ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 96

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

51 tomas
2008m. balandžio 9d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2008 m. balandžio 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 320/2008, kuriuo panaikinamas kompensacinis muitas, nustatytas tam tikriems importuojamiems Korėjos Respublikos kilmės elektroniniams integriniams grandynams, vadinamiems DRAM (dinaminės laisvosios kreipties atmintinės), ir kuriuo baigiamas tyrimas

1

 

 

2008 m. balandžio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 321/2008, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

13

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2008 m. balandžio 8 d. Komisijos direktyva 2008/47/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 75/324/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su aerozolių balionėliais, suderinimo, siekiant ją suderinti su technikos pažanga ( 1 )

15

 

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Komisija

 

 

2008/289/EB

 

*

2008 m. balandžio 3 d. Komisijos sprendimas dėl neatidėliotinų priemonių, susijusių su neleistinu genetiškai modifikuotu organizmu Bt 63 ryžių produktuose (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 1208)  ( 1 )

29

 

 

2008/290/EB

 

*

2008 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamos Sprendimo 2007/716/EB nuostatos, taikomos tam tikroms Bulgarijos mėsos ir pieno sektorių įmonėms (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 1230)  ( 1 )

35

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

9.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 96/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 320/2008

2008 m. balandžio 7 d.

kuriuo panaikinamas kompensacinis muitas, nustatytas tam tikriems importuojamiems Korėjos Respublikos kilmės elektroniniams integriniams grandynams, vadinamiems DRAM (dinaminės laisvosios kreipties atmintinės), ir kuriuo baigiamas tyrimas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1997 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 19 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

I.   Galiojančios priemonės

(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1480/2003 (2) (toliau – reglamentas, kuriuo nustatomas galutinis muitas) Taryba nustatė 34,8 % galutinį kompensacinį muitą tam tikriems importuojamiems Korėjos Respublikos kilmės elektroniniams integriniams grandynams, vadinamiems dinaminėmis laisvosios kreipties atmintinėmis (DRAM), pagamintiems visose bendrovėse, išskyrus Samsung Electronics Co., Ltd (toliau – Samsung), kuriai buvo nustatyta 0 % muito norma. Prieš priimant reglamentą, kuriuo nustatomas galutinis muitas, buvo priimtas 2003 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 708/2003, kuriuo nustatomas laikinasis kompensacinis muitas importuojamiems Korėjos Respublikos kilmės elektroniniams integriniams grandynams, vadinamiems DRAM (angl. dynamic random access memories) (3) (toliau – reglamentas, kuriuo nustatomas laikinasis muitas).

(2)

Remdamasi Pasaulio prekybos organizacijos ginčų sprendimo institucijos ataskaita (4) (toliau – EB ir Korėjos DRAM ekspertų grupės ataskaita), Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 584/2006 (5), kuriuo įgyvendinamos ekspertų grupės ataskaitoje pateiktos rekomendacijos ir kuriuo galutinis kompensacinis muitas sumažinamas iki 32,9 % (toliau – įgyvendinimo reglamentas).

II.   Dalinės tarpinės peržiūros inicijavimas ex officio

(3)

Bendrijos gamintojai Micron Europe Ltd ir Qimonda AG (buvęs Infineon Technologies AG) Komisijai pateikė prima facie įrodymų, kad Hynix Semiconductor Inc. (toliau – Hynix) po pradinio tyrimo tiriamojo laikotarpio gavo papildomų subsidijų. Be to, Hynix pateikė prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą ir tvirtino, kad atliekant pradinį tyrimą nustatytos kompensuotinos subsidijos nebebuvo teikiamos.

(4)

Atsižvelgdama į tai Komisija nusprendė veikti ex officio.

III.   Tyrimas

(5)

Komisija, nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų pradėti dalinę tarpinę peržiūrą ir pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, 2006 m. kovo 18 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6) paskelbtu pranešimu apie inicijavimą informavo apie dalinės tarpinės peržiūros pradžią ex officio pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį.

(6)

Atliekant dalinę tarpinę peržiūrą buvo tikrintas tik vieno eksportuojančio gamintojo, Hynix, subsidijavimas, siekiant įvertinti, ar reikia toliau taikyti, panaikinti arba iš dalies keisti galiojančias priemones. Tiriamasis laikotarpis – nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. (toliau – TL).

(7)

Komisija apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė nagrinėjamam eksportuojančiam gamintojui (Hynix), Korėjos Respublikos Vyriausybei ir Bendrijos gamintojams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(8)

Siekdama gauti tyrimui reikalingą informaciją, Komisija visoms žinomoms susijusioms suinteresuotosioms šalims nusiuntė klausimynus ir gavo bendrovės, Korėjos Respublikos Vyriausybės, kai kurių Korėjos bankų bei Deutsche Bank AG klausimyno atsakymus.

(9)

Siekdama patikrinti gautą informaciją Komisija surengė tikrinamuosius vizitus Korėjos Respublikos Vyriausybės patalpose (Ekonomikos ir finansų ministerijoje bei Finansų priežiūros komisijoje) bei šiose Seulo bendrovėse ir institucijose:

Hynix Semiconductor Inc.,

Korea Exchange Bank (KEB),

Korea Development Bank (KDB),

Woori Bank,

Shinhan Bank,

Deutsche Bank AG,

National Agricultural Cooperative Federation (NACF).

Hyundai Marine & Fire Insurance.

B.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

(10)

Nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas yra toks pats kaip ir per pradinį tyrimą nagrinėtas produktas, t. y. tam tikri Korėjos Respublikos kilmės visų tipų, tankių ir variantų elektroniniai integriniai grandynai, vadinami DRAM (dinaminės laisvosios kreipties atmintinės), surinkti arba ne, perdirbtuose lustuose arba plokštelėse, gaminami naudojant metalų oksidų puslaidininkių (toliau – MOP) proceso technologijos variantus, įskaitant papildomus MOP tipus (PMOP), visų tankių (įskaitant būsimus tankius), nepaisant prieigos greičio, konfigūracijos, pakuotės ar rėmo ir t. t. Į nagrinėjamojo produkto aprėptį įtraukiamos ir DRAM atmintinės, pateikiamos (ne pagal užsakymą gaminamuose) atmintinių moduliuose arba (ne pagal užsakymą gaminamose) atmintinių plokštėse ar bet kokia kita surinkta forma, jei pagrindinė jų paskirtis yra teikti atmintį.

(11)

Nagrinėjamojo produkto klasifikaciniai KN kodai šiuo metu yra ex 8473 30 20, ex 8473 50 20, ex 8542 32 10, ex 8542 32 31, ex 8542 32 39 ir ex 8548 90 20.

C.   SUBSIDIJOS

I.   Įvadas

(12)

Remiantis informacija, kurią Komisija turėjo inicijuodama peržiūrą, ir pateiktais Komisijos klausimyno atsakymais buvo tiriamos šios priemonės:

a)

2002 m. gruodžio 30 d.Hynix kreditorių ir finansinių institucijų tarybos patvirtintas pagalbos paketas (toliau – naujas restruktūrizavimas), kurį sudaro skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimas, skolos termino pakeitimas ir palūkanų mokėjimo sąlygų pakeitimas;

b)

Tariamas preferencinis finansavimas, kurį Korėjos bankai teikė Beijing Orient Electronics (BOE), siekdami palengvinti Hydis (kurią valdo Hynix) pirkimą;

c)

Tariamas preferencinis finansavimas, kurį Korėjos bankai teikė CVC, siekdami palengvinti System IC (kurią valdo Hynix) pirkimą, įskaitant Hynix skolos perkėlimą kitam subjektui lengvatinėmis sąlygomis;

d)

Hynix skolos išpirkimas grynaisiais pinigais lengvatinėmis sąlygomis;

e)

Tariamai Korėjos Respublikos Vyriausybės Hynix taikyti preferenciniai mokesčiai;

f)

2005 m. liepos mėn. pakartotinis Hynix skolos finansavimas.

(13)

Visos išvardytos priemonės buvo ad hoc priemonės. Išskyrus minėtą e punktą, visas nagrinėtas priemones taikė Hynix kreditoriai (bankai arba institucijos), vadovaujant, kaip tvirtinama, Korėjos Respublikos Vyriausybei. Finansinės Vyriausybės paramos klausimas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnyje, kaip ir pradiniame tyrime, atliekant šį tyrimą yra svarbiausias, todėl panaikinamos reglamento, kuriuo nustatomas galutinis muitas, 9–15 konstatuojamosios dalys.

II.   Hynix finansinė padėtis po pradinio tyrimo

(14)

Nepaisant to, kad Hynix 2001 m. gavo didelę subsidiją, jos finansinė padėtis nepagerėjo ir 2002 m. Standard & Poor jai vėl skyrė nemokumo (angl. Selective Default) reitingą. Bendrovė pranešė apie patirtus 1,03 trln. KRW nuostolius per pirmuosius devynis 2002 m. mėnesius; buvo akivaizdu, kad ji negalėjo sumokėti susidariusios skolos. Remiantis 2002 m. finansinėje ataskaitoje pateiktais bendrovės rodikliais, bendrovės turtu nebuvo galima padengti turimų įsipareigojimų, pajamos nebuvo pakankamos, kad būtų galima padengti palūkanų išlaidas, bendrovė daug didesne dalimi buvo finansuojama paskolomis, o ne turtu ir patyrė didelius nuostolius. Nors gavus 2001 m. spalio mėn. subsidiją padėtis šiek tiek pagerėjo, tačiau bendra bendrovės padėtis išliko bloga. Vienas iš Hynix nepriklausomų patarėjų Morgan Stanley Dean Witter 2002 m. rugsėjo mėn. pateiktoje ataskaitoje nurodė, kad mažai tikėtina, jog Hynix„sukauptų pakankamai grynųjų pinigų per ateinančius dvejus metus, kad būtų galima įvykdyti prievoles, susijusias su susidariusia skola“ arba „išplėstų pajėgumus ir finansuotų technologijų atnaujinimą bei MTTP, kad bendrovė išliktų konkurencingu DRAM gamintoju“. Morgan Stanley Dean Witter taip pat teigė, kad „Hynix yra techniškai bankrutavusi ir ji gyvuoja tik dėl skolos restruktūrizavimo programų“ bei kad „finansiniai įsipareigojimai, kurie reikalingi siekiant, kad bendrovė vėl būtų konkurencinga, atrodo per dideli. Kreditoriai negali sau leisti padėti bendrovei atsigauti. Nesvarbu, koks bus rezultatas, investuotojams aišku – Hynix nėra bendrovė, į kurią investuojama.“

(15)

2002 m. rugsėjo mėn. Merrill Lynch pareiškė, kad: „Mes esame vis labiau susirūpinę dėl prognozuojamų nedidelių Hynix pajamų. Mes mažiname prognozes 2002–2003 m. ir prognozuojame deficitą, kadangi dėl nepakankamų investicijų gamybos technologijos atnaujinimui yra ribojami sąnaudų gerinimas ir pasiūlos augimas“. Kitas Hynix patarėjas, Deutsche Bank Korea, pripažino, kad jų nuosavo kapitalo skyrius dėl nepakankamo investuotojų suinteresuotumo nesidomėjo Hynix veikla, nors stebėjo puslaidininkių pramonę. Pati bendrovė neginčijo finansinių sunkumų susijusiu laikotarpiu.

III.   Naujas restruktūrizavimas

(16)

2001 m. spalio mėn. Kreditorių ir finansinių institucijų taryba (toliau – KFIT) priėmė verslo normalizavimo planą, kuriuo siekiama pertvarkyti bendrovę. KFIT sudarė Hynix kreditoriai – bankai ir kitos institucijos. KFIT sprendimai buvo priimami 75 % dauguma. Kiekvienos institucijos balsavimo teisės buvo patvirtintos pagal jų riziką Hynix atžvilgiu.

(17)

Hynix buvo taikomas įmonių pertvarkymo skatinimo aktas (angl. CRPA); atitinkamai bendrovę valdė jos kreditoriai. KFIT nusprendė parduoti verslą arba jo dalį trečiajai šaliai. 2002 m. gruodžio mėn. Restruktūrizavimo komitetas, kuris yra KFIT pakomitetis, pradėjo derybas su Micron Technology Inc. Derybos truko penkis mėnesius; šalys pasirašė Susitarimo memorandumą, tačiau Hynix direktorių taryba atmetė pardavimo sąlygas.

(18)

2002 m. gegužės mėn., atsižvelgiant į toliau blogėjančią Hynix finansinę padėtį, pradėta taikyti kita priemonė – KFIT pasamdė nepriklausomus patarėjus, įskaitant Deutsche Bank, Morgan Stanley Dean Witter, Deloitte & Touche ir A. D. Little, kad šie nagrinėtų Hynix veiklą ir pasiūlytų bendrovės gelbėjimo planą. Kartu su šiais nepriklausomais patarėjais, KEB, kuris vadovavo KFIT kaip pagrindinis kreditorius, iki 2002 m. lapkričio mėn. kruopščiai nagrinėjo Hynix. Atlikus tyrimą Deutsche Bank ir KEB parengė ataskaitą (toliau – DB ataskaita), kurią pateikė KFIT.

(19)

2002 m. gruodžio 30 d. KFIT nusprendė atlikti bendrovės pertvarkymą ir parduoti verslą, kaip pabrėžiama DB ataskaitoje. Bendrovės pertvarkymas apėmė ir restruktūrizavimą, įskaitant:

skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimą (1 861,5 mlrd. KRW),

kapitalo vertės sumažinimą santykiu 21:1,

3 293 mlrd. KRW dydžio skolos termino pratęsimą, ir

skolos, kurios terminas buvo pratęstas, palūkanų mokėjimo sąlygų pakeitimą.

IV.   Priemonių aprašymas

i)   Skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimas

(20)

KFIT nusprendė apkeisti 1 861,5 mlrd. KRW dydžio skolą Hynix akcijomis; tai sudarė apie 50 % Hynix įkeitimu neužtikrintų paskolų. 2002 m. gruodžio mėn. priimant sprendimą pagal vieno mėnesio vidutinę rinkos kainą buvo nustatyta 435 KRW apkeitimo akcijos kaina. Nors pagal CRPA KFIT yra įpareigota skaičiuojant apkeitimo kainą taikyti pagrįstą metodą, konkretus metodas nebuvo nurodytas.

(21)

Restruktūrizavimo planas apėmė ir kapitalo vertės sumažinimą prieš įvykstant apkeitimui, kurį turėjo patvirtinti akcininkai; taigi, apkeitimas negalėjo būti vykdomas nedelsiant. Įvykdžius kapitalo vertės sumažinimą santykiu 21:1, akcijos mainų kaina tapo 9 135 KRW (21 × 435 KRW) ir įvyko apkeitimas. Kadangi prieš apkeitimą akcijos neturėjo būti išleistos iki 2003 m. balandžio mėn., ši kaina turėjo būti taikoma kaip mažiausia kaina, tačiau didžiausia kaina nebuvo nustatyta. Priimant sprendimą tikroji akcijos kaina buvo 280 KRW; 2003 m. balandžio mėn. ji sumažėjo iki 167 KRW.

ii)   Skolos termino pratęsimas

(22)

Hynix skolos, kuri nebuvo apkeista į nuosavą kapitalą, terminas buvo pratęstas iki 2006 m. gruodžio mėn. Tokia pratęsto termino skola iš viso sudarė 3 293 mlrd. KRW.

iii)   Palūkanų mokėjimo sąlygų pokyčiai

(23)

Pratęsto termino skolos palūkanų norma buvo sumažinta nuo 6,5 % iki 3,5 %. 3 % skirtumas buvo laikomas pagrindinės sumos priedu ir buvo pridėtas prie nesumokėtos skolos, kurio terminas taip pat buvo 2006 m. gruodžio mėn. Šiam priedui buvo nustatytos 6 % palūkanos, mokamos kiekvieną ketvirtį.

V.   Korėjos Respublikos Vyriausybės politika Hynix atžvilgiu

(24)

Kaip aprašyta reglamentuose, kuriais nustatyti laikinasis ir galutinis muitai, Korėjos Respublikos Vyriausybė buvo labai suinteresuota Hynix. Korėjos Respublikos Vyriausybė pripažino, kad dėl Hynix padėties užsienio investuotojai nenorėjo investuoti Korėjoje, kadangi Korėjos bankų rizika Hynix atžvilgiu buvo labai didelė. Siekiant išsiaiškinti padėtį, reikėjo išspręsti su Hynix susijusią problemą; iš tiesų, Finansų ir ekonomikos ministerijos ataskaitoje Hynix struktūriniai pokyčiai buvo nurodomi kaip pagrindinis 2002 m. antro pusmečio politikos klausimas. Korėjos Didžiosios nacionalinės partijos (angl. GNP) ataskaitoje, pateiktoje Nacionalinei asamblėjai, priešingai, buvo kritikuojama Korėjos Respublikos Vyriausybės parama gelbstint Hyundai Group, kurios dukterinė bendrovė yra Hynix, teigiant, kad Korėjos Respublikos Vyriausybė, gelbėdama Hynix„išmetė pinigus į bedugnę“. Hynix teigia, kad ataskaita buvo pateikta 2002 m. lapkričio mėn., todėl ji neturėtų būti laikoma Korėjos Respublikos Vyriausybės kišimosi į naują restruktūrizavimą įrodymu. Tačiau naują restruktūrizavimą kreditoriai patvirtino tik praėjus vienam mėnesiui po GNP ataskaitos ir ne vieną mėnesį prieš tai buvo svarstoma, kaip geriausiai padėti Hynix. Todėl GNP ataskaita yra susijusi su klausimu, ar Korėjos Respublikos Vyriausybės politika buvo gelbėti Hynix.

(25)

Per pirmąjį pusmetį Finansų viceministras pareiškė, kad „kreditoriai kuo greičiau turės rasti sprendimą dėl Hynix, siekiant sumažinti neigiamą poveikį ekonomikai“. Tuo tikslu buvo surengtas Korėjos Respublikos Vyriausybės ir Hynix kreditorių susitikimas, kuriame išreikštas Korėjos Respublikos Vyriausybės požiūris į vykstančias derybas su Micron. Finansų ir ekonomikos ministerija negalėjo patvirtinti arba paneigti, kad kiti susitikimai įvyko, ir teigė, kad susitikimo įrašai ne visada saugomi. Kita vertus, Finansų priežiūros komisija tvirtino, kad nevyko jokie kiti susitikimai, nors apie tai, kas vyksta, jai buvo pranešta neoficialiuose telefono pokalbiuose. Tačiau pagal turimus oficialius įrodymus Korėjos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Europos Bendrijų ir Jungtinių Valstijų anksčiau atliktus tyrimus, susijusius su jos ryšiais su Hynix, nurodė, kad bet koks bendravimas su Hynix turėtų vykti žodžiu, siekiant išvengti atsekamumo (7). Finansų priežiūros komisija pareiškė, kad ji neturėjo įgaliojimų kištis į kiekvienos bendrovės restruktūrizavimą, bet ji atliko dalinę proceso stebėseną, pvz., kuomet jos manymu galėjo kilti sukrėtimas rinkose. Finansų priežiūros komisija tokią stebėseną atlieka bendradarbiaudama su vietos darbuotojais, bet įrašų apie tokį bendradarbiavimą nėra. Nors Finansų priežiūros tarnyba pripažino, kad Hynix buvo restruktūrizuojama, kadangi ji buvo labai didelė, tačiau ji tvirtino, kad tokio restruktūrizavimo metodą ir būdą pasirinko tik kreditoriai. Hynix bankai kreditoriai patvirtino, kad Finansų priežiūros tarnyba stebėjo restruktūrizavimą skambindama ir prašydama informacijos.

(26)

Korėjos Respublikos Vyriausybė 2002 m. balandžio mėn. vykusiuose susirinkimuose pranešė Hynix kreditoriams savo oficialią poziciją – parduoti Hynix arba gelbėti bendrovę siekiant išvengti sukrėtimo. Nors Korėjos Respublikos Vyriausybė reikalavo, kad sprendimas likviduoti arba nelikviduoti būtų paliktas kreditoriams, jos pareiškimai apie Hynix gelbėjimo svarbą (restruktūrizuojant arba parduodant), siekiant sugrąžinti pasitikėjimą Korėjos rinkomis, nepateisina tokio spaudimo. Korėjos Respublikos Vyriausybės įsitikinimas, kad Hynix buvo per didelė, kad žlugtų, siejamas su vieno iš bankų kreditorių teiginiu, kad Hynix buvo didelė bendrovė, kurioje dirbo daug darbuotojų ir sudaryta daug sutarčių, ir „įsivaizduokite, kas nutiktų, jei ji bankrutuotų arba būtų nemoki“. Be to, vienas iš Hynix nepriklausomų patarėjų įsipareigojimo laiške nurodė, kad jis padėtų „siekiant surasti realų ir perspektyvų Hynix restruktūrizavimo sprendimą, kuriuo būtų sumažinama socialinė žala …“ (išskirta aut.). Buvo akivaizdu, kad Hynix likvidavimas nebuvo viena iš galimybių.

VI.   Korėjos Respublikos Vyriausybės ir Hynix bankų kreditorių ryšiai

(27)

Korėjos Respublikos Vyriausybė yra pagrindinė didelės dalies Hynix bankų kreditorių akcininkė. Pagal turimą informaciją, kurią pateikė bankai, Hynix ir Korėjos Respublikos Vyriausybė, Korėjos Respublikos Vyriausybė turi reikšmingą bankų kreditorių ir finansinių institucijų akcijų dalį (> 20 %) ir ne mažiau kaip 75 % KFIT balsavimo teisių. Primenama, kad KFIT reikalaujama dauguma buvo 75 %, todėl Korėjos Respublikos Vyriausybės dalyvavimas priimant sprendimus Kreditorių taryboje negali būti ginčijamas.

(28)

Kaip ir pradiniame tyrime, KDB ir NACF yra subjektai, visiškai priklausantys Vyriausybei ir todėl yra laikomi viešosiomis įstaigomis kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje.

(29)

Nėra užfiksuota jokių oficialių įrodymų, kad Woori Bank padėtis pakito, palyginti su reglamento, kuriuo nustatomas laikinasis muitas, 80–82 konstatuojamosiose dalyse aprašyta padėtimi. Be to, kaip išdėstyta reglamente, kuriuo nustatomas laikinasis muitas, Chohung Bank, po 2006 m. balandžio 1 d. susijungimo su Shinhan Bank vadinamas Shinhan Bank, 2002 m. sausio mėn. pasirašė Susitarimo memorandumą su Korean Deposit Insurance Corporation (KDIC), viešąja įstaiga, turinčia sprendžiamąją galią Chohung Bank priimant sprendimus.

(30)

Ministro pirmininko dekretas Nr. 408 yra kitas įrodymas, kad Korėjos Respublikos Vyriausybė kišasi į finansų sektorių dėl politinių priežasčių. Korėjos Respublikos Vyriausybė nurodo dekretą kaip įrodymą, kad Korėjos Vyriausybė oficialiai pareiškė, kad ji nesikiš į bankų ir finansinių institucijų veiklą. Tačiau Ministro pirmininko dekreto Nr. 408 5 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „Tuo atveju, jei finansų priežiūros organizacija pateikia bendradarbiavimo arba paramos, reikalingos siekiant stabilizuoti finansų rinką, prašymą finansų institucijai, … tai turėtų būti atliekama parengiant dokumentą arba surengiant susitikimą“. Todėl šiuo dekretu nėra ribojamas Vyriausybės kišimasis į finansinių institucijų veiklą, o kaip tik tiksliai nurodomi būdai, kaip toks kišimasis gali būti atliekamas.

(31)

Hynix teigė, kad Korėjos Respublikos Vyriausybė nekontroliavo KEB ir kaip nepriklausomybės nuo Korėjos Respublikos Vyriausybės kišimosi įrodymą pateikė tai, kad Commerzbank yra vienas bendrovės akcininkų. Bendrovė taip pat pateikė dokumentus, kuriuose nurodyta Commerzbank veto teisė tam tikrais klausimais, įskaitant rizikos valdymą. Tačiau KEB negalėjo patvirtinti, kad Commerzbank, nors jis skyrė atstovą kredito grupėje, iš tikrųjų turėjo kokios nors galios priimant sprendimus, susijusius su kreditu ir, iš tiesų, pareiškė, kad jis nežinojo apie tokių veto teisių egzistavimą. Be to, atlikus Korėjos Respublikos Vyriausybės dalyvavimo 2003 m. Lone Star perkant KEB akcijas tyrimą taip pat patvirtinta, kad Korėjos Respublikos Vyriausybė kontroliuoja KEB. Todėl manoma, kad nėra priežasties keisti pradinio tyrimo išvadų, susijusių su Korėjos Respublikos Vyriausybės įtaka KEB sprendimams.

(32)

Kitas Korėjos Respublikos Vyriausybės dalyvavimo Hynix bankų kreditorių veikloje pavyzdys buvo tai, kad Hynix KFIT vadovaujantis komitetas skyrė buvusį Pramonės ir prekybos ministrą Hynix KFIT restruktūrizavimo komiteto pirmininku, nors po poros mėnesių jis vėl buvo paskirtas ministru.

(33)

Be to, 2002 m. prospektuose Kookmin ir Woori Bank Vertybinių popierių biržos komisijai taip pat nurodė, kad Korėjos Respublikos Vyriausybės kišimasis gali nulemti tai, kad jie turės priimti politinius sprendimus. Hynix pateikė įrodymų, kad minėta formuluotė nenurodo konkrečiai Hynix ir neturėtų būti manoma, kad tai leidžia suprasti, jog Korėjos Respublikos Vyriausybė kontroliavo Korėjos bankų sektorių. Tačiau Hynix pateikti įrodymai neprieštarauja kitoms prospekte pateikiamo įspėjimo dalims, pavyzdžiui, kad dėl to, jog dalis akcijų priklauso Korėjos Respublikos Vyriausybei „mums gali tekti imtis veiksmų arba įgyvendinti politikos tikslus, kurie gali prieštarauti (kreditorių) interesams.“

(34)

Komisija paprašė pateikti vidaus dokumentus, susijusius su kreditorių institucijų sprendimu patvirtinti restruktūrizavimo planą. Remiantis šiais konfidencialiais dokumentais, nustatyta, kad nors kiekvienas kreditorius nuspręsdamas dalyvauti restruktūrizavime laikėsi įprastinių vidaus procedūrų, tačiau veikdami kreditoriai neatsižvelgė į Hynix skirtą kreditingumo įvertinimą nagrinėjamuoju laikotarpiu. Nors visi kreditoriai Hynix suteikė reitingą, atitinkantį Standard & Poor's nemokumo reitingą, tačiau jie vis tiek toliau patvirtino restruktūrizavimo planą. Pavyzdžiui, patvirtinus restruktūrizavimą vieno banko kreditingumo įvertinimas, skirtas Hynix, reiškė, kad bendrovė buvo labai pažeidžiama ir buvo nedidelė tikimybė atkurti verslą. Pagal kito susijusio banko reitingą, skirtą Hynix, įsipareigojimų nevykdymo tikimybė buvo labai didelė ir nebuvo jokios galimybės bendrovei atsigauti ateityje. Nepaisant to, šie bankai ėmėsi tolesnių veiksmų ir patvirtino restruktūrizavimo pasiūlymą, nors, remiantis įrodymais, tai neatitiko į rinką orientuoto požiūrio ir DB ataskaitoje nenurodoma priešingai.

(35)

Tai atsispindėjo kreditorių elgesyje, susijusiame su skolos termino pratęsimu ir kapitalu, gautu keičiant skolą į nuosavą kapitalą: apie 80–90 % Hynix skolos buvo nurašyta kaip nuostoliai (vienu atveju – net 100 %), o įkeista kapitalo dalis buvo 20 % kreditorių mokėtos kainos.

(36)

Bendrovė teigia, kad atsižvelgiant į tolesnius įvykius, kreditorių sprendimas buvo teisingas; Hynix nuo 2005 m. veikė pelningai, o kreditoriai pardavė turimas bendrovės akcijas pakankamai pelningai. Tačiau, visų pirma, tai yra ex post facto tyrimas, kuriuo visiškai nepateisinama išvada, kad tuo metu, kai kreditoriai patvirtino restruktūrizavimo planą, tai atitiko į rinką orientuotą požiūrį. Be to, Hynix išliko dėl gautų didelių subsidijų. Negalima nuginčyti, kad dėl to, jog Hynix išliko, subsidijos nebuvo subsidijomis, jei toks išlikimas buvo galimas vien tik dėl subsidijų. Galiausiai tokia kreditorių padėtis 2002 m. pabaigoje buvo todėl, kad jie dalyvavo restruktūrizavime 2001 m., o tai buvo subsidija. Todėl jie negali teigti, kad jie turėtų būti prilyginami privatiems kreditoriams, kurie savanoriškai ėmėsi visų veiksmų ir todėl tam tikru laiku atsidūrė tokioje padėtyje. Todėl dėl Hynix argumento nekeičiama išvada, kad kreditorių veiksmai neatitiko į rinką orientuoto požiūrio.

VII.   Išvada dėl finansinio įnašo

(37)

Atsižvelgiant į turimus įrodymus, susijusius su Korėjos Respublikos Vyriausybės politika Hynix atžvilgiu ir jos dalyvavimu Hynix kreditorių sprendimų priėmimo procese, ir į įrodymus, susijusius su bloga Hynix padėtimi ir rinkos nenoru padidinti kapitalą bei į tai, kad trūko įrodymų, kad esami kreditoriai veikė pagal rinkos dėsnius bei nebuvo iškraipymų, susijusių su subsidijomis, daroma išvada, kad Korėjos Respublikos Vyriausybė pavedė ir nurodė Hynix kreditoriams gelbėti Hynix patvirtindama 19 konstatuojamojoje dalyje nurodytą restruktūrizavimą. Tai laikoma finansiniu indėliu kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje.

(38)

Hynix teigė, kad Korėjos Respublikos Vyriausybė visiškai nebuvo susijusi su nauju restruktūrizavimu, kurį sugalvojo kreditoriai padedant nepriklausomiems patarėjams. Be to, ji tvirtino, kad pagal turimus įrodymus Korėjos Respublikos Vyriausybė tik buvo susirūpinusi dėl Hynix ateities, tačiau šių įrodymų nepakako įrodyti Korėjos Respublikos Vyriausybės ir bankų veiksmų ryšio. Tai, kad Korėjos Respublikos Vyriausybė yra akcininkė, nėra lemiantis nurodymų arba pavedimų įrodymas, tačiau tai atspindi, kiek Korėjos Respublikos Vyriausybė gali turėti įtakos bankų sprendimų priėmimo procese. Kaip ir pradiniame tyrime, pagal turimus įrodymus Korėjos Respublikos Vyriausybė, būdama pagrindinė akcininkė, gali skirti direktorius ir todėl gali turėti įtakos valdybos posėdžių balsavimo rezultatams. Be to, įvairūs spaudos straipsniai ir ataskaitos akivaizdžiai rodo, kad Korėjos Respublikos Vyriausybė neleistų žlugti Hynix; tai taip pat atspindi faktas, kad vienas iš Korėjos Respublikos Vyriausybei priklausančių bankų nupirko Hynix skolą iš kitų kreditorių, kad palengvintų finansinę naštą bankams, kuriems patikėta gelbėti Hynix. Neginčijama, kad naują restruktūrizavimo planą sugalvojo Hynix nepriklausomi patarėjai bei jos kreditoriai, tačiau pagal turimus įrodymus Korėjos Respublikos Vyriausybė pavedė ir nurodė Hynix kreditoriams restruktūrizuoti Hynix ir neleisti jai žlugti.

(39)

Bankų elgesys taip pat aiškiai rodo, kad jie veikė neatsižvelgdami į įprastas komercines aplinkybes. Nei vienas iš bankų neįvertino Hynix kaip bendrovės, į kurią investuojama; iš tiesų, pagal Hynix skirtus kreditorių reitingus visi kreditoriai tai vertino kaip didelę riziką ir abejojo bendrovės galimybėmis išlikti. Bendrovės teigimu kreditorių elgesys turėtų būti tiriamas „esamo kreditoriaus“ požiūriu. Tačiau, kaip plačiau aptarta 36 bei 41–44 konstatuojamosiose dalyse, ypač šiuo atveju, kuomet labai didelės ir panašios apimties subsidijos buvo teikiamos vos prieš metus, vertinant komercinį pagrįstumą tinkamiausia yra taikyti privačių investuotojų tyrimą. Todėl nereikia nagrinėti, ar esamas investuotojas būtų elgęsis taip pat kaip ir Hynix kreditoriai.

VIII.   Nauda

(40)

Atsižvelgiant į bet kokią naudą, suteiktą Hynix, KEB, Woori Bank, Shinhan Bank, KDB ir NACF teigė, kad jie dalyvavo naujame restruktūrizavime, kadangi jie siekė maksimalaus Hynix suteiktų paskolų grąžinimo. Jie manė, kad Hynix, kaip veikiančios įmonės, vertė buvo didesnė nei skubaus likvidavimo vertė. Be to, šis palyginimas, nepaisant jo vertingumo nagrinėjant naudą, šiuo atveju nebūtų taikomas dėl 36 ir 41–44 konstatuojamosiose dalyse minėtų priežasčių. Be to, galima nauda susijusiems kreditoriams neįrodo, kad Hynix negavo naudos.

(41)

Hynix teigia, kad naujas restruktūrizavimas buvo pagrįstas rinka, kadangi po keleto mėnesių kruopštaus darbo tai sumanė nepriklausomi patarėjai (tokie kaip DB ir Deloittes), ir rėmėsi DB ataskaita, kurioje buvo nurodyti veiksmai, kurie ir buvo įvykdyti. Tačiau DB ataskaita buvo skirta Hynix kreditoriams. Ja buvo siekiama gauti kuo didesnį skolos grąžinimą tokiems kreditoriams ir tuo pačiu neleisti bendrovei žlugti. Hynix teigė, kad bendrovės naudos, gaunamos dėl naujo restruktūrizavimo, nustatymo tyrimas turėtų būti „privataus kreditoriaus“ tyrimas, o ne „privataus investuotojo“ tyrimas. Kreditorių padėtis yra veiksnys, kurį galima nagrinėti atliekant tyrimą; tačiau, kaip paaiškinta 36 konstatuojamojoje dalyje ir toliau, šiuo atveju jis negali būti reikšmingas.

(42)

Apibendrinant, tinkamas standartas – ar investuotojas, kuris orientuojasi į rinką, susijęs ar nesusijęs su Hynix, būtų vertinęs siūlomą investiciją į Hynix kaip naudingą investiciją. DB ataskaitoje nėra pateiktas tinkamas atsakymas į šį klausimą, kadangi, nors ataskaita yra skirta esamiems kreditoriams, bendrai daroma prielaida, kad siūlomai investicijai taikoma esama Hynix skolos ir nuosavo kapitalo struktūra, todėl panaikinama bet kokia hipotetinės išorės investicijos galimybė tokiomis pačiomis sąlygomis. DB ataskaitoje nėra jokių įrodymų, kad privatūs išorės investuotojai būtų buvę suinteresuoti investuoti į Hynix. Iš tiesų, DB patarė privatiems investitoriams neinvestuoti į Hynix, kaip tai įrodo faktas, kad tyrimų departamentas netyrė Hynix nuosavo kapitalo.

(43)

Bet kokiu atveju, Hynix finansinė situacija naujo restruktūrizavimo metu, kaip aprašyta 14 konstatuojamojoje dalyje, buvo bloga ir buvo akivaizdu, kad Hynix negalėjo padengti savo įsipareigojimų; todėl nebuvo jokio rinkos finansavimo, kaip pagrįsta finansinių patarėjų pareiškimuose, nurodytuose 14 ir 15 konstatuojamosiose dalyse. Nors DB ataskaitoje nurodomas būdas, kaip Hynix kreditoriai gali sumažinti savo nuostolius, tačiau nėra nurodoma, kodėl rinka būtų toliau skolinusi arba investavusi lėšas į Hynix, nemokią bendrovę. Todėl tokie kiti duomenys apie Hynix padėtį ir rinkos padėtį patvirtina, kad DB ataskaitoje nėra pateikiamas patikimas atsakymas į klausimą, ar investuotojas, kuris orientuojasi į rinką, būtų vertinęs siūlomą investiciją į Hynix kaip naudingą investiciją.

(44)

Be to, nenagrinėjant klausimo, kokių veiksmų galėjo imtis šalys 2002 m. atsižvelgiant į tuo metu buvusią padėtį, tokia Hynix padėtis buvo dėl ekonomiškai neracionalių investicijų ir sprendimų skolinti, kuriuos priėmė Korėjos Respublikos Vyriausybė 2001 m. ir kurių poveikis tęsėsi ir 2002 m. bei vėliau. Pagrindinis naujo restruktūrizavimo tikslas buvo iš naujo finansuoti Hynix ir jis negali būti atskirtas nuo pradinės 2001 m. finansinės paramos. Jie yra neatskiriamai susiję. Kitaip tariant, tik dėl ankstesnio restruktūrizavimo neracionalumo ir nesėkmės prireikė įtraukti esamus kreditorius į 2002 m. priemonę. Todėl DB ataskaitoje siūlomas sprendimas buvo įmanomas tik pagal 2001 m. priemones. Tam tikrų siūlomų veiksmų negalima laikyti rinkos lyginamuoju standartu, jei tokie veiksmai savaime yra buvusio neracionalaus Vyriausybės sprendimo investuoti tąsa. Taip pat dėl šios priežasties DB ataskaitoje nepateikiamas tinkamas atsakymas į klausimą, ar investuotojas, kuris orientuojasi į rinką, būtų vertinęs siūlomą investiciją į Hynix kaip naudingą investiciją.

(45)

Todėl manoma, kad naujas restruktūrizavimas bendrovei suteikė naudą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį.

IX.   Individualumas

(46)

Kadangi naujo restruktūrizavimo priemonės buvo taikomos tik Hynix, skolos termino pratęsimas, pagrindinei skolos daliai priskirtos palūkanos bei skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimas yra laikomi individualiais pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį.

X.   Naudos dydžio skaičiavimas

i)   Naudos gavimo laikotarpis

(47)

Remiantis pagrindinio reglamento 5 straipsniu, kompensuotinų subsidijų dydis apskaičiuojamas remiantis tiriamuoju subsidijavimo laikotarpiu nustatyta nauda gavėjui. 2002 m. gruodžio 30 d. priimant sprendimą restruktūrizuoti, skolos suma, lygi skolos, apkeičiamos į nuosavą kapitalą, sumai, buvo išskaičiuota iš paskolų ir įrašyta kaip kapitalo koregavimas (2002 m. Hynix finansinės ataskaitos 14 pastaba). Taip pat Hynix tą pačią dieną buvo atleista nuo prievolės mokėti skolos palūkanas.

(48)

Bendrijos pramonė teigė, kad naudą dėl naujo restruktūrizavimo Hynix gavo tik nuo 2003 m. balandžio 13 d., kuomet kreditoriams buvo išleistos akcijos. Kita vertus, bendrovė teigė, kad tokios naudos gavimo data yra 2002 m. gruodžio mėn., kadangi tuomet kreditoriai nusprendė patvirtinti restruktūrizavimą ir Hynix buvo atleista nuo įsipareigojimų, susijusių su skola.

(49)

Kadangi Ginčų sprendimo institucijos DRAM ekspertų grupė teigė, kad subsidijos nauda turi būti vertinama gavėjo požiūriu, o bendrovė nuo sprendimo vykdyti naują restruktūrizavimą priėmimo datos nebeturėjo įsipareigojimų kreditoriams, susijusių su skola, laikoma, kad data, kada bendrovė gavo naudą buvo 2002 m. gruodžio 30 d.

ii)   Skaičiavimo pagrindas

(50)

Pagal pradiniame tyrime taikytą metodą, skolos termino pratęsimas yra laikomas paskola naudos apskaičiavimo tikslu. Pagrindinei skolos daliai priskirtos palūkanos šiais tikslais taip pat bus laikomos paskola. Pradiniame tyrime subsidija buvo laikoma nominalia pagrindinės paskolos dalies suma, paskirstyta per normalų penkerių metų turto nuvertėjimo laikotarpį. Kiekviena taip paskirta metinė suma buvo padidinta pridedant standartinį Korėjos komercinį palūkanų dydį (7 %). EB ir Korėjos DRAM ekspertų grupė kritikavo šį metodą kaip „subsidijos metodą“, kuriame neatsispindėjo tai, kad paskolos, kitaip nei subsidijos, yra grąžinamos ir kad „todėl bendrovei akivaizdžiai yra mažiau naudinga gauti paskolą nei subsidiją“ (8). Ekspertų grupės nuomone, EB turėtų skaičiavimams taikyti lyginamąjį standartą, atspindintį įprasto investavimo patirtį.

(51)

Atsižvelgiant į PPO ekspertų grupės pastabas dėl subsidijos metodo taikymo pradiniame tyrime, nuspręsta atliekant šią peržiūrą nustatyti lyginamąjį standartą pagal paskolą; nauda būtų skaičiuojama taikant šį standartą.

(52)

Hynix finansinė situacija vykdant naują restruktūrizavimą, kaip aprašyta 14 ir 15 konstatuojamosiose dalyse, buvo bloga ir buvo akivaizdu, kad Hynix negalėjo padengti savo įsipareigojimų; todėl nebuvo jokio rinkos finansavimo. Vykdant naują restruktūrizavimą Hynix nebuvo suteikta jokių komerciškai palyginamų paskolų ir nebuvo jokių patvirtintų įrodymų apie palyginamos komercinės paskolos, kuri nagrinėjamuoju laikotarpiu būtų buvusi suteikta Hynix arba kitai bendrovei, kurios padėtis panaši į Hynix, išlaidas ir sąlygas. Tai, kad privatūs subjektai taip pat dalyvavo naujame restruktūrizavime, nėra patikimas lyginamasis standartas; susiję subjektai buvo maži ir turėjo nedidelę Hynix paskolos dalį, palyginus su Korėjos Respublikos Vyriausybei pavaldžių subjektų dalimi. Be to, pagal PPO ekspertų grupės išvadas Japonijos DRAM atveju, kuomet buvo svarstomi tokie patys faktai kaip ir šiuo atveju, esamos Vyriausybės dalyvavimas sprendimų priėmimo procese, susijusiame su nauju restruktūrizavimu, iškraipo rinką ir todėl privatūs, nepavaldūs subjektai negali būti laikomi patikimu lyginamuoju standartu (9).

(53)

Todėl Komisija sudarė kitą lyginamąjį standartą, nustatytą pagal komercinę palūkanų normą su pridėta rizikos premija, atspindinčia palyginamos rizikos bendrovių įsipareigojimų nevykdymo lygius. Taikant tokį lyginamąjį standartą atsižvelgiama į paskolos terminą, atskaitinę palūkanų normą, kurią būtų sumokėjusi kreditinga bendrovė nurodytu laikotarpiu, nekreditingos bendrovės įsipareigojimų nevykdymo galimybę nurodytu laikotarpiu ir kreditingos bendrovės įsipareigojimų nevykdymo galimybę tuo pačiu laikotarpiu.

(54)

Komisija taikė šią formulę atitinkamai nekreditingai atskaitinei palūkanų normai skaičiuoti:

ib = [(1 –qn)(1 + if)n/(1 –pn)](1/n) –1

kai:

n

=

paskolos terminas

ib

=

atskaitinė palūkanų norma nekreditingam skolininkui

if

=

ilgalaikė palūkanų norma, kurią sumokėtų kreditinga bendrovė

pn

=

nekreditingos bendrovės įsipareigojimų nevykdymo galimybė per n metų

qn

=

kreditingos bendrovės įsipareigojimų nevykdymo galimybė per n metų.

(55)

Atlikdama šį skaičiavimą, kreditingu KRW paskolų dydžiu Komisija laikė Korėjos banko vidutinę 2003 m. investicinio lygio įmonių obligacijų palūkanų normą, kuri prilygo 10,43 %. Kreditingų ir nekreditingų bendrovių įsipareigojimų nevykdymo lygis aptariamos priemonės taikymo laikotarpiu buvo gautas iš Moody’s Investor Services. Nekreditingos bendrovės trejų metų (skolos termino pratęsimo laikotarpis) įsipareigojimų nevykdymo lygis 2003 m. buvo 54,86 %, kreditingos bendrovės trejų metų įsipareigojimų nevykdymo lygis 2003 m. buvo 0,33 %. Bendra palūkanų norma buvo 43,8 %, kai Hynix mokama pratęsto laikotarpio skolos palūkanų norma buvo 3,5 %, t. y. palūkanų normos skirtumas – 40,3 %, todėl kompensacinė muito norma buvo 23,7 %.

(56)

Kaip aprašyta 21 konstatuojamojoje dalyje, KFIT skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimui 2002 m. gruodžio 30 d. pagal vidutinę vieno mėnesio rinkos kainą apskaičiavo 435 KRW keitimo kainą. Bendrovė teigia, kad tai buvo komerciškai teisingas metodas nustatyti akcijos kainą ir jis tinkamai atspindėjo rinką. Iš tiesų, ši kaina atspindėjo didžiausią ribą; jei akcijos kaina nuo 2002 m. gruodžio 30 d. iki dienos, kuomet akcijos buvo išleistos, būtų padidėjusi, kaina būtų atitinkamai pakitusi. Tikroji kaina tą dieną, kuomet priimtas sprendimas vykdyti naują restruktūrizavimą, buvo 280 KRW. Kuomet skola buvo apkeista į nuosavą kapitalą bei sumažintas kapitalas esant 9 135 KRW kainai (435 KRW × 21), iš tiesų akcijos kaina buvo 3 500 KRW. Jei nekreipiama dėmesio į kapitalo sumažinimo įtaką, išleistos akcijos buvo parduodamos kaina, gerokai mažesne už normaliąją vertę – 167 KRW. Neginčijama, kad KFIT neskelbė metodo, pagal kurį buvo nustatyta apkeitimo kaina. Nepaisant neskelbimo, kadangi apkeitimo kaina nebuvo fiksuota kaina, o garantija, kad bendrovė gautų minimalią sumą už savo akcijas, negalima laikyti, kad tai yra kaina, atitinkanti komercinę tikrovę, ypač atsižvelgiant į tikrąją kainą, buvusią nustatant apkeitimo kainą, ir nestebinančią mažėjimo tendenciją nuo KFIT susitikimų iki apkeitimo datos 2003 m. balandžio mėn.

(57)

Siekiant apskaičiuoti Hynix gautą naudą, susijusią su skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimu, reikia įvertinti Hynix nuosavo kapitalo išleidimo sąnaudas. Komisija pastebėjo, kad siekiant išanalizuoti paramos gavėjui tenkančias apkeitimo išlaidas (jei tokių yra), reikia atsižvelgti į išleidžiant naujas akcijas įmonės prisiimamus įsipareigojimus. Komisija nurodė, kad šiuo atžvilgiu padidinus paprastą akcinį kapitalą įmonei neatsiranda jokių konkrečių įsipareigojimų, kadangi nėra nustatomos konkrečios grąžinimo normos, kurių įmonė privalėtų laikytis, be to, nereikia atlikti jokių mokėjimų. Vis dėlto įmonė įsipareigoja (bent jau teoriškai) paskirstyti pelną ar jo dalį akcininkams; pagal nuosavo kapitalo grąžinimą (ROE) galima būtų iš dalies spręsti, kokia yra tikėtina įmonės grąža akcininkams, todėl ją būtų galima naudoti vertinant Hynix gaunamą naudą. Remiantis metiniais finansiniais įmonės duomenimis, 2003 m. Hynix ROE buvo neigiamas. Todėl objektyviai vertinant Hynix finansinę padėtį skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimo metu, nebuvo galima tikėtis, kad atitinkamais metais Hynix sugebės išmokėti akcininkams kokio nors pobūdžio išmokas. Todėl, laikant ROE lyginamuoju standartu, galima daryti išvadą, kad visa skolos ir kapitalo apkeitimo sandorio suma yra kompensuotina subsidija.

(58)

Komisija taip pat išnagrinėjo, ar Hynix patyrė išlaidų, susijusių su akcijų perdavimu dėl apkeitimo sandorio, arba išlaidų, susijusių su galimu akcijų kainų sumažėjimu dėl naujų akcijų išleidimo. Remdamasi šiais įrodymais, Komisija nemano, kad, išleidus naujas akcijas, dėl skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimo sandorio Hynix gaunama grynoji nauda sumažėja. Todėl Komisija mano, kad būtina pripažinti skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimo sandorio poveikį Hynix finansinei padėčiai.

(59)

Būtina pripažinti, kad tiesioginio kapitalo padidinimo nebuvo. Didžiausią naudą Hynix gavo, kai atlikus apkeitimo sandorį buvo anuliuota didelė skolos dalis (1 861,5 mlrd. KRW). Tokiu būdu Hynix išvengė prievolės grąžinti šią skolą ir mokėti palūkanas. Šią didelę skolos dalį pakeitė bankams kreditoriams išleistos akcijos. Vis dėlto Hynix išlaidų, patirtų išleidžiant naujas akcijas, neįmanoma praktiškai apskaičiuoti. Nors buvusi akcijų vertė dėl naujų akcijų išleidimo sumažėjo, tai niekaip neatsispindėjo Hynix finansinėse ataskaitose. Tai taip pat nereiškė jokių finansinių sąnaudų (išskyrus naujų akcijų išleidimo išlaidas) ir neįpareigojo Hynix ateityje mokėti bet kokio pobūdžio įmokas grynaisiais pinigais, kaip būtų buvę skolos priemonių atveju.

(60)

Bendrovė teigė, kad akcijų rinkos vertė turi būti išskaičiuojama vertinant naudą ir citavo Komisijos subsidijos skaičiavimo tiriant kompensacinį muitą gaires, kurių E dalies f punkto iii papunktyje nurodoma, kad „jei vyriausybė perka bendrovės akcijas ir už jas moka didesnę kainą nei rinkos kaina (atsižvelgiant į visus kitus veiksnius, kurie galėjo turėti įtakos privačiam investuotojui), subsidijos dydis yra šių kainų skirtumas (išskirta aut.)“. Tačiau privatus investuotojas nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso nebūtų pirkęs Hynix akcijų. Iš tiesų, nors pagal turimus įrodymus Hynix akcijos buvo parduodamos tokia maža kaina, kad prekyba jomis turėjo būti sustabdyta, tačiau taip neatsitiko vien dėl Korėjos kotiravimo reglamentavimo (angl. Korean Listing Regulations) išimties taikomos Hynix. Be to, tai, kad akcijoms buvo priskirta rinkos vertė, yra visiškai nesusiję su bendrove, kuri neturi už jas mokėti. Tai būtų susiję tik tuo atveju, jei skolos ir kapitalo apkeitimo sandoryje būtų numatytas įpareigojimas Hynix supirkti akcijas.

(61)

Todėl, atsižvelgiant į minėtus faktus ir tai, kad Hynix nepranešė apie su nuosavybės vertybiniais popieriais susijusias išlaidas, skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimo sandorio nauda turėtų būti apskaičiuota naudojant visą apkeitimo sandorio sumą.

iii)   Finansinis naudos apskaičiavimas

(62)

Kaip paaiškinta 61 konstatuojamojoje dalyje, visiškas skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimas vertinamas kaip naudingas Hynix. Ši subsidija suteikia didelę, nepasikartojančią naudą, kadangi, kaip minėta pirmiau, paskirstymo penkeriems metams metodas buvo laikomas tinkamu. Taip skiriamos subsidijos suma buvo išreikšta bendro Hynix pardavimo 2005 m. procentine dalimi. Kompensuotina subsidija, skaičiuojant su palūkanomis pagal vidutines komercines palūkanų normas, taikytas Korėjoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, yra 6,8 %. Tačiau kadangi skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimas yra vienkartinė, nepasikartojanti subsidija, skirta per nustatytą laikotarpį, ir kadangi toks skyrimo laikotarpis prasidėjo tuomet, kai nauda buvo iš tikrųjų gauta, laikoma, kad ji baigėsi 2007 m. gruodžio 31 d.

(63)

Kaip minėta 50 konstatuojamojoje dalyje, skolos termino pratęsimas ir pagrindinei skolos daliai priskirtos palūkanos buvo laikomi paskolomis ir pasikartojančia subsidija. Bendrovė teigė, kad ji grąžino 2002 m. gruodžio mėn. gautą subsidiją restruktūrizavimui, kuomet ji 2005 m. liepos mėn. grąžino savo skolą Korėjos ir ne Korėjos bankų konsorciumui (žr. 75 ir 76 konstatuojamąsias dalis). Hynix teigia, kad pakartotinis finansavimas, kuriuo ji laiko naują skolą, skirtą grąžinti naujo restruktūrizavimo skolą ir baigti CRPA taikymą, panaikino subsidiją. 2005 m. po pakartotinio finansavimo, Hynix vėl buvo pelninga ir jos kreditingumo įvertinimas pagal Korea Investors Service Inc. buvo BBB+. Dėl pakartotinio Hynix skolos finansavimo komercinėmis sąlygomis buvo panaikinta pakartotinės subsidijos galimybė, todėl nauda baigėsi. Dėl to laikoma, kad nuo 2005 m. liepos 13 d. skolos termino pratęsimas ir pagrindinei skolos daliai priskirtos palūkanos nebebuvo naudingi Hynix.

XI.   Kitas tariamas subsidijavimas

(64)

2003 m. sausio mėn. Hynix už maždaug 380 mln. USD pardavė savo skystųjų kristalų vaizduoklių verslą (toliau – Hydis) Kinijos bendrovei Beijing Orient Electronics Technology Group Co. Limited (toliau – BOE). Didelė pirkimo kainos dalis buvo finansuojama paskolomis, kurias suteikė Hynix bankai kreditoriai, t. y. KEB, KDB, Woori Bank ir Hyundai Marine and Fire Insurance (toliau – HMFI), kurie bendrai paskolino apie 188 mln. JAV dolerių naujai bendrovei BOE-Hydis, įsteigtai turto pirkimui.

(65)

Bendrijos pramonė teigė, kad Korėjos Respublikos Vyriausybė pavedė ir nurodė Korėjos bankams teikti finansavimą palankiomis sąlygomis, leidžiant BOE pirkti turtą, taigi suteikiant Hynix reikiamas lėšas grynaisiais pinigais.

(66)

Nors buvo įrodymų, kad kai kurie skolintojai patyrė KEB ir Hynix spaudimą ir kad BOE negalėjo pritraukti finansavimo iš nepriklausomų kreditorių, nebuvo įrodymų, kad suteiktas finansavimas iš tiesų buvo kompensuotina subsidija. Nustatytas Korėjos Respublikos Vyriausybės Korėjos bankų reguliavimo faktas nėra pakankamas; siekiant nustatyti kompensuotiną subsidiją Bendrijos pramonės aprašytomis aplinkybėmis reikia įrodyti, kad Korėjos Respublikos Vyriausybė pavedė ir nurodė BOE pirkti Hydis. Nors Korėjos bankų suteiktos finansavimo sąlygos buvo palankios, BOE vis tiek prisiėmė 188 mln. JAV dolerių skolą ir sumokėjo likusią pirkimo kainos dalį grynaisiais; nėra jokio įrodymo, kad Korėjos Respublikos Vyriausybė vadovavo ar nurodinėjo BOE. Bet kokiu atveju, finansavimas buvo skirtas BOE-Hydis ir nėra jokių įrodymų, kad tai buvo naudinga Hynix. Todėl 188 mln. JAV dolerių vertės paskolos, kurias Korėjos bankai suteikė BOE-Hydis, nėra laikomi subsidija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnį.

(67)

Kaip numatyta naujo restruktūrizavimo sąlygose, 2004 m. spalio mėn. Hynix už 954,3 mlrd. KRW pardavė turimą System IC nuosavą kapitalą CVC Partners vadovaujamam konsorciumui, privačiam subjektui, kurį valdo Citigroup Venture Capital. Įsigijimas vyko už 481,3 mlrd. KRW pirkimo kainą ir buvo įvykdytas Hynix skolą perduodant MagnaChip, bendrovei, įsteigtai System IC kapitalo pirkimui. Hynix kreditoriai perkėlė savo Hynix įkeitimu neužtikrintas paskolas MagnaChip taikydami 21 % nuolaidą, bet garantuotas skolas nauja bendrovė priėmė be jokių nuolaidų.

(68)

Bendrijos pramonė teigė, kad sumažintos pervestos skolos suma sudarė kompensuotiną subsidiją. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad MagnaChip prisiėmė 481,3 mlrd. KRW skolą ir grynaisiais sumokėjo 481,3 mlrd. KRW, siekiant įrodyti, kad sandoriu buvo suteiktas finansavimas pirmiausia reikia įrodyti, kad MagnaChip arba CVC Partners buvo valdomi, o tokių įrodymų nerasta. Kreditoriai savanoriškai dalyvavo perkeliant sumažintą skolą. Panašiai kaip ir BOE-Hydis pardavimo atveju, finansavimas buvo teikiamas trečiajai šaliai, o ne Hynix, todėl nebuvo jokių įrodymų, kad tai buvo naudinga Hynix. Todėl sumažintos skolos perkėlimas MagnaChip nėra laikomas subsidija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnį.

(69)

2004 m. spalio mėn. Hynix pasinaudojo System IC kapitalo pardavimu ir įgyvendino išpirkimo grynaisiais pinigais planą, kurį patvirtino KFIT ir pagal kurį Hynix su nuolaida „išpirko“ skolą savo kreditoriams. Iš tiesų, Hynix pasisiūlė anksti išmokėti skolą, nors ir sumažintą. Antrasis išpirkimas grynaisiais pinigais įvyko 2004 m. gruodžio mėn. Bendrijos pramonė teigė, kad sumažinta išpirkimo grynaisiais pinigais suma sudarė kompensuotiną subsidiją.

(70)

Kreditoriai, kurie pageidavo dalyvauti spalio mėn. išpirkime grynaisiais pinigais, sutiko, kad Hynix sumokės 70 % įkeitimu neužtikrintos paskolos ir 96 % bet kokios garantuotos skolos. Įkeitimu neužtikrintai paskolai gruodžio mėn. išpirkime grynaisiais pinigais buvo taikyta 21,84 % nuolaida.

(71)

Pagal turimus įrodymus dalyvavimas išpirkime grynaisiais pinigais buvo savanoriškas. Be to, nėra jokių įrodymų, kad dalyvaujančių kreditorių elgesys buvo komerciškai neracionalus, kadangi nuolaidą, taikomą įkeitimu neužtikrintai paskolai kompensavo ankstyvas skolos grąžinimas, taigi laiko vertė iškeista į pinigus. Todėl išpirkimai grynaisiais pinigais nėra laikomi subsidija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnį.

(72)

Bendrijos pramonė teigė, kad Korėjos Respublikos Vyriausybė taikė preferencinius mokesčius Hynix nereikalaudama pripažinti naudos, gautos dėl skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimo naujai restruktūrizuojant, pajamomis. Nors Hynix nuostoliai 2003 m. buvo tokie, kad jai nebūtų reikėję mokėti pelno mokesčio net jeigu ji ir būtų pripažinusi apkeitimo naudą pajamomis, Bendrijos pramonė teigė, kad Hynix gavo naudos, kadangi nepripažindama pajamų, ji nesumažino savo nuostolių vėliau, skaičiuojant 2005 m. apmokestinamąsias pajamas, kuomet bendrovės veikla tapo pelninga.

(73)

Tariamas preferencinių mokesčių taikymas atsirado dėl atidėto įstatymo, kuriuo būtų reikalaujama, kad savanoriškai restruktūrizuojamos bendrovės, tokios kaip Hynix, pripažintų naudą, gautą dėl skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimo, apmokestinamosiomis pajamomis, pakeitimo priėmimo. Bendrijos pramonė tvirtino, kad Korėjos Respublikos Vyriausybė buvo numačiusi įstatymo pakeitimo įsigaliojimą 2003 m. kovo mėn. ir todėl nauda, gauta dėl Hynix skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimo naujai restruktūrizuojant, turėjo būti apmokestinama. Bendrijos pramonė teigė, kad atsižvelgdama į bent vienos iš trijų bendrovių, kurioms šis įstatymo pakeitimas turėjo tiesioginį poveikį, ir iš kurių viena buvo Hynix, skundus, Korėjos Respublikos Vyriausybė šios naujos nuostatos įsigaliojimą atidėjo iki 2004 m. sausio 1 d.Hynix teigė, kad įsigaliojimo data buvo atidėta Korėjos Respublikos Vyriausybei supratus, kad tiesioginis nutarimo poveikis būtų prieštaravęs netaikymo atgaline data principams bei įprastai praktikai, pagal kurią su mokesčiais susijusios nuostatos įsigalioja nuo mokestinių metų pradžios.

(74)

Bendrijos pramonė pakartojo savo argumentus pastabose, pateiktose atskleidus pagrindinius tyrimo faktus ir išvadas. Tačiau nėra pakankamai įrodymų, kad Korėjos Respublikos Vyriausybė siekė užtikrinti, kad Hynix nauda, gauta dėl skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimo, buvo neapmokestinama arba kad tariamas preferencinių mokesčių taikymas iš tiesų buvo preferencinis pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį. Be to, abejojama, ar Hynix gavo kokios nors naudos dėl šio neapmokestinimo atsižvelgiant į jos bendrų veiklos nuostolių dydį ir tai, kad tai galėjo būti taikoma tik ateinančius penkerius metus. Galiausiai 2005 m. Hynix veikė pelningai, bet jos nuostoliai buvo tokie, kad net ir pripažinus naudą, gautą dėl skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimo, apmokestinamosiomis pajamomis, likusi perkeliama nuostolių dalis buvo didesnė už 2005 m. pelną, taigi per TL (arba prieš jį) Hynix nebūtų gavusi jokios naudos. Be to, kadangi nauda, gauta dėl skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimo, buvo kompensuojama „bruto“, t. y. neįvertinant jokio galimo mokesčių poveikio, bet kokia nauda, gauta dėl tokio preferencinių mokesčių taikymo, jau buvo įvertinta ir ją kompensuojant dar kartą būtų skaičiuojama dvigubai. Todėl Korėjos Respublikos Vyriausybės taikomi mokesčiai Hynix skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimui nėra laikomi subsidija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnį.

(75)

2005 m. liepos mėn. Hynix pakartotinai finansavo 1,2 trln. KRW savo skolos ir jai buvo anksti nutrauktas CRPA taikymas. Pakartotiną finansavimą sudarė terminuota 500 mln. JAV dolerių paskola, gauta išleidus obligacijas Niujorko akcijų biržoje, ir 250 mlrd. KRW bei 550 mln. JAV dolerių atnaujinamojo kredito sutartis, dalyvaujant Korėjos ir užsienio bankams (toliau – 2005 m. liepos mėn. pakartotinis finansavimas). Bendrijos pramonė teigė, kad 2005 m. liepos mėn. pakartotinis finansavimas sudaro tolesnį subsidijavimą, kadangi Hynix buvo labai įsiskolinusi bendrovė, kuri negalėjo naudotis rinkos fondais.

(76)

2005 m. liepos mėn. Hynix buvo daug geriau veikianti bendrovė, nors ir labai įsiskolinusi. Ji vėl buvo pelninga, o jos kreditingumo įvertinimas buvo BBB+. Pagal turimus įrodymus finansavimo sąlygos, kurias taikė Korėjos bankai, neprieštaravo jos kreditingumo reitingui. Be to, užsienio bankų dalyvavimo lygis patvirtina Hynix teiginį, kad pakartotinis finansavimas vyko komercinėmis sąlygomis. Taip pat nebuvo jokių įrodymų, susijusių su Korėjos bankams skirtais pavedimais arba nurodymais, susijusiais su Hynix suteiktomis paskolomis vykdant šį pakartotinį finansavimą. Todėl 2005 m. liepos mėn. pakartotinis finansavimas nėra laikomas subsidija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnį.

XII.   Išvada dėl priemonių

(77)

Pradiniame tyrime nustatyta, kad kompensuotinų subsidijų nauda buvo gauta 2001 m. sausio 1 d. ir buvo paskirstyta per penkerius metus, kurie atitiko įprastą puslaidininkių pramonės turto nuvertėjimo laikotarpį.

(78)

Pradiniame tyrime nustatytos priemonės buvo susijusios su vienkartinėmis, nepasikartojančiomis subsidijomis, skirtomis per nustatytą laikotarpį ir kadangi toks skyrimo laikotarpis prasidėjo tuomet, kai nauda buvo iš tikrųjų gauta, laikoma, kad reglamentu, kuriuo nustatomas galutinis muitas, nustatytos priemonės nustojo galioti 2006 m. sausio 1 d. Kadangi Hynix gaunama nauda dėl 2002 m. gruodžio mėn. pratęsto skolos termino ir pagrindinei skolos daliai priskirtų palūkanų baigėsi 2005 m. liepos 13 d., o 2002 m. gruodžio mėn. skolos ir nuosavo kapitalo apkeitimas baigėsi 2007 m. gruodžio 31 d., nuo 2007 m. gruodžio 31 d. turėtų būti panaikinamos priemonės, o tyrimas baigiamas.

(79)

Atitinkamai, galutinis kompensacinis muitas, sumokėtas arba pervestas į sąskaitas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1480/2003 dėl importuojamų tam tikrų Korėjos Respublikos kilmės visų tipų, tankių, variantų, prieigos greičių, konfigūracijos, pakuotės ar rėmo ir t. t. elektroninių integrinių grandynų, vadinamų dinaminės laisvosios kreipties atmintinėmis (DRAM), gaminamų naudojant metalų oksidų puslaidininkių (MOP) proceso technologijos variantus, įskaitant papildomus MOP tipus (PMOP), išleistų į laisvą apyvartą nuo 2007 m. gruodžio 31 d., turi būti grąžintas arba atsisakoma jį išieškoti.

(80)

Hynix, Korėjos Respublikos Vyriausybei ir visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti panaikinti galiojančias priemones ir baigti tyrimą, ir suteikta galimybė pateikti pastabas. Prireikus tokios pastabos buvo nurodytos šio reglamento dalyse, susijusiose su nagrinėjamais klausimais.

(81)

Dėl grąžinimo ar atsisakymo išieškoti reikia kreiptis į nacionalines muitines remiantis galiojančiais muitų teisės aktais.

(82)

Pastabose Bendrijos pramonė taip pat teigė, kad priemonės turėtų būti taikomos iki jų galiojimo pabaigos 2008 m. rugpjūčio mėn., penkerius metus nuo galutinių priemonių nustatymo, siekiant atsverti kompensuotiną subsidijavimą ir teiginį pagrindė nurodydama pagrindinio reglamento 19 straipsnį. Tačiau 19 straipsnyje, inter alia, nurodyta galimybė panaikinti priemones, jei jos nebėra reikalingos subsidijavimui kompensuoti. Be to, pagrindinio reglamento 15 straipsnyje, kurio pagrindu taikomos priemonės, nurodyta, kad priemonės gali būti taikomos (ir, atitinkamai, taikomos toliau) „nebent subsidija arba subsidijos būtų nutrauktos arba būtų įrodyta, jog subsidijos nebeteikia jokios naudos aptariamiems eksportuotojams“. Kadangi atlikus tyrimą nustatyta, kad subsidijos nebebuvo naudingos Hynix, priemonės nebegali būti taikomos ir Bendrijos pramonės argumentas turi būti atmestas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentu (EB) Nr. 1480/2003 nustatytas kompensacinis muitas tam tikriems Korėjos Respublikos kilmės visų tipų, tankių, variantų, prieigos greičių, konfigūracijos, pakuotės ar rėmo ir t. t. importuojamiems elektroniniams integriniams grandynams, vadinamiems dinaminės laisvosios kreipties atmintinėmis (DRAM), gaminamiems naudojant metalų oksidų puslaidininkių (MOP) proceso technologijos variantus, įskaitant papildomus MOP tipus (PMOP), nuo 2007 m. gruodžio 31 d. yra panaikinamas, o tyrimas baigiamas.

2 straipsnis

Galutiniai kompensaciniai muitai, sumokėti arba pervesti į sąskaitą pagal Reglamento (EB) Nr. 1480/2003 1 straipsnį, nuo 2007 m. gruodžio 31 d. grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, kuriuo nustatomas Bendrijos muitinės kodeksas (10), 236 straipsnį. Dėl grąžinimo ar atsisakymo išieškoti kreipiamasi į nacionalines muitines, remiantis galiojančiais muitų teisės aktais.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge, 2008 m. balandžio 7 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

R. ŽERJAV


(1)  OL L 288, 1997 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

(2)  OL L 212, 2003 8 22, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2116/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 7).

(3)  OL L 102, 2003 4 24, p. 7.

(4)  WT/DS299/R Europos Bendrijos: kompensacinės priemonės, taikomos Korėjos kilmės dinaminėms laisvosios krypties atmintinėms; priimta 2005 m. rugpjūčio 3 d.

(5)  OL L 103, 2006 4 12, p. 1.

(6)  OL C 67, 2006 3 18, p. 16.

(7)  Kangwon Lee, KEB vadovas, „Aš nesakysiu“, Maeil Business Newspaper, 2002 m. rugpjūčio 23 d.

(8)  EB ir Korėjos DRAM ekspertų grupės ataskaita, 7.212 punktas.

(9)  Japonijos ir Korėjos DRAM, WT/DS336/R, ekspertų grupės ataskaitos 7.283–7.298 punktai.

(10)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).


9.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 96/13


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 321/2008

2008 m. balandžio 8 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (1), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 1580/2007 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. balandžio 9 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. balandžio 8 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

prie 2008 m. balandžio 8 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

JO

74,4

MA

52,4

TN

115,9

TR

98,1

ZZ

85,2

0707 00 05

EG

178,8

MA

101,8

TR

132,4

ZZ

137,7

0709 90 70

MA

80,5

TR

98,4

ZZ

89,5

0805 10 20

EG

55,5

IL

56,2

MA

55,1

TN

53,2

TR

64,5

US

54,1

ZZ

56,4

0805 50 10

AR

117,4

TR

132,8

ZA

125,5

ZZ

125,2

0808 10 80

AR

91,8

BR

85,2

CA

97,5

CL

83,8

CN

90,7

MK

50,7

US

117,7

UY

45,1

ZA

73,1

ZZ

81,7

0808 20 50

AR

83,5

CL

95,4

CN

57,9

UY

89,6

ZA

103,7

ZZ

86,0


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ žymi „kitą kilmę“.


DIREKTYVOS

9.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 96/15


KOMISIJOS DIREKTYVA 2008/47/EB

2008 m. balandžio 8 d.

iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 75/324/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su aerozolių balionėliais, suderinimo, siekiant ją suderinti su technikos pažanga

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1975 m. gegužės 20 d. Tarybos direktyvą 75/324/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su aerozolių balionėliais, suderinimo (1), ypač į jos 5 straipsnį ir 10 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Dėl techninės pažangos ir inovacijų atsirado galimybių į rinką pateikti daugiau sudėtingesnės konstrukcijos aerozolių balionėlių, kurių charakteristikos skiriasi nuo tradicinių balionėlių. Tačiau Direktyvos 75/324/EEB nuostatų nepakanka, siekiant garantuoti tokių netradicinių aerozolių balionėlių aukšto lygio saugą. Dėl savitos netradicinių aerozolių balionėlių konstrukcijos gali kilti direktyvos saugumo nuostatose, patikslintose pagal žinomą tradicinių aerozolių balionėlių konstrukciją, neaptartų pavojų saugai. Todėl būtina, kad gamintojas atliktų pavojų analizę, tinkamai atsižvelgdamas į visus saugos aspektus.

(2)

Tam tikrais atvejais, atliekant pavojų analizę, privaloma atsižvelgti į riziką, kylančią įprastomis ar pagrįstai numatomomis naudojimo sąlygomis įkvėpiant purslus, išpurkštus iš aerozolių balionėlio, atsižvelgiant į lašelių dydį ir lašelių pasiskirstymą pagal dydį, o taip pat į fizines ir chemines medžiagų savybes, nes dėl mažų aerozolių lašelių įkvėpimo tokiomis naudojimo sąlygomis gali būti padaryta žala vartotojų sveikatai, net jei aerozolių balionėlis tinkamai klasifikuojamas ir ženklinamas vadovaujantis 1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/45/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų dėl pavojingų medžiagų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo suderinimo (2).

(3)

Apsaugos sąlygą, numatytą Direktyvos 75/324/EEB 10 straipsnyje, pritaikė viena valstybė narė. Priimta apsaugos priemonė yra pagrįsta, atsižvelgiant į aerozolių balionėlių turinio keliamą liepsnumo riziką įprastomis ar pagrįstai numatomomis naudojimo sąlygomis.

(4)

Dabartinės aerozolių balionėlių turinio liepsnumo apibrėžties nepakanka, kad visais atvejais būtų garantuojama aukšto lygio sauga. Visų pirma, nors kai kurių purškiamųjų aerozolių balionėlių turinys nėra apibrėžtas kaip „liepsnus“ pagal 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (3) VI priede nurodytus kriterijus, įprastomis ar pagrįstai numatomomis aerozolių balionėlio naudojimo sąlygomis jis gali užsidegti. Be to, dabartiniai liepsnumo kriterijai taikomi tik cheminėms medžiagoms ir preparatams, tinkamai neatsižvelgiant į ypatingas fizines purškiamųjų aerozolių balionėlių savybes arba konkrečias naudojimo sąlygas.

(5)

Siekiant užtikrinti optimalų saugos lygį ir atsižvelgiant į aerozolių balionėlių ypatumus, nustatant naujuosius aerozolių balionėlių liepsnumo klasifikavimo kriterijus turėtų būti taip pat atsižvelgiama į pavojus, susijusius su aerozolių balionėlių turiniu purškimu, ir konkrečias aerozolių balionėlių naudojimo sąlygas, ne tik paties turinio fizines ir chemines savybes.

(6)

Šiuo metu galiojančiomis Direktyvos 75/324/EEB nuostatomis nustatytas reikalavimas visus pripildytus aerozolių balionėlius panardinti į karšto vandens vonią, siekiant įvertinti jų sandarumą ir atsparumą sprogimui. Tačiau karščiui neatsparūs aerozolių balionėliai negali išlaikyti šio bandymo. Dėl technologinės pažangos atsirado kitų alternatyvių metodų atlikti baigiamąjį aerozolių balionėlių atsparumo sprogimui ir sandarumo vertinimą, garantuojantį tokį patį saugos lygį.

(7)

Šiuo metu galiojančiomis Direktyvos 75/324/EEB nuostatomis nustatyta galimybė naudoti bandymų metodiką, kurią taikant galima gauti rezultatus, lygiaverčius rezultatams, gautiems taikant vandens vonios metodą, jeigu susitariama su 6 straipsnyje minėtu komitetu. Tačiau atrodo, kad šią procedūrą labai sudėtinga įgyvendinti praktiškai, todėl ji niekada nebuvo taikoma. Todėl, siekiant sudaryti ekonominių operacijų vykdytojams galimybę pasinaudoti technologinės pažangos teikiama nauda, tačiau, užtikrinus tinkamą techninę kompetenciją, nekeliant pavojaus dabartinio lygio saugai, būtina, kad, vietoj direktyvos 6 straipsnyje minėto komiteto, alternatyvius bandymų metodus patvirtintų atitinkamos valstybių narių kompetentingos institucijos, paskirtos pagal 1994 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyvą 94/55/EB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu keliais, suderinimo (4).

(8)

Dėl saugumo susirūpinta sprogus ir tapus nesandariems aukštoje temperatūroje kaitinamiems metaliniams aerozolių balionėliams (pavyzdžiui, automobiliuose, neapsaugotuose nuo saulės spinduliuotės). Todėl būtina riboti maksimalų pripildymo lygį, nustatant vienodą kiekį visų tipų aerozolių balionėliams.

(9)

Daugelis aplinkai tinkamų ir neliepsniųjų propelentų yra suslėgtosios dujos. Tačiau, dėl slėgio sumažėjimo aerozolių balionėliuose, kuriuose naudojami suslėgtųjų dujų propelentai, aerozolių balionėlių turinys baigiantis produkto naudojimo trukmei, paprastai sumažėja. Atitinkamai, suslėgtųjų dujų kaip propelentų naudojimas turėtų būti skatinamas padidinant maksimalų vidinį aerozolių balionėlių slėgį tiek, kad tai būtų saugu vartotojams.

(10)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą 75/324/EEB.

(11)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka direktyvos dėl aerozolių balionėlių derinimo su technikos pažanga komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 75/324/EB iš dalies keičiama pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

1.   Valstybės narės priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2009 m. spalio 29 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikmenų lentelę.

Valstybės narės taiko šias priemones nuo 2010 m. balandžio 29 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. balandžio 8 d.

Komisijos vardu

Günter VERHEUGEN

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 147, 1975 6 9, p. 40. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36).

(2)  OL L 200, 1999 7 30, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 396, 2006 12 30, p. 1, ištaisyta OL L 136, 2007 5 29, p. 3).

(3)  OL 196, 1967 8 16, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/121/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 851, ištaisyta OL L 136, 2007 5 29, p. 281).

(4)  OL L 319, 1994 12 12, p. 7. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2006/89/EB (OL L 305, 2006 11 4, p. 4).


PRIEDAS

Direktyva 75/324/EEB iš dalies keičiama taip:

1.

8 straipsnyje pridedama tokia 1a pastraipa:

„1a   Jeigu aerozolių balionėlyje yra priedo 1.8. punkte nurodytų liepsniųjų sudedamųjų dalių, tačiau, remiantis priedo 1.9. punkte nustatytais kriterijais, aerozolių balionėlis nelaikomas „liepsniu“ arba „itin liepsniu“, ant etiketės gerai matomomis, įskaitomomis ir nenusitrinančiomis raidėmis privaloma nurodyti liepsnaus turinio kiekį aerozolių balionėlyje: „Liepsnaus turinio masės dalis – X %.““;

2.

9a straipsnis panaikinamas;

3.

Priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

Punktas 1.8. pakeičiamas taip:

„1.8.   Liepsnusis aerozolių balionėlių turinys

Aerozolių balionėlių turinys laikomas liepsniu, jeigu jame yra bet kuri sudedamoji dalis, klasifikuojama kaip liepsni:

a)

liepsnusis skystis – tai skystis, kurio pliūpsnio temperatūra ne aukštesnė kaip 93 °C;

b)

liepsnioji kietoji medžiaga – tai kietoji medžiaga arba mišinys, kuris lengvai dega arba gali sukelti gaisrą ar prisidėti prie jo plitimo dėl trinties. Degiosios kietosios medžiagos – tai miltelių, granulių ar pastos pavidalo medžiagos ar mišiniai, kurie yra pavojingi, jei gali lengvai užsidegti nuo uždegimo šaltinio, pvz., degančio degtuko, ir jei liepsna sparčiai plinta;

c)

liepsniosios dujos – tai dujos arba dujų mišinys, 20 °C temperatūroje ir esant standartiniam 1,013 kPa slėgiui sudarantis degų oro mišinį.

Ši apibrėžtis neapima piroforinių, savaime kaistančiųjų ar su vandeniu reaguojančiųjų medžiagų ir mišinių, kadangi šios medžiagos niekuomet nenaudojamos kaip aerozolių balionėlių turinio sudedamosios dalys.“;

b)

Įterpiamas toks 1.9. punktas:

„1.9.   Liepsnieji aerozoliai

Šioje direktyvoje aerozolis laikomas „neliepsniu“, „liepsniu“ arba „itin liepsniu“ atsižvelgiant į jo degimo cheminę šilumą ir liepsniųjų sudedamųjų dalių masės dalį:

a)

aerozolis klasifikuojamas kaip „itin liepsnus“, jeigu jo sudėtyje yra ne mažiau kaip 85 % liepsniųjų sudedamųjų dalių ir degimo cheminė šiluma ne mažesnė kaip 30 kJ/g;

b)

aerozolis klasifikuojamas kaip „neliepsnus“, jeigu jis turi ne daugiau kaip 1 % liepsniųjų sudedamųjų dalių ir degimo cheminė šiluma yra mažesnė kaip 20 kJ/g.

c)

Visiems kitiems aerozoliams taikomos šios liepsnumo klasifikavimo procedūros arba jie klasifikuojami kaip „itin liepsnūs“: užsidegimo atstumo bandymas, užsidegimo uždaroje erdvėje bandymas ir purškiamųjų putų degumo bandymas, laikantis 6.3. punkto reikalavimų.

1.9.1.   Liepsnūs purškiamieji aerozoliai

Purškiamieji aerozoliai klasifikuojami atsižvelgiant į degimo cheminę šilumą ir remiantis užsidegimo atstumo bandymo rezultatais:

a)

jeigu degimo cheminė šiluma mažesnė nei 20 kJ/g:

i)

aerozolis klasifikuojamas kaip „liepsnus“, jei medžiaga užsidega ne mažesniu kaip 15 cm atstumu, tačiau mažesniu nei 75 cm;

ii)

aerozolis klasifikuojamas kaip „itin liepsnus“, jei medžiaga užsidega ne mažesniu kaip 75 cm atstumu;

iii)

Jeigu medžiaga neužsidega atliekant užsidegimo atstumo bandymą, atliekamas užsidegimo uždaroje erdvėje bandymas ir aerozolis klasifikuojamas kaip „liepsnus“, jei laiko ekvivalentas yra ne didesnis kaip 300 s/m3 ar deflagracijos tankis yra ne didesnis kaip 300 s/m3; kitais atvejais aerozolis klasifikuojamas kaip „neliepsnus“.

b)

jeigu degimo cheminė šiluma yra ne mažesnė kaip 20 kJ/g, aerozolis klasifikuojamas kaip „itin liepsnus“, jei medžiaga užsidega ne mažesniu kaip 75 cm atstumu; kitais atvejais aerozolis klasifikuojamas kaip „liepsnus“.

1.9.2.   Liepsnūs purškiamųjų putų aerozoliai

Purškiamųjų putų aerozoliai klasifikuojami atsižvelgiant į purškiamųjų putų degumo bandymo rezultatus.

a)

Aerozolinis produktas klasifikuojamas kaip „itin liepsnus“, jeigu:

i)

liepsnos aukštis yra ne mažesnis kaip 20 cm, o trukmė – ne mažesnė kaip 2 s;

arba

ii)

liepsnos aukštis yra ne mažesnis kaip 4 cm, o trukmė – ne mažesnė kaip 7 s;

b)

Aerozolinis produktas, neatitinkantis a punkte nurodytų kriterijų, klasifikuojamas kaip „liepsnus“, jeigu liepsnos aukštis yra ne mažesnis kaip 4 cm, o trukmė – ne mažesnė kaip 2 s.“;

c)

Įterpiamas toks 1.10 punktas:

„1.10.   Degimo cheminė šiluma

Degimo cheminė šiluma ΔHc nustatoma arba:

a)

vadovaujantis pripažintomis technologijos taisyklėmis, pvz., nustatytomis standartuose, tokiuose kaip ASTM D 240, ISO 13943 86.1–86.3 punktai ir NFPA 30B, ar pateiktomis mokslinėje literatūroje,

arba

b)

atliekant šiuos skaičiavimus:

degimo cheminė šiluma (ΔHc) kilodžauliais gramui (kJ/g) gali būti apskaičiuota kaip teorinės degimo šilumos (ΔHcomb) ir degimo veiksmingumo, paprastai mažesnio už 1,0 (tipinis degimo veiksmingumas yra 0,95 arba 95 %), sandauga.

Jeigu aerozolis yra sudėtinis, degimo cheminė šiluma yra laikoma atskirų sudedamųjų dalių degimo šilumos svertinių verčių suma:

Formula

čia:

ΔHc

=

produkto degimo cheminė šiluma (kJ/g);

wi%

=

sudedamosios dalies masės dalis produkte;

ΔHc(i)

=

produkto sudedamosios dalies savitoji degimo šiluma (kJ/g).

Jeigu, atsižvelgiant į šios direktyvos nuostatas, degimo cheminė šiluma remiamasi kaip aerozolių liepsnumo vertinimo kriterijumi, už aerozolių balionėlių pateikimą į rinką atsakingas asmuo turi dokumente aprašyti taikytą degimo cheminės šilumos nustatymo metodą ir užtikrinti, kad šį dokumentą būtų galima gauti oficialia Bendrijos kalba etiketėje nurodytu adresu pagal 8 straipsnio 1 dalies a punktą.“;

d)

Po 2 punkto „Bendrosios nuostatos“ ir prieš 2.1. punktą įterpiama ši nuostata:

„Nepažeidžiant konkrečių priedo nuostatų dėl reikalavimų, susijusių su liepsnumu ir pavojumi dėl slėgio, už aerozolių balionėlių pateikimą į rinką atsakingas asmuo yra įpareigotas atlikti pavojų analizę, siekdamas nustatyti su aerozolių balionėliais susijusius pavojus. Tam tikrais atvejais atliekant šią analizę atsižvelgiama į riziką, kylančią įprastomis ar pagrįstai numatomomis naudojimo sąlygomis įkvėpiant purslus, išpurkštus iš aerozolių balionėlio, atsižvelgiant į lašelių pasiskirstymą kartu su fizinėmis ir cheminėmis sudedamųjų dalių savybėmis. Po to jis privalo balionėlį suprojektuoti, sukonstruoti ir išbandyti bei, jei taikoma, parengti specialius teiginius dėl jo naudojimo, atsižvelgdamas į atliktą analizę.“;

e)

2.2. punkto b dalis pakeičiama taip:

„b)

Jeigu pagal 1.9. punkte nustatytus kriterijus aerozolis klasifikuojamas kaip „liepsnus“ arba „itin liepsnus“:

atviros liepsnos simbolis pagal Direktyvos 67/548/EEB II priede nurodytą pavyzdį,

nuoroda „liepsnus“ ar „itin liepsnus“, atsižvelgiant į aerozolių skirstymą į „liepsnius“ ar „itin liepsnius“.“;

f)

2.3. punkto a dalis ir 2.3. punkto b dalis pakeičiamos taip:

„a)

kad ir iš ko jis būtų sudarytas: papildomi įspėjimai apie naudojimą, atkreipiantys vartotojo dėmesį į konkrečius produkto keliamus pavojus; jeigu prie aerozolių balionėlio pridedamos atskiros naudojimo instrukcijos, jos privalo taip pat atitikti tokius įspėjimus apie naudojimą;

b)

jeigu aerozolis klasifikuojamas kaip „liepsnus“ arba „itin liepsnus“, remiantis 1.9. punkte nustatytais kriterijais, tokie įspėjimai:

Direktyvos 67/548/EEB IV priede nustatytos saugos frazės S2 ir S16,

„Nepurkšti į atvirą liepsną ar ant bet kokios įkaitintos medžiagos“.“;

g)

Įterpiamas toks 2.4. punktas:

„2.4.   Skystosios fazės tūris

50 °C temperatūroje skystosios fazės tūris turi būti ne didesnis kaip 90 % grynosios talpos.“

h)

3.1.2. punktas pakeičiamas taip:

„3.1.2.   Pripildymas

50 °C temperatūroje slėgis aerozolių balionėlyje turi būti ne didesnis kaip 12 barų.

Tačiau jeigu aerozolyje nėra dujų arba dujų mišinio, 20 °C temperatūroje sudarančių degų oro mišinį ir kai standartinis slėgis yra 1,013 kPa, didžiausias 50 °C temperatūroje leistinas slėgis yra 13,2 barų.“

i)

3.1.3. 4.1.5. ir 4.2.4. punktai išbraukiami.

j)

6.1.4. punktas pakeičiamas taip:

„6.1.4.   Pripildytų aerozolių balionėlių galutinė patikra

6.1.4.1.   Aerozolių balionėliams taikomas vienas iš šių galutinių bandymų metodų.

a)   Karšto vandens vonios bandymas

Visi pripildyti aerozolių balionėliai panardinami į karšto vandens vonią.

i)

Vandens vonios temperatūra ir bandymo trukmė turi būti tokios, kad aerozolių balionėlių vidinis slėgis pasiektų aerozolių sudedamųjų dalių slėgį pastovioje 50°C temperatūroje.

ii)

Visi aerozolių balionėliai, ant kurių pastebimi akivaizdžios liekamosios deformacijos ar nesandarumo požymiai, privalo būti atmesti.

b)   Galutiniai kaitinimo bandymo metodai

Gali būti naudojami kiti aerozolių balionėlių sudedamųjų dalių kaitinimo metodai, jeigu jais garantuojama, kad kiekvieno pripildyto balionėlio slėgis ir temperatūra atitiks vertes, kurios būtinos atliekant karšto vandens vonios bandymą, o deformacijos ir nesandarumo požymiai bus nustatomi tokiu pačiu tikslumu, kaip ir atliekant karšto vandens vonios bandymą.

c)   Galutiniai šaldymo bandymo metodai

Gali būti naudojamas alternatyvus galutinis šaldymo bandymo metodas, jeigu jis atitinka aerozolių balionėlių bandymo metodo, kaip alternatyvos karšto vandens vonios bandymui, nuostatas, pateiktas Direktyvos 94/55/EB A priedo 6.2.4.3.2.2 punkte.

6.1.4.2.   Remiantis 6.1.4.1. punkto c dalimi, aerozolių balionėliams, kurių slėgio charakteristikos po pripildymo ir prieš pirmąjį naudojimą keičiasi dėl fizinio ir cheminio jų sudedamųjų dalių virsmo, turėtų būti taikomi galutiniai šaldymo bandymo metodai.

6.1.4.3.   Remiantis 6.1.4.1. punkto b dalimi ir 6.1.4.1. punkto c dalimi, taikant bandymo metodus:

a)

bandymo metodas privalo būti patvirtintas kompetentingos institucijos;

b)

už aerozolių balionėlių pateikimą į rinką atsakingas asmuo privalo pateikti kompetentingai institucijai patvirtinimo paraišką. Prie paraiškos privalo būti pridėtas metodą apibūdinantis techninis dokumentas;

c)

už aerozolių balionėlių pateikimą į rinką atsakingas asmuo priežiūros tikslais privalo saugoti kompetentingos institucijos patvirtinimą, techninę bylą, kurioje aprašomas metodas, ir, jeigu taikoma, patikros ataskaitas, kuriuos, remiantis 8 straipsnio 1 dalies a punktu, būtų galima gauti etiketėje nurodytu adresu;

d)

techninė byla privalo būti parengta oficialia Bendrijos kalba arba turi būti jos patvirtinta kopija;

e)

kompetentinga institucija – tai pagal Direktyvą 94/55/EB kiekvienoje valstybėje narėje paskirta institucija.“;

k)

Įterpiamas toks 6.3. punktas:

„6.3.   Aerozolių liepsnumo bandymai

6.3.1.   Purškiamųjų aerozolių užsidegimo atstumo bandymas

6.3.1.1.   Įvadas

6.3.1.1.1.

Šiame bandymų standarte aprašomas aerozolių purslų užsidegimo atstumo nustatymo metodas, siekiant įvertinti keliamą liepsnos pavojų. Siekiant nustatyti, ar purslai užsidegs ir degs nenutrūkstamai, aerozolis purškiamas uždegimo šaltinio kryptimi kas 15°cm. Užsidegimu ir nenutrūkstamu degimu laikoma mažiausiai 5 s trukmės stabili liepsna. Uždegimo šaltiniu laikomas dujų degiklis, kurio liepsna yra 4–5 cm aukščio, melsva ir nekaitri.

6.3.1.1.2.

Šis bandymas taikytinas aerozoliniams produktams, kurių purškimo nuotolis yra ne mažesnis kaip 15 cm. Šis bandymas netaikomas aerozoliniams produktams, kurių purškimo nuotolis yra mažesnis kaip 15 cm, tokiems kaip purškiamosios putos, lakas, gelis ir pasta arba dozatorių turintiems produktams. Putų, lako, gelio ar pastos pavidalo purškiamiesiems aerozoliniams produktams taikomas aerozolinių putų degumo bandymas.

6.3.1.2.   Prietaisai ir medžiaga

6.3.1.2.1.

Reikalingi tokie prietaisai:

pastovios 20 °C temperatūros vandens vonia

paklaida ± 1 °C

kalibruotos laboratorinės svarstyklės (balansinės)

paklaida ± 0,1 g

chronometras (laikmatis)

paklaida ± 0,2 s

matavimo skalė, stovas ir spaustuvas

matavimo vienetas – cm

dujų degiklis su stovu ir spaustuvu

 

termometras

paklaida ± 1 °C

higrometras

paklaida ± 5 %

slėgio manometras

paklaida ± 0,1 baro

6.3.1.3.   Procedūra

6.3.1.3.1.   Bendrieji reikalavimai

6.3.1.3.1.1.

Prieš atliekant bandymą, kiekvienas aerozolių balionėlis kondicionuojamas ir paruošiamas purškiant maždaug 1 s. Šio veiksmo tikslas – pašalinti iš vamzdelio nehomogeninę medžiagą.

6.3.1.3.1.2.

Privaloma griežtai laikytis naudojimo instrukcijų, o taip pat nurodymo, kaip naudoti balionėlį – stačią ar apverstą. Jeigu būtina pakratyti, prieš bandymą balionėlis nedelsiant pakratomas.

6.3.1.3.1.3.

Bandymas atliekamas nuo skersvėjo apsaugotoje vėdinamoje patalpoje, palaikant 20 °C ± 5 °C kontroliuojamą temperatūrą ir 30–80 % santykinę drėgmę.

6.3.1.3.1.4.

Kiekvienas balionėlis bandomas:

a)

kai jis pilnas, atliekant visą procedūrą, dujų degiklį pastačius 15–90 cm atstumu nuo aerozolių balionėlio vožtuvo;

b)

kai nominalus pripildymo lygis yra 10–12 % (% masės), atliekant tik vieną bandymą: arba 15 cm atstumu nuo vožtuvo, jei purslai iš pilno balionėlio neužsidegė, arba pilno balionėlio purslų užsidegimo atstumu, tačiau atitraukus dar 15 cm.

6.3.1.3.1.5.

Atliekant bandymą, balionėlis statomas pagal etiketėje nurodytas instrukcijas. Uždegimo šaltinis statomas atitinkamai.

6.3.1.3.1.6.

Pagal šią procedūrą reikalaujama, kad bandymas su purslais būtų atliekamas kas 15 cm 15–90 cm atstumu nuo degiklio liepsnos iki aerozolio balionėlio vožtuvo. Efektyvu pradėti, kai atstumas nuo degiklio liepsnos iki balionėlio vožtuvo – 60 cm. Jeigu purslai užsidega 60 cm atstumu, atstumas nuo degiklio liepsnos iki aerozolio balionėlio vožtuvo didinimas 15 cm. Jeigu 60 cm atstumu nuo degiklio liepsnos iki aerozolio balionėlio vožtuvo medžiaga neužsidega, atstumas mažinamas 15 cm. Procedūros tikslas – nustatyti didžiausią atstumą nuo balionėlio vožtuvo iki degiklio liepsnos, kai purslai ima degti nenutrūkstamai, arba nustatyti, kad medžiaga negali užsidegti 15 cm atstumu nuo degiklio liepsnos iki balionėlio vožtuvo.

6.3.1.3.2.   Bandymo procedūra

a)

Mažiausiai trys pilni kiekvieno produkto aerozolių balionėliai kondicionuojami 20 °C ± 1 °C temperatūroje, prieš visus bandymus ne mažiau kaip 95 % balionėlio panardinant ne trumpiau kaip 30 min. į vandenį (jeigu aerozolių balionėlis visai panardinamas, pakanka 30 min. trukmės kondicionavimo).

b)

Vadovaujamasi bendraisiais reikalavimais. Registruojama aplinkos temperatūra ir santykinė drėgmė.

c)

Aerozolių balionėlis pasveriamas ir pažymima jo masė.

d)

Nustatomas vidinis balionėlio slėgis ir pirminio debito lygis 20 °C ± 1 °C temperatūroje (siekiant pašalinti aerozolių balionėlius, kurie yra su defektais arba nepilni).

e)

Dujų degiklis dedamas ant plokščio horizontalaus paviršiaus arba spaustuvu tvirtinamas prie stovo.

f)

Dujų degiklis uždegamas; liepsna turi būti nekaitri ir maždaug 4–5 cm aukščio.

g)

Balionėlis dedamas taip, kad vožtuvo anga būtų reikiamu atstumu nuo liepsnos. Bandant aerozolių balionėlį, jis dedamas arba stačias, arba apverstas, atsižvelgiant į numatytą naudojimo būdą.

h)

Vožtuvo apertūra sulyginama su degiklio liepsna, užtikrinant, kad apertūra būtų tinkamai nukreipta ir nutaikyta į liepsną (žr. 6.3.1.1 pav.). Purslai purškiami pro viršutinę liepsnos dalį.

6.3.1.1   pav.

Image

i)

Vadovaujamasi bendraisiais reikalavimais, susijusiais su balionėlio kratymu.

j)

Spustelėjus aerozolių balionėlio vožtuvą, 5 s purškiamos sudedamosios dalys, nebent medžiaga užsidega. Užsidegus medžiagai, purškiama toliau ir nuo užsidegimo pradžios 5 s fiksuojama liepsnos trukmė.

k)

Pateiktoje lentelėje pažymimi užsidegimo atstumo tarp dujų degiklio ir aerozolių balionėlio matavimo rezultatai.

l)

Jeigu vykdant j veiksmą medžiaga neužsidega, aerozolis bandomas kitomis kryptimis, pvz., apverčiant balionėlį, jeigu naudojant produktą balionėlis turi būti laikomas statmenai, siekiant patikrinti, ar medžiaga užsidegs.

m)

Dar du kartus pakartojami g–l veiksmai (iš viso 3 kartus), tą patį balionėlį bandant tuo pačiu atstumu nuo dujų degiklio iki aerozolių balionėlio vožtuvo.

n)

Bandymo procedūra kartojama su kitais dviem to paties produkto aerozolių balionėliais tuo pačiu atstumu nuo dujų degiklio iki aerozolių balionėlio vožtuvo.

o)

Bandymo procedūros g–n veiksmai kartojami 15–90 cm atstumu nuo aerozolių balionėlio vožtuvo iki dujų degiklio, atsižvelgiant į kiekvieno bandymo rezultatus (taip pat žr. 6.3.1.3.1.4. ir 6.3.1.3.1.5. punktus).

p)

Balionėlių, kurie bandymo pradžioje buvo pilni, bandymo procedūra baigiama, jeigu 15 cm atstumu medžiaga neužsidega. Procedūra taip pat baigiama, jeigu medžiaga užsidega ir 90 cm atstumu dega nenutrūkstamai. Jeigu 15 cm atstumu medžiaga neužsidegė, pažymima, kad medžiaga neužsidegė. Visomis kitomis aplinkybėmis, medžiagai užsidegus ir nenutrūkstamai degant, didžiausias atstumas tarp degiklio liepsnos ir aerozolių balionėlio vožtuvo pažymimas kaip „užsidegimo atstumas“.

q)

Be to, vienas bandymas atliekamas su trimis balionėliais, kurių nominalus pripildymo lygis yra 10–12 %. Šie balionėliai bandomi, nustačius tokį atstumą tarp aerozolių balionėlio vožtuvo ir degiklio liepsnos, kuris atitinka „pilnų balionėlių liepsnos užsidegimo atstumą + 15 cm“.

r)

Aerozoliai iš balionėlio purškiami ne ilgesniais kaip 30 s intervalais, kol jo pripildymo lygis (masės vienetais) tampa 10–12 %. Tarp purškimo intervalų daromos ne mažesnės kaip 300 s trukmės pertraukos. Per šias pertraukas balionėliai dedami į vandens vonią ir kondicionuojami.

s)

Bandant balionėlius, kurių nominalus pripildymo lygis yra 10–12 %, g–n veiksmai kartojami, praleidžiant l ir m veiksmus. Šis bandymas atliekamas tik vienoje padėtyje – arba kai aerozolių balionėlis yra stačias, arba kai jis yra apverstas, atsižvelgiant į tai, kokioje padėtyje medžiaga užsidegė (jeigu užsidegė), kai buvo bandomi pripildyti balionėliai.

t)

Toliau nurodytoje 6.3.1.1 lentelėje pažymimi visi rezultatai.

6.3.1.3.2.1.   Visi bandymai atliekami traukos spintoje, kuri laikoma gerai vėdinamoje patalpoje. Traukos spintos ir patalpos po visų bandymų gali būti vėdinamos ne mažiau kaip 3 min. Kad degimo produktai nepatektų į kvėpavimo takus, imamasi visų reikiamų atsargumo priemonių.

6.3.1.3.2.2.   Balionėliai, kurių nominalus pripildymo lygis 10–12 %, bandomi tik vieną kartą. Rezultatų lentelėse turi būti nurodomas tik vienas balionėlio bandymo rezultatas.

6.3.1.3.2.3.   Jeigu atliekant bandymą, balionėlį padėjus taip, kaip jį numatyta naudoti, gaunamas neigiamas rezultatas, bandymas kartojamas balionėlį padedant taip, kad būtų galima kuo greičiau pasiekti teigiamą rezultatą.

6.3.1.4.   Rezultatų vertinimo metodas

6.3.1.4.1.   Visi rezultatai registruojami. Toliau nurodyta 6.3.1.1 lentelė pateikiama kaip „rezultatų lentelės“ pavyzdys.

6.3.1.1   lentelė

Data

Temperatūra … °C

Santykinė drėgmė … %

Produkto pavadinimas

 

Tūris

 

Balionėlis Nr. 1

Balionėlis Nr. 2

Balionėlis Nr. 3

Pradinis pripildymo lygis

 

%

%

%

Balionėlio atstumas

Bandymas

1

2

3

1

2

3

1

2

3

15 cm

Užsidegė?

Taip arba Ne

 

 

 

30 cm

Užsidegė?

Taip arba Ne

 

 

 

45 cm

Užsidegė?

Taip arba Ne

 

 

 

60 cm

Užsidegė?

Taip arba Ne

 

 

 

75 cm

Užsidegė?

Taip arba Ne

 

 

 

90 cm

Užsidegė?

Taip arba Ne

 

 

 

Pastabos, įskaitant balionėlio padėtį

 

 

 

 

6.3.2.   Užsidegimo uždaroje erdvėje bandymas

6.3.2.1.   Įvadas

Šiame bandymų standarte aprašomas metodas, skirtas nustatyti iš aerozolių balionėlių purškiamų produktų liepsnumą, atsižvelgiant į jų savybę užsidegti mažoje arba uždaroje erdvėje. Aerozolių balionėlio turinys purškiamas į cilindro formos bandymo indą su degančia žvake. Jeigu medžiaga pastebimai užsidega, pažymimas praėjęs laikas ir išpurkštas kiekis.

6.3.2.2.   Prietaisai ir medžiaga

6.3.2.2.1.   Reikalingi tokie prietaisai:

chronometras (laikmatis)

paklaida ± 0,2 s

pastovios 20 °C temperatūros vandens vonia

paklaida ± 1 °C

kalibruotos laboratorinės svarstyklės (balansinės)

paklaida ± 0,1 g

termometras

paklaida ± 1 °C

higrometras

paklaida ± 5 %

slėgio manometras

paklaida ± 0,1 baro

cilindro formos bandymo indas

žr. toliau.

6.3.2.2.2.   Bandymo prietaisų parengimas

6.3.2.2.2.1.   Maždaug 200 dm3 tūrio, 600 mm skersmens ir 720 mm ilgio cilindro formos indas, kurio galas iš vienos pusės yra atviras, parengiamas taip:

a)

prie atvirojo indo galo priderinamas vyriais pritvirtintas dangtis; arba

b)

vietoj dangčio galima naudoti 0,01–0,02 mm storio plastikinę plėvelę. Jeigu atliekant bandymą naudojama plastikinė plėvelė, ji privalo būti naudojama taip: plėvelė ištempiama virš atvirojo cilindro galo ir pritvirtinama elastine juosta. Elastinė juosta turi būti tokio stiprumo, kad, apjuosus ja ant šono paverstą cilindrą ir prie jos žemiausios dalies prikabinus 0,45 kg svorio masę, juosta išsitemptų tik 25 mm. Pradėjus pjauti 50 mm atstumu nuo cilindro krašto, plėvelėje padaroma 25 mm įpjova. Patikrinama, ar plėvelė įtempta;

c)

kitame cilindro gale, 100 mm atstumu nuo krašto išgręžiama 50 mm skersmens skylė, kad, pastačius ir parengus bandymui indą, anga būtų viršuje (6.3.2.1 pav.);

6.3.2.1   pav.

Image

d)

ant 200 × 200 mm metalinio stovo padedama 20–40 mm skersmens ir 10 mm aukščio žvakė iš parafino. Kai žvakės aukštis tampa mažesnis nei 80 mm, ji pakeičiama. Nuo purslų poveikio žvakės liepsna apsaugoma 150 mm pločio ir 200 mm aukščio deflektoriumi, apimančiu 45° kampo plokštumą 150 mm atstumu nuo reflektoriaus pagrindo (6.3.2.2 pav.);

6.3.2.2   pav.

Image

e)

ant metalinio stovo padėta žvakė dedama tiksliai tarp dviejų cilindro galų (6.3.2.3 pav.);

6.3.2.3   pav.

Image

f)

cilindras guldomas ant žemės arba stovo toje vietoje, kur temperatūra yra 15–25 °C. Bandomas produktas purškiamas į maždaug 200 dm3 tūrio cilindro, kuriame yra uždegimo šaltinis, vidų.

6.3.2.2.2.2.   Paprastai, iš balionėlio purškiamam aerozoliniam produktui būdingas 90° kampas pagal vertikalią balionėlio ašį. Bandymo aprašymas ir aprašyta procedūra taikoma šios rūšies aerozoliniam produktui. Jeigu bandomi neįprastai naudojami aerozolių balionėliai (pvz., vertikalaus purškimo aerozolių balionėliai), vadovaujantis gerąja laboratorijų patirtimi, pvz., ISO/IEC 17025:1999 „Tyrimų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“, būtina pažymėti, kaip buvo pakeista įranga ir procedūros.

6.3.2.3.   Procedūra

6.3.2.3.1.   Bendrieji reikalavimai

6.3.2.3.1.1.

Prieš atliekant bandymą, kiekvienas aerozolių balionėlis kondicionuojamas ir paruošiamas purškiant maždaug 1 s. Šio veiksmo tikslas – pašalinti iš vamzdelio nehomogeninę medžiagą.

6.3.2.3.1.2.

Privaloma griežtai laikytis naudojimo instrukcijų, o taip pat nurodymo, kaip naudoti balionėlį – stačią ar apverstą. Jeigu būtina pakratyti, prieš bandymą balionėlis nedelsiant pakratomas.

6.3.2.3.1.3.

Bandymai atliekami nuo skersvėjo apsaugotoje vėdinamoje aplinkoje, palaikant 20 °C ± 5 °C kontroliuojamą temperatūrą ir 30–80 % santykinę drėgmę.

6.3.2.3.2.   Bandymo procedūra

a)

Mažiausiai 3 pilni kiekvieno produkto aerozolių balionėliai kondicionuojami 20 °C ± 1 °C temperatūroje, ne mažiau kaip 95 % balionėlio panardinant ne trumpiau kaip 30 min. į vandens vonią (jeigu aerozolių balionėlis visai panardinamas, pakanka 30 min. trukmės kondicionavimo).

b)

Išmatuojamas arba apskaičiuojamas faktinis cilindro tūris dm3;

c)

Vadovaujamasi bendraisiais reikalavimais. Registruojama aplinkos temperatūra ir santykinė drėgmė.

d)

Nustatomas vidinis balionėlio slėgis ir pirminio debito lygis 20 °C ± 1 °C temperatūroje (siekiant pašalinti aerozolių balionėlius, kurie yra su defektais arba nepilni);

e)

Vienas iš aerozolių balionėlių pasveriamas ir pažymima jo masė.

f)

Uždegama žvakė ir uždedamas dangtis (dangtelis arba plastikinė plėvelė).

g)

Aerozolių balionėlįs pastatomas taip, kad vožtuvo apertūra būtų 35 mm atstumu (arba arčiau, jeigu produktas purškiamas plačiai) nuo cilindro angos centro. Įjungiamas chronometras (laikmatis) ir, laikantis produkto naudojimo taisyklių, purslai nukreipiami į priešingo galo (dangtelio arba plastikinės plėvelės) centrą. Bandant aerozolių balionėlį, jis dedamas arba stačias, arba apverstas, atsižvelgiant į numatytą naudojimo būdą.

h)

Purškiama tol, kol medžiaga užsidega. Chronometras sustabdomas ir pažymimas praėjęs laikas. Dar kartą pasveriamas aerozolių balionėlis ir pažymima jo masė.

i)

Cilindras išvėdinamas ir išvalomas, pašalinant visus likučius, kurie gali turėti įtakos vėlesniems bandymams. Prireikus, cilindras atvėsinamas.

j)

Bandymo procedūros d–i veiksmai kartojami su kitais dviem to paties produkto aerozolių balionėliais (iš viso trimis; pastaba: visi balionėliai bandomi tik vieną kartą).

6.3.2.4.   Rezultatų vertinimo metodas

6.3.2.4.1.   Parengiama bandymo ataskaita, kurioje pateikiama tokia informacija:

a)

išbandytasis produktas ir jo nuorodos;

b)

vidinis aerozolių balionėlio slėgis ir debito lygis;

c)

patalpos temperatūra ir santykinė drėgmė;

d)

kiek laiko reikia purkšti atliekant kiekvieną bandymą, kad medžiaga užsidegtų (pažymima, jeigu produktas neužsidega);

e)

išpurškiamo produkto masė (g) atliekant kiekvieną bandymą;

f)

faktinis cilindro tūris (dm3).

6.3.2.4.2.   Laiko trukmę iki užsidegimo viename kubiniame metre (laiko ekvivalentą teq) galima apskaičiuoti taip:

Formula

6.3.2.4.3.   Deflagracijos tankis (Ddef), kurio reikia, kad bandymo metu įvyktų užsidegimas, gali būti apskaičiuojamas taip:

Formula

6.3.3.   Aerozolinių putų degumo bandymas

6.3.3.1.   Įvadas

6.3.3.1.1.   Šiame bandymų standarte aprašomas purškiamųjų putų, lako, gelio ir pastos forma purškiamų aerozolių purslų degumo nustatymo metodas. Purškiamųjų putų, lako, gelio ir pastos pavidalo aerozoliai (maždaug 5 g) purškiami ant laikrodžio stiklo, o uždegimo šaltinis (pvz., žvakė, vaškinė žvakė, degtukas ar žiebtuvėlis) dedamas prie apatinio laikrodžio stiklo krašto, siekiant pamatyti, ar purškiamosios putos, lakas, gelis ir pasta užsidegs ir degs nenutrūkstamai. Užsidegimu laikoma mažiausiai 5 s trukmės ir ne mažiau kaip 4 cm aukščio stabili liepsna.

6.3.3.2.   Prietaisai ir medžiaga

6.3.3.2.1.   Reikalingi tokie prietaisai:

matavimo skalė, stovas ir spaustuvas

matavimo vienetas – cm

maždaug 150 mm skersmens ugniai atsparus laikrodžio stiklas

 

chronometras (laikmatis)

paklaida ± 0,2 s

žvakė, vaškinė žvakė, degtukas ar žiebtuvėlis

 

kalibruotos laboratorinės svarstyklės (balansinės)

paklaida ± 0,1 g

pastovios 20 °C temperatūros vandens vonia

paklaida ± 1 °C

termometras

paklaida ± 1 °C

higrometras

paklaida ± 5 %

slėgio manometras

paklaida ± 0,1 baro

6.3.3.2.2.   Laikrodžio stiklas dedamas ant ugniai atsparaus paviršiaus nuo skersvėjo apsaugotoje patalpoje, kurią po kiekvieno bandymo būtų galima išvėdinti. Matavimo skalė dedama tiesiog už laikrodžio stiklo ir stovo bei spaustuvu tvirtinama vertikaliai.

6.3.3.2.3.   Skalė dedama taip, kad jos gradacijos pradžia būtų tame pačiame horizontaliosios plokštumos taške kaip apatinis laikrodžio stiklo kraštas.

6.3.3.3.   Procedūra

6.3.3.3.1.   Bendrieji reikalavimai

6.3.3.3.1.1.

Prieš atliekant bandymą, kiekvienas aerozolių balionėlis turi būti kondicionuojamas ir paruošiamas purškiant maždaug 1 s. Šio veiksmo tikslas – pašalinti iš vamzdelio nehomogeninę medžiagą.

6.3.3.3.1.2.

Privaloma griežtai laikytis naudojimo instrukcijų, o taip pat nurodymo, kaip naudoti balionėlį – stačią ar apverstą. Jeigu būtina pakratyti, prieš bandymą balionėlis nedelsiant pakratomas.

6.3.3.3.1.3.

Bandymai atliekami nuo skersvėjo apsaugotoje vėdinamoje aplinkoje, palaikant 20 °C ± 5 °C kontroliuojamą temperatūrą ir 30–80 % santykinę drėgmę.

6.3.3.3.2.   Bandymo procedūra

a)

Mažiausiai keturi pilni kiekvieno produkto aerozolių balionėliai kondicionuojami 20 °C ± 1 °C temperatūroje, prieš bandymą ne mažiau kaip 95 % balionėlio panardinant ne trumpiau kaip 30 min. į vandenį (jeigu aerozolių balionėlis visai panardinamas, pakanka 30 min. trukmės kondicionavimo).

b)

Vadovaujamasi bendraisiais reikalavimais. Registruojama aplinkos temperatūra ir santykinė drėgmė.

c)

Nustatomas vidinis balionėlio slėgis 20 °C ± 1 °C temperatūroje (siekiant pašalinti aerozolių balionėlius, kurie yra su defektais arba nepilni).

d)

Išmatuojamas bandomo aerozolinio produkto debito arba nuotėkio lygis, kad būtų galima kuo tiksliau įvertinti išpurkšto tiriamojo produkto kiekį.

e)

Pasveriamas vienas iš aerozolių balionėlių ir pažymima jo masė.

f)

Atsižvelgiant į išmatuotą debito arba nuotėkio lygį ir remiantis gamintojo instrukcijomis, ant švaraus laikrodžio stiklo vidurio išpurškiama maždaug 5 g produkto, stengiantis suformuoti ne didesnę kaip 25 mm dydžio krūvelę.

g)

Praėjus ne daugiau kaip 5 s nuo purškimo pabaigos, prie bandinio pagrindo krašto pridedamas uždegimo šaltinis ir nedelsiant įjungiamas chronometras (laikmatis). Prireikus, po maždaug dviejų sekundžių uždegimo šaltinis patraukiamas nuo bandinio krašto, siekiant patikrinti, ar medžiaga užsidegė. Jeigu bandinys akivaizdžiai neužsidegė, uždegimo šaltinis vėl pridedamas prie jo krašto.

h)

Jeigu medžiaga užsidega, pažymėkite:

i)

maksimalų liepsnos aukštį (cm) virš apatinės laikrodžio stiklo dalies;

ii)

liepsnos trukmę (s);

iii)

išpurkšto produkto masę, apskaičiuotą išdžiovinus ir vėl pasvėrus aerozolių balionėlį.

i)

Po kiekvieno bandymo bandymų patalpos nedelsiant išvėdinamos.

j)

Jeigu išpurkštas produktas neužsidega ir visą naudojimo laiką būna purškiamųjų putų ar pastos pavidalo, pakartojami e–i veiksmai. Prieš pridedant uždegimo šaltinį, 30 s, 1 min., 2 min. arba 4 min. su produktu nieko nedaroma.

k)

Bandymo procedūros e–j veiksmai kartojami dar du kartus (iš viso 3 kartus), bandant tą patį balionėlį.

l)

Bandymo procedūros e–k veiksmai kartojami dar du kartus, bandant kitus du to paties produkto balionėlius (iš viso tris balionėlius).

6.3.3.4.   Rezultatų vertinimo metodas

6.3.3.4.1.   Parengiama bandymo ataskaita, kurioje nurodoma:

a)

ar produktas užsidega;

b)

maksimalus liepsnos aukštis (cm);

c)

liepsnos trukmė (s);

d)

išbandyto produkto masė.“


II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Komisija

9.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 96/29


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. balandžio 3 d.

dėl neatidėliotinų priemonių, susijusių su neleistinu genetiškai modifikuotu organizmu Bt 63 ryžių produktuose

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 1208)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/289/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (1), ypač į jo 53 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (2) 4 straipsnio 2 dalyje ir 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas arba pašarai neturi būti tiekiami Bendrijos rinkai, jeigu jiems pagal tą reglamentą nėra suteiktas leidimas. To paties reglamento 4 straipsnio 3 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidimas negali būti išduodamas, jeigu nėra tinkamai ir pakankamai įrodyta, kad jie nedaro žalingo poveikio žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai ar aplinkai, neklaidina vartotojo ir nesiskiria nuo maisto ar pašarų, kuriuos jie skirti pakeisti, tiek, kad įprastai juos vartojant nukentėtų žmonių ar gyvūnų mityba.

(2)

2006 m. rugsėjo mėn. Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Vokietijoje buvo aptikti ryžių produktai iš Kinijos, užteršti neleistinais genetiškai modifikuotais ryžiais Bt 63, ir apie buvo pranešta naudojantis Skubaus įspėjimo apie maisto ir pašarų keliamą pavojų sistema (SĮMPS, angl. RASFF).

(3)

Kinijos kompetentingų valdžios institucijų buvo nedelsiant paprašyta pateikti išsamią informaciją apie neleistinų genetiškai modifikuotų ryžių Bt 63 genetines konstrukcijas. Taip pat buvo paprašyta paaiškinimų dėl Kinijos rinkoje esančių genetiškai modifikuotų ryžių kilmės ir kaip Kinijos kompetentingos valdžios institucijos numato užtikrinti eksportuojamų produktų atitiktį Bendrijos reikalavimams. Atsakydamos į prašymus Kinijos valdžios institucijos atliko per SĮMPS praneštų atvejų patikrinimus ir sustabdė atitinkamų įmonių eksportą. Jos taip pat nusprendė atlikti eksportuojamų ryžių bei jų produktų tyrimus ir pareikalavo, kad eksportuojančios įmonės sustiprintų perkamų žaliavų kontrolę. Be to, Komisijai buvo pateikta bendra informacija apie genetiškai modifikuotus ryžius Kinijos rinkoje ir informacija apie atitinkamas genetines konstrukcijas Bt – patvirtinta, kad genetiškai modifikuotais ryžiais Bt 63 nėra leidžiama prekiauti Kinijos rinkoje.

(4)

Valstybės narės buvo nedelsiant informuotos apie padėtį Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto 2006 m. rugsėjo 11 d. ir spalio 23 d. posėdžiuose. Be to, valstybėms narėms ir ekonominės veiklos vykdytojams buvo priminta raštu apie jų pareigą užtikrinti, kad neleistini GMO nebūtų tiekiami ES rinkai.

(5)

Po kelių per SĮMPS perduotų pranešimų 2006 m. rugsėjo–spalio mėn. apie neleistinus genetiškai modifikuotus ryžius Bt 63 perspėjimų srautas nutrūko. Tai leido daryti prielaidą, kad Kinijos valdžios institucijų taikytos priemonės buvo veiksmingos.

(6)

2007 m. vasario mėn. per SĮMPS vėl buvo pranešta apie naujai nustatytus neleistinus genetiškai modifikuotus ryžius Bt 63. Šis naujas perspėjimas buvo susijęs su pašarams skirtu ryžių proteinų koncentrato kroviniu, kuris per Nyderlandus atvežtas į Graikiją. Atitinkamas krovinys išgabentas iš Kinijos 2006 m. gruodžio 20 d., tai yra po to, kai Kinijos valdžios institucijos pradėjo vykdyti kontrolės priemones. Komisijai pranešus apie šį naują perspėjimą ir paprašius pateikti papildomas garantijas, Kinijos valdžios institucijos nusprendė sugriežtinti ryžių produktų mėginių ėmimą ir tyrimus ir pareikalavo prie ryžių produktų pridėti oficialų Kinijos inspekcijos ir karantino tarnybos sertifikatą. Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas buvo informuotas 2007 m. kovo 2 d.

(7)

Nepaisant priemonių, apie kurias pranešė Kinijos valdžios institucijos, vėliau buvo gauti keli perspėjimai dėl neleistinų genetiškai modifikuotų ryžių Bt 63 buvimo rinkoje.

(8)

Nepaisant pakartotinių Komisijos prašymų, Kinijos valdžios institucijos nepateikė Komisijos Jungtiniam tyrimų centrui (JRC) kontrolinių mėginių ir aptikimo metodo protokolo, kurie kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu tiktų JRC, kad jis galėtų patvirtinti kontrolę atliekančių Kinijos valdžios institucijų taikomą aptikimo metodą.

(9)

Atsižvelgiant į tai, kad Kinijos kompetentingos valdžios institucijos nepateikė pakankamų garantijų, patvirtinančių, jog neleistinų genetiškai modifikuotų ryžių Bt 63 nėra Kinijos kilmės ryžių produktuose, ir nepažeidžiant valstybių narių kontrolės prievolių, reikėtų priimti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad vadovaujantis visapusišku ir bendru požiūriu bus imtasi greitų ir efektyvių veiksmų ir kad valstybės narės vienodai vertins padėtį.

(10)

Reglamento (EB) Nr. 178/2002 53 straipsnyje numatyta galimybė priimti neatidėliotinas Bendrijos priemones dėl iš trečiosios šalies importuojamo maisto ir pašarų, kad būtų apsaugota žmonių bei gyvūnų sveikata ar aplinka, kai priemonėmis, kurių ėmėsi atitinkamos valstybės narės, pavojaus sėkmingai išvengti neįmanoma.

(11)

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Bendrijos teisės aktus genetiškai modifikuotų ryžių Bt 63 tiekimui rinkai nėra išduotas leidimas ir į prielaidą dėl rizikos, kurią kelia produktai, kuriems nėra išduotas leidimas remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1829/2003, kuriuo atsižvelgiama į Reglamento (EB) Nr. 178/2002 7 straipsnyje nustatytą atsargumo principą, reikėtų imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias tiekti Bendrijos rinkai užterštus produktus.

(12)

Remiantis Reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatytais bendraisiais reikalavimais, maisto ir pašarų verslo subjektams tenka pagrindinė teisinė atsakomybė užtikrinti, kad maisto produktai ar pašarai jų valdomose verslo įmonėse atitiktų maistui skirtų teisės aktų reikalavimus, ir patikrinti, ar šie reikalavimai vykdomi. Todėl ekonominės veiklos vykdytojas, atsakingas už pirmąjį pašarų ar maisto patiekimą rinkai, turėtų prisiimti pareigą įrodyti, kad šie produktai nėra užteršti. Šiam tikslui šiame sprendime nustatytomis priemonėmis turėtų būti reikalaujama, kad tam tikrų Kinijos kilmės produktų siuntos gali būti tiekiamos rinkai tik tokiu atveju, jeigu pateikiama tyrimų ataskaita, kurioje įrodoma, kad tie produktai nėra užteršti neleistinais genetiškai modifikuotais ryžiais Bt 63. Tyrimų ataskaitą turi parengti akredituota ar oficiali laboratorija, atitinkanti tarptautiniu mastu pripažintus standartus. Jei akredituota laboratorija išduoda tyrimų ataskaitą, tikslinga numatyti, kad šią ataskaitą patvirtintų atitinkama kompetentinga valdžios institucija.

(13)

Nesant įteisinto aptikimo metodo bei tinkamų kiekio bei kokybės kontrolinių mėginių ir siekiant palengvinti kontrolės atlikimą, tyrimų ataskaita turėtų būti pateikta naudojant D. Made ir kt. parengtą konkrečioms konstrukcijoms taikomą metodą (3). Jungtiniam tyrimų centrui (JRC) priklausanti Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų etaloninė laboratorija (GMMP BEL) šį metodą dabartiniu metu laiko tinkamiausiu.

(14)

Imant mėginius ir vykdant aptikimo tyrimą, kurių reikia siekiant užkirsti kelią, kad neleistinais genetiškai modifikuotais ryžiais Bt 63 užteršti produktai nebūtų tiekiami rinkai, reikėtų atsižvelgti į 2004 m. spalio 4 d. Komisijos rekomendaciją Nr. 2004/787/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų produktų bei juose esančių medžiagų mėginių ėmimo ir aptikimo techninių gairių remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1830/2003 (4).

(15)

Šiame sprendime nustatytos priemonės turi būti proporcingos ir neturi labiau riboti prekybos negu reikia, todėl jos turėtų būti taikomos tik Kinijos kilmės produktams arba į Bendriją iš Kinijos siunčiamiems produktams, laikomiems galimai užterštais neleistinais genetiškai modifikuotais ryžiais Bt 63. Atsižvelgiant į didžiulę produktų, kurie gali būti užteršti neleistinais genetiškai modifikuotais ryžiais Bt 63 įvairovę, būtų tikslinga kontroliuoti ilgą produktų, kurie galėtų turėti, jų sudėtyje galėtų būti arba kurie galėtų būti pagaminti iš ryžių, sąrašą. Tačiau kai kurie iš nustatytų produktų gali turėti arba neturėti, jų sudėtyje gali būti arba nebūti, jie gali būti arba nebūti pagaminti iš ryžių. Todėl reikėtų leisti ekonominės veiklos vykdytojams pateikti paprastos formos deklaraciją, kai produktas neturi, jo sudėtyje nėra arba jis nėra pagamintas iš ryžių, ir nedaryti privalomo tyrimo ir sertifikavimo.

(16)

Padėtis dėl galimo ryžių produkto užteršimo neleistinais genetiškai modifikuotais ryžiais Bt 63 turėtų būti persvarstoma per šešių mėnesių laikotarpį siekiant įvertinti, ar šiame sprendime numatytos priemonės vis dar turi būti taikomos.

(17)

Siekiant leisti valstybėms narėms imtis praktinių priemonių šiam sprendimui įgyvendinti tikslinga numatyti pagrįstą laikotarpį nuo šio sprendimo įsigaliojimo iki jo taikymo pradžios.

(18)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Sprendimas taikomas priede išvardytiems Kinijos kilmės arba atsiųstiems iš Kinijos maisto ir pašarų produktams.

2 straipsnis

Pirmojo patiekimo rinkai sąlygos

1.   Valstybės narės leidžia pirmą kartą patiekti rinkai 1 straipsnyje nurodytus produktus tik, kai oficialios ar akredituotos laboratorijos išduotos tyrimų ataskaitos, pagrįstos D. Made ir kt. parengtu genetiškai modifikuotų ryžių Bt 63 aptikimo konkrečioms konstrukcijoms taikomu metodu, originale, pridedamame prie siuntos, aiškiai nurodoma, kad produktas neturi, jo sudėtyje nėra ar jis nėra pagamintas iš genetiškai modifikuotų ryžių Bt 63. Jeigu ataskaitą išduoda Kinijos akredituotos laboratorijos, ataskaitą patvirtina atitinkamos kompetentingos institucijos (5).

2.   Jeigu 1 straipsnyje minėtų produktų siunta yra padalyta, kartu su kiekviena padalytos siuntos dalimi turi būti pateikiama tyrimų ataskaitos kopija. Jeigu nėra 1 straipsnyje nurodytos tyrimų ataskaitos, Bendrijoje įsisteigęs ekonominės veiklos vykdytojas, atsakingas už pirmąjį produkto patiekimą rinkai, atiduoda ištirti 1 straipsnyje nurodytus produktus siekdamas įrodyti, kad juose nėra genetiškai modifikuotų ryžių Bt 63. Kol bus gauta tyrimų ataskaita, siunta Bendrijos rinkai netiekiama.

3.   Jei priede nurodytas produktas neturi, jo sudėtyje nėra ar jis nėra pagamintas iš ryžių, tyrimų ataskaitos originalas gali būti pakeistas už siuntą atsakingo ekonominės veiklos vykdytojo pažyma (6), kurioje nurodyta, kad maisto produktas neturi, jo sudėtyje nėra ar jis nėra pagamintas iš ryžių.

3 straipsnis

Kontrolės priemonės

Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, įskaitant atsitiktinės atrankos būdu paimtus mėginius ir 2 straipsnyje nurodytu metodu atliktus tyrimus, dėl 1 straipsnyje nurodytų importui pateiktų ar jau esančių rinkoje produktų siekiant užtikrinti atitiktį šio sprendimo reikalavimams. Jos informuoja Komisiją apie teigiamus (nepalankius) tyrimų rezultatus pasinaudodamos skubaus įspėjimo apie maisto ir pašarų keliamą pavojų sistema. Apie neigiamus (palankius) rezultatus Komisijai pranešama kas tris mėnesius.

4 straipsnis

Užterštos siuntos

Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad 1 straipsnyje minėti produktai, kuriuose aptikta, nustatyta, kad jų sudėtyje yra arba jie pagaminti iš genetiškai modifikuotų ryžių Bt 63, nebūtų tiekiami rinkai.

5 straipsnis

Išlaidų susigrąžinimas

Valstybės narės užtikrina, kad išlaidas, patirtas įgyvendinant 2 ir 4 straipsnius, padengtų už pirmąjį tiekimą rinkai atsakingi ekonominės veiklos vykdytojai.

6 straipsnis

Priemonių pakartotinis vertinimas

Padėtis turi būti persvarstyta vėliausiai iki 2008 m. spalio 15 d.

7 straipsnis

Taikymas

Šis sprendimas taikomas nuo 2008 m. balandžio 15 d.

8 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. balandžio 3 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė


(1)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 202/2008 (OL L 60, 2008 3 5, p. 17).

(2)  OL L 268, 2003 10 18, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1981/2006 (OL L 368, 2006 12 23, p. 99).

(3)  European Food Research Technology, 224:271–278 (2006).

(4)  OL L 348, 2004 11 24, p. 18.

(5)  Tyrimų ataskaita parengiama tokia kalba, kurią moka ją tvirtinantis pareigūnas, kad jis visiškai suprastų kiekvienos pasirašomos tyrimų ataskaitos turinio prasmę, ir tokia kalba, kurią supranta importuojančios valstybės kontrolės pareigūnas.

(6)  Pažyma parengiama tokia kalba, kurią moka ekonominės veiklos vykdytojas, kad jis visiškai suprastų kiekvienos pasirašomos pažymos turinio prasmę, ir tokia kalba, kurią supranta importuojančios valstybės kontrolės pareigūnas.


PRIEDAS

Produktas

KN kodas

Ryžiai su luobelėmis (žaliaviniai (paddy) arba neapdoroti)

1006 10

Lukštenti (rudieji) ryžiai

1006 20

Iš dalies arba visiškai nulukštenti ryžiai, poliruoti arba nepoliruoti, glazūruoti arba neglazūruoti

1006 30

Skaldyti ryžiai

1006 40 00

Ryžiniai miltai

1102 90 50

Ryžių kruopos ir rupiniai

1103 19 50

Ryžių granulės

1103 20 50

Ryžiai, perdirbti į dribsnius

1104 19 91

Javų grūdai, traiškyti arba perdirbti į dribsnius (išskyrus avižų, kviečių, rugių, kukurūzų ir miežių grūdus bei ryžius, perdirbtus į dribsnius)

1104 19 99

Ryžių krakmolas

1108 19 10

Maisto produktai kūdikiams, supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes

1901 10 00

Tešlos gaminiai, nevirti, neįdaryti ir neparuošti kitu būdu, su kiaušiniais

1902 11 00

Tešlos gaminiai, nevirti, neįdaryti ir neparuošti kitu būdu, be kiaušinių

1902 19

Įdaryti tešlos gaminiai, virti arba nevirti, paruošti arba neparuošti kitu būdu

1902 20

Kiti tešlos gaminiai (išskyrus nevirtus, neįdarytus ar neparuoštus kitu būdu tešlos gaminius, ir įdarytus tešlos gaminius, virtus arba nevirtus, paruoštus arba neparuoštus kitu būdu)

1902 30

Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus, pagamintus iš ryžių

1904 10 30

Javainių (Müsli) rūšies produktai, daugiausia sudaryti iš neskrudintų javų grūdų dribsnių

1904 20 10

Paruošti maisto produktai, pagaminti iš neskrudintų javų grūdų dribsnių arba išpūstų javų grūdų mišinių, pagamintų iš ryžių (išskyrus javainių rūšies produktus, daugiausia sudarytus iš neskrudintų javų grūdų dribsnių)

1904 20 95

Ryžiai, apvirti arba kitaip paruošti, nenurodyti kitoje vietoje (išskyrus miltus, kruopas ir rupinius, paruoštus maisto produktus, pagamintus išpučiant ar skrudinant arba iš neskrudintų javų grūdų dribsnių ar neskrudintų ir skrudintų javų grūdų dribsnių ar išpūstų javų grūdų mišinių)

1904 90 10

Ryžių paplotėliai

ex 1905 90 20

Sėlenos, išsijos ir kitos sijojimo, malimo arba kito javų, ankštinių augalų arba ryžių, kurių sudėtyje esantis krakmolo kiekis ne didesnis kaip 35 % masės, apdorojimo liekanos, granuliuotos arba negranuliuotos

2302 40 02

Sėlenos, išsijos ir kitos sijojimo, malimo arba kito javų, ankštinių augalų arba ryžių, išskyrus ryžius, kuriuose esantis krakmolo kiekis pagal svorį ne didesnis kaip 35 % masės, apdorojimo liekanos, granuliuotos arba negranuliuotos

2302 40 08

Peptonai ir jų dariniai; kitos baltyminės medžiagos ir jų dariniai, nenurodyti kitoje vietoje; odos milteliai, chromuoti arba nechromuoti

3504 00 00


9.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 96/35


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. balandžio 4 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Sprendimo 2007/716/EB nuostatos, taikomos tam tikroms Bulgarijos mėsos ir pieno sektorių įmonėms

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 1230)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/290/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Bulgarijos ir Rumunijos stojimo aktą, ypač į jo 42 straipsnį,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

2007 m. spalio 30 d. Komisijos sprendimu 2007/716/EB nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su struktūriniais reikalavimais, taikomais kai kurioms mėsos ir pieno sektorių įmonėms Bulgarijoje, nurodytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 852/2004 ir (EB) Nr. 853/2004 (2). Kol šioms įmonėms taikomas pereinamasis laikotarpis, jų gaminamus produktus galima tiekti tik į vietos rinką arba naudoti tolesniam perdirbimui kitose Bulgarijos įmonėse, kurioms taip pat taikomas pereinamasis laikotarpis.

(2)

Pagal oficialų Bulgarijos kompetentingos institucijos pranešimą tam tikros mėsos ir pieno sektorių įmonės baigė modernizavimo procesą ir dabar visiškai atitinka Bendrijos teisės aktų nuostatas. Todėl tas įmones reikėtų išbraukti iš įmonių, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, sąrašo.

(3)

Todėl Sprendimo 2007/716/EB priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(4)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šio sprendimo priede išvardytos įmonės išbraukiamos iš Sprendimo 2007/716/EB priedo.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. balandžio 4 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė


(1)  OL L 395, 1989 12 30, p. 13. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/41/EB (OL L 157, 2004 4 30, p. 33).

(2)  OL L 289, 2007 11 7, p. 14.


PRIEDAS

ĮMONIŲ, KURIAS REIKIA IŠBRAUKTI IŠ SPRENDIMO 2007/716/EB PRIEDO, SĄRAŠAS

Mėsos perdirbimo įmonės

Nr.

Veterinarinis Nr.

Įmonės pavadinimas

Miestas, gatvė arba kaimas, regionas

26.

BG 0801003

„PE-EM“ OOD

s. Senokos

gr. Dobrich

46.

BG 1501008

„Evrones“ OOD

gr. Levski

79.

BG 2501014

„Mesni produkti“ OOD

s. Zdravets

obsht. Targovishte

84.

BG 2701013

„Rodopa Shumen 1884“ AD

gr. Shumen

ul. „Industrialna“

85.

BG 2701013

„Rodopa miyt“ EOOD

gr. Shumen

ul. „Industrialna“

86.

BG 2701013

„Rodopa konserv“ EOOD

gr. Shumen

ul. „Industrialna“

93.

BG 0302007

ET „Edi-Valya Ivanova“

gr. Varna

ul. „Mladezhka“ 38

114.

BG 1202004

„Agentsiya Bulsay“ EOOD

gr. Berkovitsa

ul. „Kazanite“ 1

118.

BG 1602002

„Ter-M“ EOOD

gr. Parvomay

kv. Debar

119.

BG 1702001

„Pilko“ EOOD

gr. Razgrad

Industrialna zona

131.

BG 2302004

„Galus Treid“ OOD

gr. Kostinbrod

136.

BG 0105002

„Primo Treyd“ EOOD

gr. Sandanski

Glaven pat E79, Mestnost „Druma“

195.

BG 2205087

AD „Evrofrigo“

gr. Sofia

ul. „Malashevska“ 1

196.

BG 2205088

„Maksimum-69“ OOD

gr. Sofia

ul. „Obikolna“

223.

BG 0304034

„Pikant“ OOD

gr. Varna

ul. „Hristo Smirnenski“ 33

224.

BG 0304035

„Emil Iliev“ EOOD

s. Topoli

obl. Varna

238.

BG 0604001

„Lalov i Vachev“ EOOD

gr. Vratza

Hranitelnovkusova zona, partsel 14

248.

BG 0804022

„Orehite G“ OOD

gr. Dobrich

263.

BG 120415

„Gala“ EOOD

gr. Montana

ul. „21 vek“ 10

292.

BG 1604037

„Dil TUR“ AD

gr. Plovdiv kv. Proslav

ul. „Elena“ 3

299.

BG 1604047

EOOD „Dimitar Madzharov“

gr. Plovdiv

ul. „Golyamo Konarsko shose“


Pieno perdirbimo įmonės

Nr.

Veterinarinis Nr.

Įmonės pavadinimas

Miestas, gatvė arba kaimas, regionas

7.

BG 0812009

„Serdika-90“ AD

gr. Dobrich

ul. „25 septemvri“ 100

8.

BG 0812019

„Filipopolis-RK“ OOD

s. Zheglartsi

14.

BG 1312011

„Eko-F“ EAD

s. Karabunar

17.

BG 1612009

„D. Madzharov-2“ EOOD

gr. Stamboliyski

ul. „Grobarska“ 3

51.

BG 1612040

„Mlechni produkti“ OOD

s. Manole

56.

BG 2112001

„Rodopeya-Belev“ EOOD

gr. Smolyan

ul. „Trakya“ 15

59.

BG 2512017

„YUES-Komers“ OOD

s. Golyamo Gradishte

ul. „Radetski“ 2

61.

BG 2812025

„Sakarela“ OOD

gr. Yambol

ul. „Preslav“ 269

70.

BG 212047

„Komplektstroy“ EOOD

s. Veselie