1.

1.1.

1.1.1.

1.1.2.

1.1.3.

1.1.3.1.

1.1.3.2.

1.1.3.3

1.1.4.

1.1.5.

1.1.6.

1.1.7.

1.2.

1.3.

2.

2.1.

2.2.

2.2.1.

2.2.2.

2.2.3.

2.2.4.

2.3.

3.

3.1.

3.2.

4.

4.1.

4.2.

4.2.1.

4.2.2.

4.2.2.1.

4.2.2.2.

4.2.2.3.

4.2.2.4.

4.2.2.5.

4.2.2.6.

4.2.2.6.1.

4.2.2.6.2.

4.2.2.6.3.

4.2.2.6.4.

4.2.2.6.5.

4.2.2.7.

4.2.2.8.

4.2.2.9.

4.2.2.10.

4.2.2.11.

4.2.2.12.

4.2.2.13.

4.2.3.

4.2.3.1.

4.2.3.2.

4.2.3.3.

4.2.3.4.

4.2.3.5.

4.2.4.

4.2.4.1.

4.2.5.

4.2.5.1.

4.2.5.2.

4.2.5.3.

4.2.5.3.1.

4.2.5.3.2.

4.2.5.3.3.

4.2.5.4.

4.2.5.5.

4.2.5.5.1.

4.2.5.5.2.

4.2.5.5.3.

4.2.5.6.

4.2.5.7.

4.2.5.8.

4.2.5.9.

4.2.5.10.

4.2.5.11.

4.2.5.11.1.

4.2.5.11.2.

4.2.5.12.

4.3.

4.3.1.

4.3.2.

4.3.2.1.

4.3.2.2.

4.3.3.

4.3.3.1.

4.3.4.

4.3.5.

4.3.5.1.

4.3.5.2.

4.3.5.3.

4.3.6.

4.3.6.1.

4.3.6.2.

4.3.7.

4.3.7.1.

4.4.

4.4.1.

4.4.1.1.

4.4.1.2.

4.4.1.2.1.

4.4.1.2.2.

4.4.2.

4.4.3.

4.4.3.1.

4.4.3.2.

4.4.3.3.

4.4.4.

4.4.5.

4.4.6.

4.4.7.

4.5.

4.5.1.

4.5.2.

4.5.2.1.

4.5.2.2.

4.6.

4.6.1.

4.7.

4.7.1.

4.8.

4.8.1.

4.8.2.

5.

6.

6.1.

6.2.

6.2.1.

6.2.2.

6.2.3.

6.2.4.

6.2.5.

6.2.6.

6.2.7.

6.2.7.1.

6.2.7.2.

6.2.7.3.

6.2.7.4.

6.2.7.5.

6.2.7.6.

6.2.7.7.

6.2.8.

6.2.8.1.

6.2.8.2.

7.

7.1.

7.1.1.

7.1.2.

7.1.3.

7.2.

7.2.1.

7.2.2.

7.2.2.1.

7.2.2.2.

7.2.3.

7.2.3.1.

7.2.3.2.

7.2.3.3.

7.2.4.

7.3.

7.4.

7.4.1.

7.4.2.

7.5.

7.5.1.

7.5.2.

A PRIEDAS.

B PRIEDAS.

C PRIEDAS.

D PRIEDAS.

E PRIEDAS.

F PRIEDAS.

G PRIEDAS.

1.1.1.

Tunelių sauga kaip bendrosios saugos dalis

Ši TSS yra taikoma naujiems, rekonstruotiems ir modernizuotiems posistemiams. TSS susijusi su šiais Direktyvų 96/48/EB ir 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, II priede paminėtais posistemiais: infrastruktūros (INF), energijos (ENE), kontrolės, valdymo ir signalizavimo (KVS), geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo (GTEOV) ir geležinkelių riedmenų (GR).

Saugai tuneliuose įtakos turi bendrosios geležinkelių saugos priemonės (tokios kaip signalizavimas), kurios šioje TSS nenustatomos. Čia aprašomos tik specialiosios tuneliams būdingų pavojų mažinimo priemonės.

Bendrosios geležinkelių saugos priemonės:

Bendrosios geležinkelių saugos priemonės yra skirtos tik su geležinkelių eksploatavimu susijusiems pavojams, pvz., nuriedėjimo nuo bėgių arba susidūrimo su kitais traukiniais, mažinti. Šioje TSS tunelių aplinkos įtaka, taigi ir kai kurios atitinkamos atsakomosios priemonės nagrinėjamos tiek, kiek jos turi įtakos saugai geležinkelių tuneliuose.

Specialiosios tuneliams skirtos priemonės:

Šios TSS tikslas – nustatyti tarpusavyje susijusių infrastruktūros, energijos, kontrolės, valdymo ir signalizavimo, geležinkelių riedmenų, eismo organizavimo ir valdymo posistemiams skirtų priemonių rinkinį ir taip mažiausiomis sąnaudomis pasiekti optimalų saugos tuneliuose lygį. Jomis sudaromos laisvo traukinių eismo, remiantis Direktyvos 96/48/EB (skirtos greitiesiems geležinkeliams) ir Direktyvos 2001/16/EB (skirtos paprastiesiems geležinkeliams) ir laikantis transeuropinės geležinkelių sistemos geležinkelių tuneliams taikomų darniųjų saugos reikalavimų, galimybės.

1.1.2.

Tunelio ilgis

1.1.3.

Keleivinių geležinkelių riedmenų priešgaisrinės saugos kategorijos

Tuneliais važiuoti tinkami geležinkelių riedmenys turi priklausyti vienai iš dviejų – A arba B – priešgaisrinės saugos kategorijų (toliau pateiktos apibrėžtys yra suderintos su GG PST TSS 4.2.7.2.1 punktu ir prEN45545 1 dalimi):

1.1.3.1.

Geležinkelių riedmenys, skirti važiuoti ne ilgesniais kaip 5 km tuneliais

Geležinkelių riedmenys, kurie suprojektuoti ir pagaminti važiuoti ne ilgesniais kaip 5 km požeminiais kelio ruožais bei tuneliais, kuriuose numatyta šoninės evakuavimo galimybė, priskiriami A kategorijai. Įsijungus gaisrinei signalizacijai, traukinys, galintis važiuoti 80 km/h greičiu, toliau ne ilgiau kaip 4 minutes važiuoja iki saugios zonos (žr. 4.2.2.6.1 punkte pateiktą apibrėžtį). Saugioje zonoje keleiviai ir personalas gali evakuotis iš traukinio. Jei toliau traukiniu važiuoti neįmanoma, jis evakuojamas naudojant tuneliuose esančius infrastruktūros įrenginius.

1.1.3.2.

Visais tuneliais galintys važiuoti geležinkelių riedmenys

Geležinkelių riedmenys, kurie suprojektuoti ir pagaminti važiuoti visais transeuropinio tinklo tuneliais, priskiriami B kategorijai. Juose įrengtos priešgaisrinės užtvaros, 15 minučių padedančios apsaugoti degančio traukinio keleivius nuo karščio ir dūmų. Priešgaisrinės užtvaros ir tinkamumo važiuoti užtikrinimo priemonės leidžia traukiniams, galintiems važiuoti 80 km/h greičiu, išvažiuoti iš 20 km ilgio tunelių ir pasiekti saugią zoną. Jei traukiniu išvažiuoti iš tunelio neįmanoma, jis evakuojamas naudojant tunelyje numatytus infrastruktūros įrenginius.

1.1.3.3

Geležinkelių riedmenys, važiuojantys tuneliais su požeminėmis stotimis

Jei, kaip apibrėžta 1.1.4 punkte, esama požeminių stočių, kurios avariniame plane nurodytos kaip evakuavimo vietos, ir jei atstumas tarp gretimų požeminių stočių ir nuo artimiausios požeminės stoties iki vartų yra mažesnis kaip 5 km, traukiniai atitinka A kategorijai taikomus reikalavimus.

1.1.4.

Požeminės stotys

Tuneliuose esančios stotys turi atitikti atitinkamas geležinkelio posistemiams taikomus šios TSS reikalavimus.

Be to, stoties viešosios dalys turi atitikti nacionalines apsaugos nuo gaisro taisykles.

Jei šios dvi sąlygos vykdomos, požeminė stotis gali būti laikoma saugia zona, kaip apibrėžta 4.2.2.6.1 punkte.

1.1.5.

Pavojingos prekės

Bendrosios pavojingų prekių vežimui skirtos saugos priemonės yra nustatytos GTEOVTSS ir RID. Šioje TSS specialiai tuneliams skirtos priemonės nenustatytos. Atitinkama nacionalinė institucija, remdamasi 1.1.6 punktu, gali paskirti specialiąsias priemones.

1.1.6.

Įvairūs valstybėse narėse taikomi saugos reikalavimai

Šios TSS reikalavimai – tai iš esmės yra darnieji reikalavimai. Kaip nustatyta Direktyvos 2004/49/EB (Saugos direktyva) 4 straipsnio 1 dalyje, esamas saugos lygis šalyje neturėtų būti mažinamas. Valstybės narės gali palikti griežtesnius reikalavimus, jei šie reikalavimai nedraudžia eksploatuoti traukinių, atitinkančių Direktyvą 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.

Valstybės narės, remdamosi Direktyvos 2004/49/EB (Saugos direktyva) 8 straipsniu, gali nustatyti naujus, griežtesnius reikalavimus; prieš įvesdamos tokius reikalavimus, jos privalo apie juos pranešti Komisijai. Šie aukštesni reikalavimai turi būti pagrįsti rizikos analize ir konkrečiomis rizikos aplinkybėmis. Jie turi būti nustatomi pasitarus su IV bei atitinkamomis gelbėjimo institucijomis, ir turi būti atliktas jų sąnaudų bei naudos vertinimas.

1.1.7.

Rizikos sritis ir į šią TSS neįtrauktos rizikos rūšys

Šioje TSS apima specifines tuneliams būdingas, su pirmiau minėtais posistemiais susijusias keleiviams ir traukinių personalui kylančios rizikos tipas.

Šioje TSS nenagrinėjamos šios rizikos rūšys:

a)

nurodoma numatyta specifikacijų taikymo sritis (Direktyvos I priede nurodyta geležinkelio tinklo ar geležinkelių riedmenų dalis; Direktyvos II priede nurodytas posistemis ar jo dalis) – 2 skyrius;

b)

nustatomi esminiai kiekvienam atitinkamam posistemiui ir jo sąsajoms su kitais posistemiais taikomi reikalavimai – 3 skyrius;

c)

nustatomi funkciniai ir techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti posistemis ir jo sąsajos su kitais posistemiais. Jei būtina, šios specifikacijos gali skirtis atsižvelgiant į posistemio taikymą, pvz., atsižvelgiant į Direktyvos I priede numatytas linijų, mazgų ir (arba) geležinkelių riedmenų kategorijas, – 4 skyrius;

d)

nustatomos sudedamosios sąveikos dalys ir sąsajos, kurioms taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, kurie yra būtini transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti, – 5 skyrius;

e)

nustatomos kiekvienu svarstomu atveju taikomos atitikties arba tinkamumo naudoti vertinimo procedūros. Tos procedūros – visų pirma Sprendime 93/465/EEB nustatyti moduliai arba, tam tikrais atvejais, – specialiosios procedūros procedūras, taikytinos siekiant įvertinti sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį arba tinkamumą naudoti ir posistemių EB patikrą, – 6 skyrius;

f)

nurodoma TSS įgyvendinimo strategija. Visų pirma būtina nurodyti etapus, kurie turi būti užbaigti, siekiant nuo dabartinės padėties palaipsniui pereiti prie galutinės, kai TSS reikalavimų vykdymas bus visiems privalomas, – 7 skyrius;

g)

nustatoma atitinkamų darbuotojų profesinė kvalifikacija, reikalinga minėtiems posistemiams eksploatuoti ir TSS reikalavimams įgyvendinti, – 4 skyrius.

2.2.1.

Gaisrinės avarijos: gaisras, sprogimas ir jo sukeltas gaisras, nuodingų medžiagų arba dujų išsiskyrimas.

Didžiausias pavojus yra gaisras. Daroma prielaida, kad gaisras kyla viename keleiviniame traukinyje arba traukos riedmenyje ir visiškai išplinta per 15 minučių nuo užsidegimo pradžios. Gaisras aptinkamas ir pavojaus signalas skelbiamas per tas pirmąsias 15 minučių.

Jei įmanoma, traukinys išvažiuoja iš tunelio.

Jei traukinys sustoja, keleiviai evakuojami, ir traukinio įgula juos nukreipia į saugią zoną, arba keleiviai tai padaro gelbėdamiesi savarankiškai.

2.2.2.

Begaisrės avarijos: susidūrimas, nuvažiavimas nuo bėgių

Nustatant specialiąsias tuneliams skirtas priemones, daugiausiai dėmesio skiriama įėjimo ir (arba) išėjimo įrenginiams, kurie padeda evakuotis ir gelbėjimo pajėgoms imtis veiksmų. Palyginti su gaisrinių avarijų scenarijais, begaisrės avarijos atveju laikas neribojamas, kadangi neatsiranda pavojinga aplinka, kurią sukuria kilęs gaisras.

2.2.3.

Užsitęsęs stovėjimas

Užsitęsęs stovėjimas (nenumatytas, ilgiau nei 10 minučių trunkantis stovėjimas tunelyje; gaisras traukinyje nekyla) nekelia grėsmės keleiviams ir personalui. Tačiau toks stovėjimas gali sukelti paniką ir savaimingą, nekontroliuojamą evakuaciją, per kurią žmonėms kyla tunelio aplinkai būdingi pavojai. Turi būti numatytos tokią padėtį leidžiančios kontroliuoti priemonės.

2.2.4.

Išimtys

Nenagrinėti scenarijai išvardyti 1.1.7 skirsnyje.

—

bandyti gelbėti į saugią zoną negalinčius patekti žmones;

—

teikti pirmąją medicinos pagalbą evakuotiesiems;

—

gesinti gaisrą tiek, kiek būtina apsisaugoti patiems ir apsaugoti į avariją patekusius žmones;

—

žmones iš saugių tunelio zonų evakuoti į atvirą erdvę;

—

teikti pirmąją pagalbą sunkiai sužeistiems žmonėms;

—

išlaisvinti įstrigusius žmones;

—

evakuoti žmones.

—

saugos,

—

patikimumo ir parengties,

—

sveikatos,

—

aplinkos apsaugos,

—

techninio suderinamumo.

4.2.1.

Reikalavimų apžvalga

Infrastruktūros posistemis

Energijos posistemis

Kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemis

Įkaitusių ašidėžių aptiktuvai

Geležinkelių riedmenų posistemis

Eksploatavimo taisyklės

Techninės priežiūros taisyklės

Profesinė kvalifikacija

Traukinio įgulos ir kito personalo su tuneliais susijusių klausimų išmanymas

Sveikatos ir saugos sąlygos

Gelbėjimosi įrenginys

4.2.2.

Infrastruktūros posistemis

Tuneliuose įrengiant saugos įrangą, būtina atsižvelgti į pravažiuojančių traukinių aerodinaminį poveikį.

4.2.2.1.

Iešmų ir kryžmių įrengimas

Infrastruktūros valdytojas turi užtikrinti, kad, atsižvelgiant į projektavimo, saugos ir eksploatavimo reikalavimus, būtų įrengtas mažiausias būtinas iešmų ir kryžmių komplektų skaičius.

4.2.2.2.

Pašalinių asmenų patekimo į avarinius išėjimus ir įrangos patalpas prevencija

Siekiant, kad į įrangos patalpas ir į avarinius išėjimus nepatektų pašaliniai asmenys, juose turi būti naudojamos fizinės sistemos, pvz., spynos; evakuojantis turi būti visada galima duris atidaryti iš vidaus.

4.2.2.3.

Statinių apsaugos nuo gaisro reikalavimai

Ši specifikacija taikoma visiems tuneliams, nepaisant jų ilgio.

Turi būti išlaikytas statinio vientisumas, kad, kilus gaisrui, tam tikrą laiką, kurio pakaktų keleiviams ir personalui išsigelbėti bei evakuotis ir gelbėjimo tarnyboms imtis veiksmų, nekiltų statinio sugriuvimo pavojus.

Būtina įvertinti tunelio paviršiaus apdailos atsparumą ugniai, nesvarbu, ar naudojamos vietinės uolienos, ar betoninė apdaila . Tam tikrą laiką šis paviršius turi būti atsparus ugnies temperatūrai. Toliau pateiktame paveiksle pateikta nustatyta „temperatūros ir laiko kreivė“ (EUREKA kreivė). Ji skirta tik betoniniams statiniams projektuoti.

4.2.2.4.

Statybinių medžiagų priešgaisrinės saugos reikalavimai

Ši specifikacija taikoma visiems tuneliams, nepaisant jų ilgio.

Ši specifikacija taikoma tunelio viduje naudojamoms statybinėms medžiagoms ir įrenginiams, išskyrus 4.2.2.3 punkte aprašytus statinius. Atsižvelgiant į projektavimo reikalavimus, statybinės medžiagos ir įrenginiai turi būti sunkiai užsidegantys, nedegūs arba apsaugoti. Tunelio pamato medžiaga turi atitikti A2 klasės pagal EN 13501–1:2002 reikalavimus. Nekonstrukcinės plokštės ir kiti įrenginiai turi atitikti B klasės pagal EN 13501–1:2002 reikalavimus.

4.2.2.5.

Gaisro aptikimas

Techninės patalpos yra tunelyje arba už jo esančios uždaros erdvės su įeiti ir (arba) išeiti skirtomis durimis ir jose esančiais saugos įrenginiais, būtinais šioms funkcijoms atlikti: gelbėjimosi bei evakuavimo, ryšio avarijos atveju palaikymo, gelbėjimo bei gaisro gesinimo ir traukos elektros energijos tiekimo. Jose sumontuojami aptiktuvai, kurie perspėja infrastruktūros valdytoją apie kilusį gaisrą.

4.2.2.6.

Avarinės gelbėjimosi, evakuavimo ir gelbėjimo priemonės

4.2.2.6.1.

Saugios zonos apibrėžtis

Apibrėžtis: saugi zona – tai tunelyje arba už tunelio esanti vieta, atitinkanti toliau pateiktus kriterijus:

4.2.2.6.2.

Bendrosios nuostatos

Rengiant tunelio projektą, būtina atsižvelgti į tai, kad reikia numatyti įrenginius, avarijos tunelyje atveju traukinio keleiviams bei personalui užtikrinančius galimybę gelbėtis patiems, evakuotis, o gelbėjimo tarnyboms – gelbėti žmones.

Šis reikalavimas yra įvykdomas, jeigu taikomi 4.2.2.6.3 ir 4.2.2.6.5 punktuose aprašyti techniniai sprendimai, iš kurių pasirinktinas vienas sprendimas.

4.2.2.6.3.

Horizontalūs ir (arba) vertikalūs avariniai išėjimai į paviršių

Minėti išėjimai turi būti įrengti ne rečiau kaip kas 1 000 m.

Horizontalių ir (arba) vertikalių išėjimų į paviršių plotis neturi būti mažesnis kaip 1,50 m, o aukštis – ne mažesnis kaip 2,25 m. Atidaromos durys neturi būti siauresnės kaip 1,40 m ir žemesnės nei 2,00 m. Išėjimams, kurie yra pagrindiniai gelbėjimo tarnybų patekimo keliai, taikomi reikalavimai, nustatyti 4.2.2.11 punkte „Gelbėjimo tarnyboms skirti įėjimai“.

Visuose išėjimuose turi būti įrengtas apšvietimas ir ženklai.

4.2.2.6.4.

Su kitu tuneliu jungiantys koridoriai

Gretimus atskirus tunelius jungiantys koridoriai suteikia galimybę gretimą tunelį naudoti kaip saugią zoną. Juose turi būti įrengtas apšvietimas ir ženklai. Jungiamojo koridoriaus aukštis neturi būti mažesnis kaip 2,25 m, plotis – ne mažesnis kaip 1,50 m. Durys neturi būti mažesnės kaip 2,00 m aukščio ir 1,40 m pločio. Šiuos reikalavimus atitinkantys jungiamieji koridoriai turi būti įrengti ne rečiau kaip kas 500 m.

4.2.2.6.5.

Alternatyvūs techniniai sprendimai

Galima taikyti ir alternatyvius techninius saugios zonos suteikimo sprendimus, jei jie atitinka būtinuosius saugos lygio reikalavimus. Norint pagrįsti alternatyvų sprendimą, būtina atlikti techninį tyrimą, o po to šį sprendimą suderinti su atitinkama nacionaline institucija.

4.2.2.7.

Pėsčiųjų evakuavimo maršrutai

Ši specifikacija taikoma ilgesniems kaip 500 m tuneliams.

Tunelyje, kuriame nutiestas vienas geležinkelio kelias, pėsčiųjų takai įrengiami bent vienoje kelio pusėje, o tunelyje, kuriame nutiesti du geležinkelio keliai – abiejose tunelio pusėse. Platesniuose tuneliuose, kuriuose nutiesti daugiau kaip du geležinkelio keliai, turi būti sudaryta galimybė patekti į pėsčiųjų taką iš kiekvieno geležinkelio kelio.

Pėsčiųjų tako plotis neturi būti mažesnis kaip 0,75 m. Vertikalus pėsčiųjų tako nišos aukštis neturi būti mažesnis kaip 2,25 m.

Pėsčiųjų takas neturi būti žemiau bėgių lygio.

Reikėtų vengti susiaurėjimų, kurių priežastis – evakuavimo zonoje esančios kliūtys. Dėl kliūčių pėsčiųjų takas neturi susiaurėti daugiau kaip iki 0,7 m, o kliūtis neturi būti ilgesnė kaip 2 m.

Maždaug 1 m virš pėsčiųjų tako, vedančio į saugią zoną, aukštyje turi būti sumontuoti turėklai. Turėklai turi būti sumontuoti už reikalaujamos mažiausios pėsčiųjų takui skirtos nišos. Ties kliūties pradžia ir pabaiga turėklai turi būti pasukti 30–40o kampu nuo tunelio išilginės ašies.

4.2.2.8.

Avarinis evakuavimo maršrutų apšvietimas

Ši specifikacija taikoma ilgesniems kaip 500 m ištisiniams tuneliams.

Turi būti įrengtas avarinis apšvietimas, avarijos atveju keleiviams ir personalui padedantis pasiekti saugią zoną.

Galimas apšvietimas ir ne elektra, jei jis atlieka numatytą funkciją.

Reikalaujama, kad apšvietimas būtų toks:

Tunelyje, kuriame nutiestas vienas geležinkelio kelias: vienos pusės (pėsčiųjų tako pusėje).

Tunelyje, kuriame nutiesti du geležinkelio keliai: abiejose pusėse.

Šviestuvų išdėstymas: virš pėsčiųjų tako, kaip galima žemiau, bet neapribojant žmonių ėjimui skirtos laisvos erdvės, arba įmontuoti į turėklus.

Skaistis pėsčių tako lygyje neturi būti mažesnis kaip 1 liuksas.

Autonomiškumas ir patikimumas: įvykus avarijai ar kitais būtinais atvejais garantuoti elektros energijos tiekimą ne trumpiau kaip 90 minučių.

Jei avarinio apšvietimo šviestuvai įprastomis eksploatavimo sąlygoms yra išjungiami, juos turi būti įmanoma įjungti šiais būdais:

4.2.2.9.

Evakuaciniai ženklai

Ši specifikacija taikoma ilgesniems kaip 100 m tuneliams.

Evakuaciniai ženklai nurodo avarinius išėjimus, atstumą iki saugios zonos ir kryptį link jos. Visi ženklai projektuojami pagal 1992 m. birželio 24 d. Direktyvos 92/58/EB, susijusios su darbo saugos ir (arba) sveikatos ženklų įrengimu, ir ISO 3864-1 reikalavimus.

Evakuaciniai ženklai pritvirtinami prie tunelio sienų. Atstumas nuo vieno evakuacinio ženklo iki kito neturi būti didesnis kaip 50 m.

Tuneliuose turi būti sumontuoti ženklai, nurodantys avarinės įrangos vietą, jei tokia įranga yra.

4.2.2.10.

Avarinės ryšių priemonės

Kiekviename tunelyje turi būti numatytos Pasaulinės geležinkelių judriosios ryšio sistemos (PGJRS) radijo ryšio tarp traukinio ir valdymo centro priemonės. Papildomų ryšio sistemų, pvz., avarinių telefonų, įrengti nebūtina.

Radijo ryšys turi būti nenutrūkstamas, kad gelbėjimo tarnybos galėtų palaikyti ryšį su avarijos vietoje dirbančiais valdymo padaliniais. Sistema turėtų būti pritaikyta, kad gelbėjimo tarnybos galėtų naudotis savo ryšių įranga.

4.2.2.11.

Gelbėjimo tarnybų prieiga

Gelbėjimo tarnyboms turi būti sudaryta galimybė įvykus avarijai patekti į tunelį per tunelio portalus ir (arba) atitinkamus avarinius išėjimus (žr. 4.2.2.6.3). Šie patekimo į tunelį keliai turi būti bent 2,25 m pločio ir 2,25 m aukščio. IV turi parengti avarijos atveju naudojamą įrenginių, kurie numatyti kaip patekimo keliai, planą.

Jei pagal avarinį planą būtinas privažiuoti skirtas kelias, jis turi būti kaip galima arčiau numatytos gelbėjimo zonos. Avariniame plane turi būti aprašytos alternatyvios patekimo į avarijos vietą priemonės.

4.2.2.12.

Ne tuneliuose esančios gelbėjimo zonos

Šalia tunelio, prie kelių, kuriais privažiuojama prie tunelio, turi būti įrengiamos ne mažesnio kaip 500 m2 ploto gelbėjimo tarnybų zonos. Kaip gelbėjimo tarnybų zonos gali būti naudojami jau esantys keliai. Jei privažiavimo kelią įrengti nėra praktiška, pasitarus su gelbėjimo tarnybomis, turi būti numatyti alternatyvūs sprendimai.

4.2.2.13.

Vandentieka

Pasitarus su gelbėjimo tarnybomis, ties įėjimo į tunelį vietomis turi būti įrengtas vandentiekis. Vandentiekio pajėgumai turi būti ne mažesni kaip 800 litrų per minutę, ir toks tiekimas turi būti užtikrintas dvi valandas. Vandens šaltinis gali būti vandens kolonėlė arba kitokia vandens tiekimo priemonė, kurios talpa ne mažesnė kaip 100 m3, pvz., baseinas, upė arba kiti šaltiniai. Avariniame plane turi būti aprašytas vandens tiekimo į avarijos vietą būdas.

4.2.3.

Energijos posistemis

Šis skirsnis taikomas energijos posistemio infrastruktūros daliai.

4.2.3.1.

Orinių kontaktinių linijų arba kontaktinių bėgių skirstymas ruožais

Ši specifikacija taikoma ilgesniems kaip 5 km tuneliams.

Tuneliuose įrengiama traukos energijos tiekimo sistema turi būti padalinta į dvi sekcijas, kurių kiekviena ne ilgesnė kaip 5 km. Ši specifikacija taikoma tik tada, jei signalizacijos sistema užtikrina, kad vienu metu tunelyje ant kiekvieno geležinkelio kelio būtų daugiau kaip vienas traukinys.

Iešmai sumontuojami tunelio avarinio plano reikalavimus atitinkančiose vietose, ir jie sumontuojami taip, kad iešmų tunelyje būtų kaip galima mažiau.

Turi būti parengtos kiekvienos „iešmų sekcijos“ nuotolinio valdymo ir perjungimo priemonės.

Siekiant užtikrinti saugų perjungimo įrenginių rankinį valdymą ir jų techninę priežiūrą, perjungimo vietose būtina įrengti ryšių ir apšvietimo priemones.

4.2.3.2.

Orinių kontaktinių linijų arba kontaktinių bėgių įžeminimas

Ties įėjimais į tunelį, šalia sekcijų atskyrimo vietų turi būti sumontuoti įžeminimo įtaisai (žr. 4.2.3.1). Tai turi būti rankomis arba nuotoliniu būdu valdomi stacionarūs įrenginiai.

Turi būti numatytos įžeminimo darbams atlikti būtinos ryšių ir apšvietimo priemonės.

Avariniame plane turi būti nustatytos įžeminimo procedūros, kurių turi laikytis infrastruktūros valdytojas (IV) ir gelbėjimo tarnybos, bei atsakomybė už jų vykdymą (žr. 4.4.4 skirsnį „Įžeminimo procedūros“).

4.2.3.3.

Elektros tiekimas

Tunelyje įrengta elektros paskirstymo sistema turi būti suderinama su avariniame plane nustatyta gelbėjimo tarnybų įranga.

Kai kurios nacionalinės gelbėjimo tarnybos gali būti pajėgios pačios pasirūpinti energijos tiekimu. Tokiu atveju minėtoms grupėms naudotis skirtų energijos tiekimo įrenginių galima ir nemontuoti. Tačiau šis sprendimas turi būti aprašytas avariniame plane.

4.2.3.4.

Tuneliuose naudojamiems elektros kabeliams taikomi reikalavimai

Kilus gaisrui, atviri kabeliai turi būti mažai degūs, ugnis jais turi plisti lėtai, jiems degant turi išsiskirti nedaug nuodingų medžiagų, o dūmų tirštumas turi būti mažas. Šiuos reikalavimus visiškai atitinka EN 50267-2-1 (1998), EN 50267-2-2 (1998) ir EN 50268-2 (1999) standartus atitinkantys kabeliai.

4.2.3.5.

Elektrinių įrenginių patikimumas

Su sauga susiję elektriniai įrenginiai (gaisro aptikimo, avarinio apšvietimo, avarinių ryšių priemonių ir visų kitų sistemų, kurias infrastruktūros valdytojas arba perkančioji organizacija įvardija kaip gyvybiškai svarbias užtikrinant keleivių saugą tunelyje) turi būti apsaugoti nuo sugadinimo mechaniniu poveikiu, karščiu ar ugnimi. Paskirstymo sistema turi būti suprojektuota taip, kad neišvengiamas sugadinimas jai neturėtų įtakos, pvz., įjungiant alternatyvias energijos tiekimo jungtis. Praradus bet kurią svarbią grandį, elektra vis tiek turi būti tiekiama visu pajėgumu. Avarinis apšvietimas ir ryšių sistemos turi būti maitinamos užtikrinant 90 minučių atsargą.

4.2.4.

Kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemis

Šis skirsnis taikomas KVS posistemio geležinkelio kelio daliai

4.2.4.1.

Įkaitusių ašidėžių aptiktuvai

Prie geležinkelio kelio išdėstoma įkaitusių ašidėžių aptikimo arba diagnostinė įranga strateginėse geležinkelių tinklų, kuriuose yra pastatyti tuneliai, vietose turi būti sumontuojama taip, jog būtų patikimai užtikrinama, kad įkaitusi ašidėžė bus aptika prieš traukiniui įvažiuojant į tunelį ir kad traukinys bus sustabdytas prieš tunelį (-ius).

IV infrastruktūros registre nurodo greta geležinkelio kelio sumontuotų įkaitusių ašidėžių aptiktuvų vietas. GĮ įtraukia informaciją apie juos į maršruto vadovą.

4.2.5.

Geležinkelių riedmenų posistemis

4.2.5.1.

Geležinkelių riedmenims skirtų medžiagų savybės

Parenkant medžiagas ir sudedamąsias dalis būtina atsižvelgti į jų degumo savybes.

Keleiviniai geležinkelių riedmenys: greitųjų geležinkelių (GG) GR TSS 4.2.7.2.2 punktas taikomas ir PG riedmenims.

Prekiniai geležinkelių riedmenys: Žr. PG GR TSS 4.2.7.2.2.4 punktą (prekiniai vagonai, 2005 01 05 EN07 versija) „Medžiagoms taikomi reikalavimai“.

4.2.5.2.

Keleiviniams geležinkelių riedmenims skirti gesintuvai

GG GR TSS 4.2.7.2.3.2 punkto nuostatos taikomos ir PG keleiviniams riedmenims.

4.2.5.3.

Prekinių traukinių apsauga nuo gaisro

4.2.5.3.1.

Tinkamumas važiuoti

Prekiniams geležinkelių traukos riedmenims arba vagonams, kuriuose kilo gaisras, specialūs tinkamumo važiuoti reikalavimai netaikomi (neskaitant prekiniams vagonams skirtų PG GR TSS specifikacijų), tačiau reikalavimas išvežti traukinį iš tunelio taikomas ir prekiniams traukiniams. Prekiniuose geležinkelių traukos riedmenyse reikalaujama sumontuoti tokius pačius gaisro aptiktuvus kaip ir keleiviniuose geležinkelių traukos riedmenyse (4.2.5.6).

4.2.5.3.2.

Mašinisto apsauga

Būtinasis mašinisto apsaugos nuo gaisro reikalavimas: geležinkelių traukos riedmenyse turi būti įrengtos mašinisto kabiną saugančios priešgaisrinės užtvaros. Priešgaisrinės užtvaroms taikomas reikalavimas, kad jos išliktų vientisos ne trumpiau kaip 15 minučių. Vadovaujantis EN 1363-1 aprašytais pertvarų bandymo reikalavimais, būtina atlikti atsparumo ugniai bandymą.

(Pastaba: dėl mašinisto apsaugos taip pat žr. 4.7.1 punktą.)

4.2.5.3.3.

Traukinių, kuriais vežami keleiviai ir kroviniai arba kelių transporto priemonės, apsauga nuo gaisro

Keleivinių traukinių, kuriais vežami keleiviai ir kroviniai ar kelių transporto priemonės, vagonai turi atitikti atitinkamus šios TSS 4.2.5 skirsnio reikalavimus. Nacionaliniuose teisės aktuose galima nustatyti papildomus šios veiklos srities reikalavimus, kuriais būtų siekiama atsižvelgti į papildomus šiems traukiniams būdingus pavojus, jei šie reikalavimai nedraudžia eksploatuoti traukinių, atitinkančių Direktyvą 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB. (Galimos nacionalinių, dvišalių, daugiašalių ar tarptautinių susitarimų išimtys išvardytos 7.4 skirsnyje). Geležinkelių traukos riedmenys turi atitikti keleiviniams lokomotyvams taikomus reikalavimus. Prekiniams vagonams taikomos atitinkamos TSS.

4.2.5.4.

Keleiviniams geležinkelių riedmenims skirtos priešgaisrinės užtvaros

GG GR TSS 4.2.7.3.3 punktas „Atsparumas ugniai“ taikomas ir PG riedmenims.

4.2.5.5.

Papildomos keleivinių geležinkelių riedmenų, kuriuose kilo gaisras, tinkamumo važiuoti užtikrinimo priemonės

4.2.5.5.1.

Bendrieji tikslai ir keleivinių traukinių tinkamumo važiuoti reikalavimai

Į šį skirsnį įtrauktos priemonės, kurias reikia įgyvendinti norint padidinti tikimybę, kad keleivinis traukinys, kuriame kilo gaisras, galės važiuoti:

Jei tunelis ilgesnis kaip 20 km, būtina apsvarstyti papildomų infrastruktūros ir eksploatavimo saugos priemonių poreikį. Priešgaisrinės saugos B kategorijos traukiniams, atitinkantiems atitinkamų TSS reikalavimus, neturi būti draudžiama važiuoti ilgesniais kaip 20 km tuneliais.

4.2.5.5.2.

Stabdžiams taikomi reikalavimai

GG GR TSS 4.2.7.2.4 punkte stabdžiams taikomi reikalavimai taip pat taikomi priešgaisrinės saugos A ir B kategorijų PG riedmenims.

4.2.5.5.3.

Traukos reikalavimai

GG GR TSS 4.2.7.2.4 punkte nustatyti traukos reikalavimai taip pat taikomi priešgaisrinės saugos B kategorijų PG riedmenims.

4.2.5.6.

Geležinkelių riedmenyse sumontuojami gaisro aptiktuvai

GG GR TSS 4.2.7.2.3.1 punkto reikalavimai taikomi ir PG riedmenims.

4.2.5.7.

Traukiniuose naudojamos ryšių priemonės

GG GR TSS 4.2.5.1 punkto reikalavimai taikomi ir PG riedmenims.

4.2.5.8.

Staigiojo stabdymo stabdžio išjungimas

GG GR TSS 4.2.5.3 punkto „Keleiviams skirtas signalizavimo įrenginys“ nuostatos taikomos ir PG riedmenims.

4.2.5.9.

Avarinė traukinio apšvietimo sistema

GG GR TSS 4.2.7.13 punkto „Avarinis apšvietimas“ nuostatos taikomos ir PG keleiviniams riedmenims, išskyrus reikalavimą, kad sugedus pagrindiniam energijos šaltiniui būtina užtikrinti autonominį energijos tiekimą, kurio užtektų 90 minučių.

4.2.5.10.

Traukinio oro kondicionavimo įrangos išjungimas

GG GR TSS 4.2.7.12.1 punkto „Keleivių ir traukinio įgulos zonos, kuriose įrengta oro kondicionavimo įranga“ taip pat taikomos PG keleiviniams riedmenims.

4.2.5.11.

Keleivinių geležinkelių riedmenų evakuavimo planas

4.2.5.11.1.

Avariniai keleivių išėjimai

Avarinių išėjimų išdėstymas, veikimas ir ženklinimas PG keleiviniuose riedmenyse turi tenkinti GG GR TSS 4.2.7.1.1 punkto a–c papunkčių reikalavimus.

4.2.5.11.2.

Keleiviams įeiti skirtos durys

Turi būti numatytas atskiras vidinis ir išorinis avarinio atidarymo įtaisas, atitinkantis GG GR TSS 4.2.2.4.2.1 punkto g papunkčio nuostatas.

4.2.5.12.

Gelbėjimo tarnyboms skirta informacija ir įėjimai

Gelbėjimo tarnyboms turi būti pateiktas geležinkelių riedmenų aprašymas, kad jos galėtų dirbti įvykus avarijai. Visų pirma, turi būti pateikta informacija apie tai, kaip patekti į geležinkelių riedmenų vidų.

4.3.1.

Bendrosios nuostatos

SGT TSS, kurios yra kryžminės TSS, nustatytos priemonės su kitais posistemiais yra susijusios vienu iš šių būdų:

Sąveikų sąrašas pateikiamas toliau. Nuorodas į kitų TSS punktus reikia apsvarstyti kaip rekomendacijas, skirtas įvairioms PG TSS, kuriomis remiamasi.

4.3.2.

Sąsajos su infrastruktūros posistemiu

Sąsajos su PG IP nuorodos bus nustatytos vėliau, kai bus parengta PG IP TSS.

4.3.2.1.

Pėsčiųjų evakuavimo maršrutai

Pėsčiųjų evakuavimo maršrutų apibrėžtis pateikta PG SGT TSS 4.2.2.7 punkte. GG IP TSS pateikta nuoroda į šią specifikaciją. Atsakomybė už tai tenka PG SGT TSS.

4.3.2.2.

Tunelio būklės patikrinimas

Tunelio būklės patikrinimas grindžiamas bendrosiomis techninės priežiūros plano specifikacijomis, pateiktomis GG TSS IP 4.5.1 punkte, ir būsimų PG TSS IP su papildomais šios TSS 4.5.1 punkte aprašytais reikalavimais.

4.3.3.

Sąsajos su energijos posistemiu

Sąsajos su PG EP nuorodos bus nustatytos vėlesniame etape, kai bus parengtos PG EP TSS.

4.3.3.1.

Traukos energijos tiekimo sistemų skirstymas ruožais

SGT 4.2.3.1 punkte „Orinių kontaktinių linijų arba kontaktinių bėgių skirstymas ruožais“ ir GG EP TSS 4.2.7 punkte nagrinėjami tie patys klausimai: orinės kontaktinės linijos skirstymas ruožais ir veikimo nepertraukiamumas. Jie yra tarpusavyje susiję.

4.3.4.

Sąsajos su kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemiu

Naudojant įkaitusių ašidėžių aptiktuvus, turi būti įmanoma nustatyti įkaitusias ašidėžes. SGT TSS posistemių specifikacijos nėra nustatytos, nustatyta tik įkaitusių ašidėžių aptiktuvų vieta.

4.3.5.

Sąsajos su geležinkelių transporto eismo valdymo ir organizavimo posistemiu

4.3.5.1.

Tunelio avarinis planas ir pratybos

Be PG GTEOV TSS 4.2.3.7 punkte aprašytų avarijų valdymo reikalavimų, šios TSS 4.4.3 punkte aprašyti specialieji tunelio avarinio plano reikalavimai.

4.3.5.2.

Maršruto vadovas

Be PG GTEOV TSS 4.2.1.2.2 punkte aprašytų reikalavimų, linijų su tuneliais maršruto vadovuose turi būti patikslinti šios TSS 4.4.5 punkte aprašyti reikalavimai.

4.3.5.3.

Informacijos apie traukinio saugą ir avarijas teikimas keleiviams

Be PG GTEOV TSS 4.2.3.7 punkte aprašytų avarijų valdymo reikalavimų, šios TSS 4.4.6 punkte aprašyti specialieji tunelių saugos reikalavimai.

4.3.6.

Sąryšiai su geležinkelių riedmenų posistemiu

Sąsajos su PG SGT, išskyrus prekinius vagonus, nuorodos bus nustatytos vėlesniame etape, kai bus parengtos PG GR TSS.

4.3.6.1.

Geležinkelių riedmenims skirtų medžiagų savybės

4.2.5.1 punkte nurodytos medžiagų ir sudedamųjų dalių degumo savybės. Jame nustatoma, kad PG keleiviniams riedmenims skirtoms medžiagoms ir sudedamosioms dalims būtų būdingos tos pačios savybės kaip ir skirtos GG riedmenims, todėl jame pateikta nuoroda į GG GR TSS 4.2.7.2.2 punktą. PG prekiniams riedmenims skirtų medžiagų savybės nurodytos PG VP (vagonų posistemio) TSS 4.2.7.2.1 punkte.

4.3.6.2.

Kitos geležinkelių riedmenų specifikacijos

PG riedmenims skirtų SGT TSS 4.2.5.2, 4.2.5.4–4.2.5.11 punktuose pateiktos specifikacijos yra tokios pačios kaip ir skirtos GG riedmenims.

4.3.7.

Sąsajos su JNTA posistemiu

4.3.7.1.

Pėsčiųjų evakuavimo maršrutai

Pėsčiųjų evakuavimo maršrutų matmenys pasirinkti atsižvelgiant į PG JNTA TSS, kur reikalaujama numatyti 0,75 m pločio taką, kuriuo būtų galima važiuoti neįgaliųjų vežimėliais.

4.4.1.

Traukinių būklės patikrinimas ir atitinkami veiksmai

Traukinyje esančios su sauga susijusios įrangos būklę būtina patikrinti:

Šiuo reikalavimu baigiamas PG GTEOV TSS 4.2.2.7 punktas.

4.4.1.1.

Prieš pradedant eksploatuoti traukinį.

PG GTEOV TSS 4.2.3.3 punkto reikalavimas yra svarbus SGT.

4.4.1.2.

Traukiniui važiuojant

PG GTEOV TSS 4.2.3.3.2, 4.2.3.6.3 ir 4.2.3.7 punktų reikalavimai yra svarbūs SGT.

4.4.1.2.1.

Saugos įranga

Jei traukiniui važiuojant nustatoma, kad sugedusi viena iš šių įrangos dalių:

GĮ turi numatyti, kaip tęsti saugų traukinio eksploatavimą dėl minėtų priežasčių susidariusioms ypatingomis sąlygomis, arba nutraukti tokio traukinio eksploatavimą.

Traukinio įgula turi nedelsdama apie tai pranešti IV.

4.4.1.2.2.

Įkaitusių ašidėžių incidentai

Aptikus įkaitusią ašidėžę:

4.4.2.

Avarijos atveju taikomos taisyklės

Į IV nustatomas eksploatavimo taisykles būtina įtraukti ir, jei reikia, išsamiai apašyti principą, kad, įvykus avarijai (išskyrus nuvažiavimą nuo bėgių, kai sustojama iš karto):

Visais atvejais traukinio įgula turi nedelsdama apie tai pranešti IV, ir jokiam kitam traukiniui neturi būti leista įvažiuoti į tunelį.

4.4.3.

Tunelio avarinis planas ir pratybos

Vadovaujant infrastruktūros valdytojui ir, jei reikia, bendradarbiaujant su geležinkelio įmonėmis, gelbėjimo tarnybomis ir atitinkamomis valdžios institucijomis, kiekvienam tuneliui turi būti parengtas avarinis planas. Jis turi atitikti PG GTEOV TSS 4.2.3.7 punkto „Avarijų valdymas“ reikalavimus ir vėlesnes papildomas specifikacijas.

Jei į maršrutą įeinantys tuneliai yra panašūs, avarinis planas gali būti bendras.

4.4.3.1.

Turinys

Avariniame plane būtina atsižvelgti į parengtus gelbėjimosi, evakuavimo ir gelbėjimo įrenginius.

Į avarinį planą turi būti įtraukti bent šie punktai:

4.4.3.2.

Identifikavimas

Visos link avarinių išėjimų ar jungiamųjų koridorių vedančios durys (žr. 4.2.2.6 punktą) turi būti skirtingai pavadintos ir pažymėtos iš abiejų pusių. Avariniame plane ir maršruto vadove turi būti nustatyti identifikavimo ženklai, ir jie turi būti naudojami visuose geležinkelio įmonių, infrastruktūros vadovo ir gelbėjimo tarnybų tarpusavio pranešimuose. Būtina nedelsiant pranešti apie visus minėtos informacijos pasikeitimus, ir IV turi atitinkamai atnaujinti avarinį planą, o GĮ – maršruto vadovą, kaip numatyta PG GTEOV TSS 4.2.1.2.2.2 punkte.

4.4.3.3.

Pratybos

Prieš pradedant eksploatuoti vieną ar keletą tunelių, organizuojamos visuotinės evakuavimo ir gelbėjimo pratybos, kuriose dalyvauja visų avariniame plane nurodytų kategorijų darbuotojai.

Avariniame plane nustatoma galima visų dalyvaujančių organizacijų supažindinimo su infrastruktūra tvarka, apsilankymų tunelyje, teorinių ar kitų gelbėjimo pratybų dažnumas.

4.4.4.

Izoliavimo ir įžeminimo procedūros

Jei gelbėjimo tarnybos reikalauja atjungti traukos elektros energijos tiekimą, joms turi būti garantuojama, kad atitinkamos kontaktinių linijų arba laidinių bėgių sekcijos prieš įžengiant į tunelį ar tunelio sekciją buvo atjungtos.

Už traukos elektros energijos tiekimo atjungimą atsako infrastruktūros valdytojas. Atsakomybė už įžeminimą nustatoma avariniame plane. Turi būti numatytos sekcijos, kurioje įvyko avarija, izoliavimo priemonės.

4.4.5.

Maršruto vadovas

PG GTEOV TSS 4.2.1.2.2.1 punkte nustatytame maršruto vadove turi būti pateikiama svarbi informacija apie tunelio saugą.

4.4.6.

Informacijos apie traukinio saugą ir avarijas teikimas keleiviams

Kaip nurodyta PG GTEOV TSS 4.2.3.7 punkte, GĮ turi būti nustačiusios keleivių informavimo apie traukinio avarines ir tunelio saugos procedūras tvarką. Ši informacija pateikiama bent tos šalies, per kurią traukinys važiuoja, kalba ir anglų kalba. Kur įmanoma, naudojama vaizdinė informacija (piktogramos). Pagrindinis informacijos turinys ir būtini jai taikomi reikalavimai:

4.4.7.

Tunelių valdymo centrų veiksmų derinimas

Susijusių dalyvaujančių valdymo centrų (pvz., energijos, eksploatavimo, tunelio įrenginių) veiksmų derinimo procedūros turi atitikti avarinio plano reikalavimus.

4.5.1.

Tunelio būklės patikrinimas

Ši specifikacija taikoma visiems tuneliams, nepaisant jų ilgio.

Techninės priežiūros plane, nustatytame GG IP TSS 4.5.1 punkte, ir nustatant būsimas PGIP TSS, būtina atsižvelgti į šias papildomas patikrinimo taisykles:

4.5.2.

Geležinkelių riedmenų techninė priežiūra

4.5.2.1.

Keleiviniai geležinkelių riedmenys

Keleivinį traukinį sudarančių geležinkelių riedmenų techninės priežiūros plane visų pirma būtina numatyti, kad būtų patikrinta ši su sauga susijusi įranga:

4.5.2.2.

Prekiniai geležinkelių riedmenys

Geležinkelių traukos riedmens, kuris naudojamas formuojant prekinį traukinį, visų pirma būtina numatyti, kad būtų patikrinta, ar geležinkelių traukos riedmenyje yra bent vienas gelbėjimosi įrenginys.

4.6.1.

Traukinio įgulos ir kito personalo su tuneliais susijusių klausimų išmanymas

Visi profesionalūs darbuotojai, kurie valdo ar lydi traukinį, taip pat traukinių eismą tvarkantis personalas turi būti įgijęs žinių ir sugebėti pritaikyti šias žinias įvykus avarijai susidariusiomis ypatingomis aplinkybėmis. Darbuotojams, kurie valdo ir (arba) lydi traukinį, taikomi reikalavimai nustatyti PG GTEOV TSI 4.6 punkte „Profesinė kvalifikacija“ ir M („Minimalūs reikalavimai, susiję su traukiniui valdyti būtina profesine kvalifikacija“) ir J („Minimalūs reikalavimai, susiję su traukiniui lydėti būtina profesine kvalifikacija“) prieduose.

Visa traukinio įgula turi turėti žinių apie saugos atžvilgiu tinkamą elgesį tuneliuose ir visų pirma sugebėti evakuoti keleivius iš tunelyje esančio traukinio. Tai apima nurodymus, kaip keleiviams pereiti į kitą vagoną arba kaip išlipti iš traukinio ir kaip juos išvesti iš traukinio į saugią vietą.

Traukinio įgulai, kurios apibrėžtis pateikta toliau, nepriklausantis pagalbinis traukinio personalas (pvz., maitinimo, valymo) be pagrindinių nurodymų turi būti parengtas padėti dirbti traukinio įgulai (1).

Profesinis už posistemio techninę priežiūrą atsakingų inžinierių ir vadovų mokymas turi apimti saugos geležinkelio tuneliuose klausimus.

4.7.1.

Gelbėjimosi įrenginys

Žmonių valdomuose prekiniuose geležinkelių traukos riedmenyse turi būti įrengtas mašinisto ir kitų traukinyje esančių asmenų gelbėjimosi įrenginys, atitinkantis vieno iš šių dviejų standartų – EN 402:2003 arba 403:2004 – specifikacijas. GĮ privalo pasirinkti vieną iš dviejų šiuose standartuose nustatytų skirtingų sprendimų.

4.8.1.

Infrastruktūros registras

Žr. šios TSS A priedą.

4.8.2.

Geležinkelių riedmenų registras

Žr. šios TSS B priedą.

6.2.1.

Reikalavimų atitikties vertinimas (bendrosios nuostatos)

Perkančioji organizacija, pvz., geležinkelio įmonė, infrastruktūros valdytojas, geležinkelių riedmenų gamintojas arba Bendrijoje įsteigtas įgaliotasis atstovas turi pateikti paraišką dėl geležinkelių riedmenų, energijos, kontrolės, valdymo ir signalizavimo arba infrastruktūros posistemių atitikties vertinimo, kurį atliktų jos pasirinkta notifikuotoji įstaiga.

Šiuo metu būtina skirti:

Pirmuoju atveju SGT TSS atitikties vertinimas turi būti atliekamas remiantis vertinimo pagrindais, kuriais remiantis vertinama panašaus posistemio ir jam skirtų TSS atitiktis. Antruoju atveju (PG GR, išskyrus vagonus, PG IP ir PG ENE) vertinimas aprašytas šiame skyriuje arba atitinkamuose jau nustatytų GG TSS (GR, IP, ENE) skyriuose.

Jei PG SGT TSS 4 skyriuje pateikta specifikacija yra pakankama, šiame skyriuje papildoma vertinimo informacija nepateikiama.

Nuorodos pateiktos šioje lentelėje:

Šiai notifikuotajai įstaigai turi būti leista:

Pagal Direktyvos 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 18 straipsnio 1 dalį ir VI priedą pareiškėjas (-ai) privalo parengti su atitinkamu (-ais) posistemiu (-iais) susijusią (-ias) EB patikros deklaraciją (-os).

EB patikros deklaracija (-os) reikalinga (-os) norint gauti leidimą pradėti eksploatuoti posistemį (-ius).

Posistemio atitikties vertinimas atliekamas remiantis vienu iš toliau pateiktų modulių, aprašytų šios TSS 6.2.2 punkte ir E priede, arba jų deriniu:

Posistemių EB patikros moduliai (žr. F priedą)

SB modulis: tipo projektavimo ir kūrimo etapų patikra

SD modulis: gamybos etapui skirta produkto kokybės valdymo sistema

SF modulis: gamybos etapui skirta produkto patikra

SG modulis: vieneto patikra

SH2 modulis: visiško kokybės valdymo sistema, įskaitant projektavimo, kūrimo ir gamybos etapams skirtą projektavimo patikrą

Pareiškėjas ir notifikuotoji įstaiga, atsižvelgdami į šioje TSS nustatytus reikalavimus ir laikydamiesi šios TSS 7 skyriuje nustatytų taisyklių, kartu nustato patvirtinimo procedūrą ir vertinimo turinį.

6.2.2.

Reikalavimų atitikties vertinimo procedūros (moduliai)

Pareiškėjas pasirenka vieną iš toliau pateiktoje lentelėje nurodytų modulių arba jų derinį.

Lentelė

Vertinimo procedūros

Atitinkamuose etapuose vertinamo posistemio charakteristikos nurodytos E priede. Pareiškėjas turi patvirtinti, kad kiekvienas sukurtas posistemis atitinka tipui taikomus reikalavimus. E priede pateiktos E lentelės 4 stulpelyje nurodytas „X“ žymuo reiškia, kad tikrinant kiekvieną posistemį būtina patikrinti atitinkamas charakteristikas.

Techninės priežiūros posistemio vertinimas aprašytas 6.2.5 punkte.

6.2.3.

Parengti sprendimai

Jei parengtas sprendimas jau yra įvertintas kaip taikytinas panašiomis sąlygomis ir jau yra taikomas, taikoma ši procedūra:

Pareiškėjas turi įrodyti, kad ankstesnio vertinimo dėl taikymo metu gauti bandymų ir patikrų rezultatai atitinka šios TSS reikalavimus. Tokiu atveju ankstesnis tipinių posistemio charakteristikų vertinimas galioja ir naujam taikymo būdui.

6.2.4.

Inovaciniai sprendimai

Jei į sistemą įtrauktas inovacinis sprendimas, kaip apibrėžta 4.1 skirsnyje, gamintojas arba perkančioji organizacija nurodo, kiek jis nukrypsta nuo atitinkamo TSS punkto, ir pateikia šią informaciją Europos geležinkelių agentūrai (ERA). ERA parengia ir užbaigia tinkamas šio sprendimo funkcines bei sąsajų specifikacijas ir sukuria vertinimo metodus.

Tinkamos funkcinės bei sąsajų specifikacijos ir vertinimo metodai įtraukiami į TSS darant jų pakeitimus. Įsigaliojus Komisijos sprendimui, atsižvelgiant į Direktyvos 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 21 straipsnio 2 dalį, leidžiama taikyti inovacinį sprendimą prieš jį įtraukiant į TSS.

6.2.5.

Techninės priežiūros vertinimas

Pagal Direktyvos 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 18 straipsnio 3 dalį notifikuotoji įstaiga parengia techninę bylą, į kurią įtraukiama techninės priežiūros byla. Visų pirma tai reiškia, kad notifikuotoji įstaiga turi patikrinti:

tačiau ji neprivalo tikrinti techninės priežiūros bylos turinio pagrįstumo.

Už techninės priežiūros atitikties vertinimą atsako atitinkama nacionalinė institucija.

6.2.6.

Eksploatavimo taisyklių vertinimas

Geležinkelio įmonė arba infrastruktūros vadovas turi įrodyti, kad laikomasi TSS reikalavimų. Jie tai gali padaryti diegdami Direktyvoje 2004/49/EB aprašytą saugos valdymo sistemą. Tam, kad būtų vykdomi šioje TSS nustatyti eksploatavimo reikalavimai, notifikuotoji įstaiga neprivalo atlikti atskirą vertinimą, nebent to būtų reikalaujama GTEOV TSS.

Atitinkama kompetentinga valdžios institucija atlieka visų naujų arba pakeistų eksploatavimo procedūrų ir procesų vertinimą prieš jas įgyvendinant ar suteikiant naują ar persvarstytą saugos leidimą ir (arba) sertifikatą. Šis vertinimas atliekamas kaip saugos sertifikato ir (arba) leidimo išdavimo procedūros dalis.

6.2.7.

IV skirti papildomi specifikacijų vertinimo reikalavimai

6.2.7.1.

Iešmų ir kryžmių įrengimas

Notifikuotoji įstaiga turi patikrinti, ar techninėje byloje yra aprašytas techninis tyrimas, pagrindžiantis iešmų ir kryžmių įrengimo tunelyje vietą ir patvirtinantis, kad, remiantis 4.2.2.1 punkto reikalavimais, iešmų ir kryžmių įrengta ne daugiau negu tikrai būtina.

6.2.7.2.

Pašalinių asmenų patekimo į avarinius išėjimus ir įrangos patalpas prevencija

Vertinimas turi patvirtinti, kad:

6.2.7.3.

Statinių apsaugos nuo gaisro reikalavimai

Notifikuotoji įstaiga, remdamasi infrastruktūros valdytojo arba perkančiosios organizacijos apskaičiavimais, įvertina, ar vykdomi 4.2.2.3 punkte nustatyti statinių apsaugos nuo gaisro reikalavimai.

6.2.7.4.

Avarinė gelbėjimosi, evakuavimo ir gelbėjimo įranga

Notifikuotoji įstaiga tikrina, ar pasirinktas sprendimas yra aiškiai nurodytas techninėje byloje ir ar jis atitinka 4.2.2.6 punkto reikalavimus. Jei pasirenkamas 4.2.2.6.5 punkte numatytas alternatyvus sprendimas, notifikuotoji įstaiga tikrina, ar buvo atliktas tinkamas techninis tyrimas ir ar jį patvirtino atitinkama nacionalinė institucija.

6.2.7.5.

Gelbėjimo tarnyboms skirti įėjimai ir įranga

Notifikuotoji įstaiga, patikrinusi techninę bylą ir atsižvelgusi į tai, ar buvo konsultuojamasi su gelbėjimo tarnybomis, patvirtina, kad laikomasi šiuose punktuose nustatytų reikalavimų:

6.2.7.6.

Elektrinių įrenginių patikimumas

Notifikuotoji įstaiga patvirtina tik tai, kad buvo atliktas 4.2.3.5 punkte nustatytus funkcinius reikalavimus atitinkantis avarinio režimo vertinimas.

6.2.7.7.

Įkaitusių ašidėžių aptiktuvai

Notifikuotoji įstaiga tvirtina, kad įkaitusių ašidėžių aptiktuvai arba diagnostinė įranga buvo sumontuota laikantis 4.2.4.1 punkte nustatytų reikalavimų ir kad infrastruktūros vadovas nustatė veiksmų, atliekamų paskelbus pavojaus signalą, procedūras, užkertančias kelią geležinkelių riedmenims, kurie gali būti sugedę, įvažiuoti į tunelį ar jame sustoti.

6.2.8.

GĮ skirti papildomi specifikacijų vertinimo reikalavimai

Šioje TSS nustatytos PG GR skirtos specifikacijos yra tokios pačios kaip aprašytos GG GR TSS. Todėl geležinkelių riedmenų specifikacijų vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į GG GR TSS 6 skyriuje nustatytas vertinimo specifikacijas, išskyrus šiuos punktus, kuriuose numatyti papildomi reikalavimai ir informacija:

6.2.8.1.

Gelbėjimo tarnyboms skirta informacija ir įėjimai

Notifikuotoji įstaiga, remdamasi tuo, ar buvo konsultuojamasi su gelbėjimo tarnybomis, tikrina, ar vykdomi 4.2.5.12 punkte nustatyti reikalavimai.

6.2.8.2.

Gelbėjimosi įrenginys

Atitikties vertinimas aprašytas EN 401:1994, EN 402:2003, EN 403:2004.

7.1.1.

Bendrosios nuostatos

4–6 skyriai taikomi posistemiams, kurie patenka į geografinę šios TSS taikymo sritį (žr. 1.2 skirsnį) ir kurie bus pradėti eksploatuoti jau įsigaliojus šiai TSS.

Visų pirma jos skirtos naujiems tuneliams ir naujų tunelių projektams. Apie projektus, kuriuos kuriant jau daug nuveikta, ir jau sudarytas sutartis kalbama Direktyvos 2001/16/EB 7 straipsnio a punkte.

7.1.2.

Nauji pagaminti geležinkelių riedmenys, sukonstruoti pagal jau turimą projektą

Naujus pagamintus riedmenis, sukonstruotus pagal projektą, kuris buvo parengtas prieš įsigaliojant šiiai TSS ir jau yra patvirtintas vienoje ar daugiau valstybių narių, skirtus naudoti nustatytose geležinkelio linijose, leidžiama eksploatuoti ketverius metus nuo šios TSS įsigaliojimo neatliekant atitikties šioms SGT TSS vertinimo, jei traukinys ir toliau eksploatuojamas tik jam skirtose geležinkelio linijose.

Tačiau jei riedmenis ketinama eksploatuoti geležinkelio linijose su ilgesniais kaip 1 km tuneliais, juose turi būti įrengtas šios TSS 4.2.5.8 punkto reikalavimus atitinkantis staigiojo stabdymo stabdžio išjungimo įtaisas.

7.1.3.

Turimi geležinkelių riedmenys, kuriuos ketinama eksploatuoti naujuose tuneliuose

Turimi traukiniai gali būti eksploatuojami šios TSS reikalavimus atitinkančiuose tuneliuose, jei dėl to nesumažėja bendrasis paskelbtose nacionalinėse taisyklėse nustatytas saugos lygis.

7.2.1.

Įvadas

Jau eksploatuojami posistemiai turi būti modernizuoti ir rekonstruoti laikantis Direktyvos 2001/16/EB 14 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų.

Atsižvelgiant į šią nuostatą, perėjimo strategijoje (žr. 7.2.2 punktą) nurodoma, kaip šiuo metu tunelyje taikomas posistemis, kuris bus rekonstruojamas arba modernizuojamas, bus pritaikytas prie TSS reikalavimų.

Modernizavimo ir rekonstrukcijos apibrėžtys pateiktos Direktyvos 2001/16/EB 2 straipsnio l, m ir n punktuose. Tačiau visos nuo tada nustatomos priemonės taikomos ir modernizavimui, ir rekonstravimui.

Kad šios TSS būtų aktyviai įgyvendinamos, valstybės narės raginamos remti ir skatinti įgyvendinimo strategiją. Visada, kai jau eksploatuojamas tunelio sekcijas arba riedmenis būtina modernizuoti arba rekonstruoti, reikėtų apsvarstyti galimybę įtraukti ir kitas dalis, kurių neketinta modernizuoti ar rekonstruoti, bet kurias taip pat galima pritaikyti prie šios TSS reikalavimų, ypač jei tai duotų didelės naudos saugos atžvilgiu ir jei geresnės sąlygos būtų sukurtos nedidelėmis papildomomis sąnaudomis.

Kai dėl atliktų rekonstravimo ar modernizavimo darbų pakartotinis su tunelio sauga susijusio posistemio vertinimas atliekamas remiantis kitomis TSS, pagal šią TSS būtina pakartotinai atlikti tik tų sistemų ir sudedamųjų dalių vertinimą, kurioms atlikti darbai turėjo tiesioginės įtakos.

7.2.2.

Ilgesnių kaip 1 km tuneliųIP ir EP posistemių modernizavimo ir rekonstravimo priemonės

Modernizuojant arba rekonstruojant su tunelių sauga susijusias toliau išvardytų posistemių dalis, būtina įgyvendinti toliau pateiktas priemones. Į konkrečią modernizavimo ar rekonstravimo programą neįtraukti agregatai ir sudedamosios dalys neprivalo būti pritaikyti prie reikalavimų vykdant šią programą.

7.2.2.1.

INS

7.2.2.2.

ENE

4.2.3.4 Tuneliuose naudojamiems elektros kabeliams taikomi reikalavimai, kai kabeliai keičiami (atsakinga organizacija: IV).

7.2.3.

KVS, GTEOV, GR posistemių modernizavimo ir rekonstravimo priemonės

Modernizuojant arba rekonstruojant su tunelių sauga susijusių toliau išvardytų posistemių dalis, būtina įgyvendinti toliau pateiktas priemones. Į konkrečią modernizavimo ar rekonstravimo programą neįtraukti agregatai ir sudedamosios dalys neprivalo būti pritaikyti prie reikalavimų vykdant šią programą.

7.2.3.1.

KVS: nereikalaujama taikyti jokių priemonių.

7.2.3.2.

GTEOV:

GTEOV skirtos priemonės, laikantis PG GTEOV TSS 7 skyriaus reikalavimų, dabartiniuose tuneliuose įgyvendinamos nepaisant kituose posistemiuose atliekamos rekonstrukcijos ar modernizacijos:

7.2.3.3.

GR (keleiviniai geležinkelių riedmenys)

Prekiniams traukiniams privalomos priemonės nustatytos PG GR TSS (prekiniai vagonai).

7.2.4.

Kiti eksploatuojami tuneliai

Šios TSS netaikomos eksploatuojamiems posistemiams, kurių neketinama rekonstruoti ar modernizuoti. Jos netaikomos ir trumpesniems kaip 1 000 m tuneliams, kuriuos ketinama modernizuoti ar rekonstruoti.

Siekiant suderinti TEN saugos lygį, atkreipiamas dėmesys į UNECE (TRANS/AC.9/9, 2003 12 01) rekomendaciją, kurios E dalyje teigiama: „Šiuo metu eksploatuojama daugybė tunelių. Daugelis jų buvo pastatyti tada, kai saugos reikalavimai buvo ne tokie griežti kaip šiandien. Akivaizdu, kad jų negalima pertvarkyti priimtinomis sąnaudomis, kad jie atitiktų naujiems tuneliams rekomenduojamus matmenis. Tačiau geležinkelių tunelių sauga priklauso ne tik nuo konstrukcinių parametrų – ją galia pagerinti ir keičiant geležinkelių riedmenų ir eksploatavimo parametrus.

Todėl Grupė rekomenduoja rengti dabartinių tunelių saugos planus  (2) , kuriuose būtų įvertintas jų saugos lygis ir, jei reikia, siūloma šį lygį pakelti taikant priemones, kurias būtų galima įgyvendinti priimtinomis sąnaudomis. Grupė tikisi, kad šios priemonės bus pasirinktos iš būtinųjų naujiems tuneliams skirtų standartinių priemonių sąrašo ir kad pirmenybė bus suteikta nekonstrukcinėms priemonėms“.

7.4.1.

Galiojantys susitarimai

Jei į susitarimą įtraukti su tuneliais susiję reikalavimai, valstybės narės per 6 mėnesius nuo šios TSS įsigaliojimo turi pranešti Komisijai apie toliau išvardytus susitarimus, pagal kuriuos eksploatuojami į šios TSS taikymo sritį patenkantys traukiniai:

Būtina atlikti šių susitarimų suderinamumo su ES teisės aktais, įskaitant nediskriminacinį jų pobūdį, ir, visų pirma, su šia TSS, vertinimą, ir Komisija turi imtis būtinų priemonių, pvz., persvarstyti šią TSS, kad būtų įtraukta kaip galima daugiau specifinių atvejų ar pereinamųjų priemonių.

Sudaryti tokius susitarimus leidžiama tol, kol taikomos būtinosios priemonės, įskaitant su šia TSS susijusius ES lygio susitarimus su Rusijos Federacija ir visomis kitoms NVS valstybėmis, turinčiomis bendrą su ES sieną.

Apie RID susitarimą ir COTIF aktus pranešti nereikia, nes apie juos jau žinoma.

7.4.2.

Būsimi susitarimai arba galiojančių susitarimų pakeitimai

Ateityje sudarant susitarimus arba darant jų pakeitimus būtina atsižvelgti į ES teisės aktus ir, visų pirma, į šią TSS. Valstybės narės apie tokius susitarimus ir (arba) pakeitimus privalo pranešti Komisijai. Šiuo atveju taip pat taikoma 7.4.1 punkte nustatyta procedūra.

7.5.1.

Įvadas

Toliau aprašytais specifiniais atvejais leidžiama taikyti toliau nurodytas specialiąsias nuostatas.

Šie specifiniai atvejai skirstomi į dvi grupes: nuostatos taikomos nuolat („P“ atvejis) arba laikinai („T“ atvejis). Jei nuostatos taikomos laikinai, rekomenduojama, kad susijusios valstybės narės atitinkamiems posistemiams taikomus reikalavimus įgyvendintų iki 2010 m. („T1“ atvejis), t.y. pasiektų 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, nustatytą tikslą, arba iki 2020 m. („T2“ atvejis).

7.5.2.

Specifinių atvejų sąrašas

Nėra.