ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 199

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

51 tomas
2008m. liepos 28d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2008 m. liepos 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 įgyvendinantis ir iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos ( 1 )

1

 


 

(1)   tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

28.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 199/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 692/2008

2008 m. liepos 18 d.

įgyvendinantis ir iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdama į 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (1), ypač į jo 4 straipsnio 4 dalį, 5 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamentas (EB) Nr. 715/2007 – vienas iš atskirų teisės aktų dėl tipo patvirtinimo procedūros, nustatytos 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvoje 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo (2).

(2)

Reglamente (EB) Nr. 715/2007 reikalaujama, kad naujos lengvosios transporto priemonės atitiktų naujas išmetamųjų teršalų ribas, ir nustatomi papildomi informacijos prieigos reikalavimai. Techniniai reikalavimai įsigalioja dviem etapais: euro 5 – nuo 2009 m. rugsėjo 1 d., euro 6 – nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Turėtų būti priimtos specialios techninės nuostatos, būtinos tam reglamentui įgyvendinti. Todėl šiame reglamente siekiama nustatyti reikalavimus, būtinus euro 5 ir euro 6 specifikacijų transporto priemonių tipui patvirtinti.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 715/2007 5 straipsnyje numatyti specialūs su transporto priemonių išmetamųjų teršalų kontrole susiję techniniai reikalavimai, kurie turi būti nustatyti šį reglamentą įgyvendinančiuose teisės aktuose. Todėl tikslinga priimti šiuos reikalavimus.

(4)

Reglamente (EB) Nr. 715/2007 patvirtinus pagrindinius tipo patvirtinimo reikalavimus, būtina nustatyti administracines lengvųjų transporto priemonių EB tipo patvirtinimo nuostatas. Šie administraciniai reikalavimai apima nuostatas dėl produkcijos atitikties ir eksploatuojamų transporto priemonių tinkamumo, kad nuolat būtų užtikrintos tinkamos serijinės gamybos transporto priemonių veikimo charakteristikos.

(5)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2007 11 straipsnį būtina nustatyti pakaitinių taršos kontrolės įtaisų tipo patvirtinimo reikalavimus, kad būtų užtikrintas tinkamas šių įtaisų veikimas.

(6)

Be to, pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2007 6 ir 7 straipsnius būtina nustatyti reikalavimus, užtikrinančius patogią transporto priemonėje įrengtos diagnostikos (TPĮD) sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigą, kad nepriklausomi operatoriai galėtų naudotis šia informacija.

(7)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 šiame reglamente nustatytos priemonės, susijusios su transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieiga, informacija apie diagnostikos įrankius ir pakaitinių dalių suderinamumo su transporto priemonės TPĮD sistemomis, turėtų apimti ne tik su teršalų išmetimu susijusias sudedamąsias dalis ir sistemas, bet ir visus transporto priemonės aspektus, susijusius su tipo patvirtinimu pagal šį reglamentą.

(8)

Kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 715/2007 14 straipsnio 2 dalyje, nustatomos naujos kietųjų dalelių masės ribinės vertės ir naujos išmetamųjų kietųjų dalelių skaičiaus ribinės vertės.

(9)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Motorinių transporto priemonių techninio komiteto, įsteigto pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB, nustatančios motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (3), 40 straipsnį, nuomonę,

(10)

Reikėtų įsteigti forumą dėl XIV priedo 2.2 skirsnio įgyvendinimo kylantiems klausimams, susijusiems su prieiga prie informacijos apie transporto priemonių saugos priemones, nagrinėti. Forume keičiantis informacija turėtų būti lengviau sumažinti riziką, kad bus netinkamai naudojama informacija apie transporto priemonių saugą. Dėl nagrinėjamų temų opumo gali prireikti įslaptinti Forume vykstančias diskusijas ir jų rezultatus.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos Reglamento (EB) Nr. 715/2007 4, 5 ir 8 straipsnių įgyvendinimo priemonės.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente:

1.

„transporto priemonės tipas atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informaciją“ – tai transporto priemonių grupė, kuriai priklausančios transporto priemonės nesiskiria šiais atžvilgiais:

a)

pagal ekvivalentinę inerciją, nustatytą atsižvelgiant į etaloninę masę, kaip nurodyta JT/EEK taisyklės Nr. 83 4 priedo 5.1 punkte (4);

b)

pagal variklio ir transporto priemonės charakteristikas, kaip apibrėžta I priedo 3 priedėlyje;

2.

„transporto priemonės EB tipo patvirtinimas atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informaciją“ – tai transporto priemonės EB tipo patvirtinimas, atsižvelgiant į transporto priemonės pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekį, karterio išmetamųjų teršalų kiekį, išgaruojančių teršalų kiekį, degalų sąnaudas ir transporto priemonės TPĮD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigą;

3.

„dujiniai teršalai“ – tai išmetamosiose dujose esantis anglies viendeginis, azoto oksidai, išreikšti azoto dvideginio (NO2) ekvivalentu, ir angliavandeniliai tokiu santykiu:

a)

benzinas (E5) – C1H1,89O0,016;

b)

dyzelinas (B5) – C1H1,86O0,005;

c)

suskystintos naftos dujos (SND) – C1H2,525;

d)

gamtinės dujos (GD) ir biometanas – CH4;

e)

etanolis (E85) – C1H2,74O0,385;

4.

„pagalbinė užvedimo priemonė“ – tai kaitinimo žvakės, įpurškimo takto pakeitimai ir kiti įtaisai, padedantys užvesti variklį neriebinant oro ir (arba) variklio degalų mišinio;

5.

„variklio darbinis tūris“ – tai vienas iš šių dalykų:

a)

jei tai stūmokliniai vidaus degimo varikliai – vardinis visų variklio cilindrų darbinis tūris;

b)

jei tai varikliai su besisukančiais stūmokliais (Vankelio) – už vardinį variklio cilindrų darbinį tūrį du kartus didesnis tūris;

6.

„reguliariai atsinaujinanti sistema“ – tai deginių filtrai katalizatoriai, kietųjų dalelių gaudyklės arba kiti taršos kontrolės įtaisai, kuriems būtinas reguliaraus atsinaujinimo procesas, transporto priemonei įprastomis eksploatavimo sąlygomis nuvažiavus mažiau kaip 4 000 km;

7.

„originalus pakaitinis taršos kontrolės įtaisas“ – tai šio reglamento I priedo 4 priedėlyje nurodytų tipų taršos kontrolės įtaisai arba taršos kontrolės įtaisų mazgai, kuriuos transporto priemonės tipo patvirtinimo turėtojas pateikia į rinką kaip atskirus techninius mazgus;

8.

„taršos kontrolės įtaiso tipas“ – tai deginių filtrai katalizatoriai ir kietųjų dalelių gaudyklės, kurios nesiskiria tokiais esminiais aspektais kaip:

a)

substratų kiekis, struktūra ir medžiaga;

b)

kiekvieno substrato veikimo pobūdis;

c)

tūris, priekinės dalies ploto ir substrato ilgio santykis;

d)

katalitinės medžiagos kiekis;

e)

santykinė katalitinės medžiagos dalis;

f)

korių tankis;

g)

matmenys ir forma;

h)

šiluminė apsauga;

9.

„vieną degalų rūšį naudojanti transporto priemonė“ – tai transporto priemonė, suprojektuota veikti pirmiausia naudojant vieną degalų rūšį;

10.

„vieną degalų rūšį naudojanti dujomis varoma transporto priemonė“ – tai vieną degalų rūšį naudojanti transporto priemonė, pirmiausia varoma SND, GD/biometanu arba vandeniliu, bet galinti turėti ir benzino sistemą, skirtą naudoti tik avariniais arba užvedimo tikslais, kurios degalų bako talpa ne didesnė kaip 15 litrų;

11.

„dvi degalų rūšis naudojanti transporto priemonė“ – tai transporto priemonė, turinti dvi atskiras degalų laikymo sistemas ir galinti dalį laiko važiuoti varoma viena degalų rūšimi ir dalį laiko – varoma kita degalų rūšimi, bet suprojektuota vienu metu naudoti tik vieną degalų rūšį;

12.

„dvi degalų rūšis naudojanti dujomis varoma transporto priemonė“ – tai dvi degalų rūšis naudojanti transporto priemonė, galinti važiuoti varoma benzinu ir viena iš šių degalų rūšių – SND, GD/biometanu arba vandeniliu;

13.

„mišrius degalus naudojanti transporto priemonė“ – tai transporto priemonė, turinti vieną degalų laikymo sistemą ir galinti važiuoti varoma įvairiais dviejų arba daugiau degalų rūšių mišiniais;

14.

„mišrius degalus naudojanti etanoliu varoma transporto priemonė“ – tai mišrius degalus naudojanti transporto priemonė, galinti važiuoti varoma benzinu arba benzino ir etanolio mišiniu, kuriame etanolis sudaro ne daugiau kaip 85 % (E85);

15.

„mišrius degalus naudojanti biodyzelinu varoma transporto priemonė“ – tai mišrius degalus naudojanti transporto priemonė, galinti važiuoti varoma mineraliniu dyzelinu arba mineralinio dyzelino ir biodyzelino mišiniu;

16.

„hibridinė elektra varoma transporto priemonė (HEVTP)“ – tai transporto priemonė, varomajai mechaninei traukai energiją gaunanti iš šių transporto priemonėje įtaisytų akumuliuotos energijos (galios) šaltinių:

a)

naudojamų degalų;

b)

akumuliatoriaus, kondensatoriaus, smagračio (generatoriaus) ar kito elektrinio energijos (galios) akumuliavimo įtaiso;

17.

„tinkamai prižiūrima ir naudojama“ – bandomosios transporto priemonės atžvilgiu tai reiškia, kad ši transporto priemonė atitinka atrinktos transporto priemonės priimtinumo kriterijus, išdėstytus II priedo 1 priedėlio 2 skirsnyje;

18.

„išmetamųjų teršalų kontrolės sistema“ – TPĮD sistemos atžvilgiu tai elektroninis variklio valdiklis ir kiekviena teršalų išmetimo arba garavimo sistemoje esanti sudedamoji su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusi dalis, tam valdikliui teikianti įvesties duomenis arba iš jo gaunanti išvesties duomenis;

19.

„veikimo trikčių indikatorius (VTI)“ – tai regimasis arba girdimasis indikatorius, kuris transporto priemonės vairuotojui aiškiai rodo, kad sutriko kurios nors sudedamosios su teršalų išmetimu susijusios dalies, sujungtos su TPĮD sistema, arba pačios TPĮD sistemos veikimas;

20.

„veikimo triktis“ – tai sudedamosios su teršalų išmetimu susijusios dalies arba sistemos gedimas, dėl kurio išmetamųjų teršalų kiekis viršija XI priedo 3.3.2 punkte nurodytas ribas, arba TPĮD sistemos negalėjimas įvykdyti pagrindinių XI priede nustatytų stebėjimo reikalavimų;

21.

„antrinis oras“ – tai siurbliu, oro vožtuvu ar kitomis priemonėmis į dujų išmetimo sistemą leidžiamas oras, kad geriau vyktų išmetamųjų dujų sraute esančių HC ir CO oksidacija;

22.

„važiavimo ciklas“ – TPĮD sistemų atžvilgiu susideda iš variklio užvedimo, važiavimo režimo, turint galimybę nustatyti veikimo triktį, jeigu tokia būtų, ir variklio užgesimo;

23.

„informacijos prieiga“ – tai galimybė gauti visus transporto priemonės TPĮD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros duomenis, reikalingus transporto priemonės dalių patikrai, gedimų nustatymui, techninei priežiūrai arba remontui;

24.

„trūkumas“ – transporto priemonių TPĮD sistemų atžvilgiu tai reiškia, kad ne daugiau kaip dviejų stebimų atskirų sudedamųjų dalių ar sistemų laikinos arba nuolatinės veikimo charakteristikos mažina tų sudedamųjų dalių ar sistemų stebėjimo, taikant TPĮD sistemą, galimybes arba kad šios sudedamosios dalys neatitinka visų kitų išsamių TPĮD sistemai taikomų reikalavimų;

25.

„nusidėvėjęs pakaitinis taršos kontrolės įtaisas“ – tai taršos kontrolės įtaisas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 715/2007 3 straipsnio 11 dalyje, kurio nusidėvėjimas dėl ilgo naudojimo arba dirbtinio nudėvėjimo yra tokio laipsnio, kad šis įtaisas atitinka JT/EEK taisyklės Nr. 83 XI priedo 1 priedėlio 1 skirsnyje nustatytus reikalavimus;

26.

„transporto priemonės TPĮD sistemos informacija“ – tai informacija, susijusi su transporto priemonėje įrengta visų transporto priemonės elektroninių sistemų diagnostikos sistema;

27.

„reagentas“ – tai bet koks produktas, išskyrus degalus, laikomas transporto priemonėje ir išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos nurodymu tiekiamas į išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą;

28.

„parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė“ – tai Direktyvos 2007/46/EB I priedo 2.6 punkte aprašyta masė;

29.

„variklio uždegimo pertrūkis“ – tai degimo stoka priverstinio uždegimo variklio cilindre dėl to, kad nėra kibirkšties, dėl netinkamo degalų dozavimo, mažo slėgio arba dėl kokios nors kitos priežasties;

30.

„šaltojo užvedimo sistema arba įtaisas“ – sistema, kuri laikinai pariebina variklio oro ir degalų mišinį, kad būtų lengviau užvesti variklį;

31.

„galios ėmimas (galios ėmimo įrenginys)“ – tai variklio sukuriamos galios tiekimas transporto priemonėje įrengtiems pagalbiniams įtaisams (tokio tiekimo įrenginys);

32.

„smulkieji gamintojai“ – transporto priemonių gamintojai, kurių metinė pasaulinės gamybos apimtis mažesnė kaip 10 000 vienetų.

3 straipsnis

Tipo patvirtinimo reikalavimai

1.   Kad gautų EB tipo pavirtinimą atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informaciją, gamintojas turi įrodyti, kad transporto priemonės atitinka bandymo metodikos reikalavimus, apibrėžtus šio reglamento III–VIII, X–XII, XIV ir XVI prieduose. Be to, gamintojas turi užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento IX priede nustatytų etaloninių degalų specifikacijų.

2.   Su transporto priemonėmis turi būti atlikti I priedo I.2.4 lentelėje nurodyti bandymai.

3.   Kaip alternatyvą II, III, V–XI ir XVI prieduose pateiktiems reikalavimams smulkieji gamintojai gali paprašyti, kad būtų suteiktas EB tipo patvirtinimas transporto priemonės tipui, kurį patvirtino trečiosios šalies institucija, remdamasi I priedo 2.1 skirsnyje nurodytais teisės aktais.

Tačiau norint pagal šios straipsnio dalies nuostatas gauti EB tipo patvirtinimą atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informaciją, vis tiek reikalaujama atlikti IV priede nustatytus transporto priemonės tinkamumo eksploatuoti keliuose patikrai skirtus išmetamųjų teršalų kiekio bandymus, XII priede nustatytus degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio bandymus ir laikytis XIV priede nustatytų transporto priemonės TPĮD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos reikalavimų.

Patvirtinimo institucija praneša Komisijai apie kiekvieno tipo pavirtinimo pagal šios straipsnio dalies nuostatas suteikimo aplinkybes.

4.   I priedo 2.2 ir 2.3 skirsniuose nustatyti specialieji degalų bakų pildymo angų ir elektroninės sistemos saugos reikalavimai.

5.   Gamintojas imasi techninių priemonių, kad užtikrintų, jog pagal šį reglamentą būtų veiksmingai ribojamas per visą įprastą transporto priemonės eksploatavimo įprastomis sąlygomis laikotarpį pro išmetimo vamzdį išmetamų ir išgaruojančių teršalų kiekis.

38. Šiomis priemonėmis taip pat turi būti užtikrintas pirminę paskirtį atitinkantis lanksčiųjų vamzdžių, jų sandūrų ir jungčių, naudojamų išmetamųjų teršalų kontrolės sistemose, saugumas.

6.   Gamintojas užtikrina, kad išmetamųjų teršalų kiekio bandymo, atlikto šiame reglamente nurodytomis sąlygomis, rezultatai neviršytų taikomos ribinės vertės.

7.   Atliekant IV priedo 1 priedėlyje nustatytą 2 tipo bandymą, didžiausias leidžiamas anglies viendeginio kiekis išmetamosiose dujose, varikliui veikiant tuščiąja eiga įprastu sukimosi dažniu, turi būti toks, kokį nurodė transporto gamintojas. Tačiau didžiausias leidžiamas tūrio procentais išreikštas anglies viendeginio kiekis neturi viršyti 0,3 %.

Varikliui veikiant tuščiąja eiga dideliu sukimosi dažniu, tūrio procentais išreikštas anglies viendeginio kiekis išmetamosiose dujose, kai variklis veikia ne mažesniu kaip 2 000 min-1 sukimosi dažniu, o lambda vertė yra 1 ± 0,03 arba atitinka gamintojo specifikacijas, neturi viršyti 0,2 %.

8.   Gamintojas turi užtikrinti, kad atliekant V priede nustatytą 3 tipo bandymą, per variklio ventiliacijos sistemą į atmosferą nebūtų išleidžiama karterio išmetamųjų dujų.

9.   VIII priede nustatyti VI tipo bandymai, kurių metu matuojami teršalų kiekiai, išmetami esant žemai temperatūrai, su dyzelinu varomomis transporto priemonėmis neatliekami.

Tačiau, pateikdami paraiškas patvirtinti tipą, gamintojai patvirtinimo institucijai turi pateikti informaciją, įrodančią, kad NOx papildomo apdorojimo įtaisas įkaista iki pakankamos temperatūros, kad, užvedus variklį esant –7 °C temperatūrai, kaip nurodyta VI tipo bandymo aprašyme, veiksmingai veiktų 400 sekundžių.

Be to, gamintojas pateikia patvirtinimo institucijai informaciją apie išmetamųjų dujų recirkuliacijos (IDR) sistemos veikimo strategiją, įskaitant informaciją apie šios sistemos veikimą esant žemai temperatūrai.

Pateikiant šią informaciją, taip pat aprašomas bet koks galimas poveikis išmetamųjų teršalų kiekiams.

Patvirtinimo institucija nesuteikia tipo patvirtinimo, jei pateiktos informacijos nepakanka įrodyti, kad papildomo apdorojimo įtaisas iš tikrųjų įkaista iki pakankamos temperatūros, kad veiksmingai veiktų nustatytą laiką.

Komisijai paprašius, patvirtinimo institucija pateikia informaciją apie NOx papildomo apdorojimo įtaisų ir IDR sistemos veikimo charakteristikas esant žemai temperatūrai.

4 straipsnis

Tipo patvirtinimo atsižvelgiant į TPĮD sistemą reikalavimai

1.   Gamintojas užtikrina, kad visose transporto priemonėse būtų įrengta TPĮD sistema.

2.   TPĮD sistema turi būti suprojektuota, pagaminta ir įrengta transporto priemonėje taip, kad leistų nustatyti nusidėvėjimo arba veikimo trikčių pobūdį visą transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį.

3.   Įprastomis sąlygomis eksploatuojama TPĮD sistema turi atitikti šio reglamento reikalavimus.

4.   Bandant TPĮD sistemą su sugedusia sudedamąja dalimi, kaip nustatyta XI priedo 1 priedėlyje, turi įsijungti šios sistemos veikimo trikčių indikatorius.

46. Atliekant šį testą, TPĮD sistemos veikimo trikčių indikatorius taip pat gali įsijungti, kai išmetamųjų teršalų kiekis yra mažesnis už TPĮD sistemos ribines vertes, nurodytas XI priede.

5.   Gamintojas privalo užtikrinti, kad TPĮD sistema visomis pagrįstai numatomomis važiavimo sąlygomis atitiktų eksploatacinių savybių reikalavimus, nustatytus šio reglamento XI priedo 1 priedėlio 3 skirsnyje.

6.   Gamintojas turi užtikrinti, kad nacionalinės institucijos ir nepriklausomi operatoriai galėtų lengvai gauti eksploatacinių savybių duomenis, laikomus transporto priemonės TPĮD sistemoje ir jos pateikiamus pagal XI priedo 1 priedėlio 3.6 punktą, ir kad šie duomenys nebūtų koduojami.

7.   Transporto priemonių tipo patvirtinimas, atsižvelgiant į euro 6 išmetamųjų teršalų kiekio standartus, suteikiamas tik tada, jei buvo pateiktos TPĮD sistemos ribinės vertės, išskyrus dyzelinu varomas transporto priemones, kurioms taikomos XI priedo 2.3.2 punkte nustatytos TPĮD sistemos ribinės vertės.

5 straipsnis

Paraiška patvirtinti transporto priemonės EB tipą atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigą

1.   Gamintojas pateikia patvirtinimo institucijai paraišką patvirtinti transporto priemonės EB tipą atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigą.

2.   1 dalyje nurodyta paraiška rengiama pagal informacinio dokumento pavyzdį, nustatytą I priedo 3 priedėlyje.

3.   Be to, gamintojas pateikia tokią informaciją:

a)

jei tai yra priverstinio uždegimo variklį turinčios transporto priemonės – gamintojo deklaraciją dėl variklio uždegimo pertrūkių, dėl kurių išmetamųjų teršalų kiekis viršys XI priedo 2.3 skirsnyje nustatytas ribines vertes, mažiausio procentinio dydžio, apskaičiuoto pagal bendrą varikio uždegimo taktų skaičių, jeigu šis uždegimo pertrūkių procentinis dydis buvo nustatomas nuo I tipo bandymo pradžios, kaip aprašyta šio reglamento III priede, arba variklio uždegimo pertrūkių, dėl kurių išmetamųjų dujų katalizatorius arba katalizatoriai galėtų perkaisti pirmiau, negu bus padaryta nepataisoma žala, mažiausio procentinio dydžio, apskaičiuoto pagal bendrą varikio uždegimo taktų skaičių;

b)

išsamią rašytinę informaciją apie TPĮD sistemos veikimo charakteristikas, įskaitant visas svarbias transporto priemonės išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos dalis, kurių veikimą stebi OBD sistema;

c)

TPĮD sistemoje naudojamo veikimo trikčių indikatoriaus (VTI), kuris naudojamas pranešti transporto priemonės vairuotojui apie gedimą, aprašą;

d)

gamintojo deklaraciją, kad TPĮD sistema atitinka XI priedo 1 priedėlio 3 skirsnio nuostatas dėl eksploatacinių savybių, esant pagrįstai numatomoms važiavimo sąlygoms;

e)

planą, kuriame aprašomi išsamūs techniniai kiekvieno kontrolinio rodmens, turinčio atitikti XI priedo 1 priedėlio 3.2 ir 3.3 skirsniuose nustatytus reikalavimus, skaitiklio ir vardiklio pokyčių, taip pat uždraudimo keisti skaitiklių, vardiklių ir bendrojo vardiklio vertes XI priede 1 priedėlio 3.7 skirsnyje nurodytomis sąlygomis, kriterijai ir pagrindimas;

f)

nuostatų, kurių imtasi išmetamųjų teršalų kontrolės kompiuteriui apsaugoti, kad jo rodmenys nebūtų klastojami ir kad nebūtų galima padaryti šio kompiuterio pakeitimų;

g)

tam tikrais atvejais – išsamius transporto priemonių šeimos duomenis, kaip nurodyta XI priedo 2 priedėlyje;

h)

tam tikrais atvejais – kitų tipo patvirtinimų kopijas su atitinkamais duomenimis, pagal kuriuos būtų galima suteikti tipo išplėtimo patvirtinimą ir nustatyti nusidėvėjimo koeficientus.

4.   3 dalies d punkto tikslais gamintojas turi naudoti gamintojo TPĮD sistemos eksploatacinių savybių reikalavimų atitikties sertifikato pavyzdį, pateiktą I priedo 7 priedėlyje.

5.   Suteikianti patvirtinimą patvirtinimo institucija, patvirtinimo institucijoms arba Komisijai paprašius, pateikia joms 3 dalies e punkte nurodytą informaciją.

6.   Patvirtinimo institucijos nepatvirtina transporto priemonės, jei gamintojo pagal 3 dalies d ir e punktus pateikta informacija yra netinkama XI priedo 1 priedėlio 3 skirsnio reikalavimams įvykdyti.

56. Būtina užtikrinti, kad visomis pagrįstai numatomomis važiavimo sąlygomis būtų taikomi XI priedo 1 priedėlio 3.2, 3.3 ir 3.7 skirsniai.

57. Vertindamos, kaip laikomasi pirmoje ir antroje pastraipose nustatytų reikalavimų, patvirtinimo institucijos atsižvelgia į technologijų lygį.

7.   Vykdant 3 dalies f punkto reikalavimus, nuostatos, kurių imtasi išmetamųjų teršalų kontrolės kompiuteriui apsaugoti, kad jo rodmenys nebūtų klastojami ir kad nebūtų galima padaryti šio kompiuterio pakeitimų, turi apimti atnaujinimo galimybę, taikant gamintojo patvirtintą programą arba kalibravimą.

8.   I priedo I.2.4 lentelėje aprašytiems bandymams atlikti gamintojas pateikia už tipo patvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai pavyzdinę transporto priemonių tipo, kurį norima patvirtinti, transporto priemonę.

9.   Paraiškos patvirtinti vieną degalų rūšį, dvi degalų rūšis ir mišrius degalus naudojančių transporto priemonių tipus turi atitikti papildomus reikalavimus, nustatytus I priedo 1.1 ir 1.2 skirsniuose.

10.   Dėl sistemos, sudedamosios dalies arba atskiro techninio mazgo modelio pakeitimų, padarytų po tipo patvirtinimo, tipo patvirtinimo galiojimas savaime nenutrūksta, jei šių sistemų, sudedamųjų dalių arba atskirų techninių mazgų originalios charakteristikos nepakeičiamos tiek, kad nukentėtų variklio arba taršos kontrolės sistemos veiksmingumas.

6 straipsnis

Administracinės nuostatos dėl transporto priemonės EB tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigą

1.   Jei laikomasi visų susijusių reikalavimų, patvirtinimo institucija išduoda EB tipo patvirtinimą ir pagal Direktyvos 2007/46/EB VII priede nustatytą numeravimo sistemą suteikia tipo patvirtinimo numerį.

Nepažeidžiant Direktyvos 2007/46/EB VII priedo nuostatų, tipo patvirtinimo numerio 3 segmentas sudaromas pagal šio reglamento I priedo 6 priedėlį.

Patvirtinimo institucija nepriskiria to paties numerio kitam transporto priemonės tipui.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, gamintojui paprašius, transporto priemonė su įrengta TPĮD sistema gali būti priimta tipo patvirtinimui atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigą, net jei sistema turi vieną trūkumą arba daugiau ir jei dėl to nevisiškai laikomasi XI priedo specialiųjų reikalavimų, bet jeigu laikomasi specialiųjų administracinių nuostatų, nustatytų to priedo 3 skirsnyje.

Patvirtinimo institucija apie savo sprendimą suteikti šį tipo patvirtinimą, laikydamasi Direktyvos 2007/46/EB 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, praneša visoms kitų valstybių narių patvirtinimo institucijoms.

3.   Suteikdama EB tipo patvirtinimą pagal 1 dalį, patvirtinimo institucija išduoda EB tipo patvirtinimo liudijimą pagal I priedo 4 priedėlyje nustatytą pavyzdį.

7 straipsnis

Tipo patvirtinimų pakeitimai

Tipo pavirtinimų pakeitimams taikomi Direktyvos 2007/46/EB 13, 14 ir 16 straipsniai.

Gamintojui paprašius, I priedo 3 skirsnio nuostatos taikomos be papildomo bandymo tik to paties tipo transporto priemonėms.

8 straipsnis

Produkcijos atitiktis

1.   Produkcijos atitikties užtikrinimo priemonės taikomos pagal Direktyvos 2007/46/EB 12 straipsnio nuostatas.

2.   Produkcijos atitiktis tikrinama remiantis šio reglamento I priedo 4 priedėlyje nustatytame tipo patvirtinimo liudijime pateiktu aprašu.

3.   Produkcijos atitikties specialiosios nuostatos išdėstytos šio reglamento I priedo 4 skirsnyje, o susiję statistiniai metodai – to priedo 1 ir 2 priedėliuose.

9 straipsnis

Eksploatuojamų transporto priemonių atitiktis

1.   Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties nuostatos išdėstytos šio reglamento II priede, o transporto priemonių, kurių tipas patvirtintas pagal Tarybos direktyvą 70/220/EEB (5), – šio reglamento XV priede.

2.   Eksploatuojamų transporto priemonių, kurių tipas patvirtintas pagal šį reglamentą arba pagal Direktyvą 70/220/EEB, atitikties užtikrinimo priemonės taikomos pagal Direktyvos 2007/46/EB 12 straipsnį.

3.   Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties užtikrinimo priemonės turi būti tinkamos tam, kad jas taikant būtų galima patvirtinti taršos kontrolės įtaisų veiksmingumą per įprastą transporto priemonių eksploatavimo įprastomis sąlygomis, nurodyta šio reglamento II priede, laikotarpį.

4.   Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties užtikrinimo priemonės tikrinamos tol, kol transporto priemonės amžius pasiekia ne daugiau kaip 5 metus arba kol ji nuvažiuoja 100 000 km (taikoma pirmiau viršyta riba).

5.   Gamintojas nėra įpareigojamas atlikti eksploatuojamų transporto priemonių atitikties auditą, jei transporto priemonių parduota per mažai, kad būtų galima gauti pakankamai pavyzdžių bandymui atlikti. Todėl nereikalaujama atlikti audito, jei per metus visoje Bendrijoje parduota mažiau kaip 5 000 to tipo transporto priemonių.

Tačiau šio mažo transporto priemonių kiekio gamintojas turi pateikti patvirtinimo institucijai ataskaitą apie pretenzijas, gautas dėl garantijų ir remonto ir susijusias su išmetamais teršalais, ir apie TPĮD sistemos gedimus, kaip nustatyta šio reglamento II priedo 2.3 punkte. Be to, tipo patvirtinimo institucija gali pareikalauti, kad šie transporto priemonių tipai būtų išbandyti pagal šio reglamento II priedo 1 priedėlį.

6.   Jei patvirtinimo institucijos neįtikina transporto priemonių, kurių tipas patvirtintas pagal šį reglamentą, bandymų, atliktų pagal II priedo 2 priedėlyje nustatytus kriterijus, rezultatai, eksploatuojamoms transporto priemonėms, priklausančioms tam pačiam transporto priemonių tipui, kuriam tikriausiai bus nustatyti tokie patys trūkumai, pagal II priedo 1 priedėlio 6 skirsnį pradedamos taikyti Direktyvos 2007/46/EB 30 straipsnio 1 dalyje ir X priede nurodytos taisomosios priemonės.

Gamintojo pagal šio reglamento II priedo 1 priedėlio 6.1 skirsnį pateiktą taisomųjų priemonių planą turi pavirtinti patvirtinimo institucija. Gamintojas atsako už patvirtinto taisomojo plano įvykdymą.

Patvirtinimo institucija per 30 dienų visoms valstybėms narėms praneša apie savo sprendimą. Valstybės narės gali reikalauti, kad toks pats taisomųjų priemonių planas būtų taikomas visoms jų teritorijoje registruotoms to paties tipo transporto priemonėms.

7.   Patvirtinimo institucija, nustačiusi, kad transporto priemonės tipas neatitinka taikomų 1 priedėlio reikalavimų, pagal Direktyvos 2007/46/EB 30 straipsnio 3 dalį nedelsdama apie tai praneša valstybei narei, suteikusiai pirminį tipo patvirtinimą.

Gavusi šį pranešimą, pirminį patvirtinimą suteikusioji patvirtinimo institucija, vadovaudamasi Direktyvos 2007/46/EB 30 straipsnio 6 dalies nuostata, praneša gamintojui, kad transporto priemonės tipas neatitinka šių nuostatų reikalavimų ir kad gamintojas turi imtis tam tikrų priemonių. Per du mėnesius nuo šio pranešimo gavimo dienos gamintojas pateikia šiai institucijai priemonių, skirtų trūkumams pašalinti, planą, kuris iš esmės turėtų atitikti 1 priedėlio 6.1–6.8 skirsnių reikalavimus. Pirminį patvirtinimą suteikusi patvirtinimo institucija ne ilgiau kaip du mėnesius tariasi su gamintoju dėl priimtino priemonių plano ir jo įgyvendinimo. Jeigu pirminį tipo patvirtinimą suteikusi patvirtinimo institucija nustato, kad susitarti nepavyks, pradedama taikyti procedūra pagal Direktyvos 2007/46/EB 30 straipsnio 3 ir 4 dalis.

10 straipsnis

Taršos kontrolės įtaisai

1.   Gamintojas užtikrina, kad pakaitiniams taršos kontrolės įtaisams, kaip atskiriems techniniams mazgams, apibrėžtiems Direktyvos 2007/46/EB 10 straipsnio 2 dalyje ir skirtiems įtaisyti transporto priemonėse, kurioms suteiktas EB tipo patvirtinimas ir kurios patenka į Reglamento (EB) Nr. 715/2007 taikymo sritį, pagal šio reglamento 12 ir 13 straipsnius bei XI priedą būtų suteiktas EB tipo pavirtinimas.

Šiame reglamente taršos kontrolės įtaisais laikomi deginių filtrai katalizatoriai ir kietųjų dalelių gaudyklės.

2.   Originalios įrangos pakaitiniai taršos kontrolės įtaisai, priklausantys I priedo 4 priedėlio papildymo 2.3 punkte nurodytam tipui ir skirti įtaisyti transporto priemonėje, nurodytoje atitinkamame tipo patvirtinimo dokumente, neprivalo atitikti XIII priedo nuostatų, jeigu jie atitinka to priedo 2.1 ir 2.2 punktų reikalavimus.

3.   Gamintojas užtikrina, kad originalus taršos kontrolės įtaisas būtų pažymėtas identifikaciniais ženklais.

4.   3 dalyje paminėtus identifikacinius ženklus sudaro:

a)

transporto priemonės arba variklio gamintojo pavadinimas arba prekės ženklas;

b)

originalaus taršos kontrolės įtaiso markė ir identifikacinis sudedamosios dalies numeris, įrašytas pateikiant informaciją, minimą I priedo 3 priedėlio 3.2.12.2 punkte.

11 straipsnis

Paraiška patvirtinti pakaitinio taršos kontrolės įtaiso, kaip atskiro techninio mazgo, EB tipą

1.   Gamintojas pateikia patvirtinimo institucijai paraišką patvirtinti pakaitinio taršos kontrolės įtaiso, kaip atskiro techninio mazgo, EB tipą.

Paraiška rengiama pagal informacinio dokumento pavyzdį, nustatytą XIII priedo 1 priedėlyje.

2.   Be 1 dalyje išdėstytų reikalavimų, gamintojas už tipo patvirtinimo bandymą atsakingai technikos tarnybai turi pateikti:

a)

transporto priemonę arba priemones, kurių tipas patvirtintas pagal šį reglamentą, su įrengtu nauju originalios įrangos taršos kontrolės įtaisu;

b)

vieną pakaitinio taršos kontrolės įtaiso tipo pavyzdį;

c)

jei tai pakaitinis taršos kontrolės įtaisas, skirtas įrengti TPĮD sistemą turinčioje transporto priemonėje, reikia pateikti papildomą to tipo pakaitinio taršos kontrolės įtaiso pavyzdį.

3.   2 dalies a punkto tikslais bandomąsias transporto priemones parenka paraiškos pateikėjas, pritariant technikos tarnybai.

Bandomosios transporto priemonės turi atitikti JT/EEK taisyklės Nr. 83 4 priedo 3.1 skirsnio reikalavimus.

Bandomosios transporto priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

transporto priemonių išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos turi būti be trūkumų;

b)

pernelyg nusidėvėjusios arba prastai veikiančios originalios su teršalų išmetimu susijusios dalys turi būti pataisytos arba pakeistos;

c)

prieš tikrinant išmetamųjų teršalų kiekį, jos turi būti tinkamai suderintos ir paruoštos, atsižvelgiant į gamintojo specifikacijas.

4.   2 dalies b ir c punktų tikslais ant pavyzdžio turi būti aiški ir neištrinama žyma, nurodanti paraiškos pateikėjo prekės pavadinimą ar ženklą ir jo komercinę paskirtį.

5.   2 dalies c punkto tikslais pavyzdys turi būti nusidėvėjęs, kaip apibrėžta 2 straipsnio 25 punkte.

12 straipsnis

Administracinės nuostatos dėl pakaitinio taršos kontrolės įtaiso, kaip atskiro techninio mazgo, EB tipo patvirtinimo

1.   Jei laikomasi susijusių reikalavimų, tipo patvirtinimo institucija išduoda pakaitinio taršos kontrolės įtaiso, kaip atskiro techninio mazgo, EB tipo patvirtinimą ir pagal Direktyvos 2007/46/EB VII priede nustatytą numeravimo sistemą suteikia tipo patvirtinimo numerį.

Patvirtinimo institucija nepriskiria to paties numerio kitam taršos kontrolės įtaiso tipui.

Tas pats tipo patvirtinimo numeris gali būti taikomas tą taršos kontrolės įtaiso tipą naudojant įvairiuose skirtinguose transporto priemonių tipuose.

2.   1 dalies tikslais patvirtinimo institucija išduoda ES tipo patvirtinimo liudijimą, parengtą pagal XIII priedo 2 priedėlyje nustatytą pavyzdį.

3.   Jei paraiškos patvirtinti tipą pateikėjas gali patvirtinimo institucijai arba technikos tarnybai įrodyti, kad pakaitinis taršos kontrolės įtaisas atitinka I priedo 4 priedėlio papildymo 2.3 skirsnyje nurodytą tipą, tipo patvirtinimo suteikimas nepriklauso nuo atitikties XIII priede 4 skirsnyje nustatytiems reikalavimams patikros.

13 straipsnis

Transporto priemonės TPĮD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieiga

1.   Gamintojai pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2007 6 ir 7 straipsnius ir šio reglamento XIV priedą turi įdiegti reikiamas priemones ir procedūras, užtikrinančias, kad būtų galima lengvai gauti transporto priemonės TPĮD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informaciją.

2.   Patvirtinimo institucijos suteikia tipo patvirtinimą tik gavusios iš gamintojo transporto priemonės TPĮD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos liudijimą.

3.   Transporto priemonės TPĮD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos liudijimas naudojamas kaip įrodymas, kad laikomasi Reglamento (EB) Nr. 715/2007 6 straipsnio 7 dalies.

4.   Transporto priemonės TPĮD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos liudijimas parengiamas pagal XIV priedo 1 priedėlyje nustatytą pavyzdį.

5.   Jei transporto priemonės TPĮD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija nepateikiama arba neatitinka Reglamento (EB) Nr. 715/2007 6 ir 7 straipsnių ir šio reglamento XIV priedo, pateikęs paraišką patvirtinti tipą, gamintojas pateikia šią informaciją per šešis mėnesius nuo atitinkamos dienos, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 715/2007 10 straipsnio 2 dalyje, arba per šešis mėnesius nuo tipo patvirtinimo dienos (atsižvelgiant į tai, kuri diena yra vėlesnė).

6.   Prievolės pateikti informaciją 5 dalyje nurodytomis dienomis taikomos tik tada, kai, patvirtinus tipą, transporto priemonė pateikiama į rinką.

92. Jeigu transporto priemonė pateikiama į rinką praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo tipo patvirtinimo, informacija pateikiama transporto priemonės pateikiamo į rinką dieną.

7.   Patvirtinimo institucija, remdamasi parengtu transporto priemonės TPĮD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos liudijimu gali daryti prielaidą, kad gamintojas įdiegė tinkamas priemones ir procedūras, susijusias su transporto priemonės TPĮD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija, jei nebuvo gauta skundų ir jei gamintojas pateikia šią informaciją per 5 dalyje nustatytą laikotarpį.

8.   Be XI priedo 4 skirsnyje nurodytų TPĮD sistemos informacijos prieigos reikalavimų, gamintojas pateikia suinteresuotosioms šalims šią informaciją:

a)

susijusią informaciją, leidžiančią tobulinti pakaitines sudedamąsias dalis, kurios yra labai svarbios, kad TPĮD sistema tinkamai veiktų;

b)

informaciją, leidžiančią tobulinti bendruosius diagnostikos įrankius.

Pateikiant a punkte nurodytą informaciją, pakaitinių sudedamųjų dalių tobulinimo neturėtų riboti: tinkamos informacijos neturėjimas, techniniai reikalavimai, susiję su veikimo trikčių indikatoriaus veikimo strategijomis, kai viršijamos TPĮD sistemos ribos arba kai TPĮD sistema negali įvykdyti šiame reglamente nustatytų pagrindinių TPĮD sistemos stebėjimo reikalavimų; specifiniai TPĮD sistemos informacijos apdorojimo pakeitimai, kad sistemos veikimas būtų nepriklausomas, transporto priemonei naudojant benziną arba dujas; dujomis varomų transporto priemonių, turinčių keletą nedidelių trūkumų, tipo patvirtinimas.

Pateikiant b punkte nurodytą informaciją, jei gamintojai jų kontroliuojamuose franšizės tinkluose taiko ISO 22900 „Modulinė transporto priemonių ryšio sąsaja (MTPRS)“ ir ISO 22901 „Atvirasis diagnostikos duomenų perdavimas (ADDP)“ atitinkančias diagnostikos ir tikrinimo priemones, nepriklausomiems operatoriams turi būti sudaryti galimybė iš gamintojo tinklalapio atsisiųsti ODX rinkmenas.

9.   Įsteigiamas Transporto priemonės informacijos prieigos forumas (toliau – Forumas).

Forumas svarsto, ar informacijos prieiga turi neigiamos įtakos pažangai mažinant transporto priemonių vagysčių skaičių, ir teikia rekomendacijas dėl informacijos prieigos reikalavimų tobulinimo. Pirmiausia, Forumas teikia Komisijai rekomendacijas dėl nepriklausomų operatorių, kuriems turėtų būti sudaryta galimybė gauti informaciją apie transporto priemonės saugos priemones, akreditavimo tvarkos. Atsižvelgdama į šios temos jautrumą.

Komisija gali nuspręsti įslaptinti Forume vykstančias diskusijas ir jų rezultatus.

14 straipsnis

Įpareigojimų dėl transporto priemonės TPĮD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos laikymasis

1.   Patvirtinimo institucija savo iniciatyva, gavusi skundą arba remdamasi technikos tarnybos vertinimu bet kada gali patikrinti, kaip gamintojas laikosi Reglamento (EB) Nr. 715/2007, šio reglamento ir transporto priemonės TPĮD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos liudijime nustatytų sąlygų.

2.   Patvirtinimo institucijai nustačius, kad gamintojas nesilaikė įpareigojimų dėl transporto priemonės TPĮD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos, susijusį tipo patvirtinimą suteikusi patvirtinimo institucija imasi tinkamų veiksmų padėčiai ištaisyti.

3.   Šie veiksmai gali būti tipo patvirtinimo panaikinimas arba galiojimo sustabdymas, baudos arba kitos priemonės, patvirtintos pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2007 13 straipsnį.

4.   Jei nepriklausomas operatorius arba jiems atstovaujanti prekybos asociacija pateikia patvirtinimo institucijai skundą, patvirtinimo institucija atlieka auditą, kad patikrintų, ar gamintojas laikosi įpareigojimų dėl transporto priemonės TPĮD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos.

5.   Atlikdama auditą, patvirtinimo institucija gali prašyti technikos tarnybos arba kito nepriklausomo eksperto atlikti vertinimą, kad patikrintų, ar laikomasi šių įsipareigojimų.

15 straipsnis

Specialūs reikalavimai dėl informacijos apie tipo patvirtinimą

1.   Nukrypstant nuo Tarybos direktyvos 70/156/EEB (6) I priedo ir iki 2009 m. balandžio 29 d. taip pat taikomi šio reglamento XVIII priede nustatyti papildomi reikalavimai.

2.   Nukrypstant nuo Tarybos direktyvos 70/156/EEB III priedo ir iki 2009 m. balandžio 29 d. taip pat taikomi šio reglamento XIX priede nustatyti papildomi reikalavimai.

16 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 715/2007 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 715/2007 iš dalies pakeičiamas, atsižvelgiant į šio reglamento XVII priedą.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Tačiau 4 straipsnio 5 ir 6 dalyse ir 5 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose nustatytos prievolės taikomos nuo 2011 m. rugsėjo 1 d., suteikiant tipo patvirtinimus naujiems transporto priemonių tipams, o nuo 2014 m. sausio 1 d. – visoms naujoms transporto priemonėms, kurios buvo parduotos, registruotos arba pradėtos eksploatuoti Bendrijoje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2008 m. liepos 18 d.

Komisijos vardu

Günter VERHEUGEN

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 171, 2007 6 29, p. 1.

(2)  OL L 42, 1970 2 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 715/2007.

(3)  OL L 263, 2007 10 9, p. 1.

(4)  OL L 375, 2006 12 27, p. 223.

(5)  OL L 76, 1970 4 6, p. 1.

(6)  OL L 42, 1970 2 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/37/EB.


PRIEDŲ SĄRAŠAS

I PRIEDAS

Administracinės nuostatos dėl EB tipo patvirtinimo

1 priedėlis

Produkcijos atitikties patikra (I statistinis metodas)

2 priedėlis

Produkcijos atitikties patikra (II statistinis metodas)

3 priedėlis

Pavyzdinis informacinis dokumentas

4 priedėlis

Pavyzdinis EB tipo patvirtinimo liudijimas

5 priedėlis

TPĮD sistemos informacija

6 priedėlis

EB tipo patvirtinimo liudijimų numeravimo sistema

7 priedėlis

Gamintojo TPĮD sistemos eksploatacinių savybių reikalavimų atitikties sertifikatas

II PRIEDAS

Eksploatuojamų transporto priemonių atitiktis

1 priedėlis

Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikra

2 priedėlis

Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros statistinė metodika

3 priedėlis

Atsakomybė už eksploatuojamų transporto priemonių atitiktį

III PRIEDAS

Vidutinio aplinkos sąlygomis išmetamo teršalų kiekio patikra (I tipo bandymas)

IV PRIEDAS

Tipo patvirtinimui atsižvelgiant į transporto priemonės tinkamumą eksploatuoti keliuose suteikti būtini išmetamųjų teršalų kiekio duomenys

1 priedėlis

Anglies viendeginio kiekio, išmetamo varikliui veikiant tuščiąja eiga, matavimas (II tipo bandymas)

2 priedėlis

Dūmų neskaidrumo matavimas

V PRIEDAS

Karterio išmetamųjų dujų kiekio patikra (III tipo bandymas)

VI PRIEDAS

Išgaruojančių teršalų kiekio nustatymas (IV tipo bandymas)

VII PRIEDAS

Taršos kontrolės įtaisų patvarumo patikra (V tipo bandymas)

1 priedėlis

Standartinis bandymų ant stendo ciklas (SBSC)

2 priedėlis

Standartinis bandymų ant dyzelinio stendo ciklas (SBDSC)

3 priedėlis

Standartinis kelio ciklas (SKC)

VIII PRIEDAS

Vidutinio teršalų kiekio, išmetamo esant žemai aplinkos oro temperatūrai, patikra (VI tipo bandymas)

IX PRIEDAS

Etaloninių degalų specifikacijos

X PRIEDAS

Hibridinių elektra varomų transporto priemonių (HEVTP) išmetamųjų teršalų kiekio bandymo metodika

XI PRIEDAS

Variklinėms transporto priemonėms skirta transporto priemonėje įrengta diagnostikos (TPĮD) sistema

1 priedėlis

TPĮD sistemų veikimo aspektai

2 priedėlis

Transporto priemonių šeimos pagrindinės charakteristikos

XII PRIEDAS

Išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų nustatymas

XIII PRIEDAS

Pakaitinių taršos kontrolės įtaisų, kaip atskirų techninio mazgų, EB tipo patvirtinimas

1 priedėlis

Pavyzdinis informacinis dokumentas

2 priedėlis

Pavyzdinis EB tipo patvirtinimo liudijimas

3 priedėlis

Pavyzdinis EB tipo patvirtinimo ženklas

XIV PRIEDAS

Transporto priemonės TPĮD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieiga

1 priedėlis

Atitikties sertifikatas

XV PRIEDAS

Eksploatuojamų transporto priemonių, kurių tipas patvirtintas pagal Direktyvą 70/220/EEB, atitiktis

1 priedėlis

Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikra

2 priedėlis

Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros statistinė metodika

XVI PRIEDAS

Transporto priemonių, kurių išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemose naudojamas reagentas, reikalavimai

XVII PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 715/2007 pakeitimai

XVIII PRIEDAS

Specialios nuostatos dėl Tarybos direktyvos 70/156/EEB I priedo

XIX PRIEDAS

Specialios nuostatos dėl Tarybos direktyvos 70/156/EEB III priedo

I PRIEDAS

ADMINISTRACINĖS NUOSTATOS DĖL EB TIPO PATVIRTINIMO

1.   PAPILDOMI EB TIPO PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI

1.1.   Papildomi reikalavimai vieną degalų rūšį naudojančioms dujomis varomoms transporto priemonėms ir dvi degalų rūšis naudojančioms dujomis varomomis transporto priemonėmis

1.1 skirsnyje taikomų sąvokų apibrėžimai:

1.1.1.1.   „šeima“ – tai SND, GD/biometanu varomų transporto priemonių tipų grupė, identifikuojama pagal pirminę transporto priemonę;

1.1.1.2.   „pirminė transporto priemonė“ – tai tokia transporto priemonė, kuri yra išrinkta jos degalų tiekimo sistemos gebėjimui prisitaikyti išbandyti ir pagal kurią tikrinamos tos pačios šeimos transporto priemonės. Šeimoje gali būti daugiau kaip viena pirminė transporto priemonė;

1.1.1.3.   „tos pačios šeimos transporto priemonė“ – tai tokia transporto priemonė, kuri nesiskiria nuo pirminės transporto priemonės šiomis pagrindinėmis savybėmis:

a)

yra pagaminta to paties gamintojo;

b)

jai taikomi tokie patys teršalų išmetimo apribojimai;

c)

jei dujų tiekimo sistemoje yra įrengta centrinė viso variklio matavimo įranga, jos patvirtinta galia skiriasi nuo pirminės transporto priemonės galios 0,7–1,15 karto;

d)

jei dujų tiekimo sistemoje yra įrengta atskira kiekvieno cilindro matavimo įranga, jos patvirtinta kiekvieno cilindro galia skiriasi nuo pirminės transporto priemonės variklio galios 0,7–1,15 karto;

e)

jeigu ji turi įrengtą katalizatoriaus sistemą, katalizatorius yra tokios pačios rūšies, t. t. trijų pakopų, oksidacinis, NOx pašalinimo;

f)

ji turi to paties gamintojo ir to paties tipo dujų tiekimo sistemą (įskaitant slėgio reguliatorių): indukcinę, garų įleidimo (vienoje vietoje, keliose vietose), skysčio įpurškimo (vientaškę, daugiataškę);

g)

šią dujų maitinimo sistemą valdo tokios pačios rūšies ir tokių pačių techninių specifikacijų elektroninio valdymo įrenginys (EVĮ), veikiantis pagal tokius pačius programinės įrangos principus ir valdymo strategiją. Transporto priemonėje gali būti įrengtas antrasis EVĮ, kurio nėra pirminėje transporto priemonėje, jei EVĮ naudojamas tik purkštuvams, papildomiems uždarymo vožtuvams ir duomenų gavimui iš papildomų jutiklių valdyti.

Dėl c ir d punktų reikalavimų: jei išbandžius paaiškėja, kad dvi dujomis varomos transporto priemonės galėtų priklausyti tai pačiai šeimai, išskyrus jų patvirtintą galią, kuri lygi atitinkamai P1 ir P2 (P1 < P2), ir abi yra bandomos kaip pirminės transporto priemonės, šeimai priskiriamos visos transporto priemonės, kurių patvirtinta galia yra nuo 0,7 × P1 iki 1,15 × P2.

Jei tai yra SND, GD/biometanu varomos transporto priemonės, EB tipo patvirtinimas suteikiamas pagal šiuos reikalavimus:

1.1.2.1.   Kad būtų galima suteikti tipo patvirtinimą pirminei transporto priemonei, turi būti įrodyta, jog pirminė transporto priemonė gali prisitaikyti prie bet kokios sudėties degalų, galinčių pasitaikyti rinkoje. LPG sudėtis gali skirtis C3 ir C4 santykiu. Gamtinės dujos paprastai būna dviejų rūšių – labai šilumingos (H dujos) ir nešilumingos (L dujos), tačiau abiejų rūšių porūšiai yra labai įvairūs; jų Wobbe indeksas gerokai skiriasi. Šią įvairovę atitinka etaloniniai degalai.

1.1.2.2.   Pirminė transporto priemonė bandoma I tipo bandymu, naudojant dviejų labiausiai besiskiriančių rūšių etaloninius degalus, nurodytus IX priede. Jei tai GD/biometanas ir jei eksploatuojant transporto priemonę nuo vienos degalų rūšies prie kitos pereinama naudojant perjungiklį, tvirtinant tipą jis nenaudojamas.

1.1.2.3.   Laikoma, kad transporto priemonė atitinka reikalavimus, jei naudojant abiejų rūšių etaloninius degalus jos išmetamųjų teršalų kiekis neviršija nustatytų ribų.

1.1.2.4.   Kiekvienam teršalui nustatomas išmetamųjų medžiagų rezultatų koeficientas r:

Degalų rūšis

Etaloniniai degalai

r apskaičiavimas

SND

A degalai

Formula

B degalai

GD/biometanas

G 20 degalai

Formula

G 25 degalai

1.1.3.   Tvirtinant vieną degalų rūšį naudojančias dujomis varomas transporto priemones ir dvi degalų rūšis naudojančias dujomis varomas transporto priemones, veikiančias dujų režimu, I tipo bandymas su tos pačios šeimos transporto priemone atliekamas naudojant vienos rūšies dujinius etaloninius degalus. Tokie etaloniniai degalai gali būti bet kokios dujinių degalų rūšies. Transporto priemonė laikoma tinkama, jei atitinka tokius reikalavimus:

a)

transporto priemonė atitinka 1.1.1.3 punkte pateiktą tos pačios šeimos transporto priemonės apibrėžtį;

b)

jei bandymo degalai yra A etaloniniai degalai (SND) arba G20 (GD/biometanas), kiekvieno teršalo išmetimo rezultatas dauginamas iš atitinkamo r koeficiento, apskaičiuoto 1.1.2.4 skirsnyje, jei r > 1; jei r < 1, jokių pataisų daryti nereikia;

c)

jei bandymo degalai yra B etaloniniai degalai (SND) arba G25 (GD/biometanas), kiekvieno teršalo išmetimo rezultatas dalijamas iš atitinkamo r koeficiento, apskaičiuoto 1.1.2.4 skirsnyje, jei r < 1; jei r > 1, jokių pataisų daryti nereikia;

d)

gamintojo prašymu I tipo bandymai gali būti atliekami naudojant abiejų rūšių etaloninius degalus, kad nereikėtų daryti jokių pataisų;

e)

transporto priemonės išmetamųjų teršalų kiekis (tiek išmatuotas, tiek apskaičiuotas) turi atitikti jos kategorijai nustatytas ribas;

f)

jei to paties variklio bandymai kartojami, pirmiausia turi būti apskaičiuoti rezultatų, gautų su etaloniniais degalais G20, arba A, ir su etaloniniais degalais G25, arba B, vidurkiai; paskui, naudojant šiuos vidutinius rezultatus, apskaičiuojamas r koeficientas;

g)

atliekant I tipo bandymą, transporto priemonė, veikdama dujų režimu, turi naudoti benziną ne ilgiau kaip 60 sekundžių.

1.2.   Papildomi reikalavimai mišrius degalus naudojančioms transporto priemonėms

1.2.1.   Kad būtų galima patvirtinti mišrius degalus naudojančios etanoliu arba biodyzelinu varomos transporto priemonės tipą, transporto priemonės gamintojas turi aprašyti transporto priemonės gebėjimą prisitaikyti prie bet kokio benzino ir etanolio degalų mišinio (kuriame etanolis sudaro ne daugiau kaip 85 %) arba dyzelino ir biodyzelino mišinio, galinčio pasitaikyti rinkoje.

1.2.2.   Bandant mišrius degalus naudojančias transporto priemones, tarp bandymų nuo vienų etaloninių degalų prie kitų pereinama nereguliuojant variklio rankiniu būdu.

2.   PAPILDOMI TECHNINIAI REIKALAVIMAI IR BANDYMAI

2.1.   Smulkieji gamintojai

2.1.1.   3 straipsnio 3 dalyje minėtų teisės aktų sąrašas:

Teisės aktas

Reikalavimas

Kalifornijos taisyklių kodekso (kurį išleido leidykla „Barclay’s Publishing“) 13 skyriaus 1961 skirsnio a dalis ir 1961 skirsnio b dalies 1 punkto C papunkčio 1 dalis, taikomi 2001 m. pagamintoms ir naujesnių modelių transporto priemonėms, 1968,1, 1968,2, 1968,5, 1976 ir 1975 skirsniai.

Tipo patvirtinimai turi būti suteikti pagal Kalifornijos taisyklių kodeksą, taikomą naujausių modelio metų lengvosioms transporto priemonėms.

2.2.   Degalų bakų pildymo angos

2.2.1.   Degalų bako pildymo anga turi būti suprojektuota taip, kad jo nebūtų galima pildyti degalų siurblio žarna, kurios antgalio išorinis skersmuo yra 23,6 mm arba didesnis.

2.2.2.   2.2.1 skirsnis netaikomas transporto priemonei, kuri atitinka abi nurodytas sąlygas:

a)

transporto priemonė yra suprojektuota ir sukonstruota taip, kad jokiam dujinių teršalų išmetimo kontrolės įtaisui benzinas su švinu neturėtų neigiamo poveikio, ir

b)

transporto priemonė ryškiai, įskaitomai ir nenutrinamai yra pažymėta ISO 2575: 1982 standarte nurodytu bešvinio benzino ženklu tokioje vietoje, kurioje šis ženklas būtų iš karto pastebimas degalų baką pildančiam asmeniui. Leidžiama naudoti papildomus ženklus.

2.2.3.   Turi būti pasirūpinta, kad degalai pernelyg daug negaruotų ir nenutekėtų, kai nėra degalų pildymo angos dangtelio. Tai galima pasiekti taikant vieną iš šių priemonių:

a)

automatiškai atsidarantį ir užsidarantį nenuimamą degalų pildymo angos dangtelį;

b)

konstrukcijos ypatybes, kurios padėtų išvengti pernelyg didelio degalų garavimo, kai nėra degalų pildymo angos dangtelio;

c)

bet kurias kitas priemones, kurios turėtų tokį patį poveikį. Galimi pavyzdžiai (sąrašas nėra baigtinis): pririšamas degalų pildymo angos dangtelis, grandinėle pritvirtinamas degalų pildymo angos dangtelis arba dangtelis, rakinamas raktu, naudojamu ir transporto priemonės varikliui užvesti. Šiuo atveju raktą iš pildymo angos dangtelio turi būti galima ištraukti tik dangtelį užrakinus.

2.3.   Elektroninės sistemos saugos nuostatos

2.3.1.   Kiekvienoje išmetamųjų teršalų kontrolės kompiuterį turinčioje transporto priemonėje turi būti priemonės, neleidžiančios daryti šio kompiuterio pakeitimų, išskyrus atvejus, kai tai daryti leidžia gamintojas. Gamintojas leidžia daryti pakeitimus, jei jie būtini, norint atlikti transporto priemonės diagnostikos, techninės priežiūros, apžiūros, modernizavimo arba remonto darbus. Visi kompiuterių kodai ar darbiniai parametrai, kuriuos galima perprogramuoti, turi būti apsaugoti nuo klastojimo, o jų apsaugos lygis turi būti ne mažesnis už nustatytąjį 2001 m. kovo 15 d. ISO 15031–7 standartu (1996 m. spalio mėn., SAE J2186) su sąlyga, jei apsaugos kodais keičiamasi naudojant protokolus ir diagnostikos jungtį, kaip nustatyta XI priedo 1 priedėlyje. Visi keičiamieji kalibravimo atminties lustai turi būti įdėti į sandarią talpyklą arba apsaugoti elektroniniais algoritmais; atminties lustų turi būti neįmanoma pakeisti be specialių įrankių ar tam tikros metodikos. Leidžiama taip apsaugoti tik tas priemones, kurios yra tiesiogiai susijusios su išmetamųjų teršalų kiekio kalibravimu arba transporto priemonės apsauga nuo vagystės.

2.3.2.   Kompiuterio kodais nustatytų variklio veikimo parametrų neturi būti įmanoma pakeisti be specialių įrankių ar tam tikros metodikos (pvz., turi būti naudojamos užlydytos arba sandarios sudedamosios kompiuterio dalys arba užplombuoti (ar užlydyti) kompiuterių korpusai).

2.3.3.   Jei slėginio uždegimo varikliuose yra įrengti mechaniniai degalų įpurškimo siurbliai, gamintojai turi imtis tinkamų veiksmų, kad būtų užtikrinta, jog eksploatuojant transporto priemonę nebūtų įmanoma suklastoti nustatyto didžiausio degalų tiekimo parametro.

2.3.4.   Gamintojai gali pateikti patvirtinimo institucijai prašymus, kad dėl vieno iš 2.3 skirsnyje nurodytų reikalavimų transporto priemonėms, kurioms apsauga atrodo esanti nereikalinga, būtų taikomos išlygos. Tvirtinančioji institucija, svarstydama, ar transporto priemonei taikyti išlygą, atsižvelgia bent į šiuos kriterijus: šiuo metu turimi darbiniai lustai, transporto priemonės tinkamumas veikti pagal aukšto lygio eksploatavimo charakteristikas ir numatomas parduoti transporto priemonių kiekis.

2.3.5.   Gamintojai, taikantys programuojamąsias kompiuterio kodų sistemas (pvz., elektriniu būdu trinamą ir programuojamą pastoviąją atmintinę, EEPROM), turi užtikrinti, kad tų sistemų nebūtų įmanoma perprogramuoti be leidimo. Gamintojai turi taikyti patobulintas apsaugos nuo klastojimo strategijas ir rašymo apsaugos priemones, dėl kurių reikėtų turėti elektroninę prieigą prie kitoje vietoje esančio gamintojo prižiūrimo kompiuterio, kuriuo taip pat galėtų naudotis nepriklausomi operatoriai, taikydami apsaugos priemones, pateiktas 2.3.1 skirsnyje ir XIV priedo 2.2 skirsnyje. Tinkamą apsaugos nuo klastojimo lygį užtikrinančius metodus patvirtina patvirtinimo institucija.

2.4.   Bandymų atlikimas

2.4.1.   I.2.4 lentelėje parodyta, kaip atliekami transporto priemonės tipo patvirtinimo bandymai. Specialios bandymų metodikos aprašytos II, III, IV, V, VI, VII, VIII, X, XI, XII ir XVI prieduose (1).

I.2.4 lentelė

Bandymo reikalavimų taikymas suteikiant tipo patvirtinimą ir tipo išplėtimo patvirtinimą

Transporto priemonių kategorija

Priverstinio uždegimo variklį turinčios transporto priemonės, įskaitant naudojančias mišrius degalus

Slėginio uždegimo variklį turinčios transporto priemonės, įskaitant naudojančias mišrius degalus

Vieną degalų rūšį naudojančios transporto priemonės

Dvi degalų rūšis naudojančios transporto priemonės (2)

Mišrius degalus naudojančios transporto priemonės (2)

Mišrius degalus naudojančios transporto priemonės

Vieną degalų rūšį naudojančios transporto priemonės

Etaloniniai degalai

Benzinas (E5)

SND

GD/biometanas

Vandenilis

Benzinas (E5)

Benzinas (E5)

Benzinas (E5)

Benzinas (E5)

Dyzelinas (B5)

Dyzelinas (B5)

SND

GD/biometanas

Vandenilis

Etanolis (E85)

Biodyzelinas

Dujiniai teršalai

(I tipo bandymas)

Taip

Taip

Taip

 

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip

(abi degalų rūšys)

 

Taip

(abi degalų rūšys)

 

Taip

Kietosios dalelės

(I tipo bandymas)

Taip

(tiesioginis įpurškimas)

 

Taip

(tiesioginis įpurškimas) (benzinas)

Taip

(tiesioginis įpurškimas)

(benzinas)

 

Taip

(tiesioginis įpurškimas)

(abi degalų rūšys)

 

Taip

Tuščiąja eiga išmetamas teršalų kiekis

(II tipo bandymas)

Taip

Taip

Taip

 

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip

(abi degalų rūšys)

 

Taip

(abi degalų rūšys)

 

Karterio išmetamas teršalų kiekis

(III tipo bandymas)

Taip

Taip

Taip

 

Taip

(benzinas)

Taip

(benzinas)

 

Taip

(benzinas)

 

Išgaruojančių teršalų kiekis

(IV tipo bandymas)

Taip

 

Taip

(benzinas)

Taip

(benzinas)

 

Taip

(benzinas)

 

Patvarumas

(V tipo bandymas)

Taip

Taip

Taip

 

Taip

(benzinas)

Taip

(benzinas)

 

Taip

(benzinas)

 

Taip

Teršalų kiekis, išmetamas esant žemai temperatūrai

(VI tipo bandymas)

Taip

 

Taip

(benzinas)

Taip

(benzinas)

 

Taip (3)

(abi degalų rūšys)

 

 

Eksploatuojamų transporto priemonių atitiktis

Taip

Taip

Taip

 

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip

(abi degalų rūšys)

 

Taip

(abi degalų rūšys)

 

Taip

Transporto priemonėje įrengta diagnostikos sistema

Taip

Taip

Taip

 

Taip

Taip

 

Taip

 

Taip

Išmetamas CO2 kiekis ir degalų sąnaudos

Taip

Taip

Taip

 

Taip

(abi degalų rūšys)

Taip

(abi degalų rūšys)

 

Taip

(abi degalų rūšys)

 

Taip

Dūmų neskaidrumas

 

 

 

Taip

3.   TIPO IŠPLĖTIMO PATVIRTINIMAS

3.1.   Tipo išplėtimo patvirtinimo suteikimas atsižvelgiant į pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekį (I, II ir VI tipo bandymai)

Skirtingos etaloninės masės transporto priemonės

3.1.1.1.   Tipo išplėtimo patvirtinimas suteikiamas tik toms transporto priemonėms, kurių etaloninei masei reikia naudoti dviejų gretimų didesnių dydžių ekvivalentines inercines apkrovas ar bet kurią mažesnę ekvivalentinę inercinę apkrovą.

3.1.1.2.   Jei tai N kategorijos transporto priemonės, tipo išplėtimo patvirtinimas suteikiamas tik mažesnės etaloninės masės transporto priemonėms, jei patvirtintos transporto priemonės išmetamųjų teršalų kiekis neviršija transporto priemonei, kuriai prašoma suteikti tipo išplėtimo patvirtinimą.

Transporto priemonės su skirtingais bendraisiais perdavimo skaičiais

3.1.2.1.   Transporto priemonėms su skirtingais perdavimo skaičiais tipo išplėtimo patvirtinimas suteikiamas tik tam tikromis sąlygomis.

3.1.2.2.   Norint nustatyti, ar galima suteikti tipo išplėtimo patvirtinimą, kiekvienam I tipo ir VI tipų bandymuose taikomam perdavimo skaičiui apskaičiuojamas santykis

Formula

kurioje, kai variklio sukimosi dažnis yra 1 000 sūkių/min, V1 – transporto priemonės, kurios tipas patvirtintas, greitis, V2 – transporto priemonės, kurios tipui prašoma suteikti tipo išplėtimo patvirtinimą, greitis.

3.1.2.3.   Jei bet kuriam perdavimo skaičiui apskaičiuotas santykis E ≤ 8 %, tipo išplėtimo patvirtinimas suteikiamas nekartojant I ir VI tipų bandymų.

3.1.2.4.   Jei bent vienam perdavimo skaičiui apskaičiuotas santykis E < 8 %, o kiekvienam perdavimo skaičiui apskaičiuotas santykis E ± 13 %, turi būti pakartoti I ir VI tipų bandymai. Bandymai gali būti atliekami gamintojo pasirinktoje laboratorijoje, jei tam pritaria technikos tarnyba. Bandymų ataskaita siunčiama už tipo tvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai.

3.1.3.   Skirtingos etaloninės masės transporto priemonės ir transporto priemonės su skirtingais perdavimo skaičiais

Tipo išplėtimo patvirtinimas suteikiamas skirtingos etaloninės masės transporto priemonėms ir transporto priemonėms su skirtingais perdavimo skaičiais, jei laikomasi visų 3.1.1 ir 3.1.2 punktuose nustatytų sąlygų.

Transporto priemonės, turinčios reguliariai atsinaujinančias sistemas

Reguliariai atsinaujinančią sistemą turinčios transporto priemonės tipo išplėtimo patvirtinimas suteikiamas kitoms transporto priemonėms, turinčioms reguliariai atsinaujinančias sistemas, kurių toliau aprašyti parametrai yra tokie patys arba neviršija nurodytų leidžiamų nuokrypių. Tipo išplėtimo patvirtinimas susijęs tik su nustatytos reguliariai atsinaujinančios sistemos matmenims.

3.1.4.1.   Parametrai, kurie, norint suteikti tipo išplėtimo patvirtinimą, turi būti vienodi:

(1)

variklis;

(2)

degimo procesas;

(3)

reguliariai atsinaujinanti sistema (t. y. katalizatorius, kietųjų dalelių gaudyklė);

(4)

konstrukcija (t. y. korpuso tipas, brangiųjų metalų rūšis, substrato tipas, korių tankis);

(5)

tipas ir veikimo principas;

(6)

dozavimo ir priedų sistema;

(7)

tūris ±10 procentų;

(8)

vieta (temperatūra ±50 °C, važiuojant 120 km/h greičiu, arba 5 % skirtumas nuo didžiausios temperatūros ir (arba) slėgio).

3.1.4.2.   Ki koeficientų taikymas skirtingos etaloninės masės transporto priemonėms

Ki koeficientai, apskaičiuoti pagal JT/EEK taisyklės Nr. 83 13 priedo 3 skirsnyje nustatytą transporto priemonės su reguliariai atsinaujinančia sistema tipo patvirtinimo metodiką, gali būti taikomi kitoms transporto priemonėms, kurios atitinka 3.1.4.1 skirsnio kriterijus ir kurių etaloninė masė patenka į toliau einančias dvi didesnes ekvivalentinės inercijos klases arba į bet kurią mažesnę ekvivalentinės inercijos klasę.

3.1.5.   Tipo išplėtimo patvirtinimo suteikimas kitoms transporto priemonėms

Jei tipo išplėtimo patvirtinimas suteiktas pagal 3.1.1–3.1.4 punktus, toks tipo išplėtimo patvirtinimas negali būti papildomai suteikiamas kitoms transporto priemonėms.

3.2.   Tipo išplėtimo patvirtinimo suteikimas atsižvelgiant į išgaruojančių teršalų kiekį (IV tipo bandymas)

Tipo išplėtimo patvirtinimas suteikiamas transporto priemonėms su įrengta išgaruojančių teršalų kontrolės sistema šiomis sąlygomis:

3.2.1.1.   pagrindinis degalų ir (arba) oro matavimo principas (t. y. vientaškis degalų įpurškimas) turi būti toks pats;

3.2.1.2.   degalų bako forma, jo ir skystųjų degalų žarnelių gamybos medžiagos turi būti tokios pačios;

3.2.1.3.   turi būti bandomas žarnelių skerspjūvio ir apytikslio ilgio atžvilgiu blogiausias transporto priemonės pavyzdys. Už tipo tvirtinimo bandymus atsakinga technikos tarnyba sprendžia, ar galima naudoti nevienodus garų ir skysčio skirtuvus;

3.2.1.4.   degalų bako tūris neturi skirtis daugiau kaip 10 %;

3.2.1.5.   bako apsauginiai vožtuvai turi būti nustatyti vienodai;

3.2.1.6.   degalų garų surinkimo būdas turi būti vienodas, t. t. turi būti vienoda gaudyklės forma ir tūris, laikymo aplinka, oro filtras (jeigu naudojamas degalų garavimui kontroliuoti) ir kt.;

3.2.1.7.   surinktų garų prapūtimo būdai turi būti vienodi (pvz., oro srautas, prapūtimo pradžia arba prapūtimo tūris per transporto priemonės parengimo bandymui ciklą);

3.2.1.8.   degalų dozavimo sistemos sandarinimo ir ventiliacijos būdai turi būti vienodi.

Tipo išplėtimo patvirtinimas suteikiamas šioms transporto priemonėms:

3.2.2.1.   su skirtingo darbinio tūrio varikliais;

3.2.2.2.   su skirtingos galios varikliais;

3.2.2.3.   su automatinėmis ir mechaninėmis pavarų dėžėmis;

3.2.2.4.   su dviem arba keturiais varančiaisiais ratais;

3.2.2.5.   skirtingos kėbulo formos;

3.2.2.6.   su skirtingo dydžio ratais ir padangomis.

3.3.   Tipo išplėtimo patvirtinimo suteikimas atsižvelgiant į taršos kontrolės įtaisų patvarumą (V tipo bandymas)

Tipo išplėtimo patvirtinimas suteikiamas skirtingiems transporto priemonių tipams, jei toliau nurodyti transporto priemonės, variklio arba taršos kontrolės sistemos parametrai yra tokie patys arba neviršija nustatytų leidžiamų nuokrypių:

3.3.1.1.   Transporto priemonė:

Inercinės apkrovos kategorija: dvi gretimos didesnės inercinės apkrovos kategorijos ir bet kuri mažesnė gretima inercinės apkrovos kategorija.

Bendra kelio apkrova važiuojant 80 km/h greičiu: 5 % didesnė arba bet kokia mažesnė vertė.

3.3.1.2.   Variklis:

a)

variklio cilindrų tūris (±15 %);

b)

vožtuvų kiekis ir valdymas;

c)

degalų sistema;

d)

aušinimo sistemos tipas;

e)

degimo procesas.

3.3.1.3.   Taršos kontrolės sistemos parametrai:

a)

deginių filtrai katalizatoriai ir kietųjų dalelių gaudyklės:

deginių filtrų katalizatorių, filtrų ir sudedamųjų dalių kiekis;

deginių filtrų katalizatorių ir filtrų dydis (monolito tūris ±10 %);

katalizės tipas (oksidacija, trijų pakopų, liesojo NOx gaudyklė, selektyviosios katalizinės redukcijos (SEK) sistema, liesojo NOx katalizatorius ar kt.);

brangiųjų metalų kiekis (toks pats arba didesnis);

brangiųjų metalų rūšis ir santykis ((±15 %);

substratas (struktūra ir medžiaga);

korių tankis;

temperatūros svyravimas deginių filtro katalizatoriaus arba filtro įleidimo angoje ne didesnis kaip 50 K. Šis temperatūros svyravimas tikrinamas vienodomis sąlygomis, važiuojant 120 km/h greičiu ir taikant I tipo bandymo apkrovą.

b)

Oro įpūtimas:

yra/nėra,

tipas (impulsinis oro įleidimas, oro siurbliai, kita).

c)

IDR:

taikoma/netaikoma,

tipas (vėsinama ar nevėsinama, aktyvaus ar pasyvaus valdymo, didelio slėgio ar mažo slėgio).

3.3.1.4.   Patvarumo bandymas gali būti atliekamas su transporto priemone, kurios kėbulo forma, pavarų dėžė (automatinė arba mechaninė) ir ratų arba padangų dydis skiriasi, palyginti su transporto priemone, kuriai prašoma suteikti tipo patvirtinimą.

3.4.   Tipo išplėtimo patvirtinimo suteikimas atsižvelgiant į transporto priemonės diagnostikos sistemą

3.4.1.   Tipo išplėtimo patvirtinimas suteikiamas skirtingoms transporto priemonėms, kuriose įrengtas toks pats variklis ir išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos, kaip apibrėžta XI priedo 2 priedėlyje. Tipo išplėtimo patvirtinimas suteikiamas nepaisant šių transporto priemonės charakteristikų:

a)

variklio priedų;

b)

padangų;

c)

ekvivalentinės inercijos;

d)

aušinimo sistemos;

e)

bendro perdavimo skaičiaus;

f)

transmisijos tipo ir

g)

kėbulo tipo.

3.5.   Tipo išplėtimo patvirtinimo suteikimas atsižvelgiant į išmetamą CO2 kiekį ir degalų sąnaudas

Vien vidaus degimo varikliu varomos transporto priemonės, išskyrus transporto priemones, kuriose įrengta reguliariai atsinaujinanti išmetamųjų teršalų kontrolės sistema.

3.5.1.1.   Jei technikos tarnybos išmatuotas M kategorijos transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis neviršija patvirtintos tipo vertės daugiau kaip 4 %, o N kategorijos – 6 %, tipo išplėtimo patvirtinimas suteikiamas transporto priemonėms, kurios skiriasi šiomis charakteristikomis:

etalonine mase;

didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės mase;

kėbulo tipu, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB II priedo C skirsnyje;

bendraisiais perdavimo skaičiais;

variklio įranga ir jo priedais.

Vien vidaus degimo varikliu varomos transporto priemonės, kuriose įrengta reguliariai atsinaujinanti išmetamųjų teršalų kontrolės sistema

3.5.2.1.   Jei technikos tarnybos išmatuotas M kategorijos transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis neviršija tipo patvirtinimo vertės daugiau kaip 4 %, o N kategorijos – 6 %, ir jei taikomi tokie patys Ki koeficientai, tipo išplėtimo patvirtinimas suteikiamas transporto priemonėms, kurios skiriasi 3.5.1.1 skirsnyje pateiktomis charakteristikomis, bet neviršija JT/EEK taisyklės Nr. 101 (4) 10 priede pateiktų šeimos charakteristikų.

3.5.2.2.   Jei technikos tarnybos išmatuotas M kategorijos transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis neviršija tipo patvirtinimo vertės daugiau kaip 4 %, o N kategorijos – 6 %, tipo išplėtimo patvirtinimas suteikiamas transporto priemonėms su skirtingais Ki koeficientais.

3.5.3.   Tik elektros pavara varomos transporto priemonės

Tipo išplėtimo patvirtinimas suteikiamas pritarus už bandymus atsakingai technikos tarnybai.

3.5.4.   Hibridine elektros pavara varomos transporto priemonės

Jei technikos tarnybos išmatuotas M kategorijos transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis ir elektros energijos sąnaudos neviršija tipo patvirtinimo vertės daugiau kaip 4 %, o N kategorijos – 6 %, tipo išplėtimo patvirtinimas suteikiamas transporto priemonėms, kurios skiriasi šiomis charakteristikomis:

etalonine mase;

didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės mase;

kėbulo tipu, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB II priedo C skirsnyje;

pasikeitus kurioms nors kitoms charakteristikoms, patvirtinimas gali būti išplėstas pritarus už bandymus atsakingai technikos tarnybai.

N kategorijos transporto priemonių tipo išplėtimo patvirtinimo suteikimas tos pačios šeimos transporto priemonėms:

3.5.5.1.   Jei tai N kategorijos transporto priemonės, kurios pagal 3.6.2 skirsnyje nustatytą tvarką yra patvirtintos kaip tos pačios šeimos transporto priemonės, tipo išplėtimo patvirtinimas suteikiamas tos pačios šeimos transporto priemonėms tik tuomet, jei, technikos tarnybos įvertinimo duomenimis, naujos transporto priemonės degalų sąnaudos neviršija tos šeimos transporto priemonėms nustatyto degalų sąnaudų standarto.

Tipo išplėtimo patvirtinimas taip pat gali būti suteiktas šioms transporto priemonėms:

kurių masė ne daugiau kaip 110 kg didesnė už tos šeimos transporto priemonės, su kuria atliktas bandymas, jei tų transporto priemonių masė ne daugiau kaip 220 kg didesnė už lengviausią tos šeimos transporto priemonę;

kurių bendras perdavimo skaičius mažesnis negu šeimos transporto priemonės, su kuria atliktas bandymas, tik dėl kitokio padangų dydžio; ir

kurios visais kitais požiūriais atitinka šeimos transporto priemonių charakteristikas.

3.5.5.2.   Jei tai N kategorijos transporto priemonės, o jų kaip priklausančių vienai transporto priemonių šeimai tipas patvirtintas pagal 3.6.3 punkte nustatytą tvarką, tipo išplėtimo patvirtinimas gali būti suteikiamas tos pačios šeimos transporto priemonėms be papildomų bandymų tik tuomet, jei technikos tarnybos įvertinimo duomenimis naujos transporto priemonės degalų sąnaudos įsitenka į tos šeimos dviejų transporto priemonių, kurių degalų sąnaudos atitinkamai yra mažiausios ir didžiausios, degalų sąnaudų ribas.

3.6.   N kategorijos tos pačios šeimos transporto priemonių tipo patvirtinimas atsižvelgiant į degalų sąnaudas ir išmetamą CO2 kiekį

N kategorijos transporto priemonių, kaip tos pačios šeimos transporto priemonių, tipas patvirtinamas, kaip apibrėžta 3.6.1 punkte, taikant vieną iš dviejų 3.6.2 ir 3.6.3 punktuose aprašytų alternatyvių būdų.

N kategorijos transporto priemonės, atsižvelgiant į išmatuotas degalų sąnaudas ir išmetamą CO2 kiekį, gali būti priskiriamos vienai šeimai, jei toliau nurodyti parametrai yra vienodi arba atitinka nurodytas ribas:

3.6.1.1.   Vienodi parametrai:

4 priedėlio I skirsnyje nustatytas gamintojas ir tipas;

variklio darbinis tūris,

išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos tipas;

4 priedėlio 1.10.2 punkte nustatytas degalų sistemos tipas.

3.6.1.2.   Toliau išvardyti parametrai turi atitikti šias ribas:

4 priedėlio 1.13.3 nustatytus bendruosius perdavimo skaičius (ne daugiau kaip 8 % didesnė už mažiausiąjį);

etaloninę masę (ne daugiau kaip 220 kg mažesnė už didžiausiąją);

priekinės dalies plotą (ne daugiau kaip 15 % mažesnis už didžiausiąjį);

variklio galią (ne daugiau kaip 10 % mažesnė už galingiausią variklį).

3.6.2.   Transporto priemonės šeima, kaip apibrėžta 3.6.1. punkte, gali būti patvirtinta atsižvelgiant į visoms tos šeimos transporto priemonėms būdingus išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų duomenis. Technikos tarnyba bandymui turi atrinkti tokią tos šeimos transporto priemonę, kurios, technikos tarnybos manymu, išmetamas CO2 kiekis yra didžiausias. Matavimai atliekami taip, kaip aprašyta XII priede, o taikant JT/EEK taisyklės Nr. 101 5.5 skirsnyje aprašytą būdą gauti rezultatai naudojami kaip tipo patvirtinimo vertės, būdingos visoms tos šeimos transporto priemonėms.

3.6.3.   Transporto priemonės, priskirtos vienai šeimai, kaip apibrėžta 3.6.1 punkte, gali būti patvirtinamos pagal individualius kiekvienos tos šeimos transporto priemonės išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų duomenis. Technikos tarnyba bandymui atrenka dvi transporto priemones: vieną, kurios išmetamo CO2 kiekis, tarnybos manymu, yra didžiausias, o kitą, kurios išmetamo CO2 kiekis, tarnybos manymu, yra mažiausias. Matavimai atliekami taip, kaip aprašyta XII priede. Jei gamintojo duomenys apie šias dvi transporto priemones atitinka JT/EEK taisyklės Nr. 101 5.5 skirsnyje nurodytus leidžiamus nuokrypius, gamintojo deklaruojami visų tos šeimos transporto priemonių išmetami CO2 kiekiai gali būti naudojami kaip tipo patvirtinimo vertės. Jei gamintojo duomenys neatitinka leidžiamų nuokrypių, taikant JT/EEK taisyklės Nr. 101 5.5 skirsnyje aprašytą būdą gauti rezultatai naudojami kaip tipo patvirtinimo vertės, o technikos tarnyba atrenka tinkamą kitų tos šeimos transporto priemonių skaičių papildomiems bandymams.

4.   PRODUKCIJOS ATITIKTIS

4.1.   Įvadas

4.1.1.   Prireikus pagal 2.4 skirsnį atliekami I, II, III, IV tipų bandymai, TPĮD sistemos bandymas, išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų bandymas ir dūmų neskaidrumo bandymas. Specialiosios produkcijos atitikties metodikos nustatytos 4.2–4.10 skirsniuose.

4.2.   Transporto priemonės atitikties patikra atliekant I tipo bandymą

4.2.1.   I tipo bandymas atliekamas su tokios pačios specifikacijos transporto priemone, kaip aprašyta tipo patvirtinimo liudijime. Jei turi būti atliekamas I tipo bandymas, susijęs su transporto priemonės tipo pirmo išplėtimo arba vėlesnių išplėtimų patvirtinimu, I tipo bandymai atliekami su transporto priemone, aprašyta pradiniame informacinių dokumentų rinkinyje, arba su transporto priemone, aprašyta su atitinkamu tipo išplėtimo patvirtinimu susijusiame informacinių dokumentų rinkinyje.

Patvirtinimo institucijai pasirinkus transporto priemones, gamintojui draudžiama jas reguliuoti.

4.2.2.1.   Iš partijos atsitiktine tvarka parenkamos trys transporto priemonės ir bandomos, kaip aprašyta šio reglamento III punkte. Nusidėvėjimo koeficientai taikomi vienodai. Ribinės vertės pateiktos Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 1 ir 2 lentelėse.

4.2.2.2.   Jei patvirtinimo institucijai pagal Direktyvos 2007/46/EB X priedo nuostatas yra priimtinas gamintojo nurodytas nuokrypis nuo produkcijos standarto, bandymai atliekami vadovaujantis šio priedo 1 priedėlio nuostatomis.

Jei patvirtinimo institucijai pagal Direktyvos 2007/46/EB X priedo nuostatas yra nepriimtinas gamintojo nurodytas nuokrypis nuo produkcijos standarto, bandymai atliekami vadovaujantis šio priedo 2 priedėlio nuostatomis.

Remiantis atrinktų transporto priemonių bandymu, partijos gaminiai laikomi tinkamais, jei pagal atitinkamame priedėlyje taikomus kriterijus dėl visų teršalų priimtas teigiamas sprendimas, ir netinkamais, jei dėl kurio nors teršalo priimtas neigiamas sprendimas.

Kai dėl kurio nors teršalo priimtas teigiamas sprendimas, šis sprendimas negali būti pakeistas remiantis jokiais papildomais bandymais, kuriais norima nuspręsti dėl kitų teršalų.

Jei dėl visų teršalų nepriimta nė vieno teigiamo sprendimo ir jei dėl kurio nors teršalo nepriimta neigiamo sprendimo, bandomas kitas variklis (žr. I.4.2 schemą).

I.4.2 schema

Image

Nepaisant III priedo reikalavimų, bandymai atliekami su tiesiai iš gamybos linijos pristatytomis transporto priemonėmis.

4.2.3.1.   Tačiau gamintojo prašymu bandymus galima atlikti su transporto priemonėmis, kurių rida:

a)

ne didesnė kaip 3 000 km, jei tai transporto priemonės su priverstinio uždegimo varikliais;

b)

ne didesnė kaip 15 000 km, jei tai transporto priemonės su slėginio uždegimo varikliais.

Transporto priemones įvažinėja gamintojas, kuris turi įsipareigoti nedaryti jokių šių transporto priemonių pakeitimų.

4.2.3.2.   Jei gamintojas pageidauja įvažinėti transporto priemones (x km, čia x ≤ 3 000 km transporto priemonėms su priverstinio uždegimo varikliu ir x ≤ 15 000 km transporto priemonėms su slėginio uždegimo varikliu), taikoma tokia metodika:

a)

išmatuojamas pirmosios bandomos transporto priemonės išmetamųjų teršalų kiekis (I tipas), kai jos rida 0 km ir kai jos rida x km;

b)

apskaičiuojamas kiekvieno teršalo išmetimo raidos koeficientas, ridai pasikeitus nuo 0 iki x km:

Išmetamųjų teršalų kiekis, kai rida x km/Išmetamųjų teršalų kiekis, kai rida 0 km

Šis koeficientas gali būti mažesnis už 1; ir

c)

kitos transporto priemonės nebus įvažinėjamos, bet jų išmetamas teršalų kiekis, kai rida 0 km, bus dauginamas iš teršalų išmetimo raidos koeficiento. Šiuo atveju naudojamos vertės:

i)

pirmajai transporto priemonei – vertės, kai rida x km;

ii)

kitoms transporto priemonėms – vertės, kai rida 0 km, padaugintos iš raidos koeficiento.

4.2.3.3.   Visi šie bandymai atliekami naudojant komercinius degalus. Tačiau gamintojo prašymu galima naudoti IX priede aprašytus etaloninius degalus.

4.3.   Transporto priemonės atitikties patikra atsižvelgiant į išmetamą CO2 kiekį

4.3.1.   Jei transporto priemonės tipui buvo suteiktas tipo išplėtimo patvirtinimas vieną kartą arba daugiau kartų, bandymai atliekami su transporto priemone (-ėmis), aprašyta (-omis) pradiniame informacinių dokumentų rinkinyje, pateiktame su pirmąja paraiška patvirtinti tipą, arba su transporto priemone, aprašyta informacinių dokumentų rinkinyje, pateiktame suteikiant atitinkamą tipo išplėtimo patvirtinimą.

4.3.2.   Jei patvirtinimo institucijai nepriimtina gamintojo audito metodika, taikomi Direktyvos 2007/46/EB X priedo 3.3 ir 3.4 punktai.

4.3.3.   Šiame skirsnyje ir 1 bei 2 priedėliuose „teršalo“ sąvoka apima kontroliuojamus teršalus (nurodytus Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 1 ir 2 lentelėse) ir išmetamą CO2.

Transporto priemonės atitiktis, atsižvelgiant į išmetamą CO2 kiekį, nustatoma pagal 4.2.2 punkte nustatytą metodiką su šiomis išimtimis:

4.3.4.1.   4.2.2.1 skirsnio nuostatos pakeičiamos šia nuostata:

Iš partijos atsitiktine tvarka parenkamos trys transporto priemonės ir bandomos, kaip aprašyta XII punkte.

4.3.4.2.   4.2.3.1 skirsnio nuostatos pakeičiamos šiomis:

Tačiau gamintojo prašymu bandymus galima atlikti su transporto priemonėmis, kurių rida ne didesnė kaip 15 000 km.

Tokiu atveju transporto priemones įvažinėja gamintojas, kuris turi įsipareigoti nedaryti jokių šių transporto priemonių pakeitimų.

4.3.4.3.   skirsnio nuostatos pakeičiamos šiomis:

Jei gamintojas pageidauja įvažinėti transporto priemones (x km, čia x ≤ 15 000 km), taikoma tokia metodika:

a)

išmatuojamas pirmosios bandomos transporto priemonės išmetamųjų teršalų kiekis, kai jos rida 0 km ir kai jos rida x km;

b)

apskaičiuojamas kiekvieno teršalo išmetimo raidos koeficientas, ridai pasikeitus nuo 0 iki x km:

Išmetamųjų teršalų kiekis, kai rida x km/Išmetamųjų teršalų kiekis, kai rida 0 km

Šis koeficientas gali būti mažesnis už 1; ir

c)

kitos transporto priemonės nebus įvažinėjamos, bet jų išmetamas teršalų kiekis nepradėjus įvažinėti bus dauginamas iš teršalų išmetimo raidos koeficiento. Šiuo atveju naudojamos vertės:

i)

pirmajai transporto priemonei – vertės, kai rida x km;

ii)

kitoms transporto priemonėms – vertės, kai rida 0 km, padaugintos iš raidos koeficiento.

4.3.4.4.   4.2.3.3 skirsnio nuostatos pakeičiamos šia nuostata:

Atliekant bandymą, naudojami šio reglamento IX priede nustatyti etaloniniai degalai.

4.3.4.5.   Tikrindamas transporto priemonės atitiktį atsižvelgiant į išmetamą CO2 kiekį, kaip alternatyvą 4.3.4.3 skirsnyje nurodytai metodikai transporto priemonės gamintojas gali taikyti pastovų raidos koeficientą EC = 0,92 ir iš jo dauginti visas išmetamo CO2 vertes, kurios buvo nustatytos tada, kai transporto priemonės rida buvo 0 kilometrų.

4.4.   Tik elektros pavara varomos transporto priemonės

Produkcijos atitikties atsižvelgiant į elektros energijos sąnaudas užtikrinimo priemonės tikrinamos remiantis šio priedo 4 priedėlyje nustatytame tipo patvirtinimo liudijime pateiktu aprašu.

Patvirtinimo turėtojas pirmiausia turi:

4.4.1.1.   užtikrinti, kad būtų taikoma veiksmingos produkcijos kokybės kontrolės metodika;

4.4.1.2.   turėti būtiną įrangą atitikčiai kiekvienam patvirtintam tipui patikrinti;

4.4.1.3.   užtikrinti, kad būtų užregistruoti bandymų rezultatų duomenys ir kad su administravimo tarnyba sutartu laikotarpiu būtų galima gauti pridėtus dokumentus;

4.4.1.4.   analizuoti kiekvieno tipo bandymų duomenis, kad būtų stebimos gaminio charakteristikos ir užtikrinamas jų pastovumas, atsižvelgiant į pramoninėje gamyboje leidžiamus nuokrypius;

4.4.1.5.   užtikrinti, kad su kiekvieno tipo transporto priemonėmis būtų atlikti šio reglamento XII priede nurodyti bandymai; nepaisant JT/EEK taisyklės Nr. 101 7 priedo 2.3.1.6 skirsnio reikalavimų, gamintojo prašymu bandymai atliekami su dar nevažinėtomis transporto priemonėmis;

4.4.1.6.   jeigu bet kokie pavyzdžių rinkiniai arba bandymų dalys rodo neigiamus rezultatus dėl atitikties nagrinėjamam tipui, pasirūpinti, kad būtų imami kiti pavyzdžiai ir atliekami papildomi bandymai. Turi būti imamasi visų būtinų priemonių, kad produkcija vėl atitiktų reikalavimus.

Patvirtinimo institucijos bet kuriuo metu gali patikrinti kiekviename gamybos padalinyje taikomus metodus.

4.4.2.1.   Kiekvieno patikrinimo metu apsilankiusiam inspektoriui perduodami bandymų ir produkcijos kontrolės dokumentai.

4.4.2.2.   Inspektorius gali atsitiktine tvarka pasirinkti pavyzdžius, kurie bus išbandyti gamintojo laboratorijoje. Mažiausiasis pavyzdžių skaičius nustatomas remiantis paties gamintojo atliktų patikrų rezultatais.

4.4.2.3.   Jei kokybės standartas pasirodo netinkamas arba atrodo, kad būtina patikrinti pagal 4.4.2.2 skirsnį atliktų bandymų patikimumą, inspektorius surenka pavyzdžius, kurie bus siunčiami patvirtinimo bandymus atlikusiai technikos tarnybai.

4.4.2.4.   Patvirtinimo institucijos gali atlikti visus šiame reglamente nustatytus bandymus.

4.5.   Hibridine elektros pavara varomos transporto priemonės

4.5.1.   Produkcijos atitikties, atsižvelgiant į hibridinės elektra varomos transporto priemonės išmetamą CO2 kiekį ir elektros energijos sąnaudas, užtikrinimo priemonės tikrinamos remiantis 4 priedėlyje pateiktą pavyzdį atitinkančiame tipo patvirtinimo liudijime pateiktu aprašu.

4.5.2.   Produkcijos atitikties kontrolė grindžiama patvirtinimo institucijos atliekamu gamintojo audito metodikos, kuria siekiama užtikrinti transporto priemonės tipo atitiktį, atsižvelgiant į išmetamą CO2 kiekį ir elektros energijos sąnaudas, vertinimu.

4.5.3.   Jei patvirtinimo institucijai nepriimtinas gamintojo audito metodikos lygis, ji gali pareikalauti atlikti gaminamų transporto priemonių patikros bandymus.

4.5.4.   Atitiktis atsižvelgiant į išmetamą CO2 kiekį tikrinama taikant 4.3 skirsnyje ir 1 bei 2 priedėliuose aprašytą statistinę metodiką. Transporto priemonės bandomos taikant XII priede nurodytą metodiką.

4.6.   Transporto priemonės atitikties patikra atliekant III tipo bandymą

4.6.1.   Prireikus atlikti III tipo bandymą, jis atliekamas su visomis transporto priemonėmis, kurios buvo atrinktos I tipo produkcijos atitikties bandymui, nustatytam 4.2 skirsnyje. Taikomos V priede nustatytos sąlygos.

4.7.   Transporto priemonės atitikties patikra atliekant IV tipo bandymą

4.7.1.   Prireikus atlikti IV tipo bandymą, jis atliekamas pagal VI priedą.

4.8.   Transporto priemonės atitikties patikra atsižvelgiant į transporto priemonėje įrengtą diagnostikos (TPĮD) sistemą

Prireikus atlikti TPĮD sistemos eksploatacinių savybių patikrą, ji atliekama laikantis šių reikalavimų:

4.8.1.1.   Patvirtinimo institucijai nustačius, kad produkcijos kokybė atrodo netinkama, iš transporto priemonių partijos atsitiktine tvarka atrenkama viena transporto priemonė, ir su ja atliekami XI priedo 1 priedėlyje aprašyti bandymai.

4.8.1.2.   Produkcija laikoma atitinkančia nustatytus reikalavimus, jeigu ši transporto priemonė atitinka XI priedo 1 priedėlyje aprašytų bandymų reikalavimus.

4.8.1.3.   Jeigu iš transporto priemonių partijos atrinkta transporto priemonė neatitinka 4.8.1.1 skirsnio reikalavimų, iš tos partijos atsitiktine tvarka atrenkamos kitos keturios transporto priemonės ir su jomis atliekami XI priedo 1 priedėlyje aprašyti bandymai. Bandymus galima atlikti su transporto priemonėmis, kurių rida ne didesnė kaip 15 000 km.

4.8.1.4.   Produkcija laikoma atitinkančia nustatytus reikalavimus, jeigu ne mažiau kaip 3 transporto priemonės atitinka XI priedo 1 priedėlyje aprašytų bandymų reikalavimus.

4.9.   SND arba gamtinėmis dujomis varomos transporto priemonės atitikties patikra

4.9.1.   Produkcijos atitikties bandymai gali būti atliekami naudojant komercinius degalus, kurių C3 ir C4 santykis patenka į etaloninių degalų atitinkamų santykių ribas (jei tai SND), arba kurių Wobbe indeksas patenka tarp dviejų labiausiai besiskiriančių rūšių etaloninių atitinkamų verčių (jei tai GD). Tokiu atveju patvirtinimo institucijai reikia pateikti degalų analizę.

4.10.   Transporto priemonės atitikties patikra, atsižvelgiant į dūmų neskaidrumą

4.10.1.   Transporto priemonės atitiktis patvirtintam tipui atsižvelgiant į teršalų, išmetamų iš slėginio uždegimo variklių, kiekį tikrinama remiantis rezultatais, išvardytais 4 priedėlio 2.4 punkte nustatyto tipo patvirtinimo liudijimo papildyme.

4.10.2.   Be 10.1 punkto, jei tikrinama iš partijos paimta transporto priemonė, bandymai atliekami laikantis šių reikalavimų:

4.10.2.1. Su neįvažinėta transporto priemone atliekamas bandymas greitėjimo be apkrovos režimu, kaip aprašyta IV priedo 2 priedėlio 4.3 skirsnyje. Laikoma, kad transporto priemonė atitinka patvirtintą tipą, jei nustatytas absorbcijos koeficientas ant patvirtinimo žymens nurodytą skaičių viršija ne daugiau kaip 0,5 m-1.

4.10.2.2. Jei atlikus 4.10.2.1 punkte nurodytą bandymą nustatytas skaičius daugiau kaip 0,5 m-1 viršija patvirtinimo ženkle nurodytą skaičių, su nagrinėjamo tipo transporto priemone arba varikliu atliekamas bandymas pastovaus sukimosi dažnio režimu visoje visos apkrovos kreivėje, kaip aprašyta IV priedo 2 priedėlio 4.2 skirsnyje. Išmetamųjų teršalų kiekis neturi viršyti JT/EEK taisyklės Nr. 24 (5) 7 priede nustatytų ribų.


(1)  Specialios vandeniliu ir mišriais degalais, kurių sudėtyje yra biodyzelino, varomų transporto priemonių bandymo metodikos bus nustatytos vėliau.

(2)  Jei dvi degalų rūšis naudojanti transporto priemonė jungiama su mišrius degalus naudojančia transporto priemone, taikomi abiejų bandymų reikalavimai.

(3)  Naudojant benziną bandomos tik tos transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas iki Reglamento (EB) Nr. 715/2007 10 straipsnio 6 dalyje nustatytų datų. Nurodytomis datomis arba vėliau bandymas atliekamas naudojant abi degalų rūšis.

(4)  OL L 158, 2007 6 19, p. 34.

(5)  OL L 326, 2006 11 24, p. 1.

1 priedėlis

Produkcijos atitikties patikra – Pirmasis statistinis metodas

Pirmasis statistinis metodas taikomas norint patikrinti produkcijos atitiktį atliekant I tipo bandymą, kai gamintojo produkcijos standartinis nuokrypis yra priimtinas. Taikytinas statistinis metodas nustatytas JT/EEK taisyklės Nr. 83 1 priedėlyje. Šios metodikos išimtys:

1.1.   3 punkte pateikta nuoroda į 5.3.1.4 punktą turi būti suprantama kaip nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priede pateiktą taikytiną lentelę;

1.2.   3 punkte pateikta nuoroda į 2 schemą turi būti suprantama kaip nuoroda į šio reglamento I.4.2 schemą.

2 priedėlis

Produkcijos atitikties patikra – Antrasis statistinis metodas

Antrasis statistinis metodas taikomas norint patikrinti, ar laikomasi produkcijos atitikties reikalavimų, taikomų atliekant I tipo bandymą, kai gamintojo produkcijos standartinis nuokrypis yra nepriimtinas arba nenurodytas. Taikytinas statistinis metodas nustatytas JT/EEK taisyklės Nr. 83 2 priedėlyje. Šios metodikos išimtys:

1.1.   3 punkte pateikta nuoroda į 5.3.1.4 punktą turi būti suprantama kaip nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priede pateiktą taikytiną lentelę.

3 priedėlis

PAVYZDINIS

INFORMACINIS DOKUMENTAS NR. …

dėl paraiškos patvirtinti transporto priemonės EB tipą atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigą

Toliau pateikta informacija, jei tinka, turi būti pateikiama trimis egzemplioriais; juose turi būti pateiktas turinys. Brėžiniai turi būti atitinkamo mastelio ir pakankamai išsamūs, jie pateikiami A4 formato lapuose arba A4 formato aplanke. Nuotraukos, jeigu pateikiamos, turi būti pakankamai detalios.

Jeigu sistemos, sudedamosios dalys arba atskiri techniniai mazgai turi elektroninius valdiklius, turi būti pateikti tų valdiklių techninių savybių duomenys.

0.   BENDRIEJI DUOMENYS

0.1.   Gamybinė markė (gamintojo prekės pavadinimas): …

Tipas: …

0.2.1.   Komercinis (-iai) pavadinimas (ai), jei yra …

Tipo identifikavimo priemonės, jeigu pažymėta ant transporto priemonės (1)  (2)

0.3.1.   Tokio žymens vieta: …

0.4.   Transporto priemonės kategorija (3)

0.5.   Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

0.8.   Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai): …

0.9.   Gamintojo atstovo (jei toks yra) pavadinimas ir adresas …

1.   BENDROSIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS KONSTRUKCIJOS CHARAKTERISTIKOS

1.1.   Pavyzdinės transporto priemonės nuotraukos ir (arba) brėžiniai: …

1.3.3.   Varančiosios ašys (kiekis, vieta, tarpusavio sujungimas): …

2.   MASĖ IR MATMENYS (4) (kg ir mm)

(Nurodomas brėžinys, jei taikoma)

2.6.   Parengtos eksploatuoti transporto priemonės kėbulo ir, jei tai yra M1 kategorijai nepriklausantis vilkikas, vilkties, jei ji įrengta gamintojo, masė arba važiuoklės ar važiuoklės su kabina masė, be kėbulo ir (arba) vilkties, jeigu gamintojas neįrengia kėbulo ir (arba) vilkties (įskaitant skysčius, įrankius, atsarginį ratą, jei yra, ir vairuotoją bei, jei tai yra autobusai ir turistiniai autobusai, įgulos nario masė, jeigu transporto priemonėje yra sėdynė įgulos nariui) (5) (didžiausia ir mažiausia kiekvieno varianto masė): …

2.8.   Didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė, kurią nurodo gamintojas (6)  (7)

3.   VARIKLIS (8) (jeigu transporto priemonė gali būti varoma benzinu, dyzelinu, ir kt. arba naudojant derinį su kitu kuru, punktai pakartojami (9))

Gamintojas: …

3.1.1.   Gamintojo variklio kodas, pažymėtas ant variklio: …

Vidaus degimo variklis

3.2.1.1.   Veikimo principas: priverstinis uždegimas/slėginis uždegimas (1)

keturių taktų/dviejų taktų/rotorinis ciklas (1) ….

Cilindrų skaičius ir jų išdėstymas: …

3.2.1.2.1.   Cilindro skersmuo (10): …mm

3.2.1.2.2.   Stūmoklio eiga (10): … mm

3.2.1.2.3.   Cilindrų uždegimo seka: …

3.2.1.3.   Variklio darbinis tūris(s): … cm3

3.2.1.4.   Tūrinio suspaudimo laipsnis (11) ….

3.2.1.5.   Degimo kameros, stūmoklio galvutės ir, jei tai yra priverstinio uždegimo varikliai, stūmoklio žiedų brėžiniai: …

Įprastas variklio sukimosi dažnis tuščiąja eiga (11) … min-1

3.2.1.6.1.   Didelis variklio sukimosi dažnis tuščiąja eiga (11) … min-1

3.2.1.7.   Anglies viendeginio kiekis (tūrio procentais) tuščiąja eiga veikiančio variklio išmetamosiose dujose (11) … %, kurį yra nurodęs gamintojas (tik priverstinio uždegimo varikliams)

3.2.1.8.   Didžiausia naudingoji galia (12) … kW, kai variklio sukimosi dažnis … min-1 (gamintojo deklaruota vertė)

3.2.1.9.   Gamintojo nustatytas didžiausias leidžiamas variklio sukimosi dažnis: … min-1

3.2.1.10.   Didžiausias naudingasis sukimo momentas (12): … Nm, kai variklio sukimosi dažnis … min-1 (gamintojo deklaruota vertė)

Degalai: dyzelinas/benzinas/SND/GD/biometanas/etanolis (E85)/biodyzelinas/vandenilis (13)

3.2.2.2.   Tiriamuoju metodu nustatytas oktaninis skaičius (TMNOS), be švino: …

3.2.2.3.   Degalų bako anga: siaurėjančio pjūvio/pažymėta etikete (13)

3.2.2.4.   Transporto priemonės degalų tipas: vieną degalų rūšį naudojanti transporto priemonė/dvi degalų rūšis naudojanti transporto priemonė/mišrius degalus naudojanti transporto priemonė

3.2.2.5.   Didžiausias leidžiamas biologinių degalų kiekis degaluose (gamintojo deklaruota vertė): … % tūrio

Degalų tiekimas

Degalų įpurškimas (tik slėginio uždegimo varikliams): yra/nėra (13)

3.2.4.2.1.   Sistemos apibūdinimas: …

3.2.4.2.2.   Veikimo principas: tiesioginis įpurškimas/netiesioginis įpurškimas/į sūkurinę kamerą (13)

Įpurškimo siurblys

3.2.4.2.3.1.   Gamybinė (-ės) markė (-ės): …

3.2.4.2.3.2.   Tipas (-ai): …

3.2.4.2.3.3.   Didžiausias tiekiamas degalų kiekis (13)  (11) … … mm3 per vieną taktą ar ciklą, kai variklio sukimosi dažnis: … min-1, arba pateikiamas parametrų grafikas: …

3.2.4.2.3.5.   Įpurškimo paskubos kreivė (11): …

Reguliatorius

Momentas, kai nutraukiamas degalų tiekimas

3.2.4.2.4.2.1.   Degalų tiekimo nutraukimo momentas taikant apkrovą: … min-1

3.2.4.2.4.2.2.   Degalų tiekimo nutraukimo momentas netaikant apkrovos … min-1

Purkštuvas (-ai)

3.2.4.2.6.1.   Gamybinė (-ės) markė (-ės): …

3.2.4.2.6.2.   Tipas (-ai): …

Šaltojo paleidimo sistema

3.2.4.2.7.1.   Gamybinė (-ės) markė (-ės): …

3.2.4.2.7.2.   Tipas (-ai): …

3.2.4.2.7.3.   Aprašas: …

Pagalbinis paleidimo įtaisas:

3.2.4.2.8.1.   Gamybinė (-ės) markė (-ės): …

3.2.4.2.8.2.   Tipas (-ai) …

3.2.4.2.8.3.   Sistemos apibūdinimas …

Įpurškimo elektroninio valdymo įrenginys: yra/nėra (13)

3.2.4.2.9.1.   Gamybinė (-ės) markė (-ės): …

3.2.4.2.9.2.   Tipas (-ai): …

Sistemos aprašas; jei tai ne nuolatinio įpurškimo sistema, pateikiami lygiaverčiai išsamūs duomenys: …

3.2.4.2.9.3.1.   Valdymo įrenginio gamybinė markė ir tipas: …

3.2.4.2.9.3.2.   Degalų reguliatoriaus gamybinė markė ir tipas: …

3.2.4.2.9.3.3.   Oro srauto jutiklio gamybinė markė ir tipas: …

3.2.4.2.9.3.4.   Degalų skirstytuvo gamybinė markė ir tipas: …

3.2.4.2.9.3.5.   Droselio korpuso gamybinė markė ir tipas: …

3.2.4.2.9.3.6.   Vandens temperatūros jutiklio gamybinė markė ir tipas: …

3.2.4.2.9.3.7.   Oro temperatūros jutiklio gamybinė markė ir tipas: …

3.2.4.2.9.3.8.   Oro slėgio jutiklio gamybinė markė ir tipas: …

Degalų įpurškimas (tik priverstinio uždegimo varikliams): yra/nėra (13)

3.2.4.3.1.   Veikimo principas: įsiurbimo kolektorius (vientaškis/daugiataškis (13))/tiesioginis įpurškimas/kitokia sistema (nurodyti) (13)

3.2.4.3.2.   Gamybinė (-ės) markė (-ės): …

3.2.4.3.3.   Tipas (-ai): …

Sistemos aprašas; jei tai ne nuolatinio įpurškimo sistema, pateikiami lygiaverčiai išsamūs duomenys: …

3.2.4.3.4.1.   Valdymo įrenginio gamybinė markė ir tipas: …

3.2.4.3.4.3.   Oro srauto jutiklio gamybinė markė ir tipas: …

3.2.4.3.4.6.   Mikrojungiklio gamybinė markė ir tipas: …

3.2.4.3.4.8.   Droselio korpuso gamybinė markė ir tipas: …

3.2.4.3.4.9.   Vandens temperatūros jutiklio gamybinė markė ir tipas: …

3.2.4.3.4.10.   Oro temperatūros jutiklio gamybinė markė ir tipas: …

3.2.4.3.4.11.   Oro slėgio jutiklio gamybinė markė ir tipas: …

Purkštuvai: atidarymo slėgis (11): … kPa arba parametrų grafikas:

3.2.4.3.5.1.   Gamybinė (-ės) markė (-ės…

3.2.4.3.5.2.   Tipas (-ai) …

3.2.4.3.6.   Įpurškimo taktas …

Šaltojo paleidimo sistema

3.2.4.3.7.1.   Veikimo principas (-ai): …

3.2.4.3.7.2.   Eksploatavimo apribojimai ir (arba) nustatymai (13)  (11)..…

Degalų siurblys

3.2.4.4.1.   Slėgis (11): … kPa arba parametrų grafikas (11): …

Elektros sistema

3.2.5.1.   Vardinė įtampa: … V, teigiamas/neigiamas įžeminimas (13)

Generatorius

3.2.5.2.1.   Tipas: …

3.2.5.2.2.   Vardinė galia: …VA

Uždegimas

3.2.6.1.   Gamybinė (-ės) markė (-ės): …

3.2.6.2.   Tipas (-ai): …

3.2.6.3.   Veikimo principas: …

3.2.6.4.   Įpurškimo paskubos kreivė (11): …

3.2.6.5.   Statinis uždegimo taktas (11): … laipsnių iki viršutinio rimties taško

Aušinimo sistema: skysčiu/oru (13)

3.2.7.1.   Variklio temperatūros kontrolės mechanizmo vardinis nustatymas: …

Skystis

3.2.7.2.1.   Skysčio rūšis: …

3.2.7.2.2.   Cirkuliacinis(–iai) siurblys (-iai): yra/nėra (13)

Charakteristikos …arba:

3.2.7.2.3.1.   Gamybinė (-ės) markė (-ės): …

3.2.7.2.3.2.   Tipas (-ai): …

3.2.7.2.4.   Pavaros perdavimo skaičius (-iai): …

3.2.7.2.5.   Ventiliatoriaus ir jo varomojo mechanizmo aprašas: …

Oras

3.2.7.3.1.   Pūstuvas: yra/nėra (13)

Charakteristikos … arba:

3.2.7.3.2.1.   Gamybinė (-ės) markė (-ės): …

3.2.7.3.2.2.   Tipas (-ai): …

3.2.7.3.3.   Pavaros perdavimo skaičius (-iai): …

Įsiurbimo sistema

Kompresorius: yra/nėra (13)

3.2.8.1.1.   Gamybinė (-ės) markė (-ės) …

3.2.8.1.2.   Tipas (-ai): …

3.2.8.1.3.   Sistemos aprašas (pvz., didžiausias pūtimo slėgis: … kPa, išmetamųjų dujų sklendė, jei tinka): …

Tarpinis aušintuvas: yra/nėra (13)

3.2.8.2.1.   Tipas: oras–oras/oras–vanduo (13)

3.2.8.3.   Įsiurbimo slėgio sumažėjimas, varikliui sukantis vardiniu sukimosi dažniu ir taikant 100 % apkrovą (tik slėginio uždegimo varikliams):

mažiausias leidžiamas: … kPa

didžiausias leidžiamas: … kPa

Įleidimo vamzdžių ir jų priedų (slėgio kameros, kaitinimo įtaiso, papildomų oro įleidimo angų ir kt.) aprašas ir brėžiniai: …

3.2.8.4.1.   Įsiurbimo kolektoriaus aprašas (įskaitant brėžinius ir (arba) nuotraukas): …

Oro filtras, brėžiniai: … arba:

3.2.8.4.2.1.   Gamybinė (-ės) markė (-ės): …

3.2.8.4.2.2.   Tipas (-ai): …

Įsiurbimo duslintuvas, brėžiniai: … arba:

3.2.8.4.3.1.   Gamybinė (-ės) markė (-ės): …

3.2.8.4.3.2.   Tipas (-ai): …

Išmetimo sistema

3.2.9.1.   Išmetimo kolektoriaus aprašas ir (arba) brėžinys: …

3.2.9.2.   Išmetimo sistemos aprašas ir (arba) brėžinys: …

3.2.9.3.   Didžiausias leidžiamas išmetimo sistemos priešslėgis, varikliui veikiant vardiniu sukimosi dažniu ir taikant 100 % apkrovą (tik slėginio uždegimo varikliams): … kPa

3.2.10.   Mažiausias įsiurbimo ir išmetimo angų skerspjūvio plotas: …

Vožtuvų uždarymo ir atidarymo taktas arba lygiaverčiai duomenys

3.2.11.1.   Didžiausias vožtuvų pakilimo aukštis, atidarymo ir uždarymo kampai arba išsami informacija apie alternatyvių paskirstymo sistemų veikimo taktą, atsižvelgiant į rimties taškus. Jei tai kintamo takto sistema, mažiausias ir didžiausias taktas: …

3.2.11.2.   Etaloniniai ir (arba) nustatymo intervalai (13)

Oro taršos mažinimo priemonės

3.2.12.1.   Karterio dujų perdirbimo įtaisas (aprašas ir brėžiniai): …

Papildomi taršos mažinimo įtaisai (jei yra ir jei nenurodyti kituose skirsniuose)

Deginių filtras katalizatorius: yra/nėra (13)

3.2.12.2.1.1.   Deginių filtrų katalizatorių ir sudedamųjų dalių kiekis (toliau pateikiama informacija apie kiekvieną atskirą mazgą): …

3.2.12.2.1.2.   Deginių filtro katalizatoriaus matmenys, forma ir tūris: …

3.2.12.2.1.3.   Katalizinio poveikio tipas: …

3.2.12.2.1.4.   Bendras brangiųjų metalų kiekis: …

3.2.12.2.1.5.   Santykinė koncentracija: …

3.2.12.2.1.6.   Substratas (struktūra ir medžiaga): …

3.2.12.2.1.7.   Korių tankis: …

3.2.12.2.1.8.   Deginių filtro (-ų) katalizatoriaus (-ių) korpuso tipas: …

3.2.12.2.1.9.   Deginių filtro (-ų) katalizatoriaus (-ių) padėtis (-ys) (vieta ir santykinis atstumas išmetimo vamzdyne): …

3.2.12.2.1.10.   Šiluminė apsauga: yra/nėra (13)

Atnaujinimo sistemų ir (arba) išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemų veikimo principo aprašas: …

3.2.12.2.1.11.1.   I tipo veikimo ciklų arba lygiaverčių variklio bandymų stendo ciklų skaičius tarp dviejų ciklų, kai atsinaujinimo etapai įvyksta I tipo bandymui lygiavertėmis sąlygomis (JT/EEK taisyklės Nr. 83 13 priedo 1 schemoje nurodytas D intervalas): …

3.2.12.2.1.11.2.   Ciklų skaičiaus tarp dviejų ciklų, kai įvyksta atsinaujinimo etapai, nustatymo metodika: …

3.2.12.2.1.11.3.   Apkrovos, būtinos, kad įvyktų atsinaujinimas, lygio nustatymo parametrai (t. y. temperatūra, slėgis ir kt.): …

3.2.12.2.1.11.4.   JT/EEK taisyklės Nr. 83 13 priedo 3.1 skirsnyje aprašyto bandymo metu taikomos sistemos apkrovos metodikos apibūdinimas: …

3.2.12.2.1.11.5.   Įprastas darbo temperatūros intervalas (K):

3.2.12.2.1.11.6.   Naudojami reagentai (jei naudojami):

3.2.12.2.1.11.7.   Katalizei reikalingo reagento rūšis ir koncentracija (jei taikoma):

3.2.12.2.1.11.8.   Įprastas reagento veikimo temperatūros intervalas (jei taikoma):

3.2.12.2.1.11.9.   Tarptautinis standartas (jei taikoma):

3.2.12.2.1.11.10.   Reagento papildymo dažnumas: nuolat/techninės priežiūros darbų metu (13) (jei taikoma):

3.2.12.2.1.12.   Deginių filtro katalizatoriaus gamybinė markė:

3.2.12.2.1.13.   Identifikacinis sudedamosios dalies numeris:

Deguonies jutiklis: yra/nėra (13)

3.2.12.2.2.1.   Tipas: …

3.2.12.2.2.2.   Vieta: …

3.2.12.2.2.3.   Kontrolės intervalas: …

3.2.12.2.2.4.   Deguonies jutiklio gamybinė markė:

3.2.12.2.2.5.   Identifikacinis sudedamosios dalies numeris:

Oro įpūtimas: yra/nėra (13)

3.2.12.2.3.1.   Tipas (impulsinis oro įleidimas, oro siurblys ir kt.): …

Išmetamųjų dujų recirkuliacija: taikoma/netaikoma (13)

3.2.12.2.4.1.   Charakteristikos (debitas ir kt.): …

3.2.12.2.4.2.   Aušinimo vandeniu sistema: yra/nėra (13)

Išgaruojančių teršalų kontrolės sistema: yra/nėra (13)

3.2.12.2.5.1.   Išsamus įtaisų aprašas ir jų sureguliavimo būklė: …

3.2.12.2.5.2.   Išgaruojančių teršalų kontrolės sistemos brėžinys: …

3.2.12.2.5.3.   Anglies filtro brėžinys: …

3.2.12.2.5.4.   Sausų medžio anglių masė: … g

3.2.12.2.5.5.   Scheminis degalų bako brėžinys, kuriame nurodyta talpa ir medžiaga: …

3.2.12.2.5.6.   Šiluminės apsaugos, esančios tarp bako ir išmetimo sistemos, brėžinys: …

Kietųjų dalelių gaudyklė: yra/nėra (13)

3.2.12.2.6.1.   Kietųjų dalelių gaudyklės matmenys, forma ir talpa: …

3.2.12.2.6.2.   Kietųjų dalelių gaudyklės tipas ir konstrukcija: …

3.2.12.2.6.3.   Padėtis (santykinis atstumas išmetimo vamzdyne): …

Atsinaujinimo metodo arba sistemos aprašas ir (arba) brėžinys: …

3.2.12.2.6.4.1.   I tipo veikimo ciklų arba lygiaverčių variklio bandymų stendo ciklų skaičius tarp dviejų ciklų, kai atsinaujinimo etapai įvyksta I tipo bandymui lygiavertėmis sąlygomis (JT/EEK taisyklės Nr. 83 13 priedo 1 schemoje nurodytas D intervalas): …

3.2.12.2.6.4.2.   Ciklų skaičiaus tarp dviejų ciklų, kai įvyksta atsinaujinimo etapai, nustatymo metodika: …

3.2.12.2.6.4.3.   Apkrovos, būtinos, kad įvyktų atsinaujinimas, lygio nustatymo parametrai (t. y. temperatūra, slėgis ir kt.): …

3.2.12.2.6.4.4.   JT/EEK taisyklės Nr. 83 13 priedo 3.1 skirsnyje aprašyto bandymo metu taikomos sistemos apkrovos metodikos apibūdinimas: …

3.2.12.2.6.5.   Kietųjų dalelių gaudyklės gamybinė markė:

3.2.12.2.6.6.   Identifikacinis sudedamosios dalies numeris:

Transporto priemonėje įrengta diagnostikos (TPĮD) sistema: (yra/nėra) (13)

3.2.12.2.7.1.   Veikimo trikčių indikatoriaus (VTI) aprašas ir (arba) brėžinys: …

3.2.12.2.7.2.   Visų TPĮD sistemos stebimų sudedamųjų dalių sąrašas ir paskirtis: …

Aprašas (pagrindinių veikimo principų): …

Priverstinio uždegimo variklių (13)

3.2.12.2.7.3.1.1.   Katalizatoriaus stebėjimas (13): …

3.2.12.2.7.3.1.2.   Uždegimo pertrūkių nustatymas (13): …

3.2.12.2.7.3.1.3.   Deguonies jutiklio stebėjimas (13): …

3.2.12.2.7.3.1.4.   Kitos TPĮD sistemos stebimos sudedamosios dalys (13): …

Slėginio uždegimo variklių (13)

3.2.12.2.7.3.2.1.   Katalizatoriaus stebėjimas (13): …

3.2.12.2.7.3.2.2.   Kietųjų dalelių gaudyklės stebėjimas (13): …

3.2.12.2.7.3.2.3.   Elektroninės degalų tiekimo sistemos stebėjimas (13): …

3.2.12.2.7.3.2.4.   Kitos TPĮD sistemos stebimos sudedamosios dalys (13): …

3.2.12.2.7.4.   VTI įjungimo kriterijai (nustatytas važiavimo ciklų skaičius arba statistinis metodas): …

3.2.12.2.7.5.   TPĮD sistemos naudojamų išvesties kodų ir formų sąrašas (pateikiant kiekvieno paaiškinimą): …

Toliau nurodytą papildomą informaciją transporto priemonės gamintojas pateikia tam, kad būtų galima gaminti TPĮD sistemai tinkamas pakaitines arba atsargines dalis, diagnostikos įrankius ir bandymų įrangą.

Šiame skirsnyje pateikta informacija pakartotinai pateikiama šio priedo 5 priedėlyje (EB tipo patvirtinimo liudijimo papildymas dėl transporto priemonės TPĮD sistemos informacijos):

3.2.12.2.7.6.1.   Parengiamųjų ciklų, taikytų tos transporto priemonės tipo pirminio patvirtinimo metu, tipo ir skaičiaus aprašymas.

3.2.12.2.7.6.2.   TPĮD sistemos parodomojo ciklo, kuris buvo taikomas transporto priemonės pirminio patvirtinimo atsižvelgiant į TPĮD sistemos stebimą komponentą metu, tipo aprašymas.

3.2.12.2.7.6.3.   Išsamus dokumentas, kuriame apibūdinamos visos stebimos sudedamosios dalys ir gedimų nustatymo bei VTI įjungimo strategija (nustatytas važiavimo ciklų skaičius arba statistinis metodas), įskaitant kiekvienos sudedamosios dalies, kurią stebi TPĮD sistema, susijusių stebimų antrinių parametrų sąrašą. Visų naudojamų TPĮD sistemos išvesties kodų ir formų (pateikiant kiekvieno iš jų paaiškinimą), siejamų su atskiromis jėgos pavaros sudedamosiomis dalimis, susijusiomis su išmetamųjų teršalų kiekiu, ir su atskiromis su dujinių teršalų kiekiu nesusijusiomis sudedamosiomis dalimis, jeigu stebint sudedamąją dalį siekiama nustatyti, ar būtina įjungti VTI, sąrašas. Ypač išsamiai reikia paaiškinti $05 techninės priežiūros ID $21 bandymo FF bei $06 techninės priežiūros duomenis. Jei tai transporto priemonių tipai, naudojantys ryšio jungtį pagal ISO 15765–4 „Kelių transporto priemonės. Vietinių tinklų valdiklio (CAN) diagnostika. 4 dalis. Su išmetamaisiais teršalais susijusių sistemų reikalavimai“, reikia išsamiai paaiškinti $06 techninės priežiūros ID $00 bandymo FF duomenis apie kiekvieną palaikomą TPĮD sistemos kontrolinio rodmens ID.

3.2.12.2.7.6.4.   Informaciją, kurią reikia pateikti pagal šio skirsnio nuostatas, galima nurodyti toliau pateiktoje lentelėje, kuri pridedama prie šio priedo.

Sudedamoji dalis

Gedimo kodas

Stebėjimo strategija

Gedimo nustatymo kriterijai

VTI įjungimo kriterijai

Antriniai parametrai

Parengimas

Parodomasis bandymas

Katalizatorius

PO420

1 ir 2 deguonies jutiklių signalai

1 ir 2 jutiklių signalų skirtumas

III ciklas

Variklio sukimosi dažnis, variklio apkrova, O/D režimas, katalizatoriau s temperatūra

Du I tipo ciklai

I tipas

3.2.12.2.8.   Kitos sistemos (aprašas ir veikimas): …

3.2.13.   Absorbcijos koeficiento ženklo vieta (tik slėginio uždegimo varikliams): …

3.2.14.   Išsamūs duomenys apie bet kokius įtaisus, turinčius įtakos degalų taupymui (jeigu nenurodyti kituose punktuose): …

SND tiekimo sistema: yra/nėra (13)

3.2.15.1.   EB tipo patvirtinimo numeris pagal Tarybos direktyvą 70/221/EEB (OL L 76, 1970 4 6, p. 23) (kai bus padaryti direktyvos pakeitimai, kad ji būtų taikoma dujinių degalų bakams) arba patvirtinimo numeris pagal JT/EEK taisyklę Nr. 67:

SND tiekimo sistemai skirtas elektroninis variklio valdymo įrenginys

3.2.15.2.1.   Gamybinė (-ės) markė (-ės): …

3.2.15.2.2.   Tipas (-ai): …

3.2.15.2.3.   Išmetamųjų teršalų kiekio reguliavimo galimybės: …

Kiti dokumentai

3.2.15.3.1.   Katalizatoriaus apsaugos priemonių, taikomų pereinant nuo benzino prie SND ar atvirkščiai, aprašas: …

3.2.15.3.2.   Sistemos schema (elektros jungtys, vakuuminių jungčių papildomos žarnos ir kt.): …

3.2.15.3.3.   Ženklo brėžinys: …

GD tiekimo sistema: yra/nėra (13)

3.2.16.1.   EB tipo patvirtinimo numeris pagal Direktyvą 70/221/EEB (kai bus padaryti direktyvos pakeitimai, kad ji būtų taikoma dujinių degalų bakams) arba patvirtinimo numeris pagal JT/EEK taisyklę Nr. 110: …

GD tiekimo sistemai skirtas elektroninis variklio valdymo įrenginys

3.2.16.2.1.   Gamybinė (-ės) markė (-ės): …

3.2.16.2.2.   Tipas (-ai): …

3.2.16.2.3.   Išmetamųjų teršalų kiekio reguliavimo galimybės: …

Kiti dokumentai

3.2.16.3.1.   Katalizatoriaus apsaugos priemonių, taikomų pereinant nuo benzino prie GD ar atvirkščiai, aprašas: …

3.2.16.3.2.   Sistemos schema (elektros jungtys, vakuuminių jungčių papildomos žarnos ir kt.): …

3.2.16.3.3.   Ženklo brėžinys: …

Variklių arba motorų deriniai

3.4.1.   Hibridinė elektra varoma transporto priemonė: taip/ne (13)

3.4.2.   Hibridinės elektra varomos transporto priemonės kategorija

įkraunama iš išorės/įkraunama ne iš išorės (13)

Veikimo režimo jungiklis: yra/nėra (13)

Pasirenkami režimai

3.4.3.1.1.   Tik elektra: yra/nėra (13)

3.4.3.1.2.   Tik degalai: yra/nėra (13)

3.4.3.1.3.   Hibridiniai režimai: yra/nėra (13)

(jei yra, trumpas aprašas) …

Energijos kaupimo įtaiso aprašas: (akumuliatorius, kondensatoriaus, smagratis arba generatorius)

3.4.4.1.   Gamybinė (-ės) markė(–s): …

3.4.4.2.   Tipas (-ai): …

3.4.4.3.   Identifikacinis numeris: …

3.4.4.4.   Elektrocheminės poros rūšis: …

3.4.4.5.   Energija: … (jei akumuliatorius: įtampa ir galia Ah per 2 h; jei kondensatorius: J, …)

3.4.4.6.   Įkroviklis: vidinis/išorinis/nėra (13)

Elektros generatoriai (atskirai aprašomas kiekvienas elektros generatoriaus tipas)

3.4.5.1.   Gamybinė markė: …

3.4.5.2.   Tipas: …

Pagrindinė paskirtis: traukos variklis/generatorius

3.4.5.3.1.   Jei naudojamas kaip traukos variklis: vienas variklis/keletas variklių (skaičius): …

3.4.5.4.   Didžiausia galia: … kW

Veikimo principas:

3.4.5.5.1.   nuolatinė srovė/kintamoji srovė/fazių skaičius:

3.4.5.5.2.   nepriklausomas sužadinimas/nuoseklus/mišrus (13)

3.4.5.5.3.   sinchroninis/asinchroninis (13)

Valdymo įrenginys:

3.4.6.1.   Gamybinė (-ės) markė (-ės): …

3.4.6.2.   Tipas (-ai): …

3.4.6.3.   Identifikacinis numeris: …

Galios valdiklis

3.4.7.1.   Gamybinė markė: …

3.4.7.2.   Tipas: …

3.4.7.3.   Identifikacinis numeris: …

3.4.8.   Transporto priemonės elektrinė rida: … km (pagal taisyklės Nr. 101 7 priedą)

3.4.9.   Gamintojo rekomendacija dėl išankstinio parengimo: …

Išmetamas CO2 kiekis/degalų sąnaudos (14)(gamintojo deklaruota vertė)

Išmetama CO2 masė (nurodyti kiekvienai išbandytų etaloninių degalų rūšiai):

3.5.1.1.   Išmetama CO2 masė (miesto sąlygomis): …g/km

3.5.1.2.   Išmetama CO2 masė (užmiesčio sąlygomis): …g/km

3.5.1.3.   Išmetama CO2 masė (bendra): …g/km

Degalų sąnaudos (nurodyti kiekvienai išbandytų etaloninių degalų rūšiai):

3.5.2.1.   Degalų sąnaudos (miesto sąlygomis) … l/100 km arba m3/100 km (13)

3.5.2.2.   Degalų sąnaudos (užmiesčio sąlygomis) … l/100 km arba m3/100 km (13)

3.5.2.3.   Degalų sąnaudos (bendros) … l/100 km arba m3/100 km (13)

Gamintojo leidžiama temperatūra

Aušinimo sistema

3.6.1.1.   Aušinimas skysčiu

Didžiausia temperatūra ties išleidimo anga: … K

Aušinimas oru

3.6.1.2.1.   Atskaitos taškas: …

3.6.1.2.2.   Didžiausia temperatūra ties atskaitos tašku: … K

3.6.2.   Didžiausia temperatūra ties įleidžiamojo tarpinio aušintuvo išleidimo angos: …K

3.6.3.   Didžiausia išmetamųjų dujų temperatūra ties išmetimo vamzdžio (-ių) tašku, esančiu prie išmetimo kolektoriaus išorinės (-ių) jungės (-ių): … K

3.6.4.   Degalų temperatūra:

mažiausia: … K

didžiausia: … K

3.6.5.   Alyvos temperatūra

mažiausia: … K

didžiausia: … K

Tepimo sistema

Sistemos aprašas

3.8.1.1.   Alyvos rezervuaro vieta: …

3.8.1.2.   Tiekimo sistema (siurblys/įpurškimas į tiekimo angą/maišymas su degalais ir kt.) (13)

Alyvos tiekimo siurblys

3.8.2.1.   Gamybinė (-ės) markė (-ės): …

3.8.2.2.   Tipas (-ai): …

Mišinys su degalais

3.8.3.1.   Procentinis santykis: …

Alyvos aušintuvas: yra/nėra (13)

Brėžinys (-iai): … arba:

3.8.4.1.1.   Gamybinė (-ės) markė (-ės): …

3.8.4.1.2.   Tipas (-ai): …

4.   PAVARA (15)

Variklio smagračio inercijos momentas: …

4.3.1.   Papildomas inercijos momentas (neįjungus pavaros): …

Sankaba (tipas): …

4.4.1.   Didžiausias sukimo momento perdavimas: …

Pavarų dėžė

4.5.1.   Tipas (rankinė/automatinė/BP (belaipsnė pavara)) (13)

4.6.   Perdavimo skaičiai

Pavara

Vidiniai pavarų dėžės perdavimo skaičiai (variklio ir pavarų dėžės išėjimo veleno sūkių santykis)

Galinis pavaros perdavimo skaičius (-ai) (pavarų dėžės išėjimo veleno ir varančiųjų ratų sūkių santykis)

Bendrieji perdavimo skaičiai

Didžiausia BP

1

2

3

Žemiausia BP (16)

Atgalinė pavara

 

 

 

6.   PAKABA

Padangos ir ratai

Padangų/ratų derinys (-iai)

a)

visiems padangų variantams nurodomas dydžio ženklinimas, padangos apkrovos indeksas, greičio kategorijos ženklas; pasipriešinimas riedėjimui pagal ISO 28580 (jei taikoma);

b)

Z kategorijos padangoms, skirtoms montuoti į transporto priemones, kurių didžiausias greitis viršija 300 km/h, pateikiami atitinkami duomenys; nurodomas ratlankio (-ių) dydis (-žiai) ir rato iškyša (-os).

Ašys

6.6.1.1.1.   I ašis: …

6.6.1.1.2.   II ašis: …

ir t. t.

Didžiausia ir mažiausia riedėjimo spindulio riba

6.6.2.1.   I ašis: …

6.6.2.2.   II ašis: …

ir t. t.

6.6.3.   Transporto priemonės gamintojo rekomenduojamas (-i) padangų slėgis (-iai): … kPa

9.   KĖBULAS

9.1.   Kėbulo tipas: (naudojami Direktyvos 2007/46/EB II priedo C skirsnyje nustatyti kodai): …

Sėdynės

9.10.3.1.   Numeris: …

16.   TRANSPORTO PRIEMONĖS REMONTO IR PRIEŽIŪROS INFORMACIJOS PRIEIGA

Pagrindinės interneto svetainės, kurioje pateikta transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija, adresas: …

16.1.1.   Diena, nuo kurios ši informacija teikiama (ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo tipo patvirtinimo dienos):

16.2.   16.1 skirsnyje nurodytos interneto svetainės prieigos sąlygos: …

16.3.   16.1 skirsnyje nurodytoje interneto svetainėje teikiamos transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos forma: …


(1)  Išbraukti, jei netaikoma (tam tikrais atvejais nieko nereikia išbraukti, jeigu taikomas daugiau nei vienas punktas).

(2)  Jeigu tipo identifikavimo priemonėse yra rašmenų, nesusijusių su transporto priemonių, sudedamųjų dalių ar atskirų techninių mazgų tipų, kuriems taikomas šis informacinis dokumentas, apibūdinimu, dokumentuose tokie rašmenys žymimi simboliu „?“ (pvz., ABC??123??).

(3)  Suklasifikuota atsižvelgiant į II priedo A skirsnyje pateiktas sąvokų apibrėžtis.

(4)  Jeigu viena versija turi įprastą, o kita – miegamąją kabiną, turi būti nurodyta kiekvienos versijos masė ir matmenys.

(5)  Laikoma, kad vairuotojo masė ir, jei taikoma, įgulos nario masė yra 75 kg (sudaryta iš 68 kg transporto priemonėje esančio asmens ir 7 kg bagažo masės pagal ISO standartą 2416–1992), degalų bakas pripildytas iki 90 %, o kitos skysčius naudojančios sistemos (išskyrus panaudotą vandenį naudojančias sistemas) pripildytos iki 100 % talpos, kurią yra nurodęs gamintojas.

(6)  Jeigu tai yra priekabos arba puspriekabės ar transporto priemonės, sukabintos su priekaba arba puspriekabe, kurios vilktį ar balninę vilktį veikia didele vertikalia apkrova, ši apkrova, padalinta iš standartinės sunkio jėgos, įtraukiama į didžiausią techniškai leidžiamą masę.

(7)  Įrašykite kiekvieno varianto didžiausią ir mažiausią vertę.

(8)  Jeigu tai yra neįprasti varikliai ir sistemos, gamintojas pateikia duomenis, kurie būtų lygiaverčiai čia nurodytiesiems.

(9)  Transporto priemonėse galima naudoti tiek benziną, tiek dujinius degalus, bet, jeigu benzino sistema yra pritaikyta avariniams tikslams arba tik užvedimui ir jeigu benzino bake telpa ne daugiau kaip 15 litrų benzino, tokios transporto priemonės bandymo metu bus laikomos transporto priemonėmis, kuriose galima naudoti tik dujinius degalus.

(10)  Šį skaičių reikia suapvalinti dešimtosios milimetro dalies tikslumu.

(11)  Nurodyti leidžiamą nuokrypį.

(12)  Determined in accordance with the requirements of Directive 80/1269/EEC.

(13)  Išbraukti, jei netaikoma (tam tikrais atvejais nieko nereikia išbraukti, jeigu taikomas daugiau nei vienas punktas).

(14)  Nustatoma pagal Direktyvos 80/1268/EEB reikalavimus.

(15)  Nurodyti duomenys turi būti pateikiami apie kiekvieną siūlomą variantą.

(16)  BP – belaipsnė pavara

Informacinio dokumento priedėlis

INFORMACIJA APIE BANDYMŲ SĄLYGAS

1.   Uždegimo žvakės

1.1.   Gamybinė markė: …

1.2.   Tipas: …

1.3.   Kibirkšties tarpo nustatymas: …

2.   Uždegimo ritė

2.1.   Gamybinė markė: …

2.2.   Tipas: …

3.   Naudojama alyva

3.1.   Gamybinė markė:

3.2.   Tipas:

(nurodyti alyvos procentinį santykį mišinyje, jei alyva ir degalai yra maišomi)

4.   Informacija apie dinamometro apkrovos parametrus (pakartotinai pateikti informaciją apie kiekvieną dinamometro bandymą)

4.1.   Transporto priemonės kėbulo tipas (variantas/versija)

4.2.   Pavarų dėžės tipas (rankinė, automatinė/BP)

Informacija apie pastovios apkrovos kreivės dinamometro parametrus (jei naudojama)

4.3.1.   Alternatyvus dinamometro apkrovos nustatymo metodas (yra/nėra)

4.3.2.   Inercinė masė (kg)

4.3.3.   Važiuojant 80 km/h greičiu absorbuota naudingoji galia, įskaitant transporto priemonei važiuojant ant dinamometro patirtus nuostolius (kW)

4.3.4.   Važiuojant 50 km/h greičiu absorbuota naudingoji galia, įskaitant transporto priemonei važiuojant ant dinamometro patirtus nuostolius (kW)

Informacija apie reguliuojamos apkrovos kreivės dinamometro parametrus (jei naudojama)

4.4.1.   Bandymų kelyje gauta saviriedos informacija.

4.4.2.   Padangų gamybinė markė ir tipas:

4.4.3.   Padangų matmenys (priekinių/galinių):

4.4.4.   Padangų slėgis (priekinių/galinių) (kPa)

4.4.5.   Bandomos transporto priemonės masė su vairuotoju (kg):

4.4.6.   Saviriedos kelyje duomenys (jei naudojama)

V (km/h)

V2 (km/h)

V1 (km/h)

Vidutinė pataisytoji saviriedos trukmė (s)

120

 

 

 

100

 

 

 

80

 

 

 

60

 

 

 

40

 

 

 

20

 

 

 

4.4.7.   Vidutinė pataisytoji važiavimo galia (jei naudojama)

V (km/h)

Pataisytoji galia (kW)

120

 

100

 

80

 

60

 

40

 

20

 

4 priedėlis

PAVYZDINIS EB TIPO PATVIRTINIMO LIUDIJIMAS

(Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))

EB TIPO PATVIRTINIMO LIUDIJIMAS

Administracijos antspaudas

Informacija, susijusi su:

EB tipo patvirtinimu (1),

EB tipo išplėtimo patvirtinimu (1),

atsisakymu suteikti EB tipo patvirtinimą (1),

EB tipo patvirtinimo panaikinimu (1),

dėl sistemos tipo/transporto priemonės tipo atsižvelgiant į sistemą (1)

atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 (2) ir Reglamentą (EB) Nr. 692/2008 (3)

EB tipo patvirtinimo numeris: …

Tipo išplėtimo priežastis: …

I SKIRSNIS

0.1.   Gamybinė markė (gamintojo prekės pavadinimas): …

Tipas: …

0.2.1.   Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jeigu yra): …

Tipo identifikavimo priemonės (jei transporto priemonė pažymėta tipo ženklu) (4)

0.3.1.   Tokio žymens vieta: …

0.4.   Transporto priemonės kategorija (5)

0.5.   Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

0.8.   Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai): …

0.9.   Gamintojo atstovas: …

II SKIRSNIS

1.   Papildoma informacija (kai taikoma): (žr. papildymą)

2.   Už bandymų atlikimą atsakinga technikos tarnyba: …

3.   Bandymų ataskaitos data: …

4.   Bandymų ataskaitos numeris: …

5.   Pastabos (jei yra): (žr. papildymą)

6.   Vieta: …

7.   Data: …

8.   Parašas: …

Priedai:

Informacinių dokumentų rinkinys.

Bandymų ataskaita.


(1)  Išbraukti, jei netaikoma (tam tikrais atvejais nieko nereikia išbraukti, jeigu taikomas daugiau nei vienas punktas).

(2)  OL L 171, 2007 6 29, p. 1.

(3)  OL L 199, 2008 7 28, p. 1

(4)  Jeigu tipo identifikavimo priemonėse yra rašmenų, nesusijusių su transporto priemonių, sudedamųjų dalių ar atskirų techninių mazgų tipų, kuriems taikomas šis informacinis dokumentas, apibūdinimu, dokumentuose tokie rašmenys žymimi simboliu „?“ (pvz., ABC??123??).

(5)  Kaip apibrėžta A skirsnio II priede.

EB tipo patvirtinimo liudijimo Nr. … papildymas

susijęs su transporto priemonės EB tipo patvirtinimu atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigą pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007

1.   Papildoma informacija

1.1.   Parengtos važiuoti transporto priemonės masė: …

1.2.   Didžiausia masė: …

1.3.   Etaloninė masė: …

1.4.   Sėdynių skaičius: …

Kėbulo tipas:

1.6.1.   jei tai M1, M2 kategorija: sedanas, hečbekas, universalas, dvivietis, kabrioletas, daugiafunkcinė transporto priemonė (1)

1.6.2.   jei tai N1, N2 kategorija: sunkvežimis, furgonas (1)

1.7.   Varomieji ratai: priekiniai, galiniai, visi (1)

1.8.   Tik elektra varoma transporto priemonė: taip/ne (1)

Hibridinė elektra varoma transporto priemonė: taip/ne (1)

1.9.1.   Hibridinės elektra varomos transporto priemonės kategorija: įkraunama iš išorės/įkraunama ne iš išorės (1)

1.9.2.   Veikimo režimo jungiklis: yra/nėra (1)

Variklio identifikacinis numeris:

1.10.1.   Variklio darbinis tūris:

1.10.2.   Degalų tiekimo sistema: tiesioginis įpurškimas/netiesioginis įpurškimas (1)

1.10.3.   Gamintojo rekomenduojami degalai:

1.10.4.   Didžiausia galia: kW, kai variklio sukimosi dažnis min-1

1.10.5.   Kompresorius: yra/nėra (1)

1.10.6.   Uždegimo sistema: slėginio uždegimo/priverstinio uždegimo (1)

Jėgos pavara (tik elektra varomos arba hibridinės elektra varomos transporto priemonės) (1)

1.11.1.   Didžiausia naudingoji galia: … kW, kai variklio sukimosi dažnis: nuo … iki … min-1

1.11.2.   Didžiausioji 30 minučių galia: kW

Varomasis akumuliatorius (tik elektra varomos arba hibridinės elektra varomos transporto priemonės)

1.12.1.   Vardinė įtampa: V

1.12.2.   Talpa (2 h klasė): Ah

Pavara: …, …

1.13.1.   Pavarų dėžės tipas: rankinė/automatinė/belaipsnė (1)

1.13.2.   Pavarų skaičius:

1.13.3.   Bendrieji perdavimo skaičiai (įskaitant apkrautos padangos riedėjimo apskritimo ilgį): greitis važiuojant keliu (km/h), kai variklio sukimosi dažnis 1 000 min-1

Pirmoji pavara: …

Šeštoji pavara: …

Antroji pavara: …

Septintoji pavara: …

Trečioji pavara: …

Aštuntoji pavara: …

Ketvirtoji pavara: …

Greitinančioji pavara: …

Penktoji pavara: …

 

1.13.4.   Galutinis perdavimo skaičius:

1.14.   Padangos: …, …

Tipas: … Matmenys: …

Riedėjimo apskritimas veikiant apkrovai:

I tipo bandyme naudotų padangų riedėjimo apskritimo ilgis

2.   Bandymo rezultatai:

Iš išmetimo vamzdžio išmetamų teršalų kiekio bandymo rezultatai

Išmetamųjų teršalų kiekio klasifikacija: euro 5/euro 6 (1)

I tipo bandymo rezultatai, jei taikoma

Tipo patvirtinimo numeris, jei tai ne pirminė transporto priemonė (1): …

I tipo bandymo rezultatai

Bandymo Nr.

Anglies viendeginio (CO) masė

(mg/km)

Visų angliavandenilių (THC) masė

(mg/km)

Angliavandenilių be metano (NMHC) masė

(mg/km)

Azoto oksidų (NOx) masė

(mg/km)

Bendra angliavandenilių ir azoto oksidų (THC + NOx) masė

(mg/km)

Kietųjų dalelių masė

(mg/km)

Kietųjų dalelių skaičius

(vnt./km)

Išmatuotoji vertė (2)  (5)

1

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

Vidutinė išmatuotoji vertėBendra angliavandenilių ir azoto oksidų (THC + NOx) masė (M) (2)  (5)

 

 

 

 

 

 

 

 

Ki (2)  (6)

 

 

 

 

 

 (3)

 

 

Vidutinė išmatuotoji vertė, apskaičiuota taikant Ki (M.Ki) (5)

 

 

 

 

 

 (4)

 

 

Nusidėvėjimo koeficientas (NK) (2)  (6)

 

 

 

 

 

 

 

 

Galutinė vidutinė vertė, apskaičiuota taikant Ki ir NK (M.Ki.NK) (7)

 

 

 

 

 

 

 

 

Ribinė vertė

 

 

 

 

 

 

 

 

Informacija apie atsinaujinimo strategiją

Veikimo ciklų D skaičius tarp dviejų ciklų, kuriais vyksta atsinaujinimo etapai: …

Veikimo ciklų d skaičius, būtinas, kad įvyktų atsinaujinimas: …

II tipas: … %

III tipas: …

IV tipas: … g per bandymą

V tipas:

patvarumo bandymas: visos transporto priemonės bandymas/sendinimo bandymas ant stendo/neatliekamas (1)

nusidėvėjimo koeficientas NK: apskaičiuotas/priskirtas (1)

nurodyti vertes: …


VI tipas

CO (mg/km)

THC (mg/km)

Išmatuotoji vertė

 

 

2.1.1.   Užpildyti tokią pačią lentelę vieną degalų rūšį naudojančioms dujomis varomoms transporto priemonėms pagal kiekvieną etaloninių dujinių degalų – SND arba GD/biometano – rūšį ir nurodyti, ar rezultatai buvo išmatuoti, ar apskaičiuoti, ir užpildyti lentelę, pateikiant galutinį (vieną) transporto priemonės, naudojančios SND arba GD/biometaną, išmetamųjų teršalų kiekį. Jei tai yra dvi degalų rūšis naudojanti dujomis varoma transporto priemonė, nurodyti naudojant benziną gautus rezultatus ir užpildyti tokią pačią lentelę pagal kiekvieną etaloninių dujinių degalų – SND arba GD/biometano – rūšį ir nurodyti, ar rezultatas buvo išmatuotas, ar apskaičiuotas, ir užpildyti lentelę, pateikiant galutinį (vieną) transporto priemonės, naudojančios SND arba GD/biometaną, išmetamųjų teršalų kiekį. Jei tai yra kitos dvi degalų rūšis naudojančios ir mišrius degalus naudojančios transporto priemonės, pateikti rezultatus pagal dvi atskiras etaloninių degalų rūšis.

2.1.2.   Veikimo trikčių indikatoriaus (VTI) aprašas ir (arba) brėžinys: …

2.1.3.   Visų TPĮD sistemos stebimų sudedamųjų dalių sąrašas ir paskirtis: …

Aprašas (pagrindinių veikimo principų): …

2.1.4.1.   Uždegimo pertrūkių nustatymas (8): …

2.1.4.2.   Katalizatoriaus stebėjimas (8):

2.1.4.3.   Deguonies jutiklio stebėjimas (8): …

2.1.4.4.   Kitos TPĮD sistemos stebimos sudedamosios dalys (8):

2.1.4.5.   Katalizatoriaus stebėjimas (9) …

2.1.4.6.   Kietųjų dalelių gaudyklės stebėjimas (9): …

2.1.4.7.   Elektroninės degalų tiekimo sistemos vykdomojo įtaiso stebėjimas (9): …

2.1.4.8.   Kitos TPĮD sistemos stebimos sudedamosios dalys …

2.1.5.   VTI įjungimo kriterijai (nustatytas važiavimo ciklų skaičius arba statistinis metodas): …

2.1.6.   TPĮD sistemos naudojamų išvesties kodų ir formų sąrašas (pateikiant kiekvieno paaiškinimą): …

2.2.   Transporto priemonės tinkamumo eksploatuoti keliuose bandymams atlikti reikalingi išmetamųjų teršalų kiekio duomenys

Bandymas

CO vertė

(tūrio %)

Lambda vertė

Variklio sukimosi dažnis

(min-1)

Variklio alyvos temperatūra

(°C)

Bandymas varikliui veikiant tuščiąja eiga mažu sukimosi dažniu

 

Netaikoma

 

 

Bandymas varikliui veikiant tuščiąja eiga dideliu sukimosi dažniu

 

 

 

 

Deginių filtrai katalizatoriai: yra/nėra (1)

2.3.1.   Originalus deginių filtras katalizatorius, išbandytas pagal visus susijusius šio reglamento reikalavimus: yra/nėra (1)

Dūmų neskaidrumo bandymo rezultatai (1)

2.4.1.   Bandymai pastovaus variklio sukimosi dažnio režimu: Žr. technikos tarnybos bandymų ataskaitą Nr. …

Bandymai greitėjimo be apkrovos režimu

2.4.2.1.   Išmatuotoji absorbcijos koeficiento vertė: … m-1

2.4.2.2.   Pataisytoji absorbcijos koeficiento vertė: … m-1

2.4.2.3.   Absorbcijos koeficiento ženklo vieta transporto priemonėje: …

Išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų bandymų rezultatai:

Transporto priemonė su vidaus degimo varikliu ir ne iš išorės įkraunama (NIIĮ) hibridinė elektra varoma transporto priemonė

Išmetama CO2 masė (nurodyti kiekvienai išbandytų etaloninių degalų rūšiai deklaruotas vertes)

2.5.1.1.1.   Išmetama CO2 masė (miesto sąlygomis): … g/km

2.5.1.1.2.   Išmetama CO2 masė (užmiesčio sąlygomis): … g/km

2.5.1.1.3.   Išmetama CO2 masė (bendra): … g/km

Degalų sąnaudos (nurodyti kiekvienai išbandytų etaloninių degalų rūšiai deklaruotas vertes)

2.5.1.2.1.   Degalų sąnaudos (miesto sąlygomis): … l/100 km (10))

2.5.1.2.2.   Degalų sąnaudos (užmiesčio sąlygomis): … l/100 km

2.5.1.2.3.   Degalų sąnaudos (bendros): … l/100 km (10)

Jei tai tik vidaus degimo varikliu varomos transporto priemonės, kuriose įrengtos reguliariai atsinaujinančios sistemos, kaip apibrėžta šio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje, bandymų rezultatai dauginami iš Ki koeficiento, kaip nurodyta JT/EEK taisyklės Nr. 101 10 priede.

2.5.1.3.1.   Informacija apie atsinaujinimo strategiją, taikomą išmetamam CO2 kiekiui ir degalų sąnaudoms

Veikimo ciklų D skaičius tarp dviejų ciklų, kuriais vyksta atsinaujinimo etapai: …

Veikimo ciklų d skaičius, būtinas, kad įvyktų atsinaujinimas: …

 

Miesto sąlygomis

Užmiesčio sąlygomis

Bendra vertė

Ki

išmetamo CO2

kiekio ir degalų sąnaudų vertės (11)

 

 

 

Tik elektra varomos transporto priemonės (1)

Elektros energijos sąnaudos (deklaruota vertė)

2.5.2.1.1.   Elektros energijos sąnaudos: … Wh/km

2.5.2.1.2.   Bendras laikas, kai vykdant ciklą nesilaikoma leidžiamų nuokrypių: … s

2.5.2.2.   Rida (deklaruota vertė): … km

Iš išorės įkraunama (IIĮ) hibridinė elektra varoma transporto priemonė:

2.5.3.1.   Išmetama CO2 masė (A sąlyga, bendra vertė) (12): … g/km

2.5.3.2.   Išmetama CO2 masė (B sąlyga, bendra vertė) (12): … g/km

2.5.3.3.   Išmetama CO2 masė (svertinė, bendra vertė) (12): … g/km

2.5.3.4.   Degalų sąnaudos (A sąlyga, bendra vertė) (12): … l/100 km

2.5.3.5.   Degalų sąnaudos (B sąlyga, bendra vertė) (12): … l/100 km

2.5.3.6.   Degalų sąnaudos (svertinės, bendra vertė) (12): … l/100 km

2.5.3.7.   Elektros energijos sąnaudos (A sąlyga, bendra vertė) (12): … Wh/km

2.5.3.8.   Elektros energijos sąnaudos (B sąlyga, bendra vertė) (12): … Wh/km

2.5.3.9.   Elektros energijos sąnaudos (svertinės, bendra vertė) (12): … Wh/km

2.5.3.10.   Tik elektrinė rida: … km

Transporto priemonės remonto informacija

Interneto svetainės, kurioje pateikta transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija, adresas:

3.1.1.   Diena, nuo kurios ši informacija teikiama (ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo tipo patvirtinimo dienos): …

3.2.   3.1 skirsnyje nurodytos interneto svetainės prieigos sąlygos (t. y. prieigos trukmė, prieigos (valandos, dienos, mėnesio ir metų) kaina): …

3.3.   3.1 skirsnyje nurodytoje interneto svetainėje teikiamos transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos forma: …

3.4.   Gamintojo liudijimas dėl teikiamos transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos:

4.   Pastabos:


(1)  Išbraukti, jei netaikoma (tam tikrais atvejais nieko nereikia išbraukti, jeigu taikomas daugiau nei vienas punktas).

(2)  Kai taikoma

(3)  Netaikoma

(4)  Vidutinė vertė, apskaičiuota pridedant vidutines vertes (M.Ki), apskaičiuotas THC ir NOx

(5)  Apvalinama iki šimtųjų dalių

(6)  Apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio

(7)  Apvalinama taip, kad skaitmenų po kablelio skaičius būtų vienu didesnis nei ribinės vertės

(8)  Transporto priemonėms su priverstinio uždegimo varikliais.

(9)  Transporto priemonėms su slėginio uždegimo varikliais.

(10)  Jei transporto priemonė varoma dujomis, matavimo vienetas pakeičiamas į m3/km.

(11)  Apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio

(12)  Matuojama per visą ciklą, t. t. nustatomas bendras pirmosios dalies (miesto sąlygomis) ir antrosios dalies (užmiesčio sąlygomis) rezultatas.

5 priedėlis

Transporto priemonės TPĮD sistemos informacija

1.   Šiame priedėlyje nurodytą informaciją transporto priemonės gamintojas pateikia tam, kad būtų galima gaminti TPĮD sistemai tinkamas pakaitines arba atsargines dalis, diagnostikos įrankius ir bandymų įrangą.

2.   Gavus prašymą, toliau pateikta informacija nediskriminuojant suteikiama kiekvienam suinteresuotam sudedamosios dalies, diagnostikos įrankių arba bandymų įrangos gamintojui:

2.1.   Parengiamųjų ciklų, taikytų tos transporto priemonės tipo pirminio patvirtinimo metu, tipo ir skaičiaus aprašas;

2.2.   TPĮD sistemos parodomojo ciklo, kuris buvo taikomas transporto priemonės pirminio patvirtinimo atsižvelgiant į TPĮD sistemos stebimą komponentą metu, tipo aprašas;

2.3.   Išsamus dokumentas, kuriame apibūdinamos visos stebimos sudedamosios dalys ir gedimų nustatymo bei VTI įjungimo strategija (nustatytas važiavimo ciklų skaičius arba statistinis metodas), įskaitant kiekvienos sudedamosios dalies, kurią stebi TPĮD sistema, susijusių stebimų antrinių parametrų sąrašą, ir visų naudojamų TPĮD sistemos išvesties kodų ir formų (pateikiant kiekvieno iš jų paaiškinimą), siejamų su atskiromis jėgos pavaros sudedamosiomis dalimis, susijusiomis su išmetamųjų teršalų kiekiu, ir su atskiromis su dujinių teršalų kiekiu nesusijusiomis sudedamosiomis dalimis, jeigu stebint sudedamąją dalį siekiama nustatyti, ar būtina įjungti VTI, sąrašas. Ypač išsamiai reikia paaiškinti $05 techninės priežiūros ID $21 bandymo FF bei $06 techninės priežiūros duomenis. Jei tai transporto priemonių tipai, naudojantys ryšio jungtį pagal ISO 15765–4 „Kelių transporto priemonės. Vietinių tinklų valdiklio (CAN) diagnostika. 4 dalis. Su išmetamaisiais teršalais susijusių sistemų reikalavimai“, reikia išsamiai paaiškinti $06 techninės priežiūros ID $00 bandymo FF duomenis apie kiekvieną palaikomą TPĮD sistemos kontrolinio rodmens ID.

Ši informacija gali būti pateikiama tokioje lentelėje:

Sudedamoji dalis

Gedimo kodas

Stebėjimo strategija

Gedimo nustatymo kriterijai

VTI įjungimo kriterijai

Antriniai parametrai

Parengimas

Parodomasis bandymas

Katalizatorius

P0420

1 ir 2 deguonies jutiklių signalai

1 ir 2 jutiklių signalų skirtumas

III ciklas

Variklio sukimosi dažnis, variklio apkrova, O/D režimas, katalizatoriau s temperatūra

Du I tipo ciklai

I tipas

3.   Diagnostikos įrankiams gaminti reikalinga informacija

Kad būtų lengviau įvairių markių transporto priemonių remontininkams tiekti bendruosius diagnostikos įrankius, transporto priemonių gamintojai turi sudaryti galimybę jiems priklausančiose remonto informacijos interneto svetainėse gauti 3.1–3.3 punktuose nurodytą informaciją. Ši informacija apima visas diagnostikos įrankių funkcijas ir visas nuorodas į remonto informaciją ir gedimų šalinimo instrukcijas. Naudotis šia informacija turi būti galima sumokėjus pagrįstą mokestį.

3.1.   Ryšių protokolo informacija

Toliau nurodyta informacija turi būti indeksuojama pagal transporto priemonės gamybinę markę, modelį ir variantą arba kitas tinkamas apibrėžtis, pvz., TPIN arba transporto priemonių ir sistemų identifikacinius numerius:

a)

visos papildomos protokolo informacijos sistemos, būtinos tam, kad, palyginti su XI priedo 4 skirsnio reikalavimais, papildomai būtų galima atlikti išsamią diagnostiką, nurodant šių sistemų papildomą techninės arba programinės įrangos protokolo informaciją, parametrų atpažinimą, perdavimo funkcijas, aktyvaus režimo palaikymo reikalavimus arba klaidingų rezultatų gavimo sąlygas;

b)

išsamūs duomenys, kaip gauti ir aiškinti visus gedimų kodus, neatitinkančius XI priedo 4 skirsnyje nustatytų reikalavimų;

c)

visų galimų realiu laiku gaunamų duomenų parametrai, įskaitant skalių ir prieigos informaciją;

d)

visų galimų funkcinių bandymų sąrašas, įskaitant įtaisų įjungimą arba valdymą ir šių bandymų atlikimo priemones;

e)

išsamūs duomenys, kaip gauti visą informaciją apie sudedamąsias dalis ir jų būklę, laiko žymas, numatomus bendruosius diagnostikos trikčių kodus (BDTK) ir užfiksuotą informaciją;

f)

prisitaikymo parametrų nustatymas iš naujo, variantų kodavimas, pakaitinių sudedamųjų dalių surinkimas ir klientų prioritetai;

g)

EVĮ identifikaciniai ženklai ir variantų kodavimas;

h)

išsamūs duomenys, kaip iš naujo nustatyti techninės priežiūros lemputes;

i)

diagnostikos sistemos jungiklio vieta ir duomenys;

j)

variklio kodo identifikacinis žymuo.

3.2.   TPĮD sistemos stebimų sudedamųjų dalių bandymas ir diagnozė

Turi būti pateikta ši informacija:

a)

TPĮD sistemos veikimo patvirtinimo bandymų aprašymas pagal atskiras sudedamąsias dalis arba visos sistemos lygiu;

b)

bandymų metodika, įskaitant bandymų parametrus ir informaciją apie sudedamąsias dalis;

c)

išsamūs prijungimo duomenys, įskaitant didžiausią ir mažiausią leidžiamas įvesties ir išvesties vertes, važiavimo ir apkrovos vertes;

d)

vertės, kurios turėtų būti gautos tam tikromis važiavimo sąlygomis, įskaitant variklio veikimą tuščiąja eiga;

e)

sudedamųjų dalių elektros parametrų vertės, esant statinei ir dinaminei būklei;

f)

kiekvieno pirmiau nurodyto scenarijaus gedimų režimo vertės;

g)

gedimų režimo diagnostikos etapai, įskaitant gedimų sąsajas ir nurodymus, kaip pašalinti gedimus.

3.3.   Remontui atlikti reikalingi duomenys

Turi būti pateikta ši informacija:

a)

EVĮ ir sudedamųjų dalių paleidimas (jei įrengtos pakaitinės sudedamosios dalys);

b)

naujų arba pakeistų EVĮ paleidimas, jei tinka, taikant patikrinamojo programavimo (perprogramavimo) metodiką.

6 priedėlis

EB tipo patvirtinimo liudijimų numeravimo sistema

1.   Pagal 6 straipsnio 1 dalį suteikto EB patvirtinimo numerio 3 segmentas susideda iš EB tipo patvirtinimui taikomo įgyvendinančiojo teisės akto arba naujausio teisės akto, kuriuo daromi pakeitimai, numerio. Po šio numerio rašoma abėcėlės raidė, atitinkanti atskiras transporto priemonių kategorijas, kaip nustatyta toliau pateiktoje 1 lentelėje. Šios abėcėlės raidės taip pat žymi atskiras euro 5 ir euro 6 išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes, kurioms suteiktas patvirtinimas.

1 lentelė

Raidė

Išmetamųjų teršalų kiekio standartas

TPĮD sistemos standartas

Transporto priemonės kategorija ir klasė

Variklis

Įgyvendinimo data: nauji tipai

Įgyvendinimo data: naujos transporto priemonės

Vėliausia registracijos data

A

euro 5a

euro 5

M kategorija, N1 kategorijos I klasė

PU, SU

2009 9 1

2011 1 1

2012 12 31

B

euro 5a

euro 5

M1 kategorijos transporto priemonės, skirtos specialioms socialinėms reikmėms tenkinti

(išskyrus M1G)

SU

2009 9 1

2012 1 1

2012 12 31

C

euro 5a

euro 5

M1G kategorijos transporto priemonės, skirtos specialioms socialinėms reikmėms tenkinti

SU

2009 9 1

2012 1 1

2012 8 31

D

euro 5a

euro 5

N1 kategorijos II klasė

PU, SU

2010 9 1

2012 1 1

2012 12 31

E

euro 5a

euro 5

N1 kategorijos III klasė, N2 kategorija

PU, SU

2010 9 1

2012 1 1

2012 12 31

F

euro 5b

euro 5

M kategorija, N1 kategorijos I klasė

PU, SU

2011 9 1

2013 1 1

2013 12 31

G

euro 5b

euro 5

M1 kategorijos transporto priemonės, skirtos specialioms socialinėms reikmėms tenkinti

(išskyrus M1G)

SU

2011 9 1

2013 1 1

2013 12 31

H

euro 5b

euro 5

N1 kategorijos II klasė

PU, SU

2011 9 1

2013 1 1

2013 12 31

I

euro 5b

euro 5

N1 kategorijos III klasė, N2 kategorija

PU, SU

2011 9 1

2013 1 1

2013 12 31

J

euro 5b

euro 5+

M kategorija, N1 kategorijos I klasė

PU, SU

2011 9 1

2014 1 1

2015 8 31

K

euro 5b

euro 5+

M1 kategorijos transporto priemonės, skirtos specialioms socialinėms reikmėms tenkinti

(išskyrus M1G)

SU

2011 9 1

2014 1 1

2015 8 31

L

euro 5b

euro 5+

N1 kategorijos II klasė

PU, SU

2011 9 1

2014 1 1

2016 8 31

M

euro 5b

euro 5+

N1 kategorijos III klasė, N2 kategorija

PU, SU

2011 9 1

2014 1 1

2016 8 31

N

euro 6a

euro 6-

M kategorija, N1 kategorijos I klasė

SU

 

 

2012 12 31

O

euro 6a

euro 6-

N1 kategorijos II klasė

SU

 

 

2012 12 31

P

euro 6a

euro 6-

N1 kategorijos III klasė, N2 kategorija

SU

 

 

2012 12 31

Q

euro 6b

euro 6-

M kategorija, N1 kategorijos I klasė

SU

 

 

2013 12 31

R

euro 6b

euro 6-

N1 kategorijos II klasė

SU

 

 

2013 12 31

S

euro 6b

euro 6-

N1 kategorijos III klasė, N2 kategorija

SU

 

 

2013 12 31

T

euro 6b

euro 6- ir IUPR

M kategorija, N1 kategorijos I klasė

SU

 

 

2015 8 31

U

euro 6b

euro 6- ir IUPR

N1 kategorijos II klasė

SU

 

 

2016 8 31

V

euro 6b

euro 6- ir IUPR

N1 kategorijos III klasė, N2 kategorija

SU

 

 

2016 8 31

W

euro 6b

euro 6

M kategorija, N1 kategorijos I klasė

PU, SU

2014 9 1

2015 9 1

 

X

euro 6b

euro 6

N1 kategorijos II klasė

PU, SU

2015 9 1

2016 9 1

 

Y

euro 6b

euro 6

N1 kategorijos III klasė, N2 kategorija

PU, SU

2015 9 1

2016 9 1

 

„euro 5a“ išmetamųjų teršalų kiekio standartas

– neįtraukiama persvarstyta kietųjų dalelių masės, kietųjų dalelių skaičiaus ribinės vertės ir mišrius degalus naudojančių transporto priemonių teršalų kiekio, išmetamo esant žemai temperatūrai ir naudojant biologinius degalus, bandymų matavimo metodika.

„euro 6a“ išmetamųjų teršalų kiekio standartas

– neįtraukiama persvarstyta kietųjų dalelių masės, kietųjų dalelių skaičiaus ribinės vertės ir mišrius degalus naudojančių transporto priemonių teršalų kiekio, išmetamo esant žemai temperatūrai ir naudojant biologinius degalus, bandymų matavimo metodika.

„euro 5+“ TPĮD sistemos standartai

– įtraukiamas ne toks griežtas eksploatacinių savybių koeficientas (ESK), benzinu varomų transporto priemonių NOx stebėjimas ir griežtesnės dyzelinu varomų transporto priemonių išmetamųjų kietųjų dalelių masės ribinės vertės.

„euro 6-“ TPĮD sistemos standartai

– ne tokios griežtos dyzelinu varomų transporto priemonių TPĮD sistemų ribinės vertės, neįtraukiamas eksploatacinių savybių koeficientas (ESK).

„euro 6- ir ESR“ TPĮD sistema

– įtrauktos ne tokios griežtos dyzelinu varomų transporto priemonių TPĮD sistemų ribinės vertės ir ne toks griežtas eksploatacinių savybių koeficientas (ESK).

Pastaba. Kai bus nustatytos euro 6 TPĮD sistemos ribinės vertės, pagal 4 straipsnio 7 dalį tipo patvirtinimus leidžiama suteikti tik pagal W, X ir Y raides.

2.   Tipo patvirtinimo liudijimų numerių pavyzdžiai

2.1.   Toliau pateiktas pavyzdys, kai euro 5 lengvajai keleivinei transporto priemonei suteikiamas pirmasis patvirtinimas be išplėtimo. Patvirtinimas suteiktas pagal pagrindinį reglamentą ir jį įgyvendinantįjį reglamentą, todėl ketvirtasis segmentas yra 0001. Transporto priemonė yra M1 kategorijos, kuri žymima A raide. Patvirtinimas suteiktas Nyderlanduose:

e4*715/2007*692/2008A*0001*00

2.2.   Antrasis pavyzdys rodo, koks bus numeris, kai M1G kategorijos euro 5 lengvajai keleivinei transporto priemonei, atitinkančiai specialių socialinių reikmių reikalavimus (C raidė), suteikiamas ketvirtasis antrojo išplėtimo patvirtinimas. Patvirtinimas suteiktas 2009 m. Vokietijoje pagal pagrindinį reglamentą ir jį iš dalies keičiantį reglamentą:

e1*715/2007*…/2009C*0004*02

7 priedėlis

Image

II PRIEDAS

EKSPLOATUOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ ATITIKTIS

1.   Įvadas

1.1.   Šiame priede nustatomi eksploatuojamų transporto priemonių, kurių tipas patvirtintas pagal šį reglamentą, atitikties reikalavimai.

2.   Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties auditas

2.1.   Patvirtinimo institucija, remdamasi gamintojo turima susijusia informacija ir taikydama panašią metodiką, kokia taikoma tikrinant produkcijos atitiktį ir apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir tos direktyvos X priedo 1 ir 2 punktuose, atlieka eksploatuojamų transporto priemonių atitikties auditą. Gamintojo pateikta eksploatuojamos transporto priemonės stebėjimo ataskaita gali būti papildyta patvirtinimo institucijos ir valstybės narės priežiūros bandymų informacija.

2.2.   Šio priedo 2 priedėlio 9 punkte nurodytoje schemoje ir JT/EEK taisyklės Nr. 83 4 priedėlio 4/2 pvz., pateikiama eksploatuojamos transporto priemonės atitikties patikros metodika. Eksploatuojamos transporto priemonės atitikties patikros procedūra aprašyta šio priedo 3 priedėlyje.

2.3.   Teikdamas informaciją, reikalingą eksploatuojamos transporto priemonės atitikties kontrolei, patvirtinimo institucijai paprašius, gamintojas tipo patvirtinime sutarta forma pateikia jai informaciją apie pretenzijas dėl garantijos, garantinius remonto darbus ir TPĮD sistemos gedimus, užregistruotus atliekant techninės priežiūros darbus. Pateikiant šią informaciją, išsamiai apibūdinamas su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusių sudedamųjų dalių ir sistemų gedimų dažnumas ir esmė. Ataskaitos apie kiekvieną transporto priemonės modelį teikiamos ne rečiau kaip kartą per metus ir galioja šio reglamento 9 straipsnio 4 punkte nustatytą laikotarpį.

2.4.   Eksploatuojamų transporto priemonių šeimą apibrėžiantys parametrai

Eksploatuojamų transporto priemonių šeimą galima apibrėžti pagrindiniais projektiniais parametrais, kurie turi būti bendri visoms tos šeimos transporto priemonėms. Vadovaujantis šia nuostata, laikoma, kad transporto priemonių tipai priklauso vienai eksploatuojamų transporto priemonių šeimai, jeigu jie turi šiuos bendrus parametrus arba jei šie parametrai neviršija nustatyto leidžiamo nuokrypio:

2.4.1.   degimo procesas (dviejų taktų, keturių taktų, rotorinis);

2.4.2.   cilindrų skaičius;

2.4.3.   cilindrų bloko išdėstymo tvarka (linijinis, V raidės pavidalo, radialinis, horizontaliai priešpriešinis, kitoks išdėstymas). Cilindrų palinkimas ar orientacija nėra kriterijus;

2.4.4.   degalų tiekimo varikliui būdas (pvz., netiesioginis arba tiesioginis įpurškimas);

2.4.5.   aušinimo sistemos tipas (aušinimas oru, vandeniu, alyva);

2.4.6.   oro įsiurbimo būdas (natūralus, slėginis);

2.4.7.   degalai, kuriems suprojektuotas variklis (benzinas, dyzelinas, GD, SND ir kt.). Dvi degalų rūšis naudojančias transporto priemones galima grupuoti kartu su paskirtąją degalų rūšį naudojančiomis transporto priemonėmis, jei viena iš degalų rūšių yra bendra;

2.4.8.   degalų filtro katalizatoriaus tipas (trijų pakopų, liesojo NOx gaudyklė, selektyviosios katalizinės redukcijos (SEK) sistema, liesojo NOx katalizatorius ar kt.);

2.4.9.   kietųjų dalelių gaudyklės tipas (yra/nėra);

2.4.10.   išmetamųjų dujų recirkuliacija (taikoma/netaikoma, aušinama/neaušinama); ir

2.4.11.   didžiausio šeimos variklio cilindrų darbinis tūris, minus 30 %.

2.5.   Informacijos teikimo reikalavimai

Patvirtinimo institucija, remdamasi gamintojo pateikta informacija, atlieka eksploatuojamų transporto priemonių atitikties auditą. Pateikiant šią informaciją pirmiausia reikia nurodyti:

2.5.1.   gamintojo pavadinimą ir adresą;

2.5.2.   gamintojo įgaliotojo atstovo, dirbančio tose srityse, apie kurias gamintojas pateikia informaciją, pavadinimą, adresą, telefono ir fakso numerius bei elektroninio pašto adresą;

2.5.3.   į gamintojo informaciją įtrauktų transporto priemonių modelių pavadinimus;

2.5.4.   tam tikrais atvejais transporto priemonių tipų, kuriems taikoma gamintojo informacija, sąrašą, t. t. eksploatuojamų transporto priemonių šeimą pagal 2.1 skirsnį;

2.5.5.   transporto priemonės identifikacinių numerių (TPIN) kodus, taikomus eksploatuojamų transporto priemonių šeimos transporto priemonių tipams (TPIN priešdėlis);

2.5.6.   tipo patvirtinimų, taikomų eksploatuojamų transporto priemonių šeimos transporto priemonių tipams, numerius, įskaitant, kai taikoma, visų tipo išplėtimo patvirtinimų ir lauko sąlygomis atliktų remonto darbų ir (arba) susigrąžinimo (atnaujinimo darbų) numerius;

2.5.7.   informaciją apie šių transporto priemonių, apie kurias gamintojas pateikia informaciją (jei prašo patvirtinimo institucija), tipo išplėtimo patvirtinimus, lauko sąlygomis atliktus remonto darbus ir (arba) susigrąžinimą;

2.5.8.   laikotarpį, per kurį buvo surinkta gamintojo informacija;

2.5.9.   transporto priemonės gamybos laikotarpį, kurį apima gamintojo pateikta informacija (pvz., „2007 kalendoriniais metais pagamintos transporto priemonės“);

2.5.10.   gamintojo taikomą eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros metodiką, įskaitant:

a)

transporto priemonių buvimo vietos nustatymo būdą;

b)

transporto priemonių atrankos ir atmetimo kriterijus;

c)

programoje naudojamų bandymų tipus ir metodikas;

d)

gamintojo taikomus eksploatuojamų transporto priemonių šeimų grupės priėmimo ir atmetimo kriterijus;

e)

geografinę teritoriją (-as), iš kurios (-ių) gamintojas surinko informaciją;

f)

imties dydį ir naudotą imties planą;

2.5.11.   gamintojo atliktos eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros rezultatus, įskaitant:

a)

programoje dalyvaujančių transporto priemonių (išbandytų ar neišbandytų) identifikavimo duomenis. Pateikiami šie identifikavimo duomenys:

modelio pavadinimas;

transporto priemonės identifikacinis numeris (TPIN);

transporto priemonės registracijos numeris;

pagaminimo data;

regionas, kuriame transporto priemonė naudojama (jei žinomas);

naudojamos padangos;

b)

priežastį (-is), dėl kurios (-ių) transporto priemonė neįtraukiama į imtį;

c)

kiekvienos į imtį įtrauktos transporto priemonės techninės priežiūros istoriją (įskaitant informaciją apie visus atnaujinimo darbus);

d)

kiekvienos į imtį įtrauktos transporto priemonės remonto istoriją (jei žinoma);

e)

bandymų duomenis, įskaitant:

bandymo datą;

bandymo vietą;

transporto priemonės ridos skaitiklio rodmenis;

bandymų metu naudojamų degalų specifikacijas (pvz., bandomieji etaloniniai degalai ar rinkoje parduodami degalai);

bandymo sąlygas (temperatūra, oro drėgmė, dinamometro inercinis svoris);

dinamometro parametrus (pvz., galios parametras);

bandymų rezultatus (ne mažiau kaip trijų skirtingų vienos šeimos transporto priemonių);

2.5.12.   užfiksuotus TPĮD sistemos rodmenis.

3.   Eksploatuojamų transporto priemonių atranka atitikties patikrai

3.1.   Gamintojo surinkta informacija turi būti pakankamai išsami, kad būtų užtikrinta galimybė įvertinti eksploatuojamų transporto priemonių charakteristikas įprastomis eksploatavimo sąlygomis, kaip apibrėžta 1 skirsnyje. Gamintojo atliekama atranka turi apimti ne mažiau kaip dvi valstybes nares, kuriose yra labai skirtingos transporto priemonių eksploatavimo sąlygos. Parenkant valstybes nares, turi būti atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip degalų, aplinkos sąlygų, vidutinio greičio kelyje skirtumai, taip pat į važiavimo mieste ir (arba) greitkelyje skirtumus.

3.2.   Parinkdamas valstybes nares, iš kurių bus atrenkamos transporto priemonės, gamintojas gali pasirinkti transporto priemones iš valstybės narės, kuri laikoma ypač tinkamu pavyzdžiu. Tokiu atveju gamintojas tipo patvirtinimą suteikusiai patvirtinimo institucijai turi įrodyti, kad atranka yra reprezentatyvi (pvz., toje rinkoje per metus parduodamų tos šeimos transporto priemonių dalis yra didžiausia Bendrijoje). Jei norint patikrinti eksploatuojamų transporto priemonių šeimą reikia išbandyti daugiau kaip vieną pavyzdinę partiją, kaip apibrėžta 3.5 skirsnyje, antrosios ir trečiosios pavyzdinių partijų transporto priemonės turi būti paimtos iš kitokios transporto priemonių eksploatavimo aplinkos nei pirmosios imties transporto priemonės.

3.3.   Išmetamųjų teršalų kiekio bandymai gali būti atliekami bandymų įrenginiuose, kurie yra ne toje pačioje rinkoje arba regione, iš kurių buvo atrinktos transporto priemonės.

3.4.   Gamintojas eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymus turi atlikti nuolat, kad jie atitiktų konkrečiai eksploatuojamų transporto priemonių šeimai priklausančių transporto priemonių tipų gamybos ciklą. Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros turi būti atliekamos ne rečiau kaip kas 18 mėnesių. Jei tai yra transporto priemonių tipai, kuriems suteikiant tipo išplėtimo patvirtinimą nereikėjo atlikti išmetamųjų teršalų kiekio bandymo, šis laikotarpis gali būti pratęstas iki 24 mėnesių.

3.5.   Jei taikoma 2 priedėlyje nustatyta statistinė metodika, pavyzdinių partijų kiekis nustatomas pagal metines eksploatuojamų transporto priemonių šeimos pardavimo apimtis Bendrijoje, kaip nustatyta šioje lentelėje:

Per kalendorinius metus įregistruota transporto priemonių

Pavyzdinių partijų kiekis

Iki 100 000

1

100 001–200 000

2

Daugiau kaip 200 000

3

Patvirtinimo institucija, remdamasi 2 skirsnyje nurodytu auditu, priima šiuos sprendimus ir imasi šių veiksmų:

a)

nusprendžia, kad eksploatuojamų transporto priemonių tipo arba šeimos atitiktis yra patenkinama, ir nesiima papildomų veiksmų;

b)

nusprendžia, kad gamintojo pateiktų duomenų nepakanka sprendimui priimti ir prašo, kad gamintojas pateiktų papildomos informacijos arba bandymų duomenis;

c)

nusprendžia, kad remiantis patvirtinimo institucijos pateiktais duomenimis arba valstybės narės priežiūros bandymų programų duomenimis, gamintojo pateiktos informacijos nepakanka sprendimui priimti, ir prašo, kad gamintojas pateiktų papildomos informacijos arba bandymų duomenis;

d)

nusprendžia, kad eksploatuojamų transporto priemonių tipo, kuris yra eksploatuojamų transporto priemonių šeimos dalis, atitiktis yra nepatenkinama, ir imasi priemonių, kad toks transporto priemonių tipas būtų išbandytas pagal 1 priedėlį.

4.1.   Jeigu manoma, kad būtina atlikti I tipo bandymus ir patikrinti, ar išmetamųjų teršalų kontrolės įtaisai atitinka jiems taikomus eksploatavimo charakteristikų reikalavimus, tokie bandymai atliekami taikant 2 priedėlyje apibrėžtus statistinius kriterijus atitinkančią bandymo metodiką.

4.2.   Patvirtinimo institucija, bendradarbiaudama su gamintoju, atrenka keletą transporto priemonių, kurių rida yra pakankama ir kurių eksploatavimą įprastomis sąlygomis galima tinkamai įrodyti. Su gamintoju turi būti tariamasi, kurias transporto priemones atrinkti, ir jam leidžiama dalyvauti atliekant patvirtinamąją transporto priemonių patikrą.

4.3.   Jei transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekis viršija ribines vertes, gamintojui leidžiama, prižiūrint patvirtinimo institucijai, atlikti šių transporto priemonių patikras (netgi ardomojo pobūdžio), kad būtų galima nustatyti gedimų, dėl kurių gamintojas nėra kaltas, priežastis (pvz., benzino su švinu naudojimas iki bandymo dienos). Jei patikrų rezultatai patvirtina šias priežastis, tokie bandymo rezultatai neįtraukiami į atitikties patikrą.

1 priedėlis

EKSPLOATUOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ ATITIKTIES PATIKRA

1.   ĮVADAS

1.1.   Šiame priedėlyje nustatomi 4 skirsnyje nurodyti kriterijai, taikomi atrenkant transporto priemones bandymams, ir eksploatuojamų transporto priemonių atitikties kontrolės metodika.

2.   ATRANKOS KRITERIJAI

Pasirinktos transporto priemonės priimtinumo kriterijai yra nustatyti 2.1–2.8 skirsniuose.

2.1.   Transporto priemonė turi priklausyti transporto priemonių tipui, patvirtintam pagal šį reglamentą ir įtrauktam į atitikties sertifikatą, išduotą pagal Direktyvą 2007/46/EB. Transporto priemonė turi būti registruota ir naudojama Bendrijoje.

2.2.   Transporto priemonės rida turi būti ne mažesnė kaip 15 000 km arba transporto priemonė turi būti eksploatuota ne mažiau kaip 6 mėnesius (taikoma vėliau pasiekta riba), o rida turi būti ne didesnė kaip 100 000 km arba transporto priemonė turi būti eksploatuota ne daugiau kaip 5 metus (taikoma pirmiau pasiekta riba).

2.3.   Turi būti pateikti techninės priežiūros dokumentai, pagal kuriuos būtų galima įrodyti, kad transporto priemonė buvo tinkamai eksploatuojama (pvz., kad ji buvo prižiūrima pagal gamintojo rekomendacijas).

2.4.   Transporto priemonėje neturi būti nustatyta jokių požymių, patvirtinančių, kad ji buvo netinkamai eksploatuojama (pvz., su ja buvo dalyvauta lenktynėse, eksploatuojamą transporto priemonę veikė perkrovos, ji eksploatuota naudojant netinkamą kurą arba buvo kitaip pažeisti jos eksploatavimo reikalavimai), arba kitų veiksnių (pvz., klastojimo), galinčių turėti įtakos nustatomam išmetamųjų teršalų kiekiui. Jei tai yra transporto priemonės, kuriose įrengta TPĮD sistema, atsižvelgiama į kompiuteryje saugomą gedimo kodą ir ridos duomenis. Transporto priemonė nepasirenkama bandymui, jeigu pagal kompiuteryje saugomą informaciją nustatoma, kad transporto priemonė buvo eksploatuota ir tada, kai kompiuterio atmintyje buvo įrašytas gedimo kodas, ir kad ji gana greitai nebuvo tinkamai suremontuota.

2.5.   Transporto priemonės variklis arba pati transporto priemonė neturi būti iš esmės remontuoti be leidimo.

2.6.   Švino ir sieros koncentracija iš transporto priemonės bako paimtame degalų ėminyje turi atitikti galiojančius standartus, nustatytus Direktyvoje 98/70/EB (1), neturi būti netinkamo degalų pripylimo požymių. Galima atlikti patikras išmetimo vamzdžio viduje.

2.7.   Neturi būti jokių požymių, kad yra kokių nors problemų, galinčių kelti pavojų laboratorijos darbuotojams.

2.8.   Visos transporto priemonės taršos mažinimo sistemos sudedamosios dalys turi atitikti taikomo tipo patvirtinimo reikalavimus.

3.   DIAGNOSTIKA IR TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

Prieš pradedant matuoti bandymui atlikti tinkamų transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekį, 3.1–3.7 punktuose nustatyta tvarka turi būti atlikta diagnostika ir visi įprasti techninės priežiūros darbai.

3.1.   Turi būti patikrinta: oro filtras, visi pavaros diržai, visų skysčių lygis, radiatoriaus dangtelis, ar nepažeisti visi su taršos mažinimo sistema susiję vakuuminiai vamzdeliai ir elektros laidai; patikrinamas uždegimas, degalų dozavimo ir taršos kontrolės įtaisų sudedamosios dalys: patikrinama, ar šie įtaisai tinkamai sureguliuoti ir ar nesuklastotos jų veikimo charakteristikos. Visi neatitikimai turi būti registruojami.

3.2.   Patikrinama, ar TPĮD sistema tinkamai veikia. Visi TPĮD sistemos atmintinėje įrašyti veikimo trikčių indikatoriaus rodmenys turi būti užregistruoti, ir turi būti atlikti būtini remonto darbai. Jeigu TPĮD sistemos veikimo trikčių indikatorius per transporto priemonės parengimo bandymui ciklą užregistruoja veikimo triktį, gedimas gali būti nustatytas ir pašalintas. Bandymą galima pakartoti iš naujo, taikant tos suremontuotos transporto priemonės rezultatus.

3.3.   Turi būti patikrinta uždegimo sistema ir pakeistos sugedusios sudedamosios dalys, pvz., uždegimo žvakės, laidai ir kt.

3.4.   Turi būti patikrinta kompresija. Jei rezultatas yra nepatenkinamas, transporto priemonė yra atmetama.

3.5.   Pagal gamintojo specifikacijas turi būti patikrinti variklio parametrai ir, jeigu reikia, jie turi būti sureguliuoti.

3.6.   Jeigu iki planinių techninės priežiūros darbų transporto priemonei yra likę nuvažiuoti ne daugiau kaip 800 km, pagal gamintojo nurodymus turi būti atlikti techninės priežiūros darbai. Alyvos ir oro filtrai gali būti pakeisti gamintojo prašymu, nepaisant ridos skaitiklio rodmenų.

3.7.   Pasirinkus transporto priemonę, joje esantys degalai turi būti pakeisti atitinkamais išmetamųjų teršalų kiekio bandymui atlikti taikomais etaloniniais degalais, jeigu gamintojas nesutinka, kad būtų taikomi rinkoje parduodami degalai.

4.   EKSPLOATUOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ BANDYMAI

4.1.   Jei manoma, kad transporto priemones būtina patikrinti, pagal šio reglamento III priedą atliekami pagal šio priedėlio 2 ir 3 skirsnius pasirinktų ir parengtų transporto priemonių atliekami bandymai išmetamųjų teršalų kiekiui nustatyti. Jei tai euro 6 išmetamųjų teršalų kiekio standartą atitinkančios transporto priemonės, priklausančios W, X ir Y kategorijoms, kaip apibrėžta šio reglamento I priedo 6 priedėlio 1 lentelėje, per šį bandymą matuojamas tik išmetamųjų kietųjų dalelių skaičius. Be JT/EEK taisyklės Nr. 83 4 priedo 5.3 skirsnyje numatytų parengiamųjų ciklų, papildomai leidžiama taikyti tik tokius papildomus parengiamuosius ciklus, kurie atitinka įprasto važiavimo sąlygas.

4.2.   Galima patikrinti, ar eksploatuojant transporto priemones, kuriose įrengta TPĮD sistema, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekio lygius (pvz., šio reglamento XI priede apibrėžtas veikimo trikčių indikatoriaus rodmenų ribas), tinkamai veikia veikimo trikčių indikatorius ir kt.

4.3.   Pavyzdžiui, TPĮD sistemą galima patikrinti dėl veikimo trikčių nerodymo, kai išmetamųjų teršalų kiekis viršija ribines vertes, dėl nuolatinio klaidingo veikimo trikčių indikatoriaus įsijungimo ir sugedusių arba nusidėvėjusių TPĮD sistemos sudedamųjų dalių rodymo.

4.4.   Jeigu sudedamoji dalis arba sistema veikia tokiu būdu, kuris nenurodytas tipo patvirtinimo liudijime ir (arba) tokių transporto priemonių tipų informacinių dokumentų rinkinyje, ir toks nuokrypis nėra leidžiamas pagal Direktyvos 2007/46/EB 13 straipsnio 1 ir 2 dalis, o TPĮD sistema nerodo jokios veikimo trikties, sudedamoji dalis arba sistema neturi būti keičiamos prieš išmetamųjų teršalų kiekio bandymą, išskyrus atvejus, kai nustatyta, kad sudedamoji dalis arba sistema buvo klastojamos arba netinkamai naudojamos taip, kad TPĮD sistema nenustato paskui atsiradusios veikimo trikties.

5.   REZULTATŲ VERTINIMAS

5.1.   Bandymo rezultatai pateikiami įvertinti pagal 2 priedėlyje nurodytą metodiką.

5.2.   Bandymo rezultatai iš nusidėvėjimo koeficientų nedauginami.

6.   TAISOMŲJŲ PRIEMONIŲ PLANAS

6.1.   Jei nustatoma daugiau kaip viena nustatytas išmetamųjų teršalų kiekio vertes viršijanti transporto priemonė, kuri:

a)

atitinka JT/EEK taisyklės Nr. 83 4 priedėlio 3.2.3 skirsnyje nustatytas sąlygas, jei patvirtinimo institucija bei gamintojas sutaria, kad pernelyg didelio išmetamųjų teršalų kiekio priežastis yra ta pati, arba

b)

atitinka JT/EEK taisyklės Nr. 83 4 priedėlio 3.2.4 skirsnyje nustatytas sąlygas, jei patvirtinimo institucija nustato, kad pernelyg didelio išmetamųjų teršalų kiekio priežastis yra ta pati, patvirtinimo institucija turi pareikalauti, kad gamintojas pateiktų taisomųjų priemonių planą, pagal kurį jis pašalins neatitikimus.

6.2.   Taisomųjų priemonių planas patvirtinimo institucijai pateikiamas ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo 6.1 skirsnyje nurodyto pranešimo datos. Patvirtinimo institucija per 30 darbo dienų paskelbia, ar pritaria, ar nepritaria taisomųjų priemonių planui. Tačiau, jei gamintojas kompetentingai patvirtinimo institucijai gali įrodyti, kad reikia daugiau laiko neatitikimams ištirti, jog būtų galima pateikti taisomųjų priemonių planą, terminas pratęsiamas.

6.3.   Taisomosios priemonės taikomos visoms transporto priemonėms, kurioms gali būti būdingi tokie patys trūkumai. Turi būti įvertinta būtinybė padaryti tipo patvirtinimo dokumentų pakeitimus.

6.4.   Gamintojas pateikia visų pranešimų, susijusių su taisomųjų priemonių planu, kopijas, taip pat tvarko transporto priemonių grąžinimo kampanijos duomenų apskaitą ir patvirtinimo institucijai reguliariai teikia būklės ataskaitas.

Į taisomųjų priemonių planą įtraukiami 6.5.1–6.5.11 punktuose nustatyti reikalavimai. Gamintojas taisomųjų priemonių planui suteikia atskirą identifikacinį pavadinimą arba numerį.

6.5.1.   Kiekvieno į taisomųjų priemonių planą įtrauktų transporto priemonių tipo aprašas.

6.5.2.   Specialių modifikacijų, pertvarkymo, remonto darbų, pataisymų, reguliavimų arba kitokių pakeitimų, atliktų tam, kad transporto priemonės atitiktų reikalavimus, aprašas su trumpa duomenų ir techninių tyrimų, reikalingų pagrįsti gamintojo sprendimą dėl konkrečių neatitikčiai pataisyti taikytinų priemonių, santrauka.

6.5.3.   Būdo, kuriuo gamintojas informuoja transporto priemonių savininkus, aprašas.

6.5.4.   Tinkamos techninės priežiūros arba eksploatavimo sąlygų, kurias gamintojas nustato, kad transporto priemonę būtų galima remontuoti pagal taisomųjų priemonių planą, aprašas ir priežasčių, dėl kurių gamintojas nustato kurią nors iš pirmiau minėtų sąlygų, paaiškinimas. Techninės priežiūros arba eksploatavimo sąlygų nustatyti negalima, jeigu jos aiškiai nėra susijusios su neatitiktimi ir taisomosiomis priemonėmis.

6.5.5.   Tvarkos, kurios turi laikytis transporto priemonės savininkai, kad būtų pašalinta jų transporto priemonės neatitiktis, aprašas. Šiame apraše turi būti nurodyta data, nuo kurios galima taikyti taisomąsias priemones, apskaičiuotas laikas, per kurį dirbtuvės turi atlikti remontą, ir nurodyta vieta, kur tas remontas gali būti atliktas. Remontas turi būti atliktas tinkamai ir per pagrįstą laiko tarpą nuo transporto priemonės pristatymo.

6.5.6.   Transporto priemonei perduoto informacinio pranešimo kopija.

6.5.7.   Trumpas sistemos, kurią gamintojas taiko, kad užtikrintų tinkamą sudedamųjų dalių arba sistemų tiekimą ir įgyvendintų taisomąsias priemones, aprašas. Nurodoma, kada sudedamosios dalys arba sistemos bus pradėtos tinkamai tiekti, kad būtų galima pradėti kampaniją.

6.5.8.   Visų nurodymų, kurie turi būti perduoti remontą atliksiantiems asmenims, kopija.

6.5.9.   Siūlomų taisomųjų priemonių poveikio, kurį jos padarys kiekvieno transporto priemonės tipo, kuriam tos taisomosios priemonės taikomos, išmetamųjų teršalų kiekiui, degalų sąnaudoms, bendrosioms važiavimo charakteristikoms ir saugai, aprašymas ir šias išvadas pagrindžiantys duomenys bei techniniai tyrimai.

6.5.10.   Visa kita informacija, ataskaitos arba duomenys, kuriuos patvirtinimo institucija pagrįstai gali laikyti būtinais, kad būtų galima įvertinti taisomųjų priemonių planą.

6.5.11.   Jeigu pagal taisomųjų priemonių planą numatoma transporto priemones grąžinti, patvirtinimo institucijai turi būti pateiktas remonto duomenų apskaitos metodikos aprašas. Jeigu naudojama etiketė, turi būti pateiktas jos pavyzdys.

6.6.   Gamintojo gali būti prašoma atlikti tinkamai parengtus ir būtinus sudedamųjų dalių ir transporto priemonių, kurioms buvo daromi pakeitimai, remontas ir modifikavimas, bandymus, kad būtų įrodyta, jog pakeitimas, remontas arba modifikavimas yra veiksmingi.

6.7.   Gamintojas yra atsakingas už kiekvienos grąžintos bei suremontuotos transporto priemonės ir remontą atlikusių dirbtuvių duomenų apskaitą. Tipo patvirtinimo institucijos prašymu jai turi būti pateikti 5 metų taisomųjų priemonių plano įgyvendinimo apskaitos duomenys.

6.8.   Informacija apie remontą ir modifikavimą arba naujos įrangos įrengimą įrašoma liudijime, kurį gamintojas pateikia transporto priemonės savininkui.


(1)  OL L 350, 1998 12 28, p. 58.

2 priedėlis

EKSPLOATUOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ ATITIKTIES PATIKROS STATISTINĖ METODIKA

1.   Ši metodika taikoma norint nustatyti, ar eksploatuojama transporto priemonė atitinka I tipo bandymo reikalavimus. Taikomas statistinis metodas, nustatytas JT/EEK taisyklės Nr. 83 4 priedėlyje, su 2–9 skirsniuose aprašytomis išimtimis:

2.   1 išnaša netaikoma.

3.   3.2 punktas suprantamas taip:

laikoma, kad transporto priemonė viršija nustatytas išmetamųjų teršalų kiekio ribas, jei ji atitinka 3.2.2 punkto sąlygas.

4.   3.2.1 punktas netaikomas.

5.   3.2.2 punkto nuoroda į 5.3.1.4 punkte pateiktos lentelės B eilutę suprantama kaip nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 1 lentelę, jei tai yra euro 5 transporto priemonės, ir į Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelę, jei tai yra euro 6 transporto priemonės.

6.   3.2.3.2.1 ir 3.2.4.2 punktų nuorodos į 3 priedėlio 6 punktą suprantamos kaip nuorodos į šio reglamento II priedo 1 priedėlio 6 skirsnį.

7.   2 ir 3 išnašų nuorodos į 5.3.1.4 punkte pateiktos lentelės A eilutę suprantamos kaip nuorodos į Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 1 lentelę, jei tai yra euro 5 transporto priemonės, ir į Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelę, jei tai yra euro 6 transporto priemonės.

8.   4.2 punkto nuoroda į 5.3.1.4 punktą suprantama kaip nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 1 lentelę, jei tai yra euro 5 transporto priemonės, ir į Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelę, jei tai yra euro 6 transporto priemonės.

9.   4/1 paveikslas pakeičiamas šiuo:

Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikra – audito procedūra

Image

3 priedėlis

ATSAKOMYBĖ UŽ EKSPLOATUOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ ATITIKTĮ

1.   Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros metodika parodyta 1 schemoje.

2.   Gamintojas surenka visą būtiną informaciją, kad galėtų laikytis šio priedo reikalavimų. Be to, patvirtinimo institucija gali atsižvelgti į informaciją, gautą pagal susijusias priežiūros programas.

3.   Patvirtinimo institucija atlieka visas būtinas procedūras ir bandymus, kad užtikrintų eksploatuojamų transporto priemonių atitikties reikalavimų laikymąsi (2–4 etapai).

4.   Jei pateikta informacija įvertinama skirtingai arba prieštaringai, patvirtinimo institucija paprašo tipo patvirtinimo bandymą atlikusios technikos tarnybos, kad ši pateiktų paaiškinimą.

5.   Gamintojas turi parengti ir įgyvendinti taisomųjų priemonių planą. Prieš pradedant įgyvendinti šį planą, jį turi patvirtinti patvirtinimo institucija (5 etapas).

1 schema

Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros procedūra

Image

III PRIEDAS

VIDUTINIO APLINKOS SĄLYGOMIS IŠMETAMO TERŠALŲ KIEKIO PATIKRA

(I TIPO BANDYMAS)

1.   ĮVADAS

Šiame priede aprašoma I tipo bandymo, kuriuo tikrinamas vidutinis aplinkos sąlygomis išmetamas teršalų kiekis, metodika.

2.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

2.1.   Bendrieji reikalavimai yra tokie, kaip nustatyta JT/EEK taisyklės Nr. 83 5.3.1 punkte, su 2.2–2.5 skirsniuose aprašytomis išimtimis.

2.2.   Transporto priemonės, su kuriomis turi būti atliktas 5.3.1.1 punkte nustatytas bandymas, turi būti suprantamos kaip visos transporto priemonės, patenkančios į šio reglamento taikymo sritį.

2.3.   5.3.1.2.4 punkte nurodyti teršalai turi būti suprantami kaip visi teršalai, aprašyti Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 1 ir 2 lentelėse.

2.4.   5.3.6–5.3.1.4 punktuose minimi nusidėvėjimo koeficientai turi būti suprantami kaip šio reglamento VII priede nurodyti nusidėvėjimo koeficientai.

2.5.   5.3.1.4 punkte minimos išmetamųjų teršalų kiekio ribos turi būti suprantamos kaip nuoroda į išmetamųjų teršalų kiekio ribas, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 1 lentelėje euro 5 transporto priemonėms ir Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelėje euro 6 transporto priemonėms.

SND, gamtinėmis dujomis arba biometanu varomų transporto priemonių reikalavimai

2.6.1.   Bendrieji SND, gamtinėmis dujomis arba biometanu varomų transporto priemonių bandymų reikalavimai yra tokie, kaip nustatyta JT/EEK taisyklės Nr. 83 12 priedo 1 skirsnyje.

3.   TECHNINIAI REIKALAVIMAI

3.1.   Techniniai reikalavimai yra tokie, kaip nustatyta JT/EEK taisyklės Nr. 83 4 priede, su 3.2–3.12 skirsniuose nustatytomis išimtimis.

3.2.   3.2 punkte nurodyti etaloniniai degalai turi būti suprantami kaip nuoroda į atitinkamas etaloninių degalų specifikacijas, pateiktas šio reglamento IX priede.

3.3.   4.3.1.1 punkte minimos teršalų dujos turi būti suprantamos kaip dujos, įskaitant metaną:

„….(šildomas liepsninio jonizavimo detektorius – KLJD). Jis turi būti sukalibruotas propano dujomis, išreikštomis anglies atomų (C1) ekvivalentu.

Metano (CH4) analizė:

Analizatorius turi būti dujų chromatografas, sujungtas su liepsninio jonizavimo tipo detektoriumi (LJD), arba angliavandenilių be metano atskyrimo tipo liepsninio jonizavimo detektorius (LJD), sukalibruotas metano dujomis, išreikštomis anglies atomų (C1) ekvivalentu.

Azoto oksido (NOx) …“

3.4.   8.2 punkte minimi angliavandenilių santykiniai kiekiai turi būti tokie:

benzinas (C1H1,89O0,016)

d = 0,631 g/l

dyzelinas (C1H1,86O0,005)

d = 0,622 g/l

SND (C1H2,525)

d = 0,649 g/l

GD/biometanas (CH4)

d = 0,714 g/l

etanolis (E85) (C1H2,74O0,385)

d = 0,932 g/l

3.5.   Nuo atitinkamų Reglamento (EB) Nr. 715/2007 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų datų 4 priedo 3 priedėlio 4.1.2 punktas turi būti suprantamas taip:

„Padangos

Padangos parenkamos atsižvelgiant į pasipriešinimą riedėjimui. Pasirenkamos padangos, kurių pasipriešinimas riedėjimui, išmatuotas pagal ISO 28580, yra didžiausias.

Jei yra daugiau negu trys padangų pasipriešinimo riedėjimui vertės, pasirenkama padanga, kurios pasipriešinimas riedėjimui yra antras pagal stiprumą.

Gaminamose transporto priemonėse naudojamų padangų pasipriešinimo judėjimui charakteristikos turi atitikti suteikiant tipo patvirtinimą naudotų padangų charakteristikas.“

3.6.   4 priedo 5 priedėlio 2.2.2 punktas turi būti suprantamas kaip apimantis:

„… CO2, CO, THC, CH4 ir NOX koncentracijos vertes …“.

3.7.   4 priedo 8 priedėlio 1 punktas pakeičiamas taip:

„… Korekcijos dėl drėgnio koeficientas netaikomas THC, CH4 ir CO, …“.

3.8.   4 priedo 8 priedėlio 1.3 punkto antroji pastraipa turi būti suprantama taip:

„… Skiedimo koeficientas apskaičiuojamas taip:

Visiems etaloniniams degalams:

Formula

Degalams, kurių sudėtis CxHyOz, bendroji formulė yra:

Formula

IX priede nurodytų etaloninių degalų X vertės yra šios:

Degalai

X

Benzinas (E5)

13,4

Dyzelinas (B5)

13,5

SND

11,9

GD/biometanas

9,5

Etanolis (E85)

12,5“

3.9.   Be 4 priedo 8 priedėlio 1.3 punkto reikalavimų, taikomi šie reikalavimai:

Angliavandenilių be metano koncentracija apskaičiuojama taip:

CNMHC = CTHC – (Rf CH4 × CCH4),

kurioje:

CNMHC

=

pataisytoji NMHC koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, išreikšta milijoninėmis anglies ekvivalento dalimis;

CTHC

=

THC koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, išreikšta milijoninėmis anglies ekvivalento dalimis ir pataisyta atsižvelgiant į skiedimo ore esantį THC kiekį;

CCH4

=

CH4 koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, išreikšta milijoninėmis anglies ekvivalento dalimis ir pataisyta atsižvelgiant į skiedimo ore esantį CH4 kiekį;

Rf CH4

=

LJD atsako į metaną koeficientas, kaip apibrėžta 4 priedo 6 priedėlio 2.3 punkte.

3.10.   4 priedo 8 priedėlio 1.5.2.3 punktas turi būti suprantamas kaip apimantis:

QTHC = 0,932

etanoliui (E85)

3.11.   Nuorodos į HC turi būti suprantamos kaip nuorodos į THC šiuose punktuose:

a)

4.3.1.1 punkte;

b)

4.3.2 punkte;

c)

6 priedėlio 2.2 punkte;

d)

8 priedėlio 1.3 punkte;

e)

8 priedėlio 1.5.1.3 punkte;

f)

8 priedėlio 1.5.2.3 punkte;

g)

8 priedėlio 2.1 punkte.

3.12.   „Angliavandeniliai“ turi būti suprantam kaip „visi angliavandeniliai“ šiuose punktuose:

a)

4.3.1.1 punkte;

b)

4.3.2 punkte;

c)

7.2.8 punkte.

Transporto priemonės, kurioje įrengta reguliariai atsinaujinanti sistema, techniniai reikalavimai

3.13.1.   Techniniai reikalavimai yra tokie, kaip nustatyta JT/EEK taisyklės Nr. 83 13 priedo 3 skirsnyje, su 3.13.2–3.13.4 skirsniuose nustatytomis išimtimis.

3.13.2.   3.1.3 skirsnyje pateiktos nuorodos į 1 priedo 4.2.11.2.1.10.1–4.2.11.2.1.10.4 punktus arba 4.2.11.2.5.4.1–4.2.11.2.5.4.4 punktus turi būti suprantamos kaip nuorodos į Reglamento (EB) Nr. 692/2008 I priedo 3 priedėlio 3.2.12.2.1.11.1–3.2.12.2.1.11.4 arba 3.2.12.2.6.4.1–3.2.12.2.6.4.4 punktus.

3.13.3.   Gamintojui paprašius ir technikos tarnybai pritarus, speciali reguliariai atsinaujinančių sistemų bandymų metodika netaikoma atsinaujinančiam įtaisui, jei gamintojas pateikia patvirtinimo institucijai duomenis, kad ciklų, per kuriuos įvyksta atsinaujinimas, metu išmetamųjų teršalų kiekis neviršija Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 1 arba 2 lentelėje nustatytų standartų, taikomų susijusiai transporto priemonių kategorijai.

3.13.4.   Jeigu tai yra reguliariai atsinaujinantis įtaisas, ciklų, per kuriuos įvyksta atsinaujinimas, metu išmetamųjų teršalų kiekio standartai gali būti viršyti. Jeigu I tipo bandymo metu bent vieną kartą įvyksta taršos kontrolės įtaiso atsinaujinimas ir jeigu įtaisas jau buvo bent vieną kartą atsinaujinęs transporto priemonės parengimo ciklo metu, laikoma, kad šis įtaisas yra nuolat atsinaujinanti sistema, kuriai nereikia taikyti specialios bandymų metodikos.

IV PRIEDAS

TIPO PATVIRTINIMUI ATSIŽVELGIANT Į TRANSPORTO PRIEMONĖS TINKAMUMĄ EKSPLOATUOTI KELIUOSE SUTEIKTI BŪTINI IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO DUOMENYS

 

1 priedėlis

ANGLIES VIENDEGINIO KIEKIO, IŠMETAMO VARIKLIUI VEIKIANT TUŠČIĄJA EIGA, MATAVIMAS

(II TIPO BANDYMAS)

1.   ĮVADAS

1.1.   Šiame priedėlyje aprašoma II tipo bandymo metodika, pagal kurią matuojamas anglies viendeginio kiekis, išmetamas varikliui veikiant tuščiąja eiga (įprastu ir dideliu sukimosi dažniu)

2.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

2.1.   Bendrieji reikalavimai yra tokie, kaip nustatyta JT/EEK taisyklės Nr. 83 5.3.7.1–5.3.7.4. punktuose, su 2.2, 2.3 ir 2.4 skirsniuose nustatytomis išimtimis.

2.2.   5.3.7.3 skirsnyje nurodyti atomų santykiai turi būti suprantami taip:

Hcv = vandenilio ir anglies atomų santykis:

benzinas (E5): 1,89;

SND: 2,53;

GD/biometanas: 4,0;

etanolis (E85): 2,74;

Ocv = deguonies ir anglies atomų santykis:

benzinas (E5): 0,016;

SND: 0,0;

GD/biometanas: 0,0;

etanolis (E85): 0,39.

2.3.   Šio reglamento I priedo 4 priedėlio 2.2 punkte pateikta lentelė pildoma laikantis šio priedo 2.2 ir 2.4 skirsniuose nustatytų reikalavimų.

2.4.   Gamintojas per 24 mėnesius nuo technikos tarnybos suteikto patvirtinimo dienos turi patvirtinti, kad patvirtinant šio priedėlio 2.1 punkte nurodytą tipą užregistruota lambda vertė yra tiksli ir atitinka serijinės gamybos transporto priemonių tipinę vertę. Įvertinimas atliekamas remiantis serijinės gamybos transporto priemonių apžiūromis ir tyrimais.

3.   TECHNINIAI REIKALAVIMAI

3.1.   Techniniai reikalavimai yra tokie, kaip nustatyta JT/EEK taisyklės Nr. 83 5 priede, su 3.2 skirsnyje nustatytomis išimtimis.

3.2.   JT/EEK taisyklės Nr. 83 5 priedo 2.1 punkte nurodyti etaloniniai degalai turi būti suprantami kaip nuoroda į atitinkamas etaloninių degalų specifikacijas, pateiktas šio reglamento IX priede.

2 priedėlis

DŪMŲ NESKAIDRUMO MATAVIMAS

1.   ĮVADAS

1.1.   Šiame priedėlyje aprašomi išmetamųjų dujų neskaidrumo matavimo reikalavimai.

2.   PATAISYTOJO ABSORBCIJOS KOEFICIENTO ŽENKLAS

2.1.   Prie kiekvienos transporto priemonės, atitinkančios transporto priemonės tipą, kuriai taikomas šis bandymas, tvirtinamas pataisytojo absorbcijos koeficiento ženklas. Šis ženklas – tai stačiakampis, įrėminantis skaičių, rodantį m-1 išreikštą pataisytąjį absorbcijos koeficientą, gautą patvirtinimo metu atlikus bandymą greitėjimo be apkrovos režimu. Bandymo metodas aprašytas 4 skirsnyje.

2.2.   Ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir neištrinamas. Jis tvirtinamas gerai matomoje ir lengvai pasiekiamoje vietoje, kuri nurodoma I priedo 4 priedėlyje pateikto tipo patvirtinimo liudijimo papildyme.

IV.2.1 paveiksle pateiktas ženklo pavyzdys.

IV.2.1 pav.

Image

Viršuje pateiktas ženklas rodo, kad pataisytas absorbcijos koeficientas yra 1,30 m–1.

3.   SPECIFIKACIJOS IR BANDYMAI

3.1.   Specifikacijos ir bandymai yra tokie, kaip nustatyta JT/EEK taisyklės Nr. 24 III dalies 24 skirsnyje, su 3.2 skirsnyje nustatyta šios metodikos išimtimi.

3.2.   JT/EEK taisyklės Nr. 24 24.1 punkto nuoroda į 2 priedą turi būti suprantama kaip nuoroda į šio reglamento X priedo 2 priedėlį.

4.   TECHNINIAI REIKALAVIMAI

4.1.   Techniniai reikalavimai tokie, kaip nustatyta JT/EEK taisyklės Nr. 24 4, 5, 7, 8, 9 ir 10 prieduose, su 4.2, 4.3 ir 4.4 skirsniuose nustatytomis išimtimis.

4.2.   Bandymai pastovaus sukimosi dažnio režimu visoje visos apkrovos kreivėje

4.2.1.   JT/EEK taisyklės Nr. 24 4 priedo 3.1 punkto nuorodos į 1 priedą turi būti suprantamos kaip nuorodos į šio reglamento I priedo 3 priedėlį.

4.2.2.   JT/EEK taisyklės Nr. 24 4 priedo 3.2 punkte minimi etaloniniai degalai turi būti suprantami šio reglamento IX priede nurodyti etaloniniai degalai, atitinkantys išmetamųjų teršalų kiekio ribas, dėl kurių transporto priemonei norima suteikti tipo patvirtinimą.

4.3.   Bandymas greitėjimo be apkrovos režimu

4.3.1.   JT/EEK taisyklės Nr. 24 5 priedo 2.2 punkto nuorodos į 2 priedo 2 lentelę turi būti suprantamos kaip nuorodos į šio reglamento I priedo 4 priedėlio 2.4.2.1 punkte pateiktą lentelę.

4.3.2.   JT/EEK taisyklės Nr. 24 5 priedo 2.3 punkto nuorodos į 1 priedo 7.3 punktą turi būti suprantamos kaip nuoroda į šio reglamento I priedo 3 priedėlį.

4.4.   „EEK“ metodas SU variklių naudingajai galiai matuoti

4.4.1.   JT/EEK taisyklės Nr. 24 10 priedo 7 punkto nuoroda į „šio priedo priedėlį“ ir JT/EEK taisyklės Nr. 24 10 priedo 7 ir 8 punktų nuorodos į 1 priedą turi būti suprantamos kaip nuorodos į šio reglamento I priedo 3 priedėlį.

V PRIEDAS

KARTERIO IŠMETAMŲJŲ DUJŲ KIEKIO PATIKRA

(III TIPO BANDYMAS)

1.   ĮVADAS

1.1.   Šiame priede aprašoma III tipo bandymų metodika, pagal kurią tikrinamas karterio išmetamųjų dujų kiekis.

2.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

2.1.   Bendrieji III tipo bandymo reikalavimai yra tokie, kaip nustatyta JT/EEK taisyklės Nr. 83 6 priedo 2 skirsnyje.

3.   TECHNINIAI REIKALAVIMAI

3.1.   Techniniai reikalavimai yra tokie, kaip nustatyta JT/EEK taisyklės Nr. 83 6 priedo 3–6 skirsniuose.

VI PRIEDAS

IŠGARUOJANČIŲ TERŠALŲ KIEKIO NUSTATYMAS

(IV TIPO BANDYMAS)

1.   ĮVADAS

1.1.   Šiame priede aprašoma IV tipo bandymų metodika, pagal kurią nustatomas iš transporto priemonių degalų sistemų išgaruojantis angliavandenilių kiekis.

2.   TECHNINIAI REIKALAVIMAI

2.1.   Techniniai reikalavimai ir specifikacijos yra tokie, kaip nustatyta JT/EEK taisyklės Nr. 83 7 priedo 2–7 skirsniuose ir 1 bei 2 priedėliuose, su 2.2 ir 2.3 skirsniuose nustatytomis išimtimis.

2.2.   JT/EEK taisyklės Nr. 83 7 priedo 3.2 punkte nurodyti etaloniniai degalai turi būti suprantami kaip nuoroda į atitinkamas etaloninių degalų specifikacijas, pateiktas šio reglamento IX priede.

2.3.   JT/EEK taisyklės Nr. 83 7 priedo 7.5.2 punkto nuoroda į 8.2.5 punktą turi būti suprantama kaip nuoroda į šio reglamento I priedo 4 skirsnį.

VII PRIEDAS

TARŠOS KONTROLĖS ĮTAISŲ PATVARUMO PATIKRA

(V TIPO BANDYMAS)

1.   ĮVADAS

1.1.   Šiame priede aprašomi bandymai, kuriais tikrinamas taršos kontrolės įtaisų patvarumas. Patvarumo reikalavimų laikymasis įrodomas taikant vieną iš trijų galimų būdų, nustatytų 1.2, 1.3 ir 1.4 punktuose.

1.2.   Visas transporto priemonės patvarumo bandymas susideda iš sendinimo bandymo, kuris atliekamas bandymų keliu, keliu arba ant važiuoklės dinamometro nuvažiuojant 160 000 km.

1.3.   Gamintojas gali pasirinkti atlikti patvarumo bandymą ant sendinimo stendo.

1.4.   Kaip alternatyvą patvarumo bandymams, gamintojas gali pasirinkti taikyti toliau lentelėje pateiktus priskirtuosius nusidėvėjimo koeficientus.

Variklio kategorija

Priskirtieji nusidėvėjimo koeficientai

CO

THC

NMHC

NOx

HC + NOx

Kietųjų dalelių masė

Kietųjų dalelių skaičius

Priverstinio uždegimo

1,5

1,3

1,3

1,6

1,0

1,0

Slėginio uždegimo (euro 5)

1,5

1,1

1,1

1,0

1,0

Slėginio uždegimo (euro 6) (1)

 

 

 

 

 

 

 

1.5.   Gamintojo prašymu technikos tarnyba, taikydama pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytus priskirtuosius nusidėvėjimo koeficientus, gali atlikti I tipo bandymą nelaukdama, kol bus baigtas visos transporto priemonės bandymas arba patvarumo bandymas ant sendinimo stendo. Baigusi visos transporto priemonės bandymą arba patvarumo bandymą ant sendinimo stendo, technikos tarnyba gali pataisyti I priedo 4 priedėlyje nurodytame dokumente užregistruotus tipo patvirtinimo rezultatus, priskirtuosius nusidėvėjimo koeficientus pakeisdama išmatuotais atliekant visos transporto priemonės bandymą arba patvarumo bandymą ant sendinimo stendo.

1.6.   Jeigu euro 6 transporto priemonėms su slėginio uždegimo varikliais priskirtieji nusidėvėjimo koeficientai nenustatyti, gamintojai taiko visos transporto priemonės bandymų arba patvarumo bandymų ant sendinimo stendo metodikas, kad nustatytų nusidėvėjimo koeficientus.

1.7.   Nusidėvėjimo koeficientai nustatomi pagal 1.2 ir 1.3 punktuose nustatytą metodiką arba taikant 1.4 punkte pateiktas priskirtąsias vertes. Nusidėvėjimo koeficientai taikomi norint nustatyti, ar eksploatuojama transporto priemonė atitinka reikalavimus dėl atitinkamų išmetamųjų teršalų kiekio ribų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 715/2007 1 priedo 1 ir 2 lentelėse.

2.   TECHNINIAI REIKALAVIMAI

Techniniai reikalavimai ir specifikacijos yra tokie, kaip nustatyta JT/EEK taisyklės Nr. 83 9 priedo 2–6 skirsniuose, su 2.1.1–2.1.4 punktuose nustatytomis išimtimis.

2.1.1.   Kaip alternatyvą JT/EEK taisyklės Nr. 83 9 priedo 5.1 punkte nustatytam veikimo ciklui, taikomam atliekant visos transporto priemonės patvarumo bandymą, transporto priemonės gamintojas gali taikyti standartinį kelio ciklą (SKC), aprašytą šio priedo 3 priedėlyje. Bandymų ciklas tęsiamas, kol transporto priemonės rida pasiekia bent 160 000 km.

2.1.2.   JT/EEK taisyklės Nr. 83 9 priedo 6 punkte ir 5.3 punkte nurodytieji 80 000 km keičiami į 160 000 km.

2.1.3.   JT/EEK taisyklės Nr. 83 9 priedo 6 punkto pirmoje pastraipoje pateikta nuoroda į 5.3.1.4 punktą suprantama kaip nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 1 lentelę, jei tai yra euro 5 transporto priemonės, ir į Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelę, jei tai yra euro 6 transporto priemonės.

2.1.4.   JT/EEK taisyklės Nr. 83 9 priedo 6 skirsnio šešta pastraipa suprantama taip:

Multiplikacinis išmetamųjų teršalų kiekio didėjimo koeficientas kiekvienam teršalui apskaičiuojamas taip:

Formula

Gamintojo prašymu pridėtinis išmetamųjų teršalų kiekio didėjimo koeficientas kiekvienam teršalui apskaičiuojamas taip:

Formula

2.2.   Patvarumo bandymas ant sendinimo stendo

2.2.1.   Be 1.3 skirsnyje nustatytų techninių patvarumo bandymų ant sendinimo stendo reikalavimų, taikomi šiame skirsnyje nustatyti techniniai reikalavimai.

Bandymo metu naudojami Taisyklės Nr. 83 9 priedo 3 punkte nurodyti degalai.

2.3.1.   Transporto priemonės su priverstinio uždegimo varikliais

2.3.1.1.   Transporto priemonėms su priverstinio uždegimo varikliais, įskaitant hibridines transporto priemones, kuriose kaip pagrindinis išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo įtaisas naudojamas katalizatorius, taikoma toliau pateikta sendinimo ant stendo metodika.

Pagal sendinimo ant stendo metodiką būtina ant katalizatoriaus sendinimo stendo įrengti katalizatoriaus ir deguonies jutiklio sistemą.

Sendinimas ant stendo atliekamas pagal standartinį bandymų ant stendo ciklą (SBSC), kurio trukmė apskaičiuojama pagal sendinimo ant stendo trukmės (SST) lygtį. SST lygtyje būtina įvesti katalizatoriaus temperatūros kitimo pagal laiką duomenis, išmatuotus taikant standartinį kelio ciklą (SKC), aprašytą šio priedo 3 priedėlyje.

2.3.1.2.   Standartinis bandymų ant stendo ciklas (SBSC). Standartinis katalizatoriaus sendinimas ant stendo atliekamas pagal SBSC. SBSC trukmė apskaičiuojama pagal SST lygtį. SBSC aprašytas šio priedo 1 priedėlyje.

2.3.1.3.   Katalizatoriaus temperatūros kitimo pagal laiką duomenys. Katalizatoriaus temperatūra matuojama ne mažiau kaip dviejų ištisų SKC ciklų metu, kaip aprašyta šio priedo 3 priedėlyje.

Katalizatoriaus temperatūra matuojama bandomosios transporto priemonės karščiausio katalizatoriaus karščiausioje vietoje. Arba temperatūrą galima matuoti kitoje vietoje, jeigu ji, vadovaujantis gera inžinerine nuovoka, sureguliuota taip, kad atitiktų karščiausioje vietoje išmatuotą temperatūrą.

Katalizatoriaus temperatūra matuojama ne mažiau kaip vieno herco dažniu (vieną kartą per sekundę).

Katalizatoriaus temperatūros matavimo rezultatai pateikiami kaip lentelės formos histograma, suskirstant ne į didesnius kaip 25 °C temperatūros intervalus.

2.3.1.4.   Sendinimo ant stendo trukmė. Sendinimo ant stendo trukmė apskaičiuojama pagal šią sendinimo ant stendo trukmės (SST) lygtį:

Temperatūros intervalo te = th e((R/Tr)-(R/Tv)),

Bendra te = visų temperatūros intervalų te suma,

Sendinimo ant stendo trukmė = A × (Bendra te),

kuriose:

A

=

1,1; šiuo dydžiu katalizatoriaus sendinimo trukmė pataisoma atsižvelgiant į tai, kad katalizatoriaus nusidėvėjimą lemia ne tik sendinimas veikiant temperatūrai, bet ir kiti veiksniai;

R

=

katalizatoriaus terminis reaktyvumas = 17 500;

th

=

laikas (valandomis), išmatuotas nustatytame transporto priemonės katalizatoriaus temperatūros histogramos, pataisytos atsižvelgiant į visą naudingos eksploatacijos ridą, temperatūros intervale; pvz., jei histogramos duomenys atitinka 400 km ridą, o naudingos eksploatacijos rida yra 160 000 km, visos histogramos laiko vertės dauginamos iš 400 (160 000/400);

Bendras te

=

laiko ekvivalentas (valandomis), per kurį katalizatorius, veikiamas Tr temperatūros, nusendinamas ant katalizatoriaus sendinimo stendo, taikant katalizatoriaus sendinimo ciklą, kuriuo siekiama nudėvėti katalizatorių tiek pat, kiek jis nusidėvėtų veikiamas temperatūros, transporto priemonei nuvažiavus 160 000 km;

intervalo te

=

laiko ekvivalentas (valandomis), per kurį katalizatorius, veikiamas Tr temperatūros, nusendinamas ant katalizatoriaus sendinimo stendo, taikant katalizatoriaus sendinimo ciklą, kuriuo siekiama nudėvėti katalizatorių tiek pat, kiek jis nusidėvėtų veikiamas temperatūros, patenkančios į Tv temperatūros intervalą, transporto priemonei nuvažiavus 160 000 km;

Tr

=

naudingoji etaloninė katalizatoriaus, įrengto ant katalizatoriaus bandymų stendo, naudojamo per sendinimo ant stendo ciklą, temperatūra (°K). Naudingoji temperatūra yra pastovi temperatūra, kurią taikant būtų pasiektas toks pat nusendinimo lygis, koks būtų pasiektas sendinimo ant stendo ciklo metu veikiant įvairiai temperatūrai;

Tv

=

kelyje bandomos transporto priemonės katalizatoriaus temperatūros histogramos temperatūros (°K) intervalo vidurio taškas.

2.3.1.5.   SBSC naudingoji etaloninė temperatūra. Standartinio bandymų ant stendo ciklo (SBSC) naudingoji etaloninė temperatūra nustatoma konkrečiai konstrukcijos katalizatorių sistemai ir konkrečiam sendinimo stendui, kurie bus naudojami pagal šią metodiką:

a)

Taikant SBSC, matuojami ant katalizatorių sendinimo stendo įrengtos katalizatorių sistemos temperatūros kitimo pagal laiką duomenys. Katalizatoriaus temperatūra matuojama karščiausio sistemos katalizatoriaus karščiausioje vietoje. Arba temperatūrą galima matuoti kitoje vietoje, jeigu ji sureguliuota taip, kad atitiktų karščiausioje vietoje matuojamą temperatūrą.

Katalizatoriaus temperatūra matuojama ne mažiau kaip vieno herco dažniu (vieną kartą per sekundę) ir ne mažiau kaip 20 minučių sendinimo ant stendo metu. Katalizatoriaus temperatūros matavimo rezultatai pateikiami kaip lentelės formos histograma, rezultatus suskirstant ne į didesnius kaip 10 °C temperatūros intervalus.

b)

SST lygtis naudojama naudingajai etaloninei temperatūrai apskaičiuoti, taikant pasikartojančius etaloninės temperatūros (Tr) pokyčius, kol apskaičiuotoji sendinimo trukmė pasiekia tikrąją trukmę, pateiktą katalizatoriaus temperatūros histogramoje, arba ją viršija. Gautoji temperatūra yra katalizatorių sistemos ir sendinimo stendo SBSC naudingoji etaloninė temperatūra.

2.3.1.6.   Katalizatoriaus sendinimo stendas. Katalizatoriaus sendinimo stendas turi veikti pagal SBSC ir užtikrinti tinkamo dydžio, sudėties ir temperatūros išmetamųjų dujų srautą, nukreipiamą į katalizatoriaus priekį.

Visa sendinimo ant stendo įranga ir metodika turi užtikrinti, kad būtų užregistruota tinkama informacija (pvz., išmatuotas oro ir degalų (O/D) santykis katalizatoriuje ir katalizatoriaus temperatūros pagal laiką duomenys) ir kad iš tikrųjų būtų pasiektas pakankamas sendinimo laipsnis.

2.3.1.7.   Būtini bandymai. Norint apskaičiuoti nusidėvėjimo koeficientus, su bandomąja transporto priemone turi būti atlikti ne mažiau kaip 2 I tipo bandymai prieš nusendinant techninę išmetamųjų teršalų kontrolės įrangą ir 2 I tipo bandymai pakartotinai įrengus ant stendo nusendintą techninę išmetamųjų teršalų kontrolės įrangą.

Gamintojas gali atlikti papildomus bandymus. Nusidėvėjimo koeficientai apskaičiuojami pagal skaičiavimo metodiką, nurodytą JT/EEK taisyklės Nr. 83 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, 9 priedo 6 punkte.

2.3.2.   Transporto priemonės su slėginio uždegimo varikliais

2.3.2.1.   Toliau pateikta sendinimo ant stendo metodika taikoma slėginio uždegimo transporto priemonėms, įskaitant hibridines transporto priemones.

Pagal sendinimo ant stendo metodiką būtina ant papildomo apdorojimo sistemos sendinimo stendo įrengti papildomo apdorojimo sistemą.

Sendinimas ant stendo atliekamas pagal standartinį bandymų ant dyzelinio stendo ciklą (SBDSC), kurio metu įvyksta pagal sendinimo ant stendo trukmės (SDST) lygtį apskaičiuotas atsinaujinimų ir (arba) sieros pašalinimo atvejų skaičius.

2.3.2.2.   Standartinis bandymų ant dyzelinio stendo ciklas (SBDSC). Standartinis sendinimas ant stendo atliekamas pagal SBDSC. SBDSC trukmė apskaičiuojama pagal sendinimo ant stendo trukmės (SDST) lygtį. SBDSC aprašytas šio priedo 2 priedėlyje.

2.3.2.3.   Atsinaujinimo duomenys. Atsinaujinimo intervalai matuojami taikant ne mažiau kaip 10 ištisų standartinių kelio ciklų (SKC), kaip aprašyta 3 priedėlyje. Kaip alternatyvą galima taikyti Ki nustatymo intervalus.

Jei taikoma, remiantis gamintojo duomenimis, atsižvelgiama ir į sieros pašalinimo intervalus.

2.3.2.4.   Sendinimo ant dyzelinio stendo trukmė. Sendinimo ant stendo trukmė apskaičiuojama pagal šią SDST lygtį:

Sendinimo ant stendo trukmė = atsinaujinimo ir (arba) sieros pašalinimo ciklų (skaičiuojami tie, kurie ilgiau trunka) skaičius, atitinkantis 160 000 km ridą.

2.3.2.5.   Sendinimo stendas. Sendinimo stendas turi veikti pagal SBDSC ir užtikrinti tinkamo dydžio, sudėties ir temperatūros išmetamųjų dujų srautą, nukreipiamą į papildomo apdorojimo sistemos įleidimo angą.

Gamintojas registruoja atsinaujinimo ir (arba) sieros pašalinimo atvejus (jei taikoma), kad užtikrintų, jog iš tikrųjų būtų pasiektas pakankamas nusendinimo laipsnis.

2.3.2.6.   Būtini bandymai. Norint apskaičiuoti nusidėvėjimo koeficientus, turi būti atlikti ne mažiau kaip 2 I tipo bandymai prieš nusendinant techninę išmetamųjų teršalų kontrolės įrangą ir 2 I tipo bandymai pakartotinai įrengus ant bandymų stendo nusendintą techninę išmetamųjų teršalų kontrolės įrangą. Gamintojas gali atlikti papildomus bandymus. Nusidėvėjimo koeficientai apskaičiuojami pagal skaičiavimo metodiką, nustatytą JT/EEK taisyklės Nr. 83 9 priedo 6 punkte, atsižvelgiant į papildomus šio reglamento reikalavimus.


(1)  euro 6 nusidėvėjimo koeficientai dar bus nustatomi.

1 priedėlis

Standartinis bandymų ant stendo ciklas (SBSC)

1.   Įvadas

Standartinė patvarumo (sendinimo) bandymų metodika susideda iš katalizatoriaus ir deguonies jutiklio sistemos sendinimo ant sendinimo stendo pagal šiame priedėlyje aprašytą standartinį bandymų ant stendo ciklą (SBSC). Taikant SBSC, būtina naudoti sendinimo stendą su įrengtu varikliu, kuris yra katalizatoriui tiekiamų dujų šaltinis. SBSC yra 60 sekundžių ciklas, prireikus ant sendinimo stendo kartojamas tiek, kiek reikia, kad būtų atliktas sendinimas. SBSC apibūdinamas remiantis katalizatoriaus temperatūra, variklio oro ir degalų (O/D) santykiu ir įpučiamu antrinio oro kiekiu, įpūtimo įtaisą įrengiant priešais pirmąjį katalizatorių.

2.   Katalizatoriaus temperatūros kontrolė

2.1.   Katalizatoriaus temperatūra matuojama katalizatoriaus sluoksnyje, karščiausio katalizatoriaus karščiausioje vietoje. Arba tiekiamų dujų temperatūrą galima matuoti ir perskaičiuoti į katalizatoriaus sluoksnio temperatūrą, taikant tiesinę lygtį, apskaičiuojamą remiantis koreliacijos duomenimis, surinktais apie katalizatoriaus konstrukciją ir sendinimo stendą, kurie bus naudojami sendinimo metu.

2.2.   Parenkant tinkamą variklio sukimosi dažnį, apkrovą ir uždegimo taktą, kontroliuojama, kad katalizatoriaus stechiometrinio proceso (1–40 sekundžių per ciklą) temperatūra būtų ne mažesnė kaip 800 °C (±10 °C). Toliau pateiktoje lentelėje aprašyto „riebiojo mišinio“ etapo metu, parenkant tinkamą variklio O/D santykį, kontroliuojama, kad ciklo metu didžiausia katalizatoriaus temperatūra pasiektų 890 °C (±10 °C).

2.3.   Jei taikoma mažesnė nei 800 °C kontroliuojama žemoji temperatūra, kontroliuojama aukštoji temperatūra turi būti 90 °C didesnė už kontroliuojamą žemąją temperatūrą.

Standartinis bandymų ant stendo ciklas (SBSC)

Laikas

(sek.)

Variklio oro ir degalų santykis

Antrinio oro įpūtimas

1–40

Stechiometrinis procesas su apkrova, uždegimo taktas ir variklio sukimosi dažnis reguliuojami taip, kad būtų pasiekta ne mažesnė kaip 800 °C katalizatoriaus temperatūra

Nėra

41–45

„Riebusis mišinys“ (parenkamas toks O/D santykis, kad didžiausia katalizatoriaus temperatūra viso ciklo metu būtų didesnė kaip 890 °C arba 90 °C didesnė už kontroliuojamą žemąją temperatūrą

Nėra

46–55

„Riebusis mišinys“ (parenkamas toks O/D santykis, kad didžiausia katalizatoriaus temperatūra viso ciklo metu būtų didesnė kaip 890 °C arba 90 °C didesnė už kontroliuojamą žemąją temperatūrą

3 % (±1 %)

56–60

Stechiometrinis procesas su apkrova, uždegimo taktas ir variklio sukimosi dažnis reguliuojami taip, kad būtų pasiekta ne mažesnė kaip 800 °C katalizatoriaus temperatūra

3 % (±1 %)

Image

3.   Sendinimo stendo įranga ir jos naudojimo metodika

3.1.   Sendinimo stendo sąranka. Sendinimo stendas turi užtikrinti tinkamą išmetamųjų dujų srautą, temperatūrą, oro ir degalų santykį, išmetamųjų dujų sudėtį ir antrinio oro įpūtimą ties katalizatoriaus priekine įleidimo anga.

Standartinis sendinimo stendas susideda iš variklio, variklio valdiklio ir variklio dinamometro. Gali būti priimtina ir kitokia sąranka (pvz., ant dinamometro įtaisoma visa transporto priemonė arba degiklis, tiekiantis tinkamas išmetamąsias dujas), jei laikomasi šiame priedėlyje nustatytų sąlygų dėl katalizatorių įleidimo angų ir kontrolės priemonių.

Vieno sendinimo stendo išmetamas dujų srautas gali būti padalytas į kelis atskirus srautus, jei kiekvienas iš jų atitinka šio priedėlio reikalavimus. Jei bandymų stendas išmeta daugiau nei vieną dujų srautą, vienu metu gali būti sendinamos kelios katalizatorių sistemos.

3.2.   Išmetamųjų teršalų sistemos įrengimas. Ant bandymų stendo įrengiama katalizatoriaus (-ių) ir deguonies jutiklio (-ių) sistema bei visi išmetimo vamzdžiai, jungiantys minėtas sudedamąsias dalis. Jei tai kelis dujų srautus išmetantys varikliai (pvz., kai kurie V6 ir V8 varikliai), kiekvienas išmetimo sistemos blokas ant bandymų stendo įrengiamas atskirai ir lygiagrečiai.

Jei išmetimo sistemose yra keletas nuosekliai išdėstytų katalizatorių, visa katalizatorių sistema su visais katalizatoriais, deguonies jutikliais ir susijusiais išmetimo vamzdžiais įrengiama kaip vienas sendinti skirtas blokas. Arba kiekvieną atskirą katalizatorių atitinkamą laiką galima sendinti atskirai.

3.3.   Temperatūros matavimas. Katalizatoriaus temperatūra matuojama termoelementu, įrengtu katalizatoriaus sluoksnyje, karščiausio katalizatoriaus karščiausioje vietoje. Arba tiekiamų dujų temperatūrą galima matuoti ties katalizatoriaus priekine įleidimo anga ir perskaičiuoti į katalizatoriaus sluoksnio temperatūrą, taikant tiesinę lygtį, apskaičiuojamą remiantis koreliacijos duomenimis, surinktais apie katalizatoriaus konstrukciją ir sendinimo stendą, kurie bus naudojami sendinant. Katalizatoriaus temperatūra registruojama skaitmeniniu būdu vieno herco dažniu (vienas matavimas per sekundę).

3.4.   Oro ir degalų santykio matavimas. Kiek įmanoma arčiau katalizatoriaus įleidimo ir išleidimo jungių turi būti įrengtos oro ir degalų (O/D) santykio matavimo priemonės (pvz., plataus diapazono deguonies jutiklis). Šių jutiklių duomenys registruojami skaitmeniniu būdu vieno herco dažniu (vienas matavimas per sekundę).

3.5.   Išmetamųjų dujų srauto pusiausvyra. Turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios, kad per kiekvieną ant bandymų stendo sendinamą katalizatorių sistemą tekėtų tinkamo dydžio išmetamųjų dujų srautas (matuojamas gramais per sekundę stechiometrinio proceso metu, taikant ±5 gramų per sekundę leidžiamą nuokrypį).

Tinkamas srauto debitas nustatomas pagal išmetamųjų dujų srautą, kuris būtų išmetamas iš originalios transporto priemonės variklio, veikiančio pastovaus sukimosi dažnio režimu, ir taikant apkrovą, parenkamą šio priedėlio 3.6 punkte aprašytam sendinimo stendui.

3.6.   Sąranka. Variklio sukimosi dažnis, apkrova ir uždegimo taktas parenkamas taip, kad pastovaus stechiometrinio proceso metu katalizatoriaus sluoksnio temperatūra būtų 800 °C (±10 °C).

Oro įpūtimo sistema sureguliuojama taip, kad tiektų reikiamą oro srautą 3,0 % (±0,1 %) deguonies mišiniui pagaminti pastoviame per stechiometrinį procesą išmetamame dujų sraute, nukreiptame tiesiai į pirmąjį katalizatorių. Tipinis lambda rodmuo pradiniame O/D santykio matavimo taške (kaip reikalaujama 5 pastraipoje) yra 1,16 (tai reiškia, kad deguonies dalis mišinyje yra apie 3 %).

Įjungę oro įpūtimą, nustatykite tokį „riebaus mišinio“ O/D santykį, kad temperatūra katalizatoriaus sluoksnyje būtų 890 °C (±10 °C). Tipinė O/D santykio lambda vertė šiame etape yra 0,94 (apie 2 % CO).

3.7.   Sendinimo ciklas. Standartinės sendinimo ant stendo metodikos taikomos pagal standartinį bandymo ant stendo ciklą (SBSC). SBSC kartojamas tol, kol pasiekiamas pagal sendinimo ant stendo trukmės (SST) lygtį apskaičiuotas nusendinimo laipsnis.

3.8.   Kokybės užtikrinimas. Šio priedėlio 3.3 ir 3.4 punktuose aprašyta temperatūra ir O/D santykis sendinimo metu periodiškai patikslinami (ne rečiau kaip kas 50 valandų). Siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai laikomasi SBSC, turi būti padarytos reikiamos pataisos.

Baigus sendinti, sendinimo proceso metu surinkti katalizatoriaus temperatūros kitimo pagal laiką duomenys pateikiami kaip lentelės formos histograma, suskirstant ne į didesnius kaip 10 °C intervalus. Siekiant nustatyti, ar iš tikrųjų buvo pasiektas tinkamas katalizatoriaus terminio nusendinimo lygis, taikoma SST lygtis ir pagal VII priedo 2.3.1.4 punktą apskaičiuota sendinimo ciklo naudingoji etaloninė temperatūra. Jei apskaičiuotosios sendinimo trukmės terminis poveikis yra ne didesnis kaip 95 % reikiamo terminio nusendinimo lygio, sendinimas ant stendo tęsiamas.

3.9.   Įjungimas ir išjungimas. Reikia imtis atsargos priemonių, kad įjungiant arba išjungiant bandymų įrangą nebūtų viršyta greitajam nudėvėjimui numatyta didžiausia leidžiama katalizatoriaus temperatūra (pvz., 1 050 °C). Šis pavojus turėtų būti mažinamas taikant specialią įjungimo ir išjungimo esant žemai temperatūrai metodiką.

4.   Eksperimentinis R koeficiento, reikalingo taikant sendinimo patvarumo ant stendo bandymų metodiką, nustatymas

R koeficientas yra katalizatoriaus terminio reaktyvumo koeficientas, naudojamas sendinimo ant stendo trukmės (SST) lygtyje. Gamintojai gali nustatyti R vertę eksperimentiniu būdu, taikydami toliau nurodytas metodikas.

4.1.1.   Taikant tinkamą bandymų ant stendo ciklą ir sendinimo stendo įrangą, veikiant įvairiai kontroliuojamai temperatūrai, kintančiai nuo įprastos veikimo temperatūros iki didžiausios nepavojingos temperatūros, nusendinama keletas katalizatorių (ne mažiau kaip trys tokios pačios konstrukcijos katalizatoriai). Išmatuojamas kiekvienos išmetamųjų teršalų sudedamosios dalies kiekis (arba katalizatoriaus neveiksmingumas (1 katalizatoriaus veiksmingumas)). Užtikrinama, kad atliekant galutinius bandymus būtų gauti duomenys, siekiantys išmetamųjų teršalų kiekio standarto ribinę vertę arba ją viršijantys, bet ne daugiau kaip 2 kartus.

4.1.2.   Pagal VII priedo 2.4.4 punktą nustatoma R vertė ir kiekvienai kontroliuojamai temperatūrai apskaičiuojama sendinimo ant stendo ciklo naudingoji etaloninė temperatūra (Tr).

4.1.3.   Nubrėžiama kreivė, rodanti kiekvieno katalizatoriaus išmetamųjų teršalų kiekio (arba katalizatoriaus neveiksmingumo) kitimą, atsižvelgiant į sendinimo laiką. Pagal mažiausių kvadratų metodą apskaičiuojama tinkamiausia duomenų kitimo funkcija. Šiam tikslui skirto duomenų rinkinio intervalas nuo 0 iki 6 400 km turėtų beveik sutapti. Kaip pavyzdį žr. toliau pateiktą grafiką.

4.1.4.   Apskaičiuojamas tinkamiausios kreivės nuolydžio kampas kiekvienai sendinimo temperatūros vertei.

4.1.5.   Nubrėžiama kiekvienos tinkamiausios kreivės nuolydžio (kaip nustatyta 4.1.4 punkte) natūrinio logaritmo grafikas, natūrinio logaritmo vertes pateikiant vertikalioje ašyje, o sendinimo temperatūros verčių atvirkštinius dydžius – horizontalioje ašyje; pagal mažiausių kvadratų metodą apskaičiuojamos tinkamiausios duomenų kitimo funkcijos. Kreivės nuolydžio kampas yra R koeficientas. Kaip pavyzdį žr. toliau pateiktą grafiką.

Image

4.1.6.   R koeficientas lyginamas su pradine verte, kuri buvo taikoma 4.1.2 punkte. Jei apskaičiuotasis R koeficientas skiriasi nuo pradinės vertės daugiau kaip 5 %, pasirenkamas naujas R koeficientas, patenkantis tarp pradinės ir apskaičiuotosios vertės, ir kartojant 2–6 punktų nurodymus, apskaičiuojamas naujas R koeficientas. Procedūra kartojama, kol apskaičiuotasis R koeficientas nesiskiria nuo pradinio R koeficiento daugiau kaip 5 %.

4.1.7.   Nustatytasis R koeficientas lyginamas pagal kiekvieną išmetamųjų dujų sudedamąją dalį. SST lygtyje naudokite mažiausią (blogiausio atvejo) R koeficientą.

Image

2 priedėlis

Standartinis bandymų ant dyzelinio stendo ciklas (SBDSC)

1.   Įvadas

Kietųjų dalelių gaudyklių sendinimo procesui didelės įtakos turi atsinaujinimų skaičius. Be to, šis procesas yra svarbus sistemoms, kurioms būtini sieros pašalinimo ciklai (pvz., katalizatoriams su NOx saugyklomis).

Standartinė patvarumo bandymų ant dyzelinio sendinimo stendo metodika susideda iš papildomo apdorojimo sistemos sendinimo ant sendinimo stendo pagal šiame priedėlyje aprašytą standartinį bandymų ant stendo ciklą (SBDSC). Taikant SBDSC, būtina naudoti sendinimo stendą su įrengtu varikliu, kuris yra sistemai tiekiamų dujų šaltinis.

SBDSC metu sistemos atsinaujinimo ir (arba) sieros pašalinimo strategijos turi veikti įprastu būdu.

2.   Standartinio bandymo ant stendo ciklo metu sukuriamos tokios pačios variklio sukimosi dažnio ir apkrovos sąlygos, kaip ir SKC metu, atitinkančios laikotarpį, per kurį turi būti nustatytas patvarumas. Norint pagreitinti sendinimo procesą, variklio nustatymus ant stendo galima pakeisti taip, kad sumažėtų sistemos apkrovų skaičius. Pavyzdžiui, galima pakeisti degalų įpurškimo taktą arba IDR strategiją.

3.   Sendinimo stendo įranga ir taikymo metodika

3.1.   Standartinis sendinimo stendas susideda iš variklio, variklio valdiklio ir variklio dinamometro. Gali būti priimtina ir kitokia sąranka (pvz., ant dinamometro įtaisoma visa transporto priemonė arba degiklis, tiekiantis tinkamas išmetamąsias dujas), jei laikomasi šiame priedėlyje nustatytų sąlygų dėl papildomo apdorojimo sistemos įleidimo angų ir kontrolės priemonių.

Vieno sendinimo stendo išmetamas dujų srautas gali būti padalytas į kelis atskirus srautus, jei kiekvienas iš jų atitinka šio priedėlio reikalavimus. Jei bandymų stendas išmeta daugiau nei vieną dujų srautą, vienu metu gali būti sendinamos kelios papildomo apdorojimo sistemos.

3.2.   Išmetamųjų teršalų sistemos įrengimas. Ant bandymų stendo įrengiama papildomo apdorojimo sistema ir visi išmetimo vamzdžiai, jungiantys šios sistemos sudedamąsias dalis. Jei tai yra kelis dujų srautus išmetantys varikliai (pvz., kai kurie V6 ir V8 varikliai), kiekvienas išmetimo sistemos blokas ant bandymų stendo įrengiamas atskirai ir lygiagrečiai.

Visa papildomo apdorojimo sistema įrengiama kaip vienas sendinti skirtas blokas. Arba kiekvieną atskirą sudedamąją dalį atitinkamą laiką galima sendinti atskirai.

3 priedėlis

Standartinis kelio ciklas (SKC)

Įvadas

Standartinis kelio ciklas (SKC) yra ridos kaupimo ciklas. Transporto priemonė gali būti įvažinėjama bandymo kelyje arba ant ridos kaupimo dinamometro.

Ciklą sudaro 7 ratai, kurių bendras ilgis – 6 km. Rato ilgį galima keisti, siekiant prisiderinti prie bandymui skirto ridos kaupimo kelio ilgio.

Standartinis kelio ciklas

Ratas

Apibūdinimas

Tipinis pagreitis, m/s2

1

(Variklio paleidimas) 10 s veikimas tuščiąja eiga

0

1

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 48 km/h

1,79

1

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 48 km/h greičiu

0

1

Nuosaikus lėtėjimas iki 32 km/h

–2,23

1

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 48 km/h

1,79

1

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 48 km/h greičiu

0

1

Nestaigus sustabdymas

–2,23

1

5 s veikimas tuščiąja eiga

0

1

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 56 km/h

1,79

1

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 56 km/h greičiu

0

1

Nuosaikus lėtėjimas iki 40 km/h

–2,23

1

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 56 km/h

1,79

1

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 56 km/h greičiu

0

1

Nestaigus sustabdymas

–2,23

2

10 s veikimas tuščiąja eiga

0

2

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 64 km/h

1,34

2

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 64 km/h greičiu

0

2

Nuosaikus lėtėjimas iki 48 km/h

–2,23

2

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 64 km/h

1,34

2

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 64 km/h greičiu

0

2

Nestaigus sustabdymas

–2,23

2

5 s veikimas tuščiąja eiga

0

2

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 72 km/h

1,34

2

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 72 km/h greičiu

0

2

Nuosaikus lėtėjimas iki 56 km/h

–2,23

2

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 72 km/h

1,34

2

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 72 km/h greičiu

0

2

Nestaigus sustabdymas

–2,23

3

10 s veikimas tuščiąja eiga

0

3

Staigus įsibėgėjimas iki 88 km/h

1,79

3

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 88 km/h greičiu

0

3

Nuosaikus lėtėjimas iki 72 km/h

–2,23

3

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 88 km/h

0,89

3

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 88 km/h greičiu

0

3

Nuosaikus lėtėjimas iki 72 km/h

–2,23

3

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 97 km/h

0,89

3

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 97 km/h greičiu

0

3

Nuosaikus lėtėjimas iki 80 km/h

–2,23

3

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 97 km/h

0,89

3

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 97 km/h greičiu

0

3

Nestaigus sustabdymas

–1,79

4

10 s veikimas tuščiąja eiga

0

4

Staigus įsibėgėjimas iki 129 km/h

1,34

4

Važiavimas neminant pedalo, kol greitis sumažėja iki 113 km/h

–0,45

4

Pusės rato važiavimas vienodu 113 km/h greičiu

0

4

Nuosaikus lėtėjimas iki 80 km/h

–1,34

4

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 105 km/h

0,89

4

Pusės rato važiavimas vienodu 105 km/h greičiu

0

4

Nuosaikus lėtėjimas iki 80 km/h

–1,34

5

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 121 km/h

0,45

5

Pusės rato važiavimas vienodu 121 km/h greičiu

0

5

Nuosaikus lėtėjimas iki 80 km/h

–1,34

5

Lengvas įsibėgėjimas iki 113 km/h

0,45

5

Pusės rato važiavimas vienodu 113 km/h greičiu

0

5

Nuosaikus lėtėjimas iki 80 km/h

–1,34

6

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 113 km/h

0,89

6

Važiavimas neminant pedalo, kol greitis sumažėja iki 97 km/h

–0,45

6

Pusės rato važiavimas vienodu 97 km/h greičiu

0

6

Nuosaikus lėtėjimas iki 80 km/h

–1,79

6

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 104 km/h

0,45

6

Pusės rato važiavimas vienodu 104 km/h greičiu

0

6

Nestaigus sustabdymas

–1,79

7

45 s veikimas tuščiąja eiga

0

7

Staigus įsibėgėjimas iki 88 km/h

1,79

7

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 88 km/h greičiu

0

7

Nuosaikus lėtėjimas iki 64 km/h

–2,23

7

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 88 km/h

0,89

7

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 88 km/h greičiu

0

7

Nuosaikus lėtėjimas iki 64 km/h

–2,23

7

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 80 km/h

0,89

7

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 80 km/h greičiu

0

7

Nuosaikus lėtėjimas iki 64 km/h

–2,23

7

Nuosaikus įsibėgėjimas iki 80 km/h

0,89

7

Ketvirtadalio rato važiavimas vienodu 80 km/h greičiu

0

7

Nestaigus sustabdymas

–2,23

Standartinis kelio ciklas grafiškai parodytas šiame paveiksle:

Image

VIII PRIEDAS

VIDUTINIO TERŠALŲ KIEKIO, IŠMETAMO ESANT ŽEMAI APLINKOS ORO TEMPERATŪRAI, PATIKRA

(VI TIPO BANDYMAS)

1.   ĮVADAS

1.1.   Šiame priede aprašoma VI tipo bandymo įranga ir metodika, taikoma teršalų kiekiui, išmetamam esant žemai temperatūrai, patikrinti.

2.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

2.1.   VI tipo bandymo bendrieji reikalavimai yra tokie, kaip nustatyta JT/EEK taisyklės Nr. 83 5.3.5.1.1–5.3.5.3.2 punktuose, su toliau nurodytomis išimtimis.

2.2.   JT/EEK taisyklės Nr. 83 5.3.5.1.4 punkte minimi „angliavandeniliai“ turi būti suprantami kaip „visi angliavandeniliai“.

2.3.   JT/EEK taisyklės Nr. 83 5.3.5.2 skirsnyje nurodytos ribinės vertės turi būti suprantamos kaip ribinės vertės, pateiktos Reglamento (EB) Nr. 715/2007 1 priedo 3 lentelėje.

3.   TECHNINIAI REIKALAVIMAI

3.1.   Techniniai reikalavimai ir specifikacijos yra tokie, kaip nustatyta JT/EEK taisyklės Nr. 83 8 priedo 2–6 skirsniuose, su tolesniuose skirsniuose aprašytomis išimtimis.

3.2.   JT/EEK taisyklės Nr. 83 8 priedo 3.4.1 punkto nuoroda į 10 priedo 3 punktą turi būti suprantama kaip nuoroda į šio reglamento IX priedo B skirsnį.

3.3.   Toliau nurodytuose JT/EEK taisyklės Nr. 83 8 priedo skirsniuose minimi „angliavandeniliai“ turi būti suprantami kaip „visi angliavandeniliai“:

2.4.1 skirsnyje;

5.1.1 skirsnyje.

IX PRIEDAS

ETALONINIŲ DEGALŲ SPECIFIKACIJOS

A.   ETALONINIAI DEGALAI

1.   Transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliais bandymams skirtų degalų techniniai duomenys

Tipas: Benzinas (E5)

Parametras

Vienetas

Ribos (1)

Bandymo metodas

Mažiausia

Didžiausia

Tiriamuoju metodu nustatytas oktaninis skaičius, TMNOS

 

95,0

EN 25164

Pr. EN ISO 5164

Varikliniu metodu nustatytas oktaninis skaičius, VMNOS

 

85,0

EN 25163

Pr. EN ISO 5163

Tankis, esant 15 °C temperatūrai

kg/m3

743

756

EN ISO 3675

EN ISO 12185

Garų slėgis

kPa

56,0

60,0

EN ISO 13016–1 (DVPE)

Vandens kiekis

% v/v

 

0,015

ASTM E 1064

Distiliavimas:

 

 

 

 

— išgarinta 70 °C temperatūroje

% v/v

24,0

44,0

EN-ISO 3405

— išgarinta 100 °C temperatūroje

% v/v

48,0

60,0

EN-ISO 3405

— išgarinta 150 °C temperatūroje

% v/v

82,0

90,0

EN-ISO 3405

— virimo pabaigos temperatūra

°C

190

210

EN-ISO 3405

Likutis

% v/v

2,0

EN-ISO 3405

Angliavandenilių analizė:

 

 

 

 

— alkenai

% v/v

3,0

13,0

ASTM D 1319

— aromatiniai junginiai

% v/v

29,0

35,0

ASTM D 1319

— benzolas

% v/v

1,0

EN 12177

— prisotintieji angliavandeniliai

% v/v

Ataskaita

ASTM 1319

Anglies ir vandenilio santykis

 

Ataskaita

 

Anglies ir deguonies santykis

 

Ataskaita

 

Indukcijos periodas (2)

min.

480

EN-ISO 7536

Deguonies kiekis (3)

% m/m

Ataskaita

EN 1601

Dervų kiekis

mg/ml

0,04

EN-ISO 6246

Sieros kiekis (4)

mg/kg

10

EN ISO 20846

EN ISO 20884

Vario korozija

 

1 klasė

EN-ISO 2160

Švino kiekis

mg/l

5

EN 237

Fosforo kiekis (5)

mg/l

1,3

ASTM D 3231

Etanolis (3)

% v/v

4,7

5,3

EN 1601

EN 13132

Tipas: Etanolis (E85)

Parametras

Vienetas

Ribos (6)

Bandymo metodas (7)

Mažiausia

Didžiausia

Tiriamuoju metodu nustatytas oktaninis skaičius, TMNOS

 

95,0

EN ISO 5164

Varikliniu metodu nustatytas oktaninis skaičius, VMNOS

 

85,0

EN ISO 5163

Tankis, esant 15 °C temperatūrai

kg/m3

Ataskaita

ISO 3675

Garų slėgis

kPa

40,0

60,0

EN ISO 13016–1 (DVPE)

Sieros kiekis (8)  (9)

mg/kg

10

EN ISO 20846 EN ISO 20884

Atsparumas oksidacijai

min.

360

 

EN ISO 7536

Dervų kiekis (išvalius tirpikliais)

mg/100ml

5

EN-ISO 6246

Išvaizda Nustatoma esant aplinkos temperatūrai arba esant 15 °C temperatūrai (taikomas didesnis dydis)

 

Švarus ir šviesus, iš pažiūros be plaukiojančių ar nusėdusių teršalų

Apžiūra

Etanolis ir aukštesnieji alkoholiai (12)

% (V/V)

83

85

EN 1601

EN 13132

EN 14517

Aukštesnieji alkoholiai (C3–C8)

% (V/V)

2,0

 

Metanolis

% (V/V)

 

0,5

 

Benzinas (10)

% (V/V)

Likutis

EN 228

Fosforas

mg/l

0,3 (11)

ASTM D 3231

Vandens kiekis

% (V/V)

 

0,3

ASTM E 1064

Neorganiniai chloridai

mg/l

 

1

ISO 6227

pHe

 

6,5

9,0

ASTM D 6423

Vario plokštelės korozija (per 3 h, esant 50 °C temperatūrai)

Klasė

1 klasė

 

EN ISO 2160

Rūgštingumas (skaičiuojamas kaip acto rūgštis CH3COOH)

% (m/m) (mg/l)

0,005(40)

ASTM D 1613

Anglies ir vandenilio santykis

 

Ataskaita

 

Anglies ir deguonies santykis

 

Ataskaita

 

Tipas: SND

Parametras

Vienetas

A degalai

B degalai

Bandymo metodas

Sudėtis:

 

 

 

ISO 7941

C3 kiekis

Tūrio %

30 ± 2

85 ± 2

 

C4 kiekis

Tūrio %

Likutis

Likutis

 

< C3, > C4

Tūrio %

Ne daugiau kaip 2

Ne daugiau kaip 2

 

Alkenai

Tūrio %

Ne daugiau kaip 12

Ne daugiau kaip 15

 

Garinimo likutis

mg/kg

Ne daugiau kaip 50

Ne daugiau kaip 50

Pr. EN 15470

Vanduo esant 0 °C

 

Nėra

Nėra

Pr. EN 15469

Bendras sieros kiekis

mg/kg

Ne daugiau kaip 10

Ne daugiau kaip 10

ASTM 6667

Vandenilio sulfidas

 

Nėra

Nėra

ISO 8819

Varinės plokštelės korozija

Klasė

1 klasė

1 klasė

ISO 6251 (13)

Kvapas

 

Būdingas

Būdingas

 

Varikliniu metodu nustatytas oktaninis skaičius

 

Ne mažesnis kaip 89

Ne mažesnis kaip 89

EN 589 B priedas

Tipas: GD/biometanas

Charakteristikos

Vienetai

Pagrindas

Ribos

Bandymo metodas

Mažiausia

Didžiausia

Etaloniniai degalai G20

Sudėtis:

 

 

 

 

 

Metanas

Molio %

100

99

100

ISO 6974

Likutis (14)

Molio %

1

ISO 6974

N2

Molio %

 

 

 

ISO 6974

Sieros kiekis

mg/m3  (15)

10

ISO 6326–5

Wobbe indeksas (grynasis)

MJ/m3  (16)

48,2

47,2

49,2

 

Etaloniniai degalai G25

Sudėtis:

 

 

 

 

 

Metanas

Molio %

86

84

88

ISO 6974

Likutis (14)

Molio %

1

ISO 6974

N2

Molio %

14

12

16

ISO 6974

Sieros kiekis

mg/m3  (15)

10

ISO 6326–5

Wobbe indeksas (grynasis)

MJ/m3  (16)

39,4

38,2

40,6

 

2.   Transporto priemonių su slėginio uždegimo varikliais bandymams skirtų degalų techniniai duomenys

Tipas: Dyzelinas (B5)

Parametras

Vienetas

Ribos (17)

Bandymo metodas

Mažiausia

Didžiausia

Cetaninis skaičius (18)

 

52,0

54,0

EN-ISO 5165

Tankis, esant 15 °C temperatūrai

kg/m3

833

837

EN-ISO 3675

Distiliavimas:

 

 

 

 

esant 50 % temperatūrai

°C

245

EN-ISO 3405

esant 95 % temperatūrai

°C

345

350

EN-ISO 3405

galutinė virimo temperatūra

°C

370

EN-ISO 3405

Pliūpsnio temperatūra

°C

55

EN 22719

Šaltojo filtro užsikimšimo temperatūra (CFPP)

°C

–5

EN 116

Klampa, esant 40 °C temperatūrai

mm2/s

2,3

3,3

EN-ISO 3104

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai

% m/m

2,0

6,0

EN 12916

Sieros kiekis (19)

mg/kg

10

EN ISO 20846/EN ISO 20884

Vario korozija

 

1 klasė

EN-ISO 2160

Anglies likutis, nustatytas Conradson metodu (10 % distiliacijos likučio)

% m/m

0,2

EN-ISO 10370

Peleningumas

% m/m

0,01

EN-ISO 6245

Vandens kiekis

% m/m

0,02

EN-ISO 12937

Neutralizacijos (stipriųjų rūgščių) skaičius

mg KOH/g

0,02

ASTM D 974

Atsparumas oksidacijai (20)

mg/ml

0,025

EN-ISO 12205

Tepalingumas (paviršiaus, kurio atsparumas dilimui tiriamas naudojant aukšto dažnio slankiojamojo judesio įrangą (HFRR), skersmuo esant 60 °C)

µm

400

EN ISO 12156

Atsparumas oksidacijai esant 110 °C temperatūrai (20)  (22)

h

20,0

 

EN 14112

Riebiųjų rūgščių metilo esteris (FAME) (21)

% v/v

4,5

5,5

EN 14078

B.   ETALONINIAI DEGALAI, SKIRTI TERŠALŲ KIEKIO, IŠMETAMO ESANT ŽEMAI APLINKOS TEMPERATŪRAI, BANDYMAMS – VI TIPO BANDYMAS

Tipas: Benzinas (E5)

Parametras

Vienetas

Ribos (23)

Bandymo metodas

Mažiausia

Didžiausia

Tiriamuoju metodu nustatytas oktaninis skaičius, TMNOS

 

95,0

EN 25164

Pr. EN ISO 5164

Varikliniu metodu nustatytas oktaninis skaičius, VMNOS

 

85,0

EN 25163

Pr. EN ISO 5163

Tankis, esant 15 °C temperatūrai

kg/m3

743

756

ISO 3675

EN ISO 12185

Garų slėgis

kPa

56,0

95,0

EN ISO 13016–1 (DVPE)

Vandens kiekis

% v/v

 

0,015

ASTM E 1064

Distiliavimas:

 

 

 

 

išgarinta 70 °C temperatūroje

% v/v

24,0

44,0

EN-ISO 3405

išgarinta 100 °C temperatūroje

% v/v

50,0

60,0

EN-ISO 3405

išgarinta 150 °C temperatūroje

% v/v

82,0

90,0

EN-ISO 3405

galutinė virimo temperatūra

°C

190

210

EN-ISO 3405

Likutis

% v/v

2,0

EN-ISO 3405

Angliavandenilių analizė:

 

 

 

 

alkenai

% v/v

3,0

13,0

ASTM D 1319

aromatiniai junginiai

% v/v

29,0

35,0

ASTM D 1319

benzolas

% v/v

1,0

EN 12177

prisotintieji angliavandeniliai

% v/v

Ataskaita

ASTM D 1319

Anglies ir vandenilio santykis

 

Ataskaita

 

Anglies ir deguonies santykis

 

Ataskaita

 

Indukcijos periodas (24)

min.

480

EN-ISO 7536

Deguonies kiekis (25)

% m/m

Ataskaita

EN 1601

Dervų kiekis

mg/ml

0,04

EN-ISO 6246

Sieros kiekis (26)

mg/kg

10

EN ISO 20846

EN ISO 20884

Vario korozija

 

1 klasė

EN-ISO 2160

Švino kiekis

Mg/l

5

EN 237

Fosforo kiekis (27)

Mg/l

1,3

ASTM D 3231

Etanolis (25)

% v/v

4,7

5,3

EN 1601

EN 13132

Tipas: Etanolis (E75)

Etaloninių degalų specifikacija turi būti parengta iki datų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 715/2007 10 straipsnio 6 dalyje.


(1)  Specifikacijose nurodytos „tikrosios vertės“. Nustatant ribines jų vertes buvo taikytos ISO 4259 standarto „Naftos produktai. Bandymo metodų tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas“ sąlygos, o nustatant mažiausią vertę buvo skaičiuojama pagal mažiausią teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausią ir mažiausią vertes, mažiausias skirtumas buvo lygus 4R (R – atkuriamumas). Nepaisant šio mato, būtino techniniais sumetimais, degalų gamintojas vis dėlto turi siekti, kad vertė būtų lygi nuliui, jei nustatyta didžiausia vertė lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausia ir mažiausia ribos. Jei reikėtų nustatyti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos ISO 4259 sąlygos.

(2)  Degaluose gali būti antioksidacinių priedų ir metalų dezaktyvatorių, kurie paprastai naudojami benzino distiliavimo srautui stabilizuoti, bet į degalus neturi būti pridėta valymo ir (arba) sklaidymo priedų ir tirpiklinių alyvų.

(3)  EN 15376 specifikaciją atitinkantis etanolis yra vienintelis oksidatorius, kurio galima specialiai dėti į etaloninius degalus.

(4)  Pranešama apie tikrąjį sieros kiekį degaluose, naudojamuose I tipo bandymui atlikti.

(5)  Į šiuos etaloninius degalus negalima specialiai dėti junginių, kurių sudėtyje yra fosforo, geležies, mangano arba švino.

(6)  Specifikacijose nurodytos „tikrosios vertės“. Nustatant ribines jų vertes buvo taikytos ISO 4259 standarto „Naftos produktai. Bandymo metodų tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas“ sąlygos, o nustatant mažiausią vertę buvo skaičiuojama pagal mažiausią teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausią ir mažiausią vertes, mažiausias skirtumas buvo lygus 4R (R – atkuriamumas). Nepaisant šio mato, būtino techniniais sumetimais, degalų gamintojas vis dėlto turi siekti, kad vertė būtų lygi nuliui, jei nustatyta didžiausia vertė lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausia ir mažiausia ribos. Jei reikėtų nustatyti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos ISO 4259 sąlygos.

(7)  Kilus ginčams, taikoma EN ISO 4259 aprašyta ginčų sprendimo ir rezultatų aiškinimo remiantis bandymo metodo tikslumu tvarka.

(8)  Kilus nacionalinio masto ginčams dėl sieros kiekio, atsižvelgiant į EN 228 nacionalinį priedą, remiamasi EN ISO 20846 arba EN ISO 20884.

(9)  Pranešama apie tikrąjį sieros kiekį degaluose, naudojamuose I tipo bandymui atlikti.

(10)  Bešvinio benzino kiekis gali būti nustatomas kaip skaičius, gautas iš 100 atėmus vandens ir alkoholių kiekį.

(11)  Į šiuos etaloninius degalus negalima specialiai dėti junginių, kurių sudėtyje yra fosforo, geležies, mangano arba švino.

(12)  EN 15376 specifikaciją atitinkantis etanolis yra vienintelis oksidatorius, kurio galima specialiai dėti į šiuos etaloninius degalus.

(13)  Jei ėminyje yra antikorozinių priemonių arba kitų cheminių medžiagų, kurios mažina ėminio korozijos poveikį varinei plokštelei, gali būti, kad šiuo būdu bus netiksliai nustatyta, ar yra koroziją sukeliančių medžiagų. Todėl dėti tokių junginių, stengiantis iškreipti bandymo rezultatus, yra draudžiama.

(14)  Inertinės dujos (ne N2) +C2 + C2+.

(15)  Vertė nustatoma esant 293,2 K (20 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui.

(16)  Vertė nustatoma esant 273,2 K (0 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui.

(17)  Specifikacijose nurodytos „tikrosios vertės“. Nustatant ribines jų vertes buvo taikytos ISO 4259 standarto „Naftos produktai. Bandymo metodų tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas“ sąlygos, o nustatant mažiausią vertę buvo skaičiuojama pagal mažiausią teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausią ir mažiausią vertes, mažiausias skirtumas buvo lygus 4R (R – atkuriamumas). Nepaisant šio mato, būtino techniniais sumetimais, degalų gamintojas vis dėlto turi siekti, kad vertė būtų lygi nuliui, jei nustatyta didžiausia vertė lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausia ir mažiausia ribos. Jei reikėtų nustatyti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos ISO 4259 sąlygos.

(18)  Cetaninio skaičiaus intervalas neatitinka mažiausio 4R intervalo reikalavimų. Tačiau, jei tarp degalų tiekėjo ir vartotojo kyla nesutarimų, tokiems ginčams spręsti galima taikyti ISO 4259 sąlygas, jeigu reikiamam tikslumui užtikrinti taikomi ne pavieniai nustatymai, o pakankamas kartotinių matavimų skaičius.

(19)  Pranešama apie tikrąjį sieros kiekį degaluose, naudojamuose I tipo bandymui atlikti.

(20)  Nors atsparumas oksidacijai yra kontroliuojamas, tikėtina, kad laikymo trukmė bus ribota. Dėl laikymo sąlygų ir trukmės reikėtų pasitarti su tiekėju.

(21)  FAME kiekis turi atitikti EN 14214 specifikaciją.

(22)  Atsparumą oksidacijai galima įrodyti taikant EN–ISO 12205 arba EN 14112. Šis reikalavimas persvarstomas atsižvelgiant į CEN/TC19 atsparumo oksidacijai vertinimus ir bandymų apribojimus.

(23)  Specifikacijose nurodytos „tikrosios vertės“. Nustatant ribines jų vertes buvo taikytos ISO 4259 standarto „Naftos produktai. Bandymo metodų tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas“ sąlygos, o nustatant mažiausią vertę buvo skaičiuojama pagal mažiausią teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausią ir mažiausią vertes, mažiausias skirtumas buvo lygus 4R (R – atkuriamumas). Nepaisant šio mato, būtino techniniais sumetimais, degalų gamintojas vis dėlto turi siekti, kad vertė būtų lygi nuliui, jei nustatyta didžiausia vertė lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausia ir mažiausia ribos. Jei reikėtų nustatyti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos ISO 4259 sąlygos.

(24)  Degaluose gali būti antioksidacinių priedų ir metalų dezaktyvatorių, kurie paprastai naudojami benzino distiliavimo srautui stabilizuoti, bet į degalus neturi būti pridėta valymo ir (arba) sklaidymo priedų ir tirpiklinių alyvų.

(25)  EN 15376 specifikaciją atitinkantis etanolis yra vienintelis oksidatorius, kurio galima specialiai dėti į šiuos etaloninius degalus.

(26)  Pranešama apie tikrąjį sieros kiekį degaluose, naudojamuose VI tipo bandymui atlikti.

(27)  I šiuos etaloninius degalus negalima specialiai dėti junginių, kurių sudėtyje yra fosforo, geležies, mangano arba švino.

X PRIEDAS

HIBRIDINIŲ ELEKTRA VAROMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ (HEVTP) IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO BANDYMO METODIKA

1.   ĮVADAS

1.1.   Šiame priede nustatomos papildomos specialiosios nuostatos, susijusios su hibridinės elektra varomos transporto priemonės (HEVTP) tipo patvirtinimu.

2.   TECHNINIAI REIKALAVIMAI

2.1.   Techniniai reikalavimai ir specifikacijos yra tokie, kaip nustatyta JT/EEK taisyklės Nr. 83 14 priede, su kitame skirsnyje aprašytomis išimtimis.

2.2.   JT/EEK taisyklės Nr. 83 14 priedo 3.1.2.6, 3.1.3.5, 3.2.2.7 ir 3.2.3.5 skirsnių nuorodos į 5.3.1.4 punktą suprantamos kaip nuorodos į Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 1 lentelę, jei tai yra euro 5 transporto priemonės, ir į Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelę, jei tai yra euro 6 transporto priemonės.

XI PRIEDAS

VATIKLINĖMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS SKIRTA TRANSPORTO PRIEMONĖJE ĮRENGTA DIAGNOSTIKOS (TPĮD) SISTEMA

1.   ĮVADAS

1.1.   Šiame priede nustatomi teršalų kiekiui, išmetamam iš variklinių transporto priemonių, kontroliuoti skirtų transporto priemonėje įrengtų diagnostikos (TPĮD) sistemų veikimo aspektai.

2.   REIKALAVIMAI IR BANDYMAI

2.1.   TPĮD sistemų bandymai ir reikalavimai yra tokie, kaip nustatyta JT/EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3 skirsnyje. Šių reikalavimų išimtys ir papildomi reikalavimai aprašyti tolesniuose skirsniuose.

2.2.   JT/EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.1 ir 3.3.1 skirsniuose minimas patvarumo bandymo atstumas turi būti suprantamas kaip nuoroda į šio reglamento VII priedo reikalavimus.

JT/EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.3.2 skirsnyje nurodytos ribinės vertės turi būti suprantamos kaip nuoroda į toliau pateikiamas lenteles:

2.3.1.   TPĮD sistemos ribinės vertės, taikomos transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 1 lentelėje, pateiktos šioje lentelėje:

euro 5 TPĮD sistemos ribinės vertės

 

Etaloninė masė

(EM)

(kg)

Anglies viendeginio masė

Angliavandenilių be metano masė

Azoto oksidų masė

Kietųjų dalelių masė

(CO)

(mg/km)

(NMHC)

(mg/km)

(NOx)

(mg/km)

(KD)

(mg/km)

Kategorija

Klasė

 

PU

SU

PU

SU

PU

SU

PU (1)

SU (2)

M

Visos

1 900

1 900

250

320

300

540

50

50

N1  (3)

I

EM ≤ 1 305

1 900

1 900

250

320

300

540

50

50

II

1 305 < EM ≤ 1 760

3 400

2 400

330

360

375

705

50

50

III

1 760 < EM

4 300

2 800

400

400

410

840

50

50

N2

Visos

4 300

2 800

400

400

410

840

50

50

Paaiškinimas: PU – priverstinis uždegimas, SU – slėginis uždegimas.

2.3.2.   TPĮD sistemos ribinės vertės, taikomos slėginio uždegimo variklį turinčioms transporto priemonėms, kurios atitinka Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelėje nustatytas euro 6 išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes ir kurių tipas patvirtintas iki Reglamento (EB) Nr. 715/2007 10 straipsnio 4 dalyje nurodytų datų, pateiktos šioje lentelėje. Šios ribinės vertės nuo Reglamento (EB) Nr. 715/2007 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų datų netaikomos naujoms registruotoms, parduotoms arba pradėtoms eksploatuoti transporto priemonėms.

Laikinosios euro 6 TPĮD sistemos ribinės vertės

 

Etaloninė masė

(EM)

(kg)

Anglies viendeginio masė

Angliavandenilių be metano masė

Azoto oksidų masė

Kietųjų dalelių masė

(CO)

(mg/km)

(NMHC)

(mg/km)

(NOx)

(mg/km)

(KD)

(mg/km)

Kategorija

Klasė

 

SU

SU

SU

SU

M

Visos

1 900

320

240

50

N1

I

EM ≤ 1 305

1 900

320

240

50

II

1 305 < EM ≤ 1 760

2 400

360

315

50

III

1 760 < EM

2 800

400

375

50

N2

Visos

2 800

400

375

50

Paaiškinimas:SU – slėginis uždegimas

2.4.   Be JT/EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.2.1 skirsnio nuostatų, gamintojas gali laikinai išjungti TPĮD sistemą šiomis sąlygomis:

a)

jei tai mišrius degalus naudojanti transporto priemonė arba dvi degalų rūšis naudojanti dujomis varoma transporto priemonė – 1 minutei po to, kai buvo papildyta degalų, kad EVĮ galėtų nustatyti degalų kokybę ir sudėtį;

b)

jei tai dvi degalų rūšis naudojanti transporto priemonė – 5 sekundėms po to, kai buvo pereita nuo vienos degalų rūšies prie kitos, kad būtų galima priderinti variklio parametrus.

Gamintojas gali nukrypti nuo šių laiko ribų, jei gali įrodyti, kad degalų sistemos stabilizavimas papildžius degalų arba perėjus prie kitos degalų rūšies trunka ilgiau dėl pateisinamų techninių priežasčių. Bet kuriuo atveju TPĮD sistema turi būti įjungta iš karto, kai tik nustatoma degalų kokybė ir sudėtis arba kai priderinami variklio parametrai.

2.5.   JT/EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.3.3.1 skirsnis pakeičiamas šiuo reikalavimu:

TPĮD sistema turi stebėti deginių filtro katalizatoriaus veiksmingumo sumažėjimą, atsižvelgiant į išmetamą THC ir NOx kiekį. Gamintojai gali stebėti priekinį katalizatorių atskirai arba kartu su toliau esančiu (-iais) katalizatoriumi (-iais). Laikoma, kad kiekvienas stebimas katalizatorius arba katalizatorių derinys yra sugedęs, jei išmetamųjų teršalų kiekis viršija šio priedo 2.3 skirsnyje nustatytas NMHC arba NOx ribines vertes. Tačiau, taikant išimtį, reikalavimas stebėti deginių filtro katalizatoriaus veiksmingumo sumažėjimą, atsižvelgiant į išmetamą NOx kiekį, taikomas tik nuo 17 straipsnyje nustatytų datų.

2.6.   JT/EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.3.3.3 skirsnis reiškia, kad turi būti stebimas visų įrengtų ir deginių filtro katalizatoriaus veikimo triktims stebėti pagal šio priedo reikalavimus naudojamų deguonies jutiklių nusidėvėjimas.

2.7.   Be JT/EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.3.3 skirsnio reikalavimų, turi būti stebima bet kokia tiesioginio įpurškimo priverstinio uždegimo variklio veikimo triktis, dėl kurios išmetamųjų teršalų kiekis gali viršyti kietųjų dalelių ribines vertes, nustatytas šio priedo 2.3 skirsnyje, ir kuri turi būti stebima pagal šio priedo reikalavimus, taikomus slėginio uždegimo varikliams.

2.8.   Be JT/EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.3.4 skirsnio reikalavimų, turi būti stebimos IDR sistemos veikimo triktys ir jos veiksmingumo sumažėjimas.

2.9.   Be JT/EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.3.4 skirsnio reikalavimų, turi būti stebimos naudojančios reagentą NOx papildomo apdorojimo sistemos ir reagento dozavimo posistemės veikimo triktys ir veiksmingumo sumažėjimas.

2.10.   Be JT/EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.3.4 skirsnio reikalavimų, turi būti stebimos nenaudojančios reagento NOx papildomo apdorojimo sistemos veikimo triktys ir veiksmingumo sumažėjimas.

2.11.   Be JT/EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 6.3.2 skirsnio reikalavimų, gamintojas TPĮD sistemos patvirtinimo bandymo metu turi įrodyti, kad ši sistema geba nustatyti IDR srauto ir aušintuvo veikimo triktis.

2.12.   JT/EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 6.4.1.2 skirsnyje „HC“ (angliavandeniliai) turi būti suprantama kaip „NMHC“ (angliavandeniliai be metano).

2.13.   Be JT/EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 6.5.1.3 skirsnio reikalavimų, turi būti sudaryta galimybė, naudojant JT/EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 6.5.3 skirsnyje pateiktas specifikacijas atitinkančią standartizuotos duomenų perdavimo linijos nuosekliojo prievado jungtį, gauti visus pagal šio priedo 1 priedėlio 3.6 skirsnio nuostatas TPĮD sistemos registruotinus eksploatacinių savybių duomenis.

3.   ADMINISTRACINĖS NUOSTATOS DĖL TPĮD SISTEMŲ TRŪKUMŲ

3.1.   Patvirtinimo institucija, svarstydama prašymą suteikti tipo patvirtinimą transporto priemonei, turinčiai vieną trūkumą arba daugiau, kaip nustatyta 6 straipsnio 2 dalyje, nustato, ar šio priedo reikalavimai yra neįvykdomi arba nepagrįsti.

3.2.   Patvirtinimo institucija atsižvelgia į gamintojo pateiktus duomenis, išsamiai apibūdinančius bent šiuos veiksnius: techninį pagrįstumą, pasirengimo trukmę ir gamybos ciklus, įskaitant variklių arba transporto priemonių konstrukcijos ir atnaujintos kompiuterių programinės įrangos įdiegimą ir jos taikymo nutraukimą, į tai, kiek sukurta TPĮD sistema būtų tinkama laikytis šios reglamento reikalavimų, ir į tai, ar gamintojas įrodė, kad ėmėsi tinkamų priemonių, jog būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų.

3.3.   Patvirtinimo institucija nepriima prašymų dėl trūkumų, jei šie trūkumai susiję su tuo, kad visiškai nėra reikiamo diagnostikos sistemos kontrolinio rodmens.

3.4.   Patvirtinimo institucija nepriima prašymų dėl trūkumų, jei dėl šių trūkumų nesilaikoma 2.3 skirsnyje nustatytų TPĮD sistemos ribinių verčių.

3.5.   Sudarant nustatytų trūkumų eilės tvarką, pirmiausia nustatomi trūkumai, susiję su JT/EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.3.3.1, 3.3.3.2 ir 3.3.3.3 skirsniais, jei tai priverstinio uždegimo varikliai, ir JT/EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.3.4.1, 3.3.4.2 ir 3.3.4.3 skirsniais, jei tai slėginio uždegimo varikliai.

3.6.   Prieš patvirtinant tipą arba tipo patvirtinimo metu negali būti jokių trūkumų, dėl kurių nesilaikoma JT/EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 6.5 skirsnio reikalavimų, išskyrus 6.5.3.4 skirsnio reikalavimus.

3.6.   Laikotarpis, per kurį trūkumai turi būti ištaisyti

3.6.1.   Trūkumą reikia ištaisyti per dvejų metų laikotarpį nuo transporto priemonių tipo patvirtinimo dienos, išskyrus atvejus, kai galima tinkamai įrodyti, jog trūkumui ištaisyti reikalingi esminiai transporto priemonės techninės įrangos pakeitimai ir papildomas diegimas truktų ilgiau nei dvejus metus. Tokiu atveju trūkumą reikia ištaisyti ne ilgiau kaip per trejus metus.

3.6.2.   Jei trūkumas nustatomas po pirminio tipo patvirtinimo, gamintojas gali prašyti, kad patvirtinimo institucija trūkumo ištaisymo laiką skaičiuotų nuo trūkumo nustatymo datos. Tokiu atveju trūkumą reikia ištaisyti per dvejų metų laikotarpį nuo pranešimo patvirtinimo institucijai išsiuntimo dienos, išskyrus atvejus, kai galima tinkamai įrodyti, jog trūkumui ištaisyti reikalingi esminiai transporto priemonės techninės įrangos pakeitimai ir papildomas diegimas truktų ilgiau nei dvejus metus. Tokiu atveju trūkumą reikia ištaisyti ne ilgiau kaip per trejus metus.

3.7.   Patvirtinimo institucija apie savo sprendimą patenkinti prašymą dėl trūkumo praneša pagal 6 straipsnio 2 dalį.

4.   TPĮD SISTEMOS INFORMACIJOS PRIEIGA

4.1.   Reikalavimai dėl TPĮD sistemos informacijos prieigos yra nustatyti JT/EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 5 skirsnyje. Šių reikalavimų išimtys aprašytos tolesniuose skirsniuose.

4.2.   Nuorodos į JT/EEK taisyklės Nr. 83 2 priedo 1 priedėlį turi būti suprantamos kaip nuorodos į šio reglamento I priedo 5 priedėlį.

4.3.   Nuorodos į JT/EEK taisyklės Nr. 83 1 priedo 4.2.11.2.7.6 skirsnį turi būti suprantamos kaip nuorodos į šio reglamento I priedo 3 priedėlio 3.2.12.2.7.6 skirsnį.

4.4.   „Susitariančiosios šalys“ turi būti suprantamos kaip „valstybės narės“.

4.5.   Nuorodos į patvirtinimą, suteiktą pagal taisyklę Nr. 83, turi būti suprantamos kaip nuorodos į tipo patvirtinimą, suteiktą pagal šį reglamentą ir Tarybos direktyvą 70/220/EEB (4).

4.6.   JT/EEK tipo pavirtinimas turi būti suprantamas kaip EB tipo patvirtinimas.


(1)  Priverstinio uždegimo sistemos išmetamų kietųjų dalelių masės standartai taikomi tik transporto priemonėms su tiesioginio įpurškimo varikliais.

(2)  Iki 17 straipsnyje nustatytų datų M ir N kategorijų transporto priemonėms, kurių etaloninė masė didesnė kaip 1 760 kg, taikoma 80 mg/km kietųjų dalelių masės ribinė vertė.

(3)  Įtraukiamos M1 kategorijos transporto priemonės, atitinkančios „specialių socialinių reikmių“ apibrėžtį, pateiktą Reglamente (EB) Nr. 715/2007.

(4)  OL L 76, 1971 4 6, p. 1.

1 priedėlis

TRANSPORTO PRIEMONĖSE ĮRENGTŲ DIAGNOSTIKOS (TPĮD) SISTEMŲ VEIKIMO ASPEKTAI

1.   ĮVADAS

1.1.   Šiame priede aprašoma šio priedo 2 skirsnyje nustatyto bandymo metodika.

2.   TECHNINIAI REIKALAVIMAI

2.1.   Techniniai reikalavimai ir specifikacijos yra tokie, kaip nustatyta JT/EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlyje, su tolesniuose skirsniuose aprašytomis išimtimis ir papildomais reikalavimais.

2.2.   Nuorodos į JT/EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.3.2 punkte nustatytas TPĮD sistemos ribines vertes turi būti suprantamos kaip nuorodos į šio priedo 2.3 skirsnyje nustatytas ribines vertes.

2.3.   JT/EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 3.2 punkte nurodyti etaloniniai degalai turi būti suprantami kaip nuoroda į atitinkamas etaloninių degalų specifikacijas, pateiktas šio reglamento IX priede.

2.4.   JT/EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 6.5.1.4 punkto nuoroda į 11 priedą turi būti suprantama kaip nuoroda į šio reglamento IX priedą.

2.5.   Transporto priemonėms, patvirtintoms atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 715/2007 1 priedo 2 lentelėje pateiktas euro 6 ribines vertes, JT/EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 6.5.3.1 skirsnis pakeičiamas šia nuostata:

„Išmetamųjų teršalų diagnostikos sistemai skirtai transporto priemonėje įrengtai arba išorinei ryšio jungčiai turi būti taikomi šie standartai:

ISO 15765–4 „Kelių transporto priemonės. Vietinių tinklų valdiklio (CAN) diagnostika. 4 dalis. Su išmetamaisiais teršalais susijusių sistemų reikalavimai“, patvirtintas 2005 m. sausio 10 d.“

3.   EKSPLOATACINĖS SAVYBĖS

3.1.   Bendrieji reikalavimai

3.1.1.   Kiekvienas TPĮD sistemos kontrolinis rodmuo įjungiamas bent kartą per važiavimo ciklą, kurio metu sudaromos 3.2 skirsnyje nurodytos stebėjimo sąlygos. Gamintojai negali taikyti apskaičiuoto santykio (arba bet kurios jo sudedamosios dalies) arba kitokių kontrolinio rodmens dažnio rodiklių, kurie turėtų įtakos bet kurio kontrolinio rodmens stebėjimo sąlygoms.

3.1.2.   5 straipsnio 3 dalyje nurodytos TPĮD sistemos tam tikro kontrolinio rodmens M eksploatacinių savybių koeficientas (ESK) apskaičiuojamas taip:

ESKM = SkaitiklisM/VardiklisM

3.1.3.   Skaitiklio ir vardiklio santykis rodo, kaip dažnai veikia tam tikras kontrolinis rodmuo, palyginti su transporto priemonės veikimu. Siekiant užtikrinti, kad visi gamintojai vienodai registruotų ESKM, nustatyti išsamūs šių matuoklių apibrėžties ir verčių didinimo reikalavimai.

3.1.4.   Jei pagal šio priedo reikalavimus transporto priemonėje yra įrengtas tam tikras kontrolinis rodmuo M, ESKM turi būti ne mažesnis už šias mažiausias vertes:

i)

0,260, jei tai antrinio oro sistemos kontroliniai rodmenys ir kiti su šaltuoju užvedimu susiję kontroliniai rodmenys;

ii)

0,520, jei tai išgaruojančių teršalų valymo kontroliniai rodmenys;

iii)

0,336, jei tai visi kiti kontroliniai rodmenys.

3.1.5.   Transporto priemonės turi atitikti 3.1.4 skirsnio reikalavimą dėl ne mažesnės kaip 160 000 km ridos. Nukrypstant nuo šio reikalavimo, transporto priemonių, kurių tipas patvirtintas arba kurios įregistruotos, parduotos arba pradėtos eksploatuoti iki atitinkamų datų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 715/2007 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse, visų M kontrolės rodmenų ESKM turi būti ne mažesnis kaip 0,1.

3.1.6.   Laikoma, kad šio skirsnio reikalavimų, taikomų tam tikram kontroliniam rodmeniui M, yra laikomasi, jei visos tam tikrai TPĮD sistemos šeimai priklausančios transporto priemonės, pagamintos tam tikrais kalendoriniais metais, atitinka šiuos statistinius kriterijus:

a)

vidutinis ESKM yra ne mažesnis už mažiausiąją kontroliniam rodmeniui taikomą vertę;

b)

daugiau kaip pusės visų transporto priemonių ESKM vertė yra ne mažesnė už mažiausiąją kontroliniam rodmeniui taikomą vertę.

3.1.7.   Gamintojas per 18 mėnesių nuo kalendorinių metų pabaigos turi įrodyti patvirtinimo institucijai, o paprašius – ir Komisijai, kad visi tais kalendoriais metais pagamintose transporto priemonėse yra kontroliniai rodmenys, kuriuos TPĮD sistema turi pateikti, kaip nustatyta šio priedėlio 3.6 skirsnyje, atitinka šiuos statistinius kriterijus. Šiuo tikslu, taikant pripažintus statistikos principus ir patikimumo lygmenis, atliekami statistiniai bandymai.

3.1.8.   Kad įrodytų tai, ko reikalaujama šiame skirsnyje, gamintojas gali suskirstyti tai pačiai TPĮD sistemos šeimai priklausančias transporto priemones pagal kitokius vėlesnius nė kiek iš dalies nesutampančius 12 mėnesių laikotarpius, o ne pagal kalendorinius metus. Nustatant bandymui skirtą transporto priemonių imtį, turi būti taikomi bent II priedo I priedėlio 2 punkte nustatyti atrankos kriterijai. Gamintojas patvirtinimo institucijai turi perduoti visus visos bandymams skirtos transporto priemonių imties eksploatacinių savybių duomenis, kuriuos TPĮD sistema turi pateikti pagal šio priedėlio 3.6 skirsnį. Gavusi prašymą, patvirtinimą suteikianti patvirtinimo institucija šiuos duomenis ir statistinio vertinimo rezultatus turi pateikti Komisijai ir kitoms patvirtinimo institucijoms.

3.1.9.   Kad patikrintų, ar laikomasi šio priedo reikalavimų, valdžios institucijos ir jų atstovai gali siekti, kad būtų atlikti papildomi transporto priemonių bandymai, arba rinkti reikiamus transporto priemonių užregistruotus duomenis.

3.2.   SkaitiklisM

3.2.1.   Tam tikro kontrolinio rodmens skaitiklis yra matuoklis, matuojantis, kiek kartų transporto priemone buvo važiuota taip, kad susidarė visos stebėjimo sąlygos, būtinos tam, kad tam tikras kontrolinis rodmuo nustatytų veikimo triktį ir įspėtų vairuotoją, kaip tai numatė gamintojas. Per vieną važiavimo ciklą skaitiklis neturėtų padidėti daugiau kaip vienetu, išskyrus atvejus, kai tai yra techniškai pagrįsta.

3.3.   VardiklisM

3.3.1.   Vardiklio paskirtis – atsižvelgiant į tam tikras konkretaus kontrolinio rodmens veikimo sąlygas, matuoti ir rodyti, kiek kartų transporto priemone buvo važiuota. Vardiklio vertė padidinama ne mažiau kaip vieną kartą per važiavimo ciklą, jei šio važiavimo ciklo metu susidaro tokios sąlygos, o bendrojo vardiklio vertė didinama taip, kaip nurodyta 3.5 skirsnyje, išskyrus atvejus, kai pagal šio priedėlio 3.7 skirsnį uždraudžiama keisti vardiklio vertę.

3.3.2.   Be 3.3.1 skirsnio reikalavimų, taikomi šie:

(a)

antrinio oro sistemos kontrolinio rodmens vardiklis (-iai) padidinamas, kai duodama komanda „įjungti“ antrinio oro sistemą ne trumpesniam kaip 10 sekundžių laikotarpiui; TPĮD sistema, nustatydama komandos „įjungti“ vykdymo trukmę, gali neįskaičiuoti laiko, kurį antrinio oro sistema priverstinai veikia tik stebėjimo tikslais;

(b)

sistemų, kurios veikia tik šaltojo užvedimo metu, kontrolinių rodmenų vardikliai padidinami, jei duodama komanda „įjungti“ sudedamąją dalį ne trumpesniam kaip 10 sekundžių laikotarpiui arba taikyti tam tikrą strategiją ne trumpiau kaip 10 sekundžių;

(c)

kintamo vožtuvų uždarymo ir atidarymo takto (KVUAT) kontrolinių rodmenų ir (arba) kontrolės sistemų vardiklis (-ai) padidinamas (-i), jei važiavimo ciklo metu sudedamajai daliai komanda veikti (pvz., komanda „įjungti“, „atidaryti“, „uždaryti“, „blokuoti“ ir kt.) duodama du kartus arba daugiau arba ne trumpesnį kaip 10 sekundžių laikotarpį (taikoma pirmoji įvykdyta sąlyga);

(d)

be šio skirsnio reikalavimų dėl ne mažiau kaip vieno važiavimo ciklo, toliau nurodytų kontrolinių rodmenų vardikliai padidinami vienetu, transporto priemonei iš viso nuvažiavus ne mažiau kaip 800 km nuo to laiko, kai vardiklis buvo padidintas paskutinį kartą:

i)

dyzelinu varomų transporto priemonių oksidacijos katalizatoriaus;

ii)

dyzelinu varomų transporto priemonių kietųjų dalelių gaudyklės.

3.3.3.   Hibridinių transporto priemonių, transporto priemonių, kuriose taikoma alternatyvi techninė variklio užvedimo įranga arba strategijos (pvz., integruotas starteris ir generatoriai), arba alternatyvius degalus naudojančių transporto priemonių (pvz., naudojančių paskirtuosius degalus, dvi degalų rūšis arba sudėtinius degalus) gamintojas gali prašyti patvirtinimo institucijos, kad ji leistų taikyti kitokius skaitiklio ir vardiklio padidinimo kriterijus nei nustatyta šiame skirsnyje. Apskritai patvirtinimo institucija netvirtina kitokių kriterijų transporto priemonėms, kurių variklis išjungiamas tik varikliui veikiant tuščiąja eiga ir (arba) transporto priemonei sustojus arba kai susidaro labai panašios į šias aplinkybes sąlygos. Patvirtinimo institucija alternatyvius kriterijus patvirtina remdamasi principu, kad alternatyvūs transporto priemonės eksploatavimo apimties nustatymo kriterijai būtų lygiaverčiai šiame skirsnyje nustatytiems įprasto transporto priemonės eksploatavimo apimties nustatymo kriterijams.

3.4.   Uždegimo ciklo matuoklis

3.4.1.   Uždegimo ciklų matuoklis rodo faktinį transporto priemonės uždegimo ciklų skaičių. Per vieną važiavimo ciklą uždegimo ciklo matuoklio vertė negali būti padidinta daugiau kaip vienetu.

3.5.   Bendrasis vardiklis

3.5.1.   Bendrasis vardiklis yra matuoklis, matuojantis, kiek kartų transporto priemone buvo važiuota. Vardiklio vertė padidinama per 10 sekundžių tiktai tuo atveju, jei įvykdomi šie vieno važiavimo ciklo kriterijai:

bendras laikas, praėjęs nuo variklio užvedimo, ne mažesnis kaip 600 sekundžių, esant mažesniame kaip 2 440 m virš jūros lygio aukštyje ir aplinkos temperatūrai esant ne mažesnei kaip –7 °C;

bendra transporto priemonės važiavimo 40 km/h greičiu trukmė ne trumpesnė kaip 300 sekundžių, važiuojant mažesniame kaip 2 440 m virš jūros lygio aukštyje ir aplinkos temperatūrai esant ne mažesnei kaip –7 °C;

transporto priemonė nenutrūkstamai veikia tuščiąja eiga (t. y. vairuotojui nenuspaudus greičio pedalo ir transporto priemonei važiuojant ne greičiau kaip 1,6 km/h greičiu) ne trumpiau kaip 30 sekundžių, esant mažesniame kaip 2 440 m virš jūros lygio aukštyje ir aplinkos temperatūrai esant ne mažesnei kaip –7 °C.

3.6.   Matuoklių rodmenys ir verčių didinimas

3.6.1.   TPĮD sistema pagal ISO 15031–5 specifikacijas turi pateikti uždegimo ciklo matuoklio rodmenis ir bendrąjį vardiklį, taip pat atskirus toliau nurodytų kontrolinių rodmenų skaitiklius ir vardiklius, jei šiame priede reikalaujama, kad jie būtų įrengti transporto priemonėje:

katalizatorių (atskirai pateikiama informacija apie kiekvieną bloką);

deguonies ir (arba) išmetamųjų dujų jutiklių, įskaitant antrinio deguonies jutiklius (atskirai pateikiama informacija apie kiekvieną jutiklį);

teršalų garavimo sistemos;

IDR sistemos;

KVT sistemos;

antrinio oro sistemos;

kietųjų dalelių gaudyklės;

NOx papildomo apdorojimo sistemos (pvz., NOx sugertuvo, NOx reagentų ir (arba) katalizatorių sistemos);

slėgio didinimo kontrolės sistemos.

3.6.2.   Jei tai yra specifinės sudedamosios dalys arba sistemos, kuriose yra keletas kontrolinių rodmenų, kuriuos šiame skirsnyje reikalaujama pateikti (pvz., I deguonies jutiklių blokas gali turėti keletą kontrolinių rodmenų, rodančių jutiklių atsaką ir kitas jutiklių charakteristikas), TPĮD sistema turėtų atskirai registruoti specifinių kontrolinių rodmenų skaitiklius ir vardiklius ir pateikti tik tą specifinio kontrolinio rodmens skaitiklio ir vardiklio derinį, kurio skaitinis santykis yra mažiausias. Jei dviejų specifinių kontrolinių rodmenų arba daugiau santykiai yra vienodi, apie specifinę sudedamąją dalį pateikiamas tas specifinio kontrolinio rodmens skaitiklio ir vardiklio derinys, kurio vardiklis yra didžiausias.

3.6.3.   Didinant matuoklių vertes, jos didinamos vienetu.

3.6.4.   Mažiausia kiekvieno matuoklio vertė yra 0, o didžiausia – ne mažesnė kaip 65 535, nepaisant jokių kitų reikalavimų dėl standartizuoto TPĮD sistemos duomenų saugojimo ir pateikimo.

3.6.5.   Specifinio kontrolinio rodmens skaitikliui arba vardikliui pasiekus didžiausiąją vertę, abiejų specifinio kontrolinio rodmens matuoklių vertės, prieš jas vėl padidinant pagal 3.2 ir 3.3 skirsnių nuostatas, dalijamos iš dviejų. Jei uždegimo ciklų matuoklio vertė arba bendrojo vardiklio vertė pasiekia didžiausią vertę, kitą kartą atitinkamai pagal 3.4 ir 3.5 skirsnių nuostatas prireikus padidinti vertę, atitinkama matuoklio vertė pakeičiama nuliu.

3.6.6.   Kiekvieno matuoklio vertė grąžinama į nulinę vertę, jei ištrinama pastovioji atmintis (pvz., perprogramavimo atveju ir kt.) arba jei skaičiai yra laikomi „palaikymo“ atmintyje (angl. keep-alive memory, KAM) ir ši atmintis ištrinama nutrūkus elektros tiekimui į kontrolės modulį (pvz., atsijungia baterija ir pan.).

3.6.7.   Gamintojas turi imtis priemonių, kad užtikrintų, jog skaitiklio ir vardiklio vertės nebūtų grąžintos į pradinę padėtį arba pakeistos, išskyrus šiame skyriuje aiškiai numatytus atvejus.

3.7.   Skaitiklių, vardiklių ir bendrojo vardiklio verčių keitimo uždraudimas

3.7.1.   Per 10 sekundžių nuo veikimo trikties, dėl kurios nustoja veikti kontrolinis rodmuo, turintis atitikti šiame priede nustatytus stebėjimo reikalavimus (t. y. įrašomas nepatvirtintas arba patvirtintas kodas), nustatymo momento TPĮD sistema turi uždrausti toliau didinti kiekvieno nustojusio veikti kontrolinio rodmens skaitiklio ir vardiklio vertes. Jei veikimo trikties nebenustatoma (t. y. nepatvirtintas kodas ištrinamas automatiškai arba taikant skaitytuvo komandą), per 10 sekundžių vėl leidžiama didinti visų atitinkamų skaitiklių ir vardiklių vertes.

3.7.2.   Per 10 sekundžių nuo energijos paėmimo (angl. power take-off, PTO) operacijos, dėl kurios nustoja veikti kontrolinis rodmuo, turintis atitikti šio priedo reikalavimus, pradžios TPĮD sistema turi uždrausti toliau didinti kiekvieno nustojusio veikti kontrolinio rodmens skaitiklio ir vardiklio vertes. Baigus PTO operaciją, per 10 sekundžių vėl leidžiama didinti visų atitinkamų skaitiklių ir vardiklių vertes.

3.7.3.   TPĮD sistema per 10 sekundžių turi uždrausti toliau didinti specifinio kontrolinio rodmens skaitiklio ir vardiklio vertes, jei nustatoma kurios nors sudedamosios dalies, naudojamos nustatyti, ar vykdomi tam tikro kontrolinio rodmens vardiklio apibrėžtį atitinkantys kriterijai (pvz., transporto priemonės greitis, aplinkos temperatūra, aukštis virš jūros lygio, veikimas tuščiąja eiga, šaltasis variklio užvedimas arba veikimo trukmė), veikimo triktis ir įrašomas atitinkamas nepatvirtintas gedimo kodas. Jei veikimo trikties nebenustatoma (t. y. nepatvirtintas kodas ištrinamas automatiškai arba taikant skaitytuvo komandą), per 10 sekundžių vėl leidžiama didinti skaitiklio ir vardiklio vertes.

3.7.4.   TPĮD sistema per 10 sekundžių turi uždrausti toliau didinti bendrojo vardiklio vertę, jei nustatoma kurios nors sudedamosios dalies, naudojamos nustatyti, ar vykdomi 3.5 skirsnyje nustatyti kriterijai (pvz., transporto priemonės greitis, aplinkos temperatūra, aukštis virš jūros lygio, veikimas tuščiąja eiga arba veikimo trukmė), veikimo triktis ir įrašomas tam tikras nepatvirtintas gedimo kodas. Jokiomis kitomis aplinkybėmis negalima uždrausti didinti bendrojo vardiklio vertės. Jei veikimo trikties nebenustatoma (t. y. nepatvirtintas kodas ištrinamas automatiškai arba pagal skaitytuvo komandą), per 10 sekundžių vėl leidžiama didinti bendrojo vardiklio vertę.

2 priedėlis

TRANSPORTO PRIEMONIŲ ŠEIMOS PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS

1.   TPĮD SISTEMOS ŠEIMĄ APIBŪDINANTYS PARAMETRAI

1.1.   TPĮD sistemos šeima – tai gamintojo nustatyta transporto priemonių grupė, kuriai priklausančios transporto priemonės dėl savo konstrukcijos yra panašios išmetamo teršalų kiekio ir TPĮD sistemos charakteristikų požiūriu. Kiekvienas šios šeimos variklis turi atitikti šio reglamento reikalavimus.

1.2.   TPĮD sistemos šeimą galima apibrėžti pagrindiniais projektiniais parametrais, kurie turi būti bendri visoms tos šeimos transporto priemonėms. Tam tikrais atvejais parametrai gali būti susiję. Siekiant užtikrinti, kad TPĮD sistemos šeimai būtų priskirtos tik tos transporto priemonės, kurių išmetamųjų teršalų charakteristikos yra panašios, į šį poveikį taip pat būtina atsižvelgti.

2.   Šiuo tikslu tų tipų transporto priemonės, kurių toliau aprašyti parametrai yra vienodi, laikomos priklausančiomis tam pačiam variklio, išmetamųjų teršalų kontrolės ir (arba) TPĮD sistemos deriniui.

 

Variklis:

degimo procesas (priverstinis uždegimas, slėginis uždegimas, dvitaktis, keturtaktis, rotorinis);

degalų tiekimo varikliui metodas (t. y. vientaškis ar daugiataškis degalų įpurškimas);

degalų tipas (t. y. benzinas, dyzelinas, benzino ir etanolio mišinys, dyzelino ir biodyzelino mišinys, GD/biometanas, SND, dvi degalų rūšys – benzinas ir GD/biometanas, dvi degalų rūšys – benzinas ir SND).

 

Išmetamųjų teršalų kontrolės sistema:

deginių filtro katalizatoriaus tipas (t. y. oksidacinis, trijų pakopų, įkaitintas katalizatorius, SEK, kt.);

kietųjų dalelių gaudyklės tipas;

antrinio oro įpūtimas (t. y. taikoma ar netaikoma);

išmetamųjų dujų recirkuliacija (t. y. taikoma ar netaikoma);

 

TPĮD sistemos sudedamosios dalys ir veikimas:

TPĮD sistemos veikimo stebėjimo, veikimo trikčių nustatymo ir pranešimo apie šias veikimo triktis transporto priemonės vairuotojui metodai.

XII PRIEDAS

IŠMETAMO CO2 KIEKIO IR DEGALŲ SĄNAUDŲ NUSTATYMAS

1.   ĮVADAS

Šiame priede nustatomi išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų matavimo reikalavimai.

2.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

2.1.   Bendrosios bandymų atlikimo ir rezultatų aiškinimo specifikacijos yra tokios, kokios nustatytos JT/EEK taisyklės Nr. 101 5 skirsnyje, su toliau nurodytomis išimtimis.

Bandymo degalai

2.2.1.   Atliekant bandymą, naudojami šio reglamento IX priede nustatyti tinkami etaloniniai degalai.

2.2.2.   Jei tai yra SND ir GD, naudojami tie degalai, kuriuos gamintojas pasirenka naudingajai galiai matuoti pagal Tarybos direktyvos 80/1269/EEB (1) I priedą. Pasirinkti degalai nurodomi informaciniame dokumente, kaip apibrėžta šio reglamento I priedo 3 priedėlyje.

2.3.   JT/EEK taisyklės Nr. 101 5.2.4 punktas keičiamas taip:

(1)

tankis: bandymo degalų tankis matuojamas pagal ISO 3675 arba jam lygiavertį metodą. Jei tai benzinas, dyzelinas, biodyzelinas ir etanolis (E85), taikoma 15 °C temperatūroje išmatuota tankio vertė; jei tai SND ir gamtinės dujos/biometanas, taikomas standartinis tankis, lygus:

 

SND – 0,538 kg/l;

 

GD – 0,654 kg/m3;

(2)

vandenilio, anglies ir deguonies santykis: taikomos pastovios vertės, lygios:

 

benzino – C1H1,89O0,016;

 

dyzelino – C1H1,86O0,005;

 

SND (suskystintų naftos dujų) – C1H2,525;

 

GD (gamtinių dujų) ir biometano – CH4;

 

etanolio (E85) – C1H2,74O0,385.

3.   TECHNINIAI REIKALAVIMAI

3.1.   Išmetamo CO2 kiekio, degalų sąnaudų arba elektros energijos sąnaudų matavimo techniniai reikalavimai ir specifikacijos yra tokie, kokie nustatyti JT/EEK taisyklės Nr. 101 6–10 prieduose, su toliau nurodytomis išimtimis.

3.2.   Pagal JT/EEK taisyklės Nr. 101 6 priedo 1.3.5 skirsnį naudojamos padangos turi atitikti tokius pačius atrankos kriterijus, kokie yra nurodyti I tipo išmetamųjų teršalų kiekio bandymams ir nustatyti šio reglamento III priedo 3.5 skirsnyje.

3.3.   JT/EEK taisyklės Nr. 101 6 priedo 1.4.3 skirsnis keičiamas šiuo:

„1.4.3. Degalų sąnaudos, išreikštos l/100 km (jei tai benzinas, SND, etanolis (E85) ir dyzelinas) arba m3/100 km (jei tai GD/biometanas), apskaičiuojamos pagal šias formules:

a)

jei transporto priemonės yra su priverstinio uždegimo varikliais, kurių degalams naudojamas benzinas (E5):

FC = (0,118/D) × [(0,848 × HC) + (0,429 × CO) + (0,273 × CO2)];

b)

jei transporto priemonės yra su priverstinio uždegimo varikliais, kurių degalams naudojamos SND:

FCnorm = (0,1212/0,538) × [(0,825 × HC) + (0,429 × CO) + (0,273 × CO2)].

Jei bandymui naudojamų degalų sudėtis skiriasi nuo normalizuotoms sąnaudoms apskaičiuoti taikytos sudėties, gamintojo prašymu gali būti taikomas pataisos koeficientas cf:

FCnorm = (0,1212/0,538) × (cf) × [(0,825 × HC) + (0,429 × CO) + (0,273 × CO2)].

Pataisos koeficientas cf, kuris gali būti taikomas, nustatomas taip:

cf = 0,825 + 0,0693 nfaktinis,

kurioje:

nfaktinis – faktinis naudojamų degalų H/C santykis;

c)

jei transporto priemonės yra su priverstinio uždegimo varikliais, kurių degalams naudojama GD/biometanas:

FCnorm = (0,1336/0,654) × [(0,749 × HC) + (0,429 × CO) + (0,273 × CO2)];

d)

jei transporto priemonės yra su priverstinio uždegimo varikliais, kurių degalams naudojamas etanolis (E85):

FC = (0,1742/D) × [(0,574 × HC) + (0,429 × CO) + (0,273 × CO2)];

e)

jei transporto priemonės yra su slėginio uždegimo varikliais, kurių degalams naudojamas dyzelinas (B5):

FC = (0,116/D) × [(0,861 × HC) + (0,429 × CO) + (0,273 × CO2)].

Šiose formulėse:

FC

=

degalų sąnaudos l/100 km (jei tai benzinas, etanolis, SND, dyzelinas arba biodyzelinas) arba m3/100 km (jei tai GD);

HC

=

išmatuotas išmetamų angliavandenilių kiekis g/km;

CO

=

išmatuotasis išmetamo anglies viendeginio kiekis g/km;

CO2

=

išmatuotasis išmetamo anglies dvideginio kiekis g/km;

D

=

bandymo degalų tankis.

Jei degalai dujiniai, tai yra jų tankis esant 15 °C temperatūrai.“

3.4.   JT/EEK taisyklės Nr. 101 8 priedo nuorodos į 4 priedą turi būti suprantamos kaip nuorodos į šio reglamento I priedo 4 priedėlį.


(1)  OL L 375, 1980 12 31, p. 46.

XIII PRIEDAS

PAKAITINIŲ TARŠOS KONTROLĖS ĮTAISŲ, KAIP ATSKIRŲ TECHNINIO MAZGŲ, EB TIPO PATVIRTINIMAS

1.   ĮVADAS

1.1.   Šiame priede pateikiami papildomi taršos kontrolės įtaisų, kaip atskirų techninių mazgų, tipo patvirtinimo reikalavimai.

2.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

2.1.   Žymėjimas

Ant originalių pakaitinių taršos kontrolės įtaisų turi būti bent šie identifikaciniai ženklai:

a)

transporto priemonės gamintojo pavadinimas arba prekės ženklas;

b)

originalaus taršos kontrolės įtaiso gamybinė markė ir identifikacinis sudedamosios dalies numeris, įrašytas pateikiant 2.3 punkte nurodytą informaciją.

2.2.   Dokumentai

Prie originalių pakaitinių taršos kontrolės įtaisų turi būti pridėta ši informacija:

a)

transporto priemonės gamintojo pavadinimas arba prekės ženklas;

b)

originalaus taršos kontrolės įtaiso gamybinė markė ir identifikacinis sudedamosios dalies numeris, įrašytas pateikiant 2.3 punkte nurodytą informaciją;

c)

transporto priemonės, kurioms skirtas I priedo 4 priedėlio papildymo 2.3 punkte nurodyto tipo originalus pakaitinis taršos kontrolės įtaisas, pateikiant, jei tinka, ženklus, pagal kuriuos galima nustatyti, ar originalus pakaitinis taršos kontrolės įtaisas yra tinkamas įrengti transporto priemonėje, kurioje yra įrengta transporto priemonėje įrengiama diagnostikos (TPĮD) sistema;

d)

įrengimo instrukcijos, jei reikia.

Ši informacija pateikiama gaminių žinyne, kurį transporto priemonių gamintojas platina prekybos taškams.

2.3.   Transporto priemonės gamintojas technikos tarnybai ir (arba) patvirtinimo institucijai elektroniniu būdu turi pateikti reikiamą informaciją, pagal kurią atitinkamų sudedamųjų dalių numerius būtų galima susieti su tipo patvirtinimo dokumentais.

Ši informacija apima:

a)

transporto priemonės gamybinę (-es) markę (-es) ir tipą (-us);

b)

originalaus pakaitinio taršos kontrolės įtaiso gamybinę (-es) markę (-es) ir tipą (-us);

c)

originalaus pakaitinio taršos kontrolės įtaiso sudedamųjų dalių numerį (-ius);

d)

susijusio (-ių) transporto priemonės tipo (-ų) patvirtinimo numerį.

3.   ATSKIRO TECHNINIO MAZGO EB TIPO PATVIRTINIMO ŽENKLAS

3.1.   Ant visų pakaitinių taršos kontrolės įtaisų, kaip atskirų techninių mazgų, atitinkančių pagal šį reglamentą patvirtintą tipą, turi būti EB tipo patvirtinimo ženklas.

3.2.   Šis ženklas susideda iš stačiakampio, įrėminančio mažąją raidę „e“, po kurios nurodytas tipo patvirtinimą suteikusios valstybės narės atpažinimo numeris arba raidė (-ės):

1.

Vokietija,

2.

Prancūzija,

3.

Italija,

4.

Nyderlandai,

5.

Švedija,

6.

Belgija,

7.

Vengrija,

8.

Čekija,

9.

Ispanija,

11.

Jungtinė Karalystė,

12.

Austrija,

13.

Liuksemburgas,

17.

Suomija,

18.

Danija,

19.

Rumunija,

20.

Lenkija,

21.

Portugalija,

23.

Graikija,

24.

Airija,

26.

Slovėnija,

27.

Slovakija,

29.

Estija,

32.

Latvija,

34.

Bulgarija,

36.

Lietuva,

49.

Kipras,

50.

Malta.

Be to, EB tipo patvirtinimo ženkle greta stačiakampio turi būti įrašytas „pagrindinis patvirtinimo numeris“, pateiktas Direktyvos 2004/46/EB VII priede nurodyto tipo patvirtinimo numerio ketvirtajame segmente, o prieš jį – du skaitmenys, rodantys eilės numerį, priskirtą Reglamento (EB) Nr. 715/2007 arba šio reglamento naujausiam esminiam techniniam pakeitimui atskiro techninio mazgo EB tipo patvirtinimo dieną. Jei tai šis reglamentas, eilės numeris yra „00“.

3.3.   EB tipo patvirtinimo ženklas ant pakaitinio taršos kontrolės įtaiso tvirtinamas taip, kad būtų aiškiai įskaitomas ir neištrinamas. Jei įmanoma, šis ženklas turi būti matomas pakaitinį taršos kontrolės įtaisą įrengus transporto priemonėje.

3.4.   Šio priedo 3 priedėlyje pateiktas EB tipo patvirtinimo ženklo pavyzdys.

4.   TECHNINIAI REIKALAVIMAI

Pakaitinių taršos kontrolės įtaisų tipo patvirtinimo reikalavimai yra tokie, kokie nustatyti JT/EEK taisyklės Nr. 103 5 skirsnyje, su 4.1.1–4.1.4 skirsniuose nustatytomis išimtimis.

4.1.1.   JT/EEK taisyklės Nr. 103 5 skirsnyje vartojami terminai „katalizinis konverteris“ ir „konverteris“ turi būti suprantami kaip „taršos kontrolės įtaisas“.

4.1.2.   JT/EEK taisyklės Nr. 103 5.2.3 skirsnyje nurodyti reguliuojami teršalai pakeičiami visais teršalais, nurodytais Reglamento (EB) Nr. 715/2007 1 priedo 1 ir 2 lentelėse, jei tai susiję su pakaitiniais taršos kontrolės įtaisais, skirtais įrengti transporto priemonėse, kurių tipas patvirtintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007.

4.1.3.   Jei tai susiję su pakaitinių taršos kontrolės įtaisų, skirtų įrengti transporto priemonėse, kurių tipas patvirtintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007, standartais, JT/EEK taisyklės Nr. 103 5 skirsnyje nurodyti patvarumo reikalavimai ir susiję nusidėvėjimo koeficientai pakeičiami nurodytais šio reglamento VII priede.

4.1.4.   JT/EEK taisyklės Nr. 103 5.5.3 skirsnio nuoroda į 1 priedėlyje minimą pranešimą dėl tipo patvirtinimo turi būti suprantama kaip nuoroda į EB tipo patvirtinimo liudijimo papildymą dėl transporto priemonės TPĮD sistemos informacijos (I priedo 5 priedėlis).

4.2.   Jeigu tai transporto priemonės su priverstinio uždegimo varikliais ir jeigu pagal JT/EEK taisyklės Nr. 103 5.2.1 skirsnį atlikto naujo originalios įrangos deginių filtro katalizatoriaus parodomojo bandymo metu išmatuotas išmetamas THC ir NMHC kiekis viršija transporto priemonės patvirtinimo metu išmatuotas vertes, skirtumas pridedamas prie TPĮD sistemos ribinių verčių. TPĮD sistemos ribinės vertės yra nustatytos:

a)

JT/EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.3.2 punkte, jei tai pakaitinės sudedamosios dalys, skirtos įrengti transporto priemonėse, kurių tipas patvirtintas pagal Direktyvą 70/220/EEB; arba

b)

šio reglamento XI priedo 2.3 punkte, jei tai pakaitinės sudedamosios dalys, skirtos įrengti transporto priemonėse, kurių tipas patvirtintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007.

4.3.   Persvarstytos TPĮD sistemos ribinės vertės bus taikomos atliekant JT/EEK taisyklės Nr. 103 5.5–5.5.5 skirsniuose nustatytus TPĮD sistemos suderinamumo bandymus, pirmiausia taikant JT/EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 1 punkte leidžiamas perviršio ribas.

4.4.   Pakaitinių reguliariai atsinaujinančių sistemų reikalavimai

4.4.1.   Su teršalų išmetimu susiję reikalavimai

4.4.1.1.   Su 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta (-omis) transporto priemone (-ėmis), kurioje (-ose) įrengta tokio tipo pakaitinė reguliariai atsinaujinanti sistema, kokiam prašoma suteikti patvirtinimą, turi būti atliekami JT/EEK taisyklės Nr. 83 13 priedo 3 skirsnyje aprašyti bandymai, siekiant jos veikimo charakteristikas palyginti su tos pačios transporto priemonės, kurioje įrengta originali reguliariai atsinaujinanti sistema, veikimo charakteristikomis.

4.4.2.   Palyginimo pagrindo nustatymas

4.4.2.1.   Transporto priemonėje įrengiama nauja originali reguliariai atsinaujinanti sistema. Šios sistemos išmetamas teršalų kiekis nustatomas pagal JT/EEK taisyklės Nr. 83 13 priedo 3 skirsnyje nustatytą bandymo metodiką.

4.4.2.2.   Paraiškos pateikėjui paprašius patvirtinti pakaitinę sudedamąją dalį, patvirtinimo institucija, laikydamasi nediskriminavimo principo, apie kiekvieną išbandytą transporto priemonę turi pateikti šio reglamento I priedo 3 priedėlyje pateikto informacinio dokumento 3.2.12.2.1.11.1 ir 3.2.12.2.6.4.1 punktuose nurodytą informaciją.

4.4.3.   Išmetamųjų dujų bandymas naudojant pakaitinę reguliariai atsinaujinančią sistemą

4.4.3.1.   Bandomos (-ų) transporto priemonės (-ių) originalios įrangos reguliariai atsinaujinanti sistema pakeičiama pakaitine reguliariai atsinaujinančia sistema. Šios sistemos išmetamas teršalų kiekis nustatomas pagal JT/EEK taisyklės Nr. 83 13 priedo 3 punkte nustatytą bandymo metodiką.

4.4.3.2.   Nustatant pakaitinės reguliariai atsinaujinančios sistemos D skaičių, gali būti taikomas bet kuris JT/EEK taisyklės Nr. 83 13 priedo 3 punkte nurodytas variklio bandymo ant stendo metodas.

4.4.4.   Kiti reikalavimai

Pakaitinėms reguliariai atsinaujinančioms sistemoms taikomi JT/EEK taisyklės Nr. 103 5.2.3, 5.3, 5.4 ir 5.5 punktų reikalavimai. Šiuose punktuose žodžiai „katalizinis konverteris“ turi būti suprantami kaip „reguliariai atsinaujinanti sistema“. Be to, reguliariai atsinaujinančioms sistemoms taikomos šio priedo 4.1 skirsnyje nustatytos šių punktų taikymo išimtys.

5.   DOKUMENTAI

5.1.   Ant visų pakaitinių taršos kontrolės įtaisų turi būti aiški ir neištrinama žyma, nurodanti gamintojo pavadinimą arba prekės ženklą ir pateikianti šią informaciją:

a)

transporto priemonės (nurodant gamybos metus), kurioms yra patvirtintas pakaitinis taršos kontrolės įtaisas, pateikiant, jei tinka, ženklus, pagal kuriuos galima nustatyti, ar pakaitinis taršos kontrolės įtaisas yra tinkamas įrengti transporto priemonėje, kurioje yra įrengta transporto priemonėje įrengiama diagnostikos (TPĮD) sistema;

b)

įrengimo instrukcijos, jei reikia.

Ši informacija pateikiama gaminių žinyne, kurį pakaitinių taršos kontrolės įtaisų gamintojas platina prekybos taškams.

6.   PRODUKCIJOS ATITIKTIS

6.1.   Produkcijos atitikties užtikrinimo priemonės taikomos pagal Direktyvos 2007/46/EB 12 straipsnio nuostatas.

6.2.   Specialiosios nuostatos

6.2.1.   Direktyvos 2007/46/EB X priedo 2.2 punkte nurodytos patikros apima šio reglamento 2 straipsnio 8 punkte nustatytų charakteristikų patikras.

6.2.2.   Taikant Direktyvos 2007/46/EB 12 straipsnio 2 dalį, gali būti atlikti šio priedo 4.4.1 skirsnyje ir JT/EEK taisyklės Nr. 103 5.2 skirsnyje (su teršalų išmetimu susiję reikalavimai) aprašyti bandymai. Tokiu atveju patvirtinimo turėtojas gali prašyti, kad, kitaip nei pirmiau nustatyta, palyginimas būtų atliktas remiantis ne originalios įrangos taršos kontrolės įtaisu, o pakaitiniu taršos kontrolės įtaisu, kuris buvo naudojamas tipo patvirtinimo bandymų metu (arba kitu pavyzdžiu, kurio atitiktis patvirtintam tipui buvo įrodyta). Išmetamųjų teršalų vidutinės vertės, išmatuotos naudojant tikrinamą pavyzdį, neturėtų viršyti vidutinių verčių, išmatuotų naudojant pavyzdį, su kuriuo lyginama, daugiau kaip 15 %.

1 priedėlis

PAVYZDYS

Informacinis dokumentas Nr. …

dėl pakaitinių taršos kontrolės įtaisų EB tipo patvirtinimo

Toliau pateikta informacija, jei tinka, turi būti pateikiama trimis egzemplioriais; juose turi būti pateiktas turinys. Brėžiniai turi būti atitinkamo mastelio ir pakankamai išsamūs, jie pateikiami A4 formato lapuose arba A4 formato aplanke. Nuotraukos, jeigu pateikiamos, turi būti pakankamai detalios.

Jeigu sistemos, sudedamosios dalys arba atskiri techniniai mazgai turi elektroninius valdiklius, turi būti pateikti duomenys apie tų valdiklių veikimo charakteristikas.

0.   BENDRIEJI DUOMENYS

0.1.   Gamybinė markė (gamintojo prekės pavadinimas): …

Tipas: …

0.2.1.   Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai), jeigu yra: …

0.5.   Gamintojo pavadinimas ir adresas …

Įgaliotojo atstovo, jei toks yra, pavadinimas ir adresas: …

0.7.   Jei tai yra sudedamosios dalys ir atskiri techniniai mazgai, EB patvirtinimo ženklo pritvirtinimo vieta ir būdas: …

0.8.   Surinkimo gamyklos (-ų) adresas (-ai): …

1.   ĮTAISO APRAŠAS

1.1.   Pakaitinio taršos kontrolės įtaiso gamybinė markė ir tipas: …

1.2.   Pakaitinio taršos kontrolės įtaiso brėžiniai, pirmiausia pateikiant visas charakteristikas, nurodytas [šio reglamento] 2 straipsnio 8 punkte: …

Transporto priemonių tipo (-ų), kurioms yra skirtas pakaitinis taršos kontrolės įtaisas, aprašas: …

1.3.1.   Variklio ir transporto priemonės tipą (-us) apibūdinantis numeris (-iai) ir (arba) ženklai: …

1.3.2.   Ar pakaitinis kontrolės taršos įtaisas turi atitikti TPĮD sistemos reikalavimus? (taip/ne) (1)

1.4.   Aprašas ir brėžiniai, rodantys pakaitinio taršos kontrolės įtaiso vietą išmetimo kolektoriaus (-ių) atžvilgiu: …


(1)  Netinkamą išbraukti.

2 priedėlis

PAVYZDINIS EB TIPO PATVIRTINIMO LIUDIJIMAS

(Didžiausias formatas: A4 (210 mm × 297 mm))

EB TIPO PATVIRTINIMO LIUDIJIMAS

Administracijos antspaudas

Informacija, susijusi su:

EB tipo patvirtinimu (1)

EB tipo išplėtimo patvirtinimu (1), …

atsisakymu suteikti EB tipo patvirtinimą (1), …

EB tipo patvirtinimo panaikinimu (1), …

dėl sudedamosios dalies arba atskiro techninio mazgo (1)

atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 715/2007, įgyvendintą Reglamentą (EB) Nr. 692/2008.

Reglamentas (EB) Nr. 715/2007 arba Reglamentą (EB) Nr. 692/2008 su paskutiniais pakeitimais, padarytais …

EB tipo patvirtinimo numeris: …

Tipo išplėtimo priežastis: …

I SKIRSNIS

0.1.   Gamybinė markė (gamintojo prekės pavadinimas): …

0.2.   Tipas: …

Tipo identifikavimo priemonės, jei pažymėta ant sudedamosios dalies/atskiro techninio mazgo (2): …

0.3.1.   Tokio žymens vieta: …

0.5.   Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

0.7.   Jei tai sudedamosios dalys ir atskiri techniniai mazgai, EB patvirtinimo ženklo pritvirtinimo vieta ir būdas: …

0.8.   Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai): …

0.9.   Gamintojo atstovo (jei toks yra) pavadinimas ir adresas: …

II SKIRSNIS

Papildoma informacija

1.1.   Pakaitinio taršos kontrolės įtaiso gamybinė markė ir tipas: …

1.2.   Transporto priemonių tipas (-ai), kuriam (kuriems) taršos kontrolės įtaisas tinka kaip pakaitinė sudedamoji dalis: …

Transporto priemonių tipas (-ai), su kuriuo (kuriais) pakaitinis taršos kontrolės įtaisas buvo išbandytas: …

1.3.1.   Ar įrodyta, kad pakaitinis taršos kontrolės įtaisas atitinka TPĮD sistemos reikalavimus? (taip/ne) (1): …

2.   Už bandymų atlikimą atsakinga technikos tarnyba: …

3.   Bandymo ataskaitos data: …

4.   Bandymų ataskaitos numeris: …

5.   Pastabos: …

6.   Vieta: …

7.   Data: …

8.   Parašas: …

Priedai:

Informacinių dokumentų rinkinys.

Bandymų ataskaita.


(1)  Netinkamą išbraukti.

(2)  Jeigu tipo identifikavimo priemonėse yra rašmenų, nesusijusių su transporto priemonių, sudedamųjų dalių ar atskirų techninių mazgų tipų, kuriems taikomas šis tipo patvirtinimo liudijimas, apibūdinimu, dokumente tokie rašmenys žymimi ženklu „?“ (pvz., ABC??123??).

3 priedėlis

Pavyzdinis EB tipo patvirtinimo ženklas

(žr. šio priedo 5.2 punktą)

Image

Prie pakaitinio taršos kontrolės įtaiso sudedamosios dalies pritvirtintas viršuje pavaizduotas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkamas tipas buvo patvirtintas Prancūzijoje (e 2) pagal šį reglamentą. Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys (00) rodo, kad ši sudedamoji dalis buvo patvirtinta pagal šį reglamentą. Kiti keturi skaitmenys (1234) yra patvirtinimo institucijos pakaitiniam taršos kontrolės įtaisui priskirtas pagrindinis patvirtinimo numeris.

XIV PRIEDAS

Transporto priemonės TPĮD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieiga

1.   ĮVADAS

1.1.   Šiame priede nustatomi transporto priemonės TPĮD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos techniniai reikalavimai

2.   REIKALAVIMAI

2.1.   Interneto svetainėse pateikiama transporto priemonės TPĮD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija turi atitikti OASIS dokumento SC2-D5 „Transporto priemonių remonto informacijos formatas“, versija 1.0, 2003 05 28 (1), ir OASIS dokumento SC1-D2 „Transporto priemonių remonto informacijos specifikacija“, versija 6.1, 2003 01 10 (2), 3.2, 3.5 (išskyrus 3.5.2), 3.6, 3.7 ir 3.8 skirsnių technines specifikacijas, taikant tik atvirojo teksto ir grafikos formatus arba formatus, kuriuos galima peržiūrėti ir spausdinti taikant tik standartinius nemokamai platinamus, nesunkiai įdiegiamus ir labiausiai paplitusioms kompiuterių operacinėms sistemoms tinkamus programinės įrangos įskiepius. Jei įmanoma, metaduomenų raktažodžiai turi atitikti ISO 15031–2. Ši informacija turi būti prieinama visada, išskyrus, kai reikia tvarkyti interneto svetainę. Asmenys, prašantys suteikti teisę dauginti duomenis arba skelbti informaciją savo šaltiniuose, turėtų tiesiogiai tartis su konkrečiu gamintoju. Be to, turėtų būti pateikiama su mokymų medžiaga susijusi informacija, tačiau ji gali būti teikiama ir ne interneto svetainėse.

2.2.   Laikantis saugos reikalavimų, nustatytų ISO saugos standarte 15764, ir taikant saugos liudijimus, kaip nustatyta ISO 20828, nepriklausomiems operatoriams turėtų būti suteikta galimybė prieiti prie įgaliotųjų atstovų ir remonto dirbtuvių naudojamų transporto priemonės saugos priemonių. Šiuo tikslu nepriklausomas operatorius registruojamas ir įgaliojamas remiantis dokumentais, įrodančiais, kad jis verčiasi teisėtu verslu ir nebuvo nuteistas už susijusią baudžiamąją veiką.

2.3.   Transporto priemonės kontrolės mazgai perprogramuojami pagal SAE J2534.

2.4.   Visi su teršalų išmetimu susiję gedimų kodai turi atitikti XI priedo 1 priedėlį.

2.5.   Nepriklausomam operatoriui registruojantis, kad galėtų naudotis gamintojo interneto svetaine ir gauti transporto priemonės TPĮD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informaciją, nesusijusią su apsaugotomis transporto priemonės dalimis, šio operatoriaus turi būti reikalaujama pateikti tik tokią informaciją, kuri yra būtina patvirtinti, kaip bus sumokėta už informaciją. Norėdamas gauti informaciją, susijusią su apsaugotų transporto priemonės dalių prieiga, nepriklausomas operatorius turi pateikti pagal ISO 20828 parengtą liudijimą, įrodantį jo ir organizacijos, kuriai jis priklauso, tapatybę, o gamintojas savo ruožtu turi pateikti pagal ISO 20828 parengtą liudijimą, patvirtinantį nepriklausomam operatoriui, kad šis nori patekti į teisėtą tam tikram gamintojui priklausančią interneto svetainę. Abi šalys privalo registruoti tokius tarpusavio sandorius, nurodydamos transporto priemones ir pagal šią nuostatą padarytus jų pakeitimus.

2.6.   Jei gamintojo interneto svetainėje pateikta transporto priemonės TPĮD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija nesuteikia tam tikros specifinės informacijos, leidžiančios tinkamai suprojektuoti ir pagaminti alternatyvių degalų pritaikymo sistemas, kiekvienam suinteresuotam alternatyvių degalų pritaikymo sistemų gamintojui turi būti sudaryta galimybė gauti informaciją, kurią reikalaujama pateiti 1 priedo 3 priedėlio 0, 2 ir 3 skirsniuose, kai šis tiesiogiai kreipiasi į gamintoją su tokiu prašymu. Tam reikalingi kontaktiniai duomenys turi būti aiškiai pateikti gamintojo interneto svetainėje, o informacija turi būti pateikta per 30 dienų. Tokią informaciją reikia pateikti tik dėl tų alternatyvių degalų pritaikymo sistemų, kurioms taikoma JT/EEK taisyklė Nr. 115, arba dėl alternatyvių degalų pritaikymo sistemų, kurioms taikoma JT/EEK taisyklė Nr. 115, sudedamųjų dalių ir tik atsiliepiant į tokį prašymą, kuriame aiškiai nurodyta tiksli transporto priemonės modelio, kuriam reikalinga ši informacija, specifikacija, ir kuriame aiškiai patvirtinama, kad informacija yra reikalinga tam, kad būtų galima tobulinti alternatyvių degalų pritaikymo sistemas arba sudedamąsias dalis, kurioms taikoma JT/EEK taisyklė Nr. 115.

2.7.   Gamintojai jiems priklausančiose remonto informacijos interneto svetainėse turi nurodyti kiekvieno modelio patvirtinimo numerį.

2.8.   Gamintojai turi nustatyti pagrįstą ir proporcingą jiems priklausančių remonto informacijos interneto svetainių prieigos kainą už valandą, dieną, mėnesį ir metus.


(1)  Pateikta: http: //www.oasis-open.org/committees/download.php/2412/Draft%20Committee%20Specification.pdf

(2)  Pateikta: http: //lists.oasis-open.org/archives/autorepair/200302/pdf00005.pdf

1 priedėlis

Image

Image

Image

XV PRIEDAS

EKSPLOATUOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ, KURIŲ TIPAS PATVIRTINTAS PAGAL DIREKTYVĄ 70/220/EEB, ATITIKTIS

1.   EKSPLOATUOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ ATITIKTIS

1.1.   Patvirtinimo institucija, remdamasi gamintojo turima susijusia informacija ir taikydama panašią metodiką, kaip apibrėžta Direktyvos 70/156/EEB 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir X priedo 1 ir 2 punktuose, atlieka eksploatuojamų transporto priemonių atitikties auditą.

1.2.   Eksploatuojamos transporto priemonės atitikties patikros metodika pavaizduota šio priedo 2 priedėlio 4 punkte minimoje schemoje ir JT/EEK taisyklės Nr. 83 4 priedėlyje pateiktame 4/2 paveiksle.

1.3.   Eksploatuojamų transporto priemonių šeimą apibrėžiantys parametrai

Eksploatuojamų transporto priemonių šeimą galima apibrėžti pagrindiniais projektiniais parametrais, kurie turi būti bendri visoms tos šeimos transporto priemonėms. Todėl tos transporto priemonės, kurių parametrai – bent nustatytieji 1.3.1–1.3.11 punktuose – yra bendri arba skiriasi neviršydami leidžiamų nuokrypių, gali būti laikomos priklausančiomis tai pačiai eksploatuojamų transporto priemonių šeimai.

1.3.1.   Degimo procesas (dviejų taktų, keturių taktų, rotorinis);

1.3.2.   cilindrų skaičius;

1.3.3.   cilindrų bloko išdėstymo tvarka (linijinis, V raidės pavidalo, radialinis, horizontaliai priešpriešinis, kitoks išdėstymas; cilindrų palinkimas ar orientacija nėra kriterijus);

1.3.4.   degalų tiekimo varikliui būdas (pvz., netiesioginis arba tiesioginis įpurškimas);

1.3.5.   aušinimo sistemos tipas (aušinimas oru, vandeniu, alyva);

1.3.6.   oro įsiurbimo būdas (natūralus, slėginis);

1.3.7.   degalai, kuriems suprojektuotas variklis (benzinas, dyzelinas, GD, SND ir kt.). Dvi degalų rūšis naudojančias transporto priemones galima grupuoti kartu su paskirtąją degalų rūšį naudojančiomis transporto priemonėmis, jei viena iš degalų rūšių yra bendra;

1.3.8.   deginių filtro katalizatoriaus tipas (trijų pakopų ar kitoks (-ie));

1.3.9.   kietųjų dalelių gaudyklės tipas (yra/nėra);

1.3.10.   išmetamųjų dujų recirkuliacija (taikoma/netaikoma);

1.3.11.   didžiausio šeimos variklio cilindrų darbinis tūris, minus 30 %.

Patvirtinimo institucija, remdamasi gamintojo pateikta informacija, atlieka eksploatuojamų transporto priemonių atitikties auditą. Pateikiant šią informaciją pirmiausia reikia nurodyti:

1.4.1.   gamintojo pavadinimą ir adresą;

1.4.2.   gamintojo įgaliotojo atstovo, dirbančio tose srityse, apie kurias gamintojas pateikia informaciją, pavadinimą, adresą, telefono ir fakso numerius bei elektroninio pašto adresą;

1.4.3.   į gamintojo informaciją įtrauktų transporto priemonių modelių pavadinimus;

1.4.4.   tam tikrais atvejais transporto priemonių tipų, kuriems taikoma gamintojo informacija, sąrašą, t. t. eksploatuojamų transporto priemonių šeimą pagal 1.3 skirsnį;

1.4.5.   transporto priemonės identifikacinių numerių (TPIN) kodus, taikomus eksploatuojamų transporto priemonių šeimos transporto priemonių tipams (TPIN priešdėlis);

1.4.6.   tipo patvirtinimų, taikomų eksploatuojamų transporto priemonių šeimos transporto priemonių tipams, numerius, įskaitant, kai taikoma, visų tipo išplėtimo patvirtinimų ir lauko sąlygomis atliktų remonto ir (arba) susigrąžinimo (atnaujinimo darbų) numerius;

1.4.7.   informaciją apie šių transporto priemonių, apie kurias gamintojas pateikia informaciją (jei prašo patvirtinimo institucija), tipo išplėtimo patvirtinimus, lauko sąlygomis atliktus remonto darbus ir (arba) susigrąžinimą;

1.4.8.   laikotarpį, per kurį buvo surinkta gamintojo informacija;

1.4.9.   transporto priemonės gamybos laikotarpį, kurį apima gamintojo pateikta informacija (pvz., „2001 kalendoriniais metais pagamintos transporto priemonės“);

1.4.10.   gamintojo taikomą eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros metodiką, įskaitant:

a)

transporto priemonių buvimo vietos nustatymo būdą;

b)

transporto priemonių atrankos ir atmetimo kriterijus;

c)

programoje naudojamų bandymų tipus ir metodikas;

d)

gamintojo taikomus eksploatuojamų transporto priemonių šeimų grupės priėmimo ir atmetimo kriterijus;

e)

geografinę teritoriją (-as), iš kurios (-ių) gamintojas surinko informaciją;

f)

imties dydį ir naudotą imties planą;

1.4.11.   gamintojo atliktos eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros rezultatus, įskaitant:

a)

programoje dalyvaujančių transporto priemonių (išbandytų ar neišbandytų) identifikavimo duomenis. Pateikiami šie identifikavimo duomenys:

modelio pavadinimas;

transporto priemonės identifikacinis numeris (TPIN);

transporto priemonės registracijos numeris;

pagaminimo data;

regionas, kuriame transporto priemonė naudojama (jei žinomas);

naudojamos padangos;

b)

priežastį (-is), dėl kurios (-ių) transporto priemonė neįtraukiama į imtį;

c)

kiekvienos į imtį įtrauktos transporto priemonės techninės priežiūros istoriją (įskaitant informaciją apie visus atnaujinimo darbus);

d)

kiekvienos į imtį įtrauktos transporto priemonės remonto istoriją (jei žinoma);

e)

bandymo duomenis:

bandymo datą;

bandymo vietą;

transporto priemonės ridos skaitiklio rodmenis;

bandymų metu naudojamų degalų specifikacijas (pvz., bandomieji etaloniniai degalai ar rinkoje parduodami degalai);

bandymo sąlygas (temperatūra, oro drėgmė, dinamometro inercinis svoris);

dinamometro parametrus (pvz., galios parametras);

bandymų rezultatus (ne mažiau kaip trijų skirtingų vienos šeimos transporto priemonių);

1.4.12.   užfiksuotus TPĮD sistemos rodmenis.

2.   Gamintojo surinkta informacija turi būti pakankamai išsami, kad būtų užtikrinta galimybė įvertinti eksploatuojamų transporto priemonių charakteristikas įprastomis eksploatavimo sąlygomis, kaip apibrėžta 1 skirsnyje ir atsižvelgiant į gamintojo geografinę skverbtį.

Pagal šį reglamentą gamintojas neįpareigojamas atlikti eksploatuojamų transporto priemonių tipo atitikties audito, jeigu gali patvirtinimo institucijai įrodyti, kad per metus Bendrijoje parduota mažiau kaip 5 000 to tipo transporto priemonių.

Patvirtinimo institucija, remdamasi 1.2 skirsnyje nurodytu auditu, priima šiuos sprendimus ir imasi šių veiksmų:

a)

nusprendžia, kad eksploatuojamų transporto priemonių tipo arba šeimos atitiktis yra patenkinama, ir nesiima papildomų veiksmų;

b)

nusprendžia, kad gamintojo pateiktų duomenų nepakanka sprendimui priimti ir prašo, kad gamintojas pateiktų papildomos informacijos arba bandymų duomenis;

c)

nusprendžia, kad eksploatuojamų transporto priemonių tipo, kuris yra eksploatuojamų transporto priemonių šeimos dalis, atitiktis yra nepatenkinama, ir imasi priemonių, kad toks transporto priemonių tipas būtų išbandytas pagal I priedo 1 priedėlį.

Jei gamintojui pagal 2 skirsnį buvo leista neatlikti tam tikro transporto priemonės tipo audito, patvirtinimo institucija gali imtis priemonių, kad pagal I priedo 1 priedėlį būtų atlikti kiti šio transporto priemonės tipo bandymai.

3.1.   Jeigu manoma, kad būtina atlikti I tipo bandymus ir patikrinti, ar išmetamųjų teršalų kontrolės įtaisai atitinka jiems taikomus eksploatavimo charakteristikų reikalavimus, šie bandymai atliekami taikant šio priedo 2 priedėlyje apibrėžtus statistinius kriterijus atitinkančią bandymo metodiką.

3.2.   Patvirtinimo institucija, bendradarbiaudama su gamintoju, atrenka keletą transporto priemonių, kurių rida yra pakankama ir kurių eksploatavimą įprastomis sąlygomis galima tinkamai įrodyti. Su gamintoju turi būti tariamasi, kurias transporto priemones atrinkti, ir jam leidžiama dalyvauti atliekant patvirtinamąją transporto priemonių patikrą.

3.3.   Gamintojui leidžiama, prižiūrint patvirtinimo institucijai, atlikti transporto priemonių, kurių išmetamųjų teršalų kiekis viršija ribines vertes, patikras (netgi ardomojo pobūdžio), kad galėtų nustatyti galimas nusidėvėjimo, dėl kurio pats gamintojas nėra kaltas, priežastis. Jei patikrų rezultatai patvirtina šias priežastis, tokie bandymo rezultatai neįtraukiami į atitikties patikrą

3.4.   Jei patvirtinimo institucijos neįtikina transporto priemonių bandymų, atliktų pagal 2 priedėlyje nustatytus kriterijus, rezultatai, eksploatuojamoms transporto priemonėms, priklausančioms tam pačiam transporto priemonių tipui, kuriam tikriausiai bus nustatyti tokie patys trūkumai, pagal 1 priedėlio 6 skirsnį pradedamos taikyti Direktyvos 70/156/EEB 11 straipsnio 2 dalyje ir X priede nurodytos taisomosios priemonės.

Gamintojo pateiktą taisomųjų priemonių planą turi pavirtinti patvirtinimo institucija. Gamintojas atsako už patvirtinto taisomojo plano įvykdymą.

Patvirtinimo institucija per 30 dienų visoms valstybėms narėms praneša apie savo sprendimą. Valstybės narės gali reikalauti, kad toks pats taisomųjų priemonių planas būtų taikomas visoms jų teritorijoje registruotoms to paties tipo transporto priemonėms.

3.5.   Valstybė narė, nustačiusi, kad transporto priemonės tipas neatitinka taikomų šio priedo 1 priedėlio reikalavimų, pagal Direktyvos 70/156/EEB 11 straipsnio 3 dalį nedelsdama apie tai praneša valstybei narei, suteikusiai pirminį tipo patvirtinimą.

Gavusi šį pranešimą, pirminį patvirtinimą suteikusi valstybės narės kompetentinga institucija, vadovaudamasi Direktyvos 70/156/EEB 11 straipsnio 6 dalies nuostata, praneša gamintojui, kad transporto priemonės tipas neatitinka šių nuostatų reikalavimų ir kad gamintojas turi imtis tam tikrų priemonių. Per du mėnesius nuo šio pranešimo gavimo dienos gamintojas pateikia šiai institucijai priemonių, skirtų trūkumams pašalinti, planą, kuris iš esmės turėtų atitikti 1 priedėlio 6.1–6.8 skirsnių reikalavimus. Pirminį patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija ne ilgiau kaip du mėnesius tariasi su gamintoju dėl priimtino priemonių plano ir jo įgyvendinimo. Jeigu pirminį tipo patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija nustato, kad susitarti nepavyks, pradedama taikyti procedūra pagal Direktyvos 70/156/EEB 11 straipsnio 3 ir 4 dalis.

1 priedėlis

Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikra

1.   ĮVADAS

Šiame priedėlyje nustatomos eksploatuojamų transporto priemonių, kurių tipas patvirtintas pagal Direktyvą 70/220/EEB, atitikties kontrolės priemonės.

2.   ATRANKOS KRITERIJAI

Pasirinktos transporto priemonės priimtinumo kriterijai yra nustatyti 2.1–2.8 skirsniuose. Patvirtinimo institucija renka informaciją tikrindama transporto priemones ir apklausdama savininkus ir (arba) vairuotojus.

2.1.   Transporto priemonė turi priklausyti transporto priemonių tipui, patvirtintam pagal Direktyvą 70/220/EEB ir įtrauktam į atitikties sertifikatą, išduotą pagal Direktyvą 70/156/EEB. Transporto priemonė turi būti registruota ir eksploatuojama Europos bendrijoje.

2.2.   Transporto priemonės rida turi būti ne mažesnė kaip 15 000 km arba transporto priemonė turi būti eksploatuota ne mažiau kaip 6 mėnesius (taikoma vėliau pasiekta riba), o rida turi būti ne didesnė kaip 100 000 km arba transporto priemonė turi būti eksploatuota ne daugiau kaip 5 metus (taikoma pirmiau pasiekta riba).

2.3.   Turi būti pateikti techninės priežiūros dokumentai, pagal kuriuos būtų galima įrodyti, kad transporto priemonė buvo tinkamai eksploatuojama, pvz., kad ji buvo prižiūrima pagal gamintojo rekomendacijas.

2.4.   Transporto priemonėje neturi būti nustatyta jokių požymių, patvirtinančių, kad ji buvo netinkamai eksploatuojama (pvz., su ja buvo dalyvauta lenktynėse, eksploatuojamą transporto priemonę veikė perkrovos, ji eksploatuota naudojant netinkamą kurą arba buvo kitaip pažeisti jos eksploatavimo reikalavimai), arba kitų veiksnių (pvz., klastojimo), galinčių turėti įtakos išmetamųjų teršalų kiekiui. Jei tai yra transporto priemonės, kuriose įrengta TPĮD sistema, atsižvelgiama į kompiuteryje saugomą gedimo kodą ir ridos duomenis. Transporto priemonė nepasirenkama bandymui, jeigu pagal kompiuteryje saugomą informaciją nustatoma, kad transporto priemonė buvo eksploatuota ir tada, kai kompiuterio atmintyje buvo įrašytas gedimo kodas, ir kad ji gana greitai nebuvo tinkamai suremontuota.

2.5.   Transporto priemonės variklis arba pati transporto priemonė neturi būti iš esmės remontuoti be leidimo.

2.6.   Švino ir sieros koncentracija iš transporto priemonės bako paimtame degalų ėminyje turi atitikti galiojančius standartus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/70/EB (1), neturi būti netinkamo degalų pripylimo požymių. Galima atlikti patikras išmetimo vamzdžio viduje ir pan.

2.7.   Neturi būti jokių požymių, kad yra kokių nors problemų, galinčių kelti pavojų laboratorijos darbuotojams.

2.8.   Visos transporto priemonės taršos mažinimo sistemos sudedamosios dalys turi atitikti taikomo tipo patvirtinimo reikalavimus.

3.   DIAGNOSTIKA IR TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

Prieš pradedant matuoti bandymui atlikti tinkamų transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekį, 3.1–3.7 skirsniuose nustatyta tvarka turi būti atlikta diagnostika ir visi įprasti techninės priežiūros darbai.

3.1.   Turi būti patikrinta: oro filtras, visi pavaros diržai, visų skysčių lygis, radiatoriaus dangtelis, ar nepažeisti visi su taršos mažinimo sistema susiję vakuuminiai vamzdeliai ir elektros laidai; patikrinamas uždegimas, degalų dozavimo ir taršos kontrolės įtaisų sudedamosios dalys: patikrinama, ar šie įtaisai tinkamai sureguliuoti ir ar nesuklastotos jų veikimo charakteristikos. Visi neatitikimai turi būti registruojami.

3.2.   Patikrinama, ar TPĮD sistema tinkamai veikia. Visi TPĮD sistemos atmintinėje įrašyti veikimo trikčių indikatoriaus rodmenys turi būti užregistruoti, ir turi būti atlikti būtini remonto darbai. Jeigu TPĮD sistemos veikimo trikčių indikatorius per transporto priemonės parengimo bandymui ciklą užregistruoja veikimo triktį, gedimas gali būti nustatytas ir pašalintas. Bandymą galima pakartoti iš naujo, taikant tos suremontuotos transporto priemonės rezultatus.

3.3.   Turi būti patikrinta uždegimo sistema ir pakeistos sugedusios sudedamosios dalys, pvz., uždegimo žvakės, laidai ir kt.

3.4.   Turi būti patikrinta kompresija. Jei rezultatas yra nepatenkinamas, transporto priemonė yra atmetama.

3.5.   Pagal gamintojo specifikacijas turi būti patikrinti variklio parametrai ir, jeigu reikia, jie turi būti sureguliuoti.

3.6.   Jeigu iki planinių techninės priežiūros darbų transporto priemonei yra likę nuvažiuoti ne daugiau kaip 800 km, pagal gamintojo nurodymus turi būti atlikti techninės priežiūros darbai. Alyvos ir oro filtrai gali būti pakeisti gamintojo prašymu, nepaisant ridos skaitiklio rodmenų.

3.7.   Pasirinkus transporto priemonę, jos degalai turi būti pakeisti atitinkamais išmetamųjų teršalų kiekio bandymui atlikti taikomais etaloniniais degalais, jeigu gamintojas nesutinka, kad būtų taikomi rinkoje parduodami degalai.

4.   EKSPLOATUOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ BANDYMAI

4.1.   Jei manoma, kad transporto priemones būtina patikrinti, pagal Direktyvos 70/220/EEB III priedą atliekami pagal šio priedėlio 2 ir 3 skirsnius pasirinktų ir parengtų transporto priemonių bandymai išmetamųjų teršalų kiekiui nustatyti.

4.2.   Galima patikrinti, ar eksploatuojant transporto priemones, kuriose įrengta TPĮD sistema, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekio lygius (pvz., Direktyvos 70/220/EEB XI priede apibrėžtas veikimo trikčių indikatoriaus rodmenų ribas), tinkamai veikia veikimo trikčių indikatorius ir kt.

4.3.   Pavyzdžiui, TPĮD sistemą galima patikrinti dėl trikčių nerodymo, kai išmetamųjų teršalų kiekis viršija ribines vertes, dėl nuolatinio klaidingo veikimo trikčių indikatoriaus įsijungimo ir sugedusių arba nusidėvėjusių TPĮD sistemos sudedamųjų dalių rodymo.

4.4.   Jeigu sudedamoji dalis arba sistema veikia tokiu būdu, kuris nenurodytas tipo patvirtinimo liudijime ir (arba) tokių transporto priemonių tipų informacinių dokumentų rinkinyje, ir toks nuokrypis nėra leidžiamas pagal Direktyvos 70/156/EEB 5 straipsnio 3 ir 4 dalis, o TPĮD sistema nerodo jokios veikimo trikties, sudedamoji dalis arba sistema neturi būti keičiamos prieš išmetamųjų teršalų kiekio bandymą, išskyrus atvejus, kai nustatyta, kad sudedamoji dalis arba sistema buvo klastojamos arba netinkamai naudojamos taip, kad TPĮD sistema nenustato paskui atsiradusios veikimo trikties.

5.   REZULTATŲ VERTINIMAS

5.1.   Bandymo rezultatai pateikiami įvertinti pagal šio priedo 2 priedėlyje nurodytą metodiką.

5.2.   Bandymo rezultatai iš nusidėvėjimo koeficientų nedauginami.

6.   TAISOMŲJŲ PRIEMONIŲ PLANAS

6.1.   Jei nustatoma daugiau kaip viena nustatytas išmetamųjų teršalų kiekio vertes viršijanti transporto priemonė, kuri:

a)

atitinka JT/EEK taisyklės Nr. 83 4 priedėlio 3.2.3 skirsnyje nustatytas sąlygas, jei tipo patvirtinimo institucija bei gamintojas sutaria, kad pernelyg didelio išmetamųjų teršalų kiekio priežastis yra ta pati, arba

b)

atitinka JT/EEK taisyklės Nr. 83 4 priedėlio 3.2.4 skirsnyje nustatytas sąlygas, jei tipo patvirtinimo institucija nustato, kad pernelyg didelio išmetamųjų teršalų kiekio priežastis yra ta pati,

c)

patvirtinimo institucija turi pareikalauti, kad gamintojas pateiktų taisomųjų priemonių planą, pagal kurį jis pašalins neatitikimus.

6.2.   Taisomųjų priemonių planas patvirtinimo institucijai pateikiamas ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo 6.1 skirsnyje nurodyto pranešimo datos. Patvirtinimo institucija per 30 darbo dienų paskelbia, pritaria ar nepritaria taisomųjų priemonių planui. Tačiau, jei gamintojas kompetentingai patvirtinimo institucijai gali įrodyti, kad reikia daugiau laiko neatitikimams ištirti, jog būtų galima pateikti taisomųjų priemonių planą, terminas pratęsiamas.

6.3.   Taisomosios priemonės taikomos visoms transporto priemonėms, kurioms gali būti būdingi tokie patys trūkumai. Turi būti įvertinta būtinybė padaryti tipo patvirtinimo dokumentų pakeitimus.

6.4.   Gamintojas pateikia visų pranešimų, susijusių su taisomųjų priemonių planu, kopijas, taip pat tvarko transporto priemonių grąžinimo kampanijos duomenų apskaitą ir patvirtinimo institucijai reguliariai teikia būklės ataskaitas.

Į taisomųjų priemonių planą įtraukiami 6.5.1–6.5.11 punktuose nustatyti reikalavimai. Gamintojas taisomųjų priemonių planui suteikia atskirą identifikacinį pavadinimą arba numerį.

6.5.1.   Kiekvieno į taisomųjų priemonių planą įtrauktų transporto priemonių tipo aprašas.

6.5.2.   Specialių modifikacijų, pertvarkymo, remonto darbų, pataisymų, reguliavimų arba kitokių pakeitimų, kuriuos reikia atlikti tam, kad transporto priemonės atitiktų reikalavimus, aprašas su trumpa duomenų ir techninių tyrimų, reikalingų pagrįsti gamintojo sprendimą dėl konkrečių neatitikčiai pataisyti taikytinų priemonių, santrauka.

6.5.3.   Būdo, kuriuo gamintojas informuoja transporto priemonių savininkus, aprašas.

6.5.4.   Tinkamos techninės priežiūros arba eksploatavimo sąlygų, kurias gamintojas nustato, kad transporto priemonę būtų galima remontuoti pagal taisomųjų priemonių planą, aprašas ir priežasčių, dėl kurių gamintojas nustato kurią nors iš pirmiau minėtų sąlygų, paaiškinimas. Techninės priežiūros arba eksploatavimo sąlygų nustatyti negalima, jeigu jos aiškiai nėra susijusios su neatitiktimi ir taisomosiomis priemonėmis.

6.5.5.   Tvarkos, kurios turi laikytis transporto priemonės savininkai, kad būtų pašalinta jų transporto priemonės neatitiktis, aprašas. Šiame apraše turi būti nurodyta data, nuo kurios galima taikyti taisomąsias priemones, apskaičiuotas laikas, per kurį dirbtuvės turi atlikti remontą, ir nurodyta vieta, kur tas remontas gali būti atliktas. Remontas turi būti atliktas tinkamai ir per pagrįstą laiko tarpą nuo transporto priemonės pristatymo.

6.5.6.   Transporto priemonei perduoto informacinio pranešimo kopija.

6.5.7.   Trumpas sistemos, kurią gamintojas taiko, kad užtikrintų tinkamą sudedamųjų dalių arba sistemų tiekimą ir įgyvendintų taisomąsias priemones, aprašas. Nurodoma, kada sudedamosios dalys arba sistemos bus pradėtos tinkamai tiekti, kad būtų galima pradėti kampaniją.

6.5.8.   Visų nurodymų, kurie turi būti perduoti remontą atliksiantiems asmenims, kopija.

6.5.9.   Siūlomų taisomųjų priemonių poveikio, kurį jos padarys kiekvieno transporto priemonės tipo, kuriam tų taisomųjų priemonių planas taikomas, išmetamųjų teršalų kiekiui, degalų sąnaudoms, bendrosioms važiavimo charakteristikoms ir saugai, aprašymas ir šias išvadas pagrindžiantys duomenys, techniniai tyrimai ir t. t.

6.5.10.   Visa kita informacija, ataskaitos arba duomenys, kuriuos tipo patvirtinimo institucija pagrįstai gali laikyti būtinais, kad būtų galima įvertinti taisomųjų priemonių planą.

6.5.11.   Jeigu pagal taisomųjų priemonių planą numatoma transporto priemones grąžinti, patvirtinimo institucijai turi būti pateiktas remonto duomenų apskaitos metodikos aprašas. Jeigu naudojama etiketė, turi būti pateiktas jos pavyzdys.

6.6.   Gamintojo gali būti prašoma atlikti tinkamai parengtus ir būtinus sudedamųjų dalių ir transporto priemonių, kurioms buvo daromi pakeitimai, remontas ir modifikavimas, bandymus, kad būtų įrodyta, jog pakeitimas, remontas arba modifikavimas yra veiksmingi.

6.7.   Gamintojas yra atsakingas už kiekvienos grąžintos bei suremontuotos transporto priemonės ir remontą atlikusių dirbtuvių duomenų apskaitą. Patvirtinimo institucijos prašymu jai turi būti pateikti 5 metų taisomųjų priemonių plano įgyvendinimo apskaitos duomenys.

6.8.   Informacija apie remontą ir (arba) modifikavimą arba naujos įrangos įrengimą įrašoma liudijime, kurį gamintojas pateikia transporto priemonės savininkui.


(1)  OL L 350, 1998 12 28, p. 58.

2 priedėlis

Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros statistinė metodika

1.   Ši metodika taikoma norint nustatyti, ar eksploatuojama transporto priemonė atitinka I tipo bandymo reikalavimus. Taikomas statistinis metodas yra toks, koks nustatytas JT/EEK taisyklės Nr. 83 4 priedėlyje, su 2, 3 ir 4 skirsniuose nustatytomis išimtimis.

2.   1 išnaša netaikoma.

3.   JT/EEK taisyklės Nr. 83 4 priedėlio 3.2.3.2.1 ir 3.2.4.2 skirsnių nuorodos į 3 priedėlio 6 punktą suprantamos kaip nuorodos į šio reglamento XV priedo 1 priedėlio 6 skirsnį.

4.   JT/EEK taisyklės Nr. 83 4 priedėlyje pateiktame 4/1 paveiksle taikoma:

a)

nuorodos į 8.2.1 punktą turi būti suprantamos kaip nuorodos į šio reglamento XV priedo 1.1 skirsnį;

b)

nuoroda į 3 priedėlį turi būti suprantama kaip nuoroda į šio reglamento XV priedo 1 priedėlį;

c)

1 išnaša turi būti suprantama taip: „Šiuo atveju TPI yra pagal Direktyvą 70/220/EEB tipo patvirtinimą suteikusi patvirtinimo institucija.“

XVI PRIEDAS

TRANSPORTO PRIEMONIŲ, KURIŲ IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ PAPILDOMO APDOROJIMO SISTEMOSE NAUDOJAMAS REAGENTAS, REIKALAVIMAI

1.   ĮVADAS

Šiame priede nustatomi transporto priemonių, kurių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas pagrįstas reagento naudojimu papildomo apdorojimo sistemose, reikalavimai.

2.   REAGENTO RODMUO

2.1.   Transporto priemonės prietaisų skydelyje turi būti specialus rodmuo, pranešantis vairuotojui, kad reagento laikymo bakelyje liko mažai reagento ir kada reagento bakelis ištuštės.

3.   VAIRUOTOJO PERSPĖJIMO SISTEMA

3.1.   Transporto priemonėje turi būti įrengta perspėjimo sistema, susidedanti iš regimųjų perspėjimo signalų, pranešančių vairuotojui, kad liko nedaug reagento, todėl bakelį reikia papildyti, arba kad reagentas yra ne tokios kokybės, kokią nurodė gamintojas. Perspėjimo sistema gali turėti ir garsinį vairuotojo perspėjimo elementą.

3.2.   Kai reagento beveik nelieka, perspėjimo sistemos signalų dažnis turi padidėti. Galiausiai vairuotojui turi būti pranešama taip, kad šis negalėtų lengvai panaikinti arba ignoruoti signalų. Neturi būti įmanoma išjungti sistemos, kol reagento nebus papildyta.

3.3.   Perspėjant vaizdiniu signalu, turi būti rodomas pranešimas, kad reagento liko nedaug. Perspėjimo signalas turi būti ne toks pat, kaip TPĮD sistemos arba kitos variklio priežiūros sistemos. Perspėjimo signalas turi būti pakankamai aiškus, kad vairuotojas suprastų, jog reagento liko nedaug (pvz., „mažas karbamido tirpalo lygis“, „mažas AdBlue lygis“ arba „mažas reagento lygis“).

3.4.   Perspėjimo sistema pradžioje neturi būti nuolat įjungta, tačiau perspėjimo signalas turi dažnėti ir galiausiai tapti nenutrūkstamas, kai reagento lieka tiek, kad pradeda veikti 8 skirsnyje nurodyta vairuotojo raginimo imtis priemonių sistema. Turi būti rodomas aiškus perspėjimo signalas (pvz., „papildykite karbamido tirpalo“, „papildykite AdBlue“ arba „papildykite reagento“). Nenutrūkstamus perspėjimo sistemos signalus laikinai gali pertraukti kiti perspėjimo signalai, kuriais perduodami svarbūs saugos pranešimai.

3.5.   Perspėjimo sistema turi įsijungti, kai iki reagento bakelio ištuštėjimo lieka nuvažiuoti ne mažiau kaip 2 400 km.

4.   NETINKAMO REAGENTO ATPAŽINIMAS

4.1.   Transporto priemonėje turi būti priemonių, leidžiančių nustatyti, ar transporto priemonėje yra gamintojo deklaruotas ir šio reglamento I priedo 3 priedėlyje įrašytas charakteristikas atitinkantis reagentas.

4.2.   Jei laikymo bakelyje esantis reagentas neatitinka būtinųjų gamintojo deklaruotų reikalavimų, 3 skirsnyje nurodyta vairuotojo perspėjimo sistema turi įsijungti ir rodyti pranešimą su atitinkamu perspėjimu (pvz., „nustatytas netinkamas karbamido tirpalas“, „nustatytas netinkamas AdBlue“ arba „nustatytas netinkamas reagentas“). Jei reagento kokybė nepataisoma po perspėjimo sistemos įsijungimo nuvažiavus 50 km, taikomi 8 skirsnyje nustatyti vairuotojo raginimo imtis priemonių reikalavimai.

5.   REAGENTO SĄNAUDŲ STEBĖJIMAS

5.1.   Transporto priemonėje turi būti priemonių, leidžiančių nustatyti reagento sąnaudas ir gauti sąnaudų informaciją, naudojant ne transporto priemonėje įrengtas priemones.

5.2.   Turi būti sudaryta galimybė per nuoseklųjį standartizuotos diagnostinės jungties prievadą gauti vidutinių reagento sąnaudų ir vidutinių variklio sistemos pareikalautų reagento sąnaudų duomenis. Duomenys turi būti teikiami apie visą paskutinį 2 400 km ridos laikotarpį.

5.3.   Kad būtų galima stebėti reagento sąnaudas, turi būti stebimi bent šie transporto priemonės parametrai:

a)

reagento lygis transporto priemonėje įrengtame laikymo bakelyje;

b)

įtekantis arba įpurškiamas reagento kiekis, matuojamas kiek techniškai įmanoma arčiau įpurškimo į išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą vietos.

5.4.   Jeigu vidutinės reagento sąnaudos ir vidutinės variklio sistemos pareikalautos reagento sąnaudos per 30 minučių transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį skiriasi daugiau kaip 50 %, turi įsijungti 3 skirsnyje nurodyta vairuotojo perspėjimo sistema ir pateikti pranešimą su atitinkamu perspėjimu (pvz., „karbamido tirpalo dozavimo triktis“, „AdBlue dozavimo triktis“, „reagento dozavimo triktis“). Jei reagento sąnaudos nesureguliuojamos po perspėjimo sistemos įsijungimo nuvažiavus 50 km, taikomi 8 skirsnyje nustatyti vairuotojo raginimo imtis priemonių reikalavimai.

5.5.   Nutrūkus reagento dozavimui, turi įsijungti 3 skirsnyje nurodyta vairuotojo perspėjimo sistema ir pateikti pranešimą su atitinkamu perspėjimu. Jei dozavimas nutrauktas variklio EVĮ nurodymu, nes dėl tam tikrų transporto priemonės eksploatavimo sąlygų išmetamųjų teršalų charakteristikos tapo tokios, kad reagento tiekti nereikia, ir jeigu gamintojas patvirtinimo institucijai yra aiškiai nurodęs, kada tokios eksploatavimo sąlygos susidaro, nereikalaujama, kad sistema įsijungtų. Jei reagento dozavimas nepataisomas po perspėjimo sistemos įsijungimo nuvažiavus 50 km, taikomi 8 skirsnyje nustatyti vairuotojo raginimo imtis priemonių reikalavimai.

6.   IŠMETAMO NOX KIEKIO STEBĖJIMAS

6.1.   Kaip alternatyvą 4 ir 5 skirsniuose nustatytiems stebėjimo reikalavimams, gamintojas gali naudoti išmetamųjų dujų jutiklius, tiesiogiai matuojančius NOx kiekį išmetamosiose dujose.

6.2.   Gamintojas turi įrodyti, kad transporto priemonėje naudojant šiuos arba kitokius jutiklius, 4.2, 5.4 arba 5.5 skirsnyje nustatytomis aplinkybėmis įsijungia 3 skirsnyje nurodyta vairuotojo perspėjimo sistema, atsiranda pranešimas su atitinkamu perspėjimu (pvz., „per didelis išmetamųjų teršalų kiekis – patikrinkite karbamido tirpalą“, „per didelis išmetamųjų teršalų kiekis – patikrinkite AdBlue“, „per didelis išmetamųjų teršalų kiekis – patikrinkite reagentą“) ir suveikia 8.3 skirsnyje nurodyta vairuotojo raginimo imtis priemonių sistema.

7.   INFORMACIJOS APIE GEDIMUS SAUGOJIMAS

7.1.   Kai pateikiama nuoroda į šį skirsnį, tai reiškia, kad turi būti saugomas neištrinamas parametrų identifikatorius (PID), rodantis raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo priežastį. Transporto priemonėje turi būti saugomi PID ir transporto priemonės ridos duomenys, susiję su raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimu per 800 dienų arba transporto priemonės nuvažiuotu 30 000 km atstumu. PID duomenis turi būti galima gauti per nuoseklųjį standartizuotos diagnostinės jungties prievadą, taikant įprastą skaitytuvo užklausą.

7.2.   Be to, su techniniais gedimais susijusioms reagento dozavimo sistemos veikimo triktims (pvz., mechaniniams arba elektros sistemos gedimams) taikomi XI priede nustatyti TPĮD sistemos reikalavimai.

8.   VAIRUOTOJO RAGINIMO IMTIS PRIEMONIŲ SISTEMA

8.1.   Transporto priemonėje turi būti įrengta vairuotojo raginimo imtis priemonių sistema, užtikrinanti, kad eksploatuojamoje transporto priemonėje nuolat veiktų taršos kontrolės sistema. Raginimo imtis priemonių sistema konstruojama taip, jog užtikrintų, kad transporto priemonė negalėtų veikti, kai reagento bakelis yra tuščias.

8.2.   Raginimo imtis priemonių sistema turi įsijungti ne vėliau, kai reagentas bakelyje pasiekia tokį lygį, kurio užtenka vidutiniam atstumui, kurį transporto priemonė nuvažiuoja pilnu degalų baku. Be to, atsižvelgiant į NOx stebėjimo būdą, sistema turi įsijungti 4, 5 arba 6 skirsnyje nurodytų gedimų atveju. Nustačius, kad reagento bakelis yra tuščias, taip pat 4, 5 arba 6 skirsnyje nurodytų gedimų atveju, pradedami vykdyti 7 skirsnyje nustatyti informacijos apie gedimus saugojimo reikalavimai.

Gamintojas pasirenka, kokio tipo raginimo imtis priemonių sistemą įrengti. Sistemos variantai aprašyti 8.3.1, 8.3.2, 8.3.3 ir 8.3.4 punktuose.

8.3.1.   Pagal „variklio pakartotinio užvedimo blokavimo po tam tikro užvedimų skaičiaus“ būdą tada, kai įsijungia raginimo imtis priemonių sistema, leidžiama užvesti variklį tam tikrą skaičių kartų arba nuvažiuoti tam tikrą atstumą. Į šį skaičių neįskaitomi variklio kontrolės sistemos, pvz., „start–stop“ sistemų, pakartotinio variklio užvedimo atvejai. Pakartotinai užvesti variklį neleidžiama iš karto po to, kai reagento bakelis ištuštėja arba kai nuo raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo nuvažiuojamas didesnis atstumas nei transporto priemonė nuvažiuoja su pilnu degalų baku (taikoma pirmiau įvykdyta sąlyga).

8.3.2.   Pagal „variklio užvedimo blokavimo papildžius degalų“ sistemą, įsijungus raginimo imtis priemonių sistemai, transporto priemonės nebegalima užvesti papildžius degalų.

8.3.3.   Pagal „degalų blokavimo“ būdą, įsijungus raginimo imtis priemonių sistemai, nebeleidžiama papildyti transporto priemonės degalų bako, užblokuojant degalų pildymo sistemą. Blokavimo sistema turi būti atspari klastotėms.

8.3.4.   Pagal „veikimo charakteristikų ribojimo“ būdą, įsijungus raginimo imtis priemonių sistemai, apribojamas transporto priemonės greitis. Greičio ribojimo lygis vairuotojui turi būti aiškiai pastebimas ir toks, kad gerokai sumažėtų didžiausias transporto priemonės greitis. Šis ribojimas pradedamas taikyti pamažu arba užvedus variklį. Kurį laiką iki variklio pakartotinio užvedimo užblokavimo transporto priemonės greitis neturi viršyti 50 km/h. Pakartotinai užvesti variklį neleidžiama iš karto po to, kai reagento bakelis ištuštėja arba kai nuo raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo nuvažiuojamas didesnis atstumas nei transporto priemonė nuvažiuoja su pilnu degalų baku (taikoma pirmiau įvykdyta sąlyga).

8.4.   Visiškai įsijungus raginimo imtis priemonių sistemai ir užblokavus transporto priemonę, raginimo imtis priemonių sistema išjungiama tik tada, kai reagento papildoma tiek, kiek vidutiniškai sunaudojama transporto priemonei nuvažiuojant 2 400 km, arba kai pašalinami 4, 5 arba 6 skirsnyje nurodyti gedimai. Atlikus remontą, kuriuo buvo pašalintas su TPĮD sistema susijęs gedimas, kaip nurodyta 7.2 skirsnyje, raginimo imtis priemonių sistema gali būti paleista per TPĮD sistemos nuoseklųjį prievadą (pvz., naudojant įprastą skaitytuvą), kad transporto priemonę būtų galima užvesti iš naujo autodiagnostikos tikslais. Norint įsitikinti, ar remontas buvo sėkmingas, transporto priemone galima nuvažiuoti ne daugiau kaip 50 km. Raginimo imtis priemonių sistema turi būti vėl visiškai įjungta, jei atlikus šį patikrinimą gedimas išlieka.

8.5.   3 skirsnyje nurodyta vairuotojo perspėjimo sistema turi pateikti pranešimą, kuriame aiškiai rodoma:

a)

likęs pakartotinių užvedimų skaičius ir (arba) likęs atstumas; ir

b)

sąlygos, kurias įvykdžius transporto priemonę vėl bus galima užvesti.

8.6.   Pašalinus vairuotojo raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo priežastis, sistema turi būti išjungta. Nepašalinus vairuotojo raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo priežasčių, sistema automatiškai neišjungiama.

8.7.   Patvirtinimo metu patvirtinimo institucijai turi būti pateikta išsami rašytinė informacija, apibūdinanti visas vairuotojo raginimo imtis priemonių sistemos veikimo charakteristikas.

8.8.   Gamintojas, pateikdamas paraišką suteikti tipo patvirtinimą pagal šį reglamentą, parodo, kaip veikia vairuotojo perspėjimo ir raginimo imtis priemonių sistemos.

9.   INFORMACIJOS TEIKIMO REIKALAVIMAI

9.1.   Gamintojas visiems naujų transporto priemonių savininkams turi pateikti rašytinę informaciją apie išmetamųjų teršalų kontrolės sistemą. Šioje informacijoje nurodoma, kad, jei transporto priemonės išmetamųjų teršalų kontrolės sistema veikia netinkamai, vairuotojo perspėjimo sistema praneša vairuotojui apie problemą, ir kad suveikus vairuotojo raginimo imtis priemonių sistemai, galiausiai transporto priemonės nebus galima užvesti.

9.2.   Instrukcijose turi būti nurodyti reikalavimai, kaip tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti transporto priemones, įskaitant ir tai, kaip tinkamai naudoti reagentus.

9.3.   Instrukcijose turi būti nurodyta, ar transporto priemonės naudotojas turi papildyti naudojamų reagentų dažniau nei atliekami įprasti priežiūros darbai. Instrukcijose turi būti nurodyta, kaip vairuotojas turėtų papildyti reagento bakelį. Be to, informacijoje turi būti nurodytos galimos tokio tipo transporto priemonės reagento sąnaudos ir kaip dažnai reagento reikėtų papildyti.

9.4.   Instrukcijose turi būti nurodyta, jog tam, kad transporto priemonė atitiktų tam transporto priemonių tipui suteikto atitikties sertifikato reikalavimus, privaloma naudoti reikiamą tinkamų specifikacijų reagentą ir jo papildyti.

9.5.   Instrukcijose turi būti nurodyta, kad transporto priemonės naudojimas be reagento, reikalingo išmetamųjų teršalų kiekiui sumažinti, gali būti laikomas nusikalstama veika.

9.6.   Instrukcijose turi būti paaiškinta, kaip veikia vairuotojo perspėjimo ir raginimo imtis priemonių sistemos. Be to, turi būti išaiškinti perspėjimo sistemos nepaisymo ir reagento nepapildymo padariniai.

10.   PAPILDOMO APDOROJIMO SISTEMOS VEIKIMO SĄLYGOS

Gamintojai turi užtikrinti, kad išmetamųjų teršalų kontrolės sistema visada atliktų jai paskirtą išmetamųjų teršalų kontrolės funkciją visomis Europos Sąjungoje vyraujančiomis aplinkos sąlygomis, ypač esant žemai aplinkos temperatūrai. Tai apima priemonių, neleidžiančių reagentui visiškai užšalti, transporto priemonei stovint nenaudojamai iki 7 parų, kai lauko temperatūra 258 K (–15 °C), o reagento bakelis pripildytas 50 %, taikymą. Reagentui užšalus, gamintojas turi užtikrinti, kad reagentas būtų parengtas naudoti per 20 minučių po transporto priemonės užvedimo, kai temperatūra reagento bakelyje 258 K (–15 °C), ir taip garantuoti tinkamą išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos veikimą.

XVII PRIEDAS

REGLAMENTO (EB) NR. 715/2007 PAKEITIMAI

Reglamentas (EB) Nr. 715/2007 keičiamas taip:

1.   10 straipsnis papildomas toliau pateiktu 6 punktu:

„6.   I priedo 1 ir 2 lentelėse pateikta 5,0 mg/km kietųjų dalelių masės ribinė vertė taikoma nuo 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų taikytinų datų.

I priedo 1 ir 2 lentelėse pateikta 4,5 mg/km išmetamųjų kietųjų dalelių masės ribinė vertė ir kietųjų dalelių skaičiaus ribinė vertė taikoma nuo 2011 m. rugsėjo 1 d., suteikiant tipo patvirtinimą naujiems transporto priemonių tipams, o nuo 2013 m. sausio 1 d. – visoms naujoms transporto priemonėms, kurios buvo parduotos, registruotos arba pradėtos eksploatuoti Bendrijoje.“

2.   I priedo 1 ir 2 lentelės keičiamos šiomis:

„1 lentelė

euro 5 išmetamųjų teršalų ribos

 

Etaloninė masė

(EM)

(kg)

Ribinės vertės

Anglies viendeginio masė

(CO)

Visų angliavandenilių masė

(THC)

Angliavandenilių be metano masė

(NMHC)

Azoto oksidų masė

(NOx)

Bendra angliavandenilių ir azoto oksidų masė

(THC + NOx)

Kietųjų dalelių masė (1)

(KM)

Kietųjų dalelių skaičius (2)

(KD)

L1

(mg/km)

L2

(mg/km)

L3

(mg/km)

L4

(mg/km)

L2 + L4

(mg/km)

L5

(mg/km)

L6

(vnt./km)

Kategorija

Klasė

 

PU

SU

PU

SU

PU

SU

PU

SU

PU

SU

PU (3)

SU

PU

SU

M

Visos

1 000

500

100

68

60

180

230

5,0/4,5

5,0/4,5

6,0 × 1011

N1

I

EM ≤ 1 305

1 000

500

100

68

60

180

230

5,0/4,5

5,0/4,5

6,0 × 1011

II

1 305 < EM ≤ 1 760

1 810

630

130

90

75

235

295

5,0/4,5

5,0/4,5

6,0 × 1011

III

1 760 < EM

2 270

740

160

108

82

280

350

5,0/4,5

5,0/4,5

6,0 × 1011

N2

Visos

2 270

740

160

108

82

280

350

5,0/4,5

5,0/4,5

6,0 × 1011

Paaiškinimas: PU – priverstinis uždegimas, SU – slėginis uždegimas.


2 lentelė

euro 6 išmetamųjų teršalų ribos

 

Etaloninė masė

(EM)

(kg)

Ribinės vertės

Anglies viendeginio masė

(CO)

Visų angliavandenilių masė

(THC)

Angliavandenilių be metano masė

(NMHC)

Azoto oksidų masė

(NOx)

Bendra angliavandenilių ir azoto oksidų masė

(THC + NOx)

Kietųjų dalelių masė (4)

(KM)

Kietųjų dalelių skaičius (5)

(KD)

L1

(mg/km)

L2

(mg/km)

L3

(mg/km)

L4

(mg/km)

L2 + L4

(mg/km)

L5

(mg/km)

L6

(vnt./km)

Kategorija

Klasė

 

PU

SU

PU

SU

PU

SU

PU

SU

PU

SU

PU (6)

SU

PU (7)

SU (8)

M

Visos

1 000

500

100

68

60

80

170

5,0/4,5

5,0/4,5

 

6,0 × 1011

N1

I

EM ≤ 1 305

1 000

500

100

68

60

80

170

5,0/4,5

5,0/4,5

 

6,0 × 1011

II

1 305 < RM ≤ 1 760

1 810

630

130

90

75

105

195

5,0/4,5

5,0/4,5

 

6,0 × 1011

III

1 760 < RM

2 270

740

160

108

82

125

215

5,0/4,5

5,0/4,5

 

6,0 × 1011

N2

Visos

2 270

740

160

108

82

125

215

5,0/4,5