ISSN 1725-5120 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 304 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
51 tomas |
|
|
||
|
* |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma
REGLAMENTAI
14.11.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 304/1 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1099/2008
2008 m. spalio 22 d.
dėl energetikos statistikos
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 285 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (1),
kadangi:
(1) |
Siekiant stebėti įgyvendinamos energetikos politikos poveikį ir rezultatus, Bendrijai reikia laiku turėti tikslius duomenis apie energijos kiekius, jos formą, šaltinius, gamybą, tiekimą, transformavimą ir sunaudojimą. |
(2) |
Energetikos statistikoje tradiciškai pagrindinis dėmesys buvo skiriamas energijos pasiūlai ir iškastiniams energijos šaltiniams. Ateityje reikės daugiau žinių ir atidesnės stebėsenos galutinio energijos naudojimo, atsinaujinančios energijos ir branduolinės energijos srityse. |
(3) |
Kad būtų galima įvertinti energijos naudojimo poveikį aplinkai, visų pirma kalbant apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, svarbu turėti tikslią naujausią informaciją apie energetiką. Šios informacijos reikalaujama 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo (2). |
(4) |
2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje (3) ir 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje (4) valstybių narių reikalaujama teikti kiekybinius energetikos duomenis. Siekiant vykdyti šiose direktyvose numatytų tikslų siekimo stebėseną, reikalingi išsamūs naujausi energetikos duomenys. |
(5) |
2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo (5), 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų (6) ir 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/32/EB, nustatančioje ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą (7), reikalaujama, kad valstybės narės teiktų kiekybinius energijos naudojimo duomenis. Siekiant stebėti tose direktyvose nustatytų tikslų siekimo pažangą, reikalingi išsamūs naujausi energetikos duomenys bei glaudesnė energetikos duomenų ir susijusių statistinių apklausų, pvz., gyventojų ir būstų surašymų, taip pat duomenų apie transportą, sąsaja. |
(6) |
Komisijos žaliosiose knygose – 2005 m. birželio 22 d. dėl energijos naudojimo efektyvumo ir 2006 m. kovo 8 d. dėl Europos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategijos, aptariamos ES energetikos politikos kryptys, kurioms įgyvendinti reikia ES energetikos statistinių duomenų, įskaitant siekį įkurti Europos energijos rinkos observatoriją. |
(7) |
Viešai prieinamam energetikos prognozių modeliui, kurį savo 2006 m. gruodžio 14 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos saugios, konkurencingos ir tvarios energetikos strategijos (8) ragino sukurti Europos Parlamentas, parengti būtini išsamūs naujausi duomenys apie energetiką. |
(8) |
Ateinančiais metais reikėtų skirti daugiau dėmesio svarbiausių kuro rūšių tiekimo saugumui, be to, siekiant numatyti ES veiksmus galimų tiekimo krizių atveju ir juos koordinuoti, reikalingi tikslesni ir laiku pateikiami duomenys ES lygmeniu. |
(9) |
Dėl energetikos rinkos liberalizavimo ir vis sudėtingesnės jos sandaros vis sunkiau laiku gauti patikimus energetikos duomenis, ypač dėl to, kad nėra tokių duomenų teikimą reglamentuojančios teisinės bazės. |
(10) |
Siekiant, kad naudojant energetikos statistikos sistemą būtų palengvinamas Europos Sąjungos ir jos valstybių narių politinių sprendimų priėmimas ir būtų skatinamos viešos diskusijos dalyvaujant piliečiams, turi būti užtikrinamas šios sistemos skaidrumas, lankstumas, plėtros galimybės ir duomenų palyginamumas. Taigi netrukus turėtų būti įtraukta branduolinės energetikos statistika ir pateikti išsamesni duomenys apie atsinaujinančius energijos šaltinius. Taip pat svarstant energijos naudojimo efektyvumą būtų labai naudinga išsami statistika apie būstą ir transportą. |
(11) |
Bendrijos statistikos rengimas reglamentuojamas 1997 m. vasario 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos (9) išdėstytomis taisyklėmis. |
(12) |
Kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti šio reglamento tikslų, būtent, sukurti bendros palyginamųjų energetikos statistinių duomenų rengimo, perdavimo, vertinimo ir platinimo Bendrijoje sistemos, ir juos būtų galima lengviau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali nustatyti priemones remdamasi subsidiarumo principu, kaip nustatyta Sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje išdėstytą proporcingumo principą šiomis priemonėmis nesiekiama daugiau nei yra būtina tam tikslui pasiekti. |
(13) |
Rengdamos ir platindamos Bendrijos statistinius duomenis pagal šį reglamentą, nacionalinės ir Bendrijos statistikos institucijos turėtų atsižvelgti į Europos statistikos praktikos kodekse, kurį 2005 m. vasario 24 d. priėmė Statistikos programų komitetas, įsteigtas Tarybos sprendimu 89/382/EEB, Euratomas (10), ir kuris buvo pridėtas prie Komisijos rekomendacijos dėl nacionalinių ir Bendrijos statistikos institucijų nepriklausomumo, vientisumo ir atskaitomybės, išdėstytus principus. |
(14) |
Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (11). |
(15) |
Visų pirma, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai keisti duomenų šaltinių, nacionalinės statistikos ir taikomų paaiškinimų ir sąvokų apibrėžimų bei perdavimo susitarimų sąrašą, o taip pat sudaryti ir keisti metinę branduolinės energijos statistiką, kai ji įtraukta, keisti atsinaujinančios energijos statistiką, kai ji įtraukta, ir sudaryti ir keisti galutinio energijos naudojimo statistiką. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jas papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. |
(16) |
Būtina nustatyti tai, kad Komisija galėtų leisti valstybėms narėms taikyti išimtis arba leidžiančias nukrypti nuostatas renkant tuos energetikos duomenis, dėl kurių respondentams tektų per didelė našta. Išimtis arba leidžiančias nukrypti nuostatas turėtų būti leista taikyti tik gavus pagrindimą, kuriame aiškiai aptariama esama padėtis ir naštos dydis. Jų galiojimo laikotarpis turėtų būti kuo trumpesnis. |
(17) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Statistikos programų komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
1. Šiuo reglamentu nustatoma bendra palyginamosios energetikos statistikos rengimo, perdavimo, vertinimo ir platinimo Bendrijoje sistema.
2. Šis reglamentas taikomas susijusiems su energetikos produktais statistiniams duomenims ir jų suvestiniams rodikliams Bendrijoje.
2 straipsnis
Apibrėžimai
Šiame reglamente vartojami tokie apibrėžimai:
a) |
Bendrijos statistiniai duomenys – Bendrijos statistiniai duomenys, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 322/97 2 straipsnio pirmojoje įtraukoje; |
b) |
statistinių duomenų rengimas – statistinių duomenų rengimas, kaip apibrėžta reglamento (EB) Nr. 322/97 2 straipsnio antrojoje įtraukoje; |
c) |
Komisija (Eurostatas) – Bendrijos institucija, kaip apibrėžta reglamento (EB) Nr. 322/97 2 straipsnio ketvirtojoje įtraukoje; |
d) |
energetikos produktai – tai degusis kuras, šiluma, atsinaujinanti energija, elektros energija arba bet kokia kita energijos forma; |
e) |
suvestiniai rodikliai – tai nacionaliniu lygiu sukaupti duomenys apie energetikos produktų perdirbimą ar naudojimą, būtent, apie gamybą, prekybą, atsargas, transformavimą, sunaudojimą, ir struktūriniai energetikos sistemos ypatumai, tokie kaip elektros gamybos instaliuotoji galia arba naftos produktų gamybos pajėgumas; |
f) |
duomenų kokybė – toliau išvardyti statistikos kokybės aspektai: reikalingumas, tikslumas, savalaikiškumas ir punktualumas, prieinamumas ir aiškumas, palyginamumas, suderinamumas ir išsamumas. |
3 straipsnis
Duomenų šaltiniai
1. Taikydamos sumažintos naštos respondentams ir administravimo supaprastinimo principus, valstybės narės iš toliau nurodytų šaltinių renka su energetikos produktais susijusius duomenis ir jų suvestinius rodiklius Bendrijoje:
a) |
specialūs statistiniai tyrimai, skirti pirminės ir transformuotos energijos gamintojams ir prekiautojams, energetikos produktų platintojams, transportuotojams, importuotojams ir eksportuotojams; |
b) |
kiti statistiniai tyrimai, skirti galutinės energijos vartotojams apdirbamosios gamybos, transporto ir kituose sektoriuose, įskaitant namų ūkius; |
c) |
kitos statistinio vertinimo procedūros arba kiti šaltiniai, įskaitant administracinius šaltinius, pvz., elektros ir dujų rinkas prižiūrinčias institucijas. |
2. Valstybės narės nustato išsamias taisykles dėl nacionalinei statistikai (kaip nurodyta 4 straipsnyje) reikalingų įmonių ir iš kitų šaltinių teikiamų duomenų perdavimo.
3. Duomenų šaltinių sąrašas gali būti keičiamas 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
4 straipsnis
Suvestiniai rodikliai, energetikos produktai ir nacionalinių statistinių duomenų perdavimo dažnumas
1. Teiktini nacionaliniai statistiniai duomenys nurodomi prieduose. Jie perduodami tokiu dažnumu:
a) |
kasmet, energetikos statistiniai duomenys B priede; |
b) |
kas mėnesį, energetikos statistiniai duomenys C priede; |
c) |
trumpalaikiai, kas mėnesį, energetikos statistiniai duomenys D priede. |
2. Naudojamų techninio pobūdžio terminų paaiškinimai ar apibrėžimai pateikiami atskiruose prieduose, taip pat A priede (Terminų paaiškinimai).
3. Teiktini duomenys ir jų paaiškinimai arba apibrėžimai gali būti keičiami 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
5 straipsnis
Perdavimas ir platinimas
1. Komisijai (Eurostatui) valstybės narės teikia 4 straipsnyje nurodytus nacionalinius statistinius duomenis.
2. Prieduose išdėstoma jų perdavimo tvarka, įskaitant taikomus terminus, nuo jų nukrypti leidžiančias nuostatas ir išimtis.
3. Nacionalinių statistinių duomenų perdavimo procedūra gali būti keičiama 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
4. Gavusi tinkamai pagrįstą valstybės narės prašymą, Komisija, laikydamasi 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, gali leisti taikyti papildomas išimtis arba leidžiančias nukrypti nuostatas dėl tų nacionalinių statistinių duomenų, kuriuos renkant respondentams tektų pernelyg didelė našta.
5. Komisija (Eurostatas) skelbia metinę energetikos statistiką ne vėliau kaip antrųjų metų, einančių po ataskaitinio laikotarpio, sausio 31 d.
6 straipsnis
Kokybės įvertinimas ir ataskaitos
1. Valstybės narės užtikrina perduotų duomenų kokybę.
2. Turi būti imamasi visų įmanomų pastangų siekiant užtikrinti pagal B priedą teikiamų energetikos duomenų ir pagal 2005 m. vasario 10 d. Komisijos sprendimą Nr. 2005/166/EB, nustatantį Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo taisykles (12), teikiamų duomenų suderinamumą.
3. Taikant šį reglamentą perduodamų duomenų kokybė vertinama atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
a) |
„reikalingumą“, reiškiantį statistikos atitikties esamiems ir galimiems vartotojų poreikiams laipsnį; |
b) |
„tikslumą“, reiškiantį įverčių artumą nežinomoms tikrosioms reikšmėms; |
c) |
„savalaikiškumą“, reiškiantį trukmę tarp galimybės pasinaudoti informacija momento ir įvykio ar reiškinio, kurį ši informacija apibūdina; |
d) |
„punktualumą“, reiškiantį trukmę nuo duomenų paskelbimo datos iki datos, kada jie turėjo būti pateikti; |
e) |
„prieinamumą“ ir „aiškumą“, reiškiančius sąlygas ir būdus, leidžiančius vartotojui gauti, naudoti ir aiškinti duomenis; |
f) |
„palyginamumą“, reiškiantį galimybę palyginti statistinę informaciją laiko ir geografiniu aspektu, įvertinant taikomų sąvokų, metodų ir (arba) procedūrų skirtumus ir jų poveikį; |
g) |
„suderinamumą“, reiškiantį galimybę duomenis jungti arba sieti įvairiais būdais ir įvairioms reikmėms. |
4. Kas penkeri metai valstybės narės pateikia Komisijai (Eurostatui) ataskaitą, kurioje aptariama perduotų duomenų kokybė ir metodikos pokyčiai (jei jų buvo).
5. Per šešis mėnesius nuo Komisijos (Eurostato) prašymo gavimo dienos, ir siekiant leisti jai įvertinti perduotų duomenų kokybę, valstybės narės siunčia Komisijai (Eurostatui) ataskaitą, kurioje pateikiama bet kokia svarbi informacija, susijusi su šio reglamento įgyvendinimu.
7 straipsnis
Atskaitos laikotarpis ir teikimo dažnumas
Valstybės narės renka visus šiame reglamente nurodytus duomenis nuo kalendorinių metų po šio reglamento priėmimo pradžios ir nuo to laiko perduoda šiuos duomenis 4 straipsnio 1 dalyje nustatytu dažnumu.
8 straipsnis
Metinė branduolinės energetikos statistika
Komisija (Eurostatas) bendradarbiaudama su ES branduolinės energetikos sektoriumi nustato metinius branduolinės energetikos statistikos duomenis, kurie skelbiami ir platinami nuo 2009 m. – pirmųjų atskaitinių metų, be kita ko, prireikus laikantis konfidencialumo, taip pat vengiant duomenų rinkimo dubliavimo, tuo pat metu užtikrinant žemas statistikos parengimo sąnaudas ir pagrįstą duomenų pateikimo naštą.
Sprendimas, kokius metinius branduolinės energetikos statistikos duomenis rinkti, priimamas ir gali būti keičiamas 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
9 straipsnis
Atsinaujinančios energijos statistika ir galutinio energijos naudojimo statistika
1. Siekdama pagerinti atsinaujinančios energijos ir galutinio energijos naudojimo statistinių duomenų kokybę ir užtikrindama, kad jie būtų palyginami, aiškūs, išsamūs ir lankstūs, Komisija (Eurostatas) bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis:
a) |
peržiūri atsinaujinančios energijos statistinių duomenų rinkimo metodiką, siekiant, kad kasmet mažiausiomis sąnaudomis būtų parengiami papildomi, tinkami ir išsamūs statistiniai duomenys apie kiekvieną atsinaujinančios energijos šaltinį. Komisija (Eurostatas) parengtus statistinius duomenis pristato ir platina nuo 2010 m. (ataskaitinių metų); |
b) |
peržiūri ir nustato nacionaliniu ir Bendrijos lygmeniu naudojamą statistikos duomenų apie galutinį energijos naudojimą parengimo metodiką (aptariant šaltinius, kintamuosius, kokybę, sąnaudas), remdamasi esamos padėties įvertinimu, atliktais tyrimais ir bandomaisiais galimybių tyrimais bei būsima naudos ir sąnaudų analize, be to, siekiant nustatyti rodiklius, kuriais būtų aprašomas galutinės energijos pasiskirstymas pagal sektorius ir pagrindinius naudojimo būdus, taip pat siekiant nuo 2012 m. (ataskaitinių metų) pamažu įtraukti šiuos naujus rodiklius į statistiką, įvertina bandomųjų tyrimų ir naudos ir sąnaudų analizės rezultatus. |
2. Sprendimas, kokius atsinaujinančios energijos statistikos duomenis rinkti, gali būti keičiamas 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
3. Sprendimas, kokius galutinio energijos naudojimo statistikos duomenis rinkti, priimamas ir gali būti keičiamas 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
10 straipsnis
Įgyvendinimo priemonės
1. Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos toliau išvardytos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jas papildant, patvirtinamos 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka:
a) |
duomenų šaltinių sąrašo pakeitimai (3 straipsnio 3 dalis); |
b) |
nacionalinių statistinių duomenų ir jų paaiškinimų arba apibrėžimų pakeitimai (4 straipsnio 3 dalis); |
c) |
perdavimo procedūros pakeitimai (5 straipsnio 3 dalis); |
d) |
metinės branduolinės energijos statistikos sudarymas ir keitimas (8 straipsnio 2 dalis); |
e) |
atsinaujinančios energijos statistikos keitimas (9 straipsnio 2 dalis); |
f) |
galutinio energijos naudojimo statistikos sudarymas ir keitimas (9 straipsnio 3 dalis). |
2. Papildomos išimtys ir nukrypti leidžiančios nuostatos (5 straipsnio 4 dalis) nustatomos laikantis 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros.
3. Dėmesį reikėtų skirti principui, kad papildomos išlaidos ir ataskaitų teikimo našta neviršytų pagrįstų ribų.
11 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda Statistikos programų komitetas.
2. Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikoma Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniuose išdėstyta reguliavimo tvarka, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas terminas – trys mėnesiai.
12 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2008 m. spalio 22 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
H.-G. PÖTTERING
Tarybos vardu
Pirmininkas
J.-P. JOUYET
(1) 2008 m. kovo 12 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2008 m. rugsėjo 15 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL L 283, 2001 10 27, p. 33.
(4) OL L 52, 2004 2 21, p. 50.
(6) OL L 114, 2006 4 27, p. 64.
(7) OL L 191, 2005 7 22, p. 29.
(8) OL C 317 E, 2006 12 23, p. 876.
(10) OL L 181, 1989 6 28, p. 47.
(11) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(12) OL L 55, 2005 3 1, p. 57.
A PRIEDAS
TERMINŲ PAAIŠKINIMAI
Šiame priede pateikiami kituose prieduose naudojamų terminų paaiškinimai arba apibrėžimai.
1. GEOGRAFINĖS PASTABOS
Toliau nurodyti geografiniai apibrėžimai taikomi tik statistinės atskaitomybės tikslais.
— |
Australija, išskyrus užjūrio teritorijas. |
— |
Danija, išskyrus Farerų salas ir Grenlandiją. |
— |
Prancūzija, įskaitant Monaką, tačiau išskyrus Prancūzijos užjūrio teritorijas: Gvadelupą, Martiniką, Gvianą, Reunioną, Sen Pjerą ir Mikeloną, Naująją Kaledoniją, Prancūzijos Polineziją, Voliso ir Futūnos salas, Majotą. |
— |
Italija, įskaitant San Mariną ir Vatikaną. |
— |
Japonija, įskaitant Okinavą. |
— |
Nyderlandai, išskyrus Surinamą ir Nyderlandų Antilų salas. |
— |
Portugalija, įskaitant Azorus ir Madeirą. |
— |
Ispanija, įskaitant Kanarų salas, Balearų salas ir Seutą bei Melilją. |
— |
Šveicarija, neįskaitant Lichtenšteino. |
— |
Jungtinės Valstijos: 50 valstijų, Kolumbijos apygarda, JAV Mergelių salos, Puerto Rikas ir Guamas. |
2. SUVESTINIAI RODIKLIAI
Gamintojai klasifikuojami pagal gamybos tikslą:
— |
Gamintojai, pagrindinė veikla: privačios ir valstybei priklausančios įmonės, kurių pagrindinė veikla – elektros energijos ir (arba) šilumos, skirtos parduoti trečiosioms šalims, gamyba. |
— |
Gamintojai, savoms reikmėms: privačios ir valstybei priklausančios įmonės, gaminančios elektros energiją ir (arba) šilumą visiškai arba iš dalies savo pačių reikmėms ir ši veikla tik palaiko jų pirminę veiklą. |
Pastaba. Įsigaliojus patikslintam NACE klasifikatoriui, Komisija gali toliau aiškinti terminus pagal 11 straipsnio 2 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu papildydama atitinkamomis NACE nuorodomis.
2.1. Tiekimo ir transformavimo sektoriai
Gamyba ir (arba) vietos gamyba Išgauto ar pagaminto kuro kiekiai, apskaičiuoti po inertinės medžiagos pašalinimo operacijos. Gamyba apima gamintojo gamybos procese sunaudotą kiekį (pvz., šildymui ar įrangos ir pagalbinių įrenginių eksploatavimui) bei kitiems gamintojams patiektą energiją transformavimui ar kitoms reikmėms. Vietos gamyba reiškia: gamyba iš susijusios valstybės išteklių. |
||||||
Importas ir (arba) eksportas Geografiniai apibrėžimai pateikiami „Geografinių pastabų“ skirsnyje. Jei kitaip nenurodyta, „importas“ siejamas su pirmine kilmės šalimi (šalis, kurioje energetikos produktas buvo pagamintas) ir skirtas naudoti kitoje šalyje, o „eksportas“ – su pagaminto energetikos produkto galutinio naudojimo šalimi. Kiekiai laikomi importuotais arba eksportuotais, kai kertamos šalies politinės sienos, neatsižvelgiant į tai, ar buvo atliktos muitinės procedūros, ar ne. Jei negalima nurodyti kilmės arba paskirties, galima naudoti „Kita“. Statistinių skirtumų gali atsirasti, jei remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, turimi tik viso importo ir eksporto duomenys, o geografinis suskirstymas yra grindžiamas skirtingu tyrimu, šaltiniu ar sąvoka. Tokiu atveju skiltyje „Kita“ reikia įrašyti skirtumus. |
||||||
Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas Į su visų šalių vėliavomis plaukiojančius laivus, kurie naudojami tarptautinei laivybai, pristatyto kuro kiekiai. Tarptautinė laivyba gali būti vykdoma jūroje, vidaus ežeruose ir vandens keliuose, taip pat pakrantės vandenyse. Neįtraukiama:
|
||||||
Atsargų pasikeitimai Nacionalinėje teritorijoje turimų atsargų lygio metų pradžioje ir atsargų lygio metų pabaigoje skirtumas. |
||||||
Bendrasis sunaudojimas (apskaičiuotas) Apskaičiuotoji vertė, apibrėžta kaip: Vietos gamyba + Iš kitų šaltinių + Importas – Eksportas – Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas + Atsargų pasikeitimai |
||||||
Bendrasis sunaudojimas (faktinis) Galutinio naudojimo sektorių tyrimuose faktiškai užfiksuotas kiekis. |
||||||
Statistiniai skirtumai Apskaičiuotoji vertė, apibrėžta kaip: Apskaičiuotas bendrasis sunaudojimas – faktinis bendrasis sunaudojimas. Apima galutinių vartotojų atsargų pasikeitimus, kai to negalima nurodyti prie „Atsargų pasikeitimų“. Turėtų būti nurodytos bet kokių didesnių skirtumų priežastys. |
||||||
Elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės Elektros energijai gaminti sunaudotas kuro kiekis. Kuras, naudojamas turinčiose bent vieną mišrų šilumos ir elektros energijos (CHP) gamybos bloką įmonėse, nurodomas skiltyje: Mišriosios šilumos ir elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės. |
||||||
Mišriosios šilumos ir elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės Elektros energijai ir šilumai pagaminti sunaudotas kuro kiekis. |
||||||
Šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės Šilumai gaminti sunaudotas kuro kiekis. |
||||||
Elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės Elektros energijai gaminti sunaudotas kuro kiekis. Kuras, naudojamas turinčiose bent vieną mišrų šilumos ir elektros energijos (CHP) gamybos bloką įmonėse, įrašomas skiltyje: Mišriosios šilumos ir elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės. |
||||||
Mišriosios šilumos ir elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės Kuro kiekis, atitinkantis pagamintos elektros energijos ir parduotos šilumos kiekį. |
||||||
Šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės Kuro kiekis, atitinkantis parduotos šilumos kiekį. |
||||||
Akmens anglių briketų gamyklos Kurui gaminti sunaudotas kiekis. Šildymui ir įrangos eksploatavimui sunaudotas kiekis turėtų būti nurodomas ne čia, o kaip sunaudojimas energetikos sektoriuje. |
||||||
Kokso krosnys Kokso krosnyse sunaudotas kiekis. Šildymui ir įrangos eksploatavimui sunaudotas kiekis turėtų būti nurodomas ne čia, o kaip sunaudojimas energetikos sektoriuje. |
||||||
Rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos Lignito arba rusvųjų anglių kiekis, sunaudotas rusvųjų anglių briketams (BKB) gaminti, arba durpių kiekis, sunaudotas durpių briketams (PB) gaminti. Šildymui ir įrangos eksploatavimui sunaudotas kiekis turėtų būti rašomas ne čia, o kaip sunaudojimas energetikos sektoriuje. |
||||||
Dujų gamyklos Dujų gamyklose ir akmens anglių dujinimo gamyklose dujoms gaminti sunaudotas kiekis. Šildymui ir įrangos eksploatavimui sunaudotas kuro kiekis neturėtų būti įtraukiamas čia, o pateikiamas kaip sunaudojimas energetikos sektoriuje. |
||||||
Aukštakrosnės Aukštakrosnėse transformuojamų koksinių akmens anglių ir (arba) bituminių akmens anglių (paprastai vadinamų PCI) bei kokso krosnių kokso kiekiai. Aukštakrosnių šildymui ir eksploatavimui sunaudotas kuro kiekis (pvz., aukštakrosnių dujų) neturėtų būti įtraukiamas čia, o pateikiamas kaip sunaudojimas energetikos sektoriuje. |
||||||
Akmens anglių suskystinimas Sintetinei alyvai gaminti sunaudotas kuro kiekis. |
||||||
Naftos perdirbimo gamyklos Naftos produktams gaminti sunaudotas kiekis. Šildymui ir įrangos eksploatavimui sunaudotas kuro kiekis neturėtų būti nurodomas čia, o pateikiamas kaip sunaudojimas energetikos sektoriuje. |
||||||
Kitur nenurodyta – Transformavimas Kitur nenurodytai transformavimo veiklai sunaudotas kiekis. Tokiu atveju ataskaitoje turėtų būti paaiškinta tai, kas įtraukta šioje antraštinėje dalyje. |
2.2. Energetikos sektorius ir galutinis naudojimas
Visas energetikos sektorius Energetikos pramonėje sunaudotas kiekis gavybai (kasyba, naftos ir dujų gavyba) arba transformavimo veiklą vykdančių įmonių veikimui palaikyti. Neįtraukiamas į kitą energijos formą transformuoto kuro kiekis (kuris turėtų būti nurodomas Transformavimo sektoriuje) arba kuro kiekis, sunaudotas naftos, dujų ir anglies suspensijos vamzdynų eksploatavimui (kuris turėtų būti nurodomas Transporto sektoriuje). Priklauso cheminių medžiagų atominiam branduolio dalijimuisi ir branduolių sintezei ir šių procesų produktų gamyba. |
Elektros energijos, mišrios šilumos bei elektros energijos ir šilumos gamybos įmonės Kaip energija elektros energijos, mišriose šilumos bei elektros energijos (CHP) ir šilumos gamybos įmonėse sunaudotas kiekis. |
Akmens anglių šachtos Kaip energija anglių gavybai ir sodrinimui anglių kasybos pramonėje sunaudotas kiekis. Sudegintos šachtų viršuje esančiose elektrinėse anglys turėtų būti pateikiamos Transformavimo sektoriuje. |
Akmens anglių briketų gamyklos Kaip energija akmens anglių briketų gamyklose sunaudotas kiekis. |
Kokso krosnys Kaip energija kokso gamyklose sunaudotas kiekis. |
Rusvųjų anglių briketų (PKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos Kaip energija rusvųjų anglių briketų (BKP) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklose sunaudotas kiekis. |
Dujų gamyklos ir (arba) dujinimo gamyklos Kaip energija dujų gamyklose ir akmens anglių dujinimo gamyklose sunaudotas kiekis. |
Aukštakrosnės Kaip energija aukštakrosnėse sunaudotas kiekis. |
Akmens anglių suskystinimas Kaip energija akmens anglių suskystinimo gamyklose sunaudotas kiekis. |
Naftos perdirbimo gamyklos Kaip energija naftos perdirbimo gamyklose sunaudotas kiekis. |
Naftos ir dujų gavyba Kaip kuras naftos ir dujų gavybos procese ir gamtinių dujų perdirbimo įmonėse sunaudotas kiekis. Neįtraukiami vamzdynų nuostoliai (pateikiami kaip paskirstymo nuostoliai) ir vamzdynų eksploatavimui sunaudotas energijos kiekis (pateikiamas transporto sektoriuje). |
Bendras galutinis sunaudojimas apibrėžiamas (skaičiuojamas) kaip: = Bendras naudojimas ne energetikos reikmėms + Galutinis energijos sunaudojimas (Pramonė + Transportas + Kiti sektoriai) Neįtraukiama: transformavimui patiektas kiekis, energijos gamybos pramonėje sunaudotas kiekis ir paskirstymo nuostoliai. |
Naudojimas ne energetikos reikmėms Kaip žaliavos įvairiuose sektoriuose naudojami energetikos produktai; t. t. nėra naudojami kaip kuras ar transformuojami į kitą kurą. |
2.3. Galutinio energijos naudojimo specifikacija
Galutinis energijos sunaudojimas Bendras energijos sunaudojimas pramonės, transporto ir kituose sektoriuose. |
Pramonės sektorius Tai susiję su pramonės įmonės pirminei veiklai sunaudotu kuro kiekiu. Tik šilumos arba mišrioms šilumos ir elektros energijos (CHP) gamybos įmonėms: tik pačioje įmonėje sunaudojamos šilumos gamybai sunaudotas kuro kiekis. Parduodamos šilumos gamybai ir elektros energijos gamybai sunaudotas kuro kiekis turėtų būti nurodytas prie atitinkamo transformavimo sektoriaus. |
Geležies ir plieno |
Chemijos (įskaitant naftos chemijos) Chemijos ir naftos chemijos pramonės šakos |
Spalvotųjų metalų Spalvotųjų metalų pramonė |
Nemetalų mineralų Stiklo, keramikos, cemento ir kitų statybinių medžiagų gamybos pramonės šakos |
Transporto įrangos Su transporto priemonėse naudojamos įrangos gamyba susijusios pramonės šakos |
Mašinų Metalo gaminių, mašinų ir įrangos, išskyrus transporto įrangą |
Kasybos ir karjerų eksploatavimo Neįtraukiamos energijos gamybos pramonės šakos |
Maisto produktų, gėrimų ir tabako |
Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo Apima įrašytų laikmenų gamybą |
Medienos bei medienos gaminių (išskyrus plaušieną ir popierių) |
Statybos |
Tekstilės ir odos |
Kitur nenurodyta – Pramonė Pirmesniuose sektoriuose nenurodytas sunaudojimas. |
Transporto sektorius Vykdant visas transporto veiklos rūšis sunaudota energija, neatsižvelgiant į ekonominį sektorių, kuriame vykdoma veikla. |
Transporto sektorius – Geležinkeliai Visas sunaudojimas traukinių eismo srityje, įskaitant pramonės reikmėms naudojamus geležinkelius. |
Transporto sektorius – Vidaus laivyba Į su bet kurios šalies vėliavomis plaukiojančius laivus, kurie nenaudojami tarptautinei laivybai, pristatytas kiekis (žr. Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas). Skirstymas į vidaus ir (arba) tarptautinę laivybą turėtų būti grindžiamas išvykimo ir atvykimo uostais, o ne laivo vėliava ar valstybe, kuriai jis priklauso. |
Transporto sektorius – Keliai Kelių transporto priemonių sunaudotas kiekis. Apima žemės ūkio transporto priemonių keliuose sunaudotą kurą ir kelių transporto priemonių tepalus. Neįtraukiama stacionarių variklių naudojama energija (žr. „Kiti sektoriai“), traktorių ne keliuose naudojama energija (žr. „Žemės ūkis“), transporto priemonių karinėms reikmėms naudojama energija (žr. „Kiti sektoriai – Kitur nenurodyta“), kelių dangai naudojamas bitumas ir statybvietėse naudojamų variklių sunaudota energija (žr. „Pramonės pasektorius – Statyba“). |
Transporto sektorius – Vamzdynų transportas Kaip energija vamzdynų, kuriais transportuojamos dujos, skysčiai, suspensijos ir kitos prekės, eksploatavimui sunaudotas kiekis. Apima siurblinėms ir vamzdynų priežiūrai sunaudotą energiją. Neįtraukiama gamtinių arba pagamintų dujų, karšto vandens ar garo iš platintojo galutiniams vartotojams skirstymui vamzdynais sunaudota energija (pateikiama energetikos sektoriuje), galutiniam energijos tiekimui namų ūkiams, pramoniniams, komerciniams ir kitiems vartotojams sunaudota energija (įtraukiama į Komercines ir viešąsias paslaugas) ir netekimai, patirti transportuojant iš platintojo galutiniams vartotojams (pateikiami kaip skirstymo nuostoliai). |
Transporto sektorius – Tarptautinė aviacija Tarptautinei aviacijai naudojamiems orlaiviams pristatyto aviacinio kuro kiekis. Skirstymas į vidaus ir (arba) tarptautinei aviacijai naudojamos orlaivius turėtų būti grindžiamas išvykimo ir atvykimo uostais, o ne valstybe, kuriai priklauso oro bendrovė. Neįtraukiamas oro bendrovių kelių transporto priemonėms sunaudotas kuras (pateikiamas „Transporto sektorius – Kitur nenurodyta“) ir aviacinio kuro naudojimas karinėms reikmėms (pateikiamas „Kiti sektoriai – Kitur nenurodyta“). |
Transporto sektorius – Vidaus aviacija Vidaus aviacijai naudojamiems orlaiviams (komerciniams, privatiems, žemės ūkio paskirties ir kt.) pristatyto aviacinio kuro kiekis. Įtraukiamas ne skraidymui sunaudotas kuras, pvz., stendiniam variklių bandymui. Skirstymas į vidaus ir (arba) tarptautinei aviacijai naudojamus orlaivius turėtų būti grindžiamas išvykimo ir atvykimo uostais, o ne valstybe, kuriai priklauso oro bendrovė. Neįtraukiamas oro bendrovių kelių transporto priemonėms sunaudotas kuras (pateikiamas „Transporto sektorius – Kitur nenurodyta“) ir aviacinio kuro naudojimas karinėms reikmėms (pateikiamas „Kiti sektoriai – Kitur nenurodyta“). |
Transporto sektorius – Kitur nenurodyta Kitur nenurodytoms transporto veiklos rūšims vykdyti sunaudotas kiekis. Apima oro bendrovių kelių transporto priemonių sunaudotą kurą ir uostuose laivų krautuvų, įvairių rūšių kranų sunaudotą kurą. Pateikiama tai, kas nurodyta antraštinėje dalyje. |
Kiti sektoriai Konkrečiai nepaminėti arba nepriklausantys energetikos, pramonės ar transporto sritims sektoriai. |
Kiti sektoriai – Komercinės ir viešosios paslaugos Valstybiniame ir privačiame sektoriuje veikiančių įmonių ir įstaigų sunaudotas kuras. |
Kiti sektoriai – Gyvenamasis Nurodomas visų namų ūkių, įskaitant „namų ūkius, samdančius namų ūkio darbininkus“, sunaudotas kuras. |
Kiti sektoriai – Žemės ir (arba) miškų ūkio Vartotojų, suskirstytų pagal žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės sektorius, sunaudotas kuras. |
Kiti sektoriai – Žvejybos Vidaus vandenų, pakrantės ir gelminei žvejybai pristatytas kuras. Žvejyba turėtų apimti į su visų šalių vėliavomis plaukiojančius laivus, kurie šalyje papildė savo kuro atsargas, pristatytą kurą ir žvejybos pramonėje sunaudotą energiją. |
Kiti sektoriai – Kitur nenurodyta Šios veiklos rūšys kitur nenurodytos. Šiai kategorijai priklauso karinėms reikmėms mobiliosioms ir stacionariosioms priemonėms naudojamas kuras (pvz., laivuose, orlaiviuose, keliuose ir kareivinėse naudojama energija) neatsižvelgiant į tai, ar kuras pristatytas tos ar kitos šalies kariškiams. Jei taip, ataskaitoje turėtų būti paaiškinta, kas nurodyta šioje antraštinėje dalyje. |
3. KITI TERMINAI
Šios santrumpos reiškia:
— |
TML: tetrametilšvinas |
— |
TEL: tetraetilšvinas |
— |
SBP: konkreti virimo temperatūra |
— |
LPG: suskystintos naftos dujos |
— |
NGL: gamtiniai dujų kondensatai |
— |
LNG: suskystintos gamtinės dujos |
— |
CNG: suslėgtos gamtinės dujos. |
B PRIEDAS
METINĖ ENERGETIKOS STATISTIKA
Šiame priede apibūdinama kasmet renkamų energetikos statistinių duomenų apimtis, matavimo vienetai, ataskaitinis laikotarpis, dažnumas, galutinis terminas ir perdavimo būdai.
A priede pateikiami terminų, kurie nėra konkrečiai aiškinami šiame priede, paaiškinimai.
1. KIETASIS IŠKASTINIS KURAS IR PAGAMINTOS DUJOS
1.1. Susiję energetikos produktai
Jei kitaip nenurodyta, duomenys renkami apie visus toliau išvardytus energetikos produktus:
Energetikos produktas |
Apibrėžimas |
||
|
Daugiausia anglies turinčios akmens anglys, naudojamos pramonės ir gyventojų reikmėms. Paprastai jo sudėtyje lakiųjų medžiagų kiekis neviršija 10 % bei yra didelis anglies kiekis (nustatytas anglies kiekis apie 90 %). Jo aukštutinė degimo šiluma yra didesnė nei 23 865 kJ/kg (5 700 kcal/kg) skaičiuojant bepelenei, tačiau drėgnai medžiagai. |
||
|
Bituminės akmens anglys, kurių kokybė yra tokia, kad galima pagaminti tinkamą naudoti aukštakrosnėse koksą. Jų aukštutinė degimo šiluma yra didesnė nei 23 865 kJ/kg (5 700 kcal/kg) skaičiuojant bepelenei, tačiau drėgnai medžiagai. |
||
|
Garui gaminti naudojamos akmens anglys; apima visas bitumines akmens anglis, kurios nepriskiriamos nei prie koksinių akmens anglių, nei prie antracito. Joms būdingas didesnis lakiųjų medžiagų kiekis, palyginti su antracitu (daugiau nei 10 %) ir mažesnis anglies kiekis (nustatytas anglies kiekis mažiau nei 90 %). Jų aukštutinė degimo šiluma yra didesnė nei 23 865 kJ/kg (5 700 kcal/kg) skaičiuojant bepelenei, tačiau drėgnai medžiagai. Jei bituminės akmens anglys naudojamos kokso krosnyse, jos nurodomos kaip koksinės akmens anglys. |
||
|
Reiškia nesukepančiąsias anglis, kurių aukštutinė degimo šiluma yra nuo 17 435 kJ/kg (4 165 kcal/kg) iki 23 865 kJ/kg (5 700 kcal/kg) ir kurių sudėtyje lakiųjų medžiagų kiekis yra didesnis kaip 31 % skaičiuojant sausam produktui be mineralinių medžiagų. |
||
|
Nesukepančiosios anglys, kurių aukštutinė degimo šiluma yra mažesnė kaip 17 435 kJ/kg (4 165 kcal/kg) ir kurių sudėtyje lakiųjų medžiagų kiekis yra didesnis kaip 31 % skaičiuojant sausam produktui be mineralinių medžiagų. Šioje kategorijoje turėtų būti nurodomi pagaminti ir iš karto sudeginti naftingieji skalūnai ir gudroniniai smėliai. Kitiems transformavimo procesams naudoti naftingieji skalūnai ir gudroniniai smėliai taip pat nurodomi šioje kategorijoje. Tai apima transformavimo proceso metu sunaudotų naftingųjų skalūnų ir gudroninių smėlių dalį. Suskystinimo metu gauta skalūnų alyva ir kiti produktai turėtų būti nurodomi metiniame naftos klausimyne. |
||
|
Degios, minkštos, akytos arba suslėgtos, augalinės kilmės nuosėdos, kurių sudėtyje yra didelis vandens kiekis (iki 90 % neperdirbus), lengvai pjaustomos, nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos. Neįtraukiamos ne energetikos tikslams naudojamos durpės. Nustatant šią apibrėžtį neprieštaraujama atsinaujinančių energijos šaltinių apibrėžčiai Direktyvoje 2001/77/EB, ir Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės 2006 m. priimtoms Šiltnamio efektą sukeliančių dujų nacionalinių aprašų gairėms. |
||
|
Sudėtinis kuras, pagamintas iš juodųjų akmens anglių dalelių, priedas – rišamoji medžiaga. Todėl pagamintų akmens anglių briketų kiekis gali būti šiek tiek didesnis nei faktiškai transformavimo proceso metu sunaudotas anglių kiekis. |
||
|
Kietas produktas, gautas karbonizuojant akmens anglį, daugiausia koksinę akmens anglį, aukštoje temperatūroje; būdingas nedidelis drėgmės ir lakiųjų medžiagų kiekis. Kokso krosnių koksas daugiausia naudojamas geležies ir plieno pramonėje kaip energijos šaltinis ir cheminė medžiaga. Šiai kategorijai priskiriamas smulkusis koksas ir liejyklų koksas. Į šią kategoriją turėtų būti įtrauktas puskoksis (kietas produktas, gautas karbonizuojant anglį žemoje temperatūroje). Puskoksis yra naudojamas kaip buitinis kuras arba pačioje transformavimo gamykloje. Ši antraštinė dalis taip pat apima iš lignito ir (arba) rusvųjų anglių pagamintą koksą, smulkųjį koksą ir puskoksį. |
||
|
Šalutinis juodųjų akmens anglių produktas, naudojamas dujų gamyklose miesto dujoms gaminti. Dujinis koksas naudojamas šildymui. |
||
|
Gaunamas bituminių akmens anglių destrukcinio distiliavimo proceso metu. Akmens anglių degutas yra skystas šalutinis akmens anglių distiliavimo produktas koksui gauti kokso krosnyse; arba jis gaminamas iš rusvųjų anglių („žemos temperatūros degutas“). Akmens anglių degutas gali būti toliau distiliuojamas įvairiems organiniams produktams (pvz., benzenas, toluenas, naftalenas), kurie paprastai pateikiami kaip žaliava naftos chemijos pramonei, gauti. |
||
|
BKB yra sudėtinis kuras iš lignito arba rusvųjų anglių, pagamintas briketuojant esant aukštam slėgiui be rišamosios medžiagos. Šie duomenys apima durpių briketus, džiovinto lignito daleles ir dulkes. |
||
|
Visų rūšių dujos, pagamintos komunalinių paslaugų ar privačiose įmonėse, kurių pagrindinis tikslas – dujų gamyba, transportavimas ir skirstymas. Priskiriamos dujos, gautos karbonizuojant (įskaitant kokso krosnyse pagamintas dujas ir perduotas į dujų įmones dujas), visiškai dujinant prisodrinus arba neprisodrinus naftos produktais (LPG, mazuto distiliavimo likutis ir kt.), taip pat gautos perdirbimo metu ar paprasčiausiai sumaišius dujas ir (arba) orą; pateikiamos eilutėse „Iš kitų šaltinių“. Transformavimo sektoriuje nurodomas dujų gamyklų dujų kiekis, perduotas gaminti gamtines dujas su priedais, kurios bus skirstomos ir naudojamos per gamtinių dujų tinklą. Kitų akmens anglių dujų (t. y. kokso krosnių dujų, aukštakrosnių dujų ir deguoninių plieno aukštakrosnių dujų) gamyba turėtų būti nurodoma susijusiose su šiomis dujomis skiltyse, o ne kaip dujų gamyklose pagamintos dujos. Perduotos į dujų gamybos įmones akmens anglių dujos turėtų būti nurodomos (jų skiltyje) transformavimo sektoriuje dujų gamybos įmonių eilutėje. Bendras dujų gamyklų dujų kiekis, gautas perdavus kitas akmens anglių dujas, turėtų būti pateikiamas dujų gamyklų dujų gamybos eilutėje. |
||
|
Gaunamos kaip kokso krosnių kokso gamybos šalutinis produktas geležies ir plieno gamybai. |
||
|
Gaminamos deginant koksą aukštakrosnėse geležies ir plieno pramonėje. Jos yra regeneruotos ir naudojamos kaip kuras iš dalies pačioje gamykloje ir iš dalies kituose plieno pramonės procesuose arba įrenginiuose, pritaikytuose jas deginti. Kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis aukštutine degimo šiluma. |
||
|
Plieno gamybos deguoninėje aukštakrosnėje šalutinis produktas, gautas išleidimo iš aukštakrosnės metu. Šios dujos taip pat vadinamos konvertuojamomis dujomis, LD dujomis arba BOS dujomis. |
||
|
Terminas „juodosios akmens anglys“ reiškia akmens anglį, kurios aukštutinė degimo šiluma yra didesnė nei 23 865 kJ/kg (5 700 kcal/kg) skaičiuojant bepelenei, tačiau drėgnai medžiagai, o vidutinis atsitiktinis vitrinito atspindžio faktorius yra mažiausiai 0,6. Juodosios akmens anglys sudaro visus energetikos produktus nuo 1 iki 3 (antracitas, koksinės akmens anglys ir kitos bituminės akmens anglys). |
1.2. Suvestinių rodiklių sąrašas
Jei kitaip nenurodyta, teikiamas šis suvestinių rodiklių sąrašas visiems pirmesnėje dalyje išvardytiems energetikos produktams.
A priede pateikiami terminų, kurie nėra konkrečiai aiškinami šiame priede, paaiškinimai.
1.2.1. Tiekimo ir transformavimo sektoriai
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
||||||
|
1.2.2. Energetikos sektorius
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
1.2.3. Galutinio energijos naudojimo specifikacija
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
1.2.4. Importas ir eksportas
Importas pagal kilmės šalį ir eksportas pagal paskirties šalį.
Netaikytina durpėms, dujiniam koksui, dujų gamyklų dujoms, kokso krosnių dujoms, aukštakrosnių dujoms ir deguoninių plieno aukštakrosnių dujoms.
1.2.5. Elektros energijos ir šilumos gamybos savoms reikmėms gamintojams pateiktas kuras
Elektros energijos ir šilumos gamybos savoms reikmėms gamintojams pateiktas kuras nurodomas atskirai tik elektros energijos, mišriosioms šilumos ir elektros energijos (CHP) ir tik šilumos gamybos įmonėms.
Šie gamintojų savoms reikmėms sunaudoti kiekiai nurodomi atskirai pagal pagrindinę veiklą, kaip nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
1.3. Degimo šiluma
Dalyje paminėtų energetikos produktų aukštutinė ir žemutinė degimo šiluma nurodoma pagal šiuos svarbiausius suvestinius rodiklius.
Netaikytina dujų gamyklų dujoms, kokso krosnių dujoms, aukštakrosnių dujoms ir deguoninių plieno aukštakrosnių dujoms:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
1.4. Gamyba ir atsargos akmens anglių šachtose
Taikoma tik juodosioms akmens anglims ir lignitui arba rusvosioms anglims.
Privaloma nurodyti šiuos kiekius:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
1.5. Matavimo vienetai
|
103 tonų Išimtis: dujos (dujų gamyklų dujos, kokso krosnių dujos, aukštakrosnių dujos, deguoninių plieno aukštakrosnių dujos) matuojamos tiesiogiai energijos kiekiu ir todėl naudojamas matavimo vienetas yra TJ (remiantis aukštutine degimo šiluma). |
||
|
MJ/t |
1.6. Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys
Netaikomos.
2. GAMTINĖS DUJOS
2.1. Susiję energetikos produktai
Šis duomenų rinkimas taikomas gamtinėms dujoms – požeminiuose telkiniuose esančios dujos (skystu ar dujų pavidalu), kurias sudaro daugiausia metanas.
Jos apima tiek „neasocijuotas“ dujas, randamas telkiniuose, kuriuose gaunami angliavandeniliai tik dujų forma, tiek „asocijuotas“ dujas, kurios gaunamos kartu su žalia nafta, taip pat iš akmens anglių kasyklų arba iš akmens anglių klodų gautas metanas.
Neapima anaerobiniu būdu skaidant biomasę gautų dujų (pvz., komunalinių įmonių arba nuotekų dujų) ir dujų gamyklų dujų.
2.2. Suvestinių rodiklių sąrašas
Jei kitaip nenurodyta, teikiamas šis suvestinių rodiklių sąrašas pagal visus pirmesnėje dalyje išvardytus energetikos produktus.
2.2.1. Tiekimo ir transformavimo sektoriai
Pagal toliau išvardytus suvestinius rodiklius pateikiamas tiek tūrio, tiek energijos vienetais išreikštas kiekis, įskaitant aukštutinę ir žemutinę degimo šilumą:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
2.2.2. Energetikos sektorius
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
2.2.3. Galutinio energijos naudojimo specifikacija
Gamtinių dujų naudojimą reikia pateikti atskirai energetikos reikmėms ir (jei tinka) ne energetikos reikmėms sunaudotas dujas pagal visus šiuos suvestinius rodiklius:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
2.2.4. Importas ir eksportas
Nurodomas tiek visas gamtinių dujų kiekis, tiek LNG (suskystintų gamtinių dujų) dalis importui – pagal kilmės šalį, eksportui – pagal paskirties šalį.
2.2.5. Elektros energijos ir šilumos gamybos savoms reikmėms gamintojams patiektas kuras
Elektros energijos ir šilumos gamybos savoms reikmėms gamintojams patiektas kuras nurodomas atskirai tik elektros energijos, mišriosioms šilumos ir elektros energijos (CHP) ir tik šilumos gamybos įmonėms.
Patiektas kiekis taikytinas šioms gamykloms arba veiklos rūšims:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
2.2.6. Dujų saugojimo talpyklos
|
||
|
||
|
||
|
2.3. Matavimo vienetai
|
Jei kitaip nenurodyta, gamtinių dujų kiekis nurodomas pagal jų energijos kiekį, t. y. TJ, remiantis aukštutine degimo šiluma. Jei reikia pateikti fizinį kiekį, matavimo vienetas bus 106 m3, darant prielaidą, kad dujos atitinka normines sąlygas (15 oC, 101,325 kPa). |
||
|
KJ/m3, darant prielaidą, kad dujos atitinka normines sąlygas (15 oC, 101,325 kPa). |
||
|
106 m3, darant prielaidą, kad dujos atitinka normines sąlygas (15 oC, 101,325 kPa). |
||
|
106 m3 per dieną, darant prielaidą, kad dujos atitinka normines sąlygas (15 oC, 101,325 kPa). |
2.4. Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys
Netaikomos.
3. ELEKTROS ENERGIJA IR ŠILUMA
3.1. Susiję energetikos produktai
Šis skyrius skirtas šilumai ir elektros energijai.
3.2. Suvestinių rodiklių sąrašas
Jei kitaip nenurodyta, visiems pirmesnėje dalyje išvardytiems energetikos produktams teikiamas šis suvestinių rodiklių sąrašas.
A priede pateikiami terminų, kurie nėra konkrečiai aiškinami šioje dalyje, paaiškinimai. 1, 2, 4 ir 5 dalyse paminėti vienetai ir apibrėžimai taikomi energetikos produktams, kurie priklauso kietajam kurui ir pagamintoms dujoms, gamtinėms dujos, naftai ir naftos produktams, taip pat atsinaujinančiajai energijai ir iš atliekų gaminamai energijai.
3.2.1. Tiekimo ir transformavimo sektoriai
Toliau pateikiami apibrėžimai taikomi šioje dalyje nurodytiems elektros energijos ir šilumos suvestiniams rodikliams:
— |
Bendroji elektros energijos gamyba: visų susijusių generatorinių agregatų (įskaitant hidroakumuliacinių) pagamintos elektros energijos, apskaičiuojamos pagrindinių generatorių energijos atidavimo terminaluose, suma. |
— |
Bendroji šilumos gamyba: Bendra įrenginio pagaminta šiluma, įskaitant įrenginio pagalbiniuose įtaisuose, kuriuose naudojamas karštas skystis, sunaudotą šilumą (patalpų šildymui, skystojo kuro šildymui ir kt.) bei praradimus įrenginio ir (arba) tinklo šilumokaičiuose, taip pat cheminių procesų metu gautą ir kaip pirminę energiją naudojamą šilumą. |
— |
Grynoji elektros energijos gamyba: bendroji elektros energijos gamyba, atėmus pagalbiniuose įtaisuose absorbuotą energiją ir pagrindiniuose transformatoriuose patirtus praradimus. |
— |
Grynoji šilumos gamyba: į paskirstymo sistemą patiekta šiluma, nustatyta remiantis išeinamojo ir grįžtamojo srautų matavimais. |
Tolesnėje lentelėje nurodyti suvestiniai rodikliai turi būti pateikiami atskirai pagrindinės veiklos įmonėms ir gamintojams savo reikmėms. Šių dviejų rūšių gamintojų bendroji ir grynoji elektros energijos ir šilumos gamyba turi būti pateikiama atskirai tik elektros energijos gamybos įmonėms, mišrioms šilumos ir elektros energijos gamybos įmonėms ir tik šilumos gamybos įmonėms pagal šiuos suvestinius rodiklius:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
Tolesnėje lentelėje nurodyti suvestiniai rodikliai turi būti pateikiami kaip bendri duomenys; atskirai elektros energijai ir šilumai. Toliau esančioje lentelėje nurodytiems pirmiesiems trims suvestiniams rodikliams kiekis turėtų būti apskaičiuojamas remiantis pirmiau esančioje lentelėje nurodytomis vertėmis ir turėtų jas atitikti.
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
Iš toliau esančioje lentelėje pateiktų degiųjų medžiagų pagaminta elektros energija, parduota šiluma ir sunaudotas kuro kiekis, įskaitant visą atitinkamą energiją (remiantis jų žemutine degimo šiluma, išskyrus gamtinių dujų, kurioms taikoma aukštutinė degimo šiluma) turi būti nurodoma atskirai pagrindinės veiklos įmonėms ir gamintojams savoms reikmėms. Šių dviejų rūšių gamintojų elektros energijos ir šilumos gamyba turi būti pateikiama atskirai (tik) elektros energijos gamybos įmonėms, mišrioms šilumos ir elektros energijos gamybos įmonėms ir (tik) šilumos gamybos įmonėms:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
3.2.2. Elektros energijos ir šilumos naudojimas energetikos sektoriuje
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
3.2.3. Galutinio energijos naudojimo specifikacija
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
3.2.4. Importas ir eksportas
Elektros energijos ir šilumos importo ir eksporto kiekiai pagal šalis.
3.2.5. Gamintojų savoms reikmėms grynoji elektros energijos gamyba ir grynoji šilumos gamyba.
Nurodoma elektros energijos ir šilumos gamybos savoms reikmėms gamintojų grynoji elektros energijos gamyba ir grynoji šilumos gamyba atskirai mišrioms šilumos ir elektros energijos gamybos įmonėms, (tik) elektros energijos gamybos įmonėms ir (tik) šilumos gamybos įmonėms pagal toliau išvardytas gamyklas ar veiklos rūšis:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
3.2.6. Elektros energijos ir šilumos gamybos savoms reikmėms gamintojams patiektas kuras
Elektros energijos ir šilumos gamybos savoms reikmėms gamintojams patiektas kuras nurodomas atskirai tik elektros energijos, mišriosioms šilumos ir elektros energijos (CHP) ir tik šilumos gamybos įmonėms.
1. |
Dėl gamintojų savoms reikmėms sunaudoto kietojo kuro ir pagamintų dujų turi būti nurodyti šių energetikos produktų kiekiai: antracito, koksinių akmens anglių, kitų bituminių akmens anglių, subbituminių akmens anglių, lignito arba rusvųjų anglių, durpių, akmens anglių briketų, kokso krosnių anglių, dujinio kokso, akmens anglių deguto, rusvųjų anglių briketų ir (arba) durpių briketų, dujų gamyklų dujų, kokso krosnių dujų, aukštakrosnių dujų ir deguoninių plieno aukštakrosnių dujų. Turi būti nurodomi jų sąnaudų kiekiai įmonėse, kurių veiklos rūšys yra šios:
|
2. |
Dėl gamintojų savoms reikmėms sunaudotų naftos produktų turi būti nurodomi toliau išvardytų energetikos produktų kiekiai: žalios naftos, NGL, naftos perdirbimo gamyklų dujų, LPG, pirminio benzino, žibalinių reaktyvinių degalų, kito žibalo, gazolio ir (arba) dyzelino (distiliacinės alyvos), skystojo kuro (mazuto), bitumo (įskaitant orimulsiją), naftos kokso ir kitų naftos produktų. Turi būti nurodomi jų sąnaudų kiekiai įmonėse, kurių veiklos rūšys yra šios:
|
3. |
Dėl gamintojų savoms reikmėms sunaudotų gamtinių dujų turi būti nurodomi kiekiai įmonėse, kurių veiklos rūšys yra šios:
|
4. |
Dėl gamintojų savoms reikmėms sunaudotos atsinaujinančios energijos ir energijos iš atliekų turi būti nurodomi šių energetikos produktų kiekiai: geoterminės energijos, saulės terminės energijos, pramoninių atliekų (neatsinaujinančių), komunalinių atliekų (atsinaujinančių), komunalinių atliekų (neatsinaujinančių), medžio ir (arba) medžio atliekų, ir (arba) kitų kietųjų atliekų, sąvartynų dujų, kanalizacijos dumblo dujų, kitų biodujų ir skystųjų biodegalų. Turi būti nurodomi jų sąnaudų kiekiai įmonėse, kurių veiklos rūšys yra šios:
|
3.3. Elektros energijos ir šilumos gamybos struktūriniai duomenys
3.3.1. Grynoji maksimali elektros energijos galia ir didžiausia apkrova
Galią reikėtų nurodyti atitinkamų ataskaitinių metų gruodžio 31 d.
Apima tiek (tik) elektros energijos įmonių, tiek mišriųjų šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) įmonių elektros energijos galią.
Grynoji maksimali elektros energijos galia – tai kiekvienos jėgainės grynosios maksimalios elektros energijos galios per nurodytą jų įrangos eksploatavimo laikotarpį suma. Šių duomenų rinkimo tikslais laikoma, kad įranga eksploatuojama nuolat: praktiškai 15 ar daugiau valandų per dieną. Grynoji maksimali galia – tai maksimali galia darant prielaidą, kad tai vienintelė turima galia, kurią jėgainės įrenginiams veikiant visu pajėgumu galima nuolat tiekti (išleidimo į tinklą vietoje). Didžiausia apkrova apibrėžiama kaip didžiausia šalies tinkle ar tinkluose absorbuotos ar patiektos energijos vertė.
Toliau išvardyti kiekiai turi būti pateikiami tik tinklams.
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
3.3.2. Grynoji maksimali elektros energijos galia, gaminant iš degiojo kuro
Grynoji maksimali elektros energijos galia, gaminant iš degiojo kuro, turi būti pateikiama tiek apie pagrindinės veiklos gamintojus, tiek apie gamintojus savoms reikmėms, taip pat atskirai pagal įmonės tipą (atsižvelgiant į tai, ar joje naudojamas vienos ar kelių rūšių kuras), kaip nurodyta tolesnėje lentelėje. Įmonėms, kuriose gali būti naudojamas įvairių rūšių kuras, kiekvienu atveju turi būti nurodoma, kuri kuro rūšis yra pagrindinė ir kurios yra pakaitinio kuro rūšys.
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
Sistemoms, kuriose naudojamas kelių rūšių kuras, priskiriami tik tie įrenginiai, kuriuose nuolatos gali būti deginamas daugiau nei vienos rūšies kuras. Jėgainės su atskirais blokais, kuriuose deginamos skirtingos kuro rūšys, turėtų būti skaidomos į atitinkamas kategorijas pagal vienos rūšies kurą.
3.4. Matavimo vienetai
|
Elektros energija: GWh Šiluma: TJ Kietasis kuras ir pagamintos dujos: taikomi šio priedo 1 dalyje nurodyti matavimo vienetai. Gamtinės dujos: taikomi šio priedo 2 dalyje nurodyti matavimo vienetai. Nafta ir naftos produktai: taikomi šio priedo 4 dalyje nurodyti matavimo vienetai. Atsinaujinanti energija ir atliekos: taikomi šio priedo 5 dalyje nurodyti matavimo vienetai. |
||
|
Elektros energijos gamybos pajėgumas: MWe Šilumos gamybos pajėgumas: MWt |
3.5. Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys
Prancūzijai taikoma leidžianti nukrypti nuostata dėl susijusių su šiluma suvestinių rodiklių pateikimo. Ši nukrypti leidžianti nuostata nustos galioti, kai tik Prancūzija galės pateikti šiuos duomenis, tačiau jokiu būdu ne vėliau kaip per 4 metus nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.
4. NAFTA IR NAFTOS PRODUKTAI
4.1. Susiję energetikos produktai
Jei kitaip nenurodyta, duomenys renkami apie visus toliau išvardytus energetikos produktus:
Energetikos produktas |
Apibrėžimas |
||||||||
|
Žalia nafta yra natūralios kilmės mineralinė nafta, kurios sudėtyje yra angliavandenilių ir asocijuotų priemaišų (pvz., sieros). Esant normaliai paviršiaus temperatūrai ir slėgiui ji yra skystos būsenos, o jos fizinės savybės (tankis, klampa ir pan.) yra labai nepastovios. Šiai kategorijai priklauso kondensatas, gautas iš asocijuotų arba neasocijuotų dujų ir sumaišytas su komercinės žalios naftos srove. |
||||||||
|
NGL yra skysti arba suskystinti angliavandeniliai, gauti iš gamtinių dujų atskyrimo įrenginiuose arba dujų perdirbimo įmonėse. Gamtiniams dujų kondensatams priklauso (paprastas ir izo-) etanas, propanas, butanas, (izo-) pentanas ir pentano plus formos (kartais vadinami natūraliuoju benzinu arba gamyklų kondensatu). |
||||||||
|
Naftos perdirbimo gamyklų žaliava yra apdorota nafta, skirta tolesniam perdirbimui (pvz., tiesioginės distiliacijos mazutas (gaunamas tiesioginiu naftos distiliavimu) arba vakuuminis gazolis) išskyrus kompaundavimą. Toliau apdorojant ji bus perdirbta į vieną arba daugiau sudedamųjų dalių ir (arba) galutinių produktų. Šis apibrėžimas taip pat taikomas ir iš naftos chemijos pramonės sugrąžintai žaliavai į naftos perdirbimo pramonę (pvz., pirolizės benzinas, C4 frakcijos, gazolis ir mazuto frakcijos). |
||||||||
|
Priedai yra neangliavandeniliniai cheminiai junginiai pridedami arba kompaunduojami su produktu siekiant pakeisti degalų savybes (oktanas, heksadekanas, šaltosios savybės ir pan.):
Pastaba. Šioje kategorijoje nurodytų priedų ir oksigenatų (alkoholių, eterių, esterių ir kitų cheminių junginių) kiekis turi būti susijęs su maišymo su degalais arba degalų naudojimui skirtu kiekiu. |
||||||||
|
Biobenzinas ir biodyzelinas. Taikomi 5 dalies (atsinaujinanti energija ir energija iš atliekų) apibrėžimai. Šioje kategorijoje nurodytų skystųjų biodegalų kiekis atitinka biodegalų, o ne bendrą skysčių, su kuriais maišomi biodegalai, tūrį. Nepriskiriama jokia prekyba biodegalais, kurie nebuvo maišyti su transporto degalais (t. y. grynieji biodegalai); jie turėtų būti nurodomi 5 dalyje. Biodegalai, kuriais prekiaujama kaip transporto degalų dalimi, turėtų būti nurodomi atitinkamo produkto skiltyje, nurodant biodegalų dalį. |
||||||||
|
Sintetinė žalia nafta iš bitumingojo smėlio, skalūnų alyvos ir t. y., anglies skystinimo skysčiai (žr. 1 dalį), gamtinių dujų virsmo į benziną metu gauti skysčiai (žr. 2 dalį), vandenilis ir emulsinė alyva (pvz., orimulsija). Nepriskiriama naftingųjų skalūnų gamyba, kuriai skirta 1 dalis. Skalūnų alyvos produktai (antrinis produktas) turi būti nurodyti skilties „Iš kitų šaltinių“ kategorijoje „Kiti angliavandeniliai“. |
||||||||
|
Naftos perdirbimo dujų kategorijai priklauso įvairios nekondensuojamos dujos, kurias daugiausiai sudaro vandenilis, metanas, etanas ir alkenai, gauti naftos perdirbimo gamyklose distiliuojant žalią naftą arba apdorojant naftos produktus (pvz., krekingo metu). Čia taip pat priskiriamos dujos, kurios yra grąžinamos iš naftos chemijos pramonės. |
||||||||
|
Natūralios dujinės būsenos linijinis angliavandenilis (C2H6), gautas iš gamtinių dujų ir naftos perdirbimo dujų srovių. |
||||||||
|
LPG yra lengvi parafininiai angliavandeniliai, gauti naftos perdirbimo metu, žalios naftos stabilizavimo ir gamtinių dujų perdirbimo įmonėse. Juos dažniausiai sudaro propanas (C3H8) ir butanas (C4Hl0) arba jų junginys. Jų sudėtyje taip pat gali būti propeno, buteno, izopropileno ir metilpropeno. LPG paprastai skystinami slėgiu transportavimui arba sandėliavimui. |
||||||||
|
Pirminis benzinas yra žaliava, skirta naftos chemijos pramonei (pvz., etileno arba aromatinių angliavandenilių gamybai) arba benzino gamybai riformuojant arba izomerizuojant naftos perdirbimo gamykloje. Pirminiame benzine medžiaga susidaro 30–210 oC temperatūros distiliacijos intervale arba šio intervalo dalyje. |
||||||||
|
Automobilinį benziną sudaro lengvų angliavandenilių mišinys distiliuojant 35–215 oC temperatūroje. Jis naudojamas kaip degalai žemėje naudojamuose kibirkštinio uždegimo varikliuose. Automobiliniame benzine gali būti priedų, oksigenatų ir antidetonacinių priedų, įskaitant švino junginius, pavyzdžiui, TEL ir TML. Priskiriamos automobilinio benzino kompaundavimo sudedamosios dalys (išskyrus priedus ir (arba) oksigenatus), pavyzdžiui, alkilatai, izomeratas, riformingo benzinas (reformatas), krekingo benzinas, skirti naudoti kaip prekinis automobilinis benzinas. |
||||||||
|
Taikomi 5 dalies „Atsinaujinanti energija ir energija iš atliekų“ apibrėžimai. |
||||||||
|
Specialiai aviaciniams stūmokliniams varikliams paruoštas automobilinis benzinas, kurio oktaninis skaičius tinka varikliui, stingimo temperatūra - 60 oC, o distiliacijos intervalas nuo 30 oC iki 180 oC temperatūros. |
||||||||
|
Priskiriamos visos lengvųjų angliavandenilių alyvos, naudojamos aviacijos turbinų jėgainėse, distiliuojant 100–250 oC temperatūroje. Jos gaunamos kompaunduojant žibalą ir benziną arba pirminį benziną taip, kad aromatinių angliavandenilių turinys neviršytų 25 % tūrio, o garų slėgis būtų nuo 13,7 kPa iki 20,6 kPa. |
||||||||
|
Aviacijos turbinų jėgainėse naudojamas distiliatas. Jam būdingos tos pačios distiliacijos ypatybės, t. y. 150–300 oC temperatūra (paprastai neviršijant 250 oC), o pliūpsnio temperatūra tokia pat kaip žibalo. Be to, jis turi ypatingų savybių (pavyzdžiui, stingimo temperatūra), kurią nustato Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA). Priskiriamos žibalo kompaundavimo sudedamosios dalys. |
||||||||
|
Rafinuotos naftos distiliatas, naudojamas ne orlaivių transporto sektoriuose. Jis distiliuojamas 150–300 oC temperatūroje. |
||||||||
|
Gazolis ir (arba) dyzelinas pirmiausiai naudojami kaip tarpinis distiliatas, distiliuojamas 180–380 oC temperatūroje. Priskiriamos kompaundavimo sudedamosios dalys. Atsižvelgiant į paskirtį skiriamos kelios markės: |
||||||||
|
Kelių transporto dyzelinas, naudojamas slėginio uždegimo varikliuose (automobilių, sunkvežimių ir pan.), kuriame paprastai yra mažai sieros; |
||||||||
|
Taikomi 5 dalies „Atsinaujinanti energija ir energija iš atliekų“ apibrėžimai. |
||||||||
|
Lengvos kūrenti skirtos pramoninės ir komercinės alyvos, laivų varikliuose ir geležinkelių transporte naudojamas dyzelis, kitoks gazolis, įskaitant sunkiuosius gazolius, kurie distiliuojami 380–540 oC temperatūroje ir kurie yra naudojami kaip naftos chemijos žaliava. |
||||||||
|
Visas likęs (sunkusis) mazutas (įskaitant gautus maišymo metu). Kinematinė klampa 80 oC temperatūroje viršija 10 cSt. Pliūpsnio temperatūra visada viršija 50 oC, o tankis yra visada didesnis nei 0,90 kg/l. |
||||||||
|
Skystasis kuras (mazutas), kuriame sieros mažiau nei 1 %. |
||||||||
|
Skystasis kuras (mazutas), kuriame sieros ne mažiau kaip 1 %. |
||||||||
|
Rafinuoti distiliaciniai tarpiniai produktai, kurių distiliacija vyksta pirminio benzino arba žibalo lygmenyje. Toliau jie skaidomi į:
|
||||||||
|
Iš distiliato šalutinių produktų gauti angliavandeniliai; dažniausiai naudojami guolių paviršių trinčiai mažinti. Įtraukiamos visos prekinės tepamosios alyvos markės, pradedant šeivine alyva ir baigiant cilindrine alyva ir visos, naudojamos plastiškuosiuose tepaluose, variklinėje alyvoje ir visose tepalams naudojamos bazinės alyvos markėse. |
||||||||
|
Kietas, pusiau kietas arba klampus koloidinės struktūros angliavandenilis, tarp rudos ir juodos spalvos, gaunamas kaip likutis žalios naftos distiliacijos metu, distiliuojant naftos likučius iš atmosferinės distiliacijos vakuuminiu būdu. Bitumas dažnai vadinamas asfaltu ir dažniausiai naudojamas keliams tiesti bei stogams dengti. Įtraukiamas pseudoverdantysis ir susmulkintas bitumas. |
||||||||
|
Sotieji alifatiniai angliavandeniliai. Šie parafinai yra tepamosios alyvos deparafinavimo metu gauti likučiai. Jie yra kristalinės struktūros, kuri maždaug atitinka markę. Jų pagrindinės savybės yra tokios: bespalviai, bekvapiai ir permatomi, o lydosi aukštesnėje nei 45 oC temperatūroje. |
||||||||
|
Juodos spalvos kietas šalutinis produktas, kuris dažniausiai gaunamas atliekant naftos išvestos žaliavos, vakuumo likučių, deguto ir pikio krekingą arba koksavimą uždelsto arba skystojo koksavimo metu. Jį daugiausiai sudaro anglis (90–95 %) ir mažas pelenų kiekis. Jis naudojamas plieno pramonėje kaip žaliava kokso krosnyse, kurui, elektrodų ir chemikalų gamybai. Dvi pagrindinės savybės yra „žaliasis koksas“ ir „degtas koksas“. Įtraukiamas „katalizavimo koksas“, kuris nusėda ant katalizatoriaus rafinavimo metu; šis koksas negali būti naudojamas antrą kartą ir paprastai sudeginamas kaip gamyklos kuras. |
||||||||
|
Visi anksčiau atskirai nepaminėti produktai, pavyzdžiui: degutas ir siera. Įtraukiami aromatiniai angliavandeniliai (pvz., BTX arba benzenas, toluenas ir asilenas) ir alkenai (pvz., propanas) gaminami naftos perdirbimo gamyklose. |
4.2. Suvestinių rodiklių sąrašas
Jei kitaip nenurodyta, teikiamas šis suvestinių rodiklių sąrašas visiems pirmesnėje dalyje išvardytiems energetikos produktams.
4.2.1. Tiekimo ir transformavimo sektoriai
Toliau pateikiama lentelė taikoma tik žaliai naftai, NGL, naftos perdirbimo gamyklų žaliavai, priedams, biodegalams ir kitiems angliavandeniliams:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
Toliau pateikiama lentelė taikoma tik gataviems produktams (naftos perdirbimo dujoms, etanui, LPG, pirminiam benzinui, automobiliniam benzinui, aviaciniam benzinui, benzininiams reaktyviniams degalams, žibaliniams reaktyviniams degalams, kitokiam žibalui, gazoliui ir (arba) dyzelinui, skystajam kurui (mazutui) (su dideliu ir mažu sieros kiekiu), vaitspiritui ir SBP, tepalams, bitumui, parafinui, naftos koksui ir kitiems produktams). Tiesioginiam deginimui naudojama žalia nafta ir NGL turėtų būti priskiriami prie gatavų produktų pristatymo ir produktų pervedimo:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
Transformavimo sektoriuje visam kurui, išskyrus naftos perdirbimo gamyklų žaliavoms, priedams ir (arba) oksigenatams, biodegalams ir kitiems angliavandeniliams, tačiau įskaitant ne energijos tikslais naudojamą kurą (naftos koksą ir kitus, kurie bus minimi atskirai) taikomi šie suvestiniai rodikliai:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
4.2.2. Energetikos sektorius
Energetikos sektoriuje visam kurui, išskyrus naftos perdirbimo gamyklų žaliavoms, priedams ir (arba) oksigenatams, biodegalams ir kitiems angliavandeniliams, tačiau įskaitant ne energijos tikslais naudojamą kurą (naftos koksą ir kitus, kurie bus minimi atskirai) taikomi šie suvestiniai rodikliai:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
4.2.3. Galutinio energijos naudojimo specifikacija
Galutinio energijos naudojimo specifikacijoje visam kurui, išskyrus naftos perdirbimo gamyklų žaliavoms, priedams ir (arba) oksigenatams, biodegalams ir kitiems angliavandeniliams, tačiau įskaitant ne energijos tikslais naudojamą kurą (naftos koksą ir kitus, kurie bus minimi atskirai) taikomi šie suvestiniai rodikliai:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
4.2.4. Importas ir eksportas
Importas pagal kilmės šalį ir eksportas pagal paskirties šalį. Taip pat žiūrėti 4.2.1 dalies suvestinį rodiklį Nr. 5.
4.2.5. Elektros energijos ir šilumos gamybos savoms reikmėms gamintojams patiektas kuras
Elektros energijos ir šilumos gamybos savoms reikmėms gamintojams patiektas kuras nurodomas atskirai tik elektros energijos, mišriosioms šilumos ir elektros energijos (CHP) ir tik šilumos gamybos įmonėms.
Neįtraukiami šie energetikos produktai: naftos perdirbimo gamyklų žaliava, priedai ir (arba) oksigenatai, biodegalai, kiti angliavandeniliai, etanas, automobilinis benzinas, biobenzinas, aviacinis benzinas, benzininiai reaktyviniai degalai (pirminio benzino tipo reaktyviniai degalai arba JP4), vaitspiritas ir SBP, bei tepalai.
Patiektas kiekis taikomas šioms įmonėms arba veiklai:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
4.3. Matavimo vienetai
|
103 tonų |
||
|
MJ/tona |
4.4. Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys
Kipras atleidžiamas nuo įsipareigojimo pateikti 4.2.3 dalies 4 („Kiti sektoriai“) ir 5 („Bendras su energija nesusijęs naudojimas“) skiltyse nurodytus suvestinius rodiklius; taikomos tik bendrosios vertės.
Kiprui daroma 3 metų išlyga po šio reglamento įsigaliojimo datos, pranešti apie 4.2.3 dalies 2 („Pramonė“) ir 3 („Transportas“) skilčių suvestinius rodiklius; per šį nuo nuostatos leidžiantį nukrypti laikotarpį taikomos tik bendrosios vertės.
5. ATSINAUJINANTI ENERGIJA IR ENERGIJA IŠ ATLIEKŲ
5.1. Susiję energetikos produktai
Jei kitaip nenurodyta, duomenys renkami apie visus toliau išvardytus energetikos produktus:
Energetikos produktas |
Apibrėžimas |
||||||
|
Potencinė ir kinetinė vandens energija, hidroelektrinėse jėgainėse paversta į elektrą. Turi būti įtraukiama hidroakumuliacija. Turi būti nurodoma mažesnio nei 1 MW, nuo 1 iki 10 MW ir ne mažesnio nei 10 MW galingumo jėgainių ir hidroakumuliacijos gamyba. |
||||||
|
Energija, gaunama iš žemės plutos išskiriamos šilumos, paprastai karšto vandens arba garų pavidalo. Šios energijos gamyba yra gręžinyje gaunamo skysčio entalpijos ir pabaigoje išmetamo skysčio skirtumas. Ji naudojama atitinkamose vietose:
|
||||||
|
Saulės spinduliai naudojami vandeniui kaitinti ir elektros gamybai. Tokia energijos gamyba – tai šiluma, kuri patenka į šilumos perdavimo terpę, t. y. iš saulės spinduliavimo energijos atėmus optinius ir kolektorių nuostolius. Neįtraukiama pasyvi saulės energija, tiesiogiai naudojama gyvenamųjų patalpų arba kitų pastatų šildymui, vėsinimui ir apšvietimui. |
||||||
|
Saulės šviesa, paversta į elektrą, naudojant saulės baterijos elementus, kurie paprastai yra pagaminti iš puslaidininkių medžiagos, kurie šviesoje gamina elektrą. |
||||||
|
Saulės spindulių šiluma; sudedamosios dalys gali būti:
|
||||||
|
Mechaninė energija, kuri kyla potvynių, bangavimo metu arba atsiranda iš vandenyno srovių, ir naudojama elektros gamybai. |
||||||
|
Kinetinė vėjo energija, vėjo turbinose paverčiama į elektrą. |
||||||
|
Nurodomos pramoninės neatsinaujinančios atliekos (skysčiai arba kietos medžiagos), tiesiogiai deginamos elektros ir (arba) šilumos gamybai. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutine degimo šiluma. Atsinaujinančios pramoninės atliekos turėtų būti nurodomos „Kietos biomasės“, „Biodujų ir (arba) skystųjų biodegalų“ kategorijose. |
||||||
|
Namų, ligoninių ir tretinio sektoriaus atliekos, sudegintos specialiuose įrenginiuose, žemutinės degimo šilumos pagrindu. |
||||||
|
Komunalinių biologinės kilmės atliekų dalis. |
||||||
|
Komunalinių nebiologinės kilmės atliekų dalis. |
||||||
|
Taikoma biologinės kilmės, organinei, neiškastinei medžiagai, kuri gali būti naudojama kaip kuras šildymui arba elektrai gaminti. Ją sudaro: |
||||||
|
Medžio ir kitų augalinės kilmės medžiagų destrukcinio distiliavimo ir pirolizės metu gautos kietosios atliekos. |
||||||
|
Specialiai energijos gaminimui auginamos kultūros (tuopos, gluosniai ir pan.), dauguma pramonėje (ypač medžio ir (arba) popieriaus pramonėje) gaunamų medienos likučių arba tiekiamos tiesiogiai iš miškininkystės arba žemės ūkio (malkos, skiedros, medienos granulės, žievė, drožlės, juodosios nuoviros ir pan.) taip pat atliekos, pavyzdžiui, šiaudai, ryžių lukštai, riešutų kevalai, naminių paukščių pakratai, išspaustos vynuogių nuosėdos ir pan. Deginimas yra pageidautina tokių kietųjų medžiagų technologija. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutine degimo šiluma. |
||||||
|
Dujos, kurių pagrindinė sudėtis yra metanas ir anglies dioksidas, gaunamas biomasę skaidant anaerobiniu būdu. |
||||||
|
Biodujos, gaunamos skaidant sąvartynų atliekas. |
||||||
|
Biodujos, gaunamos kanalizacijos dumblo anaerobinės fermentacijos metu. |
||||||
|
Biodujos, gaunamos gyvūnų srutų, skerdyklų, alaus daryklų ir kitų žemės ūkio ir maisto pramonės atliekų anaerobinio rūgimo metu. |
||||||
|
Šioje kategorijoje nurodytų skystųjų biodegalų kiekis turėtų atitikti biodegalus, o ne bendrą skysčių, su kuriais maišomi biodegalai, tūrį. Konkrečiais skystųjų biodegalų importo ir eksporto atvejais, prekyboje nurodomas tik tas kiekis, kuris nebuvo kompaunduojamas su transporto degalais (t. y. jų grynąjį pavidalą); prekyba skystaisiais biodegalais, maišytais su transporto degalais, turėtų būti nurodyta 4 dalyje, kur pateikiami duomenys apie naftą. Taikoma šiems skystiesiems biodegalams: |
||||||
|
Šiai kategorijai priklauso bioetanolis (etanolis, gaunamas iš biomasės ir (arba) biologiškai skylančios atliekų frakcijos), biometanolis (metanolis, gaunamas iš biomasės ir (arba) biologiškai skylančios atliekų frakcijos), bioETBE (etil-tret-butil-eteris, gaunamas bioetanolio pagrindu; bioETBE tūrio procentas, kuris skaičiuojamas kaip biodegalai, sudaro 47 %) ir bioMTBE (metil-tret-butil-eteris, gaunamas biometanolo pagrindu: bioMTBE tūrio procentas, kuris skaičiuojamas kaip biodegalai, sudaro 36 %). |
||||||
|
Šiai kategorijai priklauso biodyzelinas (dyzelino kokybės metil-esteris, gaunamas iš augalinės arba gyvulinės kilmės aliejaus), biodimetileteris (dimetileteris, gaminamas iš biomasės), Fischer Tropsch (Fischer Tropsch, gaminamas iš biomasės), šaltai išspausta bioalyva (alyva, gaminama iš aliejinių augalų sėklų, apdorojant tik mechaniškai) ir visi kiti skystieji biodegalai, kuriais papildomas arba su kuriais kompaunduojamas transportinis dyzelinas, arba kurie tiesiogiai naudojami kaip transportinis dyzelinas. |
||||||
|
Skystieji biodegalai, naudojami tiesiogiai kaip degalai, nepriskiriami biologiniam automobiliniam benzinui arba biodyzelinui. |
5.2. Suvestinių rodiklių sąrašas
Jei kitaip nenurodyta, teikiamas šis suvestinių rodiklių sąrašas visiems pirmesnėje dalyje išvardytiems energetikos produktams.
5.2.1. Bendra elektros energijos ir šilumos gamyba
Kur tinka, turi būti atskirai nurodyta elektros energija ir šiluma, gaunama iš 5.1 paantraštėje nurodytų energetikos produktų (išskyrus medžio anglis ir įskaitant visą tik skystųjų biodegalų sumą):
— |
pagrindinės veiklos įmonėms ir gamintojams savo reikmėms, |
— |
tik elektros energijos įmonėms, tik šilumos įmonėms ir mišrioms šilumos bei elektros energijos įmonėms (CHP). |
5.2.2. Tiekimo ir transformavimo sektorius
5.1 paantraštėje nurodytų energetikos produktų (išskyrus hidro (vandens), saulės fotovoltų, potvynių, bangų, vandenyno ir vėjo energiją) ir naudojamų „Tiekimo ir transformavimo“ sektoriuje kiekis turi būti nurodytas tokiems suvestiniams rodikliams:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
5.2.3. Energetikos sektorius
5.1 paantraštėje nurodytų energetikos produktų (išskyrus hidro (vandens), saulės fotovoltų, potvynių, bangų, vandenyno ir vėjo energiją) ir naudojamų energetikos sektoriuje arba skirtų galutiniam naudojimui kiekis turi būti nurodytas tokiems suvestiniams rodikliams:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
5.2.4. Galutinis energijos naudojimas
5.1 paantraštėje nurodytų energetikos produktų (išskyrus (hidro) vandens, saulės fotovoltų, potvynių, bangų, vandenyno ir vėjo energiją) kiekis turi būti nurodytas tokiems suvestiniams rodikliams:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
5.2.5. Techninė įrengimų charakteristika
Jei tinka, ataskaitinių metų pabaigoje turi būti nurodyti šie elektros gamybos galingumai:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
Turi būti nurodytas bendras įtaisytų saulės energijos kolektorių plotas.
Turi būti nurodyti šie biodegalų produkcijos pajėgumai:
|
||
|
||
|
||
|
5.2.6. Elektros energijos ir šilumos gamybos savoms reikmėms gamintojams patiektas kuras
Elektros energijos ir šilumos gamybos savoms reikmėms gamintojams patiektas kuras nurodomas atskirai tik elektros energijos, mišriosioms šilumos ir elektros energijos (CHP) ir tik šilumos gamybos įmonėms.
5.1 paantraštėje nurodytų energetikos produktų (išskyrus hidro (vandens), saulės fotovoltų, potvynių, bangų, vandenyno ir vėjo energiją) kiekis turi būti nurodytas tokiems suvestiniams rodikliams:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
5.3. Degimo šiluma
Turi būti nurodytas šių produktų žemutinės degimo šilumos vidurkis:
|
||
|
||
|
||
|
5.4. Matavimo vienetai
|
MWh |
||
|
TJ |
||
|
Biobenzinas, biodyzelinas ir kiti skystieji biodegalai: tonos. Medžio anglys: 1 000 tonų. Visi kiti: TJ (remiantis žemutine degimo šiluma). |
||
|
1 000 m2 |
||
|
Biodegalai: (tonos/metai) Visi kiti: MWe |
||
|
KJ/kg (žemutinė degimo šiluma). |
5.5. Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys
Netaikoma.
6. TAIKOMOS NUOSTATOS
Kaip nurodyta visose pirmesnėse dalyse, duomenims rinkti taikomos tokios nuostatos:
1. |
Ataskaitinis laikotarpis: Kalendoriniai metai (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.). |
2. |
Dažnumas Metinis. |
3. |
Galutinis duomenų pateikimo terminas Kitų metų lapkričio mėn. 30 d. po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. |
4. |
Perdavimo forma ir metodas Perdavimo forma turi atitikti Eurostato nurodytą perduodamų duomenų keitimosi standartą. Duomenys perduodami arba įkeliami elektroniniu būdu į Eurostato bendrą duomenų prieigą. |
C PRIEDAS
ENERGETIKOS MĖNESINĖ STATISTIKA
Šiame priede apibūdinama kas mėnesį renkamų energetikos statistinių duomenų apimtis, vienetai, ataskaitinis laikotarpis, dažnumas, galutinis terminas ir perdavimo būdai.
A priede pateikiami terminų, kurie nėra konkrečiai aiškinami šiame priede, paaiškinimai.
1. KIETASIS KURAS
1.1. Susiję energetikos produktai
Jei kitaip nenurodyta, duomenys renkami apie visos toliau išvardytus energetikos produktus:
Energetikos produktas |
Apibrėžimas |
||||||||
|
Juodos spalvos, degios, kietos, organinės suakmenėjusios nuosėdinės uolienos, kurių aukštutinė degimo šiluma yra daugiau kaip 24 MJ/kg, be pelenų, tūrinis drėgnis įgyjamas 30 oC temperatūroje, o santykinis oro drėgnumas – 96 %. |
||||||||
|
Degios, nuo rudos iki juodos spalvos, organinės, iškastinės nuosėdos, kurių aukštutinė degimo šiluma yra mažiau kaip 24 MJ/kg, be pelenų, tūrinis drėgnis įgyjamas 30 oC, o santykinis oro drėgnumas – 96 %. |
||||||||
|
Lignitas, kurio tūrinis drėgnis yra 20–25 %, o peleningumas nuo 9 iki 13 %. Juodasis lignitas susiformavo mezozojiniu laikotarpiu. Šiuo metu Sąjungoje jis išgaunamas šachtinėje kasyboje Prancūzijos Provanso regione. |
||||||||
|
Lignitas, kurio tūrinis drėgnis yra 40–70 %, o peleningumas nuo 2 iki 6 %; tačiau pastarasis gali siekti 12 %, priklausomai nuo nuosėdų. Rusvosios anglys daugiausiai susiformavo terciaro eroje. Šis kuras daugiausiai gaunamas atvirosiose kasybose. |
||||||||
|
Minkštos, purios arba suspaustos, natūralios degios augalinės kilmės nuosėdos, turinčios didelį tūrinį drėgnį (iki 90 %), nuo šviesios iki tamsiai rudos spalvos. Nustatant šią apibrėžtį neprieštaraujama atsinaujinančių energijos šaltinių apibrėžčiai Direktyvoje 2001/77/EB, ir Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės 2006 m. priimtoms Šiltnamio efektą sukeliančių dujų nacionalinių aprašų gairėms. |
||||||||
|
Kuro briketai iš antracito yra konkrečios formos artefaktai, pagaminti karštojo smulkinimo metu taikant slėgį su rišiklio (pikio) priemaišomis. |
||||||||
|
Lygios formos artefaktai, gaunami susmulkinus ir išdžiovinus lignitą, suformuoti aukštame slėgyje be rišiklių. Jiems priskiriamas sausasis lignitas ir smulkusis lignitas. |
||||||||
|
Dirbtinis kietasis kuras, išvestas iš antracito ir gaunamas sausai distiliuojant anglį, nenaudojant arba iš dalies naudojant orą. Priskiriama:
|
||||||||
|
Kietosios atliekos, gautos sausai distiliuojant lignitą, nenaudojant oro. |
1.2. Suvestinių rodiklių sąrašas
Jei kitaip nenurodyta, teikiamas šis suvestinių rodiklių sąrašas visiems pirmesnėje dalyje išvardytiems energetikos produktams.
A priede pateikiami terminų, kurie nėra konkrečiai aiškinami šiame priede, paaiškinimai.
1.2.1. Tiekimo sektorius
Toliau nurodyti suvestiniai duomenys taikomi antracitui, visam lignitui ir juodajam lignitui, rusvosioms anglims ir durpėms:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
Toliau pateikti suvestiniai rodikliai taikomi iš akmens anglių išvestam koksui, lignito koksui, akmens anglių briketams ir lignito briketams:
|
||||||||
|
||||||||
|
||||||||
|
||||||||
|
||||||||
|
||||||||
|
||||||||
|
||||||||
|
||||||||
|
||||||||
|
1.2.2. Importas
Privaloma nurodyti lignito, lignito kokso, akmens anglių briketų ir lignito briketų bendrą ES vidaus ir bendrą ES išorės importo kiekį.
Akmens anglių importas privalo būti nurodytas, jei kilmės šalys yra šios:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
1.3. Matavimo vienetai
Visas produktų kiekis nurodomas 103 tonomis.
1.4. Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys
Netaikoma.
2. ELEKTROS ENERGIJA
2.1. Susiję energetikos produktai
Šis skyrius skirtas elektros energijai.
2.2. Suvestinių rodiklių sąrašas
Skelbiamas toliau nurodytų suvestinių rodiklių sąrašas.
2.2.1. Gamybos sektorius
Šiems suvestiniams rodikliams nurodomas bendrasis ir grynasis kiekis:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
Taip pat privaloma nurodyti šį elektros energijos kiekį:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
Kuro naudojimui pagrindinės veiklos įmonėse taikomi toliau nurodyti suvestiniai rodikliai (akmens anglių ir lignito apibrėžimai pateikiami B priede):
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
2.2.2. Pagrindinės veiklos gamintojų naudojamo kuro atsargos
Pagrindinės veiklos gamintojai reiškia komunalines įmones, kurios elektros energijos gamybai naudoja kurą. Privaloma nurodyti toliau išvardytas ataskaitinio laikotarpio pabaigos atsargas (ataskaitinio mėnesio pabaigos atsargas):
|
||
|
||
|
2.3. Matavimo vienetai
|
Elektra: GWh Akmens anglys, lignitas ir naftos produktai: tiek 103 tonomis, tiek TJ, remiantis žemutine degimo šiluma. Gamtinės dujos ir išvestinės dujos: TJ remiantis aukštutine degimo šiluma. Kitas kuras: TJ remiantis žemutine degimo šiluma. Branduolinė šiluma: TJ. |
||
|
103 tonų |
2.4. Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys
Netaikoma.
3. NAFTA IR NAFTOS PRODUKTAI
3.1. Susiję energetikos produktai
Jei nenurodyta kitaip, šis duomenų rinkimas taikomas visiems toliau išvardytiems energetikos produktams, kuriems tinka B priedo 4 dalies apibrėžimai: žaliai naftai, NGL, naftos perdirbimo gamyklų žaliavai, kitiems angliavandeniliams, naftos perdirbimo dujoms (nesuskystintoms), etanui, LPG, pirminiam benzinui, automobiliniui benzinui, aviaciniam benzinui, benzininiams reaktyviniams degalams (pirminio benzino tipo reaktyviniams degalams arba JP4), žibaliniams reaktyviniams degalams, kitokiam žibalui, gazoliui ir (arba) dyzelinui (distiliacinei alyvai), transportiniam dyzelinui, šildymui skirtam ir kitokiam gazoliui, mazutui (su dideliu ir mažu sieros kiekiu), vaitspiritui ir SBP, tepalams, bitumui, parafinui ir naftos koksui.
Jei reikia, automobilinis benzinas turi būti nurodomas dviejose kategorijose, būtent:
— |
Bešvinis automobilinis benzinas: automobilinis benzinas, kuriame nėra cheminių švino junginių, padidinančių oktaninį skaičių. Jame gali būti organinio švino pėdsakų. |
— |
Etiliuotas automobilinis benzinas: automobilinis benzinas, kuriame yra TEL ir (arba) TML, siekiant padidinti oktaninį skaičių. |
Skiltyje „Kiti produktai“, nurodomas ne tik B priedo 4 dalies apibrėžimus atitinkantis kiekis, bet ir vaitspirito ir SBP, tepalų, bitimo ir parafino kiekis; šie produktai negali būti nurodyti atskirai.
3.2. Suvestinių rodiklių sąrašas
Jei kitaip nenurodyta, visiems pirmesnėje dalyje išvardytiems energetikos produktams teikiamas šis suvestinių rodiklių sąrašas.
3.2.1. Tiekimo sektorius
Toliau pateikiama lentelė taikoma tik žaliai naftai, NGL, naftos perdirbimo gamyklų žaliavai, priedams ir (arba) oksigenatams, biodegalams ir kitiems angliavandeniliams:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
Toliau pateikta lentelė netaikoma nei naftos perdirbimo gamyklų žaliavai, nei priedams ir (arba) oksigenatams:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
3.2.2. Atsargos
Privaloma nurodyti toliau pateiktų visų energetikos produktų, išskyrus naftos perdirbimo dujas, ataskaitinio laikotarpio pradžios ir pabaigos atsargas:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
Be to, privaloma pateikti pagal atitinkamą šalį suskirstytą kiekį:
— |
kitoms šalims laikomas ataskaitinio laikotarpio pabaigos atsargas pagal dvišales Vyriausybės sutartis, |
— |
kitos ataskaitinio laikotarpio pabaigos atsargos, turinčios aiškią užsienio paskirties šalį, |
— |
užsienyje pagal dvišales Vyriausybines sutartis laikomos ataskaitinio laikotarpio pabaigos atsargos, |
— |
kitos užsienyje laikomos ataskaitinio laikotarpio pabaigos atsargos, kurių galutinė paskirtis – importas į Jūsų šalį. |
Atsargos ataskaitinio laikotarpio pradžioje reiškia paskutinės mėnesio prieš ataskaitinį mėnesį dienos atsargas. Ataskaitinio laikotarpio pabaigos atsargos reiškia paskutinės ataskaitinio mėnesio dienos atsargas.
3.2.3. Importas ir eksportas
Importas pagal kilmės šalį ir eksportas pagal paskirties šalį.
3.3. Matavimo vienetai
Energijos kiekis: 103 tonų
3.4. Geografinės pastabos
Tik statistinės atskaitomybės tikslais A priedo 1 skyriaus paaiškinimai taikomi su šiomis konkrečiomis išimtimis:
1. |
Danija, įskaitant Farerų salas ir Grenlandiją. |
2. |
Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną). |
3.5. Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys
Netaikoma.
4. GAMTINĖS DUJOS
4.1. Susiję energetikos produktai
Gamtinės dujos apibūdinamos B priedo 2 dalyje.
4.2. Suvestinių rodiklių sąrašas
Jei kitaip nenurodyta, visiems pirmesnėje dalyje išvardytiems energetikos produktams teikiamas šis suvestinių rodiklių sąrašas.
4.2.1. Tiekimo sektorius
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
4.2.2. Importas ir eksportas
Importas pagal kilmės šalį ir eksportas pagal paskirties šalį.
4.3. Matavimo vienetai
Kiekis turi būti nurodomas dviem matų vienetais:
— |
fizinis kiekis (106 m3) darant prielaidą apie dujų charakteristiką (15 oC, 101,325 kPa), |
— |
energijos kiekis, t. y. TJ, grindžiamas aukštutine degimo šiluma. |
4.4. Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys
Netaikoma.
5. TAIKOMOS NUOSTATOS
Kaip nurodyta visose pirmesnėse dalyse, duomenų rinkimui taikomos tokios nuostatos:
1. |
Ataskaitinis laikotarpis: Kalendorinis mėnuo. |
2. |
Dažnumas Mėnesio. |
3. |
Galutinis duomenų pateikimo terminas Per tris mėnesius po ataskaitinio mėnesio pabaigos. |
4. |
Perdavimo forma ir metodas Perdavimo forma turi atitikti Eurostato nurodytą perduodamų duomenų keitimosi standartą. Duomenys perduodami arba įkeliami elektroniniu būdu į Eurostato bendrą duomenų prieigą. |
D PRIEDAS
TRUMPALAIKĖ MĖNESIO STATISTIKA
Šiame priede apibūdinama trumpalaikių mėnesio renkamų statistinių duomenų apimtis, vienetai, ataskaitinis laikotarpis, dažnumas, galutinis terminas ir perdavimo būdai.
A priede pateikiami terminų, kurie nėra konkrečiai aiškinami šiame priede, paaiškinimai.
1. GAMTINĖS DUJOS
1.1. Susiję energetikos produktai
Dalis skirta tik gamtinėms dujoms. Gamtinės dujos apibūdinamos B priedo 2 dalyje.
1.2. Suvestinių rodiklių sąrašas
Skelbiamas toliau nurodytų suvestinių rodiklių sąrašas.
|
||
|
||
|
||
|
||
|
1.3. Matavimo vienetai
Gamtinių dujų kiekis turi būti nurodomas TJ, remiantis aukštutine degimo šiluma.
1.4. Kitos taikomos nuostatos
1. |
Ataskaitinis laikotarpis: Kalendorinis mėnuo. |
2. |
Dažnumas Mėnesio. |
3. |
Galutinis duomenų pateikimo terminas Per 1 mėnesį nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos. |
4. |
Perdavimo forma ir metodas Perdavimo forma turi atitikti Eurostato nurodytą perduodamų duomenų keitimosi standartą. Duomenys perduodami arba įkeliami elektroniniu būdu į Eurostato bendrą duomenų prieigą. |
1.5. Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys
Vokietija atleidžiama nuo įsipareigojimo pateikti šiuos duomenis.
2. ELEKTROS ENERGIJA
2.1. Susiję energetikos produktai
Ši dalis skirta tik elektros energijai.
2.2. Suvestinių rodiklių sąrašas
Skelbiamas toliau nurodytų suvestinių rodiklių sąrašas.
|
||
|
||
|
||
|
2.3. Matavimo vienetai
Energijos kiekis turi būti išreikštas GWh
2.4. Kitos taikomos nuostatos
1. |
Ataskaitinis laikotarpis: Kalendorinis mėnuo. |
2. |
Dažnumas Mėnesio. |
3. |
Galutinis duomenų pateikimo terminas Per 1 mėnesį nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos. |
4. |
Perdavimo forma ir metodas Perdavimo forma turi atitikti Eurostato nurodytą perduodamų duomenų keitimosi standartą. Duomenys perduodami arba įkeliami elektroniniu būdu į Eurostato bendrą duomenų prieigą. |
2.5. Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys
Vokietija atleidžiama nuo įsipareigojimo pateikti šiuos duomenis.
3. NAFTA IR NAFTOS PRODUKTAI
Toks duomenų rinkimas paprastai žinomas kaip „JODI klausimynas“.
3.1. Susiję energetikos produktai
Jei nenurodyta kitaip, šis duomenų rinkimas taikomas visiems toliau išvardytiems energetikos produktams, kuriems tinka B priedo 4 dalies apibrėžimai: žalia nafta, LPG, benzinas (kurį sudaro automobilinis benzinas ir aviacinis benzinas), žibalas (kurį sudaro žibaliniai reaktyviniai degalai ir kitoks žibalas), gazolis ir (arba) dyzelinas ir skystasis kuras (mazutas) (su dideliu ir mažu sieros kiekiu).
Be to, šis duomenų rinkimas taip pat taikomas „bendram naftos kiekiui“ (visų šių produktų suma), išskyrus žalią naftą, taip pat įtraukiami kiti naftos produktai, kaip naftos perdirbimo gamyklų dujos, etanas, pirminis benzinas, naftos koksas, vaitspiritas ir SBP, parafinas, bitumas, tepalai ir kita.
3.2. Suvestinių rodiklių sąrašas
Jei kitaip nenurodyta, teikiamas šis suvestinių rodiklių sąrašas visiems pirmesnėje dalyje išvardytiems energetikos produktams.
3.2.1. Tiekimo sektorius
Ši lentelė taikoma tik žaliai naftai:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
Toliau pateikta lentelė taikoma žaliai naftai, LPG, benzinui, žibalui, gazoliui ir (arba) dyzelinui, mazutui ir bendram naftos kiekiui:
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
3.3. Matavimo vienetai
Energijos kiekis: 103 tonų
3.4. Kitos taikomos nuostatos
1. |
Ataskaitinis laikotarpis: Kalendorinis mėnuo. |
2. |
Dažnumas Mėnesio. |
3. |
Galutinis duomenų pateikimo terminas Per 25 dienas nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos. |
4. |
Perdavimo forma ir metodas Perdavimo forma turi atitikti Eurostato nurodytą perduodamų duomenų keitimosi standartą. Duomenys perduodami arba įkeliami elektroniniu būdu į Eurostato bendrą duomenų prieigą. |
3.5. Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys
Netaikoma.
14.11.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 304/63 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1100/2008
2008 m. spalio 22 d.
dėl kontrolės, atliekamos valstybių narių pasienyje kelių ir vidaus vandenų transporto srityje, panaikinimo
(Kodifikuota redakcija)
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4060/89 dėl kontrolės, atliekamos valstybių narių pasienyje kelių ir vidaus vandenų transporto srityje, panaikinimo (3) buvo iš esmės keičiamas (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas. |
(2) |
Laisvės teikti paslaugas transporto srityje principo įgyvendinimas yra svarbi Sutartyje numatytos bendros transporto politikos dalis. Todėl šios politikos tikslas yra pasiekti, kad įvairių transporto priemonių judėjimas Bendrijoje būtų sklandesnis. |
(3) |
Pagal galiojančius Bendrijos ir nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius kelių ir vidaus vandenų transportą, valstybės narės atlieka patikrinimus, patikras ir apžiūras, susijusias su techninėmis charakteristikomis, įgaliojimais ir kitais dokumentais, kuriuos turi atitikti transporto priemonės ir vidaus vandenų laivai. Siekiant išvengti transporto rinkos organizavimo trikdymų ir užtikrinti kelių bei vidaus vandenų kelių saugą, šiuos patikrinimus, patikras bei apžiūras ir toliau reikia tęsti. |
(4) |
Pagal galiojančius Bendrijos teisės aktus valstybės narės gali organizuoti ir atlikti minėtus patikrinimus, patikras ir apžiūras bet kurioje vietoje. |
(5) |
Tokie patikrinimai, patikros ir apžiūros vienodai veiksmingai gali būti atliekami visoje atitinkamų valstybių narių teritorijoje, dėl to sienos kirtimas neturėtų būti dingstis tokiems veiksmams atlikti, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Šis reglamentas taikomas kontrolei, kurią valstybės narės atlieka kelių ir vidaus vandenų transporto srityse pagal Bendrijos arba nacionalinę teisę, kai šiam transportui naudojamos valstybėje narėje registruotos arba į apyvartą išleistos transporto priemonės.
2 straipsnis
Šiame reglamente:
a) |
siena – tai arba vidaus siena Bendrijos teritorijoje, arba išorės siena, kai vežant tarp valstybių narių kertama trečiosios šalies teritorija; |
b) |
kontrolė – tai bet koks patikrinimas, apžiūra, patikra ar formalumas, kurį atlieka nacionalinės institucijos prie valstybių narių sienų ir kurio metu atitinkamos transporto priemonės ar laivai yra sustabdomi arba apribojamas jų laisvas judėjimas. |
3 straipsnis
Kontrolė, nurodyta I priede ir vykdoma pagal Bendrijos ar nacionalinę teisę valstybių narių kelių ir vidaus vandenų transporto srityse, atliekama ne kaip pasienio kontrolė, bet tik kaip įprastų kontrolės procedūrų, taikomų be jokios diskriminacijos visoje valstybės narės teritorijoje, dalis.
4 straipsnis
Jei ir kai būtina, Komisija pasiūlo I priedo dalinius pakeitimus, kad būtų atsižvelgta į technologijų plėtrą šio reglamento taikymo srityje.
5 straipsnis
Reglamentas (EEB) Nr. 4060/89 su pakeitimais, padarytais II priede nurodytu reglamentu, yra panaikinamas.
Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikmenų lentelę.
6 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2008 m. spalio 22 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
H.-G. PÖTTERING
Tarybos vardu
Pirmininkas
J.-P. JOUYET
(1) OL C 324, 2006 12 30, p. 47.
(2) 2006 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 317 E, 2006 12 23, p. 599) ir 2008 m. rugsėjo 15 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL L 390, 1989 12 30, p. 18.
(4) Žr. II priedą.
I PRIEDAS
1 DALIS
BENDRIJOS TEISĖ
1 skirsnis
Direktyvos
a) |
1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvos 96/53/EB, nustatančios tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (1), 6 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad transporto priemonės gali būti: atsitiktinai tikrinamos dėl bendrų masės standartų atitikimo, įtariant, kad nesilaikoma jos reikalavimų, tikrinamos dėl bendrų matmenų standartų atitikimo; |
b) |
1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 96/96/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę apžiūrą, suderinimo (2) 3 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad kiekviena valstybė narė pripažįsta kitoje valstybėje narėje išduotą dokumentą, patvirtinantį, jog transporto priemonei buvo atlikta techninė apžiūra; šis pripažinimo veiksmas reiškia, kad nacionalinės institucijos patikrą gali atlikti bet kurioje jų teritorijai priklausančioje vietoje; |
c) |
2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/1/EB dėl transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimo kroviniams vežti keliais (3) 2 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad atitiktis šiai direktyvai įrodoma keliais dokumentais, kurie turi būti laikomi išnuomotoje transporto priemonėje, tai yra nuomos sutartimi ir vairuotojo darbo sutartimi; |
d) |
1976 m. sausio 20 d. Tarybos direktyvos 76/135/EEB dėl vidaus vandenų laivų tinkamumo plaukioti liudijimų abipusio pripažinimo (4) 3 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys, kuriose numatyta, kad tinkamumo plaukioti liudijimai, pažymėjimai ar leidimai turi būti pateikiami nacionalinių institucijų prašymu; |
e) |
1982 m. spalio 4 d. Tarybos direktyvos 82/714/EEB, nustatančios techninius reikalavimus vidaus vandenų kelių laivams (5), 17 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad valstybės narės gali bet kuriuo metu tikrinti, ar laive yra pagal šios direktyvos sąlygas galiojantis sertifikatas. |
2 skirsnis
Reglamentai
a) |
1992 m. kovo 16 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 684/92 dėl bendrųjų tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais taisyklių (6) 14 ir 15 straipsniai, kurie leidžia bet kuriam įgaliotam tikrinančiam pareigūnui tikrinti ir kontroliuoti važiavimo bilietą, leidimą ar kontrolės dokumentą, numatytus šiame reglamente; |
b) |
2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (7) 18 straipsnis, kuris valstybėms narėms suteikia teisę patvirtinti priemones, apimančias, inter alia, kontrolės sistemos, kuria siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento nuostatų, organizavimą, jos tvarką bei priemones; |
c) |
1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (8) 19 straipsnis, kuris valstybėms narėms suteikia teisę imtis priemonių, apimančių, inter alia, patikrinimų dėl įrangos atitikties šio reglamento nuostatoms tvarkos organizavimą ir jų atlikimo priemones; |
d) |
1992 m. kovo 26 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 881/92 dėl patekimo į rinką vežant krovinius Bendrijos keliais į valstybės narės teritoriją ar iš jos arba kertant vienos ar kelių valstybių narių teritorijas (9) 5 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad patvirtinta Bendrijos leidimo originalo kopija laikoma transporto priemonėje ir ją privaloma pateikti paprašius įgaliotam inspektoriui. |
2 DALIS
NACIONALINĖS TEISĖS AKTAI
a) |
Asmenų, vairuojančių transporto priemones, skirtas kroviniams ir žmonėms vežti, vairuotojo pažymėjimų kontrolė |
b) |
Transporto priemonių, skirtų pavojingiems kroviniams vežti, kontrolė, visų pirma:
|
c) |
Transporto priemonių, skirtų vežti greitai gendančius maisto produktus, kontrolė, visų pirma:
|
(1) OL L 235, 1996 9 17, p. 59.
(4) OL L 21, 1976 1 29, p. 10.
(5) OL L 301, 1982 10 28, p. 1.
(7) OL L 102, 2006 4 11, p. 1.
II PRIEDAS
PANAIKINAMAS REGLAMENTAS SU PAKEITIMU
(Nurodytas 5 straipsnyje)
Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4060/89 |
|
Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3356/91 |
III PRIEDAS
ATITIKMENŲ LENTELĖ
Reglamentas (EEB) Nr. 4060/89 |
Šis reglamentas |
1 straipsnis |
1 straipsnis |
2 straipsnis |
2 straipsnis |
3 straipsnis |
3 straipsnis |
3a straipsnis |
4 straipsnis |
4 straipsnis |
6 straipsnis |
— |
5 straipsnis |
Priedo 1 dalis, direktyvos a) |
I priedo 1 dalies 1 skirsnio a punktas |
Priedo 1 dalis, direktyvos b) |
I priedo 1 dalies 1 skirsnio b punktas |
Priedo 1 dalis, direktyvos c) |
I priedo 1 dalies 1 skirsnio c punktas |
Priedo 1 dalis, direktyvos d) |
— |
Priedo 1 dalis, direktyvos e) |
I priedo 1 dalies 1 skirsnio d punktas |
Priedo 1 dalis, direktyvos f) |
I priedo 1 dalies 1 skirsnio e punktas |
Priedo 1 dalis, reglamentai a) |
I priedo 1 dalies 2 skirsnio a punktas |
Priedo 1 dalis, reglamentai b) |
— |
Priedo 1 dalis, reglamentai c) |
— |
Priedo 1 dalis, reglamentai d) |
I priedo 1 dalies 2 skirsnio b punktas |
Priedo 1 dalis, reglamentai e) |
I priedo 1 dalies 2 skirsnio c punktas |
Priedo 1 dalis, reglamentai f) |
I priedo 1 dalies 2 skirsnio d punktas |
Priedo 2 dalis |
I priedo 2 dalis |
— |
II priedas |
— |
III priedas |
14.11.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 304/70 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB, EURATOMAS) Nr. 1101/2008
2008 m. spalio 22 d.
dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai
(Kodifikuota redakcija)
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 285 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 187 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (1),
kadangi:
(1) |
1990 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EEB) Nr. 1588/90 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai (2) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (3). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas. |
(2) |
Kad Komisija galėtų vykdyti pagal sutartis jai patikėtas pareigas, ji privalo gauti visą ir patikimą informaciją. Siekiant efektyvaus valdymo Europos Bendrijų statistikos tarnyba (toliau – Eurostatas) privalo turėti galimybę gauti visą nacionalinę statistinę informaciją, reikalingą parengti Bendrijos statistikai ir atlikti reikiamą analizę. |
(3) |
EB sutarties 10 straipsnis ir Euratomo sutarties 192 straipsnis reikalauja, kad valstybės narės padėtų atlikti Bendrijos uždavinius. Šis įsipareigojimas taip pat apima visos reikiamos informacijos suteikimą. Be to, dėl nesamų konfidencialių statistinių duomenų Eurostatas patiria didelių informacijos nuostolių Bendrijos lygiu, o tai sunkina Bendrijos statistinių duomenų bei analizės parengimą. |
(4) |
Valstybės narės neturi daugiau priežasčių remtis nuostatomis dėl statistinių duomenų konfidencialumo, kadangi nustatyta, jog Eurostatas suteikia tokias pačias duomenų konfidencialumo garantijas, kaip ir nacionaliniai statistikos institutai. Šios garantijos jau yra tam tikru lygiu įtvirtintos Bendrijos sutartyse, būtent EB sutarties 287 straipsnyje ir Euratomo sutarties 194 straipsnio 1 dalyje, taip pat 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatančio Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams taikomas specialias priemones (4), 17 straipsnyje, ir gali būti paremtos deramomis šiame reglamente numatytomis priemonėmis. |
(5) |
Bet koks šiuo reglamentu saugomo statistinių duomenų konfidencialumo pažeidimas turėtų būti veiksmingai nagrinėjamas neatsižvelgiant į tai, kas galėtų būti pažeidėjas. |
(6) |
Už bet kokį taisyklių, privalomų Eurostate dirbantiems pareigūnams ir kitiems tarnautojams, pažeidimą, padarytą tyčia ar dėl neatsargumo, jiems gali būti taikomos drausminės sankcijos ir prireikus baudžiamosios sankcijos už profesinės paslapties atskleidimą remiantis bendromis Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 12 ir 18 straipsnių nuostatomis. |
(7) |
Šis reglamentas taikomas tik perduodant Eurostatui tuos statistinius duomenis, kurie nacionalinių statistikos institutų kompetencijos srityse yra laikomi konfidencialiais, ir jis neturi įtakos specialioms nacionalinėms ar Bendrijos nuostatoms, susijusioms su kito pobūdžio informacijos perdavimu Komisijai. |
(8) |
Šis reglamentas turi būti priimtas nepažeidžiant EB sutarties 296 straipsnio 1 dalies a punkto, pagal kurį jokia valstybė narė neprivalo teikti informacijos, kurios atskleidimą ji laiko prieštaraujančiu esminiams savo saugumo interesams. |
(9) |
Šio reglamento nuostatų, o ypač tų, kurios skirtos užtikrinti Eurostatui perduodamų konfidencialių statistinių duomenų apsaugą, įgyvendinimas pareikalaus žmogiškųjų, techninių ir finansinių išteklių. |
(10) |
Šiam reglamentui būtinos įgyvendinti priemonės turėtų būti priimtos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5), |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Šio reglamento paskirtis:
a) |
įgalioti nacionalines institucijas perduoti konfidencialius statistinius duomenis Europos Bendrijų statistikos tarnybai (toliau – Eurostatas); |
b) |
suteikti garantiją, kad Komisija imsis visų reikiamų priemonių užtikrinti perduodamų duomenų konfidencialumą. |
2. Šis reglamentas taikomas tik konfidencialiems statistiniams duomenims. Jis neturi įtakos specialioms, Bendrijos ar nacionalinėms nuostatoms, užtikrinančioms kitokį nei statistinių duomenų konfidencialumą.
2 straipsnis
Šiame reglamente vartojamos sąvokos apibrėžiamos taip:
a) |
konfidencialūs statistiniai duomenys – tai duomenys, apibrėžti 1997 m. vasario 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos (6) 13 straipsnyje; |
b) |
nacionalinės institucijos – tai nacionaliniai statistikos institutai ir kitos nacionalinės įstaigos, atsakingos už statistinių duomenų Bendrijoms rinkimą ir panaudojimą; |
c) |
informacija apie privatų fizinių asmenų gyvenimą – tai informacija apie privatų ir šeimyninį fizinių asmenų gyvenimą, kaip tai apibrėžia nacionaliniai teisės aktai ar įvairiose valstybėse narėse nusistovėjusi tvarka; |
d) |
naudojimas statistikos reikmėms – tai naudojimas išimtinai statistinių lentelių sudarymui ar statistinės ekonominės analizės atlikimui; statistiniai duomenys negali būti naudojami administraciniais, teisiniais ar mokesčių tikslais arba tiriamiems statistiniams vienetams patikrinti; |
e) |
statistinis vienetas – tai pagrindinis vienetas, apie kurį statistiniai duomenys perduodami Eurostatui; |
f) |
tiesioginė identifikacija – tai statistinio vieneto identifikavimas pagal jo vardą ir pavardę arba pavadinimą bei adresą arba pagal oficialiai paskirtą ir paskelbtą identifikacijos numerį; |
g) |
netiesioginė identifikacija – tai galimybė nustatyti statistinio vieneto tapatybę kitaip nei pagal f punkte nurodytą informaciją; |
h) |
Eurostato pareigūnai – tai Bendrijų pareigūnai, kaip apibrėžta Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų 1 straipsnyje, kurie dirba Eurostate; |
i) |
kitas Eurostato personalas – tai Bendrijų tarnautojai, kaip apibrėžta Europos Bendrijų kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 - 5 straipsniuose, kurie dirba Eurostate; |
j) |
platinimas – tai duomenų pateikimas bet kokia forma – leidiniuose, kai suteikiama galimybė naudotis duomenų bazėmis, mikrokortomis, telefonu teikiama informacija ir pan. |
3 straipsnis
1. Nacionalinės institucijos įgaliojamos perduoti konfidencialius statistinius duomenis Eurostatui.
2. Nacionalinės statistinių duomenų konfidencialumo taisyklės negali būti taikomos norint neleisti perduoti konfidencialius statistinius duomenis Eurostatui, jeigu Bendrijos teisės aktas, reglamentuojantis Bendrijos statistiką, numato tokių duomenų perdavimą.
3. Konfidencialių statistinių duomenų perdavimas Eurostatui, kaip apibrėžta 2 dalyje, turi būti atliekamas taip, kad statistinių vienetų nebūtų galima tiesiogiai identifikuoti. Tai nedraudžia taikyti griežtesnių duomenų perdavimo taisyklių remiantis valstybių narių teisės aktais.
4. Nacionalinės institucijos nėra įpareigotos perduoti Eurostatui informaciją apie privatų fizinių asmenų gyvenimą, jeigu dėl perduodamos informacijos tie asmenys gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai identifikuoti.
4 straipsnis
1. Komisija imasi visų būtinų reguliavimo, administracinių, techninių ir organizacinių priemonių, kad užtikrintų kompetentingų valstybių narių departamentų Eurostatui perduodamų statistinių duomenų konfidencialumą, kaip tai yra numatyta 3 straipsnyje.
2. Komisija nustato konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Eurostatui tvarką ir tokių duomenų apsaugos principus laikantis 7 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.
5 straipsnis
1. Komisija paveda Eurostato generaliniam direktoriui užtikrinti valstybių narių nacionalinių departamentų Eurostatui perduodamų duomenų konfidencialumą. Pasikonsultavusi su 7 straipsnio 1 dalyje nurodytu Komitetu, ji nustato vidinę Eurostato organizacinę tvarką, kad būtų užtikrinta tokia apsauga.
2. Konfidencialūs Eurostatui perduodami statistiniai duomenys prieinami tik Eurostato pareigūnams, kurie juos gali naudoti tik statistikos tikslais.
3. Tačiau Komisija ypatingais atvejais ir tik statistikos tikslais gali suteikti teisę naudotis konfidencialiais statistiniais duomenimis ir kitiems Eurostato darbuotojams bei kitiems fiziniams asmenims, dirbantiems Eurostato patalpose pagal sutartį. Tokią naudojimosi tvarką nustato Komisija, laikydamasi 7 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.
4. Konfidencialūs Eurostato turimi statistiniai duomenys gali būti platinami tik kartu su kitais duomenimis tokia forma, kuri užtikrintų, kad statistinių vienetų nebus galima identifikuoti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai.
5. Eurostato pareigūnai ir kiti darbuotojai bei kiti fiziniai asmenys, dirbantys Eurostato patalpose pagal sutartį, negali naudoti ar platinti šių duomenų kitais negu šiame reglamente numatytais tikslais. Šis draudimas galioja ir tada, kai darbuotojas perkeliamas į kitas pareigas, nutraukiama jo darbo sutartis ar jis išeina į pensiją.
6. 1–5 dalyse nurodytos apsaugos priemonės taikomos:
a) |
visiems konfidencialiems statistiniams duomenims, kurie perduodami Eurostatui remiantis Bendrijos teisės aktu, reglamentuojančiu Bendrijos statistiką; |
b) |
visiems konfidencialiems statistiniams duomenims, kuriuos valstybės narės savanoriškai perduoda Eurostatui. |
6 straipsnis
Valstybės narės iki 1992 m. sausio 1 d. imasi tinkamų priemonių, kurios ribotų bet kokius įsipareigojimo išlaikyti pagal 3 straipsnį perduodamų konfidencialių statistinių duomenų slaptumą pažeidimus. Šios priemonės yra susijusios bent jau su pažeidimais, kuriuos tam tikros valstybės narės teritorijoje padarė Eurostato pareigūnai ar kiti darbuotojai arba kiti fiziniai asmenys, dirbantys Eurostato patalpose pagal sutartį.
Valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją apie priemones, kurių buvo imtasi. Komisija perduoda šią informaciją kitoms valstybės narėms.
7 straipsnis
1. Komisijai padeda Statistikos konfidencialumo komitetas, toliau – Komitetas.
2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.
Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas yra trys mėnesiai.
8 straipsnis
Komitetas nagrinėja su šio reglamento taikymu susijusius klausimus, kuriuos savo iniciatyva arba valstybės narės atstovo prašymu pateikia Komiteto pirmininkas.
9 straipsnis
Reglamentas (Euratomas, EEB) Nr. 1588/90, iš dalies pakeistas I priede nurodytais reglamentais, yra panaikinamas.
Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą, ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikties lentelę.
10 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2008 m. spalio 22 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
H.-G. PÖTTERING
Tarybos vardu
Pirmininkas
J.-P. JOUYET
(1) 2006 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 317 E, 2006 12 23, p. 600) ir 2008 m. rugsėjo 25 d. Tarybos sprendimas.
(2) OL L 151, 1990 6 15, p. 1.
(3) Žr. I priedą.
(5) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
I PRIEDAS
Panaikinamas reglamentas su vėlesniais pakeitimais
Tarybos reglamentas (Euratomas, EEB) Nr. 1588/90 |
|
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 322/97 |
Tik 21 straipsnio 2 dalis |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1882/2003 |
Tik II priedo 4 punktas |
II PRIEDAS
ATITIKTIES LENTELĖ
Reglamentas (Euratomas, EEB) Nr. 1588/90 |
Šis reglamentas |
1 straipsnio 1 dalies pirma ir antra įtraukos |
1 straipsnio 1 dalies a ir b punktai |
1 straipsnio 2 dalis |
1 straipsnio 2 dalis |
2 straipsnio 1–10 punktai |
2 straipsnio a–j punktai |
3 straipsnio 1 dalis |
3 straipsnio 1 dalis |
3 straipsnio 2 dalis |
3 straipsnio 2 dalis |
3 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa |
— |
3 straipsnio 3 dalies antra pastraipa |
3 straipsnio 3 dalis |
3 straipsnio 4 dalis |
3 straipsnio 4 dalis |
4 straipsnio 1 dalis |
4 straipsnio 1 dalis |
4 straipsnio 2 dalis |
5 straipsnio 6 dalis |
4 straipsnio 3 dalis |
4 straipsnio 2 dalis |
5 straipsnio 1–5 dalys |
5 straipsnio 1–5 dalys |
6 straipsnis |
6 straipsnis |
7 straipsnio 1 ir 2 dalys |
7 straipsnio 1 ir 2 dalys |
7 straipsnio 3 dalis |
— |
8 straipsnis |
8 straipsnis |
— |
9 straipsnis |
9 straipsnis |
10 straipsnis |
— |
I priedas |
— |
II priedas |
14.11.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 304/75 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1102/2008
2008 m. spalio 22 d.
dėl metalinio gyvsidabrio ir tam tikrų gyvsidabrio junginių ir mišinių eksporto uždraudimo bei metalinio gyvsidabrio saugaus saugojimo
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį ir 133 straipsnį, kartu su šio reglamento 1 straipsniu,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
Pripažįstama, kad gyvsidabrio išleidimas kelia grėsmę visame pasaulyje, todėl reikia imtis veiksmų vietiniu, regioniniu, nacionaliniu ir pasauliniu lygiu. |
(2) |
Pagal Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Bendrijos strategija dėl gyvsidabrio“, 2005 m. birželio 24 d. Tarybos išvadas ir Europos Parlamento 2006 m. kovo 14 d. rezoliuciją (3) dėl šios strategijos būtina sumažinti gyvsidabrio poveikio riziką žmonėms ir aplinkai. |
(3) |
Priemonės, kurių buvo imtasi Bendrijos lygiu, turi būti laikomos pastangų visame pasaulyje sumažinti gyvsidabrio poveikio riziką dalimi, visų pirma vykdant Gyvsidabrio programą pagal Jungtinių Tautų aplinkos programą. |
(4) |
Dėl gyvsidabrio kasyklų uždarymo Bendrijoje kyla aplinkos ir socialinės problemos. Padedant nukentėjusiems regionams rasti gyvybingus sprendimus vietos aplinkos, užimtumo ir ekonominės veiklos srityse, reikėtų toliau remti projektus ir kitas iniciatyvas taikant turimą finansavimo mechanizmą. |
(5) |
Metalinio gyvsidabrio, gyvsidabrio rūdos, gyvsidabrio (I) chlorido, gyvsidabrio (II) oksido, ir metalinio gyvsidabrio mišinių su kitoms medžiagomis, įskaitant gyvsidabrio lydinius, kuriuose gyvsidabrio koncentracija sudaro ne mažiau kaip 95 % pagal masę, eksportas iš Bendrijos turėtų būti uždraustas siekiant gerokai sumažinti pasaulinę gyvsidabrio pasiūlą. |
(6) |
Dėl eksporto uždraudimo Bendrijoje susidarys didelis gyvsidabrio perteklius, kurio pakartotiniam pateikimui į rinką reikėtų užkirsti kelią. Todėl reikėtų užtikrinti saugų šio gyvsidabrio saugojimą Bendrijoje. |
(7) |
Siekiant numatyti atliekomis laikomo metalinio gyvsidabrio saugaus saugojimo galimybes, tikslinga taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas nuo 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (4) 5 straipsnio 3 dalies a punkto tam tikrų rūšių sąvartynams ir paskelbti, kad 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimo 2003/33/EB, kuriuo pagal Direktyvos 1999/31/EB (5) 16 straipsnį ir II priedą nustatomi atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijai ir tvarka, priedo 2.4 skirsnyje numatyti kriterijai netaikomi metalinio gyvsidabrio laikinam saugojimui su surinkimo galimybe ilgiau kaip vienerius metus šiam tikslui skirtuose ir atitinkamai įrengtuose antžeminiuose įrenginiuose. |
(8) |
Kitos Direktyvos 1999/31/EB nuostatos turėtų būti taikomos visiems atliekomis laikomo gyvsidabrio saugojimo įrenginiams. Tai apima ir šios direktyvos 8 straipsnio a dalies iv punkte nurodytą reikalavimą, pagal kurį pareiškėjas turi pateikti pakankamą finansinę ar kurią nors kitą lygiavertę garantiją, kad užtikrintų, jog bus įvykdyti išduoto leidimo įpareigojimai (įskaitant vėlesnės priežiūros nuostatas) ir kad bus laikomasi uždarymo tvarkos. Be to, šiems saugojimo įrenginiams taikoma 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (6). |
(9) |
Metalinio gyvsidabrio laikinam saugojimui ilgiau kaip vienerius metus šiam tikslui skirtuose ir atitinkamai įrengtuose antžeminiuose įrenginiuose turėtų būti taikoma 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (7). |
(10) |
Šis reglamentas neturėtų daryti įtakos 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (8). Tačiau siekiant sudaryti sąlygas tinkamam metalinio gyvsidabrio šalinimui Bendrijoje, paskirties ir išsiuntimo kompetentingos institucijos skatinamos nereikšti prieštaravimų dėl atliekomis laikomo metalinio gyvsidabrio vežimo remiantis to reglamento 11 straipsnio 1 dalies a punktu. Pažymėtina, kad pagal to reglamento 11 straipsnio 3 dalį, tais atvejais, kai išsiuntimo valstybėje narėje per metus susidaro toks mažas bendras pavojingų atliekų kiekis, kad toje valstybėje narėje statyti naujus specializuotus atliekų šalinimo įrenginius būtų neekonomiška, 11 straipsnio 1 dalies a punktas netaikomas. |
(11) |
Siekiant užtikrinti saugojimą, kuris būtų saugus žmonių sveikatai ir aplinkai, pagal Sprendimą 2003/33/EB reikalaujamas atlikti požeminių saugyklų saugumo įvertinimas turėtų būti papildomas specialiais reikalavimais ir taip pat turėtų būti taikomas nepožeminiam saugojimui. Kol nebus priimti specialūs reikalavimai ir priėmimo kriterijai, neturėtų būti leidžiama jokia galutinio šalinimo operacija. Saugojimo druskos kasyklose ar giliai po žeme esančiose kietose uolienose, pritaikytose metalinio gyvsidabrio šalinimui, sąlygos turėtų visų pirma atitikti šiuos principus: požeminio vandens apsauga nuo gyvsidabrio, gyvsidabrio garų išmetimo prevencija, nepralaidumas aplinkos dujoms ir skysčiams bei – nuolatinio saugojimo atveju – sandarus atliekų izoliavimas kasyklų deformavimosi proceso pabaigoje. Šie kriterijai turėtų būti įtraukti į Direktyvos 1999/31/EB priedus, kai jie bus iš dalies keičiami šio reglamento tikslais. |
(12) |
Antžeminiam saugojimui taikomi reikalavimai turėtų visų pirma atitikti šiuos principus: saugojimo proceso grąžos, gyvsidabrio apsaugos nuo atmosferinio vandens, dirvožemio nepralaidumo ir gyvsidabrio garų išmetimo prevencijos. Šie kriterijai turėtų būti įtraukti į Direktyvos 1999/31/EB priedus, juos iš dalies keičiant šio reglamento tikslais. Metalinio gyvsidabrio antžeminis saugojimas turėtų būti laikomas laikinu sprendimu. |
(13) |
Chloro ir šarmų pramonė turėtų pateikti Komisijai ir atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms visus reikalingus duomenis apie gyvsidabrio elementų naudojimo nutraukimą savo gamyklose, kad padėtų įgyvendinti šį reglamentą. Pramonės šakos, kurios gyvsidabrį gauna valydamos gamtines dujas arba kaip šalutinį spalvotųjų metalų kasybos ir lydymo operacijų produktą, taip pat turėtų teikti atitinkamus duomenis Komisijai ir atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Komisija šią informaciją turėtų skelbti viešai. |
(14) |
Valstybės narės turėtų pateikti informaciją apie saugojimo patalpoms išduotus leidimus, taip pat apie šio reglamento taikymą ir poveikį rinkai, kad būtų galima laiku jį įvertinti. Importuotojai, eksportuotojai ir operatoriai turėtų teikti informaciją apie metalinio gyvsidabrio, gyvsidabrio rūdos, gyvsidabrio (I) chlorido, gyvsidabrio (II) oksido, ir metalinio gyvsidabrio mišinių su kitoms medžiagomis, įskaitant gyvsidabrio lydinius, kuriuose gyvsidabrio koncentracija sudaro ne mažiau kaip 95 % pagal masę, gabenimą ir naudojimą. |
(15) |
Valstybės narės turėtų numatyti fiziniams bei juridiniams asmenims už šio reglamento nuostatų pažeidimus skiriamas sankcijas. Šios sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. |
(16) |
Tikslinga surengti informacijos mainus su atitinkamomis suinteresuotomis šalimis siekiant įvertinti galimą papildomų priemonių, susijusių su gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių bei produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, eksportu, importu ir saugojimu, poreikį, nedarant poveikio EB sutarties konkurencijos taisyklėms, ypač jos 81 straipsniui. |
(17) |
Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti techninės pagalbos, ypač pagalbos, kuri padėtų pereiti prie alternatyvių technologijų, kai nenaudojamas gyvsidabris, ir palaipsniui nutraukti gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių naudojimą ir išmetimą, teikimą besivystančioms šalims ir pereinamosios ekonomikos šalims. |
(18) |
Toliau vykdomi moksliniai tyrimai gyvsidabrio saugaus šalinimo srityje, įskaitant tyrimus, susijusius su įvairiais gyvsidabrio stabilizavimo metodais ar kitais jo imobilizavimo būdais. Šių mokslinių tyrimų peržiūrą Komisija turėtų laikyti prioritetu ir kuo skubiau pateikti ataskaitą. Ši informacija yra svarbi suteikiant tvirtą pagrindą reglamento peržiūrai, kad būtų pasiektas jo tikslas. |
(19) |
Komisija turėtų atsižvelgti į šią informaciją pateikdama įvertinimo ataskaitą, kad nustatytų galimą poreikį iš dalies pakeisti šį reglamentą. |
(20) |
Komisija taip pat turėtų stebėti tarptautinius su gyvsidabrio pasiūla ir paklausa susijusius įvykius, visų pirma daugiašales derybas, ir pranešti apie juos, kad būtų galima įvertinti bendro požiūrio nuoseklumą. |
(21) |
Šiam reglamentui taikyti būtinos priemonės, susijusios su metalinio gyvsidabrio laikinu saugojimu tam tikruose šiame reglamente nurodytuose įrenginiuose, turėtų būti patvirtintos pagal Direktyvą 1999/31/EB atsižvelgiant į tiesioginį šio reglamento ir tos direktyvos ryšį. |
(22) |
Kadangi šio reglamento tikslo, – sumažinti gyvsidabrio poveikį taikant eksporto draudimą ir saugojimo įpareigojimą, - valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl poveikio prekių judėjimui ir vidaus rinkos funkcionavimui bei taršos gyvsidabriu tarpvalstybinio pobūdžio šio tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Nuo 2011 m. kovo 15 d. uždraudžiamas metalinio gyvsidabrio (Hg, CAS RN 7439-97-6), gyvsidabrio rūdos, gyvsidabrio (I) chlorido (Hg2Cl2, CAS RN 10112-91-1), gyvsidabrio (II) oksido (HgO, CAS RN 21908-53-2) ir metalinio gyvsidabrio mišinių su kitoms medžiagomis, įskaitant gyvsidabrio lydinius, kuriuose gyvsidabrio koncentracija sudaro ne mažiau kaip 95 % pagal masę, eksportas iš Bendrijos.
2. Draudimas netaikomas pirmoje dalyje nurodytų junginių eksportui tyrimų ir taikomosios veiklos, medicinos ar analizės tikslais.
3. Nuo 2011 m. kovo 15 d. draudžiama maišyti metalinį gyvsidabrį su kitomis medžiagomis vien tik eksporto tikslais.
2 straipsnis
Nuo 2011 m. kovo 15 d. toliau nurodytas gyvsidabris laikomas atliekomis ir pagal 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/12/EB dėl atliekų (9) šalinamas žmonių sveikatai ir aplinkai saugiu būdu:
a) |
metalinis gyvsidabris, kuris nebenaudojamas chloro-šarmų pramonėje; |
b) |
valant gamtines dujas gautas metalinis gyvsidabris; |
c) |
vykdant spalvotųjų metalų kasybos bei lydymo operacijas gautas metalinis gyvsidabris; ir |
d) |
po 2011 m. kovo 15 d. Bendrijoje iš gyvsidabrio rūdos gautas metalinis gyvsidabris. |
3 straipsnis
1. Nukrypstant nuo Direktyvos 1999/31/EB 5 straipsnio 3 dalies a punkto, atliekomis laikomas metalinis gyvsidabris tinkamose talpyklose gali būti:
a) |
laikinai saugomas ilgiau kaip vienerius metus ar nuolat saugomas (šalinimo operacijos atitinkamai D 15 ar D 12, apibrėžtos Direktyvos 2006/12/EB II A priede) druskos kasyklose, pritaikytose metalinio gyvsidabrio šalinimui, arba giliai po žeme esančiose kietose uolienose, kuriose užtikrinamas lygiavertis, lyginant su druskos kasyklomis, saugos ir sandarumo lygis; arba |
b) |
laikinai saugomas (šalinimo operacija D 15, apibrėžta Direktyvos 2006/12/EB II A priede) ilgiau kaip vienerius metus antžeminiuose įrenginiuose, kurie skirti laikinai saugoti metalinį gyvsidabrį ir yra atitinkamai įrengti, netaikant Sprendimo 2003/33/EB priedo 2.4 punkte nustatytų kriterijų. |
a ir b punktams taikomos kitos Direktyvos 1999/31/EB ir Sprendimo 2003/33/EB nuostatos.
2. Šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų saugojimo vietų atvejais taikoma Direktyva 96/82/EB.
4 straipsnis
1. Pagal Sprendimą 2003/33/EB atliktinas saugos įvertinimas, susijęs su metalinio gyvsidabrio šalinimu pagal šio reglamento 3 straipsnį, užtikrina, kad būtų apimama ypatinga rizika, kylanti dėl metalinio gyvsidabrio ir jo talpyklos pobūdžio bei dėl juose vykstančių ilgalaikių procesų.
2. Į Direktyvos 1999/31/EB 8 ir 9 straipsniuose nurodytą leidimą, išduodamą šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytiems įrenginiams, įtraukiami reikalavimai dėl reguliaraus vizualinio konteinerių patikrinimo ir atitinkamos garų aptikimo įrangos įrengimo bet kokiam nuotėkiui aptikti.
3. 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytiems įrenginiams skirti reikalavimai bei metalinio gyvsidabrio priėmimo kriterijai, kuriais iš dalies keičiami Direktyvos 1999/31/EB I, II ir III priedai, patvirtinami tos direktyvos 16 straipsnyje nurodyta tvarka. Komisija pateikia reikiamą pasiūlymą kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2010 m. sausio 1 d., atsižvelgdama į keitimosi informacija rezultatus pagal 8 straipsnio 1 dalį ir į tyrimų dėl saugaus atliekų šalinimo būdų ataskaitą pagal 8 straipsnio 2 dalį.
Bet kuri galutinio šalinimo operacija (šalinimo operacija D 12, apibrėžta Direktyvos 2006/12/EB II A priede), susijusi su metaliniu gyvsidabriu, leidžiama tik nuo tos dienos, kai priimamas Direktyvos 1999/31/EB I, II ir III priedų pakeitimas.
5 straipsnis
1. Valstybės narės pateikia Komisijai visų leidimų, išduotų įrenginiams, skirtiems laikinai ar nuolat saugoti (šalinimo operacijos atitinkamai D 15 ar D 12, apibrėžtos Direktyvos 2006/12/EB II A priede)metalinį gyvsidabrį, kopijas ir atitinkamus saugos įvertinimus pagal šio reglamento 4 straipsnio 1 dalį.
2. Ne vėliau kaip 2012 m. liepos 1 d. valstybės narės informuoja Komisiją apie šio reglamento taikymą ir poveikį rinkai savo teritorijoje. Komisijai paprašius valstybės narės pateikia tą informaciją anksčiau nei tą dieną.
3. Importuotojai, eksportuotojai ir 2 straipsnyje nurodytos veiklos vykdytojai ne vėliau kaip 2012 m. liepos 1 d. atitinkamai atsiunčia Komisijai bei kompetentingoms institucijoms šią informaciją:
a) |
į Bendriją įvežamo metalinio gyvsidabrio kiekis, kainos, kilmės šalis ir paskirties šalis bei numatomas panaudojimas; |
b) |
metalinio gyvsidabrio, kuris laikomas atliekomis ir kuriuo prekiaujama tarpvalstybiniu lygiu Bendrijoje, kiekis, kilmės šalis ir paskirties šalis. |
6 straipsnis
1. Atitinkamos chloro ir šarmų pramonės įmonės Komisijai ir atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms siunčia šiuos duomenis apie gyvsidabrio naudojimo nutraukimą per atitinkamus metus:
a) |
kuo tikslesnį bendrą šarminėse baterijose tebenaudojamo gyvsidabrio kiekį; |
b) |
bendrą įrenginiuose saugomo gyvsidabrio kiekį; |
c) |
į atskirus laikino ar nuolatinio saugojimo įrenginius išvežtų gyvsidabrio atliekų kiekį, šių įrenginių vietą ir kontaktinę informaciją. |
2. Atitinkamos pramonės šakų, kurios gyvsidabrį gauna valant gamtines dujas arba kaip šalutinį spalvotųjų metalų kasybos ir lydymo operacijų produktą, įmonės Komisijai ir atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms siunčia šiuos duomenis apie per atitinkamus metus gautą gyvsidabrį:
a) |
gauto gyvsidabrio kiekį; |
b) |
į atskirus laikino ar nuolatinio saugojimo įrenginius išvežto gyvsidabrio kiekį, šių įrenginių vietą ir kontaktinę informaciją. |
3. Atitinkamos įmonės 1 ir 2 dalyse nurodytus duomenis pirmą kartą pateikia ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 4 d., o vėliau kiekvienais metais ne vėliau kaip gegužės 31 d.
4. Komisija 3 dalyje nurodytą informaciją viešai paskelbia vadovaudamasi 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (10).
7 straipsnis
Valstybės narės nustato sankcijų už šio reglamento nuostatų pažeidimus taikymo taisykles ir imasi visų priemonių, kurios būtinos jų taikymui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės praneša Komisijai apie tokias nuostatas ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 4 d. ir nedelsdamos jai praneša apie bet kokius vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.
8 straipsnis
1. Komisija ne vėliau kaip 2010 m. sausio 1 d. suorganizuoja keitimąsi informacija tarp valstybių narių bei atitinkamų suinteresuotų šalių. Keičiantis šia informacija visų pirma tiriamas poreikis:
a) |
taikyti eksporto uždraudimą ir kitiems gyvsidabrio junginiams, mišiniams, kuriuose yra mažiau gyvsidabrio, bei gyvsidabrio turintiems produktams, ypač termometrams, barometrams ir sfigmomanometrams; |
b) |
taikyti importo uždraudimą metaliniam gyvsidabriui, gyvsidabrio junginiams bei gyvsidabrio turintiems produktams; |
c) |
taikyti saugojimo įpareigojimą ir metaliniam gyvsidabriui iš kitų šaltinių; |
d) |
nustatyti metalinio gyvsidabrio laikino saugojimo terminus. |
Šie informacijos mainai taip pat apima tyrimus dėl saugaus atliekų šalinimo būdų.
Kai yra naujos svarbios informacijos, Komisija toliau rengia informacijos mainus.
2. Komisija nuolat peržiūri vykdomus mokslinius tyrimus dėl saugaus atliekų šalinimo būdų, įskaitant metalinio gyvsidabrio kietinimą. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateiks pranešimą ne vėliau kaip 2010 m. sausio 1 d. Remdamasi šiuo pranešimu Komisija prireikus kuo skubiau pateikia pasiūlymą dėl šio reglamento peržiūros, bet ne vėliau kaip 2013 m. kovo 15 d.
3. Komisija įvertina šio reglamento taikymą Bendrijoje ir jo poveikį rinkai, atsižvelgdama į 1 ir 2 dalyse bei 5 ir 6 straipsniuose nurodytą informaciją.
4. Komisija kuo skubiau, bet ne vėliau kaip 2013 m. kovo 15 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, prireikus kartu su pasiūlymu dėl šio reglamento peržiūros, kuriame atsispindėtų ir būtų įvertinti 1 dalyje nurodyto keitimosi informacija ir 3 dalyje nurodyto įvertinimo rezultatai, bei 2 dalyje nurodytą ataskaitą.
5. Iki 2010 liepos 1 d. Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie pažangą daugiašalėje veikloje ir derybose dėl gyvsidabrio, visų pirma įvertindama šiame reglamente nurodytų priemonių tvarkaraščio ir taikymo srities suderinamumą su tarptautiniais pokyčiais.
9 straipsnis
Valstybės narės iki 2011 m. kovo 15 d. gali taikyti metalinio gyvsidabrio, gyvsidabrio rūdos, gyvsidabrio (I) chlorido, gyvsidabrio (II) oksido, ir metalinio gyvsidabrio mišinių su kitoms medžiagomis, įskaitant gyvsidabrio lydinius, kuriuose gyvsidabrio koncentracija sudaro ne mažiau kaip 95 % pagal masę, eksportą ribojančias nacionalines priemones, kurios pagal Bendrijos teisės aktus buvo priimtos iki 2008 m. spalio 22 d.
10 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2008 m. spalio 22 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
H.-G. PÖTTERING
Tarybos vardu
Pirmininkas
J.-P. JOUYET
(1) OL C 168, 2007 7 20, p. 44.
(2) 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 146 E, 2008 6 12, p. 209), 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 52 E, 2008 2 26, p. 1) ir 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2008 m. rugsėjo 25 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL C 291 E, 2006 11 30, p. 128.
(4) OL L 182, 1999 7 16, p. 1.
(5) OL L 11, 2003 1 16, 1. p. 27.
(6) OL L 143, 2004 4 30, p. 56.
(7) OL L 10, 1997 1 14, p. 13.
(8) OL L 190, 2006 7 12, p. 1.
(9) OL L 114, 2006 4 27, p. 9.
(10) OL L 264, 2006 9 25, p. 13.
14.11.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 304/80 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1103/2008
2008 m. spalio 22 d.
dėl kai kurių teisės aktų, kuriems taikoma Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB
Suderinimas su reguliavimo procedūra su tikrinimu
Trečioji dalis
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 61 straipsnio c punktą, 63 straipsnio pirmos pastraipos 1 punkto a papunktį ir 67 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę (2),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),
kadangi:
(1) |
1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas 1999/468/EB, nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4), iš dalies pakeistas Komisijos sprendimu 2006/512/EB (5), kuriuo įvesta reguliavimo procedūra su tikrinimu, skirta tvirtinti bendro pobūdžio priemonėms, skirtoms neesminėms pagrindinio teisės akto, priimto laikantis Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos, nuostatoms iš dalies keisti, inter alia, išbraukiant kai kurias tokias nuostatas arba papildant tą teisės aktą naujomis neesminėmis nuostatomis. |
(2) |
Pagal bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą (6) dėl Sprendimo 2006/512/EB norint reguliavimo procedūrą su tikrinimu taikyti jau galiojantiems teisės aktams, priimtiems remiantis Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, šie teisės aktai turi būti patikslinti laikantis taikomų procedūrų. |
(3) |
Remiantis prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridėto protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 3 straipsniu, Jungtinė Karalystė ir Airija, dalyvavusios priimant ir taikant šiuo reglamentu iš dalies keičiamus teisės aktus, dalyvauja priimant bei taikant ir šį reglamentą. |
(4) |
Remiantis prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridėto protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsniu, Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, todėl nėra jo saistoma ir neturi jo taikyti, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Šiame reglamente „valstybė narė“ – visos valstybės narės, išskyrus Daniją.
2 straipsnis
Teisės aktai, kurių sąrašas pateikiamas priede, pagal minėtą priedą suderinami su Sprendimu 1999/468/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB.
3 straipsnis
Nuorodos į priede pateiktų teisės aktų nuostatas laikomos nuorodomis į šias nuostatas, suderintas šiuo reglamentu.
4 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.
Priimta Strasbūre 2008 m. spalio 22 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
H.-G. PÖTTERING
Tarybos vardu
Pirmininkas
J.-P. JOUYET
(1) OL C 224, 2008 8 30, p. 35.
(2) OL C 117, 2008 5 14, p. 1.
(3) 2008 m. birželio 18 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2008 m. rugsėjo 25 d. Tarybos sprendimas.
(4) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(5) OL L 200, 2006 7 22, p. 11.
(6) OL C 255, 2006 10 21, p. 1.
PRIEDAS
1. 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (1)
Dėl Reglamento (EB) Nr. 44/2001: Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai atnaujinti ar patikslinti to reglamento prieduose pateiktas formas. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos neesminėms Reglamento (EB) Nr. 44/2001 nuostatoms iš dalies keisti, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
Todėl Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 iš dalies keičiamas taip:
1. |
74 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Formų, kurių pavyzdžiai pateikti V ir VI prieduose, atnaujinimą arba patikslinimą tvirtina Komisija. Šios priemonės, skirtos neesminėms šio reglamento nuostatoms iš dalies keisti, tvirtinamos pagal 75 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“ |
2. |
75 straipsnis pakeičiamas taip: „75 straipsnis 1. Komisijai padeda komitetas. 2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.“ |
2. 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (2)
Dėl Reglamento (EB) Nr. 1206/2001: Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai atnaujinti ar patikslinti to reglamento priede pateiktas standartines formas. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos neesminėms Reglamento (EB) Nr. 1206/2001 nuostatoms iš dalies keisti, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 iš dalies keičiamas taip:
1. |
19 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Priede pateiktas standartines formas atnaujina ir tikslina Komisija. Šios priemonės, skirtos neesminėms šio reglamento nuostatoms iš dalies keisti, tvirtinamos pagal 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“ |
2. |
20 straipsnis pakeičiamas taip: „20 straipsnis 1. Komisijai padeda komitetas. 2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.“ |
3. 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 343/2003, nustatantis valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus (3)
Dėl Reglamento (EB) Nr. 343/2003: Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai tvirtinti humanitarinės išlygos taikymo sąlygas bei procedūras, taip pat prieglobsčio prašytojų perdavimo kriterijus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos neesminėms Reglamento (EB) Nr. 343/2003 nuostatoms iš dalies keisti, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
Todėl Reglamentas (EB) Nr. 343/2003 iš dalies keičiamas taip:
1. |
15 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip: „5. Šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas ir procedūras, tinkamais atvejais įskaitant taikinimo mechanizmus, skirtus valstybių narių nesutarimams dėl atitinkamų asmenų susijungimo būtinybės arba vietos, kur tai turėtų būti daroma, spręsti, tvirtina Komisija. Šios priemonės, skirtos neesminėms šio reglamento nuostatoms iš dalies keisti, jį papildant, tvirtinamos pagal 27 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“ |
2. |
19 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip: „5. Komisija gali priimti papildomas prieglobsčio prašytojų perdavimo taisykles. Šios priemonės, skirtos neesminėms šio reglamento nuostatoms iš dalies keisti, jį papildant, tvirtinamos pagal 27 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“ |
3. |
20 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Komisija gali priimti papildomas prieglobsčio prašytojų perdavimo taisykles. Šios priemonės, skirtos neesminėms šio reglamento nuostatoms iš dalies keisti, jį papildant, tvirtinamos pagal 27 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“ |
4. |
27 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.“ |
4. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (4)
Dėl Reglamento (EB) Nr. 805/2004: Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai iš dalies keisti to reglamento prieduose pateiktas standartines formas. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos neesminėms Reglamento (EB) Nr. 805/2004 nuostatoms iš dalies keisti, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
Todėl Reglamento (EB) Nr. 805/2004 31 ir 32 straipsniai pakeičiami taip:
„31 straipsnis
Priedų pakeitimai
Prieduose pateiktas standartines formas iš dalies keičia Komisija. Šios priemonės, skirtos neesminėms šio reglamento nuostatoms iš dalies keisti, tvirtinamos pagal 32 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
32 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 44/2001 75 straipsnyje nurodytas komitetas.
2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.“
14.11.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 304/s3 |
PASTABA SKAITYTOJUIInstitucijos nusprendė nedaryti tekstuose nuorodų į juose minimų teisės aktų paskutinius pakeitimus.Jeigu nenurodyta kitaip, čia skelbiamuose tekstuose nurodyti šiuo metu galiojantys teisės aktai.