19.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 192/1

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1174/2005 (2) (toliau – pirminis reglamentas) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės rankiniams padėklų krautuvams ir jų pagrindinėms dalims (toliau – RPK). Atliekant tyrimą, po kurio buvo priimtas minėtas reglamentas, tiriamuoju laikotarpiu buvo pasirinktas laikotarpis nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d. (toliau – pirminis tyrimas).

(2)

Šią dalinę tarpinę peržiūrą Komisija pradėjo savo iniciatyva. Remiantis Komisijos turima informacija, tam tikri produktai, kaip antai rankiniai keltuvai, rietuvių krautuvai, žirkliniai keltuvai ir sveriamieji keltuvai (toliau – RKRKŽKSK), kurie tariamai galėtų patekti į produkto apibrėžtąją sritį, nuo rankinių padėklų krautuvų ir jų pagrindinių dalių, t. važiuoklės ir hidraulinio mechanizmo, skyrėsi, inter alia, specifinėmis funkcijomis (krovinių kėlimas, krovimas arba svėrimas) ir galutiniu naudojimu. Norint atlikti šias funkcijas, reikia kitokio tvirtumo ir konstrukcijos hidraulinio mechanizmo ir važiuoklės. Minėtos savybės pabrėžė naudojimo skirtumus, ir paaiškėjo, kad šie produktai ir rankiniai padėklų krautuvai negali būti sukeičiami. Todėl siekiant patikslinti produkto apibrėžtąją sritį nuspręsta atlikti peržiūrą, o peržiūros išvados galiotų atgaline data nuo atitinkamų antidempingo priemonių nustatymo datos.

(3)

Pasitarusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pateisinančių dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą, Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3) paskelbė pranešimą apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą tirti tik produkto apibrėžtąją sritį.

(4)

Apie dalinės peržiūros tyrimo inicijavimą Komisija oficialiai pranešė KLR (toliau – tiriamoji šalis) valdžios institucijoms, visoms žinomoms suinteresuotosioms šalims, t. y. tiriamosios šalies eksportuojantiems gamintojams, Bendrijos naudotojams ir importuotojams, taip pat Bendrijos gamintojams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pateikti savo nuomonę ir prašyti būti išklausytoms per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(5)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms suinteresuotosioms šalims, taip pat ir kitoms šalims, pranešusioms apie save per pranešime apie inicijavimą nurodytą laikotarpį.

(6)

Atsižvelgiant į dalinės peržiūros tikslą, atliekant šią dalinę peržiūrą tiriamasis laikotarpis nebuvo nustatytas. Klausimyno atsakymuose pateikta informacija apima laikotarpį nuo 2003 m. iki 2006 m. (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis), t. ji taip pat apima pirminio tyrimo tiriamąjį laikotarpį. Prašyta pateikti informacijos apie visų rūšių RPK ir RKRKŽKSK pardavimo ir (arba) pirkimo mastą ir vertę, gamybos mastą ir pajėgumus nagrinėjamuoju laikotarpiu. Be to, visų šalių prašyta teikti pastabų dėl bet kokių RPK ir RKRKŽKSK skirtumų arba panašumų, atsižvelgiant į jų gamybos procesą, technines savybes, galutinį naudojimą, sukeičiamumą ir kt.

(7)

Pakankamai išsamūs atsakymai į klausimyną gauti iš dviejų Kinijos eksportuojančių RPK ir (arba) RKRKŽKSK gamintojų, keturių Bendrijos RPK arba RKRKŽKSK gamintojų, vieno naudotojo ir 14 Bendrijos RPK ir (arba) RKRKŽKSK importuotojų.

(8)

Komisija siekė gauti ir tikrinti visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint įvertinti, ar reikia patikslinti ir (arba) iš dalies keisti galiojančių antidempingo priemonių taikymo sritį, ir atliko tyrimus šių bendrovių patalpose:

(9)

Nagrinėjamasis produktas, kaip vienodai apibrėžta pirminiame reglamente, yra KLR kilmės rankiniai padėklų krautuvai, nesavaeigiai, naudojami medžiagoms, kurios paprastai dedamos ant padėklų, kelti, ir jų pagrindinės dalys, t. t. važiuoklė ir hidraulinis mechanizmas, kuriuos deklaruojant paprastai nurodomi šie KN kodai: ex 8427 90 00 ir ex 8431 20 00. Rankinių padėklų krautuvų ir jų pagrindinių dalių yra įvairių rūšių, kurios priklauso daugiausia nuo keliamosios galios, šakės ilgio, važiuoklei naudojamo plieno tipo, hidraulinės dalies, ratų tipo ir nuo to, ar krautuvas turi, ar neturi stabdžius.

(10)

Primenama, kad pirminio tyrimo metu buvo tiriami rankiniai padėklų krautuvai ir jų pagrindinės dalys, t. y. važiuoklė ir hidraulinis mechanizmas, naudojami kroviniams, kurie paprastai dedami ant padėklų, krauti ir perkelti rankiniu būdu. Remiantis produkto apibrėžtimi, RPK turi būti žmogaus stumiami ir traukiami. Todėl RPK suteikia naudotojui galimybę rankiniu būdu pakelti krovinį tiek, kad būtų galima jį perkelti iš vienos vietos į kitą.

(11)

RKRKŽKSK, kurie tariamai klasifikuojami kaip nagrinėjamieji produktai, kuriems kai kurios nacionalinės muitinės gali taikyti antidempingo priemones, gali būti savaeigiai arba valdomi rankiniu būdu. Jie naudojami kroviniams perkelti ir pakelti, padėti sandėliuojant krovinius (rankiniai keltuvai), sukrauti vieną padėklą ant kito (rietuvių krautuvai), kroviniui pakelti iki darbo paviršiaus (žirkliniai keltuvai) arba kroviniams pakelti ir pasverti (sveriamieji keltuvai).

(12)

Tik RPK, kaip apibrėžta 10 konstatuojamojoje dalyje, buvo laikomi nagrinėjamaisiais produktais ir tiriami vadovaujantis pirminiu reglamentu. Derėtų pabrėžti, kad pirminio tyrimo tikslais Komisija niekada neprašė bendradarbiaujančių šalių pateikti informacijos apie RKRKŽKSK ir netikrino jokios su RKRKŽKSK susijusios informacijos. Taigi, visi pagal pirminį reglamentą pateikti duomenys ir informacija bei pirminio tyrimo rezultatai, įskaitant galutinių antidempingo priemonių nustatymą, pagrįsti tiktai su RPK.

(13)

Atsižvelgus į 2 konstatuojamojoje dalyje aprašytą situaciją ir siekiant nustatyti, ar RKRKŽKSK skiriasi nuo RPK, buvo tiriamos tiek RKRKŽKSK, tiek ir RPK fizinės ir techninės savybės, gamybos procesas, įprastas galutinis naudojimas ir jų sukeičiamumas.

(14)

RPK ir jų pagrindinių dalių, t. y. hidraulinio mechanizmo ir važiuoklės, yra įvairių rūšių, kurios priklauso daugiausia nuo keliamosios galios, šakės ilgio, važiuoklei naudojamo plieno tipo, hidraulinės dalies, ratų tipo ir nuo to, ar krautuvas turi, ar neturi stabdžius. Tačiau šių įvairių rūšių keltuvams būdingos tos pačios pagrindinės fizinės savybės ir naudojimas, todėl atliekant pirminį tyrimą jie visi buvo laikomi nagrinėjamuoju produktu.

(15)

Iš peržiūros tyrimo rezultatų matyti, kad RKRKŽKSK būdingos kai kurios RPK savybės, t. y. jie turi važiuoklę su šakėmis ir hidraulinę sistemą. Tačiau jie atlieka papildomas funkcijas – jais galima aukščiau pakelti krovinį, sukrauti krovinius, naudoti kaip darbo stalą arba darbo paviršių ar pasverti krovinį, o tam būtinos tobulesnės ar papildomos techninės sudedamosios dalys. Kad būtų galima atlikti minėtas specifines RKRKŽKSK funkcijas, šakių, važiuoklės ir hidraulinio mechanizmo tvirtumui ir konstrukcijai keliami kitokie nei RPK reikalavimai. Be to, dėl šių papildomų funkcijų RKRKŽKSK yra kur kas brangesni (iki dešimties kartų) už RPK.

(16)

Atliekant peržiūros tyrimą nustatyta, kad RPK ir RKRKŽKSK gamybos procesas labai skiriasi, kadangi gaminant RKRKŽKSK būtinos papildomos sudedamosios dalys ir, palyginti su RPK, kitokie gamybos etapai. Peržiūros tyrimo rezultatai iš tiesų atskleidė, kad palyginti su RPK, rankinių keltuvų ir rietuvių krautuvų važiuoklės rėmas turi būti daug aukštesnis, o hidraulinė sistema – kitokia, kad krovinį būtų galima aukščiau pakelti, o sveriamųjų keltuvų svarstyklės įmontuotos važiuoklėje, kurios šakių konstrukcija visiškai kitokia nei RPK.

(17)

RPK plačiai naudojami kroviniams krauti ir prekėms išdėstyti bei sandėliuoti. Jie naudojami tiek apdirbamojoje pramonėje, tiek mažmeninės prekybos parduotuvėse. RPK suprojektuoti taip, kad naudodamasis lanksčiąja rankena, operatorius galėtų juos rankomis stumti, traukti ir valdyti ant lygaus kieto paviršiaus. Rankiniai padėklų krautuvai suprojektuoti taip, kad nuleidžiant ir pakeliant rankeną jais būtų galima pakelti krovinį iki pakankamo aukščio, kad jį būtų galima vežti krovininėse transporto priemonėse, sandėliuose, gamybos patalpose ir netgi mažmeninės prekybos parduotuvėse. Įprasta didžiausia RPK keliamoji galia – apie 210 milimetrų. Be to, RPK paprastai laikomi būtinu kitų kroviniams krauti skirtų priemonių priedu, kaip antai šakinis keltuvas. Norint naudoti RPK, specialūs mokymai nereikalingi.

(18)

Peržiūros tyrimas parodė, kad RKRKŽKSK ir RPK daugiausia naudoja tie patys naudotojai, tačiau RKRKŽKSK naudojami kitokiais tikslais, t. t. pakelti krovinį, sukrauti krovinius, naudoti kaip darbinį paviršių arba pasverti krovinį. Dėl specifinių savybių ir naudojimo, RKRKŽKSK nėra taip plačiai naudojami kaip RPK. Tai paaiškina, kodėl EB rinkoje jų parduodama dešimt kartų mažiau nei RPK. Be to, priešingai nei RPK, norint naudoti RKRKŽKSK būtini specialūs mokymai.

(19)

Peržiūros tyrimas parodė, kad RKRKŽKSK turi daug daugiau specifinių paskirčių nei RPK. Iš tiesų, rankiniai keltuvai ir (arba) rietuvių krautuvai naudojami kroviniui pakelti, padėti sandėliuojant krovinius, sukrauti vieną padėklą ant kito, žirkliniai keltuvai naudojami kroviniui pakelti iki darbo paviršiaus, o sveriamieji keltuvai – kroviniui pasverti.

(20)

Labai nedideliu mastu kai kurių rūšių RKRKŽKSK (pvz., sveriamaisiais keltuvais) galima pakelti ir perkelti krovinį kaip ir RPK. Tačiau RPK keisti RKRKŽKSK nepraktiška ir neekonomiška, nes RPK lengviau naudoti, kai reikia tik pakelti ir perkelti krovinį, o RKRKŽKSK yra kur kas brangesni nei RPK ir norint juos naudoti, būtini specialūs mokymai. Be to, kai kada nuolat naudojant RKRKŽKSK vietoje RPK galima pakenkti pagrindinėms RKRKŽKSK funkcijoms, pvz., sveriamojo keltuvo svarstyklės yra labai jautrios ir vos tik ėmus naudoti keltuvą kroviniams pakelti ir perkelti, jos būtų sugadintos.

(21)

Kita vertus, per peržiūros tyrimą nustatyta, kad RPK negali būti naudojami pakeisti RKRKŽKSK. Pastarųjų funkcijos labiau orientuotos į specialią ir išskirtinę rinką, kurioje keliami kitokie reikalavimai, o galutinis naudotojas turi kitokių poreikių ir kitokią sampratą.

(22)

Komisija taip pat ištyrė, ar pagrindinės RPK ir RKRKŽKSK dalys, t. važiuoklė ir hidraulinis mechanizmas, gali būti sukeistos viena su kita. Šiuo atžvilgiu peržiūros tyrimas parodė, kad tiek važiuoklė, tiek hidraulinis mechanizmas negali būti sukeisti tarp RPK ir RKRKŽKSK dėl jų skirtingos konstrukcijos ir savybių.

(23)

Atlikus peržiūros tyrimą nustatyta, kad dėl skirtingų ir papildomų techninių savybių, skirtingo naudojimo ir gamybos proceso, RKRKŽKSK nepatenka į RPK ir jų pagrindinių dalių, kurioms taikomos galiojančios antidempingo priemonės, produktų apibrėžtąją sritį. Dėl šios priežasties atlikdama pirminį tyrimą Komisija neįtraukė RKRKŽKSK į produkto apibrėžtąją sritį.

(24)

Todėl manoma, tikslinga išsiaiškinti, kad RKRKŽKSK skiriasi nuo RPK ir jų pagrindinių dalių, ir nepriklauso produktų, kuriems taikomos antidempingo priemonės, apibrėžtajai sričiai.

(25)

Suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie padarytas išvadas.

(26)

Viena šalis tvirtino, kad RKRKŽKSK ir RPK turėtų būti laikomi vienu techniniu vienetu, tačiau turima informacija nepateisina tokios išvados. Visos kitos pastabas pateikusios šalys sutiko su Komisijos išvadomis.

(27)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, manoma, kad būtų tikslinga iš dalies pakeisti pirminį reglamentą patikslinant produkto apibrėžtį.

(28)

Kadangi dabartinis peržiūros tyrimas atliekamas tik siekiant patikslinti produkto apibrėžtąją sritį ir kadangi RKRKŽKSK nebuvo įtraukti į pirminį tyrimą ir jiems nebuvo taikoma nustatyta antidempingo priemonė, manoma, kad šio tyrimo išvadas tikslinga pradėti taikyti nuo pirminio reglamento įsigaliojimo dienos, įskaitant importuotą produktą, kuriam nuo 2005 m. sausio 29 d. iki 2005 m. liepos 21 d. buvo taikomi laikinieji muitai. Komisija nerado jokios svarbios priežasties, dėl kurios ji neturėtų taikyti šios nuostatos atgaline data.

(29)

Taigi už prekes, kurioms netaikoma šiuo reglamentu iš dalies keičiamo Reglamento (EB) Nr. 1174/2005 1 straipsnio 1 dalis, galutinis antidempingo muitas, sumokėtas ar pervestas į sąskaitas, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1174/2005 1 straipsnio 1 dalimi, ir laikini antidempingo muitai, galutinai surinkti vadovaujantis to paties reglamento 2 straipsniu, turėtų būti grąžinti arba turėtų būti atsisakoma juos išieškoti.

(30)

Dėl grąžinimo ar atsisakymo išieškoti reikia kreiptis į nacionalines muitines remiantis galiojančiais muitų teisės aktais.

(31)

Ši peržiūra neturi poveikio datai, kurią pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Reglamentas (EB) Nr. 1174/2005 baigs galioti,

19.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 192/5

(1)

Po antidempingo tyrimo (toliau – pirminis tyrimas) Taryba Reglamentu (EB) Nr. 85/2006 (2) importuojamai Norvegijos kilmės išaugintai lašišai nustatė galutinį antidempingo muitą. Buvo nustatytas galutinis antidempingo muitas – minimali importo kaina (toliau – MIK).

(2)

2007 m. vasario 20 d. Komisija gavo prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą, kurį pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį pateikė šios valstybės narės: Italija, Lietuva, Lenkija, Portugalija ir Ispanija (toliau – pareiškėjai).

(3)

Pareiškėjai pateikė prima facie įrodymų, kad pasikeitė aplinkybės, kurių pagrindu buvo nustatytos priemonės, ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Pareiškėjai tvirtino ir pateikė prima facie įrodymų, kad palyginus apskaičiuotą normaliąją vertę su kitų bendrovių eksporto kainomis, dempingas taptų gerokai mažesnis už galiojančias priemones. Todėl nebūtina toliau taikyti galiojančių priemonių ir taip kompensuoti dempingo daromą žalą. Nuspręsta, kad šio įrodymo pakanka tyrimui pradėti.

(4)

Todėl, pasitarusi su Patariamuoju komitetu, 2007 m. balandžio 21 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3) paskelbtu pranešimu inicijavo dalinę tarpinę antidempingo priemonių, taikomų importuojamai Norvegijos kilmės išaugintai lašišai, peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(5)

Peržiūroje buvo nagrinėjami tik dempingo aspektai, siekiant įvertinti, ar reikia toliau taikyti, panaikinti arba iš dalies pakeisti taikomas priemones.

(6)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė visiems žinomiems eksportuotojams ir (arba) gamintojams Norvegijoje, prekybininkams, importuotojams ir žinomoms suinteresuotoms asociacijoms bei Norvegijos Karalystės atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(7)

Pranešimo apie inicijavimą 5 skyriaus a punkte nurodyta, kad Komisija gali nuspręsti taikyti pagrindinio reglamento 17 straipsnyje apibrėžtą atrankos procedūrą. Atsiliepdamos į prašymą, nurodytą pranešimo apie inicijavimą 5 skyriaus a punkto i papunktyje, 267 bendrovės pateikė prašomą informaciją per pranešime nustatytą laiką. 169 iš jų – išaugintą lašišą eksportuojantys augintojai. Buvo eksportuojama tiesiogiai arba netiesiogiai per susijusius ir nepriklausomus prekybininkus.

(8)

Atsižvelgiant į didelį susijusių bendrovių skaičių buvo nuspręsta pasinaudoti atrankos nuostatomis, ir šiuo tikslu, pasikonsultavus su Norvegijos pramonės atstovais, buvo atrinktos gaminančios bendrovės, kurių į EB eksportuojamas kiekis yra didžiausias. Norvegijos pramonės atstovai pasiūlė atrinkti i) gaminančią bendrovę, kuri eksportuoja tik per nesusijusius prekybininkus Norvegijoje; ir ii) du eksportuotojus, kurie nėra nagrinėjamojo produkto gamintojai. Į šį pasiūlymą nebuvo galima atsižvelgti, nes nebuvo pakankamų garantijų, kad iš tiesų būtų galima nustatyti gaminančios bendrovės pardavimą eksportui į Bendriją per nesusijusius prekybininkus. Lašišos neauginančių eksportuotojų normaliosios vertės nebuvo galima nustatyti, todėl šioms bendrovėms nebuvo galima nustatyti ir muito.

(9)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį darant atranką buvo atsižvelgiama į didžiausią tipišką eksporto kiekį, kurį galima pagrįstai ištirti per tam tikrą laiką. Galutinėje atrankoje atrinktų eksportuojančių gamintojų eksporto kiekis sudarė beveik 60 % į Bendriją eksportuoto nagrinėjamojo produkto nurodyto kiekio.

(10)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka tikrai būtina, pranešimo apie inicijavimą 5 skyriaus a punkto ii papunktyje prašoma, kad Bendrijos importuotojai pateiktų šiame skyriuje nurodytą informaciją. Atrankos formas užpildė tik keturi Bendrijos importuotojai. Kadangi bendradarbiaujančių importuotojų skaičius buvo nedidelis, atrankos šiuo atveju neprireikė.

(11)

Komisija surinko ir patikrino visą, jos manymu, dempingui nustatyti būtiną informaciją. Komisija pakvietė visas žinomas suinteresuotąsias šalis ir visas kitas bendroves, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, bendradarbiauti šiame tyrime ir užpildyti atitinkamus klausimynus. Šiuo atžvilgiu su Komisija bendradarbiavo ir savo nuomonę pareiškė 267 gamintojai ir eksportuotojai Norvegijoje, Bendrijos lašišos augintojų atstovai ir Airijos bei Škotijos Vyriausybės. Be to, keturi importuotojai ir šeši atrinkti Norvegijos eksportuojantys gamintojai per nustatytą laikotarpį pateikė išsamius klausimyno atsakymus.

(12)

Komisija atliko tikrinimus šių bendrovių patalpose:

(13)

Dviejų didžiausių Norvegijos eksportuojančių gamintojų, t. y. Marine Harvest AS ir Hallvard Leroy AS gamyba sudarė daugiau kaip 44 % visos gamybos, apie kurią pranešė bendradarbiaujantys Norvegijos gamintojai, ir 45 % Norvegijos eksporto į Bendriją.

(14)

Kitų keturių atrinktų bendrovių pateikta informacija buvo nuodugniai išnagrinėta ir nustatyta, kad jų ir patikrintų bendrovių gamybos sąnaudos bei eksporto kainos buvo iš principo vienodos.

(15)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(16)

Atliekant dempingo tyrimą buvo nagrinėjamas 2006 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(17)

Produktas, dėl kurio atliekamas tyrimas, yra tas pats kaip ir pirminiame tyrime, t. y. Norvegijos kilmės išauginta (kita nei laukinė) lašiša, filė arba ne filė, šviežia, atšaldyta arba sušaldyta (toliau – nagrinėjamasis produktas). Apibrėžtis neapima kitų panašių išaugintos žuvies produktų, tokių kaip didysis (lašišinis) upėtakis, biomasė (gyva lašiša), taip pat laukinė lašiša ir kitos apdorotos lašišos rūšys, tokios kaip rūkyta lašiša.

(18)

Šiuo metu produktas yra klasifikuojamas KN kodais ex 0302 12 00, ex 0303 11 00, ex 0303 19 00, ex 0303 22 00, ex 0304 19 13 ir ex 0304 29 13 pagal skirtingus produkto pateikimo būdus (šviežia arba atšaldyta žuvis, šviežia arba atšaldyta filė, užšaldyta žuvis ir užšaldyta filė).

(19)

Kaip nustatyta pirminiame tyrime ir patvirtinta šiame tyrime, nagrinėjamasis produktas ir gaminamas bei Norvegijos vidaus rinkoje parduodamas produktas pasižymi tomis pačiomis fizinėmis savybėmis ir yra tos pačios paskirties. Todėl jie laikomi panašiais produktais pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį. Kadangi šia peržiūra tiriamas tik dempingas, nepadaryta jokių išvadų dėl Bendrijos pramonės gaminamo ir Bendrijos rinkoje parduodamo produkto.

(20)

Norvegijos išaugintos lašišos augintojai nagrinėjamąjį produktą į Bendriją parduoda tiesiogiai arba per susijusius ir nesusijusius prekybininkus. Gamintojo eksporto kainai apskaičiuoti buvo naudoti tik aiškūs duomenys apie Bendrijai skirtą pardavimą tiesiogiai arba per susijusias Norvegijoje esančias bendroves.

(21)

Nustatydama normaliąją vertę, Komisija pirmiausia nustatė, ar kiekvieno į atranką įtraukto eksportuojančio gamintojo bendras nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kiekis yra tipiškas palyginti su bendru eksporto į Bendriją kiekiu. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pardavimas vidaus rinkoje laikytas tipišku, kai kiekvieno eksportuojančio gamintojo bendras pardavimas vidaus rinkoje sudarė ne mažiau kaip 5 % viso eksportui į Bendriją parduoto kiekio.

(22)

Siekiant nustatyti, ar pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, į pardavimą nesusijusiems Norvegijoje įsikūrusiems prekybininkams, kurie per PTL turėjo eksporto licenciją, nebuvo atsižvelgta. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad didžioji parduoto kiekio dalis buvo skirta eksportui į trečiųjų šalių rinkas, taigi, neskirta parduoti vidaus rinkoje.

(23)

Po to Komisija nustatė bendrovių, kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios yra tokios pačios arba labai panašios į eksportui į Bendriją parduodamo produkto rūšis.

(24)

Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jeigu tiriamuoju laikotarpiu tos rūšies produkto nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje parduota ne mažiau kaip 5 % viso panašios rūšies produkto eksportui į Bendriją parduoto kiekio.

(25)

Taip pat buvo išnagrinėta, ar kiekvienos rūšies pardavimas vidaus rinkoje tipiškais kiekiais gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį, nustatant atitinkamos rūšies pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams dalį. Dėl to toliau aprašytu būdu nustatyta, kokia kiekvienos rūšies eksportuojamo produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalis tiriamuoju laikotarpiu buvo pelninga.

(26)

Jeigu tam tikros rūšies produkto, kuris buvo parduota už grynąją pardavimo kainą, lygią jos gamybos sąnaudoms arba už ją didesnę, parduotas kiekis sudarė daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto parduoto kiekio ir jeigu tos rūšies produkto svertinė vidutinė kaina buvo lygi jos gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktines vidaus kainas. Ši kaina buvo apskaičiuota kaip viso tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje per PTL kainų svertinis vidurkis, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas buvo pelningas, ar ne.

(27)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningai parduota ne daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto parduoto kiekio arba jeigu tos rūšies produkto svertinis kainos vidurkis buvo mažesnis už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis faktine kaina šalies vidaus rinkoje, apskaičiuota kaip svertinis tik tos rūšies produkto pelningo pardavimo vidurkis, jeigu šis pardavimas sudarė ne mažiau kaip 10 % viso tos rūšies produkto pardavimo.

(28)

Jeigu kurios nors rūšies produkto pelningai parduota mažiau kaip 10 % viso tos rūšies produkto parduoto kiekio, laikyta, jog parduotas nepakankamas šios konkrečios rūšies produkto kiekis, kad nustatant normaliąją vertę būtų galima remtis kaina šalies vidaus rinkoje.

(29)

Kai nustatant normaliąją vertę nebuvo galima naudoti eksportuojančio gamintojo parduodamo konkrečios rūšies produkto kainos šalies vidaus rinkoje, reikėjo taikyti kitą metodą.

(30)

Buvo išnagrinėta, ar normaliąją vertę galima nustatyti remiantis kitų Norvegijos gamintojų kainomis vidaus rinkoje, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje. Kadangi šiuo atveju kitų gamintojų patikimų kainų vidaus rinkoje nebuvo žinoma, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, buvo naudojama apskaičiuota normalioji vertė.

(31)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį Komisija apskaičiuotąją normaliąją vertę nustatė toliau aprašytu būdu. Normalioji vertė buvo apskaičiuota prie kiekvieno eksportuojančio gamintojo eksportuotų rūšių produkto gamybos sąnaudų (prireikus pakoreguotų) pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (toliau – PBA) sumą bei pagrįstą pelno skirtumą.

(32)

Visais atvejais PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje nurodytus metodus. Todėl Komisija nagrinėjo, ar duomenys apie kiekvieno nagrinėjamojo eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje patirtas PBA išlaidas ir uždirbtą pelną yra patikimi.

(33)

Nė vieno iš šešių eksportuojančių gamintojų, kurių normaliąją vertę reikėjo apskaičiuoti, pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas. Todėl 2 straipsnio 6 dalies įžanginiame sakinyje aprašyto metodo nebuvo galima naudoti. 2 straipsnio 6 dalies a punkto nebuvo galima taikyti, kadangi nė vieno iš susijusių eksportuojančių gamintojų pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas. Taip pat nebuvo galima taikyti 2 straipsnio 6 dalies b punkto, kadangi nustatyta, kad bendrosios kategorijos produktai vidaus rinkoje nebuvo parduodami įprastomis prekybos sąlygomis. Todėl PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą, remiantis kitu pagrįstu metodu. Šiuo atžvilgiu, nesant kitos patikimesnės informacijos, nutarta, kad būtų pagrįsta taikyti 30 % pelno skirtumą ir 3 % PBA išlaidas, atsižvelgiant į skaičius, kuriuos per PTL apie savo pardavimą vidaus rinkoje pateikė šeši eksportuojantys gamintojai.

(34)

Norvegijos eksportuojantys gamintojai suabejojo taikomu 30 % pelno skirtumu ir teigė, kad pastarasis neatitinka jokių faktinių skaičių, rodančių įprastus žuvų auginimo sektoriaus skirtumus. Tačiau dokumentuose nebuvo jokių požymių, kad nustatytos pelno sumos, kaip aprašyta pirmiau, viršijo kitų eksportuojančių gamintojų tos pačios bendrosios kategorijos produktų pardavimo kilmės šalies vidaus rinkoje per PTL paprastai gaunamą pelną. Iš tiesų, kaip minėta pirmiau, naudotas pelno skirtumas, pagrįstas faktiniais patikrintais skaičiais. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(35)

Visais atvejais, kai nagrinėjamasis produktas buvo eksportuotas nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje, eksporto kaina nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, t. y. remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(36)

Jeigu produktai eksportui buvo parduodami per susijusius prekybininkus, eksporto kaina buvo apskaičiuojama remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, t. y. remiantis kaina, už kurią importuoti produktai buvo pirmą kartą perparduoti nepriklausomam pirkėjui ją tinkamai pakoregavus, atsižvelgiant į visas sąnaudas, patirtas nuo importo iki perpardavimo, ir pagrįstą PBA bei pelno skirtumą. Šiuo atveju buvo naudojami susijusio prekybininko PBA išlaidos per PTL. Pelnas buvo nustatytas remiantis turima informacija ir, nesant kitos patikimesnės informacijos, nustatyta, kad šio verslo sektoriaus prekybininko 2 % pelnas yra pagrįstas.

(37)

Kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, kai buvo parduodama per nesusijusius prekybininkus, buvo neįmanoma tiksliai nustatyti galutinės eksportuojamo produkto paskirties. Todėl nebuvo galima nustatyti, ar tam tikri produktai buvo parduoti pirkėjui Bendrijoje ar į kitą trečiąją šalį, taigi, į pardavimą nesusijusiems prekybininkams nebuvo atsižvelgta. Bendrijos pramonės atstovai šiam metodui nepritarė ir teigė, kad tokį pardavimą reikėjo ištirti, kadangi lašiša buvo parduodama per nepriklausomus prekybininkus į Bendriją mažesnėmis nei MIK kainomis.

(38)

Primenama, kad nustatant eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį reikėtų atsižvelgti į pardavimą pirmam nepriklausomam pirkėjui, todėl nustatant dempingą pirmo nepriklausomo pirkėjo perpardavimo kainos yra nereikšmingos. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(39)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(40)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Visais atvejais buvo atlikti atitinkami koregavimai, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir paremti patikrintais įrodymais. Remiantis tuo atsižvelgta į nuolaidų, lengvatų, transporto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomų išlaidų, pakavimo, kredito mokesčių ir importo muitų skirtumus.

(41)

Buvo apskaičiuotas atrinktų eksportuojančių gamintojų individualius dempingo skirtumas. Buvo palyginta šių bendrovių kiekvienos į Bendriją eksportuojamos nagrinėjamojo produkto rūšies normaliosios vertės svertinis vidurkis su atitinkamos nagrinėjamojo produkto rūšies eksporto kainos svertiniu vidurkiu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje.

(42)

Nustatyta, kad į atranką neįtrauktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų didžiojo jų parduoto kiekio eksporto kainos iš esmės buvo tokios pačios kaip ir atrinktų eksportuotojų. Nesant kitokios informacijos, nutarta, kad atrankos rezultatai yra tipiški visiems kitiems eksportuotojams.

(43)

Atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiauta aktyviai, t. y. beveik 100 %, padaryta išvada, kad atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas dempingo skirtumas buvo tipiškas Norvegijai.

(44)

Remiantis tuo, kas minėta pirmiau, dempingo skirtumai, išreikšti procentais nuo CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokie:

(45)

Visų šešių eksportuojančių bendrovių dempingo skirtumų vidutinis svertinis vidurkis yra – 16,1 %.

(46)

Kadangi per PTL nustatytas de minimis dempingas, vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi buvo išnagrinėta dempingo pasikartojimo tikimybė, jeigu priemonės nustotų galioti, t. y. – ar aplinkybės per PTL buvo ilgalaikio pobūdžio. Šiuo atžvilgiu visų pirma išnagrinėti šie keturi aspektai: i) normaliosios vertės raida; ii) eksporto į Bendriją ir į kitas trečiąsias šalis kiekio bei kainos pokyčiai; iii) gamybos apimtis ir pajėgumai Norvegijoje; ir iv) Norvegijos pramonės padėtis.

(47)

Didžiausios eksporto pardavimo dalies (t. y. 99 %) normalioji vertė apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį remiantis susijusio eksportuojančio gamintojo gamybos sąnaudomis ir pridėjus PBA išlaidų sumą ir pelną. Todėl siekiant nustatyti tikėtiną normaliosios vertės raidą laikyta tikslinga vietoj kainų vidaus rinkoje išnagrinėti tikėtiną Norvegijos gamybos sąnaudų raidą.

(48)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad per PTL Norvegijos eksportuojančių gamintojų sąnaudų struktūra išliko pastovi. Iš tiesų, ištirtų bendrovių vieneto gamybos sąnaudos per PTL vidutiniškai buvo 20–25 % mažesnės už MIK.

(49)

Tiriant jų tikėtiną raidą buvo išnagrinėta keletas veiksnių, turinčių poveikį vieneto sąnaudoms, kaip antai pašarų ir lašišų jauniklių auginimo sąnaudos, Norvegijos pramonės konsolidavimo proceso poveikis ir dažnesni vis daugiau sąnaudų reikalaujančių technologijų naudojimas.

(50)

Nutarta, kad pašarų sąnaudos, sudarančios 50–60 % visų sąnaudų, yra patikimas visų sąnaudų raidos rodiklis. Tai patvirtino ir šiame sektoriuje besispecializuojantys pramonės analitikai. Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad po PTL visos sąnaudos padidėjo ir panašu, kad dar didės, t. y., kaip spėjama, dėl išaugusių pašarų kainų 2008 m. pabaigoje jos būtų ne mažiau kaip 30 % didesnės, palyginti su PTL pradžia. Jos taip pat tvirtino, kad dėl didėjančios normaliosios vertės ir mažėjančių eksporto kainų dempingas galėtų pasikartoti.

(51)

Atitinkamos suinteresuotosios šalys nepateikė jokio konkretaus įrodymo dėl spėjamo pašarų sąnaudų didėjimo 30 %. Išnagrinėjus galimą sąnaudų raidą šių įtarimų nebuvo galima patvirtinti. Taigi, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad, priešingai nei teigė šios suinteresuotosios šalys, patikrintos Norvegijos eksportuojančių gamintojų pašarų sąnaudos per PTL ir pirmuosius tris 2007 m. ketvirčius išliko daugmaž pastovios. Iš 54 konstatuojamojoje dalyje pateiktos lentelės matyti, kad tik 2006–2007 m. pašarų sąnaudos vos padidėjo. Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad pašarų kainos daugiausia padidėjo dėl padidėjusių kai kurių pašarų sudedamųjų dalių (žaliavų), pvz., žuvų taukų ir žuvų miltų, kainų. Reikėtų pažymėti, kad žuvų pašarų sudėtyje žuvų taukus ir žuvų miltus iki tam tikro lygio galima pakeisti kitomis pigesnėmis žaliavomis, kaip antai augaliniai aliejai ir miltai. Dėl šios priežasties pašarų gamintojai, norėdami, kad bendros pašarų sąnaudos būtų kuo mažesnės, paprastai keičia žuvų pašarų sudėtį. Todėl tikimasi, kad net jeigu tam tikrų pašarų sudedamųjų dalių sąnaudos padidėtų, tai neturėtų tiesioginio poveikio bendroms pašarų sąnaudoms, t. y., jeigu jos ir padidėtų, tai didėjimo tempas būtų lėtesnis. Taip pat reikėtų pabrėžti tikimybę, kad kitų sąnaudų veiksnių, aprašytų toliau 52 ir 55–63 konstatuojamosiose dalyse, poveikis mažės, todėl išaugusios pašarų sąnaudos gali būti kompensuotos.

(52)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad lašišų jauniklių auginimo kainos, sudarančios apie 15 % visų auginimo sąnaudų, sumažėjo kaip parodyta 1 lentelėje. Nors sunku tiksliai numatyti lašišų jauniklių auginimo sąnaudų raidą, tačiau manyta, kad 1 lentelėje parodyta nuolatinio mažėjimo tendencija yra patikimas rodiklis, leidžiantis daryti pagrįstą išvadą, kad ateityje tokios tendencijos nekis. Bet kuriuo atveju, atlikus tyrimą nenustatyta, taip pat nė viena iš suinteresuotųjų šalių nepareiškė, kad lašišų jauniklių auginimo sąnaudų raida ateityje gali iš esmės pakisti.

(53)

Kadangi lašišų jauniklių auginimo ir pašarų sąnaudos sudaro ne mažiau kaip 65 % visų sąnaudų ir kad žuvų pašarų sudėtyje žuvų taukus ir žuvų miltus iki tam tikro lygio galima pakeisti kitomis pigesnėmis žaliavomis (žr. 51 konstatuojamąją dalį), padaryta išvada, kad visos sąnaudos artimoje ateityje neturėtų didėti.

(54)

1 lentelė. Pašarų ir lašišų jauniklių auginimo sąnaudų raida Norvegijos kronomis (už kg lašišos, išskrostos su galvomis), (šaltinis: Kontali Analyse AS  (4) (2008 m.)).

(55)

Po atskleidimo Bendrijos pramonės atstovai paprieštaravo pirmiau išdėstytoms pastaboms ir teigė, kad pašarų sąnaudas reikėjo paskirstyti pagal išaugintų žuvų kartas, kadangi pašarų sąnaudos tam tikrais metais neturi įtakos tų pačių metų gaudymo sąnaudoms, tačiau daro įtaką būsimos būsimo gaudymo sąnaudoms. Kitaip išvados dėl pašarų sąnaudų raidos deramai neperteikia dabartinės padėties. Šį teiginį reikėjo atmesti, kadangi tyrime naudotos faktinės patikrintos pašarų sąnaudos, suskirstytos pagal išaugintų žuvų kartas.

(56)

Bendrijos pramonės atstovai taip pat paprieštaravo išvadoms, kad didesnes tam tikrų pašarų sudedamųjų dalių kainas galima kompensuoti šias dalis pakeičiant. Šiuo atžvilgiu buvo teigiama, kad dėl padidėjusių pašarų sudedamųjų dalių kainų ir dėl neigiamo poveikio lašišos mėsos kokybei, galimybės pakeisti šias dalis yra ribotos. Teiginys, kad kitų pašarų sudedamųjų dalių kainos padidėjo, nebuvo pagrįstas pakankamais įrodymais, todėl turėjo būti atmestas. Pripažinta, kad galimybės pakeisti tam tikras pašarų sudedamąsias dalis yra ribotos. Tačiau, kaip minėta 51 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad toks pakeitimas yra įmanomas iki tam tikro lygio. Remiantis tuo padaryta išvada, kad nors pašarų sąnaudos ateityje gali didėti, tikėtina, kad jos neišaugs tiek, kiek didės žuvų taukų ir žuvų miltų sąnaudos. Bendrijos pramonė nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių išvadas būtų galima pakeisti.

(57)

Konsolidavimo procesas – tai kitas veiksnys, padedantis stabilizuoti gamybos sąnaudas. Reikėtų pabrėžti, kad nuo 2000 m. 80 % Atlanto lašišos auginančių bendrovių skaičius Norvegijoje sumažėjo nuo 55 iki 31 bendrovės 2006 m. Nors Norvegijos žuvininkystės sektorių vis dar galima laikyti suskaidytu, konsolidavimo procesas, kaip patvirtino šios srities pramonės analitikai, turėjo teigiamų pasekmių ne tik svarbiausių Norvegijos gamintojų, kurie taip pat buvo atrinkti, gamybos sąnaudoms, bet ir visam sektoriui. Iš tiesų, nepaisant žymiai padidėjusio gamybos kiekio, dėl naujų sinergijų, gamybinės veiklos integravimo ir masto ekonomijos gamintojams buvo sudarytos galimybės kontroliuoti vieneto sąnaudų augimą.

(58)

Tikimasi, kad konsolidavimo tendencijos išliks ir ateityje ir dėl masto ekonomijos turės papildomą teigiamą poveikį sąnaudoms.

(59)

Galiausiai, nepaisant to, kad gamybos kiekiai išaugo (žr. 64 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis) naujų technologijų ir įrangos įdiegimas auginant žuvis padėjo suvaldyti didėjančias vieneto sąnaudas.

(60)

Po atskleidimo Bendrijos pramonės atstovai paprieštaravo teiginiui, kad gamybos sąnaudos sumažėtų, ir tvirtino, kad konsolidavimas nebūtinai yra sąnaudas mažinantis veiksnys. Buvo teigiama, kad, remiantis Norvegijos statistiniais duomenimis, vidutinės ir mažos bendrovės Norvegijoje yra veiksmingesnės nei didelės grupės. Taip pat buvo teigiama, kad išvada dėl sąnaudų sumažėjimo prieštarauja 92 konstatuojamojoje dalyje pateiktoms išvadoms dėl galimų ligos protrūkio pasekmių ir dėl lašišų jauniklių prieaugio ateityje – abu veiksniai turėtų sąnaudas didinantį poveikį.

(61)

Pirmiausiai reikia pažymėti, kad 92 konstatuojamojoje dalyje kalbama ne apie ligos protrūkio pasekmes, o apie lašišų auginimo versle įprastą mirtingumo normą, kuri neturi jokio poveikio pačioms sąnaudoms. Antra, šioje konstatuojamojoje dalyje minimas tikėtinas mažesnis lašišų jauniklių prieaugis nėra susijęs su neįprasta padėtimi ir nelaikomas esminiu, todėl jis neturi jokio esminio poveikio bendroms sąnaudoms. 92 konstatuojamojoje dalyje tik siekiama parodyti, kad padidėjusi gamybos apimtis dar nereiškia, kad užauginama tiek pat daugiau lašišų jauniklių, kadangi sugautų žuvų kiekiui įtakos taip pat turi kiti veiksniai, ir Bendrijos pramonės atstovai tam neprieštaravo.

(62)

Bendrijos pramonė nepateikė jokių savo prieštaravimo dėl sąnaudas mažinančio konsolidavimo proceso poveikio įrodymų. Todėl šiuo atžvilgiu Bendrijos teiginiai turėjo būti atmesti.

(63)

Baigiant ir atsižvelgiant į tai, kas minėta pirmiau, manoma, kad normalioji vertė artimoje ateityje neturėtų labai padidėti. Dėl vykstančio konsolidavimo proceso veikiau galima tikėtis sąnaudų mažėjimo, net jeigu pašarų kainų tendencija yra didėjanti (žr. 51 konstatuojamąją dalį). Todėl manoma, kad apskaičiuota normalioji vertė, pagrįsta gamybos sąnaudomis, yra ilgalaikio pobūdžio.

(64)

Kaip matyti iš 65 konstatuojamojoje dalyje pateiktos 2 lentelės, per pastaruosius trejus metus ir ypač 2007 m., daugiausia dėl palankių biologinių sąlygų, palyginti su prastesniais rezultatais 2006 m., Norvegijoje išauginama vis daugiau lašišos. Tačiau, kaip matyti iš 66 konstatuojamojoje dalyje pateiktos 3 lentelės dėl apytikrio suvartojimo Bendrijoje, nagrinėjamojo produkto rinka Bendrijoje taip pat labai išaugo, t. y. nuo + 9,40 % 2006–2007 m., ir, remiantis praeities tendencijomis, toliau augs. Į 3 lentelėje pateiktus suvartojimo pokyčius įtrauktas visų trečiųjų šalių importas ir Bendrijos pramonės pardavimas Bendrijos rinkoje.

(65)

2 lentelė. Visa išauginta lašiša tonomis, neišdarinėtos žuvies ekvivalentas (NŽE) 2003–2007 m. (šaltinis: Kontali Analysis: Mėnesinė lašišos ataskaita, sausio mėn., Nr. 01/2008 (angl. Monthly Salmon Report).

(66)

3 lentelė. Atlanto lašišos suvartojimo Bendrijoje 2004–2007 m. pokyčiai (visi tiekimo šaltiniai, taip pat Bendrijos pramonė) (šaltinis: Kontali Analysis: Mėnesinė lašišos ataskaita, sausio mėn., Nr. 01/2008 (angl. Monthly Salmon Report).

(67)

Remiantis viešaisiais statistikos duomenimis (Kontali Analysis), 2007 m. apytikrė Norvegijos lašišos rinkos dalis Bendrijoje išaugo nuo 71 % iki 69 % 2006 m. Tačiau taip atsitiko pirmiausia dėl sumažėjusio importo iš Čilės, kurioje gamybos lygis 2006–2007 m. dėl ligos protrūkio, kuris, kaip spėjama, gali turėti ilgalaikio poveikio gamybos lygiui 2008 ir kitais metais, smuktelėjo 3–5 % (skirtingų šaltinių duomenimis).

(68)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad auganti Bendrijos rinka pajėgs absorbuoti didelę Norvegijos gamybos dalį, o Norvegijos gamyba nebūtinai perims dideles Bendrijos rinkos dalis. Be to, kaip išdėstyta 78 ir kitose konstatuojamosiose dalyse, vis didesnė Norvegijos gamybos dalis tikriausiai bus eksportuojama į kitas trečiųjų šalių rinkas, kuriose pastebimas spartus augimas. Galiausiai, dėl susilpnėjusios Čilės veiklos Bendrijoje greičiausiai taip pat dar labiau sumažės eksporto į Bendriją pertekliaus pavojus.

(69)

Po atskleidimo Bendrijos pramonės atstovai teigė, kad padėtis Čilėje neturi esminio poveikio Bendrijos rinkai, kadangi Čilės lašiša daugiausia eksportuojama į JAV rinką, taigi, pasiūlą Bendrijos rinkoje iš esmės lemia Norvegijos eksportas. Bendrijos pramonės atstovai taip pat teigė, kad Norvegijos rinkos dalys Bendrijoje padidėjo papildomais 2 procentiniais punktais, o Čilės importas į Bendriją 2008 m. pradžioje padidėjo 5 %.

(70)

Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad Bendrijos pramonė pateikė tik 2008 m. 2–3 mėnesių duomenis, todėl jais remiantis nebuvo galima padaryti jokių prasmingų išvadų. Tokio pobūdžio rinkos pokyčius reikia nagrinėti remiantis ilgesnio laikotarpio duomenimis. Antra, ligos protrūkis Čilėje turėtų turėti poveikį pasiūlai visame pasaulyje, kuri iš tiesų sumažės, o papildoma Norvegijos gamybos apimtis gali būti nukreipta į kitas rinkas.

(71)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad eksporto į Bendriją kainos kur kas sumažėjo per PTL ir 2008 m. gali nukristi iki 2,85 EUR/kg, o tokio sumažėjimo, kartu su spėjamu sąnaudų ir normaliosios vertės padidėjimu, padarinys galėtų būti dempingas. Ši kaina buvo apskaičiuota remiantis 2007 m. Oslo rinkoje nurodyta vidutine kompleksine kaina, t. y. 3,13 EUR/kg, atskaičiavus vidutinį apskaičiuotą kainos sumažėjimą 0,06–0,28 EUR/kg.

(72)

Kaip paaiškinta 47 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse, atitinkamų suinteresuotųjų šalių pateikti argumentai dėl normaliosios vertės pokyčių turėjo būti atmesti.

(73)

Iš viešųjų statistinių duomenų matyti, kad minėtų suinteresuotųjų šalių įtarimų dėl eksporto į Bendriją kainų nepatvirtina 1 grafike parodyta eksporto kainų raida pastaruoju metu:

(74)

1 grafikas. Kainų raida (FCA Oslo, EUR/kg šviežios aukščiausios kokybės lašišos, šaltinis – Fish Pool) 2006 ir 2007 m. bei 2008 m. pradžioje.

(75)

Iš pirmiau pateiktų duomenų matyti, kad eksporto į Bendriją kainos 2007 m. iš tiesų buvo gerokai mažesnės nei didžiąją PTL dalį, t. y. 2007 m. jos buvo 2,88–3,51 EUR/kg. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad šios kainos tebebuvo žymiai didesnės už nustatytas gamybos sąnaudas, vadinasi, ir už normaliąją vertę, todėl jos nebuvo laikomos dempingo kainomis. Be to, remiantis turima 2008 m. pirmųjų trijų mėnesių informacija, nustatyta, kad kainos tuo laikotarpiu buvo 2,96–3,35 EUR/kg, t. y. jos taip pat buvo didesnės už nustatytas sąnaudas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad normalioji vertė išliko pastovi, kaip nustatyta 47 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse šios kainos tikriausiai nebuvo dempingo lygio. Tyrimas parodė, kad kainas tebeveikia paklausa rinkoje, tačiau šiuo metu jos yra didesnės. Taip pat pabrėžiama, kad tokie kainų svyravimai šiame sektoriuje yra įprasti.

(76)

Bendrijos pramonės atstovai teigė, kad po PTL eksporto kainas veikė taikoma MIK, todėl jos išliko didelės. Jie taip pat tvirtino, kad dėl šios priežasties eksporto į Bendriją kainos labai sumažės, jeigu priemonės nustos galioti. Šios išvados nebuvo patvirtinto dabartiniu tyrimu, kuriame nustatyta, kad normalioji vertė turėtų išlikti pastovi, o tikimybė, kad eksporto į Bendriją kainų lygis gerokai smuks, maža. Pastarosios išvados pagrįstos nuodugnia įvairių 46 konstatuojamojoje dalyje išvardytų aspektų, kaip antai tikėtinų Norvegijos gamybos ir eksporto į Bendriją bei kitas trečiųjų šalių rinkas apimties pokyčių, analize. Bendrijos pramonė nepateikė jokios informacijos ar įrodymų, dėl kurių reikėtų pakeisti šias išvadas.

(77)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad dėl didėjančio importo iš Norvegijos į Bendriją neturėtų kilti pertekliaus Bendrijos rinkoje pavojaus. Be to, atsižvelgiant į gamybos sąnaudas ir eksporto į Bendriją kainas, dempingo pavojus atrodo menkas.

(78)

Tyrimas parodė, kad Bendrija yra pagrindinė rinka Norvegijos lašišai, ir gali tokia likti ateityje; po jos seka Rusija ir Japonija. Be to, taip pat atsiranda naujų rinkų lašišai, į kurias Norvegijos eksportas per pastaruosius keletą metų išaugo; tikimasi, kad ši tendencija išliks ir ateityje (žr. 82 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis). Iš tiesų, tyrimas parodė, kad Norvegijos gamintojai pasirengę ateityje šioms rinkoms tiekti lašišą, kadangi jie sugebėjo užmegzti ryšių su vietos pirkėjais ir platintojais ir (arba) pardavėjais, o tai rodo didelį Norvegijos eksportuojančių gamintojų susidomėjimą šiomis rinkomis.

(79)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Rusijos rinka laikoma tradiciškai nepastovia, todėl negalima numatyti, ar paklausa šioje rinkoje tikrai padidės ir ar Norvegijos eksportuojantys gamintojai ateityje pajėgs daugiau eksportuoti į šią rinką. Tos pačios suinteresuotosios šalys taip pat tvirtino, kad per pastaruosius penkerius metus pastebėta mažėjanti Norvegijos eksporto į Japoniją tendencija, todėl abejotina, ar Norvegija išaugusią gamybos apimtį tikrai galės eksportuoti į Japoniją.

(80)

Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Rusijos rinka, kurią sudarė apie 61 000 tonų, tebeaugo ir nėra priežasčių manyti, kad taip nebus artimoje ateityje.

(81)

Visas lašišų eksportas iš įvairių gaminančių šalių į Japoniją 2007 m. sumažėjo 15 % palyginti su 2006 m. Tačiau, nors kai kurios lašišą tiekiančios šalys sumažino savo eksportą į Japoniją, Norvegija pajėgė padidinti savo rinkos dalį nuo 52 % 2006 m. iki 66 % 2007 m. (šaltinis: Kontali Analysis). Kaip minėta 67 konstatuojamojoje dalyje, Čilės gamybos prieaugiui didžiausią poveikį padarė ligos protrūkis, todėl labai sumažėjo visas, vadinasi, ir į Japoniją eksportuojamas kiekis. Todėl Norvegija galėjo perimti Čilės rinkos dalį; tikimasi, kad tokia padėtis truks ne trumpiau nei iki 2009 m., kaip jau minėta 67 konstatuojamojoje dalyje.

(82)

Kaip matyti iš 85 konstatuojamojoje dalyje pateiktos 4 lentelės, Norvegijos eksportas į kitas naujas pasaulio rinkas, pvz., Rytų Europą (Ukrainą, Baltarusiją) ir Tolimuosius Rytus (Kiniją, Pietų Korėją, Honkongą, Tailandą), taip pat labai išaugo, ir, priešingai nei teigta atitinkamų suinteresuotųjų šalių, šios rinkos ateinančiais metais tikriausiai absorbuos didėjančią Norvegijos gamybos dalį.

(83)

Nustatyta, kad eksporto į Bendriją ir į kitas trečiąsias šalis kainų pagal FCA Oslo lygis buvo panašus, todėl padaryta išvada, kad esant pakankamai paklausai visos rinkos yra panašiai patrauklios. Jei produktas parduodamas šviežias arba atšaldytas, tuomet nagrinėjamasis produktas į ES paprastai vežamas sunkvežimiais. Jeigu nagrinėjamasis produktas parduodamas į toliau esančias paskirties vietas, kurių negalima pasiekti sunkvežimiu per tam tikrą laiką, jis gabenamas oru.

(84)

Remiantis tuo, kas minėta pirmiau, padaryta išvada, kad, jei kiti veiksniai bus vienodi, dėl 2007 m. dėl ligos protrūkio 3–5 % sumažėjusio išauginamos lašišos kiekio Čilėje bus visame pasaulyje sustabdytas pasiūlos augimas 2008 m., o Norvegijos gamintojams atsiras naujų galimybių tokiose rinkose kaip Japonija, JAV ir kitose naujose rinkose, kuriose Čilės gamintojams tenka nemažos rinkos dalys.

(85)

4 lentelė. Norvegijos Atlanto lašišos rinkos pokyčiai (eksportas) – 2006 ir 2007 m. (suapvalintas kiekis tonomis) – (Šaltinis: Norwegian Seafood Export Council).

(86)

Bendrijos pramonės atstovai paprieštaravo pirmiau pateiktoms išvadoms ir teigė, kad 2008 m. pradžioje pastebėta kitokia eksporto iš Norvegijos į kitas trečiąsias šalis kiekio pokyčių tendencija, t. y. eksportas į šias šalis sumažėjo absoliučiais skaičiais, taigi, bendras eksporto augimas buvo mažesnis nei 2007 m. ir mažesnis nei eksporto į Bendriją augimas tuo pačiu laikotarpiu.

(87)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad 2008 m. pradžios įvairių šaltinių pateikti importo duomenys labai skyrėsi. Iš Kontali Analsyis duomenų matyti gerokai didesnė augimo tendencija tuo pačiu laikotarpiu. Be to, kaip minėta 70 konstatuojamojoje dalyje, norint padaryti sprendžiamąją išvadą, rinkos raidą reikia nagrinėti remiantis ilgesnio laikotarpio duomenimis. Todėl Bendrijos pramonės argumentai negalėjo pakeisti išvadų dėl eksporto į kitas trečiąsias šalis kiekio pokyčių.

(88)

Gamybos lygį Norvegijoje, t. y. didžiausią leistiną biomasę, daugiausia lemia Norvegijos valdžios institucijų išduotų auginimo licencijų skaičius ir žuvų augintojų gebėjimas, laikantis licencijoje nustatytų apribojimų, išauginti kuo daugiau žuvų. Kiti veiksniai, galintys padidinti išauginamų lašišų skaičių, – tai, pvz., palankios biologinės bei meteorologinės aplinkybės ir žuvų auginimo procesų tobulinimas įdiegiant moderniųjų technologijų įrangą. Ir atvirkščiai – žuvų ligos protrūkis galėtų iš esmės pakenkti žuvų auginimui, todėl galėtų sumažėti sužvejojamų žuvų kiekis, kaip nutiko 2007 m. Čilėje.

(89)

Tam tikros suinteresuotosios šalys teigė, kad padidėjęs žuvų jauniklių kiekis Norvegijoje nuo 2006 m. (kaip spėjama, 2006–2008 m. kiekis padidėjo 20 %) yra aiškiai rodo, kad per ateinančius dvejus metus Norvegijoje išauginamos lašišos kiekis labai padidės, todėl gali atsirasti perteklius. Tuo remdamosi ir atsižvelgdamos į ypač didelį prieaugį 2007 m., šios šalys taip pat tvirtino, kad 2008 m. ir vėliau Norvegijos gamybos apimtis bus gerokai didesnė ir labai viršys jos eksporto rinkų, visų pirma – Bendrijos rinkos augimą. Jos teigė, kad, jeigu Norvegijos lašišos pramonės prieaugis 2008 m. didės taip pat kaip 2007 m., lašišos perteklius arba neparduotas kiekis galėtų pasiekti 20 000–91 000 tonų, remiantis apytikriu NŽE kiekiu – 870 000 tonų, t. y. 150 000 tonų daugiau nei 2007 m.

(90)

Atlikus tyrimą šie teiginiai nebuvo patvirtinti. Nors 2006 m. žuvų jauniklių iš tiesų išauginta daugiau, tačiau šis padidėjimas buvo toks pat kaip ir praėjusiais metais, todėl jo negalima laikyti išskirtiniu, kaip parodyta 2 grafike:

(91)

2 grafikas. Išaugintų lašišų jauniklių skaičius (1 000 vnt.) – (Šaltinis: SSB Norway).

(92)

Be to, remiantis įvairiais veiksniais, pvz., mirtingumu, Vyriausybės įstatymais, reglamentuojančiais didžiausią leistiną biomasę, ir mažesniu lašišų jauniklių prieaugiu 2008 m., Kontali Analysis duomenimis, apytikris išaugintos lašišos kiekis 2008 m. turėtų išaugti tik 6 % (nuo 723 000 tonų NŽE 2007 m. iki 770 000 tonų NŽE 2008 m.), taigi, 47 000 tonų NŽE. Lėtesnių biomasės pokyčių 2008 m. skaičiai pagrįsti pašarų pardavimo duomenimis, iš kurių matyti didelis sumažėjimas 2008 m., palyginti su 2007 m. (šaltinis: Havbruksdata ir FHL).

(93)

Po atskleidimo Bendrijos pramonės atstovai pakartojo savo teiginį, kad Norvegijoje išauginamos lašišos kiekis tikriausiai labai didės, ir pateikė tam tikrų papildomų 2008 m. pradžios duomenų dėl sužvejojamų žuvų kiekių, atsargų ir žuvų jauniklių. Kaip minėta pirmiau, nutarta, kad duomenys, susiję tik su dviem metų mėnesiais, nėra sprendžiamieji, todėl pirmiau pateiktos išvados dėl Norvegijos gamybos apimties nebuvo pakeistos.

(94)

Todėl, remiantis turima informacija, nors Norvegijos gamybos apimtis didėja, tačiau artimoje ateityje neturėtų taip stipriai padidėti, kaip teigta minėtų suinteresuotųjų šalių. Be to, kaip minėta 82 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse, į Bendriją neturėtų būti eksportuojamas visas padidėjęs kiekis, o didžioji jo dalis greičiausiai bus nukreipta į kitas trečiųjų šalių rinkas, kuriose paklausa sparčiai auga. Galiausiai, dėl 71 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių nemanoma, kad į Bendriją bus importuojama dempingo kainomis.

(95)

Galiausiai ypatingas dėmesys skirtas bendrai Norvegijos pramonės padėčiai ir ypač jos padėčiai per PTL. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad, priešingai nei nustatyta pirminiame tyrime, Norvegijos akvakultūros sektorių sudaro labai pelningos bendrovės. Taip iš dalies yra dėl didelio ir tebevykstančio konsolidavimo proceso, padariusio šį sektorių itin veiksmingą ir klestintį. Tai taip pat matyti iš susijusių bendrovių nuosavybės struktūros: nemaža eksportuojančių gamintojų grupių dalis priklauso įvairių Norvegijos ir pasaulio investicijų bei pensijų fondams. Per pirminį tyrimą šio fakto taip pat nenustatyta.

(96)

Be to, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Norvegijos gamintojų padėtis Bendrijos rinkoje labai gera, kadangi jų gamyba sudaro 80–90 % visos Bendrijos gamybos apimties. Nustatyta, kad šios Norvegijos susijusios bendrovės didžiąją lašišų dalį augina Bendrijai ir parduoda Bendrijos rinkoje.

(97)

Taip pat reikėtų pažymėti, kad Norvegijos pagrindinės bendrovės pačios eksportavo į Bendriją didelius kiekius.

(98)

Tuo remiantis manoma, kad Bendrijos gaminančių bendrovių pagrindinės bendrovės, esančios Norvegijoje, patirtų tokį patį neigiamą dėl importo iš Norvegijos dempingo kainomis gerokai sumažėjusių kainų Bendrijos rinkoje poveikį. Iš tiesų, tuo remiantis buvo pagrįsta manyti, kad Norvegijos eksportuojantiems gamintojams būtų neprasminga (bent ekonomine prasme) vykdyti dempingą ir taip mažinti išaugintos lašišos kainas Bendrijoje. Šitaip būtų padaryta tiesioginė žala sektoriaus pelningumui ir neigiamas poveikis bendrovių akcijoms, kuriomis prekiaujama biržoje, ir kurios, kaip minėta 95 konstatuojamojoje dalyje, yra didelių investicijų ir pensijų fondų nuosavybė.

(99)

Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, galima pagrįstai daryti išvadą, kad Norvegijos eksportuojantys gamintojai buvo teisėtai suinteresuoti išvengti padėties, kai smunka rinkos kaina, ir toliau siekti pelno. Todėl manyta, kad pavojus, jog Norvegijos eksportuojančių gamintojų vykdomas dempingas pasikartos, yra nedidelis.

(100)

Bendrijos pramonės atstovai paprieštaravo pirmiau pateiktoms išvadoms ir teigė, kad per PTL nustatyta klestinti Norvegijos gamintojų padėtis nebuvo ilgalaikė ir kad po PTL šie gamintojai patyrė finansinių sunkumų, o kai kurie net pranešė apie nuostolius, patirtus nuo 2008 m. pradžios. Bendrijos pramonės atstovai taip pat teigė, kad didžioji Norvegijos gamintojų dalis neturi pavaldžiųjų bendrovių Bendrijos rinkoje, todėl tuo remiantis negalima daryti išvados, kad dempingas nepasikartos. Galiausiai tvirtinta, kad nustojus galioti priemonėms Norvegijos gamintojai, turintys Bendrijoje pavaldžiųjų bendrovių, sumažintų savo gamybą Bendrijos rinkoje ir padidintų Norvegijoje.

(101)

Dėl Norvegijos gamintojų finansinės padėties galima pažymėti, kad kai kurių bendrovių nuostoliai buvo susiję su jų investicijomis Čilėje ir ligos protrūkiu šioje šalyje. Dėl šių ypatingų aplinkybių nukentėjo tik maža visų Norvegijos gamintojų dalis. Be to, informacija buvo susijusi tik su 2008 m. pradžia, todėl negalima daryti apibendrinančių išvadų dėl šių bendrovių veiklos visus metus. Kalbant apie Norvegijos gamybą Bendrijoje ir, kaip pripažino Bendrijos pramonės atstovai, nors bendrovių, turinčių pavaldžiųjų bendrovių Bendrijoje, yra nedaug, tačiau jų gamyba sudaro didžiąją visos Norvegijos gamybos dalį, todėl jos laikomos svarbiomis. Argumentas, kad nustojus galioti priemonėms Norvegijos gamybos pajėgumai Bendrijoje sumažėtų, nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. Todėl šie argumentai turėjo būti atmesti.

(102)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dempingo lygis per PTL buvo de minimis. Tyrimu taip pat nustatyta, kad nėra priežasčių manyti, jog Norvegijos gamybos apimtis išaugs ir taps didesnė nei įprasta augimo norma ir todėl labai padidės Norvegijos eksporto į Bendriją kiekis. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad pavojus, jog Norvegijos eksporto kainos artimoje ateityje sumažės iki dempingo lygio, yra nedidelis, kadangi Norvegijoje neturėtų būti didelio gamybos pertekliaus, galinčio sukelti tokį kainų mažėjimą. Visų pirma, normalioji vertė, kuri, kaip nustatyta, turėtų išlikti pastovi, buvo gerokai mažesnė nei eksporto kaina per PTL, t. y. įprastų svyravimų dėl kintančio rinkos pobūdžio ir laikino eksporto kainų sumažėjimo padarinys neturėtų savaime būti dempingas. Galiausiai, manyta, kad dėl pasikeitusios Norvegijos akvakultūros sektoriaus, kuris tapo itin pelningas ir kurio akcijomis prekiaujama biržoje, padėties bei dėl didelio Norvegijos gamybos Bendrijoje masto dempingas artimoje ateityje neturėtų pasikartoti. Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas priežastis padaryta išvada, kad dempingo pasikartojimo tikimybė yra maža ir nepateisina tolesnio galiojančių antidempingo priemonių taikymo.

(103)

Todėl šią tarpinę peržiūrą reikėtų baigti, o importuojamai Norvegijos kilmės išaugintai lašišai taikomas priemones panaikinti.

(104)

Kaip paaiškinta pirmiau, tikimasi, kad rinkos sąlygos, t. y. paklausa ir pasiūla artimiausiu metu išliks pastovios, todėl nėra akivaizdžios dempingo pasikartojimo tikimybės. Iš tiesų, atsižvelgiant į visus išnagrinėtus rodiklius galima pagrįstai tikėtis, kad eksporto į Bendriją kiekis padidės nedaug ir kad eksporto kainos toliau bus ne dempingo lygio.

(105)

Tačiau, atsižvelgiant į tam tikrą rinkos sąlygų nenuspėjamumą dėl produkto pobūdžio (greitai gendančios prekės), manoma, kad rinką reikėtų atidžiai stebėti ir, jeigu atsirastų pakankamų prima facie įrodymų, kad rinkos sąlygos iš esmės pasikeitė, padėtį reikėtų peržiūrėti. Tokiu atveju, prireikus bus apsvarstyta galimybė ex officio inicijuoti tyrimą.

(106)

Rinka turėtų būti stebima iki iš pradžių numatytos galutinių priemonių, nustatytų Reglamentu (EB) Nr. 85/2006, galiojimo pabaigos, t. y. iki 2011 m. sausio 21 d.

(107)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu ketinta baigti šią tarpinę peržiūrą ir panaikinti importuojamam nagrinėjamam produktui galiojantį antidempingo muitą. Visoms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabų. Tinkamais įrodymais pagrįstos pastabos buvo apsvarstytos ir į jas buvo atsižvelgta,

19.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 192/18

19.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 192/20

(1)

2000 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 824/2000, nustatantis intervencinių agentūrų vykdomo grūdų perėmimo procedūras ir analizės metodus grūdų kokybei nustatyti (2), buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (3). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas.

(2)

Bendrijoje išauginamų grūdų vidutinę kokybę kuo labiau atitinkančios kokybės paprastųjų kviečių, kietųjų kviečių, miežių, kukurūzų ir sorgų kainos yra fiksuotos.

(3)

Siekiant supaprastinti intervencijos valdymą ir, svarbiausia, tam, kad visų intervencijai siūlomų grūdų rūšių siuntos būtų vienarūšės, turėtų būti apibrėžtas minimalus kiekis, už kurį mažesnio dydžio siūlomų siuntų mokėjimo agentūra arba intervencinė agentūra neprivalo priimti. Tačiau kai kuriose valstybėse narėse gali tekti nustatyti didesnį minimalų kiekį tonomis, kad agentūros galėtų atsižvelgti į anksčiau tose šalyse susiklosčiusias sąlygas ir nusistovėjusią didmeninės prekybos praktiką.

(4)

Turi būti apibrėžti paprastųjų kviečių, kietųjų kviečių, miežių, kukurūzų ir sorgų kokybės nustatymo metodai.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 11 straipsnio 1 dalies antros pastraipos kukurūzų kiekis, kurį mokėjimo agentūros arba intervencinės agentūros gali pirkti visoje Bendrijoje, buvo apribotas iki 700 000 tonų 2008–2009 prekybos metais ir 0 tonų 2009–2010 prekybos metais.

(6)

Kad būtų užtikrintas tinkamas intervencinio kukurūzų pirkimo administravimas, o visų valstybių narių ūkio subjektai intervenciniu režimu galėtų naudotis vienodomis sąlygomis, reikėtų nustatyti specialias ir išsamias intervencinio kukurūzų kiekio paskirstymo taisykles. Todėl prekybos metų, kuriais visi ūkio subjektai turėtų teisę pateikti pasiūlymus, laikotarpiams reikėtų sukurti minėto kiekio paskirstymo mechanizmą, leidžiantį nustatyti vienodą paskirstymo koeficientą visiems pasiūlymų pateikėjams, jei siūlomas kiekis viršija turimą kiekį, ir suteikti ūkio subjektams pakankamai laiko pasiūlymams pateikti. Todėl reikėtų numatyti, kad pasiūlymų nagrinėjimas vyktų dviem etapais ir sudaryti kukurūzų pasiūlymų teikimo, pristatymo bei su tuo susijusių perėmimo operacijų grafiką.

(7)

Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 11 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytus intervencinio pirkimo laikotarpius ir siekiant sudaryti vienodas sąlygas visiems ūkio subjektams reikėtų numatyti, kad pirmasis kukurūzų pasiūlymų pateikimo etapas Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Portugalijoje vyktų nuo rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 31 d., Švedijoje – nuo gruodžio 1 d. iki gruodžio 31 d., kitose valstybėse narėse – nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d., t. y. paskutinės pasiūlymų pateikimo dienos visose valstybėse narėse. Pasibaigus šiam pirmajam etapui, prireikus Komisijai gali tekti nustatyti paskirstymo koeficientą, taikomą reikalavimus atitinkantiems pasiūlymams, pateiktiems per šį pirmąjį etapą, ir nebetęsti intervencinių pirkimų likusiu prekybos laikotarpiu, jei pasiūlytas kiekis viršija Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 11 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą kiekį. Siekiant išvengti administracinės ir finansinės naštos, tenkančios mokėjimo agentūroms arba intervencinėms agentūroms ir ūkio subjektams, ypač susijusios su užstatų pateikimu, kuris gali būti nebetikslingas, jei kiekio nebūtų skirta, pasiūlymų reikėtų nepriimti nuo sausio 1 d. iki antrajam etapui likusio intervencinio kiekio paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(8)

Atsižvelgiant į laikotarpį, būtiną, esant reikalui, nustatyti pirmame etape taikomą paskirstymo koeficientą, reikėtų antrąjį kukurūzų pasiūlymų priėmimo etapą pradėti kitą dieną po likusio intervencijai skirto kiekio paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, t. y. pirmąją pasiūlymų pateikimo visose valstybėse narėse dieną. Antruoju etapu pasiūlymai turėtų būti priimami kiekvieną savaitę pradedant nuo pirmojo penktadienio, einančio po minėtų kiekių paskelbimo, atsižvelgiant į ne vėliau kaip iki penktadienio 12 val. (Briuselio laiku) ūkio subjektų pateiktus pasiūlymus. Komisija ne vėliau kaip kiekvienos savaitės trečiadienį privalo per savo informacinį tinklalapį ūkio subjektus informuoti apie likusį intervencijai skirtą kiekį. Jei viršijamas Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 11 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytas kiekis, Komisija turi nustatyti ir paskelbti paskirstymo koeficientą bei nutraukti intervencinį tų prekybos metų supirkimą. Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 11 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytus intervencinio supirkimo laikotarpius, bet kokiu atveju antrasis pasiūlymų pateikimo laikotarpis Graikijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje turi baigtis ne vėliau kaip balandžio 30 d., Švedijoje – ne vėliau kaip birželio 30 d, o kitose valstybėse narėse – ne vėliau kaip gegužės 31 d.

(9)

Kad paskirstymo mechanizmas būtų veiksmingai valdomas, reikėtų numatyti, kad kukurūzų pasiūlymai negalėtų būti keičiami ar atsiimami. Be to, siekiant, kad pateikiami pasiūlymai būtų motyvuoti, reikėtų, kad pateikiant pasiūlymus taip pat būtų pateikiamas užstatas bei būtų nustatytos faktinio užstato egzistavimo kontrolės ir užstato grąžinimo taisyklės. Todėl šią kontrolę reikia atlikti laikantis tokių pačių valstybės sandėliuose saugojamų atsargų kontrolės taisyklių ir sąlygų kaip ir 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 884/2006, nustatančiame Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl intervencinių priemonių finansavimo iš EŽŪOGF ir valstybių narių mokėjimo agentūrų saugojimo valstybės sandėliuose operacijų apskaitos taikymo taisykles (4), nustatytų saugojimo valstybės sandėliuose atsargų kontrolės taisyklių ir sąlygų. Be to, nuo pirmojo pasiūlymų pateikimo etapo iki gruodžio 31 d. gali praeiti keli mėnesiai. Kad ūkio subjektai pateikdami šio pirmojo etapo pasiūlymus nepatirtų finansinio spaudimo, tikslinga leisti, kad pasiūlymą teikiant privalomą užstatą, jei jis pateikiamas kaip banko garantija, sumokėti tik kitą dieną po paskutinės pasiūlymų pateikimo dienos.

(10)

Paprastieji kviečiai ir kietieji kviečiai yra grūdai, kuriems nustatyti būtiniausi žmonių maisto kokybės reikalavimai ir kurie turi atitikti sanitarines normas, nustatytas 1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 315/93, nustatančiu Bendrijos procedūras dėl maisto teršalų (5). Kiti grūdai paprastai yra skirti gyvūnų pašarui ir turi atitikti 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (6) reikalavimus. Reikėtų numatyti, kad šie standartai būtų taikomi perimant atitinkamus produktus pagal šią intervencinę schemą.

(11)

Intervencijai neturėtų būti priimami naudoti arba sandėliuoti netinkamos kokybės grūdai. Tuo tikslu reikėtų atsižvelgti į padėtį intervencijos srityje, susijusią visų pirma su tam tikrų grūdų ilgalaikiu sandėliavimu ir jo poveikio produktų kokybei problemas.

(12)

Todėl, siekiant sumažinti intervencinių produktų kokybės ir tolesnio panaudojimo galimybių pablogėjimą, reikia sugriežtinti kukurūzų kokybės kriterijus. Todėl reikia sumažinti didžiausio drėgmės kiekio rodiklį bei procentinį skaldytų grūdų ir džiovinant perkaitintų grūdų kiekį. Atsižvelgiant į agronominį sorgo ir kukurūzų panašumą, siekiant nuoseklumo, reikia tokias pat priemones nustatyti sorgui.

(13)

Siekiant pagerinti sandėliavimo sąlygų kokybę ir tas sąlygas užtikrinti nuo pasiūlymų pateikimo momento, reikėtų, kad sandėliuose, kuriuose grūdai laikomi pasiūlymo pateikimo momentu, būtų užtikrinamos optimalios jų saugojimo sąlygos, ypač ilgalaikio kukurūzų sandėliavimo atveju. Todėl reikėtų riboti grūdų perėmimą pasiūlymą teikiančio ūkio subjekto sandėlyje ir leisti tokiu būdu grūdus perimti tik, jei jie sandėliuojami saugotojų pagal Reglamento (EB) Nr. 884/2006 2 straipsnio 2 dalies a punktą. Tokiu atveju pasiūlymą pateikiantis ūkio subjektas turi įsipareigoti nuo pasiūlymo pateikimo datos santykiams su saugotoju mutatis mutandis taikyti tokias pat sandėliavimo ir kontrolės taisykles bei sąlygas, kurių reikalaujama pagal Reglamentą (EB) Nr. 884/2006.

(14)

Mikotoksinų dauginimosi galimybės yra susijusios su tam tikromis sąlygomis, paprastai priklausančiomis nuo klimato sąlygų javų brandos ir ypač jų žydėjimo metu.

(15)

Leistinų teršalų maksimalių ribų viršijimo riziką nustato mokėjimo agentūros arba intervencinės agentūros remdamosi iš tiekėjų gauta informacija ir jų analizės kriterijais. Siekiant sumažinti išlaidas, tyrimų leidžiama reikalauti remiantis tik prieš perimant produktus atlikta rizikos analize, leidžiančia užtikrinti produktų kokybę juos priimant intervenciniam saugojimui, agentūroms prisiimant atsakomybę.

(16)

Sąlygos, kuriomis grūdai yra siūlomi mokėjimo agentūroms arba intervencinėms agentūroms ir kuriomis agentūros juos perima, turi būti kiek galima vienodesnės visoje Bendrijoje, kad būtų išvengta gamintojų diskriminacijos.

(17)

Įvairių kokybės kategorijų intervencinės kainos turi būti padidinamos arba sumažinamos atsižvelgiant į pastebėtus rinkos kainos pokyčius.

(18)

Valstybės narės privalo tikrinti, kaip intervencinės atsargos išsilaikiusios atlikdamos metinę inventorizaciją, numatytą Reglamentu (EB) Nr. 884/2006.

(19)

Reglamento (EB) Nr. 884/2006 2 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies d punkte, 7 straipsnio 2 dalies b punkte ir XII priedo 1 punkte yra nustatytos atsakomybės taisyklės. Tuose straipsniuose ir tame priede numatoma, kad valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių tinkamam Bendrijos intervencinių produktų išsaugojimui užtikrinti ir kad produktų, kurių kokybė pablogėjo dėl fizinių saugojimo sąlygų ar dėl per ilgo saugojimo, kiekiai būtų apskaitomi kaip trūkumo nustatymo ar kokybės pablogėjimo dieną nurašyti iš intervencinių atsargų. Juose taip pat patikslinama, kad produkto kokybė laikoma pablogėjusia, jei produktas nebeatitinka to produkto supirkimo metu galiojusių kokybės standartų. Todėl iš Bendrijos biudžeto gali būti padengiamos išlaidos tik dėl tų kokybės pablogėjimų, kurie numatyti tose nuostatose. Jei vėliau pasirodytų, kad produktas neatitiko būtiniausių standartų, dėl pagal šį reglamentą reikalaujamos rizikos analizės atžvilgiu priimto netinkamo valstybės narės sprendimo perkant produktą, atsakomybę turėtų prisiimti valstybė narė. Dėl tokio sprendimo nebūtų galima užtikrinti produkto kokybės ir tinkamo išsaugojimo. Todėl reikėtų patikslinti sąlygas, kurioms esant atsakinga yra valstybė narė.

(20)

Siekiant parengti statistines savaitės ataskaitas apie intervencinių grūdų atsargų padėtį, reikėtų nustatyti, kokius pranešimus valstybės narės turi teikti Komisijai.

(21)

Siekiant veiksmingai administruoti sistemą, reikėtų numatyti, kad Komisijos prašoma informacija būtų perduodama elektroniniu būdu.

(22)

Taip pat reikia suklasifikuoti ir turėti tam tikrus duomenis, suderintus regiono mastu. Tikslinga veikti regiono mastu, nustatytu 1990 m. kovo 26 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 837/90 dėl statistinės informacijos, kurią valstybės narės turi teikti apie javų produkciją (7), ir valstybių narių paprašyti tokią informaciją teikti Komisijai.

(23)

Reikėtų taip pat numatyti, kad Komisijos reikalaujami duomenys būtų perduodami naudojant valstybių narių turimus pavyzdžius, pateiktus Komisijos, su intervenciniam pirkimui administruoti reikalinga informacija ir kad tie pavyzdžiai būtų naudojami iš anksto apie tai pranešus vadybos komitetui ir prireikus Komisijai juos pritaikius ir atnaujinus pagal tas pačias sąlygas.

(24)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

a)

pareiškėjo pavardė ar pavadinimas;

b)

siūlomų grūdų pavadinimas;

c)

siūlomų grūdų sandėliavimo vieta;

d)

siūlomų grūdų kiekis, pagrindinės charakteristikos ir derliaus nuėmimo metai;

e)

intervencinis centras, kuriam teikiamas pasiūlymas ir, jei taikomas šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siūlytojo įsipareigojimas užtikrinti, kad santykiams su saugotoju dėl šios pastraipos c punkte nurodytos sandėliavimo vietos bus mutatis mutandis taikomos pagal Reglamento (EB) Nr. 884/2006 2 straipsnio 2 dalies a punktą reikalaujamos sandėliavimo ir kontrolės taisyklės bei sąlygos.

a)

jei nuo pasiūlymo pateikimo iki kukurūzų perėmimo momento sandėliavimo vietoje esantis kiekis yra mažesnis už siūlytojo remiantis 2 straipsnio 1 dalimi deklaruotąjį kiekį, nepažeidžiant 5 % paklaidos;

b)

jei siūlytojas paskirtų kiekių faktiškai nepateikia intervencinei agentūrai perimti remiantis 4 ir 6 straipsniais.

a)

už visą pasiūlytą, bet nepaskirtą kiekį;

b)

už pasiūlytą ir paskirtą kiekį, jei intervencinė agentūra faktiškai perima 95 % paskirtojo kiekio.

a)

paprastiesiems kviečiams ir kietiesiems kviečiams – kaip numatyta Reglamente (EEB) Nr. 315/93, įskaitant reikalavimus, nurodytus Komisijos reglamento (EB) Nr. 1881/2006 (8) priedo 2.4–2.7 punktuose dėl Fusarium toksinų paprastiesiems ir kietiesiems kviečiams;

b)

miežiams, kukurūzams ir sorgams – kaip numatyta Direktyvoje 2002/32/EB.

a)

medžiagoms, išskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus, taikomas III priede aprašytas standartinis metodas;

b)

drėgmės kiekiui nustatyti taikomas IV priede aprašytas standartinis metodas. Tačiau valstybės narės gali taikyti ir kitus IV priede išdėstytu principu paremtus metodus, ISO 712:1998 metodą arba infraraudonųjų spindulių technologijos metodą. Kilus ginčui, priimtini tik taikant IV priede aprašytą metodą gauti rezultatai;

c)

tanino kiekiui sorguose nustatyti taikomas ISO 9648:1988 metodas;

d)

paprastųjų kviečių tešlos nelipnumui ir apdorojamumui mašinomis nustatyti taikomas V priede aprašytas standartinis metodas;

e)

baltymų kiekiui sumaltuose paprastuosiuose kviečiuose nustatyti taikomas Tarptautinės grūdų chemijos asociacijos (ICC) patvirtintas metodas, kurio standartai išdėstyti pozicijoje Nr. 105/2: „baltymų kiekio grūduose ir jų produktuose nustatymo metodas“.

Tačiau valstybėms narėms leidžiama taikyti bet kokį kitą metodą. Tokiu atveju jos turi pateikti Komisijai ICC patvirtinimą, kad taikant tokį metodą gaunami tapatūs rezultatai;

f)

maltų paprastųjų kviečių Zeleny koeficientui nustatyti taikomas metodas atitinka ISO 5529:1992 reikalavimus;

g)

Hagberg kritimo skaičiui (amilazės aktyvumo bandymas) nustatyti taikomas metodas atitinka ISO 3093:2004 reikalavimus;

h)

kietųjų kviečių stikliškumo praradimo rodikliui nustatyti taikomas VI priede aprašytas standartinis metodas;

i)

natūriniam svoriui nustatyti taikomas metodas atitinka ISO 7971/2:1995 reikalavimus;

j)

mėginių ėmimo metodai ir etaloniniai analizės metodai mikotoksinų kiekiui nustatyti yra pateikti Reglamento (EB) Nr. 1881/2006 priede ir nustatyti Komisijos reglamento (EB) Nr. 401/2006 (9) I ir II prieduose.

a)

per 45 dienas po perėmimo intervencinė agentūra pati atlieka bent jau tūrio patikrinimą; skirtumas tarp svėrimo būdu nustatyto kiekio ir kiekio, įvertinto taikant tūrio matavimo metodą, negali būti didesnis kaip 5 %;

b)

jei leistina paklaida neviršijama ir vėliau pasvėrus paaiškėja, jog esamas grūdų kiekis skiriasi nuo grūdų kiekio, įrašyto į sąskaitas perimant grūdus, sandėlininkas padengia visas su tuo skirtumu susijusias išlaidas;

c)

jei leistina paklaida viršijama, grūdai turi būti pasverti nedelsiant. Jei nustatytas svoris yra mažesnis už užregistruotąjį, svėrimo išlaidas padengia sandėlininkas, jei didesnis, – valstybė narė.

a)

atsargų apskaitos dokumentuose yra įrašytas svoris, svėrimo metu nustatytos fizinės kokybės charakteristikos ir, svarbiausia, drėgmės kiekis, informacija apie silosavimą (jei jo būta) ir apdorojimą; grūdai turi būti buvę pasverti ne anksčiau kaip prieš 10 mėnesių;

b)

sandėlininkas patvirtina, kad siūloma siunta visiškai atitinka atsargų apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis;

c)

svėrimo metu nustatytos kokybės charakteristikos yra tokios pačios, kaip ir tipinio mėginio, sudaryto iš intervencinės agentūros arba jos atstovo paimtų mėginių, imant po vieną iš 60 tonų grūdų kiekio.

a)

užregistruotinas kiekis yra atsargų apskaitos dokumentuose nurodytas kiekis, jei reikia, – pakoreguotas atsižvelgiant į skirtumus tarp svėrimo metu užregistruoto ir pagal tipinį mėginį nustatyto drėgnumo ir (arba) įvairių priemaišų (Schwarzbesatz) kiekio procentais. Skirtumas tarp įvairių priemaišų kiekio procentais gali būti svarbus tik siekiant sumažinti apskaitos dokumentuose įrašytą svorį;

b)

per 45 dienas po perėmimo intervencinė agentūra atlieka papildomą tūrio patikrinimą; skirtumas tarp svėrimo būdu nustatyto kiekio ir kiekio, įvertinto taikant tūrio matavimo metodą, negali būti didesnis kaip 5 %;

c)

jei leistina paklaida neviršijama ir vėliau pasvėrus paaiškėja, jog esamas grūdų kiekis skiriasi nuo grūdų kiekio, įrašyto į sąskaitas perimant grūdus, sandėlininkas padengia visas su tuo skirtumu susijusias išlaidas;

d)

jei leistina paklaida viršijama, grūdai turi būti pasverti nedelsiant. Jei nustatytas svoris yra mažesnis už užregistruotąjį, svėrimo išlaidas padengia sandėlininkas, jei didesnis – Europos žemės ūkio garantijų fondas, ir atsižvelgiama į Reglamento (EB) Nr. 884/2006 XI priedo 1 dalies pirmoje įtraukoje nustatytą leistiną ribą.

a)

tanino kiekio sorguose nustatymo;

b)

amilazės aktyvumo (Hagberg) bandymo;

c)

baltymų kiekio kietuosiuose kviečiuose ir paprastuosiuose kviečiuose nustatymo;

d)

Zeleny bandymo;

e)

apdorojamumo mašinomis bandymo;

f)

teršalų tyrimo.

a)

kiekio ir būtiniausių charakteristikų patikrinimo data;

b)

pristatytos siuntos svoris;

c)

mėginių skaičius, paimtas tipiniam mėginiui sudaryti;

d)

nustatytos fizinės charakteristikos;

e)

už technologinių kriterijų analizavimą atsakingos tarnybos pavadinimas ir analizės rezultatai.

a)

jei intervencijai teikiamų kukurūzų ir sorgo drėgnumas yra mažesnis nei 13 %, o kitų grūdinių kultūrų atveju 14 %, taikomi VII priedo I lentelėje nurodyti kainos padidinimo dydžiai. Jei minėtų intervencijai siūlomų grūdų drėgnumas yra didesnis kaip atitinkamai 13 % ir 14 %, kaina mažinama VII priedo II lentelėje nurodytais dydžiais;

b)

jei intervencijai siūlomų grūdų natūrinis svoris skiriasi nuo atitinkamai 76 kg/hl svorio/tūrio santykio paprastųjų kviečių ir 64 kg/hl miežių atveju, kaina mažinama VII priedo III lentelėje nurodytais dydžiais;

c)

jei skaldytų grūdų kiekis kietuosiuose kviečiuose, paprastuose kviečiuose ir miežiuose yra didesnis kaip 3 %, o kukurūzuose ir sorguose – didesnis kaip 4 %, už kiekvieną papildomą 0,1 % dalį kaina mažinama po 0,05 EUR;

d)

jei grūdų priemaišų kiekis kietuosiuose kviečiuose yra didesnis kaip 2 %, kukurūzuose ir sorguose – didesnis kaip 4 %, o paprastuosiuose kviečiuose ir miežiuose – didesnis kaip 5 %, už kiekvieną papildomą 0,1 % dalį kaina mažinama po 0,05 EUR;

e)

jei sudygusių grūdų kiekis yra didesnis kaip 2,5 %, už kiekvieną papildomą 0,1 % dalį kaina mažinama po 0,05 EUR;

f)

jei įvairių priemaišų (Schwarzbesatz) kiekis kietuosiuose kviečiuose yra didesnis kaip 0,5 %, o paprastuosiuose kviečiuose, miežiuose, kukurūzuose ir sorguose – didesnis kaip 1 %, už kiekvieną papildomą 0,1 % dalį kaina mažinama po 0,1 EUR;

g)

jei margų grūdų kiekis kietuosiuose kviečiuose yra didesnis kaip 20 %., už kiekvieną papildomą procentą ar jo dalį kaina mažinama po 0,2 EUR;

h)

jei baltymų kiekis paprastuosiuose kviečiuose yra mažesnis kaip 11,5 %, kaina mažinama VII priedo IV lentelėje nurodytais dydžiais;

i)

jei tanino kiekis intervencijai siūlomuose sorguose yra didesnis kaip 0,4 % sausosios medžiagos, kainos sumažinimas apskaičiuojamas taikant VIII priede aprašytą metodą.

a)

ne vėliau kaip iki kiekvieno trečiadienio 12 val. (Briuselio laiku):

b)

ne vėliau nei kitos po konkurso paskelbimo einančios savaitės trečiadienį konkursui pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2131/93 (10) 2 straipsnio 2 dalį pateiktą grūdų kiekį;

c)

ne vėliau nei trečiadienį, einantį po dienos, kurią valstybė narė nustato atitinkamas siuntas, labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 27 straipsnį nemokamai išdalinti skirtą grūdų kiekį;

d)

ne vėliau kaip kito mėnesio po šio reglamento 5 straipsnio 6 dalyje nurodyto produktų perėmimo termino pabaigoje pagal Reglamento (EEB) Nr. 837/90 III priede apibrėžtus regionus apie visų perimtų siuntų natūrinio svorio, drėgnumo, skaldytų grūdų ir baltymų kiekio vidurkį.

19.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 192/49

(1)

Reprezentacinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2007–2008 prekybos metams, buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 1109/2007 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (EB) Nr. 644/2008 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

19.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 192/51

(1)

Priėmus 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (2), pasikeitė Direktyvos 2005/55/EB taikymo sritis, todėl būtina papildomai iš dalies pakeisti šią direktyvą, perkeliant susijusius techninius reikalavimus. Todėl taip pat būtina iš dalies pakeisti Komisijos direktyvą 2005/78/EB (3), įgyvendinančią minėtą direktyvą.

(2)

Pasikeitus taikymo sričiai būtina įtraukti naujus reikalavimus į sunkiųjų transporto priemonių išmetamuosius teršalus reglamentuojančiuos teisės aktus, nustatytus Direktyva 2005/55/EB. Šie reikalavimai apima bandymo metodiką, kad būtų galima suteikti tipo patvirtinimą sunkiųjų transporto priemonių varikliams ir transporto priemonėms su benzinu varomais varikliams.

(3)

Be to, į Direktyvą 2005/78/EB būtina įtraukti dyzeliniams varikliams taikomus esamus reikalavimus dėl dūmų neskaidrumo matavimo. Tai reikalinga dėl 1972 m. rugpjūčio 2 d. Tarybos direktyvos 72/306/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių turi būti imamasi prieš oro taršą transporto priemonių dyzelinių variklių išmetamosiomis dujomis, suderinimo (4) panaikinimo, kaip nustatyta Reglamentu (EB) Nr. 715/2007.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Motorinių transporto priemonių techninio komiteto nuomonę,

1)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Šioje direktyvoje vartojamos tokios apibrėžtys:

2)

Direktyvos 2005/55/EB I, II, III ir VI priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos I priedą.

1)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Direktyvos 2005/55/EB 3 ir 4 straipsnių įgyvendinimo priemonės nustatytos šios direktyvos II–VII prieduose.

Tipo patvirtinimą suteikiant transporto priemonėms su slėginio uždegimo varikliais ir tokiems varikliams, taikomas VI straipsnis.

Tipo patvirtinimą suteikiant transporto priemonėms su kibirkštinio uždegimo varikliais ir tokiems varikliams, taikomas VII straipsnis.“;

2)

V priedo 1 punkte antras skirsnis pakeičiamas taip:

3)

ši direktyva papildoma VI ir VII priedais, kaip nustatyta II priede.

19.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 192/60

(1)

2002 m. gegužės 17 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 831/2002, įgyvendinančiu, dėl teisės naudotis konfidencialiais duomenimis mokslo reikmėms, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos (2), nustatomos teisės naudotis Bendrijos institucijai perduotais konfidencialiais duomenimis suteikimo sąlygos, kad mokslo reikmėms galima būtų daryti statistines išvadas, ir nustatomos Bendrijos bei nacionalinių institucijų bendradarbiavimo taisyklės, kurios palengvintų tokios teisės suteikimą.

(2)

Komisijos sprendimu 2004/452/EB (3) nustatytas įstaigų, kurių tyrėjai gali naudotis konfidencialiais duomenimis mokslo reikmėms, sąrašas.

(3)

Darbo, darbo santykių ir solidarumo ministerijai, Sveikatos, jaunimo ir sporto reikalų ministerijai ir Biudžeto, valstybės sąskaitų ir valstybės tarnybos ministerijai pavaldus Mokslinių tyrimų, studijų ir statistikos direktoratas (Direction de la recherche, des études, de l’évaluation et des statistiques – DREES) turi būti laikomas nustatytas sąlygas atitinkančia įstaiga ir todėl turėtų būti įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 831/2002 3 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų įstaigų, organizacijų ir institucijų sąrašą.

(4)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Statistinių duomenų konfidencialumo komiteto nuomonę,

19.7.2008   

LT EN EN FR FR DE DE EN EN

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 192/63

(1)

Pagal ECBS statuto 30 straipsnio 1 dalį, eurą įsivedusių valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai (NCB) perveda užsienio atsargas Europos centriniam bankui, kuris turi visišką teisę jas laikyti ir valdyti.

(2)

Pagal ECBS statuto 9 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnio 1 dalį, ECB gali tam tikrą savo veiklą vykdyti per euro zonos NCB, prašydamas jų atlikti tam tikras ECB operacijas. Atitinkamai, ECB laikosi nuostatos, kad euro zonos nacionaliniai centriniai bankai, kaip jo agentai, turėtų valdyti jam pervestas užsienio atsargas.

(3)

Euro zonos NCB, dalyvaujantiems ECB pervestų užsienio atsargų valdyme ir su tokiu valdymu susijusiuose sandoriuose, reikalingi specialūs operacijų su užsienio atsargomis dokumentai.

(4)

2006 m. gruodžio 21 d. Gairės ECB/2006/28 dėl nacionalinių centrinių bankų turimų Europos centrinio banko užsienio atsargų valdymo ir operacijų su Europos centrinio banko užsienio atsargomis teisinių dokumentų (1) po jų priėmimo jau buvo vieną kartą iš dalies pakeistos. Buvo pateikta nuostatų pakeitimų ir todėl, siekiant aiškumo ir skaidrumo, Gairės ECB/2006/28 turėtų būti naujai išdėstytos,

—

euro zonos NCB – eurą įsivedusios valstybės narės NCB; ir

—

Europos jurisdikcijos – visų pagal Sutartį eurą įsivedusių valstybių narių, taip pat Danijos, Švedijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės (tik Anglijos ir Velso) jurisdikcijos.

a)

FBE finansinių sandorių pagrindinė sutartis (2004 m. leidimas) naudojama operacijoms su sutarties šalimis, organizuotomis arba įsteigtomis pagal kurios nors iš Europos jurisdikcijų arba Šiaurės Airijos ir Škotijos įstatymus;

b)

Obligacijų rinkos asociacijos pagrindinė atpirkimo sutartis (1996 m. rugsėjo mėn. versija) naudojama operacijoms su sutarties šalimis, organizuotomis arba įsteigtomis pagal JAV federalinius arba valstijų įstatymus; ir

c)

TBMA/ISMA pagrindinė visuotinė atpirkimo sutartis (2000 m. versija) naudojama operacijoms su sutarties šalimis, organizuotomis arba įsteigtomis pagal jurisdikcijos, nepaminėtos a ir b punktuose, įstatymus.

a)

FBE finansinių sandorių pagrindinė sutartis (2004 m. leidimas) naudojama operacijoms su sutarties šalimis, organizuotomis arba įsteigtomis pagal kurios nors iš Europos jurisdikcijų įstatymus;

b)

1992 m. Tarptautinės apsikeitimo sandorių ir išvestinių finansinių priemonių asociacijos pagrindinė sutartis (įvairių valiutų – tarptautinė, versija pagal Niujorko teisę) naudojama operacijoms su sutarties šalimis, organizuotomis arba įsteigtomis pagal JAV federalinius arba valstijų įstatymus; ir

c)

1992 m. Tarptautinės apsikeitimo sandorių ir išvestinių finansinių priemonių asociacijos pagrindinė sutartis (įvairių valiutų – tarptautinė, versija pagal Anglijos teisę) naudojama operacijoms su sutarties šalimis, organizuotomis arba įsteigtomis pagal jurisdikcijos, nepaminėtos a ir b punktuose, įstatymus.

a)

pagrindinė užskaitos sutartis, kurią reglamentuoja Anglijos teisė ir kuri yra parengta anglų kalba, IIa priede pateikta forma sudaroma su visomis sutarties šalims, išskyrus sutarties šalis, nurodytas b, c ir d punktuose;

b)

pagrindinė užskaitos sutartis, kurią reglamentuoja Prancūzijos teisė ir kuri yra parengta prancūzų kalba, IIb priede pateikta forma sudaroma su sutarties šalims, įsteigtomis Prancūzijoje;

c)

pagrindinė užskaitos sutartis, kurią reglamentuoja Vokietijos teisė ir kuri yra parengta vokiečių kalba, IIc priede pateikta forma sudaroma su sutarties šalims, įsteigtomis Vokietijoje; ir

d)

pagrindinė užskaitos sutartis, kurią reglamentuoja Niujorko teisė ir kuri yra parengta anglų kalba, IId priede pateikta forma sudaroma su sutarties šalims, įsteigtomis Jungtinėse Valstijose.