomasi Direktyvoje 91/414/EEB, ypač jos 13 straipsnyje, nustatytų reikalavimų ir I priede išdėstytų atitinkamų sąlygų, persvarstytų galiojančią augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra aklonifeno, imidakloprido arba metazachloro, registraciją. Valstybės narės atitinkamai turėtų iš dalies keisti, pakeisti arba panaikinti galiojančią registraciją pagal Direktyvos 91/414/EEB nuostatas. Nukrypstant nuo pirmiau minėto termino, reikėtų suteikti ilgesnį laikotarpį, per kurį, laikantis Direktyvoje 91/414/EEB nustatytų vienodų principų, būtų pateikti ir įvertinti III priede nurodyti visi kiekvieno augalų apsaugos produkto kiekvieno numatyto naudojimo atvejo dokumentų rinkiniai. |
(8) |
Ankstesnė patirtis, įgyta į Direktyvos 91/414/EEB I priedą įtraukus veikliąsias medžiagas, įvertintas remiantis Reglamento (EEB) Nr. 3600/92 (6) nuostatomis, rodo, kad gali kilti sunkumų interpretuojant galiojančios registracijos turėtojų pareigas, susijusias su galimybe naudotis duomenimis. Todėl, siekiant išvengti tolesnių sunkumų, būtina aiškiau apibrėžti valstybių narių pareigas, visų pirma pareigą patikrinti, ar registracijos turėtojas gali naudotis tos direktyvos II priedo reikalavimus atitinkančiu dokumentų rinkiniu. Tačiau, aiškiau apibrėžus esamas valstybių narių arba registracijos turėtojų pareigas, naujų pareigų, palyginti su iki šiol priimtomis, I priedą iš dalies keičiančiomis direktyvomis, neatsirastų. |
(9) |
Todėl Direktyvą 91/414/EEB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. |
(10) |
Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyvos 91/414/EB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.
2 straipsnis
Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2010 m. sausio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais jiems įsigaliojus įgyvendinama ši direktyva. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikmenų lentelę.
Tas nuostatas jos taiko nuo 2010 m. vasario 1 d.
Priimdamos šias nuostatas valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos pateikimo tvarką.
3 straipsnis
1. Vadovaudamosi Direktyva 91/414/EEB, valstybės narės, jei būtina, iki 2010 m. sausio 31 d. iš dalies keičia arba panaikina galiojančią augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų aklonifeno, imidakloprido arba metazachloro, registraciją.
Iki tos dienos jos visų pirma tikrina, ar laikomasi tos direktyvos I priede nurodytų reikalavimų, susijusių su aklonifenu, imidaklopridu ir metazachloru, išskyrus su jais susijusius reikalavimus, nurodytus įrašo B dalyje, ir ar registracijos turėtojas turi visus dokumentus, atitinkančius tos direktyvos II priedo reikalavimus, arba gali jais naudotis pagal tos direktyvos 13 straipsnyje išdėstytas sąlygas.
2. Nukrypdamos nuo 1 dalies nuostatų, kiekvieną registruotą augalų apsaugos produktą, kurio sudėtyje aklonifenas, imidaklopridas arba metazachloras yra vienintelė veiklioji medžiaga arba viena iš kelių veikliųjų medžiagų, kurios visos įtraukiamos į Direktyvos 91/414/EEB I priedą ne vėliau kaip 2009 m. liepos 31 d., valstybės narės iš naujo įvertina pagal Direktyvos 91/414/EEB VI priede numatytus vienodus principus, vadovaudamosi tos direktyvos III priedo nuostatas atitinkančiu dokumentų rinkiniu ir atsižvelgdamos į jos I priedo įrašo B dalyje apibrėžtus reikalavimus, atitinkamai susijusius su aklonifenu, imidaklopridu arba metazachloru. Remdamosi tuo vertinimu, jos nustato, ar produktas atitinka Direktyvos 91/414/EEB 4 straipsnio 1 dalies b, c, d ir e punktuose išdėstytus reikalavimus.
Tai nustačiusios valstybės narės:
a) |
jei būtina, iš dalies keičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje aklonifenas, imidaklopridas arba metazachloras yra vienintelė veiklioji medžiaga, registraciją ne vėliau kaip iki 2014 m. sausio 31 d.; |
b) |
jei būtina, iš dalies keičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje aklonifenas, imidaklopridas arba metazachloras yra viena iš kelių veikliųjų medžiagų, registraciją iki 2014 m. sausio 31 d. arba iki tokiam keitimui ar panaikinimui skirtos dienos, nustatytos atitinkama direktyva ar direktyvomis, kuriomis atitinkama medžiaga ar medžiagos buvo įtrauktos į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, pasirinkdamos vėliausią datą. |
4 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja 2009 m. rugpjūčio 1 d.
5 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 15 d.
Komisijos vardu
Androulla VASSILIOU
Komisijos narė
(1) OL L 230, 1991 8 19, p. 1.
(2) OL L 55, 2000 2 29, p. 25.
(3) OL L 224, 2002 8 21, p. 23.
(4) EMST mokslinė ataskaita (2008) 149 „Veikliosios medžiagos pesticido aklonifeno keliamos rizikos vertinimo peržiūros išvados“ (pateikta 2008 m. liepos 31 d.).
EMST mokslinė ataskaita (2008) 148 „Veikliosios medžiagos pesticido imidakloprido keliamos rizikos vertinimo peržiūros išvados“ (pateikta 2008 m. gegužės 29 d.).
EMST mokslinė ataskaita (2008) 145 „Veikliosios medžiagos pesticido metazachloro keliamos rizikos vertinimo peržiūros išvados“ (pateikta 2008 m. balandžio 14 d.).
(6) OL L 366, 1992 12 15, p. 10.
PRIEDAS
Direktyvos 91/414/EEB I priedo lentelės pabaigoje įrašoma:
Nr. |
Įprastas pavadinimas, identifikavimo numeriai |
IUPAC pavadinimas |
Grynumas (1) |
Įsigalioja |
Įrašymo termino pabaiga |
Konkrečios nuostatos |
||||||||||||||
„221 |
Aklonifenas CAS Nr. 74070–46–5 CIPAC Nr. 498 |
2-chloro-6-nitro-3-fenoksianilinas |
≥ 970 g/kg Fenolio priemaiša yra toksiška; nustatytas didžiausias leistinas kiekis – 5 g/kg. |
2009 m. rugpjūčio 1 d. |
2019 m. liepos 31 d. |
A DALIS Leidžiama naudoti tik kaip herbicidą. B DALIS Vertindamos paraiškas registruoti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra aklonifeno ir kurie nėra skirti saulėgrąžoms, valstybės narės ypatingą dėmesį skiria 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems kriterijams ir užtikrina, kad visi būtini duomenys ir informacija būtų pateikiami prieš registruojant tokius produktus. Įgyvendinant VI priede numatytus vienodus principus, atsižvelgiama į aklonifeno peržiūros ataskaitos išvadas, ypač į jos I ir II priedėlius, priimtus Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete 2008 m. rugsėjo 26 d. Atlikdamos šį bendrą vertinimą, valstybės narės privalo kreipti ypatingą dėmesį į:
Atitinkamos valstybės narės prašo pateikti papildomų tyrimų dėl medžiagos likučių sėjomainos būdu auginamose kultūrose rezultatus ir atitinkamą informaciją, kuri patvirtintų rizikos paukščiams, žinduoliams, vandens organizmams ir netiksliniams augalams vertinimą. Jos užtikrina, kad pranešėjas šiuos patvirtinančius duomenis ir informaciją pateiktų Komisijai per dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo. |
||||||||||||||
222 |
Imidaklopridas CAS Nr. 138261–41–3 CIPAC Nr. 582 |
(E)-1-(6-Chloro-3-piridinilmetil)-N-nitroimidazolidin-2-ilideneaminas |
≥ 970 g/kg |
2009 m. rugpjūčio 1 d. |
2019 m. liepos 31 d. |
A DALIS Leidžiama naudoti tik kaip insekticidą. Naudojama netiksliniams organizmams, visų pirma bitėms ir paukščiams apsaugoti, taip pat sėkloms apdoroti:
B DALIS Vertindamos paraiškas registruoti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra imidakloprido ir kurie skirti naudoti ne pomidorams šiltnamiuose, valstybės narės ypatingą dėmesį skiria 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems kriterijams ir užtikrina, kad visi būtini duomenys ir informacija būtų pateikiami prieš registruojant tokius produktus. Įgyvendinant VI priede nustatytus vienodus principus, atsižvelgiama į imidakloprido peržiūros ataskaitos išvadas, ypač į jos I ir II priedėlius, priimtus Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete 2008 m. rugsėjo 26 d. Atlikdamos šį bendrą vertinimą, valstybės narės turi kreipti ypatingą dėmesį į:
Atitinkamos valstybės narės gali prašyti pateikti:
Jos užtikrina, kad pranešėjas šiuos patvirtinančius duomenis ir informaciją pateiktų Komisijai per dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo. |
||||||||||||||
223 |
Metazachloras CAS Nr. 67129–08–2 CIPAC Nr. 411 |
2-chloro-N-(pirazol-1-ilmetil)acet-2′,6′-ksilididas |
≥ 940 g/kg Gamybinė tolueno priemaiša yra toksiška; nustatytas didžiausias leistinas kiekis – 0,01 %. |
2009 m. rugpjūčio 1 d. |
2019 m. liepos 31 d. |
A DALIS Leidžiama naudoti tik kaip herbicidą ne daugiau kaip 1,0 kg/ha tik kas trečius metus tame pačiame lauke. B DALIS Įgyvendinant VI priede nustatytus vienodus principus, atsižvelgiama į metazachloro peržiūros ataskaitos išvadas, ypač į jos I ir II priedėlius, priimtus Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete 2008 m. rugsėjo 26 d. Atlikdamos šį bendrą vertinimą, valstybės narės privalo kreipti ypatingą dėmesį į:
Registracijos sąlygose numatomos rizikos mažinimo priemonės, o prireikus pradedamos vykdyti stebėsenos programos, siekiant patikrinti galimą požeminio vandens užterštumą metabolitais 479M04, 479M08, 479M09, 479M11 ir 479M12 pažeidžiamose zonose. Jeigu metazachloras pagal Direktyvą 67/548/EEB klasifikuojamas kaip „nepakankamai įrodyto kancerogeninio poveikio“ medžiaga, atitinkamos valstybės narės prašo pateikti papildomą informaciją apie metabolitų 479M04, 479M08, 479M09, 479M11 ir 479M12 įtaką vėžio atžvilgiu. Jos užtikrina, kad pranešėjai šią informaciją pateiktų Komisijai per šešis mėnesius nuo tokio klasifikavimo sprendimo paskelbimo.“ |
(1) Papildoma informacija apie veikliųjų medžiagų tapatumą ir specifikaciją pateikta jų peržiūros ataskaitose.
II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
SPRENDIMAI
Taryba
16.12.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 337/92 |
TARYBOS SPRENDIMAS
2008 m. gruodžio 8 d.
iš dalies keičiantis Tarybos darbo tvarkos taisykles
(2008/945/EB, Euratomas)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 207 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą,
atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 121 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač jos 28 straipsnio 1 dalį ir jos 41 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdama į Tarybos darbo tvarkos taisyklių III priedo 2 straipsnio 2 dalį (1),
kadangi:
(1) |
Tarybos darbo tvarkos taisyklių (toliau – Darbo tvarkos taisyklės) 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai Tarybai reikia spręsti kvalifikuota balsų dauguma, ir, jei to reikalauja Tarybos narys, turi būti patvirtinama, kad kvalifikuotą balsų daugumą sudarančios valstybės narės atstovauja ne mažiau kaip 62 % bendro Europos Sąjungos gyventojų skaičiaus, apskaičiuoto remiantis Darbo tvarkos taisyklių III priedo 1 straipsnyje pateiktais gyventojų skaičiais. |
(2) |
Darbo tvarkos taisyklių III priedo 2 straipsnio 2 dalyje dėl išsamių nuostatų dėl balsų paskirstymo Taryboje taikymo taisyklių numatyta, kad nuo kiekvienų metų sausio 1 d. Taryba, remdamasi praėjusių metų rugsėjo 30 d. Europos Bendrijų statistikos tarnybos turimais duomenimis, patikslina minėto priedo 1 straipsnyje nurodytus skaičius. |
(3) |
Todėl reikėtų patikslinti Darbo tvarkos taisykles 2009 m., |
NUSPRENDĖ:
1 straipsnis
Darbo tvarkos taisyklių III priedo 1 straipsnis pakeičiamas taip:
„1 straipsnis
Įgyvendinant EB sutarties 205 straipsnio 4 dalį, Euratomo sutarties 118 straipsnio 4 dalį, ES sutarties 23 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir 34 straipsnio 3 dalį, kiekvienos valstybės narės bendras gyventojų skaičius laikotarpiui nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra toks:
Valstybė narė |
Gyventojų skaičius (× 1 000) |
Vokietija |
82 217,8 |
Prancūzija |
63 753,1 |
Jungtinė Karalystė |
61 224,1 |
Italija |
59 619,3 |
Ispanija |
45 283,3 |
Lenkija |
38 115,6 |
Rumunija |
21 528,6 |
Nyderlandai |
16 405,4 |
Graikija |
11 213,8 |
Belgija |
10 666,9 |
Portugalija |
10 617,6 |
Čekija |
10 381,1 |
Vengrija |
10 045,4 |
Švedija |
9 182,9 |
Austrija |
8 331,9 |
Bulgarija |
7 640,2 |
Danija |
5 475,8 |
Slovakija |
5 401,0 |
Suomija |
5 300,5 |
Airija |
4 401,3 |
Lietuva |
3 366,4 |
Latvija |
2 270,9 |
Slovėnija |
2 025,9 |
Estija |
1 340,9 |
Kipras |
789,3 |
Liuksemburgas |
483,8 |
Malta |
410,3 |
Iš viso |
497 493,1 |
Mažiausias skaičius (62 %) |
308 445,7“. |
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
3 straipsnis
Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 8 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
B. KOUCHNER
(1) 2006 m. rugsėjo 15 d. Tarybos sprendimas 2006/683/EB, Euratomas, patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles (OL L 285, 2006 10 16, p. 47).
Komisija
16.12.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 337/94 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2008 m. gruodžio 12 d.
kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2006/88/EB nuostatos dėl akvakultūros gyvūnų karantino reikalavimų
(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 7905)
(Tekstas svarbus EEE)
(2008/946/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/496/EEB, nustatančią gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus ir iš dalies pakeičiančią direktyvas 89/662/EEB, 90/425/EEB ir 90/675/EEB (1), ypač į jos 10 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir 10 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą,
atsižvelgdama į 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyvą 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (2), ypač į jos 25 straipsnį ir 61 straipsnio 3 dalį,
kadangi:
(1) |
Pagal Direktyvos 2006/88/EB 16 straipsnio 1 dalį įvežant šios direktyvos IV priedo II dalyje išvardytoms ligoms imlių rūšių akvakultūros gyvūnus auginimui ar išteklių atkūrimui valstybėje narėje, zonoje ar teritoriniame vienete, kurie yra paskelbti neapimtais konkrečios ligos, šie gyvūnai turi būti kilę iš valstybės narės, zonos arba teritorinio vieneto, kurie taip pat yra paskelbti neapimtais ligos. Pagal šios direktyvos 44 straipsnio 4 dalį toks pats reikalavimas taikomas teritorijoms, kurioms dėl konkrečios ligos taikomos priežiūros ir likvidavimo programos. |
(2) |
Pagal Direktyvos 2006/88/EB 17 straipsnio 1 dalį įvežant šios direktyvos IV priedo II dalyje išvardytas ligas pernešančių rūšių gyvūnus auginimui ar išteklių atkūrimui valstybėje narėje, zonoje ar teritoriniame vienete, kurie yra paskelbti neapimtais konkrečios ligos, šių rūšių gyvūnai turi būti kilę iš kitos valstybės narės, zonos arba teritorinio vieneto, kurie yra paskelbti neapimtais ligos, arba turi būti atitinkamą laikotarpį laikomi karantine vandenyje, kuriame nėra atitinkamo patogeno, jei atsižvelgiant į pateiktus mokslinius duomenis ar praktinę patirtį to užtenka, kad konkrečios ligos platinimo rizika sumažėtų iki lygio, priimtino siekiant užkirsti kelią atitinkamos ligos plitimui. Pagal minėtos direktyvos 44 straipsnio 4 dalį toks pats reikalavimas taikomas teritorijoms, kurioms dėl konkrečios ligos taikomos priežiūros ir likvidavimo programos. |
(3) |
Galimų Direktyvos 2006/88/EB IV priedo II dalyje išvardytas ligas platinančių rūšių sąrašas ir reikalavimai, kuriuos įvykdžius šių rūšių gyvūnus galima laikyti platintojais šios direktyvos 17 straipsnio tikslais, yra išdėstyti 2008 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1251/2008, kuriuo įgyvendinamos Direktyvos 2006/88/EB nuostatos dėl akvakultūros gyvūnų ir jų produktų pateikimo rinkai ir importo į Bendriją reikalavimų bei dėl tokiais atvejais taikomų sertifikavimo reikalavimų ir kuriuo patvirtinamas gyvūnų platintojų rūšių sąrašas (3) I priede. |
(4) |
Direktyvos 2006/88/EB 20 straipsnio 1 dalyje, nukrypstant nuo šios direktyvos 16 straipsnio, numatyta, kad šios direktyvos IV priedo II dalyje išvardytoms ligoms imlių rūšių laukiniai vandens gyvūnai, kurie yra sugauti valstybėje narėje, zonoje ar teritoriniame vienete, nepaskelbtuose neapimtais konkrečios ligos, gali būti paleisti valstybėje narėje, zonoje ar teritoriniame vienete, paskelbtuose neapimtais ligos tik po to, kai prižiūrint kompetentingai institucijai yra laikomi karantine tam tinkamose patalpose, kol ligos plitimo rizika sumažėja iki priimtino lygio. Pagal minėtos direktyvos 44 straipsnio 4 dalį toks pats reikalavimas taikomas teritorijoms, kurioms dėl konkrečios ligos taikomos priežiūros ir likvidavimo programos. |
(5) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 1251/2008 10 ir 11 straipsnius ligas platinančių rūšių gyvūnai ir laukiniai vandens gyvūnai, skirti auginti, skirti natūralaus išsivalymo plotams, pramoginės žvejybos plotams bei atviroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms, ir imlių rūšių dekoratyviniai vandens gyvūnai, skirti uždaroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms, gali būti importuojami į valstybę narę, zoną ar teritorinį vienetą, paskelbtus neapimtais konkrečios ligos, arba į teritorijas, kurioms dėl konkrečios ligos taikoma priežiūros arba likvidavimo programa, ir nebūdami kilę iš ligos neapimtų teritorijų, jeigu jie buvo atitinkamą laikotarpį laikomi karantine, kaip numatyta Direktyvoje 2006/88/EB. Pagal Direktyvos 91/496/EEB 10 straipsnio 1 dalies pirmą įtrauką karantine gyvūnai gali būti laikomi trečiojoje šalyje. |
(6) |
Siekiant užtikrinti, kad karantine gyvūnai būtų laikomi taip, kad Direktyvos 2006/88/EB IV priedo II dalyje išvardytų ligų plitimo rizika sumažėtų iki priimtino lygio, reikėtų nustatyti išsamias karantino taisykles. |
(7) |
Bendrijos karantino patalpoms taikoma Direktyvos 2006/88/EB 3 straipsnio 1 dalies c punkte pateikta „akvakultūros gamybos įmonės“ apibrėžtis. Siekiant užtikrinti gerą gyvūnų sveikatos padėtį Bendrijoje, karantino patalpos trečiosiose šalyse turėtų atitikti reikalavimus, lygiaverčius Direktyvoje 2006/88/EB akvakultūros gamybos įmonėms nustatytiems reikalavimams. |
(8) |
Jeigu karantine gyvūnai laikomi Bendrijoje, labai svarbu, kad vežant akvakultūros gyvūnų siuntas į karantino patalpas siuntos būtų prižiūrimos, siekiant užtikrinti, kad gyvūnai, kurie turi būti laikomi karantine, būtų saugiai vežami tiesiai į karantino patalpas. |
(9) |
Karantino patalpos turėtų būti suprojektuotos ir tvarkomos taip, kad būtų užkirstas kelias ligų plitimui tarp karantino skyrių ir tarp karantino patalpų ir kitų akvakultūros gamybos įmonių. |
(10) |
Tam tikrai su karantinu susijusiai veiklai Bendrijoje taikoma 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (4), 2 straipsnio 1 dalyje pateikta „oficialios kontrolės“ apibrėžtis. Todėl su karantinu Bendrijoje susijusioms išlaidoms turėtų būti taikomas šio reglamento 27 straipsnis, kuriame numatyta, kad valstybės narės gali imti mokesčius ar privalomuosius mokėjimus, skirtus oficialios kontrolės išlaidoms padengti. |
(11) |
Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
I SKYRIUS
DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
Šiuo sprendimu nustatomi karantino reikalavimai, numatyti:
a) |
Direktyvos 2006/88/EB 17 ir 20 straipsniuose; ir |
b) |
Reglamento (EB) Nr. 1251/2008 IV skyriuje ir šio reglamento IV priede pateiktuose sertifikatų pavyzdžiuose. |
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžtys
Šiame sprendime vartojamų sąvokų apibrėžtys:
1) |
karantino patalpos – patalpos:
|
2) |
karantino skyrius – fiziškai nuo kito skyriaus atskirtas ir atskirai naudojamas karantino patalpų skyrius, kuriame laikomi tik tos pačios siuntos akvakultūros gyvūnai, turintys tokį patį sveikatos statusą, ir prireikus kontroliniai akvakultūros gyvūnai; |
3) |
kontroliniai akvakultūros gyvūnai – akvakultūros gyvūnai, kurie laikant gyvūnus karantine naudojami diagnostikos tikslais; |
4) |
į sąrašą įtrauktos ligos – Direktyvos 2006/88/EB IV priedo II dalyje išvardytos ligos; |
5) |
patvirtintas kvalifikuotas vandens gyvūnų sveikatos priežiūros specialistas – kvalifikuotas vandens gyvūnų sveikatos priežiūros specialistas, kompetentingos institucijos paskirtas jos vardu karantino patalpose atlikti oficialią kontrolę. |
II SKYRIUS
AKVAKULTŪROS GYVŪNŲ KARANTINAS TREČIOSIOSE ŠALYSE
3 straipsnis
Importo reikalavimai
Jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 1251/2008 IV skyrių akvakultūros gyvūnų siuntų importui į Bendriją nustatytas karantino reikalavimas, tokios siuntos į Bendriją importuojamos tik jeigu laikomasi šiame skyriuje nustatytų reikalavimų.
4 straipsnis
Karantino reikalavimai trečiosiose šalyse
1. Karantine gyvūnai turi būti laikomi karantino patalpose, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies c punkte.
2. Karantino patalpas turi kontroliuoti kompetentinga institucija, kuri privalo:
a) |
bent kartą per metus apsilankyti karantino patalpose; |
b) |
užtikrinti, kad karantino patalpos atitiktų šiame sprendime nustatytus reikalavimus; |
c) |
atlikti patvirtinto kvalifikuoto vandens gyvūnų sveikatos priežiūros specialisto veiklos auditą; ir |
d) |
tikrinti, ar ir toliau laikomasi sąlygų, kuriomis remiantis buvo išduotas leidimas. |
3. Akvakultūros gyvūnams turi būti taikomos šiuose straipsniuose nustatytos karantino nuostatos:
a) |
imlių rūšių gyvūnams – 13, 14 ir 15 straipsniuose; |
b) |
ligas pernešančių rūšių gyvūnams – 16 ir 17 straipsniuose. |
4. Akvakultūros gyvūnai turi būti išleidžiami iš karantino tik gavus kompetentingos institucijos leidimą raštu.
5 straipsnis
Leidimo karantino patalpoms trečiosiose šalyse suteikimas
1. Kad būtų patvirtintos kompetentingos institucijos, karantino patalpos turi atitikti:
a) |
nuostatas, kurios yra bent lygiavertės leidimo suteikimo sąlygoms, numatytoms Direktyvos 2006/88/EB 5 straipsnyje; |
b) |
šio sprendimo I priede nustatytus būtinuosius karantino patalpų reikalavimus. |
2. Visoms karantino patalpoms, kurioms suteiktas leidimas, turi būti priskirtas registracijos numeris.
3. Turi būti sudaromas ir Komisijai pateikiamas karantino patalpų, kurioms suteiktas leidimas, sąrašas.
6 straipsnis
Karantino patalpoms trečiosiose šalyse suteikto leidimo galiojimo sustabdymas arba panaikinimas
1. Jeigu kompetentinga institucija gauna pranešimą apie karantino patalpose įtariamą užkrėtimą į sąrašą įtraukta (-omis) liga (-omis), ji privalo:
a) |
nedelsdama sustabdyti šių patalpų leidimo galiojimą; |
b) |
užtikrinti, kad pagal II priedo 3 punktą būtų imtasi įtarimui patvirtinti arba paneigti būtinų priemonių. |
2. Pagal 1 dalį sustabdyto galiojimo negalima atšaukti, kol:
a) |
įtarimas dėl užkrėtimo atitinkama (-omis) į sąrašą įtraukta (-omis) liga (-omis) oficialiai nepaneigiamas; arba |
b) |
karantino patalpose sėkmingai nebaigiama (-os) likviduoti atitinkama (-os) į sąrašą įtraukta (-os) liga (-os), o atitinkami karantino skyriai išvalomi ir dezinfekuojami. |
3. Kompetentinga institucija privalo nedelsdama panaikinti karantino patalpoms suteiktą leidimą, jeigu patalpos nebeatitinka 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.
Apie tai turi būti nedelsiant pranešta Komisijai.
7 straipsnis
Karantino patalpų sąrašas
Komisija valstybėms narėms pateikia naujus ir atnaujintus karantino patalpų sąrašus, kuriuos ji gauna pagal 5 straipsnio 3 dalį ir su kuriais susipažinti ji sudaro galimybes visuomenei.
III SKYRIUS
AKVAKULTŪROS GYVŪNŲ KARANTINAS BENDRIJOJE
8 straipsnis
Pažyma
1. Jeigu į Bendriją importuojamas akvakultūros gyvūnų siuntas Bendrijoje ketinama laikyti karantine, importuotojas arba jo atstovas pateikia pažymą raštu, kurią pasirašo už karantino patalpas atsakingas asmuo, kurioje patvirtinama, kad akvakultūros gyvūnai bus priimti karantinui.
2. 1 dalyje numatyta pažyma:
a) |
parengiama bent viena oficialiąja pasienio kontrolės posto, kuriame atliekami veterinariniai patikrinimai, valstybės narės kalba; tačiau ši valstybė narė gali leisti pažymą parengti kita oficialiąja Bendrijos kalba ir prireikus pateikti oficialų vertimą į vieną iš jos oficialiųjų kalbų; |
b) |
pateikiama joje nurodant karantino patalpų registracijos numerį. |
3. 1 dalyje numatyta pažyma:
a) |
pateikiama pasienio kontrolės postui prieš atvežant siuntą; arba |
b) |
importuotojo arba jo atstovo pateikiama pasienio kontrolės poste prieš leidžiant akvakultūros gyvūnus išvežti iš šio posto. |
9 straipsnis
Tiesioginis akvakultūros gyvūnų vežimas į karantino patalpas
Jeigu į Bendriją importuojamas akvakultūros gyvūnų siuntas Bendrijoje ketinama laikyti karantine, jos vežamos tiesiai iš pasienio kontrolės posto į karantino patalpas.
Tokiam vežimui naudojamas transporto priemones oficialus pasienio kontrolės posto veterinarijos gydytojas užplombuoja nuo klastojimo apsaugota plomba.
10 straipsnis
Akvakultūros gyvūnų vežimo stebėsena
1. Jeigu į Bendriją importuojamas akvakultūros gyvūnų siuntas Bendrijoje ketinama laikyti karantine:
a) |
oficialiai paskirtas pasienio kontrolės posto veterinarijos gydytojas per vieną darbo dieną nuo siuntos atvežimo į pasienio kontrolės postą, naudodamasis Tarybos direktyvos 90/425/EEB (5) 20 straipsnio 1 dalyje numatyta kompiuterine sistema (TRACES sistema), praneša kompetentingai karantino patalpų institucijai siuntos kilmės ir paskirties vietą; |
b) |
už karantino patalpas atsakingas asmuo per vieną darbo dieną nuo siuntos atvežimo į karantino patalpas praneša kompetentingai institucijai apie atvežtą siuntą; |
c) |
kompetentinga karantino patalpų institucija per tris darbo dienas nuo siuntos atvežimo į šias patalpas naudodamasi TRACES sistema praneša oficialiai paskirtam pasienio kontrolės posto veterinarijos gydytojui, kuris jai pranešė apie siunčiamą siuntą, kaip nurodyta a punkte, apie siuntos atvežimą. |
2. Jeigu kompetentingai pasienio kontrolės posto institucijai patvirtinama, kad akvakultūros gyvūnai, paskelbti laikytinais karantino patalpose Bendrijoje, nebuvo atvežti į jų paskirties vietą per tris darbo dienas nuo planuojamos atvežimo datos, kompetentinga institucija imasi atitinkamų priemonių.
11 straipsnis
Karantino reikalavimai Bendrijoje
Jeigu pagal Direktyvos 2006/88/EB 17 arba 20 straipsnį akvakultūros gyvūnų siuntų pateikimui rinkai arba pagal Reglamento (EB) Nr. 1251/2008 IV skyrių tokių siuntų importui į Bendriją nustatytas karantino Bendrijoje reikalavimas, siuntos turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) |
karantine nustatytą laikotarpį gyvūnai turi būti laikomi tose pačiose karantino patalpose Bendrijoje; |
b) |
akvakultūros gyvūnams turi būti taikomos šiuose straipsniuose nustatytos karantino nuostatos:
|
c) |
akvakultūros gyvūnai turi būti išleidžiami iš karantino tik gavus kompetentingos institucijos leidimą raštu. |
12 straipsnis
Priemonės, taikomos patvirtinus ar įtarus užkrėtimą į sąrašą įtraukta (-omis) liga (-omis)
1. Jeigu laikant gyvūnus karantine karantino patalpose įtariama, kad gyvūnai užsikrėtė į sąrašą įtraukta (-omis) liga (-omis), kompetentinga institucija:
a) |
pagal II priedo 3 punktą paima ir ištiria atitinkamus mėginius; |
b) |
užtikrina, kad kol nebus gauti laboratoriniai rezultatai, akvakultūros gyvūnai nebūtų įvežami į karantino patalpas arba iš jų išvežami. |
2. Jeigu laikant gyvūnus karantine patvirtinama, kad gyvūnai užsikrėtė į sąrašą įtraukta (-omis) liga (-omis), kompetentinga institucija užtikrina, kad:
a) |
visi atitinkamuose karantino skyriuose esantys akvakultūros gyvūnai būtų iškelti ir sunaikinti, atsižvelgiant į atitinkamos (-ų) į sąrašą įtrauktos (-ų) ligos (-ų) išplitimo riziką; |
b) |
atitinkami karantino skyriai būtų išvalyti ir dezinfekuoti; |
c) |
po galutinio išvalymo ir dezinfekavimo į atitinkamus karantino skyrius akvakultūros gyvūnai nebūtų įvežami 15 dienų; |
d) |
atitinkamuose karantino skyriuose vanduo būtų išvalytas tokiu būdu, kad būtų veiksmingai nukenksmintas infekcijos sukėlėjas, sukeliantis atitinkamą (-as) į sąrašą įtrauktą (-as) ligą (-as). |
3. Nukrypstant nuo 2 dalies a punkto, kompetentinga institucija gali leisti pateikti rinkai akvakultūros gyvūnus, kurie buvo laikomi karantino patalpose, ir jų produktus, jeigu nekyla pavojaus dėl akvakultūros gyvūnų sveikatos statuso paskirties vietoje, susijusio su atitinkama (-omis) į sąrašą įtraukta (-omis) liga (-omis).
4. Valstybės narės praneša Komisijai apie visas priemones, kurių buvo imtasi pagal šį straipsnį.
IV SKYRIUS
KARANTINO NUOSTATOS
1 SKIRSNIS
Imlios rūšys
13 straipsnis
Karantino trukmė imlių rūšių gyvūnams
1. Žuvys karantine laikomos ne trumpiau kaip 60 dienų.
2. Vėžiagyviai karantine laikomi ne trumpiau kaip 40 dienų.
3. Moliuskai karantine laikomi ne trumpiau kaip 90 dienų.
14 straipsnis
Tikrinimas, mėginių ėmimas, tyrimas ir diagnostika
1. Siekiant įrodyti, kad gyvūnai neserga atitinkama (-omis) į sąrašą įtraukta (-omis) liga (-omis), gyvūnai tikrinami, imami jų mėginiai, jie tiriami ir atliekama diagnostika, kaip nurodyta II priede, ir gaunami neigiami rezultatai.
2. Tikrinimui, mėginių ėmimui, tyrimui ir diagnostikai gali būti naudojami kontroliniai akvakultūros gyvūnai, išskyrus atvejus, kai karantine laikomi marteiliozės (Marteilia refringens) infekcijai imlių rūšių gyvūnai.
3. Kompetentinga institucija nustato naudotinų kontrolinių akvakultūros gyvūnų skaičių, atsižvelgdama į laikomų akvakultūros gyvūnų skaičių, karantino skyriaus dydį ir atitinkamos (-ų) į sąrašą įtrauktos (-ų) ligos (-ų) bei rūšies ypatybes.
4. Kontroliniai akvakultūros gyvūnai yra:
a) |
atitinkamai (-oms) į sąrašą įtrauktai (-oms) ligai (-oms) imlios rūšies ir jei įmanoma bei atsižvelgiant į jų gyvenimo sąlygas, imliausių gyvavimo stadijų; |
b) |
gauti iš valstybės narės, zonos arba teritorinio vieneto, arba trečiosios šalies arba jos dalies, paskelbtų neužkrėsta atitinkama (-omis) į sąrašą įtraukta (-omis) liga (-omis); |
c) |
neskiepyti nuo atitinkamos (-ų) į sąrašą įtrauktos (-ų) ligos (-ų); |
d) |
patalpinti į karantino skyrių prieš pat atvežant karantine laikytinus akvakultūros gyvūnus arba nedelsiant juos atvežus ir laikomi karantine kartu su tais gyvūnais ir tokiomis pačiomis zootechninėmis ir aplinkos sąlygomis. |
15 straipsnis
Tikrinimas
Kompetentinga institucija tikrina karantino sąlygas bent kiekvienos akvakultūros gyvūnų siuntos karantino laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.
Tikrindama kompetentinga institucija:
a) |
užtikrina, kad būtų sudarytos palankios aplinkos sąlygos, kurios padėtų laboratoriniais tyrimais nustatyti atitinkamą (-as) į sąrašą įtrauktą (-as) ligą (-as); |
b) |
nagrinėja įrašus apie nugaišimo atvejus laikant gyvūnus karantine; |
c) |
prireikus tikrina akvakultūros gyvūnus karantino skyriuose. |
2 SKIRSNIS
Ligas pernešančios rūšys
16 straipsnis
Ligas pernešančių rūšių gyvūnams taikomos karantino nuostatos
1. Ligas pernešančių rūšių gyvūnai karantine laikomi ne trumpiau kaip 30 dienų.
2. Vanduo karantino skyriuje keičiamas bent kartą per dieną.
17 straipsnis
Tikrinimas
Kompetentinga institucija tikrina karantino sąlygas bent kiekvienos akvakultūros gyvūnų siuntos karantino laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.
Tikrindama kompetentinga institucija:
a) |
nagrinėja įrašus apie nugaišimo atvejus laikant gyvūnus karantine; |
b) |
prireikus tikrina karantino skyriuose esančius akvakultūros gyvūnus. |
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
18 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostata
Kol bus patvirtinti diagnostikos metodai, kurie turi būti nustatyti pagal Direktyvos 2006/88/EB 49 straipsnio 3 dalį, mėginiai, paimti siekiant įrodyti, kad karantine laikomi gyvūnai nėra užsikrėtę atitinkama (-omis) į sąrašą įtraukta (-omis) liga (-omis), tiriami taikant diagnostikos metodus, nustatytus Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (TEB) Vandens gyvūnų ligų diagnostinių tyrimų vadovo paskutinės redakcijos atitinkamuose skyriuose, skirtuose kiekvienai atitinkamai (-oms) į sąrašą įtrauktai (-oms) ligai (-oms).
19 straipsnis
Taikymo data
Šis sprendimas taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.
20 straipsnis
Adresatai
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 12 d.
Komisijos vardu
Androulla VASSILIOU
Komisijos narė
(1) OL L 268, 1991 9 24, p. 56.
(2) OL L 328, 2006 11 24, p. 14.
(3) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 41.
(4) OL L 165, 2004 4 30, p. 1.
(5) OL L 224, 1990 8 18, p. 29.
I PRIEDAS
Būtinieji karantino patalpų reikalavimai
A DALIS
Projektavimo ir įrengimo reikalavimai
1) |
Karantino patalpos turi būti atskirtos nuo kitų karantino patalpų, kitų ūkių arba kitų moliuskų auginimo plotų kompetentingos institucijos nurodytu atstumu, pagrįstu rizikos vertinimu, kuriuo atsižvelgiama į atitinkamos (-ų) į sąrašą įtrauktos (-ų) ligos (-ų) epidemiologiją. Tačiau karantino patalpos gali būti įrengtos ūkyje arba moliuskų auginimo plote. |
2) |
Karantino skyriai turi būti suprojektuoti taip, kad juose esantis vanduo neturėtų sąlyčio. Be to, kiekvieno karantino skyriaus vandens išleidimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad nuo vienų karantino skyrių neužsikrėstų kiti karantino skyriai arba kiti to paties ūkio arba moliuskų auginimo ploto skyriai. |
3) |
Karantino skyriams tiekiamas vanduo turi būti neužkrėstas atitinkama (-omis) į sąrašą įtraukta (-omis) liga (-omis). |
4) |
Jeigu karantino skyrių vandens išleidimo sistema yra valstybėje narėje, zonoje, teritoriniame vienete arba trečiojoje šalyje ar jos dalyje, paskelbtuose neužkrėstais į sąrašą įtraukta (-omis) liga (-omis) arba kuriems dėl į sąrašą įtrauktos (-ų) ligos (-ų) taikomos priežiūros ir likvidavimo programos, joje turi būti įrengta kompetentingos institucijos patvirtinta nuotekų valymo sistema. Nuotekų valymo sistemoje:
|
5) |
Karantino skyriai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų užkirstas kelias kontaktui su kitais gyvūnais, kurie galėtų išplatinti atitinkamą (-as) į sąrašą įtrauktą (-as) ligą (-as). |
6) |
Visa įranga turi būti suprojektuota taip, kad būtų galima ją išvalyti ir dezinfekuoti, taip pat turi būti įrengta atitinkama valymui ir dezinfekcijai skirta įranga. |
7) |
Prie kiekvieno įėjimo į karantino patalpas ir į skirtingus skyrius ir (arba) išėjimo iš jų turi būti įrengti higieniniai užkardai. |
8) |
Kad vieni karantino skyriai neužsikrėstų nuo kitų skyrių, kiekviename karantino patalpų skyriuje turi būti įrengta atskira įranga. |
B DALIS
Tvarkymo reikalavimai
1) |
Karantino patalpų akvakultūros gamybos įmonių valdytojai privalo užtikrinti patvirtinto kvalifikuoto vandens gyvūnų sveikatos priežiūros specialisto paslaugas sutartimi arba teisiniu dokumentu. |
2) |
Kiekvienai karantine laikomai akvakultūros gyvūnų siuntai:
|
3) |
Turi būti imamasi atitinkamų priemonių, kad viena nuo kitos neužsikrėstų įvežamos ir išvežamos siuntos. |
4) |
Į karantino patalpas neturi būti įleidžiami pašaliniai asmenys. |
5) |
Į karantino patalpas įeinantys asmenys privalo vilkėti apsauginius drabužius ir avėti apsauginę avalynę. |
6) |
Užtikrinama, kad dėl darbuotojų ar įrangos sąlyčio vienos karantino patalpos neužsikrėstų nuo kitų arba karantino patalpos užsikrėstų nuo ūkių ar moliuskų auginimo plotų arba atvirkščiai. |
7) |
Atvežus siuntą, transporto priemonės ir įranga, taip pat rezervuarai, talpyklos ir vanduo turi būti išvalyti tokiu būdu, kad būtų veiksmingai nukenksmintas infekcijos sukėlėjas, sukeliantis atitinkamą (-as) į sąrašą įtrauktą (-as) ligą (-as). |
8) |
Negyvus akvakultūros gyvūnus ir klinikinių ligos simptomų turinčius akvakultūros gyvūnus turi kliniškai patikrinti patvirtintas kvalifikuotas vandens gyvūnų sveikatos priežiūros specialistas, o atrinktus tipinius negyvus akvakultūros gyvūnus ir klinikinių ligos simptomų turinčius akvakultūros gyvūnus turi ištirti kompetentingos institucijos paskirta laboratorija. |
9) |
Būtini tikrinimo, mėginių ėmimo ir diagnostikos metodai turi būti taikomi konsultuojantis su kompetentinga institucija ir jai prižiūrint. |
10) |
Be Direktyvos 2006/88/EB 8 straipsnyje numatytų apskaitos reikalavimų, karantino patalpose turi būti registruojama:
|
II PRIEDAS
Akvakultūros gyvūnų tikrinimas, mėginių ėmimas, tyrimas ir diagnostika
1) |
Akvakultūros gyvūnai tikrinami, imami jų mėginiai, jie tiriami ir atliekama diagnostika, užtikrinant, kad per visą karantino laikotarpį būtų sudarytos palankios aplinkos sąlygos, kurios padėtų laboratoriniais tyrimais karantino patalpose nustatyti atitinkamą (-as) į sąrašą įtrauktą (-as) ligą (-as). |
2) |
Laikant gyvūnus karantine 15 dienų prieš karantino laikotarpio pabaigą imami šių akvakultūros gyvūnų mėginiai:
|
3) |
Pagal 18 straipsnį laikant gyvūnus karantine paimti mėginiai turi būti tiriami kompetentingos institucijos paskirtose laboratorijose, taikant diagnostikos metodus, kurie turi būti nustatyti pagal Direktyvos 2006/88/EB 49 straipsnio 3 dalį. |
III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi
AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES VI ANTRAŠTINE DALIMI
16.12.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 337/102 |
TARYBOS PAMATINIS SPRENDIMAS 2008/947/TVR
2008 m. lapkričio 27 d.
dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnio 1 dalies a ir c punktus ir į 34 straipsnio 2 dalies b punktą,
atsižvelgdama į Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos iniciatyvą (1),
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (2),
kadangi:
(1) |
Europos Sąjunga užsibrėžė tikslą plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Taip daroma prielaida, kad valstybės narės iš esmės vienodai supranta pagrindinius laisvės, saugumo ir teisingumo aspektus ir remiasi laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms ir teisinės valstybės principais. |
(2) |
Policijos ir teisminio bendradarbiavimo Europos Sąjungoje tikslas yra suteikti aukšto lygio apsaugą visiems piliečiams. Jis grindžiamas, be kita ko, teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu, nustatytu 1999 m. spalio 15–16 d. Tamperės Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose ir dar kartą patvirtintu 2004 m. lapkričio 4–5 d. Hagos programoje dėl laisvės, saugumo ir teisingumo Europos Sąjungoje stiprinimo (3). 2000 m. lapkričio 29 d. priemonių programoje, priimtoje sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principui įgyvendinti, Taryba pasisakė už bendradarbiavimą nuosprendžių vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo srityje. |
(3) |
2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl teismo sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (4) yra susijęs su laisvės atėmimo bausmių ar su laisvės atėmimu susijusių priemonių tarpusavio pripažinimu ir vykdymu. Reikia papildomų bendrų taisyklių, visų pirma tais atvejais, kai yra nustatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, pagal kurią asmeniui, kuris neturi teisėtos ir nuolatinės gyvenamosios vietos nuosprendį priėmusioje valstybėje, vykdoma nustatytų lygtinio atleidimo priemonių arba alternatyvių sankcijų priežiūra. |
(4) |
1964 m. lapkričio 30 d. Europos Tarybos konvenciją dėl lygtinai nuteistų arba lygtinai paleistų nusikaltėlių priežiūros ratifikavo tik 12 valstybių narių, kai kuriais atvejais – su daugeliu išlygų. Šiuo pamatiniu sprendimu numatoma veiksmingesnė priemonė, nes ji grindžiama tarpusavio pripažinimo principu ir ją įgyvendinant dalyvauja visos valstybės narės. |
(5) |
Šiame pamatiniame sprendime gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje ir taip pat išdėstytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma jos VI skyriuje. Jokia šio pamatinio sprendimo nuostata neturėtų būti aiškinama kaip draudžianti atsisakyti pripažinti teismo sprendimą ir (arba) atlikti lygtinio atleidimo priemonės ar alternatyvios sankcijos priežiūrą, jeigu yra objektyvių priežasčių manyti, kad lygtinio atleidimo priemonė ar alternatyvi sankcija buvo skirta siekiant nubausti asmenį dėl jo lyties, rasės, religijos, etninės kilmės, tautybės, kalbos, politinių pažiūrų ar seksualinės orientacijos arba jeigu šis asmuo dėl vienos iš šių priežasčių galėtų patekti į nepalankią padėtį. |
(6) |
Šiuo pamatiniu sprendimu neturėtų būti užkertamas kelias valstybei narei taikyti savo konstitucines normas, susijusias su teise į tinkamą procesą, laisve jungtis į asociacijas, spaudos laisve, saviraiškos laisve kitose žiniasklaidos priemonėse ir religijos laisve. |
(7) |
Šio pamatinio sprendimo nuostatos turėtų būti taikomos atsižvelgiant į Europos bendrijos steigimo sutarties 18 straipsnyje numatytą Europos Sąjungos piliečių teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. |
(8) |
Nuosprendžių vykdymo atidėjimo, lygtinių nuosprendžių, alternatyvių sankcijų ir sprendimų dėl lygtinio paleidimo tarpusavio pripažinimo ir priežiūros tikslas – padidinti nuteistojo asmens galimybes vėl integruotis į visuomenę sudarant jam sąlygas išsaugoti šeimos, kalbinius, kultūrinius ir kitus ryšius, sykiu gerinant stebėseną, ar laikomasi lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų, kad būtų užkirstas kelias recidyvizmui, taigi skiriant reikiamą dėmesį nukentėjusių asmenų ir visuomenės apsaugai. |
(9) |
Egzistuoja keletas lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų rūšių, kurias būdinga taikyti valstybėse narėse ir kurių priežiūrą iš esmės sutinka vykdyti visos valstybės narės. Šių rūšių priemonių ir sankcijų priežiūra turėtų būti privaloma taikant tam tikras šiame pamatiniame sprendime numatytas išimtis. Valstybės narės gali pareikšti pageidavimą papildomai vykdyti kitų rūšių lygtinio atleidimo priemonių ir (arba) kitų rūšių alternatyvių sankcijų priežiūrą. |
(10) |
Lygtinio atleidimo priemonės ir alternatyvios sankcijos, kurių priežiūra iš esmės yra privaloma, apima, inter alia, nurodymus, susijusius su elgesiu (pavyzdžiui, įpareigojimas nutraukti alkoholio vartojimą), gyvenamąja vieta (pavyzdžiui, įpareigojimas pakeisti gyvenamąją vietą dėl smurto šeimoje), švietimu ir mokymu (pavyzdžiui, įpareigojimas lankyti „saugaus vairavimo mokymus“), laisvalaikiu (pavyzdžiui, įpareigojimas nebeužsiminėti tam tikra sporto šaka ar nebelankyti tam tikros sporto šakos užsiėmimų) ir profesinės veiklos vykdymo apribojimais ar sąlygomis (pavyzdžiui, įpareigojimas imtis profesinės veiklos kitoje darbo aplinkoje; į šio įpareigojimo vykdymą neįtraukiama jokių sankcija asmeniui nustatytų draudimų verstis profesine veikla įgyvendinimo priežiūra). |
(11) |
Tam tikrais atvejais laikantis nacionalinės teisės aktų ir procedūrų lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų priežiūrai vykdyti galėtų būti naudojamos elektroninės stebėsenos priemonės. |
(12) |
Valstybė narė, kurioje atitinkamas asmuo buvo nuteistas, gali perduoti teismo sprendimą ir atitinkamais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo valstybei narei, kurioje nuteistasis asmuo teisėtai ir nuolat gyvena, siekdama, kad šie sprendimai būtų pripažinti ir kad būtų vykdoma juose nustatytų lygtinio atleidimo priemonių arba alternatyvių sankcijų priežiūra. |
(13) |
Sprendimą priėmusios valstybės narės kompetentinga institucija kiekvienu atveju atskirai turėtų priimti sprendimą dėl teismo sprendimo ir tam tikrais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo perdavimo kitai valstybei narei, inter alia, atsižvelgdama į pagal 5 straipsnio 4 dalį, 10 straipsnio 4 dalį bei 14 straipsnio 3 dalį padarytas deklaracijas. |
(14) |
Teismo sprendimas ir atitinkamais atvejais sprendimas dėl lygtinio nuteisimo taip pat gali būti perduotas valstybei narei, kuri nėra valstybė narė, kurioje nuteistasis asmuo gyvena, jei tos vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija, atsižvelgdama į tos valstybės atitinkamoje deklaracijoje išdėstytas sąlygas pagal šį pamatinį sprendimą, su tokiu perdavimu sutinka. Visų pirma sutikimas gali būti duotas dėl socialinės reabilitacijos, kai neprarasdamas teisės gyventi šalyje nuteistasis asmuo ketina persikelti į kitą valstybę narę dėl sudarytos darbo sutarties, jei jis yra tos valstybės narės teisėto ir nuolatinio gyventojo šeimos narys, arba jei jis ketina studijuoti arba mokytis toje valstybėje narėje, laikantis Bendrijos teisės. |
(15) |
Pripažindamos teismo sprendimą ir atitinkamais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo, valstybės narės turėtų taikyti savo nacionalinės teisės aktus ir procedūras. Lygtinio nuosprendžio ar alternatyvios sankcijos atveju, kai teismo sprendimu nenustatyta laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimu susijusi priemonė, vykdytina tuo atveju, jei nesilaikoma atitinkamų įpareigojimų ar nurodymų, tai galėtų reikšti, kad atitinkamą deklaraciją pagal šį pamatinį sprendimą pateikusios valstybės narės, nuspręsdamos jį pripažinti, sutinka vykdyti atitinkamų lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų priežiūrą ir neprisiima jokios kitos atsakomybės, išskyrus tolesnių sprendimų, kuriais keičiami lygtinio atleidimo priemone ar alternatyvia sankcija nustatyti įpareigojimai ar nurodymai arba keičiama lygtinio nuteisimo laikotarpio trukmė, priėmimą. Todėl tokiais atvejais pripažinimas tik suteikia vykdančiajai valstybei galimybę priimti tų rūšių tolesnius sprendimus ir nedaro jokio kito poveikio. |
(16) |
Valstybė narė gali atsisakyti pripažinti teismo sprendimą ir tam tikrais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo, jei atitinkamas teismo sprendimas buvo priimtas dėl asmens, kuris nepripažintas kaltu, pavyzdžiui, psichiškai nesveiko asmens atveju, ir teismo sprendime bei, atitinkamais atvejais, sprendime dėl lygtinio nuteisimo numatomas medicininis ir (arba) terapinis gydymas, kurio priežiūros tokių asmenų atveju vykdančioji valstybė negali vykdyti pagal savo nacionalinės teisės aktus. |
(17) |
Su teritoriškumu susijęs atsisakymo pagrindas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais ir siekiant kuo labiau bendradarbiauti pagal šio pamatinio sprendimo nuostatas, atsižvelgiant į jo tikslus. Sprendimas taikyti šį atsisakymo pagrindą turėtų būti grindžiamas kiekvieno konkretaus atvejo analize ir sprendimą priėmusios bei vykdančiosios valstybių kompetentingų institucijų konsultacijomis. |
(18) |
Jei lygtinio atleidimo priemonės ar alternatyvios sankcijos apima viešuosius darbus, tuomet vykdančioji valstybė turėtų turėti teisę atsisakyti pripažinti teismo sprendimą ir atitinkamais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo, jei viešieji darbai paprastai būtų atlikti per trumpesnį nei šešių mėnesių laikotarpį. |
(19) |
Liudijimo forma parengiama taip, kad apimtų teismo nuosprendžio ir atitinkamais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo pagrindinius elementus; liudijimas turėtų būti išverstas į oficialiąją vykdančiosios valstybės kalbą ar vieną iš jos oficialiųjų kalbų. Liudijimas turėtų padėti vykdančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms priimti sprendimus pagal šį pamatinį sprendimą, įskaitant sprendimus dėl lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų pripažinimo ir atsakomybės už jų priežiūrą prisiėmimo, sprendimus dėl lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų adaptavimo bei tolesnius sprendimus, susijusius būtent su tais atvejais, kai nesilaikoma lygtinio atleidimo priemonės ar alternatyvios sankcijos. |
(20) |
Laikydamosi tarpusavio pripažinimo principo, kuriuo grindžiamas šis pamatinis sprendimas, sprendimą priėmusi ir vykdančioji valstybės narės turėtų skatinti tiesioginių ryšių palaikymą tarp savo kompetentingų institucijų taikant šį pamatinį sprendimą. |
(21) |
Visos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nuteistiesiems asmenims, kurių atžvilgiu yra priimti sprendimai pagal šį pamatinį sprendimą, būtų užtikrinamos atitinkamos teisės ir teisių gynybos priemonės pagal jų nacionalinės teisės aktus, neatsižvelgiant į tai, ar sprendimus pagal šį pamatinį sprendimą priimti paskirtos kompetentingos institucijos yra teisminės ar neteisminės. |
(22) |
Visus su nuosprendžio vykdymo atidėjimu, lygtiniu nuosprendžiu ar alternatyvia sankcija susijusius tolesnius sprendimus, kuriais remiantis skiriama laisvės atėmimo bausmė ar su laisvės atėmimu susijusi priemonė, turėtų priimti teisminė institucija. |
(23) |
Kadangi visos valstybės narės ratifikavo 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, įgyvendinant šį pamatinį sprendimą tvarkomi asmens duomenys turėtų būti apsaugoti laikantis toje Konvencijoje nustatytų principų. |
(24) |
Kadangi šio pamatinio sprendimo tikslų, t. y. palengvinti nuteistųjų asmenų socialinę reabilitaciją, pagerinti nukentėjusių asmenų ir visuomenės apsaugą ir palengvinti atitinkamų lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų taikymą tuo atveju, kai pažeidėjai negyvena nuosprendį priėmusioje valstybėje, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl susijusių atvejų tarpvalstybinio pobūdžio ir kadangi dėl veiksmų masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, taikomo pagal Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnio antrą dalį, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo pamatiniu sprendimu neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti, |
PRIĖMĖ ŠĮ PAMATINĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Tikslai ir taikymo sritis
1. Šio pamatinio sprendimo tikslas – sudaryti palankias sąlygas nuteistųjų asmenų socialinei reabilitacijai ir nukentėjusių asmenų bei visuomenės apsaugos gerinimui ir sudaryti palankias sąlygas taikyti tinkamas lygtinio atleidimo priemones ir alternatyvias sankcijas pažeidėjams, kurie negyvena nuosprendį priėmusioje valstybėje. Siekiant šių tikslų šiame pamatiniame sprendime nustatomos taisyklės, pagal kurias valstybė narė, kuri nėra valstybė narė, kurioje atitinkamas asmuo buvo nuteistas, pripažįsta teismo sprendimus bei tam tikrais atvejais sprendimus dėl lygtinio nuteisimo ir vykdo tokio teismo sprendimo pagrindu nustatytų lygtinio atleidimo priemonių arba tokiame teismo sprendime nurodytų alternatyvių sankcijų priežiūrą bei priima kitus su tuo teismo sprendimu susijusius sprendimus, jei šiame pamatiniame sprendime nenumatyta kitaip.
2. Šis pamatinis sprendimas taikomas tik:
a) |
teismo sprendimų ir atitinkamais atvejais sprendimų dėl lygtinio nuteisimo pripažinimui; |
b) |
atsakomybės už lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą perdavimui; |
c) |
visiems kitiems su a ir b punktuose nurodytais sprendimais susijusiems sprendimams, |
kaip apibūdinta ir numatyta šiame pamatiniame sprendime.
3. Šis pamatinis sprendimas netaikomas:
a) |
teismo sprendimų baudžiamosiose bylose vykdymui, kai skiriamos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, patenkančios į Pamatinio sprendimo 2008/909/TVR taikymo sritį; |
b) |
finansinių baudų ir nutarimų konfiskuoti, kuriems taikomas 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (5) ir 2006 m. spalio 6 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti (6) pripažinimui ir vykdymui. |
4. Šis pamatinis sprendimas nekeičia įsipareigojimo gerbti pagrindines teises ir pagrindinius teisės principus, įtvirtintus Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje.
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžtys
Šiame pamatiniame sprendime:
1) |
teismo sprendimas – sprendimą priėmusios valstybės teismo galutinis sprendimas arba nutarimas, kuriuo nustatoma, kad fizinis asmuo įvykdė nusikalstamą veiką, ir skiriama:
|
2) |
nuosprendžio vykdymo atidėjimas – laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimu susijusi priemonė, kurios vykdymas yra visiškai arba iš dalies lygtinai sustabdomas nuosprendžio priėmimo metu skiriant vieną ar daugiau lygtinio atleidimo priemonių. Tokios lygtinio atleidimo priemonės gali būti įtrauktos į patį teismo sprendimą ar nustatytos kompetentingos institucijos priimtame atskirame sprendime dėl lygtinio nuteisimo; |
3) |
lygtinis nuosprendis – teismo sprendimas, kuriuo nuosprendžio vykdymas yra lygtinai atidedamas skiriant vieną ar daugiau lygtinio atleidimo priemonių, arba kuriame vietoj laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės skiriama viena ar daugiau lygtinio atleidimo priemonių. Tokios lygtinio atleidimo priemonės gali būti įtrauktos į patį teismo sprendimą ar nustatytos kompetentingos institucijos priimtame atskirame sprendime dėl lygtinio nuteisimo; |
4) |
alternatyvi sankcija – sankcija, kuria nustatomas įpareigojimas ar nurodymas ir kuri nėra laisvės atėmimo bausmė, su laisvės atėmimu susijusi priemonė ar finansinė bauda; |
5) |
sprendimas dėl lygtinio nuteisimo – teismo sprendimas arba sprendimą priėmusios valstybės kompetentingos institucijos galutinis sprendimas, priimtas remiantis tokiu teismo sprendimu,
|
6) |
lygtinis paleidimas – kompetentingos institucijos ar nacionalinės teisės aktais grindžiamas galutinis sprendimas dėl nuteistojo asmens paleidimo anksčiau, atlikus dalį laisvės atėmimo bausmės arba pritaikius dalį su laisvės atėmimu susijusios priemonės, skiriant vieną ar daugiau lygtinio atleidimo priemonių; |
7) |
lygtinio atleidimo priemonės – kompetentingos institucijos fiziniam asmeniui pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę skirti įpareigojimai ir nurodymai, susiję su nuosprendžio vykdymo atidėjimu, lygtiniu nuosprendžiu ar lygtiniu paleidimu; |
8) |
sprendimą priėmusi valstybė – valstybė narė, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas; |
9) |
vykdančioji valstybė – valstybė narė, kurioje vykdoma lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūra priėmus sprendimą pagal 8 straipsnį. |
3 straipsnis
Kompetentingų institucijų skyrimas
1. Kiekviena valstybė narė praneša Tarybos Generaliniam sekretoriatui, kokia institucija ar institucijos pagal jos nacionalinę teisę turi įgaliojimus veikti pagal šį pamatinį sprendimą tuo atveju, kai ta valstybė narė yra sprendimą priėmusi valstybė arba vykdančioji valstybė.
2. Institucijomis, kompetentingomis priimti sprendimus pagal šį pamatinį sprendimą, valstybės narės gali skirti neteismines institucijas, jeigu šios institucijos yra kompetentingos priimti panašaus pobūdžio sprendimus pagal nacionalinę teisę ir procedūras.
3. Jei sprendimą pagal 14 straipsnio 1 dalies b arba c punktą priima ne teismas, o kita kompetentinga institucija, valstybės narės užtikrina, kad atitinkamo asmens prašymu tokį sprendimą galėtų peržiūrėti teismas ar kita nepriklausoma į teismą panaši įstaiga.
4. Tarybos Generalinis sekretoriatas pateikia gautą informaciją visoms valstybėms narėms ir Komisijai.
4 straipsnis
Lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų rūšys
1. Šis pamatinis sprendimas taikomas šioms lygtinio atleidimo priemonėms arba alternatyvioms sankcijoms:
a) |
nuteistojo asmens įpareigojimui informuoti konkrečią instituciją apie gyvenamosios vietos ar darbo vietos pakeitimą; |
b) |
įpareigojimui nesilankyti tam tikrose sprendimą priėmusios arba vykdančiosios valstybės vietovėse, vietose ar apibrėžtose srityse; |
c) |
įpareigojimui, kuriuo apribojamas išvykimas iš vykdančiosios valstybės teritorijos; |
d) |
nurodymams, susijusiems su elgesiu, gyvenamąja vieta, švietimu ir mokymu, laisvalaikiu arba nustatantiems profesinės veiklos vykdymo apribojimus ar sąlygas; |
e) |
įpareigojimui nustatytu laiku užsiregistruoti konkrečioje institucijoje; |
f) |
įpareigojimui vengti kontaktų su konkrečiais asmenimis; |
g) |
įpareigojimui vengti naudotis konkrečiais objektais, kuriuos nuteistasis asmuo panaudojo arba tikėtina, kad panaudos nusikalstamai veikai įvykdyti; |
h) |
įpareigojimui finansiškai kompensuoti nusikalstama veika padarytą žalą ir (arba) įpareigojimui pateikti tokio įpareigojimo vykdymo įrodymą; |
i) |
įpareigojimui atlikti viešuosius darbus; |
j) |
įpareigojimui bendradarbiauti su atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės priežiūros pareigūnu arba socialinės tarnybos atstovu, atsakingu už nuteistuosius asmenis; |
k) |
įpareigojimui baigti terapinio gydymo arba gydymo nuo žalingų įpročių kursą. |
2. Kiekviena valstybė narė, įgyvendindama šį pamatinį sprendimą, informuoja Tarybos Generalinį sekretoriatą, kokių dar lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų, be nurodytųjų 1 dalyje, priežiūrą ji yra pasirengusi vykdyti. Tarybos Generalinis sekretoriatas pateikia gautą informaciją visoms valstybėms narėms ir Komisijai.
5 straipsnis
Kriterijai teismo sprendimo ir atitinkamais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo perdavimui
1. Sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija gali perduoti teismo sprendimą ir tam tikrais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo valstybės narės, kurioje nuteistasis asmuo teisėtai ir nuolat gyvena, kompetentingai institucijai, jeigu nuteistasis asmuo sugrįžo arba nori sugrįžti į tą valstybę.
2. Sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija gali nuteistojo asmens prašymu perduoti teismo sprendimą ir tam tikrais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo valstybės narės, kuri nėra valstybė narė, kurioje nuteistasis asmuo teisėtai ir nuolat gyvena, kompetentingai institucijai, jeigu pastaroji institucija su tokiu perdavimu sutinka.
3. Įgyvendindamos šį pamatinį sprendimą valstybės narės nusprendžia, kokiomis sąlygomis jų kompetentingos institucijos gali sutikti su teismo sprendimo ir atitinkamais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo perdavimu pagal 2 dalį.
4. Kiekviena valstybė narė Tarybos Generaliniam sekretoriatui pateikia deklaraciją dėl sprendimo, priimto pagal 3 dalį. Valstybės narės bet kada gali šią deklaraciją pakeisti. Generalinis sekretoriatas pateikia gautą informaciją visoms valstybėms narėms ir Komisijai.
6 straipsnis
Teismo sprendimo ir atitinkamais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo perdavimo procedūra
1. Kai, taikydama 5 straipsnio 1 arba 2 dalį, sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija perduoda teismo sprendimą ir tam tikrais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo kitai valstybei narei, ji užtikrina, kad prie teismo sprendimo būtų pridėtas liudijimas, kurio standartinė forma pateikta I priede.
2. Teismo sprendimą ir tam tikrais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo kartu su 1 dalyje nurodytu liudijimu sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija tiesiogiai perduoda vykdančiosios valstybės kompetentingai institucijai bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą tokiomis sąlygomis, kad vykdančioji valstybė galėtų nustatyti jų autentiškumą. Teismo sprendimo ir tam tikrais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo originalas arba patvirtintos jų kopijos bei liudijimo originalas siunčiami vykdančiosios valstybės kompetentingai institucijai, jei ji to pareikalauja. Visus oficialius pranešimus minėtos kompetentingos institucijos taip pat tiesiogiai siunčia viena kitai.
3. 1 dalyje nurodytą liudijimą pasirašo ir jo turinio tikslumą patvirtina sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija.
4. Be 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių ir sankcijų, šio straipsnio 1 dalyje nurodytame liudijime pateikiamos tik tos priemonės ar sankcijos, apie kurias vykdančioji valstybė pranešė pagal 4 straipsnio 2 dalį.
5. Sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija teismo sprendimą ir tam tikrais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo kartu su 1 dalyje nurodytu liudijimu vienu metu perduoda tik vienai vykdančiajai valstybei.
6. Jei sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija nežino vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, ji pateikia visus būtinus užklausimus, be kita ko, kreipdamasi į pagal Tarybos bendruosius veiksmus 98/428/TVR (7) sukurtus Europos teisminio tinklo kontaktinius punktus, kad gautų informaciją iš vykdančiosios valstybės.
7. Kai teismo sprendimą ir atitinkamais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo kartu su 1 dalyje nurodytu liudijimu gaunanti vykdančiosios valstybės institucija nėra kompetentinga jį pripažinti ir imtis susijusių būtinų priemonių lygtinio atleidimo priemonės ar alternatyvios sankcijos priežiūrai vykdyti, ji ex officio perduoda jį kompetentingai institucijai ir nedelsdama informuoja apie tai sprendimą priėmusios valstybės kompetentingą instituciją bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą.
7 straipsnis
Pasekmės sprendimą priėmusiai valstybei
1. Vykdančiosios valstybės kompetentingai institucijai pripažinus jai perduotą teismo sprendimą ir atitinkamais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo ir apie tokį pripažinimą informavus sprendimą priėmusios valstybės kompetentingą instituciją, sprendimą priėmusi valstybė praranda kompetenciją, susijusią su skirtų lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų priežiūra, ir kompetenciją imtis 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų tolesnių priemonių.
2. Sprendimą priėmusi valstybė vėl įgyja tokią 1 dalyje nurodytą kompetenciją:
a) |
kai jos kompetentinga institucija vykdančiosios valstybės kompetentingai institucijai praneša apie 6 straipsnio 1 dalyje nurodyto liudijimo atsiėmimą pagal 9 straipsnio 4 dalį; |
b) |
14 straipsnio 3 dalyje siejant su 14 straipsnio 5 dalimi nurodytais atvejais; ir |
c) |
20 straipsnyje nurodytais atvejais. |
8 straipsnis
Vykdančiosios valstybės sprendimas
1. Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta pagal 5 straipsnį ir 6 straipsnyje nustatyta tvarka perduotą teismo sprendimą bei atitinkamais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo ir nedelsdama imasi visų reikiamų priemonių dėl lygtinio atleidimo priemonių arba alternatyvių sankcijų priežiūros, nebent ji nuspręstų pasiremti vienu iš 11 straipsnyje nurodytų pripažinimo ar priežiūros vykdymo atsisakymo pagrindų.
2. Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atidėti sprendimo dėl teismo sprendimo ir atitinkamais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo pripažinimo priėmimą tuo atveju, kai 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas liudijimas yra neišsamus arba akivaizdžiai neatitinka teismo sprendimo ar atitinkamais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo, kol per pagrįstą terminą liudijimas nebus papildytas ar pataisytas.
9 straipsnis
Lygtinio atleidimo priemonių arba alternatyvių sankcijų adaptavimas
1. Jei atitinkamų lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų pobūdis arba galiojimo trukmė, arba lygtinio nuteisimo laikotarpio trukmė neatitinka vykdančiosios valstybės teisės, tos valstybės kompetentinga institucija gali jas adaptuoti atsižvelgdama į lygiaverčių nusikalstamų veikų atveju pagal vykdančiosios valstybės teisę taikomų lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų pobūdį ir trukmę, arba lygtinio nuteisimo laikotarpio trukmę. Adaptuota lygtinio atleidimo priemonė, alternatyvi sankcija ar lygtinio nuteisimo laikotarpio trukmė turi kuo labiau atitikti sprendimą priėmusios valstybės skirtą priemonę ar sankciją.
2. Jeigu lygtinio atleidimo priemonė, alternatyvi sankcija arba lygtinio nuteisimo laikotarpis buvo adaptuoti dėl to, kad jų trukmė yra ilgesnė nei vykdančiosios valstybės teisėje numatyta ilgiausia trukmė, adaptuotos lygtinio atleidimo priemonės, alternatyvios sankcijos ar lygtinio nuteisimo laikotarpio trukmė negali būti trumpesnė nei ilgiausia trukmė, pagal vykdančiosios valstybės teisę numatyta už lygiavertes nusikalstamas veikas.
3. Adaptuota lygtinio atleidimo priemonė, alternatyvi sankcija ar lygtinio nuteisimo laikotarpis negali būti griežtesni ar būti taikomi ilgiau negu paskirta pirminė lygtinio atleidimo priemonė, alternatyvi sankcija ar lygtinio nuteisimo laikotarpis.
4. Gavusi 16 straipsnio 2 dalyje arba 18 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją, sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija gali nuspręsti atsiimti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą liudijimą, jei vykdančioji valstybė dar nepradėjo vykdyti priežiūros. Tokiais atvejais sprendimas priimamas ir apie jį pranešama kuo greičiau ir per dešimt dienų nuo informacijos gavimo.
10 straipsnis
Dvigubas baudžiamumas
1. Pagal šio pamatinio sprendimo nuostatas, neatlikus veikos dvigubo baudžiamumo patikrinimo teismo sprendimas ir atitinkamais atvejais sprendimas dėl lygtinio nuteisimo pripažįstamas ir lygtinio atleidimo priemonių bei alternatyvių sankcijų priežiūra vykdoma toliau nurodytų nusikalstamų veikų atveju, jeigu už jas sprendimą priėmusioje valstybėje baudžiama laisvės atėmimo bausme arba priemone, susijusia su laisvės atėmimu, kurių ilgiausias terminas yra ne mažiau kaip treji metai ir jeigu jos yra apibrėžtos sprendimą priėmusios valstybės teisėje:
— |
dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje, |
— |
terorizmas, |
— |
prekyba žmonėmis, |
— |
seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija, |
— |
neteisėta prekyba narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis, |
— |
neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis, |
— |
korupcija, |
— |
sukčiavimas, įskaitant sukčiavimą, kuris kenkia Europos Bendrijų finansiniams interesams, kaip apibrėžta 1995 m. liepos 26 d. Konvencijoje dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (8), |
— |
nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimas, |
— |
valiutos, įskaitant eurą, padirbinėjimas, |
— |
nusikaltimai informatikai, |
— |
nusikaltimai aplinkai, įskaitant neteisėtą prekybą nykstančiomis gyvūnų ir nykstančiomis augalų rūšimis bei veislėmis, |
— |
pagalba neteisėtai patekti į šalį ir joje apsigyventi, |
— |
nužudymas, sunkus kūno sužalojimas, |
— |
neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais, |
— |
žmonių grobimas, neteisėtas laisvės atėmimas ir įkaitų ėmimas, |
— |
rasizmas ir ksenofobija, |
— |
organizuotas ar ginkluotas apiplėšimas, |
— |
neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, įskaitant antikvarines vertybes ir meno kūrinius, |
— |
pinigų gavimas apgaulės būdu, |
— |
reketavimas ir turto prievartavimas, |
— |
gaminių klastojimas ir piratavimas, |
— |
administracinių dokumentų klastojimas ir prekyba jais, |
— |
mokėjimo priemonių klastojimas, |
— |
neteisėta prekyba hormoninėmis medžiagomis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis, |
— |
neteisėta prekyba branduolinėmis ar radioaktyviomis medžiagomis, |
— |
prekyba vogtomis transporto priemonėmis, |
— |
išžaginimas, |
— |
tyčinis padegimas, |
— |
Tarptautiniam baudžiamajam teismui teismingi nusikaltimai, |
— |
neteisėtas orlaivio arba laivo užgrobimas, |
— |
diversija. |
2. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Europos Sąjungos sutarties 39 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis bet kuriuo metu gali vieningai nuspręsti papildyti šio straipsnio 1 dalyje pateiktą sąrašą kitomis nusikalstamų veikų kategorijomis. Atsižvelgdama į pagal šio pamatinio sprendimo 26 straipsnio 1 dalį pateiktą ataskaitą, Taryba sprendžia, ar šis sąrašas turėtų būti išplėstas arba iš dalies pakeistas.
3. 1 dalyje neišvardytų nusikalstamų veikų atvejais vykdančioji valstybė gali pripažinti teismo sprendimą ir atitinkamais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo ir atlikti lygtinio atleidimo priemonių bei alternatyvių sankcijų priežiūrą su sąlyga, kad teismo sprendimas yra susijęs su veikomis, kurios pagal vykdančiosios valstybės teisės aktus taip pat laikomos nusikalstama veika, neatsižvelgiant į jų sudėties požymius arba aprašymą.
4. Kiekviena valstybė narė, priimdama šį pamatinį sprendimą arba vėliau pateikdama deklaraciją Tarybos Generaliniam sekretoriatui, gali pateikti deklaraciją dėl to, kad ji netaikys 1 dalies. Bet kuri tokia deklaracija gali būti atsiimta bet kuriuo metu. Tokios deklaracijos skelbiamos arba apie deklaracijų atsiėmimą skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
11 straipsnis
Atsisakymo pripažinti ir vykdyti priežiūrą pagrindai
1. Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti teismo sprendimą ar atitinkamais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo ir prisiimti atsakomybę už lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų priežiūrą, jeigu:
a) |
6 straipsnio 1 dalyje nurodytas liudijimas yra neišsamus arba akivaizdžiai neatitinka teismo sprendimo ar sprendimo dėl lygtinio nuteisimo ir nebuvo papildytas ar ištaisytas per vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos nustatytą pagrįstą laikotarpį; |
b) |
neatitinkami 5 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 2 dalyje ar 6 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai; |
c) |
teismo sprendimo pripažinimas ir atsakomybės už lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų priežiūrą prisiėmimas prieštarautų ne bis in idem principui; |
d) |
10 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju ir jei vykdančioji valstybė narė pateikė deklaraciją pagal 10 straipsnio 4 dalį, 10 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, teismo sprendimas susijęs su veikomis, kurios nebūtų laikomos nusikalstama veika pagal vykdančiosios valstybės teisę. Tačiau su mokesčiais ar rinkliavomis, muitais ar valiutos keitimu susijusiais atvejais negalima atsisakyti vykdyti teismo sprendimo arba atitinkamais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo remiantis tuo, kad vykdančiosios valstybės teisės aktuose nenumatyti tokie patys mokesčiai ar rinkliavos, arba tokios pačios mokesčius ar rinkliavas, muitus ir valiutos keitimą reglamentuojančios taisyklės, kokios yra numatytos sprendimą priėmusios valstybės teisės aktuose; |
e) |
nuosprendis negali būti vykdomas pagal vykdančiosios valstybės teisės aktus ir jis yra susijęs su veika, kuri pagal tuos teisės aktus priklauso jos kompetencijai; |
f) |
pagal vykdančiosios valstybės teisės aktus galioja imunitetas, dėl kurio negalima prižiūrėti lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų; |
g) |
pagal vykdančiosios valstybės teisės aktus nuteistasis asmuo dėl savo amžiaus negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už veikas, dėl kurių buvo priimtas teismo sprendimas; |
h) |
teismo sprendimas buvo priimtas asmeniui nedalyvaujant, nebent liudijime teigiama, kad asmuo buvo asmeniškai pakviestas arba per atstovą, įgaliotą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie teismo posėdžio, kuriame teismo sprendimas buvo priimtas jam nedalyvaujant, laiką ir vietą, arba kad asmuo kompetentingai institucijai nurodė neginčijąs bylos; |
i) |
teismo sprendime ar atitinkamais atvejais sprendime dėl lygtinio nuteisimo numatomas medicininis ir (arba) terapinis gydymas, kurio vykdymo, atsižvelgdama į savo teisinę ar sveikatos priežiūros sistemą, valstybė narė negali prižiūrėti nepaisant 9 straipsnio; |
j) |
lygtinio atleidimo priemonės ar alternatyvios sankcijos trukmė yra trumpesnė kaip šeši mėnesiai; arba |
k) |
teismo sprendimas yra susijęs su nusikalstamomis veikomis, kurios pagal vykdančiosios valstybės teisės aktus laikomos visiškai, daugiausia arba iš esmės įvykdytomis jos teritorijoje ar jos teritorijai lygiavertėje vietoje. |
2. Sprendimą pagal 1 dalies k punktą, susijusį su nusikalstamomis veikomis, iš dalies įvykdytomis vykdančiosios valstybės teritorijoje ar jos teritorijai lygiavertėje vietoje, esant tik išimtinėms aplinkybėms ir kiekvienu atveju atskirai priima vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija, atsižvelgdama į konkrečias bylos aplinkybes, ypač į tai, ar didžioji arba esminė atitinkamos veikos dalis įvykdyta sprendimą priėmusioje valstybėje.
3. 1 dalies a, b, c, h, i, j ir k punktuose nurodytais atvejais, prieš nuspręsdama nepripažinti teismo sprendimo ar atitinkamais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo ir neprisiimti atsakomybės už lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija tinkamu būdu palaiko ryšius su sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija ir prireikus prašo jos nedelsiant pateikti visą prašomą papildomą informaciją.
4. Kai vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija nusprendžia pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atsisakymo pagrindu, visų pirma 1 dalies d arba k punkte nurodytais pagrindais, ji gali, nepaisant to, susitarusi su sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija, nuspręsti vykdyti jai perduotame teismo sprendime ir atitinkamais atvejais sprendime dėl lygtinio nuteisimo nustatytų lygtinio atleidimo priemonių arba alternatyvių sankcijų priežiūrą neprisiimdama atsakomybės už jokio 14 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodyto sprendimo priėmimą.
12 straipsnis
Terminas
1. Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija kuo greičiau ir per 60 dienų nuo teismo sprendimo ir atitinkamais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo kartu su 6 straipsnio 1 dalyje nurodytu liudijimu gavimo nusprendžia, ar pripažinti teismo sprendimą ir atitinkamais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo bei prisiimti atsakomybę už lygtinio atleidimo priemonių arba alternatyvių sankcijų priežiūrą. Ji apie savo sprendimą nedelsdama informuoja sprendimą priėmusios valstybės kompetentingą instituciją bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą.
2. Jei, esant išimtinėms aplinkybėms, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija negali laikytis 1 dalyje nustatyto termino, ji bet kokiu būdu nedelsdama informuoja sprendimą priėmusios valstybės kompetentingą instituciją, pateikdama vėlavimo priežastis ir numatomą laiką, reikalingą galutiniam sprendimui priimti.
13 straipsnis
Reglamentuojantys teisės aktai
1. Lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą bei taikymą reglamentuoja vykdančiosios valstybės teisės aktai.
2. Kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalies h punkte vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali prižiūrėti, kaip vykdomas įpareigojimas, pareikalaudama nuteistojo asmens pateikti įpareigojimo kompensuoti nusikalstama veika padarytą žalą vykdymo įrodymą.
14 straipsnis
Jurisdikcija priimti visus tolesnius sprendimus ir reglamentuojantys teisės aktai
1. Vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos jurisdikcijai priklauso priimti visus tolesnius sprendimus, susijusius su nuosprendžio vykdymo atidėjimu, lygtiniu paleidimu, lygtiniu nuosprendžiu ir alternatyvia sankcija, visų pirma jei nesilaikoma lygtinio atleidimo priemonės ar alternatyvios sankcijos arba jei nuteistasis asmuo įvykdo naują nusikalstamą veiką.
Tokie tolesni sprendimai visų pirma priimami dėl:
a) |
lygtinio atleidimo priemonėje ar alternatyvioje sankcijoje nustatytų įpareigojimų ar nurodymų keitimo arba lygtinio nuteisimo laikotarpio trukmės keitimo; |
b) |
teismo sprendimo vykdymo sustabdymo panaikinimo ar sprendimo dėl lygtinio paleidimo panaikinimo; ir |
c) |
laisvės atėmimo bausmės skyrimo arba su laisvės atėmimu susijusios priemonės skyrimo alternatyvios sankcijos arba lygtinio nuosprendžio atveju. |
2. Pagal 1 dalį priimtiems sprendimams ir visiems tolesniems su teismo sprendimu susijusiems veiksmams, atitinkamais atvejais įskaitant laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės vykdymą ir prireikus adaptavimą, taikomi vykdančiosios valstybės teisės aktai.
3. Kiekviena valstybė narė, priimdama šį pamatinį sprendimą arba vėliau, gali pateikti deklaraciją dėl to, kad kaip vykdančioji valstybė tos valstybės narės nurodytais atvejais ar tam tikroms kategorijoms priskiriamais atvejais ji atsisakys prisiimti 1 dalies b ir c punktuose numatytą atsakomybę, visų pirma:
a) |
su alternatyvia sankcija susijusiais atvejais, kai teismo sprendime nenustatyta laisvės atėmimo bausmė ar su laisvės atėmimu susijusi priemonė, vykdytina, jei nesilaikoma atitinkamų įpareigojimų ar nurodymų; |
b) |
su lygtiniu nuosprendžiu susijusiais atvejais; |
c) |
kai teismo sprendimas susijęs su veikomis, kurios pagal vykdančiosios valstybės teisės aktus nelaikomos nusikalstama veika, neatsižvelgiant į jų sudėties požymius arba aprašymą. |
4. Kai valstybė narė pasinaudoja kuria nors 3 dalyje nurodyta galimybe, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija lygtinio atleidimo priemonės arba alternatyvios sankcijos nesilaikymo atveju grąžina jurisdikciją sprendimą priėmusios valstybės kompetentingai institucijai, jeigu vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija laikosi nuomonės, kad reikia priimti tolesnį sprendimą pagal 1 dalies b arba c punktą.
5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais nedaromas poveikis įpareigojimui pripažinti teismo sprendimą ir atitinkamais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo ir įpareigojimui nedelsiant imtis visų būtinų priemonių dėl lygtinio atleidimo priemonių arba alternatyvių sankcijų priežiūros, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalyje.
6. 3 dalyje minėtos deklaracijos pateikiamos pranešimu Tarybos Generaliniam sekretoriatui. Bet kuri tokia deklaracija gali būti atsiimta bet kuriuo metu. Šiame straipsnyje minėtos deklaracijos skelbiamos arba apie jų atsiėmimą skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
15 straipsnis
Kompetentingų institucijų tarpusavio konsultacijos
Tais atvejais, kai manoma, kad tai tikslinga, sprendimą priėmusios valstybės ir vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos gali konsultuotis viena su kita, kad būtų sudarytos sąlygos sklandžiai bei veiksmingai taikyti šį pamatinį sprendimą.
16 straipsnis
Dalyvaujančių institucijų pareigos, kai tolesni sprendimai priklauso vykdančiosios valstybės jurisdikcijai
1. Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja sprendimą priėmusios valstybės kompetentingą instituciją bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, apie visus sprendimus dėl:
a) |
lygtinio atleidimo priemonės ar alternatyvios sankcijos keitimo; |
b) |
teismo sprendimo vykdymo sustabdymo panaikinimo ar sprendimo dėl lygtinio paleidimo panaikinimo; |
c) |
laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės vykdymo dėl to, kad nesilaikoma lygtinio atleidimo priemonės ar alternatyvios sankcijos; |
d) |
lygtinio atleidimo priemonės ar alternatyvios sankcijos galiojimo pabaigos. |
2. Sprendimą priėmusios valstybės kompetentingos institucijos prašymu vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija ją informuoja apie ilgiausią laisvės atėmimo trukmę, numatytą vykdančiosios valstybės nacionalinės teisės aktuose nusikalstamos veikos, dėl kurios buvo priimtas teismo sprendimas ir kuri galėtų būti taikoma nuteistajam asmeniui, jei jis nesilaikytų lygtinio atleidimo priemonės ar alternatyvios sankcijos, atveju. Ši informacija pateikiama nedelsiant po to, kai gaunamas teismo sprendimas ir atitinkamais atvejais sprendimas dėl lygtinio nuteisimo kartu su 6 straipsnio 1 dalyje nurodytu liudijimu.
3. Sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija nedelsdama bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, informuoja vykdančiosios valstybės kompetentingą instituciją apie aplinkybes ar duomenis, dėl kurių, jos manymu, galėtų būti priimtas vienas ar daugiau 1 dalies a, b ar c punkte nurodytų sprendimų.
17 straipsnis
Dalyvaujančių institucijų pareigos, kai tolesni sprendimai priklauso sprendimą priėmusios valstybės jurisdikcijai
1. Jei sprendimą priėmusios valstybės kompetentingos institucijos jurisdikcijai pagal 14 straipsnio 3 dalį priklauso priimti 14 straipsnio 1 dalyje nurodytus tolesnius sprendimus, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija nedelsdama jai praneša apie:
a) |
duomenis, kuriais remiantis galėtų būti panaikintas teismo sprendimo vykdymo sustabdymas ar sprendimas dėl lygtinio paleidimo; |
b) |
duomenis, kuriais remiantis gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė ar su laisvės atėmimu susijusi priemonė; |
c) |
visus kitus faktus ir aplinkybes, kuriuos prašo pateikti sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija ir kurie yra svarbūs, kad ji galėtų priimti tolesnius sprendimus pagal savo nacionalinės teisės aktus. |
2. Kai valstybė narė pasinaudoja 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta galimybe, tos valstybės kompetentinga institucija informuoja sprendimą priėmusios valstybės kompetentingą instituciją, jei nuteistasis asmuo nesilaiko lygtinio atleidimo priemonės ar alternatyvios sankcijos.
3. Apie 1 dalies a ir b punktuose ir 2 dalyje nurodytus duomenis pranešama naudojant II priede pateiktą standartinę formą. Apie 1 dalies c punkte nurodytus faktus ir aplinkybes pranešama bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, taip pat ir, jei įmanoma, naudojant II priede pateiktą formą.
4. Jeigu pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinės teisės aktus prieš priimant sprendimą dėl nuosprendžio skyrimo turi būti vykdomas nuteistojo asmens bylos teisminis nagrinėjimas, šis reikalavimas gali būti įvykdomas mutatis mutandis laikantis tarptautinės ar Europos Sąjungos teisės dokumentuose nustatytos tvarkos, pagal kurią sudaroma galimybė asmenis apklausti naudojantis vaizdo konferencijomis.
5. Sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja vykdančiosios valstybės kompetentingą instituciją apie visus sprendimus dėl:
a) |
teismo sprendimo vykdymo sustabdymo panaikinimo ar sprendimo dėl lygtinio paleidimo panaikinimo; |
b) |
laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, kai tokia priemonė nustatyta teismo sprendime, vykdymo; |
c) |
laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, kai tokia priemonė nenustatyta teismo sprendime, paskyrimo; |
d) |
lygtinio atleidimo priemonės ar alternatyvios sankcijos galiojimo pabaigos. |
18 straipsnis
Vykdančiosios valstybės visais atvejais teikiama informacija
Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja sprendimą priėmusios valstybės kompetentingą instituciją bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, apie:
1) |
teismo sprendimo ir atitinkamais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo perdavimą kartu su 6 straipsnio 1 dalyje nurodytu liudijimu kompetentingai institucijai, atsakingai už jo pripažinimą ir už tai, kad būtų imtasi susijusių priemonių lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų priežiūrai vykdyti pagal 6 straipsnio 7 dalį; |
2) |
tai, kad lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų priežiūra praktiškai yra neįmanoma, kadangi teismo sprendimo bei atitinkamais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo perdavimo kartu su 6 straipsnio 1 dalyje nurodytu liudijimu vykdančiajai valstybei nuteistojo asmens negalima rasti vykdančiosios valstybės teritorijoje, ir tokiu atveju vykdančioji valstybė neįpareigojama vykdyti lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų priežiūros; |
3) |
galutinį sprendimą pripažinti teismo sprendimą bei atitinkamais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo ir prisiimti atsakomybę už lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų priežiūrą; |
4) |
sprendimą nepripažinti teismo sprendimo bei atitinkamais atvejais sprendimo dėl lygtinio nuteisimo ir neprisiimti atsakomybės už lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų priežiūrą pagal 11 straipsnį, kartu nurodant to sprendimo priežastis; |
5) |
sprendimą adaptuoti lygtinio atleidimo priemones ar alternatyvias sankcijas pagal 9 straipsnį, kartu nurodant to sprendimo priežastis; |
6) |
sprendimą dėl amnestijos ar malonės, kuriuo remiantis nebus vykdoma lygtinio atleidimo priemonių arba alternatyvių sankcijų priežiūra dėl 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, atitinkamais atvejais kartu nurodant to sprendimo priežastis. |
19 straipsnis
Amnestija, malonė, teismo sprendimo peržiūrėjimas
1. Amnestiją arba malonę gali suteikti ir sprendimą priėmusi valstybė, ir vykdančioji valstybė.
2. Tik sprendimą priėmusi valstybė gali priimti sprendimą dėl prašymų peržiūrėti teismo sprendimą, kuris sudaro lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų, kurių vykdymas turi būti prižiūrimas pagal šį pamatinį sprendimą, pagrindą.
20 straipsnis
Vykdančiosios valstybės jurisdikcijos pabaiga
1. Jei nuteistasis asmuo pasislepia ar nebeturi teisėtos bei nuolatinės gyvenamosios vietos vykdančiojoje valstybėje, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali grąžinti jurisdikciją, susijusią su lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų priežiūra bei su visais tolesniais sprendimais dėl teismo sprendimo, sprendimą priėmusios valstybės kompetentingai institucijai.
2. Jei sprendimą priėmusioje valstybėje vyksta naujas baudžiamasis procesas prieš atitinkamą asmenį, sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija gali prašyti vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos grąžinti jurisdikciją, susijusią su lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų priežiūra ir su visais tolesniais sprendimais dėl teismo sprendimo, sprendimą priėmusios valstybės kompetentingai institucijai. Tokiu atveju vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali jurisdikciją grąžinti sprendimą priėmusios valstybės kompetentingai institucijai.
3. Kai, taikant šį straipsnį, jurisdikcija grąžinama sprendimą priėmusiai valstybei, tos valstybės kompetentinga institucija perima jurisdikciją. Vykdydama lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų tolesnę priežiūrą sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija atsižvelgia į lygtinio atleidimo priemonių ar alternatyvių sankcijų trukmę ir jų laikymosi lygį vykdančiojoje valstybėje, taip pat į visus sprendimus, kuriuos vykdančioji valstybė priėmė pagal 16 straipsnio 1 dalį.
21 straipsnis
Kalbos
6 straipsnio 1 dalyje nurodyti liudijimai išverčiami į vykdančiosios valstybės oficialiąją kalbą arba vieną iš jos oficialiųjų kalbų. Priimant šį pamatinį sprendimą arba vėliau bet kuri valstybė narė Tarybos Generaliniame sekretoriate deponuotoje deklaracijoje gali nurodyti, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau Europos Sąjungos institucijų kitų oficialiųjų kalbų.
22 straipsnis
Išlaidos
Vykdančioji valstybė padengia šio pamatinio sprendimo taikymo išlaidas, išskyrus išlaidas, kurios atsirado išskirtinai sprendimą priėmusios valstybės teritorijoje.
23 straipsnis
Ryšys su kitais susitarimais
1. Santykiuose tarp valstybių narių šis pamatinis sprendimas nuo 2011 m. gruodžio 6 d. pakeičia atitinkamas 1964 m. lapkričio 30 d. Europos Tarybos konvencijos dėl lygtinai nuteistų arba lygtinai paleistų nusikaltėlių priežiūros nuostatas.
2. Valstybės narės gali toliau taikyti galiojančius dvišalius ar daugiašalius susitarimus po 2008 m. gruodžio 6 d., jei jie leidžia praplėsti ar papildyti šio pamatinio sprendimo tikslus ir padeda supaprastinti ar dar labiau palengvinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūros procedūras.
3. Valstybės narės gali sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus po 2008 m. gruodžio 6 d., jei tokie susitarimai leidžia praplėsti ar papildyti šio pamatinio sprendimo nuostatas ir padeda dar labiau supaprastinti ar palengvinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūros procedūras.
4. Valstybės narės iki 2009 m. kovo 6 d. praneša Tarybai ir Komisijai apie 2 dalyje nurodytus galiojančius susitarimus, kuriuos jos pageidauja toliau taikyti. Be to, valstybės narės praneša Tarybai ir Komisijai apie visus 3 dalyje nurodytus naujus susitarimus per tris mėnesius nuo jų pasirašymo.
24 straipsnis
Teritorinis taikymas
Šis pamatinis sprendimas taikomas Gibraltarui.
25 straipsnis
Įgyvendinimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų priemonės, būtinos šiam pamatiniam sprendimui įgyvendinti iki 2011 m. gruodžio 6 d.
2. Valstybės narės Tarybos Generaliniam sekretoriatui ir Komisijai perduoda nuostatų, kuriomis į jų nacionalinę teisę perkeliami šiuo pamatiniu sprendimu joms nustatyti įpareigojimai, tekstą.
26 straipsnis
Peržiūra
1. Iki 2014 m. gruodžio 6 d. Komisija parengia ataskaitą, remdamasi iš valstybių narių pagal 25 straipsnio 2 dalį gauta informacija.
2. Remdamasi šia ataskaita Taryba įvertina:
a) |
kokiu mastu valstybės narės ėmėsi šiam pamatiniam sprendimui įgyvendinti būtinų priemonių; ir |
b) |
šio pamatinio sprendimo taikymą. |
3. Prireikus ataskaita pateikiama su pasiūlymais dėl teisės aktų.
27 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis pamatinis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 27 d.
Tarybos vardu
Pirmininkė
M. ALLIOT-MARIE
(1) OL C 147, 2007 6 30, p. 1.
(2) 2007 m. spalio 25 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(4) OL L 327, 2008 12 5, p. 27.
(5) OL L 76, 2005 3 22, p. 16.
(6) OL L 328, 2006 11 24, p. 59.
(8) OL C 316, 1995 11 27, p. 49.
I PRIEDAS
II PRIEDAS
16.12.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 337/s3 |
PASTABA SKAITYTOJUI
Institucijos nusprendė nedaryti tekstuose nuorodų į juose minimų teisės aktų paskutinius pakeitimus.
Jeigu nenurodyta kitaip, čia skelbiamuose tekstuose nurodyti šiuo metu galiojantys teisės aktai.