ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 302

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

51 tomas
2008m. lapkričio 13d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

 

2008 m. lapkričio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1119/2008, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

1

 

 

2008 m. lapkričio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1120/2008, kuriuo nustatomas pagal tarifines kvotas ir susitarimus dėl lengvatinio režimo cukraus sektoriaus produktams importuoti išduodamų licencijų, kurių paraiškos pateiktos nuo 2008 m. lapkričio 3 d. iki 7 d., paskirstymo koeficientas

3

 

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Taryba

 

 

2008/853/EB

 

*

2008 m. spalio 20 d. Tarybos sprendimas dėl Kipro valdžios institucijų teikiamos neatidėliotinos valstybės pagalbos, skirtos 2007–2008 m. sausros padariniams žemės ūkio sektoriuje sumažinti

7

 

 

Komisija

 

 

2008/854/EB

 

*

2008 m. liepos 2 d. Komisijos sprendimas dėl pagalbos schemos 1998 m. regionų įstatymas Nr. 9 – neteisėtas pagalbos N 272/98 taikymas (C 1/04 (ex NN 158/03 ir CP 15/2003)) (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 2997)  ( 1 )

9

 

 

2008/855/EB

 

*

2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos sprendimas dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su klasikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 6349)  ( 1 )

19

 

 

2008/856/EB

 

*

2008 m. lapkričio 6 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą 2002/613/EB dėl oficialiai patvirtintų Kanados ir Jungtinių Valstijų kuilių spermos surinkimo centrų (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 6473)  ( 1 )

26

 

 

2008/857/EB

 

*

2008 m. lapkričio 10 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą 2004/4/EB, leidžiantį valstybėms narėms Egipto atžvilgiu laikinai imtis neatidėliotinų priemonių, apsaugančių nuo Pseudomonas solanacearum (Smith) Smith plitimo (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 6583)

28

 

 

III   Aktai, priimti remiantis ES sutartimi

 

 

AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI

 

*

2008 m. lapkričio 10 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2008/858/BUSP dėl paramos Biologinių ir toksinių ginklų konvencijos (BTWC) įgyvendinimui atsižvelgiant į ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją

29

 

 

 

*

Pastaba skaitytojui (žr. antrajį viršelio puslapį)

s3

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

13.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 302/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1119/2008

2008 m. lapkričio 12 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. lapkričio 13 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 12 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

AL

34,6

MA

55,8

MK

46,2

TR

75,9

ZZ

53,1

0707 00 05

JO

175,9

MA

38,9

TR

90,4

ZZ

101,7

0709 90 70

MA

62,9

TR

112,6

ZZ

87,8

0805 20 10

MA

76,7

ZZ

76,7

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

HR

26,6

MA

75,0

TR

73,6

ZZ

58,4

0805 50 10

MA

60,4

TR

97,0

ZA

87,0

ZZ

81,5

0806 10 10

BR

221,0

TR

117,5

US

272,9

ZA

197,4

ZZ

202,2

0808 10 80

AL

32,1

CA

96,0

CL

64,2

MK

37,6

US

116,4

ZA

85,7

ZZ

72,0

0808 20 50

CN

85,3

ZZ

85,3


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


13.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 302/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1120/2008

2008 m. lapkričio 12 d.

kuriuo nustatomas pagal tarifines kvotas ir susitarimus dėl lengvatinio režimo cukraus sektoriaus produktams importuoti išduodamų licencijų, kurių paraiškos pateiktos nuo 2008 m. lapkričio 3 d. iki 7 d., paskirstymo koeficientas

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 950/2006, nustatantį išsamias tam tikrų tarifinių kvotų ir lengvatinių susitarimų, taikomų cukraus sektoriaus produktų importui ir rafinavimui 2006–2007, 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metais, taikymo taisykles (2), ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Importo licencijų paraiškose, kompetentingoms valdžios institucijoms pateiktose nuo 2008 m. lapkričio 3 d. iki 7 d. pagal Reglamentą (EB) Nr. 950/2006 ir (arba) 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 508/2006 dėl rafinavimo įmonėms skirto žaliavinio cukranendrių cukraus importo į Bulgariją ir Rumuniją 2006–2007, 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metais tarifinių kvotų atidarymo (3), pagal 09.4434 eilės numerį nurodomas kiekis yra lygus arba didesnis nei skirtas kiekis.

(2)

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija turėtų nustatyti paskirstymo koeficientą, leidžiantį proporcingai turimam kiekiui išduoti licencijas ir pranešti valstybėms narėms, kad nustatyta riba pasiekta,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pagal importo licencijų paraiškas, pateiktas nuo 2008 m. lapkričio 3 d. iki 7 d., remiantis Reglamento (EB) Nr. 950/2006 4 straipsnio 2 dalimi ir (arba) Reglamento (EB) Nr. 508/2007 3 straipsniu, licencijos išduodamos šio reglamento priede nurodytam kiekiui.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 12 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 178, 2006 7 1, p. 1.

(3)  OL L 122, 2007 5 11, p. 1.


PRIEDAS

Iš AKR ir Indijos lengvatinėmis sąlygomis įvežamas cukrus

Reglamento (EB) Nr. 950/2006 IV skyrius

2008–2009 prekybos metai

Eilės numeris

Valstybė

Per savaitę nuo 3.11.2008-7.11.2008 patiektina kiekio dalis %

Riba

09.4331

Barbadosas

100

 

09.4332

Belizas

100

 

09.4333

Dramblio Kaulo Krantas

100

 

09.4334

Kongo Respublika

100

 

09.4335

Fidžis

100

 

09.4336

Gajana

100

 

09.4337

Indija

0

Pasiekta

09.4338

Jamaika

100

 

09.4339

Kenija

100

 

09.4340

Madagaskaras

100

 

09.4341

Malavis

100

 

09.4342

Mauricijus

100

 

09.4343

Mozambikas

100

 

09.4344

Sent Kitsas ir Nevis

 

09.4345

Surinamas

 

09.4346

Svazilandas

100

 

09.4347

Tanzanija

100

 

09.4348

Trinidadas ir Tobagas

100

 

09.4349

Uganda

 

09.4350

Zambija

100

 

09.4351

Zimbabvė

100

 


Papildomas cukrus

Reglamento (EB) Nr. 950/2006 V skyrius

2008–2009 prekybos metai

Eilės numeris

Valstybė

Per savaitę nuo 3.11.2008-7.11.2008 patiektina kiekio dalis %

Riba

09.4315

Indija

 

09.4316

AKR protokolą pasirašiusios šalys

 


CXL lengvatinis cukrus

Reglamento (EB) Nr. 950/2006 VI skyrius

2008–2009 prekybos metai

Eilės numeris

Valstybė

Per savaitę nuo 3.11.2008-7.11.2008 patiektina kiekio dalis %

Riba

09.4317

Australija

0

Pasiekta

09.4318

Brazilija

0

Pasiekta

09.4319

Kuba

0

Pasiekta

09.4320

Kitos trečiosios šalys

0

Pasiekta


Balkanų cukrus

Reglamento (EB) Nr. 950/2006 VII skyrius

2008–2009 prekybos metai

Eilės numeris

Valstybė

Per savaitę nuo 3.11.2008-7.11.2008 patiektina kiekio dalis %

Riba

09.4324

Albanija

100

 

09.4325

Bosnija ir Hercegovina

0

Pasiekta

09.4326

Serbija ir Kosovas

100

 

09.4327

Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija

100

 

09.4328

Kroatija

100

 


Išskirtinis ir pramoninis cukraus importas

Reglamento (EB) Nr. 950/2006 VIII skyrius

2008–2009 prekybos metai

Eilės numeris

Tipas

Per savaitę nuo 3.11.2008-7.11.2008 patiektina kiekio dalis %

Riba

09.4380

Išskirtinis

 

09.4390

Pramoninis

100

 


Papildomas EPS cukrus

Reglamento (EB) Nr. 950/2006 VIIIa skyrius

2008–2009 prekybos metai

Eilės numeris

Valstybė

Per savaitę nuo 3.11.2008-7.11.2008 patiektina kiekio dalis %

Riba

09.4431

Komorai, Madagaskaras, Mauricijus, Seišeliai, Zimbabvė

100

 

09.4432

Burundis, Kenija, Ruanda, Tanzanija, Uganda

100

 

09.4433

Svazilandas

100

 

09.4434

Mozambikas

100

Pasiekta

09.4435

Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Dominika, Dominikos Respublika, Grenada, Gajana, Haitis, Jamaika, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Surinamas, ir Trinidadas ir Tobagas

100

 

09.4436

Dominikos Respublika

0

Pasiekta

09.4437

Fidžis ir Papua Naujoji Gvinėja

100

 


Cukraus importas pagal Bulgarijai ir Rumunijai skirtas pereinamojo laikotarpio tarifines kvotas

Reglamento (EB) Nr. 508/2007 1 straipsnis

2008–2009 prekybos metai

Eilės numeris

Tipas

Per savaitę nuo 3.11.2008-7.11.2008 patiektina kiekio dalis %

Riba

09.4365

Bulgarija

0

Pasiekta

09.4366

Rumunija

100

 


II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Taryba

13.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 302/7


TARYBOS SPRENDIMAS

2008 m. spalio 20 d.

dėl Kipro valdžios institucijų teikiamos neatidėliotinos valstybės pagalbos, skirtos 2007–2008 m. sausros padariniams žemės ūkio sektoriuje sumažinti

(2008/853/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą,

atsižvelgdama į 2008 m. rugsėjo 19 d. Kipro Vyriausybės pateiktą prašymą,

kadangi:

(1)

2008 m. rugsėjo 19 d. Kipras pateikė Tarybai prašymą dėl sprendimo pagal Sutarties 88 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, kuriame pareiškė, kad Kipro planas suteikti nacionalinę pagalbą nuo labai didelės sausros nukentėjusiems Kipro ūkininkams, siekiant sudaryti jiems sąlygas atkurti ateinančio sezono gamybos ciklą, yra suderinamas su bendrąja rinka.

(2)

Kipras patyrė antrą didžiausią ir ilgiausią sausrą nuo 1900 m., kilusią dėl kritulių trūkumo 2007–2008 m., 2008 m. rugpjūčio mėn. buvo karščiausias per pastarąjį dešimtmetį, o kritulių kiekis 2008 m. nuo sausio iki rugpjūčio mėn. siekė tik 50 % įprastos kritulių normos.

(3)

Pagal preliminarius 2008 m. derliaus duomenis, 95 % javais apsėto ploto nedavė jokio derliaus, ir pašarų gamyba taip drastiškai sumažėjo, jog atrajojantiems gyvūnams neužtenka net būtiniausio pašarų kiekio.

(4)

2005 m. pabaigoje Kipro užtvankų tinklo vandens kiekis siekė apie 150 mln. m3 arba 54,7 % viso kiekio, o šiuo metu jame tėra 11 mln. m3 arba 4 % viso kiekio – tai 2007 m. pradžioje privertė valdžios institucijas griežtai riboti drėkinimui naudojamo vandens tiekimą, o 2008 m. visai jį uždrausti.

(5)

Visi šie nuostoliai turi būti laikomi dar didesniais ir išimtiniais, atsižvelgiant į tai, kad Kipras ėmėsi veiksmingų rizikos ir krizės valdymo priemonių. Visų pirma beveik 95 % viso drėkinamo ploto Kipras taiko patobulintus drėkinimo metodus ir nustatė vandens kainodaros politiką bei baudžiamąsias priemones siekdamas užkirsti kelią netaupiam vandens vartojimui ir sumažinti jo nuostolius, taip pat skatino namuose įrengti vandens perdirbimo sistemas bei skyrė paskatas šių sistemų įrengimui. Be to, 2007–2013 m. Kipro nacionalinėje kaimo plėtros programoje jau numatyta keletas vandens vartojimo gerinimo priemonių.

(6)

Kadangi drastiškai sumažėjo nuo sausros nukentėjusių Kipro ūkininkų pajamos, jie susiduria su rimtu pavojumi pritrūkti lėšų, reikalingų būtiniausiems šeimos poreikiams patenkinti ir naujam sezonui pradėti, dėl kurių stokos kils neišvengiamas žemės apleidimo, dirvožemio erozijos ir dykumėjimo pavojus.

(7)

Suteiktina valstybės pagalba siekia 67,5 milijono EUR ir ja pasinaudos 34 000 reikalavimus pagalbai gauti atitinkančių ūkininkų bei 3 000 gyvulių augintojų.

(8)

Norint, kad valstybės pagalba būtų veiksminga, ji turi būti kuo skubiau suteikta, o ūkininkams turi būti sudaryta galimybė kuo skubiau ja pasinaudoti.

(9)

Šiuo metu Komisija dar nėra pateikusi nuomonės dėl pagalbos pobūdžio ir jos atitikties reikalavimams.

(10)

Dėl to susidarė išimtinės aplinkybės, kuriomis, taikant leidžiančią nukrypti nuostatą ir tik tiek, kiek tai yra būtinai reikalinga susidariusiai kritinei padėčiai ištaisyti, galima laikyti, kad tokia pagalba yra suderinama su bendrąja rinka,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Kipro valdžios institucijų išimtinė papildoma pagalba žemės ūkio sektoriui, neviršijanti 67,5 milijono EUR, laikoma suderinama su bendrąja rinka.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Kipro Respublikai.

Priimta Liuksemburge, 2008 m. spalio 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J.-L. BORLOO


Komisija

13.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 302/9


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. liepos 2 d.

dėl pagalbos schemos „1998 m. regionų įstatymas Nr. 9 – neteisėtas pagalbos N 272/98 taikymas“ (C 1/04 (ex NN 158/03 ir CP 15/2003))

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 2997)

(Tekstas autentiškas tik italų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/854/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal nurodytas nuostatas (1) ir atsižvelgusi į šias pastabas,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

(1)

2003 m. vasario 21 d. Komisija gavo skundą (užregistruotą numeriu CP 15/2003) dėl Sardinijos viešbučių pramonei skirtos regioninės pagalbos schemos, Komisijos patvirtintos 1998 m. (atvejis N 272/98), neteisėto taikymo.

(2)

2003 m. vasario 26 d. rašte (D/51355) Komisija Italijos valdžios institucijų paprašė patikslinimų. 2003 m. kovo 28 d. rašte Komisija patenkino Italijos valdžios institucijų prašymą pratęsti reikalautos informacijos suteikimo terminus; ši informacija buvo vėliau perduota 2003 m. balandžio 22 d. rašte (A/33012).

(3)

2004 m. vasario 3 d. Komisija priėmė sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą „Neteisėtas pagalbos N 272/98 taikymas. Sprendimas pradėti procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį“. Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija paprašė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas.

(4)

2004 m. kovo 10 d. rašte (D/5172) Komisija patenkino Italijos valdžios institucijų prašymą pratęsti pastabų pateikimo terminą; jos Italijos valdžios institucijų buvo perduotos 2004 m. balandžio 19 d. rašte, Komisijos užregistruotame 2004 m. balandžio 26 d. (A/32956).

(5)

2004 m. balandžio 30 d. rašte, Komisijos užregistruotame tą pačią dieną, Komisija gavo pastabas iš vienos suinteresuotosios šalies, t. y. iš vieno pagalbos gavėjų pagal schemą. Iš skundo pateikėjo Komisija negavo papildomų pastabų.

(6)

2004 m. gegužės 13 d. rašte D/53359 Komisija perdavė gautas pastabas Italijos valdžios institucijoms, kad šios galėtų atsakyti.

(7)

Italijos valdžios institucijos nepateikė jokio atsakymo į perduotas pastabas.

(8)

2004 m. gruodžio 7 d. Briuselyje įvyko susitikimas su Italijos valdžios institucijomis.

(9)

2005 m. birželio 28 d. rašte, Komisijos užregistruotame 2005 m. birželio 30 d. (A/35257), Italijos valdžios institucijos suteikė papildomos informacijos.

(10)

2006 m. lapkričio 22 d. Komisija priėmė sprendimą patikslinti ir išplėsti procedūrą, kuris buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Komisija paprašė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas.

(11)

Nei Italijos valdžios institucijos, nei trečiosios suinteresuotosios šalys neperdavė jokių pastabų dėl sprendimo patikslinti ir išplėsti procedūrą.

2.   PRIEMONĖS APRAŠYMAS

(12)

Pagalbos schemoje N 272/98 yra numatytos subsidijos, skirtinos pradinėms investicijoms viešbučių pramonės sektoriuje Sardinijoje. Regioninės pagalbos schema buvo patvirtinta 1998 m. (4) ir Komisijos laikyta suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkte numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą.

(13)

Pagalbos schemoje numatytos dvi priemonės:

a)

priemonė, pagal kurią numatyta pagalba pradinėms investicijoms subsidijų ir lengvatinių paskolų forma;

b)

priemonė, nustatyta 1998 m. kovo 11 d. Regionų įstatymo Nr. 9 9 straipsnyje, kuria numatoma pagalba veiklai pagal vadinamąją de minimis taisyklę, palūkanų atskaitymo forma.

Šis sprendimas nėra susijęs su antrąja schemos dalimi, ji čia paminėta tik bendroms aplinkybėms atskleisti.

(14)

Italijos valdžios institucijos pranešė apie 1998 m. Regionų įstatymą Nr. 9 dėl regioninės pagalbos schemos, neperdavusios kartu su pranešimu jokio veiklos įgyvendinimo reglamento.

(15)

Sprendime patvirtinti schemą Komisija taip aprašė priemonę:

a)

schema yra skirta pradinių investicijų į turizmo pramonę subsidijoms suteikti;

b)

pagalba, kurios intensyvumas yra iki 40 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, suteikiama subsidijų forma, prie kurių pridedama lengvatinė paskola iki 35 % reikalavimus atitinkančių išlaidų (palūkanų subsidija gali sudaryti sumažintą orientacinę palūkanų normą iki 60 %);

c)

sprendimu aiškiai patvirtinamas Italijos valdžios institucijų įsipareigojimas pagalbos intensyvumą suderinti patvirtinant 2000–2006 m. Italijos regioninės pagalbos žemėlapį;

d)

schemos trukmė yra neribota, o jos pirmųjų priemonės vykdymo metų biudžetą sudaro 2,6 mln. EUR;

e)

finansavimo paraiškos turi būti pateiktos prieš pradedant vykdyti projektus;

f)

vis dėlto pagalba palūkanų subsidijos forma tam tikromis aplinkybėmis gali būti suteikta investicijoms, įvykdytoms dar prieš 1993 m. Regionų įstatymo Nr. 40 įgyvendinimą. Pagal Italijos valdžios institucijų prisiimtą įsipareigojimą tokio tipo pagalba apsiriboja tik de minimis parama.

(16)

Komisijai patvirtinus, Sardinijos regionas priėmė dekretą ir įvairius schemos įgyvendinimo sprendimus. 1999 m. balandžio mėn. priėmus Dekretą Nr. 285 (5), buvo priimti keli administraciniai sprendimai, visų pirma 2000 m. liepos 27 d. Sprendimas Nr. 33/4 ir Sprendimas Nr. 33/6. Sprendimu Nr. 33/6, kuris taikomas kartu su Sprendimu Nr. 33/4, nustatyta, kad kai kuriais išskirtiniais atvejais pagalba gali būti suteikta, net jeigu darbai buvo pradėti prieš pateikiant paraišką.

(17)

Priėmus 2000–2006 m. Italijos regioninės pagalbos žemėlapį, schema buvo suderinta atsižvelgiant į pagalbos intensyvumą (6). 2000 m. lapkričio 2 d. rašte (A/39177) Italijos valdžios institucijos informavo Komisiją apie įgyvendinimo priemones, kurių imtasi panaudojant reikiamas priemones ir kuriomis patvirtintas:

a)

pagalbos intensyvumo suderinimas atsižvelgiant į pagalbos didžiausią ribą, taikytiną pagal 2000–2006 m. Italijos regioninės pagalbos žemėlapį (žr. visų pirma 2000 m. rugpjūčio 8 d. Sprendimą Nr. 34/73);

b)

pagalbos būtinumo principo laikymasis (žr. visų pirma 2000 m. liepos 27 d. Sprendimo Nr. 33/4 6 straipsnį, kuriame aiškiai nustatyta, kad reikalavimus atitinka išlaidos, patirtos jau pateikus finansavimo prašymą) (7).

(18)

Iš Italijos valdžios institucijų 2001 m. gegužės 17 d. rašte suteiktos informacijos Komisija sužinojo, kad Italija sutiko su reikiamų priemonių pasiūlymu ir patvirtino, kad schema buvo suderinta su 1998 m. valstybės regioninės pagalbos gairėmis (toliau – 1998 m. gairės) (8).

(19)

Konkrečiai schema buvo įgyvendinta taikant kvietimo procedūrą, viešai paskelbiant kvietimą teikti atitinkamas paraiškas, parengtas pagal nurodytus sprendimus.

(20)

Italijos valdžios institucijų teigimu, 2001 m. buvo viešai paskelbtas pirmasis kvietimas teikti paraiškas (vadinamasis 2000 m. kvietimas teikti paraiškas), kuriuo suinteresuotosios šalys buvo kviečiamos pateikti oficialius finansavimo taikant pagalbos schemą prašymus.

(21)

Remiantis turima informacija, matyti, kad paskelbus pirmąjį kvietimą buvo priimti šie sprendimai:

2002 m. sausio 31 d. Sardinijos regionas priėmė Sprendimą Nr. 3/24, kuriame buvo pasiūlytas pirmasis kai kuriuose sektoriuose veikiančių pagalbos gavėjų sąrašas. Taikytini atrankos kriterijai buvo išvardyti Sprendime Nr. 33/4 ir vėliau patikslinti 2000 m. lapkričio 21 d. aplinkraštyje;

2002 m. balandžio 16 d. Sardinijos regionas priėmė Sprendimą Nr. 12/17, kuriuo iš dalies pakeitė minėtąjį pagalbos gavėjų sąrašą ir pasiūlė papildomą sąrašą;

2002 m. liepos 18 d. Sardinijos regionas priėmė Sprendimą Nr. 23/40, kuriuo patvirtino reikalavimus atitinkančių projektų pagal 2000 m. kvietimą teikti paraiškas sąrašą;

2003 m. vasario 7 d. Sardinijos regionas priėmė Sprendimą Nr. 5/38, kuriuo ištaisė kai kurias klaidas, susijusias su tam tikrais Sprendime Nr. 23/40 numatytais pagalbos gavėjais.

(22)

2003 m. balandžio 22 d. rašte (užregistruotame 2003 m. balandžio 28 d. numeriu A/33012) pateiktos informacijos 13 puslapyje Italijos valdžios institucijos teigė, kad „regiono labui buvo nuspręsta įtraukti į sąrašą kai kuriuos vadinamuosius „kritinius“ projektus (t. y. projektus, kurių darbai buvo pradėti prieš pagalbos paraiškos pateikimo dieną, bet jau įsigaliojus įstatymui, t. y. 1998 m. balandžio 5 d.)“. Todėl, Italijos valdžios institucijų teigimu, 2002 m. pagalba buvo suteikta bent 28 investiciniams projektams, pradėtiems prieš pagalbos paraiškos dieną, ir jiems paremti skirta bendra maždaug 24 mln. EUR suma.

3.   PROCEDŪROS PRADĖJIMO PAGRINDAS

(23)

Pradėdama oficialią tyrimo procedūrą, Komisija priminė, kad pagal 1998 m. gairių 4.2 punktą pagalbos paraiška turi būti pateikta prieš pradedant vykdyti projektą.

(24)

Be to, Komisija atkreipė dėmesį, kad minėtas įpareigojimas yra patvirtintas ir 1998 m. Komisijos sprendime neteikti prieštaravimų dėl regioninės pagalbos schemos, skirtos Italijos viešbučių pramonei – Sardinijos regionui (N 272/98).

(25)

Vis dėlto nepaisant to, kad Komisijos sprendime buvo nustatytas įpareigojimas pagalbos gavėjams pateikti paraišką prieš pradedant vykdyti projektą ir kad Italijos valdžios institucijos aiškiai patvirtino (9) šio įpareigojimo vykdymą, panaudodamos reikiamas priemones įsigaliojus 1998 m. gairėms, Italijos valdžios institucijos priėmė įvairius veiklos įgyvendinimo reglamentus (visų pirma 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir 2000 m. liepos 27 d. Sprendimą Nr. 33/6), kurie niekada nebuvo perduoti Komisijai. Šiuose veiklos įgyvendinimo reglamentuose buvo numatyta galimybė išimties tvarka ir tik pirmiesiems schemos įgyvendinimo metams investiciniams projektams, pradėtiems prieš pateikiant pagalbos paraišką, skirti pagalbą pagal pirmąjį kvietimą teikti paraiškas. Šiuo atžvilgiu Komisija laikosi nuomonės, kad Italijos valdžios institucijos neįvykdė įpareigojimų, nustatytų Komisijos sprendime, kuriuo buvo patvirtinta pagalbos schema, ir nesilaikė regioninės pagalbos gairėse numatytų reikalavimų.

(26)

Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad pagalbos paraiškos nepateikimas prieš pradedant projekto darbus galėjo turėti neigiamos įtakos skatinamajam pagalbos poveikiui. Komisija laikėsi nuomonės, kad tokios aplinkybės pagal Reglamento (EB) Nr. 659/99 (10) 16 straipsnį (toliau – procedūros reglamentas) galėtų būti neteisėtas pagalbos N 272/98 taikymo atvejis, ir turėjo abejonių dėl investiciniams projektams, pradėtiems prieš pateikiant pagalbos paraišką, suteiktos pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka.

4.   PAGRINDAS PATIKSLINTI IR IŠPLĖSTI PROCEDŪRĄ

(27)

Pirmajame sprendime pradėti procedūrą Komisija savo tyrime visą dėmesį buvo sutelkusi į faktą, kad jai niekada nebuvo pranešta apie minėtus schemos veiklos įgyvendinimo reglamentus. Be to, Sprendimas Nr. 33/6 visiškai nebuvo paminėtas sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

(28)

Vis dėlto 22 punkte nurodyta pagalba buvo skirta remiantis Sprendimu Nr. 33/6, o ne Sprendimu Nr. 33/4, klaidingai paminėtu 2004 m. vasario 3 d. sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

(29)

Be to, pirmasis sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą pagrįstas neteisėtu patvirtintos pagalbos schemos įgyvendinimu pagal minėto procedūros reglamento 16 straipsnį. 16 straipsnis bendrai suprantamas kaip susijęs su situacijomis, kuriose patvirtintos pagalbos gavėjas įgyvendina pagalbą sprendimo skirti individualią pagalbą arba pagalbos sutarties sąlygoms prieštaraujančiu būdu, ir nėra suprantamas kaip susijęs su situacijomis, kai valstybė narė, iš dalies pakeisdama esamą pagalbą, sukuria naują neteisėtą pagalbą (procedūros reglamento 1 straipsnio c ir f punktai).

(30)

Dėl šių priežasčių ir siekdama pašalinti nesusipratimus Komisija laikėsi nuomonės, kad būtina patikslinti ir išplėsti procedūrą, bei pakvietė nacionalinės valdžios institucijas ir trečiąsias suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas.

5.   SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(31)

Kaip atsakymą į Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtą 2004 m. sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija gavo vienos suinteresuotosios šalies pastabas:

Grand Hotel Abi d’Oru S.p.a.

Gautos pastabos yra skirtos esamam skatinamajam poveikiui ir pagalbos būtinumo principo laikymuisi paaiškinti.

(32)

Įrodinėdama, kad visiškai laikomasi skatinamojo poveikio ir pagalbos būtinumo principo, suinteresuotoji šalis remiasi šiais svarstymais:

pirmiausia suinteresuotoji šalis teigia, kad prieš prasidedant darbams ji pateikė pagalbos paraišką pagal kitą regioninės pagalbos schemą, t. y. pagal schemą N 715/99 (11) (1992 m. Įstatymas Nr. 488). Vis dėlto pagal du kartus patenkintą paraišką jai nebuvo suteiktas joks finansavimas dėl nepakankamų finansinių išteklių,

negavusi pagalbos pagal minėtąją schemą ir atkreipusi dėmesį, kad tuo pat metu (1999 m. gegužės mėn.) buvo viešai paskelbti 1998 m. Regionų įstatymo Nr. 9 veiklos įgyvendinimo reglamentai, suinteresuotoji šalis nusprendė pateikti pagalbos paraišką pagal tiriamą schemą. Suinteresuotoji šalis aiškina, kad rėmėsi faktu, jog paraiška buvo patenkinta nepaisant to, kad projektai jau buvo pradėti, pagal standartus, numatytus pirmajame priemonės įgyvendinimo reglamente – 1999 m. Dekrete Nr. 285, kuriuo buvo numatyta galimybė suteikti pagalbą ir jau pradėtiems projektams, jei tik jie buvo pradėti vykdyti įsigaliojus 1998 m. Regionų įstatymui Nr. 9, t. y. po 1998 m. balandžio 5 d.,

suinteresuotoji šalis priduria, kad pagalbos paraiška, pateikta pagal tiriamą schemą, buvo susijusi tik su viena daug didesnio investicinio projekto dalimi (pradinio investicinio projekto reikalavimus atitinkančių išlaidų suma siekė 10 500 000 EUR, o įtrauktų į pagalbos paraišką pagal tiriamą schemą suma siekė 9 039 028 EUR),

suinteresuotoji šalis daro išvadą, kad yra nesvarbu, jog pagalbos paraiška pagal tiriamą schemą buvo pateikta jau prasidėjus darbams, nes tai yra paprasčiausias tos pačios paraiškos, anksčiau pateiktos pagal kitą regioninės pagalbos schemą ir, be kita ko, susijusios su tuo pačiu investiciniu projektu, pakartojimas.

(33)

Suinteresuotoji šalis grindžia pagalbos būtinumą, be kita ko, pabrėždama, kad be valstybinio finansavimo nebūtų pradėjusi tokio investicinio projekto. Be to, norėdama pradėti investicijas suinteresuotoji šalis kreipėsi ir į banką dėl finansavimo labai trumpam terminui, laukdama, kol bus suteikta pagalba.

(34)

Priėmus sprendimą patikslinti ir išplėsti procedūrą (12), Komisija negavo jokių kitų pastabų.

6.   ITALIJOS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ PASTABOS

(35)

Atsakydamos į Komisijos vertinimą, pateiktą rašte pradėti procedūrą, Italijos valdžios institucijos nurodė tris pagrindinius argumentus, pagrindžiančius teisėtų lūkesčių, pagalbos skatinamojo poveikio ir de minimis ribos nustatymo buvimą.

(36)

Komisijai pateiktose pastabose Italijos valdžios institucijos patvirtina teisėtų lūkesčių buvimą ir nurodo teisinio tikrumo principą. Pirmiausia jos aiškina, kad 1998 m. Regionų įstatymas Nr. 9 pagalbos gavėjų iš dalies yra laikomas ankstesnės schemos, numatytos 1993 m. Regionų įstatymu Nr. 40 (dar esamu ir galiojančiu), kuris taikomas pagal vadinamąją sistemą „prie langelio“ (schema N 611/93, iš dalies pakeista schema N 250/01), esamą ir galiojančią nagrinėjamu laikotarpiu, tęsiniu. Italijos valdžios institucijos aiškina, kad ši sistema prisidėjo prie pagalbos gavėjų teisėtų lūkesčių dėl teisės gauti subsidijas remiantis tik pagalbos paraiška, neatsižvelgiant į tai, ar projektai jau pradėti, ar ne.

(37)

Be to, Italijos valdžios institucijos aiškina, kad regioninės pagalbos schemos įgyvendinimo reglamentai buvo priimti tik Komisijai patvirtinus pačią schemą. Pirmasis įgyvendinimo reglamentas buvo priimtas 1999 m. balandžio 29 d. (1999 m. Dekretas Nr. 285). Pagal dekreto 17 straipsnį („Pereinamojo laikotarpio taisyklė“) reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis laikomos po įstatymo įsigaliojimo (1998 m. balandžio 5 d.) patirtos išlaidos. 1999 m. Dekretas Nr. 285 buvo paskelbtas 1999 m. gegužės 8 d.Sardinijos regiono oficialiajame leidinyje  (13).

(38)

Italijos valdžios institucijos priduria, kad 1999 m. Dekretas Nr. 285 buvo panaikintas 2000 m. liepos 27 d. Sprendimu Nr. 33/3, nes turėjo trūkumų. Tuo pat metu Sardinijos regionas priėmė naujas įgyvendinimo direktyvas, apie kurias Komisijai buvo pranešta 2000 m. rugsėjo 20 d.

(39)

Italijos valdžios institucijos pabrėžia, kad priimdamas minėtus sprendimus 2000 m. liepos 27 d. Sardinijos regionas turėjo atsižvelgti į faktą, kad 1999 m. Dekreto Nr. 285 paskelbimas oficialiajame leidinyje pagalbos gavėjams sukėlė teisėtus lūkesčius. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta, kad pagal pirmąjį kvietimą teikti paraiškas bus priimtos pagalbos paraiškos dėl jau pradėtų investicinių projektų, remiantis 1998 m. Regionų įstatymo Nr. 9 9 straipsnio nuostatomis. Dėl šios priežasties Sprendimo Nr. 33/6 straipsnyje „Pereinamojo laikotarpio taisyklė, taikoma pirmajam kvietimui teikti paraiškas“ nurodyta, kad pagalbos reikalavimus atitinka tik pagal pirmąjį kvietimą teikti paraiškas pateiktų paraiškų išlaidos, dėl darbų patirtos po 1998 m. balandžio 5 d., įsigaliojus 1998 m. Regionų įstatymui Nr. 9.

(40)

Be to, Italijos valdžios institucijos primena, kad dėl reikiamų priemonių panaudojimo Komisija 2001 m. gegužės 17 d. rašte (D/52027) nustatė schemos suderinamumą su bendrąja rinka, pareikalavusi Italijos valdžios institucijų įgyvendinti 1998 m. Regionų įstatymo Nr. 9 9 straipsnį pagal Reglamentą (EB) Nr. 69/2001 de minimis.

(41)

Italijos valdžios institucijos taip pat aiškina, kad, siekiant konkrečiai įgyvendinti schemą, įsigaliojus 2000 m. liepos 27 d. sprendimui reikėjo įtraukti pagalbos paraiškas, pateiktas prieš viešai paskelbiant pirmąjį kvietimą teikti paraiškas, panaudojant naujus blankus.

(42)

Be to, Italijos valdžios institucijos pabrėžia skatinamojo poveikio buvimą, nes subsidijos buvo būtinos banko paskoloms, atsiradusioms laikotarpiu nuo išlaidų susidarymo iki pagalbos išmokėjimo, likviduoti.

(43)

Galiausiai Italijos valdžios institucijos pareiškia, kad pagalbos gavėjai turėjo pasirinkti šią regioninės pagalbos schemą, nes dėl to paties projekto negalėjo pateikti įvairių pagalbos paraiškų pagal skirtingas schemas. Be to, pabrėžiama, kad regioninės pagalbos schema, nustatyta 1998 m. Regionų įstatymu Nr. 9 (N 272/98), ir nacionalinė regioninės pagalbos schema, nustatyta 1992 m. Įstatymu Nr. 488 (N 715/99), panaikina viena kitos taikymo galimybę.

(44)

Italijos valdžios institucijos teigia, kad buvo laikomasi skatinamojo poveikio principo, nepaisant to, kad darbai buvo pradėti prieš pateikiant pagalbos paraišką pagal 1998 m. Regionų įstatymo Nr. 9 9 straipsnį. Nacionalinės valdžios institucijų teigimu, pagalbos daliai, suteiktai prieš pateikiant paraišką, yra taikoma de minimis taisyklė. Italijos valdžios institucijos tvirtina, kad 100 000 EUR ribos neviršijanti pagalbos dalis, suteikta prieš pateikiant paraišką, turėtų būti laikoma atskira, atsižvelgiant tik į išlaidas, patirtas iki tos datos, ir neatsižvelgiant į visas projekto išlaidas. Šie svarstymai yra susiję su 12 iš 28 projektų.

(45)

Priėmus sprendimą patikslinti ir išplėsti procedūrą, Komisija negavo jokių kitų pastabų.

7.   PRIEMONĖS VERTINIMAS

(46)

Reikia priminti, kad schemos N 272/98 vertinime buvo prieita prie išvados, kad priemonė yra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį, nes buvo laikoma atitinkančia visas šiame straipsnyje numatytas sąlygas.

(47)

Priemonė suteikia ekonominį pranašumą tam tikrai pagalbos gavėjų grupei, sumažindama įprastines jų išlaidas. Ji yra suteikiama iš valstybinių išteklių ir kelia pavojų iškraipyti konkurenciją, nes finansiškai sustiprina kai kurias įmones palyginti su jų konkurentėmis. Kadangi konkurenciją viešbučių sektoriuje patiria pritraukti turistus besistengiantys ūkio subjektai iš įvairių valstybių narių, turizmo sektoriui suteikiamas finansavimas gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai (14).

(48)

Pagalbos schema, apie kurią pranešta Komisijai ir kurią ši patvirtino pagal Reglamento (EB) Nr. 659/99 4 straipsnio 3 dalį, yra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(49)

Panaudojant reikiamas priemones, Sprendimu Nr. 34/73 buvo užtikrintas suderinamumas su 1998 m. gairėmis, kiek tai susiję su pagalbos intensyvumo suderinimu atsižvelgiant į didžiausią ribą, numatytą naujajame regioninės pagalbos žemėlapyje, o Sprendimu Nr. 33/4 buvo užtikrintas skatinamojo poveikio principo laikymasis; dėl šios priežasties Komisija galėjo daryti išvadą, kad į minėtus sprendimus įeinančios taisyklės pradžioje patvirtintos pagalbos schemos N 272/98 nepapildė jokiais naujais elementais.

(50)

Vis dėlto, Komisijos nuomone, 1999 m. Dekretu Nr. 285 įvestos pereinamojo laikotarpio taisyklės galėjo iš dalies pakeisti pradžioje jos patvirtintą schemą. Komisija atkreipia dėmesį, kad iki šiol nėra niekada pasisakiusi apie šias įgyvendinimo priemones, nors ir pripažįsta, kad 1999 m. Dekretas Nr. 285 niekada neįsigaliojo, nes buvo panaikintas Sprendimu Nr. 33/3.

(51)

2000 m. liepos 27 d., priėmus Sprendimus Nr. 33/4 ir Nr. 33/6, buvo padaryti papildomi schemos N 272/98 pakeitimai. Kaip buvo aprašyta (16–21 punktuose), Sprendimu Nr. 33/6 priemonė, apie kurią pranešta, buvo iš dalies pakeista nesuderinus su Komisijos priimtu sprendimu patvirtinti schemą.

(52)

Kaip nurodyta 38 punkte, Italijos valdžios institucijos tvirtina, kad pranešė Komisijai apie minėtus įgyvendinimo reglamentus, panaudodamos reikiamas priemones.

(53)

Komisija pažymi, kad nacionalinės valdžios institucijos pirmiausia nepranešė apie minėtus sprendimus ir kad Komisija buvo informuota pačių valdžios institucijų, panaudojant reikiamas priemones, jog Sprendimu Nr. 33/4 buvo užtikrintas skatinamojo poveikio principo laikymasis. Vis dėlto Italijos valdžios institucijos, panaudodamos reikiamas priemones, niekada nepranešė Komisijai apie Sprendimą Nr. 33/6, pažeisdamos EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį ir bendradarbiavimo įsipareigojimą, privalomą pagal Sutarties 10 straipsnį (15).

(54)

Todėl pagalbos schema, kuri buvo vėliau taikoma priėmus minėtas įgyvendinimo nuostatas, neatitinka pradinio patvirtinamojo Komisijos sprendimo.

(55)

Todėl turi būti laikomi neteisėtais pagalbos projektai, kurių vykdymas buvo pradėtas prieš pateikiant bet kokią pagalbos paraišką.

(56)

Nei Italijos valdžios institucijos, nei suinteresuotoji šalis aiškiai nesuabejojo Komisijos 2004 m. vasario 3 d. ir 2006 m. lapkričio 22 d. raštuose pradėti oficialią tyrimo procedūrą išreikštomis abejonėmis. Komisija patvirtina, be kita ko, savo vertinimą, kurio santrauka pateikiama toliau.

(57)

Kaip nurodyta, bent 28 investiciniai projektai buvo pradėti tuo metu, kai toms investicijoms pagalba negalėjo būti skirta pagal aptariamą schemą.

(58)

1998 m. gairėse reikalaujama, kad visos pagalbos paraiškos būtų pateiktos prieš pradedant vykdyti projektą.

(59)

Be to, šis reikalavimas yra pakartotas 1998 m. Komisijos sprendime neteikti prieštaravimų dėl regioninės pagalbos schemos, skirtos Italijos viešbučių pramonei – Sardinijos regionui (N 272/98), kuriame aiškiai nustatyta, kad pagalbos gavėjai turėjo paduoti pagalbos paraišką prieš pradėdami vykdyti projektus.

(60)

Be to, panaudodamos reikiamas priemones įsigaliojus 1998 m. gairėms, Italijos valdžios institucijos perdavė Komisijai 2000 m. liepos 27 d. Sprendimą Nr. 33/4, kurio 6 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad reikalavimus atitinkančios išlaidos yra tos, kurios patiriamos po finansavimo prašymo pateikimo.

(61)

Reikia priminti, kad pagalbos būtinumo principas yra bendrasis principas, kurį Teismas pripažino Philip Morris bylos (16) sprendime, ir kad jis nedviprasmiškai yra esminis elementas siekiant nustatyti, ar įmonių atliktos investicijos atitinka pagalbos reikalavimus pagal 1998 m. gaires. Tiek minėtame Komisijos sprendime, tiek gairėse numatyta, kad finansavimo prašymas turi būti pateiktas prieš pradedant projektus.

(62)

Italijos valdžios institucijos pažymėjo, kad nacionalinė sistema sukėlė teisėtus lūkesčius dėl teisės gauti subsidijas vien tik pateikus pagalbos paraišką, neatsižvelgiant į tai, ar projektai jau pradėti, ar ne.

(63)

Komisija nelaiko priimtinu šio argumento, nes sprendime, kuriuo patvirtinama aptariama regioninės pagalbos schema, aiškiai reikalaujama, kad pagalbos paraiška būtų pateikta prieš pradedant vykdyti projektą.

(64)

Be to, Sprendimas Nr. 33/6 niekada nebuvo perduotas Komisijai, kol nebuvo pateiktas skundas. Iš tikrųjų jis jai buvo perduotas tik 2003 m. balandžio 22 d. pranešime Nr. 5245, įgyvendinant gavus skundą (CP 15/2003) pradėtą procedūrą. Be kita ko, Italijos valdžios institucijų pateiktas teisėtų lūkesčių argumentas nėra priimtinas, atsižvelgiant į tai, kad Komisija nedavė jokių specialių garantijų minėtoms valdžios institucijoms ar trečiosioms suinteresuotosioms šalims, todėl jos logiškai negalėjo turėti jokių teisėtų lūkesčių, kiek šie susiję su nagrinėjamos sąlygos nesilaikymu. Tokia yra nusistovėjusi teismo praktika – teisėtų lūkesčių apsaugos principą gali nurodyti ūkio subjektas, kuriam institucija sukėlė pagrįstus lūkesčius (…). Tačiau šiuo atžvilgiu niekas negali teigti, kad buvo pažeisti teisėti lūkesčiai, nes trūksta tikslių Bendrijos administracijos pateikiamų garantijų (17).

(65)

Be to, Komisija laikosi nuomonės, kad Italijos valdžios institucijų pateikti argumentai, pagal kuriuos skatinamasis poveikis buvo tuo atveju, kai pagalbos gavėjas pateikė pagalbos paraišką prieš prasidedant darbams pagal skirtingą regioninės pagalbos schemą, yra nepriimtini.

(66)

Komisija laikosi nuomonės, kad neįmanoma perkelti skatinamojo poveikio iš vienos schemos į kitą; todėl įmonės pasirinkimas pateikti paraišką pagal vieną ar kitą schemą negali būti priimtas kaip tinkamas pagrindas, rodantis, jog laikomasi skatinamojo poveikio principo. Be kita ko, tos pačios Italijos valdžios institucijos pabrėžė (žr. 43 punktą), kad pagalbos gavėjas dėl to paties projekto negali pateikti daugiau nei vienos paraiškos pagal įvairias schemas, papildomai pabrėždamos, kad regioninės pagalbos schema, nustatyta 1998 m. Regionų įstatymu Nr. 9 (valstybės pagalba N 272/98), ir nacionalinė regioninė pagalbos schema, nustatyta 1992 m. Įstatymu Nr. 488 (valstybės pagalba N 715/99), panaikina viena kitos taikymo galimybę.

(67)

Komisija laikosi nuomonės, kad nacionalinės valdžios institucijų pateikti argumentai, pagal kuriuos skatinamasis poveikis yra, nes subsidijos būtinos banko paskoloms, atsiradusioms laikotarpiu nuo išlaidų susidarymo iki pagalbos išmokėjimo, likviduoti, yra taip pat nepriimtini. Ūkio subjekto pasiryžimas pradėti vykdyti projektą ir imti paskolas išlaidoms finansuoti jokiu būdu neįrodo, kad pagalba yra būtina projektui tęsti ar kad užtikrina skatinamąjį poveikį imtis projekto, kuris kitu atveju nebūtų įvykdytas. Priešingai, ūkio subjekto pasiryžimas pradėti darbus ir prisiimti su projektu susijusią riziką net nepateikus paraiškos pagal atitinkamą schemą rodo, kad pagalba nėra būtina investicijoms skatinti.

(68)

Galiausiai Komisija nelaiko priimtinais su de minimis taisykle susijusių argumentų, kuriais remiasi Italijos valdžios institucijos, nes ši taisyklė negali būti naudojama siekiant apeiti gairėse nustatytą įsipareigojimą pateikti pagalbos prašymą prieš pradedant projekto vykdymą, kad būtų laikomasi skatinamojo poveikio principo. Iš tikrųjų turėtų būti svarstoma apskritai viso projekto suma, o ne tik pagalbos dalis, kuri buvo suteikta prieš pagalbos prašymą. Todėl Komisija negali svarstyti galimybės pradinius darbus laikyti atitinkančiais reikalavimus pagal de minimis taisyklę, netaikant gairėse numatytos nuostatos. Be to, ne tik Italijos valdžios institucijos, apskaičiuodamos de minimis ribą, neatsižvelgė į apskritai visus projektus, bet ir tas pats pagalbos gavėjas galėjo būti gavęs pagalbą de minimis iš kitų šaltinių – tai yra aspektas, kurio, atrodo, Italijos valdžios institucijos neįvertino.

(69)

Komisija daro išvadą, kad Italijos valdžios institucijos neįrodė, jog pagalbos skyrimas vyko taip, kaip nustatyta sprendime patvirtinti pagalbą. Be to, net įsivaizduojant, kad kalbama apie pagalbą veiklai, pagalba vis tiek negalėtų būti laikoma suderinama, nes pagal 1998 m. gaires pagalba veiklai išimties tvarka gali būti suteikta regionams, atitinkantiems EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkte numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą. 1998–2006 m. Sardinija buvo tarp regionų, atitinkančių 87 straipsnio 3 dalies a punkto reikalavimus. Vis dėlto, išskyrus pagalbą de minimis, pagalba veiklai pagal šią schemą nebuvo patvirtinta. Be to, per šią procedūrą Italijos valdžios institucijos nepateikė detalių, įrodančių, kad pagalba būtų pateisinama kaip pagalba regiono plėtrai ar jo gamtai, ir neįrodė, kad pagalba būtų skirta trūkumams ištaisyti.

(70)

Be to, Italijos valdžios institucijos nepateikė jokių argumentų, pagal kuriuos aptariama pagalba būtų suderinama su kitomis EB sutarties nuostatomis, teisės aktais dėl valstybės pagalbos arba kitais reglamentais, programomis ar gairėmis.

(71)

Komisija taip pat neišskyrė kito teisinio pagrindo pagalbai patvirtinti. Kaip nurodyta, priemonei negali būti taikoma EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta leidžianti nukrypti nuostata, kuria leidžiama pagalba, skirta palengvinti tam tikros ekonominės veiklos rūšių ar regionų plėtrą, jei tik tai neiškraipo prekybos sąlygų taip, kad būtų prieštaraujama bendrajam interesui. Šiam atvejui taip pat netaikytinos EB sutarties 87 straipsnio 2 dalyje numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos, susijusios su individualiems vartotojams suteikta socialinio pobūdžio pagalba, gaivalinių nelaimių ar kitų nepaprastų įvykių padarytai žalai atlyginti skirta pagalba ir tam tikrų Vokietijos Federacinės Respublikos regionų ekonomikai teikiama pagalba. Be kita ko, schema negali būti laikoma bendriems Europos interesams svarbiu projektu ar pagalba, skirta dideliems Italijos ekonominiams sutrikimams pašalinti pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktą. Galiausiai priemone taip pat nesiekiama remti kultūros ir paveldo išsaugojimo pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punktą.

(72)

Todėl Komisija laiko nesuderinama su bendrąja rinka pagalbą, numanomai suteiktą projektams, kurių vykdymas buvo pradėtas prieš pateikiant pagalbos paraišką pagal 1998 m. Komisijos patvirtintą regioninę pagalbos schemą (atvejis N 272/98), skirtą Sardinijos viešbučių pramonei ir įgyvendintą Sprendimu Nr. 33/6 pagal pirmąjį kvietimą teikti paraiškas.

(73)

Ši nuomonė dėl nesuderinamumo yra taikoma visai pagalbai, suteiktai projektams, kurių reikalavimus atitinkančios išlaidos buvo patirtos prieš pateikiant pagalbos paraišką, ir pagalbai, viršijusiai pagal Reglamento (EB) Nr. 69/2001 2 straipsnį apskaičiuotą sumą de minimis, kuria tuo metu galėjo pasinaudoti pagalbos gavėjas pagal susijusias įgyvendinimo priemones, galiojusias pateikiant paraišką.

8.   IŠVADOS

(74)

Komisija laikosi nuomonės, kad Italija neteisėtai įgyvendino aptariamą pagalbą, pažeisdama EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį.

(75)

Remdamasi savo vertinimu, Komisija daro išvadą, kad pagalba, suteikta minėtiems projektams pagal schemą „1998 m. Regionų įstatymas Nr. 9 – neteisėtas pagalbos N 272/98 taikymas“ remiantis pirmuoju kvietimu teikti paraiškas ir Sprendimu Nr. 33/6, neatitinka 1998 m. valstybės regioninės pagalbos gairėse numatytų sąlygų. Todėl priemonė yra suteikta neteisėtai ir yra nesuderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą ir pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą.

(76)

Pagal nusistovėjusią praktiką Komisija, remdamasi EB sutarties 87 straipsniu, nurodo pagalbos gavėjui sugrąžinti neteisėtai suteiktą ir pagal EB sutarties 88 straipsnį nesuderinamą pagalbą. Tokia praktika buvo patvirtinta Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/99 14 straipsniu.

(77)

Todėl Italija privalo imtis visų būtinų priemonių pagalbai iš jos gavėjų susigrąžinti. Šiuo tikslu per keturis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą Italija turės pareikalauti pagalbos gavėjų sugrąžinti pagalbą.

(78)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 659/99 14 straipsnio 2 dalimi, prie pagal susigrąžinimo sprendimą reikalaujamos grąžinti pagalbos yra pridedamos palūkanos, paskaičiuotos pagal atitinkamą Komisijos nustatytą normą. Palūkanos skaičiuojamos nuo tos dienos, kurią neteisėta pagalba buvo suteikta gavėjams, iki jos susigrąžinimo dienos.

(79)

Palūkanos skaičiuojamos remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (18), V skyriaus nuostatomis. Šiuo tikslu Komisija reikalauja Italijos nurodyti potencialiai schema pasinaudojusiems subjektams per keturis mėnesius nuo šio sprendimo sugrąžinti pagalbą kartu su palūkanomis, kaip išsamiau išdėstyta toliau.

(80)

Komisija ragina Italiją suteikti reikalaujamą informaciją pasinaudojant šio sprendimo priede pateikta anketa: sudaryti susijusių pagalbos gavėjų sąrašą ir aiškiai patikslinti planuojamas ir jau taikomas priemones nedelsiant ir veiksmingai susigrąžinti neteisėtą valstybės pagalbą. Komisija prašo Italiją per du mėnesius nuo sprendimo dienos pateikti visus dokumentus, patvirtinančius, kad prasidėjo neteisėtos pagalbos susigrąžinimo iš jos gavėjų procedūra (aplinkraščiai, susigrąžinimo įsakymai ir t. t.),

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Valstybės pagalba, suteikta pagal 1998 m. Regionų įstatymą Nr. 9 ir Italijos neteisėtai įgyvendinta Sprendimu Nr. 33/6 bei pirmuoju kvietimu teikti paraiškas, yra nesuderinama su bendrąja rinka, jei pagalbos gavėjas pagalbos paraiškos pagal šią schemą nepateikė prieš pradėdamas vykdyti darbus, susijusius su pradinių investicijų projektu.

2 straipsnis

1.   Italijos Respublika pradeda susigrąžinti pagal 1 straipsnyje nurodytą schemą suteiktą nesuderinamą pagalbą iš jos gavėjų.

2.   Į reikalaujamas grąžinti sumas įeina palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo tos dienos, kurią minėtos sumos buvo suteiktos gavėjui, iki jų faktinio susigrąžinimo dienos.

3.   Palūkanos apskaičiuojamos remiantis Reglamento (EB) Nr. 794/2004 V skyriumi ir Reglamentu (EB) Nr. 271/2008, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 794/2004.

4.   Italijos Respublika nuo šio sprendimo priėmimo dienos panaikina visus dar neatliktus pagalbos pagal 1 straipsnyje nurodytą schemą mokėjimus.

3 straipsnis

1.   Pagal 1 straipsnyje nurodytą schemą suteikta pagalba susigrąžinama nedelsiant ir veiksmingai.

2.   Italijos Respublika užtikrina, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas per keturis mėnesius nuo jo paskelbimo dienos.

4 straipsnis

1.   Per du mėnesius nuo šio sprendimo paskelbimo Italijos Respublika pateikia šią informaciją:

a)

pagal šio sprendimo 1 straipsnyje nurodytą schemą – pagalbą gavusių asmenų sąrašą ir bendrą kiekvieno iš jų gautą pagal schemą pagalbos sumą. Prašyta informacija perduodama užpildant šio sprendimo priede pateiktą anketą;

b)

bendrą iš kiekvieno pagalbos gavėjo susigrąžintiną sumą (pagrindinę ir palūkanas);

c)

išsamų priemonių, planuojamų ir jau taikomų šiam sprendimui įgyvendinti, sąrašą;

d)

dokumentus, rodančius, kad pagalbos gavėjams buvo nurodyta sugrąžinti pagalbą.

2.   Kol bus susigrąžinta visa pagal šio sprendimo 1 straipsnyje nurodytą schemą suteikta pagalba, Italijos Respublika nuolat praneša Komisijai apie pažangą, padarytą taikant šį sprendimą įgyvendinančias nacionalines priemones. Komisijai pareikalavus, Italijos Respublika nedelsdama pateikia visą reikalaujamą informaciją apie planuojamas ir jau taikomas priemones šiam sprendimui įgyvendinti. Be to, Italijos Respublika suteikia išsamią informaciją apie iš pagalbos gavėjų susigrąžintas pagalbos sumas ir palūkanas.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Italijos Respublikai.

Priimta Briuselyje, 2008 m. liepos 2 d.

Komisijos vardu

Neelie KROES

Komisijos narė


(1)  OL C 79, 2004 3 30, p. 4 ir OL C 32, 2007 2 14, p. 2.

(2)  OL C 79, 2004 3 30, p. 4.

(3)  OL C 32, 2007 2 14, p. 2.

(4)  1998 m. lapkričio 12 d. Komisijos raštas SG(98) D/9547.

(5)  Decreto dell’assessore del turismo, artigianato e commercio del 29.4.1999, n. 285Esecutività della Deliberazione della Giunta Regionale n. 58/60 del 22.12.1998 come modificata dalla Deliberazione n. 16/20 del 16.3.1999 che approva la direttiva di Attuazione prevista dall’Art. 2 della L.R. 11 marzo 1998 n. 9 disciplinante: incentivi per la riqualificazione delle strutture alberghiere e norme modificative della L.R. 14.9.1993 n. 40.“ Išspausdintas 1999 m. gegužės 8 d. B.U.R.A.S Nr. 14.

(6)  OL C 175, 2000 6 24, p. 11.

(7)  2000 m. liepos 27 d. Sprendimo Nr. 33/4 priedo „1998 m. kovo 11 d. Regionų įstatymo Nr. 9 įgyvendinimo direktyvos“ 6 straipsnis „Reikalavimus atitinkančios išlaidos“: „[…] Reikalavimus atitinka nurodytos išlaidos, jei buvo patirtos jau pateikus prašymą numatytai pagalbai“.

(8)  OL C 74, 1998 3 10, p. 9.

(9)  2001 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 5368 (užregistruotu numeriu A/33473). Žr. 17 punktą.

(10)  Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/99, nustatantis išsamias EB sutarties 93 straipsnio [dabar – 88 straipsnio] įgyvendinimo taisykles, OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

(11)  2000 m. rugpjūčio 2 d. raštas valstybei narei SG(2000) D/105754.

(12)  OL C 32, 2007 2 14, p. 2.

(13)  Bollettino Ufficiale della Regione Sardegna (Suppl. Straordinario No 3 al Bollettino Ufficiale No 14 dell’8 maggio 1999). (Sardinijos regiono oficialusis leidinys (1999 m. gegužės 8 d. oficialiojo leidinio Nr. 14 neeilinis priedas Nr. 3)).

(14)  Pavyzdžiui, dėl Grand Hotel Abi d’Oru Komisija per paiešką internete nustatė, kad tai yra keturių žvaigždučių viešbutis su 177 kambariais, priimantis šalies bei užsienio klientus.

(15)  „Kad užtikrintų šios Sutarties ir Bendrijos institucijų nustatytų pareigų vykdymą, valstybės narės imasi visų atitinkamų bendrų ar specialių priemonių. Jos padeda atlikti Bendrijos uždavinius. Jos nesiima jokių priemonių, kurios gali trukdyti siekti šios Sutarties tikslų.“

(16)  Byla 730/79, Philip Morris Holland BV prieš Komisiją, Rink. 1980, p. 2671, 17 sprendimo punktas: „… turi būti leista valstybėms narėms atlikti mokėjimus, kurie pagerintų įmonės – pagalbos gavėjos – finansinę padėtį, bet nebūtų būtini 92 straipsnio 3 dalyje numatytiems tikslams pasiekti“.

(17)  Sujungtos bylos T-132/96 ir T-143/96, Freistaat Sachsen ir kiti prieš Komisiją, Rink. 1999, p. II-3663, 300 punktas.

(18)  OL L 140, 2004 4 30, p. 1.


PRIEDAS

Informacija apie Komisijos sprendimo C 1/2004 įgyvendinimą

1.   Bendras pagalbos gavėjų skaičius ir bendra reikalaujamos grąžinti pagalbos suma

1.1.

Nurodykite, kaip bus apskaičiuota reikalaujamos grąžinti pagalbos suma atskiriems pagalbos gavėjams:

pagrindinė suma,

palūkanos.

1.2.

Nurodykite bendrą reikalaujamos grąžinti pagalbos, neteisėtai suteiktos pagal šią schemą, sumą (bendruoju subsidijos ekvivalentu, … kainomis).

1.3.

Nurodykite bendrą pagalbos gavėjų skaičių, iš kurių turi būti išreikalauta pagal šią schemą neteisėtai suteikta pagalba.

2.   Pagalbai grąžinti planuojamos ar jau taikomos priemonės

2.1.

Nurodykite planuojamas ir jau taikomas priemones, skirtas nedelsiant ir veiksmingai susigrąžinti pagalbą. Taip pat nurodykite, kai tinka, taikomų arba planuojamų priemonių teisinį pagrindą.

2.2.

Nurodykite, kada bus baigtas pagalbos susigrąžinimas.

3.   Informacija, susijusi su atskirais pagalbos gavėjais

Toliau pateiktoje lentelėje nurodykite kiekvieno pagalbos gavėjo, iš kurio turi būti susigrąžinta pagal schemą neteisėtai suteikta pagalba, duomenis.

Pagalbos gavėjo identifikaciniai duomenys

Bendra pagal schemą gautos pagalbos suma (1)

Bendra susigrąžintinos pagalbos suma (1)

(pagrindinė suma)

Bendra grąžinta suma (1)

Pagrindinė suma

Palūkanos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


(1)  

(°)

Milijonai nacionaline valiuta.


13.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 302/19


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. lapkričio 3 d.

dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su klasikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 6349)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/855/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Bulgarijos ir Rumunijos stojimo aktą, ypač į jo 42 straipsnį,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

2001 m. spalio 23 d. Tarybos direktyvoje 2001/89/EB dėl Bendrijos klasikinio kiaulių maro kontrolės priemonių (3) nustatytos būtiniausios šios ligos kontrolės priemonės Bendrijoje. Joje nurodomos priemonės, kurių reikia imtis kilus klasikinio kiaulių maro protrūkiui. Šioms priemonėms priklauso valstybių narių klasikinio kiaulių maro likvidavimo laukinių kiaulių populiacijoje planai ir planai dėl neatidėliotinos laukinių kiaulių vakcinacijos tam tikromis sąlygomis.

(2)

Atsižvelgiant į klasikinio kiaulių maro protrūkius tam tikrose valstybėse narėse, 2006 m. lapkričio 24 d. buvo priimtas Komisijos sprendimas 2006/805/EB dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su klasikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse (4). Siekiant neleisti ligai plisti į kitas Bendrijos sritis, šiame sprendime nustatomos klasikinio kiaulių maro ligos kontrolės priemonės toms valstybių narių sritims, kuriose šios ligos atvejų pasitaiko laukinių kiaulių populiacijoje.

(3)

Šios valstybės narės turi imtis priemonių, kad klasikinis kiaulių maras neplistų. Todėl jos pateikė Komisijai ligos likvidavimo bei neatidėliotinos vakcinacijos nuo šios ligos planus, nustatydamos priemones, būtinas naikinant šią ligą srityse, kurios planuose apibūdintos kaip užkrėstos, ir priemones, taikytinas tose srityse esantiems kiaulių ūkiams.

(4)

Valstybėse narėse ar jų srityse užregistruota nevienoda epidemiologinė klasikinio kiaulių maro padėtis. Siekiant Bendrijos teisės aktų aiškumo, tikslinga sudaryti tris atskirus sričių sąrašus pagal kiekvienos jų epidemiologinę padėtį.

(5)

Paprastai gyvų kiaulių išvežimas iš užkrėstų sričių kelia daugiau pavojaus nei mėsos, mėsos pusgaminių ir mėsos produktų gabenimas, todėl gyvas kiaules išvežti iš susijusių valstybių narių turėtų būti draudžiama.

(6)

Klasikinio kiaulių maro virusas gali plisti per užkrėstų kuilių spermą, kiaulių kiaušialąstes ir embrionus. Siekiant neleisti klasikiniam kiaulių marui plisti į kitas Bendrijos sritis, tikslinga uždrausti iš šio sprendimo priede nurodytų sričių išvežti spermą, kiaušialąstes ir embrionus.

(7)

Tikslinga sudaryti valstybių narių ir sričių, kuriose epidemiologinė klasikinio kiaulių maro padėtis geriausia, sąrašą, todėl nukrypstant nuo bendro draudimo ir laikantis tam tikrų saugumo priemonių, gyvas kiaules galima iš jų išvežti į kitas ribojimų taikymo sritis. Be to, šviežia kiauliena iš šiose srityse esančių kiaulių ūkių, taip pat mėsos pusgaminiai ir mėsos produktai, kurie pagaminti iš tokios kiaulienos arba kurių sudėtyje yra tokios kiaulienos, gali būti vežami į kitas valstybes nares.

(8)

Tam tikras sritis, kuriose yra klasikiniu kiaulių maru užsikrėtusių laukinių kiaulių, kerta nacionalinės sienos – tai dviejų valstybių narių kaimyninės teritorijos. Taip pat turėtų būti nustatytos ligos kontrolės priemonės, susijusios su apribojimais vežti gyvas kiaules kaimyninėse srityse, esančiose dviejose skirtingose valstybėse narėse.

(9)

Atsižvelgiant į epidemiologinę padėtį tam tikrose Vengrijos ir Slovakijos srityse, jas tikslinga įtraukti į pirmą sąrašą.

(10)

Antrame sąraše turėtų būti nurodytos sritys, kuriose dėl pavienių ligos protrūkių epidemiologinė padėtis šernų populiacijoje arba kiaulių ūkiuose yra mažiau palanki. Iš šių sričių į kitas valstybes negali būti išvežamos gyvos kiaulės, išskyrus šviežią kiaulieną iš šiose srityse esančių saugiais laikomų kiaulių ūkių, taip pat mėsos pusgaminius ir mėsos produktus, kurie pagaminti iš tokios kiaulienos arba kurių sudėtyje yra tokios kiaulienos, jei laikomasi tam tikrų saugumo priemonių, kurios turėtų būti nustatytos šiame sprendime.

(11)

Į trečią sąrašą turėtų būti įtrauktos sritys, iš kurių į kitas valstybes nares negali būti išvežamos nei gyvos kiaulės, nei šviežia kiauliena ir mėsos produktai apskritai. Vis dėlto tikslinga tokius kiaulienos pusgaminius ir mėsos produktus, kurie pagaminti iš kiaulienos arba kurių sudėtyje yra kiaulienos, leisti išvežti į kitas valstybes nares, jeigu juos apdorojant sunaikinti visi klasikinio kiaulių maro virusai.

(12)

Be to, siekiant neleisti klasikiniam kiaulių marui plisti į kitas Bendrijos sritis, tikslinga nustatyti, kad šviežia kiauliena, taip pat mėsos pusgaminiai ir mėsos produktai, kurie pagaminti iš kiaulienos arba kurių sudėtyje yra kiaulienos, iš valstybių narių, kurių sritys įtrauktos į trečią sąrašą, gali būti išvežami tik laikantis tam tikrų sąlygų. Visų pirma tokią kiaulieną, kiaulienos produktus ir pusgaminius reikia žymėti specialiais ženklais, kurių nebūtų galima supainioti su 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 854/2004, nustatančiame specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (5), nustatytu kiaulienai žymėti skirtu sveikumo ženklu ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (6), nustatytu identifikavimo ženklu.

(13)

Siekiant neleisti klasikiniam kiaulių marui plisti į kitas Bendrijos sritis, kai valstybei narei taikomas draudimas išvežti šviežią kiaulieną, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus, kurie pagaminti iš kiaulienos arba kurių sudėtyje yra kiaulienos, iš tam tikros jos teritorijos, reikėtų nustatyti tam tikrus, visų pirma sertifikavimo, reikalavimus, taikytinus išvežant tokią mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus iš tų valstybės narės sričių, kurioms draudimas netaikomas.

(14)

Sprendimas 2006/805/EB buvo kelis kartus iš dalies pakeistas. Todėl tą sprendimą tikslinga panaikinti ir pakeisti šiuo sprendimu.

(15)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiame sprendime nustatomos tam tikros klasikinio kiaulių maro kontrolės priemonės priede nurodytose valstybėse narėse arba jų regionuose (toliau – susijusios valstybės narės).

Sprendimas taikomas nepažeidžiant Komisijos patvirtintų klasikinio kiaulių maro likvidavimo arba neatidėliotinos vakcinacijos nuo šios ligos planų.

2 straipsnis

Draudimas išvežti gyvas kiaules iš priede išvardytų sričių į kitas valstybes nares

Susijusios valstybės narės užtikrina, kad iš jų teritorijos kiaulės būtų vežamos į kitas valstybes nares tik kai kiaulės yra iš:

a)

kitų sričių nei išvardytosios priede; ir

b)

ūkio, į kurį per 30 dienų iki išvežimo dienos nebuvo įvežta gyvų kiaulių, kurios buvo atsivestos priede išvardytose srityse.

3 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikytinos išvežant kiaules iš priedo I dalyje išvardytų sričių į kitas valstybes nares

1.   Nukrypstant nuo 2 straipsnio, valstybė narė, iš kurios išvežamos kiaulės, gali leisti išvežti gyvas kiaules iš priedo I dalyje nurodytoje srityje esančių ūkių į ūkius ar skerdyklas, esančius toje priedo dalyje nurodytoje kitai valstybei narei priklausančioje srityje, jeigu kiaulės yra iš ūkio, kuriame:

a)

per 30 dienų iki šių kiaulių išvežimo dienos nebuvo įvežta gyvų kiaulių;

b)

oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas atliko klinikinę apžiūrą dėl klasikinio kiaulių maro pagal tikrinimo ir atrankos procedūras, nustatytas Komisijos sprendimo 2002/106/EB (7) priedo IV skyriaus A dalyje ir D dalies 1, 2 ir 3 punktuose; ir

c)

iš išvežtinų kiaulių siuntos atrinktoms kiaulėms per septynias dienas iki kiaulių išvežimo dienos atlikti klasikinio kiaulių maro polimerazės grandininės reakcijos tyrimai pagal Sprendimo 2002/106/EB priedo IV skyriaus C dalį ir gauti neigiami kraujo mėginių rezultatai. Iš išvežti atrinktų kiaulių siuntos būtina paimti tiek mėginių, kad jų pakaktų 5 % paplitimui, esant 95 % patikimumui, nustatyti.

Tačiau šio straipsnio c punktas netaikomas:

i)

tiesiai į skerdyklas neatidėliotinam skerdimui vežamoms kiaulėms;

ii)

kiaulėms, vežamoms į priedo I dalyje nurodytą valstybės narės kaimyninę sritį;

iii)

kai paskirties valstybė narė iš anksto praneša apie savo sutikimą.

2.   Išveždamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytas kiaules, susijusios valstybės narės užtikrina, kad 9 straipsnio a punkte nurodytame veterinarijos sertifikate būtų pateikiama papildoma informacija apie klinikinės apžiūros datas ir, jei taikoma, gyvūno, iš kurio buvo imami mėginiai, numerį bei polimerazės grandininės reakcijos tyrimų rezultatus, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalyje.

4 straipsnis

Kiaulių vežimas ir pervežimas susijusiose valstybėse narėse

1.   Susijusios valstybės narės užtikrina, kad gyvos kiaulės iš priede išvardytų sričių nebūtų vežamos į kitas tos pačios valstybės narės teritorijos sritis, išskyrus atvejus, jeigu:

a)

kiaulės turi būti vežamos tiesiai į skerdyklas neatidėliotinam skerdimui;

b)

kiaulės vežamos iš ūkių, kai:

i)

atlikus klinikinę apžiūrą ir polimerazės grandininės reakcijos klasikinio kiaulių maro tyrimus gauti neigiami rezultatai, laikantis 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktų; arba

ii)

atlikus klinikinę apžiūrą gauti neigiami rezultatai ir jeigu kompetentinga paskirties vietos veterinarijos institucija iš anksto praneša apie savo sutikimą.

2.   Veždamos kiaules iš priedo I dalyje nurodytų sričių į kitas toje dalyje nurodytas sritis, susijusios valstybės narės užtikrina, kad kiaulės būtų vežamos tik pagrindiniais keliais arba geležinkeliais be jokio transporto priemonės sustojimo, nepažeidžiant Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 (8).

5 straipsnis

Draudimas išvežti kuilių spermos, kiaulių kiaušialąsčių ir embrionų siuntas iš priede išvardytų sričių

Susijusios valstybės narės užtikrina, kad toliau išvardytos siuntos iš jos teritorijos nebūtų vežamos į kitas valstybes nares:

a)

kuilių spermos, išskyrus atvejus, kai sperma yra kuilių, kurie laikyti patvirtintame spermos surinkimo centre, kaip nurodyta Tarybos direktyvos 90/429/EEB (9) 3 straipsnio a punkte, esančiame už šio sprendimo priede išvardytų sričių ribų;

b)

kiaulių kiaušialąsčių ir embrionų, išskyrus atvejus, kai kiaušialąstės ir embrionai yra kiaulių, kurios laikytos ūkiuose, esančiuose už priede išvardytų sričių ribų.

6 straipsnis

Šviežios kiaulienos ir tam tikrų mėsos pusgaminių bei mėsos produktų išvežimas iš priedo II dalyje išvardytų sričių

1.   Susijusios valstybės narės, kurių sritys išvardytos priedo II dalyje, užtikrina, kad šviežios kiaulienos iš šiose srityse esančių ūkių, mėsos pusgaminių ir mėsos produktų, kurie pagaminti iš kiaulienos arba kurių sudėtyje yra kiaulienos, siuntos būtų vežamos į kitas valstybes nares tik tuo atveju, jeigu:

a)

per paskutinius dvylika mėnesių susijusiame ūkyje nebuvo užregistruota jokių klasikinio kiaulių maro įrodymų ir jei ūkis nepriklauso apsaugos arba priežiūros zonai;

b)

kiaulės ūkyje buvo laikomos ne mažiau kaip 90 dienų ir į ūkį per 30 dienų iki išvežimo į skerdyklą dienos nebuvo įvežta gyvų kiaulių;

c)

ūkyje kompetentinga veterinarijos institucija ne mažiau kaip du kartus per metus atliko patikrinimus:

i)

vadovaujantis Sprendimo 2002/106/EB priedo III skyriuje nustatytomis gairėmis;

ii)

įskaitant klinikinę apžiūrą pagal tikrinimo ir atrankos procedūras, nustatytas Komisijos sprendimo 2002/106/EB priedo IV skyriaus A dalyje;

iii)

kuriais siekiama patikrinti, ar veiksmingai taikomos Direktyvos 2001/89/EB 15 straipsnio 2 dalies b punkto antros ir ketvirtos–septintos įtraukos nuostatos;

d)

prieš išduodant leidimą vežti kiaules į skerdyklą, oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas atliko klinikinę apžiūrą dėl klasikinio kiaulių maro pagal tikrinimo ir atrankos procedūras, nustatytas Komisijos sprendimo 2002/106/EB priedo IV skyriaus D dalies 1, 2 ir 3 punktuose.

2.   Vis dėlto, jei ūkyje yra du ar daugiau atskirų gamybos padalinių, kurių struktūra, dydis bei atstumas tarp jų ir juose atliekami veiksmai leidžia užtikrinti gamybos padaliniuose visiškai atskiras kiaulių laikymo bei šėrimo sąlygas, kompetentinga veterinarijos institucija gali nuspręsti leisti išvežti šviežią kiaulieną, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus tik iš tam tikrų 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkančių gamybos padalinių.

7 straipsnis

Draudimas išvežti šviežią kiaulieną ir tam tikrus mėsos pusgaminius bei mėsos produktus iš priedo III dalyje išvardytų sričių

1.   Susijusios valstybės narės, kurioms priklauso priedo III dalyje išvardytos sritys, užtikrina, kad šviežios kiaulienos iš šiose srityse esančių ūkių, mėsos pusgaminių ir mėsos produktų, kurie pagaminti iš tokios kiaulienos arba kurių sudėtyje yra tokios kiaulienos, siuntos nebūtų vežamos į kitas valstybes nares.

2.   Nukrypdamos nuo šio straipsnio 1 dalies, susijusios valstybės narės, kurių sritys išvardytos priedo III dalyje, gali leisti išvežti 1 dalyje nurodytą šviežią kiaulieną, mėsos pusgaminius ir mėsos produktus, kurie pagaminti iš tokios kiaulienos arba kurių sudėtyje yra tokios kiaulienos, į kitas valstybes nares, jeigu šie produktai:

a)

pagaminti ir perdirbti laikantis Tarybos direktyvos 2002/99/EB (10) 4 straipsnio 1 dalies nuostatų;

b)

pateikiami veterinariniam sertifikavimui pagal Direktyvos 2002/99/EB 5 straipsnį; ir

c)

pateikiami su reikalaujamu Bendrijos vidaus prekybos veterinarijos sertifikatu, nustatytu Komisijos reglamente (EB) Nr. 599/2004 (11), kurio II dalis papildoma šia pastaba:

„Produktas atitinka 2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos sprendimą 2008/855/EB dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su klasikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse (12).

8 straipsnis

Specialūs sveikumo ženklai ir sertifikavimo reikalavimai šviežiai mėsai, mėsos pusgaminiams ir mėsos produktams, kuriems taikomas 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas

Susijusios valstybės narės, kurių sritys išvardytos priedo III dalyje, užtikrina, kad šviežia mėsa, mėsos pusgaminiai ir mėsos produktai, kuriems taikomas 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas, būtų pažymėti specialiu sveikumo ženklu, kuris negali būti ovalus ir kurio negalima supainioti su:

mėsos pusgaminių ir mėsos produktų, kurie pagaminti iš kiaulienos arba kurių sudėtyje yra kiaulienos, identifikavimo ženklu, nustatytu Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo I skirsnyje, ir

šviežiai kiaulienai žymėti skirtu sveikumo ženklu, nustatytu Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo I skirsnio III skyriuje.

9 straipsnis

Veterinarinio sertifikavimo reikalavimai susijusioms valstybėms narėms

Susijusi valstybė narė užtikrina, kad veterinarijos sertifikatas, kuris:

a)

nustatytas Tarybos direktyvos 64/432/EEB (13) 5 straipsnio 1 dalyje ir kuris būtinas vežant kiaules iš jos teritorijos, būtų papildomas šia pastaba:

„Gyvūnai atitinka 2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos sprendimą 2008/855/EB dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su klasikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse (14).

b)

nustatytas Tarybos direktyvos 90/429/EEB 6 straipsnio 1 dalyje ir kuris būtinas vežant kuilių spermą iš jos teritorijos, būtų papildomas šia pastaba:

„Sperma atitinka 2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos sprendimą 2008/855/EB dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su klasikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse (15).

c)

nustatytas Komisijos sprendimo 95/483/EB (16) 1 straipsnyje ir kuris būtinas vežant kiaulių kiaušialąstes ir embrionus iš jos teritorijos būtų papildomas šia pastaba:

„Embrionai ir (arba) kiaušialąstės (17) atitinka 2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos sprendimą 2008/855/EB dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su klasikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse (18).

10 straipsnis

Sertifikavimo reikalavimai valstybėms narėms, kurių sritys išvardytos priedo III dalyje

Susijusios valstybės narės, kurių sritys išvardytos šio sprendimo priedo III dalyje, užtikrina, kad šviežia kiauliena iš ūkių, esančių už priedo III dalyje išvardytų sričių ribų, mėsos pusgaminiai ir mėsos produktai, pagaminti iš tokios kiaulienos arba kurių sudėtyje yra tokios kiaulienos, kuriems netaikomas 7 straipsnyje nustatytas draudimas ir kurie yra vežami į kitas valstybes nares, būtų:

a)

pateikiami veterinariniam sertifikavimui pagal Direktyvos 2002/99/EB 5 straipsnio 1 dalį; ir

b)

pateikiami su reikalaujamu Bendrijos vidaus prekybos veterinarijos sertifikatu, nustatytu Reglamento (EB) Nr. 599/2004 1 straipsnyje, kurio II dalis papildoma šia pastaba:

„Šviežia kiauliena, mėsos pusgaminiai ir mėsos produktai, pagaminti iš kiaulienos arba kurių sudėtyje yra kiaulienos, atitinka 2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos sprendimą 2008/855/EB dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su klasikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse (19).

11 straipsnis

Reikalavimai priede išvardytose srityse esantiems ūkiams ir transporto priemonėms

Susijusi valstybė narė užtikrina, kad:

a)

Direktyvos 2001/89/EB 15 straipsnio 2 dalies b punkto antros ir ketvirtos–septintos įtraukų nuostatos būtų taikomos priede išvardytose srityse esančiuose kiaulių ūkiuose;

b)

transporto priemonės, naudotos kiaulėms iš šio sprendimo priede išvardytose srityse esančių ūkių pervežti, tuojau po kiekvieno pervežimo būtų išvalomos ir dezinfekuojamos, ir kad vežėjas pateiktų tokio valymo ir dezinfekavimo įrodymą.

12 straipsnis

Susijusių valstybių narių teikiamos informacijos reikalavimai

Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete susijusios valstybės narės informuoja Komisiją ir valstybes nares apie klasikinio kiaulių maro priežiūros, atliktos priede išvardytose srityse, rezultatus, kaip numatyta klasikinio kiaulių maro likvidavimo ir neatidėliotinos vakcinacijos nuo šios ligos planuose, kuriuos patvirtino Komisija ir kurie nurodyti 1 straipsnio antroje dalyje.

13 straipsnis

Atitiktis

Valstybės narės iš dalies pakeičia prekybai taikomas priemones, kad pastarosios atitiktų šio sprendimo reikalavimus ir apie patvirtintas priemones nedelsdamos atitinkamai paskelbia. Apie tai valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai.

14 straipsnis

Panaikinimas

Šis sprendimas 2006/805/EB panaikinamas.

15 straipsnis

Taikymas

Sprendimas taikomas iki 2009 m. gruodžio 31 d.

16 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 3 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė


(1)  OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2)  OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3)  OL L 316, 2001 12 1, p. 5.

(4)  OL L 329, 2006 11 25, p. 67.

(5)  OL L 139, 2004 4 30, p. 206.

(6)  OL L 139, 2004 4 30, p. 55.

(7)  OL L 39, 2002 2 9, p. 71.

(8)  OL L 3, 2005 1 5, p. 1.

(9)  OL L 224, 1990 8 18, p. 62.

(10)  OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(11)  OL L 94, 2004 3 31, p. 44.

(12)  OL L 302, 2008 11 13, p. 19.“

(13)  OL 121, 1964 7 29, p. 1977/64.

(14)  OL L 302, 2008 11 13, p. 19.“

(15)  OL L 302, 2008 11 13, p. 19.“

(16)  OL L 275, 1995 11 18, p. 30.

(17)  Išbraukti tai, kas nereikalinga.

(18)  OL L 302, 2008 11 13, p. 19.“

(19)  OL L 302, 2008 11 13, p. 19.“


PRIEDAS

I   DALIS

1.   Vokietija

A.   Reino kraštas–Pfalcas

a)

Ahrweiler rajone: Adenau ir Altenahr savivaldybės;

b)

Vulkaneifel rajone: Obere Kyll ir Hillesheim savivaldybės; Betteldorf, Dockweiler, Dreis-Brück, Hinterweiler ir Kirchweiler gyvenvietės Daun savivaldybėje; Beinhausen, Bereborn, Bodenbach, Bongard, Borler, Boxberg, Brücktal, Drees, Gelenberg, Kelberg, Kirsbach, Manebach, Neichen, Nitz, Reimerath ir Welcherath gyvenvietės Kelberg savivaldybėje; Berlingen, Duppach, Hohenfels-Esingen, Kalenborn-Scheuern, Neroth, Pelm ir Rockeskyll gyvenvietės Gerolstein savivaldybėje ir Gerolstein miestas;

c)

Eifel apskrities Bitburg-Prüm rajone: Büdesheim, Kleinlangenfeld, Neuendorf, Olzheim, Roth bei Prüm, Schwirzheim ir Weinsheim gyvenvietės Prüm savivaldybėje.

B.   Šiaurės Reinas–Vestfalija

a)

Euskirchen rajone: Bad Münstereifel, Mechernich, Schleiden miestai; Euskirchen miesto Billig, Euenheim, Flamersheim, Kirchheim, Kuchenheim, Kreuzweingarten, Niederkastenholz, Palmersheim, Rheder, Roitzheim, Schweinheim, Stotzheim, Wißkirchen gyvenvietės ir Blankenheim, Dahlem, Hellenthal, Kall bei Nettersheim savivaldybės;

b)

Rhein-Sieg rajone: Meckenheim miesto Ersdorf ir Altendorf gyvenvietės; Rheinbach miesto Oberdrees, Niederdrees, Wormersdorf, Todenfeld, Hilberath, Merzbach, Irlenbusch, Queckenberg, Kleinschlehbach, Großschlehbach, Loch, Berscheidt, Eichen ir Kurtenberg gyvenvietės; Miel ir Odendorf gyvenvietės Swisttal savivaldybėje.

2.   Prancūzija

Žemutinio Reino ir Mozelio departamentų teritorija į vakarus nuo Reino upės ir Reino–Marnos kanalo, į šiaurę nuo A 4 greitkelio, į rytus nuo Saro upės ir į pietus nuo sienos su Vokietija, bei Holtzheim, Lingolsheim ir Eckbolsheim savivaldybių.

3.   Vengrija

Nógrád apygardos teritorija ir Pest apygardos teritorija į šiaurę ir rytus nuo Dunojaus, į pietus nuo sienos su Slovakija, į vakarus nuo ribos su Nógrád apygarda ir į šiaurę nuo E71 greitkelio; Heves apygardos teritorija į rytus nuo ribos su Nógrád apygarda, į pietus ir vakarus nuo ribos su Borsod-Abaúj-Zemplén apygarda ir į šiaurę nuo E71 greitkelio; ir Borsod-Abaúj-Zemplén apygardos teritorija į pietus nuo sienos su Slovakija, į rytus nuo ribos su Heves apygarda, į šiaurę ir vakarus nuo E71 greitkelio, į pietus nuo pagrindinio kelio Nr. 37 (atkarpa tarp E71 greitkelio ir pagrindinio kelio Nr. 26) ir į vakarus nuo pagrindinio kelio Nr. 26.

4.   Slovakija

Žiar nad Hronom (įskaitant Žiar nad Hronom, Žarnovica ir Banská Štiavnica apylinkes), Zvolen (įskaitant Zvolen, Krupina ir Detva apylinkes), Lučenec (įskaitant Lučenec ir Poltár apylinkes), Veľký Krtíš (įskaitant Veľký Krtíš apylinkę), Komárno (įskaitant Komárno apylinkę), Nové Zámky (įskaitant Nové Zámky apylinkę), Levice (įskaitant Levice apylinkę) ir Rimavská Sobota (įskaitant Rimavská Sobota apylinkę) apylinkių veterinarijos ir maisto tarnyboms priklausančios teritorijos.

II   DALIS

Bulgarija

Visa Bulgarijos teritorija.

III   DALIS


13.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 302/26


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. lapkričio 6 d.

iš dalies keičiantis Sprendimą 2002/613/EB dėl oficialiai patvirtintų Kanados ir Jungtinių Valstijų kuilių spermos surinkimo centrų

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 6473)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/856/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/429/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų Bendrijos vidaus prekybai naminių kuilių sperma ir jos importui (1), ypač į jos 8 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

2002 m. liepos 19 d. Komisijos sprendimu 2002/613/EB, nustatančiu kiaulių spermos importo reikalavimus (2), yra sudarytas trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti naminių kuilių spermą, sąrašas ir šių trečiųjų šalių spermos surinkimo centrų, patvirtintų šios spermos eksportui į Bendriją, sąrašas.

(2)

Kanada ir Jungtinės Valstijos pateikė prašymą atlikti tam tikrus Sprendimu 2002/613/EB patvirtinto spermos surinkimo centrų sąrašo pakeitimus, susijusius su šių šalių įrašais.

(3)

Todėl Sprendimas 2002/613/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(4)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2002/613/EB V priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo priedą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 6 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė


(1)  OL L 224, 1990 8 18, p. 62.

(2)  OL L 196, 2002 7 25, p. 45.


PRIEDAS

Sprendimo 2002/613/EB V priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

išbraukiami su Kanada susiję įrašai:

CA

4-AI-05

Centre d’insémination génétiporc

77 rang des Bois-Francs sud

Sainte-Christine-de-Port-neuf,

Québec

CA

4-AI-29

CIA des Castors

317 Rang Ile aux Castors

Ile Dupas

Québec

J0K 2P0

CA

5-AI-01

Ontario Swine Improvement Inc

P.O. Box 400

Innerkip, Ontario

CA

6-AI-70

Costwold Western Kanada Ltd

17 Speers Road

Winnipeg, Manitoba

Location SW 27–18–2 EPM

2)

išbraukiami su Jungtinėmis Valstijomis susiję įrašai:

US

94OK001

Pig Improvement Company – Oklahoma Boar Stud

Rt. 1, 121 N Main St.

Hennessey, OK

US

95IL001

United Swine Genetics

RR # 2

Roanoke, IL

US

96AI002

International Boar Semen

30355 260th St.

Eldora IA 50627

US

96WI001

Pig Improvement Company – Wisconsin Aid Stud

Route # 2

Spring Green, WI


13.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 302/28


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. lapkričio 10 d.

iš dalies keičiantis Sprendimą 2004/4/EB, leidžiantį valstybėms narėms Egipto atžvilgiu laikinai imtis neatidėliotinų priemonių, apsaugančių nuo Pseudomonas solanacearum (Smith) Smith plitimo

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 6583)

(2008/857/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvą 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (1), ypač į jos 16 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Komisijos sprendimą 2004/4/EB (2) iš esmės yra draudžiama įvežti į Bendriją Egipte išaugintus Solanum tuberosum L. stiebagumbius. Tačiau ankstesniais metais, įskaitant 2007–2008 m. importo sezoną, tokius stiebagumbius buvo leidžiama įvežti į Bendriją iš „kenkėjais neužkrėstų teritorijų“ laikantis tam tikrų sąlygų.

(2)

2007–2008 m. importo sezono metu nebuvo nustatyta užkrėtimo Pseudomonas solanacearum (Smith) Smith atvejų.

(3)

Remdamasi Egipto pateikta užklausa ir technine informacija Komisija nustatė, kad į Bendriją įvežus Solanum tuberosum L. stiebagumbius iš Egipto „kenkėjais neužkrėstų plotų“ nekyla Pseudomonas solanacearum (Smith) Smith paplitimo pavojaus, jei bus laikomasi tam tikrų sąlygų.

(4)

Todėl 2008–2009 m. importo sezono metu reikėtų leisti įvežti į Bendriją Solanum tuberosum L. stiebagumbius iš Egipto „kenkėjais neužkrėstų plotų“.

(5)

Todėl Sprendimą 2004/4/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(6)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2004/4/EB iš dalies keičiamas taip:

1.

2 straipsnio 1 dalyje „2007–2008 m.“ pakeičiama į „2008–2009 m.“;

2.

4 straipsnyje „2008 m. rugpjūčio 31 d.“ pakeičiama į „2009 m. rugpjūčio 31 d.“;

3.

7 straipsnyje „2008 m. rugsėjo 30 d.“ pakeičiama į „2009 m. rugsėjo 30 d.“;

4.

Priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies b punkto iii papunktyje „2007–2008 m.“ pakeičiama į „2008–2009 m.“;

b)

1 dalies b punkto iii papunkčio antroje įtraukoje „2008 m. sausio 1 d.“ pakeičiama į „2009 m. sausio 1 d.“;

c)

1 dalies b punkto xii papunktyje „2008 m. sausio 1 d.“ pakeičiama į „2009 m. sausio 1 d.“

2 straipsnis

Sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 10 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė


(1)  OL L 169, 2000 7 10, p. 1.

(2)  OL L 2, 2004 1 6, p. 50.


III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi

AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI

13.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 302/29


TARYBOS BENDRIEJI VEIKSMAI 2008/858/BUSP

2008 m. lapkričio 10 d.

dėl paramos Biologinių ir toksinių ginklų konvencijos (BTWC) įgyvendinimui atsižvelgiant į ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 14 straipsnį,

kadangi:

(1)

2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba priėmė ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją (toliau – ES strategija), kurios III skyriuje pateikiamas kovos su tokiu platinimu priemonių sąrašas.

(2)

Europos Sąjunga (ES) aktyviai įgyvendina ES strategiją ir vykdo strategijos III skyriuje išvardytas priemones, visų pirma priemones, susijusias su Konvencijos dėl bakteriologinių (biologinių) ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo (toliau – BTWC) stiprinimu, įgyvendinimu ir visuotiniu taikymu.

(3)

Todėl įgyvendinant 2006 m. vasario 27 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2006/184/BUSP dėl paramos Konvencijai dėl bakteriologinių ir toksinių ginklų, atsižvelgiant į ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją (1) pasiekta svarių rezultatų visuotinio taikymo ir įgyvendinimo nacionaliniu lygiu srityse, kadangi dar septynios valstybės vėliau tapo BTWC Šalimis, o dvi valstybės pasinaudojo ES ekspertų teikiama teisine pagalba.

(4)

Atitinkamai, vykdant ES veiksmus, įskaitant pagalbos teikimą ir informavimo projektų vykdymą, toliau vadovaujamasi 2006 m. kovo 20 d. Tarybos bendrojoje pozicijoje 2006/242/BUSP dėl 2006 m. Biologinių ir toksinių ginklų konvencijos (BTWC) peržiūros konferencijos (2) nustatytais prioritetais ir priemonėmis, visų pirma parama tarp sesijų vykstančiam procesui, įgyvendinimu nacionaliniu lygiu, pasitikėjimo stiprinimo priemonėmis (PSP) ir visuotiniu taikymu. Šie tos bendrosios pozicijos aspektai, dėl kurių BTWC Šalys (toliau – Konvencijos Šalys) pasiekė bendrą sutarimą ir kurie atsispindi BTWC Šeštosios peržiūros konferencijos (toliau – Šeštoji peržiūros konferencija) baigiamajame dokumente, yra itin svarbūs ES iniciatyvų dėl paramos BTWC įgyvendinimui.

(5)

ES taip pat turėtų padėti Konvencijos Šalims pasinaudoti patirtimi, kurią valstybės narės įgijo pasitikėjimo stiprinimo proceso ir BTWC taikymo skaidrumo srityje, visų pirma įgyvendindamos 2006 m. kovo 20 d. Tarybos priimtą veiksmų planą dėl biologinių ir toksinių ginklų, kuriame numatyta, kad valstybės narės reguliariai teiks PSP ataskaitas ir bus atnaujinti paskirtų ekspertų bei laboratorijų, į kuriuos bus galima kreiptis įgyvendinant Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus taikomą Įtariamo cheminių ir biologinių ginklų naudojimo tyrimų mechanizmą,

PRIĖMĖ ŠIUOS BENDRUOSIUS VEIKSMUS:

1 straipsnis

1.   Siekdama nedelsiant praktikoje įgyvendinti tam tikrus ES strategijos elementus ir sustiprinti vykdant Bendruosius veiksmus 2006/184/BUSP padarytą pažangą BTWC visuotinio taikymo bei įgyvendinimo nacionaliniu lygiu srityse, ES toliau rems BTWC siekdama šių bendrųjų tikslų:

skatinti BTWC visuotinį taikymą,

remti BTWC įgyvendinančias Konvencijos Šalis,

skatinti Konvencijos Šalis teikti PSP ataskaitas,

remti tarp BTWC sesijų vykstantį procesą.

2.   Vykdant ES remiamus projektus siekiama šių konkrečių tikslų:

a)

valstybes, kurios dar nėra BTWC Šalys, aprūpinti priemonėmis, skirtomis iniciatyvoms, pavyzdžiui, sąmoningumo ugdymo BTWC srityje iniciatyvai, įgyvendinti nacionaliniu ar subregioniniu lygiais, teikti teisines konsultacijas dėl BTWC ratifikavimo ir prisijungimo prie šios Konvencijos, organizuoti mokymą ir teikti kitų rūšių pagalbą, kad nacionalinės valdžios institucijos galėtų vykdyti savo įsipareigojimus pagal BTWC;

b)

Konvencijos Šalims padėti įgyvendinti BTWC nacionaliniu lygiu siekiant užtikrinti, kad Konvencijos Šalys įgyvendintų savo įsipareigojimus pagal BTWC pasitelkdamos nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus bei užmegztų veiksmingus santykius tarp visų nacionalinių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant nacionalines teisėkūros institucijas ir privatųjį sektorių;

c)

Konvencijos Šalims sudaryti palankesnes sąlygas reguliariai teikti PSP ataskaitas parengiant su PSP procesu susijusią aiškinamąją medžiagą, tobulinant šiuo metu naudojamų PSP formų pateikimo elektroninėmis priemonėmis techninius aspektus ir gerinant tarnybinio naudojimo tinklavietės saugumą bei priežiūrą, sudarant palankesnes sąlygas įsteigti nacionalinius kontaktinius punktus ir pateikti pirmąsias PSP ataskaitas, bei 2008 m. ir 2009 m. organizuojant PSP kontaktinių punktų atstovų konferenciją, susijusią su BTWC Šalių susitikimais;

d)

skatinti Vyriausybių, universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir pramonės atstovų tikslines diskusijas regioniniu lygiu tarp BTWC sesijų nagrinėjamomis temomis, visų pirma mokslo ir švietimo priežiūros srityje.

Pirmiau nurodytų projektų išsamus aprašymas pateikiamas priede.

2 straipsnis

1.   Pirmininkaujanti valstybė narė, kuriai padeda Tarybos Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai (toliau – Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis), atsako už šių bendrųjų veiksmų įgyvendinimą. Komisija dalyvauja visose šios veiklos srityse.

2.   Už 1 straipsnyje nurodytos veiklos techninį vykdymą atsako Ženevoje veikiantis Jungtinių Tautų Nusiginklavimo reikalų biuras (toliau – JT NRB). Jis atlieka savo užduotį kontroliuojamas Generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio, kuris padeda pirmininkaujančiai valstybei narei. Šiuo tikslu Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis ir JT NRB sudaro būtinus susitarimus.

3.   Pirmininkaujanti valstybė narė, Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis ir Komisija pagal savo atitinkamą kompetenciją reguliariai informuoja vieni kitus apie šių bendrųjų veiksmų įgyvendinimą.

3 straipsnis

1.   1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms priemonėms įgyvendinti skiriama orientacinė finansavimo suma yra 1 400 000 EUR, mokėtina iš Europos Bendrijų bendrojo biudžeto.

2.   Iš 1 dalyje nurodytos sumos finansuojamos išlaidos tvarkomos laikantis Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomų procedūrų ir taisyklių.

3.   Komisija prižiūri, kad būtų tinkamai valdomos 2 dalyje nurodytos išlaidos, kurios finansuojamos dotacijos forma. Šiuo tikslu Komisija sudaro finansavimo susitarimą su JT NRB. Finansavimo susitarime numatoma, kad JT NRB turi užtikrinti informuotumą apie ES įnašą, deramą šio įnašo dydžiui.

4.   Komisija stengiasi, kad 3 dalyje nurodytas finansavimo susitarimas būtų sudarytas per tris mėnesius nuo šių bendrųjų veiksmų įsigaliojimo dienos. Ji informuoja Tarybą apie visus sunkumus, su kuriais susiduriama tame procese, ir finansavimo susitarimo sudarymo datą.

4 straipsnis

Pirmininkaujanti valstybė narė, kuriai padeda Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis, pateikia Tarybai šių bendrųjų veiksmų įgyvendinimo ataskaitą, parengtą remiantis JT NRB reguliariomis ataskaitomis. Šios ataskaitos sudaro Tarybos atliekamo įvertinimo pagrindą. Komisija dalyvauja visose šios veiklos srityse. Komisija teikia ataskaitas apie šių bendrųjų veiksmų įgyvendinimo finansinius aspektus.

5 straipsnis

Šie bendrieji veiksmai įsigalioja jų priėmimo dieną.

Jie netenka galios praėjus 24 mėnesiams nuo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto finansavimo susitarimo sudarymo datos arba praėjus 6 mėnesiams nuo jų priėmimo, jeigu per tą laikotarpį nebuvo sudarytas joks finansavimo susitarimas.

6 straipsnis

Šie bendrieji veiksmai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 10 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. KOUCHNER


(1)  OL L 65, 2006 3 7, p. 51.

(2)  OL L 88, 2006 3 25, p. 65.


PRIEDAS

1.   Bendrieji principai

Remiantis Bendrųjų veiksmų 2006/184/BUSP sėkmingu įgyvendinimu, šie bendrieji veiksmai yra politikos įgyvendinimo priemonė, skirta Bendroje pozicijoje 2006/242/BUSP nustatytų tikslų sparčiam įgyvendinimui, ir juose daug dėmesio visų pirma skiriama tiems aspektams, dėl kurių Šeštojoje peržiūros konferencijoje buvo pasiektas bendras sutarimas, kaip išdėstyta konferencijos baigiamajame dokumente.

Įgyvendinant šiuos bendruosius veiksmus vadovaujamasi šiais principais:

a)

optimaliai naudojama patirtis, įgyta įgyvendinant Bendruosius veiksmus 2006/184/BUSP;

b)

nagrinėjami Konferencijos šalių ir valstybių, kurios nėra BTWC Šalys, nurodyti konkretūs poreikiai, susiję su BTWC geresniu įgyvendinimu ir visuotiniu taikymu;

c)

skatinama vietinė ir regioninė atsakomybė už projektus siekiant užtikrinti jų ilgalaikį tvarumą ir sukurti ES bei trečiųjų šalių partnerystę BTWC srityje;

d)

dėmesys skiriamas tai veiklai, kuri duoda konkrečių rezultatų ir (arba) prisideda prie bendro supratimo, susijusio su 2011 m. BTWC peržiūros procesu, suformulavimo ankstyvajame etape;

e)

teikiama parama Konferencijos Šalių susitikimams pirmininkaujančiam asmeniui ir optimaliai išnaudojami Paramos įgyvendinimui skyriaus įgaliojimai, dėl kurių buvo susitarta Šeštojoje peržiūros konferencijoje.

2.   Tikslas

Šių bendrųjų veiksmų bendras tikslas – remti BTWC visuotinį taikymą, stiprinti BTWC įgyvendinimą, įskaitant PSP ataskaitų teikimą, remti optimalų pasinaudojimą 2007–2010 m. tarp sesijų vykstančiu procesu siekiant pasirengti kitai peržiūros konferencijai.

Remdama BTWC ES visapusiškai atsižvelgs į 2006 m. lapkričio 20 d.–gruodžio 8 d. Ženevoje įvykusioje Šeštojoje peržiūros konferencijoje Konvencijos Šalių priimtus sprendimus ir rekomendacijas.

3.   Projektai

3.1.   1 projektas. BTWC visuotinio taikymo skatinimas

Projekto tikslas

Stiprinti BTWC laikymąsi ir gerinti informuotumą apie Konvencijos Šalių įsipareigojimus pagal BTWC vykdant konkrečioms šalims skirtą paramos veiklą arba įgyvendinant struktūrizuotas subregionines iniciatyvas, grindžiamas įgyvendinant Bendruosius veiksmus 2006/184/BUSP įgyta patirtimi ir užmegztais ryšiais.

Šis projektas padės aktyviai įgyvendinti Šeštojoje peržiūros konferencijoje Konvencijos Šalių priimtus sprendimus dėl visuotinio taikymo skatinimo veiklos rūšių, keitimosi informacija ir pranešimo apie visuotinio taikymo skatinimo veiksmus, bei dėl paramos Konferencijos Šalių susitikimams pirmininkaujančiam asmeniui koordinuojant visuotinio taikymo skatinimo veiklą.

Projekto rezultatai

a)

Aktyvesnis prisijungimas prie BTWC visuose geografiniuose regionuose;

b)

geresnis atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų supratimas apie BTWC ir (arba) stipresni subregioniniai tinklai BTWC srityje siekiant skatinti prisijungimą prie BTWC;

c)

valstybių skatinimas savanoriškai įgyvendinti BTWC prieš joms prisijungiant prie šios Konvencijos.

Projekto apibūdinimas

2006–2007 m. ES vykdė regioninę informavimo veiklą beveik visose valstybėse, kurios nėra BTWC Šalys, siekdama skatinti ratifikuoti BTWC arba prisijungti prie šios Konvencijos. Nuo to laiko dar septynios valstybės prisijungė prie BTWC. Norint įgyvendinti projekto tikslus ir pasiekti rezultatų, kitame šio projekto etape numatyta vykdyti informavimo veiklą ne daugiau kaip septyniose valstybėse, kurios nėra BTWC Šalys, teikiant konkrečiai šaliai skirtą paramą ar organizuojant subregioninius seminarus.

Projekto įgyvendinimas

Konferencijos Šalių susitikimams pirmininkaujančio asmens, kuriam padės Paramos įgyvendinimui skyrius, bus paprašyta informuoti valstybes, kurios nėra BTWC Šalys, apie numatytą ES paramą visuotinio taikymo skatinimui, kurią gali sudaryti:

a)

konkrečiai šaliai skirta ar subregioninė (skirta ne daugiau kaip penkioms šalims) teisinė pagalba, susijusi su BTWC ratifikavimu ar prisijungimu prie šios Konvencijos. Jei tam, kad pagalbos prašanti šalis prisijungtų prie BTWC ar ją ratifikuotų, turi būti priimti įstatymai ar kiti teisės aktai, susiję su Konvencijos įgyvendinimu, teisinė pagalba gali apimti ir šiuos aspektus;

b)

konkrečiai šaliai skirta ar subregioninė (skirta ne daugiau kaip penkioms šalims) parama, kuria siekiama ugdyti politinių lyderių ir įtakingų asmenų sąmoningumą BTWC srityje ir jų paramą Konvencijai, bei paskatinti valstybes, kurios nėra BTWC Šalys, imtis priemonių, būtinų BTWC įgyvendinti, pavyzdžiui, įsteigti kontaktinius punktus, sukurti svarbiausius nacionalinius suinteresuotuosius subjektus jungiančius tinklus, organizuoti mokymą;

c)

konkrečiai šaliai skirta finansinė parama, sudaranti sąlygas BTWC procese dalyvauti atitinkamiems nacionaliniams suinteresuotiesiems subjektams, visų pirma už BTWC ratifikavimą atsakingoms valdžios institucijoms (pavyzdžiui, dalyvauti stebėtojų teisėmis ekspertų ir (arba) Konvencijos Šalių susitikimuose). Šios rūšies parama teikiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį ir tik tais atvejais, kai ji gali realiai padėti valstybei, norinčiai prisijungti prie BTWC;

d)

finansinės dotacijos atitinkamų nacionalinių suinteresuotųjų subjektų mokymui ir jų sąmoningumo ugdymo vizitams į ES valstybių narių valdžios institucijas, atsakingas už BTWC įgyvendinimą.

Šis projektas sudarys sąlygas kurti ES valstybių narių ir paramą gaunančių šalių partnerystes siekiant užtikrinti ES pastangų visuotinio taikymo srityje tęstinumą ir suteikti nuolatinį atramos tašką paramą gaunančioms šalims viso BTWC ratifikavimo ir prisijungimo prie Konvencijos proceso metu. Atskiros dalyvaujančios ES valstybės narės ar jų grupės gali savanoriškai padėti atrinktoms paramos gavėjoms dalyvauti ratifikavimo ar prisijungimo procese.

3.2.   2 projektas. BTWC įgyvendinimui nacionaliniu lygiu skirta pagalba Konvencijos Šalims

Projekto tikslas

Užtikrinti, kad Konvencijos Šalys įgyvendintų savo įsipareigojimus pagal BTWC, pasitelkdamos nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, bei veiksmingai juos vykdytų, atsižvelgiant į Šeštosios peržiūros konferencijos baigiamąjį dokumentą, atitinkamuose Konvencijos Šalių susitikimuose pasiektą bendrą supratimą ir remiantis ekspertų bei Konferencijos Šalių susitikime vykusiomis diskusijomis parengtą suvestinę.

Projekto rezultatai

a)

Atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimas, įskaitant baudžiamosios teisės nuostatas, kurie apima įvairius BTWC numatytus draudimus ir prevencijos priemones;

b)

veiksmingas įgyvendinimas ir vykdymas siekiant užkirsti kelią BTWC pažeidimams ir nustatyti pažeidimų atveju taikomas sankcijas;

c)

geresnis visų BTWC procese dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant privatųjį sektorių, veiklos koordinavimas ir sujungimas į tinklą siekiant skatinti veiksmingą įgyvendinimą.

Projekto apibūdinimas

Remdamasi pozityviais bendradarbiavimo teikiant teisėkūros pagalbą, susijusią su BTWC įgyvendinimu Peru ir Nigerijoje, rezultatais ES toliau teiks teisines konsultacijas ne daugiau kaip septynioms suinteresuotoms Konvencijos Šalims.

Paramos įgyvendinimui skyriaus bus paprašyta informuoti Konvencijos Šalis apie numatytą ES paramą BTWC įgyvendinimui, kurią gali sudaryti:

a)

teisinės konsultacijos ir pagalba, skirta rengimui įstatymų ir kitų teisės aktų dėl BTWC numatytų arba bendru sutarimu patvirtintų draudimų bei prevencijos priemonių įgyvendinimo;

b)

sąmoningumo ugdymo seminarai, susiję su BTWC įgyvendinimu nacionaliniu lygiu ir nacionalinių priemonių vykdymu, kurie gali būti skirti:

sprendimus priimančioms valdžios institucijoms ir nacionalinėms teisėkūros institucijoms siekiant sudaryti palankesnes sąlygas siekti politinio sutarimo šiuo klausimu,

Vyriausybės suinteresuotiesiems subjektams, dalyvaujantiems įgyvendinant BTWC, siekiant sukurti tinklus ir paskirti kontaktinius punktus/nacionalines kompetentingas institucijas,

pramonei, universitetams, mokslinių tyrimų institutams ir nevyriausybinėms organizacijoms siekiant sukurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes.

Tvirtas prioritetas bus skirtas dvišaliams projektams, susijusiems su teisės aktų rengimu.

3.3.   3 projektas. BTWC Šalių skatinimas reguliariai teikti PSP ataskaitas

Projekto tikslas

Konvencijos Šalis skatinti reguliariai teikti PSP ataskaitas ir didinti pateikiamų ataskaitų skaičių, skatinant rengti, kaupti ir kasmet perduoti nustatytus duomenis bei sudaryti tam palankesnes sąlygas, be kita ko prisidedant prie PSP ataskaitų teikimo elektroninėmis priemonėmis tobulinimo ir gerinant su PSP susijusios tinklavietės saugumą bei teikiant paramą, visų pirma kontaktiniams punktams.

Projekto rezultatai

a)

Nacionalinių kontaktinių punktų PSP ataskaitoms teikti paskyrimas;

b)

nacionalinių mechanizmų, skirtų PSP ataskaitose pateiktinai informacijai rengti ir kaupti, kūrimas ar stiprinimas;

c)

reguliarus nacionalinių kontaktinių punktų PSP ataskaitų teikimas Paramos įgyvendinimui skyriui;

d)

PSP ataskaitų pateikimo elektroninėmis priemonėmis techninių aspektų tobulinimas ir su PSP susijusios tinklavietės saugumo bei priežiūros gerinimas.

Projekto apibūdinimas

Šeštojoje peržiūros konferencijoje buvo pripažintas poreikis skubiai padidinti PSP įgyvendinime dalyvaujančių Konvencijos Šalių skaičių. Todėl joje taip pat buvo pripažinti techniniai sunkumai, su kuriais susidūrė kai kurios Konvencijos Šalys, norėdamos tinkamai užpildyti ir laiku pateikti ataskaitas. Siekdama padidinti PSP įgyvendinimo procese dalyvaujančių Konvencijos Šalių skaičių, ES pasiūlys paramą Konvencijos Šalims vykdydama trijų rūšių veiklą:

a)

Siekiant pateikti geros praktikos pavyzdžių tuo pat metu pripažįstant nacionalinių procedūrų skirtumus, bus parengti išsamūs dokumentai, apimantys PSP ataskaitoms skirtų nacionalinių duomenų rengimo ir kaupimo metodikas, įskaitant brošiūrą ir PSP ataskaitų pateikimo tvarkaraštį. Dokumentuose taip pat bus apibūdintos priemonės ir informacija, kurią šiuo klausimu pateikė Paramos įgyvendinimui skyrius, ir bus atsižvelgta į panašias iniciatyvas, kurias vykdo kitos institucijos ir Konvencijos Šalys. Brošiūra bus parengta visomis JT oficialiosiomis kalbomis.

Bendrą brošiūros rengimo koordinavimą vykdys JT NRB. Siekiant apsvarstyti brošiūrą ir parengti jos galutinę redakciją gali būti surengtas brošiūros rengime dalyvaujančių ES ekspertų susitikimas. Ši brošiūra bus išplatinta Konvencijos Šalims.

b)

Bus remiamas nacionalinių kontaktinių punktų, atsakingų už pasirengimą PSP ataskaitų teikimui, kūrimas ir veikimas, įskaitant ne daugiau kaip septynioms Konvencijos Šalims teikiamą paramą šalies lygiu rengiant pirmąsias PSP ataskaitas. Prioritetas bus skiriamas toms valstybėms, kurios aktyviai vykdo mokslinius tyrimus biologijos srityje arba kuriose dažnai kyla endeminės ligos.

Paramos įgyvendinimui skyriaus bus paprašyta informuoti Konvencijos Šalis apie numatytą ES paramą PSP srityje.

c)

Bus organizuojami su ekspertų ar Konvencijos Šalių susitikimais susiję du seminarai, į kuriuos bus pakviesti veikiančių ir neseniai paskirtų PSP kontaktinių punktų atstovai siekiant pasidalyti patirtimi, įgyta PSP procese ir renkant duomenis, bei paskatinti visas Konvencijos Šalis paskirti kontaktinius punktus.

Kvietimuose į seminarus bus nurodyta, kad seminarai yra ES iniciatyvos dalis. Paramos įgyvendinimui skyrius informuos Konvencijos Šalis apie tai, kad kiekvienoje konferencijoje prireikus ES gali padengti ne daugiau kaip dešimties dalyvių iš Konvencijos Šalių, kurios nėra ES narės ir kurios neseniai nusprendė paskirti kontaktinį punktą, išlaidas. Priimant sprendimą dėl galimo finansavimo, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, prioritetas bus skiriamas toms valstybėms, kurios aktyviai vykdo mokslinius tyrimus biologijos srityje arba kuriose dažnai kyla endeminės ligos.

d)

Atsižvelgiant į Šeštojoje peržiūros konferencijoje Konvencijos Šalių priimtą sprendimą bus skiriamas finansinis įnašas JT NRB siekiant sudaryti palankesnes sąlygas toliau tobulinti ir prižiūrėti veikiančią saugią PSP tinklavietę bei tobulinti turimų PSP ataskaitų pateikimo elektroninėmis priemonėmis techninius aspektus.

3.4.   4 projektas. Parama tarp BTWC sesijų vykstančiam procesui

Projekto tikslas

Remti tarp BTWC sesijų vykstantį procesą, visų pirma ES ir už jos ribų vykstančias diskusijas 2008 m. ir 2009 m. tarp sesijų nagrinėjamomis temomis siekiant paskatinti patvirtinti konkrečias priemones.

Projekto rezultatai

a)

Bus pradėtos ES privačiojo ir viešojo sektorių diskusijos dėl saugumo klausimų, susijusių su gamtos mokslų ir biotechnologijų mokslinių tyrimų pažanga bei dėl tinkamų priemonių, kurios turės būti patvirtintos nacionaliniu, regioniniu ar pasaulio lygiu, siekiant išspręsti šiuos klausimus, visų pirma mokslo, švietimo ir sąmoningumo ugdymo priežiūros bei gamtos mokslų ir biotechnologijų mokslinių tyrimų pramonės elgesio kodeksų kūrimo srityse, taip pat bus skatinama diskusija dėl tarptautinio bendradarbiavimo ir pagalbos stiprinimo ligų priežiūros, aptikimo, diagnostikos srityse siekiant nustatyti konkrečius paramos poreikius;

b)

bus pateikta ataskaita tarp sesijų vykstantiems susitikimams dėl rezultatų ir rekomendacijų, parengtų diskusijose ES lygiu;

c)

Bus sudarytos palankesnės sąlygos diskusijoms tarp sesijų nagrinėjamomis temomis įvairiuose pasaulio regionuose, visų pirma tuose regionuose, kuriems tarp sesijų vykstančiuose susitikimuose atstovaujama nepakankamai.

Projekto apibūdinimas

Šiame projekte numatoma surengti du seminarus ES lygiu, į kuriuos būtų pakviesti Vyriausybių, pramonės, universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, kad būtų sudarytos sąlygos keistis patirties pavyzdžiais bei apsvarstyti 2008 m. ir 2009 m. tarp sesijų nagrinėjamas temas. Bus geriausia, jei šie seminarai įvyks prieš ekspertų ar Konvencijos Šalių susitikimus. Konvencijos Šalims bus pateikta seminarų ataskaita.

Siekiant paskatinti visuotinį šių klausimų svarstymą, lėšos bus skiriamos dviejų rūšių veiklai:

a)

Ne daugiau kaip septynių šalių, kurios nėra ES valstybės narės, atstovų, visų pirma iš nepriklausomo judėjimo šalių (NAM) grupės, dalyvavimui kiekviename ES regioniniame seminare;

b)

ne daugiau kaip keturių nacionalinių seminarų organizavimui siekiant apsvarstyti 2008 m. ir 2009 m. tarp sesijų nagrinėjamas temas įvairiuose pasaulio regionuose. Tikimasi, kad Konvencijos Šalys, kurios nėra ES valstybės narės, kurios dalyvaus ES regioniniuose seminaruose, pageidaus organizuoti panašius nacionalinius seminarus savo šalyse ir šiuo tikslu prašys ES paramos.

4.   Procedūriniai aspektai, koordinavimas ir Iniciatyvinis komitetas

Trečiųjų šalių prašymai dėl paramos ir bendradarbiavimo pagal šiuos bendruosius veiksmus iš esmės turi būti pateikiami Generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniu, kuris padeda pirmininkaujančiai valstybei narei, ir JT NRB. JT NRB atitinkamai peržiūrės ir įvertins šiuos prašymus bei pateiks rekomendacijas Iniciatyviniam komitetui. Iniciatyvinis komitetas išnagrinės prašymus dėl paramos ir veiksmų planus bei jų įgyvendinimą. Iniciatyvinis komitetas pateiks paramą gaunančių šalių galutinį sąrašą, kurį po to patvirtins pirmininkaujanti valstybė narė, padedama Generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio, pasikonsultavusi su Tarybos kompetentinga darbo grupe.

Iniciatyvinį komitetą sudarys pirmininkaujančios valstybės narės, padedamos Generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio, atstovas ir pirmininkausiančios valstybės narės bei JT NRB atstovai. Komisija dalyvauja visose šios veiklos srityse. Iniciatyvinis komitetas reguliariai bent kartą per 6 mėnesius peržiūrės šių bendrųjų veiksmų įgyvendinimą, be kita ko, pasitelkdamas elektronines ryšio priemones.

Siekiant užtikrinti paramą gaunančių šalių tvirtą atsakomybę ir tvarumą vykdant ES inicijuotą veiklą numatoma, kad, kai įmanoma ir tinkama, atrinktų paramos gavėjų bus paprašyta parengti veiksmų planus, kuriuose, be kita ko, būtų nurodytas finansuojamos (taip pat naudojant nacionalines lėšas) veiklos vykdymo tvarkaraštis, duomenys apie projekto taikymo sritį ir trukmę bei pagrindiniai suinteresuotieji subjektai. JT NRB ar valstybės narės atitinkamai dalyvauja rengiant veiksmų planus. Projektai įgyvendinami laikantis veiksmų planų.

5.   Ataskaitų teikimas ir vertinimas

JT NRB reguliariai kas du mėnesius pirmininkaujančiai valstybei narei, padedamai Generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio, teiks projektų įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Ataskaitos bus pateiktos atitinkamai Tarybos darbo grupei, kad ji įvertintų pažangą ir pateiktų bendrą projektų įvertinimą bei nurodytų galimus tolesnius veiksmus.

Kai įmanoma, apie šių bendrųjų veiksmų įgyvendinimą bus informuojamos Konvencijos Šalys.

6.   Informacijos ir bendradarbiavimo valdymo sistema (ICMS)

Pagal Bendruosius veiksmus 2006/184/BUSP sukurta informacijos ir bendradarbiavimo valdymo sistema bus išsaugota ir naudojama keitimuisi informacija, dokumentų rengimui ir atitinkamai ES ekspertų, JT NRB bei trečiųjų šalių bendradarbiavimui, taip pat reikiamų paramos vizitų rengimui.

7.   ES ekspertų dalyvavimas

Šių bendrųjų veiksmų sėkmingam įgyvendinimui būtinas aktyvus ES ekspertų dalyvavimas. Su projektų įgyvendinimu susijusios ekspertų išlaidos bus padengtos pagal šiuos bendruosius veiksmus. JT NRB bus skatinamas naudotis galiojančiu ES teisės ekspertų sąrašu ir parengti panašias priemones, atitinkamai susijusias su PSP ir kitais įgyvendinimo aspektais.

Tikimasi, kad rengiant numatytus paramos (pavyzdžiui, teisinės pagalbos, paramos PSP srityje) vizitus, standartine praktika bus laikomi ne daugiau kaip trijų ekspertų grupės ne ilgiau kaip penkias dienas trunkantys vizitai.

8.   Trukmė

Numatoma visa šių bendrųjų veiksmų įgyvendinimo trukmė yra 24 mėnesiai.

9.   Paramos gavėjai

Visuotiniam taikymui skirtos paramos gavėjai yra valstybės, kurios nėra BTWC Šalys (tiek Konvenciją pasirašiusios valstybės, tiek jos nepasirašiusiosios valstybės).

Įgyvendinimui ir su PSP susijusiai veiklai skirtos paramos gavėjai yra Konvencijos Šalys.

Veiklai, susijusiai su tarp sesijų vykstančiu procesu, skirtos paramos gavėjai yra valstybių narių ir kitų Konvencijos Šalių Vyriausybių atstovai, taip pat privačiojo sektoriaus, universitetų ir mokslinių tyrimų institutų bei nevyriausybinių organizacijų atstovai.

10.   Trečiųjų šalių atstovai

Siekiant skatinti regioninę atsakomybę už projektus ir projektų tvarumą, pagal šiuos bendruosius veiksmus gali būti finansuojamas ekspertų iš šalių, kurios nėra ES valstybės narės, įskaitant ekspertus iš regioninių ir kitų atitinkamų tarptautinių organizacijų, dalyvavimas. Konvencijos Šalių susitikimams pirmininkaujančio asmens ir Paramos įgyvendinimui skyriaus personalo dalyvavimas gali būti finansuojamas atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį.

11.   Įgyvendinantis subjektas

Šių bendrųjų veiksmų techninis įgyvendinimas bus pavestas Ženevoje veikiančiam JT NRB; biuro užduočių vykdymą kontroliuos pirmininkaujančiai valstybei narei padedantis Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis.

Vykdydamas savo veiklą JT NRB bendradarbiaus su pirmininkaujančia valstybe nare, padedama Generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio, ir atitinkamai su valstybėmis narėmis bei kitomis Konvencijos Šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.

12.   Įgyvendinantis subjektas. Personalo klausimai

Atsižvelgiant į tai, kad šiuose bendruosiuose veiksmuose numatyta veikla nėra numatyta JT NRB biudžete, numatytiems projektams įgyvendinti reikės papildomo personalo.


13.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 302/s3


PASTABA SKAITYTOJUI

Institucijos nusprendė nedaryti tekstuose nuorodų į juose minimų teisės aktų paskutinius pakeitimus.

Jeigu nenurodyta kitaip, čia skelbiamuose tekstuose nurodyti šiuo metu galiojantys teisės aktai.