ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 306

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

51 tomas
2008m. lapkričio 15d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

 

2008 m. lapkričio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1127/2008, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

1

 

*

2008 m. lapkričio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1128/2008, iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/2008 nuostatas dėl laivų, vykdžiusių neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybą Šiaurės Atlante, sąrašo

3

 

*

2008 m. lapkričio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1129/2008, kuriuo nustatomas laikinasis antidempingo muitas tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės nelegiruotojo plieno išankstinio įtempio ir vėliau įtempiamoms vieloms ir vielapluoščiams (iš anksto įtemptojo gelžbetonio vieloms ir pluoštams)

5

 

*

2008 m. lapkričio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1130/2008, kuriuo importuojamoms tam tikroms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės žvakėms, plonoms žvakėms ir panašiems dirbiniams nustatomas laikinasis antidempingo muitas

22

 

*

2008 m. lapkričio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1131/2008, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 474/2006, sudarantis oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašą ( 1 )

47

 

*

2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1132/2008, kuriuo atnaujinama žvejyba pramoninėms reikmėms su Švedijos vėliava plaukiojantiems laivams IV zonos Norvegijos vandenyse

59

 

 

2008 m. lapkričio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1133/2008, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 945/2008 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2008–2009 prekybos metais

61

 

 

2008 m. lapkričio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1134/2008, kuriuo nustatatomi grūdų sektoriaus importo muitai, taikomi nuo 2008 m. lapkričio 16 d.

63

 

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Komisija

 

 

2008/861/EB

 

*

2008 m. spalio 29 d. Komisijos sprendimas dėl Tarybos direktyvos 95/64/EB dėl krovinių ir keleivių vežimo jūra statistinių ataskaitų įgyvendinimo taisyklių (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 6203) (kodifikuota redakcija) ( 1 )

66

 

 

III   Aktai, priimti remiantis ES sutartimi

 

 

AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI

 

*

2008 m. lapkričio 10 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2008/862/BUSP, iš dalies keičiantys Bendruosius veiksmus 2005/889/BUSP dėl Europos Sąjungos pasienio pagalbos misijos Rafah perėjimo punktui (EUBAM Rafah) įsteigimo

98

 

 

2008/863/BUSP

 

*

2008 m. lapkričio 11 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimas EUBAM Rafah/1/2008 dėl Europos Sąjungos pasienio pagalbos misijos Rafos perėjimo punktui (EUBAM RAFAH) vadovo paskyrimo

99

 

 

 

*

Pastaba skaitytojui (žr. antrajį viršelio puslapį)

s3

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

15.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1127/2008

2008 m. lapkričio 14 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. lapkričio 15 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 14 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

AL

34,6

MA

63,1

MK

46,2

TR

81,4

ZZ

56,3

0707 00 05

JO

175,9

MA

60,8

TR

62,3

ZZ

99,7

0709 90 70

MA

63,0

TR

121,9

ZZ

92,5

0805 20 10

MA

73,2

ZZ

73,2

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

CN

55,9

HR

35,4

MA

82,1

TR

75,0

ZZ

62,1

0805 50 10

MA

60,4

TR

77,4

ZA

72,5

ZZ

70,1

0806 10 10

BR

217,7

TR

139,2

US

273,6

ZA

78,7

ZZ

177,3

0808 10 80

CA

96,0

CL

67,1

MK

37,6

US

118,3

ZA

85,9

ZZ

81,0

0808 20 50

CL

58,0

CN

44,3

ZZ

51,2


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


15.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1128/2008

2008 m. lapkričio 14 d.

iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/2008 nuostatas dėl laivų, vykdžiusių neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybą Šiaurės Atlante, sąrašo

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2008 m. sausio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/2008, nustatantį 2008 metams Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (1), ypač į jo XIII priedo 4 punktą,

kadangi:

(1)

Nuo 1981 m. Europos bendrija yra Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Rytų Atlanto žvejyboje (2) šalis. Reglamente (EB) Nr. 40/2008 išdėstytos Bendrijos nuostatos, pagal kurias įgyvendinamos kalbamosiomis sąlygomis taikytinos priemonės; minėto reglamento XIII priedo priedėlyje pateikiamas laivų, kurie, kaip patvirtino Žvejybos Šiaurės Rytų Atlante komisija (NEAFC) ir Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacija (NAFO), vykdo neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybą, sąrašas.

(2)

2008 m. liepos mėnesį NEAFC pateikė rekomendaciją iš dalies pakeisti minėtą laivų sąrašą. Turėtų būti užtikrintas rekomendacijos įgyvendinimas Bendrijoje.

(3)

Dėl šios priežasties Reglamentas (EB) Nr. 40/2008 turėtų būti iš dalies atitinkamai pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 40/2008 XIII priedo priedėlis pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 14 d.

Komisijos vardu

Joe BORG

Komisijos narys


(1)  OL L 19, 2008 1 23, p. 1.

(2)  OL L 227, 1981 8 12, p. 21.


PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 40/2008 XIII priedo priedėlis pakeičiamas taip:

„XIII priedo priedėlis

Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybą, kaip patvirtino NEAFC ir NAFO, vykdžiusių nurodytus JTO numerius turinčių laivų sąrašas

TJO (1) laivo identifikavimo numeris

Laivo pavadinimas (2)

Vėliavos valstybė (2)

7436533

ALFA

Gruzija

7612321

AVIOR

Gruzija

8522030

CARMEN

anksčiau Gruzija

7700104

CEFEY

Rusija

8028424

CLIFF

Kambodža

8422852

DOLPHIN

Rusija

7321374

ENXEMBRE

Panama

8522119

EVA

anksčiau Gruzija

8604668

FURABOLOS

 

6719419

GORILERO

Siera Leonė

7332218

IANNIS I

Panama

8422838

ISABELLA

anksčiau Gruzija

8522042

JUANITA

anksčiau Gruzija

6614700

KABOU

Gvinėja Konakri

8707240

MAINE

Gvinėja Konakri

7385174

MURTOSA

Togas

8721595

NEMANSKIY

 

8421937

NICOLAY CHUDOTVORETS

Rusija

8522169

ROSITA

anksčiau Gruzija

7347407

SUNNY JANE

 

8606836

ULLA

anksčiau Gruzija

7306570

WHITE ENTERPRISE

 


(1)  Tarptautinė jūrų organizacija.

(2)  Visi pavadinimų ir vėliavos valstybių pakeitimai bei papildoma informacija apie laivus pateikti NEAFC svetainėje www.neafc.org“.


15.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/5


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1129/2008

2008 m. lapkričio 14 d.

kuriuo nustatomas laikinasis antidempingo muitas tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės nelegiruotojo plieno išankstinio įtempio ir vėliau įtempiamoms vieloms ir vielapluoščiams (iš anksto įtemptojo gelžbetonio vieloms ir pluoštams)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kainomis iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 7 straipsnį,

pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

1.   Inicijavimas

(1)

2008 m. sausio 3 d. Komisija gavo skundą dėl tam tikrų importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės nelegiruotojo plieno išankstinio įtempio ir vėliau įtempiamų vielų ir vielapluoščių (toliau – iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielos ir pluoštai), kurį pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį pateikė Eurostress Information Service (angl. santrumpa ESIS) (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 57 %) visų iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielų ir pluoštų Bendrijoje, vardu.

(2)

Skunde pateikta prima facie dempingo ir tokio dempingo padarytos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimui pradėti.

(3)

Tyrimas inicijuotas 2008 m. vasario 16 d., paskelbus pranešimą apie inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

2.   Su tyrimu susijusios šalys

(4)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė KLR eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, prekybininkams, naudotojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms, KLR valdžios institucijoms, skundą pateikusiems Bendrijos gamintojams ir kitiems žinomiems susijusiems Bendrijos gamintojams. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti, kuriame nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(5)

Tam, kad eksportuojantys gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arba individualų režimą (toliau – IR), Komisija žinomiems susijusiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams ir KLR valdžios institucijoms nusiuntė prašymo formas. Aštuoni eksportuojantys gamintojai, taip pat jų susijusių bendrovių grupės, prašė taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį arba IR, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta, kad jie neatitinka RER sąlygų.

(6)

Atsižvelgdama į akivaizdžiai didelį KLR eksportuojančių gamintojų ir Bendrijos importuotojų bei gamintojų skaičių, Komisija pranešime apie inicijavimą nurodė, kad siekdama nustatyti dempingą ir žalą gali taikyti atrankos būdus, kaip numatyta pagrindinio reglamento 17 straipsnyje.

(7)

Tam, kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų KLR eksportuojančių gamintojų ir Bendrijos importuotojų bei gamintojų paprašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie jų su nagrinėjamuoju produktu susijusią veiklą per tiriamąjį laikotarpį (2007 m. sausio 1 d.–2007 m. gruodžio 31 d.).

(8)

Atsižvelgiant į ribotą atsakymų, reikalingų atrankai vykdyti, skaičių buvo nuspręsta, kad nei Kinijos eksportuotojų, nei Bendrijos importuotojų atranka nėra būtina.

(9)

Kalbant apie Bendrijos gamintojus, atsižvelgusi į gautą atsakymų, reikalingų atrankai vykdyti, skaičių Komisija nusprendė atranką vykdyti pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį. Septyniose valstybėse narėse įsikūrusios septynios bendrovės atrinktos remiantis didžiausiu tipišku Bendrijos pramonės pagamintu ir parduotu kiekiu, kurį buvo galima tinkamai išnagrinėti per turimą laikotarpį.

(10)

Klausimynai buvo nusiųsti visoms KLR bendrovėms ir visiems Bendrijos naudotojams ir importuotojams, kurie dalyvavo atrankoje, bei atrankai pasirinktiems Bendrijos gamintojams ir visoms kitoms žinomoms susijusioms šalims. Atsakymus pateikė septyni KLR eksportuojantys gamintojai ir eksportuojančių gamintojų grupės, visi atrinkti Bendrijos gamintojai, keturi importuotojai ir septyni naudotojai. Iš kitų suinteresuotųjų šalių klausimyno atsakymų negauta.

(11)

Komisija rinko ir patikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga dempingui, jo daromai žalai ir Bendrijos interesams nustatyti, bei atliko tikrinimus šių bendrovių patalpose:

a)

Bendrijos gamintojai:

Carrington Wire Limited (Carrington), Elland, JK;

DWK Drahtwerk Koln GmbH, (DWK), Köln, Vokietija;

Fapricela – Indústria de Trefilaria, SA (Fapricela), Anca, Portugalija;

Italcables, Spa (Italcables) Brescia, Italija;

Nedri Spanstaal, BV (Nedri), Venlo, Nyderlandai;

Tycsa – Trenzas y Cables de Acero PSC, S.L. (Tycsa), Santander, Ispanija;

Voestalpine Austria Draht, GMBH (Voestalpine), Brück, Austrija.

b)

Eksportuojantys KLR gamintojai:

Hubei Fuxing Science and Technology Co. Ltd, Hubei;

Kiswire Qingdao, Ltd, Qingdao;

Liaoning Tongda Building Material Industry Co., Ltd, Liaoyang;

Ossen MaanShan Steel Wire and Co. Ltd, Maanshan, ir Ossen Jiujiang Steel Wire Cable Co. Ltd, Jiujiang;

Silvery Dragon PC Steel Products Group Co., Ltd, Tianjin;

Tianjin Shengte Prestressed Concretes Steel Strand Co., Ltd, Tianjin;

Wuxi Jinyang Metal Products Co., Ltd, Jangyian.

c)

Bendrijos importuotojai:

Ibercordones Pretensados SL, Madrid, Ispanija;

Megasteel LLP (Megasteel), Malmesbury, JK.

d)

Bendrijos naudotojai:

Tarmac Ltd (Tarmac), Wolverhampton, JK;

Vanguard Hormigon (Vanguard), Madridas, Ispanija.

(12)

Atsižvelgiant į tai, kad būtina nustatyti normaliąją vertę KLR eksportuojantiems gamintojams, kuriems negalima taikyti RER, toliau nurodytos bendrovės patalpose buvo atliktas tikrinimas normaliajai vertei nustatyti pagal panašios šalies, šiuo atveju Turkijos, pateiktus duomenis:

Turkijos gamintojas:

Çelik Halat ve Tel Sanayii A.Ș., Izmit, Turkija.

3.   Tiriamasis laikotarpis

(13)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2007 m. sausio 1 d.–2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant tendencijas, svarbias žalos įvertinimui, nagrinėtas laikotarpis nuo 2004 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

B.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1.   Nagrinėjamasis produktas

(14)

Nagrinėjamasis produktas yra tam tikra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės viela iš nelegiruotojo plieno (nepadengta ar neapvilkta arba padengta ar apvilkta cinku) ir suvyta viela iš nelegiruotojo plieno (padengta ar apvilkta arba ne), kurios sudėtyje esanti anglis sudaro ne mažiau kaip 0,6 % masės ir kurios maksimalus skerspjūvio matmuo didesnis kaip 3 mm (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurias deklaruojant paprastai nurodomi šie KN kodai: ex 7217 10 90, ex 7217 20 90, ex 7312 10 61, ex 7312 10 65 ir ex 7312 10 69. Žinomas šių produktų komercinis pavadinimas yra išankstinio įtempio ir vėliau įtempiamos vielos ir vielapluoščiai (toliau – iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielos ir pluoštai).

(15)

Iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielos ir pluoštai dažniausiai naudojami gelžbetonio armatūrai, pakabos elementams ir vantiniams tiltams. Produktas gaminamas tempiant anglinį plieną.

(16)

Bendrijos vielinių lynų importuotojų asociacija paprašė sumažinti produkto apibrėžtąją sritį pašalinant padengtus ar apvilktus pluoštus, pluoštus iš daugiau nei septynių vielų ir pluoštus, kurių skersmuo mažesnis kaip 6,8 mm ir didesnis kaip 15,7 mm, tam, kad skundo pateikėjai nepatirtų materialinės žalos dėl importuojamų šių rūšių produktų, nes bendra šių rūšių produktų rinkos dalis nesudaro daugiau nei 3 % viso Bendrijoje pagaminamo kiekio. Tačiau tų rūšių produktai negali būti pašalinti vien tik dėl to, kad jie sudaro nedidelę gamybos dalį. Atlikus tyrimą nustatyta, kad šių ir kitų rūšių nagrinėjamasis produktas pasižymi vienodomis pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis ir iš esmės turi tą pačią paskirtį. Be to, priklausomai nuo gaminančios bendrovės, minėtų rūšių produkto gamybos dalis gali būti gerokai didesnė.

(17)

Todėl padaryta preliminari išvada, kad šiame tyrime visų rūšių iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielos ir pluoštai, kaip paaiškinta pranešime apie inicijavimą, yra vienas produktas.

2.   Panašus produktas

(18)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonės pagamintiems ir Bendrijoje parduotiems įtemptojo gelžbetonio vieloms ir pluoštams, Turkijoje, kuri pasirinkta panašia šalimi, pagamintiems ir joje parduotiems įtemptojo gelžbetonio vieloms ir pluoštams ir KLR pagamintiems ir Bendrijoje parduotiems įtemptojo gelžbetonio vieloms ir pluoštams iš esmės būdingos tos pačios pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir jie naudojami tai pačiai pagrindinei paskirčiai.

(19)

Vienas Bendrijos importuotojas teigė, kad šiuo metu importuoja naujos rūšies produktą (spiralinė briaunota viela), kuris Bendrijoje negaminamas. Šis tvirtinimas buvo išnagrinėtas ir nustatyta, kad:

importuojamas produktas ir Bendrijoje gaminami įtemptojo gelžbetonio vielos ir pluoštai turi tas pačias arba panašias fizines savybes, kaip antai dydis, forma, tūris, svoris ir pateikimas; šių rūšių produktų skirtumai neturėjo įtakos nei pagrindinėms produkto savybėms, nei naudotojų ir (arba) vartotojų suvokimui, kad tai yra vienos kategorijos produktas;

importuojamas produktas ir Bendrijoje gaminami įtemptojo gelžbetonio vielos ir pluoštai buvo parduoti per panašius arba tokius pačius pardavimo kanalus. Pirkėjai galėjo lengvai gauti informaciją apie kainas, todėl importuojamas produktas ir Bendrijos gamintojų produktas iš esmės konkuravo kaina; ir

importuojamo produkto ir Bendrijos gaminamų įtemptojo gelžbetonio vielos ir pluoštų paskirtis ta pati arba panaši.

(20)

Todėl visi minėti įtemptojo gelžbetonio vielos ir pluoštai laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

C.   DEMPINGAS

1.   Pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymas

(21)

Dviejų eksportuojančių gamintojų atveju nustatyta, kad jų rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) prašyme ir per tikrinimą jų patalpose pateikta melaginga ir klaidinanti informacija. Kitas eksportuojantis gamintojas po surengto tikrinamojo vizito, susijusio su RER taikymu, bendrovės patalpose į antidempingo klausimyną neatsakė.

(22)

Visoms trims bendrovėms pranešta apie siūlymą taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir suteikta galimybė teikti pastabas.

(23)

Dvi melagingą ir klaidinančią informaciją pateikusios bendrovės nepateikė jokių įtikinamų argumentų ar įrodymų, dėl kurių sprendimas taikyti šį straipsnį galėtų būti atšauktas. Todėl Komisija manė, kad tikslinga atmesti šių bendrovių RER prašymus ir išvadas pagrįsti turimais faktais.

(24)

Trečia bendrovė nereagavo į minėtą pranešimą. Padaryta išvada, kad bendrovė nebenorėjo bendradarbiauti atliekant tyrimą, todėl išvados bus grindžiamos turimais faktais.

2.   Rinkos ekonomikos režimas (RER)

(25)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu, atliekant su KLR kilmės importu susijusius antidempingo tyrimus, gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, normalioji vertė nustatoma pagal šio straipsnio 1–6 dalis.

(26)

Trumpai, ir tik dėl patogumo, pateikiami apibendrinti RER taikymo kriterijai:

a)

verslo sprendimai priimami ir sąnaudos numatomos atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir be ženklaus valstybės kišimosi; pagrindinių gamybos priemonių sąnaudos iš esmės atitinka rinkos vertę;

b)

bendrovės turi vieną aiškų pagrindinių apskaitos įrašų, kurie yra tikrinami nepriklausomų auditorių pagal tarptautinius apskaitos standartus ir naudojami visiems tikslams, rinkinį;

c)

nėra jokių reikšmingų iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos;

d)

bankroto ir nuosavybės įstatymais užtikrinamas teisinis tikrumas ir stabilumas;

e)

valiutos keitimo kursas nustatomas pagal rinkos kursą.

(27)

Inicijavus tyrimą septyni Kinijos eksportuojantys gamintojai kreipėsi dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį pateikė užpildytą RER prašymo formą.

(28)

Trims Kinijos eksportuojantiems gamintojams turėjo būti taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis (žr. 23–25 konstatuojamąsias dalis), todėl jų RER prašymai buvo atmesti.

(29)

Kalbant apie kitas keturias Kinijos bendroves ar eksportuojančių gamintojų grupes, nustatyta, kad nė viena iš jų neatitiko visų penkių RER kriterijų.

(30)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas negalėjo įrodyti, kad atitinka 3 kriterijaus, nes nustatyta, kad bendrovės mokama kaina už teises naudotis žeme iš esmės neatitiko rinkos vertės ir parodė reikšmingą iškraipymą, likusį iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos, o tai turėjo įtakos bendrovės finansinei padėčiai.

(31)

Atskleidus minėtus faktus, bendrovė teigė, kad maža naudojimosi žeme kaina sudaro palyginti nedidelę gamybos sąnaudų dalį, todėl turėtų būti laikoma, kad ji atitinka 3 kriterijų. Tačiau manoma, kad savavališkas teisių naudotis žeme vertinimas rodo, jog yra reikšmingų iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos. Todėl nepateikus kitų įrodymų, kad naudojimosi žeme kaina rinkoje buvo tipiška arba kad ji nustatyta pagal verslo aplinkybes, bendrovės argumentas yra laikinai atmestas.

(32)

Antra bendrovė negalėjo įrodyti, kad atitinka 1–3 kriterijus. Pirma, jos su pardavimu susiję sprendimai nebuvo priimti atsižvelgiant į rinkos sąlygas, atspindinčias pasiūlą ir paklausą, ir be ženklaus valstybės kišimosi. Visų pirma nustatyta, kad bendrovė turėjo naudos iš sumažinto pajamų mokesčio, kuris taikomas tik tuomet, kai eksportuojama mažiausiai 70 % produkcijos. Antra, bendrovės apskaitos sistema neatitiko bendrai priimtų apskaitos standartų. Visų pirma, ilgalaikio turto nusidėvėjimas buvo numatomas neteisingai: bendrovė turto, įskaitant tą, kurį įsigijo 1994 m., nusidėvėjimą pradėjo skaičiuoti tik 1997 m. Galiausiai bendrovė neįrodė, kad nėra galimų iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos. Visų pirma atliekant tikrinimą bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kokiomis sąlygomis buvo įgytas turtas, kad jis buvo įvertintas, perduotas, apskaitytas (įskaitant nurašymus) ir nuvertintas pagal jo rinkos vertę. Bendrovės pateikti duomenys po to, kai jai buvo atskleisti nustatyti faktai, nepateikė jokios naujos informacijos ar įrodymų, kad būtų galima pakeisti šiuos nustatytus faktus, todėl jie yra laikinai patvirtinti.

(33)

Trečia bendrovė negalėjo įrodyti, kad atitinka 1–3 kriterijus. Pirma, atlikus tyrimą nustatyta, kad, nors ir būta daug tiek su darbo jėga, tiek su gamyba susijusių pajėgumų pertekliaus, bendrovė toliau investavo į papildomus pajėgumus. Taip pat buvo manoma, kad gana trumpas verslo liudijimo galiojimo laikotarpis galėjo būti kliūtis ilgalaikiams verslo sprendimams ir planams bei rodyti netiesioginį valstybės kišimąsi. Antra, nustatyta, kad šios bendrovės apskaitos sistemoje nebuvo numatyti atidėjiniai blogoms skoloms, nebuvo aiškios politikos dėl skirtingų ilgalaikio turto kategorijų, rasta su nusidėvėjimo dydžiais susijusių klaidų, nepagrįstų atidėjinių ir įrodymais nepagrįstų paskolų. Visi šie dalykai neabejotinai turėjo įtakos bendrovės sąnaudoms. Tačiau auditoriaus ataskaitoje nebuvo užsiminta nė apie vieną iš šių dalykų, o tai rodo, kad bendrovės ataskaitos ir auditorių atliktas darbas yra nepatikimi.

(34)

Bendrovė taip pat neįrodė, kad atitinka 3 kriterijų; buvo nustatyta, kad yra reikšmingų iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos. Visų pirma bendrovė nepateikė jokių įrodymų, susijusių su teisėmis naudotis žeme, paskolomis, ilgalaikio turto kilme, įmokėtu kapitalu ir kapitalo didinimu.

(35)

Ketvirtam eksportuojančiam gamintojui, apimančiam susijusių bendrovių grupę, negalėjo būti taikomas RER, nes nustatyta, kad grupė neatitiko 1–3 kriterijų. Visų pirma grupė neįrodė, kad jos sprendimų priėmimo procesas vyko be ženklaus valstybės kišimosi. Be to, apskaitos įrašai neatitiko tarptautinių apskaitos standartų ir aptiktos kelios apskaitos klaidos, o tai reiškia, kad išorės auditas buvo nepatikimas. Taip pat nustatyti iškraipymai, likę iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos, visų pirma susiję su nuosavybės teisių ir teisių naudotis žeme perdavimu. Grupės pateikti duomenys po to, kai jai buvo atskleisti nustatyti faktai, nepateikė jokios naujos informacijos ar įrodymų, kad būtų galima pakeisti šiuos nustatytus faktus, todėl jie yra laikinai patvirtinti.

(36)

Todėl nuspręsta, kad nei vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas neįrodė, kad atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytas sąlygas.

3.   Individualus režimas (IR)

(37)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, prireikus, visai šaliai apskaičiuotas muitas nustatomas šalims, kurioms taikomos minėto straipsnio nuostatos, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus, kad joms būtų taikomas IR.

(38)

Visi eksportuojantys gamintojai, kurie neatitiko RER kriterijų, kreipėsi ir dėl IR statuso suteikimo tuo atveju, jeigu jiems nebūtų taikomas RER.

(39)

Remiantis turima informacija buvo nustatyta, kad trys Kinijos eksportuojantys gamintojai atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus IR reikalavimus. Tačiau buvo padaryta išvada, kad ketvirtam eksportuojančiam gamintojui negali būti taikomas IR, nes negalėjo būti atmestas tas faktas, kad valstybė galėjo kištis nustatant kainas.

4.   Normalioji vertė

4.1.   Panaši šalis

(40)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo suteiktas RER statusas, pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalyse turi būti nustatyta remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje (toliau – panaši šalis).

(41)

Pranešime apie inicijavimą Turkija pasiūlyta kaip tinkama panaši šalis nustatant normaliąją vertę KLR. Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl šio pasiūlymo.

(42)

Viena suinteresuotoji šalis pateikusi pastabas siūlė panašia šalimi laikyti Tailandą. Jos teigimu, Turkijoje yra tik vienas gamintojas, kuris yra apsaugotas antidempingo priemonėmis, todėl šis gamintojas užima beveik monopolinę padėtį Turkijos rinkoje. Komisija susisiekė su žinomomis bendrovėmis Tailande bei kitose trečiosiose šalyse, kuriose, kaip žinoma, yra panašaus produkto gamintojų. Tačiau šie gamintojai klausimyno atsakymų nepateikė.

(43)

Turkijos gamintojas visiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė išsamius klausimyno atsakymus bei leido surengti tikrinamąjį vizitą.

(44)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotosios šalies tvirtinimą ir padarė išvadą, kad Turkija atitinka tinkamos panašios šalies kriterijus. Iš tikrųjų, nors šioje šalyje yra tik vienas panašaus produkto gamintojas ir joje taikomos antidempingo priemonės importui iš KLR ir Rusijos, Turkijoje vykdomas didelis importas iš įvairių trečiųjų šalių, kuris užima daugiau kaip 50 % Turkijos rinkos ir šioje rinkoje užtikrina konkurencijos sąlygas.

(45)

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad Turkija yra tinkama panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

4.2.   Normaliajai vertei nustatyti taikomas metodas

(46)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė KLR nustatyta remiantis patikrinta informacija, gauta iš bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo.

(47)

Išnagrinėta, ar kiekvienos rūšies nagrinėjamojo produkto pardavimas panašios šalies vidaus rinkoje gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį, nustatant atitinkamos rūšies pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams dalį.

(48)

Kalbant apie daugumos rūšių produktus, buvo manoma, kad tų rūšių produktų kainos vidaus rinkoje nėra tinkamas pagrindas normaliajai vertei nustatyti, nes pelningo pardavimo apimtis sudarė mažiau nei 10 % visos pardavimo apimties.

(49)

Tų rūšių produktų normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį prie gamintojo patirtų gamybos sąnaudų pridėjus pagrįstas pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) sąnaudas bei pagrįstą pelną. PBA sąnaudų ir pagrįsto pelno suma pagrįsta tos pačios bendrosios kategorijos produkto, parduoto Turkijos gamintojo vidaus rinkoje, PBA sąnaudomis ir pelnu, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies b punkte.

(50)

Vienos rūšies produkto, kai tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė mažiau nei 80 %, bet daugiau nei 10 % visos pardavimo apimties, normalioji vertė buvo pagrįsta faktine vidaus kaina, apskaičiuota kaip svertinis tos rūšies produkto pelningo pardavimo vidurkis.

4.3.   Eksporto kaina

(51)

Visais atvejais, kai nagrinėjamasis produktas buvo eksportuotas nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams, eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, tai yra remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(52)

Vienas eksportuojantis gamintojas vykdė pardavimą eksportui per susijusį Bendrijos importuotoją. Šiuo atveju eksporto kaina buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, remiantis kaina, už kurią importuoti produktai buvo pirmą kartą perparduoti nepriklausomam pirkėjui ją atitinkamai pakoregavus, atsižvelgiant į visas sąnaudas, patirtas nuo importo iki perpardavimo, ir į pagrįstą PBA sąnaudų bei pelno dydį. Buvo naudojamos paties susijusio importuotojo PBA sąnaudos, tačiau pelno dydis buvo nustatytas remiantis bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų pateikta informacija.

4.4.   Palyginimas

(53)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(54)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Prireikus ir pateisinamais atvejais buvo atsižvelgta į visų tiriamų bendrovių (bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ir panašios šalies gamintojo) transporto, jūrų frachto ir draudimo sąnaudas, PVM, banko mokesčius, pakavimo sąnaudas, kreditų sąnaudas ir komisinius.

5.   Dempingo skirtumai

5.1.   Bendradarbiaujantys gamintojai, kuriems suteiktas IR statusas

(55)

Bendrovių, kurioms buvo suteiktas IR statusas, svertinė vidutinė normalioji vertė buvo palyginta su svertine vidutine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(56)

Procentais išreikšti CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji svertiniai vidutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovė

Laikinasis dempingo skirtumas

Kiswire Qingdao, Ltd

26,8 %

Wuxi Jinyang Metal Products Co., Ltd

47,6 %

Liaoning Tongda Building Material Industry Co., Ltd

41,3 %

5.2.   Visi kiti eksportuojantys gamintojai

(57)

Kitiems Kinijos eksportuotojams Komisija pirmiausiai nustatė bendradarbiavimo lygį. Visas bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktuose klausimyno atsakymuose nurodytas eksportuotas kiekis buvo palygintas su visu iš KLR importuotu kiekiu, apskaičiuotu pagal Eurostato statistinius importo duomenis. Nustatyta, kad bendradarbiavimo lygis buvo žemas, t. y. 24 %.

(58)

Todėl buvo manoma, kad reikėtų nustatyti dempingo skirtumą visos šalies mastu kaip i) bendradarbiaujančiam eksportuotojui, kuriam nesuteiktas nei RER, nei IR statusas, nustatyto antidempingo skirtumo ir ii) to paties eksportuotojo tipiškų rūšių produktams nustatytų didžiausių dempingo skirtumų svertinį vidurkį, nes nebuvo jokių požymių, kad nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vykdomo dempingo lygis buvo mažesnis.

(59)

Tuo pagrindu laikinai nustatytas dempingo lygis visos šalies mastu buvo 50,2 % CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą.

D.   BENDRIJOS PRAMONĖ

1.   Gamyba

(60)

Atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą Bendrijos pramonės (toliau – BP) apibrėžtį, nustatant Bendrijos gamybos apimtį buvo atsižvelgta į šių Bendrijos gamintojų gamybos apimtį:

vienuolika gamintojų, kurių vardu pateiktas skundas,

septyni gamintojai, kurie pritarė tyrimui,

kiti keturi skunde nurodyti Bendrijos gamintojai, kurie pateikė duomenis apie savo gamybą ir pardavimą, bet nepateikė skundo ir nei pritarė, nei prieštaravo šiam tyrimui.

Todėl siekiant ištirti bendrą žalą BP sudaro šios 22 bendrovės.

2.   Atranka

(61)

Iš vienuolikos skundui pritariančių Bendrijos gamintojų buvo atrinktos septynios bendrovės atsižvelgiant į jų tipiškas pardavimo apimtis, skirtingų rūšių produktus ir vietą Bendrijoje.

(62)

Tačiau viena iš septynių iš pradžių atrinktų bendrovių atliekant atranką nebendradarbiavo ir neatsakė į jai nusiųstą klausimyną. Todėl iš atrankos ji buvo pašalinta ir pakeista bendrove, kuri pritarė skundui ir kuri pardavimo apimties atžvilgiu buvo trečia tipiškiausia bendrovė.

(63)

Šiems septyniems bendradarbiaujantiems Bendrijos gamintojams priklausė 51 % visos Bendrijos pramonės gamybos.

E.   ŽALA

1.   Pirminė pastaba

(64)

Atsižvelgiant į tą faktą, kad buvo atrinktos Bendrijos pramonės bendrovės, žala įvertinta remiantis visos Bendrijos pramonės gamybos, gamybos pajėgumų, pajėgumų naudojimo, užimtumo, našumo, pardavimo, rinkos dalies ir augimo tendencijomis bei atrinktų Bendrijos gamintojų kainų, pelningumo, grynųjų pinigų srauto, pajėgumas padidinti kapitalą ir investicijas, atsargų, investicijų grąžos ir atlyginimų tendencijomis.

2.   Bendrijoje suvartojamas kiekis

(65)

Bendrijoje suvartojamas kiekis nustatytas remiantis atrinktų Bendrijos pramonės bendrovių pardavimo apimtimi, tyrimui pritariančių Bendrijos gamintojų pateiktais duomenimis apie pardavimą, kitų Bendrijos gamintojų pateiktais duomenimis apie pardavimą ir iš Eurostato gautais duomenimis apie importo apimtį Bendrijos rinkoje.

 

2004

2005

2006

TL

Bendrijoje suvartojamas kiekis (tonomis)

903 541

820 713

998 683

1 054 236

Indeksas (2004 m. = 100)

100

91

111

117

(66)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijoje suvartojamas kiekis padidėjo 17 % (nuo 903 541 tonų 2004 m. iki 1 054 236 tonų TL). Padidėjęs Bendrijoje suvartojamas kiekis gali būti paaiškintas tuo, kad padidėjo paklausa statybos sektoriuje ir atsigavo pats plieno sektorius.

3.   Importas į Bendriją iš KLR

3.1.   Importo apimtis ir rinkos dalis

 

2004

2005

2006

TL

Importas iš KLR (tonomis)

3 940

11 755

43 571

86 918

Indeksas (2004 m. = 100)

100

298

1 106

2 206

Rinkos dalis

0,4 %

1,4 %

4,4 %

8,2 %

Indeksas (2004 m. = 100)

100

328

1 001

1 900

(67)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu nagrinėjamojo produkto importo į Bendriją apimtis labai padidėjo – nuo 3 940 tonų 2004 m. iki 86 918 tonų TL, t. y. 2 106 %. Importas daugiausiai, t. y. 271 %, išaugo 2005–2006 m.

(68)

Kinijos importo rinkos dalis, išreikšta Bendrijos suvartojamo kiekio procentais, padidėjo nuo 0,4 % iki 8,2 % TL.

3.2.   Importo kainos ir priverstinis kainų mažinimas

 

2004

2005

2006

TL

Vidutinė importo iš KLR kaina (EUR už toną)

1 238

929

713

683

Indeksas (2004 m. = 100)

100

75

58

55

(69)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė iš KLR importuojamo nagrinėjamojo produkto kaina labai sumažėjo – nuo 1 238 EUR už toną 2004 m. iki 683 EUR už toną TL, t. y. 45 %.

(70)

Palyginus atrinktos Bendrijos pramonės kainas EXW sąlygomis nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje su KLR eksportuojančių gamintojų CIF kainomis Bendrijos pasienyje, jas atitinkamai pakoregavus atsižvelgiant į iškrovimo ir muitinio įforminimo išlaidas, nustatyta, kad kainos priverstinai sumažintos vidutiniškai 18 %.

4.   Bendrijos pramonės padėtis

(71)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, nagrinėjant KLR importo dempingo kainomis poveikį Bendrijos pramonei buvo išanalizuoti visi susiję ekonominiai veiksniai, turėję poveikio pramonės padėčiai nuo 2004 m. iki TL.

4.1.   Su visa Bendrijos pramone susiję duomenys

4.1.1.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

 

2004

2005

2006

TL

Gamybos apimtis (tonomis)

924 504

848 596

940 241

953 934

Indeksas (2004 m. = 100)

100

92

102

103

Gamybos pajėgumai (tonomis)

1 071 530

1 126 060

1 197 940

1 212 940

Indeksas (2004 m. = 100)

100

105

112

113

Pajėgumų naudojimas (%)

86 %

75 %

78 %

79 %

(72)

Nuo 2004 m. iki TL Bendrijos pramonės gamyba bendrai padidėjo 3 %, o gamybos pajėgumai – 13 %. Tuo pačiu laikotarpiu pajėgumų naudojimo lygis sumažėjo 7 procentiniais punktais. Tačiau tai reikia vertinti atsižvelgiant į 17 % padidėjusį Bendrijoje suvartojamą kiekį.

4.1.2.   Užimtumas ir našumas

 

2004

2005

2006

TL

Darbuotojų skaičius

1 259

1 234

1 273

1 277

Indeksas (2004 m. = 100)

100

98

101

101

Našumas (tonų darbuotojui)

734

688

739

747

Indeksas (2004 m. = 100)

100

94

101

102

(73)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonėje užimtumo lygis buvo palyginti stabilus.

(74)

Bendrijos pramonės darbo jėgos našumas, vertinant produkcijos kiekį tonomis vienam darbuotojui, nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 2 %.

4.1.3.   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

 

2004

2005

2006

TL

Pardavimo nesusijusioms šalims apimtis ES (tonomis)

842 526

741 597

845 014

846 561

Indeksas (2004 m. = 100)

100

88

100

100

Rinkos dalis

93,2 %

90,4 %

84,6 %

80,3 %

(75)

Bendrijos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje apimtis nepakito (842 526 tonos 2004 m. ir 846 561 tonos TL).

(76)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis nuolat mažėjo. Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis bendrai sumažėjo beveik 13 procentinių punktų (nuo maždaug 93 % 2004 m. iki maždaug 80 % TL).

4.1.4.   Augimas

(77)

Nors Bendrijoje suvartojamas kiekis nuo 2004 m. iki TL padidėjo 17 %, 13 procentinių punktų sumažėjusi Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis ir tuo pačiu metu padidėjęs importas iš KLR rodo, kad Bendrijos pramonė negalėjo dalyvauti rinkos augimo procese.

4.2.   Su atrinktais Bendrijos gamintojais susiję duomenys

4.2.1.   Atsargos

(78)

Toliau pateikti skaičiai rodo atrinktų bendrovių atsargų kiekį kiekvieno laikotarpio pabaigoje.

 

2004

2005

2006

TL

Galutinių atsargų kiekis (tonomis)

27 010

24 485

23 905

36 355

Indeksas (2004 m. = 100)

100

91

89

135

(79)

Atsargos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 35 %, o tai rodo, kad Bendrijos rinkoje darėsi vis sunkiau parduoti pramonės produktus, nepaisant itin padidėjusio Bendrijoje suvartojamo kiekio.

4.2.2.   Vidutinė vieneto pardavimo kaina Bendrijos rinkoje

 

2004

2005

2006

TL

Vidutinė Bendrijos pramonės padavimo kaina (EUR)

751

948

772

762

Indeksas (2004 m. = 100)

100

126

103

101

(80)

Atrinktų Bendrijos pramonės bendrovių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje kaina nuo 2004 m. iki TL padidėjo 1 %. 2005 m. pardavimo kainų padidėjimą galima paaiškinti pagrindinių žaliavų (vielinių strypų) trūkumu.

4.2.3.   Investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

 

2004

2005

2006

TL

Investicijos (000 EUR)

4 608

10 581

7 516

7 980

Indeksas (2004 m. = 100)

100

230

163

173

Investicijų grąža (%)

24 %

31 %

11 %

6 %

(81)

Metinės investicijos į iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielas ir pluoštus nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 73 %. Investicijomis buvo siekiama ne tik padidinti pajėgumus, bet taip pat pagerinti ir supaprastinti gamybos procesą tam, kad būtų sumažintos sąnaudos. Tai buvo pasiekta nepaisant sumažėjusio pelningumo.

(82)

Investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu, atitiko neigiamą pelningumo tendenciją, t. y. sumažėjo 18 procentinių punktų. 2005 m. padidėjimas susijęs su vienos bendrovės investicijomis.

(83)

Komisijai nepateikta jokių įrodymų, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį būtų pablogėjęs ar pagerėjęs pajėgumas padidinti kapitalą.

4.2.4.   Pelningumas ir grynųjų pinigų srautas

 

2004

2005

2006

TL

EB pardavimo pelningumas (% grynojo pardavimo)

6,2 %

11,2 %

4,5 %

2,1 %

Indeksas (2004 m. = 100)

100

180

73

35

Grynųjų pinigų srautas (EUR)

37 472 789

65 785 501

17 830 311

18 456 732

Indeksas (2004 m. = 100)

100

176

48

49

(84)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumas, išreikštas atrinktų Bendrijos gamintojų grynojo pardavimo procentais, sumažėjo nuo 6,2 % 2004 m. iki 2,1 % TL. Bendrijos pramonės pelningumo tendencija nuo 2005 m. buvo tokia pati kaip jos pardavimo kainų. Aišku, kad TL gauto pelno nepakanka ilgalaikiam Bendrijos pramonės gyvybingumui užtikrinti.

(85)

Nagrinėjamojo produkto grynųjų pinigų srautas sumažėjo 51 % (nuo 37 mln. EUR 2004 m. iki 18 mln. EUR TL).

4.2.5.   Darbo sąnaudos

 

2004

2005

2006

TL

Sąnaudos vienam darbuotojui

41 970

41 118

41 484

43 941

Indeksas (2004 m. = 100)

100

98

99

105

(86)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės darbo sąnaudos padidėjo 5 %. Tai yra įprastas padidėjimas, ir jis yra mažesnis už to laikotarpio infliacijos lygį.

4.2.6.   Dempingo skirtumo dydis

(87)

Atsižvelgiant į importo dempingo kainomis iš nagrinėjamosios šalies apimtį, užimamą rinkos dalį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų poveikio Bendrijos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

4.2.7.   Atsigavimas po ankstesnio dempingo

(88)

Nėra pagrindo manyti, kad Bendrijos pramonė po ankstesnio dempingo atsigauna.

5.   Išvada dėl žalos

(89)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu daugiausiai žalos rodiklių, susijusių su Bendrijos pramone, prastėjo. Nors Bendrijoje suvartojamas kiekis padidėjo 17 %, Bendrijos pramonės pardavimo apimtis nesikeitė, todėl jos užimama rinkos dalis sumažėjo maždaug 13 procentinių punktų. Nors Kinijos importo kainos sumažėjo 45 %, atrinktų Bendrijos gamintojų panašaus produkto vieneto pardavimo kaina Bendrijos rinkoje daugiau ar mažiau nepakito nepaisant to, kad dėl padidėjusių energijos ir žaliavų sąnaudų 5 % padidėjo vieneto gamybos sąnaudos. Todėl pelningumas sumažėjo nuo 6,2 % 2004 m. iki 2,1 % TL, o tai tikrai nėra pakankama šio tipo pramonei. Grynųjų pinigų srauto ir investicijų grąžos tendencijos taip pat buvo neigiamos – nagrinėjamuoju laikotarpiu jie atitinkamai sumažėjo 51 % ir 18 procentinių punktų.

(90)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu tik keli rodikliai rodė teigiamą raidą. Gamyba ir gamybos pajėgumai atitinkamai padidėjo 3 % ir 13 %. Investicijos padidėjo 73 %. Tačiau, kaip jau minėta, į tai reikia žiūrėti atsižvelgiant į itin padidėjusį Bendrijoje suvartojamą kiekį (+ 17 %).

(91)

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Bendrijos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

F.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

1.   Įvadas

(92)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis Komisija ištyrė, ar importas dempingo kainomis iš KLR padarė Bendrijos pramonei tokią didelę žalą, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kainomis nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Bendrijos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kainomis.

2.   Importo dempingo kainomis poveikis

(93)

Kaip jau paaiškinta, nuo 2004 m. iki TL 2 106 % padidėjusi importo dempingo kainomis apimtis, atitinkamai padidėjusi jo Bendrijos rinkoje užimama rinkos dalis (nuo 0,4 % 2004 m. iki 8,2 % TL) ir per TL nustatytas 18 % priverstinis kainų mažinimas sutapo su Bendrijos pramonės ekonominės padėties pablogėjimu. Iki 2005 m. Kinijos importo apimtis nebuvo didelė, o jo kainos buvo didesnės nei Bendrijos pramonės kainos arba panašios į jas. Tačiau nuo 2005 m. vidutinės importo iš KLR kainos itin sumažėjo, o tai Bendrijos pramonei neleido didinti kainų, nepaisant padidėjusių pagrindinės žaliavos (vielinių strypų) sąnaudų, kurios sudaro 75 % gamybos sąnaudų. Todėl 2006 m. ir per TL labai pablogėjo Bendrijos pramonės ekonominė padėtis. Be to, daug Bendrijos pramonės užimamos rinkos dalies atiteko importui dempingo kainomis.

(94)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad importas dempingo kainomis iš KLR, dėl kurio TL Bendrijos pramonės kainos buvo gerokai priverstinai sumažintos ir kurio apimtis labai padidėjo, turėjo lemiamą įtaką Bendrijos pramonės patirtai žalai, kurią rodo jos bloga finansinė padėtis ir daugumos žalos rodiklių prastėjimas.

3.   Kitų veiksnių poveikis

3.1.   Importas iš kitų šalių

 

2004

2005

2006

TL

Importas iš kitų trečiųjų šalių (tonomis)

57 075

67 361

110 098

120 757

Indeksas (2004 m. = 100)

100

118

193

212

Importo iš kitų trečiųjų šalių užimama rinkos dalis

6 %

8 %

11 %

11 %

Vidutinė importo kaina

711

842

937

952

Indeksas (2004 m. = 100)

100

118

132

134

(95)

Remiantis Eurostato duomenimis, į Bendriją importuojamas su šiuo tyrimų nesusijusių trečiųjų šalių kilmės iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielų ir pluoštų kiekis padidėjo 112 %, t. y. nuo 57 075 tonų 2004 m. iki 120 757 tonų TL. Atitinkama šio importo užimama rinkos dalis padidėjo nuo 6 % 2004 m. iki 11 % TL.

(96)

Tačiau vidutinės šio importo kainos buvo daug didesnės už Kinijos eksportuojančių gamintojų ir net Bendrijos pramonės kainas. Todėl negalima laikyti, kad šis importas prisidėjo prie Bendrijos pramonės patirtos žalos. Reikėtų pažymėti, kad nustatyta, jog iš šių šalių dviejų šalių, kurių Bendrijos rinkoje užimama rinkos dalis 2,5 %, kainos TL buvo mažesnės nei iš KLR importuojamo nagrinėjamojo produkto. Tačiau atsižvelgiant į nedidelę susijusio importo apimtį, negalima laikyti, kad tai yra pakankama importo dempingo kainomis iš KLR ir Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastiniam ryšiui nutraukti.

3.2.   Atrinktų Bendrijos pramonės bendrovių eksporto rodikliai

 

2004

2005

2006

TL

Pardavimas eksportui (metrinėmis tonomis)

54 759

73 186

69 324

63 792

Indeksas (2004 m. = 100)

100

134

127

116

Vieneto pardavimo kaina (EUR)

715

723

650

660

Indeksas (2004 m. = 100)

100

101

91

92

(97)

Kaip matyti iš pateiktos lentelės, nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktos Bendrijos pramonės bendrovės pardavimo eksportui apimtį padidino 16 %. Šis eksportas sudarė 14 % visos jų pardavimo apimties per TL.

(98)

Bendrijos gamintojų eksportuojamo vieneto pardavimo kaina sumažėjo 8 % (nuo 715 EUR 2004 m. iki 660 EUR TL). Tačiau, nors suvestiniai rezultatai rodo, kad nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios šio eksporto kainos buvo mažesnės už gamybos sąnaudas, šie duomenys gali skirtis priklausomai nuo bendrovės ir laiko. Be to, dėl Kinijos bendrovių konkurencijos šiose rinkose, Bendrijos gamintojai buvo priversti savo kainas suderinti su Kinijos bendrovių nustatytomis kainomis.

(99)

Todėl negalima daryti išvados, kad šis veiksnys labai prisidėjo prie neseniai pablogėjusios Bendrijos pramonės finansinės padėties ir taip pat prie Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos.

3.3.   Gamybos sąnaudos

 

2004

2005

2006

TL

Vieneto gamybos sąnaudos

700

812

724

740

Indeksas (2004 m. = 100)

100

116

103

105

(100)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonės vieneto gamybos sąnaudos nuo 2004 m. iki TL padidėjo 5 %. Šis padidėjimas siejamas su padidėjusia pagrindinės žaliavos (vielinių strypų) kaina ir padidėjusiomis energijos sąnaudomis.

(101)

Esant įprastoms ekonominėms sąlygoms ir nesant dideliam kainų spaudimui, atsirandančiam dėl importo dempingo kainomis, Bendrijos pramonė nebūtų turėjusi sunkumų spręsdama su padidėjusiomis sąnaudomis, kurias jis patyrė nuo 2004 m. iki TL, susijusių problemų. Todėl, daroma preliminari išvada, kad šis padidėjimas negali nutraukti importo dempingo kainomis iš KLR ir Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinio ryšio.

3.4.   Konkurencija su kitais Bendrijos gamintojais

 

2004

2005

2006

TL

Kitų EB gamintojų pardavimas Bendrijoje

85 500

77 332

80 466

80 356

Indeksas (2004 m. = 100)

100

90

94

94

Kitų Bendrijos gamintojų užimama rinkos dalis

9,5 %

9,4 %

8,1 %

7,6 %

(102)

Kalbant apie kitų Bendrijos gamintojų, kurie nei skundė, nei palaikė bendroves, pardavimo apimtį, kuri sudarė 8 % visos ES gamybos apimties, ji sumažėjo 6 % (nuo apskaičiuotų 85 500 metrinių tonų 2004 m. iki 80 356 metrinių tonų TL). Jų užimama Bendrijos rinkos dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 9,5 % iki 7,6 % ir nebuvo rasta jokių įrodymų, kad jų kainos buvo mažesnės už atrinktų Bendrijos pramonės bendrovių kainas. Todėl daroma preliminari išvada, kad jų pardavimas Bendrijos rinkoje neprisidėjo prie Bendrijos pramonei padarytos žalos.

4.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(103)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad kiti žinomi veiksniai, tokie kaip importas iš kitų trečiųjų šalių, Bendrijos pramonės eksportas, konkuravimas su kitais gamintojais ir padidėjusios gamybos sąnaudos nebuvo lemianti Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastis.

(104)

Kadangi sutampa laikas, kai, pirma, ypatingai padidėjo importas dempingo kainomis iš KLR, jo rinkos dalis bei buvo nustatytas priverstinis kainų mažinimas, ir, antra, pablogėjo Bendrijos pramonės padėtis, galima daryti išvadą, kad Bendrijos pramonė materialinę žalą patyrė dėl importo dempingo kainomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

G.   BENDRIJOS INTERESAI

1.   Bendrosios nuostatos

(105)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu, buvo nagrinėjama, ar, nepaisant laikinų nustatytų faktų, susijusių su žalingu dempingu, esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitiktų Bendrijos interesų. Buvo atsižvelgta į galimų priemonių poveikį visoms tyrime dalyvaujančioms šalims ir į pasekmes, kurios galėtų būti, jeigu šių priemonių nebūtų imamasi.

2.   Bendrijos pramonės interesai

(106)

Bendrijos pramonė žalą patyrė dėl žalingo nagrinėjamojo produkto importo dempingo kainomis iš KLR. Taip pat reikėtų priminti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu dauguma Bendrijos pramonės ekonominių rodiklių raidos tendencijos buvo neigiamos. Atsižvelgiant į žalos pobūdį (t. y. sumažėjusi rinkos dalis ir sumažėjęs pelningumas) Bendrijos pramonės padėtis ir toliau neišvengiamai itin prastės, jei nebus nustatytos priemonės.

(107)

Tikimasi, kad nustačius priemones bus užkirstas kelias tolesniems iškraipymams ir bus atkurta sąžininga konkurencija rinkoje. Tai turėtų padėti Bendrijos pramonei padidinti pardavimo kainas iki tokio lygio, kad būtų galima užtikrinti tinkamą pelno dydį.

(108)

Jei priemonės nebūtų nustatytos, kainos ir Bendrijos gamintojų pelnas toliau mažėtų. Vidutinės ar ilgalaikės trukmės laikotarpiu kainos ir pelnas nebūtų stabilūs. Atsižvelgiant į žemą pelno ir investicijų į gamybą lygį galima manyti, kad kai kurie Bendrijos gamintojai negalėtų susigrąžinti investicijų, jei priemonės nebūtų nustatytos.

(109)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos pramonę sudaro po visą Bendriją išsibarsčiusios mažosios ir vidutinės įmonės, nustačius antidempingo priemones tose vietovėse būtų lengviau išsaugoti užimtumą.

(110)

Todėl daroma preliminari išvada, kad antidempingo priemonėmis nebūtų neprieštaraujama Bendrijos pramonės interesams.

3.   Kitų Bendrijos gamintojų interesai

(111)

Kalbant apie keturias bendroves, kurios nei pateikė skundą, nei jam pritarė, nėra jokio pagrindo manyti, kad nustatytomis priemonėmis būtų prieštaraujama šių gamintojų interesams.

4.   Importuotojų interesai

(112)

Komisija visiems žinomiems importuotojams ir prekybininkams nusiuntė klausimynus. Atliekant tyrimą bendradarbiavo ir klausimyno atsakymus pateikė keturi importuotojai. Per TL jiems priklausė beveik 38 % visos importo iš KLR į Bendriją apimties ir beveik 3,2 % Bendrijoje suvartojamo kiekio. Vėliau dviejų importuotojų, kurie įsikūrę Ispanijoje ir JK, patalpose buvo surengtas tikrinamasis vizitas. Šių dviejų bendrovių importuotas nagrinėjamojo produkto kiekis sudarė 20–38 % viso iš KLR į Bendriją importuoto kiekio.

(113)

Nagrinėjamasis produktas sudarė 100 % šių dviejų importuotojų apyvartos. Vienas importuotojas importavo 100 %, o kitas 90 % viso iš KLR importuoto nagrinėjamojo produkto kiekio. Darbo jėgos požiūriu su nagrinėjamojo produkto pirkimu, prekyba ir perpardavimu tiesiogiai susiję 8–11 asmenų.

(114)

Nustačius antidempingo priemones, negalima atmesti galimybės, kad gali sumažėti nagrinėjamosios šalies kilmės importo lygis ir taip gali būti paveikta importuotojų ekonominė padėtis. Tačiau bet kokio nagrinėjamojo produkto kainų padidėjimo poveikis importuotojams turėtų būti tik konkurencijos atkūrimas Bendrijos rinkoje, o ne kelio užkirtimas parduoti nagrinėjamąjį produktą. Be to, dėl menkos nagrinėjamojo produkto sąnaudų dalies bendrose naudotojų sąnaudose importuotojams turėtų būti lengviau nustatyti didesnes kainas pirkėjams. Todėl padaryta laikina išvada, kad nustačius antidempingo priemones Bendrijos importuotojų padėtis labai nepablogėtų.

5.   Naudotojų interesai

(115)

Visoms šalims, skunde įvardytoms naudotojais, buvo išsiųsti klausimynai. Septyni naudotojai, kuriems priklausė beveik 13 % visų iš KLR į Bendriją importuojamų produktų, bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė klausimyno atsakymus. Vėliau dviejų naudotojų, įsikūrusių Ispanijoje ir JK, patalpose surengtas tikrinamasis vizitas. Iš viso, per TL šioms dviem bendrovėms priklausė mažiau nei 5 % iš KLR importuoto iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielų ir pluoštų kiekio. Bendrovės nagrinėjamąjį produktą daugiausia gaudavo iš kitų šaltinių, tokių kaip Bendrijos pramonė ir Pietų Afrika.

(116)

Primenama, kad nagrinėjamasis produktas naudojamas statybose gelžbetonio armatūrai, pakabos elementams ir vantiniams tiltams. Tačiau atliekant šį tyrimą naudotojai buvo tik tarpinės bendrovės, gaminančios ir tiekiančios dalis minėtai paskirčiai. Todėl, net jei bet kokio nustatyto antidempingo muito poveikis nebūtų nereikšmingas, manoma, kad šie naudotojai dėl nustatytų antidempingo priemonių padidėjusias kainas iš dalies arba visiškai padengtų padidindami kainas galutiniams naudotojams, turint omeny tai, kad pastariesiems šių priemonių poveikis bus nereikšmingas.

(117)

Todėl daroma preliminari išvada, kad nustatytų antidempingo muitų poveikis naudotojų sąnaudoms būtų nedidelis.

6.   Išvada dėl Bendrijos interesų

(118)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti antidempingo muitų importuojamiems KLR kilmės iš anksto įtemptojo gelžbetonio vieloms ir pluoštams.

H.   LAIKINOSIOS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

1.   Žalos pašalinimo lygis

(119)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo, jo padarytos žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kainomis.

(120)

Šių muitų dydžiui nustatyti buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Bendrijos pramonės patiriamai žalai pašalinti.

(121)

Apskaičiuojant muito dydį, reikalingą žalingo dempingo poveikiui pašalinti, manyta, kad esant bet kokioms priemonėms Bendrijos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti tokiame sektoriuje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kainomis, panašų produktą parduodama Bendrijoje. Atliekant šį skaičiavimą naudotas ikimokestinis pelno dydis buvo 8,5 % apyvartos, pagrįstos svertiniu vidutiniu pelno lygiu, kuris pasiektas 2004 m. ir 2005 m., kai iš KLR dar nebuvo importuojami dideli kiekiai, ir kuris buvo didesnis už Bendrijos pramonės kainas arba beveik joms lygus. Šiuo pagrindu buvo apskaičiuota nežalinga Bendrijos pramonės panašaus produkto kaina. Nežalinga kaina buvo apskaičiuota prie gamybos sąnaudų pridėjus minėtą 8,5 % pelno dydį.

(122)

Būtinas kainų padidėjimas buvo nustatytas palyginus svertinę vidutinę importo kainą, nustatytą skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, ir nežalingą Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduotų produktų kainą. Bet koks skirtumas, atsiradęs dėl šio palyginimo, tuomet buvo išreikštas visos CIF importo vertės procentais.

(123)

Siekiant apskaičiuoti žalos pašalinimo lygį visos šalies mastu, taikomą visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams, reikėtų priminti, kad bendradarbiavimo lygis buvo žemas. Todėl žalos skirtumas buvo apskaičiuotas toks pat, kaip ir bendradarbiaujančiai bendrovei, kuriai nebuvo taikomas RER arba IR, nustatytas žalos pašalinimo lygis.

2.   Laikinosios priemonės

(124)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad, remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, importuojamiems KLR kilmės produktams turėtų būti nustatyti laikinieji antidempingo muitai, kurių dydis prilygtų mažesniam iš dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle. Šiuo atveju visos muitų normos turėtų būti atitinkamai nustatytos pagal nustatytus žalos skirtumus.

(125)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos antidempingo muitų normos buvo nustatytos pagal šio tyrimo išvadas. Taigi jos parodo šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tiems importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(126)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai, pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip, pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir eksportas, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus Komisija, pasitarusi su Patariamuoju komitetu, iš dalies pakeis šį reglamentą vadovaudamasi atnaujintu bendrovių, kurioms taikytinos individualios muito normos, sąrašu.

(127)

Siūlomi antidempingo muitai yra šie:

Bendrovė

Žalos pašalinimo skirtumas

Dempingo skirtumas

Antidempingo muito norma

Kiswire Qingdao, Ltd

2,1 %

26,8 %

2,1 %

Liaoning Tongda Building Material Industry Co., Ltd

23,7 %

41,3 %

23,7 %

Wuxi Jinyang Metal Products Co., Ltd

30,8 %

47,6 %

30,8 %

Visos kitos bendrovės

52,2 %

56,7 %

52,2 %

I.   BAIGIAMOJI NUOSTATA

(128)

Siekiant gero administravimo, reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, galėtų raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą būti išklausytoms. Be to, reikėtų pažymėti, kad išvados dėl antidempingo muitų nustatymo, padarytos šio reglamento tikslais, yra preliminarios ir gali reikėti jas persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta padaryti galutines išvadas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Šiuo reglamentu importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vielai iš nelegiruotojo plieno (nepadengtai ar neapvilktai arba padengtai ar apvilktai cinku) ir suvytai vielai iš nelegiruotojo plieno (padengtai ar apvilktai arba ne), kurių sudėtyje esanti anglis sudaro ne mažiau kaip 0,6 % masės, kurių maksimalus skerspjūvio matmuo didesnis kaip 3 mm ir kurių KN kodai yra ex 7217 10 90, ex 7217 20 90, ex 7312 10 61, ex 7312 10 65 ir ex 7312 10 69 (TARIC kodai 7217109010, 7217209010, 7312106111, 7312106191, 7312106511, 7312106591, 7312106911 ir 7312106991).

2.   Antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Bendrovė

Muitas

Papildomi TARIC kodai

Kiswire Qingdao, Ltd, Qingdao

2,1 %

A899

Liaoning Tongda Building Material Industry Co., Ltd, Liaoyang

23,7 %

A900

Wuxi Jinyang Metal Products Co., Ltd, Wuxi

30,8 %

A901

Visoms kitoms bendrovėms

52,2 %

A999

3.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas produktas į laisvą apyvartą Bendrijoje išleidžiamas tik tuo atveju, jeigu pateikiama laikinojo muito dydžio garantija.

4.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Nepažeisdamos Reglamento (EB) Nr. 384/96 20 straipsnio, suinteresuotosios šalys gali reikalauti atskleisti esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo priimtas šis reglamentas, per mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisijai raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 21 straipsnio 4 dalį susijusios šalys gali pateikti pastabas dėl šio reglamento taikymo per vieną mėnesį nuo jo įsigaliojimo dienos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šio reglamento 1 straipsnis taikomas šešis mėnesius.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 14 d.

Komisijos vardu

Catherine ASHTON

Komisijos narė


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1.

(2)  OL C 43, 2008 2 16, p. 9.


15.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/22


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1130/2008

2008 m. lapkričio 14 d.

kuriuo importuojamoms tam tikroms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės žvakėms, plonoms žvakėms ir panašiems dirbiniams nustatomas laikinasis antidempingo muitas

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 7 straipsnį,

pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Inicijavimas

(1)

2008 m. vasario 16 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (2) (toliau – pranešimas apie tyrimo inicijavimą) Komisija paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl į Bendriją importuojamų tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės žvakių, plonų žvakių ir panašių dirbinių inicijavimą.

(2)

Tyrimas inicijuotas po to, kai 2008 m. sausio 3 d. kai kurie tam tikrų žvakių, plonų žvakių ir panašių dirbinių gamintojai, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 60 %) visų tam tikrų žvakių, plonų žvakių ir panašių dirbinių Bendrijoje, pateikė skundą. Skunde pateikta šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

1.2.   Su tyrimu susijusios šalys

(3)

Komisija oficialiai pranešė skundo pateikėjams, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, kitoms žinomoms susijusioms šalims ir KLR atstovams apie tyrimo inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(4)

Nuomonę pareiškė skundo pateikėjai, kiti Bendrijos gamintojai, eksportuojantys KLR gamintojai ir importuotojai, taip pat didelės mažmeninės prekybos grupės ir žaliavų tiekėjai. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(5)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad siekiant nustatyti dempingą ir žalą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali būti taikoma atranka. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina, visų žinomų eksportuojančių KLR gamintojų ir Bendrijos importuotojų bei gamintojų paprašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie jų 2007 m. sausio 1 d.–2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpio veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu.

(6)

Kaip paaiškinta 33–40 konstatuojamosiose dalyse, prašomą informaciją pateikė ir atrankoje dalyvauti sutiko keturiasdešimt vienas eksportuojantis KLR gamintojas. Komisija, remdamasi iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gauta informacija, atrinko aštuonis KLR gamintojus arba susijusių bendrovių grupes, kurios į Bendriją eksportuoja didžiausią kiekį. Konsultuotasi su visais susijusiais eksportuojančiais gamintojais, jų asociacijomis ir KLR valdžios institucijomis, ir visos šios šalys sutiko, kad atrinktos tinkamos bendrovės.

(7)

Kad eksportuojantys KLR gamintojai, kurie to pageidauja, galėtų pateikti prašymus taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arba individualų režimą (toliau – IR), Komisija išsiuntė prašymų formas žinomiems susijusiems eksportuojantiems KLR gamintojams ir KLR valdžios institucijoms.

(8)

Komisija susijusiems eksportuojantiems KLR gamintojams, KLR valdžios institucijoms ir kitiems skundo pateikėjams oficialiai atskleidė su RER susijusius nustatytus faktus. Be to, jiems buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti juos išklausyti, jei tam buvo svarbių priežasčių.

(9)

Vienas eksportuojantis gamintojas, kuris buvo neatrinktas, nes neatitiko pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, prašė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį jam būtų nustatytas individualus skirtumas. Tačiau nuspręsta, kad individualus nagrinėjimas pernelyg apsunkintų tyrimą ir būtų trukdęs jį laiku užbaigti. Todėl padaryta preliminari išvada, kad eksportuojančio gamintojo prašymo atlikti individualų nagrinėjimą priimti negalima.

(10)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, t. y. trisdešimt vienam Bendrijos gamintojui ir trisdešimt dviem importuotojams bei dviem žaliavų tiekėjams.

(11)

Atsakymai gauti iš skundą pateikusių Bendrijos gamintojų, šešių nesusijusių importuotojų ir dviejų tiekėjų.

(12)

Komisija gavo keturiasdešimt vieno KLR, t. y. šio tyrimo nagrinėjamosios šalies, eksportuojančio gamintojo atrankos klausimyno atsakymus.

(13)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų. Tikrinamieji vizitai surengti šių bendrovių patalpose:

 

Bendrijoje įsikūrę gamintojai

1.

Bolsius International B.V., Schijndel, Nyderlandai,

2.

Vollmar GmbH, Rheinbach, Vokietija,

3.

GIES-group,

GIES Kerzen GmbH, Gline, Vokietija,

Promol Industria de Velas, Caldas da Reinha, Portugalija,

Liljeholmens Stearinfabriks AB, Oskarshamn, Švedija.

 

Eksportuojantys KLR gamintojai ir susijusios KLR bei Honkongo bendrovės

1.

Aroma Consumer Products (Hangzhou) Co., Ltd., KLR,

2.

Dalian Bright Wax grupė:

Dalian Bright Wax Co., Ltd., KLR,

Dalian Bright Wax, Honkongas,

3.

Dalian Talent Gift Co., Ltd., KLR,

4.

Gala-Candles (Dalian) Co., Ltd., KLR,

5.

Qingdao Kingking Applied Chemistry Co. Ltd., KLR,

6.

Ningbo Kwung’s Home grupė:

Ningbo Kwung’s Home Interior & Gift Co., Ltd., KLR,

Apple-Ann Home Creation (H.K.) Limited, Honkongas,

7.

Ningbo Kwung’s Wisdom grupė:

Ningbo Kwung’s Wisdom Art & Design Co., Ltd., KLR,

Ningbo Kwung’s Import and Export Co., Ltd., KLR,

Shaoxing Koman Home Interior Co., Ltd., KLR,

8.

Win Win grupė:

Jiashan Jiahua Candle Arts & Crafts Co. Ltd., KLR,

Win Win Arts & Crafts Co., Ltd., KLR.

 

Susijęs importuotojas Bendrijoje

Gala Kerzen GmbH, Vokietija.

1.3.   Tiriamasis laikotarpis

(14)

Atliekant antidempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2007 m. sausio 1 d.–2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2004 m. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

2.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Nagrinėjamasis produktas

(15)

Nagrinėjamasis produktas – tai KLR kilmės į Bendriją eksportuojamos tam tikros žvakės, plonos žvakės ir panašūs dirbiniai, išskyrus atminimo žvakes ir kitus lauko degiklius (toliau – žvakės). Žvakių gamybos procesas gana paprastas – kaitinamos žaliavos (daugiausia parafinas ir stearinas) ir vėsinant žvakės formuojamos formose arba talpyklose. Žvakės suteikia šilumą ir šviesą, tačiau dažnai naudojamos vidaus puošybos tikslais, pvz., įvairiose žvakidėse, stovuose ir kituose puošybos elementuose.

(16)

Žvakės paprastai deklaruojamos nurodant KN kodus ex 3406 00 11, ex 3406 00 19 ir ex 3406 00 90.

(17)

Atminimo žvakės ir kiti lauko degikliai nėra nagrinėjamasis produktas. Juos galima apibrėžti kaip produktus, kurių kuro sudėtyje yra daugiau kaip 500 ppm tolueno ir (arba) daugiau kaip 100 ppm benzeno ir (arba) kurių dagties skersmuo yra ne mažesnis kaip 5 mm ir (arba) kurie yra atskirai įdėti į plastikinę talpyklą, kurios vertikalios sienelės yra ne mažesnės kaip 5 cm aukščio. Manyta, kad šiais kriterijais aiškiai atskiriamos žvakių, kurios nagrinėjamos šiame tyrime, rūšys nuo žvakių, kurios šiame tyrime nenagrinėjamos, rūšių.

(18)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad yra labai daug įvairių rūšių KLR gaminamų ir Bendrijos rinkoje parduodamų žvakių, kaip antai plonos žvakės, skridininės žvakės, įvairios kitos sezoninės ir specialių rūšių žvakės. Įvairių rūšių žvakės gali iš esmės skirtis dydžiu, forma, spalva, kvapnumu ir pan., tačiau visų šių rūšių žvakių cheminės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios, be to, paprastai jas galima sukeisti. Todėl manoma, kad visos šiame tyrime nagrinėjamos žvakės yra tai pačiai produkto kategorijai priskiriamos žvakės.

(19)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pateikė pastabų ir tvirtinimų dėl nagrinėjamojo produkto apibrėžties. Tvirtinta, kad atminimo žvakės ir lauko degikliai buvo neteisingai išbraukti iš produkto apibrėžtosios srities, nes šiame rinkos segmente dominuoja Bendrijos pramonė, be to, 17 konstatuojamojoje dalyje nurodyti techniniai kriterijai nėra išskirtiniai, nes atminimo žvakių ir kitų lauko degiklių savybės ne visada skiriasi nuo minėtųjų savybių. Be to, jie tvirtino, kad žvakių atskyrimas nuo atminimo žvakių ir kitų lauko degiklių nebuvo pagrįstas jokiais pramonės standartais ar normomis ir prieštaravo prielaidai, kad skridininės žvakės ir kitos žvakės buvo įtrauktos į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį.

(20)

Kitos šalys tvirtino, kad KLR produktų gamybos procesai ir asortimentas bei į Bendriją eksportuojamų žvakių rūšys buvo labai specifiniai. Šiomis aplinkybėmis teigta, kad daugeliu atvejų KLR eksportuotojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo kartu su kitais priedais, kaip antai stikliniais indeliais ir (arba) ritininėmis žvakėmis, ir tuomet į eksporto vertę įskaičiuojama visų sudedamųjų dalių, o ne vien žvakių vertė. Visų šių rūšių žvakės turėtų būti išbrauktos iš tyrimo aprėpties.

(21)

Be to, tvirtinta, kad eksportuojantys KLR gamintojai dažniausiai gamina rankų darbo ar specialias žvakes, kurios toliau apdirbamos, t. y. dedami spaudai, įbrėžiamieji ženklai, lakuojama. Gaminant šių rūšių žvakes reikia daugiau darbo jėgos, tokios žvakės vadinamos prašmatniomis arba specialiomis žvakėmis ir jos nėra gaminamos Bendrijoje. Todėl šios šalys tvirtino, kad specialios žvakės taip pat turėtų būti išbrauktos iš šio tyrimo produkto apibrėžtosios srities.

(22)

Reikėtų pažymėti, kad minėti tvirtinimai nebuvo konkretūs, su jais nepateikta jokių patvirtinamųjų dokumentų, įrodančių, kad pranešime apie inicijavimą nagrinėjamasis produktas būtų buvęs neteisingai apibrėžtas. Iš tiesų, kaip teigta pirmiau, nustatyta, kad visų rūšių nagrinėjamasis produktas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis cheminėmis ir techninėmis savybėmis bei naudojimo paskirtimi ir paprastai gali būti sukeičiamas. Dėl tvirtinimų apie atminimo žvakes ir lauko degiklius pažymima, kad tuos produktus nuo kitų rūšių žvakių galima atskirti remiantis 17 konstatuojamojoje dalyje nurodytais techniniais ir cheminiais kriterijais. Tai, kad gali būti, jog Bendrijos gamintojai dominuoja šiame konkrečiame rinkos segmente arba tai, kad Bendrijos gamintojai negamina tam tikrų rūšių nagrinėjamojo produkto, yra nereikšminga, ir dėl to nagrinėjamojo produkto apibrėžtis nesikeičia.

(23)

Be to, reikėtų pažymėti, kad gamybos procesas, Bendrijos rinkoje gaminamo ir parduodamo produkto rūšių įvairovė ir normų buvimas ar nebuvimas nėra per se svarios priežastys, įrodančios, kad reikėtų tikslinti nagrinėjamojo produkto apibrėžtį.

2.2.   Panašus produktas

(24)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad taip vadinamas skridinines žvakes reikėtų atskirti nuo kitų žvakių, nes skiriasi jų fizinės savybės, kaip antai dydis ir tai, kad vaškas yra talpykloje, kuri neleidžia vaškui išbėgti ar varvėti. Be to, žvakės paprastai naudojamos teikti šviesai, o skridininės žvakės – šilumai.

(25)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Bendrijos pramonės gaminamos ir Bendrijos rinkoje parduodamos žvakės ir nagrinėjamasis produktas nėra panašūs. Jos visų pirma tvirtino, kad nagrinėjamasis produktas paprastai buvo parduodamas rinkiniais, kuriuos sudarė ir kitos puošybos dalys, kaip antai žvakių laikikliai, stovai ir kitos keraminės ar stiklo detalės, ir kad nebuvo galima nustatyti žvakės vertės rinkinyje. Be to, teigta, kad Bendrijos gamintojai pardavinėjo tik įprastų rūšių žvakes, o eksportuojantys KLR gamintojai pardavinėjo daug specialių rūšių žvakių, kurių negalima lyginti su įprastų rūšių žvakėmis.

(26)

Dėl tvirtinimo apie tam tikrų rūšių žvakių naudojimą reikėtų pažymėti, kad būtent per išklausymą, kuriame dalyvavo KLR žvakių gamintojų asociacijos atstovai, teigta, kad pastaraisiais metais KLR akivaizdžiai didėja vidaus rinkoje suvartojamas kiekis ir kad vidaus rinkoje parduotos žvakės buvo naudojamos tais pačiais tikslais, kaip ir Bendrijoje, t. y. vidaus puošybai. Dėl tariamai skirtingo žvakių (šviesai) ir skridininių žvakių (šilumai) naudojimo nustatyta, kad tų rūšių produktai gali būti sukeičiami ir naudojami ir šviesai, ir šilumai teikti, bet, kaip nurodyta 15 konstatuojamojoje dalyje, abiejų rūšių produktai iš esmės naudojami vidaus puošybos tikslais.

(27)

Be to, primenama, kad, kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, yra daug rūšių žvakių, kurios iš esmės gali skirtis dydžiu, forma ar spalva, tačiau jų visų pagrindinės cheminės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios ir paprastai jas galima sukeisti. Todėl manoma, kad visos šiame tyrime nagrinėjamų rūšių žvakės yra tai pačiai produkto kategorijai priskiriamos žvakės.

(28)

Kriterijai, kurie turi būti taikomi apibrėžiant panašų produktą, yra pagrįsti techninėmis ir cheminėmis savybėmis bei produkto galutine naudojimo paskirtimi ar funkcijomis, o ne tokiomis savybėmis, kaip forma, kvapas, spalva ar kitomis suinteresuotosios šalies nurodytomis savybėmis. Dydžio skirtumai neturi įtakos nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto apibrėžčiai, nes, įvertinus pagrindines produktų technines ir chemines savybes, galutinę naudojimo paskirtį ir vartotojų suvokimą, neįmanoma aiškiai atskirti tai pačiai produkto kategorijai priskiriamų produktų.

(29)

Atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių tvirtinimus ir pateiktus įrodymus bei visą kitą šiame tyrimo etape turimą informaciją, manoma, kad nėra nustatyta jokių nagrinėjamojo produkto ir eksportuotojų ir (arba) gamintojų gaminamų ir vidaus rinkoje parduodamų žvakių bei Bendrijos gamintojų Bendrijos (kuri buvo pasirinkta panašia šalimi nustatant normaliąją vertę KLR) rinkoje parduodamų žvakių skirtumų. Šių žvakių pagrindinės techninės ir cheminės savybės bei naudojimo paskirtis iš esmės yra vienodos. Todėl daroma preliminari išvada, kad visų rūšių žvakės laikomos panašiu produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(30)

Šiame tyrimo etape Komisija negavo pakankamai įrodymų, kad skridininių žvakių fizinės savybės ir (arba) galutinė naudojimo paskirtis iš esmės skirtųsi nuo kitų žvakių ir todėl reikėtų daryti išvadą, kad skridininės žvakės ir kitos žvakės nepriklauso tai pačiai produkto kategorijai. Atliekant tyrimą bus toliau nagrinėjami ir analizuojami visi pagrįsti tvirtinimai, kuriuos galima pateikti dėl panašaus produkto.

3.   ATRANKA

3.1.   Bendrijos gamintojų atranka

(31)

Atsižvelgiant į tai, kad skundui pritaria daug Bendrijos gamintojų, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi atlikti atranką. Išnagrinėjus atrankos klausimyno atsakymus ir remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje numatytu didžiausio pagaminto kiekio kriterijumi buvo atrinkti penki gamintojai.

3.2.   Importuotojų atranka

(32)

Atsižvelgiant į tai, kad skunde nurodytas didelis importuotojų skaičius, pranešime apie inicijavimą taip pat buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi atlikti importuotojų atranką. Tačiau išnagrinėjus daug atrankos klausimyno atsakymų nuspręsta, kad importuotojų atranka nebūtina.

3.3.   Eksportuojančių KLR gamintojų atranka

(33)

Atsižvelgiant į didelį eksportuojančių KLR gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi atlikti atranką dempingui nustatyti.

(34)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), eksportuojančių KLR gamintojų paprašyta per 15 dienų nuo tyrimo inicijavimo dienos pranešti apie save ir pateikti pagrindinę informaciją apie eksportą bei pardavimą vidaus rinkoje, tikslią veiklą, susijusią su žvakių gamyba, bei visų jų susijusių bendrovių, dalyvaujančių gaminant ir (arba) parduodant nagrinėjamąjį produktą, pavadinimus ir veiklą.

(35)

Kad būtų atrinktos tipinės bendrovės, konsultuotasi ir su KLR valdžios institucijomis bei gamintojų asociacija.

3.3.1.   Išankstinė bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų atranka

(36)

Apie save pranešė ir prašomą informaciją per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį pateikė iš viso keturiasdešimt vienas eksportuojantis KLR gamintojas, įskaitant susijusių bendrovių grupes. Visos šios bendrovės pranešė, kad per TL eksportavo žvakes į Bendriją ir, išskyrus vieną gamintoją, kuris eksportavo iš tiesų pakankamai nedidelį kiekį, išreiškė pageidavimą dalyvauti atrankoje. Taigi laikoma, kad atliekant šį tyrimą bendradarbiauja keturiasdešimt eksportuojančių gamintojų (toliau – bendradarbiaujantys eksportuotojai).

(37)

Eksportuojantys gamintojai, kurie per minėtą laikotarpį apie save nepranešė arba laiku nepateikė prašomos informacijos, laikyti nebendradarbiaujančiais atliekant tyrimą. Eurostato importo duomenis palyginus su 36 konstatuojamojoje dalyje minėtų bendrovių nurodytu per TL į Bendriją eksportuotu nagrinėjamojo produkto kiekiu nustatyta, kad eksportuojančių Kinijos gamintojų bendradarbiavimo lygis, kaip nurodyta 87 konstatuojamojoje dalyje, buvo labai žemas.

3.3.2.   Bendradarbiaujančių KLR eksportuotojų atranka

(38)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį bendrovės atrinktos remiantis didžiausiu tipišku į Bendriją eksportuotu žvakių kiekiu, kurį būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Komisija, remdamasi iš eksportuojančių gamintojų gauta informacija, atrinko aštuonias bendroves arba susijusių bendrovių grupes, kurios į Bendriją eksportuoja didžiausią kiekį. Remiantis per atranką gauta informacija, atrinktos bendrovės per TL į Bendriją eksportavo daugiau nei 73 % viso 36 konstatuojamojoje dalyje nurodytų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nagrinėjamojo produkto kiekio. Todėl manyta, kad atrinkus šias bendroves būtų tiriamas pagrįstas eksportuojančių gamintojų, kuriuos būtų galima išnagrinėti per turimą laikotarpį užtikrinant aukštą dalyvavimo lygį, skaičius. Konsultuotasi su visais susijusiais eksportuojančiais gamintojais, jų asociacijomis ir KLR valdžios institucijomis, ir visos šios šalys sutiko, kad atrinktos tinkamos bendrovės.

(39)

Du neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuotojai prašė juos atrinkti siūlydami atrenkant bendroves atsižvelgti į tokius kriterijus, kaip antai i) eksportuojančių gamintojų produkto asortimentas, ii) pirkėjų Bendrijoje tipas, iii) atstovavimas geografiniu požiūriu, iv) užsienio investicijos ir v) priklausomybės nuo eksporto į Bendriją laipsnis.

(40)

Dėl to pažymima, kad pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje, taikomoje atrenkant bendroves, nenumatytas nė vienas iš šių kriterijų. Todėl prašymai buvo atmesti.

3.4.   Individualus nagrinėjimas

(41)

Vienas eksportuojantis gamintojas, kuris buvo neatrinktas, nes neatitiko pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, prašė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį jam būtų nustatytas individualus skirtumas.

(42)

Kaip nurodyta 38 konstatuojamojoje dalyje, pagrįstai atrinkta tik tiek bendrovių, kiek galima išnagrinėti per turimą laikotarpį. Tiriant KLR dempingą nagrinėtos bendrovės išvardytos 13 konstatuojamosios dalies c ir d punktuose. Kadangi tikrinant prašymus taikyti rinkos ekonomikos režimą ir klausimyno atsakymus tikrinimai atlikti atrinktų bendrovių patalpose (o atrinkta daug bendrovių), manyta, kad individualūs nagrinėjimai pernelyg apsunkintų tyrimą ir būtų trukdę jį laiku užbaigti.

(43)

Todėl padaryta preliminari išvada, kad eksportuojančio gamintojo prašymo atlikti individualų nagrinėjimą priimti negalima.

4.   DEMPINGAS

4.1.   Pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymas

(44)

Atliekant patikrinimą vietoje vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas, kuris yra atrinktos bendrovių grupės narys, nepateikė pagrindinių dokumentų, patvirtinančių duomenis apie pardavimą vidaus rinkoje, pardavimą eksportui, atsargų judėjimą, pajamas užsienio valiuta, banko indėlius ir ilgalaikį turtą, kurie laikyti privalomais tikrinant RER prašymo formas. Be to, nepateiktos i) PVM deklaracijos, ii) specialios PVM sąskaitos faktūros, kurių reikalauja valdžios institucijos, kad būtų grąžintas eksporto mokestis, ir iii) valdžios institucijų patvirtintos pajamų mokesčio deklaracijų ataskaitos. Vietoje pateikti dokumentai buvo nepatvirtinti ir laikyti klaidinančiais bei nurodančiais neteisingą informaciją. Pagaliau nustatyti su atsakymais pateiktų apskaitos dokumentų ir vietoje pateiktų dokumentų neatitikimai. Tai reiškė, kad vietoje nebuvo galima patikrinti RER prašymo formų tikrumo ir tikslumo.

(45)

Atsižvelgiant į šią padėtį eksportuotojui pranešta, kad pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį numatyta nustatytus faktus ir išvadas pagrįsti turimais faktais, o bendrovei suteikta galimybė pateikti pastabas.

(46)

Eksportuotojas atsakydamas iš esmės teigė, kad jis nesaugo apskaitos dokumentų, kurie pagal Kinijos apskaitos įstatymą teisiškai neprivalomi. Tačiau jis nepateikė šį tvirtinimą remiančių dokumentų ar pasiteisinimo, kodėl nesaugojo ir nepateikė oficialių, KLR valdžios institucijų patvirtintų dokumentų. Pagaliau pastabose jis sutiko su nustatytais jo atsakymų ir vietoje pateiktų dokumentų neatitikimais.

(47)

Tokiomis aplinkybėmis į šios susijusių bendrovių grupės pateiktą informaciją neatsižvelgta ir, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje, naudotasi turimais faktais.

4.2.   Rinkos ekonomikos režimas (RER)

(48)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu, atliekant su KLR kilmės importu susijusius antidempingo tyrimus normalioji vertė tiems eksportuojantiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, nustatoma pagal to straipsnio 1–6 dalis.

(49)

Trumpai, ir tik aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti kriterijai:

1.

verslo sprendimai priimami ir išlaidos numatomos atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir be žymaus valstybės kišimosi;

2.

įmonės turi vieną aiškų pagrindinių apskaitos įrašų, kurie yra tikrinami nepriklausomų auditorių pagal tarptautinius apskaitos standartus (toliau – TAS) ir naudojami visiems tikslams, rinkinį;

3.

nėra jokių reikšmingų iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos;

4.

bankroto ir nuosavybės įstatymai užtikrina teisinį tikrumą ir stabilumą;

5.

valiuta konvertuojama rinkos kursu.

(50)

Visos atrinktos bendrovės kreipėsi dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį pateikė užpildytą RER formą. Komisija šių bendrovių patalpose paprašė pateikti ir patikrino prašymo formose nurodytą informaciją ir visą kitą, jos manymu, būtiną informaciją.

(51)

Kaip paaiškinta 44–47 konstatuojamosiose dalyse, pagrindinio reglamento 18 straipsnį reikėjo taikyti vienam pareiškėjui dėl RER taikymo, nes per patikrinimą vietoje jis nepateikė prašytos informacijos arba pateikė klaidinančią informaciją.

(52)

Be to, per patikrinimą nustatyta, kad penki kiti bendradarbiaujantys eksportuojantys KLR gamintojai neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytų kriterijų reikalavimų, kad jiems būtų taikomas RER.

(53)

Du eksportuojantys gamintojai neatitiko 2 kriterijaus, nes negalėjo įrodyti, kad jų apskaitos įrašus pagal TAS tikrino nepriklausomi auditoriai. Tiksliau nustatyta, kad vieno eksportuojančio gamintojo apskaitos įrašai, susiję su paskolomis susijusioms šalims, neatitiko 24 ir 32 TAS. Antrojo eksportuojančio gamintojo įrašuose nustatyta daug neatitikimų ir trūkumų, be to, dėl ilgalaikio turto jis neatitiko 1 ir 38 TAS.

(54)

Vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas neatitiko 1–3 kriterijų reikalavimų. Pirma, jis negalėjo įrodyti, kad jo sprendimai priimti atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir be žymaus valstybės kišimosi, nes nustatyta, kad būta apribojimų, susijusių su jo pirkimo ir pardavimo veikla (1 kriterijus). Antra, jis neįrodė, kad jo apskaitos įrašai auditorių tikrinti pagal TAS, nes ilgalaikio turto įrašai neatitiko 1 ir 38 TAS (2 kriterijus). Pagaliau nustatyti iškraipymai, likę iš ne rinkos ekonomikos sistemos, t. y. neteisingai įvertinta žemėnaudos teisė (3 kriterijus).

(55)

Kitas eksportuojantis gamintojas negalėjo įrodyti, kad atitiko 1 kriterijų, nes jo sprendimai nebuvo priimti atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir be žymaus valstybės kišimosi, kadangi būta apribojimų, susijusių su jo pirkimo ir pardavimo veikla.

(56)

Vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas negalėjo įrodyti, kad atitiko 1 ir 3 kriterijus. Nustatyta, kad jo verslo sprendimai dėl investicijų nebuvo priimti be žymaus valstybės kišimosi. Vietos valdžios institucijos turėjo poveikio jo verslo sprendimams ir finansiškai prisidėjo prie technologijų centro statybos (1 kriterijus). Be to, nustatyti iškraipymai, likę iš ne rinkos ekonomikos sistemos, t. y. neteisingai įvertinta žemėnaudos teisė (3 kriterijus).

(57)

Du bendradarbiaujantys eksportuotojai įrodė, kad atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijus ir kad jiems galima taikyti RER. Tačiau atsižvelgiant į pastabas, kurios gautos atskleidus su RER susijusius nustatytus faktus, toliau bus nagrinėjama, ar galima abiem bendrovėms taikyti RER.

4.3.   Individualus režimas (IR)

(58)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu prireikus visai šaliai apskaičiuotas muitas nustatomas šalims, kurioms taikomas tas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus ir todėl joms taikomas individualus režimas (IR).

(59)

Bendradarbiaujantys eksportuotojai, kurie neatitiko RER kriterijų, kreipėsi ir dėl IR taikymo tuo atveju, jeigu jiems nebūtų taikomas RER.

(60)

Remiantis turima informacija padaryta preliminari išvada, kad toliau išvardyti penki eksportuojantys KLR gamintojai atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus dėl IR taikymo:

Aroma Consumer Products (Hangzhou) Co., Ltd.,

Dalian Bright Wax Co., Ltd.,

Dalian Talent Gift Co., Ltd.,

Gala-Candles (Dalian) Co., Ltd.,

Qingdao Kingking Applied Chemistry Co., Ltd.

4.4.   Normalioji vertė

4.4.1.   Bendradarbiaujantys eksportuotojai, kuriems taikomas RER

(61)

Kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį galėtų nustatyti normaliąją vertę, Komisija pirmiausia nustatė, ar kiekviena bendrovė, kuriai taikomas RER, nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje pardavė tipišką nagrinėjamojo produkto kiekį, t. y. ar tokio produkto per TL iš viso parduota ne mažiau kaip 5 % viso panašaus produkto eksportui į Bendriją parduoto kiekio.

(62)

Nustatyta, kad vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas vidaus rinkoje pardavė tipišką produkto kiekį. Tačiau antras eksportuojantis gamintojas, kuriam taikomas RER, kaip nustatyta, produkto vidaus rinkoje nepardavė.

4.4.4.1.   Tipišką produkto kiekį vidaus rinkoje parduodantys bendradarbiaujantys eksportuotojai

(63)

Po to Komisija nustatė eksportuojančio gamintojo, kuris vidaus rinkoje iš esmės parduoda tipišką produkto kiekį, tuos vidaus rinkoje parduodamų rūšių produktus, kurie yra tokie patys arba labai panašūs į eksportui į Bendriją parduodamų rūšių produktus.

(64)

Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jeigu per TL tos rūšies produkto nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje parduota ne mažiau kaip 5 % viso panašios rūšies produkto eksportui į Bendriją parduoto kiekio.

(65)

Komisija vėliau nagrinėjo, ar nagrinėjamosios bendrovės pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(66)

Tų rūšių produktų, kurių vidaus rinkoje parduotas kiekis nebuvo tipiškas, kaip nurodyta 64 konstatuojamojoje dalyje, arba kurie nebuvo parduoti įprastomis prekybos sąlygomis, normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalimi. Todėl prie nagrinėjamosios bendrovės vidutinių gamybos sąnaudų per TL buvo pridėtos pardavimo, bendrosios ir administracinės (PBA) išlaidos bei tos bendrovės svertinis vidutinis pelnas, gautas panašų produktą parduodant vidaus rinkoje.

4.4.4.2   Tipiško produkto kiekio vidaus rinkoje neparduodantys bendradarbiaujantys eksportuotojai

(67)

Nustatant normaliąją vertę vienam bendradarbiaujančiam eksportuotojui, kuriam taikomas RER, nebuvo galima naudotis pardavimu vidaus rinkoje. Todėl normalioji vertė apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, prie bendrovės nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų pridedant pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą.

(68)

Nuspręsta nenustatyti PBA išlaidų ir pelno remiantis 2 straipsnio 6 dalies a punktu, nes RER taikomas tik vienam bendradarbiaujančiam eksportuotojui, kuris pardavė tipišką produkto kiekį vidaus rinkoje. Be to, PBA išlaidų ir pelno nebuvo galima nustatyti remiantis 2 straipsnio 6 dalies b punktu, nes tiriamas bendradarbiaujantis eksportuotojas nepardavė tipiško tos pačios bendrosios kategorijos produktų kiekio. Todėl PBA išlaidas ir pelną pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą reikėjo nustatyti remiantis kitu pagrįstu pagrindu.

(69)

Šiuo atveju manyta, kad apskaičiuojant normaliąją vertę minėtam bendradarbiaujančiam eksportuotojui, kuriam taikomas RER, buvo galima naudotis svertinėmis vidutinėmis PBA išlaidomis per TL ir pagrįstu 6,5 % pelnu, nustatytu remiantis Bendrijos pramonės įmonių duomenimis. Minėtas pagrįstas pelnas nebuvo didesnis už pelną, kurį gavo kitas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, kuriam taikomas RER, per TL parduodamas panašų produktą vidaus rinkoje.

4.4.2.   Eksportuojantys gamintojai, kuriems netaikomas RER, ir panaši šalis

(70)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalių eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, turi būti nustatyta remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje (toliau – panaši šalis).

(71)

Pranešime apie inicijavimą Brazilija buvo pasiūlyta kaip tinkama panaši šalis nustatant normaliąją vertę KLR. Komisija susisiekė su žinomais žvakių gamintojais Brazilijoje ir nusiuntė klausimynus, ketindama surinkti duomenis, kurių, kaip manoma, reikia normaliajai vertei nustatyti. Tačiau Brazilijos gamintojai nebendradarbiavo.

(72)

Komisija toliau ieškojo bendradarbiaujančių kitų galimų panašių šalių bendrovių. Dėl to nagrinėta, ar galėtų bendradarbiauti tokiose rinkos ekonomikos šalyse, kaip Argentina, Kanada, Čilė, Indija, Indonezija, Izraelis, Malaizija, Naujoji Zelandija, Taivanas ir Tailandas, įsikūrę gamintojai. Tačiau nebendradarbiavo nė vienas šių šalių gamintojas.

(73)

Kadangi bendradarbiauti nesutiko nė vienas trečiųjų rinkos ekonomikos šalių gamintojas, Komisija aiškinosi, koks galėtų būti kitas pagrįstas pagrindas normaliajai vertei KLR nustatyti. Nagrinėta, ar pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normaliajai vertei nustatyti galėtų būti naudojamos trečiųjų šalių eksportuotojų nustatytos žvakių kainos Bendrijos rinkoje. Tačiau nustatyta, kad KN kodai, pagal kuriuos žvakės importuojamos iš trečiųjų šalių, yra nepakankamai konkretūs, tiksliau, jų prekės nepakankamai tiksliai aprašytos, dėl to jų nebūtų galima teisingai ir tiksliai palyginti su bendradarbiaujančių KLR eksportuotojų eksportuojamų rūšių žvakėmis. Taigi manyta, kad ši informacija yra nepatikima ir netipiška, todėl ji nebuvo pagrįstu pagrindu normaliajai vertei KLR nustatyti.

(74)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos Bendrijoje yra tinkamas pagrindas normaliajai vertei KLR nustatyti.

(75)

Nustatyta, kad Bendrijos pramonės apibrėžčiai priskiriami Bendrijos gamintojai vidaus rinkoje pardavė tipišką produkto kiekį, palyginti su bendradarbiaujančių atrinktų eksportuojančių gamintojų, kuriems netaikomas RER, į Bendriją eksportuojamu žvakių kiekiu.

(76)

Tuomet Bendrijos gamintojų pardavimo kainos tinkamai pakoreguotos įtraukiant pagrįstą pelno dydį, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte. Naudotas pagrįstas 6,5 % pelno dydis. Šis dydis nustatytas remiantis svertiniu vidutiniu pelnu, kurį atrinkti Bendrijos gamintojai gavo per pirmus dvejus nagrinėjamojo laikotarpio metus, kai importas iš KLR neturėjo didelio poveikio rinkos sąlygoms.

4.5.   Eksporto kaina

(77)

Pardavimo eksportui kainos buvo nustatytos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį remiantis už panašų produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(78)

Kai produktas eksportui į Bendriją buvo parduodamas per Bendrijoje įsikūrusias susijusias prekybos bendroves, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kainos nustatytos remiantis perpardavimo pirmiesiems nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje kainomis. Kai produktas buvo parduodamas per susijusias bendroves, įsikūrusias ne Bendrijos teritorijoje, eksporto kaina nustatyta remiantis perpardavimo pirmiesiems nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje kainomis.

4.6.   Palyginimas

(79)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(80)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui.

(81)

Tuo remiantis, prireikus ir pateisinamais atvejais atsižvelgta į transporto, jūrų frachto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas sąnaudas, pakavimo ir kreditų išlaidas bei komisinius.

(82)

Kai produktas buvo parduodamas per susijusius prekybininkus, įsikūrusius ne Bendrijos teritorijoje, koreguota vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktu, jei prekybininkas galėjo įrodyti, kad vykdė komisinius gaunančio tarpininko funkcijas. Taip koreguojant remtasi susijusių prekybininkų patirtomis faktinėmis PBA išlaidomis ir pelno dydžiu, nustatytu remiantis iš nesusijusių Bendrijos prekybininkų gautais duomenimis.

(83)

Prireikus atsižvelgta į nagrinėjamųjų bendradarbiaujančių eksportuotojų eksporto kainą, kad būtų atspindėtas sumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir gaminant bei eksportuojant žvakes per TL susigrąžinto tokio mokesčio skirtumas.

4.7.   Dempingo skirtumai

4.7.1.   Bendradarbiaujantiems eksportuotojams, kuriems taikomas RER ir IR

(84)

Bendrovių, kurioms taikomas RER arba IR, kiekvienos į Bendriją eksportuotos rūšies nagrinėjamojo produkto svertinė vidutinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto svertine vidutine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(85)

Tuo remiantis procentais išreikšti laikinieji CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą svertiniai vidutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovė

Laikinasis dempingo skirtumas

Aroma Consumer Products (Hangzhou) Co., Ltd.

54,9 %

Dalian Bright Wax Co., Ltd.

12,7 %

Dalian Talent Gift Co., Ltd.

34,8 %

Gala-Candles (Dalian) Co., Ltd.

18,3 %

Ningbo Kwung’s Home Interior & Gift Co., Ltd.

14,0 %

Ningbo Kwung’s Wisdom Art & Design Co., Ltd.

0 %

Qingdao Kingking Applied Chemistry Co., Ltd.

16,7 %

4.7.2.   Kitiems bendradarbiaujantiems eksportuotojams

(86)

Neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuotojų svertinis vidutinis dempingo skirtumas apskaičiuotas vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Šis skirtumas nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais, neatsižvelgiant į eksportuojančio gamintojo, kuriam nustatytas nulinis dempingo skirtumas, ir bendrovės, kuriai taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis, skirtumus. Tuo remiantis neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms apskaičiuotas laikinasis 26,2 % dempingo skirtumas.

(87)

Visiems kitiems KLR eksportuotojams Komisija pirmiausia nustatė bendradarbiavimo lygį. Iš visų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gautuose atrankos klausimyno atsakymuose nurodytas visas eksportuotas kiekis palygintas su visu iš KLR importuotu kiekiu, apskaičiuotu pagal Eurostato statistinius importo duomenis. Nustatytas 46 % bendradarbiavimo lygis. Tuo remiantis nustatyta, kad bendradarbiavimo lygis buvo žemas. Todėl manyta, kad nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams tikslinga nustatyti tokį dempingo skirtumą, kuris būtų didesnis už didžiausią bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytą dempingo skirtumą. Iš tiesų remiantis turima informacija nustatyta, kad žemas bendradarbiavimo lygis galėjo būti dėl to, kad nebendradarbiaujantys eksportuojantys KLR gamintojai per TL apskritai daugiau eksportavo dempingo kainomis nei bet kuris bendradarbiaujantis eksportuotojas. Todėl nustatytas toks dempingo skirtumas, kuris atitinka didžiausius tipiškų rūšių produktams nustatytus dempingo ir žalos skirtumus.

(88)

Tuo remiantis laikinai nustatytas dempingo lygis visos šalies mastu buvo 66,1 % CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą.

(89)

Ši muito norma taip pat buvo taikoma eksportuojančiam gamintojui, su kuriuo susijusios išvados padarytos remiantis turimais faktais, kaip paaiškinta 51 konstatuojamojoje dalyje.

5.   ŽALA

5.1.   Bendrijos gamyba

(90)

Norint nustatyti, koks produkto kiekis Bendrijoje pagamintas iš viso, naudotasi visa turima informacija, taip pat skunde nurodyta informacija ir iš Bendrijos gamintojų prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus gautais duomenimis.

(91)

Remiantis tokia informacija nustatyta, kad Bendrijoje per TL pagaminta apie 390 000 tonų. Į šią sumą įskaičiuotas galimas gamintojų, kurie atliekant tyrimą apie save nepranešė, ir gamintojų, kurie inicijuojant tyrimą nuomonės nepareiškė, pagamintas kiekis. Tokie gamintojai pagamina apie 23 % visos Bendrijos produkcijos. Tarp jų yra ir gamintojai, kurie prieštaravo tyrimo inicijavimui. Tokie gamintojai pagamina apie 17 % visos Bendrijos produkcijos.

5.2.   Bendrijos pramonės apibrėžtis

(92)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad skundui pritarę ir bendradarbiauti atliekant tyrimą sutikę Bendrijos gamintojai per TL pagamino apie 60 % visos Bendrijos produkcijos. Todėl šie gamintojai laikomi Bendrijos pramone, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

5.3.   Suvartojimas Bendrijoje

(93)

Bendrijoje suvartojamas kiekis nustatytas remiantis Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduotu kiekiu prie jo pridėjus iš KLR bei kitų trečiųjų šalių importuotą kiekį, apskaičiuotą pagal Eurostato duomenis. Suvartojamo kiekio kaita:

1   lentelė

Suvartojimas Bendrijoje

2004 m.

2005 m.

2006 m.

TL

Tonos

511 103

545 757

519 801

577 332

Indeksas

100

107

102

113

Šaltinis: Eurostatas ir klausimyno atsakymai

(94)

Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijoje suvartojamas kiekis padidėjo 13 %. Nors 2005–2006 m. suvartojamas kiekis sumažėjo 5 %, tačiau per TL padėtis pagerėjo ir suvartojamas kiekis padidėjo 11 %. 2006 m. suvartojamas kiekis iš esmės galbūt sumažėjo dėl to, kad labai padidėjo pagrindinės žaliavos, naudojamos gaminant žvakes, t. y. parafino, pirkimo kaina, kaip paaiškinta 122 konstatuojamojoje dalyje.

5.4.   Importas į Bendriją iš KLR

5.4.1.   Pirminė pastaba

(95)

Kaip nurodyta 15 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad Eurostato statistiniuose importo duomenyse išskiriami trys pagrindiniai KN kodai, kurie nurodomi deklaruojant žvakes:

1.

pirmas kodas, kuriam priskiriamos iš esmės paprastų, nekvapnių pagrindinių rūšių žvakės,

2.

antras kodas, kuriam priskiriamos įvairių rūšių įprastinės žvakės, išskyrus paprastas ir neplonas, tačiau ir rankų darbo, sezoninės žvakės, rinkiniai su žvakėmis ir pan., ir

3.

trečias kodas, kuriam priskiriamos plonos žvakės, nakties žvakės ir panašūs dirbiniai, ir pan.

(96)

Pastebėta, kad tam tikri eksportuojantys KLR gamintojai rinkinius, kuriuos sudaro žvakės ir kitos dalys, kaip antai keramikos, stiklo, audinio ar kitos panašios puošybos dalys, deklaravo nurodydami minėtą 2 kategoriją.

5.4.2.   Importo dempingo kainomis apimtis, kaina ir rinkos dalis

(97)

Kai norint nustatyti dempingą atliekama atranka, Komisija pagal nustatytą tvarką nagrinėja, ar yra teigiamų įrodymų, kad visos neatrinktos bendrovės produktus Bendrijos rinkoje per TL iš tiesų pardavė dempingo arba ne dempingo kainomis.

(98)

Nagrinėdama šį klausimą Komisija, remdamasi Eurostato duomenimis, atrinktų eksportuojančių KLR gamintojų pateiktais klausimyno atsakymais ir visų bendradarbiaujančių KLR bendrovių pateiktais atrankos klausimynų atsakymais, nustatė, kokias eksporto kainas taiko neatrinkti bendradarbiaujantys gamintojai ir nebendradarbiaujantys eksportuotojai. Tada taip pat manyta, kad remiantis atrinktais eksportuojančiais gamintojais nustatytą vidutinį dempingo skirtumą pridėjus prie vidutinių eksporto kainų, nustatytų atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, kurie eksportavo dempingo kainomis, būtų nustatytas ne dempingo kainomis vykdomo eksporto kainų lygis. Tada neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytos eksporto kainos palygintos su ne dempingo kainomis vykdomo eksporto kainomis.

(99)

Tokiu būdu palyginus kainas nustatyta, kad ir i) neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, ir ii) tyrime nebendradarbiavusių eksportuotojų vidutinės eksporto kainos visais atvejais buvo mažesnės už vidutines ne dempingo kainas. Tuo remiantis manyta, kad visos neatrinktos bendrovės, t. y. bendradarbiaujančios ir nebendradarbiaujančios, Bendrijos rinkoje veiksmingai pardavė produktus dempingo kainomis.

(100)

Reikėtų pažymėti, kad nustatyta, jog vienas atrinktas eksportuojantis KLR gamintojas Bendrijos rinkoje produktus pardavė ne dempingo kainomis. Todėl jo eksporto nereikėtų nagrinėti analizuojant importo dempingo kainomis raidą Bendrijos rinkoje. Tačiau siekiant išvengti, kad nebūtų atskleisti su minėtu gamintoju susiję slapti verslo duomenys, manyta, kad dėl konfidencialumo būtų tikslinga nepateikti viešų duomenų, pvz., Eurostato duomenų, be eksportuotojo, kuris, kaip nustatyta, Bendrijos rinkoje dempingo kainomis neparduoda produkto, duomenų.

(101)

Todėl šioje lentelėje nurodytas visas importuotas KLR kilmės žvakių kiekis, o kitoje lentelėje – indeksuoti importo į Bendrijos rinką per nagrinėjamąjį laikotarpį dempingo kainomis duomenys.

2a   lentelė

Visas importas iš KLR

2004 m.

2005 m.

2006 m.

TL

Importas (tonomis)

147 530

177 662

168 986

199 112

Indeksas

100

120

115

135

Kainos (EUR/t)

1 486

1 518

1 678

1 599

Indeksas

100

102

113

108

Rinkos dalis

28,9 %

32,6 %

32,5 %

34,5 %

Indeksas

100

113

112

119

Šaltinis: Eurostatas

(102)

Apskritai labai padidėjo iš KLR importuojamas kiekis – nuo 147 530 tonų 2004 m. iki 199 112 tonų per TL, t. y. 35 % arba daugiau nei 51 000 tonų per nagrinėjamąjį laikotarpį. Atitinkama rinkos dalis padidėjo mažiau (+5,6 procentinio punkto), nes padidėjo Bendrijoje suvartojamas kiekis.

(103)

Kaip nurodyta 96 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad vidutinei importo iš KLR kainai ir stebimoms tendencijos tam tikro poveikio turėjo tai, kad į tam tikrų kaip žvakės deklaruotų produktų vertę įskaičiuota rinkinių su keramikos, stiklo, kartono ar kita pakavimo medžiaga vertė.

2b   lentelė

Importas iš KLR dempingo kainomis

2004 m.

2005 m.

2006 m.

TL

Importas (tonomis)

 

 

 

 

Indeksas

100

120

115

136

Kainos (EUR/t)

 

 

 

 

Indeksas

100

103

114

110

Rinkos dalis

 

 

 

 

Indeksas

100

112

113

121

Šaltinis: Eurostatas ir klausimyno atsakymai

(104)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo ir importo iš KLR dempingo kainomis apimtis (36 %). Atitinkama rinkos dalis padidėjo mažiau, nes padidėjo Bendrijoje suvartojamas kiekis. Iš Eurostato duomenų matyti, kad importo dempingo kainomis pardavimo apimtis ir atitinkamai rinkos dalis iš esmės padidėjo importuojant produktus, kurie deklaruojami nurodant pirmąjį KN kodą, kuris taikomas pagrindiniam Bendrijos pramonės produktui, ir kuriuo pažymėti produktai sudaro didelę KLR eksporto dalį. Be to, nustatyta, kad nors 2005–2006 m. suvartojamas kiekis iš esmės sumažėjo, importas praktiškai neprarado jokios užimamos rinkos dalies.

(105)

Vidutinės importo iš KLR dempingo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 10 %, tačiau per TL jos buvo labai mažos (dempingo skirtumas vidutiniškai buvo 38 %). Vidutinė importo dempingo kaina 2006 m.–TL sumažėjo 3 % ir, kaip toliau paaiškinta, dėl jų tuo laikotarpiu buvo priverstinai mažinamos Bendrijos pramonės kainos.

5.4.3.   Priverstinis kainų mažinimas

(106)

Siekiant išnagrinėti priverstinį kainų mažinimą, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos svertinės vidutinės Bendrijos pramonės kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis svertinėmis vidutinėmis susijusio importuojamo produkto kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui, nustatytomis remiantis CIF su atitinkamu koregavimu atsižvelgiant į išlaidas po importo.

(107)

Pagal minėtą metodą pirmiau minėtų kainų skirtumas, išreikštas Bendrijos pramonės svertinės vidutinės kainos (gamintojo kainos EXW sąlygomis) procentais, parodė, kad priverstinio kainų mažinimo skirtumas yra vidutiniškai 9 %.

(108)

Be to, nustatyta, kad pagrindinio Bendrijos pramonės produkto kainos priverstinai mažintos daugiau, nei kaip apskaičiuota kitų rūšių žvakių atveju, t. y. 12,1 %. Tai įrodo, kad dėl importo mažomis dempingo kainomis per TL Bendrijos pramonės kainoms buvo daromas spaudimas.

5.5.   Bendrijos pramonės ekonominė padėtis

5.5.1.   Pirminės pastabos

(109)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Bendrijos pramonei, įvertinti visi ekonominiai rodikliai, susiję su Bendrijos pramonės būklės nuo 2004 m. iki TL pabaigos vertinimu.

(110)

Kaip nurodyta 31 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į didelį skundui pritariančių gamintojų skaičių, tiriant žalą nuspręsta taikyti atranką. Iš pradžių nuspręsta atrinkti aštuonis gamintojus arba gamintojų grupes, remiantis didžiausio pagaminto kiekio kriterijumi, kaip numatyta pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje. Tačiau vienas, su rimtais finansiniais sunkumais susidūręs Bendrijos gamintojas ir du kiti Bendrijos gamintojai, nors ir visapusiškai pritarė skundui, atliekant tyrimą visapusiškai bendradarbiauti negalėjo. Likę penki gamintojai ar gamintojų grupės per TL pagamino 44 % viso bendradarbiaujančių bendrovių pagaminto kiekio. Taigi atliekant atranką jie buvo laikomi tipiniais gamintojais.

(111)

Kai tirdama žalą Komisija taiko atranką, ji įprasta tvarka nustato žalos rodiklius iš dalies remdamasi atrinktais gamintojais ir iš dalies – duomenimis, susijusiais su visais Bendrijos pramonės apibrėžčiai priskiriamais gamintojais. Remiantis iš atrinktų bendrovių gauta informacija nustatyti su bendrovės veikla susiję ekonominiai veiksniai ir rodikliai, kaip antai kainos, atlyginimai, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą. Su kiekiu susiję veiksniai, kaip antai gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas, našumas, pardavimo apimtis ir rinkos dalis, atsargos, užimtumas, augimas ir dempingo skirtumo dydis, nustatyti visos Bendrijos pramonės lygiu.

5.5.2.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

3   lentelė

 

2004 m.

2005 m.

2006 m.

TL

Gamyba (tonomis)

224 153

229 917

212 017

229 110

Indeksas

100

103

95

102

Gamybos pajėgumai (tonomis)

279 362

281 023

291 902

301 327

Indeksas

100

101

104

108

Pajėgumų naudojimas

80 %

82 %

73 %

76 %

Indeksas

100

102

91

95

Šaltinis: klausimyno atsakymai

(112)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad vienas iš pagrindinių Bendrijos pramonės produktų – taip vadinamos skridininės žvakės. Jos sudaro apie 50 % Bendrijos pramonės apibrėžčiai priskiriamų gamintojų produkcijos.

(113)

Kaip galima matyti iš pateiktos lentelės, per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės gamyba nežymiai padidėjo 2 %. 2005–2006 m. gamyba sumažėjo 8 %, tačiau, didėjant suvartojamam kiekiui Bendrijoje, per TL padidėjo 11 %. Bendrijos pramonė gamybos pajėgumus nuolat didino iki apytiksliai 300 000 tonų per TL, tačiau turimi pajėgumai per TL buvo mažiau naudojami. Atsižvelgiant į tai, kad pramonės gamyba yra pakankamai sezoniška, pajėgumus visapusiškai naudoti visus metus neįmanoma, tačiau per TL pasiektas 76 % pajėgumų naudojimo rodiklis buvo pakankamai mažas, palyginti su 2004 ir 2005 m. pasiektu lygiu.

5.5.3.   Parduotas kiekis ir rinkos dalis

4   lentelė

Parduotas kiekis

2004 m.

2005 m.

2006 m.

TL

Tonos

203 388

202 993

193 524

208 475

Indeksas

100

100

95

103

Rinkos dalis

39,8 %

37,2 %

37,2 %

36,1 %

Indeksas

100

93

93

91

Šaltinis: klausimyno atsakymai

(114)

Bendrijos pramonės nepriklausomiems pirkėjams, daugiausia didiesiems mažmenininkams ir platintojams, parduotas nagrinėjamojo produkto kiekis Bendrijos rinkoje per TL padidėjo 3 %, palyginti su 2004 m. Atsižvelgiant į pakankamai žemą suvartojamo kiekio lygį 2006 m., 2005–2006 m. parduotas kiekis sumažėjo 5 %, tačiau per TL padidėjo, kaip ir Bendrijoje suvartojamas kiekis.

(115)

Tačiau pastebėta, kad Bendrijos pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti 13 % padidėjusiu Bendrijoje suvartojamu kiekiu per nagrinėjamąjį laikotarpį, o ypač 2005–2006 m., kai rinka padidėjo 11 %. Dėl to jos užimama rinkos dalis sumažėjo 3,7 procentinio punkto – nuo 39,8 iki 36,1 % per TL.

5.5.4.   Vidutinės Bendrijos pramonės vieneto kainos

(116)

Vidutinės pardavimo kainos EXW sąlygomis nepriklausomiems pirkėjams Bendrijos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 9 %. Kainos mažėjo palaipsniui per nagrinėjamąjį laikotarpį.

5   lentelė

 

2004 m.

2005 m.

2006 m.

TL

Vidutinė kaina (EUR/t)

1 613

1 565

1 496

1 460

Indeksas

100

97

93

91

Šaltinis: klausimyno atsakymai

(117)

Iš šios lentelės matyti, kad Bendrijos pramonės kaina sumažėjo ir laikotarpiu nuo 2006 m. iki TL, nors paklausa Bendrijos rinkoje didėjo.

5.5.5.   Atsargos

(118)

Metų pabaigos atsargų kiekį, kuris vidutiniškai sudaro apie 25 % gamybos, nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo galima laikyti dideliu.

6   lentelė

 

2004 m.

2005 m.

2006 m.

TL

Atsargos

52 742

76 643

53 814

56 189

Indeksas

100

145

102

107

Atsargos (gamybos % )

25 %

33 %

25 %

24 %

Indeksas

100

132

100

96

Šaltinis: klausimyno atsakymai

(119)

Tačiau didelį atsargų kiekį galima paaiškinti tuo, kad nagrinėjamasis produktas yra sezoniško pobūdžio, kad Bendrijos pramonė iš esmės gamina įprastinių rūšių produktą ir kad produktų asortimentas, kuris turi būti prieinamas pirkėjams, yra labai didelis. Atsargų kiekis 2005 m. buvo net didesnis, nes tais metais dėl mažėjančio parduoto kiekio, palyginti su 2004 m., buvo sukaupta daugiau atsargų. 2005 m. pabaigoje sulėtėjus pardavimo tempui atitinkamai sukaupta didesnis kiekis atsargų. Tačiau nemanoma, kad šiuo atveju atsargos būtų susijusiu žalos rodikliu.

5.5.6.   Užimtumas, darbo užmokestis ir našumas

7   lentelė

 

2004 m.

2005 m.

2006 m.

TL

Užimtumas. Visos darbo dienos ekvivalentas (etatai)

5 418

5 686

5 089

4 699

Indeksas

100

105

94

87

Darbo sąnaudos (EUR etatui)

19 404

16 568

19 956

21 073

Indeksas

100

85

103

109

Našumas (tonų etatui)

52

49

57

64

Indeksas

100

94

110

123

Šaltinis: klausimyno atsakymai

(120)

2005 m. užimtumo lygis buvo pakankamai aukštas iš esmės dėl to, kad buvo pasamdyti laikinieji darbuotojai, padėję patenkinti tų metų padidėjusią paklausą. Tačiau užimtumo lygis nuo 2006 m. ypatingai mažėjo, o TL pabaigoje buvo 13 % mažesnis nei 2004 m. Vidutinės darbo sąnaudos 9 % padidėjo tik nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(121)

Padidėjus darbuotojų skaičiui 2005 m. nežymiai sumažėjo našumas, tačiau dėl sumažėjusio darbuotojų skaičiaus 2006 m. našumas padidėjo, nors pagamintas kiekis 2005–2006 m. sumažėjo 8 %. Padidėjusiu parduotu ir pagamintu kiekiu bei visų pirma žemesniu užimtumo lygiu galima paaiškinti, kodėl našumas per TL, palyginti su 2004 m., sumažėjo 23 %.

5.5.7.   Gamybos sąnaudos

8   lentelė

 

2004 m.

2005 m.

2006 m.

TL

Gamybos sąnaudų iš viso (EUR/t)

1 502

1 468

1 695

1 468

Indeksas

100

98

113

98

Šaltinis: klausimyno atsakymai

(122)

Verta pastebėti, kad žaliavos, o visų pirma – parafinas, sudaro apie 50 % gamybos sąnaudų. Lentelėje parodyta, kad, išskyrus 2006 m., gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį nekito. Padidėjimą 2006 m. galima paaiškinti tuo, kad 2005–2006 m. labai padidėjo parafino kainos. Bendrijos pramonė su šia staiga padidėjusia parafino kaina kovojo parafiną keisdama, kur techniškai įmanoma, stearinu. Iš tiesų stearino kainos iki 2006 m. buvo pastovesnės, o už parafino kainas mažesnės net per TL.

(123)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonė racionalizavo gamybą, kuri buvo iš dalies perkelta į Europos bendrijos valstybes nares, ir tuo pačiu metu, siekdama sumažinti sąnaudas, turėjo ryžtingai mažinti darbo vietų skaičių, ypač nuo 2006 m.

(124)

Dėl visų šių veiksnių susiklostė tokia padėtis, kai Bendrijos pramonė sugebėjo per TL išlaikyti tokio paties lygio gamybos sąnaudas, kaip 2004 m.

5.5.8.   Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

9   lentelė

 

2004 m.

2005 m.

2006 m.

TL

Pelningumas

6,9 %

6,2 %

–13,3 %

–0,6 %

Indeksas

100

90

– 193

–9

Grynųjų pinigų srautas (tūkst. EUR)

16 215

13 732

–4 618

3 093

Indeksas

100

85

–28

19

Investicijos (tūkst. EUR)

5 435

8 876

12 058

7 326

Indeksas

100

163

222

135

Investicijų grąža

5,7 %

4,9 %

–10,7 %

–0,1 %

Indeksas

100

86

– 188

–2

Šaltinis: klausimyno atsakymai

(125)

Bendrijos pramonės pelningumas nustatytas parduodant panašų produktą gautą ikimokestinį grynąjį pelną išreiškus tokio pardavimo apyvartos procentu. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės pelningumas sumažėjo nuo 6,9 % pelno 2004 m. iki 0,6 % nuostolių per TL. Nors Bendrijos pramonės pelningumas 2004 ir 2005 m. buvo geras, padėtis ypatingai pasikeitė 2006 m. dėl tokių veiksnių, kaip gamybos sąnaudų padidėjimas ir pardavimo kainų sumažėjimas. Vidutinė pardavimo kaina per TL toliau mažėjo, tačiau sumažinus gamybos sąnaudas buvo galima tuo laikotarpiu išvengti nuostolių.

(126)

Su grynųjų pinigų srautu (t. y. pramonės gebėjimu pačiai finansuoti savo veiklą) susijusi tendencija iš esmės rodo, kaip kito pelningumas. Grynųjų pinigų srautas per TL vėl tapo teigiamu, tačiau jis buvo daug mažesnis, nei 2004 ir 2005 m. Tą patį galima pastebėti ir apie investicijų grąžą, kuri buvo neigiama ir 2006 m., ir per TL.

(127)

Nors padėtis buvo sunki, Bendrijos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį toliau investavo. Tai rodo, kad pramonė nepasirengusi atsisakyti gamybos ir mano, kad sektorius yra gyvybingas. Iš investicijų lygio matyti, kad sektoriuje pajėgiama padidinti būtiną kapitalą.

5.5.9.   Augimas

(128)

Bendrijos pramonės pardavimas Bendrijos rinkoje 2004 m.–TL padidėjo 3 %, tačiau Bendrijos pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti 13 % padidėjusiu Bendrijoje suvartojamu kiekiu. Dėl to rinkos dalis sumažėjo apytikriai 3,7 procentinio punkto.

5.5.10.   Faktinio dempingo skirtumo dydis

(129)

Nustatyta, kad vienas atrinktas eksportuojantis KLR gamintojas, kuris į Bendriją eksportuoja nedidelį kiekį, produktų Bendrijos rinkoje nepardavė dempingo kainomis. Tačiau visų kitų atrinktų eksportuojančių gamintojų 84–89 konstatuojamosiose dalyse nurodyti dempingo skirtumai yra daug didesni nei de minimis. Kaip paaiškinta 99 konstatuojamojoje dalyje, laikyta, kad visi kiti neatrinkti eksportuojantys KLR gamintojai, kurie bendradarbiavo arba nebendradarbiavo, produktą Bendrijos rinkoje pardavė dempingo kainomis. Atsižvelgiant į importo dempingo kainomis apimtį ir kainas, kaip nustatyta, vidutiniškai 48 % faktinio dempingo skirtumo poveikio negalima laikyti nereikšmingu.

5.6.   Išvada dėl žalos

(130)

Nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį pagerėjo kai kurie su Bendrijos pramonės veikla susiję kiekio rodikliai, kaip antai gamyba (+ 2 %), gamybos pajėgumai (+ 8 %), našumas (+ 23 %) ir pardavimo apimtis (+ 3 %).

(131)

Tačiau visi su Bendrijos pramonės finansine padėtimi susiję rodikliai per nagrinėjamąjį laikotarpį labai pablogėjo. Nors Bendrijos pramonė pajėgė padidinti kapitalą investicijoms, investicijų grąža per TL tapo neigiama, o grynųjų pinigų srautas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 81 %. Vidutinės pardavimo kainos sumažėjo 9 %, o pelningumas – nuo apytikriai 6,9 % 2004 m. iki 0,6 % nuostolių per TL.

(132)

Be to, kiti su Bendrijos pramone susiję žalos rodikliai per nagrinėjamąjį laikotarpį taip pat blogėjo: pajėgumų naudojimas sumažėjo 4 %, atsargos padidėjo 7 %, o užimtumas sumažėjo 13 %. Be to, Bendrijos pramonei tenkanti rinkos dalis sumažėjo nuo 39,8 % 2004 m. iki 36,1 %, tiksliau, 3,7 procentinio punkto. Bendrijos pramonei nebuvo leista pasinaudoti 13 % padidėjusia rinka, nes Bendrijos pramonė pardavimo apimtį galėjo padidinti tik 3 %.

(133)

Atlikus sąnaudų, įskaitant žaliavų sąnaudas, analizę nustatyta, kad labai padidėjo pagrindinių žaliavų kaina, tačiau Bendrijos pramonė sugebėjo per TL išlaikyti 2004–2005 m. lygio vieneto sąnaudas. Nors 2006 m.–TL paklausa padidėjo 11 %, tačiau pardavimo kainos sumažėjo 3 % ir prarasta labai daug darbo vietų. Pelningumas per TL liko neigiamas.

(134)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

6.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

6.1.   Įžanga

(135)

Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis nagrinėta, ar dempingo kainomis importuojamos KLR kilmės žvakės Bendrijos pramonei padarė tokią rimtą žalą, jog ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kainomis nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Bendrijos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kainomis.

6.2.   Importo dempingo kainomis poveikis

(136)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad iš KLR į Bendriją eksportuotos žvakės Bendrijos rinkoje per TL buvo parduodamos labai mažomis dempingo kainomis. Kaip nurodyta 129 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad bendradarbiaujantys eksportuojantys KLR gamintojai nagrinėjamąjį produktą pardavė taikydami vidutinį 26,2 % dempingo skirtumą. Be to, reikėtų pabrėžti, kad apie 55 % Kinijos eksportuotojų atliekant tyrimą nebendradarbiavo. Esama neabejotinų įrodymų, kad tie eksportuotojai pardavė dar mažesnėmis dempingo kainomis, nei tyrime bendradarbiavę eksportuotojai.

(137)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo dempingo kaina apimtis Bendrijos rinkoje padidėjo 36 %. Apimtis padidėjo importuojant labai mažomis dempingo kainomis, dėl kurių Bendrijos pramonės kainos per TL buvo priverstinai mažinamos apytikriai 9 %. Kaip paaiškinta 108 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl importo dempingo kainomis kainos pagrindiniame Bendrijos pramonės rinkos segmente buvo dar labiau priverstinai mažinamos – net 12,1 %. Todėl dempingą vykdantiems eksportuotojams tenkanti rinkos dalis per TL padidėjo nuo apytiksliai 27,5 iki apytiksliai 33 %, t. y. daugiau nei 5 procentiniais punktais.

(138)

Remiantis statistiniais Eurostato importo duomenimis paaiškėjo, kad kategorijų, kurioms priskiriami pagrindiniai Bendrijos pramonės gaminami ir parduodami produktai, importas dempingo kaina iš esmės dar labiau padidėjo. Importas dempingo kainomis šiame rinkos segmente padidėjo 46 %, o tokio importo užimama rinkos dalis šiame segmente padidėjo apie 3,5 procentinio punkto. Tokią raidą reikėtų vertinti atsižvelgiant į bendrai didelį dėl importo dempingo kainomis priverstinį kainų mažinimą ir spaudimą kainoms Bendrijos rinkoje.

(139)

Tuo pačiu metu Bendrijos pramonės parduotas kiekis padidėjo tik 3 %, nors suvartojamas kiekis iš viso padidėjo 13 %. Todėl užimama rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo nuo 39,8 iki 36,1 %, tiksliau, prarasta 3,7 procentinio punkto rinkos dalies.

(140)

Be to, pastebėta, kad 2006 m. su Bendrijos pramonės veikla susiję rodikliai buvo ypač neigiami, nes, palyginti su 2005 m., patirta daug nuostolių. Tokia padėtis sutapo su tuo, kad į Bendrijos rinką iš KLR ir toliau mažomis kainomis buvo importuojamas didelis produkto kiekis, o Bendrijoje suvartojamas kiekis sumažėjo 5 %. Bendras Bendrijos parduotas kiekis mažėjo, kaip ir importo dempingo kaina parduotas kiekis, o Bendrijos pramonės kainos sumažėjo 5 %, kad atitiktų importo dempingo kainų lygį.

(141)

Nagrinėjant laikotarpį nuo 2006 m. iki TL pabaigos paaiškėjo, kad suvartojamas kiekis padidėjo 11 %. Bendrijos pramonei pavyko parduotą kiekį padidinti 8 %, tačiau importas dempingo kainomis iš viso padidėjo dar labiau (+ 18 %). Tuo pačiu metu dempingo kainomis vykdomo importo kainos sumažėjo 3 %. Bendrijos pramonė negalėjo pasinaudoti rinkos augimu ir sumažėjusiomis gamybos sąnaudomis. Ji turėjo atsižvelgti į pardavimo kainos mažėjimo tendenciją ir per TL dar 2,5 % sumažino kainas, tokiu būdu dar padidindama 2006 m. patirtus nuostolius.

(142)

Manoma, kad dėl importo mažomis dempingo kainomis Bendrijos rinkoje toliau daromas spaudimas neleido Bendrijos pramonei per TL nustatyti tokias pardavimo kainas, kurios atitiktų sąnaudas. Tuo galima paaiškinti sumažėjusią rinkos dalį, žemą pardavimo kainų lygį ir neigiamą Bendrijos pramonės pelningumą tuo laikotarpiu. Todėl daroma preliminari išvada, kad importo mažomis dempingo kainomis iš KLR augimas per TL darė didelį neigiamą poveikį Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai.

6.3.   Kitų veiksnių poveikis

6.3.1.   Paklausos raida

(143)

Kaip minėta 94 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijoje sunaudojamas žvakių kiekis 2004 m.–TL padidėjo 13 %. Taigi Bendrijos pramonė galėjo veikti padidėjusioje rinkoje, dėl to Bendrijos pramonei padaryta materialinė žala negali būti susieta su suvartojimo raida Bendrijos rinkoje.

6.3.2.   Importas ne dempingo kainomis

(144)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad importuojami produktai, kurie, kaip nustatyta, buvo parduodami ne dempingo kainomis, Bendrijos rinkoje buvo parduodami pakankamai didele kaina. Todėl manyta, kad toks importas nebuvo susijęs su mažomis Bendrijos pramonės pardavimo kainomis ir patirta žala.

6.3.3.   Importas iš kitų trečiųjų šalių

(145)

Importo iš kitų trečiųjų šalių kiekio ir kainų tendencijos 2004 m.–TL:

10   lentelė

Kita trečioji šalis

2004 m.

2005 m.

2006 m.

TL

Importas iš viso (tonomis)

18 189

19 723

18 031

19 447

Indeksas

100

108

99

107

Rinkos dalis

3,6 %

3,6 %

3,5 %

3,4 %

Indeksas

100

100

97

94

Kaina (EUR/t)

2 643

2 690

3 028

3 207

Indeksas

100

102

115

121

Šaltinis: Eurostatas

(146)

Iš trečiųjų šalių, kurios yra nesusijusios su šiuo tyrimu, importuojamas kiekis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 7 %, tačiau per TL buvo vidutinio lygio. Veikiausiai tai daugiausia didelės vertės specialūs produktai, importuojami būtent iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV). Dėl to, kad Bendrijoje suvartojamas kiekis padidėjo daugiau, per TL prarasta 0,2 procentinio punkto rinkos dalies. Tokio importo kainos, kurios per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo pakankamai didelės, per tą laikotarpį padidėjo 21 %.

(147)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad šis importas nebuvo susijęs su Bendrijos pramonės patirta materialine žala.

6.3.4.   Bendrijos pramonės apibrėžčiai nepriskirti Bendrijos gamintojai

(148)

Kaip nurodyta 92 konstatuojamojoje dalyje, iš turimos informacijos apie Bendrijos žvakių rinką matyti, kad apie 40 % Bendrijos gamybos šiame tyrime nepriskirta Bendrijos pramonės apibrėžčiai.

(149)

Tam tikri Bendrijos gamintojai, kurie pagamina apie 17 % Bendrijos produkcijos, prieštaravo tyrimo inicijavimui, nes daugelis jų iš KLR importavo gana didelį žvakių kiekį. 136–142 konstatuojamosiose dalyse analizuojant importo dempingo kainomis iš KLR poveikį atsižvelgta į tokių gamintojų importo iš KLR poveikį. Kiti Bendrijos gamintojai, pagaminantys 23 % Bendrijos produkcijos, apie save nepranešė arba nepareiškė nuomonės dėl šio tyrimo inicijavimo.

(150)

Išanalizavus su Bendrijos rinka susijusius duomenis nustatyta, kad visi kiti Bendrijos gamintojai, parduodami savo produkciją, per nagrinėjamąjį laikotarpį rinkos dalį prarado, o ne padidino. Per tyrimą nenustatyta jokia konkreti problema, susijusi su Bendrijos gamintojų konkurencija parduodant pačių pagamintas žvakes, ar koks nors prekybą iškraipantis poveikis, kuriuo būtų galima paaiškinti Bendrijos pramonei padarytą materialinę žalą.

(151)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad Bendrijos pramonės apibrėžčiai nepriskiriami gamintojai nebuvo susiję su Bendrijos pramonei padaryta materialine žala.

6.3.5.   Bendrijos pramonės eksporto rodikliai

(152)

Remiantis Eurostato duomenimis ir atrinktų Bendrijos gamintojų klausimyno atsakymais nustatyta, kad Bendrijos gamintojų žvakių eksportas už Bendrijos teritorijos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo iš viso 10 %, tiksliau, nuo 47 701 tonos 2004 m. iki 52 565 tonų per TL. Pagrindinės eksporto rinkos – tai Norvegija, Šveicarija ir JAV, kuriose kainų lygis apskritai yra gana aukštas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonei pavyko padidinti eksportą į trečiąsias šalis, ypač 2005–2006 m., kai Bendrijoje suvartojamas kiekis sumažėjo 5 %. Tokia gana gera eksporto veikla buvo ypač naudinga per TL.

(153)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad Bendrijos pramonės eksportas nebuvo susijęs su Bendrijos pramonei per TL padaryta žala.

6.3.6.   Bendrijos pramonės žvakių importas

(154)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Bendrijos pramonė importuodama žvakes iš KLR sau darė žalą.

(155)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad kai kurie Bendrijos pramonės apibrėžčiai priskirti gamintojai KLR kilmės žvakes importavo tam, kad papildytų produktų asortimentą. Tačiau nustatyta, kad per TL pirkta nedaug, tiksliau, mažiau nei 5 % produktų, palyginti su susijusių Bendrijos gamintojų parduotu kiekiu.

(156)

Tuo remiantis padaryta preliminari išvada, kad Bendrijos pramonės nagrinėjamojo produkto importas iš KLR nebuvo susijęs su Bendrijos pramonei per TL padaryta materialine žala.

6.3.7.   Bendrijos pramonės gamybos perkėlimas

(157)

Tam tikrų suinteresuotųjų šalių teigimu Bendrijos pramonė patyrė pajėgumų naudojimo nuostolių ir prarado rinkos dalį dėl to, kad ypač 2006 m. perkėlė dalį gamybos į kitas Bendrijos valstybes nares. Be to, jų teigimu, pardavimo kainos sumažėjo dėl tose valstybėse narėse, kuriose tariamai daromas didesnis spaudimas pardavimo kainoms, vyraujančių konkurencijos sąlygų.

(158)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos gamybos pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį palaipsniui padidėjo 8 %, o ne mažėjo. Be to, nustatyta, kad pajėgumai daugiausiai padidėjo laikotarpiu nuo 2006 m. ir per TL. Pagaliau taip pat nustatyta, kad ir Bendrijos pramonės gamyba, ir parduotas kiekis 2006 m.–TL padidėjo 8 %. Todėl tvirtinimui prieštarauja per tyrimą nustatyti faktai, įrodantys, kad gamybos pajėgumai, gamyba ir atsargos padidėjo. Kaip nurodyta 115 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonė rinkos dalį prarado dėl to, kad ji negalėjo tuo laikotarpiu visapusiškai pasinaudoti rinkos augimu.

(159)

Be to, 122–124 konstatuojamosiose dalyse nurodyta, kad dėl Bendrijos pramonės restruktūrizavimo veiksmų 2006 m. jos vidutinės gamybos sąnaudos per TL sumažėjo net 14 %. Atliekant tyrimą nenustatyta požymių, kad Bendrijos pramonės pirkėjų grupė akivaizdžiai pakeitė Bendrijoje, kaip tvirtino susijusios šalys. Priešingai – manoma, kad dėl importo mažomis dempingo kainomis iš KLR daromo spaudimo kainoms žvakių kainų lygis Bendrijos rinkoje buvo žemas.

(160)

Tuo remiantis per tyrimą nenustatyta, kad Bendrijos pramonės atliktas gamybos perkėlimas būtų susijęs su Bendrijos pramonei per TL padaryta materialine žala.

6.3.8.   Europos parafino gamintojų kartelio egzistavimo poveikis

(161)

Tam tikros šalys teigė, kad Bendrijos pramonei žala padaryta dėl to, kad Bendrijos rinkoje padidėjo pagrindinės žaliavos, tiksliau, parafino, kaina. Tiksliau jie nurodė Europos Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato (Konkurencijos GD) prieštaravimo pareiškimą, kuriame teigiama, kad iki 2005 m. pradžios egzistavo Europos parafino gamintojų kartelis. Todėl šalys ragino Komisiją atidžiai nagrinėti faktus ir stebėti naujus pokyčius, susijusius su kartelio poveikiu ekonominei Bendrijos pramonės padėčiai.

(162)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad padidėjusi parafino kaina poveikio turėjo ne tik Bendrijos rinkai, bet ir kitoms pasaulio rinkoms, nes parafino, kuris yra naftos darinys, kainų raida yra glaudžiai susijusi su naftos kainų raida.

(163)

Be to, kaip paaiškinta 122–124 konstatuojamosiose dalyse, Bendrijos pramonei pavyko per TL kontroliuoti sąnaudas. Padidėjus parafino kainai parafinas buvo pakeistas stearinu. Bendrijos pramonė taip pat racionalizavo gamybą ir sugebėjo gerokai sumažinti sąnaudas, kurios per TL atitiko 2004 ir 2005 m. sąnaudas.

(164)

Konkurencijos GD iš tiesų atliko tyrimą dėl tariamo tam tikrų parafino – pagrindinės Bendrijos žvakių pramonės žaliavos – gamintojų kartelio egzistavimo, o išvadas oficialiai paskelbė 2008 m. spalio mėn. pradžioje.

(165)

Pirmą kartą analizuojant minėtas išvadas, susijusias su dabartiniu antidempingo tyrimu, matyti, kad Bendrijos pramonė apie trečdalį parafino gavo iš bendrovių, kurios per TL, o tiksliau, 2007 m., buvo sudariusios kartelį. Iš patikrintų to laikotarpio duomenų matyti, kad vidutinė iš kartelį sudarančių bendrovių pirkto parafino kaina atitinka iš kitų Bendrijos tiekėjų pirkto parafino kainas. Be to, verta pastebėti, kad nustatyta, jog Bendrijos pramonės pirkto parafino kainos atitiko parafino kainas KLR – tai vienintelė šiame tyrimo etape turima informacija apie kainas ne ES valstybėse.

(166)

Konkurencijos GD tyrimą inicijavo 2005 m. balandžio mėn., o šio tyrimo nagrinėjamam laikotarpiui priskiriama šiek tiek daugiau nei vieneri metai, kuriais, kaip nustatyta, egzistavo kartelis. Todėl būtų galima tvirtinti, kad dėl kartelio egzistavimo 2004 m. tie metai yra netinkami ar netipiški analizuojant žalą ir priežastinį ryšį.

(167)

Kadangi galima manyti, jog kartelis nustojo egzistuoti, kai Konkurencijos GD pradėjo tyrimą, tiksliau, 2005 m. pradžioje, buvo palygintos tendencijos, susijusios su ekonomine Bendrijos pramonės padėtimi, kai kartelis dar egzistavo, tiksliau, 2004 m., ir po to, kai kartelis nustojo egzistuoti, tiksliau, 2005 m. Palyginus nustatyta, kad su Bendrijos pramonės žala susijusios tendencijos iš esmės nesikeitė. Todėl, atsižvelgiant į žalos rodiklių raidą 2005 m.–TL, su žala susijusi padėtis ir 130–134 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados nepasikeitė.

(168)

Be to, remiantis šiuo metu turima informacija paaiškėjo, kad padidėjusios žaliavų sąnaudos ir kartelis negalėjo padaryti materialinio poveikio ekonominei Bendrijos pramonės padėčiai, kuri buvo išsamiai nagrinėjama nuo 2004 m. iki 2007 m. pabaigos.

(169)

Tačiau toliau atliekant tyrimą bus išsamiai nagrinėjamas galimas kartelio poveikis, kuris galėjo būti padarytas Bendrijos rinkai.

6.4.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(170)

Remiantis minėta analize nustatyta, kad 2004 m.–TL labai padidėjo KLR kilmės importo mažomis dempingo kainomis apimtis ir rinkos dalis. Be to, nustatyta, kad importuota labai mažomis dempingo kainomis, kurios buvo daug mažesnės už Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje už panašių rūšių produktus nustatytas kainas.

(171)

Padidėjusi importo mažomis dempingo kainomis iš KLR apimtis ir rinkos dalis sutapo ne tik su apskritai padidėjusia paklausa Bendrijoje, bet ir su neigiamais pardavimo kainų pokyčiais, didelės Bendrijos pramonės užimamos rinkos dalies netekimu ir pagrindinių rodiklių, susijusių su ekonomine Bendrijos pramonės padėtimi per TL pablogėjimu. Bendrijos pramonė 2006 m. patyrė daug nuostolių ir per TL toliau veikė nuostolingai.

(172)

Nagrinėjant kitus žinomus veiksnius, dėl kurių Bendrijos pramonei galėjo būti padaryta žala, paaiškėjo, kad nė vienas toks veiksnys negalėjo padaryti didelio neigiamo poveikio Bendrijos pramonei, o ypač per TL.

(173)

Remiantis aprašyta analize, kurią atliekant buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Bendrijos pramonės padėčiai nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kainomis, daroma preliminari išvada, kad importas iš KLR Bendrijos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

7.   BENDRIJOS INTERESAI

7.1.   Pirminė pastaba

(174)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu nagrinėta, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų antidempingo priemonių taikymas neatitiktų Bendrijos interesų. Bendrijos interesai analizuoti remiantis visų įvairių susijusių interesų, t. y. Bendrijos pramonės, žaliavų tiekėjų, importuotojų ir nagrinėjamojo produkto vartotojų interesų, vertinimu.

7.2.   Bendrijos pramonė

(175)

Bendrijos pramonę sudaro daug visoje Bendrijoje įsikūrusių mažųjų ir vidutinių gamintojų, kurie tiesiogiai įdarbinę apie 5 000 darbuotojų, o didžiąją dalį žaliavų perka iš Bendrijos tiekėjų. Tai reiškia, kad Bendrijoje yra daug nuo šios pramonės priklausančių bendrovių. Dėl to žvakių pramonės ekonominis poveikis, o ypač poveikis užimtumui Bendrijoje, yra daug didesnis.

(176)

Kad ir toliau būtų konkurencinga, Bendrijos pramonė toliau stengėsi padidinti kapitalą ir investuoti į gamybos procesų modernizavimą ir automatizavimą. Be to, pastebėta, kad dėta daug pastangų siekiant restruktūrizuoti gamybą ir sumažinti sąnaudas. Tai rodo, kad pramonė yra gyvybinga ir nepasirengusi nustoti gaminti.

(177)

Manoma, kad nenustačius laikinųjų antidempingo priemonių ekonominė Bendrijos pramonės padėtis toliau blogėtų ir būtų sumenkintos pastarųjų metų pastangos, o visų pirma – investicijos. Per trumpą laiką dėl to būtų uždarytos ne tik žvakių, bet ir gamintojų pramonės šakų bendrovės ir atitinkamai prarasta darbo vietų Bendrijoje.

(178)

Tikimasi, kad nustačius laikinuosius antidempingo muitus Bendrijos rinkoje padidės žvakių kainų lygis, o Bendrijos pramonė vėl galės dirbti pelningai. Kainas pakaktų padidinti 7 %, kad ši pramonės šaka galėtų greitai pasiekti priimtiną pelningumo lygį. Be to, dėl siūlomų priemonių Bendrijos pramonė veikiausiai galės atgauti bent dalį per nagrinėjamąjį laikotarpį prarastos rinkos dalies, o tai vėliau turės teigiamo poveikio jos ekonominei padėčiai ir pelningumui.

7.3.   Importuotojai

(179)

Gauti šeši importuotojų klausimyno atsakymai, iš kurių tik du galėjo būti laikomi reikšmingais analizuojant Bendrijos interesus.

(180)

Minėti du reikšmingus atsakymus pateikę ir atliekant tyrimą bendradarbiavę importuotojai prieštaravo antidempingo priemonių nustatymui. Tie importuotojai per TL importavo apie 3 % visų iš KLR į Bendriją importuotų žvakių ir sunaudojo apie 1 % Bendrijoje sunaudojamų žvakių. Prekybos žvakėmis apyvarta sudaro 3,4 % bendrovių veiklos.

(181)

Nustatyta, kad bendras šių importuotojų skirtumas perkant žvakes iš KLR per TL sudarė 15–25 % per TL, nes jie iš esmės parduoda platintojams Bendrijos rinkoje. Taigi nustačius laikinąsias antidempingo priemones tiesioginis poveikis šiems dviem bendradarbiaujantiems importuotojams bus reikšmingas, jei jie negalės galimo priemonių poveikio perkelti pirkėjams. Atlikus tyrimą nustatyta, kad žvakių kainos dideliems pirkėjams, kaip antai platintojams, per TL buvo gerokai sumažintos, tačiau mažmenininkai net parduodami pagrindinius produktus mažmenomis gavo patenkinamą bendrąjį pelną. Tuo remiantis manoma, kad bent dalį pirkimo kainos padidėjimo dėl antidempingo priemonių arba visą padidėjimą būtų galima perkelti į įvairius platinimo grandinės etapus iki mažmenininkų.

(182)

Atsižvelgiant į tai, kad žvakių verslas sudaro mažą bendradarbiaujančių importuotojų apyvartos dalį, t. y. tik 3,4 %, ir kad importuotojai veikiausiai galėtų bent dalį kainos padidėjimo perkelti į platinimo grandinę, daroma preliminari išvada, kad laikinųjų priemonių poveikis jų finansinei padėčiai nebus reikšmingas.

(183)

Didelės mažmenininkų, kurie per TL importavo didelį kiekį žvakių, grupės nepasisiūlė bendradarbiauti arba pateikė atsakymus, kurie analizuojant Bendrijos interesus buvo nereikšmingi. Todėl buvo neįmanoma remiantis patikrintais duomenimis tiksliai įvertinti visapusiško siūlomų antidempingo priemonių poveikio šių grupių pelningumui.

(184)

Tačiau, nors šios šalys nebendradarbiavo, Komisija ieškojo viešos informacijos apie žvakių (visų pirma skridininių žvakių) mažmenines kainas ir vertino galimą laikinųjų antidempingo priemonių poveikį mažmenininkams. Skridininės žvakės per TL sudarė didelę tiek iš KLR eksportuotų, tiek Bendrijos pramonės parduotų žvakių dalį. Vėliau palygintas vidutinis muitas, mokėtinas už žvakes, kurios importuojamos iš KLR, su galimu Bendrijos pramonės pagamintų skridininių žvakių kainos padidėjimu.

(185)

Remiantis vieša informacija nustatyta, kad dideli mažmenininkai prekiaudami žvakėmis gauna kelių šimtų procentų dydžio patenkinamą bendrąjį pelno dydį. Praktiškai tariant tai reiškia, kad už pakuotę įprastinių žvakių, parduodamų vartotojams už indeksuotą mažmeninę kainą, kuri yra lygi 100, mažmenininkų gaunamas bendrasis pelnas pritaikius indeksą gali būti net 70. Remiantis patikrintais duomenimis, indeksuota kaina už tokią pačią iš KLR importuotą pakuotę, būtų lygi 30, o nustačius laikinąsias antidempingo priemones, atsižvelgiant į atitinkamą importui dempingo kainomis tenkančią rinkos dalį, indeksuotas muitas būtų lygus 4.

(186)

Jei didieji mažmenininkai tą pačią žvakių pakuotę pirktų tiesiogiai iš Bendrijos pramonės, jų bendrasis pelnas ir toliau būtų didelis, net jei kaina padidėtų tiek, kiek nurodyta 178 konstatuojamojoje dalyje. Pakuotės pirkimo kaina indeksuota forma mažmenininkams būtų apie 35.

(187)

Išanalizavus galima daryti išvadą, kad laikinųjų priemonių poveikis (jei toks būtų) mažmenininkų bendrovėms būtų labai nedidelis. Yra požymių, kad didžiąją siūlomų priemonių dalį jie netgi galėtų absorbuoti neperkeldami priemonių poveikio vartotojams, o jų pelno dydžiui didelio poveikio nebūtų padaryta.

(188)

Tokiomis aplinkybėmis padaryta preliminari išvada, kad, remiantis turima informacija, antidempingo priemonės importuotojams veikiausiai neturės materialinio poveikio, jei iš viso bus padarytas poveikis.

7.4.   Vartotojai

(189)

Žvakės yra tipinė vartojimo prekė, tačiau vartotojų interesus atstovaujančios asociacijos nebendradarbiavo. Tačiau, atsižvelgiant į surinktus duomenis apie dideles mažmenininkų grupes Bendrijoje, nagrinėtas galimas laikinųjų antidempingo priemonių poveikis Bendrijos vartotojams.

(190)

Kaip paaiškinta 185 ir 186 konstatuojamosiose dalyse, mažmenininkai ir, visų pirma, didelės mažmenininkų grupės gauna tokį didelį bendrąjį pelną, kad jo turėtų pakakti tam, kad laikinosios antidempingo priemonės būtų absorbuotos kainos padidėjimo neperkeliant vartotojams.

(191)

Tokiomis aplinkybėmis padaryta preliminari išvada, kad materialinis poveikis vartotojams neturėtų būti padarytas.

7.5.   Žaliavų tiekėjai

(192)

Vienas parafino tiekėjas pranešė apie save ir pateikė žvakių gamyboje naudojamų žaliavų tiekėjams skirto klausimyno atsakymus. Primenama, kad parafinas gali sudaryti iki 50 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų.

(193)

Kaip nurodyta 175 konstatuojamojoje dalyje, būsima Bendrijos pramonės padėtis veikiausiai padarytų teigiamą poveikį žaliavų tiekėjams. Daroma preliminari išvada, kad nustačius antidempingo priemones nebūtų pažeisti žaliavų tiekėjų interesai.

7.6.   Konkurenciją ir prekybą iškraipantis poveikis

(194)

Kalbant apie Bendrijos rinką, jei bus nustatytos antidempingo priemonės, susiję eksportuojantys Kinijos gamintojai, atsižvelgiant į stiprią jų padėtį rinkoje, tikriausiai toliau pardavinės savo produktus, nors ir ne dempingo kainomis. Kadangi yra daug Bendrijos ir Kinijos gamintojų, Bendrijos rinkoje tikriausiai vis tiek pakaks didelių konkurentų. Todėl importuotojai – ar tai būtų prekybininkai, platintojai ar mažmenininkai – taigi kartu ir vartotojai, veikiausiai ir toliau galės pasirinkti iš keleto žvakių tiekėjų.

(195)

Tačiau jei priemonių nebūtų nustatyta, Bendrijos pramonės, kuri užima svarbią rinkos dalį, ateičiai per trumpą ar vidutinį laikotarpį iškiltų pavojus. Jei būtų leidžiama importuoti dempingo kainomis iš KLR į Bendrijos rinką netaisant prekybą kraipančio poveikio, daug Bendrijos gamintojų išnyktų, taigi įvairūs ūkinės veiklos vykdytojai turėtų mažesnį pasirinkimą, sumažėtų konkurencija, o Bendrijos rinkoje būtų prarasta daug darbo vietų.

7.7.   Išvada dėl Bendrijos interesų

(196)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl šiuo atveju nereikėtų nustatyti antidempingo priemonių.

8.   PASIŪLYMAS DĖL LAIKINŲJŲ ANTIDEMPINGO PRIEMONIŲ

8.1.   Žalos pašalinimo lygis

(197)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias antidempingo priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kainomis.

(198)

Siekiant nustatyti muito dydį atsižvelgta į nustatytų dempingo skirtumų ir muito dydį, kurio reikia Bendrijos pramonės patiriamai žalai pašalinti.

(199)

Remiantis tyrimo duomenimis manoma, kad pelnas, kuris būtų gautas, jei nebūtų importo dempingo kainomis, turėtų būti nustatytas remiantis 2004 ir 2005 metais, kai Bendrijos pramonė gavo pelną ir kai Bendrijos rinkoje buvo mažiau iš Kinijos importuojamų produktų. Todėl manyta, kad 6,5 % apyvartos sudarantis pelno dydis galėtų būti laikomas tinkamu minimaliu dydžiu, kurį Bendrijos pramonė galėjo tikėtis pasiekti, jeigu nebūtų buvę žalingo dempingo. Būtinas kainų padidėjimas tuomet buvo nustatytas remiantis atrinktų eksportuojančių KLR gamintojų visų rūšių produktų svertinės vidutinės importo kainos palyginimu su nežalinga Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduotų visų rūšių produktų kaina per TL. Nežalinga kaina nustatyta prie Bendrijos pramonės gamybos sąnaudų pridėjus minėtą 6,5 % pelno dydį. Taip lyginant gautas skirtumas tuomet buvo išreikštas palygintų rūšių CIF importo vertės procentais.

8.2.   Laikinosios priemonės

(200)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi importuojamiems KLR kilmės produktams turėtų būti nustatyti laikinieji antidempingo muitai, kurių dydis prilygtų mažesniam iš dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(201)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Taigi jos parodo šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muito normos (kitaip nei visai šaliai apskaičiuotas muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik tiems importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos negali būti taikomos – jiems taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(202)

Nustatyti dempingo ir žalos skirtumai:

Bendrovė

Dempingo skirtumas

Žalos skirtumas

Aroma Consumer Products (Hangzhou) Co., Ltd.

54,9 %

68,0 %

Dalian Bright Wax Co., Ltd.

12,7 %

5,2 %

Dalian Talent Gift Co., Ltd.

34,8 %

24,3 %

Gala-Candles (Dalian) Co., Ltd.

18,3 %

13,2 %

Ningbo Kwung’s Home Interior & Gift Co., Ltd.

14,0 %

0 %

Ningbo Kwung’s Wisdom Art & Design Co., Ltd.

0 %

Nėra duomenų

Qingdao Kingking Applied Chemistry Co., Ltd.

16,7 %

0 %

Neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms

26,2 %

26,8 %

Visoms kitoms bendrovėms

66,1 %

62,8 %

(203)

Atsižvelgiant į tai, kad žvakės labai dažnai importuojamos rinkiniais kartu su stovais, laikikliais ir kitomis dalimis, manyta, kad būtų tikslinga muitą nustatyti kaip fiksuotą sumą, remiantis žvakių sudėtyje esančiu kuro, įskaitant dagtį, kiekiu, nes šiuo atveju tokia nagrinėjamojo produkto matavimo forma yra tinkama.

9.   ATSKLEIDIMAS

(204)

Pirmiau nurodytos preliminarios išvados bus atskleistos visoms suinteresuotosioms šalims, kurios bus paragintos raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Jų pastabos bus nagrinėjamos ir prieš priimant galutinį sprendimą prireikus į jas bus atsižvelgta. Siekiant priimti galutines išvadas preliminarios išvados gali būti svarstomos iš naujo,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės žvakėms, plonoms žvakėms ir panašiems dirbiniams, išskyrus atminimo žvakes ir kitus lauko degiklius, kurių KN kodai yra ex 3406 00 11, ex 3406 00 19 ir ex 3406 00 90 (TARIC kodai 3406001190, 3406001990 ir 3406009090), nustatomas laikinasis antidempingo muitas.

Šiame reglamente atminimo žvakės ir kiti lauko degikliai – tai žvakės, plonos žvakės ir panašūs dirbiniais, pasižymintys viena ar daugiau iš išvardytų savybių:

a)

kuro sudėtyje yra daugiau kaip 500 ppm tolueno;

b)

kuro sudėtyje yra daugiau kaip 100 ppm benzeno;

c)

dagties skersmuo yra ne mažesnis kaip 5 mm;

d)

yra atskirai įdėti į plastikinę talpyklą, kurios vertikalios sienelės yra ne mažesnės kaip 5 cm aukščio.

2.   Laikinojo antidempingo muito norma – tai fiksuota eurų suma už toliau išvardytų bendrovių gaminamų produktų sudėtyje esančio kuro (dažniausiai, bet nebūtinai lajaus, stearino, parafino ar kitų vaškų, įskaitant dagtį) toną:

Bendrovė

Muito dydis

(EUR už toną kuro)

Papildomas TARIC kodas

Aroma Consumer Products (Hangzhou) Co., Ltd.

593,17

A910

Dalian Bright Wax Co., Ltd.

81,87

A911

Dalian Talent Gift Co., Ltd.

375,90

A912

Gala-Candles (Dalian) Co., Ltd.

202,60

A913

Ningbo Kwung’s Home Interior & Gift Co., Ltd.

0

A914

Ningbo Kwung’s Wisdom Art & Design Co., Ltd.

0

A915

Qingdao Kingking Applied Chemistry Co., Ltd.

0

A916

Priede išvardytoms bendrovėms

396,93

A917

Visoms kitoms bendrovėms

671,41

A999

3.   1 dalyje nurodytas produktas į laisvą apyvartą Bendrijoje išleidžiamas tik tuo atveju, jeigu pateikiama laikinojo muito dydžio garantija.

4.   Jeigu prekės buvo sugadintos prieš jas išleidžiant į laisvą apyvartą ir todėl faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina siekiant nustatyti muitinę vertę paskirstoma proporcingai pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (3) 145 straipsnį, antidempingo muito dydis, apskaičiuotas remiantis minėtais dydžiais, proporcingai sumažinamas paskirstytai faktiškai sumokėtai arba mokėtinai kainai.

5.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

1.   Nepažeisdamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 20 straipsnio, suinteresuotosios šalys gali reikalauti atskleisti esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo priimtas šis reglamentas, per mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą būti išklausytoms Komisijos.

2.   Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 21 straipsnio 4 dalį, susijusios šalys per mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos gali pateikti pastabas dėl jo taikymo.

3 straipsnis

Šio reglamento 1 straipsnis taikomas šešis mėnesius.

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 14 d.

Komisijos vardu

Catherine ASHTON

Komisijos narė


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1.

(2)  OL C 43, 2008 2 16, p. 14.

(3)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1.


PRIEDAS

Neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys Kinijos gamintojai

Papildomas TARIC kodas A917

Bendrovės pavadinimas

Miestas

Beijing Candleman Candle Co., Ltd.

Beijing

Cixi Shares Arts & Crafts Co., Ltd.

Cixi

Dalian All Bright Arts & Crafts Co., Ltd.

Dalian

Dalian Aroma Article Co., Ltd.

Dalian

Dalian Glory Arts & crafts Co., Ltd.

Dalian

Dandong Kaida Arts & crafts Co., Ltd.

Dandong

Dehua Fudong Porcelain Co., Ltd.

Dehua

Dongguan Xunrong Wax Industry Co., Ltd.

Dongguan

Xin Lian Candle Arts & Crafts Factory

Zhongshan

Fushun Hongxu Wax Co., Ltd.

Fushun

Fushun Pingtian Wax Products Co., Ltd.

Fushun

Future International (Gift) Co., Ltd.

Taizhou

Greenbay Craft (Shanghai) Co., Ltd.

Shanghai

Horsten Xi'an Innovation Co., Ltd.

Xian

M.X. Candles and Gifts (Taicang) Co., Ltd.

Taicang

Ningbo Hengyu Artware Co., Ltd.

Ningbo

Ningbo Junee Gifts Designers & Manufacturers Co., Ltd

Ningbo

Qingdao Allite Radiance Candle Co., Ltd.

Qingdao

Shanghai Changran Industrial & Trade Co., Ltd.

Shanghai

Shanghai Daisy Gifts Manufacture Co., Ltd.

Shanghai

Shanghai EGFA International Trading Co., Ltd.

Shanghai

Shanghai Huge Scents Factory

Shanghai

Shanghai Kongde Arts & Crafts Co., Ltd.

Shanghai

Shenyang Shengwang Candle Co., Ltd.

Shenyang

Shenyang Shenjie Candle Co., Ltd.

Shenyang

Taizhou Dazhan Arts & Crafts Co., Ltd.

Taizhou

Zheijang Hong Mao Household Co., Ltd.

Taizhou

Zheijang Neeo Home Decoration Co., Ltd.

Taizhou

Zheijang Ruyi Industry Co., Ltd.

Taizhou

Zheijang Zhaoyuan Industry Co., Ltd.

Taizhou

Zhejiang Aishen Candle Arts & Crafts Co., Ltd.

Jiaxing

Zhongshan Zhongnam Candle Manufacturer Co., Ltd.

Zhongshan


15.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/47


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1131/2008

2008 m. lapkričio 14 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 474/2006, sudarantis oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2111/2005 dėl oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašo sudarymo ir oro transporto keleivių informavimo apie skrydį vykdančio oro vežėjo tapatybę bei panaikinantį Direktyvos 2004/36/EB 9 straipsnį (1), ypač į jo 4 straipsnį,

kadangi:

(1)

2006 m. kovo 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 474/2006 sudarytas oro vežėjų, kuriems taikomas Reglamento (EB) Nr. 2111/2005 (2) II skyriuje nurodytas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašas.

(2)

Vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 2111/2005 4 straipsnio 3 dalimi, kai kurios valstybės narės pateikė Komisijai informacijos, kuri svarbi atnaujinant Bendrijos sąrašą. Susijusios informacijos pateikė ir trečiosios valstybės. Todėl Bendrijos sąrašas turėtų būti atnaujintas.

(3)

Komisija tiesiogiai arba, jei tai buvo neįmanoma, per valdžios institucijas, atsakingas už teisės aktais nustatytą oro vežėjų priežiūrą, visiems susijusiems oro vežėjams pranešė pagrindinius faktus ir priežastis, dėl kurių bus priimtas sprendimas jiems drausti vykdyti veiklą Bendrijoje arba į Bendrijos sąrašą įtrauktam oro vežėjui pakeisti nustatyto veiklos draudimo sąlygas.

(4)

Komisija susijusiems oro vežėjams suteikė galimybę susipažinti su valstybių narių pateiktais dokumentais, raštu pateikti pastabas ir per 10 darbo dienų pateikti informaciją žodžiu Komisijai bei Skrydžių saugos komitetui, įsteigtam 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje (3).

(5)

Komisija, o tam tikrais atvejais ir kai kurios valstybės narės, konsultavosi su valdžios institucijomis, atsakingomis už teisės aktais nustatytą susijusių oro vežėjų priežiūrą.

(6)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 474/2006 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(7)

Remdamosi kai kurių Bendrijos oro vežėjų orlaivių tikrinimų perone pagal SAFA programą rezultatais, taip pat nacionalinių aviacijos institucijų atliktų šios srities specialių patikrinimų ir auditų rezultatais, nacionalinės institucijos, atsakingos už šių oro vežėjų priežiūrą, jiems taikė vykdymo užtikrinimo priemones: nors ir patenkintos oro vežėjo „MSR Flug Charter GmbH“ įgyvendintomis korekcinėmis priemonėmis kompetentingos Vokietijos institucijos vis tiek nutarė nuo 2008 m. spalio 31 d. sustabdyti šio oro vežėjo licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimą, nes jis oficialiai paskelbė bankrotą, todėl jam gali iškilti sunkumų laikytis saugos reikalavimų; kompetentingos Portugalijos institucijos 2008 m. spalio 10 d. sustabdė oro vežėjui „Luzair“ išduoto oro vežėjo pažymėjimo galiojimą tol, kol vežėjui pažymėjimas bus išduotas pakartotinai, visiškai laikantis taikytinų Bendrijos taisyklių; 2008 m. spalio 28 d. kompetentingos Ispanijos institucijos pradėjo procedūrą, kad būtų sustabdytas oro vežėjui „Bravo Airlines“ išduoto oro vežėjo pažymėjimo galiojimas; 2008 m. spalio 24 d. kompetentingos Graikijos institucijos trims mėnesiams sustabdė oro vežėjui „Hellenic Imperial Airways“ išduoto oro vežėjo pažymėjimo galiojimą. Pastarasis oro vežėjas paprašė leisti jam padaryti pranešimą Skrydžių saugos komitetui ir 2008 m. lapkričio 3 d. pranešimą padarė.

(8)

Po to, kai buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 715/2008, Komisija gavo naujos informacijos, patvirtinančios, kad INAVIC veiklai būdingi sisteminiai saugos trūkumai. 2008 m. spalio 1 d. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) paskelbė pagal Visuotinės saugos priežiūros audito programą (USOAP) 2007 m. lapkričio 26 d.–gruodžio 5 d. Angoloje atlikto audito galutinę ataskaitą. Ataskaitoje pateikti patikrintos institucijos paaiškinimai ir Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai pranešti korekciniai veiksmai nustatytiems trūkumams pašalinti. Atitinkamose srityse, kuriose taikomi Čikagos konvencijos 1, 6, 8 ir 13 priedai, nustatyti keturiasdešimt šeši (46) trūkumai. Sprendžiant pagal šiuos trūkumus, ICAO standartiniai ir rekomenduojami darbo metodai (angl. Standard and Recommended Practices, SARP), susiję su visais aštuoniais esminiais saugos kontrolės sistemos elementais, įgyvendinti nepakankamai efektyviai. Visų pirma šiose srityse neįgyvendinta daugiau kaip 80 % elementų: pirminiai aviacijos teisės aktai (84 %), specialios veiklos taisyklės (89 %), techninio personalo kvalifikacija ir mokymas (81 %), licencijų ir pažymėjimų išdavimo pareigos (81 %), priežiūros pareigos (80 %) ir saugos klausimų sprendimas (100 %). Be to, ICAO pareiškė didelį susirūpinimą orlaivių naudojimo pažymėjimų išdavimu bei priežiūra ir suabejojo, ar netgi po to, kai INAVIC pateiks korekcinių veiksmų planą ir įgyvendins priemones, tarptautinius skrydžius vykdantys oro vežėjai galės įrodyti atitiktį INAVIC pateiktoms taisyklėms, kuriomis užtikrinama atitiktis ICAO 6 priedo nuostatoms. Ataskaitos skelbimo dieną jau turėjo būti įgyvendinta 50 % korekcinių veiksmų.

(9)

Tokia padėtis patvirtinta 2008 m. vasario 18–22 d. su faktų rinkimo misija Angoloje apsilankiusios Komisijos ir valstybių narių ekspertų grupės ataskaita. Iš tiesų, USOAP audito ataskaitoje patvirtinta, kad šiuo metu visiems Angolos oro vežėjams išduoti oro vežėjo pažymėjimai neatitinka Čikagos konvencijos 6 priedo. Sprendžiant pagal Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai pateiktą korekcinių veiksmų planą, pažymėjimų išdavimo šiems oro vežėjams neplanuojama užbaigti iki 2009 m. gegužės 31 d.

(10)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2111/2005 7 straipsnį 2008 m. spalio 6 d. Komisija kompetentingoms Angolos institucijoms išsiuntė raštą, kuriuo šioms institucijoms ir visiems oro vežėjams, kuriems pažymėjimai išduoti Angoloje, suteikta galimybė susipažinti su susijusiais dokumentais, prieš priimant sprendimą. Be to, tuo pat metu kiekvienas iš šių oro vežėjų paragintas Skrydžių saugos komitetui pateikti pastabas raštu ir (arba) pateikti informaciją žodžiu.

(11)

Komisija pripažįsta INAVIC pastangas palaipsniui įgyvendinti Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai pasiūlytus korekcinius veiksmus. Tačiau remdamasi bendraisiais kriterijais Komisija mano, kad kol neįrodyta, kad korekcinių veiksmų planas tinkamai įvykdytas (ypač, kad oro vežėjams pažymėjimai pakartotinai išduoti visiškai laikantis Čikagos konvencijos 6 priedo), visiems oro vežėjams, kuriems pažymėjimai išduoti Angoloje, turėtų būti taikomas draudimas vykdyti veiklą, todėl jie turėtų būti įtraukti į A priedą. Šiuo klausimu Komisija nedelsdama konsultuosis su Angolos institucijomis.

(12)

Yra įtikinamų įrodymų, kad už oro vežėjų, kuriems pažymėjimai išduoti Kambodžos Karalystėje, priežiūrą atsakingos institucijos nepakankamai pajėgios spręsti su saugos trūkumais susijusius klausimus – tuo įsitikinta iš 2007 m. lapkričio – gruodžio mėn. USOAP audito, kurį atlikusi Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija pranešė apie daug neatitikčių tarptautiniams standartams. Be to, Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija visoms susitariančiosioms šalims pranešė, kad rimtų abejonių kyla dėl Kambodžos civilinės aviacijos institucijų pajėgumo vykdyti skrydžių saugos priežiūrą. Todėl, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 715/2008 35 konstatuojamojoje dalyje, 2008 m. spalio 3 d. Komisija paragino kompetentingas Kambodžos institucijas (SSCA) ir visus oro vežėjus, kuriems pažymėjimai išduoti Kambodžoje, laiku pateikti visą susijusią informaciją apie tai, kaip įgyvendinami korekciniai veiksmai Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos nustatytiems saugos trūkumams pašalinti ir ypač kaip vykdomas pakartotinis pažymėjimų išdavimas oro susisiekimo bendrovėms.

(13)

SSCA pranešė Komisijai, kad atšaukė šių oro vežėjų oro vežėjo pažymėjimus: „Sarika Air Services“, „Royal Air Services“, „Royal Khmer Airlines“ ir „Imtrec Aviation“. Be to, dėl Kambodžos civilinės aviacijos taisyklių nesilaikymo „PMT Air“ oro vežėjo pažymėjimo galiojimas sustabdytas iki 2009 m. balandžio 12 d.

(14)

Tačiau susirūpinimą vis dar kelia „Siem Reap Airways International“ sauga. Šiam oro vežėjui išduoto oro vežėjo pažymėjimo galiojimas pratęstas nenustačius geografinių apribojimų, nors gauta įrodymų, kad oro vežėjas nesilaiko Kambodžos civilinės aviacijos taisyklių ir neatitinka Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos reikalavimų. Todėl remiantis bendraisiais kriterijais nustatyta, kad šiam oro vežėjui turėtų būti taikomas draudimas vykdyti veiklą ir jis turėtų būti įtrauktas į A priedą. Komisija pasirengusi suteikti kompetentingoms Kambodžos Karalystės institucijoms techninę pagalbą ir, remdamasi kompetentingų Kambodžos Karalystės institucijų pateiktais dokumentais, kitame Skrydžių saugos komiteto posėdyje persvarstys šio oro vežėjo saugos situaciją.

(15)

Yra įtikinamų įrodymų, kad visų oro vežėjų, kuriems pažymėjimai išduoti Filipinų Respublikoje, veiklai būdingi dideli saugos trūkumai ir kad už oro vežėjų, kuriems pažymėjimai išduoti Filipinuose, priežiūrą atsakingos institucijos nepakankamai pajėgios spręsti su saugos trūkumais susijusius klausimus; tai akivaizdu, nes JAV Transporto departamento Federalinė aviacijos administracija (FAA), vykdydama savo programą IASA, tos valstybės oro vežėjų saugą vėl įvertino žemesne antra kategorija, vadinasi, Filipinų Respublika neatitinka Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos nustatytų tarptautinių saugos reikalavimų.

(16)

Tačiau 2008 m. spalio 13 d. kompetentingos Filipinų institucijos pateikė Komisijai išsamų tos valstybės civilinės aviacijos saugos korekcinių veiksmų planą, kurį įgyvendinus būtų galima įrodyti, kad Filipinuose valstybinės priežiūros sistema ir tos valstybės institucijų išduotus oro vežėjų pažymėjimus turinčių oro vežėjų veikla nuolat atitinka Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos standartus. Pagal planą apytiksliai pusė korekcinių veiksmų turi būti įgyvendinta iki 2008 m. gruodžio 31 d., o likę veiksmai – iki 2009 m. kovo 31 d.

(17)

Pagal Visuotinės saugos priežiūros audito programą kompetentingos Filipinų institucijos Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos paprašė iki 2009 m. spalio mėn. atidėti tos valstybės Oro transporto tarnybos patikrinimą, kurį Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija anksčiau numatė atlikti 2008 m. lapkričio mėn.

(18)

Valstybių narių padedama Europos Komisija ketina atlikti kompetentingų Filipinų institucijų saugos vertinimą ir 2009 m. pradžioje patikrinti, kaip įgyvendinamas pirmiau minėtas korekcinių veiksmų planas, kad kitame Skrydžių saugos komiteto posėdyje galėtų priimti sprendimą dėl tinkamų veiksmų.

(19)

Kompetentingos Pusiaujo Gvinėjos institucijos informavo Komisiją, kad oro vežėjo pažymėjimus išdavė šiems oro vežėjams: EGAMS ir „Star Equatorial Airlines“. Kadangi minėtos institucijos nepajėgios tinkamai prižiūrėti oro vežėjų, kuriems jos yra išdavusios oro vežėjo pažymėjimus, šie du oro vežėjai taip pat turėtų būti įtraukti į A priedą.

(20)

Kirgizijos Respublikos institucijos Komisijai pateikė įrodymų, kad panaikino šių oro vežėjų pažymėjimus: „Asia Alpha Airways“, „Artik Avia“, „Esen Air“, „Kyrgyzstan Airlines“ ir „Osh Avia“. Dėl šios priežasties minėti oro vežėjai veiklą nutraukė, todėl jie turėtų būti išbraukti iš A priedo.

(21)

Kompetentingos Siera Leonės institucijos Komisijai pateikė įrodymų, kad panaikintas oro vežėjo „Bellview Airlines (SL)“ oro vežėjo pažymėjimas. Dėl šios priežasties oro vežėjas veiklą nutraukė, todėl jis turėtų būti išbrauktas iš A priedo.

(22)

Po to, kai buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 715/2008, kompetentingos Jemeno Respublikos institucijos ir oro vežėjas „Yemenia“ pranešė Komisijai, kad korekcinių veiksmų planas aptartas ir persvarstytas su „Airbus“ atstovais, atlikusiais bendrovės vykdomos orlaivių techninės priežiūros ir naudojimo auditą. 2008 m. rugsėjo 17 d. Komisija gavo šio aptarimo rezultatus.

(23)

Komisija atidžiai stebėjo, kaip oro vežėjas užtikrina saugą, ir mano, kad sprendžiant iš orlaivių, kuriais „Yemenia“ vykdo skrydžius į Bendriją, patikrinimų peronuose, atliktų po to, kai buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 715/2008, bendrovė patikimai įgyvendina techninės priežiūros ir naudojimo drausmės sričių korekcinių veiksmų planą siekdama, kad vėl nesusidarytų didelių saugos trūkumų. Patikrinus „Yemenia“ orlaivius peronuose ir nustačius rimtų pažeidimų, spalio 15 d. Komisija išklausė oro vežėjo atstovus ir gavo dokumentų, patvirtinančių, kad oro vežėjas laiku ėmėsi tinkamų veiksmų nustatytiems trūkumams tvariai pašalinti. Todėl Komisija mano, kad remiantis šia informacija tolesnių veiksmų imtis nereikia. Valstybės narės nuosekliai tikrins, kaip iš tikrųjų laikomasi susijusių saugos standartų; visų pirma bus vykdomi šio oro vežėjo orlaivių patikrinimai peronuose pagal Reglamentą (EB) Nr. 351/2008.

(24)

Oro vežėjui „Nouvelle Air Affaires Gabon“ paprašius leisti jam padaryti pranešimą Skrydžių saugos komitetui, jo atstovai išklausyti 2008 m. lapkričio 3 d. Komisija atsižvelgė į šio oro vežėjo reorganizaciją ir į taisomuosius veiksmus, kurių jis ėmėsi, kad galiausiai įrodytų atitiktį tarptautiniams aviacijos saugos standartams. Tačiau oro vežėjas nepateikė dokumentais patvirtintų įrodymų, kad kompetentingos Gabono institucijos pritarė taisomųjų veiksmų planui ir patvirtino jo įgyvendinimą.

(25)

Dėl šio oro vežėjo saugos priežiūros vykdymo pasakytina, kad kompetentingos Gabono institucijos nepateikė įrodymų nei kad orlaivių naudojimo priežiūros veikla vykdoma laikantis tarptautinių standartų, nei kad dėl šio oro vežėjo imtasi Reglamento (EB) Nr. 715/2008 15 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priemonių. 2008 m. lapkričio 5 d. kompetentingos Gabono institucijos informavo apie kai kurių oro vežėjų, kuriems pažymėjimai išduoti Gabone, priežiūros veiklos vykdymą. Toje informacijoje nebuvo jokių įrodymų, susijusių su orlaivių naudojimo priežiūra.

(26)

Todėl remdamasi bendraisiais kriterijais Komisija mano, kad šiame etape oro vežėjo iš Bendrijos sąrašo A priedo išbraukti negalima.

(27)

Po to, kai buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 715/2008, kompetentingos Ukrainos institucijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. persiuntė Komisijai naują nuo 2008 m. rugpjūčio 4 d. galiojantį oro vežėjo pažymėjimą ir pranešė, kad patikrinusios oro vežėją 2008 m. birželio ir liepos mėn. jos nusprendė panaikinti visus ankstesnius apribojimus ir leisti į to oro vežėjo turimą oro vežėjo pažymėjimą įtraukti šiuos orlaivius: penkis IL-76 (registracijos ženklai: UR-UCC, UR-UCA, UR-UCT, UR-UCU, UR-UCO); vieną AN-12 (registracijos ženklas UR-UCN); ir du AN-26 (registracijos ženklai: UR-UDM ir UR-UDS). Be to, pagal naująjį oro vežėjo pažymėjimą, išbraukti šie tarptautinių saugos standartų neatitinkantys orlaiviai: keturi IL-76 (registracijos ženklai: UR-UCD, UR-UCH, UR-UCQ, UR-UCW); vienas AN-26 (registracijos ženklas UR-UCP); ir vienas TU-154-B2 (registracijos ženklas UR-UCZ). Spalio 31 d. kompetentingos Austrijos institucijos kompetentingoms Ukrainos institucijoms pranešė, kad, jų nuomone, faktų, nustatytų 2007 m. ir 2008 m. pagal SAFA programą peronuose patikrinus šio oro vežėjo orlaivį AN-12, kurio registracijos ženklas UR-UCK, nagrinėjimas baigtas. Iš bendrovės oro vežėjo pažymėjimo orlaivis išbrauktas.

(28)

Oro vežėjui paprašius leisti jam padaryti pranešimą Skrydžių saugos komitetui, jo atstovai išklausyti 2008 m. lapkričio 3 d. Skrydžių saugos komiteto posėdyje kompetentingos Ukrainos institucijos dar kartą patvirtino, kad ankstesnės kelių orlaivių, kuriais iki šiol skraidyti draudžiama tų institucijų 2008 m. vasario mėn. sprendimu, neatitikties priežastys yra technologiniai ir ekonominiai sprendimai. Tačiau tos institucijos nepaaiškino, kaip oro vežėjas įveikė ankstesnius technologinius arba ekonominius sunkumus. Taip pat nepateikta naujų duomenų apie oro vežėjo padėtį, kuriais remiantis būtų galima teigtis, kad taisomaisiais veiksmais, kurių imtasi siekiant pašalinti to oro vežėjo viso laivyno saugos trūkumus, pasiekta tvarių sprendimų.

(29)

Komisija pripažįsta oro vežėjo pastangas imtis taisomųjų veiksmų, kad būtų pašalinti visi nustatyti saugos trūkumai. Tačiau kompetentingos Ukrainos institucijos nepateikė įrodymų, kad patikrinta, kaip įgyvendintos korekcinės priemonės, ir kad tokie veiksmai efektyvūs siekiant tvariai pašalinti nustatytus saugos trūkumus, todėl Komisija mano, kad, remiantis bendraisiais kriterijais, šiame etape oro vežėjo iš Bendrijos sąrašo A priedo išbraukti negalima. Komisija ir valstybės narės turėtų drauge organizuoti apsilankymą vietoje prieš svarstydamos bet kokius oro vežėjui taikomo veiklos draudimo pakeitimus. Skrydžių saugos komiteto posėdyje oro vežėjas ir jo atsakingos institucijos su tuo sutiko.

(30)

2008 m. spalio 15 d. oro vežėjas pranešė Komisijai, kad baigė įgyvendinti korekcinių veiksmų planą, kuriuo pašalinti visi anksčiau nustatyti saugos trūkumai, ir paprašė leisti jo atstovams padaryti pranešimą Skrydžių saugos komitetui. „Ukrainian Mediterranean Airlines“ atstovai išklausyti 2008 m. lapkričio 3 d. Darydami pranešimą bendrovės atstovai toliau kalbėjo apie neigiamą ekonominį poveikį bendrovei, kol ji buvo įtraukta į A priedą, ir pareiškė, kad joje imta geriau laikytis saugos reikalavimų, bei nurodė, kad nuo 2007 m. Ukrainoje jos orlaiviai patyrė mažiau pavojingų incidentų nei kitų Ukrainos vežėjų orlaiviai. Taip pat bendrovės atstovai tvirtino, kad 2008 m. spalio 31 d. jos oro vežėjo pažymėjimo galiojimas atnaujintas, kompetentingoms Ukrainos institucijoms atlikus auditą. Oro vežėjo atstovai pateikė įrodymų, kad 2008 m. spalio 31 d. Ukrainos valstybinės aviacijos administracija patvirtino, kad korekcinių veiksmų planas įgyvendintas.

(31)

Spalio 24 d. kompetentingos Ukrainos institucijos buvo paragintos perduoti Komisijai išsamų „Ukraine Mediterranean Airlines“ įgyvendintų korekcinių veiksmų patvirtinimą, kad Komisija ir Skrydžių saugos komitetas galėtų įvertinti, ar tie korekciniai veiksmai tinkami. Taip pat jų paprašyta perduoti informaciją apie tų institucijų atliktus šio oro vežėjo auditus ir patikrinimus, susijusius su jo oro vežėjo pažymėjimu ir atitiktimi reikiamiems Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos standartams ir rekomenduojamiems darbo metodams. Iš kompetentingų Ukrainos institucijų Komisija negavo jokių tokių dokumentų.

(32)

Kadangi už šio oro vežėjo teisės aktais nustatytą priežiūrą atsakingos institucijos neįrodė, kad jos įgyvendino susijusius saugos standartus ir užtikrino jų laikymąsi, Komisija mano, kad jai nepateikta pakankamai būtinų duomenų, pagal kuriuos ji galėtų įvertinti, ar korekcinių priemonių planas tinkamas ištaisyti visus saugos trūkumus, dėl kurių 2007 m. rugsėjo 11 d. Reglamentu (EB) Nr. 1043/2007 nustatytas draudimas vykdyti veiklą.

(33)

Todėl remiantis bendraisiais kriterijais įvertinta, kad šiame etape oro vežėjo iš A priedo išbraukti negalima. Komisija ir valstybės narės turėtų drauge organizuoti apsilankymą vietoje prieš svarstydamos bet kokius oro vežėjui taikomo veiklos draudimo pakeitimus. Skrydžių saugos komiteto posėdyje oro vežėjas ir jo institucijos su tuo sutiko.

(34)

Komisija atkreipia kompetentingų Ukrainos institucijų dėmesį į tai, kad, nepaisant griežčiau šių institucijų vykdomos priežiūros veiklos, Ukrainoje išduotus leidimus turinčių oro vežėjų veiklos kontrolės, vykdomos atliekant patikrinimus perone, rezultatai kelia nerimą. Kompetentingos Ukrainos institucijos paragintos pateikti paaiškinimus ir prireikus imtis būtinų priemonių. Spalio 10 d. šios institucijos pranešė Komisijai apie jų vykdomą priežiūros veiklą ir Ukrainos oro vežėjams taikomas vykdymo priemones.

(35)

Kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 715/2008, Komisija paprašė kompetentingų Ukrainos institucijų pateikti pažangos ataskaitą, kaip įgyvendinamas korekcinių veiksmų planas, priimtas siekiant geriau ir griežčiau kontroliuoti aviacijos saugą Ukrainoje. Korekcinių veiksmų įgyvendinimo pažangos ataskaitą kompetentingos Ukrainos institucijos pateikė 2008 m. spalio 10 d. Ataskaitoje nurodyta, kad kompetentingų Ukrainos institucijų aktyviau vykdoma priežiūros veikla turėjo poveikio orlaivių ir oro vežėjo pažymėjimų patikrinimų skaičiui ir vykdymo užtikrinimo veiklos apimčiai. Tačiau joje taip pat nurodyta, kad dauguma iki 2008 m. rugsėjo mėn. numatytų įgyvendinti veiksmų (įskaitant Aviacijos kodekso priėmimą) ir orlaivių naudojimui poveikio turintys korekciniai veiksmai turėjo būti atidėti iki metų pabaigos. Prieš siūlydama imtis tolesnių veiksmų iki kito Skrydžių saugos komiteto posėdžio Komisija patikrins, kaip įgyvendinamas šis planas.

(36)

Kiti į 2008 m. liepos 24 d. atnaujintą Bendrijos sąrašą įtraukti oro vežėjai ir institucijos, atsakingos už teisės aktais nustatytą šių oro vežėjų priežiūrą, iki šiol Komisijai nepateikė įrodymų, kad jos įgyvendino visus būtinus korekcinius veiksmus, nors Komisija ir pateikė atitinkamus prašymus. Todėl, remiantis bendraisiais kriterijais, nustatyta, kad šiems oro vežėjams ir toliau turėtų būti draudžiama vykdyti veiklą (A priedas) arba, atsižvelgiant į konkretų atvejį, taikomi veiklos apribojimai (B priedas).

(37)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Skrydžių saugos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 474/2006 iš dalies keičiamas taip:

1.

A priedas pakeičiamas šio reglamento A priedu.

2.

B priedas pakeičiamas šio reglamento B priedu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 14 d.

Komisijos vardu

Günter VERHEUGEN

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 344, 2005 12 27, p. 15.

(2)  OL L 84, 2006 3 23, p. 14.

(3)  OL L 373, 1991 12 31, p. 4.


A PRIEDAS

ORO VEŽĖJŲ, KURIEMS DRAUDŽIAMA VYKDYTI BET KOKIĄ VEIKLĄ BENDRIJOJE, SĄRAŠAS (1)

Oro vežėjo pažymėjime nurodyto juridinio asmens pavadinimas (ir įmonės pavadinimas, jeigu skiriasi)

Oro vežėjo pažymėjimo (OVP) numeris arba licencijos oro susisiekimui vykdyti numeris

Vežėjo ICAO paskyrimo kodas

Vežėjo valstybė

AIR KORYO

Nežinomas

KOR

Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR)

AIR WEST CO. LTD

004/A

AWZ

Sudanas

ARIANA AFGHAN AIRLINES

009

AFG

Afganistanas

SIEM REAP AIRWAYS INTERNATIONAL

AOC/013/00

SRH

Kambodža

SILVERBACK CARGO FREIGHTERS

Nežinomas

VRB

Ruanda

UKRAINE CARGO AIRWAYS

145

UKS

Ukraina

UKRAINIAN MEDITERRANEAN AIRLINES

164

UKM

Ukraina

VOLARE AVIATION ENTREPRISE

143

VRE

Ukraina

Visi oro vežėjai, kuriems pažymėjimą išdavė Angolos valdžios institucijos, atsakingos už teisės aktais nustatytą oro vežėjų priežiūrą, įskaitant

 

 

Angola

AEROJET

Nežinomas

Nežinomas

Angola

AIR26

Nežinomas

Nežinomas

Angola

AIR GEMINI

02/2008

Nežinomas

Angola

AIR GICANGO

Nežinomas

Nežinomas

Angola

AIR JET

Nežinomas

Nežinomas

Angola

AIR NAVE

Nežinomas

Nežinomas

Angola

ALADA

Nežinomas

Nežinomas

Angola

ANGOLA AIR SERVICES

Nežinomas

Nežinomas

Angola

DIEXIM

Nežinomas

Nežinomas

Angola

GIRA GLOBO

Nežinomas

Nežinomas

Angola

HELIANG

Nežinomas

Nežinomas

Angola

HELIMALONGO

11/2008

Nežinomas

Angola

MAVEWA

Nežinomas

Nežinomas

Angola

RUI & CONCEICAO

Nežinomas

Nežinomas

Angola

SAL

Nežinomas

Nežinomas

Angola

SONAIR

14/2008

Nežinomas

Angola

TAAG ANGOLA AIRLINES

001

DTA

Angola

Ir visi kiti oro vežėjai, kuriems oro vežėjo pažymėjimus išdavė Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) institucijos, atsakingos už teisės aktais nustatytą oro vežėjų priežiūrą, įskaitant

 

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

AFRICA ONE

409/CAB/MIN/TC/0114/2006

CFR

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

AFRICAN AIR SERVICES COMMUTER SPRL

409/CAB/MIN/TC/0005/2007

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

AIGLE AVIATION

409/CAB/MIN/TC/0042/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

AIR BENI

409/CAB/MIN/TC/0019/2005

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

AIR BOYOMA

409/CAB/MIN/TC/0049/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

AIR INFINI

409/CAB/MIN/TC/006/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

AIR KASAI

409/CAB/MIN/TC/0118/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

AIR NAVETTE

409/CAB/MIN/TC/015/2005

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

AIR TROPIQUES S.P.R.L.

409/CAB/MIN/TC/0107/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

BEL GLOB AIRLINES

409/CAB/MIN/TC/0073/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

BLUE AIRLINES

409/CAB/MIN/TC/0109/2006

BUL

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

BRAVO AIR CONGO

409/CAB/MIN/TC/0090/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

BUSINESS AVIATION S.P.R.L.

409/CAB/MIN/TC/0117/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

BUTEMBO AIRLINES

409/CAB/MIN/TC/0056/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

CARGO BULL AVIATION

409/CAB/MIN/TC/0106/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

CETRACA AVIATION SERVICE

409/CAB/MIN/TC/037/2005

CER

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

CHC STELLAVIA

409/CAB/MIN/TC/0050/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

COMAIR

409/CAB/MIN/TC/0057/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

COMPAGNIE AFRICAINE D’AVIATION (CAA)

409/CAB/MIN/TC/0111/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

DOREN AIR CONGO

409/CAB/MIN/TC/0054/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

EL SAM AIRLIFT

409/CAB/MIN/TC/0002/2007

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

ESPACE AVIATION SERVICE

409/CAB/MIN/TC/0003/2007

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

FILAIR

409/CAB/MIN/TC/0008/2007

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

FREE AIRLINES

409/CAB/MIN/TC/0047/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

GALAXY INCORPORATION

409/CAB/MIN/TC/0078/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

GOMA EXPRESS

409/CAB/MIN/TC/0051/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

GOMAIR

409/CAB/MIN/TC/0023/2005

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

GREAT LAKE BUSINESS COMPANY

409/CAB/MIN/TC/0048/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

HEWA BORA AIRWAYS (HBA)

409/CAB/MIN/TC/0108/2006

ALX

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

I.T.A.B. — INTERNATIONAL TRANS AIR BUSINESS

409/CAB/MIN/TC/0022/2005

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

KATANGA AIRWAYS

409/CAB/MIN/TC/0088/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

KIVU AIR

409/CAB/MIN/TC/0044/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

LIGNES AERIENNES CONGOLAISES

Ministerijos atstovo parašas (potvarkis Nr. 78/205)

LCG

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

MALU AVIATION

409/CAB/MIN/TC/0113/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

MALILA AIRLIFT

409/CAB/MIN/TC/0112/2006

MLC

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

MANGO AIRLINES

409/CAB/MIN/TC/0007/2007

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

PIVA AIRLINES

409/CAB/MIN/TC/0001/2007

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

RWAKABIKA BUSHI EXPRESS

409/CAB/MIN/TC/0052/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

SAFARI LOGISTICS SPRL

409/CAB/MIN/TC/0076/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

SAFE AIR COMPANY

409/CAB/MIN/TC/0004/2007

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

SERVICES AIR

409/CAB/MIN/TC/0115/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

SUN AIR SERVICES

409/CAB/MIN/TC/0077/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

TEMBO AIR SERVICES

409/CAB/MIN/TC/0089/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

THOM'S AIRWAYS

409/CAB/MIN/TC/0009/2007

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

TMK AIR COMMUTER

409/CAB/MIN/TC/020/2005

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

TRACEP CONGO

409/CAB/MIN/TC/0055/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

TRANS AIR CARGO SERVICE

409/CAB/MIN/TC/0110/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

TRANSPORTS AERIENS CONGOLAIS (TRACO)

409/CAB/MIN/TC/0105/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

VIRUNGA AIR CHARTER

409/CAB/MIN/TC/018/2005

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

WIMBI DIRA AIRWAYS

409/CAB/MIN/TC/0116/2006

WDA

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

ZAABU INTERNATIONAL

409/CAB/MIN/TC/0046/2006

Nežinomas

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

Visi oro vežėjai, kuriems oro vežėjo pažymėjimus išdavė Pusiaujo Gvinėjos institucijos, atsakingos už teisės aktais nustatytą oro vežėjų priežiūrą, įskaitant

 

 

Pusiaujo Gvinėja

CRONOS AIRLINES

Nežinomas

Nežinomas

Pusiaujo Gvinėja

CEIBA INTERCONTINENTAL

Nežinomas

CEL

Pusiaujo Gvinėja

EGAMS

Nežinomas

EGM

Pusiaujo Gvinėja

EUROGUINEANA DE AVIACION Y TRANSPORTES

2006/001/MTTCT/DGAC/SOPS

EUG

Pusiaujo Gvinėja

GENERAL WORK AVIACION

002/ANAC

nenurodytas

Pusiaujo Gvinėja

GETRA — GUINEA ECUATORIAL DE TRANSPORTES AEREOS

739

GET

Pusiaujo Gvinėja

GUINEA AIRWAYS

738

nenurodytas

Pusiaujo Gvinėja

STAR EQUATORIAL AIRLINES

Nežinomas

Nežinomas

Pusiaujo Gvinėja

UTAGE — UNION DE TRANSPORT AEREO DE GUINEA ECUATORIAL

737

UTG

Pusiaujo Gvinėja

Visi oro vežėjai, kuriems pažymėjimus išdavė Indonezijos institucijos, atsakingos už teisės aktais nustatytą oro vežėjų priežiūrą, įskaitant

 

 

Indonezija

AIR PACIFIC UTAMA

135-020

Nežinomas

Indonezija

AIRFAST INDONESIA

135-002

AFE

Indonezija

ASCO NUSA AIR TRANSPORT

135-022

Nežinomas

Indonezija

ASI PUDJIASTUTI

135-028

Nežinomas

Indonezija

ATLAS DELTASATYA

135-023

Nežinomas

Indonezija

AVIASTAR MANDIRI

135-029

Nežinomas

Indonezija

BALAI KALIBRASI FASITAS PENERBANGAN

135-031

Nežinomas

Indonezija

DABI AIR NUSANTARA

135-030

Nežinomas

Indonezija

DERAYA AIR TAXI

135-013

DRY

Indonezija

DERAZONA AIR SERVICE

135-010

Nežinomas

Indonezija

DIRGANTARA AIR SERVICE

135-014

DIR

Indonezija

EASTINDO

135-038

Nežinomas

Indonezija

EKSPRES TRANSPORTASI ANTAR BENUA

135-032

Nežinomas

Indonezija

GARUDA INDONESIA

121-001

GIA

Indonezija

GATARI AIR SERVICE

135-018

GHS

Indonezija

HELIZONA

135-003

Nežinomas

Indonezija

INDONESIA AIR ASIA

121-009

AWQ

Indonezija

INDONESIA AIR TRANSPORT

135-017

IDA

Indonezija

INTAN ANGKASA AIR SERVICE

135-019

Nežinomas

Indonezija

KARTIKA AIRLINES

121-003

KAE

Indonezija

KURA-KURA AVIATION

135-016

Nežinomas

Indonezija

LION MENTARI ARILINES

121-010

LNI

Indonezija

LINUS AIRWAYS

121-029

Nežinomas

Indonezija

MANDALA AIRLINES

121-005

MDL

Indonezija

MANUNGGAL AIR SERVICE

121-020

Nežinomas

Indonezija

MEGANTARA AIRLINES

121-025

Nežinomas

Indonezija

MERPATI NUSANTARA

121-002

MNA

Indonezija

METRO BATAVIA

121-007

BTV

Indonezija

NATIONAL UTILITY HELICOPTER

135-011

Nežinomas

Indonezija

PELITA AIR SERVICE

121-008

PAS

Indonezija

PELITA AIR SERVICE

135-001

PAS

Indonezija

PENERBANGAN ANGKASA SEMESTA

135-026

Nežinomas

Indonezija

PURA WISATA BARUNA

135-025

Nežinomas

Indonezija

REPUBLIC EXPRES AIRLINES

121-040

RPH

Indonezija

RIAU AIRLINES

121-017

RIU

Indonezija

SAMPURNA AIR NUSANTARA

135-036

Nežinomas

Indonezija

SAYAP GARUDA INDAH

135-004

Nežinomas

Indonezija

SMAC

135-015

SMC

Indonezija

SRIWIJAYA AIR

121-035

SJY

Indonezija

SURVEI UDARA PENAS

135-006

Nežinomas

Indonezija

TRANSWISATA PRIMA AVIATION

135-021

Nežinomas

Indonezija

TRAVEL EXPRES AIRLINES

121-038

XAR

Indonezija

TRAVIRA UTAMA

135-009

Nežinomas

Indonezija

TRI MG INTRA AIRLINES

121-018

TMG

Indonezija

TRI MG INTRA AIRLINES

135-037

TMG

Indonezija

TRIGANA AIR SERVICE

121-006

TGN

Indonezija

WING ABADI NUSANTARA

121-012

WON

Indonezija

Visi oro vežėjai, kuriems oro vežėjo pažymėjimus išdavė Kirgizijos Respublikos institucijos, atsakingos už teisės aktais nustatytą oro vežėjų priežiūrą, įskaitant

 

Kirgizijos Respublika

AIR MANAS

17

MBB

Kirgizijos Respublika

AVIA TRAFFIC COMPANY

23

AVJ

Kirgizijos Respublika

AEROSTAN (EX BISTAIR-FEZ BISHKEK)

08

BSC

Kirgizijos Respublika

CLICK AIRWAYS

11

CGK

Kirgizijos Respublika

DAMES

20

DAM

Kirgizijos Respublika

EASTOK AVIA

15

Nežinomas

Kirgizijos Respublika

GOLDEN RULE AIRLINES

22

GRS

Kirgizijos Respublika

ITEK AIR

04

IKA

Kirgizijos Respublika

KYRGYZ TRANS AVIA

31

KTC

Kirgizijos Respublika

KYRGYZSTAN

03

LYN

Kirgizijos Respublika

MAX AVIA

33

MAI

Kirgizijos Respublika

S GROUP AVIATION

6

Nežinomas

Kirgizijos Respublika

SKY GATE INTERNATIONAL AVIATION

14

SGD

Kirgizijos Respublika

SKY WAY AIR

21

SAB

Kirgizijos Respublika

TENIR AIRLINES

26

TEB

Kirgizijos Respublika

TRAST AERO

05

TSJ

Kirgizijos Respublika

VALOR AIR

07

Nežinomas

Kirgizijos Respublika

Visi oro vežėjai, kuriems oro vežėjo pažymėjimus išdavė Liberijos institucijos, atsakingos už teisės aktais nustatytą oro vežėjų priežiūrą

 

Liberija

Visi oro vežėjai, kuriems oro vežėjo pažymėjimus išdavė Gabono Respublikos institucijos, atsakingos už teisės aktais nustatytą oro vežėjų priežiūrą, išskyrus „Gabon Airlines“ ir įskaitant

 

 

Gabono Respublika

AIR SERVICES SA

0002/MTACCMDH/SGACC/DTA

Nežinomas

Gabono Respublika

AIR TOURIST (ALLEGIANCE)

0026/MTACCMDH/SGACC/DTA

NIL

Gabono Respublika

NATIONALE ET REGIONALE TRANSPORT (NATIONALE)

0020/MTACCMDH/SGACC/DTA

Nežinomas

Gabono Respublika

NOUVELLE AIR AFFAIRES GABON (SN2AG)

0045/MTACCMDH/SGACC/DTA

NVS

Gabono Respublika

SCD AVIATION

0022/MTACCMDH/SGACC/DTA

Nežinomas

Gabono Respublika

SKY GABON

0043/MTACCMDH/SGACC/DTA

SKG

Gabono Respublika

SOLENTA AVIATION GABON

0023/MTACCMDH/SGACC/DTA

Nežinomas

Gabono Respublika

Visi oro vežėjai, kuriems oro vežėjo pažymėjimus išdavė Siera Leonės institucijos, atsakingos už teisės aktais nustatytą oro vežėjų priežiūrą, įskaitant

Siera Leonė

AIR RUM, LTD

Nežinomas

RUM

Siera Leonė

DESTINY AIR SERVICES, LTD

Nežinomas

DTY

Siera Leonė

HEAVYLIFT CARGO

Nežinomas

Nežinomas

Siera Leonė

ORANGE AIR SIERRA LEONE LTD

Nežinomas

ORJ

Siera Leonė

PARAMOUNT AIRLINES, LTD

Nežinomas

PRR

Siera Leonė

SEVEN FOUR EIGHT AIR SERVICES LTD

Nežinomas

SVT

Siera Leonė

TEEBAH AIRWAYS

Nežinomas

Nežinomas

Siera Leonė

Visi oro vežėjai, kuriems oro vežėjo pažymėjimus išdavė Svazilando institucijos, atsakingos už teisės aktais nustatytą oro vežėjų priežiūrą, įskaitant

Svazilandas

AERO AFRICA (PTY) LTD

Nežinomas

RFC

Svazilandas

JET AFRICA SWAZILAND

Nežinomas

OSW

Svazilandas

ROYAL SWAZI NATIONAL AIRWAYS CORPORATION

Nežinomas

RSN

Svazilandas

SCAN AIR CHARTER, LTD

Nežinomas

Nežinomas

Svazilandas

SWAZI EXPRESS AIRWAYS

Nežinomas

SWX

Svazilandas

SWAZILAND AIRLINK

Nežinomas

SZL

Svazilandas


(1)  A priede išvardytiems oro vežėjams gali būti leidžiama naudotis skrydžių teisėmis, nuomojant oro vežėjo, kuriam draudimas vykdyti veiklą netaikomas, orlaivį su įgula, jeigu jie laikosi reikiamų saugos standartų.


B PRIEDAS

ORO VEŽĖJŲ, KURIŲ VEIKLAI BENDRIJOJE TAIKOMI APRIBOJIMAI, SĄRAŠAS (1)

Oro vežėjo pažymėjime nurodyto juridinio asmens pavadinimas

(ir įmonės pavadinimas, jeigu skiriasi)

Oro vežėjo pažymėjimo (OVP) numeris

Vežėjo ICAO paskyrimo kodas

Vežėjo valstybė

Orlaivių tipai

Registravimo ženklas (-ai) ir, jei žinomas, orlaivio serijos numeris (-iai)

Registravimo valstybė

AFRIJET (2)

0027/MTAC/SGACC/DTA

 

Gabono Respublika

Visas laivynas, išskyrus:

2 „Falcon 50“ tipo orlaivius; 1 „Falcon 900“ tipo orlaivį

Visas laivynas, išskyrus:

TR-LGV; TR-LGY; TR-AFJ

Gabono Respublika

AIR BANGLADESH

17

BGD

Bangladešas

B747-269B

S2-ADT

Bangladešas

AIR SERVICE COMORES

06-819/TA-15/DGACM

KMD

Komorai

Visas laivynas, išskyrus:

LET 410 UVP

Visas laivynas, išskyrus:

D6-CAM (851336)

Komorai

GABON AIRLINES (3)

0040/MTAC/SGACC/DTA

GBK

Gabono Respublika

Visas laivynas, išskyrus:

1 „Boeing B-767-200“ tipo orlaivį

Visas laivynas, išskyrus: TR-LHP

Gabono Respublika


(1)  Visiems B priede išvardytiems oro vežėjams gali būti leista naudotis skrydžių teisėmis, nuomojant oro vežėjo, kuriam draudimas vykdyti veiklą netaikomas, orlaivį su įgula, jei jie laikosi reikiamų saugos standartų.

(2)  Skrydžius Europos Bendrijoje oro vežėjui „Afrijet“ leidžiama vykdyti tik pirmiau nurodytais orlaiviais.

(3)  Skrydžius Europos Bendrijoje oro vežėjui „Gabon Airlines“ leidžiama vykdyti tik pirmiau nurodytais orlaiviais.


15.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/59


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1132/2008

2008 m. lapkričio 13 d.

kuriuo atnaujinama žvejyba pramoninėms reikmėms su Švedijos vėliava plaukiojantiems laivams IV zonos Norvegijos vandenyse

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką (1), ypač į jo 26 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (2), ypač į jo 21 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2008 m. sausio 16 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/2008, nustatančiu 2008 metams Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (3), nustatomos kvotos 2008 metams.

(2)

2008 m. gegužės 27 d. Švedija, remdamasi Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 21 straipsnio 2 dalimi, Komisijai pranešė, kad nuo 2008 m. gegužės 30 d. nutraukia žvejybą pramoninėms reikmėms IV zonos Norvegijos vandenyse.

(3)

2008 m. rugpjūčio 5 d. remdamasi Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 21 straipsnio 3 dalimi ir Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 26 straipsnio 4 dalimi Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 779/2008, kuriuo uždraudžiama su Švedijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti žuvis pramoninėms reikmėms IV zonos Norvegijos vandenyse.

(4)

Remiantis informacija, kurią Komisija gavo iš Švedijos valdžios institucijų, Švedija IV zonos Norvegijos vandenyse dar neišnaudojo visos žuvų žvejybos pramoninėms reikmėms kvotos. Todėl šiuose vandenyse su Švedijos vėliava plaukiojantiems ar Švedijoje registruotiems laivams žvejyba pramoninėms reikmėms turėtų būti leidžiama.

(5)

Kad šį pramoninėms reikmėms žvejojamą žuvų kiekį būtų galima sužvejoti iki metų pabaigos, leidimas turėtų įsigalioti nuo 2008 m. rugsėjo 3 d.

(6)

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 779/2008 turėtų būti panaikintas nuo 2008 m. rugsėjo 3 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 779/2008 panaikinamas.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2008 m. rugsėjo 3 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 13 d.

Komisijos vardu

Fokion FOTIADIS

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktorius


(1)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(2)  OL L 261, 1993 10 20, p. 1.

(3)  OL L 19, 2008 1 23, p. 1.


PRIEDAS

Nr.

58 – Atnaujinimas

Valstybė narė

SWE

Ištekliai

I/F/4AB-N.

Rūšis

Pramoninėms reikmėms žvejojamos žuvys

Zona

IV zonos Norvegijos vandenys

Data

2008 9 3


15.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/61


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1133/2008

2008 m. lapkričio 14 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 945/2008 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2008–2009 prekybos metais

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 951/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (2), ypač į jo 36 straipsnio, 2 dalies antros pastraipos antrąjį sakinį,

kadangi:

(1)

Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2008–2009 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 945/2008 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1106/2008 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2008–2009 prekybos metams, numatyti Reglamente (EB) Nr. 945/2008, yra iš dalies pakeičiami ir nurodomi šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. lapkričio 15 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 14 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 178, 2006 7 1, p. 24.

(3)  OL L 258, 2008 9 26, p. 56.

(4)  OL L 299, 2008 11 8, p. 11.


PRIEDAS

Iš dalies pakeisti baltojo cukraus, žaliavinio cukraus ir produktų, kurių KN kodas yra 1702 90 95 tipinių kainų ir papildomų importo muitų dydžiai, taikomi nuo 2008 m. lapkričio 15 d.

(EUR)

KN kodas

Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto

Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto

1701 11 10 (1)

24,58

4,01

1701 11 90 (1)

24,58

9,24

1701 12 10 (1)

24,58

3,82

1701 12 90 (1)

24,58

8,81

1701 91 00 (2)

24,40

13,33

1701 99 10 (2)

24,40

8,51

1701 99 90 (2)

24,40

8,51

1702 90 95 (3)

0,24

0,40


(1)  Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo III dalyje.

(2)  Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo II dalyje.

(3)  Nustatoma už kiekvieną proc. sacharozės kiekio.


15.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/63


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1134/2008

2008 m. lapkričio 14 d.

kuriuo nustatatomi grūdų sektoriaus importo muitai, taikomi nuo 2008 m. lapkričio 16 d.

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 1996 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1249/96 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisyklių (grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje) (2), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002, ex 1005, išskyrus hibridinę sėklą, ir ex 1007, išskyrus sėjai skirtus hibridus, nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau nurodytas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtų produktų CIF importo kainos.

(3)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais KN 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002 00, 1005 10 90, 1005 90 00 ir 1007 00 90 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto reglamento 4 straipsnyje nurodyta tvarka.

(4)

Reikėtų nustatyti importo muitus, taikytinus nuo 2008 m. lapkričio 16 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji,

(5)

Vis dėlto remiantis 2008 m. birželio 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 608/2008 dėl laikino kai kurių grūdų importo muitų netaikymo 2008–2009 prekybos metais (3), tam tikro šiame reglamente numatyto muito taikymas sustabdomas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nuo 2008 m. lapkričio 16 d. importo muitai grūdų sektoriuje, numatyti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje, yra nustatomi šio reglamento I priede, remiantis II priede pateikta informacija.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioj 2008 m. lapkričio 16 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 14 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 161, 1996 6 29, p. 125.

(3)  OL L 166, 2008 6 27, p. 19.


I PRIEDAS

Produktų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje, importo muitai, taikomi nuo 2008 m. lapkričio 16 d.

KN kodas

Prekių pavadinimas

Importo muitas (1)

(EUR/t)

1001 10 00

Kietieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės

0,00

vidutinės kokybės

0,00

žemos kokybės

0,00

1001 90 91

Paprastieji KVIEČIAI, skirti sėjai

0,00

ex 1001 90 99

Paprastieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai

0,00

1002 00 00

RUGIAI

24,22

1005 10 90

KUKURŪZAI, skirti sėjai, išskyrus hibridus

9,65

1005 90 00

KUKURŪZAI, išskyrus sėklą (2)

9,65

1007 00 90

Grūdinis SORGAS, išskyrus hibridus, skirtus sėjai

24,22


(1)  Prekių, kurios į Bendriją atgabenamos per Atlanto vandenyną arba per Sueco kanalą (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 4 dalis), importuotojui muitas gali būti sumažintas:

3 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Viduržemio jūroje,

2 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Danijoje, Estijoje, Airijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje arba Iberijos pusiasalio Atlanto vandenyno pakrantėje.

(2)  Importuotojui muitas gali būti sumažintas vienoda 24 EUR/t suma, jei laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų.


II PRIEDAS

I priede nustatyto muito apskaičiavimo komponentai

31.10.2008-13.11.2008

1.

Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalyje:

(EUR/t)

 

Paprastieji kviečiai (1)

Kukurūzai

Kietieji kviečiai, aukščiausios kokybės

Kietieji kviečiai, vidutinės kokybės (2)

Kietieji kviečiai, žemos kokybės (3)

Miežiai

Prekių birža

Minnéapolis

Chicago

Kotiruojama

200,85

119,36

FOB kaina JAV

239,24

229,24

209,24

123,19

Meksikos įlankos priedas

15,89

Didžiųjų ežerų priedas

23,58

2.

Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalyje:

Gabenimo išlaidos: Meksikos įlanka–Roterdamas:

12,84 EUR/t

Gabenimo išlaidos: Didieji ežerai–Roterdamas:

10,33 EUR/t


(1)  Įtraukta 14 EUR/t priemoka (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).

(2)  10 EUR/t nuolaida (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).

(3)  30 EUR/t nuolaida (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).


II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Komisija

15.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/66


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. spalio 29 d.

dėl Tarybos direktyvos 95/64/EB dėl krovinių ir keleivių vežimo jūra statistinių ataskaitų įgyvendinimo taisyklių

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 6203)

(kodifikuota redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/861/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą 95/64/EB dėl krovinių ir keleivių vežimo jūra statistinių ataskaitų (1), ypač į jos 4, 10 ir 12 straipsnius,

kadangi:

(1)

1998 m. gegužės 13 d. Komisijos sprendimas 98/385/EB dėl Tarybos direktyvos 95/64/EB dėl krovinių ir keleivių vežimo jūra statistinių ataskaitų įgyvendinimo taisyklių (2) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (3). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas sprendimas turėtų būti kodifikuotas.

(2)

Komisija turi sudaryti uostų sąrašą, kuriame uostai koduojami ir klasifikuojami pagal šalis ir jūrų pakrantės zonas.

(3)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Tarybos sprendimu 89/382/EEB, Euratomas (4), įsteigto Statistikos programų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Uostų sąrašas, kuriame uostai koduojami ir klasifikuojami pagal šalis ir jūrų pakrantės zonas, pateikiamas I priede.

2 straipsnis

Sprendimas 98/385/EB yra panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą sprendimą laikomos nuorodomis į šį sprendimą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikmenų lentelę.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. spalio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 320, 1995 12 30, p. 25.

(2)  OL L 174, 1998 6 18, p. 1.

(3)  Žr. II priedą.

(4)  OL L 181, 1989 6 28, p. 47.


I PRIEDAS

EUROPOS UOSTŲ EUROSTATO SĄRAŠAS

Uostų sąrašo aprašymas

Kiekvienos valstybės narės statistiniai uostai ir pagrindinio uosto padaliniai klasifikuojami pagal abėcėlę.

Struktūra

Stulpelio pavadinimas

Paaiškinimas

CTRY

šalis (ISO standartinis 2 raidžių (alpha) kodas)

MCA

jūrų pakrantės zona, kurioje įkurtas uostas (direktyvos 95/64/EB IV priedas)

MODIFIC.

pakeista nuo Komisijos sprendimo 2000/363/EB

PORT NAME

uosto pavadinimas

LOCODE

UN/LOCODE kodas (abėcėlinis) arba kodas (skaitmeninis), kurį laikinai paskyrė Eurostatas uostams, neturintiems LOCODE

NAT. STAT. GROUP

nestatistiniam uostui – nacionalinė statistinė grupė (nat. stat. group) yra statistinio uosto, į kurį yra įtrauktas šis nestatistinis uostas, kodas

STATISTICAL PORT

statistinis uostas

NATIONAL CODE

valstybės narės nacionalinėje statistikoje taikomas statistinio uosto, įkurto jos teritorijoje, kodas


CTRY

MCA

MODIFIC.

PORT NAME

LOCODE

NAT. STAT. GROUP

STATISTICAL PORT

NATIONAL CODE

BE

BE00

X

Albertkanaal

BEABK

 

X

 

BE

BE00

X

Antwerpen

BEANR

 

X

 

BE

BE00

X

Brugge

BEBGS

BEZEE

 

 

BE

BE00

X

Bruxelles (Brussel)

BEBRU

 

X

 

BE

BE00

X

Gent

BEGNE

 

X

 

BE

BE00

X

Liège

BELGG

 

X

 

BE

BE00

X

Nieuwpoort

BENIE

 

X

 

BE

BE00

X

Oostende

BEOST

 

X

 

BE

BE00

X

Rupel

BERUP

BEBRU

 

 

BE

BE00

X

Zeebrugge

BEZEE

 

X

 

BE

BE00

X

Zelzate

BEZEL

BEGNE

 

 

BE

BE00

X

BE jūros gręžinio įrenginiai

BE88P

 

 

 

BE

BE00

X

Kiti – Belgija

BE888

 

 

 

 

 

 

11

11

3

8

 

BG

BG00

X

Akhotopol (Ахтопол)

BGAKH

BGBOJ

 

 

BG

BG00

X

Balchik (Балчик)

BGBAL

BGVAR

 

 

BG

BG00

X

Burgas (Бургас)

BGBOJ

 

X

 

BG

BG00

X

Lom (Лом)

BGLOM

 

X

 

BG

BG00

X

Nesebar (Несебър)

BGNES

BGBOJ

 

 

BG

BG00

X

Orehovo (Оряхово)

BGORE

BGLOM

 

 

BG

BG00

X

Pomorie (Поморие)

BGPOR

BGBOJ

 

 

BG

BG00

X

Ruse (Русе)

BGRDU

 

X

 

BG

BG00

X

Silistra (Силистра)

BGSLS

BGRDU

 

 

BG

BG00

X

Somovit (Сомовит)

BGSOM

BGRDU

 

 

BG

BG00

X

Sozopol (Созопол)

BGSOZ

BGBOJ

 

 

BG

BG00

X

Svistov (Свищов)

BGSVI

BGRDU

 

 

BG

BG00

X

Toutracan (Тутракан)

BGTRP

BGRDU

 

 

BG

BG00

X

Tzarevo (Царево)

BGMIC

BGBOJ

 

 

BG

BG00

X

Varna (Варна)

BGVAR

 

X

 

BG

BG00

X

Varna-Zapad (Варна-Запад)

BGVAZ

BGVAR

 

 

BG

BG00

X

Vidin (Видин)

BGVID

BGLOM

 

 

BG

BG00

X

BG offshore installations

BG88P

 

 

 

BG

BG00

X

Other – Bulgaria

BG888

 

 

 

 

 

 

17

17

13

4

 

DK

DK00

X

Aabenraa

DKAAB

 

X

885-00

DK

DK00

X

Aalborg

DKAAL

 

X

970-00

DK

DK00

X

Aalborg Portland (Cementfabrikken Rørdal)

DKROR

 

X

971-00

DK

DK00

X

Århus

DKAAR

 

X

980-00

DK

DK00

X

Årø

DKARO

 

X

363-02

DK

DK00

X

Årøsund

DKARD

 

X

363-01

DK

DK00

X

Ærøskøbing

DKARK

 

X

864-00

DK

DK00

X

Agersø

DKAGO

 

X

493-01

DK

DK00

X

Agger Havn

DKAGH

 

X

896-00

DK

DK00

X

Aggersund Havn

DKASH

 

X

976-00

DK

DK00

X

Anholt

DKANH

 

X

982-01

DK

DK00

X

Askø

DKASK

 

X

599-02

DK

DK00

X

Asnæsværkets Havn

DKASV

 

X

462-00

DK

DK00

X

Assens

DKASN

 

X

285-00

DK

DK00

X

Augustenborg

DKAUB

 

X

881-00

DK

DK00

X

Avedøreværkets Havn

DKAVE

 

X

045-00

DK

DK00

X

Avernakø/Lyø

DKAVK

 

X

869-03

DK

DK00

X

Bågø

DKBGO

 

X

287-00

DK

DK00

X

Bagenkop

DKBAG

 

X

867-00

DK

DK00

X

Ballebro

DKBLB

 

X

888-01

DK

DK00

X

Bandholm (Maribo)

DKBDX

 

X

592-00

DK

DK00

X

Bogø

DKBOG

 

X

636-00

DK

DK00

X

Bøjden

DKBOS

 

X

869-01

DK

DK00

X

Branden Havn

DKBRH

 

X

801-01

DK

DK00

X

Cementfabrikken Danias Havn

DKDAN

 

X

674-01

DK

DK00

X

Cementfabrikken Kongsdal Havn

DKKON

 

X

674-02

DK

DK00

X

Dansk Salts Havn

DKDAS

 

X

675-00

DK

DK00

X

Dragør

DKDRA

 

X

044-00

DK

DK00

X

Ebeltoft

DKEBT

 

X

985-00

DK

DK00

X

Egense

DKEGN

 

X

 

DK

DK00

X

Egernsund

DKEND

 

X

883-00

DK

DK00

X

Endelave

DKEDL

 

X

452-00

DK

DK00

X

Enstedværkets Havn

DKENS

 

X

886-00

DK

DK00

X

Esbjerg

DKEBJ

 

X

260-00

DK

DK00

X

Fåborg Havn

DKFAA

 

X

861-00

DK

DK00

X

Fakse Ladeplads Havn

DKFAK

 

X

637-00

DK

DK00

X

Feggesund

DKFGS

 

X

897-01

DK

DK00

X

Fejø

DKFEJ

 

X

598-01

DK

DK00

X

Femø

DKFMO

 

X

598-02

DK

DK00

X

Fredericia (Og Shell-Havnen)

DKFRC

 

X

280-00

DK

DK00

X

Frederikshavn

DKFDH

 

X

290-00

DK

DK00

X

Frederikssund Havn

DKFDS

 

X

371-00

DK

DK00

X

Frederiskværk Havn (Frederiksværk Stålvalseværk)

DKSVV

 

X

374-00

DK

DK00

X

Fur

DKFUH

 

X

803-00

DK

DK00

X

Fynshav

DKFYH

 

X

887-00

DK

DK00

X

Gedser

DKGED

 

X

593-00

DK

DK00

X

Gråsten

DKGRA

 

X

882-00

DK

DK00

X

Grenå

DKGRE

 

X

986-00

DK

DK00

X

Gulfhavnen

DKGFH

 

X

592-01

DK

DK00

X

Haderslev

DKHAD

 

X

360-00

DK

DK00

X

Hadsund

DKHSU

 

X

969-00

DK

DK00

X

Hals

DKHAS

 

X

 

DK

DK00

X

Hanstholm

DKHAN

 

X

891-00

DK

DK00

X

Hardeshøj

DKHDH

 

X

888-02

DK

DK00

X

Hasle

DKHSL

 

X

744-00

DK

DK00

X

Havneby

DKHNB

 

X

366-00

DK

DK00

X

Havnsø

DKHVN

 

X

467-00

DK

DK00

X

Helsingør (Elsinore)

DKHLS

 

X

370-00

DK

DK00

X

Hirtshals

DKHIR

 

X

291-00

DK

DK00

X

Hobro

DKHBO

 

X

979-00

DK

DK00

X

Holbæk

DKHBK

 

X

463-01

DK

DK00

X

Holstebro-Struer Havn

DKSTR

 

X

444-00

DK

DK00

X

Horsens

DKHOR

 

X

450-00

DK

DK00

X

Hou Havn

DKHOH

 

X

982-02

DK

DK00

X

Hundested

DKHUN

 

X

375-00

DK

DK00

X

Hvalpsund

DKHVA

 

X

977-00

DK

DK00

X

Juelsminde Havn

DKJUE

 

X

451-00

DK

DK00

X

Kalundborg

DKKAL

 

X

460-00

DK

DK00

X

Kastrup

DKKTP

 

X

043-00

DK

DK00

X

Kerteminde

DKKTD

 

X

643-00

DK

DK00

X

Kleppen

DK102

 

X

 

DK

DK00

X

Københavns Havn

DKCPH

 

X

040-00

DK

DK00

X

Køge

DKKOG

 

X

510-00

DK

DK00

X

Kolby Kås Havn

DKKOK

 

X

984-00

DK

DK00

X

Kolding

DKKOL

 

X

480-00

DK

DK00

X

Korsør

DKKRR

 

X

490-00

DK

DK00

X

Kragenæs

DKKRA

 

X

599-03

DK

DK00

X

Kyndbyværkets Havn

DKKBY

 

X

372-00

DK

DK00

X

Lemvig

DKLVG

 

X

441-00

DK

DK00

X

Lindø Havn

DKLIN

 

X

641-00

DK

DK00

X

Løgstør

DKLGR

 

X

975-00

DK

DK00

X

Lohals

DKLOH

 

X

866-00

DK

DK00

X

Lyngs Odde Havn

DKLYO

 

X

283-00

DK

DK00

X

Marbæk Havn

DKMRB

 

X

377-00

DK

DK00

X

Mariager

DKMRR

DKDAS

 

 

DK

DK00

X

Marstal

DKMRS

 

X

862-00

DK

DK00

X

Masnedøværkets Havn

DKMAS

 

X

634-00

DK

DK00

X

Masnedsund

DKMNS

DKVOR

 

 

DK

DK00

X

Masnedø Gødningshavn (Uno-X Havn)

DKUNX

 

X

835-00

DK

DK00

X

Middelfart

DKMID

 

X

284-00

DK

DK00

X

Mommark

DKMOM

 

X

888-03

DK

DK00

X

Næssund

DKNUD

 

X

897-02

DK

DK00

X

Næstved

DKNVD

 

X

630-00

DK

DK00

X

Nakskov

DKNAK

 

X

594-00

DK

DK00

X

Neksø

DKNEX

 

X

742-00

DK

DK00

X

Nordby Havn, Fanø

DKNDB

 

X

261-00

DK

DK00

X

Nordjyllandsværkets Havn

DKVSV

 

X

974-00

DK

DK00

X

Nørresundby

DKNRS

DKAAL

 

 

DK

DK00

X

Nyborg

DKNBG

 

X

870-00

DK

DK00

X

Nykøbing Falster

DKNYF

 

X

590-00

DK

DK00

X

Nykøbing Mors

DKNYM

 

X

892-00

DK

DK00

X

Nysted

DKNTD

 

X

597-00

DK

DK00

X

Odense

DKODE

 

X

640-00

DK

DK00

X

Omø

DKOMO

 

X

593-02

DK

DK00

X

Orehoved, Falster

DKORE

DKNYF

 

591-00

DK

DK00

X

Orø

DKORO

 

X

563-02

DK

DK00

X

Randers

DKRAN

 

X

670-00

DK

DK00

X

Rødby

DKROD

 

X

599-01

DK

DK00

X

Rødby (Færgehavn)

DKROF

 

X

730-00

DK

DK00

X

Rønne

DKRNN

 

X

740-00

DK

DK00

X

Rørvig

DKRRV

 

X

469-02

DK

DK00

X

Rudkøbing

DKRKB

 

X

863-00

DK

DK00

X

Sælvig Havn

DKSLV

 

X

984-03

DK

DK00

X

Sakskøbing

DKSAX

 

X

595-00

DK

DK00

X

Sejerø

DKSEO

 

X

468-00

DK

DK00

X

Sjællands Odde

DKSJO

 

X

469-01

DK

DK00

X

Skælskør

DKSSK

 

X

490-00

DK

DK00

X

Skærbækværkets Havn

DKSKB

 

X

282-00