ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 143

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

51 tomas
2008m. birželio 3d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2008 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentas Nr. 485/2008/EB dėl valstybių narių atliekamo sandorių, sudarančių Europos žemės ūkio garantijų fondo finansavimo sistemos dalį, patikrinimo (kodifikuota redakcija)

1

 

 

2008 m. birželio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 486/2008, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

10

 

*

2008 m. birželio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 487/2008, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas (Casatella Trevigiana (SKVN))

12

 

*

2008 m. birželio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 488/2008, kuriuo nustatomas laikinasis antidempingo muitas importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos citrinų rūgščiai

13

 

*

2008 m. birželio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 489/2008, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 806/2007, leidžiantis naudoti tarifines kvotas kiaulienos sektoriuje bei nustatantis jų administravimo tvarką

30

 

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Komisija

 

 

2008/406/EB

 

*

2007 m. gruodžio 11 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos C 51/2006 (ex N 748/06) kurią Lenkija suteikė Arcelor Huta Warszawa (pranešta dokumentu Nr. C(2007) 6077)  ( 1 )

31

 

 

2008/407/EB

 

*

2008 m. birželio 2 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą 2004/432/EB dėl likučių monitoringo planų, kuriuos pateikia trečiosios šalys pagal Tarybos direktyvą 96/23/EB, patvirtinimo (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 2297)  ( 1 )

49

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

3.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 143/1


TARYBOS REGLAMENTAS Nr. 485/2008/EB

2008 m. gegužės 26 d.

dėl valstybių narių atliekamo sandorių, sudarančių Europos žemės ūkio garantijų fondo finansavimo sistemos dalį, patikrinimo

(kodifikuota redakcija)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4045/89 dėl valstybių narių atliekamo sandorių, sudarančių Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus finansavimo sistemos dalį, patikrinimo ir panaikinantis Direktyvą 77/435/EEB (2) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (3). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas.

(2)

Pagal 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (4) 9 straipsnį valstybės narės turi imtis priemonių, būtinų veiksmingai finansinių Bendrijos interesų apsaugai, visų pirma siekdamos patikrinti iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšų finansuojamų operacijų tikrumą ir atitikimą, užkirsti kelią pažeidimams ir su jais kovoti bei atgauti dėl pažeidimų ar aplaidumo prarastas sumas.

(3)

Įmonių, gaunančių ar pervedančių lėšas, komercinių dokumentų patikrinimas gali būti labai veiksminga sandorių, kurie sudaro EŽŪGF finansavimo sistemos dalį, priežiūros priemonė. Šis patikrinimas papildo kitus patikrinimus, kuriuos jau atlieka valstybės narės. Be to, nacionalinių nuostatų, susijusių su patikrinimu, kurios yra išsamesnės už apibrėžtas šiame reglamente, jis neapima.

(4)

Dokumentai, kurie sudaro tokio patikrinimo pagrindą, turėtų būti apibrėžti taip, kad būtų galima atlikti visapusišką patikrinimą.

(5)

Įmonės, kurios bus tikrinamos, turėtų būti atrenkamos remiantis sandorių, vykdomų jų atsakomybe, pobūdžiu bei įmonių, gaunančių ar pervedančių lėšas, suskirstymu pagal jų finansinę reikšmę EŽŪGF finansavimo sistemoje.

(6)

Be to, būtina nustatyti mažiausią komercinių dokumentų patikrinimų skaičių. Šis skaičius turėtų būti nustatytas naudojant metodą, kuris neleidžia atsirasti skirtumams tarp valstybių narių dėl jų išlaidų, susijusių su EŽŪGF, struktūros skirtumų. Šis metodas gali būti sukurtas atsižvelgiant į įmonių, užimančių tam tikrą finansinę vietą EŽŪGF finansavimo sistemoje, skaičių.

(7)

Turėtų būti apibrėžti pareigūnų, atsakingų už patikrinimą, įgaliojimai bei įmonių įsipareigojimai perduoti komercinius dokumentus šiems pareigūnams nustatytam laikotarpiui ir suteikti informaciją, kurios jie paprašys. Turėtų būti nustatyta, jog tam tikrais atvejais komerciniai dokumentai gali būti konfiskuoti.

(8)

Būtina organizuoti bendradarbiavimą tarp valstybių narių dėl tarptautinės struktūros žemės ūkio prekybos srityje bei siekiant užtikrinti vidaus rinkos veikimą. Bendrijos lygiu būtina sukurti centralizuotą įmonių, gaunančių ar pervedančių lėšas trečiosiose šalyse, dokumentacijos sistemą.

(9)

Valstybės narės įsipareigojo visų pirma patvirtinti patikrinimų programas, būtina, jog tos programos būtų pateiktos Komisijai ir ji galėtų imtis jų priežiūros ir koordinavimo bei užtikrinti, kad tos programos būtų sudarytos remiantis atitinkamais kriterijais. Patikrinimai tokiu būdu gali būti sukoncentruoti į sektorius ar įmones, pasižyminčias dideliu sukčiavimo rizikos laipsniu.

(10)

Svarbu, jog kiekvienoje valstybėje narėje būtų specialus departamentas, atsakingas už šio reglamento taikymo monitoringą ir pagal šį reglamentą atliekamų patikrinimų koordinavimą. Pareigūnai, dirbantys tame departamente, gali tikrinti įmones pagal šį reglamentą.

(11)

Departamentai, kurie atlieka patikrinimus pagal šį reglamentą, turėtų veikti nepriklausomai nuo departamentų, atliekančių patikrinimus prieš mokėjimą.

(12)

Informacija, gauta komercinių dokumentų patikrinimo metu, turėtų būti laikoma profesinėje paslaptyje.

(13)

Turėtų būti susitarta dėl pasikeitimo informacija Bendrijos lygiu, kad šio reglamento taikymo rezultatai galėtų būti efektyviau panaudojami,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Šis reglamentas taikomas subjektų ar jų atstovų, gaunančių ar atliekančių mokėjimus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra susiję su Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) finansavimo sistema (toliau – įmonės), komercinių dokumentų patikrinimui, padedančiam nustatyti, ar sandoriai, kurie sudaro dalį EŽŪGF vykdomos finansavimo sistemos, buvo iš tikrųjų įvykdyti ir vykdomi teisingai.

2.   Šis reglamentas netaikomas integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams (5), priemonėms. Komisija, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, nustato kitų priemonių, kurioms šis reglamentas netaikomas, sąrašą.

3.   Šiame reglamente vartojamos šios sąvokos:

a)

komerciniai dokumentai – tai visos buhalterinės knygos, registrai, kvitai ir patvirtinamieji dokumentai, sąskaitos, gamybos ir kokybės įrašai bei korespondencija, susijusi su įmonės komercine veikla, taip pat komerciniai duomenys, nepriklausomai nuo jų formos, įskaitant elektronine forma saugomus duomenis, jei tie dokumentai ar duomenys yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su 1 dalyje nurodytais sandoriais;

b)

trečioji šalis – tai bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su sandoriais, atliktais pagal EŽŪGF finansavimo sistemą.

2 straipsnis

1.   Valstybės narės atlieka sistemingą įmonių komercinių dokumentų patikrinimą atsižvelgdamos į sandorių, kurie bus tikrinami, pobūdį. Valstybės narės užtikrina, jog įmonių parinkimas patikrinimui garantuoja priemonių, užkertančių kelią ir išaiškinančių EŽŪGF finansavimo sistemos pažeidimus, efektyvumą., inter alia, parenkant atsižvelgiama į finansinę įmonės reikšmę toje sistemoje ir kitus rizikos faktorius.

2.   Kiekvieno patikrinimų laikotarpio, nustatyto 7 dalyje, metu 1 dalyje nurodyti patikrinimai atliekami ne mažiau kaip pusėje įmonių, kurių pajamos ar mokėjimai, ar jų suma, pagal EŽŪGF finansavimo sistemą per EŽŪGF finansinius metus, pasibaigusius prieš prasidedant šiam patikrinimo laikotarpiui, viršijo 150 000 eurų.

3.   Kiekvienam einamajam patikrinimo laikotarpiui valstybės narės, nepažeisdamos savo pareigų, nustatytų 1 dalyje, įmones tikrinimui pasirenka vadovaudamosios rizikos analize, naudojama eksporto grąžinamųjų išmokų sektoriuje ir visomis kitomis praktiškai naudingomis priemonėmis. Valstybės narės pateikia Komisijai savo siūlymus dėl rizikos analizės naudojimo. Pasiūlymuose nurodoma visa tinkama informacija, susijusi su taikytinu vertinimu, įgyvendinimo technika, kriterijais ir metodais. Jie pateikiami ne vėliau kaip gruodžio 1 d. metų, pasibaigiančių prieš prasidedant patikrinimo, dėl kurio tie pasiūlymai teikiami, laikotarpiui. Valstybės narės atsižvelgia į Komisijos pastabas dėl pasiūlymų, pateikiamas per aštuonias savaites po pasiūlymų gavimo.

4.   Kalbant apie priemones, dėl kurių valstybė narė mano, jog rizikos analizės naudojimas nėra praktiškai naudingas, privaloma, kad būtų patikrintos įmonės, kurių pajamų ar mokėjimų sumos arba abiejų skaičių suma pagal EŽŪGF finansavimo sistemą viršijo 350 000 eurų ir kurios per vieną iš dviejų anksčiau buvusių patikrinimo laikotarpių nebuvo patikrintos pagal šį reglamentą.

5.   Įmonės, kurių pajamų ar mokėjimų suma neviršijo 140 000 eurų, tikrinamos pagal šį reglamentą tik dėl ypatingų priežasčių, kurias nurodo, kaip nustatyta 10 straipsnyje, valstybės narės savo metinėje programoje arba Komisija bet kuriame pasiūlytame tos programos pakeitime.

6.   Tam tikrais atvejais atliekamas fizinių bei juridinių asmenų, su kuriais yra susijusios įmonės, kaip apibrėžta 1 straipsnyje, bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, svarbių įgyvendinant 3 straipsnyje nustatytus tikslus, 1 dalyje numatytas patikrinimas.

7.   Patikrinimų laikotarpis prasideda liepos 1 d. ir tęsiasi iki kitų metų birželio 30 d.

Patikrinimas apima mažiausiai 12 mėnesių laikotarpį, pasibaigiantį ankstesnio patikrinimo laikotarpiu; jis gali būti išplėstas valstybės narės nustatytiniems laikotarpiams, einantiems prieš arba po to 12 mėnesių laikotarpio.

8.   Patikrinimas, atliekamas pagal šį reglamentą, nedaro įtakos patikrinimams, atliekamiems pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 36 ir 37 straipsnius.

3 straipsnis

1.   Tikrinamų pirminių duomenų teisingumui patvirtinti atliekamas atitinkamas skaičius kryžminių patikrinimų, patikrinant, jei reikia, trečiųjų šalių komercinius dokumentus, priklausomai nuo keliamos rizikos laipsnio, kurie, inter alia, apima:

a)

palyginimus su tiekėjų, klientų, vežėjų ir kitų trečiųjų šalių komerciniais dokumentais;

b)

jei reikia, fizinius atsargų kiekio ir pobūdžio patikrinimus;

c)

palyginimą su finansinių srautų, skatinančių sudaryti sandorius ar kylančių iš sandorių, vykdomų pagal EŽŪGF finansavimo sistemą, dokumentais, ir

d)

buhalterinės apskaitos arba finansinių veiksmų įrašų patikrinimus, tikrinimo metu parodančius, kad mokėjimo agentūros turimi dokumentai, pateisinantys pagalbos išmokėjimą jos gavėjui, yra teisingi.

2.   Ypač tada, kai pagal Bendrijos ar nacionalines nuostatas reikalaujama įmonėms saugoti tam tikrus atsargų apskaitos dokumentus, šių dokumentų patikrinimas tam tikrais atvejais apima jų palyginimą su komerciniais dokumentais ir prireikus su faktiniais atsargų kiekiais.

3.   Atrenkant tikrintinus sandorius visapusiškai atsižvelgiama į keliamos rizikos laipsnį.

4 straipsnis

Įmonės saugo komercinius dokumentus ne trumpiau nei trejus metus, skaičiuojant nuo metų, kuriais jie buvo surašyti, pabaigos.

Valstybės narės gali nustatyti ilgesnį šių dokumentų laikymo laikotarpį.

5 straipsnis

1.   Asmenys, atsakingi už įmonę ar trečiąją šalį, užtikrina, kad visi komerciniai dokumentai ir papildoma informacija būtų pateikta už patikrinimą atsakingiems pareigūnams ar šiuo tikslu įgaliotiems asmenims. Elektronine forma saugomi duomenys pateikiami atitinkamoje duomenų laikmenoje.

2.   Už patikrinimą atsakingi pareigūnai ar šiuo tikslu įgalioti asmenys gali pareikalauti, kad jiems būtų pateikti 1 dalyje nurodytų dokumentų išrašai ar kopijos.

3.   Jei atliekant patikrinimą, numatytą šiame reglamente, manoma, kad įmonės komerciniai dokumentai nėra patikrinimo tikslais tinkami, įmonei nurodoma tokius įrašus ateityje atlikti pagal valstybės narės, atsakingos už patikrinimą, reikalavimus, nedarant poveikio pareigoms, nustatytoms kituose reglamentuose, susijusiuose su aptariamu sektoriumi.

Valstybės narės nustato, nuo kurios dienos tokie įrašai turi būti atlikti.

Jei visi ar dalis komercinių dokumentų, kuriuos reikia patikrinti vadovaujantis šiuo reglamentu, yra įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių, kurios valdomos taip pat kaip ir tikrinama įmonė, komercinei grupei, bendrijai ar asociacijai, nepriklausomai nuo to, ar ši įmonė yra Bendrijos teritorijoje, ar už jos ribų, ji pateikia šiuos komercinius dokumentus už patikrinimą atsakingiems pareigūnams, valstybių narių, atsakingų už patikrinimo įvykdymą, nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku.

6 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad už patikrinimą atsakingi pareigūnai turėtų teisę patys konfiskuoti komercinius dokumentus ar nurodyti juos konfiskuoti. Šia teise naudojamasi remiantis atitinkamomis nacionalinėmis nuostatomis ir ji neturi įtakos taisyklių, reglamentuojančių procesinius veiksmus, susijusius su dokumentų konfiskavimu baudžiamosiose bylose, taikymui.

2.   Valstybės narės imasi reikalingų priemonių, kad būtų nubausti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie neįvykdo savo įsipareigojimų pagal šį reglamentą.

7 straipsnis

1.   Valstybės narės padeda viena kitai atlikti 2 ir 3 straipsniuose nurodytą patikrinimą šiais atvejais:

a)

kai įmonė ar trečioji šalis yra įsteigta kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje atitinkamas lėšų mokėjimas buvo ar turėjo būti pervestas ar gautas;

b)

kai įmonė ar trečioji šalis yra įsteigta kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje dokumentai ir informacija būtini patikrinti gali būti gauti.

Komisija gali koordinuoti bendrus veiksmus, kai vienas iš jų yra dviejų ar daugiau valstybių narių savitarpio pagalba. Nuostatos dėl tokio koordinavimo nustatomos pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką.

Kai viena ar daugiau valstybių narių į programą, sudarytą pagal 10 straipsnio 2 dalį, įtraukia pasiūlymą dėl visokeriopa savitarpio pagalba grindžiamos bendros veiklos, Komisija, paprašius, gali leisti ne daugiau kaip iki 25 % sumažinti mažiausią privalomų tikrinimų skaičių, minėtoms valstybėms narėms nustatytą pagal 2 straipsnio 2–5 dalis.

2.   Per pirmuosius tris mėnesius, einančius po EŽŪGF finansinių metų, kuriais buvo pervestas mokėjimas, valstybės narės nusiunčia 1 dalies a punkte nurodytų įmonių sąrašą kiekvienai valstybei narei, kurioje tokia įmonė yra įsteigta. Sąraše pateikiama visa informacija, reikalinga paskirties valstybėms narėms nustatyti įmones ir vykdyti jų patikrinimo įsipareigojimus. Paskirties valstybė narė yra atsakinga už tokių įmonių patikrinimą pagal 2 straipsnį. Kiekvieno sąrašo kopija nusiunčiama Komisijai.

Valstybė narė, gaunanti ar atliekanti mokėjimą, gali paprašyti valstybės narės, kurioje įsteigta įmonė, patikrinti kai kurias sąraše esančias įmones, remiantis 2 straipsniu, nurodydama šio prašymo priežastis ir ypač su tuo susijusią riziką.

Prašymą gavusi valstybė narė tinkamai atsižvelgia į su įmone susijusią riziką, apie kurią praneša prašymą pateikusi valstybė narė.

Valstybė narė, kuriai pateiktas prašymas, informuoja prašymą pateikusią valstybę narę apie tolesnius veiksmus patenkinant prašymą. Kai atliekamas sąraše esančios įmonės patikrinimas, prašymą gavusi valstybė narė, kuri atliko patikrinimą, informuoja prašymą pateikusią valstybę narę apie to patikrinimo rezultatus ne vėliau kaip per tris mėnesius, pasibaigus patikrinimo laikotarpiui.

Per mėnesį nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos Komisijai išsiunčiama ketvirtinė tokių prašymų apžvalga. Komisija gali pareikalauti, kad būtų pateikta atskirų prašymų kopija.

3.   Per pirmuosius tris mėnesius, einančius po EŽŪGF finansinių metų, kuriais buvo pervestas mokėjimas, valstybės narės nusiunčia Komisijai įmonių, įsteigtų trečiojoje šalyje, kurioms minėtas mokėjimas buvo ar turėjo būti pervestas ar gautas toje valstybėje narėje, sąrašą.

4.   Jei, tikrinant įmonę pagal 2 straipsnį ir ypač atliekant kryžminius tikrinimus remiantis 3 straipsniu, kitos valstybės narės prašoma pateikti papildomą informaciją, gali būti pateikiami specialūs patikrinimo prašymai, nurodantys šio prašymo priežastis. Per mėnesį nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos Komisijai išsiunčiama ketvirtinė tokių specialių prašymų apžvalga. Komisija gali pareikalauti, kad būtų pateikta atskirų prašymų kopija.

Prašymas patikrinti patenkinamas ne vėliau kaip per šešis mėnesius po jo gavimo; apie patikrinimo rezultatus nedelsiant pranešama prašymą pateikusiai valstybei narei ir Komisijai. Pranešimas Komisijai išsiunčiamas kas ketvirtį per vieną mėnesį nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos.

5.   Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, Komisija nustato minimalius reikalavimus dėl prašymų, minimų šio straipsnio 2 ir 4 dalyse, turinio.

8 straipsnis

1.   Informacija, surinkta patikrinimo metu, kaip nustatyta šiame reglamente, laikoma profesinėje paslaptyje. Jos negalima perduoti kitiems asmenims, išskyrus tuos, kurie dėl jų pareigų valstybėse narėse ar Bendrijų institucijose privalo ją žinoti, kad galėtų atlikti savo pareigas.

2.   Šis straipsnis neturi poveikio nacionalinėms nuostatoms, reglamentuojančioms procesinius veiksmus.

9 straipsnis

1.   Pasibaigus patikrinimo laikotarpiui, iki sausio 1 d. valstybės narės nusiunčia Komisijai išsamią ataskaitą apie šio reglamento taikymą.

Ataskaitoje turi atsispindėti visi sunkumai, su kuriais buvo susidurta, ir priemonės, kurių buvo imtasi jiems įveikti, bei prireikus pateikti pasiūlymai dėl tobulinimo.

2.   Valstybės narės ir Komisija reguliariai pasikeičia nuomonėmis apie šio reglamento taikymą.

3.   Kasmet Komisija metinėje fondų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 43 straipsnyje, administravimo ataskaitoje įvertina padarytą pažangą.

10 straipsnis

1.   Valstybės narės sudaro pagal 2 straipsnį atliekamų patikrinimų programas kitam patikrinimo laikotarpiui.

2.   Kasmet iki balandžio 15 d. valstybės narės nusiunčia Komisijai savo programą, nurodytą 1 dalyje, ir apibrėžia:

a)

įmonių, kurios bus tikrinamos, skaičių bei jų suskirstymą pagal sektorius, remiantis joms tenkančiomis sumomis;

b)

kriterijus, kuriais remiantis buvo sudaryta programa.

3.   Valstybių narių sudarytos ir Komisijai nusiųstos programos įgyvendinamos valstybėse narėse, jei per aštuonias savaites Komisija nepraneša savo pastabų.

4.   Valstybių narių programų pakeitimams taikoma ta pati tvarka.

5.   Išskirtiniais atvejais bet kuriame etape Komisija gali paprašyti įtraukti tam tikrą įmonių kategoriją į vienos ar kelių valstybių narių programas.

11 straipsnis

1.   Visose valstybėse narėse specialus departamentas turi būti paskirtas atsakingu už šio reglamento taikymo monitoringą ir už:

a)

pareigūnų, tiesiogiai dirbančių tame specialiame departamente, atliekamus patikrinimus, numatytus šiame reglamente; arba

b)

patikrinimų, kuriuos atlieka pareigūnai, priklausantys kitiems departamentams, koordinavimą ir bendrą priežiūrą.

Valstybės narės taip pat gali numatyti, jog patikrinimai, atliekami pagal šį reglamentą, būtų paskirstomi specialiam departamentui ir kitiems nacionaliniams departamentams, jei pirmasis bus atsakingas už jų koordinavimą.

2.   Departamentas ar departamentai, atsakingi už šio reglamento taikymą, turi veikti nepriklausomai nuo departamentų ar departamentų padalinių, atsakingų už mokėjimus ir prieš mokėjimą atliekamus patikrinimus.

3.   Tam, kad būtų užtikrintas tinkamas šio reglamento taikymas, 1 dalyje nurodytas specialus departamentas imasi visų reikalingų priemonių.

4.   Specialus departamentas taip pat yra atsakingas už:

a)

nacionalinių pareigūnų, atsakingų už šiame reglamente nurodytų patikrinimų vykdymą, mokymą, siekiant užtikrinti jiems galimybę įgyti pakankamai žinių, reikalingų pareigoms atlikti;

b)

patikrinimo ataskaitų ir visų kitų dokumentų, susijusių su patikrinimais, vykdomais pagal šį reglamentą ir numatytais jame, tvarkymą;

c)

9 straipsnio 1 dalyje nurodytų ataskaitų ir 10 straipsnyje nurodytų programų parengimą ir perdavimą.

5.   Specialiam departamentui suinteresuotoji valstybė narė suteikia visus įgaliojimus, reikalingus 3 ir 4 dalyse nurodytoms užduotims atlikti.

Jis susideda iš pakankamo skaičiaus tinkamai parengtų vykdyti šias užduotis pareigūnų.

6.   Šis straipsnis netaikomas, jei minimalus įmonių, kurios turi būti tikrinamos pagal 2 straipsnio 2–5 dalis, skaičius yra mažesnis nei 10.

12 straipsnis

Sumos, šiame reglamente išreikštos eurais, jei reikia, konvertuojamos į nacionalines valiutas, pagal valiutų kursą, nustatytą pirmąją metų, kuriais prasideda patikrinimo laikotarpis, darbo dieną ir paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

13 straipsnis

Jei būtina, Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka patvirtinamos išsamios šio reglamento taikymo taisyklės.

14 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 36 ir 37 straipsniai taikomi konkrečių išlaidų, kurias pagal šį reglamentą finansuoja Bendrija, patikrinimui.

15 straipsnis

1.   Laikantis atitinkamų nacionalinių įstatymų, Komisijos pareigūnams suteikiama teisė gauti visus dokumentus, surašytus dėl ar po patikrinimo, atlikto pagal šį reglamentą, taip pat turimus duomenis, įskaitant tuos, kurie saugomi duomenų apdorojimo sistemose. Pareikalavus šie duomenys pateikiami atitinkama duomenų laikmena.

2.   Patikrinimus, minimus 2 straipsnyje, atlieka valstybių narių pareigūnai.

Komisijos pareigūnai gali dalyvauti šiuose patikrinimuose. Jie negali patys vykdyti patikrinimo, kurį atlikti teisė suteikta valstybės pareigūnams; tačiau jie turi teisę patekti į tas pačias patalpas ir naudotis tais pačiais dokumentais kaip ir valstybių narių pareigūnai.

3.   Vykdant patikrinimus pagal 7 straipsnį, prašymą pateikusios valstybės narės pareigūnai, sutikus valstybei narei, kuriai prašymas pateiktas, gali dalyvauti patikrinime prašymą gavusioje valstybėje narėje bei turi teisę patekti į tas pačias patalpas ir naudotis tais pačiais dokumentais, kaip ir tos valstybės narės pareigūnai.

Prašymą pateikusios valstybės narės pareigūnai, dalyvaujantys patikrinimuose valstybėje narėje, kuriai pateiktas prašymas, visą laiką privalo galėti pateikti savo oficialių pareigų įrodymą. Patikrinimus visada vykdo valstybės narės, kuriai pateiktas prašymas, pareigūnai.

4.   Jei nacionalinės nuostatos, reglamentuojančios baudžiamąjį procesą, numato, jog kai kuriuos veiksmus atlieka tik specialiai nacionalinės teisės aktuose nurodyti pareigūnai, Komisijos pareigūnai bei valstybės narės pareigūnai, minimi 3 dalyje, šiuose veiksmuose nedalyvauja. Bet kokiu atveju jie nedalyvauja ypač tokiuose veiksmuose, kaip kratos ar oficiali asmenų apklausa pagal valstybės narės baudžiamąją teisę. Tačiau jie gali naudotis taip įgyta informacija.

16 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 4045/89, su pakeitimais, padarytais I priede nurodytais Reglamentais, panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikmenų lentelę.

17 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gegužės 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. RUPEL


(1)  2007 m. birželio 19 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 388, 1989 12 30, p. 18. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2154/2002 (OL L 328, 2002 12 5, p. 4).

(3)  Žr. I priedą.

(4)  OL L 209, 2005 8 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1437/2007 (OL L 322, 2007 12 7, p. 1).

(5)  OL L 270, 2003 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 293/2008 (OL L 90, 2008 4 2, p. 5).


I PRIEDAS

PANAIKINAMAS REGLAMENTAS SU VĖLESNIAIS PAKEITIMAIS

Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4045/89

(OL L 388, 1989 12 30, p. 18).

 

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3094/94

(OL L 328, 1994 12 20, p. 1).

 

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3235/94

(OL L 338, 1994 12 28, p. 16).

Tik 1 straipsnio 1 dalis

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2154/2002

(OL L 328, 2002 12 5, p. 4)

 


II PRIEDAS

ATITIKMENŲ LENTELĖ

Reglamentas (EEB) Nr. 4045/89

Šis reglamentas

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 2 dalis

1 straipsnio 3 dalies įžanginė formuluotė ir 1 straipsnio 3 dalies a punktas

1 straipsnio 3 dalis

1 straipsnio 3 dalies b punktas

1 straipsnio 4 dalis

1 straipsnio 2 dalis

1 straipsnio 5 dalis

2 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

2 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

2 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa

2 straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa

2 straipsnio 4 dalis

2 straipsnio 2 dalies penkta pastraipa

2 straipsnio 5 dalis

2 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio 6 dalis

2 straipsnio 4 dalis

2 straipsnio 7 dalis

2 straipsnio 5 dalis

2 straipsnio 8 dalis

3 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė

3 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė

3 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka

3 straipsnio 1 dalies a punktas

3 straipsnio 1 dalies antra įtrauka

3 straipsnio 1 dalies b punktas

3 straipsnio 1 dalies trečia įtrauka

3 straipsnio 1 dalies c punktas

3 straipsnio 1 dalies ketvirta įtrauka

3 straipsnio 1 dalies d punktas

3 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 3 dalis

3 straipsnio 3 dalis

4 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

5 straipsnis

6 straipsnis

6 straipsnis

7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginė formuluotė

7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginė formuluotė

7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirma įtrauka

7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktas

7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antra įtrauka

7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktas

7 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

7 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

7 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa

7 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa

7 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalys

7 straipsnio 2–5 dalys

8 straipsnis

8 straipsnis

9 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

9 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

9 straipsnio 3 dalis

9 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 4 dalis

9 straipsnio 3 dalis

9 straipsnio 5 dalis

10 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė

10 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė

10 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka

10 straipsnio 2 dalies a punktas

10 straipsnio 2 dalies antra įtrauka

10 straipsnio 2 dalies b punktas

10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys

10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys

11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginė formuluotė

11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginė formuluotė

11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirma įtrauka

11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktas

11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antra įtrauka

11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktas

11 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

11 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

11 straipsnio 2 ir 3 dalys

11 straipsnio 2 ir 3 dalys

11 straipsnio 4 dalies įžanginė formuluotė

11 straipsnio 4 dalies įžanginė formuluotė

11 straipsnio 4 dalies pirma įtrauka

11 straipsnio 4 dalies a punktas

11 straipsnio 4 dalies antra įtrauka

11 straipsnio 4 dalies b punktas

11 straipsnio 4 dalies trečia įtrauka

11 straipsnio 4 dalies c punktas

11 straipsnio 5 ir 6 dalys

11 straipsnio 5 ir 6 dalys

18 straipsnis

12 straipsnis

19 straipsnis

13 straipsnis

20 straipsnis

14 straipsnis

21 straipsnis

15 straipsnis

22 straipsnis

16 straipsnis

23 straipsnis

17 straipsnis

I priedas

II priedas


3.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 143/10


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 486/2008

2008 m. birželio 2 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (1), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 1580/2007 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. birželio 3 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 2 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

prie 2008 m. birželio 2 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

MA

51,7

MK

44,3

TN

105,3

TR

60,2

ZZ

65,4

0707 00 05

MK

30,3

TR

127,0

ZZ

78,7

0709 90 70

TR

94,9

ZZ

94,9

0805 50 10

AR

123,8

IL

134,6

TR

149,9

US

152,9

UY

61,8

ZA

143,4

ZZ

127,7

0808 10 80

AR

103,8

BR

87,0

CA

61,8

CL

91,6

CN

83,4

NZ

112,0

TR

85,9

US

126,6

UY

94,7

ZA

86,9

ZZ

93,4

0809 20 95

TR

502,4

US

508,1

ZZ

505,3


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ žymi „kitą kilmę“.


3.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 143/12


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 487/2008

2008 m. birželio 2 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas (Casatella Trevigiana (SKVN))

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (1), ypač į jo 7 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa ir taikant minėto reglamento 17 straipsnio 2 dalį, Italijos prašymas įregistruoti pavadinimą „Casatella Trevigiana“ buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2).

(2)

Komisija prieštaravimo pareiškimo pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas įregistruojamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 2 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Reglamentas, iš dalies pakeistas Komisijos reglamentu (EB) Nr. 417/2008 (OL L 125, 2008 5 9, p. 27).

(2)  OL C 204, 2007 9 1, p. 20.


PRIEDAS

Sutarties I priede išvardyti žmonėms vartoti skirti žemės ūkio produktai

Klasė 1.3.   Sūriai

ITALIJA

Casatella Trevigiana (SKVN)


3.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 143/13


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 488/2008

2008 m. birželio 2 d.

kuriuo nustatomas laikinasis antidempingo muitas importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos citrinų rūgščiai

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 7 straipsnį,

pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

1.   Inicijavimas

(1)

2007 m. liepos 23 d. Europos chemijos pramonės taryba (CEFIC) (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) visos citrinų rūgšties Bendrijoje, vardu pateikė skundą dėl importuojamos Kinijos Liaudies Respublikos kilmės citrinų rūgšties.

(2)

Skunde buvo pateikti šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako pagrįsti tyrimo inicijavimą.

(3)

Tyrimas buvo inicijuotas 2007 m. rugsėjo 4 d., paskelbus pranešimą apie inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2).

2.   Su tyrimu susijusios šalys

(4)

Komisija apie antidempingo tyrimo inicijavimą oficialiai informavo eksportuojančius gamintojus, importuotojus, žinomus susijusius naudotojus ir jų asociacijas, vartotojų asociacijas, eksportuojančios šalies atstovus ir Bendrijos gamintojus. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(5)

Kad eksportuojantys gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą suteikti rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba individualaus režimo (toliau – IR) statusą, Komisija žinomiems susijusiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams ir KLR atstovams nusiuntė prašymo formas. Aštuoni eksportuojantys gamintojai, taip pat jų susijusių bendrovių grupės, prašė suteikti RER statusą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį arba IR statusą, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta, kad jie neatitinka RER sąlygų.

(6)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį tyrime dalyvaujančių eksportuojančių gamintojų ir importuotojų skaičių, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį pranešime apie inicijavimą buvo numatyta taikyti atranką.

(7)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), prašyta, kad visi eksportuojantys gamintojai, importuotojai ir jų vardu veikiantys atstovai per 15 dienų nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo praneštų apie save Komisijai ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateiktų pagrindinę informaciją apie savo veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu.

(8)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį eksportuojantys gamintojai atrinkti remiantis didžiausiu tipišku citrinų rūgšties eksporto į Bendriją kiekiu, kurį galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Komisija, remdamasi iš eksportuojančių gamintojų gauta informacija, atrinko keturias bendroves arba susijusių bendrovių grupes (toliau – atrinktos bendrovės), kurios į Bendriją eksportuoja didžiausią kiekį. Keturių atrinktų bendrovių eksportuotas kiekis sudarė 79 % viso per tiriamąjį laikotarpį iš KLR į Bendriją eksportuotos citrinų rūgšties kiekio. Su susijusiomis šalimis konsultuotasi pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį ir prieštaravimų negauta.

(9)

Visi keturi neatrinkti gamintojai prašė nustatyti individualų skirtumą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Tik bendrovė DSM Citric Acid (Wuxi) Ltd. pateikė reikalaujamą informaciją per numatytą laiką. Todėl buvo gautas tik vienas išsamus prašymas nustatyti individualų skirtumą. Kadangi manoma, kad šis prašymas be reikalo neapsunkins tyrimo ir netrukdys laiku užbaigti tyrimą, prašymas buvo priimtas.

(10)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį nesusiję Bendrijos importuotojai buvo atrinkti remiantis didžiausiu tipišku citrinų rūgšties importo į Bendriją kiekiu, kurį galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Komisija, remdamasi iš nesusijusių Bendrijos importuotojų gauta informacija, atrinko keturias bendroves arba susijusių bendrovių grupes (toliau – atrinktos bendrovės), kurios į Bendriją importuoja didžiausią kiekį. Keturių atrinktų bendrovių importuotas kiekis sudarė 36 % viso per tiriamąjį laikotarpį iš KLR į Bendriją importuotos citrinų rūgšties kiekio. Su susijusiomis šalimis konsultuotasi pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį ir prieštaravimų negauta. Vienas iš atrinktų importuotojų negalėjo pateikti reikalaujamos informacijos. Kiti trys importuotojai importavo 29 % viso per tiriamąjį laikotarpį iš KLR į Bendriją importuotos citrinų rūgšties kiekio.

(11)

Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos bei Bendrijos interesų, ir surengė tikrinamuosius vizitus tokių bendrovių patalpose:

a)

Bendrijos gamintojų:

Jungbunzlauer Austria AG, Viena, Austrija,

S.A. Citrique Belge N.V., Tinenas, Belgija;

b)

KLR eksportuojančių gamintojų:

Anhui BBCA Biochemical Co., Ltd, Bengbu City, Anhui provincija,

RZBC Co., Ltd, Rizhao, Shandong provincija,

TTCA Co., Ltd., Anqiu City, Shandong provincija,

Yixing Union Biochemical Co. Ltd, Yixing City, Jiangsu provincija,

Shanxi Ruicheng, Ruicheng County, Shanxi provincija,

Laiwu Taihe Biochemistry Co. Ltd, Laiwu City, Shandong provincija,

Weifang Ensign Industry Co. Ltd, Changle City, Shandong provincija,

DSM Citric Acid (Wuxi) Ltd, West Wuxi, Jiangsu provincija;

c)

susijusių KLR bendrovių:

Anhui BBCA Maanshan Biochemical Ltd, Maanshan, Anhui provincija,

China National Xin Liang Storage Transportation & Trading Corp., Beijing,

DSM (China) Ltd., Shanghai,

Shanxi Dimine International Trade, Taiyuan, Shanxi provincija;

d)

nesusijusių Bendrijos importuotojų:

Azelis group, Sent Augustinas, Vokietija,

Rewe Food Ingredients, Kelnas, Vokietija,

Brenntag, Miulheimas prie Rūro, Vokietija.

(12)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(13)

Atsižvelgiant į poreikį nustatyti normaliąją vertę eksportuojantiems gamintojams, kuriems negali būti suteiktas RER statusas, toliau nurodytos bendrovės patalpose surengtas tikrinamasis vizitas siekiant nustatyti normaliąją vertę remiantis panašios šalies duomenimis (šiuo atveju Kanados; žr. toliau 40–44 konstatuojamąsias dalis):

e)

Kanados gamintojo:

Jungbunzlauer Canada, Port Colborne, Ontarijas.

3.   Tiriamasis laikotarpis

(14)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2006 m. liepos 1 d.–2007 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Nagrinėdama su žalos vertinimu susijusias tendencijas, Komisija analizavo 2004 m. sausio 1 d.– 2007 m. birželio 30 d. laikotarpio (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenis.

B.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1.   Nagrinėjamasis produktas

(15)

Nagrinėjamasis produktas – tai citrinų rūgštis (taip pat natrio citratas), rūgštiklis ir pH vertės reguliatorius, pritaikomas, pavyzdžiui, gėrimams, maisto produktams, plovikliams, kosmetikos gaminiams ir farmacijos produktams gaminti. Pagrindinės jo žaliavos: cukrus ir (arba) melasa, maniokai, kukurūzai arba gliukozė (gauta iš javų) ir įvairios angliavandenių giluminės mikrobinės fermentacijos medžiagos.

(16)

Nagrinėjamojo produkto sąvoka taikoma citrinų rūgšties monohidratui (CRM), bevandenei citrinų rūgščiai (BCR) ir trinatrio citratui dihidratui (TCD). Šios trys rūšys sudaro nagrinėjamąjį produktą, kadangi joms visoms būdingos panašios pagrindinės cheminės savybės ir jų naudojimo paskirtis yra panaši. Produkto rūšių klasifikaciniai kodai yra 2918 14 00 (CRM ir BCR) ir ex 2918 15 00 (TCD). KN kodas 2918 15 00 taip pat priskiriamas kitoms druskoms ir esteriams, kurie nėra nagrinėjamasis produktas.

(17)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad visos skirtingos nagrinėjamojo produkto rūšys pasižymi vienodomis pagrindinėmis techninėmis ir cheminėmis savybėmis ir iš esmės turi tą pačią paskirtį. Todėl nuspręsta, kad šiame tyrime tai yra vienas produktas.

2.   Panašus produktas

(18)

Nustatyta, kad Bendrijoje Bendrijos pramonės gaminama ir parduodama citrinų rūgštis bei KLR ir Kanadoje, kuri buvo panaši šalis, gaminama ir parduodama citrinų rūgštis iš esmės pasižymi vienodomis pagrindinėmis techninėmis ir cheminėmis savybėmis ir iš esmės turi tą pačią paskirtį, kaip ir KLR gaminama ir į Bendriją eksportuojama citrinų rūgštis. Todėl šie produktai preliminariai yra laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

C.   DEMPINGAS

1.   Bendrosios pastabos

(19)

Kaip nurodyta 6 konstatuojamojoje dalyje, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta atlikti KLR eksportuojančių gamintojų atranką. Per nustatytą laikotarpį į atrankos klausimyną iš viso atsakė ir prašomą informaciją pateikė 8 bendrovių grupės. Jų importas sudarė 96 % viso importo, apie kurį Eurostatas pateikė duomenis. Todėl manoma, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas. Visi eksportuojantys gamintojai paprašė suteikti RER ir IR statusą. Kaip nurodyta 8 konstatuojamojoje dalyje, atrinktos keturios bendrovės, remiantis jų į Bendriją eksportuotu kiekiu.

2.   Rinkos ekonomikos režimas (RER)

(20)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą antidempingo tyrimuose dėl importuojamų KLR kilmės produktų normalioji vertė nustatoma vadovaujantis minėtojo straipsnio 1–6 dalimis tiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus.

(21)

Trumpai, ir tik dėl patogumo, pateikiami apibendrinti RER statuso suteikimo kriterijai:

1)

verslo sprendimai priimami ir išlaidos numatomos atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir valstybei per daug nesikišant; pagrindinių gamybos priemonių sąnaudos iš esmės atitinka rinkos vertę;

2)

įmonės turi vieną aiškų svarbiausių apskaitos dokumentų, kurių nepriklausomas auditas buvo atliktas pagal tarptautinius apskaitos standartus ir kurie yra taikomi įvairiems tikslams, rinkinį;

3)

nėra jokių didelių iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos;

4)

bankroto ir nuosavybės įstatymai užtikrina teisinį tikrumą ir pastovumą;

5)

valiuta konvertuojama pagal rinkos kursą.

(22)

Visos aštuonios tyrime bendradarbiaujančios eksportuojančių Kinijos gamintojų bendrovės arba bendrovių grupės paprašė suteikti RER statusą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį pateikė užpildytą eksportuojančių gamintojų RER prašymo formą. Visas šias grupes sudarė tiek nagrinėjamojo produkto gamintojai, tiek su gamintojais ir citrinų rūgšties verslu susijusios bendrovės. Iš tiesų Komisija vadovaujasi nusistovėjusia praktika ir tikrina, ar susijusių bendrovių grupė, kaip visuma, atitinka RER sąlygas. RER statusą prašė suteikti šios grupės:

Anhui BBCA Biochemical Co., Ltd,

RZBC Co., Ltd,

TTCA Co., Ltd.,

Yixing Union Biochemical Co. Ltd,

Shanxi Ruicheng,

Laiwu Taihe Biochemistry Co. Ltd,

Weifang Ensign Industry Co. Ltd,

DSM Citric Acid (Wuxi) Ltd.

(23)

Komisija paprašė pirmiau minėtų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikti visą, jos nuomone, reikalingą informaciją, ir lankydamasi šių bendrovių patalpose patikrino visą RER prašyme pateiktą informaciją.

(24)

Dvi bendrovės arba bendrovių grupės (Laiwu Taihe ir DSM Wuxi) atitiko visus 21 konstatuojamojoje dalyje nurodytus kriterijus, todėl joms buvo galima suteikti RER statusą.

(25)

Trys bendrovės arba bendrovių grupės (RZBC Co. Ltd, TTCA Co., Ltd. ir Yixing Union Biochemical), siekdamos gauti paskolas, įkeitė didžiąją savo turto dalį. Net ir įkeitusios didžiąją turto dalį jos vis dar galėjo laiduoti už paskolas, suteiktas kitoms bendrovėms. Kaip kompensaciją RZBC, TTCA Co., Ltd. ir Yixing Union Biochemical už savo paskolas gavo panašias garantijas iš tų bendrovių, už kurias jie laidavo. Bendrovės šias garantijas panaudojo kitoms paskoloms iš bankų, kuriems valstybė daro įtaką, gauti; šios paskolos sudarė 25–50 % viso jų turto. Šios bendrovės tvirtino, kad tokia sistema taip pat taikoma rinkos ekonomikos šalyse ir yra aiškiai numatyta Kinijos bankininkystės teisės aktuose. Tačiau iš informacijos, surinktos atliekant tyrimą, matyti, kad bankai paprastai turėtų laikytis politikos suteikti paskolas tik už turto, naudojamo kaip garantija, vertės dalį, o ne už jo vertės visumą viršijančią sumą. Todėl padaryta išvada, kad trys pirmiau minėtos bendrovės neatitiko 21 konstatuojamojoje dalyje nurodyto 1 kriterijaus. Taigi, joms nebuvo galima suteikti RER statuso.

(26)

Dviejų bendrovių (TTCA Co., Ltd. ir Weifang Ensign) žemėnaudos teisių ir (arba) ilgalaikio turto vertė smarkiai išaugo (500–1 500 %) per gana trumpą laikotarpį: nuo turto įsigijimo arba jo įnešimo į bendrovę dienos ir vėlesnės datos (praėjus 1–5 metams), kai turtas buvo iš naujo įvertintas. Tai rodo, kad įgyjant atitinkamą turtą jo vertė buvo mažesnė už rinkos kainą, o tai reikštų paslėptą subsidijavimą. Abi bendrovės teigė, kad vertė padidėjo iš tiesų nežymiai: veikiau tiek pat, kiek, kaip pastebima, Kinijoje padidėjo panašaus turto vertė. Tačiau tam argumentui patvirtinti nebuvo pateikta jokių įrodymų. Atsižvelgiant į privalumą, kuris šioms bendrovėms teko įsigijus turtą mažesnėmis nei rinkos vertė kainomis, 21 konstatuojamojoje dalyje nurodytas 3 kriterijus netenkinamas.

(27)

Bendrovė Anhui BBCA Biochemical Co., Ltd tiriamuoju laikotarpiu gavo didelę pinigų sumą (apie 10 % viso jos turto arba 15 % jos metinės apyvartos). Be to, tam tikrus nuomos objektus ji gavo nemokamai. Atsižvelgiant į tai ir į aukštą gautos subsidijos lygį manoma, kad 21 konstatuojamojoje dalyje nurodyti 1 ir 3 kriterijai netenkinami. Bendrovės pastabos šiuo atžvilgiu nebuvo tokios, dėl kurių reikėtų pakeisti išvadas.

(28)

Bendrovė Shanxi Ruicheng gavo privačias paskolas, kurių vertė sudarė apie 20 % turto vertės. Nė vienai iš šių paskolų (lig šiol) nebuvo nustatyta skolų grąžinimo sąlygų ir nemokėta nei paskola, nei palūkanos. Todėl bendrovės kredito išlaidos buvo gerokai iškreiptos. Kadangi bendrovė negalėjo pateikti sutarčių dėl šių paskolų, negalima atmesti galimybės, kad šių paskolų atžvilgiu įsikišo valstybė, o tai reiškia, kad 21 konstatuojamojoje dalyje nurodytas 1 kriterijus netenkinamas. Bendrovės pastabos šiuo atžvilgiu nebuvo tokios, dėl kurių reikėtų pakeisti išvadas.

(29)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, šešios iš aštuonių atrinktų Kinijos bendrovių ar bendrovių grupių, kurios prašė suteikti RER statusą, negalėjo įrodyti, kad atitinka visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus.

(30)

Todėl nuspręsta, kad RER statusas turėtų būti suteiktas dviem bendrovėms – Laiwu Taihe ir DSM Wuxi, o kitoms šešioms bendrovėms arba bendrovių grupėms šį režimą atsisakyta suteikti. Buvo konsultuotasi su Patariamuoju komitetu, kuris neprieštaravo šioms išvadoms.

3.   Individualus režimas (IR)

(31)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, visai šaliai apskaičiuotas muitas, jeigu toks taikomas, nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti atitinkančios visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.

(32)

Visi eksportuojantys gamintojai, prašę suteikti RER statusą, tuo atveju, jei jis jiems nebūtų suteiktas, prašė suteikti IR statusą.

(33)

Visos šešios bendrovės ar bendrovių grupės, kurioms nebuvo suteiktas RER statusas, atitiko visus 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus, ir joms suteiktas IR statusas.

4.   Normalioji vertė

(34)

Reikėjo nustatyti visų keturių atrinktų bendrovių ir vienintelės bendrovės, pateikusios išsamų prašymą nustatyti individualų skirtumą, kaip paaiškinta 9 konstatuojamojoje dalyje, normaliąją vertę (toliau – išnagrinėtos bendrovės).

4.1.   Bendrovės ar bendrovių grupės, kurioms buvo galima suteikti RER statusą

(35)

Nustatydama normaliąją vertę Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia nustatė, ar kiekvieno eksportuojančio gamintojo, kuriam buvo galima suteikti RER statusą, nagrinėjamojo produkto pardavimas šalies vidaus rinkoje buvo tipiškas, t. y. ar bendras toks parduotas kiekis buvo ne mažesnis kaip 5 % viso nagrinėjamojo produkto eksportui į Bendriją parduoto kiekio. Vienai iš penkių išnagrinėtų bendrovių (DSM Wuxi) buvo galima suteikti RER statusą. Nustatyta, kad šios bendrovės, kuriai RER statusas galėtų būti suteiktas, vidaus rinkoje parduodamas nagrinėjamojo produkto kiekis buvo tipiškas.

(36)

Po to Komisija tikrino, ar kiekvienos nagrinėjamojo produkto rūšies, kuri vidaus rinkoje yra parduodama tipišku kiekiu, vidaus pardavimas galėjo būti vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai buvo atliekama nustatant vienintelės eksportuojamos produkto rūšies pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems klientams dalį.

(37)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad bendrovė DSM Wuxi vienintelės eksportuojamos produkto rūšies nepardavė įprastomis prekybos sąlygomis. Kadangi nustatant normaliąją vertę nebuvo galima remtis pardavimu vidaus rinkoje, reikėjo taikyti kitą metodą. Todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, remiantis bendrovės nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudomis. Apskaičiuojant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį prie gamybos sąnaudų pridėta pagrįsta pardavimo, bendrųjų ir administracinių (PBA) išlaidų bei pelno suma.

(38)

Kadangi DSM Wuxi panašaus produkto vidaus rinkoje nepardavinėjo įprastomis prekybos sąlygomis, PBA išlaidų ir pelno nebuvo įmanoma nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies įžanginėje dalyje nurodytą metodiką. Kadangi nė vienam iš atrinktų eksportuojančių gamintojų nebuvo suteiktas RER statusas, PBA išlaidų ir pelno taip pat nebuvo įmanoma nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punkte nustatytą metodiką. Be to, kadangi DSM Wuxi parduoda beveik vien tik citrinų rūgštį, PBA išlaidų ir pelno taip pat nebuvo įmanoma nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies b punkte nurodytą metodiką. Taigi, nuspręsta PBA išlaidas ir pelną nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą. Todėl naudotos panašios šalies bendradarbiaujančiai bendrovei nustatytos panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje PBA išlaidų ir pelno sumos.

(39)

Tam tikrais atvejais apskaičiuojant normaliąsias vertes buvo naudojamos patikrintos gamybos sąnaudos ir PBA išlaidos.

4.2.   Bendrovės ar bendrovių grupės, kurioms nebuvo galima suteikti RER statuso

(40)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą eksportuojantiems gamintojams, kuriems nesuteiktas RER statusas, normalioji vertė turi būti nustatyta remiantis kainomis arba apskaičiuotąja verte panašioje šalyje.

(41)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad tinkama panašia šalimi normaliajai vertei KLR nustatyti ketina pasirinkti Jungtines Amerikos Valstijas. Suinteresuotosios šalys paragintos teikti pastabas dėl tokio pasirinkimo. Dvi suinteresuotosios šalys nesutiko su šiuo pasiūlymu. RZBC Co. siūlė panašia šalimi pasirinkti Tailandą.

(42)

Išnagrinėjus turimą su Tailandu susijusią informaciją nustatyta, kad dviejų pagrindinių Tailando gamintojų produkcija tėra 10 000 tonų, iš kurių 5 000 tonų skirta eksportui (daugiausia į Japoniją). Šį vidaus rinkoje parduodamą kiekį (kiekvienai bendrovei tenka apie 2 500 tonų) palyginus su Kinijos eksportu į Bendriją (didžiausiems eksportuotojams tenka daugiau kaip 50 000 tonų), atrodo, kad nė vieno Tailando gamintojo vidaus rinkoje parduodamas kiekis nėra tipiškas. RZBC taip pat tvirtina, kad Tailando bendrovių sąnaudų struktūrą būtų galima lengviau palyginti su padėtimi KLR. Tačiau pagrindinis argumentas šiam palyginamumui patvirtinti yra tas, kad tiek Tailandas, tiek KLR yra Azijos šalys. Reikėtų pažymėti, kad darbo sąnaudos paprastai sudaro 5–10 % apyvartos, todėl jos tikrai nėra pagrindinis bet kurio citrinų rūgšties gamintojo sąnaudų struktūros veiksnys.

(43)

Verta pabrėžti, kad Tailando bendrovės yra gerokai mažesnės nei pagrindinės gaminančios šalys (Kinija, ES, JAV, Kanada ir Brazilija). Pagrindiniai Kinijos gamintojai yra apie 10–20 kartų didesni nei Tailando gamintojai, o Kanados gamintojo ir pagrindinių Kinijos gamintojų dydis panašus.

(44)

Iš pradžių panašia šalimi buvo pasirinkta JAV, o dvi JAV bendrovės sutiko bendradarbiauti. Vėliau abi minėtos JAV bendrovės bendradarbiauti atsisakė. Todėl buvo susiekta su vieninteliu Kanados gamintoju ir dviem Brazilijos gamintojais ir paprašyta, kad jie bendradarbiautų tyrime. Tačiau tyrime bendradarbiavo tik vienintelis Kanados gamintojas. Todėl eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo suteiktas RER statusas, panašios rūšies produkto normaliajai vertei nustatyti buvo naudojamos Kanados rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis parduotos citrinų rūgšties kainos.

5.   Eksporto kaina

(45)

Eksportuojantys gamintojai produktą eksportui į Bendriją parduodavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias ar nesusijusias prekybos bendroves, įsikūrusias ir Bendrijos teritorijoje, ir už jos ribų. Visoms bendrovėms ar bendrovių grupėms buvo galima suteikti RER arba IR statusą.

(46)

Kai produktas eksportui į Bendriją buvo parduodamas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje arba per nesusijusias prekybos bendroves, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kainos nustatytos remiantis už nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(47)

Kai produktas eksportui į Bendriją buvo parduodamas per Bendrijoje įsikūrusias susijusias prekybos bendroves, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kainos nustatytos remiantis pirmojo šių susijusių prekybininkų perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje kainomis.

6.   Palyginimas

(48)

Normalioji vertė ir eksporto kainos lygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis ir tuo pačiu prekybos lygiu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainų palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui.

(49)

Tuo remiantis, prireikus ir pateisinamais atvejais atsižvelgta į transporto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomų sąnaudų, pakavimo ir kreditų išlaidų skirtumus.

(50)

Parduodant produktus per Bendrijos teritorijoje įsikūrusius susijusius importuotojus koregavimas taikytas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą tais atvejais, kai buvo aišku, kad šios bendrovės vykdė nepriklausomo importuotojo funkcijas. Šis koregavimas pagrįstas importuotojų PBA išlaidomis ir duomenimis apie nesusijusių importuotojų Bendrijoje gautą pelną.

7.   Dempingo skirtumai

(51)

Individualūs atrinktų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumai buvo nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis, remiantis svertinio normaliosios vertės vidurkio ir svertinio eksporto kainos vidurkio palyginimu. Kadangi bendrovių grupei RZBC priklauso du eksportuojantys gamintojai, nustatytas vienas bendras dempingo skirtumas – abiejų bendrovių dempingo skirtumų vidurkis.

(52)

Neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, kurios atskirai nėra nagrinėjamos, dempingo skirtumas apskaičiuotas kaip visoms atrinktoms bendrovėms nustatytų skirtumų svertinis vidutinis.

(53)

Kaip nurodyta 19 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiavimo lygis buvo aukštas (96 %), todėl dempingo skirtumas visos šalies mastu nustatytas toks pat, kaip bendradarbiaujančiai bendrovei nustatytas didžiausias skirtumas.

(54)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovė

Laikinasis dempingo skirtumas

Anhui BBCA Biochemical Ltd

54,4 %

DSM Citric Acid (Wuxi) Ltd

19,6 %

RZBC Co.

60,1 %

RZBC (Juxian) Co. Ltd.

60,1 %

TTCA Co., Ltd.

57,3 %

Yixing Union Biochemical

56,8 %

Laiwu Taihe Biochemistry Co. Ltd

57,5 %

Shanxi Ruicheng

57,5 %

Weifang Ensign Industry Co. Ltd

57,5 %

Visos kitos bendrovės

60,1 %

D.   ŽALA

1.   Bendrijos gamyba ir Bendrijos pramonė

(55)

Bendrijoje panašų produktą gamina du gamintojai: Jungbunzlauer, Austrija ir S.A. Citrique Belge, Belgija (pastaroji priklauso DSM grupei, o jos būstinė – Šveicarijoje). Skundo pateikėjo Jungbunzlauer gamyba sudaro didžiąją dalį, šiuo atveju daugiau nei 25 %, visos žinomos panašaus produkto gamybos Bendrijoje. Abu gamintojai visapusiškai bendradarbiavo tyrime, tačiau antrojo Europos gamintojo pozicija tyrime buvo neutrali.

(56)

Tiriamuoju laikotarpiu bendrovė S.A. Citrique Belge N.V. importavo tam tikrą kiekį iš KLR. Tačiau šis importo kiekis buvo nežymus (TL 1–6 % gamybos; šios ribos nurodomos dėl konfidencialumo), todėl manoma, kad būtų nepriimtina šį gamintoją išbraukti iš Bendrijos pramonės apibrėžties.

(57)

Kadangi dviejų 11 konstatuojamojoje dalyje minėtų bendradarbiaujančių gamintojų gamyba TL laikotarpiu sudarė 100 % visos Bendrijos gamybos, laikoma, kad jie yra Bendrijos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Bendrijos pramonė).

(58)

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos pramonei priklauso tik du gamintojai, su Bendrijos pramone susiję duomenys pateikiami indeksais arba nurodant ribas, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį būtų išsaugotas konfidencialumas.

2.   Suvartojimas Bendrijoje

(59)

Suvartojimas Bendrijoje buvo nustatytas remiantis Bendrijos pramonės produkcijos kiekiu, parduotu Bendrijos rinkoje, ir iš Eurostato gautais Bendrijos importo kiekio duomenimis.

(60)

2004 m.–TL nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto Bendrijos rinka dėl dažnesnio citrinų rūgšties panaudojimo smarkiai padidėjo – 15 %.

 

2004 m.

2005 m.

2006 m.

TL

Suvartojimas tonomis

360 000-380 000

360 000-380 000

390 000-410 000

420 000-440 000

Indeksas (2004 = 100)

100

99

106

115

3.   Importas iš nagrinėjamosios šalies

a)   Nagrinėjamojo importo apimtis

(61)

Nagrinėjamojo produkto importo iš KLR į Bendriją apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo. Importas į ES nuo 2004 m. padidėjo 37 %.

Importas

2004 m.

2005 m.

2006 m.

TL

KLR (tonos)

145 025

151 806

171 703

198 288

Indeksas (2004 = 100)

100

105

118

137

b)   Nagrinėjamo importo rinkos dalis

(62)

Importo iš KLR rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 7 procentiniais punktais. Tiksliau, 2004–2005 m. ji padidėjo 2 procentiniais punktais, 2005–2006 m. dar 2 procentiniais punktais, o per TL – 3 procentiniais punktais. Tiriamuoju laikotarpiu Kinijos importo rinkos dalis buvo 46 %.

c)   Kainos

i)   Kainų raida

(63)

2004–2005 m. vidutinė KLR kilmės importuojamo nagrinėjamojo produkto kaina padidėjo 3 %, o 2005–2006 m. staiga sumažėjo 9 procentiniais punktais. Tiriamuoju laikotarpiui kainos lygis išliko toks pat žemas kaip ir 2006 m. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos sumažėjo 6 %.

Vieneto kainos

2004 m.

2005 m.

2006 m.

TL

KLR (EUR/t)

588

606

551

553

Indeksas (2004 = 100)

100

103

94

94

ii)   Priverstinis kainų mažinimas

(64)

Siekiant nustatyti priverstinį kainų mažinimą buvo išanalizuoti tiriamojo laikotarpio kainų duomenys. Analizuotos Bendrijos pramonės pardavimo kainos – tai grynosios kainos atskaičius nuolaidas ir lengvatas. Tam tikrais atvejais šios kainos buvo pakoreguotos iki gamintojo kainų EXW sąlygomis lygio, t. y. buvo atskaitytos transportavimo Bendrijoje išlaidos. KLR importo kainos taip pat buvo analizuojamos be nuolaidų ir lengvatų, prireikus patikslintos pagal CIF kainas Bendrijos pasienyje, tinkamai pakoregavus muitus (6,5 %) ir išlaidas po importo. Pastarosioms taip pat priskirtos pakoreguotos specialaus apdorojimo išlaidos, kurias patyrė importuotojai Bendrijoje atskirdami tam tikrą nagrinėjamojo produkto kiekį prieš parduodami jį toliau. Bendrijos pramonės pardavimo kainos ir KLR importo kainos buvo palygintos tuo pačiu prekybos lygiu, t. y. pardavimo nepriklausomiems pirkėjams Bendrijos rinkoje lygiu. Per TL taip apskaičiuotas svertinis vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas KLR, išreikštas Bendrijos pramonės pardavimo kainomis procentais, buvo 17,42 %.

4.   Bendrijos pramonės padėtis

(65)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Bendrijos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Bendrijos pramonės būklei. Kadangi nagrinėti tik dviejų bendrovių duomenys, siekiant užtikrinti konfidencialumą dauguma rodiklių pateikti kaip indeksai arba ribiniai dydžiai.

a)   Gamyba, gamybos pajėgumas ir pajėgumo išnaudojimas

(66)

Kad galėtų pasinaudoti išaugusiu suvartojimu, Bendrijos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu padidino savo gamybą 5 %, o gamybos pajėgumus – 3 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pajėgumo išnaudojimas padidėjo 2 %.

 

2004 m.

2005 m.

2006 m.

TL

Gamyba tonimis (ribiniai dydžiai)

260 000-280 000

265 000-285 000

270 000-290 000

275 000-295 000

Gamyba (indeksas)

100

99

102

105

Gamybos pajėgumas tonomis (ribiniai dydžiai)

315 000-335 000

315 000-335 000

320 000-340 000

320 000-340 000

Gamybos pajėgumas

(indeksas)

100

100

103

103

Pajėgumo išnaudojimas

(indeksas)

100

99

99

102

b)   Parduotas kiekis ir rinkos dalys Bendrijoje

(67)

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos pramonei priklauso tik du gamintojai, taip pat į tai, kad Bendrijos rinkai citrinų rūgštį tiekia tik trys šaltiniai (Bendrijos pramonė, KLR ir Izraelis), duomenys, susiję su Bendrijos pramonės rinkos dalimis pateikiami indeksais, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį būtų išsaugotas Bendrijos pramonės pateiktų duomenų konfidencialumas.

(68)

Toliau pateikti skaičiai rodo Bendrijos pramonės pardavimą nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams. Bendrijos pramonės parduotas kiekis nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje 2004 m.–TL padidėjo 5 %. Tai reikia vertinti atsižvelgiant į 15 % išaugusį suvartojimą EB. Tokiomis aplinkybėmis Bendrijos pramonės rinkos dalis 2004 m.–TL nuolat mažėjo, o TL ji buvo iš viso penkiais procentiniais punktais mažesnė.

Bendrijos pramonė

2004 m.

2005 m.

2006 m.

TL

Pardavimo apimtis

(indeksas)

100

98

99

105

Rinkos dalis (indeksas)

100

99

94

91

(69)

Vieneto pardavimo kainų raida buvo tokia:

 

2004 m.

2005 m.

2006 m.

TL

Vieneto kainos EUR (ribiniai dydžiai)

750-850

750-850

780-880

780-880

Vieneto kainos (indeksas)

100

100

102

103

Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu kaina padidėjo 3 %. Reikia pažymėti, kad pagrindinė citrinų rūgšties žaliava yra cukrus ir (arba) melasa arba gliukozė (gauta iš javų). Be to, gaminant citrinų rūgštį energijai taip pat skiriamos didelės išlaidos. Bendra išlaidų energijai dalis citrinų rūgšties gamyboje sudaro beveik 16 %, todėl įprastomis sąlygomis dideli naftos ir dujų kainų pokyčiai gali daryti tiesioginį poveikį citrinų rūgšties pardavimo kainoms.

(70)

Nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu pagrindinių dalių (cukraus ir (arba) melasos, gliukozės ir energijos) pasaulinė kaina žymiai padidėjo, todėl gerokai išaugo ir gamybos sąnaudos. Bendrijos pramonės pardavimo kainose šios raidos nematyti, kadangi šios kainos per tą patį laikotarpį padidėjo tik 3 %. Todėl, nenorėdama prarasti pirkėjų, Bendrijos pramonė vartotojams perkėlė tik mažą dalį savo padidėjusių sąnaudų.

c)   Atsargos

(71)

Toliau pateikiami duomenys rodo atsargų kiekį kiekvieno laikotarpio pabaigoje. Atsargų lygis sumažėjo 28 %, kad būtų galima patenkinti didėjančią paklausą rinkoje.

 

2004 m.

2005 m.

2006 m.

TL

Atsargos tonomis (ribiniai dydžiai)

20 000-25 000

20 000-25 000

20 000-25 000

15 000-20 000

Atsargos (indeksas)

100

98

97

72

d)   Investicijos ir pajėgumas padidinti kapitalą

(72)

Bendrijos pramonės metinės investicijos į panašaus produkto gamybą nagrinėjamuoju laikotarpiu smarkiai sumažėjo, o per TL jos buvo skirtos tik priežiūros darbams.

 

2004 m.

2005 m.

2006 m.

TL

Investicijos (indeksas)

100

81

82

79

e)   Pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautai

(73)

Atsižvelgiant į vieno Bendrijos gamintojo patirtas dideles ir nepaprastąsias restruktūrizavimo sąnaudas, nebuvo manoma, kad būtų tinkama pelningumą nustatyti remiantis grynuoju ikimokestiniu pelnu. Todėl Bendrijos pramonės pelningumas buvo nustatytas išreiškiant veiklos pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams, šio pardavimo apyvartos procentu.

 

2004 m.

2005 m.

2006 m.

TL

EB pardavimo pelningumas (ribiniai dydžiai)

0 %-10 %

0 %-10 %

(– 10 %)-0 %

(– 10 %)-0 %

EB pardavimo pelningumas (indeksas)

100

141

– 126

– 166

Visų investicijų grąža

(ribiniai dydžiai)

(– 10 %)-0 %

0 %-10 %

(– 10 %)-0 %

(– 15 %)-(– 5 %)

Visų investicijų grąža

(indeksas)

– 100

124

–75

– 175

Grynųjų pinigų srautai

(indeksas)

100

133

70

61

(74)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės pelningumas gerokai sumažėjo. Visų investicijų grąža buvo apskaičiuota veiklos pelną už panašų produktą išreiškus ilgalaikio turto, priskirto panašiam produktui, grynosios buhalterinės vertės procentais. Šis rodiklis kito panašiai kaip pelningumo rodiklis: nagrinėjamuoju laikotarpiu labai mažėjo. Nustatyta panaši neigiama grynųjų pinigų srautų tendencija, dėl kurios Bendrijos pramonės finansinė padėtis TL ypač pablogėjo.

f)   Užimtumas, našumas ir darbo užmokestis

(75)

2004 m.–TL panašaus produkto gamybos srityje dirbančių Bendrijos pramonės darbuotojų skaičius sumažėjo 9 %. Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos sumažėjo 11 %.

 

2004 m.

2005 m.

2006 m.

TL

Darbuotojų skaičius

(indeksas)

100

93

92

91

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

(indeksas)

100

90

88

89

Našumas (indeksas)

100

106

112

115

(76)

Dėl restruktūrizavimo siekiant sumažinti gamybos sąnaudas, racionalizavimo ir darbuotojų skaičiaus sumažinimo padidėjo vieno darbuotojo pagaminta produkcija (15 % nagrinėjamuoju laikotarpiu). Todėl galima daryti išvadą, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonė padarė didelę pažangą sąnaudų efektyvumo atžvilgiu.

g)   Dempingo skirtumo dydis

(77)

Kalbant apie esamų dempingo skirtumų dydžio poveikį Bendrijos pramonei ir atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies kiekį ir kainas, šio poveikio negalima laikyti nereikšmingu.

h)   Atsigavimas nuo buvusio dempingo

(78)

Negavus jokios informacijos apie dempingą prieš šiame tyrime vertinamą padėtį, šis klausimas laikomas nereikšmingu.

5.   Išvada dėl žalos

(79)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu kai kurie žalos rodikliai akivaizdžiai pagerėjo: Bendrijos pramonė, dėdama pastangas savo efektyvumui pagerinti, sugebėjo padidinti savo pardavimo ir gamybos apimtį, gamybos pajėgumą, pajėgumų išnaudojimą ir našumą, sumažindama atsargas ir metines darbo sąnaudas.

(80)

Tačiau padidėjus suvartojimui jos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 9 %. Be to, jos finansinių rodiklių raida buvo neigiama: Pelningumas nuolat mažėjo. Investicijų grąžos ir grynųjų pinigų srautų raida taip pat buvo neigiama. Tokią raidą galima paaiškinti tuo, kad smarkus žaliavų kainų padidėjimas buvo tik iš dalies matomas panašaus produkto pardavimo kainose. Menko pardavimo kainų padidėjimo nepakako, kad Bendrijos pramonė išlaikytų savo pelno skirtumą.

(81)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

E.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

1.   Įvadas

(82)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Komisija nagrinėjo, ar importas dempingo kaina padarė Bendrijos pramonei tokią žalą, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kaina nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Bendrijos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta dempingo kaina vykdomam importui.

2.   Importo dempingo kaina poveikis

(83)

2004 m.–TL žymus importo dempingo kaina kiekio padidėjimas 37 % ir atitinkamai užimamos Bendrijos rinkos dalies padidėjimas 7 procentiniais punktais bei nustatytas priverstinis kainų mažinimas (15–21 % per TL) sutapo su Bendrijos pramonės ekonominės padėties pablogėjimu; tuo pat metu visų KLR eksportuojančių gamintojų vidutinės kainos sumažėjo 6 %.

(84)

Dėl šio importo iš KLR dempingo kainomis nesąžiningos kainodaros politikos buvo sumažintos Bendrijos pramonės kainos ir Bendrija dėl importo dempingo kainomis prarado rinkos dalį. Bendrijos pramonė, nenorėdama prarasti dar didesnės rinkos dalies, tiek padidėjusių žaliavų kainų negalėjo perkelti savo pirkėjams, kad išliktų pelninga.

(85)

Atsižvelgiant į tai, kad akivaizdžiai sutampa laikas, kai padidėjo importo dempingo kaina, dėl kurios buvo žymiai priverstinai mažinamos Bendrijos pramonės kainos, kiekis ir sumažėjo Bendrijos pramonės pelningumas bei pablogėjo kiti finansiniai rodikliai, daroma preliminari išvada, kad importas dempingo kaina padarė lemiamą poveikį Bendrijos pramonės žalingai padėčiai.

3.   Kitų veiksnių poveikis

a)   Kitų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, kilmės importas

(86)

Remiantis Eurostato duomenimis, trečioji pagrindinė šalis, iš kurios importuojama citrinų rūgštis, yra Izraelis. Tačiau importo iš Izraelio rinkos dalis yra nedidelė ir nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo: 2004 m. ši dalis sudarė 5 %, o TL – tik 3 %. Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Izraelio vidutinės kainos buvo tokios pat ar net didesnės nei Bendrijos kainos.

Vidutinė kaina (EUR)

2004 m.

2005 m.

2006 m.

TL

Izraelis

807

788

865

839

Indeksas (2004 = 100)

100

98

107

104

(87)

Be importo iš Izraelio, iš kitų šalių dideli kiekiai neimportuojami. Remiantis su šiuo importu susijusiais nustatytais faktais, galima daryti preliminarią išvadą, kad importas iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, nebuvo susijęs su Bendrijos pramonės patirta materialine žala.

b)   Dėl ES cukraus rinkos reformos padidėjusios žaliavų sąnaudos

(88)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad bet kokia Bendrijos pramonės patirta žala buvo susijusi su tuo, kad dėl cukraus reformos ES ir gamybos grąžinamosios išmokos chemijos pramonei panaikinimo padidėjo cukraus, kuris yra pagrindinė panašaus produkto gamybos žaliava, kaina.

(89)

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad vienas Bendrijos gamintojas kaip žaliavą daugiausia naudoja melasą, už kurią niekada nebuvo mokamos gamybos grąžinamosios išmokos, nors oficialiai melasa ir priskiriama bendros žemės ūkio politikos cukraus sektoriui.

(90)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad naudodama cukrų kaip žaliavą Bendrijos pramonė iš tiesų turėjo teisę gauti gamybos grąžinamąsias išmokas pagal bendrą cukraus rinkos organizavimą. kad galėtų išlikti konkurencinga pasaulio rinkose. Gamybos grąžinamosios išmokos atitiko ES cukraus intervencinės kainos, atėmus cukraus kainą pasaulio rinkoje ir pridėjus standartinę, Bendrijos cukraus eksporto sąnaudų sumą, skirtumą. Tokiu būdu Bendrijos pramonei cukrus buvo tiekiamas pasaulio rinkos kainomis.

(91)

Nuo 2006 m. liepos mėn. ši sistema buvo reformuota: buvo sumažinta cukraus sektoriaus apsauga. Pagal naująją sistemą, kaip nustatyta 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (3), chemijos pramonė gali laisvai derėtis su cukraus gamintojais ir cukrinių runkelių augintojais dėl pramoninio cukraus kiekių ir kainų, t. y. šiame sektoriuje atsisakyta referencinių kainų metodo ir kvotų. Be to, Bendrijos pramonės atstovai tam tikrą pramoninio cukraus kiekį taip pat gali pirkti pasaulio rinkoje be muito. Galiausiai, jeigu cukraus negalima įsigyti kaina, atitinkančia cukraus pasaulinę kainą, chemijos pramonė turėtų teisę prašyti gamybos grąžinamosios išmokos. Nuo 2006 m. liepos mėn. šiomis nuostatomis, numatančiomis gamybos grąžinamąsias išmokas, nebuvo pasinaudota, nors jos tebegalioja. Tai galima laikyti aiškiu požymiu, kad pakankamą cukraus kiekį buvo galima įsigyti pasaulio rinkos kainomis.

(92)

Be to, atlikus analizę nustatyta, kad priklausomai nuo to, kokį žaliavų mišinį Bendrijos pramonės naudoja panašiam produktui gaminti, 2006 m. sausio–birželio mėn. cukrus sudarė 6–21 % (ribos nurodomos dėl konfidencialumo) jos gamybos sąnaudų, o per TL nepadidėjo labiau nei cukraus kainos pasaulio rinkoje.

(93)

Taigi, atlikus tyrimą nustatyta, kad cukraus rinkos reforma nepadarė esminio poveikio Bendrijos pramonės sąnaudoms.

(94)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad cukraus rinkos reforma nebuvo susijusi su Bendrijos pramonės patirta materialine žala.

c)   Didėjančios energijos kainos

(95)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad bet kokia Bendrijos pramonės patirta žala buvo susijusi su padidėjusiomis energijos sąnaudomis.

(96)

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad citrinų rūgšties gamyba reikalauja daug energijos ir bendra išlaidų energijai dalis gamyboje sudaro 16 % (žr. 69 konstatuojamąją dalį). Iš tiesų energijos sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo gana saikingai, o tai rodo ir gamybos sąnaudos.

(97)

Tačiau Bendrijos pramonės finansinei padėčiai neigiamą poveikį padarė ne padidėjusios energijos sąnaudos, o tai, kad pramonė nepajėgė reikiamos šių padidėjusių sąnaudų dalies perkelti savo pirkėjams, kadangi dėl didelio importo dempingo kainomis kiekio sumažėjo kainos.

(98)

Be to, įtarta, kad padidėjusios energijos kainos taip pat darė netiesioginį poveikį citrinų rūgšties gamybai, nes Europos citrinų rūgšties pramonė konkuravo su biodegalų pramone dėl angliavandenių, kurie yra vienas iš pagrindinių komponentų, naudojamų citrinų rūgšties gamybai. Kadangi energijos (todėl ir biodegalų) paklausa didėja, biodegalų gamintojai galėtų už tuos angliavandenius (t. y. cukrų ir melasą bei gliukozę) mokėti daugiau. Todėl Bendrijos pramonei šių angliavandenių sąnaudos auga. Tačiau išnagrinėjus Bendrijos pramonės gamybos sąnaudas nustatyta (žr. 69 ir 92 konstatuojamąsias dalis), kad cukraus arba melasos sąnaudų padidėjimas nebuvo susijęs su bendru cukraus kainų padidėjimu pasaulio rinkose. Todėl nebuvo galima nustatyti netiesioginio biodegalų pramonės poveikio citrinų rūgšties gamintojams. Todėl šis argumentas atmetamas.

(99)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad padidėjusių energijos sąnaudų pasekmės nebuvo susijusios su Bendrijos pramonės patirta materialine žala.

d)   Bendrijos pramonės kainų kartelis

(100)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Europos gamintojai savo rinkos dalies neteko dėl savo kaltės, būtent – dėl citrinų rūgšties kartelio (1991–1995 m.), kuriam priklausė tiek skundo pateikėjas, tiek tuometinis kito Europos gamintojo savininkas. Jos teigė, kad dėl antikonkurencinių veiksmų pardavimo kainos buvo dirbtinai didelės, todėl Kinijos gamintojai galėjo patekti į rinką. Išanalizavus statistinius duomenis nustatyta, kad Kinijos citrinų rūgšties importas labai išaugo 1998–1999 m. (64 %), o 2002–2004 m. dar labiau (137 %), t. y. praėjus keletui metų po kartelio pabaigos.

(101)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad antikonkurencinių Bendrijos pramonės veiksmų pasekmės nebuvo susijusios su Bendrijos pramonės patirta materialine žala.

e)   Valiutos kurso svyravimai

(102)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad USD nuvertėjimas EUR atžvilgiu buvo palankus citrinų rūgšties importui į Europos bendriją.

(103)

Nuo 2004 m. iki TL pabaigos USD neteko 6,01 % vertės EUR atžvilgiu. Nei Bendrijos pramonės kainų raida, nei importo iš nagrinėjamosios šalies ar kitų trečiųjų šalių kiekis nerodo gana nedidelio USD nuvertėjimo EUR atžvilgiu.

(104)

Todėl USD nuvertėjimas EUR atžvilgiu turi būti laikomas nežymiu ir negalima manyti, kad tai buvo pagrindinė Bendrijos pramonės rinkos dalies praradimo priežastis.

(105)

Be to, primenama, kad atliekant tyrimą reikia išnagrinėti, ar Bendrijos pramonei materialinė žala buvo padaryta dėl importo dempingo kaina (kainų ir kiekio atžvilgiu), ar dėl kitų veiksnių. Šiuo atžvilgiu dėl kainų pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad būtina įrodyti, jog žala patiriama dėl importo dempingo kaina kainų lygio. Todėl tai paprasčiausiai reiškia kainų lygių skirtumą, ir nėra jokio reikalavimo analizuoti šių kainų lygiams poveikį darančius veiksnius.

(106)

Tačiau net atsižvelgus į USD ir EUR kurso svyravimą 2004 m.–TL ir tariant, kad visas kiekis eksportui į Bendriją parduotas atsiskaitant USD, priverstinis kainų mažinimas tebebūtų didesnis nei 10 %.

(107)

Todėl padaryta preliminari išvada, kad EUR vertės padidėjimas USD atžvilgiu nebuvo toks didelis, kad galėtų būti nutrauktas nustatytos žalos ir nagrinėjamojo importo į Bendriją priežastinis ryšys.

4.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(108)

Taigi, pirmiau pateikta analizė parodė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu nagrinėjamosios šalies kilmės importo kiekis ir užimama rinkos dalis labai padidėjo, o per TL stipriai sumažėjo jų pardavimo kainos ir kainos buvo priverstinai labai mažinamos. Importo mažomis kainomis rinkos dalies padidėjimas sutapo su Bendrijos pramonės rinkos dalies ir vieneto pardavimo kainos bei pelningumo mažėjimu.

(109)

Kita vertus, išnagrinėjus kitus veiksnius, kurie galėjo padaryti žalos Bendrijos pramonei, nustatyta, kad nė vienas iš jų negalėjo padaryti didelio neigiamo poveikio.

(110)

Remiantis šia analize, kurią atliekant buvo tinkamai atskirtas visų žinomų veiksnių, turinčių įtakos Bendrijos pramonės padėčiai, poveikis nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kaina, daroma preliminari išvada, kad dėl importo iš nagrinėjamosios šalies Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

F.   BENDRIJOS INTERESAI

(111)

Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo, žalos ir priežastinio ryšio, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priėmus priemones būtų pažeisti Bendrijos interesai. Dėl to, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu, Komisija atsižvelgė į galimą priemonių poveikį visoms susijusioms šalims.

1.   Bendrijos pramonės interesai

(112)

Kaip nurodyta 11 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonę sudaro dvi bendrovės, turinčios gamybinę įrangą Austrijoje ir Belgijoje, kuriose dirba 500–600 asmenų, tiesiogiai susijusių su panašaus produkto gamyba, pardavimu ir administravimu. Tikimasi, kad nustačius priemones kainos Bendrijos rinkoje nustos mažėti, Bendrijos pramonės pardavimo kainos pradės didėti ir dėl to turėtų pagerėti Bendrijos pramonės finansinė padėtis.

(113)

Kita vertus, jeigu antidempingo priemonės nebūtų nustatytos, tikėtina, kad neigiama Bendrijos pramonės finansinių rodiklių ir ypač jos pelningumo raidos tendencija tęsis. Bendrijos pramonė toliau neteks didelės rinkos dalies, kadangi ji negalės taikyti dirbtinai mažų rinkos kainų, nustatomų pagal importą iš KLR. Todėl tikriausiai tektų mažinti gamybą ir investicijas, nutraukti tam tikrą gamybą ir mažinti darbo vietų skaičių Bendrijoje.

(114)

Šiuo atžvilgiu reikėtų paminėti, kad nuo 2004 m. trys citrinų rūgšties gamintojai Bendrijoje nutraukė savo veiklą.

(115)

Taigi nustačius antidempingo priemones, Bendrijos pramonė atsigautų nuo nustatyto žalingo dempingo poveikio.

2.   Nesusijusių importuotojų interesai

(116)

Kaip aprašyta 10 konstatuojamojoje dalyje, keturi atrinkti importuotojai, kuriems per TL teko apie 36 % Bendrijos nagrinėjamojo produkto importo, atsiuntė klausimyno atsakymus. Vienas iš atrinktų importuotojų negalėjo pateikti reikalaujamos informacijos. Todėl į jo pateiktus klausimyno atsakymus nebuvo atsižvelgta. Kiti trys klausimynų atsakymai buvo patikrinti vietoje.

(117)

Apskritai su citrinų rūgštimi susijusi visos importuotojų veiklos apyvartos dalis yra labai maža. Vidutiniškai 1 % šių importuotojų veiklos galėtų būti susijusi su citrinų rūgšties importu iš KLR; vis dėlto manoma, kad tai svarbi dalis jų produktų asortimentui papildyti. Tam tikri importuotojai nagrinėjamąjį produktą perka ne tik iš KLR, bet ir iš kitų šaltinių už Bendrijos ribų, įskaitant Bendrijos pramonę. Vidutinis atrinktų importuotojų pelno dydis prekiaujant citrinų rūgštimi yra maždaug 4,4 %.

(118)

Importuotojai Bendrijoje nepritaria priemonių nustatymui. Bendradarbiaujančių importuotojų teigimu, nustačius priemones būtų padaryta didelė žala jų veiklai, nes jie negalėtų padidėjusių kainų perkelti naudotojams. Nustačius antidempingo priemones importui iš KLR tikėtina, kad rinkos kainos padidės. Tikėtina, kad muitų poveikis bendriems importuotojų veiklos rezultatams būtų menkas, nes citrinų rūgštis sudaro tik dalį jų bendros apyvartos. Atlikus CIF kainų Bendrijos pasienyje koregavimą siekiant atsižvelgti į sąnaudas po importo, vis dėlto nustatytas didelis priverstinis kainų mažinimas, leidžiantis manyti, kad kainas galima padidinti. Todėl negalima atmesti galimybės, kad importuotojai dalį muitų gali perkelti savo pirkėjams maisto ir gėrimų pramonėje. Bet kokiu atveju atsižvelgiant į nedidelę šio produkto pardavimo reikšmę importuotojų veiklai ir šiuo metu gautą pelno maržą, apskritai ir atsižvelgiant tik į citrinų rūgšties pardavimą tikimasi, kad laikinai nustatytas muitas nedarys didelio poveikio tų ūkio subjektų finansinei padėčiai.

(119)

Be to, buvo teigiama, kad nustačius muitus Bendrijos rinkoje galėtų pasireikšti dvivaldystė, neleidžiant konkuruoti trečiosioms šalims. Kai kurios suinteresuotosios šalys pareiškė susirūpinimą, ar Europos gamintojai galės tenkinti išaugusią paklausą Europoje. Atlikus tyrimą nustatyta, kad net veikdama visu pajėgumu per TL Bendrijos pramonė būtų galėjusi patenkinti tik 75 % Europos paklausos. Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, kad antidempingo priemonės neturėtų sustabdyti viso importo, o vėl sudaryti visiems vienodas sąlygas. Padaryta preliminari išvada, kad importas iš kitų trečiųjų šalių, kaip, pavyzdžiui, Izraelio, užtikrintų pakankamą tiekimą Bendrijos paklausai patenkinti. Tačiau importo iš KLR lygis po laikinųjų muitų nustatymo bus nuodugniai nagrinėjamas, siekiant ištirti tiekimo padėtį ES rinkoje.

(120)

Nors importuotojai ir (arba) platintojai priemonėms nepritaria, remiantis turima informacija galima daryti išvadą, kad Bendrijos pramonės interesai yra svarbesni už bet kokią naudą, kurią jie gali gauti netaikant antidempingo priemonių, siekiant atitaisyti KLR nesąžiningos ir žalingos prekybos praktikos poveikį.

3.   Naudotojų interesai

(121)

Dešimt naudotojų užpildė naudotojams skirtus klausimynus. Visi atsakymai buvo neišsamūs, todėl jų nebuvo galima visiškai įtraukti į analizę, nors akivaizdu, kad citrinų rūgštis pritaikoma labai įvairiai, bet tik mažais kiekiais. Todėl bet koks antidempingo muitas neturėtų esminio poveikio jų bendroms gamybos sąnaudoms. Tik vienas bendradarbiaujantis naudotojas nurodė, kad bet kokių priemonių nustatymas turėtų svarbų poveikį jo verslui, tačiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių šį argumentą, jis nepateikė.

(122)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir dėl nepakankamo bendradarbiavimo atrodo, kad Bendrijos naudotojų padėtis, nustačius siūlomas priemones, mažai pasikeistų.

4.   Išvada dėl Bendrijos interesų

(123)

Nustačius priemones būtų galima tikėtis, kad Bendrijos pramonė vėl galės pasiekti prarasto pardavimo lygį ir atgauti rinkos dalis bei pagerinti savo pelningumą. Atsižvelgiant į nepalankią Bendrijos pramonės finansinę padėtį, yra pavojaus, kad nenustačius priemonių Bendrijos pramonė gali uždaryti gamybos įmones ir atleisti iš darbo darbuotojus. Apskritai naudotojams Bendrijoje priemonių nustatymas būtų naudingas, kadangi citrinų rūgšties tiekimas tinkamais kiekiais nebūtų sutrikdytas, o citrinų rūgšties pirkimo kaina bendrai padidėtų nežymiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad šiuo atveju ginant Bendrijos interesus nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti priemonių.

G.   PASIŪLYMAS DĖL LAIKINŲJŲ ANTIDEMPINGO PRIEMONIŲ

(124)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias priemones tam, kad būtų sustabdyta tolesnė žala, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina.

1.   Žalos pašalinimo lygis

(125)

Laikinųjų antidempingo priemonių dydis turėtų būti toks, kad būtų galima pašalinti žalą, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina, tačiau nebūtų viršyti nustatyti dempingo skirtumai. Apskaičiuojant muito, kurio reikia pašalinti žalingo dempingo poveikiui, dydį, manyta, kad visos priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei gauti pelną prieš mokesčius, kurį būtų galima pagrįstai gauti normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kaina. Šiuo atžvilgiu buvo taikytas 9 % tikslinis pelnas, remiantis pelnu, gautu prieš išaugant citrinų rūgšties importo iš Kinijos kiekiui.

2.   Laikinosios priemonės

(126)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus ir remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, manoma, kad nustatytino laikinojo antidempingo muito dydis turėtų prilygti mažiausio lygio iš nustatytų dempingo ir žalos skirtumams pagal mažesnio muito taisyklę: visais atvejais tai nustatytas žalos skirtumas.

(127)

Bendradarbiavimo lygis buvo labai aukštas, todėl buvo manoma, kad kitoms bendrovėms, kurios atliekant tyrimą nebendradarbiavo, būtų tikslinga nustatyti muitą, kuris prilygtų didžiausiam muitui, nustatytinam tyrime bendradarbiavusioms bendrovėms. Todėl kitoms bendrovėms nustatytas 49,3 % dydžio muitas.

(128)

Atitinkamai laikinieji antidempingo muitai turėtų būti tokie:

Atrinkti eksportuotojai

Siūlomas antidempingo muitas

Anhui BBCA Biochemical Ltd Co. Ltd

42,2 %

DSM Citric Acid (Wuxi) Ltd

13,2 %

RZBC Co.

43,2 %

RZBC (Juxian) Co. Ltd.

43,2 %

TTCA Co., Ltd.

49,3 %

Yixing Union Biochemical

38,8 %

Laiwu Taihe Biochemistry Co. Ltd

43,2 %

Shanxi Ruicheng

43,2 %

Weifang Ensign Industry Co. Ltd

43,2 %

Visos kitos bendrovės

49,3 %

(129)

Pirmiau nurodytos priemonės laikinai nustatytos kaip ad valorem muitai. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos pramonės gamybos pajėgumų gali nepakakti Bendrijos rinkos poreikiams patenkinti (žr. 119 konstatuojamąją dalį), importo iš KLR lygis po laikinųjų muitų nustatymo bus nuodugniai nagrinėjamas. Jei būtų nustatyta, kad Bendrijos rinkoje kyla sunkumų dėl citrinų rūgšties tiekimo, būtų svarstomos kitos priemonės.

3.   Baigiamoji nuostata

(130)

Siekiant gero administravimo, reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, galėtų raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente išvados dėl muitų nustatymo yra laikinos ir gali būti peržiūrėtos nustatant bet kokias kitas galutines priemones.

(131)

Šiame reglamente nurodyti individualūs antidempingo muitai buvo nustatyti remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jie parodo atliekant tyrimą nustatytą su šiomis bendrovėmis susijusią padėtį. Tai reiškia, kad šios muitų normos (skirtingai nei muitas, šalies mastu taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik KLR kilmės šių bendrovių, kartu ir paminėtų konkrečių juridinių asmenų, pagamintiems importuojamiems produktams. Importuojamiems produktams, pagamintiems kitų bendrovių, kurių pavadinimai ir adresai konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant ūkio subjektus, susijusius su konkrečiai paminėta bendrove, ši norma nebus taikoma, ir jiems galios šalies mastu taikomas muitas.

(132)

Bet koks prašymas taikyti individualiai bendrovėms nustatytą antidempingo muito normą (pvz., pasikeitus ūkio subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos, susijusios su gamyba ir pardavimu vidaus bei eksporto rinkose, pasikeitimus, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomi individualūs muitai, sąrašą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės citrinų rūgščiai ir trinatrio citratui dihidratui, kurių klasifikaciniai KN kodai yra 2918 14 00 ir ex 2918 15 00 (TARIC kodas 2918150010), nustatomas laikinasis antidempingo muitas.

2.   Laikinojo antidempingo muito norma, taikoma toliau išvardytų bendrovių pagamintų produktų neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Bendrovė

Antidempingo muitas (%)

Papildomas TARIC kodas

Anhui BBCA Biochemical Co., Ltd – No 73, Fengyuandadao Road, Bengbu City 233010, Anhui provincija, KLR

42,2

A874

DSM Citric Acid (Wuxi) Ltd – West Side of Jincheng Bridge, Wuxi 214024, Jiangsu provincija, KLR

13,2

A875

RZBC Co., Ltd – No 9 Xinghai West Road, Rizhao, Shandong provincija, KLR

43,2

A876

RZBC (Juxian) Co. Ltd, West Wing, Chenyang North Road, Ju County Shandong provincija, KLR,

43,2

A877

TTCA Co., Ltd. – West, Wenhe Bridge North, Anqiu City, Shandong provincija, KLR

49,3

A878

Yixing Union Biochemical Co., Ltd – Industry Zone Yixing City 214203, Jiangsu provincija, KLR

38,8

A879

Laiwu Taihe Biochemistry Co. Ltd, KLR

43,2

A880

Shanxi Ruicheng Yellow River Chemicals Co. Ltd., KLR

43,2

A881

Weifang Ensign Industry Co. Ltd, KLR

43,2

A882

Visos kitos bendrovės

49,3

A999

3.   1 dalyje nurodytas produktas į laisvą apyvartą Bendrijoje išleidžiamas tik tuo atveju, jeigu pateikiama laikinojo muito dydžio garantija.

4.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Nepažeisdamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 20 straipsnio, suinteresuotosios šalys per vieną mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos gali prašyti, kad būtų atskleisti pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kuriais remiantis buvo priimtas šis reglamentas, raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti, kad Komisija jas išklausytų.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 21 straipsnio 4 dalį susijusios šalys gali pateikti pastabas dėl šio reglamento taikymo per vieną mėnesį nuo jo įsigaliojimo dienos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šio reglamento 1 straipsnis taikomas šešis mėnesius.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 2 d.

Komisijos vardu

Peter MANDELSON

Komisijos narys


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

(2)  OL C 205, 2007 9 4, p. 14.

(3)  OL L 58, 2006 2 28, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1260/2007 (OL L 283, 2007 10 27, p. 1).


3.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 143/30


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 489/2008

2008 m. birželio 2 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 806/2007, leidžiantis naudoti tarifines kvotas kiaulienos sektoriuje bei nustatantis jų administravimo tvarką

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2759/75 dėl bendro kiaulienos rinkos organizavimo (1), ypač į jo 11 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 806/2007 (2) buvo leista pradėti naudoti tam tikras tarifines kiaulienos sektoriaus produktų importo kvotas.

(2)

Dėl klausimų, susijusių su tam tikrų produktų, kurių kvotų eilės numeriai yra 09.4038 ir 09.4074, importu ir siekiant vienodo teisės akto taikymo reikia patikslinti minėtais eilės numeriais žymimų prekių aprašymą.

(3)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 806/2007 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Kiaulienos vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Prie Reglamento (EB) Nr. 806/2007 1 straipsnio pridedama ši dalis:

„4.   Pagal šį reglamentą produktams, kurių KN kodai yra ex 0203 19 55 ir ex 0203 29 55, o I priede nurodytų kvotų numeriai yra 09.4038 (G2 grupė) ir 09.4074 (G7 grupės), priskiriami kumpiai ir jų dalys.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 2 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 282, 1975 11 1, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2005 (OL L 307, 2005 11 25, p. 2). Nuo 2008 m. liepos 1 d. Reglamentas (EEB) Nr. 2759/75 bus pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 299, 2007 11 16, p. 1).

(2)  OL L 181, 2007 7 11, p. 3.


II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Komisija

3.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 143/31


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. gruodžio 11 d.

dėl valstybės pagalbos C 51/2006 (ex N 748/06) kurią Lenkija suteikė Arcelor Huta Warszawa

(pranešta dokumentu Nr. C(2007) 6077)

(Tekstas autentiškas tik lenkų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/406/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 88 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

atsižvelgdama į Stojimo sutarties 8 protokolą dėl Lenkijos plieno pramonės restruktūrizavimo  (1),

paprašiusi suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas (2) pagal pirmiau nurodytas nuostatas ir atsižvelgusi į tas pastabas,

kadangi:

I.   PROCEDŪRA

(1)

2002 m. Arcelor Huta Warszawa (toliau – AHW), tuomet dar Huta L.W. Sp. z.o.o. (toliau – HLW), pateikė Lenkijos valdžios institucijoms restruktūrizavimo planą (taip pat vadinamą individualiuoju verslo planu). 2003 m. kovo mėn. individualusis verslo planas (toliau – 2003 m. IVP) buvo persvarstytas.

(2)

Lenkijos plieno pramonės restruktūrizavimo procesas prasidėjo 1998 m. birželio mėn., kai Lenkija pateikė Bendrijai pirmąją Geležies ir plieno pramonės restruktūrizavimo programą, siekdama užtikrinti, kad būtų įvykdyta Europos susitarimo su Lenkija 2 protokolo 8 straipsnio 4 dalis (toliau – 8 straipsnio 4 dalis), pagal kurią per pirmuosius penkerius metus po sutarties įsigaliojimo dienos išimtiniais atvejais leidžiama suteikti valstybės pagalbą restruktūrizavimui plieno gaminių sektoriuje.

(3)

2002 m. lapkričio 5 d. Lenkijos Respublikos ministrų taryba patvirtino Lenkijos geležies ir plieno pramonės restruktūrizavimo ir plėtros iki 2006 m. programą ir jos pagrindu 2003 m. kovo 25 d. priėmė galutinę Nacionalinę restruktūrizavimo programą (toliau – NRP). Pagal šį planą iš esmės leidžiama 1997–2006 m. suteikti Lenkijos plieno pramonės restruktūrizavimui ne didesnę kaip 3,387 mlrd. PLN (846 mln. EUR) (3) valstybės pagalbą.

(4)

NRP buvo pateikta Komisijai, kuri 2003 m. kovo 25 d. ją įvertino ir, remdamasi savo vertinimu, pateikė pasiūlymą priimti Tarybos sprendimą pratęsti Europos susitarime nustatytą valstybės pagalbos skyrimo Lenkijos plieno sektoriui lengvatinį laikotarpį (kuris iš pradžių galiojo iki 1997 m.) iki 2003 m. pabaigos, su sąlyga, kad gavėjai iki 2006 m. taptų perspektyvūs. 2003 m. liepos mėn. Taryba pritarė pasiūlymui (4).

(5)

Taigi, nukrypdama nuo savo taisyklių (5), ES leido Lenkijai suteikti restruktūrizavimo pagalbą plieno pramonės sektoriui. Galiausiai tai buvo nustatyta Stojimo sutarties 8 protokole dėl Lenkijos plieno pramonės restruktūrizavimo (toliau – 8 protokolas) (6). Jame patvirtinta, kad aštuonioms nurodytoms įmonėms, įskaitant HLW, iki 2003 m. pabaigos leidžiama suteikti ne didesnę kaip 3,387 mlrd. PLN valstybės pagalbą, su sąlyga, kad restruktūrizavimas būtų baigtas ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d. (7) Pagal NRP HLW skiriama 322 mln. PLN restruktūrizavimo pagalba (žr. 8 lentelę), kuri išsamiau patvirtinta 2003 m. IVP ir kuri turi būti suteikta pagal 8 protokolo 9 punkto a ir h papunkčius.

(6)

8 protokole pateiktos išsamios įgyvendinimo ir stebėsenos nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad laikomasi nustatytų sąlygų. Lenkija, inter alia, turėjo du kartus per metus teikti stebėsenos ataskaitas, o 2004, 2005 ir 2006 m. nepriklausomas konsultantas atliko vertinimus. HLW ir (arba) AHW įmonės ataskaitos pateiktos 2004 m. vasario mėn., 2005 m. balandžio mėn., 2006 m. gegužės mėn. ir 2007 m. birželio mėn. Jos aptartos su Lenkijos valdžios institucijomis bei pagalbos gavėjais ir patvirtintos Komisijos tarnybų ir Lenkijos valdžios institucijų.

(7)

2005 m. AHW pakeitė HLW IVP (toliau – 2005 m. IVP) ir paprašė Komisijos jį patvirtinti pagal 8 protokolo 10 punktą.

(8)

2006 m. gruodžio 6 d. raštu Komisija pranešė Lenkijai nusprendusi pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl galimo neteisėto pagalbos naudojimo.

(9)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (8). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas dėl pagalbos.

(10)

Lenkija pateikė atsakymą 2007 m. kovo 2 d. raštu. 2007 m. kovo 19 d. Komisija taip pat gavo pagalbos gavėjo AHW pastabas, kurias kartu su klausimais persiuntė Lenkijos valdžios institucijoms. Po 2007 m. kovo mėn. surengto susitikimo su Lenkijos valdžios institucijomis ir pagalbos gavėju, 2007 m. balandžio 2 d. ir 2007 m. rugpjūčio 6 d. Lenkijai buvo pateikta papildomų klausimų. 2007 m. birželio 4 d. ir 2007 m. spalio 1 d. Lenkija pateikė atsakymus.

(11)

2007 m. spalio 18 d. Komisijos tarnybos pranešė Lenkijai apie išankstinį bylos vertinimą ir po tolesnio Lenkijos valdžios institucijų ir Komisijos susirašinėjimo 2007 m. lapkričio 16 d. Lenkijos valdžios institucijos pranešė, kad įmonė ketina grąžinti pagalbą, „nepažeisdama teisinės padėties“.

(12)

2007 m. lapkričio 22 d. raštu Lenkijos valdžios institucijos patvirtino, kad 2007 m. lapkričio 20 d. AHW pervedė į Lenkijos finansų ministerijos vardu blokuotą sąskaitą 2 089 768 EUR. Pagal susitarimo sąlygas niekas negalės naudotis sąskaitoje esančiais pinigais, kol bus priimtas šis sprendimas. Jo priėmimo dieną ministerija gaus sumą ir palūkanas, susikaupusias iki 2007 m. lapkričio 20 d. Jeigu sprendimas nebus priimtas iki 2008 m. vasario mėn. pabaigos, lėšos grįš AHW.

II.   IŠSAMUS PAGALBOS APRAŠYMAS

(13)

AHW – Lenkijos plieno gamintojas, gaminantis skystą plieną ir ilguosius gaminius, visų pirma iš aukštos kokybės ir specialių rūšių plieno (plonasienius ir storasienius profilius).

(14)

1991 m. Italijos plieno gamintojas Lucchini įsigijo kontrolinį HLW akcijų paketą ir 2005 m. pardavė jį Arcelor, kuri 2006 m. susijungė su Mittal Steel  (9).

1.   2003 m. IVP restruktūrizavimo programa

(15)

Komisija supranta, kad tuo metu, kai HLW parengė verslo planą, ji buvo finansiškai suvaržyta. Įmonė negavo jokių papildomų pinigų iš savo pagrindinės įmonės Lucchini, kuri, pasak Lenkijos, atsidūrė gilioje finansinėje krizėje, ir dėl reguliavimo problemų ji negalėjo parduoti savo vertingo turto. Taigi 1997–2003 m. įmonė labai stokojo grynųjų pinigų ir tai atsispindėjo restruktūrizavimo plane (10).

(16)

Taigi perspektyvumui atkurti HLW 2003 m. IVP buvo nustatytos kelios pagrindinės restruktūrizavimo užduotys (3.2 punkte), iš kurių svarbiausios buvo šios:

„a)

Turto ir finansinis restruktūrizavimas, siekiant gauti lėšų įgyvendinti šią programą, užtikrinti finansinį likvidumą ir sumažinti finansines išlaidas.

b)

Investicijų įgyvendinimas, siekiant toliau gerinti gaminių kokybę, asortimentą, didinti įmonės konkurencingumą ir mažinti išlaidas […].

c)

Toliau didinti atitiktį aplinkosaugos standartams.“

a)   Investicijos

(17)

2003 m. IVP (3.3 punkte) nustatyta, kad įmonės gamybinė strategija yra „telkti dėmesį į laipsnišką gaminių asortimento gerinimą gerokai sumažinant prekinių strypų bei ruošinių gamybą ir plėtojant gamybą specializuotų ir inžinerinių plieno gaminių srityje“. Siekdama šio tikslo, HLW ketino „<…> laipsniškai įgyvendinti investicijų programą šiose gamybos srityse: viduriniosios sekcijos staklynas, kalimo cechas, traukimo staklynas, pilstykla“, o siaurų juostų staklynas turėjo būti uždarytas.

(18)

Siekdama vykdyti minėtą strategiją, įmonė planavo įgyvendinti [150–220 mln. PLN] investicijų programą (11), kuri 2003 m. IVP buvo nurodyta taip:

1   lentelė

Planuojamos investicijos į plieno gamybą (2003 m. IVP 21 lentelė)

Tūkst. PLN

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

2006 m.

Iš viso

Plieno lydymo cechas

 

 

 

 

[…]

[…]

Karšto valcavimo staklynai

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[apie 95 %]

Bendrosios

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

Traukimo staklynas

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

Iš viso

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[150–220 mln. PLN]

(19)

Kaip nurodyta 2003 m. IVP 4.4 punkte, investicijos skirtos karštojo valcavimo staklynų modernizavimui (žr. 2003 m. IVP 22 lentelę). Tai apima viduriniosios sekcijos staklyno modernizavimą, taip pat bliumingo staklyno ir sunkiosios sekcijos staklyno kaitinimo krosnių pakeitimą. Investicijų atlikimo laikas buvo nustatytas 2003 m. IVP 23 lentelėje, kurioje nurodyta, kad beveik visos investicijos bus pradėtos 2002 m.

b)   Užimtumo restruktūrizavimas

(20)

Pagal 2003 m. IVP (4.11 punktas) įmonė planavo sumažinti darbuotojų skaičių nuo 1 249 iki 850. Dabar 2005 m. IVP nustatyta, kad darbuotojų bus sumažinta iki 700. 2003 m. IVP užimtumo restruktūrizavimui skirta 4,03 mln. PLN, iš kurių 1,5 mln. PLN turėjo sudaryti specialiai numatyta valstybės pagalba, 1,17 mln. PLN – PHARE programos lėšos, o 1,34 mln. PLN – įmonės lėšos (12).

c)   Finansinis restruktūrizavimas

(21)

2003 m. IVP taip pat buvo numatytas finansinis ir turto restruktūrizavimas, kuris pagal planą (3.2 punktas) apėmė „trumpalaikių paskolų grąžinimą ir su gamyba nesusijusio nereikalingo turto pardavimą“.

(22)

2003 m. IVP (4.7 punktas) numatyta restruktūrizuoti 513 369 mln. PLN skolą (pagal balansą tai buvo bendra ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų suma). Ją buvo ketinama finansuoti iš būsimo pelno ir turto restruktūrizavimo. Iš turto restruktūrizavimo 2004 ir 2005 m. buvo tikėtasi gauti 363 mln. PLN pajamų, iš kurių 60 mln. PLN buvo numatyta naujoms skoloms padengti.

(23)

Komisija supranta, kad 2003 m. IVP buvo numatytos šios finansinio restruktūrizavimo priemonės: pirma, nuo skolų valstybei buvo atleista, tad buvo suteikta 21,5 mln. PLN pagalba (žr. 4.12.2 punktą); antra, HLW nuo 2000 m. nuolat vykdė tam tikrą turto restruktūrizavimą, parduodama negamybinį turtą, ir iš to buvo numatyta gauti lėšų investicijų programai finansuoti.

(24)

Turto restruktūrizavimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kad su HLW turtu jau buvo atliktas finansinis sandoris, kurį HLW apibūdino kaip „pardavimo ir atgalinės nuomos sandorį“. 2000 m. įmonė gavo 250 mln. PLN paskolą, kuri iš esmės buvo garantuota įmonei priklausančios žemės ir pastatų įkaitu. Tai buvo susiję ir su gamybiniu, ir su negamybiniu turtu. Paskolą buvo numatyta grąžinti iki 2010 m. mokant po dvi išmokas per metus. Šis sandoris buvo būtinas, nes HLW reikėjo lėšų, bet įmonė negalėjo nedelsdama parduoti savo negamybinį turtą. Tai buvo numatyta atlikti paskesniais metais ir taip gauti lėšų bei sumažinti finansines išlaidas.

(25)

Pagal 2003 m. IVP turto restruktūrizavimas turėjo apimti negamybinį turtą (4.7 ir 4.8 punktai). Matyt 2001 m. pabaigoje buvo parduota pirmoji 100 hektarų sklypo dalis (53 hektarai). Tačiau kito negamybinio turto pardavimas buvo atidėtas, nes AKR (Agencja Kapitałowo Rozliczeniowa S.A. – įmonė, kurios akcininkai yra Pramonės plėtros agentūra ir Valstybės iždas) turėjo sunkumų nustatant su gamyba nesusijusios žemės sklypo dalies juridinį statusą.

(26)

Lėšų iš žemės pardavimo nebuvo gauta, todėl buvo numatyta gauti tarpinę paskolą, kuriai valstybė suteiktų 300 mln. PLN garantiją. Paskolos lėšas buvo numatyta skirti investicijoms ir trumpalaikiams įsipareigojimams padengti (iš viso 219 mln. PLN). Be to, 53 mln. PLN buvo skirta investicijoms, kurias iš pradžių buvo planuota atlikti po 2006 m., paankstinti (ši 219 mln. PLN suma ir 53 mln. PLN kartu su 10 % finansavimo išlaidomis (t. y. 27 mln. PLN) sudaro 299 mln. PLN sumą). Taigi iš visų [150–220 mln. PLN] investicijoms planuotų lėšų į 219 mln. PLN sumą turėtų būti įskaityta bent […] mln. PLN suma (t. y. […] mln. PLN – 53 mln. PLN). Todėl likusi […] mln. PLN suma (219 mln. PLN – […] mln. PLN) turi būti laikoma trumpalaikio finansinio restruktūrizavimo išlaidomis.

d)   Su aplinkos apsauga susijęs restruktūrizavimas

(27)

2003 m. IVP (4.9 punktas) taip pat buvo numatyta atskira su aplinkosauga susijusių investicijų programa, kurią sudarė aplinkos apsaugos valdymo sistemos įgyvendinimas pagal ISO 14001 (0,5 mln. PLN), tam tikros investicijos pagal 50 mln. PLN žemės įsisavinimo projektą ir energetikos skyriaus modernizavimas (kuriam nebuvo skirta jokių lėšų). 2002 m. turėjo būti pradėta įgyvendinti priemones.

(28)

Tyrimas parodė, kad kai kurios, bet ne visos 2003 m. IVP numatytos priemonės buvo įgyvendintos pagal tvarkaraštį. Visų pirma metalo laužo perdirbimo gamyklos statyba buvo atidėta iki 2007–2008 m. ir buvo pradėta tik 2007 m. vasarą. Be to, buvo atsisakyta statyti broko perdirbimo gamyklą, nes broką perdirba subrangovas (13), ir tai yra taupesnis sprendimas.

(29)

Tačiau tyrimas taip pat patvirtino Lenkijos tvirtinimą, kad pagal restruktūrizavimo planą nebuvo numatyta padengti su aplinkos apsauga susijusio restruktūrizavimo išlaidas; joms padengti buvo numatyta naudoti nuosavas lėšas, tokias kaip pajamas iš turto restruktūrizavimo.

e)   Restruktūrizavimo finansavimas

(30)

2003 m. IVP (4.12 punktas) nustatytas 300 mln. PLN finansinis deficitas (taip pat žr. grynųjų pinigų srautų ataskaitos 5.1 punktą). Galima manyti, kad tai buvo vienintelis reikalingas finansavimas, nes kitaip nenurodyta.

(31)

4.12 punkte nurodyta, kad restruktūrizavimui 2002 m. būtinas 113,6 mln. PLN finansavimas, 2003 m. – 105,3 mln. PLN, taip pat reikalingos 21,9 mln. PLN finansinės išlaidos šioms lėšoms pasiskolinti. Be to, papildomai buvo skirta 53 mln. PLN investicijoms paankstinti. Tačiau nenurodyta, kam tiksliai buvo reikalingas finansavimas.

(32)

Panašu, kad po 2003 m. finansavimo nebereikia. Iš tiesų savo 2005 m. IVP AHW, apibūdindama 2003 m. IVP, patvirtino: „ […]restruktūrizavimo programoje numatyta, kad bus imtasi strateginių ir su veikla susijusių veiksmų, dėl kurių tikimasi reikšmingo veiklos pelningumo pagerėjimo, todėl ir finansinio likvidumo padidėjimo. Restruktūrizavimo programoje pripažinta, kad pradedant nuo 2003 m. finansinio likvidumo veiksniai laipsniškai gerės“.

f)   Išvada dėl restruktūrizavimo priemonių pagal 2003 m. IVP

(33)

IVP numatytas restruktūrizavimas, kuriam buvo reikalinga speciali parama, apima ([150–220] mln. PLN, įskaitant paankstintas 53 mln. PLN investicijas) investicijas, užimtumo restruktūrizavimą (4,03 mln. PLN), tam tikrų skolų valstybei nurašymą (21,5 mln. PLN), tam tikrą finansinį restruktūrizavimą (81,5 mln. PLN) ir tam tikras su paskola susijusias finansines išlaidas (27,1 mln. PLN), iš viso 324,63 mln. PLN.

(34)

Restruktūrizavimą buvo planuota finansuoti daugiausia iš valstybės garantuotos paskolos, kuri turėjo padengti dėl dalies turto restruktūrizavimo atidėjimo atsiradusį finansinį deficitą. Todėl įmonei buvo suteikta Valstybės iždo garantuota tarpinė paskola, kad įmonė galėtų atlikti finansinį restruktūrizavimą ir investicijas 2002–2003 m. ir galbūt taip pat 2004 m. Taigi restruktūrizavimo projektas buvo aiškiai susietas su tvarkaraščiu.

(35)

Tačiau 2003 m. IVP nebuvo nurodyta, kad dėl turto restruktūrizavimo atsiras restruktūrizavimo išlaidų. Tai greičiau buvo tęsiama veikla, kuri nebuvo susijusi su restruktūrizavimo planu, kuriam paremti buvo teikiama valstybės pagalba, ir kuriai aiškiai nereikėjo papildomo valstybės finansavimo. Be to, tam tikros su perspektyvumo atkūrimu tiesiogiai nesusijusios priemonės, tokios kaip aplinkos apsaugos priemonės, buvo finansuojamos lėšomis iš turto restruktūrizavimo, todėl, kaip pabrėžė Lenkija, jų įgyvendinimas nebuvo susijęs su restruktūrizavimu.

(36)

Iš tiesų turto restruktūrizavimas paminėtas tik dėl vienos priežasties – parodyti, kad jo tikslas buvo gauti finansavimą parduodant negamybinį turtą. Tačiau išmokos, susijusios su pardavimo ir atgalinės nuomos sandoriu, nepaminėtos.

2.   Valstybės pagalba

(37)

Iš 322 mln. PLN pagalbos (apskaičiuotos grynuoju subsidijos ekvivalentu), iš pradžių patvirtintos NRP, AHW gavo šią Lenkijos pateiktoje lentelėje nurodytą pagalbą:

2   lentelė

2002 ir 2003 m. patvirtinta ir gauta valstybės pagalba (14)

 

NRP

(tūkst. PLN)

Gauta valstybės pagalba

(tūkst. PLN)

Skirtumas

(tūkst. PLN)

Iš viso 2002–2003 m.

321 878 000

203 946 000

117 932 000

(38)

Pagalba buvo suteikta trims atskiriems tikslams įgyvendinti:

a)

0,33 mln. PLN užimtumui restruktūrizuoti (iš pradžių buvo planuota 1,5 mln. PLN),

b)

20,56 mln. PLN skolai nurašyti (iš pradžių buvo planuota 21,5 mln. PLN), šios lėšos buvo panaudotos įmonės bendrai finansinei padėčiai pagerinti,

c)

183,2 mln. PLN skolos garantijai (46,3 mln. EUR; iš pradžių planuota 299 mln. PLN suma, kuriai pritarė Komisija).

(39)

Paskolą su valstybės garantija HLW suteikė Bank Pekao S.A., remdamasis 2003 m. gruodžio 10 d. HLW ir banko susitarimu. Paskolos susitarime numatyta, kad paskola turi būti grąžinta per penkerius metus po susitarimo pasirašymo dienos, t. y. iki 2008 m. gruodžio 10 d.

(40)

2003 m. rugpjūčio mėn. AHW kreipėsi dėl garantijos. Ji buvo suteikta 2003 m. gruodžio 31 d. Ministrų tarybos sprendimu ir apėmė nominalią 46,3 mln. EUR sumą, palūkanas ir kitas susijusias išlaidas, iki ne daugiau kaip 58,3 mln. EUR. Ministrų tarybos sprendime pripažinta, kad HLW pirmiausia reikėtų pagalbos su karšto valcavimo staklynu susijusioms investicijoms ir nekilnojamojo turto pirkimo išlaidomis pagal pardavimo ir atgalinės nuomos susitarimą finansuoti, ir nurodyta, kad lėšos turėtų būti naudojamos šiam tikslui. Būtent:

a)

vieną paskolos dalį – iki 14 600 000 EUR – buvo ketinama skirti gamybinėms investicijoms, investicijoms, susijusioms su valcavimo staklynu (viduriniosios sekcijos) ir valcavimo staklių (pagrindinių sekcijų) modernizavimu, finansuoti. Tačiau nuo 2004 m. rugsėjo 30 d. iki 2005 m. vasario 28 d. buvo panaudota tik aštuoniomis dalimis sumokėta 2 854 355 EUR suma. 2005 m. rugsėjo 16 d. suma buvo grąžinta;

b)

kitą dalį – iki 31 430 000 EUR, kurią įmonė norėjo panaudoti likusioms išmokoms pagal pardavimo ir atgalinės nuomos susitarimą sumokėti, buvo ketinama skirti skolų restruktūrizavimui išperkant gamybinį nekilnojamąjį turtą (žemę ir pastatus). Nuo 2004 m. rugpjūčio 24 d. įmonė panaudojo 31 245 684 EUR ir šią sumą grąžino 2005 m. rugsėjo 16 d. Pasak Lenkijos valdžios institucijų ir pagalbos gavėjo, paskola buvo panaudota išmokoms pagal 2000 m. pardavimo ir atgalinės nuomos susitarimą sumokėti.

(41)

Apskritai įmonė nurodė sumokėjusi 1 132 788,35 EUR palūkanas, kurios buvo sumokėtos dalimis. Šiuo atžvilgiu buvo manyta, kad 2004 m. gruodžio 30 d. sumokėta pirmoji palūkanų dalis turėtų būti paskirstyta pagal atitinkamas panaudotas paskolos dalis, o paskui palūkanų sumos galėtų būti skirstomos pagal atitinkamas bendras sumas. Lenkijos valdžios institucijos nurodė, kad taikant šį metodą palūkanų išmokos paskirstytos taip:

3   lentelė

Sumokėtos palūkanos

Palūkanų mokėjimo data

Visa palūkanų suma

Palūkanos išmokoms pagal pardavimo ir atgalinės nuomos susitarimą panaudotai paskolos daliai

Palūkanos investicijoms panaudotai paskolos daliai

2004 m. gruodžio 30 d.

371 931 EUR

363 880 EUR

8 051 EUR

2005 m. birželio 30 d.

536 522 EUR

491 612 EUR

44 910 EUR

2005 m. rugsėjo 16 d.

224 336 EUR

205 557 EUR

18 778 EUR

 

1 132 788 EUR

1 061 050 EUR

71 738 EUR

(42)

AHW taip pat patyrė šių su garantuota paskola susijusių išlaidų:

a)

270 000 EUR parengimo mokestis,

b)

583 300 EUR Valstybės iždo paskolos garantijos suteikimo mokestis, sumokėtas 2004 m. balandžio 30 d. (1 % visos 58 330 000 EUR garantijos sumos, neatsižvelgiant į faktiškai suteiktos paskolos sumą),

c)

55 947 EUR išlaidos, kurias bankas patyrė dėl paskolos sutarties ir perdavė apmokėti AHW.

(43)

HLW 2003 m. paskolos paraiškoje taip pat nurodyta, kad paskolos suma sumažinta (palyginti su suma, patvirtinta pagal 2003 m. IVP) HLW iniciatyva, nes įmonė jau suderėjo dėl paskolos. Tačiau HLW pasiliko teisę kreiptis likusios pagalbos, neviršijančios 75 mln. PLN, bet ja taip ir nepasinaudojo.

3.   2003 m. IVP įgyvendinimas

(44)

Neabejotina, kad 2003 m. IVP buvo įgyvendintas tik iš dalies. 2002–2004 m. HLW restruktūrizavimui panaudojo tik 58,7 mln. PLN. Iš […] mln. PLN, numatytų investicijoms karšto valcavimo staklyno modernizavimui, 2002–2004 m., buvo išleista tik [apie 25 % visos 1 lentelėje nurodytos investicijų sumos] mln. PLN. Investicijos buvo skirtos tik viduriniosios sekcijos staklyno modernizavimui, tačiau į bliumingo staklyno ar sunkiosios sekcijos staklyno kaitinimo krosnis nebuvo investuota. Be to, mažiau nei 0,5 mln. PLN iš […] mln. PLN sumos buvo investuota į plieno lydymo cechą ir […] mln. PLN buvo skirta kitoms bendrosioms investicijoms (išsamesnė informacija pateikta tolesnės 4 lentelės 2002 m., 2003 m. ir 2004 m. stulpeliuose).

(45)

Komisijai nebuvo pateikta jokios informacijos apie tai, ar buvo įgyvendintas finansinis restruktūrizavimas. Tačiau iš 2005 m. IVP Komisija sprendžia, kad 2005 m. birželio 30 d. HLW įsiskolinimas buvo maždaug toks pat kaip ir 2001 m. pabaigoje (žr. 2005 m. IVP 1.8 punktą). Be to, HLW jau 2004 m. gavo teigiamą veiklos rezultatą. Todėl Komisija mano, kad įmonė įgyvendino planuotą trumpalaikį finansinį restruktūrizavimą.

(46)

Už stebėseną atsakingo nepriklausomo konsultanto ataskaitos patvirtina, kad HLW nebuvo perspektyvi 2004 m., 2004 m. pabaigoje ar 2005 m. pabaigoje. Tačiau restruktūrizavimo pabaigoje (2006 m. pabaigoje) AHW buvo perspektyvi.

(47)

Neabejotina, kad perspektyvumą 2006 m. pabaigoje užtikrino keletas veiksnių, kurie, neįskaitant dalinio valcavimo staklyno modernizavimo, visų pirma susiję su pakilimu plieno sektoriuje, kuris padarė itin teigiamą poveikį įmonės apyvartai. Be to, Arcelor, stipriam investuotojui, perėmus HLW, išnyko visi HLW likvidumo sunkumai. Tačiau įmonė negalėjo pagrįsti savo bendrojo pareiškimo, kad priežastis, kodėl ji tapo perspektyvi, yra faktinis garantijos panaudojimas refinansavimo tikslais.

4.   2003 m. IVP pokyčiai

(48)

2005 m. dėl naujojo savininko investicijų strategija gerokai pasikeitė. Vietoj esamų karšto valcavimo staklynų modernizavimo AHW dabar planuoja įrengti naują valcavimo staklyną, kuris būtų pajėgus gaminti ilguosius statybinės paskirties gaminius. Matyt, kad staklyno žaliava bus 160 mm CC ruošiniai, ir jame bus gaminami anglinio plieno armatūros strypai, apvalūs ir plokštieji strypai, plonasieniai profiliai, stačiakampiai ir skersiniai profiliai. Lenkija aiškina, kad šis pritaikymas – tai atsakas į statybos rinkos, kuriai Varšuvos srityje prognozuojamas daugelio metų spartus augimas, plėtrą, kuri gali suteikti Varšuvoje įsikūrusiai AHW pirminį pranašumą.

(49)

Naujasis staklynas visas pradės veikti iki 2008 m. vidurio ir pakeis veikiančius karšto valcavimo staklynus, į kurių modernizavimą jau buvo investuota [apie 25 % visos 1 lentelėje nurodytos investicijų sumos] mln. PLN. Investicijų programos bendra suma apibendrinta šioje lentelėje:

4   lentelė

2005 m. IVP numatytos naujos investicijų programos išlaidos

tūkst. PLN

2002 m. (15)

2003 m. (15)

2004 m. (15)

2005 m.

2006 m.

Iš viso

Plieno lydymo cechas

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

Karšto valcavimo staklynai

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[apie 120 % visos 1 lentelėje nurodytos investicijų sumos]

Bendrosios išlaidos

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

Iš viso

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[apie 140 % visos 1 lentelėje nurodytos investicijų sumos]

(50)

Taigi bendros investicijų išlaidos dabar sudarys [apie 140 % visos 1 lentelėje nurodytos investicijų sumos] mln. PLN, iš kurių karšto valcavimo staklynui planuojama skirti [apie 120 % visos 1 lentelėje nurodytos investicijų sumos] mln. PLN, taigi […] mln. PLN daugiau, negu iš pradžių buvo numatyta investicijoms. Tačiau į šias išlaidas įskaičiuota […] mln. PLN suma viduriniosios sekcijos staklynui, kuris jau užbaigtas. Atėmus šią sumą iš […] mln. PLN sumos, naujojo valcavimo staklyno kaina siektų [mažiau nei 200] mln. PLN.

5.   Pajėgumo plėtra

(51)

AHW pajėgumo plėtra pavaizduota šioje lentelėje:

5   lentelė

Didžiausias metinis gamybos pajėgumas tūkst. tonų

Gamyba

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

Pastabos

Skystas plienas

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[apie 100 % viso staklyno pajėgumo

[idem]

Jokių pokyčių

Plokštieji gaminiai

20

20

20

20

0

0

0

Nustatyta 8 protokole

Valcavimo staklynas – valcuotoji viela

180

180

180

180

180

0

0

Nustatyta 8 protokole

Valcavimo staklynas – prekiniai strypai, plonasieniai profiliai

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[apie 40 %]

0

Nauja strategija (16)

Valcavimo staklynas – ilgieji storasieniai profiliai

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[apie 60 %]

0

Nauja strategija (16)

Valcavimo staklynas – kaltiniai profiliai

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

0

Nauja strategija (16)

Šaltai valcuotos juostos

30

0

0

0

0

0

0

Nustatyta 8 protokole

Naujas valcavimo staklynas

0

0

0

0

0

[…]

[apie 70 %]

Nauja strategija (8 protokole nenustatyta)

(52)

2008 m. pradėjus veikti visam naujam valcavimo staklynui, senasis valcavimo staklynas bus uždarytas. Iki 2007 m. visos įmonės gamybos apimtys niekada neviršijo didžiausio […] tonų pajėgumo. Taigi dėl investicijų programos pakeitimo įmonės pajėgumas papildomai sumažės […] tonų.

III.   PRIEŽASTYS PRADĖTI PROCEDŪRĄ

(53)

2006 m. gruodžio 6 d. rašte Komisija pažymėjo, kad AHW restruktūrizavimo planas nebuvo įgyvendintas ir nurodė ketinanti ištirti, ar tai buvo neteisėtas suteiktos restruktūrizavimo pagalbos naudojimas. Visų pirma Komisija pažymėjo, kad didelė pagalbos suma nebuvo tinkamai panaudota.

(54)

Be to, Komisija abejojo, ar ji galėtų pritarti atnaujintam verslo planui pagal 8 protokolo 10 punktą, nes jis yra susijęs su naujomis investicijomis, kurios gali būti naudingos, bet nebūtinos įmonei restruktūrizuoti.

IV.   LENKIJOS PASTABOS

(55)

Lenkijos valdžios institucijos tvirtina, kad AHW naudojo valstybės garantiją pagal sąlygas, kuriomis ji buvo suteikta, ir aiškina, kad:

a)

pirma, pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio išmokos buvo susijusios su investicijomis, kurios buvo apibūdintos tik kaip labai bendro pobūdžio priemonė, ir investicijos nebuvo išsamiai apibrėžtos;

b)

antra, tai buvo finansinio restruktūrizavimo dalis, nes restruktūrizavimo išlaidų suma sudarė 857 mln. PLN, o nuostolius ir įsipareigojimus jos taip pat laiko restruktūrizavimo išlaidomis. Lenkija pažymi, kad tai yra 150 mln. PLN nuostoliai 2002 ir 2003 m., nurodyti prognozuojamame balanse (2003 m. IVP 79 punktas). Be to, įmonė taip pat turėjo 513,4 mln. PLN ilgalaikę ir trumpalaikę skolą. Papildomos išlaidos susijusios su užimtumo restruktūrizavimu ir investicijomis (190,5 mln. PLN);

c)

trečia, sandoris buvo restruktūrizavimo plane numatyto turto restruktūrizavimo dalis. Taigi įmonė nusprendė „pakeisti atgalinės nuomos susitarimą pigesne finansine paskola“, kad galėtų sumažinti „esamos finansinės skolos neigiamą poveikį grynųjų pinigų srautui“. Lenkija pažymėjo, kad tai buvo skubu, nes HLW „finansiniai ištekliai praktiškai išseko“.

(56)

Be to, Lenkijos valdžios institucijos tvirtina, kad pardavimo ir atgalinės nuomos sandoris taip pat prisidėjo prie įmonės perspektyvumo, tačiau to nepagrindžia.

(57)

Lenkijos valdžios institucijos patvirtina, kad pagalbos suteikimo laikas buvo lemiamas. Iš esmės jos nurodo, kad „valstybės pagalbos reikėjo tik 2003–2004 m.“, kai įmonė tikrai turėjo finansinį deficitą (17).

(58)

Lenkijos valdžios institucijos pabrėžia, kad AHW grąžino pagalbą. Valstybės garantija turėjo būti tik kitų paskolai naudotų įkaitų papildas. Iš esmės bankui buvo įkeista žemė ir visas ilgalaikis turtas, taip pat pateikti septyni vekseliai. Be to, Lenkija pateikė išsamios informacijos apie įvairias kitas HLW tuo metu taip pat naudotas finansines priemones ir teigia, kad HLW rinkos sąlygomis galėjo gauti finansavimą be garantijos.

(59)

Lenkijos valdžios institucijos primena, kad Arcelor nebūtų įsigijusi įmonės, jei nebūtų buvusi įsitikinusi, kad HLW „turėjo teisę į valstybės pagalbą, kurią gavo restruktūrizavimo procesui“.

(60)

Lenkijos valdžios institucijos pabrėžia, kad pakeitus planą investicijų programos mastas bus didesnis negu numatytosios pradiniame plane, o dėl visų investicijų buvo neatšaukiamai įsipareigota iki 2006 m. pabaigos (t. y. iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos). Taigi Lenkijos valdžios institucijos mano, kad pagalba neturėtų būti laikoma neteisėtai naudota, ir pasiūlytas plano pakeitimas turėtų būti laikomas suderinamu pagal Bendrijos taisykles.

(61)

Lenkijos valdžios institucijos pažymi, kad 2005 m. IVP numatytos investicijos, t. y. viduriniosios sekcijos staklyno pakeitimas, buvo aptariamos jau 1997 m. Tačiau 1997–2003 m. įmonės grynųjų pinigų srautas buvo nepakankamas šioms investicijoms finansuoti. Pakankamai lėšų finansavimui atsirado tik Arcelor perėmus įmonę (18). Be to, Lenkija teigia, kad gaminių asortimentas 2003 m. IVP buvo apibrėžtas tik bendrais bruožais ir tai, kas buvo apibrėžta, nebuvo optimalu siekiant atitikti pasikeitusią paklausos struktūrą Lenkijos rinkoje, pagal kurią reikėjo pritaikyti gaminių asortimentą.

(62)

Lenkijos valdžios institucijos teigia, kad 2005 m. IVP pakeitimai nedaro neigiamo poveikio 8 protokolui. Naujasis planas reikalingas „ilgalaikiam perspektyvumui“ pasiekti. Restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje perspektyvumą užtikrino tik teigiama padėtis rinkoje ir teigiamas kainos, pajamų ir išlaidų santykis. Šiuo atžvilgiu teigiama, kad bliumingo technologija negarantuos ilgalaikio įmonės konkurencingumo, tad ją reikia pakeisti moderniausiu nuolatinio liejimo procesu.

(63)

Lenkijos valdžios institucijos teigia, kad net jei gauta pagalba būtų laikoma papildoma pagalba veiklai, turėtų būti manoma, kad ją atsvėrė kompensacinės priemonės, t. y. papildomas įmonės pajėgumo sumažėjimas pakeitus strategiją. Lenkijos valdžios institucijos taip pat patvirtina, kad HLW neatliko visų savo investicijų, nes buvo atidėtas jos turto restruktūrizavimas.

(64)

Lenkija taip pat nurodė Komisijai paskolai taikytą palūkanų normą, kaip pažymėta 41 punkte, ir kitas su paskola ir garantija susijusias išlaidas, kaip pažymėta 42 punkte.

V.   SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(65)

Pagalbos gavėjas pateikė pastabas apie sprendimą pradėti procedūrą. Vėliau jam buvo nuolat pranešama apie Komisijos ir Lenkijos valdžios institucijų keitimąsi informacija.

(66)

AHW teigia, kad didelė pagalbos dalis buvo panaudota tam tikram išnuomotam turtui išpirkti, kad būtų sumažintos finansinės išlaidos. Be to, investicijos buvo susijusios su išnuomotu nekilnojamuoju turtu, todėl jo išpirkimas galėtų būti laikomas restruktūrizavimo dalimi.

(67)

Pagalbos gavėjas taip pat teigia, kad garantija buvo suteikta prieš Lenkijos įstojimą į Europos Sąjungą (Ministrų tarybos sprendimas buvo priimtas 2003 m. gruodžio mėn.), todėl pagalbos tikslą turėjo nustatyti Lenkijos vyriausybė. Be to, įmonė pažymi panaudojusi pagalbą tiksliai pagal sprendimą dėl garantijos suteikimo.

(68)

AHW pabrėžia, kad naujasis planas skirtas senojo plano tikslui siekti, ir strategijos pakeitimas būtinas ilgalaikiam įmonės perspektyvumui užtikrinti.

VI.   VERTINIMAS

1.   Taikytini teisės aktai

(69)

8 protokolo 1 punkte nurodoma, kad, „neatsižvelgiant į EB sutarties 87 ir 88 straipsnius, valstybės pagalba, kurią Lenkija suteikia nurodytų Lenkijos plieno pramonės dalių restruktūrizavimo tikslais, laikoma suderinama su bendrąja rinka“, jeigu, inter alia, atitinka protokole nustatytas sąlygas.

(70)

Taryba pratęsė pagal Europos susitarimą nustatytą restruktūrizavimo pagalbos skyrimo Lenkijos plieno pramonei lengvatinį laikotarpį iki Lenkijos įstojimo į Europos Sąjungą. Šis susitarimas, Lenkijai stojant į Europos Sąjungą, buvo įtrauktas į 8 protokolą. Tam tikslui pasiekti jame numatyti terminai prieš stojimą ir po jo. Tiksliau protokole leidžiama suteikti ribotą restruktūrizavimo pagalbos sumą 1997–2003 m. ir draudžiama teikti Lenkijos plieno pramonei kokią nors tolesnę valstybės pagalbą restruktūrizavimo tikslais 1997–2006 m. Šiuo atžvilgiu tai aiškiai skiriasi nuo kitų Stojimo sutarties nuostatų, tokių kaip IV priede nustatytas laikinasis planas („esamos pagalbos procedūra“), kuris yra susijęs tik su valstybės pagalba, suteikta iki stojimo, jei ji „vis dar taikoma po“ įstojimo datos. Taigi 8 protokolas gali būti laikomas lex specialis, kuris jame reglamentuojamų dalykų atžvilgiu pakeičia bet kurią kitą Stojimo akto nuostatą (19).

(71)

Taigi nors EB sutarties 87 ir 88 straipsniai paprastai nebūtų taikomi pagalbai, suteiktai prieš stojimą, ir nėra taikytini po stojimo, pagal 8 protokolo nuostatas valstybės pagalbos stebėsena pagal EB sutartį taip pat taikoma bet kokiai pagalbai, suteiktai Lenkijos plieno pramonei restruktūrizuoti 1997–2006 m.

(72)

Sprendimas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį gali būti priimamas ir po Lenkijos įstojimo, nes, 8 protokole nesant konkrečių nuostatų, turėtų būti taikomos įprastos taisyklės ir principai. Taigi taip pat bus taikomas 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (toliau – procedūrinis reglamentas) (20).

2.   Neteisėtas pagalbos naudojimas

(73)

Pagal 8 protokolo 18 punkto a papunktį Komisijai suteikiami įgaliojimai imtis „atitinkamų priemonių, kad bet kuri susijusi įmonė privalėtų sugrąžinti bet kokią pagalbą, kuri buvo suteikta pažeidus šiame protokole nustatytas sąlygas, <…> jeigu restruktūrizavimo stebėsena parodo, kad įsipareigojimai dėl pereinamojo laikotarpio susitarimų, numatytų šiame protokole, nebuvo įvykdyti“.

(74)

Atlikusi oficialų tyrimą, Komisija padarė išvadą, kad Lenkijai nepavyko išsklaidyti abejonių dėl neteisėto restruktūrizavimo pagalbos naudojimo. Komisija mano, kad įmonė tinkamai neįgyvendino savo restruktūrizavimo plano, kaip aiškiai nustatyta 8 protokolo 9 punkto a ir h punktuose. Komisija pažymi, kad finansinėms investicijoms pagal 2003 m. IVP buvo panaudota tik nedidelė suteiktų finansinių išteklių (apie 34 mln. EUR) dalis, o likusi dalis, t. y. 31,2 mln. EUR, buvo panaudota plane nenurodytiems tikslams.

(75)

Prieš prieidama prie šios išvados, Komisija pirmiausia įvertino, kokio pobūdžio priemonės buvo planuotos pradiniame IVP, paskui – ar priemonės, kurias siekė įgyvendinti įmonė, kaip nors yra nesuderinamos su bendrąja rinka, ir galiausiai – neteisėtai naudotos pagalbos nesuderinamumo poveikį viso plano atžvilgiu, ir tik tada svarstė pagalbos sumą. Klausimas, ar naujasis planas gali pakeisti šią išvadą, nagrinėjamas 3 skyriuje.

a)   Pradiniame investicijų plane nustatyto restruktūrizavimo mastas

(76)

Komisija pirmiausia išaiškino 2003 m. IVP apimtį ir ar 2003 m. IVP apėmė su gamybinio turto pardavimo ir atgalinės nuomos susitarimu susijusias išmokas, kurioms daugiausia buvo panaudota restruktūrizavimo pagalba.

(77)

Kaip nustatyta 34 punkte, pagrindinė restruktūrizavimo plano užduotis buvo garantuoti tam tikrų HLW perspektyvumui atkurti būtinų priemonių vykdymą laiku. Tai daugiausia buvo susiję su investicijomis ir finansiniu restruktūrizavimu. Plane buvo pabrėžta būtinybė suteikti įmonei galimybę atlikti restruktūrizavimą 2002 ir 2003 m.

(78)

Pirma, pagal 2003 m. IVP HLW turėjo investuoti [150–220] mln. PLN. Tačiau panašu, kad ir pagalbos gavėjas, ir Lenkijos valdžios institucijos daro išvadą, kad gamybinio turto įsigijimas galėtų būti laikomas investicijų programos dalimi. Lenkija teigia, kad investicijos buvo apibūdintos kaip labai bendro pobūdžio priemonė, išsamiai neapibrėžiant jokių investicijų. Be to, pagalbos gavėjas nurodo, kad pirkimas buvo būtinas restruktūrizavimo procesui, „nes neturint šių įrengimų gamykla nebūtų galėjusi veikti restruktūrizavimo metu“.

(79)

Komisija negali sutikti su šiais argumentais. Akivaizdu, kad 2003 m. IVP investicijos pagal 4.4 punktą buvo paskirstytos pagal išlaidas (2003 m. IVP 21 lentelė, pateikta 18 punkto 1 lentelėje), dalyką (2003 m. IVP 22 lentelė) ir laiką (2003 m. IVP 23 lentelė). Nebuvo jokios galimybės išmokoms pagal gamybinio turto pardavimo ir atgalinės nuomos susitarimą. Iš esmės šis bandymas greičiau parodo, kad nei Lenkijos valdžios institucijos, nei pagalbos gavėjas neturėjo jokio pateisinimo išmokoms pagal pardavimo ir nuomos susitarimą. Priešingu atveju tai būtų buvę įtraukta į planą.

(80)

Antra, 2003 m. IVP numatytas ribotas finansinis restruktūrizavimas. Vėliau pateiktuose raštuose Lenkijos valdžios institucijos tvirtino, kad gamybinio turto išpirkimo suma turėtų būti įtraukta į finansinį restruktūrizavimą (21). Jos teigia, kad finansinis restruktūrizavimas taip pat apima esamus 150 mln. PLN nuostolius ir 513 mln. PLN skolų mokėjimo terminų pakeitimą, taigi jų skaičiavimais, bendros restruktūrizavimo išlaidos sudaro apie 858 mln. PLN.

(81)

Tačiau Komisija negali sutikti, kad esami 150 mln. PLN nuostoliai ir 513 mln. PLN skolų mokėjimo terminų pakeitimas yra restruktūrizavimo išlaidos. Kaip nurodyta 22 punkte, Komisija neneigia, kad 2003 m. IVP 4.7 punkte paminėta, jog „įmonė ketina restruktūrizuoti 513 mln. PLN įsipareigojimus“. Tačiau nenurodyta, kad tai būtinai yra restruktūrizavimo užduočių dalis. Iš tikrųjų 3.2 punkte kaip restruktūrizavimo užduotis nurodytas tik „trumpalaikių paskolų grąžinimas ir su gamyba nesusijusio nereikalingo turto pardavimas“.

(82)

Be to, taip pat nėra įprasta paprasčiausiai laikyti visų rūšių nuostolius restruktūrizavimo išlaidomis, kaip tvirtina Lenkija. Balansiniai įsipareigojimai nebūtinai prilygsta restruktūrizavimo išlaidoms, nes tokio pobūdžio įsipareigojimai yra įprastų verslo veiklos dalis. Pernelyg dideli įsipareigojimai iš tiesų gali sukelti sunkumų, tačiau tokiu atveju atliekant restruktūrizavimą būtina nustatyti konkrečias priemones, tokias kaip kapitalo injekcijos, paskolos arba susitarimai dėl mokėjimo terminų pakeitimo siekiant vykdyti įsipareigojimus. Plane į finansinį restruktūrizavimą neįtraukta nė viena iš šių priemonių (4.7 punkto penktoji pastraipa).

(83)

Iš tiesų 2003 m. IVP 4.7 punkte nurodyta, kad restruktūrizavimui finansuoti reikėjo tik 363 mln. PLN. Tai mažiau už visą esamą 513 mln. PLN skolą. Be to, panašu, kad 4.7 punkte minėta 60 mln. PLN suma yra susijusi su būsimu apyvartiniu kapitalu. Taigi restruktūrizavimui turėjo būti skirta daugiausia 300 mln. PLN (žr. 30 punktą).

(84)

Tačiau 300 mln. PLN panaudojimas išaiškintas 2003 m. IVP 4.12.1 punkte dėl programos išlaidų ir šaltinių. Šiame punkte paaiškinta, kad visa 219 mln. PLN finansavimo suma buvo reikalinga 2002–2003 m. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma taip pat turėjo apimti investicijas, kaip nurodyta 26 punkte, finansiniam restruktūrizavimui liko tik […] mln. PLN.

(85)

81,5 mln. PLN suma net nepadengtų išmokų pagal pardavimo ir atgalinės nuomos susitarimą sumos. 3.2 punkte aiškiai nustatyta, kad finansinis restruktūrizavimas bus taikomas tik trumpalaikei skolai. Taigi į planą įtrauktas finansinis restruktūrizavimas turėjo neviršyti 81,5 mln. PLN sumos, kuri nebuvo susijusi su išmokomis pagal pardavimo ir nuomos susitarimą, kurios turėjo būti sumokėtos per kelerius metus iki 2010 m., taigi tai akivaizdžiai buvo ilgalaikis įsipareigojimas. Todėl išmokos pagal pardavimo ir atgalinės nuomos susitarimą taip pat negali būti vertinamos kaip finansinio restruktūrizavimo, kurio lėšas papildys pagalba, dalis.

(86)

Galiausiai panašu, kad Lenkijos valdžios institucijos sutiko, jog išmokos pagal pardavimo ir atgalinės nuomos sandorį nebuvo turto restruktūrizavimo dalis, nes neteigė, kad šiuo atveju taip yra. Tačiau cituodamos dalies apie turto restruktūrizavimą ištrauką, jos netiesiogiai mini turto restruktūrizavimą: „Minėtas pardavimas suteiks Huta L.W. galimybę grąžinti dalį paskolų ir išlaikyti finansinį likvidumą“ (birželio 4 d. rašto 64 punktas).

(87)

Tačiau Lenkijos valdžios institucijos nepripažįsta, kad niekur nėra nurodyta, jog mokėjimo terminai bus pakeisti visai su pardavimu ir atgaline nuoma susijusiai skolai, nors keliuose plano punktuose nurodyta, kad mokėjimo terminų pakeitimas susijęs tik su negamybiniu turtu. Skyriuje, kurį pirmiau citavo Lenkijos valdžios institucijos, tai pabrėžta du kartus. Iš tikrųjų ten aiškiai nustatyta, kad tam tikroms skoloms pagal pardavimo ir atgalinės nuomos susitarimą, būtent skoloms, susijusioms su negamybiniu turtu (žr. 2003 m. IVP 4.12.1 punktą), bus taikomas turto restruktūrizavimas. Tai susiję su vadinamaisiais 100 hektarų ir 88 hektarų projektais. Šio turto restruktūrizavimo tikslas buvo gauti grynųjų pinigų investicijoms atlikti. Tai kartu sumažintų su skolomis susijusias finansines išlaidas. Tačiau nenurodyta, kad finansinėms išlaidoms sumažinti pirma nustatyto laiko turėtų būti sumokėtos visos išmokos pagal pardavimo ir atgalinės nuomos susitarimą. Turto restruktūrizavimo tikslas verčiau yra tik „sumažinti“ finansines išlaidas, o ne jas panaikinti.

(88)

Galiausiai, atsižvelgdama į HLW finansinius suvaržymus, Komisija nemato jokių priežasčių, kodėl HLW turėjo siekti įsigyti savo gamybinį turtą, kai išmokos turėjo būti mokamos tik vėliau. Iš tiesų niekur nenurodyta, kad nuomos sutartis sudarytų restruktūrizavimui kliūčių. Visų pirma to nepatvirtina 2003 m. IVP 4.12 punktas, nes jame tik nurodyta, kad pardavusi tam tikrą turtą, kuris anksčiau buvo priskirtas negamybiniam, HLW galėtų sumažinti nuomos sutarties aptarnavimo išlaidas. Tai logiška atsižvelgiant į tai, kad tas turtas turėjo būti parduotas siekiant grąžinti paskolą (jos dalį) ir atitinkamai atleisti HLW nuo paskolos palūkanų mokėjimo. Tačiau tai jokiu būdu nėra susiję su gamybinio turto perpirkimu, iš kurio nebūtų galima gauti jokių grynųjų pinigų, nes šis turtas toliau priklausytų įmonei.

(89)

Taigi gamybinio turto išpirkimas nebuvo numatytas 2003 m. IVP. Tad HLW panaudojo pagalbą restruktūrizavimo plane, kurio pagrindu buvo leista suteikti pagalbą nenumatytam tikslui. Tai reiškia, kad pagalba buvo panaudota pažeidžiant NRP ir sprendimą leisti suteikti pagalbą, t. y. 8 protokolą. Pagal procedūrinio reglamento 1 straipsnio g dalį tai gali būti neteisėtas pagalbos naudojimas, kuris apibrėžiamas kaip pagalba, kuri naudojama pažeidžiant sprendimą, pagal kurį buvo patvirtinta valstybės pagalba (22).

b)   Neteisėtai naudotos pagalbos nesuderinamumas

(90)

Nustačius, kad gauta valstybės pagalba nebuvo panaudota pagal planą, reikia įrodyti, kad ši neteisėtai naudota pagalba taip pat yra nesuderinama su bendrąja rinka.

(91)

Formaliai tai galima nuspręsti vien remiantis faktu, kad, pirma, įmonė nenaudojo pagalbos pagal planą, kurį ji pagal 8 protokolą įpareigota tinkamai įgyvendinti, ir antra, bet kokia kita IVP, NRP ir 8 protokole nenumatyta valstybės pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka pagal 8 protokolo 18 punktą.

(92)

Be to, Komisija pažymi, jog nebūtų galėjusi nuspręsti, kad faktinis panaudojimas dera su bendrąja rinka, nors AHW ir tapo perspektyvi. Šiuo atžvilgiu Komisija norėtų paaiškinti, kad nors pagalbos gavėjas abejoja, jog jo dabartinis perspektyvumas pakankamas, būtina manyti, kad jo perspektyvumo supratimas skiriasi nuo 8 protokolo 3 priede pateiktos iš anksto nustatytos perspektyvumo apibrėžties. Šis supratimas buvo patvirtintas pagal 8 protokolą, jį stebėjo abi susitariančiosios šalys ir pagalbos gavėjas negali jo pakeisti atgaline data.

(93)

Tačiau Komisija pirmiausia pabrėžia, kad suderinamumas neatsiranda vien dėl to, kad HLW tapo perspektyvi 2006 m. Iš tikrųjų vien perspektyvumo atkūrimo nepakanka, kad restruktūrizavimo projektas taptų suderinamas su bendrąja rinka. Be to, būtina užtikrinti, kad perspektyvumas būtų atkurtas naudojant mažiausią restruktūrizavimui būtiną valstybės pagalbos sumą ir būtų įgyvendintos kompensacinės priemonės. Komisija primena, kad šios sąlygos nustatytos Europos susitarimo, į kurį nuoroda pateikta 8 protokolo 1 punkte, 8 straipsnio 4 dalyje. Visų pirma sąvoka, kad valstybės pagalba turi būti mažiausia būtina pagalba, reiškia, kad pagalba neturėtų būti naudojama restruktūrizavimui nebūtinai investicijai ar priemonei finansuoti (23).

(94)

Antra, Komisija primena, kad planas, t. y. restruktūrizavimo užduotys ir priemonės joms finansuoti, ex ante požiūriu turi užtikrinti, kad įmonė taptų perspektyvi. Iš tikrųjų 2003 m. IVP pabrėžiamos investicijos ir jų paankstinimas naudojant valstybės pagalbą. Plane nurodyta, kad investicijos bus paankstintos ir atliktos naudojant 2003 m. tarpinę paskolą. Be to, jame nurodyta, kad turto restruktūrizavimas turėtų būti atliktas 2004 ir 2005 m., o tai akivaizdžiai buvo pernelyg vėlu investicijų programai įgyvendinti. Taigi paskola buvo suteikta finansiniam deficitui padengti. Iš tiesų plano įžangoje pabrėžiama, kad „restruktūrizavimo programos įgyvendinimui pagal patvirtintą tvarkaraštį ir įmonės veiklos tęsimui būtinai reikės tarpinės paskolos“. Taigi tarpinė paskola buvo laikoma būtina investicijoms paankstinti pagal konkretų tvarkaraštį.

(95)

Taigi HLW sprendimas sumokėti išmokas pagal gamybinio turto pardavimo ir nuomos susitarimą ir laiku neatlikti investicijų parodo, kad ex ante požiūriu šis HLW veiksmas sukėlė pavojų jos galimybėms tapti perspektyvia. Iš tikrųjų Lenkijos valdžios institucijos nenurodė jokios priežasties, kodėl 2003 m. rugpjūčio mėn., kai HLW pateikė paraišką dėl garantijos, padėtis turėjo pasikeisti, nes nuo paskutinio plano atnaujinimo 2003 m. kovo mėn. praėjo tik penki mėnesiai. Taigi toks pagalbos naudojimas buvo ne plano įgyvendinimas, o, atsižvelgiant į tai, kad investicijos buvo susietos su tvarkaraščiu, verčiau kliudymas tinkamai įgyvendinti planą. Tad, ex ante požiūriu, įmonė akivaizdžiai sukėlė pavojų perspektyvumui, nors vėliau jį ir atkūrė.

(96)

Finansiniai ištekliai iš tiesų yra keičiami tarpusavyje ir tai, kad valstybės pagalba nebuvo panaudota pagal planą, galėtų reikšti, kad restruktūrizavimo planas galėjo būti finansuotas kitomis priemonėmis, kurias iš pradžių buvo planuota panaudoti kitiems tikslams, kuriems šiuo metu naudojama pagalba. Tačiau tokie argumentai nepriimtini restruktūrizavimo projekto atveju, kai įmonės finansinės priemonės turėtų būti naudojamos įmonei pertvarkyti ir, atsižvelgiant į įmonės sunkumus, neturėtų būti jokių atliekamų lėšų plane nenumatytiems projektams. Taigi valstybės garantuotos paskolos lėšų naudojimas paskolai už gamybinį turtą grąžinti yra lemiamas veiksnys, dėl kurio mažėja restruktūrizavimo veiklos mastas kitose srityse, visų pirma trukdoma laiku įgyvendinti minėtas investicijas.

(97)

Be to, Komisija nemano, kad Lenkijos valdžios institucijų ir pagalbos gavėjo pateiktas argumentas, jog 2003 m. įmonės finansinė padėtis buvo tiek prasta, kad ji negalėjo atlikti jokių investicijų, yra svarbus, nes Komisija nesupranta, kodėl tokioje padėtyje esanti įmonė nuspręstų grąžinti ilgalaikę skolą, o ne imtis kitų priemonių, kurios, kaip buvo nustatyta, buvo būtinos perspektyvumui atkurti.

(98)

Galiausiai taip pat nesvarbu, kad įmonė dabar siūlo atlikti investicijas, kurių buvo atsisakyta 2004 m., nes jų įgyvendinimas buvo susietas su konkrečiu tvarkaraščiu, kuris buvo laikomas vieninteliu būdu atkurti perspektyvumą iki 2006 m. pabaigos. Šis pažeidimas neabejotinas, ir IVP pakeitimas taip pat negali jo pakeisti. Taip yra net nepaisant to, kad 2005 m. IVP numatytos papildomos investicijos, nes jos negali atitaisyti neteisėtai naudotos pagalbos.

(99)

Trečia, net jei 2003 m. rugpjūčio mėn. HLW būtų maniusi, kad investicijos nebėra būtinos perspektyvumui atkurti, tai reikštų, kad 2003 m. IVP HLW nurodė pernelyg dideles restruktūrizavimo išlaidas ir gauta pagalba nebuvo būtina restruktūrizavimui. Tačiau Komisija mano, jog neįmanoma, kad įmonė būtų pakeitusi savo nuomonę praėjus vos penkiems mėnesiams po 2003 m. IVP parengimo (2003 m. kovo mėn.), kai 2003 m. rugpjūčio mėn. pateikė paraišką dėl garantijos ir nurodė, kad pagrindinė dalis reikalinga gamybiniam turtui suteiktai paskolai grąžinti. Tuomet tokiai išvadai pagrįsti įmonė turėjo bet kuriuo atveju tinkamu laiku pranešti apie tai Komisijai, tačiau ji to nepadarė.

(100)

Vis dėlto net jei investicijos nebuvo būtinos, neatrodytų, kad lėšų nukreipimas išmokoms pagal gamybinio turto pardavimo ir atgalinės nuomos sandorį mokėti būtų pateisinamas kaip restruktūrizavimo išlaidos. Finansavimu išmokoms pagal gamybinio turto pardavimo ir atgalinės nuomos susitarimą mokėti iš esmės buvo pasirūpinta ir jos galėjo būti sumokėtos pasibaigus restruktūrizavimo laikotarpiui. Gali būti, kad dėl to atsirado finansinė našta, tačiau 2003 m. IVP finansinėse prognozėse į ją aiškiai buvo atsižvelgta. Turtas negalėjo būti parduotas, taigi vienintelis išmokų padarinys būtų finansinių išlaidų sumažinimas, o tai suteiktų HLW papildomo likvidumo. Tai reiškia, kad HLW gavo papildomų grynųjų pinigų, o tai gali būti laikoma pagalba veiklai, dėl kurios net galėjo būti imtasi priemonių, susijusių su pernelyg dideliu rinkos iškraipymu. Taigi Komisija nesupranta, kaip tokios priemonės galėjo būti leistos, jei apie jas būtų pranešta Komisijai. Tad net jei investicijos tikrai nebuvo būtinos, faktinis pagalbos naudojimas taip pat būtų laikomas nesuderinamu su bendrąja rinka.

(101)

Galiausiai Komisija neginčija pagalbos gavėjo argumento, kad garantija buvo panaudota pagal vyriausybės sprendimą, ir vyriausybė turėjo teisę nustatyti pagalbos tikslą. Tačiau Komisija pažymi, kad tai neturi poveikio garantijos suderinamumui, kuris turi būti nustatytas pagal 8 protokolą ir 2003 m. IVP, kuriuose nenumatyta pagalba vyriausybės sprendime suteikti pagalbą patvirtintam tikslui.

(102)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija turi priimti išvadą, kad pagalba buvo panaudota su 8 protokolo 9 ir 18 punktais nesuderinamu būdu. Taigi ji yra nesuderinama su bendrąja rinka.

c)   Neteisėtai naudotos pagalbos nesuderinamumo poveikis visam restruktūrizavimo planui

(103)

Galiausiai būtina nustatyti neteisėtai naudotos pagalbos nesuderinamumo poveikį.

(104)

Šiuo klausimu Komisija pirmiausia norėtų pabrėžti, kad atliekant šį tyrimą nebuvo nustatyta, kad kokios nors restruktūrizavimo išlaidos taptų nebereikalingos, bet buvo nustatyta, kad dalys valstybės lėšų buvo netinkamai panaudotos. Gali būti, kad dalis investicijų galėjo būti panaikinta – geriausia gavus Komisijos pritarimą. Tai reikštų, kad faktinės restruktūrizavimo išlaidos buvo mažesnės ir reikėtų susigrąžinti atitinkamą pagalbos dalį; taigi būtų taikytas požiūris, kurį Komisija priėmė ankstesnėse plieno sektoriaus restruktūrizavimo bylose (24). Tačiau šiuo atveju ne tik tam tikros restruktūrizavimo išlaidos tapo nebereikalingos – kaip aptarta pirmiau, problema yra ta, kad buvo prarastas viso restruktūrizavimo dalies finansavimo (t. y. 31,2 mln. EUR) tikslas, nes, vertinant ex ante, beveik visa tarpinė paskola buvo panaudota ne pagal IVP ir sukėlė pavojų perspektyvumo atkūrimui arba, vertinant pagal laiką, kai įvyko pokytis, tai suteikė įmonei grynųjų pinigų perteklių, kurį būtina grąžinti. Be to, toks neteisėtas naudojimas negali būti atitaisytas atgaline data, įmonei įgyvendinant investicijas vėliau, nes lėšos buvo suteiktos, kad būtų galima finansuoti investicijas ir atlikti finansinį restruktūrizavimą tam tikru laiku. Ši paskata suteikti pagalbą buvo nebetinkama jau 2005 m. Iš esmės jei restruktūrizavimas būtų organizuotas vėliau, nebūtų reikėję jokios pagalbos, visų pirma nereikėtų valstybės garantuotos tarpinės paskolos. Taigi neteisėtas naudojimas susijęs su visomis suteiktomis tarpinės paskolos lėšomis, kurios buvo panaudotos išmokoms pagal gamybinio turto pardavimo ir atgalinės nuomos sandorį.

(105)

Komisija taip pat supranta, kad išteklių perteklius restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje nėra neįprastas, ir kad įmonė neturėtų būti baudžiama už tai, kad pasiekė geresnių, negu tikėtasi ex ante, rezultatų. Tačiau dėl to turėtų pagerėti verslo rezultatai, o įmonė turėtų turėti kiek daugiau pelno, kad, pavyzdžiui, galėtų paankstinti skolų grąžinimą. Įmonė nebūtinai gali nukreipti beveik visą pagalbą verslo plane nenurodytiems tikslams.

(106)

Antra, būtina priminti, kad įmonė taip pat pasinaudojo keliomis kitomis valstybės pagalbos priemonėmis, tokiomis kaip skolų nurašymas ir garantuotos paskolos dalies naudojimas investicijoms finansuoti. Šios priemonės buvo įgyvendintos pagal planą ir padėjo įmonei tapti perspektyvia.

(107)

Vis dėlto galima manyti, kad visas restruktūrizavimas turi būti laikomas nepavykusiu, nes planas buvo įgyvendintas tik iš dalies ir, ex ante požiūriu, perspektyvumo atkūrimą būtų užtikrinęs tik visiškas restruktūrizavimo plano įgyvendinimas. Tačiau šiuo klausimu gali būti svarbu tai, kad įmonė tapo perspektyvi (25). Tai pasakytina tik tuo atveju, jei įmonė negavo kokios nors perteklinės pagalbos, kuri nebuvo būtina perspektyvumui atkurti. Kitaip tariant, jeigu ši nauda būtų sugrąžinta, būtų atkurta ex ante padėtis, t. y. gauta perteklinė pagalba būtų pagrįsta. Šiuo atveju likusios priemonės, kurios buvo įgyvendintos pagal planą, iš tiesų galėjo prisidėti prie perspektyvumo atkūrimo. Taigi jos galėtų būti laikomos suderinamomis, jeigu būtų susigrąžinta gauta perteklinė pagalba.

(108)

Taigi likusios priemonės užtikrino, kad perspektyvumas būtų atkurtas naudojant mažiausią būtiną pagalbą, todėl Komisija gali prieiti prie išvados, kad neteisėtai naudota buvo tik nukreipta garantuotos pagalbos suma, o ne visa restruktūrizavimo pagalbos suma, ir kad kitos priemonės pagal 2003 m. IVP lieka suderinamos.

d)   Netinkamai taikytos garantuotos paskolos dalies pagalbos elementas

(109)

Galiausiai būtina nustatyti valstybės garantuotos 31 245 684 EUR paskolos pagalbos elementą. Iš esmės garantijos pagalbos intensyvumas gali sudaryti iki 100 % (26).

(110)

Tačiau Komisija pripažįsta, kad garantija suteiktos pagalbos iškreipiantis poveikis šiuo atveju buvo ribotas, nes Arcelor po vienerių metų grąžino paskolą, kuriai HLW gavo garantiją. Taigi Komisija mano, kad visai įmonės gautai naudai susigrąžinti būtina susigrąžinti tik palūkanų subsidiją, kuri pagal garantiją buvo suteikta tuo laikotarpiu, kai įmonė disponavo skolintais pinigais. Be to, Komisija pažymi, kad įmonė vis vien turėjo tam tikrų galimybių gauti finansavimą ir galėjo suteikti tinkamą įkaitą. Tai pavirtinta garantijos sutartyje, kurioje buvo pareikalauta įkaito.

(111)

Pagal nuolatinę Komisijos praktiką palūkanų subsidiją sudaro skirtumas tarp palūkanų, kurios turėtų būti mokamos rinkos sąlygomis, ir įmonės faktiškai sumokėtų palūkanų sumos. Rinkos palūkanų norma šiuo atveju būtų apskaičiuota pagal orientacinę normą, kuri buvo taikoma suteikiant lėšas (2004 m. rugpjūčio mėn.), pridedant 400 bazinių punktų, atsižvelgiant į tai, kad HLW 2004 m. nebuvo perspektyvi (žr. (46) punktą), bet buvo sunkumų patirianti įmonė (27). Pagal nusistovėjusią Komisijos praktiką negalima pridėti mažiau nei 400 bazinių punktų (28). Tačiau šio priedo dar didinti nereikia, nes įmonė pateikė įkaitą, o plieno sektoriaus veiklos rodikliai 2004 m. buvo geri.

(112)

Paskola buvo suteikta EUR, o ne PLN, todėl Komisija taiko euro zonai taikytiną orientacinę normą, t. y. 4,43 %. Šiuo atžvilgiu reikėtų priminti, kad faktiškai gauta nauda turi būti vertinama lyginant skolinimąsi įmonei suteiktomis sąlygomis ir rinkos sąlygomis (be valstybės garantijos). Pagal įprastą rinkos praktiką paskolų palūkanų norma nustatoma remiantis pagrindinės sumos valiutai taikytina orientacine norma (paprastai atitinkama tarpbankinių paskolų orientacine norma), nes pinigų vertės svyravimai susiję su ūkiu, kuriame naudojama ta konkreti valiuta. Taigi jei paskola suteikta eurais, rinkos ekonomikos kreditoriaus taikoma orientacinė norma taip pat turėtų būti eurais suteiktoms paskoloms taikoma norma, net jei paskola buvo suteikta Lenkijoje.

(113)

Taigi palūkanų norma turėjo sudaryti 8,43 % per metus, t. y. jų suma turėjo sudaryti 2 807 206 EUR. Tai reikia palyginti su įmonės faktiškai patirtomis išlaidomis. Šias sudaro 1 061 050 EUR palūkanos, taip pat tam tikri mokesčiai už garantiją (kaip nurodyta 42 punkto a ir b papunkčiuose), į kuriuos pagal Komisijos praktiką turi būti atsižvelgta skaičiuojant garantijos pagalbos sumą (29).

(114)

Garantijos kaina turėtų būti paskirstyta visai garantijos sumai ir susieta su neteisėtai naudota pagalba pridėjus palūkanas, kurias dengė garantija, nes ribotas garantuotos paskolos dalies naudojimas investicijoms buvo verslo spendimas, kuris dar nebuvo priimtas, kai garantuota paskola buvo suteikta kaip penkerių metų 46 mln. EUR paskola su palūkanomis. Priešingu atveju garantuota paskola būtų suteikta kitokiomis sąlygomis. Taigi proporcinis padalijimas turėtų būti atliktas apskaičiuojant mokesčio dalį, susijusią su faktine garantuota ir neteisėtai naudota suma. Be to, dėl tokių pat priežasčių turėtų būti apskaičiuota mokesčio dalis, tenkanti tam viso penkerių metų laikotarpio, kuriuo garantija teoriškai buvo amortizuota, laikui, kuriuo garantija faktiškai buvo panaudota. Jei garantija panaikinama anksčiau, tai yra verslo sprendimo persvarstymas, nesusijęs su ankstesniais susitarimais.

(115)

Tai reiškia, jog Komisija sutinka, kad būtų atimtos išlaidos Valstybės iždo mokesčiui ir parengimo mokesčiui, kaip nurodyta 42 punkte, bet tik remiantis apskaičiuota proporcine dalimi, pagrįsta: a) santykiu tarp faktiškai garantuotos sumos (32,3 mln. EUR (= 31,24 mln. EUR + 1,06 mln. EUR (pagrindinė suma ir faktiškai sumokėtos palūkanos) ir visos garantijos sumos (58 330 000 EUR); ir b) santykiu tarp faktinio garantijos naudojimo laiko ir numatyto penkerių metų naudojimo laikotarpio (t. y. 388 dienos iš galimų 1 826 dienų).

(116)

Tačiau dėl 42 punkto c papunktyje nurodytų paskolos mokesčių, Komisija nemano, kad tai išlaidos, atskaitytinos nuo naudos, nes bet kokia rinkos sąlygomis teikiama paskola yra susijusi su panašiomis išlaidomis, kurios galbūt net būtų didesnės.

(117)

Taigi atsižvelgiant į sudėtines palūkanas, taikytinas naudai nuo 2004 m. rugpjūčio 24 d. iki grąžinimo taikant 7,62 % metinę susigrąžinimo normą, atliekamas toks skaičiavimas:

(EUR)

Visa suteikta suma

31 245 684,00

Tinkamos palūkanos, reikalaujamos nuo 2004 m. rugpjūčio 24 d. iki 2005 m. rugsėjo 16 d.

2 807 206

HLW faktiškai sumokėtos garantuotos paskolos palūkanos

1 061 050

Garantijos parengimo mokestis, apskaičiuotas proporcingai visai garantijos sumai ir paskolos trukmei

31 792

Valstybės iždo mokestis, apskaičiuotas proporcingai visai garantijos sumai ir paskolos trukmei

68 683

Bendros dėl garantuotos paskolos faktiškai patirtos išlaidos

1 161 525

Palūkanų skirtumas (t. y. nauda)

1 645 682

Įskaitant sudėtines palūkanas nuo 2004 m. rugpjūčio 24 d. iki 2007 m. lapkričio 20 d., taikant susigrąžinimo normą

444 086

Suma, mokėtina 2007 m. lapkričio 20 d.

2 089 768

e)   Išvada

(118)

Apibendrindama Komisija daro išvadą, kad išmokos pagal gamybinio turto pardavimo ir atgalinės nuomos susitarimą nebuvo numatytos 2003 m. IVP ir sukėlė pavojų perspektyvumo atkūrimui bent jau tuo metu, kai reikėjo pagalbos. Tačiau įmonė vis dėlto tapo perspektyvi, todėl neteisėtas pagalbos naudojimas nedaro poveikio likusios pagalbos suderinamumui. Be to, garantija buvo nutraukta ir paskola jau buvo grąžinta, taigi dabar reikia susigrąžinti tik palūkanų subsidiją, kurią HLW gavo tuo laikotarpiu, kai disponavo paskolos lėšomis (t. y. nuo pinigų pervedimo iki grąžinimo). Šios palūkanų subsidijos suma sudaro 1 645 682 EUR.

3.   Plano pakeitimas

(119)

Lenkija paprašė, kad Komisija patvirtintų atnaujintą IVP pagal 8 protokolo 10 punktą.

(120)

Komisija anksčiau jau nagrinėjo panašias bylas ir išaiškino, kad „Komisijos sutikimas leisti pakeisti IVP turi būti pagrįstas argumentais, kad pakeitimas nesudaro jokių problemų dėl suderinamumo su 8 protokolo tikslais. Tokiu atveju pagrindiniai protokole nustatyti valstybės pagalbos, pajėgumo ir laiko rodikliai turi likti nepakitę, o valstybės pagalbos proporcingumas, kaip nustatyta protokole, turi likti galioti neabejojant perspektyvumo tikslu (30).

(121)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija paaiškino, kad šiuo atveju pakeitimai nebuvo susiję nei su bendros valstybės pagalbos sumos, nei su gamybos pajėgumo padidėjimu (31) restruktūrizavimo laikotarpiu, bet kad persvarstytame IVP daugiausia buvo numatytas reikšmingas įmonės investicijų strategijos pakeitimas, kad atrodė, jog suteikta valstybės pagalba buvo piktnaudžiauta kaip pagalba veiklai ir kad nebereikia jokios papildomos valstybės pagalbos investicijoms užbaigti (žr. 54 ir 56 punktus). Iš esmės tyrimas patvirtino, kad šios abejonės nebuvo išsklaidytos, nes pagalba iš tiesų buvo neteisėtai naudota, kaip nuspręsta pirmiau, ir yra nesuderinama su bendrąja rinka.

(122)

2005 m. IVP šis trūkumas, t. y. valstybės pagalbos perteklius, nebuvo pašalintas, todėl jis negali būti patvirtintas tokios formos. Šiam trūkumui pašalinti nepakanka, kad AHW atgaivino investicijų programą. Kaip aptarta pirmiau, taip būtų buvę net jei įmonė būtų atlikusi tik restruktūrizavimo plane nurodytas investicijas. Aišku, kad naujoji investicijų programa bus įgyvendinta gerokai vėliau, negu iš pradžių numatyta plane. Be to, aišku, kad pradinė pagalba buvo suteikta siekiant užtikrinti restruktūrizavimo programos tvarkaraščio laikymąsi. Taigi pagalba buvo susijusi su tikslu paskatinti HLW atlikti šias investicijas 2003 ir 2004 m. tvarkaraštyje nustatytu laiku. Iš esmės jei restruktūrizavimas būtų ex ante atidėtas iki 2004 ir 2005 m., nebūtų reikėję tarpinės paskolos, taigi ir pagalbos.

(123)

Neatsižvelgdama į neteisėtą pagalbos naudojimą, Komisija pažymi galinti pritarti likusiam naujam planui, jei neteisėtai naudota pagalba būtų sugrąžinta. Sprendime pradėti procedūrą Komisija pažymėjo esanti pasirengusi pritarti naujai verslo strategijai dėl su pramone susijusių priežasčių, sutikdama, kad naujos investicijos būtų naudingos būsimiems ekonominiams įmonės rezultatams ir galėtų turėti kitokį teigiamą poveikį aplinkos apsaugos ir išlaidų mažinimo atžvilgiu.

(124)

Bet kuriuo atveju Komisija pažymi, kad plano pakeitimui nereikia jokios papildomos pagalbos, nes jis visas finansuojamas investuotojo lėšomis. Todėl Komisija nemato jokio pagrindo prieštarauti atnaujintai programai, net jei strategija būtų pakeista (32).

VII.   IŠVADA

(125)

Komisija daro išvadą, kad pagal 8 protokolo 9 ir 18 punktus 31,2 mln. EUR paskolos garantija buvo neteisėtai naudota ir HLW panaudojo ją nesuderinamu būdu. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantija buvo panaikinta, o paskola grąžinta, ir tai reiškia, kad HLW gavo 1 645 682 EUR palūkanų subsidijai prilygstančią naudą, ši nauda turėtų būti grąžinta. Atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. lapkričio 20 d. AHW savanoriškai pervedė į blokuotą sąskaitą 2 089 768 EUR sumą, kuri atitinka susigrąžintinos sumos ir sudėtinių palūkanų sumą, kurią Lenkijos valdžios institucijos turi gauti šio sprendimo priėmimo dieną, tolesnis susigrąžinimas nebūtinas.

(126)

Be to, jeigu ši pagalba bus atlyginta, pagal 8 protokolo 10 punktą Komisija gali patvirtinti 2005 m. IVP numatyto plano pakeitimą, nes jis nėra susijęs su papildoma pagalba ir padidina įmonės perspektyvumą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

HLW/AHW neteisėtai naudojo 1 645 682 EUR valstybės pagalbą, kurią Lenkija suteikė HLW/AHW pažeisdama 8 protokolo 18 punktą, ir pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka.

2 straipsnis

Atsižvelgdama į 1 straipsnyje minėtos neteisėtai naudos pagalbos grąžinimą, Komisija neprieštarauja, kad AHW pakeistų savo verslo planą.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Lenkijai.

Priimta Briuselyje, 2007 m. gruodžio 11 d.

Komisijos vardu

Neelie KROES

Komisijos narė


(1)  OL L 236, 2003 9 23, p. 948.

(2)  OL C 35, 2007 2 17, p. 41.

(3)  Darant prielaidą, kad 1 EUR lygu 4 PLN.

(4)  2003 m. liepos 21 d. Tarybos sprendimas, OL L 199, 2003 8 7, p. 17. Plg. su Komisijos sprendimo Huta Czestochowa, C–20/04, OL L 366, 2006 12 21, p. 1, 23 et seq punktais.

(5)  Plg. su Komisijos komunikatu dėl gelbėjimo ir restruktūrizavimo pagalbos ir uždarymo pagalbos plieno sektoriui, OL C 70, 2002 3 19, p. 21, pagal kurį draudžiama suteikti restruktūrizavimo pagalbą plieno pramonei.

(6)  Plg. su 1 išnaša.

(7)  Pagal naujausią 2007 m. birželio mėn. stebėsenos ataskaitą buvo suteikta 2,727 mlrd. PLN pagalba. Trys iš aštuonių gavėjų, t. y. Technolgie Buczek (plg. su 2007 m. spalio 23 d. Komisijos sprendimu byloje C–23/06, dar nepaskelbta), Huta Andrzej ir Huta Batory buvo pradėtos likviduoti, o keturios įmonės, t. y. Polskie Huty Stali S.A (dabar Mittal Steel Poland, žr. Komisijos sprendimą byloje Nr. 186/05 MSP IVP pakeitimas), Huta Bankowa, Huta Labędy ir Huta Pokόj, tapo perspektyvios.

(8)  Plg. su 2 išnaša.

(9)  Žr. 2006 m. birželio 2 d. Komisijos sprendimą Mittal/Arcelor, byla Nr. COMP/M.4137.

(10)  Plg. su 2007 m. birželio 4 d. Lenkijos pateikto rašto 19, 30 ir 55 punktais.

(11)  Kai kurios šio teksto dalys buvo pašalintos siekiant neatskleisti konfidencialios informacijos. Šios dalys pažymėtos taškine linija laužtiniuose skliausteliuose. Bendra investicijų programos suma sudaro nuo 150 mln. iki 220 mln. PLN. Tolesnė konfidenciali finansinė informacija pateikta kaip apytikslė 150–220 mln. PLN sumos procentinė dalis (kai 150–220 mln. PLN yra 100 %), kad būtų įmanoma lengviau suprasti sprendimą.

(12)  2003 m. IVP, p. 66, 35 lentelė.

(13)  Žr. 2007 m. liepos mėn. Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2006 m. ataskaitą.

(14)  Skaičiai atitinka 2003 m. IVP 36 lentelę. Skaičiai atnaujinti pagal 2007 m. birželio mėn. Lenkijos ir nepriklausomą stebėsenos ataskaitas, darant prielaidą, kad 1 EUR lygu 3,95 PLN.

(15)  Pagal 2003 m. IVP jau atliktos investicijos.

(16)  8 protokole šis pajėgumo mažinimas nenumatytas.

(17)  2007 m. birželio 4 d. rašto 20 punktas.

(18)  Lenkijos valdžios institucijos patvirtina, kad su nuolatiniu liejimu ir gaminių asortimento plėtimu susijusiam pritaikymui reikalingos kapitalo išlaidos yra didesnės, tačiau teigia, kad tai kompensuoja du veiksniai: pirma, nukreipiant investicijas į pakaitinio staklyno statybą išlaidos galėtų sumažėti iki 85 mln. EUR, ir antra, vėliau turėtų sumažėti energijos ir veiklos sąnaudos.

(19)  Žr. 2005 m. liepos 5 d. sprendimą byloje C-20/04 Huta Czestochowa, OL L 366, 2006 12 21, p. 1.

(20)  OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

(21)  2007 m. birželio 4 d. rašto 24 punktas.

(22)  Tačiau neteisėtas pagalbos naudojimas neverčia suabejoti, ar pagalbos gavėjas iš pradžių turėjo teisę gauti pagalbą; tai tik reiškia, kad pagalba buvo panaudota pažeidžiant sprendimą, pagal kurį ji buvo suteikta.

(23)  Šis bendras principas jau ne kartą buvo pakartotas. Jis nustatytas Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 45 punkte ir patvirtintas Komisijos sprendime byloje C31/2001 Schmitz-Gotha, OL L 77, 2003 3 24, p. 41, kuriame Komisija atmetė subrangovo įsigijimą, kuris buvo laikomas naudingu, bet ne tiek griežtai būtinas restruktūrizavimui. Tai buvo patvirtinta 2006 m. balandžio 6 d. Teismo sprendime T-17/03 Schmitz–Gotha, [2006] Rink. p. II–1139.

(24)  2006 m. rugsėjo 13 d. Komisijos sprendimo byloje N 350a/2006 MSO, OL C 280, 2006 11 18, p. 4, 48 punktas.

(25)  Žr. 2007 m. spalio 23 d. Komisijos sprendimą byloje C 23/06 Technologie Buczek, dar nepaskelbtas, kuriame taip nepasakytina.

(26)  Komisijos pranešimas dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo, OL C 273, 1997 9 9, p. 3. Taip pat žr. 2007 m. rugsėjo 12 d. Komisijos sprendimo pradėti procesinius veiksmus byloje NN 45/2007 (C–38/2007) Arbel Fauvet Rail, OL C 249, 2007 10 24, p. 17, 15 punktą.

(27)  Komisija nustato, ar įmonė patiria sunkumų, pagal Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti, OL C 244, 2004 10 1, p. 2. Be to, taip pat laikoma, kad įmonė patiria sunkumų restruktūrizavimo laikotarpiu, jeigu restruktūrizavimas atliekamas pagal planą, kaip šiuo atveju. Dėl 400 bazinių punktų plg. su 2005 m. kovo 2 d. Komisijos sprendimo Chemische Werke Piesteritz, C–43/2001, OL L 296, 2005 11 12, p. 19, 107–108 punktais ir 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimo byloje C 38/2005 Biria, OL L 183, 2007 7 13, p. 27, 83 et seq punktais.

(28)  Komisijos pranešimas dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo, OL C 273, 1997 9 9, p. 3.

(29)  Plg. su Komisijos pranešimu dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai, OL C 71, 2000 3 11, p. 14, 3.2 punktu.

(30)  Komisijos sprendimo byloje N 186/05 MSP IVP pakeitimas, 41 punktas ir Komisijos sprendimas Nr. N 600/04 VPFM IVP pakeitimas.

(31)  Komisija pažymėjo, kad dėl naujų investicijų pajėgumas sumažės nuo 930 tūkst. tonų iki 700 tūkst. tonų.

(32)  Išsamumo sumetimais Komisija taip pat norėtų pažymėti, jog laikosi savo nuomonės, kad pakeitimas nebuvo įtrauktas į 2003 m. IVP. IVP aiškiai nustatyta, kad HLW nori „sutelkti dėmesį į laipsnišką gaminių asortimento gerinimą“„plėtojant gamybą sutelkiant dėmesį į specializuotus ir inžinerinius plieno gaminius“. 2005 m. IVP aiškiai nurodyta, kad „rinkos paklausai patenkinti tapo būtina patobulinti strategiją ir išplėsti plieno liejyklos portfelį nauju gaminių asortimentu“. Tai reiškia, kad AHW norėjo patenkinti statybinio plieno paklausą, įrengdama naują staklyną, kuris būtų pajėgus gaminti statybinį plieną ir šiam tikslui veiksmingiau naudotų esamą skysto plieno gamybos pajėgumą. Tačiau akivaizdu, kad įmonė neturėjo lėšų šioms investicijoms atlikti iki 2003 m. ir galėjo tai padaryti tik padedama Arcelor.


3.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 143/49


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. birželio 2 d.

iš dalies keičiantis Sprendimą 2004/432/EB dėl likučių monitoringo planų, kuriuos pateikia trečiosios šalys pagal Tarybos direktyvą 96/23/EB, patvirtinimo

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 2297)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/407/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių, panaikinančią Direktyvas 85/358/EEB ir 86/469/EEB bei Sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB (1), ypač į jos 29 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą ir 29 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Direktyvoje 96/23/EB nustatytos medžiagų ir likučių grupių, išvardytų jos I priede, monitoringo priemonės. Pagal Direktyvą 96/23/EB tam, kad trečiosios šalys galėtų būti įtrauktos į sąrašus šalių, iš kurių valstybėms narėms leidžiama importuoti toje direktyvoje nurodytus gyvūnus ir pirminius gyvūninės kilmės produktus, ir kad būtų neišbraukiamos iš tų sąrašų, tos trečiosios šalys turi pateikti planą, kuriame būtų nurodytos jų teikiamos toje direktyvoje nurodytų likučių ir medžiagų grupių monitoringo garantijos.

(2)

2004 m. balandžio 29 d. Komisijos sprendime 2004/432/EB dėl likučių monitoringo planų, kuriuos pateikia trečiosios šalys pagal Tarybos direktyvą 96/23/EB (2), nurodomos trečiosios šalys, pateikusios likučių monitoringo planus, kuriuose nurodytos jų teikiamos garantijos pagal tos direktyvos reikalavimus.

(3)

Naujoji Kaledonija ir Tanzanija pateikė likučių gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose, neišvardytuose Sprendimo 2004/432/EB priede, monitoringo planus. Tų planų vertinimo rezultatai ir Komisijos gauta papildoma informacija yra pakankamos garantijos dėl likučių monitoringo minėtuose gyvūnuose ir produktuose tose trečiosiose šalyse. Todėl atitinkamus gyvūnus ir gyvūninės kilmės produktus reikėtų įtraukti į tų trečiųjų šalių sąrašus, pateiktus to sprendimo priede.

(4)

Kosta Rika, kuri šiuo metu neįtraukta į Sprendimo 2004/432/EB priedą, Komisijai pateikė likučių monitoringo akvakultūros produktuose planą. To plano vertinimo rezultatai ir Komisijos gauta papildoma informacija yra pakankamos garantijos dėl likučių monitoringo akvakultūros produktuose toje trečiojoje šalyje. Todėl akvakultūros produktai turėtų būti įtraukti į to sprendimo priede Kosta Rikos grafoje pateiktą sąrašą.

(5)

Iš Sprendimo 2004/432/EB, iš dalies pakeisto Komisijos sprendimu 2004/105/EB (3), priedo Pietų Afrikos grafoje esančio sąrašo išbraukta keletas įrašų apie gyvūnus ir gyvūninės kilmės produktus. Tačiau, pateikusi svarbias garantijas, Pietų Afrika šiame sąraše išsaugojo laukinius medžiojamuosius gyvūnus ir ūkiuose auginamus medžiojamuosius gyvūnus, įskaitant stručius. Nors ši trečioji šalis parodė, kad 2007–2008 m. likučių monitoringo planas dėl stručių yra vykdomas, tačiau vėl nepateikė įrodymų, kad planas dėl laukinių medžiojamųjų gyvūnų ir ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų, išskyrus stručius, yra įgyvendinamas. Todėl atitinkamus gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų įrašus reikėtų išbraukti iš to sprendimo priede Pietų Afrikos grafoje esančio sąrašo.

(6)

Maisto ir veterinarijos tarnybai atlikus patikrinimą Moldovos Respublikoje, buvo nustatyti dideli trūkumai, susiję su likučių meduje monitoringo plano įgyvendinimu. Todėl atitinkamą Moldovos Respublikos grafoje esantį įrašą iš to Sprendimo priedo sąrašo reikėtų išbraukti. Šios trečiosios šalies institucijos apie tai buvo informuotos.

(7)

Reikia nustatyti pereinamąjį laikotarpį, apimantį laiką, reikalingą atvežti į Bendriją Pietų Afrikos ir Moldovos Respublikos kilmės gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų siuntoms, kurios buvo išsiųstos iš šių trečiųjų šalių į Bendriją prieš šio sprendimo taikymo dieną, kad nebūtų sutrikdyta prekyba.

(8)

Todėl Sprendimą 2004/432/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(9)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2004/432/EB priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šiuo sprendimu nustatomi Sprendimo 2004/432/EB priedo sąrašo pakeitimai netaikomi Pietų Afrikos ir Moldovos Respublikos kilmės gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų siuntoms, jeigu šių gyvūnų ir produktų importuotojas gali įrodyti, kad prieš šio sprendimo taikymo dieną jie buvo išsiųsti atitinkamai iš Pietų Afrikos ir Moldovos Respublikos ir buvo vežami į Bendriją.

3 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2008 m. birželio 1 d.

4 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 2 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė


(1)  OL L 125, 1996 5 23, p. 10. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/104/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 352).

(2)  OL L 154, 2004 4 30, p. 44. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2008/222/EB (OL L 70, 2008 3 14, p. 17).

(3)  OL L 38, 2008 2 13, p. 9.


PRIEDAS

„PRIEDAS

ISO2 kodas

Šalis

Galvijai

Avys ir ožkos

Kiaulės

Arklinių šeimos gyvūnai

Naminiai paukščiai

Akvakultūra

Pienas

Kiaušiniai

Triušiai

Laukiniai medžiojamieji gyvūnai

Ūkiuose auginami medžiojamieji gyvūnai

Medus

AD

Andora (1)

X

X

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

AE

Jungtiniai Arabų Emyratai

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

AL

Albanija

 

X

 

 

 

X

 

X

 

 

 

 

AN

Nyderlandų Antilai

 

 

 

 

 

 

X (2)

 

 

 

 

 

AR

Argentina

X

X

 

X

X

X

X

X

X

X

X

X

AU

Australija

X

X

 

X

 

X

X

 

 

X

X

X

BA

Bosnija ir Hercegovina

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

BD

Bangladešas

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

BR

Brazilija

X

 

 

X

X

X

 

 

 

 

 

X

BW

Botsvana

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

BY

Baltarusija

 

 

 

X (3)

 

X

X

X

 

 

 

 

BZ

Belizas

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

CA

Kanada

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

CH

Šveicarija

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

CL

Čilė

X

X (4)

X

 

X

X

X

 

 

X

 

X

CN

Kinija

 

 

 

 

X

X

 

 

X

 

 

X

CO

Kolumbija

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

CR

Kosta Rika

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

CU

Kuba

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

X

EC

Ekvadoras

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

ET

Etiopija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

FK

Falklando salos

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

FO

Farerų salos

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

GL

Grenlandija

 

X

 

 

 

 

 

 

 

X

X

 

GM

Gambija

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

GT

Gvatemala

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

X

HK

Honkongas

 

 

 

 

X (5)

X (5)

 

 

 

 

 

 

HN

Hondūras

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

HR

Kroatija

X

X

X

X (6)

X

X

X

X

X

X

X

X

ID

Indonezija

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

IL

Izraelis

 

 

 

 

X

X

X

X

 

 

 

X

IN

Indija

 

 

 

 

 

X

X

X

 

 

 

X

IS

Islandija

X

X

X

X

 

X

X

 

 

 

X (2)

 

IR

Irano Islamo Respublika

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

JM

Jamaika

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

X

JP

Japonija

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

KG

Kirgizija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

KR

Korėjos Respublika

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

LK

Šri Lanka

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

MA

Marokas

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

ME

Juodkalnija (5)

X

X

X

X (3)

 

 

 

 

 

 

 

X

MG

Madagaskaras

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

MK

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (6)

X

X

 

X (3)

 

 

X

 

 

 

 

 

MU

Mauricijus

 

 

 

 

X (2)

X

 

 

 

 

 

 

MX

Meksika

 

 

 

X

 

X

 

X

 

 

 

X

MY

Malaizija

 

 

 

 

X (7)

X

 

 

 

 

 

 

MZ

Mozambikas

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

NA

Namibija

X

X

 

 

 

 

 

 

 

X

X

 

NC

Naujoji Kaledonija

X

 

 

 

 

X

 

 

 

X

X

X

NI

Nikaragva

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

X

NZ

Naujoji Zelandija

X

X

 

X

 

X

X

 

 

X

X

X

PA

Panama

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

PE

Peru

 

 

 

 

X

X

 

 

 

 

 

 

PH

Filipinai

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

PN

Pitkernas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

PY

Paragvajus

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

RS

Serbija (8)

X

X

X

X (3)

X

X

X

X

 

X

 

X

RU

Rusijos Federacija

X

X

X

X (3)

X

 

X

X

 

 

X (9)

X

SA

Saudo Arabija

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

SC

Seišeliai

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

SG

Singapūras

X (2)

X (2)

X (2)

 

X (2)

X (2)

X (2)

 

 

 

 

 

SM

San Marinas (10)

X

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

X

SR

Surinamas

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

SV

Salvadoras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

SZ

Svazilandas

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

TH

Tailandas

 

 

 

 

X

X

 

 

 

 

 

X

TN

Tunisas

 

 

 

 

X

X

 

 

 

X

 

 

TR

Turkija

 

 

 

 

X

X

X

 

 

 

 

X

TW

Taivanas

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

X

TZ

Tanzanijos Jungtinė Respublika

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

X

UA

Ukraina

 

 

 

 

 

 

X

X

 

 

 

X

UG

Uganda

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

US

Jungtinės Valstijos

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

UY

Urugvajus

X

X

 

X

 

X

X

 

X

X

X

X

VE

Venesuela

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

VN

Vietnamas

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

YT

Majotas

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

ZA

Pietų Afrika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X (11)

X (11)

 

ZM

Zambija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

ZW

Zimbabvė

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

X

 


(1)  Laikinasis likučių monitoringo planas, patvirtintas EB ir Andoros veterinarijos pogrupio (pagal 1999 m. gruodžio 22 d. EB ir Andoros jungtinio komiteto sprendimą Nr. 2/1999 (OL L 31, 2000 2 5, p. 84)).

(2)  Trečiosios šalys, naudojančios maisto gamybai tik žaliavas iš kitų patvirtintų trečiųjų šalių.

(3)  Skersti skirtų arklinių šeimos gyvūnų eksportas (taikoma tik maisto gamybai skirtiems gyvūnams).

(4)  Tik avys.

(5)  Laikina padėtis, kol bus gauta daugiau informacijos apie medžiagų likučius.

(6)  Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija; laikinasis kodas jokiais atvejais neturi įtakos pastovaus šalies kodo suteikimui, dėl kurio šiuo metu vyksta derybos Jungtinėse Tautose.

(7)  Tik Pusiasalio (vakarų) Malaizija.

(8)  Neįskaitant Kosovo, kaip nustatyta 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliucijoje Nr. 1244.

(9)  Tik iš Murmansko ir Jamalo nencų regionų įvežtiems šiaurės elniams.

(10)  Monitoringo planas, patvirtintas 1994 m. birželio 28 d. ES ir San Marino bendradarbiavimo komiteto sprendimu Nr. 1/94 (OL L 238, 1994 9 13, p. 25).

(11)  Tik stručiai.“