ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 304

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

51 tomas
2008m. lapkričio 14d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos  ( 1 )

1

 

*

2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1100/2008 dėl kontrolės, atliekamos valstybių narių pasienyje kelių ir vidaus vandenų transporto srityje, panaikinimo (Kodifikuota redakcija)  ( 1 )

63

 

*

2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai (Kodifikuota redakcija)  ( 1 )

70

 

*

2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 dėl metalinio gyvsidabrio ir tam tikrų gyvsidabrio junginių ir mišinių eksporto uždraudimo bei metalinio gyvsidabrio saugaus saugojimo  ( 1 )

75

 

*

2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1103/2008 dėl kai kurių teisės aktų, kuriems taikoma Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB. Suderinimas su reguliavimo procedūra su tikrinimu. Trečioji dalis

80

 

 

 

*

Pastaba skaitytojui (žr. antrąjį viršelio puslapį)

s3

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

14.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 304/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1099/2008

2008 m. spalio 22 d.

dėl energetikos statistikos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 285 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (1),

kadangi:

(1)

Siekiant stebėti įgyvendinamos energetikos politikos poveikį ir rezultatus, Bendrijai reikia laiku turėti tikslius duomenis apie energijos kiekius, jos formą, šaltinius, gamybą, tiekimą, transformavimą ir sunaudojimą.

(2)

Energetikos statistikoje tradiciškai pagrindinis dėmesys buvo skiriamas energijos pasiūlai ir iškastiniams energijos šaltiniams. Ateityje reikės daugiau žinių ir atidesnės stebėsenos galutinio energijos naudojimo, atsinaujinančios energijos ir branduolinės energijos srityse.

(3)

Kad būtų galima įvertinti energijos naudojimo poveikį aplinkai, visų pirma kalbant apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, svarbu turėti tikslią naujausią informaciją apie energetiką. Šios informacijos reikalaujama 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo (2).

(4)

2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje (3) ir 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje (4) valstybių narių reikalaujama teikti kiekybinius energetikos duomenis. Siekiant vykdyti šiose direktyvose numatytų tikslų siekimo stebėseną, reikalingi išsamūs naujausi energetikos duomenys.

(5)

2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo (5), 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų (6) ir 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/32/EB, nustatančioje ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą (7), reikalaujama, kad valstybės narės teiktų kiekybinius energijos naudojimo duomenis. Siekiant stebėti tose direktyvose nustatytų tikslų siekimo pažangą, reikalingi išsamūs naujausi energetikos duomenys bei glaudesnė energetikos duomenų ir susijusių statistinių apklausų, pvz., gyventojų ir būstų surašymų, taip pat duomenų apie transportą, sąsaja.

(6)

Komisijos žaliosiose knygose – 2005 m. birželio 22 d. dėl energijos naudojimo efektyvumo ir 2006 m. kovo 8 d. dėl Europos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategijos, aptariamos ES energetikos politikos kryptys, kurioms įgyvendinti reikia ES energetikos statistinių duomenų, įskaitant siekį įkurti Europos energijos rinkos observatoriją.

(7)

Viešai prieinamam energetikos prognozių modeliui, kurį savo 2006 m. gruodžio 14 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos saugios, konkurencingos ir tvarios energetikos strategijos (8) ragino sukurti Europos Parlamentas, parengti būtini išsamūs naujausi duomenys apie energetiką.

(8)

Ateinančiais metais reikėtų skirti daugiau dėmesio svarbiausių kuro rūšių tiekimo saugumui, be to, siekiant numatyti ES veiksmus galimų tiekimo krizių atveju ir juos koordinuoti, reikalingi tikslesni ir laiku pateikiami duomenys ES lygmeniu.

(9)

Dėl energetikos rinkos liberalizavimo ir vis sudėtingesnės jos sandaros vis sunkiau laiku gauti patikimus energetikos duomenis, ypač dėl to, kad nėra tokių duomenų teikimą reglamentuojančios teisinės bazės.

(10)

Siekiant, kad naudojant energetikos statistikos sistemą būtų palengvinamas Europos Sąjungos ir jos valstybių narių politinių sprendimų priėmimas ir būtų skatinamos viešos diskusijos dalyvaujant piliečiams, turi būti užtikrinamas šios sistemos skaidrumas, lankstumas, plėtros galimybės ir duomenų palyginamumas. Taigi netrukus turėtų būti įtraukta branduolinės energetikos statistika ir pateikti išsamesni duomenys apie atsinaujinančius energijos šaltinius. Taip pat svarstant energijos naudojimo efektyvumą būtų labai naudinga išsami statistika apie būstą ir transportą.

(11)

Bendrijos statistikos rengimas reglamentuojamas 1997 m. vasario 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos (9) išdėstytomis taisyklėmis.

(12)

Kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti šio reglamento tikslų, būtent, sukurti bendros palyginamųjų energetikos statistinių duomenų rengimo, perdavimo, vertinimo ir platinimo Bendrijoje sistemos, ir juos būtų galima lengviau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali nustatyti priemones remdamasi subsidiarumo principu, kaip nustatyta Sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje išdėstytą proporcingumo principą šiomis priemonėmis nesiekiama daugiau nei yra būtina tam tikslui pasiekti.

(13)

Rengdamos ir platindamos Bendrijos statistinius duomenis pagal šį reglamentą, nacionalinės ir Bendrijos statistikos institucijos turėtų atsižvelgti į Europos statistikos praktikos kodekse, kurį 2005 m. vasario 24 d. priėmė Statistikos programų komitetas, įsteigtas Tarybos sprendimu 89/382/EEB, Euratomas (10), ir kuris buvo pridėtas prie Komisijos rekomendacijos dėl nacionalinių ir Bendrijos statistikos institucijų nepriklausomumo, vientisumo ir atskaitomybės, išdėstytus principus.

(14)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (11).

(15)

Visų pirma, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai keisti duomenų šaltinių, nacionalinės statistikos ir taikomų paaiškinimų ir sąvokų apibrėžimų bei perdavimo susitarimų sąrašą, o taip pat sudaryti ir keisti metinę branduolinės energijos statistiką, kai ji įtraukta, keisti atsinaujinančios energijos statistiką, kai ji įtraukta, ir sudaryti ir keisti galutinio energijos naudojimo statistiką. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jas papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(16)

Būtina nustatyti tai, kad Komisija galėtų leisti valstybėms narėms taikyti išimtis arba leidžiančias nukrypti nuostatas renkant tuos energetikos duomenis, dėl kurių respondentams tektų per didelė našta. Išimtis arba leidžiančias nukrypti nuostatas turėtų būti leista taikyti tik gavus pagrindimą, kuriame aiškiai aptariama esama padėtis ir naštos dydis. Jų galiojimo laikotarpis turėtų būti kuo trumpesnis.

(17)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Statistikos programų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatoma bendra palyginamosios energetikos statistikos rengimo, perdavimo, vertinimo ir platinimo Bendrijoje sistema.

2.   Šis reglamentas taikomas susijusiems su energetikos produktais statistiniams duomenims ir jų suvestiniams rodikliams Bendrijoje.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šiame reglamente vartojami tokie apibrėžimai:

a)

Bendrijos statistiniai duomenys – Bendrijos statistiniai duomenys, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 322/97 2 straipsnio pirmojoje įtraukoje;

b)

statistinių duomenų rengimas – statistinių duomenų rengimas, kaip apibrėžta reglamento (EB) Nr. 322/97 2 straipsnio antrojoje įtraukoje;

c)

Komisija (Eurostatas) – Bendrijos institucija, kaip apibrėžta reglamento (EB) Nr. 322/97 2 straipsnio ketvirtojoje įtraukoje;

d)

energetikos produktai – tai degusis kuras, šiluma, atsinaujinanti energija, elektros energija arba bet kokia kita energijos forma;

e)

suvestiniai rodikliai – tai nacionaliniu lygiu sukaupti duomenys apie energetikos produktų perdirbimą ar naudojimą, būtent, apie gamybą, prekybą, atsargas, transformavimą, sunaudojimą, ir struktūriniai energetikos sistemos ypatumai, tokie kaip elektros gamybos instaliuotoji galia arba naftos produktų gamybos pajėgumas;

f)

duomenų kokybė – toliau išvardyti statistikos kokybės aspektai: reikalingumas, tikslumas, savalaikiškumas ir punktualumas, prieinamumas ir aiškumas, palyginamumas, suderinamumas ir išsamumas.

3 straipsnis

Duomenų šaltiniai

1.   Taikydamos sumažintos naštos respondentams ir administravimo supaprastinimo principus, valstybės narės iš toliau nurodytų šaltinių renka su energetikos produktais susijusius duomenis ir jų suvestinius rodiklius Bendrijoje:

a)

specialūs statistiniai tyrimai, skirti pirminės ir transformuotos energijos gamintojams ir prekiautojams, energetikos produktų platintojams, transportuotojams, importuotojams ir eksportuotojams;

b)

kiti statistiniai tyrimai, skirti galutinės energijos vartotojams apdirbamosios gamybos, transporto ir kituose sektoriuose, įskaitant namų ūkius;

c)

kitos statistinio vertinimo procedūros arba kiti šaltiniai, įskaitant administracinius šaltinius, pvz., elektros ir dujų rinkas prižiūrinčias institucijas.

2.   Valstybės narės nustato išsamias taisykles dėl nacionalinei statistikai (kaip nurodyta 4 straipsnyje) reikalingų įmonių ir iš kitų šaltinių teikiamų duomenų perdavimo.

3.   Duomenų šaltinių sąrašas gali būti keičiamas 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

4 straipsnis

Suvestiniai rodikliai, energetikos produktai ir nacionalinių statistinių duomenų perdavimo dažnumas

1.   Teiktini nacionaliniai statistiniai duomenys nurodomi prieduose. Jie perduodami tokiu dažnumu:

a)

kasmet, energetikos statistiniai duomenys B priede;

b)

kas mėnesį, energetikos statistiniai duomenys C priede;

c)

trumpalaikiai, kas mėnesį, energetikos statistiniai duomenys D priede.

2.   Naudojamų techninio pobūdžio terminų paaiškinimai ar apibrėžimai pateikiami atskiruose prieduose, taip pat A priede (Terminų paaiškinimai).

3.   Teiktini duomenys ir jų paaiškinimai arba apibrėžimai gali būti keičiami 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

5 straipsnis

Perdavimas ir platinimas

1.   Komisijai (Eurostatui) valstybės narės teikia 4 straipsnyje nurodytus nacionalinius statistinius duomenis.

2.   Prieduose išdėstoma jų perdavimo tvarka, įskaitant taikomus terminus, nuo jų nukrypti leidžiančias nuostatas ir išimtis.

3.   Nacionalinių statistinių duomenų perdavimo procedūra gali būti keičiama 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

4.   Gavusi tinkamai pagrįstą valstybės narės prašymą, Komisija, laikydamasi 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, gali leisti taikyti papildomas išimtis arba leidžiančias nukrypti nuostatas dėl tų nacionalinių statistinių duomenų, kuriuos renkant respondentams tektų pernelyg didelė našta.

5.   Komisija (Eurostatas) skelbia metinę energetikos statistiką ne vėliau kaip antrųjų metų, einančių po ataskaitinio laikotarpio, sausio 31 d.

6 straipsnis

Kokybės įvertinimas ir ataskaitos

1.   Valstybės narės užtikrina perduotų duomenų kokybę.

2.   Turi būti imamasi visų įmanomų pastangų siekiant užtikrinti pagal B priedą teikiamų energetikos duomenų ir pagal 2005 m. vasario 10 d. Komisijos sprendimą Nr. 2005/166/EB, nustatantį Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo taisykles (12), teikiamų duomenų suderinamumą.

3.   Taikant šį reglamentą perduodamų duomenų kokybė vertinama atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

a)

„reikalingumą“, reiškiantį statistikos atitikties esamiems ir galimiems vartotojų poreikiams laipsnį;

b)

„tikslumą“, reiškiantį įverčių artumą nežinomoms tikrosioms reikšmėms;

c)

„savalaikiškumą“, reiškiantį trukmę tarp galimybės pasinaudoti informacija momento ir įvykio ar reiškinio, kurį ši informacija apibūdina;

d)

„punktualumą“, reiškiantį trukmę nuo duomenų paskelbimo datos iki datos, kada jie turėjo būti pateikti;

e)

„prieinamumą“ ir „aiškumą“, reiškiančius sąlygas ir būdus, leidžiančius vartotojui gauti, naudoti ir aiškinti duomenis;

f)

„palyginamumą“, reiškiantį galimybę palyginti statistinę informaciją laiko ir geografiniu aspektu, įvertinant taikomų sąvokų, metodų ir (arba) procedūrų skirtumus ir jų poveikį;

g)

„suderinamumą“, reiškiantį galimybę duomenis jungti arba sieti įvairiais būdais ir įvairioms reikmėms.

4.   Kas penkeri metai valstybės narės pateikia Komisijai (Eurostatui) ataskaitą, kurioje aptariama perduotų duomenų kokybė ir metodikos pokyčiai (jei jų buvo).

5.   Per šešis mėnesius nuo Komisijos (Eurostato) prašymo gavimo dienos, ir siekiant leisti jai įvertinti perduotų duomenų kokybę, valstybės narės siunčia Komisijai (Eurostatui) ataskaitą, kurioje pateikiama bet kokia svarbi informacija, susijusi su šio reglamento įgyvendinimu.

7 straipsnis

Atskaitos laikotarpis ir teikimo dažnumas

Valstybės narės renka visus šiame reglamente nurodytus duomenis nuo kalendorinių metų po šio reglamento priėmimo pradžios ir nuo to laiko perduoda šiuos duomenis 4 straipsnio 1 dalyje nustatytu dažnumu.

8 straipsnis

Metinė branduolinės energetikos statistika

Komisija (Eurostatas) bendradarbiaudama su ES branduolinės energetikos sektoriumi nustato metinius branduolinės energetikos statistikos duomenis, kurie skelbiami ir platinami nuo 2009 m. – pirmųjų atskaitinių metų, be kita ko, prireikus laikantis konfidencialumo, taip pat vengiant duomenų rinkimo dubliavimo, tuo pat metu užtikrinant žemas statistikos parengimo sąnaudas ir pagrįstą duomenų pateikimo naštą.

Sprendimas, kokius metinius branduolinės energetikos statistikos duomenis rinkti, priimamas ir gali būti keičiamas 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

9 straipsnis

Atsinaujinančios energijos statistika ir galutinio energijos naudojimo statistika

1.   Siekdama pagerinti atsinaujinančios energijos ir galutinio energijos naudojimo statistinių duomenų kokybę ir užtikrindama, kad jie būtų palyginami, aiškūs, išsamūs ir lankstūs, Komisija (Eurostatas) bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis:

a)

peržiūri atsinaujinančios energijos statistinių duomenų rinkimo metodiką, siekiant, kad kasmet mažiausiomis sąnaudomis būtų parengiami papildomi, tinkami ir išsamūs statistiniai duomenys apie kiekvieną atsinaujinančios energijos šaltinį. Komisija (Eurostatas) parengtus statistinius duomenis pristato ir platina nuo 2010 m. (ataskaitinių metų);

b)

peržiūri ir nustato nacionaliniu ir Bendrijos lygmeniu naudojamą statistikos duomenų apie galutinį energijos naudojimą parengimo metodiką (aptariant šaltinius, kintamuosius, kokybę, sąnaudas), remdamasi esamos padėties įvertinimu, atliktais tyrimais ir bandomaisiais galimybių tyrimais bei būsima naudos ir sąnaudų analize, be to, siekiant nustatyti rodiklius, kuriais būtų aprašomas galutinės energijos pasiskirstymas pagal sektorius ir pagrindinius naudojimo būdus, taip pat siekiant nuo 2012 m. (ataskaitinių metų) pamažu įtraukti šiuos naujus rodiklius į statistiką, įvertina bandomųjų tyrimų ir naudos ir sąnaudų analizės rezultatus.

2.   Sprendimas, kokius atsinaujinančios energijos statistikos duomenis rinkti, gali būti keičiamas 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3.   Sprendimas, kokius galutinio energijos naudojimo statistikos duomenis rinkti, priimamas ir gali būti keičiamas 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

10 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1.   Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos toliau išvardytos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jas papildant, patvirtinamos 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka:

a)

duomenų šaltinių sąrašo pakeitimai (3 straipsnio 3 dalis);

b)

nacionalinių statistinių duomenų ir jų paaiškinimų arba apibrėžimų pakeitimai (4 straipsnio 3 dalis);

c)

perdavimo procedūros pakeitimai (5 straipsnio 3 dalis);

d)

metinės branduolinės energijos statistikos sudarymas ir keitimas (8 straipsnio 2 dalis);

e)

atsinaujinančios energijos statistikos keitimas (9 straipsnio 2 dalis);

f)

galutinio energijos naudojimo statistikos sudarymas ir keitimas (9 straipsnio 3 dalis).

2.   Papildomos išimtys ir nukrypti leidžiančios nuostatos (5 straipsnio 4 dalis) nustatomos laikantis 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros.

3.   Dėmesį reikėtų skirti principui, kad papildomos išlaidos ir ataskaitų teikimo našta neviršytų pagrįstų ribų.

11 straipsnis

Komitetas

1.   Komisijai padeda Statistikos programų komitetas.

2.   Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikoma Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniuose išdėstyta reguliavimo tvarka, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas terminas – trys mėnesiai.

12 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2008 m. spalio 22 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

J.-P. JOUYET


(1)  2008 m. kovo 12 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2008 m. rugsėjo 15 d. Tarybos sprendimas.

(2)  OL L 49, 2004 2 19, p. 1.

(3)  OL L 283, 2001 10 27, p. 33.

(4)  OL L 52, 2004 2 21, p. 50.

(5)  OL L 1, 2003 1 4, p. 65.

(6)  OL L 114, 2006 4 27, p. 64.

(7)  OL L 191, 2005 7 22, p. 29.

(8)  OL C 317 E, 2006 12 23, p. 876.

(9)  OL L 52, 1997 2 22, p. 1.

(10)  OL L 181, 1989 6 28, p. 47.

(11)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(12)  OL L 55, 2005 3 1, p. 57.


A PRIEDAS

TERMINŲ PAAIŠKINIMAI

Šiame priede pateikiami kituose prieduose naudojamų terminų paaiškinimai arba apibrėžimai.

1.   GEOGRAFINĖS PASTABOS

Toliau nurodyti geografiniai apibrėžimai taikomi tik statistinės atskaitomybės tikslais.

Australija, išskyrus užjūrio teritorijas.

Danija, išskyrus Farerų salas ir Grenlandiją.

Prancūzija, įskaitant Monaką, tačiau išskyrus Prancūzijos užjūrio teritorijas: Gvadelupą, Martiniką, Gvianą, Reunioną, Sen Pjerą ir Mikeloną, Naująją Kaledoniją, Prancūzijos Polineziją, Voliso ir Futūnos salas, Majotą.

Italija, įskaitant San Mariną ir Vatikaną.

Japonija, įskaitant Okinavą.

Nyderlandai, išskyrus Surinamą ir Nyderlandų Antilų salas.

Portugalija, įskaitant Azorus ir Madeirą.

Ispanija, įskaitant Kanarų salas, Balearų salas ir Seutą bei Melilją.

Šveicarija, neįskaitant Lichtenšteino.

Jungtinės Valstijos: 50 valstijų, Kolumbijos apygarda, JAV Mergelių salos, Puerto Rikas ir Guamas.

2.   SUVESTINIAI RODIKLIAI

Gamintojai klasifikuojami pagal gamybos tikslą:

Gamintojai, pagrindinė veikla: privačios ir valstybei priklausančios įmonės, kurių pagrindinė veikla – elektros energijos ir (arba) šilumos, skirtos parduoti trečiosioms šalims, gamyba.

Gamintojai, savoms reikmėms: privačios ir valstybei priklausančios įmonės, gaminančios elektros energiją ir (arba) šilumą visiškai arba iš dalies savo pačių reikmėms ir ši veikla tik palaiko jų pirminę veiklą.

Pastaba. Įsigaliojus patikslintam NACE klasifikatoriui, Komisija gali toliau aiškinti terminus pagal 11 straipsnio 2 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu papildydama atitinkamomis NACE nuorodomis.

2.1.   Tiekimo ir transformavimo sektoriai

Gamyba ir (arba) vietos gamyba

Išgauto ar pagaminto kuro kiekiai, apskaičiuoti po inertinės medžiagos pašalinimo operacijos. Gamyba apima gamintojo gamybos procese sunaudotą kiekį (pvz., šildymui ar įrangos ir pagalbinių įrenginių eksploatavimui) bei kitiems gamintojams patiektą energiją transformavimui ar kitoms reikmėms.

Vietos gamyba reiškia: gamyba iš susijusios valstybės išteklių.

Importas ir (arba) eksportas

Geografiniai apibrėžimai pateikiami „Geografinių pastabų“ skirsnyje.

Jei kitaip nenurodyta, „importas“ siejamas su pirmine kilmės šalimi (šalis, kurioje energetikos produktas buvo pagamintas) ir skirtas naudoti kitoje šalyje, o „eksportas“ – su pagaminto energetikos produkto galutinio naudojimo šalimi.

Kiekiai laikomi importuotais arba eksportuotais, kai kertamos šalies politinės sienos, neatsižvelgiant į tai, ar buvo atliktos muitinės procedūros, ar ne.

Jei negalima nurodyti kilmės arba paskirties, galima naudoti „Kita“.

Statistinių skirtumų gali atsirasti, jei remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, turimi tik viso importo ir eksporto duomenys, o geografinis suskirstymas yra grindžiamas skirtingu tyrimu, šaltiniu ar sąvoka. Tokiu atveju skiltyje „Kita“ reikia įrašyti skirtumus.

Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas

Į su visų šalių vėliavomis plaukiojančius laivus, kurie naudojami tarptautinei laivybai, pristatyto kuro kiekiai. Tarptautinė laivyba gali būti vykdoma jūroje, vidaus ežeruose ir vandens keliuose, taip pat pakrantės vandenyse. Neįtraukiama:

naudojimas vidaus laivybai naudojamuose laivuose. Skirstymas į vidaus ar tarptautinę laivybą turėtų būti grindžiamas išvykimo ir atvykimo uostais, o ne laivo vėliava arba valstybe, kuriai jis priklauso,

naudojimas žvejybos laivuose,

naudojimas karinėse pajėgose.

Atsargų pasikeitimai

Nacionalinėje teritorijoje turimų atsargų lygio metų pradžioje ir atsargų lygio metų pabaigoje skirtumas.

Bendrasis sunaudojimas (apskaičiuotas)

Apskaičiuotoji vertė, apibrėžta kaip:

Vietos gamyba + Iš kitų šaltinių + Importas – Eksportas – Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas + Atsargų pasikeitimai

Bendrasis sunaudojimas (faktinis)

Galutinio naudojimo sektorių tyrimuose faktiškai užfiksuotas kiekis.

Statistiniai skirtumai

Apskaičiuotoji vertė, apibrėžta kaip:

Apskaičiuotas bendrasis sunaudojimas – faktinis bendrasis sunaudojimas.

Apima galutinių vartotojų atsargų pasikeitimus, kai to negalima nurodyti prie „Atsargų pasikeitimų“.

Turėtų būti nurodytos bet kokių didesnių skirtumų priežastys.

Elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

Elektros energijai gaminti sunaudotas kuro kiekis.

Kuras, naudojamas turinčiose bent vieną mišrų šilumos ir elektros energijos (CHP) gamybos bloką įmonėse, nurodomas skiltyje: Mišriosios šilumos ir elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės.

Mišriosios šilumos ir elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

Elektros energijai ir šilumai pagaminti sunaudotas kuro kiekis.

Šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

Šilumai gaminti sunaudotas kuro kiekis.

Elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

Elektros energijai gaminti sunaudotas kuro kiekis.

Kuras, naudojamas turinčiose bent vieną mišrų šilumos ir elektros energijos (CHP) gamybos bloką įmonėse, įrašomas skiltyje: Mišriosios šilumos ir elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės.

Mišriosios šilumos ir elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

Kuro kiekis, atitinkantis pagamintos elektros energijos ir parduotos šilumos kiekį.

Šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės

Kuro kiekis, atitinkantis parduotos šilumos kiekį.

Akmens anglių briketų gamyklos

Kurui gaminti sunaudotas kiekis.

Šildymui ir įrangos eksploatavimui sunaudotas kiekis turėtų būti nurodomas ne čia, o kaip sunaudojimas energetikos sektoriuje.

Kokso krosnys

Kokso krosnyse sunaudotas kiekis.

Šildymui ir įrangos eksploatavimui sunaudotas kiekis turėtų būti nurodomas ne čia, o kaip sunaudojimas energetikos sektoriuje.

Rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

Lignito arba rusvųjų anglių kiekis, sunaudotas rusvųjų anglių briketams (BKB) gaminti, arba durpių kiekis, sunaudotas durpių briketams (PB) gaminti.

Šildymui ir įrangos eksploatavimui sunaudotas kiekis turėtų būti rašomas ne čia, o kaip sunaudojimas energetikos sektoriuje.

Dujų gamyklos

Dujų gamyklose ir akmens anglių dujinimo gamyklose dujoms gaminti sunaudotas kiekis.

Šildymui ir įrangos eksploatavimui sunaudotas kuro kiekis neturėtų būti įtraukiamas čia, o pateikiamas kaip sunaudojimas energetikos sektoriuje.

Aukštakrosnės

Aukštakrosnėse transformuojamų koksinių akmens anglių ir (arba) bituminių akmens anglių (paprastai vadinamų PCI) bei kokso krosnių kokso kiekiai.

Aukštakrosnių šildymui ir eksploatavimui sunaudotas kuro kiekis (pvz., aukštakrosnių dujų) neturėtų būti įtraukiamas čia, o pateikiamas kaip sunaudojimas energetikos sektoriuje.

Akmens anglių suskystinimas

Sintetinei alyvai gaminti sunaudotas kuro kiekis.

Naftos perdirbimo gamyklos

Naftos produktams gaminti sunaudotas kiekis.

Šildymui ir įrangos eksploatavimui sunaudotas kuro kiekis neturėtų būti nurodomas čia, o pateikiamas kaip sunaudojimas energetikos sektoriuje.

Kitur nenurodyta – Transformavimas

Kitur nenurodytai transformavimo veiklai sunaudotas kiekis. Tokiu atveju ataskaitoje turėtų būti paaiškinta tai, kas įtraukta šioje antraštinėje dalyje.

2.2.   Energetikos sektorius ir galutinis naudojimas

Visas energetikos sektorius

Energetikos pramonėje sunaudotas kiekis gavybai (kasyba, naftos ir dujų gavyba) arba transformavimo veiklą vykdančių įmonių veikimui palaikyti.

Neįtraukiamas į kitą energijos formą transformuoto kuro kiekis (kuris turėtų būti nurodomas Transformavimo sektoriuje) arba kuro kiekis, sunaudotas naftos, dujų ir anglies suspensijos vamzdynų eksploatavimui (kuris turėtų būti nurodomas Transporto sektoriuje).

Priklauso cheminių medžiagų atominiam branduolio dalijimuisi ir branduolių sintezei ir šių procesų produktų gamyba.

Elektros energijos, mišrios šilumos bei elektros energijos ir šilumos gamybos įmonės

Kaip energija elektros energijos, mišriose šilumos bei elektros energijos (CHP) ir šilumos gamybos įmonėse sunaudotas kiekis.

Akmens anglių šachtos

Kaip energija anglių gavybai ir sodrinimui anglių kasybos pramonėje sunaudotas kiekis.

Sudegintos šachtų viršuje esančiose elektrinėse anglys turėtų būti pateikiamos Transformavimo sektoriuje.

Akmens anglių briketų gamyklos

Kaip energija akmens anglių briketų gamyklose sunaudotas kiekis.

Kokso krosnys

Kaip energija kokso gamyklose sunaudotas kiekis.

Rusvųjų anglių briketų (PKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

Kaip energija rusvųjų anglių briketų (BKP) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklose sunaudotas kiekis.

Dujų gamyklos ir (arba) dujinimo gamyklos

Kaip energija dujų gamyklose ir akmens anglių dujinimo gamyklose sunaudotas kiekis.

Aukštakrosnės

Kaip energija aukštakrosnėse sunaudotas kiekis.

Akmens anglių suskystinimas

Kaip energija akmens anglių suskystinimo gamyklose sunaudotas kiekis.

Naftos perdirbimo gamyklos

Kaip energija naftos perdirbimo gamyklose sunaudotas kiekis.

Naftos ir dujų gavyba

Kaip kuras naftos ir dujų gavybos procese ir gamtinių dujų perdirbimo įmonėse sunaudotas kiekis.

Neįtraukiami vamzdynų nuostoliai (pateikiami kaip paskirstymo nuostoliai) ir vamzdynų eksploatavimui sunaudotas energijos kiekis (pateikiamas transporto sektoriuje).

Bendras galutinis sunaudojimas

apibrėžiamas (skaičiuojamas) kaip:

= Bendras naudojimas ne energetikos reikmėms + Galutinis energijos sunaudojimas (Pramonė + Transportas + Kiti sektoriai)

Neįtraukiama: transformavimui patiektas kiekis, energijos gamybos pramonėje sunaudotas kiekis ir paskirstymo nuostoliai.

Naudojimas ne energetikos reikmėms

Kaip žaliavos įvairiuose sektoriuose naudojami energetikos produktai; t. t. nėra naudojami kaip kuras ar transformuojami į kitą kurą.

2.3.   Galutinio energijos naudojimo specifikacija

Galutinis energijos sunaudojimas

Bendras energijos sunaudojimas pramonės, transporto ir kituose sektoriuose.

Pramonės sektorius

Tai susiję su pramonės įmonės pirminei veiklai sunaudotu kuro kiekiu.

Tik šilumos arba mišrioms šilumos ir elektros energijos (CHP) gamybos įmonėms: tik pačioje įmonėje sunaudojamos šilumos gamybai sunaudotas kuro kiekis. Parduodamos šilumos gamybai ir elektros energijos gamybai sunaudotas kuro kiekis turėtų būti nurodytas prie atitinkamo transformavimo sektoriaus.

Geležies ir plieno

Chemijos (įskaitant naftos chemijos)

Chemijos ir naftos chemijos pramonės šakos

Spalvotųjų metalų

Spalvotųjų metalų pramonė

Nemetalų mineralų

Stiklo, keramikos, cemento ir kitų statybinių medžiagų gamybos pramonės šakos

Transporto įrangos

Su transporto priemonėse naudojamos įrangos gamyba susijusios pramonės šakos

Mašinų

Metalo gaminių, mašinų ir įrangos, išskyrus transporto įrangą

Kasybos ir karjerų eksploatavimo

Neįtraukiamos energijos gamybos pramonės šakos

Maisto produktų, gėrimų ir tabako

Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

Apima įrašytų laikmenų gamybą

Medienos bei medienos gaminių (išskyrus plaušieną ir popierių)

Statybos

Tekstilės ir odos

Kitur nenurodyta – Pramonė

Pirmesniuose sektoriuose nenurodytas sunaudojimas.

Transporto sektorius

Vykdant visas transporto veiklos rūšis sunaudota energija, neatsižvelgiant į ekonominį sektorių, kuriame vykdoma veikla.

Transporto sektorius – Geležinkeliai

Visas sunaudojimas traukinių eismo srityje, įskaitant pramonės reikmėms naudojamus geležinkelius.

Transporto sektorius – Vidaus laivyba

Į su bet kurios šalies vėliavomis plaukiojančius laivus, kurie nenaudojami tarptautinei laivybai, pristatytas kiekis (žr. Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas). Skirstymas į vidaus ir (arba) tarptautinę laivybą turėtų būti grindžiamas išvykimo ir atvykimo uostais, o ne laivo vėliava ar valstybe, kuriai jis priklauso.

Transporto sektorius – Keliai

Kelių transporto priemonių sunaudotas kiekis.

Apima žemės ūkio transporto priemonių keliuose sunaudotą kurą ir kelių transporto priemonių tepalus.

Neįtraukiama stacionarių variklių naudojama energija (žr. „Kiti sektoriai“), traktorių ne keliuose naudojama energija (žr. „Žemės ūkis“), transporto priemonių karinėms reikmėms naudojama energija (žr. „Kiti sektoriai – Kitur nenurodyta“), kelių dangai naudojamas bitumas ir statybvietėse naudojamų variklių sunaudota energija (žr. „Pramonės pasektorius – Statyba“).

Transporto sektorius – Vamzdynų transportas

Kaip energija vamzdynų, kuriais transportuojamos dujos, skysčiai, suspensijos ir kitos prekės, eksploatavimui sunaudotas kiekis.

Apima siurblinėms ir vamzdynų priežiūrai sunaudotą energiją.

Neįtraukiama gamtinių arba pagamintų dujų, karšto vandens ar garo iš platintojo galutiniams vartotojams skirstymui vamzdynais sunaudota energija (pateikiama energetikos sektoriuje), galutiniam energijos tiekimui namų ūkiams, pramoniniams, komerciniams ir kitiems vartotojams sunaudota energija (įtraukiama į Komercines ir viešąsias paslaugas) ir netekimai, patirti transportuojant iš platintojo galutiniams vartotojams (pateikiami kaip skirstymo nuostoliai).

Transporto sektorius – Tarptautinė aviacija

Tarptautinei aviacijai naudojamiems orlaiviams pristatyto aviacinio kuro kiekis. Skirstymas į vidaus ir (arba) tarptautinei aviacijai naudojamos orlaivius turėtų būti grindžiamas išvykimo ir atvykimo uostais, o ne valstybe, kuriai priklauso oro bendrovė.

Neįtraukiamas oro bendrovių kelių transporto priemonėms sunaudotas kuras (pateikiamas „Transporto sektorius – Kitur nenurodyta“) ir aviacinio kuro naudojimas karinėms reikmėms (pateikiamas „Kiti sektoriai – Kitur nenurodyta“).

Transporto sektorius – Vidaus aviacija

Vidaus aviacijai naudojamiems orlaiviams (komerciniams, privatiems, žemės ūkio paskirties ir kt.) pristatyto aviacinio kuro kiekis.

Įtraukiamas ne skraidymui sunaudotas kuras, pvz., stendiniam variklių bandymui. Skirstymas į vidaus ir (arba) tarptautinei aviacijai naudojamus orlaivius turėtų būti grindžiamas išvykimo ir atvykimo uostais, o ne valstybe, kuriai priklauso oro bendrovė.

Neįtraukiamas oro bendrovių kelių transporto priemonėms sunaudotas kuras (pateikiamas „Transporto sektorius – Kitur nenurodyta“) ir aviacinio kuro naudojimas karinėms reikmėms (pateikiamas „Kiti sektoriai – Kitur nenurodyta“).

Transporto sektorius – Kitur nenurodyta

Kitur nenurodytoms transporto veiklos rūšims vykdyti sunaudotas kiekis.

Apima oro bendrovių kelių transporto priemonių sunaudotą kurą ir uostuose laivų krautuvų, įvairių rūšių kranų sunaudotą kurą.

Pateikiama tai, kas nurodyta antraštinėje dalyje.

Kiti sektoriai

Konkrečiai nepaminėti arba nepriklausantys energetikos, pramonės ar transporto sritims sektoriai.

Kiti sektoriai – Komercinės ir viešosios paslaugos

Valstybiniame ir privačiame sektoriuje veikiančių įmonių ir įstaigų sunaudotas kuras.

Kiti sektoriai – Gyvenamasis

Nurodomas visų namų ūkių, įskaitant „namų ūkius, samdančius namų ūkio darbininkus“, sunaudotas kuras.

Kiti sektoriai – Žemės ir (arba) miškų ūkio

Vartotojų, suskirstytų pagal žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės sektorius, sunaudotas kuras.

Kiti sektoriai – Žvejybos

Vidaus vandenų, pakrantės ir gelminei žvejybai pristatytas kuras. Žvejyba turėtų apimti į su visų šalių vėliavomis plaukiojančius laivus, kurie šalyje papildė savo kuro atsargas, pristatytą kurą ir žvejybos pramonėje sunaudotą energiją.

Kiti sektoriai – Kitur nenurodyta

Šios veiklos rūšys kitur nenurodytos. Šiai kategorijai priklauso karinėms reikmėms mobiliosioms ir stacionariosioms priemonėms naudojamas kuras (pvz., laivuose, orlaiviuose, keliuose ir kareivinėse naudojama energija) neatsižvelgiant į tai, ar kuras pristatytas tos ar kitos šalies kariškiams. Jei taip, ataskaitoje turėtų būti paaiškinta, kas nurodyta šioje antraštinėje dalyje.

3.   KITI TERMINAI

Šios santrumpos reiškia:

TML: tetrametilšvinas

TEL: tetraetilšvinas

SBP: konkreti virimo temperatūra

LPG: suskystintos naftos dujos

NGL: gamtiniai dujų kondensatai

LNG: suskystintos gamtinės dujos

CNG: suslėgtos gamtinės dujos.


B PRIEDAS

METINĖ ENERGETIKOS STATISTIKA

Šiame priede apibūdinama kasmet renkamų energetikos statistinių duomenų apimtis, matavimo vienetai, ataskaitinis laikotarpis, dažnumas, galutinis terminas ir perdavimo būdai.

A priede pateikiami terminų, kurie nėra konkrečiai aiškinami šiame priede, paaiškinimai.

1.   KIETASIS IŠKASTINIS KURAS IR PAGAMINTOS DUJOS

1.1.   Susiję energetikos produktai

Jei kitaip nenurodyta, duomenys renkami apie visus toliau išvardytus energetikos produktus:

Energetikos produktas

Apibrėžimas

1.

Antracitas

Daugiausia anglies turinčios akmens anglys, naudojamos pramonės ir gyventojų reikmėms. Paprastai jo sudėtyje lakiųjų medžiagų kiekis neviršija 10 % bei yra didelis anglies kiekis (nustatytas anglies kiekis apie 90 %). Jo aukštutinė degimo šiluma yra didesnė nei 23 865 kJ/kg (5 700 kcal/kg) skaičiuojant bepelenei, tačiau drėgnai medžiagai.

2.

Koksinės akmens anglys

Bituminės akmens anglys, kurių kokybė yra tokia, kad galima pagaminti tinkamą naudoti aukštakrosnėse koksą. Jų aukštutinė degimo šiluma yra didesnė nei 23 865 kJ/kg (5 700 kcal/kg) skaičiuojant bepelenei, tačiau drėgnai medžiagai.

3.

Kitos bituminės akmens anglys

(Dujinės akmens anglys)

Garui gaminti naudojamos akmens anglys; apima visas bitumines akmens anglis, kurios nepriskiriamos nei prie koksinių akmens anglių, nei prie antracito. Joms būdingas didesnis lakiųjų medžiagų kiekis, palyginti su antracitu (daugiau nei 10 %) ir mažesnis anglies kiekis (nustatytas anglies kiekis mažiau nei 90 %). Jų aukštutinė degimo šiluma yra didesnė nei 23 865 kJ/kg (5 700 kcal/kg) skaičiuojant bepelenei, tačiau drėgnai medžiagai. Jei bituminės akmens anglys naudojamos kokso krosnyse, jos nurodomos kaip koksinės akmens anglys.

4.

Subbituminės akmens anglys

Reiškia nesukepančiąsias anglis, kurių aukštutinė degimo šiluma yra nuo 17 435 kJ/kg (4 165 kcal/kg) iki 23 865 kJ/kg (5 700 kcal/kg) ir kurių sudėtyje lakiųjų medžiagų kiekis yra didesnis kaip 31 % skaičiuojant sausam produktui be mineralinių medžiagų.

5.

Lignitas arba rusvosios anglys

Nesukepančiosios anglys, kurių aukštutinė degimo šiluma yra mažesnė kaip 17 435 kJ/kg (4 165 kcal/kg) ir kurių sudėtyje lakiųjų medžiagų kiekis yra didesnis kaip 31 % skaičiuojant sausam produktui be mineralinių medžiagų.

Šioje kategorijoje turėtų būti nurodomi pagaminti ir iš karto sudeginti naftingieji skalūnai ir gudroniniai smėliai. Kitiems transformavimo procesams naudoti naftingieji skalūnai ir gudroniniai smėliai taip pat nurodomi šioje kategorijoje.

Tai apima transformavimo proceso metu sunaudotų naftingųjų skalūnų ir gudroninių smėlių dalį. Suskystinimo metu gauta skalūnų alyva ir kiti produktai turėtų būti nurodomi metiniame naftos klausimyne.

6.

Durpės

Degios, minkštos, akytos arba suslėgtos, augalinės kilmės nuosėdos, kurių sudėtyje yra didelis vandens kiekis (iki 90 % neperdirbus), lengvai pjaustomos, nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos. Neįtraukiamos ne energetikos tikslams naudojamos durpės.

Nustatant šią apibrėžtį neprieštaraujama atsinaujinančių energijos šaltinių apibrėžčiai Direktyvoje 2001/77/EB, ir Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės 2006 m. priimtoms Šiltnamio efektą sukeliančių dujų nacionalinių aprašų gairėms.

7.

Akmens anglių briketai

Sudėtinis kuras, pagamintas iš juodųjų akmens anglių dalelių, priedas – rišamoji medžiaga. Todėl pagamintų akmens anglių briketų kiekis gali būti šiek tiek didesnis nei faktiškai transformavimo proceso metu sunaudotas anglių kiekis.

8.

Kokso krosnių koksas

Kietas produktas, gautas karbonizuojant akmens anglį, daugiausia koksinę akmens anglį, aukštoje temperatūroje; būdingas nedidelis drėgmės ir lakiųjų medžiagų kiekis. Kokso krosnių koksas daugiausia naudojamas geležies ir plieno pramonėje kaip energijos šaltinis ir cheminė medžiaga. Šiai kategorijai priskiriamas smulkusis koksas ir liejyklų koksas.

Į šią kategoriją turėtų būti įtrauktas puskoksis (kietas produktas, gautas karbonizuojant anglį žemoje temperatūroje). Puskoksis yra naudojamas kaip buitinis kuras arba pačioje transformavimo gamykloje. Ši antraštinė dalis taip pat apima iš lignito ir (arba) rusvųjų anglių pagamintą koksą, smulkųjį koksą ir puskoksį.

9.

Dujinis koksas

Šalutinis juodųjų akmens anglių produktas, naudojamas dujų gamyklose miesto dujoms gaminti. Dujinis koksas naudojamas šildymui.

10.

Akmens anglių degutas

Gaunamas bituminių akmens anglių destrukcinio distiliavimo proceso metu. Akmens anglių degutas yra skystas šalutinis akmens anglių distiliavimo produktas koksui gauti kokso krosnyse; arba jis gaminamas iš rusvųjų anglių („žemos temperatūros degutas“). Akmens anglių degutas gali būti toliau distiliuojamas įvairiems organiniams produktams (pvz., benzenas, toluenas, naftalenas), kurie paprastai pateikiami kaip žaliava naftos chemijos pramonei, gauti.

11.

BKB

(Rusvųjų anglių briketai)

BKB yra sudėtinis kuras iš lignito arba rusvųjų anglių, pagamintas briketuojant esant aukštam slėgiui be rišamosios medžiagos. Šie duomenys apima durpių briketus, džiovinto lignito daleles ir dulkes.

12.

Dujų gamyklų dujos

Visų rūšių dujos, pagamintos komunalinių paslaugų ar privačiose įmonėse, kurių pagrindinis tikslas – dujų gamyba, transportavimas ir skirstymas. Priskiriamos dujos, gautos karbonizuojant (įskaitant kokso krosnyse pagamintas dujas ir perduotas į dujų įmones dujas), visiškai dujinant prisodrinus arba neprisodrinus naftos produktais (LPG, mazuto distiliavimo likutis ir kt.), taip pat gautos perdirbimo metu ar paprasčiausiai sumaišius dujas ir (arba) orą; pateikiamos eilutėse „Iš kitų šaltinių“. Transformavimo sektoriuje nurodomas dujų gamyklų dujų kiekis, perduotas gaminti gamtines dujas su priedais, kurios bus skirstomos ir naudojamos per gamtinių dujų tinklą.

Kitų akmens anglių dujų (t. y. kokso krosnių dujų, aukštakrosnių dujų ir deguoninių plieno aukštakrosnių dujų) gamyba turėtų būti nurodoma susijusiose su šiomis dujomis skiltyse, o ne kaip dujų gamyklose pagamintos dujos. Perduotos į dujų gamybos įmones akmens anglių dujos turėtų būti nurodomos (jų skiltyje) transformavimo sektoriuje dujų gamybos įmonių eilutėje. Bendras dujų gamyklų dujų kiekis, gautas perdavus kitas akmens anglių dujas, turėtų būti pateikiamas dujų gamyklų dujų gamybos eilutėje.

13.

Kokso krosnių dujos

Gaunamos kaip kokso krosnių kokso gamybos šalutinis produktas geležies ir plieno gamybai.

14.

Aukštakrosnių dujos

Gaminamos deginant koksą aukštakrosnėse geležies ir plieno pramonėje. Jos yra regeneruotos ir naudojamos kaip kuras iš dalies pačioje gamykloje ir iš dalies kituose plieno pramonės procesuose arba įrenginiuose, pritaikytuose jas deginti. Kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis aukštutine degimo šiluma.

15.

Deguoninių plieno aukštakrosnių dujos

Plieno gamybos deguoninėje aukštakrosnėje šalutinis produktas, gautas išleidimo iš aukštakrosnės metu. Šios dujos taip pat vadinamos konvertuojamomis dujomis, LD dujomis arba BOS dujomis.

16.

Juodosios akmens anglys

Terminas „juodosios akmens anglys“ reiškia akmens anglį, kurios aukštutinė degimo šiluma yra didesnė nei 23 865 kJ/kg (5 700 kcal/kg) skaičiuojant bepelenei, tačiau drėgnai medžiagai, o vidutinis atsitiktinis vitrinito atspindžio faktorius yra mažiausiai 0,6. Juodosios akmens anglys sudaro visus energetikos produktus nuo 1 iki 3 (antracitas, koksinės akmens anglys ir kitos bituminės akmens anglys).

1.2.   Suvestinių rodiklių sąrašas

Jei kitaip nenurodyta, teikiamas šis suvestinių rodiklių sąrašas visiems pirmesnėje dalyje išvardytiems energetikos produktams.

A priede pateikiami terminų, kurie nėra konkrečiai aiškinami šiame priede, paaiškinimai.

1.2.1.   Tiekimo ir transformavimo sektoriai

1.

Gamyba

1.1.

Iš kurios: požeminė

taikytina tik antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims ir lignitui arba rusvosioms anglims.

1.2.

Iš kurios: paviršinė

taikytina tik antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims ir lignitui arba rusvosioms anglims.

2.

Iš kitų šaltinių

Sudaro du elementai:

regeneruotos suspensijos, antrarūšiai produktai ir kiti žemos kokybės akmens anglių produktai, kurių negalima skirstyti pagal anglių tipą. Apima iš susikaupusių atliekų ir kitų atliekų talpyklų gautas anglis,

patiekto kuro, kurio gamyba nurodyta kituose kuro energijos balansuose, tačiau kurio sunaudojimas bus nurodytas anglių energijos balanse, kiekis.

2.1.

Iš jų: iš naftos produktų

Netaikytina antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims ir lignitui arba rusvosioms anglims ir durpėms.

Pvz.: kokso krosnims skirtose koksinėse akmens anglyse esantis naftos kokso priedas.

2.2.

Iš jų: iš gamtinių dujų

Netaikytina antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims ir lignitui arba rusvosioms anglims ir durpėms.

Pvz.: tiesioginiam galutiniam naudojimui skirtų dujų gamyklų dujų sudėtyje esančios gamtinės dujos.

2.3.

Iš jų: iš atsinaujinančių šaltinių

Netaikytina antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims ir lignitui arba rusvosioms anglims ir durpėms.

Pvz.: pramoninės atliekos, kaip rišamoji medžiaga, gaminant akmens anglių briketus.

3.

Importas

4.

Eksportas

5.

Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas

6.

Atsargų pasikeitimai

Atsargų padidėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius.

7.

Bendrasis sunaudojimas

8.

Statistiniai skirtumai

9.

Visas transformavimo sektorius

Pirminiam arba antriniam energijos keitimui (t. y. akmens anglių į elektros energiją, kokso krosnių dujų į elektros energiją) sunaudoto kuro arba kuro, sunaudoto transformavimui į išvestinius energetikos produktus, kiekis (pvz.: koksinių akmens anglių į koksą).

9.1.

Iš jo: Elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

9.2.

Iš jo: Mišriosios šilumos ir elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

9.3.

Iš jo: Šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

9.4.

Iš jo: Elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

9.5.

Iš jo: Mišriosios šilumos ir elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

9.6.

Iš jo: Šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės

9.7.

Iš jo: Akmens anglių briketų gamyklos

9.8.

Iš jo: Kokso krosnys

9.9.

Iš jo: Rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos:

9.10.

Iš jo: Dujų gamyklos

9.11.

Iš jo: Aukštakrosnės

Aukštakrosnėse transformuojamų koksinių akmens anglių ir (arba) bituminių akmens anglių (paprastai vadinamų PCI) ir kokso krosnių kokso kiekiai. Šildymui ir aukštakrosnių eksploatavimui sunaudotas kuro kiekis (pvz.: aukštakrosnių dujos) neturėtų būti įtraukiamas į transformavimo sektorių, o turėtų būti pateikiamas kaip naudojimas energetikos sektoriuje.

9.12.

Iš jo: Akmens anglių suskystinimas

Suskystinimo metu gauta skalūnų alyva ir kiti produktai turėtų būti nurodomi vadovaujantis šio priedo 4 dalimi.

9.13.

Iš jo: Sumaišytoms gamtinėms dujoms

Sumaišytų su gamtinėmis dujomis akmens anglių dujų kiekis

9.14.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Transformavimas

1.2.2.   Energetikos sektorius

1.

Visas energetikos sektorius

1.1.

Iš jo: Elektros energijos, mišriosios šilumos bei elektros energijos ir šilumos gamybos įmonės

1.2.

Iš jo: Akmens anglių šachtos

1.3.

Iš jo: Akmens anglių briketų gamyklos

1.4.

Iš jo: Kokso krosnys

1.5.

Iš jo: Rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

1.6.

Iš jo: Dujų gamyklos

1.7.

Iš jo: Aukštakrosnės

1.8.

Iš jo: Naftos perdirbimo gamyklos

1.9.

Iš jo: Akmens anglių suskystinimas

1.10.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Energija

2.

Paskirstymo nuostoliai

Nuostoliai dėl transportavimo ir paskirstymo, taip pat deglo iš pagamintų dujų deginimo.

3.

Bendras galutinis sunaudojimas

4.

Bendras naudojimas ne energetikos reikmėms

4.1.

Iš jo: Pramonės, transformavimo ir energetikos sektoriai

Naudojimas ne energetikos reikmėms visuose pramonės, transformavimo ir energetikos pasektoriuose, pvz., metanoliui arba amoniakui gaminti naudojamos akmens anglys.

4.1.1.

Iš 4.1, iš kurio: naftos chemijos sektoriuje

Naudojimas ne energetikos reikmėms, pvz., akmens anglių kaip žaliavos naudojimas trąšoms arba kitiems naftos chemijos produktams gaminti.

4.2.

Iš jo: Transporto sektorius

Naudojimas ne energetikos reikmėms visuose transporto pasektoriuose.

4.3.

Iš jo: Kiti sektoriai

Naudojimas ne energetikos reikmėms šiuose sektoriuose: komercinių ir viešųjų paslaugų, gyvenamajame, žemės ūkio ir kituose kitur nenurodytuose sektoriuose

1.2.3.   Galutinio energijos naudojimo specifikacija

1.

Galutinis energijos sunaudojimas

2.

Pramonės sektorius

2.1.

Iš jo: Geležies ir plieno

2.2.

Iš jo: Chemijos ir naftos chemijos

2.3.

Iš jo: Spalvotųjų metalų

2.4.

Iš jo: Nemetalų mineralų

2.5.

Iš jo: Transporto įrangos

2.6.

Iš jo: Mašinų

2.7.

Iš jo: Kasybos ir karjerų eksploatavimo

2.8.

Iš jo: Maisto produktų, gėrimų ir tabako

2.9.

Iš jo: Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

2.10.

Iš jo: Medienos bei medienos gaminių

2.11.

Iš jo: Statybos

2.12.

Iš jo: Tekstilės ir odos

2.13.

Iš jo: Kitur nenurodyta – pramonė

3.

Transporto sektorius

3.1.

Iš jo: Geležinkelių

3.2.

Iš jo: Vidaus laivybos

3.3.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Transportas

4.

Kiti sektoriai

4.1.

Iš jų: Komercinių ir viešųjų paslaugų

4.2.

Iš jų: Gyvenamasis

4.3.

Iš jų: Žemės ir (arba) miškų ūkio

4.4.

Iš jų: Žvejybos

4.5.

Iš jų: Kitur nenurodyta – Kiti

1.2.4.   Importas ir eksportas

Importas pagal kilmės šalį ir eksportas pagal paskirties šalį.

Netaikytina durpėms, dujiniam koksui, dujų gamyklų dujoms, kokso krosnių dujoms, aukštakrosnių dujoms ir deguoninių plieno aukštakrosnių dujoms.

1.2.5.   Elektros energijos ir šilumos gamybos savoms reikmėms gamintojams pateiktas kuras

Elektros energijos ir šilumos gamybos savoms reikmėms gamintojams pateiktas kuras nurodomas atskirai tik elektros energijos, mišriosioms šilumos ir elektros energijos (CHP) ir tik šilumos gamybos įmonėms.

Šie gamintojų savoms reikmėms sunaudoti kiekiai nurodomi atskirai pagal pagrindinę veiklą, kaip nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje:

1.

Visas energetikos sektorius

1.1.

Iš jo: Akmens anglių šachtos

1.2.

Iš jo: Akmens anglių briketų gamyklos

1.3.

Iš jo: Kokso krosnys

1.4.

Iš jo: Rusvųjų anglių briketų (PKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

1.5.

Iš jo: Dujų gamyklos

1.6.

Iš jo: Aukštakrosnės

1.7.

Iš jo: Naftos perdirbimo gamyklos

1.8.

Iš jo: Akmens anglių suskystinimas

1.9.

Iš jo: Kitur nenurodyta – energija

2.

Pramonės sektorius

2.1.

Iš jo: Geležies ir plieno

2.2.

Iš jo: Chemijos ir naftos chemijos

2.3.

Iš jo: Spalvotųjų metalų

2.4.

Iš jo: Nemetalų mineralų

2.5.

Iš jo: Transporto įrangos

2.6.

Iš jo: Mašinų

2.7.

Iš jo: Kasybos ir karjerų eksploatavimo

2.8.

Iš jo: Maisto produktų, gėrimų ir tabako

2.9.

Iš jo: Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

2.10.

Iš jo: Medienos bei medienos gaminių

2.11.

Iš jo: Statybos

2.12.

Iš jo: Tekstilės ir odos

2.13.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Pramonė

3.

Transporto sektorius

3.1.

Iš jo: Geležinkelio

3.2.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Transportas

4.

Kiti sektoriai:

4.1.

Iš jų: Komercinių ir viešųjų paslaugų

4.2.

Iš jų: Gyvenamasis

4.3.

Iš jų: Žemės ir (arba) miškų ūkio

4.4.

Iš jų: Žvejybos

4.5.

Iš jų: Kitur nenurodyta

1.3.   Degimo šiluma

Dalyje paminėtų energetikos produktų aukštutinė ir žemutinė degimo šiluma nurodoma pagal šiuos svarbiausius suvestinius rodiklius.

Netaikytina dujų gamyklų dujoms, kokso krosnių dujoms, aukštakrosnių dujoms ir deguoninių plieno aukštakrosnių dujoms:

1.

Gamyba

2.

Importas

3.

Eksportas

4.

Sunaudota kokso krosnyse

5.

Sunaudota aukštakrosnėse

6.

Sunaudota elektros energijos, mišriosiose elektros energijos ir šilumos (CHP) ir šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonėse

7.

Sunaudota pramonėje

8.

Kitoms reikmėms

1.4.   Gamyba ir atsargos akmens anglių šachtose

Taikoma tik juodosioms akmens anglims ir lignitui arba rusvosioms anglims.

Privaloma nurodyti šiuos kiekius:

1.

Požeminė gamyba

2.

Paviršinė gamyba

3.

Iš kitų šaltinių

4.

Atsargos laikotarpio pabaigoje

4.1.

Iš jų: atsargos šachtose

1.5.   Matavimo vienetai

1.

Energijos kiekis

103 tonų

Išimtis: dujos (dujų gamyklų dujos, kokso krosnių dujos, aukštakrosnių dujos, deguoninių plieno aukštakrosnių dujos) matuojamos tiesiogiai energijos kiekiu ir todėl naudojamas matavimo vienetas yra TJ (remiantis aukštutine degimo šiluma).

2.

Degimo šiluma

MJ/t

1.6.   Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys

Netaikomos.

2.   GAMTINĖS DUJOS

2.1.   Susiję energetikos produktai

Šis duomenų rinkimas taikomas gamtinėms dujoms – požeminiuose telkiniuose esančios dujos (skystu ar dujų pavidalu), kurias sudaro daugiausia metanas.

Jos apima tiek „neasocijuotas“ dujas, randamas telkiniuose, kuriuose gaunami angliavandeniliai tik dujų forma, tiek „asocijuotas“ dujas, kurios gaunamos kartu su žalia nafta, taip pat iš akmens anglių kasyklų arba iš akmens anglių klodų gautas metanas.

Neapima anaerobiniu būdu skaidant biomasę gautų dujų (pvz., komunalinių įmonių arba nuotekų dujų) ir dujų gamyklų dujų.

2.2.   Suvestinių rodiklių sąrašas

Jei kitaip nenurodyta, teikiamas šis suvestinių rodiklių sąrašas pagal visus pirmesnėje dalyje išvardytus energetikos produktus.

2.2.1.   Tiekimo ir transformavimo sektoriai

Pagal toliau išvardytus suvestinius rodiklius pateikiamas tiek tūrio, tiek energijos vienetais išreikštas kiekis, įskaitant aukštutinę ir žemutinę degimo šilumą:

1.

Vietos gamyba

Visa sausa tinkama parduoti produkcija šalies teritorijoje, įskaitant jūroje išgaunamą produkciją. Produkcija vertinama po išgryninimo ir NGL (gamtinių dujų kondensatų) bei sieros pašalinimo.

Neįtraukiami gavybos nuostoliai ir papildytasis, išleistasis arba deglo sudegintasis dujų kiekis.

Įtraukiamas gamtinių dujų pramonėje sunaudotas kiekis; kiekis, sunaudotas dujų gavyboje, vamzdynų sistemose ir perdirbimo įmonėse.

1.1.

iš jos: Asocijuotos dujos

Kartu su žalia nafta gautos dujos.

1.2.

iš jos: Neasocijuotos dujos

Gamtinės dujos, randamos telkiniuose, kuriuose gaunami angliavandeniliai tik dujų forma.

1.3.

Iš jos: Akmens anglių kasyklų dujos

Akmens anglių kasyklose arba iš akmens anglių klodų gautas metanas, vamzdynais tiekiamas į paviršių ir naudojamas akmens anglių kasyklose arba vamzdynais perduodamas vartotojams.

2.

Iš kitų šaltinių

Kuras, kuris maišomas su gamtinėmis dujomis ir naudojamas mišinio pavidalu.

2.1.

Iš jų: iš naftos produktų

LPG kokybei pagerinti, pvz., šilumos kiekiui

2.2.

Iš jų: iš akmens anglių

pagamintos dujos, skirtos maišyti su gamtinėmis dujomis

2.3.

Iš jų: iš atsinaujinančių šaltinių

biodujos, skirtos maišyti su gamtinėmis dujomis

3.

Importas

4.

Eksportas

5.

Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas

6.

Atsargų pasikeitimai

Atsargų padidėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius.

7.

Bendrasis sunaudojimas

8.

Statistiniai skirtumai

Čia netaikomos reikalavimas nurodyti degimo šilumą.

9.

Regeneruojamosios dujos: Atsargų kiekis ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje

Dujų kiekis, paruoštas tiekti per įleidimo ir išleidimo ciklą. Tai susiję su specialiose saugyklose laikomomis regeneruojamosiomis gamtinėmis dujomis (neatsinaujinantys dujų ir (arba) naftos telkiniai, vandeningasis sluoksnis, druskų ir mišriosios kavernos ir kt.) ir saugyklose laikomomis suskystintomis gamtinėmis dujomis. Pasyviosios dujos neturėtų būti įtraukiamos.

Čia netaikomas reikalavimas nurodyti degimo šilumą.

10.

Išleistos dujos

Gamybos vietoje arba dujų perdirbimo įmonėje į orą išleistų dujų tūris.

Čia netaikomas reikalavimas nurodyti degimo šilumą.

11.

Deglo sudegintos dujos

Gamybos vietoje arba dujų perdirbimo įmonėje deglo sudegintų dujų tūris.

Čia netaikomas reikalavimas nurodyti degimo šilumą.

12.

Visas transformavimo sektorius

Pirminiam arba antriniam energijos keitimui (t. y. gamtinių dujų į elektros energiją) sunaudoto kuro arba kuro, sunaudoto transformavimui į išvestinius energetikos produktus (pvz.: gamtinių dujų į metanolį), kiekis.

12.1.

Iš jo: Elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

12.2.

Iš jo: Elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

12.3.

Iš jo: Mišriosios šilumos ir elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

12.4.

Iš jo: Mišriosios šilumos ir elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

12.5.

Iš jo: Šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

12.6.

Iš jo: Šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės

12.7.

Iš jo: Dujų gamyklos

12.8.

Iš jo: Kokso krosnys

12.9.

Iš jo: Aukštakrosnės

12.10.

Iš jo: Dujų keitimas į skysčius

Kaip žaliavos keitimui į skysčius naudojamų gamtinių dujų kiekis, pvz., metanolio gamybos procese naudojamo kuro, skirto transformuoti į metanolį, kiekis.

12.11.

Iš jo: Konkrečiai nenurodyta – Transformavimas

2.2.2.   Energetikos sektorius

1.

Visas energijos sektorius

1.1.

Iš jo: Akmens anglių šachtos

1.2.

Iš jo: Naftos ir dujų gavyba

1.3.

Iš jo: Tiekimas naftos perdirbimo gamykloms

1.4.

Iš jo: Kokso krosnys

1.5.

Iš jo: Aukštakrosnės

1.6.

Iš jo: Dujų gamyklos

1.7.

Iš jo: Elektros energijos, mišrios šilumos bei elektros energijos ir šilumos įmonės

1.8.

Iš jo: Suskystinimas (LNG) arba dujinimas

1.9.

Iš jo: Dujų keitimas į skysčius

1.10.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Energija

2.

Paskirstymo ir transportavimo nuostoliai

2.2.3.   Galutinio energijos naudojimo specifikacija

Gamtinių dujų naudojimą reikia pateikti atskirai energetikos reikmėms ir (jei tinka) ne energetikos reikmėms sunaudotas dujas pagal visus šiuos suvestinius rodiklius:

1.

Bendrasis galutinis sunaudojimas

Šioje antraštinėje dalyje atskirai nurodomas galutinis energijos naudojimas ir naudojimas ne energetikos reikmėms

2.

Transporto sektorius

2.1.

Iš jo: Kelių transportas

Apima tiek CNG, tiek biodujas

2.1.1.

Iš jo: Kelių transportui sunaudotų biodujų dalis

2.2.

Iš jo: Vamzdyninis transportas

2.3.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Transportas

3.

Pramonės sektorius

3.1.

Iš jo: Geležies ir plieno

3.2.

Iš jo: Chemijos ir naftos chemijos

3.3.

Iš jo: Spalvotųjų metalų

3.4.

Iš jo: Nemetalų mineralų

3.5.

Iš jo: Transporto įrangos

3.6.

Iš jo: Mašinų

3.7.

Iš jo: Kasybos ir karjerų eksploatavimo

3.8.

Iš jo: Maisto produktų, gėrimų ir tabako

3.9.

Iš jo: Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

3.10.

Iš jo: Medienos bei medienos gaminių

3.11.

Iš jo: Statybos

3.12.

Iš jo: Tekstilės ir odos

3.13.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Pramonė

4.

Kiti sektoriai

4.1.

Iš jų: Komercinių ir viešųjų paslaugų

4.2.

Iš jų: Gyvenamasis

4.3.

Iš jų: Žemės ir (arba) miškų ūkio

4.4.

Iš jų: Žvejybos

4.5.

Iš jų: Kitur nenurodyti – Kiti

2.2.4.   Importas ir eksportas

Nurodomas tiek visas gamtinių dujų kiekis, tiek LNG (suskystintų gamtinių dujų) dalis importui – pagal kilmės šalį, eksportui – pagal paskirties šalį.

2.2.5.   Elektros energijos ir šilumos gamybos savoms reikmėms gamintojams patiektas kuras

Elektros energijos ir šilumos gamybos savoms reikmėms gamintojams patiektas kuras nurodomas atskirai tik elektros energijos, mišriosioms šilumos ir elektros energijos (CHP) ir tik šilumos gamybos įmonėms.

Patiektas kiekis taikytinas šioms gamykloms arba veiklos rūšims:

1.

Visas energetikos sektorius

1.1.

Iš jo: Akmens anglių šachtos

1.2.

Iš jo: Naftos ir dujų gavyba

1.3.

Iš jo: Tiekimas naftos perdirbimo gamykloms

1.4.

Iš jo: Kokso krosnys

1.5.

Iš jo: Dujų gamyklos

1.6.

Iš jo: Aukštakrosnės

1.7.

Iš jo: Suskystinimo (LNG) ir pakartotinio dujinimo gamyklos

1.8.

Iš jo: Dujų keitimas į skysčius

1.9.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Energija

2.

Pramonės sektorius

2.1.

Iš jo: Geležies ir plieno

2.2.

Iš jo: Chemijos ir naftos chemijos

2.3.

Iš jo: Spalvotųjų metalų

2.4.

Iš jo: Nemetalų mineralų

2.5.

Iš jo: Transporto įrangos

2.6.

Iš jo: Mašinų

2.7.

Iš jo: Kasybos ir karjerų eksploatavimo

2.8.

Iš jo: Maisto produktų, gėrimų ir tabako

2.9.

Iš jo: Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

2.10.

Iš jo: Medienos bei medienos gaminių

2.11.

Iš jo: Statybos

2.12.

Iš jo: Tekstilės ir odos

2.13.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Pramonė

3.

Transporto sektorius:

3.1.

Iš jo: Vamzdyninis transportas

3.2.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Transportas

4.

Kiti sektoriai:

4.1.

Iš jų: Komercinių ir viešųjų paslaugų

4.2.

Iš jų: Gyvenamasis

4.3.

Iš jų: Žemės ir (arba) miškų ūkio

4.4.

Iš jų: Žvejybos

4.5.

Iš jų: Kitur nenurodyta

2.2.6.   Dujų saugojimo talpyklos

1.

Pavadinimas

Saugojimo talpyklos vietovės pavadinimas

2.

Tipas

Saugyklos tipas, pvz., neatsinaujinantis dujų telkinys, druskų kaverna ir kt.

3.

Saugojimo pajėgumas

Bendras dujų saugojimo pajėgumas, be pasyviųjų dujų. Pasyviosios dujos – tai bendras dujų kiekis, kurį reikia turėti kaip nuolatines atsargas siekiant palaikyti reikalingą požeminių saugojimo talpyklų spaudimą ir tiekimo lygį išleidimo ciklo metu.

4.

Maksimalus išleidimas

Maksimalus greitis, kuriuo dujos gali būti išleidžiamos iš atitinkamos saugyklos.

2.3.   Matavimo vienetai

1.

Energijos kiekis

Jei kitaip nenurodyta, gamtinių dujų kiekis nurodomas pagal jų energijos kiekį, t. y. TJ, remiantis aukštutine degimo šiluma.

Jei reikia pateikti fizinį kiekį, matavimo vienetas bus 106 m3, darant prielaidą, kad dujos atitinka normines sąlygas (15 oC, 101,325 kPa).

2.

Degimo šiluma

KJ/m3, darant prielaidą, kad dujos atitinka normines sąlygas (15 oC, 101,325 kPa).

3.

Talpyklų saugojimo pajėgumas

106 m3, darant prielaidą, kad dujos atitinka normines sąlygas (15 oC, 101,325 kPa).

4.

Maksimalus išleidimas

106 m3 per dieną, darant prielaidą, kad dujos atitinka normines sąlygas (15 oC, 101,325 kPa).

2.4.   Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys

Netaikomos.

3.   ELEKTROS ENERGIJA IR ŠILUMA

3.1.   Susiję energetikos produktai

Šis skyrius skirtas šilumai ir elektros energijai.

3.2.   Suvestinių rodiklių sąrašas

Jei kitaip nenurodyta, visiems pirmesnėje dalyje išvardytiems energetikos produktams teikiamas šis suvestinių rodiklių sąrašas.

A priede pateikiami terminų, kurie nėra konkrečiai aiškinami šioje dalyje, paaiškinimai. 1, 2, 4 ir 5 dalyse paminėti vienetai ir apibrėžimai taikomi energetikos produktams, kurie priklauso kietajam kurui ir pagamintoms dujoms, gamtinėms dujos, naftai ir naftos produktams, taip pat atsinaujinančiajai energijai ir iš atliekų gaminamai energijai.

3.2.1.   Tiekimo ir transformavimo sektoriai

Toliau pateikiami apibrėžimai taikomi šioje dalyje nurodytiems elektros energijos ir šilumos suvestiniams rodikliams:

Bendroji elektros energijos gamyba: visų susijusių generatorinių agregatų (įskaitant hidroakumuliacinių) pagamintos elektros energijos, apskaičiuojamos pagrindinių generatorių energijos atidavimo terminaluose, suma.

Bendroji šilumos gamyba: Bendra įrenginio pagaminta šiluma, įskaitant įrenginio pagalbiniuose įtaisuose, kuriuose naudojamas karštas skystis, sunaudotą šilumą (patalpų šildymui, skystojo kuro šildymui ir kt.) bei praradimus įrenginio ir (arba) tinklo šilumokaičiuose, taip pat cheminių procesų metu gautą ir kaip pirminę energiją naudojamą šilumą.

Grynoji elektros energijos gamyba: bendroji elektros energijos gamyba, atėmus pagalbiniuose įtaisuose absorbuotą energiją ir pagrindiniuose transformatoriuose patirtus praradimus.

Grynoji šilumos gamyba: į paskirstymo sistemą patiekta šiluma, nustatyta remiantis išeinamojo ir grįžtamojo srautų matavimais.

Tolesnėje lentelėje nurodyti suvestiniai rodikliai turi būti pateikiami atskirai pagrindinės veiklos įmonėms ir gamintojams savo reikmėms. Šių dviejų rūšių gamintojų bendroji ir grynoji elektros energijos ir šilumos gamyba turi būti pateikiama atskirai tik elektros energijos gamybos įmonėms, mišrioms šilumos ir elektros energijos gamybos įmonėms ir tik šilumos gamybos įmonėms pagal šiuos suvestinius rodiklius:

1.

Bendroji gamyba

1.1.

Iš jos: Branduolinė energija

1.2.

Iš jos: Hidro (vandens) energija

1.2.1.

Iš jos: Dalis hidroenergijos, gaunamos iš hidroakumuliacijos

1.3.

Iš jos: Geoterminė energija

1.4.

Iš jos: Saulės energija

1.5.

Iš jos: Potvynių (ir atoslūgių), bangų, vandenyno energija

1.6.

Iš jos: Vėjo energija

1.7.

Iš jos: Deginant degųjį kurą gauta energija

Galintis užsidegti arba degti kuras, t. t. kuriam reaguojant su deguonimi gerokai pakyla temperatūra, ir tiesiogiai deginamas elektros energijai ir (arba) šilumai gaminti.

1.8.

Iš jos: Gaminama šilumos siurblių

Šilumos siurblių pagaminta šiluma, tik jei šiluma parduodama trečiosioms šalims (t. y. jei gamyba vyksta transformavimo sektoriuje).

1.9.

Iš jos: Gaminama elektrinių katilų

Elektriniuose katiluose pagamintas šilumos kiekis, kai pagaminta šiluma parduodama trečiosioms šalims

1.10.

Iš jos: Cheminių procesų metu gauta šiluma

Procesų, kurie vyksta nenaudojant energijos, kaip antai cheminė reakcija, metu gauta šiluma.

Neįtraukiama procesų, kurie vyksta naudojant energiją, metu gauta panaudotoji šiluma; ji turėtų būti nurodoma kaip pagaminta iš atitinkamo kuro šiluma.

1.11.

Iš jos: Kiti šaltiniai – Elektros energija (nurodyti)

Tolesnėje lentelėje nurodyti suvestiniai rodikliai turi būti pateikiami kaip bendri duomenys; atskirai elektros energijai ir šilumai. Toliau esančioje lentelėje nurodytiems pirmiesiems trims suvestiniams rodikliams kiekis turėtų būti apskaičiuojamas remiantis pirmiau esančioje lentelėje nurodytomis vertėmis ir turėtų jas atitikti.

1.

Visa bendroji gamyba

2.

Kiekvienoje įmonėje sunaudota savoms reikmėms

3.

Visa grynoji gamyba

4.

Importas

Taip pat žr. paaiškinimą 5 eilutėje „Eksportas“.

5.

Eksportas

Elektros energijos kiekiai laikomi importuotais arba eksportuotais, kai kertamos šalies politinės sienos neatsižvelgiant į tai, ar buvo atliktos muitinės procedūros, ar ne. Jei elektros energija per bet kurią šalį siunčiama tranzitu, šis kiekis turi būti nurodomas tiek kaip importas, tiek kaip eksportas.

6.

Sunaudota šilumos siurbliams

7.

Sunaudota elektriniams garo katilams

8.

Sunaudota hidroakumuliacijai

9.

Sunaudota elektros energijos gamybai

10.

Patiekta energija

Elektros energijai: Grynosios elektros energijos produkcijos, kurią patiekė visos šalies įmonės, suma, atėmus tuo pačiu metu šilumos siurbliams, elektriniams garo katilams, pumpavimui sunaudotą kiekį ir atėmus arba pridėjus eksportuotą į užsienį arba importuotą iš užsienio kiekį.

Šilumai: Visų šalies įmonių pardavimui skirtos grynosios šilumos produkcijos suma, atėmus elektros energijai gaminti sunaudotą šilumą ir atėmus arba pridėjus eksportuotą į užsienį arba importuotą iš užsienio kiekį.

11.

Perdavimo ir paskirstymo nuostoliai

Visi nuostoliai dėl elektros energijos ir šilumos transportavimo ir paskirstymo

Elektros energijai – įtraukiami transformatoriuose, kurie nėra laikomi elektros energijos jėgainių sudėtine dalimi, patirti nuostoliai.

12.

Visas sunaudojimas (apskaičiuotas)

13.

Statistinis skirtumas

14.

Visas sunaudojimas (faktinis)

Iš toliau esančioje lentelėje pateiktų degiųjų medžiagų pagaminta elektros energija, parduota šiluma ir sunaudotas kuro kiekis, įskaitant visą atitinkamą energiją (remiantis jų žemutine degimo šiluma, išskyrus gamtinių dujų, kurioms taikoma aukštutinė degimo šiluma) turi būti nurodoma atskirai pagrindinės veiklos įmonėms ir gamintojams savoms reikmėms. Šių dviejų rūšių gamintojų elektros energijos ir šilumos gamyba turi būti pateikiama atskirai (tik) elektros energijos gamybos įmonėms, mišrioms šilumos ir elektros energijos gamybos įmonėms ir (tik) šilumos gamybos įmonėms:

1.

Kietasis kuras ir pagamintos dujos

1.1.

Antracitas

1.2.

Koksinės akmens anglys

1.3.

Kitos bituminės akmens anglys

1.4.

Subbituminės akmens anglys

1.5.

Lignitas ir (arba) rusvosios anglys

1.6.

Durpės

1.7.

Akmens anglių briketai

1.8.

Kokso krosnių koksas

1.9.

Dujinis koksas

1.10.

Akmens anglių degutas

1.11.

BKB (Rusvųjų anglių briketai)

1.12.

Dujų gamyklų dujos

1.13.

Kokso krosnių dujos

1.14.

Aukštakrosnių dujos

1.15.

Deguoninių plieno aukštakrosnių dujos

2.

Nafta ir naftos produktai:

2.1.

Žalia nafta

2.2.

NGL

2.3.

Naftos perdirbimo gamyklų dujos

2.4.

LPG

2.5.

Pirminis benzinas

2.6.

Žibaliniai reaktyviniai degalai

2.7.

Kitas žibalas

2.8.

Gazolis ir (arba) dyzelinas (distiliacinė alyva)

2.9.

Skystasis kuras (mazutas)

2.10.

Bitumas (įskaitant orimulsiją)

2.11.

Naftos koksas

2.12.

Kiti naftos produktai

3.

Gamtinės dujos

4.

Atsinaujinanti energija ir energija iš atliekų:

4.1.

Pramoninės atliekos (neatsinaujinančios)

4.2.

Komunalinės atliekos (atsinaujinančios)

4.3.

Komunalinės atliekos (neatsinaujinančios)

4.4.

Malkos, medienos atliekos ir kitos kietos atliekos

4.5.

Sąvartynų dujos

4.6.

Kanalizacijos dumblo dujos

4.7.

Kitos biodujos

4.8.

Skystieji biodegalai

3.2.2.   Elektros energijos ir šilumos naudojimas energetikos sektoriuje

1.

Visas energetikos sektorius

Neįtraukiamas kiekvienos įmonės savoms reikmėms sunaudotas kiekis, taip pat hidroakumuliacijai, šilumos siurbliams ir elektriniams katilams sunaudotas kiekis.

1.1.

Iš jo: Akmens anglių šachtos

1.2.

Iš jo: Naftos ir dujų gavyba

1.3.

Iš jo: Akmens anglių briketų gamyklos

1.4.

Iš jo: Kokso krosnys

1.5.

Iš jo: Rusvųjų anglių briketų (PKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

1.6.

Iš jo: Dujų gamyklos

1.7.

Iš jo: Aukštakrosnės

1.8.

Iš jo: Naftos perdirbimo gamyklos

1.9.

Iš jo: Branduolinė energetika

1.10.

Iš jo: Akmens anglių suskystinimo gamyklos

1.11.

Iš jo: Suskystinimo (LNG) ir pakartotinio dujinimo gamyklos

1.12.

Iš jo: Dujinimo gamyklos (biodujų)

1.13.

Iš jo: Dujų keitimas į skysčius

1.14.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Energija

3.2.3.   Galutinio energijos naudojimo specifikacija

1.

Pramonės sektorius

1.1.

Iš jo: Geležies ir plieno

1.2.

Iš jo: Chemijos ir naftos chemijos

1.3.

Iš jo: Spalvotųjų metalų

1.4.

Iš jo: Nemetalų mineralų

1.5.

Iš jo: Transporto įrangos

1.6.

Iš jo: Mašinų

1.7.

Iš jo: Kasybos ir karjerų eksploatavimo

1.8.

Iš jo: Maisto produktų, gėrimų ir tabako

1.9.

Iš jo: Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

1.10.

Iš jo: Medienos bei medienos gaminių

1.11.

Iš jo: Statybos

1.12.

Iš jo: Tekstilės ir odos

1.13.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Pramonė

2.

Transporto sektorius

2.1.

Iš jo: Geležinkelių

2.2.

Iš jo: Vamzdyninio transporto

2.3.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Transportas

3.

Gyvenamasis sektorius

4.

Komercinių ir viešųjų paslaugų

5.

Žemės ir (arba) miškų ūkio

6.

Žvejybos

7.

Kitur nenurodyta – Kita

3.2.4.   Importas ir eksportas

Elektros energijos ir šilumos importo ir eksporto kiekiai pagal šalis.

3.2.5.   Gamintojų savoms reikmėms grynoji elektros energijos gamyba ir grynoji šilumos gamyba.

Nurodoma elektros energijos ir šilumos gamybos savoms reikmėms gamintojų grynoji elektros energijos gamyba ir grynoji šilumos gamyba atskirai mišrioms šilumos ir elektros energijos gamybos įmonėms, (tik) elektros energijos gamybos įmonėms ir (tik) šilumos gamybos įmonėms pagal toliau išvardytas gamyklas ar veiklos rūšis:

1.

Visas energetikos sektorius

1.1.

Iš jo: Akmens anglių šachtos

1.2.

Iš jo: Naftos ir dujų gavyba

1.3.

Iš jo: Akmens anglių briketų gamyklos

1.4.

Iš jo: Kokso krosnys

1.5.

Iš jo: Rusvųjų anglių briketų (PKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

1.6.

Iš jo: Dujų gamyklos

1.7.

Iš jo: Aukštakrosnės

1.8.

Iš jo: Naftos perdirbimo gamyklos

1.9.

Iš jo: Akmens anglių suskystinimo gamyklos

1.10.

Iš jo: Suskystinimo (LNG) ir (arba) pakartotinio dujinimo gamyklos

1.11.

Iš jo: Dujinimo gamyklos (biodujų)

1.12.

Iš jo: Dujų keitimas į skysčius

1.13.

Iš jo: Medžio anglių gamybos įmonės

1.14.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Energija

2.

Visi kiti sektoriai: atitinka „3.2.3. Galutinio energijos naudojimo specifikacija“ suvestinių rodiklių sąrašą.

3.2.6.   Elektros energijos ir šilumos gamybos savoms reikmėms gamintojams patiektas kuras

Elektros energijos ir šilumos gamybos savoms reikmėms gamintojams patiektas kuras nurodomas atskirai tik elektros energijos, mišriosioms šilumos ir elektros energijos (CHP) ir tik šilumos gamybos įmonėms.

1.

Dėl gamintojų savoms reikmėms sunaudoto kietojo kuro ir pagamintų dujų turi būti nurodyti šių energetikos produktų kiekiai: antracito, koksinių akmens anglių, kitų bituminių akmens anglių, subbituminių akmens anglių, lignito arba rusvųjų anglių, durpių, akmens anglių briketų, kokso krosnių anglių, dujinio kokso, akmens anglių deguto, rusvųjų anglių briketų ir (arba) durpių briketų, dujų gamyklų dujų, kokso krosnių dujų, aukštakrosnių dujų ir deguoninių plieno aukštakrosnių dujų. Turi būti nurodomi jų sąnaudų kiekiai įmonėse, kurių veiklos rūšys yra šios:

1.

Visas energetikos sektorius

1.1.

Iš jo: Akmens anglių šachtos

1.2.

Iš jo: Akmens anglių briketų gamyklos

1.3.

Iš jo: Kokso krosnys

1.4.

Iš jo: Rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

1.5.

Iš jo: Dujų gamyklos

1.6.

Iš jo: Aukštakrosnės

1.7.

Iš jo: Naftos perdirbimo gamyklos

1.8.

Iš jo: Akmens anglių suskystinimas

1.9.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Energija

2.

Pramonės sektorius

2.1.

Iš jo: Geležies ir plieno

2.2.

Iš jo: Chemijos ir naftos chemijos

2.3.

Iš jo: Spalvotųjų metalų

2.4.

Iš jo: Nemetalų mineralų

2.5.

Iš jo: Transporto įrangos

2.6.

Iš jo: Mašinų

2.7.

Iš jo: Kasybos ir karjerų eksploatavimo

2.8.

Iš jo: Maisto produktų, gėrimų ir tabako

2.9.

Iš jo: Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

2.10.

Iš jo: Medienos bei medienos gaminių

2.11.

Iš jo: Statybos

2.12.

Iš jo: Tekstilės ir odos

2.13.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Pramonė

3.

Transporto sektorius

3.1.

Iš jo: Geležinkelių

3.2.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Transportas

4.

Kiti sektoriai

4.1.

Iš jų: Komercinių ir viešųjų paslaugų

4.2.

Iš jų: Gyvenamasis

4.3.

Iš jų: Žemės ir (arba) miškų ūkio

4.4.

Iš jų: Žvejybos

4.5.

Iš jų: Kitur nenurodyta

2.

Dėl gamintojų savoms reikmėms sunaudotų naftos produktų turi būti nurodomi toliau išvardytų energetikos produktų kiekiai: žalios naftos, NGL, naftos perdirbimo gamyklų dujų, LPG, pirminio benzino, žibalinių reaktyvinių degalų, kito žibalo, gazolio ir (arba) dyzelino (distiliacinės alyvos), skystojo kuro (mazuto), bitumo (įskaitant orimulsiją), naftos kokso ir kitų naftos produktų. Turi būti nurodomi jų sąnaudų kiekiai įmonėse, kurių veiklos rūšys yra šios:

1.

Visas energetikos sektorius

1.1.

Iš jo: Akmens anglių šachtos

1.2.

Iš jo: Naftos ir dujų gavyba

1.3.

Iš jo: Kokso krosnys

1.4.

Iš jo: Aukštakrosnės

1.5.

Iš jo: Dujų gamyklos

1.6.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Energija

2.

Pramonės sektorius

2.1.

Iš jo: Geležies ir plieno

2.2.

Iš jo: Chemijos ir naftos chemijos

2.3.

Iš jo: Spalvotųjų metalų

2.4.

Iš jo: Nemetalų mineralų

2.5.

Iš jo: Transporto įrangos

2.6.

Iš jo: Mašinų

2.7.

Iš jo: Kasybos ir karjerų eksploatavimo

2.8.

Iš jo: Maisto produktų, gėrimų ir tabako

2.9.

Iš jo: Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

2.10.

Iš jo: Medienos bei medienos gaminių

2.11.

Iš jo: Statybos

2.12.

Iš jo: Tekstilės ir odos

2.13.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Pramonė

3.

Transporto sektorius:

3.1.

Iš jo: Vamzdyninis transportas

3.2.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Transportas

4.

Kiti sektoriai

4.1.

Iš jų: Komercinių ir viešųjų paslaugų

4.2.

Iš jų: Gyvenamasis

4.3.

Iš jų: Žemės ir (arba) miškų ūkio

4.4.

Iš jų: Žvejybos

4.5.

Iš jų: Kitur nenurodyta

3.

Dėl gamintojų savoms reikmėms sunaudotų gamtinių dujų turi būti nurodomi kiekiai įmonėse, kurių veiklos rūšys yra šios:

1.

Visas energetikos sektorius

1.1.

Iš jo: Akmens anglių šachtos

1.2.

Iš jo: Naftos ir dujų gavyba

1.3.

Iš jo: Tiekimas naftos perdirbimo įmonėms

1.4.

Iš jo: Kokso krosnys

1.5.

Iš jo: Dujų gamyklos

1.6.

Iš jo: Aukštakrosnės

1.7.

Iš jo: Suskystinimo (LNG) ir pakartotinio dujinimo gamyklos

1.8.

Iš jo: Dujų vertimas į skysčius

1.9.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Energija

2.

Pramonės sektorius

2.1.

Iš jo: Geležies ir plieno

2.2.

Iš jo: Chemijos ir naftos chemijos

2.3.

Iš jo: Spalvotųjų metalų

2.4.

Iš jo: Nemetalų mineralų

2.5.

Iš jo: Transporto įrangos

2.6.

Iš jo: Mašinų

2.7.

Iš jo: Kasybos ir karjerų eksploatavimo

2.8.

Iš jo: Maisto produktų, gėrimų ir tabako

2.9.

Iš jo: Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

2.10.

Iš jo: Medienos bei medienos gaminių

2.11.

Iš jo: Statybos

2.12.

Iš jo: Tekstilės ir odos

2.13.

Iš jo: Kitur nenurodyta – pramonė

3.

Transporto sektorius

3.1.

Iš jo: Vamzdyninis transportas

3.2.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Transportas

4.

Kiti sektoriai:

4.1.

Iš jų: Komercinių ir viešųjų paslaugų

4.2.

Iš jų: Gyvenamasis

4.3.

Iš jų: Žemės ir (arba) miškų ūkio

4.4.

Iš jų: Žvejybos

4.5.

Iš jų: Kitur nenurodyta

4.

Dėl gamintojų savoms reikmėms sunaudotos atsinaujinančios energijos ir energijos iš atliekų turi būti nurodomi šių energetikos produktų kiekiai: geoterminės energijos, saulės terminės energijos, pramoninių atliekų (neatsinaujinančių), komunalinių atliekų (atsinaujinančių), komunalinių atliekų (neatsinaujinančių), medžio ir (arba) medžio atliekų, ir (arba) kitų kietųjų atliekų, sąvartynų dujų, kanalizacijos dumblo dujų, kitų biodujų ir skystųjų biodegalų. Turi būti nurodomi jų sąnaudų kiekiai įmonėse, kurių veiklos rūšys yra šios:

1.

Visas energetikos sektorius

1.1.

Iš jo: Dujinimo gamyklos

1.2.

Iš jo: Akmens anglių šachtos

1.3.

Iš jo: Akmens anglių briketų gamyklos

1.4.

Iš jo: Kokso krosnys

1.5.

Iš jo: Naftos perdirbimo gamyklos

1.6.

Iš jo: Rusvųjų anglių briketų (PKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

1.7.

Iš jo: Dujų gamyklos

1.8.

Iš jo: Aukštakrosnės

1.9.

Iš jo: Medžio anglių gamybos įmonės

1.10.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Energija

2.

Pramonės sektorius

2.1.

Iš jo: Geležies ir plieno

2.2.

Iš jo: Chemijos ir naftos chemijos

2.3.

Iš jo: Spalvotųjų metalų

2.4.

Iš jo: Nemetalų mineralų

2.5.

Iš jo: Transporto įrangos

2.6.

Iš jo: Mašinų

2.7.

Iš jo: Kasybos ir karjerų eksploatavimo

2.8.

Iš jo: Maisto produktų, gėrimų ir tabako

2.9.

Iš jo: Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

2.10.

Iš jo: Medienos bei medienos gaminių

2.11.

Iš jo: Statybos

2.12.

Iš jo: Tekstilės ir odos

2.13.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Pramonė

3.

Transporto sektorius:

3.1.

Iš jo: Geležinkelių

3.2.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Transportas

4.

Kiti sektoriai:

4.1.

Iš jų: Komercinių ir viešųjų paslaugų

4.2.

Iš jų: Gyvenamasis

4.3.

Iš jų: Žemės ir (arba) miškų ūkio

4.4.

Iš jų: Žvejybos

4.5.

Iš jų: Kitur nenurodyta

3.3.   Elektros energijos ir šilumos gamybos struktūriniai duomenys

3.3.1.   Grynoji maksimali elektros energijos galia ir didžiausia apkrova

Galią reikėtų nurodyti atitinkamų ataskaitinių metų gruodžio 31 d.

Apima tiek (tik) elektros energijos įmonių, tiek mišriųjų šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) įmonių elektros energijos galią.

Grynoji maksimali elektros energijos galia – tai kiekvienos jėgainės grynosios maksimalios elektros energijos galios per nurodytą jų įrangos eksploatavimo laikotarpį suma. Šių duomenų rinkimo tikslais laikoma, kad įranga eksploatuojama nuolat: praktiškai 15 ar daugiau valandų per dieną. Grynoji maksimali galia – tai maksimali galia darant prielaidą, kad tai vienintelė turima galia, kurią jėgainės įrenginiams veikiant visu pajėgumu galima nuolat tiekti (išleidimo į tinklą vietoje). Didžiausia apkrova apibrėžiama kaip didžiausia šalies tinkle ar tinkluose absorbuotos ar patiektos energijos vertė.

Toliau išvardyti kiekiai turi būti pateikiami tik tinklams.

1.

Iš viso

2.

Branduolinė

3.

Hidro (vandens)

3.1.

Iš jos: hidroakumuliacinė

4.

Geoterminė energija

5.

Saulės

6.

Potvynių (ir atoslūgių), bangų, vandenyno energija

7.

Vėjo energija

8.

Deginant degųjį kurą gauta energija

8.1.

Iš jos: Garas

8.2.

Iš jos: Vidaus degimo

8.3.

Iš jos: Dujų turbinų

8.4.

Iš jos: Kombinuotojo ciklo

8.5.

Iš jos: Kita

Konkrečiai nurodyti, jei bus teikiami duomenys.

9.

Didžiausia apkrova

10.

Galia piko metu

11.

Didžiausios apkrovos data ir laikas

3.3.2.   Grynoji maksimali elektros energijos galia, gaminant iš degiojo kuro

Grynoji maksimali elektros energijos galia, gaminant iš degiojo kuro, turi būti pateikiama tiek apie pagrindinės veiklos gamintojus, tiek apie gamintojus savoms reikmėms, taip pat atskirai pagal įmonės tipą (atsižvelgiant į tai, ar joje naudojamas vienos ar kelių rūšių kuras), kaip nurodyta tolesnėje lentelėje. Įmonėms, kuriose gali būti naudojamas įvairių rūšių kuras, kiekvienu atveju turi būti nurodoma, kuri kuro rūšis yra pagrindinė ir kurios yra pakaitinio kuro rūšys.

1.

Naudojamas vienos rūšies kuras:

1.1.

Naudojamos akmens anglys arba anglių produktai

Apima kokso krosnių dujas, aukštakrosnių dujas ir deguoninių plieno aukštakrosnių dujas

1.2.

Naudojamas skystasis kuras

Priklauso naftos perdirbimo gamyklų dujos.

1.3.

Naudojamos gamtinės dujos

Priklauso dujų gamyklų dujos.

1.4.

Naudojamos durpės

1.5.

Naudojamos degiosios atsinaujinančios medžiagos ir atliekos

2.

Naudojamas kelių rūšių kuras, kietasis ir skystasis

3.

Naudojamas kelių rūšių kuras, kietasis ir gamtinės dujos

4.

Naudojamas kelių rūšių kuras, skystasis ir gamtinės dujos

5.

Naudojamas kelių rūšių kuras, skystasis, kietasis ir gamtinės dujos

Sistemoms, kuriose naudojamas kelių rūšių kuras, priskiriami tik tie įrenginiai, kuriuose nuolatos gali būti deginamas daugiau nei vienos rūšies kuras. Jėgainės su atskirais blokais, kuriuose deginamos skirtingos kuro rūšys, turėtų būti skaidomos į atitinkamas kategorijas pagal vienos rūšies kurą.

3.4.   Matavimo vienetai

1.

Energijos kiekis

Elektros energija: GWh

Šiluma: TJ

Kietasis kuras ir pagamintos dujos: taikomi šio priedo 1 dalyje nurodyti matavimo vienetai.

Gamtinės dujos: taikomi šio priedo 2 dalyje nurodyti matavimo vienetai.

Nafta ir naftos produktai: taikomi šio priedo 4 dalyje nurodyti matavimo vienetai.

Atsinaujinanti energija ir atliekos: taikomi šio priedo 5 dalyje nurodyti matavimo vienetai.

2.

Pajėgumas

Elektros energijos gamybos pajėgumas: MWe

Šilumos gamybos pajėgumas: MWt

3.5.   Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys

Prancūzijai taikoma leidžianti nukrypti nuostata dėl susijusių su šiluma suvestinių rodiklių pateikimo. Ši nukrypti leidžianti nuostata nustos galioti, kai tik Prancūzija galės pateikti šiuos duomenis, tačiau jokiu būdu ne vėliau kaip per 4 metus nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.

4.   NAFTA IR NAFTOS PRODUKTAI

4.1.   Susiję energetikos produktai

Jei kitaip nenurodyta, duomenys renkami apie visus toliau išvardytus energetikos produktus:

Energetikos produktas

Apibrėžimas

1.

Žalia nafta

Žalia nafta yra natūralios kilmės mineralinė nafta, kurios sudėtyje yra angliavandenilių ir asocijuotų priemaišų (pvz., sieros). Esant normaliai paviršiaus temperatūrai ir slėgiui ji yra skystos būsenos, o jos fizinės savybės (tankis, klampa ir pan.) yra labai nepastovios. Šiai kategorijai priklauso kondensatas, gautas iš asocijuotų arba neasocijuotų dujų ir sumaišytas su komercinės žalios naftos srove.

2.

NGL

NGL yra skysti arba suskystinti angliavandeniliai, gauti iš gamtinių dujų atskyrimo įrenginiuose arba dujų perdirbimo įmonėse. Gamtiniams dujų kondensatams priklauso (paprastas ir izo-) etanas, propanas, butanas, (izo-) pentanas ir pentano plus formos (kartais vadinami natūraliuoju benzinu arba gamyklų kondensatu).

3.

Naftos perdirbimo gamyklų žaliava

Naftos perdirbimo gamyklų žaliava yra apdorota nafta, skirta tolesniam perdirbimui (pvz., tiesioginės distiliacijos mazutas (gaunamas tiesioginiu naftos distiliavimu) arba vakuuminis gazolis) išskyrus kompaundavimą. Toliau apdorojant ji bus perdirbta į vieną arba daugiau sudedamųjų dalių ir (arba) galutinių produktų. Šis apibrėžimas taip pat taikomas ir iš naftos chemijos pramonės sugrąžintai žaliavai į naftos perdirbimo pramonę (pvz., pirolizės benzinas, C4 frakcijos, gazolis ir mazuto frakcijos).

4.

Priedai ir (arba) oksigenatai

Priedai yra neangliavandeniliniai cheminiai junginiai pridedami arba kompaunduojami su produktu siekiant pakeisti degalų savybes (oktanas, heksadekanas, šaltosios savybės ir pan.):

oksigenatai, pavyzdžiui, alkoholiai (metanolis, etanolis), eteriai (pavyzdžiui, metilo ir tretinio butilo eteris (MTBE), etilo ir tretinio butilo eteris (ETBE), tretinis pentil-metilo eteris (TAME)),

esteriai (pvz., rapsų sėklos arba dimetilesteris ir pan.),

cheminiai junginiai (pvz., TML, TEL ir detergentai).

Pastaba. Šioje kategorijoje nurodytų priedų ir oksigenatų (alkoholių, eterių, esterių ir kitų cheminių junginių) kiekis turi būti susijęs su maišymo su degalais arba degalų naudojimui skirtu kiekiu.

4.1.

Iš jų: Biodegalai

Biobenzinas ir biodyzelinas. Taikomi 5 dalies (atsinaujinanti energija ir energija iš atliekų) apibrėžimai.

Šioje kategorijoje nurodytų skystųjų biodegalų kiekis atitinka biodegalų, o ne bendrą skysčių, su kuriais maišomi biodegalai, tūrį.

Nepriskiriama jokia prekyba biodegalais, kurie nebuvo maišyti su transporto degalais (t. y. grynieji biodegalai); jie turėtų būti nurodomi 5 dalyje. Biodegalai, kuriais prekiaujama kaip transporto degalų dalimi, turėtų būti nurodomi atitinkamo produkto skiltyje, nurodant biodegalų dalį.

5.

Kiti angliavande-niliai

Sintetinė žalia nafta iš bitumingojo smėlio, skalūnų alyvos ir t. y., anglies skystinimo skysčiai (žr. 1 dalį), gamtinių dujų virsmo į benziną metu gauti skysčiai (žr. 2 dalį), vandenilis ir emulsinė alyva (pvz., orimulsija).

Nepriskiriama naftingųjų skalūnų gamyba, kuriai skirta 1 dalis.

Skalūnų alyvos produktai (antrinis produktas) turi būti nurodyti skilties „Iš kitų šaltinių“ kategorijoje „Kiti angliavandeniliai“.

6.

Naftos perdirbimo dujos (nesuskys-tintos)

Naftos perdirbimo dujų kategorijai priklauso įvairios nekondensuojamos dujos, kurias daugiausiai sudaro vandenilis, metanas, etanas ir alkenai, gauti naftos perdirbimo gamyklose distiliuojant žalią naftą arba apdorojant naftos produktus (pvz., krekingo metu). Čia taip pat priskiriamos dujos, kurios yra grąžinamos iš naftos chemijos pramonės.

7.

Etanas

Natūralios dujinės būsenos linijinis angliavandenilis (C2H6), gautas iš gamtinių dujų ir naftos perdirbimo dujų srovių.

8.

LPG

LPG yra lengvi parafininiai angliavandeniliai, gauti naftos perdirbimo metu, žalios naftos stabilizavimo ir gamtinių dujų perdirbimo įmonėse. Juos dažniausiai sudaro propanas (C3H8) ir butanas (C4Hl0) arba jų junginys. Jų sudėtyje taip pat gali būti propeno, buteno, izopropileno ir metilpropeno. LPG paprastai skystinami slėgiu transportavimui arba sandėliavimui.

9.

Pirminis benzinas

Pirminis benzinas yra žaliava, skirta naftos chemijos pramonei (pvz., etileno arba aromatinių angliavandenilių gamybai) arba benzino gamybai riformuojant arba izomerizuojant naftos perdirbimo gamykloje.

Pirminiame benzine medžiaga susidaro 30–210 oC temperatūros distiliacijos intervale arba šio intervalo dalyje.

10.

Automobilinis benzinas

Automobilinį benziną sudaro lengvų angliavandenilių mišinys distiliuojant 35–215 oC temperatūroje. Jis naudojamas kaip degalai žemėje naudojamuose kibirkštinio uždegimo varikliuose. Automobiliniame benzine gali būti priedų, oksigenatų ir antidetonacinių priedų, įskaitant švino junginius, pavyzdžiui, TEL ir TML.

Priskiriamos automobilinio benzino kompaundavimo sudedamosios dalys (išskyrus priedus ir (arba) oksigenatus), pavyzdžiui, alkilatai, izomeratas, riformingo benzinas (reformatas), krekingo benzinas, skirti naudoti kaip prekinis automobilinis benzinas.

10.1.

Iš jų: Biobenzinas

Taikomi 5 dalies „Atsinaujinanti energija ir energija iš atliekų“ apibrėžimai.

11.

Aviacinis benzinas

Specialiai aviaciniams stūmokliniams varikliams paruoštas automobilinis benzinas, kurio oktaninis skaičius tinka varikliui, stingimo temperatūra - 60 oC, o distiliacijos intervalas nuo 30 oC iki 180 oC temperatūros.

12.

Benzininiai reaktyviniai degalai (pirminio benzino reaktyviniai degalai arba JP4)

Priskiriamos visos lengvųjų angliavandenilių alyvos, naudojamos aviacijos turbinų jėgainėse, distiliuojant 100–250 oC temperatūroje. Jos gaunamos kompaunduojant žibalą ir benziną arba pirminį benziną taip, kad aromatinių angliavandenilių turinys neviršytų 25 % tūrio, o garų slėgis būtų nuo 13,7 kPa iki 20,6 kPa.

13.

Žibaliniai reaktyviniai degalai

Aviacijos turbinų jėgainėse naudojamas distiliatas. Jam būdingos tos pačios distiliacijos ypatybės, t. y. 150–300 oC temperatūra (paprastai neviršijant 250 oC), o pliūpsnio temperatūra tokia pat kaip žibalo. Be to, jis turi ypatingų savybių (pavyzdžiui, stingimo temperatūra), kurią nustato Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA).

Priskiriamos žibalo kompaundavimo sudedamosios dalys.

14.

Kitoks žibalas

Rafinuotos naftos distiliatas, naudojamas ne orlaivių transporto sektoriuose. Jis distiliuojamas 150–300 oC temperatūroje.

15.

Gazolis ir (arba) dyzelinas (distiliacinė alyva)

Gazolis ir (arba) dyzelinas pirmiausiai naudojami kaip tarpinis distiliatas, distiliuojamas 180–380 oC temperatūroje. Priskiriamos kompaundavimo sudedamosios dalys. Atsižvelgiant į paskirtį skiriamos kelios markės:

15.1.

Iš jų: Transportinis dyzelinas

Kelių transporto dyzelinas, naudojamas slėginio uždegimo varikliuose (automobilių, sunkvežimių ir pan.), kuriame paprastai yra mažai sieros;

15.1.1.

Iš 15.1, iš jų: Biodyzelinas

Taikomi 5 dalies „Atsinaujinanti energija ir energija iš atliekų“ apibrėžimai.

15.2.

Iš jų: Kūrenimui skirtas ir kitoks gazolis

Lengvos kūrenti skirtos pramoninės ir komercinės alyvos, laivų varikliuose ir geležinkelių transporte naudojamas dyzelis, kitoks gazolis, įskaitant sunkiuosius gazolius, kurie distiliuojami 380–540 oC temperatūroje ir kurie yra naudojami kaip naftos chemijos žaliava.

16.

Skystasis kuras (mazutas)

Visas likęs (sunkusis) mazutas (įskaitant gautus maišymo metu). Kinematinė klampa 80 oC temperatūroje viršija 10 cSt. Pliūpsnio temperatūra visada viršija 50 oC, o tankis yra visada didesnis nei 0,90 kg/l.

16.1.

Iš jų: Turintys mažą sieros kiekį

Skystasis kuras (mazutas), kuriame sieros mažiau nei 1 %.

16.2.

Iš jų: Turintys didelį sieros kiekį

Skystasis kuras (mazutas), kuriame sieros ne mažiau kaip 1 %.

17.

Vaitspiritas ir SBP

Rafinuoti distiliaciniai tarpiniai produktai, kurių distiliacija vyksta pirminio benzino arba žibalo lygmenyje. Toliau jie skaidomi į:

Pramoninį spiritą (SBP): lengvąsias alyvas, distiliuojamas 30–200 oC temperatūroje. Priklausomai nuo distiliacijos intervalo nutraukimo pozicijos, skiriamos 7 arba 8 pramoninio spirito markės. Markės nustatomos pagal temperatūros skirtumus (kuri neviršija 60 oC) nuo 5 % iki 90 % tūrio distiliacijos taškų.

Vaitspiritą: Pramoninį spiritą, kurio pliūpsnio temperatūra viršija 30 oC. Vaitspirito distiliacijos intervalas yra 135–200 oC.

18.

Tepalai

Iš distiliato šalutinių produktų gauti angliavandeniliai; dažniausiai naudojami guolių paviršių trinčiai mažinti.

Įtraukiamos visos prekinės tepamosios alyvos markės, pradedant šeivine alyva ir baigiant cilindrine alyva ir visos, naudojamos plastiškuosiuose tepaluose, variklinėje alyvoje ir visose tepalams naudojamos bazinės alyvos markėse.

19.

Bitumas

Kietas, pusiau kietas arba klampus koloidinės struktūros angliavandenilis, tarp rudos ir juodos spalvos, gaunamas kaip likutis žalios naftos distiliacijos metu, distiliuojant naftos likučius iš atmosferinės distiliacijos vakuuminiu būdu. Bitumas dažnai vadinamas asfaltu ir dažniausiai naudojamas keliams tiesti bei stogams dengti.

Įtraukiamas pseudoverdantysis ir susmulkintas bitumas.

20.

Parafinas

Sotieji alifatiniai angliavandeniliai. Šie parafinai yra tepamosios alyvos deparafinavimo metu gauti likučiai. Jie yra kristalinės struktūros, kuri maždaug atitinka markę. Jų pagrindinės savybės yra tokios: bespalviai, bekvapiai ir permatomi, o lydosi aukštesnėje nei 45 oC temperatūroje.

21.

Naftos koksas

Juodos spalvos kietas šalutinis produktas, kuris dažniausiai gaunamas atliekant naftos išvestos žaliavos, vakuumo likučių, deguto ir pikio krekingą arba koksavimą uždelsto arba skystojo koksavimo metu. Jį daugiausiai sudaro anglis (90–95 %) ir mažas pelenų kiekis. Jis naudojamas plieno pramonėje kaip žaliava kokso krosnyse, kurui, elektrodų ir chemikalų gamybai. Dvi pagrindinės savybės yra „žaliasis koksas“ ir „degtas koksas“.

Įtraukiamas „katalizavimo koksas“, kuris nusėda ant katalizatoriaus rafinavimo metu; šis koksas negali būti naudojamas antrą kartą ir paprastai sudeginamas kaip gamyklos kuras.

22.

Kiti produktai

Visi anksčiau atskirai nepaminėti produktai, pavyzdžiui: degutas ir siera.

Įtraukiami aromatiniai angliavandeniliai (pvz., BTX arba benzenas, toluenas ir asilenas) ir alkenai (pvz., propanas) gaminami naftos perdirbimo gamyklose.

4.2.   Suvestinių rodiklių sąrašas

Jei kitaip nenurodyta, teikiamas šis suvestinių rodiklių sąrašas visiems pirmesnėje dalyje išvardytiems energetikos produktams.

4.2.1.   Tiekimo ir transformavimo sektoriai

Toliau pateikiama lentelė taikoma tik žaliai naftai, NGL, naftos perdirbimo gamyklų žaliavai, priedams, biodegalams ir kitiems angliavandeniliams:

1.

Vietos gamyba

Netaikoma natos perdirbimo gamyklų žaliavai ir biodegalams.

2.

Iš kitų šaltinių

Priedai, biodegalai ir kiti angliavandeniliai, kurių gamyba buvo įtraukta kituose kuro balansuose.

Netaikoma žaliai naftai, NGL ir naftos perdirbimo gamyklų žaliavai.

2.1.

Iš jų: iš akmens anglių.

Įtraukiami akmens anglies suskystinimo gamyklose gauti skysčiai ir kokso krosnyse gauti skysčiai.

2.2.

Iš jų: iš gamtinių dujų.

Gamtinių dujų gali reikėti sintetinio benzino gamyboje kaip žaliavos. Dujų kiekis, reikalingas metanolio gamybai, pateikiamas 2 dalyje, o metanolio gavimas – pateikiamas šioje skiltyje.

2.3.

Iš jų: iš atsinaujinančių šaltinių.

įtraukiami biodegalai, skirti kompaunduoti su transporto degalais.

Gamyba pateikiama 5 dalyje, o kompaundavimo kiekis pateikiamas čia.

3.

Naftos chemijos sektoriaus grąžintas kiekis

Gatavi arba pusiau gatavi produktai, kuriuos galutiniai vartotojai grąžina į naftos perdirbimo gamyklas perdirbti, kompaunduoti arba parduoti. Jie paprastai būna šalutiniai naftos chemijos gamybos produktai.

Taikoma tik naftos perdirbimo gamyklų žaliavai.

4.

Pervesti produktai

Importuoti naftos produktai, kurie perklasifikuojami kaip žaliava tolesniam apdorojimui naftos perdirbimo gamykloje, nepristatant jų galutiniams vartotojams.

Taikoma tik naftos perdirbimo gamyklų žaliavai.

5.

Importas ir eksportas

Įtraukiama pagal perdirbimo sutartis importuojama arba eksportuojama žalia nafta ir produktai (t. y. perdirbimas kreditan). Žalios nafta ir NGL nurodomi pagal pirmosios kilmės šalį; naftos perdirbimo gamyklų žaliavos ir gatavi produktai nurodomi pagal paskutinės siuntos šalį.

Įtraukiami visi dujų skysčiai (pvz., LPG), gauti importuotų suskystintų gamtinių dujų ir tiesiogiai naftos chemijos pramonės importuotų arba eksportuotų naftos produktų pakartotinio dujinimo metu.

Pastaba. Prekyba biodegalais, kurie nesumaišyti su transporto degalais (t. y. grynieji biodegalai), turi būti nurodyta klausimyne, skirtame atsinaujinančiai energijai.

Laisvojoje zonoje perdirbimui importuotos naftos reeksportas turėtų būti įtraukiamas kaip produkto eksportas iš perdirbimo šalies į galutinės paskirties šalį.

6.

Tiesioginis naudojimas

Žalia nafta, NGL, priedų ir oksigenatų (ir dalis, kuri priklauso biodegalams) bei kiti angliavandeniliai, naudojami tiesiogiai be apdorojimo naftos perdirbimo gamyklose.

Įtraukiama žalia nafta, deginama elektros gamybai.

7.

Atsargų pasikeitimai

Atsargų padidėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius.

8.

Apskaičiuota naftos perdirbimo gamyklų apkrova

Apskaičiuotas bendras pradėto rafinuoti produkto kiekis. Tai apibrėžiama kaip:

Vietos gamyba + iš kitų šaltinių + pramonės grąžintas kiekis + pervesti produktai + importas – eksportas – tiesioginis naudojimas + atsargų pasikeitimai

9.

Statistiniai skirtumai

Apibrėžiami kaip apskaičiuotos ir faktinės naftos perdirbimo gamyklos apkrovos skirtumas.

10.

Faktinė naftos perdirbimo gamyklos apkrova

Kiekis, skaičiuojamas kaip į naftos perdirbimo gamyklas patiektas kiekis

11.

Naftos perdirbimo gamyklų nuostoliai

Faktinės naftos perdirbimo gamyklų apkrovos ir bendrosios (bruto) naftos perdirbimo gamyklos išeigos skirtumas. Nuostolių gali atsirasti dėl garinimo distiliuojant. Nurodyti nuostoliai yra teigiami. Pelnas gali būti tūrio, bet ne svorio atžvilgiu.

12.

Bendros ataskaitinio laikotarpio pradžios ir pabaigos atsargos, esančios nacionalinėje teritorijoje

Visos nacionalinėje teritorijoje esančios atsargos, įskaitant Vyriausybės, pagrindinių vartotojų ir už atsargų laikymą atsakingų organizacijų laikomas atsargas, atvykstančiuose vandenynų laivuose laikomos atsargos, muitinės teritorijoje laikomos atsargos ir kitiems laikomos atsargos pagal dvišales Vyriausybines sutartis arba ne. „Pradžios“ ir „pabaigos“ atitinka pirmąją ir paskutiniąją ataskaitinio laikotarpio dieną.

13.

Žemutinė degimo šiluma

Gamyba, importas bei eksportas ir bendrasis vidurkis.

Toliau pateikiama lentelė taikoma tik gataviems produktams (naftos perdirbimo dujoms, etanui, LPG, pirminiam benzinui, automobiliniam benzinui, aviaciniam benzinui, benzininiams reaktyviniams degalams, žibaliniams reaktyviniams degalams, kitokiam žibalui, gazoliui ir (arba) dyzelinui, skystajam kurui (mazutui) (su dideliu ir mažu sieros kiekiu), vaitspiritui ir SBP, tepalams, bitumui, parafinui, naftos koksui ir kitiems produktams). Tiesioginiam deginimui naudojama žalia nafta ir NGL turėtų būti priskiriami prie gatavų produktų pristatymo ir produktų pervedimo:

1.

Pirminio produkto gavimas

Įtraukiamas vietinės arba importuotos žalios naftos (įskaitant kondensatą) ir vietinį NGL, naudojamą tiesiogiai neperdirbus naftos perdirbimo gamykloje, kiekis ir iš naftos chemijos pramonės grąžintas kiekis, kuris (nors ir ne pirminis kuras) naudojamas tiesiogiai.

2.

Bendroji naftos perdirbimo gamyklos išeiga

Pagaminta gatavų produktų naftos perdirbimo arba kompaundavimo gamykloje.

Neįtraukiami naftos perdirbimo nuostoliai, tačiau įtraukiamas naftos perdirbimo gamyklų kuras.

3.

Perdirbti produktai

Gatavi produktai, kurie kartą pristatyti galutiniam vartotojui, patenka į rinką antrą kartą (pvz., naudoti, o po to perdirbti tepalai). Šis kiekis turėtų būti atimtas iš chemijos pramonės grąžinto kiekio.

4.

Naftos perdirbimo gamyklos kuras

Naftos perdirbimo gamyklos veikimui naudojami naftos produktai.

Neįtraukiami naftos bendrovių naudojami produktai, kurie nėra skirti rafinavimui, pvz., bunkeriai arba naftos cisternos.

Įtraukiamas naftos perdirbimo gamyklose naudojamas kuras, skirtas elektrai ir parduodamai šilumai gaminti.

4.1.

Iš jų: naudojami elektros gamybai.

Naftos perdirbimo gamyklų įrenginių elektrai gaminti naudojamas kiekis.

4.2.

Iš jų: naudojami CHP gamybai.

Naftos perdirbimo gamyklų įrenginių CHP naudojamas kiekis.

5.

Importas ir eksportas

6.

Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas

7.

Produktų pervedimai

Perklasifikuotas kiekis dėl pakitusių specifikacijų arba dėl to, kad jis buvo sumaišytas su kitu produktu.

Neigiamas vieno produkto įrašas kompensuojamas teigiamu įrašu (arba keliais įrašais) vienam arba keliems produktams arba atvirkščiai; galutinis grynasis rezultatas turėtų būti lygus nuliui.

8.

Pervesti produktai

Importuoti naftos produktai, kurie perklasifikuojami kaip žaliava tolesniam apdorojimui naftos perdirbimo gamykloje, nepristatant jų galutiniams vartotojams.

9.

Atsargų pasikeitimai

Atsargų padidėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius.

10.

Apskaičiuoti bendrieji vidaus pristatymai

Tai apibrėžiama kaip:

Pirminio produkto gavimas + bendroji naftos perdirbimo gamyklos išeiga + perdirbti produktai – naftos perdirbimo gamyklos kuras + importas – eksportas – tarptautinis jūrinis bunkeriavimas + produktų pervedimas – pervesti produktai + atsargų pasikeitimai

11.

Statistinis skirtumas

Apibrėžiamas kaip apskaičiuoto ir faktinio bendrojo vidaus pristatymo skirtumas.

12.

Faktiniai bendrieji vidaus pristatymai

Faktinis gatavų naftos produktų pristatymas iš pirminių šaltinių (pvz., naftos perdirbimo gamyklų, maišymo įrenginių ir pan.) vidaus rinkai.

Šie duomenys gali skirtis nuo apskaičiuotų duomenų dėl, pavyzdžiui, taikymo srities skirtumų ir (arba) skirtingų ataskaitų sistemų apibrėžimų skirtumų.

12.1.

Iš jų: Bendrieji pristatymai naftos chemijos sektoriui

Naftos chemijos sektoriui pristatomas kuro kiekis.

12.2.

Iš jų: Energijos naudojimas naftos chemijos sektoriuje

Naftos kiekis, naudojamas kaip kuras naftos chemijos procesams, pavyzdžiui, krekingas vandens garais.

12.3.

Iš jų: Naudojimas ne energetikos reikmėms naftos chemijos sektoriuje

Naftos chemijos sektoriuje naudojamas naftos kiekis, skirtas etileno, propano, buteno, sintezės dujų, aromatinių angliavandenilių, butadieno ir kitų angliavandenilio pagrindą turinčių žaliavų gamybai krekingo vandens garais, aromatinių angliavandenilių gamyklų procesų ir garų riformingo metu. Neįtraukiamas naftos, naudojamos kaip kuras, kiekis.

13.

Grąžintas naftos chemijos sektoriaus kiekis į naftos perdirbimo gamyklas

14.

Ataskaitinio laikotarpio pradžios ir pabaigos atsargų lygiai

Visos nacionalinėje teritorijoje esančios atsargos, įskaitant Vyriausybės, pagrindinių vartotojų ir už atsargų laikymą atsakingų organizacijų laikomas atsargas, atvykstančiuose vandenynų laivuose laikomos atsargos, laisvojoje zonoje laikomos atsargos ir kitiems laikomos atsargos pagal dvišales Vyriausybines sutartis arba ne. „Pradžios“ ir „pabaigos“ atitinka pirmąją ir paskutiniąją ataskaitinio laikotarpio dieną.

15.

Komunalinių įmonių atsargų pasikeitimai

Komunalinių įmonių turimų atsargų, kurios nėra įtrauktos į kitur nurodytas dalis „Atsargų lygiai“ ir „Atsargų pasikeitimai“, pasikeitimai. Atsargų padidėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius.

Įtraukiama tiesioginiam deginimui naudojama žalia nafta ir NGL (jei tinka).

16.

Žemutinė bendrųjų vidaus pristatymų degimo šiluma

Transformavimo sektoriuje visam kurui, išskyrus naftos perdirbimo gamyklų žaliavoms, priedams ir (arba) oksigenatams, biodegalams ir kitiems angliavandeniliams, tačiau įskaitant ne energijos tikslais naudojamą kurą (naftos koksą ir kitus, kurie bus minimi atskirai) taikomi šie suvestiniai rodikliai:

1.

Visas transformavimo sektorius

Bendras kuro, naudojamo pirminiam arba antriniam energijos keitimui, kiekis

1.1.

Iš jo: Elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

1.2.

Iš jo: Elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

1.3.

Iš jo: Mišriosios šilumos ir elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

1.4.

Iš jo: Mišriosios šilumos ir elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

1.5.

Iš jo: Šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

1.6.

Iš jo: Šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės

1.7.

Iš jo: Dujų gamyklos ir (arba) dujinimo įmonės

1.8.

Iš jo: Gamtinės dujos su priedais

1.9.

Iš jo: Kokso krosnys

1.10.

Iš jo: Aukštakrosnės

1.11.

Iš jo: Naftos chemijos pramonė

1.12.

Iš jo: Akmens anglių briketų gamyklos

1.13.

Iš jo: Kitur nenurodyti – Transformavimas

4.2.2.   Energetikos sektorius

Energetikos sektoriuje visam kurui, išskyrus naftos perdirbimo gamyklų žaliavoms, priedams ir (arba) oksigenatams, biodegalams ir kitiems angliavandeniliams, tačiau įskaitant ne energijos tikslais naudojamą kurą (naftos koksą ir kitus, kurie bus minimi atskirai) taikomi šie suvestiniai rodikliai:

1.

Visas energetikos sektorius

Bendras kiekis, energetikos sektoriuje naudojamas kaip energija

1.1.

Iš jo: Akmens anglių šachtos

1.2.

Iš jo: Naftos ir dujų gavyba

1.3.

Iš jo: Kokso krosnys

1.4.

Iš jo: Aukštakrosnės

1.5.

Iš jo: Dujų gamyklos

1.6.

Iš jo: Elektrinės

Elektros energija, mišrios šilumos bei elektros energijos (CHP) ir šilumos gamybos įmonės.

1.7.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Energija

2.

Paskirstymo nuostoliai

Už naftos perdirbimo gamyklos ribų patirti nuostoliai dėl transporto arba pristatymo.

Įtraukiami vamzdynų nuostoliai.

4.2.3.   Galutinio energijos naudojimo specifikacija

Galutinio energijos naudojimo specifikacijoje visam kurui, išskyrus naftos perdirbimo gamyklų žaliavoms, priedams ir (arba) oksigenatams, biodegalams ir kitiems angliavandeniliams, tačiau įskaitant ne energijos tikslais naudojamą kurą (naftos koksą ir kitus, kurie bus minimi atskirai) taikomi šie suvestiniai rodikliai:

1.

Galutinis energijos naudojimas

2.

Pramonės sektorius

2.1.

Iš jo: Geležis ir plienas

2.2.

Iš jo: Chemija ir naftos chemija

2.3.

Iš jo: Spalvotieji metalai

2.4.

Iš jo: Nemetalų mineralai

2.5.

Iš jo: Transporto įranga

2.6.

Iš jo: Mašinos

2.7.

Iš jo: Kasyba ir karjerų eksploatavimas

2.8.

Iš jo: Maisto produktai, gėrimai ir tabakas

2.9.

Iš jo: Plaušiena, popierius ir spausdinimas

2.10.

Iš jo: Mediena bei medienos gaminiai

2.11.

Iš jo: Statyba

2.12.

Iš jo: Tekstilė ir oda

2.13.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Pramonė

3.

Transporto sektorius

3.1.

Iš jo: Tarptautinė aviacija

3.2.

Iš jo: Vidaus aviacija

3.3.

Iš jo: Keliai

3.4.

Iš jo: Geležinkeliai

3.5.

Iš jo: Vidaus laivyba

3.6.

Iš jo: Vamzdyninis transportas

3.7.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Transportas

4.

Kiti sektoriai

4.1.

Iš jų: Komercinės ir viešosios paslaugos

4.2.

Iš jų: Gyvenamasis

4.3.

Iš jų: Žemės ūkio ir (arba) miškininkystės

4.4.

Iš jų: Žvejybos

4.5.

Iš jų: Kitur nenurodyta – Kita

5.

Bendras su energija nesusijęs naudojimas

Kiekis, naudojamas kaip žaliava skirtinguose sektoriuose, tačiau nenaudojamas kaip kuras arba netransformuojamas į kitą kurą. Toks kiekis įtraukiamas į pirmiau išvardytus suvestinius rodiklius.

5.1.

Iš jo: Transformavimo sektorius

5.2.

Iš jo: Energetikos sektorius

5.3.

Iš jo: Transporto sektorius

5.4.

Iš jo: Pramonės sektorius

5.4.1.

Pramonės sektorius, iš jo: Chemijos (įskaitant naftos chemijos)

5.5.

Iš jo: Kiti sektoriai

4.2.4.   Importas ir eksportas

Importas pagal kilmės šalį ir eksportas pagal paskirties šalį. Taip pat žiūrėti 4.2.1 dalies suvestinį rodiklį Nr. 5.

4.2.5.   Elektros energijos ir šilumos gamybos savoms reikmėms gamintojams patiektas kuras

Elektros energijos ir šilumos gamybos savoms reikmėms gamintojams patiektas kuras nurodomas atskirai tik elektros energijos, mišriosioms šilumos ir elektros energijos (CHP) ir tik šilumos gamybos įmonėms.

Neįtraukiami šie energetikos produktai: naftos perdirbimo gamyklų žaliava, priedai ir (arba) oksigenatai, biodegalai, kiti angliavandeniliai, etanas, automobilinis benzinas, biobenzinas, aviacinis benzinas, benzininiai reaktyviniai degalai (pirminio benzino tipo reaktyviniai degalai arba JP4), vaitspiritas ir SBP, bei tepalai.

Patiektas kiekis taikomas šioms įmonėms arba veiklai:

1.

Visas energetikos sektorius

Bendras kiekis, energetikos sektoriuje naudojamas kaip energija

1.1.

Iš jo: Akmens anglių šachtos

1.2.

Iš jo: Naftos ir dujų gavyba

1.3.

Iš jo: Kokso krosnys

1.4.

Iš jo: Aukštakrosnės

1.5.

Iš jo: Dujų gamyklos

1.6.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Energija

2.

Pramonės sektorius

2.1.

Iš jo: Geležis ir plienas

2.2.

Iš jo: Chemija ir naftos chemija

2.3.

Iš jo: Spalvotieji metalai

2.4.

Iš jo: Nemetalų mineralai

2.5.

Iš jo: Transporto įranga

2.6.

Iš jo: Mašinos

2.7.

Iš jo: Kasyba ir karjerų eksploatavimas

2.8.

Iš jo: Maisto produktai, gėrimai ir tabakas

2.9.

Iš jo: Plaušiena, popierius ir spausdinimas

2.10.

Iš jo: Mediena bei medienos gaminiai

2.11.

Iš jo: Statyba

2.12.

Iš jo: Tekstilė ir oda

2.13.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Pramonė

3.

Transporto sektorius

3.1.

Iš jo: Vamzdyninis transportas

3.2.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Transportas

4.

Kiti sektoriai

4.1.

Iš jų: Komercinės ir viešosios paslaugos

4.2.

Iš jų: Gyvenamasis

4.3.

Iš jų: Žemės ūkio ir (arba) miškininkystės

4.4.

Iš jų: Žvejybos

4.5.

Iš jų: Kitur nenurodyta – Kita

4.3.   Matavimo vienetai

1.

Energijos kiekis

103 tonų

2.

Degimo šiluma

MJ/tona

4.4.   Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys

Kipras atleidžiamas nuo įsipareigojimo pateikti 4.2.3 dalies 4 („Kiti sektoriai“) ir 5 („Bendras su energija nesusijęs naudojimas“) skiltyse nurodytus suvestinius rodiklius; taikomos tik bendrosios vertės.

Kiprui daroma 3 metų išlyga po šio reglamento įsigaliojimo datos, pranešti apie 4.2.3 dalies 2 („Pramonė“) ir 3 („Transportas“) skilčių suvestinius rodiklius; per šį nuo nuostatos leidžiantį nukrypti laikotarpį taikomos tik bendrosios vertės.

5.   ATSINAUJINANTI ENERGIJA IR ENERGIJA IŠ ATLIEKŲ

5.1.   Susiję energetikos produktai

Jei kitaip nenurodyta, duomenys renkami apie visus toliau išvardytus energetikos produktus:

Energetikos produktas

Apibrėžimas

1.

Hidro (vandens) energija

Potencinė ir kinetinė vandens energija, hidroelektrinėse jėgainėse paversta į elektrą. Turi būti įtraukiama hidroakumuliacija. Turi būti nurodoma mažesnio nei 1 MW, nuo 1 iki 10 MW ir ne mažesnio nei 10 MW galingumo jėgainių ir hidroakumuliacijos gamyba.

2.

Geoterminė energija

Energija, gaunama iš žemės plutos išskiriamos šilumos, paprastai karšto vandens arba garų pavidalo. Šios energijos gamyba yra gręžinyje gaunamo skysčio entalpijos ir pabaigoje išmetamo skysčio skirtumas. Ji naudojama atitinkamose vietose:

elektros gamybai, naudojant sausus garus arba aukštos entalpijos sūrymą po išgarinimo,

tiesiogiai kaip šiluma rajono šildymui, žemės ūkyje ir pan.

3.

Saulės energija

Saulės spinduliai naudojami vandeniui kaitinti ir elektros gamybai. Tokia energijos gamyba – tai šiluma, kuri patenka į šilumos perdavimo terpę, t. y. iš saulės spinduliavimo energijos atėmus optinius ir kolektorių nuostolius. Neįtraukiama pasyvi saulės energija, tiesiogiai naudojama gyvenamųjų patalpų arba kitų pastatų šildymui, vėsinimui ir apšvietimui.

3.1.

Iš jų: Saulės fotovoltų energija

Saulės šviesa, paversta į elektrą, naudojant saulės baterijos elementus, kurie paprastai yra pagaminti iš puslaidininkių medžiagos, kurie šviesoje gamina elektrą.

3.2.

Iš jų: Saulės šiluminė energija

Saulės spindulių šiluma; sudedamosios dalys gali būti:

a)

saulės termofikacinės energijos elektrinės; arba

b)

namuose arba sezoniniam baseinų šildymui naudojamo karšto vandens gamybos įranga (pvz., plokštieji saulės energijos kolektoriai, daugiausiai termosifonų tipo)

4.

Potvynių, bangų, vandenyno

Mechaninė energija, kuri kyla potvynių, bangavimo metu arba atsiranda iš vandenyno srovių, ir naudojama elektros gamybai.

5.

Vėjas

Kinetinė vėjo energija, vėjo turbinose paverčiama į elektrą.

6.

Pramoninių atliekų (neatsinau-jinančių)

Nurodomos pramoninės neatsinaujinančios atliekos (skysčiai arba kietos medžiagos), tiesiogiai deginamos elektros ir (arba) šilumos gamybai. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutine degimo šiluma. Atsinaujinančios pramoninės atliekos turėtų būti nurodomos „Kietos biomasės“, „Biodujų ir (arba) skystųjų biodegalų“ kategorijose.

7.

Komunalinės atliekos:

Namų, ligoninių ir tretinio sektoriaus atliekos, sudegintos specialiuose įrenginiuose, žemutinės degimo šilumos pagrindu.

7.1.

Iš jų: Atsinauji-nančios

Komunalinių biologinės kilmės atliekų dalis.

7.2.

Iš jų: Neatsinau-jinančios

Komunalinių nebiologinės kilmės atliekų dalis.

8.

Kieta biomasė:

Taikoma biologinės kilmės, organinei, neiškastinei medžiagai, kuri gali būti naudojama kaip kuras šildymui arba elektrai gaminti. Ją sudaro:

8.1.

Iš jų: Medžio anglys

Medžio ir kitų augalinės kilmės medžiagų destrukcinio distiliavimo ir pirolizės metu gautos kietosios atliekos.

8.2.

Iš jų: Malkos ir medienos atliekos, kitos kietos atliekos

Specialiai energijos gaminimui auginamos kultūros (tuopos, gluosniai ir pan.), dauguma pramonėje (ypač medžio ir (arba) popieriaus pramonėje) gaunamų medienos likučių arba tiekiamos tiesiogiai iš miškininkystės arba žemės ūkio (malkos, skiedros, medienos granulės, žievė, drožlės, juodosios nuoviros ir pan.) taip pat atliekos, pavyzdžiui, šiaudai, ryžių lukštai, riešutų kevalai, naminių paukščių pakratai, išspaustos vynuogių nuosėdos ir pan. Deginimas yra pageidautina tokių kietųjų medžiagų technologija. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutine degimo šiluma.

9.

Biodujos

Dujos, kurių pagrindinė sudėtis yra metanas ir anglies dioksidas, gaunamas biomasę skaidant anaerobiniu būdu.

9.1.

Iš jų: Sąvartynų dujos

Biodujos, gaunamos skaidant sąvartynų atliekas.

9.2.

Iš jų: Kanalizacijos dumblo dujos

Biodujos, gaunamos kanalizacijos dumblo anaerobinės fermentacijos metu.

9.3.

Iš jų: Kitos biodujos

Biodujos, gaunamos gyvūnų srutų, skerdyklų, alaus daryklų ir kitų žemės ūkio ir maisto pramonės atliekų anaerobinio rūgimo metu.

10.

Skystieji biodegalai

Šioje kategorijoje nurodytų skystųjų biodegalų kiekis turėtų atitikti biodegalus, o ne bendrą skysčių, su kuriais maišomi biodegalai, tūrį. Konkrečiais skystųjų biodegalų importo ir eksporto atvejais, prekyboje nurodomas tik tas kiekis, kuris nebuvo kompaunduojamas su transporto degalais (t. y. jų grynąjį pavidalą); prekyba skystaisiais biodegalais, maišytais su transporto degalais, turėtų būti nurodyta 4 dalyje, kur pateikiami duomenys apie naftą.

Taikoma šiems skystiesiems biodegalams:

10.1.

Iš jų: Biobenzinas

Šiai kategorijai priklauso bioetanolis (etanolis, gaunamas iš biomasės ir (arba) biologiškai skylančios atliekų frakcijos), biometanolis (metanolis, gaunamas iš biomasės ir (arba) biologiškai skylančios atliekų frakcijos), bioETBE (etil-tret-butil-eteris, gaunamas bioetanolio pagrindu; bioETBE tūrio procentas, kuris skaičiuojamas kaip biodegalai, sudaro 47 %) ir bioMTBE (metil-tret-butil-eteris, gaunamas biometanolo pagrindu: bioMTBE tūrio procentas, kuris skaičiuojamas kaip biodegalai, sudaro 36 %).

10.2.

Iš jų: Biodyzelinas

Šiai kategorijai priklauso biodyzelinas (dyzelino kokybės metil-esteris, gaunamas iš augalinės arba gyvulinės kilmės aliejaus), biodimetileteris (dimetileteris, gaminamas iš biomasės), Fischer Tropsch (Fischer Tropsch, gaminamas iš biomasės), šaltai išspausta bioalyva (alyva, gaminama iš aliejinių augalų sėklų, apdorojant tik mechaniškai) ir visi kiti skystieji biodegalai, kuriais papildomas arba su kuriais kompaunduojamas transportinis dyzelinas, arba kurie tiesiogiai naudojami kaip transportinis dyzelinas.

10.3.

Iš jų: Kiti skystieji biodegalai

Skystieji biodegalai, naudojami tiesiogiai kaip degalai, nepriskiriami biologiniam automobiliniam benzinui arba biodyzelinui.

5.2.   Suvestinių rodiklių sąrašas

Jei kitaip nenurodyta, teikiamas šis suvestinių rodiklių sąrašas visiems pirmesnėje dalyje išvardytiems energetikos produktams.

5.2.1.   Bendra elektros energijos ir šilumos gamyba

Kur tinka, turi būti atskirai nurodyta elektros energija ir šiluma, gaunama iš 5.1 paantraštėje nurodytų energetikos produktų (išskyrus medžio anglis ir įskaitant visą tik skystųjų biodegalų sumą):

pagrindinės veiklos įmonėms ir gamintojams savo reikmėms,

tik elektros energijos įmonėms, tik šilumos įmonėms ir mišrioms šilumos bei elektros energijos įmonėms (CHP).

5.2.2.   Tiekimo ir transformavimo sektorius

5.1 paantraštėje nurodytų energetikos produktų (išskyrus hidro (vandens), saulės fotovoltų, potvynių, bangų, vandenyno ir vėjo energiją) ir naudojamų „Tiekimo ir transformavimo“ sektoriuje kiekis turi būti nurodytas tokiems suvestiniams rodikliams:

1.

Gamyba

2.

Importas

3.

Eksportas

4.

Atsargų pasikeitimai

Atsargų padidėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius.

5.

Bendrasis sunaudojimas

6.

Statistiniai skirtumai

7.

Visas transformavimo sektorius

Atsinaujinančių šaltinių ir atliekų kiekis, naudojamas pirminei energijai paversti į antrinę (pvz., sąvartyno dujos paverčiamos elektra) arba naudojami išvestiniams energetikos produktams gauti (pvz., biodujos, skirtos maišyti su gamtinėmis dujomis).

7.1.

Iš jo: Elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

7.2.

Iš jo: Mišriosios šilumos ir elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

7.3.

Iš jo: Šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

7.4.

Iš jo: Elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

7.5.

Iš jo: Mišriosios šilumos ir elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

7.6.

Iš jo: Šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės

7.7.

Iš jo: Akmens anglių briketų gamyklos

Atsinaujinančių šaltinių ir atliekų kiekis, naudojamas kuro briketų gamybai. Atsinaujinantys šaltiniai ir atliekos, naudojamos šildymui ir įrangos eksploatavimui turi būti nurodomos kaip naudojimas Energetikos sektoriuje.

7.8.

Iš jo: Rusvųjų anglių briketų (PKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

Atsinaujinančių šaltinių ir atliekų kiekis, naudojamas BKB gamybai. Atsinaujinantys šaltiniai ir atliekos, naudojamos šildymui ir įrangos eksploatavimui turi būti nurodomos kaip naudojimas Energetikos sektoriuje.

7.9.

Iš jo: Dujų gamyklos dujos

Atsinaujinančių šaltinių ir atliekų kiekis, naudojamas dujų gamyklos dujų gamybai. Atsinaujinantys šaltiniai ir atliekos, naudojamos šildymui ir įrangos eksploatavimui turi būti nurodomos kaip naudojimas Energetikos sektoriuje.

7.10.

Iš jo: Gamtinėms dujoms su priedais

Su gamtinėmis dujomis sumaišytų biodujų kiekis.

7.11.

Iš jo: Skirti maišyti su automobiliniu benzinu ir (arba) dyzelinu

Skystųjų biodegalų kiekis, kuris nėra pristatomas galutiniams vartotojams, bet naudojamas kartu su kitais šio priedo 4 dalyje nurodytais naftos produktais.

7.12.

Iš jo: Medžio anglių gamybos įmonės

Medžio anglių gamybai naudojamas medienos kiekis.

7.13.

Iš jo: Kitur nenurodyti – Transformavimas

5.2.3.   Energetikos sektorius

5.1 paantraštėje nurodytų energetikos produktų (išskyrus hidro (vandens), saulės fotovoltų, potvynių, bangų, vandenyno ir vėjo energiją) ir naudojamų energetikos sektoriuje arba skirtų galutiniam naudojimui kiekis turi būti nurodytas tokiems suvestiniams rodikliams:

1.

Visas energetikos sektorius

Atsinaujinanti energija ir atliekos, naudojamos energetikos pramonėje, siekiant palaikyti transformavimo veiklą. Pavyzdžiui, šildymui, apšvietimui arba siurblių ir (arba) kompresorių eksploatavimui naudojama atsinaujinanti energija ir atliekos.

Atsinaujinančios energijos ir atliekų kiekis, transformuotas į kitą energijos formą, turėtų būti nurodytas sektoriuje Transformavimas.

1.1.

Iš jo: Dujinimo gamyklos

1.2.

Iš jo: Valstybinės elektros, CHP ir šilumos gamybos įmonės

1.3.

Iš jo: Akmens anglių šachtos

1.4.

Iš jo: Akmens anglių briketų gamyklos

1.5.

Iš jo: Kokso krosnys

1.6.

Iš jo: Naftos perdirbimo gamyklos

1.7.

Iš jo: Rusvųjų anglių briketų (PKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

1.8.

Iš jo: Dujų gamyklos dujos

1.9.

Iš jo: Aukštakrosnės

1.10.

Iš jo: Medžio anglių gamybos įmonės

1.11.

Iš jo: Kitur nenurodyta

2.

Paskirstymo nuostoliai

Visi nuostoliai patirti dėl transportavimo ir paskirstymo.

5.2.4.   Galutinis energijos naudojimas

5.1 paantraštėje nurodytų energetikos produktų (išskyrus (hidro) vandens, saulės fotovoltų, potvynių, bangų, vandenyno ir vėjo energiją) kiekis turi būti nurodytas tokiems suvestiniams rodikliams:

1.

Galutinis energijos naudojimas

2.

Pramonės sektorius

2.1.

Iš jo: Geležis ir plienas

2.2.

Iš jo: Chemija ir naftos chemija

2.3.

Iš jo: Spalvotieji metalai

2.4.

Iš jo: Nemetalų mineralai

2.5.

Iš jo: Transporto įranga

2.6.

Iš jo: Mašinos

2.7.

Iš jo: Kasyba ir karjerų eksploatavimas

2.8.

Iš jo: Maisto produktai, gėrimai ir tabakas

2.9.

Iš jo: Plaušiena, popierius ir spausdinimas

2.10.

Iš jo: Mediena bei medienos gaminiai

2.11.

Iš jo: Statyba

2.12.

Iš jo: Tekstilė ir oda

2.13.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Pramonė

3.

Transporto sektorius

3.1.

Iš jo: Geležinkeliai

3.2.

Iš jo: Keliai

3.3.

Iš jo: Vidaus laivyba

3.4.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Transportas

4.

Kiti sektoriai

4.1.

Iš jų: Komercinės ir viešosios paslaugos

4.2.

Iš jų: Gyvenamasis

4.3.

Iš jų: Žemės ūkio ir (arba) miškininkystės

4.4.

Iš jų: Žvejyba

4.5.

Iš jų: Kitur nenurodyta – Kita

5.2.5.   Techninė įrengimų charakteristika

Jei tinka, ataskaitinių metų pabaigoje turi būti nurodyti šie elektros gamybos galingumai:

1.

Hidro (vandens) energija

Turi būti nurodoma mažesnio nei 1 MW, nuo 1 iki 10 MW ir ne mažesnio nei 10 MW galingumo jėgainių ir hidroakumuliacijos, taip pat visų dydžių kartu pajėgumai. Turi būti nurodytas tikslus jėgainių dydis, neįskaitant hidroakumuliacijos.

2.

Geoterminė energija

3.

Saulės fotovoltų energija

4.

Saulės šiluminė energija

5.

Potvynių, bangų ir vandenyno energija

6.

Vėjo energija

7.

Pramoninių atliekų (neatsinaujinančių) energija

8.

Komunalinės atliekos

9.

Malkos, medienos atliekos, kitos kietos atliekos

10.

Sąvartynų dujos

11.

Kanalizacijos dumblo dujos

12.

Kitos biodujos

13.

Skystieji biodegalai

Turi būti nurodytas bendras įtaisytų saulės energijos kolektorių plotas.

Turi būti nurodyti šie biodegalų produkcijos pajėgumai:

1.

Skystieji biodegalai

1.1.

Iš jų: Biobenzinas

1.2.

Iš jų: Biodyzelinas

1.3.

Iš jų: Kiti skystieji biodegalai

5.2.6.   Elektros energijos ir šilumos gamybos savoms reikmėms gamintojams patiektas kuras

Elektros energijos ir šilumos gamybos savoms reikmėms gamintojams patiektas kuras nurodomas atskirai tik elektros energijos, mišriosioms šilumos ir elektros energijos (CHP) ir tik šilumos gamybos įmonėms.

5.1 paantraštėje nurodytų energetikos produktų (išskyrus hidro (vandens), saulės fotovoltų, potvynių, bangų, vandenyno ir vėjo energiją) kiekis turi būti nurodytas tokiems suvestiniams rodikliams:

1.

Visas energetikos sektorius

1.1.

Iš jo: Dujinimo gamyklos

1.2.

Iš jo: Akmens anglių šachtos

1.3.

Iš jo: Akmens anglių briketų gamyklos

1.4.

Iš jo: Kokso krosnys

1.5.

Iš jo: Naftos perdirbimo gamyklos

1.6.

Iš jo: Rusvųjų anglių briketų (PKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

1.7.

Iš jo: Dujų gamyklos dujos

1.8.

Iš jo: Aukštakrosnės

1.9.

Iš jo: Medžio anglių gamybos įmonės

1.10.

Iš jo: Kitur nenurodyta

2.

Pramonės sektorius

2.1.

Iš jo: Geležis ir plienas

2.2.

Iš jo: Chemija ir naftos chemija

2.3.

Iš jo: Spalvotieji metalai

2.4.

Iš jo: Nemetalų mineralai

2.5.

Iš jo: Transporto įranga

2.6.

Iš jo: Mašinos

2.7.

Iš jo: Kasyba ir karjerų eksploatavimas

2.8.

Iš jo: Maisto produktai, gėrimai ir tabakas

2.9.

Iš jo: Plaušiena, popierius ir spausdinimas

2.10.

Iš jo: Mediena bei medienos gaminiai

2.11.

Iš jo: Statyba

2.12.

Iš jo: Tekstilė ir oda

2.13.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Pramonė

3.

Transporto sektorius

3.1.

Iš jo: Geležinkeliai

3.2.

Iš jo: Kitur nenurodyta – Transportas

4.

Kiti sektoriai

4.1.

Iš jų: Komercinės ir viešosios paslaugos

4.2.

Iš jų: Gyvenamasis

4.3.

Iš jų: Žemės ūkio ir (arba) miškininkystės

4.4.

Iš jų: Žvejybos

4.5.

Iš jų: Kitur nenurodyta – Kita

5.3.   Degimo šiluma

Turi būti nurodytas šių produktų žemutinės degimo šilumos vidurkis:

1.

Biobenzinas

2.

Biodyzelinas

3.

Kiti skystieji biodegalai

4.

Medžio anglys

5.4.   Matavimo vienetai

1.

Elektros gamyba

MWh

2.

Šilumos gamyba

TJ

3.

Atsinaujinantys energetikos produktai

Biobenzinas, biodyzelinas ir kiti skystieji biodegalai: tonos.

Medžio anglys: 1 000 tonų.

Visi kiti: TJ (remiantis žemutine degimo šiluma).

4.

Saulės energijos kolektorių plotas

1 000 m2

5.

Įmonės pajėgumai

Biodegalai: (tonos/metai)

Visi kiti: MWe

6.

Degimo šiluma

KJ/kg (žemutinė degimo šiluma).

5.5.   Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys

Netaikoma.

6.   TAIKOMOS NUOSTATOS

Kaip nurodyta visose pirmesnėse dalyse, duomenims rinkti taikomos tokios nuostatos:

1.

Ataskaitinis laikotarpis:

Kalendoriniai metai (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.).

2.

Dažnumas

Metinis.

3.

Galutinis duomenų pateikimo terminas

Kitų metų lapkričio mėn. 30 d. po ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

4.

Perdavimo forma ir metodas

Perdavimo forma turi atitikti Eurostato nurodytą perduodamų duomenų keitimosi standartą.

Duomenys perduodami arba įkeliami elektroniniu būdu į Eurostato bendrą duomenų prieigą.


C PRIEDAS

ENERGETIKOS MĖNESINĖ STATISTIKA

Šiame priede apibūdinama kas mėnesį renkamų energetikos statistinių duomenų apimtis, vienetai, ataskaitinis laikotarpis, dažnumas, galutinis terminas ir perdavimo būdai.

A priede pateikiami terminų, kurie nėra konkrečiai aiškinami šiame priede, paaiškinimai.

1.   KIETASIS KURAS

1.1.   Susiję energetikos produktai

Jei kitaip nenurodyta, duomenys renkami apie visos toliau išvardytus energetikos produktus:

Energetikos produktas

Apibrėžimas

1.

Akmens anglys

Juodos spalvos, degios, kietos, organinės suakmenėjusios nuosėdinės uolienos, kurių aukštutinė degimo šiluma yra daugiau kaip 24 MJ/kg, be pelenų, tūrinis drėgnis įgyjamas 30 oC temperatūroje, o santykinis oro drėgnumas – 96 %.

2.

Lignitas

Degios, nuo rudos iki juodos spalvos, organinės, iškastinės nuosėdos, kurių aukštutinė degimo šiluma yra mažiau kaip 24 MJ/kg, be pelenų, tūrinis drėgnis įgyjamas 30 oC, o santykinis oro drėgnumas – 96 %.

2.1.

Iš jų: juodasis lignitas

Lignitas, kurio tūrinis drėgnis yra 20–25 %, o peleningumas nuo 9 iki 13 %. Juodasis lignitas susiformavo mezozojiniu laikotarpiu. Šiuo metu Sąjungoje jis išgaunamas šachtinėje kasyboje Prancūzijos Provanso regione.

2.2.

Iš jų: rusvosios anglys

Lignitas, kurio tūrinis drėgnis yra 40–70 %, o peleningumas nuo 2 iki 6 %; tačiau pastarasis gali siekti 12 %, priklausomai nuo nuosėdų. Rusvosios anglys daugiausiai susiformavo terciaro eroje. Šis kuras daugiausiai gaunamas atvirosiose kasybose.

3.

Durpės

Minkštos, purios arba suspaustos, natūralios degios augalinės kilmės nuosėdos, turinčios didelį tūrinį drėgnį (iki 90 %), nuo šviesios iki tamsiai rudos spalvos.

Nustatant šią apibrėžtį neprieštaraujama atsinaujinančių energijos šaltinių apibrėžčiai Direktyvoje 2001/77/EB, ir Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės 2006 m. priimtoms Šiltnamio efektą sukeliančių dujų nacionalinių aprašų gairėms.

4.

Akmens anglių briketai

Kuro briketai iš antracito yra konkrečios formos artefaktai, pagaminti karštojo smulkinimo metu taikant slėgį su rišiklio (pikio) priemaišomis.

5.

Lignito briketai

Lygios formos artefaktai, gaunami susmulkinus ir išdžiovinus lignitą, suformuoti aukštame slėgyje be rišiklių. Jiems priskiriamas sausasis lignitas ir smulkusis lignitas.

6.

Iš akmens anglių išvestas koksas

Dirbtinis kietasis kuras, išvestas iš antracito ir gaunamas sausai distiliuojant anglį, nenaudojant arba iš dalies naudojant orą.

Priskiriama:

akmens anglys: gaunamos karbonizacijos aukštoje temperatūroje metu,

puskoksis: gaunamas karbonizacijos žemoje temperatūroje metu,

dujų gamyklų koksas: gaminamas dujų gamyklose.

7.

Lignito koksas

Kietosios atliekos, gautos sausai distiliuojant lignitą, nenaudojant oro.

1.2.   Suvestinių rodiklių sąrašas

Jei kitaip nenurodyta, teikiamas šis suvestinių rodiklių sąrašas visiems pirmesnėje dalyje išvardytiems energetikos produktams.

A priede pateikiami terminų, kurie nėra konkrečiai aiškinami šiame priede, paaiškinimai.

1.2.1.   Tiekimo sektorius

Toliau nurodyti suvestiniai duomenys taikomi antracitui, visam lignitui ir juodajam lignitui, rusvosioms anglims ir durpėms:

1.

Gamyba

2.

Regeneruoti produktai

Kasyklose regeneruotos suspensijos ir atliekų krūvos skalūnai.

3.

Importas

3.1.

Iš jo: ES vidaus importas

4.

Eksportas

4.1.

Iš jo: ES vidaus eksportas

5.

Atsargų pasikeitimai

Kasyklose ir importuotojų laikomas kiekis.

Neįtraukiamos vartotojų atsargos (t. y. tos atsargos, kurios yra laikomos elektrinėse ir kokso gamyklose), išskyrus tas atsargas, kurias vartotojai importuoja tiesiogiai.

Atsargų padidėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius.

6.

Apskaičiuoti vidaus pristatymai

Bendras apskaičiuotas produktų, kurie buvo pristatyti vidaus naudojimui, skaičius. Tai apibrėžiama kaip:

Gamyba + regeneruoti produktai + importas – eksportas + atsargų pasikeitimai

7.

Faktiniai pristatymai į vidaus rinką

Į vidaus rinką pristatytas kiekis. Prilygsta bendram pristatymų skirtingoms vartotųjų rūšims skaičiui. Gali atsirasti skirtumas tarp apskaičiuotų ir faktinių pristatymų skaičiaus.

7.1.

Iš jų: Paties gamintojo naudojimas

Naudojimas gamybos vienetų viduje.

Neįtraukiamas elektrinių, akmens anglių briketų gamyklų, kokso krosnių gamyklų kasyklų naudojimas ir pristatymas akmens anglių kasyklų personalui.

7.2.

Iš jų: Pagrindinės veiklos elektrinės

7.3.

Iš jų: Elektrinės savoms reikmėms anglies kasyklose

7.4.

Iš jų: Kokso gamyklos

7.5.

Iš jų: Akmens anglių briketų gamyklos

Akmens anglių briketų gamyklose (kasyklų ir nepriklausomų) transformavimui naudojamas kiekis.

7.6.

Iš jų: Visa pramonė (be geležies ir plieno pramonės)

7.7.

Iš jų: Geležies ir plieno pramonė

7.8.

Iš jų: Kita (paslaugos, namų ūkis ir pan.)

Namų ūkiui (įskaitant akmens anglių kasyklų ir susijusių gamyklų darbuotojams skiriamas anglis) ir paslaugoms (administracijai, parduotuvėms ir pan.) taip pat kitur nenurodytiems sektoriams (rajono šildymas, transportas ir t. t.) skirtas kuro kiekis.

8.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigos atsargos

8.1.

Iš jų: Kasyklos

8.2.

Iš jų: Importuotojai

8.3.

Iš jų: Kokso gamyklose

Taikoma tik akmens anglims.

Toliau pateikti suvestiniai rodikliai taikomi iš akmens anglių išvestam koksui, lignito koksui, akmens anglių briketams ir lignito briketams:

1.

Gamyba

2.

Importas

3.

Eksportas

3.1.

Iš jų: ES vidaus eksportas

4.

Atsargų pasikeitimai

Kokso gamyklose (kokso) ir akmens anglių briketų gamyklose (akmens anglių briketų) taip pat importuotojų laikomas kiekis.

Neįtraukiama vartotojų atsargos, išskyrus vartotojų, kurie importuoja tiesiogiai, atsargas.

Atsargų padidėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius.

5.

Apskaičiuoti vidaus pristatymai

Bendras apskaičiuotas produktų, kurie buvo pristatyti vidaus naudojimui, skaičius. Tai apibrėžiama kaip:

Gamyba + importas – eksportas + atsargų pasikeitimai

6.

Faktiniai pristatymai į vidaus rinką

Vidaus rinkai pristatytas kiekis. Prilygsta bendram pristatymų skirtingoms vartotųjų rūšims skaičiui. Gali atsirasti skirtumas tarp apskaičiuoto ir faktinio pristatymo skaičiaus.

6.1.

Iš jų: Visa pramonė (be geležies ir plieno pramonės)

6.2.

Iš jų: Geležies ir plieno pramonė

6.3.

Iš jų: Kita (paslaugos, namų ūkis ir pan.)

Namų ūkiui (įskaitant kasyklų ir susijusių gamyklų darbuotojams teikiamą koksą ir kuro briketus) ir paslaugoms (administracijai, parduotuvėms ir pan.) skirtas kuro kiekis.

7.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigos atsargos

Atsargos, tai kiekis, kurį laiko:

kokso gamyklos (taikoma tik anglies ir lignito koksui),

akmens anglių briketų gamyklos (taikoma tik anglies ir lignito briketams),

importuotojai.

1.2.2.   Importas

Privaloma nurodyti lignito, lignito kokso, akmens anglių briketų ir lignito briketų bendrą ES vidaus ir bendrą ES išorės importo kiekį.

Akmens anglių importas privalo būti nurodytas, jei kilmės šalys yra šios:

1.

ES vidaus importo kiekis

1.1.

Iš jo: Vokietija

1.2.

Iš jo: Jungtinė Karalystė

1.3.

Iš jo: Lenkija

1.4.

Iš jo: Kitos ES šalys

Turi būti nurodytos konkrečios šalys.

2.

ES išorės importo kiekis

2.1.

Iš jo: JAV

2.2.

Iš jo: Australija

2.3.

Iš jo: Pietų Afrika

2.4.

Iš jo: N.V.S.

2.4.1.

Iš 2.4, iš jos: Rusija

2.4.2.

Iš 2.4, iš jos: Ukraina

2.5.

Iš jo: Kanada

2.6.

Iš jo: Kolumbija

2.7.

Iš jo: Kinija

2.8.

Iš jo: Kitos ne ES šalys

Turi būti nurodytos konkrečios šalys.

1.3.   Matavimo vienetai

Visas produktų kiekis nurodomas 103 tonomis.

1.4.   Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys

Netaikoma.

2.   ELEKTROS ENERGIJA

2.1.   Susiję energetikos produktai

Šis skyrius skirtas elektros energijai.

2.2.   Suvestinių rodiklių sąrašas

Skelbiamas toliau nurodytų suvestinių rodiklių sąrašas.

2.2.1.   Gamybos sektorius

Šiems suvestiniams rodikliams nurodomas bendrasis ir grynasis kiekis:

1.

Bendra elektros energijos gamyba

1.1.

Iš jos: Branduolinė

1.2.

Iš jos: Hidro (vandens)

1.2.1.

Iš 1.2, iš jos: dalis hidroenergijos, gaunamos iš hidroakumuliacijos

1.3.

Iš jos: Geoterminė energija

1.4.

Iš jos: Tradicinė šiluminė energija

1.5.

Iš jos: Vėjo energija

Taip pat privaloma nurodyti šį elektros energijos kiekį:

2.

Importas

2.1.

Iš jo: ES vidaus importas

3.

Eksportas

3.1.

Iš jo: ES išorės eksportas

4.

Naudojama hidroakumuliacijai

5.

Naudojama vidaus rinkai

Tai apibrėžiama kaip:

Bendras grynosios gamybos kiekis + importas – eksportas – hidroakumuliacijai sunaudojamas kiekis

Kuro naudojimui pagrindinės veiklos įmonėse taikomi toliau nurodyti suvestiniai rodikliai (akmens anglių ir lignito apibrėžimai pateikiami B priede):

6.

Bendras kuro, naudojamo pagrindinės veiklos įmonėse, kiekis.

Bendras kuro, naudojamo elektros energijos gamybai, taip pat tik trečiosioms šalims parduodamos šilumos gamybai, kiekis.

6.1.

Iš jo: Akmens anglys

6.2.

Iš jo: Lignitas

6.3.

Iš jo: Naftos produktai

6.4.

Iš jo: Gamtinės dujos

6.5.

Iš jo: Išvestinės dujos (gamykloje pagamintos dujos)

6.6.

Iš jo: Kitas kuras

2.2.2.   Pagrindinės veiklos gamintojų naudojamo kuro atsargos

Pagrindinės veiklos gamintojai reiškia komunalines įmones, kurios elektros energijos gamybai naudoja kurą. Privaloma nurodyti toliau išvardytas ataskaitinio laikotarpio pabaigos atsargas (ataskaitinio mėnesio pabaigos atsargas):

1.

Akmens anglys

2.

Lignitas

3.

Naftos produktai

2.3.   Matavimo vienetai

1.

Energijos kiekis

Elektra: GWh

Akmens anglys, lignitas ir naftos produktai: tiek 103 tonomis, tiek TJ, remiantis žemutine degimo šiluma.

Gamtinės dujos ir išvestinės dujos: TJ remiantis aukštutine degimo šiluma.

Kitas kuras: TJ remiantis žemutine degimo šiluma.

Branduolinė šiluma: TJ.

2.

Atsargos

103 tonų

2.4.   Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys

Netaikoma.

3.   NAFTA IR NAFTOS PRODUKTAI

3.1.   Susiję energetikos produktai

Jei nenurodyta kitaip, šis duomenų rinkimas taikomas visiems toliau išvardytiems energetikos produktams, kuriems tinka B priedo 4 dalies apibrėžimai: žaliai naftai, NGL, naftos perdirbimo gamyklų žaliavai, kitiems angliavandeniliams, naftos perdirbimo dujoms (nesuskystintoms), etanui, LPG, pirminiam benzinui, automobiliniui benzinui, aviaciniam benzinui, benzininiams reaktyviniams degalams (pirminio benzino tipo reaktyviniams degalams arba JP4), žibaliniams reaktyviniams degalams, kitokiam žibalui, gazoliui ir (arba) dyzelinui (distiliacinei alyvai), transportiniam dyzelinui, šildymui skirtam ir kitokiam gazoliui, mazutui (su dideliu ir mažu sieros kiekiu), vaitspiritui ir SBP, tepalams, bitumui, parafinui ir naftos koksui.

Jei reikia, automobilinis benzinas turi būti nurodomas dviejose kategorijose, būtent:

Bešvinis automobilinis benzinas: automobilinis benzinas, kuriame nėra cheminių švino junginių, padidinančių oktaninį skaičių. Jame gali būti organinio švino pėdsakų.

Etiliuotas automobilinis benzinas: automobilinis benzinas, kuriame yra TEL ir (arba) TML, siekiant padidinti oktaninį skaičių.

Skiltyje „Kiti produktai“, nurodomas ne tik B priedo 4 dalies apibrėžimus atitinkantis kiekis, bet ir vaitspirito ir SBP, tepalų, bitimo ir parafino kiekis; šie produktai negali būti nurodyti atskirai.

3.2.   Suvestinių rodiklių sąrašas

Jei kitaip nenurodyta, visiems pirmesnėje dalyje išvardytiems energetikos produktams teikiamas šis suvestinių rodiklių sąrašas.

3.2.1.   Tiekimo sektorius

Toliau pateikiama lentelė taikoma tik žaliai naftai, NGL, naftos perdirbimo gamyklų žaliavai, priedams ir (arba) oksigenatams, biodegalams ir kitiems angliavandeniliams:

1.