ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 239

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

51 tomas
2008m. rugsėjo 6d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

 

2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 871/2008, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisų ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

1

 

*

2008 m. rugsėjo 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 872/2008, kuriuo uždraudžiama su Portugalijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti velniažuvines VIIIc, IX ir X zonose ir CECAF 34.1.1 EB vandenyse

3

 

*

2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 873/2008, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 712/2007, skelbiantis nuolatinius konkursus valstybių narių intervencinių agentūrų turimiems grūdams Bendrijos rinkoje perparduoti

5

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos direktyva 2008/85/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB į jos I priedą įtraukiant veikliąją medžiagą tiabendazolą ( 1 )

6

 

*

2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos direktyva 2008/86/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB į jos I priedą įtraukiant veikliąją medžiagą tebukonazolį ( 1 )

9

 

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Komisija

 

 

2008/717/EB

 

*

2008 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos C 46/07 (ex NN 59/07), kurią Rumunija suteikė Automobile Craiova (buvusiai Daewoo Romania) (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 700)  ( 1 )

12

 

 

2008/718/EB

 

*

2008 m. balandžio 16 d. Komisijos sprendimas dėl priemonės C 29/07 (ex N 310/06), kurią Vengrija ketina įgyvendinti teikdama trumpalaikes eksporto kredito garantijas MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 1332)  ( 1 )

26

 

 

2008/719/EB

 

*

2008 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos C 56/06 (ex NN 77/06), kurią Austrija suteikė Bank Burgenland privatizavimui (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 1625)  ( 1 )

32

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2008 m. sausio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 116/2008, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui, klaidų ištaisymas (OL L 35, 2008 2 9)

55

 

*

2008 m. sausio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 117/2008, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 329/2007, dėl ribojančių priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, klaidų ištaisymas (OL L 35, 2008 2 9)

56

 

 

 

*

Pastaba skaitytojui (žr. antrajį viršelio puslapį)

s3

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

6.9.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 871/2008

2008 m. rugsėjo 5 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisų ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. rugsėjo 6 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. rugsėjo 5 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisų ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

MK

20,7

ZZ

20,7

0707 00 05

JO

156,8

MK

64,6

TR

106,2

ZZ

109,2

0709 90 70

TR

95,3

ZZ

95,3

0805 50 10

AR

73,6

UY

72,4

ZA

81,4

ZZ

75,8

0806 10 10

IL

235,4

TR

102,2

US

188,9

XS

61,0

ZZ

146,9

0808 10 80

BR

55,2

CL

104,1

CN

111,7

NZ

104,5

US

94,6

ZA

81,6

ZZ

92,0

0808 20 50

CN

60,9

TR

139,7

ZA

93,1

ZZ

97,9

0809 30

TR

138,3

US

166,3

XS

61,2

ZZ

121,9

0809 40 05

IL

137,8

MK

53,9

TR

69,0

XS

53,4

ZZ

78,5


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


6.9.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 872/2008

2008 m. rugsėjo 3 d.

kuriuo uždraudžiama su Portugalijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti velniažuvines VIIIc, IX ir X zonose ir CECAF 34.1.1 EB vandenyse

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (1), ypač į jo 26 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (2), ypač į jo 21 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2008 m. sausio 16 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 40/2008, nustatančiame 2008 metams Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (3), nustatomos kvotos 2008 metams.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje registruoti, išnaudojo 2008 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti tų išteklių žuvis,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2008 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje registruoti, uždraudžiama žvejoti tame priede nurodytų išteklių žuvis. Draudžiama laivuose laikyti, perkrauti arba iškrauti tokių laivų po nurodytos dienos sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. rugsėjo 3 d.

Komisijos vardu

Fokion FOTIADIS

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktorius


(1)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(2)  OL L 261, 1993 10 20, p. 1.

(3)  OL L 19, 2008 1 23, p. 1.


PRIEDAS

Nr.

33/T&Q

Valstybė narė

Portugalija

Ištekliai

ANF/8C3411

Rūšis

Velniažuvinės (Lophiidae)

Zona

VIIIc, IX ir X; CECAF 34.1.1 EB vandenys

Data

2008 8 4


6.9.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/5


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 873/2008

2008 m. rugsėjo 5 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 712/2007, skelbiantis nuolatinius konkursus valstybių narių intervencinių agentūrų turimiems grūdams Bendrijos rinkoje perparduoti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (1), ypač į jo 43 straipsnį kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 712/2007 (2) buvo paskelbti nuolatiniai konkursai valstybių narių intervencinių agentūrų turimiems grūdams perparduoti Bendrijos rinkoje. Paraiškų pateikimo paskutiniajam daliniam konkursui galutinis terminas – 2008 m. rugsėjo 10 d.

(2)

Kad gyvulininkystės ūkiams ir pašarų gamybos įmonėms 2008–2009 prekybos metų pradžioje būtų užtikrintas grūdų tiekimas konkurencingomis kainomis, reikėtų į grūdų rinką toliau tiekti Vengrijos intervencinės agentūros – vienintelės, kuri dar turi atsargų – saugomus grūdus, ir, remiantis Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto suplanuotų susirinkimų tvarkaraščiu, nustatyti dienas ir datas, kuriomis ūkio subjektai galės teikti paraiškas.

(3)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 712/2007 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 712/2007 3 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. paraiškų teikimo daliniams konkursams terminas baigiasi trečiadieniais 2008 m. rugsėjo 24 d., 2008 m. spalio 15 d., 2008 m. spalio 29 d., 2008 m. lapkričio 12 d., 2008 m. lapkričio 26 d., 2008 m. gruodžio 3 d. ir 2008 m. gruodžio 17 d. 13 val. Briuselio laiku.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. rugsėjo 5 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 163, 2007 6 23, p. 7.


DIREKTYVOS

6.9.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/6


KOMISIJOS DIREKTYVA 2008/85/EB

2008 m. rugsėjo 5 d.

iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB į jos I priedą įtraukiant veikliąją medžiagą tiabendazolą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 16 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikėtų įvertinti, kad būtų galima įtraukti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas. Tame sąraše yra tiabendazolas.

(2)

Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1451/2007, pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar tiabendazolą galima naudoti 8-to tipo produktams – medienos antiseptikams, apibrėžtiems Direktyvos 98/8/EB V priede.

(3)

Ispanija buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare ir 2006 m. gegužės 9 d. Komisijai pateikė kompetentingos institucijos ataskaitą ir rekomendaciją, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse.

(4)

Valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitą. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, Biocidinių produktų nuolatinis komitetas peržiūros išvadas 2008 m. vasario 22 d. įtraukė į vertinimo ataskaitą.

(5)

Remiantis atliktais tyrimais galima daryti išvadą, kad biocidinius produktus, kurių sudėtyje yra tiabendazolo, naudojant kaip medienos antiseptikus turėtų būti tenkinami Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio reikalavimai. Todėl tiabendazolą reikėtų įtraukti į I priedą siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse galėtų būti išduodami, keičiami ar panaikinami biocidinių produktų, kurių sudėtyje yra tiabendazolo ir kurie naudojami kaip medienos antiseptikai, autorizacijos liudijimai, kaip numatyta Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 dalyje.

(6)

Tačiau buvo nustatyta, kad medieną apdirbant in situ atvirame ore ir apdirbtą medieną naudojant atvirame ore kyla neleistinas pavojus. Todėl tam skirtų produktų autorizacijos liudijimai neturėtų būti išduodami, nebent būtų pateikti duomenys, įrodantys, kad naudojant tokius produktus aplinkai nekyla neleistinas pavojus.

(7)

Atsižvelgiant į vertinimo ataskaitos išvadas, išduodant produktų, kurių sudėtyje yra tiabendazolo ir kurie yra naudojami kaip medienos antiseptikai, autorizacijos liudijimus, reikėtų reikalauti taikyti pavojaus mažinimo priemones, siekiant pavojų sumažinti iki leistino lygio pagal Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnį ir jos VI priedą. Visų pirma, privalu imtis dirvožemio ir vandens apsaugos priemonių, nes vertinimo metu tose aplinkos terpėse buvo nustatyta kylančių neleistinų pavojų, ir pramoniniam ir (arba) profesionaliam naudojimui skirti produktai privalo būti naudojami su tinkamomis saugos priemonėmis, jei pavojaus produktą naudojantiems pramonėje ir (arba) profesionaliems naudotojams neįmanoma iki leistino lygio sumažinti kitomis priemonėmis.

(8)

Svarbu, kad šios direktyvos nuostatos būtų pradėtos taikyti vienu metu visose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti, kad biocidiniams produktams, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos tiabendazolo, būtų sudarytos vienodos rinkos sąlygos ir kad biocidinių produktų rinka tinkamai veiktų.

(9)

Veiklioji medžiaga turėtų būti įtraukta į I priedą praėjus tinkamam laikotarpiui, kad valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis naujųjų reikalavimų ir kad dokumentus parengę pareiškėjai galėtų pasinaudoti visu 10 metų duomenų apsaugos laikotarpiu, kuris pagal Direktyvos 98/8/EB 12 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktį prasideda nuo medžiagos įtraukimo dienos.

(10)

Po veikliosios medžiagos įtraukimo valstybėms narėms reikėtų nustatyti tinkamą laikotarpį Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms įgyvendinti, ypač išduoti, keisti ar panaikinti biocidinių produktų, kurių sudėtyje yra tiabendazolo, naudojimo 8-to tipo produktams autorizacijos liudijimus, siekiant užtikrinti jų atitiktį Direktyvai 98/8/EB.

(11)

Todėl Direktyva 98/8/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(12)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 98/8/EB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais įgyvendinama ši direktyva. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikmenų lentelę.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2010 m. liepos 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. rugsėjo 5 d.

Komisijos vardu

Stavros DIMAS

Komisijos narys


(1)  OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(2)  OL L 325, 2007 12 11, p. 3.


PRIEDAS

Į Direktyvos 98/8/EB I priedą įtraukiamas šis įrašas Nr. 13:

Nr.

Bendrinis pavadinimas

IUPAC pavadinimas

Identifikacijos numeriai

Minimali veikliosios medžiagos koncentracija į rinką pateikiamame biocidiniame produkte

Įtraukimo data

Atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas

(išskyrus produktus, kuriuose yra daugiau negu viena veiklioji medžiaga; tokių produktų atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas yra data, nurodyta paskutiniame sprendime dėl juose esančių veikliųjų medžiagų įtraukimo)

Įtraukimo galiojimo pabaiga

Produkto tipas

Specialiosios nuostatos (1)

„13

Tiabendazolas

2-tiazol-4-il-1Hbenzoimidazolas

EB Nr.: 205-725-8

CAS Nr.: 148-79-8

985 g/kg

2010 m. liepos 1 d.

2012 m. birželio 30 d.

2020 m. birželio 30 d.

8

Valstybės narės užtikrina, kad autorizacijos liudijimai būtų išduodami, tik jei laikomasi šių reikalavimų:

 

Atsižvelgiant į pavojaus vertinimo metu padarytas prielaidas, pramoniniam ir (arba) profesionaliam naudojimui skirti produktai, ypač dvigubo vakuumo ir panardinimo darbams, privalo būti naudojami su tinkamomis asmeninės saugos priemonėmis, nebent produkto autorizacijos liudijimo paraiškoje įrodoma, kad pavojų produktą naudojantiems pramonėje arba profesionaliems naudotojams galima sumažinti iki leistino lygio kitomis priemonėmis.

 

Atsižvelgiant į nustatytą dirvožemiui ir vandeniui keliamą pavojų, privalu imtis atitinkamų pavojaus mažinimo priemonių siekiant apsaugoti tas aplinkos terpes. Visų pirma, pramoninių produktų etiketėse ir (arba) saugos duomenų lapuose nurodoma, kad ką tik apdirbta mediena po apdirbimo privalo būti laikoma patalpoje po stogu arba ant nepralaidaus kieto pagrindo, kad būtų išvengta tiesioginio nutekėjimo į dirvožemį ar vandenį, o nutekėjusią medžiagą privaloma surinkti ir pakartotinai panaudoti arba pašalinti.

 

Autorizacijos liudijimai negali būti išduodami produktams, skirtiems medienai apdirbti vietoje atvirame ore ir medienai, kuri bus naudojama atvirame ore, apdirbti, nebent pateikiami duomenys, kuriais įrodoma, kad produktas atitiks 5 straipsnio ir VI priedo reikalavimus taikant, jei to reikia, tinkamas pavojaus mažinimo priemones.“


(1)  Vertinimo ataskaitų turinys ir išvados, reikalingi VI priedo bendriesiems principams įgyvendinti, pateikiami Komisijos tinklavietėje http://ec.europa.eu/comm/environment/biocides/index.htm


6.9.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/9


KOMISIJOS DIREKTYVA 2008/86/EB

2008 m. rugsėjo 5 d.

iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB į jos I priedą įtraukiant veikliąją medžiagą tebukonazolį

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 16 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikėtų įvertinti, kad jas būtų galima įtraukti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas. Tame sąraše yra tebukonazolis.

(2)

Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1451/2007 pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar tebukonazolį galima naudoti 8-to tipo produktams – medienos antiseptikams, apibrėžtiems Direktyvos 98/8/EB V priede.

(3)

Danija buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare ir 2006 m. sausio 11 d. Komisijai pateikė kompetentingos institucijos ataskaitą ir rekomendaciją, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse.

(4)

Valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitą. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, Biocidinių produktų nuolatinis komitetas peržiūros išvadas 2007 m. lapkričio 29 d. įtraukė į vertinimo ataskaitą.

(5)

Vertinant tebukonazolį neliko jokių neišspręstų ar susirūpinimą keliančių klausimų, kuriuos turėtų spręsti Pavojaus sveikatai ir aplinkai mokslinis komitetas.

(6)

Remiantis atliktais tyrimais galima daryti išvadą, kad biocidinius produktus, kurių sudėtyje yra tebukonazolio, naudojant kaip medienos antiseptikus turėtų būti tenkinami Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio reikalavimai. Todėl tebukonazolį reikėtų įtraukti į I priedą, 8-to tipo produktų grupę, siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse galėtų būti išduodami, keičiami ar panaikinami biocidinių produktų, kurių sudėtyje yra tebukonazolio ir kurie naudojami kaip medienos antiseptikai, autorizacijos liudijimai, kaip numatyta Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 dalyje. Tačiau buvo nustatyta, kad medieną apdirbant vietoje atvirame ore ir apdirbtai medienai nuolat liečiantis su vandeniu kyla neleistinas pavojus. Taip naudojamų produktų autorizacijos liudijimai bus išduodami tik tuomet, jei bus pateikti duomenys, įrodantys, kad naudojant šiuos produktus nekyla neleistinas pavojus aplinkai.

(7)

Atsižvelgiant į vertinimo ataskaitos išvadas, reikėtų reikalauti, kad būtų pateikiamos instrukcijos, kuriose būtų nurodyta, kad apdirbta mediena po apdirbimo privalo būti laikoma ant nepralaidaus kieto pagrindo, kad būtų išvengta tiesioginio nutekėjimo į dirvožemį, o nutekėjusį kiekį būtų galima surinkti ir pakartotinai panaudoti arba pašalinti, kaip numatyta Direktyvos 98/8/EB 10 straipsnio 2 dalies i punkto d papunktyje.

(8)

Svarbu, kad šios direktyvos nuostatos būtų vienu metu taikomos visose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti, kad biocidiniams produktams, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos tebukonazolio, būtų sudarytos vienodos rinkos sąlygos ir kad biocidinių produktų rinka tinkamai veiktų.

(9)

Veiklioji medžiaga turėtų būti įtraukta į I priedą praėjus tinkamam laikotarpiui, kad valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis naujųjų reikalavimų ir kad dokumentus parengę pareiškėjai galėtų pasinaudoti visu 10 metų duomenų apsaugos laikotarpiu, kuris pagal Direktyvos 98/8/EB 12 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktį prasideda nuo medžiagos įtraukimo dienos.

(10)

Po veikliosios medžiagos įtraukimo valstybėms narėms reikėtų nustatyti tinkamą laikotarpį Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms įgyvendinti, ypač išduoti, keisti ar panaikinti biocidinių produktų, kurių sudėtyje yra tebukonazolio, naudojimo 8-to tipo produktams autorizacijos liudijimus, siekiant užtikrinti jų atitiktį Direktyvai 98/8/EB.

(11)

Todėl Direktyva 98/8/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(12)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 98/8/EB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą ir tų nuostatų bei šios direktyvos atitikmenų lentelę.

Jos taiko tas nuostatas nuo 2010 m. balandžio 1 d.

Priimdamos tas nuostatas valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodų darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. rugsėjo 5 d.

Komisijos vardu

Stavros DIMAS

Komisijos narys


(1)  OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(2)  OL L 325, 2007 12 11, p. 3.


PRIEDAS

Į Direktyvos 98/8/EB I priedą įtraukiamas šis įrašas Nr. 6:

Nr.

Bendrinis pavadinimas

IUPAC pavadinimas

Identifikacijos numeriai

Minimali veikliosios medžiagos koncentracija į rinką pateikiamame biocidiniame produkte

Įtraukimo data

Atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas

(išskyrus produktus, kuriuose yra daugiau negu viena veiklioji medžiaga; tokių produktų atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas yra data, nurodyta paskutiniame sprendime dėl juose esančių veikliųjų medžiagų įtraukimo)

Įtraukimo galiojimo pabaiga

Produkto tipas

Specialiosios nuostatos (1)

„6

tebukonazolis

1-(4-chlorfenil)-4,4-dimetil-3-(1,2,4-triazol-1-ilmetil)pentan-3-olis

EB Nr.: 403-640-2

CAS Nr.: 107534-96-3

950 g/kg

2010 m. balandžio 1 d.

2012 m. kovo 31 d.

2020 m. kovo 31 d.

8

Valstybės narės užtikrina, kad autorizacijos liudijimai būtų išduodami tik jei laikomasi šių reikalavimų:

 

Atsižvelgiant į nustatytą dirvožemio ir vandens vietoms keliamą pavojų privalu imtis atitinkamų pavojaus mažinimo priemonių siekiant apsaugoti tas vietas. Visų pirma, pramoninių produktų etiketėse ir (arba) saugos duomenų lapuose nurodoma, kad ką tik apdirbta mediena po apdirbimo privalo būti laikoma patalpoje po stogu arba ant nepralaidaus kieto pagrindo, kad būtų išvengta tiesioginio nutekėjimo į dirvožemį ar vandenį, o nutekėjusį kiekį turi būti galima surinkti ir pakartotinai panaudoti arba pašalinti.

 

Be to, autorizacijos liudijimai negali būti išduodami produktams, skirtiems medienai apdirbti vietoje atvirame ore ir medienai, kuri nuolat liesis su vandeniu, apdirbti, jeigu nepateikiami duomenys, kuriais įrodoma, kad produktas atitiks 5 straipsnio ir VI priedo reikalavimus taikant, jei to reikia, tinkamas pavojaus mažinimo priemones.“


(1)  Vertinimo ataskaitų turinys ir išvados, reikalingi VI priedo bendriesiems principams įgyvendinti, pateikiami Komisijos tinklavietėje http://ec.europa.eu/comm/environment/biocides/index.htm


II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Komisija

6.9.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/12


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. vasario 27 d.

dėl valstybės pagalbos C 46/07 (ex NN 59/07), kurią Rumunija suteikė „Automobile Craiova“ (buvusiai „Daewoo Romania“)

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 700)

(Tekstas autentiškas tik rumunų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/717/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Susitarimą dėl Europos ekonominės erdvės, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

paprašiusi suinteresuotųjų šalių pateikti pastabas pagal pirmiau nurodytas nuostatas (1) ir atsižvelgusi į šias pastabas,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

(1)

2007 m. sausio 17 d. raštu Komisija paprašė informacijos apie keleto Rumunijos valstybinių įmonių, tarp jų – akcinės bendrovės „Automobile Craiova SA“ (toliau – „Automobile Craiova“), buvusios „Daewoo Romania“ (2), nacionalinį privatizavimo procesą. Rumunija 2007 m. vasario 15 d. raštu pateikė informacijos. Komisija 2007 m. kovo 8 d. ir gegužės 22 d. raštais paprašė papildomos informacijos, kurią Rumunija pateikė 2007 m. kovo 21 d., gegužės 25 d. ir 31 d. raštuose. 2007 m. gegužės 3 d. surengtas susitikimas su Rumunijos valdžios institucijomis.

(2)

2007 m. liepos 5 d. raštu Komisija paprašė Rumunijos valdžios institucijų panaikinti tam tikras „Automobile Craiova“ privatizavimo sutarties sąlygas, taip pat nurodė, kad jeigu bet kokia neteisėta pagalba nebus sustabdyta, Komisija turės priimti sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį ir priimti įsakymą sustabdyti pagalbą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (3) 11 straipsnio 1 dalį.

(3)

2007 m. liepos 18 d. raštu Rumunijos valdžios institucijos informavo Komisiją, kad apie „Automobile Craiova“ privatizavimą bus pranešta Komisijai. 2007 m. rugpjūčio 20 d. raštu Komisija priminė Rumunijai, kad prieš imantis bet kokių priemonių, kurios susaistytų valdžios institucijas, apie „Automobile Craiova“ privatizavimą turėtų būti pranešta.

(4)

2007 m. rugsėjo mėn. Komisija iš spaudos sužinojo, kad 2007 m. rugsėjo 12 d. Rumunija pasirašė pirkimo ir pardavimo susitarimą (PPS) su vieninteliu konkurso dalyviu „Ford“.

(5)

2007 m. spalio 10 d. raštu Komisija informavo Rumuniją, kad nusprendė pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą dėl neteisėtos valstybės pagalbos ir priimti įsakymą sustabdyti pagalbą. Komisijos sprendimas pradėti procedūrą ir įsakymas sustabdyti pagalbą buvo paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas dėl minėtos pagalbos.

(6)

Rumunija savo pastabas pateikė 2007 m. spalio 24 d. rašte. 2007 m. lapkričio 23 d. rašte „Ford“ pateikė savo pastabas, kurios buvo perduotos Rumunijai 2007 m. lapkričio 30 d. Rumunija savo išvadas dėl „Ford“ pastabų pateikė 2007 m. gruodžio 7 d. rašte.

(7)

2007 m. spalio 12 d., spalio 17 d., spalio 19 d., lapkričio 14 d. ir 2008 m. sausio 14 d. raštais Komisija paprašė papildomos informacijos. Šią papildomą informaciją Rumunija pateikė 2007 m. spalio 18 d., spalio 24 d., lapkričio 6 d., lapkričio 12 d., lapkričio 19 d., lapkričio 23 d., gruodžio 7 d., 2008 m. sausio 8 d. ir sausio 23 d. raštuose.

(8)

Komisija susitiko su Rumunijos valdžios institucijų ir „Ford“ atstovais 2007 m. spalio 5 d., spalio 12 d., lapkričio 7 d., lapkričio 15 d., gruodžio 17 d. ir 2008 m. sausio 24 d.

2.   APIBŪDINIMAS

2.1.   Susijusi įmonė

(9)

„Automobile Craiova“ – įmonė, prekiaujanti atsarginėmis automobilių detalėmis. Ji taip pat gamina išmetamųjų dujų sistemas ir PVC jungtis. Rumunijos valstybei per Rumunijos privatizavimo agentūrą AVAS priklauso 72,4 % įmonės akcijų. Likusieji 27,6 % akcijų priklauso privačiam investiciniam fondui („SIF Oltenia“) ir fiziniams bei juridiniams asmenims pagal privatinę teisę. Akcijos kotiruojamos Bukarešto vertybinių popierių biržoje. „Automobile Craiova“ pelnas 2005 m. buvo 83 479 EUR, 2006 m. – 51 125 EUR. Įmonės apyvarta 2005 m. buvo 2,15 mln. EUR, 2006 m. – 2,14 mln. EUR.

(10)

Įmonė turi vieną dukterinę įmonę „Daewoo Romania“ (DWAR), kuriai taip pat priklauso kontrolinis įmonės „Mecatim“ akcijų paketas. Automobilių gamintojas DWAR įsteigtas 1994 m. kaip bendra įmonė, kurios 49 % akcijų priklauso Rumunijos valstybei ir 51 % – „Daewoo Motors South Korea“. „Daewoo Motors“ bankrutavus, 2006 m. DWAR išpirko 51 % jos akcijų. Pagal Rumunijos įmonių teisės aktus 2007 m. lapkričio mėn. 51 % akcijų buvo anuliuotas ir „Automobile Craiova“ tapo vieninteliu DWAR savininku.

(11)

2007 m. DWAR dirbo 3 959 žmonės. 2006 m. ji pagamino 24 898 automobilius, daugiausia mažų modelių. 2007 m. planuota pagaminti apie 19 000 automobilių. 2008 m. automobilių gamyba sustojo. Be to, DWAR gamina variklius įvairioms „GM Daewoo“ dukterinėms įmonėms. „Craiova“ gamykla per metus gali pagaminti 100 000 automobilių.

(12)

2006 m. DWAR patyrė apie 350 mln. EUR, o 2007 m. iki balandžio 30 d. – apie 3,4 mln. EUR nuostolių. 2006 m. jos skolos iš viso sudarė apie 88 mln. EUR, iš jų 56 mln. EUR – valstybės biudžetui ir 25 mln. EUR – tiekėjams.

(13)

Pagal finansines ataskaitas 2006 m. įmonei priklausė žemės ir nekilnojamojo turto, kurio vertė sudarė 193 mln. EUR, žaliavų ir kitų medžiagų, kurių vertė – 55 mln. EUR, 96 mln. EUR grynųjų pinigų, o gautinos sumos ir mokėjimai sudarė iš viso 108 mln. EUR. Taigi pagal balanso ataskaitą 2006 m. pabaigoje DWAR 2006 m. grynasis turtas sudarė 419 mln. EUR.

(14)

„Mecatim“ yra DWAR dukterinė įmonė; DWAR priklauso 75 % jos akcijų; 20 % priklauso AVAS, o likusieji 5 % – privatiems akcininkams. Įmonė įsikūrusi Timišoara mieste. Pagrindinė jos veikla – transporto priemonių atsarginių dalių ir variklių gamyba. Tačiau įmonė gamybą sustabdė ir šiuo metu prekiauja transporto priemonėmis.

(15)

„Automobile Craiova“ įsteigta regione, kuriam gali būti teikiama pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą.

2.2.   Privatizavimo procesas

(16)

2007 m. gegužės 19 d. ir 21 d. Rumunijos privatizavimo agentūra AVAS paskelbė apie jai priklausančios 72 % „Automobile Craiova“ akcijų dalies pardavimą. Nors kelios įmonės prieš tai pateikė neįpareigojančius raštus, kuriais išreiškė susidomėjimą, informacinį memorandumą (t. y. informacijos rinkinį) įsigijo tik du galimi investuotojai, „Ford Motor Company“ (toliau – „Ford“) ir „General Motors“ (toliau – GM), įgydami teisę gauti informaciją, pateiktą duomenų salėje, kurie galiausiai pateikė galutinius ir įpareigojančius pasiūlymus.

(17)

Informacijos rinkinyje nurodytos tam tikros sąlygos, visų pirma dėl mažiausios galimos gamybos apimties, darbuotojų skaičiaus ir investicijų lygmens. Pagal vertinimo lentelę siūloma kaina sudaro tik 35 % bendro balų skaičiaus, bendros investicijos – 25 %, 60 % gamybos integracijos lygio pasiekimas per ketverius metus – 20 %, įsipareigojimas pasiekti 200 000 automobilių per metus gamybos lygį – 20 %. Jeigu siūlomas integravimo lygis mažesnis už 60 % ir (arba) jis būtų pasiektas tik po ketverių metų, investuotojui būtų skirta 0 balų. Tas pats principas taikomas gamybos lygiui: jeigu gamybos lygis būtų mažesnis negu 200 000 automobilių ketvirtaisiais metais ir (arba) jeigu prireiktų ilgesnio laikotarpio tokiam gamybos lygiui pasiekti, investuotojui būtų skirta 0 balų.

(18)

Galutiniai pasiūlymai turėjo būti pateikti iki 2007 m. liepos 5 d.„Ford“ vienintelis pateikė įpareigojantį pasiūlymą ir laimėjo konkursą. Iš pradžių jis pasiūlė 55 mln. EUR kainą, o po vėliau įvykusių derybų – 57 mln. EUR.

(19)

Po konkurso vykusiose derybose šalys susitarė, kad „Ford“, pirkėjas, reorganizuojant nuosavybę įsigis pramoninį „Automobile Craiova“, DWAR ir „Mecatim“ turtą, o nepagrindinis turtas (daugiausia nekilnojamasis turtas ir laisvi grynieji pinigai) bus atskirtas ir liks valstybės nuosavybė. Valstybė taip pat įsipareigojo visomis išgalėmis stengtis išpirkti likusius 28 % akcijų iš privačių akcininkų ir parduoti jas „Ford“.

(20)

Pirkimo ir pardavimo susitarimas pasirašytas 2007 m. rugsėjo 12 d.

3.   SPRENDIMAS PRADĖTI OFICIALIĄ TYRIMO PROCEDŪRĄ IR PRIIMTI ĮSAKYMĄ SUSTABDYTI PAGALBĄ

(21)

Oficiali tyrimo procedūra pradėta dėl kilusių įtarimų, kad privatizavimo procesas buvo susijęs su valstybės pagalba.

(22)

Pirma, Komisijai kilo abejonių, ar pats konkursas buvo atviras, skaidrus ir nediskriminuojantis. Pagal tuo metu turėtą informaciją – daugiausia iš straipsnių spaudoje – Komisija turėjo pagrindo daryti prielaidą, kad kai kuriems galimiems investuotojams nuo pat pradžių sudarytos nepalankios sąlygos, dėl to jie nusprendė neteikti pasiūlymų.

(23)

Antra, Komisijai kilo abejonių, ar privatizavimo sąlygos nenulėmė mažesnės pardavimo kainos ir taip privatizuojamai įmonei nebuvo suteikta pranašumo. Remiantis informacija, turėta tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas pradėti procedūrą, matyti, kad AVAS nustatė keturias sąlygas, dėl kurių galėjo sumažėti pardavimo kaina, o galimai susidomėjusios šalys buvo atgrasytos nuo dalyvavimo konkurse. Siūloma kaina sudarė tik 35 % galutinio balų skaičiaus.

(24)

Be to, Komisijai kilo klausimas, ar Rumunijos valdžios institucijos kaip vieną iš privatizavimo sąlygų nustatė reikalavimą dėl darbuotojų skaičiaus. Pagal informacijos rinkinį galimi konkurso dalyviai turėjo pateikti verslo planą, kuriame būtų nurodytas jų įsipareigojimas išlaikyti esamą darbuotojų skaičių. Prie informacijos rinkinio pridėtame PPS projekte taip pat numatytas pirkėjo įsipareigojimas per artimiausius penkerius metus išlaikyti esamą darbuotojų skaičių; jeigu pirkėjas šio įsipareigojimo nesilaikytų, PPS de jure taptų niekiniu be jokių pranešimų ar papildomų formalumų. Galiausiai Rumunijos valdžios institucijos informavo galimus pirkėjus prieš paskelbdamos pranešimą apie privatizavimą, kad vienas pagrindinių privatizavimo tikslų – išlaikyti dabartinį darbuotojų skaičių.

(25)

Galiausiai Komisijai kilo įtarimų, kad po konkurso vykstant deryboms kai kurios sąlygos buvo pakeistos „Ford“, pirkėjo, naudai. Remiantis tuo metu turėta informacija, panašu, kad Rumunijos valstybė įsipareigojo perimti faktinius ir galimus ieškinius prieš „Automobile Craiova“, tarp jų ir muitinės 800 mln. EUR ieškinį. Be to, vėliau vykusiose derybose valstybė ir „Ford“ susitarė pertvarkyti įmonę – pagrindinę veiklą (automobilių gamybą) atskirti nuo nepagrindinio turto, ypač nekilnojamojo turto. Po tokio pertvarkymo „Ford“ įsigytų ir sumokėtų tik už pramoninę veiklą, o žemė ir toliau būtų valstybės nuosavybė.

(26)

Kadangi Rumunija, nepaisydama pakartotinių Komisijos perspėjimų, procesą tęsė ir pasirašė privatizavimo susitarimą, Komisija priėmė įsakymą sustabdyti pagalbą.

4.   RUMUNIJOS PASTABOS

(27)

Pirma, Rumunija pabrėžia, kad konkursas buvo atviras, skaidrus, nediskriminuojantis ir besąlyginis. Pirmajame pranešime apie ketinimą privatizuoti DWAR, paskelbtame 2006 m. gruodžio 5 d., ir 2007 m. kovo 9–12 d. paskelbtame pranešime nebuvo nustatyta jokių išankstinių reikalavimų ar atrankos kriterijų, taip pat nebuvo nurodyta jokių sąlygų, kurias turi tenkinti konkurso dalyviai. Be to, 2007 m. gegužės 18 d. ir 21 d. paskelbtame pranešime nenurodytos jokios privalomos sąlygos, tik vertinimo kriterijai, pagal kuriuos konkurso pasiūlymai turėjo būti vertinami balais. Rumunija taip pat nurodo, kad darbuotojų skaičiaus padidinimas niekada nebuvo konkurso kriterijus. Ir galiausiai, visi galimi konkurso dalyviai galėjo susipažinti su visa esama informacija, nes visas privatizavimo procesas buvo skaidrus. Todėl nė vienam galimam konkurso dalyviui nebuvo užkirstas kelias pateikti pasiūlymą.

(28)

Antra, Rumunija teigia, kad nei informacijos rinkinyje, nei PPS projekte nebuvo nustatyta privalomų sąlygų, dėl kurių galimi konkurso dalyviai negalėtų derėtis. Tai paaiškina, kodėl AVAS iš pradžių ketino privatizuoti visą DWAR, bet vykstant privatizavimui nusprendė suteikti galimybę galimiems konkurso dalyviams teikti pasiūlymus tik dėl pramoninio turto (t. y. išskyrus nekilnojamąjį turtą). Ji pabrėžia, kad nuo pat pradžių galimi konkurso dalyviai žinojo, kad nekilnojamasis turtas neprivatizuojamas ir bus parduotas atskirai.

(29)

Trečia, Rumunija pabrėžia, kad informacijos rinkinyje pateikti kriterijai neturėjo jokio poveikio konkurso dalyviams, juolab kad visos galimos suinteresuotosios šalys yra automobilių įmonės. Ji taip pat teigia, kad šie kriterijai nepadarė įtakos „Ford“ pasiūlytai pirkimo kainai, nes minėti kriterijai atitinka įmonės verslo planą. Pasak Rumunijos, 200 000 automobilių per metus gamybos pajėgumai – reikalavimas, kurį AVAS pateikė informacijos rinkinyje – turi būti pasiekti dėl ekonominių priežasčių: turint omenyje automobilių gamyklos, kuri yra skirta mažiems modeliams gaminti, dydį ir pajėgumą, mažiau kaip 200 000 automobilių per metus gamyba būtų nepelninga.

(30)

Ketvirta, Rumunija nurodo, kad parduodama savo „Automobile Craiova“ akcijų dalį ji veikė kaip rinkos ekonomikos dalyvis. Ji teigia, kad gauta kaina rodo rinkos vertę ir pateikia šiuos argumentus: 2006 m. DWAR pirko 51 % akcijų iš buvusios pagrindinės įmonės „Daewoo Motors Ltd.“ už 50 mln. USD. Todėl bendra visų akcijų vertė tuo metu buvo 78 mln. EUR. „Ford“ už 72,4 % „Automobile Craiova“ akcijų pasiūlė 57 mln. EUR, tai atitinka 78 mln. EUR kainą už visas akcijas. Skaičiuojant pagal vienos akcijos vertę vertybinių popierių biržoje, visų „Automobile Craiova“ akcijų vertė 2007 m. kovo 16 d. sudarė apie 59 mln. EUR. Todėl 57 mln. EUR pirkimo kaina, kurią „Ford“ sumokėjo už 72 % akcijų, yra didesnė už rinkos kainą. Be to, įmonę restruktūrizavus AVAS tebebus nepagrindinio turto savininkė. Galiausiai pagal DWAR vertinimą, kurį atliko nepriklausomi KPMG ekspertai po pagrindinės įmonės bankroto, 2004 m. įmonės vertė siekė nuo 18 mln. iki 81 mln. USD, priklausomai nuo taikomo vertinimo metodo.

(31)

Penkta, dėl įtariamos kompensacijos Rumunija pateikė išsamios informacijos apie skolos grąžinimo tvarką, nustatytą specialiame įstatyme dėl „Automobile Craiova“ privatizavimo. Ji teigia, kad pagal įprastą verslo praktiką AVAS perima tik tas skolas, kurios nebuvo numatytos ir kurių neįmanoma kiekybiškai įvertinti. Ji pabrėžia, kad „Automobile Craiova“ ir DWAR neturi nesumokėtų skolų valstybei, išskyrus skolas, susidariusias vykdant įprastą veiklą. Be to, kadangi 2006 m. buvo sumokėta 10 mln. USD pagrindinei įmonei (5), DWAR neturi jokių įsiskolinimų buvusioms „Daewoo“ dukterinėms įmonėms.

(32)

Šešta, Rumunija paaiškino skolos – 800 mln. EUR muitinės ieškinio – atsiradimą. Pagal įstatymą 71/1994 dėl užsienio investuotojų pritraukimo Rumunijos įmonės atleidžiamos nuo muitų ir pelno mokesčio, jeigu atitinka šias sąlygas: pasirašytasis užsienio kapitalas yra ne mažesnis kaip 50 mln. USD; ne mažiau kaip 50 % produkcijos eksportuojama; pasiektas gamybos integracijos lygis yra ne mažesnis kaip 60 %; akcinis kapitalas 14 metų nuo užsienio kapitalo investavimo nesikeitė ir užsienio kapitalo dalis sudaro mažiau kaip 50 mln. USD.

(33)

Teritorinė muitinė apskaičiavo įmonės gamybos integracijos lygį 2005 m. ir padarė išvadą, kad 60 % riba nebuvo pasiekta. Taigi ji pareikalavo grąžinti mokesčių lengvatas, kurių suma sudarė 800 mln. EUR. DWAR apskundė sprendimą Valstybės muitinės įstaigai. Kadangi pirmosios instancijos teismas paliko galioti sprendimą dėl mokesčių lengvatų grąžinimo, DWAR pateikė naują skundą. Apeliacinis teismas 2007 m. birželio 27 d. sprendimu panaikino įsakymą dėl grąžinimo.

(34)

Galiausiai Rumunija pabrėžia, kad DWAR nebuvo panaikinti jokie įsiskolinimai.

(35)

Septinta, Rumunijos valdžios institucijos nurodo, kad esamo darbuotojų skaičiaus išlaikymas niekada nebuvo privatizavimo sąlyga, nes tai nebuvo vertinimo kriterijus. Be to, PPS projektas, įtrauktas į informacijos rinkinį, tebuvo preliminarus, todėl galimi konkurso dalyviai turėjo suprasti, kad dėl konkrečių susitarimo sąlygų galima vesti dvišales derybas. Todėl galimi konkurso dalyviai, kurie neplanavo išlaikyti esamo darbuotojų skaičiaus, vis tiek galėjo teikti pasiūlymą su kitokiu verslo planu.

(36)

Galiausiai, dėl vėliau vykusių derybų dėl kitų susitarimo sąlygų Rumunija nurodo, kad dėl jų buvo vedamos įprastos derybos, kurias užbaigus sudarytas PPS.

5.   TREČIŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(37)

2007 m. lapkričio 23 d. raštu „Ford“ tapo suinteresuotąja šalimi Komisijos pradėtoje procedūroje.

(38)

Pirma, „Ford“ teigia, kad privatizavimo procesas buvo atviras, skaidrus, nediskriminuojantis ir besąlyginis. Visa „Ford“ ir AVAS privatizavimo proceso korespondencija buvo pateikta duomenų salėje.

(39)

Antra, atrankos kriterijai nebuvo privalomos sąlygos, dėl kurių galimiems konkurso dalyviams būtų užkirstas kelias dalyvauti konkurse. Priešingai – „Ford“ paskelbė, kad, jos manymu, dėl šių kriterijų buvo galima derėtis. Be to, balų skyrimo kriterijai neturėjo poveikio „Ford“ pasiūlymui, nes „Ford“ verslo planas truputį viršijo informacijos rinkinyje pateiktus reikalavimus.

(40)

Trečia, „Ford“ sumokėta pirkimo kaina AVAS rodo akcijų, parduodamų konkurso būdu, rinkos vertę. „Ford“ nurodė, kad ji už visas akcijas ketino mokėti maksimalią 100 mln. USD (t. y. 71,4 mln. EUR) kainą, kuri atitinka 51,7 mln. EUR kainą už 72,4 % (6). Ji neketino siūlyti didesnės kainos, net jei ir nebūtų nustatyti tokie atrankos kriterijai. Iš pradžių „Ford“ pasiūlė 55 mln. EUR, o po derybų su Rumunijos valdžios institucijomis – 57 mln. EUR. Be to, „Ford“ buvo vienintelė konkurso dalyvė, todėl jos pasiūlymas atitinka rinkos vertę.

(41)

Galiausiai „Ford“ teigia, kad PPS numatytos kompensacijos yra įprastos verslo praktikos įsigyjant įmones dalis, taigi atitinka rinkos principus ir nenulemia pardavimo už žemesnę nei didžiausią galimą kainą. „Ford“ pabrėžia, kad tokios kompensacijos yra susijusios tik su rizika, kuri viršija įprastą veiklos riziką ir kurios investuotojas, perimdamas įmonę, negali įvertinti. „Ford“ perėmė visas „Automobile Craiova“, įskaitant DWAR, skolas ir įsipareigojimus, susidariusius vykdant įprastą veiklą, kurie buvo įvertinti kiekybiškai ir apie kuriuos informacija buvo pateikta duomenų salėje. Tačiau „Ford“ nenorėjo prisiimti galimos rizikos, kurios negalėjo įvertinti ir pakankamai tiksliai apskaičiuoti.

6.   VERTINIMAS

6.1.   Valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį

(42)

EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išskyrus tuos atvejus, kai Sutartyje nustatyta kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

6.1.1.   Valstybiniai ištekliai ir pranašumo suteikimas

(43)

Privatizavimo susitarimo sąlygas nustatė Rumunijos valstybinė privatizavimo agentūra AVAS. Nustatydama tokias sąlygas, dėl kurių mažėja pardavimo kaina, kaip paaiškinta toliau, Rumunijos valstybė sutiko su tuo, kad negaus didžiausios galimos kainos. Taigi parduodama 72,4 % akcijų dalį už mažesnę kainą valstybė prarado pajamų. Todėl priemonės yra susijusios su valstybiniais ištekliais.

(44)

Be to, Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad už valstybinės privatizavimo agentūros AVAS veiksmus atsako valstybė. To Rumunijos valdžios institucijos neginčija.

(45)

Tam tikra priemonė negali būti laikoma valstybės pagalba, jeigu ji nesuteikia pranašumo (7). Atitinkamai Komisija privalo nustatyti, ar konkreti priemonė suteikia pranašumo.

(46)

Įmonė įgyja pranašumo, jeigu gauna ką nors naudinga iš valstybės, ko įprastomis rinkos sąlygomis nebūtų gavusi. Todėl pirma reikia įvertinti, ar parduodama įmonę sąlygomis, kurios neatitinka įprastų rinkos sąlygų, valstybė veikė kaip rinkos ekonomikos dalyvis.

(47)

Pagal EB sutarties 86 straipsnio 1 dalį viešosioms įmonėms yra taikomos valstybės pagalbos taisyklės. EB sutarties 295 straipsnyje nurodyta, kad Bendrijos taisyklės nepažeidžia valstybių narių normų, reglamentuojančių nuosavybės sistemą.

(48)

Remiantis nusistovėjusia Europos teismų praktika (8) ir Komisijos valstybės pagalbos taisyklėmis bei patirtimi privatizavimo srityje (9), kai valstybė narė įsigyja arba parduoda įmonių akcijas, jokio pranašumo nesuteikiama, jeigu valstybė narė elgiasi taip, kaip elgtųsi bet kuris kitas investuotojas rinkos ekonomikos sąlygomis.

(49)

Taigi jeigu privatizavimas vyksta parduodant akcijas vertybinių popierių biržoje, paprastai laikoma, kad tai atitinka rinkos sąlygas ir kad valstybės pagalba neteikiama. Tačiau kai privatizavimas vykdomas parduodant akcijas konkurso būdu, gali būti laikoma, kad pagalba neteikiama tik tada, jei tenkinamos šios sąlygos: pirma, įmonė parduodama konkurso, kuris yra atviras visiems dalyviams, skaidrus ir nediskriminuojantis, būdu; antra, nenustatomos jokios panašiems privačių šalių sandoriams neįprastos sąlygos, galinčios sumažinti pardavimo kainą; trečia, įmonė parduodama didžiausią kainą pasiūliusiam dalyviui; ir ketvirta, konkurso dalyviams turi būti suteikta pakankamai laiko ir informacijos, kad jie galėtų tinkamai įvertinti turtą, dėl kurio teikia pasiūlymą (10). Kitais atvejais būtina patikrinti, ar nėra teikiama pagalba, todėl apie tokius atvejus būtina pranešti.

(50)

Tokiais atvejais vertinimas, ar su valstybės turtu susijęs sandoris yra valstybės pagalba, paprastai reiškia, kad nustatoma, ar rinkos ekonomikos dalyvis panašioje padėtyje būtų elgęsis taip pat, t. y. būtų pardavęs įmonę už tą pačią kainą. Kai taikomas rinkos ekonomikos investuotojo principas, neekonominiai veiksniai, pavyzdžiui, veiksniai, susiję su pramonės politika, užimtumo veiksniai arba regioninės plėtros tikslai, kurie rinkos dalyviui nebūtų svarbūs, negali būti vertinami kaip priežastys sutikti su mažesne kaina, bet rodo, kad buvo suteikta valstybės pagalba. Šį principą Komisija (11) dažnai aiškina ir teismai (12) patvirtina.

(51)

Todėl jeigu neįvykdomi kurie nors iš pirma nurodytų reikalavimų, Komisijos manymu, privatizavimas turėtų būti vertinamas, siekiant nustatyti, ar jo metu buvo teikiama valstybės pagalba, ir ar būtina apie jį pranešti (13). Taigi, šių reikalavimų vykdymas užtikrintų, kad valstybė gautų didžiausią kainą, t. y. rinkos kainą, už savo akcijas ir jokia valstybės pagalba nebūtų teikiama.

(52)

Privatizavimo procese nustatydama tam tikras sąlygas pirkėjams, valstybė galimai sumažina pardavimo kainą ir taip netenka papildomų pajamų. Be to, dėl kai kurių sąlygų galimi investuotojai gali nuspręsti neteikti pasiūlymo, todėl konkurencija konkurse iškreipiama ir net galiausiai pateiktas didžiausios kainos pasiūlymas nebūtinai atitinka faktinę rinkos vertę (14).

(53)

Nustatydama tokias sąlygas ir taip sutikdama negauti geriausios kainos už jai priklausančias akcijas arba turtą, valstybė veikia ne kaip rinkos ekonomikos dalyvis, kuris siektų gauti didžiausią galimą kainą. Užuot taip dariusi valstybė nusprendžia parduoti įmonę už kainą, kuri yra žemesnė už rinkos vertę. Rinkos ekonomikos dalyvis nebūtų ekonomiškai suinteresuotas nustatyti panašias sąlygas (ypač dėl užimtumo lygio išsaugojimo, geografiniam regionui naudingų sąlygų, tam tikro investicijų lygio užtikrinimo), o parduotų įmonę aukščiausią kainą pasiūliusiam konkurso dalyviui, kuris po to galėtų laisvai nuspręsti dėl įsigytos įmonės arba turto ateities (15).

(54)

Tai visiškai nereiškia, kad visos privatizavimo sąlygos automatiškai patvirtina valstybės pagalbos elementų buvimą. Pirma, sąlygos, kurios paprastai nustatomos dviejų privačių šalių sandoriuose (dėl tam tikros tipinės kompensacijos, susijusios su konkurso dalyvio mokumu arba darbo santykius reglamentuojančių vidaus teisės aktų laikymosi) nesukelia problemų. Antra, sąlygos, kurios paprastai privačių šalių sandoriuose nėra nustatomos, kad valstybės pagalba teikiama, rodo tik tada, jei leidžia sumažinti pardavimo kainą ir suteikti pranašumo. Tai, kad šios sąlygos nelemia valstybės pagalbos, turi būti įrodyta kiekvienu konkrečiu atveju (16).

(55)

Šiuo atveju Rumunijos valdžios institucijos organizavo privatizavimo konkursą pirmiausia norėdamos pasiekti tam tikrą gamybos lygį ir darbuotojų skaičių „Craiova“ įmonėje. Rumunijos valdžios institucijos nepateikė jokių duomenų, rodančių, kad šios sąlygos buvo nustatytos dėl kokių nors priežasčių, į kurias atsižvelgtų ir bet kuris kitas rinkos ekonomikos dalyvis.

(56)

Privatizuodama „Automobile Craiova“, privatizavimo agentūra kaip atrankos kriterijus nustatė keturias sąlygas konkurso laimėtojui atrinkti: siūloma kaina sudaro 35 % bendro balų skaičiaus, bendros investicijos – 25 %, 60 % gamybos integracijos lygio pasiekimas per ketverius metus – 20 %, įsipareigojimas pasiekti 200 000 automobilių per metus gamybos lygį – 20 %. Jei galimas investuotojas paskutinių dviejų sąlygų neįvykdytų, jam pagal šiuos kriterijus būtų skirta 0 balų. Taigi galimam investuotojui buvo praktiškai neįmanoma automobilių gamyklos panaudoti kitiems tikslams ir laimėti konkursą vien tik pasiūlius aukštesnę pardavimo kainą ir neįsipareigojus pasiekti reikalaujamo gamybos ir integracijos lygio (jeigu investicijų dydis išliktų toks pat).

(57)

Darant prielaidą, kad konkuruojantis investuotojas būtų galėjęs pasiūlyti tokį patį investicijų lygį, tačiau nebūtų galėjęs įvykdyti gamybos lygio reikalavimo, toks konkurso dalyvis (norėdamas laimėti konkursą) būtų turėjęs pasiūlyti kainą, kuri turėtų sudaryti 230 % „Ford“ pasiūlytos kainos (17). Tiksliau tariant, norėdamas nurungti „Ford“ pasiūlymą dėl 57 mln. EUR, galimas investuotojas būtų turėjęs pasiūlyti didesnę kaip 133 mln. EUR kainą (t. y. 76 mln. EUR didesnę), kad kompensuotų tai, jog negali įvykdyti gamybos lygio sąlygos. Į šiuos veiksnius turėjo atsižvelgti ir „Ford“, ir galimi jos konkurentai ir būtent jie nulėmė jų sprendimą teikti pasiūlymą ir pasiūlyti tokią kainą.

(58)

Komisija pažymi, kad oficialiame skelbime apie „Automobile Craiova“ privatizavimą nebuvo minimos jokios sąlygos, o visos tikslios sąlygos buvo išdėstytos vėliau, informaciniame memorandume. Bendras Rumunijos valdžios institucijų tikslas – išlaikyti tam tikrą užimtumo lygį ir automobilių gamybos toje gamykloje apimtį – buvo žinomas viešai. Komisijos nuomone, tai rodo, kad galimi investuotojai, kurie galėjo planuoti kitokią gamybos strategiją, nusprendė neišreikšti konkretaus susidomėjimo įmone šiame pradiniame etape.

(59)

Derėtų pabrėžti, kad 200 000 automobilių per metus gamybos lygis yra dukart didesnis nei dabartiniai pajėgumai, kurie, ypač šiuo metu, yra pernelyg mažai išnaudojami. Gamybos lygis, kurį būtina pasiekti, yra išsamiai apibūdintas, todėl tikrai nulems mažesnį rinkos dalyvių susidomėjimą. Komisija mano, kad tokia padėtis panaši į atvejį, kai įmonės ekonominei veiklai įtaką daro valstybės priemonės, kurios mažina įmonių ar dukterinių įmonių įprastai patiriamas išlaidas.

(60)

Komisija mano, kad Rumunijos valdžios institucijų nurodytas skirtingas sąlygų ir vertinimo modelio traktavimas nėra svarbus argumentas. Gamybos ir integravimo lygio vertinimas de facto prilygsta faktiškai nustatytoms privatizavimo sąlygoms, kurios, Komisijos nuomone, sumažino pardavimo kainą. Ji negali priimti argumento, kad pardavimo kaina atitinka įmonės rinkos vertę. Šiuo atveju, Komisijos manymu, taip pat yra požymių, kad galimi investuotojai, planuojantys kitokią gamybos strategiją arba gamybos veiklą ir neketinantys per metus pagaminti 200 000 automobilių ir pasiekti 60 % integracijos lygį, galėjo nuo pat pradžių nuspręsti neteikti pasiūlymo ir kad jų konkurencinė padėtis konkurse buvo gerokai blogesnė. Štai tokiomis aplinkybėmis Rumunijos valdžios institucijos pasirinko pirmiau minėtą vertinimo metodą. Iš tiesų, kitokią gamybos strategiją planuojantis konkurso dalyvis, dalyvavęs konkurse, galiausiai nusprendė neteikti pasiūlymo.

(61)

Komisija negali priimti Rumunijos argumento, kad apie galimybę derėtis dėl sąlygų buvo žinoma visiems investuotojams ir kad tai buvo galima lengvai suprasti iš konkurso dokumentų. AVAS, atsakydama į „Ford“ paklausimą, patvirtino, kad PPS yra tik preliminarus ir kad dėl jo galima toliau derėtis. Tačiau tai pasakytina tik apie derybas dėl susitarimo, kurios vykdomos dėl akcijų pardavimo derybų keliu remiantis galutiniais, patikslintais ir neatšaukiamais pasiūlymais, tai nėra bendras patvirtinimas, kad tolesnės derybos dėl privalomų sąlygų, nustatytų viešame skelbime ir ypač dėl vertinimo kriterijų aspektų, yra įmanomos. Rumunija nepateikė jokių duomenų, rodančių, kad buvo galima suprasti, jog derėtis galima ir dėl vertinimo kriterijų. Iš tiesų, jei būtų galima derėtis dėl vertinimo kriterijų, vertinimo modelis prarastų bet kokią praktinę reikšmę.

(62)

Komisija nesutinka su Rumunijos argumentu, kad AVAS patvirtino, jog vykstant deryboms buvo galima keisti jos poziciją. Šis atsakymas buvo pateiktas tik į „Ford“ klausimą dėl planuojamo reikalavimo pirkėjui atsisakyti teisės reikalauti apsaugos ir išlaidų atlyginimo iš valstybės, jeigu būtų patenkintas trečiųjų šalių ieškinys dėl „Automobile Craiova“ turto. Komisijos nuomone, iš šio pareiškimo negalima suprasti, kad derėtis galima dėl visų sąlygų.

(63)

Komisija negali sutikti su Rumunijos apskaičiavimais, kuriais ji siekia parodyti, kad „Ford“ sumokėta kaina atitinka „Automobile Craiova“ rinkos vertę. Pirma, „Ford“ sumokėta kaina už 72 % „Automobile Craiova“ akcijų, įskaitant DWAR ir „Mecatim“, negalima lyginti su kaina, kurią DWAR sumokėjo 2006 m. už 51 % savo akcijų. Taip pat būtina atsižvelgti ir į bendras pastarojo pardavimo ekonomines sąlygas: kai bankrutavusi „Daewoo Motors“ 2006 m. sutiko parduoti 51 % savo akcijų, DWAR turėjo didelių naujų įsipareigojimų (pateiktas muitinės ieškinys, įsiskolinimas kitoms „Daewoo“ dukterinėms įmonėms ir kt.).

(64)

Antra, negalima sutikti su „Automobile Craiova“ akcijų pardavimo kainos ir vertės vertybinių popierių biržoje, kurioje ji siekė apie 50 mln. EUR, palyginimu. Šiuo atveju neatsižvelgiama į tai, kad įsigijus kontrolinį akcijų paketą jų vertė yra gerokai didesnė nei pavienių akcijų. Be to, kadangi tik labai nedidelė akcijų dalis parduodama rinkoje, vertybinių popierių biržos kaina gali neatspindėti tikrosios įmonės vertės.

(65)

Taigi Komisija turi padaryti išvadą, ar nustatytos „Automobile Craiova“ privatizavimo sąlygos sumažino pardavimo kainą ir buvo priežastis, dėl kurios galimi konkurso dalyviai neteikė pasiūlymų. Todėl valstybė prarado pajamų, kurias galėjo gauti iš privatizavimo.

(66)

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Komisija daro išvadą, kad šiuo atveju ekonominio pranašumo suteikė privatizuojamai ūkinei veiklai skirti valstybiniai ištekliai.

(67)

Pradėdama Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą Komisija abejojo, ar konkursas buvo skaidrus ir nediskriminuojantis ir ypač ar visos galimos susidomėjusios šalys turėjo vienodas sąlygas susipažinti su informacija apie privatizuojamą įmonę, atrankos kriterijus ir galimybę derėtis dėl tam tikrų susitarimo sąlygų su privatizavimo agentūra. Tuo metu turėta informacija rodo, kad prieš oficialiai paskelbdamos apie privatizavimą Rumunijos valdžios institucijos vedė preliminarias diskusijas su kai kuriais automobilių gamintojais.

(68)

Rumunija nurodo, kad visi galimi investuotojai turėjo vienodas sąlygas susipažinti su informacija, nė vienam jų nebuvo sudarytos palankesnės sąlygos. Ryšiai, kuriuos Vyriausybė užmezgė su galimomis susidomėjusiomis šalimis, nepadarė įtakos privatizavimo strategijai ir procedūrai.

(69)

Remdamasi Rumunijos valdžios institucijų pateikta informacija, Komisija pažymi, kad Rumunijos valdžios institucijos su keliais galimais investuotojais vedė neoficialias preliminarias diskusijas, kurių metu aptarė šiuos įmonės privatizavimo aspektus: visiška pramoninio turto nuosavybė, įmonės skolos ir įsipareigojimai, spartus privatizavimo procesas. Daroma prielaida, kad valstybė, kaip pardavėjas, tokiose diskusijose dalyvauja siekdama gauti preliminarios informacijos, pavyzdžiui, apie rinkos paklausą, mažiausią galimą pardavimo kainą ir kt. Jeigu tokios diskusijos nėra vedamos siekiant nustatyti konkurso sąlygas ir pagal jas tokios sąlygos nėra nustatomos, Komisija sutinka, kad Vyriausybei yra įprasta dalyvauti konsultacijose ir preliminariose diskusijose su galimais investuotojais prieš paskelbiant apie privatizavimą.

(70)

Po paskelbimo apie privatizavimą informacijos rinkinį įsigijo tik du galimi konkurso dalyviai: „Ford“ ir GM, kurie taip įgijo teisę susipažinti su duomenų salėje pateikiama informacija ir galiausiai pateikti galutinį ir įpareigojantį pasiūlymą. Po paskelbimo apie privatizavimą visa korespondencija tarp AVAS ir „Ford“ bei GM tikrai buvo pateikta duomenų salėje. Todėl Komisija daro išvadą, kad tame konkrečiame privatizavimo etape abu galimi investuotojai turėjo vienodas sąlygas susipažinti su informacija.

(71)

Remdamasi Rumunijos pateikta informacija, Komisija priėjo prie išvados, kad jos abejonės dėl „Automobile Craiova“ privatizavimo konkurso atvirumo, skaidrumo ir nediskriminuojančio pobūdžio išsklaidytos.

(72)

Pradėdama EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą Komisija išreiškė abejones dėl to, kad AVAS privatizavimo eigoje gali panaikinti tam tikras įmonės skolas (ypač muitinės 800 mln. EUR ieškinį) ir suteikti garantiją skoloms kitoms buvusioms „Daewoo“ dukterinėms įmonėms.

(73)

Dėl muitinės ieškinio Rumunija pateikė informacijos, leidžiančios nuspręsti, kad muitinės ieškinį šalies teismas paskelbė nepagrįstu: ieškinys pateiktas dėl klaidingo nacionalinės teisės aiškinimo ir taikymo. Taigi muitinės ieškinys panaikintas. Remiantis Teisingumo Teismo praktika, valstybių narių teismai privalo visiškai vadovautis Bendrijos teisės nuostatomis dėl valstybės pagalbos. Be to, nacionaliniai teismai gali, jei reikia, atsisakyti taikyti kurią nors nacionalinės teisės normą, jeigu ši prieštarauja Bendrijos teisės normoms (18). Komisija įvertino muitinės ieškinio panaikinimo teismo sprendimu pagrindą ir padarė išvadą, kad dėl jo nebuvo skirta naujos pagalbos.

(74)

Dėl esamų įsipareigojimų, atsiradusių vykdant įprastą veiklą, Rumunija nurodo, kad jų AVAS neperims – juos apmokės DWAR.

(75)

Dėl AVAS suteiktos nenumatytų įsipareigojimų garantijos Rumunijos valdžios institucijos paaiškino, kad valstybės garantija taikoma tik nežinomiems ieškiniams, susijusiems su DWAR veikla praeityje, kurių joks naujas investuotojas negalėjo pakankamai tiksliai įvertinti ir apskaičiuoti. Be to, Rumunija tvirtina, kad tokių įsipareigojimų perėmimas yra įprasta verslo praktika vykstant įprastoms sutartinėms deryboms.

(76)

Komisija priėjo prie išvados, kad abejones dėl galimo skolos atsisakymo, išreikštas sprendime pradėti procedūrą, galima atmesti.

(77)

Pradėdama EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą Komisija turėjo abejonių dėl to, ar derybų etape AVAS nekeitė konkurso sąlygų taip, kad jos būtų palankesnės „Ford“ verslo planui. Rumunija nurodo, kad kitų susitarimo sąlygų pakeitimas derybų etape yra įprasta verslo praktika, leidžiama pagal šios įmonės pasirinktą privatizavimo strategiją (t. y. derybos vyksta remiantis galutiniais, patikslintais ir neatšaukiamais pasiūlymais). Rumunija taip pat pabrėžė, kad „Ford“ pasiūlyme numatyta įsigyti gamybos padalinį (dabartinį DWAR); už tai „Ford“ pasiūlė 57 mln. EUR pardavimo kainą ir nepagrindinį turtą, kuris liktų valstybės nuosavybe.

(78)

Derybų etape AVAS ir „Ford“ susitarė dėl įmonės restruktūrizavimo proceso, kuris taip pat išdėstytas PPS. Įgyvendinant šį įmonės restruktūrizavimą „Automobile Craiova“ ir „Mecatim“ bus sujungtos su DWAR. Visų trijų įmonių pagrindinis turtas (t. y. pramoninis turtas) liks DWAR nuosavybė. Likęs nepagrindinis turtas (ypač nekilnojamasis) bus perduotas naujai įmonei („Newco“). Laisvi grynieji pinigai, kuriais disponuoja DWAR, taip pat bus perduoti „Newco“. Be to, AVAS įsipareigojo visomis išgalėmis stengtis išpirkti likusias naujosios DWAR akcijas (t. y. pagrindinį turtą) iš privačių akcininkų ir parduoti jas „Ford“.

(79)

Rumunijos pateikti argumentai pašalino Komisijos abejones dėl derybų etapo.

6.1.2.   Atrankumas

(80)

Priemonė yra atrankinio pobūdžio, nes ji palanki tik „Automobile Craiova“, įskaitant automobilių gamintoją DWAR.

6.1.3.   Konkurencijos iškreipimas ir poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai

(81)

„Automobile Craiova“ yra automobilių ir atsarginių dalių gamintojas, DWAR yra automobilių gamintojas, šiais produktais plačiai prekiaujama Europos Sąjungoje. Taigi priemonė kelia grėsmę, kad gali būti iškreipta konkurencija ir padarytas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

6.1.4.   Išvada

(82)

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes Komisija daro išvadą, kad nustatytos sąlygos yra valstybės pagalba, nes dėl jų sumažėja 72,4 % „Automobile Craiova“ akcijų pardavimo kaina ir privatizuojamam ūkio subjektui suteikiama pranašumo. Šis sprendimas taikomas tik 72,4 % akcijų, kurias AVAS parduoda „Ford“. Jis netaikomas jokiam likusių 27,6 % akcijų pardavimo, kuris gali būti atliekamas ateityje, vertinimui.

(83)

Komisija pažymi, kad ūkio subjektui suteiktas pranašumas ir valstybės pagalba.

6.2.   Pagalbos apskaičiavimas

(84)

Suteikta valstybės pagalba yra lygi skirtumui tarp įmonės rinkos vertės (t. y. didžiausios galimos kainos, kurią AVAS būtų gavusi už 72,4 % „Automobile Craiova“ akcijų, jeigu nebūtų buvę nustatyta jokių sąlygų) ir faktiškai sumokėtos kainos. Šį skirtumą padengė valstybė.

(85)

Suprantama, kad sunku įvertinti, kokia kaina būtų buvusi gauta, jei būtų buvęs organizuotas atviras, skaidrus, nediskriminuojantis ir besąlyginis konkursas. Geriausias įmanomas sprendimas – panaikinti konkurso rezultatus ir privatizavimą organizuoti iš naujo be jokių sąlygų, taip užtikrinant, kad nebūtų teikiama jokia valstybės pagalba. Šis sprendimas buvo pasiūlytas Rumunijos valdžios institucijoms, tačiau jos jo nepriėmė.

(86)

Norint įvertinti pagalbos, suteiktos privatizuotai ūkinei veiklai privatizavimo metu, elementą, reikia nustatyti įmonės rinkos vertę. Atsižvelgdama į diskusijas su Rumunijos valdžios institucijomis ir „Ford“ bei konkretaus atvejo aplinkybes, Komisija mano, jog šiuo atveju tikslinga rinkos vertės analizę grįsti parduotos įmonės grynąja turto verte.

(87)

Pagal įmonės buhalterinius duomenis konkurso metu, 2007 m. kovo 31 d. balanso ataskaitą (t. y. naujausius duomenis, su kuriais galimi konkurso dalyviai galėjo susipažinti rengdami pasiūlymus) bendra įmonės turto vertė, atėmus visas skolas, sudarė – 465 mln. EUR. Į šią vertę neįskaičiuotas nekilnojamasis turtas, kurio galiausiai „Ford“ nenupirko. Be to, kaip jau buvo paaiškinta, PPS abi šalys nusprendė, kad po pardavimo įmonė bus restruktūrizuota. Pirma, „Ford“ neįsigijo vertingo nepagrindinio turto, kuris turėjo būti atskirtas ir likti AVAS. Antra, AVAS taip pat lieka 310 mln. RON (apie 92 mln. EUR) laisvų grynųjų pinigų ir atitinkami įmonės įsipareigojimai (įvertinta, kad šių grynųjų pinigų pakaktų įsipareigojimams padengti). Galiausiai 2007 m. kovo mėn. balanso ataskaitoje numatyti atidėjiniai, skirti apmokėti galimą muitinės ieškinį (aptartas 25 ir 73 punktuose), kuris smarkiai sumažino įmonės grynąją turto vertę; teismui priėmus sprendimą šis ieškinys panaikintas, todėl atidėjinius galima panaikinti.

(88)

Be šių aspektų, Rumunijos valdžios institucijos taip pat pateikė argumentų, kuriais grindė kai kuriuos vertės tikslinimus balanso ataskaitoje, kad tiksliai nurodytų faktinę turto vertę. Visų pirma, žemės ir pastatų, mašinų ir įrenginių, kito materialaus turto ir atsargų vertė buvo atitinkamai patikslinta, kad parodytų faktinę jų rinkos vertę.

(89)

Atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, t. y. atėmus laisvus grynuosius pinigus, ir jeigu nebūtų atsižvelgiama į įsipareigojimus ir atidėjinius muitinės ieškiniui apmokėti ir, galiausiai, jeigu būtų pritaikyti šie patikslinimai, gauta grynoji 100 % DWAR turto vertė sudarytų 115 923 000 EUR, tai reiškia, kad 72,4 % DWAR akcijų grynoji vertė sudaro 83 928 000 EUR.

(90)

Skirtumas tarp apskaičiuotos grynosios turto vertės ir „Ford“ faktiškai sumokėtos kainos (57 mln. EUR) yra 26 928 000 EUR. Taigi valstybės pagalba sudaro 26 928 000 mln. EUR.

6.3.   Valstybės pagalbos priemonių vertinimas kaip neteisėta pagalba

(91)

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio f punktą „neteisėta pagalba“ yra nauja pagalba, įgyvendinta pažeidžiant EB sutarties 93 straipsnio 3 dalį.

(92)

Rumunijos valdžios institucijos nepranešė apie priemonę prieš ją įgyvendindamos, todėl pažeidė 88 straipsnio 3 dalį. Taigi priemonė yra neteisėta valstybės pagalba.

6.4.   Neteisėtos pagalbos suderinamumas

(93)

Kadangi nustatyta, kad valstybės priemonė yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, būtina išsiaiškinti, ar ši priemonė galėtų būti suderinama su bendrąja rinka.

(94)

EB sutarties 87 straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys šiuo atveju netaikomos, nes pagalba nėra nei socialinio pobūdžio, nei teikiama individualiems vartotojams. Be to, šia priemone nėra ištaisoma gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padaryta žala, pagalba nėra teikiama tam tikrų Vokietijos Federacinės Respublikos regionų, patyrusių žalą dėl Vokietijos padalijimo, ūkiui.

(95)

EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punkte numatytos išimtys taip pat netaikomos. Šios išimtys taikomos pagalbai, kuri yra skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti arba kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti ir padėti skatinti kultūros ir paveldo išsaugojimą.

(96)

Taigi lieka išimtys, numatytos EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a ir c punktuose ir atitinkamose Bendrijos gairėse.

(97)

Komisija neturi jokios informacijos, rodančios, kad pagalba gali būti laikoma suderinama su EB sutartimi pagal Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (19).

(98)

Pagal šias gaires pagalbą restruktūrizavimui gaunanti įmonė turi patirti sunkumų, t. y. negalėti savais ištekliais arba lėšomis, kurių gali gauti iš savininko, akcininkų arba kreditorių, padengti nuostolius, dėl kurių be valdžios institucijų įsikišimo tikrai tektų nutraukti veiklą trumpu ar vidutiniu laikotarpiu. DWAR iš tikrųjų 2006 m. patyrė 350 mln. EUR nuostolių, o jos skola sudarė 88 mln. EUR; tačiau įmonė turėjo turto, kurio vertė siekė 419 mln. EUR (tai daugiausia nekilnojamasis turtas). Be to, po privatizavimo ir pardavimo „Ford“, DWAR taptų didesnės verslo grupės, apibrėžtos gairėse, kuri greičiausiai galėtų ją finansiškai paremti ir padėti įveikti sunkumus, dalimi. Taigi DWAR pagal šias gaires nėra sunkumų patirianti įmonė.

(99)

Be to, pagalba restruktūrizavimui teikiama su sąlyga, kad turimas pagrįstas restruktūrizavimo planas, kurio galiojimas turi būti kuo trumpesnis ir kuris padėtų per pagrįstą laikotarpį ir remiantis realiomis prielaidomis dėl veiklos sąlygų ateityje sugrąžinti ilgalaikį įmonės perspektyvumą. Rumunija tokio restruktūrizavimo plano nepateikė.

(100)

Be to, būtina vengti nepagrįsto konkurencijos iškraipymo. Paprastai taip nutinka, kai po restruktūrizavimo apribojamos įmonės galimybės savo rinkoje arba rinkose (t. y. taikomos kompensacinės priemonės). „Automobile Craiova“ atveju nustatytos privatizavimo sąlygos užtikrina didelį pajėgumų augimą, taigi ir aktyvesnį dalyvavimą atitinkamoje rinkoje.

(101)

Nepaisydama abejonių, kurias Komisija išreiškė pradėdama oficialią tyrimo procedūrą, Rumunija neįrodė, kad šios sąlygos buvo tenkinamos. Taigi Komisija daro išvadą, kad gairėse nustatytos sąlygos nebuvo tenkinamos.

(102)

Komisija pažymi, kad „Automobile Craiova“ yra įsikūrusi regione, kuriam gali būti teikiama regioninė pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą. Tačiau Rumunija nepateikė jokios informacijos, rodančios, kad buvo tenkinamos gairėse dėl nacionalinės regioninės pagalbos nustatytos sąlygos regioninei pagalbai teikti.

(103)

Komisija pažymi, kad privatizavimo susitarimo sąlygos tikrai susijusios su planuojamomis investicijomis ir užimtumo lygio išsaugojimu – tai prilygsta regioninės pagalbos tikslams. Tačiau pažymėtina, kad „Ford“ pasiektam kainos sumažinimui nebuvo taikoma sąlyga, kad būtų laikomasi gairėse dėl nacionalinės regioninės pagalbos nustatytų sąlygų, pavyzdžiui, tam tikrą laikotarpį vykdyti projektą regione, tikrinti tinkamas finansuoti išlaidas arba taikyti taisykles dėl pagalbos kaupimo, skaidrumo ir stebėsenos.

(104)

Be to, Komisija pažymi, kad Rumunija atskirai pranešė apie regioninę pagalbą (20). Ši pagalba savo ruožtu bus vertinama naujame sprendime.

(105)

Komisija taip pat pažymi, kad pagalba nėra suderinama pagal jokias kitas Bendrijos gaires ar reikalavimus. Bet kuriuo atveju Rumunijos valdžios institucijos nenurodė jokių tokių nuostatų.

(106)

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes Komisija daro išvadą, kad pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka.

7.   GRĄŽINIMAS

(107)

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalį esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, taigi Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų būtinų priemonių, kad gavėjas pagalbą grąžintų.

(108)

Grąžinama tik nesuderinama valstybės pagalba. Komisija nustatė, kad neteisėtai suteiktos pagalbos suma yra 26 928 000 EUR. Ši pagalba nesuderinama pagal jokias EB valstybės pagalbos nuostatas, todėl turi būti grąžinta.

(109)

Komisija daro išvadą, kad valstybės pagalbos gavėjas yra privatizuotas ūkio subjektas, t. y. pagrindinis „Automobile Craiova“ ir DWAR arba bet kurios jų teises ir įsipareigojimus perėmusios įmonės turimas gamybos turtas. Ji pažymi, kad pagal PPS nuostatas po įmonės restruktūrizavimo šis ūkio subjektas bus tik pagrindinio pramoninio turto, kuriam buvo naudingos privatizavimo sąlygos, o ne nepagrindinio turto, savininkas.

(110)

Atsižvelgiant į PPS numatytas specialias sustabdymo sąlygas, taip pat Komisijos įsakymą sustabdyti pagalbą AVAS ir „Ford“, PPS dar neįsigaliojo. Taigi Komisija daro išvadą, kad pagalba nebuvo suteikta pagalbos gavėjui, todėl palūkanų išieškoti nereikia.

(111)

Komisija pažymi, kad laisvi grynieji „Automobile Craiova“ ir DWAR (bei kito nepagrindinio turto) pinigai nėra AVAS ir „Ford“ sandorio dalykas, todėl „Ford“ jų neperėmė. Taigi apskaičiuodama įmonės grynąją turto vertę, kad nustatytų pagalbos dydį, Komisija neįskaičiavo šių laisvų grynųjų pinigų. Taigi remiantis šia diskusija pagalba nebus grąžinta iš šių laisvų grynųjų pinigų. Todėl Komisija prašo ją nuolat informuoti apie įmonės restruktūrizavimą, ypač pateikti duomenų apie PPS sudarymo dieną ir grąžinimo dieną buvusių laisvų grynųjų pinigų sumą, taip pat pateikti informacijos apie visus skirtumus, atsiradusius per laikotarpį tarp šių dviejų datų,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Valstybės pagalba, kurią Rumunija teikė privatizuodama „Automobile Craiova“ ir kuri sudarė 26 928 000 EUR, yra nesuderinama su bendrąja rinka.

2 straipsnis

1.   Rumunija turi imtis visų reikalingų priemonių, kad iš gavėjo būtų susigrąžinta visa 1 straipsnyje nurodyta ir neteisėtai tam gavėjui suteikta valstybės pagalba.

2.   Turi būti susigrąžinta suma su palūkanomis už laikotarpį nuo pagalbos perdavimo disponuoti gavėjui iki pagalbos sugrąžinimo.

3.   Palūkanos apskaičiuojamos pagrindinei sumai ir susikaupusioms palūkanoms pagal Reglamento (EB) Nr. 794/2004 V skyrių.

4.   Lėšos turi būti grąžintos nedelsiant, laikantis nacionaliniuose teisės aktuose nustatytos tvarkos, jeigu pagal juos galima nedelsiant ir operatyviai įgyvendinti šį sprendimą.

3 straipsnis

1.   1 straipsnyje nurodyta pagalba turi būti grąžinta nedelsiant ir operatyviai.

2.   Rumunija turi užtikrinti, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas per keturis mėnesius nuo šio pranešimo dienos.

4 straipsnis

1.   Per du mėnesius nuo šio sprendimo pranešimo Rumunija turi pateikti Komisijai šią informaciją:

a)

visa iš gavėjo sugrąžintina pagalbos suma;

b)

išsamus priemonių, kurių jau buvo imtasi ir kurių planuojama imtis šiam sprendimui įgyvendinti, sąrašas;

c)

dokumentai, rodantys, kad gavėjui buvo nurodyta sugrąžinti pagalbą;

d)

dokumentai, rodantys, kad pagalba buvo grąžinta;

e)

dokumentai, rodantys, kad pagalba nebuvo grąžinta iš nepagrindinio pramoninio turto, kuris turi būti perduotas naujai AVAS priklausančiai įmonei ir privatiems akcininkams (ypač laisvi grynieji pinigai ir nekilnojamasis turtas), kaip nurodyta pirkimo ir pardavimo susitarime;

f)

išsamus įmonės restruktūrizavimo proceso, apibrėžto pirkimo ir pardavimo susitarime, apibūdinimas.

2.   Rumunija turi nuolat informuoti Komisiją apie tai, kaip vykdomos nacionalinės priemonės, kurių buvo imtasi šiam sprendimui įgyvendinti, tol, kol bus grąžinta visa 1 straipsnyje nurodyta pagalba. Komisijai pateikus paprastą prašymą ji turi nedelsdama informuoti apie priemones, kurių jau buvo imtasi ir kurių planuojama imtis šiam sprendimui įgyvendinti. Ji taip pat turi nedelsdama pateikti išsamios informacijos apie sugrąžintą pagalbos sumą ir palūkanas, kurios jau susigrąžintos iš gavėjo.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Rumunijai.

Priimta Briuselyje, 2008 m. vasario 27 d.

Komisijos vardu

Neelie KROES

Komisijos narė


(1)  OL C 248, 2007 10 23, p. 25.

(2)  Klaida. Skaityti: „ir jos dukterinės įmonės „Daewoo Romania“ “.

(3)  Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999 3 27, p. 1–9).

(4)  Žr. 1 išnašą.

(5)  2006 m. DWAR įsigijo 51 % „Daewoo Motors Ltd.“ akcijų už 50 mln. USD ir dar įsipareigojo įvykdyti kitų „Daewoo“ dukterinių įmonių 10 mln. USD vertės neįvykdytus įsipareigojimus.

(6)  Pagal valiutos kursą 1 EUR = 1,4 USD.

(7)  Žr. bylą T-471/93 „Tiercé Ladbroke SA“ prieš Komisiją, 54, 56–63 punktai.

(8)  Žr. bylą T-296/97 „Alitalia“, bylas T-228/99 ir T-233/99 „WestLB“ prieš Komisiją, bylą T-366/00 „Scott SA“, bylas C-328/99 ir C-399/00 Italija ir „SIM 2 Multimedia“ prieš Komisiją ir bylą T-358/94 „Air France“ prieš Komisiją.

(9)  XXIII Konkurencijos politikos ataskaita (1993 m.), p. 255. Šios taisyklės, ypač taikomos aviacijos sektoriui, pateikiamos EB sutarties 92 ir 93 straipsnių ir EEE susitarimo 61 straipsnio taikymo valstybės pagalbai aviacijos sektoriuje gairėse (OL C 350, 1994 12 10, p. 5), kuriose nurodoma, kad „Pagalba neteikiama […], jeigu po privatizavimo tenkinamos šios sąlygos: pardavimas buvo vykdomas paskelbus besąlyginį viešą kvietimą dalyvauti konkurse […]. Kita vertus, tokio pobūdžio pardavimui taikomas EB sutarties 93 straipsnio 3 dalies reikalavimas dėl išankstinio paskelbimo, nes daroma prielaida, kad toks pardavimas susijęs su valstybės pagalba: […] pardavimui, kuris vykdomas tokiomis sąlygomis, kurios būtų nepriimtinos rinkos ekonomikos investuotojų sandoryje“.

(10)  XXIII Konkurencijos politikos ataskaitos 402 ir tolesni punktai (1993 m.). Taip pat žr. XXI Konkurencijos politikos ataskaitos 248 punktą (1991 m.): „[…] pagalba neteikiama, jeigu akcijos parduodamos didžiausią kainą pasiūliusiam atviro ir besąlyginio konkurso dalyviui. Jeigu akcijos parduodamos kitomis sąlygos, gali būti, kad tam tikra valstybės pagalbos dalis teikiama“.

(11)  Žr. 2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimą dėl TASQ, kuriame nurodoma: „Prancūzijos valdžios institucijos įrodė, kad kvietimas dalyvauti konkurse buvo skaidrus ir besąlyginis […]. Visų pirma, Komisijai pateikti dokumentai rodo, kad TASQ pardavimui nebuvo nustatytos sąlygos dėl, pavyzdžiui, darbo vietų išsaugojimo, vietos ar veiklos tęstinumo.“ Šis faktas Komisijai padėjo prieiti išvados, kad tame privatizavime valstybės pagalba nebuvo teikiama.

(12)  Žr. bylas T-228/99 ir T-233/99 „WestLB“ prieš Komisiją, bylą T-366/00 „Scott SA“, bylas C-328/99 ir C-399/00 Italija ir „SIM 2 Multimedia“ prieš Komisiją ir bylą T-358/94 „Air France“ prieš Komisiją. Byloje T-296/97 „Alitalia“ Teismas konstatuoja: „Reikia pabrėžti, kad privatus investuotojas rinkos ekonomikos sąlygomis vadovaujasi pelno siekiais. Motyvas vykdyti šią priemonę buvo siekis išsaugoti darbo vietas, taigi, visų pirma buvo vadovaujamasi siekiu išsaugoti pareiškėjo perspektyvumą ir veiklą, o ne gauti pelno“.

(13)  Žr. XXIII Konkurencijos politikos ataskaitą (1993 m.), p. 255.

(14)  Keliuose Komisijos sprendimuose tai, kad nebuvo nustatytos sąlygos, t. y. konkursas buvo besąlyginis, lėmė Komisijos išvadas, kad privatizavimo procedūrų metu valstybės pagalba tikrai nebuvo teikiama. Žr. 2000 m. vasario 15 d. Komisijos sprendimą dėl „Dessauer Geräteindustrie“ (OL L 1, 2001 1 4, p. 10), 2000 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl „SKET Walwerkstechnik“ (OL L 301, 2001 11 17, p. 37) ir 2002 m. sausio 30 d. sprendimą dėl „Gothaer Fahrzeugtechnik“ (OL L 314, 2002 11 18, p. 62), kuriame Komisija paaiškino: „Norėdama pašalinti visus valstybės pagalbos elementus sandoryje, „BvS“ turėtų reikalauti įmonės rinkos vertę atitinkančios kainos. Todėl Komisija tikrina, ar pardavimo procedūra buvo tinkama rinkos vertei nustatyti. […] pardavimo kaina yra rinkos kaina, jeigu pardavimas vykdomas atviro, besąlyginio konkurso būdu ir turtas parduodamas didžiausią kainą pasiūliusiam konkurso dalyviui.“.

(15)  Žr. 1996 m. liepos 30 d. Komisijos sprendimą 97/81/EB dėl „Head Tyrolia Mares“, kuriame Komisija nurodo, kad „Investuotojui rinkos ekonomikos sąlygomis, priimančiam sprendimą atsisakyti investicijos, be konkrečių ekonominių priežasčių nėra svarbu užtikrinti tam tikrą užimtumo lygį. Be šios sąlygos galimas pirkėjas įgytų įmonės nepriklausomybę ir HTM vertė padidėtų, dėl to pardavimo kaina būtų didesnė arba AT finansavimas būtų mažesnis“, ir 2000 m. balandžio 11 d. Komisijos sprendimą 2000/628/EB dėl pagalbos, kurią Italija suteikė „Centrale del Latte di Roma“, kuriame Komisija išvardija kriterijus, rodančius, kad valstybės įmonės privatizavime valstybės pagalba nebuvo teikiama (žr. nuo 32 konstatuojamosios dalies, ypač 36 konstatuojamąją dalį): „Komisija mano, kad įmonės rinkos vertė būtų buvusi ta kaina, kurią būtų sumokėjęs privatus investuotojas, jei pardavimui nebūtų buvę nustatytos jokios sąlygos, ypač dėl tam tikro darbo vietų skaičiaus išsaugojimo ir žaliavų pirkimo iš vietos gamintojų“.

(16)  Tokią analizę Komisija atliko, pavyzdžiui, priimdama 2001 m. birželio 20 d. sprendimą dėl GSG; ja remdamasi Komisija padarė išvadą, kad valstybės pagalba nebuvo teikiama, nors ir buvo nustatytos kai kurios neįprastos sąlygos, nes ji priėjo prie išvados, kad tos sąlygos negalėjo sumažinti pardavimo kainos.

(17)  Atlikdama šiuos apskaičiavimus Komisija remiasi prielaida, kad sąlygos dėl integracijos lygio poveikio galima nepaisyti. Kaip teisingai pažymėjo „Ford“, taip pat atsižvelgiant į Komisijos praktiką, šis reikalavimas pažeidžia vidaus rinkos taisykles dėl laisvo prekių judėjimo. Taigi „Ford“ įsipareigojo pasiekti 60 % integracijos lygį per ketverius metus laikydamasi ES teisės normų. Kadangi „Ford“ nurodė šį aspektą savo korespondencijoje su AVAS, su kuria GM taip pat galėjo susipažinti, daroma prielaida, kad GM taip pat suprato, kad šį konkretų reikalavimą buvo galima įvykdyti sąlyginai ir kad jis neturėjo jokių praktinių pasekmių GM pasiūlymui. Tačiau jeigu negalėjimas įvykdyti šio kriterijaus būtų kompensuojamas kaina, kainų skirtumas būtų dar didesnis, nei buvo paaiškinta.

(18)  Žr. bylą C-119/05 Italija prieš „Lucchini“.

(19)  OL C 244, 2004 10 1, p. 2.

(20)  Valstybės pagalba Nr. 767/07: stambus investicinis projektas – Rumunija – „Ford Craiova“.


PRIEDAS

Informacija apie Komisijos sprendimo taikymą byloje C 46/07 (ex NN 59/07) dėl pagalbos, kurią Rumunija suteikė „Automobile Craiova“

Informacija apie gautos, susigrąžintinos ir jau sugrąžintos pagalbos sumas

Pagalbos gavėjas

Gautos pagalbos suma (1)

Susigrąžintinos pagalbos suma (1)

(Pagrindinė suma)

Sugrąžintos pagalbos suma (1)

Pagrindinė suma

Palūkanos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


(1)  

(°)

nacionaline valiuta (milijonais)


6.9.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/26


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. balandžio 16 d.

dėl priemonės C 29/07 (ex N 310/06), kurią Vengrija ketina įgyvendinti teikdama trumpalaikes eksporto kredito garantijas MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 1332)

(Tekstas autentiškas tik vengrų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/718/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

paprašiusi suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas pagal pirmiau nurodytas nuostatas (1) ir atsižvelgusi į tas pastabas,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

(1)

2006 m. gegužės 17 d. elektroniniu pranešimu Vengrijos valdžios institucijos pranešė apie pirmiau minėtą priemonę (toliau – priemonė) pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį. Pranešimas papildytas 2006 m. birželio 21 d. raštu, kurį Komisiją užregistravo 2006 m. birželio 22 d.

(2)

2006 m. rugpjūčio 1 d., 2006 m. spalio 30 d. ir 2007 m. balandžio 30 d. raštais Komisija paprašė papildomos informacijos, kurią Vengrija pateikė 2006 m. rugsėjo 12 d., 2007 m. kovo 21 d. ir 2007 m. gegužės 30 d. raštais, kuriuos Komisija užregistravo tomis pačiomis dienomis.

(3)

2007 m. liepos 18 d. raštu (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) Komisija pranešė Vengrijai, kad ji nusprendė pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl šios priemonės.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl pagalbos.

(5)

Komisija nesulaukė jokių pastabų iš suinteresuotųjų trečiųjų šalių. Vengrijos valdžios institucijų pastabos pateiktos 2007 m. rugsėjo 21 d. raštu.

2.   PRIEMONĖS APRAŠYMAS

2.1.   Tikslas

(6)

Šia priemone siekiama teikti trumpalaikes eksporto kredito garantijas vidutinių ir mažųjų įmonių (VMĮ) (3), kurių metinė eksporto apyvarta yra ne daugiau kaip 2 mln. EUR (toliau – MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota), eksporto operacijoms finansuoti. Vengrija nori įgyvendinti priemonę pagal Komisijos komunikato valstybėms narėms pagal EB sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui (4) (toliau – Komunikatas arba Komunikatas dėl trumpalaikio eksporto kredito draudimo) 2.5 punktą.

2.2.   Garantijos sąlygos

(7)

Garantija, susijusi su paskolos eksporto operacijoms finansuoti, grąžinimu, gali būti teikiama:

a)

vietinei eksporto VMĮ, kurios eksporto apyvarta ribota, siekiant padidinti jos gebėjimą skolintis iš komercinių bankų. Tokiu atveju rizika gali būti tiesiogiai susijusi su pardavėju (t. y. eksporto VMĮ) ir netiesiogiai su pirkėju;

b)

užsienio pirkėjui, perkančiam prekių ir paslaugų iš vietinės VMĮ, kurios eksporto apyvarta ribota, siekiant padidinti pirkėjo gebėjimą skolintis iš komercinių bankų. Tokiu atveju rizika yra tiesiogiai susijusi su pirkėju. Nėra jokių su pirkėjo šalimi susijusių apribojimų, t. y. pirkėjas gali būti įsikūręs arba vienoje iš komunikato priede išvardytų šalių, arba kitoje šalyje. Netaikomas ir joks su užsienio pirkėjo dydžiu susijęs apribojimas (t. y. tai gali būti didelė įmonė).

(8)

Vengrijos valdžios institucijos teigia, kad abiem minėtais atvejais garantija turi būti finansuojamas eksporto sandoris. Garantijos trukmė – ne daugiau kaip dveji metai.

(9)

Garantijos suma negali viršyti 70 % eksporto sutarties vertės (sumažinta iš anksto sumokėta ne mažesne kaip 15 % suma) arba 70 % pagrindinės paskolos.

(10)

Eksporto MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota, garantija negali būti teikiama, jei joms pradėtos bankroto arba likvidavimo procedūros arba iškelta bankroto byla. Nepateikta jokios informacijos, kad esama tokių apribojimų, susijusių su užsienio pirkėjams suteiktomis garantijomis.

(11)

Garantijų, kurios apima su vietos rinka susijusią riziką (t. y. garantija, teikiama eksporto VMĮ), atveju mokestis priklauso nuo eksporto MVĮ kreditingumo ir nustatomas remiantis penkių balų vertinimo sistema, pagrįsta objektyviais kriterijais ir subjektyviu vertinimu, kuris atliekamas atsižvelgiant į komercinių bankų patirtį.

(12)

Garantijų, kurios apima su užsienio rinka susijusią riziką (t. y. garantija, teikiama užsienio pirkėjui), atveju pirkėjai priskiriami rizikos kategorijoms pagal jų šalį.

(13)

Kalbant apie garantijos mokestį, Vengrijos valdžios institucijos nurodė, kad jis bus 0,5–2,0 % metams.

(14)

Be minėto mokesčio mokamas ir vienkartinis administravimo mokestis, kuris lygus 0,1 % garantijos sumos.

(15)

Vengrijos valdžios institucijos teigia, kad surinkus šį mokestį gautos pajamos padengs schemos veiklos išlaidas ir garantijų įsipareigojimus. Mokesčiai persvarstomi kas ketvirtį.

(16)

Vengrijos valdžios institucijos taip pat nurodė, kad tokios rūšies rizikos garantijos Vengrijos rinkoje nėra. Siekdama pagrįsti šį teiginį Vengrija pateikė dviejų Vengrijos komercinių bankų, kurių pagrindinis bankas yra užsienio bankas, pareiškimus, kuriuose teigiama, kad garantija, teikiama MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota, eksporto veiklai finansuoti neiškreipia komercinių bankų rinkos veiklos ir didina komercinių bankų norą rizikuoti. Be to, Vengrija pateikė ir dviejų didelių tarptautinių eksporto kredito draudikų ir vieno nacionalinio kredito draudiko pareiškimus, kuriuose patvirtinta, kad rinkoje yra neužpildyta niša ir teigiama, kad jie nevykdo veiklos šioje rinkos dalyje.

2.3.   Vykdomoji institucija

(17)

Garantiją teikia Vengrijos eksporto ir importo bankas (toliau – Eximbank), visiškai valstybei priklausanti eksporto kredito agentūra.

(18)

Eximbank suteikta valstybės garantija, užtikrinanti bet kokio įsipareigojimo, atsirandančio įgyvendinant priemonę, įvykdymą.

2.4.   Teisinis pagrindas

(19)

Priemonė pagrįsta 1994 m. Akto XLII dėl Vengrijos eksporto ir importo bankų korporacijos ir Vengrijos eksporto kredito draudimo korporacijos 6 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatomis ir Vyriausybės nutarimo 85/1998 (V.6.) 11/A straipsnio 13 dalies nuostatomis.

2.5.   Biudžetas

(20)

Bendra garantijos, kurią teiks Eximbank, suma per dvejų metų priemonės taikymo laikotarpį yra 15 mlrd. Vengrijos forintų (HUF) (60 mln. EUR).

2.6.   Trukmė

(21)

Priemonės taikymo trukmė – ne daugiau kaip dveji metai po to, kai ją patvirtins Komisija.

2.7.   Priežastys pradėti formalią tyrimo procedūrą

(22)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija teigė, kad priemonė kelia abejonių, nes eksporto garantija, kurią teiks Eximbank, ir eksporto kredito draudimas, kuriam taikomas komunikatas, skiriasi keliais dalykais, visų pirma:

a)

jie apima skirtingų rūšių riziką. Eksporto kredito draudimas visuomet apima riziką, susijusią su pirkėju (t. y. riziką, kad pirkėjas gali nesumokėti tiekėjui), o garantija, kurią Eximbank teiks eksporto VMĮ, kurios eksporto apyvarta ribota, apima riziką, kad pats eksportuotojas negrąžins paskolos, o tai iš tiesų yra parama MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota, eksporto veiklai, kuri nėra išimtinai susijusi su pirkėjo rizika. Eximbank garantija gali būti teikiama ir pirkėjui (įskaitant dideles bendroves), apimant su pirkėju susijusią riziką. Tačiau ši rizika susijusi su pirkėjo paimtos komercinės paskolos negrąžinimu, o eksporto kredito draudimu draudžiama rizika – kad užsienio pirkėjas nesumokės už nupirktas prekes ir paslaugas. Galima daryti išvadą, kad, priešingai nei eksporto kredito draudimas, užsienio pirkėjui suteikta garantija stiprina jo gebėjimą skolintis palankesnėmis sąlygomis;

b)

Vengrijoje šias susijusias dvi veiklas reglamentuoja du aiškiai apibrėžti skirtingi teisiniai pagrindai: garantija yra finansinė paslauga, kurią gali teikti tik finansų įstaigos, o draudimo veiklą gali vykdyti tik draudikas, kuriam taikomas Draudimo įstatymas. Šiuo faktu galima paaiškinti, kodėl eksporto kredito draudikai pateikė pareiškimus, kuriuose teigiama, kad jie nevykdo veiklos eksporto kredito garantijų sektoriuje (iš tiesų, eksporto kredito draudikai to negali daryti pagal įstatymą). Dviejų Vengrijos bankų pateikti pareiškimai taip pat yra dviprasmiški, nes Eximbank teikiama garantija sumažintų riziką, kurią jie turėtų prisiimti nesant garantijos, todėl atrodo, kad jiems tokia priemonė naudinga.

(23)

Kadangi komunikatas netaikomas, priemonė galėtų būti laikoma valstybės pagalba, tiesiogiai susijusia su eksportu (Bendrijos viduje ir už jos ribų), o tai nesuderinama su bendrąja rinka. Komisija visada griežtai nepritarė pagalbai eksportui Bendrijos vidaus prekyboje, o parama eksportui už Bendrijos ribų taip pat gali pakenkti konkurencijai Bendrijos viduje.

(24)

Net jei eksporto kredito draudimas ir Eximbank garantija būtų lygiavertės priemonės ir komunikatą galima būtų taikyti, kai kurių abejonių liktų. Nuo tada, kai Komisija 2007 m. sausio 22 d. dvejiems metams patvirtino priemonę N 488/06 („Eksporto kredito draudimas MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota“), MEHIB (kita Vengrijos valstybei priklausanti eksporto kredito agentūra) jau teikė trumpalaikio eksporto kredito draudimo nuo rizikos, kurią patiria MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota, paslaugas, kad toks draudimas jau egzistuotų rinkoje. Be to, sudarius galimybę dviem valstybės remiamoms eksporto kredito agentūroms teikti paslaugas ir kurti klientų bazę šiame sektoriuje, galimiems dalyviams gali būti trukdoma patekti į rinką.

3.   VENGRIJOS PASTABOS

(25)

Nė viena trečioji šalis nepateikė pastabų dėl Komisijos sprendimo pradėti procedūrą. Vengrijos valdžios institucijų pateiktas pastabas galima būtų apibendrinti taip:

a)

Vengrija sutinka, kad draudimas visuomet apima riziką, susijusią su pirkėju, o garantija, kurią Eximbank suteiks eksporto VMĮ, kurios eksporto apyvarta ribota, apima riziką, kad pats eksportuotojas negrąžins paskolos. Tačiau, Vengrijos manymu, net ir tokiu atveju rizika yra daugiausia susijusi su pirkėju, nes eksporto VMĮ paimtos paskolos grąžinimas priklauso daugiausia nuo pirkėjo, kuris moka už nupirktas prekes;

b)

Vengrija sutinka, kad rizika, kurią apima eksporto kredito draudimas, ir rizika, kurią apima Eximbank užsienio pirkėjui teikiama garantija, skiriasi. Be to, Vengrija mini komercinių bankų patirtį, pagal kurią garantijos vertinamos palankiau nei draudimas kaip paskolos užstatas, nes draudikai dažnai atsisako mokėti, teigdami, kad tai yra komercinis ginčas;

c)

Vengrija nurodo, kad ji pateikė draudikų pareiškimus, kuriuos Komisija jau priėmė, dėl priemonės N 488/06. Be to, Vengrija sutinka, kad Eximbank teikiama garantija sumažintų riziką, kurią komerciniai bankai patirtų garantijos nesant, todėl bankai pateikė pareiškimus kaip suinteresuotosios šalys;

d)

Vengrija nurodo, kad schema nebūtų taikoma tam pačiam sandoriui kartu su jau taikoma eksporto kredito draudimo schema N 488/06. Vengrija taip pat pažymi, kad viena eksporto kredito agentūra negali apimti visų MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota, o tai gali lemti tokį jų pasirinkimą, kuris padarys žalos. Vengrija taip pat teigia, kad Eximbank garantijų schema sudarytų komerciniams bankams sąlygas kaupti su atitinkama rizika susijusią patirtį ir sukurti komercinę eksporto kredito garantijų rinką per 2–3 metus;

e)

Vengrija teigia, kad taisyklės, susijusios su vidutinio ir ilgo laikotarpio eksporto kreditu (5), taikomos eksporto kredito draudimui, garantijoms ir refinansavimui. Todėl komunikato, kuriame nustatytos taisyklės dėl trumpalaikio eksporto kredito draudimo, negalima aiškinti taip, kad jis taikomas tik draudimui ir netaikomas kitiems trumpalaikiams sandoriams, nes taip būtų diskriminuojamos eksporto kredito garantijų institucijos.

4.   PRIEMONĖS VERTINIMAS

(26)

Pranešimas susijęs tik su viena Eximbank viešosios veiklos dalimi, būtent eksporto sutarčių garantijų schemomis. Todėl šios garantijų schemos vertinimas neprieštarauja jokiai Komisijos pozicijai dėl valstybės ir Eximbank bendrųjų santykių ir jokio kito Eximbank produkto.

4.1.   Komunikato taikomumas trumpalaikiam eksporto kredito draudimui

(27)

Vengrijos valdžios institucijų pateikti argumentai (apibendrinti pirmiau 25 punkte) neišsklaido Komisijos pirminių abejonių. Visų pirma:

a)

sprendime pradėti procedūrą teigiama, kad priešingai nei eksporto kredito draudimas, Eximbank eksporto MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota, teikiamos garantijos nėra išimtinai susijusios su pirkėjo rizika. Atrodo, kad šį skirtumą Vengrijos valdžios institucijos patvirtino, nes, jų nuomone, rizika, kad eksporto VMĮ negrąžins paskolos, yra ne išimtinai, o daugiausia susijusi su pirkėju;

b)

sprendime pradėti procedūrą taip pat nurodyta, kad rizika, kurią apima Eximbank užsienio pirkėjui teikiama garantija, ir rizika, kurią apima eksporto kredito draudimas, skiriasi. Vengrijos pateikti argumentai nepaneigia šio teiginio;

c)

sprendime pradėti procedūrą teigiama, kad komercinių draudikų pateikti pareiškimai, kuriuose jie patvirtina, kad jie nevykdo veiklos šioje konkrečioje garantijų rinkos dalyje, yra nesvarbūs, nes komerciniai draudikai negali teikti garantijų pagal įstatymą. Byloje N 488/2006 tokie patys pareiškimai buvo svarbūs, nes ta priemonė buvo susijusi su trumpalaikiu eksporto kredito draudimu;

d)

sprendime pradėti procedūrą teigiama, kad nors šios dvi priemonės (garantija ir draudimas) nebūtų taikomos tam pačiam sandoriui, antroji priemonė gali teikti daugiau naudos Vengrijos eksporto VMĮ, kurių eksporto apyvarta ribota. Atrodo, kad tai buvo patvirtinta, nes Vengrijos valdžios institucijos nurodė, kad komerciniai bankai apskritai labiau linkę priimti garantiją kaip užstatą, o tai reiškia, kad galimybė pasinaudoti tokiomis garantijomis suteikia papildomos naudos MVĮ;

e)

kalbant apie Vengrijos minėtas taisykles dėl vidutinio ir ilgo laikotarpio eksporto kredito, tos nuostatos pagrįstos Sutarties nuostatomis, susijusiomis su išorine prekyba (Sutarties 132 straipsnis). Todėl, kaip patvirtino Teisingumo Teismas, taisyklėse negali būti numatytos EB sutarties nuostatos dėl valstybės pagalbos taikymo (6). Be to, Komunikato dėl trumpalaikio eksporto kredito draudimo tikslas – panaikinti dėl valstybės pagalbos atsiradusį konkurencijos iškreipimą eksporto kredito draudimo verslo rinkoje, kurioje konkuruoja viešieji ir privatieji eksporto kredito draudikai, t. komunikate kalbama apie draudimą ir jis taikomas tik draudimui.

(28)

Vengrijos valdžios institucijų pateiktos pastabos sutampa su sprendime pradėti procedūrą išdėstytu paaiškinimu, kad tarp garantijos, kurią teiks Eximbank, ir eksporto kredito draudimo yra svarbių skirtumų. Todėl ši priemonė negali būti vertinama pagal Komunikatą dėl trumpalaikio eksporto kredito draudimo.

4.2.   Valstybės pagalbos buvimas

(29)

Kadangi priemonė negali būti vertinama pagal Komunikatą dėl trumpalaikio kredito eksporto draudimo, reikia nustatyti, ar ji gali būti laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje (7).

(30)

Kad priemonei būtų taikoma EB sutarties 87 straipsnio 1 dalis, ji turi atitikti visus šiuos keturis kriterijus:

priemonė turi būti susijusi su valstybės išteklių naudojimu,

priemonė turi suteikti išskirtinio pranašumo pagalbos gavėjui,

priemonė turi daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai,

priemonė turi kelti grėsmę, kad dėl jos bus iškreipta konkurencija.

(31)

Priemonė priskirtina valstybei, nes ją įgyvendina už valstybės lėšas įsteigta visiškai valstybei priklausanti eksporto agentūra, kuri vykdo sandorius, kaip reikalaujama pagal valstybės reikalavimus ir naudojasi susijusių rūšių rizikos garantijos valstybės garantija.

(32)

Garantijos mokestis nustatomas remiantis rizikos vertinimo sistema, pagal kurią paprastai didesnės rizikos grupei priklausantiems klientams turėtų būti nustatomas didesnis mokestis. Reikėtų pažymėti, kad šiuo požiūriu rizikos vertinimo sistema apima daug veiksnių, susijusių su vietos rinkos rizika, tačiau apima tik vieną kriterijų (t. y. pirkėjo šalį), susijusį su užsienio rinkos rizika.

(33)

Vengrijos valdžios institucijos teigia, kad mokesčiai, kurie bus imami, atitinka rinkos mokestį, kurį ima tarptautiniai komerciniai draudikai ar garantiją už tokios rūšies riziką teikiančios institucijos. Tačiau Vengrija neįrodė (pvz., pateikdama nepriklausomų duomenų arba nepriklausomo tyrimo rezultatų), kad mokesčiai, nustatomi įvertinus riziką, iš tiesų atitinka rinkos lygmenį.

(34)

Teiginys, kad garantijos mokestis padengia schemos veiklos išlaidas ir garantijų įsipareigojimus, turėtų būti vertinamas kaip teigiamas aspektas. Tačiau šis Vengrijos teiginys nepagrįstas duomenimis.

(35)

Be to, Vengrijos valdžios institucijos tikina, kad Vengrijos rinkoje nėra galimybės pasinaudoti garantija nuo minėtos rūšies rizikos. Todėl ši priemonė taip pat suteikia ekonominio pranašumo, suteikdama garantiją, kuria kitu atveju rinkoje nebūtų galima pasinaudoti.

(36)

Vengrijos valdžios institucijos nepateikė pastabų dėl šių aspektų. Todėl, Komisijos manymu, ši priemonė suteikia ekonominio pranašumo pagalbos gavėjams.

(37)

Priemonė yra selektyvi todėl, kad ji susijusi su eksporto operacijomis, kurias vykdo MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota, ir todėl, kad metiniame biudžeto akte nustatyta bendra garantijos, kurią teikia Eximbank ir kurią garantuoja valstybė, sumos riba.

(38)

Priemonė galimai daro įtaką konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių, nes ji tiesiogiai susijusi su MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota, eksporto operacijomis. Be to, ji susijusi ir su eksportu Bendrijos viduje.

(39)

Todėl priemonė laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

4.3.   Priemonės suderinamumas

(40)

Valstybės pagalba gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, jei ji atitinka vieną iš EB sutartyje numatytų išimčių. 87 straipsnio 2 dalyje numatytos savaiminės išimtys iš bendro draudimo teikti valstybės pagalbą, tačiau akivaizdu, kad šiuo atveju nė viena šių išimčių netaikoma.

(41)

87 straipsnio 3 dalyje nustatyti keturių rūšių atvejai, kuriais valstybės pagalba gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka. 87 straipsnio 3 dalies a punktas taikomas pagalbai, skirtai skatinti nepalankiose sąlygose esančių regionų ekonominę plėtrą. Reikėtų pažymėti, kad šiuo atveju garantijos sąlygos nėra pritaikomos pagal regiono, kuriame veiklą vykdo eksporto VMĮ, atsilikimo lygį. Be to, schema apima visą Vengrijos teritoriją, o pagal dabartinį 2007–2013 m. regioninės pagalbos žemėlapį (8) pagalbą pagal 87 straipsnio 3 dalies a dalį gali gauti tik dalis Vengrijos. Priemonė neatitinka ir kitų 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėse nustatytų sąlygų (9). Todėl ši išimtis šiuo atveju netaikoma.

(42)

87 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta, kad pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti arba kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti, gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka. Ši nuostata šiuo atveju netaikytina. Šiuo atveju netaikytinas ir 87 straipsnio 3 dalies d punktas, kuris taikomas pagalbai kultūrai remti ir paveldui išsaugoti.

(43)

87 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta, kad pagalbą, skirtą tam tikrai ekonominei veiklai arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, galima laikyti suderinama su bendrąja rinka, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Komisija parengė įvairių gairių ir komunikatų, kuriuose išdėstyta, kaip ji ketina įgyvendinti šį straipsnį. Kadangi nė vienas iš jų netaikomas šiuo atveju, bet kuri valstybės pagalba, susijusi su šia priemone, bus vertinama tiesiogiai pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c dalį.

(44)

Šiomis aplinkybėmis reikėtų pažymėti, kad eksporto draudimo schema, naudinga MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota, eksporto operacijoms, jau egzistuoja ir Komisija ją patvirtino (10) pagal Komunikato dėl trumpalaikio eksporto kredito draudimo nuostatas. Komisijos manymu, Vengrija neįrodė, kad esama būtinybės patvirtinti papildomą priemonę, kuri būtų naudinga MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota, eksporto operacijoms.

(45)

Be to, primenama, kad Komisija iš esmės griežtai nepritaria pagalbai eksportui Bendrijos vidaus prekyboje, nes eksporto grąžinamosios išmokos turi tiesioginės įtakos konkuruojančių galimų prekių tiekėjų ir paslaugų teikėjų konkurencijai rinkoje. Kadangi tai glaudžiai ir neatsiejamai susiję su pagrindiniais prekybos sandoriais, tokia pagalba eksportui tikriausiai turės didelės neigiamos įtakos prekybos sąlygoms. Ankstesniuose sprendimuose (11) Komisija akivaizdžiai nurodė, kad garantijos, siūlomos už mažesnę nei rinkos kainą pagal eksporto sutartis Bendrijos viduje, yra pagalba eksportui, kuri yra nesuderinama su bendrąja rinka. Be to, valstybių narių parama savo eksporto už Bendrijos ribų rinkoms taip pat gali turėti įtakos konkurencijai Bendrijoje.

5.   IŠVADOS

(46)

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių Komisija daro išvadą, kad priemonė yra susijusi su valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Kadangi priemonė neskatina plėtoti tam tikros ekonominės veiklos arba tam tikrų ekonomikos sričių, taip kad nebūtų daroma neigiama įtaka prekybos sąlygoms prieštaraujant bendrajam interesui, ji negali būti pagrįsta pagal EB Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą ir todėl yra nesuderinama su bendrąja rinka. Kadangi priemonė nebuvo įgyvendinta, nėra poreikio susigrąžinti valstybės pagalbą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Valstybės pagalba, kurią Vengrija ketina įgyvendinti teikdama trumpalaikes eksporto kredito garantijas MVĮ, kurių eksporto apyvarta ribota, yra nesuderinama su bendrąja rinka.

Todėl ši pagalba negali būti suteikta.

2 straipsnis

Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą Vengrija praneša Komisijai apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant įvykdyti to sprendimo reikalavimus.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Vengrijos Respublikai.

Priimta Briuselyje, 2008 m. balandžio 16 d.

Komisijos vardu

Neelie KROES

Komisijos narė


(1)  OL C 234, 2007 10 6, p. 18.

(2)  Idem.

(3)  Kaip nustatyta 2004 m. Vengrijos Akte XXXIV. Ši VMĮ apibrėžtis atitinka 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje dėl labai mažų įmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties nustatytus atitinkamus kriterijus (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(4)  OL C 281, 1997 9 17.

(5)  1998 m. gegužės 7 d. Tarybos direktyva 98/29/EB dėl eksporto kredito draudimo vidutinės trukmės ir ilgalaikiams sandoriams pagrindinių nuostatų suderinimo.

(6)  Byla C-142/87 Belgija prieš Komisiją („Tubemeuse“) [1990] ECR I-959, 32 punktas.

(7)  Komisija pažymi, kad schema taip pat neatitinka „garantijų pranešimo“ taikymo srities (OL C 71, 2000 3 11). Garantijų pranešimo 1.2 punkte teigiama, kad jis netaikomas eksporto kredito garantijoms. Kadangi priemone teikiama garantija, kuria užtikrinamas įsipareigojimų vykdymas tuo atveju, jeigu negrąžinama eksporto operacijoms finansuoti skirta paskola, Komisijos manymu, garantijų pranešimas netaikytinas.

(8)  N 487/06 – 2006 m. rugsėjo 13 d. Komisijos raštas, OL C 256, 2006 10 24, p. 7.

(9)  OL C 54, 2006 3 4, p. 13.

(10)  Valstybės pagalba N 488/06.

(11)  1982 m. gegužės 17 d. Komisijos sprendimas dėl kreditų eksportui iš Prancūzijos į Graikiją po tos šalies įstojimo į Europos ekonominę bendriją palūkanų normų subsidijavimo (OL L 159, 1982 6 10, p. 44); 1984 m. birželio 27 d. Komisijos sprendimas suteikti specialų valiutos rizikos draudimą Prancūzijos eksportuotojams, susijusį su jėgainės statyba Graikijoje (OL L 230, 1984 8 28, p. 25).


6.9.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/32


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. balandžio 30 d.

dėl valstybės pagalbos C 56/06 (ex NN 77/06), kurią Austrija suteikė Bank Burgenland privatizavimui

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 1625)

(Tekstas autentiškas tik vokiečių kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/719/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

paprašiusi suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas, remiantis pirmiau nurodytomis nuostatomis (1) ir atsižvelgdama į jų pastabas,

kadangi:

I.   PROCEDŪRA

(1)

2006 m. balandžio 4 d. Komisija iš Ukrainos ir Austrijos investuotojų konsorciumo (toliau – konsorciumas) gavo skundą, kuriame teigiama, kad Austrija, privatizuodama HYPO Bank Burgenland AG (toliau – BB bankas), pažeidė valstybės pagalbos taisykles (2). Todėl BB banko pardavimo konkursą, kuris buvo tariamai nesąžiningas, neskaidrus ir diskriminuojantis skundo pareiškėjo atžvilgiu, laimėjo ne aukščiausią kainą pasiūlęs pirkėjas (t. y. skundo pareiškėjas), bet Austrijos draudimo įmonė Grazer Wechselseitige Versicherung AG kartu su GW Beteiligungserwerbs- und -verwaltungs-G.m.b.H. (toliau – GRAWE).

(2)

Prašymas pateikti informaciją Austrijai pirmą kartą buvo pateiktas 2006 m. balandžio 12 d.2006 m. balandžio 25 d. Austrija pateikė prašymą pratęsti terminą, kuriam iš dalies pritarta 2006 m. balandžio 28 d. raštu. Austrija atsakė 2006 m. gegužės 15 d. bei 2006 m. birželio 1 d. raštais. 2006 m. birželio 27 d. įvyko susitikimas su Austrijos institucijomis. Antras prašymas pateikti informaciją išsiųstas 2006 m. liepos 17 d.; išsamus atsakymas gautas 2006 m. rugsėjo 18 d.

(3)

Tuo tarpu konsorciumas pateikė Komisijai papildomos informacijos elektroniniu paštu ir 2006 m. balandžio 21 d. ir 2006 m. birželio 2 d. raštais.

(4)

2006 m. gruodžio 21 d. raštu Komisija informavo Austriją apie savo sprendimą dėl aptariamos priemonės pradėti procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį.

(5)

Komisijos sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą (toliau – taip pat „sprendimas pradėti procedūrą“) paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pareikšti pastabas apie priemonę.

(6)

Komisijai pateiktos suinteresuotųjų šalių pastabos. Suinteresuotoji šalis iš Vengrijos teikė Komisijai informacijos ir iki sprendime nustatyto termino, ir vėliau (nenurodydama kitų priežasčių). Laiku pastabos buvo perduotos 2007 m. vasario 22 d., 26 ir 27 d. bei 2007 m. kovo 9 d. Papildomą informaciją ši suinteresuotoji šalis perdavė pasibaigus terminui 2007 m. kovo 19 ir 28 d.

(7)

Pastabas pateikė ir konkurso laimėtoja bei galima pagalbos gavėja, GRAWE, kurias Komisija gavo 2007 m. kovo 9 d. kartu su prašymu pratęsti terminą. Prašymas patenkintas. 2007 m. balandžio 19 d. GRAWE perdavė papildomos informacijos; išsamias pastabas, įskaitant priedus, Komisija gavo 2007 m. balandžio 26 d. Po susitikimo su Komisija 2008 m. sausio 8 d. GRAWE pateikė papildomų paaiškinimų 2008 m. vasario 5 d.

(8)

Austrija pateikė savo pastabas 2007 m. kovo 1 d. pradėjus oficialią tyrimo procedūrą ir pratęsus terminą.

(9)

Visos pastabos, kurios pateiktos per pirminį terminą (iš Vengrijos pusės) ir pratęsus terminą (GRAWE), toliau perduotos Austrijai pareikšti nuomonę. Austrija pateikė pastabas 2007 m. birželio 5 d. raštu. 2008 m. vasario 8 d., t. y. vėliau procedūros metu, Komisija perdavė visus papildomus dalykinius paaiškinimus, kuriuos GRAWE bei suinteresuotoji šalis iš Vengrijos pateikė pasibaigus terminui, Austrijai pastaboms pareikšti.

(10)

Įvyko keli susitikimai su Austrijos atstovais, GRAWE bei kompetentingomis Ukrainos institucijomis. Paskutinis susitikimas su Austrija įvyko 2008 m. balandžio 1 d.2007 m. gruodžio 14 d., 2008 m. sausio 23 d., vasario 25 d., kovo 5 d. ir balandžio 9 d. Austrija pateikė papildomas pastabas elektroniniu paštu.

(11)

2007 m. kovo 22 d. skundo pareiškėjas, kuris dar nebuvo pareiškęs nuomonės dėl sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą, informavo Komisiją apie naujausią veiksmų eigą viename iš Austrijoje vykstančių teismo procesų (2007 m. vasario 5 d. Vienos aukštesniojo apygardos teismo (Oberlandesgericht Wien) sprendimas ir vėliau pateiktas apeliacinis skundas Austrijos aukščiausiajame teisme (Oberster Gerichtshof)). Skundo pareiškėjas pateikė keletą skundų Austrijos teismams, tačiau iki šiol nė vienas jų nebuvo patenkintas.

II.   IŠSAMUS PRIEMONĖS APRAŠYMAS

1.   Konsorciumas (skundo pareiškėjas)

(12)

Skundo pareiškėjas yra Austrijos ir Ukrainos konsorciumas, kuriam BB banko pardavimo metu priklausė abi Ukrainos akcinės bendrovės Ukrpodshipnik ir Ilyich ir abi Austrijos bendrovės SLAV AG ir SLAV Finanzbeteiligung GmbH, o pastaroji buvo įsteigta specialiai BB banko įsigijimo tikslais. Ukrpodshipnik ir Ilyich yra didelės Ukrainos įmonių grupės, kuriose dirbo beveik 100 000 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta siekė maždaug 4 mlrd. USD. Jų veikla apima visų pirma šias pramonės šakas: plieno gamybą, laivų statybą, vamzdynų tiesimą, metalo apdirbimą ir jėgaines. Be to, bendrovei Ukrpodshipnik finansinėse rinkose atstovauja Commercial Bank ACTIVE BANK Ltd (toliau – Active Bank), kuris nuo 2002 m. veikia Ukrainoje neribotos banko licencijos pagrindu. SLAV AG buvo Ukrpodshipnik kontroliuojamoji įmonė, įsteigta 1992 m. Vienoje kaip ūkinė bendrija. Įmonės akcijos kotiruojamos Vienos biržoje. Po BB banko pardavimo įvykęs konsorciumo restruktūrizavimas, kuris lėmė tai, kad SLAV AG dabar yra Ukrainoje veikiančių įmonių savininkė, šioje valstybės pagalbos byloje nėra reikšmingas.

(13)

Ketindamas įsigyti BB banką konsorciumas siekė dviejų didelių strateginių tikslų. Pirma, Ukrainos finansų sektoriuje jau veikiantis konsorciumas norėjo išplėsti savo pagrindinę veiklą šiame segmente. Antra, konsorciumas, kuris didžiąją dalį savo produkcijos parduoda pasaulio mastu, įsigydamas BB banką norėjo užsitikrinti galimybę patekti į tarptautines finansų rinkas ir taip paspartinti savo tarptautinę plėtrą. Konsorciumo pateiktas BB banko verslo planas atspindėjo šiuos strateginius tikslus, todėl būtų pakeitęs BB bankui iki tol būdingą orientavimąsi į regionų lygmenį.

(14)

Ekonominiu konsorciumo gyvybingumu nebuvo abejojama nei Komisijai pateiktoje informacijoje, nei vėliau tyrimo procedūros metu gautose suinteresuotųjų šalių pastabose. Per tyrimą metu nebuvo gauta jokios informacijos, kuri leistų daryti prielaidą, kad konsorciumas nėra rimta įmonė. Tik daug vėlesnėje tyrimo stadijoje Austrijos kompetentingos institucijos atkreipė Komisijos dėmesį į vieną atvejį Vokietijoje, kai Vokietijos finansinių paslaugų priežiūros federalinė tarnyba (Bundesanstalt für Finanzdienstleistungsaufsicht) uždraudė tiksliau neįvardytos Ukrainos grupės planuojamą vieno Vokietijos banko kapitalo dalių įsigijimą dėl neaiškios pinigų kilmės – šį vertinimą patvirtino vienas Vokietijos administracinis teismas (4).

2.   GRAWE (pagalbos gavėja)

(15)

Pirkėjai GRAWE priklauso Grazer Wechselseitige Versicherung AG ir GW Beteiligungserwerbs- und verwaltungs -G.m.b.H. Bendrovė GRAWE yra didelė ir gerai žinoma Austrijos finansinių paslaugų grupė. GRAWE Austrijoje užsiima draudimo, finansinių paslaugų ir nekilnojamojo turto veikla, o jos kontroliuojamosios įmonės Slovėnijoje, Kroatijoje, Belgrade, Sarajeve, Banja Lukoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Ukrainoje, Moldovos Respublikoje ir Podgoricoje atstovauja jai daugelyje Vidurio Europos šalių. Pagrindinės buveinės yra pirmiausia atitinkamų šalių sostinėse. Grazer Wechselseitige Versicherung AG siūlo platų draudimo paslaugų, taip pat finansinių paslaugų bei išperkamosios nuomos paslaugų spektrą. Grupės pagrindinė buveinė yra Graco mieste; be to, ji turi padalinius visose federalinių žemių sostinėse. 2006 m. pajamos iš draudimo įmokų sudarė maždaug 660 mln. EUR, o iš viso buvo tvarkoma 3,3 mln. vertės draudimo sutarčių.

(16)

2006 m. Grazer Wechselseitige Versicherung AG turėjo dviejų finansinių įmonių, veikiančių bankų ir investicijų sektoriuje, dalių. Ji valdė apie 43,43 % HYPO Group Alpe Adria, Alpių–Adrijos regione veikiančio finansinio koncerno, turinčio nuolatines buveines Austrijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje, Lichtenšteine, buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Juodkalnijoje, Serbijoje, Slovakijoje ir Ukrainoje, akcijų. Hypo Group Alpe Adria, turėdama daugiau kaip 6 500 darbuotojų, teikia paslaugas 1,1 mln. klientų, o jos bendras turtas 2006 m. sudarė 30 mlrd. EUR. 1989 m. GRAWE įsigijo Capital Bank, nepriklausomą banką, kuris paskutiniais metais specializavosi tokiose verslo srityse kaip privati bankininkystė bei investicijų bankininkystė ir dirbo su maždaug 70 investicijų fondų.

(17)

GRAWE sudarytame BB banko įsigijimo verslo plane nebuvo numatyta nei pakeisti BB banko verslo modelį, nei prijungti BB banką prie vykdomos grupės bankininkystės veiklos.

(18)

2007 m. GRAWE pardavė maždaug 15 % jai priklausančių HYPO Group Alpe Adria akcijų ir gavo didelį apskaitinį pelną. Mokestiniais tikslais perkeldama BB banko […] (5) mln. EUR nuostolius (6), GRAWE sutaupė mokesčiams skirtinų lėšų (7), kurias ji užskaitė už sumokėtą […] mln. EUR BB banko pirkimo kainą (8).

3.   Hypo Bank Burgenland AG (BB bankas)

(19)

Iki pardavimo Hypo Bank Burgenland AG buvo pagal Austrijos teisę veikianti akcinė bendrovė, turinti buveinę Eizenštate, Austrijoje. Iki BB banko pardavimo Austrijos draudimo grupei GRAWE (nagrinėjama valstybės pagalba) ir po 2005 m. kovo mėn. įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo BB banko nuosavas kapitalas nuosavybės teise 100 % priklauso Burgenlando federalinei žemei (9). 2005 m. balanso vertė, kuri siekė maždaug 3,3 mlrd. EUR, suteikė BB banko grupei ribotą įtakos sferą regione.

(20)

Iki pardavimo BB bankas neribotos banko licencijos pagrindu veikė Burgenlando federalinėje žemėje (toliau – Burgenlando žemė) bei vakarinėje Vengrijos dalyje, kur jai priklausė 100 % kontroliuojamosios bendrovės – Sopron Bank RT. BB banko, kaip federalinės žemės hipotekos banko (Landeshypothekenbank), įsteigimu buvo siekiama paskatinti pinigų ir kreditų apyvartą Burgenlando žemėje. Iš pradžių pagrindinė BB banko veikla buvo suteikti hipotekos paskolas ir išduoti įkeitimo lakštus, taip pat savivaldybių obligacijas. Pardavimo metu BB bankas buvo universalus bankas, kuris siūlė visų rūšių banko ir finansų paslaugas.

(21)

Iki privatizavimo BB bankui buvo teikiama vadinamoji Ausfallhaftung – valstybės garantija (10). Remiantis Komisijos ir Austrijos susitarimu, kurio pagrindu buvo priimtas Sprendimas C(2003) 1329 galutinis (11), valstybės garantija Ausfallhaftung turėjo būti panaikinta iki 2007 m. balandžio 1 d. Visiems įsipareigojimams, galiojusiems 2003 m. balandžio 2 d., valstybės garantija Ausfallhaftung iš esmės ir toliau galiojo iki jų įvykdymo termino pabaigos. Nuo 2003 m. balandžio 2 d. iki 2007 m. balandžio 1 d. valstybės garantija Ausfallhaftung galėjo būti taikoma naujiems įsipareigojimams, kurių įgyvendinimo terminas buvo 2017 m. rugsėjo 30 d. Tačiau dėl BB banko privatizavimo šis pereinamasis laikotarpis pasibaigė anksčiau – BB banko pardavimo bendrovei GRAWE sandorio sudarymo dieną, t. y. 2006 m. gegužės 12 d. (12). Nuo šios dienos naujiems įsipareigojimams nebetaikoma valstybės garantija Ausfallhaftung. 2005 m. gruodžio 31 d. pagal valstybės garantiją Ausfallhaftung užtikrinami įsipareigojimai sudarė apytikriai 3,1 mlrd. EUR (neįskaitant 44 konstatuojamojoje dalyje aprašyto papildomų obligacijų išleidimo).

(22)

Dėl ankstesnių nuostolių BB bankas nurodė 2004 m. gruodžio 31 d. turįs mokesčių tikslais perkeltinų maždaug 376,9 mln. EUR nuostolių. Pagal Austrijos mokesčių teisę nuo 2005 m. sausio 1 d. įmonėms leidžiama tarpusavyje įskaityti pelną ir nuostolius (to paties koncerno viduje). Kokia apimtimi jos gali tai atlikti, priklauso nuo įmonės struktūros.

4.   BB restruktūrizavimas

(23)

2004 m. gegužės 7 d. sprendimu (13) (toliau – sprendimas dėl restruktūrizavimo) Komisija patvirtino BB banko restruktūrizavimo pagalbą, kurios bendra suma siekė 360 mln. EUR ir kurią sudarė dvi priemonės: pirma – 2000 m. birželio 20 d. Burgenlando žemės ir BB banko garantinis susitarimas (dėl 171 mln. EUR sumos, įskaitant 5 % palūkanas (14), antra – 2000 m. spalio 23 d. bendrasis susitarimas, pagal kurį bankas Bank Austria atsisakė savo reikalavimo BB banko atžvilgiu, taip pat šių abiejų sutarties šalių susitarimas dėl turtinės padėties pagerėjimo (sanavimo susitarimas) (15) ir Burgenlando žemės bei BB banko garantinis susitarimas dėl 189 mln. EUR sumos (16).

(24)

Sprendime dėl restruktūrizavimo numatyti tokie 2000 m. birželio 20 d. garantinio susitarimo ir bendrojo susitarimo papildomi pakeitimai. 2000 m. birželio 20 d. garantinis susitarimas pakeistas taip, kad BB banko metinis pelnas nebebus naudojamas Burgenlando žemės garantijos sumai mažinti. Be to, BB bankas galės pasinaudoti Burgenlando žemės garantija ne anksčiau, negu bus patvirtintas 2025 ūkinių metų metinis balansas. Tačiau Burgenlando žemei suteikta galimybė pasirinkti, ar, patvirtinus 2010 ūkinių metų metinį balansą, garantinę išmoką BB bankui išmokėti visą ar tik jos dalį. 2000 m. spalio 23 d. bendrasis susitarimas pakeistas taip, kad BB banko metinis pelnas nebebus naudojamas banko Bank Austria AG atžvilgiu prisiimtam įsipareigojimui pagerinti turtinę padėtį (sanavimo įsipareigojimui) finansuoti. Burgenlando žemė vykdo įsipareigojimą pagerinti turtinę padėtį bankui Bank Austria AG ir vienkartiniu mokėjimu sumoka bankui Bank Austria AG garantiniame susitarime nustatytą trūkstamą sumą prieš pat BB banko privatizavimą.

(25)

Pakeitimai, susiję su metinio pelno panaudojimu garantijos sumai mažinti, neįsigaliotų tuo atveju, jei BB bankas nebūtų privatizuotas. Jeigu Burgenlando žemė būtų likusi BB banko savininke, abi garantijos būtų nepakitusios ir garantijos sumos sumažėjusios BB banko metinio pelno dydžiu, o BB banko įsipareigojimas pagerinti turtinę padėtį taip pat būtų nepakitęs.

(26)

BB banko privatizavimas buvo pagrindinė Komisijos patvirtinto restruktūrizavimo plano dalis. Burgenlando žemės nuomone, BB banko privatizavimu buvo siekiama kuo geriau užtikrinti ilgalaikį banko egzistavimą.

(27)

Priėmus Komisijos sprendimą Burgenlando žemė nuo 2003 m. du kartus mėgino parduoti ir privatizuoti BB banką, tačiau nesėkmingai. Trečias mėginimas, kuris susijęs su toliau aprašoma priemone, pradėtas viešai paskelbus apie tai informavimo priemonėse 2005 m. spalio 18 d.

5.   BB banko privatizavimas

5.1.   Privatizavimo procesas

(28)

Komisija pažymi, kad BB banko pardavimo procese dalyvaujančios šalys skirtingai aprašo pardavimo procesą; Komisijos mano, kad toliau išdėstyti BB pardavimo aspektai, kaip buvo nurodyta sprendime pradėti tyrimą ir kaip papildomai nurodė Austrija ir GRAWE savo pastabose, turi būti laikomi neginčytinais.

(29)

2005 m. Burgenlando žemė pradėjo trečią BB banko privatizavimo konkursą. Tarptautinis investicijų bankas HSBC Trinkaus & Burkhardt KgaA, Diuseldorfas, kartu su HSBC plc (toliau – HSBC), Londonas, kuriems buvo pavesta vykdyti privatizavimo procesą, apie ketinimą parduoti BB banką Austrijoje viešai paskelbė 2005 m. spalio 18 d. Vienos informaciniuose pranešimuose (Amtsblatt zur Wiener Zeitung), o tarptautiniu mastu – 2005 m. spalio 19 d. leidinyje anglų kalba Financial Times Europe ir pakvietė suinteresuotąsias šalis pareikšti susidomėjimą įsigyti BB banko akcijų.

(30)

Nors į skelbimą sureagavo 24 galimi pirkėjai iš Europos Sąjungos ir kitų valstybių, tik 14 dalyvių oficialiai pareiškė susidomėjimą pateikti pasiūlymą ir gavo papildomą raštą dėl tolesnio konkurso etapo (toliau – Process Letter). Šiame Process Letter galimų pirkėjų prašoma iki 2005 m. gruodžio 6 d. pateikti preliminarų, neprivalomą pasiūlymą įsigyti banką.

(31)

Tik trys iš 14 galimų pirkėjų laiku pateikė preliminarius 65 mln. EUR, 100 mln. EUR bei 140 mln. EUR vertės pasiūlymus (17) ir perėjo į kitą konkurso etapą, kurio metu iki 2006 m. vasario 6 d. jie privalėjo pateikti privalomus pasiūlymus. Šis antrasis konkurso etapas visų pirma apėmė teisinį auditą, kuris buvo atliktas 2006 m. sausio 7 d.–sausio 30 d. laikotarpiui įrengus internetinių duomenų kambarį ir numatant papildomas prezentacijas bei susitikimus. Be to, pirkėjai teisinio audito metu galėjo pateikti klausimus.

(32)

2006 m. vasario 6 d. du pirkėjai, GRAWE ir konsorciumas, pateikė privalomus pasiūlymus.

(33)

Su šiais abiem pirkėjais toliau individualiai buvo vedamos derybos dėl privalomų pasiūlymų. Šios derybos baigėsi 2006 m. kovo 4 d.

(34)

2006 m. kovo 5 d. Burgenlando žemė pasiūlė GRAWE sudaryti sutartį, nors GRAWE pasiūlyta pirkimo kaina (100,3 mln. EUR) buvo daug mažesnė už konsorciumo pasiūlytą kainą (155 mln. EUR). Šis sprendimas pagrįstas 2006 m. kovo 4 d. HCBC rašytine rekomendacija (toliau – rekomendacija), kuri sprendimo priėmimo dieną papildyta žodinėmis pastabomis, skirtomis Burgenlando žemės Vyriausybės nariams. 2006 m. kovo 7 d. Burgenlando žemės Vyriausybė oficialiai pritarė pardavimui. Pardavimo sandoris sudarytas 2006 m. gegužės 12 d.

(35)

Sandorio sudarymo išvakarėse BB bankas išleido 700 mln. EUR vertės obligacijų. Iki privatizavimo pagal 2005 m. pirminius planus turėjo būti išleista obligacijų tik už 320 mln. EUR. Papildomos obligacijos buvo užtikrintos valstybės garantija Ausfallhaftung. Capital Bank, bendrovės GRAWE kontroliuojamoji įmonė, iš šių obligacijų, kurių bendra vertė siekė 700 mln. EUR, pasirašė obligacijų už 350 mln. EUR.

5.2   Process Letter nurodyti atrankos kriterijai

(36)

2005 m. rugsėjo 6 d. Burgenlando žemės Vyriausybės sprendimu nustatyti tokie Process Letter nurodyti pasiūlymų vertinimo kriterijai:

a)

pirkimo kainos dydis ir pirkimo kainos mokėjimo patikimumas;

b)

BB savarankiškumo išsaugojimas;

c)

BB banko veiklos tęsimas vengiant naudotis valstybės garantija Ausfallhaftung;

d)

pasirengimas bet kokiu atveju atlikti būtiną kapitalo didinimą;

e)

sandorio saugumas;

f)

terminai vykdant sandorį.

(37)

Be to, Process Letter nurodyta, kad BB banko akcininkas atsižvelgęs į rekomendaciją savo nuožiūra priims sprendimą, kurie pirkėjai galėtų dalyvauti antrame pardavimo proceso etape.

5.3   Sutartyje su GRAWE numatyta garantijos išlyga

(38)

Sutartyje su GRAWE numatyta išlyga, pagal kurią Burgenlando žemė užtikrina, jog nei garantiniai susitarimai, kurie yra sprendimo dėl restruktūrizavimo dalykas, nei pirkimo sutartys nepažeis valstybės pagalbos taisyklių. Garantijos išlygą papildo kita išlyga, pagal kurią pirkėja (GRAWE) gali reikalauti, kad Burgenlando žemė atlygintų bet kokią sumą, kurią susigrąžinti nurodytų Komisija, priėmusi neigiamą sprendimą. Jeigu toks pirkimo kainos koregavimas būtų neleistinas remiantis valstybės pagalbos nuostatomis, pirkėja šios išlygos pagrindu galėtų nutraukti sutartį.

5.4   HSBC rekomendacija

(39)

Rekomendacijoje GRAWE pasiūlymas palygintas su konsorciumo pasiūlymu vadovaujantis pirmiau minėtais atrankos kriterijais ir nustatyta, kad remiantis pirkimo kaina sprendimas būtų priimtas konsorciumo naudai. Tačiau, atsižvelgiant į kitus kriterijus (pirkimo kainos mokėjimo patikimumas, BB banko veiklos tęsimas vengiant naudotis valstybės garantija Ausfallhaftung, kapitalo didinimai ir sandorio saugumas), HSBC rekomendavo parduoti BB banką bendrovei GRAWE (šiuo klausimu žr. sprendimo pradėti procedūrą 27–29 konstatuojamąsias dalis).

III.   SPRENDIMAS PRADĖTI OFICIALIĄ TYRIMO PROCEDŪRĄ PAGAL EB SUTARTIES 88 STRAIPSNIO 2 DALĮ

(40)

Komisijos sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį visų pirma pagrįstas tokiais pagrindais.

(41)

Remdamasi XXIII konkurencijos ataskaitoje (18) nustatytais principais, Komisija negalėjo konstatuoti, kad pardavimu nesuteikta pagalba, juo labiau kad Burgenlando žemė BB banko pirkimo sutarties nepasiūlė sudaryti konsorciumui, kuris nurodė daug aukštesnę pirkimo kainą. Be to, skundo pareiškėjo ir Austrijos pateikti konkurso procedūros aprašymai nevisiškai sutampa.

(42)

Komisija suabejojo, ar konkurso procedūra iš tiesų gali būti laikoma skaidria, besąlygiška ir nediskriminuojančia. Visų pirma Komisijai kilo abejonių, ar konkurso metu buvo užtikrintas vienodas pirkėjų vertinimas ir ar pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiantys pardavėjai būtų nustatę keletą HSBC Process Letter apibrėžtų sąlygų, susietų su pardavimu.

(43)

Be to, Komisija abejojo dėl galutinės atrankos skaidrumo, nes nebuvo jokių nuorodų dėl kai kurių kriterijų svarumo. Be to, dar vienas kriterijus „BB banko refinansavimas Burgenlando žemei pardavus BB banką“, kuriam derybų metu buvo skirtas didelis dėmesys, iš viso nebuvo įtrauktas į kriterijų sąrašą (šiuo klausimu žr. sprendimo pradėti procedūrą 65–69 konstatuojamąsias dalis).

(44)

Komisija taip pat negalėjo paneigti, kad GRAWE suteikta ekonominė nauda, dėl šių priežasčių:

a)

skirtumas tarp abiejų pasiūlytų kainų parodė, kad BB bankas buvo parduotas bendrovei GRAWE ne rinkos kaina;

b)

papildomų valstybės garantija Ausfallhaftung užtikrintų 380 mln. EUR vertės obligacijų emisija nebuvo numatyta galimiems pirkėjams pateiktame verslo plane ir veikiausiai nebuvo pasiūlyta konsorciumui;

c)

neaišku, ar būtų pasiūlyta aukštesnė kaina arba ar pardavimo procese būtų dalyvavę kiti konkurso dalyviai, jeigu minėtos sąlygos nebūtų nustatytos.

(45)

Be to, Komisija nurodė, kad nuostolių perkėlimas mokesčių tikslais galėjo turėti įtakos ekonominei pasiūlymų vertei. Komisija išreiškė abejonę ir dėl sutartyje su GRAWE numatytos garantijos išlygos.

(46)

Dėl sutartyje numatytos kompensacijos už išankstinį grąžinimą, susijusios su 2000 m. birželio 20 d. garantiniu susitarimu, Komisija abejoja, ar Austrija visiškai įvykdė sprendimo dėl restruktūrizavimo sąlygas.

IV.   SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ NUOMONĖ

(47)

Komisijai pateiktos pagalbos gavėjos GRAWE ir suinteresuotosios šalies iš Vengrijos pastabos (19). GRAWE pastabos patvirtina ir papildo Austrijos argumentus ir todėl bus nagrinėjamos kartu.

(48)

Suinteresuotoji šalis iš Vengrijos perdavė keletą dokumentų dėl tariamo sukčiavimo atvejo, iš esmės susijusio su BB banko veikla Vengrijoje, kur veikia jos kontroliuojamoji įmonė Sopron Bank RT. Suinteresuotosios šalies nuomone, sukčiavimas neišaiškėtų tik tuo atveju, jeigu BB bankas būtų parduotas Austrijos pirkėjui. Buvo pateikta daug dokumentų, turinčių ryšį su daugeliu Vengrijoje veikiančių ir su BB banku susijusių kontroliuojamųjų įmonių (pvz., išrašai iš įmonių registro, atitinkamų įmonių įstatai, metinių akcininkų susirinkimų protokolai arba kiti įmonių duomenys, susiję su laikotarpiu iki BB pardavimo). Tačiau į šias pastabas nebuvo atsižvelgta, nes, kaip nurodo Komisija, nebuvo tiesioginės sąsajos tarp šių dokumentų ir jos pagal valstybės pagalbos taisykles tikrinamo privatizavimo proceso.

V.   AUSTRIJOS IR „GRAWE“ PASTABOS

(49)

Dar prieš priimant sprendimą pradėti procedūrą pateiktus argumentus Austrija pagrindė papildoma informacija. GRAWE iš esmės pritarė Austrijos argumentams.

1.   Leistinumas

(50)

Procedūros atžvilgiu Austrija nurodo, kad Komisija negali detaliau nagrinėti šio skundo, nes konsorciumas, kuris iki šiol dar neveikia Europos bankininkystės rinkoje ir netgi nėra konkuruojanti įmonė, negali būti laikomas „suinteresuotąja šalimi“ pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio [dabar 88 straipsnis] taikymo taisykles (20), 1 straipsnio h punktą. Bet kokia tariama diskriminacija yra įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo klausimas; galimybė patekti į Europos bankininkystės rinką negali būti suteikiama taikant valstybės pagalbos procedūrą. Dėl to Komisija privalo atsižvelgti į tai, kad konsorciumas, Komisijai priėmus sprendimą pradėti procedūrą, nebuvo veikiantis subjektas ir viešai pranešė, kad nebėra suinteresuotas įsigyti banką.

(51)

Tikrindama šį atvejį Komisija peržengtų jai suteiktų įgaliojimų ribas. Austrija pabrėžė, kad Austrijos teismai kruopščiai išnagrinėjo šią bylą pagal valstybės pagalbos nuostatas, apklausė visus liudytojus, išsamiai patikrino bylos aplinkybes ir padarė išvadą, kad konkursas vyko viešai, sąžiningai ir skaidriai. Komisija turėtų pritarti šiai nuomonei, užuot pradėjusi oficialią tyrimo procedūrą.

2.   Bendrieji konkurso procedūros ir jos rezultato aspektai

(52)

Austrija pabrėžia, kad surengtas viešas, sąžiningas ir skaidrus konkursas. Tai patvirtino ir šį klausimą nagrinėję Austrijos teismai. Galutinis sprendimas nebuvo priimtas iki 2006 m. kovo 4 d. Visi pirkėjai būtų turėję tokių pačių galimybių gauti savo teisiniam auditui reikalingą informaciją, net jeigu pirkėjai tą informaciją ir būtų panaudoję skirtingai.

(53)

Iš pradžių turėta didelių abejonių dėl konsorciumo, tačiau buvo teisėta leisti konsorciumui kaip galima ilgiau dalyvauti konkurso procedūroje, užuot pašalinus jį iš procedūros remiantis preliminariu pasiūlymu. Toks elgesys atitinka pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiančio pardavėjo elgesį, kuris taip sustiprina konkurenciją tarp pirkėjų, siekdamas kuo aukštesnės pirkimo kainos. Be to, Austrija ir toliau darė prielaidą, kad konsorciumas, kaip buvo skelbiama derybose, būtų finansiškai stiprus verslo partneris. Toks partneris būtų galėjęs gerokai pakeisti padėtį.

(54)

GRAWE pareiškė, kad konkurso procedūros metu jai neteikė pirmenybės nei Burgenlando žemė, nei Austrijos finansų rinkų priežiūros tarnyba (Finanzmarktaufsicht (FMA)).

(55)

Austrija pareiškė, kad HSBC rekomendacija yra tik privatizavimo proceso santrauka ir negali būti traktuojama kaip vienintelis sprendimo pagrindas. Rekomendacija siekiama tik trumpai apžvelgti procedūrą ir pateikti pasiūlymus. Išvados žodžiu detaliau paaiškintos sprendimus priimantiems subjektams. Šią informaciją Austrija papildė pranešimu, kurį HSBC parengė Burgenlando žemei ruošdama atsakymą į pirmąjį 2006 m. balandžio 12 d. Komisijos prašymą pateikti informaciją ir kuriame buvo pateiktos papildomos išvados. Rekomendacija, kaip toliau nurodo Austrija, negali būti laikoma eksperto atliktu banko vertės įvertinimu, kuris neprivalomas ir pagal Europos Sąjungos teisę. 2006 m. kovo 5 d. sprendimas veikiau buvo grindžiamas ankstesnių privatizavimo procesų patirtimi bei rekomendacija, žodiniais vertinimais ir HSBC atstovų pateiktais konfidencialiais paaiškinimais.

(56)

Ir Austrijos argumentuose, ir GRAWE pastabose ne kartą lyginamos abiejų pirkėjų pasiūlytos kainos.

(57)

Dėl kompensacijos už išankstinį grąžinimą, susijusios su 2000 m. birželio 20 d. garantiniu susitarimu, Austrija nurodė, kad Komisija neteisingai aiškina atitinkamus susitarimus, numatytus abiejų paskutinių pirkėjų pasiūlymuose. Susitarimuose numatyta kompensacija susijusi su faktu, kad Burgenlando žemė mokėjimus pagal garantinį susitarimą atliks keletą metų anksčiau, nei numatyta (21). Tačiau toks mokėjimas, kaip aiškiai daro prielaidą Komisija, nėra pirkimo kainos dalis. Be to, tokia schema ne keltų abejones dėl ankstesnio sprendimo restruktūrizuoti BB banką, o būtų padėjusi sumažinti pagalbą, kurią tuo metu patvirtino Komisija.

(58)

Dėl GRAWE ir konsorciumo pirkimo sutartyse numatytos garantijos išlygų ir garantijos terminų Austrija nurodo, kad jie sutarti individualiai derantis su kiekvienu pirkėju. Skirtingos nuostatos dėl atsakomybės ribų, neapmokestinamo minimumo ir garantijos terminų (dveji metai konsorciumui ir treji metai GRAWE) nelaikomos nevienodu pirkėjų vertinimu.

(59)

Tik pirkimo sutarties su konsorciumu projekte valstybės garantijai Ausfallhaftung numatyti metiniai 100 000 EUR dydžio komisiniai, kurie iki 2017 m. turėjo būti sumokėti Burgenlando žemei. Sutartyje su GRAWE tokių komisinių nenumatyta, nes, kaip nurodo Austrija, jie jau numatyti GRAWE pateiktame kainos pasiūlyme.

(60)

Dėl naujų obligacijų išleidimo Austrija nurodė, kad po 2005 m. rugsėjo mėn. remiantis BB verslo planu priimto sprendimo išleisti 320 mln. EUR vertės obligacijų stebėtojų tarybos sprendimas pakartotinai išleisti 380 mln. EUR vertės obligacijų buvo priimtas neatsižvelgiant į artėjantį privatizavimą ir būsimus BB banko savininkus. Burgenlando žemė manė, kad papildomų obligacijų išleidimas nėra reikšmingas pardavimui ir todėl nenurodė šio fakto Process letter. Bet atliekant teisinį auditą, abu pirkėjai buvo informuoti apie šių obligacijų išleidimą ir apie tai, kad emisija turėjo įvykti neatsižvelgiant į pirkėją. Tačiau tik GRAWE tai numatė savo sutarties projekte. Austrija pabrėžė, kad papildomos 380 mln. EUR vertės obligacijos buvo išleistos, siekiant kaip galima išnaudoti palankias refinansavimo galimybes pagal valstybės garantiją Ausfallhaftung. Dėmesys į tai pakartotinai buvo atkreiptas derybų su konsorciumu metu. Jeigu BB bankas būtų parduotas konsorciumui, konsorciumas daug didesne apimtimi būtų turėjęs naudos iš geresnių refinansavimo sąlygų nei GRAWE. Austrija nurodė, kad BB banko refinansavimo išlaidos BB banko pardavimo konsorciumui atveju būtų buvusios didesnės, nes konsorciumas, priešingai nei GRAWE, nėra reitinguojamas ir, be to, jo pagrindinė buveinė yra Ukrainoje, tad BB bankas daugiausia galėtų tikėtis (jeigu iš viso galėtų) refinansavimo sąlygų „BB“ arba „B“„hipotetiniam“ reitingui.

(61)

Dėl atskiro susitarimo su GRAWE keturias BB nekilnojamojo turto bendroves perduoti Burgenlando žemei prieš sudarant 25 mln. EUR apskaitinės vertės sandorį, Austrija nurodo, kad atsižvelgiant į faktą, kad BB banko audito bendrovė 2005 m. gruodžio 31 d. patvirtino, jog turto rinkos vertė atitinka jos apskaitinę vertę, perdavimas turėtų tik poveikį likvidumui. Todėl lyginant abu pasiūlymus nereikia atsižvelgti į šį poveikį likvidumui.

(62)

Konsorciumas pasiūlė sutarties pasirašymo dieną į patikėjimo teise valdomą sąskaitą, esančią Ukrainoje veikiančiame banke Active Bank, sumokėti 15 mln. EUR dydžio išankstinį mokėjimą. GRAWE sandorio sudarymo dieną privalėjo pervesti visą pirkimo kainą.

(63)

Austrija mano, kad išlyga, numatyta ir su konsorciumu sudarytame pirkimo sutarties projekte (22), tokio pobūdžio pirkimo sutartyse yra įprastinė pirkimo sąlygų bei kainos dalis ir neprieštarauja valstybės pagalbos nuostatoms. Ji atitinka teisėtą BB banko pirkėjo interesą, kuris nėra pasirengęs pasiūlyti aukštesnę kainą, tačiau dėl nurodymo susigrąžinti pagalbą, priėmus sprendimą dėl valstybės pagalbos suteikimo, būtų priverstas mokėti aukštesnę kainą. Be to, Komisija privalo atsižvelgti į tai, kad išlyga apima ir pirkėjo teisę nutraukti sutartį, jeigu paaiškėtų, kad išlyga negalioja remiantis valstybės pagalbos nuostatomis.

(64)

GRAWE mano, kad tokios Komisijos išvados nereikšmingos tol, kol nėra nurodyta susigrąžinti pagalbą. GRAWE pabrėžė, kad per konkursą pirkėjas turi labai ribotas galimybes užkirsti kelią viešojo sektoriaus pardavėjo elgesiui, kuris galbūt yra svarbus valstybės pagalbos nuostatų požiūriu. Tokia išlyga, GRAWE nuomone, dar labiau paskatintų valstybę laikytis pagalbos taisyklių, o tuo savo ruožtu suinteresuota Komisija.

3.   GRAWE sumokėtos pirkimo kainos atitiktis rinkos kainoms

(65)

Tai, kad konkurso procedūra buvo vieša bei skaidri ir suteikė galimybę pardavimui rinkos kaina, Austrijos nuomone, patvirtina faktas, jog trys pirkėjai pateikė preliminarius pasiūlymus, o GRAWE pasiūlymas buvo antras geriausias pasiūlymas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad GRAWE pasiūlyta kaina nebuvo mažesnė už BB rinkos kainą.

(66)

Austrija šiuo atžvilgiu remiasi antro mėginimo privatizuoti BB banką rezultatu. Tuomet visos keturios pasiūlytos kainos svyravo nuo 85 mln. EUR iki 93 mln. EUR, todėl GRAWE sumokėta 100,3 mln. EUR pirkimo kaina gali būti laikoma atitinkančia rinkos kainą.

(67)

Pagal valstybės pagalbos taisykles Austrija visiškai neprivalėjo parduoti banko viešo konkurso būdu; vietoj to ji galėjo pavesti ekspertui nustatyti vertę. Tol, kol pirkimo kaina atitinka prieš pirkimą eksperto išvadoje nustatytą vertę, nelaikoma, jog suteikta valstybės pagalba. Šiuo atžvilgiu Komisija neatkreipė dėmesio į tai, kad Austrija ankstesniame tyrimo etape pavedė ekspertams parengti keletą išvadų, patvirtinančių Austrijos nuomonę, kad GRAWE sumokėta kaina atitinka rinkos kainą.

(68)

Austrija ir GRAWE savo argumentus grindžia tokiomis ekspertų išvadomis ir dokumentais:

a)

HSBC atliktas preliminarus BB banko vertinimas: šiame vertinime daroma išvada, kad BB banko vertė, jei jį privatizuotų ir nupirktų pirkėjas, pasižymintis aukštu mokumu, įvertinus mokesčių tikslais perkeltus nuostolius, svyruotų nuo 50 mln. EUR iki 70 mln. EUR. Nuosavas kapitalas šiuo atveju sudarytų 33,4 mln. EUR (23);

b)

gmc-unitreu Wirtschaftsprüfungs- und Steuerberatungs GmbH išvada, kuria nustatoma BB banko objektyvioji vertė, dėl Burgenlando žemės numatomo visų akcijų pirkimo ruošiantis BB privatizavimui: vadovaujantis šia išvada, kurioje buvo remiamasi panašiais skaičiais kaip ir HSBC vertinime, BB banko vertė 2004 m. birželio 30 d. svyravo nuo 44,4 mln. EUR iki 53,9 mln. EUR (24);

c)

konsorciumo atliktas vertinimas, kuriame vadovaujamasi nuostata, jog BB banko objektyvi turto vertė svyruoja nuo 50 mln. EUR iki 75 mln. EUR.

(69)

Be to, Austrija tvirtino, jog pirkėjai nustatė kainas pagal konkurso procedūros sąlygas, taigi abi pasiūlytos kainos viršijo faktinę rinkos vertę.

(70)

Austrija pasiūlė nepriklausomam ekspertui pavesti atlikti papildomą vertinimą tam, kad būtų įrodyta, jog sumokėta pirkimo kaina atitinka rinkos kainą.

4.   Valstybės garantijos Ausfallhaftung reikšmė BB banko pardavimui

(71)

Viso tyrimo metu Austrija nuolat pabrėžė valstybės garantijos Ausfallhaftung reikšmę ir su tuo susijusį Burgenlando žemės finansinį interesą parduoti BB banką, jos argumentams pritarė GRAWE. Kriterijus „Burgenlando žemės banko veiklos tęsimas vengiant naudotis valstybės garantija Ausfallhaftung“ buvo viena iš Austrijos pirkimų konkurse viešai paskelbtų sąlygų, taigi buvo žinoma visiems konkurso dalyviams. Atsižvelgiant į tai Austrija ir GRAWE visų pirma pateikia tokius argumentus.

(72)

Valstybės garantija Ausfallhaftung gali būti pagrįsta įstatymu. Kadangi BB bankas yra pagal privatinę teisę įsteigta akcinė bendrovė, o garantavimas nemokumo atveju (Ausfallbürgschaft) yra privatinės teisės institutas (Austrijos civilinio kodekso (Allgemeines Bürgerliches Gesetzbuch – ABGB) 1356 straipsnis), Burgenlando žemės atsakomybės sąlygoms ir apimčiai taikomos privatinės teisės nuostatos; šiuo atveju valstybė veikia kaip Bank Burgenland savininkė, o ne kaip viešosios valdžios institucija. Nepripažindama šio argumento, Komisija neatsižvelgia į valdžių padalijimą Austrijoje: valstybės garantiją Ausfallhaftung nustatė įstatymų leidžiamoji valdžia, o vykdomoji valdžia, t. y. Burgenlando žemė, priėmė sprendimą parduoti BB banką. Burgenlando žemės santykis su BB banku gali būti palyginamas su kontroliuojančiosios ir kontroliuojamosios įmonės santykiu, kai kontroliuojančioji įmonė garantuoja už kontroliuojamąją įmonę garantiniu raštu. Tad kontroliuojamosios įmonės pardavimo atveju būtų atsižvelgta į tokią atsakomybę, taip pat kaip į bet kurią kitą nebalansinę riziką. Siekdama pagrįsti šį argumentą, Austrija daro nuorodą į 2006 m. balandžio 4 d. Austrijos aukščiausiojo teismo (Oberster Gerichtshof) sprendimą (25).

(73)

Be to, Komisija ir Austrija sutarė dėl valstybės garantijos Ausfallhaftung, kaip esamos pagalbos, panaikinimo pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Iki jos panaikinimo valstybės garantija Ausfallhaftung yra „teisėta“, todėl Burgenlando žemė turėtų atsižvelgti į tai parduodama BB banką. Burgenlando žemė šią garantiją suteikė nesiedama jo su privatizavimo procesu, o Austrija neturėjo jokios teisinės galimybės panaikinti šią garantiją prieš parduodant BB banką. Jeigu tokiomis aplinkybėmis nebūtų atsižvelgta į riziką, susijusią su valstybės garantija Ausfallhaftung, Komisija faktiškai neleistų Burgenlando žemei privatizuoti BB banko. Tai prieštarautų BB banko privatizavimo reikalavimams, nustatytiems ankstesniame Komisijos sprendime, ir neleistinai ribotų valstybių narių teisę privatizuoti savo turtą.

(74)

Komisijos ir Bendrijos teismų sprendimų praktika patvirtina Austrijos nuomonę. Visų pirma Komisija pripažino, kad privatizavimo metu turėtų būti atsižvelgta į įsipareigojimus ir nebalansinę riziką (26). Byloje Gröditzer Stahlwerke Europos Bendrijų Teisingumo Teismas taip pat netiesiogiai pripažino, kad reikia atsižvelgti į valstybės garantiją, kuri svarbi įmonės likvidavimo atveju (27). Todėl valstybės garantijos Ausfallhaftung pripažinimas esama pagalba yra reikšmingas.

(75)

Valstybės garantijos Ausfallhaftung atsiradimo rizika priklauso nuo būsimo banko rizikos profilio, taigi ir nuo naujo savininko rizikos profilio. Rizika, kuri galėjo atsirasti konsorciumui įsigijus BB banką, Burgenlando žemei buvo nepriimtina. Faktas, kad BB bankui bus tebetaikoma FMA kontrolė, taip pat niekaip nepakeitė šio vertinimo, nes FMA veikia tik ex post.

(76)

Austrija pateikė valstybės garantija Ausfallhaftung užtikrintos sumos skaičiavimus ir likvidavimo scenarijų bei nurodė, kad preliminarūs duomenys, kuriais grįsti skaičiavimai, yra duomenys, pateikti Komisijai procedūroje, kurioje priimtas sprendimas dėl restruktūrizavimo.

(77)

GRAWE pareiškė, kad šiame kontekste neteisinga vadovautis likvidavimo scenarijumi, nes Burgenlando žemė turėjo ne spręsti dėl BB banko likvidavimo, o išrinkti pirkėją. Likvidavimo scenarijus skirtas kitoms aplinkybėms (sprendimas dėl valstybės pagalbos restruktūrizavimui). Be to, Burgenlando žemė valstybės garantijos Ausfallhaftung taikymo atveju nebūtų galėjusi reikalauti likviduoti visą turtą, nes visi kreditoriai būtų galėję savo reikalavimus pateikti tiesiogiai Burgenlando žemei.

(78)

Austrijos nuomone, šis aspektas susijęs su kriterijumi „BB banko veiklos tęsimas vengiant naudotis valstybės garantija Ausfallhaftung“. Austrija tvirtina, kad, paskelbus apie BB banko pardavimą konsorciumui, būtų buvę galima tikėtis padidėjusio refinansavimo poreikio ir nemažo kapitalo nutekėjimo, todėl galiausiai būtų reikėję taikyti valstybės garantiją Ausfallhaftung. BB banko likvidumas po pardavimo buvo svarbus aspektas priimant sprendimą. Konsorciumas taip pat neatmetė indėlių nutekėjimo ir tarpbankinių kredito linijų nutraukimo rizikos, tačiau šią riziką įvertino esant daug mažesnę, nei Austrija. Konsorciumas numatė ne didesnį kaip 500 mln. EUR kapitalo nutekėjimą, o Austrija pateikė skaičiavimus, pagal kuriuos kapitalo nutekėjimas (grynasis) geriausiu atveju būtų 750 mln. EUR, o blogiausiu atveju – 1,25 mlrd. EUR. Konsorciumas turėjo įrodyti, jog yra pajėgus užtikrinti refinansavimą, tačiau vietoj tokių įrodymų pateikė tik neprivalomo pobūdžio įvairių bankų ketinimų protokolus.

(79)

Austrija taip pat pabrėžė, kad šiuo klausimu būtų kilę mažiau abejonių, jeigu konsorciumas, kaip atrodė derybų metu, būtų įrodęs esąs finansiškai stiprus verslo partneris.

5.   Klausimai, susiję su FMA atliktu pardavimo patvirtinimu

(80)

Remiantis Austrijos samprotavimais, FMA pagal Bankininkystės įstatymo („Bankwesengesetz“ (BWG)) 20 straipsnį gali atlikti vadinamąjį pirkėjo tinkamumo testą (Fit & Proper testą) tik po to, kai derybų šalys sudaro privalomą pirkimo sutartį. Atlikdama hipotetinį daugiau negu vieno galimo pirkėjo vertinimą, FMA viršytų savo įgaliojimus. Dėl tos pačios priežasties Komisijai negalima pateikti papildomo vertinimo, kaip kad reikalaujama sprendime pradėti procedūrą. Ir konsorciumui, ir GRAWE prieš pirkimą pateikus rašytinius prašymus dėl pritarimo, FMA atsisakė tikrinti perduotus dokumentus (28). FMA įpareigota kiekvieną pirkimą tikrinti nešališkai.

(81)

Austrija pareiškė, kad ji visgi mėgino gauti abiejų likusių pirkėjų įvertinimus. FMA užsiminė, kad jai labai gerai žinomos GRAWE vertinimas truktų tik kelias savaites. Kadangi vertinant konsorciumą būtų dalyvavusios ir ne Europos Sąjungos institucijos, tikėtina, jog šis vertinimas būtų trukęs ilgiau nei tris mėnesius. Tačiau įstatyme numatyta, kad FMA per tris mėnesius privalo paskelbti galimą draudimą, priešingu atveju bus laikoma, kad pardavimui pritarta. Dėl šios priežasties FMA turėjo per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo laikinai uždrausti galimą pardavimą konsorciumui. Tačiau FMA galėjo toliau tirti konsorciumo ketinimą įsigyti BB banką ir prireikus atšaukti savo pirminį draudimą. Visa procedūra būtų trukusi maždaug metus. Remiantis FMA informacija, procedūros baigtis buvo „visiškai neaiški“.

(82)

Austrija pabrėžė, kad atsižvelgdama į tai Burgenlando žemė pati turėjo įvertinti, ar galima tikėtis, jog FMA pritars BB banko pardavimui. Be to, Austrija darė prielaidą, kad FMA niekada nebūtų pritarusi, kad BB bankas būtų parduotas konsorciumui. Svarbiausi argumentai, kuriais buvo grindžiama tokia Burgenlando žemės prognozė, paaiškinami toliau.

(83)

SLAV International Bank AG dar 1994 m. pateikė prašymą suteikti banko licenciją Austrijai; 1997 m. lapkričio 17 d. prašymas atmestas. Sprendimas atmesti prašymą tuomet, be kita ko, buvo pagrįstas tuo, kad tuometinis savininkas, Ukrainos fondas, netaikė tarptautinių apskaitos standartų (IAS). Be to, grupė neužsiima bankininkyste, išskyrus vieną smulkų narį, tik Ukrainoje veikiantį banką Active Bank Ltd. Nė vienas iš konsorciumo narių neturi tarptautiniu mastu pripažintos reitingo agentūros reitingo. O banko pardavimo bendrovei GRAWE atveju Bank Burgenland turėtų patyrusį partnerį bankininkystės ir kapitalo rinkos srityje, turintį „A“ reitingą ir gerai žinomą FMA.

(84)

Be to, Austrija atkreipė dėmesį į patirtį, sukauptą per abu pirmesnius nepavykusius privatizavimo procesus. Antrajame pardavimo etape, kuris nesėkmingai pasibaigė 2005 m. rugpjūčio mėn., dalyvavo Lietuvoje įsteigtas bankas, kurio savininkas iš Rusijos; dėl šio banko Austrija turėjo pakankamai priežasčių manyti, kad FMA nepritars pirkimui.

(85)

Toliau Austrija nurodė, kad sprendimui priimti reikėtų daugiau laiko, nes FMA ir Ukrainos nacionalinis bankas nepasirašė jokio susitarimo memorandumo, kuriuo būtų grindžiamas bendradarbiavimas ir keitimasis informacija.

(86)

Be to, GRAWE, siekdama išsaugoti gerą vardą, suinteresuota imtis priemonių tuo atveju, jeigu BB bankui kiltų sunkumų. Taip nėra konsorciumo atveju. Austrija papildomai nurodė, kad BB bankas, kurio savininkas įsisteigęs Ukrainoje, niekada negautų reitingo, atitinkančio GRAWE „A“ reitingą, remiantis principu, pagal kurį įmonė negali turėti geresnio reitingo nei jo buveinės valstybė, ir veikiausiai gautų reitingą nuo „BB“ iki „B“.

6.   Kiti Burgenlando žemės prognozės aspektai

(87)

Be to, Austrija pateikė HSBC pranešimą, kuriuo patvirtinti visi Burgenlando žemės samprotavimai dėl FMA pritarimo pardavimui ir valstybės garantijos Ausfallhaftung taikymo tikimybės nusprendus parduoti BB banką bendrovei GRAWE. Daug mažesnė rizika parduodant bendrovei GRAWE gerokai nusvertų skirtumą tarp pasiūlytų kainų.

(88)

Abejonių kilo ir dėl konsorciumo verslo plano. Jis pateiktas tik vėlesnėje tyrimo stadijoje (2006 m. vasario 27 d.) ir jame numatytas Ukrainoje veikiančio banko Active Bank Ltd prijungimas. Konsorciumas Active Bank prijungimą netgi susiejo su Bank Burgenland įsigijimo sąlyga. Burgenlando žemės nuomone, verslo plane numatyta daug aspektų, kurie būtų kėlę grėsmę BB banko egzistavimui.

(89)

Visų pirma reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tik nedidelė konsorciumo garantuojamos kapitalo injekcijos dalis numatyta regioninės BB banko veiklos stiprinimui (17 mln. EUR iš 85 mln. EUR); likusi dalis turėjo būti skirta Ukrainoje veikiančiam bankui Active Bank. Pagal verslo planą pagrindinė veikla turėjo būti vykdoma Ukrainoje, o ne Burgenlando žemėje, o tai reikštų valiutos keitimo riziką.

(90)

Be to, Burgenlando žemei nepavyko išsiaiškinti, kaip konsorciumas konkrečiai įsivaizduoja Active Bank, kurio vertė įvertinta per aukštai, prijungimą. Burgenlando žemė atsargiai darė prielaidą, jog BB banko laukia pesimistinis scenarijus, pagal kurį Active Bank veiklos sutrikimai keltų didelę grėsmę BB bankui ir galiausiai lemtų BB nemokumą.

(91)

Įvertinusi šį verslo planą, Burgenlando žemė nebūtų pardavusi BB banko konsorciumui, net jeigu jis būtų buvęs vienintelis pirkėjas (29).

(92)

Be to, Austrija nuogąstavo ir dėl to, kad, tikrindama BB banko pardavimą konsorciumui, FMA būtų sugaišusi gerokai daugiau laiko. Sprendime dėl restruktūrizavimo reikalaujama nedelsiant privatizuoti BB banką. Be to, GRAWE kainos pasiūlymas galiojo tik iki 2006 m. kovo 31 d. Tad FMA paskelbus draudimą, Burgenlando žemė būtų rizikavusi neturėti nė vieno BB banko pirkėjo.

(93)

2008 m. kovo 5 d. Austrija atkreipė dėmesį į Vokietijos teismo sprendimą, kuriuo patvirtintas Vokietijos finansinių paslaugų priežiūros federalinės tarnybos sprendimas neleisti Vokietijos banko akcijas parduoti Ukrainos įmonių grupei. Nors Austrija ir neteigia, jog šioje byloje minima Ukrainos grupė yra konsorciumas, tačiau mano, kad šis sprendimas, kurį minėta tarnyba priėmė po 13 mėnesių, patvirtino jos prognozes.

(94)

Austrijos nuomone, greitas pardavimas glaudžiai susijęs su reikalaujamu sandorio saugumu. Žlugus trečiam privatizavimo etapui, galėtų kilti grėsmė bankui, o vėliau BB bankas netgi galėtų tapti nemokus ir taip atsirastų prielaidos taikyti valstybės garantiją Ausfallshaftung.

7.   Kiti rizikos vertinimo metodai, kuriuos pateikė Austrija ir GRAWE

(95)

Austrija pateikė išsamius HSBC rekomendacijos, kurios nuostatos grindžiamos visiškai užtikrintais įsipareigojimais, paaiškinimus. Kiek padidėjusi tikimybė, jog BB banko pardavimo konsorciumui atveju galėtų atsirasti prielaidos valstybės garantijai Ausfallhaftung, nusveria abiejų pasiūlytų kainų skirtumą ir tai paskatina priimti sprendimą GRAWE naudai.

(96)

Siekdama paaiškinti ir pateisinti BB banko pardavimą bendrovei GRAWE, ši įmonė, remiama Austrijos, pateikė kitą eksperto išvadą, kurioje vadovaujamasi garantijų kaip pirkimo opcionų vertinimo modeliu. Šiame vertinime daroma išvada, kad net jeigu minimalus bendro turto kintamumo padidėjimas siektų 1,83 %, BB banką pardavus konsorciumui, dėl to labai padidėtų Burgenlando žemės rizika, susijusi su valstybės garantija Ausfallhaftung, todėl sprendimas parduoti BB banką bendrovei GRAWE yra pateisinamas.

(97)

Daug vėlesnėje procedūros stadijoje 2008 m. vasario 22 d. Austrija pateikė analizę, kurioje nurodoma, kaip kapitalo rinka „įkainoja“ tokią garantiją kaip valstybės garantiją Ausfallhaftung. Išsamios Morgan Stanley išvados dėl metodo, kuriuo grindžiama ši analizė, pateiktos 2008 m. balandžio 9 d. Analizė paremta prielaida, kad Burgenlando žemė kapitalo rinkoje gali apsidrausti nuo valstybės garantijos Ausfallhaftung pasirinkdama vadinamąjį kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorį (Credit-Default-Swap). Austrija nurodo, kad šios analizės rezultatai taip pat parodo, jog Burgenlando žemės sprendimas dėl pardavimo buvo pateisinamas. Austrija tokio draudimo išlaidas preliminariai įvertino 51,3 mln. EUR – 64,1 mln. EUR (BB banko pardavimo bendrovei GRAWE atveju) ir 521,6 mln. EUR (BB banko pardavimo konsorciumui atveju). Nors Morgan Stanley vertinimuose pateiktos mažesnės sumos (354 mln. EUR – 2006 m. gegužės 12 dienai), tačiau jos patvirtina Austrijos išvadas.

8.   Pagalbos suderinamumas su bendrąja rinka

(98)

Austrija nepateikė nuomonės dėl pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka.

(99)

GRAWE tvirtino, kad priemonė, jei būtų laikytina valstybės pagalba, turi būti pripažinta suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą. BB banko privatizavimas glaudžiai susijęs su ankstesniu sprendimu dėl restruktūrizavimo, pagal kurį BB bankas turi toliau veikti kaip Burgenlando žemės regioninis bankas. Iš konsorciumo verslo plano matyti, kad konsorciumas kaip savininkas neatsižvelgė į šį veiklos pobūdį. Tai kelia papildomą grėsmę tinkamam sprendimo dėl restruktūrizavimo įgyvendinimui.

VI.   TEISINIS PAGALBOS VERTINIMAS

1.   Leistinumas

(100)

Komisija pirmiausia primena, kad, remiantis Reglamento (EB) Nr. 659/1999 10 straipsnio 1 dalimi, ji turi patikrinti iš bet kurio šaltinio gautą informaciją apie įtariamą neteisėtą valstybės pagalbą. Austrija šiuo atžvilgiu daro prielaidą dėl Komisijos diskrecijos, kurios ji iš tikrųjų neturi, nes yra teisiškai įpareigota išnagrinėti skundą, šiuo atveju – konsorciumo skundą. Konsorciumas, kaip vienintelis GRAWE konkurentas BB banko pirkimo konkurso baigiamajame etape, be jokių abejonių yra „suinteresuotoji šalis“ pagal minėto reglamento 1 straipsnio h punktą. Vėlesni įvykiai, pvz., pranešimai spaudai, kuriuose nurodoma, kad konsorciumas atsisakė savo ankstesnių planų pirkti banką, nesusiję su Komisijos pareiga tęsti tyrimą. Šiuo kausimu Komisija konstatuoja, kad konsorciumas neatsiėmė savo pateikto skundo (30).

(101)

Komisija teigia, kad Austrijos nurodyti Austrijos teismų sprendimai neturi prejudicinės galios ir neapriboja Komisijos kompetencijos tirti bylą pagal EB sutarties 87 ir 88 straipsnius. Todėl Komisija konstatuoja, kad nė vienas iš jai perduotų teismų sprendimų nepagrįsti valstybės pagalbos teisės nuostatomis (31).

2.   Valstybės pagalbos buvimas pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį

(102)

Kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. BB privatizavimas kad būtų pripažintas valstybės pagalba, ji turi atitikti visus minėtame straipsnyje nurodytus kriterijus.

2.1.   Valstybės pagalba privatizavimo procese – teisinis pagrindas

(103)

Kaip išdėstyta sprendime pradėti procedūrą, Komisija vertindama pagalbą privatizavimo procese remiasi keletu principų, kuriuos ji įtvirtino XXIII konkurencijos ataskaitoje (toliau – konkurencijos ataskaita) bei tolesnėje savo praktikoje (32).

(104)

Prie šioje ataskaitoje nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu Komisija papildomai netikrindama gali daryti prielaidą, kad nebuvo suteikta valstybės pagalba, priskiriama ir aplinkybė, jog įmonė parduodama aukščiausią pirkimo kainą pasiūliusiam pirkėjui. Tačiau BB bankas akivaizdžiai parduotas ne aukščiausią pirkimo kainą pasiūliusiam pirkėjui. Vien tai pateisina sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą (33).

(105)

Kitas svarbus aspektas, į kurį reikia atsižvelgti privatizavimo procese, yra sąlygos, su kuriomis susietas toks pardavimas. Komisija savo sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą pažymėjo šio aspekto svarbą, kuri buvo pabrėžta konkurencijos ataskaitoje, reikalaudama, jog tam, kad būtų galima daryti prielaidą dėl valstybės pagalbos nebuvimo, privatizavimas turi būti vykdomas tokiomis sąlygomis: „Konkursas turi būti viešas, skaidrus ir nesusietas su sąlygomis, kaip antai kito turto įsigijimas, dėl kurio neteikiamas pasiūlymas, arba tolesnis veiklos vykdymas.“

(106)

Komisija taip pat nurodė savo vėlesnį sprendimą dėl Stardust Marine, kuriame ji dar labiau pabrėžė „nediskriminuojančio“ procedūros pobūdžio reikšmę (34). Pagal Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos elementų valdžios institucijoms parduodant žemę ir pastatus (35) (toliau – Komunikatas dėl žemės pardavimo) Komisija nuo šiol laikosi požiūrio, kad iš esmės galima nustatyti sąlygas, jei galimi pirkėjai turės ir galės įvykdyti įsipareigojimus, neatsižvelgiant į jų verslo pobūdį (36). Šiuo atžvilgiu Komisija konstatavo, kad banko pardavimo atrankos kriterijai gali numatyti sąlygas ir turi būti atitinkamai vertinami (išsamesnės informacijos žr. 141–143 konstatuojamąsias dalis).

(107)

Oficialios tyrimo procedūros metu Austrija, pirma, aiškiai darė prielaidą, kad Komunikatas dėl žemės pardavimo gali būti tiesiogiai taikomas privatizuojant įmonę ir, antra, kad galimi konkurso nesklandumai gali būti pašalinami remiantis ankstesne per BB banko privatizavimą parengta ekspertų išvada. Austrija netgi pasiūlė pavesti atlikti naują BB banko rinkos vertės nustatymo tyrimą.

(108)

Į klausimą, kokia reikšmė tenka sąlygoms, susietoms su sandoriu, nagrinėjama 141–143 konstatuojamosiose dalyse. Dėl pirmo punkto bendrai pažymėtina, kad reikia skirti taisykles, taikytinas privatizavimo atveju, ir taisykles, taikytinas pastatų ir žemės pardavimo atveju. Nenumatant, kad konkursas yra vienintelė galima privatizavimo procedūra, konkurencijos ataskaitoje konkrečiai aptariamas privatizavimas ir nurodoma keletas sąlygų, kurias turi atitikti privatizavimo procedūra, kad būtų užtikrinta, jog nebuvo suteikta valstybės pagalba. Konkurencijos ataskaitoje nenurodoma, kad vien remiantis prieš pardavimą atliktu nepriklausomo eksperto privatizuojamo objekto vertinimu galima automatiškai daryti prielaidą, jog pardavimas nustatyta kaina nėra valstybės pagalba. Tai visų pirma svarbu tuomet, kai konkrečiu atveju rengiama pasiūlymų teikimo procedūra.

(109)

Galimybė nustatyti rinkos kainą atliekant eksperto įvertinimą nesant pasiūlymų teikimo (konkurso) procedūros yra numatyta tik Komunikate dėl žemės pardavimo. Tačiau netgi žemės pardavimo atveju iš Komunikato dėl žemės pardavimo formuluotės ir struktūros išplaukia, kad valstybė narė eksperto išvada negali pateisinti pardavimo ne aukščiausią kainą pasiūliusiam, o kitam asmeniui. Ir žemės pardavimo, ir privatizavimo atveju darytina išvada, kad rinkos kaina nustatoma pasiūlymų teikimo procedūros metu.

(110)

Tačiau Komisija mano, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusi kitokia situacija, net jeigu, plėtojant ankstesnį argumentą, būtų galima pritarti Austrijos nuomonei, kad taikytinas Komunikatas dėl žemės pardavimo. Teisinga, kad Komunikate dėl žemės pardavimo ir viešas konkursas, ir ex-ante eksperto išvada pripažįstami kaip įrodymas, jog nebuvo suteikta jokia pagalba. Pastaroji galimybė a priori leistina tik tuomet, kai vertinimas atliekamas prieš pardavimą. Kadangi Burgenlando žemė nusprendė surengti viešą konkursą, per kurį rinkos dalyviai pateikė galiojančius pasiūlymus, būtų nenuoseklu pripažinti ex ante eksperto išvadą ir neatsižvelgti į aukštesnes pasiūlytas kainas, kaip siūlo Austrija 107 konstatuojamojoje dalyje antruoju atveju.

(111)

Austrijos pasiūlymą reikėtų svarstyti tik tuomet, jei nebūtų galima atsižvelgti į konkurso rezultatą, nes tokiu atveju konkursas nebūtų viešas, skaidrus ir besąlygiškas.

(112)

Atsižvelgdama į tai Komisija mano, kad konkurse buvo pateikti du galiojantys pasiūlymai, tačiau ji negali visiškai atmesti galimybės, jog galėjo būti pasiūlytos aukštesnės kainos, jeigu pirkimas nebūtų susietas su sąlygomis (sąlygų poveikis išsamiau nagrinėjamas 141–143 konstatuojamosiose dalyse). Tuo atveju, kai pateikiami ir nepriklausomo eksperto išvada, ir privalomas pasiūlymas pirkti BB banką aukštesne kaina, be jokių abejonių pastarasis geriau atspindi parduodamo objekto rinkos vertę, nes tai yra ne hipotetinis vertinimas, o faktinis pasiūlymas.

(113)

Remiantis šiomis konstatuotomis aplinkybėmis, Austrijos pateikta ex ante eksperto išvada dėl BB banko vertės nebeturi jokios reikšmės šio atvejo vertinimui (37). Ex post eksperto išvada, kaip siūlė Austrija, atsižvelgiant į konkursą ir konkurso metu pateiktus galiojančius pasiūlymus taip pat neturi jokios reikšmės.

(114)

Atsižvelgusi į nustatytas sąlygas Komisija konstatavo: net jeigu įmonė būtų parduota aukščiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui už kainą, gerokai viršijančią apytikriai nustatytą vertę, galima laikyti, jog buvo suteikta valstybės pagalba, jeigu pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiantis investuotojas sumokėtų mažesnę kainą už tą, kuri būtų sumokėta nesant tokių sąlygų (38).

(115)

Taigi, Komisija privalo patikrinti BB banko privatizavimą pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgdama į Komunikatą dėl žemės pardavimo arba konkurencijos ataskaitą, nes konkurencijos ataskaitoje nustatytos sąlygos, leidžiančios daryti prielaidą, jog nebuvo suteikta valstybės pagalba, šiuo atveju nėra įvykdytos.

2.2   Valstybės pagalbos suteikimas

(116)

Burgenlando žemė yra viena iš devynių federalinių žemių. Burgenlando žemės lėšos iš esmės gali būti laikomos „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių <…> suteiktomis“ lėšomis, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(117)

Be to, Komisija konstatuoja, kad GRAWE veikia tarpvalstybiniu ir tarptautiniu mastu, tad galimas valstybės lėšomis suteiktas pranašumas pažeistų konkurenciją bankininkystės sektoriuje ir darytų įtaką prekybai Bendrijoje (39).

(118)

Vis dėlto BB banko pardavimas bendrovei GRAWE tik tuomet būtų laikomas valstybės pagalba, jeigu Burgenlando žemės veiksmai neatitiktų pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiančio ūkio subjekto elgesio ir pirkėjui taip būtų suteiktas išskirtinis pranašumas. Taip būtų, jei Burgenlando žemė būtų elgusis ne kaip pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiantis pardavėjas ir sutikusi su mažesne už BB banko rinkos kainą pirkimo kaina. Spręsdama šį klausimą Komisija nagrinėja, ar atitinkamo pardavėjo elgesys atitiko bet kurio kito pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiančio pardavėjo elgesį (private vendor testas).

(119)

Tam, kad remiantis šiuo principu būtų galima nustatyti, ar ir kokia apimtimi GRAWE buvo suteikta nauda, turi būti išnagrinėta pati konkurso procedūra ir šios procedūros metu pateikti pasiūlymai. Šiuo atveju iš esmės yra du elementai, kurių pagrindu galėjo būti suteikta nauda. Tai būtų, pirma, aplinkybė, kad įmonė parduota pirkėjui, pasiūliusiam antrą pagal dydį kainą, ir, antra, sąlygų poveikis įmonės vertei visų pirkėjų požiūriu.

(120)

Burgenlando žemei pateiktas konsorciumo pasiūlymas, kurio nominalioji vertė viršijo GRAWE pasiūlyme nurodytą vertę 54,7 mln. EUR suma. Tačiau pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiantis ūkio subjektas gali išimties tvarka rinktis žemesnę pasiūlytą kainą, jeigu:

a)

pirma, akivaizdu, kad pardavimas aukščiausią kainą siūlančiam pirkėjui yra neįmanomas; ir

b)

antra, dėl pateisinamų priežasčių galima atsižvelgti ir į kitus veiksnius nei kaina. Faktas, kad pasiūlyta sudaryti sutartį ne su aukščiausią kainą siūlančiu pirkėju, savaime nėra nenuginčijamas įrodymas, jog buvo suteikta pagalba. Aukščiausią kainą siūlančio pirkėjo sąvoka gali būti aiškinama plačiąja prasme, jei atsižvelgiama į pasiūlymuose nurodytos nebalansinės rizikos skirtumus (40).

(121)

Pirmas aspektas iš esmės parodo, ar Burgenlando žemė galėjo pasikliauti tuo, kad pirkimo kaina bus iš tikrųjų sumokėta (tai bendrai vadinama sandorio saugumu – pirmasis elementas), ir ar galėjo daryti prielaidą, jog konsorciumas gaus reikalingą finansų rinkos priežiūros tarnybos (FMA) (arba bet kurios kitos procedūroje dalyvaujančios institucijos) leidimą (antrasis elementas).

(122)

Antras aspektas parodo, ar yra kitų veiksnių, pvz., atsakomybė arba nebalansinė rizika, į kuriuos Burgenlando žemė galėtų atsižvelgti kaip valstybinio sektoriaus pardavėjas ir kurie nusvertų kainos skirtumą, palyginti su aukščiausia pasiūlyta kaina.

(123)

Dėl sandorio saugumo kaip pirmo aspekto pirmojo elemento Komisija aiškumo dėlei pabrėžia, kad sandorio saugumas reiškia ne ką kitą kaip pirkėjo gebėjimą sumokėti pirkimo kainą (41). Komisija pritaria Austrijai, kad tai yra lemiamas pardavimo proceso elementas. Iš jokio pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiančio pardavėjo negalima tikėtis, kad jis pasirinks pirkėją, kuris tikėtina gali nesumokėti pirkimo kainos.

(124)

Austrija visos procedūros metu nepareiškė, kad konsorciumas negalėtų sumokėti pirkimo kainos. Atsižvelgdama į tai, kad į konsorciumą susijungusios įmonės yra ekonomiškai stiprios (žr. 12 konstatuojamąją dalį), Komisija neturi pagrindo abejoti tuo, kad galėjo būti sumokėta 155 mln. EUR dydžio pirkimo kaina. Konsorciumas, norėdamas įrodyti, kad gali sumokėti 155 mln. EUR, pasiūlė į patikėjimo teise valdomą sąskaitą, esančią Ukrainoje veikiančiame banke Active Bank, pervesti 15 mln. EUR dydžio pradinę įmoką.

(125)

Nekyla abejonių ir dėl to, kad pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiantis pardavėjas nepasirinktų pirkėjo, kuris tikriausiai negautų reikalingo FMA (arba kitos procedūroje dalyvaujančios institucijos) leidimo. Austrija nurodė, kad FMA niekada nebūtų leidusi BB banko parduoti konsorciumui, netgi jei būtų pateiktas tik konsorciumo pasiūlymas. Austrijos nuomone, nors GRAWE pasiūlyme nebuvo nurodyta aukščiausia kaina, tai buvo „geriausias pasiūlymas“.

(126)

Procedūros atžvilgiu Komisija neginčija, kad atsižvelgus į faktą, jog buvo du galimi pirkėjai, Austrijos teisė neleido FMA atlikti vadinamąjį Fit & Proper testą pagal Bankininkystės įstatymo 20 straipsnį. Iš tikrųjų visose panašiose procedūrose priežiūros tarnybų leidimas išduodamas tik tuomet, kai nustatomas konkretus pirkėjas. Todėl logiška, jog FMA atmetė ir konsorciumo, ir GRAWE „prašymą“ duoti leidimą, pateiktą prieš priimant sprendimą dėl pardavimo. Komisija pripažįsta, kad FMA remiantis Austrijos teise negali pateikti jokio ex post pareiškimo.

(127)

Tačiau Komisija taip pat konstatuoja, kad FMA, perduodama dalykinę informaciją apie vykdomas procedūras bei ankstesnį SLAV AG prašymą, niekada atvirai nepritarė Austrijos pozicijai šioje byloje, tačiau patvirtino Komisijai, kad jos tyrimo baigtis buvo „visiškai neaiški“.

(128)

Šiuo atžvilgiu Komisija toliau nurodo, kad FMA nepriklausomai nuo konkrečios bylos vengė bendrais bruožais pareikšti nuomonę apie elementus, kuriems ji per savo tyrimą būtų teikusi esminę reikšmę (pvz., pirkėjo reitingui). Taigi nėra jokių nuorodų, kad šie arba kiti Austrijos teiginiai būtų neigiamai paveikę FMA tikrinimą arba neišvengiamai būtų lėmę neigiamą rezultatą.

(129)

Kadangi nėra jokių atitinkamų FMA paaiškinimų ir kitų įrodymų, Komisija negali pritarti Austrijos argumentui, kad FMA tikrai būtų neleidusi parduoti BB banko konsorciumui.

(130)

Vien FMA procedūros trukmės – trumpesnės nei trys mėnesiai GRAWE atveju, tačiau iki vienerių metų konsorciumo atveju – taip pat nepakanka, kad būtų galima atmesti konsorciumą kaip pirkėją. Austrija pareiškė, kad BB bankas nukentėtų dėl ilgalaikio netikrumo, kuris galėtų sukelti bankui sunkumų. Komisija negali pripažinti šio argumento nei apskritai, nei konkrečiu atveju. Iš esmės tai prilygtų visų pirkėjų, iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių, ir galbūt taip pat pirkėjų iš kitos valstybės narės diskriminacijai, nes toks pat argumentas galėtų būti pateiktas kiekvieno FMA tuo metu nežinomo pirkėjo, t. y. kiekvienos ne Austrijoje veikiančios įmonės atžvilgiu. Kiek tai susiję su konkrečiu atveju, Komisija konstatuoja, kad BB bankas pardavimo metu neturėjo sunkumų. Kadangi parduoti buvo siekiama jau nuo 2003 m., nėra pakankamai aišku, kodėl buvo skubama. Šiuo atžvilgiu pateiktu argumentu, jog GRAWE pasiūlymas buvo terminuotas, taip pat negalima sutikti, nes priešingu atveju atsirastų daug galimybių daryti diskriminuojančią įtaką konkurso procedūrai.

(131)

Dėl Burgenlando žemės teiginių, susijusių su galima FMA procedūros baigtimi, Komisija taip pat nepritaria Austrijos argumentui, kad buvo atmestas 1994 m. vieno iš SLAV AG pirmtakų pateiktas prašymas suteikti banko licenciją. Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad abi situacijos negali būti lyginamos, net jeigu BB banko pardavimo metu atliekamas Fit & Proper testas priskirtinas daug išsamesnėms sąlygoms, kurios turi būti įvykdytos siekiant gauti neribotą banko licenciją, dėl kurios ankstesniu atveju buvo pateiktas prašymas (42). Tačiau ankstesnio prašymo pareiškėjo nuosavybės struktūra buvo visiškai kitokia, taip pat nuo to laiko gerokai pasikeitė politinė padėtis Ukrainoje. Vienintelis Austrijos nurodytas pagrindas priimti draudžiamą sprendimą – tai, kad fondas, kuris buvo įmonės savininkas, netaikė tarptautinių apskaitos standartų (IAS), yra grynai formalaus pobūdžio; nėra jokių požymių, kad tarptautinių apskaitos standartų (IAS) laikymasis kitokios struktūros konsorciumui buvo svarbus BB banko pardavimo metu. Kadangi pagal įstatymus FMA privalo patikrinti naują prašymą nešališkai, Komisija nemano, kad ši ankstesnė procedūra, susijusi su kita šalimi, būtų reikšminga, jeigu Burgenlando žemė BB banką būtų pardavusi konsorciumui.

(132)

Komisija taip pat privalo atmesti nepagrįstus argumentus, kuriais Austrija siekė parodyti, jog konsorciumas nėra rimtas pirkėjas. Komisijos sprendimas turi būti pagrįstas faktais. Tai susiję, pirma, su Austrijos nuoroda į antrą privatizavimo procedūrą, kurioje FMA, Austrijos nuomone, leido suprasti, kad nebus pritarta pardavimui Lietuvoje įsteigtam bankui, kurio savininkas yra iš Rusijos. Toks teiginys nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais, be to, jis susijęs su visai kitu dalyviu. Antra, daug vėlesnėje procedūros stadijoje Austrija nurodė Vokietijos teismo sprendimą, kuriame patvirtintas Vokietijos finansinių paslaugų priežiūros federalinės tarnybos sprendimas neleisti vieno Vokietijos banko akcijų parduoti tiksliau neįvardytai Ukrainos įmonių grupei (43). Ši informacija nebuvo pateikta reikiamu momentu, todėl nebūtų turėjusi jokios reikšmės FMA priimant sprendimą. Galiausiai, Komisija konstatuoja, kad FMA, kaip jau buvo minėta, privalo nešališkai patikrinti kiekvieną prašymą.

(133)

Remdamasi pirmiau konstatuotomis aplinkybėmis, Komisija daro išvadą, kad nėra nei įrodymų, nei nuorodų, jog FMA būtų uždraudusi pardavimą konsorciumui. Todėl pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiantis pardavėjas remdamasis šiuo pagrindu neatmestų konsorciumo kaip pirkėjo.

(134)

Kaip ir kiekvienu kitu atveju Komisija patvirtina, kad galima atsižvelgti tik į tuos veiksnius, į kuriuos būtų atsižvelgęs pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiantis investuotojas (44). Tai neapima rizikos, kylančios iš galimo įsipareigojimo mokėti valstybės pagalbą, nes pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiantis investuotojas neprisiimtų tokios rizikos (45). Šiuo atveju lemiamas elementas privatizuojant BB banką yra valstybės garantija Ausfallhaftung, kuria Austrija pagrindžia BB banko pardavimą bendrovei GRAWE.

(135)

Komisijos nuomone, Burgenlando žemė neturėjo atsižvelgti į valstybės garantiją Ausfallhaftung. Atsižvelgus į valstybės garantiją Ausfallhaftung, kaip nurodyta sprendime pradėti procedūrą, persipina Burgenlando žemės, kaip valstybės pagalbos davėjos ir kaip banko pardavėjos, vaidmuo.

(136)

Komisija pirmiausia atmeta visus argumentus, kuriais Austrija abejoja dėl valstybės garantijos Ausfallhaftung kvalifikavimo kaip (esama) valstybės pagalba. Atsižvelgus į Komisijos sprendimą (C(2003) 1329 galutinis) dėl valstybės garantijos Ausfallhaftung panaikinimo (46), kuris priimtas Austrijai ir Komisijai pasiekus susitarimą ir Austrijos nebuvo apskųstas Bendrijos teismuose, negalima sutikti su šiuo argumentu. Jeigu Austrija, kaip atrodo šioje byloje, iš tiesų nebūtų sutikusi su konstatuota aplinkybe, kad valstybės garantija Ausfallhaftung laikytina valstybės pagalba, ji būtų galėjusi apskųsti tai Teisingumo Teismui.

(137)

Į Austrijos argumentą, jog esama pagalba yra teisėta, atsakytina, kad esama pagalba tebėra viešosios valdžios institucijos pagalba. Visuose ligšioliniuose teismo sprendimuose remiamasi principu, pagal kurį vertinant, kaip būtų elgęsis pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiantis investuotojas, negalima painioti, viena vertus, valstybės, kaip įmonės pardavėjos, vaidmens ir, antra vertus, įsipareigojimų, kurie priskirtini jai kaip viešosios valdžios institucijai (47). Austrijos požiūrio nepagrindžia joks precedentas, kai pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiantis investuotojas būtų atsižvelgęs į valstybės pagalba laikomą garantiją: ex hypothesi joks pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiantis investuotojas neprisiimtų atsakomybės, kuri neatitiktų pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiančio investuotojo dėsnio, be to, sprendimas dėl valstybės garantijos Ausfallhaftung panaikinimo patvirtina, kad valstybės garantija Ausfallhaftung suteikta ne pagal rinkos sąlygas. Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad apskaičiuojant numatomas likvidavimo išlaidas negalima atsižvelgti į garantijas, kurios kvalifikuojamos kaip neteisėta pagalba (48). Tai savo ruožtu nereiškia, jog galima atsižvelgti į esamą pagalbą. Komisijos nuomone, nesvarbu tai, ar kalbama apie teisėtą ar esamą pagalbą. Tol, kol priemonė laikytina valstybės pagalba, joks pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiantis pardavėjas jai nepritars ir į tokią priemonę neatsižvelgs (49).

(138)

Padėtis galbūt būtų kitokia, jeigu Burgenlando žemė, kaip pagal rinkos dėsnius veikiantis investuotojas, būtų perėmusi garantiją komercinėmis sąlygomis, o ne garantiją, kuri laikytina valstybės pagalba. Tačiau nagrinėjamu atveju taip nėra.

(139)

Austrija nenurodė jokių kitų veiksnių, pvz., nebalansinės rizikos ar kitų garantijų nei valstybės garantija Ausfallhaftung, į kuriuos reikėtų atsižvelgti vertinant pasiūlymus.

(140)

Kadangi „BB banko veiklos tęsimas vengiant naudotis valstybės garantija Ausfallhaftung“ buvo viena iš priežasčių, o gal net svarbiausia priežastis Burgenlando žemei priimant sprendimą BB banką parduoti bendrovei GRAWE nepaisant žemesnės pasiūlytos kainos, remdamasi šiomis konstatuotomis aplinkybėmis Komisija mano, kad Austrijos elgesys neatitiko pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiančio pardavėjo elgesio. Ekonominė nauda, suteikta GRAWE, atitinka bent jau konsorciumo pasiūlytos ir faktinės pirkimo kainos skirtumą (50).

2.3   BB banko pardavimo sąlygos

(141)

Nors faktas, jog sudaryti sutartį pasiūlyta su žemesnę kainą pasiūliusiu pirkėju, šiuo atveju įrodo, jog buvo suteikta valstybės pagalba, Komisija taip pat privalo patikrinti, kokia apimtimi konkurso sąlygos galėjo daryti įtaką pirkimo kainai. Kaip jau buvo nurodyta, sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė abejonių dėl to, ar konkurso procedūra buvo vieša, skaidri ir nediskriminuojanti. Be to, Komisija išreiškė abejonių dėl sąlygų poveikio galimiems pirkėjams (kurie tokiomis aplinkybėmis nusprendė nedalyvauti konkurse) ir dėl sąlygų poveikio pasiūlytoms kainoms (kurios galbūt buvo žemesnės nei konkurso, nenumatančio jokių sąlygų, atveju).

(142)

Remdamasi per oficialią patikrinimo procedūrą gauta informacija, Komisija laikosi nuomonės, kad konsorciumas vien procedūros atžvilgiu (teisinis auditas, susitikimų galimybė, FMA) akivaizdžiai nebuvo diskriminuojamas HSBC ekspertų, kuriems buvo patikėtas konkurso vykdymas. Komisijos nuomone, šį požiūrį patvirtina daugelis Eizenštato apygardos teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, išdėstytų 2006 m. gegužės 20 d. sprendime (51).

(143)

Komisija įvertino sąlygų poveikį pasiūlymams. Su privatizavimu susietos sąlygos rodo, kad Burgenlando žemė nesiekė banką parduoti aukščiausia kaina. Tačiau Komisija neturi pagrindo daryti prielaidą, kad tai iš tiesų apribojo pirkėjų skaičių arba darė įtaką kainai. Nebuvo gauta jokių suinteresuotųjų šalių pastabų, iš kurių būtų matyti, jog jos iš pradžių buvo suinteresuotos BB banko pirkimu, tačiau dėl Process Letter nustatytų konkurso sąlygų nusprendė nebedalyvauti konkurse. Be to, apie konkursą paskelbta pakankamai viešos informacijos. Net jeigu kelios kitos konkurso sąlygos („terminų laikymosi reikalavimas“, „pasirengimas atlikti bet kuriuo atveju būtiną kapitalo didinimą“ ir „BB banko savarankiškumo išsaugojimas“) ir toliau atrodo abejotinos, neatrodo, kad jos padarė įtaką pasiūlytų kainų dydžiui. Taigi Komisija nerado jokių įrodymų ar nuorodų, pagrindžiančių išvadą, kad procedūra, per kurią būtų galima parduoti BB banką išnaudojant visą jo potencialą, būtų leidusi sulaukti aukštesnių kainų pasiūlymų. Konsorciumas taip pat neužsiminė, kad dėl Process Letter nurodytų sąlygų pasiūlė žemesnę kainą. Jis pripažino, kad pirkimo kaina ir sandorio saugumas buvo tinkami kriterijai kiekvienam pirkėjui, tačiau nurodė, kad tokios sąlygos kaip „BB banko veiklos tęsimas vengiant naudotis valstybės pagalba Ausfallhaftung“ bei „pasirengimas atlikti bet kuriuo atveju būtiną kapitalo didinimą“ ateityje nebūtų įgyvendintos. Kadangi nėra požymių, jog sąlygos darė įtaką pirkimo kainai, šiuo ypatingu atveju, kai konkurso metu pateikti du galiojantys pasiūlymai (52), laikomasi nuomonės, kad aukštesnė pasiūlyta kaina tinkamai parodo apytikrę rinkos kainą (53).

2.4   Kitos išvados, susijusios su valstybės garantija Ausfallhaftung

(144)

Nors Komisija nesutiko su Austrijos požiūriu į valstybės garantijos Ausfallhaftung reikšmę šiuo nagrinėjamu atveju, vis dėlto ji patikrino argumentus, kuriuos Austrija pateikė dėl atitinkamos – klaidingos – prielaidos. Tačiau Komisija konstatavo, kad GRAWE pasiūlymas netgi sutinkant su Austrijos požiūriu ir atsižvelgiant į valstybės garantiją Ausfallhaftung nebūtų geriausias pasiūlymas.

(145)

BB banko likvidavimo atveju BB banko turtas ir pajamos būtų panaudoti, siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus. Tuo atveju, jeigu pajamų iš turto likvidavimo neužtektų kreditorių reikalavimams patenkinti, būtų panaudotas BB banko nuosavas kapitalas, kuris sudaro maždaug 90 mln. EUR. Likusi trūkstama suma būtų paskirstyta proporcingai nepatenkintiems reikalavimams, tad kreditoriai patirtų nuostolių dėl neįvykdytų įsipareigojimų. Valstybės garantija Ausfallhaftung, kaip tiesioginis BB banko kreditorių reikalavimas Burgenlando žemei, sukurtų jai pareigą prisiimti atsakomybę ir visiškai patenkinti neįvykdytus kreditorių reikalavimus, užtikrintus valstybės garantija Ausfallhaftung. Valstybės garantija Ausfallhaftung užtikrintų reikalavimų dalis nuo 100 % sandorio sudarymo metu, 2006 m. gegužės mėn., ir sumažėtų iki beveik 0 % 2017 m.

(146)

Toks BB banko likvidavimas būtų įmanomas tuo atveju, jeigu bankas patirtų sunkumų kapitalo rinkose refinansavimo metu arba laikantis priežiūros teisinių reikalavimų, kaip antai minimalios nuosavo kapitalo dalies reikalavimų.

(147)

Austrija tvirtino, kad likvidumo problema būtų iškilusi visų pirma paskelbus spaudoje apie BB banko pardavimą konsorciumui. Geriausiu atveju būtų nutekėję maždaug 500 mln. EUR grynojo kapitalo, o blogiausiu atveju – iki maždaug 1,25 mlrd. EUR. Tačiau konsorciumas neįrodė, kad jis galėtų suteikti tokio dydžio naują kapitalą. Todėl nebuvo galima svarstyti galimybės BB banką parduoti konsorciumui.

(148)

Komisija pripažįsta, kad paskelbus apie tai, jog Burgenlando žemė BB banką parduoda konsorciumui, tai galėjo paskatinti indėlių nutekėjimą ir tarpbankinių kredito linijų nutraukimą, tačiau mano, kad Austrijos pateikti skaičiavimai dėl daugelio priežasčių yra neteisingi. Remiantis panašiais atvejais, prielaida, jog nutekėtų 50–60 % indėlių, neatitinka tikrovės (54). Tokios krizės atveju kapitalo nutekėjimą naujo verslo reikmėms BB bankas apribotų iki reikiamo minimumo (55) Be to, Austrijos pateiktuose skaičiavimuose apyvartinis turtas visiškai nelikviduojamas arba likviduojamas tik iš dalies. (56), ir tam tikro turto nutekėjimas nesuprantamas (57). Komisija mano, kad veiksmingu ir prevenciniu BB banko likvidumo valdymu būtų galima kompensuoti tikėtiną kapitalo nutekėjimą netgi krizės atveju ir kontroliuoti esamą grynąjį nutekėjimą. Šiuo atžvilgiu Komisija pabrėžia, kad BB bankas ir jo savininkas galėtų imtis prevencinių priemonių kapitalo nutekėjimui apriboti ir konstatuoja, kad Burgenlando žemė jau buvo įsipareigojusi iki banko pardavimo išleisti papildomų valstybės garantija Ausfallhaftung užtikrintų obligacijų ir taip suteikti naują 380 mln. EUR dydžio kapitalą. Komisija nesutinka su Austrijos argumentu, kad papildomų obligacijų išleidimas, tuo suteikiant BB bankui papildomai 380 mln. EUR, neturėjo lemiamos reikšmės nė vienam iš banko pardavimu susidomėjusiam pirkėjui, jei Austrija tuo pačiu nurodo, jog tikėtinas likvidumo sumažėjimas buvo pagrindas, dėl kurio BB bankas nebuvo parduotas konsorciumui. Taip pat reikia paminėti, kad Burgenlando žemė galėjo išspręsti likvidumo problemą, jeigu ši problema, jos nuomone, būtų reikšminga, išleisdama papildomų obligacijų proporcingai trūkstamam likvidžių lėšų dydžiui, taip, kaip padarė Burgenlando žemė bendrovės GRAWE atveju suteikdama papildomus 380 mln. EUR.

(149)

Todėl Komisija daro prielaidą, kad BB banko nemokumą arba likvidavimą būtų lėmęs ne likvidumo sumažėjimas paskelbus apie pardavimą, bet priežiūros teisės reikalavimai. Austrija nurodė, kad nemokumo rizika BB pardavimo konsorciumui atveju būtų buvusi daug didesnė nei tuo atveju, jei naująja savininke taptų GRAWE. GRAWE numatė tęsti į privačius ir verslo klientus orientuotą veiklą regioniniu mastu ir laikytis esamo verslo modelio. O iš konsorciumo pateikto verslo plano matyti, kad konsorciumo parengtas BB banko verslo modelis būtų rizikingesnis ir apimtų tokią veiklą kaip tarptautinių prekybos sandorių finansavimas. Dėl galimo Active Bank prijungimo BB bankas galėtų patirti sunkumų dėl euro kurso svyravimų Ukrainos grivinos atžvilgiu, kurių užtikrinimui reikėtų didelių išlaidų. Austrija taip pat teigė, kad kiti veiksniai, pvz., nepakankama patirtis bankininkystės sektoriuje ir žemesnis konsorciumo reitingas, gerokai padidintų BB banko nemokumo riziką.

(150)

Komisija pripažįsta, kad teiginiai apie numatomą ilgalaikę BB banko plėtrą abiejuose pardavimo scenarijuose labai hipotetiški. Burgenlando žemė turi pripažinti, kad BB banko pardavimas naujajam savininkui, nesvarbu – GRAWE ar konsorciumui – turėtų tik labai ribotos įtakos būsimai banko strategijos krypčiai. Šiuo atžvilgiu svarbu konstatuoti, kad pirkimo sutartyje negalima privalomai nustatyti būsimo BB banko verslo modelio, tačiau naujo savininko užduotis – nustatyti būsimą banko strategijos kryptį, įskaitant būtinus kapitalo didinimus ir vėlesnius kitų įmonių prijungimus.

(151)

Tačiau nauji savininkai vykdydami veiklą privalo laikytis galiojančių bankininkystės taisyklių. Pirma, BB bankas yra Austrijos bankas, turintis Austrijos banko licenciją, ir toliau bus prižiūrimas Austrijos bankų priežiūros tarnybos bei privalės laikytis tų pačių reikalavimų (pvz., minimalios nuosavo kapitalo dalies reikalavimų) kaip ir kiti Europos bankai. Antra, BB, kaip integruota tarptautinio finansų sektoriaus dalis, privalo turėti bent jau investicinio laipsnio reitingą tam, kad galėtų skolintis iš kitų bankų. Tad BB bankas taip pat privalo laikytis reitingo agentūros taikomų nuosavo kapitalo reikalavimų. Atsiradus didesnei rizikai, nauji savininkai turėtų tinkama apimtimi užtikrinti naują kapitalą.

(152)

Komisija taip pat nesutinka su Austrijos pateiktu argumentu, kad naujas BB banko savininkas būtinai privalo būti sukaupęs didelę patirtį bankininkystės sektoriuje. BB banko valdymas yra ne jo savininkų, o BB banko vadovybės užduotis. Be to, Komisija negali sutikti su Austrijos argumentu, kad BB banko reitingas po jo pardavimo turi būti tapatus GRAWE ar Ukrainos valstybės reitingui. Viena vertus, GRAWE nepareiškė, jog ketina BB banko atžvilgiu pateikti garantinį raštą, tad BB banko reitingas visų pirma bus grindžiamas jo paties rezultatais. Antra vertus, BB bankas liks Austrijos bankas, kurio buveinė yra Austrijoje, tad Ukrainos valstybės „B“ reitingas, kuris galėtų būti svarbus bankui, kurio buveinė Ukrainoje, atrodo nereikšmingas. Šiuo atžvilgiu taip pat svarbu konstatuoti, kad BB bankui ir toliau bus užtikrinta valstybės garantija Ausfallhaftung.

(153)

Tačiau negalima visiškai paneigti galimybės, kad BB bankas, nepriklausomai nuo to, kas bus jo naujasis savininkas, ateityje galėtų patirti didelių sunkumų, tad nemokumas ir (arba) likvidavimas būtų neišvengiami. Atsižvelgiant į tokį scenarijų svarbu suprasti, kad BB bankas yra labai mažas bankas (jo balanso vertė yra daugiau kaip 1 % mažesnė nei didelių Europos bankų balanso vertė) ir kad jo likvidavimas tik nedaug ir nereikšmingai paveiktų Austrijos ar Europos bankų sistemą. BB banko turto pardavimas už maždaug 3,5 mlrd. EUR (kreditai, obligacijos, akcijos, išvestiniai vertybiniai popieriai, nekilnojamasis turtas) tarptautinėje rinkoje nepakenktų rinkos mechanizmų veikimui, tad rinkos ir visų pirma rinkos kainos tebebūtų stabilios.

(154)

Austrija pateikė likvidavimo scenarijų. Šiame scenarijuje daroma prielaida, kad turto likvidavimas įvyks 2006 m. ir už turtą gauta kaina priklausys nuo jo rizikos svorio. Vertės sumažinimas svyruotų nuo 2 % už turtą, įvertintą nuline rizika, iki 20 % už turtą, įvertintą 100 % rizika. Likvidavimo scenarijuje numatyti 90 mln. EUR patikslinimai už nebalansinio turto likvidavimą. Atskaičius nuosavas lėšas, remiantis scenarijumi, daroma išvada, kad valstybės garantijai Ausfallhaftung, taigi ir Burgenlando žemei, likvidavimo atveju reikėtų maždaug 270 mln. EUR.

(155)

Komisija pritaria bendrajam metodui, kuris taikomas Austrijos pateiktame likvidavimo scenarijuje pirminiam galimų nuostolių įvertinimui BB banko nemokumo atveju. Tačiau Komisija mano, kad turtas koreguotas per daug (pvz., 10–20 % dydžio koregavimas hipoteka užtikrintų kreditų, kurie gali būti pakeičiami vertybiniais popieriais ir parduodami paketais, atveju) ir negali sutikti su nebalansinių sandorių koregavimais. Be to, Austrija manė, kad likvidavimas 100 % įvyks 2006 m., todėl atsižvelgė į nominaliąją turto vertę. Šis scenarijus neatitinka tikrovės.

(156)

Atsižvelgusi į šias pastabas dėl likvidavimo scenarijaus, Komisija turėtų daryti išvadą, kad kiekvienam tikimybės, jog ateityje bus pasinaudota valstybės garantija Ausfallhaftung, procentui Burgenlando žemė turėtų skirti ne daugiau kaip 1 mln. EUR. Atsižvelgus į kainos skirtumo kompensavimą konsorciumo pasiūlymu, tai reikštų, kad BB banko nemokumo tikimybė konsorciumui tapus naujuoju savininku, būtų daugiau kaip 50 % didesnė nei tuo atveju, jei nauja savininke taptų GRAWE. Komisija tokį vertinimą laiko nepagrįstu ir todėl daro išvadą, kad net jeigu Burgenlando žemė valstybės garantiją Ausfallhaftung galėjo taikyti kaip vertinimo kriterijų, GRAWE pasiūlymas nebuvo geriausias.

(157)

Austrija ir GRAWE taip pat nurodė ir kitų metodų (58), kad įvertintų su abiem pirkėjais susijusią riziką. Komisijos nuomone, likvidavimo scenarijuje taikomas metodas geriausiai atspindi ypatingą padėtį nemokumo atveju, todėl šis metodas yra ne tik tinkamiausias, bet taip pat skaidriausias ir logiškiausiais, siekiant įvertinti iš valstybės garantijos Ausfallhaftung kylančią riziką. Kiti Austrijos nurodyti metodai šiuo atveju nėra reikšmingi ir yra arba nelogiški, pagrįsti neteisingomis prielaidomis, arba netaikytini ypatingoms šio atvejo sąlygoms.

2.5   Sutartyje su GRAWE numatyta garantijos išlyga dėl valstybės pagalbos

(158)

Burgenlando žemės ir GRAWE pirkimo–pardavimo sutartyje taip pat numatyta garantijos išlyga, pagal kurią Burgenlando žemė visų pirma įsipareigoja GRAWE kompensuoti sumą, kurią Komisija nustatytų sprendime dėl pagalbos susigrąžinimo (įskaitant visas su tuo susijusias pirkėjo procedūrines išlaidas). Net jeigu pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį, paaiškėjus, kad pirkimo kaina patikslinta neteisėtai, šis pirkimo–pardavimo sutarties elementas turi būti pabrėžtas sprendime. Pirma, tokia po konkurso nustatyta garantijos išlyga keičia pardavimo sąlygas atitinkamo pirkėjo atžvilgiu ir galėjo paskatinti GRAWE pasiūlyti aukštesnę kainą; antra – ir tai yra dar svarbiau – tokia garantijos išlyga prilygsta galimo Komisijos sprendimo dėl pagalbos susigrąžinimo nesilaikymui. Tai vienareikšmiškai prieštarauja valstybių narių įsipareigojimui įgyvendinti Komisijos sprendimus ir bendradarbiauti su Komisija. Todėl ši išlyga neturi būti taikoma, nes priešingu atveju bendrovei GRAWE būtų suteikta nauja valstybės pagalba.

2.6   Galutinė išvada dėl valstybės pagalbos Ausfallhaftung suteikimo

(159)

Taigi BB banko pardavimas bendrovei GRAWE laikytinas valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

3.   Suderinamumas su bendrąja rinka

(160)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodė, jog remiantis pateikta informacija akivaizdžiai nebuvo įvykdyta nė viena iš sąlygų, kad pagalbą būtų galima laikyti suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalis.

(161)

Austrija stengėsi įrodyti, kad tokia priemonė nėra valstybės pagalba. Tačiau tik pagalbos gavėja pateikė argumentų dėl galimo pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka. GRAWE nuomone, iš ankstesnio sprendimo dėl restruktūrizavimo išplaukia, kad netgi privatizuotas BB bankas (privatizavimas buvo sąlyga, kad pagalbą būtų galima pripažinti derančia su bendrąja rinka) privalo toliau orientuotis į regioninę veiklą. Ši sąlyga įvykdyta tik GRAWE verslo plane.

(162)

Komisija konstatuoja, kad sprendimas dėl restruktūrizavimo jokiu būdu nepagrindžia šio argumento. Greta Austrijos siūlomų ir Komisijos pripažįstamų veiklos, funkcinių ir finansinių priemonių privatizavimas yra papildoma priemonė siekiant užtikrinti ilgalaikį banko rentabilumą. Ankstesniame sprendime tiriamas galimas poreikis likviduoti BB banką, o Komisija nurodo, kad „daug labiau įtikėtina tai, kad tam tikruose Burgenlando žemės kaimo regionuose ateityje bus teikiama per mažai pagrindinių finansinių paslaugų“ (59). Tačiau toks teiginys nereiškia, kad panaši, tačiau neįvardyta sąlyga taikoma ir privatizavimui.

(163)

Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta pirmiau, Komisija patvirtina savo ankstesnę išvadą. Pagalba negali būti pripažįstama derančia su bendrąja rinka.

4.   Komisijos sprendimo 2005/691/EB dėl Bank Burgenland restruktūrizavimo neribotas veiksmingumas

(164)

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija išreiškė abejonę dėl to, ar kompensacija už išankstinį grąžinimą, susijusi su 2000 m. birželio 20 d. garantiniu susitarimu, kuriam pritarta 2004 m. gegužės 7 d. Komisijos sprendimu, yra leistina, nes ji gali prieštarauti sprendimui dėl BB banko restruktūrizavimo. Panagrinėjusi šį klausimą išsamiau, Komisija konstatavo, kad ši schema suderinama su atitinkamu sprendimu.

5.   Reikalavimas grąžinti pagalbą

(165)

Kadangi priemonė buvo įgyvendinama apie tai iš anksto nepranešus Komisijai ir kadangi ji yra nesuderinama su bendrąja rinka, Austrija turėtų būti įpareigota pareikalauti iš gavėjos grąžinti pagalbą.

(166)

Turėtų būti nustatyta tokia grąžintina suma, kad būtų panaikinta pagalba. Remiantis VI. skyriaus 2.2 ir 2.3 punktuose konstatuotomis aplinkybėmis, pagalba šiuo atveju atitinka konsorciumo pasiūlytos kainos ir faktinės pirkimo kainos skirtumą.

(167)

Tačiau toks skirtumo dydis vis dėlto neatitinka nominalaus abiejų pasiūlymų skirtumo dydžio, kuris lygus 54,7 mln. EUR. Siekiant visapusiškai palyginti abu pasiūlymus, turi būti atlikti koregavimai, nes sutartiniai susitarimai su GRAWE ir su konsorciumu skiriasi. Abiejuose pasiūlymuose nustatyta įvairių papildomų sąlygų, kurios turi būti kiekybiškai įvertintos ir atitinkamai palygintos su kito pirkėjo pasiūlyme pateiktomis atitinkamomis sąlygomis. Komisija mano, jog Austrijai reikalaujant grąžinti pagalbą minėtas abiejų pasiūlymų skirtumas turi būti koreguojamas, kaip nurodyta toliau.

(168)

Kiek tai susiję su kompensacija už išankstinį grąžinimą, nustatyta 2000 m. birželio 20 d. garantiniu susitarimu, Burgenlando žemės konsorciumui numatytas 15 mln. EUR dydžio mokėjimas yra 2,1 mln. EUR didesnis už atitinkamą mokėjimą bendrovei GRAWE, kuris lygus 12,9 mln. EUR. Taigi konsorciumo pasiūlytos kainos ir faktinės pardavimo kainos skirtumas turi būti koreguojamas ir sumažinamas atitinkamai 2,1 mln. EUR.

(169)

Sunku kiekybiškai įvertinti tam tikrų susitarimų dėl atsakomybės ribų, neapmokestinamojo minimumo ir garantijos terminų poveikį. Austrija pareiškė, kad bendri veiksmai, suderėti su GRAWE ir konsorciumu derybų metu, buvo subalansuoti ir nė vienam iš pirkėjų nebuvo suteiktas didesnis pranašumas. Komisija pritaria Austrijos nuomonei, kad garantiniai susitarimai gali turėti tik nežymios įtakos kainos skirtumui, tačiau mano, jog būtina kiekybiškai įvertinti šį poveikį. Remdamasi pateikta informacija Komisija negali nuspręsti, ar garantiniai susitarimai suteikė vienam iš pirkėjų pranašumą, todėl Austrija privalo sudaryti visų garantinių susitarimų palyginamąją apžvalgą. Be to, Austrija privalo kiekybiškai įvertinti šių susitarimų finansinį poveikį abiejų pareiškėjų pasiūlytoms kainoms.

(170)

Metiniai 100 000 EUR dydžio komisiniai, kuriuos konsorciumas būtų mokėjęs už valstybės garantijos išlaikymą iki 2017 m., yra papildomos Burgenlando žemės pajamos, todėl šiuo atveju būtina koreguoti sumą, konsorciumo pasiūlytos kainos bei faktinės pirkimo kainos skirtumą padidinant iki 2017 m. mokėtinų komisinių grynąja verte.

(171)

Papildomų 380 mln. EUR vertės obligacijų išleidimas valstybės garantijos Ausfallhaftung atveju nebuvo nurodytas nei Process Letter, nei sutarties su GRAWE projekte. Komisijos nuomone, šiam susitarimui teko svarbus vaidmuo pardavimo procese ir turėjo būti nurodytas sutarties su konsorciumu projekte. Be to, konsorciumas patvirtino, kad jis neatsižvelgė į papildomų obligacijų išleidimą savo pasiūlyme. Todėl Komisija mano, kad atsižvelgiant į naudą, kuri bendrovei GRAWE suteikta sukuriant palankesnę refinansavimo padėtį ir suteikiant papildomus 380 mln. EUR, suma turi būti koreguojama, padidinant konsorciumo pasiūlytos kainos ir faktinės pirkimo kainos skirtumą. Apskaičiavimo pagrindą sudaro palūkanos, kurias BB bankas moka už papildomas 380 mln. EUR vertės obligacijas, palyginti su BB banko refinansavimo išlaidomis po sandorio sudarymo.

(172)

Kadangi Komisijai nebuvo pateikta reikalinga informacija, ji negali galutinai nuspręsti, ar susitarimu perduoti keturias BB banko nekilnojamojo turto bendroves Burgenlando žemei prieš sandorio sudarymą už jų 25 mln. EUR apskaitinę vertę buvo suteikta nauda, dėl kurios reikėtų koreguoti konsorciumo pasiūlytos kainos ir faktinės pardavimo kainos skirtumą. Tai būtų reikalinga tuo atveju, jeigu turto rinkos vertė būtų mažesnė arba didesnė už apskaitinę vertę. Austrija privalo pateikti nepriklausomos ekspertų grupės nurodyto nepriklausomo eksperto išvadą dėl keturių BB banko nekilnojamojo turto bendrovių rinkos vertės. Šioje išvadoje turėtų būti atsižvelgta į nuomos pajamas, kurias galima gauti rinkoje.

(173)

Kiek tai susiję su išankstinio 15 mln. EUR mokėjimo, kurį konsorciumas būtų pervedęs į patikėjimo teise valdomą sąskaitą, esančią Ukrainoje veikiančiame banke Active Bank, palūkanomis, susidariusiomis per laikotarpį tarp sutarties pasirašymo ir sandorio sudarymo dienos, Komisija nurodo, kad ši suma neturi būti koreguojama, kol ji lieka konsorciumo sąskaitoje.

(174)

Kiek tai susiję su sprendime pradėti procedūrą pateiktu klausimu dėl mokesčių tikslais perkeltinų nuostolių, Komisija patikrino, ar reikia atsižvelgti į šį aspektą nustatant pagalbos sumą, ir padarė išvadą, kad tai nėra būtina. Tačiau Komisija mano, kad vertinant BB banką reikia atsižvelgti į naudą, kuri trečiųjų asmenų atžvilgiu gali atsirasti iš mokesčių tikslais perkeliamų nuostolių (geriausio savininko metodas).

VII.   IŠVADA

(175)

Komisija konstatuoja, kad, privatizuodama BB banką, Austrija pažeidė EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį ir todėl neteisėtai suteikė pagalbą bendrovei GRAWE. Pagalba nėra suderinama su bendrąja rinka. Visą pagalbos sumą Austrija privalo apskaičiuoti atsižvelgdama į abiejų konkurso metu pateiktų galutinių kainų pasiūlymų skirtumą, kuris turi būti tinkamai koreguojamas, kaip pirmiau nurodyta,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Valstybės pagalba, kurią Austrija suteikė bendrovei GRAWE pažeisdama EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį ir todėl neteisėtai, yra nesuderinama su bendrąja rinka. Pagalba atitinka abiejų konkurso metu pateiktų galutinių kainų pasiūlymų skirtumą, kuris turi būti tinkamai koreguojamas pagal 167–174 konstatuojamosiose dalyse nurodytus parametrus.

2 straipsnis

1.   Austrija susigrąžina iš pagalbos gavėjo 1 straipsnyje minimą pagalbą.

2.   Į grąžintiną sumą įtraukiamos palūkanos nuo to laikotarpio, kai neteisėta pagalba suteikta gavėjui, iki faktinio pagalbos grąžinimo.

3.   Palūkanos apskaičiuojamos pagal Komisijos reglamente (EB) Nr. 794/2004 nurodytą palūkanų normos formulę.

3 straipsnis

1.   1 straipsnyje minima pagalba susigrąžinama nedelsiant ir veiksmingai.

2.   Austrija užtikrina, kad šis sprendimas bus įgyvendintas per keturis mėnesius nuo jo priėmimo.

4 straipsnis

1.   Austrija per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą pateikia Komisijai šią informaciją:

a)

bendrą sumą (pagrindinė suma ir palūkanos), kuri turi būti susigrąžinta iš pagalbos gavėjo ir koreguojama pagal Komisijos šiame sprendime nurodytus parametrus, ir tikslius šios sumos apskaičiavimui taikytų metodų paaiškinimus bei nepriklausomo eksperto atliktą turto įvertinimą;

b)

išsamų priemonių, kurių imtasi arba ketinama imtis siekiant įvykdyti šį sprendimą, aprašą;

c)

dokumentus, įrodančius, kad pagalbos gavėjas buvo įpareigotas grąžinti pagalbą.

2.   Kol susigrąžinama 1 straipsnyje nurodyta pagalba, Austrija nuolat informuoja Komisiją apie nacionalinių priemonių, kurių imtasi įgyvendinant šį sprendimą, pažangą. Komisijos prašymu Austrija nedelsdama pateikia informaciją apie priemones, kurių imtasi arba kurių ketinama imtis siekiant įvykdyti šį sprendimą. Be to, Austrija perduoda išsamius duomenis apie pagalbos sumas ir palūkanas, kurias pagalbos gavėjas jau grąžino.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Austrijos Respublikai.

Priimta Briuselyje, 2008 m. balandžio 30 d.

Komisijos vardu

Neelie KROES

Komisijos narė


(1)  OL C 28, 2007 2 8, p. 8.

(2)  Išsamų aprašymą žr. toliau.

(3)  Žr. 1 išnašą.

(4)  Žr. Austrijos pateiktą 2008 m. vasario 22 d. Frankfurto prie Maino administracinio teismo pranešimą spaudai Nr. 7/2008 (www.vg-frankfurt.justiz.hessen.de).

(5)  mercinė paslaptis.

(6)  Perkeltas nuostolis 2004 m. gruodžio 31 d.

(7)  Austrijoje pelno mokestis yra 25 %.

(8)  Keturios nekilnojamojo turto bendrovės, kurių nominalioji vertė yra […] mln. EUR prieš sandorio sudarymą buvo tiesiogiai perduotos federalinės žemės nuosavybėn už […] mln. EUR.

(9)  2005 m. kovo mėn. vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta supirkti laisvai cirkuliuojančias akcijas ir tokių akcijų turėtojams, kurių akcijų dalis sudaro 6,79 % nuosavo kapitalo, išmokėti kompensaciją.

(10)  Valstybės garantija Ausfallhaftung yra viešoms kredito institucijoms teikiama garantija, kuri 2003 m. balandžio mėn. buvo taikoma maždaug 27 taupomosioms kasoms ir septyniems federalinės žemės hipotekos bankams (Landeshypothekenbank). Ši valstybės garantija gali būti suprantama kaip „garantavimo įsipareigojimas“. Kredito institucijos nemokumo arba likvidavimo atveju garantijos davėjas (valstybė, federalinė žemė arba savivaldybė) privalo prisiimti atsakomybę. Bankų kreditoriai turi tiesioginius reikalavimus garantijos davėjo atžvilgiu, kuris privalo patenkinti juos tik tuo atveju, jeigu banko turto neužtenka patenkinti kreditorių reikalavimus. Valstybės garantijos Ausfallhaftung atžvilgiu nebuvo nustatyti nei terminai, nei tam tikros sumos. BB bankas nemoka jokio mokesčio už šios garantijos teikimo funkciją.

(11)  OL C 175, 2003 7 24, p. 8. Austrija pripažino sprendime nurodytas tikslines priemones 2003 m. gegužės 15 d. raštu, kuris užregistruotas 2003 m. gegužės 21 d.

(12)  Pagal Landes-Hypothekenbank Burgenland įstatymo 4 straipsnio 7 dalį visų įsipareigojimų pagal valstybės garantiją Ausfallhaftung pereinamasis laikotarpis visų naujų įsipareigojimų atžvilgiu baigiasi, jei Bank Burgenland AG (arba jo akcijų dauguma) būtų parduotas prieš pasibaigiant su Komisija sutartam pereinamojo laikotarpio terminui.

(13)  Komisijos sprendimas 2005/691/EB dėl valstybės pagalbos Nr. C 44/03 (ex NN 158/01), kurią Austrija planuoja suteikti Bank Burgenland AG (OL L 263, 2005 10 8, p. 8).

(14)  Garantinis susitarimas susijęs su HOWE komplekso kreditiniais įsipareigojimais. BB banko pelnas bus panaudotas garantijos sumai padengti. Todėl garantijos suma sumažėja BB banko metinio pelno suma, jei tik jis neturi būti naudojamas privilegijuotųjų akcijų dividendams mokėti. BB bankas gali pasinaudoti garantija ne anksčiau kaip patvirtinus metinį 2010 ūkinių metų balansą.

(15)  Reikalavimo atsisakoma už BB banko įsipareigojimą pagerinti turtinę padėtį (su priskaičiuojamomis palūkanomis), numatant visiškai grąžinti Bank Austria atsisakyto reikalavimo sumą, įskaitant palūkanas, dalimis per septynis kartus, pradedant mokėti 2004 m. birželio 30 d. Nuo šio momento BB bankas privalėjo grąžinti atsisakyto reikalavimo sumą, įskaitant iki tol kapitalizuotas palūkanas. Sanavimo įsipareigojimas padengiamas iš BB banko metinio pelno.

(16)  Tuo atveju, jei BB bankas negalėtų įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagerinti turtinę padėtį, Burgenlando žemė suteikė Bank Austria AG neatšaukiamą garantiją paskolos negrąžinimo atveju, galiojančią nuo 2004 iki 2010 metų, pagal kurią Burgenlando žemė turi padengti trūkstamą sumą bankui Bank Austria AG. Ir BB bankui, ir Burgenlando žemei pagal šį susitarimą suteikta teisė įsipareigojimą pagerinti turtinę padėtį banko Bank Austria AG atžvilgiu įvykdyti ir anksčiau nustatyto laiko.

(17)  Į ketvirtą preliminarų 115,5 mln. EUR vertės pasiūlymą nebuvo atsižvelgta, nes jis gautas pasibaigus terminui ir pateikti ne visi dokumentai.

(18)  Europos Komisija, 1993 m. XXIII konkurencijos politikos ataskaita, 402 ir paskesni punktai.

(19)  Skundo pareiškėjo perduota dalykinė informacija šiuo atžvilgiu nebus nagrinėjama.

(20)  OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

(21)  Pagal iš dalies pakeistą 2000 m. birželio 20 d. garantinį susitarimą, kaip nurodyta pirmiau, Burgenlando žemei suteikta galimybė pasirinkti, ar, patvirtinus 2010 ūkinių metų metinį balansą, BB bankui išmokėti visą garantinę išmoką ar tik jos dalį.

(22)  Tačiau garantijos išlyga su konsorciumu sudarytame sutarties projekte nepatvirtina, kad pati pirkimo sutartis nėra susijusi su valstybės pagalba.

(23)  HSBC atsižvelgė vien į perkeltinus nuostolius, kuriuos BB bankas faktiškai galėjo naudoti remdamasis savo veikla. Šiuo atžvilgiu HSBC darė prielaidą, kad geras pirkėjo reitingas daugiau ar mažiau automatiškai galiotų ir BB bankui (vadinamasis mokumo perkėlimas). Bendrai, HSBC įvertino BB banką atsižvelgdama į tris scenarijus, t. y. kitas scenarijus, pagal kurį privatizavimas neįvyksta ir BB bankas lieka Burgenlando žemės nuosavybe, ir dar vienas scenarijus, pagal kurį BB bankas parduodamas trečiajam asmeniui, nepasižyminčiam mokumu ir (arba) neturinčiam reitingo (kaip konsorciumas).

(24)  Atsižvelgta į 5,6 mln. EUR dydžio mokesčių tikslais perkeltinus nuostolius.

(25)  2006 m. balandžio 4 d. Austrijos aukščiausiojo teismo sprendimas 1 Ob251/05a (šį sprendimą taip pat pateikė GRAWE), kuriame nurodoma, kad Burgenlando žemės valstybės garantija Ausfallhaftung neatsiejamai susijusi su Burgenlando žemės akcininkų padėtimi.

(26)  Komisijos sprendimas dėl Prancūzijos bendrovei Stardust Marine suteiktos valstybės pagalbos (OL L 206, 2000 8 15, p. 6), 82 konstatuojamoji dalis; 2000 m. balandžio 11 d. Komisijos sprendimas 2000/628/EB dėl Italijos bendrovei Centrale del Latte di Roma suteiktos valstybės pagalbos (OL L 265, 2000 10 19, p. 15), 91 konstatuojamoji dalis.

(27)  2003 m. sausio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimas Gröditzer Stahlwerke (C-334/99, Rink. p. I-1139, 136 ir paskesnės konstatuojamosios dalys).

(28)  Konsorciumas kreipėsi į FMA 2005 m. gruodžio 6 d. raštu, o GRAWE – 2006 m. sausio 10 d. raštu, tačiau abu netrukus buvo informuoti, kad FMA šiuo metu negali nagrinėti pateiktų raštų.

(29)  Šį punktą ypač pabrėžė Austrija ir GRAWE, kartu nurodydami panašias Eizenštato apygardos teismo (Landesgericht Eisenstadt) išvadas.

(30)  Austrijos argumentai dėl įsisteigimo laisvės neturi būti nagrinėjami valstybės pagalbos byloje. Žr. 2008 m. vasario 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo BUPA (T-289/03, dar nepaskelbtas Rinkinyje; paskelbtas interneto svetainėje www.curia.europa.eu) 314 konstatuojamąją dalį.

(31)  Žr., pavyzdžiui, 2006 m. gegužės 20 d. Eizenštato apygardos teismo (Landesgericht Eisenstadt) sprendimą 27 Cg 90/06 p-40, visų pirma p. 28, ir 2007 m. vasario 5 d. Vienos aukštesniojo apygardos teismo (Oberlandesgericht Wien) sprendimą 2 R 150/06b, visų pirma, p. 15, kuriuose aiškiai nurodoma, kad nėra būtina pareikšti nuomonę dėl valstybės pagalbos suteikimo.

(32)  Žr. Europos Komisija, XXIII konkurencijos politikos ataskaita, 1993, 402 ir paskesnės konstatuojamosios dalys, ir sprendimo pradėti procedūrą 61 konstatuojamąją dalį.

(33)  Žr. taip pat konkurencijos politikos ataskaitą, 402 ir paskesnės konstatuojamosios dalys.

(34)  1999 m. rugsėjo 8 d. Komisijos sprendimas 2000/513/EB dėl Prancūzijos bendrovei Stardust Marine suteiktos valstybės pagalbos (OL L 206, 2000 8 15, p. 6), 7 konstatuojamoji dalis. Vėlesnis šio sprendimo panaikinimas Teisingumo Teismo sprendimu nesusijęs su šia konstatuojamąja dalimi.

(35)  OL C 209, 1997 7 10, p. 3.

(36)  Žr. Komunikato dėl žemės pardavimo II skyriaus 1 punkto c papunktį.

(37)  Tai visų pirma taikoma HSBC vertinimui Burgenlando žemei skirtoje rekomendacijoje, gmc-unitreu atliktam BB banko objektyvios vertės vertinimui BB banko restruktūrizavimo metu prieš skirtingus mėginimus privatizuoti ir paties konsorciumo atliktam BB banko objektyvios vertės vertinimui (šis vertinimas nėra reikšmingas, kadangi konsorciumas turi galimybę pasirinkti, ar atsižvelgti į kitus veiksnius, kurie yra reikšmingi tik konsorciumui).

(38)  2000 m. balandžio 11 d. Komisijos sprendimas 2000/628/EB dėl Italijos bendrovei „Centrale del Latte di Roma“ suteiktos valstybės pagalbos (OL L 265, 2000 10 19, p. 15), 82 konstatuojamoji dalis.

(39)  Žr. taip pat 2007 m. birželio 27 d. Komisijos sprendimą byloje BAWAG (C50/2006, OL L 83, 2008 3 26, p. 7), 125 konstatuojamoji dalis.

(40)  1999 m. rugsėjo 8 d. Komisijos sprendimas dėl Prancūzijos bendrovei Stardust Marine suteiktos valstybės pagalbos (OL L 206, 2000 8 15), 78 konstatuojamoji dalis.

(41)  Austrija taip pat kalba apie „sandorio saugumą“ ir konstatuoja, kad reikėtų vengti ilgai trunkančio FMA patikrinimo, nes su tuo susijęs ilgalaikis netikrumas sukeltų pavojų BB banko egzistavimui.

(42)  Abu atvejai numatyti Bankininkystės įstatymo 20 straipsnyje ir jo dalyse.

(43)  Komisija nurodo, kad Austrijos pateiktame pranešime spaudai neskelbiama Ukrainos įmonių grupės tapatybė. Tai gali būti visiškai kita grupė nei konsorciumas.

(44)  1994 m. rugsėjo 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose Ispanija prieš Komisiją (Hytasa), C-278/92, C-279/92 ir C-280/92, Rink. p. I-4103, 22 punktas.

(45)  Žr. Sprendimą Gröditzer Stahlwerke (C-334/99, 134 ir paskesni punktai).

(46)  OL C 175, 2003 7 24, p. 8, išsamiau žr. pirmiau.

(47)  Pavyzdžiui, Teisingumo Teismo sprendimas Gröditzer Stahlwerke (C-334/99).

(48)  Žr., pavyzdžiui, Sprendimą Gröditzer Stahlwerke (C-334/99, 138 punktas).

(49)  Taip pat galima daryti į 1998 m. rugsėjo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą BP Chemicals (T-11/95, Rink. p. II-3235, 170–171, 179–180 ir 198 punktai). Jeigu valstybė suteikia valstybės pagalbą ir netrukus dar kartą imasi priemonių įmonės naudai, nurodydama, kad antroji priemonė atitinka pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiančio investuotojo principą, remiantis šiuo sprendimu, Komisija vis dar privalo patikrinti antrą priemonę atsižvelgdama į tai, kaip laikomasi minėto principo, ir į pirmosios pagalbos priemonės poveikį. Jeigu valstybės pagalba galėtų daryti įtaką paskesnei valstybės priemonei, galima daryti logišką išvadą, jog valstybės pagalbos suteikimas gali turėti poveikį Burgenlando žemės elgesiui parduodant BB banką.

(50)  Klausimas, kokia apimtimi turi būti koreguojami kainų pasiūlymai, kad juos būtų galima palyginti, nagrinėjamas VI.5 skyriuje.

(51)  Eizenštato apygardos teismas (Landesgericht Eisenstadt), 2006 05 20, 27 Cg 90/06 p – 40.

(52)  Austrija taip pat nurodė, kad Komisija byloje Craiova neatsižvelgė į konkursą, tačiau rėmėsi (grynąja) turto verte, nes konkursas buvo susietas su tam tikromis sąlygomis. Austrija pareiškė, kad Komisija nagrinėjamu atveju taip pat turėjo pripažinti eksperto vertinimą. Tačiau Komisija mano, kad abu atvejai šiuo atžvilgiu negali būti lyginami, nes byloje Craiova buvo nustatytos tokios sąlygos, kad per konkursą (kuriame buvo pateiktas tik vienas pasiūlymas) nebuvo galima nustatyti rinkos vertės, o per konkursą nagrinėjamoje byloje pateikti dviejų konkurso dalyvių kainų pasiūlymai, kurie tinkamai atspindi apytikrę rinkos kainą.

(53)  Žr. taip pat 1999 m. rugsėjo 8 d. Komisijos sprendimą dėl Prancūzijos bendrovei Stardust Marine suteiktos valstybės pagalbos (OL L 206, 2000 8 15, 82 konstatuojamoji dalis), kuriame laikomasi panašaus požiūrio. Šis klausimas Teisingumo Teismui vėliau panaikinus šį sprendimą nebuvo keliamas.

(54)  Net BAWAG atveju, kai dėl vadovybės sukčiavimo iš banko pradėta staigiai atsiiminėti indėlius, nutekėjimas sudarė 20–30 %.

(55)  Likvidumo prognozėje 300 mln. EUR numatyti naujoms obligacijoms ir (arba) vertybiniams popieriams įsigyti ir atidaryti naujas tarpbankines kredito linijas.

(56)  Atsiradus likvidumo trūkumui, BB bankas parduotų akcijas ir kitus nenuostolingai perleidžiamus apyvartinius vertybinius popierius, kad išlaikytų likvidumą.

(57)  Daroma prielaida, kad apsikeitimo sandorių nutraukimas abipusiu susitarimu neigiamai paveiktų likvidumą, kurio apimtis atitiktų apsikeitimo sandorių vertę.

(58)  HSBC išvada, finansais grindžiamas mokslinis požiūris, į kapitalo rinką orientuotas požiūris.

(59)  Žr. sprendimo dėl restruktūrizavimo 80 konstatuojamąją dalį.


Klaidų ištaisymas

6.9.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/55


2008 m. sausio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 116/2008, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 35, 2008 m. vasario 9 d. )

54 puslapis, I.9B.004 punktas:

yra:

„9A005, I.9A.002 […] nurodytoms prekėms“

turi būti:

„I.9A.002 […] nurodytoms prekėms“.


6.9.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/56


2008 m. sausio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 117/2008, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 329/2007, dėl ribojančių priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 35, 2008 m. vasario 9 d. )

121 puslapis, I.9B.004 punktas:

yra:

„9A005, I.9A.002 […] nurodytoms prekėms“,

turi būti:

„I.9A.002 […] nurodytoms prekėms“.


6.9.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/s3


PASTABA SKAITYTOJUI

Institucijos nusprendė nedaryti tekstuose nuorodų į juose minimų teisės aktų paskutinius pakeitimus.

Jeigu nenurodyta kitaip, čia skelbiamuose tekstuose nurodyti šiuo metu galiojantys teisės aktai.