ISSN 1725-5120 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 275 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
51 tomas |
Turinys |
|
I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma |
Puslapis |
|
|
REGLAMENTAI |
|
|
* |
||
|
* |
||
|
|
||
|
|
||
|
* |
2008 m. spalio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1004/2008 dėl 39-ojo tarptautinio apskaitos standarto (TAS) ir 7-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto (TFAS), iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1725/2003, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 ( 1 ) |
|
|
II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma |
|
|
|
SPRENDIMAI |
|
|
|
Komisija |
|
|
|
2008/799/EB |
|
|
* |
|
|
IV Kiti aktai |
|
|
|
EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ |
|
|
|
EEE jungtinis komitetas |
|
|
* |
||
|
* |
|
|
||
|
* |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma
REGLAMENTAI
16.10.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 275/1 |
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1000/2008
2008 m. spalio 13 d.
kuriuo, pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos ir Indijos kilmės sulfanilo rūgščiai
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį ir 11 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,
kadangi:
A. PROCEDŪRA
1. Galiojančios priemonės
(1) |
2002 m. liepos mėn. Reglamentu (EB) Nr. 1339/2002 (2) Taryba nustatė galutinį 21 % antidempingo muitą (toliau – galiojančios priemonės) importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės (toliau – KLR) sulfanilo rūgščiai, kurios KN kodas yra ex 2921 42 10 (TARIC kodas 2921421060), ir 18,3 % dydžio muitą importuojamai Indijos kilmės sulfanilo rūgščiai. Nustatytos priemonės pagrįstos pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį inicijuoto antidempingo tyrimo (toliau – pirminis tyrimas) rezultatais. |
(2) |
Tuo pat metu Reglamentu (EB) Nr. 1338/2002 (3) Taryba nustatė galutinį 7,1 % dydžio kompensacinį muitą tam pačiam importuojamam Indijos kilmės produktui. |
(3) |
Remdamasi minėtomis antidempingo ir kompensacinėmis procedūromis Komisija Sprendimu 2002/611/EB (4) priėmė įsipareigojimą dėl kainų, kurį pasiūlė vienas Indijos eksportuojantis gamintojas – Kokan Synthetics and Chemicals Pvt. Ltd (toliau – Kokan). |
(4) |
2004 m. vasario mėn. pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnį atlikusi pakartotinį antiabsorbcinį tyrimą Taryba Reglamentu (EB) Nr. 236/2004 (5) padidino importuojamai KLR kilmės sulfanilo rūgščiai taikomą 21 % dydžio galutinį antidempingo muitą iki 33,7 %. |
(5) |
2003 m. gruodžio mėn. Kokan pranešė Komisijai apie savo pageidavimą savanoriškai atšaukti įsipareigojimą. Todėl Komisijos sprendimu 2004/255/EB (6) buvo panaikintas Komisijos sprendimas priimti įsipareigojimą. |
(6) |
2005 m. balandžio mėn. gavusi Kokan prašymą Komisija inicijavo (7) dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (8) (toliau – pagrindinis antisubsidijų reglamentas) 19 straipsnį tikrindama tik tai, ar Kokan siūlomas tolimesnis įsipareigojimas yra priimtinas. |
(7) |
Sprendimu 2006/37/EB Komisija (9) priėmė Kokan pasiūlytą tolimesnį įsipareigojimą, susijusį su antidempingo ir žalos atlyginimo procedūrų dėl importuojamos Indijos kilmės sulfanilo rūgšties. |
(8) |
Tuo pat metu Tarybos reglamentu (EB) Nr. 123/2006 (10) iš dalies pakeisti Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1338/2002, nustatantis galutinį kompensacinį muitą importuojamai Indijos kilmės sulfanilo rūgščiai, ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1339/2002, nustatantis galutinį antidempingo muitą importuojamai sulfanilo rūgščiai, kurios kilmės šalis, inter alia, yra Indija, atsižvelgiant į priimtą minėtą įsipareigojimą. |
2. Prašymas atlikti peržiūrą
(9) |
Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo termino pabaigą (11) Komisija 2007 m. balandžio 24 d. gavo prašymą atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Šį prašymą pateikė du Bendrijos gamintojai (toliau – pareiškėjai), pagaminantys 100 % sulfanilo rūgšties produkcijos Bendrijoje. |
(10) |
Pareiškėjai tvirtino ir pateikė pakankamai prima facie įrodymų, kad yra tikimybė, jog dempingas tęsis ir (arba) pasikartos ir pasikartos žala Bendrijos pramonei dėl importuojamos KLR ir Indijos (toliau – nagrinėjamųjų šalių) kilmės sulfanilo rūgšties. |
(11) |
Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2007 m. liepos 24 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje išspausdintu pranešimu apie inicijavimą (12) paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. |
3. Lygiagretūs tyrimai
(12) |
2007 m. liepos 24 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje išspausdintu pranešimu apie inicijavimą (13) Komisija pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 18 straipsnį taip pat inicijavo importuojamai Indijos kilmės sulfanilo rūgščiai taikomų kompensacinių priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą. Šis tyrimas tebevyksta. |
(13) |
2007 m. rugsėjo 29 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje išspausdintu pranešimu apie inicijavimą (14) Komisija pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 19 straipsnį savo iniciatyva inicijavo dalinę tarpinę peržiūrą dėl subsidijavimo masto, nes Komisija turėjo pakankamai prima facie įrodymų, kad subsidijavimo aplinkybės, kurių pagrindu buvo nustatytos priemonės, pasikeitė ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Šis tyrimas tebevyksta. |
4. Tyrimas
4.1. Tiriamasis laikotarpis
(14) |
Dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tiriamasis laikotarpis – 2006 m. balandžio 1 d. – 2007 m. kovo 31 d. (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Atliekant su žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybe susijusių tendencijų tyrimą, buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2003 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis). |
4.2. Su tyrimu susijusios šalys
(15) |
Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė žinomiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir naudotojams, eksportuojančių šalių atstovams ir pareiškėjams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. |
(16) |
Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos. |
(17) |
Visoms žinomoms suinteresuotosioms šalims, visų pirma dviem Bendrijos gamintojams ir visiems žinomiems eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir naudotojams buvo išsiųsti klausimynai. |
(18) |
Klausimynų atsakymai gauti iš dviejų Bendrijos gamintojų, vieno Indijoje įsikūrusio eksportuojančio gamintojo ir keturių naudotojų. Nei vienas KLR įsikūręs eksportuojantis gamintojas ir nei vienas importuotojas nepateikė klausimyno atsakymų ir nepranešė apie save atliekant šį tyrimą. |
(19) |
Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, būtina nustatant dempingo ir jo daromos žalos tęstinumo ar pasikartojimo tikimybę ir Bendrijos interesus. Šiuo atveju Komisija surengė tikrinamuosius vizitus šių bendrovių patalpose:
|
B. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS
1. Nagrinėjamasis produktas
(20) |
Nagrinėjamasis produktas yra toks pat, kaip ir pirminiame tyrime, t. y. sulfanilo rūgštis, šiuo metu klasifikuojama KN kodu ex 2921 42 10. Iš esmės yra dvi sulfanilo rūgšties rūšys, kurios nustatomos pagal jos grynumą – techninė ir išgryninta. Be to, išgryninta sulfanilo rūgštis kartais parduodama kaip sulfanilo rūgšties druska. Sulfanilo rūgštis naudojama kaip žaliava UV šviesoje šviečiančių priedų, betono priedų, maistinių dažų ir specialių dažiklių gamyboje. Nors sulfanilo rūgštis naudojama skirtingoms reikmėms, visos jos rūšys ir pavidalai, naudotojų supratimu, gali būti pagrįstai keičiami vieni kitais ir naudojami pakaitomis pagal daugelį paskirčių, todėl, kaip ir per pirminį tyrimą, skirtingų rūšių ir pavidalų sulfanilo rūgštis laikoma vienu produktu. |
2. Panašus produktas
(21) |
Kaip nustatyta per pirminį tyrimą, atlikus šią peržiūrą patvirtinta, kad sulfanilo rūgštis yra tikrasis plataus vartojimo produktas, o jo kokybė ir pagrindinės fizinės savybės yra tokios pačios nepriklausomai nuo kilmės šalies. Nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas ir produktai, kuriuos gamina ir parduoda Indijos eksportuojantis gamintojas savo vidaus rinkoje ir trečiosioms šalims, taip pat produktai, kuriuos gamina ir parduoda Bendrijos gamintojai Bendrijos rinkoje, turi tokias pačias pagrindines fizines bei chemines savybes ir iš esmės naudojami toms pačioms reikmėms, todėl jie laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje. |
C. DEMPINGO TĘSIMOSI IR (ARBA) PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ
(22) |
Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi buvo nagrinėjama, ar per PTL buvo vykdomas dempingas ir ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas tęstųsi arba pasikartotų. |
1. Pirminės pastabos
(23) |
Reikėtų pažymėti, kad, kai 2004 m. Bendrija išsiplėtė iki 25 valstybių narių ir 2007 m. – iki 27 valstybių narių, per ankstesnį tyrimą ir dabartinę priemonių galiojimo termino peržiūrą eksporto apimtis ir importo rinkos dalis negali būti tiesiogiai lyginami. |
1.1. Indija
(24) |
Siekiant užtikrinti verslo informacijos konfidencialumą ir atsižvelgiant į tai, kad Kokan priklauso 100 % viso importuojamo Indijos kilmės produkto kiekio, susijusią informaciją buvo būtina pateikti pagal kategorijas ar kaip indeksus. |
(25) |
Šis tyrimas pagrįstas patikrintais bendradarbiaujančio Indijoje įsikūrusio eksportuojančio gamintojo, kuris visapusiškai bendradarbiavo tyrime, klausimyno atsakymais. Iš bendrovės pateiktos informacijos ir gautų Eurostato duomenų paaiškėjo, kad per PTL visą nagrinėjamojo produkto importą vykdė šis eksportuojantis gamintojas. |
(26) |
Nustatyta, kad per PTL iš Indijos į Bendriją importuota apie 800–1 000 tonų sulfanilo rūgšties, t. y. beveik 8–10 % Bendrijoje suvartojamo kiekio. Atliekant pradinį tyrimą importas iš Indijos sudarė 1 712 tonų. |
1.2. Kinijos Liaudies Respublika
(27) |
Kadangi nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo, Komisija tirdama, ar pastaruoju metu yra vykdomas dempingas, turėjo remtis iš kitų šaltinių gauta informacija. Šiuo atžvilgiu ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatomis, siekiant nustatyti importo apimtį ir kainas buvo remiamasi oficialiais Eurostato duomenimis. |
(28) |
Remiantis gautais duomenimis, nustatyta, kad per PTL iš KLR į Bendriją buvo importuota 1 482 tonos sulfanilo rūgšties, t. y. beveik 15 % Bendrijoje suvartojamo kiekio. Per pradinį tiriamąjį laikotarpį importo iš KLR kiekis buvo 2 950 tonų. |
2. Dempingo tęsimosi tikimybė
2.1. Indija
(29) |
Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį nustatant dempingo skirtumą buvo taikoma tokia pati metodika kaip ir atliekant ankstesnį tyrimą. Reikia priminti, kad atliekant pirminį tyrimą buvo nustatytas 24,6 % dydžio dempingo skirtumas. |
a) Normalioji vertė
(30) |
Apskaičiuojant normaliąją vertę visų pirma bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui buvo nustatyta, ar jo bendras nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kiekis buvo tipiškas, palyginti su produkto pardavimo eksportui į Bendriją kiekiu. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pardavimo vidaus rinkoje kiekis laikomas tipišku, jeigu bendras vidaus rinkoje parduodamo produkto kiekis buvo ne mažesnis nei 5 % bendro eksportui į Bendriją parduodamo nagrinėjamojo produkto kiekio. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas. |
(31) |
Vėliau buvo nustatyti tie eksportuojančio gamintojo, kurio bendras pardavimo vidaus rinkoje kiekis buvo tipiškas, vidaus rinkoje parduodamų nagrinėjamojo produkto tipai, kurie yra parduodami eksportui į Bendriją arba tiesiogiai su jais palyginami. Kriterijai, naudojami skirtingiems produkto tipams nustatyti, buvo rūšis (išgryninta ar techninė), pavidalas (rūgšties milteliai ar natrio druska) ir rūgšties koncentracija. |
(32) |
Buvo nustatyta, ar kiekvieno tipo produktas, kurį eksportuojantis gamintojas pardavė savo vidaus rinkoje ir kurį, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su produkto, kuris buvo parduodamas eksportui į Bendriją, tipu, pardavimo vidaus rinkoje kiekis buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Manoma, kad tam tikro tipo produkto pardavimo vidaus rinkoje kiekis yra pakankamai tipiškas, jei bendras to tipo produkto pardavimo vidaus rinkoje kiekis per PTL buvo 5 % arba daugiau bendro panašaus tipo produkto, eksportuoto į Bendriją, pardavimo kiekio. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dviejų iš trijų susijusio eksportuojančio gamintojo eksportuojamų tipų produktas vidaus rinkoje buvo parduotas tipiškais kiekiais. |
(33) |
Be to, nagrinėta, ar galima laikyti, kad bendrovės pardavimas vidaus rinkoje yra vykdomas įprastinėmis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. |
(34) |
Tai buvo atlikta nustatant kiekvienos iš dviejų tipiškais kiekiais parduodamų tipų produkto nenuostolingo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams per PTL dalį. Kadangi daugiau nei 80 % šių tipų produkto kiekio vidaus rinkoje buvo parduota nenuostolingai ir jo pardavimo kainos svertinis vidurkis buvo lygus svertinėms vidutinėms gamybos sąnaudoms arba didesnis už jas, kiekvieno tipo produkto normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip svertinė vidutinė viso to tipo produkto pardavimo vidaus rinkoje kaina, sumokėta arba mokėtina nepriklausomų naudotojų, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje. |
(35) |
Vidaus rinkoje tipišku kiekiu neparduoto tipo produkto normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota. Siekiant apskaičiuoti normaliąją vertę, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis prie vidutinių per PTL vykdomos gamybos sąnaudų buvo pridėti bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo patirtos pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos bei vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis per PTL parduoto panašaus produkto pelno svertinis vidurkis. |
b) Eksporto kaina
(36) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad Indijos eksportuojantis gamintojas eksportavo į Bendriją tik nesusijusiems pirkėjams. |
(37) |
Todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 dalies 8 dalį remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis. |
c) Palyginimas
(38) |
Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui, ir jie buvo pakoreguoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Šie koregavimai atlikti atsižvelgiant į transporto ir draudimo išlaidas. |
d) Dempingo skirtumas
(39) |
Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse, kiekvieno per PTL į Bendriją eksportuoto tipo nagrinėjamojo produkto svertinė vidutinė normalioji vertė buvo palyginta su kiekvieno eksportuoto atitinkamo tipo nagrinėjamojo produkto svertine vidutine kaina. |
(40) |
Atlikus šį palyginimą nustatyta, kad bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas eksportuodamas į Bendriją per PTL dempingo nevykdė. |
(41) |
Atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiaujantis eksportuotojas per PTL nevykdė dempingo, reikėtų pažymėti, kad, kaip minėta 7 konstatuojamoje dalyje, per PTL galiojo įsipareigojimas dėl kainos, pagal kurį buvo reikalaujama, kad susijęs eksportuojantis gamintojas laikytųsi tam tikro eksporto į Bendriją kainų lygio. Nustatyta, kad tam tikri sandoriai šiek tiek viršijo priimto įsipareigojimo minimalios importo kainos (toliau – MIK) lygį, tačiau daugumos pardavimų kainos atitiko MIK lygį. |
2.2. Kinijos Liaudies Respublika
(42) |
Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį nustatant dempingo skirtumą buvo taikoma tokia pati metodika kaip atliekant ankstesnį tyrimą. Primenama, kad atlikus pirminį tyrimą buvo nustatytas 21 % dempingo skirtumas. Tačiau atlikus 2003 m. birželio mėn. inicijuotą pakartotinį antiabsorbcinį tyrimą dar kartą apskaičiuotas dempingo skirtumas ir nustatyta, kad jis padidėjo iki 33,7 %, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 236/2004. |
e) Panaši šalis
(43) |
Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį KLR nėra rinkos ekonomikos šalis, todėl importo iš KLR normalioji vertė turėjo būti pagrįsta iš rinkos ekonomikos trečiųjų šalių gautais duomenimis. |
(44) |
Pranešime apie inicijavimą tinkama rinkos ekonomikos trečiąją šalimi numatyta pasirinkti Indiją atsižvelgiant į KLR eksportą į Bendriją. Per pirminį tyrimą Indija taip pat buvo pasirinkta kaip panaši šalis. |
(45) |
Tačiau pareiškėjai teigė, kad šiuo atveju panašia šalimi būtų tinkamiau laikyti Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV). Buvo teigiama, kad priešingai nei Indijoje sulfanilo rūgšties kainas JAV lemia įprastos, neiškreiptos rinkos jėgos. Be to, buvo pareikšta, kad sulfanilo rūgšties gamybos procesas JAV panašus į KLR, o gamybos ir pardavimo kiekiai JAV yra tipiški. Pareiškėjai taip pat tvirtino, kad galimybė gauti žaliavų Indijoje negali būti lyginama su galimybe gauti žaliavų KLR, nes Indijos gamintojai dėl išankstinių licencijų sistemos labiau linkę importuoti žaliavas nei pirkti vietines medžiagas. |
(46) |
Kalbant apie siūlymą panašia šalimi laikyti JAV, pažymima, kad JAV kaip apsaugos priemones importui iš KLR ir Indijos eilę metų taikė antidempingo priemones, o importui iš Indijos – kompensacines priemones. Todėl negalima atmesti galimybės, kad šios prekybos apsaugos priemonės turėjo įtakos kainoms. |
(47) |
Kalbant apie galimybę gauti žaliavų taip pat buvo nustatyta, kad Indijos sulfanilo rūgšties gamintojai žaliavas perka vidaus rinkoje. Todėl negalima teigti, kad dėl galimybės gauti žaliavų Indija yra netinkama panaši šalis. Be to, Indijoje yra keletas sulfanilo rūgšties gamintojų ir taip pat į ją šis produktas yra importuojamas, pavyzdžiui, iš KLR. Todėl nėra pagrindžiančių įrodymų, kad Indijoje nėra konkurencijos. |
(48) |
Atsižvelgiant į tai, kas minėta anksčiau, ir neturint įtikinamų argumentų, kad nuo pradinio tyrimo pasikeitė aplinkybės, daroma išvada, kad atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą Indija yra tinkama panaši šalis normaliajai vertei nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą. |
f) Normaliosios vertės nustatymas
(49) |
Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė buvo nustatyta remiantis patikrinta informacija, gauta iš bendradarbiaujančio panašios šalies eksportuojančio gamintojo. Tiksliau, normalioji vertė buvo pagrįsta nesusijusių pirkėjų sumokėta arba mokėtina kaina už panašių tipų produktą Indijoje, nes nustatyta, kad šis produktas buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis. |
g) Eksporto kaina
(50) |
Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Kinijos eksportuojantiems gamintojams nebendradarbiaujant eksporto kaina turėjo būti nustatyta remiantis turimais faktais. Tinkamu pagrindu eksporto kainai nustatyti buvo pasirinkti oficialūs Eurostato duomenys. |
h) Palyginimas
(51) |
Siekiant teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius įtakos kainų palyginamumui. Kainos buvo pakoreguotos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį atsižvelgiant į transportavimo ir draudimo išlaidas. Normalioji vertė Indijos gamintojo kainomis EXW sąlygomis buvo lyginama su pakoreguota tokio pačio lygio Kinijos eksporto kaina. |
i) Dempingo skirtumas
(52) |
Normaliąją vertę palyginus su eksporto kaina nustatytas dempingas, kurio skirtumas buvo lygus sumai, kuria normalioji vertė buvo didesnė už eksporto į Bendriją kainą. Nustatytas dempingo skirtumas, išreikštas procentais CIF kainos Bendrijos pasienyje, buvo 15–20 %. |
3. Importo raida, jeigu priemonės būtų panaikintos
3.1. Indija
j) Pirminės pastabos
(53) |
Kadangi per PTL dempingas nenustatytas, buvo nagrinėjama, ar panaikinus priemones pasikartotų Indijos vykdomas dempingas. Siekiant nustatyti, ar galėtų pasikartoti dempingas, buvo nagrinėjamos Kokan kainodaros strategijos, visų pirma jos eksporto į kitas rinkas kainos, palyginti su jos eksporto į Bendriją kainomis ir jos eksporto vidaus kainomis, gamyba, gamybos pajėgumai ir atsargos. Tyrimas pagrįstas klausimyno atsakymuose pateikta ir per tyrimą Kokan patalpose patikrinta informacija. |
k) Kainų Bendrijoje ir Indijoje santykis
(54) |
Per PTL kainos Bendrijos rinkoje buvo didesnės už Kokan nustatytas kainas jos vidaus rinkoje. Tačiau į šią kainų raidą reikėtų žiūrėti atsižvelgiant į faktą, kad šios bendrovės eksporto kainos priklausė nuo įsipareigojimu nustatytos MIK. |
l) Eksporto į trečiąsias šalis kainų, eksporto į Bendriją kainų ir kainų Indijos vidaus rinkoje santykis
(55) |
Nustatyta, kad vidutinė Kokan nustatyta eksporto į trečiąsias šalis kaina buvo gerokai mažesnė už vidutinę eksporto į Bendriją kainą. Taip pat nustatyta, kad šis eksportas buvo vykdomas dempingo kainomis, kurios buvo gerokai mažesnės už Kokan nustatytas kainas vidaus rinkoje. |
(56) |
Kaip minėta 7 ir 41 konstatuojamose dalyse, per PTL Kokan eksportui į Bendriją taikė įsipareigojimu nustatytą minimalią kainą, o eksportui į trečiąsias šalis – laisvai nustatytas kainas. Šiomis aplinkybėmis pastarosios kainos rodo, kad leidus panaikinti priemones eksporto į Bendriją kainų lygis būtų panašus. Todėl buvo padaryta išvada, kad panaikinus priemones Kokan tikėtina sumažinti eksporto į Bendriją kainas ir tikėtina, kad Bendrijos rinkoje gali pasikartoti dempingas. |
m) Eksporto į trečiąsias šalis kainos ir kainos Bendrijos rinkoje lygio santykis
(57) |
Pažymima, kad eksporto į trečiąsias šalis kaina buvo vidutiniškai mažesnė už Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje pardavimo kainą. Tai reiškia, kad dėl vyraujančios nagrinėjamojo produkto kainų lygio Bendrijos rinkoje ši rinka tampa labai patraukli Indijos eksportuojančiam gamintojui. Todėl manoma, kad panaikinus galiojančias priemones iš tiesų atsirastų ekonominė paskata nukreipti pardavimą į pelningesnę Bendrijos rinką. |
n) Nepanaudoti pajėgumai ir atsargos
(58) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad per PTL bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas atsargų nekaupė. Tačiau nustatyta, kad bendrovė galėtų padidinti savo gamybą, nes per PTL jos pajėgumų panaudojimo rodiklis buvo apie 65 %. Atsižvelgiant į tai pažymima, kad nustatyta, jog nepanaudoti bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo gamybos pajėgumai atitinka daugiau kaip 30 % Bendrijoje suvartojamo kiekio. |
o) Išvada dėl Indijos
(59) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad kainų lygiai Indijos ir kitų trečiųjų šalių rinkose yra gerokai žemesni už kainų lygius Bendrijos rinkoje. Jei galiojančios antidempingo priemonės bus panaikintos, tai bus didelė paskata bendradarbiaujančiam Indijos eksportuojančiam gamintojui ne tik išnaudoti nepanaudotus pajėgumus, bet ir nukreipti daugiau pardavimų į Bendrijos rinką, t. y. toliau eksportuoti produktą net didesniu kiekiu. Minėto tyrimo rezultatai rodo, kad padidėjęs eksportas į Bendriją būtų greičiausiai vykdomas dempingo kainomis. |
3.2. KLR
p) Pirminės pastabos
(60) |
Per PTL buvo siekiama ne tik nustatyti dempingą, bet ir išnagrinėti dempingo tęsimosi tikimybę, jei būtų panaikintos priemonės. Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį toliau pateikiamos išvados padarytos remiantis turimais duomenimis, t. y. pareiškėjų pateikta informacija, ir Eurostato duomenimis. |
q) Gamybos pajėgumai
(61) |
Viešai skelbiami duomenys rodo, kad Kinijos gamybos apimtis yra apie 22 000 tonų, o tai yra daugiau kaip dvigubai per PTL Bendrijoje suvartoto kiekio. Kadangi nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo, nebuvo gauta informacijos apie tai, ar KLR turi nepanaudotų pajėgumų. Vis dėlto, pagal turimą informaciją Kinijos gamintojai turi galimybę gana paprastą šiuo metu specialiems dažikliams ir cheminėms medžiagoms gaminti taikomą periodinį procesą panaudoti sulfanilo rūgščiai gaminti. Be to, kaip minima 63 konstatuojamoje dalyje, Kinijos eksportuotojams Bendrijos rinka buvo patraukli daugelį metų. Todėl pagrįstai manoma, kad panaikinus galiojančias antidempingo priemones bet kokie galimi KLR nepanaudoti gamybos pajėgumai būtų panaudoti papildomam produkcijos kiekiui nukreipti į Bendrijos rinką ir (arba) į Bendriją vėl būtų nukreipta dabartinė dėl perėjimo nuo specialių dažiklių gamybos prie cheminių medžiagų gamybos padidėjusi produkcija. |
r) Eksporto į trečiąsias šalis kainos ir eksporto į Bendriją kainos santykis
(62) |
Pagal turimus duomenis eksporto iš Kinijos į trečiąsias šalis kainos per PTL buvo mažesnės už eksporto į Bendriją kainas. Todėl yra didelė tikimybė, kad panaikinus priemones Kinijos eksportuotojai į trečiąsias šalis eksportuojamą produktą vėl eksportuotų į Bendrijos rinką ir jis būtų parduodamas dempingo kainomis. |
s) Absorbcija
(63) |
Kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 236/2004, nustatyta, kad eksportuojant produktą iš KLR į Bendriją būta antidempingo muito absorbcijos. Tai įrodo, kad Bendrijos rinka Kinijos eksportuojantiems gamintojams vis dar patraukli. Kadangi nustatyta, kad per PTL eksportui buvo taikomos dempingo kainos, galima daryti išvadą, jog tikėtina, kad dempingas tęstųsi, jei priemonės būtų panaikintos, o eksporto apimtis greičiausiai padidėtų. |
t) Išvada dėl KLR
(64) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad Kinijos eksportuotojai per PTL toliau dideliu mastu taikė dempingą. Remiantis 62 ir 63 konstatuojamose dalyse nurodytais nustatytais faktais, daroma išvada, jog yra tikimybė, kad ir toliau tęstųsi žymus dempingas, jei būtų panaikintos galiojančios priemonės. Taip pat yra tikimybė, kad panaikinus priemones importo dempingo kaina apimtis gerokai padidėtų. |
4. Išvada dėl dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės
(65) |
Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad su Kinijos eksportuotojais susijęs dempingas greičiausiai tęstųsi, o su Indijos eksportuojančiais gamintojais susijęs dempingas greičiausiai pasikartotų, jei galiojančios priemonės būtų panaikintos. |
D. BENDRIJOS PRAMONĖS APIBRĖŽTIS
(66) |
Bendrijoje panašų produktą gamina du gamintojai, kurių produkcija sudaro visą Bendrijos panašaus produkto kiekį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. |
(67) |
Reikėtų pažymėti, kad, palyginti su pradiniu tyrimu, „Sorochimie Chimie Fine“ ir „Quimigal SA“ bendrovės pakeitė pavadinimus ir dabar atitinkamai vadinasi „Adernity“ ir „CUF Químicos Industrinis“. |
(68) |
Šie du gamintojai bendradarbiavo tyrime ir pritarė prašymui atlikti peržiūrą. Todėl jie sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje. |
E. BENDRIJOS RINKOS PADĖTIS
1. Suvartojimas Bendrijos rinkoje
(69) |
Tikrasis suvartojimas Bendrijoje nustatytas remiantis:
|
(70) |
Per PTL Bendrijoje suvartota apie 10 000 tonų sulfanilo rūgšties. Pastebėta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas sumažėjo 6 %. 1 lentelė Suvartojimas Bendrijos rinkoje
|
2. Dabartinis importas iš tiriamųjų šalių
(71) |
Siekiant užtikrinti verslo informacijos konfidencialumą ir atsižvelgiant į tai, kad Kokan pagamina 100 % viso importuojamo Indijos kilmės produkto kiekio ir kad Bendrijos pramonę sudaro tik du gamintojai, susijusią informaciją 2–5 lentelėse buvo būtina pateikti kaip indeksus. |
2.1. Importo apimtis ir nagrinėjamojo importo rinkos dalis per PTL
(72) |
Importo iš KLR ir Indijos apimtis ir rinkos dalis kito kaip nurodyta toliau pateiktose lentelėse. Informacija apie importo apimtį paremta Eurostato duomenimis. 2 lentelė Importas iš nagrinėjamųjų šalių
3 lentelė Nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis
|
(73) |
Importas iš nagrinėjamųjų šalių nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 27 %. Nuo 2003 m. iki PTL pabaigos nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis sumažėjo 22 %. |
(74) |
Nagrinėjant kiekvieną šalį atskirai, nuo 2003 m. iki PTL pabaigos importo iš Indijos apimtis sumažėjo 40 %, o Indijos importo rinkos dalis – 36 %. |
(75) |
Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš KLR apimtis sumažėjo 16 %, o per tą patį laikotarpį rinkos dalis – 10 %. |
2.2. Importuojamo nagrinėjamojo produkto kainų kaita ir dinamika
4 lentelė
Importuojamo nagrinėjamojo produkto kaina
Vieneto kaina (EUR/t) |
2003 |
2004 |
2005 |
2006 |
PTL |
KLR |
773 |
876 |
1 138 |
1 128 |
1 040 |
Indeksas |
100 |
113 |
147 |
146 |
135 |
Indija (indeksas) |
100 |
85 |
96 |
110 |
111 |
Iš viso nagrinėjamųjų šalių |
956 |
910 |
1 131 |
1 180 |
1 138 |
Indeksas |
100 |
95 |
118 |
123 |
119 |
Šaltinis: Eurostatas |
(76) |
Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė iš KLR importuojamo nagrinėjamojo produkto kaina padidėjo 35 %. Per tą patį laikotarpį vidutinė iš Indijos importuojamo nagrinėjamojo produkto kaina padidėjo 11 %. |
(77) |
Siekiant apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo lygį per PTL, nesusijusiems Bendrijos pramonės pirkėjams taikytos gamintojo kainos EXW sąlygomis buvo palygintos su nagrinėjamųjų šalių CIF importo kainomis Bendrijos pasienyje, kurios buvo tinkamai pakoreguotos siekiant atsižvelgti į iškrauto produkto kainą. Šis koregavimas buvo padarytas padidinant KLR ir Indijos kainas pridėjus įprastą muitą ir išlaidas po importo bei toliau didinant Kinijos kainas antidempingo muitu. Palyginimas parodė, kad pakoreguotos Kinijos ir Indijos kainos priverstinai nesumažino Bendrijos pramonės kainų. |
3. Importas iš kitų trečiųjų šalių
5 lentelė
Importas iš kitų trečiųjų šalių
Kitos šalys |
2003 |
2004 |
2005 |
2006 |
PTL |
Importas (indeksas) |
100 |
80 |
100 |
97 |
97 |
Rinkos dalis (indeksas) |
100 |
82 |
98 |
104 |
104 |
Vidutinė kaina (EUR/t) |
935 |
927 |
1 100 |
1 255 |
1 285 |
Indeksas |
100 |
99 |
118 |
134 |
137 |
Šaltinis: Eurostatas |
(78) |
Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis sumažėjo 3 %. Tačiau atsižvelgiant į paklausos sumažėjimą jo užimamos rinkos dalis padidėjo 0,7 procentinio punkto. Per nagrinėjamąjį laikotarpį šio importo didžioji dalis priklausė pagrindinei eksportuojančiai šaliai, t. y. JAV. |
(79) |
Sulfanilo rūgšties iš kitų trečiųjų šalių kainos buvo šiek tiek mažesnės už Bendrijos pramonės kainas ir nuo 2005 m. kito panašiai kaip Indijos kainos. |
4. Bendrijos pramonės ekonominė padėtis
a) Pirminės pastabos
(80) |
Siekiant užtikrinti verslo informacijos konfidencialumą su dviem bendrovėm, sudarančiom Bendrijos pramonę, susijusią informaciją buvo būtina pateikti kaip indeksus. |
(81) |
Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį buvo išnagrinėti visi su Bendrijos pramone susiję svarbūs ekonominiai veiksniai ir rodikliai. |
b) Bendrijos pramonės duomenys
— Gamyba, veikiantys gamybos pajėgumai ir pajėgumų panaudojimo koeficientas
6 lentelė
Gamyba, įrengti gamybos pajėgumai ir pajėgumų panaudojimas
|
2003 |
2004 |
2005 |
2006 |
PTL |
Pajėgumai tonomis (indeksas) |
100 |
100 |
100 |
105 |
112 |
Gamyba tonomis (indeksas) |
100 |
119 |
115 |
115 |
117 |
Pajėgumų panaudojimas (indeksas) |
100 |
119 |
115 |
109 |
105 |
Šaltinis: Bendrijos pramonės pateikti klausimyno atsakymai |
(82) |
Bendrijos pramonės gamybos lygis per PTL buvo 17 % aukštesnis už nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje užregistruotą lygį. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai padidėjo taip pat 12 %, nes Bendrijos gamintojas padidino savo pajėgumus investicijomis į įrangą išgrynintai sulfanilo rūgščiai gaminti. Dėl šių dviejų veiksnių per nagrinėjamąjį laikotarpį apskritai padidėjo Bendrijos pramonės pajėgumų panaudojimo koeficientas. Taip pat reikėtų pažymėti, kad Bendrijos pramonė per PTL pasiekė gerą pajėgumų panaudojimo lygį (75–80 %). |
— Atsargos
(83) |
Per nagrinėjamą laikotarpį Bendrijos pramonės atsargų lygis metų pabaigoje sumažėjo 22 %. Atsargų lygis labai sumažėjo 2004–2005 m., tačiau 2006 m. ir per PTL palaipsniui didėjo. 7 lentelė Galutinių atsargų kiekis
|
— Pardavimo apimtis, rinkos dalis ir augimas
(84) |
Per PTL Bendrijos pramonės parduotas kiekis buvo 5 % didesnis, palyginti su nagrinėjamojo laikotarpio pradžia. Kadangi suvartojimas Bendrijoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 6 % (žr. 70 konstatuojamąją dalį), Bendrijos pramonės rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo 12 %. Tiksliau, per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis padidėjo beveik 7 procentiniais punktais. Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonei priklausė daugiau nei 50 % rinkos dalies. 8 lentelė Pardavimo kiekis ir rinkos dalis
|
(85) |
Reikėtų pažymėti, kad 2006 m. ir per PTL sumažėjęs suvartojimas Bendrijoje šiek tiek turėjo įtakos Bendrijos pramonės augimui. Rinkos dalies padidėjimui beveik taip pat vienodai įtakos turėjo nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje padidėjęs pardavimo kiekis ir sumažėjęs suvartojimas. |
— Bendrijos kainoms poveikio turintys veiksniai
(86) |
Per nagrinėjamą laikotarpį Bendrijos pramonės vidutinė pardavimo kaina padidėjo 26 %. Nuo 2005 m. stebima kaita visų pirma atspindi 2004 m. nustatytų antiabsorbcijos priemonių poveikį. Bendrijos pramonės vidutinės pardavimo kainos 2004–2005 m. labai padidėjo ir nuo to laiko buvo gana stabilios. Tačiau šios kainos didėjo lėčiau nei anilino, kuris yra svarbiausia žaliava gaminant sulfanilo rūgštį, kaina. Iš tikrųjų anilinas, kuris yra benzeno darinys, per PTL sudarė apie 50 % visų gamybos sąnaudų, o jo kaina 2003 m. bei per PRL padidėjo apie 45 %. 9 lentelė Pardavimo kainos
|
— Užimtumas ir našumas
(87) |
Nuo 2003 m. iki PTL pabaigos užimtumo lygis sumažėjo 9 %, o gamyba padidėjo – tai rodo, kad padidėjo Bendrijos pramonės našumas ir konkurencija. Tačiau per tą patį laikotarpį vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo 15 %. 10 lentelė Užimtumas ir našumas
|
— Pelningumas
11 lentelė
Pelningumas
|
2003 |
2004 |
2005 |
2006 |
PTL |
Indeksas |
100 |
–1 286 |
1 519 |
335 |
191 |
Šaltinis: Bendrijos pramonės pateikti klausimyno atsakymai |
(88) |
Bendrijos pramonės pelningumas, išskyrus 2005 m., buvo apie arba mažiau 1 % jos apyvartos. 2004 m. Bendrijos pramonė patyrė didelių nuostolių, tačiau 2005–2006 m. ir per PTL ji turėjo pelno. Atsižvelgiant į tai, kad 2003 m. Bendrijos pramonės pelningumas buvo itin mažas, per nagrinėjamąjį laikotarpį nustatytas akivaizdžiai padidėjęs pelningumo lygis vis dar buvo žemesnis už tą, kuris galėjo būti tinkamas tokio tipo pramonei. |
(89) |
Taip pat pažymima, kad Bendrijos pramonės pelningumui įtakos turėjo žaliavų kainų kaita. Nuo 2003 m. iki PTL pabaigos vidutinės gamybos sąnaudos padidėjo 25 %. Kaip minėta 86 konstatuojamoje dalyje, anilinas yra svarbiausia medžiaga gaminant sulfanilo rūgštį ir jo kaina sudaro beveik pusę gamybos sąnaudų. Atsižvelgiant į tai, kad 2004 m. anilino kainos gerokai padidėjo, Bendrijos pramonė negalėjo padidinti šios kainos savo pirkėjams, todėl patyrė nuostolių. Bendrijos pramonės padėtis pagerėjo 2005 m., kai stabilizavosi anilino kainos ir Bendrijos pramonė galėjo padidinti sulfanilo rūgšties kainas tiek, kad būtų padengtos žaliavų sąnaudos. 2006 m. ir per PTL vėl padidėjus anilino kainoms Bendrijos pramonės pelningumas nusmuko iki mažiau nei 1 %, palyginti su apyvarta, lygio. |
— Investicijos, investicijų grąža ir gebėjimas didinti kapitalą
12 lentelė
Investicijos ir investicijų grąža
|
2003 |
2004 |
2005 |
2006 |
PTL |
Investicijos (indeksas) |
100 |
39 |
57 |
255 |
305 |
Investicijų grąža (indeksas) |
100 |
–1 779 |
2 498 |
420 |
224 |
Šaltinis: Bendrijos pramonės pateikti klausimyno atsakymai |
(90) |
Bendrijos pramonė ir toliau per visą nagrinėjamąjį laikotarpį investavo į savo veiklą, susijusią su sulfanilo rūgštimi. 2006 m. ir per PTL vieno Bendrijos gamintojo investicijos buvo pirmiausia susijusios ne tik su ilgalaikio turto priežiūra, bet ir su išgrynintos sulfanilo rūgšties gamybos pajėgumų didinimu. Tačiau reikėtų pažymėti, kad tikimasi, jog šie nauji pajėgumai bus visiškai naudojami tik nuo 2008 m. |
(91) |
Kadangi per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės pelnas buvo mažas, investicijų grąžos rodiklis, rodantis ikimokestinius rezultatus sulfanilo rūgšties gamybai naudoto turto pradinės ir baigiamosios buhalterinės apskaitos knygose nurodytos vidutinės grynosios vertės procentais, per PTL taip pat buvo mažas, t. y. apie 2 %. |
(92) |
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Bendrijos pramonės kapitalo reikalavimus neigiamai paveikė sunki finansinė padėtis. Nors vienas iš Bendrovės gamintojų priklauso didelei grupei, kapitalo poreikiai ne visada atitinka pageidaujamą lygį, nes finansiniai ištekliai šioje grupėje paprastai skirstomi pelningiausiems subjektams. |
— Grynųjų pinigų srautai
(93) |
Nors grynųjų pinigų srautai labai sumažėjo (nuo 2003 m. iki PTL pabaigos – 85 %), jie išliko teigiami. Grynųjų pinigų srautai neatitinka pelningumo tendencijos, nes jiems įtakos turėjo tokie nepiniginiai dalykai, kaip nusidėvėjimas ir atsargų judėjimas. 13 lentelė Grynųjų pinigų srautai
|
5. Išvada
(94) |
Nuo 2003 m. iki PTL pabaigos gerėjo dauguma Bendrijos pramonės rodiklių: pardavimo kiekis, pajėgumų naudojimas, gamybos apimtis, galutinės atsargos, produktyvumas, investicijos ir investicijų grąža. Vis dėlto, jos pelningumas per PTL vis dar buvo mažiau nei 1 % nuo apyvartos. |
(95) |
Nuo 2004 m. iki PTL pabaigos Bendrijos pramonei buvo naudinga padidėjusi sulfanilo rūgšties vieneto kaina. Vis dėlto, padidėjusia pardavimo kaina nebuvo galima visiškai kompensuoti padidėjusių gamybos sąnaudų, todėl pelno dydis sumažėjo. |
(96) |
Be to, 2006 m. ir PTL sumažėjęs suvartojimas Bendrijoje šiek tiek stabdė Bendrijos pramonės atsigavimą. |
(97) |
Iš esmės akivaizdu, kad nustačius antidempingo priemones Bendrijos pramonės padėtis stabilizavosi, tačiau dėl toliau importui iš KLR taikomų dempingo kainų ir padidėjusių žaliavų sąnaudų, kurių Bendrijos pramonė negalėjo įskaičiuoti į savo pirkėjų kainą, visiškai nuo žalos neatsigavo. Vis dėlto, tyrimu parodyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonė pradėjo investuoti į naują įrangą. |
(98) |
Atsižvelgiant į minėtą tyrimą paaiškėjo, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį kiekio rodiklių kaita buvo teigiama. Tačiau Bendrijos pramonės finansiniai rodikliai, kaip antai pelningumas ir grynųjų pinigų srautai, rodo, kad ekonominė Bendrijos pramonės padėtis vis dar yra nestabili. Todėl daroma išvada, kad ji negalėtų visiškai atsigauti nuo žalingo dempingo poveikio. |
F. ŽALOS PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ
1. Bendra informacija
(99) |
Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį buvo atliktas tyrimas dėl galimo žalos pasikartojimo, jei būtų panaikintos galiojančios priemonės. Atliekant šį tyrimą visų pirma buvo išnagrinėta eksporto iš nagrinėjamųjų šalių apimties ir kainų kaitos tikimybė bei jų galimas poveikis Bendrijos pramonei, jei priemonės nebūtų taikomos. |
2. Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimties ir kainų kaita panaikinus priemones
(100) |
Primenama, kad net taikant antidempingo priemones importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis per PTL sudarė 24,6 % rinkos. |
(101) |
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas turi daug nepanaudotų pajėgumų, atitinkančių daugiau nei 30 % Bendrijoje suvartojamo kiekio. Be to, iš Komisijos turimos informacijos matyti, kad šiuo metu KLR pagaminama apie 22 000 tonų sulfanilo rūgšties – tai daugiau nei dvigubai Bendrijoje suvartojamo kiekio. Remiantis ta pačia informacija taip pat paaiškėja, kad Kinijos gamintojai gali lengvai pereiti nuo specialių dažiklių ir cheminių medžiagų gamybos prie sulfanilo rūgšties gamybos. Atsižvelgiant į šiuos pajėgumus, kurių gali turėti nagrinėjamosios šalys, galima daryti išvadą, kad eksportuojantys gamintojai turi galimybę padidinti dabartinę gamybos apimtį ir taip į Bendriją eksportuoti daugiau sulfanilo rūgšties. |
(102) |
Taip pat pažymima, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas Bendrijoje šiek tiek sumažėjo, ir nesitikima, kad paklausa per kelerius ateinančius metus galėtų būti tokia, kad atitiktų galimą padidėjusią importo iš KLR ir Indijos apimtį, jei priemonės būtų panaikintos. Šiuo atveju iš KLR ir Indijos eksportuojama sulfanilo rūgštis greičiausiai užimtų didelę Bendrijos pramonei priklausančią pardavimo dalį, nes tikėtina, kad importo kainos būtų mažesnės. |
(103) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos rinka Kinijos ir Indijos eksportuojantiems gamintojams vis dar yra patraukli. Iš tikrųjų, kaip minėta 57 ir 62 konstatuojamose dalyse, nustatyta, kad vidutinė Indijos ir Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kaina gerokai mažesnė už vidutinę eksporto į Bendriją kainą. Nepaisant to fakto, kad nebuvo nustatytas Kinijos ir Indijos eksporto kainų sumažinimas jas pakoregavus dabartiniais antidempingo ir įprastiniais muitais, buvo nustatyta, kad apskritai Kinijos ir Indijos CIF eksporto kainos daug mažesnės (apie 18 %) už vidutinę Bendrijos pramonės kainą. Todėl atsižvelgiant į i) nepanaudotus pajėgumus (visų pirma Indijos); ii) eksporto nukreipimą iš trečiųjų šalių į Bendrijos rinką; iii) galimybę pereiti nuo specialių dažiklių ir cheminių medžiagų gamybos prie sulfanilo rūgšties gamybos (visų pirma kalbant apie KLR) tikėtina, kad netaikant jokių priemonių iš nagrinėjamųjų šalių į Bendriją bus importuojama gerokai daugiau sulfanilo rūgšties ir gerokai mažesnėmis kainomis nei šiuo metu Bendrijos kainos. |
3. Išvada dėl žalos pasikartojimo tikimybės
(104) |
Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, galima daryti išvadą, kad netaikant priemonių, iš nagrinėjamųjų šalių į Bendrijos rinką produktas greičiausiai būtų importuojamas dideliu kiekiu ir dempingo kainomis, kurios būtų mažesnės už Bendrijos pramonės kainas. Tai greičiausiai lemtų kainų mažinimo tendenciją Bendrijos rinkoje, todėl tikėtinas neigiamas poveikis Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai. Visų pirma būtų trukdoma finansiniam atsigavimui, kuris buvo pasiektas per nagrinėjamąjį laikotarpį, todėl tikėtina, kad žala pasikartotų. |
G. BENDRIJOS INTERESAI
1. Įžanga
(105) |
Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį nagrinėta, ar tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas neprieštarautų visos Bendrijos interesams. Nustatant Bendrijos interesus įvertinti įvairūs susiję interesai. |
(106) |
Be to, tai, kad šis tyrimas yra peržiūra, kurią atliekant analizuojama padėtis, kai antidempingo priemonės jau buvo taikomos, leidžia įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį daro galiojančios antidempingo priemonės, susijusioms šalims. |
(107) |
Todėl nagrinėta, ar, nepaisant išvadų dėl žalingo dempingo pasikartojimo tikimybės, esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju prieštarautų Bendrijos interesams. |
2. Bendrijos pramonės interesai
(108) |
Galima pagrįstai tikėtis, kad Bendrijos pramonei ir toliau bus naudingos šiuo metu galiojančios priemonės ir ji tęs savo atsigavimą, susigrąžindama rinkos dalį ir didindama pelningumą. Jei priemonės nebus toliau taikomos, Bendrijos pramonei greičiausiai vėl bus daroma žala dėl padidėjusio importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina, o šiuo metu pažeidžiama pramonės finansinė padėtis blogės. |
(109) |
Todėl galima daryti išvadą, kad tolesnis priemonių išlaikymas atitiktų Bendrijos pramonės interesus. |
3. Importuotojų interesai
(110) |
Primenama, kad atliekant pradinį tyrimą nustatyta, jog priemonės neturėtų didelio poveikio Bendrijos sulfanilo rūgšties prekybininkams. Kaip minėta, šiame tyrime nebendradarbiavo nė vienas importuotojas, todėl nebuvo pateikta jokių įtikinamų priežasčių, kad nustatytos priemonės prieštarautų importuotojų interesams. |
4. Naudotojų interesai
(111) |
Komisija kiekvienam 31 žinomam naudotojui išsiuntė klausimynus, tačiau tik keturi iš jų pateikė atsakymus. Trys klausimyno atsakymai gauti iš UV šviesoje šviečiančius priedus gaminančių Bendrijos bendrovių ir vienas – iš dažiklius gaminančios bendrovės. Tačiau šių naudotojų pateikta informacija apie priemonių poveikį ir jų gamybos išlaidų dalį, kurią sudaro sulfanilo rūgštis, buvo nereikšminga. Tačiau šių naudotojų pateikta informacija apie priemonių poveikį ir jų gamybos išlaidų dalį, kurią sudaro sulfanilo rūgštis, buvo nereikšminga. |
(112) |
Šių keturių naudotojų importuojamo nagrinėjamojo produkto kiekis sudarė 47,3 % viso į Bendriją vykdomo importo. Be to, kadangi šie keturi naudotojai nupirko daug Bendrijos pramonės pagamintos sulfanilo rūgšties, jų nupirktas kiekis sudarė apie 40 % viso per PTL Bendrijoje suvartoto kiekio. |
(113) |
Trys naudotojai pasisakė prieš tolesnį priemonių išlaikymą remdamiesi tuo, kad Bendrijos pramonės gamybos pajėgumų nepakanka vidaus paklausos poreikiams patenkinti ir kad priemonės kenkia jų vartotojų produktų konkurencingumui. Ketvirtasis naudotojas nuomonės, ar pritaria tolesniam priemonių taikymui, nepateikė. |
(114) |
Kalbant apie produkto tiekimo padėtį Bendrijos rinkoje pažymėtina, kad esami Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai galėtų patenkinti apie 80 % suvartojimo poreikių Bendrijoje. Taip pat reikėtų pažymėti, kad Bendrijos pramonė siekdama padidinti išgrynintos sulfanilo rūgšties gamybos apimtį investavo į naujus įrenginius. Bet kokiu atveju priemonėmis siekiama ne užkirsti kelią importui iš nagrinėjamų šalių į Bendrijos rinką, o užtikrinti, kad importuojamas produktas nebūtų parduodamas dempingo ir žalą darančiomis kainomis. Todėl tikimasi, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių į Bendrijos rinką bus toliau vykdomas tokiomis pat sąlygomis kaip nuo 2002 m., kai buvo nustatytos priemonės. |
(115) |
Reikėtų taip pat pažymėti, kad šiuo metu sulfanilo rūgštis už Bendrijos ribų gaminama tik keliose pasaulio šalyse, kaip antai Indijoje, KLR ir JAV. Todėl svarbu, kad Bendrijos pramonei būtų leista veikti veiksmingomis konkurencijos sąlygomis siekiant, kad ir toliau visiems Bendrijos naudotojams produktas būtų galimas vidaus rinkoje. |
(116) |
Atsižvelgiant į naudotojų konkurencingumą reikėtų pažymėti, kad, nepaisant to, jog atliekant šį tyrimą naudotojai nepateikė informacijos, per pirminį tyrimą nustatyta, kad dėl antidempingo priemonių visos UV šviesoje šviečiančių priedų ir dažiklių, kurių sudėtyje yra sulfanilo rūgšties, sąnaudos padidėtų mažiau nei 1 %. |
(117) |
Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, ir priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimu manoma, kad tolesnis priemonių taikymas neturėtų neigiamos įtakos naudotojų padėčiai. |
5. Išvada dėl Bendrijos interesų
(118) |
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl nereikėtų toliau taikyti dabartinių antidempingo priemonių. |
H. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS
(119) |
Visoms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis buvo ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo pareikšti prieštaravimus ir pateikti pastabų. Pastabų, dėl kurių būtų galima pakeisti minėtas išvadas, negauta. |
(120) |
Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl galimo dempingo, susijusio su importuojama iš KLR sulfanilo rūgštimi, tęsimosi, galimo dempingo, susijusio su importu iš Indijos, pasikartojimo, galimo žalos pasikartojimo ir Bendrijos interesų, importuojamai sulfanilo rūgščiai reikėtų toliau taikyti antidempingo priemones, kad būtų užkirstas kelias žalos, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kainomis, pasikartojimui. |
(121) |
Muito norma nebus taikoma importuojamam nagrinėjamajam produktui, kuris gaminamas ir parduodamas eksportui į Bendriją vienos Indijos bendrovės, kurios pasiūlytam įsipareigojimui pritarta Komisijos sprendimu 2006/37/EB, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos ir Indijos kilmės sulfanilo rūgščiai, kurios KN kodas yra ex 2921 42 10 (TARIC kodas 2921421060).
2. Galutinio antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytų produktų neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:
Šalis |
Galutinis muitas (%) |
Kinijos Liaudies Respublika |
33,7 |
Indija |
18,3 |
3. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, galutinis antidempingo muitas netaikomas importuojamiems produktams, kurie išleidžiami į laisvą apyvartą pagal 2 straipsnį.
4. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.
2 straipsnis
1. Importuojami produktai, kurie deklaruojami išleidimui į laisvą apyvartą ir kuriems sąskaitas faktūras išrašė bendrovės, kurių įsipareigojimus Komisija priėmė ir kurių pavadinimai yra įtraukti į Sprendimą 2006/37/EB su daromais pakeitimais, atleidžiami nuo 1 straipsniu nustatyto antidempingo muito, jeigu:
— |
juos pagamino, išsiuntė ir jiems sąskaitas faktūras tiesiogiai išrašė minėtos bendrovės pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje, ir |
— |
su tokiais importuojamais produktais pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, t. y. prekybinė sąskaita faktūra, kurioje nurodyti bent šio reglamento priede išvardyti rekvizitai ir deklaracija, ir |
— |
deklaruoti ir muitinei pristatyti produktai tiksliai atitinka su įsipareigojimu susijusioje sąskaitoje faktūroje esantį aprašymą. |
2. Jei nustatoma, kad 1 straipsnyje aprašyti ir pagal 1 dalyje nurodytas sąlygas nuo muitų atleisti produktai importuojami nesilaikant vienos arba kelių minėtų sąlygų, skola muitinei atsiranda priimant išleidimo į laisvą apyvartą deklaraciją. Laikoma, kad 1 dalies antroje įtraukoje nurodyta sąlyga nebuvo įvykdyta, jeigu nustatoma, kad įsipareigojimo sąskaita faktūra neatitinka priedo nuostatų, nėra autentiška arba jeigu Komisija pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 8 straipsnio 9 dalį arba pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 9 dalį panaikino įsipareigojimo priėmimą reglamentu arba sprendimu, kuriame nurodomas (-i) konkretus (-ūs) sandoris (-iai), ir paskelbė atitinkamą su įsipareigojimu susijusią (-ias) sąskaitą (-as) faktūrą (-as) negaliojančia (-omis).
3. Galimą skolos muitinei atsiradimą pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (15), 201 straipsnį kuriai nors šaliai neįvykdžius vienos arba daugiau 1 dalyje išvardytų ir 2 dalyje toliau apibrėžtų sąlygų, importuotojai pripažįsta kaip įprastinę su prekyba susijusią riziką. Skola muitinei grąžinama, kai Komisija panaikina įsipareigojimo priėmimą.
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Liuksemburge, 2008 m. spalio 13 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
B. KOUCHNER
(2) OL L 196, 2002 7 25, p. 11.
(3) OL L 196, 2002 7 25, p. 1.
(4) OL L 196, 2002 7 25, p. 36.
(5) OL L 40, 2004 2 12, p. 17.
(6) OL L 80, 2004 3 18, p. 29.
(7) OL C 101, 2005 4 27, p. 34.
(8) OL L 288, 1997 10 21, p. 1.
(9) OL L 22, 2006 1 26, p. 52.
(10) OL L 22, 2006 1 26, p. 5.
(11) OL C 272, 2006 11 9, p. 18.
(12) OL C 171, 2007 7 24, p. 18.
(13) OL C 171, 2007 7 24, p. 14.
(14) OL C 229, 2007 9 29, p. 9.
(15) OL L 302, 1992 10 19, p. 1.
PRIEDAS
Prekybinėje sąskaitoje faktūroje, pridedamoje prie Bendrijai bendrovės parduodamos sulfanilo rūgšties, kuriai taikomas įsipareigojimas, nurodoma ši informacija:
1. |
Antraštė „PREKYBINĖ SĄSKAITA FAKTŪRA, PRIDEDAMA PRIE PREKIŲ, KURIOMS TAIKOMAS ĮSIPAREIGOJIMAS“. |
2. |
Komisijos sprendimo 2006/37/EB, kuriuo priimamas įsipareigojimas, 1 straipsnyje minimos prekybinę sąskaitą faktūrą išdavusios bendrovės pavadinimas. |
3. |
Prekybinės sąskaitos faktūros numeris. |
4. |
Prekybinės sąskaitos faktūros išdavimo data. |
5. |
Papildomas TARIC kodas, pagal kurį sąskaitoje faktūroje įrašytos prekės turi būti įformintos Bendrijos pasienio muitinėje. |
6. |
Tikslus prekių aprašymas, įskaitant:
|
7. |
Pardavimo sąlygų aprašymas, įskaitant:
|
8. |
Bendrovės, kuri vykdo importuotojo į Bendriją funkciją ir kuriai bendrovė tiesiogiai išdavė prekybinę sąskaitą faktūrą, pridedamą prie prekių, kurioms taikomas įsipareigojimas, pavadinimas. |
9. |
Prekybinę sąskaitą faktūrą ir toliau pateiktą pasirašytą deklaraciją išdavusio bendrovės darbuotojo vardas ir pavardė. „Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje nurodyti produktai parduodami tiesioginiam eksportui į Europos bendriją pagal įsipareigojimo, kurį pasiūlė [BENDROVĖS PAVADINIMAS] ir priėmė Europos Komisija Sprendimu 2006/37/EB, taikymo sritį ir jo sąlygas. Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje nurodyta informacija yra išsami ir teisinga.“ |
16.10.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 275/18 |
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1001/2008
2008 m. spalio 13 d.
kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas tam tikroms importuojamoms Korėjos Respublikos ir Malaizijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies ar plieno, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį ir 11 straipsnio 2 dalį,
pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,
kadangi:
A. PROCEDŪRA
1. Galiojančios priemonės
(1) |
2002 m. rugpjūčio mėn. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1514/2002 (2) (toliau – pirminis tyrimas) tam tikroms importuojamoms vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms (toliau – VVJD arba nagrinėjamasis produktas), kurių kilmės šalis, inter alia, yra Korėjos Respublika ir Malaizija (toliau – nagrinėjamosios šalys), nustatytos galutinės antidempingo priemonės. Malaizijai taikomi šie antidempingo muitai: 59,2 % – „Anggerik Laksana Sdn Bhd“, ir 75 % – visoms kitoms bendrovėms; visoms Korėjos Respublikos bendrovėms taikomas 44 % antidempingo muitas. |
(2) |
Šios peržiūros taikymo sričiai nepriklausančios antidempingo priemonės, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 964/2003 (3), šiuo metu taikomos iš Kinijos Liaudies Respublikos (58,6 %) ir Tailando (58,9 %), išskyrus dvi Tailando bendroves, eksportuojamiems ir iš Taivano siunčiamiems produktams, deklaruojamiems ar nedeklaruojamiems kaip Taivano kilmės. Nagrinėjamajam produktui, kurio kilmės šalis yra Kinija, nustatytų priemonių taikymas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2052/2004 (4) išplėstas tam pačiam importuojamam produktui, siunčiamam iš Indonezijos, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2053/2004 (5) – siunčiamam iš Šri Lankos, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 655/2006 (6) – siunčiamam iš Filipinų, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Filipinų, Indonezijos ir Šri Lankos kilmės. |
2. Prašymas atlikti peržiūrą
(3) |
Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių antidempingo priemonių, taikomų importuojamoms Korėjos Respublikos ir Malaizijos kilmės VVJD, galiojimo pabaigą (7), Komisija gavo prašymą peržiūrėti šias priemones pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. |
(4) |
Tokį prašymą 2007 m. gegužės 23 d. gamintojų, pagaminančių didžiąją dalį, šiuo atveju daugiau nei 50 %, visų Bendrijos tam tikrų vamzdžių ir vamzdelių jungiamųjų detalių, vardu pateikė Europos Sąjungos sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų detalių iš plieno pramonės interesus ginantis komitetas (toliau – pareiškėjas). |
(5) |
Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas greičiausiai būtų tęsiamas arba kartojamas ir Bendrijos pramonei vėl būtų daroma žala. |
(6) |
Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pateisinančių pasibaigimo peržiūros inicijavimą, Komisija pradėjo tyrimą (8) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. |
3. Tyrimas
(7) |
Apie peržiūros inicijavimą Komisija oficialiai informavo Bendrijos gamintojus pareiškėjus, kitus Bendrijos gamintojus, nagrinėjamųjų šalių eksportuojančius gamintojus, importuotojus, prekiautojus, vartotojus, susijusias asociacijas ir abiejų eksportuojančių šalių Vyriausybių atstovus. |
(8) |
Komisija išsiuntė klausimynus visiems šiems subjektams ir subjektams, kurie pranešė apie save per pranešime apie inicijavimą nurodytą laiką. |
(9) |
Be to, Komisija suinteresuotosioms šalims suteikė galimybę pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. |
(10) |
Dėl akivaizdžiai didelio nagrinėjamąjį produktą eksportuojančių gamintojų Korėjos Respublikoje, produkto importuotojų bei prekiautojų produktu skaičiaus, remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu, pranešime apie tyrimo inicijavimą buvo numatyta atlikti atranką. Siekiant nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad būtų galima atrinkti bendroves), Komisija išsiuntė atrankos formas, kuriose prašoma pateikti konkrečią informaciją apie kiekvieno suinteresuoto Bendrijos gamintojo, eksportuojančio gamintojo ir importuotojo vidutinę pardavimo apimtį ir kainas. Nė vienas Korėjos eksportuojantis gamintojas nepateikė atsakymų, o importuotojai pateikė vienuolika atsakymų. Tik keturi Bendrijos gamintojai pateikė atrankos formos atsakymus. Todėl buvo nuspręsta, kad atranka nebūtina. |
(11) |
Keturi Bendrijos gamintojai pateikė atsakymus į klausimyną, tačiau vienas atsakė tik iš dalies ir nepateikė atsakymo po to, kai jam buvo išsiųstas laiškas, kuriuo prašyta pateikti daugiau informacijos. Iš Malaizijos gauti du atsakymai į klausimyną: vieną atsiuntė nauja bendrovė, o kitą – bendrovė, kuri vėliau atsisakė tikrinamojo vizito. Nė vienas Korėjos eksportuojantis gamintojas nepateikė atsakymų į klausimyną. Du importuotojai pateikė atsakymus į klausimyną. |
(12) |
Komisija surado ir patikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga nustatant dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybę ir Bendrijos interesus. Tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:
|
4. Tiriamasis laikotarpis
(13) |
Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d. (toliau – TL). Atliekant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2002 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis). |
B. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS
1. Nagrinėjamasis produktas
(14) |
Nagrinėjamasis produktas yra Korėjos Respublikos ir Malaizijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosios detalės (išskyrus lietines jungiamąsias detales, junges ir jungiamąsias detales su įsriegtais sriegiais) iš geležies arba plieno (neįskaitant nerūdijančio plieno), kurių didžiausias išorinis skersmuo neviršija 609,6 mm, ir kurios naudojamos privirinimui sandūriniu būdu arba kitiems tikslams, ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7307 93 11, ex 7307 93 19, ex 7307 99 30 ir ex 7307 99 90. |
(15) |
VVJD gaminamos daugiausiai pjaustant ir formuojant vamzdžius ir vamzdelius. Jos naudojamos vamzdžiams ir vamzdeliams jungti ir jų yra įvairių formų: alkūnės, reduktoriai, trišakiai ir movos, taip pat skirtingų dydžių ir medžiagos rūšių. VVJD daugiausia naudojamos naftos chemijos pramonėje, statyboje, energetikoje, laivų statyboje ir pramonės įrenginiuose. Parduodant naftos chemijos pramonėje naudoti skirtas VVJD, taikomas ANSI pasaulinis standartas. Kai parduodamos VVJD, skirtos naudoti kitais tikslais, dažniausiai Bendrijoje taikomas DIN standartas. |
2. Panašus produktas
(16) |
Kaip ir per pirminį tyrimą, šis tyrimas parodė, kad VVJD, gaminamos nagrinėjamosiose šalyse, parduodamos šalies viduje ir (arba) eksportuojamos į Bendriją, turi tokias pačias pagrindines fizines, technines ir chemines savybes bei tą pačią vartojimo paskirtį kaip produktai, kuriuos Bendrijos gamintojai pareiškėjai parduoda Bendrijoje, ir todėl yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje. |
C. DEMPINGO TĘSIMOSI TIKIMYBĖ
(17) |
Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ištirta, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui, dempingas bus tęsiamas. |
1. Preliminarios pastabos
(18) |
Kaip jau minėta, kadangi Korėjos ir Malaizijos eksportuojantys gamintojai, išskyrus vieną naują bendrovę, nebendradarbiavo, šis tyrimas turėjo būti grindžiamas informacija, kurią Komisija gavo iš kitų šaltinių. Tokiu būdu ir pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatas siekiant nustatyti importo kiekius ir kainas buvo remiamasi Eurostato duomenimis, susijusiais su aštuonių skaitmenų KN kodais, patikrintais pagal kitus šaltinius. Remiantis turimais faktais, t. y. šiuo atveju – prašyme nurodyta informacija ir JAV statistiniais duomenimis, buvo nustatomas dempingo skirtumas. |
(19) |
Kadangi šiuo metu iš Korėjos ir Malaizijos į ES importuojama nedaug VVJD, Komisija turėjo naudotis kitos šalies duomenimis. Nuspręsta, kad JAV yra tinkama šalis, kadangi jos rinka panašaus dydžio, joje veikia daug vietos gamintojų, o importas sudaro didelę jos dalį, todėl ji yra labai konkurencinga. Be to, JAV yra pagrindinė Korėjos ir Malaizijos eksporto paskirties šalis. |
2. Importas dempingo kaina tyrimo laikotarpiu
a) Normalioji vertė
(20) |
Vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu ir atsižvelgiant į tai, kad Korėjos ir Malaizijos eksportuojantys gamintojai, išskyrus vieną naują bendrovę, nebendradarbiavo, normalioji vertė buvo grindžiama prašyme pateiktais duomenimis, t. y. apskaičiuotos gamybos išlaidos, prie kurių buvo Korėjai ir Malaizijai atitinkamai pridėtos 12,3 % ir 15,1 % pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos bei 5,6 % ir 6 % pelno dydžio sumos, išreikštos apyvartos procentine dalimi. Manoma, kad pirmiau nurodytos procentinės dalys kiek sumažintos. |
b) Eksporto kaina
(21) |
Remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu ir atsižvelgiant į tai, kad Korėjos ir Malaizijos eksportuojantys gamintojai, išskyrus vieną naują bendrovę, nebendradarbiavo, eksporto kaina apskaičiuota pagal nagrinėjamojo produkto Korėjos ir Malaizijos eksporto į JAV kainas, remiantis JAV importo statistiniais duomenimis. Šie skaičiai patikslinti pagal produkto rūšis proporcingai kiekvienos produkto rūšies tonažui, remiantis prašyme pateikta informacija. |
c) Palyginimas
(22) |
Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį svertinė vidutinė normalioji vertė buvo palyginta su VVJD svertine vidutine eksporto kaina gamintojo kainų EXW sąlygomis lygiu. |
(23) |
Siekiant užtikrinti, kad būtų sąžiningai palyginta normalioji vertė ir eksporto kaina, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį atsižvelgta į kainas ir kainų palyginamumą lemiančių veiksnių skirtumus. Šiuo atžvilgiu buvo atlikti krovinių gabenimo šalies viduje ir jūra, draudimo, tvarkymo, pakrovimo ir papildomų sąnaudų koregavimai. |
d) Dempingo skirtumas
(24) |
Apskaičiuotos normaliosios vertės ir apskaičiuotos eksporto kainos palyginimas parodė, kad dempingas egzistuoja abiejose nagrinėjamosiose šalyse, o dempingo skirtumas yra lygus sumai, kuria nustatyta normalioji vertė buvo didesnė už eksporto kainą. Nustatytas dempingo skirtumas, išreikštas CIF importo kainos prie Bendrijos sienos procentais, Korėjai ir Malaizijai yra atitinkamai 15,1 % ir 61,3 %. |
3. Importo pokyčiai, jei priemonės būtų panaikintos
a) Preliminarios pastabos
(25) |
Atlikus analizę dėl dempingo vykdymo per TL taip pat nagrinėta dempingo tęsimosi tikimybė. Atsižvelgiant į tai, kad Korėjos ir Malaizijos eksportuojantys gamintojai, išskyrus vieną naują bendrovę, nebendradarbiavo, ir į viešai prieinamos informacijos apie VVJD pramonę stoką, toliau pateiktos išvados vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu turimais faktais daugiausia remiantis turimais faktais, būtent Eurostato duomenimis, prašymu atlikti peržiūrą ir JAV statistiniais duomenimis. |
b) Korėjos ir Malaizijos gamybos pajėgumas
(26) |
Apskaičiuota, kad Korėjos ir Malaizijos gamybos pajėgumai – 35 300 tonų, o eksporto – 20 000 tonų. Tai sudaro daugiau kaip vieną ketvirtadalį Bendrijoje suvartojamo kiekio. |
c) Korėjos ir Malaizijos eksporto į Bendriją kaina
(27) |
Kaip minėta preliminariose pastabose, nagrinėjamojo produkto iš dviejų nagrinėjamųjų šalių į Bendrijos rinką eksportuojama labai nedaug. Apie eksportą į kitas trečiąsias šalis prašyme teigiama, kad nagrinėjamasis produktas į JAV eksportuojamas dempingo kaina. |
d) Išvada dėl dempingo tęsimosi tikimybės
(28) |
Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, t. y. didelius dempingo skirtumus, didelius nepanaudotus pajėgumus šiose šalyse ir didelius jų eksporto pajėgumus, galima daryti išvadą, kad importas dempingo kaina iš šių dviejų šalių į ES tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Be to, nepaisant aukšto jų eksportuojamiems produktams, kurių eksportas iš esmės nutrūko, nustatytų antidempingo muitų lygio, nė vienas Malaizijos eksportuojantis gamintojas nepateikė prašymo atlikti tarpinę peržiūrą. Be to, reikėtų atsižvelgti į tai, kad Korėjos eksportuojančios bendrovės niekada nebendradarbiavo atliekant pradinį tyrimą. Tai, kad atliekant šį tyrimą nebuvo bendradarbiaujama, taip pat rodo, kad šie eksportuojantys gamintojai nenorėjo arba negalėjo įrodyti, kad dempingas nebus vykdomas, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. |
D. BENDRIJOS PRAMONĖS APIBRĖŽTIS
(29) |
Trys bendrovės visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą. Šios bendrovės įsikūrusios Prancūzijoje („Interfit“), Austrijoje („Erne Fittings“) ir Italijoje („Virgilio Cena“). Austrijos grupė taip pat turi susijusią bendrovę Vokietijoje („Siekmann Fittings“). Tyrimu nustatyta, kad trys pareiškėjai, visapusiškai bendradarbiaujantys Bendrijos gamintojai, pagamino apie 50 % Bendrijos VVJD produkcijos, taigi jie sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje. |
E. PADĖTIS BENDRIJOS RINKOJE
1. Suvartojimas Bendrijos rinkoje
(30) |
Bendrijos suvartojimas nustatytas pagal bendrą Bendrijos gamintojų pareiškėjų ir kitų Bendrijos gamintojų pardavimų apimtį, prašymą bei Eurostato duomenis apie importą iš nagrinėjamųjų šalių ir kitų trečiųjų šalių. |
(31) |
Remiantis šia informacija nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos suvartojimas išaugo 26 % nuo 58 561 tonų 2002 m. iki 73 519 tonų per TL. Vamzdžių ir vamzdelių jungiamosios detalės daugiausia naudojamos naftos chemijos pramonėje, statyboje, energetikoje, laivų statyboje ir pramonės įrenginiuose; tuo, kartu su atsigavusia plieno pramone, galima paaiškinti VVJD suvartojimo augimą. |
(32) |
1 lentelė Bendrijos suvartojimas
|
2. Importas iš nagrinėjamųjų šalių
a) Apimtis ir rinkos dalis
(33) |
Importo iš Malaizijos ir Korėjos apimtis gerokai sumažėjo – nuo 404 tonų iki 11 tonų. Galima teigti, kad tai nuo 2002 m. vasario mėn. galiojančių antidempingo priemonių rezultatas. Šio importo rinkos dalis yra de minimis. |
(34) |
2 lentelė Importas iš nagrinėjamųjų šalių
|
b) Importuotų prekių kainų kitimas ir jų priverstinis mažinimas
(35) |
Kadangi iš nagrinėjamųjų šalių produktų importuojama nedaug ir atsižvelgiant į platų skirtingų rūšių produktų pasirinkimą, atliekant išsamų tyrimą Eurostato turimų kainų negalima laikyti patikimu šaltiniu. |
(36) |
Kadangi nagrinėjamosiose šalyse nebuvo bendradarbiaujama, priverstinio kainų mažinimo skirtumai apskaičiuoti taikant tuos pačius metodus kaip ir prašyme, t. y. lyginant nagrinėjamųjų šalių eksporto į JAV kainas su pareiškėjų Bendrijos rinkoje nustatytomis kainomis. Korėjai taikomas priverstinio kainų mažinimo skirtumas – 25,2 %, Malaizijai – 53,3 %. |
3. Bendrijos pramonės ekonominė padėtis
a) Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas
(37) |
Bendrijos pramonės gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 5 %, o Bendrijos suvartojimas – 26 %. |
(38) |
3 lentelė Gamybos apimtis
|
(39) |
Nepaisant nedidelio smukimo 2003 m., nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai padidėjo 6 %. |
(40) |
4 lentelė Gamybos pajėgumai
|
(41) |
Per nagrinėjamąjį laikotarpį pajėgumų naudojimas sumažėjo 1 %. |
(42) |
5 lentelė Pajėgumų naudojimas
|
b) Pardavimų apimtis ir pardavimų kainos
(43) |
Nuo 2002 m. iki TL Bendrijos pramonės pardavimai nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje sumažėjo 11 %. |
(44) |
6 lentelė Bendrijos pramonės pardavimas nesusijusiems subjektams
|
(45) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijos rinkoje kaina palaipsniui augo. Nuo 2002 m. iki TL ji iš viso padidėjo 63 %. Šis augimas paaiškinamas tuo, kad padidėjo pagrindinės žaliavos – plieno vamzdžių – kaina ir du Bendrijos gamintojai perėjo prie tam tikrų brangesnių rūšių VVJD gamybos. |
(46) |
7 lentelė Bendrijos pramonės pardavimo kaina
|
c) Rinkos dalis
(47) |
Bendra Bendrijos pramonės rinkos dalis nuo 2000 m. iki TL sumažėjo 7 procentiniais punktais. |
(48) |
8 lentelė Bendrijos pramonės pardavimo rinkos dalis
|
d) Augimas
(49) |
Bendrijos suvartojimui nagrinėjamuoju laikotarpiu išaugus 26 %, Bendrijos pramonės pardavimo apimtis rinkoje padidėjo tik 11 %, o Bendrijos pramonės rinkos dalis rinkoje sumažėjo 7 procentiniais punktais. Taigi nors ir buvo Bendrijos suvartojimo augimo tendencija, Bendrijos pramonės pardavimo apimtis nedidėjo. |
e) Pelningumas ir investicijų grąža
(50) |
Per nagrinėjamąjį laikotarpį pelningumas, išreikštas grynosios pardavimo nesusijusiems subjektams vertės procentais, keitėsi taip: |
(51) |
9 lentelė Pelningumas
|
(52) |
Bendrijos pramonės pelningumo tendencijos buvo teigiamos, pelningumas didėjo proporcingai Bendrijos pramonės pardavimo kainų augimui. Nepaisant didelio smukimo 2003 ir 2005 m., bendras pelningumas buvo 10 %. Tai lėmė perėjimas prie didesnę pridėtinę vertę turinčių produktų gamybos nagrinėjamuoju laikotarpiu, kai vidutinis Bendrijos pramonės pelnas buvo 4 %. |
(53) |
Investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės pelnu ir (arba) nuostoliais, atitiko pelningumo tendenciją. |
(54) |
10 lentelė Investicijų grąža
|
f) Grynųjų pinigų srautas
(55) |
Nuo 2002 iki 2005 m. grynųjų pinigų srautas smarkiai svyravo, o 2006 m. ir per TL labai išaugo. Iš šio grynųjų pinigų srauto augimo galima spręsti, kad pramonė atsigauna. Esant tokiam grynųjų pinigų srauto lygiui bendrovės vėl gali investuoti į VVJD verslą po laikotarpio, kai grynųjų pinigų srautas buvo mažesnis. |
(56) |
11 lentelė Grynųjų pinigų srautas
|
g) Investicijos ir gebėjimas didinti kapitalą
(57) |
Bendrijos pramonės investicijos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 65 %. Didžioji dalis investicijų buvo skirta įrengimams, siekiant didinti našumą. Nė viena iš tirtų bendrovių nenurodė jokių esamų sunkumų kapitalui didinti. |
(58) |
12 lentelė Investicijos
|
h) Atsargos
(59) |
Kaip matyti iš toliau pateiktos lentelės, galutinės atsargos beveik nekito; vis dėlto, nagrinėjamuoju laikotarpiu jos sumažėjo apie 1 %. |
(60) |
13 lentelė Atsargos
|
i) Užimtumas, produktyvumas ir darbo sąnaudos
(61) |
2003 m. sumažėjęs 5 %, nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras darbuotojų skaičius sumažėjo 2 %. |
(62) |
14 lentelė Užimtumas
|
(63) |
Atsižvelgiant į gamybos padidėjimą ir darbo vietų sumažėjimą, produktyvumas tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 8 %. |
(64) |
15 lentelė Produktyvumas
|
(65) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės bendrovių darbo sąnaudos palaipsniui augo. Iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu jos padidėjo 22 %. Daugiausia darbo sąnaudos padidėjo bendrovėje, kuri perėjo nuo plataus vartojimo prekių prie specializuotų produktų gamybos, o tam reikėjo aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų. |
(66) |
16 lentelė Darbo sąnaudos
|
4. Kitų veiksnių poveikis
a) Bendrijos pramonės eksporto veikla
(67) |
Bendrijos pramonės bendrovių vamzdžių ir vamzdelių jungiamųjų detalių eksporto apimtis buvo kintanti ir smarkiai svyravo. Apskritai, eksporto į trečiąsias šalis lygis smuko 15 %, daugiausia dėl nepalankaus euro ir JAV dolerio keitimo kurso. |
(68) |
17 lentelė Bendrijos pramonės eksportas
|
b) Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis ir kainos
(69) |
Tarybos reglamentu (EB) Nr. 964/2003 nustatytas antidempingo muitas iš Kinijos Liaudies Respublikos (58,6 %) ir Tailando (58,9 %) importuojamoms VVJD. Priemonės taikomos nagrinėjamajam produktui, kurio kilmės šalis – Kinija, ir kuris siunčiamas iš šių šalių: Filipinų, Indonezijos, Šri Lankos ir Taivano. Nepaisant iš Kinijos importuojamiems produktams taikomų galiojančių priemonių, šios šalies eksporto į ES apimtys nuolat didėja. |
(70) |
Bendra VVJD importo iš trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo 9 654 tonų 2002 m. iki 24 105 tonų TL pabaigoje. |
(71) |
VVJD importo iš kitų šalių, išskyrus Korėją ir Malaiziją, į Bendriją apimtis keitėsi taip: |
(72) |
18 lentelė Importas iš kitų trečiųjų šalių
|
(73) |
Trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, kilmės importo rinkos dalis sudaro 33 % ES suvartojimo. Tai reiškia, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu ši dalis išaugo 99 % nuo 16 iki 33 %. |
(74) |
19 lentelė Importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis
|
(75) |
20 lentelė Didžiausi importo srautai į ES
|
c) Atsigavimas po dempingo
(76) |
Kaip rodo teigiami daugumos pirmiau išvardytų rodiklių pokyčiai, Bendrijos pramonė nuo 2002 m. iki 2007 m. vidurio iš dalies atsigavo nuo žalingo dviejų nagrinėjamųjų šalių kilmės importo dempingo kainomis poveikio. |
5. Išvada dėl Bendrijos pramonės padėties
(77) |
Galiojančios priemonės lėmė tai, kad nuo 2002 m. Bendrijos pramonė iš dalies atsigavo. Bendrijos pramonei pavyko padidinti pardavimo apimtis ir kainas. Tokių žalos rodiklių kaip gamyba, gamybos pajėgumas, pelningumas, investicijos, investicijų grąža ir produktyvumas kitimas taip pat buvo teigiamas. Tai rodo, kad Bendrijos pramonės bendrovės dėjo pastangas pagerinti konkurencingumą. Todėl nuo 2002 m. Bendrijos pramonės pardavimas Bendrijoje buvo pelningas. |
(78) |
Vis dėlto, Bendrijos pramonė nesugebėjo pasinaudoti dideliu Bendrijos suvartojimo augimu, o kai kuriuos teigiamus veiksnius taip pat lėmė didelio Bendrijos gamintojo Didžiojoje Britanijoje pasitraukimas, o jo veiklą perėmė dvi prašymą rėmusios bendrovės. |
(79) |
Nepaisant to, galima daryti išvadą, kad Korėjai ir Malaizijai nustatytos priemonės turėjo teigiamą poveikį ekonominei Bendrijos pramonės padėčiai. |
(80) |
Atsižvelgiant į Bendrijos pramonės pradinį pagerėjimą, nebuvo nustatyta, kad importo dempingo kaina sukelta žala galėtų tęstis. Todėl išnagrinėta, ar žala pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. |
F. ŽALOS PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ
(81) |
Kaip minėta, Korėjos ir Malaizijos gamintojai gali nukreipti didelius eksporto kiekius į Bendrijos rinką, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Kaip matyti iš prašymo, šios šalys yra labai priklausomos nuo eksporto rinkų: Korėja eksportuoja 75 % produkcijos, Malaizija – 84 %. Be to, atrodo, kad kitose eksporto rinkose, kaip antai JAV ir Japonijos, nebūtų galima realizuoti likusios produkcijos, kadangi eksporto apimtys į šias šalis ir taip didelės, todėl ši eksporto dalis būtų nukreipta į Bendrijos rinką. Be to, Azijos rinkai apskritai būdingi pertekliniai pajėgumai. |
(82) |
Remiantis JAV statistiniais duomenimis, nustatyta, kad Malaizijos ir Korėjos eksporto į JAV kainos mažesnės nei Bendrijos rinkos kainos. Nors dėl produktų rūšių įvairovės nebuvo galima atlikti išsamios analizės, tikėtina, kad šie eksportuotojai, siekdami susigrąžinti prarastą rinkos dalį, suderins kainas su mažiausiomis kitų Azijos šalių kainomis. Tokios kainodaros tendencijos, taip pat jų nebendradarbiavimas ir jų gebėjimas į Bendrijos rinką pateikti didelius nagrinėjamojo produkto kiekius, galėtų turėti neigiamą poveikį Bendrijos rinkai. |
(83) |
Be to, reikėtų atsižvelgti į tai, kad Bendrijos rinka turi likti konkurencinga, kad, siekiant masto ekonomijos, galėtų pagaminti tam tikrą kiekį standartinių produktų, kurie dėl šios priežasties tiesiogiai konkuruoja su iš Korėjos ir Malaizijos importuojamais produktais. |
(84) |
Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, daroma išvada, kad leidus nebetaikyti priemonių, yra didelė tikimybė, jog dėl importo dempingo kaina Bendrijos pramonei daroma žala kartosis. |
G. BENDRIJOS INTERESAS
1. Įvadas
(85) |
Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį buvo nagrinėjama, ar galiojančių antidempingo priemonių pratęsimas prieštarautų visos Bendrijos interesų visumai. Nustatant Bendrijos interesus buvo remiamasi visų susijusių interesų vertinimu, t. y. Bendrijos pramonės, nagrinėjamojo produkto importuotojų, prekiautojų ir vartotojų interesų. Nė vienas vartotojas nenurodė savo interesų. |
(86) |
Siekdama įvertinti tikėtiną priemonių pratęsimo ar nepratęsimo poveikį, Komisija paprašė visų pirmiau nurodytų suinteresuotųjų šalių pateikti informacijos. Komisija išsiuntė atrankos klausimyną 64 nagrinėjamojo produkto importuotojams ir gavo vienuolika atsakymų. Šioms vienuolikai bendrovių Komisija išsiuntė klausimyną, į kuriuos tik dvi iš dalies atsakė, ir šiuose atsakymuose nebuvo duomenų, kad galiojančios priemonės jiems turėjo esminį poveikį. Akivaizdu, kad importuotojai rado kitus tiekimo šaltinius, kaip galima matyti iš didelės kitoms trečiosioms šalims tenkančios importo rinkos dalies (33 %), ir tai rodo, kad Bendrijos rinkoje užtikrinamos konkurencijos sąlygos. |
(87) |
Be to, šis tyrimas yra peržiūra, taigi analizuojama padėtis, kai antidempingo priemonės jau buvo nustatytos, ir leidžiama įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį nagrinėjamosioms šalims, kurį daro galiojančios antidempingo priemonės. |
(88) |
Šiuo pagrindu nagrinėta, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo tęsimosi ir žalos pasikartojimo tikimybės, buvo įtikinamų priežasčių, kurios leistų daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju Bendrijai nebūtų naudinga toliau taikyti priemones. |
2. Bendrijos pramonės interesai
(89) |
Bendrijos pramonė pasirodė esanti struktūriškai gyvybinga pramonė. Tai patvirtino teigiami jos ekonominės padėties pokyčiai, kai, įvedus dabar galiojančias antidempingo priemones, buvo atstatyta veiksminga konkurencija. Iš tiesų, Bendrijos rinkos pastangos racionalizuoti gamybą ir didinti konkurencingumą lėmė pagrįstą pelną paskutinius dvejus nagrinėjamojo laikotarpio metus. |
(90) |
Atsižvelgiant į tai, kas pateikta pirmiau, būtina išlaikyti galiojančias priemones siekiant išvengti neigiamo importo dempingo kaina poveikio, kuris galėtų kelti pavojų Bendrijos pramonės atsigavimo procesui ir galiausiai jos egzistavimui. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad jeigu Bendrijos pramonės nebebūtų, neigiamą poveikį taip pat patirtų vartotojų pramonė, kadangi gerokai sumažėtų pastarosios tiekėjų skaičius. |
3. Importuotojų/prekiautojų interesai
(91) |
Kaip nurodyta pirmiau, tik du iš 64 nesusijusių importuotojų atsakė į Komisijos klausimyną. Tačiau jie nepateikė neigiamos nuomonės dėl galimo tolesnio priemonių taikymo. Bendradarbiavimo stoka galėtų būti vienas iš veiksnių, parodančių, kad priemonės neturėjo didelio neigiamo poveikio šio sektoriaus ekonominei padėčiai. Tai patvirtina faktas, kad importuotojai tęsė nagrinėjamojo produkto prekybą dideliais kiekiais, o per nagrinėjamąjį laikotarpį net padidino importuotus kiekius. |
(92) |
Todėl daroma išvada, kad galiojančių antidempingo priemonių įvedimas neturėjo neigiamo poveikio nagrinėjamojo produkto importuotojų ekonominei padėčiai. Dėl tų pačių priežasčių taip pat nepanašu, kad toliau taikant priemones ateityje pablogėtų jų ekonominė padėtis. |
4. Vartotojų interesai
(93) |
Dabartiniame tyrime nedalyvavo nė vienas vartotojas. Nagrinėjamojo produkto vartotojai – tai daugiausia naftos chemijos ir statybos bendrovės. Tai, kad jie nebendradarbiavo, patvirtina, kad vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms tenka labai maža jų visų gamybos sąnaudų dalis ir atrodo, kad galiojančios priemonės neturėjo poveikio jų konkurencingumui. |
(94) |
Padaryta išvada, kad toliau taikant priemones, vartotojų padėtis nepablogės. |
5. Išvada dėl Bendrijos interesų
(95) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad taikant galiojančias antidempingo priemones Bendrijos pramonė šiek tiek atsigavo. Jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, tai keltų pavojų pramonės atsigavimo procesui ir dėl to Bendrijos pramonė galbūt nustotų egzistavusi. Todėl toliau taikyti priemones naudinga Bendrijos pramonei. |
(96) |
Be to, manoma, kad galiojančios priemonės anksčiau neturėjo didelio neigiamo poveikio vartotojų ir importuotojų ekonominei padėčiai. Todėl daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, trukdančių toliau taikyti antidempingo priemones. |
H. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS
(97) |
Visoms nagrinėjamosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Taip pat buvo nustatytas laikotarpis, per kurį, atskleidus faktus, šalys galėjo teikti pastabas. Pastabų iš Korėjos nesulaukta; Malaizijos bendrovė pateikė vieną pastabą, tačiau ji nebuvo pakankama, kad būtų pakeistos pirmiau išdėstytos išvados. |
(98) |
Iš pirmiau pateiktos informacijos daroma išvada, kad, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, importuojamoms Korėjos ir Malaizijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms Reglamentu (EB) Nr. 1514/2002 nustatyti antidempingo muitai turėtų likti toliau galioti, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Importuojamoms Korėjos Respublikos ir Malaizijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms (išskyrus lietines jungiamąsias detales, junges ir jungiamąsias detales su įsriegtais sriegiais) iš geležies ar plieno (išskyrus nerūdijantį plieną), kurių didžiausias išorinis skersmuo neviršija 609,6 mm, ir kurios naudojamos privirinimui sandūriniu būdu ar kitiems tikslams, kurių KN kodai yra ex 7307 93 11, ex 7307 93 19, ex 7307 99 30 ir ex 7307 99 90 (TARIC kodai 7307931191, 7307931193, 7307931194, 7307931195, 7307931199, 7307931991, 7307931993, 7307931994, 7307931995, 7307931999, 7307993092, 7307993093, 7307993094, 7307993095, 7307993098, 7307999092, 7307999093, 7307999094, 7307999095, 7307999098), nustatomas galutinis antidempingo muitas.
2. Galutinio antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:
Šalis |
Bendrovė |
Muito norma (%) |
Papildomas TARIC kodas |
Malaizija |
|||
|
„Anggerik Laksana Sdn Bhd“, „Selangor Darul Ehsan“ |
59,2 |
A324 |
|
Visos kitos bendrovės |
75 |
A999 |
Korėjos Respublika |
|||
|
Visos bendrovės |
44 |
— |
3. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Liuksemburge, 2008 m. spalio 13 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
B. KOUCHNER
(2) OL L 228, 2002 8 24, p. 1.
(4) OL L 355, 2004 12 1, p. 4.
(5) OL L 355, 2004 12 1, p. 9.
(6) OL L 116, 2006 4 29, p. 1.
(7) OL C 286, 2006 11 23, p. 8.
(8) OL C 192, 2007 8 18, p. 15.
16.10.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 275/32 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1002/2008
2008 m. spalio 15 d.
kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),
atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. spalio 16 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2008 m. spalio 15 d.
Komisijos vardu
Jean-Luc DEMARTY
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
(2) OL L 350, 2007 12 31, p. 1.
PRIEDAS
Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
(EUR/100 kg) |
||
KN kodas |
Trečiosios šalies kodas (1) |
Standartinė importo vertė |
0702 00 00 |
MA |
73,5 |
MK |
51,9 |
|
TR |
86,7 |
|
ZZ |
70,7 |
|
0707 00 05 |
MK |
81,9 |
TR |
100,5 |
|
ZZ |
91,2 |
|
0709 90 70 |
TR |
117,4 |
ZZ |
117,4 |
|
0805 50 10 |
AR |
77,7 |
TR |
104,7 |
|
UY |
95,7 |
|
ZA |
84,1 |
|
ZZ |
90,6 |
|
0806 10 10 |
BR |
261,2 |
TR |
97,8 |
|
US |
224,7 |
|
ZZ |
194,6 |
|
0808 10 80 |
AR |
67,2 |
CL |
64,0 |
|
CN |
53,8 |
|
MK |
37,6 |
|
NZ |
89,9 |
|
US |
121,5 |
|
ZA |
82,2 |
|
ZZ |
73,7 |
|
0808 20 50 |
CL |
60,3 |
CN |
50,9 |
|
TR |
128,9 |
|
ZA |
83,4 |
|
ZZ |
80,9 |
(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.
16.10.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 275/34 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1003/2008
2008 m. spalio 15 d.
kuriuo nustatatomi grūdų sektoriaus importo muitai, taikomi nuo 2008 m. spalio 16 d.
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),
atsižvelgdama į 1996 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1249/96 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisyklių (grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje) (2), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002, ex 1005, išskyrus hibridinę sėklą, ir ex 1007, išskyrus sėjai skirtus hibridus, nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau nurodytas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos. |
(2) |
Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtų produktų CIF importo kainos. |
(3) |
Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais KN 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002 00, 1005 10 90, 1005 90 00 ir 1007 00 90 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto reglamento 4 straipsnyje nurodyta tvarka. |
(4) |
Reikėtų nustatyti importo muitus, taikytinus nuo 2008 m. spalio 16 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji, |
(5) |
Vis dėlto remiantis 2008 m. birželio 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 608/2008 dėl laikino kai kurių grūdų importo muitų netaikymo 2008–2009 prekybos metais (3), tam tikro šiame reglamente numatyto muito taikymas sustabdomas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Nuo 2008 m. spalio 16 d. importo muitai grūdų sektoriuje, numatyti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje, yra nustatomi šio reglamento I priede, remiantis II priede pateikta informacija.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioj 2008 m. spalio 16 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2008 m. spalio 15 d.
Komisijos vardu
Jean-Luc DEMARTY
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
(2) OL L 161, 1996 6 29, p. 125.
(3) OL L 166, 2008 6 27, p. 19.
I PRIEDAS
Produktų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje, importo muitai, taikomi nuo 2008 m. spalio 16 d.
KN kodas |
Prekių pavadinimas |
Importo muitas (1) (EUR/t) |
1001 10 00 |
Kietieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės |
0,00 (2) |
vidutinės kokybės |
0,00 (2) |
|
žemos kokybės |
0,00 (2) |
|
1001 90 91 |
Paprastieji KVIEČIAI, skirti sėjai |
0,00 |
ex 1001 90 99 |
Paprastieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai |
0,00 (2) |
1002 00 00 |
RUGIAI |
19,11 (2) |
1005 10 90 |
KUKURŪZAI, skirti sėjai, išskyrus hibridus |
0,00 |
1005 90 00 |
KUKURŪZAI, išskyrus sėklą (3) |
0,00 (2) |
1007 00 90 |
Grūdinis SORGAS, išskyrus hibridus, skirtus sėjai |
19,11 (2) |
(1) Prekių, kurios į Bendriją atgabenamos per Atlanto vandenyną arba per Sueco kanalą (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 4 dalis), importuotojui muitas gali būti sumažintas:
— |
3 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Viduržemio jūroje, |
— |
2 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Danijoje, Estijoje, Airijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje arba Iberijos pusiasalio Atlanto vandenyno pakrantėje. |
(2) Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 608/2008, šio muito taikymas sustabdytas.
(3) Importuotojui muitas gali būti sumažintas vienoda 24 EUR/t suma, jei laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų.
II PRIEDAS
I priede nustatyto muito apskaičiavimo komponentai
1.10.2008-14.10.2008
1. |
Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalyje:
|
2. |
Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalyje:
|
(1) Įtraukta 14 EUR/t priemoka (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).
(2) 10 EUR/t nuolaida (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).
(3) 30 EUR/t nuolaida (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).
16.10.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 275/37 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1004/2008
2008 m. spalio 15 d.
dėl 39-ojo tarptautinio apskaitos standarto (TAS) ir 7-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto (TFAS), iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1725/2003, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (1), ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
2003 m. rugsėjo 29 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1725/2003 (2) priimti tam tikri tarptautiniai standartai ir aiškinimai, galioję 2002 m. rugsėjo 14 d. |
(2) |
2008 m. spalio 13 d. Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) priėmė 39-ojo tarptautinio apskaitos standarto (TAS) „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ ir 7-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto (TFAS) „Finansinės priemonės. Atskleidimas“ pataisas (toliau – 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos). 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisomis leidžiama retai pasitaikančiomis aplinkybėmis tam tikras finansines priemones pergrupuoti iš laikomų prekybai grupės. Dabartinė finansinė krizė laikoma tokia retai pasitaikančia aplinkybe, dėl kurios įmonės galėtų pagrįstai pasinaudoti šia galimybe. |
(3) |
Taikant 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisas, įmonėms turėtų būti leidžiama tam tikras finansines priemones pergrupuoti nuo 2008 m. liepos 1 d. |
(4) |
Pasikonsultavus su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) techninių ekspertų grupe (TEG) patvirtinama, kad 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos atitinka Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytus techninius priėmimo kriterijus. Pagal 2006 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimą 2006/505/EB, įsteigiantį Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupę, kuri konsultuotų Komisiją Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) nuomonių objektyvumo ir neutralumo klausimais (3), Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupė apsvarstė EFAPG nuomonę dėl standartų tvirtinimo ir Europos Komisiją informavo, kad ta nuomonė gerai subalansuota ir objektyvi. |
(5) |
Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1725/2003 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. |
(6) |
Atsižvelgiant į dabartinę finansinę krizę ir tai, kad kai kuriomis finansinėmis priemonėmis nebeprekiaujama arba su jomis susijusios rinkos nebeaktyvios arba jų veikla sutriko, reikia užtikrinti, kad pataisas, kuriomis leidžiama pergrupuoti tam tikras finansines priemones, būtų galima taikyti nedelsiant, todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti kuo skubiau. |
(7) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Apskaitos reguliavimo komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1725/2003 priede 39-asis tarptautinis apskaitos standartas (TAS) „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ ir 7-asis tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas (TFAS) „Finansinės priemonės. Atskleidimas“ iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2008 m. spalio 15 d.
Komisijos vardu
Charlie McCREEVY
Komisijos narys
(1) OL L 243, 2002 9 11, p. 1.
(2) OL L 261, 2003 10 13, p. 1.
(3) OL L 199, 2006 7 21, p. 33.
PRIEDAS
TARPTAUTINIAI APSKAITOS STANDARTAI
39-asis TAS |
39-ojo TAS Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas pataisos |
7-asis TFAS |
7-ojo TFAS Finansinės priemonės. Atskleidimas pataisos |
Galima platinti Europos ekonominėje erdvėje. Visos už Europos ekonominės erdvės ribų esančios teisės, išskyrus teises platinti asmeniniam ar kitam teisingam naudojimui, saugomos. Išsamesnės informacijos galima rasti TASV tinklalapyje www.iasb.org
Finansinio turto pergrupavimas (39-ojo TAS Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas ir 7-ojo TFAS Finansinės priemonės. Atskleidimas pataisos)
39-ojo TAS pataisos
Taisomas 50 straipsnis ir įterpiami 50B–50F ir 103G straipsniai.
VERTINIMAS
Pergrupavimas
50 |
Ūkio subjektas:
Ūkio subjektas neturi finansinės priemonės perkelti į finansines priemones, pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamas tikrąja verte, po pirminio pripažinimo. |
50B |
Finansinį turtą, kuriam taikomas 50 straipsnio c punktas (išskyrus 50D straipsnyje apibūdintą finansinį turtą), išbraukti iš finansinio turto, pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamo tikrąja verte, galima tik retai pasitaikančiomis aplinkybėmis. |
50C |
Jei ūkio subjektas pagal 50B straipsnį finansinį turtą išbraukia iš finansinio turto, pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamo tikrąja verte, finansinis turtas pergrupuojamas tikrąja verte pergrupavimo datą. Bet koks pelnas ar nuostoliai, jau pripažinti pelno (nuostolių) ataskaitoje, neturi būti anuliuoti. Finansinio turto tikroji vertė pergrupavimo datą tampa jo naująja savikaina arba amortizuota savikaina, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra tinkama. |
50D |
Finansinis turtas, kuriam taikomas 50 straipsnio c punktas ir kuris būtų atitikęs paskolų ir gautinų sumų apibrėžimą (jei nebūtų buvę reikalaujama finansinį turtą per pirminį pripažinimą priskirti laikomam prekybai), gali būti išbrauktas iš finansinio turto, pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamo tikrąja verte, jei ūkio subjektas ketina ir gali šį finansinį turtą laikyti artimiausioje ateityje arba iki termino. |
50E |
Finansinis turtas, kuris priskirtas galimam parduoti ir kuris būtų atitikęs paskolų ir gautinų sumų apibrėžimą (jei nebūtų buvę reikalaujama jį įvardyti galimu parduoti), gali būti perkeltas iš galimo parduoti finansinio turto į paskolų ir gautinų sumų grupę, jei ūkio subjektas ketina ir gali šį finansinį turtą laikyti artimiausioje ateityje arba iki termino. |
50F |
Jei ūkio subjektas finansinį turtą išbraukia iš finansinio turto, pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamo tikrąja verte, pagal 50D straipsnį arba iš galimo parduoti finansinio turto pagal 50E straipsnį, jis turi finansinį turtą pergrupuoti jo tikrąja verte pergrupavimo datą. Kiek tai susiję su finansiniu turtu, pergrupuotu pagal 50D straipsnį, bet koks pelnas arba nuostoliai, jau pripažinti pelno (nuostolių) ataskaitoje, neturi būti anuliuoti. Finansinio turto tikroji vertė pergrupavimo datą tampa jo naująja savikaina arba amortizuota savikaina, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra tinkama. Kiek tai susiję su finansiniu turtu, išbrauktu iš galimo parduoti finansinio turto pagal 50E straipsnį, bet koks ankstesnis su tuo turtu susijęs pelnas ar nuostoliai, įtraukti į kitas bendrąsias pajamas pagal 55 straipsnio b punktą, turi būti apskaitomi pagal 54 straipsnį. |
ĮSIGALIOJIMO DATA IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS
103G |
2008 m. spalio mėn. paskelbtu dokumentu Finansinio turto pergrupavimas (39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos) pataisyti 50 ir 8TN straipsniai ir įterpti 50B–50F straipsniai. Šias pataisas ūkio subjektas taiko nuo 2008 m. liepos 1 d. Ūkio subjektas finansinio turto pagal 50B, 50D arba 50E straipsnį nepergrupuoja iki 2008 m. liepos 1 d. Bet koks finansinio turto pergrupavimas, atliktas ataskaitiniais laikotarpiais, kurie prasideda 2008 m. lapkričio 1 d. arba vėliau, įsigalioja tik nuo faktiškai atlikto pergrupavimo datos. Bet koks finansinio turto pergrupavimas pagal 50B, 50D arba 50E straipsnį neturi būti taikomas atgaline data ataskaitiniams laikotarpiams, kurie baigėsi iki šiame straipsnyje nustatytos įsigaliojimo datos. |
Taisomas A priedo Taikymo nuorodos 8TN straipsnis.
Faktinių palūkanų norma
8TN |
Ūkio subjektas, kuris peržiūri savo išmokamų ar gaunamų sumų įvertinimus, tikslina finansinio turto ar finansinio įsipareigojimo (ar finansinių priemonių grupės) balansinę vertę, kad ši atitiktų faktinius ir patikrintus įvertintus pinigų srautus. Ūkio subjektas perskaičiuoja balansinę vertę, apskaičiuodamas įvertintų būsimų pinigų srautų dabartinę vertę, naudodamas finansinės priemonės pirminę faktinių palūkanų normą. Tikslinimo rezultatas pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitos pajamose arba sąnaudose. Jei finansinis turtas pergrupuotas pagal 50B, 50D arba 50E straipsnį ir ūkio subjektas vėliau padidina būsimų pinigų įplaukų įvertinimus dėl padidėjusio tų pinigų įplaukų padengimo, šio padidėjimo poveikis pripažįstamas ne tikslinant turto balansinę vertę įvertinimo pakeitimo datą, o tikslinant faktinių palūkanų normą nuo įvertinimo pakeitimo datos. |
7-ojo TFAS pataisos
Taisomas 12 straipsnis ir įterpiami 12A ir 44E straipsniai.
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ SVARBA FINANSINEI BŪKLEI IR VEIKLOS REZULTATAMS
Finansinės būklės ataskaita
Pergrupavimas
12 |
Jeigu ūkio subjektas finansinį turtą pergrupavo (pagal 39-ojo TAS 51–54 straipsnius) ir vertino:
jis atskleidžia kiekvieną sumą, perkeltą iš vienos grupės į kitą, nurodydamas tokio pergrupavimo priežastį. |
12A |
Jei ūkio subjektas finansinį turtą išbraukė iš finansinio turto, pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamo tikrąja verte, pagal 39-ojo TAS 50B arba 50D straipsnį arba iš galimo parduoti finansinio turto pagal 39-ojo TAS 50E straipsnį, jis atskleidžia:
|
ĮSIGALIOJIMO DATA IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS
44E |
2008 m. spalio mėn. paskelbtu dokumentu Finansinio turto pergrupavimas (39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos) pataisytas 12 straipsnis ir įterptas 12A straipsnis. Šias pataisas ūkio subjektas taiko nuo 2008 m. liepos 1 d. |
II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
SPRENDIMAI
Komisija
16.10.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 275/42 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2008 m. spalio 10 d.
kuriuo nustatomi galutiniai finansiniai asignavimai, kurie 2008 finansiniais metais valstybėms narėms skiriami už tam tikrą hektarų skaičių vynuogynų perplanavimui ir konversijai pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1493/1999
(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 5738)
(Tekstas autentiškas tik bulgarų, ispanų, čekų, vokiečių, anglų, graikų, prancūzų, italų, vengrų, maltiečių, portugalų, rumunų, slovakų ir slovėnų kalbomis)
(2008/799/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (1), ypač į jo 14 straipsnio 2 dalį,
kadangi:
(1) |
Reglamentu (EB) Nr. 1493/1999 ir 2000 m. gegužės 31 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1227/2000, nustatančiu išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo taikymo taisykles, taikomas gamybos potencialui (2), nustatomos Vynuogynų perplanavimo ir konversijos taisyklės. |
(2) |
Reglamente (EB) Nr. 1227/2000 nustatytose išsamiose taisyklėse, reglamentuojančiose finansinį planavimą ir dalyvavimą finansuojant perplanavimo ir konversijos sistemą, numatyta, kad nuorodos į konkrečius finansinius metus nustato mokėjimus, kuriuos valstybė narė faktiškai atliko nuo spalio 16 d. iki kitų metų spalio 15 d. |
(3) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 14 straipsnio 1 dalį Komisija nustato pradinius asignavimus valstybėms narėms kiekvienais metais remdamasi objektyviais kriterijais ir atsižvelgdama į konkrečią padėtį bei poreikius ir pastangas, kurių reikės atsižvelgiant į schemos tikslą. |
(4) |
Sprendimu 2007/719/EB (3) Komisija nustatė orientacinius finansinius asignavimus 2007–2008 prekybos metams. |
(5) |
Taikant Reglamento (EB) Nr. 1227/2000 17 straipsnio 4 dalį, tuo atveju, jei valstybės narės faktinės išlaidos už hektarą viršija pradinę numatytą dotaciją, skiriama bauda. 2008 finansiniais metais tokia bauda skiriama Slovakijai už 6 169 EUR. |
(6) |
Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1227/2000 16 straipsnio 1 dalies c punktu valstybės narės gali pateikti paraišką dėl tolesnio finansavimo per einamuosius finansinius metus. Tokio finansavimo paraišką 2008 finansiniams metams pateikė Čekija, Ispanija, Italija, Vengrija ir Rumunija. |
(7) |
Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1227/2000 17 straipsnio 3 dalimi, valstybėms narėms pranešus Komisijai apie tolesnio finansavimo paraiškas, pastarosios patvirtinamos prorata, panaudojant asignavimus, turimus iš visos valstybėms narėms skirtos sumos atimamus visų valstybių narių pagal minėto reglamento 16 straipsnio 1 dalies a ir b punktus praneštą sumą. Ši nuostata 2008 finansiniams metams galioja Čekijai, Ispanijai, Italijai, Vengrijai, Rumunijai. Šių valstybių narių pateiktos tolesnio finansavimo paraiškos neviršijo turimų perskirstymui skirtų asignavimų, visos minėtų valstybių narių paraiškos buvo patenkintos, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Galutiniai finansiniai asignavimai, kurie 2007–2008 prekybos metais 2008 finansinių metų laikotarpiu valstybėms narėms skiriami už tam tikrą hektarų skaičių vynuogynų perplanavimui ir konversijai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1493/1999, nurodomi šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Bulgarijos Respublikai, Čekijos Respublikai, Vokietijos Federacinei Respublikai, Graikijos Respublikai, Ispanijos Karalystei, Prancūzijos Respublikai, Italijos Respublikai, Kipro Respublikai, Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei, Vengrijos Respublikai, Maltos Respublikai, Austrijos Respublikai, Portugalijos Respublikai, Rumunijai, Slovėnijos Respublikai ir Slovakijos Respublikai.
Priimta Briuselyje, 2008 m. spalio 10 d.
Komisijos vardu
Mariann FISCHER BOEL
Komisijos narė
(1) OL L 179, 1999 7 14, p. 1.
(2) OL L 143, 2000 6 16, p. 1.
(3) OL L 289, 2007 11 7, p. 59.
PRIEDAS
GALUTINIAI FINANSINIAI ASIGNAVIMAI, SKIRIAMI 2007–2008 PREKYBOS METAIS
(2008 finansiniai metai)
Valstybė narė |
Plotas (ha) |
Finansinis asignavimas (EUR) |
Bulgarija |
1 200 |
9 013 796 |
Čekija |
706 |
11 883 827 |
Vokietija |
1 406 |
12 097 072 |
Graikija |
647 |
6 360 118 |
Ispanija |
21 154 |
169 516 302 |
Prancūzija |
8 977 |
69 071 668 |
Italija |
12 358 |
101 761 476 |
Kipras |
150 |
2 131 684 |
Liuksemburgas |
5 |
38 001 |
Vengrija |
1 852 |
14 813 090 |
Malta |
3 |
38 157 |
Austrija |
888 |
5 068 342 |
Portugalija |
2 711 |
23 511 590 |
Rumunija |
4 205 |
35 050 228 |
Slovėnija |
124 |
2 401 900 |
Slovakija |
228 |
863 646 |
Iš viso |
56 614 |
463 620 897 |
IV Kiti aktai
EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ
EEE jungtinis komitetas
16.10.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 275/45 |
ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS
Nr. 318/05/COL
2005 m. gruodžio 14 d.
baigti oficialią tyrimo procedūrą, nustatytą Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalyje, dėl atleidimo nuo dokumentų rinkliavų ir registracijos mokesčių, susijusių su Entra Eiendom AS įkūrimu (Norvegija)
ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA,
ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės susitarimą (1), ypač į jo 61–63 straipsnius ir 26 protokolą,
ATSIŽVELGDAMA į ELPA valstybių Susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo (2), ypač į jo 24 straipsnį ir 3 protokolo I dalies 1 straipsnį,
ATSIŽVELGDAMA į Institucijos Gaires (3) dėl EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių taikymo ir aiškinimo,
PARAGINUSI suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal pirmiau minėtas nuostatas (4) ir atsižvelgdama į jų pastabas,
KADANGI:
I. FAKTAI
1. Procedūra ir korespondencija
2002 m. gegužės 22 d. laišku (Dok. Nr. 02-3856 D), Institucija paprašė Norvegijos vyriausybės pateikti su Entra Eiendom AS (toliau – Entra) įkūrimu susijusią svarbią informaciją, kad Institucija galėtų įvertinti, ar įmonė buvo įkurta pagal valstybės pagalbos taisykles. Norvegijos valdžios institucijos atsakė 2002 m. birželio 25 d. Norvegijos atstovybės Europos Sąjungoje laišku, kuriuo buvo persiųstas 2002 m. birželio 20 d. Darbo ministerijos ir Vyriausybės administracijos laiškas. Abu laiškus Institucija gavo ir užregistravo 2002 m. birželio 26 d. (Dok. Nr. 02-4850 A).
2002 m. spalio 10 d. laišku (Dok. Nr. 02-7036 D) Institucija paprašė daugiau informacijos. Laiško 1 punkte buvo aptariamas atleidimas nuo dokumentų rinkliavų ir registracijos mokesčių, susijusių su nekilnojamo turto nuosavybės pakeitimu, o 2 punkte – nustatytos vertės sumažinimas remiantis konkrečiomis nutraukimo sąlygomis. 2002 m. lapkričio 14 d. Norvegijos atstovybės Europos Sąjungoje laišku, kuriuo buvo persiųstas 2002 m. lapkričio 7 d. Prekybos ir pramonės ministerijos laiškas, abu gauti ir užregistruoti Institucijos 2002 m. lapkričio 14 d. (Dok. Nr. 02-8219 A), Norvegijos valdžios institucijos pateikė daugiau informacijos.
2002 m. gruodžio 9 d. Prekybos ir pramonės ministerijos faksu, kurį Institucija gavo ir užregistravo tą pačią dieną (Dok. Nr. 02-8912 A), Norvegijos vyriausybė paprašė Institucijos pateikti savo išvadą Entros įkūrimo byloje. 2002 m. gruodžio 17 d. Norvegijos atstovybei Europos Sąjungoje adresuotu laišku (Dok. Nr. 02-9062 D) Institucija pranešė Norvegijos valdžios institucijoms, kad ji galėtų baigti nagrinėti bylos dalį, susijusią su nustatytos vertės sumažinimu pagal specialias nutraukimo sąlygas, jeigu bus pateikti papildomi nurodyti ir išsamūs su šiuo klausimu susiję dokumentai.
Prekybos ir pramonės ministerija pateikė šiuos išsamius dokumentus 2003 m. sausio 23 d. faksu, kurį Institucija gavo ir užregistravo tą pačią dieną (Dok. Nr. 03-424 A). 2003 m. sausio 31 d. Norvegijos atstovybei Europos Sąjungoje adresuotu laišku (Dok. Nr. 03-588 D) Institucija pranešė Norvegijos valdžios institucijoms, kad atsižvelgiant į tai, jog jokia pagalba, atrodo, nebuvo suteikta, ji „neprieštaraus Norvegijos valstybės Entra Eiendom AS įmonei perduoto nekilnojamojo turto pradiniame balanse nustatytai vertei“. Tačiau Institucija pabrėžė, kad šis teiginys nedaro įtakos dokumentų rinkliavų ir registracijos mokesčių klausimui.
2003 m. balandžio 2 d. laiške (Dok. Nr. 03-1827 D) Institucija paprašė Norvegijos valdžios institucijų pateikti papildomą ir aiškinamąją informaciją atleidimo nuo registracijos mokesčių ir akcizų klausimui dar kartą nagrinėti. 2003 m. birželio 5 d. Norvegijos atstovybės Europos Sąjungoje laišku, kuriame buvo persiunčiamas 2003 m. birželio 4 d. Prekybos ir pramonės ministerijos laiškas, abu 2003 m. birželio 10 d. gauti ir užregistruoti Institucijos (Dok. Nr. 03-3631 A), buvo pateikta daugiau informacijos.
2004 m. birželio 16 d. Institucija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą (Spr. Nr. 132/04/COL). Sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą buvo paskelbtas 2004 m. gruodžio 23 d.
2004 m. rugpjūčio 13 d. Norvegijos atstovybės Europos Sąjungoje faksu (Nuorodos Nr. 290206) ir 2004 m. rugpjūčio 17 d. laišku, kuriuos Institucija gavo ir užregistravo 2004 m. rugpjūčio 18 d. (Nuorodos Nr. 290456), Norvegijos valdžios institucijos paprašė pratęsti pastabų pateikimo terminą vienam mėnesiui.
2004 m. rugpjūčio 17 d. laišku (Nuorodos Nr. 290305) Institucija sutiko pratęsti terminą vienam mėnesiui.
2004 m. rugsėjo 16 d. Norvegijos atstovybės Europos Sąjungoje faksu (Nuorodos Nr. 292867) ir 2004 m. rugsėjo 20 d. laišku, kuriuo buvo persiųstas 2004 m. rugsėjo 16 d. Prekybos ir pramonės ministerijos laiškas, abu gauti ir užregistruoti Institucijos 2004 m. rugsėjo 21 d. (Nuorodos Nr. 293392), Norvegijos valdžios institucijos pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą. Norvegijos valdžios institucijos padarė išvadą, kad atleidimas nuo dokumentų rinkliavų ir registracijos mokesčių, numatytas įkuriant Entrą, nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.
Institucija negavo jokių pastabų dėl sprendimo pradėti procedūrą iš kitų suinteresuotųjų šalių per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2005 m. gegužės 4 d. laišku, kurį Institucija gavo ir užregistravo 2005 m. gegužės 9 d. (Nuorodos Nr. 318691), Entrą atstovaujanti advokatų kontora Selmer pateikė pastabas dėl Institucijos sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą (žr. 3.4 punktą).
Byla buvo aptarta 2005 m. gegužės 19 d. Osle vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo skirtingų Norvegijos ministerijų ir Institucijos atstovai.
2005 m. liepos 26 d. Modernizavimo ministerijos faksu (Nuorodos Nr. 327938) ir 2005 rugpjūčio 1 d. Norvegijos atstovybės Europos Sąjungoje laišku, kuriuo persiunčiamas 2005 m. birželio 30 d. Prekybos ir pramonės ministerijos laiškas, abu gauti ir užregistruoti 2005 m. rugpjūčio 3 d. (Nuorodos Nr. 329110), Norvegijos valdžios institucijos pateikė papildomą informaciją apie tai, ar atleidimas nuo mokesčių yra ekonominis pranašumas Entrai. Prekybos ir pramonės ministerija pateikė išvadą, kad atleidimas nuo mokesčių nėra pranašumas Entrai.
2. Entros įkūrimas
2.1. Pasiūlymas įkurti naują ribotos turtinės atsakomybės akcinę bendrovę
1999 m. birželio 4 d. Norvegijos vyriausybė pateikė valstybinės įstaigos – Viešųjų statybų ir nuosavybės direktorato (Statsbygg) reorganizavimo ir Entros įkūrimo planą (5). Tą pačią dieną, siekdama išspręsti kai kurias laikinas pertvarkymo ir Entros įkūrimo problemas, Vyriausybė pateikė specialų Aktą dėl dalies Statsbygg nekilnojamojo turto veiklos perdavimo ribotos turtinės atsakomybės akcinei bendrovei (6). Šio akto (toliau – ginčijamas aktas) 3 dalyje teigiama, kad nekilnojamojo turto registre ir kituose valstybiniuose registruose perregistracija atliekama pakeičiant pavadinimą. Dėl to Entra neturėjo mokėti dokumentų rinkliavų ir registracijos mokesčių, tačiau Nekilnojamojo turto registre vis tiek buvo užregistruota kaip nuosavybės teisės turėtoja.
Statsbygg – tai administracinė įstaiga (Forvaltningsbedrift), atsakinga Modernizavimo ministerijai. Statsbygg veikia Norvegijos vyriausybės vardu kaip statybų ir nuosavybės reikalų vykdytoja ir patarėja bei siūlo patalpas vyriausybinėms organizacijoms. Statsbygg toliau vykdė veiklą ir valdė turtą, kuris nebuvo perduotas Entrai. Šiuo metu Statsbygg valdo apie 2,2 mln. m2 plotą Norvegijoje ir kitose šalyse. Visą turtą sudaro biurų patalpos, mokyklos, gyvenamosios patalpos ir specializuoti pastatai Norvegijoje bei ambasados ir rezidencijos kitose šalyse. Metinis statybų biudžetas yra apie 2,3 mlrd. NOK (apie 288 mln. EUR). Statsbygg turi 669 darbuotojus (2005 m. spalio mėn. duomenys) (7).
Be to, St.prp. nr. 84 (1998–1999) teigiama, kad reorganizavimo tikslas – aiškiai apibrėžti skirtingus Statsbygg vaidmenis ir veiksmingiau naudoti valstybei priklausančius pastatus. Siekiant užtikrinti geresnes pagrindines sąlygas su kitomis privačiomis įmonėmis konkuruojančiam Statsbygg, konkurencingoje rinkoje naudoti pastatai (konkuranseutsatte bygg) turėjo būti atskirti nuo specialios paskirties pastatų ir priskirti Entrai priklausančiam naujam nekilnojamojo turto portfeliui. Vyriausybė nurodė, kad vėliau galima būtų parduoti dalį bendrovės privatiems subjektams.
Entros įstatuose yra šis tikslo straipsnis: „Pagrindinis bendrovės tikslas yra teikti patalpas valstybės agentūroms. Bendrovė gali turėti, pirkti, parduoti, valdyti ir administruoti nekilnojamąjį turtą bei vykdyti kitą susijusią veiklą. Bendrovei taip pat gali priklausyti kitų pirmesniame sakinyje nurodytą veiklą vykdančių bendrovių akcijos arba ji gali dalyvauti jų veikloje ir turėti dalyvavimo kapitale teises“ (neoficialus Institucijos vertimas).
2.2. Entros pradinis balansas
Parlamentui pateiktame pasiūlyme Norvegijos vyriausybė išdėstė pagrindinius principus, kuriais grindžiamas turto perdavimas naujai įmonei. Nebuvo daroma jokių išvadų dėl faktinės perduotino turto vertės. Buvo tik nurodyta, kad šis klausimas bus sprendžiamas vėliau ir jog: „bendrovės galutinis pradinis balansas bus nurodytas 2000 m. biudžete“ (8). Taip pat nebuvo nustatyta jokia konkreti šios vertės apskaičiavimo metodika.
Nuo 1999 m. birželio 4 d. iki galutinio įvertinimo 2000 m. birželio 22 d. Karališkuoju potvarkiu nustatyto perduotino turto vertė buvo kruopščiai tikrinama. Buvo siekiama nustatyti teisingą sandorio vertę remiantis Pasiūlymo Nr. 84 (1998–99) dėl turto perdavimo principais. Buvo aptarti keli šios kainos apskaičiavimo metodai ir prielaidos.
Pirma, Statsbygg paprašė nepriklausomo konsultanto Catella Eiendom Consult AS (CEC) įvertinti perduotiną turtą. Buvo vertinama pagal Norvegijos vertintojų ir inspektorių asociacijos (NVIA) vertinimo sistemą, kiekvieną turto dalį įvertinant atskirai, po to jas sudedant ir gaunant viso turto portfelio vertę. Apskaičiuota vertė sudarė 3 852 110 000 NOK. Vertinimą vėliau auditavo Norvegijos vertintojų ir inspektorių asociacija (NVIA), kuri padarė išvadą, kad gauta vertė buvo priimtina ir atidžiai apskaičiuota.
Antra, Statsbygg pats atliko turto vertinimą. Direktoratas naudojo kitą metodiką. Statsbygg neskaičiavo kiekvieno turto objekto vertės atskirai, kad sudėjęs gautų bendrą sumą, bet rėmėsi viso portfelio diskontuotais pinigų srautais. Apskaičiuota vertė sudarė 3 137 500 000 NOK.
Trečia, remdamasi tais pačiais principais kaip ir Statsbygg, bet skirtingomis prielaidomis, Administravimo ministerija taip pat atliko vertinimą. Apskaičiuota vertė sudarė 3 337 500 000 NOK.
Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios vertės buvo 714 610 000 NOK arba 22 % lyginant su mažiausia apskaičiuota kaina. Išsamiau neanalizuojant, reikėtų paminėti, kad naudoti metodai labai skiriasi. Tai pastebėjo ir nepriklausomą auditą atlikusi ir tris pirmiau nurodytas vertes vertinusi PricewaterhouseCoopers (PWC).
PWC vertinimo išvadoje teigiama, kad atsižvelgiant į metodinius skirtumus, detaliai palyginti tris įvertinimus būtų sudėtinga ir juo labiau neaktualu. Ji padarė išvadą, kad „Mūsų nuomone, visos trys vertės yra priimtinos“. Be to, PWC pabrėžė, kad neįmanoma nustatyti nė vienos konkrečios sumos, kuri turėtų būti laikoma „teisinga“ verte. Ši kaina greičiau būtų šalių derybų objektu ir galėtų svyruoti atsižvelgiant į prielaidas.
Ketvirta, ministerija nusprendė dar kartą nustatyti vertę. Išsamiai aptarusi, ar vyriausybės įstaigoms suteikta galimybė nutraukti nuomos sutartis per 12 mėnesių nuo pranešimo turėjo įtakos turto rinkos vertei, ar ne, šį kartą buvo nustatyta 2 837 550 000 NOK turto vertė. Ši vertė buvo pateikta Norvegijos parlamentui (Stortinget) (9) rengiant 1999–2000 m. valstybės biudžetą. Tačiau pagal pasiūlymą Vyriausybė pasilieka teisę atlikti galutinius koregavimus.
Penkta, ministerija pasinaudojo teise koreguoti galutinį balansą ir, inter alia, pakoregavo kai kurias Entros nuomos sutartis ir, taip vėl pakeisdama modelio prielaidas, nustatė didesnę vertę. Karališkuoju potvarkiu galutiniame pradiniame balanse buvo nustatyta 3 222 871 000 NOK vertė.
Proceso santrauka pateikiama toliau. Kaip nurodyta, pasiūlytos vertės sudaro nuo 2 837 550 000 NOK iki 3 852 110 000 NOK. Lyginant su mažiausia kaina, dėl taikytų skirtingų metodikų ir modelių prielaidų, susidarė 1 014 560 000 NOK arba 35,8 % skirtumas.
Catella Eiendoms Consult (CEC) nustatyta vertė (10) |
3 852 110 000 NOK |
Statsbygg rekomenduojama vertė |
3 137 500 000 NOK |
Ministerijos vertinimas |
3 337 500 000 NOK |
Ministerijos atsižvelgiant į sutarčių nutraukimo sąlygas iš naujo nustatyta vertė (11) |
2 837 550 000 NOK |
Galutinis pradinis balansas (12) |
3 222 871 000 NOK |
Galutinis pradinis balansas buvo apskaičiuotas remiantis Statsbygg pradinėje rekomendacijoje pateiktu viso portfelio diskontuotu grynųjų pinigų srautu ir kai kuriais prielaidų pakeitimais.
Entra buvo įkurta kaip „minimali“ bendrovė naudojant įmokas grynaisiais pinigais. Vėliau valstybė perdavė Entrai turtą, kapitalą ir darbuotojus (turtą ir įsipareigojimus) mainais už 2000 m. liepos 1 d. išleistą akcijų emisiją. Norvegijos valstybė perleido Entrai ir jos vardu užregistravo nuosavybę ir teisę į ją. Pagal Entros įkūrimo aktą dokumentų rinkliavos ir registracijos mokesčiai nebuvo sumokėti. Tai ribotos turtinės atsakomybės akcinė bendrovė, kuri visiškai priklauso Norvegijos valstybei.
Bendrovės (grupės) (13) veiklos pajamos 2004 m. sudarė 1 072 mln. NOK (apie 128 mln. EUR) (14), o pelnas neatskaičius mokesčių – 134 mln. NOK (apie 16 mln. EUR). 2004 m. gruodžio 31 d. grupės konsoliduoto nuosavo kapitalo (buhalterinė vertė) buvo 1 288 mln. NOK (apie 154 mln. EUR). Metų pabaigoje grupės turto portfelio (buhalterinė) vertė buvo 8 768 mln. NOK (apie 1 047 mln. EUR). 2004 m. gruodžio 31 d.Entra turėjo 133 darbuotojus. Visą turto portfelį sudaro apie 110 objektų, apytikriai sudarančių 900 000 m2 (15).
Norvegijos valdžios institucijų duomenimis, apskaičiuota, kad numatoma sukaupta dokumentų rinkliava sieks 80 571 775 NOK, o susikaupęs registracijos mokestis – 147 300 NOK (150 objektų * 982 NOK), iš viso – 80 719 075 NOK (apie 9,87 mln. EUR (16).
3. Norvegijos vyriausybės įvertinimas, ar atleidimas nuo dokumentų rinkliavų ir registracijos mokesčių atitinka EEE susitarimo valstybės pagalbos nuostatas
3.1. Vyriausybės pateiktas įvertinimas Entros įkūrimo atžvilgiu
Norvegijos vyriausybės įvertinimas, ar atleidimas nuo žyminio mokesčio ir registracijos mokesčių atitinka EEE susitarimo valstybės pagalbos nuostatas, yra išdėstytas Pasiūlymo Nr. 84 (1998–99) 7.6.1 skyriuje. Pateikiamas toks tekstas (neoficialus Institucijos vertimas):
„Kitas kilęs klausimas – ar bendrovė gali būti atleista nuo nuosavybės teisės perleidimo iš Statsbygg įmonei Statens utleiebygg AS registracijos prievolės ir nemokėti registracijos mokesčio ir akcizo. Pagal Teismo mokesčių akto 6 skyrių ir Dokumentų rinkliavos akto 7 straipsnį turto teisių perdavimo dokumentų registracijos rinkliavos mokamos į valstybės iždą. Todėl prievolė mokėti rinkliavą vykdoma tada, kai nuosavybės teisės perdavimas registruojamas nekilnojamojo turto registre. Už pavadinimo pakeitimą registre akcizo mokėti nereikia.
Ministerija labai abejoja, ar turto dalinimasis tarp valstybės ir Statens utleiebygg AS bus laikomas nuosavybės teisės perdavimu, kurį reikėtų užregistruoti nekilnojamojo turto registre. Atrodo, kad situacija geriau suvokiama kaip organizacinis valstybės turto portfelio pertvarkymas valstybei išsaugant registruotą teisę į turtą. Tai nėra nuosavybės teisės perdavimo, o tik pavadinimo pakeitimo registre klausimas. Todėl šioje situacijoje akcizo mokėti nereikia. Taigi, bendrovei nereikia mokėti registracijos mokesčių ir akcizo. Tačiau atskirame Odelsting skirtame pasiūlyme ministerija taip pat teigia, kad su organizaciniais pasikeitimais susijusi perregistracija atliekama pakeičiant pavadinimą. Nekilnojamo turto registro atžvilgiu tai reiškia, kad nuosavybės teisės perduoti nereikės. Nuostata numato, kad nuosavybės teisės perduoti tikrai nereikės. Pasiūlymas atitinka taisykles, susijusias su kitų valstybei priklausančių įmonių reorganizavimais, plg., pvz., 1994 m. birželio 24 d. Akto Nr. 45 dėl ribotos turtinės atsakomybės akcinės bendrovės Televerket įkūrimo ir 1996 m. lapkričio 22 d. Aktą Nr. 65 dėl valstybinės pašto bendrovės įkūrimo 73 straipsnį. Kyla klausimas, ar tokia praktika sukuria kitokią konkurencinę padėtį valstybės ribotos turtinės atsakomybės akcinėms bendrovėms nei privatiems subjektams, kurie dalį su turtu susijusios veiklos paveda jiems visiškai priklausančioms ribotos turtinės atsakomybės akcinėms bendrovėms.
ELPA priežiūros institucija (EPI) paskelbė gaires dėl EEE susitarimo 61 straipsnyje nustatytų valstybės pagalbos taisyklių taikymo atliekant finansinius sandorius tarp valstybinių įmonių ir valdžios institucijų, žr. Valstybės pagalbos gairių 19–20 skyrius. Pagrindinis kriterijus vertinant, ar esama valstybės pagalbos, pagal šias gaires yra vadinamas „rinkos investuotojo principas“. Tai reiškia, kad valstybė, vykdydama ekonominę veiklą, turi veikti taip pat, kaip tokioje pačioje situacijoje panašios ar palyginamos privačios bendrovės atžvilgiu būtų elgęsis privatus investuotojas.
Pagal Norvegijos teisės aktus turto teisių perdavimas iš vieno juridinio asmens kitam registruojamas, kad galiotų trečiojo asmens atžvilgiu. Todėl privatūs investuotojai pirmiausia privalės užregistruoti nuosavybės teisės perdavimą ir sumokėti žyminius mokesčius. Panašiai analizuojant, valstybei priklausanti ribotos turtinės atsakomybės akcinė bendrovė taip pat privalo užregistruoti jai valstybės perduotą nuosavybės teisę.
Kita vertus, mažai tikėtina, kad protingas investuotojas būtų pasirinkęs sprendimą, pagal kurį dėl nekilnojamojo turto veiklą vykdančios įmonės dalies atskyrimo, registruodamas nuosavybės teisę, jis turėtų mokėti akcizą. Kadangi toks nuosavybės teisės perdavimas bendrovei brangiai kainuotų, sunku įsivaizduoti, kad protingas investuotojas pasirinktų tokį sprendimą. Labiau tikėtina, kad bus pasirinktas sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėti nereikia, pavyzdžiui, paliekant nuosavybės teisę pagrindinei bendrovei arba įkuriant kontroliuojančiąją bendrovę. Tačiau valstybė šiomis galimybėmis pasinaudoti negali. Valstybei nusprendus tapti rinkos dalyve, patogiau atskirti šią veiklą ir vykdyti ją atskiros bendrovės pagalba. Taigi, valstybė turi perduoti turtą kitam juridiniam asmeniui. Tai aiškiai rodo, kad teisių perdavimo registracija neprieštarauja valstybės pagalbos taisyklėms.
Todėl ministerija daro prielaidą, kad dėl teisių perdavimo registracijos reikalavimo išimties Statens utleiebygg AS konkurencinė padėtis nesiskirs nuo privataus investuotojo padėties rinkoje. Manoma, kad išimtis neprieštarauja EEE susitarimui.
Be to, daroma bendra prielaida, kad turtas, kuris bus perduotas Statens utleiebygg AS, vertinamas rinkos verte, ir kad bet kuris galimas vėlesnis kapitalo perdavimas iš valstybės atliekamas tokiu pat būdu, kaip ir privataus investuotojo įmonei mokami įnašai.“
3.2. Norvegijos valdžios institucijų pateikti argumentai prieš Institucijai priimant sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą
2002 m. birželio 20 d. Darbo ministerijos ir Vyriausybės administracijos laišku buvo pateikta informacija apie Entrai taikomas pagrindines sąlygas ir jos pradinio balanso sudarymą. Ministerija apibūdino grynųjų pinigų srauto metodą, taikytą nustatant bendrą turto portfelio vertę, ir teigė, kad toks metodas buvo taikomas, „nes jis geriau atitiktų Norvegijos parlamentui (1998–99) pateikto Pasiūlymo Nr. 84 suteikti bendrovei tokias pačias pagrindines sąlygas, kaip ir kitiems to paties sektoriaus dalyviams, reikalavimus“. Laiške nebuvo nurodoma, ar ir jeigu taip, tai kokį ir kokio masto poveikį nesumokėtas akcizas turėjo pradiniam balansui. Jame taip pat neaptariama, ar pagal ginčijamo akto 3 dalį atleidimas nuo akcizo turėtų atitikti turto portfelio vertės padidėjimą, lygų sumai, kuri būtų buvusi sumokėta, jeigu registracija nekilnojamojo turto registre būtų laikoma nuosavybės teisių, o ne pavadinimo pakeitimu.
2002 m. lapkričio 7 d. laišku Prekybos ir pramonės ministerija išsamiau išdėstė savo jau parengiamuosiuose darbuose pateiktą argumentą, kad privatūs investuotojai gali rinktis galimybę oficialiai neperduoti nuosavybės teisių ir taip išvengti dokumentų rinkliavų ir registracijos mokesčių. Kadangi nuosavybės teisių perdavimo registracija nebuvo privaloma, privačios ir valstybinės įmonės galėjo, neregistruodamos nuosavybės perdavimo, teisėtai nemokėti dokumentų rinkliavų ir registracijos mokesčių. Tačiau naujajam savininkui „sąžiningumo užtikrinimui“ trečiosios šalies atžvilgiu pavojinga, jeigu nuosavybės teisės ir toliau priklauso pradiniam savininkui. Tačiau pavojaus galima išvengti užregistruojant „nuosavybės teisės apribojimą“. Nuosavybės teisės apribojimo protokolo registracija neapsaugodavo nuo vykdomųjų bylų ir (arba) nuo to, kad teisėtas paveldėtojas netekdavo teisės į skolininko turtą po kreditorių ar bankroto procedūrų. Pasak Norvegijos valdžios institucijų, šį metodą plačiai taikė privačios įmonės, ypač tarp susijusių šalių.
Ministerijos nuomone, privatus Statsbygg savininkas greičiausiai išskaidytų įmonę, išvengdamas įsipareigojimo mokėti registracijos mokestį ir akcizą. Entros įkūrimo atveju šio metodo pritaikymas nebuvo realus dėl kliūčių, sąlygojamų visuomenės ir politikų kontrolės Statsbygg atžvilgiu. Turto nuosavybės teisės palikimas Statsbygg reikštų, kad Entra, norėdama sudaryti turto sandorius, turėtų gauti valstybinės įstaigos sutikimą. Jeigu turto nuosavybės teisė toliau priklausytų Statsbygg, valstybė būtų ir turto nuomotoja, ir oficiali turto nuosavybės teisės turėtoja. Tokių metodų taikymas Statsbygg ir Entrai supainiotų skirtingus dviejų įmonių vaidmenis. Statsbygg patikėta valdyti ir naudoti ne komercinės paskirties viešuosius pastatus, o Entra vykdo komercinę veiklą.
2002 m. lapkričio 7 d. laiške ministerija taip pat pateikė argumentą prieš pirmiau nurodytuose parengiamuosiuose darbuose neminėtą EEE susitarimo 61 straipsnio taikymą. Ministerija dar kartą nurodė, kad nekilnojamojo turto portfelio vertė buvo nustatyta naudojant „grynųjų pajamų kapitalizavimo“ metodą. Trumpai tariant, pagal šį metodą turto būsimasis grynųjų pinigų srautas (pagal esamas sutartis gauta grynoji nuoma kartu su busimos grynosios nuomos suma pasibaigus esamų sutarčių galiojimui) buvo diskontuotas iki dabartinės vertės atsižvelgiant į atitinkamos grąžos normos reikalavimą. Buvo nustatyta 9,5 % norma, nes ji atspindėjo panašių prekybos sektoriaus privačių ūkio subjektų lyginamąją analizę. Pasak ministerijos, jeigu dokumentų rinkliavos ir registracijos mokesčiai būtų buvę mokėtini, šios išlaidos būtų aktyvuotos kaip turtas, o viso turto vertė būtų atitinkamai sumažinta. Todėl tai nesumažintų Entros bendro balanso ar bendros turto vertės. Priešingai, jeigu akcizas būtų įvestas nepakoregavus turto vertės, „viso turto vertė būtų didesnė ir sąlygotų tik 9,1 % grąžos normą, kuri yra daug žemesnė už Entra Eiendom AS reikalaujamą normą. Lyginant su privačiais ūkio subjektais, įmonei Entra Eiendom AS tai būtų labai nepalanku“.
2003 m. birželio 4 d. laišku Prekybos ir pramonės ministerija pateikė papildomos informacijos ir argumentų, susijusių su privačių įmonių naudojamomis priemonėmis. Be to, ministerija pakartojo 2002 m. lapkričio 7 d. laiške išdėstytus argumentus, kodėl ji mano, kad rinkliavos nemokėjimas neturėjo poveikio bendrovės kapitalo struktūrai, vientisumui ir bendrai vertei.
Kaip trečią argumentą nelaikyti atleidimo nuo akcizo pagalba ministerija nurodė vadinamą Norvegijos teisės „tęstinumo principą“. Ji teigė, kad šis principo pavadinimas yra bendras terminas, apibūdinantis daugelį taisyklių, paremtų prielaida, kad įsigyjančioji įmonė perima perduodančiosios bendrovės teisinį statusą. Tęstinumo principo tikslas – palengvinti įmonių susijungimus ir suskaidymus. Pagal tęstinumo principą perduodančiosios įmonės teisinis statusas turi būti priskirtas įsigyjančiajai bendrovei. Ministerijos nuomone, mokesčių ir rinkliavų atžvilgiu tęstinumas yra svarbus principo aspektas. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į Registracijos akto aiškinimą pagal su bendrovėmis susijusius teisės aktus, daugeliu atvejų privačios įmonės galėtų būti reorganizuojamos nereikalaujant mokėti registracijos mokesčių ir dokumentų rinkliavų. Remdamasi šiuo argumentu, ministerija teigė, kad atleidimas nuo mokesčių buvo bendra priemonė, kuri nebuvo valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. 2003 m. birželio 4 d. laiške pateiktų išvadų 9 punktas yra toks:
„Bendroje registracijos mokesčių ir dokumentų rinkliavų sistemoje tęstinumo principas lemia, ar valstybinių ir privačių įmonių pertvarkymas gali būti atliktas pakeičiant pavadinimą inter alia registracijos mokesčių ir dokumentų rinkliavų taisyklių atžvilgiu. Tęstinumo principo tikslas – palengvinti socialiai ir ekonomiškai pageidautinais laikomus įmonių susijungimus, suskaidymus ir restruktūrizavimus. Konkretūs teisės aktai ir susikaupusios dokumentų rinkliavų, skiriamų dėl vandens ir elektros energijos bendrovių reorganizavimo, kompensavimas – tokių pačių prielaidų rezultatas. Taigi, tokia praktika yra bendra priemonė, kuri pagal nusistovėjusią precedentinę teisę nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnyje.“
3.3. Norvegijos valdžios institucijų pateikti argumentai Institucijai pradėjus oficialią tyrimo procedūrą
2004 m. rugsėjo 16 d. Prekybos ir pramonės ministerijos laiške Norvegijos valdžios institucijos pateikė pastabas dėl Institucijos sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Norvegijos vyriausybės nuomone, nė viena iš EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies sąlygų nebuvo atitikta. Todėl akcizas, kurio Entra neturėjo mokėti, nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.
Pirma, ministerija dar kartą pakartojo anksčiau pateiktą argumentą, kad priemonė nesuteikė pranašumo Entrai. Priemonė nepakeitė bendrovės kapitalo struktūros, vientisumo ar bendros vertės. Jeigu dokumentų rinkliavos ir registracijos mokesčiai būtų įtraukti į pradinį balansą, dar būtų parengtas alternatyvus pradinis balansas. Norvegijos vyriausybės nuomone, aptariama mokesčių priemonė neturėtų būti atskirta nuo bendrovės pradinio balanso. Be to, pagrindinės dokumentų rinkliavų ir registracijos mokesčių taisyklės tikslas – apmokestinti tikrus perdavimus tarp skirtingų ūkio subjektų. Pasak ministerijos, kai perdavimas yra tik įsivaizduotinas, o perduodantieji ir įsigyjantieji subjektai iš esmės yra tokie patys, pagal pagrindinį Norvegijos teisės principą reikėtų leisti įsigyjančiajai įmonei pasilikti perduodančiosios įmonės teisinį statusą (tęstinumo principas). Ministerija mano, kad tęstinumo principas nėra taikomas tik konkretiems perdavimams, bet yra pagrindine taisyklė tuo atveju, kai perduodantysis subjektas ir įsigyjantysės subjektas yra iš esmės tokie patys. Pasak Norvegijos valdžios institucijų, Entra nebuvo atleista nuo mokesčio, kurį įmonės paprastai moka iš savo biudžetų.
Antra, ministerija pabrėžė, kad šiuo konkrečiu atveju nuosavybės teisės perdavimas pagal ginčijamo akto 3 dalį buvo atliktas pakeičiant pavadinimą, o ne perduodant nuosavybės teisę. Todėl Entrai nebuvo taikytas įsipareigojimas sumokėti dokumentų rinkliavą, taigi, pasak Norvegijos valdžios institucijų, mokestinės pajamos nebuvo prarastos ir nebuvo naudojami valstybės ištekliai.
Trečia, Norvegijos valdžios institucijos teigė, kad aptariama priemonė neturėjo poveikio susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai. Ministerija manė, kad rinkos tyrimai gali parodyti, ar miesto verslo patalpų nekilnojamojo turto rinka Norvegijoje yra tik nacionalinė ir neveikiama tarpvalstybinės konkurencijos. Ministerijos nuomone, išskyrus užsienio investicijas į finansines institucijas, ne Norvegijos investuotojai neveikė Norvegijos nekilnojamojo turto rinkoje.
Ketvirta, ministerija teigė, kad atleidimas nuo dokumentų rinkliavų ir registracijos mokesčių nėra atrankinė priemonė. Ministerija pažymėjo, kad pagrindinis EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies taikymo mokesčių priemonei kriterijus yra tas, jog priemonė turi būti mokesčių sistemos taikymo išimtis, suteikianti pranašumą tam tikroms ELPA valstybės įmonėms. Todėl pirmiausia reikėtų nustatyti taikytiną bendrą sistemą. Jeigu mokesčių priemonė neatitinka bendros sistemos, reikia išnagrinėti, ar nukrypimą pateisina mokesčių sistemos pobūdis arba bendra schema. Ministerijos nuomone, pavadinimų keitimo praktika perduodant turto nuosavybės teisę nėra nukrypimas nuo mokesčių sistemos. Jeigu Institucija nustatytų, kad šia praktika nukrypstama nuo mokesčių sistemos, ministerijos nuomone, nukrypimą pateisintų mokesčių sistemos pobūdis arba bendra schema.
Galiausiai ministerija nurodė 2002 m. birželio 5 d. Komisijos sprendimą C 27/99 (17) dėl atleidimo nuo perdavimo mokesčių pertvarkant kai kurias Italijos valstybines įmones į akcines bendroves. Pasak ministerijos, faktinė Italijos bylos padėtis buvo panaši į nagrinėjamą atvejį, ir kad galima daryti tokias pačias prielaidas. Ministerija padarė išvadą, kad atleidimą nuo mokesčių pateisina mokesčių sistemos pobūdis arba bendra schema, ir jog jis nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.
2005 m. birželio 30 d. laiške Prekybos ir pramonės ministerija pateikė kitus argumentus, kodėl atleidimas nuo dokumentų rinkliavų ir registracijos mokesčių nesuteikė ekonominio pranašumo Entrai. Ministerija nurodė, kad Entros pradinis balansas buvo parengtas naudojant grynosios dabartinės vertės (GDV) metodą. Būsimasis numatomas grynųjų pinigų srautas iš kiekvieno pastato buvo apskaičiuotas ir diskontuotas pagal reikalaujamą grąžos normą. Palyginus kitas konkuruojančias nekilnojamojo turto bendroves, grąžos norma buvo nustatyta naudojant kapitalo rinkos vertinimo modelį (angl. Capital Asset Pricing Model). Kaip ir kitų palyginamų bendrovių, buvo nustatytas apie 40 % nuosavas kapitalas.
Ministerijos nuomone, apskaičiuota turto vertė buvo geriausia suma, kurią „dokumentų rinkliavų ir registracijos mokesčių neturintis mokėti“ investuotojas būtų norėjęs sumokėti už portfelį. Jeigu portfelio pirkėjas (šiuo atveju – Entra) būtų turėjusi sumokėti dokumentų rinkliavas ir registracijos mokesčius, suma, kurią norėtų sumokėti investuotojas, būtų sumažinta tokia suma, kurią sudarytų dokumentų rinkliavos ir registracijos mokesčiai. Ilgalaikio turto vertė balanse būtų buvusi sumažinta tokia pačia suma, o finansinio ilgalaikio turto vertė būtų padidinta tokia pačia suma, kad bendra turto vertė būtų tokia pati. Balanso įsipareigojimų dalyje nuosavas kapitalas ir bendra skola nepasikeistų, kuomet trumpalaikių skolų suma padidėtų dokumentų rinkliavas ir registracijos mokesčius atitinkančia suma. Ministerija padarė išvadą, kad finansinė Entros padėtis, atleidus ją nuo dokumentų rinkliavų ir registracijos mokesčių, nepasikeitė.
Ministerija pripažino, kad negalima daryti bendros išvados, kad turto pardavėjas visada de facto turi mokėti akcizą, nes tai priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Tačiau šiuo konkrečiu atveju mokesčių našta tektų pardavėjui, nes apskaičiuojant Entros pradinį balansą naudotas nekilnojamojo turto vertinimo metodas (neoficialus Institucijos vertimas) reiškė, kad: „Tokiu atveju ir naudojant GDV metodą visos su pirkimu susijusios išlaidos atimamos iš pirkimo kainos, nes visi elementai sudaro patį vertės nustatymo metodą, o pirkėjas kitaip negauna reikalaujamos grąžos normos …).“
3.4. Suinteresuotųjų šalių pastabos
2005 m. gegužės 4 d. laišku Entrą atstovaujanti advokatų kontora Selmer pateikė pastabas dėl Institucijos sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Selmer tvirtino, kad atleidimas nuo dokumentų rinkliavų ir registracijos mokesčių nesuteikė pranašumo Entrai ir atitiko Norvegijos teisinės sistemos pobūdį ir bendrą logiką.
Pirma, Selmer nurodė, kad buvo nuspręsta įkurti bendrovę, kurios 40 % bendro kapitalo sudaro nuosavas kapitalas. Jeigu dėl to Entrai būtų tekę sumokėti dokumentų rinkliavas ir registracijos mokesčius, turto vertė būtų sumažinta suma, kurią sudarytų dokumentų rinkliavos ir registracijos mokesčiai, o Norvegijos valstybė, siekdama išsaugoti 40 % nuosavą kapitalą, būtų turėjusi sumokėti bendrovei tokio paties dydžio įmoką. Selmer nuomone, tai neturėjo įtakos Entros ekonominei padėčiai ir nesuteikė jai jokio ekonominio pranašumo.
Antra, Selmer teigė, kad visus reorganizavimus valstybė vykdė nuosekliai vadovaudamasi tęstinumo principu, ir kaip pavyzdžius nurodė Norvegijos transliavimo korporacijos (NTK), Telenor, Valstybinės geležinkelių bendrovės (VGB), Posten Norge, Avinor, Mesta ir Statkraft reorganizavimus. Todėl, Selmer nuomone, atleidimas nuo dokumentų rinkliavų ir registracijos mokesčių atitiko Norvegijos teisinės sistemos pobūdį ir bendrą logiką.
4. Norvegijos teisės aktai, susiję su nekilnojamojo turto perdavimo registracijos dokumentų rinkliava ir registracijos mokesčiu
4.1. Kuo grindžiamas įsipareigojimas mokėti dokumentų rinkliavą ir registracijos mokestį?
Visas nekilnojamasis turtas Norvegijoje yra įrašytas į Nekilnojamojo turto registrą (Eiendomsregisteret), kuriame nuo 1995 m. saugoma informacija iš Tinglysingsregisteret/Grunnboken ir GAB-registeret (Grunneiendommer, Adresser og Bygninger) (18).
Tinglysingsregisteret buvo įkurtas pagal 1935 m. Registracijos aktą Nr. 2 (Lov om tinglysing). Kiekvienas registre užregistruotas turtas turi kodą, kurį įvedus galima suvesti informaciją apie nuosavybę, nuosavybės teisę ir šios teisės apribojimus. Registre yra, inter alia, informacija apie su konkrečia nuosavybe susijusias teises ir įsipareigojimus. Sąžiningai veikiančios suinteresuotosios šalys gali remtis Nekilnojamojo turto registre esančia informacija.
Pagal 1975 m. Dokumentų rinkliavų akto Nr. 597 skirsnio 1 dalį (Lov om dokumentavgift) registruojant nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perdavimą (hjemmelsoverføring) įsigalioja įsipareigojimas mokėti dokumentų rinkliavas (dokumentavgif). Turto pardavimo verte grindžiama mokesčių norma yra 2,5 %. Naujasis nuosavybės teisės turėtojas yra atsakingas už tai, kad būtų sumokėta rinkliava, žr. 1975 m. rugsėjo 16 d. Finansų ministerijos reglamento dėl dokumentų rinkliavų 2–6 skirsnius ir vėlesnius pakeitimus.
Be to, registruojant nuosavybės teisės perdavimą Nekilnojamojo turto registre, reikia mokėti registracijos mokestį (tinglysingsgebyr) pagal 1982 m. Teismo mokesčių aktą Nr. 86 (Rettsgebyrloven). Įkuriant Entrą ši rinkliava buvo 982 NOK (apie 123 EUR) už kiekvieną registruojamą dokumentą. Dokumentų rinkliavos ir registracijos mokesčio skyrimo sąlygų nuostatos yra vienodos.
Kaip minėta pirmiau, akcizas mokamas registruojant nuosavybės teisės perdavimą kitam juridiniam asmeniui (hjemmelsoverføring). Taigi, jei nuosavybės teisė kitam juridiniam asmeniui nėra perduodama, o pakeičiamas tik to paties juridinio asmens pavadinimas registre (grunnboken), jokio akcizo mokėti nereikia.
Registruoti (tinglyse) su nekilnojamuoju turtu (nuosavybe ir t. t.) susijusias teises registre teisiškai nėra privaloma. Siekiant perduoti nuosavybę, nuosavybės teisės perdavimo registruoti nebūtina. Tačiau teisių turėtojas, siekdamas apsaugoti savo teises trečiųjų šalių atžvilgiu, gali nuspręsti jas įregistruoti.
4.2. Kada galima paskirti kitą nuosavybės teisės turėtoją nemokant akcizo?
Akcizų mokėjimo praktika nuo 1990 m. iki 2005 m. liepos 1 d. (taigi ir įkuriant Entrą) apibūdinama dviejuose aplinkraščių rinkiniuose, būtent, Norvegijos Teisingumo ministerijos 1990 m. gegužės 25 d. Aplinkraštyje G-37/90 ir kasmetiniuose Norvegijos muitų ir akcizų direktorato (NMAD) (Toll- og Avgiftsdirektoratet) aplinkraščiuose (19). Pagal pastarųjų aplinkraščių 1.1 punktą atleidimas nuo žyminio mokesčio nesuteikiamas, nebent tam būtų tiesioginis teisinis pagrindas, nustatytas Dokumentų rinkliavos akte arba Parlamento sprendimuose (20).
i) Susijungimai
Kalbant apie susijungimus, pasak Norvegijos Teisingumo ministerijos, pagal Dokumentų rinkliavos aktą nuosavybės teisės perduoti nereikia. Todėl tereikia užregistruoti susijungimą Nekilnojamojo turto registre patvirtinant, kad bendrovės susijungė. Tokį patvirtinimą gali išduoti Bendrovių registras, o registracijos mokesčio ir akcizo mokėti nereikia. Tai taikoma ribotos turtinės atsakomybės akcinių bendrovių susijungimams, kaip apibrėžta 1976 m. birželio 4 d. Įstatymo Nr. 59 (Ribotos turtinės atsakomybės akcinių bendrovių akte (21) 14 skirsnio 7 dalyje, o taip pat kitiems pagal to paties įstatymo 14 skyrių vykdomiems susijungimams ir taupomųjų bankų susijungimams (1961 m. gegužės 24 d. Įstatymo Nr. 1 8 skyrius; Taupomųjų bankų aktas) (22).
ii) Įmonių suskaidymas pagal 1976 m. Ribotos turtinės atsakomybės akcinių bendrovių aktą
Jeigu skaidant įmonę nuosavybės nekilnojamojo turto nuosavybės teisė buvo perduota iš pradinės bendrovės (A) atskirtai bendrovei (B), pagal Aplinkraštį G-37/90 ir Norvegijos muitų ir akcizų direktorato kasmetinių aplinkraščių 1.4 punktą reikia mokėti ir registracijos mokestį, ir dokumentų rinkliavą (23).
Priešingai, jeigu nekilnojamasis turtas paliekamas pradinei bendrovei (A), nuo kurios buvo atskirta dalis (B), registracijos mokesčio ir dokumentų rinkliavos mokėti nereikia (24). Taip yra todėl, kad šiuo atveju nekilnojamasis turtas neperduodamas naujam juridiniam asmeniui (o toks įsipareigojimas galiotų, jeigu nekilnojamasis turtas būtų perduotas atskirtai bendrovei).
iii) Nuosavybės perdavimas iš bendros nuosavybės įmonės bendrijai
Nagrinėjamuoju laikotarpiu nekilnojamojo turto nuosavybės perdavimas iš bendros nuosavybės įmonės viešajai bendrijai arba ribotos atsakomybės bendrijai (arba atvirkščiai) reiškė perdavimą iš vieno juridinio asmens kitam juridiniam asmeniui. Ir Aplinkraštyje G-37/90, ir kasmetinių Norvegijos muitų ir akcizų direktorato aplinkraščių 1.5 punkte teigiama, kad tai skatina akcizo mokėjimą.
iv) Juridinio asmens statuso pakeitimas
Aplinkraštyje neminima situacija, kai keičiamas įmonės juridinio asmens statusas. 2002 m. birželio 4 d. laiške Norvegijos vyriausybė teigė, kad tokiose situacijose vadovaujamasi pagrindine taisykle „nuosavybės teisė turi būti perduota. Atitinkamai mokamas registracijos mokestis ir dokumentų rinkliava. Taip praktikoje buvo taikomi teisės aktai“. Tačiau Norvegijos vyriausybė teigia, kad pagal su tęstinumo principu susijusius argumentus, būtų įmanoma nustatyti šios taisyklės išimtis (25).
Be to, Institucija pažymi, kad 1997 m. spalio 9 d. paskelbtame sprendime LF-1997-671 Apeliacinis teismas (Frostating Lagmannsrett) laikėsi nuomonės, kad kommandittselskap keičiant į aksjeselskap (North West Terminalen AS) reikėjo mokėti akcizą. Šiuo atžvilgiu Lagmannsrett nurodė pirmiau minėtus Teisingumo ministerijos bei Muitų ir akcizų direktorato aplinkraščius ir teigė, kad pagal Dokumentų rinkliavos aktą reikia mokėti rinkliavą, nebent pačiame akte arba pagal jį priimtose nuostatose nurodyta kitaip. Kadangi pradinės bendrovės ir naujosios bendrovės juridinio asmens statusas skyrėsi, nepriklausomai nuo to, kad naujosios bendrovės savininkai liko tie patys, iš tikrųjų pasikeitė tik bendrovės valdymo forma.
Be to, galima daryti nuorodą į Norvegijos vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. laiško 1 priede minėtą atvejį, kuomet Norvegijos valdžios institucijos atsisakė atleisti nuo rinkliavos selveiende institusjon pakeitimą į allmenaksjeselskap.
v) Nuosavybės perdavimas iš savivaldybės atskiram juridiniam subjektui, kuris visiškai priklauso tai savivaldybei
2005 m. gegužės 19 d. Norvegijos valdžios institucijų ir Institucijos susitikime Norvegijos valdžios institucijos nurodė, kad labiausiai tikėtina, jog pagal įkuriant Entrą galiojusius aplinkraščius, žyminį mokestį būtų tekę mokėti dėl reorganizavimo, kurio metu savivaldybė perduotų pastato nuosavybę tai savivaldybei priklausančiai ribotos turtinės atsakomybės akcinei bendrovei. Priešingai, kurį laiką žyminio mokesčio nereikėjo mokėti perduodant nuosavybės teises dėl reorganizavimų pagal 1999 m. sausio 29 d. Norvegijos aktą dėl savivaldybėms priklausančių bendrovių (26).
vi) Praktika po 2005 m. liepos 1 d.
Kadangi pavadinimo pakeitimas Nekilnojamojo turto registre buvo registruojamas dėl Entros įkūrimo, pirmiau apibūdintas taisykles galima lyginti su ginčijamo akto 3 dalies nuostatomis. Tačiau reikėtų paminėti, kad 2005 m. birželio 21 d. Teisingumo ministerija priėmė naują Aplinkraštį G-6/05 dėl nekilnojamojo turto perdavimo tvarkos bendrovių susijungimų, suskaidymų ir pertvarkymų atvejais (27). Pagal naująjį aplinkraštį nuo 2005 m. liepos 1 d. buvo nustatyta nauja praktika situacijose, kai nuosavybės teisės turėtojas gali būti pakeistas tokio pakeitimo nelaikant nuosavybės teisės perdavimu. Pagal naująjį aplinkraštį suskaidymo registracija pagal tęstinumo principą dabar bus traktuojama taip pat kaip ir susijungimai akcizo taisyklių atžvilgiu, todėl žyminio mokesčio už ją mokėti nebereikės. Tas pats galioja ir pertvarkymams pagal Ribotos turtinės atsakomybės akcinių bendrovių akto 13, 14 ir 15 skyrius ir Atvirųjų ribotos turtinės atsakomybės bendrovių aktą.
Priešingai, pagal naująjį aplinkraštį akcizą vis tiek reikės mokėti perduodant nekilnojamąjį turtą pagal tęstinumo principu grindžiamas taisykles (pavyzdžiui, susijungiant viešosioms bendrijoms (ansvarlige selskaper). Perdavimas iš vieno tipo bendrovės kito tipo bendrovei, pavyzdžiui, iš viešosios bendrijos ribotos turtinės atsakomybės akcinei bendrovei, ir toliau bus apmokestinamas akcizu.
5. Kiti valstybinių įmonių reorganizavimai
Kaip teigiama 2003 m. birželio 4 d. Norvegijos valdžios institucijų laiške, kitų reorganizavimų (Posten AS, NSB AS, Mesta AS, Avinor AS, Telenor AS ir sveikatos priežiūros įmonių) ir ginčijamo akto nuostatos panašios (28).
Institucija pažymi, kad vykdant kai kuriuos kitus reorganizavimus nebuvo taikoma panaši į ginčijamame akte įtvirtintą nuostatą. Reorganizavimų, apie kuriuos Institucijai buvo pranešta, tačiau kuriems nebuvo taikoma ši nuostata, pavyzdžiai yra BaneTele AS, Secora AS ir Statkraft AS įkūrimai.
BaneTele AS yra visos šalies skaidulinio plačiajuosčio tinklo paslaugos teikėja. Ši ribotos turtinės atsakomybės akcinė bendrovė buvo įkurta 2001 m. liepos 1 d. Prieš tai jos veiklą vykdė Nacionalinė geležinkelių administracija (Jernbaneverket). BaneTele yra visiškai Norvegijos vyriausybei priklausanti ribotos turtinės atsakomybės akcinė bendrovė, atstovaujama Prekybos ir pramonės ministerijos. Nacionalinė geležinkelių administracija yra atsakinga už nacionalinio geležinkelių tinklo valdymą Transporto ir komunikacijų ministerijos vardu. Pasiūlymas įkurti ribotos turtinės atsakomybės akcinę bendrovę BeneTele buvo pateiktas Parlamentui St.prp. Nr. 80 (2000–2001) Omdanning av BaneTele til aksjeselskap (29) ir Ot.prp. Nr. 93 (2000–2001) Om lov om omdanning av Jernbaneverkets kommersielle televirksomhet til aksjeselskap (30). Ot.prp. Nr. 93 (2000–2001) ir paskesniame įstatyme (2001 m. birželio 15 d. Įstatyme) nėra nė vienos nuostatos, panašios į ginčijamo akto 3 dalyje pateiktą nuostatą.
Secora AS – tai rangovas, vykdantis specialią veiklą, susijusią su saugių ir našių uostų bei pakrančių vandenų kelių plėtra. Ši ribotos turtinės atsakomybės akcinė bendrovė buvo įkurta 2005 m. sausio 1 d. Anksčiau veiklą vykdė Norvegijos pakrančių administracijos (Kystverket) gamybos padalinys. Secora AS visiškai priklauso Norvegijos valstybei ir yra atstovaujama Žuvininkystės ir pakrančių reikalų ministerijos. Norvegijos pakrančių administracija – tai Norvegijos nacionalinė pakrančių valdymo, saugumo jūrose ir bendradarbiavimo agentūra. Pasiūlymas įkurti Secora AS buvo išdėstytas St.prp. Nr. 1 (2004–2005) Om omdanning av Kystverkets produksjonsvirksomhet til statlig aksjeselskap m.m. (31) ir Ot.prp. Nr. 20 (2004–2005) Om lov om omdanning av Kystverkets produksjonsvirksomhet til statsaksjeselska (32). Ot.prp. Nr. 20 (2004–2005) ir paskesniame įstatyme (2004 m. gruodžio 17 d. Įstatyme) nėra nė vienos nuostatos, panašios į ginčijamo akto 3 dalyje pateiktą nuostatą.
Įmonė Statkraft AS yra didžiausia elektros energijos gamintoja Norvegijoje. Ši ribotos turtinės atsakomybės akcinė bendrovė buvo įkurta 2004 m. spalio 1 d. Anksčiau ji buvo valstybinė įmonė (Statsforetak (SF), o valstybinė įmonė Statkraft SF vis dar yra oficiali Statkraft AS savininkė. Pirmasis pasiūlymas įkurti ribotos turtinės atsakomybės akcinę bendrovę buvo pateiktas Parlamentui St.meld. Nr. 22 (2001–2002) Et mindre og bedre statlig eierskap (33), vėliau St.prp. Nr. 53 (2003–2004) Statens eierskap i Statkraft SF (34) ir Ot.prp. Nr. 63 (2003–2004) Om lov om omorganisering av Statkraft SF (35). St. prp. Nr. 53 (2003–2004) Vyriausybė teigė, kad atliekant reorganizavimąStatkraft AS turėtų mokėti akcizus (neoficialus Institucijos vertimas) „pagal akte įtvirtintas taisykles“ dėl akcizų, o šios išlaidos sumažintų įmonės pelną ir dividendų bazę. Apskaičiuota, kad akcizai sudarytų 1 500 mln. NOK (apytikriai 188 mln. EUR) (36).
II. ĮVERTINIMAS
1. Valstybės pagalbos buvimas
EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalis yra tokia:
„Išskyrus tuos atvejus, kai šis Susitarimas nustato kitaip, EB valstybių narių, ELPA valstybių arba iš jų valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba ją gali iškraipyti, yra nesuderinama su šiuo Susitarimu, kai ji daro įtaką Susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.“
Kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį, ji turi atitikti šiuos keturis kriterijus:
1. |
Pagalba turi būti suteikta valstybės arba naudojant valstybės išteklius; |
2. |
Pagalba turi suteikti pranašumą pagalbos gavėjams, sumažindama paprastai jiems vykdant savo veiklą tenkančias išlaidas; |
3. |
Pranašumas turi būti konkretus arba atrankinis, nes jis suteikiamas tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai; |
4. |
Pagalba iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai. |
Savo sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Institucija padarė preliminarią išvadą, kad visos pirmiau nurodytos sąlygos buvo įvykdytos, tuo tarpu Norvegijos vyriausybė tvirtino, kad nė viena iš šių sąlygų nebuvo įvykdyta (37). Todėl Institucija turi išnagrinėti atleidimą nuo akcizo pagal atitinkamą precedentinę teisę, kad išsiaiškintų, ar ji yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.
1.1. Pagalba turi būti suteikta valstybės arba naudojant valstybės išteklius
Atsižvelgiant į pirmiau minėtą pirmą sąlygą, pagal nusistovėjusią precedentų teisę (38) ši sąlyga yra įgyvendinta tada, kai dėl priemonės valstybiniams fondams tenka tiesioginė arba netiesioginė finansinė našta.
Savo sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Institucija padarė preliminarią išvadą, kad pagal ginčijamo akto 3 dalies nuostatą paprastai mokėtinas akcizas nebuvo sumokėtas. Šis atleidimas nuo akcizo sąlygojo tiesioginį Norvegijos valstybės mokestinių pajamų praradimą, tolygų valstybės išteklių naudojimui. Todėl Institucija padarė preliminarią išvadą, kad pirmoji sąlyga buvo įgyvendinta.
Tačiau savo pastabose dėl sprendimo pradėti procedūrą Norvegijos valdžios institucijos tvirtino (37), jog dėl to, kad Entra neturėjo įvykdyti įsipareigojimo sumokėti dokumentų rinkliavą (nes „nuosavybės teisės perdavimas šiuo konkrečiu atveju buvo atliktas pakeičiant pavadinimą, o ne perduodant nuosavybės teisę“), mokestinės pajamos nebuvo prarastos ir nebuvo naudoti valstybės ištekliai.
Institucija negali sutikti su šiuo argumentu. Pranašumas mokesčio lengvatos forma, numatyta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, paprastai suteikiamas kaip atleidimas nuo konkretaus mokesčio. Tačiau, kadangi 61 straipsnio 1 dalyje akcentuojami ne nacionalinės teisinės sistemos formalumai, o poveikis, joje taip pat nurodomos situacijos, kuriose, atsižvelgiant į konkrečią teisinę sąvoką (in casu„pavadinimo pakeitimas“), mokesčio lengvata suteikiama netiesiogiai, ir dėl to nereikia mokėti jokio mokesčio. Ir abiejose situacijose, ir nagrinėjamu atveju, registracija nekilnojamojo turto registre galėtų būti atlikta nemokant akcizų vien tik dėl konkrečios teisinės nuostatos. Įregistruoti nemokant mokesčių be specialios nuostatos būtų buvę neįmanoma.
Parlamentui pateiktame pasiūlyme (39) Norvegijos vyriausybė teigė, kad labai abejotina, jog turto perdavimas iš Statsbygg Entrai galėjęs būti apmokestintas akcizu. Tačiau, kaip toliau nurodoma 1.2 punkte, Norvegijos vyriausybės argumentai, kad turto perdavimo iš valstybės Entrai registracija galėjusi būti neapmokestinta akcizu dėl to, jog 2000 m. vasario 18 d. Akto 3 dalyje nebuvo konkrečios nuostatos, nebuvo įtikinami. Jokia kita Norvegijos teisės nuostata nenurodo, kad tokiam sandoriui taikoma bendros taisyklės, pagal kurią registruojant nuosavybės pakeitimą reikia mokėti akcizą, išimtis. Be to, Institucija nesupranta, kaip Statsbygg reorganizavimas, dar nepriėmus 2000 m. vasario 18 d. Akto su 3 dalimi, pagal tuo metu galiojusį Registracijos akto aiškinimą galėjo būti neapmokestintas.
Todėl Institucija mano, kad pirmoji sąlyga yra įgyvendinta.
1.2. Priemonė turi būti konkreti arba atrankinė, nes ji suteikiama „tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai“
1.2.1.
Savo sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Institucija padarė preliminarią išvadą, kad specialaus nuo mokesčio (tik vieną įmonę Entra) atleidžiančio įstatymo priėmimas turėtų būti laikomas atrankine priemone.
Priešingai, atsižvelgdamos į Institucijos pirmiau pateiktus argumentus dėl tęstinumo principo, Norvegijos valdžios institucijos tvirtino, kad pavadinimo pakeitimo kaip nuosavybės teisės perdavimo procedūros praktika de facto nebuvo nukrypimas nuo bendros mokesčių sistemos. Todėl tai buvo bendra priemonė.
Institucija nurodo Institucijos Valstybės pagalbos gairių 17B.3.1 skyrių dėl tiesioginio verslo apmokestinimo, susijusį su konkrečiomis arba atrankinėmis mokesčių priemonėmis, kuris išdėstytas taip:
„Visiems ELPA valstybėje veikiantiems ūkio subjektams prieinamos mokesčių priemonės yra iš esmės bendrosios priemonės. Jos turi būti lygiomis teisėmis prieinamos visoms įmonėms, o jų apimtis de facto negali būti sumažinta, pavyzdžiui, dėl to, kad valstybė gali jas suteikti savo nuožiūra, arba dėl kitų jų praktinį poveikį sumažinti galinčių veiksnių.“
Ginčijamas aktas taikomas tik konkrečiam Statsbygg ir Entros sandoriui. Tiesa, kad įkuriant valstybines ribotos turtinės atsakomybės akcines bendroves buvo priimti kiti panašūs aktai (žr. I dalį). Tačiau panašios daugeliui kitų valstybės vykdytų privatizavimų nustatytos taisyklės nereiškia, kad aptariamas lex specialis tapo neatrankiniu.
Pirma, nereikėtų pamiršti, kad valstybei vykdant kitus reorganizavimus, nuostatos, panašios į ginčijamame akte įtvirtintas, nebuvo priimtos. Pavyzdžiui, įkuriant naują ribotos turtinės atsakomybės akcinę bendrovę BeneTele AS (40), ji nebuvo atleista nuo akcizų. Taip pat buvo ir įkuriant Secora AS (41). Statkraft reorganizavimo atveju Norvegijos vyriausybė teigė, kad bendrovė turėtų mokėti akcizus pagal įprastas taisykles (42).
Antra, bet kuriuo atveju mokesčių teisės aktai, kurie yra palankesni valstybinių įmonių nei privačių įmonių reorganizavimams, būtų laikomi atrankiniais, kaip apibrėžta 61 straipsnio 1 dalyje. Tačiau pagal Dokumentų rinkliavos aktą bet kurio nuosavybės teisės perdavimo iš vienos įmonės kitai atveju reikia mokėti akcizą, nepriklausomai nuo to, ar naujasis savininkas tęsia ankstesniojo veiklą, ar ne. Kaip nurodyta pirmiau, iki 2005 m. liepos mėn. ir 1990 m. Teisingumo ministerijos aplinkraštyje, ir kasmetiniuose Muitų ir akcizų direktorato aplinkraščiuose buvo pateikta tik viena atitinkama šios taisyklės išimtis. Abiejuose aplinkraščių rinkiniuose vienareikšmiškai teigiama, kad tik perduodant nuosavybę ribotos turtinės atsakomybės akcinių bendrovių susijungimo atveju tęstinumo argumentai reiškia, kad naująjį nuosavybės teisės turėtoją galima įregistruoti pakeičiant pavadinimą, o ne akcizu apmokestintu nuosavybės teisės perdavimu. Tačiau akcizas buvo mokamas registruojant nuosavybės teisę ar jos perdavimą Nekilnojamojo turto registre įmonių suskaidymo, juridinio asmens statuso pakeitimo, nuosavybės perdavimo iš bendros nuosavybės įmonės bendrijai ir nuosavybės perdavimo iš savivaldybės atskiram juridiniam asmeniui, kuris visiškai priklauso tai savivaldybei, atvejais (43). Tai taip pat aiškiai teigiama pirmiau nurodytame Frostating lagmannsrett sprendime, pagal kurį keičiant neribotos turtinės atsakomybės akcinę bendrovę (kommandittselskap) į ribotos turtinės atsakomybės akcinę bendrovę akcizas turi būti mokamas net tuomet, kai naujoji bendrovė lieka seniesiems savininkams, o vienintelis tikras pasikeitimas yra kitas bendrovės valdymo būdas.
Institucija mano, kad Entros įkūrimas nėra tolygus susijungimui. Jis labiau primena suskaidymą, juridinio asmens statuso pakeitimą arba savivaldybės konkrečios veiklos skyrimą atskiram juridiniam asmeniui. Todėl net labiausiai su Entros įkūrimu palyginamiems sandoriams nebuvo taikomi atleidimai nuo akcizų, panašūs į nurodytą ginčijamo akto 3 dalyje.
Todėl ginčijamo akto 3 dalies nuostatos negali būti laikomos jau bendros (neatrankinės) taisyklės taikymo srities išplėtimu tam tikrų Nekilnojamojo turto registre registruojamų nuosavybės teisės perdavimo rūšių neapmokestinimo atžvilgiu. Taigi, priemonė buvo materialiai atrankinė.
1.2.2.
Remiantis Europos Teisingumo Teismo (ETT) praktika (44) galima atskirti:
— |
diferencijuotą traktavimą, sąlygojamą tų pačių principų, kaip ir grindžiančių įprastas (ne pagalbos) taisykles, taikymo konkrečiose situacijose; |
— |
diferencijuotą tam tikrų įmonių palankų traktavimą, prieštaraujantį įprastų (pagalbos) taisyklių vidinei logikai (45). |
Šis skirtumas taip pat apibūdinamas Institucijos Valstybės pagalbos gairių 17B.3.4 skyriaus 1 dalyje dėl tiesioginio verslo apmokestinimo, pagrindžiančioje nukrypimą „sistemos pobūdžiu arba bendra schema“: „Nors kai kurios priemonės taikomos diferencijuotai, tai nebūtinai reiškia, kad jos turi būti laikomos valstybės pagalba. Pavyzdžiui, priemonės, kurios dėl savo ekonominio pagrindo yra būtinos sklandžiam mokesčių sistemos veikimui ir veiksmingumui. Tačiau tai pagrįsti turi ELPA valstybė“. Pastarąją įrodymo taisyklę patvirtino ETT (46).
Norvegijos valdžios institucijos tvirtino, kad „net jeigu Institucija mano, kad ši praktika (kai pavadinimo pakeitimas yra turto nuosavybės teisės perdavimo procedūra, pagal kurią nereikalaujama įvykdyti įsipareigojimą sumokėti akcizą) yra pagrindinės taisyklės išimtis, ji grindžiama mokesčių sistemos pobūdžiu arba bendra schema“. Paremdamos šią poziciją, Norvegijos valdžios institucijos tvirtino, kad tęstinumo principas ir jo taikymo argumentai siekiant, inter alia, atleidimo nuo akcizo šiuo konkrečiu atveju rodo, kad šis atleidimas atitinka konkrečių Norvegijos teisės aktų logiką ir pobūdį. Jų nuomone, ginčijamas aktas atspindi tęstinumo principą ir atitinka bendras restruktūrizavimų taisykles.
Atsakydama į šį argumentą, Institucija pažymi, kad nagrinėjamu atveju kyla klausimas dėl tęstinumo principo taikymo srities įsipareigojimo sumokėti dokumentų rinkliavas atžvilgiu, o ne paties tęstinumo principo taikymo srities ir toliau aprašyto jo taikymo bendrovių teisėje.
Remdamasi pirmiau I.4 punkte pateiktu akcizų taisyklių tyrimu, Institucija mano, kad nors įkuriant Entrą tęstinumo principas galėjęs būti pagrindiniu Norvegijos teisėje, tačiau tuo metu jis nebuvo neatskiriama ir bendra akcizų, susijusių su kitų bendrovių reorganizavimo rūšimis, taisyklių ir praktikos dalimi.
Kaip jau buvo minėta, iki 2005 m. liepos mėn. tik perduodant nuosavybę ribotos turtinės atsakomybės akcinių bendrovių susijungimo atveju tęstinumo argumentai reiškė, kad naująjį nuosavybės teisės turėtoją galima įregistruoti pakeičiant pavadinimą, o ne akcizu apmokestintu nuosavybės teisės perdavimu.
Tačiau akcizas buvo mokamas registruojant nuosavybės teisę ar jos perdavimą Nekilnojamojo turto registre įmonių suskaidymo, juridinio asmens statuso pakeitimo, nuosavybės perdavimo iš bendros nuosavybės įmonės bendrijai, nuosavybės perdavimo iš savivaldybės atskiram juridiniam asmeniui, kuris visiškai priklauso tai savivaldybei, atvejais (47).
Norvegijos valdžios institucijos paaiškino, kad bendrosios akcizo taisyklės išimtys grindžiamos tęstinumo principu. Tačiau valdžios institucijos nepaaiškino, kodėl pirmiau išvardytų perdavimų rūšys traktuojamos skirtingai. Vietoj to, Norvegijos vyriausybė tik pareiškė, kad iš tikrųjų būtų logiškiau vienodai traktuoti susijungimus ir kai kurias kitas reorganizavimo rūšis. Tačiau tik nuo 2005 m. liepos mėn., praėjus apytikriai penkeriems metams nuo Entros įkūrimo, siekiant suvienodinti tam tikrų skirtingų situacijų traktavimą buvo pakeistas Dokumentų rinkliavos akto aiškinimas. Atsižvelgdama į tai, Institucija negali pateikti jokio kito įkuriant Entrą vyravusio Dokumentų rinkliavos akto aiškinimo pagrindimo kaip tik išvadą, kurią galima padaryti iš cituotų aplinkraščių, būtent, jog tik susijungiant dviem ribotos turtinės atsakomybės akcinėms bendrovėms nebūtų taikomas paprastai mokėtinas akcizas. Dokumentų rinkliavos akto atžvilgiu, tęstinumo principas buvo taikomas šiems, o ne kitiems pirmiau minėtiems atvejams.
Kaip teigiama 1.2.1 punkte, bet kuriuo atveju Institucija mano, kad Entros įkūrimas panašesnis į situacijas, kuomet registruojant Nekilojamojo turto registre atitinkamu metu būtų reikėję mokėti akcizus, nei į situacijas, kuriose jų mokėti nereikėtų. Tuo remdamasi, Institucija nemano, kad ginčijamame akte nustatyta išimtis gali būti grindžiama pritaikius išimtį vyravusiu Norvegijos akcizo taisyklių pobūdžiu ir logika. Ji nekeičia įvertinimo, kad panašiems valstybinės komercinės veikos reorganizavimams taip pat nebuvo taikomas akcizas. Pagrindinių tęstinumo principo tikslų siekimu negalima pateisinti bendrosios akcizų taisyklės išimties taikymo konkretiems reorganizavimams, jeigu daugumai palyginamų privačių reorganizavimų panašios išimtys netaikomos.
1.2.3.
Norvegijos valdžios institucijos nurodė Europos Komisijos sprendimą ir teigė, kad faktiškai ši byla yra tokia pati kaip Entros.
2002 m. birželio 5 d. sprendime (48) Komisija išnagrinėjo Italijos įstatymus, kurie numato specialią apmokestinimo tvarką akcinėms bendrovėms, kurių dauguma akcijų pagal konkretų įstatymą priklauso valstybei. Šiuo atžvilgiu Italijos įstatymai konkrečiai numatė atleidimą nuo visų perdavimo mokesčių, susijusių su atitinkamų ir savivaldybėms priklausančių įmonių pertvarkymu į akcines bendroves („atleidimas nuo perdavimo mokesčio“). Pagal Italijos teisinę sistemą perdavimo mokestis paprastai buvo mokamas įkuriant naują ūkio subjektą arba perduodant turtą iš vieno ūkio subjekto kitam. Tačiau Italijos valdžios institucijos paaiškino, kad bendrovės juridinio statuso keitimo atžvilgiu (t. y. „kai pasikeičia įmonės juridinis statusas, tačiau ekonomiškai įmonė išlieka tokia pati“) (49) Italijos įstatymai paprastai atspindėdavo neutralumo principą (reiškiantį, kad netaikomas joks mokestis).
Komisija mano, kad nors ir atrodė, kad savivaldybės įmonės panaikinimas ir „naujos“ akcinės bendrovės įkūrimas būtų tolygus naujo ūkio subjekto sukūrimui, iš tikrųjų taip atrodė tik dėl teisinių formalumų. Iš tiesų naujoji akcinė bendrovė liko tuo pačiu ūkio subjektu – pagal kitokį juridinį statusą veikiančia savivaldybės įmone. Atsižvelgdama į tai, Komisija pritarė, kad bendras Italijos įstatymų mokesčių neutralumo principas buvo vienodai taikomas situacijoms, kurioms taikoma speciali apmokestinimo tvarka. Todėl nereikėjo mokėti jokio perdavimo mokesčio (50).
Institucija supranta Komisijos teiginį taip, kad kai nacionaliniai įstatymai dėl žyminių mokesčių, susijusių su privačių įmonių vykdomais pertvarkymais, grindžiami bendru mokesčių neutralumo principu (siekiant daugiausia dėmesio skirti to paties ūkio subjekto tęstinumui, o ne jo juridinio asmens statuso tapatumui), šio principo taikymas situacijoms, kai valstybė arba savivaldybė anksčiau kaip dalis valstybės arba savivaldybės veikusį ūkio subjektą pertvarko į atskirą juridinį asmenį, atitiks tokios apmokestinimo tvarkos logiką.
Institucija visiškai pritaria šiam požiūriui. Tačiau kiekvienos mokesčių sistemos logika turi būti vertinama atsižvelgiant į jos ypatybes. Komisijos sprendime buvo remiamasi Italijos teisinėje sistemoje numatyta galimybe atleisti nuo perdavimo mokesčio vieno juridinio asmens statuso pakeitimą kitu. Priešingai, Norvegijos teisės aktai, pagal tai, kaip juos aiškina ir taiko mokesčių institucijos, tokios galimybės nenumatė. Iš tikrųjų, kaip jau buvo minėta, į Entros reorganizavimą panašiais privataus reorganizavimo atvejais (įmonių suskaidymai arba vieno juridinio asmens statuso pakeitimas kitu) akcizai buvo mokami. Todėl, Institucijos nuomone, dviejų bylų faktinė padėtis skiriasi. Tai, kad tęstinumo principas galėjo būti taikomas kitose Norvegijos teisės srityse, įskaitant pirmiausia bendrovių teisę ir su atitinkamo subjekto tiesioginiu apmokestinimu susijusius teisės aktus, negali daryti įtakos vertinant Italijos ir Norvegijos situacijų panašumą.
1.2.4.
Apibendrinant, pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį priemonė turi būti laikoma atrankine ir vertinama pagal Norvegijos akcizų taisyklių pobūdį ir logiką.
1.3. Priemonė turi suteikti pranašumą pagalbos gavėjams, sumažindama paprastai jiems vykdant savo veiklą tenkančias išlaidas
Pagal Europos Teisingumo Teismo (ETT) praktiką (51) ir Institucijos Valstybės pagalbos gairių 17B.3.1 skyriaus 2 dalį „priemonė turi suteikti gavėjams lengvatų, kuriomis remiantis jiems nebereikia mokėti paprastai iš jų biudžetų mokamų mokesčių. Lengvata gali būti suteikta įvairiais būdais sumažinus bendrovės mokesčių naštą, įskaitant šiuos būdus: (…) visiškai ar iš dalies sumažinus mokesčių dydį (pavyzdžiui, atleidimas nuo mokesčių ar mokesčių atidėjimas)“.
Įtraukus teisinę nuostatą į ginčijamo akto 3 dalį, Entra buvo atleista nuo akcizų, kurių suma apytikriai sudarė 81 mln. NOK (beveik 10 mln. EUR). Kaip nurodyta pirmiau 1.1 ir 1.2 punktuose, šias rinkliavas jai būtų tekę mokėti iš savo biudžeto. Tuo remdamasi, savo sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Institucija padarė preliminarią išvadą, kad Entrai buvo suteiktas pranašumas, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.
Tačiau Norvegijos valdžios institucijos teigė, kad ši sąlyga nėra įvykdyta dėl dviejų priežasčių. Pirma, atleidimas nuo mokesčių, palyginus su privačiais investuotojais, Entrai nesudarė geresnės konkurencinės padėties. Antra, bendrovės kapitalo struktūra, vientisumas ir bendros vertės sumokėjus akcizą nebūtų pasikeitusios. Tolesnėje dalyje Institucija savo ruožtu aptars šiuos argumentus.
1.3.1.
Kaip nurodoma pirmiau I.3.1 punkte, pasiūlyme Parlamentui Norvegijos vyriausybė teigė, kad privatus savininkas galėtų pasirinkti galimybę neperduoti nuosavybės teisės, bet, pavyzdžiui, įkurdamas naują bendrovę, nuosavybės teisę palikti kontroliuojančiajai bendrovei. Pasak Norvegijos valdžios institucijų, valstybė turi perduoti nuosavybę naujam juridiniam asmeniui. Todėl, pasak Norvegijos valdžios institucijų, Entros atleidimas nuo dokumentų rinkliavos neiškraipo konkurencijos.
Pagal Europos Pirmosios instancijos teismo poziciją, pranašumas, kaip apibrėžta EB Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje (atitinkančioje EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį), nebūtinai suteikiamas visais atvejais, kai priemonė skiriama siekiant panaikinti nepalankią valstybinės bendrovės struktūrinę padėtį jos privataus sektoriaus konkurentų atžvilgiu (52). EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalimi siekiama uždrausti pranašumų teikimą tam tikroms įmonėms, o pagalbos sąvoka apibrėžia tik išmokas arba atleidimą nuo įsipareigojimų, paprastai numatytų įmonės biudžete, kuriuos reikia laikyti ekonominiu pranašumu, kurio pagalbą gaunanti įmonė nebūtų turėjusi įprastomis rinkos sąlygomis. Tačiau Institucija nesutinka su Norvegijos valdžios institucijomis, kad remiantis Norvegijos pateiktais argumentais galima daryti išvadą, jog palyginimas su privačiais ūkio subjektais rodo, kad atleidus Entrą nuo akcizų jai nebuvo suteiktas pranašumas.
Vykdant valstybinius privatizavimus įkurtos įmonės gali naudotis tais pačiais akcizo vengimo metodais, kokius naudoja ir privatūs savininkai. Struktūrinė kliūtis, su kuria Norvegijos valdžios institucijos teigė susidūrusios, nebuvo teisinio pobūdžio. Norvegijos teisė nebūtų sutrukdžiusi Entros įkūrimui ir turto perdavimui jai to neįregistruojant Nekilnojamojo turto registre. Be to, Entra ir Norvegijos valdžios institucijos galėjo imtis tokių pačių atsargumo priemonių kaip ir privatūs ūkio subjektai. Šie metodai nebuvo taikomi Statsbygg ir Entros atveju vien dėl to, kad Norvegijos valdžios institucijos manė, jog jų politiniai, valdymo ir praktiniai nepatogumai yra tokie dideli, kad Entrai būtų tekę tapti nauju nuosavybės teisės turėtoju.
Institucijos nuomone, remiantis tokiais samprotavimais negalima daryti išvados, kad atleidus Entrą nuo akcizo, jai nebuvo suteiktas pranašumas. Šią nuomonę patvirtina tai, kad galimų akcizų vengimo metodų pagrindas – nuosavybės perdavimo neregistracija (nuosavybės teisės išsaugojimas). Jeigu nuosavybės teisė (grunnbokshjemmel) nėra perduodama, akcizas nemokamas. Tačiau registracijos suteikiama apsauga negali naudotis nuosavybės teisės neperduodantys privatūs subjektai, tuo tarpu Entrai tokia apsauga buvo suteikta. Todėl tokie metodai nėra tolygūs procedūrai, kurios metu nagrinėjamu atveju Entra tapo naująja nuosavybės teisės turėtoja.
Netgi tokiu atveju Institucija nemano, kad struktūrinės problemos, su kuria teigė susidūrusi Norvegijos valstybė, pobūdis iš esmės skiriasi nuo tos, su kuria susiduria privatūs subjektai. Tai, kad praktikoje nuosavybės teisės neperdavimas kai kuriais aspektais galėtų sukelti didesnius nepatogumus valstybei priklausančiam subjektui nei privačiai bendrovei, galėtų būti tiesa. Tačiau, Institucijos nuomone, buvusio ir dabartinio nekilnojamojo turto savininko inter partes ryšio klausimai turėtų būti atskirti nuo diskusijų, susijusių su registracija Nekilnojamojo turto registre. Ši registracija paprastai neturės poveikio dviejų juridinių asmenų inter partes ryšiui, o bus svarbi tik trečiųjų šalių atžvilgiu. Todėl registracija galėtų būti svarbi pirkėjui, siekiančiam, kad trečioji šalis, kuri vėliau sąžiningai nusipirks turtą iš ankstesnio savininko, neturėtų tvirtesnės nekilnojamojo turto nuosavybės teisės. Ji taip pat padeda apsisaugoti nuo ankstesnio savininko kreditorių, o taip pat turi įtakos pirkėjo galimybei paimti hipotetinę ar kitokias paskolas. Visose šiose situacijose neregistravimo Nekilnojamojo turto registre trūkumai valstybinėms ir privačioms įmonėms iš esmės yra tokie patys. Iš tikrųjų kai kurie aprašytų metodų aspektai, palyginus su valstybinėmis įmonėmis, gali būti mažiau palankūs privačioms įmonėms, nes nuosavybės teisės apribojimo protokolo registracija neapsaugo nuo vykdomųjų bylų ir (arba) nuo to, kad teisėtas paveldėtojas neteks teisės į skolininko turtą po kreditorių arba bankroto procedūrų.
Galiausiai Institucija pabrėžia, kad Norvegijos valdžios institucijos neįrodė, kad privati šalis tikrai nuspręstų neperduoti nuosavybės teisės. Norvegija tik tvirtino, kad panašiomis aplinkybėmis labiau tikėtina, jog privatus ūkio subjektas būtų nusprendęs neregistruoti nuosavybės teisės perdavimo Nekilnojamojo turto registre.
1.3.2.
Kaip jau buvo minėta pirmiau, Norvegijos valdžios institucijos tvirtino (53), kad atleidimas nuo akcizo turėtų būti vertinamas kartu su bendrovės pradiniu balansu. Jos tvirtina, kad nagrinėjama priemonė nepakeitė bendrovės kapitalo struktūros, vientisumo ar bendros vertės. Teoriniu požiūriu, jeigu akcizai būtų įtraukti į pradinį balansą, alternatyviame pradiniame balanse turto vertė būtų sumažinta akcizo dydį atitinkančia suma.
Kaip nurodoma 1.2 punkte, pagal įprastas Norvegijos mokesčių sistemos taisykles Entra privalėjo sumokėti akcizą. Todėl, nepriklausomai nuo pradinio balanso sudarymo būdo, akcizo mokestinę bazę sudaro sandorio tarp pirkėjo ir pardavėjo vertė. Nepriklausomai nuo pirkėjo (Entra) ir pardavėjo (valstybė) argumentų dėl sutartos kainos, ši kaina bus vienintelis dydis, kurį, apskaičiuodamos mokėtino akcizo dydį, naudos mokesčių institucijos.
Institucija iš esmės nesutinka su Norvegijos valdžios institucijomis, kad ši mokesčių lengvata nebūtų laikoma pranašumu, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, jeigu atleidimas nuo akcizo turėtų tokį poveikį Entros pradinio balanso sudarymui, kuris tariamai panaikintų atleidimo nuo mokesčio suteiktą pranašumą. Pagal Norvegijos teisės aktus Entra, jeigu ginčijamame akte nebūtų 3 dalies, būtų privalėjusi mokesčių institucijoms už registraciją sumokėti pagal sutartą sandorio sumą apskaičiuotą akcizą, nesvarbu, kad sandorio kaina būtų galėjusi skirtis. Mokestis nebuvo sumokėtas, ir būtent šis nesumokėtas mokestis yra nagrinėjamas šioje byloje. Kitų aplinkybių, ypač klausimo, ar pardavėjas būtų sutikęs su mažesne pastatų verte, jeigu Entra būtų sumokėjusi akcizą, sąlygoto Entros pradinio balanso sudarymas – tai veiksniai, į kuriuos nereikia atsižvelgti nustatant, ar bendrovei buvo suteiktas pranašumas, ar ne.
Norvegijos valdžios institucijų argumentas, jog atleidimą nuo mokesčio reikėtų sieti su kita nekilnojamojo turto kaina, grindžiamas tuo, kad atleidimu nuo mokesčio suteikta pagalba leido Entrai grynąjį nuostolį atsverti aukštesne perduoto nekilnojamojo turto kaina. Tačiau, Institucijos nuomone, daugiau ar mažiau galimas paskesnės tiesioginės pagalbos priemonės ekonominės įtakos konkrečiam pagalbos gavėjui paisymas prieštarautų valstybės pagalbos atvejams taikomam požiūriui. Taip pat paprastai neleidžiama atsižvelgti į vėlesnį ekonominį pagalbos priemonės poveikį pagalbos gavėjo ir juridinio asmens sutartiniams santykiams vertinant, ar ir kiek pagalbos priemonė yra pranašumas, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atžvilgiu Institucija pabrėžia, kad Norvegijos valstybę, kaip mokesčių rinkėją ir nekilnojamojo turto pardavėją, valstybės pagalbos režimo tikslu reikėtų suvokti kaip du atskirus subjektus.
Todėl Institucija negali sutikti su Norvegijos Vyriausybės nuomone, kad Entrai, atleidus ją nuo akcizo ir vis tiek palikus galimybę naudotis registracijos Nekilnojamojo turto registre suteikiama apsauga, nebuvo suteiktas pranašumas, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.
2003 m. birželio 4 d. laiške Prekybos ir pramonės ministerija teigė, kad: „Teoriniu požiūriu, jeigu dokumentų rinkliava ir registracijos mokestis būtų įtraukti į pradinį balansą, pakoreguotas ir alternatyvus pradinis balansas būtų toks, kaip aprašyta 2 priedėlyje“. 2 priedėlyje aprašomas alternatyvus pradinis balansas, kuriame bendras turtas ir įsipareigojimai (nuosavas kapitalas) yra tokie patys, tačiau jame turto vertė yra sumažinta suma, kurią sudaro akcizas. Ministerija daro išvadą, kad, atleidus Entrą nuo akcizų, jai nebuvo suteiktas joks ekonominis pranašumas.
Norvegijos valdžios institucijų aprašytas numatomas pradinis balansas yra sudarytas remiantis prielaidomis, kad pirkėjas (Entra) nesumažintų reikalaujamos grąžos normos (9,5 %) ir 40 % nuosavo kapitalo normos, jeigu reikėtų mokėti akcizą. Tai reiškia, kad numatomas pradinis balansas remiasi prielaida, jog pardavėjas visada sumokės visą akcizą (100 %) ir kad pastatų vertė alternatyviame pradiniame balanse bus sumažinta lygiai tokia pat suma, kokią sudaro akcizas.
Institucija neturi pagrindo abejoti sudarant Entros pradinį balansą naudoto grynosios dabartinės vertės metodo teisėtumu. Tačiau pačios Norvegijos vyriausybės pastangos sužinoti teisingą nekilnojamojo turto vertę rodo, kad (žr. I 2.2 punktą ir žymius alternatyvių verčių skirtumus) galėjo būti naudojami kiti metodai. Galima buvo taip pat remtis kitomis prielaidomis ir metodais, kurie lemtų, jog visa mokesčio našta netektų pardavėjui. Įprastoje rinkos situacijoje su keliais konkurso dalyviais labiau tikėtina, kad pardavėjas ir pirkėjas, sulygdami sandorio kainą, pasidalintų papildomą akcizo mokesčio naštą.
Institucija mano, kad neįmanoma nustatyti bendros taisyklės, pagal kurią pastato rinkos kaina pakiltų lygiai tokia suma, kurią pirkėjas paprastai turėtų mokėti kaip netiesioginius mokesčius už to pastato registraciją, kai tokie mokesčiai jau buvo sumokėti arba nebus taikomi dėl teisės aktuose numatyto atleidimo nuo mokesčių. Iš tikrųjų savo 2005 m. birželio 30 d. laiške Prekybos ir pramonės ministerija pripažįsta, kad tokios pernelyg bendros išvados negalima daryti ir jog Vyriausybės argumentas dėl akcizo nemokėjimo bendro poveikio grindžiamas tik Vyriausybės Entrai pritaikytu specialiu vertės nustatymo metodu.
Šiuo konkrečiu atveju Norvegija nutarė apmokestinti Entrą akcizu ir nurodė, kad vėliau nustatant nekilnojamojo turto vertę buvo remiamasi šia prielaida. Todėl Norvegija iš esmės tvirtina, kad ji nusprendė, jog hipotetinėje situacijoje, net jeigu Entra turėtų mokėti nustatytą akcizą, ji vis tiek pasirinktų grynosios dabartinės vertės metodą ir, apskaičiuodama pardavimo kainą, remtųsi tomis pačiomis prielaidomis. Pripažinti šį argumentą reikštų leisti EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies taikymo sričiai priklausyti nuo EEE valstybės sugebėjimo įtikinti Instituciją ir ELPA teismą, kad hipotetinėse situacijose ji būtų ėmusis įsivaizduojamų veiksmų.
Galiausiai Institucija pabrėžia, kad tik keliose skirtingas situacijas nagrinėjančiose bylose, kuriose išankstinė sąlyga visada buvo reikalavimas iš anksto (o ne ex post facto) patvirtinti aiškiai apibrėžtą, objektyviu ir skaidriu būdu patvirtiną kompensacinį mechanizmą, Teisingumo teismas priėmė a quid pro quo argumentą (54). Tačiau atitinkamų teisės aktų parengiamuosiuose darbuose nenurodoma, kad atleidžiant nuo akcizo suteikto pranašumo išankstinė sąlyga yra, kad šis pranašumas būtų suderintas su didesne atitinkamo nekilnojamojo turto verte nei privati šalis būtų sumokėjusi už pastatą atvirame pardavimo konkurse. Priešingai, Norvegijos valdžios institucijų argumentas, kad, lyginant su situacija, kurioje Entra būtų sumokėjusi akcizą, jai nebuvo suteiktas pranašumas, atrodo, prieštarauja aiškiai nustatytam tikslui atleisti Entrą nuo akcizo. Kaip nurodoma I.3.1 dalyje, Vyriausybės Parlamentui pateiktame pasiūlyme aiškinama, kad išimties nuostatos tikslas yra atleisti Entrą nuo ekonominės akcizo naštos, nes dauguma su ja konkuruojančių privačių įmonių šios naštos galėtų išvengti kitais būdais. Kitaip tariant, Parlamentui pateiktame pasiūlyme daroma prielaida, kad Entra, sumokėjusi akcizą, iš tikrųjų atsidurtų nepalankesnėje ekonominėje padėtyje, nei tuo atveju, jeigu nebūtų sumokėjusi akcizus. Be to, Parlamentas mėgino apsaugoti Entrą nuo tokios nepalankios padėties.
1.3.3.
Apibendrinant, Institucija mano, kad ginčijamo akto 3 dalimi Entrai buvo suteiktas pranašumas, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.
1.4. Priemonė iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai
Sprendime pradėti oficialią procedūrą Institucija padarė preliminarią išvadą, kad pagalba iš tikrųjų sukėlė pavojų, kad bus iškraipyta konkurencija ir daromas neigiamas poveikis EEE vidaus prekybai, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Priešingai, Norvegijos valdžios institucijos tvirtina, kad aptariama priemonė „nedarys poveikio susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai“. Be to, Norvegijos valdžios institucijos teigia, kad „ne Norvegijos investuotojai Norvegijos nekilnojamojo turto rinkoje neveikė“ (55).
ETT nuomone (56), konkurencija iškraipoma tada, kai valstybės finansinė pagalba, palyginus su kitomis konkuruojančiomis įmonėmis, sustiprina įmonės padėtį. Suteikta pagalba sumažina pagalbos gavėjų išlaidas ir suteikia jiems konkurencinį pranašumą tų, kuriems tenka patiems padengti savo išlaidas, atžvilgiu. Tuo remdamasi, Institucija mano, kad Entrai atleidžiant ją nuo akcizo suteikta pagalba iškraipė konkurenciją, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Iš tikrųjų Norvegijos valdžios institucijos neginčijo, kad konkurencija neiškraipoma (bet tik tai, kad nedaromas poveikis prekybai).
Svarstant poveikio prekybai klausimą, reikia ištirti, ar nagrinėjama pagalba gali, palyginus su EEE prekybos sektoriuje konkuruojančiomis įmonėmis, sustiprinti aptariamos įmonės padėtį (57). ELPA teismo nuomone, Institucija neprivalo nustatyti, kad pagalba daro pastebimą poveikį susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai, bet tik ištirti, ar pagalba galėjo daryti tokį poveikį (58). Taigi, poveikio prekybai kriterijus visada buvo aiškinamas plačiai, apskritai priemonę laikant valstybės pagalba, jei ji gali daryti poveikį EEE valstybių tarpusavio prekybai (59).
Remiantis Institucijos Valstybės pagalbos gairių 17B.3 skyriaus 2 dalimi „taikant šią nuostatą pagal nusistovėjusią precedentinę teisę priemonė laikoma atitinkančia poveikio prekybai kriterijų, jei jos įmonė gavėja užsiima su susitariančiųjų šalių tarpusavio prekyba susijusia ūkine veikla“. Tačiau pagalba gali daryti poveikį EEE vidaus prekybai, net jeigu pagalbą gaunanti įmonė pati nedalyvauja tarpvalstybinėje veikloje (60). Valstybės paramos suteikimas įmonei gali sąlygoti stabilią vidaus pasiūlą arba jos padidėjimą, dėl ko kitose EEE valstybėse įsikūrusioms įmonėms sumažėja galimybių teikti savo paslaugas tos valstybės rinkoje (61).
Pagal Entros 2001 m. finansinę atskaitomybę Entra vykdo „nekilnojamojo turto statybos, nuomos, valdymo, eksploatavimo, pardavimo ir pirkimo Norvegijoje veiklą“.
Entra priklauso Komercinės paskirties nekilnojamojo turto asociacijai (Foreningen Næringseiendom) (62), kurios nariai vykdo tokią pačią arba panašią veiklą kaip Entra. Komercinės paskirties nekilnojamojo turto asociacija turi 74 narius (2005 m. spalio mėn. duomenys). Jos narėmis yra šios bendrovės: ABB AS–Eiendom, Aberdeen Property Investors, Avantor AS, ICA Eiendom Norge AS, KLP Eiendom AS, Linstow ASA, Mustad Eiendom AS, NCC Property Development AS, Reitan Eiendom AS, Skanska Eiendomsutvikling AS, Smedvig Eiendom AS, Steen & Strøm ASA, Storebrand Eiendom AS, Umoe Sterkorder AS, Veidekke Eiendom AS, Vesta Forsikring AS-Eiendom ir Vital Eiendomsforvaltning AS (63).
Didžiausia Norvegijos nekilnojamojo turto bendrovė (arba bendrovių grupė) yra Olav Thon Gruppen. Grupė aktyviai veikė ir 2000 m., kai buvo įkurta Entra. Šiuo metu Olav Thon Gruppen priklauso 320 nekilnojamojo turto objektų Norvegijoje ir 18 užsienyje (daugiausia Briuselyje). Pirmą objektą Briuselyje ji įsigijo 1988 m. (Thon Belgium SA). Grupė turi apie 3 400 darbuotojų. Grupė nuomoja biuro patalpas, o taip pat veikia viešbučių, restoranų ir prekybos centrų sektoriuje (64).
Viena pirmiau minėtų bendrovių – Linstow AS – yra nekilnojamojo turto savininkė ir jo statytoja Norvegijoje, Baltijos valstybėse, Portugalijoje ir Švedijoje. Bendrovė Linstow AS visiškai priklauso Anders Wilhelmsen Group, kuri, 1999 m. įsigijusi šią bendrovę, išbraukė ją iš Oslo vertybinių popierių biržos sąrašų. Anders Wilhelmsen Group yra viena iš laivybos kompanijos Royal Caribbean Cruise Line (RCCL) savininkių. Be to, Linstow AS valdo Curzon Global Partners priklausantį Norvegijos portfelį (Nordea Portfolio). Portfelį sudaro įvairiose Norvegijos vietose esantys 31 turto objektai (2005 m. lapkričio mėn. duomenys). Curzon Global Partners yra Londone įsikūrusi ir IXIS AEW Europe (IAE) priklausanti investicijų valdymo bendrovė. IAE yra Prancūzijos Groupe Caisse d'Epargne ir Caisse des Dépôts priklausanti Europos nekilnojamojo turto investicijų valdymo įmonė. IAE yra atsakinga už apytiksliai 11 mlrd. EUR turto valdymą (65).
Kita bendrovė – ICA Eiendom Norge AS – yra antrinė Švedijos įmonės ICA Fastigheter bendrovė. ICA Fastigheter AB yra visiškai ICA AB priklausanti pavaldi bendrovė. ICA Fastigheter AB stato, valdo ir parduoda nekilnojamąjį turtą Skandinavijos ir Baltijos valstybėse. Portfelio, kurį sudaro daugiausia saugojimo ir sandėliavimo patalpos, buhalterinė vertė yra 5,7 mlrd. SEK. Be ICA valdomų parduotuvių ir bendrovių, ji dar siūlo nekilnojamąjį turtą užsienio klientams. ICA grupė (ICA AB) – viena iš pirmaujančių Skandinavijos regiono mažmeninės prekybos bendrovių, turinti 2 600 visiškai ir iš dalies jai priklausančių parduotuvių Skandinavijos regione ir Baltijos valstybėse (66).
Įkūrus Entrą (2000 m.) kaip įmonės Aberdeen Property Investors pavaldžioji bendrovė buvo įkurta ir Aberdeen Property Investors Norway AS. Aberdeen Property Investors priklauso Aberdeen Asset Management PLC, Londono vertybinių popierių biržoje kotiruojamai nepriklausomai fondų valdymo grupei. Šiuo metu Aberdeen Property Investors investicijos į nuosavybę Šiaurės Europoje sudaro 7,8 mlrd. EUR, iš kurių 9 mlrd. NOK (apie 1,1 mlrd. EUR) – Norvegijoje. 2001 m. Aberdeen Property Investors Norway AS nusipirko Norvegijos rinkoje veikusią nekilnojamojo turto bendrovę Norske Liv Eiendom ir šiandien valdo NSB, Nordea Liv ir API Eiendomsfond nekilnojamojo turto portfelius. Aberdeen Property Investors turi 200 darbuotojų Norvegijoje (67).
Iš pirmiau minėtų ir toje pačioje rinkoje kaip Entra (nekilnojamojo turto statybos, nuomos, valdymo, eksploatavimo, pardavimo ir pirkimo Norvegijoje veikla) veikiančių ir 2000 m. įkuriant Entrą veikusių bendrovių apibūdinimo aišku, kad kelios iš jų nepriklausė Norvegijoje įsikūrusiems savininkams, kelios veikė ir Norvegijoje, ir užsienyje, o dar kelios valdė užsienio klientams priklausančius nekilnojamojo turto portfelius.
Iš I punkte pateikto apibūdinimo aišku, kad Entrai perduotas turtas ir veikla konkuruoja. Atitinkamai Entra konkuruoja su kitais pastatų (nekilnojamojo turto) paslaugų teikėjais, nes Entra yra nekilnojamojo turto savininkė, pardavėja, valdytoja ir administratorė. Entra vykdo veiklą visoje Norvegijos rinkoje, kurioje veikia ir kitų EEE valstybių ūkio subjektai. Todėl ketvirta sąlyga taip pat yra įvykdyta, nes priemonė daro poveikį konkurencijai ir susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai arba kelia tokio poveikio pavojų.
2. Pagalbos suderinamumas
Remiantis pirmiau išdėstytomis prielaidomis, nagrinėjami atleidimai nuo mokesčių yra pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.
Norvegijos valdžios institucijos tvirtino, kad nagrinėjama priemonė nėra pagalba, ir nepateikė jokių argumentų dėl suderinamumo. Tačiau įvertinus galimą valstybės pagalbos buvimą, reikia apsvarstyti, ar tokia pagalba galėtų būti suderinama su EEE susitarimo 61 straipsnio 2 ir 3 dalimis.
Išimčių taikymas pagal 61 straipsnio 2 dalį nėra tinkamas. Entros įkūrimas nėra susijęs su individualiems vartotojams suteikta socialinio pobūdžio pagalba arba pagalba stichinių nelaimių ar ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti.
Suderinama su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a punktu gali būti laikoma pagalba, skirta regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti. Kadangi nagrinėjama priemonė skirta ne tik tokiems regionams, ši nuostata netaikoma. Taip pat netaikytina ir 61 straipsnio 3 dalies b punkto išimtis. Galiausiai, atsižvelgdama į 61 straipsnio 3 dalies c punkte numatytą išimtį, Institucija nemano, kad pagalba gali būti laikoma skirta tam tikrų ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai palengvinti. Todėl pagalba neatitinka nė vienos iš EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalyje numatytų išimčių.
3. Procedūriniai reikalavimai ir pagalbos pobūdis
3.1. Įsipareigojimas pranešti
Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalyje teigiama: „ELPA Priežiūros institucijai, likus pakankamai laiko, kad ji galėtų pateikti pastabas, pranešama apie planus teikti pagalbą arba keisti jos pobūdį.“ Pagalba, teikiama nepranešus, arba pagalba, apie kurią pranešama pavėluotai, t. y. „jau pradėta teikti pagalba“, yra laikoma neteisėta pagalba.
Apie įkuriant Entrą numatytą atleidimą nuo akcizo ir jo suteikimą Institucijai nebuvo pranešta.
3.2. Susigrąžinimas
Institucija prašo Norvegijos vyriausybės atkreipti dėmesį į Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 Protokolo II dalies 1 straipsnį. Atleidimas nuo akcizų buvo skirtas įsigaliojus EEE susitarimui. Todėl šiuo atveju bet kokia pagalba turi būti laikoma nauja pagalba. Kaip nurodyta pirmiau, apie šią pagalbą nebuvo pranešta. Šiuo atveju pagalba turi būti laikoma neteisėta, kaip apibrėžta Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 Protokolo II dalies 1 straipsnio f punkte.
Pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 Protokolo II dalies 14 straipsnį neteisėtos pagalbos atvejais, jeigu nustatoma, kad ji nesuderinama, Institucija paprastai nurodo atitinkamai ELPA valstybei susigražinti pagalbą iš pagalbos gavėjo.
Institucija mano, kad šiuo atveju jokie bendrieji principai susigrąžinimui netrukdo. Remiantis nusistovėjusia precedentine teise, neteisėtos pagalbos panaikinimas ją susigrąžinant – loginė pagalbos pripažinimo neteisėta pasekmė. Todėl neteisėtai suteiktos valstybės pagalbos susigrąžinimas siekiant atkurti ankstesnę padėtį iš esmės negali būti laikomas neatitinkančiu EEE susitarimo valstybės pagalbos taisyklių tikslų. Grąžindamas pagalbą, pagalbos gavėjas netenka pranašumo, kurį turėjo rinkos konkurentų atžvilgiu; taip atkuriama prieš suteikiant pagalbą vyravusi padėtis (68). Pagal susigrąžinimo tikslą Institucija paprastai, išskyrus išimtinius atvejus, neviršija Teismo praktika pripažintų savo įgaliojimų, jeigu paprašo atitinkamos ELPA valstybės grąžinti jai kaip neteisėtą pagalbą skirtas sumas, nes ji tokiu būdu tik atkuria ankstesnę padėtį (69). Be to, atsižvelgiant į privalomą Institucijos vykdomos valstybės pagalbos priežiūros pobūdį, pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolą įmonės, kurioms buvo suteikta pagalba, iš esmės negali pagrįstai tikėtis, kad pagalba yra teisėta, nebent ji buvo suteikta laikantis to protokolo nuostatose numatytos procedūros (70).
4. Išvada
Remdamasi pirmiau išdėstytomis prielaidomis, Institucija mano, kad atleidimas nuo dokumentų rinkliavų ir registracijos mokesčių, taikytų dėl Entros įkūrimo, yra su EEE susitarimo veikimu nesuderinama valstybės pagalba. Todėl Institucija, priimdama neigiamą sprendimą, baigia Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą ir nurodo Norvegijos valdžios institucijoms susigrąžinti iš Entros valstybės pagalbą ir susikaupusias palūkanas,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1. |
Atleidimas nuo dokumentų rinkliavų ir registracijos mokesčių, numatytas įkuriant Entra Eiendom AS (žr. 2000 m. vasario 18 d. Įstatymo Nr. 113 dalį), yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Pagalba buvo suteikta pažeidžiant Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 3 protokolo 1 dalies 1 straipsnio 3 dalies procedūrinius reikalavimus ir neatitinka EEE susitarimo 61 straipsnio 2 dalies arba 61 straipsnio 3 dalies išimčių. |
2. |
Norvegijos vyriausybė susigrąžina iš Entros nesumokėtą žyminį mokestį, nesumokėtus registracijos mokesčius ir susikaupusias palūkanas, apskaičiuotas pagal orientacinę palūkanų normą skaičiuojant nuo dienos, kurią akcizai turėjo būti sumokėti, iki jų sumokėjimo dienos. |
3. |
Norvegijos vyriausybė informuojama laišku pridedant šio sprendimo kopiją. |
4. |
Per du mėnesius nuo šio sprendimo paskelbimo dienos Norvegijos vyriausybė praneša Institucijai, kokių priemonių buvo imtasi sprendimui įgyvendinti. |
5. |
EB Komisija informuojama, laikantis EEE susitarimo 27 protokolo d punkto, atsiunčiant šio sprendimo kopiją. |
6. |
Kitos ELPA valstybės, EB valstybės narės ir suinteresuotosios šalys informuojamos skelbiant autentišką šio sprendimo variantą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE dalyje ir EEE priede. |
7. |
Šis sprendimas yra autentiškas anglų kalba. |
Priimta Briuselyje, 2005 m. gruodžio 14 d.
ELPA priežiūros institucijos vardu
Einar M. BULL
Pirmininkas
Kurt JÄGER
Kolegijos narys
(1) Toliau – EEE susitarimas.
(2) Toliau – Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimas.
(3) Procedūrinės ir esminės taisyklės valstybės pagalbos srityje (Valstybės pagalbos gairės), kurias 1994 m. sausio 19 d. patvirtino ir išleido ELPA priežiūros institucija, paskelbtos Oficialiajame leidinyje L 231, 1994 9 3. Valstybės pagalbos gairės pateikiamos Institucijos tinklavietėje www.eftasurv.int
(4) Spr. Nr. 132/04/COL. Sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą buvo paskelbtas OL C 319, 2004 12 23, p. 17 ir tą pačią dieną EEE priede Nr. 64, p. 46. Sprendimo tekstą taip pat galima rasti Institucijos interneto svetainėje http://www.eftasurv.int/fieldsofwork/fieldstateaid/stateaidregistry/sadecinor04/132_04_entra.DOC
(5) „St prp nr 84 (1998–99) Om ny strategi for Statsbygg og etablering av Statens utleiebygg AS“. Iš pradžių bendrovės pavadinimas buvo Statens utleiebygg AS. Toliau santrumpa Entra vartojama kalbant apie Entra Eiendom AS ir Statens utleiebygg AS.
(6) „Ot prp nr 83 (1998–99) Om lov om omdanning av deler av Statsbyggs eiendomsvirksomhet til aksjeselskap“. 2000 m. vasario 18 d. Įstatymas Nr. 11.
(7) Šaltinis: http://www.statsbygg.no/english/
(8) Neoficialus Institucijos vertimas.
(9) „St.prp. nr. 1 Tillegg nr. 10 (1999–2000) Om etablering av Statens utleiebygg AS“.
(10) „Porteføljevurdering konkurransebyggene Statsbygg“1999 m. rugpjūčio 10 d.Statsbygg adresuotas laiškas, kuriame pateikiami CEC vertinimai.
(11) „St.prp. nr. 1 Tillegg nr. 10 (1999–2000) Om etablering av Statens utleiebygg AS“.
(12) „Statens utleiebygg AS – Fastsettelse av åpningsbalanse og endelige bevilgninger til egenkapital og lån“ Kongelig resolusjon av 22.06.2000.
(13) Be Entros, grupei taip pat priklauso Entra eiendom AS, Entra Service AS, Universitetsgaten 2 AS, Biskop Gunnerus gate 14 AS, Instituttveien 24 AS, Entra Kultur 1 AS, Langkaia 1 AS, Kr Augustgate 23 AS, Nonnen utbygging AS ir Krambugt 3 AS. Šaltinis: 2004 m. metinė ataskaita. Žr. http://www.entraeiendom.no/files/Entra_Eiendom_Arsrapport_2004.pdf
(14) 2004 m. vidutinis valiutos keitimo kursas: 1 EUR = 8,3715 NOK.
(15) Šaltinis: Entros 2004 m. metinė ataskaita.
(16) 2000 m. birželio 30 d. valiutos keitimo kursas: 1 EUR = 8,1815 NOK.
(17) OL L 77, 2003 3 24, p. 21.
(18) Šaltinis: Statens Kartverk – Tinglysingen, žr. http://www.statkart.no/IPS/tinglysing/?module=Articles;action=ArticleFolder.publicOpenFolder;ID=2207
(19) Žr. inter alia Dokumentavgift 2000 – S12-DOK-2001 ir Rundskriv nr. 12/2005 S, į kurį nuoroda daroma toliau. Taip pat žr. http://www.toll.no/upload/dokumentavgift1_1.pdf
(20) Norvegų kalba sakinys skamba taip: „Det gis ikke fritak for dokumentavgift med mindre det er direkte hjemmel i loven eller stortingsvedtak“.
(21) Nuoroda taip pat daroma į 1997 m. birželio 13 d. Ribotos turtinės atsakomybės akcinių bendrovių įstatymą Nr. 44 ir Atvirųjų ribotos turtinės atsakomybės bendrovių įstatymą Nr. 45.
(22) Nuoroda daroma į Aplinkraštį G-37/90, 1 puslapis, 1.3 punktas, Dokumentavgift 2000, ir Rundskriv nr. 12/2005 S 1.3 punktą.
(23) Institucija atkreipia dėmesį į 2003 m. birželio 4 d. Norvegijos vyriausybės laiško 4.3 punkte pateiktą pastabą, kad galima būtų aptarti, ar „dokumento registracija vis dar yra būtina kaip nuosavybės teisės perdavimo išraiška. Klausimą svarsto Teisingumo ministerija“. Tačiau paskesniuose aplinkraščiuose Vyriausybė laikėsi šios pozicijos iki 2005 m. birželio mėn. ir pakeitė registracijos praktiką tik registracijai po šios datos.
(24) Tokia tvarka būtų taikoma netgi tuomet, jeigu atskirta bendrovė (B) perimtų pradinės bendrovės (A) pavadinimą, nes iš tikrųjų nekilnojamojo turto savininkas lieka tas pats, būtent, pradinė bendrovė (A). Tai bus laikoma tik pavadinimo pakeitimu. Žr. taip pat Norvegijos Teisingumo ministerijos nuomonę, paskelbtą U87-4.
(25) Žr. laiško 7 punkto h papunktį.
(26) Žr., pvz., Rundskriv nr. 12/2005 S 3.9 punktą.
(27) „Rundskriv G-6/05: Den tinglysingsmessige fremgangsmåten når fast eiendom blir overfųrt i forbindelse med fusjon, fisjon og omdanning“. Aplinkraštį galima rasti Teisingumo ministerijos svetainėje http://odin.dep.no/jd/norsk/dok/regelverk/rundskriv/012081-250018/dok-bn.html
(28) Parengiamuosiuose darbuose kai kurių reorganizavimų atvejais atleidimai nuo mokesčių nėra pagrindžiami. Kitais atvejais ši nuostata laikoma nukrypimu nuo įprastų akcizų taikymo taisyklių. Taip pat teigiama, kad ši nuostata atitinka panašias kitų valstybinių įmonių pertvarkymų į atvirąsias ribotos turtinės atsakomybės bendroves nuostatas. Galiausiai dažnai teigiama, kad aptariama nuostata atitinka požiūrį dėl nekilnojamojo turto perdavimo atvirųjų ribotos turtinės atsakomybės bendrovių ir bankų susijungimų atveju.
(29) Žr. http://www.odin.dep.no/repub/00-01/stprp/80
(30) Žr. http://www.odin.dep.no/repub/00-01/otprp/93
(31) Žr. http://www.odin.dep.no/filarkiv/226433/STP0405001-T06-TS.pdf
(32) Žr. http://www.odin.dep.no/repub/04-05/otprp/20
(33) Žr. http://odin.dep.no/nhd/norsk/dok/regpubl/stmeld/024001-040006/dok-bn.html
(34) Žr. http://www.odin.dep.no/filarkiv/208116/STP0304053-TS.pdf
(35) Žr. http://odin.dep.no/filarkiv/207892/OTP0304063-TS.pdf
(36) Norvegų kalba tekstas skamba taip: „Den foreslåtte omorganiseringen av Statkraft vil medføre at det påløper dokumentavgift til staten, jf Stortingets vedtak om dokumentavgift § 1 første ledd. Utgiften vil være i størrelsesorden 1,5 milliarder kroner. Departementet legger til grunn at Statkraft betaler dokumentavgift i tråd med lovens normalordning. Utgifter til dokumentavgift vil redusere overskuddet til selskapet og dermed også utbyttegrunnlaget“.
(37) 2004 m. rugsėjo 16 d. Prekybos ir pramonės ministerijos laiškas.
(38) Plg. sujungtas bylas 67/85, 68/85 ir 70/85 Van der Kooy prieš Komisiją [1988] Rink. 219; bylą C-290/83, Komisija prieš Prancūziją [1985] Rink. 439; bylą C-482/99 Prancūzijos Respublika prieš Komisiją [2002] Rink. I-4397; bylą C-379/98 Preussen Elektra AG prieš Schleswag AG [2001] Rink. I-2099.
(39) 1999 m. birželio 4 d. pateiktas „St prp nr 84 (1998–99) Om ny strategi for Statsbygg og etablering av Statens utleiebygg AS“.
(40) Lov av 15.6.2001„Om omdanning av Jernbaneverkets kommersielle televirksomhet til aksjeselskap“.
(41) Lov av 17.12.2004„Om omdanning av Kystverkets produksjonsvirksomhet til statsaksjeselskap“.
(42) Norvegų kalba sakinys skamba taip: „Departementet legger til grunn at Statkraft betaler dokumentavgift i tråd med lovens normalordning“.
(43) Žr. I.4 punktą.
(44) Šiuo atveju žr. bylą 173/73 Italija prieš Komisiją [1974] Rink. 709 (33 punktas) ir bylą C-75/97 Belgijos karalystė prieš Komisiją [1999] Rink. puslapis I-3671.
(45) Plg., inter alia, sujungtas bylas E-5/04, E-6/04 ir E-7/04 Fesil, Pil ir Norvegijos Karalystė prieš ELPA priežiūros instituciją, 2005 m. liepos 21 d. sprendimas (82–85 punktai); bylą 173/73 Italija prieš Komisiją, [1974] Rink. 709 (33 punktas), bylą C-143/99 Adria Wien Pipeline [2001] Rink. I-8365 (42 punktas); bylą C-157/01 Nyderlandų Karalystė prieš Komisiją, pirmiau nurodyta (42 punktas), ir pirmiau nurodytą bylą C-308/01 GIL Insurance Ltd.
(46) Plg., pvz., pirmiau minėtą bylą C-157/01 Nyderlandų Karalystė prieš Komisiją, 43 punktas.
(47) Žr. I.4 punktą.
(48) 2003 m. kovo 24 d. OL L 77 paskelbta byla C 27/99, p. 21.
(49) Žr. sprendimo 37 punktą.
(50) Žr. sprendimo 76–81 punktus.
(51) Žr. bylą 173/73 Italija prieš Komisiją [1974] Rink. 709.
(52) Žr. bylą T-157/01 Danske Busvognmęnd prieš Komisiją, 2004 m. kovo 16 d. sprendimas, 57 punktas.
(53) 2003 m. birželio 4 d., 2004 m. rugsėjo 16 d. ir 2005 m. birželio 30 d. Prekybos ir pramonės ministerijos laiškai.
(54) Plg. atitinkamą susijusios valstybės pagalbos srities požiūrį, byla C-280/00 Altmark Trans GmbH [2003] Rink. I-7747 (83–95 punktai). Taip pat žr. generalinio advokato Jacobs nuomonę byloje C-126/01 GEMO [2003] Rink. I-13769, 117–129 punktai.
(55) Žr. 2004 m. rugsėjo 16 d. Prekybos ir pramonės ministerijos laišką.
(56) Byla 730/79 Philip Morris Holland BV prieš Komisiją [1980] Rink. 2671, 11 punktas.
(57) Plg., inter alia, bylą C-126/01 Gemo, 2003 m. lapkričio 20 d. sprendimas; bylą E-6/98 Norvegijos vyriausybė prieš ELPA priežiūros instituciją [1999] ELPA teismo ataskaita, 76 puslapis, 59 punktas; bylą 730/79, Philip Morris prieš Komisiją [1980] Rink. 2671, 11 punktas.
(58) Sujungtos bylos E-5/04, E-6/04 ir E-7/04 Fesil, Pil ir Norvegijos Karalystė prieš ELPA priežiūros instituciją, 2005 m. liepos 21 d. sprendimas, 94 punktas.
(59) Sujungtos bylos T-298/97–T-312/97 ir kt., Alzetta a.o. prieš Komisiją [2000] Rink. 2319, 76–78 punktai.
(60) Byla T-55/99 CETM prieš Komisiją [2000] Rink. II-3207, 86 punktas.
(61) Byla C-303/88 Italija prieš Komisiją [1991] Rink. I-1433, 27 punktas; sujungtos bylos C-278/92–C-280/92 Ispanija prieš Komisiją [1994] Rink. I-4103, 40 punktas.
(62) Komercinės paskirties nekilnojamojo turto asociacija yra Norvegijos statybos pramonės federacijos (Byggenęringens Landsforening (BNL) dalis. BNL priklauso Norvegijos įmonių konfederacijai (NĮK).
(63) Šaltinis: http://www.foreningen-naringseiendom.no/medlemsbedriftene
(64) Šaltinis: http://www.olavthon.no/
(65) Šaltinis: http://www.ne.no/linstow
(66) Šaltinis: http://www.ica.no/FrontServlet?s=eiendom&state=eiendom_dynamic&viewid=919&expand=1
(67) Šaltinis: http://www.aberdeenpropertyinvestors.no
(68) Žr. bylą C-350/93 Komisija prieš Italiją [1995] Rink. I-699, 22 punktas.
(69) Žr. bylą C-75/97 Belgija prieš Komisiją [1999] Rink. I-3671,66 punktas, ir bylą C-310/99 Italija prieš Komisiją [2002] Rink. I-2289, 99 punktas.
(70) Žr. bylą C-169/95 Ispanija prieš Komisiją [1997] Rink. I-135, 51 punktas.
16.10.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 275/65 |
ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS REKOMENDACIJA
Nr. 119/07/COL
2007 m. balandžio 16 d.
dėl dioksinų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB foninio kiekio maisto produktuose stebėsenos
ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA,
atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – EEE susitarimas), ypač į jo 109 straipsnį ir 1 protokolą,
atsižvelgdama į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo, ypač į jo 5 straipsnio 2 dalies b punktą ir 1 protokolą,
atsižvelgdama į EEE susitarimo II priedo XII skyriaus 54zn punkte nurodytą teisės aktą,
2001 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 466/2001, nustatantį didžiausius leistinus tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekius (1),
su pakeitimais ir suderintą su EEE susitarimu jo 1 protokolu,
atsižvelgdama į EEE susitarimo II priedo XII skyriaus 54zzc punkte nurodytą teisės aktą,
2002 m. liepos 26 d. Komisijos direktyvą 2002/69/EB, nustatančią ėminių ėmimo ir analizės metodus vykdant oficialią dioksinų kontrolę ir nustatant dioksinų tipo PCB koncentraciją maisto produktuose (2),
su pakeitimais ir suderintą su EEE susitarimu jo 1 protokolu,
atsižvelgdama į 2007 m. vasario 27 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimą 37/07/COL, kuriame kompetentingam kolegijos nariui nurodoma patvirtinti rekomendaciją, jei rekomendacijos projektas atitinka ELPA maisto produktų komiteto (EMPK) nuomonę,
kadangi Komisijos reglamente (EB) Nr. 466/2001 nustatoma didžiausia leidžiama dioksinų ir bendra dioksinų bei dioksinų tipo polichlorintų bifenilų (PCB) koncentracija maisto produktuose,
kadangi būtina gauti patikimus visos Europos ekonominės erdvės duomenis apie dioksinų, furanų ir dioksinų tipo PCB foninį kiekį kuo įvairesnių rūšių maisto produktuose, norint susidaryti aiškų vaizdą, kaip laikui bėgant kinta šių medžiagų foninė koncentracija maisto produktuose,
kadangi 2006 m. gegužės 11 d. ELPA priežiūros institucijos rekomendacijoje 144/06/COL dėl dioksinų, furanų ir PCB sumažinimo pašaruose ir maisto produktuose ELPA valstybėms rekomenduojama vykdyti atsitiktinę dioksinų, dioksinų tipo PCB ir, jei įmanoma, ne dioksinų tipo PCB buvimo maisto produktuose stebėseną pagal Komisijos rekomendaciją 2004/705/EB (3),
kadangi Rekomendacijoje 2004/705/EB valstybėms narėms rekomenduojamas įvairių maisto produktų rūšių mažiausias kasmetinės analizės ėminių ėmimo dažnis ir dioksinų, furanų ir dioksinų tipo PCB foninio kiekio maisto produktuose stebėsenos rezultatų ataskaitos forma,
kadangi reikėtų iš dalies pakeisti Rekomendacijoje 2004/705/EB nustatytą esamą stebėsenos programą, atsižvelgiant į įgytą patirtį ir į tai, kad EEE ELPA valstybės dalyvauja tiriant dioksinų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB kiekius maisto produktuose,
kadangi yra svarbu, kad ELPA priežiūros institucijai būtų reguliariai perduodami pagal šią rekomendaciją surinkti duomenys ir kad ELPA priežiūros institucija pagal Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 1 protokolo 2 straipsnio 1 dalį perduotų juos Europos Komisijai, kuri užtikrins, kad ši informacija būtų įtraukta į duomenų bazę. Taip pat turėtų būti teikiami paskutinių metų duomenys, gauti taikant analizės metodus, atitinkančius reikalavimus, nurodytus Komisijos direktyvoje 2002/69/EB,
kadangi šioje rekomendacijoje nustatytos priemonės atitinka ELPA priežiūros institucijai padedančio ELPA Maisto produktų komiteto nuomonę,
REKOMENDUOJA:
1. |
Kad nuo 2007 m. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ELPA valstybės vykdytų dioksinų, furanų ir dioksinų tipo polichlorintų bifenilų (PCB) foninio kiekio maisto produktuose stebėseną, taikydamos rekomenduojamą mažiausią kasmetinės analizės ėminių ėmimo dažnį, nustatytą I priedo lentelėje. |
2. |
Kad ELPA valstybės, jei įmanoma, tuose pačiuose ėminiuose atliktų ne dioksinų tipo PCB analizę. |
3. |
Kad ELPA valstybės II priede reguliariai pateiktų ELPA priežiūros institucijai II priede numatytą informaciją jame nurodyta forma, kurią būtų galima kaupti duomenų bazėje. Taip pat turėtų būti teikiami paskutinių metų duomenys, gauti taikant analizės metodus, atitinkančius Direktyvoje 2002/69/EB nurodytus reikalavimus, ir rodantys foninius kiekius. |
4. |
2006 m. gegužės 11 d. ELPA priežiūros institucijos rekomendacijoje 144/06/COL pateiktos nuorodos į Rekomendaciją 2004/705/EB laikomos nuorodomis į šią rekomendaciją. |
Priimta Briuselyje, 2007 m. balandžio 16 d.
ELPA priežiūros institucijos vardu
Kristján Andri STEFÁNSSON
Kolegijos narys
Niels FENGER
Direktorius
(3) OL L 321, 2004 10 22, p. 45.
I PRIEDAS
Lentelė.
Kasmetinei analizei imamų maisto produktų ėminių rekomenduojamo mažiausio skaičiaus apžvalga. Ėminių pasiskirstymas pagrįstas kiekvienos šalies gamyba. Ypatingas dėmesys kreipiamas į maisto produktus, kuriems numatomas didesnis dioksinų, furanų ir dioksinų tipo PCB foninių koncentracijos verčių kitimas. Tai ypač taikoma žuvims.
Produktas, įskaitant iš jo gautus produktus |
Akvakultūra (*) |
Sugautos laukinės žuvys (**) |
Mėsa (***) |
Pienas (****) |
Kiaušiniai (*****) |
Kita (******) |
Iš viso |
Ėminių skaičius |
|
|
|
|
|
|
|
Norvegija |
|
|
|
|
|
|
|
Islandija |
|
|
|
|
|
|
|
Pastabos dėl lentelės
Lentelėje nurodytos vertės yra mažiausios vertės. EEE ELPA valstybėms patariama imti daugiau ėminių.
(*) Akvakultūra. Akvakultūros produktų ėminiai turėtų būti paskirstyti pagal žuvų rūšis proporcingai pagal gamybą.
(**) Sugautos laukinės žuvys. Sugautų laukinių žuvų produktų ėminiai turėtų būti paskirstyti pagal žuvų rūšis proporcingai pagal sugavimą. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti sugautiems laukiniams unguriams.
(***) Mėsa. Turi būti imami ne tik mėsos ir mėsos produktų iš mėsinių gyvulių, kiaulienos, paukštienos ir avienos ėminiai, bet ir nemažas kiekis arklienos, elnienos, ožkienos, triušienos, stirnienos ir laukinių paukščių mėsos ėminių.
(****) Pienas. Didelė dalis pieno ėminių turėtų būti imama iš ūkiuose pagaminto pieno (daugiausia karvės pieno). Be to, tikslinga imti ne karvių pieno ir pieno produktų ėminius (ožkų pieno ir pan.).
(*****) Kiaušiniai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas gryname ore auginamų vištų kiaušiniams. Taip pat turėtų būti imami ančių, žąsų ir putpelių kiaušinių ėminiai.
(******) Kita. Šioje kategorijoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas:
maisto papildams (ypač pagamintiems jūros gyvūnų taukų pagrindu),
kūdikiams ir mažiems vaikams skirtiems produktams,
maisto produktams, pagamintiems regionuose, kuriuose dėl, pavyzdžiui, potvynius lemiančių klimato sąlygų buvo pakeistos gamybos sąlygos ir dėl to galėjo pakisti dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracija to regiono maisto produktuose.
II PRIEDAS
A. Dioksinų, furanų, dioksinų tipo PCB ir kitų PCB kiekio maisto produktuose analizės rezultatų formos aiškinamosios pastabos
1. Bendroji informacija apie tiriamus ėminius
Ėminio kodas: ėminio identifikavimo kodas.
Šalis: valstybės narės, kurioje buvo vykdyta stebėsena, pavadinimas.
Metai: stebėsenos vykdymo metai.
Produktas: tirtas maisto produktas; kiek įmanoma tiksliau aprašyti maisto produktą.
Prekybos etapas: produkto (ėminio) paėmimo vieta.
Audinys: tiriamojo produkto dalis.
Rezultatų išraiška: rezultatai turi būti išreikšti tuo pačiu pagrindu, kuriuo remiantis buvo nustatytos didžiausios koncentracijos vertės. Jei analizuojami ne dioksinų tipo PCB, labai rekomenduojama koncentracijos vertes išreikšti remiantis tuo pačiu pagrindu.
Ėminio ėmimo būdas: atsitiktinis ėminių ėmimas; galima pateikti tikslinio ėminių ėmimo rezultatus, tačiau turi būti aiškiai nurodyta, kad ėminių ėmimas buvo tikslinis ir nebūtinai rodo normalias fonines koncentracijos vertes.
Mėginių skaičius: jei tiriamas jungtinis ėminys, turėtų būti nurodytas jį sudarančių mėginių skaičius (atskirų mėginių skaičius). Jei analizės rezultatas pagrįstas tik vienu ėminiu, tai turėtų būti nurodyta. Jungtinio ėminio mėginių skaičius gali būti skirtingas, todėl nurodykite jį kiekvienam ėminiui.
Gamybos būdas: įprastas ar ekologinis (kiek įmanoma išsamiau).
Vieta: jei tinka, sritis arba regionas, kuriame ėminys buvo paimtas, jei įmanoma, nurodant, ar tai yra kaimo vietovė, miesto vietovė, pramoninė zona, uostas, atvira jūra ir pan. Pvz., Briuselis – miesto vietovė, Viduržemio jūra – atvira jūra. Labai svarbu aiškiai nurodyti vietą tuo atveju, jei ėminys buvo paimtas iš maisto produktų, pagamintų regionuose, kurie buvo apsemti potvynių.
Riebalų kiekis (%): riebalų kiekio ėminyje procentinė dalis.
Drėgmės kiekis (%): drėgmės kiekio ėminyje procentinė dalis (jei yra).
2. Bendroji informacija apie taikytą analizės metodą
Analizės metodas: nurodyti taikytą metodą.
Akreditacija: nurodyti, ar analizės metodas yra akredituotas, ar ne.
Neapibrėžtis: analizės metodui būdingos sprendimo ribos arba išplėsto matavimo neapibrėžties procentinė dalis.
Lipidų gavybos metodas: nurodyti lipidų gavybos metodą, naudojamą lipidų kiekiui ėminyje nustatyti.
3. Analizės rezultatai
Dioksinai, furanai, dioksinų tipo PCB: kiekvieno giminingojo junginio rezultatai turėtų būti pateikti ppt – pikogramais grame (pg/g).
Ne dioksinų tipo PCB: kiekvieno giminingojo junginio rezultatai turėtų būti pateikti ppb – nanogramais grame arba mikrogramais kilograme (ng/g arba μg/kg).
LOQ: kiekybinio apskaičiavimo riba pg/g (jei tai dioksinai, furanai ir dioksinų tipo PCB) arba μg/kg (jei tai ne dioksinų tipo PCB).
Jei nustatytų giminingųjų junginių koncentracija mažesnė už LOQ (kiekybinio apskaičiavimo ribą), langelyje turėtų būti įrašyta < LOQ (LOQ turėtų būti pateikiama kaip vertė).
Jei be PCB-6 ir dioksinų tipo PCB analizuojami kiti PCB giminingieji junginiai, į formą turi būti įrašytas PCB giminingojo junginio numeris, pvz., 31, 99, 110 ir t. t. Jei ėminys tiriamas siekiant nustatyti daugiau PCB giminingųjų junginių nei yra pažymėtų eilučių, formos apačioje tiesiog pridedamos naujos eilutės.
4. Bendrosios pastabos dėl lentelės
— |
Regeneracijos ataskaitos Regeneracijos ataskaitos yra neprivalomos, jei atskirų giminingųjų junginių regeneracija yra 60–120 %. Jei kai kurių giminingųjų junginių regeneracija nepatenka į šias ribas, regeneracijos ataskaita yra būtina. |
— |
LOQ ataskaitos Nereikalaujama rengti LOQ ataskaitų, bet rezultatų stulpelyje turi būti nurodyta, kad nekiekybiniai giminingieji junginiai yra < LOQ (realus skaičius). |
— |
Atskirų giminingųjų junginių TEQ vertės ataskaita Atskirų giminingųjų junginių TEQ vertės stulpelis yra neprivalomas. |
III PRIEDAS
B. Maisto produktuose esančių dioksinų, furanų, dioksinų tipo PCB ir kitų PCB giminingųjų junginių specifinės analizės rezultatų pateikimo forma
16.10.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 275/s3 |
PASTABA SKAITYTOJUI
Institucijos nusprendė nedaryti tekstuose nuorodų į juose minimų teisės aktų paskutinius pakeitimus.
Jeigu nenurodyta kitaip, čia skelbiamuose tekstuose nurodyti šiuo metu galiojantys teisės aktai.