17.6.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 538/2008

2008 m. gegužės 29 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą 1386/2007, nustatantį Žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone taikytinas apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemones

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Reglamentą 1386/2007 (1), ypač į jo 70 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 1386/2007 įgyvendinamos tam tikros Žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacijos (toliau – NAFO) priimtos apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemonės.

(2)

2007 m. rugsėjo mėn. įvykusiame dvidešimt devintajame metiniame susirinkime NAFO priėmė keletą jos apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemonių pakeitimų. Tie pakeitimai susiję su nuostatomis dėl tinklo akies dydžio, perkrovimo, uždarų rajonų siekiant užtikrinti koralų apsaugą, ataskaitų apie sužvejotus kiekius teikimo, sunkaus pažeidimo apibrėžties, produktų kodų, patikrinimo uoste ataskaitos formos ir įlipimo trapų techninių reikalavimų.

(3)	Be to, Reglamente 1386/2007 buvo rasta klaidų, kurias reikia ištaisyti: yra keletas klaidų nuorodose, o VII priedo 3 punkte trūksta kai kurių duomenų.

(4)	Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1386/2007 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1386/2007 iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnis papildomas šiuo punktu:

„20.	Perkrovimas – bet kokio viename žvejybos laive laikomų žuvininkystės išteklių arba jų produktų kiekio perkėlimas per bortą į kitą žvejybos laivą.“;

2)	7 straipsnis papildomas šia dalimi: „4. Laivuose, kuriais naudojant įvairiagylius tralus 3O kvadrate žvejojami paprastieji jūriniai ešeriai, naudojami tinklai, kurių mažiausias tinklo akies dydis – 90 mm.“;

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Ribojamos žvejybos rajonai

1. Draudžiama vykdyti žvejybos veiklą naudojant priedugnio rūšių žvejybos įrankius šiuose rajonuose:

Rajonas

1 koordinatė

2 koordinatė

3 koordinatė

4 koordinatė

Orphan Knoll

50.00.30 N

45.00.30 W

51.00.30 N

45.00.30 W

51.00.30 N

47.00.30 W

50.00.30 N

45.00.30 W

Corner Seamounts

35.00.00 N

48.00.00 W

36.00.00 N

48.00.00 W

36.00.00 N

52.00.00 W

35.00.00 N

52.00.00 W

Newfoundland Seamounts

43.29.00 N

43.20.00 W

44.00.00 N

43.20.00 W

44.00.00 N

46.40.00 W

43.29.00 N

46.40.00 W

New England Seamounts

35.00.00 N

57.00.00 W

39.00.00 N

57.00.00 W

39.00.00 N

64.00.00 W

35.00.00 N

64.00.00 W

2. Toliau nurodytame 3O kvadrato rajone draudžiama bet kokia žvejybos veikla naudojant dugninius kontaktinius žvejybos įrankius. Uždaras rajonas apibrėžiamas sujungiant šias koordinates (eilės tvarka ir grįžtant prie 1 koordinatės):

Taško Nr.	Platuma	Ilguma
1	42°53′00″N	51°00′00″W
2	42°52′04″N	51°31′44″W
3	43°24′13″N	51°58′12″W
4	43°24′20″N	51°58′18″W
5	43°39′38″N	52°13′10″W
6	43°40′59″N	52°27′52″W
7	43°56′19″N	52°39′48″W
8	44°04′53″N	52°58′12″W
9	44°18′38″N	53°06′00″W
10	44°18′36″N	53°24′07″W
11	44°49′59″N	54°30′00″W
12	44°29′55″N	54°30′00″W
13	43°26′59″N	52°55′59″W
14	42°48′00″N	51°41′06″W
15	42°33′02″N	51°00′00″W“;

4)	19 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip: „5. Valstybės narės kas dvejus metus patvirtina visų laivų, kuriems leidžiama žvejoti pagal 14 straipsnį, talpos plano tikslumą. Laivo kapitonas užtikrina, kad šio patvirtinimo kopija būtų saugoma laive, ir pateikia ją inspektoriui jo prašymu.“;

21 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:

„f)

prieš įplaukiant į 3L kvadratą ir išplaukiant iš jo sužvejotas kiekis. Šias ataskaitas teikia laivai, kurie 3L kvadrate žvejoja krevetes, ir jos siunčiamos likus vienai valandai iki kvadrato ribos kirtimo. Ataskaitoje nurodomas sužvejotas kiekis, laikomas laive nuo ankstesnės ataskaitos apie sužvejotus kiekius pateikimo, pagal kvadratus ir rūšis (3 raidžių kodas) kilogramais, suapvalintas iki artimiausio 100 kilogramų.“;

6)	30 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip: „5. Stebimo laivo kapitonui jo prašymu gali būti pateikta 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta stebėtojo ataskaitos kopija.“;

7)	32 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Valstybių narių kompetentingos institucijos, kurioms pagal 28 straipsnio nuostatas yra pateikiama stebėtojo ataskaita, įvertina šios ataskaitos turinį ir išvadas.“;

47 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

b punktas pakeičiamas taip:

„b)	parūpina įlipimo trapą, sukonstruotą ir naudojamą taip, kaip aprašyta NAFO apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemonėse;“;

įterpiamas šis punktas:

„ba)

jei turimas mechaninis keltuvas, užtikrina, kad jo papildoma įranga yra nacionalinės administracijos patvirtintos rūšies. Jis turi būti tokios sandaros ir konstrukcijos, kad inspektorius galėtų saugiai įlipti į laivą ir iš jo išlipti, taip pat saugiai patekti nuo keltuvo į denį ir atvirkščiai. Įlipimo trapas, atitinkantis b punkto nuostatas, laikomas denyje greta keltuvo ir turi būti parengtas naudoti iš karto;“;

9)	II priedas pakeičiamas šio reglamento I priedo tekstu;

10)	VII priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą;

11)	XII priedas pakeičiamas šio reglamento III priedo tekstu;

12)	XIII priedas išbraukiamas;

13)	XIVb priedas pakeičiamas šio reglamento IV priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gegužės 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. VIZJAK

(1) OL L 318, 2007 12 5, p. 1.

I PRIEDAS

„II PRIEDAS

Toliau pateikiamas sąrašas – tai išteklių, apie kuriuos privaloma pranešti pagal 22 straipsnį, sąrašas.

ANG/N3NO	Lophius americanus	Amerikinis jūrų velnias
CAA/N3LMN	Anarhichas lupus	Atlanto vilkžuvė
CAP/N3LM	Mallotus villosus	Stintenė
CAT/N3LMN	Anarhichas spp.	Vilkžuvės (kitur nenurodytos)
HAD/N3LNO	Melanogrammus aeglefinus	Juodadėmė menkė
HAL/N23KL	Hippoglossus hippoglossus	Atlanto otas
HAL/N3M	Hippoglossus hippoglossus	Atlanto otas
HAL/N3NO	Hippoglossus hippoglossus	Atlanto otas
HER/N3L	Clupea harengus	Atlanto silkė
HKR/N2J3KL	Urophycis chuss	Raudonoji jūrų vėgėlė
HKR/N3MNO	Urophycis chuss	Raudonoji jūrų vėgėlė
HKS/N3LMNO	Merlucius bilinearis	Sidabrinė jūrų lydeka
RNG/N23	Coryphaenoides rupestris	Bukasnukis ilgauodegis grenadierius
HKW/N2J3KL	Urophycis tenuis	Baltoji jūrų vėgėlė
POK/N3O	Pollachius virens	Amerikinis polakas (ledjūrio menkė)
PRA/N3M	Pandalus borealis	Paprastoji šiaurinė krevetė
RHG/N23	Macrourus berglax	Šiaurinis grenadierius
SKA/N2J3K	Raja spp.	Rajos
SKA/N3M	Raja spp.	Rajos
SQI/N56	Illex illecebrosus	Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras
VFF/N3LMN	—	Nerūšiuotos, nenustatytos žuvys
WIT/N3M	Glyptocephalus cynoglossus	Raudonoji plekšnė
YEL/N3M	Limanda ferruginea	Geltonuodegė plekšnė“

II PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 VII priedo 3 punktas pakeičiamas taip:

„3. Ataskaita apie sužvejotus kiekius

Duomenys	Laukelio kodas	Privalomas/neprivalomas	Pastabos
Registravimo pradžia	SR	P	Sistemos duomenys; nurodoma pranešimo perdavimo pradžia
Adresas	AD	P	Pranešimo duomenys; paskirties vieta, „XNW“ – NAFO
Siuntėjas	FR	P	Perduodančios šalies pavadinimas
Eilės numeris	SQ	P	Pranešimo duomenys; pranešimo serijos numeris einamaisiais metais
Pranešimo tipas	TM	P	Pranešimo duomenys; pranešimo tipas, „CAT“, kai siunčiama ataskaita apie sužvejotus kiekius
Radijo šaukinys	RC	P	Išsami informacija apie laivo registraciją; laivo tarptautinis radijo šaukinys
Reiso numeris	TN	N	Išsami informacija apie veiklą; einamųjų metų žvejybos reiso numeris
Laivo pavadinimas	NA	N	Išsami informacija apie laivo registraciją; laivo pavadinimas
Susitariančioji Šalis Valstybės narės suteiktas numeris	IR	N	Išsami informacija apie laivo registraciją; unikalus Susitariančiosios Šalies laivo numeris, kurį sudaro šalies (laivo vėliavos valstybės) 3 raidžių ISO kodas ir skaičius
Išorės registracijos numeris	XR	N	Išsami informacija apie laivo registraciją; numeris ant laivo borto
Susijęs rajonas	RA	P	NAFO kvadratas, į kurį laivas įplaukė
Platuma	LA	P (1)	Išsami informacija apie veiklą; buvimo vieta duomenų perdavimo metu
Ilguma	LO	P (1)	Išsami informacija apie veiklą; buvimo vieta duomenų perdavimo metu
Sužvejoti kiekiai	CA		Išsami informacija apie veiklą; bendras sugautas kiekis pagal žuvų rūšis, laive laikomas nuo žvejybos pradžios arba paskutinės atskaitos apie sužvejotus kiekius, jei reikia poromis.
Rūšis		P	Rūšys, kurioms taikomas FAO kodas
Gyvasis svoris		P	Gyvasis svoris kg, suapvalintais iki artimiausio 100
Žūklės dienų skaičius	DF	P	Išsami informacija apie veiklą; NAFO reguliuojamame rajone žvejotų dienų skaičius nuo žvejybos pradžios arba paskutinės ataskaitos apie sužvejotus kiekius
Data	DA	P	Pranešimo duomenys; perdavimo data
Laikas	TI	P	Pranešimo duomenys; perdavimo laikas
Įrašo pabaiga	ER	P	Sistemos duomenys; nurodoma pranešimo perdavimo pabaiga

(1) Neprivaloma, jei laivas stebimas palydovine sistema.“

III PRIEDAS

„XII PRIEDAS

Patikrinimo uoste ataskaita

IV PRIEDAS

„XIVb PRIEDAS

Produkto pavidalo kodai

Kodas	Produkto pavidalas
A	Visa – sušaldyta
B	Visa – sušaldyta (virta)
C	Išskrosta su galva – sušaldyta
D	Išskrosta be galvos – sušaldyta
E	Išskrosta be galvos – apipjaustyta – sušaldyta
F	Filė be odos – su kaulais – sušaldyta
G	Filė be odos – be kaulų – sušaldyta
H	Filė su oda – su kaulais– sušaldyta
I	Filė su oda – be kaulų – sušaldyta
J	Sūdyta žuvis
K	Marinuota žuvis
L	Konservuoti produktai
M	Taukai
N	Iš visos žuvies pagaminti miltai
O	Iš žuvies subproduktų pagaminti miltai
P	Kita (nurodyti)“

17.6.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/13

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 539/2008

2008 m. birželio 16 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (1), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 1580/2007 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)	Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. birželio 17 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 16 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 350, 2007 12 31, p. 1.

PRIEDAS

prie 2008 m. birželio 16 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MA	44,6
	MK	36,7
	TR	59,3
	ZZ	46,9
0707 00 05	JO	151,2
	TR	119,3
	ZZ	135,3
0709 90 70	TR	103,9
0709 90 70	ZZ	103,9
0805 50 10	AR	123,7
	EG	150,8
	US	132,6
	ZA	121,6
	ZZ	132,2
0808 10 80	AR	101,4
	BR	84,3
	CL	92,5
	CN	92,5
	MK	63,0
	NZ	111,5
	US	104,5
	UY	84,0
	ZA	82,9
	ZZ	90,7
0809 10 00	IL	124,0
	TR	230,0
	ZZ	177,0
0809 20 95	TR	401,5
	US	429,2
	ZZ	415,4
0809 30 10, 0809 30 90	EG	182,1
	US	239,8
	ZZ	211,0
0809 40 05	IL	190,0
	TR	223,9
	ZZ	207,0

(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ žymi „kitą kilmę“.

17.6.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/15

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 540/2008

2008 m. birželio 16 d.

iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 336/2006 dėl Tarptautinio saugaus valdymo (ISM) kodekso įgyvendinimo Bendrijoje II priedą (blankų formos)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 336/2006 dėl Tarptautinio saugaus valdymo kodekso įgyvendinimo Bendrijoje ir panaikinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3051/95 (1), ypač jo 11 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Tarptautinį saugaus valdymo (toliau – ISM) kodeksą iš dalies pakeitė Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau – IMO) Jūrų saugumo komiteto 2004 m. gruodžio 10 d. priimta 179 (79) rezoliucija, kuri iš dalies pakeitė atitikties dokumento ir saugaus valdymo sertifikato formą (ši rezoliucija įsigaliojo nuo 2006 m. liepos 1 d.).

(2)	Reglamento (EB) Nr. 336/2006 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad ISM kodeksas – tai minėto reglamento I priede nustatytas kodeksas ir jo atnaujinta versija.

(3)	Siekiant aiškumo ir suprantamumo Reglamento (EB) Nr. 336/2006 II priedo atitinkamų blankų formos turėtų būti atnaujintos.

(4)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 336/2006 II priedo B dalies 5 skirsnis keičiamas šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 16 d.

Komisijos vardu

Antonio TAJANI

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 64, 2006 3 4, p. 1.

PRIEDAS

„5. Atitikties dokumentų ir saugaus valdymo sertifikatų formos

Kai laivai eksploatuojami tik vienoje valstybėje narėje, valstybės narės naudoja prie ISM kodekso pridėtas formas arba toliau pateiktas atitikties dokumento, saugaus valdymo sertifikato, laikinojo atitikties dokumento ir laikinojo saugaus valdymo sertifikato formas.

Tuo atveju, kai padaroma išimtis pagal 7 straipsnio 1 dalį ir, jei taikoma, 7 straipsnio 2 dalį, išduotas sertifikatas skiriasi nuo pirmiau nurodyto sertifikato ir jame aiškiai nurodoma, kad buvo padaryta išimtis pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalį ir, jei taikoma, 7 straipsnio 2 dalį bei nurodomi taikytini veiklos apribojimai.

ATITIKTIES DOKUMENTAS

(Herbinis antspaudas) (Valstybė)

Sertifikato Nr.

Išduotas pagal [1974 m. TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL ŽMOGAUS GYVYBĖS APSAUGOS JŪROJE su pakeitimais ir] (1) Reglamento (EB) Nr. 336/2006 dėl ISM kodekso įgyvendinimo Bendrijoje nuostatas

pagal … Vyriausybės įgaliojimą

(Valstybės pavadinimas)

…

(įgaliotas asmuo arba organizacija)

Bendrovės pavadinimas ir adresas

…

(žr. Reglamento (EB) Nr. 336/2006 I priedo A dalies 1.1.2 punktą)

PATVIRTINAMA, KAD buvo atliktas bendrovės saugaus valdymo sistemos auditas ir kad ši sistema atitinka Tarptautinio saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodekso (ISM kodekso) reikalavimus toliau išvardytiems laivų tipams (išbraukti, kas nereikalinga):

Keleivinis laivas

Greitaeigis keleivinis laivas

Greitaeigis krovininis laivas

Biriųjų krovinių laivas

Naftos tanklaivis

Cheminių medžiagų tanklaivis

Dujovežis

Mobilusis gręžimo įrenginys atviroje jūroje

Kitas krovininis laivas

Ro–ro keleivinis laivas (ro–ro keltas)

Šis atitikties dokumentas galioja iki …, jei tikrinama periodiškai.

Patikrinimo, kuriuo grindžiamas šis sertifikatas, užbaigimo data …

(metai, mėnuo, diena)

Išduota: …

(dokumento išdavimo vieta)

Išdavimo data …

…

(Dokumentą išdavusio tinkamai įgalioto pareigūno parašas)

(Išdavusios institucijos antspaudas arba spaudas, kaip tinkama)

Sertifikato Nr.

METINĖS PATIKROS PATVIRTINIMAS

PATVIRTINAMA, KAD atlikus periodinę patikrą pagal [Konvencijos IX/6.1 taisyklę ir ISM kodekso 13.4 punktą ir] (2) Reglamento (EB) Nr. 336/2006 dėl ISM kodekso įgyvendinimo Bendrijoje 6 straipsnį, nustatyta, kad saugaus valdymo sistema atitinka ISM kodekso reikalavimus.

1-oji METINĖ PATIKRA	Parašas: … (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta: … Data: …
2-oji METINĖ PATIKRA	Parašas: … (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta: … Data: …
3-oji METINĖ PATIKRA	Parašas: … (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta: … Data: …
4-oji METINĖ PATIKRA	Parašas: … (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta: … Data: …

SAUGAUS VALDYMO SERTIFIKATAS

(Herbinis antspaudas) (Valstybė)

Sertifikato Nr.

Išduotas pagal [1974 m. TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL ŽMOGAUS GYVYBĖS APSAUGOS JŪROJE su pakeitimais ir] (3) Reglamento (EB) Nr. 336/2006 dėl ISM kodekso įgyvendinimo Bendrijoje nuostatas

pagal … Vyriausybės įgaliojimą

(Valstybės pavadinimas)

…

(įgaliotas asmuo arba organizacija)

Laivo pavadinimas: …

Skiriamasis skaičius arba raidės: …

Registracijos uostas: …

Laivo tipas (4): …

Bendrasis tonažas: …

IMO numeris: …

Bendrovės pavadinimas ir adresas: …

(žr. Reglamento (EB) Nr. 336/2006 I priedo A dalies 1.1.2 punktą)

PATVIRTINAMA, KAD buvo atliktas bendrovės saugaus valdymo sistemos auditas ir kad ši sistema atitinka Tarptautinio saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodekso (ISM kodekso) reikalavimus, patikrinus, ar bendrovei išduotas atitikties dokumentas taikomas šiam laivo tipui.

Šis saugaus valdymo sertifikatas galioja iki …, jeigu patikros atliekamos periodiškai ir jeigu galioja atitikties dokumentas.

Patikrinimo, kuriuo grindžiamas šis sertifikatas, užbaigimo data …

(metai, mėnuo, diena)

Išduota …

(dokumento išdavimo vieta)

Išdavimo data …

…

(Sertifikatą išdavusio tinkamai įgalioto pareigūno parašas)

(Išdavusios institucijos antspaudas arba spaudas, kaip tinkama)

Sertifikato Nr.

TARPINĖS PATIKROS PATVIRTINIMAS IR PAPILDOMA PATIKRA (JEIGU REIKIA)

PATVIRTINAMA, KAD atlikus periodinę patikrą pagal [Konvencijos IX/6.1 taisyklę ir ISM kodekso 13.8 punktą ir] (5) Reglamento (EB) Nr. 336/2006 dėl ISM kodekso įgyvendinimo Bendrijoje 6 straipsnį, nustatyta, kad saugaus valdymo sistema atitinka ISM kodekso reikalavimus.

TARPINĖ PATIKRA (turi būti užbaigta tarp antrosios ir trečiosios sukakčių datų)	Parašas: … (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta: … Data: …
PAPILDOMA PATIKRA (6)	Parašas: … (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta: … Data: …
PAPILDOMA PATIKRA (6)	Parašas: … (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta: … Data: …
PAPILDOMA PATIKRA (6)	Parašas: … (Įgalioto pareigūno parašas) Vieta: … Data: …

LAIKINASIS ATITIKTIES DOKUMENTAS

(Herbinis antspaudas) (Valstybė)

Sertifikato Nr.

Išduotas pagal [1974 m. TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL ŽMOGAUS GYVYBĖS APSAUGOS JŪROJE su pakeitimais ir] (7) Reglamento (EB) Nr. 336/2006 dėl ISM kodekso įgyvendinimo Bendrijoje nuostatas

pagal … Vyriausybės įgaliojimą

(Valstybės pavadinimas)

…

(įgaliotas asmuo arba organizacija)

Bendrovės pavadinimas ir adresas

…

(žr. Reglamento (EB) Nr. 336/2006 I priedo A dalies 1.1.2 punktą)

PATVIRTINAMA, KAD bendrovės saugaus valdymo sistema pripažinta atitinkanti Reglamento (EB) Nr. 336/2006 I priedo A dalies 1.2.3 punkto tikslus, ją taikant toliau išvardytam(-iems) laivų tipui(-ams) (išbraukti, kas nereikalinga):

Keleivinis laivas

Greitaeigis keleivinis laivas

Greitaeigis krovininis laivas

Biriųjų krovinių laivas

Naftos tanklaivis

Cheminių medžiagų tanklaivis

Dujovežis

Mobilusis gręžimo įrenginys atviroje jūroje

Kitas krovininis laivas

Ro–ro keleivinis laivas (ro–ro keltas)

Šis laikinasis atitikties dokumentas galioja iki …

Išduota: …

(dokumento išdavimo vieta)

Išdavimo data: …

(Dokumentą išdavusio tinkamai įgalioto pareigūno parašas)

(Išdavusios institucijos antspaudas arba spaudas, kaip tinkama)

LAIKINASIS SAUGAUS VALDYMO SERTIFIKATAS

(Herbinis antspaudas) (Valstybė)

Sertifikato Nr.

Išduotas pagal [1974 m. TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL ŽMOGAUS GYVYBĖS APSAUGOS JŪROJE su pakeitimais ir] (8) Reglamento (EB) Nr. 336/2006 dėl ISM kodekso įgyvendinimo Bendrijoje nuostatas

pagal … Vyriausybės įgaliojimą

(Valstybės pavadinimas)

…

(įgaliotas asmuo arba organizacija)

Laivo pavadinimas: …

Skiriamasis skaičius arba raidės: …

Registracijos uostas: …

Laivo tipas (9): …

Bendrasis tonažas: …

IMO numeris: …

Bendrovės pavadinimas ir adresas: …

(žr. Reglamento (EB) Nr. 336/2006 I priedo A dalies 1.1.2 punktą)

PATVIRTINAMA, KAD laikomasi Reglamento (EB) Nr. 336/2006 I priedo A dalies 14.4 punkto reikalavimų ir bendrovės atitikties dokumentas ir (arba) laikinasis atitikties dokumentas (10) yra taikomas šiam laivui.

Šis laikinasis saugaus valdymo sertifikatas galioja iki …, jeigu ir toliau galioja atitikties dokumentas ir (arba) laikinasis atitikties dokumentas (10).

Išduota: …

(dokumento išdavimo vieta)

Išdavimo data: …

(Sertifikatą išdavusio tinkamai įgalioto pareigūno parašas)

(Išdavusios institucijos antspaudas arba spaudas, kaip tinkama)

Sertifikato Nr.

Šio laikinojo saugaus valdymo sertifikato galiojimas pratęsiamas iki:

Pratęsimo data: …

(Galiojimą pratęsusio tinkamai įgalioto pareigūno parašas)

(Išdavusios institucijos antspaudas arba spaudas, kaip tinkama)

(1) Gali būti išbraukta tik vienos valstybės narės vidaus reisais plaukiojančių laivų atveju.

(2) Gali būti išbraukta tik vienos valstybės narės vidaus reisais plaukiojančių laivų atveju.

(3) Gali būti išbraukta tik vienos valstybės narės vidaus reisais plaukiojančių laivų atveju.

(4) Nurodyti vieną iš šių laivų tipų: keleivinis laivas; greitaeigis keleivinis laivas; greitaeigis krovininis laivas; biriųjų krovinių laivas; naftos tanklaivis; cheminių medžiagų tanklaivis; dujovežis; mobilusis gręžimo įrenginys atviroje jūroje; kitas krovininis laivas; ro-ro keleivinis keltas.

(5) Gali būti išbraukta tik vienos valstybės narės vidaus reisais plaukiojančių laivų atveju.

(6) Jei taikytina. Daroma nuoroda į ISM kodekso 13.8 punktą ir Tarptautinio saugaus valdymo (ISM) kodekso įgyvendinimo gairių administracijoms (Rezoliucija A.913 (22)) 3.4.1 punktą.

(7) Gali būti išbraukta tik vienos valstybės narės vidaus reisais plaukiojančių laivų atveju.

(8) Gali būti išbraukta tik vienos valstybės narės vidaus reisais plaukiojančių laivų atveju.

(9) Nurodyti vieną iš šių laivų tipų: keleivinis laivas; greitaeigis keleivinis laivas; greitaeigis krovininis laivas; biriųjų krovinių laivas; naftos tanklaivis; cheminių medžiagų tanklaivis; dujovežis; mobilusis gręžimo įrenginys atviroje jūroje; kitas krovininis laivas; ro-ro keleivinis keltas.

(10) Nereikalinga išbraukti.“

17.6.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/23

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 541/2008

2008 m. birželio 16 d.

kuriuo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 847/96, nustatantį bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas, tikslinamos tam tikros 2008 m. žuvų kvotos

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (1), ypač į jo 23 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 847/96, nustatantį bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (2), ypač į jo 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2015/2006, Bendrijos žvejybos laivams nustatančiame tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybes 2007 ir 2008 metais (3), 2006 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1941/2006, nustatančiame Baltijos jūroje 2007 m. taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas Baltijos jūroje (4), ir 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 41/2007, nustatančiame 2007 m. Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (5), nurodyta, kuriems ištekliams gali būti taikomos Reglamente (EB) Nr. 847/96 numatytos priemonės.

(2)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 2015/2006, 2007 m. lapkričio 26 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1404/2007, nustatančiame Baltijos jūroje 2008 m. taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (6), ir 2008 m. sausio 16 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 40/2008, nustatančiame 2008 metams Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (7), nustatytos tam tikrų išteklių kvotos 2008 metams.

(3)

2007 m. vasario 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 147/2007, 2007–2012 m. pritaikančiu tam tikras žuvies kvotas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką 23 straipsnio 4 dalį (8), Jungtinei Karalystei ir Airijai 2007–2012 m. sumažinamos tam tikros žuvų kvotos.

(4)	Tam tikros valstybės narės remdamosi Reglamentu (EB) Nr. 847/96 paprašė dalį joms skirtų 2007 m. kvotų perkelti į kitus metus. Atsižvelgiant į tame reglamente nurodytus apribojimus neišnaudotos kvotos turėtų būti pridėtos prie 2008 m. kvotų.

(5)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 1 dalimi iš 2008 m. nacionalinių kvotų išskaičiuoti kiekiai turėtų atitikti kiekį, kuriuo buvo viršytas leidžiamas sugauti kiekis. Remiantis Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalimi, jei 2007 m. tam tikrų Reglamente (EB) Nr. 41/2007, Reglamente (EB) Nr. 2015/2006 ir Reglamente (EB) Nr. 1941/2006 nurodytų išteklių žuvų buvo sugauta daugiau nei leista iškrauti, atitinkamas svoris turėtų būti išskaičiuojamas iš 2008 m. nacionalinių kvotų. Šie išskaičiavimai atliekami atsižvelgiant į specialias nuostatas, taikomas regioninių žuvininkystės organizacijų kompetencijai priklausantiems ištekliams.

(6)	Tam tikros valstybės narės remdamosi Reglamentu (EB) Nr. 847/96 paprašė leidimo 2007 m. iškrauti papildomus tam tikrų išteklių žuvų kiekius. Tačiau kiekiai, kuriais buvo viršyti leisti iškrauti kiekiai, turėtų būti išskaičiuoti iš jų 2008 m. kvotų.

(7)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 147/2007, Reglamente (EB) Nr. 40/2008, Reglamente (EB) Nr. 1404/2007 ir Reglamente (EB) Nr. 2015/2006 nustatytos kvotos padidinamos, kaip nurodyta šio reglamento I priede, arba sumažinamos, kaip nurodyta II priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 16 d.

Komisijos vardu

Joe BORG

Komisijos narys

(1) OL L 358, 2002 12 31, p. 59. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 865/2007 (OL L 192, 2007 7 24, p. 1).

(2) OL L 115, 1996 5 9, p. 3.

(3) OL L 384, 2006 12 29, p. 28. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1533/2007 (OL L 337, 2007 12 21, p. 21).

(4) OL L 367, 2006 12 22, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 754/2007 (OL L 172, 2007 6 30, p. 26).

(5) OL L 15, 2007 1 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1533/2007 (OL L 337, 2007 12 21, p. 21).

(6) OL L 312, 2007 11 30, p. 1.

(7) OL L 19, 2008 1 23, p. 1.

(8) OL L 46, 2007 2 16, p. 10.

I PRIEDAS

Į 2008 M. KVOTAS PERKELTAS KIEKIS

Šalies kodas	Rūšies kodas	Rūšis	Zona	Patikslintas kiekis 2007 m.	Nuokrypis	2007 m. sužvejotas kiekis	2007 m. sužvejotas kiekis taikant SS	Patikslintas kiekis (%) Perkeltas kiekis	Perkeltas kiekis	Pradinis kiekis 2008 m.	Persvarstytas kiekis 2008 m.	Naujas kodas 2008 m.
BEL	ANF/07.	Europinis jūrų velnias	VII zona	2 255		928,7	121,9	46,6	225,50	2 595	2 821
BEL	ANF/8ABDE.	Europinis jūrų velnias	VIIIa,b,d,e zonos	101		20,9		20,7	10,10	0	10
BEL	COD/07A.	Atlantinė menkė	VIIa zona	133		65,7		49,4	13,30	16	29
BEL	HAD/5BC6A.	Juodadėmė menkė	Vb ir VIa zonų EB vandenys	17		0,2		1,2	1,70	7	9
BEL	HAD/6B1214	Juodadėmė menkė	VIb,XII ir XIV zonos	10		0,0		0,0	1,00	16	17
BEL	HKE/2AC4-C	Europinė paprastoji jūrinė lydeka	IIa ir IV zonų EB vandenys	80		58,5		73,1	8,00	27	35
BEL	HKE/571214	Europinė paprastoji jūrinė lydeka	VI, VII zonos; Vb zonos EB vandenys, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys	26		10,6		40,8	2,60	278	281
BEL	HKE/8ABDE.	Europinė paprastoji jūrinė lydeka	VIIIa,b,d,e zonos	10		2,7		27,0	1,00	9	10
BEL	LEZ/8ABDE.	Megrimai	VIIIa,b,d,e zonos	6		3,3		55,0	0,60	0	1
BEL	NEP/2AC4-C	Norveginis omaras	IIa ir IV zonų EB vandenys	926		194,1		21,0	92,60	1 368	1 461
BEL	PLE/07A.	Jūrinė plekšnė	VIIa zona	788		179,8		22,8	78,80	47	126
BEL	PLE/7FG.	Jūrinė plekšnė	VIIf, g zonos	232		174,9		75,4	23,20	77	100
BEL	SOL/07A.	Europinis jūrų liežuvis	VIIa zona	599		288,6		48,2	59,90	326	386
BEL	SOL/07D.	Europinis jūrų liežuvis	VIId zona	1 846		1 345,3		72,9	184,60	1 775	1 960
BEL	SOL/24.	Europinis jūrų liežuvis	II ir IV zonų EB vandenys	1 497		936,7		62,6	149,70	1 059	1 209
BEL	SOL/7FG.	Europinis jūrų liežuvis	VIIf, g zonos	590		538,9		91,3	51,10	603	654
DEU	ANF/07.	Europinis jūrų velnias	VII zona	245		148,0		60,4	24,50	289	314
DEU	BLI/245-	Melsvoji molva	II, IV ir V zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	7		0,0		0,0	0,70	6	7
DEU	BSF/1234-	Juodoji kalavija	I, II, III ir IV zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	5		0,0		0,0	0,50	5	6
DEU	BSF/56712-	Juodoji kalavija	V, VI, VII ir XII zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	18		0,0		0,0	1,80	35	37
DEU	COD/3BC+24	Atlantinė menkė	22-24 pakvadračiai (EB vandenys)	8 341		7 626,6		91,4	714,40	4 102	4 816
DEU	DWS/56789-	Gelminiai rykliai	V, VI, VII, VIII ir IX zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	7		0,1		1,4	0,70	39	40
DEU	GFB/1234-	Siūlapelekė vėgėlė	I, II, III ir IV zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	10		0,0		0,0	1,00	10	11
DEU	GFB/567-	Siūlapelekė vėgėlė	V, VI ir VII zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	10		0,0		0,0	1,00	10	11
DEU	HAD/5BC6A.	Juodadėmė menkė	Vb ir VIa zonų EB vandenys	20		0,0		0,0	2,00	9	11
DEU	HAD/6B1214	Juodadėmė menkė	VIb, XII ir XIV zonos	12		0,0		0,0	1,20	19	20
DEU	HER/3BC+24	Atlantinė silkė	22-24 pakvadračiai	26 749		22 903,0		85,6	2 674,90	24 579	27 254
DEU	HKE/2AC4-C	Europinė paprastoji jūrinė lydeka	IIa ir IV zonų EB vandenys	107		95,9		89,6	10,70	126	137
DEU	JAX/578/14	Paprastoji stauridė	VI, VII ir VIIIa, b, d, e zonos; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys	6 710		4 525,8		67,4	671,00	12 178	12 849
DEU	NEP/2AC4-C	Norveginis omaras	IIa ir IV zonų EB vandenys	676		580,2		85,8	67,60	20	88
DEU	PLE/3BCD-C	Jūrinė plekšnė	III b, c, d (EB vandenys)	330		242,0		73,3	33,00	255	288
DEU	RNG/3A/BCD	Bukasnukis ilgauodegis grenadierius	IIIa zona; IIIb, c, d zonų EB vandenys	6		0,0		0,0	0,60	5	6
DEU	RNG/5B67-	Bukasnukis ilgauodegis grenadierius	Vb, VI ir VIII zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	9		0,0		0,0	0,90	9	10
DEU	RNG/8X14-	Bukasnukis ilgauodegis grenadierius	VIII, IX, X, XII ir XIV zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	111		0,0		0,0	11,10	40	51
DEU	SOL/24.	Europinis jūrų liežuvis	II ir IV zonų EB vandenys	732		455,4		62,2	73,20	847	920
DEU	SOL/3A/BCD	Europinis jūrų liežuvis	IIIa; IIIb, c, d zonų EB vandenys	45		41,0		91,1	4,00	46	50
DEU	SPR/3BCD-C	Atlantinis šprotas	IIIb, c, d zonos (EB vandenys)	31 603		23 642,0		74,8	3 160,30	28 403	31 563
DEU	WHB/1X14	Šiaurinis žydrasis merlangas	I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, b, d, e, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys	37 819		33 978,8	744	91,8	3 096,20	10 416	13 512
DNK	BLI/03-	Melsvoji molva	III zonos EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	9		0,4		4,4	0,90	6	7
DNK	BLI/245-	Melsvoji molva	II, IV ir V zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	8		0,1		1,3	0,80	6	7
DNK	COD/3BC+24	Atlantinė menkė	22-24 pakvadračiai (EB vandenys)	13 713		12 105,0		88,3	1 371,30	8 390	9 761
DNK	HER/3BC+24	Atlantinė silkė	22-24 pakvadračiai	8 961		5 445,9		60,8	896,10	6 245	7 141
DNK	HKE/2AC4-C	Europinė paprastoji jūrinė lydeka	IIa ir IV zonų EB vandenys	1 153		389,8		33,8	115,30	1 096	1 211
DNK	HKE/3A/BCD	Europinė paprastoji jūrinė lydeka	IIIa zona; IIIb, IIIc ir IIId zonų EB vandenys	1 575		311,8		19,8	157,50	1 499	1 657
DNK	JAX/578/14	Paprastoji stauridė	VI, VII ir VIIIa, b, d, e zonos; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų vandenys	13 384		7 971,7		59,6	1 338,40	15 236	16 574
DNK	NEP/2AC4-C	Norveginis omaras	IIa ir IV zonų EB vandenys	1 523		772,2		50,7	152,30	1 368	1 520
DNK	NEP/3A/BCD	Norveginis omaras	IIIa zona; IIIb, c, d zonų EB vandenys	4 063		2 916,6		71,8	406,30	3 800	4 206
DNK	PLE/3BCD-C	Jūrinė plekšnė	IIIb, c, d zonos (EB vandenys)	2 968		1 965,6		66,2	296,80	2 293	2 590
DNK	SOL/24.	Europinis jūrų liežuvis	II ir IV zonų EB vandenys	702		415,3		59,2	70,20	484	554
DNK	SOL/3A/BCD	Europinis jūrų liežuvis	IIIa zona; IIIb, c, d zonų EB vandenys	837		568,6		67,9	83,70	788	872
DNK	SPR/3BCD-C	Atlantinis šprotas	IIIb, c, d zonos (EB vandenys)	43 788		39 028,9		89,1	4 378,80	44 833	49 212
DNK	WHB/1X14	Šiaurinis žydrasis merlangas	I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, b, d, e, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys	43 257		40 643,8	176,1	94,4	2 437,10	26 789	29 226
ESP	ANF/07.	Europinis jūrų velnias	VII zona	2 150		2 043,9		95,1	106,10	1 031	1 137
ESP	ANF/8ABDE.	Europinis jūrų velnias	VIIIa,b,d,e zonos	1 205		695,6		57,7	120,50	1 206	1 327
ESP	ANF/8C3411	Europinis jūrų velnias	VIIIc, IX ir X zonos, CECAF 34.1.1 EB vandenys	1 541		1 539,9		99,9	1,10	1 629	1 630
ESP	BSF/8910-	Juodoji kalavija	VIII, IX ir X zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	13		5,0		38,5	1,30	13	14
ESP	DWS/12-	Gelminiai rykliai	XII zonos EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	69		4,3		6,2	6,90	34	41
ESP	DWS/56789-	Gelminiai rykliai	V, VI, VII, VIII ir IX zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	228		204,0		89,5	22,80	187	210
ESP	GFB/89-	Siūlapelekė vėgėlė	VIII ir IX zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	225		220,0		97,8	5,00	242	247
ESP	HKE/571214	Europinė paprastoji jūrinė lydeka	VI, VII zonos; Vb zonos EB vandenys, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys	10 871		9 342,3	10,9	86,0	1 087,10	8 926	10 013
ESP	HKE/8ABDE.	Europinė paprastoji jūrinė lydeka	VIIIa, b, d, e zonos	6 784		4 491,0		66,2	678,40	6 214	6 892
ESP	HKE/8C3411	Europinė paprastoji jūrinė lydeka	VIIIc, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 EB vandenys	3 819		3 816,8		99,9	2,20	4 510	4 512
ESP	JAX/578/14	Paprastoji stauridė	VI, VII ir VIIIa, b, d, e zonos; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys	1 642		978,7		59,6	164,20	16 631	16 795
ESP	JAX/8C9.	Paprastoji stauridė	VIIIc ir IX zonos	29 622		29 597,6		99,9	24,40	31 069	31 093
ESP	LEZ/8ABDE.	Megrimai	VIIIa, b, d, e zonos	1 302		294,4		22,6	130,20	1 176	1 306
ESP	LEZ/8C3411	Megrimai	VIIIc, IX ir X zonos, CECAF 34.1.1 EB vandenys	1 310		960,7		73,3	131,00	1 320	1 451
ESP	NEP/07.	Norveginis omaras	VII zona	1 504		447,1		29,7	150,40	1 509	1 659
ESP	NEP/08C.	Norveginis omaras	VIIIc zona	115		84,3		73,3	11,50	119	131
ESP	NEP/5BC6.	Norveginis omaras	VI zona; Vb zonos EB vandenys	43		2,0		4,7	4,30	40	44
ESP	NEP/8ABDE.	Norveginis omaras	VIIIa, b, d, e zonos	55		0,4		0,7	5,50	259	265
ESP	NEP/9/3411	Norveginis omaras	IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 EB vandenys	123		116,2		94,5	6,80	104	111
ESP	ORY/06-	Islandinis pjūklapilvis beriksas	VI zonos EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	6		0,0		0,0	0,60	4	5	06C-
ESP	RNG/8X14-	Bukasnukis ilgauodegis grenadierius	VIII, IX, X, XII ir XIV zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	5 765		5 753,1		99,8	11,90	4 391	4 403
ESP	SBR/09-	Raudonpelekis pagelas	IX zonos EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	850		85,0		10,0	85,00	850	935
ESP	SBR/10-	Raudonpelekis pagelas	X zonos EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	10		0,0		0,0	1,00	10	11
ESP	WHB/8C3411	Šiaurinis žydrasis merlangas	VIIIc, IX ir X zonos, CECAF 34.1.1 EB vandenys	43 707		26 953,3		61,7	4 370,70	25 686	30 057
EST	COD/3BC+24	Atlantinė menkė	22-24 pakvadračiai (EB vandenys)	174		73,3		42,1	17,40	186	203
EST	HER/03D.RG	Atlantinė silkė	28.1 pakvadratis	19 164		12 763,8		66,6	1 916,40	16 668	18 584
FIN	HER/30/31.	Atlantinė silkė	30-31 pakvadračiai	82 809		71 089,7		85,8	8 280,90	71 344	79 625
FRA	ALF/3X14-	Paprastieji beriksai	III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	30		0,0		0,0	3,00	20	23
FRA	ANF/07.	Europinis jūrų velnias	VII zona	17 055		12 703,5		74,5	1 705,50	16 651	18 357
FRA	ANF/8ABDE.	Europinis jūrų velnias	VIIIa, b, d, e zonos	7 333		5 835,3		79,6	733,30	6 714	7 447
FRA	ANF/8C3411	Europinis jūrų velnias	VIIIc, IX ir X zonos, CECAF 34.1.1 EB vandenys	34		23,3		68,5	3,40	2	5
FRA	BLI/245-	Melsvoji molva	II, IV ir V zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	55		41,8		76,0	5,50	34	40
FRA	BLI/67-	Melsvoji molva	VI ir VII zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	2 140		1 960,1		91,6	179,90	1 518	1 698
FRA	BSF/1234-	Juodoji kalavija	I, II, III ir IV zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	5		1,6		32,0	0,50	5	6
FRA	BSF/56712-	Juodoji kalavija	V, VI, VII ir XII zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	2 617		2 324,9		88,8	261,70	2 433	2 695
FRA	BSF/8910-	Juodoji kalavija	VIII, IX ir X zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	111		20,4		18,4	11,10	31	42
FRA	COD/07A.	Atlantinė menkė	VIIa zona	62		9,8		15,8	6,20	44	50
FRA	COD/561214	Atlantinė menkė	VI zona; Vb zonos EB vandenys, XII ir XIV tarptautiniai vandenys	101		91,5		90,6	9,50	64	74
FRA	DWS/56789-	Gelminiai rykliai	V, VI, VII, VIII ir IX zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	1 311		929,1		70,9	131,10	676	807
FRA	GFB/1012-	Siūlapelekė vėgėlė	X ir XII zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	10		0,0		0,0	1,00	10	11
FRA	GFB/1234-	Siūlapelekė vėgėlė	I, II, III ir IV zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	10		1,1		11,0	1,00	10	11
FRA	GFB/567-	Siūlapelekė vėgėlė	V, VI ir VII zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	677		609,5		90,0	67,50	356	424
FRA	GFB/89-	Siūlapelekė vėgėlė	VIII ir IX zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	26		22,5		86,5	2,60	15	18
FRA	HAD/5BC6A.	Juodadėmė menkė	Vb ir VIa zonų EB vandenys	803		218,7		27,2	80,30	366	446
FRA	HAD/6B1214	Juodadėmė menkė	VIb, XII ir XIV zonos	515		0,6		0,1	51,50	763	815
FRA	HER/7G-K.	Atlantinė silkė	VIIg, h, j, k zonos	587		577,8		98,4	9,20	487	496
FRA	HKE/2AC4-C	Europinė paprastoji jūrinė lydeka	IIa ir IV zonų EB vandenys	257		246,1		95,8	10,90	243	254
FRA	HKE/571214	Europinė paprastoji jūrinė lydeka	VI ir VII zonos, Vb zonos EB vandenys, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys	12 370		6 787,2	0,2	54,9	1 237,00	13 785	15 022
FRA	HKE/8ABDE.	Europinė paprastoji jūrinė lydeka	VIII a, b, d, e zonos	14 349		4 708,0		32,8	1 434,90	13 955	15 390
FRA	HKE/8C3411	Europinė paprastoji jūrinė lydeka	VIIIc, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 EB vandenys	251		179,0		71,3	25,10	433	458
FRA	JAX/578/14	Paprastoji stauridė	VI, VII ir VIIIa, b, d, e zonos; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV tarptautiniai vandenys	21 839		12 413,8		56,8	2 183,90	8 047	10 231
FRA	JAX/8C9.	Paprastoji stauridė	VIIIc ir IX zonos	415		12,2		2,9	41,50	393	435
FRA	LEZ/8ABDE.	Megrimai	VIIIa, b, d, e zonos	1 055		589,2		55,8	105,50	949	1 055
FRA	LEZ/8C3411	Megrimai	VIIIc, IX ir X zonos, CECAF 34.1.1 EB vandenys	72		12,8		17,8	7,20	66	73
FRA	NEP/07.	Norveginis omaras	VII zona	6 696		2 373,0		35,4	669,60	6 116	6 786
FRA	NEP/08C.	Norveginis omaras	VIIIc zona	32		14,5		45,3	3,20	5	8
FRA	NEP/2AC4-C	Norveginis omaras	IIa ir IV zonų EB vandenys	44		0,0		0,0	4,40	40	44
FRA	NEP/5BC6.	Norveginis omaras	VI zona; Vb zonos EB vandenys	176		0,8		0,5	17,60	161	179
FRA	NEP/8ABDE.	Norveginis omaras	VIIIa, b, d, e zonos	4 444		3 093,5		69,6	444,40	4 061	4 505
FRA	ORY/06-	Islandinis pjūklapilvis beriksas	VI zonos EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	33		11,0		33,3	3,30	22	25	06C-
FRA	ORY/07-	Islandinis pjūklapilvis beriksas	VII zonos EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	147		136,9		93,1	10,10	98	108	07C-
FRA	ORY/1X14-	Islandinis pjūklapilvis beriksas	I, II, III, IV, V, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	31		24,3		78,4	3,10	15	18	1CX14C
FRA	PLE/07A.	Jūrinė plekšnė	VIIa zona	23		2,2		9,6	2,30	21	23
FRA	PLE/7FG.	Jūrinė plekšnė	VIIf, g zonos	105		101,2		96,4	3,80	139	143
FRA	RNG/1245A-	Bukasnukis ilgauodegis grenadierius	I, II, IV ir Va zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	14		4,5		32,1	1,40	14	15
FRA	RNG/5B67-	Bukasnukis ilgauodegis grenadierius	Vb, VI ir VIII zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	3 841		1 868,0		48,6	384,10	3 789	4 173
FRA	RNG/8X14-	Bukasnukis ilgauodegis grenadierius	VIII, IX, X, XII ir XIV zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	202		30,5		15,1	20,20	202	222
FRA	SBR/678-	Raudonpelekis pagelas	VI, VII ir VIII zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	94,5		89,7		94,9	4,80	12	17
FRA	SOL/07A.	Europinis jūrų liežuvis	VIIa zona	6		0,6		10,0	0,60	4	5
FRA	SOL/07D.	Europinis jūrų liežuvis	VIId zona	3 691		1 821,4		49,3	369,10	3 550	3 919
FRA	SOL/24.	Europinis jūrų liežuvis	II ir IV zonų EB vandenys	629		447,2		71,1	62,90	212	275
FRA	SOL/7FG.	Europinis jūrų liežuvis	VIIf, g zonos	100		85,5		85,5	10,00	60	70
FRA	SOL/8AB.	Europinis jūrų liežuvis	VIIIa, b zonos	4 023		3 605,6		89,6	402,30	3 823	4 225
FRA	WHB/1X14	Šiaurinis žydrasis merlangas	I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, b, d, e, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys	28 445		14 378,8		50,5	2 844,50	18 643	21 488
GBR	ANF/07.	Europinis jūrų velnias	VII zona	5 468		4 470,1	82,9	83,3	546,80	5 050	5 597
GBR	COD/07A.	Atlantinė menkė	VIIa zona	724		425,6		58,8	72,40	345	417
GBR	COD/561214	Atlantinė menkė	VI zona; Vb zonos EB vandenys, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys	360,8		303,3		84,1	36,08	241	277
GBR	COD/7X7A34	Atlantinė menkė	VIIb-k zonos, VIII, IX ir X zonos, CECAF 34.1.1 EB vandenys	601		569,5		94,8	31,50	328	360
GBR	HAD/5BC6A.	Juodadėmė menkė	Vb ir VIa zonų EB vandenys	6 080		2 761,7		45,4	608,00	4 743	5 351
GBR	HAD/6B1214	Juodadėmė menkė	VIb, XII ir XIV zonos	3 659		1 643,0		44,9	365,90	5 574	5 940
GBR	HER/07A/MM	Atlantinė silkė	VIIa zona	4 699		4 629,7		98,5	69,30	3 550	3 619
GBR	HER/7G-K.	Atlantinė silkė	VIIg, h, j, k zonos	64		63,3		98,9	0,70	10	11
GBR	HKE/2AC4-C	Europinė paprastoji jūrinė lydeka	IIa ir IV zonų EB vandenys	398		360,4		90,6	37,60	341	379
GBR	HKE/571214	Europinė paprastoji jūrinė lydeka	VI ir VII zonos; Vb zonos EB vandenys, XII ir XIV tarptautiniai vandenys	5 775		3 322,7	0,3	57,5	577,50	5 442	6 020
GBR	JAX/578/14	Paprastoji stauridė	VI, VII ir VIIIa, b, d, e zonos; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys	11 910		10 159,6		85,3	1 191,00	16 470	17 661
GBR	NEP/07.	Norveginis omaras	VII zona	9 119		7 044,7		77,3	911,90	8 251	9 163
GBR	NEP/2AC4-C	Norveginis omaras	IIa ir IV EB vandenys	24 462		20 923,2		85,5	2 446,20	22 644	25 090
GBR	NEP/5BC6.	Norveginis omaras	VI zona; Vb zonos EB vandenys	21 178		16 055,6		75,8	2 117,80	19 415	21 533
GBR	PLE/07A.	Jūrinė plekšnė	VIIa zona	708		415,1		58,6	70,80	558	629
GBR	PLE/7FG.	Jūrinė plekšnė	VIIf, g zonos	72		60,9		84,6	7,20	73	80
GBR	SOL/07A.	Europinis jūrų liežuvis	VIIa zona	204		70,5		34,6	20,40	146	166
GBR	SOL/07D.	Europinis jūrų liežuvis	VIId zona	1 315		780,1		59,3	131,50	1 268	1 400
GBR	SOL/24.	Europinis jūrų liežuvis	II ir IV zonų EB vandenys	1 406		1 190,7		84,7	140,60	545	686
GBR	SOL/7FG.	Europinis jūrų liežuvis	VIIf, g zonos	272		244,1		89,7	27,20	271	298
GBR	WHB/1X14	Šiaurinis žydrasis merlangas	I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, b, d, e, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys	55 565		53 666,7		96,6	1 898,30	34 759	36 657
GBR	ALF/3X14-	Paprastieji beriksai	III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	10		0,6		6,0	1,00	10	11
GBR	BLI/245-	Melsvoji molva	II, IV ir V zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	19		5,5		28,9	1,90	20	22
GBR	BLI/67-	Melsvoji molva	VI ir VII zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	222		174,2		78,5	22,20	386	408
GBR	BSF/1234-	Juodoji kalavija	I, II, III ir IV zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	5		0,0		0,0	0,50	5	6
GBR	BSF/56712-	Juodoji kalavija	V, VI, VII ir XII zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	93		56,4		60,6	9,30	173	182
GBR	DWS/56789-	Gelminiai rykliai	V, VI, VII, VIII ir IX zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	467		83,1		17,8	46,70	375	422
GBR	GFB/1234-	Siūlapelekė vėgėlė	I, II, III ir IV zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	16		2,2		13,8	1,60	16	18
GBR	GFB/567-	Siūlapelekė vėgėlė	V, VI ir VII zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	709		343,5		48,4	70,90	814	885
GBR	GFB/1012-	Siūlapelekė vėgėlė	X ir XII zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	10		0,0		0,0	1,00	10	11
GBR	ORY/06-	Islandinis pjūklapilvis beriksas	VI zonos EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	6		0,0		0,0	0,60	4	5	06C-
GBR	RNG/5B67-	Bukasnukis ilgauodegis grenadierius	Vb, VI ir VIII zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	170		4,3		2,5	17,00	222	239
GBR	RNG/8X14-	Bukasnukis ilgauodegis grenadierius	VIII, IX, X, XII ir XIV zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	18		0,0		0,0	1,80	18	20
GBR	SBR/10-	Raudonpelekis pagelas	X zonos EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	10		0,0		0,0	1,00	10	11
IRL	ANF/07.	Europinis jūrų velnias	VII zona	3 162		2 938,7		92,9	223,30	2 128	2 351
IRL	BSF/56712-	Juodoji kalavija	V, VI, VII ir XII zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	122		121,3		99,4	0,70	87	88
IRL	COD/07A.	Atlantinė menkė	VIIa zona	743		608,1		81,8	74,30	790	864
IRL	DWS/12-	Gelminiai rykliai	XII zonos EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	5		0,0		0,0	0,50	2	3
IRL	DWS/56789-	Gelminiai rykliai	V, VI, VII, VIII ir IX zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	9		7,3		81,1	0,90	109	110
IRL	HAD/5BC6A.	Juodadėmė menkė	Vb ir VIa zonų EB vandenys	1 105		759,4		68,7	110,50	995	1 106
IRL	HAD/6B1214	Juodadėmė menkė	VIb, XII ir XIV zonos	468		339,1		72,5	46,80	544	591
IRL	HER/07A/MM	Atlantinė silkė	VIIa zona	587		0,0		0,0	58,70	1 250	1 309
IRL	HER/6AS7BC	Atlantinė silkė	VIaS zona, VIIb, c zonos	13 732		12 174,5		88,7	1 373,20	10 584	11 957
IRL	HER/7G-K.	Atlantinė silkė	VIIg, h, j, k zonos	9 109		8 267,6		90,8	841,40	6 818	7 659
IRL	HKE/571214	Europinė paprastoji jūrinė lydeka	VI, VII zonos; Vb zonos EB vandenys, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys	1 765		1 427,6		80,9	176,50	1 670	1 847
IRL	JAX/578/14	Paprastoji stauridė	VI, VII ir VIIIa, b, d, e zonos; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys	34 297		29 133,5		84,9	3 429,70	39 646	43 076
IRL	NEP/5BC6.	Norveginis omaras	VI zona; Vb zonos EB vandenys	383		161,2		42,1	38,30	269	307
IRL	ORY/06-	Islandinis pjūklapilvis beriksas	VI zonos EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	7		0,0		0,0	0,70	4	5	06C-
IRL	ORY/1X14-	Islandinis pjūklapilvis beriksas	I, II, III, IV, V, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	6		0,0		0,0	0,60	4	5	1CX14C
IRL	PLE/07A.	Jūrinė plekšnė	VIIa zona	507		192,9		38,0	50,70	1 209	1 260
IRL	PLE/7FG.	Jūrinė plekšnė	VIIf, g zonos	59		57,6		97,6	1,40	202	203
IRL	POK/561214	Ledjūrio menkė	VI zona; Vb zonos EB vandenys, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys	514		321,5		62,5	51,40	483	534
IRL	RNG/5B67-	Bukasnukis ilgauodegis grenadierius	Vb, VI ir VIII zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	323		29,7		9,2	32,30	299	331
IRL	RNG/8X14-	Bukasnukis ilgauodegis grenadierius	VIII, IX, X, XII ir XIV zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	10		0,0		0,0	1,00	9	10
IRL	SAN/2A3A4.	Paprastasis tobis	IIIa zona; IIa ir IV zonų EB vandenys	148 972				0,0	14 897,20	0	14 897
IRL	WHB/1X14	Šiaurinis žydrasis merlangas	I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, b, d, e, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys	34 498		31 091,8		90,1	3 406,20	20 745	24 151
LTU	JAX/578/14	Paprastoji stauridė	VI, VII ir VIIIa, b, d, e zonos; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys	6 437		3 466,7		53,9	643,70	0	644
LTU	SPR/3BCD-C	Atlantinis šprotas	IIIb, c, d zonos (EB vandenys)	22 027		14 773,5		67,1	2 202,70	22 745	24 948
LTU	WHB/1X14	Šiaurinis žydrasis merlangas	I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, b, d, e, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys	9 974		9 812,0		98,4	162,00	0	162
NLD	ANF/07.	Europinis jūrų velnias	VII zona	112		13,6		12,1	11,20	336	347
NLD	COD/07A.	Atlantinė menkė	VIIa zona	5		0,0		0,0	0,50	4	5
NLD	COD/7X7A34	Atlantinė menkė	VIIb-k zonos, VIII, IX ir X zonos, CECAF 34.1.1 EB vandenys	51		46,6		91,4	4,40	25	29
NLD	HER/6AS7BC	Atlantinė silkė	VIaS zona, VIIb, c zonos	258		254,4		98,6	3,60	1 058	1 062
NLD	HER/7G-K.	Atlantinė silkė	VIIg, h, ,j, k zonos	473		461,8		97,6	11,20	487	498
NLD	HKE/2AC4-C	Europinė paprastoji jūrinė lydeka	IIa ir IV zonų EB vandenys	47		29,9		63,6	4,70	63	68
NLD	HKE/571214	Europinė paprastoji jūrinė lydeka	VI ir VII zonos; Vb zonos EB vandenys, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys	201	1	63,6	1	32,0	20,10	180	200
NLD	JAX/578/14	Paprastoji stauridė	VI, VII ir VIIIa, b, d, e zonos; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys	52 731		40 530,0		76,9	5 273,10	58 102	63 375
NLD	NEP/2AC4-C	Norveginis omaras	IIa ir IV zonų EB vandenys	1 367		1 155,6		84,5	136,70	704	841
NLD	SOL/24.	Europinis jūrų liežuvis	II ir IV zonų EB vandenys	11 887		10 348,8		87,1	1 188,70	9 563	10 752
NLD	WHB/1X14	Šiaurinis žydrasis merlangas	I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, b, d, e, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys	88 561		79 699,6	69,9	90,1	8 791,50	32 666	41 458
POL	HER/3BC+24	Atlantinė silkė	22-24 pakvadračiai	6 441		2 935,8		45,6	644,10	5 797	6 441
POL	SPR/3BCD-C	Atlantinis šprotas	IIIb, c, d zonos (EB vandenys)	121 135		57 801,8		47,7	12 113,50	133 435	145 549
PRT	BSF/8910-	Juodoji kalavija	VIII, IX ir X zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	3 876		3 466,6		89,4	387,60	3 956	4 344
PRT	BSF/C3412-	Juodoji kalavija	CECAF 34.1.2 EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	4 285		3 086,9		72,0	428,50	4 285	4 714
PRT	DWS/10-	Gelminiai rykliai	X zonos EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	20		10,5		52,5	2,00	20	22
PRT	GFB/1012-	Siūlapelekė vėgėlė	X ir XII zonų EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	43		16,9		39,3	4,30	43	47
PRT	JAX/8C9.	Paprastoji stauridė	VIIIc ir IX zonos	25 036		14 498,8		57,9	2 503,60	26 288	28 792
PRT	NEP/9/3411	Norveginis omaras	IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 EB vandenys	328		267,8		81,6	32,80	311	344
PRT	SBR/09-	Raudonpelekis pagelas	IX zonos EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	230		187,2		81,4	23,00	230	253
SWE	BLI/03-	Melsvoji molva	III zonos EB vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai	8		0,0		0,0	0,80	6	7
SWE	COD/3BC+24	Atlantinė menkė	22-24 pakvadračiai (EB vandenys)	3 602		2 960,2		82,2	360,20	2 989	3 349
SWE	HER/30/31.	Atlantinė silkė	30-31 pakvadračiai	16 501		3 626,1		22,0	1 650,10	15 676	17 326
SWE	HER/3BC+24	Atlantinė menkė	22-24 pakvadračiai	8 806		7 724,6		87,7	880,60	7 926	8 807
SWE	HKE/3A/BCD	Norveginis omaras	IIIa zona; IIIb, c, d zonų EB vandenys	125		45,8		36,6	12,50	128	141
SWE	NEP/3A/BCD	Norveginis omaras	IIIa zona; IIIb, c, d zonų EB vandenys	1 509		1 462,7		96,9	46,30	1 359	1 405
SWE	PLE/3BCD-C	Jūrinė plekšnė	IIIb, c, d zonos (EB vandenys)	192		170,5		88,8	19,20	173	192
SWE	RNG/3A/BCD	Bukasnukis ilgauodegis grenadierius	IIIa zona ir IIIb, c, d zonų EB vandenys	52		0,0		0,0	5,20	49	54
SWE	SOL/3A/BCD	Europinis jūrų liežuvis	IIIa zona; IIIb, c, d zonų EB vandenys	46		44,3		96,3	1,70	30	32
SWE	SPR/3BCD-C	Atlantinis šprotas	IIIb, c, d zonos (EB vandenys)	94 970		86 272,2		90,8	8 697,80	86 670	95 368
SWE	WHB/1X14	Šiaurinis žydrasis merlangas	I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, b, d, e, XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys	539		148,8		27,6	53,90	6 627	6 681

II PRIEDAS

IŠSKAITYMAI IŠ 2008 m. KVOTŲ

Šalis	Rūšies kodas	Rajono kodas 2007 m.	Rūšies pavadinimas	Rajono pavadinimas	Nuobaudos (Regl. 847/96 5 str. 2 d.)	Patikslintas kiekis 2007 m.	Nuokrypis	Bendras patikslintas kiekis 2007 m.	Sužvejotas kiekis taikant SS 2007 m.	Sužvejotas kiekis 2007 m.	Bendras sužvejotas kiekis 2007 m.	%	Išskaitymai	Pradinis kiekis 2008 m.	Persvarstytas kiekis 2008 m.	Rajono kodas 2008 m.
BEL	COD	2AC4.	Atlantinė menkė	IV zona, IIa zonos EB vandenys	t	937,00	0,0	937,00	0,0	998,60	998,60	106,6	–61,60	654,00	592	2A3AX4
BEL	COD	7X7A34	Atlantinė menkė	VII b-k, VIII, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 EB vandenys	t	172,00	0,0	172,00	0,0	180,40	180,40	104,9	–8,40	177,00	169
BEL	LEZ	2AC4-C	Megrimai	IIa ir IV zonų EB vandenys	t	4,00	0,0	4,00	0,0	5,60	5,60	140,0	–1,60	5,00	3
BEL	SOL	8AB.	Europinis jūrų liežuvis	VIII a ir b zona	t	393,00	0,0	393,00	0,0	396,00	396,00	100,76	–3,00	52,00	49
DEU	ANF	561214	Europinis jūrų velnias	VI zona; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (Norvegijos vandenys)	t	213,00	0,0	213,00	0,0	227,80	227,80	106,9	–14,80	212,00	197
DEU	COD	03AN.	Atlantinė menkė	Kategato sąsiauris	t	53,00	0,0	53,00	0,0	63,40	63,40	119,6	–10,40	64,00	54
DEU	COD	2AC4.	Atlantinė menkė	IV zona, IIa zonos EB vandenys	t	1 828,00	0,0	1 828,00	0,0	1 922,60	1 922,60	105,2	–94,60	2 384,00	2 289	2A3AX4
DEU	LEZ	2AC4-C	Megrimai	IIa ir IV zonų EB vandenys	t	4,00	0,0	4,00	0,0	12,90	12,90	322,5	–8,90	4,00	–5
DEU	LIN	4AB-N.	Paprastoji molva	IV zonos Norvegijos vandenys	t	33,00	0,0	33,00	0,0	34,00	34,00	103,0	–1,00	21,00	20
DEU	HAL	514GRN	Atlantinis paltusas	Grenlandijos vandenys: V ir XIV zonos	t			0,00		3,40	3,40	0,0	–3,40	0,00	–3
DEU	HKE	571214	Europinė paprastoji jūrinė lydeka	Vb) (1), VI, VII, XII ir XIV zonos	t			0,00		4,00	4,00	0,0	–4,00	0,00	–4
DEU	PRA	03A.	Šiaurinė krevetė	IIIa) zona	t			0,00		0,50	0,50	0,0	–0,50	0,00	–1
DEU	SPR	2AC4-C	Atlantinis šprotas	IIa) ir IV zonų EB vandenys	t			0,00		2,70	2,70	0,0	–2,70	2 018,00	2 015
DNK	COD	1N2AB.	Atlantinė menkė	I ir II zonos (Norvegijos vandenys)	t			0,00		11,00	11,00	0,0	–11,00	0,00	–11
DNK	MAC	2CX14-	Atlantinė skumbrė	VI, VII, VIIIa), b), d), e) zonos, Vb zonos EB vandenys, IIa, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys	t			0,00		8,00	8,00	0,0	–8,00	0,00	–8
DNK	NOP	2A3A4.	Norveginė menkutė	IIIa zona; IIa ir IV zonų EB vandenys	t			0,00		83,00	83,00	0,0	83,00	36 466,00	36 383
DNK	OTH	1N2AB.	Kitos rūšys	I ir II zonos (Norvegijos vandenys)	t			0,00		14,70	14,70	0,0	–14,70	0,00	–15
DNK	POK	1N2AB.	Ledjūrio menkė	I ir II zonos (Norvegijos vandenys)	t			0,00		0,50	0,50	0,0	–0,50	0,00	–1
ESP	BLI	67-	Melsvoji molva	VI ir VII zonos (Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai)	n	72,00	0,0	72,00	0,0	211,00	211,00	293,1	– 139,00	67,00	–72
ESP	COD	1/2B.	Atlantinė menkė	I ir Iib zonos	t	7 006,00	0,0	7 006,00	0,0	7 014,00	7 014,00	100,1	–8,00	7 349,00	7 341
ESP	HAD	1N2AB.	Juodadėmė menkė	I ir II zonų Norvegijos vandenys	t	60,00	0,0	60,00	0,0	65,00	65,00	108,3	–5,00	0,00	–5
ESP	POK	1N2AB.	Ledjūrio menkė	I ir II zonų Norvegijos vandenys	t	50,00	0,0	50,00	0,0	53,00	53,00	106,0	–3,00	0,00	–3
ESP	SBR	678-	Raudonpelekis pagelas	VI, VII ir VIII zonos (Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai)	t	188,00	23,8	211,80	0,0	204,50	204,50	96,6	7,30	238,00	222	(x)
(x) leistinas papildomas kiekis ne didesnis kaip 10 % (Regl. 847/96 3 str. 3 d.)
EST	PLE	3BCD-C	Jūrinė plekšnė	IIIb), c), d) (1) zonos, išskyrus MU3				0,0		0,80	0,80	0,0	–0,80	0,00	–1
FRA	COD	7X7A34	Atlantinė menkė	VIIb-k zona; VIII, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 EB vandenys	t	3 736,00	0,0	3 736,00	0,0	4 079,60	4 079,60	109,2	– 343,60	3 033,00	2 689
GBR	LEZ	2AC4-C	Megrimai	IIa ir IV zonų EB vandenys	t	1 424,00	0,0	1 424,00	0,0	1 430,40	1 430,40	100,4	–6,40	1 537,00	1 531
GBR	NOP	2A3A4.	Norveginė menkutė	IIIa zona; IIa ir IV zonų EB vandenys				0,00		4,30	4,30	0,0	–4,30	0,00	–4
IRL	COD	1/2B.	Atlantinė menkė	I ir IIb zonos	t	57,00	100,0	157,00	0,0	201,80	201,80	128,5	–44,80	0,00	–45	(xx)
IRL	COD	561214	Atlantinė menkė	VI zona; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys	t	93,00	0,0	93,00	0,0	94,20	94,20	101,3	–1,20	241,00	240
IRL	COD	7X7A34	Atlantinė menkė	VIIb-k zona; VIII, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 EB vandenys	t	737,00	0,0	737,00	0,0	792,00	792,00	107,5	–55,00	753,00	698
IRL	ORY	07-	Islandinis pjūklapilvis beriksas	VII zona (Bendrijos vandenys)	n	68,00	0,0	68,00	0,0	199,80	199,80	293,8	– 131,80	29,00	– 103
IRL	SOL	07A.	Europinis jūrų liežuvis	VIIa zona	t	111,00	0,0	111,00	0,0	115,20	115,20	103,8	–4,20	90,00	86
(xx) nurodyta visų valstybių narių kvota, kuria naudojasi tik IRL
NLD	HER	1/2.	Atlantinė silkė	I ir II zonų EB, Norvegijos ir tarptautiniai vandenys	t	27 651,00	0,0	27 651,00	0,0	28 125,70	28 125,70	101,7	– 474,70	12 117,00	11 642
POL	COD	3BC+24	Atlantinė menkė	22–24 pakvadračių EB vandenys	t	2 287,00	0,0	2 287,00	0,0	2 360,70	2 360,70	103,2	–73,70	2 245,00	2 171
POL	GHL	514GRN	Juodasis paltusas	V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys	t	1 217,00	0,0	1 217,00	0,0	1 228,40	1 228,40	100,9	–11,40	0,00	–11
POL	HER	1/2.	Atlantinė silkė	I ir II zonų EB, Norvegijos ir tarptautiniai vandenys	t	3 057,00	0,0	3 057,00	0,0	3 153,50	3 153,50	103,2	–96,50	1 714,00	1 618
POL	PRA	N3L.	Šiaurinė krevetė	NAFO 3L	t	245,00	0,0	245,00	0,0	245,80	245,80	100,3	–0,80	278,00	277
POL	HAD	2AC4.	Juodadėmė menkė	IV zona; IIa zonos EB vandenys				0,00		1,40	1,40	0,0	–1,40	0,00	–1
PRT	ALF	3X14-	Paprastieji beriksai	III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonos (Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai)	n	214,00	0,0	214,00	0,0	224,40	224,40	104,9	–10,40	214,00	204
PRT	ANF	8C3411	Europinis jūrų velnias	VIIIc, IX, X zonos (CECAF34.1.1(EB vandenys))	t	375,00	0,0	375,00	0,0	392,20	392,20	104,6	–17,20	324,00	307
PRT	COD	1/2B.	Atlantinė menkė	I ir IIb zonos	t	1 479,00	0,0	1 479,00	0,0	1 490,30	1 490,30	100,8	–11,30	1 552,00	1 541
PRT	DWS	56789-	Gelminiai rykliai	V, VI, VII, VIII ir IX zonos (Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai)	n	483,00	0,0	483,00	0,0	505,50	505,50	104,7	–22,50	254,00	232
PRT	HKE	8C3411	Europinė paprastoji jūrinė lydeka	VIIIc, IX ir X zonos (CECAF34.1.1(EB vandenys))	t	1 990,00	0,0	1 990,00	0,0	2 054,30	2 054,30	103,2	–64,30	2 104,00	2 040
PRT	COD	7X7A34	Menkė	VIIb), c), d), e), f), g), h), j), k), VIII, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 EB vandenys				0,00		4,70	4,70	0,0	–4,70	0,00	–5
PRT	GHL	2A-C46	Juodasis paltusas	IIa (EB vandenys), IV, VI (Bendrijos vandenys ir tarptautiniai vandenys) zonos				0,00		17,70	17,70	0,0	–17,70	0,00	–18
PRT	HAD	1N2AB.	Juodadėmė menkė	I ir II zonos (Norvegijos vandenys)				0,00		369,20	369,20	0,0	– 369,20	0,00	– 369
PRT	POK	1N2AB.	Ledjūrio menkė	I ir II zonos (Norvegijos vandenys)				0,00		391,40	391,40	0,0	– 391,40	0,00	– 391

17.6.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/43

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 542/2008

2008 m. birželio 16 d.

iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2377/90, nustatančio veterinarinių vaistų likučių gyvūninės kilmės maisto produktuose didžiausių kiekių nustatymo tvarką Bendrijoje, I ir II priedų nuostatas dėl ciflutrino ir lektino, gaunamo iš raudonųjų daržinių pupelių (Phaseolus vulgaris)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2377/90, nustatantį veterinarinių vaistų likučių gyvūninės kilmės maisto produktuose didžiausių kiekių nustatymo tvarką Bendrijoje (1), ypač į jo 2 ir 3 straipsnius,

atsižvelgdama į Veterinarinių vaistų komiteto suformuluotą Europos vaistų agentūros nuomonę,

kadangi:

(1)	Visas farmakologiškai aktyvias medžiagas, Bendrijoje naudojamas veterinariniuose vaistuose maistui skirtiems gyvūnams, reikėtų įvertinti pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2377/90.

(2)

Ciflutrinas šiuo metu įtrauktas į Reglamento (EEB) Nr. 2377/90 I priedą galvijams (raumenys, riebalai, kepenys ir inkstai, o taip pat pienas, jeigu pastarojo atveju laikomasi 1994 m. birželio 23 d. Tarybos direktyvos 94/29/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvų 86/362/EEB ir 86/363/EEB dėl didžiausių pesticidų likučių koncentracijų atitinkamai grūduose ir gyvūninės kilmės maisto produktuose bei ant jų nustatymo priedus (2), nuostatų). Gavęs prašymą į I priedo ciflutrino grafoje esantį įrašą galvijams įtraukti visus atrajotojus, Veterinarinių vaistų komitetas (toliau – VVK), peržiūrėjęs ciflutrinui jau nustatytus didžiausius likučių kiekius (toliau – DLK), nusprendė, kad galvijams nustatytų DLK negalima ekstrapoliuoti visiems atrajotojams, nes nėra duomenų apie likučius avyse. VVK nusprendė, kad galima ekstrapoliuoti tik ožkoms. Todėl nustatyta, kad tinkama Reglamento (EEB) Nr. 2377/90 I priedo ciflutrino grafoje esantį įrašą išplėsti ir, taikant tuo pačius DLK, kaip ir galvijams, įtraukti į jį ožkas (raumenys, riebalai, kepenys, inkstai ir pienas, jeigu pastarojo atveju laikomasi kitų Direktyvos 94/29/EB nuostatų).

(3)

Iš raudonųjų daržinių pupelių (Phaseolus vulgaris) gaunamas lektinas nėra įtrauktas į Reglamento (EEB) Nr. 2377/90 priedus. Išnagrinėjęs prašymą nustatyti iš raudonųjų daržinių pupelių (Phaseolus vulgaris) gaunamo lektino DLK kiaulėms, VVK nusprendė, kad nebūtina nustatyti iš raudonųjų daržinių pupelių (Phaseolus vulgaris) gaunamo lektino DLK ir rekomendavo šią medžiagą įtraukti į II priedą kiaulėms (tik oraliniam vartojimui). Todėl nustatyta, kad tinkama šią medžiagą įtraukti į Reglamento (EEB) Nr. 2377/90 II priedą kiaulėms (tik oraliniam vartojimui).

(4)	Todėl Reglamentas (EEB) Nr. 2377/90 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(5)

Siekiant atsižvelgti į šio reglamento nuostatas, prieš pradedant jį taikyti turėtų būti nustatytas pakankamos trukmės laikotarpis, kad valstybės narės, prireikus, galėtų pagal šį reglamentą pakoreguoti visus pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (3), išduotus leidimus tiekti rinkai atitinkamus veterinarinius vaistus.

(6)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Veterinarinių vaistų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 2377/90 I ir II priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2008 m. rugpjūčio 16 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 16 d.

Komisijos vardu

Günter VERHEUGEN

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 224, 1990 8 18, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 203/2008 (OL L 60, 2008 3 5, p. 18).

(2) OL L 189, 1994 7 23, p. 67.

(3) OL L 311, 2001 11 28, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/28/EB (OL L 136, 2004 4 30, p. 58).

PRIEDAS

I priedo (Farmakologiškai aktyvių medžiagų, kurioms nustatyti didžiausi likučių kiekiai, sąrašas) 2.2.3. punkto ciflutrino grafoje esantis įrašas pakeičiamas taip:

2.2.3. Piretroidai

Farmakologiškai aktyvi(-ios) medžiaga(-os)	Žymeklio likutis	Gyvūnų rūšis	DLK	Tiksliniai audiniai	Kitos nuostatos
„Ciflutrinas	Ciflutrinas (bendras izomerų kiekis)	Galvijai, ožkos	10 μg/kg	Raumenys
			50 μg/kg	Riebalai
			10 μg/kg	Kepenys
			10 μg/kg	Inkstai
			20 μg/kg	Pienas	Turi būti laikomasi kitų Direktyvos 94/29/EB nuostatų“

Į II priedo (Medžiagų, kurioms nenustatomi didžiausi likučių kiekiai, sąrašas) 6. punktą įtraukiama ši medžiaga:

6. Augalinės kilmės medžiagos

Farmakologiškai aktyvi(-ios) medžiaga(-os)	Gyvūnų rūšis	Kitos nuostatos
„Iš raudonųjų daržinių pupelių (Phaseolus vulgaris) gaunamas lektinas	Kiaulės	Tik oraliniam vartojimui“

17.6.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/46

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 543/2008

2008 m. birželio 16 d.

kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų įgyvendinimo taisyklės

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 121 straipsnio e punktą kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)	Nuo 2008 m. liepos 1 d.1990 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1906/90 dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų (2) panaikinamas Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007.

(2)	Tam tikros Reglamente (EEB) Nr. 1906/90 esančios nuostatos ir įpareigojimai nebuvo neįtraukti į Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007.

(3)	Kad bendras rinkos organizavimas, ypač prekybos standartai, veiktų gerai ir būtų užtikrintas jo tęstinumas, atitinkamos nuostatos ir įpareigojimai turi būti įtraukti į reglamentą, nustatantį išsamias Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisykles.

(4)

Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 buvo įteisinti tam tikri prekybos paukštiena standartai, kuriuos taikant visų pirma reikia priimti nuostatas dėl tų naminių paukščių skerdenų, jų dalių ir subproduktų, kuriems taikomas šis reglamentas, sąrašo, dėl jų klasifikavimo pagal pavidalą, išvaizdą ir masę, dėl pateikimo būdų, parduotinų produktų pavadinimų nurodymo, neprivalomų nuorodų apie šaldymo būdus ir ūkininkavimo būdą, dėl tam tikros rūšies paukštienos saugojimo ir gabenimo bei šių nuostatų laikymosi priežiūros tam, kad būtų garantuotas vienodas jų taikymas visoje Bendrijoje. Todėl Komisijos reglamentas (EEB) Nr.1538/91 (3), kuriuo buvo nustatytos išsamios Reglamento (EEB) Nr. 1906/90 taikymo taisyklės, turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju reglamentu.

(5)

Siekiant numatyti paukštienos, suskirstytos į įvairias klases pagal pavidalą ir išvaizdą, pardavimą, būtina nustatyti skerdenų apibrėžimus, susijusius su naminių paukščių rūšimi, amžiumi bei skerdenų pateikimu, taip pat naminių paukščių skerdenų gabalų anatominiu pavidalu bei turiniu. Dėl didelės produkto, vadinamo foie gras, vertės ir to sąlygojamos didelės pažeidimų rizikos būtina nustatyti ypač tikslius minimalius prekybos standartus.

(6)

Tam tikriems vietinę arba kitokią ribotą reikšmę turintiems produktams ir jų pateikimui nebūtina taikyti šių standartų. Tačiau parduodamų produktų pavadinimai neturėtų klaidinti vartotojo, kad jis nesupainiotų šių produktų su tais, kuriems taikomos šios nuostatos. Taip pat ši nuostata turėtų būti taikoma ir papildomiems aprašymo terminams, kurie vartojami apibrėžiant tokių produktų pavadinimus.

(7)	Tam, kad šis reglamentas būtų taikomas vienodai, turėtų būti apibrėžtos paukštienos sektoriuje vartojamos formuluotės „prekyba“ ir „siunta“.

(8)	Saugojimo ir tvarkymo temperatūra yra labai svarbi aukštiems kokybės standartams palaikyti. Todėl yra tikslinga nustatyti minimalią sušaldytų paukštienos produktų laikymo temperatūrą.

(9)	Šio reglamento nuostatos, ypač dėl priežiūros ir vykdymo, turėtų būti vienodai taikomos visoje Bendrijoje. Tuo tikslu priimtos išsamios taisyklės taip pat turėtų būti vienodos. Dėl to būtina nustatyti bendras priemones dėl mėginių ėmimo tvarkos ir leistinų nuokrypių.

(10)

Tam, kad vartotojas gautų pakankamą, aiškią ir objektyvią informaciją apie tokius siūlomus parduoti produktus, ir tam, kad būtų užtikrintas laisvas tokių produktų judėjimas visoje Bendrijoje, būtina užtikrinti, kad nustatant paukštienos prekybos standartus būtų atsižvelgta į 1976 m. sausio 20 d. Tarybos direktyvos 76/211/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrų fasuotų produktų komplektavimu pagal masę arba tūrį, suderinimo (4), nuostatas.

(11)

Tarp kitų nuorodų, kurios gali būti pasirinktinai pateikiamos ženklinant etiketėmis, yra ir nuorodos apie atšaldymo būdą bei konkrečius ūkininkavimo būdus. Siekiant apsaugoti vartotojų interesus, ūkininkavimo būdai turi būti suderinti su smulkiai apibrėžtais ūkininkavimo sąlygų ir kiekių ribų kriterijais, kad būtų galima nustatyti tam tikrus, pavyzdžiui, skerdimo amžiaus arba penėjimo laikotarpio kriterijus ir tam tikrų maisto produktų ingredientų turinį.

(12)	Kai ant ančių ir žąsų, laikomų foie gras gamybai, mėsos etiketės pateikiama nuoroda apie ganyklinę paukštininkystę, būtina šalia pateikti ir nuorodą apie foie gras produkciją, kad vartotojas turėtų visą informaciją apie produkto charakteristikas.

(13)

Reikia, kad Komisija nuolat prižiūrėtų, kaip laikomasi Bendrijos teisės, įskaitant ir prekybos standartus, visų pirma visų nacionalinių priemonių, priimtų vadovaujantis šiomis nuostatomis. Turėtų būti numatyta speciali nuostata dėl įmonių, kurioms leidžiama vartoti formuluotes, apibūdinančias konkrečius ūkininkavimo būdus, registravimo ir reguliaraus tikrinimo. Šios įmonės turėtų būti įpareigotos tam tikslui turėti reguliariai daromus išsamius įrašus.

(14)

Atsižvelgiant į tai, kad šie patikrinimai yra specializuoti, suinteresuotų valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų galėti perduoti atsakomybę už patikrinimus tinkamą kvalifikaciją ir tinkamas licencijas turinčioms nepriklausomoms įstaigoms, kurios vis dėlto turi būti kontroliuojamos ir turi būti imamasi atitinkamų atsargumo priemonių.

(15)	Trečiųjų šalių ūkio subjektai gali pageidauti naudotis neprivalomomis nuorodomis dėl atšaldymo ir ūkininkavimo būdų. Turėtų būti numatyta nuostata, kad jie tai darytų gavę atitinkamą trečiosios šalies kompetentingos institucijos sertifikatą ir įtraukti į Komisijos sudarytą sąrašą.

(16)

Atsižvelgiant į ekonomikos bei technologijos raidą ruošiant paukštieną bei atliekant patikrinimus ir į tai, kad vandens kiekis yra ypatingai svarbus prekiaujant Bendrijoje sušaldytais arba greitai sušaldytais viščiukais, turėtų būti nustatytas didžiausias vandens kiekis sušaldytuose arba greitai sušaldytuose viščiukuose ir apibrėžta tiek skerdyklose, tiek visuose prekybos etapuose taikytina monitoringo sistema, nepažeidžiant laisvos prekių apyvartos bendrojoje rinkoje principo.

(17)

Gamybos įmonėje turėtų būti tikrinama vandens absorbcija ir turėtų būti sukurti patikimi būdai vandens kiekiui, atsirandančiam ruošiant sušaldytų arba greitai sušaldytų viščiukų skerdenas, nustatyti, neišskiriant fiziologinio skysčio ir kitokio vandens, atsiradusio ruošiant viščiukus, nes dėl tokio išskyrimo kiltų praktinių sunkumų.

(18)

Turėtų būti uždrausta prekiauti nekondiciniais sušaldytais arba greitai sušaldytais viščiukais be tinkamos nuorodos ant pakuotės. Dėl to būtina priimti praktines taisykles dėl nuorodų, pateiktinų ant kiekvienos arba ant bendros pakuotės atsižvelgiant į jų paskirties vietą, kad būtų lengviau atlikti patikrinimus ir užtikrinti, kad jos bus naudojamos tik pagal paskirtį.

(19)	Būtina nustatyti, kokių veiksmų reikia imtis tada, kai tikrinant nustatoma, jog siuntoje esantys produktai neatitinka šio reglamento reikalavimų. Turėtų būti nustatyta ginčų, galinčių kilti dėl Bendrijos vidaus siuntų, sprendimo tvarka.

(20)	Kilus ginčui, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė imtis veiksmų vietoje ir taikyti atitinkamas priemones.

(21)	Vandens kiekio reikalavimų suderinimas kelia prielaidą, kad turi būti paskirtos Bendrijos ir nacionalinės etaloninės laboratorijos.

(22)	Turėtų būti numatyta Bendrijos finansinė parama.

(23)	Bendrija ir Bendrijos etaloninė laboratorija turėtų sudaryti sutartį, kurioje numatytų finansinės paramos mokėjimo sąlygas.

(24)

Turėtų būti numatyta, kad valstybės narės patvirtintų praktinius vandens kiekio sušaldytuose ir greitai sušaldytuose viščiukuose patikrinimo būdus. Siekiant užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą, turėtų būti numatyta, kad valstybės narės informuotų apie šiuos būdus Komisiją ir kitas valstybes nares.

(25)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 1234/2007 121 straipsnio e punkto ii papunktyje nurodyti produktai šiame reglamente apibrėžiami taip.

Naminių paukščių skerdenos

VIŠTOS IR GAIDŽIAI (Gallus domesticus)

—	broileriai perlinių vištų viščiukai – tai paukščiai, kurių krūtinkaulio ketera yra lanksti (nesukaulėjusi),

—	gaidžiai, vištos, skirti troškinti orkaitėje arba virti: tai vištos ir gaidžiai, kurių krūtinkaulio ketera yra nelanksti (sukaulėjusi),

—	kaplūnai: tai vyriškosios lyties viščiukai, kastruojami chirurginiu būdu dar lytiškai nesubrendę ir skerdžiami ne jaunesni kaip 140 dienų amžiaus; iškastruoti gaidžiai turi būti penimi ne mažiau kaip 77 dienas,

—	viščiukai: tai paukščiai, kurių skerdenos sveria mažiau kaip 650 g (be vidaus organų, galvų ir kojų); 650 g–750 g viščiukai gali būti vadinami „poussin“, jei jie skerdžiami ne vyresni kaip 28 dienų amžiaus. Tikrindamos šį skerdimo amžių, valstybės narės gali taikyti 12 straipsnį,

—	gaidžiukai: tai dedeklių veislėms priskiriami vyriškosios lyties viščiukai, kurių krūtinkaulio ketera yra nelanksti, bet dar visiškai nesukaulėjusi ir kurių skerdimo amžius yra ne mažiau kaip 90 dienų;

KALAKUTAI (Meleagris gallopavo dom.)

—	kalakučiukai: tai paukščiai, kurių krūtinkaulio ketera yra lanksti (nesukaulėjusi),

—	kalakutai, skirti troškinti orkaitėje arba virti: paukščiai, kurių krūtinkaulio ketera yra nelanksti (sukaulėjusi);

ANTYS (Anas platyrhynchos dom., cairina muschata), MULARDINĖS ANTYS (cairina muschata x Anas platyrhynchos)

—	ančių jaunikliai arba ančiukai, muskusinių ančių jaunikliai, mulardinių ančių jaunikliai: tai paukščiai, kurių krūtinkaulio ketera yra lanksti (nesukaulėjusi),

—	antys, muskusinės antys, mulardinės antys: paukščiai, kurių krūtinkaulio ketera yra nelanksti (sukaulėjusi);

ŽĄSYS (Anser anser dom.)

—	žąsų jaunikliai arba žąsiukai: tai paukščiai, kurių krūtinkaulio ketera yra lanksti (nesukaulėjusi). Per visą skerdeną einantis riebalų sluoksnis yra plonas arba vidutinio storumo; žąsiukų riebalai gali būti tam tikros spalvos, atspindinčios specialią dietą,

—	žąsys: paukščiai, kurių krūtinkaulio ketera yra nelanksti (sukaulėjusi); per visą skerdeną einantis riebalų sluoksnis – nuo vidutinio iki storo;

PERLINĖS VIŠTOS (Numida meleagris domesticus)

—	perlinių vištų jaunikliai: tai paukščiai, kurių krūtinkaulio ketera yra lanksti (nesukaulėjusi),

—	perlinės vištos: tai paukščiai, kurių krūtinkaulio ketera yra nelanksti (sukaulėjusi).

Šiame reglamente a–e punktuose paminėti terminai vienodai taikomi abiem lytims.

Naminių paukščių gabalai

a)	Pusė: tai skerdenos pusė, gauta perpjaunant plokščiu pjovimo įtaisu išilgai krūtinkaulio ir nugarkaulio;

b)	ketvirtis: tai kojos arba krūtinėlės ketvirtis, gautas skersai perpjovus puselę;

c)	neatskirti kojų ketvirčiai: tai abiejų kojų ketvirčiai su nugaros dalimi, su uodega arba be jos;

d)	krūtinėlė: tai krūtinkaulis ir abipus jo esanti šonkaulių dalis su šalia esančiais raumenimis. Krūtinėlė gali būti pateikta visa arba padalinta pusiau;

e)	koja: tai šlaunikaulis, blauzdikaulis ir šeivikaulis kartu su šalia esančiais raumenimis. Du pjūviai daromi per sąnarius;

f)	viščiuko koja su neatskirta nugaros dalimi: nugaros masė neturi viršyti 25 % visos gabalo masės;

g)	šlaunelė: tai šlaunikaulis su šalia esančiais raumenimis. Du pjūviai daromi per sąnarius;

h)	blauzdelė: tai blauzdikaulis ir šeivikaulis su šalia esančiais raumenimis. Du pjūviai daromi per sąnarius;

sparnelis: tai žastikaulis, stipinkaulis ir alkūnkaulis su šalia esančiais raumenimis. Kalakutų sparnelių žastikauliai, stipinkauliai ir alkūnkauliai su šalia esančiais raumenimis gali būti pateikiami atskirai. Plongalys, įskaitant riešo kaulus, gali būti paliktas arba pašalintas. Gabalai turi būti atpjaunami per sąnarius;

j)	neatskirti sparneliai: tai abu sparneliai, sujungti nugarine dalimi, sudarančia ne daugiau kaip 45 % visos gabalo masės;

k)	krūtinėlės filė: visa arba pusė krūtinėlės be kaulo, t. y. be krūtinkaulio ir šonkaulių. Kalakutų krūtinėlės filė gali būti tik gilusis krūtinės raumuo;

l)	krūtinėlės filė su raktikauliu ir krūtinkauliu: tai krūtinėlės filė be odelės, tik su raktikauliu ir krūtinkaulio kremzle, kurių masė neturi viršyti 3 % visos gabalo masės;

m)	magret, maigret: 3 punkte nurodytų rūšių ančių ir žąsų krūtinėlių filė su odele ir poodiniais riebalais, dengiančiais krūtinėlės raumenį, be giliojo krūtinės raumens;

n)	kalakuto kojų mėsa be kaulų: kalakutų šlaunelės ir (arba) kulšelės be kaulų, t. y. be šlaunikaulių, blauzdikaulių ir šeivikaulių, nepjaustytos, supjaustytos kubeliais arba juostelėmis.

Formuluotė „pjūviai daromi per sąnarius“, vartojama kalbant apie e, g ir h papunkčiuose minimus produktus, reiškia, kad pjaunama tarp dviejų sąnarius atskiriančių linijų, kaip parodyta II priedo grafiniame piešinyje.

Produktai, minimi d–k papunkčiuose, gali būti pateikiami su odele arba be jos. Tai, kad d–j papunkčiuose nurodyti produktai yra be odelės, o k papunktyje nurodytas produktas yra su odele, nurodoma etiketėje tokia prasme, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/13/EB (5) 1 straipsnio 3 dalies a punkte.

Foie gras

Tai Cairina muschata arba Cairina muschata x Anas platyrhynchos rūšių žąsų arba ančių, kurios buvo auginamos siekiant sukelti riebalinę kepenų ląstelių hipertrofiją, kepenėlės.

Paukščiams, iš kurių išimamos šios kepenėlės, turi būti nuleidžiamas visas kraujas. Visos kepenėlės turi būti vienodos spalvos.

Kepenėlių masė turi būti tokia:

—	ančių kepenėlių – ne mažiau kaip 300 g neto masės,

—	žąsų kepenėlių – ne mažiau kaip 400 g neto masės.

2 straipsnis

Šiame reglamente:

a)	skerdena – tai 1 straipsnyje 1 dalyje minimų rūšių paukščio visas kūnas, nuleidus kraują, nupešus ir išdarinėjus; tačiau inkstų pašalinti nebūtina; išdarinėta skerdena gali būti pateikta parduoti su pilvo ertmėje sudėtais subproduktais, t. y. širdimi, kepenimis, skilviu ir kaklu, arba be jų;

b)	skerdenų gabalai – tai paukštiena, kurios dydis ir ištisinio raumenų audinio pobūdis leidžia nustatyti, iš kurios skerdenos dalies ji yra gauta;

c)	fasuota paukštiena – tai paukštiena, pateikta pagal Direktyvos 2000/13/EB 1 straipsnio 3 dalies b punkto sąlygas;

d)	nefasuota paukštiena – tai paukštiena, parduodama galutiniam vartotojui be įvyniojimo arba įvyniojant pardavimo vietoje, pastarajam prašant.

e)	prekyba – tai laikymas arba pateikimas parduoti, siūlymas parduoti, pardavimas, pristatymas ar kokia nors kita prekybos forma;

siunta – tai tos pačios rūšies ir tipo, tos pačios klasės, to paties gamybos proceso, iš tos pačios skerdyklos arba toje pačioje vietoje esančios išpjaustymo įmonės gauta paukštiena, kuri turi būti patikrinta. 9 straipsnyje ir V bei VI prieduose siunta – tai tik tos pačios vardinės masės kategorijos fasuotės.

3 straipsnis

1. Kad naminių paukščių skerdenos būtų parduodamos pagal šio reglamento nuostatas, jos turi būti pateikiamos prekybai tokia forma:

—	išdarinėtos iš dalies („effilé“, „roped“),

—	su vidaus organais,

—	be vidaus organų.

Galima pridėti žodį „išdarinėtos“.

2. Iš dalies išdarinėtos skerdenos yra skerdenos su nepašalinta širdimi, kepenėlėmis, plaučiais, skilviais, gūžiais ir inkstais.

3. Pateikiant skerdenas bet kokia forma, jei galva nepašalinta, skerdenoje gali būti palikta trachėja, stemplė ir gūžys.

4. Vidaus organai yra tik tokie:

Širdis, kaklas, skilvis, kepenėlės ir visos kitos dalys, kurios laikomos valgomomis toje rinkoje, kurioje produktas yra skirtas galutinai suvartoti. Kepenėlės turi būti be tulžies pūslės. Skilvis turi būti be raginio dangalo, o jo turinys – išimtas. Širdis gali būti su perikardiniu maišeliu arba be jo. Jei kaklas nėra atskirtas nuo skerdenos, jis nelaikomas vidaus organu.

Jei vienas iš šių keturių organų paprastai nėra pateikiamas parduoti kartu su skerdena, tai nurodoma etiketėje.

5. Be privalomų nacionalinių teisės aktų, priimtų pagal Direktyvą 2000/13/EEB, pridedamuose prekybos dokumentuose dar pridedamos tokios nuorodos, kaip apibrėžta nurodytos direktyvos 13 straipsnio 1 dalies b punkte:

a)	Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XIV priedo B dalies III punkto 1 papunktyje nurodyta kategorija;

b)	pavidalas, kuriuo paukštiena yra prekiaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XIV priedo B dalies III punkto 2 papunktį, ir rekomenduojama saugojimo temperatūra.

4 straipsnis

1. Parduodant produktus, kuriems taikomas šis reglamentas ir kurie parduodami kaip apibrėžta Direktyvos 2000/13/EB 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, vartojami šio reglamento 1 straipsnyje išvardyti pavadinimai ir šio reglamento I priede nurodytos atitinkamos formuluotės kitomis Bendrijos kalbomis:

—	parduodant nepjaustytas skerdenas, nuorodoma viena iš pateikimo formų, nustatytų šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje,

—	parduodant naminių paukščių gabalus, nurodoma atitinkama rūšis.

2. 1 straipsnio 1 ir 2 punktuose apibrėžti pavadinimai gali būti papildyti kitomis formuluotėmis, jei šios iš esmės neklaidina vartotojo, ypač tokiais, dėl kurių šie produktai negalėtų būtų painiojami su 1 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytais produktais, arba 11 straipsnyje pateiktomis nuorodomis.

5 straipsnis

1. 1 straipsnyje neapibrėžti produktai gali būti parduodami Bendrijos rinkoje tik tokiais pavadinimais, kurie iš esmės neklaidina vartotojo, neleisdami supainioti juos su 1 straipsnyje nurodytais produktais, arba su 11 straipsnyje pateiktomis nuorodomis.

2. Be privalomų nacionalinių teisės aktų, priimtų pagal Direktyvą 2000/13/EB, dar būtina, kad galutiniam vartotojui skirtos paukštienos ženklinimas etiketėmis, pateikimas ir reklamavimas atitiktų papildomus reikalavimus, išdėstytus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse.

3. Šviežios paukštienos atveju, tinkamas vartojimo laikas pakeičiamas laikantis „tinka vartoti iki“ data pagal Direktyvos 2000/13/EB 10 straipsnį.

4. Fasuotos paukštienos atveju ant pakuotės arba prie jos pritvirtintos etiketės būtina taip pat nurodyti ir tokius duomenis:

a)	Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XIV priedo B dalies III punkto 1 papunktyje nurodytą kategoriją;

b)	šviežios paukštienos atveju visą kainą ir svorio vieneto kainą mažmeninėje prekyboje;

c)	pavidalą, kuriuo paukštiena yra prekiaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XIV priedo B dalies III punkto 2 papunktį, ir rekomenduojamą saugojimo temperatūrą;

d)	remiantis Tarybos ir Europos Parlamento reglamento (EB) Nr. 853/2004 (6) 4 straipsniu – skerdyklos arba išpjaustymo įmonės registracijos numerį, išskyrus tuos atvejus, kai išpjaustoma ir kaulai išimami pardavimo vietoje, kaip numatyta minėto reglamento 4 straipsnio 2 dalies d punkte;

e)	iš trečiųjų šalių importuotos paukštienos atveju – kilmės šalį.

5. Kai paukštiena yra pateikiama parduoti nefasuota, išskyrus tuos atvejus, kai išpjaustoma ir kaulai atskiriami pardavimo vietoje, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 2004/853 4 straipsnio 2 dalies d punkte su sąlyga, kad išpjaustoma ir mėsa nuo kaulų atskiriama vartotojui prašant ir jam matant, 4 dalyje pateikiamoms nuorodoms taikomas Direktyvos 2000/13/EB 14 straipsnis.

6. Nukrypstant nuo 3 straipsnio 5 dalies ir nuo šio straipsnio 2–5 dalių, paukštienos nebūtina klasifikuoti ar nurodyti papildomus išvardytuose straipsniuose minimus duomenis tais atvejais, kai paukštiena pristatoma į išpjaustymo arba perdirbimo įmones.

6 straipsnis

Sušaldytai paukštienai, apibrėžtai Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XIV priedo B dalies II punkto 3 papunktyje, papildomai taikomos šios nuostatos:

Šiame reglamente minimos sušaldytos paukštienos temperatūra visose produkto vietose turi būti pastoviai – 12 °C arba žemesnė, išskyrus galimus trumpus, ne daugiau kaip 3 °C svyravimus į viršų. Šie produkto temperatūros nuokrypiai leidžiami laikantis geros saugojimo ir prekybos praktikos prekiaujant produktaiss vietoje bei išdėstant juos mažmeninės prekybos vitrinose.

7 straipsnis

1. Kad naminių paukščių skerdenas ir jų gabalus, kuriems taikomas šis reglamentas, būtų galima priskirti A ir B klasėms, jie turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:

a)	būti pateikti nepažeisti;

b)	būti švarūs, be pastebimų pašalinių medžiagų, nešvarumų arba kraujo;

c)	neturėti pašalinio kvapo;

d)	neturėti pastebimų kraujo dėmių, gali būti tik mažų ir vos pastebimų;

e)	būti be išsikišusių sulaužytų kaulų;

f)	būti be didelių sumušimų.

Šviežia paukštiena negali turėti jokių ankstesnio jos sušaldymo požymių.

2. Kad naminių paukščių skerdenas ir jų gabalus būtų galima priskirti A klasei, jiems taikomi dar ir šie reikalavimai:

jie turi būti gero pavidalo. Mėsa turi būti minkšta, krūtinėlė – gerai išsivysčiusi, plati, ilga ir mėsinga, kojos – mėsingos. Viščiukų, ančių jauniklių arba ančiukų ir kalakutų krūtinėlių, nugarėlių, ir šlaunelių riebalų sluoksnis turi būti plonas ir vientisas. Gaidžių, vištų, ančių ir žąsų jauniklių riebalų sluoksnis gali būti storesnis. Riebalų sluoksnis, einantis per visą žąsies skerdeną, turi būti nuo vidutiniško iki storo;

b)	ant krūtinėlės, kojų, uodegos, pėdų sąnarių ir sparnelių plongalių gali būti likusios kelios mažos plunksnelės, padaigos ir pūkeliai. Jų gali būti ir ant kitų virimui skirtų naminių paukščių skerdenų dalių;

c)	išskyrus krūtinėlę ir kojas, leidžiami kai kurie maži ir sunkiai pastebimi sužalojimai, sumušimai bei spalvos pakitimai. Sparneliai gali būti be plongalių. Sparnelių plongaliai ir folikulas gali būti rausvos spalvos;

d)	sušaldytų ir greitai sušaldytų naminių paukščių neturi būti likę jokių nušalimo (7) pėdsakų, išskyrus mažas ir sunkiai pastebimas atsitiktines nušalimo žymes, bet ne ant krūtinėlės ir kojų.

8 straipsnis

1. Sprendimai, priimami dėl 1, 3 ir 7 straipsnių nesilaikymo, gali būti susiję tik su visa siunta, patikrinta vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis.

2. Iš kiekvienos siuntos, kuri turi būti tikrinama skerdyklose, išpjaustymo įmonėse, didmeninės ir mažmeninės prekybos sandėliuose arba bet kuriuo kitu pardavimo etapu, įskaitant pervežimą, arba, jei importuojama iš trečiųjų šalių – atliekant muitinės formalumus, atsitiktinai parenkamas reikiamas mėginys, kurį sudaro toks 1 straipsnyje apibrėžtų produktų skaičius.

Siuntos dydis	Mėginio dydis	Leidžiamas defektuotų vienetų skaičius
Siuntos dydis	Mėginio dydis	Iš viso	1 straipsnio 1 (8) ir 3 punktai ir 7 straipsnio 1 dalis
1	2	3	4
Nuo 100 iki 500	30	5	2
Nuo 501 iki 3 200	50	7	3
> 3 200	80	10	4

3. Tikrinant A klasės paukštienos siuntą, leidžiamas visas 2 dalyje pateiktos lentelės 3 skiltyje nurodytas leidžiamas defektuotų vienetų skaičius. Kremzlės (lanksčioji krūtinkaulio ketera) gali sudaryti iki 2 % defektuotų krūtinėlių filė masės.

Tačiau defektuotų vienetų, neatitinkančių 1 straipsnio 1 ir 3 punktų ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatų, skaičius neviršija 2 dalyje pateiktos lentelės 4 skiltyje nurodytų skaičių.

Kalbant apie 1 straipsnio 3 punkte minimus produktus, nė vienas defektuotas vienetas nėra leistinas, jei jo masė nesiekia 240 g (ančių kepenėlės) ir 385 g (žąsų kepenėlės).

4. Tikrinant B klasės paukštienos siuntą, leidžiamas defektuotų vienetų skaičius yra dvigubinamas.

5. Jei nustatoma, kad patikrinta siunta neatitinka reikalavimų, priežiūros agentūra uždraudžia ją parduoti arba importuoti, kai tai yra siunta iš trečiosios šalies, nebent būtų pateikti įrodymai, jog buvo imtasi priemonių, kad produktai atitiktų 1 ir 7 straipsnių reikalavimus.

9 straipsnis

1. Fasuotą sušaldytą arba greitai sušaldytą paukštieną galima skirstyti į kategorijas pagal masę, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XIV priedo B dalies III punkto 3 papunktyje, ją pateikiant fasuotėse kaip apibrėžta Direktyvos 76/211/EEB 2 straipsnyje. Šios fasuotės gali būti tokios:

—	fasuotės, kuriose yra po vieną naminių paukščių skerdeną, arba

—	fasuotės, kuriose yra po vieną ar kelis to paties tipo ir rūšies naminių paukščių gabalus, kaip apibrėžta 1 straipsnyje.

2. Remiantis 3 ir 4 dalimis, ant visų fasuočių turi būti nurodyta produkto masė, vadinama „vardine mase“.

3. Fasuotės su sušaldyta arba greitai sušaldyta paukštiena gali būti skirstomos į kategorijas pagal vardinę masę taip:

skerdenos

—	< 1 100 g: 50 g klasės (1 050 – 1 000 – 950 ir t. t.),

—	1 100–< 2 400: 100 g klasės (1 100 – 1 200 – 1 300 ir t. t.),

—	≥ 2 400 g: 200 g klasės (2 400 – 2 600 – 2 800 ir t. t.);

gabalai:

—	< 1 100 g – 50 g klasės (1 050 – 1 000 – 950 ir t. t.),

—	≥ 1 100 g: 100 g klasės (1 100 – 1 200 – 1 300 ir t. t.).

4. 1 dalyje minimos fasuotės turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)	faktinis produkto kiekis vidutiniškai neturi būti mažesnis už vardinę masę;

b)	fasuotų prekių, kurių neigiamoji paklaida yra didesnė nei 9 straipsnyje nurodyta leidžiama neigiamoji paklaida, kiekis fasuotų prekių siuntose turi būti pakankamai mažas, kad jos atitiktų 10 dalyje nurodytus bandymų reikalavimus;

c)	fasuotų prekių, kurių neigiamoji paklaida dvigubai viršija 9 dalyje nurodytą leidžiamą neigiamąją paklaidą, negali būti parduodamos.

Šiam reglamentui taikomi Direktyvos 76/211/EEB I priede nurodyti vardinės masės, faktinio kiekio ir neigiamosios paklaidos apibrėžimai.

5. Sušaldytos arba greitai sušaldytos paukštienos pakuotojo ar importuotojo atsakomybę ir kompetentingų institucijų vykdytinus patikrinimus reglamentuoja Direktyvos 76/211/EEB I priedo 4, 5 ir 6 punktų nuostatos su atitinkamais pakeitimais.

6. Fasuotės tikrinamos imant mėginius. Tai daroma dviem etapais:

—	tikrinamas faktinis kiekvienos fasuotos prekės kiekis mėginio pakuotėje,

—	tikrinamas vidutinis faktinis fasuotų prekių kiekis mėginio pakuotėje.

Fasuotų prekių siunta laikoma priimtina, jeigu šių abiejų patikrinimų rezultatai atitinka 10 ir 11 dalyse nurodytus priėmimo kriterijus.

7. Siuntą sudaro visos tos pačios vardinės masės, to paties tipo ir partijos fasuotos prekės, supakuotos toje pačioje vietoje, kurios turi būti patikrintos.

Siuntos dydis ribojamas pagal tokius kiekybinius nurodymus:

—	tikrinant fasuotas prekes pakavimo linijos gale, kiekvienos siuntos fasuočių skaičius turi būti lygus didžiausiam per vieną valandą pakavimo linijos pagamintų fasuočių skaičiui, netaikant jokių apribojimų siuntos didumui,

—	kitais atvejais siuntos dydis yra ribojamas iki 10 000 fasuočių.

8. Iš kiekvienos tikrintinos siuntos imamas atsitiktinis mėginys, kurį sudaro toks fasuočių skaičius:

Siuntos dydis	Mėginio dydis
100–500	30
501–3 200	50
> 3 200	80

Siuntoms, sudarytoms iš mažiau nei 100 fasuočių, taikomas neardomasis bandymas tokia prasme, kaip apibrėžta Direktyvos 76/211/EEB II priede, 100 % siuntos apimties.

9. Leidžiamos neigiamosios paklaidos atskiroms fasuotoms skerdenoms yra šios:

(gramais)
Vardinė masė	Leidžiama neigiamoji paklaida (gramais)
Vardinė masė	Skerdenos	Gabalai
mažiau kaip 1 100	25	25
1 100–< 2 400	50	50
2 400 ir daugiau	100

10. Tikrinant faktinį kiekvienos fasuotos prekės kiekį mėginio pakuotėje, mažiausias priimtinas produkto kiekis apskaičiuojamas iš fasuotės vardinės masės atimant leidžiamą neigiamąją kiekio paklaidą.

Fasuotos prekės mėginio pakuotėje, kurių faktinis kiekis yra mažesnis už mažiausią priimtiną kiekį, laikomos su trūkumais.

Tikrinamoji fasuotų prekių siunta laikoma priimtina, jei defektuotų mėginio vienetų skaičius atitinka tą, kurio reikalauja priėmimo sąlyga, ar yra už jį mažesnis, kaip nurodyta lentelėje; siunta laikoma nepriimtina, jei defektuotų mėginio vienetų skaičius yra lygus atmetimo kriterijui ar jį viršija.

Mėginio dydis	Defektuotų vienetų skaičius
Mėginio dydis	Priėmimo sąlyga	Atmetimo kriterijus
30	2	3
50	3	4
80	5	6

11. Tikrinant vidutinį faktinį kiekį, fasuotų prekių siunta laikoma priimtina, jei vidutinis faktinis mėginį sudarančių fasuotų prekių kiekis yra didesnis nei tas, kuris nustatytas pagal priėmimo sąlygas ir nurodytas šioje lentelėje.

Mėginio dydis	Vidutinio faktinio kiekio priėmimo sąlyga
30	x— ≥ Qn – 0,503 s
50	x— ≥ Qn – 0,379 s
80	x— ≥ Qn – 0,295 s

x—	=	vidutinis faktinis fasuotų prekių kiekis,
Qn	=	vardinė fasuotos prekės masė,
s	=	standartinis faktinio fasuotų prekių siuntoje kiekio nuokrypis.

Standartinis nuokrypis apskaičiuojamas taip, kaip nurodyta Direktyvos 76/211/EEB II priedo 2.3.2.2 punkte.

12. Jei Tarybos direktyva 80/181/EEB (9) leidžia naudoti papildomas nuorodas, kartu su nuoroda apie fasuočių, kurioms taikomas šis straipsnis, vardinę masę gali būti pridedama ir papildoma nuoroda.

13. Paukštiena, įvežama į Jungtinę Karalystę iš kitų valstybių narių, tikrinama imant atsitiktinius mėginius ir netikrinama pasienyje.

10 straipsnis

Ženklinant etiketėmis taip, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/13/EB 1 straipsnio 3 dalies a punkte, galima pateikti nuorodą, kuris iš toliau nurodytų atšaldymo būdų buvo taikytas, ir III priede išvardytos atitinkamos formuluotės kitomis Bendrijos kalbomis:

—	atšaldymas ore: naminių paukščių skerdenų šaldymas šaltame ore,

—	atšaldymas pučiant orą: naminių paukščių skerdenų šaldymas šaltame ore, purškiant vandens garus arba smulkius vandens lašelius,

—	atšaldymas panardinant: naminių paukščių skerdenų šaldymas talpose su vandeniu arba su ledu ir vandeniu, taikant priešpriešinės srovės procesą.

11 straipsnis

1. Nurodant ūkininkavimo būdus, išskyrus ekologinį arba biologinį ūkininkavimą, ant etiketės taip, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/13/EB 1 straipsnio 3 dalies a punkte, gali būti pateikiamos tik toliau nurodytos formuluotės bei IV priede išvardytos atitinkamos formuluotės kitomis Bendrijos valstybių kalbomis, ir bet kuriuo atveju nuorodos gali būti pateikiamos tada, kai laikomasi atitinkamų šio reglamento V priede nurodytų sąlygų:

a)	„Lesinta… % …“;

b)	„Tvartinė paukštininkystė – ekstensyvusis paukščių auginimas tvartuose“;

c)	„Ganyklinė paukštininkystė – pusiau laisvas paukščių auginimas“;

d)	„Tradicinė ganyklinė paukštininkystė – paukščių auginimas po atviru dangumi“;

e)	„Ganyklinė paukštininkystė – laisvas paukščių auginimas“.

Kartu su šiomis formuluotėmis dar gali būti naudojamos nuorodos su konkrečiu atitinkamo ūkininkavimo būdo aprašymu.

Kai ant ančių ir žąsų, laikomų foie gras gamybai, mėsos etiketės pateikiama nuoroda apie ganyklinę paukštininkystę (c, d ir e punktai), šalia pateikiama ir tokia formuluotė – „iš foie gras produkcijos“.

2. Paminėti paukščio skerdimo amžių arba jo penėjimo laiką leidžiama tik panaudojant 1 dalyje pateiktas formuluotes ir tik tada, kai paukštis nėra jaunesnis nei nurodyta V priedo b, c arba d punktuose. Tačiau ši nuostata netaikoma 1 straipsnio 1 punkto a papunkčio ketvirtojoje įtraukoje nurodytiems gyvuliams.

3. 1 ir 2 dalys taikomos nepažeidžiant nacionalinių techninių priemonių, nepatenkančių į V priede pateiktus būtiniausius reikalavimus, kurios taikomos tik konkrečios valstybės narės gamintojams, jei jos atitinka Bendrijos teisės aktus ir bendruosius paukštienos prekybos standartus.

4. Apie 3 dalyje minimas nacionalines priemones pranešama Komisijai.

5. Valstybės narės bet kuriuo metu Komisijos prašymu pateikia visą informaciją, būtiną norint įvertinti, ar šiame straipsnyje minimos priemonės atitinka Bendrijos teisės aktus ir bendruosius paukštienos prekybos standartus.

12 straipsnis

1. Skerdyklos, kurioms leidžiama naudoti 11 straipsnyje nurodytas formuluotes, turi būti specialiai registruojamos. Atsižvelgiant į ūkininkavimo būdą, skerdyklose atskirai registruojama:

a)	tokių paukščių augintojų, kurie registruojami valstybės narės kompetentingajai institucijai patikrinus, pavardės ir adresai;

b)	šios institucijos prašymu – kiekvieno gamintojo vieną auginimo ciklą laikomų paukščių skaičius;

c)	tokių pristatytų arba perdirbtų paukščių skaičius ir bendras gyvasis svoris arba skerdenos masė;

d)	mažiausiai šešis mėnesius po išsiuntimo – duomenys apie pardavimus, įskaitant pirkėjų pavardes ir adresus.

2. 1 dalyje nurodyti gamintojai po to reguliariai tikrinami. Jie mažiausiai šešis mėnesius po išsiuntimo registruoja paukščių skaičių pagal auginimo sistemą ir nurodo parduotų paukščių skaičių, pirkėjų pavardes ir adresus bei tiekiamo lesalo kiekius ir šaltinį.

Be to, gamintojai, naudojantys ganyklinės paukštininkystės sistemas, taip pat registruoja datą, kada paukščiai pirmą kartą buvo išleisti į ganyklą.

3. Lesalo, gamintojai ir tiekėjai mažiausiai šešis mėnesius po išsiuntimo registruoja duomenis, įrodančius, kad lesalo, tiekiamo 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą ūkininkavimo būdą naudojantiems gamintojams, sudėtis atitinka penėjimo nuorodas.

4. Peryklose mažiausiai šešis mėnesius po išsiuntimo registruojami duomenys apie 11 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose nurodytą ūkininkavimo būdą naudojantiems gamintojams pristatytus paukščius tų veislių, kurios pripažintos lėtai augančiomis.

5. Reguliarūs patikrinimai, ar laikomasi 11 straipsnio ir šio straipsnio 1–4 dalių nuostatų, atliekami:

a)	ūkyje: ne mažiau kaip kartą per vieną auginimo ciklą,

b)	pas lesalo gamintoją ir tiekėją: ne mažiau kaip kartą per metus,

c)	skerdykloje: ne mažiau kaip keturis kartus per metus,

d)	perykloje: ne mažiau kaip kartą per metus kiekvienam 11 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose nurodytam ūkininkavimo būdui.

6. Kiekviena valstybė narė pateikia kitoms valstybėms narėms ir Komisijai patvirtintų ir pagal 1 dalį įregistruotų skerdyklų sąrašą, kuriame nurodo kiekvienos iš jų pavadinimą, adresą ir joms skirtus numerius. Kiekvieno kalendorinių metų ketvirčio pradžioje kitoms valstybėms narėms ir Komisijai pranešama apie visus sąrašo pakeitimus.

13 straipsnis

Vykdydami Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 121 straipsnio e punkto v papunktyje minimą ūkininkavimo būdo nurodymo priežiūrą, valstybių narių paskirti asmenys laikosi 1989 m. birželio 26 d. Europos standartu Nr. EN/45011 nustatytų kriterijų, turi valstybių narių kompetentingų institucijų jiems išduotas licencijas ir yra jų prižiūrimi.

14 straipsnis

Iš trečiųjų šalių importuojama paukštiena gali turėti vieną arba kelias neprivalomas nuorodas, numatytas 10 ir 11 straipsniuose, jei kartu su ja yra pateikiamas kilmės šalies kompetentingos institucijos išduotas sertifikatas, patvirtinantis, kad importuojami produktai atitinka reikiamas Bendrijos nuostatas.

Komisija, gavusi trečiųjų šalių prašymą, sudaro tokių institucijų sąrašą.

15 straipsnis

1. Nepažeidžiant 16 straipsnio 5 dalies ir 17 straipsnio 3 dalies nuostatų, sušaldytais arba greitai sušaldytais viščiukais gali būti prekiaujama Bendrijoje tik tada, kai vandens kiekis juose neviršija dydžių, kurie yra neišvengiami dėl technologinio proceso ir kurie yra nustatyti VI priede (lašėjimo bandymas) arba VII priede (cheminis metodas) aprašytu analizės būdu.

2. Kompetentingos institucijos, kurias paskiria kiekviena valstybė narė, užtikrina, kad skerdyklos taikytų visas priemones, būtinas laikantis 1 dalies nuostatų, ypač kad:

—	būtų imami mėginiai kontroliuoti šaldant atsirandančią vandens absorbciją ir vandens kiekį sušaldytuose bei greitai sušaldytuose viščiukuose,

—	patikrinimų rezultatai registruojami ir laikomi vienerius metus;

—	kiekviena siunta ženklinama taip, kad būtų galima nustatyti gamybos datą; šis siuntos ženklas turi būti įrašytas gamybos registravimo žurnale.

16 straipsnis

1. Ne mažiau kaip kartą per aštuonias darbo proceso valandas skerdyklose turi būti atliekami IX priede nurodyti absorbuoto vandens patikrinimai arba VI priede nurodyti patikrinimai.

Kai atliekant šiuos patikrinimus nustatoma, kad absorbuoto vandens kiekis yra didesnis už šiuo reglamentu leidžiamą visą vandens kiekį, atsižvelgiant į vandenį, kurį skerdenos absorbavo tuose apdorojimo etapuose, kuriems tikrinimas netaikomas, ir jeigu bet kuriuo atveju absorbuoto vandens kiekis viršija IX priedo 10 punkte arba VI priedo 7 punkte nurodytas normas, skerdykloje turi būti nedelsiant koreguojamas techninis procesas.

2. Visais 1 dalies antroje pastraipoje nurodytais atvejais ir ne rečiau kaip kartą kas du mėnesius imčių metodu atliekami 15 straipsnio 1 dalyje minimo vandens kiekio patikrinimai, sušaldytų ir greitai sušaldytų viščiukų iš kiekvienos skerdyklos imtis valstybės narės kompetentingai institucijai pasirenkant pagal VI arba VII priedus. Netikrinamos tos skerdenos, dėl kurių kompetentingai institucijai priimtinu būdu pateikiami įrodymai, jog jos yra skirtos tik eksportui.

3. 1 ir 2 dalyse paminėtus patikrinimus atlieka kompetentingos institucijos arba jie atliekami joms prižiūrint. Ypatingais atvejais kompetentingos institucijos gali griežčiau taikyti 1 dalies nuostatas, ypač IX priedo 1 ir 10 punktų nuostatas ir 2 dalies nuostatas konkrečiai skerdyklai, kai pasitvirtina, kad tai yra būtina norint užtikrinti šiuo reglamentu leidžiamų viso vandens kiekio normų atitikimą.

Kiekvieną kartą, kai laikoma, kad sušaldytų arba greitai sušaldytų viščiukų siunta neatitinka šio reglamento reikalavimų, jos pakartoja tyrimą, tikrindamos ne rečiau nei nurodyta 2 dalyje, tik po to, kai triskart iš eilės atlikusios patikrinimus pagal VI arba VII priedo reikalavimus, kai daugiausia keturias savaites turi būti imami trijų skirtingų gamybos dienų mėginiai, jos gavo neigiamus rezultatus. Su šiais patikrinimais susijusias išlaidas apmoka konkreti skerdykla.

4. Jei šešis mėnesius, taikant šaldymo ore būdą, 1 ir 2 dalyse minimų patikrinimų duomenys rodo atitikimą VI–IX prieduose nustatytiems kriterijams, 1 dalyje nurodytų patikrinimų dažnumą galima sumažinti iki vieno karto per mėnesį. Aptikus bet kokį šiuose prieduose nustatytų kriterijų pažeidimą, patikrinimai kartojami tokiu dažnumu, kaip nurodyta 1 dalyje.

5. Jei 2 dalyje minimų patikrinimų duomenys viršija leistinas ribas, ta siunta laikoma neatitinkančia šio reglamento. Tačiau tuo atveju konkreti skerdykla gali pareikalauti, kad valstybės narės etaloninėje laboratorijoje būtų atlikta atsakomoji analizė pagal tos valstybės narės kompetentingos institucijos pasirinktą metodą. Šios atsakomosios analizės išlaidas apmoka siuntos turėtojas.

6. Jei atlikus tokią atsakomąją analizę toliau laikoma, kad konkreti siunta neatitinka šio reglamento, kompetentinga institucija imasi atitinkamų priemonių, kurias panaudojus, būtų galima pateikti tokią siuntą į Bendrijos rinką, tačiau su sąlyga, kad skerdykloje, kompetentingai institucijai prižiūrint, tiek atskiros, tiek didžiosios minimų skerdenų pakuotės bus paženklintos juostele arba etikete, kurioje raudonos spalvos rašalu didžiosiomis raidėmis įrašoma bent viena iš X priede nurodytų formuluočių.

Pirmojoje pastraipoje minima siunta saugoma kompetentingoje institucijoje, kol ji tvarkoma taip, kaip nurodyta šioje dalyje, arba dėl jos priimamas kitoks sprendimas. Jei kompetentingai institucijai patvirtinama, kad pirmojoje pastraipoje minima siunta turi būti eksportuojama, kompetentinga institucija imasi visų būtinų priemonių, kad ji nebūtų realizuojama Bendrijoje.

Pirmoje pastraipoje numatytos formuluotės pateikiamos pastebimoje vietoje, kad būtų lengvai matomos, aiškiai įskaitomos ir neišsitrintų. Jos jokiu būdu negali būti paslėptos, neaiškios arba uždengtos kitais žodžiais ar piešiniais. Raidės ant atskirų pakuočių turi būti ne mažesnio kaip 1 cm aukščio, ant bendros pakuotės – 2 cm aukščio.

17 straipsnis

1. Kai yra rimto pagrindo įtarti esant pažeidimų, paskirties valstybė narė, taikydama nediskriminacinį principą gali atlikti sušaldytų arba greitai sušaldytų viščiukų atsitiktinius patikrinimus, kad nustatytų, ar siunta atitinka 15 ir 16 straipsnių reikalavimus.

2. 1 dalyje minimi patikrinimai atliekami prekių paskirties vietoje arba kitoje tinkamoje vietoje, jei ta vieta nėra pasienyje ar netoli prekių judėjimo kelių ir jei paėmus atitinkamą mėginį prekės gali būti netrukdomai gabenamos į jų paskirties vietą. Tačiau kol negauti patikrinimo rezultatai, tokie produktai negali būti parduodami galutiniam vartotojui.

Tokie patikrinimai yra atliekami kuo greičiau, kad be reikalo nebūtų delsiama pateikti juos į rinką arba kad dėl delsimo nesuprastėtų jų kokybė.

Praėjus ne daugiau kaip dviem darbo dienoms nuo mėginių paėmimo siuntėjui, gavėjui arba jų atstovui pranešama apie šių patikrinimų rezultatus ir bet kokius vėlesnius sprendimus bei jų priėmimo motyvus. Apie paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos priimtus sprendimus ir tokių sprendimų priežastis pranešama išsiuntimo kompetentingai valstybės narės institucijai.

Jei siuntėjas arba jo atstovas paprašo, minėtieji sprendimai ir motyvai jam pateikiami raštu su smulkia informacija apie paskirties valstybėje narėje galiojančiais įstatymais reglamentuojamą teisę į apeliaciją, kuria jis gali pasinaudoti, ir apie pačią procedūrą bei taikytinus terminus.

3. Jei 1 dalyje minimų patikrinimų duomenys viršija leistinas ribas, tos siuntos turėtojas gali pareikalauti, kad vienoje iš XI priede išvardytų etaloninių laboratorijų būtų atlikta atsakomoji analizė pagal tą metodą, kuris buvo naudojamas pirminio tyrimo metu. Galimas šios atsakomosios analizės išlaidas apmoka siuntos turėtojas. Etaloninių laboratorijų uždaviniai ir kompetencija yra numatyti XII priede.

4. Jei atlikus patikrinimą pagal 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus ir prireikus – atsakomąją analizę, nustatoma, kad sušaldyti arba greitai sušaldyti viščiukai neatitinka 15 ir 16 straipsnių reikalavimų, paskirties valstybės narės kompetentinga institucija taiko 16 straipsnio 6 dalyje numatytą tvarką.

5. Šiais 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais paskirties valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama susisiekia su išsiuntimo valstybės narės kompetentingomis institucijomis. Pastarosios institucijos imasi visų būtinų priemonių ir informuoja pirmosios valstybės narės kompetentingą instituciją apie atliktų patikrinimų pobūdį, priimtus sprendimus bei tokių sprendimų motyvus.

Jei 1 ir 3 dalyse nurodyti patikrinimai atskleidžia pakartotinius pažeidimus arba jei išsiuntimo valstybėje narėje tokie patikrinimai atliekami jų pakankamai nepagrindus, suinteresuotų valstybių narių kompetentingos institucijos praneša apie tai Komisijai.

Kai tai yra būtina vienodam šio reglamento taikymui užtikrinti arba paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu, atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį, Komisija gali:

—	į konkrečią įmonę nusiųsti ekspertų grupę, įpareigotą kartu su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis atlikti neplaninius patikrinimus, arba

—	pareikalauti, kad išsiuntimo valstybės narės kompetentinga institucija griežčiau parinktų tos įmonės produktų mėginius ir, jei reikia, taikytų sankcijas, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 194 straipsniu.

Komisija praneša valstybėms narėms apie tyrimų išvadas. Valstybės narės, kurių teritorijose atliekami patikrinimai, teikia ekspertams visokeriopą pagalbą, būtiną tam, kad jie galėtų atlikti savo užduotis.

Laukdama Komisijos išvadų, išsiuntimo valstybė narė paskirties valstybės narės prašymu griežčiau tikrina iš minėtosios įmonės gautus produktus.

Tuo atveju, kai imamasi priemonių prieš įmonės padarytus pakartotinius pažeidimus, bet kokias išlaidas, susijusias su trečios pastraipos įtraukų nuostatų taikymu, Komisija paveda apmokėti minėtoms įmonėms.

18 straipsnis

1. Valstybių narių kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša atitinkamai nacionalinei etaloninei laboratorijai apie savo pačių arba savo priežiūroje atliktų patikrinimų, nurodytų 15, 16 ir 17 straipsniuose, rezultatus.

Nacionalinės etaloninės laboratorijos šiuos duomenis perduoda 19 straipsnyje nurodytai ekspertų tarybai, kad jie toliau būtų vertinami ir aptariami su nacionalinėmis etaloninėmis laboratorijomis iki kiekvienų metų liepos 1 d. Išvados pateikiamos vadybos komitetui svarstyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio nuostatas.

2. Valstybės narės patvirtina praktines priemones dėl 15, 16 ir 17 straipsniuose numatytų patikrinimų visuose prekybos etapuose įskaitant importo iš trečiųjų šalių patikrinimus muitinės formalumų atlikimo metu, laikantis VI ir VII priedų. Apie šias priemones jos praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. Apie bet kokius svarbius pakeitimus pranešama kitoms valstybėms narėms ir Komisijai tuoj pat.

19 straipsnis

Vandens kiekio paukštienoje priežiūros ekspertų taryba veikia kaip nacionalinių etaloninių laboratorijų tiriamąją veiklą koordinuojanti įstaiga. Ją sudaro Komisijos ir nacionalinių etaloninių laboratorijų atstovai. Tarybos ir nacionalinių etaloninių laboratorijų uždaviniai bei šios tarybos organizacinė struktūra yra nurodyti XII priede.

Finansinė parama etaloninei laboratorijai mokama, atsižvelgiant į sutarties, kurią Europos Bendrijos vardu sudarė Komisija ir laboratorija, sąlygas.

Žemės ūkio generalinio direktorato generalinis direktorius įgaliojamas pasirašyti sutartį Komisijos vardu.

20 straipsnis

1. Toliau nurodytais šviežiais, sušaldytais ir greitai sušaldytais naminių paukščių gabalais galima prekiauti vykdant verslą ar prekybą Bendrijoje tiktai tuomet, jeigu vandens kiekis neviršija techniškai neišvengiamų dydžių, kurie nustatomi VIII priede nurodytu analizės metodu (cheminis metodas):

a)	viščiukų krūtinėlės filė, su krūtinkaulio išsišakojimu arba be jo, be odelės;

b)	viščiukų krūtinėlė su odele;

c)	viščiukų šlaunelės, kulšelės, kojos, kojos su nugaros dalimi, kojų ketvirčiai su odele;

d)	kalakutų krūtinėlės filė be odelės;

e)	kalakutų krūtinėlė su odele;

f)	kalakutų šlaunelės, kulšelės, kojos su odele;

g)	kalakutų kojų mėsa be kaulų, be odelės.

2. Kiekvienos valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos užtikrina, kad skerdyklos ir prie skerdyklų arba atskirai esančios išpjaustymo įmonės imtųsi visų priemonių, būtinų laikantis 1 dalies nuostatų, visų pirma:

pagal 16 straipsnio 1 dalį skerdyklose būtų reguliariai tikrinamas šio straipsnio 1 dalyje išvardytų šviežių, sušaldytų ir greitai sušaldytų naminių paukščių gabalų gamybai skirtų viščiukų ir kalakutų skerdenų vandens sugėrimas. Šie patikrinimai atliekami ne rečiau kaip kartą per aštuonias darbo valandas. Tačiau kalakutų skerdenas atšaldant ore, vandens kiekio reguliariai tikrinti nebūtina. Kalakutų skerdenoms taip pat taikomos IX priedo 10 punkte nustatytos ribinės vertės;

b)	patikrinimų rezultatai būtų registruojami ir laikomi vienerius metus;

c)	kiekviena siunta būtų ženklinama taip, kad būtų galima nustatyti gamybos datą; šis siuntos ženklas turi būti įrašytas gamybos registravimo žurnale.

Jei šešis mėnesius, taikant viščiukų šaldymo ore būdą, a punkte ir 3 dalyje minimų patikrinimų duomenys rodo atitikimą VI–IX prieduose nustatytiems kriterijams, a punkte nurodytų patikrinimų dažnumą galima sumažinti iki vieno per mėnesį. Aptikus bet kokį VI–IX prieduose nustatytų kriterijų pažeidimą, patikrinimai kartojami tokiu dažnumu, kaip nurodyta a punkte.

3. Ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius tikrinamas vandens kiekis, kaip minima 1 dalyje, imant sušaldytų ir greitai sušaldytų naminių paukščių gabalų mėginius kiekvienoje išpjaustymo įmonėje, kurioje tokie gabalai gaminami laikantis VIII priedo. Jeigu kompetentingai institucijai pateikiamas įrodymas, kad tokie naminių paukščių gabalai skirti tik eksportui, tokie patikrinimai neatliekami.

Jeigu vienerius metus konkrečioje išpjaustymo įmonėje buvo laikomasi VIII priede nustatytų kriterijų, po šių metų patikrinimų dažnumas sumažinamas iki vieno per šešis mėnesius. Aptikus bet kokį šių kriterijų pažeidimą, patikrinimai kartojami tokiu dažnumu, kaip nustatyta pirmoje pastraipoje.

4. 16 straipsnio 3–6 dalys ir 17 bei 18 straipsniai taikomi mutatis mutandis šio straipsnio 1 dalyje minimiems naminių paukščių gabalams.

21 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 1538/91 panaikinamas nuo 2008 m. liepos 1 d.

Nuorodos į panaikintą reglamentą ir į Reglamentą (EEB) Nr. 1906/90 yra aiškinamos kaip nuorodos į šį reglamentą ir suprantamos pagal XIII priedo atitikmenų lentelę.

22 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2008 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 16 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 470/2008, (OL L 140, 2008 5 30, p. 1).

(2) OL L 173, 1990 7 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1029/2006 (OL L 186, 2006 7 7, p. 6).

(3) OL L 143, 1991 6 7, p. 11. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1474/2007 (OL L 329, 2007 12 14, p. 14).

(4) OL L 46, 1976 2 21, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/45/EB (OL L 247, 2007 9 21, p. 17).

(5) OL L 109, 2000 5 6, p. 29.

(6) OL L 139, 2004 4 30, p. 55.

(7) Nušalimas – kokybės suprastėjimas – yra negrįžtamas tam tikrų odos ir (arba) mėsos vietų arba viso kūno išdžiovinimas, kuris gali reikštis šiais pakitimais:

—	pradinės spalvos (dažniausiai ji pašviesėja), arba

—	skonio ir kvapo (netenka skonio arba apkarsta), arba

—	konsistencijos (sausa, akyta).

(8) Leistina paklaida kiekvienai rūšiai, o ne įvairių rūšių.

(9) OL L 39, 1980 2 15, p. 40.

I PRIEDAS

1 straipsnio 1 punktas — Naminių paukščių skerdenų pavadinimai

	bg	es	cs	da	de	et	el	en	fr	it	lv
1.	Пиле, бройлер	Pollo (de carne)	Kuře, brojler	Kylling, slagtekylling	Hähnchen Masthuhn	Tibud, broiler	Κοτόπουλο Πετετνοί και κότες (κρεατοπαραγωγής)	Chicken, broiler	Poulet (de chair)	Pollo, ‘Broiler’	Cālis, broilers
2.	Петел, кокошка	Gallo, gallina	Kohout, slepice, drůbež na pečení, nebo vaření	Hane, høne, suppehøne	Suppenhuhn	Kuked, kanad, hautamiseks või keetmiseks mõeldud kodulinnud	Πετεινοί και κότες (για βράοιμο)	Cock, hen, casserole, or boiling fowl	Coq, poule (à bouillir)	Gallo, gallina Pollame da brodo	Gailis, vista, sautēta vai vārīta mājputnu gaļa
3.	Петел (угоен, скопен)	Capón	Kapoun	Kapun	Kapaun	Kohikukk	Καπόνια	Capon	Chapon	Cappone	Kapauns
4.	Ярка, петле	Polluelo	Kuřátko, kohoutek	Poussin, Coquelet	Stubenküken	Kana- ja kukepojad	Νεοσσός, πετεινάρι	Poussin, Coquelet	Poussin, coquelet	Galletto	Cālītis
5.	Млад петел	Gallo joven	Mladý kohout	Unghane	Junger Hahn	Noor kukk	Πετεινάρι	Young cock	Jeune coq	Giovane gallo	Jauns gailis
1.	(Млада) пуйка	Pavo (joven)	(Mladá) krůta	(Mini) kalkun	(Junge) Pute, (Junger) Truthahn	(Noor) kalkun	(Νεαροί) γάλοι και γαλοπούλες	(Young) turkey	Dindonneau, (jeune) dinde	(Giovane) tacchino	(Jauns) tītars
2.	Пуйка	Pavo	Krůta	Avlskalkun	Pute, Truthahn	Kalkun	Γάλοι και γαλοπούλες	Turkey	Dinde (à bouillir)	Tacchino/a	Tītars
1.	(Млада) патица, пате (млада) мускусна патица, (млад) мюлар	Pato (joven o anadino), pato de Barbaria (joven), pato cruzado (joven)	(Mladá) kachna, kachnê, (mladá) Pižmová kachna, (mladá) kachna Mulard	(Ung) and (Ung) berberiand (Ung) mulardand	Frühmastente, Jungente, (Junge) Barbarieente (Junge Mulardente)	(Noor) part, pardipoeg. (noor) muskuspart, (noor) mullard	(Νεαρές) πάπιες ή παπάκια, (νεαρές) πάπιες Βαρβαρίας, (νεαρές) παπιες mulard	(Young) duck, duckling, (Young) Muscovy duck (Young) Mulard duck	(Jeune) canard, caneton, (jeune) canard de Barbarie, (jeune) canard mulard	(Giovane) anatra (Giovane) Anatra muta (Giovane) Anatra ‘mulard’	(Jauna) pīle, pīlēns, (jauna) muskuspīle, (Jauna) Mulard pīle
2.	Патица, мускусна патица, мюлар	Pato, pato de Barbaria, pato cruzado	Kachna, Pižmová kachna, kachna Mulard	Avlsand Avlsberberiand Avlsmulardand	Ente, Barbarieente Mulardente	Part, muskuspart, mullard	Πάτιες, πάτιες Βαρβαρίας πάτιες mulard	Duck, Muscovy duck, Mulard duck	Canard, canard de Barbarie (à bouillir), canard mulard (à bouillir)	Anatra Anatra muta Anatra ‘mulard’	Pīle, muskuspīle, Mulard pīle
1.	(Млада) гъска, гъсе	Oca (joven), ansarón	Mladá husa, house	(Ung) gås	Frühmastgans, (Junge) Gans, Jungmastgans	(Noor) hani, hanepoeg	(Νεαρές) χήνες ή χηνάκια	(Young) goose, gosling	(Jeune) oie ou oison	(Giovane) oca	(Jauna) zoss, zoslēns
2.	Гъска	Oca	Husa	Avlsgås	Gans	Hani	Χήνες	Goose	Oie	Oca	Zoss
1.	(Млада) токачка	Pintada (joven)	Mladá perlička	(Ung) perlehøne	(Junges) Perlhuhn	(Noor) pärlkana	(Νεαρές) φραγκόκοτες	(Young) guinea fowl	(Jeune) pintade Pintadeau	(Giovane) faraona	(Jauna) pērļu vistiņa
2.	Токачка	Pintada	Perlička	Avlsperlehøne	Perlhuhn	Pärlkana	Φραγκόκοτες	Guinea fowl	Pintade	Faraona	Pērļu vistiņa

	lt	hu	mt	nl	pl	pt	ro	sk	sl	fi	sv
1.	Viščiukas broileris	Brojler csirke, pecsenyecsirke	Fellus, brojler	Kuiken, braadkuiken	Kurczę, broiler	Frango	Pui de carne, broiler	Kurča, brojler	Pitovni piščanec – brojler	Broileri	Kyckling, slaktkyckling (broiler)
2.	Gaidys, višta, skirti troškinti arba virti	Kakas és tyúk (főznivaló baromfi)	Serduk, tiġieġa (tal-brodu)	Haan, hen soep- of stoofkip	Kura rosołowa	Galo, galinha	Cocoș, găină sau carne de pasăre pentru fiert	Kohút, sliepka	Petelin, kokoš, perutnina za pečenje ali kuhanje	Kukko, kana	Tupp, höna, gryt-, eller kokhöna
3.	Kaplūnas	Kappan	Ħasi	Kapoen	Kapłon	Capão	Clapon	Kapún	Kopun	Chapon (syöttökukko)	Kapun
4.	Viščiukas	Minicsirke	Għattuqa, coquelet	Piepkuiken	Kurczątko	Franguitos	Pui tineri	Kurčiatko	Mlad piščanec, mlad petelin (kokelet)	Kananpoika, kukonpoika	Poussin, Coquelet
5.	Gaidžiukas	Fiatal kakas	Serduk żgħir fl-eta	Jonge haan	Młody kogut	Galo jovem	Cocoș tânăr	Mladý kohút	Mlad petelin	Nuori kukko	Ung tupp
1.	Kalakučiukas	Pecsenyepulyka, gigantpulyka, növendék pulyka	Dundjan (żgħir fl-eta)	(Jonge) kalkoen	(Młody) indyk	Peru	Curcan (tânăr)	Mladá morka	(Mlada) pura	(Nuori) kalkkuna	(Ung) kalkon
2.	Kalakutas	Pulyka	Dundjan	Kalkoen	Indyk	Peru adulto	Curcan	Morka	Pura	Kalkkuna	Kalkon
1.	Ančiukai, muskusinės anties ančiukai, mulardinės anties ančiukai	Pecsenyekacsa, Pecsenye pézsmakacsa, Pecsenye mulard-kacsa	Papra (żgħira fl-eta), papra żgħira (fellus ta’ papra) muskovy (żgħira fl-eta), papra mulard	(Jonge) eend, (Jonge) Barbarijse eend (Jonge) „Mulard”-eend	(Młoda) kaczka tuczona, (Młoda) kaczka piżmova, (Młoda) kaczka mulard	Pato, Pato Barbary, Pato Mulard	Rață (tânără), rață (tânără) din specia Cairina moschata, rață (tânără) Mulard	(Mladá kačica), káča, (Mladá) pižmová kačica, (Mladý) mulard	(Mlada) raca, račka, (mlada) muškatna raca, (mlada) mulard raca	(Nuori) ankka, (Nuori) myskiankka	(Ung) anka, ankunge (ung) mulardand (ung) myskand
2.	Antis, muskusinė antis, mulardinė antis	Kacsa, Pézsma kacsa, Mulard kacsa	Papra, papra muscovy, papra mulard	Eend Barbarijse eend „Mulard”-eend	Kaczka, Kaczka piżmowa, Kaczka mulard	Pato adulto, pato adulto Barbary, pato adulto Mulard	Rață, rață din specia Cairina moschata, rață Mulard	Kačica, Pyžmová kačica, Mulard	Raca, muškatna raca, mulard raca	Ankka, myskiankka	Anka, mulardand, myskand
1.	Žąsiukas	Fiatal liba, pecsenye liba	Wiżża (żgħira fl-eta), fellusa ta’ wiżża	(Jonge) gans	Młoda gęś	Ganso	Gâscă (tânără)	(Mladá) hus, húsa	(Mlada) gos, goska	(Nuori) hanhi	(Ung) gås, gåsunge
2.	Žąsis	Liba	Wiżża	Gans	Gęś	Ganso adulto	Gâscă	Hus	Gos	Hanhi	Gås
1.	Perlinių vištų viščiukai	Pecsenyegyöngyös	Farghuna (żgħira fl-eta)	(Jonge) parelhoen	(Młoda) perliczka	Pintada	Bibilică adultă	(Mladá) perlička	(Mlada) pegatka	(Nuori) helmikana	(Ung) pärlhöna
2.	Perlinės vištos	Gyöngytyúk	Fargħuna	Parelhoen	Perlica	Pintada adulta	Bibilică	Perlička	Pegatka	Helmikana	Pärlhöna

1 straipsnio 2 punktas — Paukštienos dalių pavadinimai

	bg	es	cs	da	de	et	el	en	fr	it	lv
a)	Половинка	Medio	Půlka	Halvt	Hälfte oder Halbes	Pool	Μισά	Half	Demi ou moitié	Metà	Puse
b)	Четвъртинка	Charto	Čtvrtka	Kvart	(Vorder-, Hinter-)Viertel	Veerand	Τεταρτημόριο	Quarter	Quart	Quarto	Ceturdaļa
c)	Неразделени четвъртинки с бутчетата	Cuartos traseros unidos	Neoddělená zadní čtvrtka	Sammenhængende lårstykker	Hinterviertel am Stück	Lahtilõikamata koivad	Αδιαχώριστα τεταρτημόρια ποδιών	Unseparated leg quarters	Quarts postérieurs non séparés	Cosciotto	Nesadalītas kāju ceturdaļas
d)	Гърди, бяло месо или филе с кост	Pechuga	Prsa	Bryst	Brust, halbe Brust, halbierte Brust	Rind	Στήθος	Breast	Poitrine, blanc ou filet sur os	Petto con osso	Krūtiņa
e)	Бутче	Muslo y contramuslo	Stehno	Helt lår	Schenkel, Keule	Koib	Πόδι	Leg	Cuisse	Coscia	Kāja
f)	Бутче с част от гърба, прикрепен към него	Charto trasero de pollo	Stehno kuřete s částí zad	Kyllingelår med en del af ryggen	Hähnchenschenkel mit Rückenstück, Hühnerkeule mit Rückenstück	Koib koos seljaosaga	Πόδι από κοτόπουλο με ένα κομμάτι της ράχης	Chicken leg with a portion of the back	Cuisse de poulet avec une portion du dos	Coscetta	Cāļa kāja ar muguras daļu
g)	Бедро	Contramuslo	Horní stehno	Overlår	Oberschenkel, Oberkeule	Reis	Μηρός (μπούτι)	Thigh	Haut de cuisse	Sovraccoscia	Šķiņkis
h)	Подбедрица	Muslo	Dolní stehno (palička)	Underlår	Unterschenkel, Unterkeule	Sääretükk	Κνήμη	Drumstick	Pilon	Fuso	Stilbs
i)	Крило	Ala	Křídlo	Vinge	Flügel	Tiib	Φτερούγα	Wing	Aile	Ala	Spārns
j)	Неразделени крила	Alas unidas	Neoddělená křídla	Sammenhængende vinger	Beide Flügel, ungetrennt	Lahtilõikamata tiivad	Αδιαχώριστες φτερούγες	Unseparated wings	Ailes non séparées	Ali non separate	Nesadalīti spārni
k)	Филе от гърдите, бяло месо	Filete de pechuga	Prsní řízek	Brystfilet	Brustfilet, Filet aus der Brust, Filet	Rinnafilee	Φιλέτο στήθους	Breast fillet	Filet de poitrine, blanc, filet, noix	Filetto, fesa (tacchino)	Krūtiņas fileja
l)	Филе от гърдите с „ядеца“	Filete de pechuga con clavícula	Filety z prsou (Klíční kost s chrupavkou prsní kosti včetně svaloviny v přirozené souvislosti, klíč. kost a chrupavka max. 3 % z cel. hmotnosti)	Brystfilet med ønskeben	Brustfilet mit Schlüsselbein	Rinnafilee koos harkluuga	Φιλέτο στήθους με κλειδοκόκαλο	Breast fillet with wishbone	Filet de poitrine avec clavicule	Petto (con forcella), fesa (con forcella)	Krūtiņas fileja ar krūšukaulu
m)	Нетлъсто филе	Magret, maigret	Magret, maigret (filety z prsou kachen a hus s kůží a podkožním tukem pokrývajícím prsní sval, bez hlubokého svalu prsního)	Magret, maigret	Magret, Maigret	Rinnaliha („magret” või „maigret”)	Maigret, magret	Magret, maigret	Magret, maigret	Magret, maigret	Pīles krūtiņa
n)	Oбезкостен пуешки бут	Carne de muslo y contramuslo de pavo deshuesada	U vykostěných krůtích stehen	Udbenet kød af hele kalkunlår	Entbeintes Fleisch von Putenschenkeln	Kalkuni konditustatud koivaliha	Κρέας ποδιού γαλοπούλας χωρίς κόκαλο	Deboned turkey leg meat	Cuisse désossée de dinde	Carne di coscia di tacchino disossata	Atkaulotai tītara kāju gaļai

	lt	hu	mt	nl	pl	pt	ro	sk	sl	fi	sv
a)	Pusė	Fél baromfi	Nofs	Helft	Połówka	Metade	Jumătăți	Polená hydina	Polovica	Puolikas	Halva
b)	Ketvirtis	Negyed baromfi	Kwart	Kwart	Ćwiartka	Quarto	Sferturi	Štvrťka hydiny	Četrt	Neljännes	Kvart
c)	Neatskirti kojų ketvirčiai	Összefüggő (egész) combnegyedek	Il-kwarti ta’ wara tas-saqajn, mhux separati	Niet-gescheiden achterkwarten	Ćwiartka tylna w całości	Quartos da coxa não separados	Sferturi posterioare neseparate	Neoddelené hydinové stehná	Neločene četrti nog	Takaneljännes	Bakdelspart
d)	Krūtinėlė	Mell	Sidra	Borst	Pierś, połówka piersi	Peito	Piept	Prsia	Prsi	Rinta	Bröst
e)	Koja	Comb	Koxxa	Hele poot, hele dij	Noga	Perna inteira	Pulpă	Hydinové stehno	Bedro	Koipireisi	Klubba
f)	Viščiuko koja su neatskirta nugaros dalimi	Csirkecomb a hát egy részével	Koxxa tat-tiġieġa b’porzjon tad-dahar	Poot/dij met rugdeel (bout)	Noga kurczęca z częścią grzbietu	Perna inteira de frango com uma porção do dorso	Pulpă de pui cu o porțiune din spate atașată	Kuracie stehno s panvou	Piščančja bedra z delom hrbta	Koipireisi, jossa selkäosa	Kycklingklubba med del av ryggben
g)	Šlaunelė	Felsőcomb	Il-biċċa ta’ fuq tal-koxxa	Bovenpoot, bovendij	Udo	Coxa	Pulpă superioară	Horné hydinové stehno	Stegno	Reisi	Lår
h)	Blauzdelė	Alsócomb	Il-biċċa t’isfel tal-koxxa (drumstick)	Onderpoot, onderdij (Drumstick)	Podudzie	Perna	Pulpă inferioară	Dolné hydinové stehno	Krača	Koipi	Ben
i)	Sparnas	Szárny	Ġewnaħ	Vleugel	Skrzydło	Asa	Aripi	Hydinové krídelko	Peruti	Siipi	Vinge
j)	Neatskirti sparnai	Összefüggő (egész) szárnyak	Ġwienaħ mhux separati	Niet-gescheiden vleugels	Skrzydła w całości	Asas não separadas	Aripi neseparate	Neoddelené hydinové krídla	Neločene peruti	Siivet kiinni toisissaan	Sammanhängande vingar
k)	Krūtinėlės filė	Mellfilé	Flett tas-sidra	Borstfilet	Filet z piersi	Carne de peito	Piept dezosat	Hydinový rezeň	Prsni file	Rintafilee	Bröstfilé
l)	Krūtinėlės filė su raktikauliu ir krūtinkauliu	Mellfilé szegycsonttal	Flett tas-sidra bil-wishbone	Borstfilet met vorkbeen	Filet z piersi z obojczykiem	Carne de peito com fúrcula	Piept dezosat cu osul iadeș	Hydinový rezeň s kosťou	Prsni file s prsno kostjo	Rintafilee solisluineen	Bröstfilé med nyckelben
m)	Krūtinėlės filė be kiliojo raumens (magret)	Bőrös libamell-filé, (maigret)	Magret, maigret	Magret	Magret	Magret, maigret	Tacâm de pasăre, spinări de pasăre	Magret	Magret	Magret, maigret	Magret, maigret
n)	Kalakuto kojų mėsa be kaulų	Kicsontozott pulykacomb	Laħam tas-saqajn tad-dundjan dissussat	Vlees van hele poten/hele dijen van kalkoenen, zonder been	Pozbawione kości mięso z nogi indyka	Carne desossada da perna inteira de peru	Pulpă dezosată de curcan	Vykostené morčacie stehno	Puranje bedro brez kosti	Kalkkunan luuton koipi-reisiliha	Urbenat kalkonkött av klubba

II PRIEDAS

Pjūvis, kuriuo šlaunelė (koja) atskiriama nuo nugaros

—	klubo sąnario atskyrimas

Pjūvis, kuriuo šlaunelė atskiriama nuo kulšies

—	kelio sąnario atskyrimas

III PRIEDAS

10 straipsnis – Atšaldymo būdai

	bg	es	cs	da	de	et	el	en	fr	it	lv
1.	Въздушно охлаждане	Refrigeración por aire	Vzduchem (Chlazení vzduchem)	Luftkøling	Luftkühlung	Ōhkjahutus	Ψύξη με αέρα	Air chilling	Refroidissement à l'air	Raffreddamento ad aria	Dzesēšana ar gaisu
2.	Въздушно-душово охлаждане	Refrigeración por aspersión ventilada	Vychlazeným proudem vzduchu s postřikem	Luftspraykøling	Luft-Sprühkühlung	Ōhkpiserdusjahutus	Ψύξη με ψεκασμό	Air spray chilling	Refroidissement par aspersion ventilée	Raffreddamento per aspersione e ventilazione	Dzesēšana ar izsmidzinātu gaisu
3.	Охлаждане чрез потапяне	Refrigeración por immersión	Ve vodní lázni ponořením	Neddypningskøling	Gegenstrom-Tauchkühlung	Sukeljahutus	Ψύξη με βύθιση	Immersion chilling	Refroidissement par immersion	Raffreddamento per immersione	Dzesēšana iegremdējot

	lt	hu	mt	nl	pl	pt	ro	sk	sl	fi	sv
1.	Atšaldymas ore	Levegős hűtés	Tkessih bl-arja	Luchtkoeling	Owiewowa	Refrigeração por ventilação	Refrigerare în aer	Chladené vzduchom	Zračno hlajenje	Ilmajäähdytys	Luftkylning
2.	Atšaldymas pučiant orą	Permetezéses hűtés	Tkessih b'air spray	Lucht-sproeikoeling	Owiewowo-natryskowa	Refrigeração por aspersão e ventilação	Refrigerare prin dușare cu aer	Chladené sprejovaním	Hlajenje s pršenjem	Ilmasprayjäähdytys	Evaporativ kylning
3.	Atšaldymas panardinant	Bemerítéses hűtés	Tkessiħ b’immersjoni	Dompelkoeling	Zanurzeniowa	Refrigeração por imersão	Refrigerare prin imersiune	Chladené vo vode	Hlajenje s potapljanjem	Vesijäähdytys	Vattenkylning

IV PRIEDAS

11 straipsnio 1 dalis — Ūkininkavimo būdai

	bg	es	cs	da	de	et	el	en	fr	it	lv
a)	Хранена с … % … гъска, хранена с овес	Alimentado con … % de … Oca engordada con avena	Krmena (čím) … % (čeho) … Husa krmená ovsem	Fodret med … % … Havrefodret gås	Mast mit … % … Hafermastgans	Söödetud …, mis sisaldab … % … Kaeraga toidetud hani	Έχει τραφεί με … % … Χήνα που παχαίνεται με βρώμη	Fed with … % of … Oats fed goose	Alimenté avec … % de … Oie nourrie à l’avoine	Alimentato con il … % di … Oca ingrassata con avena	Barība ar … % … ar auzām barotas zosis
b)	Екстензивно закрито (отгледан на закрито)	Sistema extensivo en gallinero	Extenzivní v hale	Ekstensivt staldopdræt (skrabe …)	Extensive Bodenhaltung	Ekstensiivne seespidamine (lindlas pidamine)	Εκτατικής εκτροφής	Extensive indoor (barnreared)	Élevé à l’intérieur: système extensif	Estensivo al coperto	Turēšana galvenokārt telpās (“Audzēti kūtī”)
c)	Свободен начин на отглеждане	Gallinero con salida libre	Volný výběh	Fritgående	Freilandhaltung	Vabapidamine	Ελεύθερης βοσκής	Free range	Sortant à l’extérieur	All’aperto	Brīvā turēšana
d)	Традиционен свободен начин на отглеждане	Granja al aire libre	Tradiční volný výběh	Frilands …	Bäuerliche Freilandhaltung	Traditsiooniline vabapidamine	Πτηνοτροφείο παραδοσιακά ελεύθερης βοσκής	Traditional free range	Fermier-élevé en plein air	Rurale all’aperto	Tradicionālā brīvā turēšana
e)	Свободен начин на отглеждане – пълна свобода	Granja de cría en libertad	Volný výběh – úplná volnost	Frilands … opdrættet i fuld frihed	Bäuerliche Freilandhaltung Unbegrenzter Auslauf	Täieliku liikumisvabadusega traditsiooniline vabapidamine	Πτηνοτροφείο απεριόριστης τροφής	Free-range — total freedom	Fermier-élevé en liberté	Rurale in libertà	Pilnīgā brīvība

	lt	hu	mt	nl	pl	pt	ro	sk	sl	fi	sv
a)	Lesinta … % … Avižomis penėtos žąsys	…%-ban …-val etetett Zabbal etetett liba	Mitmugħa b’… % ta’ … Wiżża mitmugħa bil-ħafur	Gevoed met … % … Met haver vetgemeste gans	Żywione z udziałem … % … tucz owsiany (gęsi)	Alimentado com … % de … Ganso engordado com aveia	Furajate cu un % de … Gâște furajate cu ovăz	Kŕmené … % … Husi kŕmené ovsom	Krmljeno z … % … gos krmljena z ovsom	Ruokittu rehulla, joka sisältää … …% Kauralla ruokittu hanhi	Utfodrad med … % … Havreutfodrad gås
b)	Patalpose laisvai auginti paukščiai (Auginti tvartuose)	Istállóban külterjesen tartott	Mrobbija ġewwa: sistema estensiva	Scharrel … binnengehouden	Ekstensywny chów ściółkowy	Produção extensiva em interior	Creștere în interior sistem extensiv	Chované na hlbokej podstielke (chov v hale)	Ekstenzivna zaprta reja	Laajaperäinen sisäkasvatus	Extensivt uppfödd inomhus
c)	Laisvai laikomi paukščiai	Szabadtartás	Barra (free range)	Scharrel … met uitloop	Chów wybiegowy	Produção em semiliberdade	Creștere liberă	Výbehový chov (chov v exteriéri)	Prosta reja	Vapaa laidun – perinteinen kasvatustapa	Tillgång till utomhusvistelse
d)	Tradiciškai laisvai laikomi paukščiai	Hagyományos szabadtartás	Barra (free range) tradizzjonali	Boerenscharrel … met uitloop Hoeve … met uitloop	Tradycyjny chów wybiegowy	Produção ao ar livre	Creștere liberă tradițională	Chované navol'no	Tradicionalna prosta reja	Ulkoiluvapaus	Traditionell utomhusvistelse
e)	Visiškoje laisvėje laikomi paukščiai	Teljes szabadtartás	Barra (free range) – liberta totali	Boerenscharrel … met vrije uitloop Hoeve … met vrije uitloop	Chów wybiegowy bez ograniczeń	Produção em liberdade	Creștere liberă – libertate totală –	Úplne vol'ný chov	Prosta reja – neomejen izpust	Vapaa laidun – täydellinen liikkumavapaus	Uppfödd i full frihet

V PRIEDAS

11 straipsnyje minimos sąlygos yra tokios:

Lesinta (kokiu lesalu) … %

Toliau paminėtos konkrečios lesalo sudedamosios dalys gali būti nurodytos tada, kai:

—	grūdai sudaro ne mažiau kaip 65 % lesalo formulės, kuri skiriama didžiąją penėjimo laiko dalį ir kurioje gali būti ne daugiau kaip 15 % šalutinių grūdų produktų. Tačiau kai nurodoma viena konkreti grūdų rūšis, ji sudaro ne mažiau kaip 35 % lesalo formulės, o jei tai kukurūzai – ne mažiau kaip 50 %,

—	ankštiniai augalai arba žalios daržovės sudaro ne mažiau kaip 5 % lesalo formulės, skiriamos didžiąją penėjimo laikotarpio dalį,

—	pieno produktai sudaro ne mažiau kaip 5 % lesalo formulės, skiriamos galutiniu etapu.

Tačiau formuluotė „avižomis penėtos žąsys“ gali būti vartojama tada, kai galutiniu etapu tris savaites žąsims penėti avižų skiriama ne mažiau kaip po 500 g per dieną.

„Tvartinė paukštininkystė – ekstensyvusis paukščių auginimas tvartuose“

Ši formuluotė gali būti vartojama tik tada, kai:

paukščių skaičius 1 m2 grindų plote neviršija šių skaičių:

—	viščiukams, gaidžiukams ir kaplūnams: 15 paukščių, bet ne daugiau kaip 25 kg gyvojo svorio;

—	antims, perlinėms vištoms, kalakutams: 25 kg gyvojo svorio,

—	žąsims: 15 kg gyvojo svorio,

ii)

paukščių skerdimo amžius yra:

—	viščiukų: 56 dienos ir daugiau,

—	kalakutų: 70 dienų ir daugiau,

—	žąsų: 112 dienų ir daugiau,

—	Pekino ančių: 49 dienos ir daugiau,

—	muskusinių ančių: 70 dienų ir daugiau, muskusinių antinų – 84 dienos ir daugiau,

—	mulardinių ančių patelių: 65 dienos ir daugiau,

—	perlinių vištų: 82 dienos ir daugiau,

—	jaunų žąsų (žąsiukų): 60 dienų ir daugiau,

—	gaidžiukų: 90 dienų ir daugiau,

—	kaplūnų: 140 dienų ir daugiau.

„Ganyklinė paukštininkystė – pusiau laisvas paukščių auginimas“

Ši formuluotė gali būti vartojama tik tada, kai:

i)	paukščių tankumas patalpoje ir jų skerdimo amžius atitinka b punkte nurodytas ribas, išskyrus viščiukus, kurių tankumas gali būti padidintas iki 13, tačiau negali viršyti 27,5 kg gyvojo svorio 1 m2 plote, ir kaplūnus, kurių tankumas neviršija 7,5 ir ne daugiau kaip 27,5 kg gyvojo svorio 1 m2 plote,

ii)

bent pusę savo gyvenimo paukščiai galėjo nuolat ganytis dieną aptvaruose po atviru dangumi, kur jiems buvo skirtas ne mažiau kaip toliau nurodyto dydžio augalija apaugęs plotas:

—	viščiukui arba perlinei vištai – 1 m2,

—	ančiai arba kaplūnui – 2 m2,

—	kalakutui arba žąsiai – 4 m2.

Perlinėms vištoms aptvarus po atviru dangumi gali pakeisti įrengtos laktos, kurių grindų plotas turi būti bent toks pat, kaip patalpos, o aukštis – ne mažiau kaip 2 m. Iš viso paukščiui turi būti skirta ne mažiau kaip 10 cm ilgio lakta (patalpoje ir ant laktų),

iii)	penėjimo stadijoje skiriama tokia lesalo formulė, kurioje grūdai sudaro ne mažiau kaip 70 %,

iv)	paukštidėje įrengtos landos, kurių visas ilgis yra ne mažesnis kaip 4 m 100 m2 pastato paviršiaus ploto.

„Tradicinė ganyklinė paukštininkystė – paukščių auginimas po atviru dangumi“

Ši formuluotė gali būti vartojama tik tada, kai:

paukščių uždarose patalpose tankumas 1 m2 ploto neviršija šių normų:

—	viščiukams: 12 paukščių, bet ne daugiau kaip 25 kg gyvojo svorio. tačiau viščiukų, laikomų mobiliuose nameliuose, kurių grindų plotas ne didesnis kaip 150 m2 ir kurie nakčiai paliekami atviri, tankumas gali būti padidintas iki 20, bet ne daugiau kaip 40 kg gyvojo svorio 1 m2 ploto,

—	kaplūnams: 6,25 paukščių (iki 91 dienos amžiaus – 12), bet ne daugiau kaip 35 kg gyvojo svorio,

—	muskusinėms ir Pekino antims: 8 antinai, bet ne daugiau kaip 35 kg gyvojo svorio; 10 ančių, bet ne daugiau kaip 25 kg gyvojo svorio,

—	mulardinėms antims: 8 paukščiai, bet ne daugiau kaip 35 kg gyvojo svorio,

—	perlinėms vištoms: 13 paukščių, bet ne daugiau kaip 25 kg gyvojo svorio,

—	kalakutams: 6,25 paukščių (iki 7 savaičių amžiaus – 10), bet ne daugiau kaip 35 kg gyvojo svorio,

—	žąsims: 5 paukščiai (iki 6 savaičių amžiaus – 10); 3 paukščiai, jei paskutines tris penėjimo savaites jie buvo laikomi uždaryti, bet ne daugiau kaip 30 kg gyvojo svorio,

ii)	bendras naudingas paukštidžių plotas bet kurioje gamybos vietoje neviršija 1 600 m2,

iii)

kiekvienoje paukštidėje yra ne daugiau kaip:

—	4 800 viščiukų,

—	5 200 perlinių vištų,

—	4 000 muskusinių arba Pekino ančių, 3 200 muskusinių arba Pekino antinų ar 3 200 mulardinių ančių,

—	2 500 kaplūnų, žąsų ir kalakutų,

iv)	paukštidėje įrengtos landos, kurių visas ilgis yra ne mažesnis kaip 4 m 100 m2 pastato paviršiaus ploto,

dienos metu yra nuolatinė prieiga prie aptvarų po atviru dangumi bent jau nuo šio amžiaus:

—	viščiukams ir kaplūnams – nuo šešių savaičių,

—	antims, žąsims, perlinėms vištoms ir kalakutams – nuo aštuonių savaičių,

vi)

aptvaruose po atviru dangumi vienam paukščiui yra skirtas ne mažesnis kaip toks augalija apaugęs plotas:

—	viščiukui, muskusinei arba Pekino ančiai ar perlinei vištai – 2 m2,

—	mulardinei ančiai – 3 m2,

—	kaplūnui nuo 92 dienų amžiaus – 4 m2 (iki 91 dienos amžiaus – 2 m2),

—	kalakutui – 6 m2,

—	žąsiai – 10 m2.

Perlinėms vištoms aptvarus po atviru dangumi gali pakeisti įrengtos laktos, kurių grindų plotas yra dukart didesnis už pastato grindų plotą, aukštis – bent 2 m. Iš viso (patalpoje ir laktose) vienam paukščiui skiriama ne mažiau kaip 10 cm ilgio lakta,

vii)	penimi paukščiai yra tų veislių, kurios pripažintos lėtai augančiomis,

viii)

penėjimo stadijoje skiriamo lesalo formulėje grūdų yra ne mažiau kaip 70 %,

ix)

mažiausias skerdimo amžius yra:

—	viščiukų – 81 diena,

—	kaplūnų – 150 dienų,

—	Pekino ančių – 49 dienos,

—	muskusinių ančių – 70 dienų,

—	muskusinių antinų – 84 dienos,

—	mulardinių ančių – 92 dienos,

—	perlinių vištų – 94 dienos,

—	kalakutų ir kepimui skirtų parduodamų nepjaustytų žąsų – 140 dienų,

—	išpjaustymui skirtų kalakučių – 98 dienos,

—	išpjaustymui skirtų kalakutų – 126 dienos,

—	žąsų, iš kurių bus gaminama foie gras ir magret – 95 dienos,

—	jaunų žąsų (žąsiukų) – 60 dienų.

prieš pjovimą uždaroje patalpoje neturi būti laikoma ilgiau kaip:

—	vyresni kaip 90 dienų amžiaus viščiukai: 15 dienų,

—	kaplūnai – keturias savaites,

—	vyresnės kaip 70 dienų amžiaus žąsys ir mulardinės antys, iš kurių bus gaminama foie gras ir magret: 4 savaites.

„Ganyklinė paukštininkystė – laisvas paukščių auginimas“

Kad būtų galima vartoti šią formuluotę, būtina laikytis d punkte nustatytų reikalavimų, išskyrus tai, kad paukščiai dienos metu turėtų galėti nuolat ganytis aptvaruose po atviru dangumi, kurių plotas neribotas.

Tuo atveju, kai nustatomi apribojimai, įskaitant veterinarinius apribojimus remiantis Bendrijos teise, siekiant apsaugoti visuomenės ir gyvūnų sveikatą, kurių pasekmė yra ta, kad apribojama naminių paukščių galimybė būti aptvaruose po atviru dangumi, parduodant pirmos pastraipos c, d ir e punktuose nurodytais ūkininkavimo būdais auginamus naminius paukščius, išskyrus voljeruose laikomas perlines vištas, per apribojimo laiką, tačiau ne ilgiau kaip dvylika savaičių, gali būti nurodomas tas pats ūkininkavimo būdas.

VI PRIEDAS

ATITIRPUSIO VANDENS KIEKIO NUSTATYMAS

(Lašėjimo bandymas)

1. Tikslas ir taikymo sritis

Šis bandymas taikomas, siekiant nustatyti, kokio kiekio vandens netenka sušaldyti arba greitai sušaldyti viščiukai, kai yra atitirpinami. Jei šio išlašėjusio vandens kiekis procentais, palyginus su visos skerdenos mase (įskaitant visus pakuotėje esančius subproduktus), viršija 7 punkte nustatytą ribinę vertę, vandens perteklius laikomas absorbuotu apdorojant.

2. Apibrėžimas

Šiuo metodu nustatytas išlašėjęs vandens kiekis išreiškiamas procentais nuo visos sušaldytos arba greitai sušaldytos skerdenos, įskaitant subproduktus, masės.

3. Principas

Sušaldyta arba greitai sušaldyta paukštiena, įskaitant kartu esančius subproduktus, atitirpinama reguliuojamomis sąlygomis, kurios leidžia apskaičiuoti netekto vandens kiekį.

4. Įranga

4.1.	Svarstyklės, kuriomis galima sverti iki 5 kg ±1 g tikslumu.

4.2.	Plastikiniai maišeliai, kurie yra pakankamai dideli, kad juose tilptų skerdena, ir kurie gali būti saugiai įtvirtinti.

4.3.

Vandens vonia, kurioje yra įrenginys skerdenoms laikyti taip, kaip aprašyta 5.5 ir 5.6 punktuose, ir kurioje vandens temperatūrą reguliuoja termostatas. Vandens tūris vandens vonioje yra ne mažiau kaip aštuonis kartus didesnis už tikrintinos paukštienos tūrį, ir turi būti sudaryta galimybė palaikyti joje 42 ± 2 °C vandens temperatūrą.

4.4.	Filtravimo popierius arba kiti sugeriamieji popieriniai rankšluosčiai.

5. Metodai

5.1.	Iš tikrintino paukštienos kiekio paimama 20 atsitiktinių skerdenų. Kol kiekvieną iš jų bus galima tirti 5.2–5.11 punktuose nurodytu būdu, jos laikomos ne aukštesnėje kaip – 18 °C temperatūroje.

5.2.	Pakuotės paviršius nušluostomas, kad ant jo neliktų ledo ir vandens. Pakuotė su joje esančiu turiniu pasveriama ±1 g tikslumu; užrašoma masė M0.

5.3.	Skerdena bei kartu su ja parduodami valgomieji subproduktai išimami iš išorinės fasuotės. Fasuotė išdžiovinama ir pasveriama ±1 g tikslumu; užrašoma masė M1.

5.4.	Sušaldytos skerdenos ir subproduktų masė apskaičiuojama iš M0 atėmus M1.

5.5.

Skerdena su valgomaisiais subproduktais dedama į stiprų, vandeniui atsparų maišelį taip, kad pilvo ertmė būtų pasukta į jo dugną, kuris yra uždaras. Maišelis yra būti pakankamai ilgas, kad jį saugiai būtų galima įtvirtinti vandens vonioje, tačiau ne per daug platus, kad skerdena negalėtų pajudėti iš vertikalios padėties.

5.6.

Maišelio dalis, kurioje yra skerdena ir valgomieji subproduktai, visiškai panardinami į vandens vonią, o maišelio viršus paliekamas atviras, kad iš jo išeitų kuo daugiau oro. Maišelis laikomas vertikaliai, jei reikia, prilaikomas specialiais laikikliais arba į jį įdedama svarelių, bet taip, kad į jį nepatektų vonioje esantis vanduo. Maišeliai vienas su kitu nesiliečia.

5.7.

Maišelis paliekamas vandens vonioje, kurioje palaikoma 42 ± 2 °C temperatūra, nuolat sujudinant jį arba vandenį, kol skerdenos šilumos centras (giliausia krūtinėlės raumenų dalis, esanti šalia krūtinkaulio, viščiukuose be vidaus organų, arba vidaus organų vidurys viščiukuose su vidaus organais) pasieks ne mažiau kaip 4 °C temperatūrą, matuojamą atsitiktinai pasirenkant dvi skerdenas. Skerdenos neturėtų būti laikomos vandenyje po to, kai atšyla iki 4 °C. Būtinas – 18 °C temperatūroje sandėliuojamų skerdenų panardinimo laikas yra toks:

Masė (g)	Skerdenos su subproduktais masė (g)	Orientacinis panardinimo laikas minutėmis
Masė (g)	Skerdenos su subproduktais masė (g)	Viščiukai be subproduktų	Viščiukai su subproduktais
< 800	< 825	77	92
850	825 — 874	82	97
900	875 — 924	85	100
950	925 — 974	88	103
1 000	975 — 1 024	92	107
1 050	1 025 — 1 074	95	110
1 100	1 075 — 1 149	98	113
1 200	1 150 — 1 249	105	120
1 300	1 250 — 1 349	111	126
1 400	1 350 — 1 449	118	133

Jei masė didesnė už 1 400 g, kiekvieniems papildomiems 100 g reikia pridėti po 7 minutes. Jei per siūlomą panardinimo laiką + 4 °C temperatūra nėra pasiekiama, tų dviejų tikrinamų skerdenų atšildymo laikas pratęsiamas, kol temperatūra jų šilumos centre pasieks + 4 °C.

5.8.	Maišelis su turiniu išimamas iš vandens vonios; maišelio dugnas praplėšiamas, kad išbėgtų atitirpęs vanduo. Maišelis su turiniu valandai paliekamas nuo + 18 °C iki + 25 °C temperatūroje, kad ištekėtų vanduo.

5.9.

Atitirpinta skerdena išimama iš maišelio, o supakuoti subproduktai (jei jie yra) išimami iš pilvo ertmės. Skerdenos išorinė pusė bei vidus nusausinami filtravimo popieriumi arba popieriniais rankšluostėliais. Maišelis su subproduktais perplėšiamas ir, vandeniui nutekėjus, maišelis bei atitirpę subproduktai ypač kruopščiai nusausinami.

5.10.

Atitirpintos skerdenos, subproduktų ir pakuotės bendroji masė nustatoma ± 1 g tikslumu; ji išreiškiama kaip M2.

5.11.

Pakuotės su subproduktais masė nustatoma ±1 g tikslumu; ji išreiškiama kaip M3.

6. Rezultatų apskaičiavimas

Atitirpusio vandens kiekis procentais nuo visos sušaldytos arba greitai sušaldytos skerdenos (įskaitant subproduktus) masės apskaičiuojamas pagal šią formulę:

((M0 – M1 – M2)/(M0 – M1 – M3)) ×100

7. Rezultatų įvertinimas

Jei atšildžius 20 atrinktų skerdenų vidutinis netekto vandens kiekis procentais viršija toliau nurodytus skaičius, vandens kiekis, absorbavęsis apdorojant paukštieną, laikomas viršijančiu nustatytąjį.

Absorbuoto vandens kiekis procentais pagal šaldymo būdą:

—	šaldymas ore: 1,5 %,

—	atšaldymas pučiant orą: 3,3 %,

—	atšaldymas panardinant: 5,1 %.

VII PRIEDAS

BENDRO VANDENS KIEKIO VIŠČIUKUOSE NUSTATYMAS

(Cheminis bandymas)

1. Dalykas ir taikymo sritis

Šis metodas taikomas bendrajam sušaldytuose arba greitai sušaldytuose viščiukuose esančiam vandens kiekiui nustatyti. Šiuo metodu dar nustatomas homogenizuotų naminių paukščių skerdenų mėginiuose esantis vandens ir baltymų kiekis. Nustatytas bendrasis vandens kiekis lyginamas su ribinėmis vertėmis, gaunamomis pagal 6.4. punkte nurodytą formulę, ir nustatoma, ar gamybos metu nebuvo absorbuotas vandens perteklius. Jei bandymą atliekantis asmuo įtaria, jog esama kokių nors medžiagų, galinčių sutrukdyti atlikti įvertinimą, jis pats turi imtis atitinkamų atsargumo priemonių.

2. Apibrėžtys

Skerdenos – tai naminių paukščių skerdena su kaulais, kremzlėmis ir viduje esančiais subproduktais.

Subproduktai – tai širdis, kepenys, skilvis ir kaklas.

3. Principas

Vandens ir baltymų kiekis nustatomas pagal pripažintus ISO (Tarptautinės standartizacijos organizacijos) metodus arba kitą Tarybos patvirtintą analizę ar metodus.

Didžiausias leistinas vandens kiekis skerdenoje bus apskaičiuojamas pagal joje esantį baltymų kiekį, kuris gali būti susijęs su fiziologiniu vandens kiekiu.

4. Įranga ir reagentai

4.1.	Svarstyklės skerdenoms ir įpakavimo medžiagoms sverti, kurių tikslumas ne mažesnis kaip ±1 g.

4.2.	Kirvis arba pjūklas mėsai, kuriuo skerdenos pjaustomos į malti tinkamo dydžio gabalus.

4.3.

Galinga mėsmalė ir maišyklė, kuriomis įmanoma homogenizuoti didelius sušaldytos arba greitai sušaldytos paukštienos gabalus.

Pastaba:

Nėra tiksliai nurodoma, kokia mėsmalė turi būti naudojama. Ji turi būti pakankamai galinga sušaldytai arba greitai sušaldytai mėsai bei kaulams sumalti ir gauti tokį homogenišką mišinį, koks gaunamas naudojant mėsmalę su 4 mm skersmens skylučių sieteliu.

4.4.	ISO 1442 nurodytas prietaisas vandens kiekiui nustatyti.

4.5.	ISO 937 nurodytas prietaisas baltymų kiekiui nustatyti.

5. Procedūra

5.1.	Iš tikrintino paukštienos kiekio imamos septynios atsitiktinės skerdenos ir kiekvienu atveju laikomos sušaldytos iki tol, kol pradedama 5.2.–5.6. punktuose nurodyta analizė. Gali būti atskirai atliekama kiekvienos iš septynių skerdenų analizė arba atliekama septynių skerdenų mėginio analizė.

5.2.	Iš šaldiklio išimtos skerdenos per valandą paruošiamos tyrimui.

5.3.

Pakuotės paviršius nušluostomas, kad ant jo neliktų ledo ir vandens. Kiekviena skerdena pasveriama ir išpakuojama. Supjausčius skerdeną į smulkesnius gabaliukus, pašalinama medžiaga, į kurią buvo įpakuoti valgomieji subproduktai. Skerdenos bendroji masė, įskaitant valgomuosius subproduktus ir ant skerdenos esantį ledą, nustatoma ± 1 g tikslumu, atėmus įpakavimo medžiagos masę – gaunamas P1 dydis.

b)	Jei tiriamas sudėtinis mėginys, nustatoma pagal 5.3. punkto a papunktį paruoštų septynių skerdenų bendroji masė P7.

5.4.

a)	Visa skerdena, kurios masė P1, malama 4.3. punkte nurodyta mėsmale (ir, jei reikia, maišoma maišykle), kol gaunama homogenizuota medžiaga, iš kurios būtų galima paimti tipinį kiekvienos skerdenos mėginį.

Jei tiriamas sudėtinis mėginys, visos septynios skerdenos, kurių masė P7, sumalamos 4.3. punkte nurodyta mėsmale (ir, jei reikia, maišoma maišykle), kol gaunama homogenizuota medžiaga, iš kurios būtų galima paimti du tipinius septynių skerdenų mėginius. Abu šie mėginiai turi būti tiriami taip, kaip aprašyta 5.5. ir 5.6. punktuose.

5.5.	Paskui imamas homogenizuotos medžiagos mėginys ir pagal ISO 1442 aprašymą nedelsiant nustatomas jame esančio vandens kiekis „a %“.

5.6.	Taip pat imamas homogenizuotos medžiagos mėginys azoto kiekiui pagal ISO 937 aprašymą nustatyti. Nustatytasis azoto kiekis paverčiamas neperdirbtų baltymų kiekiu „b %“, jį dauginant iš koeficiento 6,25.

6. Rezultatų apskaičiavimas

6.1.

a)	Kiekvienoje skerdenoje esantis vandens kiekis (W) apskaičiuojamas pagal formulę aP1/100, o baltymų kiekis (RP) – pagal formulę bP1/100, abu nurodomi gramais. Nustatomos septyniose skerdenose esančio vandens kiekio (W7) ir baltymų kiekio (RP7) sumos.

b)	Jei tiriamas sudėtinis mėginys, nustatomas dviejose tiriamosiose mėginiuose esantis vidutinis vandens kiekis „a %“ ir baltymų kiekis „b %“. Septynių skerdenų vandens kiekis (W7) apskaičiuojamas pagal formulę aP7/100, o baltymų kiekis (RP7) – pagal formulę bP7/100, abu nurodomi gramais.

6.2.	Vidutinis vandens (WA) ir baltymų (RPA) kiekis apskaičiuojamas W7 ir RP7 dalijant iš septynių.

6.3.

Taikant šį metodą teorinį fiziologinio vandens kiekį gramais galima apskaičiuoti pagal šią formulę:

—	viščiukams: 3,53 × RPA + 23.

6.4.

Šaldymas ore

Darant prielaidą, kad mažiausias dėl paruošimo technologijos neišvengiamai absorbuojamas vandens kiekis sudaro 2 % (1), pagal toliau nurodytą formulę (įskaitant pasikliautinąjį intervalą) ir taikant šį metodą nustatoma aukščiausia leistina viso vandens kiekio (WG) riba gramais:

—	viščiukams: WG = 3,65 × RPA + 42.

Šaldymas pučiant orą

Darant prielaidą, kad dėl paruošimo technologijos neišvengiamai absorbuojamas vandens kiekis sudaro 4,5 % (2), pagal toliau nurodytą formulę (įskaitant pasikliautinąjį intervalą) ir taikant šį metodą nustatoma aukščiausia leistina viso vandens kiekio (WG) riba gramais:

—	viščiukams: WG = 3,79 × RPA + 42.

Šaldymas panardinant

Darant prielaidą, kad dėl paruošimo technologijos neišvengiamai absorbuojamas vandens kiekis sudaro 7 % (3), pagal toliau nurodytą formulę (įskaitant pasikliautinąjį intervalą) ir taikant šį metodą nustatoma aukščiausia leistina viso vandens kiekio (WG) riba gramais:

—	viščiukams: WG = 3,93 × RPA + 42.

6.5.	Jei pagal 6.2. punktą apskaičiuotas septynių skerdenų vidutinis vandens kiekis (WA) neviršija 6.4. punkte nurodyto dydžio (WG), patikrintasis paukštienos kiekis laikomas atitinkančiu standartą.

(1) Apskaičiuota imant skerdeną, kuri pašalinio vandens neabsorbavo.

(2) Apskaičiuota imant skerdeną, kuri pašalinio vandens neabsorbavo.

(3) Apskaičiuota imant skerdeną, kuri pašalinio vandens neabsorbavo.

VIII PRIEDAS

BENDRO VANDENS KIEKIO NAMINIŲ PAUKŠČIŲ SKERDENOSE NUSTATYMAS

(Cheminis bandymas)

1. Dalykas ir taikymo sritis

Šis metodas taikomas bendram tam tikrose naminių paukščių skerdenose esančiam vandens kiekiui nustatyti. Šiuo metodu dar nustatomas homogenizuotų naminių paukščių gabalų mėginiuose esantis vandens ir baltymų kiekis. Nustatytas bendrasis vandens kiekis lyginamas su ribinėmis vertėmis, gaunamomis pagal 6.4. punkte nurodytą formulę, ir nustatoma, ar gamybos metu nebuvo absorbuotas vandens perteklius. Jei bandymą atliekantis asmuo įtaria, jog esama kokių nors medžiagų, galinčių sutrukdyti atlikti įvertinimą, jis pats turi imtis atitinkamų atsargumo priemonių.

2. Apibrėžtys ir mėginių ėmimo tvarka

1 straipsnio 2 punkte pateikti apibrėžimai taikomi 20 straipsnyje minimiems naminių paukščių gabalams. Mėginio dydis turėtų būti bent jau toks:

—	viščiuko krūtinėlė: pusė krūtinėlės,

—	viščiuko krūtinėlės filė: pusė krūtinėlės be kaulų, be odelės,

—	kalakuto krūtinėlė, kalakuto krūtinėlės filė ir kojų mėsa be kaulų: maždaug 100 g porcijos,

—	kiti gabalai: kaip apibrėžta 1 straipsnio 2 punkte.

Imant sušaldytų ar greitai sušaldytų didmeninių produktų (individualiai nesupakuotų gabalų) mėginius, didžiulius paketus, iš kurių imami mėginiai, galima palaikyti 0 °C, kol bus galima atskirti atskirus gabalus.

3. Principas

Vandens ir baltymų kiekis nustatomas pagal pripažintus ISO (Tarptautinės standartizacijos organizacijos) metodus arba kitą Tarybos patvirtintą analizę ar metodus.

Didžiausias leistinas bendras vandens kiekis naminių paukščių gabaluose bus apskaičiuojamas pagal juose esantį baltymų kiekį, kuris gali būti susijęs su fiziologiniu vandens kiekiu.

4. Įranga ir reagentai

4.1.	Svarstyklės gabalams ir įpakavimo medžiagoms sverti, kurių tikslumas ne mažesnis kaip ± 1 g.

4.2.	Kirvis mėsai arba pjūklas, kuriuo gabalai pjaustomi į malti tinkamo dydžio gabalus.

4.3.

Galinga mėsmalė ir maišyklė, kuriomis galima homogenizuoti naminių paukščių gabalus ir jų dalis.

Pastaba:

Nėra tiksliai nurodoma, kokia mėsmalė turi būti naudojama. Ji turi būti pakankamo galingumo, kad būtų galima sumalti sušaldytą arba greitai sušaldytą mėsą bei kaulus ir gauti tokį homogenišką mišinį, koks gaunamas naudojant mėsmalę su 4 mm skersmens skylučių sieteliu.

4.4.	ISO 1442 nurodytas prietaisas vandens kiekiui nustatyti.

4.5.	ISO 937 nurodytas prietaisas baltymų kiekiui nustatyti.

5. Procedūra

5.1.

Iš tikrintino naminių paukščių gabalų kiekio imami penki atsitiktiniai gabalai ir kiekvienu atveju laikomi sušaldyti arba užšaldyti, kol pradedama 5.2.–5.6. punktuose nurodyta analizė.

Sušaldytų ar greitai sušaldytų 2 dalyje minimų didmeninių produktų mėginiai gali būti laikomi 0 °C temperatūroje, kol bus pradėta analizė.

Gali būti atliekama kiekvieno iš penkių gabalų analizė arba atliekama penkių gabalų mėginio analizė.

5.2.	Iš šaldiklio ar šaldytuvo išimti gabalai per valandą paruošiami tyrimui.

5.3.

a)	Pakuotės paviršius nušluostomas, kad ant jo neliktų ledo ir vandens. Kiekvienas gabalas pasveriamas ir išpakuojamas. Supjausčius gabalus į smulkesnius gabaliukus, naminių paukščių gabalo svoris nustatomas gramo tikslumu atėmus bet kokios pašalintos įpakavimo medžiagos masę, siekiant gauti P1.

b)	Jei tiriamas sudėtinis mėginys, nustatoma pagal 5.3. punkto a papunktį paruoštų penkių gabalų bendroji masė P5.

5.4.

a)	Visas gabalas, kurio svoris P1, malamas 4.3. punkte nurodyta mėsmale (ir, jei reikia, maišoma maišykle), kol gaunama homogenizuota medžiaga, iš kurios būtų galima paimti tipinį kiekvieno gabalo mėginį.

b)	Jei tiriamas sudėtinis mėginys, visi penki gabalai, kurių masė P5, sumalami 4.3. punkte nurodyta mėsmale (ir, jei reikia, maišoma maišykle), kol gaunama homogenizuota medžiaga, iš kurios būtų galima paimti du tipinius penkių gabalų mėginius.

Abu šie mėginiai turi būti tiriami taip, kaip aprašyta 5.5. ir 5.6. punktuose.

5.5.	Paskui imamas homogenizuotos medžiagos mėginys ir pagal ISO 1442 aprašymą nedelsiant nustatomas jame esančio vandens kiekis „a %“.

5.6.	Taip pat imamas homogenizuotos medžiagos mėginys azoto kiekiui pagal ISO 937 aprašymą nustatyti. Nustatytasis azoto kiekis paverčiamas neperdirbtų baltymų kiekiu „b %“, jį dauginant iš koeficiento 6,25.

6. Rezultatų apskaičiavimas

6.1.

a)	Kiekviename gabale esantis vandens kiekis (W) apskaičiuojamas pagal formulę aP1/100, o baltymų kiekis (RP) – pagal formulę bP1/100, abu nurodomi gramais. Nustatomos penkiuose tirtų atpjovų vandens svorių (W5) ir baltymų svorių (RP5) sumos.

b)	Jeigu tiriamas sudėtinis mėginys, nustatomas dviejuose tiriamuosiuose gabaluose esantis vidutinis vandens kiekis a % ir baltymų kiekis b %. Penkių gabalų vandens kiekis (W5) apskaičiuojamas pagal formulę aP5/100, o baltymų kiekis (RP5) – pagal formulę bP5/100, abu nurodomi gramais.

6.2.	Vidutinis vandens (WA) ir baltymų (RPA) kiekis apskaičiuojamas W5 ir RP5 dalijant iš penkių.

6.3.

Taikant šį metodą vidutinis fiziologinis W/RP santykis nustatomas taip:

—	viščiuko krūtinėlės filė ir viščiuko krūtinėlė: 3,19 ± 0,12,

—	viščiuko kojos ir kojų ketvirčiai: 3,78 ± 0,19,

—	kalakuto krūtinėlės filė ir kalakuto krūtinėlė: 3,05 ± 0,15,

—	kalakuto kojos: 3,58 ± 0,15,

—	kalakuto kojų mėsa be kaulų: 3,65 ± 0,17.

6.4.

Darant prielaidą, kad mažiausias dėl paruošimo techniškai neišvengiamai absorbuojamas vandens kiekis sudaro 2 %, 4 % arba 6 % (1) priklausomai nuo produktų tipo ir taikomų šaldymo būdų, didžiausias leistinas šiuo metodu nustatomas W/RP santykis yra toks:

	Šaldymas ore	Šaldymas pučiant orą	Šaldymas panardinant
Viščiuko krūtinėlės filė; be odelės	3,40	3,40	3,40
Viščiuko krūtinėlės filė, su odele	3,40	3,50	3,60
Viščiuko šlaunelės, blauzdelės, kojos, kojos su nugaros dalimi, kojų ketvirčiai, su odele	4,05	4,15	4,30
Kalakuto krūtinėlės filė; be odelės	3,40	3,40	3,40
Kalakuto krūtinėlė; su odele	3,40	3,50	3,60
Kalakuto šlaunelės, blauzdelės, kojos, su odele	3,80	3,90	4,05
Kalakuto kojų mėsa, be kaulų, be odelės	3,95	3,95	3,95

Jei pagal 6.2. punkto vertes apskaičiuotas vidutinis penkių gabalų WA/RPA santykis neviršija 6.4 punkte nurodyto santykio, patikrintas naminių paukščių gabalų kiekis laikomas atitinkančiu standartą.

(1) Apskaičiuota pagal gabalą, neįskaitant sugerto pašalinio vandens. Filė (be odelės) ir kalakuto kojų mėsoje kiekis yra 2 % visiems šaldymo būdams.

IX PRIEDAS

VANDENS ABSORBAVIMO PATIKRINIMAS GAMYBOS ĮMONĖJE

(Bandymai skerdyklose)

1.	Ne mažiau kaip kartą per aštuonias darbo valandas: nuo išdarinėjimo linijos atsitiktinai parenkamos 25 skerdenos tuoj pat po to, kai jos buvo išdarinėtos, kai buvo pašalinti subproduktai ir riebalai ir prieš pirmąjį tolesnį plovimą.

2.	Jei reikia, nupjaunamas kaklas, paliekant jį odele prisitvirtinusį prie skerdenos.

3.	Kiekviena skerdena paženklinama. Kiekviena skerdena atskirai pasveriama ir jos svoris registruojamas ± 1 g tikslumu.

4.	Tiriama skerdena vėl pakabinama ant išdarinėjimo linijos ir atliekami įprasti darbai: plovimas, šaldymas, nulašinimas ir t. t.

5.	Paženklintos skerdenos nukabinamos nuo linijos, ant kurios jos buvo pakabintos nulašėti, kad jos nekabėtų ilgiau nei skirta paukštienai iš tos partijos, iš kurios buvo paimtas mėginys.

6.	Mėginį sudaro 20 pirmųjų nuimtų skerdenų. Jos dar kartą pasveriamos. Šio ir ankstesnio svėrimo duomenys užrašomi greta ± 1 g tikslumu. Jei buvo nuimta mažiau kaip 20 paženklintų skerdenų, tyrimas laikomas niekiniu.

7.	Nuo imčiai atrinktų skerdenų pašalinami ženklai, kad skerdenos būtų toliau pakuojamos įprastu būdu.

8.	Nustatomas absorbuotos drėgmės kiekis procentais iš tiriamų 20 skerdenų bendrosios masės prieš išplovimą atėmus šių skerdenų bendrąją masę po išplovimo, atšaldymo ir nulašinimo, skirtumą padalijus iš pradinio svorio bei padauginus iš 100.

Vietoje rankinio svėrimo, kaip apibūdinta 1–8 punktuose, galima panaudoti automatinio svėrimo linijas nustatant drėgmės sugėrimo procentą tam pačiam skerdenų skaičiui laikantis tų pačių principų, su sąlyga, kad automatinio svėrimo linija būtų iš anksto kompetentingos institucijos patvirtinta šiam tikslui.

10.

Gauti duomenys neturi būti didesni už toliau nurodytą skerdenos pradinę masę procentais arba kurį nors kitą skaičių, kuris rodo, kad neviršijamas didžiausias viso pašalinio vandens kiekis:

—	:	atšaldymas ore	:	0 %,
—	:	atšaldymas pučiant orą	:	2 %,
—	:	atšaldymas panardinant	:	4,5 %.

X PRIEDAS

16 STRAIPSNIO 6 DALYJE NURODYTOS FORMULUOTĖS

–	:	bulgarų kalba	:	Съдържанието на вода превишава нормите на ЕО
–	:	ispanų kalba	:	Contenido en agua superior al límite CE
–	:	čekų kalba	:	Obsah vody překračuje limit ES
–	:	danų kalba	:	Vandindhold overstiger EF-Normen
–	:	vokiečių kalba	:	Wassergehalt über dem EG-Höchstwert
–	:	estų kalba	:	Veesisaldus ületab EÜ normi
–	:	graikų kalba	:	Περιεκτικότητα σε νερό ανώτερη του ορίου ΕΚ
–	:	anglų kalba	:	Water content exceeds EC limit
–	:	prancūzų kalba	:	Teneur en eau supérieure à la limite CE
–	:	italų kalba	:	Tenore d’acqua superiore al limite CE
–	:	latvių kalba	:	Ūdens saturs pārsniedz EK noteikto normu
–	:	lietuvių kalba	:	Vandens kiekis viršija EB nustatytą ribą
–	:	vengrų kalba	:	Víztartalom meghaladja az EK által előírt határértéket
–	:	maltiečių kalba	:	Il-kontenut ta’ l-ilma superjuri għal-limitu KE
–	:	olandų kalba	:	Watergehalte hoger dan het EG-maximum
–	:	lenkų kalba	:	Zawartość wody przekracza normę WE
–	:	portugalų kalba	:	Teor de água superior ao limite CE
–	:	rumunų kalba	:	Conținutul de apă depășește limita CE
–	:	slovakų kalba	:	Obsah vody presahuje limit ES
–	:	slovėnų kalba	:	Vsebnost vode presega ES omejitev
–	:	suomių kalba	:	Vesipitoisuus ylittää EY-normin
–	:	švedų kalba	:	Vattenhalten överstiger den halt som är tillåten inom EG.

XI PRIEDAS

NACIONALINIŲ ETALONINIŲ LABORATORIJŲ SĄRAŠAS

Belgija

Instituut voor Landbouw- en Visserijonderzoek (ILVO)

Eenheid Technologie en Voeding

Productkwaliteit en voedselveiligheid

Brusselsesteenweg 370

B-9090 Melle

Bulgarija

Национален диагностичен научно-изследователски ветеринарно-медицински институт

(National Diagnostic Research Veterinary Medicine Institute)

бул. „Пенчо Славейков“ 15

(15, Pencho Slaveikov str.)

София–1606

(Sofia–1606)

Čekija

Státní veterinární ústav Jihlava

Národní referenční laboratoř pro mikrobiologické,

chemické a senzorické analýzy masa a masných výrobků

Rantířovská 93

CZ-586 05 Jihlava

Danija

Fødevarestyrelsen

Fødevareregion Øst

Afdeling for Fødevarekemi

Søndervang 4

DK-4100 Ringsted

Vokietija

Bundesforschungsanstalt für Ernährung und Lebensmittel

Standort Kulmbach

E.C.-Baumann-Straße 20

D-95326 Kulmbach

Estija

Veterinaar- ja Toidulaboratoorium

Kreutzwaldi 30

EE-51006 Tartu

Airija

National Food Centre

Teagasc

Dunsinea

Castleknock

IE-Dublin 15

Graikija

Ministry of Rural Development & Food

Veterinary Laboratory of Larisa

7th km Larisa-Trikalοn st.

GR-411 10 Larisa

Ispanija

Laboratorio Arbitral Agroalimentario

Carretera de La Coruña, km 10,700

E-28023 Madrid

Prancūzija

SCL Laboratoire de Lyon

10, avenue des Saules

BP 74

F-69922 Oullins

Italija

Ministero Politiche Agricole e Forestali

Ispettorato centrale per il controllo della qualità dei prodotti agroalimentari

Laboratorio di Modena

Via Jacopo Cavedone n. 29

I-41100 Modena

Kipras

Agricultural Laboratory

Department of Agriculture

Loukis Akritas Ave; 14

CY-Lefcosia (Nicosia)

Latvija

Pārtikas un veterinārā dienesta

Nacionālais diagnostikas centrs

Lejupes iela 3,

Rīga, LV-1076

Lietuva

Nacionalinė veterinarijos laboratorija

J. Kairiūkščio g. 10

LT-2021 Vilnius

Liuksemburgas

Laboratoire National de Santé

Rue du Laboratoire, 42

L-1911 Luxembourg

Vengrija

Országos Élelmiszervizsgáló Intézet

Budapest 94. Pf. 1740

Mester u. 81.

HU-1465

Malta

Malta National Laboratory

UB14, San Gwann Industrial Estate

San Gwann, SGN 09

Malta

Nyderlandai

RIKILT — Instituut voor Voedselveiligheid

Bornsesteeg 45, gebouw 123

6708 AE Wageningen

Nederland

Austrija

Österreichische Agentur für Gesundheit und Ernährungssicherheit GmbH

Institut für Lebensmitteluntersuchung Wien

Abteilung 6 — Fleisch und Fleischwaren

Spargelfeldstraße 191

A-1226 Wien

Lenkija

Centralne Laboratorium Głównego Inspektoratu Jakości

Handlowej Artykułów Rolno-Spożywczych

ul. Reymonta 11/13

60-791 Poznań

Polska

Portugalija

Autoridade de Segurança Alimentar e Económica — ASAE

Laboratório Central da Qualidade Alimentar — LCQA

Av. Conde Valbom, 98

P-1050-070 Lisboa

Rumunija

Institutul de Igienă și Sănătate Publică Veterinară

Str. Câmpul Moșilor, nr. 5, Sector 2

București

Slovėnija

Univerza v Ljubljani

Veterinarska fakulteta

Nacionalni veterinarski inštitut

Gerbičeva 60

SI-1115 Ljubljana

Slovakija

Štátny veterinárny a potravinový ústav

Botanická 15

842 52 Bratislava

Slovenská republika

Suomija

Elintarviketurvallisuusvirasto Evira

Mustialankatu 3

FI-00710 Helsinki

Švedija

Livsmedelsverket

Box 622

S-75126 Uppsala

Jungtinė Karalystė

Laboratory of the Government Chemist

Queens Road

Teddington

TW11 0LY

United Kingdom

XII PRIEDAS

Vandens kiekio paukštienoje priežiūros ekspertų tarybos organizacinė struktūra ir užduotys

19 straipsnio nurodyta ekspertų taryba yra atsakinga už šiuos uždavinius:

a)	teikti nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms informaciją apie analitinius metodus ir lyginamuosius tyrimus, susijusius su vandens kiekio paukštienoje nustatymu;

b)	koordinuoti nacionalinių etaloninių laboratorijų naudojamų a punkte nurodytų metodų taikymą, organizuojant lyginamuosius tyrimus, ypač kvalifikacijos tikrinimą;

c)	remti nacionalinių etaloninių laboratorijų kvalifikacijos tikrinimą teikiant mokslinę paramą vertinant statistinius duomenis ir rengiant ataskaitas;

d)	koordinuoti naujų analizės metodų kūrimą ir informuoti nacionalines etalonines laboratorijas apie šioje srityje padarytą pažangą;

e)	teikti mokslinę ir techninę paramą Komisijai, ypač tais atvejais, kai valstybės narės nesutaria dėl tyrimų rezultatų.

19 straipsnio nurodyta ekspertų taryba organizuojama tokiu būdu:

vandens kiekio paukštienoje priežiūros ekspertų tarybą sudaro Jungtinio tyrimų centro (JTC) generalinio direktorato – Pamatinių medžiagų ir matavimo vienetų instituto (IRMM), Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato ir trijų nacionalinių etaloninių laboratorijų atstovai. IRMM atstovas veikia kaip tarybos pirmininkas ir paskiria nacionalines etalonines laboratorijas rotacine tvarka. Valstybių narių valdžios institucijos, atsakingos už atrinktą nacionalinę etaloninę laboratoriją, vėliau paskiria atskirus vandens kiekio maiste priežiūros ekspertus darbui taryboje. Metinės rotacijos principu, vieną dalyvaujančią nacionalinę etaloninę laboratoriją vienu metu pakeičia kita, kad būtų užtikrintas tarybos veiklos tęstinumą. Valstybių narių ekspertų ir (arba) pagal šį skirsnį savo funkcijas atliekančių nacionalinių etaloninių laboratorijų patirtas išlaidas padengia atitinkamos valstybės narės.

Nacionalinių etaloninių laboratorijų uždaviniai

XI priede išvardytos nacionalinės etaloninės laboratorijos yra atsakingos už šiuos uždavinius:

a)	nacionalinių laboratorijų, atsakingų už paukštienoje esančio vandens kiekio analizę, veiklos koordinavimą;

b)	pagalbą valstybių narių kompetentingoms institucijoms organizuojant vandens kiekio paukštienoje priežiūros sistemą;

c)	dalyvavimą lyginamuosiuose tyrimuose (kvalifikacijos tikrinimas) tarp įvairių a punkte nurodytų nacionalinių laboratorijų;

d)	užtikrinti, kad ekspertų tarybos pateikta informacija būtų perduota atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai ir a punkte minimoms nacionalinėms laboratorijoms;

e)	bendradarbiauti su ekspertų taryba ir, jeigu jos yra paskirtos, prisijungti prie ekspertų tarybos, paruošti būtinus tiriamuosius mėginius, įskaitant homogeniškumo tyrimus, ir organizuoti tinkamą jų gabenimą.

XIII PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Reglamentas (EEB) Nr. 1906/90	Reglamentas (EEB) Nr. 1538/91	Šis reglamentas
	1 straipsnis	1 straipsnis
	1a straipsnio įžanginė formuluotė	2 straipsnis, įžanginė formuluotė
2 straipsnio 2, 3 ir 4 punktai		2 straipsnio a, b ir c punktai
2 straipsnio 8 punktas		2 straipsnio d punktas
	1a straipsnio pirma ir antra įtraukos	2 straipsnio e ir f punktai
	2 straipsnis	3 straipsnio 1–4 dalys
4 straipsnis		3 straipsnio 5 dalis
	3 straipsnis	4 straipsnis
	4 straipsnis	5 straipsnio 1 dalis
5 straipsnio 1–4 dalys		5 straipsnio 2–5 dalys
6 straipsnis		5 straipsnio 6 dalis
	5 straipsnis	6 straipsnis
	6 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė	7 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė
	6 straipsnio 1 dalies pirma–šešta įtraukos	7 straipsnio 1 dalies a–f punktai
	6 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė	7 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė
	6 straipsnio 2 dalies pirma–ketvirta įtraukos	7 straipsnio 2 dalies a–d punktai
	7 straipsnio 1 dalis	8 straipsnio 1 dalis
	7 straipsnio 3 dalis	8 straipsnio 2 dalis
	7 straipsnio 4 dalis	8 straipsnio 3 dalis
	7 straipsnio 5 dalis	8 straipsnio 4 dalis
	7 straipsnio 6 dalis	8 straipsnio 5 dalis
	8 straipsnio 1 dalis	9 straipsnio 1 dalis
	8 straipsnio 2 dalis	9 straipsnio 2 dalis
	8 straipsnio 3 dalies įžanginė formuluotė	9 straipsnio 3 dalies įžanginė formuluotė
	8 straipsnio 3 dalies pirma įtrauka	9 straipsnio 3 dalies a punktas
	8 straipsnio 3 dalies antra įtrauka	9 straipsnio 3 dalies b punktas
	8 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos įžanginė formuluotė	9 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos įžanginė formuluotė
	8 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos pirma–trečia įtraukos	9 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a–c punktai
	8 straipsnio 4 dalies antra pastraipa	9 straipsnio 4 dalies antra pastraipa
	8 straipsnio 5–12 dalys	9 straipsnio 5–12 dalys
	8 straipsnio 13 dalies pirma pastraipa	—
	8 straipsnio 13 dalies antra pastraipa	9 straipsnio 13 dalis
	9 straipsnis	10 straipsnis
	10 straipsnis	11 straipsnis
	11 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė	12 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė
	11 straipsnio 1 dalies pirma–ketvirta įtraukos	12 straipsnio 1 dalies a–d punktai
	11 straipsnio 2 dalis	12 straipsnio 2 dalis
	11 straipsnio 2a dalis	12 straipsnio 3 dalis
	11 straipsnio 2b dalis	12 straipsnio 4 dalis
	11 straipsnio 3 dalies įžanginė formuluotė	12 straipsnio 5 dalies įžanginė formuluotė
	11 straipsnio 3 dalies pirma–ketvirta įtraukos	12 straipsnio 5 dalies a–d punktai
	11 straipsnio 4 dalis	12 straipsnio 6 dalis
	12 straipsnis	13 straipsnis
	13 straipsnis	14 straipsnis
	14a straipsnio 1 ir 2 dalys	15 straipsnis
	14a straipsnio 3–5 dalys	16 straipsnio 1–3 dalys
	14a straipsnio 5a dalis	16 straipsnio 4 dalis
	14a straipsnio 6 dalis	16 straipsnio 5 dalis
	14a straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos įžanginė formuluotė	16 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa
	14a straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos įtraukos	X priedas
	14a straipsnio 7 dalies antra ir trečia pastraipos	16 straipsnio 6 dalies antra ir trečia pastraipos
	14a straipsnio 8–12 dalys	17 straipsnio 1–5 dalys
	14a straipsnio 12a dalis	18 straipsnio 1 dalis
	14a straipsnio 13 dalis	18 straipsnio 2 dalis
	14a straipsnio 14 dalis	19 straipsnis
	14b straipsnio 1 dalis	20 straipsnio 1 dalis
	14b straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos įžanginė formuluotė	20 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos įžanginė formuluotė
	14b straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirma–trečia įtraukos	20 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a–c punktai
	14b straipsnio 2 dalies antra pastraipa	20 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
	14b straipsnio 3–4 dalys	20 straipsnio 3–4 dalys
	15 straipsnis	—
	—	21 straipsnis
	—	22 straipsnis
	I priedas	I priedas
	I a priedas	II priedas
	II priedas	III priedas
	III priedas	IV priedas
	IV priedas	V priedas
	V priedas	VI priedas
	VI priedas	VII priedas
	VIa priedas	VIII priedas
	VII priedas	IX priedas
	VIII priedas	XI priedas
	IX priedas	XII priedas
	—	XIII priedas

17.6.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/88

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 544/2008

2008 m. birželio 13 d.

kuriuo uždraudžiama su Ispanijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti juoduosius paltusus IIa ir IV zonų EB vandenyse bei VI zonos EB ir tarptautiniuose vandenyse

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką (1), ypač į jo 26 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (2), ypač į jo 21 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2008 m. sausio 16 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 40/2008, nustatančiame 2008 metams Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (3), nustatomos kvotos 2008 metams.

(2)	Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, išnaudojo 2008 metams skirtą kvotą.

(3)	Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti šių išteklių žuvis,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2008 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, uždraudžiama žvejoti tame priede nurodytų išteklių žuvis. Draudžiama laivuose laikyti, perkrauti arba iškrauti tokių laivų po nurodytos dienos sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 13 d.

Komisijos vardu

Fokion FOTIADIS

Žuvininkystės ir jūrų reikalų generalinis direktorius

(1) OL L 358, 2002 12 31, p. 59. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 865/2007 (OL L 192, 2007 7 24, p. 1).

(2) OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1967/2006 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11), su paskutiniais pataisymais, padarytais OL L 36, 2007 2 8, p. 6.

(3) OL L 19, 2008 1 23, p. 1.

PRIEDAS

Nr.	11/T&Q
Valstybė narė	Ispanija
Ištekliai	GHL/2A-C46
Rūšis	Juodasis paltusas (Reinhardtius hippoglossoides)
Zona	IIa ir IV zonų EB vandenys; VI zonos EB ir tarptautiniai vandenys.
Data	2008 5 12

17.6.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/90

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 545/2008

2008 m. birželio 16 d.

iš dalies keičiantis Reglamente (EB) Nr. 1109/2007 nustatytų kai kurių cukraus sektoriaus produktų reprezentacines kainas ir papildomus importo muitų dydžius 2007/2008 prekybos metams

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 951/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (2), ypač į jo 36 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reprezentacinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2007–2008 prekybos metams, buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 1109/2007 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (EB) Nr. 526/2008 (4).

(2)	Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos reprezentacinės kainos ir papildomi importo muitai, nustatyti Reglamentu (EB) Nr. 1109/2007 2007–2008 prekybos metams, yra iš dalies keičiami ir nurodomi šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. birželio 17 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 16 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 58, 2006 2 28, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1260/2007 (OL L 283, 2007 10 27, p. 1). Reglamentas (EB) Nr. 318/2006 bus pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 299, 2007 11 16, p. 1) nuo 2008 m. spalio 1 d.

(2) OL L 178, 2006 7 1, p. 24. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1568/2007 (OL L 340, 2007 12 22, p. 62).

(3) OL L 253, 2007 9 28, p. 5.

(4) OL L 155, 2008 6 13, p. 3.

PRIEDAS

Iš dalies pakeisti reprezentacinių kainų ir papildomų importo muitų dydžiai baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir KN kodu 1702 90 95 klasifikuojamiems produktams taikomi nuo 2008 m. birželio 17 d.

(EUR)
KN kodas	Reprezentacinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto	Papildomo muito už 100 kg neto atitinkamo produkto dydis
1701 11 10 (1)	19,90	6,35
1701 11 90 (1)	19,90	12,02
1701 12 10 (1)	19,90	6,16
1701 12 90 (1)	19,90	11,50
1701 91 00 (2)	23,80	13,75
1701 99 10 (2)	23,80	8,81
1701 99 90 (2)	23,80	8,81
1702 90 95 (3)	0,24	0,40

(1) Nustatyta už standartinę kokybę, kaip ji yra apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 I priedo II dalyje (OL L 58, 2006 2 28, p. 1).

(2) Nustatyta už standartinę kokybę, kaip ji yra apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 318/2006 I priedo II dalyje.

(3) Nustatyta už kiekvieną 1 % sacharozės kiekio.

17.6.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/92

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 546/2008

2008 m. birželio 16 d.

dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmąsias septynias 2008 m. birželio mėn. dienas pagal Reglamentu (EB) Nr. 1399/2007 leidžiamą naudoti tam tikrų mėsos produktų, kurių kilmės šalis yra Šveicarija, tarifinę kvotą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2759/75 dėl bendro kiaulienos rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 2007 m. lapkričio 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1399/2007, leidžiantį naudoti dešrelių ir tam tikrų mėsos produktų, kurių kilmės šalis yra Šveicarija, tarifines kvotas ir numatantį jų administravimą (2), ypač į jo 5 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 1399/2007 leista naudoti tam tikrų mėsos produktų importo tarifines kvotas.

(2)

2008 m. liepos 1 d. – rugsėjo 30 d. kvotos dalies importo licencijų paraiškose, pateiktose per 2008 m. birželio mėn. pirmąsias septynias dienas, nurodytas kiekis yra mažesnis už tai daliai skirtą kiekį. Todėl reikėtų nustatyti kiekius, dėl kurių paraiškos nebuvo pateiktos, ir juos pridėti prie kitai kvotos daliai numatyto kiekio,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos, kurios eilės numeris 09.4180, kiekiai, dėl kurių pagal Reglamentą (EB) Nr. 1399/2007, importo licencijų paraiškų nebuvo pateikta, ir kuriuos reikia pridėti prie 2008 m. spalio 1 d. – gruodžio 31 d. kvotos dalies kiekio, yra 1 390 000 kg.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. birželio 17 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 16 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 282, 1975 11 1, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2005 (OL L 307, 2005 11 25, p. 2). Reglamentas (EEB) Nr. 2759/75 bus pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 299, 2007 11 16, p. 1) nuo 2008 m. liepos 1 d.

(2) OL L 311, 2007 11 29, p. 7.

17.6.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/93

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 547/2008

2008 m. birželio 16 d.

dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmąsias septynias 2008 m. birželio mėn. dienas pagal Reglamentu (EB) Nr. 1382/2007 leidžiamą naudoti kiaulienos tarifinę kvotą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2759/75 dėl bendro kiaulienos rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 2007 m. lapkričio 26 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1382/2007, nustatantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 774/94 taikymo taisykles, susijusias su kiaulienos importo tvarka (2), ypač į jo 5 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 1382/2007 buvo leista naudoti tarifines kiaulienos sektoriaus produktų importo kvotas.

(2)

2008 m. liepos 1 d.–rugsėjo 30 d. kvotos dalies importo licencijų paraiškose, pateiktose per 2008 m. birželio mėn. pirmąsias septynias dienas, nurodytas kiekis yra mažesnis už tai daliai skirtą kiekį. Todėl reikėtų nustatyti kiekius, dėl kurių paraiškos nebuvo pateiktos, ir juos pridėti prie kitai kvotos daliai numatyto kiekio,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos, kurios eilės numeris 09.4046, kiekiai, dėl kurių pagal Reglamentą (EB) Nr. 1382/2007 importo licencijų paraiškų nebuvo pateikta, ir kuriuos reikia pridėti prie 2008 m. spalio 1–gruodžio 31 d. kvotos dalies kiekio, yra 5 250 000 kg.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. birželio 17 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 16 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(2) OL L 309, 2007 11 27, p. 28.

17.6.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/94

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 548/2008

2008 m. birželio 16 d.

dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmąsias septynias 2008 m. birželio mėn. dienas pagal Reglamentu (EB) Nr. 812/2007 leidžiamą naudoti kiaulienos tarifinę kvotą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2759/75 dėl bendro kiaulienos rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 2007 m. liepos 11 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 812/2007, kuriuo pradedama naudoti Jungtinėms Amerikos Valstijoms skirta kiaulienos tarifinė kvota ir nustatomas jos administravimas (2), ypač į jo 5 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 812/2007 buvo leista pradėti naudoti tarifines kiaulienos sektoriaus produktų importo kvotas.

(2)

Kiekiai, dėl kurių per 2008 m. birželio mėn. pirmąsias septynias dienas pateiktos importo licencijų paraiškos 2008 m. liepos 1 d.–rugsėjo 30 d. kvotos daliai, yra mažesni už skirtus kiekius. Todėl reikėtų nustatyti kiekius, dėl kurių paraiškos nebuvo pateiktos, ir juos pridėti prie kitai kvotos daliai numatyto kiekio,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos, kurios eilės numeris 09.4170, kiekiai, dėl kurių pagal Reglamentą (EB) Nr. 812/2007 importo licencijų paraiškos nebuvo pateiktos ir kuriuos reikia pridėti prie 2008 m. spalio 1 d.–gruodžio 31 d. kvotos dalies kiekio, yra 600 500 kg.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. birželio 17 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 16 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(2) OL L 182, 2007 7 12, p. 7.

17.6.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/95

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 549/2008

2008 m. birželio 16 d.

dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmąsias septynias 2008 m. birželio mėn. dienas pagal Reglamentu (EB) Nr. 979/2007 leidžiamas naudoti kiaulienos tarifines kvotas

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1975 m spalio 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2759/75 dėl bendro kiaulienos rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 2007 m. rugpjūčio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 979/2007, leidžiantį naudoti kiaulienos, kurios kilmės šalis Kanada, tarifines kvotas ir numatantį jų administravimą (2), ypač į jo 5 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 979/2007 buvo leista naudoti tarifines kiaulienos sektoriaus produktų importo kvotas.

(2)

Kiekiai, dėl kurių per 2008 m. birželio mėn. pirmąsias septynias dienas pateiktos importo licencijų paraiškos 2008 m. liepos 1 d.–rugsėjo 30 d. kvotos daliai, yra mažesni už turimus kiekius. Todėl reikėtų nustatyti kiekius, dėl kurių paraiškos nebuvo pateiktos, ir juos pridėti prie kitai kvotos daliai numatyto kiekio,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos, kurios eilės numeris 09.4204, kiekiai, dėl kurių pagal Reglamentą (EB) Nr. 979/2007 importo licencijų paraiškos nebuvo pateiktos ir kuriuos reikia pridėti prie 2008 m. spalio 1 d.–gruodžio 31 d. kvotos dalies kiekio, yra 1 156 000 kg.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. birželio 17 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 16 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(2) OL L 217, 2007 8 22, p. 12. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1564/2007 (OL L 340, 2007 12 22, p. 36).

17.6.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/96

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 550/2008

2008 m. birželio 16 d.

dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmąsias septynias 2008 m. birželio mėn. dienas pagal Reglamentu (EB) Nr. 806/2007 leidžiamas naudoti kiaulienos tarifines kvotas

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2759/75 dėl bendro kiaulienos rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1301/2006, nustatantį žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (2), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2007 m. liepos 10 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 806/2007, leidžiantį naudoti tarifines kvotas kiaulienos sektoriuje bei nustatantį jų administravimo tvarką (3), ypač į jo 5 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 806/2007 buvo leista naudoti tarifines kiaulienos sektoriaus produktų importo kvotas.

(2)

Kiekiai, dėl kurių per 2008 m. birželio mėn. pirmąsias septynias dienas pateiktos 2008 m. liepos 1 d.–rugsėjo 30 d. kvotos dalies importo licencijų paraiškos, tam tikrų kvotų atveju viršija skirtus kiekius. Todėl kiekį, kuriam importuoti galima išduoti licencijas, reikėtų nustatyti pagal prašomam kiekiui taikomą paskirstymo koeficientą.

(3)

Kiekiai, dėl kurių per 2008 m. birželio mėn. pirmąsias septynias dienas pateiktos importo licencijų paraiškos 2008 m. liepos 1 d.–rugsėjo 30 d. kvotos daliai, tam tikrų kvotų atveju yra mažesni už skirtus kiekius. Todėl reikėtų nustatyti kiekius, dėl kurių paraiškos nebuvo pateiktos, ir juos pridėti prie kitai kvotos daliai numatyto kiekio,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 806/2007 pateiktoms importo licencijų paraiškoms dėl 2008 m. liepos 1 d.–rugsėjo 30 d. kvotos dalies taikomi šio reglamento priede pateikiami paskirstymo koeficientai.

2. Kiekiai, dėl kurių pagal Reglamentą (EB) Nr. 806/2007 importo licencijų paraiškos nebuvo pateiktos, ir kuriuos reikia pridėti prie 2008 m. spalio 1 d.–gruodžio 31 d. kvotos dalies kiekio, yra nustatyti priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. birželio 17 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 16 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(2) OL L 238, 2006 9 1, p. 13. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 289/2007 (OL L 78, 2007 3 17, p. 17).

(3) OL L 181, 2007 7 11, p. 3.

PRIEDAS

Grupės numeris	Eilės Nr.	Importo licencijų paraiškų, pateiktų dėl 1.7.2008-30.9.2008 kvotos dalies, paskirstymo koeficientas (%)	Prie 1.10.2008-31.12.2008 kvotos dalies kiekio pridėtini kiekiai, kurių nebuvo paprašyta (kg)
G2	09.4038	85,853052	—
G3	09.4039	(2)	738 000
G4	09.4071	(1)	750 500
G5	09.4072	(1)	1 540 250
G6	09.4073	(1)	3 766 750
G7	09.4074	(2)	1 119 750

(1) Netaikoma: Komisijai licencijos paraiškų nepateikta.

(2) Netaikoma: prašomas kiekis mažesnis už numatytą kiekį.

17.6.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/98

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. gegužės 23 d.

dėl nacionalinių nuostatų, susijusių su nitritų dėjimu į kai kuriuos mėsos produktus, apie kurias pranešė Danija

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 2168)

(Tekstas autentiškas tik danų kalba)

(2008/448/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

I. FAKTAI IR PROCEDŪRA

(1)

2007 m. lapkričio 21 d. raštu, kurį Komisija gavo 2007 m. lapkričio 23 d., Danijos Karalystės nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsnio 4 dalimi, pranešė Komisijai apie nacionalines nuostatas, susijusias su nitritų dėjimu į kai kuriuos mėsos produktus. Danijos Karalystė mano, kad šias nuostatas būtina išlaikyti, nors ir priimta 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/52/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 95/2/EB dėl maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius, ir Direktyvą 94/35/EB dėl maisto produktuose naudojamų saldiklių (1), ir ketina neperkelti į nacionalinę teisę Direktyvos 2006/52/EB nuostatų dėl nitritų dėjimo į mėsos produktus.

1. BENDRIJOS TEISĖS AKTAI

1.1. EB SUTARTIES 95 STRAIPSNIO 4 IR 6 DALYS

(2)

EB sutarties 95 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Jei Tarybai arba Komisijai nustačius kurią nors suderinimo priemonę valstybė narė mano, kad 30 straipsnyje nurodytais arba su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga susijusiais svarbiais sumetimais reikia išlaikyti nacionalines nuostatas, apie tas nuostatas ir jų išlaikymo motyvus ji praneša Komisijai.“

(3)

Vadovaujantis EB sutarties 95 straipsnio 6 dalimi, Komisija per šešis mėnesius nuo pranešimo patvirtina arba atmeta aptartąsias nacionalines nuostatas, patikrinusi, ar jos nėra savavališkos diskriminacijos priemonė arba užslėptas valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimas ir ar jos netrukdo veikti vidaus rinkai.

1.2. DIREKTYVA 2006/52/EB

(4)

Remiantis bendraisiais 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/107/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto priedus, kuriuos leidžiama naudoti žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose, suderinimo (2), principais, maisto priedai tvirtinami atsižvelgiant į pagrįstą technologinį poreikį, priedo priimtinumą sveikatos aspektu ir į tai, ar priedo naudojimas neklaidintų vartotojo.

(5)

Nitritai mėsoje ir mėsos produktuose jau daug dešimtmečių naudoti tam, kad, inter alia, kartu su kitais veiksniais būtų užtikrintas mėsos produktų, visų pirma sterilizuotų, konservavimas bei mikrobiologinė sauga, ir slopinamas, be kita ko, labai sunkų botulizmą sukeliančių Clostridium botulinum bakterijų dauginimasis. Kartu pripažįstama, kad dėl nitritų mėsos produktuose gali padidėti nitrozaminų, kurie, nustatyta, yra kancerogeniški, susidarymas. Todėl šios srities teisės aktuose reikia išlaikyti nitrozaminų susidarymo rizikos dėl nitritų mėsos produktuose ir nuo bakterijų, visų pirma sukeliančių botulizmą, dauginimosi saugančio nitritų poveikio pusiausvyrą.

(6)

Pirmos priimtos redakcijos 1995 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/2/EB dėl maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius (3), nustatyti didžiausi liekamieji nitritų įvairiuose mėsos produktuose kiekiai ir „nurodyti įdedami kiekiai“. Direktyvos 2006/52/EB I priedo 3 dalies c punktu iš dalies keičiami Direktyvos 95/2/EB III priedo C dalies įrašai, skirti E 249 (kalio nitritui) ir E 250 (natrio nitritui).

(7)

Tačiau Direktyvoje 2006/52/EB kaip bendra taisyklė nustatyti didžiausi E 249 kalio nitrito ir E 250 natrio nitrito kiekiai, kuriuos galima dėti gamybos metu. Nustatytas didžiausias kiekis, kurį galima dėti bendrai į mėsos produktus, yra 150 mg/kg, o į sterilizuotus mėsos produktus – 100 mg/kg. Kai kuriems konkrečiose valstybėse narėse tradiciniu būdu gaminamiems sūdytiems mėsos produktams nustatytas didžiausias kiekis yra 180 mg/kg.

(8)

Ši koncepcija atitinka 1990 (4) ir 1995 m. (5) Maisto produktų mokslo komiteto (toliau – MPMK) nuomones ir 2003 m. lapkričio 26 d. (6) Europos maisto saugos tarnybos (toliau – EMST) nuomonę, kurioje nustatyta, kad nurodyto įdedamo nitrito kiekis labiau nei liekamasis kiekis prisideda prie C. Botuluinum slopinamojo poveikio ir rekomenduota „nurodytą įdedamą kiekį“ pakeisti „didžiausiu įdedamu kiekiu“. Kartu atsižvelgiama ir į Teismo sprendimą byloje C-3/00 Danija prieš Komisiją, susijusioje su ankstesniu Danijos prašymu pagal EB sutarties 95 straipsnio 4 dalį; šioje byloje Teismas nusprendė, kad Komisija, atmesdama Danijos prašymą dėl nitritų naudojimo mėsos produktuose, nepakankamai atsižvelgė į 1990 ir 1995 m. MPMK nuomones, kuriose išreiškiamos abejonės dėl Direktyvoje 95/2/EB nustatytų didžiausių leidžiamų nitritų kiekių tinkamumo (7).

(9)

Nukrypstant nuo bendros taisyklės Direktyvoje 2006/52/EB nustatyti didžiausi kai kuriuose tradiciniuose sūdytuose mėsos produktuose, gaminamuose tradiciniais būdais, taikomi liekamieji kiekiai. Nustatyti didžiausi 50 mg/kg, 100 mg/kg ir 175 mg/kg liekamieji kiekiai, taikomi tokių produktų grupėms, kaip antai Wiltshire bacon, dry cured bacon ir panašiems produktams taikomas 175 mg/kg kiekis, Wiltshire ham ir panašiems produktams – 100 mg/kg. Nustatyti didžiausi šių produktų liekamieji kiekiai, kadangi dėl šių produktų gamybos proceso pobūdžio neįmanoma kontroliuoti mėsos absorbuojamų sūrymo druskų kiekio. Šių konkrečių produktų gamybos procesas aprašytas direktyvoje, kad būtų įmanoma nustatyti „panašius produktus“ ir aiškiai nurodyti, kokiems produktams taikomi skirtingi didžiausi kiekiai. Toliau pateiktoje lentelėje nurodyti didžiausi Direktyva 2006/52/EB (8) nustatyti kiekiai:

E Nr.	Pavadinimas	Maisto produktas	Didžiausias kiekis, kurį galima įdėti gamybos metu (išreikštas NaNO3)	Didžiausias liekamasis kiekis (išreikštas NaNO3)
E 249	Kalio nitritas (x)	Mėsos produktai	150 mg/kg
E 250	Natrio nitritas (x)	Sterilizuoti mėsos produktai (Fo > 3,00) (y)	100 mg/kg
		Tradiciniu būdu mirkant sūryme sūdomi mėsos produktai (1):
		Wiltshire bacon (1.1);
		Entremeada, entrecosto, chispe, orelheira e cabeça (salgados)		175 mg/kg
		Toucinho fumado (1.2);
		ir panašūs produktai
		Wiltshire ham (1.1);		100 mg/kg
		ir panašūs produktai
		Rohschinken, nassgepökelt (1.6);		50 mg/kg
		ir panašūs produktai
		Cured tongue (1.3)		50 mg/kg
		Tradiciniu būdu sausai sūdomi mėsos produktai (2):
		Dry cured bacon (2.1);		175 mg/kg
		ir panašūs produktai
		Dry cured ham (2.1);		100 mg/kg
		Jamón curado, paleta curada, lomo embuchado y cecina (2.2);
		Presunto, presunto da pá and paio do lombo (2.3);
		ir panašūs produktai
		Rohschinken, trockengepökelt (2.5);		50 mg/kg
		ir panašūs produktai
		Kiti tradiciniu būdu sūdomi mėsos produktai (3):
		Vysočina	180 mg/kg
		Selský salám
		Turistický trvanlivý salám
		Poličan
		Herkules
		Lovecký salám
		Dunajská klobása
		Paprikáš (3.5);
		ir panašūs produktai
		Rohschinken, trocken-/nassgepökelt (3.1);		50 mg/kg
		ir panašūs produktai
		Jellied veal and brisket (3.2)

(10)

Remiantis atitinkamomis MPMK ir EMST nuomonėmis Direktyva 2006/52/EB pagrįsta didžiausių įdedamų kiekių nustatymu, joje remiamasi ribinėmis vertėmis, nurodytomis šiose konkrečiose mokslinėse nuomonėse, ir patikslinama, kad iki 100 mg/kg nitrito kiekis leidžiamas sterilizuotuose mėsos produktuose, o 150 mg/kg kiekis – kituose mėsos produktuose. Kadangi mėsos produktų (sūdytų) ir gamybos būdų Bendrijoje yra labai daug, Bendrijos teisės aktų leidėjas nusprendė, kad šiuo metu neįmanoma nustatyti konkrečių tinkamų nitrito kiekių kiekviename produkte.

(11)

Didžiausių įdedamų kiekių taisyklės išimtys yra ribotos. Jos taikomos konkretiems produktams, kurie gaminami tradiciniu būdu kai kuriose valstybėse narėse ir dėl kurių gamybos proceso pobūdžio neįmanoma kontroliuoti mėsos absorbuojamo sūrymo druskos kiekio. Tradiciniai produktai, kuriems jos taikomos, apibrėžti visų pirma aprašant jų gamybos būdą.

(12)

Direktyva 2006/52/EB į valstybių narių nacionalinę teisę turėjo būti perkelta iki 2008 m. vasario 15 d., kad šios direktyvos reikalavimus atitinkančiais maisto produktais būtų leista prekiauti ir juos naudoti iki 2008 m. vasario 15 d., o šios direktyvos reikalavimų neatitinkančiais produktais būtų uždrausta prekiauti ir juos naudoti iki 2008 m. rugpjūčio 15 d.

2. NACIONALINĖS NUOSTATOS, APIE KURIAS PRANEŠĖ DANIJA

(13)	Nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešė Danija – tai 2005 m. sausio 11 d. įsakymas Nr. 22 dėl maisto priedų (Bekendtgørelse nr 22 af 11.1.2005 om tilsætningsstoffer til fødevarer) ir Danijos leidžiamų maisto priedų sąrašas (Liste over tilladte tilsætningsstoffer til fødevarer, „Positivlisten“).

(14)

Į Įsakymą Nr. 22 įtrauktas principas, kad maiste galima naudoti tik priedus, įtrauktus į sąrašą, ir tik laikantis nustatytų sąlygų, ribojimų ir siekiant nustatytų tikslų (9). Be to, įsakyme nustatyta, kad, jei nenumatyta kitaip, didžiausios sąraše nustatytos vertės – tai didžiausias priedo kiekis, kuris gali būti pardavimui skirtos formos maisto produkte (10). Todėl Danijos rinkoje gali būti parduodami tik Įsakymo Nr. 22 reikalavimus ir sąrašą atitinkantys maisto produktai. Danijos veterinarijos ir maisto tarnybos pagal Įsakymą Nr. 22 parengtame sąraše nustatoma, kokie priedai ir koks jų kiekis gali būti naudojami atskiruose maisto produktuose. Pranešta apie teisės akto redakciją, įsigaliojusią nuo 2005 m. sausio 29 d.

(15)

Danijos sąraše nustatyti tik įdedamų į mėsą ir mėsos produktus nitritų E 249 ir E 250 kiekiai ir nustatomi tokie didžiausi kiekiai.

Maisto produktas

Įdedamų nitritų kiekis (mg/kg)

8.2.1.

Termiškai neapdoroti produktai, kurių pagrindas – mėsa, pagaminti iš vieno mėsos gabalo, įskaitant produktų griežinius

Wiltshire tipo bekoniena ir susiję išpjovos, įskaitant sūdytą kumpį

150

8.2.2.

Termiškai apdoroti produktai, kurių pagrindas – mėsa, pagaminti iš vieno mėsos gabalo, įskaitant produktų griežinius (bendrai)

Rullepølse (susukta ritinėliais mėsos dešra)

100

Visiškai arba pusiau konservuoti produktai, Wiltshire tipo bekoniena ir jos išpjovos, įskaitant sūdytą kumpį

150

8.3.1.

Termiškai neapdoroti produktai, kurių pagrindas – smulkinta mėsa, įskaitant produktų griežinius (bendrai)

Fermentuotas saliamis

100

Visiškai ar pusiau konservuoti termiškai neapdoroti produktai, kurių pagrindas – mėsa, pagaminti iš smulkintos mėsos

150

8.3.2.

Termiškai apdoroti produktai, kurių pagrindas – mėsa, pagaminti iš maltos mėsos

Mėsos kukuliai ir kepenų paštetas (kødboller and leverpostej)

Visiškai ar pusiau konservuoti termiškai apdoroti produktai, kurių pagrindas – mėsa, pagaminti iš smulkintos mėsos

150

(16)

Taigi 60 mg/kg riba (11) taikoma daugelio rūšių mėsos produktams, o atitinkami Direktyvoje 2006/52/EB nustatyti didžiausi kiekiai yra 100 ar 150 mg/kg. Kai kurių rūšių dešroms didžiausias leidžiamas kiekis Danijoje yra 100 mg/kg. Tam tikriems konkretiems visai ar pusiau konservuotiems maisto produktams, įskaitant „Wiltshire tipo bekonieną ir susijusias išpjovas“ didžiausias leidžiamas kiekis yra 150 mg/kg.

3. PROCEDŪRA

(17)

2007 m. rugpjūčio 17 d. Komisija gavo pirmąjį, 2007 m. rugpjūčio 14 d. Danijos Karalystės pranešimą, kuriame Danija kritikavo įvairius Direktyvos 2006/52/EB aspektus ir informavo Komisiją, kad ji neketina perkelti Direktyvos 2006/52/EB nuostatų dėl nitritų kiekio mėsos produktuose. Tačiau Danija nepranešė apie nacionalines nuostatas, kurias ji norėtų toliau taikyti. 2007 m. lapkričio 13 d. rašte Komisija atkreipė Danijos Vyriausybės dėmesį į šį aspektą. 2007 m. lapkričio 21 d. raštu, kurį Komisija gavo 2007 m. lapkričio 23 d., Danijos Karalystės nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje pranešė Komisijai apie atitinkamas nacionalines nuostatas. Dar viename, 2007 m. lapkričio 22 d. rašte, kurį Komisija gavo 2007 m. lapkričio 27 d., į kurį įtraukta Nacionalinio maisto instituto 2007 m. spalio 30 d. ataskaita, Danija pagrindė savo prašymą.

(18)	2007 m. gruodžio 21 d. rašte Komisija patvirtino, kad gavo pranešimą ir kad šešių mėnesių laikotarpis jam nagrinėti pagal 95 straipsnio 6 dalį pradedamas skaičiuoti nuo 2007 m. lapkričio 24 d. – nuo kitos dienos po pranešimo gavimo.

(19)	2008 m. kovo 31 d. rašte Danija pateikė duomenų apie mėsos produktų vartojimą Danijoje.

(20)

2008 m. sausio 31 d. Komisija informavo kitas valstybes nares ir EMST valstybes apie pranešimą ir suteikė joms galimybę per 30 dienų pateikti pastabas. Be to, Komisija apie pranešimą paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (12), kad su nacionalinėmis Danijos nuostatomis ir prašymą pagrindžiančiomis priežastimis galėtų susipažinti kitos suinteresuotos šalys. Komisija gavo Estijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Norvegijos pastabas (13).

—	Estija pabrėžė, kad, atsižvelgiant į prekybą ribojantį Danijos teisės aktų poveikį, labai svarbu ribojimus pagrįsti moksliškai.

—

Prancūzija pabrėžė, kad nitritai turi labai stiprų bakterijų, įskaitant ir Clostridium botulinum, dauginimąsi slopinantį poveikį, todėl yra labai svarbūs apsinuodijimo maistu prevencijai, o kitų alternatyvų mėsos produktams nėra. Prancūzijos nuomone, Direktyva 2006/52/EB yra pagrįsta 2003 m. lapkričio 26 d. EMST nuomone ir ja kiek įmanoma ribojama nitrozaminų koncentracija, kartu užtikrinant mikrobiologinę saugą. Kaip ir rekomendavo EMST, direktyva reglamentuojami įdedami kiekiai. Didžiausi liekamieji kiekiai nustatyti tik kaip išimtis ir tik tada, kai buvo neįmanoma nustatyti didžiausių įdedamų kiekių. Pradėti iš naujo nagrinėti reikėtų tik tada, kai bus gauti naujas taisykles priėmus valstybių narių atliktų priedų vartojimo tyrimų rezultatai.

—

Vengrija, remianti nitritų ir nitrozaminų poveikio mažinimą visais įmanomais būdais, pabrėžė, kad reikia reglamentuoti atitinkamus nitritų kiekius visoje ES, įskaitant ir tradiciniuose sūdytuose mėsos produktuose, kurie gali skirtis nuo Danijos mėsos produktų ir kuriuose didesnis dedamų nitritų kiekis gali būti pagrįstas. Vengrija iškėlė klausimą dėl Danijos teiginio, kad dėl Direktyvos 2006/52 perkėlimo į nacionalinę teisę nitritų kiekis Danijoje padidėtų 2,3–2,4 kartus, nes gamintojai privalo taikyti mažesnį nei didžiausią leidžiamą kiekį, jei gali užtikrinti reikalaujamą mikrobiologinę saugą. Europos kultūra gali nuskursti, jei iš rinkos turėtų išnykti tradiciniai sūdyti mėsos produktai.

—

Norvegija mano, kad Danijos priemonė yra pagrįsta pagrindiniais poreikiais, nurodytais 30 straipsnyje. Norvegijos nuomone, moksline informacija pagrįsta priemonė skirta užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį ir nėra savavališkos diskriminacijos priemonė arba užslėptas prekybos apribojimas. Ji tvirtina, kad taip sukurta vidaus rinkos veikimo kliūtis yra reikalinga ir proporcinga. Norvegija sutinka su Danija, kad Direktyvos 2006/52/EB nuostatos dėl nitritų mėsos produktuose ne visai atitinka mokslinę informaciją, jomis neužtikrinama, kad būtų taikomas mažiausias nitritų kiekis, būtinas reikiamam poveikiui pasiekti, kai kuriems mėsos produktams taikomi liekamieji kiekiai.

4. PRAŠYMAS EMST

(21)

2008 m. kovo 10 d. raštu Sveikatos ir vartotojų politikos generalinis direktoratas paprašė EMST pateikti mokslinę nuomonę, ar ankstesnės 1990 ir 1995 m. MPMK nuomonės ir 2003 m. EMST nuomonė, atsižvelgiant į Danijos pateiktą informaciją, dar galioja. 2008 m. kovo 28 d. EMST atsakyme pateikta išvada, kad ankstesnės MPMK ir EMST nuomonės, atsižvelgiant į Danijos pateiktą informaciją, dar galioja.

(22)

Kalbėdama apie nitritų ir (arba) nitratų poveikį mikrobiologinei mėsos produktų saugai EMST rėmėsi 2003 m. lapkričio 26 d. Mokslinės biologinių pavojų komisijos nuomone. Joje teigiama, kad mėsos produktų saugai įtaką daro daug veiksnių (gaminimo procesas, druskos koncentracija, vandens aktyvumas ir t. t.) ir kad nitritų kiekis svarbus mikrobiologinei saugai, todėl turi būti kontroliuojamas įdedamas kiekis (labiau nei liekamasis kiekis). EMST taip pat rėmėsi faktu, jog jos Mokslinė biologinių pavojų komisija sutiko su Mokslinio maisto produktų komiteto (MMPK) požiūriu, jog įdėti 50–100 mg į vieną kilogramą vienų mėsos produktų gali užtekti, o į kitus produktus, ypač tuos, kuriuose druskos nėra daug, o laikymo laikas ilgesnis, siekiant nuslopinti C. Botulinum dauginimąsi reikia dėti 50–150 mg/kg nitrito.

II. VERTINIMAS

1. PRIIMTINUMAS

(23)

Pagal EB sutarties 95 straipsnio 4 ir 6 dalis valstybė narė gali, priėmus suderinimo priemonę, išlaikyti nacionalines nuostatas, pagrįsdama tai 30 straipsnyje nurodytais pagrindiniais poreikiais arba priežastimis, susijusiomis su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga, jeigu ji praneša apie tokias nacionalines nuostatas Komisijai, o Komisija patvirtina tokį prašymą.

(24)	Danijos pranešimas susijęs su nacionalinėmis nuostatomis, nukrypstančiomis nuo Direktyvos 2006/52/EB I priedo 3 dalies c punkto, iš dalies keičiančio Direktyvos 95/2/EB III priedo C dalies nuostatas dėl E 249 ir E 250. Dabartinės Danijos nuostatos jau galiojo Direktyvos 2006/52/EB priėmimo metu.

(25)

Įsakymo Nr. 22 ir Danijos sąrašo nuostatos dėl nitritų naudojimo mėsoje ir mėsos produktuose yra griežtesnės nei Direktyvos 2006/52/EB nuostatos, nes jomis nustatomi mažesni tam tikriems produktams taikomi didžiausi kiekiai (dažnai – 60 mg/kg) ir jomis neleidžiama, skirtingai nei Direktyva 2006/52/EB, tiekti rinkai tam tikrų tradicinių mėsos produktų atsižvelgiant į didžiausius liekamuosius kiekius.

(26)

Vadovaujantis 95 straipsnio 4 dalimi pranešimas papildytas nurodant priežastis, susijusias su 30 straipsnyje nurodytu vienu ar daugiau pagrindinių poreikių arba priežastis, susijusias su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga, šiuo atveju tai – žmonių sveikatos ir gyvybės apsauga. Danijos pozicija išsamiau išaiškinta 2007 m. lapkričio 27 d. pateiktoje 2007 m. spalio 30 d. Danijos maisto instituto ataskaitoje ir kituose pirmiau 14 ir 16 konstatuojamosiose dalyse nurodytuose dokumentuose.

(27)	Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad Danijos pateiktas prašymas dėl leidimo toliau taikyti nacionalines nuostatas dėl nitritų naudojimo mėsoje ir mėsos produktuose pagal EB sutarties 95 straipsnio 4 dalį yra priimtinas.

2. PRAŠYMO PAGRĮSTUMO VERTINIMAS

(28)	Vadovaujantis EB sutarties 95 straipsnio 4 dalimi ir 6 dalies pirmąja pastraipa, Komisija turi įsitikinti, kad laikomasi visų šiame straipsnyje nustatytų sąlygų, kuriomis valstybei narei suteikiama galimybė išlaikyti savo nacionalines nuostatas, nukrypstančias nuo Bendrijos suderinimo priemonių.

(29)

Komisija visų pirma turi įvertinti, ar nacionalinės nuostatos yra pagrįstos 30 straipsnyje nurodytais pagrindiniais poreikiais arba su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga susijusiomis priežastimis ir neviršija teisėtam tikslui pasiekti būtinų priemonių ribos. Be to, jeigu Komisija mano, kad nacionalinės nuostatos atitinka minėtas sąlygas, ji turi pagal 95 straipsnio 6 dalį patikrinti, ar nacionalinės priemonės nėra savavališkos diskriminacijos priemonė arba užslėptas valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimas ir ar jos netrukdo veikti vidaus rinkai.

(30)

Reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į EB sutarties 95 straipsnio 6 dalyje nustatytus terminus, Komisija, nagrinėdama, ar nacionalinės priemonės, apie kurias pranešta pagal EB sutarties 95 straipsnio 4 dalį, yra pagrįstos, turi visų pirma remtis priežastimis, apie kurias pranešė valstybė narė. Tai reiškia, kad, remiantis Sutarties nuostatomis, pareiga įrodyti nacionalinių nuostatų pagrįstumą tenka prašymą pateikusiai ir nuostatas išlaikyti norinčiai valstybei narei. Atsižvelgiant į EB sutarties 95 straipsnio 4 ir 6 dalyje nurodytus terminus, visų pirma griežtą sprendimo priėmimo terminą, Komisija turi apsiriboti prašymą pateikusios valstybės narės pateiktos informacijos tinkamumo analize ir neturi pati ieškoti galimų pagrindžiančių priežasčių.

(31)	Tačiau jeigu Komisija turi informacijos, dėl kurios Bendrijos suderinimo priemonė, nuo kurios nukrypsta nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta, turėtų būti persvarstyta, ji gali atsižvelgti į tokią informaciją vertindama tokias nacionalines nuostatas.

2.1. DANIJOS POZICIJA

(32)

Danijos Karalystė teigia, kad jos teisės aktais užtikrinamas aukštesnis žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugos lygis, kadangi nustatyti mažesni didžiausi E 249 (kalio nitrito) ir E 250 (natrio nitrito) kiekiai, nei analogiški Direktyvoje 2006/52/EB nustatyti kiekiai, be to, neleidžiama tiekti rinkai tradicinių mėsos produktų, į kuriuos dedamų kiekių neįmanoma nustatyti. Danija mano, kad jos nuostatos visiškai atitinka 1990 ir 1995 m. Maisto produktų mokslinio komiteto (MPMK) rekomendacijas ir 2003 m. lapkričio 26 d. Europos maisto saugos tarnybos (EMST) nuomonę, kadangi jos nuostatose nėra didžiausių „įdedamų kiekių“, priešpriešinamų liekamiesiems kiekiams, nustatymo principo išimčių, o nustatomi didžiausi atskiroms mėsos produktų grupėms taikomi kiekiai yra labiau diferencijuoti.

(33)

Danija pripažįsta, kad tam tikrais aspektais Direktyva 2006/52/EB atitinka MPMK ir EMST rekomendacijas, visų pirma tuo aspektu, kad joje, skirtingai nei pirmosios redakcijos Direktyvoje 95/2/EB, nustatomi „didžiausi įdedami kiekiai“, o ne liekamieji kiekiai ar „nurodyti įdedami kiekiai“. Tačiau ji kritiškai vertina tai, kad yra šio principo išimčių, todėl reglamentuojamas liekamasis kiekis įvairiuose tradiciniu būdu gaminamuose mėsos produktuose, ir mano, kad tai gali kelti pavojų žmonių sveikatai. Danija pabrėžė, kad liekamųjų nitritų koncentracija – tai labai netikslus įdėtų nitritų kiekio rodiklis, ir pagrindė tai tyrimais, kurių metu atskleista, jog liekamieji kiekiai gali net slėpti ypatingai didelį įdedamų nitritų kiekį, o dėl to susidaro nenuspėjamai daug N-nitrozo junginių.

(34)

Danija taip pat pabrėžė, kad dėl nitritų mėsos produktuose susidarantys nitrozminai yra genotoksiški ir kancerogeniški, todėl turi būti leidžiama naudoti tik tiek nitritų, kiek yra būtina. Danija mano, kad Direktyvoje 2006/52/EB nustatyti didžiausi įdedami kiekiai, atsižvelgiant į sveikatą, yra per dideli, o technologinis tokių kiekių poreikis nėra pagrįstas dokumentais. Danija tvirtina, kad, remiantis Bendrijos mokslinių tarnybų rekomendacijomis, Clostridium botulinum dauginimąsi galima nuslopinti laikantis 50–150 mg/kg nitritų kiekio ribų ir nustačius konkrečias atskirų kategorijų mėsos produktams taikomas ribines vertes atsižvelgiant į moksliškai pagrįstus poreikius.

(35)

Kadangi apie 90 % Danijoje suvartojamų sūdytų mėsos produktų sudaro produktai, kuriems taikomas 60 mg/kg didžiausias įdedamų nitritų kiekis, Danija nurodė, kad bendras ribinės vertės padidinimas iki 150 mg/kg visiems sūdytiems mėsos produktams galėtų padidinti nitritų vartojimą Danijoje 2,3–2,4 karto, o tai gali padidinti atitinkamą su maistu gaunamų iš anksto susidariusių nitrozaminų kiekį.

(36)

Danija pabrėžė, jog jos taisyklėse nustatyti mažesni leidžiamų dėti nitritų kiekiai galioja jau daug metų, bet jų pakako užkirsti kelią botulizmui. Danijos Vyriausybė atkreipė dėmesį į tai, kad dėl šių taisyklių niekada nekilo problemų, susijusių su atitinkamų produktų konservavimu, o nuo dešrų kilusių apsinuodijimo maistu atvejų, palyginus su kitomis valstybėmis narėmis, yra labai mažai. Ji nurodė, kad botulizmo atvejų pasitaikė mažiau nei daugumoje kitų valstybių narių. 1999 m. sausio mėn. Europos užkrečiamųjų ligų biuletenyje Eurosurveillance, kuris yra skirtas botulizmui Europoje, nurodyta, kad botulizmas Danijoje pasitaikė labai retai. Danijos sveikatos priežiūros institucijos Statens Serum Institute interneto svetainėje nurodyta, kad nuo 1980 m. Danijoje nustatyta tik 5 botulizmo atvejai, ir nė vienas jų nekilo dėl mėsos produktų vartojimo.

(37)	Be to, Danija mano, kad jos nuostatos dėl nitritų nesudarys kliūčių prekybai, ir pateikė skaičius, iš kurių galima daryti išvadą, kad mėsos produktai iš kitų valstybių narių importuojami ir importas pastaraisiais metais netgi auga.

(38)	Apibendrinant galima pasakyti, kad, Danijos nuomone, sumažinti už Direktyvos 2006/52/EB reikalavimų slypinčią nitrozaminų poveikio žmonių sveikatai keliamą riziką, toliau taikant galiojančius jos teisės aktus yra teisėta.

2.2. DANIJOS POZICIJOS VERTINIMAS

2.2.1. Pagrindimas 30 straipsnyje nurodytų pagrindinių poreikių priežastimis

(39)

Danijos teisės aktais siekiama užtikrinti kuo aukštesnį žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugos lygį, atsižvelgiant į nitritų ir galimo nitrozaminų susidarymo mėsos produktuose poveikį, nustatant mažesnius didžiausius įdedamų nitritų kiekius, taikomus daugeliui mėsos produktų, ir neleidžiant tiekti rinkai produktų, jeigu galima nustatyti tik jų liekamuosius didžiausius kiekius.

(40)

Vertinant, ar dabartiniai Danijos teisės aktai yra tinkami ir būtini siekiant minėto tikslo, reikia atsižvelgti į daug veiksnių. Visų pirma reikia pasverti dvejopo pobūdžio riziką sveikatai – viena kyla dėl nitrozaminų mėsos produktuose, kita – dėl mikrobiologinės mėsos produktų saugos. Pastarasis aspektas – tai ne vien tik technologinis poreikis, bet ir labai sveikatai svarbus aspektas. Nors ir pripažįstama, kad nitritų kiekis mėsos produktuose turėtų būti ribojamas, mažesnis nitritų kiekis mėsos produktuose savaime nereikš geresnės žmonių sveikatos apsaugos. Atitinkamose MPMK ir EMST nuomonėse tvirtinama, kad tinkamiausias nitritų kiekis priklauso nuo daugelio veiksnių, kaip antai druskos kiekio, drėgmės, pH, produkto laikymo termino, higienos, temperatūros kontrolės ir t. t.

(41)	Atsižvelgdama į pirmiau ir 9 bei 10 konstatuojamosios dalyje išdėstytus svarstymus, Komisija mano, kad, atsižvelgiant į mėsos produktų visoje Bendrijoje įvairovę, Direktyvoje 2006/52/EB išlaikyta tinkama pusiausvyra tarp dviejų vienas kitam prieštaraujančių pavojų sveikatai.

(42)

Kita vertus, Komisija turi įvertinti specifinį Danijos teisės aktų leidėjo pasirinkimą ir su jau seniai galiojančiomis taisyklėmis susijusią patirtį. Danija, pateikusi apsinuodijimų mėsos produktais, ypač botulizmo, atvejų statistiką, įrodė, kad ji savo nacionaliniais teisės aktais iki šiol pasiekė patenkinamų rezultatų. Šie duomenys rodo, kad Danijos teisės aktais nustatytų didžiausių kiekių pakanka dabar Danijoje gaminamų mėsos produktų ir Danijoje naudojamų gamybos būdų mikrobiologinei saugai užtikrinti.

(43)

Komisija pažymi, kad Danijos teisės aktai atitinka atitinkamas Bendrijos mokslinių tarnybų mokslines nuomones. Jie pagrįsti didžiausiais įdedamais kiekiais ir nustatyti atsižvelgiant į šiose nuomonėse nurodytas įdedamų nitrito kiekių ribas, t. y. 50–150 mg/kg. Be to, Danija nustatė konkretesnius nei Direktyvoje atskirų grupių mėsos produktams taikomus kiekius, atsižvelgdama į Danijoje dominuojančius mėsos produktų tipus ir gamybos būdus.

(44)

Atsižvelgiant į Danijos pateiktą informaciją galima laikyti, kad didžioji dalis – apie 90 % – Danijos gyventojų suvartojamų mėsos produktų yra tokie mėsos produktai, kuriems šiuo metu taikoma 60 mg/kg riba, kurią reikėtų pakeisti 100 ar 150 mg/kg riba. Kadangi Danijos, kaip ir kitų valstybių narių, gamintojai neprivalėtų padidinti dabar į produktus dedamų nitritų kiekių, kad pasiektų Direktyvoje 2006/52/EB nurodytus didžiausius kiekius, mažai tikėtina, kad mėsos produktų nitritų poveikis Danijos gyventojams padidėtų tiek, kiek prognozuoja Danija, t. y. 2,3–2,4 kartus. Tačiau visgi negalima atmesti prielaidos, kad dabartinis poveikis Danijos gyventojams padidėtų.

(45)	Remdamasi šiuo metu turima informacija, Komisija mano, kad prašymas išlaikyti griežtesnes nei Direktyvos 2006/52/EB priemones laikinai gali būti priimtinas dėl Danijos visuomenės sveikatos sumetimų.

2.2.2. Savavališkų diskriminacijos priemonių, užslėpto valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimo ar vidaus rinkos veikimo kliūties nebuvimas

2.2.2.1. Savavališkų diskriminacijos priemonių nebuvimas

(46)	95 straipsnio 6 dalimi Komisija įpareigota patikrinti, ar numatytos priemonės nėra savavališka diskriminacija. Remiantis Teisingumo Teismo praktika, kad nebūtų diskriminacijos, analogiškos situacijos negali būti vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos negali būti vertinamos vienodai.

(47)	Danijos nacionalinės taisyklės taikomos tiek šalyje, tiek kitose valstybėse narėse pagamintiems produktams. Jeigu nėra įrodymų, kad yra kitaip, galima daryti išvadą, kad nacionalinės nuostatos nėra savavališkos diskriminacijos priemonė.

2.2.2.2. Užslėpto prekybos apribojimo nebuvimas

(48)

Nacionalinės nuostatos, kuriomis labiau nei Bendrijos direktyva ribojamas produktų naudojimas, paprastai yra prekybos kliūtis, kadangi teisėtai likusioje Bendrijos dalyje rinkai tiekiami ir naudojami produktai dėl naudojimo apribojimų negali būti tiekiami atitinkamos valstybės narės rinkai. EB sutarties 95 straipsnio 6 dalyje nustatytos išankstinės sąlygos yra skirtos neliesti dėl netinkamų priežasčių taikyti 4 ir 5 šio straipsnio dalyse nustatytais kriterijais pagrįstų apribojimų, kurie būtų ekonominės priemonės, trukdančios iš kitų valstybių narių importuoti produktus, t. y. tai būtų netiesioginė nacionalinės pramonės apsaugos priemonė.

(49)

Kadangi Danijos taisyklėmis nustatomos griežtesnės nitritų dėjimo į mėsos produktus normos taikomos ir verslo subjektams kitose valstybėse narėse ar teritorijose, kuriose galioja kitos suderintos taisyklės, Danijos taisyklės gali būti užslėptas prekybos apribojimas arba vidaus rinkos veikimo kliūtis. Tačiau visgi pripažįstama, kad EB sutarties 95 straipsnio 6 dalis turi būti aiškinama taip: nepritarti galima tik nacionalinėms priemonėms, kurios yra neproporcinga vidaus rinkos kliūtis. Danija pateikė skaičių, kurie rodo, kad, nepaisant nacionalinių teisės aktų, mėsos produktai iš kitų valstybių narių importuojami, o pastaraisiais metais importas augo.

(50)	Kadangi nėra įrodymų, kad nacionalinės nuostatos iš esmės yra priemonė, skirta apsaugoti nacionalinę pramonę, galima daryti išvadą, kad jos nėra užslėptas valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimas.

2.2.2.3. Vidaus rinkos veikimo kliūties nebuvimas

(51)

Ši sąlyga negali būti aiškinama kaip trukdanti tvirtinti nacionalines priemones, kurios gali turėti poveikio vidaus rinkos veikimui. Iš esmės bet kuri nuo derinimo priemonės nukrypstanti nacionalinė priemonė, kuria siekiama sukurti veikiančią vidaus rinką, iš esmės yra priemonė, kuri gali turėti poveikio vidaus rinkai. Todėl, siekiant, kad ir toliau būtų naudinga taikyti EB sutarties 95 straipsnyje numatytą procedūrą, atsižvelgiant į 95 straipsnio 6 dalį, kliūties vidaus rinkai veikti sąvoka turi būti suprantama kaip neproporcingas poveikis siekiamam tikslui.

(52)

Atsižvelgiant į Danijos Vyriausybės nurodytą su mažesniu nitritų mėsos produktuose poveikiu susijusią naudą sveikatai, į tai, kad, remiantis dabar turimais skaičiais, poveikio prekybai nėra arba jis yra labai mažas, ir į tai, kad taisyklės nėra neproporcingos, jos nėra vidaus rinkos veikimo kliūtis pagal EB sutarties 95 straipsnio 6 dalį, Komisija mano, kad taisyklės, apie kurias pranešė Danija, gali būti laikinai ir toliau taikomos dėl su žmonių sveikatos ir gyvybės apsauga susijusių priežasčių.

(53)	Atsižvelgdama į šią analizę Komisija mano, kad sąlyga dėl vidaus rinkos veikimo kliūties nebuvimo yra įgyvendinta.

2.2.3. Laiko apribojimai

(54)	Pirmiau išdėstytos išvados pagrįstos dabar turima informacija, visų pirma – skaičiais, kurie rodo, kad Danija sugebėjo kontroliuoti botulizmą nepaisant nedidelių į tam tikrų tipų mėsos produktus dedamų nitritų kiekių, o prekyba nebuvo neproporcingai trikdoma.

(55)	Kitas svarbus veiksnys yra Danijoje suvartojamų mėsos produktų, kuriems taikant Direktyvą 2006/52/EB nitritų, o kartu ir nitrozaminų poveikis Danijos gyventojams galėtų išaugti, dalis.

(56)	Kadangi neįmanoma tiksliai nustatyti, kurie iš šių veiksnių laikui bėgant ženkliai pasikeis, Komisija mano, kad padėtį, remiantis atnaujinta informacija, derėtų persvarstyti ne vėliau kaip po dvejų metų.

(57)	Per dvejus metus Danijos Vyriausybė galės laiku pateikti atnaujintą prašymą ir pateikti svarbius duomenis, susijusius su tuo, kad Direktyvoje 2006/52/EB nustatytų kiekių taikymas neleidžia pasiekti tinkamo apsaugos lygio ir gali kelti nepriimtiną riziką žmonių sveikatai.

(58)

Kad galėtų pateikti tokius duomenis, Danija turės stebėti padėtį, visų pirmą susijusią su botulizmo kontrole ir mėsos produktų, kuriems taikoma 60 mg/kg riba, suvartojimo visoje Danijoje dalį tarp visų suvartojamų mėsos produktų, o taip pat kitus su normalia mityba susijusius svarbius rizikos veiksnius ir mėsos produktų importą iš kitų valstybių narių.

(59)	Atnaujintame prašyme Danija taip pat turės pateikti visą tolesnį nacionalinių nuostatų taikymą pagrindžiančią medžiagą.

(60)	Per dvejų metų laikotarpį Komisija galės patikrinti ir išnagrinėti Direktyvos 2006/52/EB perkėlimą į kitų valstybių narių nacionalinę teisę ir iš naujo išnagrinėti Direktyvą 2006/52/EB pagal EB sutarties 95 straipsnio 7 dalį, įskaitant konsultacijas su valstybėmis narėmis ir EMST.

(61)

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija mano, kad pirmiau nurodytos nacionalinės nuostatos gali būti patvirtintos ribotam laikui. Patvirtinta turėtų būti tokiam laikui, per kurį galima surinkti ir kruopščiai išnagrinėti reikiamą informaciją. Komisija mano, kad šiam tikslui reikalingas dvejų metų laikotarpis nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Po to sprendimas nustos galioti.

(62)	Danija ir toliau privalo perkelti kitas Direktyvos 2006/52/EB nuostatas į savo nacionalinę teisę.

III. IŠVADA

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus svarstymus ir į valstybių narių dėl Danijos pranešimo pateiktas pastabas, Komisija mano, kad 2007 m. lapkričio 23 d. Danijos pateiktą prašymą dėl su nitritų dėjimu į mėsą ir mėsos produktus susijusių nacionalinių nuostatų, kurios yra griežtesnės nei Direktyvos 2006/52/EB nuostatos, galima patvirtinti dvejiems metams nuo šio sprendimo priėmimo dienos, laukiant, kol Danijos valdžios institucijos įrodys, kad Direktyvoje 2006/52/EB nustatyti kiekiai gali sukelti nepriimtiną riziką,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nacionalinės nuostatos dėl nitritų dėjimo į mėsą ir mėsos produktus, įtrauktos į 2005 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 22 dėl maisto priedų (Bekendtgørelse nr 22 af 11.1.2005 om tilsætningsstoffer til fødevarer) ir Danijos leidžiamų maisto priedų sąrašas (Liste over tilladte tilsætningsstoffer til fødevarer, „Positivlisten“), apie kuriuos Danijos Karalystė pagal EB sutarties 95 straipsnio 4 dalį pranešė Komisijai 2007 m. lapkričio 21 d., yra patvirtinami.

2 straipsnis

Šis sprendimas galioja iki 2010 m. gegužės 23 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas Danijos Karalystei.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gegužės 23 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė

(1) OL L 204, 2006 7 26, p. 10.

(2) OL L 40, 1989 2 11, p. 27. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(3) OL L 61, 1995 3 18, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/52/EB (OL L 204, 2006 7 26, p. 10).

(4) 1990 m. spalio 19 d. nuomonė dėl nitratų ir nitritų. Europos Komisija, Mokslinio maisto produktų komiteto ataskaitos (dvidešimt šešta serija), p. 21.

(5) 1995 m. rugsėjo 22 d. nuomonė dėl nitratų ir nitritų. Europos Komisija, Mokslinio maisto produktų komiteto ataskaitos (dvidešimt aštunta serija), p. 1.

(6) Komisijai paprašius pateikta Europos maisto saugos tarnybos Mokslinės biologinių pavojų komisijos nuomonė dėl nitritų ir (arba) nitratų poveikio mikrobiologinei mėsos produktų saugai. EMST leidinys (2003) 14, 1–34.

(7) 2003 m. kovo 20 d. sprendimas, visų pirma jo 10–115 punktai.

(8) Direktyva 2006/52/EB su pataisymais, padarytais OL L 78, 2007 3 17, p. 32.

(9) Žr. Įsakymo Nr. 22 dėl maisto priedų 13 dalį.

(10) Žr. Įsakymo Nr. 22 20 dalį.

(11) Nitritų naudojimas kųdboller ir leverpostej produktuose uždraustas Sprendimu 292/97/EB.

(12) OL C 30, 2008 2 2, p. 5.

(13) Be to, 2008 m. gegužės 1 d., t. y. praėjus Komisijos nustatytam terminui, Komisija gavo Airijos pastabas.

17.6.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/108

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. birželio 10 d.

dėl tam tikrų embrionų surinkimo ir embrionų gamybos grupių Australijoje, Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, iš dalies keičiantis Sprendimą 2008/155/EB

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 2466)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/449/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1989 m. rugsėjo 25 d. Tarybos direktyvą 89/556/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą galvijų embrionais ir jų importą iš trečiųjų šalių (1), ypač į jos 8 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

2008 m. vasario 14 d. Komisijos sprendime 2008/155/EB dėl embrionų surinkimo ir embrionų gamybos grupių, patvirtintų trečiosiose šalyse importuoti galvijų embrionus į Bendriją, sąrašų sudarymo (2) nustatyta, kad valstybės narės gali importuoti embrionus tik iš tų trečiųjų šalių, kuriose juos surinko, apdorojo ir saugojo to sprendimo priedo sąrašuose nurodytos embrionų surinkimo ir gamybos grupės.

(2)	Australija paprašė išbraukti vieną embrionų surinkimo grupę iš šios šalies grupių sąrašo.

(3)	Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos paprašė iš dalies pakeisti šių šalių sąrašą pataisant tam tikrų embrionų surinkimo grupių duomenis.

(4)	Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos patikino, kad laikomasi Direktyvoje 89/556/EEB nustatytų atitinkamų taisyklių, o šių šalių veterinarijos tarnybos oficialiai patvirtino, kad tų embrionų surinkimo grupių surinktus embrionus galima eksportuoti į Bendriją.

(5)	Todėl Sprendimą 2008/155/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(6)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2008/155/EB priedas iš dalies pakeičiamas pagal šio sprendimo priedą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 10 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė

(1) OL L 302, 1989 10 19, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2006/60/EB (OL L 31, 2006 2 3, p. 24).

(2) OL L 50, 2008 2 23, p. 51.

PRIEDAS

Sprendimo 2008/155/EB priedas iš dalies keičiamas taip:

1)	Australijos embrionų surinkimo grupei Nr. ETV0006 skirta eilutė išbraukiama.

Kanados embrionų surinkimo grupei Nr. E 1159 skirta eilutė pakeičiama taip:

„CA

E 1159

E 1719

Clinique vétérinaire de Saint-Georges

555, rue 130ième Est

Saint-Georges de Beauce, Québec G5Y 2T4

Dr. Michel Donnelly

Dr. Clermont Roy“

įterpiamos šios Kanadai skirtos eilutės:

„CA

E 1596

Optimum Genetics Ltd

4246 Albert Street, suite 407

Regina, Saskatchewan S4S 3R9

Dr. Stan Bychawski

E 1020

Progressive Dairy Techniques International Inc

1223 Cedar Creek Road, R.R. 4

Cambridge, Ontario N1R 5S5

Dr. John C. Draper

E 1732

Aylmer Veterinary Clinic

421 Talbot St. West

Aylmer, Ontario N5H 1K8

Dr. James Raddatz

E 1680

Oxford Bovine Veterinary Services

276311 27th Line, R.R. 3

Lakeside, Ontario, N0M 2G0

Dr. Frank Jongert“

Jungtinių Amerikos Valstijų embrionų surinkimo grupei Nr. 99TX104 E874 skirta eilutė pakeičiama taip:

„US

99TX104

E1376

Ultimate Genetics/Camp Cooley

Rt 3 Box 745

Franklin, TX 77856

Dr. Dan Miller“

Jungtinių Amerikos Valstijų embrionų surinkimo grupei Nr. 96TX088 E928 skirta eilutė pakeičiama taip:

„US

96TX088

E1376

Advanced Genetic Services

41402 OSR

Normangee, TX 77871

Dr. Dan Miller“

įterpiamos šios Jungtinėms Amerikos Valstijoms skirtos eilutės:

„US

08TX138

E1376

Santa Elena Ranch

720 HWY 75 S

Madisonville, TX 77864

Dr. Dan Miller

08GA139

E795

Troy Yoder

5979 HWY 26

Montezuma, GA 31063

Dr. Mitchell Parks“

17.6.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/110

TARYBOS BENDRIEJI VEIKSMAI 2008/450/BUSP

2008 m. birželio 16 d.

dėl Europos Sąjungos tolesnės paramos konflikto sprendimo procesui Gruzijoje/Pietų Osetijoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 14 straipsnį,

kadangi:

(1)	2006 m. birželio 27 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2006/439/BUSP dėl Europos Sąjungos tolesnio prisidėjimo prie konflikto sprendimo proceso Gruzijoje/Pietų Osetijoje (1), kurių galiojimas Bendraisiais veiksmais 2007/484/BUSP (2) buvo pratęstas iki 2007 m. gruodžio 31 d.

(2)

ES parama, teikiama pagal Bendruosius veiksmus 2006/439/BUSP, sustiprino ES bei ESBO vaidmens veiksmingumą sprendžiant konfliktą Gruzijoje/Pietų Osetijoje. Visų pirma ES parama vykdant ESBO misiją Gruzijoje buvo veiksminga užtikrinant ESBO globojamų Gruzijos ir Pietų Osetijos atstovų nuolatinių sekretoriatų funkcionavimą ir sudarant palankias sąlygas Jungtinės kontrolės komisijos (JKK), kuri yra pagrindinis konflikto sprendimo proceso forumas, posėdžiams.

(3)

ESBO paprašė ES toliau teikti paramą ir ES sutiko toliau teikti finansinę paramą konflikto sprendimo procesui. Finansinė parama daugiausia turėtų būti skiriama JKK posėdžiams, Iniciatyvinio komiteto posėdžiams dėl Ūkio atkūrimo programos bei atitinkamo informacinio biuletenio klausimais, seminarui pasitikėjimo stiprinimo tema ir teisėsaugos įstaigų atstovų posėdžiui.

(4)

Pagal šiuos bendruosius veiksmus ES teiktina parama papildo Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio (ESSĮ) Pietų Kaukaze, paskirto Bendraisiais veiksmais 2008/132/BUSP (3), veiklą, kurio įgaliojimai, inter alia, yra prisidėti prie konfliktų prevencijos, padėti išspręsti konfliktus ir sustiprinti Europos Sąjungos dialogą su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, susijusiais su tuo regionu,

PRIĖMĖ ŠIUOS BENDRUOSIUS VEIKSMUS:

1 straipsnis

1. Europos Sąjunga teikia paramą konflikto sprendimo proceso Pietų Osetijoje sutvirtinimui.

2. Šiuo tikslu Europos Sąjunga teikia paramą ESBO, skirtą finansuoti Jungtinę kontrolės komisiją ir kitų JKK struktūrų posėdžius.

3. Europos Sąjunga teikia paramą ESBO, skirtą finansuoti Iniciatyvinio komiteto posėdžius ūkio atkūrimo programos klausimais, ūkio atkūrimo programos informaciniam biuleteniui, seminarui pasitikėjimo stiprinimo tema ir teisėsaugos įstaigų atstovų posėdžiui.

4. Teikdama paramą tam tikroms pasitikėjimo stiprinimo priemonėms Gruzijoje, Europos Sąjunga, be kita ko, teikia paramą, skirtą surengti neoficialų JKK posėdį Briuselyje arba Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės sostinėje.

2 straipsnis

Pirmininkaujanti valstybė narė, kuriai padeda Tarybos Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis BUSP, atsako už šių bendrųjų veiksmų vykdymą, kad būtų įgyvendinti 1 straipsnyje išdėstyti jų tikslai.

3 straipsnis

1. Pagal šiuos bendruosius veiksmus teikiamos finansinės paramos išmokėjimas yra siejamas su sąlyga, kad per 12 mėnesių nuo finansinio susitarimo, kurį turi sudaryti Komisija ir ESBO misija Gruzijoje, pradžios bus rengiami reguliarūs JKK ir kitų JKK struktūrų posėdžiai, vyks Iniciatyvinio komiteto posėdžiai ūkio atkūrimo programos klausimais ir bus išleistas programos informacinis biuletenis, bus surengtas seminaras pasitikėjimo stiprinimo tema, teisėsaugos įstaigų atstovų posėdis bei neformalus JKK posėdis Briuselyje arba Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės sostinėje. Ir Gruzija, ir Pietų Osetija turėtų akivaizdžiai stengtis siekti realios politinės pažangos, kad būtų pasiektas ilgalaikis ir taikus nesutarimų sprendimas.

2. Komisijai patikima užduotis kontroliuoti ir vertinti ES finansinės paramos įgyvendinimą, pirmiausia atsižvelgiant į 1 dalyje nustatytas sąlygas. Tuo tikslu Komisija su ESBO misija Gruzijoje sudaro finansinį susitarimą dėl ES paramos, teikiamos kaip dotacija, naudojimo. Komisija taip pat užtikrina teisingą dotacijos naudojimą 1 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytiems tikslams.

3. ESBO misija Gruzijoje atsakinga už misijos išlaidų apmokėjimą, JKK globojamų konferencijų organizavimą ir teisingą įrangos pirkimą bei perdavimą. Finansavimo susitarime nurodoma, kad ESBO misija Gruzijoje užtikrina ES paramos projektui pastebimumą ir kas ketvirtį teikia Komisijai projekto įgyvendinimo ataskaitas.

4. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su ESSĮ Pietų Kaukaze, palaiko glaudžius ryšius su ESBO misija Gruzijoje, siekdama stebėti ir įvertinti ES paramos poveikį.

5. Komisija per pirmininkaujančią valstybę narę, kuriai padeda Tarybos Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis BUSP, Tarybai raštu pateikia šių bendrųjų veiksmų įgyvendinimo ataskaitą. Ši ataskaita visų pirma grindžiama 3 dalyje nurodytomis kas ketvirtį teikiamomis ESBO misijos Gruzijoje ataskaitomis.

4 straipsnis

1. 1 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytos ES paramos finansavimo riba yra 223 000 EUR.

2. Iš 1 dalyje nurodytos sumos finansuojamos išlaidos administruojamos pagal Europos bendrijos procedūras ir taisykles, taikomos Europos Sąjungos bendrajam biudžetui.

5 straipsnis

1. Šie bendrieji veiksmai įsigalioja jų priėmimo dieną.

Jie taikomi iki 2009 m. birželio 16 d.

2. Šie bendrieji veiksmai peržiūrimi praėjus dešimčiai mėnesių nuo jų įsigaliojimo. Tuo tikslu ESSĮ Pietų Kaukaze bendradarbiaudamas su Komisija įvertina tolesnės paramos konflikto sprendimui Gruzijoje/Pietų Osetijoje poreikį ir prireikus pateikia rekomendacijas Tarybai.

6 straipsnis

Šie bendrieji veiksmai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Liuksemburge, 2008 m. birželio 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. RUPEL

(1) OL L 174, 2006 6 28, p. 9.

(2) OL L 181, 2007 7 11, p. 14.

(3) OL L 43, 2008 2 19, p. 30.

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 157

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	51 tomas 2008m. birželio 17d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2008 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 538/2008, iš dalies keičiantis Reglamentą 1386/2007, nustatantį Žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone taikytinas apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemones	1
		2008 m. birželio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 539/2008, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą	13
	*	2008 m. birželio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 540/2008, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 336/2006 dėl Tarptautinio saugaus valdymo (ISM) kodekso įgyvendinimo Bendrijoje II priedą (blankų formos)	15
	*	2008 m. birželio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 541/2008, kuriuo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 847/96, nustatantį bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas, tikslinamos tam tikros 2008 m. žuvų kvotos	23
	*	2008 m. birželio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 542/2008, iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2377/90, nustatančio veterinarinių vaistų likučių gyvūninės kilmės maisto produktuose didžiausių kiekių nustatymo tvarką Bendrijoje, I ir II priedų nuostatas dėl ciflutrino ir lektino, gaunamo iš raudonųjų daržinių pupelių (Phaseolus vulgaris) ( 1 )	43
	*	2008 m. birželio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 543/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų įgyvendinimo taisyklės	46
	*	2008 m. birželio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 544/2008, kuriuo uždraudžiama su Ispanijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti juoduosius paltusus IIa ir IV zonų EB vandenyse bei VI zonos EB ir tarptautiniuose vandenyse	88
		2008 m. birželio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 545/2008, iš dalies keičiantis Reglamente (EB) Nr. 1109/2007 nustatytų kai kurių cukraus sektoriaus produktų reprezentacines kainas ir papildomus importo muitų dydžius 2007/2008 prekybos metams	90
		2008 m. birželio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 546/2008 dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmąsias septynias 2008 m. birželio mėn. dienas pagal Reglamentu (EB) Nr. 1399/2007 leidžiamą naudoti tam tikrų mėsos produktų, kurių kilmės šalis yra Šveicarija, tarifinę kvotą	92
		2008 m. birželio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 547/2008 dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmąsias septynias 2008 m. birželio mėn. dienas pagal Reglamentu (EB) Nr. 1382/2007 leidžiamą naudoti kiaulienos tarifinę kvotą	93
		2008 m. birželio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 548/2008 dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmąsias septynias 2008 m. birželio mėn. dienas pagal Reglamentu (EB) Nr. 812/2007 leidžiamą naudoti kiaulienos tarifinę kvotą	94
		2008 m. birželio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 549/2008 dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmąsias septynias 2008 m. birželio mėn. dienas pagal Reglamentu (EB) Nr. 979/2007 leidžiamas naudoti kiaulienos tarifines kvotas	95
		2008 m. birželio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 550/2008 dėl importo licencijų išdavimo pagal paraiškas, pateiktas per pirmąsias septynias 2008 m. birželio mėn. dienas pagal Reglamentu (EB) Nr. 806/2007 leidžiamas naudoti kiaulienos tarifines kvotas	96

	III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi
	AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI
*	2008 m. birželio 16 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2008/450/BUSP dėl Europos Sąjungos tolesnės paramos konflikto sprendimo procesui Gruzijoje/Pietų Osetijoje	110

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Komisija
	2008/448/EB
*	2008 m. gegužės 23 d. Komisijos sprendimas dėl nacionalinių nuostatų, susijusių su nitritų dėjimu į kai kuriuos mėsos produktus, apie kurias pranešė Danija (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 2168)	98
	2008/449/EB
*	2008 m. birželio 10 d. Komisijos sprendimas dėl tam tikrų embrionų surinkimo ir embrionų gamybos grupių Australijoje, Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, iš dalies keičiantis Sprendimą 2008/155/EB (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 2466) ( 1 )	108


	(1) Tekstas svarbus EEE