29.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/1

(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 713/2005 (2) nustatė galutinį kompensacinį muitą tam tikriems importuojamiems plataus spektro Indijos kilmės antibiotikams, t. y. amoksicilino trihidratui, ampicilino trihidratui ir cefaleksinui, nesudozuotiems, nesuformuotiems ar nesupakuotiems į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes (toliau – nagrinėjamasis produktas) ir kurių KN kodai yra ex 2941 10 10, ex 2941 10 20 ir ex 2941 90 00. Konkrečiai paminėtiems eksportuotojams nustatyta 17,3 %–30,3 % muito norma, o kitų eksportuotojų importui nustatyta 32 % muito norma.

(2)

Nustačius galutinį kompensacinį muitą Indijos Vyriausybė pateikė informacijos, kad aplinkybės, susijusios su dviem subsidijavimo schemomis (Muito sumažinimo leidimo schema ir Atleidimo nuo pajamų mokesčio schema pagal Pajamų mokesčio įstatymo 80 HHC skirsnį), pasikeitė ir kad pokyčiai yra ilgalaikiai. Taigi tvirtinta, kad subsidijavimo lygis veikiausiai sumažėjo, todėl reikėtų peržiūrėti priemones, kurios buvo nustatytos iš dalies remiantis tomis schemomis.

(3)

Komisija išnagrinėjo Indijos Vyriausybės pateiktus įrodymus ir nusprendė, kad jų pakanka pagrįstai inicijuoti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio nuostatas. Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir paskelbusi pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3), inicijavo ex officio dalinę tarpinę Reglamento (EB) Nr. 713/2005 peržiūrą.

(4)

Dalinės tarpinės peržiūros tyrimu siekiama nustatyti, ar bendrovėms, kurios naudojosi viena ar abiem pakeistomis subsidijavimo schemomis, taikomos galiojančios priemonės turi būti toliau taikomos, panaikintos ar iš dalies pakeistos, jei pagal atitinkamas pranešimo apie inicijavimą nuostatas pateikta pakankamai įrodymų. Atliekant dalinės tarpinės peržiūros tyrimą taip pat bus vertinama, ar, atsižvelgiant į peržiūros išvadas, reikia peržiūrėti kitoms bendrovėms, kurios bendradarbiavo atliekant tyrimą, po kurio buvo nustatytas galiojančių priemonių dydis, taikomas priemones ir (arba) priemones visoms kitoms bendrovėms.

(5)

Atliekant tyrimą nagrinėtas 2006 m. balandžio 1 d.–2007 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(6)

Komisija oficialiai pranešė apie dalinės tarpinės peržiūros tyrimo inicijavimą Indijos Vyriausybei ir tiems Indijos eksportuojantiems gamintojams, kurie bendradarbiavo ankstesniame tyrime ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 713/2005 buvo nurodyti kaip besinaudojantys viena iš dviejų tariamai pakeistų subsidijavimo schemų ir kurie buvo išvardyti pranešime apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą, bei Bendrijos gamintojams. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Komisija išnagrinėjo šalių raštu ir žodžiu pateiktas pastabas ir prireikus į jas atsižvelgė.

(7)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį su šia peržiūra susijusių šalių skaičių pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį numatyta tiriant subsidijavimą taikyti atranką.

(8)

Apie save pranešė ir atrankai reikalingą informaciją pateikė tik du eksportuojantys gamintojai. Todėl nuspręsta, kad atrankos taikyti nereikia.

(9)

Tačiau vienas iš minėtų eksportuojančių gamintojų atrankai pateiktame atsakyme nurodė, kad jis nei per tiriamąjį laikotarpį, po kurio nustatytos galiojančios priemonės, nei per PTL nesinaudojo dviem tariamai pakeistomis subsidijavimo schemomis (t. y. Muito sumažinimo leidimo schema ir Atleidimo nuo pajamų mokesčio schema pagal Pajamų mokesčio įstatymo 80 HHC skirsnį schema). Be to, ši bendrovė nebendradarbiavo pirminiame tyrime, ir nebuvo nustatytas poreikis pritaikyti visoms kitoms bendrovėms, įskaitant šią bendrovę, taikomas priemones. Dėl šios priežasties bendrovė neatitiko pranešimo apie inicijavimą 4 punkte nustatytų tinkamumo nuostatų, pagal kurias jai būtų taikomas dalinės tarpinės peržiūros tyrimas, ir todėl negalėjo dalyvauti atliekant šį peržiūros tyrimą. Minėtai bendrovei buvo atitinkamai apie tai pranešta.

(10)

Komisija išsiuntė klausimynus vieninteliam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui, kuris atitiko šios peržiūros kriterijus (Ranbaxy Laboratories Ltd.), ir Indijos Vyriausybei. Atsakymus pateikė ir minėtas gamintojas, ir Indijos Vyriausybė.

(11)

Komisija surinko ir patikrino visą, jos manymu, subsidijavimui nustatyti būtiną informaciją. Tikrinamieji vizitai surengti šių suinteresuotųjų šalių patalpose:

(12)

Indijos Vyriausybei ir kitoms suinteresuotosioms šalims pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis ketinta siūlyti patikslinti vieninteliam bendradarbiaujančiam Indijos gamintojui taikomą muito normą ir pratęsti galiojančių priemonių taikymą visoms kitoms bendrovėms, kurios nebendradarbiavo atliekant šią dalinę tarpinę peržiūrą. Joms taip pat buvo duota pakankamai laiko pateikti pastabas. Į visą pateiktą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta, kaip nurodyta toliau.

(13)

Nagrinėjamasis produktas yra toks pat, kaip nagrinėtas Tarybos reglamente (EB) Nr. 713/2005, t. y. Indijos kilmės amoksicilino trihidratas, ampicilino trihidratas ir cefaleksinas, nesudozuotas, nesuformuotas ir nesupakuotas į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, ir kurio KN kodai yra ex 2941 10 10, ex 2941 10 20 ir ex 2941 90 00.

(14)

Remiantis Indijos Vyriausybės ir vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateikta informacija bei Komisijos klausimyno atsakymuose nurodyta informacija, tirtos šios schemos, kurios yra laikomos susijusiomis su subsidijų skyrimu:

(15)

Pirmiau nurodytos a–d schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami „Eksporto ir importo politikos“ dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su šio atvejo PTL susijęs vienas „Eksporto ir importo politikos“ dokumentas, t. y. penkerių metų planas laikotarpiui nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. (toliau – EXIM politika 2004–2009 m.). Be to, EXIM politiką 2004–2009 m. reglamentuojančias procedūras Indijos Vyriausybė nustato „2004 m. rugsėjo 1 d.–2009 m. kovo 31 d. procedūrų vadovo I tome“ (toliau – PV I 2004–2009 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(16)

e punkte nurodytos pajamų mokesčio schemos yra pagrįstos 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(17)

f punkte nurodyta eksporto kreditų schema yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas (toliau – IRB) vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje.

(18)

Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 10 dalimi, kvietė Indijos Vyriausybę į papildomas konsultacijas dėl pakeistų ir nepakeistų schemų, kad išsiaiškintų su tariamomis schemomis susijusią esamą padėtį ir priimtų abiem šalims priimtiną sprendimą. Po šių konsultacijų ir abiem šalims dėl šių schemų nepriėmus priimtino sprendimo, Komisija visas minėtas schemas įtraukė į subsidijavimo tyrimą.

(19)

Išsamus schemos aprašymas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 4.1.1–4.1.14 dalyse ir PV I 2004–2009 m. 4.1–4.30 skyriuose. Ankstesniame peržiūros tyrime, po kurio Tarybos reglamentu (EB) Nr. 713/2005 nustatytas šiuo metu galiojantis galutinis kompensacinis muitas, ši schema vadinta Išankstinių licencijų schema.

(20)

ILS sudaro šešios poschemės, kurios išsamiau aprašytos 21 konstatuojamojoje dalyje. Šios poschemės, inter alia, skiriasi teisės pasinaudoti lengvatomis taikymo sritimi. ILS fiziniam eksportui ir metiniams poreikiams teisę naudotis turi su remiančiais gamintojais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai. ILS tarpiniam tiekimui teisę naudotis turi galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys gamintojai eksportuotojai. ILS tariamam eksportui teisę naudotis turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus EXIM politikos 2004–2009 m. 8.2 dalyje nurodytoms „tariamo eksporto“ kategorijoms, pvz., į eksportą orientuotoms įmonėms (toliau – EOĮ). Galiausiai „tariamo eksporto“ lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (IIĮ) ir Kompensacinio vidaus akredityvo poschemes teisę naudotis turi tarpiniai gamintojų eksportuotojų tiekėjai.

(21)

Išankstiniai leidimai gali būti išduodami:

(22)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 713/2005 nustačius šiuo metu galiojantį galutinį kompensacinį muitą, Indijos Vyriausybė pakeitė ILS taikomą tikrinimo sistemą. Tiksliau Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą“ ir naudoti specialią formą (PV I 2004–2009 4.26 ir 4.30 skyriai bei 23 priedėlis), t. y. pildyti faktinį vartojimo registrą. Registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotas apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame patvirtinama, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 23 priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais tikra ir teisinga. Tačiau minėtos nuostatos taikomos tik išankstiniams leidimams, kurie buvo išduoti 2005 m. gegužės 13 d. arba vėliau. Iki minėtos datos išduotų išankstinių licencijų arba išankstinių leidimų turėtojai turi laikytis pirmiau taikytų tikrinimo nuostatų, t. y. teisingai ir tinkamai tvarkyti licencijuoto importuotų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą ir naudoti specialią 18 priedėlyje nurodytą formą (PV I 2002–2007 m. 4.30 skyrius ir 18 priedėlis).

(23)

Dėl poschemių, kuriomis per PTL naudojosi vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, t. y. fizinio eksporto ir tarpinio tiekimo poschemių: Indijos Vyriausybė nustato leistinos importo apimties ir įsipareigojimo eksportuoti kiekį ir vertę bei įrašo ją leidime. Be to, importuojant ir eksportuojant Vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti leidime. Pagal šią schemą leistiną importo apimtį nustato Indijos Vyriausybė, remdamasi standartinėmis išeigos normomis. Standartinės išeigos normos nustatytos iš esmės visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, ir skelbiamos PV II 2004–2009 m. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 713/2005 nustačius šiuo metu galiojantį galutinį kompensacinį muitą, nagrinėjamojo produkto standartinės išeigos normos taikytos tik iki 2005 m. rugsėjo mėn. Naujos normos patvirtintos 2006 m. rugsėjo mėn. (amoksicilino trihidratui) ir 2007 m. balandžio mėn. (ampicilino trihidratui ir cefaleksinui). Tuo tarpu taikytos ad hoc normos.

(24)

Importuotos žaliavos neperduodamos, jos turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 24 mėnesius su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(25)

Atlikus peržiūros tyrimą nustatyta, kad žaliavos importuotos pagal skirtingus leidimus ir (arba) licencijas ir taikant skirtingas standartines išeigos normas, po to buvo sumaišytos ir fiziškai panaudotos to paties eksportuojamo produkto gamybos procese. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, buvo neįmanoma nustatyti, ar pagal konkrečiuose leidimuose ir (arba) licencijose nurodytus standartinių išeigų normų reikalavimus dėl žaliavų, kurios importuojamos be muito, tokių žaliavų buvo sunaudota daugiau, nei jų reikėjo, norint pagaminti orientacinį galutinio eksportuojamo produkto kiekį.

(26)

Be to, per peržiūros tyrimą nustatyta, kad Indijos valdžios institucijų nurodytų tikrinimo reikalavimų praktikoje nebuvo laikomasi arba dar neišbandyta. Išankstinių licencijų, išduotų iki 2005 m. gegužės 13 d., atveju nebuvo reikalaujamų faktinio suvartojamo kiekio ir atsargų registrų (t. y. 18 priedėlis). Išankstinių leidimų, išduotų po 2005 m. gegužės 13 d., atveju reikalaujami faktinio suvartojamo kiekio ir atsargų registrai buvo naudojami, tačiau Indijos Vyriausybė dar nepatikrino, ar minėti registrai atitinka EXIM politikos reikalavimus. Pastaruoju atveju, kaip reikalaujama atitinkamuose 22 konstatuojamojoje dalyje nurodytuose Indijos teisės aktuose, registrus patikrino tik nepriklausomas atestuotas apskaitininkas. Tačiau nei bendrovė, nei atestuotas apskaitininkas neturėjo jokių įrašų apie tai, kaip vyko minėtas patvirtinimo procesas. Nebuvo audito plano ar kito dokumento, įrodančio, kad atliktas auditas, nepateikta jokios informacijos apie taikytą metodiką ir konkrečius tokiam kruopščiam darbui taikomus reikalavimus, kaip antai išsamios techninės žinios apie gamybos procesą, EXIM politikos reikalavimus ir apskaitos procedūras. Atsižvelgiant į šią padėtį manoma, kad nagrinėtas eksportuotojas nesugebėjo įrodyti, kad laikėsi susijusių EXIM nuostatų.

(27)

Vienintelis bendradarbiaujantis gamintojas pateikė pastabas dėl ILS. Bendrovė tvirtino, kad neatsižvelgiant į 24 konstatuojamojoje dalyje aprašytą padėtį, buvo įmanoma nustatyti, ar pagal konkrečiuose leidimuose nurodytus standartinių išeigų normų reikalavimus, žaliavų buvo sunaudota daugiau, nei jų reikėjo, norint pagaminti orientacinį galutinio eksportuojamo produkto kiekį, ir kad bendrovė itin kruopščiai tvarkė faktinio suvartojamo kiekio įrašus. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad faktinio pagaminto kiekio įrašuose patvirtinama, kad atsižvelgiant į taikomas skirtingas standartines išeigų normas ir į tai, kad gamybai skirtos žaliavos buvo neaiškiai maišomos, buvo neįmanoma nustatyti patikimo orientacinio žaliavų, būtinų orientaciniam kiekiui pagaminti, kiekio pagal konkretų išduotą leidimą. Be to, nustatyta, kad žaliavos, kurioms taikoma ši schema, buvo naudojamos gaminant kitus produktus nei nagrinėjamasis. Tai reiškia, kad buvo faktiškai neįmanoma apskaičiuoti nagrinėjamojo produkto išeigą. Be to, bendrovė neturėjo (taip pažeisdama atitinkamas Indijos Vyriausybės nuostatas) pagal EXIM politiką reikalaujamo suvartojamo kiekio įrašo (t. y. 18 priedėlis), kurio paskirtis – pateikti išsamų faktinio suvartojamo kiekio stebėsenos ir tikrinimo būdą. Bendrovė taip pat tvirtino, kad pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnio 1 dalį Komisijai nesuteikiama įgaliojimų nagrinėti nepriklausomo atestuoto apskaitininko įrašus. Bendrovės teigimu, sertifikatas turi būti priimtas, nebent esama priežasčių, leidžiančių manyti, kad atestuotas apskaitininkas išdavė netikrą sertifikatą. Šiuo atžvilgiu primenama, kad atestuoto apskaitininko atliekamas tikrinimo procesas ir atitinkamo sertifikato išdavimas yra tikrinimo sistemos, nustatytos Indijos Vyriausybės jos EXIM politikoje, dalis, kaip aprašyta 22 konstatuojamojoje dalyje. Todėl Komisija buvo įpareigota išnagrinėti, ar minėta tikrinimo sistema buvo veiksmingai taikoma. Be to, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalies nuostatas Komisija turėjo išnagrinėti informaciją, pateiktą atliekant tyrimą, kuriuo grindžiamos išvados.

Tai, kad nei bendrovė, nei atestuotas apskaitininkas neturėjo jokio įrašo apie atliktą patikrinimą, kuriuo remiantis būtų išduotas EXIM politikoje nustatytas sertifikatas, įrodo, kad bendrovė nesugebėjo įrodyti, jog laikėsi susijusių EXIM politikos nuostatų. Bendrovė užginčijo faktą, kad Indijos Vyriausybė dar nepatikrino, ar jos registrai atitinka EXIM politikos reikalavimus, tačiau nepateikė jokių konkrečių šio tvirtinimo įrodymų. Taip pat tvirtinta, kad faktinis vienintelio bendradarbiaujančio gamintojo suvartotas kiekis buvo didesnis nei kiekvienai žaliavai nustatytos standartinės išeigos normos, ir kad per didelė muitų suma nebuvo grąžinta. Tačiau atsižvelgiant į faktinę vietoje nustatytą padėtį (maišytos žaliavos ir pagaminti produktai, taikomos skirtingos standartinės išeigos normos, nepakankamai pagal EXIM politiką reglamentuojami faktinio suvartojamo kiekio registrai), ir Indijos Vyriausybei neįvykdžius būtinų galutinių tikrinimo etapų, buvo neįmanoma apskaičiuoti faktinio suvartojamo kiekio, juo grindžiamų grąžinamų muitų pagal leidimą arba licenciją ir standartinių išeigos normų. Todėl visi minėti tvirtinimai turėjo būti atmesti. Galiausiai bendrovė pateikė pastabų dėl apskaičiavimo klaidos, kuri laikoma pateisinama ir buvo pripažinta apskaičiuojant subsidijos sumą.

(28)

Atleidimas nuo importo muitų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje, yra subsidija, t. y. Indijos Vyriausybės finansinė parama, kuria nagrinėjamajam eksportuotojui suteikta lengvata.

(29)

Be to, teisės aktais aiškiai nustatyta, kad fiziniam eksportui ir tarpiniam tiekimui taikomos ILS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą laikomos individualia ir kompensuotina priemone. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šias schemas teikiamomis lengvatomis.

(30)

Nė vienos iš šiuo atveju nagrinėjamų minėtų dviejų poschemių negalima laikyti leistinomis muitų grąžinimo sistemomis arba pakaitinėmis muitų grąžinimo sistemomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Minėtos poschemės neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Indijos Vyriausybė veiksmingai netaikė tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių muitų grąžinimo sistemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Pačių standartinių išeigų normų negalima vadinti faktinio suvartojamo kiekio tikrinimo sistema, nes be muito pagal leidimus ir (arba) licencijas importuotos žaliavos su nustatytomis skirtingomis standartinėmis išeigų normomis naudojamos tame pačiame eksportuojamo produkto gamybos procese. Toks procesas nepadeda Indijos Vyriausybei visai tiksliai nustatyti, koks kiekis žaliavų buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti ir pagal kokias orientacines standartines išeigos normas būtų galima kiekį palyginti. Be to, Indijos Vyriausybė nevykdė veiksmingos faktinio suvartojamo kiekio registro tvarkymo kontrolės arba ji dar nėra baigta. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgiant į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai veiksmingai netaikoma tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas). Pagaliau tai, kad tikrinime dalyvavo atestuoti apskaitininkai, tikrinimo sistemos nepagerino, nes nėra išsamių taisyklių, kuriomis būtų nustatyta, kaip atestuoti apskaitininkai turi atlikti jiems skirtas užduotis, o per tyrimą pateikta informacija neužtikrina, kad laikytasi pagrindiniu reglamentu nustatytų pirmiau minėtų taisyklių.

(31)

Todėl minėtos dvi poschemės yra kompensuotinos.

(32)

Jeigu netaikomos leistinos muitų grąžinimo sistemos arba pakaitinės grąžinimo sistemos, kompensuotina lengvata – tai visų importo muitų, paprastai mokamų už importuojamas žaliavas, grąžinimas. Dėl to pažymima, kad pagrindiniame reglamente ne tik numatyta kompensuoti per didelę muitų grąžinimo sumą. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad gali būti kompensuojama tik per didelė muitų grąžinimo suma, jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis muitų grąžinimo sistemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamai per didelės muitų grąžinimo sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią per didelę grąžinimo sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį minėtosios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama.

(33)

Subsidijos suma eksportuotojui, kuris naudojosi ILS, apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu ir specialiu papildomu muitu) už nagrinėjamojo produkto medžiagas, importuotas pagal dvi poschemes per PTL (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per PTL, kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį.

(34)

Vieninteliam bendradarbiaujančiam gamintojui pagal šią schemą per PTL nustatyta 8,2 % subsidijų norma.

(35)

Išsamus MSLS aprašymas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 4.3 dalyje ir PV I 2004–2009 m. 4 skyriuje.

(36)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekybininkai eksportuotojai.

(37)

Teisę naudotis šia schema turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl MSLS kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias MSLS normas Indijos valdžios institucijos nustatė beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos remiantis standartinėmis išeigos normomis, atsižvelgiant į galimą importuotų žaliavų kiekį eksportuojamame produkte ir į muitą, taikomą tokiam galimam importui, neatsižvelgiant į faktinį importo muitų sumokėjimą.

(38)

Teisę naudotis šia schema turi tik eksportuojanti bendrovė. Eksportuotojas, vykdydamas eksporto sandorį, privalo Indijos valdžios institucijoms pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MSLS. Tam, kad produktus būtų galima eksportuoti, Indijos muitinė produktų išsiuntimo procedūros metu išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma MSLS kredito suma, kurią ketinama skirti tam eksporto sandoriui. Tada eksportuotojas sužino, kokia lengvata jam bus suteikta. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimą suteikti MSLS kreditą. Lengvatos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamą MSLS tarifą, kuris taikomas eksporto deklaracijos pateikimo metu. Dėl to minėtos lengvatos dydžio atgaline data keisti negalima.

(39)

MSLS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 12 mėnesių nuo išdavimo. Jie gali būti naudojami muitams mokėti už vėliau neribotais kiekiais importuojamus produktus, išskyrus gamybos priemones. Produktus, importuotus naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitais tikslais.

(40)

Paraiškos dėl MSLS kreditų yra pildomos elektroniniu būdu ir gali būti pateiktos dėl neriboto eksporto sandorių skaičiaus. Paraiškoms dėl MSLS kreditų pateikti de facto nėra griežtų terminų. MSLS tvarkyti naudojama elektroninė sistema automatiškai neišskiria eksporto sandorių, įvykusių pasibaigus PV I 2004–2009 m. 4.47 skyriuje minėtam paraiškų teikimo laikotarpių terminui. Be to, kaip aiškiai numatyta PV I 2004–2009 m. 9.3 skyriuje, paraiškos, gautos pasibaigus paraiškų teikimo terminui, gali būti visada priimamos sumokėjus nedidelį baudos mokestį (t. y. 10 % susijusios sumos).

(41)

Atskleidus informaciją, vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pateikė pastabas dėl MSLS. Bendrovė tvirtino, kad MSLS lengvata neturėtų būti kompensuojama, nes ja nepasinaudojo gamindama nagrinėjamąjį produktą. Tačiau bendrovė nepateikė jokių argumentų, kuriais galėtų užginčyti praktinį schemos įgyvendinimą, kaip nurodyta 37–40 konstatuojamosiose dalyse. Bendrovė taip pat tvirtino, kad apskaičiuojant suteiktą muito lengvatą, turėtų būti naudojama tik per PTL vykusio eksporto kredito suma, tačiau jai nepavyko pagrįsti, kodėl apskaičiavimo metodas, naudotas atliekant dabartinį ir ankstesnį tyrimą, po kurio nustatytos galiojančios priemonės, neatitiko pagrindinio reglamento nuostatų. Todėl šie tvirtinimai turėjo būti atmesti. Galiausiai bendrovė pateikė pastabų dėl apskaičiavimo klaidos, kuri laikoma pateisinama ir buvo pripažinta apskaičiuojant subsidijos sumą.

(42)

Pagal MSLS subsidijos skiriamos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. MSLS kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinė parama, nes jis galiausiai bus naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, MSLS kreditas naudingas eksportuotojui, nes pagerina jo likvidumą.

(43)

Pagal įstatymą MSLS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(44)

Šios schemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos procese neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma už faktines nepanaudotas žaliavas neskaičiuojama. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS.

(45)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu bei Tarybos reglamente (EB) Nr. 713/2005 šiai schemai naudojamu apskaičiavimo metodu, kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą per PTL. Šiuo atžvilgiu manyta, kad lengvata gavėjui suteikiama tada, kai pagal šią schemą sudaromas eksporto sandoris. Tuo metu Indijos Vyriausybė gali atsisakyti muitų, kurie sudaro finansinę paramą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteiktina MSLS kredito suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimą suteikti ar nesuteikti subsidiją, ar nustatyti subsidijos sumą. Bet koks MSLS normų pakeitimas nuo faktinės eksporto operacijos iki MSLS licencijos išdavimo momento atgaline data neturi poveikio suteikiamos lengvatos dydžiui. Be to, vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas į apskaitą MSLS kreditus įtraukė kaupiamuoju pagrindu kaip pajamas, gautas įvykdžius eksporto sandorį.

(46)

Siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, pateikus pagrįstus prašymus, iš minėtos sumos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, subsidijos suma paskirstyta bendrai eksporto apyvartai peržiūros tyrimo laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį.

(47)

Vieninteliam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą per PTL nustatyta 2,1 % subsidijų norma.

(48)

Išsamus GPESS aprašymas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 5 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. 5 skyriuje.

(49)

Teisę naudotis šia schema turi su remiančiais gamintojais ir paslaugų teikėjais susiję gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai.

(50)

Pagal eksporto įsipareigojimo sąlygą bendrovė gali importuoti gamybos priemones (naujas gamybos priemones, o nuo 2003 m. balandžio mėn. – ir panaudotas iki 10 metų senumo gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muitą. Todėl pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, Indijos Vyriausybė išduoda GPESS licenciją. Nuo 2000 m. balandžio mėn. pagal šią schemą numatyta taikyti sumažintą 5 % muito normą visoms pagal šią schemą importuojamoms gamybos priemonėms. Iki 2000 m. kovo 31 d. taikyta faktinė 11 % muito norma (įskaitant 10 % papildomą mokestį), o importuojamiems vertingiems produktams – nulinė muito norma. Vykdant eksporto įsipareigojimą importuotos gamybos priemonės turi būti panaudotos tam tikram eksportuojamų produktų kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį.

(51)

GPESS licencijos turėtojas gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju vietos gamybos priemonių gamintojas gali pasinaudoti muitais neapmokestinamų komponentų, reikalingų tokioms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad už gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos.

(52)

Atskleidus informaciją, vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pateikė pastabas dėl GPESS. Bendrovė tvirtino, kad remiantis bendrai priimtais apskaitos principais, gamybos priemonės yra sunaudojamos gamybos procese. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad bendrovė, aiškiai nurodydama vadinamuosius bendrai priimtus apskaitos principus ir pateikdama analizę, susijusią su susijusiomis EXIM politikos GPESS nuostatomis, bei žaliavų, sunaudotų gamybos procese, apibrėžtį, kaip nustatyta pagrindinio reglamento II priede, nesugebėjo pagrįsti šio tvirtinimo. Taip pat tvirtinta, kad kaip įprastą turto nusidėvėjimo laikotarpį reikėjo panaudoti bendrovės turto nusidėvėjimo laikotarpį. Vis dėlto, šis požiūris prieštarauja atitinkamai pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalies nuostatai. Todėl šie tvirtinimai turėjo būti atmesti. Galiausiai bendrovė pateikė pastabų dėl apskaičiavimo klaidos, kuri laikoma pateisinama ir buvo pripažinta apskaičiuojant subsidijos sumą.

(53)

Pagal GPESS subsidijos skiriamos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas Indijos Vyriausybės finansine parama, nes ši lengvata sumažina Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, muito sumažinimas naudingas eksportuotojui, nes importuojant nesumokėti muitai pagerina jo likvidumą.

(54)

Be to, GPESS pagal įstatymą priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, nes neįsipareigojus eksportuoti, šių licencijų negalima gauti. Todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(55)

Galiausiai šios schemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, netaikomos gamybos priemonėms, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(56)

Subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka remiantis už importuotas gamybos priemones nesumokėtu muitu, paskirstytu per laikotarpį, kuris atspindi įprastą tokių antibiotikų pramonės gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį. Pagal nusistovėjusią praktiką tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama PTL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos naudos per tam tikrą laikotarpį vertė. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka komercinių palūkanų norma, galiojusi Indijoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, pateikus pagrįstus prašymus, iš minėtos sumos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, šios subsidijos suma buvo paskirstyta eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį.

(57)

Vieninteliam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą per PTL nustatyta 0,1 % subsidijos norma.

(58)

Išsamus šios schemos aprašymas pateiktas Indijos rezervų banko (toliau – IRB) Pagrindiniame aplinkraštyje DBOD Nr. DIR.(Exp).BC 01/04.02.02/2007–08, kuris yra skirtas visiems komerciniams Indijos bankams.

(59)

Teisę naudotis šia schema turi gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai.

(60)

Pagal šią schemą IRB privaloma tvarka nustato didžiausią palūkanų normą, taikomą eksporto kreditams Indijos rupijomis arba užsienio valiuta, kurią komerciniai bankai gali taikyti eksportuotojui. EKS sudaro dvi poschemės, t. y. eksporto kreditų schema, taikoma produktams prieš išsiuntimą („pakavimo kreditai“), kuri apima kreditus, teikiamus eksportuotojui produktų pirkimo, perdirbimo, gamybos, pakavimo ir (arba) siuntimo išlaidoms finansuoti prieš eksportuojant produktus, ir eksporto kreditų schema, taikoma produktams po išsiuntimo, pagal kurią teikiamos apyvartinių lėšų paskolos iš eksporto gautinoms sumoms finansuoti. Be to, IRB nurodo bankams tam tikrą dalį savo grynojo banko kredito skirti eksportui finansuoti.

(61)

Pagal minėtą IRB Pagrindinį aplinkraštį eksportuotojai gali gauti eksporto kreditus, kuriems taikomos lengvatinės palūkanų normos, palyginti su įprastinių komercinių kreditų („kreditų grynaisiais“) palūkanų normomis, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas. Gerus kredito reitingus turinčioms bendrovėms palūkanų normų skirtumas gali būti sumažintas. Iš tikrųjų aukštus reitingus turinčios bendrovės gali gauti eksporto kreditus ir kreditus grynaisiais vienodomis sąlygomis.

(62)

Atskleidus informaciją, vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pateikė pastabas dėl EKS. Bendrovė tvirtino, kad i) suteikiant eksporto kreditą užsienio valiuta valstybinis finansavimas nebuvo skirtas; ii) jos eksporto kredito užsienio valiuta palūkanos buvo žemos dėl aukšto bendrovės kredito reitingo; ir iii) orientacinės palūkanų normos kreditams užsienio valiuta ir kreditams Indijos rupijomis neturėtų būti vienodos. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad abu eksporto kreditai Indijos rupijomis ir užsienio valiuta reglamentuojami tuo pačiu IRB Pagrindinio aplinkraščiu, kurio praktinis įgyvendinimas aprašytas 60 ir 61 konstatuojamosiose dalyse, kuriose nurodytos išsamios ir ribojančios nuostatos rodo, kad eksporto kreditų užsienio valiuta finansavimas ir palūkanų normų taikymas reglamentuojamas aiškiais Vyriausybės nustatytais teisės aktais. Dėl orientacinės palūkanų normos pažymima, kad bendrovė deklaravo šias normas už jos kreditą Indijos rupijomis ir kad pagal atitinkamus IRB Pagrindinio aplinkraščio reikalavimus eksportuotojai tam pačiam eksporto sandoriui vykdyti gali laisvai pereiti nuo kredito rupijomis prie kredito užsienio valiuta. Todėl manoma, kad būtų tikslinga naudoti tik tas orientacines palūkanų normas, kurias bendrovė deklaravo kaip jos įprastas Indijos palūkanų normas. Todėl šie tvirtinimai turėjo būti atmesti. Galiausiai bendrovė pateikė pastabų dėl apskaičiavimo klaidos, kuri laikoma pateisinama ir buvo pripažinta apskaičiuojant subsidijos sumą.

(63)

EKS kredito lengvatinės palūkanų normos, nustatytos 58 konstatuojamojoje dalyje nurodytu IRB Pagrindiniu aplinkraščiu, gali sumažinti eksportuotojo palūkanų išlaidas skirtingai nuo išlaidų kreditams, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas, ir šiuo atveju yra lengvata, kuria pasinaudojo minėtas eksportuotojas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Eksporto finansavimas nėra per se saugesnis nei vidaus finansavimas. Iš tikrųjų jis laikomas rizikingesniu, o tam tikram kreditui reikalingo užstato dydis, kad ir koks būtų finansavimo objektas, tėra paprasčiausias komercinis sprendimas, kurį priima tam tikras komercinis bankas. Įvairių bankų taikomų palūkanų normų skirtumai yra IRB metodų, pagal kuriuos reikalaujama nustatyti individualias didžiausias skolinimo palūkanų normas kiekvienam komerciniam bankui, taikymo rezultatas. Be to, komerciniai bankai nebūtų įpareigoti eksporto finansavimo skolintojams perduoti palankesnių palūkanų normų už eksporto kreditus užsienio valiuta.

(64)

Neatsižvelgiant į tai, kad lengvatinius kreditus pagal EKS teikia komerciniai bankai, ši lengvata yra Vyriausybės finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nei pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje, nei PPO susitarime dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių nenustatyta, kad skiriant subsidiją, nereikalaujama mokesčio už valstybines sąskaitas, pvz., Indijos Vyriausybės kompensacijų komerciniams bankams, tokiu atveju pakanka tik Vyriausybės nurodymo atlikti funkcijas, išvardytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies i, ii arba iii papunkčiuose. IRB yra valstybės įstaiga, ir dėl to jai taikoma Vyriausybės apibrėžtis, nurodyta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje. IRB 100 % priklauso Vyriausybei, siekia valstybinės politikos tikslų, pvz., pinigų politikos, o jo vadovybę skiria Indijos Vyriausybė. IRB vadovauja privačioms įstaigoms, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio antroje įtraukoje, nes komerciniai bankai privalo laikytis jo sąlygų, inter alia, nustatytų IRB Pagrindiniame aplinkraštyje dėl eksporto kreditų didžiausių palūkanų normų, ir IRB nuostatų, reikalaujančių, kad komerciniai bankai dalį savo grynųjų bankinių kreditų skirtų eksportui finansuoti. Šis reikalavimas įpareigoja komercinius bankus atlikti funkcijas, nurodytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, šiuo atveju – susijusias su paskolomis lengvatinio eksporto finansavimo forma. Toks tiesioginis lėšų perleidimas paskolų forma pagal tam tikras sąlygas paprastai būtų pavedamas Vyriausybei, o šiuo atveju taikoma praktika dėl nesuprantamų priežasčių skiriasi nuo kitų šalių Vyriausybių atliekamų funkcijų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte, ši subsidija laikoma individualia ir kompensuotina, nes lengvatinės palūkanų normos gali būti taikomos tik eksporto sandoriams finansuoti, ir dėl to priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų.

(65)

Subsidijos suma apskaičiuota atsižvelgiant į skirtumą tarp palūkanų, sumokėtų už eksporto kreditus, kurios buvo taikomos per PTL, ir palūkanų, kurias būtų reikėję mokėti už vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo naudojamus įprastinius komercinius kreditus. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį.

(66)

Vieninteliam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą per PTL nustatyta 1,3 % subsidijų norma.

(67)

Pagal šią schemą eksportuotojai galėjo naudotis dalinio atleidimo nuo pajamų mokesčio už pelną, gautą iš pardavimo eksportui, lengvata. Tokios lengvatos teisinis pagrindas nustatytas ITA 80 HHC skirsnyje.

(68)

Ši nuostata panaikinta 2005–2006 ataskaitiniais metais (t. y. 2004 m. balandžio 1 d.–2005 m. kovo 31 d. finansiniais metais) ir vėliau, taigi po 2004 m. kovo 31 d. pagal ITA 80 HHC nesuteikta jokių lengvatų. Vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas per PTL nesinaudojo jokiomis lengvatomis pagal šią schemą. Kadangi ši schema panaikinta, pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį ji nėra kompensuotina.

(69)

Išsamus ITIRAD aprašymas pateiktas ITA 35(2AB) skirsnyje.

(70)

Teisę naudotis šia schema turi bendrovės, kurių verslas yra susijęs su biotechnologijomis arba su vaistų ir kitų farmacinių gaminių, chemikalų, elektroninės įrangos, kompiuterių ir telekomunikacijų įrangos arba kitų gaminių ar prietaisų gamyba.

(71)

Skaičiuojant pajamų mokestį, iš bet kurių vidaus mokslo tyrimų ir taikomosios veiklos išlaidų (kitų nei išlaidos žemei ir pastatams), kurias patvirtina Indijos Vyriausybės Mokslo ir pramonės tyrimų departamentas, leidžiama išskaičiuoti 150 % de facto patirtų išlaidų dydžio sumą. Tai reiškia, kad išskaičiavus 50 % tariamų išlaidų (t. y. faktiškai nepatirtų išlaidų), pajamų mokesčio bazė, o kartu ir pajamų mokesčio suma dirbtinai sumažėja.

(72)

Atskleidus informaciją pastabų dėl ITIRAD nepateikta.

(73)

Pagal ITIRAD subsidijos skiriamos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir to paties straipsnio 2 dalyje. Dirbtinis pajamų mokesčio bazės sumažinimas, nurodytas ITA 35(2AB) skirsnyje, laikomas Indijos Vyriausybės finansine parama, nes dėl jo sumažėja Indijos Vyriausybės muitų pajamos, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, sumažintas pajamų mokestis naudingas bendrovei, nes pagerina jos likvidumą.

(74)

ITA 35(2AB) skirsnyje aiškiai nustatyta, kad ITIRAD de jure yra individuali sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkte, ir dėl to yra kompensuotina. Teisės naudotis šia schema nereglamentuoja pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies b punkte išdėstyti objektyvūs kriterijai. Pagal šią schemą teikiamomis lengvatomis gali naudotis tik tam tikros pramonės šakos, nes Indijos Vyriausybė šią schemą taiko ne visiems sektoriams. Toks apribojimas laikomas individualiu, nes pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta pramonės šakų grupės sąvoka vartojama kaip sektoriams taikomų apribojimų sinonimas. Šis apribojimas nėra ekonominio pobūdžio ir taikomas horizontaliai, t. y. darbuotojų skaičiui arba įmonės dydžiui.

(75)

Subsidijos suma apskaičiuota pagal pajamų mokesčio, mokėtino už peržiūros tiriamąjį laikotarpį, skirtumą taikant ITA 35(2AB) skirsnio nuostatą ir jos netaikant. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo viso vidaus ir eksporto pardavimo ir ją suteikiant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį.

(76)

Vieninteliam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą per PTL nustatyta 0,1 % subsidijų norma.

(77)

Išsamus TRS aprašymas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 3.9 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. 3.20 skyriuje.

(78)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekybininkai eksportuotojai.

(79)

Pagal šią schemą visiems produktams, eksportuojamiems į PV I 2004–2009 m. 37–C priedėlyje nurodytas šalis, suteikiamas 2,5 % FOB produktų eksporto pagal šią schemą vertės muito kreditas. Ši schema netaikoma tam tikros rūšies eksporto veiklai, pvz., importuotų ar perkrautų produktų eksportui, tariamam eksportui, paslaugų eksportui ir bendrovių, veikiančių specialiosiose ekonominėse zonose, arba eksportuojančių bendrovių eksporto apyvartai. Ši schema taip pat netaikoma tam tikrų rūšių produktams, pvz., deimantams, tauriesiems metalams, rūdoms, grūdams, cukrui ir naftos produktams.

(80)

TRS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 24 mėnesius nuo atitinkamo sertifikato, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, išdavimo. Jie gali būti naudojami muitams mokėti už vėliau importuojamas bet kokias žaliavas ar produktus, įskaitant gamybos priemones.

(81)

Sertifikatas, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, išduodamas eksportavus arba išsiuntus produktus uoste, iš kurio buvo eksportuota. Tol, kol pareiškėjas teikia valdžios institucijoms visų atitinkamų eksporto dokumentų (pvz., eksporto užsakymo, sąskaitų, važtaraščių, bankų pažymų apie įvykdytą eksportą) kopijas, Indijos Vyriausybė neturi teisės priimti sprendimą suteikti muito kreditus.

(82)

Atskleidus informaciją, vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pateikė pastabas dėl TRS. Bendrovė tvirtino, kad ši schema yra geografiškai susijusi su kitomis šalimis ir jos EB kompensuoti negali. Tačiau ji, negalėjo užginčyti nei schemos praktinio įgyvendinimo, nei TRS lengvatos naudojimo būdo, kaip nustatyta 79–81 konstatuojamosiose dalyse. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas. Galiausiai bendrovė pateikė pastabų dėl apskaičiavimo klaidos, kuri laikoma pateisinama ir buvo pripažinta apskaičiuojant subsidijos sumą.

(83)

Pagal TRS subsidijos skiriamos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir to paties straipsnio 2 dalyje. TRS muito kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinė parama, nes jis galiausiai bus naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, TRS muito kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes pagerina jo likvidumą.

(84)

Be to, pagal įstatymą TRS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(85)

Šios schemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos procese neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma už faktines nepanaudotas žaliavas neskaičiuojama. Netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Eksportuotojas turi teisę naudotis TRS net ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas naudojamas medžiagas gamina savo šalyje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis TRS. Be to, eksportuotojas gali naudoti TRS muito kreditus gamybos priemonėms importuoti, nors gamybos priemonėms netaikomos leistinos muitų grąžinimo sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(86)

Kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, kuri, kaip nustatyta, buvo teikta per PTL ir bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto sandorio metu kaupiamuoju pagrindu įtraukta kaip pajamos. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 3 dalimi, subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją suteikiant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį.

(87)

Vieninteliam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą per PTL nustatyta 0,1 % subsidijų norma.

(88)

Primenama, kad Tarybos reglamente (EB) Nr. 713/2005 vieninteliam eksportuojančiam gamintojui, bendradarbiaujančiam atliekant dabartinę dalinę tarpinę peržiūrą, nustatyta ad valorem išreikšta 35,1 % kompensuotinų subsidijų suma.

(89)

Atliekant dabartinę dalinę tarpinę peržiūrą nustatyta ad valorem išreikšta 11,9 % kompensuotinų subsidijų suma, kaip išvardyta toliau.

(90)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo subsidijavimo lygis sumažėjo.

(91)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 19 straipsnio nuostatomis ir pranešimo apie inicijavimą 3 punkte nurodytu šios dalinės tarpinės peržiūros pagrindu, nustatyta, kad vieninteliam bendradarbiaujančiam gamintojui nustatytas subsidijavimo lygis sumažėjo nuo 35,1 iki 11,9 %, todėl Tarybos reglamentu (EB) Nr. 713/2005 šiam eksportuojančiam gamintojui nustatytas kompensacinis muitas turi būti atitinkamai pakogeruotas.

(92)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2005 Ranbaxy Laboratories Ltd. subsidijų norma buvo didesnė nei žalos pašalinimo lygis. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi buvo nuspręsta, kad mažesnis muitas, kuris atitinka žalos pašalinimo lygį, yra pakankamas Bendrijos pramonei padarytai žalai pašalinti, todėl buvo nustatyta 30,3 % kompensacinio muito, taikomo Ranbaxy Laboratories Ltd. importui, norma.

(93)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau ir į tai, kad šiuo metu subsidijų norma yra mažesnė nei žalos pašalinimo lygis, nustatoma 11,9 % individuali bendrovės kompensacinio muito norma, taikoma vieninteliam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui Ranbaxy Laboratories Ltd.

(94)

Dėl visų kitų bendrovių, kurios nebendradarbiavo atliekant dabartinę dalinę tarpinę peržiūrą, pažymima, kad faktinės tirtų schemų sąlygos ir jų kompensacinis pobūdis, palyginti su ankstesniu tyrimu, nepasikeitė. Dėl to nėra pagrindo iš naujo apskaičiuoti bendrovių, kurios nebendradarbiavo atliekant dabartinę dalinę tarpinę peržiūrą, subsidijų ir muitų normas. Todėl visoms kitoms Tarybos reglamento (EB) Nr. 713/2005 1 straipsnio 2 dalyje išvardytoms šalims, išskyrus Ranbaxy Laboratories Ltd., taikomos individualios muito normos nekeičiamos.

(95)

Šiame reglamente bendrovėms nustatytos individualios kompensacinio muito normos rodo padėtį dalinės tarpinės peržiūros metu. Dėl to jos taikomos tik šių bendrovių pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui. Bet kurios kitos šio reglamento rezoliucinėje dalyje konkrečiai nepaminėtos bendrovės, įskaitant įmones, susijusias su konkrečiai paminėtomis, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui šios normos negali būti taikomos, todėl tokiems produktams taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(96)

Visus prašymus taikyti šias individualias kompensacinio muito normas (pvz., pasikeitus įmonės pavadinimui arba įsteigus naujas gamybos ar pardavimo įmones) iš karto reikėtų siųsti Komisijai (4) kartu su visa svarbia informacija, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba, vidaus ir eksporto pardavimu, kuris, pavyzdžiui, yra susijęs su tokiu pavadinimo arba gamybos ir pardavimo įmonių pasikeitimu. Prireikus ir pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu, Komisija įgaliojama atitinkamai iš dalies keisti reglamentą ir atnaujinti bendrovių, kurioms taikomos individualios muitų normos, sąrašą,

29.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/14

29.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/16

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1165/98 nustatyta bendra Bendrijos trumpojo laikotarpio statistinių duomenų apie verslo ciklą rengimo sistema.

(2)

2006 m. rugsėjo 28 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1503/2006, įgyvendinančiame ir iš dalies keičiančiame Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1165/98 dėl trumpojo laikotarpio statistikos dėl rodiklių apibrėžimų, rodiklių sąrašų ir duomenų rengimo dažnumo (2), pateikiamos metodologinės trumpojo laikotarpio statistikoje naudojamų rodiklių apibrėžtys.

(3)

2007 m. birželio 14 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 657/2007, įgyvendinančiame Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1165/98 dėl trumpojo laikotarpio statistikos dėl europinių imčių sistemų nustatymo (3), nustatytos trumpojo laikotarpio statistikos europinių imčių sistemose dalyvaujančių valstybių narių duomenų perdavimo taisyklės ir sąlygos.

(4)

Priėmus 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1893/2006, nustatantį statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (4), ir 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 451/2008, nustatantį naują statistinį produktų pagal veiklos rūšį klasifikatorių (CPA) ir panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3696/93 (5), būtina atnaujinti rodiklių sąrašą, tam tikriems rodikliams taikomus suskirstymą ir grupavimą bei europinėms imčių sistemoms taikomas taisykles ir sąlygas.

(5)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Statistikos programų komiteto nuomonę,

29.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/21

(1)

Komisijos direktyva 2002/94/EB nustatytos išsamios tam tikrų Direktyvos 2008/55/EB (2) nuostatų įgyvendinimo taisyklės. Tačiau patirtis rodo, kad dėl savo teisinio pobūdžio direktyva nėra pati veiksmingiausia teisinė priemonė, kuria remiantis būtų galima pasiekti tikslą suvienodinti savitarpio pagalbos procedūrą. Todėl direktyvą reikėtų pakeisti reglamentu.

(2)

Kad valstybių narių kompetentingoms institucijoms būtų lengviau keistis informacija, visi prašymai suteikti pagalbą, lydimieji dokumentai ir informacija, jei įmanoma, turėtų būti siunčiami elektroninėmis priemonėmis.

(3)

Siekiant užtikrinti, kad būtų persiųsti tinkami duomenys ir informacija, reikėtų nustatyti valstybių narių nacionalinių institucijų savitarpio pagalbos prašymų blankų pavyzdžius. Reikėtų numatyti galimybę, nekeičiant pavyzdžio, atnaujinti elektroninių blankų struktūrą ir išdėstymą, siekiant suderinti šiuos blankus su elektroninių ryšių sistemų reikalavimais ir galimybėmis, su sąlyga, kad prašymuose būtų būtinų duomenų ir informacijos rinkinys.

(4)

Siekiant Komisijai sudaryti galimybę atlikti nuolatinį Direktyvoje 2008/55/EB nustatytų procedūrų poveikio ir veiksmingumo vertinimą, tikslinga nustatyti tam tikrą informaciją, kurią valstybės narės Komisijai turi perduoti kiekvienais metais.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pretenzijų patenkinimo komiteto nuomonę,

1)

perdavimas elektroninėmis priemonėmis – perdavimas naudojantis elektronine duomenų apdorojimo, įskaitant skaitmeninį glaudinimą, įranga ir laidiniu ryšiu, radijo ryšiu, optinėmis technologijomis arba kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis;

2)

CCN/CSI tinklas – bendruoju ryšio tinklu (CCN) ir bendrąja sistemos sąsaja (CSI) pagrįsta bendroji platforma, kurią sukūrė Bendrija, kad elektroninėmis priemonėmis užtikrintų kompetentingų institucijų ryšį muitų ir mokesčių srityse.

1)

skolininku;

2)

bet kuriuo asmeniu, atsakingu už pretenzijos patenkinimą pagal valstybėje narėje, kurioje yra įsikūrusi institucija pareiškėja, galiojančius įstatymus (toliau – institucijos pareiškėjos valstybė narė);

3)

bet kuria trečiąja šalimi, valdančia vienam iš šio straipsnio 1 arba 2 punkte minėtų asmenų priklausantį turtą.

a)

patvirtina, kad prašymas gautas;

b)

paprašo institucijos pareiškėjos papildyti prašymą, jeigu jame nepateikta Direktyvos 2008/55/EB 7 straipsnyje minėta informacija arba kiti duomenys.

29.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/44

(1)

2000 m. lapkričio 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2584/2000, nustatantis informacijos apie tam tikrus jautienos, veršienos ir kiaulienos vežimus į Rusijos Federacijos teritoriją perdavimo sistemą (2), buvo iš esmės keičiamas (3). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas.

(2)

2 protokolo dėl abipusės administracinės pagalbos, kad būtų tinkamai taikomi muitų teisės aktai, pridėto prie Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystę (4), 2 straipsniu numatyta, kad šalys turi padėti viena kitai užtikrindamos, kad muitų įstatymai yra taikomi teisingai, visų pirma jų pažeidimų prevencijos, nustatymo ir tyrimo srityse. Siekdamos įgyvendinti tokią administracinę pagalbą, Komisija, atstovaujama Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF), ir Rusijos institucijos sudarė susitarimą, nustatantį informacijos apie prekių judėjimą tarp Bendrijos ir Rusijos Federacijos perdavimo mechanizmą.

(3)

Kaip dalį tokios administracinės pagalbos, visų pirma susijusios su Rusijos Federacijai skirtų jautienos, veršienos ir kiaulienos produktų vežimu, reikėtų nustatyti, kokią informaciją ūkio subjektai turi perduoti kompetentingoms valstybių narių institucijoms ir tokios informacijos perdavimo tarp kompetentingų valstybių narių institucijų, OLAF ir Rusijos institucijų sistemą.

(4)

Tokia informacija ir įvesta jos perdavimo sistema leistų atsekti atitinkamų produktų eksportą į Rusijos Federaciją ir, tam tikrais atvejais, nustatyti atvejus, kada grąžinamoji išmoka nepriklauso ir ji turi būti išieškota.

(5)

Šio reglamento nuostatų taikymas bus įvertintas po pakankamai ilgo jo veikimo laikotarpio. Po tokiu pagrindu atlikto persvarstymo, tam tikrais atvejais nuostatos gali būti pradėtos taikyti kitų produktų eksportui bei gali būti numatytos finansinės pasekmės, jeigu įsipareigojimai įvykdomi arba nevykdomi.

(6)

1999 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/1999, nustatančio bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles (5), 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Komisija gali tam tikrais atvejais reikalauti pateikti importo įrodymus konkrečiais dokumentais ar kitu būdu. Todėl Rusijos valdžios institucijų informacija apie šiame reglamente numatytą eksportą turėtų būti laikoma nauju įrodymo šaltiniu, papildančiu jau esamus.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

a)

eksporto deklaracijos numerį, eksporto muitinės įstaigą ir dieną, kurią buvo įforminti eksporto muitinės formalumai;

b)

prekių aprašą, nurodant produkto kombinuotosios nomenklatūros aštuonių skaitmenų kodą;

c)

grynąjį kiekį kilogramais;

d)

TIR knygelės numerį, Rusijos DKD vidaus tranzito dokumento identifikavimo kodą arba TDI/IM40 išleidimo Rusijos vidaus vartojimui deklaraciją;

e)

talpos numerį, jei toks yra;

f)

transporto priemonės identifikacijos numerį ir (arba) pavadinimą įvežant krovinį į Rusiją;

g)

muitinės priežiūroje esančio sandėlio, į kurį Rusijoje buvo pristatytas produktas, licencijos numerį;

h)

produkto pristatymo į muitinės priežiūroje esančio sandėlio Rusijoje dieną.

29.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/47

(1)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 616/2007 (3) 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teikiant paraišką gauti licenciją pateikiamas 50 EUR dydžio užstatas už 100 kilogramų svorio.

(2)

Atsižvelgiant į naujas produktų, kurių kilmės šalis Brazilija, importo sąlygas, tikslinga nustatyti tinkamo dydžio licencijos užstatą, kuris padėtų užtikrinti tinkamą tarifinių kvotų administravimą ir ūkio subjektams sudaryti patenkinamas sąlygas jomis pasinaudoti.

(3)

Atsižvelgiant į tai, kad užstato dydis sumažinamas, taip pat siekiant užtikrinti tinkamą administravimą, tikslinga padidinti didžiausią kiekį, kurio ūkio subjektai turi teisę paprašyti pagal 1 grupės kvotas.

(4)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 616/2007 būtina iš dalies atitinkamai pakeisti.

(5)

Atsižvelgiant į tai, kad paraiškos kitai laikotarpio daliai pradedamos teikti nuo 2008 m. gruodžio 1 d., būtina, kad šis reglamentas įsigaliotų nuo šios datos.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

29.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/49

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 28 straipsnyje numatytas pagalbos skyrimas už sviesto saugojimą privačiuose sandėliuose.

(2)

Sviesto kainų ir atsargų pokyčiai rodo, kad rinkos pusiausvyra yra sutrikusi, o šį sutrikimą galima pašalinti arba sumažinti sezoniniu saugojimu. Atsižvelgiant į dabartinę rinkos situaciją, tikslinga nuo 2009 m. sausio 1 d. skirti pagalbą už sviesto saugojimą privačiuose sandėliuose.

(3)

2008 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 826/2008, kuriuo nustatomos bendrosios pagalbos už privatų tam tikrų žemės ūkio produktų saugojimą skyrimo taisyklės (2), nustatytos bendrosios pagalbos už saugojimą privačiuose sandėliuose schemos įgyvendinimo taisyklės.

(4)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 826/2008 6 straipsnį suteikiama iš anksto nustatyta pagalba, remiantis šio reglamento III skyriuje nustatytomis išsamiomis taisyklėmis ir sąlygomis.

(5)

Siekiant, kad dabartinės priemonės taikymas vyktų sklandžiau ir atsižvelgiant į valstybėse narėse galiojančią praktiką, Reglamento (EB) Nr. 826/2008 7 straipsnio 3 dalis turėtų būti taikoma tik tiems produktams, kurie jau atiduoti saugoti. Todėl reikėtų nustatyti nuo to straipsnio leidžiančią nukrypti nuostatą.

(6)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 29 straipsniu, pagalbos dydis nustatomas atsižvelgiant į laikymo sandėliuose išlaidas ir šviežio sviesto bei sviesto atsargų tikėtinas kainų tendencijas.

(7)

Todėl reikia nustatyti pagalbos dydį už minimų produktų įvežimo ir išvežimo išlaidas, kasdienines saugojimo šaltuosiuose sandėliuose ir finansines išlaidas.

(8)

Siekiant administracinio veiksmingumo ir supaprastinimo, ten, kur reikalaujama išsami informacija apie saugojimą sandėliuose jau nurodyta paraiškoje pagalbai gauti, nereikėtų reikalauti pateikti tos pačios informacijos po sutarties sudarymo, kaip tai numatyta Reglamento (EB) Nr. 826/2008 20 straipsnio, pirmos pastraipos a punkte.

(9)

Siekiant supaprastinimo ir logistinio veiksmingumo, galima nereikalauti ant kiekvieno sandėlyje saugomo vieneto nurodyti sutarties numerį, kai sutarties numeris nurodytas sandėlio registracijos žurnale.

(10)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

—

15,62 EUR už toną saugomo produkto, kai saugojimo kaina yra fiksuota;

—

0,44 EUR už toną, kai kaina skaičiuojama už sutartyje numatyto saugojimo dieną.

29.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/51

(1)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 1019/2002 (2) numatyta tam tikrų laisvai pasirenkamų nuorodų naudojimo alyvuogių aliejaus etiketėse tvarka. Remiantis minėto reglamento 5 straipsnio c punktu, pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus organoleptinės savybės etiketėse gali būti nurodomos tik tada, jeigu jos pagrįstos 1991 m. liepos 11 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2568/91 dėl maišyto alyvuogių aliejaus ir maišyto alyvuogių išspaudų aliejaus savybių ir dėl atitinkamų analizės metodų (3) numatytų analizės metodų rezultatais. Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1019/2002 12 straipsnio 2 dalimi, ši nuostata taikytina nuo 2008 m. lapkričio 30 d.

(2)

Tarptautinės alyvuogių aliejaus tarybos pradėti darbai, siekiant parengti naujų organoleptinių savybių įvertinimo metodų, kurie padidintų pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus teigiamų požymių skaičių, užbaigti 2007 m. Dėl Bendrijos teisės aktų pritaikymo prie TAAT persvarstyto metodo Reglamento (EB) Nr. 1019/2002 5 straipsnio c punktas turi būti iš dalies pakeistas. Taip pritaikant iš dalies keičiamos tam tikros alyvuogių aliejaus ženklinimo etiketėmis taisyklės, kaip numatyta, įsigaliosiančios 2009 m. liepos 1 d. Dabartines 5 straipsnio c punkto nuostatas tikslinga taikyti ribotą laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. birželio 30 d. (ypač ūkio subjektams, kurie privalės pritaikyti ženklinimą etiketėmis).

(3)

Todėl Reglamento (EB) Nr. 1019/2002 5 straipsnio c punkto taikymą reikėtų atidėti iki 2009 m. liepos 1 d.

(4)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1019/2002 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

29.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/52

(1)

2008 m. sausio 16 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 40/2008, nustatančiame 2008 metams Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (3), nustatytos kvotos 2008 metams.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje registruoti, išnaudojo 2008 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti tų išteklių žuvis,

29.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/54

(1)

2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1579/2007, kuriuo nustatomos 2008 m. Juodojoje jūroje taikomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos (3), nustatomos kvotos 2008 m.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje registruoti, išnaudojo 2008 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti tų išteklių žuvis,

29.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/56

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002, ex 1005, išskyrus hibridinę sėklą, ir ex 1007, išskyrus sėjai skirtus hibridus, nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau nurodytas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtų produktų CIF importo kainos.

(3)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais KN 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002 00, 1005 10 90, 1005 90 00 ir 1007 00 90 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto reglamento 4 straipsnyje nurodyta tvarka.

(4)

Reikėtų nustatyti importo muitus, taikytinus nuo 2008 m. gruodžio 1 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji,

(5)

Vis dėlto remiantis 2008 m. birželio 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 608/2008 dėl laikino kai kurių grūdų importo muitų netaikymo 2008–2009 prekybos metais (3), tam tikro šiame reglamente numatyto muito taikymas sustabdomas,

29.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/59

(1)

1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros (3), apibrėžtas transeuropinis kelių tinklas yra ypač svarbus remiant Europos integraciją ir sanglaudą bei užtikrinant aukštą gerovės lygį. Visų pirma reikėtų užtikrinti aukštą eismo saugumo lygį.

(2)

2001 m. rugsėjo 12 d. Baltojoje knygoje „Europos transporto politika iki 2010 m.: laikas spręsti“ Komisija pabrėžė būtinybę atlikti poveikio saugumui įvertinimą ir kelių saugumo auditą, siekiant nustatyti labai didelio avaringumo ruožus Bendrijoje ir mažinti juose kylančią riziką. Komisija taip pat nustatė tikslą nuo 2001 m. iki 2010 m. perpus sumažinti žuvusiųjų Europos Sąjungos keliuose skaičių.

(3)

2003 m. birželio 2 d. komunikate „Europos kelių saugos veiksmų programa – perpus sumažinti eismo įvykių keliuose aukų skaičių Europos Sąjungoje iki 2010 m.: bendra atsakomybė“ Komisija nurodė, kad kelių infrastruktūra kaip trečiasis kelių saugumo politikos ramstis turėtų būti labai svarbi siekiant sumažinti eismo įvykių skaičių Bendrijoje.

(4)

Pastaraisiais metais dėl saugumo priemonių bei naujų technologijų kūrimo ir taikymo labai patobulėjo transporto priemonių konstrukcijos, o tai padėjo sumažinti kelių eismo įvykių aukų ir sužeistųjų skaičių. Tačiau norint pasiekti iki 2010 m. užsibrėžtą tikslą, reikia imtis veiksmų ir kitose srityse. Kelių infrastruktūros saugumo valdymo srityje yra daug galimybių tobulėti ir jomis reikia pasinaudoti.

(5)

Tinkamų procedūrų nustatymas yra ypač svarbi priemonė, siekiant pagerinti kelių infrastruktūros saugumą transeuropiniame kelių tinkle. Poveikio kelių saugumui vertinimuose strateginiu lygmeniu turėtų būti nurodyti skirtingų infrastruktūros projekto planavimo alternatyvų padariniai kelių saugumui ir šie vertinimai turėtų turėti svarbią reikšmę nustatant, kur bus tiesiami keliai. Poveikio kelių saugumui vertinimų rezultatai gali būti pateikti keliuose dokumentuose. Be to, atliekant kelių saugumo auditą reikėtų išsamiai nurodyti, kurie infrastruktūros projekto elementai nėra saugūs. Todėl siekiant padidinti kelių infrastruktūrų saugumą transeuropiniame kelių tinkle, šiose dviejose srityse būtų prasminga sukurti procedūras, kurių reikia laikytis, tačiau jų netaikyti kelių tuneliams, kuriems taikoma 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/54/EB dėl transeuropinio kelių tinklo tunelių būtiniausių saugos reikalavimų (4).

(6)

Kelios valstybės narės jau turi sėkmingai veikiančias kelių infrastruktūros saugumo valdymo sistemas. Šioms valstybėms turėtų būti leista toliau taikyti jų turimus metodus tiek, kiek jie atitinka šios direktyvos tikslus.

(7)

Moksliniai tyrimai yra labai svarbi priemonė Europos Sąjungos kelių saugumui gerinti. Komponentų, priemonių ir metodų (įskaitant telematiką) plėtojimas ir demonstravimas bei mokslinių tyrimų rezultatų sklaida atlieka svarbų vaidmenį gerinant kelių infrastruktūros saugumą.

(8)

Esamų kelių saugumą būtina didinti nukreipiant investicijas į didžiausio avaringumo kelio ruožus ir (arba) į tuos kelio ruožus, kuriuose yra didžiausios nelaimingų atsitikimų mažinimo galimybės. Kad vairuotojai pakeistų elgesį ir griežčiau laikytųsi kelių eismo taisyklių, ypač dėl greičio apribojimų, jie turėtų būti informuojami apie didelio avaringumo kelio ruožus.

(9)

Tinklo saugumo lygių nustatymo poveikis yra labai didelis iš karto jį įdiegus. Pritaikius didelio avaringumo kelio ruožuose atitinkamas priemones padėčiai pagerinti, saugumo tikrinimai kaip prevencinė priemonė tokiuose ruožuose turėtų tapti dar svarbesni. Reguliarūs patikrinimai yra būtina priemonė siekiant užkirsti kelią pavojams, kurie gresia visiems eismo dalyviams, įskaitant pažeidžiamus dalyvius, taip pat ir vykdant kelio remonto darbus.

(10)

Saugos specialistų mokymai ir sertifikavimas bus vykdomi pagal valstybių narių patvirtintas atitinkamas mokymo programas bei kvalifikacines priemones, kurios turėtų užtikrinti, kad šios srities specialistai gautų reikalingas naujausias žinias.

(11)

Siekiant pagerinti saugumą Europos Sąjungos keliuose, reikėtų dažniau ir nuosekliau organizuoti valstybių narių gerosios patirties mainus.

(12)

Siekdamos užtikrinti aukštą kelių saugumo Europos Sąjungos keliuose lygį valstybės narės turėtų taikyti infrastruktūros saugumo valdymo gaires. Tai, kad Komisijai pranešama apie šias gaires ir jai teikiamos nuolatinės ataskaitos apie jų įgyvendinimą, turėtų suteikti galimybę laipsniškai pagerinti infrastruktūros saugumą Bendrijos lygiu ir laikui bėgant sukurti veiksmingesnę sistemą. Be to, gairių įgyvendinimo ataskaitų teikimas turėtų suteikti galimybę kitoms valstybėms narėms ieškoti veiksmingiausių sprendimų, o sistemingai renkant duomenis prieš pradedant tyrimus ir juos užbaigus turėtų būti galima pasirinkti ateityje taikytinas pačias veiksmingiausias priemones.

(13)

Šios direktyvos nuostatos dėl investicijų į kelių saugumą turėtų būti taikomos nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos investicijų, skiriamų kelių tinklo priežiūrai, srityje.

(14)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. nustatyti procedūras, užtikrinančias pastovų aukštą kelių saugumo lygį transeuropiniame kelių tinkle, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmo poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(15)

Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti tvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgaliojimais įgyvendinimo tvarką (5).

(16)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus patvirtinti kriterijus, būtinus gerinant kelių saugumo valdymo procedūras ir derinant priedus su technine pažanga. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Direktyvos 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(17)

Pakankamas stovėjimo aikštelių skaičius pakelėse yra labai svarbus veiksnys ne tik vykdant nusikaltimų prevenciją, bet ir užtikrinant kelių saugumą. Transporto priemonių stovėjimo aikštelės suteikia vairuotojams galimybę laiku daryti poilsio pertraukas ir visiškai susikaupus tęsti savo kelionę. Todėl nuostata dėl pakankamo saugių stovėjimo aikštelių skaičiaus turėtų būti neatsiejama kelių infrastruktūros saugumo valdymo dalis.

(18)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (6) 34 punktą valstybės narės yra raginamos siekiant savo ir Bendrijos interesų parengti ir viešai skelbti savo lenteles, kuriose kiek galima aiškiau būtų parodoma šios direktyvos ir valstybių narių atliekamo perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių sąsaja,

1)

transeuropinis kelių tinklas – tai kelių tinklas, apibrėžtas Sprendimo Nr. 1692/96/EB I priedo 2 skirsnyje;

2)

kompetentinga institucija – tai bet kuri nacionaliniu, regiono ar vietiniu lygiu įsteigta valstybinė ar privati organizacija, kuri pagal savo kompetenciją dalyvauja įgyvendinant šią direktyvą, įskaitant kompetentingomis institucijomis paskirtas įstaigas, veikusias iki šios direktyvos įsigaliojimo dienos, jei jos atitinka šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus;

3)

poveikio kelio saugumui vertinimas – tai strateginė palyginamoji naujo ar svarbaus esamo kelių tinklo pakeitimo poveikio greta esančio kelių tinklo saugumui analizė;

4)

kelių saugumo auditas – tai nepriklausomas, išsamus, sisteminis ir techninis kelio infrastruktūros projekto saugumo charakteristikų patikrinimas visais etapais pradedant planavimo ir baigiant pradiniu eksploatavimo etapu;

5)

didelio avaringumo ruožų klasifikavimas – tai kelių tinklo ruožų, kurie buvo eksploatuojami ilgiau nei trejus metus ir kuriuose, proporcingai eismo srautui, įvyko daugiausia eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, nustatymo, tyrimo ir klasifikavimo metodas;

6)

tinklo saugumo lygių nustatymas – tai esamo kelių tinklo ruožų nustatymo, tyrimo ir klasifikavimo, atsižvelgiant į galimybes padidinti saugumą ir sumažinti eismo įvykių sąnaudas šiuose ruožuose, metodas;

7)

saugumo patikrinimai – tai įprastas nuolatinis patikrinimas, ar atitinkama charakteristikas ir ar nėra defektų, kurių esant saugumo tikslais reikia atlikti priežiūros darbus;

8)

gairės – tai valstybių narių priimtos nuostatos, kuriose nurodyti etapai, kurių reikia laikytis, ir aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti, taikant šioje direktyvoje nustatytas saugumo procedūras;

9)

infrastruktūros projektas – tai projektas naujai kelių infrastruktūrai statyti arba esamam tinklui, kuris turi poveikį eismo srautui, iš esmės pertvarkyti.

a)

jie turi atitinkamos patirties arba išsilavinimą kelių projektavimo, kelių saugumo inžinerijos ir eismo įvykių analizės srityse;

b)

praėjus dvejiems metams po to, kai valstybės narės pagal 8 straipsnį priima gaires, kelių saugumo auditą vykdo tik 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus atitinkantys auditoriai arba grupės, kurioms auditoriai priklauso;

c)

infrastruktūros projekto auditorius audito metu negali dalyvauti atitinkamo infrastruktūros projekto rengimo ar įgyvendinimo darbuose.

29.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/68

(1)

Direktyvos 2000/29/EB IV priede yra nustatyti specialieji reikalavimai, taikomi medinei pakavimo medžiagai ir medienai, naudojamai į Bendriją įvežamam ne medienos kroviniui pleištuoti arba jį paremti. Jie pagrįsti Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Tarptautiniu fitosanitarijos priemonių standartu (ISPM) Nr. 15 dėl medinės pakavimo medžiagos reguliavimo tarptautinėje prekyboje gairių (2).

(2)

Be pagal ISPM Nr. 15 patvirtintų reikalavimų, Direktyvos 2000/29/EB IV priede yra nustatytas reikalavimas, kad visa importuojama medinė pakavimo medžiaga turi būti pagaminta iš medienos, nuo kurios nuskusta žievė. Žievės nuskutimo reikalavimo taikymas buvo du kartus atidėtas.

(3)

Bendrija paprašė peržiūrėti ISPM Nr. 15, siekdama į jį įtraukti reikalavimą, kuris išsklaidytų Bendrijos susirūpinimą dėl rizikos, kurią kelia ant tarptautinėje prekyboje naudojamos medinės pakavimo medžiagos esanti žievė.

(4)

Pagal Tarptautinę augalų apsaugos konvenciją (toliau – TAAK) įsteigta Techninė miško augalų karantino ekspertų grupė (toliau – TMAKEG), kurią sudaro tarptautiniu lygmeniu pripažinti miškininkystės ekspertai, išnagrinėjo turimus mokslinių tyrimų duomenis apie fitosanitarinę riziką, kurią kelia ant medinės pakavimo medžiagos esanti žievė. TMAKEG padarė išvadą, kad reikalavimas tarptautinėje prekyboje naudoti bežievę medinę pakavimo medžiagą, kuriai nustatomas tikslus leistinas smulkių žievės gabalėlių likučių kiekis, taip užtikrinant, kad fitosanitarinė rizika neviršytų leistinos ribos, yra techniškai pagrįstas ir kad toks reikalavimas turėtų būti įtrauktas į peržiūrėtą ISPM Nr. 15.

(5)

Siekiant apsaugoti Bendrijos teritoriją nuo kenksmingųjų organizmų įvežimo į ją, Bendrijos reikalavimai dėl žievės buvimo ant medinės pakavimo medžiagos ir pagalbinės medienos turėtų būti suderinti su TMAKEG techninėmis išvadomis nelaukiant, kol TAAK Fitosanitarijos priemonių komisija patvirtins peržiūrėtą ISPM Nr. 15.

(6)

Todėl tikslinga suderinti žievės skutimo reikalavimą su techniškai pagrįstu leistino žievės likučių kiekio reikalavimu.

(7)

Todėl Direktyvos 2000/29/EB IV priedą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(8)

Komisijos direktyva 2006/14/EB (3), iš dalies keičiančia Direktyvos 2000/29/EB IV priedą, nustatytas reikalavimas, kad medinę pakavimo medžiagą būtina gaminti iš apvaliosios medienos, nuo kurios nuskusta žievė, bus taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d. Todėl būtina, kad šioje direktyvoje numatytos priemonės taip pat būtų taikomos nuo 2009 m. sausio 1 d. Tačiau, siekiant leisti trečiosioms šalims atlikti būtinus pakeitimus, tikslinga numatyti, kad žievės šalinimo reikalavimas būtų taikomas nuo 2009 m. liepos 1 d.

(9)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Augalų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

29.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/71

(1)

Pagal Direktyvą 2000/29/EB, Kanados kilmės sėklinės bulvės negali būti įvežamos į Bendriją. Tačiau toje direktyvoje yra numatytos nuo šios taisyklės leidžiančios nukrypti nuostatos, jeigu nekyla kenksmingų organizmų paplitimo grėsmė.

(2)

Komisijos sprendime 2003/61/EB (2) yra nustatyta leidžianti nukrypti nuostata dėl kai kurių Kanados provincijų kilmės sėklinių bulvių importo į Graikiją, Ispaniją, Italiją, Kiprą, Maltą ir Portugaliją, laikantis tam tikrų sąlygų.

(3)

Portugalija paprašė pratęsti šios leidžiančios nukrypti nuostatos galiojimą.

(4)

Aplinkybės, pateisinusios leidžiančios nukrypti nuostatos taikymą, lieka nepakitusios, todėl leidžianti nukrypti nuostata turėtų būti taikoma toliau.

(5)

Todėl Sprendimą 2003/61/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(6)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

1 straipsnio 2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

2)

15 straipsnyje data „2008 m. kovo 31 d.“ pakeičiama data „2011 m. kovo 31 d.“

29.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/73

(1)

2009 m. sausio 1 d. Slovakijos vykdomas euro įvedimas reiškia, kad Slovakijoje esančioms kredito įstaigoms ir jų filialams nuo tos dienos taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai.

(2)

Siekiant integruoti šiuos subjektus į Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemą reikia priimti pereinamojo laikotarpio nuostatas, kad būtų užtikrinta sklandi integracija, nesudarant neproporcingos naštos dalyvaujančiose valstybėse narėse, įskaitant ir Slovakiją, esančioms kredito įstaigoms.

(3)

ECBS statuto 5 straipsnis kartu su Europos bendrijos steigimo sutarties 10 straipsniu įpareigoja valstybes nares nacionaliniu lygiu parengti ir įgyvendinti visas atitinkamas priemones, kad būtų renkama statistinė informacija, reikalinga ECB statistinės atskaitomybės reikalavimams vykdyti, ir užtikrintas savalaikis pasirengimas statistikos srityje euro įsivedimui,

29.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/76

(1)

Vadovaujantis ECBS statuto 12 straipsnio 1 dalimi, Valdančioji taryba nustato gaires ir priima sprendimus, kurie būtini užtikrinant Eurosistemai patikėtų uždavinių atlikimą. Taigi Valdančioji taryba turi teisę priimti sprendimus dėl Eurosistemos uždaviniams atlikti reikalingos pagalbinės veiklos, pavyzdžiui, prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų, organizavimo.

(2)

Europos bendrijos viešųjų pirkimų teisės aktai leidžia kelių perkančiųjų organizacijų bendrus prekių ir paslaugų viešuosius pirkimus. Šis principas atsispindi 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (1) 15 konstatuojamojoje dalyje ir 11 straipsnyje, kuriuose numatytas tam tikrų centralizuotų pirkimų technologijų naudojimas.

(3)

Eurosistema siekia laikytis kainos naudingumo ir efektyvumo principų bei prekių ir paslaugų viešuosiuose pirkimuose siekti geriausio ekonominio pasiūlymo. Bendrus prekių ir paslaugų viešuosius pirkimus Valdančioji taryba laiko priemone šiems tikslams pasiekti, pasinaudojant sinergija ir masto ekonomija.

(4)

Sukurdamas bendrų Eurosistemos viešųjų pirkimų sistemą, Europos centrinis bankas (ECB) siekia paskatinti ECB ir eurą įsivedusių valstybių narių nacionalinius centrinius bankus dalyvauti tokiuose bendruose viešuosiuose pirkimuose.

(5)

Bendriems viešiesiems pirkimams koordinuoti Valdančioji taryba įkūrė Eurosistemos viešųjų pirkimų koordinavimo tarnybą (angl. Eurosystem Procurement Coordination Office, EPCO). Valdančioji taryba paskyrė Banque centrale du Luxembourg EPCO buveine nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

(6)

Šis sprendimas neapriboja centrinių bankų galimybės prašyti EPCO paramos jiems vykdant tokius prekių ir paslaugų viešuosius pirkimus, kuriems šis sprendimas netaikomas.

(7)

Euro dar neįsivedusių valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai gali būti suinteresuoti dalyvauti EPCO veikloje ir bendro pirkimo procedūrose, kurios vyks tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos centriniams bankams,

a)

Eurosistema – ECB ir eurą įsivedusių valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai;

b)

Eurosistemos uždaviniai – pagal Sutartį ir ECBS statutą Eurosistemai patikėti uždaviniai;

c)

centrinis bankas – ECB arba eurą įsivedusios valstybės narės nacionalinis centrinis bankas;

d)

vadovaujantysis centrinis bankas – centrinis bankas, kuris atsako už bendro pirkimo procedūros vedimą;

e)

priimantysis centrinis bankas – Valdančiosios tarybos paskirtas centrinis bankas, kuriame yra EPCO buveinė;

f)

EPCO iniciatyvinis komitetas – EPCO veiklai valdyti Valdančiosios tarybos sudarytas iniciatyvinis komitetas. EPCO iniciatyvinį komitetą sudaro po vieną narį iš kiekvieno centrinio banko, kuris parenkamas iš aukščiausiojo lygio darbuotojų, žinančių atitinkamos savo institucijos organizacinius ir strateginius klausimus ir turinčių patirties, ir viešųjų pirkimų ekspertai. EPCO iniciatyvinis komitetas per Vykdomąją valdybą atsiskaito Valdančiajai tarybai. ECB suteikia EPCO iniciatyviniam komitetui pirmininkavimą ir sekretoriatą;

g)

bendro pirkimo procedūra – prekių ir paslaugų bendrų viešųjų pirkimų procedūra, kurią bendro pirkimo procedūroje dalyvaujančių centrinių bankų naudai vykdo vadovaujantysis centrinis bankas.

a)

sudaro sąlygas geriausiai viešųjų pirkimų praktikai Eurosistemoje įtvirtinti;

b)

vysto bendriems viešiesiems pirkimams reikalingą infrastruktūrą (pvz., įgūdžius, funkcinius įrankius, informacines sistemas, procesus);

c)

remdamasi centrinių bankų EPCO nurodytais viešųjų pirkimų poreikiais, nustato galimus bendrų viešųjų pirkimų atvejus, kuriems šis sprendimas taikomas arba netaikomas;

d)

remdamasi c punkte nurodytu įvertinimu, parengia ir prireikus atnaujina bendro pirkimo procedūrų metinį viešųjų pirkimų planą;

e)

bendradarbiaudama su bendro pirkimo procedūroje dalyvaujančiais centriniais bankais, rengia bendrus reikalavimus;

f)

padeda centriniams bankams bendro pirkimo procedūrose;

g)

padeda centriniams bankams viešuosiuose pirkimuose, susijusiuose su bendrais Europos centrinių bankų sistemos projektais, jei to prašo projektui vadovaujantis centrinis bankas.

29.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/79

(1)

Pagal Bendrųjų veiksmų 2008/736/BUSP 10 straipsnio 1 dalį Politinis ir saugumo komitetas yra įgaliotas pagal Sutarties 25 straipsnį priimti atitinkamus sprendimus EUMM Georgia misijos politinės kontrolės ir strateginio vadovavimo jai tikslais, ir visų pirma paskirti misijos vadovą.

(2)

Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis pasiūlė skirti Hansjörg HABER EUMM Georgia misijos vadovu,

29.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/80

(1)

Pagal Bendrųjų veiksmų 2004/570/BUSP 6 straipsnį Taryba įgaliojo Politinį ir saugumo komitetą (PSK) priimti tolesnius sprendimus dėl ES pajėgų vado paskyrimo.

(2)

2007 m. rugsėjo 25 d. PSK priėmė sprendimą BiH/11/2007 (2), kuriuo majoras generolas Ignacio MARTÍN VILLALAÍN paskirtas Europos Sąjungos karinės operacijos Bosnijoje ir Hercegovinoje ES pajėgų vadu.

(3)

ES operacijos vadas rekomendavo paskirti generolą Stefano CASTAGNOTTO naujuoju Europos Sąjungos karinės operacijos Bosnijoje ir Hercegovinoje ES pajėgų vadu.

(4)

ES karinis komitetas pritarė šiai rekomendacijai.

(5)

Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 6 straipsnį Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant su gynyba susijusius Europos Sąjungos sprendimus bei veiksmus.

(6)

2002 m. gruodžio 12–13 d. Kopenhagos Europos Vadovų Taryba priėmė deklaraciją, nustatančią, kad „Berlin Plus“ susitarimai ir jų vykdymas bus taikomi tik toms ES valstybėms narėms, kurios taip pat yra NATO narės arba „Partnerystės taikos labui“ šalys ir kurios dėl to yra sudariusios dvišalius saugumo susitarimus su NATO,