I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

9.4.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 294/2008

2008 m. kovo 11 d.

dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto įsteigimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 157 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)	Lisabonos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje pabrėžiamas poreikis sudaryti patrauklias sąlygas investicijoms Europoje žinių ir inovacijos srityje ir taip Europos Sąjungoje sustiprinti konkurencingumą, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

(2)	Už stipraus Europos pramonės, konkurencingumo ir inovacijos pagrindo išsaugojimą visų pirma atsakingos valstybės narės. Tačiau dėl iššūkio Europos Sąjungai inovacijos srityje pobūdžio ir masto taip pat būtina imtis veiksmų Bendrijos lygiu.

(3)	Bendrija turėtų remti inovacijos skatinimo veiklą, pirmiausia – per Septintąją mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos bendrąją programą, Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą, Mokymosi visą gyvenimą programą ir struktūrinius fondus.

(4)

Turėtų būti sukurta nauja Bendrijos lygio iniciatyva – Europos inovacijos ir technologijos institutas (toliau – EIT), kuris papildytų dabartines Bendrijos ir nacionaliniu lygiu vykdomas politikos priemones ir iniciatyvas, visoje ES stiprindamas žinių trikampio – aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijos – integraciją.

(5)	2006 m. birželio 15–16 d. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos parengti oficialų pasiūlymą dėl instituto steigimo ir pateikti jį 2006 m. rudenį.

(6)

EIT, vykdydamas aukščiausius tarptautinius standartus atitinkančią veiklą aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijos srityse, turėtų pirmiausia siekti prisidėti prie Bendrijos ir valstybių narių inovacinių gebėjimų gerinimo. To siekdamas EIT turėtų sudaryti sąlygas Europos inovacijos bendrijoms užmegzti ryšius, bendradarbiauti ir kurti sinergiją bei tai skatinti.

(7)

EIT veikla turėtų būti sprendžiami strateginiai ilgalaikiai Europos inovacijos srities uždaviniai, visų pirma tarpdisciplininėse ir (arba) daugiadisciplininėse srityse, įskaitant jau nustatytus uždavinius Europos lygiu. To siekdamas EIT turėtų skatinti reguliaraus dialogo su pilietine visuomene vystymą.

(8)	EIT turėtų teikti pirmenybę savo veiklos inovacijos, mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo srityse perkėlimui į verslo sritį ir jos panaudojimui komerciniais tikslais, bei naują veiklą pradedančių įmonių, atsiskiriančių verslų ir mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) kūrimo rėmimui.

(9)

Visų pirma EIT turėtų veikti per kompetencija grįstas autonomiškas aukštojo mokslo įstaigų, mokslinių tyrimų organizacijų, bendrovių ir kitų suinteresuotų subjektų partnerystes, kurios veiktų kaip tvarūs ir ilgalaikiai savarankiški strateginiai tinklai inovacijos procese. Šias partnerystes turėtų atrinkti EIT valdyba laikydamasi skaidrios ir kompetencijos kriterijumi grindžiamos tvarkos ir paskirti jas žinių ir inovacijos bendrijomis (toliau – ŽIB). Valdyba taip pat turėtų vadovauti EIT veiklai ir vertinti ŽIB veiklą. Valdybos nariai turėtų atstovauti tiek verslo ir mokslinių tyrimų ir (arba) aukštojo mokslo sritims, tiek inovacijos sektoriui.

(10)

Siekiant sustiprinti Europos ekonomikos ir jos inovacinių gebėjimų konkurencingumą ir tarptautinį patrauklumą, EIT ir ŽIB turėtų gebėti pritraukti organizacijas-partneres, mokslo darbuotojus ir studentus iš viso pasaulio, be kita ko, skatinant jų mobilumą, bei bendradarbiauti su trečiųjų šalių organizacijomis.

(11)	EIT ir ŽIB santykiai turėtų būti grindžiami sutartimis, kuriose bus išdėstytos ŽIB teisės ir pareigos, užtikrinamas tinkamas koordinavimo lygis bei numatomi ŽIB veiklos ir rezultatų stebėsenos bei vertinimo mechanizmai.

(12)

Būtina remti aukštąjį mokslą kaip neatskiriamą, tačiau dažnai trūkstamą visapusės inovacijos strategijos dalį. EIT ir ŽIB susitarime turėtų būti numatyta, kad ŽIB teikiamus laipsnius ir diplomus teiktų dalyvaujančios aukštojo mokslo įstaigos, kurios turėtų būti skatinamos juos žymėti kaip EIT laipsnius ir diplomus. Vykdydamas savo veiklą ir atlikdamas savo darbus EIT turėtų padėti skatinti mobilumą Europos mokslinių tyrimų erdvėje ir Aukštojo mokslo erdvėje bei skatinti ŽIB kontekste mokslo darbuotojams ir studentams suteiktų stipendijų perkeliamumą. Ši veikla turėtų būti vykdoma nedarant poveikio 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (4) taikymui.

(13)

EIT turėtų parengti aiškias ir skaidrias intelektinės nuosavybės valdymo gaires, padedančias naudoti intelektinę nuosavybę tinkamomis sąlygomis. Šiose gairėse turėtų būti numatyta, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į įvairių ŽIB organizacijų-partnerių, neatsižvelgiant į jų dydį, įnašus. Jei veikla finansuojama pagal Bendrijos bendrąsias mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programas, tai turėtų būti taikomos tų programų taisyklės.

(14)	Reikėtų nustatyti tinkamas EIT atsakomybę ir veiklos skaidrumą užtikrinančias nuostatas. EIT įstatuose turėtų būti numatytos atitinkamos jo veiklą reglamentuojančios taisyklės.

(15)	EIT turėtų turėti juridinio asmens statusą ir siekiant užtikrinti jo funkcinį savarankiškumą bei nepriklausomumą, jis turėtų pats administruoti savo biudžetą, kurio pajamų dalį sudarytų Bendrijos įnašai.

(16)

EIT turėtų siekti, kad didėtų privačiojo sektoriaus įnašai ir pajamos iš savo veiklos. Todėl tikimasi, kad pramonės, finansų ir paslaugų sektoriai ženkliai prisidės finansuojant EIT biudžetą, ypač – ŽIB biudžetą. ŽIB turėtų siekti, kad kuo didesnę įnašų dalį sudarytų privačiojo sektoriaus įnašai. ŽIB ir jų organizacijos-partnerės turėtų skelbti faktą, kad jos vykdo veiklą EIT kontekste ir kad gauna finansinį įnašą iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto.

(17)

Iš Bendrijos įnašo EIT turėtų būti dengiamos išlaidos, susidarančios dėl EIT ir ŽIB įsteigimo, administracinės ir koordinavimo veiklos. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo, ši veikla neturėtų būti vienu metu finansuojama pagal kitas Bendrijos programas, pavyzdžiui, Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos bendrąją programą, Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą, Mokymosi visą gyvenimą programą ar struktūrinius fondus. Be to, jei ŽIB arba jos organizacijos-partnerės tiesiogiai pateikia paraišką dėl Bendrijos pagalbos pagal šias programas ar fondus, tai jų paraiškoms neturėtų būti teikiama pirmenybė kitų paraiškų atžvilgiu.

(18)

Bendrijos biudžeto sudarymo procedūra turėtų būti taikoma tik subsidijos ir kitų dotacijų, mokėtinų iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, atžvilgiu. Sąskaitų auditą turėtų atlikti Audito Rūmai pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (5).

(19)

Šiuo reglamentu nustatomas finansinis paketas 2008–2013 m. laikotarpiui, kuris biudžeto valdymo institucijai bus svarbiausias orientacinis dydis, kaip nurodyta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (6) 37 punkte.

(20)

EIT yra Bendrijų steigiama įstaiga, kaip numatyta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnio 1 dalyje, ir EIT atitinkamai turėtų priimti finansines taisykles. Todėl EIT turėtų būti taikomas 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, nurodytoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (7) 185 straipsnyje.

(21)

EIT turėtų parengti metinę ataskaitą, kurioje nurodoma praėjusiais kalendoriniais metais vykdyta veikla ir trejų metų atnaujinamoji darbo programa, kurioje išskiriamos planuojamos jo iniciatyvos ir kuri EIT sudarytų sąlygas reaguoti į vidaus bei išorės pokyčius mokslo, technologijos, aukštojo mokslo, inovacijos ir kitose svarbiose srityse. Šie dokumentai turėtų būti pateikiami Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui susipažinti. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų turėti teisę pateikti nuomonę dėl pirmosios EIT trejų metų darbo programos projekto.

(22)

EIT strateginės, ilgalaikės prioritetinės sritys ir finansiniai poreikiai septynerių metų laikotarpiui turėtų būti nurodyti Strateginėje inovacijos darbotvarkėje (toliau – SID). Atsižvelgiant į SID svarbą Bendrijos inovacijos politikai ir dėl to atsirandančią jos socialinio bei ekonominio poveikio Bendrijai politinę svarbą, SID turėtų tvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, parengtu pagal EIT pateiktą projektą.

(23)	Tikslinga, kad Komisija inicijuotų nepriklausomą išorinį EIT veiklos vertinimą, visų pirma siekiant parengti SID. Atitinkamais atvejais Komisija turėtų teikti šio reglamento pakeitimų pasiūlymus.

(24)

Tikslinga, kad EIT veikla būtų vykdoma laipsniškai, etapais, atsižvelgiant į jo ilgalaikį vystymąsi. Būtinas pradinis etapas, kuriame dalyvautų ribotas ŽIB skaičius, siekiant tinkamai įvertinti EIT ir ŽIB funkcionavimą ir įdiegti reikiamus patobulinimus. Per aštuoniolika mėnesių nuo jos sukūrimo dienos valdyba turėtų atrinkti dvi ar tris ŽIB, vykdančias veiklą srityse, kurios padeda Europos Sąjungai priimti esamus ir būsimu iššūkius, pavyzdžiui – klimato kaita, atsinaujinanti energija ir naujos kartos informacinės ir ryšių technologijos. Kitos ŽIB turėtų būti atrinktos ir paskirtos patvirtinus pirmąją SID, kurioje, siekiant atsižvelgti į ilgalaikę perspektyvą, taip pat turėtų būti numatytos EIT veiklos išsamios sąlygos.

(25)

Kadangi valstybės narės šio veiksmo tikslo – įsteigti EIT – negali deramai pasiekti, ir dėl jo masto ir tarptautinio pobūdžio šis tikslas būtų geriau pasiektas Bendrijos lygiu, Bendrija gali patvirtinti priemones vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu steigiamas Europos inovacijos ir technologijos institutas (toliau – EIT).

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos tokios sąvokų apibrėžtys:

Inovacija – procesas, įskaitant jo rezultatus, kuriuo naujomis idėjomis atsiliepiama į visuomeninius ir ekonominius poreikius, ir, pasitelkiant jas, sukuriami nauji produktai, paslaugos ar verslo ir organizaciniai modeliai, kurie yra sėkmingai pateikiami į esamas rinkas arba kurie geba sukurti naujas rinkas.

Žinių ir inovacijos bendrija (ŽIB) – autonomiška aukštojo mokslo įstaigų, mokslinių tyrimų organizacijų, bendrovių ir kitų inovacijos procese dalyvaujančių suinteresuotų subjektų partnerystė, kuriama kaip strateginis tinklas, grindžiamas vidutinės trukmės–ilgo laikotarpio inovacijos planavimu siekti EIT tikslų, nesvarbu, kokia jos tiksli teisinė forma.

3.	Dalyvaujanti valstybė – Europos Sąjungos valstybė narė ar kita šalis, sudariusi susitarimą su Bendrija dėl EIT.

4.	Trečioji šalis – valstybė, kuri nėra dalyvaujanti valstybė.

5.	Organizacija-partnerė – bet kokia organizacija, kuri yra ŽIB narė, visų pirma: aukštojo mokslo įstaigos, mokslinių tyrimų organizacijos, viešosios ar privačios įmonės, finansų įstaigos, regioninės ir vietos valdžios institucijos, fondai.

6.	Mokslinių tyrimų organizacija – valstybinis ar privatus juridinis subjektas, kuris vykdo mokslinius tyrimus ar technologinę plėtrą, ir tai yra vienas pagrindinių jo tikslų.

7.	Aukštojo mokslo įstaiga – universitetas arba bet kurios rūšies aukštojo mokslo įstaiga, kuri pagal nacionalinės teisės aktus arba praktiką teikia magistro ar daktaro laipsnius ir diplomus, nesvarbu koks jos pavadinimas nacionalinėje sistemoje.

8.	Laipsniai ir diplomai – kvalifikacijos, kurias turint gaunamas magistro arba daktaro laipsnis, kurį dalyvaujančios aukštojo mokslo įstaigos suteikia ŽIB vykdomos aukštojo mokslo veiklos kontekste.

9.	Strateginė inovacijos darbotvarkė (SID) – strateginis dokumentas, kuriame nustatomos prioritetinės EIT sritys ateities iniciatyvoms, įskaitant septynerių metų laikotarpiui planuojamos veiklos mokslinių tyrimų, inovacijos ir aukštojo mokslo srityse apžvalgą.

3 straipsnis

Tikslas

EIT tikslas – prisidėti prie tvaraus Europos ekonominio augimo ir konkurencingumo stiprinant valstybių narių ir Bendrijos inovacinius gebėjimus. Jis to siekia remdamas ir integruodamas aukščiausių standartų veiklą aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijos srityse.

4 straipsnis

EIT organai

1. EIT organai:

a)	valdyba, kurią sudaro aukšto lygio nariai, turintys patirties aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų, inovacijos ir verslo srityse. Ji atsakinga už vadovavimą EIT veiklai ir ŽIB atranką, paskyrimą ir vertinimą bei visus kitus strateginius sprendimus;

b)	vykdomasis komitetas, kuris prižiūri EIT veiklą ir priima būtinus sprendimus tarp valdybos posėdžių;

c)	direktorius, kuris atskaitingas valdybai už EIT administracinį ir finansų valdymą ir kuris yra EIT teisinis atstovas;

d)	vidaus audito padalinys, kuris pataria valdybai ir direktoriui finansų bei administracinio valdymo ir EIT kontrolės struktūrų klausimais, taip pat organizacijos finansinių ryšių su ŽIB klausimais ar visais kitais valdybai rūpimais klausimais.

2. Komisija gali skirti stebėtojus dalyvauti valdybos posėdžiuose.

3. Išsamios nuostatos dėl EIT organų išdėstytos prie šio reglamento pridėtuose EIT įstatuose.

5 straipsnis

Užduotys

1. Siekdamas savo tikslo EIT:

a)	nustato savo prioritetines sritis;

b)	didina potencialių organizacijų-partnerių informuotumą ir skatina jų dalyvavimą jo veikloje;

c)	prioritetinėse srityse atrenka ir paskiria ŽIB pagal 7 straipsnį, susitarimu nustato jų teises ir pareigas; teikia joms tinkamą paramą; taiko tinkamas kokybės kontrolės priemones; nuolat stebi ir reguliariai vertina jų veiklą; taip pat užtikrina atitinkamą jų koordinavimo lygį;

d)	kaupia finansavimą iš viešųjų ir privačių šaltinių bei naudoja savo išteklius pagal šį reglamentą. Jis ypač siekia sukaupti didelę ir vis didėjančią savo biudžeto dalį iš privačių šaltinių ir pajamų iš savo veiklos;

e)	skatina valstybes nares pripažinti aukštojo mokslo įstaigų, kurios yra organizacijos-partnerės, suteiktus laipsnius ir diplomus, kurie gali turėti EIT laipsnių ir diplomų žymą;

f)	skatina geros praktikos skleidimą žinių trikampio integravimo tikslais, kad būtų plėtojama bendra inovacijos ir žinių perdavimo kultūra;

g)	siekia tapti pasaulinio lygio aukščiausios kompetencijos įstaiga aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijos srityse;

h)	užtikrina EIT veiklos ir kitų Bendrijos programų papildomumą ir sinergiją.

2. EIT turi įgaliojimus steigti fondą (toliau – EIT fondas), kurio specifinis tikslas yra skatinti ir remti EIT veiklą.

6 straipsnis

ŽIB

1. ŽIB visų pirma vykdo:

a)	inovacinę veiklą ir investuoja kurdamos europinę pridėtinę vertę, visiškai apjungdamos mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo užmojus, siekdamos kritinės masės ir skatindamos rezultatų sklaidą bei panaudojimą;

b)	pažangiausius ir inovacija grindžiamus mokslinius tyrimus svarbiausiose ekonominio ir visuomeninio intereso srityse ir naudojasi Europos ir nacionalinių mokslinių tyrimų rezultatais, turinčius potencialą stiprinti Europos konkurencingumą tarptautiniu lygiu;

magistrantūros ir doktorantūros lygio švietimo ir mokymo veiklą srityse, kurios turi galimybių patenkinti būsimus Europos socialinius ir ekonominius poreikius ir kurios skatina su inovacija susijusių gebėjimų vystymą, vadybinių bei verslumo gebėjimų gerinimą ir mokslo darbuotojų bei studentų mobilumą;

d)	geriausios praktikos inovacijos sektoriuje sklaidą, daugiausia dėmesio skirdamos aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir verslo, įskaitant paslaugų ir finansų sektorius, bendradarbiavimo vystymui.

2. ŽIB savarankiškai priima sprendimus dėl vidaus organizavimo ir sudėties bei dėl tikslios darbotvarkės ir darbo metodų. Visų pirma, ŽIB tikslas – priimti naujus narius, kai jie partnerystei suteikia pridėtinės vertės.

3. EIT ir kiekvienos ŽIB santykiai grindžiami sutartimis.

7 straipsnis

ŽIB atranka

1. EIT, laikydamasi konkurencingos, atviros ir skaidrios tvarkos, atrenka partnerystes, kurias paskiria būti ŽIB. EIT patvirtina ir paskelbia ŽIB atrankos išsamius kriterijus, grindžiamus kompetencijos ir inovacijos aktualumo principais, o į atrankos procesą įtraukiami išorės ir nepriklausomi ekspertai.

2. Laikantis 1 dalyje nurodytų principų, atrenkant ŽIB ypatingas dėmesys atkreipiamas į:

a)	dabartinius ir potencialius partnerystės inovacinius gebėjimus ir į jos kompetenciją aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijos srityse;

b)	partnerystės gebėjimus siekti SID tikslų;

c)	partnerystės gebėjimus užtikrinti tvarų ir ilgalaikį nepriklausomą finansavimą, įskaitant ženklų ir vis didėjantį privačiojo sektoriaus, pramonės ir paslaugų sektoriaus įnašą;

d)	dalyvavimą organizacijų, veikiančių aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijos žinių trikampyje, partnerystėje;

e)	atitinkamam sektoriui būdingos intelektinės nuosavybės valdymo planą, atitinkantį EIT veiklos intelektinės nuosavybės valdymo principus ir gaires, įskaitant tai, kaip atsižvelgta į įvairių organizacijų-partnerių įnašus;

f)	priemones remti privačiojo sektoriaus, įskaitant finansų sektorių ir ypač MVĮ, dalyvavimą ir bendradarbiavimą su juo bei naujų veiklą pradedančių įmonių, atsiskyrusių įmonių ir MVĮ įsisteigimą, siekiant ŽIB veiklos rezultatus panaudoti komerciniais tikslais;

g)	pasirengimą palaikyti ryšius su kitomis organizacijomis ir tinklais, kurie nėra ŽIB, siekiant dalintis gera praktika ir kompetencija.

3. Būtiniausia sąlyga sudaryti ŽIB – ne mažiau nei trijų organizacijų-partnerių, įsteigtų ne mažiau kaip dviejose skirtingose valstybėse narėse, dalyvavimas. Visos šios organizacijos- partnerės turi būti nepriklausomos, kaip apibrėžta 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1906/2006, nustatančio įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios bendrosios programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2013 m.) (8), 6 straipsnyje.

4. ŽIB gali priklausyti trečiųjų šalių organizacijos-partnerės, jei tam pritaria valdyba. Dauguma ŽIB sudarančių organizacijų-partnerių turi būti įsteigtos valstybėse narėse. Kiekvienai ŽIB turi priklausyti ne mažiau kaip viena aukštojo mokslo įstaiga ir viena privati įmonė.

8 straipsnis

Laipsniai ir diplomai

1. Laipsnius ir diplomus, susijusius su aukštojo mokslo veikla, nurodyta 6 straipsnio 1 dalies c punkte, suteikia dalyvaujančios aukštojo mokslo įstaigos, laikydamosi nacionalinių taisyklių ir akreditavimo procedūrų. EIT ir ŽIB susitarime turi būti numatyta, kad šie laipsniai ir diplomai taip pat gali turėti EIT laipsnio ir diplomo žymą.

2. EIT skatina dalyvaujančias aukštojo mokslo įstaigas:

a)	teikti bendrus arba kelis laipsnius ir diplomus, atspindinčius integruotąjį ŽIB pobūdį. Tačiau juos taip pat gali teikti viena aukštojo mokslo įstaiga;

atsižvelgti į:

i)	Bendrijos veiksmus, kurių imamasi pagal Sutarties 149 ir 150 straipsnius;

ii)	veiksmus, kurių imamasi Europos aukštojo mokslo erdvėje.

9 straipsnis

EIT nepriklausomumas ir suderinamumas su Bendrijos valstybės narės ar tarpvyriausybiniais veiksmais

1. EIT savo veiklą vykdo nepriklausomai nuo nacionalinių valdžios institucijų ir išorės jėgų spaudimo.

2. EIT veikla turi būti derinama su kitais Bendrijos lygiu įgyvendinamais veiksmais ir priemonėmis, ypač aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijos srityse.

3. EIT turi tinkamai atsižvelgti į regioninio, nacionalinio ir tarpvyriausybinio lygio politines priemones ir iniciatyvas, siekdamas naudotis geriausia praktika, pripažintomis koncepcijomis ir esamais ištekliais.

10 straipsnis

Intelektinės nuosavybės valdymas

1. EIT tvirtina intelektinės nuosavybės valdymo gaires, grindžiamas, inter alia, Reglamentu (EB) Nr. 1906/2006.

2. Remdamasi šiomis gairėmis, kiekvienos ŽIB organizacijos-partnerės tarpusavyje sudaro susitarimą dėl intelektinės nuosavybės valdymo ir naudojimo, kuriame visų pirma apibrėžiama, kaip bus atsižvelgiama į įvairių organizacijų-partnerių, įskaitant MVĮ, įnašus.

11 straipsnis

Teisinis statusas

1. EIT yra Bendrijos įstaiga ir turi judrinio asmens statusą. Visose valstybėse narėse jis turi didžiausią pagal nacionalinės teisės aktus juridiniams asmenims suteikiamą teisnumą ir veiksnumą. Visų pirma jis turi teisę įsigyti ar perleisti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei būti šalimi teismo procese.

2. EIT taikomas Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų.

12 straipsnis

Atsakomybė

1. EIT atsakingas tik už savo pareigų vykdymą.

2. Sutartinę EIT atsakomybę reglamentuoja atitinkamos sutartinės nuostatos ir konkrečiai sutarčiai taikoma teisė. Europos Bendrijų Teisingumo Teismui priklauso jurisdikcija pagal bet kurią EIT sudarytoje sutartyje esančią arbitražinę išlygą.

3. Nesutartinės atsakomybės atveju EIT, pagal valstybių narių teisei bendrus principus, turi padengti visus nuostolius, sukeltus jo paties ar jo tarnautojų, šiems vykdant savo pareigas.

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas turi jurisdikciją spręsti ginčus dėl tokios žalos atlyginimo.

4. Bet kuris EIT mokėjimas, skirtas apmokėti 2 ir 3 dalyse nurodytas pareigas, ir su tuo susijusios išlaidos ir kaštai laikomi EIT išlaidomis ir dengiamos iš EIT išteklių.

5. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikcijai Sutarties 230 ir 232 straipsniuose numatytomis sąlygomis priklauso nagrinėti EIT pareikštus ieškinius.

13 straipsnis

Skaidrumas ir galimybė susipažinti su dokumentais

1. EIT užtikrina aukštą vykdomos veiklos skaidrumo lygį. Visų pirma EIT turi sukurti visiems prieinamą ir nemokamą tinklavietę, kurioje būtų teikiama informacija apie EIT ir atskirų ŽIB veiklą.

2. Prieš paskelbiant konkursą dėl pirmųjų ŽIB atrankos, EIT viešai paskelbia savo darbo tvarkos taisykles, 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas tikslias finansines taisykles ir 7 straipsnyje nurodytus išsamius ŽIB atrankos kriterijus.

3. EIT nedelsdama viešai paskelbia savo trejų metų atnaujinamąją darbo programą ir metinę veiklos ataskaitą, nurodytas 15 straipsnyje.

4. Nedarant poveikio 5 ir 6 dalių taikymui, EIT tretiesiems asmenims neatskleidžia gaunamos konfidencialios informacijos, kurią reikalaujama laikyti slapta, ir toks reikalavimas yra pagrįstas.

5. EIT organų nariams taikomas konfidencialumo reikalavimas, nurodytas Sutarties 287 straipsnyje.

Vadovaujantis šiuo reglamentu EIT surinktai informacijai taikomas 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (9).

6. EIT saugomiems dokumentams taikomas 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (10). Valdyba ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo EIT įsteigimo patvirtina praktines šio reglamento taikymo priemones.

7. Oficialūs EIT dokumentai ir publikacijos turi būti verčiami vadovaujantis 1958 m. balandžio 15 d. reglamentu Nr. 1/1958 (11). Reikalingas vertimo paslaugas teikia Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2965/1994 (12) įsteigtas Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

14 straipsnis

Finansiniai ištekliai

1. EIT finansuojamas iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, laikantis 19 straipsnyje nurodyto finansinio paketo ribų bei iš kitų privačių ir viešų šaltinių.

2. ŽIB finansavimo šaltiniai visų pirma yra:

a)	įmonių ar privačių organizacijų įnašai, sudarantys esminę finansavimo šaltinio dalį;

b)	įmokos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto;

c)	teisės aktų nustatyti ar savanoriški dalyvaujančių valstybių, trečiųjų šalių ar jų valdžios institucijų įnašai;

d)	asmenų, institucijų, fondų ar kitų nacionalinių įstaigų palikimai, aukos ir įnašai;

e)	pajamos, gaunamos iš ŽIB veiklos ir pajamos iš intelektinės nuosavybės teisių;

f)	pajamos, gaunamos iš EIT veiklos rezultatų ar sukaupto kapitalo įnašai, įskaitant EIT fondo valdomas pajamas;

g)	tarptautinių organų ar institucijų įnašai;

h)	Europos investicijų banko paskolos ir įnašai, įskaitant rizikos pasidalijimo finansinės priemonės naudojimo galimybę, laikantis atitikimo reikalavimams kriterijų ir atrankos procedūros.

Įnašai gali būti daromi ir turtu.

3. Finansavimo iš EIT sąlygos nustatomos EIT finansinėse taisyklėse, nurodytose 21 straipsnio 1 dalyje.

4. Įmoka iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, skirta ŽIB įsteigimo, administracinėms ir koordinavimo išlaidoms dengti, teikiama iš finansinio paketo, nurodyto 19 straipsnyje.

5. ŽIB arba jų organizacijos-partnerės gali prašyti Bendrijos paramos, ypač pagal tam tikras Bendrijos programas ir fondus, laikantis atitinkamų jų taisyklių ir tomis pačiomis sąlygomis kaip kiti pareiškėjai. Tais atvejais tokios paramos negalima skirti veiklai, kuri jau finansuojama iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto.

15 straipsnis

Programavimas ir ataskaitos

EIT tvirtina:

trejų metų atnaujinamąją darbo programą, grindžiamą SID, kai ji patvirtinta, kurioje nurodomi pagrindiniai prioritetai ir planuojama veikla, įskaitant numatomus finansinius poreikius ir šaltinius. EIT pateikia darbo programą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui susipažinti;

b)	kiekvienais metais iki birželio 30 d. – metinę ataskaitą. Ataskaitoje nurodoma EIT praėjusiais kalendoriniais metais vykdyta veikla ir įvertinami rezultatai, atsižvelgiant į nustatytus tikslus ir grafiką, su vykdyta veikla susijusi rizika, išteklių panaudojimas ir bendra EIT veikla.

16 straipsnis

EIT stebėsena ir vertinimas

1. EIT užtikrina, kad, siekiant kokybiškiausių rezultatų, mokslinės kompetencijos ir veiksmingiausio išteklių panaudojimo, būtų nuolat ir sistemingai vykdoma EIT veiklos, įskaitant per ŽIB valdomą veiklą, stebėsena ir reguliariai atliekami nepriklausomi vertinimai. Vertinimų rezultatai skelbiami viešai.

2. Iki 2011 m. birželio mėn. ir kas penkerius metus nuo naujos finansinės programos įsigaliojimo Komisija numato atlikti EIT vertinimą. Jis grindžiamas nepriklausomu išorės vertinimu ir jame nagrinėjama, kaip EIT vykdo savo misiją. Jis apima visą EIT ir ŽIB veiklą, įvertinama EIT sukuriama pridėtinė vertė, poveikis, efektyvumas, tvarumas, veiksmingumas ir aktualumas bei jos ryšys su esamomis nacionalinėmis ir Bendrijos politikos sritimis ir (arba) jų papildomumas, siekiant remti inovaciją, mokslinius tyrimus ir aukštąjį mokslą. Vertinant atsižvelgiama į Europos ir nacionalinio lygio suinteresuotų subjektų nuomones.

3. Vertinimo rezultatus, savo nuomonę ir tam tikrais atvejais – visus pasiūlymus dėl šio reglamento pakeitimų Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. Valdyba, rengdama EIT programas ir planuodama veiklą, tinkamai atsižvelgia į vertinimo rezultatus.

17 straipsnis

SID

1. Vėliausiai iki 2011 m. birželio 30 d., o po to – kas septynerius metus, EIT parengia septynerių metų SID projektą ir pateikia jį Komisijai.

2. SID apibrėžiamos EIT ilgalaikės prioritetinės sritys ir pateikiamas jo socialinio ir ekonominio poveikio bei gebėjimų sukurti didžiausią su inovacija susijusią pridėtinę vertę įvertinimas. SID turi būti atsižvelgiama į 16 straipsnyje nurodytos EIT stebėsenos ir vertinimo rezultatus.

3. SID turi būti numatomi finansiniai poreikiai ir šaltiniai, atsižvelgiant į būsimą veiklą, ilgalaikę plėtrą ir EIT finansavimą. Joje taip pat pateikiamas orientacinis finansinis planas finansinės programos laikotarpiui.

4. Komisijos pasiūlymu SID tvirtina Europos Parlamentas ir Taryba laikydamiesi Sutarties 157 straipsnio 3 dalies.

18 straipsnis

Pradinis etapas

1. Per 12 mėnesių nuo jos sukūrimo, valdyba pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai 15 straipsnyje nurodytos pirmosios trejų metų atnaujinamosios darbo programos projektą. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija per tris mėnesius nuo projekto gavimo dienos gali valdybai pateikti nuomonę dėl bet kokio jame aptariamo klausimo. Gavusi tokią nuomonę EIT valdyba per tris mėnesius pateikia atsakymą nurodydama prioritetų ir planuojamos veiklos pakeitimus.

2. Per 18 mėnesių nuo valdybos sukūrimo EIT atrenka ir paskiria dvi ar tris ŽIB, laikydamasis 7 straipsnyje nustatytų kriterijų ir procedūrų.

3. Komisija iki 2011 m. pabaigos Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl pirmosios SID, parengtą remiantis EIT pateiktu projektu.

Be to, kad SID turinys turi atitikti 17 straipsnio reikalavimus, pirmojoje SID taip pat nurodoma:

a)	su EIT veikla susijusios išsamios specifikacijos ir sąlygos;

b)	valdybos bei ŽIB bendradarbiavimo priemonės;

c)	ŽIB finansavimo priemonės.

4. Patvirtinus pirmąją SID pagal 17 straipsnio 4 dalį, valdyba gali atrinkti ir paskirti papildomas ŽIB pagal 6 ir 7 straipsnių nuostatas.

19 straipsnis

Biudžetiniai įsipareigojimai

Finansinis paketas, skirtas šio reglamento įgyvendinimui nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., yra 308,7 mln. EUR. Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinės programos ribų.

20 straipsnis

Metų biudžeto rengimas ir patvirtinimas

1. EIT išlaidas sudaro personalo, administracinės, infrastruktūros ir veiklos išlaidos. Administracinės išlaidos turi būti minimalios.

2. Finansiniai metai atitinka kalendorinius metus.

3. Direktorius sudaro EIT pajamų ir išlaidų ateinantiems finansiniams metams sąmatą ir ją pateikia valdybai.

4. Turi būti išlaikyta pajamų ir išlaidų pusiausvyra.

5. Valdyba priima sąmatos projektą, pridėtą personalo plano projektą ir preliminarią trejų metų atnaujinamąją darbo programą ir iki kovo 31 d. pateikia juos Komisijai.

6. Remdamasi šia sąmata Komisija į preliminarų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą įtraukia numatomą sumą, kurią ji laiko būtina subsidijai iš bendrojo biudžeto išmokėti.

7. Biudžeto valdymo institucija tvirtina asignavimus EIT skirtai subsidijai.

8. Valdyba tvirtina EIT biudžetą, kuris tampa galutiniu, kai galutinai patvirtinamas Europos Sąjungos bendrasis biudžetas. Tam tikrais atvejais jis atitinkamai koreguojamas.

9. Valdyba turi kuo greičiau informuoti biudžeto valdymo instituciją apie savo ketinimą įgyvendinti bet kurį projektą, kuriam skiriamos lėšos gali turėti didelės finansinės reikšmės EIT biudžeto finansavimui, ypač apie su nuosavybe susijusius projektus, pavyzdžiui, pastatų nuomos ar įsigijimo. Apie tai ji informuoja Komisiją.

10. Bet kokie esminiai biudžeto pakeitimai daromi taikant tokią pačią procedūrą.

21 straipsnis

Biudžeto vykdymas ir kontrolė

1. EIT patvirtina savo finansines taisykles, vadovaudamasis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnio 1 dalimi. Jos negali nukrypti nuo Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 nuostatų, išskyrus atvejus, kai to reikia konkrečiai EIT veiklai vykdyti ir Komisija yra davusi išankstinį sutikimą. Siekiant, kad EIT įgyvendintų iškeltus tikslus ir pritrauktų bei išlaikytų partnerius iš privačiojo sektoriaus, būtina tinkamai įvertinti deramo veiklos lankstumo poreikį.

2. EIT biudžetą vykdo direktorius.

3. EIT sąskaitos konsoliduojamos su Komisijos sąskaitomis.

4. Tarybai rekomendavus, Europos Parlamentas iki n + 2 metų balandžio 30 d. patvirtina, kad direktorius n metų EIT biudžetą įvykdė, ir kad valdyba įvykdė n metų EIT fondo biudžetą.

22 straipsnis

Bendrijos finansinių interesų apsauga

1. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veikla, EIT taikomas visas 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (13).

2. EIT turi prisijungti prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo tarp Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (14). Valdyba formalizuoja šį prisijungimą ir patvirtina reikiamas priemones, padedančias OLAF atlikti vidaus tyrimus.

3. Visuose EIT priimtuose sprendimuose ir sudarytose sutartyse turi būti aiškiai nurodoma, kad OLAF ir Audito Rūmai gali atlikti visų rangovų ir subrangovų, kurie yra gavę Bendrijos lėšų, dokumentų patikrinimus vietoje, taip pat ir galutinių naudos gavėjų patalpose.

4. 1, 2 ir 3 dalyse numatytos nuostatos mutatis mutandis taikomos EIT fondui.

23 straipsnis

Įstatai

Šiuo reglamentu patvirtinami priede pateikiami EIT įstatai.

24 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2008 m. kovo 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Europos Tarybos vardu

Pirmininkas

J. LENARČIČ

(1) OL C 161, 2007 7 13, p. 28.

(2) OL C 146, 2007 6 30, p. 27.

(3) 2007 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2008 m. sausio 21 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 52 E, 2008 2 26, p. 7) ir 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4) OL L 255, 2005 9 30, p. 22. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu 1430/2007 (OL L 320, 2007 12 6, p. 3).

(5) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1525/2007 (OL L 343, 2007 12 27, p. 9).

(6) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. Tarpinstitucinis susitarimas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2008/29/EB (OL L 6, 2008 1 10, p. 7).

(7) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.

(8) OL L 391, 2006 12 30, p. 1.

(9) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(10) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(11) OL 17, 1958 10 6, p. 385/58. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).

(12) OL L 314, 1994 12 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1645/2003 (OL L 245, 2003 9 29, p. 13).

(13) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

(14) OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

PRIEDAS

Europos inovacijos ir technologijos instituto įstatai

1 straipsnis

Valdybos sudėtis

1. Valdybą sudaro nariai, skiriami išlaikant tinkamą pusiausvyrą tarp skiriamų verslo patirtį ir aukštojo mokslo ir (arba) mokslinių tyrimų srityje patirtį turinčių narių (toliau – skiriami nariai), ir nariai, kuriuos iš savo tarpo renka Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) ir žinių ir inovacijos bendrijų (ŽIB) inovacijos, mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo sritims atstovaujantys, taip pat techniniai bei administracijos darbuotojai, studentai ir doktorantai (toliau – atstovaujantys nariai).

Pereinamuoju laikotarpiu pradinę valdybą sudaro vien skiriami nariai, kol įvyks atstovaujančių narių rinkimai po to, kai bus nustatyta pirmoji ŽIB.

2. Valdybą sudaro aštuoniolika skiriamų narių. Jie skiriami šešerių metų kadencijai, kuri negali būti pratęsta. Juos skiria Komisija laikydamasi skaidrios procedūros. Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie atrankos procesą ir galutinį valdybos narių paskyrimą.

Pradinės valdybos skiriami nariai paskiriami remiantis galimų kandidatų sąrašu, kurį pasiūlo ad hoc Nustatymo komitetas, sudarytas iš keturių nepriklausomų Komisijos paskirtų aukšto lygio ekspertų. Kiti skiriami nariai paskiriami remiantis valdybos pasiūlytu potencialių kandidatų sąrašu.

3. Komisija turi atsižvelgti, kad būtų tinkamai atstovaujama aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų, inovacijos ir verslo sritims, būtų išlaikoma lyčių pusiausvyra ir vertinama aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijos aplinka visoje Sąjungoje.

4. Trečdalis skiriamų narių keičiami kas dvejus metus. Skiriamo nario, kuris užėmė šias pareigas ne ilgiau kaip 4 metus, kadencija gali būti atnaujinama, laikantis šešių metų buvimo pareigose bendro termino.

Pereinamuoju laikotarpiu pirminės valdybos 12 skiriamų narių renkami burtų keliu ketverių metų kadencijai. Pasibaigus pradiniam ketverių metų laikotarpiui, 6 iš 12 naujai paskirtų narių renkami burtų keliu ketverių metų kadencijai. Valdybos pirmininkui šis pereinamojo laikotarpio procesas netaikomas.

5. Taip pat yra keturi atstovaujantys nariai. Jų kadencija trunka trejus metus ir gali būti vieną kartą pratęsta. Kadencija nutraukiama, jei nariai palieka EIT ar ŽIB. Jie pakeičiami likusiam kadencijos laikotarpiui tokia pačia rinkimų tvarka.

6. Atstovaujančių narių rinkimo ir keitimo sąlygas bei nuostatas iki pirmosios ŽIB veiklos pradžios tvirtina valdyba remdamasi direktoriaus siūlymu. Šiuo mechanizmu užtikrinama, kad būtų tinkamai atspindima įvairovė ir atsižvelgiama į EIT ir ŽIB vystymąsi.

7. Jei kuris nors valdybos narys negali eiti pareigų iki kadencijos pabaigos, tai laikantis tokios pačios procedūros, kokia buvo taikyta pasitraukusiam valdybos nariui, skiriamas arba renkamas pakaitinis narys užbaigti jo kadenciją.

2 straipsnis

Valdybos pareigos

1. Valdybos nariai nepriklausomai vykdo veiklą EIT labui, užtikrindami jo tikslų ir misijos vykdymą, tapatybę ir darnumą.

2. Valdyba visų pirma:

a)	remdamasi direktoriaus siūlymu nustato EIT strategiją, numatytą strateginėje inovacijos darbotvarkėje (SID), trejų metų atnaujinamąją darbo programą, jo biudžetą, metines finansines ataskaitas ir balansą, taip pat metinę veiklos ataskaitą;

b)	nustato galimas prioritetines sritis, kuriose bus steigiamos ŽIB;

c)	padeda rengti SID;

d)	parengia su EIT veikla susijusius išsamius nurodymus ir įgaliojimus pagal SID, įskaitant ŽIB veiklos finansavimo, stebėsenos ir vertinimo kriterijus bei procedūras;

e)	išrenka partnerystę ir jai suteikia ŽIB statusą bei prireikus tokį paskyrimą atšaukia;

f)	užtikrina nuolatinį ŽIB veiklos vertinimą;

g)	patvirtina savo darbo tvarkos taisykles, įskaitant ŽIB atrankos taisykles, Vykdomojo komiteto darbo tvarkos taisykles bei EIT specifines finansines taisykles;

h)	Komisijai sutikus, nustato tinkamus honorarus valdybos, Vykdomojo komiteto nariams; šių honorarų dydis nustatomas pagal panašias išmokas valstybėse narėse;

i)	tvirtina Vykdomojo komiteto ir direktoriaus skyrimo tvarką;

j)	skiria ir prireikus atleidžia direktorių, taiko drausmines priemones direktoriui;

k)	skiria apskaitos pareigūną, Vykdomojo komiteto ir vidaus audito padalinio narius;

l)	tam tikrais atvejais steigia patariamąsias grupes ir numato jų veiklos trukmę;

m)	propaguoja EIT pasaulio mastu, didindama instituto patrauklumą ir siekdama, kad jis taptų pasaulinio lygio kompetencijos įstaiga aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijos srityse;

n)	priima gero elgesio kodeksą interesų konfliktų klausimais;

o)	nustato intelektinės nuosavybės teisių valdymo principus ir gaires;

p)	įkuria vidaus audito padalinį pagal Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002;

q)	turi įgaliojimus steigti fondą (toliau – EIT fondas), kurio specifinis tikslas yra skatinti ir remti EIT veiklą;

r)	užtikrina EIT veiklos ir kitų Bendrijos programų papildomumą ir sinergiją;

s)	priima sprendimą dėl kalbų vartojimo tvarkos EIT, atsižvelgdama į galiojančius daugiakalbystės principus ir praktinius reikalavimus jo veiklai.

3. Valdyba tam tikras užduotis gali pavesti atlikti Vykdomajam komitetui.

4. Valdyba savo pirmininką renka iš skiriamų narių. Pirmininkas skiriamas trejiems metams ir šį terminą galima pratęsti vieną kartą.

3 straipsnis

Valdybos veiklos organizavimas

1. Nedarant poveikio 2 dalies taikymui, valdyba sprendimus priima paprastąja visų narių balsų dauguma.

Tačiau sprendimai pagal šių įstatų 2 straipsnio 2 dalies a, b, c, d, i ir s punktus bei pagal 4 dalį priimami visų narių balsų dviejų trečdalių dauguma.

2. Atstovaujantys nariai negali balsuoti dėl sprendimų pagal 2 straipsnio 2 dalies e, g, i, j, k, q ir s punktus.

3. Valdyba rengia eilinius posėdžius bent tris kartus per metus ir neeilinį posėdį, šaukiamą valdybos pirmininko arba mažiausiai trečdalio valdybos narių prašymu.

4 straipsnis

Vykdomasis komitetas

1. Vykdomąjį komitetą sudaro penki asmenys, įskaitant valdybos pirmininką, kuris taip pat yra Vykdomojo komiteto pirmininkas.

Kitus keturis komiteto narius iš skiriamų valdybos narių išrenka valdyba.

2. Vykdomasis komitetas posėdžiauja reguliariai, pirmininkui sušaukus arba direktoriui paprašius.

3. Vykdomasis komitetas sprendimus priima paprastąja visų narių balsų dauguma.

4. Vykdomasis komitetas:

a)	rengia valdybos posėdžius;

b)	prižiūri SID ir trejų metų atnaujinamosios darbo programos įgyvendinimą;

c)	prižiūri ŽIB atrankos procesą;

d)	priima jam valdybos pavestus sprendimus.

5 straipsnis

Direktorius

1. Direktoriumi skiriamas asmuo, turintis patirties ir patikimą reputaciją EIT veiklos srityse. Jį skiria valdyba ketverių metų kadencijai. Valdyba, manydama, kad tai būtų geriausias sprendimas EIT labui, gali pratęsti kadenciją vieną kartą dar ketveriems metams.

2. Direktorius atsakingas už kasdienį EIT valdymą ir yra jo teisinis atstovas. Jis atskaitingas valdybai, kuriai nuolat teikia ataskaitas apie EIT veiklos vykdymą.

3. Direktorius visų pirma:

a)	remia valdybos ir Vykdomojo komiteto darbą ir suteikia sekretoriatą jų posėdžiams;

b)	rengia SID projektą, trejų metų atnaujinamosios darbo programos projektą, metų ataskaitą ir metų biudžetą, kurie per Vykdomąjį komitetą pateikiami valdybai;

c)	administruoja ŽIB atrankos procesą; ir užtikrina, kad įvairūs šio etapo procesai vyktų skaidriai ir objektyviai;

d)	organizuoja EIT veiklą ir jai vadovauja;

e)	užtikrina, kad būtų taikomos su EIT veikla susijusios veiksmingos stebėsenos ir vertinimo procedūros pagal reglamento 16 straipsnį;

f)	atsako už administracinius ir finansinius klausimus, įskaitant EIT biudžeto įvykdymą. Spręsdamas šiuos klausimus direktorius tinkamai atsižvelgia į vidaus audito padalinio nuomonę;

g)	atsakingas už visus personalo klausimus;

h)	pateikia metų finansinių ataskaitų ir balanso projektus vidaus audito padaliniui, o vėliau – per Vykdomąjį komitetą valdybai;

i)	užtikrina, kad EIT vykdytų įsipareigojimus, susijusius su jo sudarytomis sutartimis ir susitarimais;

j)	teikia Vykdomajam komitetui ir valdybai visą informaciją, būtiną jų funkcijoms atlikti.

6 straipsnis

Pasirengimas paramos struktūros kūrimui

Pereinamuoju laikotarpiu Komisija teikia paramą, būtiną EIT struktūrai sukurti. Tuo tikslu iki tol, kol paskiriami pirmieji skiriami valdybos nariai, Komisijos paskirtas pareigūnas yra EIT teisinis atstovas, kuris atsako už personalo, administracinius ir finansinius klausimus, įskaitant EIT biudžeto vykdymą. Vėliau valdyba, laikydamasi skaidrios procedūros, paskiria šias pareigas vykdysiantį asmenį, arba pratęsia Komisijos paskirto pareigūno įgaliojimus, kol pradės eiti pareigas direktorius, valdybos paskirtas pagal 5 straipsnį. Valdyba nedelsdama pradeda EIT direktoriaus atrankos procedūrą.

7 straipsnis

EIT personalas

1. EIT personalą sudaro tiesiogiai EIT pagal terminuotas sutartis įdarbinti darbuotojai. Direktoriui ir kitiems EIT personalui taikomos kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos.

2. Dalyvaujančios valstybės ar kiti darbdaviai gali į EIT komandiruoti ekspertus ribotam laikotarpiui.

Valdyba tvirtina nuostatas, sudarančias sąlygas komandiruotiems dalyvaujančių valstybių ar kitų darbdavių ekspertams dirbti EIT ir nustatančias jų teises bei pareigas.

3. Personalo atžvilgiu EIT naudojasi institucijos, kuriai suteikta teisė sudaryti sutartis su personalo nariais, įgaliojimais.

4. Iš darbuotojo gali būti pareikalautą atlyginti žalą (visą ar jos dalį) EIT, atsiradusią dėl sunkaus nusižengimo, padaryto einant pareigas, arba dėl su pareigomis susijusio sunkaus nusižengimo.

8 straipsnis

ŽIB vertinimo ir stebėsenos principai

EIT organizuoja nuolatinę ŽIB veiklos stebėseną ir reguliarų nepriklausomą ŽIB rezultatų vertinimą. Šie vertinimai grindžiami gera administracine praktika ir į rezultatus orientuotais kriterijais; be to, reikėtų vengti nereikalingų formalių ir procedūrinių aspektų.

9 straipsnis

ŽIB veiklos trukmė, tęstinumas ir užbaigimas

1. Priklausomai nuo reguliarių vertinimų rezultatų ir konkrečių sričių ypatumų, ŽIB paprastai veiklą vykdo 7–15 metų.

2. Valdyba gali nuspręsti pratęsti ŽIB veiklos laikotarpį pasibaigus numatytam pradiniam laikotarpiui, jei, jos manymu, tai tinkamiausias būdas pasiekti EIT tikslą.

3. Jei ŽIB veiklos vertinimo rezultatai yra nepatenkinami, valdyba imasi tinkamų priemonių, įskaitant jos finansinės paramos sumažinimą, pakeitimą ar atšaukimą arba susitarimo nutraukimą.

10 straipsnis

EIT likvidavimas

Jei EIT veikla nutraukiama, jo likvidavimas vykdomas prižiūrint Komisijai ir laikantis taikomų teisės aktų. ŽIB sudaromuose susitarimuose ir EIT fondo steigimo akte turi būti nustatytos atitinkamos tokią situaciją reglamentuojančios nuostatos.

9.4.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/13

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 295/2008

2008 m. kovo 11 d.

dėl verslo struktūros statistikos

(Nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 285 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)	1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 58/97 dėl verslo struktūros statistikos (3) keletą kartų buvo gerokai iš dalies pakeistas (4). Dabar rengiami nauji to reglamento pakeitimai, todėl siekiant aiškumo ir racionalumo šias nuostatas reikėtų išdėstyti nauja redakcija.

(2)	Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 58/97 nustatyta bendra Bendrijos statistinių duomenų apie verslo struktūrą, veiklos rūšis, konkurencingumą ir veiklos rezultatus Bendrijoje rinkimo, rengimo, perdavimo ir įvertinimo sistema.

(3)

2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2367/2002/EB dėl 2003–2007 m. Bendrijos statistikos programos (5) patvirtinta programa, orientuojama į svarbiausius Bendrijos prioritetus: ekonominė ir pinigų sąjunga, Europos Sąjungos plėtra ir konkurencingumas, regioninė politika, darni plėtra ir socialinė darbotvarkė. Pagrindinę šios programos dalį sudaro įmonių ūkinės veiklos statistika.

(4)

Šiuo Reglamentu turėtų būti numatyta ir toliau teikti esamą statistinę paramą sprendimams dabartinės politikos srityse bei tenkinti papildomus poreikius, atsirandančius dėl naujų Bendrijos politikos iniciatyvų, taip pat dėl nuolatinės statistinių prioritetų ir parengtos statistikos tinkamumo peržiūros, siekiant geriausiai naudoti turimus išteklius ir kiek įmanoma mažinti respondentams tenkančią naštą. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ES energetikos ir aplinkos politikos, pvz., nustatytos REACH Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 (6), poveikiui verslui. Siekiant užtikrinti, kad administracinių duomenų šaltiniai būtų naudojami veiksmingiau, turi būti skatinamas nacionalinių statistikos institutų bendradarbiavimas ir keitimasis pažangiąja patirtimi.

(5)

Duomenų apie paslaugas, ypač verslo paslaugas, poreikis didėja. Ekonominei analizei ir politikos formavimui reikalingi statistiniai duomenys apie tai, koks yra šiuolaikinės ekonomikos dinamiškiausias sektorius, visų pirma atsižvelgiant į jo augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą. 2000 m. kovo 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime Lisabonoje buvo pabrėžta paslaugų svarba. Norint teisingai suprasti paslaugų vaidmenį ekonomikoje, būtina įvertinti apyvartą, smulkiai išskaidytą pagal paslaugas. 2001 m. kovo 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime Stokholme padaryta išvada, kad vienas iš svarbiausių Europos prioritetų – sukurti veiksmingai veikiančias paslaugų vidaus rinkas. Tarpvalstybinės prekybos statistiniai duomenys, išskaidyti pagal paslaugas, yra esminiai stebint paslaugų vidaus rinkų veikimą, nustatant paslaugų konkurencingumą ir vertinant kliūčių paslaugų prekybai poveikį.

(6)

Egzistuoja verslo demografijos duomenų poreikis, visų pirma kadangi jie yra struktūrinių rodiklių, sukurtų stebėti, kaip siekiama Lisabonos strategijoje nustatytų tikslų, sudedamoji dalis. Be to, suderinti verslo demografijos duomenys ir jų poveikis užimtumui yra būtini siekiant pagrįsti politikos rekomendacijas verslumui remti.

(7)

Statistikos sistemoje taip pat reikalinga lanksti priemonė, kuri sudarytų galimybę greitai ir laiku reaguoti į naujus vartotojų poreikius, atsirandančius dėl vis dinamiškesnės, naujoviškesnės ir sudėtingesnės žinių ekonomikos. Sujungus tokius ad hoc surinktus duomenis su nuolat renkamais verslo struktūros statistiniais duomenimis, abiejų tyrimų metu surinktai informacijai būtų suteikiama pridėtinė vertė ir, išvengiant duomenų rinkimo dubliavimo, būtų galima sumažinti bendrą respondentams tenkančią naštą.

(8)	Siekiant sudaryti galimybę toliau aiškinti duomenų rinkimo ir statistinio apdorojimo bei rezultatų apdorojimo ir perdavimo taisykles, būtina numatyti šiam reglamentui įgyvendinti reikalingų priemonių priėmimo tvarką.

(9)	Šiam reglamentui įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7).

(10)

Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai: atnaujinti prieduose pateiktą rodiklių sąrašą; nustatyti statistikos duomenų rengimo dažnumą, duomenų, pateikiamų „tik dėl bendrų Europos duomenų“ (CETO), teikimo taisykles, pirmuosius statistikos duomenų rengimo ataskaitinius metus; nustatyti rezultatų suskirstymą, naudotinas klasifikacijas ir dydžio kategorijų kombinaciją, atnaujinti duomenų perdavimo laikotarpius; patikslinti veiklos rūšių ir produktų suskirstymą atsižvelgiant į Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE) ir Produktų klasifikatoriaus pagal veiklos rūšį (CPA) dalinius pakeitimus arba peržiūrėtas redakcijas; remiantis bandomaisiais tyrimais patvirtinti priemones; pakeisti VIII priede nustatytą tiriamos populiacijos žemutinę ribą; ir nustatyti kokybės vertinimo kriterijus. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, papildant jį naujomis neesminėmis nuostatomis, jas reikėtų priimti vadovaujantis reguliavimo procedūra su tikrinimu, nurodyta Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje.

(11)

Kadangi šio reglamento tikslo (t. y., teikti suderintus duomenis apie įmonių struktūrą, veiklos rūšis, konkurencingumą ir veiklos rezultatus Bendrijoje) valstybės narės negali deramai pasiekti, o tai galima geriau padaryti Bendrijos lygiu, Bendrija gali priimti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje numatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma bendra Bendrijos statistinių duomenų apie įmonių struktūrą, veiklos rūšis, konkurencingumą ir veiklos rezultatus Bendrijoje rinkimo, rengimo, perdavimo ir įvertinimo sistema.

Statistiniai duomenys rengiami siekiant visų pirma analizuoti:

a)	įmonių veiklos rūšių struktūrą ir plėtotę;

b)	gamybos veiksnius ir kitus elementus, leidžiančius tiksliai įvertinti įmonės veiklą, jos konkurencingumą ir rezultatus;

c)	įmonių ir rinkų plėtrą regionų, nacionaliniu, Bendrijos ir tarptautiniu lygiu;

d)	verslo tvarkymą;

e)	mažąsias ir vidutines įmones; ir

f)	specifinius įmonių rodiklius, susijusius su tam tikru veiklos rūšių suskirstymu.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas visoms rinkos veiklos rūšims, nurodytoms bendro ekonominės veiklos Europos bendrijoje statistinio klasifikatoriaus, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 (toliau – NACE 2 red.) B–N ir P–S sekcijose.

2. Statistiniai vienetai, nurodyti 1993 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 696/93 dėl statistinių vienetų gamybos sistemai stebėti ir analizuoti Bendrijoje (8), priedo I skirsnyje priskiriami vienai iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiklos rūšių, priklauso šio reglamento taikymo sričiai. Šio reglamento prieduose yra nurodoma, kaip konkretūs vienetai naudojami rengiant statistinius duomenis.

3 straipsnis

Moduliai

1. 1 straipsnyje nurodytų sričių statistiniai duomenys yra grupuojami kaip moduliai.

2. Šiame reglamente pateikiami tokie moduliai:

a)	bendras metinės struktūros statistikos modulis, kaip apibrėžta I priede;

b)	detalusis pramonės struktūros statistikos modulis, kaip apibrėžta II priede;

c)	detalusis prekybos struktūros statistikos modulis, kaip apibrėžta III priede;

d)	detalusis statybos struktūros statistikos modulis, kaip apibrėžta IV priede;

e)	detalusis draudimo struktūros statistikos modulis, kaip apibrėžta V priede;

f)	detalusis kredito įstaigų struktūros statistikos modulis, kaip apibrėžta VI priede;

g)	detalusis pensijų fondų struktūros statistikos modulis, kaip apibrėžta VII priede;

h)	detalusis verslo paslaugų struktūros statistikos modulis, kaip apibrėžta VIII priede;

i)	detalusis verslo demografijos struktūros statistikos modulis, kaip apibrėžta IX priede;

j)	lankstusis modulis įmonių rodiklių ad hoc duomenų konkrečiam ir ribotos apimties rinkimui.

3. Kiekviename modulyje pateikiama tokia informacija:

a)	veiklos rūšys, apie kurias turi būti rengiami statistiniai duomenys, pagal 2 straipsnio 1 dalį;

b)	statistinių vienetų rūšys, naudojamos rengiant statistinius duomenis, pagal 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą statistinių vienetų sąrašą;

c)	rodiklių sąrašai, pagal kuriuos rengiami statistiniai duomenys 1 straipsnyje nurodytoms sritims, ir šių rodiklių ataskaitiniai laikotarpiai;

d)	statistinių duomenų rengimo periodiškumas (metinis ar daugiametis). Jeigu statistiniai duomenys rengiami daugiamečio periodiškumo pagrindu, tai daroma bent kas dešimt metų;

e)	statistinių duomenų rengimo grafikas, kuriame nurodomi pirmieji ataskaitiniai metai;

f)	reprezentatyvumo ir kokybės vertinimo standartai;

g)	laikotarpis, prasidedantis nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, per kurį turi būti perduodami statistiniai duomenys;

h)	didžiausia galimo pereinamojo laikotarpio trukmė.

4. 2 dalies j punkte nurodyto lanksčiojo modulio panaudojimas planuojamas glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis. Dėl jo taikymo srities, rodiklių sąrašo, ataskaitinio laikotarpio, tirtinų veiklos rūšių ir kokybės reikalavimų Komisija sprendžia pagal 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių iki ataskaitinio laikotarpio pradžios. Komisija taip pat nurodo informacijos poreikį ir duomenų rinkimo poveikį įmonėms tenkančios naštos ir valstybių narių išlaidų aspektu.

Siekiant apriboti įmonėms tenkančią naštą ir valstybių narių duomenų rinkimo išlaidas, duomenų rinkimas apribojamas, kad įmonių rodiklių ar klausimų skaičius neviršytų 20 ir kad klausimai būtų užduodami ne daugiau nei 25 000 įmonių respondenčių Europoje, bei kad vidutinė vieno respondento atsakymui skirto laiko trukmė neviršytų 1,5 valandos. Ad hoc duomenų rinkimas vykdomas reprezentatyvioje valstybių narių grupėje. Kai reikia tik Europos lygmens rezultatų, Komisija gali parengti Europos atrankos metodą, siekdama užtikrinti kuo mažesnę naštą ir minimalias išlaidas.

Komisija, naudodamasi nustatytomis procedūromis, gali bendrai finansuoti ad hoc duomenų rinkimo išlaidas.

4 straipsnis

Bandomieji tyrimai

1. Kaip nurodyta prieduose, Komisija inicijuoja bandomuosius tyrimus, kuriuos savanorišku pagrindu vykdo valstybės narės. Paskelbus kvietimą teikti paraiškas, Komisija skiria dotacijas nacionalinėms valdžios institucijoms, kaip numatyta 1997 m. vasario 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos (9) 2 straipsnyje.

2. Bandomieji tyrimai atliekami siekiant įvertinti, ar reikia ir ar galima gauti duomenis. Bandomųjų tyrimų rezultatus vertina Komisija, atsižvelgdama į galimybės naudotis duomenimis naudą, palyginti su jų rinkimo sąnaudomis ir įmonėms tenkančiomis prievolėmis.

3. Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie bandomųjų tyrimų rezultatus.

4. Priemonės, skirtos pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, remiantis bandomųjų tyrimų vertinimu, priimamos vadovaujantis 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta reguliavimo procedūra su tikrinimu.

5 straipsnis

Duomenų gavimas

1. Valstybės narės gauna reikalingus duomenis, kad galėtų stebėti3 straipsnyje nurodytuose moduliuose pateiktų sąrašų rodiklius.

2. Valstybės narės gali gauti reikalingus duomenis naudodamosi įvairiais toliau nurodytais šaltiniais ir taikydamos administracinio supaprastinimo principą:

a)	privalomi tyrimai: juridiniai vienetai, kuriems priklauso ar kuriuos sudaro valstybių narių pasirinkti statistiniai vienetai, privalo iki nurodytos datos pateikti tikslią ir išsamią informaciją;

b)	kiti tikslumo ir kokybės požiūriu lygiaverčiai šaltiniai;

c)	statistinio apskaičiavimo procedūros, jeigu nebuvo pateikti kai kurie rodikliai apie visus vienetus.

3. Norėdamos palengvinti respondentams tenkančias prievoles, nacionalinės valdžios institucijos ir Komisija (Eurostatas), laikydamosi kiekvienos valstybės narės ir Komisijos nustatytų ribų ir sąlygų jų kompetencijai priklausančiose srityse, turi galimybę naudotis administracinių duomenų šaltiniais, kurie apima jų pačių viešojo administravimo veiklos sritis, tiek, kiek tokie duomenys yra būtini 6 straipsnyje nurodytiems tikslumo reikalavimams įvykdyti. Be to, siekiant įvykdyti šiame reglamente nustatytus ataskaitos pateikimo reikalavimus, kai tai įmanoma, naudojamasi atitinkamais administraciniais duomenimis.

4. Valstybės narės ir Komisija pagal jų atitinkamas kompetencijos sritis sudaro sąlygas, kurios skatintų elektroninį duomenų perdavimą ir automatinį jų apdorojimą.

6 straipsnis

Tikslumas

1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog perduoti duomenys atspindėtų prieduose nurodytų statistinių vienetų visumą.

2. Kokybė vertinama lyginant galimybės naudotis duomenimis naudą su jų rinkimo sąnaudomis ir įmonėms, visų pirma mažosioms įmonėms, tenkančiomis prievolėmis.

3. Valstybės narės Komisijos prašymu jai perduoda visą informaciją, kuri reikalinga 2 dalyje minėtam vertinimui atlikti.

7 straipsnis

Palyginamumas

1. Naudodamosi surinktais ir įvertintais duomenimis, valstybės narės pateikia palyginamus rezultatus, suskirstytus taip, kaip numatyta kiekvienam 3 straipsnyje ir atitinkamuose prieduose nurodytam moduliui.

2. Kad Bendrija parengtų suvestinius duomenis, valstybės narės pateikia nacionalinius rezultatus pagal NACE 2 red. klasifikatoriaus lygius, nurodytus priedų moduliuose arba apibrėžtus pagal 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

8 straipsnis

Rezultatų perdavimas

1. Valstybės narės perduoda šio reglamento 7 straipsnyje nurodytus rezultatus, įskaitant konfidencialius duomenis, Komisijai (Eurostatui), laikydamosi galiojančių Bendrijos nuostatų dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo, visų pirma Tarybos reglamento (Euratomas, EEB) Nr. 1588/90 (10). Šios nuostatos taikomos tvarkant šiuos rezultatus, jei tarp jų yra konfidencialių duomenų.

2. Rezultatai perduodami naudojant tinkamą techninį formatą per tam tikrą laikotarpį, prasidedantį pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kuris nustatomas pagal 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu 3 straipsnio 2 dalies a–h ir j punktuose nurodytiems moduliams, ir nėra ilgesnis kaip 18 mėnesių. 3 straipsnio 2 dalies i punkte nurodytam moduliui laikotarpis nėra ilgesnis kaip 30 mėnesių arba 18 mėnesių, kaip nustatyta IX priedo 9 skirsnyje. Be to, nedidelė dalis preliminariai įvertintų rezultatų perduodami per tam tikrą laikotarpį, prasidedantį pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kuris nustatomas pagal tą tvarką 3 straipsnio 2 dalies a–g punktuose nurodytiems moduliams, ir nėra ilgesnis kaip 10 mėnesių. 3 straipsnio 2 dalies i punkte nurodytam moduliui laikotarpis, skirtas preliminariems rezultatams, nėra ilgesnis kaip 18 mėnesių.

3. Siekdamos sumažinti verslui tenkančią naštą ir nacionalinių statistikos institucijų išlaidas, valstybės narės gali pažymėti, kad naudojami duomenys yra pateikiami tik dėl bendrų Europos duomenų (CETO žymėjimas). Eurostatas šių duomenų neskelbia, o valstybės narės nacionaliniu lygmeniu paskelbtų duomenų nežymi kaip CETO duomenų. CETO žymėjimas priklauso nuo atskiros valstybės narės dalies, atsižvelgiant į bendrą ES pridėtinę vertę, kuri sukuriama įmonių ekonomikos srityje:

a)	Vokietija, Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė: CETO pažymėti duomenys gali būti siunčiami NACE 2 red. klasės lygmeniu ir suskirstant duomenis pagal dydžio kategorijas – NACE 2 red. grupės lygmeniu. Galima būtų pažymėti ne daugiau kaip 15 % laukelių;

Belgija, Danija, Airija, Graikija, Ispanija, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Portugalija, Suomija ir Švedija: CETO pažymėti duomenys gali būti siunčiami NACE 2 red. klasės lygmeniu ir suskirstant duomenis pagal dydžio kategorijas – NACE 2 red. grupės lygmeniu. Galima būtų pažymėti ne daugiau kaip 25 % laukelių. Be to, jei į bet kurios valstybės narės dalis NACE 2 red. klasėje arba NACE 2 red. grupės dydžio kategorijoje yra mažesnė kaip 0,1 % tos valstybės narės įmonių ekonomikos apimties, šie duomenys gali būti papildomai nusiųsti kaip CETO pažymėti duomenys;

Bulgarija, Čekijos Respublika, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Rumunija, Slovėnija ir Slovakija: CETO pažymėti duomenys gali būti siunčiami NACE 2 red. klasės lygmeniu ir suskirstant duomenis pagal dydžio kategorijas – NACE 2 red. grupės lygmeniu. Galima būtų pažymėti ne daugiau kaip 25 % laukelių grupės lygmeniu.

Priemonės, skirtos pakeisti neesmines šios reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, susijusias su CETO žymėjimo taisyklių peržiūra ir valstybių narių skirstymu į grupes, priimamos vadovaujantis 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta reguliavimo procedūra su tikrinimu iki 2013 m. balandžio 29 d. ir vėliau kas penkeri metai.

9 straipsnis

Informacija apie įgyvendinimą

Valstybės narės Komisijos prašymu perduoda jai visą būtiną informaciją, susijusią su šio reglamento taikymu valstybėse narėse.

10 straipsnis

Pereinamieji laikotarpiai

1. Jeigu reikia iš esmės pakeisti nacionalinės statistikos sistemas, pereinamaisiais laikotarpiais gali būti leidžiama nukrypti nuo priedų nuostatų laikantis 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros.

2. Valstybei narei gali būti skirti papildomi pereinamieji laikotarpiai statistiniams duomenims rengti, jeigu ji negali laikytis šio reglamento nuostatų dėl leidžiančių nukrypti nuostatų, numatytų pagal 1993 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2186/93 dėl Bendrijos koordinavimo rengiant verslo registrus statistikos tikslais (11).

11 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1. Vadovaujantis 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta reguliavimo procedūra priimamos tokios šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės:

a)	nustatančios rodiklių apibrėžimus ir jų tinkamumą tam tikroms veiklos rūšims (3 straipsnis ir I priedo 4 skirsnio 2 dalis);

b)	nustatančios ataskaitinio laikotarpio apibrėžimą (3 straipsnis);

c)	nustatančios tinkamą rezultatų perdavimo techninį formatą (8 straipsnis ir I priedo 9 skirsnio 2 dalis);

d)	nustatančios pereinamąjį laikotarpį ir šiuo laikotarpiu taikomas nuo reglamento nuostatų leidžiančias nukrypti nuostatas (10 straipsnis ir I priedo 11 skirsnis, II priedo 10 skirsnis, III priedo 9 skirsnis, VIII priedo 8 skirsnis ir IX priedo 13 skirsnis);

nustatančios rodiklių, kuriuos už 2008 m. reikia perduoti pasitelkiant bendrą ekonominės veiklos Europos bendrijoje statistinį klasifikatorių, nustatytą Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3037/90 (12) (toliau – NACE 1.1 red.), sąrašą ir smulkesnę informaciją rezultatų pateikimo klausimais (I priedo 9 skirsnio 2 dalis);

f)	nustatančios 3 straipsnio 2 dalies j punkte ir 3 straipsnio 4 dalyje nurodyto lanksčiojo modulio naudojimą; ir

g)	nustatančios procedūras, taikytinas ad hoc renkant duomenis, nurodytus II priedo 4 skirsnio 3 ir 4 dalyse, III priedo 3 skirsnio 3 dalyje ir IV priedo 3 skirsnio 3 dalyje.

2. Vadovaujantis 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta reguliavimo procedūra su tikrinimu priimamos tokios šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės, skirtos pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant:

nustatančios rodiklių sąrašų ir preliminarių rezultatų atnaujinimą, jeigu toks atnaujinimas po kiekybinio įvertinimo nereiškia, kad tiriamų vienetų skaičius ar jiems tenkančios prievolės padidės taip, kad bus neproporcingos laukiamiems rezultatams (4 ir 8 straipsniai bei I priedo 6 skirsnis, II priedo 6 skirsnis, III priedo 6 skirsnis, IV priedo 6 skirsnis);

b)	nustatančios statistikos duomenų rengimo periodiškumą (3 straipsnis);

c)	nustatančios žymėjimo, kad duomenys teikiami tik dėl bendrų Europos duomenų, taisykles (8 straipsnio 3 dalis);

d)	nustatančios pirmuosius rezultatų rengimo ataskaitinius metus (8 straipsnis ir I priedo 5 skirsnis);

e)	nustatančios rezultatų suskirstymą, visų pirma taikomos klasifikacijos ir dydžio kategorijų derinius (7 straipsnis ir VIII priedo 4 skirsnio 2 ir 3 dalys, IX priedo 8 skirsnio 2 ir 3 dalys ir IX priedo 10 skirsnis);

f)	patikslinančios laikotarpius, per kuriuos reikia perduoti duomenis (8 straipsnis ir I priedo 8 skirsnio 1 dalis ir VI priedo 7 skirsnis);

g)	pritaikančios veiklos rūšių suskirstymą prie NACE dalinių pakeitimų arba patikslinimų, ir pritaikančios produktų rūšių suskirstymą prie CPA dalinių pakeitimų arba patikslinimų;

h)	priemonės, priimamos atsižvelgiant į bandomųjų tyrimų vertinimą (4 straipsnio 4 dalis);

i)	pakeičiančios tiriamų populiacijų žemutines ribas (VIII priedo 3 skirsnis); ir

j)	nustatančios kokybės vertinimo kriterijus (6 straipsnis ir I priedo 6 skirsnis, II priedo 6 skirsnis, III priedo 6 skirsnis ir IV priedo 6 skirsnis).

12 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda Europos Bendrijų Statistikos programų komitetas, įsteigtas Tarybos sprendimu 89/382/EEB (13), Euratomas (toliau – Komitetas).

2. Kai daroma nuoroda į šią į dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra trys mėnesiai.

3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į minėtojo sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

13 straipsnis

Ataskaita

1. Iki 2011 m. balandžio 29 d. ir vėliau kas trejus metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie statistinius duomenis, parengtus pagal šį reglamentą, ir pirmiausia apie jų kokybę bei įmonėms tenkančias prievoles.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytose ataskaitose Komisija siūlo, jos nuomone, reikalingus šio reglamento pakeitimus.

14 straipsnis

Panaikinimas

1. Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 58/97 panaikinamas. Reglamento (EB) 1893/2006, 20 straipsnis panaikinamas.

2. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą nuo 2008 ataskaitinių metų ir toliau ir skaitomos pagal XI priede pateikiamą koreliacijos lentelę. Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 58/97 nuostatos ir toliau taikomos renkant, rengiant ir perduodant 2007 m. ir ankstesnių ataskaitinių metų duomenis.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2008 m. kovo 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. LENARČIČ

(1) OL C 318, 2006 12 23, p. 78.

(2) 2007 m. kovo 29 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 27 E, 2008 1 31, p. 139) ir 2008 m. vasario 14 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 14, 1997 1 17, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

(4) Žr. X priedą.

(5) OL L 358, 2002 12 31, p. 1. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 787/2004/EB (OL L 138, 2004 4 30, p. 12).

(6) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą (OL L 396, 2006 12 30, p. 1; pataisyta OL L 136, 2007 5 29, p. 3). Reglamentas su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1354/2007 (OL L 304, 2007 11 22, p. 1).

(7) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(8) OL L 76, 1993 3 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(9) OL L 52, 1997 2 22, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(10) OL L 151, 1990 6 15, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(11) OL L 196, 1993 8 5, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(12) OL L 293, 1990 10 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006.

(13) OL L 181, 1989 6 28, p. 47.

I PRIEDAS

BENDRAS METINĖS STRUKTŪROS STATISTIKOS MODULIS

1 SKIRSNIS

Tikslas

Šio priedo tikslas – nustatyti bendrą Bendrijos statistinių duomenų apie valstybių narių verslo struktūrą, veiklos rūšis, konkurencingumą ir veiklos rezultatus rinkimo, rengimo, perdavimo ir įvertinimo sistemą.

2 SKIRSNIS

Taikymo sritis

Statistiniai duomenys rengtini apie 1 straipsnio a, b, c ir e punktuose išvardytas sritis bus visų pirma susiję su pridėtinės vertės ir jos svarbiausių sudedamųjų dalių, analize.

3 SKIRSNIS

Apimtis

1.	Statistiniai duomenys rengiami apie 9 skirsnyje išvardytas veiklos rūšis.

2.	Bandomieji tyrimai atliekami 10 skirsnyje paminėtose veiklos srityse.

4 SKIRSNIS

Rodikliai

1.	Toliau pateiktuose rodiklių sąrašuose prireikus nurodoma statistinio vieneto, kurio statistika rengiama, rūšis.

2.	Atitinkami rodiklių, pagal kuriuos rengiami statistiniai duomenys apie NACE 1.1red. J sekcijoje išvardytas veiklos rūšis, pavadinimai, kuo geriau atitinkantys šio skirsnio 3 ir 5 dalyje išvardytus pavadinimus, bus nustatomi pagal 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

Metiniai demografiniai statistiniai duomenys:

Kodas	Pavadinimas
Struktūros duomenys
11 11 0	Įmonių skaičius
11 21 0	Vietinių vienetų skaičius

Įmonių rodikliai, pagal kuriuos rengiami metiniai statistiniai duomenys:

Kodas	Pavadinimas
Apskaitos duomenys
12 11 0	Apyvarta
12 12 0	Produkcijos vertė
12 15 0	Pridėtinė vertė faktorinėmis kainomis
12 17 0	Bendrasis likutinis perteklius
13 11 0	Prekių ir paslaugų pirkimai
13 12 0	Prekių ir paslaugų, skirtų perparduoti tokios pat būklės, pirkimai
13 13 1	Agentūrų darbuotojų darbo apmokėjimas
13 31 0	Personalo išlaikymo sąnaudos
13 32 0	Darbo užmokestis
13 33 0	Socialinio draudimo sąnaudos
Kapitalo apskaitos duomenys
15 11 0	Bendrosios investicijos į materialų turtą
Užimtumo duomenys
16 11 0	Dirbančių asmenų skaičius
16 13 0	Darbuotojų skaičius
16 14 0	Darbuotojų skaičius, išreikštas visos darbo dienos ekvivalentais

Rodikliai, pagal kuriuos rengiami metiniai regioniniai statistiniai duomenys:

Kodas	Pavadinimas
Apskaitos duomenys
13 32 0	Darbo užmokestis
Užimtumo duomenys
16 11 0	Dirbančių asmenų skaičius

6.	Atliekami 10 skirsnyje nurodytų rodiklių bandomieji tyrimai.

5 SKIRSNIS

Pirmieji ataskaitiniai metai

Pirmieji ataskaitiniai metai, kurių statistikos duomenys rengiami, yra 2008 kalendoriniai metai. Duomenys bus rengiami pagal 9 skirsnyje pateikiamą suskirstymą. Tačiau sprendimas dėl pirmųjų ataskaitinių metų, kurių statistikos duomenis apie veiklos rūšis, priskiriamas NACE 2 red. 64.2, 64.3 ir 64.9 grupėms ir 66 skyriui, reikia parengti, bus priimamas vadovaujantis 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta reguliavimo procedūra su tikrinimu.

6 SKIRSNIS

Statistikos kokybės ataskaita

Visiems pagrindiniams rodikliams valstybės narės tikslumo laipsnį nustatys remdamosi 95 % pasikliovimo lygmeniu, kurį Komisija įtrauks į šio reglamento 13 straipsnyje numatytą ataskaitą, atsižvelgdama į tai, kaip kiekviena valstybė narė šį straipsnį taiko. Pagrindiniai rodikliai bus nustatomi vadovaujantis 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta reguliavimo procedūra su tikrinimu.

7 SKIRSNIS

Rezultatų parengimas

1.	Rezultatai suskirstomi pagal 9 skirsnyje išvardytų veiklos rūšių klases.

2.	Kai kurie kiekvienos 9 skirsnyje išvardytos veiklos rūšies grupės rezultatai taip pat suskirstomi į dydžio kategorijas.

3.	Regioninių statistinių duomenų rezultatai suskirstomi pagal NACE 2 red. 2 ženklų lygį (skyrius) ir pagal bendro teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003 (1) (toliau – NUTS) 2 lygį.

8 SKIRSNIS

Rezultatų perdavimas

Rezultatai perduodami per 18 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio kalendorinių metų pabaigos, išskyrus NACE 2 red. veiklos klasės 64.11 ir NACE 2 red. nurodytų veiklos rūšių, kurioms taikomi V, VI ir VII priedai, rezultatus. NACE 2 red. veiklos klasės 64.11 rezultatų perdavimo terminas yra atidedamas 10 mėnesių. Veiklos rūšių, kurioms taikomi V, VI ir VII priedai, rezultatų perdavimo termino atidėjimas nustatytas šiuose prieduose. Tačiau sprendimas dėl veiklos rūšių, priskiriamų NACE 2 red. 64.2, 64.3 ir 64.9 grupėms ir 66 skyriui, rezultatų perdavimo atidėjimo bus priimamas vadovaujantis 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta reguliavimo procedūra su tikrinimu.

Išskyrus NACE 2 red. 64 ir 65 skyrius, preliminarūs nacionaliniai rezultatai arba įvertinimai perduodami per 10 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio kalendorinių metų pabaigos, jei tai yra įmonių statistiniai duomenys, rengiami pagal toliau nurodytus rodiklius:

Kodas	Pavadinimas
Apskaitos duomenys
12 11 0	Apyvarta
Užimtumo duomenys
16 11 0	Dirbančių asmenų skaičius

Šie preliminarūs rezultatai arba vertinimai turi būti suskirstyti pagal NACE 2 red. trijų ženklų lygį (grupes). Kalbant apie NACE 2 red. 66 skyrių, sprendimas dėl preliminarių rezultatų arba įvertinimų perdavimo bus priimamas vadovaujantis 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta reguliavimo procedūra su tikrinimu.

9 SKIRSNIS

Veiklos rūšių suskirstymas

1.	Kad būtų parengta Bendrijos statistika, valstybės narės nuo 2008 ataskaitinių metų perduos bendrus nacionalinius rezultatus apie B–N sekcijas ir 95 skyrių, suskirstytus į NACE 2 red. klases.

Nepažeisdamos 2 straipsnio 1 dalies valstybės narės perduos Komisijai verslo struktūros statistiką už 2008 ataskaitinius metus pagal NACE 1.1 red. ir NACE 2 red.

Sprendimas dėl rodiklių, kuriuos reikia perduoti naudojant NACE 1.1 red. klasifikatorių, sąrašo ir rezultatų rengimo pagrindų priimamas vadovaujantis 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta reguliavimo procedūra.

10 SKIRSNIS

Ataskaitos ir bandomieji tyrimai

1.	Kad nustatytų toliau nurodytose sekcijose išvardytų rinkos veiklos rūšių aprėpimo galimybes, Komisija inicijuos bandomuosius tyrimus dėl NACE 2 red. P–R sekcijose ir S sekcijos 94 ir 96 skyriuose nurodytų veiklos rūšių.

Komisija inicijuos rodiklių, susijusių su finansinėmis sąskaitomis, investicijomis į nematerialųjį turtą, gamybos sistemos organizavimo formomis, bei darbo rinkos ir produktyvumo statistikos duomenų palyginamumu, bandomuosius tyrimus. Šie bandomieji tyrimai bus pritaikyti atsižvelgiant į sektorių ypatumus.

11 SKIRSNIS

Pereinamasis laikotarpis

Rengiant statistikos duomenis pagal 12 17 0, 13 13 1 ir 16 14 0 rodiklius, pereinamasis laikotarpis truks ne ilgiau kaip dvejus metus po pirmųjų ataskaitinių (2008) metų, nurodytų 5 skirsnyje.

(1) OL L 154, 2003 6 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 105/2007 (OL L 39, 2007 2 10, p. 1).

II PRIEDAS

DETALUSIS PRAMONĖS STRUKTŪROS STATISTIKOS MODULIS

1 SKIRSNIS

Tikslas

Šio priedo tikslas – nustatyti bendrą Bendrijos statistinių duomenų apie pramonės sektoriaus struktūrą, veiklos rūšis, konkurencingumą ir veiklos rezultatus rinkimo, rengimo, perdavimo ir įvertinimo sistemą.

2 SKIRSNIS

Taikymo sritis

Statistiniai duomenys rengtini apie 1 straipsnio a–e punktuose išvardytas sritis ir yra visų pirma bus susiję su:

—	pagrindiniu statistinių duomenų sąrašu, kuris reikalingas pramonės struktūros, veiklos rūšių, jos konkurencingumo ir rezultatų išsamiai analizei atlikti,

—	papildomu statistinių duomenų sąrašu, kuris reikalingas specialių dalykų tyrimui atlikti.

3 SKIRSNIS

Apimtis

Statistiniai duomenys rengiami apie visas veiklos rūšis, kurios priskiriamos NACE 2 red. B, C, D ir E sekcijoms. Šios sekcijos apima kasybą ir karjerų eksploatavimą (B), apdirbamąją gamybą (C), elektros, dujų, garo tiekimą ir oro vėsinimą (D), vandens tiekimą, nuotekas, atliekų tvarkymą ir aplinkos atkūrimo veiklą (E). Įmonių statistika apima visų įmonių, kurių pagrindinė veikla priskiriama B, C, D ir E sekcijoms, visumą.

4 SKIRSNIS

Rodikliai

Toliau pateiktuose rodiklių sąrašuose prireikus nurodoma statistinio vieneto, kurio statistiniai duomenys rengiami, rūšis, ir ar juos reikia rengti metiniu ar daugiamečiu periodiškumu. Kursyvu pažymėti statistiniai duomenys ir rodikliai taip pat įtraukiami į bendro modulio, nustatyto I priede, sąrašus.

Metiniai demografiniai statistiniai duomenys:

Kodas	Pavadinimas
Struktūros duomenys
11 11 0	Įmonių skaičius
11 21 0	Vietinių vienetų skaičius
11 31 0	Vienetų pagal veiklos rūšį skaičius

Įmonių rodikliai, pagal kuriuos rengiami metiniai statistiniai duomenys:

Kodas	Pavadinimas
Apskaitos duomenys
12 11 0	Apyvarta
12 12 0	Produkcijos vertė
12 13 0	Bendroji marža, gauta iš prekių perpardavimo
12 15 0	Pridėtinė vertė faktorinėmis kainomis
12 17 0	Bendrasis likutinis perteklius
13 11 0	Prekių ir paslaugų pirkimai
13 12 0	Prekių ir paslaugų, skirtų perparduoti tokios pat būklės, pirkimai
13 13 1	Agentūrų darbuotojų darbo apmokėjimas
13 21 3	Pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos atsargų pasikeitimas
13 31 0	Personalo išlaikymo sąnaudos
13 32 0	Darbo užmokestis
13 33 0	Socialinio draudimo sąnaudos
13 41 1	Ilgalaikės prekių nuomos ir eksploatacinės nuomos mokesčiai
Kapitalo apskaitos duomenys
15 11 0	Bendrosios investicijos į materialų turtą
15 12 0	Bendrosios investicijos į žemę
15 13 0	Bendrosios investicijos į esamus pastatus ir statinius
15 14 0	Bendrosios investicijos į pastatų statybą ir pakeitimus
15 15 0	Bendrosios investicijos į mašinas ir įrenginius
15 21 0	Parduotas materialus investicinis turtas
Užimtumo duomenys
16 11 0	Dirbančių asmenų skaičius
16 13 0	Darbuotojų skaičius
16 14 0	Darbuotojų skaičius, išreikštas visos darbo dienos ekvivalentais
16 15 0	Darbuotojų dirbtų valandų skaičius
Apyvarta pagal veiklos rūšis
18 11 0	Pagrindinės veiklos, priskiriamos NACE 2 red. 3 ženklų lygiui, apyvarta
Energetikos produktų pirkimas
20 11 0	Energetikos produktų pirkimas (vertė)	Išskyrus D ir E sekcijas
Aplinkosaugos duomenys
21 11 0	Investicijos į užterštumo kontrolės įrangą bei įrenginius ir specialius tokios kontrolės priedus (daugiausia naudojamus teršalų išleidimo vietoje) (1)
21 12 0	Investicijos į įrangą ir įrenginius siekiant įdiegti švaresnes technologijas (integruotas technologijas) (1)

Įmonių rodikliai, pagal kuriuos rengiami daugiamečiai statistiniai duomenys:

Kodas	Pavadinimas
Kapitalo apskaitos duomenys
15 42 0	Bendrosios investicijos į koncesijas, patentus, licencijas, prekių ženklus ir panašias teises
15 44 1	Investicijos į programinės įrangos pirkimą
Apyvarta pagal veiklos rūšis
18 12 0	Pramoninės veiklos apyvarta
18 15 0	Paslaugų veiklos apyvarta
18 16 0	Pirkimo, perpardavimo ir tarpininkavimo veiklos apyvarta
Aplinkosaugos duomenys
21 14 0	Bendrosios einamosios išlaidos aplinkos apsaugai (2)
Subrangos sutarčių sudarymas
23 11 0	Mokėjimai subrangovams

Rodikliai, pagal kuriuos rengiami metiniai regioniniai statistiniai duomenys:

Kodas	Pavadinimas
Apskaitos duomenys
13 32 0	Darbo užmokestis
Užimtumo duomenys
16 11 0	Dirbančių asmenų skaičius

Vieneto pagal veiklos rūšį rodikliai, pagal kuriuos rengiami metiniai statistiniai duomenys:

Kodas	Pavadinimas
Apskaitos duomenys
12 11 0	Apyvarta
12 12 0	Produkcijos vertė
13 32 0	Darbo užmokestis
Kapitalo apskaitos duomenys
15 11 0	Bendrosios investicijos į materialų turtą
Užimtumo duomenys
16 11 0	Dirbančių asmenų skaičius

7.	Atliekami 9 skirsnyje nurodytų rodiklių bandomieji tyrimai.

5 SKIRSNIS

Pirmieji ataskaitiniai metai

Pirmieji ataskaitiniai metai, kurių metiniai statistiniai duomenys rengiami, yra 2008 kalendoriniai metai. Pirmieji ataskaitiniai metai, kurių statistiniai duomenys turi būti rengiami daugiamečio periodiškumo pagrindu pagal toliau išvardytų rodiklių kodus yra šie:

Kalendoriniai metai	Kodas
2009	15 42 0 ir15 44 1
2008	18 12 0, 18 15 0 ir 18 16 0 ir 23 11 0

2.	Daugiamečiai statistiniai duomenys rengiami ne rečiau kaip kas penkerius metus.

3.	Pirmieji ataskaitiniai metai, kurių statistiniai duomenys rengiami apie 21 14 0 rodiklį, yra 2010 kalendoriniai metai.

4.	Statistiniai duomenys apie 21 12 0 rodiklį rengiami kasmet. Statistiniai duomenys apie 21 14 0 rodiklį rengiami kas treji metai.

6 SKIRSNIS

Statistikos kokybės ataskaita

Visiems pagrindiniams rodikliams valstybės narės tikslumo laipsnį nustatys remdamosi 95 % pasikliovimo lygmeniu, kurį įtrauks į 13 straipsnyje numatytą ataskaitą, atsižvelgdama į tai, kaip kiekviena valstybė narė šį straipsnį taiko. Pagrindiniai rodikliai nustatomi vadovaujantis 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta reguliavimo procedūra su tikrinimu.

7 SKIRSNIS

Rezultatų parengimas

1.	Statistinių duomenų rezultatai, išskyrus rodiklius 18 11 0, 18 12 0, 18 15 0 ir 18 16 0, suskirstomi pagal NACE 2 red. 4 ženklų lygį (klases). Rodikliai 18 11 0, 18 12 0, 18 15 0 ir 18 16 0 suskirstomi pagal NACE 2 red. 3 ženklų lygį (grupes).

2.	Kai kurie rezultatai taip pat suskirstomi į dydžio kategorijas ir pagal NACE 2 red. 3 ženklų lygį (grupes).

3.	Statistinių duomenų apie vienetus pagal veiklos rūšis rezultatai suskirstomi pagal NACE 2 red. 4 ženklų lygį (klases).

4.	Regioninių statistinių duomenų rezultatai suskirstomi pagal NACE 2 red. 2 ženklų lygį (skyrius) ir pagal NUTS 2 lygį.

5.	21 11 0, 21 12 0 ir 21 14 0 rodiklių rezultatai suskirstomi pagal NACE 2 red. dviejų ženklų lygį (skyrius).

6.	21 11 0, 21 12 0 ir 21 14 0 rodiklių rezultatai suskirstomi pagal šias aplinkosaugos sritis: aplinkos oro ir klimato apsauga, nuotekų tvarkymas, atliekų tvarkymas ir kita aplinkosaugos veikla. Aplinkos apsaugos sričių rezultatai suskirstomi pagal NACE 2 red. dviejų ženklų lygį (skyrius).

8 SKIRSNIS

Rezultatų perdavimas

Rezultatai perduodami per 18 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio kalendorinių metų pabaigos.

Preliminarūs nacionaliniai rezultatai arba įvertimai perduodami per 10 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio kalendorinių metų pabaigos, jei tai yra 4 skirsnio 3 dalyje nurodyti įmonių statistiniai duomenys, rengiami pagal toliau nurodytus rodiklius:

Kodas	Pavadinimas
Struktūros duomenys
11 11 0	Įmonių skaičius
Apskaitos duomenys
12 11 0	Apyvarta
12 12 0	Produkcijos vertė)
13 11 0	(Prekių ir paslaugų pirkimai)
13 32 0	Darbo užmokestis
15 11 0	Bendrosios investicijos į materialų turtą
Užimtumo duomenys
16 11 0	Dirbančių asmenų skaičius

Šie preliminarūs rezultatai suskirstomi pagal NACE 2 red. 3 ženklų lygį (grupes).

9 SKIRSNIS

Ataskaitos ir bandomieji tyrimai

Valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą apie galimybę naudotis reikalingais duomenimis rengiant toliau nurodytų rodiklių rezultatus:

Kodas	Pavadinimas	Pastabos
Aplinkosaugos duomenys
21 11 0	Investicijos į užterštumo kontrolės įrangą bei įrenginius ir specialius tokios kontrolės priedus (daugiausia naudojamus teršalų išleidimo vietoje)	Konkretus suskirstymas pagal Jungtinių Tautų Pagrindų konvencijos dėl klimato kaitos Kioto protokolo nuostatų laikymąsi
21 12 0	Investicijos į įrangą ir įrenginius diegiant švaresnes technologijas („integruotas technologijas“)	Konkretus suskirstymas pagal Jungtinių Tautų Pagrindų konvencijos dėl klimato kaitos Kioto protokolo nuostatų laikymąsi
21 14 0	Bendros einamosios išlaidos aplinkos apsaugai	Konkretus suskirstymas pagal išlaidas, susidarančias įgyvendinant ES aplinkosaugos politiką
Subrangos sutarčių sudarymas
23 12 0	Pajamos iš subrangos darbų

Šio reglamento 13 straipsnyje nustatyta tvarka Komisija inicijuos šių rodiklių bandomuosius tyrimus.

10 SKIRSNIS

Pereinamasis laikotarpis

Rengiant statistikos duomenis apie 21 12 0 ir 21 14 0 rodiklius pereinamasis laikotarpis baigiasi 2008 ataskaitiniais metais.

(1) Jeigu valstybėje narėje bendra apyvartos suma arba asmenų, užimtų NACE 2 red. B–E sekcijų skyriuje nurodytomis veiklos rūšimis, skaičius sudaro mažiau kaip 1 % nuo bendro skaičiaus Bendrijoje, taikant šį reglamentą nereikia rinkti informacijos, kuri būtina rengiant statistikos duomenis apie 21 11 0 ir 21 12 0 rodiklius. Vykdydama Bendrijos politiką, Komisija vadovaudamasi 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta reguliavimo procedūra gali paprašyti surinkti šiuos duomenis ad hoc.

(2) Jeigu valstybėje narėje bendra apyvartos suma arba asmenų, užimtų NACE 2 red. B–E sekcijų skyriuje nurodytomis veiklos rūšimis, skaičius sudaro mažiau kaip 1 % nuo bendro skaičiaus Bendrijoje, taikant šį reglamentą nereikia rinkti informacijos, kuri būtina rengiant statistikos duomenis apie 21 14 0 rodiklius. Vykdydama Bendrijos politiką, Komisija vadovaudamasi 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta reguliavimo procedūra gali paprašyti surinkti šiuos duomenis ad hoc.

III PRIEDAS

DETALUSIS PASKIRSTOMOSIOS PREKYBOS STRUKTŪROS STATISTIKOS MODULIS

1 SKIRSNIS

Tikslas

Šio priedo tikslas – nustatyti bendrą Bendrijos statistinių duomenų apie paskirstomosios prekybos sektoriaus struktūrą, veiklos rūšis, konkurencingumą ir veiklos rezultatus rinkimo, rengimo, perdavimo ir įvertinimo sistemą.

2 SKIRSNIS

Taikymo sritis

Statistiniai duomenys rengtini apie 1 straipsnio a–e punktuose išvardytas sritis, visų pirma bus susiję su:

—	paskirstomosios prekybos tinklo struktūra ir evoliucija,

—	paskirstomąja prekyba ir pardavimo būdais bei tiekimo ir pardavimo modeliais.

3 SKIRSNIS

Apimtis

1.	Statistiniai duomenys rengiami apie visas veiklos rūšis, kurios priskiriamos NACE 2 red. G sekcijai. Ši sekcija apima didmeninę ir mažmeninę prekybą, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą. Įmonių statistika apima visų įmonių, kurių pagrindinė veikla priskiriama G sekcijai, visumą.

Jeigu valstybėje narėje bendra apyvartos suma ir asmenų, užimtų NACE 2 red. G sekcijos skyriuje nurodytomis veiklos rūšimis, skaičius paprastai sudaro mažiau kaip 1 % nuo bendro skaičiaus Bendrijoje, taikant šį reglamentą nereikia rinkti šiame priede nurodytos informacijos, jeigu ji nėra nurodyta I priede.

3.	Jei prireikia vykdant Bendrijos politiką, Komisija pagal 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą gali paprašyti ad hoc surinkti 2 dalyje nurodytus duomenis.

4 SKIRSNIS

Rodikliai

Metiniai demografiniai statistiniai duomenys:

Kodas	Pavadinimas
Struktūros duomenys
11 11 0	Įmonių skaičius
11 21 0	Vietinių vienetų skaičius

Įmonių rodikliai, pagal kuriuos rengiami metiniai statistiniai duomenys:

Kodas	Pavadinimas
Apskaitos duomenys
12 11 0	Apyvarta
12 12 0	Produkcijos vertė
12 13 0	Bendroji marža, gauta iš prekių perpardavimo
12 15 0	Pridėtinė vertė faktorinėmis kainomis
12 17 0	Bendrasis likutinis perteklius
13 11 0	Prekių ir paslaugų pirkimai
13 12 0	Prekių ir paslaugų, skirtų perparduoti tokios pat būklės, pirkimai
13 13 1	Mokėjimai per agentūrą samdomiems darbuotojams
13 21 0	Prekių ir paslaugų atsargų pasikeitimas
13 21 1	Prekių ir paslaugų, perkamų perparduoti tokios pat būklės, atsargų pasikeitimas
13 31 0	Personalo išlaikymo sąnaudos
13 32 0	Darbo užmokestis
13 33 0	Socialinio draudimo sąnaudos
Kapitalo apskaitos duomenys
15 11 0	Bendrosios investicijos į materialų turtą
15 12 0	Bendrosios investicijos į žemę
15 13 0	Bendrosios investicijos į esamus pastatus ir statinius
15 14 0	Bendrosios investicijos į pastatų statybą ir pakeitimus
15 15 0	Bendrosios investicijos į mašinas ir įrenginius
15 21 0	Parduotas materialus investicinis turtas
Užimtumo duomenys
16 11 0	Dirbančių asmenų skaičius
16 13 0	Darbuotojų skaičius
16 14 0	Darbuotojų skaičius, išreikštas visos darbo dienos ekvivalentais

Įmonių rodikliai, pagal kuriuos rengiami daugiamečiai statistiniai duomenys:

Kodas	Pavadinimas	Pastabos
	Informacija apie įmonių prekybos formas	Tik 47 skyrius
17 32 0	Mažmeninių parduotuvių skaičius
Apyvarta pagal veiklos rūšis
18 10 0	Žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir pramoninės veiklos apyvarta
18 15 0	Paslaugų veiklos apyvarta
18 16 0	Pirkimo, perpardavimo ir tarpininkavimo veiklos apyvarta
Apyvarta pagal produktų rūšis
18 21 0	Apyvartos suskirstymas pagal produktus (CPA (Produktų klasifikatorius pagal veiklos rūšis) G sekcija) (1)

Rodikliai, pagal kuriuos rengiami metiniai regioniniai statistiniai duomenys:

Kodas	Pavadinimas
Apskaitos duomenys
13 32 0	Darbo užmokestis
Užimtumo duomenys
16 11 0	Dirbančių asmenų skaičius

Rodikliai, pagal kuriuos rengiami daugiamečiai regioniniai statistiniai duomenys:

Kodas	Pavadinimas	Pastabos
Apskaitos duomenys
12 11 0	Apyvarta	Tik 45 ir 47 skyriai
Informacija apie įmonių prekybos formas
17 33 1	Prekybos plotas	Tik 47 skyrius

5 SKIRSNIS

Pirmieji ataskaitiniai metai

Pirmieji ataskaitiniai metai, kurių statistiniai duomenys rengiami yra 2008 m. Pirmieji ataskaitiniai metai, kurių statistiniai duomenys turi būti rengiami daugiamečio periodiškumo pagrindu pagal toliau išvardytus NACE 2 red. skyrius, apie kuriuos renkami duomenys, ir daugiamečių regioninių statistinių duomenų pirmieji ataskaitiniai metai yra šie:

Kalendoriniai metai	Klasifikacija
2012	47 skyrius
2008	46 skyrius
2009	Regioniniai statistiniai duomenys
2010	45 skyrius

2.	Daugiamečiai statistiniai duomenys rengiami kas penkerius metus.

6 SKIRSNIS

Statistikos kokybės ataskaita

Kiekvienam pagrindiniam rodikliui valstybės narės tikslumo laipsnį nustatys remdamosi 95 % pasikliovimo lygmeniu, kuris bus įtrauktas į 13 straipsnyje minėtą ataskaitą, atsižvelgdama į tai, kaip kiekviena valstybė narė šį straipsnį taiko. Produktų suskirstymas nustatomas taikant 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

7 SKIRSNIS

Rezultatų parengimas

1.	Kad būtų galima parengti Bendrijos suvestinius duomenis, valstybės narės pateikia savo nacionalinius rezultatus, suskirstytus pagal NACE 2 red. klases.

2.	Kai kurie kiekvienos NACE 2 red. grupės rezultatai taip pat suskirstomi į dydžio kategorijas.

3.	Regioninių statistinių duomenų rezultatai suskirstomi pagal NACE 2 red. 3 ženklų lygį (grupes) ir pagal NUTS 2 lygį.

Daugiamečiai regioniniai statistiniai duomenys apima visų vietinių vienetų, kurių pagrindinė veikla priskiriama G sekcijai, visumą. Tačiau šie statistiniai duomenys gali apsiriboti tik vietiniais vienetais, priklausančiais nuo įmonių, kurios priskiriamos NACE 2 red. G sekcijai, jeigu tokia visuma sudaro daugiau kaip 95 % nuo bendros apimties. Šis santykis apskaičiuojamas naudojantis verslo registre pateikiamais užimtumo rodikliais.

8 SKIRSNIS

Rezultatų perdavimas

1.	Rezultatai perduodami per 18 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio kalendorinių metų pabaigos.

Preliminarūs nacionaliniai rezultatai arba įvertinimai perduodami per 10 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio kalendorinių metų pabaigos, jei tai yra įmonių statistiniai duomenys, rengiami pagal toliau išvardytus rodiklius:

Kodas	Pavadinimas
Apskaitos duomenys
12 11 0	Apyvarta
Užimtumo duomenys
16 11 0	Dirbančių asmenų skaičius

Šie preliminarūs rezultatai suskirstomi pagal NACE 2 red. 3 ženklų lygį (grupes).

9 SKIRSNIS

Pereinamasis laikotarpis

Siekiant parengti 13 13 1 ir 16 14 0 rodiklių statistiką pereinamasis laikotarpis truks ne ilgiau kaip dvejus metus po pirmųjų 5 skirsnyje nurodytų ataskaitinių (2008 m.) metų.

(1) 1993 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3696/93 dėl statistinio Europos ekonominės bendrijos produktų klasifikatoriaus pagal veiklos rūšį (CPA) (OL L 342, 1993 12 31, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

IV PRIEDAS

DETALUSIS STATYBOS STRUKTŪROS STATISTIKOS MODULIS

1 SKIRSNIS

Tikslas

Šio priedo tikslas – nustatyti bendrą Bendrijos statistinių duomenų apie statybos sektoriaus struktūrą, veiklos rūšis, konkurencingumą ir veiklos rezultatus rinkimo, rengimo, perdavimo ir įvertinimo sistemą.

2 SKIRSNIS

Taikymo sritis

Statistiniai duomenys rengtini apie 1 straipsnio a–e punktuose išvardytas sritis ir bus visų pirma susiję su:

—	pagrindiniu statistinių duomenų sąrašu, kuris reikalingas statybos darbų struktūros, veiklos rūšių ir konkurencingumo bei jos rezultatų išsamiai analizei atlikti,

—	papildomu statistinių duomenų sąrašu, kuris reikalingas specialių dalykų tyrimui atlikti.

3 SKIRSNIS

Apimtis

1.	Statistiniai duomenys rengiami apie visas veiklos rūšis, kurios priskiriamos NACE 2 red. F sekcijai. Įmonių statistika apima visų įmonių, kurių pagrindinė veikla priskiriama F sekcijai, visumą.

3.	Jei prireikia vykdant Bendrijos politiką, Komisija šio reglamento 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta reguliavimo procedūra gali paprašyti ad hoc surinkti 2 dalyje nurodytus duomenis.

4 SKIRSNIS

Rodikliai

Metiniai demografiniai statistiniai duomenys:

Kodas	Pavadinimas
Struktūros duomenys
11 11 0	Įmonių skaičius
11 21 0	Vietinių vienetų skaičius

Įmonių rodikliai, pagal kuriuos rengiami metiniai statistiniai duomenys:

Kodas	Pavadinimas	Pastabos
Apskaitos duomenys
12 11 0	Apyvarta
12 12 0	Produkcijos vertė
12 13 0	Bendroji marža, gauta iš prekių perpardavimo	41 ir 42 skyriai, 43.1 ir 43.9 grupės – nebūtina
12 15 0	Pridėtinė vertė faktorinėmis kainomis
12 17 0	Bendrasis likutinis perteklius
13 11 0	Prekių ir paslaugų pirkimai
13 12 0	Prekių ir paslaugų, skirtų perparduoti tokios pat būklės, pirkimai	41 ir 42 skyriai, 43.1 ir 43.9 grupės – nebūtina
13 13 1	Per agentūrą samdomų darbuotojų darbo apmokėjimas
13 21 3	Pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos atsargų pasikeitimas
13 31 0	Personalo išlaikymo sąnaudos
13 32 0	Darbo užmokestis
13 33 0	Socialinio draudimo sąnaudos
13 41 1	Ilgalaikės prekių nuomos ir eksploatacinės nuomos mokesčiai
Kapitalo apskaitos duomenys
15 11 0	Bendrosios investicijos į materialų turtą
15 12 0	Bendrosios investicijos į žemę
15 13 0	Bendrosios investicijos į esamus pastatus ir statinius
15 14 0	Bendrosios investicijos į pastatų statybą ir pakeitimus
15 15 0	Bendrosios investicijos į mašinas ir įrenginius
15 21 0	Parduotas materialus investicinis turtas
Užimtumo duomenys
16 11 0	Dirbančių asmenų skaičius
16 13 0	Darbuotojų skaičius
16 14 0	Darbuotojų skaičius, išreikštas visos darbo dienos ekvivalentais
16 15 0	Darbuotojų dirbtų valandų skaičius
Apyvarta pagal veiklos rūšis
18 11 0	Pagrindinės veiklos, priskiriamos NACE 2 red. 3 ženklų lygiui, apyvarta
Energetikos produktų pirkimas
20 11 0	Energetikos produktų pirkimas (vertė)

Įmonių rodikliai, pagal kuriuos rengiami daugiamečiai statistiniai duomenys:

Kodas	Pavadinimas	Pastabos
Kapitalo apskaitos duomenys
15 44 1	Investicijos į programinės įrangos pirkimą
Apyvarta pagal veiklos rūšis
18 12 1	Pramoninės veiklos, išskyrus statybos darbus, apyvarta
18 12 2	Statybos darbų apyvarta
18 15 0	Paslaugų veiklos apyvarta
18 16 0	Pirkimo, perpardavimo ir tarpininkavimo veiklos apyvarta
18 31 0	Pastatų statybos darbų apyvarta	Tik 41 ir 42 skyriai bei 43.1 ir 43.9 grupės
18 32 0	Inžinerinių statinių statybos apyvarta	Tik 41 ir 42 skyriai bei 43.1 ir 43.9 grupės
Subrangos sutarčių sudarymas
23 11 0	Mokėjimai subrangovams
23 12 0	Pajamos iš subrangos darbų

Rodikliai, pagal kuriuos rengiami metiniai regioniniai statistiniai duomenys:

Kodas	Pavadinimas
Apskaitos duomenys
13 32 0	Darbo užmokestis
Užimtumo duomenys
16 11 0	Dirbančių asmenų skaičius

Vienetų pagal veiklos rūšį rodikliai, pagal kuriuos rengiami metiniai statistiniai duomenys:

Kodas	Pavadinimas
Apskaitos duomenys
12 11 0	Apyvarta
12 12 0	Produkcijos vertė
13 32 0	Darbo užmokestis
15 11 0	Bendrosios investicijos į materialų turtą
Užimtumo duomenys
16 11 0	Dirbančių asmenų skaičius

5 SKIRSNIS

Pirmieji ataskaitiniai metai

Kalendoriniai metai	Kodas
2009	15 44 1
2008	18 12 1, 18 12 2, 18 15 0, 18 16 0, 18 31 0, 18 32 0, 23 11 0 ir 23 12 0

2.	Daugiamečiai statistiniai duomenys rengiami ne rečiau kaip kas penkerius metus.

6 SKIRSNIS

Statistikos kokybės ataskaita

Kiekvienam pagrindiniam rodikliui valstybės narės tikslumo laipsnį nustatys remdamosi 95 % pasikliovimo lygmeniu, kuri bus įtraukiama į 13 straipsnyje minėtą ataskaitą, atsižvelgdama į tai, kaip kiekviena valstybė narė šį straipsnį taiko. Pagrindiniai rodikliai nustatomi taikant 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

7 SKIRSNIS

Rezultatų parengimas

Statistinių duomenų rezultatai, išskyrus rodiklius 15 44 1,18 11 0, 18 12 1, 18 12 2, 18 15 0,18 16 0, 18 31 0 ir 18 32 0 suskirstomi pagal NACE 2 red. 4 ženklų lygį (klases).

Rodikliai 15 44 1, 18 11 0, 18 12 1, 18 12 2, 18 15 0, 18 16 0, 18 31 0 ir 18 32 0, suskirstomi pagal NACE 2 red. 3 ženklų lygį (grupes).

2.	Kai kurie rezultatai taip pat suskirstomi į dydžio kategorijas ir pagal NACE 2 red. 3 ženklų lygį (grupes).

3.	Statistinių duomenų apie vienetus pagal veiklos rūšis rezultatai suskirstomi pagal NACE 2 red. 4 ženklų lygį (klases).

4.	Regioninių statistinių duomenų rezultatai suskirstomi pagal NACE 2 red. 2 ženklų lygį (skyrius) ir pagal NUTS 2 lygį.

8 SKIRSNIS

Rezultatų perdavimas

Rezultatai perduodami per 18 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio kalendorinių metų pabaigos.

Kodas	Pavadinimas
Struktūros duomenys
11 11 0	Įmonių skaičius
Apskaitos duomenys
12 11 0	Apyvarta
12 12 0	Produkcijos vertė
13 11 0	Prekių ir paslaugų pirkimai
13 32 0	Darbo užmokestis
Kapitalo apskaitos duomenys
15 11 0	Bendrosios investicijos į materialų turtą
Užimtumo duomenys
16 11 0	Dirbančių asmenų skaičius

Šie preliminarūs rezultatai suskirstomi pagal NACE 2 red. 3 ženklų lygį (grupes).

9 SKIRSNIS

Pereinamasis laikotarpis

Pereinamasis laikotarpis negali būti suteiktas.

V PRIEDAS

DETALUSIS DRAUDIMO STRUKTŪROS STATISTIKOS MODULIS

1 SKIRSNIS

Tikslas

Šio priedo tikslas – nustatyti bendrą Bendrijos statistinių duomenų apie draudimo paslaugų struktūrą, veiklos rūšis, konkurencingumą ir veiklos rezultatus rinkimo, rengimo, perdavimo ir įvertinimo sistemą. Šis modulis apima išsamų rodiklių, pagal kuriuos rengiami statistiniai duomenys, sąrašą, siekiant pagerinti žinias apie draudimo sektoriaus plėtrą nacionaliniu, Bendrijos ir tarptautiniu lygiu.

2 SKIRSNIS

Taikymo sritis

Statistiniai duomenys rengiami apie 1 straipsnio a, b ir c punktuose išvardytas sritis ir bus visų pirma susiję su:

—	išsamia draudimo įmonių struktūros, veiklos rūšių, konkurencingumo ir veiklos rezultatų analize,

—	viso verslo ir verslo pagal produktus, klientų struktūrą, tarptautinę veiklą, užimtumą, investicijas, kapitalą ir rezervus bei techninius atidėjimus plėtra ir pasiskirstymu.

3 SKIRSNIS

Apimtis

1.	Statistiniai duomenys rengiami apie visas veiklos rūšis, priskiriamas NACE 2 red. 65 skyriui, išskyrus 65.3 grupę.

Statistiniai duomenys bus rengiami apie šias įmones:

—	ne gyvybės draudimo įmones: visas, nurodytas Direktyvos 91/674/EEB (1) 2 straipsnio 1 dalies a punkte,

—	gyvybės draudimo įmones: visas, nurodytas 91/674/EEB 2 straipsnio 1 dalies b punkte,

—	specializuotas perdraudimo įmones: visas, nurodytas 91/674/EEB 2 straipsnio 1 dalies c punkte,

—	Lloyd’s draudikus: visus, nurodytus 91/674/EEB 4 straipsnyje,

—	mišraus draudimo įmones: visas, kurios vykdo gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklą.

3.	Be to, direktyvų 73/239/EEB (2) ir 2002/83/EB (3) III antraštinėje dalyje nurodytų draudimo įmonių, kurių veikla priskiriama vienai iš 1 dalyje nurodytų NACE 2 red. grupių, filialai bus prilyginami atitinkamoms 2 dalyje apibrėžtoms įmonėms.

4.	Siekiant parengti suderintus Bendrijos statistinius duomenis valstybėms narėms paliekama teisė atsižvelgti į išimtis, nurodytas Direktyvos 73/239/EEB 3 straipsnyje ir Direktyvos 2002/83/EEB 3 straipsnio 2–3 ir 5–7 dalyse.

4 SKIRSNIS

Rodikliai

Kursyvu pažymėti rodikliai taip pat įtraukiami į bendro modulio, nustatyto 1 priede, sąrašus. Rodikliai ir statistiniai duomenys, nurodyti 3 dalyje pateiktame A sąraše ir 4 dalyje pateiktame B sąraše, bus rengiami pagal 5 skirsnio nuostatas. Kai rodikliai yra gaunami tiesiogiai iš metinių atskaitomybių, su jais susiję ataskaitiniai metai, pasibaigiantys su statistika susijusiais ataskaitiniais metais, bus prilyginami pastariesiems.

A ir B sąrašuose nurodyti gyvybės draudimo įmonių rodikliai žymimi skaičiumi 1, ne gyvybės draudimo įmonių rodikliai – skaičiumi 2, mišraus draudimo įmonių – skaičiumi 3, specializuoto perdraudimo įmonių – skaičiumi 4, mišraus draudimo įmonių gyvybės draudimo veiklos – skaičiumi 5 ir mišraus draudimo įmonių ne gyvybės draudimo veiklos (įskaitant prisiimtą perdraudimą) – skaičiumi 6.

A sąraše pateikiama tokia informacija:

Direktyvos 91/674/EEB 6 straipsnyje išvardyti rodikliai, susiję su gyvybės, ne gyvybės, mišraus draudimo ir specializuoto perdraudimo įmonėmis: balanso turto dalis: t. y. straipsniai C I (žemė ir pastatai, kuriais naudojasi draudimo įmonė savo veiklos vykdymui), C II, C II 1 + C II 3, išreikšti bendra suma, C II 2 + C II 4, išreikšti bendra suma, C III, C III 1, C III 2, C III 3, C III 4, C III 5, C III 6 + C III 7, išreikšti bendra suma C IV, D; balanso įsipareigojimų dalis, t. t., straipsniai A, A I, A II + A III + A IV, išreikšti bendra suma; B, C 1 a (atskirai nurodant mišraus draudimo įmonių gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo veiklą), C 2 a (atskirai nurodant mišraus draudimo įmonių gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo veiklą), C 3 a (atskirai nurodant mišraus draudimo įmonių gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo veiklą), C 4 a, C 5, C 6 a, D a, G III (neišskiriant konvertuojamų paskolų), G IV;

Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio I dalyje išvardyti rodikliai, susiję su ne gyvybės draudimo ir specializuoto perdraudimo įmonėmis bei mišraus draudimo įmonių vykdoma ne gyvybės draudimo veikla: straipsniai 1 a, 1 b, 1 c, 1 d, 2, 4 a aa, 4 a bb, 4 b bb, 7 (bendra suma), 7 d, 9, 10 (atskirai nurodant bendrą sumą ir grynąją sumą);

Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio II dalyje išvardyti rodikliai, susiję su gyvybės draudimo ir mišraus draudimo įmonių vykdoma gyvybės draudimo veikla: straipsniai 1a, 1b, 1c (atskirai nurodant bendrą sumą ir perdraudikų dalį), 2, 3, 5 a aa, 5 a bb, 5 b aa, 5 b bb, 6 a aa, 6 a bb, 8 (bendra suma), 8 d, 9, 10, 12, 13 (atskirai nurodant bendrą sumą ir grynąją sumą);

Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio III dalyje išvardyti rodikliai, susiję su gyvybės, ne gyvybės ir mišraus draudimo įmonėmis bei specializuoto perdraudimo įmonėmis: straipsniai 3, 4 (tik gyvybės draudimo ir mišraus draudimo įmonėms), 5, 6 (tik ne gyvybės draudimo, mišraus draudimo ir specializuoto perdraudimo įmonėms) 7, 8, 9 + 14 + 15, išreikšti bendra suma, 10 (neatskaičius mokesčių), 13, 16;

Direktyvos 91/674/EEB 63 straipsnyje minimi rodikliai, susiję su:

—	gyvybės ir ne gyvybės draudimo įmonėmis bei mišraus draudimo įmonių vykdoma gyvybės ir ne gyvybės draudimo veikla: bendra tiesioginio draudimo pasirašytų įmokų suma pagal CPA klasifikatoriaus (pa)kategorijas (penkių ženklų lygis ir 66.03.21, 66.03.22 pakategores),

—

ne gyvybės draudimo įmonėmis ir mišraus draudimo įmonių ne gyvybės draudimo veikla: bendra išmokų sąnaudų suma tiesioginiame draudime, bendra veiklos sąnaudų suma tiesioginiame draudime, ir perdraudimo likutis tiesioginiame draudime, visus rodiklius suskirstant pagal CPA klasifikatoriaus (pa)kategorijas (penkių ženklų lygis ir 66.03.21, 66.03.22 pakategores),

—	gyvybės draudimo įmonėmis ir mišraus draudimo įmonių gyvybės draudimo veikla: bendra tiesioginio draudimo pasirašytų įmokų suma, suskirstyta kaip nurodyta minėto straipsnio II dalies 1 punkte;

f)	Direktyvos 91/674/EEB 64 straipsnyje nurodyti rodikliai, susiję su gyvybės, ne gyvybės draudimo, mišraus draudimo ir specializuoto perdraudimo įmonėmis: komisiniai už tiesioginio draudimo veiklą (išskyrus specializuotas perdraudimo įmones) ir visą draudimo veiklą;

toliau išvardyti papildomi rodikliai:

Kodas	Pavadinimas	Draudimo įmonės ar draudimo veiklos rūšis
Struktūros duomenys
11 11 0	Įmonių skaičius	(1, 2, 3, 4)
11 11 1	Įmonių skaičius pagal juridinį statusą	(1, 2, 3, 4)
11 11 2	Įmonių skaičius pagal bendros pasirašytų įmokų sumos dydžio kategorijas	(1, 2, 3)
11 11 3	Įmonių skaičius pagal techninių atidėjimų dydžio kategorijas	(1)
11 11 5	Įmonių skaičius pagal valstybę, kurioje yra patronuojanti įmonė	(1, 2, 3, 4)
11 41 0	Bendras filialų skaičius kitose valstybėse ir jų buvimo vieta	(1, 2, 3)
Apskaitos duomenys/pelno (nuostolio) ataskaitos techninė dalis
32 11 4	Bendra pasirašytų įmokų suma, suskirstyta pagal įmonės juridinį statusą	(1, 2, 4, 5, 6)
32 11 5	Bendra tiesioginio draudimo pasirašytų įmokų suma, suskirstyta pagal valstybę, kurioje yra patronuojanti įmonė	(1, 2, 5, 6)
32 11 6	Prisiimto perdraudimo įmokos, pasirašytos įmokos, suskirstytos pagal valstybę, kurioje yra patronuojanti įmonė	(1, 2, 4, 6)
32 18 2	Perdraudikų dalis bendroje pasirašytų įmokų sumoje, suskirstyta pagal valstybę, kurioje yra patronuojanti įmonė	(1, 2, 4, 5, 6)
32 16 0	Kiti techninės dalies straipsniai, bendra suma	(1, 2, 4, 5, 6)
32 18 0	Perdraudimo likutis	(1, 2, 4, 5, 6)
32 18 8	Bendros kitų techninės dalies pozicijų sumos perdraudikų dalis	(1, 2, 4, 5, 6)
Apskaitos duomenys/pelno (nuostolio) ataskaitos netechninė dalis
32 19 0	II bendra suma (= grynasis techninės dalies likutis)	(3)
Papildomi duomenys, susiję su pelno (nuostolio) ataskaita
32 61 4	Išorinės išlaidos už įsigytas prekes bei paslaugas	(1, 2, 3, 4)
13 31 0	Personalo išlaikymo sąnaudos	(1, 2, 3, 4)
32 61 5	Vidinės bei išorinės žalos sureguliavimo išlaidos	(1, 2, 4, 5, 6)
32 61 6	Įsigijimo sąnaudos	(1, 2, 4, 5, 6)
32 61 7	Administracinės sąnaudos	(1, 2, 4, 5, 6)
32 61 8	Bendra kitų techninių sąnaudų suma	(1, 2, 4, 5, 6)
32 61 9	Investicijų vadybos sąnaudos	(1, 2, 4, 5, 6)
32 71 1	Pajamos iš dalyvavimo kitų įmonių kapitale	(1, 2, 4, 5, 6)
32 71 3	Pajamos iš žemės ir pastatų	(1, 2, 4, 5, 6)
32 71 4	Pajamos iš kitų investicijų	(1, 2, 4, 5, 6)
32 71 5	Investicijų vertės padidėjimas	(1, 2, 4, 5, 6)
32 71 6	Investicijų realizavimo pelnas	(1, 2, 4, 5, 6)
32 72 1	Investicijų vadybos sąnaudos, įskaitant palūkanas	(1, 2, 4, 5, 6)
32 72 2	Investicijų vertės sumažėjimas	(1, 2, 4, 5, 6)
32 72 3	Investicijų realizavimo nuostolis	(1, 2, 4, 5, 6)
Duomenys pagal produktus ir CPA kategorijas (pakategores)
33 12 1	Perdraudikų dalis bendroje tiesioginio draudimo pasirašytų įmokų sumoje (penkių ženklų lygis, 66.03.21 ir 66.03.22 pakategorės)	(1, 2, 5, 6)
Internacionalizavimo duomenys (geografinis draudimo įmokų, susijusių su verslo steigimo laisve, suskirstymas)
34 31 1	Bendra tiesioginio draudimo pasirašytų įmokų suma pagal CPA klasifikatoriaus kategorijas (penkių ženklų lygis) ir valstybes nares	(1, 2, 5, 6)
Internacionalizavimo duomenys (geografinis draudimo įmokų, susijusių su paslaugų teikimo laisve, suskirstymas)
34 32 1	Bendra tiesioginio draudimo pasirašytų įmokų suma pagal CPA klasifikatoriaus kategorijas (penkių ženklų lygis) ir valstybes nares	(1, 2, 5, 6)
Užimtumo duomenys
16 11 0	Dirbančiųjų asmenų skaičius	(1, 2, 3, 4)
Balanso duomenys (turtas/įsipareigojimai)
36 30 0	Turtas, iš viso	(1, 2, 3, 4)
37 33 1	Numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas tiesioginiame draudime	(2, 6)
37 30 1	Visi grynieji techniniai atidėjimai	(1, 2, 3, 4)

B sąraše pateikiama tokia informacija:

a)	Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio I dalyje išvardyti rodikliai, susiję su ne gyvybės draudimo ir specializuoto perdraudimo įmonėmis bei mišraus draudimo įmonių vykdoma ne gyvybės draudimo veikla: 3, 5, 6, 8 straipsniai;

b)	Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio II dalyje išvardyti rodikliai, susiję su gyvybės draudimo ir mišraus draudimo įmonių vykdoma gyvybės draudimo veikla: 4, 6 b, 7, 11 straipsniai;

Direktyvos 91/674/EEB 63 straipsnyje nurodyti rodikliai, susiję su gyvybės ir ne gyvybės draudimo įmonėmis ir mišraus draudimo įmonių vykdoma gyvybės ir ne gyvybės draudimo veikla: valstybėje narėje, kurioje yra įmonės pagrindinė buveinė, kitose valstybėse narėse, kitose EEE valstybėse, Šveicarijoje, JAV, Japonijoje ar kitose trečiosiose šalyse pasirašytų tiesioginio draudimo įmokų bendros sumos geografinis suskirstymas;

toliau išvardyti papildomi rodikliai:

Kodas	Pavadinimas	Draudimo įmonės ar draudimo veiklos rūšis	Pastabos
Apskaitos duomenys/pelno (nuostolio) ataskaitos techninė dalis
32 13 2	Bendra išmokų suma einamaisiais ataskaitiniais metais patirtai žalai padengti	(2, 4, 6)
Tarptautinė veikla (bendroji)
34 12 0	Bendros prisiimto perdraudimo įmokų sumos, pasirašytų įmokų, geografinis suskirstymas	(1, 2, 4, 5, 6)
34 13 0	Bendros pasirašytų įmokų sumos perdraudikų dalies geografinis suskirstymas	(1, 2, 4, 5, 6)
Balanso duomenys (turtas/įsipareigojimai)
36 11 2	Žemė ir pastatai (dabartinė vertė)	(1, 2, 3, 4)
36 12 3	Investicijos į dukterines ir dalyvavimo ryšiais susijusias įmones (dabartinė vertė)	(1, 2, 3, 4)
36 13 8	Kitos finansinės investicijos (dabartinė vertė)	(1, 2, 3, 4)
36 21 0	Gyvybės draudimo investicijos, kai investavimo rizika tenka draudėjui – žemė ir pastatai	(1, 3)
36 22 0	Gyvybės draudimo investicijos, kai investavimo rizika tenka draudėjui – kitos finansinės investicijos	(1, 3)
37 10 1	Visas kapitalas ir rezervai, suskirstyti pagal juridinį statusą	(1, 2, 3, 4)
37 33 3	Numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas tiesioginiame draudime pagal CPA klasifikatoriaus (pa)kategorijas (penkių ženklų lygis) ir 66.03.21, 66.03.22 pakategores	(2, 6)
Kiti duomenys
39 10 0	Neįvykdytų sutarčių, susijusių su tiesioginio draudimo veikla, skaičius ataskaitinių metų pabaigoje pagal visas individualias gyvybės draudimo sutartis ir toliau nurodytas CPA klasifikatoriaus pakategores: 66.01.1, 66.03.1, 66.03.4, 66.03.5	(1, 2, 5, 6)
39 20 0	Apdraustų asmenų, susijusių su tiesioginio draudimo veikla, skaičius ataskaitinių metų pabaigoje pagal visas grupines gyvybės draudimo sutartis ir toliau nurodytą CPA klasifikatoriaus pakategorę: 66.03.1	(1, 2, 5, 6)
39 30 0	Apdraustų transporto priemonių, susijusių su tiesioginio draudimo veikla, skaičius ataskaitinių metų pabaigoje pagal toliau nurodytą CPA klasifikatoriaus pakategorę: 66.03.2	(2, 6)	Nebūtina
39 40 0	Bendra apdrausta suma, susijusi su tiesioginio draudimo veikla, ataskaitinių metų pabaigoje pagal toliau nurodytas CPA klasifikatoriaus pakategores: 66.01.1 ir 66.01.4	(1, 5)	Nebūtina
39 50 0	Išmokų, susijusių su tiesioginio draudimo veikla, skaičius per ataskaitinius metus pagal toliau nurodytą CPA klasifikatoriaus pakategorę: 66.03.2	(2, 6)	Nebūtina

5 SKIRSNIS

Pirmieji ataskaitiniai metai

Pirmieji ataskaitiniai metai, kurių statistiniai duomenys rengiami, yra 2008 kalendoriniai metai.

6 SKIRSNIS

Rezultatų parengimas

Rezultatai suskirstomi pagal NACE 2 red. keturių ženklų lygį (klases).

7 SKIRSNIS

Rezultatų perdavimas

Rezultatai bus perduodami per 12 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos, jeigu kalbama apie 3 skirsnyje nurodytas įmones, išskyrus specializuotas perdraudimo įmones, kurių statistiniai duomenys bus perduodami per 18 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

8 SKIRSNIS

Europos draudimo ir profesinių pensijų komitetas

Komisija informuoja Komisijos sprendimu 2004/9/EB (4) įsteigtą Europos draudimo ir profesinių pensijų komitetą apie šio modulio įgyvendinimą ir visas priemones, kurių buvo imtasi pagal 12 straipsnį, padedančias duomenų rinkimą ir statistinį apdorojimą, rezultatų apdorojimą ir perdavimą pritaikyti prie ekonominės bei techninės raidos.

9 SKIRSNIS

Pereinamasis laikotarpis

Pereinamasis laikotarpis negali būti suteiktas.

(1) 1991 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 91/674/EB dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 374, 1991 12 31, p. 7). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/46/EB (OL L 224, 2006 8 16, p. 1).

(2) 1973 m. liepos 24 d. Pirmoji Tarybos direktyva 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo (OL L 228, 1973 8 16, p. 3). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB (OL L 323, 2005 12 9, p. 1).

(3) 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo (OL L 345, 2002 12 19, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/44/EB (OL L 247, 2007 9 21, p. 1).

(4) OL L 3, 2004 1 7, p. 34.

VI PRIEDAS

DETALUSIS KREDITO ĮSTAIGŲ STRUKTŪROS STATISTIKOS MODULIS

1 SKIRSNIS

Tikslas

Šio priedo tikslas – nustatyti bendrą Bendrijos statistinių duomenų apie kredito įstaigų sektoriaus struktūrą, veiklos rūšis, konkurencingumą ir veiklos rezultatus rinkimo, rengimo, perdavimo ir įvertinimo sistemą. Šis modulis apima išsamų rodiklių, pagal kuriuos rengiami statistiniai duomenys, sąrašą, siekiant pagerinti žinias apie kredito įstaigų sektoriaus plėtrą nacionaliniu, Bendrijos ir tarptautiniu lygiu.

2 SKIRSNIS

Taikymo sritis

Statistiniai duomenys rengiami apie 1 straipsnio a, b ir c punktuose išvardytas sritis ir bus visų pirma susiję su:

—	išsamia kredito įstaigų struktūros, veiklos rūšių, konkurencingumo ir veiklos rezultatų analize,

—	viso verslo ir verslo pagal produktus, tarptautinę veiklą, užimtumą, kapitalą ir rezervus bei kito turto ir įsipareigojimų plėtra ir pasiskirstymu.

3 SKIRSNIS

Apimtis

1.	Statistiniai duomenys rengiami apie kredito įstaigų veiklos rūšis, priskiriamas NACE 2 red. 64.19 ir 64.92 klasėms.

Statistiniai duomenys rengiami apie visų kredito įstaigų, nurodytų 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvos 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (1) 2 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 straipsnio 2 dalyje, veiklą, išskyrus centrinius bankus.

2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (2) 38 straipsnyje nurodyti kredito įstaigų skyriai, kurių veikla priskiriama NACE 2 red. 64.19 ir 64.92 klasėms, prilyginamos 2 dalyje nurodytoms kredito įstaigoms.

4 SKIRSNIS

Rodikliai

Rodikliai išvardyti toliau. Kursyvu pažymėti rodikliai taip pat pateikiami I priedo bendro modulio sąrašuose. Kai rodikliai yra gaunami tiesiogiai iš metinių atskaitomybių, su jais susiję ataskaitiniai metai, pasibaigiantys su statistika susijusiais ataskaitiniais metais, bus prilyginami pastariesiems.

Į sąrašą įeina:

a)	Direktyvos 86/635/EEB 4 straipsnyje išvardyti rodikliai: balanse nurodytas turtas: 4 straipsnis; balanse nurodyti įsipareigojimai: 2a + 2b straipsniai, išreikšti bendra suma, 7 + 8 + 9 + 10 + 11 + 12 + 13 + 14 straipsniai, išreikšti bendra suma;

Direktyvos 86/635/EEB 27 straipsnyje išvardyti rodikliai: 2 straipsnis, 3a + 3b + 3c straipsniai, išreikšti bendra suma, 3a straipsnis, 4 straipsnis, 5 straipsnis, 6 straipsnis, 7 straipsnis, 8a + 8b straipsniai, išreikšti bendra suma, 8b straipsnis, 10 straipsnis, 11 + 12 straipsniai, išreikšti bendra suma, 9 + 13 + 14 straipsniai, išreikšti bendra suma, 15 + 16 straipsniai, išreikšti bendra suma, 19 straipsnis, 15 + 20 + 22 straipsniai, išreikšti bendra suma, 23 straipsnis;

šie papildomi rodikliai:

Kodas	Pavadinimas	Pastabos
Struktūros duomenys
11 11 0	Įmonių skaičius
11 11 1	Įmonių skaičius pagal juridinį statusą
11 11 4	Įmonių skaičius pagal patronuojančios įmonės buveinę
11 11 6	Įmonių skaičius pagal balanso bendros sumos dydžio kategorijas
11 11 7	Įmonių skaičius pagal kredito įstaigų kategorijas
11 21 0	Vietinių vienetų skaičius
11 41 1	Bendras filialų skaičius pagal buvimo vietą EEE nepriklausančiose valstybėse
11 51 0	Bendras finansinių dukterinių įmonių skaičius pagal buvimo vietą kitose valstybėse
Apskaitos duomenys: pelno (nuostolio) ataskaita
42 11 0	Gautinos palūkanos ir panašios pajamos
42 11 1	Gautinos palūkanos ir panašios pajamos iš pastoviųjų pajamų vertybinių popierių
42 12 1	Mokėtinos palūkanos ir panašios sąnaudos, susijusios su emituojamais skolos vertybiniais popieriais
12 12 0	Produkcijos vertė
13 11 0	Prekių ir paslaugų pirkimai
13 31 0	Personalo išlaikymo sąnaudos
12 14 0	Pridėtinė vertė bazinėmis kainomis	Nebūtina
12 15 0	Pridėtinė vertė faktorinėmis kainomis
15 11 0	Bendrosios investicijos į materialų turtą
Apskaitos duomenys: balansas
43 30 0	Balanso bendra suma (CI)
43 31 0	Balanso bendra suma, suskirstyta pagal patronuojančios įmonės buveinę
43 32 0	Balanso bendra suma, suskirstyta pagal juridinį statusą
Duomenys pagal produktus
44 11 0	Gautinos palūkanos ir panašios pajamos pagal CPA (pa)kategorijas	Nebūtina
44 12 0	Mokėtinos palūkanos ir panašios sąnaudos pagal CPA (pa)kategorijas	Nebūtina
44 13 0	Gautini komisiniai pagal CPA (pa)kategorijas	Nebūtina
44 14 0	Mokėtini komisiniai pagal CPA (pa)kategorijas	Nebūtina
Duomenys apie vidaus rinką ir jos internacionalizavimą
45 11 0	Bendro EEE filialų skaičiaus geografinis suskirstymas
45 21 0	Gautinų palūkanų ir panašių pajamų geografinis suskirstymas
45 22 0	Balanso bendros sumos geografinis suskirstymas
45 31 0	Gautinų palūkanų ir panašių pajamų iš veiklos, susijusios su laisve teikti paslaugas, geografinis suskirstymas (kitose EEE valstybėse)	Nebūtina
45 41 0	Gautinų palūkanų ir panašių pajamų iš filialų veiklos geografinis suskirstymas (EEE nepriklausančiose valstybėse)	Nebūtina
45 42 0	Gautinų palūkanų ir panašių pajamų iš veiklos, susijusios su laisve teikti paslaugas, geografinis suskirstymas (EEE nepriklausančiose valstybėse)	Nebūtina
Užimtumo duomenys
16 11 0	Dirbančių asmenų skaičius
16 11 1	Dirbančių asmenų skaičius pagal kredito įstaigų kategorijas
16 11 2	Dirbančių moterų skaičius
16 13 0	Darbuotojų skaičius
16 13 6	Moterų darbuotojų skaičius
16 14 0	Darbuotojų skaičius, išreikštas visos darbo dienos ekvivalentais
Kiti duomenys
47 11 0	Sąskaitų skaičius pagal CPA (pa)kategorijas	Nebūtina
47 12 0	Paskolų ir išankstinių mokėjimų klientams skaičius pagal CPA (pa)kategorijas	Nebūtina
47 13 0	Kredito įstaigų turimų bankomatų (ATM) skaičius

rodikliai, pagal kuriuos rengiami metiniai regionų statistiniai duomenys:

Kodas	Pavadinimas	Pastabos
Struktūros duomenys
11 21 0	Vietinių vienetų skaičius
Apskaitos duomenys
13 32 0	Darbo užmokestis	Nebūtina
Užimtumo duomenys
16 11 0	Dirbančių asmenų skaičius

5 SKIRSNIS

Pirmieji ataskaitiniai metai

Pirmieji ataskaitiniai metai, kurių metiniai statistiniai duomenys rengiami apie 4 skirsnyje išvardytus rodiklius, yra 2008 kalendoriniai metai.

6 SKIRSNIS

Rezultatų parengimas

1.	Rezultatai atskirai suskirstomi pagal šias NACE 2 red. klases: 64.19 ir 64.92.

2.	Regioninių statistinių duomenų rezultatai suskirstomi pagal NACE 2 red. keturių ženklų lygį (klases) ir NUTS 1 lygį.

7 SKIRSNIS

Rezultatų perdavimas

Sprendimas dėl rezultatų perdavimo termino atidėjimo bus priimamas taikant 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, ir jis nebus ilgesnis kaip 10 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos.

8 SKIRSNIS

Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komitetas

Komisija informuos Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komitetą, įsteigtą Tarybos sprendimu 2006/856/EB (3) apie šio modulio įgyvendinimą ir visas priemones, padedančias duomenų rinkimą ir statistinį apdorojimą, rezultatų apdorojimą ir perdavimą pritaikyti prie ekonominės bei techninės raidos.

9 SKIRSNIS

Bandomieji tyrimai

Komisija inicijuos šiame priede nurodytų veiklos rūšių bandomuosius tyrimus, kuriuos turi atlikti valstybės narės:

a)	informacijos apie išvestines finansines priemones ir nebalansinius straipsnius;

b)	informacijos apie pasiskirstymo tinklus;

c)	informacijos, reikalingos kredito įstaigų sandoriams suskirstyti pagal kainas ir apimtis.

2.	Bandomieji tyrimai atliekami siekiant įvertinti, ar reikia ir ar galima gauti duomenis atsižvelgiant į galimybės naudotis duomenimis naudą, palyginti su jų rinkimo sąnaudomis ir įmonėms tenkančiomis prievolėmis.

10 SKIRSNIS

Pereinamasis laikotarpis

Pereinamasis laikotarpis negali būti suteiktas.

(1) OL L 372, 1986 12 31, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/46/EB.

(2) OL L 177, 2006 6 30, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/44/EB.

(3) OL L 332, 2006 11 30, p. 21.

VII PRIEDAS

DETALUSIS PENSIJŲ FONDŲ STRUKTŪROS STATISTIKOS MODULIS

1 SKIRSNIS

Tikslas

Šio priedo tikslas – nustatyti bendrą Bendrijos statistinių duomenų apie pensijų fondų sektoriaus struktūrą, veiklos rūšis, konkurencingumą ir veiklos rezultatus rinkimo, rengimo, perdavimo ir įvertinimo sistemą. Šis modulis apima išsamų rodiklių, pagal kuriuos rengiami statistiniai duomenys, sąrašą, siekiant pagerinti žinias apie pensijų fondų sektoriaus plėtrą nacionaliniu, Bendrijos ir tarptautiniu lygiu.

2 SKIRSNIS

Taikymo sritis

Statistiniai duomenys rengiami apie 1 straipsnio a, b ir c punktuose išvardytas sritis ir bus visų pirma susiję su:

—	išsamia pensijų fondų struktūros, veiklos rūšių, konkurencingumo ir veiklos rezultatų analize,

—	viso verslo, pensijų fondų dalyvių struktūrų, tarptautinės veiklos, užimtumo, investicijų ir įsipareigojimų plėtra ir pasiskirstymu.

3 SKIRSNIS

Apimtis

1.	Statistiniai duomenys rengiami apie visas veiklos rūšis, priskiriamas NACE 2 red. 65.3 grupei. Ši grupė apima savarankiškų pensijų fondų veiklą.

2.	Tam tikri statistiniai duomenys rengiami apie įmones, turinčias nesavarankiškus pensijų fondus, kurie laikomi pagalbine veikla.

4 SKIRSNIS

Rodikliai

Toliau pateiktame rodiklių sąraše prireikus nurodoma statistinio vieneto, kurio statistiniai duomenys rengiami, rūšis. Kursyvu pažymėti rodikliai taip pat įtraukiami į I priedo bendro modulio sąrašus. Kai rodikliai yra gaunami tiesiogiai iš metinių atskaitomybių, sus jais susiję ataskaitiniai metai, pasibaigiantys su statistika susijusiais ataskaitiniais metais, prilyginami pastariesiems.

Demografiniai ir įmonių rodikliai, pagal kuriuos rengiami metiniai statistiniai duomenys (tik įmonių su savarankiškais pensijų fondais):

Kodas	Pavadinimas	Pastabos
Struktūros duomenys
11 11 0	Įmonių skaičius
11 11 8	Įmonių skaičius pagal investicijų dydį
11 11 9	Įmonių skaičius pagal dalyvių dydžio kategorijas
11 61 0	Pensijų sistemų skaičius	Nebūtina
Apskaitos duomenys: pelno (nuostolio) ataskaita (pajamų ir išlaidų ataskaita)
12 11 0	Apyvarta
48 00 1	Iš dalyvių gautinos pensijų įmokos
48 00 2	Iš darbdavių gautinos pensijų įmokos
48 00 3	Gaunami pervedimai
48 00 4	Kitos pensijų įmokos
48 00 5	Pensijų įmokos į nustatyto dydžio išmokų sistemas
48 00 6	Pensijų įmokos į nustatyto dydžio įmokų sistemas
48 00 7	Pensijų įmokos į mišrias sistemas
48 01 0	Pajamos iš investicijų (PF)
48 01 1	Kapitalo prieaugis ir sumažėjimas
48 02 1	Gautinos draudimo išmokos
48 02 2	Kitos pajamos (PF)
12 12 0	Produkcijos vertė
12 14 0	Pridėtinė vertė bazinėmis kainomis	Nebūtina
12 15 0	Pridėtinė vertė faktorinėmis kainomis
48 03 0	Bendros išlaidos pensijoms
48 03 1	Periodinės pensijų išmokos
48 03 2	Vienkartinės pensijų išmokos
48 03 3	Mokami pervedimai
48 04 0	Grynasis techninių atidėjimų (rezervų) pasikeitimas
48 05 0	Mokėtinos draudimo įmokos
48 06 0	Bendros veiklos išlaidos
13 11 0	Prekių ir paslaugų pirkimai
13 31 0	Personalo išlaikymo sąnaudos
15 11 0	Bendrosios investicijos į materialų turtą
48 07 0	Visi mokesčiai
Balanso duomenys: turtas
48 11 0	Žemė ir pastatai (PF)
48 12 0	Investicijos į susijusias įmones ir dalyvavimo ryšiais susijusias įmones (PF)
48 13 0	Akcijos ir kiti kintamųjų pajamų vertybiniai popieriai
48 13 1	Akcijos, platinamos reguliuojamoje rinkoje
48 13 2	Akcijos, platinamos reguliuojamoje rinkoje, kuri specializuojasi mažų ir vidutinių įmonių srityje
48 13 3	Viešai neplatinami vertybiniai popieriai
48 13 4	Kiti kintamųjų pajamų vertybiniai popieriai
48 14 0	Kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų investiciniai vienetai
48 15 0	Skolos vertybiniai popieriai ir kiti pastoviųjų pajamų vertybiniai popieriai
48 15 1	Skolos vertybiniai popieriai ir kiti pastoviųjų pajamų vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia viešojo administravimo institucijos	Nebūtina
48 15 2	Skolos vertybiniai popieriai ir kiti pastoviųjų pajamų vertybiniai popieriai	Nebūtina
48 16 0	Dalyvavimas investiciniuose fonduose (PF)
48 17 0	Hipotekinės paskolos ir kitos, kitur nenurodytos paskolos
48 18 0	Kitos investicijos
48 10 0	Bendros pensijų fondų investicijos
48 10 1	Bendros investicijos į „finansinės paramos įmonę“
48 10 4	Bendros investicijos rinkos kainomis
48 20 0	Kitas turtas
Balanso duomenys: įsipareigojimai
48 30 0	Kapitalas ir rezervai
48 40 0	Grynieji techniniai atidėjimai (PF)
48 50 0	Kiti įsipareigojimai
Duomenys apie vidaus rinką ir jos internacionalizavimą
48 61 0	Apyvartos geografinis suskirstymas
48 62 0	Akcijos ir kiti kintamųjų pajamų vertybiniai popieriai, suskirstyti pagal buvimo vietą	Nebūtina
48 63 0	Bendros investicijos, suskirstytos pagal buvimo vietą	Nebūtina
48 64 0	Bendros investicijos, suskirstytos pagal eurų ir ne eurų dalis
Užimtumo duomenys
16 11 0	Dirbančių asmenų skaičius
Kiti duomenys
48 70 0	Dalyvių skaičius
48 70 1	Nustatyto dydžio išmokų sistemų dalyvių skaičius
48 70 2	Nustatyto dydžio įmokų sistemų dalyvių skaičius
48 70 3	Mišrių sistemų dalyvių skaičius
48 70 4	Aktyviųjų dalyvių skaičius
48 70 5	Dalyvių, kurių teisės į išmokas atidėtos, skaičius
48 70 6	Į pensiją išėjusių asmenų skaičius

Įmonių rodikliai, pagal kuriuos rengiami metiniai statistiniai duomenys (tik įmonių su nesavarankiškais pensijų fondais):

Kodas	Pavadinimas	Pastabos
Struktūros duomenys
11 15 0	Įmonių su nesavarankiškais pensijų fondais skaičius
Apskaitos duomenys: pelno (nuostolio) ataskaita (pajamų ir išlaidų ataskaita)
48 08 0	Nesavarankiškų pensijų fondų apyvarta	Nebūtina

5 SKIRSNIS

Pirmieji ataskaitiniai metai

Pirmieji ataskaitiniai metai, kurių metiniai statistiniai duomenys rengiami apie 4 skirsnyje išvardytus rodiklius, yra 2008 kalendoriniai metai.

6 SKIRSNIS

Rezultatų parengimas

1.	4 skirsnio 2 dalyje išvardytų rodiklių rezultatai suskirstomi pagal NACE 2 red. keturių ženklų lygį (klases).

2.	4 skirsnio 3 dalyje išvardytų rodiklių rezultatai suskirstomi pagal NACE 2 red. skyrių lygį (klases).

7 SKIRSNIS

Rezultatų perdavimas

Rezultatai perduodami per 12 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos.

8 SKIRSNIS

Europos draudimo ir profesinių pensijų komitetas

Komisija informuos Europos draudimo ir profesinių pensijų komitetą apie šio modulio įgyvendinimą ir visas priemones, padedančias duomenų rinkimą ir statistinį apdorojimą, rezultatų apdorojimą ir perdavimą pritaikyti prie ekonominės bei techninės raidos.

9 SKIRSNIS

Bandomieji tyrimai

Komisija inicijuos šiame priede nurodytų veiklos rūšių bandomuosius tyrimus, kuriuos turi atlikti valstybės narės:

Nuodugnesnės informacijos apie tarptautinę pensijų fondų veiklą:

Kodas	Pavadinimas
Struktūros duomenys
11 71 0	Įmonių, turinčių dalyvių kitose EEE valstybėse, skaičius
11 72 0	Įmonių, turinčių aktyviųjų dalyvių kitose EEE valstybėse, skaičius
Duomenys apie vidaus rinką ir jos internacionalizavimą
48 65 0	Geografinis dalyvių skaičiaus suskirstymas pagal lytį
48 65 1	Nustatyto dydžio išmokų sistemų dalyvių skaičiaus geografinis suskirstymas
48 65 2	Nustatyto dydžio įmokų sistemų dalyvių skaičiaus geografinis suskirstymas
48 65 3	Mišrių sistemų dalyvių skaičiaus geografinis suskirstymas
48 65 4	Aktyviųjų dalyvių skaičiaus geografinis suskirstymas
48 65 5	Dalyvių, kurių teisės į išmokas atidėtos, skaičiaus geografinis suskirstymas
48 65 6	Į pensiją išėjusių asmenų skaičiaus geografinis suskirstymas
48 65 7	Asmenų, gaunančių užsidirbtą pensiją, skaičiaus geografinis suskirstymas
Kiti duomenys
48 70 7	Moterų dalyvių skaičius

Papildomos informacijos apie nesavarankiškus pensijų fondus:

Kodas	Pavadinimas
Struktūros duomenys
11 15 1	Įmonių su nesavarankiškais pensijų fondais skaičius pagal dalyvių dydžio kategorijas
Balanso duomenys: įsipareigojimai
48 40 1	Nesavarankiškų pensijų fondų grynieji techniniai atidėjimai
Kiti duomenys
48 72 0	Nesavarankiškų pensijų fondų dalyvių skaičius
Duomenys apie vidaus rinką ir jos internacionalizavimą
48 66 1	Nesavarankiškų pensijų fondų aktyviųjų dalyvių skaičiaus geografinis suskirstymas
48 66 2	Nesavarankiškų pensijų fondų dalyvių, kurių teisės į išmokas atidėtos, skaičiaus geografinis suskirstymas
48 66 3	Į pensiją išėjusių asmenų, gaunančių nesavarankiškų pensijų fondų pensiją, skaičiaus geografinis suskirstymas
48 66 4	Asmenų, gaunančių užsidirbtą nesavarankiškų pensijų fondų pensiją, skaičiaus geografinis suskirstymas
Apskaitos duomenys: pelno (nuostolio) ataskaita (pajamų ir išlaidų ataskaita)
48 09 0	Nesavarankiškų pensijų fondų mokamos pensijos

3.	Informacijos apie išvestines finansines priemones ir nebalansinius straipsnius. Bandomieji tyrimai bus atliekami siekiant įvertinti, ar reikia ir ar galima gauti duomenis atsižvelgiant į galimybės naudotis duomenimis naudą, palyginti su jų rinkimo sąnaudomis ir įmonėms tenkančiomis prievolėmis.

10 SKIRSNIS

Pereinamasis laikotarpis

Pereinamasis laikotarpis negali būti suteiktas.

VIII PRIEDAS

DETALUSIS VERSLO PASLAUGŲ STRUKTŪROS STATISTIKOS MODULIS

1 SKIRSNIS

Tikslas

Šio priedo tikslas – nustatyti bendrą Bendrijos statistinių duomenų apie verslo paslaugų sektoriaus struktūrą, veiklos rūšis, konkurencingumą ir veiklos rezultatus rinkimo, rengimo, perdavimo ir įvertinimo sistemą.

2 SKIRSNIS

Taikymo sritis

Statistiniai duomenys rengtini apie šio reglamento 1 straipsnio a–d ir f punktuose išvardytas sritis ir bus visų pirma susiję su rodiklių sąrašu, kurio reikia, kad būtų galima atlikti išsamią verslo paslaugų struktūros, veiklos rūšių, konkurencingumo bei veiklos rezultatų analizę.

3 SKIRSNIS

Apimtis

Statistiniai duomenys rengiami apie visas veiklos rūšis, priskiriamas NACE 2. red. 62, 69, 71, 73, 78 skyriams ir 58.2, 63.1, 70.2 grupėms. Šie sektoriai apima dalį leidybos veiklos, informacijos technologijos tarnybos veiklą ir dalį informacijos tarnybos veiklos ir profesinę, mokslinę ir techninę veiklą bei užimtumo veiklą. Šiame modulyje statistiniai duomenys yra susiję su visomis įmonėmis, kuriose dirba 20 ar daugiau asmenų ir kurių pagrindinė veikla priskiriama pirmiau nurodytiems skyriams bei grupėms. Anksčiausiai 2 011 m. Komisija gali pradėti poreikio ir galimybės sumažinti žemesniąją tiriamos populiacijos ribą tyrimą. Remiantis šiuo tyrimu, pagal 12 straipsnio 3 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu patvirtintos priemonės, kuriomis siekiama pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, susijusias su žemesniąja riba.

4 SKIRSNIS

Rodikliai

1.	Toliau pateiktame rodiklių ir statistinių duomenų sąraše nurodomi statistiniai duomenys, kurie turi būti rengiami kas vienerius arba dvejus metus.

Rodikliai, pagal kuriuos turi būti rengiami metiniai statistiniai duomenys apie įmones, priskiriamas NACE 2 red. 62 ir 78 skyriams, 58.2, 63.1, 73.1 grupėms.

Kodas

Pavadinimas

Pastabos

Struktūros duomenys

11 11 0

Įmonių skaičius

Apyvarta pagal produktų rūšis

12 11 0

Apyvarta pagal produktus (pagal CPA)

Produktų suskirstymas bus nustatomas taikant 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Informacija apie klientų gyvenamąją vietą

12 11 0

Apyvarta pagal klientų gyvenamąją vietą, būtent:

Nuolatiniai gyventojai

Nenuolatiniai gyventojai, iš jų

—	ES teritorijoje

—	už ES ribų

Rodikliai, pagal kuriuos rengiami dvejų metų statistiniai duomenys apie įmones, priskiriamas NACE 2 red. 69.1, 69.2, 70.2, 71.1, 71.2 ir 73.2 grupėms:

Kodas

Pavadinimas

Pastabos

Struktūros duomenys

11 11 0

Įmonių skaičius

Apyvarta pagal produktų rūšis

12 11 0

Apyvarta pagal produktus (pagal CPA)

Produktų suskirstymas nustatomas taikant 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Informacija apie klientų gyvenamąją vietą

12 11 0

Apyvarta pagal klientų gyvenamąją vietą, būtent:

Nuolatiniai gyventojai

Nenuolatiniai gyventojai, iš jų

—	ES teritorijoje

—	už ES ribų

5 SKIRSNIS

Pirmieji ataskaitiniai metai

Pirmieji ataskaitiniai metai, kurių metiniai statistiniai duomenys apie veiklos rūšis, priskiriamas NACE 2 red. 62 ir 78 skyriams, 58.2, 63.1 bei 73.1 grupėms, ir kurių dvejų metų statistiniai duomenys pagal NACE 2 red. 69.1, 69.2 ir 70.2 grupes turi būti rengiami, yra 2008 metai. Pirmieji ataskaitiniai metai, kurių atžvilgiu rengiami dvejų metų statistiniai duomenys apie veiklos rūšis, priskiriamas NACE 2 red., 71.1, 71.2 ir 73.2 grupėms, yra 2009 metai.

6 SKIRSNIS

Rezultatų parengimas

1.	Kad būtų galima parengti Bendrijos statistinius duomenis, valstybės narės teikia savo nacionalinius rezultatus, suskirstytus pagal NACE 2 red. 62 ir 78 skyrius, 58.2, 63.1, 69.1, 69.2, 70.2, 71.1, 71.2, 73.1 ir 73.2 grupes.

2.	Apyvartos rezultatai pagal NACE 2 red. 62 ir 78 skyrius, 58.2, 63.1, 69.1, 69.2, 70.2, 71.1, 71.2, 73.1 ir 73.2 grupes bei taip pat turi būti skaidomi pagal produktus ir pagal klientų gyvenamąją vietą.

7 SKIRSNIS

Rezultatų perdavimas

Rezultatai perduodami per 18 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio kalendorinių metų pabaigos.

8 SKIRSNIS

Pereinamasis laikotarpis

Rengiant 4 skirsnyje nurodytus statistinius duomenis šiame priede apibrėžtam detaliajam moduliui, pereinamasis laikotarpis truks ne ilgiau kaip trejus metus po pirmųjų ataskaitinių metų, nurodytų 5 skirsnyje.

IX PRIEDAS

DETALUSIS VERSLO DEMOGRAFIJOS STRUKTŪROS STATISTIKOS MODULIS

1 SKIRSNIS

Tikslas

Šio priedo tikslas – nustatyti bendrą Bendrijos statistinių duomenų apie verslo demografiją rinkimo, rengimo, perdavimo ir įvertinimo sistemą.

2 SKIRSNIS

Taikymo sritis

Statistiniai duomenys rengiami apie 1 straipsnio a–e ir f punktuose išvardytas sritis bus visų pirma susiję su rodiklių sąrašu, kurio reikia, kad būtų galima atlikti išsamią visų veikiančių įmonių, įmonių steigimo, įmonių likvidavimo ir naujų įmonių išlikimo bei susijusio poveikio verslo visumos struktūrai, veiklos rūšims ir raidai analizę.

3 SKIRSNIS

Apimtis

1.	Statistiniai duomenys rengiami apie 10 skirsnyje išvardytas veiklos rūšis.

2.	Bandomieji tyrimai atliekami dėl 12 skirsnyje išvardytų statistinio vieneto, veiklos rūšių ir demografinių įvykių

4 SKIRSNIS

Apibrėžimai

Šiame priede vartojami šie sąvokų apibrėžimai:

—	ataskaitinis laikotarpis – tai metai, kuriais yra stebimos visos veikiančios įmonės, įmonių steigimas, įmonių likvidavimas ir įmonių išlikimas. 5 skirsnyje jis vadinamas „t“.

5 SKIRSNIS

Rodikliai

Metiniai demografiniai statistiniai duomenys, statistiniu vienetu laikant įmonę, rengiami pagal šiuos rodiklius:

Kodas	Pavadinimas
Struktūros duomenys
11 91 0	Visos veikiančios įmonės per t
11 92 0	Įsteigtų įmonių skaičius per t
11 93 0	Likviduotų įmonių skaičius per t
11 94 1	Per t-1 įsteigtų įmonių, kurios išliko iki t, skaičius
11 94 2	Per t-2 įsteigtų įmonių, kurios išliko iki t, skaičius
11 94 3	Per t-3 įsteigtų įmonių, kurios išliko iki t, skaičius
11 94 4	Per t-4 įsteigtų įmonių, kurios išliko iki t, skaičius
11 94 5	Per t-5 įsteigtų įmonių, kurios išliko iki t, skaičius

Įmonių rodikliai, pagal kuriuos rengiami metiniai statistiniai duomenys apie visas veikiančias įmones, įmonių steigimą, įmonių likvidavimą ir įmonių išlikimą:

Kodas	Pavadinimas
Užimtumo duomenys
16 91 0	Dirbančiųjų asmenų skaičius visose veikiančiose įmonėse per t
16 91 1	Darbuotojų skaičius visose veikiančiose įmonėse per t
16 92 0	Dirbančiųjų asmenų skaičius visose per t įsteigtose įmonėse
16 92 1	Darbuotojų skaičius visose įsteigtose įmonėse per t
16 93 0	Dirbančiųjų asmenų skaičius visose per t likviduotose įmonėse
16 93 1	Darbuotojų skaičius visose per t likviduotose įmonėse
16 94 1	Dirbančiųjų asmenų skaičius visose per t-1 įsteigtose įmonėse, kurios išliko iki t
16 94 2	Dirbančiųjų asmenų skaičius visose per t-2 įsteigtose įmonėse, kurios išliko iki t
16 94 3	Dirbančiųjų asmenų skaičius visose per t-3 įsteigtose įmonėse, kurios išliko iki t
16 94 4	Dirbančiųjų asmenų skaičius visose per t-4 įsteigtose įmonėse, kurios išliko iki t
16 94 5	Dirbančiųjų asmenų skaičius visose per t-5 įsteigtose įmonėse, kurios išliko iki t
16 95 1	Dirbančiųjų asmenų skaičius steigimo metais visose per t-1 įsteigtose įmonėse, kurios išliko iki t
16 95 2	Dirbančiųjų asmenų skaičius steigimo metais visose per t-2 įsteigtose įmonėse, kurios išliko iki t
16 95 3	Dirbančiųjų asmenų skaičius steigimo metais visose per t-3 įsteigtose įmonėse, kurios išliko iki t
16 95 4	Dirbančiųjų asmenų skaičius steigimo metais visose per t-4 įsteigtose įmonėse, kurios išliko iki t
16 95 5	Dirbančiųjų asmenų skaičius steigimo metais visose per t-5 įsteigtose įmonėse, kurios išliko iki t

6 SKIRSNIS

Pirmieji ataskaitiniai metai

Pirmieji ataskaitiniai metai, kurių metiniai statistiniai duomenys rengiami, yra šie:

Kalendoriniai metai	Kodas
2004	11 91 0, 11 92 0, 11 93 0, 16 91 0, 16 91 1, 16 92 0, 16 92 1, 16 93 0 ir 16 93 1
2005	11 94 1, 16 94 1 ir 16 95 1
2006	11 94 2, 16 94 2 ir 16 95 2
2007	11 94 3, 16 94 3 ir 16 95 3
2008	11 94 4, 16 94 4 ir 16 95 4
2009	11 94 5, 16 94 5 ir 16 95 5

7 SKIRSNIS

Statistikos kokybės ataskaita

Valstybės narės rengia kokybės ataskaitas, kuriose bus nurodomas I priedo rodiklių palyginamumas (11 91 0 ir 16 91 0 rodiklių su 11 11 0 ir 16 11 0 rodikliais) ir, prireikus, pateiktų duomenų atitikimas bendrai metodologijai, kaip nustatyta 11 skirsnyje paminėtame rekomendacijų vadove.

8 SKIRSNIS

Rezultatų parengimas

1.	Rezultatai suskirstomi pagal 10 skirsnyje išvardytas veiklos rūšis.

2.	Kai kurie rezultatai, nustatomi pagal 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, taip pat skirstomi į dydžio kategorijas 10 skirsnyje nurodytu lygiu, išskyrus NACE 2 red. L, M ir N skirsnius, kur suskirstymas reikalingas tik grupių lygiu.

3.	Kai kurie rezultatai, nustatomi pagal 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, taip pat skirstomi pagal teisinę formą 10 skirsnyje nurodytu lygiu, išskyrus NACE 2 red. L, M ir N skirsnius, kur suskirstymas reikalingas tik grupių lygiu.

9 SKIRSNIS

Rezultatų perdavimas

Susijusių su įmonių likvidavimu rodiklių (11 93 0, 16 93 0, 16 93 1) preliminarūs rezultatai perduodami per 18 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio kalendorinių metų pabaigos. Patvirtinus įmonių likvidavimo atvejus po dvejų veiklos nevykdymo metų, patikslinti šių rodiklių rezultatai perduodami per 30 mėnesių nuo to paties ataskaitinio laikotarpio. Visi kiti rezultatai perduodami per 18 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio kalendorinių metų pabaigos.

Prieš 2008 m. einančių ataskaitinių metų rodikliai bus perduodami per šešis mėnesius po 2008 m., išskyrus 2007 m. įmonių likvidavimo persvarstytus rodiklius (11 93 0, 16 93 0, 16 93 1), kurie perduodami praėjus aštuoniolikai mėnesių po 2008 m. pabaigos.

10 SKIRSNIS

Veiklos rūšių suskirstymas

Pateikiamas šis 2004–2007 ataskaitinių metų duomenų suskirstymas, grindžiamas NACE 1.1 red. klasifikatoriumi:

C sekcija Kasyba ir karjerų eksploatavimas

Kad Bendrijos statistika būtų parengta, valstybės narės perduos nacionalinius rezultatus, suskirstytus pagal NACE 1.1 red. sekcijas.

D sekcija Apdirbamoji gamyba

Kad Bendrijos statistika būtų parengta, valstybės narės perduos nacionalinius rezultatus, suskirstytus pagal NACE 1.1 red. posekcijus.

E ir F sekcijos Elektros, dujų ir vandens tiekimas ir statyba

Kad Bendrijos statistika būtų parengta, valstybės narės perduos nacionalinius rezultatus, suskirstytus pagal NACE 1.1 red. sekcijas.

G sekcija Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas

Kad Bendrijos statistika būtų parengta, valstybės narės perduos nacionalinius rezultatus pagal NACE 1.1 red. kodus G, 50, 51, 52, 52.1, 52.2, 52.3 + 52.4 + 52.5, 52.6 ir 52.7.

H sekcija Viešbučiai ir restoranai

Kad Bendrijos statistika būtų parengta, valstybės narės perduos nacionalinius rezultatus pagal NACE 1.1 red. kodus 55, 55.1 + 55.2 ir 55.3 + 55.4 + 55.5.

I sekcija Transportas, sandėliavimas ir ryšiai

Kad Bendrijos statistika būtų parengta, valstybės narės perduos nacionalinius rezultatus pagal NACE 1.1 red. kodus I, 60, 61, 62, 63, 64, 64.1 ir 64.2.

J sekcija Finansinis tarpininkavimas

Kad Bendrijos statistika būtų parengta, valstybės narės perduos nacionalinius rezultatus, suskirstytus pagal NACE 1.1 red. skyrius.

K sekcija Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla

NACE 1.1 red. 74.15 klasė nepatenka į šio priedo taikymo sritį. Kad Bendrijos statistika būtų parengta, valstybės narės perduos nacionalinius rezultatus, suskirstytus pagal NACE 1.1 red. klases.

2008 m. ir po jų einančių ataskaitinių metų duomenys bus teikiami taikant šį veiklos suskirstymą pagal NACE 2 red. klasifikaciją:

B skirsnis Kasyba ir karjerų eksploatavimas

Kad būtų galima surinkti Bendrijos statistinius duomenis, valstybės narės perduos sudėtinius nacionalinius duomenis, klasifikuojamus NACE 2 red. sekcijoje.

C skirsnis Gamyba

Kad būtų galima surinkti Bendrijos statistinius duomenis, valstybės narės perduos sudėtinius nacionalinius NACE 2 red. C, 10 + 11 + 12, 13 + 14, 15, 16, 17 + 18, 19, 20 + 21, 22, 23, 24 + 25, 26 + 27, 28, 29 + 30, 31 + 32 ir 33 kodų duomenis.

D, E ir F skirsniai Elektros, dujų, garų ir oro kondicionavimo tiekimas; vandens tiekimas, kanalizacija, atliekų tvarkymas ir žemės, vandens bei grunto gerinimo veikla; statyba

Kad būtų galima surinkti Bendrijos statistinius duomenis, valstybės narės perduos sudėtinius nacionalinius duomenis, klasifikuojamus NACE 2 red. sekcijoje.

G skirsnis Didmeninė ir mažmeninė prekyba; motorinių transporto priemonių ir motociklų taisymas

Kad būtų galima surinkti Bendrijos statistinius duomenis, valstybės narės perduos sudėtinius nacionalinius NACE 2 red. G, 45, 46, 47, 47.1, 47.2, 47.3, 47.4 + 47.5 + 47.6 + 47.7, ir 48.8 + 48.9 kodų duomenis.

H ir I skirsniai Transportavimas ir sandėliavimas; apgyvendinimas ir maisto tiekimo paslaugos

Siekiant surinkti Bendrijos statistinius duomenis, valstybės narės perduos sudėtinius nacionalinius duomenis, klasifikuojamus NACE red. 2 red. skyriuje.

J skirsnis Informacija ir komunikacija

Kad būtų galima surinkti Bendrijos statistinius duomenis, valstybės narės perduos sudėtinius nacionalinius duomenis, klasifikuojamus NACE 2 red. skyriuje ir toliau NACE 2 red. klasės 62 skyriuje.

K skirsnis Finansinė ir draudimo veikla

Į šį priedą neįtraukiama NACE 2 red. skyriaus 64.2 grupė. Kad būtų galima surinkti Bendrijos statistinius duomenis, valstybės narės perduos sudėtinius nacionalinius duomenis, klasifikuojamus NACE red. 2 red. skyriuje.

L, M ir N skyriai Nekilnojamas turtas; profesinių, mokslinių ir techninių tarnybų paslaugos; administracinės ir paramos paslaugos

Kad būtų galima surinkti Bendrijos statistinius duomenis, valstybės narės perduos sudėtinius nacionalinius duomenis, klasifikuojamus NACE 2 red. klasėje.

Specialūs suvestiniai duomenys

Kad būtų galima parengti informacijos ir komunikacijos technologijų sektoriaus verslo demografijos Bendrijos statistiką, bus perduodama keletas NACE 2 red. specialių suvestinių rodiklių. Šie suvestiniai rodikliai bus nustatomi taikant 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Duomenys apie 2004 m., 2005 m., 2006 m. ir 2007 m. naujai įsikūrusias įmones taip pat bus teikiami pagal NACE 2 red. suskirstymą ir atsižvelgiant į šios sekcijos 2 dalyje pateiktą apibrėžimą. Tai apima anksčiau nurodytų ataskaitinių metų 11 92 0, 16 92 0 ir 16 92 1 rodiklius. Šie duomenys teikiami kartu su 2008 m. ataskaitinių metų duomenimis.

11 SKIRSNIS

Rekomendacijų vadovas

Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, paskelbs rekomendacijų vadovą, kuriame pateikiama papildomų nurodymų dėl pagal šį priedą rengiamos Bendrijos statistikos. Rekomendacijų vadovas bus skelbiamas įsigaliojus šiam reglamentui.

12 SKIRSNIS

Bandomieji tyrimai

Komisija inicijuos šiame priede nurodytų veiklos rūšių bandomuosius tyrimus, kuriuos turi atlikti valstybės narės:

—	duomenų rengimas statistiniu vienetu laikant vietos vienetą,

—	duomenų rengimas apie demografinius įvykius, išskyrus įmonių steigimą, išlikimą ir likvidavimą, ir

—	duomenų rengimas apie NACE 2 red. P, Q, R ir S sekcijas.

Jei Komisija, remdamasi bandomųjų tyrimų, susijusių su NACE 1.1 red. M–O sekcijose išvardytomis ne rinkos veiklos rūšimis, vertinimu, manys esant būtina išplėsti dabartinę šio reglamento taikymo sritį, ji pateiks pasiūlymą Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka.

13 SKIRSNIS

Pereinamasis laikotarpis

Rengiant 6 skirsnyje nurodytus statistinius duomenis šiame priede apibrėžtam detaliajam moduliui, pereinamasis laikotarpis trunka ne ilgiau kaip ketverius metus po pirmųjų ataskaitinių metų.

X PRIEDAS

PANAIKINTAS REGLAMENTAS IR JO VĖLESNI DALINIAI PAKEITIMAI

Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 58/97 (OL L 14, 1997 1 17, p. 1)

Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 410/98 (OL L 52, 1998 2 21, p. 1)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1614/2002 1 straipsnis (OL L 244, 2002 9 12, p. 7)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2056/2002 (OL L 317, 2002 11 21, p. 1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1882/2003 III priedo 69 punktas (OL L 284, 2003 10 31, p. 1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1893/2006 11 ir 20 straipsniai bei II priedas (OL L 393, 2006 12 30, p. 1)

X PRIEDAS

KORELIACIJOS LENTELĖ

Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 58/97	Šis reglamentas
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnis	1 straipsnis
3 straipsnis	2 straipsnis
4 straipsnio 1 dalis	3 straipsnio 1 dalis
4 straipsnio 2 dalis	3 straipsnio 3 dalis
5 straipsnis	3 straipsnio 2 dalis
—	3 straipsnio 4 dalis
—	4 straipsnis
6 straipsnis	5 straipsnis
7 straipsnis	6 straipsnis
8 straipsnis	7 straipsnis
9 straipsnis	8 straipsnio 1 ir 2 dalys
—	8 straipsnio 3 dalis
10 straipsnis	9 straipsnis
11 straipsnis	10 straipsnis
12 straipsnio i–x punktai	11 straipsnio 1 dalis
—	11 straipsnio 2 dalis
13 straipsnis	12 straipsnis
14 straipsnis	13 straipsnis
15 straipsnis	—
—	14 straipsnis
16 straipsnis	15 straipsnis
1 priedo 1–9 skirsniai	I priedo 1–9 skirsniai
1 priedo 10 skirsnio 1 ir 2 dalys	I priedo 10 skirsnio 1 ir 2 dalys, su išbrauktu tekstu
1 priedo 10 skirsnio 3 ir 4 dalys	—
1 priedo 11 skirsnis	I priedo 11 skirsnis
2 priedas	II priedas
3 priedo 1–8 skirsniai	III priedo 1–8 skirsniai
3 priedo 9 skirsnis	—
3 priedo 10 skirsnis	III priedo 9 skirsnis
4 priedo 1–8 skirsniai	IV priedo 1–8 skirsniai
4 priedo 9 skirsnis	—
4 priedo 10 skirsnis	IV priedo 9 skirsnis
—	V priedas
—	VI priedas
—	VII priedas
—	VIII priedas
—	IX priedas
—	X priedas
—	XI priedas

9.4.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/72

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 300/2008

2008 m. kovo 11 d.

dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2) ir atsižvelgdami į bendrą tekstą, kurį 2008 m. sausio 16 d. patvirtino Taikinimo komitetas,

kadangi:

(1)

Siekiant apsaugoti asmenis ir prekes Europos Sąjungoje, reikėtų užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, kurie kelia pavojų civilinės aviacijos saugumui, civiliniuose orlaiviuose nustatant civilinės aviacijos apsaugos bendrąsias taisykles. Šio tikslo turėtų būti siekiama nustatant bendrąsias taisykles ir bendruosius pagrindiniu standartus aviacijos saugumo srityje, taip pat jų laikymosi stebėsenos mechanizmus.

(2)	Civilinės aviacijos saugumo sumetimais pageidautina numatyti pagrindą vienodai aiškinti 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagos tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 17 priedą.

(3)

2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2320/2002, nustatantis civilinės aviacijos saugumo bendrąsias taisykles (3), buvo priimtas dėl 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių Jungtinėse Valstijose. Civilinės aviacijos saugumo srityje reikalingas bendras požiūris ir reikėtų apsvarstyti veiksmingiausias priemones, kurios leistų teikti paramą transporto sektoriuje įvykus didelį poveikį turintiems teroro aktams.

(4)	Reglamento (EB) Nr. 2320/2002 turinį reikėtų persvarstyti atsižvelgiant į sukauptą patirtį, o patį reglamentą panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu siekiant supaprastinti, suderinti ir aiškiau suformuluoti esamas taisykles bei padidinti saugumo lygius.

(5)

Atsižvelgiant į didesnio lankstumo poreikį priimant saugumo priemones ir procedūras, kad būtų galima tinkamai reaguoti į besikeičiančius rizikos įvertinimus ir sudaryti galimybes naudoti naujas technologijas, šiame reglamente turėtų būti nustatyti pagrindiniai principai, ką reikia padaryti siekiant apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėtų veiksmų nesileidžiant į techninius ir procedūrinius dalykus, kaip tie reikalavimai turi būti įgyvendinami.

(6)	Šis reglamentas turėtų būti taikomas oro uostams, naudojamiems civilinei aviacijai, esantiems valstybės narės teritorijoje, operatoriams, teikiantiems paslaugas tokiuose oro uostuose, ir subjektams, tiekiantiems prekes ir (arba) teikiantiems paslaugas tokiuose oro uostuose arba per juos.

(7)

Nepažeidžiant Konvencijos dėl nusikaltimų ir tam tikrų kitų veiksmų, padarytų orlaiviuose (1963 m., Tokijas), Konvencijos dėl kovos su neteisėtu orlaivio pagrobimu (1970 m., Haga) ir Konvencijos dėl kovos su smurtu prieš civilinės aviacijos saugumą (1971 m., Monrealis), šiame reglamente taip pat turėtų būti numatytos saugumo priemonės, taikomos Bendrijos oro vežėjų orlaiviuose ar skrydžių metu.

(8)

Kiekviena valstybė narė išlaiko kompetenciją priimti sprendimą, ar orlaiviuose, registruotuose toje valstybėje narėje, ir oro vežėjų, turinčių tos valstybės narės išduotą licenciją, orlaiviuose turėtų būti skrydžio saugumą užtikrinančių pareigūnų, taip pat pagal Čikagos tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 17 priedo 4.7.7 dalį ir laikantis šios Konvencijos sąlygų užtikrinti, kad tokie pareigūnai būtų specialiai atrinkti ir apmokyti valdžios pareigūnai, atsižvelgiant į būtinus saugumo ir saugos aspektus orlaivyje.

(9)	Skirtingų tipų civilinės aviacijos srityse grėsmės lygis nebūtinai yra vienodas. Nustatant bendrus pagrindinius aviacijos saugumo standartus, reikia atsižvelgti į orlaivio dydį, naudojimo pobūdį ir (arba) skrydžių oro uostuose dažnumą, kad būtų galima leisti taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas.

(10)	Valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama, remiantis rizikos įvertinimu, taikyti griežtesnes priemones nei nustatyta šiame reglamente.

(11)

Vykdant skrydžius iš valstybės narės oro uosto į tam tikrą trečiąją šalį ar per ją, trečiosios šalys gali reikalauti taikyti priemones, kurios skiriasi nuo nurodytų šiame reglamente. Tačiau, nepažeidžiant jokių dvišalių susitarimų, kurių Šalis yra Bendrija, Komisijai turėtų būti sudaryta galimybė išnagrinėti priemones, kurių reikalauja trečioji šalis.

(12)	Nors kiekvienoje valstybėje narėje aviacijos saugumu gali rūpintis dvi ar daugiau institucijų, kiekviena valstybė narė turėtų paskirti vieną instituciją, atsakingą už saugumo standartų įgyvendinimo koordinavimą ir stebėseną.

(13)

Siekiant apibrėžti atsakomybę už bendrų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimą ir nustatyti, kokias priemones šiuo tikslu turi taikyti operatoriai ir kiti subjektai, kiekviena valstybė narė turėtų parengti nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą. Be to, kiekvienas oro uosto operatorius, oro vežėjas ir kitas subjektas, įgyvendinantis aviacijos saugumo standartus, turėtų parengti, taikyti ir prižiūrėti saugumo programą, kad būtų laikomasi tiek šio reglamento, tiek bet kokios taikomos nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos.

(14)	Kad galėtų stebėti, kaip laikomasi šio reglamento ir nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos, kiekviena valstybė narė turėtų parengti nacionalinę civilinės aviacijos saugumo lygio ir kokybės tikrinimo programą ir užtikrinti jos įgyvendinimą.

(15)	Kad galėtų stebėti, kaip valstybės narės taiko šį reglamentą, ir teikti rekomendacijas, kaip padidinti aviacijos saugumą, Komisija turėtų atlikti patikrinimus, taip pat patikrinimus iš anksto neįspėjus.

(16)

Laikydamasi bendros taisyklės, Komisija turėtų viešai skelbti priemones, kurios turi tiesioginį poveikį keleiviams. Įgyvendinimo aktai, kuriais nustatomos bendrųjų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimo priemonės bei tvarka ir kuriuose yra neskelbtinos saugumo informacijos, taip pat Komisijos patikrinimų ataskaitos ir atitinkamų valdžios institucijų atsakymai turėtų būti laikomi „ES įslaptinta informacija“, kaip apibrėžta 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendime 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiančiame jos darbo tvarkos taisykles (4). Tie dokumentai neturėtų būti skelbiami ir juos galima būtų pateikti tik teisėtai suinteresuotiems operatoriams ir subjektams.

(17)	Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5).

(18)

Konkrečiai Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti bendras priemones, skirtas iš dalies pakeisti neesmines bendrųjų pagrindinių standartų nuostatas, jas papildant, nustatyti kriterijus, pagal kuriuos valstybės narės gali nukrypti tiek nuo bendrųjų pagrindinių standartų, tiek patvirtinti alternatyvias saugumo priemones bei priimti nacionalinių kokybės kontrolės programų specifikacijas. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies keisti neesminius šio reglamento elementus jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti priimamos laikantis reguliavimo procedūros su tikrinimu, numatytos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje.

(19)	Kai dėl skubos priežasčių įprastų reguliavimo procedūros su tikrinimu terminų negali būti laikomasi, Komisija turėtų galėti taikyti skubos procedūrą, numatytą Sprendimo 1999/468/EB, skirto priimti civilinės aviacijos saugumo bendrąsias taisykles, 5a straipsnio 6 dalyje,

(20)	Siekiama taikyti „vienkartinį patikrinimą“ visiems skrydžiams Europos Sąjungoje.

(21)

Be to, neturėtų būti būtina pakartotinai tikrinti keleivius ir (arba) jų bagažą, atvykstančius iš trečiųjų šalių, kurių aviacijos saugumo standartai yra lygiaverčiai šiame reglamente nustatytiems standartams. Todėl, nepažeidžiant kiekvienos valstybės teisės taikyti griežtesnes priemones ar atitinkamų Bendrijos bei valstybių narių kompetencijų, reikėtų skatinti priimti Komisijos sprendimus ir prireikus sudaryti Bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimus, kuriais būtų pripažįstama, kad trečiojoje šalyje taikomi saugumo standartai yra lygiaverčiai bendriesiems standartams, kadangi jie susiję su vienkartiniu patikrinimu.

(22)	Šis reglamentas nepažeidžia aviacijos saugos taisyklių, įskaitant su pavojingų krovinių vežimu susijusias taisykles, taikymo.

(23)	Už šio reglamento nuostatų pažeidimus turėtų būti numatytos sankcijos. Šios civilinio arba administracinio pobūdžio sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(24)

Ministrų pareiškimas dėl Gibraltaro oro uosto, dėl kurio susitarta 2006 m. rugsėjo 18 d. Kordoboje įvykusiame Dialogo dėl Gibraltaro forumo pirmajame ministrų susitikime, pakeis 1987 m. gruodžio 2 d. Londone padarytą bendrą deklaraciją dėl Gibraltaro oro uosto, o visiškas jo laikymasis bus laikomas 1987 m. deklaracijos laikymusi.

(25)

Kadangi šio reglamento tikslų, būtent apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėtų veiksmų ir numatyti Čikagos tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 17 priedo vienodą aiškinimo pagrindą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl šio reglamento masto ir poveikio tų tikslų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslai

1. Šiuo reglamentu nustatomos civilinės aviacijos apsaugos nuo neteisėtų veiksmų, kurie kelia pavojų civilinės aviacijos saugumui, bendrosios taisyklės.

Juo taip pat nustatomas Čikagos tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 17 priedo vienodo aiškinimo pagrindas.

2. Priemonės 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti yra šios:

a)	bendrųjų aviacijos saugumo taisyklių ir standartų nustatymas;

b)	jų laikymosi stebėsenos mechanizmai.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas:

a)	visiems oro uostams arba oro uostų dalims, esantiems valstybės narės teritorijoje ir naudojamiems ne tik išimtinai kariniams tikslams;

b)	visiems operatoriams, įskaitant oro vežėjus, teikiantiems paslaugas a punkte nurodytuose oro uostuose,

c)	visiems subjektams, taikantiems aviacijos saugumo standartus ir dirbantiems oro uosto patalpose ar už jų ribų ir tiekiantiems prekes ir (arba) teikiantiems paslaugas a punkte nurodytuose oro uostuose arba per juos.

2. Šio reglamento taikymas Gibraltaro oro uostui nepažeidžia tam tikrų Ispanijos Karalystės ir Jungtinės Karalystės teisinių nuostatų, susijusių su ginču dėl suverenių teisių į teritoriją, kurioje yra tas oro uostas.

3 straipsnis

Apibrėžimai

Šiame reglamente:

1)	civilinė aviacija – bet kokia oro susisiekimo veikla, kurią vykdo civiliniai orlaiviai, išskyrus valstybės orlaivių vykdomą oro susisiekimą, kaip nurodyta Čikagos tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 3 straipsnyje;

2)	aviacijos saugumas – priemonių ir žmogiškųjų bei materialinių išteklių visuma, skirta apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėtų veikų, kurios kelia pavojų civilinės aviacijos saugumui;

3)	operatorius – asmuo, organizacija ar įmonė, užsiimanti ar besisiūlanti užsiimti oro susisiekimo veikla;

4)	oro vežėjas – oro susisiekimo įmonė, turinti galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti arba jos atitikmenį;

5)	Bendrijos oro vežėjas – oro vežėjas, turintis galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti, išduotą valstybės narės pagal 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2407/92 dėl oro vežėjų licencijavimo (6);

6)	subjektas – asmuo, organizacija ar įmonė, išskyrus operatorių;

7)	draudžiami daiktai – ginklai, sprogmenys ar kiti pavojingi prietaisai, daiktai ar medžiagos, kuriuos galima panaudoti neteisėtoms pavojų civilinės aviacijos saugumui keliančioms veikoms atlikti;

8)	patikrinimas – techninių ar kitų priemonių, skirtų atpažinti ir (arba) aptikti draudžiamus daiktus, naudojimas;

9)	saugumo kontrolė – priemonių, kuriomis galima užkirsti kelią draudžiamiems daiktams patekti į orlaivį, naudojimas;

10)	patekimo kontrolė – priemonių, kuriomis gali būti užtikrinama, kad nebūtų įleidžiami pašaliniai asmenys ir (arba) transporto priemonės, naudojimas;

11)	kontroliuojamoji zona – oro uosto judėjimo laukas, gretimos teritorijos ir pastatai ar jų dalys, patekimas į kuriuos yra ribojamas;

12)	nekontroliuojamoji zona – oro uosto dalys, gretima teritorija ir pastatai ar jų dalys, kurie nepriklauso oro uosto kontroliuojamajai zonai;

13)	riboto patekimo zona – oro uosto kontroliuojamosios zonos dalys, į kurias ne tik ribojamas patekimas, bet ir taikomi kiti aviacijos saugumo standartai;

14)	atribotoji zona – zona, taikant patekimo kontrolę atskirta nuo riboto patekimo zonos arba nuo kitų oro uosto riboto patekimo zonų, jei atribotoji zona yra kartu ir riboto patekimo zona;

15)	asmens patikrinimas – užregistruotas asmens tapatybės patikrinimas, įskaitant galimos kriminalinės praeities patikrinimą, sprendžiant, ar galima leisti asmeniui be priežiūros patekti į riboto patekimo zonas;

16)	su persėdimu vykstantys keleiviai, perkraunamas bagažas, kroviniai ar paštas – keleiviai, bagažas, kroviniai ar paštas, išvykstantys ne tuo orlaiviu, kuriuo atvyko;

17)	tranzitu vykstantys keleiviai, vežamas bagažas, kroviniai ar paštas – keleiviai, bagažas, kroviniai ar paštas, išvykstantys tuo pačiu orlaiviu, kuriuo jie atvyko;

18)	potencialiai pavojingi keleiviai – deportuoti asmenys, keleiviai, laikomi nepageidautinais dėl su imigracija susijusių priežasčių, arba teisėtai įkalinti asmenys;

19)	rankinis bagažas – bagažas, skirtas vežti orlaivio salone;

20)	bagažo skyriuje vežamas bagažas – bagažas, skirtas vežti orlaivio bagažo skyriuje;

21)	bagažo skyriuje vežamas orlaiviu vykstančių keleivių bagažas – registruotas tuo pačiu skrydžiu vykstančio keleivio bagažas, priimtas vežti orlaivio bagažo skyriuje;

22)	oro vežėjo paštas – paštas, kurio siuntėjas ir adresatas yra oro vežėjas;

23)	oro vežėjo medžiagos – medžiagos, kurių siuntėjas ir adresatas yra oro vežėjas arba kurias naudoja oro vežėjas;

24)	paštas – korespondencijos siuntos ir kiti daiktai, išskyrus oro vežėjo paštą, perduoti pašto tarnybų ir skirti pristatyti pašto tarnyboms pagal Pasaulinės pašto sąjungos taisykles;

25)	krovinys – bet koks turtas, išskyrus bagažą, paštą, oro vežėjo paštą, oro vežėjo medžiagas ir orlaivio atsargas, skirtas vežti orlaiviu;

26)	reguliuojamas subjektas – oro vežėjas, atstovas, ekspeditorius ar kitas subjektas, užtikrinantis krovinio arba pašto saugumo kontrolę;

27)	žinomas siuntėjas – siuntėjas, kuris siunčia krovinį arba paštą savo sąskaita ir kurio taikomos procedūros atitinka pakankamas bendrąsias saugumo taisykles ir standartus, dėl kurių krovinį ar paštą galima vežti bet kokiu orlaiviu;

28)	patikimas siuntėjas – siuntėjas, kuris siunčia krovinį arba paštą savo sąskaita ir kurio taikomos procedūros atitinka pakankamas bendrąsias saugumo taisykles ir standartus, dėl kurių tokį krovinį galima vežti tik krovininiu orlaiviu ar tokį paštą galima vežti tik pašto orlaiviu;

29)	orlaivio saugumo patikrinimas – orlaivio vidaus dalių, į kurias galėjo patekti keleiviai, bei bagažo skyriaus patikrinimas, siekiant aptikti draudžiamus daiktus arba nustatyti neteisėtą veiklą orlaivyje;

30)	orlaivio saugumo nuodugnus patikrinimas – orlaivio vidaus ir prieinamų išorės dalių išsamus patikrinimas, siekiant aptikti orlaivyje draudžiamus daiktus ir nustatyti neteisėtą veiklą, kuri kelia pavojų orlaivio saugumui;

31)	skrydžio saugumą užtikrinantis pareigūnas – valstybės įdarbintas asmuo, keliaujantis oro vežėjo, kuriam valstybė narė yra išdavusi licenciją, orlaiviu tam, kad apsaugotų tą orlaivį ir jame esančius asmenis nuo neteisėtos veikos, kuri kelia pavojų skrydžiui.

4 straipsnis

Bendrieji pagrindiniai standartai

1. Taikytini bendrieji pagrindiniai civilinės aviacijos apsaugos nuo neteisėtų veiksmų, kurie kelia pavojų civilinės aviacijos saugumui, standartai yra nustatyti priede.

Papildomi bendrieji pagrindiniai standartai, kurie nėra nustatyti šio reglamento įsigaliojimo metu, turėtų būti įtraukti į priedą Sutarties 251 straipsnyje nurodyta tvarka.

2. Bendros priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesminius 1 dalyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų elementus juos papildydamos, turėtų būti patvirtintos laikantis 19 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

Šios bendros priemonės apima:

a)	leidžiamus patikrinimo metodus;

b)	daiktų, kurie gali būti draudžiami, kategorijas;

c)	patekimo kontrolės srityje – leidimo patekti į kontroliuojamąją zoną ir riboto patekimo zonas pagrindus;

d)	leidžiamus transporto priemonių, orlaivio saugumo patikrinimo ir orlaivio saugumo nuodugnaus patikrinimo metodus;

e)	trečiųjų šalių saugumo standartų atitikimo pripažinimo kriterijus;

f)	sąlygas, kuriomis tikrinami kroviniai ir paštas ar jiems taikoma kita saugumo kontrolė, taip pat reguliuojamų subjektų, žinomų siuntėjų ir patikimų siuntėjų patvirtinimo arba skyrimo procesą;

g)	sąlygas, kuriomis tikrinamas oro vežėjo paštas ir oro vežėjo medžiagos ar jiems taikoma kitokia saugumo kontrolė;

h)	sąlygas, kuriomis tikrinamos orlaivio atsargos ir oro uosto atsargos ar joms taikoma kita saugumo kontrolė, taip pat reguliuojamų tiekėjų ir žinomų tiekėjų patvirtinimo arba skyrimo procesą;

i)	svarbiausių vietų riboto patekimo zonose nustatymo kriterijus;

j)	personalo įdarbinimo ir mokymo metodų kriterijus;

k)	sąlygas, kuriomis gali būti taikomos specialios saugumo procedūros arba netaikoma saugumo kontrolė, ir

l)	visas bendras priemones, skirtas iš dalies pakeisti neesminius 1 dalyje nurodytų bendrų pagrindinių standartų elementus papildant juos, kurios nėra numatytos šio reglamento įsigaliojimo dieną.

Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 19 straipsnio 4 dalyje numatytą skubos procedūrą.

3. Išsamios 1 dalyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų ir 2 dalyje nurodytų bendrų priemonių įgyvendinimo priemonės nustatomos laikantis 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros.

Jos apima:

a)	tikrinimo reikalavimus ir procedūras;

b)	draudžiamų daiktų sąrašą;

c)	patekimo kontrolės reikalavimus ir procedūras;

d)	transporto priemonių, orlaivio saugumo patikrinimo ir orlaivio saugumo nuodugnaus patikrinimo reikalavimus ir procedūras;

e)	sprendimus dėl trečiojoje šalyje taikomų saugumo standartų atitikimo pripažinimo;

f)	krovinių ir pašto srityje – reguliuojamų subjektų, žinomų siuntėjų ir patikimų siuntėjų patvirtinimo arba paskyrimo procedūras, taip pat įsipareigojimus, kuriuos jie turi įvykdyti;

g)	oro vežėjo pašto ir oro vežėjo medžiagų saugumo kontrolės reikalavimus ir procedūras;

h)	orlaivių atsargų ir oro uosto atsargų atžvilgiu – reguliuojamų tiekėjų ir žinomų tiekėjų patvirtinimo arba skyrimo procedūras ir įsipareigojimus, kuriuos jie turi įvykdyti;

i)	svarbiausių vietų riboto patekimo zonose nustatymą;

j)	personalo įdarbinimo ir mokymo reikalavimus;

k)	specialias saugumo procedūras arba saugumo kontrolės netaikymą;

l)	saugumo įrangos patvirtinimo ir naudojimo technines specifikacijas ir procedūras; ir

m)	potencialiai pavojingų keleivių atžvilgiu taikomus reikalavimus ir procedūras.

4. Komisija, iš dalies keisdama šį reglamentą priimdama sprendimą laikantis 19 straipsnio 3 dalyje numatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu, nustato kriterijus, pagal kuriuos valstybės narės gali nukrypti nuo 1 dalyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų nuostatų ir, remdamosi vietinės rizikos įvertinimu, patvirtinti alternatyvias saugumo priemones, kurios užtikrintų tinkamą apsaugos lygį. Tokios alternatyvios priemonės pateisinamos priežastimis, susijusiomis su orlaivio dydžiu arba su skrydžių ar kitos atitinkamos veiklos pobūdžiu, apimtimi ir dažnumu.

Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 19 straipsnio 4 dalyje numatytą skubos procedūrą.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie tokias priemones.

5. Valstybės narės užtikrina 1 dalyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų įgyvendinimą savo teritorijoje. Jei valstybė narė turi priežasčių įtarti, kad dėl saugumo pažeidimo kilo pavojus aviacijos saugumo lygiui, ji užtikrina, kad būtų skubiai imtasi tinkamų veiksmų pažeidimui pašalinti ir tolesniam civilinės aviacijos saugumui užtikrinti.

5 straipsnis

Išlaidos saugumui

Laikydamasi atitinkamų Bendrijos teisės taisyklių, kiekviena valstybė narė gali nustatyti, kokiomis aplinkybėmis ir kokia apimtimi valstybė, oro uostai, oro vežėjai kitos atsakingos agentūros ar vartotojai turėtų padengti išlaidas saugumo priemonėms, kurių imamasi pagal šį reglamentą siekiant apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėtų veiksmų. Atitinkamais atvejais ir laikantis Bendrijos teisės valstybės narės ir naudotojai gali prisidėti padengiant griežtesnių saugumo priemonių, kurių buvo imtasi pagal šį reglamentą, taikymo išlaidas. Kiek tai galėtų būti naudinga, su išlaidų saugumu susiję mokesčiai ir pervedimai yra tiesiogiai susiję su atitinkamų saugumo paslaugų teikimu ir yra skirti kompensuoti ne daugiau nei susijusias patirtas išlaidas.

6 straipsnis

Valstybių narių taikomos griežtesnės priemonės

1. Valstybės narės gali taikyti griežtesnes priemones nei 4 straipsnyje nurodyti bendrieji pagrindiniai standartai. Taikydamos griežtesnes priemones jos remiasi rizikos įvertinimu ir laikosi Bendrijos teisės. Tokios priemonės turi būti aktualios, objektyvios, nediskriminuojančios ir proporcingos susijusiai rizikai.

2. Pradėjusios jas taikyti valstybės narės kuo greičiau informuoja Komisiją apie tokias priemones. Gavusi tokią informaciją, Komisija ją perduoda kitoms valstybėms narėms.

3. Valstybės narės neprivalo informuoti Komisijos, jeigu atitinkamos priemonės taikomos tik konkrečiam skrydžiui tam tikrą dieną.

7 straipsnis

Trečiųjų šalių reikalaujamos saugumo priemonės

1. Nepažeidžiant dvišalių Bendrijos pasirašytų susitarimų, valstybė narė praneša Komisijai apie trečiosios šalies reikalaujamas priemones, susijusias su skrydžiais iš valstybės narės oro uosto į arba per tą trečiąją šalį, jei tos priemonės skiriasi nuo 4 straipsnyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų.

2. Atitinkamos valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija tikrina, kaip taikomos priemonės, apie kurias pranešta pagal 1 dalį, ir laikydamasi 19 straipsnio 2 dalyje numatytos reguliavimo procedūros gali parengti atitinkamai trečiajai šaliai tinkamą atsakymą.

3. 1 ir 2 dalys netaikomos, jeigu:

a)	atitinkama valstybė narė taiko atitinkamas priemones pagal 6 straipsnį; arba

b)	trečiosios šalies reikalavimas susijęs tik su konkrečiu skrydžiu tam tikrą dieną.

8 straipsnis

Bendradarbiavimas su Tarptautine civilinės aviacijos organizacija

Nepažeisdama Sutarties 300 straipsnio, Komisija gali sudaryti susitarimo memorandumą dėl audito su Tarptautine civilinės aviacijos organizacija (ICAO) siekdama išvengti stebėsenos, kaip valstybės narės laikosi Čikagos tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 17 priedo, dubliavimo.

9 straipsnis

Atitinkama institucija

Tuo atveju, kai vienoje valstybėje narėje civilinės aviacijos saugumu rūpinasi dvi ar daugiau institucijos, ta valstybė narė paskiria vieną instituciją (toliau – atitinkama institucija), atsakingą už 4 straipsnyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų įgyvendinimo koordinavimą ir stebėseną.

10 straipsnis

Nacionalinė civilinės aviacijos saugumo programa

1. Kiekviena valstybė narė parengia, taiko ir prižiūri nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą.

Toje programoje apibrėžiama atsakomybė už 4 straipsnyje nurodytų bendrųjų pagrindinių standartų įgyvendinimą ir aprašomos priemonės, kurias tuo tikslu turi taikyti operatoriai ir subjektai.

2. Atitinkama institucija pagal principą „būtina žinoti“ raštu pateikia, jos manymu, teisėtai suinteresuotiems operatoriams ir subjektams atitinkamas nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos dalis.

11 straipsnis

Nacionalinė kokybės kontrolės programa

1. Kiekviena valstybė narė parengia, taiko ir prižiūri nacionalinę kokybės kontrolės programą.

Ta programa sudaro valstybei narei galimybę tikrinti civilinės aviacijos saugumo kokybę, siekiant stebėti, kaip laikomasi šio reglamento ir nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos.

2. Nacionalinės kokybės kontrolės programos specifikacijos patvirtinamos iš dalies keičiant šį reglamentą, papildant jį priedu, laikantis 19 straipsnio 3 dalyje numatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 19 straipsnio 4 dalyje numatytą skubos procedūrą.

Programa užtikrina galimybę greitai aptikti trūkumus ir juos pašalinti. Joje taip pat numatoma, kad visus atitinkamos valstybės narės teritorijoje esančius oro uostus, operatorius ir subjektus, atsakingus už aviacijos saugumo standartų įgyvendinimą, nuolat tiesiogiai stebi įgaliota atitinkama institucija arba tokia stebėsena vykdoma jai prižiūrint.

12 straipsnis

Oro uosto saugumo programa

1. Kiekvienas oro uosto operatorius parengia, taiko ir prižiūri oro vežėjo saugumo programą.

Toje programoje aprašomi metodai ir procedūros, kurių turi laikytis oro uosto operatorius, kad atitiktų šio reglamento ir valstybės narės, kurioje yra oro uostas, nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos reikalavimus.

Programa apima vidaus kokybės kontrolės nuostatas, kuriose aprašoma, kaip oro uosto operatorius turi stebėti šių metodų ir procedūrų laikymąsi.

2. Oro uosto saugumo programa pateikiama atitinkamai institucijai, kuri prireikus gali imtis tolesnių veiksmų.

13 straipsnis

Oro vežėjo saugumo programa

1. Kiekvienas oro vežėjas parengia, taiko ir prižiūri oro vežėjo saugumo programą.

Toje programoje aprašomi metodai ir procedūros, kurių turi laikytis oro vežėjas, kad atitiktų šio reglamento ir valstybės narės, iš kurios jis teikia paslaugas, nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos reikalavimus.

Programa apima vidaus kokybės kontrolės nuostatas, kuriose aprašoma, kaip oro vežėjas turi stebėti šių metodų ir procedūrų laikymąsi.

2. Gavus prašymą, oro vežėjo saugumo programa pateikiama atitinkamai institucijai, kuri prireikus gali imtis tolesnių veiksmų.

3. Jei Bendrijos oro vežėjo saugumo programą yra patvirtinusi licenciją oro susisiekimui vykdyti išdavusios valstybės narės atitinkama institucija, visos kitos valstybės narės pripažįsta, kad oro vežėjas įvykdė 1 dalies reikalavimus. Tai nepažeidžia valstybės narės teisės prašyti bet kurio oro vežėjo pateikti išsamią informaciją apie tai, kaip jis įgyvendina:

a)	pagal 6 straipsnį tos valstybės narės taikomos saugumo priemones; ir (arba)

b)	vietos procedūras, taikomas oro uostuose, į kuriuos vykdomi skrydžiai.

14 straipsnis

Subjekto saugumo programa

1. Kiekvienas subjektas, kuris pagal 10 straipsnyje nurodytą nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą privalo taikyti aviacijos saugumo standartus, parengia, taiko ir prižiūri saugumo programą.

Toje programoje aprašomi metodai ir procedūros, kurių turi laikytis subjektas, kad valstybėje narėje vykdoma veikla atitiktų tos valstybės narės nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos reikalavimus.

Programa apima vidaus kokybės kontrolės nuostatas, kuriose aprašoma, kaip pats subjektas turi stebėti šių metodų ir procedūrų laikymąsi.

2. Gavus prašymą, aviacijos saugumo standartus taikančio subjekto saugumo programa pateikiama atitinkamai institucijai, kuri prireikus gali imtis tolesnių veiksmų.

15 straipsnis

Komisijos patikrinimai

1. Stebėdama, kaip valstybės narės taiko šį reglamentą, ir prireikus, kad galėtų teikti aviacijos saugumo tobulinimo rekomendacijas, Komisija, bendradarbiaudama su atitinkamos valstybės narės atitinkama institucija, atlieka patikrinimus, įskaitant oro uostų, operatorių ir aviacijos saugumo standartus taikančių subjektų patikrinimus. Šiuo tikslu atitinkama institucija raštu informuoja Komisiją apie visus jos teritorijoje esančius civilinei aviacijai naudojamus oro uostus, išskyrus tuos, kuriems taikoma 4 straipsnio 4 dalis.

Komisijos atliekamų patikrinimų procedūros patvirtinamos laikantis 19 straipsnio 2 dalyje numatytos reguliavimo procedūros.

2. Apie Komisijos atliekamus oro uostų, operatorių ir aviacijos saugumo standartus taikančių subjektų patikrinimus iš anksto nepranešama. Komisija prieš patikrinimą pakankamai iš anksto informuoja apie jį atitinkamą valstybę narę.

3. Visos Komisijos patikrinimo ataskaitos perduodamos atitinkamos valstybės narės atitinkamai institucijai, kuri atsakydama nurodo priemones, kurių buvo imtasi nustatytiems trūkumams pašalinti.

Po to ataskaita, kartu su atitinkamos institucijos atsakymu, pateikiama kitų valstybių narių atitinkamoms institucijoms.

16 straipsnis

Metų ataskaita

Kiekvienais metais Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir valstybėms narėms, informuodama juos apie šio reglamento taikymą ir jo poveikį gerinant aviacijos saugumą.

17 straipsnis

Suinteresuotųjų šalių konsultacinė grupė

Nepažeidžiant 19 straipsnyje nurodyto Komiteto vaidmens, Komisija įsteigia Suinteresuotųjų šalių konsultacinę grupę, kurią sudaro europinės atstovaujančiosios organizacijos, dalyvaujančios aviacijos saugume ar jo tiesiogiai įtakojamos. Vienintelis šios grupės vaidmuo – patarti Komisijai. 19 straipsnyje nurodytas Komitetas informuoja Suinteresuotųjų šalių konsultacinę grupę per visą reglamentavimo procesą.

18 straipsnis

Informacijos platinimas

Laikydamasi bendros taisyklės, Komisija viešai skelbia priemones, kurios turi tiesioginį poveikį keleiviams. Tačiau toliau nurodyti dokumentai laikomi ES įslaptinta informacija, kaip apibrėžta Sprendime 2001/844/EB, EAPB, Euratomas:

a)	4 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės ir procedūros, jei jose yra jautrios saugumo informacijos;

b)	15 straipsnio 3 dalyje nurodytos Komisijos patikrinimų ataskaitos ir atitinkamų institucijų atsakymai.

19 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

4. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 bei 6 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

20 straipsnis

Bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimai

Atitinkamais atvejais ir laikantis Bendrijos teisės, susitarimai, pripažįstantys, kad trečiojoje šalyje taikomi saugumo standartai atitinka Bendrijos standartus, remiantis Sutarties 300 straipsniu, gali būti numatyti Bendrijos ir trečiosios šalies susitarimuose aviacijos srityje siekiant, kad visuose skrydžiuose tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių būtų skatinamas vienkartinio patikrinimo įvedimas.

21 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

22 straipsnis

Komisijos ataskaita dėl finansavimo

Komisija ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 31 d. pateikia ataskaitą dėl civilinės aviacijos saugumo priemonių išlaidų finansavimo principų. Toje ataskaitoje bus apsvarstyta, kokių veiksmų reikia imtis siekiant užtikrinti, kad saugumo mokesčiai būtų naudojami tik saugumo išlaidoms padengti, ir siekiant padidinti tokių mokesčių skaidrumą. Ataskaitoje taip pat bus nustatyti principai, būtini siekiant užtikrinti neiškreiptą oro uostų ir oro vežėjų konkurenciją bei įvairūs metodai, skirti užtikrinti vartotojų apsaugą su saugumo priemonėmis susijusių išlaidų naštos padalijimo mokesčių mokėtojams ir naudotojams srityje. Prireikus kartu su Komisijos ataskaita bus pateiktas pasiūlymas dėl teisės akto.

23 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 2320/2002 panaikinamas.

24 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Jis taikomas nuo pagal 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas procedūras patvirtintose įgyvendinimo taisyklėse nurodytos datos, tačiau ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, 4 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnis, 11 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, 17, 19 ir 22 straipsniai taikomi nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2008 m. kovo 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. LENARČIČ

(1) OL C 185, 2006 8 8, p. 17.

(2) 2006 m. birželio 15 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 300 E, 2006 12 9, p. 463), 2006 m. gruodžio 11 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 70 E, 2007 3 27, p. 21) ir 2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2008 m. kovo 4 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 355, 2002 12 30, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 849/2004 (OL L 158, 2004 4 30, p. 1).

(4) OL L 317, 2001 12 3, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/548/EB, Euratomas (OL L 215, 2006 8 5, p. 38).

(5) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(6) OL L 240, 1992 8 24, p. 1.

PRIEDAS

CIVILINĖS AVIACIJOS APSAUGOS NUO NETEISĖTŲ VEIKSMŲ BENDRIEJI PAGRINDINIAI STANDARTAI (4 STRAIPSNIS)

1. ORO UOSTO SAUGUMAS

1.1. Oro uosto planavimo reikalavimai

1.	Projektuojant ir statant naujas oro uostų patalpas ar keičiant esamas, visapusiškai atsižvelgiama į šiame priede išdėstytus bendrųjų pagrindinių standartų įgyvendinimo reikalavimus ir jų įgyvendinimo aktus.

Oro uostuose nustatomos tokios zonos:

a)	nekontroliuojamoji zona;

b)	kontroliuojamoji zona;

c)	riboto patekimo zonos; ir

d)	riboto patekimo zonų svarbiausios dalys.

1.2. Patekimo kontrolė

1.	Patekimas į oro uosto kontroliuojamąją zoną yra ribojamas, kad į šią zoną nepatektų pašaliniai asmenys ir transporto priemonės.

2.	Patekimas į riboto patekimo zonas yra kontroliuojamas siekiant užtikrinti, kad į šias zonas nepatektų pašaliniai asmenys ir transporto priemonės.

3.	Asmenys ir transporto priemonės į oro uosto kontroliuojamąją zoną ir riboto patekimo zonas įleidžiami tik tuo atveju, jei jie atitinka privalomus saugumo reikalavimus.

4.	Prieš išduodant asmenims, įskaitant skrydžio įgulos narius, įgulos nario pažymėjimą arba oro uosto darbuotojo pažymėjimą, suteikiantį jiems teisę be priežiūros patekti į riboto patekimo zonas, turi būti sėkmingai atliktas jų asmens patikrinimas.

1.3. Asmenų, išskyrus keleivius, ir jų vežamų daiktų patikrinimas

1.	Kad į riboto patekimo zonas nepatektų draudžiami daiktai, į jas einantys asmenys, išskyrus keleivius, ir jų daiktai nuolat pasirinktinai tikrinami.

2.	Kad į riboto patekimo zonų svarbiausias dalis nepatektų draudžiami daiktai, tikrinami visi į tokias zonas įeinantys asmenys, išskyrus keleivius, ir jų daiktai.

1.4. Transporto priemonių tikrinimas

Kad į riboto patekimo zonas nepatektų draudžiami daiktai, tikrinamos į tokias zonas įvažiuojančios transporto priemonės.

1.5. Stebėjimas, patruliavimas ir kita fizinė kontrolė

Siekiant pastebėti įtartiną asmenų elgesį, nustatyti silpnąsias vietas, kuriomis gali būti pasinaudota neteisėtiems veiksmams atlikti, ir sulaikyti asmenis nuo tokių veiksmų atlikimo, oro uostai ir prireikus gretimos zonos stebimos, jose patruliuojama ir taikomi kiti fizinės kontrolės būdai.

2. ATRIBOTOSIOS ORO UOSTO ZONOS

Atribotosiose oro uosto zonose statomi orlaiviai, kuriems taikomos 4 straipsnio 4 dalyje nurodytos alternatyvios priemonės, atskiriami nuo orlaivių, kuriems taikomi visi bendrieji pagrindiniai standartai, kad nebūtų pažeisti orlaiviams, jų keleiviams, bagažui, kroviniams ir paštui taikomi saugumo standartai.

3. ORLAIVIO SAUGUMAS

1.	Prieš išvykimą atliekamas orlaivio saugumo patikrinimas ar orlaivio saugumo nuodugnus patikrinimas siekiant įsitikinti, kad orlaivyje nėra draudžiamų daiktų. Tranzitu vykstančiam orlaiviui gali būti taikomos kitos atitinkamos priemonės.

2.	Nuo neteisėtų veiksmų turi būti apsaugotas kiekvienas orlaivis.

4. KELEIVIAI IR RANKINIS BAGAŽAS

4.1. Keleivių ir rankinio bagažo patikrinimas

1.	Kad į riboto patekimo zonas ir orlaivį nepatektų draudžiami daiktai, visi išvykstantys, su persėdimu vykstantys ir tranzitu vykstantys keleiviai bei jų rankinis bagažas yra tikrinami.

Su persėdimu vykstantys keleiviai ir jų rankinis bagažas gali būti netikrinami, jei:

a)	jie atvyksta iš valstybės narės, išskyrus atvejus, kai Komisija ar ta valstybė narė pateikia informaciją, kad tie keleiviai ir jų rankinis bagažas negali būti laikomi patikrintais pagal bendruosius pagrindinius standartus; arba

b)	jie atvyksta iš trečiosios šalies, kurioje taikomi saugumo standartai pripažįstami lygiaverčiais bendriesiems pagrindiniams standartams laikantis 19 straipsnio 2 dalyje numatytos reguliavimo procedūros.

Tranzitu vykstantys keleiviai ir jų rankinis bagažas gali būti netikrinami, jei:

a)	jie lieka orlaivyje; arba

b)	jie yra atskirti nuo patikrintų išvykstančių keleivių, išskyrus tuos, kurie laipinami į tą patį orlaivį; arba

c)	jie atvyksta iš valstybės narės, išskyrus atvejus, kai Komisija ar ta valstybė narė pateikia informaciją, kad tie keleiviai ir jų rankinis bagažas negali būti laikomi patikrintais pagal bendruosius pagrindinius standartus; arba

d)	jie atvyksta iš trečiosios šalies, kurioje taikomi saugumo standartai pripažįstami lygiaverčiais bendriesiems pagrindiniams standartams laikantis 19 straipsnio 2 dalyje numatytos reguliavimo procedūros.

4.2. Keleivių ir rankinio bagažo apsauga

1.	Keleiviai ir jų rankinis bagažas saugomi nuo neteisėtų veiksmų nuo to momento, kai jie patikrinami, iki orlaivio, kuriuo jie skrenda, išvykimo.

Patikrinti išvykstantys keleiviai yra atskiriami nuo atvykstančių keleivių, išskyrus atvejus, kai:

a)	keleiviai atvyksta iš valstybės narės, jei Komisija ar ta valstybė narė nepateikė informacijos, kad tie atvykstantys keleiviai ir jų rankinis bagažas negali būti laikomi patikrintais pagal bendruosius pagrindinius standartus; arba

b)	keleiviai atvyksta iš trečiosios šalies, kurioje taikomi saugumo standartai pripažįstami lygiaverčiais bendriesiems pagrindiniams standartams laikantis 19 straipsnio 2 dalyje numatytos reguliavimo procedūros.

4.3. Potencialiai pavojingi keleiviai

Dėl potencialiai pavojingų keleivių prieš išvykimą turi būti imamasi atitinkamų saugumo priemonių.

5. BAGAŽO SKYRIUJE VEŽAMAS BAGAŽAS

5.1. Bagažo skyriuje vežamo bagažo patikrinimas

1.	Kad į riboto patekimo zonas ir į orlaivį nepatektų draudžiami daiktai, visas bagažo skyriuje vežamas bagažas prieš pakraunant į orlaivį patikrinamas.

Su persėdimu vykstančių keleivių bagažas, vežamas bagažo skyriuje, gali būti netikrinamas, jei:

a)	jis atvyksta iš valstybės narės, išskyrus atvejus, kai Komisija ar ta valstybė narė pateikia informaciją, kad šis bagažo skyriuje vežamas bagažas negali būti laikomas patikrintu pagal bendruosius pagrindinius standartus; arba

b)	jis atvyksta iš trečiosios šalies, kurioje taikomi saugumo standartai pripažįstami lygiaverčiais bendriesiems pagrindiniams standartams laikantis 19 straipsnio 2 dalyje numatytos reguliavimo procedūros.

3.	Tranzitinis bagažo skyriuje vežamas bagažas gali būti netikrinimas, jei jis lieka orlaivyje.

5.2. Bagažo skyriuje vežamo bagažo apsauga

Orlaivio bagažo skyriuje vežti skirtas bagažas saugomas nuo neteisėtų veiksmų nuo momento, kai jis patikrinamas arba perduodamas oro vežėjui, atsižvelgiant į tai, kuris veiksmas atliekamas anksčiau, iki orlaivio, kuriuo bagažas vežamas, išvykimo. Informacijos apie keleivius ir jų bagažą susiejimas

5.3. Informacijos apie keleivius ir jų bagažą susiejimas

1.	Kiekvienas bagažo skyriuje vežamo bagažo vienetas priskiriamas orlaiviu vykstančių arba nevykstančių keleivių bagažui.

2.	Bagažo skyriuje skirtas vežti orlaiviu nevykstančių keleivių bagažas nevežamas, išskyrus atvejus, kai tas bagažas buvo atskirtas dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo keleivio valios, arba turi būti atliekama to bagažo tinkama saugumo kontrolė.

6. KROVINIAI IR PAŠTAS

6.1. Krovinių ir pašto saugumo kontrolė

Visiems kroviniams ir paštui, prieš pakraunant juos į orlaivį, taikomos saugumo kontrolės procedūros. Oro vežėjas priima krovinį ar paštą į orlaivį tik tuomet, kai jis pats atliko tokią kontrolę arba kai jos atlikimą patvirtino ir už ją atsiskaitė reguliuojamas subjektas, žinomas siuntėjas arba patikimas siuntėjas.

2.	Gali būti atliekama alternatyvi į kitą orlaivį perkeliamų krovinių ir pašto saugumo kontrolė, kaip turi būti nurodyta įgyvendinimo akte.

3.	Tranzitiniai kroviniai ir tranzitinis paštas gali būti netikrinami, jei jie lieka orlaivyje.

6.2. Krovinių ir pašto apsauga

1.	Orlaiviu vežami kroviniai ir paštas saugomi nuo neteisėtų veiksmų nuo saugumo kontrolės atlikimo momento iki orlaivio, kuriuo jie vežami, išvykimo.

2.	Kroviniai ir paštas, kurie atlikus saugumo kontrolę nebuvo tinkamai saugomi nuo neteisėtų veiksmų, turi būti tikrinami.

7. ORO VEŽĖJO PAŠTAS IR MEDŽIAGOS

Kad į orlaivį nepatektų draudžiami daiktai, atliekama oro vežėjo pašto ir medžiagų saugumo kontrolė ir po to užtikrinama apsauga iki pakrovimo į orlaivį.

8. ORLAIVIO ATSARGOS

Kad į orlaivį nepatektų draudžiami daiktai, atliekama orlaivio atsargų, įskaitant maisto produktus, kuriuos ketinama laikyti ar naudoti orlaivyje skrydžio metu, saugumo kontrolė ir po to jos saugomos iki jų pakrovimo į orlaivį.

9. ORO UOSTO ATSARGOS

Kad į oro uostų riboto patekimo zonas nepatektų draudžiami daiktai, atliekama atsargų, skirtų parduoti ar naudoti šiose zonose, įskaitant neapmuitinamų prekių parduotuvėms ir maitinimo įstaigoms tiekiamas prekes, saugumo kontrolė.

10. SKRYDŽIO METU TAIKOMOS SAUGUMO PRIEMONĖS

Nepažeidžiant taikomų aviacijos saugos taisyklių

a)	skrydžio metu pašaliniams asmenims draudžiama įeiti į skrydžių įgulos patalpas;

b)	potencialiai pavojingiems keleiviams skrydžio metu turi būti taikomos atitinkamos saugumo priemonės.

2.	Kad būtų išvengta neteisėtų veiksmų skrydžio metu, imamasi tinkamų saugumo priemonių, pavyzdžiui, skrydžio įgulos ir orlaivio palydovų mokymo.

3.	Orlaivyje draudžiama turėti ginklus, išskyrus atvejus, kai jie gabenami bagažo skyriuje ir kai įvykdyti pagal nacionalinius įstatymus būtini saugumo reikalavimai ir yra gautas suinteresuotų valstybių leidimas.

4.	4 punktas taip pat taikomas skrydžių saugumą užtikrinantiems pareigūnams, jei jie turi ginklų.

11. PERSONALO ĮDARBINIMAS IR MOKYMAS

1.	Įdarbinant, mokant ir prireikus atestuojant asmenis, kurie atlieka patikrinimus, patekimo kontrolę ar kitokią saugumo kontrolę arba kurie yra už tai atsakingi, užtikrinama, kad jie būtų tinkami tarnybai ir kompetentingi atlikti jiems patikimas pareigas.

2.	Prieš išduodant oro uosto darbuotojų pažymėjimus ar skrydžio įgulos nario pažymėjimus, asmenys, išskyrus keleivius, kuriems reikia patekti į riboto patekimo zonas, baigia saugumo mokymus.

3.	Rengiami įvadiniai ir nuolatiniam žinių atnaujinimui skirti 1 ir 2 punkte minimi mokymai.

4.	1 ir 2 punktuose minimų asmenų mokyme dalyvaujantys instruktoriai turi turėti būtiną kvalifikaciją.

12. SAUGUMO ĮRANGA

Patikrinimams, patekimo kontrolei ir kitai saugumo kontrolei naudojama įranga turi atitikti apibrėžtas specifikacijas ir būti tinkama tokio pobūdžio saugumo kontrolei atlikti.

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 97

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	51 tomas 2008m. balandžio 9d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 294/2008 dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto įsteigimo	1
	*	2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 295/2008 dėl verslo struktūros statistikos (nauja redakcija) ( 1 )	13
	*	2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 296/2008, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), nuostatas, susijusias su Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais	60
	*	2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 297/2008, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo nuostatas, susijusias su Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais	62
	*	2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 298/2008, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų nuostatas, susijusias su Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais	64
	*	2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 299/2008, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų nuostatas, susijusias su Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais	67
	*	2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002 ( 1 )	72
	*	2008 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 301/2008, tikslinantis Reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, I priedą ( 1 )	85