ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 188

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

51 tomas
2008m. liepos 16d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2008 m. liepos 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 666/2008, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 889/2005, nustatantį tam tikras ribojančias priemones Kongo Demokratinei Respublikai

1

 

 

2008 m. liepos 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 667/2008, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisų ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

3

 

*

2008 m. liepos 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 668/2008, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 2096/2005, nustatančio bendruosius oro navigacijos paslaugų teikimo reikalavimus, II–V priedų darbo metodų ir standartinių veiklos procedūrų nuostatos ( 1 )

5

 

*

2008 m. liepos 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 669/2008, pateikiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo IC priedą ( 1 )

7

 

*

2008 m. liepos 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 670/2008, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas (Arroz Carolino das Lezírias Ribatejanas (SGN))

16

 

 

2008 m. liepos 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 671/2008, kuriuo nustatatomi grūdų sektoriaus importo muitai, taikomi nuo 2008 m. liepos 16 d.

18

 

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Taryba

 

 

2008/583/EB

 

*

2008 m. liepos 15 d. Tarybos sprendimas, įgyvendinantis Reglamento (EB) Nr. 2580/2007 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinantis Sprendimą 2007/868/EB

21

 

 

2008/584/EB

 

*

2008 m. liepos 15 d. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2006/493/EB, nustatantis Bendrijos paramos kaimo plėtrai sumą laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., jos metinį išskirstymą ir mažiausią sumą, skiriamą regionams, atitinkantiems reikalavimus pagal konvergencijos tikslą

26

 

 

Komisija

 

 

2008/585/EB

 

*

2008 m. liepos 7 d. Komisijos sprendimas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo netaikymo elektros energijos gamybai Austrijoje (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 3382)  ( 1 )

28

 

 

TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

 

*

Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT/EEK) taisyklė Nr. 21 – Suvienodintos transporto priemonių patvirtinimo dėl vidaus įrangos nuostatos

32

 

 

III   Aktai, priimti remiantis ES sutartimi

 

 

AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI

 

*

2008 m. liepos 15 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/586/BUSP, atnaujinanti Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu ir panaikinanti Bendrąją poziciją 2007/871/BUSP

71

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

16.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 666/2008

2008 m. liepos 15 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 889/2005, nustatantį tam tikras ribojančias priemones Kongo Demokratinei Respublikai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 60 ir 301 straipsnius,

atsižvelgdama į 2008 m. gegužės 14 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/369/BUSP dėl ribojančių priemonių Kongo Demokratinei Respublikai (1),

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 889/2005 (2) nustatytos ribojančios priemonės Kongo Demokratinei Respublikai (KDR) pagal Tarybos bendrąją poziciją 2005/440/BUSP (3) dėl ribojančių priemonių Kongo Demokratinei Respublikai ir JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1596 (2005) bei vėlesnes susijusias rezoliucijas.

(2)

2008 m. kovo 31 d. Rezoliucija 1807 (2008) JT Saugumo Taryba nusprendė, inter alia, pakeisti tam tikrai techninei pagalbai skirtų ribojančių priemonių taikymo sritį, kad būtų apriboti suvaržymai, taikomi KDR teritorijoje veikiantiems nevyriausybiniams subjektams ir asmenims. 2008 m. gegužės 14 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2008/369/BUSP, kuria įgyvendinama Rezoliucija 1807 (2008) ir panaikinama Bendroji pozicija 2005/440/BUSP.

(3)

Todėl tikslinga atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 889/2005,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 889/2005 iš dalies keičiamas taip:

1)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

1.   Draudžiama:

a)

tiesiogiai ar netiesiogiai teikti su karine veikla susijusią techninę pagalbą bet kuriems nevyriausybiniams subjektams ar asmenims, veikiantiems Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) teritorijoje;

b)

tiesiogiai ar netiesiogiai bet kuriems nevyriausybiniams subjektams ir asmenims, veikiantiems KDR teritorijoje, teikti su karine veikla susijusį finansavimą ar finansinę paramą, įskaitant visų pirma dotacijas, paskolas ir eksporto kredito draudimą, kuri skirta parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti ginklus ir su jais susijusius reikmenis, arba dovanoti, parduoti, teikti ar perduoti susijusią techninę paramą bei kitas paslaugas;

c)

sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba poveikis yra tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti a ir b punktuose nurodytas operacijas.

2.   Prieš teikiant techninę pagalbą, finansavimą ar finansinę paramą, kuri nėra pagalba Jungtinių Tautų Organizacijos misijos KDR (MONUC), bet kuriems Vyriausybiniams ar kitiems asmenims, subjektams ar organizacijoms KDR teritorijoje arba naudojimui joje, apie tai pagal 3 straipsnio 1 dalies a punktą pranešama Sankcijų komitetui. Tokiuose pranešimuose nurodoma visa reikiama informacija, tinkamais atvejais įskaitant galutinį vartotoją, siūlomą pristatymo datą ir krovinių vežimo maršrutą.“;

2)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

1.   Priede nurodytose tinklavietėse išvardytos valstybės narės, kurioje įsisteigęs paslaugos teikėjas, kompetentingos institucijos, nukrypdamos nuo 2 straipsnio, gali leisti teikti:

a)

išimtinai MONUC remti arba jai naudotis skirtą techninę pagalbą, finansavimą ir finansinę paramą, susijusią su ginklais ir su jais susijusiais reikmenimis;

b)

techninę pagalbą, finansavimą ir finansinę paramą, kuri susijusi su žudyti nepritaikyta karine įranga ir skirta tik humanitariniams tikslams ar naudotis apsaugos tikslais, jeigu apie šios paramos ar paslaugų teikimą pagal 2 straipsnio 2 dalį iš anksto pranešta Sankcijų komitetui.

2.   Leidimas nesuteikiamas veiklai, kuri jau buvo vykdoma.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. liepos 15 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BARNIER


(1)  OL L 127, 2008 5 15, p. 84.

(2)  OL L 152, 2005 6 15, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1377/2007 (OL L 309, 2007 11 27, p. 1).

(3)  OL L 152, 2005 6 15, p. 22.


16.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 667/2008

2008 m. liepos 15 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisų ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. liepos 16 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. liepos 15 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 510/2008 (OL L 149, 2008 6 7, p. 61).

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 590/2008 (OL L 163, 2008 6 24, p. 24).


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisų ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

MA

37,7

MK

23,8

TR

79,4

ME

17,1

ZZ

39,5

0707 00 05

MK

21,3

TR

102,9

ZZ

62,1

0709 90 70

TR

92,6

ZZ

92,6

0805 50 10

AR

85,1

US

67,4

UY

56,8

ZA

104,3

ZZ

78,4

0808 10 80

AR

85,0

BR

95,8

CL

101,4

CN

69,1

NZ

114,8

US

118,0

UY

81,3

ZA

104,1

ZZ

96,2

0808 20 50

AR

90,1

CL

113,1

NZ

116,2

ZA

120,6

ZZ

110,0

0809 10 00

TR

178,3

XS

127,0

ZZ

152,7

0809 20 95

TR

336,9

US

305,5

ZZ

321,2

0809 30

TR

166,2

ZZ

166,2

0809 40 05

IL

153,3

XS

107,3

ZZ

130,3


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


16.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/5


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 668/2008

2008 m. liepos 15 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 2096/2005, nustatančio bendruosius oro navigacijos paslaugų teikimo reikalavimus, II–V priedų darbo metodų ir standartinių veiklos procedūrų nuostatos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 550/2004 dėl oro navigacijos paslaugų teikimo bendrame Europos danguje (Paslaugų teikimo reglamentas) (1), ypač į jo 4 straipsnį,

kadangi:

(1)

2005 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2096/2005, nustatančio bendruosius oro navigacijos paslaugų teikimo reikalavimus (2), II, III, IV ir V prieduose daromos nuorodos į įvairius Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos priedus. Priėmus Reglamentą (EB) Nr. 2096/2005, Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija tuos priedus iš dalies pakeitė, kaip nurodyta raštuose valstybėms: 2001/74 2001 m. rugpjūčio 10 d., 2003/29 2003 m. kovo 28 d., 2004/16 2004 m. kovo 26 d., 2005/35 ir 2005/39 2005 m. kovo 24 d., 2006/38 2006 m. kovo 24 d., 2006/64 2006 m. rugpjūčio 18 d., 2007/11, 2007/13, 2007/19, 2007/20, 2007/23 ir 2007/24 2007 m. kovo 30 d. Nuorodos Reglamente (EB) Nr. 2096/2005 turėtų būti atnaujintos tam, kad atitiktų valstybių narių tarptautinius teisinius įsipareigojimus ir kad būtų užtikrinta darna su tarptautine reguliavimo sistema.

(2)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 2096/2005.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro dangaus komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 2096/2005 iš dalies keičiamas taip:

1)

II priedo 4 punktas pakeičiamas taip:

„4.   DARBO METODAI IR STANDARTINĖS VEIKLOS PROCEDŪROS

Oro eismo paslaugų teikėjas turi galėti įrodyti, kad jo darbo metodai ir standartinės veiklos procedūros atitinka toliau nurodytų Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos priedų reikalavimus, tiek, kiek jie susiję su oro eismo paslaugų teikimu konkrečioje oro erdvėje:

a)

2 priedo – Skrydžių (oro) taisyklės (10 leidimas, 2005 m. liepos mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 40);

b)

10 priedo – Aviacijos ryšiai, II tomas: Ryšių procedūros, įskaitant oro navigacijos tarnybų taisykles (PANS) (6 leidimas, 2001 m. spalio mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 82);

c)

11 priedo – Oro eismo paslaugos (13 leidimas, 2001 m. liepos mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 45).“

2)

III priedo 2 punktas pakeičiamas taip:

„2.   DARBO METODAI IR STANDARTINĖS VEIKLOS PROCEDŪROS

Meteorologijos paslaugų teikėjas gali įrodyti, kad jo darbo metodai ir standartinės veiklos procedūros atitinka toliau nurodytų Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos priedų standartus, kiek jie susiję su meteorologijos paslaugų teikimu konkrečioje oro erdvėje:

a)

3 priedo – Meteorologijos paslaugos tarptautinei oro navigacijai (16 leidimas, 2007 m. liepos mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 74);

b)

11 priedo – Oro eismo paslaugos (13 leidimas, 2001 m. liepos mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 45);

c)

14 priedo – Aerodromai, šias redakcijas:

i)

I tomas: Aerodromų projektavimas, naudojimas ir priežiūra (4 leidimas, 2004 m. liepos mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 9);

ii)

II tomas: Sraigtasparnių aikštelės (2 leidimas, 1995 m. liepos mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 3).“

3)

IV priedo 2 punktas pakeičiamas taip:

„2.   DARBO METODAI IR STANDARTINĖS VEIKLOS PROCEDŪROS

Oro navigacijos informacijos paslaugų teikėjas turi galėti parodyti, kad jo darbo metodai ir standartinės veiklos procedūros atitinka toliau nurodytų Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos priedų reikalavimus, tiek, kiek jie susiję su oro navigacijos informacijos paslaugų teikimu konkrečioje oro erdvėje:

a)

3 priedo – Meteorologijos paslaugos tarptautinei oro navigacijai (16 leidimas, 2007 m. liepos mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 74),

b)

4 priedo – Oro navigacijos žemėlapiai (10 leidimas, 2001 m. liepos mėn., įskaitant visu pakeitimus iki Nr. 54),

c)

15 priedo – Oro navigacijos informacijos paslaugos (12 leidimas, 2004 m. liepos mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 34).“

4)

V priedo 3 punktas pakeičiamas taip:

„3.   DARBO METODAI IR STANDARTINĖS VEIKLOS PROCEDŪROS

Ryšių, navigacijos ar stebėjimo paslaugų teikėjas gali įrodyti, kad jo darbo metodai ir standartinės veiklos procedūros atitinka Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 10 priedo – Aviacijos ryšiai – toliau išvardytų redakcijų standartus tiek, kiek jie susiję su ryšių, navigacijos ar stebėjimo paslaugų teikimu konkrečioje oro erdvėje:

a)

I tomas: Radijo navigaciniai įrengimai (6 leidimas, 2006 m. liepos mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 82);

b)

II tomas: Ryšių procedūros, įskaitant oro navigacijos tarnybų taisykles (PANS) (6 leidimas, 2001 m. spalio mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 82);

c)

III tomas: Ryšių sistemos (2 leidimas, 2007 m. liepos mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 82);

d)

IV tomas: Apžvalgos radiolokatoriai ir susidūrimų vengimo sistemos (4 leidimas, 2007 m. liepos mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 82);

e)

V tomas: Aviacinio radijo dažnių spektro panaudojimas (2 leidimas, 2001 m. liepos mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 82).“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. liepos 15 d.

Komisijos vardu

Antonio TAJANI

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 96, 2004 3 31, p. 10.

(2)  OL L 335, 2005 12 21, p. 13. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 482/2008 (OL L 141, 2008 5 31, p. 5).


16.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/7


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 669/2008

2008 m. liepos 15 d.

pateikiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo IC priedą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (1), ypač į jo 58 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

IC priedas dėl specialių pranešimo ir judėjimo dokumentų pildymo nurodymų turi būti parengtas iki Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 taikymo pradžios datos atsižvelgiant į EBPO nurodymus.

(2)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (2) 18 straipsniu įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

IC priedas turi būti toks, koks nustatytas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. liepos 15 d.

Komisijos vardu

Stavros DIMAS

Komisijos narys


(1)  OL L 190, 2006 7 12, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1379/2007 (OL L 309, 2007 11 27, p. 7).

(2)  OL L 114, 2006 4 27, p. 9.


PRIEDAS

„IC PRIEDAS

SPECIALŪS PRANEŠIMO IR JUDĖJIMO DOKUMENTŲ PILDYMO NURODYMAI

I.   Įvadas

1.   Šiuose nurodymuose pateikiami būtini paaiškinimai apie pranešimo ir judėjimo dokumentų pildymą. Abu dokumentai atitinka Bazelio konvencijoje (1), EPBO sprendime (2) (į kurio sritį patenka tik atliekų, kurioms taikomi atliekų naudojimo būdai, vežimas EPBO teritorija) ir šiame reglamente nustatytus specialius reikalavimus. Kadangi stengtasi, kad dokumentai būtų pakankamai išsamūs ir apimtų visuose šiuose trijuose šaltiniuose nurodytus reikalavimus, ne visi dokumento langeliai bus skirti visiems šaltiniams, todėl konkrečiu atveju gali ir neprireikti pildyti visų langelių. Visi specialūs reikalavimai, susiję tik su viena kontrolės sistema, pateikti išnašose. Nacionaliniuose įgyvendinimo teisės aktuose vartojami terminai gali skirtis nuo Bazelio konvencijoje ir EPBO sprendime nustatytų terminų. Pavyzdžiui, šiame reglamente terminas „vežimas“ (angl. shipment) vartojamas vietoje termino „judėjimas“ (angl. movement), todėl pranešimo ir judėjimo dokumentų pavadinimuose rašoma „judėjimas / vežimas“.

2.   Dokumentuose vartojamas ir terminas „šalinimas“, ir terminas „naudojimas“, nes trijuose šaltiniuose šie terminai skirtingai apibrėžiami. Europos bendrijos reglamente ir EPBO sprendime terminas „šalinimas“ vartojamas Bazelio konvencijos IV.A priede ir EPBO sprendimo 5.A priedėlyje išvardytiems šalinimo būdams nurodyti, o terminas „naudojimas“ vartojamas Bazelio konvencijos IV.B priede ir EPBO sprendimo 5.B priedėlyje išvardytiems naudojimo būdams nurodyti. Tačiau pačioje Bazelio konvencijoje terminas „šalinimas“ apima ir šalinimo, ir naudojimo būdus.

3.   Siunčiančios šalies kompetentingos institucijos yra atsakingos už pranešimo ir judėjimo dokumentų (popierine ir elektronine forma) parengimą ir išdavimą. Tai darydamos jos naudos numeravimo sistemą, leidžiančią atsekti konkrečią atliekų siuntą. Prieš numerį turi būti pridedamas siunčiančios šalies kodas, kurį galima rasti ISO standarte 3166 pateiktame sutrumpinimų sąraše. ES teritorijoje po dviejų skaitmenų šalies kodo turi eiti tarpas. Po to gali eiti siunčiančios šalies kompetentingos institucijos nurodytas pasirenkamas ne daugiau kaip keturių skaitmenų kodas, po jo – tarpas. Visas numeris turi baigtis šešių skaitmenų numeriu. Pvz., jei šalies kodas yra XY, o šešių skaitmenų numeris 123456, pranešimo numeris bus XY 123456, jei nenurodytas pasirenkamas kodas. Jei nurodomas pasirenkamas kodas, pvz., 12, pranešimo numeris bus XY 12 123456. Tačiau, jei pranešimo arba judėjimo dokumentas perduodamas elektroniniu būdu ir nenurodomas pasirenkamas kodas, vietoj pasirenkamo kodo turėtų būti įterpiama „0000“ (pvz., XY 0000 123456); jeigu nurodomas mažiau nei keturių skaitmenų pasirenkamas kodas, pranešimo numeris bus XY 0012 123456.

4.   Šalys gali pageidauti dokumentus išduoti jų nacionalinius standartus atitinkančiu popieriaus dydžio formatu (paprastai tai yra ISO A4 formatas remiantis Jungtinių Tautų rekomendacija). Tačiau, siekiant palengvinti dokumentų naudojimą tarptautiniu mastu ir atsižvelgti į ISO A4 formato ir Šiaurės Amerikoje naudojamo popieriaus dydžio skirtumą, formų dydis neturi būti didesnis kaip 183 x 262 mm, paraštes paliekant viršutiniame ir kairiajame lapo kraštuose. Pranešimo dokumentas (1–21 langeliai kartu su išnašomis) turi būti viename lape, o pranešimo dokumente vartojamų sutrumpinimų ir kodų sąrašas turi būti antrame lape. Judėjimo dokumentas (1–19 langeliai kartu su išnašomis) turi būti viename lape, 20–22 langeliai ir judėjimo dokumente vartojamų sutrumpinimų ir kodų sąrašas turi būti antrame lape.

II.   Pranešimo ir judėjimo dokumentų tikslas

5.   Pranešimo dokumento paskirtis – susijusioms kompetentingoms institucijoms pateikti informaciją, reikalingą siūlomų atliekų siuntų priimtinumui įvertinti. Dokumente yra vieta, kurioje jos patvirtina pranešimo gavimą ir, jei reikia, raštu patvirtinama sutikimą dėl siūlomo siuntos vežimo.

6.   Judėjimo dokumentas skirtas tam, kad visą laiką keliautų kartu su atliekų siunta nuo tada, kai ji išvežama iš atliekų gamintojo, iki kol ji bus atvežta į kitoje šalyje esantį šalinimo arba naudojimo įrenginį. Kai konkrečios atliekos pristatomos arba gaunamos, kiekvienas už vežimą atsakingas asmuo (vežėjai ir atitinkamais atvejais gavėjas (3)) privalo pasirašyti judėjimo dokumentą. Taip pat judėjimo dokumente yra vieta, kur registruojamas siuntos judėjimas per visų susijusių šalių muitinių įstaigas (kaip reikalauja šis reglamentas). Galiausiai siuntai pasiekus atitinkamą šalinimo arba naudojimo įrenginį dokumente patvirtinamas atliekų gavimas ir naudojimo arba šalinimo būdų pritaikymas.

III.   Bendrieji reikalavimai

7.   Planuojamas vežimas, apie kurį reikia iš anksto pranešti raštu ir gauti išankstinį sutikimą, gali būti vykdomas tik užpildžius pranešimo ir judėjimo dokumentus remiantis šiuo reglamentu, atsižvelgiant į 16 straipsnio a ir b punktus, per visų susijusių kompetentingų institucijų rašytinio arba tylaus sutikimo galiojimo laikotarpį.

8.   Atspausdintas dokumentų kopijas reikia pildyti mašinraščiu arba atspariu rašalu didžiosiomis raidėmis. Pasirašyti visada reikia atspariu rašalu, o įgaliotojo atstovo vardas ir pavardė prie parašo turi būti rašomi didžiosiomis raidėmis. Padarius nedidelę klaidą, pavyzdžiui, nurodžius neteisingą atliekų kodą, ją ištaisyti galima gavus kompetentingos institucijos sutikimą. Naują tekstą reikia pažymėti ir pasirašyti arba antspauduoti ir nurodyti atlikto pakeitimo datą. Norint atlikti didelius pakeitimus arba pataisymus reikia pildyti naują formą.

9.   Formos buvo sudarytos taip, kad jas būtų galima lengvai užpildyti elektroniniu būdu. Jei formos pildomos elektroniniu būdu, turi būti imamasi tinkamų nuo piktnaudžiavimo saugančių priemonių. Visi pakeitimai, daromi užpildytoje formoje gavus kompetentingų institucijų patvirtinimą, turi būti matomi. Naudojant elektroniniu paštu siunčiamas elektronines formas būtinas skaitmeninis parašas.

10.   Siekiant supaprastinti vertimą pildant kai kuriuos langelius dokumentuose reikia naudoti kodus, o ne tekstą. Tačiau kai reikia įrašyti tekstą, jis turi būti rašomas tokia kalba, kuri priimtina paskirties šalies kompetentingoms institucijoms ir, kai reikia, kitoms susijusioms institucijoms.

11.   Data rašoma šešiaženkliu skaičiumi. Pavyzdžiui, norint nurodyti 2006 m. sausio 29 d., reikia rašyti 29.01.06 (Diena.Mėnuo.Metai).

12.   Jei prie dokumentų reikia pridėti papildomą informaciją pateikiančius priedus, kiekviename priede reikia pridėti atitinkamo dokumento nuorodą ir langelį, su kuriuo jis yra susijęs.

IV.   Specialūs pranešimo dokumento pildymo nurodymai

13.   Pranešimą teikiantis pranešėjas (4) turi užpildyti 1–18 langelius (išskyrus pranešimo numerį 3 langelyje). Kai kuriose trečiosiose šalyse, kurios nėra EPBO šalys narės, šiuos langelius gali užpildyti siunčiančios šalies kompetentinga institucija. Kai pranešėjas yra kitas asmuo, o ne pirminis gamintojas, tas gamintojas arba vienas iš 2 straipsnio 15 dalies a punkto ii ar iii papunkčiuose nurodytų asmenų, kai įmanoma, taip pat turi pasirašyti 17 langelyje, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir II priedo 1 dalies 26 punkte.

14.   1 langelis (žr. II priedo 1 dalies 2 ir 4 punktus) ir 2 langelis (žr. II priedo 1 dalies 6 punktą): Pateikite reikiamą informaciją (nurodykite registracijos numerį (tik jei jo reikalaujama), adresą, įskaitant šalies pavadinimą, telefono ir fakso numerius, įskaitant šalies kodą; kontaktinis asmuo turėtų būti atsakingas už siuntą, net jei vežant iškyla nenumatytų aplinkybių). Kai kuriose trečiosiose šalyse vietoj minėtos informacijos gali būti pateikiama su siunčiančios šalies kompetentinga institucija susijusi informacija. Pagal šio reglamento 2 straipsnio 15 dalį pranešėju gali būti prekybininkas arba tarpininkas. Tokiu atveju priede pateikite atliekų gamintojo, antrinio gamintojo arba surinkėjo ir tarpininko arba prekybininko sutarties kopiją arba sutarties įrodymą (arba deklaraciją, patvirtinančią jos buvimą) (žr. II priedo 1 dalies 23 punktą). Telefono ir fakso numeriai bei elektroninio pašto adresas turėtų palengvinti visų susijusių asmenų susisiekimą bet kuriuo metu, jei vežant siuntą kas nors įvyktų.

15.   Paprastai gavėjas yra 10 langelyje nurodytas šalinimo arba naudojimo įrenginys. Tačiau kai kuriais atvejais gavėjas gali būti asmuo iš kitos struktūros, pvz., prekybininkas, tarpininkas (5) arba juridinis asmuo, pvz., šalinimo arba naudojimo įrenginio, nurodyto 10 langelyje, būstinė arba pašto adresas. Norėdamas būti gavėju, prekybininkas, tarpininkas arba juridinis asmuo turi priklausyti paskirties šalies jurisdikcijai ir jam turi priklausyti atliekos siuntos pristatymo į paskirties šalį metu arba jis turi turėti teisę kokiu nors kitu teisiniu būdu kontroliuoti tas atliekas. Tokiais atvejais 2 langelyje turi būti pateikiama informacija apie prekybininką, tarpininką ar juridinį asmenį.

16.   3 langelis (žr. II priedo 1 dalies 1, 5, 11 ir 19 punktus): Išduodama pranešimo dokumentą kompetentinga institucija pagal savo sistemą suteikia identifikavimo numerį, kuris spausdinamas šiame langelyje (žr. 3 punktą). A dalyje „vienkartiniam vežimui“ skirtas vienkartinis pranešimas, o „daugkartiniam vežimui“ – bendras pranešimas. B skiltyje nurodykite, kokio tipo operacijai numatytos siunčiamos atliekos. C skiltyje išankstinis leidimas – tai nurodytasis šio reglamento 14 straipsnyje.

17.   4 langelis (žr. II priedo 1 dalies 1 punktą), 5 langelis (žr. II priedo 1 dalies 17 punktą) ir 6 langelis (žr. II priedo 1 dalies 12 punktą): 4 langelyje nurodykite vežimų skaičių ir vienkartinio vežimo numatomą datą arba, esant daugkartiniams vežimams, pirmo ir paskutinio vežimo datas 6 langelyje. 5 langelyje nurodykite apskaičiuotą mažiausią ir didžiausią atliekų kiekį tonomis (1 tona atitinka 1 megagramą (Mg) arba 1 000 kg). Kai kurios trečiosios šalys gali leisti tūrį nurodyti kubiniais metrais (1 kubinis metras atitinka 1 000 litrų) arba kitais metriniais vienetais, pvz., kilogramais arba litrais. Naudojant kitokius metrinius vienetus reikia nurodyti matavimo vienetą, o dokumente nurodytą matavimo vienetą galima nubraukti. Bendras vežamas kiekis neturi viršyti 5 langelyje nurodyto didžiausio kiekio. 6 langelyje nurodytas numatytas vežimų laikotarpis negali būti ilgesnis kaip vieni metai, išskyrus daugkartinius vežimus į iš anksto patvirtintą naudojimo įrenginį pagal šio reglamento 14 straipsnį (žr. 16 punktą), kuriems numatytas laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip treji metai. Visi vežimai turi būti atlikti pagal šio reglamento 9 straipsnio 6 dalį visų kompetentingų institucijų suteikto raštiško arba tylaus sutikimo galiojimo laikotarpiu. Daugkartinių vežimų atveju kai kurios trečiosios šalys remdamosi Bazelio konvencija gali reikalauti 5 ir 6 langeliuose arba priede nurodyti kiekvienos siuntos numatomas vežimo datas arba numatomą vežimų dažnumą ir apskaičiuotą kiekį. Kai kompetentinga institucija siuntai išduoda rašytinį sutikimą ir 20 langelyje nurodytas šio sutikimo galiojimo laikotarpis skiriasi nuo 6 langelyje nurodyto laikotarpio, kompetentingos institucijos sprendimas yra viršesnis už 6 langelyje nurodytą informaciją.

18.   7 langelis (žr. II priedo 1 dalies 18 punktą): Pakuotės tipus reikia nurodyti naudojant kodus, kurie pateikti prie pranešimo dokumento pridėtame sutrumpinimų ir kodų sąraše. Jei būtini specialios priežiūros reikalavimai, nustatyti gamintojo darbuotojams skirtose priežiūros instrukcijose, sveikatos ir saugos informacija, įskaitant informaciją apie veiksmus atliekoms nutekėjus, ir rašytinės pavojingų prekių vežimo instrukcijos, pažymėkite varnele atitinkamą langelį ir pateikite informaciją priede.

19.   8 langelis (žr. II priedo 1 dalies 7 ir 13 punktus): Pateikite reikiamą informaciją (nurodykite registracijos numerį (tik jei jo reikalaujama), adresą, įskaitant šalies pavadinimą, telefono ir fakso numerius, įskaitant šalies kodą; kontaktinis asmuo kontaktinis asmuo turėtų būti atsakingas už siuntą, net jei vežant iškyla nenumatytų aplinkybių. Jei vežime dalyvauja daugiau kaip vienas vežėjas, prie pranešimo dokumento pridėkite visą vežėjų sąrašą, pateikiantį reikiamą informaciją apie kiekvieną vežėją. Jei vežimą organizuoja ekspeditorius, priede turi būti pateikta išsami informacija apie ekspeditorių bei atitinkama informacija apie konkrečius vežėjus. Priede pateikite vežėjo(-ų) registracijos dėl atliekų vežimo įrodymą (pvz., jos buvimą patvirtinančią deklaraciją) (žr. II priedo 1 dalies 15 punktą). Transporto priemonės nurodomos naudojant sutrumpinimus, nurodytus prie pranešimo dokumento pridėtame sutrumpinimų ir kodų sąraše.

20.   9 langelis (žr. II priedo 1 dalies 3 ir 16 punktus): Pateikite reikiamą informaciją apie atliekų gamintoją (6). Kai taikytina, pateikite gamintojo registracijos numerį. Jei pranešėjas ir yra atliekų gamintojas, rašykite „tas pats kaip ir 1 langelyje“. Jei atliekas pagamino daugiau kaip vienas gamintojas, rašykite „žr. pridėtą sąrašą“ ir pridėkite sąrašą, pateikiantį reikiamą informaciją apie kiekvieną gamintoją. Jei gamintojas nežinomas, nurodykite asmenį, kuriam priklauso atliekos arba kuris jas kontroliuoja (turėtoją). Taip pat pateikite informaciją apie atliekų gamybos procesą ir gaminimo vietą.

21.   10 langelis (žr. II priedo 1 dalies 5 punktą): Pateikite reikiamą informaciją (nurodykite siuntos paskirtį varnele pažymėdami šalinimo arba naudojimo įrenginį, registracijos numerį (tik jei jo reikalaujama) ir faktinę šalinimo arba naudojimo vietą, jei jos adresas skiriasi nuo įrenginio adreso. Kai taikytina, nurodykite registracijos numerį. Jei šalintojas ar naudotojas yra ir gavėjas, nurodykite „tas pats kaip ir 2 langelyje“. Jei šalinimo arba naudojimo būdas yra D13–D15 arba R12, arba R13 būdas (remiantis Direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų IIA arba IIB priedais), įrenginį, kuriame bus taikomas toks būdas, reikia nurodyti 10 langelyje kartu nurodant veiksmo atlikimo vietą. Šiuo atveju priede turi būti pateikiama atitinkama informacija apie kitą įrenginį arba įrenginius, kuriuose taikomi ar gali būti taikomi tolesni R12/R13 arba D13–D15 būdai ir D1–D12 arba R1–R11 būdas ar būdai. Jeigu naudojimo arba šalinimo įrenginys nurodytas 1996 m. rugsėjo 24 d. Direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės I priedo 5 kategorijoje, priede turi būti pateiktas įrodymas (pvz., deklaracija, patvirtinanti buvimą), kad yra išduotas galiojantis leidimas pagal šios direktyvos 4 ir 5 straipsnius, jei įrenginys yra Europos Bendrijoje.

22.   11 langelis (žr. II priedo 1 dalies 5, 19 ir 20 punktus): Nurodykite naudojimo arba šalinimo būdus naudodami Direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų IIA arba IIB prieduose pateiktus R arba D kodus (taip pat žr. pranešimo dokumente esantį sutrumpinimų ir kodų sąrašą) (7). Jei šalinimo arba naudojimo būdas yra D13–D15 arba R12, arba R13 būdas, atitinkamą informaciją apie tolesnius būdus (R12/R13 arba D13–D15 ir D1–D12 arba R1–R11) reikia pateikti priede. Taip pat nurodykite naudojamą technologiją. Jei atliekos skirtos naudojimui, priede nurodykite planuojamą nepanaudojamos frakcijos po naudojimo šalinimo metodą, panaudotos medžiagos kiekio santykį su nepanaudojamomis atliekomis, apskaičiuotą panaudotos medžiagos kiekį ir naudojimo bei nepanaudojamos frakcijos šalinimo sąnaudas. Be to, jei šalinimui skirtos atliekos importuojamos į Bendriją, kaip eksporto priežastis nurodykite siunčiančios šalies iš anksto tinkamai pagrįstą prašymą pagal šio reglamento 41 straipsnio 4 dalį ir pateikite šį prašymą priede. Kai kurios trečiosios šalys, nepriklausančios EBPO, gali, remdamosi Bazelio konvencija, reikalauti nurodyti eksporto priežastį.

23.   12 langelis (žr. II priedo 1 dalies 16 punktą): Nurodykite pavadinimą ar pavadinimus, kuriais medžiaga paprastai vadinama arba komercinį pavadinimą ir jos pagrindinių (remiantis kiekiu ir (arba) pavojingumu) sudedamųjų dalių pavadinimus ir jų santykinę koncentraciją (procentais), jei žinoma. Jei atliekos nėra vienarūšės, pateikite tokią informaciją apie skirtingas frakcijas ir nurodykite, kurios frakcijos skirtos naudojimui. Pagal šio reglamento II priedo 3 dalies 7 punktą gali būti prašoma pateikti cheminę atliekų sudėties analizę. Jei reikia, priede pateikite papildomos informacijos.

24.   13 langelis (žr. II priedo 1 dalies 16 punktą). Nurodykite atliekų fizines savybes esant įprastai temperatūrai ir slėgiui.

25.   14 langelis (žr. II priedo 1 dalies 16 punktą): Nurodykite atliekas identifikuojantį kodą pagal šio reglamento III, IIIA, IIIB, IV arba IVA priedus. Nurodykite kodą pagal sistemą, sudarytą atsižvelgiant į Bazelio konvenciją (14 langelio i punkte), ir, kai taikytina, pagal EBPO sprendimu nustatytas sistemas (ii punkte) ir kitas priimtinas klasifikavimo sistemas (iii–xii punktuose). Pagal šio reglamento 4 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą nurodykite tik vieną atliekų kodą (iš šio reglamento III, IIIA, IIIB, IV arba IVA priedų) taikydami šias dvi išimtis: atliekų, neklasifikuojamų vienoje įrašo skiltyje III, IIIB, IV ar IVA prieduose, atveju nurodykite tik vieną atliekų rūšį; mišrių atliekų, neklasifikuojamų vienoje įrašo skiltyje III, IIIB, IV ar IVA prieduose, jei jos nėra išvardytos IIIA priede, atveju nurodykite kiekvienos frakcijos kodą pagal svarbą (priede, jei reikia).

a)   i punktas: Bazelio konvencijos VIII priedo kodai turėtų būti naudojami atliekoms, kurioms taikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir leidimo procedūra (žr. šio reglamento IV priedo I dalį); Bazelio konvencijos IX priedo kodai turėtų būti naudojami atliekoms, kurioms išankstinio rašytinio pranešimo ir leidimo procedūra paprastai netaikoma, bet kurioms dėl ypatingų priežasčių, tokių kaip teršimas pavojingomis medžiagomis (žr. šio reglamento III priedo 1 pastraipą) arba dėl kitokio klasifikavimo pagal šio reglamento 63 straipsnį arba nacionalinius teisės aktus (8), išankstinio rašytinio pranešimo ir leidimo procedūra taikoma (žr. šio reglamento III priedo I dalį). Bazelio konvencijos VIII ir IX priedus galima rasti šio reglamento V priede, Bazelio konvencijoje ir Bazelio konvencijos sekretoriate esančiame nurodymų žinyne. Jei atliekos į Bazelio konvencijos VIII arba IX priedus nėra įtrauktos, pažymėkite „sąraše nėra“.

b)   ii punktas: EBPO narės turi naudoti EBPO kodus atliekoms, nurodytoms šio reglamento III ir IV priedų II dalyje, tai yra atliekoms, kurios nėra atitinkamai įtrauktos į Bazelio konvencijos priedų sąrašus arba kurių pagal šį reglamentą kontrolės lygis skiriasi nuo Bazelio konvencijoje nurodyto lygio. Jei atliekos nėra įtrauktos į šio reglamento III ir IV priedų II dalies sąrašus, pažymėkite „sąraše nėra“.

c)   iii punktas: Europos Sąjungos valstybės narės turi naudoti Europos Sąjungos atliekų sąraše pateiktus kodus (žr. iš dalies pakeistą Komisijos sprendimą 2000/532/EB) (9). Šie kodai taip pat gali būti įraukti į šio reglamento IIIB priedą.

d)   iv ir v punktai: Jei taikytina, vietoje EB atliekų sąrašo turi būti naudojami nacionaliniai siunčiančioje šalyje ir, jei žinoma, paskirties šalyje naudojami identifikavimo kodai. Šie kodai gali būti įtraukti į šio reglamento IIIA, IIIB arba IVA priedus.

e)   vi punktas: Jei būtų naudinga arba jei reikalauja atitinkamos kompetentingos institucijos, čia nurodykite bet kokį kitą kodą arba papildomą informaciją, kuri leistų lengviau identifikuoti atliekas.

f)   vii punktas: Nurodykite atitinkamą Y kodą arba Y kodus pagal kontroliuotinų atliekų kategorijų sąrašą (žr. Bazelio konvencijos I priedą ir EBPO sprendimo 1 priedėlį) arba pagal atliekų, kurias reikia tvarkyti specialiais būdais, kategorijų sąrašą, pateiktą Bazelio konvencijos II priede (žr. šio reglamento IV priedo I dalį arba Bazelio konvencijos nurodymų žinyno 2 priedėlį), jei toks ar tokie yra. Šiame reglamente ir EBPO sprendime Y kodų nereikalaujama, bet Bazelio konvencijoje nustatytą Y kodą nurodyti reikia, kai atliekų vežimas priskiriamas prie vienos iš dviejų atliekų, kurias reikia tvarkyti specialiais būdais, kategorijų pagal Bazelio konvenciją (Y46 ir Y47 arba II priede nurodytos atliekos). Tačiau Y kodą arba Y kodus nurodykite atliekoms, kurios pagal Bazelio konvencijos 1 straipsnio 1 dalį apibūdinamos kaip pavojingos, siekiant vykdyti Bazelio konvencijoje nustatytus pranešimo reikalavimus.

g)   viii punktas: Jei taikytina, čia nurodykite atitinkamą H kodą ar H kodus, tai yra kodus, rodančius pavojingas atliekų savybes (žr. pranešimo dokumente esantį sutrumpinimų ir kodų sąrašą). Jei atliekos neturi Bazelio konvencijoje nurodytų pavojingų savybių, tačiau yra pavojingos pagal Direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų III priedą, nurodykite H kodą arba H kodus pagal šį III priedą ir po H kodo įrašykite „EB“ (pvz., H14 EB).

h)   ix punktas: Jei taikytina, čia nurodykite Jungtinių Tautų klasę arba klases, kurios rodo pavojingas atliekų savybes pagal Jungtinių Tautų klasifikaciją (žr. pranešimo dokumente esantį sutrumpinimų ir kodų sąrašą) ir kurias nurodyti reikia laikantis tarptautinių pavojingų prekių vežimo taisyklių (žr. Jungtinių Tautų rekomendacijas dėl pavojingų krovinių vežimo. Pavyzdinės taisyklės (Oranžinė knyga), naujausias leidimas) (10).

i)   x ir xi punktai: Jei taikytina, nurodykite atitinkamą Jungtinių Tautų numerį ar numerius ir Jungtinių Tautų vežimo pavadinimą ar pavadinimus. Jie naudojami atliekoms identifikuoti pagal Jungtinių Tautų klasifikavimo sistemą ir juos nurodyti reikia laikantis tarptautinių pavojingų prekių vežimo taisyklių (žr. Jungtinių Tautų rekomendacijas dėl pavojingų krovinių vežimo. Pavyzdinės taisyklės (Oranžinė knyga), naujausias leidimas).

j)   xii punktas: Jei taikytina, nurodykite muitų kodą arba kodus, pagal kuriuos muitinės galės identifikuoti atliekas (žr. Pasaulio muitinių organizacijos suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos kodų ir prekių sąrašą).

26.   15 langelis (žr. II priedo 1 dalies 8–10 ir 14 punktus): 15 langelio a eilutėje nurodykite siunčiančios, tranzito ir paskirties šalių (11) pavadinimus arba kiekvienos šalies kodą naudodami ISO standarto 3166 sutrumpinimus (12). Šio langelio b eilutėje, jei taikytina, nurodykite kiekvienos šalies atitinkamos kompetentingos institucijos kodą, o c eilutėje – sienos kirtimo punkto ar uosto pavadinimą ir, jei taikytina, muitinės kaip atvykimo į konkrečią šalį ar išvykimo iš jos punkto kodą. Informaciją apie atvykimo ir išvykimo punktus tranzito šalyse pateikite c eilutėje. Jei konkreti siunta vežama per daugiau kaip tris tranzito šalis, atitinkamą informaciją pateikite priede. Priede nurodykite numatomą maršrutą nuo atvykimo ir išvykimo punktų kartu su kitais galimais variantais ir alternatyvų maršrutą esant nenumatytoms aplinkybėms.

27.   16 langelis (žr. II priedo 1 dalies 14 punktą): Pateikite reikiamą informaciją, kai siuntos įvežamos į Europos Sąjungą, vežamos jos teritorija arba išvežamos iš jos.

28.   17 langelis (žr. II priedo 1 dalies 21–22 ir 24–26 punktus): Prieš pateikdamas susijusių šalių kompetentingoms institucijoms kiekvieną pranešimo dokumento kopiją, nurodęs datą pasirašo pranešėjas (arba prekybininkas ar tarpininkas, jei yra pranešėjas). Kai kuriose trečiosiose šalyse datą nurodyti ir pasirašyti gali siunčiančios šalies kompetentinga institucija. Jei pranešėjas nėra pirminis gamintojas, kai įmanoma, šis gamintojas, antrinis gamintojas arba surinkėjas taip pat nurodydamas datą pasirašo; pastebėta, kad tai gali būti neįmanoma tuomet, kai yra keletas gamintojų (tai, kas yra įmanoma, gali būti apibrėžta nacionaliniuose teisės aktuose). Be to, jei gamintojas nežinomas, pasirašyti turi asmuo, kuriam priklauso atliekas arba kurias jas kontroliuoja (turėtojas). Ši deklaracija taip pat turi patvirtinti draudimą nuo žalos trečiosioms šalims. Kai kurios trečiosios šalys gali reikalauti kartu su pranešimo dokumentu pateikti draudimo arba kitokių finansinių garantijų ir sutarties įrodymą.

29.   18 langelis: Nurodykite pranešimo dokumento priedų, kuriuose pateikiama papildoma informacija, skaičių (13). Kiekviename priede turi būti nuoroda į 3 langelio kampe nurodytą pranešimo numerį, su kuriuo tas priedas susijęs.

30.   19 langelis: Pagal Bazelio konvenciją tokį patvirtinimą išduoda paskirties (jei taikytina) ir tranzito šalies ar šalių kompetentinga institucija ar institucijos. Pagal EBPO sprendimą patvirtinimą išduoda paskirties šalies kompetentinga institucija. Kai kurios trečiosios šalys remdamosi nacionaliniais teisės aktais gali reikalauti, kad patvirtinimą išduotų ir siunčiančios šalies kompetentinga institucija.

31.   20 ir 21 langeliai: 20 langelį pildo kurios nors susijusios šalies kompetentingos institucijos, duodamos sutikimą raštu. Bazelio konvencija (išskyrus tuos atvejus, kai šalis nusprendė nereikalauti sutikimo raštu dėl tranzito ir apie tai pranešė kitoms konvencijos šalims pagal Bazelio konvencijos 6 straipsnio 4 dalį) ir kai kurios šalys visada reikalauja sutikimo raštu (pagal šio reglamento 9 straipsnio 1 dalį tranzito šalies kompetentinga institucija gali duoti tylų sutikimą), o pagal EBPO sprendimą sutikimo raštu nereikalaujama. Nurodykite šalies pavadinimą (arba jos kodą pagal ISO standarto 3166 sutrumpinimus). Jei vežimui taikomos specialios sąlygos, susijusi kompetentinga institucija turi pažymėti atitinkamą langelį varnele ir išsamiai nurodyti sąlygas 21 langelyje arba pranešimo dokumento priede. Jei kompetentinga institucija nori pareikšti prieštarą atliekų vežimui, 20 langelyje ji turi įrašyti „PRIEŠTARAVIMAS“. Prieštaravimo priežastys gali būti paaiškinamos 21 langelyje arba atskirame dokumente.

V.   Specialūs judėjimo dokumento pildymo nurodymai

32.   Teikdamas pranešimą pranešėjas turi užpildyti 3, 4 ir 9–14 langelius. Pranešėjas, gavęs siunčiančios, paskirties ir tranzito šalių kompetentingų institucijų sutikimus (tranzito šalies kompetentingos institucijos atveju tai gali būti ir tylus sutikimas), prieš pradėdamas konkretų vežimą turi užpildyti 2, 5–8 (išskyrus transporto priemones, perdavimo datą ir parašą), 15 langelius ir, jei tinka, 16 langelį. Kai kuriose trečiosiose šalyse, kurios nėra EPBO šalys narės, šiuos langelius vietoj pranešėjo gali užpildyti siunčiančios šalies kompetentinga institucija. Vežėjas arba jo atstovas pasiimdamas siuntą 8 langelio a–c punktuose ir, jei tinka, 16 langelyje nurodo transporto priemones, perdavimo datą ir pasirašo. Gavėjas, jei jis nėra šalintojas ar naudotojas, tapęs atsakingu už atliekų vežimą joms atvykus į paskirties šalį, pildo 17 langelį ir, jei tinka, 16 langelį.

33.   1 langelis: Siunčiančios šalies kompetentinga institucija nurodo pranešimo numerį (jis nukopijuojamas iš pranešimo dokumento 3 langelio).

34.   2 langelis (žr. II priedo 2 dalies 1 punktą): Teikdami bendrą pranešimą dėl daugkartinių vežimų įrašykite vežimo serijos numerį ir bendrą numatomų vežimų skaičių, nurodytą pranešimo dokumento 4 langelyje (pvz., esant konkrečiam bendram pranešimui ketvirtajam iš vienuolikos numatytų vežimų rašykite „4/11“). Jei tai vienkartinis pranešimas, rašykite „1/1“.

35.   3 ir 4 langeliai: Perrašykite tą pačią informaciją apie pranešėją (14) ir gavėją, kuri pateikta pranešimo dokumento 1 ir 2 langeliuose.

36.   5 langelis (žr. II priedo 2 dalies 6 punktą): Atliekų faktinį svorį nurodykite tonomis (1 tona atitinka 1 megagramą (Mg) arba 1 000 kg atliekų). Kai kurios trečiosios šalys gali leisti tūrį nurodyti kubiniais metrais (1 kubinis metras atitinka 1 000 litrų) arba kitais metriniais vienetais, pvz., kilogramais arba litrais. Naudojant kitus metrinius vienetus reikia nurodyti tą matavimo vienetą, o dokumente nurodytą matavimo vienetą galima nubraukti. Kai įmanoma, pridėkite tiltinių svarstyklių kortelių kopijas. 37.

37.   6 langelis (žr. II priedo 2 dalies 2 punktą): Nurodykite konkrečią vežimo datą (taip pat žiūrėkite pranešimo dokumento 6 langelio pildymo nurodymus).

38.   7 langelis (žr. II priedo 2 dalies 7 ir 8 punktus): Pakuotės tipus reikia nurodyti naudojant kodus, kurie pateikti judėjimo dokumento sutrumpinimų ir kodų sąraše. Jei būtini specialios priežiūros reikalavimai, kurie nustatyti gamintojo darbuotojams skirtose priežiūros instrukcijose, sveikatos ir saugos informacija, įskaitant informaciją apie veiksmus atliekoms nutekėjus, ir saugos instrukcijos (Tremcards), pažymėkite atitinkamą langelį ir pateikite informaciją priede. Taip pat nurodykite siuntos pakuočių skaičių.

39.   8 langelio a, b ir c punktai (žr. II priedo 2 dalies 3 ir 4 punktus): Pateikite reikiamą informaciją (nurodykite registracijos numerį (tik jei jo reikalaujama), adresą, įskaitant šalies pavadinimą, telefono ir fakso numerius, įskaitant šalies kodą). Jei siuntą veža daugiau kaip trys vežėjai, atitinkamą informaciją apie kiekvieną vežėją reikia pridėti prie judėjimo dokumento. Vežėjas arba jo atstovas paimdamas siuntą nurodo transporto priemones, perdavimo datą ir pasirašo. Pasirašyto judėjimo dokumento kopija lieka pranešėjui. Po kiekvieno vienas po kito vykstančio siuntos pervežimo siuntą perimantis naujas vežėjas arba jo atstovas turi laikytis tokių pat reikalavimų ir pasirašyti dokumentą. Pasirašyto dokumento kopija paliekama prieš tai vežusiam vežėjui.

40.   9 langelis: Perrašykite informaciją, kuri pateikta pranešimo dokumento 9 langelyje.

41.   10 ir 11 langeliai: Perrašykite informaciją, kuri pateikta pranešimo dokumento 10 ir 11 langeliuose. Jei šalintojas ar naudotojas yra ir gavėjas, 10 langelyje rašykite „tas pats kaip ir 4 langelyje“. Jei šalinimo arba naudojimo būdas yra D13–D15 arba R12, arba R13 būdas (pagal Direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų IIA arba IIB priedus), pakanka 10 langelyje pateiktos informacijos apie šį būdą taikantį įrenginį. Judėjimo dokumente papildomos informacijos apie visus kitus R12/R13 ar D13–D15 būdus taikančius įrenginius ir D1–D12 ar R1–R11 būdą(-us) taikantį(-čius) įrenginį(-ius) pateikti nereikia.

42.   12, 13 ir 14 langeliai: Perrašykite informaciją, kuri pateikta pranešimo dokumento 12, 13 ir 14 langeliuose.

43.   15 langelis (žr. II priedo 2 dalies 9 punktą): Vežant siuntą judėjimo dokumentą pasirašo ir datą nurodo pranešėjas (arba prekybininkas ar tarpininkas, jei veikia kaip pranešėjas). Kai kuriose trečiosiose šalyse datą judėjimo dokumente nurodyti ir jį pasirašyti gali siunčiančios šalies kompetentinga institucija arba pagal Bazelio konvenciją atliekų generuotojas. Pagal šio reglamento 16 straipsnio c punktą pridėkite pranešimo dokumento, kuriame yra su judėjimo dokumentu susijusių kompetentingų institucijų sutikimas raštu ir sąlygos, kopijas. Kai kurios trečiosios šalys gali reikalauti pridėti originalus.

44.   16 langelis (žr. II priedo 2 dalies 5 punktą): Ypatingais atvejais, kai nacionaliniuose teisės aktuose reikalaujama nurodyti išsamesnę informaciją apie konkretų dalyką (pvz., informaciją apie uostą, kuriame siunta perduodama vežti kita transporto rūšimi, konteinerių skaičių ir jų identifikavimo numerius arba papildomus įrodymus ar spaudus, patvirtinančius kompetentingų institucijų pritarimą siuntos vežimui), šį langelį gali pildyti kiekvienas su vežimu susijęs asmuo (pranešėjas arba siunčiančios šalies kompetentinga institucija, jei tinka, gavėjas, kiekviena kompetentinga institucija, vežėjas). 16 langelyje nurodykite arba prie priedo pridėkite vykimo kelią (kiekvienos susijusios šalies įvežimo ir išvežimo punktus, taip pat įvežimo ir (arba) išvežimo, ir (arba) eksporto iš Bendrijos muitines) ir maršrutą (maršrutą nuo išvežimo iki įvežimo punktų), taip pat galimus maršrutus atsiradus nenumatytoms aplinkybėms.

45.   17 langelis: Šį langelį pildo gavėjas, jei jis nėra šalintojas ar naudotojas (žr. pirmiau pateiktą 15 punktą) ir jei gavėjas tampa atsakingu už atliekų vežimą jas įvežus į paskirties šalį.

46.   18 langelis: Šį langelį pildo šalinimo arba naudojimo įrenginio įgaliotasis atstovas gavęs atliekų siuntą. Pažymėkite varnele atitinkamą įrenginio rūšį. Nurodant gautą atliekų kiekį prašome vadovautis specialiais 5 langelio pildymo nurodymais (36 punktas). Pasirašyta judėjimo dokumento kopija perduodama paskutiniam vežėjui. Jei dėl kokios nors priežasties krovinys nepriimamas, šalinimo arba naudojimo įrenginio atstovas privalo nedelsdamas susisiekti su savo kompetentinga institucija. Pagal šio reglamento 16 straipsnio d punktą arba, jei tinka, 15 straipsnio c punktą ir EPBO sprendimą pasirašytos judėjimo dokumento kopijos turi būti išsiunčiamos pranešėjui ir susijusių šalių (išskyrus tas EPBO tranzito šalis, kurios pranešė EPBO sekretoriatui apie tai, kad jos nepageidauja gauti judėjimo dokumento kopijų) kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip per tris dienas. Judėjimo dokumento originalas lieka šalinimo arba naudojimo įrenginyje.

47.   Atliekų siuntos gavimą turi patvirtinti kiekvienas šalinimo ar naudojimo būdą, įskaitant D13–D15 ar R12, ar R13 būdą, taikantis įrenginys. Tačiau D13–D15 ar R12 ir (arba) R13 būdus arba po šių būdų taikymo toje pačioje valstybėje D1–D12 ar R1–11 būdus taikantis įrenginys neprivalo patvirtinti siuntos gavimo iš D13–D15 ar R12, ar R13 įrenginio. Taigi, kai siunta yra pasiekusi galutinį tikslą, 18 langelis nepildomas. Taip pat nurodykite naudojimo arba šalinimo būdus, naudodami Direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų IIA arba IIB prieduose pateiktus R arba D kodus, ir apytikslę datą, kada bus baigta šalinimo arba naudojimo operacija.

48.   19 langelis: Šį langelį pildo šalintojas ar naudotojas patvirtindamas atliekų šalinimo ar naudojimo atlikimą. Pagal šio reglamento 16 straipsnio e punktą arba, jei tinka, 15 straipsnio d punktą ir EPBO sprendimą judėjimo dokumento, kuriame užpildytas 19 langelis, pasirašytos kopijos kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo naudojimo arba šalinimo užbaigimo ir ne vėliau kaip per vienus kalendorinius metus nuo atliekų gavimo siunčiamos pranešėjui ir siunčiančios, tranzito (EPBO sprendimas to nereikalauja) ir paskirties šalių kompetentingoms institucijoms. Kai kurios trečiosios šalys, kurios nėra EPBO šalys narės, gali pagal Bazelio konvenciją reikalauti, kad pasirašyto dokumento, kuriame būtų užpildytas 19 langelis, kopijos būtų siunčiamos pranešėjui ir siunčiančios šalies kompetentingai institucijai. Taikant D13–D15 ar R12, ar R13 šalinimo ar naudojimo būdus, pakanka 10 langelyje pateiktos informacijos apie šiuos būdus taikantį įrenginį ir jokios kitos papildomos informacijos apie kitus R12/R13 ar D13–D15 būdus taikančius įrenginius ir kitą įrenginį(-ius), taikantį(-čius) D1–D12 ar R1–R11 būdą(-us), judėjimo dokumente pateikti nereikia.

49.   Kiekvienas įrenginys, taikantis atliekų šalinimo ar naudojimo būdus įskaitant D13–D15 ar R12, ar R13 būdus, turi patvirtinti atliekų šalinimą ar naudojimą. Todėl D13–D15 ar R12 ir (arba) R13 būdą taikantis įrenginys arba po to toje pačioje šalyje D1–D12 ar R1–R11 būdą taikantis įrenginys neturi pildyti 19 langelio atliekų naudojimui arba šalinimui patvirtinti, nes šį langelį jau bus užpildęs D13–D15 ar R12, ar R13 būdą taikantis įrenginys. Šiuo konkrečiu atveju kiekviena šalis turi nustatyti šalinimo ar naudojimo patvirtinimo priemones.

50.   20, 21 ir 22 langeliai: Šiuos langelius pildo kontrolę prie Bendrijos sienų vykdančios muitinės.“


(1)  1989 m. kovo 22 d. Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės. Žr. www.basel.int

(2)  EPBO Tarybos sprendimas C(2001) 107/Galutinis dėl Sprendimo C(92)39/Galutinis dėl naudojimui skirtų atliekų tarpvalstybinio vežimo kontrolės; pirmasis sprendimas yra 2001 m. birželio 14 d. ir 2002 m. vasario 28 d. Tarybos priimtų tekstų (su pakeitimais) konsoliduota versija.

Žr. http://www.oecd.org/department/0,2688,en_2649_34397_1_1_1_1_1,00.html

(3)  Ne Europos Sąjungoje vietoj termino „gavėjas“ gali būti vartojamas terminas „importuotojas“.

(4)  Ne Europos Sąjungoje vietoj termino „pranešėjas“ gali būti vartojamas terminas „eksportuotojas“.

(5)  Kai kuriose EBPO priklausančiose trečiosiose šalyse pagal EBPO sprendimą gali būti vartojamas terminas „registruotas prekybininkas“.

(6)  Ne Europos Bendrijoje vietoje termino „gamintojas“ gali būti vartojamas terminas „generuotojas“.

(7)  Europos Bendrijoje sutrumpinimų sąraše pateikto R1 būdo apibrėžtis skiriasi nuo Bazelio konvencijoje ir EPBO sprendime esančios apibrėžties, todėl pateikiami abu variantai. Yra keletas kitų terminų, vartojamų Europos bendrijoje ir Bazelio konvencijoje bei EPBO sprendime, skirtumų, kurie sutrumpinimų sąraše nėra pateikti.

(8)  2007 m. lapkričio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1418/2007 dėl tam tikrų Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 III arba IIIA priede išvardytų naudojimui skirtų atliekų eksporto į tam tikras šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas dėl atliekų tarpvalstybinio vežimo kontrolės, OL L 316, 2007 12 4, p. 6.

(9)  Žr. http://europa.eu.int/eur-lex/en/consleg/main/2000/en_2000D0532_index.html

(10)  Žr. http://www.unece.org/trans/danger/danger.htm

(11)  Bazelio konvencijoje vietoj termino „šalis“ vartojamas terminas „valstybė“.

(12)  Ne Europos Bendrijoje vietoj terminų „siuntimas“ ir „paskirtis“ gali būti vartojami terminai „eksportas“ ir „importas“.

(13)  Žr. 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 15, 20 arba 21 langelius ir, jei papildomos informacijos ir dokumentų reikalauja kompetentingos institucijos, žr. šio reglamento II priedo 3 dalies punktus, kurie į langelius nėra įtraukti.

(14)  Kai kuriose trečiosiose šalyse vietoj minėtos informacijos gali būti pateikiama su siunčiančios šalies kompetentinga institucija susijusi informacija.


16.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/16


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 670/2008

2008 m. liepos 15 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas (Arroz Carolino das Lezírias Ribatejanas (SGN))

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (1), ypač į jo 7 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, Portugalijos prašymas įregistruoti pavadinimą „Arroz Carolino das Lezírias Ribatejanas“ buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2).

(2)

Komisija prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas įregistruojamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. liepos 15 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 417/2008 (OL L 125, 2008 5 9, p. 27).

(2)  OL C 258, 2007 10 31, p. 12.


PRIEDAS

Sutarties I priede išvardyti žmonėms vartoti skirti žemės ūkio produktai:

Klasė 1.6.

Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti

PORTUGALIJA

Arroz Carolino das Lezírias Ribatejanas (SGN).


16.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/18


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 671/2008

2008 m. liepos 15 d.

kuriuo nustatatomi grūdų sektoriaus importo muitai, taikomi nuo 2008 m. liepos 16 d.

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 1996 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1249/96 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisyklių (grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje) (2), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002, ex 1005, išskyrus hibridinę sėklą, ir ex 1007, išskyrus sėjai skirtus hibridus, nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau nurodytas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtų produktų CIF importo kainos.

(3)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais KN 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002 00, 1005 10 90, 1005 90 00 ir 1007 00 90 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto reglamento 4 straipsnyje nurodyta tvarka.

(4)

Reikėtų nustatyti importo muitus, taikytinus nuo 2008 m. liepos 16 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji,

(5)

Vis dėlto remiantis 2008 m. birželio 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 608/2008 dėl laikino kai kurių grūdų importo muitų netaikymo 2008–2009 prekybos metais (3), tam tikro šiame reglamente numatyto muito taikymas sustabdomas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nuo 2008 m. liepos 16 d. importo muitai grūdų sektoriuje, numatyti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje, yra nustatomi šio reglamento I priede, remiantis II priede pateikta informacija.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioj 2008 m. liepos 16 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. liepos 15 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 510/2008 (JO L 149, 2008 6 7, p. 61).

(2)  OL L 161, 1996 6 29, p. 125. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1816/2005 (OL L 292, 2005 11 8, p. 5).

(3)  OL L 166, 2008 6 27, p. 19.


I PRIEDAS

Produktų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje, importo muitai, taikomi nuo 2008 m. liepos 16 d.

KN kodas

Prekių pavadinimas

Importo muitas (1)

(EUR/t)

1001 10 00

Kietieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės

0,00 (2)

vidutinės kokybės

0,00 (2)

žemos kokybės

0,00 (2)

1001 90 91

Paprastieji KVIEČIAI, skirti sėjai

0,00

ex 1001 90 99

Paprastieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai

0,00 (2)

1002 00 00

RUGIAI

0,00 (2)

1005 10 90

KUKURŪZAI, skirti sėjai, išskyrus hibridus

0,00

1005 90 00

KUKURŪZAI, išskyrus sėklą (3)

0,00 (2)

1007 00 90

Grūdinis SORGAS, išskyrus hibridus, skirtus sėjai

0,00 (2)


(1)  Prekių, kurios į Bendriją atgabenamos per Atlanto vandenyną arba per Sueco kanalą (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 4 dalis), importuotojui muitas gali būti sumažintas:

3 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Viduržemio jūroje,

2 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Danijoje, Estijoje, Airijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje arba Iberijos pusiasalio Atlanto vandenyno pakrantėje.

(2)  Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 608/2008, šio muito taikymas sustabdytas.

(3)  Importuotojui muitas gali būti sumažintas vienoda 24 EUR/t suma, jei laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų.


II PRIEDAS

I priede nustatyto muito apskaičiavimo komponentai

30.6.2008-14.7.2008

1.

Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalyje:

(EUR/t)

 

Paprastieji kviečiai (1)

Kukurūzai

Kietieji kviečiai, aukščiausios kokybės

Kietieji kviečiai, vidutinės kokybės (2)

Kietieji kviečiai, žemos kokybės (3)

Miežiai

Prekių birža

Minnéapolis

Chicago

Kotiruojama

225,48

178,70

FOB kaina JAV

270,50

260,50

240,50

156,00

Meksikos įlankos priedas

8,28

Didžiųjų ežerų priedas

20,21

2.

Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalyje:

Gabenimo išlaidos: Meksikos įlanka–Roterdamas:

43,30 EUR/t

Gabenimo išlaidos: Didieji ežerai–Roterdamas:

44,46 EUR/t


(1)  Įtraukta 14 EUR/t priemoka (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).

(2)  10 EUR/t nuolaida (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).

(3)  30 EUR/t nuolaida (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).


II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Taryba

16.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/21


TARYBOS SPRENDIMAS

2008 m. liepos 15 d.

įgyvendinantis Reglamento (EB) Nr. 2580/2007 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinantis Sprendimą 2007/868/EB

(2008/583/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu (1), ypač į jo 2 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 20 d. Taryba priėmė Sprendimą 2007/868/EB, įgyvendinantį Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu (2), 2 straipsnio 3 dalį, ir nustatantį asmenų ir subjektų, kuriems taikomas tas reglamentas, atnaujintą sąrašą.

(2)

Taryba pateikė motyvų pareiškimus visiems asmenims, grupėms ir subjektams, tais atvejais, kai tai buvo praktiškai įmanoma, paaiškinančius priežastis, kodėl jie buvo įtraukti į Sprendimo 2007/868/EB sąrašą. Vienai grupei ir trims asmenims, jei buvo galimybė, pakeistas motyvų pareiškimas dėl jų jiems buvo pateiktas 2008 m. balandžio mėn.

(3)

2007 m. gruodžio 22 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (3) Taryba informavo Sprendimo 2007/868/EB sąraše išvardytus asmenis, grupes ir subjektus, kad ji nusprendė palikti juos sąraše. Taryba taip pat informavo atitinkamus asmenis, grupes ir subjektus apie galimybę prašyti Tarybos motyvų, dėl kurių jie buvo įtraukti į sąrašą, pareiškimo (jei jiems tai dar nebuvo pranešta).

(4)

Taryba atliko asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001, sąrašo išsamią peržiūrą, privalomą pagal to reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Tai darydama ji atsižvelgė į atitinkamų asmenų pastabas, pateiktas Tarybai.

(5)

Vienos grupės atveju taryba atsižvelgė į faktą, kad kompetentingos institucijos sprendimas, kurio pagrindu grupė buvo įtraukta į sąrašą, negalioja nuo 2008 m. birželio 24 d. Tačiau Tarybos dėmesiui buvo pateikta naujos informacijos dėl tos grupės. Taryba mano, kad turint tokią informaciją reikia grupę įtraukti į sąrašą.

(6)

Taryba nustatė, kad vienas asmuo turėtų būti pašalintas iš asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001, sąrašo.

(7)

Taryba padarė išvadą, kad Bendrosios pozicijos 2007/871/BUSP (4) priede išvardyti asmenys, grupės ir subjektai, išskyrus 6 konstatuojamojoje dalyje nurodytą asmenį, yra susiję su teroro aktais, kaip apibrėžta 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu (5) 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kad kompetentinga institucija dėl jų yra priėmusi sprendimą, kaip apibrėžta tos bendrosios pozicijos 1 straipsnio 4 dalyje, ir kad jiems ir toliau turėtų būti taikomos specialios ribojančios priemonės, numatytos Reglamente (EB) Nr. 2580/2001.

(8)

Asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001, sąrašas turėtų būti atitinkamai atnaujintas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje pateiktas sąrašas pakeičiamas priede pateikiamu sąrašu.

2 straipsnis

Sprendimas 2007/868/EB panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje, 2008 m. liepos 15 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BARNIER


(1)  OL L 344, 2001 12 28, p. 70. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2007/868/EB, OL L 340, 2007 12 22, p. 100.

(2)  OL L 340, 2007 12 22, p. 100. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais sprendimu 2008/343/EB (OL L 116, 2008 4 30, p. 25).

(3)  OL C 314, 2007 12 22, p. 42.

(4)  Bendroji pozicija su pakeitimais, padarytais 2008 m. balandžio 29 d. Tarybos bendrąja pozicija 2008/346/BUSP (OL L 116, 2008 4 30, p. 53).

(5)  OL L 344, 2001 12 28, p. 93.


PRIEDAS

1 straipsnyje nurodytas asmenų, grupių ir subjektų sąrašas

1.   ASMENYS

1.

ABOU, Rabah Naami (dar žinomas kaip Naami Hamza; dar žinomas kaip Mihoubi Faycal; dar žinomas kaip Fellah Ahmed; dar žinomas kaip Dafri Rèmi Lahdi), gimęs 1966 2 1 Alžyre (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

2.

ABOUD, Maisi (dar žinomas kaip Šveicarų Abderrahmane), gimęs 1964 10 17 Alžyre (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

3.

AL-MUGHASSIL, Ahmad Ibrahim (dar žinomas kaip ABU OMRAN, dar žinomas kaip AL-MUGHASSIL, Ahmed Ibrahim), gimęs 1967 6 26 Qatif-Bab al Shamal (Saudo Arabija), Saudo Arabijos pilietis

4.

AL-NASSER, Abdelkarim Hussein Mohamed, gimęs Al Ihsa (Saudo Arabija), Saudo Arabijos pilietis

5.

AL-NASSER, Ibrahim Salih Mohammed, gimęs 1966 10 16 Tarut (Saudo Arabija), Saudo Arabijos pilietis

6.

ARIOUA, Azzedine, gimęs 1960 11 20 Costantine (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

7.

ARIOUA, Kamel (dar žinomas kaip Lamine Kamel), gimęs 1969 8 18 Costantine (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

8.

ASLI, Mohamed (dar žinomas kaip Dahmane Mohamed), gimęs 1975 5 13 Ain Taya (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

9.

ASLI, Rabah, gimęs 1975 5 13 Ain Taya (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

10.

ATWA, Ali (dar žinomas kaip BOUSLIM, Ammar Mansour; dar žinomas kaip SALIM, Hassan Rostom), Libanas, gimęs 1960 m. Libane, Libano pilietis

11.

BOUYERI, Mohammed (dar žinomas kaip Abu ZUBAIR; dar žinomas kaip SOBIAR; dar žinomas kaip Abu ZOUBAIR), gimęs 1978 3 8 Amsterdame (Nyderlandai) – Hofstadgroep grupuotės narys

12.

DARIB, Noureddine (dar žinomas kaip Carreto; dar žinomas kaip Zitoun Mourad), gimęs 1972 2 1 Alžyre – al-Takfir ir al-Hijra narys

13.

DJABALI, Abderrahmane (dar žinomas kaip Touil), gimęs 1970 6 1 Alžyre – al-Takfir ir al-Hijra narys

14.

EL FATMI, Nouredine (dar žinomas kaip Nouriddin EL FATMI; dar žinomas kaip Nouriddine EL FATMI; dar žinomas kaip Noureddine EL FATMI; dar žinomas kaip Abu AL KA'E KA'E; dar žinomas kaip Abu QAE QAE; dar žinomas kaip FOUAD; dar žinomas kaip FZAD; dar žinomas kaip Nabil EL FATMI; dar žinomas kaip Ben MOHAMMED; dar žinomas kaip Ben Mohand BEN LARBI; dar žinomas kaip Ben Driss Muhand IBN LARBI; dar žinomas kaip Abu TAHAR; dar žinomas kaip EGGIE), gimęs 1982 8 15 Midare (Marokas), paso (išduotas Maroko Karalystės) Nr. N829139 – Hofstadgroep grupuotės narys

15.

EL-HOORIE, Ali Saed Bin Ali (dar žinomas kaip AL-HOURI, Ali Saed Bin Ali; dar žinomas kaip EL-HOURI, Ali Saed Bin Ali), gimęs 1965 7 10 arba 1965 7 11 El Dibabiya (Saudo Arabija), Saudo Arabijos pilietis

16.

FAHAS, Sofiane Yacine, gimęs 1971 9 10 Alžyre (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

17.

IZZ-AL-DIN, Hasan (dar žinomas kaip GARBAYA, Ahmed; dar žinomas kaip SA-ID; dar žinomas kaip SALWWAN, Samir), Libanas, gimęs 1963 m. Libane, Libano pilietis

18.

LASSASSI, Saber (dar žinomas kaip Mimiche), gimęs 1970 11 30 Constantine (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

19.

MOHAMMED, Khalid Shaikh (dar žinomas kaip ALI, Salem; dar žinomas kaip BIN KHALID, Fahd Bin Adballah; dar žinomas kaip HENIN, Ashraf Refaat Nabith; dar žinomas kaip WADOOD, Khalid Adbul), gimęs 1965 4 14 arba 1964 3 1 Pakistane, paso Nr. 488555

20.

MOKTARI, Fateh (dar žinomas kaip Ferdi Omar), gimęs 1974 12 26 Hussein Dey (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

21.

NOUARA, Farid, gimęs 1973 11 25 Alžyre (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

22.

RESSOUS, Hoari (dar žinomas kaip Hallasa Farid), gimęs 1968 9 11 Alžyre (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

23.

SEDKAOUI, Noureddine (dar žinomas kaip Nounou), gimęs 1963 6 23 Alžyre (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

24.

SELMANI, Abdelghani (dar žinomas kaip Gano), gimęs 1974 6 14 Alžyre (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

25.

SENOUCI, Sofiane, gimęs 1971 4 15 Hussein Dey (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

26.

SISON, Jose Maria (dar žinomas kaip Armando Liwanag; dar žinomas kaip Joma), gimęs 1939 2 8 Cabugao (Filipinai) – asmuo, atliekantis vadovaujamą vaidmenį Filipinų komunistų partijoje, įskaitant NTA

27.

TINGUALI, Mohammed (dar žinomas kaip Mouh di Kouba), gimęs 1964 4 21 Blida (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

28.

WALTERS, Jason Theodore James (dar žinomas kaip Abdullah; dar žinomas kaip David), gimęs 1985 3 6 Amersforte (Nyderlandai), paso (išduotas Nyderlandų Karalystės) Nr. NE8146378 – Hofstadgroep grupuotės narys

2.   GRUPĖS IR SUBJEKTAI

1.

Abu Nidal organizacija – ANO, (dar žinoma kaip Fatah Revoliucinė taryba; dar žinoma kaip Arabų revoliucinės brigados; dar žinoma kaip „Juodasis rugsėjis“; dar žinoma kaip Musulmonų socialistų revoliucinė organizacija)

2.

Al-Aqsa kankinių brigada

3.

Al-Aqsa e.V.

4.

Al-Takfir ir Al-Hijra

5.

Aum Shinrikyo (dar žinoma kaip AUM; dar žinoma kaip Aum Aukščiausioji Tiesa, dar žinoma kaip Aleph)

6.

Babbar Khalsa

7.

Filipinų komunistų partija, įskaitant Naują tautų armiją – NTA, Filipinuose, susijusi su SISON Jose Maria (dar žinomas kaip Armando Liwanag; dar žinomas kaip Joma, atliekantis vadovaujamą vaidmenį Filipinų komunistų partijoje, įskaitant NTA)

8.

Gama'a al-Islamiyya, (dar žinoma kaip Al-Gama'a al-Islamiyya), (Islamo grupė – IG)

9.

İslami Büyük Doğu Akıncılar Cephesi – IBDA-C (Didysis islamo rytų karių frontas)

10.

Hamas, įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem

11.

Hizbul Mujahideen – HM

12.

Hofstadgroep grupuotė

13.

Šventosios Žemės paramos ir plėtros fondas

14.

Tarptautinė sikų jaunimo federacija – TSJF

15.

Kahane Chai (dar žinoma kaip Kach)

16.

Khalistano Zindabad pajėgos – KZF

17.

Kurdistano darbininkų partija – PKK (dar žinoma kaip KADEK; dar žinoma kaip KONGRA-GEL)

18.

Tamil Elamo išlaisvinimo tigrai – TEIT

19.

Mujahedin-e Khalq organizacija – MEK arba MKO, neįskaitant „Nacionalinės Irano pasipriešinimo tarybos“ – NIPT (dar žinoma kaip Nacionalinė Irano išlaisvinimo armija – NLA, MEK karinis sparnas, dar žinoma kaip Irano liaudies Mujahidin – ILM, dar žinoma kaip Musulmonų iraniečių studentų bendruomenė)

20.

Ejército de Liberación Nacional (Nacionalinė išlaisvinimo armija)

21.

Palestinos išlaisvinimo frontas – PIF

22.

Palestinos islamo Jihad – PIJ

23.

Palestinos išlaisvinimo liaudies frontas – PILF

24.

Palestinos išlaisvinimo žmonių fronto Aukščiausioji vadovybė, (dar žinoma kaip PILF Aukščiausioji vadovybė, dar žinoma kaip PILF-AV)

25.

Fuerzas armadas revolucionarias de Colombia – KRGP (Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos)

26.

Devrimci Halk Kurtuluș Partisi-Cephesi – DHKP/C (dar žinoma kaip Devrimci Sol (Revoliucinė kairė); dar žinoma kaip Dev Sol) (Revoliucinė liaudies išlaisvinimo armija / frontas / partija)

27.

Sendero Luminoso – SL (Šviečiantis kelias)

28.

Stichting Al Aqsa (dar žinoma kaip Stichting Al Aqsa Nederland; dar žinoma kaip Al Aqsa Nederland)

29.

Teyrbazen Azadiya Kurdistan - TAK (dar žinoma kaip Kurdistano laisvės sakalai; dar žinoma kaip Kurdistano laisvės vanagai)

30.

Autodefensas Unidas de Colombia – AUC (Kolumbijos jungtinės savigynos pajėgos / grupė)


16.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/26


TARYBOS SPRENDIMAS

2008 m. liepos 15 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2006/493/EB, nustatantis Bendrijos paramos kaimo plėtrai sumą laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., jos metinį išskirstymą ir mažiausią sumą, skiriamą regionams, atitinkantiems reikalavimus pagal konvergencijos tikslą

(2008/584/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (1), ypač į jo 69 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos sprendimas 2006/493/EB (2), nustato Bendrijos paramos kaimo plėtrai sumą laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., jos metinį išskirstymą ir mažiausią sumą, skiriamą regionams, atitinkantiems reikalavimus pagal konvergencijos tikslą.

(2)

Biudžeto valdymo institucijai nusprendus į kitus metus perkelti kai kuriuos paramos kaimo plėtrai, teikiamai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005, skirtus ir 2007 m. nepanaudotus įsipareigojimų asignavimus, atsižvelgus į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir patikimo finansų valdymo (3) 48 punkto nuostatas, reikėtų, siekiant minėtus asignavimus priskirti laikotarpiui nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., iš dalies pakeisti Sprendimą 2006/493/EB.

(3)

Dėl to reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimą 2006/493/EB,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Sprendimo 2006/493/EB priedo tekstas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje, 2008 m. liepos 15 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BARNIER


(1)  OL L 277, 2005 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 146/2008 (OL L 46, 2008 2 21, p. 1).

(2)  OL L 195, 2006 7 15, p. 22.

(3)  OL C 139, 2006 6 14, p. 1. Susitarimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2008/371/EB (OL L 128, 2008 5 16, p. 8).


PRIEDAS

„PRIEDAS

Visa įsipareigojimų asignavimų suma 2007–2013 m., jos metinis išskirstymas ir mažiausia suma, skiriama regionams, atitinkantiems reikalavimus pagal konvergencijos tikslą (1)

2004 m. kainomis (2), EUR

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

Iš viso

Visa suma ES 25 ir Bulgarijai bei Rumunijai

9 325 497 783

10 788 767 263

10 515 007 756

10 278 583 653

9 824 886 713

9 588 187 168

9 356 225 581

69 677 155 918

Mažiausia suma, skiriama regionams, atitinkantiems reikalavimus pagal konvergencijos tikslą

27 676 975 284


Visa įsipareigojimų asignavimų suma 2007–2013 m., jos metinis išskirstymas ir mažiausia suma, skiriama regionams, atitinkantiems reikalavimus pagal konvergencijos tikslą (3)

Galiojančiomis kainomis (4), EUR

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

Iš viso

Visa suma ES 25 ir Bulgarijai bei Rumunijai

9 896 292 851

11 678 108 653

11 609 418 209

11 575 354 634

11 285 706 554

11 234 089 442

11 181 555 662

78 460 526 005

Mažiausia suma, skiriama regionams, atitinkantiems reikalavimus pagal konvergencijos tikslą

31 232 644 963


(1)  Prieš bendrosios žemės ūkio politikos su rinka susijusių išlaidų ir tiesioginių išmokų privalomąjį moduliavimą ir kitus perkėlimus kaimo plėtrai.

(2)  Sumos suapvalintos iki sveikų skaičių eurais.

(3)  Prieš bendrosios žemės ūkio politikos su rinka susijusių išlaidų ir tiesioginių išmokų privalomąjį moduliavimą ir kitus perkėlimus kaimo plėtrai.

(4)  Sumos suapvalintos iki sveikų skaičių eurais.“


Komisija

16.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/28


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. liepos 7 d.

dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo netaikymo elektros energijos gamybai Austrijoje

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 3382)

(Tekstas autentiškas tik vokiečių kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/585/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (1), ypač į jos 30 straipsnio 4 ir 6 dalis,

atsižvelgdama į 2008 m. sausio 10 d. Austrijos Respublikos elektroniniu paštu pateiktą prašymą,

pasikonsultavusi su Viešųjų sutarčių patariamuoju komitetu,

kadangi:

I.   FAKTAI

(1)

2008 m. sausio 10 d. Austrija pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 4 dalį Komisijai elektroniniu paštu atsiuntė prašymą. Komisija 2008 m. vasario 4 d. elektroniniame laiške paprašė papildomos informacijos, kurią, pratęsus pradinį terminą, Austrijos valdžios institucijos elektroniniu paštu atsiuntė 2008 m. vasario 29 d.

(2)

Austrijos Respublika pateikė prašymą dėl elektros energijos gamybos.

(3)

Prašyme pateiktas nepriklausomos nacionalinės institucijos E-Control (Energie-Control GmbH, Austrijos elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų priežiūros institucija) raštas, kuriame teigiama tik tai, kad „(…) neprieštaraujama, kad Viešųjų pirkimų įstatymas nebūtų taikomas elektros energijos gamybai“.

II.   TEISINIS PAGRINDAS

(4)

Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnyje numatyta, kad sutartims, skirtoms suteikti galimybę vykdyti vieną iš direktyvos taikymo sričiai priklausančių veiklos rūšių, ši direktyva netaikoma, jeigu valstybėje narėje, kurioje ji vykdoma, tokią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų. Tiesioginį konkurencijos poveikį reikėtų vertinti remiantis objektyviais kriterijais, atsižvelgiant į konkretaus sektoriaus savitas ypatybes. Patekimas į rinką laikomas neribojamu, jei valstybė narė įgyvendino ir taiko atitinkamus Bendrijos teisės aktus, kuriais atveriamas tas sektorius ar jo dalis. Šie teisės aktai nurodomi Direktyvos 2004/17/EB XI priede, kuriame elektros skyriuje nurodoma 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (2). Direktyvą 96/92/EB pakeitė 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 96/92/EB (3), kurioje reikalaujama dar labiau atverti rinką.

(5)

Austrija įgyvendino ir taiko ne tik Direktyvą 96/92/EB, bet ir Direktyvą 2003/54/EB – ji teisiškai ir funkciškai atskyrė perdavimo ir skirstomuosius tinklus, išskyrus mažiausias įmones, kurioms funkcinio atskyrimo reikalavimai netaikomi. Todėl, remiantis 30 straipsnio 3 dalies pirmąja pastraipa, reikėtų laikyti, kad galimybės patekti į rinką nėra ribojamos.

(6)

Tiesioginės konkurencijos sąlygas reikėtų vertinti remiantis įvairiais rodikliais, iš kurių nė vienas, kaip kad toks, nėra lemiamas. Rinkų, kurioms taikomas šis sprendimas, atžvilgiu kriterijus, į kurį reikėtų ypač atsižvelgti, yra pagrindinių tam tikros rinkos dalyvių užimama tos rinkos dalis. Kitas kriterijus – koncentracijos tose rinkose laipsnis. Turint omenyje konkrečių rinkų ypatybes, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į kitus kriterijus, kaip antai: balansavimo rinkos veikimas, kainų konkurencija ir pirkėjų polinkis keisti tiekėją.

(7)

Šiuo sprendimu nepažeidžiamas konkurencijos taisyklių taikymas.

III.   VERTINIMAS

(8)

Austrija pateikė prašymą dėl elektros energijos gamybos Austrijoje.

(9)

Austrija padalyta į tris balanso rajonus, o vidaus perkrovos taškų atsiranda viename iš jų (balanso rajone APG, kuriame perkrova gali susidaryti tarp Vienos ir Graco sričių, tarpusavyje jungiamų vadinamuoju Steirmarkleitung). Todėl reikėtų išsiaiškinti, ar geografinė rinka būtų mažesnė už nacionalinę (4). Tačiau remiantis turima informacija daugeliu atvejų šių vidaus perkrovos taškų poveikis šalinamas pritaikant technines priemones, pvz., pakeičiant fazes, siekiant valdyti perdavimo pajėgumus. Retais atvejais tinklui stabilizuoti gali prireikti panaudoti papildomas elektrines. Kai dėl tokių vidaus perkrovos taškų reikia, kad Šiaurės Austrijos gamintojai sumažintų savo elektros energijos gamybos pajėgumus – Austrijos valdžios institucijų teigimu, taip būna tik išskirtiniais atvejais – nuostolius jiems atlygina tinklų operatorius. Be to, perkrovos taškų nėra tarp šio balanso rajono ir kitų dviejų Austrijos balanso rajonų; jų taip pat nėra tarp balanso rajono APG ir Vokietijos. Todėl vidaus perkrovos taškų poveikis, remiantis turima informacija, energijos tiekimui ir konkurencijai yra nedidelis. Kadangi jungtyse su Vokietija perkrovos nėra, kilo klausimas, ar egzistuoja šias dvi šalis aprėpianti geografinė rinka – Komisija priėjo prie išvados, kad ne (5). Todėl, siekiant įvertinti Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąlygas, Austrijos Respublikos teritorija turėtų būti laikoma sudarančia atitinkamą rinką, nors ji negali būti laikoma izoliuota nuo kaimyninių šalių.

(10)

Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Vidinės dujų ir elektros rinkos kūrimo pažangos ataskaita“ (6), toliau – 2005 m. ataskaita, nurodyta, kad „daugelyje nacionalinių rinkų šiam sektoriui būdingas aukštas koncentracijos lygis, trukdantis efektyviai konkuruoti“ (7). Todėl laikoma, kad elektros energijos gamybos atžvilgiu „vienas konkurencijos laipsnio rodiklis nacionalinėse rinkose yra trijų didžiausių (…) gamintojų (…) bendra rinkos dalis“ (8). 2008 m. balandžio 15 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente SEC(2008) 460 nurodyta, kad 2006 m. trijų didžiausių gamintojų užimama rinkos dalis yra 52,2 (9). Tačiau Austrija daug elektros energijos eksportuoja ir importuoja – 2005 m. apytikriai daugiau kaip 17 500 GWh eksportuota ir daugiau kaip 20 000 GWh importuota. Taigi ji importuoja daugiau, nei pati eksportuoja, o importuota elektros energija sudarė beveik ketvirtį (10) visų jos poreikių (11), visų pirma bazinės energijos. Todėl pagrindinių Austrijos gamintojų kainų nustatymo elgsena tam tikru mastu varžoma elektros energiją importuojant iš kitų šalių, dėl to investuojant į Austrijos elektros energijos sektorių atsižvelgiama į kitus gamintojus kaimyninėse šalyse, visų pirma Vokietijoje. Todėl šie veiksniai turėtų būti laikomi rodančiais tam tikrą tiesioginę konkurenciją elektros gamybos sektoriuje.

(11)

Be to, dar vienu rodikliu taip pat reikėtų laikyti balansavimo rinkų veiklą, nors jos yra susijusios su nedidele visos elektros energijos, pagamintos ir (arba) suvartotos valstybėje narėje, dalimi. „Rinkos dalyvis, kurio gamybos portfelis neatitinka pirkėjų savybių, gali pastebėti skirtumą tarp kainos, kuria perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO) parduoda ne balanso energiją, ir kainos, kuria jis atpirks perteklinę produkciją. Šias kainas tiesiogiai nustatyti gali PSO priežiūros institucija; arba gali būti panaudotas rinka pagrįstas mechanizmas, kai kaina nustatoma remiantis kitų gamintojų pasiūlymais, siekiant reguliuoti tiekėjams arba vartotojams skirtą gamybą (…). Smulkiesiems rinkos dalyviams iškyla esminių sunkumų, kai egzistuoja rizika, kad atsiras didelis pirkimo iš PSO kainos ir pardavimo kainos skirtumas. Tai atsitinka ne vienoje valstybėje narėje ir trukdo vystytis konkurencijai. Didelis skirtumas gali rodyti nepakankamą konkurencijos lygį balansavimo rinkoje, kurioje dominuojančią padėtį užima tik vienas arba du pagrindiniai gamintojai“ (12). Pati Austrijos balansavimo rinka ir jos pagrindinės ypatybės – visų pirma jai būdingas rinka pagrįstas kainų nustatymas ir palyginti nedidelis pirkimo iš PSO kainos ir pardavimo kainos skirtumas (13) – turėtų būti laikomos dar vienu rodikliu, kad elektros energijos gamyba yra tiesiogiai veikiama konkurencijos.

(12)

Atsižvelgiant į svarstomosios prekės (elektros energija) savybes ir į tai, kad tinkamų pakaitinių produktų arba paslaugų yra mažai arba jų nėra, vertinant konkurencijos būklę elektros energijos rinkose didesnę reikšmę įgyja kainų konkurencija ir kainų nustatymas. Kiek tai susiję su dideliais pramoniniais (galutiniais) vartotojais, kurie labiausiai linkę elektros energiją pirkti tiesiogiai iš tiekėjų, kurie kartu yra gamintojai, tiekėją keičiančių pirkėjų skaičius gali rodyti kainų konkurenciją ir dėl to netiesiogiai yra „natūralus konkurencijos efektyvumo rodiklis. Jeigu kitą tiekėją pasirenkančių vartotojų yra mažai, vadinasi, rinka greičiausiai veikia netinkamai, net ir įvertinus tai, kad nereikėtų atmesti galimybės sudaryti naują, naudingesnį sandorį su senuoju tiekėju“ (14). Be to, „reguliuojamos kainos galutiniams vartotojams yra akivaizdžiai lemiamas pirkėjų elgsenos veiksnys (…). Jeigu kontrolę galima pateisinti pereinamuoju laikotarpiu, ji vis labiau deformuos rinką, kai iškils investicijų poreikis“ (15).

(13)

Vadovaujantis naujausia turima informacija, tiekėją keičiančių didelių ir labai didelių pramoninių vartotojų Austrijoje dalis yra 41,5 % (16). Be to, Austrijoje kainos galutiniams vartotojams nekontroliuojamos (17), t. y. kainas nustato patys ūkinės veiklos vykdytojai, o jų patvirtinti, prieš jas pradedant taikyti, jokia institucija neprivalo. Todėl, kiek tai susiję su didelių ir labai didelių pramoninių (galutinių) vartotojų tiekėjo keitimu ir kainų galutiniams vartotojams kontrole, padėtis Austrijoje yra pakankamai gera, todėl ji turėtų būti laikoma tiesioginės konkurencijos sąlygų rodikliu.

IV.   IŠVADOS

(14)

Atsižvelgiant į 9–13 konstatuojamosiose dalyse išnagrinėtus veiksnius, turėtų būti laikoma, kad Austrijoje laikomasi Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos tiesioginės konkurencijos sąlygos elektros energijos gamybos atžvilgiu.

(15)

Be to, kadangi pripažįstama, kad neribojamo patekimo į rinką sąlygos laikomasi, Direktyva 2004/17/EB neturėtų būti taikoma, kai perkantieji subjektai pasirašo sutartis, skirtas suteikti galimybę Austrijoje gaminti elektros energiją, bei kai jie rengia projektų konkursus siekiant vykdyti tokią veiklą Austrijoje.

(16)

Šis sprendimas pagrįstas teisine ir faktine padėtimi 2008 m. sausio–vasario mėn., dėl kurios išvados padarytos remiantis Austrijos Respublikos pateikta informacija, taip pat 2005 m. ataskaitoje ir jos techniniame priede, 2007 m. komunikate ir 2007 m. tarnybų dokumente ir Galutinėje ataskaitoje. Jį galima keisti, jeigu smarkiai pasikeitus teisinei arba faktinei padėčiai nebebūtų tenkinamos Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2004/17/EB netaikoma perkančiųjų subjektų sudarytoms sutartims, jeigu pagal jas numatoma gaminti elektros energiją Austrijoje.

2 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas Austrijos Respublikai.

Priimta Briuselyje, 2008 m. liepos 7 d.

Komisijos vardu

Charlie McCREEVY

Komisijos narys


(1)  OL L 134, 2004 4 30, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 213/2008 (OL L 74, 2008 3 15, p. 1).

(2)  OL L 27, 1997 1 30, p. 20.

(3)  OL L 176, 2003 7 15, p. 37. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2008/3/EB (OL L 17, 2008 1 22, p. 6).

(4)  Žr. COM(2006) 851 galutinį, 2007 1 10, Komisijos komunikatas „Europos dujų ir elektros energijos sektorių tyrimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 17 straipsnį“, toliau – Galutinė ataskaita, B priedo A1 punkto 2 papunktis.

(5)  Žr. galutinės ataskaitos B priedo A2 punkto 7 papunktį.

(6)  COM(2005) 568 galutinis, 2005 11 15.

(7)  2005 m. ataskaita, p. 2.

(8)  Plg. 2005 m. ataskaitą, p. 7.

(9)  Komisijos tarnybų darbinio dokumento, pridėto prie Dujų ir elektros energijos vidaus rinkos kūrimo pažangos ataskaitos (COM(2008) 192 galutinis, 2008 4 15), 6 lentelė „Wholesale Market Position 2006“, p. 12.

(10)  23,5 %, remiantis Austrijos valdžios institucijų pateikta informacija.

(11)  T. y. elektros energijos kiekis, reikalingas vidaus vartojimui ir eksportui.

(12)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, 2005 m. ataskaitos techninis priedas, SEC(2005) 1448, toliau – Techninis priedas, p. 67–68.

(13)  Vadovaujantis Galutinės ataskaitos 993 punkto 52 lentele, skirtumas Austrijos balansavimo rinkoje yra 27, todėl ji yra tarp šalių, kuriose šis skirtumas yra mažesnis, palyginti su visomis ES balansavimo rinkomis, kuriose šis skirtumas yra 0–79. Šioje analizėje vertinamas balansavimo rinkos funkcionavimo poveikis elektros energijos gamybai, o ne konkurencijos laipsnis pačioje balansavimo rinkoje. Todėl šiuo atveju nesvarbu, ar nedidelį skirtumą lemia konkurencija, ar viršutinė kainų riba, kurią nustato priežiūros institucija, be to, šioje analizėje nenagrinėjama ir didelė koncentracija balansavimo rinkoje.

(14)  2005 m. ataskaita, p. 9.

(15)  Techninis priedas, p. 17.

(16)  Žr. dokumentą „Austria – Internal Market Fact Sheet“, skelbiamą tinklavietėje http://ec.europa.eu/energy/energy_policy/doc/factsheets/market/market_at_en.pdf, kuriame panaudota iš Energie-Control GmbH gauta informacija, 2007 m.

(17)  Techninis priedas, p. 107.


TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

16.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/32


 

Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT/EEK teksto originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę JT/EEK statusą turinčio dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti: http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT/EEK) taisyklė Nr. 21 – Suvienodintos transporto priemonių patvirtinimo dėl vidaus įrangos nuostatos

Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:

01 serijos pakeitimų 3 papildymo. Įsigaliojimo data: 2003 m. sausio 31 d.

1.   TAIKYMO SRITIS

Ši taisyklė taikoma lengvųjų automobilių vidaus įrangai atsižvelgiant į:

1.1.

vidines automobilio salono dalis, išskyrus galinio vaizdo veidrodį arba veidrodžius;

1.2.

valdymo įtaisų išdėstymą;

1.3.

stogą arba stoglangį;

1.4.

sėdynių atlošus arba užpakalinę jų dalį;

1.5.

langų, stoglangių ir pertvarų sistemų elektrinį valdymą.

2.   APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje:

2.1.

transporto priemonės patvirtinimas“ – transporto priemonės tipo patvirtinimas dėl vidaus įrangos;

2.2.

transporto priemonės tipas“ atsižvelgiant į automobilio salono vidaus įrangą – M1 kategorijos transporto priemonės, kurios nesiskiria tokiomis pagrindinėmis ypatybėmis:

2.2.1.

automobilio salono kėbulo sudedamųjų medžiagų formomis;

2.2.2.

valdymo įtaisų išdėstymu;

2.2.3.

apsaugos sistemos veikimu, jei pareiškėjas pasirenka atskaitos zoną, esančią pagal VIII priedą nustatytoje atsitrenkimo galva zonoje (dinaminis įvertinimas);

2.2.3.1.

transporto priemonės, kurios skiriasi tik apsaugos sistemos(-ų) veikimu, priklauso tam pačiam transporto priemonės tipui, jei jos užtikrina tokią pačią arba geresnę keleivių apsaugą palyginti su sistema arba transporto priemone, pateikta techninei tarnybai, atsakingai už patvirtinimo bandymų atlikimą;

2.3.

atskaitos zona“ – šios taisyklės I priede apibrėžta atsitrenkimo galva zona, arba gamintojui pasirinkus zona pagal VIII priedą, išskyrus šias vietas (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 2.3 ir 2.3.1 punktų pastabas):

2.3.1.

plotą, kurį riboja priekinė horizontali apskritimo, apibrėžiančio vairuotojo tiesiogiai valdomos vairo mechanizmo dalies išorines ribas, projekcija, išilgai perimetro praplėsta 127 mm pločio juosta; iš apačios tą plotą riboja horizontali plokštuma, liečianti apatinį vairuotojo tiesiogiai valdomos vairo mechanizmo dalies kraštą, kai ši dalis yra važiavimo tiesiai į priekį padėtyje (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 2.3 ir 2.3.1 punktų pastabas);

2.3.2.

prietaisų skydo paviršiaus dalį, esančią tarp 2.3.1 punkte apibrėžto ploto krašto ir artimiausios vidinės transporto priemonės sienos; apačioje tą plotą riboja horizontali plokštuma, liečianti apatinį vairuotojo tiesiogiai valdomos vairo mechanizmo dalies kraštą (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 2.3 ir 2.3.1 punktų pastabas), ir

2.3.3.

šoninius priekinio stiklo statramsčius (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 2.3 ir 2.3.1 punktų pastabas);

2.4.

prietaisų skydo lygis“ – linija, nubrėžta per prietaisų skydo vertikaliųjų liestinių sąlyčio taškus (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 2.4 punkto pastabą);

2.5.

stogas“ – viršutinė transporto priemonės dalis, prasidedanti nuo priekinio stiklo viršutinio krašto ir pasibaigianti galinio lango viršutiniu kraštu ir iš šonų ribojama viršutiniu šoninių sienų rėmu (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 2.5 punkto pastabą);

2.6.

diržo linija“ – linija, sudaryta transporto priemonės šoninių langų apatinio permatomo kontūro;

2.7.

transporto priemonė nuimamu viršumi“ – transporto priemonė, kuri tam tikrais atvejais virš diržo linijos gali neturėti jokios standžios transporto priemonės kėbulo dalies, išskyrus priekinius stogo statramsčius ir (arba) apsauginius lankus ir (arba) saugos diržų tvirtinimo elementus (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 2.5 ir 2.7 punktų pastabas);

2.8.

transporto priemonė nudengiamu stogu“ – transporto priemonė, kurios tik stogą arba jo dalį galima sulankstyti atgal, atidaryti ar atitraukti, paliekant turimus transporto priemonės konstrukcijos elementus, esančius virš diržo linijos (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 2.5 punkto pastabą);

2.9.

atlenkiamoji (atverčiamoji) sėdynė“ – kartais naudojama papildoma sėdynė, kuri paprastai yra laikoma sulenkta;

2.10.

apsaugos sistema“ – vidaus įranga ir įtaisai, skirti keleivių judesiams apriboti;

2.11.

apsaugos sistemos tipas“ – apsaugos įtaisai, kurie nesiskiria tokiomis pagrindinėmis ypatybėmis:

2.11.1.

gamybos technologija,

2.11.2.

geometrija,

2.11.3.

sudedamosiomis medžiagomis;

2.12.

elektra valdomi langai“ – langai, uždaromi naudojant transporto priemonės energijos šaltinį;

2.13.

elektra valdomos stoglangių sistemos“ – transporto priemonės stogo judamosios plokštės, kurioms paslinkti ir (arba) palenkti naudojamas transporto priemonės energijos šaltinis ir kurioms nepriklauso nukeliamų stogų sistemos;

2.14.

elektra valdomų pertvarų sistemos“ – sistemos, dalinančios lengvojo automobilio keleivių saloną į ne mažiau kaip dvi dalis ir kurios uždaryti naudojamas transporto priemonės energijos šaltinis;

2.15.

tarpas“ – didžiausias laisvas tarpas tarp elektra valdomo lango, pertvaros arba stoglangio viršutinio krašto arba priekinio krašto, atsižvelgiant į uždarymo kryptį, ir transporto priemonės lango, pertvaros arba stoglangio kraštą sudarančios konstrukcijos, žiūrint iš transporto priemonės vidaus, arba pertvarų atveju – iš keleivių salono galo.

Norint išmatuoti angą, iš transporto priemonės vidaus arba, jei tinka, iš keleivių salono galo statmenai langui, stoglangiui arba pertvarai (kaip parodyta IX priedo 1 brėžinyje) įstatomas (nenaudojant jėgos) cilindrinis bandymo strypas;

2.16.

raktas

2.16.1.

uždegimo raktas“ – įtaisas, kuris valdo elektros energijos tiekimą, kad galėtų veikti transporto priemonės variklis arba elektros variklis. Ši apibrėžtis tinka ne tik mechaniniam įtaisui;

2.16.2.

galios tiekimo raktas“ – įtaisas, kuris įjungia galios tiekimą transporto priemonės galios sistemoms. Šiuo raktu gali būti ir uždegimo raktas. Ši apibrėžtis tinka ne tik mechaniniam įtaisui;

2.17.

oro pagalvė“ – įtaisas, įrengiamas variklio varomose transporto priemonėse saugos diržams ir keleivių apsaugos sistemoms papildyti, t. y. sistemos, kurios automobilį veikiančio stipraus smūgio atveju automatiškai išskleidžia tamprią konstrukciją, skirtą jos viduje esančių dujų suslėgimo būdu sušvelninti transporto priemonės keleivio vienos ar kelių kūno dalių sąlyčio su automobilio salono vidumi stiprumą.

2.18.

aštri briauna“ – standžios medžiagos briauna, kurios kreivio spindulys yra mažesnis kaip 2,5 mm, išskyrus mažesnes kaip 3,2 mm iškyšas, matuojamas nuo plokštės viršaus pagal VI priedo 1 skirsnyje aprašytą procedūrą. Tokiu atveju mažiausio kreivio spindulio reikalavimas netaikomas, jei iškyšos aukštis yra ne didesnis kaip pusė jos pločio, o jos briaunos yra užapvalintos (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 2.18 punkto pastabą).

3.   PARAIŠKA DĖL PATVIRTINIMO

3.1.   Paraišką dėl transporto priemonės tipo patvirtinimo dėl vidaus įrangos pateikia transporto priemonės gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas.

3.2.   Prie paraiškos turi būti pridėti trys egzemplioriai toliau išvardytų dokumentų ir šios detalės:

išsamus transporto priemonės tipo aprašymas atsižvelgiant į 2.2 punkte nurodytas detales, prie kurio pridedama automobilio salono nuotrauka arba trimatis vaizdas. Turi būti nurodyti numeriai ir (arba) simboliai transporto priemonės tipui identifikuoti.

3.3.   Techninei tarnybai, atsakingai už patvirtinimo bandymų atlikimą, pateikiama:

3.3.1.

transporto priemonė, atitinkanti patvirtinamą transporto priemonės tipą, arba tos transporto priemonės dalys, kurių gamintojo nuožiūra reikia šioje taisyklėje nurodytiems tikrinimams ir bandymams atlikti;

3.3.2.

pirmiau minėtos techninės tarnybos prašymu, tam tikri komponentai ir tam tikri naudotų medžiagų pavyzdžiai.

4.   PATVIRTINIMAS

4.1.   Jei patvirtinimui pagal šią taisyklę pateikta transporto priemonė atitinka šios taisyklės 5 skirsnio reikalavimus, to transporto priemonės tipo patvirtinimas turi būti išduotas.

4.2.   Patvirtinimo numeris turi būti priskiriamas kiekvienam patvirtintam tipui. Jo pirmieji du skaitmenys (šiuo metu 01 atitinka 01 pakeitimų seriją, galiojančią nuo 1986 m. balandžio 26 dienos) žymi pakeitimų, į kuriuos įtraukti prieš patvirtinimo išdavimą padaryti naujausi taisyklės techniniai pakeitimai, eilės numerį. Ta pati sutarties šalis neturi priskirti to paties numerio kitam transporto priemonės tipui.

4.3.   Šią taisyklę taikančioms Sutarties šalims turi būti išsiųstas transporto priemonės tipo patvirtinimo, atmetimo arba patvirtinimo išplėtimo pagal šią taisyklę pranešimas, kurio forma atitinka šios taisyklės II priedo modelį.

4.4.   Prie visų transporto priemonių, atitinkančių pagal šią taisyklę patvirtintą tipą, gerai matomoje ir lengvai prieinamoje vietoje, nurodytoje patvirtinimo formoje, tvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro:

4.4.1.

apskritimas apie „E“ raidę ir patvirtinimą išdavusios šalies skiriamąjį numerį (1);

4.4.2.

į dešinę nuo apskritimo pagal 4.4.1 punktą šios taisyklės numeris, toliau R raidė, brūkšnelis ir patvirtinimo numeris.

4.5.   Jei patvirtinimą pagal šią taisyklę išdavusioje šalyje transporto priemonė atitinka transporto priemonės tipą, patvirtintą pagal vieną arba daugiau prie Sutarties pridedamų taisyklių, 4.4.1 punkte nurodyto simbolio kartoti nereikia; tokiu atveju taisyklės bei patvirtinimo numeriai ir papildomi visų taisyklių, pagal kuriuos patvirtinimas yra išduotas patvirtinimą pagal šią taisyklę išdavusioje šalyje, simboliai turi būti nurodyti vertikaliose skiltyse į dešinę nuo 4.4.1 punkte nurodyto simbolio.

4.6.   Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.7.   Patvirtinimo ženklas turi būti šalia arba ant gamintojo pritvirtintos transporto priemonės duomenų plokštės.

4.8.   Šios taisyklės III priede pateikti patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžiai.

5.   REIKALAVIMAI

5.1.   Priekinės vidinės automobilio salono dalys virš prietaisų skydo, priešais priekinių sėdynių H taškus, išskyrus šonines duris

5.1.1.   2.3 punkte nurodytoje atskaitos zonoje neturi būti jokio pavojingo nelygumo arba aštrių briaunų, kurios galėtų padidinti sunkaus keleivių sužalojimo riziką. Jei atsitrenkimo galva zona nustatoma pagal I priedą, 5.1.2–5.1.6 punktuose nurodytos dalys turi būti laikomos tinkamomis, jei jos atitinka tų punktų reikalavimus. Jei atsitrenkimo galva zona nustatoma pagal VIII priedą, taikomi 5.1.7 punkto reikalavimai (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.1.1 punkto pastabą).

5.1.2.   Atskaitos zonoje esančios transporto priemonės dalys, išskyrus ne prietaisų skydo dalis ir arčiau kaip 10 cm nuo įstiklintų paviršių esančias dalis, turi būti energiją sklaidančios sudėtinės dalys, kaip nurodyta šios taisyklės IV priede. Be to, neatsižvelgiama į atskaitos zonoje esančias dalis, kurios atitinka abi toliau nurodytas sąlygas, jei: (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.1.2 punkto pastabą)

5.1.2.1.

atliekant bandymą pagal šios taisyklės IV priedo reikalavimus, švytuoklė atsitrenkia į dalis, esančias už atskaitos zonos, ir

5.1.2.2.

bandyti numatytos dalys yra arčiau kaip 10 cm nuo dalių, į kurias atsitrenkiama ne atskaitos zonoje, kai šis atstumas matuojamas atskaitos zonos paviršiuje;

visos metalinės atramos neturi kyšančių briaunų.

5.1.3.   Apatinė prietaisų skydo briauna, jei ji neatitinka 5.1.2 punkto reikalavimų, suapvalinama iki kreivio spindulio, kuris būtų ne mažesnis kaip 19 mm (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.1.3 punkto pastabą).

5.1.4.   Iš standžios medžiagos pagamintų jungiklių, mygtukų ir t. t., kurie matuojant pagal VI priede nustatytą metodą yra išsikišę virš prietaisų skydo per 3,2–9,5 mm, skerspjūvio plotas turi būti ne mažesnis kaip 2 cm2, kai matuojama 2,5 mm atstumu nuo toliausiai išsikišusio taško, ir tų jungiklių, mygtukų ir t. t. suapvalintų kraštų kreivio spindulys turi būti ne mažesnis kaip 2,5 mm. (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.1.4 punkto pastabą).

5.1.5.   Jei tie komponentai virš prietaisų skydo paviršiaus išsikiša daugiau kaip 9,5 mm, jie turi būti projektuoji ir gaminami taip, kad veikiami išilgine horizontalia 37,8 daN jėga, kurią perduoda ne didesnio kaip 50 mm skersmens domkratas plokščiu galu, jie įsispaustų į prietaisų skydą tiek, kad nekyšotų daugiau kaip 9,5 mm, arba atsiskirtų; pastaruoju atveju turi nelikti didesnių kaip 9,5 mm pavojingų iškyšų; skerspjūvio plotas ne didesniu kaip 6,5 mm atstumu nuo toliausiai išsikišusio taško turi būti ne mažesnis kaip 6,50 cm2 (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.1.5 punkto pastabą).

5.1.6.   Jei komponentas, pagamintas iš nekietos medžiagos, kurios kietumas pagal Šoro A skalę yra mažesnis kaip 50, yra iškyšos ant kieto pagrindo dalis, 5.1.4 ir 5.1.5 punktų reikalavimai taikomi tik kietam pagrindui, arba atliekant pakankamai bandymų pagal IV priede aprašytą procedūrą turi būti įrodyta, kad minkšta medžiaga, kurios kietumas pagal Šoro A skalę yra mažesnis kaip 50, nebus taip nupjauta, kad atliekant nurodytą smūginį bandymą būtų paliestas pagrindas. Tokiu atveju reikalavimai spinduliui netaikomi (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.1.6 punkto pastabą).

5.1.7.   Taikomi šie punktai:

5.1.7.1.

jei transporto priemonės tipo apsaugos sistema negali apsaugoti keleivių galvų nuo sąlyčio su prietaisų skydo vietomis, apibrėžtomis VIII priedo 1.2.1 punkte, ir nustatoma dinaminė atskaitos zona pagal VIII priedą, 5.1.2–5.1.6 punktų reikalavimai taikomi tik toje zonoje esančioms dalims;

kitos virš prietaisų skydo lygio esančios prietaisų skydo dalys, su kuriomis galėtų liestis 165 mm skersmens rutulys, turi būti bent suapvalintos;

5.1.7.2.

jei transporto priemonės tipo apsaugos sistema gali apsaugoti keleivių galvų nuo sąlyčio su prietaisų skydo vietomis, apibrėžtomis VIII priedo 1.2.1 punkte, taigi dinaminė atskaitos zona pagal VIII priedą negali būti nustatyta, 5.1.2–5.1.6 punktų reikalavimai šiam transporto priemonės tipui netaikomi;

kitos virš prietaisų skydo lygio esančios prietaisų skydo dalys, su kuriomis galėtų liestis 165 mm skersmens rutulys, turi būti bent suapvalintos.

5.2.   Priekinės automobilio salono vidaus dalys po prietaisų skydu ir priešais priekinių sėdynių H taškus, išskyrus šonines duris ir pedalus

5.2.1.   Komponentai, kuriems tinka 5.2 punkto reikalavimai, išskyrus pedalus ir jų tvirtinimo įtaisus bei tuos komponentus, kurių negalima paliesti šios taisyklės VII priede aprašytu prietaisu, naudojamu pagal tame priede aprašytą procedūrą, pvz., jungikliai, uždegimo raktas ir t. t., turi atitikti 5.1.4 ir 5.1.6 punktų reikalavimus.

5.2.2.   Rankinio stabdžio valdymo įtaisas, jei įrengtas ant prietaisų skydo arba po juo, turi būti tokioje vietoje, kad transporto priemonės keleiviai negalėtų atsitrenkti į išjungtą stabdžio valdymo įtaisą, jei transporto priemonė priekine dalimi susidurtų su kliūtimi. Jei ši sąlyga nevykdoma, valdymo įtaiso paviršiaus plotas turi atitikti 5.3.2.3 punkto reikalavimus (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.2.2 punkto pastabą).

5.2.3.   Lentynos ir kitos panašios detalės projektuojamos ir tvirtinamos taip, kad jų atramos būtų be jokių kyšančių briaunų ir kad jos atitiktų vieną arba kitą iš šių sąlygų (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.2.3 punkto pastabą):

5.2.3.1.

į transporto priemonės vidų nukreipta lentynų ir kitų panašių detalių dalis turi būti ne aukštesnis kaip 25 mm paviršius, kurio suapvalintų briaunų kreivio spindulys būtų ne mažesnis kaip 3,2 mm. Tas paviršius turi būti pagamintas arba padengtas IV priede apibrėžta energiją sklaidančia medžiaga ir turi būti bandomas pagal tame priede nurodytą procedūrą, smūgine apkrova veikiant horizontalia išilgine kryptimi (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.2.3.1 punkto pastabą);

5.2.3.2.

lentynos ir kitos panašios detalės, veikiamos į priekį nukreipta horizontalia išilgine 37,8 daN jėga, perduodama 110 mm skersmens cilindro, kurio ašis yra vertikali, turi atsiskirti, sulūžti, gerokai deformuotis arba sulinkti atgal taip, kad lentynos kraštai netaptų pavojingi. Jėga turi būti nukreipta į stipriausią lentynų arba kitos panašios detalės dalį (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.2.3.2 punkto pastabą).

5.2.4.   Jei konkretus komponentas, pagamintas iš nekietos medžiagos, kurios kietumas pagal Šoro A skalę yra mažesnis kaip 50, yra iškyšos ant kieto pagrindo dalis, pirmiau nurodyti reikalavimai, išskyrus IV priedo reikalavimus dėl energijos sugėrimo, taikomi tik kietam pagrindui arba atliekant pakankamai bandymų pagal IV priede aprašytą procedūrą gali būti įrodyta, kad minkšta medžiaga, kurios kietumas pagal Šoro A skalę yra mažesnis kaip 50, nebus taip nupjauta, kad atliekant nurodytą smūginį bandymą būtų paliestas pagrindas. Tokiu atveju reikalavimai spinduliui netaikomi.

5.3.   Kita automobilio salono vidaus įranga, esanti priešais skersinę plokštumą, einančią per manekeno, pasodinto į galines sėdynes, liemens atskaitos liniją (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.3 punkto pastabą)

5.3.1.   Taikymo sritis

5.3.2 punkto reikalavimai taikomi valdymo rankenėlėms, svirtims ir mygtukams ir visiems kitiems atsikišusiems daiktams, kurie nenurodyti 5.1 ir 5.2 punktuose (be to, žr. 5.3.2.2 punktą).

5.3.2.   Reikalavimai

Jei 5.3.1 punkte nurodyti komponentai yra tokioje vietoje, kad transporto priemonės keleiviai gali prie jų prisiliesti, jie turi atitikti 5.3.2.1–5.3.4 punktų reikalavimus. Jei komponentus gali liesti 165 mm skersmens rutulys ir jei jie yra aukščiau priekinių sėdynių žemiausiojo H taško (žr. šios taisyklės V priedą), į priekį nuo skersinės plokštumos, einančios per galinėje sėdynėje pasodinto manekeno liemens atskaitos liniją, ir už 2.3.1 bei 2.3.2 punktuose apibrėžtų zonų ribų, reikalavimai laikomi įvykdytais, jei (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.3.2 punkto pastabą):

5.3.2.1.

jų paviršius baigiasi apvaliomis briaunomis, kurių kreivio spindulys ne mažesnis kaip 3,2 mm (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.3.2.1 punkto pastabą);

5.3.2.2.

valdymo rankenėlės ir mygtukai projektuojami ir tvirtinami taip, kad nepalankiausioje padėtyje esanti iškyša, veikiama į priekį nukreiptos išilginės horizontalios 37,8 daN jėgos, sumažėja tiek, kad jos aukštis virš plokštės paviršiaus yra ne didesnis kaip 25 mm arba tie įtaisai atsiskiria ar sulinksta; pastaraisiais dviem atvejais neturi likti jokių pavojingų iškyšų. Tačiau stiklų kėliklių rankenėlės gali kyšoti virš plokštės 35 mm (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.3.2.2 punkto pastabą);

5.3.2.3.

išskyrus tuos atvejus, kai išjungto rankinio stabdžio valdymo įtaiso ir pavarų perjungimo svirties, kai yra įjungta bet kokia priekinė pavara, atsiduria 2.3.1 ir 2.3.2 punktuose apibrėžtose zonose ir zonose žemiau horizontalios plokštumos, einančios per priekinių sėdynių H tašką, tų valdymo įtaisų skerspjūvio paviršiaus plotas, jį matuojant statmenai išilginei horizontaliai krypčiai ne didesniu kaip 6,5 mm atstumu nuo toliausiai išsikišusios dalies, turi būti bent 6 cm2, kai kreivio spindulys yra ne mažesnis kaip 3,2 mm (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.3.2.3 punkto pastabą);

5.3.3.   5.3.2.3 punkto reikalavimai netaikomi prie grindų pritvirtintam rankinio stabdžio valdymo įtaisui; jei tokių valdymo įtaisų bet kuri dalis išjungimo padėtyje yra virš horizontalios plokštumos, einančios per žemiausią priekinių sėdynių H tašką (žr. šios taisyklės V priedą), jų skerspjūvio plotas, matuojant horizontalioje plokštumoje, esančioje ne toliau kaip 6,5 mm atstumu nuo toliausiai išsikišusios dalies (matuojant vertikalia kryptimi), turi būti ne mažesnis kaip 6,5 cm2. Kreivio spindulys turi būti ne mažesnis kaip 3,2 mm.

5.3.4.   Kitiems transporto priemonės įrangos elementams, pvz., sėdynės kreipiamosioms, horizontalių arba vertikalių sėdynės dalių reguliavimo įtaisams, saugos diržų įtraukimo įtaisams ir t.t., netaikomos jokios nuostatos, jei tie įtaisai yra žemiau horizontalios linijos, einančios per kiekvienos sėdynės H tašką, netgi ir tuo atveju, kai keleivis galėtų liestis su tais įtaisais (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.3.4 punkto pastabą).

5.3.4.1.   Ant stogo įrengtų komponentų, kurie nėra stogo konstrukcijos dalys, pvz., laikymosi rankenos, žibintai, saulės skydeliai ir pan., kreivio spindulys turi būti ne mažesnis kaip 3,2 mm. Be to, išsikišusių dalių plotis turi būti ne mažesnis kaip jų projekcijos žemyn plotis; kitaip tos išsikišusios dalys turi išlaikyti energijos išsklaidymo bandymą pagal IV priedo reikalavimus (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.3.4.1 punkto pastabą).

5.3.5.   Jei nagrinėjamos dalys turi ant kieto pagrindo įtaisytą komponentą, pagamintą iš medžiagos, kurios kietumas pagal Šoro A skalę yra mažesnis kaip 50, pirmiau nurodyti reikalavimai taikomi tik kietam pagrindui arba atliekant pakankamai bandymų pagal IV priede aprašytą procedūrą gali būti įrodyta, kad minkšta medžiaga, kurios kietumas pagal Šoro A skalę yra mažesnis kaip 50, nebus taip nupjauta, kad atliekant nurodytą smūginį bandymą būtų paliestas pagrindas. Tokiu atveju reikalavimai spinduliui netaikomi.

5.3.6.   Be to, elektra valdomi langai ir pertvarų sistemos bei jų valdymo įtaisai turi atitikti 5.8 punkto reikalavimus.

5.4.   Stogas (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.4 punkto pastabą)

5.4.1.   Taikymo sritis

5.4.1.1.   5.4.2 punkto reikalavimai taikomi vidiniam stogo paviršiui.

5.4.1.2.   Tačiau jie netaikomi toms stogo dalims, į kurias negali atsitrenkti 165 mm skersmens rutulys.

5.4.2.   Reikalavimai

5.4.2.1.   Stogo vidinio paviršiaus dalyje, esančioje virš keleivių arba priešais juos, neturi būti pavojingų nelygumo arba aštrių briaunų, nukreiptų atgal arba žemyn. Išsikišusių dalių plotis turi būti ne mažesnis kaip jų projekcijos žemyn plotis, o briaunų kreivio spindulys ne mažesnis kaip 5 mm. Ypač svarbu, kad standūs stogo tvirtinimo elementai arba briaunos, išskyrus įstiklintų paviršių arba durų rėmų viršutinę kreipiamąją, į apačią neišsikištų daugiau kaip 19 mm (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.4.2.1 punkto pastabą).

5.4.2.2.   Jei standūs stogo tvirtinimo elementai arba briaunos neatitinka 5.4.2.1 punkto reikalavimų, išlaikyti energijos išsklaidymo bandymą pagal šios taisyklės IV priedo reikalavimus.

5.4.2.3.   Metalinių strypų stogo apdarui tempti ir saulės skydelių rėmų skersmuo turi būti ne didesnis kaip 5 mm arba jie turi gebėti sugerti energiją, kaip nurodyta šios taisyklės IV priede. Nestandieji saulės skydelių rėmų tvirtinimo elementai turi atitikti 5.3.4.1 punkto reikalavimus.

5.5.   Transporto priemonės nudengiamu stogu (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.5 punkto pastabą)

5.5.1.   Reikalavimai

5.5.1.1.   Šie ir 5.4 punkto reikalavimai taikomi transporto priemonėms su nudengiamu stogu, kai stogas yra uždengtas.

5.5.1.2.   Be to, atidarymo ir valdymo įtaisai: (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.5.1.2, 5.5.1.2.1 ir 5.5.1.2.2 punktų pastabas):

5.5.1.2.1.

turi būti suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad kiek įmanoma būtų užkirsta galimybė jiems suveikti atsitiktinai arba ne laiku (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.5.1.2, 5.5.1.2.1 ir 5.5.1.2.2 punktų pastabas);

5.5.1.2.2.

jų paviršių briaunos turi būti užapvalintos ir jų kreivio spindulys turi būti ne mažesnis kaip 5 mm (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.5.1.2, 5.5.1.2.1 ir 5.5.1.2.2 punktų pastabas);

5.5.1.2.3.

būdami nejudamoje padėtyje, jie turi būti tokiose vietose, į kurias negalėtų atsitrenkti 165 mm skersmens rutulys. Jei neįmanoma įvykdyti šios sąlygos, nejudamoje padėtyje esantys atidarymo ir valdymo įtaisai turi būti įtraukti arba suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad 37,8 daN jėgai veikiant šios taisyklės IV priede apibrėžto smūgio kryptimi ir galvos modulio trajektorijos liestine, atidarymo ir valdymo įtaisų iškyša, kaip aprašyta VI priede, turi būti sumažinta iki ne didesnio kaip 25 mm aukščio virš paviršiaus, ant kurio tie įtaisai yra įrengti, arba įtaisai turi atsiskirti; pastaruoju atveju neturi likti jokių pavojingų iškyšų (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.5.1.2.3 punkto pastabą).

5.5.2.   Be to, elektra valdomų stoglangių sistemos ir jų valdymo mechanizmai turi atitikti 5.8 punkto reikalavimus.

5.6.   Transporto priemonės nuimamu viršumi (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.6 punkto pastabą)

5.6.1.   Jei transporto priemonė nuimamu viršumi, 5.4 punkto reikalavimus turi atitikti tik apsauginių lankų viršutinių dalių apačia ir priekinio lango rėmo viršus visose įprastose naudojimo padėtyse. Sulankstomų strypų arba jungčių, naudojamų nestandžiam stogui laikyti, sistema, jei ji yra virš arba priešais keleivius, turi būti be pavojingų nelygumų arba aštrių briaunų, nukreiptų atgal arba į apačią (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.6.1 punkto pastabą).

5.7.   Prie transporto priemonių pritvirtintų sėdynių užpakalinės dalys

5.7.1.   Reikalavimai

5.7.1.1.   Sėdynių užpakalinių dalių paviršiuje neturi būti pavojingų nelygumų arba aštrių briaunų, galinčių padidinti keleivių sužeidimo riziką arba sunkumą (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.7.1.1 punkto pastabą).

5.7.1.2.   Išskyrus kaip numatyta 5.7.1.2.1, 5.7.1.2.2 ir 5.7.1.2.3 punktuose, ta priekinės sėdynės atlošo dalis, esanti šios taisyklės I priede aprašytoje atsitrenkimo galva zonoje, turi būti energiją išsklaidanti dalis, kaip nurodyta šios taisyklės 4 priede. Atsitrenkimo galva zonai nustatyti, priekinės sėdynės, jei jos yra reguliuojamos, turi būti atitrauktos į toliausią nuo vairo vairavimo padėtį, sėdynių atlošų polinkio kampui esant kiek galima arčiau 25 °, jei gamintojas nėra nurodęs kitaip (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.7.1.2 punkto pastabą).

5.7.1.2.1.

Jei tai yra atskirosios priekinės sėdynės, galinėse sėdynėse sėdinčių keleivių zona, į kuria gali atsitrenkti galva, sėdynės atlošo užpakalinės dalies viršuje turi būti po X cm iš abiejų sėdynės vidurinės linijos pusių.

5.7.1.2.1.1.

Jei tai yra sėdynės su įrengtomis galvos atramomis, kiekvienas bandymas atliekamas taške, esančiame vertikalioje linijoje, einančioje per galvos atramos vidurį, kai atramos yra žemiausioje padėtyje.

5.7.1.2.1.2.

Jei tai yra sėdynė, numatyta įrengti kelių tipų transporto priemonėse, atsitrenkimo galva zona nustatoma pagal transporto priemonę, kurios toliausia nuo vairo vairavimo padėtis iš visų nagrinėjamu tipų yra nepalankiausia; taip nustatyta atsitrenkimo galva zona laikoma tinkama kitiems tipams;

5.7.1.2.2.

Jei tai yra priekinės daugiavietės neišardomos sėdynės, atsitrenkimo galva zona turi būti tarp vertikalių plokštumų, esančių 10 cm į išorę nuo kiekvienos nustatytos kraštutinės sėdimosios vietos vidurio linijos. Neišardomos sėdynės kiekvienos kraštutinės sėdimosios vietos vidurio liniją nurodo gamintojas.

5.7.1.2.3.

Atsitrenkimo galva zona, esanti už 5.7.1.2.1–5.7.1.2.2 punktuose nustatytų ribų, sėdynės rėmo konstrukcija turi būti padengta apmušalu, kad būtų išvengta tiesioginio sąlyčio su galva, o tose zonose kraštų kreivio spindulys turi būti ne mažesnis kaip 5 mm. Šios dalys gali atitikti šios taisyklės IV priede nustatytus energijos išsklaidymo reikalavimus (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos 5.7.1.2.3 punkto pastabą).

5.7.2.   Šie reikalavimai netaikomi galinėms sėdynėms, pasuktoms į šoną arba atgal, atlošais suglaustoms sėdynėms arba atlenkiamosioms (atverčiamosioms) sėdynėms. Jei sėdynių, atramų galvai ir jų laikiklių smūgio zonose yra dalių, padengtų medžiaga, kurios kietumas pagal Šoro A skalę yra mažesnis kaip 50, pirmiau nurodyti reikalavimai, išskyrus šios taisyklės IV priede nustatytus energijos išsklaidymo reikalavimus, taikomi tik standžioms dalims.

5.7.3.   Laikoma, kad 5.7 punkto reikalavimai dėl sėdynių užpakalinių dalių yra įvykdyti, jei jos yra dalis transporto priemonių, kurių tipas yra patvirtintas pagal taisyklę Nr. 17 (su 03 serijos arba vėlesniais pakeitimais).

5.8.   Elektra valdomi langai, stoglangių ir pertvarų sistemos

5.8.1.   Toliau nurodyti reikalavimai taikomi elektra valdomiems langams ir (arba) stoglangių sistemoms ir (arba) pertvarų sistemoms, siekiant kiek įmanoma sumažinti sužeidimų dėl jų atsitiktinio arba netinkamo veikimo tikimybę.

5.8.2.   Įprastinio naudojimo reikalavimai

Išskyrus 5.8.3. punkte nurodytus atvejus, elektra valdomi langai ir (arba) stoglangių sistemos ir (arba) pertvarų sistemos gali būti uždarytos, esant vienai arba daugiau išvardytų būsenų:

5.8.2.1.

kai uždegimo raktas yra įstatytas į uždegimo spyną bet kurioje padėtyje arba esant lygiavertei būsenai, kai naudojamas ne mechaninis įtaisas;

5.8.2.2.

kai elektra valdomų langų ir (arba) stoglangių sistemų ir (arba) pertvarų sistemų energijos tiekimui įjungti yra naudojamas galios tiekimo raktas;

5.8.2.3.

kai naudojama raumenų jėga, nenaudojant transporto priemonės elektros energijos šaltinio;

5.8.2.4.

kai nepertraukiamai aktyvuojama transporto priemonės išorėje esanti užrakinimo sistema;

5.8.2.5.

laiko tarpu nuo transporto priemonės uždegimo išjungimo ir (arba) rakto ištraukimo arba lygiavertės būsenos, kai naudojamas ne mechaninis įtaisas, momento iki to momento, kai nei viena iš dviejų priekinių durų dar neatsidarė tiek, kad galėtų išlipti keleiviai;

5.8.2.6.

kai elektra valdomo lango, stoglangio arba pertvaros uždarymas prasideda esant ne didesnei kaip 4 mm angai;

5.8.2.7.

kai viršutinio durų rėmo neturinčių transporto priemonės durų elektra valdomas langas automatiškai užsidaro, uždarius atitinkamas duris. Šiuo atveju prieš užsidarant langui didžiausias tarpas, apibrėžtas 2.15 punkte, turi būti ne didesnis nei 12 mm;

5.8.2.8.

uždaryti nuotoliniu būdu turi būti įmanoma nepertraukiamai aktyvuojant nuotolinio įjungimo įtaisą, jei vykdoma viena iš šių sąlygų:

5.8.2.8.1.

veikimo atstumas tarp įjungimo įtaiso ir transporto priemonės turi būti ne didesnis kaip 6 m;

5.8.2.8.2.

veikimo atstumas tarp įjungimo įtaiso ir transporto priemonės turi būti ne didesnis kaip 11 m, jei sistema veikia esant tiesiai matymo linijai tarp įjungimo įtaiso ir transporto priemonės. Tai galima patikrinti tarp įjungimo įtaiso ir transporto priemonės įstačius nepermatomą plokštę;

5.8.2.9.

vieno mygtuko paspaudimu uždaryti leidžiama tik vairuotojo durų elektra valdomą langą ir stoglangį ir tik tuo momentu, kai uždegimo raktas yra variklio paleidimo padėtyje. Be to, tai leidžiama, kai variklis yra išjungtas arba yra ištrauktas uždegimo (galios tiekimo) raktas arba yra pasiekta lygiavertė būsena, kai naudojamas ne mechaninis įtaisas, jei nei viena iš dviejų priekinių durų dar neatsidarė tiek, kad galėtų išlipti keleiviai.

5.8.3.   Autoreverso įtaisui taikomi reikalavimai

5.8.3.1.   Nei vienas iš 5.8.2 punkto reikalavimų netaikomas, jei elektra valdomas langas, stoglangio sistema, pertvaros sistema turi įrengtą autoreverso įtaisą

5.8.3.1.1.   Šis įtaisas pakeičia lango, stoglangio arba pertvaros judėjimo kryptį anksčiau nei jis prisispaudžia didesne nei 100 N jėga, veikiančia nuo 200 mm iki 4 mm tarpe iki elektra valdomo lango, pertvaros viršutinio krašto, slenkančiojo stoglangio priekinio krašto arba galinio pakeliamojo stoglangio krašto;

5.8.3.1.2.   Suveikus šiam autoreverso įtaisui, langas, stoglangis arba pertvara turi atsidaryti į vieną iš šių padėčių:

5.8.3.1.2.1.

į padėtį, kuri leistų įstatyti pusiau standų 200 mm skersmens cilindrinį strypą į tarpą tame(tuose) pačiame(-iuose) sąlyčio taške(-uose), kuris(-ie) buvo naudojamas(-i) reverso įtaiso veikimui nustatyti pagal 5.8.3.1.1 punktą;

5.8.3.1.2.2.

į padėtį, kuri atitinka bent vieną pradinę lango, stoglangio arba pertvaros uždarymo padėtį;

5.8.3.1.2.3.

į padėtį, kurioje tarpas būtų bent 50 mm platesnis palyginti su reverso įtaiso veikimo pradžios padėtimi;

5.8.3.1.2.4.

jei stoglangis pakeliamas, esant didžiausiam atidarymo kampui;

5.8.3.1.3.   siekiant patikrinti elektra valdomus langus, stoglangius arba pertvaras, turinčius reverso įtaisus, iš transporto priemonės vidaus arba iš keleivių salono galo, jei tikrinama pertvarų sistema, į tarpą įstatomas matavimo prietaisas (bandymo strypas) taip, kad cilindrinis strypo paviršius liestų bet kuria transporto priemonės konstrukcijos dalį, sudarančią lango, stoglangio angos arba pertvaros kraštą. Matavimo prietaiso jėgos ir deformacijos santykis turi būti ne didesnis kaip 10 ± 0,5 N/mm. Bandymo strypų padėtys (paprastai statmena lango, stoglangio arba pertvaros kraštui) yra pavaizduotos šios taisyklės IX priedo 1 paveiksle. Ši bandymo strypo ir krašto tarpusavio padėtis bei uždarymo kryptis turi būti išlaikyta visą bandymą.

5.8.4.   Jungiklių išdėstymas ir valdymas

5.8.4.1.   Elektra valdomų langų, stoglangių arba pertvarų jungikliai yra išdėstomi ir valdomi taip, kad būtų kiek įmanoma sumažinta atsitiktinio užsidarymo rizika. Uždarymo jungikliai turi būti aktyvuojami nepertraukiamai, išskyrus 5.8.2.7, 5.8.2.9 arba 5.8.3 punktuose nurodytus atvejus.

5.8.4.2.   Visus galinių langų, stoglangių ir pertvarų jungiklius, skirtus naudoti transporto priemonės gale sėdintiems asmenims, turi būti įmanoma išjungti vairuotojo valdomu jungikliu, esančius prieš vertikalią skersinę plokštumą, einančią per priekinių sėdynių R taškus. Vairuotojo valdomas jungiklis nėra būtinas, jei galinis langas, stoglangis arba pertvara turi autoreverso įtaisą. Tačiau jei vairuotojo valdomas jungiklis yra, juo turi būti neįmanoma valdyti autoreverso įtaiso arba neleisti nuleisti pertvarų sistemą.

Vairuotojo valdomas jungiklis turi būti tokioje vietoje, kurioje būtų kuo mažesnė galimybė jį atsitiktinai įjungti. Jis turi būti pažymėtas šios taisyklės IX priedo 2 paveiksle pavaizduotu ženklu arba lygiaverčiu ženklu, pvz., pagal ISO 2575:1998, pavaizduotu šios taisyklės IX priedo 3 paveiksle.

5.8.5.   Apsaugos įtaisai

Visi apsaugos įtaisai, kurie naudojami energijos šaltiniui apsaugoti nuo gedimų, esant perkrovoms arba staiga užgesus varikliui, turi automatiškai grįžti į pradinę padėtį, pasibaigus perkrovai arba po automatinio išjungimo. Apsaugos įtaisui grįžus į pradinę padėtį, judėjimas uždarymo kryptimi neturi atsinaujinti be atskiro valdymo įtaiso aktyvavimo.

5.8.6.   Naudojimo vadovo instrukcijos

5.8.6.1.   Savininko transporto priemonės naudojimo vadove turi būti aiškios instrukcijos dėl elektra valdomų langų, stoglangių arba pertvarų, įskaitant:

5.8.6.1.1.

galimų pasekmių (pagavimo) aiškinimą;

5.8.6.1.2.

vairuotojo valdomo jungiklio naudojimą;

5.8.6.1.3.

įspėjimas, kuriame nurodomi pavojai, ypač vaikams, kai netinkamai naudojami (aktyvuojami) elektra valdomi langai, stoglangių sistemos arba pertvarų sistemos. Šioje informacijoje turėtų būti nurodomos vairuotojo pareigos, įskaitant instrukcijas kitiems keleiviams bei rekomendacija iš transporto priemonės lipti tik tuo atveju, kai uždegimo raktas ištrauktas arba yra pasiekta lygiavertė būsena, kai naudojamas ne mechaninis įtaisas;

5.8.6.1.4.

įspėjimas, kuriame nurodoma, kad reikėtų ypač atsargiai elgtis naudojant nuotolinio uždarymo sistemas (žr. 5.8.2.8 punktą), pvz., įjungti ją tik tuo atveju, kai operatorius aiškiai mato transporto priemonę ir yra užtikrintas, kad elektra valdomų langų, stoglangių arba pertvarų įranga nieko nepagaus.

5.8.7.   Jei elektra valdomų langų, stoglangių ir (arba) pertvarų sistema yra įrengta transporto priemonėje, kuri negali būti bandoma pagal pirmiau nurodytas procedūras, patvirtinimas gali būti išduotas, jei gamintojas įrodyti tokią pačią arba geresnę keleivių apsaugą.

5.9.   Kiti nenurodyti tvirtinimo įtaisai

5.9.1.   5 skirsnio reikalavimai taikomi tokiems ankstesniuose skirsniuose nenurodytiems įtaisams, į kuriuos, kaip apibrėžta įvairiuose 5.1–5.7 punktų reikalavimuose ir atsižvelgiant į tų įtaisų padėtį transporto priemonėje, gali atsitrenkti keleiviai. Jeigu tokios dalys yra pagamintos iš medžiagos, kurios kietumas pagal Šoro A skalę yra mažesnis kaip 50, ir jos yra įrengtos ant standžių atramų, tie reikalavimai taikomi tik toms atramoms, arba atliekant pakankamai bandymų pagal IV priede aprašytą procedūrą gali būti įrodyta, kad minkšta medžiaga, kurios kietumas pagal Šoro A skalę yra mažesnis kaip 50, atliekant nurodytą smūginį bandymą nebus nupjauta, kad būtų paliestas pagrindas. Tokiu atveju reikalavimai kreivio spinduliui taikomi tik minkštam paviršiui.

5.9.2.   Visoms kitoms įtaiso liečiamoms dalims, pvz., pagrindiniam pultui arba kitiems transporto priemonės komponentams, kuriems taikomas 5.9.1 punktas, nebūtina atlikti energijos išsklaidymo bandymo pagal IV priedą ir I priede apibrėžtą procedūrą, jei:

 

techninės tarnybos nuomone mažai tikėtina, kad keleivio galva galėtų atsitrenkti į komponentą, dėl transporto priemonėje įrengtos(-ų) apsaugos sistemos(-ų) arba

 

gamintojas gali įrodyti, kad taip atsitrenkti neįmanoma, taikydamas, pvz., VIII priede aprašytą metodą arba kitą lygiavertį metodą.

6.   TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO PAKEITIMAI IR PATVIRTINIMO IŠPLĖTIMAS

6.1.   Apie kiekvieną transporto priemonės tipo pakeitimą turi būti pranešta transporto priemonės tipo patvirtinimą išdavusiam administraciniam skyriui. Tada skyrius gali:

6.1.1.

laikyti, kad padaryti pakeitimai beveik negali turėti neigiamos įtakos ir kad transporto priemonė vis dar atitinka reikalavimus, arba

6.1.2.

reikalauti, kad už bandymų atlikimą atsakinga techninė tarnyba pateiktų papildomų bandymų ataskaitą.

6.2.   Apie tipo su apibrėžtais pakeitimais patvirtinimą arba atmetimą turi būti pranešta pagal 4.3 punkte nurodytą procedūrą Sutarties šalims, kurios taiko šią taisyklę.

6.3.   Kompetentinga institucija, išduodanti patvirtinimo išplėtimą, tokiam išplėtimui priskiria eilės numerį ir praneša jį kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. sutarties šalims, naudodama pranešimo formą, atitinkančią šios taisyklės II priedo modelį.

7.   GAMINIŲ ATITIKTIS

7.1.   Kiekviena transporto priemonė, kuri turi patvirtinimo ženklą, kaip nustatyta šioje taisyklėje, turi atitikti patvirtintą transporto priemonės tipą.

7.2.   Siekiant patikrinti atitiktį, kaip nustatyta 7.1 punkte, kiekviena transporto priemonė, kuri turi patvirtinimo ženklą kaip nustatyta šioje taisyklėje, turi būti paimta iš serijos.

7.3.   Laikoma, kad gaminiai atitinka šios taisyklės reikalavimus, jei jie atitinka 5 skirsnio reikalavimus.

8.   BAUDOS UŽ GAMINIŲ NEATITIKTĮ

8.1.   Patvirtinimas, išduotas transporto priemonės tipui pagal šią taisyklę, gali būti panaikintas, jei nevykdomas 7.1 punkte nustatytas reikalavimas arba jei transporto priemonė neatitiko 7 skirsnyje nustatytų tikrinimų reikalavimų.

8.2.   Jei šią taisyklę taikanti Sutarties šalis panaikina savo anksčiau išduota patvirtinimą, ji nedelsiant turi pranešti apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims, taikydama pranešimo formą, atitinkančią šios taisyklės II priedo modelį.

9.   GALUTINAI NUTRAUKTA GAMYBA

Jei patvirtinimo turėtojas visiškai nutraukia pagal šią taisyklę patvirtinto transporto priemonės tipo gamybą, jis apie tai turi pranešti patvirtinimą išdavusiai institucijai. Gavusi atitinkamą pranešimą, ta institucija apie jo gavimą praneša kitoms šią taisyklę taikančioms Sutarties šalims, naudodama pranešimo formą, atitinkančią šios taisyklės II priedo modelį.

10.   UŽ PATVIRTINIMO BANDYMŲ ATLIKIMĄ ATSAKINGŲ TECHNINIŲ TARNYBŲ IR ADMINISTRACINIŲ SKYRIŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI

Šią taisyklę taikančios Sutarties šalys praneša Jungtinių Tautų Sekretoriatui už patvirtinimo bandymų atlikimą atsakingų techninių tarnybų ir administracinių skyrių, kurie išduoda patvirtinimą ir kuriems turi būti siunčiamos formos, liudijančios kitose šalyse išduotą patvirtinimą arba išplėtimą, arba atmetimą arba patvirtinimo panaikinimą, pavadinimus ir adresus.


(1)  1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekija, 9 – Ispanija, 10 – Jugoslavija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 – (laisvas), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija,22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (laisvas), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (laisvas), 34 – Bulgarija, 35–36 (laisvi), 37 – Turkija, 38–39 (laisvi), 40 – pirmiau buvusios Jugoslavijos Makedonijos Respublika, 41 (laisvas), 42 – Europos Bendrija (Patvirtinimus išduoda Bendrijos valstybės narės, naudodamos savo atitinkamą EEK simbolį), 43 – Japonija, 44 (laisvas), 45 – Australija, 46 – Ukraina ir 47 – Pietų Afrikos respublika. Toliau einantys skaičiai priskiriami kitoms valstybėms chronologine tvarka, kuria jos ratifikuoja arba prisijungia prie Sutarties dėl vienodų techninių nurodymų ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti įrengtos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal šiuos nurodymus išduotų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų, ir Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius praneša šiuos priskirtus skaičius Sutarties šalims.


I PRIEDAS

Atsitrenkimo galva zonos nustatymas

1.

Atsitrenkimo galva zona – visi neįstiklintieji transporto vidaus paviršiai, kuriuos statiškai gali liesti 165 mm skersmens rutulio formos galva, sujungta su matavimo prietaisu, kurio matmenis nuo šlaunies sukimo taško iki galvos viršaus galima tolygiai reguliuoti nuo 736 mm iki 840 mm.

2.

Pirmiau minėta zona turi būti nustatyta taikant šią procedūrą arba jai lygiavertį grafinį metodą:

2.1.

kiekvienai gamintojo numatytai sėdimajai padėčiai matavimo prietaiso sukimosi taškas turi būti:

2.1.1.

slankiųjų sėdynių atveju:

2.1.1.1.

H taške (žr. V priedą) ir

2.1.1.2.

taške, horizontalia kryptimi esančiame 127 mm į priekį nuo H taško, ir aukštyje, kuriame H taškas atsiduria dėl pastūmimo į priekį 127 mm, arba 19 mm aukštyje (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos I priedo 2.1.1.2 punkto pastabą).

2.1.2.

jei sėdynės yra neslankios:

2.1.2.1.

nagrinėjamos sėdynės H taške;

2.2.

Visi sąlyčio taškai, esantys į priekį nuo taško, turi būti nustatyti kiekvienam matmeniui, matuojant nuo sukimosi taško iki galvos viršaus, jei juos galima išmatuoti bandymo prietaisu, atsižvelgiant į transporto priemonės vidaus matmenis (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos I priedo 2.2 punkto pastabą).

2.2.1.

Tuo atveju, kai galvos modelis, esant mažiausiam nustatytam svirties ilgiui, iš galinio H taško dengia priekinę sėdynę, šiam konkrečiam veiksmui sąlyčio taškas nenustatomas.

2.3.

Matavimo prietaisui esant vertikalioje padėtyje, galimos sąlyčio vietos nustatomos matavimo prietaisą lenkiant į priekį ir žemyn iki 90° išilgai visų vertikalių plokštumų lankų į abi puses nuo per H tašką einančios transporto priemonės išilginės vertikalios plokštumos.

2.3.1.

Sąlyčio taškams nustatyti, matavimo prietaiso svirties ilgis bet kurio judesio metu nekeičiamas. Kiekviena operacija pradedama iš vertikalios padėties.

3.

„Sąlyčio vieta“ – vieta, kurioje prietaiso galva liečia transporto priemonės vidaus dalį. Didžiausias judėjimas žemyn turi būti judėjimas iki vietos, kurioje galva liečia horizontalią plokštumą, esančią 25,4 mm virš H taško.


II PRIEDAS

PRANEŠIMAS

(didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))

Image


III PRIEDAS

TIPO PATVIRTINIMO ŽENKLŲ IŠDĖSTYMAS

A   MODELIS

(Žr. šios taisyklės 4.4 punktą)

Image

Šis prie transporto priemonės tvirtinamas patvirtinimo ženklas žymi, kad šis transporto priemonės tipas yra patvirtintas Nyderlanduose (E4) dėl vidaus įrangos, suteikiant patvirtinimo numerį 012439. Patvirtinimo numerio du pirmieji skaitmenys žymi, kad patvirtinimas yra išduotas pagal taisyklės Nr. 21, iš dalies pakeisto 01 serijos pakeitimais, reikalavimus.

B   MODELIS

(Žr. šios taisyklės 4.5 punktą)

Image

Šis prie transporto priemonės tvirtinamas patvirtinimo ženklas žymi, kad šis transporto priemonės tipas yra patvirtintas Nyderlanduose (E4) pagal taisykles Nr. 21 ir 33 (1). Du pirmieji patvirtinimo numerio skaitmenys žymi, kad patvirtinimo išdavimo dieną į taisyklę Nr. 21 buvo įtraukti 01 serijos pakeitimai, o taisyklė Nr. 33 vis dar buvo pirminė.


(1)  Antras numeris yra pateiktas tik kaip pavyzdys.


IV PRIEDAS

Energiją išsklaidančių medžiagų bandymo procedūra

1.   PASIRENGIMAS; BANDYMO ĮRENGINYS; PROCEDŪRA

1.1.   Pasirengimas

1.1.1.

Komponentas, pagamintas iš energiją išsklaidančių medžiagų, tvirtinamas ir bandomas ant konstrukcijos tvirtinamojo elemento, ant kurio komponentas turi būti įrengtas transporto priemonėje. Jei yra galimybė, bandymą pageidautina atlikti tiesiog ant kėbulo. Konstrukcijos elementas arba kėbulas tvirtinamas prie bandymo stendo taip, kad smūgio veikiamas jis nejudėtų.

1.1.2.

Tačiau gamintojui paprašius komponentą galima pritvirtinti prie įtaiso, kuris modeliuotų tvirtinimo būdą transporto priemonėje, jei sąranka, kurioje yra komponentas, ir tvirtinimo geometrinis išdėstymas atitinka tikrosios sąrankos, kurioje yra komponentas, išdėstymą, kai standumo laipsnis yra ne mažesnis, o geba išsklaidyti energiją yra ne didesnė kaip tikrosios konstrukcijos.

1.2.   Bandymo įrenginys

1.2.1.

Bandymo įrenginį sudaro švytuoklė, kurios sukimosi ašis yra ant rutulinių guolių ir kurios redukuotoji masė (1) smūgiavimo centre yra 6,8 kg. Apatinę švytuoklės dalį sudaro standus 165 mm skersmens galvos modelis, kurio centras sutampa su švytuoklės smūgiavimo centru.

1.2.2.

Galvos modelyje turi būti įtaisyti du akcelerometrai ir greičio keitlys, kurie galėtų matuoti vertes smūgio kryptimi.

1.3.   Registravimo prietaisai

Naudojami tokie registravimo prietaisai, kuriais atliekamų matavimų tikslumas būtų toks:

1.3.1.

pagreičio:

 

tikslumas = ± 5 % tikrosios vertės;

 

dažnio atsakas = iki 1 000 Hz;

 

horizontaliosios ašies jautris ≥ 5 % mažiausios skalės padalos;

1.3.2.

greičio:

 

tikslumas = ± 2,5 % tikrosios vertės;

 

jautris = 0,5 km/h

1.3.3.

Laiko registravimas:

 

prietaisai turi gebėti registruoti visą vyksmo trukmę ir rodmenys turi būti užrašomi vienos tūkstantosios sekundės dalies tikslumu;

 

smūgio pradžią galvos modelio susidūrimo su bandomuoju komponentu momentu turi būti pažymėta užrašytuose rodmenyse, kurie naudojami bandymui analizuoti.

1.4.   Bandymo procedūra (žr. X priedo Aiškinamosios pastabos IV priedo 1.4 punkto pastabą)

1.4.1.

Kiekviename smūgiu bandomo paviršiaus taške smūgio kryptis atitinka I priede aprašyto matavimo prietaiso galvos modelio trajektorijos liestinės kryptį.

1.4.1.1.

Bandant šios taisyklės 5.3.4.1 ir 5.4.2.2 punktuose nurodytas dalis, matavimo įrenginio svirtis pailginama tiek, kad pasiektų bandomąją dalį, tačiau ne daugiau kaip iki 1 000 mm, matuojant nuo sukimosi ašies iki galvos modelio prietaiso viršaus. Tačiau 5.4.2.2 punkte nurodytiems standiems stogo tvirtinimo elementams arba briaunoms, kurių negalima paliesti, lieka galioti šios taisyklės 5.4.2.1 punkto reikalavimai, išskyrus reikalavimą dėl iškyšos aukščio.

1.4.2.

Jei kampas tarp smūginės apkrovos krypties ir statmens į paviršių smūgio taške yra 5 ° arba mažesnis, bandymas atliekamas taip, kad švytuoklės smūgiavimo centro trajektorijos liestinė sutaptų su smūgio kryptimi. Galvos modelis turi smūgiuoti į bandomąjį komponentą 24,1 km/h greičiu arba 19,3 km/h greičiu, jei tai komponentai, kurie dengia tuščią oro pagalvę; šis greitis užtikrinamas vien tik varomąja energija arba naudojant papildomą varomąjį įtaisą.

1.4.3.

Jei kampas tarp smūginės apkrovos krypties ir statmens į paviršių smūgio taške yra didesnis kaip 5 °, bandymą galima atlikti taip, kad švytuoklės smūgiavimo centro trajektorijos liestinė sutaptų su statmeniu į smūgio tašką. Tokiu atveju greitis turi būti sumažintas iki 1.4.2 punkte nurodyto greičio statmenosios dedamosios vertės.

2.   REZULTATAI

2.1.   Atliekant bandymus pagal pirmiau aprašytą procedūrą, galvos formos modelio lėtėjimas neturi nepertraukiamai viršyti 80 g ilgiau kaip 3 milisekundės. Užrašomas lėtėjimo pagreitis turi būti dviejų decelerometrų rodmenų vidurkis.

3.   LYGIAVERTĖS PROCEDŪROS

3.1.   Leidžiama taikyti lygiavertes bandymų procedūras, jei galima gauti pagal 2 skirsnį reikalaujamus rezultatus.

3.2.   Už kito nei 1 skirsnyje aprašytas metodo lygiavertiškumo įrodymą atsako tą metodą taikantis asmuo.


(1)  Redukuotosios švytuoklės masės m r ir visos švytuoklės masės m santykis, kai atstumas tarp smūgiavimo centro ir sukimosi ašies yra a, o atstumas tarp sunkio centro ir sukimosi ašies yra l, apskaičiuojamas pagal formulę: m r = (m × l)/a


V PRIEDAS

Variklinių transporto priemonių sėdimųjų vietų H taško ir tikrojo liemens polinkio kampo nustatymo procedūra

1.   TIKSLAS

Šiame priede aprašyta procedūra taikoma vienos arba kelių variklinės transporto priemonės sėdimųjų vietų H taško vietai bei tikrajam liemens kampui nustatyti ir išmatuotiems duomenims su transporto priemonės gamintojo pateiktomis projektinėmis specifikacijomis (1)

2.   APIBRĖŽTYS

Šiame priede:

2.1.

„Atskaitos duomenys“ – viena arba kelios iš šių sėdimosios vietos charakteristikų:

2.1.1.

H ir R taškai ir jų tarpusavio ryšys;

2.1.2.

tikrasis liemens polinkio kampas bei projektinis liemens polinkio kampas ir jų tarpusavio ryšys.

2.2.

„trimatis H taško nustatymo įrenginys“ (3-D H įrenginys) – prietaisas, naudojamas H taškui ir tikrajam liemens polinkio kampui nustatyti. Šis prietaisas aprašytas šio priedo 1 priedėlyje;

2.3.

„H taškas“ – 3-D H įrenginio, įtaisyto ant transporto priemonės sėdynės kaip aprašyta 4 skirsnyje, liemens ir šlaunų sukimosi ašies centras. H taškas yra 3-D H įrenginio vidurio linijos, einančios per abiejose jo pusėse esančius H taško ieškiklius, centras. Teoriškai H ir R taškai sutampa (leidžiamieji nuokrypiai nurodyti 3.2.2 punkte). Nustačius H taško padėtį pagal 4 skyriuje aprašytą procedūrą, jis laikomas nejudamu tašku sėdynės ir atlošo konstrukcijos atžvilgiu ir judančiu kartu su ją reguliuojant sėdynės padėtį;

2.4.

„R taškas“ arba „sėdimosios vietos atskaitos taškas“ – transporto priemonės gamintojo apibrėžtas kiekvienos sėdimos vietos projektinis taškas, nustatytas trimatės atskaitos sistemos atžvilgiu;

2.5.

„liemens linija“ – 3-D H įrenginio kėbulo aukščio matuoklio, kai jis yra labiausiai atgal atloštoje padėtyje, vidurio linija;

2.6.

„tikrasis liemens kampas“ – kampas tarp vertikalios linijos, einančios per H tašką, ir liemens linijos, nustatytas naudojant 3-D H įrenginio nugarinės dalies kampo kvadrantą. Teoriškai tikrasis liemens kampas atitinka projektinį liemens kampą (leidžiamieji nuokrypiai nurodyti 3.2.2 punkte);

2.7.

„projektinis liemens kampas“ – kampas tarp vertikalios linijos, einančios per R tašką, ir liemens plokštumos, kuri atitinka transporto priemonės gamintojo nustatytą sėdynės atlošo projektinę padėtį;

2.8.

„keleivio vidurio plokštuma“ (C/LO) – 3-D H įrenginio, įtaisomo kiekvienoje nustatytoje sėdimojoje padėtyje, vidurio plokštuma; ją apibrėžia H taško koordinatė Y ašyje. Atskirų sėdynių vidurio plokštuma sutampa su keleivio vidurio plokštuma. Kitų sėdynių keleivio vidurio plokštumą apibrėžia gamintojas;

2.9.

„trimatė atskaitos sistema“ – šio priedo 2 priedėlyje aprašyta sistema;

2.10.

„atskaitos pradžios žymės“ – gamintojo nustatyti fiziniai taškai (kiaurymės, paviršiai, žymės arba įrėžiai) gamintojo nustatyti ant transporto priemonės kėbulo;

2.11.

„transporto priemonės matuojamoji padėtis“ – transporto priemonės padėtis, apibrėžta trimatės atskaitos sistemos atskaitos pradžios žymių koordinatėmis.

3.   REIKALAVIMAI

3.1.   Duomenų pateikimas

Kiekvienos sėdimosios vietos, apie kurią būtina pateikti atskaitos duomenis, norint įrodyti atitiktį šios taisyklės nuostatoms, visi šie arba atitinkami duomenys iš toliau nurodytų duomenų, pateikiami pagal šio priedo 3 priedėlio formą:

3.1.1.

R taško koordinatės trimatėje atskaitos sistemoje;

3.1.2.

projektinis liemens kampas;

3.1.3.

visi žymenys, reikalingi sėdynei nustatyti (jei ji yra reguliuojama) į matavimų padėtį, nurodytą 4.3 punkte.

3.2.   Matuojamų duomenų ir projekto specifikacijų santykis

3.2.1.

H taško koordinatės ir tikrojo liemens kampo vertė, gauta taikant 4 skirsnio procedūrą, lyginamos su gamintojo nurodytomis R taško koordinatėmis ir projektinio liemens kampo verte.

3.2.2.

Nagrinėjamos sėdimosios vietos R ir H taškų tarpusavio padėtys ir santykis tarp projektinio ir tikrojo liemens kampo turi būti laikomas tinkamu, jei H taškas pagal jo koordinates yra 50 mm ilgio kraštinės kvadrate, turinčiame horizontalią ir vertikalią kraštines, kurių įstrižainės susikerta R taške, ir jei tikrasis liemens kampas nesiskiria nuo projektinio kampo daugiau kaip 5 °.

3.2.3.

Jei šios sąlygos įvykdytos, R taškas ir projektinis liemens kampas turi būti taikomi kaip atitikties šios taisyklės nuostatoms įrodymas.

3.2.4.

Jei H taško koordinatės arba tikrasis liemens kampas neatitinka 3.2.2 punkto reikalavimų, H taško padėtis ir tikrasis liemens kampas turi būti nustatomi dar du kartus (iš viso tris kartus). Jei dviejų iš šių trijų matavimų rezultatai atitinka reikalavimus, turi būti taikomos 3.2.3 punkto nuostatos.

3.2.5.

Jei bent dviejų iš trijų 3.2.4 punkte aprašytų matavimų rezultatai neatitinka 3.2.2 punkto reikalavimų, arba jei neįmanoma patikrinti, nes transporto priemonės gamintojas nepateikė informacijos apie R taško padėtį arba projektinį liemens kampą, turi būti naudojamas trijų išmatuotų taškų vidurinis taškas arba trijų išmatuotų kampo verčių vidurkis, ir prireikus visais atvejais šios vertės būtų laikomos šioje taisyklėje nurodytu R tašku arba projektiniu liemens kampu.

4.   H TAŠKO IR TIKROJO LIEMENS KAMPO NUSTATYMO PROCEDŪRA

4.1.

Gamintojo nuožiūra transporto priemonė kondicionuojama 20 ± 10 °C temperatūroje, kad sėdynės medžiaga galėtų pasiekti kambario temperatūrą. Jei ant tikrinamos sėdynės dar nebuvo sėdėta, sėdynei ir atlošui įspausti ant jos du kartus po vieną minutę turi pasėdėti 70–80 kg masės žmogus arba padėtas įrenginys. Gamintojo reikalavimu visos sėdynės sąrankos bent 30 min turi pabūti neapkrautos prieš dedant 3-D H įrenginį.

4.2.

Transporto priemonė turi būti 2.11 punkte apibrėžtoje matavimo padėtyje.

4.3.

Jei sėdynė yra reguliuojama, iš pradžių ji nustatoma į transporto priemonės gamintojo nurodytą įprastą galinę vairavimo arba važiavimo padėtį, atsižvelgiant tik į sėdynės reguliavimą išilgai ir nenaudojant sėdynės reguliavimo padėčių, išskyrus skirtas įprastam vairavimui arba važiavimui. Jei yra kiti sėdynės reguliavimo būdai (vertikalus, kampinis, sėdynės bei atlošo ir kt.), sėdynė nustatoma į transporto priemonės gamintojo nurodytą padėtį. Jei sėdynės su pakaba, turi būti gerai fiksuojama jų vertikalioji padėtis atsižvelgiant į gamintojo nurodytą įprastą vairavimo padėtį.

4.4.

Sėdimosios vietos sritis, kurią liečia 3-D H įrenginys, turi būti padengta pakankamo dydžio ir tinkamos tekstūros lygiu plonu medvilniniu audiniu, kurio tankis būtų 18,9 siūlo viename centimetre, o masė – 0,228 kg/m2, arba tokias pačias savybes turinčia megzta arba neaustine medžiaga. Jei sėdynė bandoma ne transporto priemonėje, grindys, ant kurių sėdynė įrengiama, turi turėti tas pačias pagrindines savybes (2), kaip ir transporto priemonės, kurioje sėdynė numatoma naudoti, grindys.

4.5.

3-D H įrenginio sėdimosios dalies ir atlošo sąranka dedama taip, kad keleivio vidurio plokštuma (C/LO) sutaptų su 3-D H įrenginio vidurio plokštuma. Gamintojo prašymu 3-D H įrenginys gali būti paslinktas į vidų C/LO atžvilgiu, jei 3-D H įrenginys yra tiek toli išstumtas, kad sėdynės kraštas neleistų lygiai padėti 3-D H įrenginį.

4.6.

Pėdų ir kojų apatinių dalių sąrankos tvirtinamos prie sėdynės lovio sąrankos atskirai arba pritaikant T formos strypą ir kojų apatinių dalių sąranką. Per H taško ieškiklius einanti tiesė turi būti lygiagreti žemei ir statmena išilginei sėdynės vidurio plokštumai.

4.7.

3-D H įrenginio pėdų ir kojų padėtis nustatoma taip:

4.7.1.

Nustatyta sėdimoji vieta: vairuotojo ir kraštinio priekinio keleivio

4.7.1.1.

Abiejų pėdų ir kojų sąrankos pastumiamos į priekį tiek, kad pėdos būtų įprastoje padėtyje ant grindų, prireikus tarp valdymo pedalų. Jei įmanoma, kairioji pėda turi būti maždaug tokiu pat atstumu į kairę nuo 3-D H įrenginio vidurio plokštumos, kiek dešinioji pėda yra į dešinę nuo jos. Prireikus skersinę 3-D H įrenginio padėtį rodantis gulsčiukas nustatomas horizontaliai, reguliuojant sėdimąją dalį arba pastumiant kojų ir pėdų sąrankas atgal. Per H taško ieškiklius einanti tiesė turi būti visą laiką statmena išilginei sėdynės vidurio plokštumai.

4.7.1.2.

Jei neįmanoma užtikrinti kairiosios ir dešiniosios kojų lygiagretumo ir konstrukcija negali laikyti kairiosios pėdos, ji pastumiama tiek, kad galėtų atsiremti. Ieškikliai turi likti vienoje tiesėje.

4.7.2.

Nustatyta sėdimoji vieta: kraštinė galinė

Galinėse arba papildomose sėdynėse kojos nustatomos kaip nurodyta gamintojo. Jei pėdos atsiduria skirtinguose grindų lygiuose, kaip atskaitos pėda naudojama pėda, pirmoji palietusi priekinę sėdynę, o kita koja nustatoma taip, kad skersinę įrenginio sėdimosios dalies padėtį rodantis gulsčiukas rodytų horizontalią padėtį.

4.7.3.

Kitos nustatytos sėdimosios vietos:

Turi būti laikomasi 4.7.1 punkte nustatytos bendrosios procedūros, išskyrus tai, kad pėdos nustatomos kaip nurodo transporto priemonės gamintojas.

4.8.

Uždedami apatinių kojų dalių ir šlaunų svarmenys ir išlyginama 3-D H įrenginio padėtis.

4.9.

Atlošo lovys palenkiamas į priekį iki priekinės atramos ir 3-D H įrenginys patraukiamas nuo sėdynės ir atlošo už T formos strypo. 3-D H įrenginys grąžinamas į ankstesnę padėtį ant sėdynės vienu iš tokių būdų:

4.9.1.

jei 3-D H įrenginys bando pasislinkti atgal, taikoma ši procedūra: 3-D H įrenginiui leidžiama slinkti atgal tol, kol judėjimui stabdyti nebereikalinga horizontaliai T formos strypą veikianti apkrova, t. y. kol sėdynės lovys prisispaudžia prie sėdynės atlošo. Prireikus pataisoma kojų apatinių dalių padėtis;

4.9.2.

Jei 3-D H įrenginys atgal nejuda, atliekama ši procedūra: 3-D H įrenginys stumiamas atgal T formos strypą veikiant horizontalia apkrova tol, kol sėdynės lovys prisispaudžia prie sėdynės atlošo (žr. šio priedo 1 priedėlio 2 paveikslą).

4.10.

3-D H įrenginio atlošo ir sėdynės sąranka veikiama 100 ± 10 N apkrova klubų kampo kvadranto ir T formos strypo korpuso susikirtimo vietoje. Apkrovos veikimo kryptis išlaikoma išilgai linijos, einančios per šį susikirtimą iki taško, esančio vos virš šlaunų strypo korpuso (žr. šio priedo 1 priedėlio 2 paveikslą). Tuomet atlošo lovys atsargiai pristumiamas atgal prie sėdynės atlošo. Likusią procedūros dalį reikia žiūrėti, kad 3-D H įrenginys nepasislinktų į priekį.

4.11.

Uždedami dešinysis ir kairysis sėdmenų svarmenys, vėliau pakaitomis uždedami aštuoni liemens svarmenys. Užtikrinama 3-D H įrenginio horizontali padėtis.

4.12.

Atlošo lovys palenkiamas į priekį sėdynės atlošo spaudimui sumažinti. 3-D H įrenginys tris kartus pasiūbuojamas į šonus 10 ° lanku (5 ° į abi puses nuo vertikalios vidurio plokštumos), kad būtų pašalinta bet kokia trintis tarp 3-D H įrenginio ir sėdynės.

Siūbuojant 3-D H įrenginio T formos strypas gali nukrypti nuo nustatytos horizontalios ir vertikalios padėties. Todėl siūbuojant T formos strypas turi būti prilaikomas jį veikiant atitinkama skersine apkrova. Laikant T formos strypą ir siūbuojant 3-D H įrenginį reikia imtis atsargumo priemonių, siekiant užtikrinti, kad neveiktų papildoma vertikali arba išilginė apkrova.

Atliekant šį veiksmą 3-D H įrenginio pėdos neturi būti pritvirtintos arba laikomos. Jei pėdų padėtis pasikeičia, jas tuo momentu reikėtų palikti toje padėtyje.

Atlošo lovys atsargiai grąžinamas ant sėdynės atlošo ir patikrinama abiejų gulsčiukų nulinė padėtis. Jei siūbuojant 3-D H įrenginį pėdos kaip nors pajudėjo, jos turi būti grąžintos į ankstesnę padėtį taip:

Pakaitomis kiekviena pėda pakeliama nuo grindų tik tiek, kiek reikia norint jas grąžinti į ankstesnę padėtį. Keliant pėdas jos turi galėti laisvai suktis; be to, neturi būti jokių į priekį arba į šoną veikiančių apkrovų. Kiekvieną pėdą grąžinus į apatinę padėtį, kulnas turi liesti tam tikslui skirtą konstrukcija.

Patikrinama, ar skersinis gulsčiukas rodo nulinę padėtį; prireikus atlošo lovio viršus veikiamas iš šono tiek, kad 3-D H įrenginio sėdynės lovio padėtis ant sėdynės būtų horizontali.

4.13.

Laikant T formos strypą, kad 3-D H įrenginys neslystų ant sėdynės pagalvėlės į priekį, daroma taip:

a)

atlošo lovys grąžinamas ant sėdynės atlošo;

b)

atlošo kampo strypas pakaitomis veikiamas maždaug ties liemens svarmenų viduriu ne didesne kaip 25 N horizontalia atgal veikiančia apkrova tol, kol klubų kampo kvadrantas rodo, kad nuėmus apkrovą yra pasiekta stabili padėtis. Reikia imtis priemonių užtikrinti, kad 3-D H įrenginio neveiktų jokia išorinė žemyn arba iš šono veikianti apkrova. Jei būtina dar kartą reguliuoti 3-D H įrenginio horizontalumą, atlošo lovys pasukamas į priekį, nustatoma horizontali padėtis ir procedūra kartojama nuo 4.12 punkto.

4.14.

Atliekami visi matavimai:

4.14.1.

Išmatuojamos H taško koordinatės trimatės atskaitos sistemos atžvilgiu.

4.14.2.

Pagal 3-D H įrenginio atlošo lovio kampo kvadrantą nustatomas tikrasis liemens kampas, kai kėbulo aukščio matuoklis yra labiausiai atsilenkęs atgal.

4.15.

Jei norima pakartoti 3-D H įrenginio bandymą, sėdynės sąranka prieš tai turi būti neapkrauta bent 30 min. 3-D H įrenginys neturėtų būti paliktas apkrautas ant sėdynės sąrankos ilgiau, nei bandymui atlikti reikalingą laiką.

4.16.

Jei tos pačios eilės sėdynes galima laikyti panašiomis (daugiavietė vientisa sėdynė, vienodos sėdynės ir kt.) kiekvienai sėdynių eilei nustatomas tik vienas H taškas ir vienas tikrasis liemens kampas, šio priedo 1 priedėlyje aprašytą 3-D H įrenginį padėjus vietoje, kuri laikoma tos eilės tipine sėdyne. Ši vieta turi būti:

4.16.1.

priekinės eilės: vairuotojo vieta;

4.16.2.

galinės eilės arba eilių: kraštinė sėdynė.


(1)  Visų sėdimųjų vietų, išskyrus priekines sėdynes, kurių H taško neįmanoma nustatyti naudojant trimatį H taško nustatymo įrenginį arba procedūrą, kompetentingos institucijos nuožiūra atskaitos tašku gali būti imamas gamintojo nurodytas R taškas.

(2)  Polinkio kampas, sėdynės įrengimo vietos aukščio skirtumas, paviršiaus tekstūra ir kt.

1 priedėlis

Trimačio H taško nustatymo įrenginio aprašymas (1)

(3-D H įrenginys)

1.   Nugarinė ir sėdimoji įdubos

Atlošo ir sėdynės loviai yra pagaminti iš armuoto plastiko ir metalo; jie modeliuoja žmogaus liemenį ir šlaunis ir yra mechaniškai sujungti per H tašką einančia šarnyrine jungtimi. Prie kėbulo aukščio matuoklio svirties, sukamos H taške, tvirtinamas kvadrantas tikrajam liemens kampui matuoti. Reguliuojamos padėties šlaunis jungiantis strypas, tvirtinamas prie sėdimosios įdubos, sudaro šlaunų vidurio liniją, naudojamą kaip klubų kampo kvadranto atskaitos linija.

2.   Kūno ir kojų elementai

Apatiniai kojų segmentai yra prijungti prie sėdynės lovio sąrankos kelius jungiančiu T formos strypu, kuris yra reguliuojamo šlaunų strypo skersinis pailginimas. Apatiniuose kojų segmentuose yra įtaisyti kvadrantai kelių sulenkimo kampui matuoti. Batų ir pėdų sąrankos yra sukalibruotos pėdos kampui matuoti. Įrenginiui erdvėje nustatyti naudojami du gulsčiukai. Atitinkamuose sunkio centruose tvirtinami kūno elementų svarmenys, kad būtų gautas sėdynės spaudimas, atitinkantis 76 kg masės vyro spaudimą. Turi būti patikrinta, ar visi 3-D H įrenginio šarnyrai laisvai sukasi be pastebimos trinties.

1     paveikslas

3-D H įrenginio sudedamųjų dalių pavadinimai

Image

2     paveikslas

3-D H įrenginio sudedamųjų dalių matmenys ir apkrovų pasiskirstymas

Image


(1)  Išsamesnės informacijos apie 3-D H įrenginio konstrukciją kreipkitės į Automobilių inžinierių draugiją (Society of Automotive Engineers – SAE), 400 Commonwealth Drive, Warrendale, Pennsylvania 15096, JAV.

Įrenginys atitinka aprašytąjį ISO standarte 6549:1980.

2 priedėlis

Trimatė atskaitos sistema

1.

Trimatę atskaitos sistemą apibrėžia trys viena kitai statmenos plokštumos, nustatytos transporto priemonės gamintojo (žr. paveikslą) (1).

2.

Transporto priemonės matuojamoji padėtis nustatoma pastačius transporto priemonę ant atraminio paviršiaus taip, kad atskaitos pradžios žymės atitiktų gamintojo nurodytas vertes.

3.

R ir H taškų koordinatės nustatomos pagal transporto priemonės gamintojo nustatytas atskaitos pradžios žymes.

Paveikslas

Trimatė atskaitos sistema

Image


(1)  Atskaitos sistema atitinka ISO standartą 4130:1978.

3 priedėlis

Sėdimųjų vietų atskaitos duomenys

1.   Atskaitos duomenų kodavimas

Nuosekliai vardijami kiekvienos sėdimosios vietos atskaitos duomenys. Sėdimosios vietos identifikuojamos dviejų žymenų kodu. Pirmasis žymuo – arabiškas skaitmuo sėdynių eilei žymėti, skaičiuojant nuo transporto priemonės priekio į galą. Antrasis žymuo – didžioji raidė, žyminti sėdimosios vietos padėtį sėdynių eilėje, žiūrint transporto priemonės judėjimo į priekį kryptimi; turi būti naudojamos šios raidės:

L

=

kairioji

C

=

vidurinė

R

=

dešinioji

2.   Transporto priemonės matuojamosios padėties aprašas:

2.1.

Atskaitos pradžios žymių koordinatės

X

Y

Z

3.   Atskaitos duomenų sąrašas:

3.1.

Sėdimoji vieta: …

3.1.1.

R taško koordinatės

X

Y

Z

3.1.2.

Projektinis liemens polinkio kampas: …

3.1.3.

Sėdynės reguliavimo specifikacijos (1):

horizontaliojo

:

vertikaliojo

:

kampinio

:

liemens kampo

:

Pastaba. Kitų sėdimųjų vietų atskaitos duomenys išvardijami 3.2, 3.3 punktuose ir t. t.


(1)  Kas netinka, išbraukti.


VI PRIEDAS

Metodas iškyšoms matuoti

1.   Siekiant nustatyti, kiek iškyša išsikiša virš plokštės, prie kurios yra pritvirtinta, paviršiaus, 165 mm skersmens rutulys slenkamas išilgai nagrinėjamos sudėtinės dalies taip, kad su ja liestųsi matuojant nuo pradinio sąlyčio su nagrinėjama sudėtine dalimi taško. Iškyšų dydžio vertė yra didžiausia visų galimų y pokyčių vertė, pokytį matuojant nuo rutulio centro statmenai plokštei, ir x pokyčio, matuojant nuo rutulio centro statmenai plokštei, vertė.

1.1.   Kai plokštės, sudėtinės dalys ir t.t. yra padengti medžiagomis, kurių kietumas pagal Šoro A skalę yra mažesnis kaip 50, pirmiau aprašyta iškyšų matavimo procedūra taikoma tik nuėmus tas medžiagas.

2.   Atskaitos zonoje esančių jungiklių, mygtukų ir t.t., iškyšos ilgis matuojamas toliau aprašytu bandymo prietaisu ir taikant šią procedūrą:

2.1.   Matavimo prietaisas

2.1.1.

Prietaisą iškyšoms matuoti sudaro 165 mm skersmens pusrutulis, kuriame slankioja 50 mm skersmens stūmoklis.

2.1.2.

Plokščio stūmoklio galo ir galvos modelio tarpusavio padėtys rodomos padalomis suskirstytoje skalėje, kurios paslanki rodyklė rodo didžiausią išmatuotą vertę, kai matavimo prietaisas atitraukiamas nuo bandomo įtaiso. Turi būti įmanoma matuoti ne mažesnį kaip 30 mm atstumą; kad būtų galima išmatuoti atitinkamos iškyšos ilgį, matavimo skalės padalos vertė turi būti 0,5 mm.

2.1.3.

Kalibravimas:

2.1.3.1.

Matavimo prietaisas statomas ant plokščio paviršiaus taip, kad prietaiso ašis būtų jam statmena. Kai plokščias stūmoklio galas paliečia į paviršių, skalėje nustatomas nulis.

2.1.3.2.

Tarp plokščio stūmoklio galo ir atraminio paviršiaus įdedama 10 mm kaladėlė; patikrinama, ar judamoji rodyklė rodo šį matmenį.

2.1.4.

Prietaisas iškyšoms matuoti pavaizduotas šio priedo priedėlyje pateiktame paveiksle.

2.2.   Bandymo procedūra

2.2.1.

Prietaiso galvos modelyje esantis stūmoklis atitraukiamas ertmei gauti ir judamoji rodyklė prispaudžiama prie stūmoklio.

2.2.2.

Ne didesne kaip 2 daN jėga prietaisas prispaudžiamas prie matuojamos iškyšos taip, kad galvos modelis liestų kiek įmanoma didesnį aplink esančio paviršiaus plotą.

2.2.3.

Stūmoklis stumiamas į priekį tol, kol jis paliečia matuojamą iškyšą, ir pagal skalę nustatomas tos iškyšos dydis.

2.2.4.

Prietaiso galvos modelio padėtis keičiama taip, kad būtų gautas didžiausias iškyšos aukštis. Užrašomas iškyšos aukštis.

2.2.5.

Jei du arba daugiau valdymo įtaisų yra šalia vienas kito taip arti, kad stūmoklis arba matavimo prietaiso galvos modelis liečia juos visus vienu metu, daroma taip:

2.2.5.1.

daugybiniai valdymo įtaisai yra laikomi viena iškyša, jei jie visi telpa matavimo prietaiso galvos modelio ertmėje;

2.2.5.2.

Jei kiti valdymo įtaisai trukdo atlikti įprastą bandymą, nes į juos atsiremia galvos modelis, jie turi būti pašalinti ir bandymas atliekamas be jų. Vėliau juos galima grąžinti į vietą ir bandyti, pašalinant kitus valdymo įtaisus matavimui palengvinti.

Priedėlis

Paveikslas

Iškyšų matavimo prietaisas

Image


VII PRIEDAS

Prietaisas ir procedūra taikant šios taisyklės 5.2.1 punktą

Tos dalys (jungikliai, mygtukai ir pan.), prie kurių galima prisiliesti toliau aprašomu prietaisu, taikant šią procedūrą, turi būti laikomi daiktais, kuriuos galėtų liesti keleivio keliai. Pėda valdomi įtaisai yra įrengiami kaip pedalai.

1.   Prietaisas

1.1.   Prietaiso schema

Image

2.   Procedūra

Šį prietaisą galima padėti po prietaisų skydu bet kokioje padėtyje taip, kad:

2.1.

XX plokštuma būtų lygiagreti vidurinei išilginei transporto priemonės plokštumai;

2.2.

X ašį būtų galima sukti nuo horizontalės į viršų ir apačią kampais iki 30°.

3.   Atliekant pirmiau aprašytą bandymą, turi būti pašalintos visos medžiagos, kurių kietumas pagal Šoro A skalę yra mažesnis kaip 50.


VIII PRIEDAS

Atsitrenkimo galva zonos nustatymas dinaminiu metodu

1.   Dinaminiu būdu nustatytos atsitrenkimo galva zonos nustatymas atsižvelgiant į apsaugos sistema

1.1.

Nesutikdamas taikyti 1 priede aprašytą procedūrą, pareiškėjas gali įrodyti už bandymų atlikimą atsakingai techninei tarnybai, kad šiam transporto priemonės tipui tinka dinaminis atsitrenkimo galva zonos nustatymas.

1.2.

Dinaminiu būdu nustatytai atsitrenkimo galva zonai patvirtinti tiktų šie bandymo metodai:

1.2.1.

Transporto priemonės susidūrimo su kliūtimi bandymai

norint nustatyti keleivių judėjimo eigą, atsižvelgiant į transporto priemonės tipui įrengtą apsaugos sistemą, taikomos priekinio susidūrimo su nejudama standžia kliūtimi sąlygos, kai susidūrimo kampo intervalas yra ± 30 ° ir greitis – bent 48,3 km/h. Paprastai pakanka bandyti esant 0 °, + 30 ° ir – 30 °.

Dinaminiu būdu nustatoma atsitrenkimo galva zona turi būti įvertinta keleiviams, kuriuos pakeičia suaugusiųjų žmonių 5-osios procentilės moters, 50-osios procentilės vyro ir 95-osios procentilės vyro tipų manekenai, kurių kiekvienas prieš bandymą sodinamas į gamintojo apibrėžtą rekomenduojamą sėdėjimo vietą, arba

1.2.2.

Bandymai perkrovų stende

judėjimo eiga tiriama pagal lėtėjimo ir laiko diagramą, pateiktą taisyklės Nr. 16 8 priede (greičio pokytis 50 km/h), naudojant pirmiau nustatytų manekenų šeimą ir užtikrinant atitinkamų manekenų poslinkio į priekį kryptį, atitinkančią manekenų judėjimą, atliekant tikruosius priekinio susidūrimo bandymus pagal 1.2.1 punktą.

Manekenų poslinkio į priekį kryptis laikoma patenkinama, jei bandomojo objekto, paprastai kūno korpuso, vidurio linija yra intervale ± 18 ° palyginti su perkrovų stendo išilgine vidurio linija. Pakanka bandyti esant 0 °, + 18 ° ir – 18 °, arba

1.2.3.

Modeliuojamo susidūrimo bandymas

keleivių, pakeistų 1.2.1 punkte aprašyta manekenų šeima, judėjimo seka tiriama kaip aprašyta 1.2.1 arba 1.2.2 punktuose. Modeliavimo metodas turi būti patvirtintas bent trims susidūrimo sąlygoms, kaip nustatyta 1.2.1 arba 1.2.2 punktuose.

2.   Dinaminiu būdu nustatomą atsitrenkimo galva zoną sudaro visos prietaisų skydo vietos, į kurias galėtų atsitrenkti apsaugotų keleivių galva, naudojant apsaugos sistemą, įrengtą transporto priemonės tipui.

3.   Jei transporto priemonės tipui gali būti įrengtos skirtingos apsaugos sistemos, pakanka ištirti apsaugos sistemą, kuriai taikomi mažiausi veikimo reikalavimai. Tačiau apsaugos sistemos, kurias gali išjungti vairuotojas arba keleivis, turi būti nustatytos kaip rekomenduoja ir nurodo gamintojas naudojimo vadove.

Jei gamintojas numato, kad apsaugos sistemos dalis yra pastoviai išjungtą, ši dalis turi būti nustatyta į išjungtą padėtį.

4.   Gamintojui arba jo atstovui suteikiama teisė pateikti apskaičiavimus, modelius, bandymų duomenis arba bandymų rezultatus, kurių pakaktų patvirtinti dinaminiu būdu nustatomą atsitrenkimo galva zoną.


IX PRIEDAS

Tipinė cilindrinio bandymo strypo padėtis stoglangio ir lango tarpuose

Image

Vairuotojo valdomo jungiklio ženklų simbolių pavyzdžiai

2   paveikslas

Image

3   paveikslas

(ISO 2575:1998)

Image


X PRIEDAS

Aiškinamosios pastabos

2.3 punktas

Į atskaitos zoną nepatenka galinio vaizdo veidrodėlis. Energijos išsklaidymo bandymas atliekamas be galinio vaizdo veidrodėlio. Švytuoklė neturi trenktis į veidrodėlio laikiklį.

2.3 ir 2.3.1 punktai

Šiuose punktuose apibrėžta išimtis dėl zonos už vairaračio galioja ir priekinių keleivių atsitrenkimo galva zonai.

Jei transporto priemonės turi reguliuojamos padėties vairaračius, galutinai neįtrauktą zoną sudaro bendras visų vairavimo padėčių, kurios gali būti keičiant vairaračio padėtį, neįtrauktų zonų plotas.

Tuo atveju, jei galima rinktis tarp įvairių vairaračių, išimties zona atitinka nustatomą naudojant mažiausio skersmens nepalankiausią vairaratį.

2.4 punktas

Prietaisų skydo lygis nustatomas per visą keleivių salono plotį ir jį apibrėžia toliausi vertikalios tiesės sąlyčio su prietaisų skydo paviršiumi taškai, kai tiesė vedama skersai transporto priemonės. Kai vienu metu gaunama du arba daugiau sąlyčio taškų, prietaisų skydo lygiui nustatyti naudojamas apatinis sąlyčio taškas. Jei naudojant pultus neįmanoma nustatyti prietaisų skydo lygio pagal vertikalios tiesės sąlyčio taškus, prietaisų skydo lygiu laikomas lygis, kuriame horizontali linija, esanti 25,4 mm aukščiau priekinių sėdynių H taško, susikerta su pultu.

2.5 punktas

Transporto priemonės šonuose stogas prasideda ties durų angos viršutiniu kraštu. Paprastai šonines stogo ribas apibrėžia kėbulo atidarytomis durelėmis apatinio krašto (žiūrinti iš šono) kontūrai. Langams šoninė stogo riba yra ištisinė permatoma linija (šoninių stiklų pasislėpimo vieta). Statramsčių vietoje šoninė stogo riba eina permatomas linijas jungiančia linija. 2.5 punkto apibrėžtis taikoma visų transporto priemonių su nudengiamu stogu, apibrėžtų 2.7 arba 2.8 punktuose, uždarytoms padėtims. Matuojant neatsižvelgiama į žemyn atsikišusius kraštelius. Jie laikomi transporto priemonės šoninės sienelės dalimi.

Image

2.7 punktas

Neišimamasis galinis langas laikomas standžiu konstrukcijos elementu.

Automobiliai su neišimamu galiniais langais iš standžios medžiagos laikomi 2.8 punkte apibrėžtais automobiliais nudengiamu stogu.

2.18 punktas

Jei tarp standžios medžiagos krašto ir plokštės yra tarpas, šis kraštas turi būti suapvalintas iki mažiausio leidžiamo kreivio spindulio, atsižvelgiant į tarpą, kaip parodyta 5.1.1 punkto aiškinamosios pastabos lentelėje. Be to, šis reikalavimas taikomas tuo atveju, jei iškyšos aukštis, nustatytas pagal VI priedo 1 skirsnyje aprašytą procedūrą, yra lygus arba mažesnis nei 3,2 mm.

Jei tarpas yra zonoje, kuriai turi būti atliekamas atsitrenkimo galva bandymas, dėl dalių poslinkio atsiradę kraštai, į kuriuos galima atsitrenkti atliekant bandymą (-us) turi būti apsaugoti apvalinant ne mažesniu kaip 2,5 mm spinduliu.

5.1.1 punktas

Aštri briauna – standžios medžiagos briauna, kurios kreivio spindulys yra mažesnis kaip 2,5 mm, išskyrus mažesnes kaip 3,2 mm iškyšas, matuojamas nuo plokštės viršaus. Tokiu atveju mažiausio kreivio spindulio reikalavimas netaikomas, jei iškyšos aukštis yra ne didesnis kaip pusė jos pločio, o jos briaunos yra užapvalintos.

Grotelės laikomos atitinkančiomis normas, jei jos atitinka šioje lentelėje pateiktus mažiausius reikalavimus:

Tarpas tarp elementų [mm]

Plokštieji elementai

Mažiausias apvalintų elementų spindulys [mm]

e maž. [mm]

maž. spindulys [mm]

0–10

1,5

0,25

0,5

10–15

2,0

0,33

0,75

15–20

3,0

0,50

1,25

Image

5.1.2 punktas

Atliekant bandymą nustatoma, ar atsitrenkimo galva zonoje esančios sutvirtinimui naudojamos dalys gali būti paslinktos arba išsikišti taip, kad galėtų padidėti sunkesnių keleivių sužeidimų pavojus.

5.1.3 punktas

Šios dvi sąvokos (prietaisų skydo lygis ir apatinė briauna) gali skirtis. Tačiau šis punktas yra įtrauktas į 5.1 punktą (… virš prietaisų skydo …), todėl taikytinas tik tuomet, kai minėtos sąvokos sutampa. Kai dvi sąvokos nesutampa, t. y. kai prietaisų skydo apatinė briauna yra žemiau prietaisų skydo lygio, ji nagrinėjama pagal 5.3.2.1 punktą, darant nuorodą į 5.8 punktą.

5.1.4 punktas

Jei rankenėlės arba mygtuko pločio matmuo yra lygus arba didesnis kaip 50 mm ir jie yra zonoje, kurioje didžiausia iškyša būtų nustatyta VI priedo 2 skirsnyje aprašytu galvos modelio prietaisu, jei jos plotis būtų mažesnis kaip 50 mm, didžiausia iškyša nustatoma pagal VI priedo 1 skirsnį, t. y. naudojant 165 mm skersmens rutulį ir nustatant didžiausią y ašies aukščio pokytį. Skerspjūvio plotas matuojamas plokštumoje, kuri būtų lygiagreti komponento įrengimo plokštumai.

5.1.5 punktas

5.1.4 ir 5.1.5 punktai papildo vienas kitą; taikomas pirmasis 5.1.5 punkto sakinys (t. y. 37,8 daN įsitraukimo arba atsiskyrimo jėga), toliau 5.1.4 punktas, jei iškyša įsitraukia iki 3,2–9,5 mm iškyšos, ir du paskutinieji 5.1.5 punkto sakiniai (skerspjūvio plotas matuojamas prieš veikiant jėga) atsiskyrimo atveju. Tačiau, jei dėl praktinių aplinkybių turi būti taikomas 5.1.4 punktas (iškyša po įsitraukimo didesnė kaip 3,2 mm, bet mažesnė kaip 9,5 mm), prieš veikiant 5.1.5 punkte nurodyta 37,8 daN jėga gamintojo nuožiūra būtų patogiau patikrinti 5.1.4 punkto reikalavimus

Image

5.1.6 punktas

Kadangi esant minkštų medžiagų, reikalavimai taikomi tik standžiam pagrindui, matuojama tik kieto pagrindo iškyša.

Kietumas pagal Šorą matuojamas naudojant paties bandomojo objekto bandinius. Jei dėl medžiagos būklės neįmanoma išmatuoti kietumo pagal Šoro A skalę, vertinimui galima taikyti palyginamus matavimus.

5.2.1 punktas

Neturi būti atsižvelgiama į pedalus, jų svirtis ir patį sukimo mechanizmą, bet ne į aplink esančias metalines atramas.

Laikoma, kad uždegimo raktas atitinka šio punkto reikalavimus, jei jo išsikišęs galas yra pagamintas iš medžiagos, kurios kietumas pagal Šoro A skalę yra nuo 60 iki 80, o jo storis bent 5 mm, arba visi jo paviršiai yra padengti bent 2 mm tokios medžiagos sluoksniu.

5.2.2 punktas

Kriterijus, pagal kurį nustatoma galimybė atsitrenkti į stovėjimo stabdžio valdymo įtaisą, įvertinamas naudojant:

 

I priede apibrėžtą galvos modelį, jei valdymo įtaisas yra ne žemiau prietaisų skydo lygio (turi būti bandomas pagal 5.1 punktą ir atsitrenkimo galva zonoje);

 

VII priede apibrėžtą kelio įtaisą, jei valdymo įtaiso elementas yra žemiau prietaisų skydo lygio (šiuo atveju valdymo svirtis bandoma pagal 5.3.2.3 punktą).

5.2.3 punktas

5.2.3 punkte išvardytos techninės specifikacijos taip pat taikomos lentynoms ir toms žemiau prietaisų skydo esančioms pultų dalims, kurios yra tarp priekinių sėdynių, jei jos yra priešais H tašką. Jei ertmė yra uždaroma, ji laikoma dėklu ir jai tos specifikacijos netaikomos.

5.2.3.1 punktas

Nurodyti matmenys taikomi paviršiui prieš dengiant jį medžiagą, kurios kietumas pagal Šoro A skalę yra mažesnis kaip 50 (žr. 5.2.4 punktą). Energijos išsklaidymo bandymai atliekami pagal IV priedą.

5.2.3.2 punktas

Jei lentyna atitrūksta arba sulūžta, neturi susidaryti pavojingų detalių; tai taikytina ne tik apvadui bet ir kitoms į keleivių saloną atsikišusioms briaunoms, kurios atsiranda veikiant jėgai.

Stipriausia lentynos dalimi laikoma esanti šalia tvirtinimo vietos esanti dalis. Be to, „gerokai deformuotis“ reiškia, kad jėgos veikiamos lentynos deformacija, matuojama nuo pradinio sąlyčio su bandymų cilindru taško, turi būti plika akimi matomas įlinkis arba deformacija. Tamprioji deformacija leidžiama.

Bandymų cilindro ilgis turi būti bent 50 mm.

5.3 punktas

„Kitos dalys“ – tai lango sklendės, saugos diržo viršutiniai tvirtinimo įtaisai ar kitos dalys, esančios kojų erdvėje ir durelių šoninėje sienelėje, išskyrus kai tos dalys yra nagrinėtos anksčiau arba joms tekste yra padaryta išimtis.

5.3.2 punktas

Erdvei tarp priekinės pertvaros ir prietaisų skydo, kuri yra aukščiau prietaisų skydo apatinio krašto, 5.3 punkto specifikacijos netaikomos.

5.3.2.1 punktas

3,2 mm spindulys taikomas visiems 5.3 punkte nurodytiems įtraukiamiems komponentams, nagrinėjamiems visose naudojimo padėtyse.

Kaip išimtys dėklai nagrinėjami tik uždaryti, saugos diržai paprastai nagrinėjami tik užsegti, tačiau bet kuri dalis, turinti tam tikrą laisvą padėtį, toje padėtyje taip pat turi atitikti 3,2 mm kreivio spindulio reikalavimus.

5.3.2.2 punktas

Atskaitos paviršius nustatomas VI priedo 2 skirsnyje aprašytą prietaisą spaudžiant 2 daN jėga. Jei tai neįmanoma, taikomas VI priedo 1 skirsnyje aprašytas metodas, veikiant 2 daN jėga.

Teisė vertinti pavojingas iškyšas palikta už bandymus atsakingai institucijai.

37,8 daN jėga veikiama net tuomet, jei pradinė iškyša atitinkamai yra mažesnė kaip 35 mm arba 25 mm. Iškyša matuojama veikiant apkrovai.

Horizontalia išilgine 37,8 daN jėga paprastai veikiama naudojant ne didesnio kaip 50 mm skersmens stūmoklį plokščiu galu, tačiau jei tai neįmanoma, galima taikyti lygiavertį būdą, pvz., pašalinant kliūtis.

Pagal naują durų dizainą lango stiklo kėliklio rankenėlė kartais yra apsupta durų skydo formų. Keleiviui dažnai būna sunku arba neįmanoma paliesti rankenėle keliais. Šiuo atveju techninės tarnybos, gavusios gamintojo sutikimą, turi nuspręsti, ar reikia atlikti arba neatlikti aprašytą stūmimo bandymą.

5.3.2.3 punktas

Pavarų perjungimo svirties labiausiai išsikišusi dalis yra rankena arba rutulys, kurį pirmiausia paliečia vertikali skersinė plokštuma, slenkama išilgine horizontalia kryptimi. Jei kuri nors pavarų perjungimo svirties arba rankinio stabdžio svirties dalis yra virš H taško lygio, turi būti laikoma, kad visa svirtis yra virš H taško lygio.

5.3.4 punktas

Kai per žemiausių priekinių ir galinių sėdynių H tašką einanti(-čios) horizontali(-os) plokštuma(-os) nesutampa, turi būti nustatyta per priekinės sėdynės H tašką einanti vertikali plokštuma, statmena transporto priemonės išilginei ašiai. Tuomet neįskaityta zona bus atskirai nagrinėjama priekinei ir galinei keleivių salono daliai pagal jų atitinkamus H taškus ir iki pirmiau nurodytos vertikalios plokštumos.

5.3.4.1 punktas

Judamieji saulės skydeliai nagrinėjami visose naudojimo padėtyse. Saulės skydelių rėmai nelaikomi standžiais laikikliais (žr. 5.3.5 punktą).

5.4 punktas

Kai stogas bandomas norint išmatuoti iškyšas ir dalis, prie kurių gali prisiliesti 165 mm skersmens rutulys, stogo apmušalas turi būti nuimtas. Vertinant nurodytus spindulius reikia atsižvelgti į stogo apmušalo medžiagoms taikomas proporcijas ir savybes. Stogo bandymo sritis yra priešais ir virš skersinės plokštumos, kurią riboja ant galinės sėdynės pasodinto manekeno liemens atskaitos linija.

5.4.2.1 punktas

(Žr. 5.1.1 punkto „aštrios briaunos“ apibrėžtį).

Iškyša žemyn matuojama statmenai stogui, kaip nurodyta VI priedo 1 skirsnyje.

Išsikišusios dalies plotis matuojamas statmenai projekcijos linijai. Ypač svarbu, kad standūs stogo tvirtinimo elementai arba briaunos neišsikištų į apačią nuo vidinio stogo paviršiaus daugiau kaip 19 mm.

5.5 punktas

Visos nudengiamų stogų standumo briaunos turi atitikti 5.4 punkto reikalavimus, jei prie jų gali prisiliesti 165 mm skersmens rutulys.

5.5.1.2, 5.5.1.2.1, 5.5.1.2.2 punktai

Atidarymo ir valdymo įtaisai pradinėje padėtyje ir esant uždarytam stogui turi atitikti visas apibrėžtas sąlygas.

5.5.1.2.3 punktas

37,8 daN jėga veikiama net tuomet, kai pradinė iškyša yra 25 mm arba mažesnė. Iškyša matuojama veikiant jėgai.

37,8 daN jėga veikiama IV priede apibrėžto smūgio kryptimi ir galvos modelio trajektorijos liestine, paprastai prispaudžiant ne didesnio kaip 50 mm skersmens stūmoklį plokščiu galu, tačiau jei tai neįmanoma, gali būti taikomas lygiavertis metodas, pvz., pašalinant kliūtis.

„Pradinė padėtis“ – blokuoto valdymo įtaiso padėtis.

5.6 punktas

Nuimamųjų stogų strypų sistema nelaikoma apsauginius lanku.

5.6.1 punktas

Priekinio lango rėmo viršutinės dalies pradžia yra aukščiau priekinio lango permatomo kontūro.

5.7.1.1 punktas

Žr. 5.1.1 punkto „aštrios briaunos“ apibrėžtį.

5.7.1.2 punktas

Priekinių sėdynių atlošui nustatant atsitrenkimo galva zoną, atlošo komponentu laikoma bet kokia atlošui laikyti reikalinga konstrukcija.

5.7.1.2.3 punktas

Sėdynės rėmo konstrukcijos apmušale taip pat neturi būti pavojingo nelygumo ir aštrių briaunų, kurios galėtų padidinti sunkaus keleivių sužalojimo riziką.

I PRIEDAS

Atsitrenkimo galva zonos nustatymas

2.1.1.2 punktas

Teisė pasirinkti aukščio nustatymo procedūrą iš dviejų nurodytųjų paliekama gamintojui.

2.2 punktas

Nustatant sąlyčio taškus, matavimo prietaiso svirties ilgis konkretaus veiksmo metu nekeičiamas. Kiekvienas veiksmas pradedamas iš vertikalios padėties.

3 skyrius

25,4 mm dydis reiškia matmenį, gautą matuojant nuo horizontalios plokštumos per tašką H tašką iki galvos modelio apatinio krašto horizontalios liestinės.

IV PRIEDAS

Energiją išsklaidančių medžiagų bandymo procedūra

1.4 punktas

Dėl bet kokio komponento trūkimo atliekant energijos išsklaidymo bandymą žr. 5.1.2 punkto pastabą.

V PRIEDAS

Variklinių transporto priemonių sėdimųjų vietų h taško ir tikrojo liemens polinkio kampo nustatymo procedūra

4 skyrius

Bet kurios sėdynės H taškui nustatyti kitos sėdynės prireikus gali būti išimtos.


III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi

AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI

16.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 188/71


TARYBOS BENDROJI POZICIJA 2008/586/BUSP

2008 m. liepos 15 d.

atnaujinanti Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu ir panaikinanti Bendrąją poziciją 2007/871/BUSP

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 15 ir 34 straipsnius,

kadangi:

(1)

2001 m. gruodžio 27 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu (1).

(2)

2007 m. gruodžio 20 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2007/871/BUSP, atnaujinančią Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP (2).

(3)

Vadovaudamasi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 1 straipsnio 6 dalimi, Taryba atliko išsamią asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikoma Bendroji pozicija 2007/871/BUSP, sąrašo peržiūrą.

(4)

Vienos grupės atveju Taryba atsižvelgė į tai, kad jos dėmesiui buvo pateikta naujos informacijos, dėl kurios reikia tą grupę įtraukti į sąrašą.

(5)

Taryba nustatė, kad vienas asmuo turėtų būti išbrauktas iš asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikoma Bendroji pozicija 2001/931/BUSP, sąrašo.

(6)

Atlikusi šią peržiūrą, Taryba padarė išvadą, kad išskyrus 5 konstatuojamojoje dalyje nurodytą asmenį, bendrosios pozicijos 2007/871/BUSP (3) priede išvardyti kiti asmenys, grupės ir subjektai yra susiję su teroro aktais, kaip apibrėžta bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kad kompetentinga institucija dėl jų yra priėmusi sprendimą, kaip apibrėžta tos Bendrosios pozicijos 1 straipsnio 4 dalyje, ir kad jiems toliau turi būti taikomos joje numatytos specialios ribojančios priemonės.

(7)

Atitinkamai turėtų būti atnaujintas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikoma Bendroji pozicija 2001/931/BUSP, sąrašas,

PRIĖMĖ ŠIĄ BENDRĄJĄ POZICIJĄ:

1 straipsnis

Asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikoma Bendroji pozicija 2001/931/BUSP, sąrašas pateikiamas šios bendrosios pozicijos priede.

2 straipsnis

Bendroji pozicija 2007/871/BUSP panaikinama.

3 straipsnis

Ši bendroji pozicija įsigalioja jos priėmimo dieną.

4 straipsnis

Ši bendroji pozicija skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2008 m. liepos 15 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BARNIER


(1)  OL L 344, 2001 12 28, p. 93.

(2)  OL L 340, 2007 12 22, p. 109. Bendroji pozicija su paskutiniais pakeitimais, padarytais Bendrąja pozicija 2008/347/BUSP (OL L 116, 2008 4 30, p. 55).

(3)  Bendroji pozicija su pakeitimais, padarytais 2008 m. balandžio 29 d. Tarybos Bendrąja pozicija 2008/346/BUSP (OL L 116, 2008 4 30, p. 53).


PRIEDAS

1 straipsnyje nurodytas asmenų, grupių ir subjektų sąrašas (1)

1.   ASMENYS

1.

ABOU, Rabah Naami (dar žinomas kaip Naami Hamza; dar žinomas kaip Mihoubi Faycal; dar žinomas kaip Fellah Ahmed; dar žinomas kaip Dafri Rèmi Lahdi), gimęs 1966 2 1 Alžyre (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

2.

ABOUD, Maisi (dar žinomas kaip Šveicarų Abderrahmane), gimęs 1964 10 17 Alžyre (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

3.

*ALBERDI URANGA, Itziar, gimusi 1963 10 7 Durango, Biscay (Ispanija), asmens tapatybės kortelės Nr. 78.865.693 – E.T.A. aktyvistė

4.

*ALBISU IRIARTE, Miguel, gimęs 1961 6 7 San Sebastián, Guipúzcoa (Ispanija), asmens tapatybės kortelės Nr. 15.954.596 – E.T.A. aktyvistas; Gestoras Pro-amnistía narys

5.

AL-MUGHASSIL, Ahmad Ibrahim (dar žinomas kaip ABU OMRAN, dar žinomas kaip AL-MUGHASSIL, Ahmed Ibrahim), gimęs 1967 6 26 Qatif-Bab al Shamal (Saudo Arabija), Saudo Arabijos pilietis

6.

AL-NASSER, Abdelkarim Hussein Mohamed, gimęs Al Ihsa (Saudo Arabija), Saudo Arabijos pilietis

7.

AL-NASSER, Ibrahim Salih Mohammed, gimęs 1966 10 16 Tarut (Saudo Arabija), Saudo Arabijos pilietis

8.

*APAOLAZA SANCHO, Iván, gimęs 1971 11 10 Beasain, Guipúzcoa (Ispanija), asmens tapatybės kortelės Nr. 44.129.178 – E.T.A. aktyvistas; K.Madrid narys

9.

ARIOUA, Azzedine, gimęs 1960 11 20 Costantine (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

10.

ARIOUA, Kamel (dar žinomas kaip Lamine Kamel), gimęs 1969 8 18 Costantine (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

11.

ASLI, Mohamed (dar žinomas kaip Dahmane Mohamed), gimęs 1975 5 13 Ain Taya (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

12.

ASLI, Rabah, gimęs 1975 5 13 Ain Taya (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

13.

*ARZALLUS TAPIA, Eusebio, gimęs 1957 11 8 Regil, Guipúzcoa (Ispanija), asmens tapatybės kortelės Nr. 15.927.207 – E.T.A. aktyvistas

14.

ATWA, Ali (dar žinomas kaip BOUSLIM, Ammar Mansour; dar žinomas kaip SALIM, Hassan Rostom), Libanas, gimęs 1960 m. Libane, Libano pilietis

15.

BOUYERI, Mohammed (dar žinomas kaip Abu ZUBAIR; dar žinomas kaip SOBIAR; dar žinomas kaip Abu ZOUBAIR), gimęs 1978 3 8 Amsterdame (Nyderlandai) – Hofstadgroep grupuotės narys

16.

DARIB, Noureddine (dar žinomas kaip Carreto; dar žinomas kaip Zitoun Mourad), gimęs 1972 2 1 Alžyre – al-Takfir ir al-Hijra narys

17.

DJABALI, Abderrahmane (dar žinomas kaip Touil), gimęs 1970 6 1 Alžyre – al-Takfir ir al-Hijra narys

18.

*ECHEBERRIA SIMARRO, Leire, gimęs 1977 12 20 Basauri, Biscay (Ispanija), asmens tapatybės kortelės Nr. 45.625.646 – E.T.A. aktyvistas

19.

*ECHEGARAY ACHIRICA, Alfonso, gimęs 1958 1 10 Plencia, Biscay (Ispanija), asmens tapatybės kortelės Nr. 16.027.051 E.T.A. aktyvistas

20.

EL FATMI, Nouredine (dar žinomas kaip Nouriddin EL FATMI; dar žinomas kaip Nouriddine EL FATMI; dar žinomas kaip Noureddine EL FATMI; dar žinomas kaip Abu AL KA'E KA'E; dar žinomas kaip Abu QAE QAE; dar žinomas kaip FOUAD; dar žinomas kaip FZAD; dar žinomas kaip Nabil EL FATMI; dar žinomas kaip Ben MOHAMMED; dar žinomas kaip Ben Mohand BEN LARBI; dar žinomas kaip Ben Driss Muhand IBN LARBI; dar žinomas kaip Abu TAHAR; dar žinomas kaip EGGIE), gimęs 1982 8 15 Midare (Marokas), paso (išduotas Maroko Karalystės) Nr. N829139 – Hofstadgroep grupuotės narys

21.

EL-HOORIE, Ali Saed Bin Ali (dar žinomas kaip AL-HOURI, Ali Saed Bin Ali; dar žinomas kaip EL-HOURI, Ali Saed Bin Ali), gimęs 1965 7 10 arba 1965 7 11 El Dibabiya (Saudo Arabija), Saudo Arabijos pilietis

22.

FAHAS, Sofiane Yacine, gimęs 1971 9 10 Alžyre (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

23.

* GOGEASCOECHEA ARRONATEGUI, Eneko, gimęs 1967 4 29 Guernica, Biscay (Ispanija), asmens tapatybės kortelės Nr. 44.556.097, – E.T.A. aktyvistas

24.

* IPARRAGUIRRE GUENECHEA, Ma Soledad, gimęs 1961 4 25 Escoriaza (Navarra), asmens tapatybės kortelės Nr. 16.255.819 – E.T.A. aktyvistas

25.

IZZ-AL-DIN, Hasan (dar žinomas kaip GARBAYA, Ahmed; dar žinomas kaip SA-ID; dar žinomas kaip SALWWAN, Samir), Libanas, gimęs 1963 m. Libane, Libano pilietis

26.

LASSASSI, Saber (dar žinomas kaip Mimiche), gimęs 1970 11 30 Constantine (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

27.

MOHAMMED, Khalid Shaikh (dar žinomas kaip ALI, Salem; dar žinomas kaip BIN KHALID, Fahd Bin Adballah; dar žinomas kaip HENIN, Ashraf Refaat Nabith; dar žinomas kaip WADOOD, Khalid Adbul), gimęs 1965 4 14 arba 1964 3 1 Pakistane, paso Nr. 488555

28.

MOKTARI, Fateh (dar žinomas kaip Ferdi Omar), gimęs 1974 12 26 Hussein Dey (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

29.

* MORCILLO TORRES, Gracia, gimęs 1967 3 15 San Sebastián, Guipúzcoa (Ispanija), asmens tapatybės kortelės Nr. 72.439.052 – E.T.A. aktyvistas; K.a.s. / Ekin narys

30.

* NARVÁEZ GOÑI, Juan Jesús, gimęs 1961 2 23 Pamplona, Navarra (Ispanija), asmens tapatybės kortelės Nr. 15.841.101 – E.T.A. aktyvistas

31.

NOUARA, Farid, gimęs 1973 11 25 Alžyre (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

32.

* ORBE SEVILLANO, Zigor, gimęs 1975 9 22 Basauri, Biscay (Ispanija), asmens tapatybės kortelės Nr. 45.622.851 – E.T.A. aktyvistas; Jarrai–Haika–Segi narys

33.

* PALACIOS ALDAY, Gorka, gimęs 1974 10 17 Baracaldo, Biscay (Ispanija), asmens tapatybės kortelės Nr. 30.654.356 – E.T.A. aktyvistas; K.Madrid narys

34.

* PEREZ ARAMBURU, Jon Iñaki, gimęs 1964 9 18 San Sebastián, Guipúzcoa (Ispanija), asmens tapatybės kortelės Nr. 15.976.521 – E.T.A. aktyvistas; Jarrai / Haika / Segi narys

35.

* QUINTANA ZORROZUA, Asier, gimęs 1968 2 27 Bilbao, Biscay (Ispanija), asmens tapatybės kortelės Nr. 30.609.430 – E.T.A. aktyvistas; K.Madrid narys

36.

RESSOUS, Hoari (dar žinomas kaip Hallasa Farid), gimęs 1968 9 11 Alžyre (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

37.

* RUBENACH ROIG, Juan Luis, gimęs 1963 9 18 Bilbao, Biscay (Ispanija), asmens tapatybės kortelės Nr. 18.197.545 – E.T.A. aktyvistas; K.Madrid narys

38.

SEDKAOUI, Noureddine (dar žinomas kaip Nounou), gimęs 1963 6 23 Alžyre (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

39.

SELMANI, Abdelghani (dar žinomas kaip Gano), gimęs 1974 6 14 Alžyre (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

40.

SENOUCI, Sofiane, gimęs 1971 4 15 Hussein Dey (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

41.

SISON, Jose Maria (dar žinomas kaip Armando Liwanag; dar žinomas kaip Joma), gimęs 1939 2 8 Cabugao (Filipinai) – asmuo, atliekantis vadovaujamą vaidmenį Filipinų komunistų partijoje, įskaitant NTA

42.

TINGUALI, Mohammed (dar žinomas kaip Mouh di Kouba), gimęs 1964 4 21 Blida (Alžyras) – al-Takfir ir al-Hijra narys

43.

* URANGA ARTOLA, Kemen, gimęs 1969 5 25 Ondarroa, Biscay (Ispanija), asmens tapatybės kortelės Nr. 30.627.290 – E.T.A. aktyvistas; Herri Batasuna / Euskal Herritarrok / Batasuna narys

44.

* VALLEJO FRANCO, Iñigo, gimęs 1976 5 21 Bilbao, Biscay (Ispanija), asmens tapatybės kortelės Nr. 29.036.694 – E.T.A. aktyvistas

45.

* VILA MICHELENA, Fermín, gimęs 1970 3 12 Irún, Guipúzcoa (Ispanija), asmens tapatybės kortelės Nr. 15.254.214 – E.T.A. aktyvistas; Kas / Ekin narys

46.

WALTERS, Jason Theodore James (dar žinomas kaip Abdullah; dar žinomas kaip David), gimęs 1985 3 6 Amersforte (Nyderlandai), paso (išduotas Nyderlandų Karalystės) Nr. NE8146378 – Hofstadgroep grupuotės narys

2.   GRUPĖS IR SUBJEKTAI

1.

Abu Nidal organizacija – ANO, (dar žinoma kaip Fatah Revoliucinė taryba; dar žinoma kaip Arabų revoliucinės brigados; dar žinoma kaip „Juodasis rugsėjis“; dar žinoma kaip Musulmonų socialistų revoliucinė organizacija)

2.

Al-Aqsa kankinių brigada

3.

Al-Aqsa e.V.

4.

Al-Takfir ir Al-Hijra

5.

* Cooperativa Artigiana Fuoco ed Affini - Occasionalmente Spettacolare (Artisans' Cooperative Fire ir pan. – Occasionally Spectacular)

6.

* Ginkluotos grupės už komunizmą (Nuclei Armati per il Comunismo)

7.

Aum Shinrikyo (dar žinoma kaip AUM; dar žinoma kaip Aum Aukščiausioji Tiesa, dar žinoma kaip Aleph)

8.

Babbar Khalsa

9.

* Cellula Contro Capitale, Carcere i suoi Carcerieri e le sue Celle – CCCCC (Kovos prieš kapitalą, kalėjimus, kalėjimų prižiūrėtojus ir kalėjimų kameras skyrius)

10.

Filipinų komunistų partija, įskaitant Naują tautų armiją – NTA, Filipinuose, susijusi su SISON Jose Maria (dar žinomas kaip Armando Liwanag; dar žinomas kaip Joma, atliekantis vadovaujamą vaidmenį Filipinų komunistų partijoje, įskaitant NTA)

11.

* Nuolatinė Airijos respublikonų armija – NARA

12.

* EPANASTATIKOS AGONAS – (Revoliucinė kova)

13.

* Euskadi Ta Askatasuna / Tierra Vasca y Libertad – E.T.A. (Baskų tėvynė ir laisvė) (Šios organizacijos yra E.T.A. teroristinės grupės dalys: K.a.s., Xaki, Ekin, Jarrai-Haika-Segi, Gestoras pro-amnistía, Askatasuna, Batasuna (dar žinoma kaip Herri Batasuna; dar žinoma kaip Euskal Herritarrok)

14.

Gama'a al-Islamiyya, (dar žinoma kaip Al-Gama'a al-Islamiyya), (Islamo grupė – IG)

15.

İslami Büyük Doğu Akıncılar Cephesi – IBDA-C (Didysis islamo rytų karių frontas)

16.

* Grupos de Resistencia Antifascista Primero de Octubre – G.R.A.P.O. (Antifašistinės pasipriešinimo grupės „Spalio pirmoji“)

17.

Hamas, įskaitant Hamas-Izz al-Din al-Qassem

18.

Hizbul Mujahideen – HM

19.

Hofstadgroep grupuotė

20.

Šventosios Žemės paramos ir plėtros fondas

21.

Tarptautinė sikų jaunimo federacija – TSJF

22.

* Solidarietà Internazionale (Tarptautinis solidarumas)

23.

Kahane Chai (dar žinoma kaip Kach)

24.

Khalistano Zindabad pajėgos – KZF

25.

Kurdistano darbininkų partija – PKK (dar žinoma kaip KADEK; dar žinoma kaip KONGRA-GEL)

26.

Tamil Elamo išlaisvinimo tigrai – TEIT

27.

* Lojalistų savanorių pajėgos – LSP

28.

Mujahedin-e Khalq organizacija – MEK arba MKO, neįskaitant „Nacionalinės Irano pasipriešinimo tarybos“ – NIPT (dar žinoma kaip Nacionalinė Irano išlaisvinimo armija – NLA, MEK karinis sparnas, dar žinoma kaip Irano liaudies Mujahidin – ILM, dar žinoma kaip Musulmonų iraniečių studentų bendruomenė)

29.

Ejército de Liberación Nacional (Nacionalinė išlaisvinimo armija)

30.

* Orange savanoriai – OS

31.

Palestinos išlaisvinimo frontas – PIF

32.

Palestinos islamo Jihad – PIJ

33.

Palestinos išlaisvinimo liaudies frontas – PILF

34.

Palestinos išlaisvinimo žmonių fronto Aukščiausioji vadovybė, (dar žinoma kaip PILF Aukščiausioji vadovybė, dar žinoma kaip PILF-AV)

35.

* Tikroji IRA

36.

* Brigate Rosse per la Costruzione del Partito Comunista Combattente (Kovojančios komunistų partijos kūrimo raudonosios brigados)

37.

* Raudonosios rankos gynėjai – RRG

38.

Fuerzas armadas revolucionarias de Colombia – KRGP (Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos)

39.

* Epanastatiki Pirines (Revoliucinis branduolys)

40.

* Dekati Evdomi Noemvri (Revoliucinė organizacija „Lapkričio 17-oji“)

41.

Devrimci Halk Kurtuluș Partisi-Cephesi – DHKP/C (dar žinoma kaip Devrimci Sol (Revoliucinė kairė); dar žinoma kaip Dev Sol) (Revoliucinė liaudies išlaisvinimo armija / frontas / partija)

42.

Sendero Luminoso – SL (Šviečiantis kelias)

43.

Stichting Al Aqsa (dar žinoma kaip Stichting Al Aqsa Nederland; dar žinoma kaip Al Aqsa Nederland)

44.

Teyrbazen Azadiya Kurdistan - TAK (dar žinoma kaip Kurdistano laisvės sakalai; dar žinoma kaip Kurdistano laisvės vanagai)

45.

* Brigata XX Luglio (Liepos dvidešimt pirmosios brigada)

46.

* Olsterio gynybos asociacija / Olsterio laisvės kovotojai – OGA/OLK

47.

Autodefensas Unidas de Colombia – AUC (Kolumbijos jungtinės savigynos pajėgos / grupė)

48.

* Federazione Anarchica Informale – F.A.I. (Neoficiali anarchistų federacija)


(1)  Asmenims, grupėms ir subjektams, pažymėtiems *, taikomas tik Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 4 straipsnis.