3.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/1

(1)

2007 m. rugsėjo 4 d. Komisija paskelbė pranešimą (2) apie antidempingo tyrimo dėl Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) kilmės citrinų rūgšties importo į Bendriją inicijavimą. 2008 m. birželio 3 d. Komisija Reglamentu (EB) Nr. 488/2008 (3) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą importuojamai KLR kilmės citrinų rūgščiai.

(2)

Reikia pažymėti, kad tyrimas inicijuotas gavus Europos chemijos pramonės tarybos (CEFIC) (toliau – skundo pateikėjas) Bendrijos gamintojo, kuris pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) visos citrinų rūgšties Bendrijoje, vardu pateiktą skundą.

(3)

Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2006 m. liepos 1 d.–2007 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Atlikdama žalai įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, Komisija nagrinėjo laikotarpio nuo 2004 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenis.

(4)

Nustačius laikinąjį antidempingo muitą importuojamai KLR kilmės citrinų rūgščiai keletas suinteresuotųjų šalių raštu pateikė pastabas. Toms šalims, kurios to pageidavo, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(5)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Visų pirma Komisija nuodugniau nagrinėjo Bendrijos interesų aspektą. Nustačius laikinąsias priemones atliktas vienas papildomas patikrinimas vietoje šio Europos Sąjungos citrinų rūgšties naudotojo patalpose:

Be to, kaip išsamiai paaiškinta 11 konstatuojamojoje dalyje, patikrinimai vietoje buvo atlikti šių eksportuojančių gamintojų patalpose:

(6)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą KLR kilmės citrinų rūgšties importui ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintų laikinųjų antidempingo muitų sumas. Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, paskelbus šias išvadas, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus.

(7)

Žodžiu ir raštu pateiktos suinteresuotųjų šalių pastabos buvo įvertintos, o išvados tam tikrais atvejais buvo atitinkamai pakeistos.

(8)

Vienas eksportuojantis gamintojas dar kartą pareiškė, kad viešai paskelbtame skunde nebuvo pateikta jokių prima facie įrodymų apie Bendrijos pramonės patirtą materialinę žalą, todėl suinteresuotosios šalys negalėjo pasinaudoti savo teisėmis į gynybą. Šio eksportuojančio gamintojo nuomone, tyrimas neturėjo būti inicijuotas, nes nepakako skunde pateiktų įrodymų. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad viešai paskelbtame skunde buvo pateikti visi esminiai įrodymai ir pateiktų konfidencialiai duomenų nekonfidencialios santraukos, kad suinteresuotosios šalys tyrimo metu galėtų pasinaudoti savo teisėmis į gynybą. Todėl šį argumentą reikėtų atmesti.

(9)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad nagrinėjamasis produktas, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 16 konstatuojamojoje dalyje, ir panašus produktas nėra panašūs, kaip tvirtinama laikinojo reglamento 18 konstatuojamojoje dalyje, kadangi jie nepasižymi tomis pačiomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir nėra naudojami toms pačioms reikmėms. Šių suinteresuotųjų šalių nuomone, laikinojo reglamento 18 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas teiginys neatsako į tyrime pateiktus argumentus ir prieštarauja Komisijos atliktam kainų mažinimo skaičiavimo koregavimui, siekiant atsižvelgti į tam tikro nagrinėjamojo produkto kiekio susmulkinimo ir ištirpinimo po jo atvežimo į ES išlaidas. Pirmiausia pažymima, kad tyrimo metu paaiškėjo, kad nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas yra naudojami toms pačioms pagrindinėms reikmėms, t. y. pirmiausia buitinėms valymo priemonėms (automatinio indų plovimo produktams, plovikliams, vandens minkštintuvams) ir kaip priedai maiste bei gėrimuose, taip pat asmens higienos ir (arba) kosmetikos priemonėse. Tvirtinimas, kad tam tikri naudotojai iš esmės nenaudotų nagrinėjamojo produkto plovikliuose, maisto ir gėrimų pramonėje dėl jo kvapo ir (arba) spalvos, įrodymais nebuvo pagrįstas. Tyrimas parodė, kad tik vienai reikmei, t. y. farmacinei, iš tiesų buvo naudojama tik Europos citrinų rūgštis, nes brangiai kainuoja atlikti privalomą specialų atitikties bandymą. Kadangi farmacijos sritis sudaro tik mažą visų naudotojų verslo dalį, atitikties bandymo atlikimas nebuvo laikomas ekonomiškai pagrįstu verslo sprendimu. Antra, nėra jokio prieštaravimo tarp atlikto kainų mažinimo koregavimo, siekiant atsižvelgti į nagrinėjamų produktų dalies susmulkinimo ir ištirpinimo išlaidas po importo, kaip minėta laikinojo reglamento 64 konstatuojamojoje dalyje, ir teiginio kad abu produktai yra panašūs, nes pakanka, kad nagrinėjamasis ir panašus produktai pasižymėtų tomis pačiomis pagrindinėmis cheminėmis, fizinėmis bei techninėmis savybėmis ir būtų naudojami toms pačioms pagrindinėms reikmėms, kaip būtent yra šiuo atveju. Toliau pažymima, kad ji sukietėja ne dėl specifinių Kinijos kilmės produkto savybių, bet dėl to, kad bet kokios kilmės citrinų rūgštis dėl savo cheminės sudėties turi tendenciją sukietėti dėl drėgmės ar temperatūros skirtumų. Kadangi iš esmės tik nagrinėjamasis produktas patiria drėgmės ir temperatūros skirtumų poveikį ilgesnį laikotarpį vežant jį į ES, problema iš esmės yra susijusi su nagrinėjamuoju produktu, tačiau ne išimtinai su juo. Todėl atliekant koregavimą buvo atsižvelgta į aplinkybę, kad dėl sukietėjimo pašalinimo kyla papildomų išlaidų, pirmiausia susijusių su nagrinėjamuoju produktu, nes prieš parduodant sukietėjęs kiekis yra minkštinamas (trupinant ir sijojant arba skystinant sukietėjusį produktą) arba parduodamas su nuolaida. Todėl šį tvirtinimą reikėtų atmesti.

(10)

Atsižvelgiant į pirmiau minėtas aplinkybes, daroma galutinė išvada, kad nagrinėjamasis produktas ir panašioje šalyje – Kanadoje – gaminama ir parduodama citrinų rūgštis bei Bendrijos pramonės gaminama ir Bendrijos rinkoje parduodama citrinų rūgštis yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje, ir galutinai patvirtinamos laikinojo reglamento 15–17 konstatuojamosios dalys.

(11)

Pirminiu tyrimo etapu buvo nagrinėjamos visos žinomų eksportuojančių gamintojų paraiškos dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) ir (arba) individualaus režimo (toliau – IR). Tik keletas eksportuojančių gamintojų buvo atrinkti, o viena bendrovė nagrinėta individualiai. Teikdamos pastabas apie laikinąjį reglamentą kelios suinteresuotosios šalys pareiškė, kad naudotas metodas turi trūkumų. Todėl šis klausimas buvo persvarstytas ir atsižvelgiant į susidariusias palankias tyrimo sąlygas, t. y. turimus išteklius, buvo galima didinti bendrovių, kurias būtų galima pagrįstai tirti, skaičių, buvo nuspręsta, kad atranka neturėtų būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, kad pirminiu etapu kiekvienai bendradarbiaujančiai bendrovei taikomas bent jau IR, kiekvienai iš jų reikėtų nustatyti individualią muitų normą. Todėl trys neatrinktos ir individualiai nenagrinėtos bendrovės pirminiu etapu buvo paprašytos pateikti atsakymus į klausimyną. Tačiau atsakymus pateikė tik dvi iš šių bendrovių. Trečioji bendrovė nepateikė atsakymų ir toliau nebuvo nagrinėjama.

(12)

Laikinojo reglamento 27 konstatuojamojoje dalyje nurodyta bendrovė tvirtino, kad toje konstatuojamojoje dalyje minėta subsidija nebuvo skirta nagrinėjamam produktui ir kad nuomos nemokėjimas buvo pagrįstas privačiais grupių susitarimais dėl pelno atidėjimo iš mokėtinos nuomos. Tačiau negavus jokių naujų duomenų ar informacijos, susijusios su šiuo klausimu, ir atsižvelgiant į apskaitai daromą iškraipymo poveikį, atsirandantį dėl minėtos su nuoma susijusios praktikos, išvados dėl šios bendrovės nekeičiamos ir galutinai patvirtinamos.

(13)

Atskleidus pirminius faktus, laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje nurodyta viena bendrovių grupė tvirtino, kad ji gavo paskolas, remiantis išsamia vieno iš bankų finansine analize ir po to, kai jai buvo suteiktas aukštas kredito reitingas. Tačiau faktas, kad bankas oficialiai atliko analizę ir suteikė aukštą kredito reitingą, nepanaikina fakto, kad nagrinėjama bendrovė suteikė garantijas kitoms bendrovėms, nepaisant to, kad ji pati užstatė didžiąją dalį savo ilgalaikio turto, arba fakto, kad nagrinėjamai bendrovei paskolas suteikė valstybės įtakoje esantis bankas. Todėl su šia bendrove susijusios išvados nekeičiamos ir galutinai patvirtinamos.

(14)

Viena iš laikinojo reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje nurodytų bendrovių teigė, kad ji buvo nubausta dėl fakto, kad didžiausias jos akcininkas gera kaina įsigijo žemėnaudos teises ir po to jas tiksliai pervertino pagal rinkos kainos pokytį. Tačiau nebuvo galima paaiškinti didžiulio skirtumo tarp įsigijimo kainos ir vėlesnių pervertinimų (1 000–2 000 %). Todėl negavus naujų duomenų ar informacijos, susijusios su žemėnaudos teisių įsigijimu ir vėlesniu pervertinimu, ir atsižvelgiant į naudą, kurią gavo bendrovė, įsigydama turtą žymiai mažesne nei rinkos kaina, su šia bendrove susijusios išvados nekeičiamos ir galutinai patvirtinamos.

(15)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl RER negauta, galutinai patvirtinamos laikinojo reglamento 25–30 konstatuojamosios dalys.

(16)

Penkios bendrovės ar bendrovių grupės, kurioms nebuvo taikomas RER, atitiko visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus, ir joms suteiktas IR. Viena bendrovė, kuriai laikinai suteiktas IR, toliau nebendradarbiavo, todėl galiausiai jai nebuvo taikomas IR (žr. 11 ir 34 konstatuojamąsias dalis).

(17)

Kaip paaiškinta 11 konstatuojamojoje dalyje, po pastabų dėl laikinojo reglamento nuspręsta, kad atranka neturėtų būti taikoma ir pirminiu etapu trys neatrinktos arba individualiai nagrinėtos bendrovės buvo paprašytos pateikti atsakymus į klausimyną. Normalioji vertė nustatyta vienai iš šių bendrovių (Laiwu Taihe), kuriai taikomas RER ir kuri atsakė į klausimyną.

(18)

Kadangi vienintelė bendrovė, kuriai galėjo būti taikomas RER, ir kuri pirminiu etapu buvo nagrinėta individualiai, nepateikė jokių pastabų apie normaliąją vertę, laikinojo reglamento 35–39 konstatuojamosios dalys galutinai patvirtinamos.

(19)

Vienintelės kitos bendrovės, kuriai taikomas RER (Laiwu Taihe) ir kuri toliau nagrinėta dėl 11 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių, atveju pirmiausia patikrinta, ar bendrovės bendras panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje kiekis yra tipinis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamojo produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo šiek tiek mažesnis nei 5 % panašaus produkto eksporto į Bendriją. Tačiau toks mažesnis dydis vis dėlto yra pakankamas, kad būtų galima deramai palyginti, todėl panašaus produkto vidaus rinkos kaina laikoma tipine, atsižvelgiant į bendrą nagrinėjamos bendrovės pardavimą vidaus rinkoje. Todėl jais buvo remiamasi nustatant normaliąją vertę.

(20)

Kiekvienos Laiwu Taihe parduodamos eksportui į Bendriją produkto rūšies atveju buvo nustatoma, ar vidaus rinkoje parduodama tiesiogiai palyginama produkto rūšis. Produkto rūšys buvo laikomos tiesiogiai palyginamomis, jei jos buvo tos pačios produkto rūšies (nustatoma pagal cheminę sudėtį) ir buvo galima palyginti jų granuliavimą bei pakuotę. Tik vienos produkto rūšies, parduodamos eksportui į Bendriją atveju buvo nustatyta, kad vidaus rinkoje parduodama tiesiogiai palyginama produkto rūšis.

(21)

Buvo išnagrinėta, ar šio produkto pardavimas vidaus rinkoje gali būti laikomas vykdomas įprastomis sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalies nuostatas. Buvo nustatyta, kad TL šios produkto rūšies pardavimas vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams buvo pelningas, t. y. vyko įprastomis prekybos sąlygomis.

(22)

Kadangi šios produkto rūšies pelningo pardavimo dalis sudarė 80 % arba mažiau visos šios rūšies pardavimo apimties, normalioji vertė buvo skaičiuojama pagal faktinę vidaus kainą, apskaičiuotą kaip svertinis tik tos vienos rūšies pelningo pardavimo vidurkis.

(23)

Kadangi Laiwu Taihe vidaus rinkos kainos negalėjo būti naudojamos, siekiant nustatyti kitų produkto rūšių normaliąją vertę, normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį.

(24)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį skaičiuojant normaliąją vertę patirtos pardavimo, bendrųjų bei administracinių (PBA) išlaidų ir pelno sumos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies pirmąją įžanginę pastraipą buvo pagrįstos faktiniais duomenimis apie Laiwu Taihe panašaus produkto gamybą ir pardavimą įprastomis prekybos sąlygomis.

(25)

Teikdamos pastabas apie laikinąjį reglamentą, kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Kanada nebūtų tinkama panaši šalis, nes Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) neseniai inicijavo antidempingo tyrimą dėl citrinų rūgšties, kurios kilmė, inter alia, Kanada. Todėl kaip alternatyvi panaši šalis vėl pasiūlytas Tailandas. Tačiau analizė parodė, kad nors Kanados kilmės citrinų rūgščiai TL nebuvo taikomos antidempingo priemonės, TL buvo taikomos antidempingo priemonės Tailando kilmės citrinų rūgščiai. Pastarąsias, nustatytas Indijos, sudarė dideli antidempingo muitai, t. y. 374,36 USD/t, kurie nebetaikomi tik nuo 2007 m. rugpjūčio mėn., t. y. du mėnesiai po TL pabaigos. Todėl taip pat atsižvelgiant į jau minėtus laikinojo reglamento 42 ir 43 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus argumentus ir į faktą, kad baigiant Bendrijos tyrimą dar tęsėsi JAV tyrimas dėl Kanados kilmės citrinų rūgšties, daroma išvada, kad nėra jokios priežasties, kodėl renkantis panašią šalį pirmenybė turėtų būti teikiama Tailandui, o ne Kanadai.

(26)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą 11 konstatuojamojoje dalyje minėtiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, normalioji vertė turėjo būti nustatyta remiantis kainomis arba apskaičiuotąja verte panašioje šalyje.

(27)

Dviems bendrovėms, kurios buvo tirtos toliau dėl 11 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių, eksporto kaina buvo nustatyta pagal laikinojo reglamento 45–47 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus metodus.

(28)

Kadangi nei viena bendrovė nepateikė jokių pastabų apie eksporto kainas, laikinojo reglamento 45–47 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados galutinai patvirtinamos.

(29)

Teikdama pastabas apie laikinąjį reglamentą ir galutinį informacijos atskleidimą, viena bendrovių grupė užginčijo fiktyvių pardavimo komisinių išskaičiavimą, kai parduodama buvo per KLR prekybininką, atsižvelgiant į tai, kad minėtas prekybininkas priklausė bendrovių grupei. Tačiau buvo nustatyta, kad prekiaujanti bendrovė iš tiesų elgėsi kaip nepriklausomas prekybininkas ir kad ekonominiai šių dviejų bendrovių ryšių rezultatai buvo tokie kaip vadovaujančiosios ir pavaldžios bendrovės. Buvo nustatyta, kad prekybininkas ne tik prekiavo susijusių bendrovių gaminamais, bet ir nepriklausomų gamintojų pagamintais produktais. Be to, susijusi bendrovė taip pat vykdė tiesioginį pardavimą nesusijusiems pirkėjams. Todėl skundas buvo atmestas ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą buvo išskaičiuota nesusijusių importuotojų PBA sąnaudomis ir pelnu pagrįsta išmoka.

(30)

Teikdamas pastabas apie laikinąjį reglamentą, vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad nereikėtų atsižvelgti į valiutos konvertavimo išlaidas, nes pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punktą eksportuotojams suteikiamas 60 dienų terminas pakoreguoti savo eksporto kainas pagal tiriamuoju laikotarpiu buvusius valiutų kursų pasikeitimus. Šis skundas buvo priimtas ir atitinkamai pakoreguotas eksportuojančio gamintojo dempingo skirtumas.

(31)

Laikinajame reglamente eksporto kaina išskaičiuota iš negrąžinamo PVM, taikomo pardavimui eksportui, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą. Vienas eksportuojantis gamintojas savo pastabose apie laikinąjį reglamentą teigė, kad nereikėjo atlikti tokio eksporto kainos koregavimo, nes pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktas susijęs tik su normaliąja verte. Pažymėtina, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punkte numatytas koregavimas susijęs tik su normaliosios vertės apskaičiavimu. Iš tiesų pirmiau minėtas eksporto kainos išskaičiavimas yra pagrįstas ir turėtų būti atliktas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą. Nagrinėjant šį skundą, nustatyta, kad skaičiuojant susijusios bendrovės koregavimą padaryta korektūros klaida ir kad ta pati klaida padaryta ir kitų bendrovių atveju. Šie netikslumai buvo ištaisyti ir dėl to šiek tiek sumažėjo šioms bendrovėms apskaičiuotas dempingo skirtumas.

(32)

Nagrinėjant 31 konstatuojamojoje dalyje nurodytą skundą, nustatyta, kad vienos bendrovės, kuriai taikomas individualus režimas, atveju reikalingas koregavimas nebuvo atliktas. Tai buvo ištaisyta ir dėl to šiek tiek padidėjo tos bendrovės dempingo skirtumas.

(33)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl palyginimo negauta, išskyrus 30, 31 ir 32 konstatuojamosiose dalyse minėtus pakeitimus, laikinojo reglamento 48–50 konstatuojamosios dalys galutinai patvirtinamos.

(34)

Dviems bendrovėms, kurios buvo toliau tirtos dėl 11 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių, dempingo skirtumas buvo nustatytas pagal laikinojo reglamento 51 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus metodus. Kalbant apie vieną bendrovę, kuri nepateikė atsakymų į klausimyną ir toliau nebuvo tirta, kaip paaiškinta 11 konstatuojamojoje dalyje, ji yra laikoma nebendradarbiaujančia ir išvados yra pagrįstos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju, atsižvelgiant į aukštą bendradarbiavimo lygį, kaip minėta laikinojo reglamento 19 konstatuojamojoje dalyje, bendrovei skirtas aukščiausias nustatytas dempingo skirtumas, palyginti su visomis kitomis bendrovėmis.

(35)

Visų bendrovių, kurios buvo individualiai nagrinėtos pirminiu etapu, dempingo skirtumas buvo perskaičiuotas, siekiant ištaisyti 30, 31 ir 32 konstatuojamosiose dalyse nurodytus netikslumus. Po šio perskaičiavimo šiek tiek pakoreguotas dempingo skirtumas.

(36)

Nesant jokių naujų duomenų, laikinojo reglamento 53 konstatuojamosios dalies išvados, susijusios su bendradarbiavimo mastu, galutinai patvirtinamos.

(37)

Procentais išreikšti CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(38)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pareiškė, kad SA Citrique Belge NV nutraukė gamybą po TL ir prekiavo tik iš susijusios bendrovės Kinijoje (DSM Citric Acid (Wuxi) Ltd) importuojamu nagrinėjamuoju produktu, teigdamos, kad tokiu atveju SA Citrique Belge NV neturėtų būti laikoma Bendrijos pramonės dalimi. Kadangi šis pareiškimas nebuvo pagrįstas jokiais iš SA Citrique Belge NV gautais įrodymais ir duomenimis, daroma išvada, kad bendrovė tęsė gamybą.

(39)

Viena suinteresuotoji šalis taip pat pasiskundė, kad laikinojo reglamento 56 konstatuojamojoje dalyje nurodyta tik viena produkto rūšis, kurią SA Citrique Belge NV TL importavo iš susijusio Kinijos gamintojo. Ši suinteresuotoji šalis teigė, kad reikėtų nurodyti viso Bendrijos importo iš susijusių ir nesusijusių bendrovių tendenciją visu nagrinėjamuoju laikotarpiu, nes importas yra svarbus veiksnys vertinant Bendrijos gamybą ir darant išvadą dėl žalos buvimo. Tyrimo metu iš tiesų nustatyta, kad visą nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės importas buvo nedidelis, t. y. 1–6 % gamybos (toks intervalas pateikiamas konfidencialumo sumetimais). Todėl šis argumentas turėtų būti atmestas ir laikinojo reglamento 55–58 konstatuojamosios dalys galutinai patvirtinamos.

(40)

Kadangi negauta jokios naujos ir pagrįstos informacijos dėl Bendrijos suvartojimo, laikinojo reglamento 59 ir 60 konstatuojamosios dalys galutinai patvirtinamos.

(41)

Nenustatyta ir negauta jokios naujos ir pagrįstos informacijos apie importo apimtį, rinkos dalį ir kainas, todėl suinteresuotosioms šalims nepateikus jokių skundų ar argumentų, susijusių su nagrinėjamo importo apimtimi ir kainomis, laikinojo reglamento 61–63 konstatuojamosios dalys galutinai patvirtinamos.

(42)

Norint palyginti nagrinėjamąjį produktą ir Bendrijos pramonės pagamintą citrinų rūgštį tuo pačiu prekybos lygiu, pirminiu tyrimo etapu skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą buvo pakoreguotas nesusijusių importuotojų antkainis (įskaitant PBA), be to, pakoreguotos specialaus apdorojimo išlaidos, kurias Bendrijos importuotojai patyrė, susmulkindami arba ištirpindami tam tikrą nagrinėjamojo produkto kiekį prieš parduodami jį toliau. Tačiau, nežymiai patikslinus su prekybos lygio koregavimu susijusius duomenis, apskaičiuotas vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas, kuris sudarė 17,42 %, buvo sumažintas iki 16,54 %.

(43)

Atskleidus galutinę informaciją, vienas Bendrijos gamintojas tvirtino, kad reikėtų taip pat koreguoti prekybos lygį, atsižvelgiant į Bendrijos pramonės pardavimą, t. y. reikėtų atsižvelgti į pardavimą, vykdomą per prekybininkus. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad buvo atliktas prekybos lygio koregavimas, susijęs su Bendrijos pramonės pardavimo kainomis, prieš palyginant jas su nagrinėjamojo produkto importo kainomis.

(44)

Tas pats Bendrijos gamintojas taip pat paprašė, kad specialaus apdorojimo išlaidos, patiriamos susmulkinant arba ištirpinant tam tikrą nagrinėjamojo produkto kiekį turėtų būti taikomos ir panašiam produktui. Tačiau šis prašymas nebuvo pagrįstas duomenimis apie susijusias specialias Bendrijos gamintojo patirtas išlaidas ir todėl negalėjo būti priimtas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, laikinojo reglamento 64 konstatuojamoji dalis galutinai patvirtinama.

(45)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Komisija atidžiai neišnagrinėjo visų žalos rodiklių ir todėl nebuvo nustatytas tinkamas ir galutinis ryšys tarp Bendrijos pramonės ir Kinijos importo. Visų pirma, buvo teigiama, kad nebuvo įvertinti teigiami tam tikrų žalos rodiklių pokyčiai. Reikėtų pažymėti, kad net jei kai kurie žalos rodikliai rodo teigiamą raidą, kaip patvirtinta laikinojo reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje, bendra padėtis rodo Bendrijos padėties blogėjimą. Nežymiai patobulėjo gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, parduotas kiekis ir vieneto kaina, taip pat padidėjo laikinojo reglamento 76 konstatuojamojoje dalyje aprašytas sąnaudų efektyvumas, tai rodo Bendrijos gamintojų pastangas išlikti kompetentingais nagrinėjamuoju laikotarpiu ir pasinaudoti išaugusiu vartojimu. Tačiau, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 68 konstatuojamojoje dalyje, nepaisant šių pastangų, Bendrijos pramonė prarado 5 procentinius punktus (t. y. rinkos dalis sumažėjo nuo 54 % iki 49 %) savo rinkos dalies, kurią iš esmės užėmė Kinijos importas mažomis dempingo kainomis. Padėtį sunkina tai, kad Bendrijos pramonė galėjo tikėtis gauti tam tikrą rinkos dalį, kurią turėjo trys Bendrijos citrinų rūgšties gamintojai, nutraukę savo veiklą nuo 2004 m. Tačiau priešingai, Bendrijos pramonė negalėjo nei perimti trijų veiklą baigusių EB gamintojų pirkėjų, nei pasinaudoti išaugusiu vartojimu. Šis didelės rinkos dalies praradimas kartu su aiškiai prastėjančiais finansiniais rodikliais, t. y. pelningumu, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautu, rodo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu bendra Bendrijos pramonės padėtis pablogėjo, o blogiausia padėtis susidarė TL. Be to, šiuo atveju atsargų sumažėjimas negali būti laikomas teigiamu Bendrijos pramonės padėties pokyčiu, nes tai negali būti reikšmingas rodiklis, atsižvelgiant į produkto pobūdį, dėl kurio jo negalima ilgai laikyti sandėlyje.

(46)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad šiai sričiai nėra skiriamos nuolatinės investicijos, tačiau yra paisoma tam tikrų investicinių ciklų. NET ir įprastomis rinkos sąlygomis tikrai negalima tikėtis, kad kasmet būtų skiriama didelių investicijų, o faktas, kad per visą laikotarpį nei vienas iš dviejų likusių Bendrijos gamintojų daug neinvestavo, rodo, kad dėl mažo pelningumo (kuris nuo 2006 m. virto nuostoliais) nebuvo galimybių didelėms investicijoms. Todėl manoma, kad šiuo atveju investicijos yra ypač reikšmingas žalos rodiklis.

(47)

Galiausiai reikėtų apsvarstyti Bendrijos gamintojų gebėjimą didinti kapitalą. Šiuo atžvilgiu tyrimas parodė, kad dėl blogėjančios citrinų rūgšties verslo aplinkos abu Bendrijos gamintojai patyrė sunkumų, siekdami didinti kapitalą.

(48)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad skundo pateikėjas bent jau galėjo didinti kapitalą, susijusį su kitais produktais, nes 2007 m. vasario mėn. jis pranešė apie statomą naują gliukozės gamyklą. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad tyrimo aprėptis yra ribota, nes tiriamas tik gebėjimas didinti kapitalą, susijusį su nagrinėjamuoju produktu, t. y. citrinų rūgštimi, kurią neigiamai paveikė finansinė Bendrijos pramonės padėtis.

(49)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, laikinojo reglamento 72 konstatuojamojoje dalyje išdėstyta išvada apie Bendrijos pramonės investicijas yra galutinai patvirtinama.

(50)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad laikinojo reglamento 73 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados neatitinka abiejų Bendrijos gamintojų sąskaitų, nes nei vienoje sąskaitoje neatspindėtos minėtos nepaprastosios restruktūrizavimo išlaidos. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad per visą nagrinėjamąjį laikotarpį vieno Bendrijos gamintojo pasiektus gerus rezultatus didžiąja dalimi lėmė restruktūrizavimo veiksmai, kurie pateikti sąskaitose kaip išlaidos arba pajamos, priklausomai nuo to, ar jos susijusios su atidėjinių didinimu arba mažinimu, ir Šveicarijoje esančiai pagrindinei bendrovei išmokėti procentiniai atlyginimai. Todėl nuspręsta, kad nagrinėjant žalą tikslingiau naudoti veiklos rezultatus, o ne grynąjį pelną.

(51)

Ta pati šalis tvirtino, kad 2005 m. abiems Bendrijos gamintojų pagrindinėms bendrovėms nustatyta nuobauda už konkurencijos taisykles pažeidžiantį elgesį galėjo turėti poveikį Bendrijos pramonės padėčiai pelno atžvilgiu. Bet koks su nuobauda susijęs poveikis (atidėjinių didinimas arba mažinimas) įtrauktas į gerus rezultatus. Kaip minėta 50 konstatuojamojoje dalyje, šiame tyrime veiklos rezultatas buvo naudojamas kaip žalos rodiklis. Todėl Bendrijos gamintojams skirta nuobauda negalėjo daryti poveikio žalos analizėje nagrinėtai padėčiai pelno atžvilgiu. Be to, reikėtų pažymėti, kad Bendrijos pramonė nuo 2006 m. iki TL pabaigos veikė nuostolingai. Todėl laikinajame reglamente pateiktos tendencijos galutinai patvirtinamos.

(52)

Kelios suinteresuotosios šalys nurodė, kad su pelningumu ir investicijų grąža susijusios tendencijos yra nenuoseklios. Iš tiesų, skirtingai nei pelningumas, kuris buvo apskaičiuotas pateikiant veiklos pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams kaip šio pardavimo apyvartos procentinę dalį, investicijų grąža buvo apskaičiuota kaip grynasis pelnas ir išreikšta investicijų grynosios apskaitinės vertės procentiniu pelnu. Siekiant nuoseklumo apskaičiuojant visus žalos rodiklius, investicijų grąžos apskaičiavimas buvo pakeistas, remiantis veiklos pelnu, išreikštu investicijų grynosios apskaitinės vertės procentiniu pelnu. Patikslinti skaičiai yra tokie:

(53)

Tačiau pataisyti skaičiai taip pat rodo tą pačią tendenciją ir todėl laikinojo reglamento 74 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada nekeičiama ir galutinai patvirtinama.

(54)

Kadangi jokios naujos ir pagrįstos informacijos arba argumentų dėl gamybos, pardavimo apimties, rinkos dalies, vieneto pardavimo kainos, atsargų, grynųjų pinigų srautų, užimtumo, našumo, darbo užmokesčio ir dempingo skirtumo dydžio negauta, laikinojo reglamento 66–71, 73 ir 75–78 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados galutinai patvirtinamos. Be to, dėl pataisytų skaičių, susijusių su investicijų grąža, laikinojo reglamento 73 ir 74 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos tendencijos nekeičiamos. Todėl, atsižvelgiant į aiškiai blogėjančius finansinius rodiklius, kaip antai pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautas, ir didelės rinkos dalies praradimą, laikinojo reglamento 81 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, galutinai patvirtinama.

(55)

Kaip minėta 42 konstatuojamojoje dalyje, daroma išvada, kad per TL dėl vidutinių importo iš KLR kainų vidutinės Bendrijos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos. Nežymiai patikslinus apskaičiavimą, vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 16,54 %. Dėl šių nedidelių pataisymų laikinojo reglamento 83–85 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados dėl importo dempingo kaina poveikio nesikeičia ir yra galutinai patvirtinamos.

(56)

Keli importuotojai teigė, kad Bendrijos pramonė pati sukėlė sau žalą, nes taikė strategiją, pagal kurią pirmenybė teikiama kainai, o ne apimčiai, t. y. kai siekiama orientuotis į tą rinkos segmentą, kuris duoda daugiausia pelno ir negaminami bei neparduodami mažo pelningumo produktai. Tie patys importuotojai teigė, kad dėl to Bendrijos pramonė negalėjo pasinaudoti išaugusia mažo pelningumo citrinų rūgšties paklausa ir todėl prarado rinkos dalį bei pablogino savo finansinius rezultatus. Vis dėlto atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas yra iš esmės naudojami toms pačioms reikmėms ir konkuruoja tuose pačiuose rinkos segmentuose (žr. 9 konstatuojamąją dalį), išskyrus vieną specializuotą rinką, sudarančią nedidelę Europos citrinų rūgšties rinkos dalį, kuriai iki šiol tiekimą vykdo tik Bendrijos pramonė. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonė vykdė veiklą mažo pelningumo rinkos segmentuose. Todėl šį argumentą reikėtų atmesti.

(57)

Be to, kai kurios suinteresuotosios šalys manė, kad investicijų stoka nagrinėjamuoju laikotarpiu ir ypač tais metais, kai Bendrijos pramonė pasiekė geresnių rezultatų, t. y. 2004–2005 m., galėjo būti veiksniu, prisidėjusiu prie rinkos dalies praradimo ir padėties blogėjimo. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Bendrijos pramonė neveikė visu pajėgumu ir kad pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo stabilus. Todėl atsiradus didesnei paklausai, net ir neskiriant papildomų investicijų, gamyba galėjo šiek tiek padidėti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės pelningumas buvo nepakankamas, t. y. mažesnis už tikslinį pelną, ir netgi tapo neigiamu, sprendimas neinvestuoti didelių sumų į panašaus produkto gamybą yra laikomas pagrįstu verslo sprendimu. Todėl šis argumentas nėra įtikinantis ir turėtų būti atmestas.

(58)

Beveik visos suinteresuotosios šalys pakartojo savo tvirtinimus, kad bet kokia nustatyta žala yra susijusi su cukraus rinkos reforma ir dėl jos 2006 m. panaikintomis gamybos grąžinamosiomis išmokomis ir (arba) kylančiomis energijos kainomis.

(59)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad vieno Bendrijos gamintojo 2007 m. metinėje ataskaitoje tvirtinta, kad žaliavų prieinamumas buvo ribotas dėl Europos cukraus rinkos režimo, dėl kurio padidėjo sąnaudos. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad minėtas Bendrijos gamintojas kaip pagrindinę žaliavą naudoja ne cukrų, o melasą, ir, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 89 konstatuojamojoje dalyje, dėl šios priežasties jam niekada nepriklausė gamybos grąžinamosios išmokos. Melasos kaina padidėjo nežymiai, tačiau to priežastis buvo išaugusios cukraus kainos pasaulio rinkoje. Kalbant apie laikinojo reglamento 90–94 konstatuojamosiose dalyse išsamiai aprašytą kito Bendrijos gamintojo padėtį, negauta jokios naujos ar pagrįstos informacijos ar argumentų. 93 konstatuojamojoje dalyje pateikta bendra išvada, kad cukraus rinkos reforma nepadarė esminio poveikio Bendrijos pramonės sąnaudoms, galutinai patvirtinama.

(60)

Ta pati suinteresuotoji šalis teigė, kad tikrai turėtų būti ryšys tarp cukraus kainų ir biodegalų gamybos, kaip tai patvirtinta Komisijos tyrime „Maisto kainų krizės priežastys“ (4). Šiuo atžvilgiu pažymima, kad Komisija, kaip jau teigta laikinojo reglamento 98 konstatuojamojoje dalyje, turėjo galimybę susipažinti su abiejų Bendrijos gamintojų duomenimis apie sąnaudas ir todėl galėjo išnagrinėti konkrečias abiejų Bendrijos gamintojų žaliavų sąnaudas, susijusias su citrinų rūgšties gamyba. Taigi buvo išnagrinėtas bet koks cukraus kainų ir biodegalų gamybos ryšys ir į jį atsižvelgta vertinant ES cukraus rinkos reformos poveikį bei didėjančią biodegalų gamybą. Todėl buvo galima padaryti išvadą ir galutinai patvirtinti, kad šie veiksniai nepadarė esminio poveikio nustatytai Bendrijos pramonės patirtai žalai.

(61)

Be to, reikia pažymėti, kad bet koks su melasa, cukrumi ar gliukoze arba energija susijusių sąnaudų padidėjimas, kaip patvirtinta laikinajame reglamente (žr. jo 93 ir 96 konstatuojamąsias dalis), nėra Bendrijos pramonei padarytos žalos priežastis, nes esant įprastai rinkos padėčiai, Bendrijos pramonė galėjo bent jau tam tikrą dalį šių padidėjusių sąnaudų perkelti savo vartotojams. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad importas dempingo kaina didėja ir dėl to smarkiai mažinamos Bendrijos pramonės kainos. Todėl, kaip teigiama laikinojo reglamento 84 konstatuojamojoje dalyje, kainos sumažėjo ir Bendrijos pramonė vartotojams galėjo perkelti tik labai nedidelę savo sąnaudų dalį, dėl to pablogėjo finansinė padėtis ir buvo prarasta dar didesnė rinkos dalis.

(62)

Galiausiai reikėtų paminėti, kad atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Kinijos citrinų rūgšties gamybos sąnaudos taip pat padidėjo. Tačiau padidėjus šioms sąnaudoms pardavimo kainos nepadidėjo, priešingai – nagrinėjamuoju laikotarpiu vieneto pardavimo kainos netgi sumažėjo 6 procentiniais punktais, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 63 konstatuojamojoje dalyje.

(63)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, šie tvirtinimai turėtų būti atmesti ir laikinojo reglamento 88–99 konstatuojamosios dalys galutinai patvirtinamos.

(64)

Kai kurios suinteresuotosios šalys dar kartą pareiškė, kad Europos gamintojai rinkos dalį prarado dėl savo kaltės, būtent dėl citrinų rūgšties kartelio (1991–1995 m.), kuriam priklausė tiek skundo pateikėjas, tiek kitas Europos gamintojas, ir kuris buvo laikomas staiga padidėjusio Kinijos citrinų rūgšties importo priežastimi. Šis įtarimas nebuvo pagrįstas, todėl laikinojo reglamento 100 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada, kad importas dempingo kainomis staiga išaugo praėjus keliems metams po kartelio egzistavimo, nebuvo pakeista.

(65)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daroma galutinė išvada, kad konkurencijos taisykles pažeidžiančių Bendrijos pramonės veiksmų pasekmės nebuvo susijusios su Bendrijos pramonės patirta materialine žala.

(66)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pakartojo, kad per TL citrinų rūgšties kainos sumažėjo visų pirma dėl nepalankaus JAV dolerio keitimo į EUR kurso ir dėl to, kad pasaulio rinkose citrinų rūgšties kainos paprastai būna išreikštos JAV doleriais, ir buvo sunku kainas, dėl kurių deramasi kartą per metus, pritaikyti prie naujos padėties valiutų rinkoje.

(67)

Primenama, kad laikinojo reglamento 104 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad bet koks valiutos kurso svyravimo poveikis nelaikomas svarbiu, kadangi net visiškai neatsižvelgus į JAV dolerio nuvertėjimą EUR atžvilgiu nuo 2004 m. iki TL pabaigos, kuris buvo 4,97 % (patikslinus preliminarius skaičiavimus), kainos vis tiek būtų sumažėjusios daugiau nei 10 %.

(68)

Todėl padaryta galutinė išvada, kad EUR vertės padidėjimas JAV dolerio atžvilgiu nebuvo toks didelis, kad galėtų būti nutrauktas Bendrijos pramonei nustatytos žalos ir nagrinėjamojo importo į Bendriją priežastinis ryšys. Todėl šį tvirtinimą reikėtų atmesti.

(69)

Kadangi jokios naujos ir pagrįstos informacijos arba argumentų negauta, laikinojo reglamento 82–110 konstatuojamosios dalys yra galutinai patvirtinamos.

(70)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, preliminari išvada dėl priežastinio Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos ir KLR importo dempingo kaina ryšio galutinai patvirtinama.

(71)

Kai kurie Bendrijos pramonės gamintojai ir bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai bei importuotojai pateikė pastabų dėl būtinybės atsižvelgti į tam tikrus svarbius įvykius po TL. Pažymima, kad pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį paprastai neatsižvelgiama į informaciją, susijusią su dempingu ir žala po tiriamojo laikotarpio. Tačiau atsižvelgiant į laikinojo reglamento 119 ir 129 konstatuojamąsias dalis, išimtinai nuspręsta, kad būtina rinkti duomenis ir informaciją, susijusius su laikotarpiu nuo 2007 m. birželio mėn. iki 2008 m. liepos mėn.

(72)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad nebūtina nustatyti priemones, kadangi Bendrijos pramonės pelningumas po TL buvo gana aukštas dėl labai išaugusių kainų ir rinkos susireguliavimo. Per TL buvo nustatyti įrodymai dėl dempingo ir žalos, kurią iš esmės sukėlė dėl importo dempingo kaina labai sumažėjusios kainos. Importo statistika rodo, kad po TL Kinijos pardavimo kainos vidutiniškai išaugo tik 12 %. Palyginus su priverstiniu kainų mažinimu, kuris per TL siekė 16,54 %, šis KLR pardavimo kainų padidėjimas yra tikrai nepakankamas, nes jis neleistų Bendrijos pramonei didinti savo pardavimo kainos iki pagrįsto lygio, nerizikuojant prarasti daugiau pirkėjų, jei antidempingo priemonės nebūtų nustatytos. Dėl Bendrijos pramonės kainų lygio buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonei pavyko šiek tiek padidinti kainas nuo pirmojo 2008 m. ketvirčio ir dėl to pagerėjo Bendrijos pramonės finansinė padėtis. Vis dėlto šis kainų padidėjimas laiko atžvilgiu labai glaudžiai siejasi su šio tyrimo inicijavimo pradžia ir todėl gali atrodyti, kad Bendrijos pramonės padėtis galėjo pagerėti dėl galimų antidempingo priemonių KLR importui. Todėl buvo padaryta išvada, kad savaiminio rinkos susireguliavimo nebuvo arba jis buvo nepakankamas, kad būtų galima nuspręsti, jog nustatyti priemones nėra būtina. Todėl šį argumentą reikėtų atmesti.

(73)

Kadangi nebuvo pateikta jokios naujos ir pagrįstos informacijos arba argumentų, susijusių su Bendrijos pramonės interesais, laikinojo reglamento 112–115 konstatuojamosiose dalyse pateikta išvada dėl Bendrijos pramonės interesų yra galutinai patvirtinama.

(74)

Dauguma suinteresuotųjų šalių pakartojo savo tvirtinimą, kad nustačius priemones smarkiai sumažėtų konkurencija Europos rinkoje ir atsirastų dvivaldystė. Tačiau manoma, kad, atsižvelgiant į tvirtą Kinijos eksportuojančių gamintojų pastaraisiais metais išsikovotą padėtį rinkoje, nustačius priemones jie nebūtų išstumti iš Bendrijos rinkos, tiesiog būtų atkurtos vienodos sąlygos, suteikiančios galimybę Bendrijos pramonei ir Kinijos eksportuojantiems gamintojams konkuruoti tokiomis pačiomis sąlygomis. Be to, pagrįstai padidėjusios kainos Bendrijos rinkoje iš tiesų galėtų pritraukti daugiau importo iš gamyba užsiimančių trečiųjų šalių, kaip antai Izraelis ir Pietų Amerika, kurios, tikėtina, nebuvo linkusios eksportuoti į rinką, kurioje vyrauja mažesnės kainos.

(75)

Kita vertus, jei antidempingo priemonės nebūtų nustatytos, negalima paneigti, kad Bendrijos pramonė turėtų nutraukti šio produkto gamybą, ir tokiu būdu susiklostytų priešinga padėtis – dominuojančią padėtį užimtų iš Kinijos importuojami nagrinėjami produktai.

(76)

Dauguma suinteresuotųjų šalių taip pat tvirtino, kad jei nustačius priemones importas iš KLR būtų nutrauktas, nebūtų užtikrintas tiekimo patikimumas, nes Bendrijos pramonė negalėtų patenkinti ES rinkos paklausos, net jei abu gamintojai vykdytų gamybą naudodami 100 % savo pajėgumų. Padėtį dar labiau apsunkintų tai, kad dėl 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių (5) citrinų rūgšties paklausa, tikėtina, net padidės. Pagal šį reglamentą Komisija įsipareigoja atlikti tyrimą dėl fosfatų naudojimo plovikliuose ir remiantis jo rezultatais pateikti pasiūlymą dėl atitinkamų veiksmų. Vykdydama šį įsipareigojimą Komisija pateikė ataskaitą, tačiau dar nepasiūlė jokių veiksmų. Vis dėlto, net visiškai uždraudus naudoti fosfatus ploviklių pramonėje, būtų naudojami pagrindiniai jų pakaitalai zeolitai ir tik rečiau citrinų rūgštis.

(77)

Be to, keli faktai prieštarauja teiginiui, kad importas iš Kinijos iš tiesų būtų nutrauktas.

(78)

Be to, Bendrijos pramonė paskelbė ketinanti imtis atitinkamų priemonių savo gamybos pajėgumams didinti. Skundo pateikėjas pareiškė ketinantis labai padidinti savo gamybos pajėgumus. Pagal 2008 m. liepos mėn. paskelbtą pranešimą spaudai šie papildomi pajėgumai turėtų būti visiškai parengti 2009 m. viduryje, o pirmieji padidinti pajėgumai turėtų pradėti veikti jau 2009 m. sausio mėn. Tai turėtų labai padėti patenkinti paklausą ES. Toliau pažymima, kad kitas Bendrijos gamintojas 2008 m. rugpjūčio mėn. paskelbė ketinantis uždaryti gamyklą Kinijoje iki 2009 m. pirmojo ketvirčio pabaigos ir sutelkti dėmesį į savo gamyklą Bendrijoje.

(79)

Be to, dėl patrauklesnių kainų ES rinkoje greičiausiai taip pat padidėtų importas iš trečiųjų šalių, o turint tokį papildomą šaltinį, tiekimas būtų geriau užtikrintas nei tuo atveju, kai vartotojai priklausytų vien tik nuo Kinijos kilmės citrinų rūgšties. Pavyzdžiui, per 12 mėnesių nuo TL importas iš Izraelio padidėjo 30 %.

(80)

Todėl manoma, kad nustačius priemones Kinijos eksportuojantys gamintojai nebūtų išstumti iš rinkos, tiesiog būtų atkurtos vienodos sąlygos, užtikrinančios alternatyvius tiekimo šaltinius.

(81)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad dėl atrankos Komisija gavo tik didžiausių importuotojų Europoje atsakymus, todėl jai trūksta informacijos apie muitų poveikį didžiajai daugumai mažų ir vidutinių importuotojų. Tačiau nei viena šalis neprieštaravo atrankos tvarkai, todėl atlikta atranka laikoma reprezentatyvia visų importuotojų atžvilgiu.

(82)

Atsižvelgiant į tai, kad citrinų rūgštis vidutiniškai sudaro tik 1 % bendrų importuotojų pajamų, tikėtina, kad antidempingo muito poveikis greičiausiai neatsispindės bendruose bendrovių rezultatuose.

(83)

Kadangi jokių kitų pastabų iš importuotojų negauta, laikinojo reglamento 116–120 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados yra galutinai patvirtinamos.

(84)

Pasibaigus pirminiam etapui Komisija nuodugniau nagrinėjo galimą priemonių poveikį naudotojams. Šiuo tikslu naudotojų ir nacionalinių asociacijų buvo paprašyta pateikti papildomos informacijos ir vieno Bendrijos naudotojo patalpose buvo atliktas papildomas patikrinimas.

(85)

Gauta informacija patvirtinama naudotojų klausimyno neišsamiais atsakymais pagrįsta preliminari išvada, kaip minėta laikinojo reglamento 121 ir 122 konstatuojamosiose dalyse, kad citrinų rūgšties kainos poveikis bendroms naudotojų gamybos sąnaudoms yra santykinai nedidelis. Nors naudotojų gamybos sąnaudų dalis, kurią sudaro citrinų rūgšties gamyba, priklauso nuo gaminamo produkto, nustatyta, kad paprastai ji svyruoja nuo mažiau nei 1 % iki 20 %. Papildoma pirmiau minėta informacija taip pat patvirtinta preliminari išvada, kad muitas, lygus pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo lygiui, turėtų tik labai nedidelį poveikį bendradarbiaujančių naudotojų gamybos sąnaudoms. Atskleidus galutinę informaciją, du pagrindiniai citrinų rūgšties pramonės naudotojai teigė, kad citrinų rūgštis sudaro didelę jų produktų dalį ir todėl muitų poveikis jiems taip pat didelis. Visų pirma, reikėtų pažymėti, kad abu gamintojai gamina įvairius produktus, kuriuose įvairiomis proporcijomis naudojama citrinų rūgštis. Antra, remiantis pateiktais duomenimis, nebuvo galima įrodyti, kad tie naudotojai parduoda daugiausia tuos produktus, kuriems pagaminti reikia didesnių citrinų rūgšties sąnaudų. Galiausiai šis argumentas nebuvo pagrįstas jokiais papildomais duomenimis. Todėl šį argumentą reikėjo atmesti.

(86)

Atlikus pirmiau minėtą papildomą Bendrijos importuotojų ir vartotojų interesų analizę, susijusios preliminariosios išvados dėl šių interesų nebuvo pakeistos. NET jei tam tikrais atvejais visa našta tektų importuotojui ir (arba) naudotojui, visais atvejais bet koks neigiamas finansinis poveikis pastarajam būtų nedidelis. Tuo remiantis manoma, kad laikinajame reglamente pateiktos išvados dėl Bendrijos interesų turėtų likti nepakeistos. Kadangi jokių kitų pastabų negauta, jos galutinai patvirtinamos.

(87)

Kelios suinteresuotosios šalys užginčijo laikinai taikomą pelno dydį ir teigė, kad 9 % yra per daug, kadangi nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonė niekada tokio pelno lygio nepasiekė. Pripažįstama, kad iš tiesų tik vienas Bendrijos gamintojas pasiekė tokį pelno lygį nesant dempingo t. y. 2001 m., o kitas gamintojas jo nepasiekė. Todėl buvo peržiūrėta žalos pašalinimo lygiui nustatyti taikoma metodika ir nuspręsta, kad tikslingiau kaip pelno dydį naudoti svertinį pelno dydžio vidurkį, kurį abu Europos gamintojai pasiekė 2001 m., t. y. 6 %.

(88)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad, nesant importo dempingo kaina, Bendrijos pramonė galėtų pagrįstai tikėtis 6 % ikimokestinio pelno dydžio, ir darant galutines išvadas naudotas šis pelno dydis.

(89)

Buvo palygintos Kinijos importo kainos TL su nežalingomis panašaus produkto kainomis, kurias Bendrijos pramonė buvo nustačiusi Bendrijos rinkoje. Nežalinga kaina buvo nustatyta koreguojant Bendrijos pramonės pardavimo kainą, kad ji atspindėtų pirmiau minėtą ir pakoreguotą pelno dydį. Skirtumas, atsiradęs dėl šio palyginimo, išreikštas visos CIF vertės procentais, kiekvienos bendrovės atveju siekė 8,3–42,7 %, t. y. mažiau nei apskaičiuotas dempingo skirtumas, išskyrus vieną bendrovę.

(90)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų ir pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį, turėtų būti nustatytas galutinis antidempingo muitas, kurio lygis turėtų būti toks, kaip nustatytas dempingo arba žalos skirtumas, priklausomai nuo to, kuris žemesnis, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle. Visais, išskyrus vieną, atvejais, muito norma turėtų būti atitinkamai nustatoma pagal nustatytos žalos lygį.

(91)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, galutiniai muitai yra tokie:

(92)

Vykdant tyrimą šeši KLR eksportuojantys gamintojai pasiūlė įsipareigojimą dėl kainos pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį.

(93)

Komisija Sprendimu 2008/899/EB (6) priėmė įsipareigojimų pasiūlymus. Taryba pripažįsta, kad įsipareigojimų pasiūlymais pašalinamas žalingas dempingo poveikis ir pakankamai apribojamas priemonių vengimo pavojus.

(94)

Kad Komisija ir muitinės galėtų veiksmingai stebėti, ar bendrovės laikosi įsipareigojimo, atitinkamai muitinei pateikus išleidimo į laisvą apyvartą prašymą, nuo antidempingo muito atleidžiama, jei i) pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, t. y. prekybinė sąskaita faktūra, kurioje nurodyti bent priede išvardyti rekvizitai ir deklaracija; ii) importuotas prekes pagamino, išsiuntė ir joms sąskaitas faktūras tiesiogiai išrašė minėtos bendrovės pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje; ir iii) muitinei deklaruotos ir pristatytos prekės tiksliai atitinka su įsipareigojimu susijusioje sąskaitoje faktūroje esantį aprašymą. Jei nesilaikoma pirmiau nurodytų sąlygų, prievolė sumokėti atitinkamą antidempingo muitą atsiranda, kai priimama išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija.

(95)

Jei Komisija pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį dėl pažeidimo atšaukia priimtą įsipareigojimą nurodydama konkrečius sandorius ir susijusias sąskaitas faktūras paskelbia negaliojančiomis, skola muitinei atsiranda priimant išleidimo į laisvą apyvartą deklaraciją.

(96)

Importuotojai turėtų žinoti, kad skola muitinei priimant išleidimo į laisvą apyvartą deklaraciją gali susidaryti, kaip aprašyta 94 ir 95 konstatuojamosiose dalyse (įprastinė su prekyba susijusi rizika), net jei gamintojo, iš kurio jie tiesiogiai arba netiesiogiai perka produktus, pasiūlytą įsipareigojimą priėmė Komisija.

(97)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 7 dalį muitinės turėtų nedelsdamos pranešti Komisijai, jei nustatomi įsipareigojimo pažeidimo požymiai.

(98)

Todėl Komisija mano, kad dėl pirmiau išvardytų priežasčių eksportuojančių gamintojų pasiūlyti įsipareigojimai yra priimtini, ir susijusioms bendrovėms buvo pranešta apie pagrindinius faktus, aplinkybes ir prievoles, kuriais grindžiamas įsipareigojimo priėmimas.

(99)

Pažeidus ar atšaukus įsipareigojimą arba jei Komisija atšaukia įsipareigojimo priėmimą, pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį Tarybos nustatytas antidempingo muitas taikomas savaime pagal jo 8 straipsnio 9 dalį.

(100)

Manoma, kad, atsižvelgiant į nustatytą dempingo skirtumą, taip pat į Bendrijos pramonei padarytos žalos lygį, būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinuoju reglamentu nustatytų laikinųjų antidempingo muitų sumas neviršijant nustatytų galutinių muitų sumos. Kadangi galutinis muitas yra mažesnis nei laikinasis muitas, galutinę antidempingo muito normą viršijančios garantijomis užtikrintos sumos turėtų būti grąžintos,

a)

juos pagamino, išsiuntė ir jiems sąskaitas faktūras tiesiogiai išrašė minėtos bendrovės pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje; ir

b)

su tokiais importuojamais produktais pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, t. y. prekybinė sąskaita faktūra, kurioje nurodyti bent šio reglamento priede išvardyti rekvizitai ir deklaracija; ir

c)

deklaruoti ir muitinei pristatyti produktai tiksliai atitinka su įsipareigojimu susijusioje sąskaitoje faktūroje esantį aprašymą.

a)

jeigu dėl 1 dalyje aprašyto importo nustatoma, kad neįvykdyta viena ar daugiau toje dalyje išvardytų sąlygų; arba

b)

jeigu Komisija atšaukia pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 8 straipsnio 9 dalį priimtą įsipareigojimą reglamentu arba sprendimu, kuriame nurodomi konkretūs sandoriai, ir susijusias įsipareigojimo sąskaitas faktūras paskelbia negaliojančiomis.

3.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/16

3.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/18

(1)

Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir 17 straipsnio 2 dalimi, Komisija išnagrinėjo Jungtinės Karalystės pateiktą saugomos kilmės vietos nuorodos Scottish Farmed Salmon, kuri įregistruota pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2400/96 (2) su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1437/2004 (3), specifikacijos pakeitimo paraišką.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio nuostatas šie pakeitimai yra esminiai, todėl Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4) paskelbė pakeitimų paraišką, kaip reikalaujama to reglamento 6 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje. Prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, šie pakeitimai turi būti patvirtinti,

3.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/20

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1670/2006 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad grąžinamosios išmokos skiriamos už patikrinimui pristatytus ir distiliavimui panaudotą grūdų kiekį, kuriam taikomas koeficientas, kiekvienais metais nustatomas visoms atitinkamoms valstybėms narėms. Šiuo koeficientu išreiškiamas bendro eksportuoto nurodytų spiritinių gėrimų kiekio santykis su bendru parduotu jų kiekiu, remiantis šio kiekio pokyčių tendencija per tam tikrą metų skaičių, atitinkantį vidutinį atitinkamo spiritinio gėrimo brandinimo laikotarpį.

(2)

Atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės pateiktą informaciją apie 2007 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpį, 2007 m. vidutinis škotiško viskio brandinimo laikotarpis buvo aštuoneri metai.

(3)

Todėl 2008 m. spalio 1 d.–2009 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiui turėtų būti nustatyti koeficientai.

(4)

Pagal Europos ekonominės erdvės susitarimo 3 protokolo 10 straipsnį grąžinamųjų išmokų už eksportą į Lichtenšteiną, Islandiją ir Norvegiją skirti neleidžiama. Be to, Komisija su tam tikromis trečiosiomis šalimis sudarė susitarimus, kuriais eksporto grąžinamosios išmokos panaikinamos. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1670/2006 7 straipsnio 2 dalį į tai reikėtų atsižvelgti, apskaičiuojant koeficientus 2008–2009 m. laikotarpiui,

3.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/22

(1)

2008 m. sausio 16 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/2008, nustatančiu 2008 metams Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (3), nustatomos kvotos 2008 metams.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje registruoti, išnaudojo 2008 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti tų išteklių žuvis,

3.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/24

(1)

2008 m. sausio 16 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/2008, nustatančiu 2008 metams Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (3), nustatomos kvotos 2008 metams.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje registruoti, išnaudojo 2008 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti tų išteklių žuvis,

3.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/26

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 341/2007 (3) leidžiama naudoti iš trečiųjų šalių importuojamų česnakų ir kitų žemės ūkio produktų tarifines kvotas, nustatoma jų administravimo tvarka ir įvedama importo licencijų bei kilmės sertifikatų sistema.

(2)

Kiekis, dėl kurio per penkias pirmąsias darbo dienas pradedant nuo 2008 m. lapkričio 15 d. tradiciniai importuotojai ir nauji importuotojai pateikė „A“ licencijų paraiškas pagal Reglamento (EB) Nr. 341/2007 10 straipsnio 1 dalį, viršija kiekius, skirtus produktams, kurių kilmės šalys yra Kinija, Argentina, ir visos kitos trečiosios šalys, išskyrus Kiniją ir Argentiną.

(3)

Todėl, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 7 straipsnio 2 dalimi, reikia nustatyti, kiek pagal Reglamento (EB) Nr. 341/2007 12 straipsnį iki 2008 m. lapkričio pabaigos Komisijai perduotų „A“ licencijų paraiškų galima patenkinti,

3.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/28

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1186/2008 (3) buvo nustatyti grūdų sektoriaus importo muitai, galiojantys nuo 2008 m. gruodžio 1 d.

(2)

Apskaičiuotas importo muitų vidurkis ir nustatytas mokestis skiriasi 5 EUR/t, daromas atitinkamas Reglamente (EB) Nr. 1186/2008 nustatytų importo muitų patikslinimas.

(3)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1186/2008 reikėtų iš dalies pakeisti,

3.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/31

(1)

Tarybos direktyvoje 79/409/EEB (3) numatyta, kad tam tikros priemonės turi būti patvirtintos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4).

(2)

Sprendimas 1999/468/EB pakeistas Tarybos sprendimu 2006/512/EB (5), kuriuo įdiegta reguliavimo procedūra su tikrinimu bendro pobūdžio priemonėms, skirtoms pagrindinio teisės akto, priimto Sutarties 251 straipsnyje nurodyta tvarka, neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, inter alia, išbraukiant kai kurias tokias nuostatas arba papildant tą teisės aktą naujomis neesminėmis nuostatomis.

(3)

Pagal Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą pareiškimą (6) dėl Sprendimo 2006/512/EB, kad naujoji procedūra galėtų būti taikoma jau įsigaliojusiems teisės aktams, priimtiems laikantis Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos, tie teisės aktai turi būti iš dalies pakeisti laikantis taikomos tvarkos.

(4)

Komisija turėtų būti įgaliota visų pirma iš dalies pakeisti tam tikrus Direktyvos 79/409/EEB priedus atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos neesminėms Direktyvos 79/409/EEB nuostatoms iš dalies, inter alia, papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, šios priemonės turi būti priimtos laikantis Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

(5)

Todėl Direktyvą 79/409/EEB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(6)

Kadangi šia direktyva daromi Direktyvos 79/409/EEB daliniai yra techninio pobūdžio ir susiję tik su komiteto darbo tvarka, į valstybių narių teisę jų perkelti nereikia. Todėl atitinkamos nuostatos nebūtinos,

1)

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Priimami pakeitimai, būtini I ir V priedams iš dalies pakeisti atsižvelgiant į techninę ir mokslinę pažangą, ir pakeitimai, nurodyti 6 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje. Šios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, tvirtinamos pagal 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

2)

17 straipsnis pakeičiamas taip:

„17 straipsnis

1.   Komisijai padeda Derinimo su technikos ir mokslo pažanga komitetas.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.“

3.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/33

(1)

2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/25/EB dėl minimalaus jūrininkų parengimo (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiama (4). Kadangi dabar tą direktyvą reikia dar kartą iš dalies keisti, siekiant aiškumo atitinkamos nuostatos turėtų būti išdėstytos nauja redakcija.

(2)

Veiksmai, kurių Bendrijos lygmeniu turi būti imamasi jūrų saugumo ir taršos prevencijos jūroje srityse, turėtų atitikti tarptautines taisykles ir standartus.

(3)

Norint išlaikyti ir plėtoti žinių ir įgūdžių lygį Bendrijos jūrų sektoriuje, svarbu skirti atitinkamą dėmesį jūrininkų jūriniam rengimui ir statusui Bendrijoje.

(4)

Vienodas mokymo kurso, kurį baigusiems jūrininkams išduodamas profesinio rengimo atestatas, rengimo lygis turėtų būti užtikrinamas dėl jūrų saugumo.

(5)

2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (5) taikoma jūrinėms profesijoms, kurioms taikoma ši direktyva. Ji padės skatinti, kad būtų laikomasi sutartyje nustatytų įsipareigojimų panaikinti kliūtis laisvam asmenų ir paslaugų judėjimui tarp valstybių narių.

(6)

Abipusis diplomų ir pažymėjimų pripažinimas, numatytas pagal Direktyvą 2005/36/EB, ne visada užtikrina jūrininkų, tarnaujančių laivuose, kurie plaukioja su valstybės narės vėliava, sunormintą rengimo lygį. Tačiau jūrų saugumo požiūriu tai yra itin svarbu.

(7)

Dėl to yra svarbu apibrėžti minimalų jūrininkų rengimo lygį Bendrijoje. Šis lygis turėtų būti pagrįstas rengimo normatyvais, dėl kurių jau yra susitarta tarptautiniu lygmeniu, t. y. 1978 m. Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (JRAB konvencija) su pakeitimais, padarytais 1995 m. Visos valstybės narės yra tos konvencijos šalys.

(8)

Valstybės narės gali nustatyti aukštesnius normatyvus už minimalius JRAB konvencijoje ir šioje direktyvoje nustatytuosius.

(9)

Prie šios direktyvos pridėtas JRAB konvencijos taisykles reikėtų papildyti privalomomis Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo kodekso (JRAB kodekso) A dalies nuostatomis. JRAB kodekso B dalyje pateiktos rekomendacijos, skirtos JRAB konvencijos šalims ir įgyvendinantiems, taikantiems tos konvencijos priemones arba užtikrinantiems, kad tos priemonės būtų vykdomos, padėti, jog visa konvencija būtų įgyvendinama vienodai ir iki galo.

(10)

Siekiant padidinti jūrų saugumą ir taršos prevenciją jūroje, šioje direktyvoje pagal JRAB konvenciją turėtų būti nustatytos nuostatos dėl minimalaus budinčių darbuotojų poilsio laiko. Šios nuostatos turėtų būti taikomos nepažeidžiant 1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvos 1999/63/EB dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo (6) nuostatų.

(11)

Valstybės narės turėtų patvirtinti ir įgyvendinti konkrečias priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią kompetencijos atestatų klastojimui bei už jį bausti, ir dėti pastangas TJO, kad būtų pasiekti griežti ir įvykdomi susitarimai dėl kovos su šia veikla pasauliniu mastu.

(12)

Siekiant padidinti jūrų saugumą, apsaugoti žmonių gyvybes ir užkirsti kelią jūros taršai, Bendrijos vandenyse plaukiojančių laivų įgulos narių keitimasis informacija turėtų būti patobulintas.

(13)

Keleivinių laivų įgulos nariai, paskirti padėti keleiviams, jeigu laive susidaro avarinė padėtis, turėtų mokėti susikalbėti su keleiviais.

(14)

Toksišką arba aplinką teršiantį krovinį vežančiuose tanklaiviuose tarnaujančios įgulos nariai turėtų sugebėti veiksmingai užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams ir mokėti susidoroti su avarinėms situacijomis. Dėl to svarbiausias dalykas yra, kad pagal šios direktyvos reikalavimus būtų užtikrintas tinkamas laivo kapitono, vadovaujančių specialistų ir eilinių jūrininkų susižinojimas.

(15)

Svarbu užtikrinti, kad jūrininkai, turintys trečiųjų šalių išduotus atestatus ir tarnaujantys Bendrijos laivuose, turėtų tokį kompetencijos lygį, kuris atitinka JRAB konvencijos reikalavimus. Ši direktyva turėtų nustatyti procedūras ir bendrus kriterijus, pagal kuriuos valstybės narės pripažįsta trečiųjų šalių išduotus atestatus, paremtus rengimo ir atestavimo reikalavimais, dėl kurių susitarta JRAB konvencijoje.

(16)

Siekdamos užtikrinti saugą jūroje, valstybės narės turėtų pripažinti tik JRAB konvencijos šalių, kurias TJO Jūrų saugumo komitetas (MSC) laiko įrodžiusiomis, kad jos toje konvencijoje nustatytus normatyvus iki galo įgyvendino ir tebeįgyvendina, suteiktas privalomą rengimo lygį patvirtinančias kvalifikacijas arba kvalifikacijas, suteiktas tų šalių įgaliojimu. Laikotarpiui, iki MSC galės gauti pirmiau minėtus įrodymus, būtina turėti laikiną atestatų pripažinimo tvarką.

(17)

Tam tikrais atvejais jūrininkų rengimo įstaigos, rengimo programos ir kursai turėtų būti tikrinami. Todėl turėtų būti parengti tokių tikrinimų kriterijai.

(18)

Komisija turėtų būti padedama komiteto atlikti užduotis, susijusias su atestatų, kuriuos yra išdavusios trečiųjų šalių mokymo institucijos arba administracijos, pripažinimu.

(19)

Europos jūrų saugumo agentūra, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 (7), turėtų padėti Komisijai, kai ši tikrina, ar valstybės narės laikosi šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų.

(20)

Valstybės narės, kaip uosto administracijos, turi pirmiausia organizuoti su trečiosios šalies, kuri nėra ratifikavusi JRAB konvencijos, vėliava plaukiojančių laivų apžiūras ir taip didinti saugą bei gerinti taršos prevenciją Bendrijos vandenyse bei užtikrinti, kad su trečiosios šalies vėliava plaukiojantiems laivams nebūtų sudaromos palankesnės sąlygos.

(21)

Į šią direktyvą tikslinga įtraukti nuostatas dėl valstybės uosto kontrolės, laukiant, kol bus iš dalies pakeista Tarybos direktyva 95/21/EB (8) dėl uosto valstybės kontrolės, kad į ją būtų perkeltos šioje direktyvoje pateiktos nuostatos dėl uosto valstybės kontrolės.

(22)

Būtina numatyti šios direktyvos derinimo su tarptautinių konvencijų ir kodeksų pakeitimais tvarką.

(23)

Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimąsi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9).

(24)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus iš dalies pakeisti šią direktyvą, kad pagal ją būtų galima taikyti vėlesnius tam tikrų tarptautinių kodeksų ir atitinkamų Bendrijos teisės aktų pakeitimus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(25)

Naujos į šią direktyvą įtrauktos nuostatos susijusios tik su komiteto procedūromis. Todėl valstybėms narėms jų perkelti i nacionalinę teisę nereikia.

(26)

Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais III priedo B dalyje,

1)

laivo kapitonas – tai laivui vadovaujantis asmuo;

2)

vadovaujantis specialistas – tai įgulos narys, bet ne kapitonas, paskirtas eiti pareigas pagal nacionalinę teisę arba taisykles, arba, jei tokio paskyrimo nėra, einantis šias pareigas pagal kolektyvinę sutartį arba papročius;

3)

denio skyriaus vadovaujantis specialistas – tai vadovaujantis specialistas, kurio kvalifikacija atitinka I priedo II skyriaus nuostatas;

4)

vyresnysis kapitono padėjėjas – tai vadovaujantis specialistas, kurio pareigos yra viena pakopa žemesnės už kapitono ir kuriam tenka vadovauti laivui, jei kapitonas nebegali eiti savo pareigų;

5)

mechanikas – tai vadovaujantis specialistas, kurio kvalifikacija atitinka I priedo III skyriaus nuostatas;

6)

vyriausiasis mechanikas – tai vyriausias pagal pareigas mechanikas, atsakingas už mechaninį laivo varymą ir jo mechaninės bei elektromechaninės įrangos veikimą ir priežiūrą;

7)

antrasis mechanikas – tai mechanikas, kuris pagal pareigas yra viena pakopa žemesnis už vyriausiąjį mechaniką ir yra atsakingas už mechaninį laivo varymą ir jo mechaninės bei elektromechaninės įrangos veikimą ir priežiūrą, jei vyriausiasis mechanikas nebegali eiti savo pareigų;

8)

mechanikas stažuotojas – tai mechaniko pareigoms rengiamas asmuo, paskirtas pagal nacionalinę teisę arba taisykles;

9)

radijo operatorius – tai asmuo, turintis atitinkamą atestatą, kompetentingų institucijų išduotą arba jų pripažintą pagal Radijo ryšio reglamento nuostatas;

10)

eilinis jūrininkas – tai laivo įgulos narys, kuris nėra nei kapitonas, nei vadovaujantis specialistas;

11)

jūrų laivas – tai laivas, kuris neplaukioja vien vidaus vandenyse arba vien uždaruose ar jiems gretimuose vandenyse, arba vien akvatorijose, kuriose galioja uosto taisyklės;

12)

laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava – tai valstybėje narėje pagal jos teisę įregistruotas ir su jos vėliava plaukiojantis laivas; šios apibrėžties neatitinkantys laivai yra prilyginami su trečiosios šalies vėliava plaukiojantiems laivams;

13)

pakrantės reisai – tai reisai netoli valstybės narės krantų, kaip ši valstybė narė pati yra šią sąvoką apibrėžusi;

14)

variklių galia – tai didžiausias bendras ilgalaikis visų pagrindinių laivo eigos variklių galingumas, išreikštas kilovatais ir nurodytas laivo registracijos liudijime ar kitame oficialiame dokumente;

15)

naftos tanklaivis – tai laivas, sukonstruotas ir naudojamas skystai naftai bei jos produktams vežti;

16)

cheminių medžiagų tanklaivis – tai laivas, sukonstruotas arba pritaikytas ir naudojamas bet kuriems naujausios redakcijos „Tarptautinio nesupakuotų cheminių medžiagų vežimo kodekso“ 17 skyriuje išvardytiems supiltiems produktams vežti;

17)

suskystintų dujų tanklaivis – tai laivas, sukonstruotas arba pritaikytas ir naudojamas suskystintoms dujoms arba kitiems naujausios redakcijos „Tarptautinio suskystintų dujų vežimo kodekso“ 19 skyriuje išvardytiems supiltiems produktams vežti;

18)

radijo ryšio reglamentas – tai peržiūrėto Radijo ryšio reglamento, kurį yra priėmusi Pasaulio vykdomoji radijo ryšio konferencija dėl mobiliųjų paslaugų, naujausia redakcija;

19)

keleivinis laivas – tai jūrų laivas, vežantis daugiau kaip 12 keleivių;

20)

žvejybos laivas – tai laivas, naudojamas žvejoti žuvims arba gaudyti kitus gyvuosius jūrų išteklius;

21)

JRAB konvencija – tai 1978 m. Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, taikomos atitinkamiems dalykams, atsižvelgiant į Konvencijos VII straipsnio ir I/15 taisyklės pereinamojo laikotarpio nuostatas, įskaitant, tam tikrais atvejais, taikytinas JRAB kodekso nuostatas, taikant visų šių dokumentų naujausias redakcijas;

22)

radijo ryšio pareigos – apima, atitinkamai, budėjimą ir įrangos techninį aptarnavimą bei remontą, vykdomus pagal Radijo ryšio reglamentą, 1974 m. Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS 74) bei, kiekvienos valstybės narės nuožiūra, pagal atitinkamas TJO naujausių redakcijų rekomendacijas;

23)

keleivinis ro-ro tipo laivas – tai keleivinis laivas, turintis patalpas ro-ro kroviniams arba specialios kategorijos patalpas, kaip apibrėžta naujausios redakcijos SOLAS 74;

24)

JRAB kodeksas – tai Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo (JRAB) kodeksas, priimtas 1995 m. JRAB šalių konferencijoje 2 rezoliucija, jo naujausia redakcija;

25)

funkcija – tai užduočių, pareigų ir įsipareigojimų visuma, kaip nurodyta JRAB kodekse, būtina laivui valdyti, žmonių gyvybei jūroje bei jūros aplinkai apsaugoti;

26)

kompanija – tai laivo savininkas arba bet kuri kita organizacija ar asmuo, pavyzdžiui, laivo valdytojas arba jo nuomininkas pagal laivo frachtavimo be įgulos sutartį, perėmęs iš laivo savininko atsakomybę už jo eksploatavimą ir kartu prisiėmęs visas pagal šią direktyvą kompanijai priklausančias pareigas bei įsipareigojimus;

27)

tinkamas atestatas – tai atestatas, išduotas ir patvirtintas pagal šią direktyvą, suteikiantis teisėtam jo turėtojui teisę eiti pareigas bei vykdyti su jomis susietas nurodyto atsakomybės lygio funkcijas atitinkamo tipo, tonažo, variklių galios bei varytuvų tipo laive, atliekančiame konkretų reisą;

28)

darbo jūroje stažas – tai asmens darbo laive laikas, su kuriuo siejamas atestato jam išdavimas arba kitoks atestavimas;

29)

patvirtintas – tai valstybės narės patvirtintas pagal šią direktyvą;

30)

trečioji šalis – tai bet kokia šalis ne valstybė narė;

31)

mėnuo – tai kalendorinis mėnuo arba 30 dienų, sudarytų iš trumpesnių už vieną mėnesį laiko tarpų.

a)

karo laivus, pagalbinius laivus arba kitokius laivus, priklausančius valstybei narei arba valstybės narės valdomus ir užsiimančius vien valstybės nekomercine veikla;

b)

žvejybos laivus;

c)

pramogines jachtas, nenaudojamas verslui;

d)

medinius primityvios konstrukcijos laivus.

a)

išduodant Radijo ryšio reglamentą atitinkantį atestatą, į egzaminus įtraukti papildomas pagal atitinkamas taisykles privalomas žinias;

b)

išduoti atskirą atestatą, jame nurodydamos, jog jo turėtojas yra įgijęs papildomų žinių, reikalaujamų pagal atitinkamas taisykles.

a)

jie gali būti išduodami kaip atskiri dokumentai;

b)

kiekvienam jų suteikiamas tik jam skirtas numeris, kitas nei atestato išdavimą liudijančio patvirtinimo numeris, kuris gali turėti šio atestato numerį, jeigu jis yra skirtas tik šiam atestatui; ir

c)

jie nustoja galioti, kai tik baigiasi patvirtinamo atestato galiojimo laikas arba atestatą išdavusi valstybė narė arba trečioji šalis jį atima, sustabdo jo galiojimą arba jį panaikina, taip pat bet kuriuo atveju po ne daugiau kaip penkerių metų nuo jų išdavimo datos.

a)

kompanija arba kapitonas priėmė į darbą asmenį, neturintį pagal šią direktyvą privalomo atestato;

b)

kapitonas leido asmeniui, neturinčiam pagal šią direktyvą privalomo atestato, galiojančio lengvatinio leidimo ar dokumentinių įrodymų, privalomų pagal 19 straipsnio 7 dalį, atlikti bet kurias funkcijas arba eiti bet kurias pareigas, kurias atlikti arba kurias eiti leidžiama tik atitinkamą atestatą turinčiam asmeniui; arba

c)

asmuo, apgaulės būdu arba pasinaudojęs suklastotais dokumentais, įsidarbino, kad atliktų bet kurias funkcijas arba eitų bet kurias pareigas, kurias atlikti ir kurias eiti pagal šią direktyvą leidžiama atestatą arba lengvatinį leidimą turinčiam asmeniui.

a)

bet kokia rengimo, kompetencijos įvertinimo, atestatų išdavimo, jų tvirtinimo ir atnaujinimo veikla, vykdoma jos įgaliotų nevalstybinių institucijų, yra nuolat prižiūrima bei kontroliuojama taikant kokybės reikalavimų sistemą tam, kad būtų užtikrinti užsibrėžti tikslai, įskaitant dėstytojų bei egzaminuotojų kvalifikacijos lygį ir jų patirtį;

b)

jeigu tokią veiklą vykdo valstybės įstaigos ar institucijos, taikoma kokybės reikalavimų sistema;

c)

švietimo ir rengimo tikslai, kurie turi būti pasiekti, bei su jais susiję kompetencijos normatyvai, kurie turi būti taikomi, būtų aiškiai apibūdinti ir kad būtų nustatyti pagal JRAB konvenciją privalomų egzaminų ir atestavimo reikalavimus atitinkantys žinių lygiai, išmanymas ir įgūdžiai;

d)

atsižvelgiant į politiką, sistemas, kontrolę ir vidines kokybės užtikrinimo peržiūras, nustatytas tam, jog iškelti tikslai būtų pasiekti, kokybės reikalavimų taikymo sritys apimtų atestavimo sistemų administravimą, visus rengimo kursus ir programas, egzaminus ir įvertinimus, kuriuos atlieka kiekviena valstybė narė arba kurie atliekami jos įgaliojimu, ir dėstytojams bei egzaminuotojams nustatytus reikalavimus dėl kvalifikacijos bei patirties.

a)

visos vidinės valdymo kontrolės ir kontrolės priemonės bei veiksmai, kurių imamasi vėliau, atitinka numatytas priemones ir dokumentais nustatytą tvarką ir yra veiksmingi užtikrinant, kad iškelti tikslai būtų pasiekti;

b)

kiekvieno atskiro įvertinimo rezultatai yra užregistruojami dokumentuose ir pateikiami asmenims, atsakingiems už vertinamą sritį;

c)

imamasi savalaikių priemonių trūkumams pašalinti.

a)

dėl savo asmens tapatybės;

b)

kad jis nėra jaunesnis, negu reikalaujama pagal I priedo taisykles, taikomas norint gauti atitinkamą atestatą;

c)

kad jis atitinka valstybės narės nustatytus medicininio tinkamumo normatyvus, ypač dėl regos ir klausos, ir turi galiojantį medicininį tinkamumą patvirtinantį dokumentą, išduotą valstybės narės kompetentingos institucijos pripažinto atitinkamos kvalifikacijos praktikuojančio gydytojo;

d)

kad jis yra įgijęs pakankamą darbo jūroje stažą bei baigęs bet kurį jo norimam gauti atestatui I priedo taisyklėse nustatytą privalomą rengimo kursą;

e)

kad jis atitinka I priedo taisyklių nustatytus kvalifikacijos normatyvus toms pareigoms, funkcijoms bei lygiams, kuriuos reikia nurodyti atestato patvirtinime.

a)

tvarkyti registrą arba registrus, kuriuose įregistruojami visi atestatai, kurie jos buvo išduoti kapitonams, vadovaujantiesiems specialistams ir prireikus eiliniams jūrininkams, bei atestatai, kurių galiojimo laikas pasibaigė arba kurie buvo atnaujinti ar jų galiojimas sustabdytas, arba kurie buvo panaikinti, arba apie kuriuos gauta duomenų, jog jie pamesti ar sunaikinti, taip pat jos išduoti lengvatiniai leidimai;

b)

teikti kitoms valstybėms narėms ar kitoms JRAB konvencijos šalims ir kompanijoms informaciją apie atestatus, patvirtinimus bei lengvatinius leidimus, dėl kurių autentiškumo ir galiojimo patikrinimo jos kreipiasi tais atvejais, kai juos joms pateikia jūrininkai, siekiantys atestatų pripažinimo arba norintys įsidarbinti laive.

a)

pasitikrinti, ar atitinka 11 straipsnyje nustatytus medicininio tinkamumo normatyvus; ir

b)

pagal JRAB kodekso A-I/11 poskyrį įrodyti, jog yra išlaikęs savo profesinę kompetenciją.

a)

visais atvejais, kai rengimui privaloma naudotis treniruokliais;

b)

visais atvejais, tikrinant kompetenciją pagal JRAB kodekso A dalies reikalavimus, kai tam naudojami treniruokliai;

c)

visais atvejais įrodant kvalifikacijos išlaikymą pagal JRAB kodekso A dalies reikalavimus, kai tam naudojami treniruokliai.

a)

kiekvienas jūrininkas, skiriamas į darbą bet kuriame iš jos laivų, turi atestatą, atitinkantį šios direktyvos reikalavimus ir valstybės narės nustatytas taisykles;

b)

jų laivų įgulos yra komplektuojamos pagal taikytinus valstybės narės reikalavimus dėl saugaus įgulų komplektavimo;

c)

yra tvarkomi ir nesunkiai prieinami dokumentai bei duomenys apie visus jos laivuose įdarbintus jūrininkus, įskaitant dokumentus ir duomenis apie jų patirtį, rengimą, medicininį tinkamumą bei kompetentingumą jų atliekamoms užduotims, bet nebūtinai tiktai jais apsiribojant;

d)

skiriant jūrininkus į bet kurį iš jos laivų, jie yra supažindinami su jų specifinėmis užduotimis bei su visa laivo sandara, jo įranga, inventoriumi, procedūromis ir laivo savybėmis, susijusiomis su jų kasdienėmis pareigomis ar veiksmais avarinių situacijų metu;

e)

laivo įgula sugeba efektyviai koordinuoti savo veiksmus avarinių situacijų metu bei vykdant svarbias saugumo arba taršos prevencijos ar jos apribojimo funkcijas.

a)

pakankamą laiko tarpą, per kurį kiekvienas laive naujai įdarbintas jūrininkas galėtų susipažinti su:

b)

nusimanančio įgulos nario, atsakingo už tai, kad kiekvienas laive naujai įdarbintas jūrininkas galėtų gauti esminę informaciją jam suprantama kalba, paskyrimą.

a)

organizuoja 3 straipsnyje nurodytą rengimą;

b)

organizuoja ir (arba) prižiūri egzaminus, jeigu tai būtina;

c)

išduoda 11 straipsnyje nurodytus atestatus;

d)

išduoda 16 straipsnyje numatytus lengvatinius leidimus.

a)

jūrininkų rengimas ir kompetencijos įvertinimas visais atvejais būtų:

b)

asmenys, vykdantys laive rengimą arba atliekantys kompetencijos įvertinimą nenutraukiant darbo, privalo tai daryti tik tada, kai šis rengimas ar kompetencijos įvertinimas nedaro neigiamo poveikio normaliai laivo eksploatacijai ir kai jie gali rengimui ar kompetencijos įvertinimui skirti laiko;

c)

dėstytojai, prižiūrintys asmenys ir egzaminuotojai būtų tinkamos kvalifikacijos tam tikroms jūrininkų rengimo ar kompetencijos įvertinimo, vykdomų laive arba krante, rūšims bei lygiams;

d)

kiekvienas asmuo, laive ar krante vykdantis jūrininko rengimą nenutraukiant darbo, skirtą jam atestuoti pagal šią direktyvą, privalo:

e)

kiekvienas asmuo, atsakingas už jūrininko rengimo nenutraukiant darbo, skirto gauti atestatą, priežiūrą, privalo visapusiškai suprasti rengimo programą bei specifinius kiekvienos vykdomo rengimo rūšies tikslus;

f)

kiekvienas asmuo, laive ar krante atliekantis jūrininko kompetencijos įvertinimą nenutraukiant darbo, skirtą jam atestuoti, pagal šią direktyvą privalo:

g)

jeigu valstybė narė pripažįsta, jog tam tikra rengimo programa, mokymo įstaiga arba mokymo įstaigos suteikiama kvalifikacija sudaro dalį jos reikalavimų išduodant atestatą, dėstytojų ir egzaminuotojų kvalifikacijai bei patirčiai taikomos 10 straipsnio nuostatos dėl kokybės reikalavimų; tokia kvalifikacija, patirtis ir kokybės reikalavimų taikymas apima tinkamą dėstymo metodų mokymą ir rengimo bei kompetencijos įvertinimo metodus ir praktiką, taip pat atitinka visus taikytinus d, e ir f punktų reikalavimus.

a)

nepažeidžiant b ir d punktų, visuose su valstybės narės vėliava plaukiojančiuose laivuose visą laiką būtų veiksmingos visų laivo įgulos narių žodinio susižinojimo priemonės, kurias jie naudoja saugai užtikrinti, pirmiausia, kad teisingai ir laiku būtų gaunami ir suprantami pranešimai bei nurodymai;

b)

visuose su valstybės narės vėliava plaukiojančiuose ir jos uoste reisą pradedančiuose ir (arba) užbaigiančiuose keleiviniuose laivuose būtų nustatyta ir į jo dienyną įrašyta laive vartojama darbo kalba, siekiant užtikrinti, kad įgulos veiksmai užtikrinant saugą būtų veiksmingi;

atitinkamai kompanija arba kapitonas nustato atitinkamą laive vartojamą darbo kalbą; reikalaujama, kad kiekvienas jūrininkas ją suprastų ir tam tikrais atvejais galėtų ta kalba duoti įsakymus ir nurodymus bei atsiskaityti;

jeigu laive vartojama darbo kalba nėra valstybės narės valstybinė kalba, visi skelbtini planai ir sąrašai yra skelbiami su vertimu į laive vartojamą darbo kalbą;

c)

keleivinių laivų personalą, kuriam pagal laivo įgulos sąrašus paskirta padėti keleiviams avarinių situacijų metu, būtų lengva atpažinti ir jis turėtų tam pakankamų bendravimo įgūdžių, atsižvelgiant į tinkamą toliau nurodytų veiksnių derinį:

d)

su valstybės narės vėliava plaukiojančiuose naftos tanklaiviuose, cheminių medžiagų tanklaiviuose ir suskystintų dujų tanklaiviuose laivo kapitonas, vadovaujantys specialistai ir eiliniai jūrininkai galėtų bendrauti bendra darbo kalba ar kalbomis;

e)

būtų reikiamos priemonės palaikyti laivo ryšį su krante esančiomis institucijomis; šie ryšiai palaikomi laikantis SOLAS 74 V skyriaus 14 taisyklės 4 dalies;

f)

pagal Direktyvą 95/21/EB vykdydamos uosto valstybės kontrolę valstybės narės taip pat patikrina, ar su kitos valstybės, kuri nėra valstybė narė, vėliava plaukiojantys laivai taip pat laikosi šio straipsnio.

a)

tikrinimas, ar visi laive dirbantys jūrininkai, kuriuos pagal JRAB konvenciją yra privaloma atestuoti, turi reikiamus atestatus ar galiojančius lengvatinius leidimus arba gali pateikti dokumentinių įrodymų, jog yra laivo vėliavos valstybės institucijoms padavę prašymus, kad jiems būtų išduoti patvirtinimai;

b)

patikrinimas, ar laive dirbančių jūrininkų skaičius ir jų atestatai atitinka laivo vėliavos valstybės institucijų nustatytus reikalavimus dėl saugaus įgulų komplektavimo.

a)

laivas su kuo nors susidūrė arba užplaukė ant seklumos ar kranto;

b)

laivui plaukiant, stovint nuleidus inkarą arba prie krantinės iš jo buvo išmesta ar nutekėjo medžiagų ir dėl to buvo pažeista kuri nors iš tarptautinių konvencijų;

c)

laivas manevravo chaotiškai arba nesaugiai, taip pažeisdamas TJO patvirtintas laivybos kelių taisykles arba saugios laivybos praktiką bei procedūras;

d)

laivas kitais atvejais buvo valdomas taip, kad kėlė grėsmę žmonėms, turtui ar aplinkai;

e)

atestatas buvo gautas nesąžiningai arba jo turėtojas nėra tas asmuo, kuriam tas atestatas buvo išduotas;

f)

laivas plaukia su JRAB konvencijos neratifikavusios šalies vėliava arba jo kapitonas, vadovaujantis specialistas arba eilinis jūrininkas turi JRAB konvencijos neratifikavusios trečiosios šalies išduotą atestatą.

a)

jūrininkai neturi atestatų, tinkamų atestatų, galiojančių lengvatinių leidimų arba negali pateikti dokumentinio įrodymo, kad vėliavos valstybės institucijoms įteikta paraiška dėl pripažinimą liudijančio patvirtinimo;

b)

nesilaikoma vėliavos valstybės taikomų saugaus įgulų komplektavimo reikalavimų;

c)

laivavedybos ar mašinų skyriaus budėjimo organizavimas neatitinka reikalavimų, kuriuos yra nustačiusi vėliavos valstybė;

d)

budėjimo pamainoje nėra asmens, galinčio valdyti įrangą, kuri yra svarbi užtikrinant saugią laivavedybą, avarinį radijo ryšį ar jūros taršos prevenciją;

e)

nepateikiamas įrodymas, kad jūrininkas, kuris pagal paskirtas pareigas atsakingas už laivo saugumą ir taršos prevenciją, turi toms pareigoms būtinų profesinių įgūdžių;

f)

negalėjimas reiso pradžioje sudaryti pirmąją budėjimo pamainą ir kitas ją keičiančias pamainas iš pakankamai pailsėjusių ir kitais atžvilgiais tinkamų budėti asmenų.

a)

vietoj „200 bruto registro tonų“ gali būti įrašyta „500 bruto talpos“;

b)

vietoj „1 600 bruto registro tonų“ gali būti įrašyta „3 000 bruto talpos“.

3.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/62

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 488/2008 (2) Komisija nustatė laikinuosius antidempingo muitus į Bendriją importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės citrinų rūgščiai.

(2)

Patvirtinus laikinąsias antidempingo priemones, Komisija tęsė tyrimą dėl dempingo, žalos ir Bendrijos interesų. Galutiniai tyrime nustatyti faktai ir išvados yra pateikti Tarybos reglamente (EB) Nr. 1193/2008 (3), kuriuo tam tikrai importuojamai KLR kilmės citrinų rūgščiai nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinis laikinojo muito surinkimas.

(3)

Atlikus tyrimą patvirtintos preliminarios išvados dėl žalingo dempingo, susijusio su importuojama KLR kilmės citrinų rūgštimi.

(4)

Patvirtinus laikinąsias antidempingo priemones, šeši bendradarbiaujantys KLR eksportuojantys gamintojai, t. y. Anhui BBCA Biochemical, RZBC, TTCA, Yixing Union Biochemical, Laiwu Taihe Biochemistry ir Weifang Ensign Industry pasiūlė įsipareigojimus dėl kainos pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį. Pagal šiuos įsipareigojimus eksportuojantys gamintojai pasiūlė parduoti nagrinėjamąjį produktą nustatytomis arba jas viršijančiomis kainomis, kurios pašalina žalingą dempingo poveikį. Kiekvienas eksportuojantis gamintojas, siekdamas sumažinti priemonių vengimo riziką, pasiūlė po vieną minimalią kainą visų skirtingų rūšių produktui.

(5)

Be to, pasiūlymuose numatyta indeksuoti minimalias kainas, kadangi nagrinėjamojo produkto kainos labai skyrėsi, t. y. jos stipriai padidėjo po tiriamojo laikotarpio. Indeksuojama pagal viešą tarptautinį grūdų, kurie yra pagrindinė eksportuojančių gamintojų žaliava, kotiravimą. Tačiau eksportuojantys gamintojai pasiūlė nustatyti minimalias kainas bent jau nežalingos kainos lygiu, net jeigu indeksavus kainos sumažėtų.

(6)

Laiwu Taihe Biochemistry, kuriai buvo suteiktas rinkos ekonomikos režimas, pasiūlė savo minimalią kainą skaičiuoti remiantis per tyrimą nustatyta normaliąja verte.

(7)

Be to, siekdami sumažinti kainos pažeidimo riziką, atsirandančią dėl kryžminės kainų kompensacijos, eksportuojantys gamintojai pirmiausia pasiūlė pranešti apie visą pardavimą ne ES tiems pirkėjams, kurių organizacija ar struktūra yra už ES ribų, jeigu eksportuojantis gamintojas parduotų produktą tokiam pirkėjui ES. Eksportuojantys gamintojai taip pat susitarė laikytis tam tikro kainos režimo, taikomo tokiam pardavimui ne ES.

(8)

Eksportuojantys gamintojai taip pat reguliariai teiks Komisijai išsamią informaciją apie savo eksportą į Bendriją, kad Komisija galėtų veiksmingai stebėti, kaip laikomasi įsipareigojimų.

(9)

Taip pat pažymima, kad Kinijos metalų, mineralų ir cheminių medžiagų importuotojų ir eksportuotojų prekybos rūmai (toliau – CCCMC) prisijungia prie šešių 4 konstatuojamojoje dalyje nurodytų bendrovių, taigi CCCMS taip pat aktyviai dalyvaus stebint, kaip laikomasi įsipareigojimų. Todėl Komisija mano, kad sutartų įsipareigojimų vengimo rizika yra ribota.

(10)

Atskleidus šiuos įsipareigojimo pasiūlymus, Bendrijos pramonės atstovai pateikė prieštaravimus dėl jų. Bendrijos pramonės atstovai tvirtino, kad kainų indeksavimas, grindžiamas grūdų viešu tarptautiniu kotiravimu, nėra tinkamas, nes kitos pagrindinės žaliavos sudaro svarbias skirtingas sąnaudų dalis, todėl pasiūlė indeksavimą pagrįsti ir žaliavomis, ir energijos sąnaudomis. Dėl Bendrijos pramonės atstovų pastabų, kuriose siūloma indeksavimą pagrįsti ir energijos sąnaudomis, pažymima, kad energija nėra pagrindinis sąnaudų veiksnys. Be to, indeksavimo šaltinis nebūtų aiškus, nes reikiama energija gali būti gaminama iš įvairių šaltinių, pvz., anglies, gamtinių dujų ar elektros.

(11)

Be to, Bendrijos pramonės atstovų teigimu, kadangi eksportuojantys gamintojai parduoda įsipareigojimuose numatytą produktą tarptautinėms bendrovėms, yra didelė kryžminės kainos kompensacijos rizika; tai reiškia, kad įsipareigojimuose numatytas produktas gali būti parduotas tam pačiam pirkėjui dirbtinai mažomis kainomis už EB ribų, kad būtų kompensuotos minimalios kainos EB. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrovės didžiausią produktų dalį eksportui į EB parduoda ne tarptautinėms bendrovėms, o prekybininkams. Nepaisant to ir siekiant dar labiau sumažinti likusią bendrovių kryžminės kompensacijos riziką, į pasiūlymus įtrauktos kryžminės kompensacijos specialiosios išlygos, taikomos susijusioms bendrovėms, parduodančioms produktus tiems EB pirkėjams, kurių organizacija ar struktūra yra už ES ribų. Šios išlygos reikšmingai sumažina kryžminės kompensacijos riziką.

(12)

Šiuo atžvilgiu, eksportuojančių gamintojų pasiūlyti įsipareigojimai yra priimtini.

(13)

Kad Komisija galėtų veiksmingai stebėti, kaip bendrovės laikosi prisiimtų įsipareigojimų, nuo antidempingo muito bus atleidžiama, jeigu atitinkamai muitinei pateikiant išleidimo į laisvą apyvartą prašymą i) pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, kurioje nurodomi visi Reglamento (EB) Nr. 1193/2008 priede išvardyti duomenys, ii) importuotas prekes pagamino, išsiuntė ir joms sąskaitas faktūras tiesiogiai išrašė minėta bendrovė pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje ir, iii) deklaruotos bei muitinei pateiktos prekės tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitos faktūros aprašymą. Jei tokia sąskaita faktūra nepateikiama arba ji neatitinka muitinei pristatyto produkto, turi būti sumokėtas atitinkamo dydžio antidempingo muitas.

(14)

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, minėtu Tarybos reglamentu importuotojams buvo pranešta, kad jei nesilaikys tame reglamente nustatytų sąlygų arba jei Komisija atšauks priimtus įsipareigojimus, gali atsirasti su atitinkamais sandoriais susijusi skola muitinei.

(15)

Jeigu įsipareigojimas pažeidžiamas arba atšaukiamas, arba jeigu Komisija atšaukia priimtą įsipareigojimą, laikantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies nustatytas antidempingo muitas yra savaime taikomas pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį,

3.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/65

(1)

2008 m. vasario 12 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2008/107/BUSP (1).

(2)

Reikia pakeisti Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio įgaliojimus atsižvelgiant į jo funkcijas, susijusias su 2007 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintos Europos Sąjungos naujos partnerystės su Vidurine Azija strategijos įgyvendinimo priežiūra,

„i)

prisidėti prie BUSP energijos tiekimo patikimumo aspektų, kovos su narkotikais ir vandens išteklių valdymo aspektų, susijusių su Vidurine Azija, formulavimo.“.

3.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/66

(1)

2008 m. rugsėjo 1 d. Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi prisiimti įsipareigojimus, kad paremtų visas pastangas siekiant taikaus ir ilgalaikio konfliktų Gruzijoje sprendimo, ir kad ji yra pasirengusi remti pasitikėjimo stiprinimo priemones.

(2)

2008 m. rugsėjo 15 d. Taryba pritarė tam, kad būtų atliktas nepriklausomas tarptautinis konflikto Gruzijoje tyrimas.

(3)

Heidi TAGLIAVINI reikėtų paskirti šio tyrimo misijos vadove,

3.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/s3