I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

2.12.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1187/2008

2008 m. lapkričio 27 d.

kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės mononatrio glutamatui, galutinis surinkimas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

1.1. Laikinosios priemonės

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 492/2008 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės mononatrio glutamatui (toliau – MNG).

1.2. Vėlesnė procedūra

(2)

Paskelbus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias antidempingo priemones (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė savo pastabas apie preliminarias išvadas. Toms šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas.

(3)	Po to, kai buvo nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, Komisija toliau nagrinėjo aspektus, susijusius su Bendrijos interesais, ir analizavo kai kurių Bendrijos naudotojų ir tiekėjų pateiktą informaciją.

(4)	Suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos buvo išnagrinėtos ir prireikus preliminarios išvados buvo atitinkamai pakeistos.

(5)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutines antidempingo priemones importuojamam KLR kilmės MNG ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinųjų muitų sumas. Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, paskelbus šias išvadas, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus.

(6)

Primenama, kad atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2006 m. liepos 1 d.–2007 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Atlikdama žalai įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, Komisija nagrinėjo laikotarpio nuo 2004 m. balandžio mėn. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenis.

2. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

(7)	Kadangi jokių pastabų dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto negauta, laikinojo reglamento 12–14 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

3. DEMPINGAS

3.1. Pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymas

(8)	Kadangi jokių pastabų dėl pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymo vienam eksportuojančiam gamintojui KLR negauta, laikinojo reglamento 15–18 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

3.2. Rinkos ekonomikos režimas (RER)

(9)	Po pirminio faktų atskleidimo du Kinijos eksportuojantys gamintojai, kuriems nebuvo suteiktas RER, nesutiko su preliminariomis išvadomis.

(10)	Pirmoji bendrovė pranešė, kad, jos manymu, Tarptautiniais apskaitos standartais (TAS) reikalaujama tik parengti konsoliduotas finansines ataskaitas ir nereikalaujama atlikti jų audito pagal TAS.

(11)

Šiuo atžvilgiu reikėtų priminti, kad, nepaisant pakartotinių prašymų, ši bendrovė nei savo prašyme suteikti RER, nei per patikrinimą vietoje KLR, nepateikė susijusių konsoliduotų finansinių ataskaitų, įskaitant auditoriaus ataskaitą. TAS nustatyti ir paaiškinti tarptautiniu mastu priimti apskaitos principai ir numatytos jų taikymo gairės. Apskaitos dokumentų tikrinimas pagal TAS reiškia, kad auditu užtikrinama, kad apskaitos dokumentai buvo parengti bei pateikti laikantis TAS ir juos atitinka. Jei tokie principai pažeidžiami, audito ataskaitoje turėtų būti paminėtas neatitikimo poveikis ir priežastys, kodėl TAS principų nebuvo laikomasi. TAS 27 visų pirma aiškiai nustatytos sąlygos, kurių laikydamosi bendrovės turėtų rengti ir teikti savo konsoliduotas finansines ataskaitas. Bendrovė neneigia, kad atliekant tyrimą dėl RER šios sąlygos jai buvo taikomos.

(12)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto antroje įtraukoje aiškiai numatyta, kad įmonės, prašančios suteikti RER, turi turėti pagrindinių apskaitos dokumentų, kurių nepriklausomas auditas buvo atliktas pagal TAS ir kurie yra taikomi visais tikslais, rinkinį. Todėl turėtų būti aišku, kad ataskaitos turėtų būti ne tik parengtos pagal TAS, bet ir jų auditas turėtų būti atliekamas laikantis šių standartų. Kadangi nebuvo atliktas auditas pagal TAS, Komisija negali nustatyti, ar ataskaitos buvo parengtos laikantis šių standartų. Todėl remiantis tik šiais faktais nebuvo galima padaryti išvados, ar antras kriterijus tenkinamas.

(13)	Tas pats eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad, jo manymu, pajamų ir išlaidų kompensacija nebuvo materiali ir kad neatskleidus šių faktų negalėjo būti padarytas poveikis naudotojų ekonominiam sprendimui, priimtam remiantis finansinėmis ataskaitomis. Todėl TAS nebuvo pažeisti.

(14)

Tačiau atrodo, kad šis teiginys prieštarauja pirmajam, kad ataskaitos turėtų būti parengtos pagal TAS, bet jų auditas atliekamas ne pagal juos. Jei taip būtų, tuomet pačios įmonės, o ne kompetentingi ir nepriklausomi auditoriai, kaip reikalaujama 2 straipsnio 7 dalies c punkte, vertintų, ar galima uždrausti kompensavimą ar ne, ar pajamos ir išlaidos buvo materialinės, ar toks kompensavimas negalėtų padaryti įtakos naudotojų ekonominiam sprendimui ir ar dėl to naudotojams netampa sunkiau suprasti atliktą sandorį.

(15)

Be to, nors reikia sutikti, kad sąvoką „materialus“ galima interpretuoti plačiau, TAS 130 dalyje numatyta, kad straipsnis, kuris nėra tiek reikšmingas, kad būtų atskirai pateikiamas finansinėse ataskaitose, gali būti pakankamai reikšmingas, kad būtų atskirai pateikiamas jos aiškinamajame rašte. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad kompensavimas nebuvo paminėtas nei audito ataskaitoje, nei bendrovės finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose, patvirtinama, kad bendrovės ataskaitų auditas nebuvo atliktas pagal TAS.

(16)

Be to, aptariamą kompensavimą nustatė Komisijos tyrėjai. Tik atlikus išsamų auditą būtų buvę galima nustatyti, ar nebuvo kitų atvejų, kai ataskaitos buvo parengtos ne pagal TAS ir jų auditas buvo atliktas nesilaikant tų standartų. Tokio audito nebuvo atlikta, o Komisija neturi laiko atlikti bedrovės ataskaitų auditą ir patikrinti ataskaitų pateikimą, be to, tai nėra patikrinimo vietoje užduotis. Todėl Komisijos nustatyti faktai, kad įmonės, prašiusios suteikti RER, nesilaikė pagrindinio reglamento reikalavimo rengti apskaitos dokumentus ir užtikrinti, kad ataskaitos būtų parengtos bei jų auditas būtų atliekamas pagal TAS, leidžia daryti išvadą, kad antras kriterijus netenkinamas.

(17)	Galiausiai ta pati bendrovė nepritarė išvadai, kad neigiamas apyvartinis kapitalas ir beprocentės paskolos buvo laikomos iškraipymu, likusiu iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos; tai veikiau yra valdymo veiksmingumo požymis.

(18)

Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad išvados dėl neigiamo apyvartinio kapitalo – tai papildomos išvados, ir jos nebuvo pagrindinės, dėl kurių padaryta išvada, kad pareiškėjas netenkino RER suteikimo kriterijaus. Antra, pats neigiamas apyvartinis kapitalas gali būti valdymo veiksmingumo požymis, tačiau tik įmonėse, kurios turi nedaug inventoriaus ir nedaug gautinų sumų: tokios dažniausiai yra įmonės, kurių veikla susijusi beveik vien su grynaisiais pinigais, pvz., universalinės parduotuvės ir prekybos centrai. Tačiau šio Kinijos eksportuojančio gamintojo padėties tyrimo rezultatas buvo visiškai kitoks. Neigiamas apyvartinis kapitalas veikiau turėjo būti laikomas požymiu, kad bendrovei grėsė bankrotas arba sunkios finansinės problemos. Tokiomis aplinkybėmis būtų labai neįtikėtina, kad įmonė rinkos ekonomikos sąlygomis galėtų gauti dideles „prekybos paskolų“ sumas ir nepatirtų jokių finansinių išlaidų. Todėl laikyta, kad bendrovės didelės beprocentės paskolos, kurios sudarė esminę visų jos trumpalaikių įsipareigojimų dalį (pastarieji – tai 80 % visų įsipareigojimų) ir kurių padarinys buvo didelis neigiamas apyvartinis kapitalas, nedera su veikla rinkos ekonomikos sąlygomis.

(19)

Antros bendrovės atžvilgiu nepateikta jokių naujų argumentų, dėl kurių reikėtų keisti preliminarias išvadas dėl RER. Pirmiausia buvo patvirtinta, kad valstybei priklausančio akcininko poveikis bendrovės sprendimų priėmimo procesui buvo neproporcingai didelis ir kad valstybė sutiko be kompensacijos 50 % sumažinti nustatytą žemėnaudos teisių vertę. Taip pat patvirtinta, kad bendrovės ataskaitų auditas nebuvo atliktas pagal TAS.

(20)	Kadangi jokių kitų pastabų dėl RER negauta, laikinojo reglamento 19–26 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

3.3. Individualus režimas (IR)

(21)	Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad antikonkurencine veikla ir valstybės kišimusi esą skatinama vengti priemonių, todėl nė vienam Kinijos gamintojui neturėtų būti suteiktas IR.

(22)

Tačiau ši suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, kaip tokia tariama antikonkurencine veikla ir tariamu valstybės kišimusi sudaromos galimybės vengti priemonių. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad bet koks teorinis valstybės kišimasis būtų įmanomas tik per Kinijos fermentacijos pramonės asociaciją, kurios nariai yra abu eksportuojantys gamintojai. Tačiau visi šios asociacijos priimti sprendimai ir rekomendacijos buvo neprivalomos. Taigi šį teiginį teko atmesti.

(23)	Kadangi jokių kitų pastabų dėl IR negauta, laikinojo reglamento 27–29 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

3.4. Normalioji vertė

3.4.1. Panaši šalis

(24)

Viena suinteresuotoji šalis prieštaravo Komisijos sprendimui pasirinkti Tailandą (visų pirma, gamintoją Ajinomoto Thailand, susijusį su Bendrijos gamintoju) panašia šalimi. Tačiau šios šalies argumentai ir pastabos buvo pateiktos po nustatyto termino pastaboms pateikti (3) ir, o tai yra dar svarbiau, – jos buvo pateiktos be jokių įrodymų. Todėl šias pastabas teko atmesti.

(25)	Kadangi jokių kitų pastabų dėl panašios šalies negauta, laikinojo reglamento 30–34 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

3.4.2. Normaliajai vertei nustatyti taikoma metodika

(26)	Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad reikėtų pakoreguoti žaliavų sąnaudų skirtumus. Šis eksportuojantis gamintojas visų pirma teigė, kad MNG, gaminamas iš melasos (panašios šalies atveju) buvo brangesnis nei MNG, gaminamas iš kukurūzų arba ryžių krakmolo.

(27)

Tačiau pasirodė, kad Kinijos eksportuojantis gamintojas nurodė gerokai didesnį melasos sąnaudų ir gaunamo MNG santykį, palyginti su santykiu, nustatytu ir patikrintu panašios šalies bendradarbiaujančio gamintojo bendrovėje. Todėl teiginį, kad panašioje šalyje gaminti MNG buvo brangiau, teko atmesti.

(28)	Kadangi jokių kitų pastabų dėl normaliajai vertei nustatyti taikomos metodikos negauta, laikinojo reglamento 35 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

3.5. Eksporto kaina

(29)	Kadangi jokių pastabų dėl eksporto kainos, dėl kurių reikėtų pakeisti laikinojo etapo išvadas, negauta, laikinojo reglamento 36 ir 37 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

3.6. Palyginimas

(30)	Kadangi jokių kitų pastabų dėl palyginimo negauta, laikinojo reglamento 38 ir 39 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

3.7. Dempingo skirtumas

(31)	Bendrovių, kurioms buvo suteiktas IR, svertinė vidutinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto svertine vidutine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(32)

Taigi procentais išreikšti CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

—	Fujian Province Jianyang Wuyi MSG Co., Ltd.: 36,5 %

—	Hebei Meihua MSG Group Co., Ltd.: 33,8 % ir Tongliao Meihua Bio-Tech Co., Ltd.: 33,8 %

(33)	Dempingo skirtumo visos šalies mastu apskaičiavimo pagrindas nustatytas laikinojo reglamento 42 konstatuojamojoje dalyje, kuri, nesant jokių pastabų, patvirtinama. Tuo pagrindu nustatytas dempingo lygis visos šalies mastu buvo 39,7 % CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą.

4. ŽALA

4.1. Bendrijos pramonės apibrėžtis

(34)	Kadangi negauta jokių pastabų dėl Bendrijos pramonės apibrėžties, laikinojo reglamento 44–46 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

4.2. Bendrijos suvartojimas

(35)	Negavus jokių pastabų dėl Bendrijos suvartojimo, laikinojo reglamento 47 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

4.3. Importas į Bendriją iš KLR

(36)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas iš Bendrijos importuotojų teigė, kad Komisijos išvados dėl Kinijos eksporto kainų svyravimo nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo iškreiptos, nes buvo naudojami finansinių metų, o ne kalendorinių metų duomenys. Nagrinėjamojo laikotarpio pradžia – 2004 m. balandžio 1 d., o kalendoriniai metai reikštų, kad laikotarpio pradžia būtų buvusi 2004 m. sausio 1 d. Remiantis bendrovės pateiktais duomenimis ir pakeitus laikotarpio pradžios datą būtų matyti, kad nuo 2004 kalendorinių metų iki TL Kinijos eksporto kainos padidėjo 12 %, o laikinojo reglamento 50 konstatuojamojoje dalyje pranešama apie nedidelį sumažėjimą. Tačiau reikėtų pažymėti, kad importuotojo pateikti duomenys buvo pagrįsti jo visomis pirkimo kainomis, kurios akivaizdžiai apėmė tik dalį Kinijos eksporto į Bendriją kiekio. Išnagrinėjus Eurostato duomenis atsižvelgiant į vidutines viso iš KLR importuojamo MNG kiekio kainas, nustatyta, kad atitinkamos Kinijos kainos nuo 2004 m. sausio mėn. iki TL pabaigos padidėjo tik 0,5 %, o ne 12 %, kaip teigta importuotojo. Kainų raidos tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu (sumažėjo 2 %) ir laikotarpiui nuo 2004 m. sausio mėn. iki TL pabaigos (padidėjo 0,5 %) skirtumas nėra toks, kad reikėtų pakeisti išvadas, padarytas dėl šių kainų poveikio Bendrijos pramonės padėčiai. Todėl šį prašymą teko atmesti.

(37)	Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo į Bendriją iš KLR negauta, laikinojo reglamento 48–52 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

4.4. Ekonominė Bendrijos pramonės padėtis

(38)

Kai kurios suinteresuotosios šalys suabejojo žalos rodiklių tendencijų analize. Jos teigė, kad naudojantis 12 mėn. laikotarpiais, sutampančiais su skundo pateikėjo finansiniais metais, o ne kalendoriniais metais, nagrinėjamasis laikotarpis iš esmės sutrumpinamas iki trejų metų, kadangi didžioji 2007 m. dalis sutampa su TL. Šios šalys teigė, kad, norint tinkamai įvertinti žalos rodiklių tendencijas, reikėtų pratęsti nagrinėjamąjį laikotarpį, kad šis apimtų visus 2004 kalendorinius metus. Šiuo atžvilgiu reikėtų pabrėžti, kad pagrindiniame reglamente nenumatytas griežtas laikas nagrinėjamajam laikotarpiui nustatyti. Be to, PPO rekomendacijoje dėl duomenų rinkimo antidempingo tyrimui laikotarpio numatyta, kad „paprastai […] duomenų rinkimo žalos tyrimui laikotarpis turėtų būti ne trumpesnis nei treji metai […].“ (4) Nepaisant to, buvo atlikta pagrindinių žalos rodiklių lyginamoji analizė remiantis kalendoriniais metais, t. y. laikant, kad nagrinėjamasis laikotarpis buvo 2004, 2005, 2006 metai ir TL, siekiant patikrinti, ar būtų padarytos kitokios išvados dėl žalos. Atlikus šią analizę nustatyta, kad pagrindinių žalos rodiklių tendencijos pasikeistų nežymiai.

Nors tam tikros tendencijos, pvz., gamybos ir pardavimo kiekio sumažėjimas, būtų ne toks ryškus, palyginti su laikinojo reglamento išvadomis, tačiau kitos išvados dėl neigiamo Bendrijos pramonės pelningumo, smarkiai išaugusio importo iš KLR ir aštraus priverstinio kainų sumažinimo liktų nepakitusios. Be to, reikėtų pažymėti, kad nagrinėjamasis laikotarpis – tai Bendrijos pramonės padėties rodiklis, siekiant nustatyti, ar galima manyti, kad TL ji patiria materialinę žalą. Tokiomis aplinkybėmis šalių argumentas atmetamas, kadangi žala tebebūtų materialinė, net jeigu nagrinėjamasis laikotarpis būtų apėmęs pirmąjį 2004 m. ketvirtį.

(39)

Skundo pateikėjas taip pat pateikė pastabų dėl laikinojo reglamento 60 konstatuojamosios dalies teksto. Skundo pateikėjas nurodė, kad sakinys „Ajinomoto Foods Europe (AFE) įsigijo Orsan S.A“ buvo neteisingas, nes bendrovę Orsan SA įsigijo Ajinomoto Group, o po to ji buvo pervadinta Ajinomoto Foods Europe.

(40)	Remiantis minėtais faktais ir aplinkybėmis, patvirtinama laikinojo reglamento 70–72 konstatuojamosiose dalyse padaryta išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą.

5. PRIEŽASTINIS RYŠYS

5.1. Importo dempingo kaina poveikis

(41)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu neigiama Bendrijos pramonės pelningumo raida ir importo iš KLR apimties pokyčiai laiko atžvilgiu nesutapo. Todėl buvo teigiama, kad importas iš KLR negalėjo padaryti žalos Bendrijos pramonei. Nors šis klausimas buvo išsamiai išnagrinėtas laikinojo reglamento 60 ir 61 konstatuojamosiose dalyse, reikia taip pat pažymėti, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį ne tik importo dempingo kaina apimtis gali būti svarbus veiksnys vertinant, ar importas dempingo kaina padarė materialinę žalą Bendrijos pramonei, bet ir šio importo kainos. Laikinojo reglamento 76 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad „[…] importas mažomis dempingo kainomis iš KLR, dėl kurio TL Bendrijos pramonės kainos buvo gerokai priverstinai sumažintos ir kurio apimtis labai padidėjo, turėjo lemiamą įtaką Bendrijos pramonės patirtai žalai“. Atsižvelgiant į importo dempingo kaina apimties ir kainų pokyčius nagrinėjamuoju laikotarpiu, manoma, kad šį teiginį reikėtų atmesti.

(42)	Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjęs MNG importo iš KLR kiekis nepadarė poveikio Bendrijos pramonei, nes šis importas daugiausiai pakeitė importą iš kitų šaltinių.

(43)

Šiuo atžvilgiu reikėtų priminti, kad nors MNG importas iš Kinijos pakeitė tam tikrą importo iš kitų šalių kiekį, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 57 konstatuojamojoje dalyje, tačiau importo iš Kinijos mažomis dempingo kainomis rinkos dalis nuolat didėjo (taip pat Bendrijos pramonės sąskaita), net jeigu Bendrijos suvartojimas mažėjo. Be to, su šiuo teiginiu nedera šio tyrimo išvados, kad smarkiai padidėjęs importas mažomis dempingo kainomis iš KLR, dėl kurio Bendrijos pramonės kainos buvo gerokai priverstinai sumažintos, turėjo įtakos Bendrijos pramonės patirtai materialinei žalai per nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl šį teiginį reikėtų atmesti.

(44)	Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 74–76 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

5.2. Kitų veiksnių poveikis

(45)

Įvairios suinteresuotosios šalys pakartojo prieš laikinųjų priemonių nustatymą pateiktus argumentus, kad Bendrijos pramonė materialinę žalą patyrė dėl kitų veiksnių, o ne dėl importo dempingo kaina. Šie teiginiai ir, visų pirma, tokie veiksniai, kaip sąnaudų restruktūrizavimas ir žaliavų sąnaudų didėjimas, kurie tariamai padarė poveikį Bendrijos pramonei, buvo deramai išnagrinėti laikinojo reglamento 60 ir 61 konstatuojamosiose dalyse.

(46)

Viena suinteresuotoji šalis pakartojo prieš laikinųjų priemonių nustatymą pateiktus argumentus, kad materialinė žala Bendrijos pramonei taip pat galėjo būti padaryta dėl MNG, kurį iš KLR eksportuoja su Bendrijos pramone susijusios bendrovės. Ši šalis taip pat teigė, kad skundo pateikėjas suklaidino Komisiją, nes nenurodė KLR esančių susijusių bendrovių ir nuslėpė tai, kad šios susijusios bendrovės Kinijoje eksportavo MNG į Bendriją. Todėl, šios šalies manymu, skundo pateikėjui reikėtų taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Ta pati šalis taip pat teigė, kad buvo pažeistos jos teisės į gynybą, nes skundo pateikėjo versijoje ir skundo pateikėjo klausimyno atsakyme, pateiktame suinteresuotosioms šalims tikrinti (viešoji versija), nebuvo atskleistas faktas, kad skundo pateikėjas KLR turėjo susijusių bendrovių, užsiimančių su MNG susijusia veikla.

(47)

Kaip jau paaiškinta laikinojo reglamento 94 konstatuojamojoje dalyje, vieno Kinijos gamintojo, kuris buvo žinomas esąs susijęs su Bendrijos pramone, MNG eksportas į Bendriją buvo nereikšmingas, kadangi buvo eksportuotas nedidelis kiekis. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad skundo pateikėjas nepateikė Komisijai klaidingos informacijos apie savo susijusias bendroves KLR. Ši informacija buvo pateikta skundo pateikėjo konfidencialiosiose skundo ir klausimyno atsakymo versijose. Tiesa, kad ši informacija iš pradžių nebuvo pateikta viešojoje skundo ar skundo pateikėjo klausimyno atsakymo versijoje. Tačiau vėliau atliekant tyrimą skundo pateikėjas pateikė viešąsias versijas su informacija apie su juo susijusias bendroves KLR. Tokiomis aplinkybėmis manoma, kad šalių teisė į gynybą nebuvo pažeista. Be to, nebuvo pateikta nė vieno įtikinamo įrodymo, kuriuo būtų pagrįstas teiginys, jog Ajinomoto Group žinojo apie vienos su ja susijusių Kinijos bendrovių tariamą netiesioginę eksporto veiklą. Todėl nutarta, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir teiginys atmetamas.

(48)

Viena iš suinteresuotųjų šalių pakartojo prieš laikinųjų priemonių nustatymą pateiktus argumentus dėl JAV dolerio ir EUR kurso poveikio priverstinio kainų sumažinimo skaičiavimui ir Bendrijos pramonės eksportui. Tačiau nebuvo pateikta jokios papildomos informacijos ar įrodymų, dėl kurių reikėtų pakeisti išvadas, padarytas laikinojo reglamento 84–90 konstatuojamosiose dalyse, kurios yra patvirtinamos.

(49)

Viena suinteresuotoji šalis pakartojo prieš laikinųjų priemonių nustatymą pateiktą argumentą dėl Ajinomoto Group visuotinės strategijos, visų pirma dėl trečiosiose šalyse esančių MNG gamintojų, kurie priklauso Ajinomoto, eksporto į ES rinką ir šių veiksnių poveikio skundo pateikėjo pelnui bei atsargoms. Laikinojo reglamento 92 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad MNG, kurį gamina su Bendrijos pramone susiję eksportuotojai, esantys ne Bendrijoje, pardavimas Bendrijos rinkoje nuolat mažėjo ir itin sumažėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu. Todėl to reglamento 95 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad Bendrijos pramonės importas iš susijusių šalių, esančių ne Bendrijoje, neturėjo įtakos nustatytai materialinei žalai. Ši šalis nepateikė jokios papildomos informacijos ar įrodymo, dėl kurių reikėtų pakeisti šią išvadą, kuri yra patvirtinama.

5.3. Išvada dėl priežastinio ryšio

(50)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, kurioje visų žinomų veiksnių poveikis Bendrijos pramonės padėčiai ir žalingo importo dempingo kaina poveikis buvo aiškiai atskirti, patvirtinama, kad atsižvelgiant į kitus minėtus veiksnius negalima paneigti, kad nustatyta materialinė žala buvo padaryta dėl importo dempingo kaina.

(51)	Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad dėl KLR kilmės dempingo kaina importuojamo MNG padaryta materialinė žala Bendrijos pramonei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(52)	Kadangi kitų pastabų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 99 ir 100 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

6. BENDRIJOS INTERESAI

6.1. Bendrijos pramonės interesai

(53)	Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 103–106 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

6.2. Importuotojų interesai

(54)

Vienas importuotojas teigė, kad neigiamas poveikis, kurį antidempingo priemonės gali padaryti jo ekonominei padėčiai, laikinojo reglamento 108 konstatuojamojoje dalyje buvo nepakankamai įvertintas. Pasak bendrovės, kadangi MNG ji parduoda nelabai pelningai ir savo pirkėjams gali perkelti tik nedidelę dalį padidėjusių kainų, nustačius antidempingo priemones ji turėtų nutraukti savo MNG veiklą. Reikėtų pažymėti, kad MNG veikla nėra pagrindinė minėto importuotojo, kuris MNG daugiausiai gauna iš KLR, veiklos dalis. Minėtas importuotojas turi galimybę šį produktą gauti iš kitų tiekimo šaltinių, kuriems antidempingo priemonės nepadarys poveikio. Tačiau, kaip minėta laikinojo reglamento 108 konstatuojamojoje dalyje, tikimasi, kad nustačius priemones bus atkurtos veiksmingos prekybos Bendrijos rinkoje sąlygos, o tokiu atveju galėtų padidėti ypač Bendrijos pramonės ir KLR kilmės MNG kainos. Todėl tikimasi, kad visi importuotojai galės bent dalį savo dėl nustatytų antidempingo priemonių išaugusių sąnaudų perkelti pirkėjams. Šiuo pagrindu patvirtinama laikinojo reglamento 108 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada.

6.3. Naudotojų interesai

(55)

Po to, kai suinteresuotosios šalys pateikė pastabų dėl galimo pasiūlytų priemonių poveikio naudotojų pramonei, buvo atlikti papildomi tyrimai remiantis pagrindinių MNG naudotojų, t. y. Nestle ir Unilever, Bendrijoje pateikta informacija. Atlikus tyrimą nustatyta, kad MNG sąnaudos sudaro mažiau kaip 3 % visų abiejų bendrovių produktų, kuriuose yra MNG, gamybos sąnaudų. Todėl papildomai atsižvelgiant į palyginti didelės vidutinės pelno, kurį abi bendrovės gavo už šiuos produktus per TL, normos požymius, galima patvirtinti, kad galimas pasiūlytos priemonės poveikis jų veiklai būtų nežymus.

6.4. Žaliavų tiekėjų interesai

(56)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 115 konstatuojamojoje dalyje, bus toliau tiriami tiekėjo Bendrijos rinkai interesai atsižvelgiant į antro tiekėjo pateiktus duomenis. Remiantis dviejų tiekėjų pateiktais klausimyno atsakymais nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu, kai pablogėjo Bendrijos pramonės padėtis, tiekimo bendrovių padėtis taip pat labai pablogėjo. Tiekėjų, kurių veikla buvo išnagrinėta, bendra apyvarta sumažėjo 8–13 %, o jų Bendrijos pramonei parduodamas kiekis smuktelėjo net dvigubai (15–25 %). Abiejų bendrovių pelno normos taip pat sumažėjo.

(57)	Atsižvelgiant į pirmiau pateiktas išvadas laikinojo reglamento 116 konstatuojamosios dalies turinys patvirtinamas.

6.5. Konkurenciją ir prekybą iškraipantis poveikis

(58)

Kai kurios iš suinteresuotųjų šalių pakartojo savo pastabas dėl tariamai Ajinomoto Group dominuojančios padėties pasaulyje ir tariamos monopolinės padėties Bendrijoje. Šie klausimai jau buvo nagrinėti laikinojo reglamento 117 konstatuojamojoje dalyje. Nepateikta jokių naujų su šiais teiginiais susijusių įrodymų.

(59)

Keletas suinteresuotųjų šalių pateikė papildomų argumentų dėl MNG rinkos pokyčių po TL. Jos teigė, kad po TL importo kiekis sumažėjo, o kainos pakilo, todėl galima žala Bendrijos pramonei išnyko. Šiuo atveju šalys teigė, kad nustačius antidempingo muitus tik būtų pakenkta importuotojams ir naudotojams Bendrijoje. Šalys taip pat nurodė tariamą MNG tiekimo stygių pasaulyje, kadangi, remiantis jų duomenimis, keletas svarbių gamintojų visame pasaulyje sustabdė arba sumažino gamybos pajėgumus. Tačiau Eurostato duomenys ir papildoma iš Bendrijos pramonės gauta informacija nepatvirtina pirmiau minėtų teiginių. Priešingai, po TL importo kainos išliko nepakitusios ir kai kuriais mėnesiais net sumažėjo, o importo iš KLR ir trečiųjų šalių kiekis išaugo. Iš pastarųjų pokyčių matyti, kad kai kurie ne Kinijoje esantys konkurentai yra pajėgūs eksportuoti į Bendriją didesnius kiekius.

6.6. Išvada dėl Bendrijos interesų

(60)	Pagal rezultatus, gautus nuodugniau išnagrinėjus minėto atvejo aspektus, susijusius su Bendrijos interesais, laikinojo reglamento 119 konstatuojamosios dalies išvados ir nustatytieji faktai patvirtinami.

7. GALUTINĖS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

7.1. Žalos pašalinimo lygis

(61)	Kadangi jokių pagrįstų pastabų, dėl kurių reikėtų pakeisti išvadas dėl žalos pašalinimo lygio negauta, laikinojo reglamento 120–122 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

7.2. Muitų forma ir dydis

(62)	Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytas tokio dydžio galutinis antidempingo muitas, kad būtų pašalinta šiuo importu dempingo kaina daroma žala, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo.

(63)

Galutinai nustatomos tokios galutinių muitų normos:

Bendrovė	Žalos pašalinimo skirtumas	Dempingo skirtumas	Antidempingo muito norma
Hebei Meihua MSG Group Co., Ltd., ir Tongliao Meihua Bio-Tech Co., Ltd.	54,8 %	33,8 %	33,8 %
Fujian Province Jianyang Wuyi MSG Co., Ltd.	60,4 %	36,5 %	36,5 %
Visos kitos bendrovės	63,7 %	39,7 %	39,7 %

(64)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos antidempingo muitų normos buvo nustatytos pagal šio tyrimo išvadas. Taigi jos parodo šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik tiems importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs minėti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(65)

Bet koks prašymas taikyti individualiai bendrovėms nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (5), nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos, susijusios su gamyba ir pardavimu vidaus bei eksporto rinkose, pasikeitimus, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir prekybos subjekto įkūrimas. Prireikus reglamentas bus iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

7.3. Įsipareigojimai

(66)	Vienas bendradarbiaujantis Kinijos eksportuojantis gamintojas pasiūlė įsipareigojimą dėl kainos.

(67)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pabrėžti, kad dėl MNG kainų deramasi pasauliniu mastu su didelėmis tarptautinėmis įmonėmis, turinčiomis gamybos įrengimų tiek Bendrijoje, tiek kitose šalyse. Taip pat reikia pažymėti, kad šis eksportuojantis gamintojas didžiąją produkcijos dalį parduoda tokioms tarptautinėms įmonėms. Atsižvelgiant į tai, kas minėta pirmiau, nuspręsta, kad kyla didelis kryžminio kainų kompensavimo pavojus, kai sudaromi pardavimo susitarimai su tarptautinėmis įmonėmis, kurios numato skirtingas kainas jų gamybos įrengimams Bendrijoje ir jų įrengimams, esantiems ne Bendrijos šalyse. Taip pat nuspręsta, kad stebint įsipareigojimą būtų labai sunku nustatyti tokį kryžminį kompensavimą. Todėl šio eksportuojančio gamintojo dabartinį įsipareigojimo pasiūlymą teko atmesti, kadangi jį priimti būtų nepraktiška, nes Komisija negalėtų jo tinkamai stebėti.

7.4. Galutinis laikinųjų muitų surinkimas ir speciali stebėsena

(68)

Atsižvelgiant į nustatytų dempingo skirtumų dydį ir įvertinus Bendrijos pramonei padarytą žalą, manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, t. y. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 492/2008, sumas, neviršijant nustatytų galutinių muitų dydžio.

(69)

Primenama, kad jeigu nustačius antidempingo priemones labai padidėja bendrovių, kurioms taikomos žemesnės individualaus muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą reikėtų laikyti prekybos tendencijų pokyčiu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu laikomasi nustatytų sąlygų, gali būti inicijuotas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, nagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės mononatrio glutamatui, kurio KN kodas yra ex 2922 42 00 (TARIC kodas 2922420010), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2. Galutinio antidempingo muito norma, taikoma toliau išvardytų bendrovių pagamintų produktų neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Bendrovė	Antidempingo muito norma (%)	Papildomas TARIC kodas
Hebei Meihua MSG Group Co., Ltd., ir Tongliao Meihua Bio-Tech Co., Ltd.	33,8	A883
Fujian Province Jianyang Wuyi MSG Co., Ltd.	36,5	A884
Visos kitos bendrovės	39,7	A999

3. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Galutinai surenkamos garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų, nustatytų pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 492/2008 importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės mononatrio glutamatui, kurio KN kodas yra ex 2922 42 00 (TARIC kodas 2922420010), sumos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

M. ALLIOT-MARIE

(1) OL L 56, 1996 3 6, p. 1.

(2) OL L 144, 2008 6 4, p. 14.

(3) Pranešimo apie tyrimo inicijavimą 6 punkto c papunktis, OL C 206, 2007 9 5, p. 23.

(4) G/ADP/6, 2000 m. gegužės 16 d.

(5) Europos Komisija, Prekybos generalinis direktoratas, H Direktoratas, Biuras N105 04/092, 1049 Briuselis, Belgija.

2.12.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/11

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1189/2008

2008 m. lapkričio 25 d.

kuriuo nustatomos išsamios jaunų galvijų mėsos produktų, kurių kilmės šalys – Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Serbija, Kosovas ir Juodkalnija, 2009 m. importo tarifinių kvotų taikymo taisyklės

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 144 straipsnio 1 dalį ir 148 straipsnio a punktą kartu su jo 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

2000 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2007/2000, įvedančio išskirtines prekybos priemones, skirtas Europos Sąjungos stabilizavimo ir asocijavimo procese dalyvaujančioms arba su juo susijusioms šalims ir teritorijoms, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 2820/98 ir panaikinančio reglamentus (EB) Nr. 1763/1999 ir (EB) Nr. 6/2000 (2), 4 straipsnio 2 dalyje numatyta 1 500 tonų metinė preferencinė tarifinė jaunų galvijų mėsos produktų, kurių kilmės šalis – Bosnija ir Hercegovina, kvota, ir 9 975 tonų metinė preferencinė tarifinė jaunų galvijų mėsos produktų, kurių kilmės vieta – Juodkalnija ir Serbijos bei Kosovo (3) muitų teritorijos, kvota.

(2)

Tarybos ir Komisijos sprendimu 2005/40/EB, Euratomas (4), patvirtintame Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Kroatijos Respublikos stabilizavimo ir asociacijos susitarime, Tarybos ir Komisijos sprendimu 2004/239/EB, Euratomas (5), patvirtintame Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizavimo ir asociacijos susitarime ir 2007 m. spalio 15 d. Tarybos sprendimu 2007/855/EB dėl Europos bendrijos ir Juodkalnijos Respublikos laikinojo susitarimo dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų pasirašymo ir sudarymo (6) patvirtintame Laikinajame susitarime su Juodkalnija atitinkamai numatytos 9 400, 1 650 ir 800 tonų metinės preferencinės tarifinės jaunų galvijų mėsos kvotos.

(3)

2001 m. lapkričio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2248/2001 dėl tam tikros tvarkos taikant Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Kroatijos Respublikos stabilizavimo ir asociacijos susitarimą ir taikant Europos bendrijos ir Kroatijos Respublikos laikinąjį susitarimą (7) 2 straipsnyje ir 2002 m. sausio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 153/2002 dėl tam tikros tvarkos taikant Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizavimo ir asociacijos susitarimą ir taikant Europos bendrijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos laikinąjį susitarimą (8) 2 straipsnyje numatyta, kad reikėtų nustatyti išsamias jaunų galvijų mėsai taikomų nuolaidų įgyvendinimo taisykles.

(4)

Kontrolės tikslais Reglamente (EB) Nr. 2007/2000 nustatyta, kad pagal kvotas importuojant jaunų galvijų mėsą iš Bosnijos ir Hercegovinos ir Serbijos bei Kosovo muito teritorijų turi būti pateikiamas autentiškumo sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad prekių kilmės šalis yra jį išdavusi šalis ir kad prekės tiksliai atitinka to reglamento II priede pateiktą apibrėžtį. Siekiant taikyti vienodą tvarką turėtų būti nustatyta, kad pagal kvotas importuojant jaunų galvijų mėsą, kurios kilmės šalys – Kroatija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Juodkalnija, taip pat turi būti pateikiamas autentiškumo sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad prekių kilmės šalis yra jį išdavusi šalis ir kad prekės tiksliai atitinka Stabilizavimo ir asociacijos susitarimo su Kroatija ar Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija III priede arba Laikinojo susitarimo su Juodkalnija II priede pateiktą apibrėžtį. Be to, reikėtų nustatyti autentiškumo sertifikato pavyzdį ir išsamias autentiškumo sertifikatų naudojimo taisykles.

(5)

Atitinkamos kvotos turėtų būti administruojamos taikant importo licencijas. Todėl, remiantis šiuo reglamentu, turėtų būti taikomas 2008 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 376/2008, nustatantis bendrąsias išsamias taisykles dėl importo ir eksporto licencijų bei išankstinio nustatymo sertifikatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (9), ir 2008 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 382/2008 dėl importo ir eksporto licencijų taikymo galvijienos sektoriuje taisyklių (10).

(6)

2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1301/2006, nustatančiame žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (11), visų pirma pateikiamos išsamios nuostatos dėl importo licencijų paraiškų teikimo, pareiškėjų statuso, licencijų išdavimo ir valstybių narių pranešimų Komisijai. Tuo reglamentu nustatyta, kad licencijų galiojimo laikas baigiasi paskutinę importo tarifinių kvotų galiojimo laikotarpio dieną. Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 nuostatos turėtų būti taikomos pagal šį reglamentą išduotoms importo licencijoms nepažeidžiant šiame reglamente išdėstytų papildomų sąlygų ir leidžiančių nukrypti nuostatų.

(7)	Siekiant užtikrinti tinkamą atitinkamų produktų importo valdymą, importo licencijos turėtų būti išduodamos atlikus reikiamą patikrinimą, visų pirma – autentiškumo sertifikatų įrašų patikrinimą.

(8)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. 2009 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. leidžiama naudoti šias tarifines kvotas:

a)	9 400 tonų jaunų galvijų mėsos, išreikštos skerdenų svoriu, kurios kilmės šalis – Kroatija;

b)	1 500 tonų jaunų galvijų mėsos, išreikštos skerdenų svoriu, kurios kilmės šalis – Bosnija ir Hercegovina;

c)	1 650 tonų jaunų galvijų mėsos, išreikštos skerdenų svoriu, kurios kilmės šalis – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija;

d)	9 175 tonos jaunų galvijų mėsos, išreikštos skerdenų svoriu, kurios kilmės vieta – Serbijos ir Kosovo muitų teritorijos;

e)	800 tonų jaunų galvijų mėsos, išreikštos skerdenų svoriu, kurios kilmės šalis – Juodkalnija.

Pirmoje dalyje išvardytų kvotų numeriai atitinkamai yra šie: 09.4503, 09.4504, 09.4505, 09.4198 ir 09.4199.

Skirstant minėtas kvotas 100 kilogramų gyvo svorio atitinka 50 kilogramų skerdenų svorio.

2. Muito mokestis taikant 1 dalyje nurodytas kvotas sudaro 20 % ad valorem muito ir 20 % Bendrajame muitų tarife nustatyto specialiojo muito.

3. Pagal 1 dalyje nurodytas kvotas importuojami tik tam tikri gyvi gyvūnai ir tam tikra mėsa, kurių KN kodai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 2007/2000 II priede, Stabilizavimo ir asociacijos susitarimų su Kroatija III priede, Stabilizavimo ir asociacijos susitarimo su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija III priede ir Laikinojo susitarimo su Juodkalnija II priede, yra šie:

—	ex 0102 90 51, ex 0102 90 59, ex 0102 90 71 ir ex 0102 90 79,

—	ex 0201 10 00 ir ex 0201 20 20,

—	ex 0201 20 30,

—	ex 0201 20 50.

2 straipsnis

Jei šiame reglamente nenumatyta kitaip, taikomi Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 III skyrius ir Reglamentai (EB) Nr. 376/2008 bei (EB) Nr. 382/2008.

3 straipsnis

1. Licencijos paraiškų ir licencijų 8 skiltyje nurodoma kilmės šalis ar muitų teritorija, o žodis „taip“ pažymimas kryželiu. Licencijomis įpareigojama importuoti iš nurodytos šalies arba muitų teritorijos.

Licencijos paraiškų ir licencijų 20 skiltyje įrašoma viena iš I priede išvardytų formuluočių.

2. Pagal 4 straipsnio nuostatas parengto autentiškumo sertifikato originalas ir jo kopija kompetentingai institucijai pateikiami kartu su pirmosios importo licencijos, susijusios su tuo autentiškumo sertifikatu, paraiška.

Autentiškumo sertifikatai gali būti naudojami išduodant daugiau kaip vieną importo licenciją ne didesniems nei sertifikate nurodytiems kiekiams. Kai pagal autentiškumo sertifikatą išduodama daugiau nei viena licencija, kompetentinga institucija:

a)	patvirtina autentiškumo sertifikatą, pažymėdama paskirtą kiekį;

b)	užtikrina, kad importo licencijos pagal tą sertifikatą būtų išduotos tą pačią dieną.

3. Importo licenciją kompetentingos institucijos gali išduoti tik įsitikinusios, kad visa autentiškumo sertifikate nurodyta informacija atitinka su importuojama produkcija susijusią importo informaciją, kurią kiekvieną savaitę jos gauna iš Komisijos. Po to licencijos išduodamos nedelsiant.

4 straipsnis

1. Su visomis importo licencijų paraiškomis pagal 1 straipsnyje nurodytas kvotas pateikiamas autentiškumo sertifikatas, kurį išduoda į II priedą įtrauktos eksportuojančios šalies ar muitų teritorijos institucijos ir kuriuo patvirtinama, kad prekių kilmės šalis yra ta šalis ar ta muitų teritorija, ir kad prekės atitinka Reglamento (EB) Nr. 2007/2000 II priede, Stabilizavimo ir asociacijos susitarimo su Kroatija III priede, Stabilizavimo ir asociacijos susitarimo su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija III priede arba Laikinojo susitarimo su Juodkalnija II priede atitinkamai pateiktą apibrėžtį.

2. Autentiškumo sertifikato originalas ir dvi jo kopijos parengiami, atspausdinami ir užpildomi viena iš oficialiųjų Bendrijos kalbų pagal III–VIII prieduose atitinkamai eksportuojančiai šaliai ar muitų teritorijai nustatytą pavyzdį. Be to, jie gali būti atspausdinti ir užpildyti oficialiąja eksportuojančios šalies ar muitų teritorijos kalba arba viena iš jos oficialiųjų kalbų.

Valstybės narės, kurioje pateikiama importo licencijos paraiška, kompetentingos institucijos gali paprašyti pateikti sertifikato vertimą.

3. Autentiškumo sertifikato originalas ir jo kopijos gali būti atspausdinti arba užpildyti ranka. Jei pildoma ranka, rašoma juodu rašalu didžiosiomis raidėmis.

Sertifikato formų matmenys – 210 × 297 mm. Popieriaus svoris – ne mažesnis nei 40 g/m2. Originalas spausdinamas ant balto popieriaus, pirmoji kopija – ant rožinio, o antroji kopija – ant geltono popieriaus.

4. Kiekvienas sertifikatas turi atskirą serijos numerį, po kurio rašomas išdavusios šalies ar muitų teritorijos pavadinimas.

Kopijose nurodomas tas pats serijos numeris ir pavadinimas, kaip ir originale.

5. Sertifikatai galioja tik jei juos tinkamai patvirtina II priede nurodyta sertifikatus išduodanti institucija.

6. Laikoma, kad sertifikatas tinkamai patvirtintas, jei jame nurodyta išdavimo data ir vieta, jei jis patvirtintas sertifikatą išdavusios institucijos antspaudu ir pasirašytas asmens (-ų), turinčio (-ių) teisę jį pasirašyti.

5 straipsnis

1. II priede išvardytos sertifikatus išduodančios institucijos:

a)	tokiomis pripažįstamos eksportuojančioje šalyje arba atitinkamoje muitų teritorijoje;

b)	įsipareigoja tikrinti sertifikatų įrašus;

įsipareigoja bent kartą per savaitę Komisijai išsiųsti informaciją, pagal kurią įmanoma patikrinti autentiškumo sertifikatų įrašus, visų pirma sertifikato numerį, įrašus, susijusius su eksportuotoju, gavėju, paskirties šalimi, produktu (gyvais gyvūnais ir (arba) mėsa), grynuoju svoriu ir pasirašymo data.

2. II priede pateiktą sąrašą Komisija peržiūri, jei nebesilaikoma 1 dalies a punkto reikalavimo, sertifikatus išduodanti institucija nevykdo vieno ar daugiau įpareigojimų arba paskiriama nauja sertifikatus išduodanti institucija.

6 straipsnis

Autentiškumo sertifikatai ir importo licencijos galioja tris mėnesius nuo jų išdavimo dienos.

7 straipsnis

Eksportuojanti šalis ar atitinkama muitų teritorija perduoda Komisijai savo sertifikatus išduodančių institucijų antspaudų pavyzdžius ir autentiškumo sertifikatus pasirašyti įgaliotų asmenų pavardes bei parašus. Komisija šią informaciją perduoda valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

8 straipsnis

1. Nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 11 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, valstybės narės praneša Komisijai:

a)	produktų kiekį, kuriam ankstesniu importo tarifinės kvotos laikotarpiu buvo išduotos importo licencijos (įskaitant informaciją apie tai, kad licencijų paraiškų nepateikta) – ne vėliau kaip 2010 m. vasario 28 d.;

produktų kiekį, nurodytą nepanaudotose ar iš dalies panaudotose importo licencijose ir atitinkantį importo licencijų kitoje pusėje nurodyto kiekio ir kiekio, kuriam jos buvo išduotos, skirtumą (įskaitant informaciją apie tai, kad licencijų paraiškų nepateikta) – ne vėliau kaip 2010 m. balandžio 30 d.

2. Valstybės narės ne vėliau kaip 2010 m. balandžio 30 d. praneša Komisijai produktų kiekį, kuris ankstesniu importo tarifinės kvotos galiojimo laikotarpiu buvo faktiškai išleistas į laisvą apyvartą.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti pranešimai pateikiami, kaip nurodyta šio reglamento IX, X ir XI prieduose, ir naudojamos Komisijos reglamento (EB) Nr. 382/2008 V priede nurodytos produktų kategorijos.

9 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 25 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 240, 2000 9 23, p. 1.

(3) Kosovas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244/1999.

(4) OL L 26, 2005 1 28, p. 1.

(5) OL L 84, 2004 3 20, p. 1.

(6) OL L 345, 2007 12 28, p. 1.

(7) OL L 304, 2001 11 21, p. 1.

(8) OL L 25, 2002 1 29, p. 16.

(9) OL L 114, 2008 4 26, p. 3.

(10) OL L 115, 2008 4 29, p. 10.

(11) OL L 238, 2006 9 1, p. 13.

I PRIEDAS

3 straipsnio 1 dalyje nurodytos formuluotės

—	:	bulgarų kalba	:	„Baby beef“ (Регламент (ЕО) № 1189/2008)
—	:	ispanų kalba	:	„Baby beef“ [Reglamento (CE) no 1189/2008]
—	:	čekų kalba	:	„Baby beef“ (Nařízení (ES) č. 1189/2008)
—	:	danų kalba	:	„Baby beef“ (Forordning (EF) nr. 1189/2008)
—	:	vokiečių kalba	:	„Baby beef“ (Verordnung (EG) Nr. 1189/2008)
—	:	estų kalba	:	„Baby beef“ (Määrus (EÜ) nr 1189/2008)
—	:	graikų kalba	:	„Baby beef“ [Κανονισμός (ΕΚ) αριθ. 1189/2008]
—	:	anglų kalba	:	„Baby beef“ (Regulation (EC) No 1189/2008)
—	:	prancūzų kalba	:	„Baby beef“ [Règlement (CE) no 1189/2008]
—	:	italų kalba	:	„Baby beef“ [Regolamento (CE) n. 1189/2008]
—	:	latvių kalba	:	„Baby beef“ (Regula (EK) Nr. 1189/2008)
—	:	lietuvių kalba	:	„Baby beef“ (Reglamentas (EB) Nr. 1189/2008)
—	:	vengrų kalba	:	„Baby beef“ (1189/2008/EK rendelet)
—	:	maltiečių kalba	:	„Baby beef“ (Regolament (KE) Nru 1189/2008)
—	:	olandų kalba	:	„Baby beef“ (Verordening (EG) nr 1189/2008)
—	:	lenkų kalba	:	„Baby beef“ (Rozporządzenie (WE) nr 1189/2008)
—	:	portugalų kalba	:	„Baby beef“ [Regulamento (CE) n.o 1189/2008]
—	:	rumunų kalba	:	„Baby beef“ [Regulamentul (CE) nr. 1189/2008]
—	:	slovakų kalba	:	„Baby beef“ [Nariadenie (ES) č. 1189/2008]
—	:	slovėnų kalba	:	„Baby beef“ (Uredba (ES) št. 1189/2008)
—	:	suomių kalba	:	„Baby beef“ (Asetus (EY) N:o 1189/2008)
—	:	švedų kalba	:	„Baby beef“ (Förordning (EG) nr 1189/2008)

II PRIEDAS

Sertifikatus išduodančios institucijos:

—	Kroatijos Respublika: Kroatijos gyvulininkystės centras, Zagrebas, Kroatija.

—	Bosnija ir Hercegovina:

—	Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija: Univerzitet Sv. Kiril I Metodij, Institut za hrana, Fakultet za veterinarna medicina, „Lazar Pop-Trajkov 5-7“, 1000 Skopje

—	Juodkalnija: Veterinary Directorate, Bulevar Svetog Petra Cetinjskog br.9, 81000 Podgorica, Montenegro

—	Serbijos muitų teritorija (1): Jugoslavijos mėsos higienos ir technologijos institutas, Kacanskog 13, Belgradas, Jugoslavija.

—	Kosovo muitų teritorija:

(1) Neįskaitant Kosovo pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244/1999.

III PRIEDAS

IV PRIEDAS

V PRIEDAS

PRIEDAS VI

VII PRIEDAS

VIII PRIEDAS

IX PRIEDAS

Pranešimas apie importo licencijas (išduotas) – Reglamentas (EB) Nr. 1189/2008

Valstybė narė: …

Reglamento (EB) Nr. 1189/2008 8 straipsnio taikymas

Produktų kiekiai, kuriems išduotos importo licencijos

Nuo … iki …

Eilės Nr.	Produkto kategorija arba kategorijos (1)	Kiekis (produkto svorio kilogramais arba galvijų vienetais)
09.4503
09.4504
09.4505
09.4198
09.4199

(1) Reglamento (EB) Nr. 382/2008 V priede nurodyta produkto kategorija arba kategorijos.

X PRIEDAS

Pranešimas apie importo licencijas (nepanaudotus kiekius) – Reglamentas (EB) Nr. 1189/2008

Valstybė narė: …

Reglamento (EB) Nr. 1189/2008 8 straipsnio taikymas

Produktų kiekiai, kuriems išduotos importo licencijos nepanaudotos

Nuo … iki …

Eilės Nr.	Produkto kategorija arba kategorijos (1)	Nepanaudotas kiekis (produkto svorio kilogramais arba galvijų vienetais)
09.4503
09.4504
09.4505
09.4198
09.4199

(1) Reglamento (EB) Nr. 382/2008 V priede nurodyta produkto kategorija arba kategorijos.

XI PRIEDAS

Pranešimas apie produktų kiekius, išleistus į laisvą apyvartą – Reglamentas (EB) Nr. 1189/2008

Valstybė narė: …

Reglamento (EB) Nr. 1189/2008 8 straipsnio taikymas

Produktų kiekiai, išleisti į laisvą apyvartą

Nuo … iki … (importo tarifinės kvotos laikotarpis).

Eilės Nr.	Produkto kategorija arba kategorijos (1)	Produktų kiekiai, išleisti į laisvą apyvartą (produkto svorio kilogramais arba galvijų vienetais)
09.4503
09.4504
09.4505
09.4198
09.4199

(1) Reglamento (EB) Nr. 382/2008 V priede nurodyta produkto kategorija arba kategorijos.

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

2.12.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/30

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. lapkričio 20 d.

dėl Tarybos direktyvoje 2006/88/EB numatytų rizikos vertinimu pagrįstos gyvūnų sveikatos priežiūros sistemų taikymo gairių

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 6787)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/896/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyvą 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (1), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)	Direktyvoje 2006/88/EB nustatytos būtiniausios kontrolės priemonės, taikytinos įtarus tam tikras vandens gyvūnų ligas arba kilus jų protrūkiams. Be to, šios direktyvos IV priedo II dalyje yra išvardytos tam tikros egzotinės ir neegzotinės ligos.

(2)

Direktyvos 2006/88/EB 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės turi užtikrinti, jog visuose ūkiuose ir moliuskų auginimo plotuose pagal gamybos rūšį būtų taikoma rizikos vertinimu pagrįsta gyvūnų sveikatos priežiūros sistema. Šiose sistemose turi būti atsižvelgta į gaires, kurias būtina parengti minėtos direktyvos 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

(3)

Pagal Direktyvą 2006/88/EB gyvūnų sveikatos priežiūros sistemomis siekiama nustatyti padidėjusį gaištamumą visuose ūkiuose ir moliuskų auginimo plotuose pagal produkcijos tipą ir aptikti IV priedo II dalyje išvardytas ligas tuose ūkiuose ir moliuskų auginimo plotuose, kuriuose yra šioms ligoms imlių rūšių. Be to, pagal Direktyvos 2006/88/EB III priedo B dalį, taikant tokias sistemas atliekamais patikrinimais siekiama, be kita ko, konsultuoti akvakultūros gamybos įmonių valdytojus vandens gyvūnų sveikatos klausimais ir prireikus imtis būtinų veterinarinių priemonių.

(4)

Dėl Bendrijos akvakultūros pramonės įvairovės rizikos vertinimu pagrįstas gyvūnų sveikatos priežiūros sistemas reikia suderinti su šios pramonės struktūra ir kiekvienos valstybės narės gyvūnų sveikatos būkle. Todėl pakaktų pateikti bendrąsias gaires, į kurias valstybės narės turi atsižvelgti taikydamos šias sistemas.

(5)	Reikėtų nustatyti gaires, į kurias būtina atsižvelgti taikant šiame sprendime nurodytas gyvūnų sveikatos priežiūros sistemas.

(6)	Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Gairės, į kurias būtina atsižvelgiant taikant Direktyvos 2006/88/EB 10 straipsnio 1 dalyje numatytas rizikos vertinimu pagrįstas gyvūnų sveikatos priežiūros sistemas, pateiktos šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 20 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė

(1) OL L 328, 2006 11 24, p. 14.

PRIEDAS

GAIRĖS, Į KURIAS BŪTINA ATSIŽVELGTI TAIKANT DIREKTYVOS 2006/88/EB 10 STRAIPSNIO 1 DALYJE NUMATYTAS RIZIKOS VERTINIMU PAGRĮSTAS GYVŪNŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMAS

1. Gairių tikslas

Šiomis gairėmis siekiama patarti valstybėms narėms, kaip taikyti Direktyvos 2006/88/EB 10 straipsnio 1 dalyje numatytas gyvūnų sveikatos priežiūros sistemas (rizikos vertinimu pagrįstas gyvūnų sveikatos priežiūros sistemas).

2. Patikrinimų turinys

2.1. ĮRAŠŲ IR KLINIKINIŲ TYRIMŲ TIKRINIMAS

Kiekvieno ūkyje ir moliuskų auginimo plotuose atliekamo tikrinimo pagrindas turėtų būti Direktyvos 2006/88/EB 8 straipsnyje numatytų registruojamų duomenų analizė, daugiausia dėmesio skiriant gaištamumo duomenims, kad būtų galima įvertinti ūkio arba moliuskų auginimo ploto sveikatos būklę pagal ankstesnius duomenis.

Taikant tipinę atranką reikėtų patikrinti visus epidemiologinius vienetus.

Jei įmanoma, reikėtų atlikti klinikinį atrinktų tipinių neseniai nugaišusių ir gaištančių akvakultūros gyvūnų vidinį ir išorinį tyrimą, didesniems patologiniams pokyčiams nustatyti. Tokiu tyrimu visų pirma turėtų būti siekiama aptikti užsikrėtimą į Direktyvos 2006/88/EB IV priedo II dalyje pateiktą sąrašą įtraukta liga.

Jei tyrimo rezultatai leidžia įtarti tokią ligą, atliekamas laboratorinis to ūkio arba moliuskų auginimo ploto akvakultūros gyvūnų tyrimas.

Išsamios veiksmų, kurių būtina imtis įtarus ir (arba) patvirtinus sąraše nurodytą ligą, taisyklės nustatytos Direktyvos 2006/88/EB V priede.

2.2. MĖGINIŲ ĖMIMAS IR TYRIMAS LABORATORIJOSE

Ne visada būtina imti mėginius laboratoriniams tyrimams. Nustatant, ar reikia imti mėginius, reikėtų atsižvelgti į informaciją, gautą tikrinant registruojamus ūkių arba moliuskų auginimo plotų, akvakultūros gyvūnų duomenis ir į kitą susijusią informaciją.

3. Ką pasirinkti tikrinimams atlikti: kompetentingą instituciją, privačius veterinarijos gydytojus ar kitą kvalifikuotą vandens gyvūnų sveikatos priežiūros tarnybą?

Il appartient aux États membres de déterminer si les inspections à réaliser dans le cadre des programmes de surveillance zoosanitaire fondés sur une analyse des risques doivent être effectuées par l’autorité compétente ou si des vétérinaires privés ou des services qualifiés en matière de santé des animaux aquatiques sont également autorisés à les effectuer.

4. Tikrinimų dažnumas

Direktyvos 2006/88/EB III priedo B dalyje nurodytas rekomenduojamas ūkių ir moliuskų auginimo plotų tikrinimų dažnumas. Jis nustatomas remiantis dviem veiksniais:

a)	valstybės narės, zonos arba teritorinio vieneto sveikatos būkle, susijusi su tos direktyvos IV priedo II dalyje išvardytomis neegzotinėmis ligomis(neegzotinių ligų sąrašas);

b)	užsikrėtimo ligomis ir ligų platinimo rizikos lygiu ūkyje arba moliuskų auginimo plote.

5. Ūkių ir moliuskų auginimo plotų sveikatos būklė

Direktyvos 2006/88/EB III priedo B dalyje išskiriamos šios sveikatos būklės kategorijos:

I kategorija

paskelbti neapimtais ligos pagal Direktyvos 2006/88/EB 49 straipsnio 1 dalies a arba punktą ar 50 straipsnio 1 dalies a arba b punktą. Ši būklė nustatoma, kai:

i)	valstybėje narėje, zonoje arba teritoriniame vienete, o atitinkamais atvejais – ir valstybės narės teritorijos, zonos arba teritorinio vieneto vandens ištekliuose nėra nė vienos atitinkamai (-oms) ligai (-oms) imlios rūšies; arba

ii)	žinoma, kad patogenas nesugeba išgyventi valstybės narės teritorijoje, zonoje arba teritoriniame vienete, o atitinkamais atvejais ir valstybės narės teritorijos, zonos arba teritorinio vieneto vandens ištekliuose;

b)	paskelbti neapimtais ligos pagal Direktyvos 2006/88/EB 49 straipsnio 1 dalies c punktą arba 50 straipsnio 1 dalies c punktą. Ši būklė grindžiama tiksline priežiūra, atitinkančia Direktyvos 2006/88/EB V priedo II dalyje nustatytas sąlygas.

II kategorija

Nepaskelbti neapimtais ligos, bet taikoma pagal Direktyvos 2006/88/EB 44 straipsnio 1 dalį patvirtinta priežiūros programa.

III kategorija

Nėra žinių, kad būtų užkrėsti, bet priežiūros programa, skirta įgyti ligos neapimtos teritorijos statusą, netaikoma.

IV kategorija

Žinoma, kad užkrėsti, bet taikoma likvidavimo programa, patvirtinta pagal Direktyvos 2006/88/EB 44 straipsnio 2 dalį.

V kategorija

Žinoma, kad užkrėsti. Taikomos direktyvos 2006/88/EB V skyriuje numatytos būtiniausios kontrolės priemonės.

Tikrinimai, atliekami remiantis rizikos vertinimu pagrįsta gyvūnų sveikatos priežiūros sistema, prireikus gali būti derinami su:

a)	tikrinimais, atliekamais pagal priežiūros ir likvidavimo programas, patvirtintas pagal Direktyvą 2006/88/EB (II arba IV kategorijai priskiriamoms zonoms ir teritoriniams vienetams);

b)	priežiūra, atliekama siekiant išsaugoti ligos neapimtos teritorijos statusą (I kategorijai priskiriamoms zonoms ir teritoriniams vienetams, paskelbtiems ligos neapimtais pagal Direktyvos 2006/88/EB 49 straipsnio 1 dalies a arba punktą ar 50 straipsnio 1 dalies a arba b punktą;

c)	priežiūra, kuri priskiriama Direktyvos 2006/88/EB V skyriuje numatytoms kontrolės priemonėms (V kategorijai priskiriamoms zonoms ir teritoriniams vienetams).

Rengdamos rizikos vertinimu pagrįstas gyvūnų sveikatos priežiūros sistemas, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad:

ūkių arba moliuskų auginimo plotų, priskiriamų II ir IV sveikatos būklės kategorijoms, tikrinimai, vykdomi pagal Direktyvą 2006/88/EB patvirtintas priežiūros ir likvidavimo programas, turi būti dažnesni, nei rekomenduojama šios direktyvos III priedo B dalyje, todėl valstybėms narėms nebūtina nustatyti specialių tikrinimo dažnumo reikalavimų ūkiams ir moliuskų auginimo plotams, esantiems teritorijose, kuriose taikomos tokios programos;

valstybės narės iš esmės turi nustatyti tik specialius ūkių arba moliuskų auginimo plotų, priskiriamų I, III ir V sveikatos būklės kategorijoms, tikrinimų, atliekamų pagal rizikos vertinimu pagrįstą gyvūnų sveikatos priežiūros sistemą, dažnumo reikalavimus atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir nacionalines priemones;

c)	ūkio arba moliuskų auginimo ploto būklė įvairių ligų atžvilgiu gali skirtis; todėl reikėtų atsižvelgti į ūkius ir moliuskų auginimo plotus, kuriuose laikomos vienai arba daugiau kaip vienai sąraše nurodytų neegzotinių ligų imlios rūšys (1).

6. Ūkių ir moliuskų auginimo plotų rizikos lygio nustatymas

6.1. ĮVADAS

Skirtingas ūkių ir moliuskų auginimo plotų rizikos lygis gali būti ne tik skirtingos, bet ir tos pačios sveikatos būklės teritorijose (2).

6.2 skirsnyje pateiktos gairės dėl rizikos veiksnių, į kuriuos būtina atsižvelgti nustatant ūkių ir moliuskų auginimo plotų rizikos lygį.

6.3 skirsnyje pateikta schema, kuri gali būti naudojama skirstant ūkius ir moliuskų auginimo plotus į aukšto, vidutinio ir žemo rizikos lygio ūkius arba moliuskų auginimo plotus. Valstybės narės gali naudoti ir kitas schemas ūkių ir moliuskų auginimo plotų rizikos lygiui nustatyti, jei manoma, kad konkrečiomis aplinkybėmis jos labiau tinka.

Šiose gairėse nepateikiama informacijos apie tai, kaip valstybės narės turėtų taikyti 6.3 skirsnyje nurodytą schemą. Valstybės narės gali:

a)	taikyti schemą kiekvienam atskiram ūkiui ir moliuskų auginimo plotui jų individualiam rizikos lygiui nustatyti; arba

b)	naudoti schemą sudarant jų teritorijoje esančių skirtingų rūšių ūkių ir moliuskų auginimo plotų katalogą ir tuo pagrindu nustatyti, kurių kategorijų ūkiai ir moliuskų auginimo plotai turėtų būti laikomi žemo, vidutinio arba aukšto rizikos lygio ūkiais ir moliuskų auginimo plotais.

6.2. RIZIKOS VEIKSNIAI

Daugelis veiksnių yra svarbūs nustatant ūkių arba moliuskų auginimo plotų rizikos lygį. Tai gali būti toliau nurodyti veiksniai, ir ne tik jie:

a)	tiesioginis ligos išplitimas per vandenį;

b)	akvakultūros gyvūnų judėjimas;

c)	gamybos būdas;

d)	laikomų akvakultūros gyvūnų rūšys;

e)	biologinės saugos sistema, įskaitant darbuotojų kompetenciją ir mokymą;

f)	teritorijoje aplink ūkį ar moliuskų auginimo plotą esančių ūkių ir moliuskų auginimo plotų bei apdorojimo įmonių tankis;

g)	blogesnės sveikatos būklės ūkių ir moliuskų auginimo plotų atstumas iki ūkių ir moliuskų auginimo plotų, kurių rizikos lygį norima nustatyti;

h)	ankstesni ūkių ir moliuskų auginimo plotų, kurių rizikos lygį norima nustatyti, ir kitų toje pačioje teritorijoje esančių ūkių bei moliuskų auginimo plotų sveikatos būklės duomenys;

i)	ligos patogeno buvimas vandens gyvūnuose teritorijoje aplink aptariamus ūkius ir moliuskų auginimo plotus;

j)	rizika, kurią kelia netoli aptariamų ūkių arba moliuskų auginimo plotų vykdoma žmogaus veikla (3);

k)	plėšrūnai arba paukščiai, kurie gali patekti į aptariamus ūkius arba moliuskų auginimo plotus.

Naudojant kompleksinę rizikos lygio ūkiuose ir moliuskų auginimo plotuose vertinimo sistemą, kai atsižvelgiama į visus susijusius rizikos veiksnius, galima tiksliai nustatyti ūkių ir moliuskų auginimo plotų klasifikaciją pagal jų rizikos lygį. Tačiau tokia sistema gali atimti daug laiko ir būti neekonomiška. Be to, įvairių veiksnių nagrinėjimas norint nustatyti bendrą riziką yra sudėtingas procesas.

Atsižvelgiant į kompleksiškos sistemos naudojimo pagal rizikos lygį klasifikuojant ūkius ir moliuskų auginimo plotus sunkumus, dažniausiai reikėtų sutelkti dėmesį į šiuos rizikos veiksnius:

a)	ligos išplitimą tiesiai per vandenį ir dėl geografinio ūkių ir moliuskų auginimo plotų artumo;

b)	akvakultūros gyvūnų judėjimą.

Šie du veiksniai yra susiję, nepaisant to, koks yra gamybos būdas, ūkiuose ar moliuskų auginimo plotuose laikomų gyvūnų rūšys ir ligos.

6.3. ŪKIŲ IR MOLIUSKŲ AUGINIMO PLOTŲ RIZIKOS LYGIO NUSTATYMO SCHEMA

Šią ūkių ir moliuskų auginimo plotų rizikos lygio (aukštas, vidutinis, žemas) nustatymo schemą sudaro trys pakopos:

I pakopa	Apytikslis tikimybės užsikrėsti liga ūkyje arba moliuskų auginimo plote nustatymas
II pakopa	Apytikslis tikimybės išplisti ligai ūkyje arba moliuskų auginimo plote nustatymas
III pakopa	I ir II pakopose gautų rizikos lygio rezultatų suderinimas

I pakopa

Apytikslis tikimybės užsikrėsti liga ūkyje arba moliuskų auginimo plote nustatymas

Tikimybė užsikrėsti liga per vandenį ir dėl geografinio ūkių bei moliuskų auginimo plotų artumo	Ligos išplitimo dėl akvakultūros gyvūnų judėjimo tikimybė	Rizikos lygis
Didelė	Didelė	Aukštas
Didelė	Maža	Vidutinis
Maža	Didelė	Vidutinis
Maža	Maža	Žemas

II pakopa

Apytikslis tikimybės ligai išplisti ūkyje arba moliuskų auginimo plote nustatymas

Tikimybė užsikrėsti liga per vandenį ir dėl geografinio ūkių bei moliuskų auginimo plotų artumo	Ligos išplitimo dėl akvakultūros gyvūnų judėjimo tikimybė	Rizikos lygis
Didelė	Didelė	Aukštas
Didelė	Maža	Vidutinis
Maža	Didelė	Vidutinis
Maža	Maža	Žemas

III pakopa

I ir II pakopose gautų rizikos lygio rezultatų suderinimas

I pakopa. Tikimybė užsikrėsti liga	Aukštas	V	A	A
	Vidutinis	Ž	V	A
	Žemas	Ž	Ž	V
		Žemas	Vidutinis	Aukštas
		II pakopa. Ligos išplitimo tikimybė

6.4 I SVEIKATOS BŪKLĖS KATEGORIJAI PRISKIRIAMŲ TAM TIKRŲ ŪKIŲ IR MOLIUSKŲ AUGINIMO PLOTŲ RIZIKOS LYGIS

Visi ūkiai ir moliuskų auginimo plotai, kuriuose nelaikomos neegzotinių ligų sąraše nurodytoms ligoms imlių rūšių gyvūnai arba kurie yra valstybėje narėje, kurios teritorijoje, zonoje ar teritoriniame vienete, o atitinkamais atvejais – ir vandens ištekliuose atitinkamas patogenas, kaip žinoma, nesugeba išgyventi, pagal Direktyvos 2006/88/EB III priedo B dalį laikomi žemo rizikos lygio ūkiais ir moliuskų auginimo plotais. Todėl iš esmės nebūtina į rizikos vertinimu pagrįstą gyvūnų sveikatos priežiūros sistemą įtraukti įvairaus dažnumo patikrinimų.

Tačiau tų ūkių ir moliuskų auginimo plotų rizikos apsikrėsti sąraše nurodytomis neegzotinėmis arba naujomis ligomis ir joms išplisti lygis gali būti skirtingi. Todėl valstybėms narėms leidžiama tuos ūkius ir moliuskų auginimo plotus klasifikuoti pagal jų rizikos lygį ir taip diferencijuoti jų priežiūros bei tikrinimo lygį. Tai darydamos valstybės narės gali atsižvelgti į būtinybę tinkamiausiai naudoti išteklius.

6.5 APYTIKSLIS UŽSIKRĖTIMO LIGA IR JOS IŠPLITIMO PER VANDENĮ IR DĖL GEOGRAFINIO ŪKIŲ BEI MOLIUSKŲ AUGINIMO PLOTŲ ARTUMO TIKIMYBĖS NUSTATYMAS

6.5.1. Įvadas

Ūkių ir moliuskų auginimo plotų apsikrėtimo liga ir ligos išplitimo rizika yra žema, jei vandens šaltiniai ir nutekėjimas arba vandens aplinka, kurioje yra ūkis ar moliuskų auginimo plotas, bent šiek tiek apsaugo nuo ligos patogenų patekimo ir išplitimo. Apsikrėtimo liga ir jos išplitimo ūkyje ar moliuskų auginimo plote per vandenį ar dėl ūkių ir moliuskų auginimo plotų geografinio artumo rizika yra labai įvairi (4).

Pagal 6.3 skirsnyje pateiktą schemą išskiriama tik didelė ir maža ligų išplitimo per vandenį ir dėl ūkių bei moliuskų auginimo plotų geografinio artumo tikimybė.

Šiame skirsnyje pateikiami aplinkybių, kurios gali būti laikomos keliančiomis mažą apsikrėtimo liga ir jos išplitimo per vandenį ir dėl ūkių bei moliuskų auginimo plotų geografinio artumo tikimybę, pavyzdžiai.

Šiame skirsnyje nurodytų pavyzdžių sąrašas nėra išsamus. Todėl nereikėtų daryti išvados, kad ūkių ir moliuskų auginimo plotų, kurie neminimi šiuose pavyzdžiuose, apsikrėtimo ligomis arba ligų išplitimo tikimybė yra didelė.

6.5.2. Mažos apsikrėtimo liga per vandenį ir dėl ūkių bei moliuskų auginimo plotų geografinio artumo rizikos pavyzdys:

a)	ūkiai ir moliuskų auginimo plotai, kuriems vanduo tiekiamas iš gręžinio arba šaltinio;

b)	ūkiai ir moliuskų auginimo plotai, kuriems tiekiamas dezinfekuotas arba išvalytas vanduo, kad nepatektų patogenai;

ūkiai ir moliuskų auginimo plotai, kuriems vanduo tiekiamas iš kitų vandens šaltinių, kurie:

i)	nėra sujungti su ūkiais ir moliuskų auginimo plotais arba perdirbimo įmonėmis, kuriose laikomos arba perdirbamos rūšys, imlios toms pačioms ligoms, kurioms imlios ir aptariamuose ūkiuose bei moliuskų auginimo plotuose laikomos rūšys;

ii)	neturi ligoms imlių rūšių laukinių vandens gyvūnų;

d)	vidaus vandens baseinai, įskaitant tvenkinius ir ežerus, kurie nesusisiekia su kitais vandens šaltiniais; nustatant, ar vandens baseiną reikėtų laikyti nesusisiekiančiu, reikėtų atsižvelgti į sezoninius pokyčius, pavyzdžiui, kontakto su kitais vandens šaltiniais potvynio metu galimybę;

pakrantės ūkiai ir moliuskų auginimo plotai, esantys saugiu atstumu nuo kitų ūkių bei moliuskų auginimo plotų ir nuo perdirbimo įmonių, kuriose laikomos arba perdirbamos rūšys, imlios toms pačioms ligoms, kurioms imlios ir aptariamuose ūkiuose bei moliuskų auginimo plotuose laikomos rūšys; kompetentinga institucija, atsižvelgdama į tokius veiksnius, kaip susijusių patogenų sugebėjimas išgyventi atviruose vandenyse, vandens srovės ir potvynio zonos ilgis, turi nustatyti, kokį atstumą reikėtų laikyti saugiu.

6.5.3. Mažos ligų išplitimo per vandenį ir dėl ūkių bei moliuskų auginimo plotų geografinio artumo rizikos pavyzdys:

a)	ūkiai ir moliuskų auginimo plotai, kurių nuotekos nepatenka į gamtinius vandenis (5);

b)	ūkiai ir moliuskų auginimo plotai, kuriuose, kad neišplistų patogenai, nuotekos dezinfekuojamos arba kitaip išvalomos;

ūkiai ir moliuskų auginimo plotai, nuotekas šalinantys į komunalinių nuotekų sistemą, kurioje nuotekos vienokiu ar kitokiu būdu valomos; tačiau jeigu nuotekos išleidžiamos į gamtinius vandentakius, kur jos nėra išvalomos, tokie ūkiai ir moliuskų auginimo plotai neturėtų būti laikomi turinčiais mažą ligų išplitimo tikimybę;

d)	ūkiai ir moliuskų auginimo plotai, nešalinantys nuotekų į vandenis, kuriuose yra atitinkamai (-oms) sąrašuose nurodytai (-oms) ligai (-oms) imlių akvakultūros gyvūnų arba laukinių vandens gyvūnų;

e)	vidaus vandens baseinai, įskaitant tvenkinius ir ežerus, kurie nesusisiekia su kitais vandens šaltiniais; nustatant, ar vandens baseiną reikėtų laikyti nesusisiekiančiu, reikėtų atsižvelgti į sezoninius pokyčius, pavyzdžiui, kontakto su kitais vandens šaltiniais potvynio metu galimybę;

pakrantės ūkiai ir moliuskų auginimo plotai, esantys saugiu atstumu nuo kitų ūkių bei moliuskų auginimo plotų, kuriuose laikomos rūšys, imlios toms pačioms ligoms, kurioms imlios ir aptariamuose ūkiuose bei moliuskų auginimo plotuose laikomos rūšys; kompetentinga institucija, atsižvelgdama į tokius veiksnius, kaip susijusių patogenų sugebėjimas išgyventi atviruose vandenyse, vandens srovės ir potvynio zonos ilgis, turi nustatyti, kokį atstumą reikėtų laikyti saugiu.

6.6 APYTIKSLIS UŽSIKRĖTIMO LIGA IR JOS IŠPLITIMO DĖL AKVAKULTŪROS GYVŪNŲ JUDĖJIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMAS

6.6.1. Įvadas

Gyvų akvakultūros gyvūnų įvežimas į ūkius ir moliuskų auginimo plotus bei išvežimas iš jų yra svarbus ligos perdavimo būdas.

Norint įvertinti šį veiksnį, reikėtų atsižvelgti į:

a)	akvakultūros gyvūnų kilmės vietą;

b)	ūkį arba moliuskų auginimo plotą atvežamų akvakultūros gyvūnų skaičių;

c)	akvakultūros gyvūnų tiekėjų skaičių;

d)	akvakultūros gyvūnų įvežimo į ūkius ir moliuskų auginimo plotus bei išvežimo iš jų dažnumą.

6.3 skirsnyje pateikta schema tik rekomenduojama, kad ūkiai būtų grupuojami pagal jų didelę arba mažą apsikrėtimo ligomis arba ligų išplitimo dėl akvakultūros gyvūnų judėjimo riziką. Todėl taikant schemą pakanka tik atsižvelgti į tai, ar į ūkį arba moliuskų auginimo plotą akvakultūros gyvūnai (įskaitant kiaušinius) yra tiekiami arba pats ūkis juos tiekia, ir į tų gyvūnų kilmės vietą.

Šiame skirsnyje pateikiami aplinkybių, kurios gali būti laikomos keliančiomis mažą apsikrėtimo liga ir jos išplitimo dėl akvakultūros gyvūnų judėjimo riziką, pavyzdžiai.

6.6.2. Mažos apsikrėtimo liga tikimybės pristatant į ūkius ir moliuskų auginimo plotus akvakultūros gyvūnus pavyzdžiai:

a)	ūkiai ir moliuskų auginimo plotai, kuriems pakanka savų kiaušinių ir jauniklių (6);

atvejai, kai akvakultūros gyvūnai tiekiami tik iš ligos neapimtų zonų ar teritorinių vienetų. III ir V sveikatos būklės kategorijoms priskiriamiems ūkiams Bendrijos teisės aktuose nenumatytas reikalavimas, kad akvakultūros gyvūnai būtų tiekiami iš ligos neapimtų zonų ar teritorinių vienetų, o tai, kad ūkis nusprendžia gyvūnus įsigyti iš ligos neapimtų zonų ar teritorinių vienetų, išskiria jį iš kitų tos pačios sveikatos būklės kategorijos ūkių. I sveikatos būklės kategorijos ūkiai gyvūnus turėtų įsivežti tik iš ligos neapimtos kilmės vietos. Turėtų būti reikalaujama, kad pastarieji ūkiai gyvūnus gautų arba iš teritorijos, neapimtos tos pačios ligos, arba kad ūkio akvakultūros gyvūnų tiekėjų skaičius būtų ribotas;

c)	atvejai, kai tiekiami laukiniai vandens gyvūnai, kuriems netaikomas karantinas ir kurie yra skirti auginti;

atvejai, kai tiekiami dezinfekuoti kiaušiniai; tai tinka tada, kai moksliniai faktai arba praktinė patirtis parodė, kad dezinfekcija veiksmingai, iki priimtino lygio, sumažina ligos perdavimo riziką, turint omenyje sąrašuose nurodytas ligas, kurioms yra imlios ūkiuose ar moliuskų auginimo plotuose esančios rūšys.

6.6.3. Mažos ligos išplitimo tikimybės pristatant į ūkius ir moliuskų auginimo plotus akvakultūros gyvūnus pavyzdžiai:

a)	ūkiai ir moliuskų auginimo plotai, kurie nepristato tolesniam auginimui, natūraliam apsivalymui arba išteklių atkūrimui skirtų gyvūnų;

žuvų ūkiai, pristatantys tik dezinfekuotus kiaušinius; tai tinka tik tada, kai moksliniai faktai arba praktinė patirtis parodė, kad dezinfekcija veiksmingai, iki priimtino lygio, sumažina ligos perdavimo riziką, turint omenyje sąrašuose nurodytas egzotines ir neegzotines ligas, kurioms yra imlios ūkiuose esančios rūšys.

(1) Pavyzdžiui, vaivorykštinis upėtakis gali būti neužsikrėtęs infekcine lašišų anemija (I kategorija), turėti II kategorijos (pagal patvirtintą priežiūros programą) virusinę hemoraginę septicemiją ir nenustatytą statusą infekcinės hematopoezinės nekrozės atžvilgiu (III kategorija).

(2) Pavyzdžiui, ūkyje, paskelbtame neapimtu neegzotinių ligų sąraše nurodytomis ligomis, tokių ligų paplitimo rizika iš esmės maža. Tačiau ūkyje, kuriame veisiami jaunikliai, jos kelia daug mažiau rizikos nei ūkyje, visus jauniklius perkančiame iš vieno arb kelių skirtingų tiekėjų.

(3) Pavyzdžiui, transporto keliai, uostai (balastinis vanduo), meškeriojimas.

(4) Pavyzdžiui, nuo dengtų recirkuliacijos sistemų, į kurias vanduo patenka iš gręžinio, o nuotekos dezinfekuojamos (labai maža rizika) iki jūrinių narvų ūkių, kurių kaimynystėje yra daug ūkių (labai didelė rizika).

(5) Pavyzdžiui, vidaus ūkiai, savo nuotekas išleidžiantys į žemę arba laukus.

(6) Tai galėtų tikti žuvų ūkiams, laikantiems savo jauniklius, ir moliuskų ūkiams bei moliuskų auginimo ūkiams, kuriuose gamyba yra pagrįsta natūraliu ikrų papildymu.

2.12.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/39

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. lapkričio 28 d.

kuriuo patvirtinamos metinės ir daugiametės 2009 m. ir vėlesniems metams valstybių narių pateiktos tam tikrų gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programos ir nustatoma Bendrijos finansinė parama

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 7415)

(2008/897/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimą 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje (1), ypač į jo 24 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)	Sprendime 90/424/EEB nustatytos procedūros, reglamentuojančios Bendrijos finansinę paramą gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programoms vykdyti.

(2)	Be to, Sprendimo 90/424/EEB 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant atlyginti valstybių narių išlaidas, patirtas finansuojant to sprendimo priede išvardytas gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos nacionalines programas, nustatoma Bendrijos finansinė priemonė.

(3)

2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimu 2006/965/EB, iš dalies keičiančiu Sprendimą 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje (2), sprendimo 24 straipsnis pakeistas įtraukiant naują nuostatą. Sprendime 2006/965/EB nustatyta, kad enzootinės galvijų leukozės ir Aujeskio ligos programos, kaip pereinamojo laikotarpio priemonės, toliau galėtų būti finansuojamos iki 2010 m. gruodžio 31 d.

(4)

2008 m. balandžio 25 d. Komisijos sprendime 2008/341/EB, nustatančiame tam tikrų gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos nacionalinių programų Bendrijos kriterijus (3), nustatyta, kad norint patvirtinti valstybių narių pateiktas programas pagal Sprendimo 90/424/EEB 24 straipsnio 1 dalyje nustatytas priemones, jos turi atitikti Sprendimo 2008/341/EB prieduose išdėstytus kriterijus.

(5)

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 999/2001, nustatančiame tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (4), numatomos metinės valstybių narių galvijų, avių ir ožkų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) likvidavimo ir stebėsenos programos.

(6)

2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių (5) taip pat numatyta vykdyti naminių ir laukinių paukščių stebėsenos programas siekiant, inter alia, remiantis reguliariai atnaujinamu pavojaus vertinimu, pagilinti žinias apie laukinių paukščių keliamą pavojų dėl jų užsikrėtimo kuriuo nors paukščių gripo virusu. Tos metinės programos ir jų finansavimas stebėsenos tikslais taip pat turėtų būti patvirtintos.

(7)

Kai kurios valstybės narės Komisijai pateikė metines gyvūnų ligų likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programas, zoonozės prevencijai skirtų patikrinimų programas ir metines tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) likvidavimo ir stebėsenos programas, kurioms jos nori gauti Bendrijos finansinę paramą.

(8)

2008 m. Komisijos sprendimu 2007/782/EB (6) patvirtintos kai kurios daugiametės valstybių narių pateiktos gyvūnų ligų likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programos. Su daugiamečių programų išlaidomis susiję įsipareigojimai buvo priimti pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (7) 76 straipsnio 3 dalį. Šių programų pirmasis biudžetinis įsipareigojimas priimtas patvirtinus programas. Kiekvieną tolesnį metinį įsipareigojimą Komisija priima atsižvelgdama į praėjusiųjų metų programos vykdymą ir remdamasi Sprendimo 90/424/EEB 24 straipsnio 5 dalyje nurodytu sprendimu skirti paramą.

(9)

Komisija įvertino valstybių narių pateiktas metines programas ir 2008 m. patvirtintų daugiamečių programų kitų (antrų) metų programas atsižvelgdama tiek į veterinarinius, tiek į finansinius klausimus. Buvo nustatyta, kad šios programos atitinka tam tikrų Bendrijos veterinarijos teisės aktų nuostatas, ypač Sprendime 2008/341/EEB nustatytus kriterijus.

(10)

Atsižvelgiant į metinių ir daugiamečių programų svarbą Bendrijai siekiant tam tikrų tikslų gyvūnų ir visuomenės sveikatos srityje ir į tai, kad visose valstybėse narėse privaloma taikyti USE ir paukščių gripo programas, reikėtų nustatyti atitinkamą procentinį Bendrijos finansinės paramos dydį, skirtą atitinkamų valstybių narių išlaidoms, patiriamoms įgyvendinant šiame sprendime nurodytas priemones, padengti ir kiekvienai programai skiriamą didžiausią sumą.

(11)

2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyvoje 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (8), numatyta, kad valstybė narė, kurioje, kaip žinoma, užfiksuota vienos ar kelių tos direktyvos IV priedo II dalyje išvardytų ligų infekcijų, turėtų parengti tų ligų likvidavimo programas.

(12)

2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (9) 17 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės turi parengti Europos žuvininkystės fondo bendrai finansuojamų politikos krypčių ir prioritetų įgyvendinimo veiksmų programą. To reglamento 32 straipsnyje numatyta, kad Bendrija gali prisidėti prie akvakultūros ligų kontrolės ir likvidavimo finansavimo Sprendime 90/424/EEB nustatytomis sąlygomis. Pagal Sprendimą 90/424/EEB valstybės narės gali skirti lėšas iš tų veiklos programų, skirtų Sprendimo 90/424/EEB priede nurodytoms akvakultūros gyvūnų ligoms likviduoti.

(13)	Kai kurios valstybės narės parengė daugiametes tam tikrų vandens gyvūnų ligų, išvardytų Direktyvos 2006/88/EB IV priedo II dalyje ir Sprendimo 90/424/EEB priede, likvidavimo programas. Šias programas Komisija techniškai įvertino, todėl jas reikėtų patvirtinti.

(14)

Siekiant geriau administruoti, veiksmingiau valdyti Bendrijos lėšas ir didinti skaidrumą, reikia taip pat nustatyti pagal kiekvieną programą (išskyrus daugiametes tam tikrų vandens gyvūnų ligų likvidavimo programas, kurių finansinė parama bus nustatyta jas techniškai patvirtinus), jei būtina, valstybėms narėms kompensuotinas vidutines išlaidas tokioms priemonėms kaip valstybėse narėse atliekami tyrimai, ir savininkų patirtai žalai paskerdus gyvūnus atlyginti.

(15)

Pagal 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (10) gyvūnų ligų likvidavimo ir kontrolės programos finansuojamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo. Finansinės kontrolės tikslais turi būti taikomi to reglamento 9, 36 ir 37 straipsniai.

(16)	Bendrijos finansinė parama turėtų būti suteikta su sąlyga, kad buvo veiksmingai vykdomi numatyti veiksmai ir kad kompetentingos institucijos pateikia visą būtiną informaciją per šiame sprendime nustatytą laikotarpį.

(17)

Siekiant administracinio veiksmingumo, visos išlaidos, kurias Bendrijos prašoma iš dalies finansuoti, turi būti nurodytos EUR. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 perskaičiavimo kursas išlaidoms, išreikštoms kita valiuta nei EUR, turėtų būti naujausias keitimo kursas, kurį Europos centrinis bankas nustatė iki to mėnesio, kurį pateikta atitinkamos valstybės narės paraiška, pirmos dienos.

(18)	Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I SKYRIUS

METINĖS PROGRAMOS

1 straipsnis

Galvijų bruceliozė

1. Airijos, Ispanijos, Italijos, Maltos, Kipro, Portugalijos ir Jungtinės Karalystės galvijų bruceliozės likvidavimo programos patvirtinamos 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Iš Bendrijos lėšų kompensuojama 50 % kiekvienos 1 dalyje nurodytos valstybės narės pagal programas patiriamų išlaidų laboratoriniams tyrimams atlikti bei savininkų patirtai žalai paskerdus gyvulius atlyginti ir vakcinoms įsigyti, neviršijant:

a)	1 100 000 EUR Airijai;

b)	3 000 000 EUR Ispanijai;

c)	5 000 000 EUR Italijai;

d)	77 000 EUR Kiprui;

e)	20 000 EUR Maltai;

f)	1 400 000 EUR Portugalijai;

g)	2 000 000 EUR Jungtinei Karalystei.

3. Valstybių narių išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytas programas, didžiausios kompensuotinos sumos vidutiniškai neviršija:

a)	:	rose bengal tyrimui	:	0,2 EUR už tyrimą;
b)	:	SAT tyrimui	:	0,2 EUR už tyrimą;
c)	:	komplemento sujungimo tyrimui	:	0,4 EUR už tyrimą;
d)	:	ELISA tyrimui	:	1 EUR už tyrimą;
e)	:	už paskerstus gyvūnus	:	375 EUR už gyvūną.

2 straipsnis

Galvijų tuberkuliozė

1. Airijos, Ispanijos, Italijos, Lenkijos ir Portugalijos pateiktos galvijų tuberkuliozės likvidavimo programos patvirtinamos 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Iš Bendrijos lėšų kompensuojama 50 % kiekvienos 1 dalyje nurodytos valstybės narės pagal tas programas patiriamų išlaidų tuberkulino ir gama interferono tyrimams atlikti bei savininkų patirtai žalai paskerdus gyvulius atlyginti, neviršijant:

a)	2 000 000 EUR Airijai;

b)	5 000 000 EUR Ispanijai;

c)	2 700 000 EUR Italijai;

d)	1 100 000 EUR Lenkijai;

e)	1 000 000 EUR Portugalijai.

3. Valstybių narių išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytas programas, didžiausios kompensuotinos sumos vidutiniškai neviršija:

a)	:	tuberkulino tyrimui	:	1 EUR už tyrimą;
b)	:	gama interferono tyrimui	:	5 EUR už tyrimą;
c)	:	už paskerstus gyvūnus	:	375 EUR už gyvūną.

3 straipsnis

Avių ir ožkų bruceliozė

1. Graikijos, Ispanijos, Italijos, Kipro ir Portugalijos pateiktos avių ir ožkų bruceliozės likvidavimo programos patvirtinamos 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Iš Bendrijos lėšų kompensuojama 50 % kiekvienos 1 dalyje nurodytos valstybės narės pagal tas programas patiriamų išlaidų vakcinoms įsigyti, laboratoriniams tyrimams atlikti bei savininkų patirtai žalai paskerdus gyvulius atlyginti, neviršijant:

a)	250 000 EUR Graikijai;

b)	4 500 000 EUR Ispanijai;

c)	4 000 000 EUR Italijai;

d)	75 000 EUR Kiprui;

e)	1 100 000 EUR Portugalijai.

3. Valstybių narių išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytas programas, didžiausios kompensuotinos sumos vidutiniškai neviršija:

a)	:	rose bengal tyrimui	:	0,2 EUR už tyrimą;
b)	:	komplemento sujungimo tyrimui	:	0,4 EUR už tyrimą;
c)	:	už paskerstus gyvūnus	:	50 EUR už gyvūną.

4 straipsnis

Mėlynojo liežuvio liga endeminėse arba didelės rizikos zonose

1. Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Vokietijos, Estijos, Airijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų, Austrijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovėnijos, Suomijos ir Švedijos pateiktos mėlynojo liežuvio ligos likvidavimo ir stebėsenos programos patvirtinamos 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Iš Bendrijos lėšų kompensuojama 50 % kiekvienos 1 dalyje nurodytos valstybės narės patiriamų išlaidų virusologinei, serologinei ir entomologinei priežiūrai reikalingiems laboratoriniams tyrimams atlikti, gaudyklėms ir vakcinoms įsigyti, neviršijant:

a)	1 200 000 EUR Belgijai;

b)	5 000 EUR Bulgarijai;

c)	790 000 EUR Čekijai;

d)	840 000 EUR Danijai;

e)	4 100 000 EUR Vokietijai;

f)	10 000 EUR Estijai;

g)	1 000 000 EUR Airijai;

h)	50 000 EUR Graikijai;

i)	16 100 000 EUR Ispanijai;

j)	19 100 000 EUR Prancūzijai;

k)	9 000 000 EUR Italijai;

l)	70 000 EUR Latvijai;

m)	50 000 EUR Lietuvai;

n)	220 000 EUR Liuksemburgui;

o)	500 000 EUR Vengrijai;

p)	5 000 EUR Maltai;

q)	2 100 000 EUR Nyderlandams;

r)	1 500 000 EUR Austrijai;

s)	500 000 EUR Lenkijai;

t)	3 200 000 EUR Portugalijai;

u)	250 000 EUR Rumunijai;

v)	250 000 EUR Slovėnijai;

w)	50 000 EUR Suomijai;

x)	370 000 EUR Švedijai.

3. Valstybių narių išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytas programas, didžiausios kompensuotinos sumos vidutiniškai neviršija:

a)	ELISA tyrimui: 2,5 EUR už tyrimą;

b)	PCR tyrimui: 10 EUR už tyrimą;

c)	vakcinoms įsigyti: 0,3 EUR už dozę.

5 straipsnis

Gallus gallus rūšies vištų (veislinių, dedeklių ir broilerių) pulkų salmoneliozė (zoonozinė salmonelė)

1. Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Vokietijos, Airijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Kipro, Latvijos, Liuksemburgo, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų, Austrijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Jungtinės Karalystės pateiktos tam tikrų Gallus gallus rūšies vištų (veislinių, dedeklių ir broilerių) pulkų zoonozinės salmonelės kontrolės programos patvirtinamos 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Iš Bendrijos lėšų kompensuojama 50 % kiekvienos 1 dalyje nurodytos valstybės narės patiriamų išlaidų bakteriologiniams ir serotipiniams tyrimams atlikti pagal oficialiąją mėginių ėmimo sistemą, savininkų patirtai žalai paskerdus paukščius ir sunaikinus kiaušinius atlyginti, vakcinoms įsigyti ir laboratoriniams tyrimams, skirtiems dezinfekcijos veiksmingumui patikrinti, atlikti neviršijant:

a)	850 000 EUR Belgijai;

b)	30 000 EUR Bulgarijai;

c)	1 400 000 EUR Čekijai;

d)	75 000 EUR Danijai;

e)	25 000 EUR Estijai;

f)	600 000 EUR Vokietijai;

g)	40 000 EUR Airijai;

h)	550 000 EUR Graikijai;

i)	4 750 000 EUR Ispanijai;

j)	3 250 000 EUR Prancūzijai;

k)	1 100 000 EUR Italijai;

l)	76 000 EUR Kiprui;

m)	270 000 EUR Latvijai;

n)	16 000 EUR Liuksemburgui;

o)	1 450 000 EUR Vengrijai;

p)	110 000 EUR Maltai;

q)	1 700 000 EUR Nyderlandams;

r)	525 000 EUR Austrijai;

s)	1 550 000 EUR Lenkijai;

t)	500 000 EUR Portugalijai;

u)	450 000 EUR Rumunijai;

v)	625 000 EUR Slovakijai;

w)	25 000 EUR Slovėnijai;

x)	20 000 EUR Jungtinei Karalystei.

3. Valstybių narių išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytas programas, didžiausios kompensuotinos sumos vidutiniškai neviršija:

a)	:	bakteriologiniam tyrimui (auginimui)	:	5,0 EUR už tyrimą;
b)	:	įsigyjant vieną vakcinos dozę	:	0,05 EUR už dozę;
c)	:	atitinkamų Salmonella spp. izoliatų serotipų nustatymui	:	20 EUR už tyrimą;
d)	:	dezinfekavimo priemonių panaudojimo veiksmingumo tyrimui	:	5,0 EUR už tyrimą;
e)	:	Gallus gallus rūšies veislinių paukščių skerdimui	:	3,5 EUR už paukštį;
f)	:	Gallus gallus rūšies paukščių dedeklių skerdimui	:	1,5 EUR už paukštį.

6 straipsnis

Klasikinis kiaulių maras ir afrikinis kiaulių maras

1. Kontrolės ir stebėsenos programos:

a)	Bulgarijos, Vokietijos, Prancūzijos, Liuksemburgo, Vengrijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos pateiktos klasikinio kiaulių maro kontrolės ir stebėsenos programos patvirtinamos 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

b)	Italijos pateikta afrikinio kiaulių maro kontrolės ir stebėsenos programa patvirtinama 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Iš Bendrijos lėšų kompensuojama 50 % kiekvienos 1 dalyje nurodytos valstybės narės patiriamų išlaidų virusologiniams ir serologiniams naminių kiaulių ir laukinių šernų tyrimams atlikti, o pagal Bulgarijos, Vokietijos, Prancūzijos, Rumunijos ir Slovakijos pateiktas programas – taip pat ir vakcinoms bei masalui šernų skiepijimui įsigyti bei platinti, o Rumunijai – naminėms kiaulėms skiepyti, neviršijant:

a)	200 000 EUR Bulgarijai;

b)	800 000 EUR Vokietijai;

c)	550 000 EUR Prancūzijai;

d)	100 000 EUR Italijai;

e)	350 000 EUR Vengrijai;

f)	5 000 EUR Liuksemburgui;

g)	2 500 000 EUR Rumunijai;

h)	30 000 EUR Slovėnijai;

i)	550 000 EUR Slovakijai.

3. Valstybių narių išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytas programas, didžiausios kompensuotinos sumos vidutiniškai neviršija 2,5 EUR už ELISA tyrimą.

7 straipsnis

Kiaulių vezikulinė liga

1. Italijos pateikta kiaulių vezikulinės ligos likvidavimo programa patvirtinama 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Iš Bendrijos lėšų kompensuojama 50 % laboratorinių tyrimų išlaidų, neviršijant 500 000 EUR.

8 straipsnis

Naminių ir laukinių paukščių gripas

1. Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Vokietijos, Estijos, Airijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų, Austrijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovėnijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės pateiktos naminių ir laukinių paukščių gripo stebėsenos programos patvirtinamos 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Iš Bendrijos lėšų kompensuojama 50 % kiekvienos valstybės narės patiriamų išlaidų laboratoriniams tyrimams atlikti ir bendrai laukinių paukščių mėginių tyrimo sumai kompensuoti, neviršijant:

a)	90 000 EUR Belgijai;

b)	70 000 EUR Bulgarijai;

c)	60 000 EUR Čekijai;

d)	200 000 EUR Danijai;

e)	500 000 EUR Vokietijai;

f)	7 000 EUR Estijai;

g)	60 000 EUR Airijai;

h)	70 000 EUR Graikijai;

i)	350 000 EUR Ispanijai;

j)	200 000 EUR Prancūzijai;

k)	550 000 EUR Italijai;

l)	15 000 EUR Kiprui;

m)	30 000 EUR Latvijai;

n)	40 000 EUR Lietuvai;

o)	10 000 EUR Liuksemburgui;

p)	180 000 EUR Vengrijai;

q)	7 000 EUR Maltai;

r)	500 000 EUR Nyderlandams;

s)	50 000 EUR Austrijai;

t)	80 000 EUR Lenkijai;

u)	200 000 EUR Portugalijai;

v)	400 000 EUR Rumunijai;

w)	55 000 EUR Slovėnijai;

x)	50 000 EUR Slovakijai;

y)	35 000 EUR Suomijai;

z)	280 000 EUR Švedijai;

za)	380 000 EUR Jungtinei Karalystei.

3. Valstybių narių išlaidų, patiriamų atliekant programose numatytus tyrimus, didžiausios kompensuotinos sumos vidutiniškai neviršija:

a)	:	ELISA tyrimui	:	1 EUR už tyrimą;
b)	:	imunodifuzijos agaro gelyje tyrimui	:	1,2 EUR už tyrimą;
c)	:	HI tyrimui dėl H5/H7	:	12 EUR už tyrimą;
d)	:	viruso izoliavimo tyrimui	:	30 EUR už tyrimą;
e)	:	PCR tyrimui	:	15 EUR už tyrimą;
f)	:	laukinių paukščių mėginių tyrimui	:	20 EUR už mėginį.

9 straipsnis

Užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (USE), galvijų spongiforminė encefalopatija (GSE) ir skrepi liga

1. Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Vokietijos, Estijos, Airijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų, Austrijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovėnijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės pateiktos užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) stebėsenos ir galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE) bei skrepi ligos likvidavimo programos patvirtinamos 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Iš Bendrijos lėšų kompensuojama 100 % kiekvienos 1 dalyje nurodytos valstybės narės patiriamų išlaidų atliekant greituosius ir pirminius molekulinius atskiriamuosius tyrimus, 50 % kiekvienos valstybės narės patiriamų išlaidų savininkų patiriamai žalai už pagal GSE ir skrepi ligos likvidavimo programas paskerstus ir sunaikintus gyvulius atlyginti ir 50 % išlaidų – genotipui nustatyti skirtų mėginių tyrimams atlikti, neviršijant:

a)	1 850 000 EUR Belgijai;

b)	750 000 EUR Bulgarijai;

c)	920 000 EUR Čekijai;

d)	1 850 000 EUR Danijai;

e)	8 900 000 EUR Vokietijai;

f)	220 000 EUR Estijai;

g)	5 400 000 EUR Airijai;

h)	2 000 000 EUR Graikijai;

i)	7 400 000 EUR Ispanijai;

j)	12 600 000 EUR Prancūzijai;

k)	4 100 000 EUR Italijai;

l)	1 800 000 EUR Kiprui;

m)	230 000 EUR Latvijai;

n)	530 000 EUR Lietuvai;

o)	105 000 EUR Liuksemburgui;

p)	990 000 EUR Vengrijai;

q)	24 000 EUR Maltai;

r)	2 900 000 EUR Nyderlandams;

s)	1 150 000 EUR Austrijai;

t)	3 340 000 EUR Lenkijai;

u)	1 300 000 EUR Portugalijai;

v)	1 300 000 EUR Rumunijai;

w)	250 000 EUR Slovėnijai;

x)	860 000 EUR Slovakijai;

y)	750 000 EUR Suomijai;

z)	900 000 EUR Švedijai;

za)	5 900 000 EUR Jungtinei Karalystei.

3. Bendrijos parama skiriama pagal 1 dalyje nurodytas programas atliekamiems tyrimams finansuoti ir išlaidoms už paskerstus ir sunaikintus gyvulius atlyginti, vidutiniškai neviršijant didžiausių nustatytų sumų:

a)	5 EUR už tyrimą, kai atliekami Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priede nurodytų galvijų tyrimai;

b)	30 EUR už tyrimą, kai atliekami Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priede nurodytų avių ir ožkų tyrimai;

c)	50 EUR už tyrimą, kai atliekami Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priede nurodytų elninių šeimos gyvūnų tyrimai;

d)	175 EUR už Reglamento (EB) Nr. 999/2001 X priedo C skyriaus 3.2 punkto c ir i papunkčiuose nurodytą pirminį molekulinį atskiriamąjį tyrimą;

e)	10 EUR už genotipo nustatymo tyrimą;

f)	500 EUR už galviją;

g)	70 EUR už paskerstą avį ar ožką.

10 straipsnis

Pasiutligė

1. Bulgarijos, Lietuvos, Vengrijos, Austrijos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos pateiktos pasiutligės likvidavimo programos patvirtinamos 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Iš Bendrijos lėšų kompensuojama 50 % kiekvienos 1 dalyje nurodytos valstybės narės pagal programas patiriamų išlaidų laboratoriniams tyrimams atlikti ir vakcinoms bei masalui gyvūnams įsigyti bei platinti, neviršijant:

a)	790 000 EUR Bulgarijai;

b)	1 100 000 EUR Lietuvai;

c)	780 000 EUR Vengrijai;

d)	270 000 EUR Austrijai;

e)	4 450 000 EUR Lenkijai;

f)	500 000 EUR Rumunijai;

g)	470 000 EUR Slovakijai.

3. Valstybių narių išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytas programas, didžiausios kompensuotinos sumos vidutiniškai neviršija:

a)	:	ELISA tyrimui	:	8 EUR už tyrimą;
b)	:	tyrimui tetraciklinui kauluose aptikti	:	8 EUR už tyrimą.

11 straipsnis

Enzootinė galvijų leukozė

1. Estijos, Lietuvos, Maltos ir Lenkijos pateiktos enzootinės galvijų leukozės likvidavimo programos patvirtinamos 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

a)	15 000 EUR Estijai;

b)	20 000 EUR Lietuvai;

c)	500 000 EUR Maltai;

d)	800 000 EUR Lenkijai.

3. Valstybių narių išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytą programą, didžiausios kompensuotinos sumos vidutiniškai neviršija:

a)	:	ELISA tyrimui	:	0,5 EUR už tyrimą;
b)	:	imunodifuzijos agaro gelyje tyrimui	:	0,5 EUR už tyrimą;
c)	:	už paskerstą gyvūną	:	375 EUR už gyvūną.

12 straipsnis

Aujeskio liga

1. Ispanijos, Vengrijos ir Lenkijos pateiktos Aujeskio ligos likvidavimo programos patvirtinamos 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Pagal 1 dalyje nurodytas programas iš Bendrijos lėšų kompensuojama 50 % atitinkamos valstybės narės patiriamų išlaidų laboratoriniams tyrimams atlikti, neviršijant:

a)	800 000 EUR Ispanijai;

b)	80 000 EUR Vengrijai;

c)	2 500 000 EUR Lenkijai.

3. Valstybių narių išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytas programas, didžiausios kompensuotinos sumos vidutiniškai neviršija 1 EUR už ELISA tyrimą.

II SKYRIUS

DAUGIAMETĖS PROGRAMOS

13 straipsnis

Pasiutligė

1. Čekijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos, Slovėnijos ir Suomijos pateiktų daugiamečių pasiutligės likvidavimo programų antrųjų metų programos patvirtinamos 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

a)	600 000 EUR Čekijai;

b)	325 000 EUR Vokietijai;

c)	1 000 000 EUR Estijai;

d)	1 100 000 EUR Latvijai;

e)	370 000 EUR Slovėnijai;

f)	100 000 EUR Suomijai.

3. Atitinkamų valstybių narių išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytas programas, didžiausios kompensuotinos sumos vidutiniškai neviršija:

a)	:	ELISA tyrimui	:	8 EUR už tyrimą;
b)	:	tyrimui tetraciklinui kauluose aptikti	:	8 EUR už tyrimą.

4. Sumos, kurios bus skiriamos ateinančiais metais, nustatomos atsižvelgiant į programos vykdymą 2009 m. Šios sumos nurodytos žemiau (EUR):

Valstybė narė	2010 m.	2011 m.	2012 m.
Čekija
Vokietija
Latvija	1 250 000
Suomija	100 000
Estija	1 250 000	1 250 000
Slovėnija	350 000	350 000	350 000

14 straipsnis

Aujeskio liga

1. Belgijos pateikta daugiametės Aujeskio ligos likvidavimo programos antrųjų metų programa patvirtinama 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Iš Bendrijos lėšų kompensuojama 50 % Belgijos patiriamų išlaidų laboratoriniams tyrimams atlikti, neviršijant 175 000 EUR.

3. Belgijos išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytą programą, didžiausios kompensuotinos sumos vidutiniškai neviršija 1 EUR už ELISA tyrimą.

15 straipsnis

Enzootinė galvijų leukozė

1. Italijos, Latvijos ir Portugalijos pateiktų daugiamečių enzootinės galvijų leukozės likvidavimo programų antrųjų metų programos patvirtinamos 2009 m sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Iš Bendrijos lėšų kompensuojama 50 % kiekvienos 1 dalyje nurodytos valstybės narės pagal programas patiriamų išlaidų laboratoriniams tyrimams atlikti bei savininkų patirtai žalai tas programas paskerdus gyvulius pagal atlyginti, neviršijant:

a)	800 000 EUR Italijai;

b)	55 000 EUR Latvijai;

c)	350 000 EUR Portugalijai.

3. Valstybių narių išlaidų, patiriamų įgyvendinant 1 dalyje nurodytas programas, didžiausios kompensuotinos sumos vidutiniškai neviršija:

a)	:	ELISA tyrimui	:	0,5 EUR už tyrimą;
b)	:	imunodifuzijos agaro gelyje tyrimui	:	0,5 EUR už tyrimą;
c)	:	už paskerstus gyvūnus	:	375 EUR už gyvūną.

4. Sumos, kurios bus skiriamos 2010 m., nustatomos atsižvelgiant į programos vykdymą 2009 m. Šios sumos nurodytos žemiau (EUR):

a)	800 000 EUR Italijai;

b)	55 000 EUR Latvijai;

c)	350 000 EUR Portugalijai.

16 straipsnis

Vandens gyvūnų ligos

Danijos pateikta daugiametė virusinės hemoraginės septicemijos (VHS) likvidavimo programa ir Vokietijos pateikta koi herpes viruso infekcijos (KHV) likvidavimo programa patvirtinama 2009 m sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

III SKYRIUS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17 straipsnis

Gyvūnų, kurie vykdant programą turi būti paskersti arba nužudyti, ir sunaikintinų produktų savininkams per 90 dienų nuo paskerdimo ar nužudymo arba produktų sunaikinimo arba po išsamaus savininko prašymo pateikimo suteikiama jų vertės kompensacija.

Jei kompensacija mokama praėjus 90 dienų laikotarpiui, taikomos Komisijos reglamento (EB) Nr. 883/2006 (11) 9 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys.

18 straipsnis

1. Į valstybių narių pateiktas išlaidas, kurias Bendrijos prašoma iš dalies finansuoti ir kurios yra nurodytos EUR, neįtraukiamas pridėtinės vertės mokestis ir kiti mokesčiai.

2. Jei valstybės narės išlaidos yra nurodytos kita valiuta nei EUR, atitinkama valstybė narė ją konvertuoja į EUR taikydama naujausią keitimo kursą, kurį Europos centrinis bankas nustatė iki to mėnesio, kurį valstybė narė pateikė prašymą, pirmos dienos.

19 straipsnis

1. Bendrijos parama 1–16 straipsniuose nurodytų programų įgyvendinimui finansuoti skiriama, jei atitinkama valstybė narė:

a)	įgyvendina programas pagal atitinkamas Bendrijos teisės nuostatas, įskaitant taisykles dėl konkurencijos ir viešųjų sutarčių sudarymo;

b)	ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 1 d. priima įstatymus ir kitus teisės aktus, reikalingus 1–16 straipsniuose nurodytoms programoms įgyvendinti;

c)	ne vėliau kaip iki 2009 m. liepos 31 d. pateikia Komisijai 1–16 straipsniuose nurodytų programų tarpines technines ir finansines ataskaitas, kaip numatyta Sprendimo 90/424/EEB 24 straipsnio 7 dalies a punkte;

jei vykdo 8 straipsnyje nurodytas programas, naudodamosi Komisijos internetine sistema kas tris mėnesius praneša Komisijai apie teigiamus ir neigiamus tyrimų rezultatus, gautus vykdant naminių ir laukinių paukščių stebėseną; tie rezultatai turi būti pateikti per keturias savaites nuo paskutinio į ataskaitą įtraukto mėnesio pabaigos;

jei vykdo 1–16 straipsniuose nurodytas programas, iki 2010 m. balandžio 30 d. pagal Sprendimo 90/424/EEB 24 straipsnio 7 dalies b punktą pateikia Komisijai galutinę techninio programos įgyvendinimo ataskaitą ir prideda patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus bei nurodo 2009 m. sausio 1–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pasiektus rezultatus;

f)	veiksmingai įgyvendina 1–16 straipsniuose nurodytas programas;

g)	jei vykdo 1–16 straipsniuose nurodytas programas, nepateikia jokių paraiškų kitai Bendrijos paramai, skirtai šioms priemonėms, gauti ir nebūna pateikusi tokių paraiškų anksčiau.

2. Jeigu valstybė narė nesilaiko 1 dalyje nurodytų reikalavimų, Komisija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei į Bendrijai padarytus finansinius nuostolius, atitinkamai sumažina Bendrijos finansinę paramą.

20 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.

21 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 28 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė

(1) OL L 224, 1990 8 18, p. 19.

(2) OL L 397, 2006 12 30, p. 22.

(3) OL L 115, 2008 4 29, p. 44.

(4) OL L 147, 2001 5 31, p. 1.

(5) OL L 10, 2006 1 14, p. 16.

(6) OL L 314, 2007 12 1, p. 29.

(7) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(8) OL L 328, 2006 11 24, p. 14.

(9) OL L 223, 2006 8 15, p. 1.

(10) OL L 209, 2005 8 11, p. 1.

(11) OL L 171, 2006 6 23, p. 1.

2.12.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/50

TARYBOS BENDRIEJI VEIKSMAI 2008/898/BUSP

2008 m. gruodžio 1 d.

kuriais pratęsiamas Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Afrikos Sąjungoje įgaliojimų terminas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 14 straipsnį, 18 straipsnio 5 dalį ir 23 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	2007 m. gruodžio 6 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2007/805/BUSP (1) dėl Koen Vervaeke skyrimo Europos Sąjungos specialiuoju įgaliotiniu (ESSĮ) Afrikos Sąjungoje.

(2)	Remiantis Bendrųjų veiksmų 2007/805/BUSP peržiūra, ESSĮ įgaliojimų terminas turėtų būti pratęstas keturiolikos mėnesių laikotarpiui.

(3)	ESSĮ turi vykdyti savo įgaliojimus atsižvelgdamas į padėtį, kuri gali pablogėti ir galėtų pakenkti bendros užsienio ir saugumo politikos tikslams, išdėstytiems Sutarties 11 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠIUOS BENDRUOSIUS VEIKSMUS:

1 straipsnis

Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis

Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio (ESSĮ) Afrikos Sąjungoje (AS) Koen Vervaeke įgaliojimai pratęsiami iki 2010 m. vasario 28 d.

2 straipsnis

Politikos tikslai

ESSĮ įgaliojimai grindžiami ES išsamiais politikos tikslais remti Afrikos pastangas sukurti taikią, demokratinę ir klestinčią ateitį, kaip išdėstyta ES ir Afrikos strategijoje. Siekiama šių tikslų:

a)	stiprinti ES politinį dialogą ir glaudesnius ryšius su AS;

stiprinti ES ir AS partnerystę visose ES ir Afrikos strategijoje nurodytose srityse, padėti rengti ir įgyvendinti ES ir Afrikos strategiją bendradarbiaujant su Afrikos Sąjunga, gerbti Afrikos savarankiškumo principą, glaudžiau bendradarbiauti su Afrikos atstovais daugiašaliuose forumuose koordinuojant veiklą su daugiašaliais partneriais;

dirbti su AS ir teikti jai paramą remiant institucijų vystymąsi ir stiprinant ES ir AS institucijų santykius, be kita ko, teikiant pagalbą vystymuisi, siekiant skatinti:

—	taiką ir saugumą: numatyti konfliktus, užkirsti jiems kelią, juos valdyti ir tarpininkauti juos sprendžiant bei juos išspręsti, remti pastangas skatinant taiką ir stabilumą, teikti atstatymui po konfliktų skirtą paramą;

—

žmogaus teises ir valdymą: propaguoti ir ginti žmogaus teises; skatinti pagrindines laisves ir teisinės valstybės principų laikymąsi; pasitelkiant politinį dialogą ir finansinę paramą bei techninę pagalbą, remti Afrikos pastangas stebėti ir gerinti valdymą; remti dalyvaujamosios demokratijos ir atsakomybės stiprinimą; remti kovą su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu ir toliau skatinti pastangas, skirtas visiems vaikų ir ginkluoto konflikto klausimo aspektams nagrinėti;

—

tvarų augimą, regioninę integraciją ir prekybą: remti pastangas sujungiamumo srityje ir sudaryti žmonėms geresnes galimybes naudotis vandeniu ir sanitarinėmis paslaugomis, energija ir informacinėmis technologijomis; skatinti stabilią, veiksmingą ir suderintą verslo teisinę aplinką; padėti Afrikai integruotis į pasaulio prekybos sistemą, padėti Afrikos šalims laikytis ES taisyklių ir standartų; padėti Afrikai kovoti su klimato kaitos poveikiu;

—	investavimą į žmones: remti pastangas lyčių lygybės, sveikatos, maisto pakankamumo ir švietimo srityse, remti mainų programas, universitetų ir kompetencijos centrų tinklus, ieškoti pagrindinių migracijos priežasčių panaikinimo būdų.

Be to, ES teks pagrindinis vaidmuo įgyvendinant bendrą ES ir Afrikos strategiją, kuria numatyta plėtoti ir stiprinti ES ir Afrikos strateginę partnerystę.

3 straipsnis

Įgaliojimai

Siekiant įgyvendinti 2 straipsnyje nurodytų tikslų Bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP)/Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) aspektus, ESSĮ suteikiami šie įgaliojimai:

a)	stiprinti bendrą ES įtaką Adis Abeboje vykstančiame dialoge su AS ir jos komisija dėl visų BUSP/ESGP klausimų, susijusių su ES ir AS santykiais, bei jo koordinavimą;

b)	užtikrinti deramą politinio atstovavimo lygį, kuris atspindėtų ES – politinės, finansinės ir institucinės AS partnerės – svarbą ir būtinybę iš esmės keisti šią partnerystę dėl AS aktyvėjančio politinio vaidmens pasaulyje;

c)	jei Taryba taip nuspręstų, palaikyti ES pozicijas ir politiką, kai AS atlieka svarbų vaidmenį krizės valdyme, kuriam nėra paskirtas ESSĮ;

d)	padėti siekti ES politikos ir veiksmų, skirtų AS, didesnės darnos, nuoseklumo bei koordinavimo ir padėti gerinti platesnės partnerių grupės veiklos koordinavimą ir jos santykius su AS;

e)	atidžiai stebėti ir pranešti apie visus svarbius AS lygiu vykstančius pokyčius;

f)	palaikyti glaudžius ryšius su AS komisija, kitais AS organais, Afrikos subregioninių organizacijų misijomis Afrikos Sąjungoje ir AS valstybių narių misijomis Afrikos Sąjungoje;

g)	padėti AS ir Afrikos subregioninėms organizacijoms palaikyti tarpusavio ryšius ir bendradarbiauti, ypač tose srityse, kuriose ES teikia paramą;

h)	AS prašymu teikti konsultacijas ir paramą ES ir Afrikos strategijoje nurodytose srityse;

i)	teikti konsultacijas ir paramą kuriant AS krizių valdymo pajėgumus;

j)	atsižvelgiant į aiškų užduočių pasidalijimą, derinti savo veiksmus su ESSĮ, vykdančių įgaliojimus AS valstybėse narėse ir regionuose, veiksmais ir juos remti; ir

k)	palaikyti glaudžius ryšius bei skatinti veiklos koordinavimą ne tik su pagrindiniais Adis Abeboje veikiančiais tarptautiniais AS partneriais, pirmiausia Jungtinėmis Tautomis, bet ir nevalstybiniais subjektais visais BUSP/ESGP klausimais, susijusiais su ES ir AS santykiais.

4 straipsnis

Įgaliojimų vykdymas

1. ESSĮ atsakingas už įgaliojimų vykdymą, jo veiklą prižiūri ir jam vadovauja generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis.

2. Politinis ir saugumo komitetas (PSK) palaiko ypatingus ryšius su ESSĮ, o su Taryba bendraujama pirmiausia pasitelkus šį komitetą. PSK teikia ESSĮ strategines rekomendacijas ir politinius nurodymus pagal jo įgaliojimus.

5 straipsnis

Finansavimas

1. Orientacinė finansavimo suma, skirta su ESSĮ įgaliojimų vykdymu susijusioms išlaidoms laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d. padengti, yra 1 850 000 EUR.

2. Iš 1 dalyje nurodytos sumos finansuojamos išlaidos padengiamos nuo 2009 m. sausio 1 d. Išlaidos tvarkomos pagal Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomas procedūras ir taisykles.

3. Išlaidos tvarkomos pagal ESSĮ ir Komisijos sudarytą sutartį. Už visas išlaidas ESSĮ atsiskaito Komisijai.

6 straipsnis

Darbuotojų grupės struktūra ir sudėtis

1. Neviršydamas savo įgaliojimų ir turimų atitinkamų finansinių lėšų, ESSĮ, konsultuodamasis su pirmininkaujančia valstybe nare, padedamas generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio ir visapusiškai bendradarbiaudamas su Komisija, sudaro savo darbuotojų grupę. Pagal įgaliojimų reikalavimus į darbuotojų grupę įtraukiami specifinių politikos sričių specialistai. ESSĮ reguliariai informuoja generalinį sekretorių-vyriausiąjį įgaliotinį, pirmininkaujančią valstybę narę ir Komisiją apie savo darbuotojų grupės sudėtį.

2. Valstybės narės ir Europos Sąjungos institucijos gali pasiūlyti komandiruoti darbuotojus dirbti su ESSĮ. Atlyginimą darbuotojams, kuriuos valstybė narė ar ES institucija komandiruoja dirbti su ESSĮ, moka atitinkamai ta valstybė narė arba ES institucija. Valstybių narių į Tarybos generalinį sekretoriatą komandiruoti ekspertai taip pat gali būti komandiruojami dirbti ESSĮ. Pagal sutartį pasamdyti kitų šalių darbuotojai turi turėti vienos iš ES valstybių narių pilietybę.

3. Visi komandiruoti darbuotojai administraciniu požiūriu lieka pavaldūs siunčiančiajai valstybei narei arba ES institucijai ir vykdo savo pareigas bei veikia ESSĮ įgaliojimų labui.

7 straipsnis

ESSĮ ir jo personalo privilegijos ir imunitetai

Atitinkamai su priimančiąja šalimi/šalimis susitariama dėl ESSĮ misijos ir jo personalo narių užduočių įvykdymui ir sklandžiam darbui užtikrinti būtinų privilegijų, imunitetų ir papildomų garantijų. Valstybės narės ir Komisija teikia visą tam reikalingą paramą.

8 straipsnis

ES įslaptintos informacijos saugumas

ESSĮ ir jo darbuotojų grupės nariai laikosi saugumo principų ir būtiniausių standartų, nustatytų 2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendimu 2001/264/EB dėl Tarybos saugumo nuostatų patvirtinimo (2), visų pirma dirbdami su ES įslaptinta informacija.

9 straipsnis

Galimybė susipažinti su informacija ir logistinė parama

1. Valstybės narės, Komisija ir Tarybos generalinis sekretoriatas užtikrina, kad ESSĮ būtų sudaryta galimybė susipažinti su visa reikiama informacija.

2. Prireikus pirmininkaujanti valstybė narė, Komisija ir (arba) valstybės narės teikia logistinę paramą regione.

10 straipsnis

Saugumas

ESSĮ, laikydamasis ES politikos dėl personalo, dislokuoto už ES ribų vykdyti veiksmus pagal Sutarties V antraštinę dalį, saugumo, neviršydamas savo įgaliojimų ir atsižvelgdamas į saugumo padėtį jo atsakomybei priskirtoje geografinėje teritorijoje imasi visų praktiškai įgyvendinamų priemonių tiesiogiai sau pavaldaus personalo saugumui užtikrinti, visų pirma:

sudaro Tarybos generalinio sekretoriato gairėmis pagrįstą konkrečios misijos saugumo planą, į jį įtraukdamas konkrečios misijos fizines, organizacines ir procedūrines saugumo priemones, reglamentuojančias saugaus personalo atvykimo į misijos teritoriją ir judėjimo toje teritorijoje valdymą, saugumo incidentų valdymą, bei misijos nenumatytų atvejų ir evakuacijos planą;

b)	užtikrina, kad visi už ES ribų dislokuoti personalo nariai būtų apdrausti didelės rizikos draudimu, būtinu dėl misijos teritorijoje esančių sąlygų;

užtikrina, kad prieš atvykstant arba atvykus į misijos teritoriją būtų organizuotas visų jo darbuotojų grupės narių, kurie turi būti dislokuoti už ES ribų, įskaitant vietoje pasamdytus darbuotojus, atitinkamas mokymas saugumo klausimais, atsižvelgiant į Tarybos generalinio sekretoriato nustatytą rizikos lygį misijos teritorijoje;

užtikrina, kad būtų įgyvendinamos visos sutartos rekomendacijos, pateiktos remiantis reguliariais saugumo įvertinimais, ir generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui, Tarybai bei Komisijai būtų teikiamos jų įgyvendinimo ir kitų saugumo klausimų ataskaitos raštu, sudarančios laikotarpio vidurio ir įgaliojimų vykdymo ataskaitų dalį.

11 straipsnis

Ataskaitos

ESSĮ generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui ir PSK reguliariai teikia ataskaitas žodžiu ir raštu. ESSĮ taip pat prireikus teikia ataskaitas darbo grupėms. Reguliariai teikiamos ataskaitos raštu platinamos per COREU tinklą. Generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui arba PSK rekomendavus, ESSĮ gali teikti ataskaitas Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybai.

12 straipsnis

Koordinavimas

ESSĮ skatina visuotinį ES politinių veiksmų koordinavimą. Jis padeda užtikrinti, kad visos ES priemonės veiksmų vietoje darniai veiktų siekiant ES politikos tikslų. ESSĮ veiksmai prireikus derinami su pirmininkaujančios valstybės narės ir Komisijos veiksmais bei su kitų tame regione veikiančių ESSĮ veiksmais. ESSĮ reguliariai informuoja valstybių narių misijas ir Komisijos delegacijas.

Veiksmų vietoje palaikomas glaudus ryšys su pirmininkaujančia valstybe nare, Komisija ir valstybių narių misijų vadovais, kurie deda visas įmanomas pastangas padėdami ESSĮ vykdyti savo įgaliojimus. ESSĮ taip pat palaiko ryšius su kitais tarptautiniais ir regioniniais veikėjais šioje srityje.

13 straipsnis

Peržiūra

Šių bendrųjų veiksmų įgyvendinimas ir jų suderinamumas su kita Europos Sąjungos veikla regione reguliariai peržiūrimi. ESSĮ iki 2009 m. birželio mėn. pabaigos pateikia generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui, Tarybai ir Komisijai ataskaitą apie padėtį, o iki 2009 m. lapkričio mėn. vidurio – išsamią įgaliojimų įgyvendinimo ataskaitą. Remdamosi šiomis ataskaitomis, atitinkamos darbo grupės ir PSK įvertina šiuos bendruosius veiksmus. Atsižvelgdamas į bendrųjų veiksmų įgyvendinimo bendrus prioritetus, generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis teikia rekomendacijas PSK dėl Tarybos sprendimo pratęsti, iš dalies pakeisti ar nutraukti įgaliojimus.

14 straipsnis

Įsteigimas ir raida

2009 m. lapkričio mėn. ar, jei būtina, anksčiau pirmininkaujanti valstybė narė, glaudžiai bendradarbiaudama su generaliniu sekretoriumi-vyriausiuoju įgaliotiniu, ESSĮ ir Komisija, pateikia Tarybai išsamią ataskaitą apie biuro ateitį ir darbo organizavimą.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Šie bendrieji veiksmai įsigalioja jų priėmimo dieną.

16 straipsnis

Skelbimas

Šie bendrieji veiksmai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 1 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

H. NOVELLI

(1) OL L 323, 2007 12 8, p. 45.

(2) OL L 101, 2001 4 11, p. 1.

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 322

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	51 tomas 2008m. gruodžio 2d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1187/2008, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės mononatrio glutamatui, galutinis surinkimas	1
		2008 m. gruodžio 1 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1188/2008, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	9
	*	2008 m. lapkričio 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1189/2008, kuriuo nustatomos išsamios jaunų galvijų mėsos produktų, kurių kilmės šalys – Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Serbija, Kosovas ir Juodkalnija, 2009 m. importo tarifinių kvotų taikymo taisyklės	11
	*	2008 m. lapkričio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1190/2008, 101-ąjį kartą iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002, nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu	25
		2008 m. gruodžio 1 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1191/2008, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1186/2008, kuriuo nustatomi importo muitai grūdų sektoriuje, galiojantys nuo 2008 m. gruodžio 1 d.	27

	III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi
	AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI
*	2008 m. gruodžio 1 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2008/898/BUSP, kuriais pratęsiamas Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Afrikos Sąjungoje įgaliojimų terminas	50

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MA	54,1
	TR	75,3
	ZZ	64,7
0707 00 05	EG	188,1
	JO	167,2
	MA	58,1
	TR	82,6
	ZZ	124,0
0709 90 70	MA	64,6
	TR	110,3
	ZZ	87,5
0805 20 10	MA	63,6
	TR	65,0
	ZZ	64,3
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	CN	54,3
	HR	48,8
	IL	74,6
	TR	58,9
	ZZ	59,2
0805 50 10	MA	64,0
	TR	64,6
	ZA	117,7
	ZZ	82,1
0808 10 80	CA	89,4
	CL	67,1
	CN	67,2
	MK	32,9
	US	111,0
	ZA	111,1
	ZZ	79,8
0808 20 50	CN	49,5
	TR	103,0
	ZZ	76,3

KN kodas	Prekių pavadinimas	Importo muitas (1) (EUR/t)
1001 10 00	Kietieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės	0,00
	vidutinės kokybės	0,00
	žemos kokybės	0,00
1001 90 91	Paprastieji KVIEČIAI, skirti sėjai	0,00
ex 1001 90 99	Paprastieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai	0,00
1002 00 00	RUGIAI	35,10
1005 10 90	KUKURŪZAI, skirti sėjai, išskyrus hibridus	21,34
1005 90 00	KUKURŪZAI, išskyrus sėklą (2)	21,34
1007 00 90	Grūdinis SORGAS, išskyrus hibridus, skirtus sėjai	35,10

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Komisija
	2008/896/EB
*	2008 m. lapkričio 20 d. Komisijos sprendimas dėl Tarybos direktyvoje 2006/88/EB numatytų rizikos vertinimu pagrįstos gyvūnų sveikatos priežiūros sistemų taikymo gairių (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 6787) ( 1 )	30
	2008/897/EB
*	2008 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinamos metinės ir daugiametės 2009 m. ir vėlesniems metams valstybių narių pateiktos tam tikrų gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programos ir nustatoma Bendrijos finansinė parama (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 7415)	39


	(1) Tekstas svarbus EEE