31.7.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 204/1

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 689/2008

2008 m. birželio 17 d.

dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 133 straipsnį ir 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 304/2003 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (3) buvo įgyvendinta Roterdamo konvencija dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje (4) (toliau – Konvencija), kuris įsigaliojo 2004 m. vasario 24 d. ir pakeitė 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2455/92 dėl tam tikrų pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (5).

(2)

Sprendimu, priimtu 2006 m. sausio 10 d. byloje C-178/03 (Europos Bendrijų Komisija prieš Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą) (6), Europos Bendrijų Teisingumo Teismas panaikino Reglamentą (EB) Nr. 304/2003, kadangi šis buvo pagrįstas tik Sutarties 175 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą, kad tinkami teisiniai pagrindai yra ir 133 straipsnis, ir 175 straipsnio 1 dalis. Tačiau Teismas taip pat nusprendė, kad ginčijamas reglamentas turi likti galioti iki tol, kol per priimtiną terminą bus priimtas naujas reglamentas, pagrįstas tinkamais teisiniais pagrindais. Tai taip pat reiškia, kad įsipareigojimų, kurie jau buvo įvykdyti pagal Reglamentą (EB) Nr. 304/2003, pakartotinai įvykdyti nebereikės.

(3)

Komisija pagal Reglamentą (EB) Nr. 304/2003 pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai Reglamento (EB) Nr. 304/2003 veikimo nuo 2003 m. iki 2005 m. ataskaitą. Apskritai tvarka veikė gerai. Tačiau ataskaitoje nurodomi kai kurie techniniai pakeitimai, kuriuos, atrodo, būtina įgyvendinti. Todėl tuos elementus reikėtų įtraukti į šį reglamentą.

(4)

Konvencija šalims suteikiama teisė imtis griežtesnių žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos priemonių, negu to reikalauja pati Konvencija, jei tokios priemonės yra suderinamos su Konvencijos nuostatomis ir tarptautine teise. Kad nesumažėtų importuojančių šalių aplinkos ir visuomenės apsaugos lygis, nustatytas Reglamente (EEB) Nr. 2455/92, kai kuriais atvejais yra būtina ir tikslinga viršyti Konvencijos nuostatų ribas.

(5)	Dėl Bendrijos dalyvavimo Konvencijoje, labai svarbu turėti vieną instituciją, kuri palaikytų Bendrijos ryšį su Konvencijos sekretoriatu, kitomis konvencijos šalimis ir kitomis valstybėmis. Tokia institucija turėtų būti Komisija.

(6)

Pavojingų cheminių medžiagų, kurios Bendrijoje yra uždraustos arba griežtai ribojamos, eksportas ir toliau turėtų būti vykdomas laikantis bendros pranešimų apie eksportą teikimo tvarkos. Todėl pavojingoms cheminėms medžiagoms arba jų preparatams, arba tokių cheminių medžiagų turintiems gaminiams, kuriuos Bendrijoje buvo uždrausta arba griežtai ribojama naudoti kaip augalų apsaugos produktus, kitokius pesticidus arba pramonines chemines medžiagas, skirtas profesionaliems naudotojams arba visuomenei, turėtų galioti pranešimo apie eksportą taisyklės panašios į tas, kurios taikomos šioms cheminėms medžiagoms, kai jos yra uždraustos arba griežtai ribojamos, jei jos priskiriamos kuriai nors vienai arba abiems Konvencijos nustatytoms kategorijoms, t. y. pesticidams arba pramoninėms cheminėms medžiagoms. Be to, tos pačios taisyklės turėtų būti taikomos cheminėms medžiagoms, kurioms taikoma tarptautinė išankstinio pranešimo apie sutikimą (IPS) tvarka. Ši pranešimo apie eksportą tvarka turėtų būti taikoma Bendrijos eksportui į visas trečiąsias valstybes, nepriklausomai nuo to, ar jos yra konvencijos šalys ir ar taiko jos tvarką. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama imti administravimo mokesčius šios tvarkos taikymo išlaidoms padengti.

(7)	Siekiant kontroliuoti bei vertinti šiame reglamente nustatytų priemonių poveikį ir efektyvumą, eksportuotojai ir importuotojai turėtų būti įpareigoti pateikti informaciją apie tarptautinės prekybos cheminėmis medžiagomis, kurioms taikomas šis reglamentas, kiekius.

(8)

Pranešimus Konvencijos sekretoriatui apie Bendrijos arba valstybės narės galutines reguliavimo priemones, draudžiančias arba griežtai ribojančias chemines medžiagas, numatant joms taikyti tarptautinę IPS tvarką, turėtų pateikti Komisija; pranešimai turėtų būti pateikiami apie tuos atvejus, kurie atitinka Konvencijos nustatytus tokio įtraukimo kriterijus. Jei rengiant tokius pranešimus reikia papildomos informacijos, jos turėtų būti pareikalaujama.

(9)	Jei Bendrijos arba valstybės narės galutines reguliavimo priemonės neatitinka pranešimo reikalavimų, nes netenkina nustatytų kriterijų, informacija apie priemones, siekiant ja keistis, vis tiek turėtų būti siunčiama Konvencijos sekretoriatui ir kitoms Konvencijos šalims.

(10)

Be to, būtina užtikrinti, kad Komisija priimtų sprendimus dėl cheminių medžiagų, kurioms taikoma tarptautinė IPS tvarka, importo į Bendriją. Šie sprendimai turėtų būti grindžiami galiojančiais Bendrijos teisės aktais, taip pat turi būti atsižvelgiama į valstybių narių nustatytus draudimus arba griežtus apribojimus. Pagrįstais atvejais turėtų būti siūlomi Bendrijos teisės aktų pakeitimai.

(11)

Reikia nustatyti priemones, užtikrinančias, kad valstybės narės ir eksportuotojai žinotų apie importuojančių valstybių sprendimus dėl cheminių medžiagų, kurioms taikoma tarptautinė IPS tvarka, ir kad eksportuotojai tuos sprendimus vykdytų. Be to, norint užkirsti kelią nepageidaujamam eksportui, nereikėtų eksportuoti jokių Bendrijoje uždraustų arba griežtai ribojamų cheminių medžiagų, kurios atitinka Konvencijos kriterijus arba kurioms taikoma tarptautinė IPS tvarka, be importuojančios šalies aiškaus sutikimo, nepriklausomai nuo to, ar ji yra Konvencijos šalis. Taip pat tikslinga šio įpareigojimo netaikyti tam tikrų cheminių medžiagų eksportui į šalis, kurios yra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės, jeigu tenkinamos reikiamos sąlygos. Be to, reikia nustatyti tvarką tiems atvejams spręsti, kai, nepaisant visų tinkamų pastangų, negaunama jokio atsakymo iš importuojančios valstybės, kad kai kurių cheminių medžiagų eksportas pagal nurodytas sąlygas galėtų laikinai vykti toliau. Be to, būtina reguliariai persvarstyti visus tokius atvejus, taip pat ir tuos, kuriais gaunamas aiškus sutikimas.

(12)	Komisijos parengta duomenų bazė yra svarbi priemonė, kurią panaudojant turėtų būti palengvinamas šio reglamento taikymas ir jo kontrolė.

(13)

Taip pat svarbu, kad visų eksportuojamų cheminių medžiagų laikymo trukmė būtų pakankama, kad jas būtų galima efektyviai ir saugiai naudoti. Eksportuojant pesticidus, visų pirma ir ypač į besivystančias šalis, yra labai svarbu pateikti informaciją apie tinkamas jų laikymo sąlygas ir naudoti tinkamo dydžio pakuotes ir talpyklas, kad nesusidarytų pasenusių atsargų.

(14)

Konvencija netaikoma cheminių medžiagų turintiems gaminiams. Vis dėlto atrodo tikslinga pranešimo apie eksportą taisykles taip pat taikyti gaminiams, turintiems cheminių medžiagų, kurios gali išsiskirti juos naudojant arba šalinant ir kurios Bendrijoje yra uždraustos arba griežtai ribojamos vienoje arba keliose Konvencijoje nustatytose kategorijose, taip pat toms cheminėms medžiagoms, kurioms taikoma tarptautinė IPS tvarka. Be to, tam tikros cheminės medžiagos ir tokių cheminių medžiagų turintys gaminiai, kuriems netaikoma Konvencija, tačiau kurie kelia ypatingą susirūpinimą, apskritai neturėtų būti eksportuojami.

(15)	Pagal Konvenciją, informacija apie cheminių medžiagų, kurioms taikoma tarptautinė IPS tvarka, gabenimą tranzitu turėtų būti suteikta tokios informacijos reikalaujančioms konvencijos šalims.

(16)

Bendrijos taisyklės dėl pakuočių bei ženklinimo ir kitokios informacijos apie saugą teikimo turėtų būti taikomos visoms pavojingoms cheminėms medžiagoms, skirtoms eksportuoti į Konvencijos šalis ir kitas valstybes, išskyrus tuos atvejus, jeigu tos nuostatos prieštarautų kokiems nors konkretiems tų valstybių reikalavimams, atsižvelgiant į atitinkamus tarptautinius standartus.

(17)

Siekiant užtikrinti efektyvią taisyklių kontrolę ir vykdymą, valstybės narės turėtų paskirti institucijas, pvz., muitines, kurios būtų atsakingos už cheminių medžiagų, kurioms taikomas šis reglamentas, importo ir eksporto kontrolę. Komisijai ir valstybėms narėms tenka pagrindinis vaidmuo šioje srityje, ir jos turėtų veikti tikslingai ir suderintai. Pažeidimų atveju valstybės narės turėtų taikyti tinkamas sankcijas. Siekiant palengvinti muitinių vykdomą kontrolę ir sumažinti eksportuotojams bei valdžios institucijoms tenkančią administracinę naštą, turėtų būti sukurta kodų sistema, patvirtinanti atitiktį taisyklėms ir skirta naudoti eksporto deklaracijose. Siekiant visoms šalims suteikti laiko priprasti prie šios sistemos prieš tai, kai ji taps privaloma, turėtų būti nustatytas trumpas pereinamasis laikotarpis.

(18)

Turėtų būti skatinamas Bendrijos ir valstybių narių bei trečiųjų valstybių keitimasis informacija, bendra atsakomybė ir bendradarbiavimo pastangos, siekiant užtikrinti patikimą cheminių medžiagų tvarkymą, nepriklausomai nuo to, ar minėtos trečiosios valstybės yra Konvencijos šalys. Visų pirma besivystančioms šalims ir pereinamosios ekonomikos šalims Komisija bei valstybės narės turėtų teikti tiesioginę techninę pagalbą arba netiesioginę pagalbą, remdamos nevyriausybinių organizacijų, projektus, ypač teikti joms pagalbą, kuri padėtų šioms valstybėms įgyvendinti Konvenciją.

(19)	Siekiant užtikrinti tvarkos efektyvumą, reikėtų vykdyti reguliarią jos veikimo stebėseną. Tuo tikslu valstybės narės turėtų teikti Komisijai reguliarias ataskaitas, o ši savo ruožtu turėtų teikti reguliarias ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai.

(20)	Reikėtų parengti technines rekomendacijas, skirtas padėti kompetentingoms institucijoms, įskaitant tokias institucijas, kaip eksportą kontroliuojančios muitinės, taikyti šį reglamentą.

(21)	Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7).

(22)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus patvirtinti priemones, skirtas įtraukti cheminę medžiagą į I priedo 1 arba 2 dalis po galutinio reguliavimo veiksmo Bendrijos lygmeniu, priemones, skirtas įtraukti cheminę medžiagą, kuriai taikomas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų (8), į V priedo 1 dalį, priemones, skirtas iš dalies pakeisti I priedą, įskaitant esamų įrašų pakeitimus, priemones, skirtas įtraukti cheminę medžiagą, kuriai jau taikomas eksporto draudimas Bendrijos lygmeniu, į V priedo 2 dalį, priemones, skirtas iš dalies pakeisti II, III, IV ir VI priedus, ir priemones, skirtas modifikuoti esamus V priedo įrašus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslai

1.   Šio reglamento tikslai yra:

a)	įgyvendinti Roterdamo konvenciją dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje (toliau – Konvencija);

b)	skatinti atsakomybės pasidalijimą ir bendradarbiavimą gabenant pavojingas chemines medžiagas iš vienos valstybės į kitą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo galimos žalos;

c)	prisidėti prie aplinkosauginiu požiūriu saugaus pavojingų cheminių medžiagų naudojimo.

Pirmoje pastraipoje nurodytų tikslų siekiama palengvinant keitimąsi informacija apie šių cheminių medžiagų savybes, įdiegiant Bendrijoje sprendimų priėmimo procesą dėl jų importo bei eksporto ir tinkamai pranešant apie tuos sprendimus Konvencijos šalims bei kitoms valstybėms.

2.   Kartu su 1 dalyje nurodytais tikslais, šiuo reglamentu užtikrinama, kad Tarybos direktyvos 67/548/EEB (9) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/45/EB (10) nuostatos dėl žmonėms arba aplinkai pavojingų cheminių medžiagų, pateikiamų į Bendrijos rinką, klasifikavimo, pakavimo bei ženklinimo taip pat būtų taikomos visoms šioms cheminėms medžiagoms, kai jos yra eksportuojamos iš valstybių narių į Šalis arba kitas valstybes, jeigu tokios nuostatos neprieštarauja kokiems nors specialiems tų Šalių arba kitų valstybių reikalavimams.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas:

a)	tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms, kurioms pagal Konvenciją taikoma išankstinio pranešimo apie sutikimą tvarka (toliau – IPS tvarka);

b)	tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms, kurios yra uždraustos arba griežtai ribojamos Bendrijoje arba kurioje nors valstybėje narėje;

c)	eksportuojamų cheminių medžiagų klasifikavimui, pakavimui ir ženklinimui.

2.   Šis reglamentas netaikomas:

a)	narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, kurioms taikomas 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 111/2005, nustatantis prekybos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių stebėsenos taisykles (11);

b)	radioaktyviosioms medžiagoms, kurioms taikoma 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/29/Euratomas, nustatanti pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus (12);

c)	atliekoms, kurioms taikoma 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/12/EB dėl atliekų (13) ir 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų (14);

d)	cheminiams ginklams, kuriems taikomas 2000 m. birželio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1334/2000, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo objektų ir technologijų eksporto kontrolės režimą (15);

e)

maistui ir maisto priedams, kuriems taikomas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (16);

f)

pašarams, kuriems taikomas 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (17), įskaitant priedus, perdirbtiems, iš dalies perdirbtiems arba neperdirbtiems, skirtiems šerti gyvulius per burną;

g)	genetiškai modifikuotiems organizmams, kuriems taikoma 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką (18);

h)

patentuotiems vaistams ir veterinarijos vaistams, išskyrus nurodytuosius šio reglamento 3 straipsnio 4 dalies b punkte, kuriems taikoma 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (19) ir 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (20);

i)	tokiems mažiems cheminių medžiagų kiekiams, kurie neturėtų neigiamai paveikti sveikatos arba aplinkos, ir bet kuriuo atveju ne didesniems nei 10 kg kiekiams, jei šios medžiagos yra importuojamos ar eksportuojamos mokslinių tyrimų arba analizės tikslais.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamos tokios sąvokų apibrėžtys:

1)

cheminė medžiaga – medžiaga, kaip apibrėžta Direktyvoje 67/548/EEB, atskira arba preparato sudedamoji dalis, arba preparatas, pagaminti arba gauti iš gamtos, tačiau kuriuose nėra gyvųjų organizmų ir kurie priklauso kuriai nors iš šių kategorijų: a) pesticidams, įskaitant ypač pavojingus pesticidų preparatus; b) pramoninėms cheminėms medžiagoms;

2)	preparatas – dviejų ar daugiau cheminių medžiagų mišinys arba tirpalas;

3)	gaminys – pagamintas produktas, kurio sudėtyje yra cheminės medžiagos arba kuris yra sudarytas iš cheminės medžiagos, kurią naudoti tam konkrečiam produktui gaminti yra uždrausta arba griežtai ribojama Bendrijos teisės aktais;

4)

pesticidai – cheminės medžiagos, priklausančios vienai iš šių subkategorijų: a) pesticidai, naudojami kaip augalų apsaugos produktai, kuriems taikoma 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (21); b) kiti pesticidai, kaip antai biocidiniai produktai, kuriems taikoma 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (22), ir dezinfekavimo priemonės, insekticidai bei parazitocidai, kuriems taikomos Direktyva 2001/82/EB ir Direktyva 2001/83/EB;

5)	pramoninės cheminės medžiagos – kuriai nors iš šių subkategorijų priskiriamos cheminės medžiagos: a) profesionaliems naudotojams skirtos cheminės medžiagos; b) plačiajai visuomenei skirtos cheminės medžiagos;

6)

cheminė medžiaga, apie kurios eksportą būtina pranešti – bet kuri cheminė medžiaga, kurią naudoti Bendrijoje pagal vieną ar daugiau kategorijų arba subkategorijų yra uždrausta arba griežtai ribojama, taip pat bet kuri cheminė medžiaga, kuri nurodyta I priedo 1 dalies sąraše ir kuriai taikoma IPS tvarka;

7)

IPS kriterijų atitinkanti cheminė medžiaga ir apie kurią būtina pranešti – bet kuri cheminė medžiaga, kurią naudoti pagal vieną ar daugiau kategorijų Bendrijoje arba kurioje nors valstybėje narėje yra uždrausta arba griežtai ribojama. Cheminės medžiagos, kurias naudoti Bendrijoje pagal vieną ar daugiau kategorijų yra uždrausta arba griežtai ribojama, yra I priedo 2 dalies sąraše;

8)	cheminė medžiaga, kuriai taikoma IPS tvarka – bet kuri cheminė medžiaga, esanti Konvencijos III priedo ir šio reglamento I priedo 3 dalies sąrašuose;

9)

uždrausta cheminė medžiaga – medžiaga, atitinkanti kurį nors iš šių kriterijų: a) cheminė medžiaga, kurią naudoti visose srityse pagal vieną ar daugiau kategorijų arba subkategorijų yra uždrausta arba griežtai ribojama galutine Bendrijos reguliavimo priemone, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą arba aplinką; b) cheminė medžiaga, kurią buvo atsisakyta leisti pradėti naudoti arba kurią pramonės įmonės liovėsi naudoti Bendrijos rinkoje arba nutraukė tolesnį su ja susijusio pranešimo, registravimo arba patvirtinimo procesą, be to, yra įrodymų, kad ši cheminė medžiaga kelia grėsmę žmonių sveikatai arba aplinkai;

10)

griežtai ribojama cheminė medžiaga – vienas iš šių dalykų: a) cheminė medžiaga, kurią naudoti visose srityse pagal vieną ar daugiau kategorijų arba subkategorijų draudžiama arba griežtai ribojama galutine Bendrijos reguliavimo priemone, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą arba aplinką, tačiau kurią tam tikrais konkrečiais atvejais leidžiama naudoti; b) cheminė medžiaga, kurią visose srityse buvo atsisakyta leisti naudoti arba kurią pramonės įmonės liovėsi naudoti Bendrijos rinkoje arba nutraukė tolesnį su ja susijusio pranešimo, registravimo arba patvirtinimo procesą, be to, yra įrodymų, kad ši cheminė medžiaga kelia grėsmę žmonių sveikatai arba aplinkai;

11)	valstybės narės uždrausta arba griežtai ribojama cheminė medžiaga – bet kokia cheminė medžiaga, kurią naudoti draudžiama arba griežtai ribojama valstybės narės nacionaline galutine reguliavimo priemone;

12)	galutinė reguliavimo priemonė – teisės aktas, skirtas cheminei medžiagai uždrausti arba griežtai apriboti;

13)	ypač pavojingas pesticidų preparatas – cheminė medžiaga, sukurta naudoti kaip pesticidas ir turinti didelių neigiamų padarinių sveikatai arba aplinkai, pastebimų per trumpą laiką nuo vienkartinio arba daugkartinio šios medžiagos poveikio įprastinėmis naudojimo sąlygomis;

14)

eksportas – tai: a) nuolatinis arba laikinas cheminės medžiagos, atitinkančios Sutarties 23 straipsnio 2 dalies nuostatas, eksportas; b) Sutarties 23 straipsnio 2 dalies nuostatų neatitinkančios cheminės medžiagos, kuriai taikoma kita nei Bendrijos išorinis tranzitas prekių judėjimo Bendrijos muitų teritorijoje muitinės procedūra, reeksportas;

15)	importas – cheminės medžiagos, kuriai taikoma kita nei Bendrijos išorinis tranzitas prekių judėjimo Bendrijos muitų teritorijoje muitinės procedūra, fizinis įvežimas į Bendrijos muitų teritoriją;

16)

eksportuotojas – bet kuris toliau minimas fizinis arba juridinis asmuo: a) asmuo, kurio vardu pateikiama eksporto deklaracija, t. y. asmuo, kuris deklaracijos priėmimo metu yra pasirašęs sutartį su prekių gavėju Konvencijos šalyje arba kitoje valstybėje ir turi įgaliojimą priimti sprendimą dėl cheminės medžiagos išsiuntimo iš Bendrijos muitinės teritorijos; b) jeigu eksporto sutartis nėra sudaryta arba tokią sutartį pasirašęs asmuo veikia ne savo vardu – asmuo, turintis įgaliojimą priimti sprendimą dėl cheminės medžiagos išsiuntimo iš Bendrijos muitinės teritorijos; c) kai pagal sutartį, kurios pagrindu vykdomas eksportas, teisę disponuoti chemine medžiaga turi ne Bendrijoje įsisteigęs asmuo – Bendrijoje įsisteigusi sutarties šalis;

17)	importuotojas – bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra cheminės medžiagos gavėjas jos įvežimo į Bendrijos muitinės teritoriją metu;

18)	„Konvencijos šalis“ arba „Šalis“ – valstybė arba regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri sutiko laikytis Konvencijos nuostatų ir kuriai ši Konvencija galioja;

19)	kita valstybė – bet kuri valstybė, kuri nėra Šalis.

4 straipsnis

Paskirtosios nacionalinės institucijos

Kiekviena valstybė narė paskiria instituciją arba institucijas (toliau – paskirtoji (-osios) nacionalinė (-ės) institucija (-os)), skirtas vykdyti šiame reglamente numatytas administravimo funkcijas, jei jos dar nebuvo paskirtos iki šio reglamento įsigaliojimo.

Apie tokį paskyrimą valstybė narė praneša Komisijai iki 2008 m. lapkričio 1 d.

5 straipsnis

Bendrijos dalyvavimas Konvencijoje

1.   Už Bendrijos dalyvavimą Konvencijoje yra bendrai atsakingos Komisija ir valstybės – narės visų pirma už techninę pagalbą, keitimąsi informaciją ir ginčų sprendimo, dalyvavimo pagalbinių institucijų darbe bei balsavimo klausimus.

2.   Bendrijai dalyvaujant Konvencijoje, su IPS tvarka bei pranešimu apie eksportą susijusias administracines funkcijas vykdo Komisija, veikianti visų paskirtųjų nacionalinių institucijų vardu kaip bendroji paskirtoji institucija, glaudžiai bendradarbiaudama ir konsultuodamasi su visomis valstybių narių paskirtosiomis nacionalinėmis institucijomis.

Komisija visų pirma yra atsakinga už:

a)	Bendrijos pranešimų apie eksportą perdavimą Konvencijos šalims ir kitoms valstybėms pagal 7 straipsnį;

b)	pranešimų apie atitinkamas galutines reguliavimo priemones dėl IPS kriterijų atitinkančių cheminių medžiagų pagal 10 straipsnį pateikimą Konvencijos sekretoriatui (toliau – sekretoriatas);

c)	informacijos apie kitas galutines reguliavimo priemones dėl IPS kriterijaus neatitinkančių cheminių medžiagų perdavimą pagal 11 straipsnį;

d)	visos iš sekretoriato siunčiamos informacijos priėmimą.

Be to, Komisija praneša sekretoriatui Bendrijos sprendimus dėl cheminių medžiagų, kurioms taikoma IPS tvarka, importo pagal 12 straipsnį.

Komisija taip pat koordinuoja Bendrijos pastangas sprendžiant visus techninius klausimus, susijusius su kuriuo nors iš šių dalykų:

a)	Konvencija;

b)	Šalių konferencijos, nustatytos Konvencijos 18 straipsniu rengimu;

c)	Cheminių medžiagų kontrolės komitetu, įsteigtu pagal Konvencijos 18 straipsnio 6 dalį;

d)	kitomis pagalbinėmis įstaigomis.

Prireikus sukuriamas valstybių narių pranešėjų tinklas, siekiant rengti techninius dokumentus, tokius kaip Konvencijos 7 straipsnio 3 dalyje nurodyti rekomendacinio pobūdžio dokumentai, skirti padėti priimti sprendimą.

3.   Komisija ir valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti tinkamą atstovavimą Bendrijai įvairiose Konvenciją įgyvendinančiose įstaigose.

6 straipsnis

Cheminės medžiagos, apie kurių eksportą privaloma pranešti, cheminės medžiagos, kurios atitinka IPS kriterijų ir apie kurias būtina pranešti, ir cheminės medžiagos, kurioms taikoma IPS tvarka

1.   Cheminės medžiagos, kurioms taikomos šio reglamento nuostatos dėl pranešimo apie eksportą, IPS pranešimai ir IPS tvarkos, yra kaip išvardyta I priede.

2.   I priede išvardytos cheminės medžiagos priskiriamos vienai arba daugiau iš trijų cheminių medžiagų grupių, sudarančių I priedo 1, 2 ir 3 dalis.

I priedo 1 dalyje yra išvardytos cheminės medžiagos, apie kurių eksportą privaloma pranešti pagal 7 straipsnyje nustatytą tvarką, taip pat nurodant išsamią informaciją apie cheminės medžiagos identifikavimą, kategoriją ir (arba) subkategoriją pagal jos naudojimo apribojimą, apribojimo rūšį ir, jei yra, papildomą informaciją, ypač dėl pranešimo apie eksportą reikalavimų išimčių.

I priedo 2 dalyje išvardytoms cheminėms medžiagoms ne tik taikoma 7 straipsnyje nustatyta pranešimo apie eksportą tvarka, tačiau joms taip pat galima taikyti 10 straipsnyje nustatytą IPS pranešimų tvarką, pateikiant išsamią informaciją apie atitinkamos cheminės medžiagos identifikavimą ir naudojimo kategoriją.

I priedo 3 dalyje yra išvardytos cheminės medžiagos, kurioms taikoma IPS tvarka, nurodant naudojimo kategoriją ir, prireikus, papildomą informaciją, ypač dėl bet kokių reikalavimų pranešti apie eksportą.

3.   Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti sąrašai elektroninėmis priemonėmis yra pateikiami visuomenei.

7 straipsnis

Konvencijos šalims ir kitoms valstybėms siunčiami pranešimai apie eksportą

1.   Šio straipsnio 2–8 dalys taikomos I priedo I dalyje išvardytoms medžiagoms arba preparatams, kurių sudėtyje yra toks šių medžiagų kiekis, kad galėtų būti taikomi ženklinimo įpareigojimai pagal Direktyvą 1999/45/EB, nepriklausomai nuo bet kokių kitų juose esančių medžiagų.

2.   Kai eksportuotojas pirmą kartą po to, kai įsigaliojo šis reglamentas, ketina eksportuoti 1 dalyje minimą cheminę medžiagą iš Bendrijos į Konvencijos šalį arba kitą valstybę, jis apie tai praneša valstybės narės, kurioje jis yra įsisteigęs, paskirtajai nacionalinei institucijai ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatytos tos cheminės medžiagos eksporto datos. Nuo tada eksportuotojas kiekvienais kalendoriniais metais praneša paskirtajai nacionalinei institucijai apie pirmąjį tokios cheminės medžiagos eksportą ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki eksporto datos. Pranešimas turi atitikti II priede nustatytus reikalavimus.

Paskirtoji nacionalinė institucija patikrina, ar pateikta informacija atitinka II priedo reikalavimus, ir gautąjį eksportuotojo pranešimą nedelsdama persiunčia Komisijai.

Komisija imasi visų reikalingų priemonių, užtikrinančių, kad atitinkamos importuojančios Konvencijos šalies paskirtosios nacionalinės institucijos arba kitos importuojančios valstybės atitinkamos valdžios institucijos gautų pranešimą ne vėliau kaip likus 15 dienų iki pirmojo numatyto eksporto datos ir vėliau kiekvienais kalendoriniais metais prieš pirmąjį atitinkamos cheminės medžiagos eksportą. Ši nuostata taikoma neatsižvelgiant į tai, kaip numatoma naudoti cheminę medžiagą importuojančioje Konvencijos šalyje arba kitoje valstybėje.

Visi pranešimai apie eksportą yra užregistruojami Komisijos duomenų bazėje ir jiems suteikiamas eksporto nuorodos identifikacijos numeris, be to, atnaujinti atitinkamų cheminių medžiagų, jas importuojančių Konvencijos šalių ir kitų valstybių sąrašai kiekvienais kalendoriniais metais yra skelbiami visuomenei ir pateikiami atitinkamų valstybių narių paskirtosioms nacionalinėms institucijoms.

3.   Jei Komisija per 30 dienų nuo pranešimo apie pirmąjį eksportą, teikiamo po to, kai cheminė medžiaga įtraukiama į I priedo 1 dalį, išsiuntimo negauna patvirtinimo apie tokio pranešimo gavimą iš importuojančios Konvencijos šalies arba kitos valstybės, ji išsiunčia antrą pranešimą. Komisija imasi protingų pastangų siekdama užtikrinti, kad importuojančios Konvencijos šalies paskirtoji nacionalinė institucija arba kitos importuojančios valstybės atitinkama valdžios institucija antrąjį pranešimą gautų.

4.   Naujas pranešimas apie eksportą teikiamas pagal 2 dalyje numatytą tvarką tada, jei eksportas vykdomas pasikeitus Bendrijos teisės aktams dėl atitinkamų cheminių medžiagų pateikimo į rinką, naudojimo arba ženklinimo arba tiek pakitus atitinkamo preparato sudėčiai, kad pakinta tokio preparato ženklinimas. Naujasis pranešimas turi atitikti II priede nustatytus reikalavimus; jame reikia nurodyti, kad tai yra ankstesnio pranešimo pataisytas variantas.

5.   Jei cheminės medžiagos eksportas yra susijęs su ekstremalia situacija, kai bet koks delsimas gali kelti pavojų importuojančios Konvencijos šalies arba kitos valstybės visuomenės sveikatai arba aplinkai, 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti reikalavimai gali būti visiškai arba iš dalies netaikomi eksportuojančios valstybės narės paskirtosios nacionalinės institucijos nuožiūra, prieš tai pasikonsultavus su Komisija.

6.   Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyti įsipareigojimai nebegalioja, kai tenkinamos šios sąlygos:

a)	atitinkama cheminė medžiaga tapo chemine medžiaga, kuriai taikoma IPS tvarka;

b)	importuojanti valstybė, kuri yra Konvencijos šalis, pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį pateikė atsakymą sekretoriatui nurodydama, ar ji sutinka, ar nesutinka, kad atitinkama cheminė medžiaga būtų importuojama;

c)	sekretoriatas pranešė Komisijai apie tą atsakymą, ir ji perdavė šią informaciją valstybėms narėms.

Pirmoji pastraipa netaikoma tada, jei importuojanti valstybė, kuri yra Konvencijos šalis, aiškiai reikalauja, pvz., savo sprendimu dėl importo arba kitaip, kad eksportuojančios šalys ir toliau teiktų pranešimus apie eksportą.

2, 3 ir 4 dalyse nustatyti įsipareigojimai taip pat nebegalioja, kai tenkinamos šios sąlygos:

a)	importuojančios Konvencijos šalies paskirtoji nacionalinė institucija arba atitinkama kitos importuojančiosios valstybės valdžios institucija panaikino reikalavimą teikti jai pranešimus prieš eksportuojant cheminę medžiagą;

b)	Komisija gavo šią informaciją iš sekretoriato arba iš importuojančios Konvencijos šalies paskirtosios nacionalinės institucijos ar iš atitinkamos kitos importuojančiosios valstybės valdžios institucijos ir perdavė ją valstybėms narėms bei paskelbė internete.

7.   Komisija, atitinkamos valstybių narių paskirtosios nacionalinės institucijos ir eksportuotojai, importuojančioms Konvencijos šalims ir kitoms valstybėms pareikalavus, pateikia turimą papildomą informaciją apie eksportuojamas chemines medžiagas.

8.   Valstybės narės gali įdiegti sistemas, įpareigojančias eksportuotojus už kiekvieną pranešimą apie eksportą ir už kiekvieną pateiktą prašymą suteikti aiškų sutikimą mokėti administravimo mokestį, atitinkantį šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse ir 13 straipsnio 3, 6 ir 7 dalyse nurodytų procedūrų vykdymo išlaidas.

8 straipsnis

Iš Konvencijos šalių ir kitų valstybių gauti pranešimai apie eksportą

1.   Pranešimai apie cheminės medžiagos, kurią gaminti, naudoti, tvarkyti, vartoti, gabenti arba parduoti draudžiama arba griežtai ribojama eksportuojančios Konvencijos šalies arba kitos valstybės teisės aktais, eksportą į Bendriją, Komisijos gauti iš Konvencijos šalių paskirtųjų nacionalinių institucijų arba iš atitinkamų kitų valstybių valdžios institucijų, skelbiami visuomenei elektroninėmis priemonėmis, naudojant Komisijos tvarkomą duomenų bazę.

Komisija patvirtina gavusi kiekvienos Konvencijos šalies arba kitos valstybės pirmąjį pranešimą apie kiekvienos cheminės medžiagos eksportą.

Importuojamąją cheminę medžiagą priimančios valstybės narės paskirtoji nacionalinė institucija gauna visų gautų pranešimų kopijas kartu su visa turima informacija. Kitos valstybės narės turi teisę gauti kopijas, jei jų paprašys.

2.   Jeigu valstybių narių paskirtosios nacionalinės institucijos tiesiogiai arba netiesiogiai gauna bet kokius pranešimus apie eksportą iš Konvencijos šalių paskirtųjų nacionalinių institucijų arba kitų valstybių atitinkamų institucijų, jos nedelsdamos perduoda tuos pranešimus Komisijai kartu su visa kita turima informacija.

9 straipsnis

Informacija apie cheminių medžiagų eksportą ir importą

1.   Kiekvienas eksportuotojas:

—	priede išvardytų medžiagų,

—	preparatų, kurių sudėtyje yra toks šių medžiagų kiekis, kad galėtų būti taikomi ženklinimo įpareigojimai pagal Direktyvą 1999/45/EB, nepriklausomai nuo bet kokių kitų juose esančių medžiagų, arba

—	gaminių, turinčių nesureagavusių medžiagų, įtrauktų į I priedo 2 arba 3 dalį, arba preparatų, kurių sudėtyje yra toks šių medžiagų kiekis, kad galėtų būti taikomi ženklinimo įpareigojimai pagal Direktyvą 1999/45/EB, nepriklausomai nuo bet kokių kitų juose esančių medžiagų,

per pirmąjį kiekvienų metų ketvirtį informuoja savo valstybės narės paskirtąją nacionalinę instituciją apie tai, koks kiekvienos cheminės medžiagos (atskiros ir kaip preparatų arba gaminių sudedamosios dalies) kiekis praėjusiais metais išsiųstas į kiekvieną Konvencijos šalį arba į kitą valstybę. Ši informacija pateikiama kartu su kiekvieno importuotojo, kuriam cheminės medžiagos buvo siunčiamos per minėtą laikotarpį, pavadinimais ir adresais. Pateikiant šią informaciją atskirai nurodomos eksportuojamos medžiagos pagal 13 straipsnio 7 dalį.

Kiekvienas cheminių medžiagų importuotojas į Bendriją pateikia tą pačią informaciją apie į Bendriją importuotą kiekį.

2.   Komisijai arba jo valstybės narės paskirtajai nacionalinei institucijai paprašius, eksportuotojas arba importuotojas pateikia bet kokią papildomą informaciją apie chemines medžiagas, reikalingą šiam reglamentui įgyvendinti.

3.   Kiekvienais metais kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai apibendrintus duomenis, kaip nurodyta III priede. Komisija apibendrina šią informaciją Bendrijos lygiu ir paskelbia nekonfidencialią informaciją visuomenei savo interneto duomenų bazėje.

10 straipsnis

Pranešimas apie uždraustas arba griežtai ribojamas chemines medžiagas pagal Konvenciją

1.   Komisija raštu praneša sekretoriatui apie IPS kriterijų atitinkančias chemines medžiagas.

2.   Komisija praneša sekretoriatui, kada naujos cheminės medžiagos atitinka IPS kriterijų ir yra įtraukiamos į I priedo 2 dalį. Pranešimas pateikiamas kiek įmanoma anksčiau, kai tik priimama atitinkama galutinė Bendrijos reguliavimo priemonė, uždraudžianti arba griežtai apribojanti naudoti cheminę medžiagą, ir ne vėliau kaip per 90 dienų nuo tos datos, kurią turi būti taikoma galutinė reguliavimo priemonė.

3.   Tokiame pranešime turi būti pateikta visa IV priede reikalaujama informacija.

4.   Nustatydama pranešimų prioritetus, Komisija atsižvelgia į tai, ar cheminė medžiaga jau yra įtraukta į I priedo 3 dalį, taip pat į tai, kokiu mastu gali būti tenkinami IV priede nustatyti reikalavimai suteikti informaciją, ir į cheminės medžiagos keliamo pavojaus, ypač besivystančioms šalims, rimtumą.

Kai cheminė medžiaga atitinka IPS kriterijų, tačiau nepakanka informacijos, kad būtų tenkinami IV priedo reikalavimai, konkretūs eksportuotojai arba importuotojai, Komisijai paprašius, per 60 dienų nuo prašymo pateikimo pateikia visą turimą susijusią informaciją, įskaitant gautą pagal kitas nacionalines arba tarptautines cheminių medžiagų kontrolės programas.

5.   Iš dalies pakeitus galutinę reguliavimo priemonę, apie kurią pranešama pagal 1 arba 2 dalis, Komisija kiek įmanoma greičiau po naujos galutinės reguliavimo priemonės priėmimo, tačiau ne vėliau kaip per 60 dienų nuo tos datos, kurią turi būti taikoma naujoji galutinė reguliavimo priemonė, raštu apie ją praneša sekretoriatui.

Komisija pateikia visą svarbią informaciją, kuri dar nebuvo žinoma pateikiant pradinį pranešimą atitinkamai pagal 1 arba 2 dalis.

6.   Kuriai nors Konvencijos šaliai arba sekretoriatui paprašius, Komisija pateikia visą įmanomą papildomą informaciją apie cheminę medžiagą arba apie galutinę reguliavimo priemonę.

Paprašytos valstybės narės suteikia Komisijai visą reikiamą pagalbą renkant tą informaciją.

7.   Komisija iš karto išsiunčia valstybėms narėms iš sekretoriato gautą informaciją apie uždraustas arba griežtai ribojamas chemines medžiagas, apie kurias pranešė kitos Konvencijos šalys.

Prireikus Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, įvertina poreikį siūlyti priemones Bendrijos lygiu, skirtas apsisaugoti nuo bet kokios nepriimtinos rizikos žmonių sveikatai ar aplinkai Bendrijoje.

8.   Kai valstybė narė pagal atitinkamus Bendrijos teisės aktus priima nacionalinę galutinę reguliavimo priemonę, siekdama uždrausti arba griežtai apriboti cheminę medžiagą, ji pateikia susijusią informaciją Komisijai, kuri ją perduoda valstybėms narėms. Per keturias savaites nuo tos informacijos perdavimo valstybės narės gali atsiųsti Komisijai ir apie nacionalinę galutinę reguliavimo priemonę pranešusiai valstybei narei savo pastabas dėl galimo IPS pranešimo, visų pirma pateikdamos atitinkamą informaciją apie savo nacionalinę poziciją dėl šios cheminės medžiagos. Išnagrinėjusi šias pastabas, apie priemonę pranešusi valstybė narė informuoja Komisiją, ar pastaroji turi:

—	pranešti sekretoriatui pagal šį straipsnį, arba

—	pateikti informaciją sekretoriatui pagal 11 straipsnį.

11 straipsnis

Sekretoriatui perduodama informacija apie uždraustas arba griežtai ribojamas chemines medžiagas, neatitinkančias IPS kriterijaus

Jei cheminė medžiaga yra įtraukta tik į I priedo 1 dalį arba jei Komisija gauna iš valstybės narės informaciją pagal 10 straipsnio 8 dalies antrosios įtraukos nuostatas, ji pateikia sekretoriatui informaciją apie atitinkamas galutines reguliavimo priemones, kad ta informacija galėtų būti tinkamai perduota kitoms Konvencijos šalims.

12 straipsnis

Su cheminių medžiagų importu susiję įpareigojimai

1.   Komisija iš karto persiunčia valstybėms narėms bet kokias sprendimo priėmimo rekomendacijas, kurias ji gauna iš sekretoriato.

Komisija pagal 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą priima sprendimą dėl importo kaip galutinį arba laikinąjį atsakymą Bendrijos vardu dėl būsimo atitinkamos cheminės medžiagos importo. Kiek įmanoma greičiau, ir ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo sprendimo priėmimo rekomendacijų išsiuntimo iš sekretoriato datos, Komisija perduoda šį sprendimą sekretoriatui.

Jei cheminei medžiagai pagal Bendrijos teisės aktus taikomi papildomi apribojimai arba jie iš dalies pakeičiami, Komisija persvarsto sprendimą dėl importo pagal 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą ir perduoda persvarstytąjį sprendimą dėl importo sekretoriatui.

2.   Jei cheminė medžiaga yra uždrausta arba griežtai ribojama vienos arba kelių valstybių narių, Komisija, gavusi atitinkamų valstybių narių rašytinius prašymus, atsižvelgia į šią informaciją priimdama savo sprendimą dėl importo.

3.   Sprendimas dėl importo pagal 1 dalį turi būti priimamas dėl tos kategorijos arba kategorijų, kurioms cheminė medžiaga yra priskirta sprendimo priėmimo rekomendacijose.

4.   Siųsdama sprendimą dėl importo sekretoriatui, Komisija pateikia teisinės arba administracinės priemonės, kuria remiantis jis buvo priimtas, aprašymą.

5.   Kiekviena Bendrijoje esanti paskirtoji nacionalinė institucija sprendimus dėl importo, priimtus pagal 1 dalį, pateikia suinteresuotosioms šalims pagal savo kompetenciją ir remdamasi savo teisinėmis ar administracinėmis priemonėmis.

6.   Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir atsižvelgdama į sprendimo priėmimo rekomendacijoje pateiktą informaciją, prireikus įvertina, ar reikėtų pasiūlyti priimti Bendrijos priemones, siekiant išvengti bet kokio nepriimtino pavojaus žmonių sveikatai ar aplinkai Bendrijoje.

13 straipsnis

Su cheminių medžiagų eksportu susiję įpareigojimai, išskyrus pranešimo apie eksportą reikalavimus

1.   Komisija iš karto perduoda valstybėms narėms ir Europos pramonės asociacijoms informaciją, gautą kaip aplinkraštį arba kitokiu būdu iš sekretoriato, apie chemines medžiagas, kurioms taikoma IPS tvarka, ir importuojančių Konvencijos šalių sprendimus dėl toms cheminėms medžiagoms taikomų importo sąlygų. Ji taip pat nedelsdama perduoda valstybėms narėms informaciją apie visus atvejus, kai nebuvo gauta atsakymo pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį. Visą informaciją apie sprendimus dėl importo, kurių kiekvienam suteikiamas importo sprendimo nuorodos identifikacijos numeris, Komisija saugo savo duomenų bazėje, su kuria visuomenė gali susipažinti internete, ir pateikia tą informaciją visiems jos prašantiems.

2.   Visas į I priedą įtrauktas chemines medžiagas Komisija suklasifikuoja pagal Europos bendrijos Kombinuotąją nomenklatūrą. Prireikus ta klasifikacija pataisoma, atsižvelgiant į bet kokius Pasaulio muitinių organizacijos Suderintos sistemos nomenklatūros arba Europos bendrijos Kombinuotosios nomenklatūros pakeitimus dėl atitinkamų cheminių medžiagų.

3.   Kiekviena valstybė narė savo jurisdikcijos ribose perduoda suinteresuotosioms šalims Komisijos pagal 1 dalį atsiųstus atsakymus.

4.   Eksportuotojai įvykdo kiekviename atsakyme dėl importo pateiktus sprendimus ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai sekretoriatas pagal 1 dalį pirmą kartą pranešė Komisijai apie tokį atsakymą.

5.   Jei importuojančios šalys prašo, Komisija ir valstybės narės joms pataria ir padeda gauti išsamesnę informaciją, kuri padėtų joms atsakyti sekretoriatui dėl konkrečios cheminės medžiagos importo.

6.   I priedo 2 arba 3 dalyje išvardytos medžiagos arba preparatai, kurių sudėtyje yra toks šių medžiagų kiekis, kad galėtų būti taikomi ženklinimo įpareigojimai pagal Direktyvą 1999/45/EB, nepriklausomai nuo bet kokių kitų juose esančių medžiagų, negali būti eksportuojami, jeigu netenkinama kuri nors iš toliau nurodytų sąlygų:

a)	eksportuotojas per savo paskirtąją nacionalinę instituciją, pasikonsultavusią su Komisija ir importuojančios šalies paskirtąja nacionaline institucija arba atitinkama kitos importuojančios šalies institucija, prašė ir gavo aiškų sutikimą dėl importo;

b)	į I priedo 3 dalį įtrauktų cheminių medžiagų atveju naujausiame aplinkraštyje, sekretoriato paskelbtame pagal 1 dalį, nurodoma, kad importuojančioji Konvencijos šalis sutinka importuoti.

Tuo atveju, jeigu I priedo 2 dalyje išvardytas chemines medžiagas numatoma eksportuoti į EBPO valstybes, eksportuotojo valstybės paskirtoji nacionalinė institucija, pasikonsultavusi su Komisija, dėl kiekvieno atvejo atskirai gali nuspręsti, kad aiškaus sutikimo nebūtina gauti, jeigu tuo metu, kai cheminė medžiaga importuojama į atitinkamą EBPO valstybę, ji yra licencijuota, užregistruota arba patvirtinta toje EBPO valstybėje.

Kai pateikiamas prašymas suteikti aiškų sutikimą pagal a) punktą, jeigu Komisija arba eksportuotojo valstybės paskirtoji nacionalinė institucija negauna atsakymo į šį prašymą per 30 dienų, Komisija išsiunčia priminimą. Jeigu atsakymas negaunamas per tolesnes 30 dienų, Komisija prireikus gali siųsti tolesnius priminimus.

7.   I priedo 2 arba 3 dalyse išvardytų cheminių medžiagų atvejais eksportuotojo valstybės paskirtoji nacionalinė institucija gali, pasikonsultavusi su Komisija, dėl kiekvieno atvejo atskirai nuspręsti, kad cheminė medžiaga gali būti eksportuojama, jeigu pasitelkus visas protingas pastangas per 60 dienų nebuvo gautas atsakymas į prašymą suteikti aiškų sutikimą pagal 6 dalies a punktą ir jeigu importuojančios Konvencijos šalies arba kitos valstybės oficialūs šaltiniai pateikia įrodymų, kad cheminė medžiaga buvo licencijuota, užregistruota arba patvirtinta.

Priimdama sprendimą dėl I priedo 3 dalyje išvardytų cheminių medžiagų eksporto paskirtoji nacionalinė institucija, pasikonsultavusi su Komisija, atsižvelgia į galimą poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai, kuris sukeliamas naudojant konkrečią cheminę medžiagą importuojančioje Konvencijos šalyje ar kitoje valstybėje.

8.   Kiekvieno aiškaus sutikimo, gaunamo pagal 6 dalies a punktą, arba atleidimo pagal 7 dalį galiojimą reguliariai persvarsto Komisija, konsultuodamasi su susijusiomis valstybėmis narėmis toliau nurodyta tvarka:

a)	kai gaunamas aiškus sutikimas pagal 6 dalies a punktą, naują aiškų sutikimą privaloma gauti iki trečiųjų kalendorinių metų nuo tada, kai buvo duotas sutikimas, pabaigos, jeigu to sutikimo sąlygose nereikalaujama kitaip;

b)	jeigu per tą laiką negaunama atsakymo į prašymą, kiekvienas atleidimas pagal 7 dalį galioja ilgiausiai 12 mėnesių, kuriems pasibaigus privaloma gauti aiškų sutikimą.

Tačiau šios dalies a punkte nurodytais atvejais eksportas net ir po atitinkamo laikotarpio pabaigos gali tęstis papildomą 12 mėnesių laikotarpį, kol bus laukiama atsakymo į naują prašymą duoti aiškų sutikimą.

Visi nauji prašymai siunčiami per Komisiją.

9.   Komisija savo duomenų bazėje užregistruoja visus prašymus duoti aiškų sutikimą, gautus atsakymus ir suteiktus atleidimus. Kiekvienam gautam aiškiam sutikimui arba atleidimui suteikiamas konkretus sutikimo nuorodos identifikacijos numeris ir pateikiama visa svarbi informacija apie bet kokias su juo susijusias sąlygas, galiojimo datas ir kt. Nekonfidenciali informacija viešai skelbiama internete.

10.   Jokia cheminė medžiaga neeksportuojama, kai iki jos galiojimo pabaigos datos lieka mažiau nei šeši mėnesiai, tais atvejais, kai tokia data yra nurodyta arba gali būti nustatyta pagal pagaminimo datą, nebent tai yra neįmanoma dėl šiai cheminei medžiagai būdingų savybių. Pesticidų eksportuotojai užtikrina, kad talpyklų dydis ir pakuotė būtų optimaliai parinkta, siekiant sumažinti pasenusių atsargų susidarymo riziką.

11.   Pesticidų eksportuotojai užtikrina, kad etiketėje būtų pateikta konkreti informacija apie jų laikymo sąlygas ir stabilumą importuojančios Konvencijos šalies arba kitos valstybės klimato sąlygomis. Be to, jie užtikrina, kad eksportuojami pesticidai atitiktų Bendrijos teisės aktuose nustatytas grynumo specifikacijas.

14 straipsnis

Tam tikrų cheminių medžiagų ir gaminių, turinčių cheminių medžiagų, eksportas

1.   Gaminiams, turintiems nesureagavusių cheminių medžiagų, įtrauktų į I priedo 2 arba 3 dalį, arba preparatams, kurių sudėtyje yra toks šių medžiagų kiekis, kad galėtų būti taikomi ženklinimo įpareigojimai pagal Direktyvą 1999/45/EB, nepriklausomai nuo bet kokių kitų juose esančių medžiagų, taikoma 7 straipsnyje nustatyta pranešimo apie eksportą tvarka.

2.   V priede išvardytos cheminės medžiagos ir gaminiai, kuriuos Bendrijoje draudžiama naudoti siekiant apsaugoti žmonių sveikatą arba aplinką, neeksportuojami.

15 straipsnis

Informacija apie gabenimą tranzitu

1.   Konvencijos šalys, reikalaujančios informacijos apie cheminių medžiagų, kurioms taikoma IPS tvarka, gabenimą tranzitu, išvardijamos VI priede kartu su informacija, kurią kiekviena Konvencijos šalis reikalauja pateikti per sekretoriatą.

2.   Jei į I priedo 3 dalį įtraukta medžiaga yra vežama per VI priede nurodytos Konvencijos šalies teritoriją, eksportuotojas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki pirmojo gabenimo tranzitu ir ne vėliau kaip likus 8 dienoms prieš kiekvieną vėlesnį gabenimą tranzitu pateikia valstybės narės, kurioje jis yra įsisteigęs, paskirtajai nacionalinei institucijai visą įmanomą Konvencijos šalies reikalaujamą informaciją pagal VI priedą.

3.   Valstybės narės paskirtoji nacionalinė institucija nusiunčia Komisijai informaciją, gautą iš eksportuotojo pagal 2 dalį, ir visą kitą turimą papildomą informaciją.

4.   Ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki pirmojo gabenimo tranzitu ir prieš kiekvieną vėlesnį gabenimą tranzitu Komisija nusiunčia pagal 3 dalį gautą informaciją ir bet kokią kitą turimą papildomą informaciją tų Konvencijos šalių, kurios tos informacijos pareikalavo, paskirtosioms nacionalinėms institucijoms.

16 straipsnis

Kartu su eksportuojamomis cheminėmis medžiagomis pateikiama informacija

1.   Eksportui skirtoms cheminėms medžiagoms taikomos pakavimo ir ženklinimo priemonės, nustatytos Direktyvoje 67/548/EEB, Direktyvoje 1999/45/EB, Direktyvoje 91/414/EEB ir Direktyvoje 98/8/EB ar bet kuriame kitame tam skirtame Bendrijos teisės akte arba remiantis minėtais teisės aktais nustatytos priemonės.

Pirmosios pastraipos nuostata neturi prieštarauti jokiems specialiems importuojančios Konvencijos šalies arba kitos valstybės reikalavimams, atsižvelgiant į atitinkamus tarptautinius standartus.

2.   1 dalyje minimų arba į I priedą įtrauktų cheminių medžiagų etiketėje nurodoma atitinkamai jų naudojimo pabaigos data ir pagaminimo data. Jei būtina, nurodomos įvairioms klimato zonoms skirtos naudojimo pabaigos datos.

3.   Eksportuojant 1 dalyje nurodytas chemines medžiagas, pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą (23) pridedamas saugos duomenų lapas. Tokį saugos duomenų lapą eksportuotojas išsiunčia kiekvienam importuotojui.

4.   Etiketėje ir saugos duomenų lape pateikiama informacija, kiek tai įmanoma, užrašoma paskirties šalies ar rajono oficialiosiomis kalbomis arba viena ar daugiau pagrindinių kalbų.

17 straipsnis

Valstybių narių valdžios institucijų ir eksportuotojų pareigos dėl importo ir eksporto kontrolės

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria institucijas, pvz., muitines, kurios būtų atsakingos už I priede išvardytų cheminių medžiagų importo ir eksporto kontrolę, nebent ji būtų tai padariusi iki šio reglamento įsigaliojimo.

Komisija ir valstybės narės kryptingai ir darniai stebi eksportuotojų atitikimą šio reglamento reikalavimams.

Kiekviena valstybė narė į savo reguliarias tvarkos veikimo ataskaitas pagal 21 straipsnio 1 dalį įtraukia išsamią informaciją apie savo institucijų toje srityje vykdomą veiklą.

2.   Eksportuotojai savo eksporto deklaracijoje (bendrojo administracinio dokumento 44 laukelyje arba atitinkamoje elektroninės eksporto deklaracijos duomenų skiltyje), kaip nurodyta 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (24), 161 straipsnio 5 dalyje, pateikia šio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje arba 9 dalyje numatytus taikytinus identifikacijos numerius, taip patvirtindami, kad jie laikosi jiems taikomų reikalavimų.

18 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijas, taikomas už šio reglamento nuostatų pažeidimus, ir imasi visų priemonių, būtinų šių nuostatų teisingam įgyvendinimui užtikrinti. Sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Jeigu valstybės narės nepranešė Komisijai apie šias priemones dar prieš šio reglamento įsigaliojimą, jos turi tai padaryti iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. Jos taip pat praneša Komisijai apie bet kokius tolesnius pakeitimus kiek galima greičiau po jų priėmimo.

Pareikalavus valstybės narės suteikia visą su sankcijomis susijusią informaciją.

19 straipsnis

Keitimasis informacija

1.   Prireikus Komisija ir valstybės narės sudaro palankias sąlygas teikti mokslinę, techninę, ekonominę ir teisinę informaciją apie chemines medžiagas, kurioms taikomas šis reglamentas, įskaitant toksikologinę, ekotoksikologinę ir saugos informaciją.

Komisija, prireikus padedama valstybių narių, užtikrina, kad:

a)	visuomenei būtų skelbiama informacija apie reguliavimo priemones, skirtas Konvencijos tikslams pasiekti; ir

b)	Konvencijos šalims ir kitoms valstybėms būtų teikiama informacija (tiesiogiai arba per sekretoriatą) apie tas priemones, kurios iš esmės apriboja vieną ar daugiau cheminės medžiagos naudojimų.

2.   Komisija ir valstybės narės apsaugo bet kokią abipusiu susitarimu konfidencialia laikomą informaciją, gautą iš kitos Šalies ar kitos valstybės.

3.   Perduodant informaciją pagal šį reglamentą ir nepažeidžiant 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką (25), bent jau ši informacija nelaikoma konfidencialia:

a)	II ir IV prieduose nurodyta informacija;

b)	16 straipsnio 3 dalyje nurodytuose saugos duomenų lapuose pateikiama informacija;

c)	cheminės medžiagos naudojimo pabaigos data;

d)	cheminės medžiagos pagaminimo data;

e)	informacija apie atsargumo priemones, įskaitant pavojingumo klasę, rizikos pobūdį bei atitinkamas saugos rekomendacijas;

f)	toksikologinių ir ekotoksikologinių bandymų rezultatų santrauka;

g)	informacija apie pakuočių tvarkymą po to, kai iš jų pašalinamos cheminės medžiagos.

Komisija reguliariai parengia perduotos informacijos sąvadą, remdamasi valstybių narių suteiktais duomenimis.

20 straipsnis

Techninė pagalba

Komisija ir valstybių narių paskirtosios nacionalinės institucijos, visų pirma atsižvelgdamos į besivystančių šalių ir pereinamosios ekonomikos šalių poreikius, bendradarbiauja teikdamos techninę pagalbą, įskaitant mokymus, siekiant tobulinti infrastruktūrą, pajėgumus ir specialiąsias žinias, būtinus norint tinkamai tvarkyti chemines medžiagas per visą jų būvio ciklą.

Visų pirma, taip pat siekiant padėti toms šalims įgyvendinti Konvenciją, techninė pagalba teikiama perduodant techninę informaciją apie chemines medžiagas, skatinant ekspertų mainus, padedant įsteigti arba išlaikyti paskirtąsias nacionalines institucijas ir perteikiant specialiąsias žinias apie pavojingų pesticidų preparatų identifikavimą bei kaip rengti pranešimus sekretoriatui.

Komisija ir valstybės narės aktyviai dalyvauja Informaciniame pajėgumų kūrimo tinkle (Information Network on Capacity Building), sukurtame Tarpvyriausybiniame forume dėl cheminių medžiagų saugos, teikdamos informaciją apie savo remiamus ar finansuojamus projektus, kuriais siekiama pagerinti cheminių medžiagų tvarkymą besivystančiose šalyse ir pereinamosios ekonomikos šalyse.

Be to, Komisija ir valstybės narės apsvarsto galimybę paremti nevyriausybines organizacijas.

21 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų rengimas

1.   Valstybės narės reguliariai siunčia Komisijai informaciją apie šiuo reglamentu nustatytos tvarkos veikimą, įskaitant tvarką, susijusią su muitinių atliekama kontrole, pažeidimais, baudomis ir priemonėmis pažeidimams ištaisyti.

2.   Komisija reguliariai parengia šiame reglamente numatytų funkcijų, už kurias ji yra atsakinga, vykdymo ataskaitą ir ją įtraukia į bendrą ataskaitą, kurioje surenkama valstybių narių pagal 1 dalį pateikta informacija. Tos ataskaitos santrauka, kuri skelbiama internete, siunčiama Europos Parlamentui bei Tarybai.

3.   Kalbant apie informaciją, teikiamą pagal 1 ir 2 dalis, valstybės narės ir Komisija vykdo atitinkamus įsipareigojimus dėl duomenų konfidencialumo ir nuosavybės teisės apsaugos.

22 straipsnis

Priedų atnaujinimas

1.   I priede pateiktą cheminių medžiagų sąrašą Komisija persvarsto bent kartą per metus, atsižvelgdama į naujausius Bendrijos teisės ir su Konvencija susijusius pokyčius.

2.   Nustatant, ar galutinė reguliavimo priemonė Bendrijos lygiu yra draudimas ar griežtas apribojimas, tokios priemonės poveikis įvertinamas „pesticidų“ ir „pramoninių cheminių medžiagų“ kategorijas sudarančių subkategorijų lygmeniu. Jei galutine reguliavimo priemone uždraudžiama arba griežtai apribojama naudoti cheminę medžiagą pagal kurią nors vieną subkategoriją, tokia cheminė medžiaga įtraukiama į I priedo 1 dalį.

Nustatant, ar galutinė reguliavimo priemonė Bendrijos lygiu yra draudimas ar griežtas apribojimas, dėl kurio konkreti cheminė medžiaga atitinka IPS kriterijų pagal 10 straipsnį, tokios priemonės poveikis vertinamas „pesticidų“ ir „pramoninių cheminių medžiagų“ kategorijų lygmeniu. Jei galutine reguliavimo priemone uždraudžiama arba griežtai apribojama cheminė medžiaga pagal kurią nors iš šių kategorijų, ši cheminė medžiaga taip pat įtraukiama į I priedo 2 dalį.

3.   Sprendimas įtraukti chemines medžiagas į I priedą arba, jei reikia, iš dalies pakeisti įrašus apie jas, priimamas nedelsiant.

4.   Toliau nurodomos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinamos pagal 24 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu:

a)	priemonės, skirtos 2 dalyje numatyta tvarka po Bendrijos lygmens galutinio reguliavimo veiksmo įtraukti cheminę medžiagą į I priedo 1 ir 2 dalis;

b)	priemonės, skirtos įtraukti cheminę medžiagą, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 850/2004, į V priedo 1 dalį;

c)	kitos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti I priedą, įskaitant esamų įrašų pakeitimus;

d)	priemonės, skirtos įtraukti cheminę medžiagą, kuriai jau taikomas eksporto draudimas Bendrijos lygmeniu, į V priedo 2 dalį;

e)	priemonės, skirtos iš dalies pakeisti II, III, IV ir VI priedus;

f)	priemonės, skirtos modifikuoti esamus V priedo įrašus.

23 straipsnis

Techninės rekomendacijos

Komisija, taikydama 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą, parengia technines rekomendacijas, skirtas palengvinti kasdienį šio reglamento taikymą.

Techninės rekomendacijos paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

24 straipsnis

Komitetas

1.   Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsniu įsteigtas komitetas.

2.   Kai yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

3.   Kai yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

25 straipsnis

Nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 304/2003

Nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 304/2003 laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

26 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Tačiau 17 straipsnio 2 dalis taikoma nuo 2008 m. lapkričio 1 d.

---

(1)  OL C 175, 2007 7 27, p. 40.

(2)  2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2008 m. birželio 5 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 63, 2003 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1376/2007 (OL L 307, 2007 11 24, p. 14).

(4)  OL L 63, 2003 3 6, p. 29.

(5)  OL L 251, 1992 8 29, p. 13. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 300/2002 (OL L 52, 2002 2 22, p. 1).

(6)  Rink. (2006), I-107.

(7)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(8)  OL L 158, 2004 4 30, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 323/2007 (OL L 85, 2007 3 27, p. 3).

(9)  1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (OL  196, 1967 8 16, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/121/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 851). Pataisyta OL L 136, 2007 5 29, p. 281.

(10)  1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo (OL L 200, 1999 7 30, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 396, 2006 12 30, p. 1). Pataisyta OL L 136, 2007 5 29, p. 3.

(11)  OL L 22, 2005 1 26, p. 1.

(12)  OL L 159, 1996 6 29, p. 1.

(13)  OL L 114, 2006 4 27, p. 9.

(14)  OL L 377, 1991 12 31, p. 20. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL L 33, 2006 2 4, p. 1).

(15)  OL L 159, 2000 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1183/2007 (OL L 278, 2007 10 22, p. 1).

(16)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1. Pataisyta OL L 191, 2004 5 28, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 301/2008 (OL L 97, 2008 4 9, p. 85).

(17)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 575/2006 (OL L 100, 2006 4 8, p. 3).

(18)  OL L 106, 2001 4 17, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2008/27/EB (OL L 81, 2008 3 20, p. 45).

(19)  OL L 311, 2001 11 28, p. 67. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2008/29/EB (OL L 81, 2008 3 20, p. 51).

(20)  OL L 311, 2001 11 28, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/28/EB (OL L 136, 2004 4 30, p. 58).

(21)  OL L 230, 1991 8 19, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2008/45/EB (OL L 94, 2008 4 5, p. 21).

(22)  OL L 123, 1998 4 24, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/31/EB (OL L 81, 2008 3 20, p. 57).

(23)  OL L 396, 2006 12 30, p. 1. Pataisyta OL L 136, 2007 5 29, p. 3. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1354/2007 (OL L 304, 2007 11 22, p. 1).

(24)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).

(25)  OL L 41, 2003 2 14, p. 26.

---

---

---

---

---

---

---