ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 55

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

51 tomas
2008m. vasario 28d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 171/2008, paliekantis galioti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 71/97, išplečiantį antidempingo muito, nustatyto importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams, taikymą tam tikroms iš Kinijos Liaudies Respublikos importuojamoms dviračių dalims

1

 

*

2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 172/2008, nustatantis galutinį antidempingo muitą ir galutinai surenkantis laikinąjį muitą, nustatytą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos, Egipto, Kazachstano, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos kilmės ferosiliciui

6

 

 

2008 m. vasario 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 173/2008, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

21

 

*

2008 m. vasario 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 174/2008, iš dalies keičiantis Komisijos reglamentą (EB) Nr. 994/2007, nustatantį laikinąjį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos, Egipto, Kazachstano, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos kilmės ferosiliciui

23

 

 

2008 m. vasario 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 175/2008 dėl ryžių importo licencijų išdavimo laikantis tarifinės kvotos, kurią Reglamentu (EB) Nr. 327/98 leista naudoti 2008 m. vasario mėn.

25

 

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Komisija

 

 

2008/166/EB

 

*

2007 m. lapkričio 13 d. Komisijos sprendimas, Valstybės pagalba C 39/06 (ex NN 94/05) – Schema, Jungtinės Karalystės taikyta asmenims, pirmą kartą tampantiems akcininkais (pranešta dokumentu Nr. C(2007) 5398)  ( 1 )

27

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

28.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 55/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 171/2008

2008 m. vasario 25 d.

paliekantis galioti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 71/97, išplečiantį antidempingo muito, nustatyto importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams, taikymą tam tikroms iš Kinijos Liaudies Respublikos importuojamoms dviračių dalims

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį, 11 straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnio 4 dalį,

pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

1.   Galiojančios priemonės

(1)

1993 m. rugsėjo mėn. Taryba reglamentu (EEB) Nr. 2474/93 (2) nustatė galutinį 30,6 % dydžio antidempingo muitą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės dviračiams. Per paskutinę peržiūrą šis muitas Tarybos reglamentu Nr. 1095/2005 (3) buvo padidintas iki 48,5 % (toliau – pagrindinė priemonė).

(2)

Po tyrimo dėl tariamo minėto antidempingo muito vengimo, kai Bendrijoje dviračiai surenkami iš kiniškų dviračių dalių, 1997 m. sausio mėn. Taryba reglamentu (EB) Nr. 71/97 (4) išplėtė antidempingo muitą, nustatytą KLR kilmės dviračių importui, tam tikrų KLR kilmės pagrindinių dviračių dalių importui pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį (toliau – muito vengimui pašalinti skirta priemonė). Muito vengimui pašalinti skirta priemonė taip pat numato atleidimo nuo šios priemonės taikymo schemos sukūrimą, kad dviračiams taikomos priemonės nevengiantys dviračių surinkėjai galėtų be antidempingo muito importuoti kiniškas dviračių dalis, atleidžiant juos nuo priemonės, kurios taikymas išplėstas dviračių dalims.

(3)

1997 m. birželio mėn. Komisija priėmė reglamentą (EB) Nr. 88/97 (5) dėl leidimo atleisti Kinijos kilmės tam tikrų dviračių dalių importą nuo minėto antidempingo muito išplėtimo, taip sukuriant teisinę sistemą atleidimo nuo priemonės taikymo schemos (toliau – atleidimo schema) veikimui.

(4)

Dėl minėtų trijų priemonių šiuo metu KLR kilmės dviračiams galiojantis antidempingo muitas yra 48,5 %, ir šio muito taikymas yra išplėstas tam tikroms KLR kilmės dviračių dalims, tačiau šio muito nevengiantys Bendrijos dviračių surinkėjai gali būti atleisti nuo jo, t. nuo muito dviračių dalims.

2.   Peržiūros pagrindas

(5)

Nuo tada, kai priemonių taikymas buvo išplėstas tam tikroms importuojamoms dviračių dalims, Komisija nuo muito vengimui pašalinti skirtų priemonių taikymo atleido daug Bendrijoje įsikūrusių įmonių. Komisija ir toliau gavo prašymus atleisti, taigi prašančių atleisti skaičius žymiai išaugo. Kartu nebuvo akivaizdžių muito vengimo požymių įmonėse, kurios buvo atleistos nuo priemonės taikymo.

(6)

Be to, Komisija turi pakankamai prima facie įrodymų, kad muito vengimo ar jo pasikartojimo nebūtų, jeigu muito vengimui pašalinti skirta priemonė būtų panaikinta.

(7)

Reikia pridurti, kad muito vengimui pašalinti skirta priemonė galiojo 10 metų ir nuo tada nė karto neperžiūrėta.

(8)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų peržiūros inicijavimui pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį ir 11 straipsnio 3 dalį, Komisija inicijavo šią muito vengimui pašalinti skirtos priemonės peržiūrą, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbdama pranešimą apie inicijavimą (6).

3.   Tyrimas

(9)

Tyrimo tikslas buvo įvertinti, ar būtina tęsti muito vengimui pašalinti skirtos priemonės taikymą.

3.1.   Tiriamasis laikotarpis

(10)

Tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 30 d. (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant tendencijas, svarbias vertinant muito vengimo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę, buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2003 m. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

3.2.   Su tyrimu susijusios šalys

(11)

Komisija oficialiai pranešė žinomiems Bendrijos dviračių surinkėjams ir jų asociacijoms apie peržiūros inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(12)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti, kuriame nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(13)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį šiame peržiūros tyrime dalyvaujančių Bendrijos dviračių surinkėjų skaičių, nuspręsta, kad yra tikslinga taikyti atranką remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu. Kad Komisija galėtų atrinkti bendroves, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį pirmiau minėtų šalių paprašyta per 15 dienų nuo tyrimo inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(14)

Daug Bendrijos dviračių surinkėjų – 158 bendrovės – tinkamai užpildė atrankos formą ir sutiko toliau bendradarbiauti tyrime. Iš šių 158 bendrovių buvo atrinktos aštuonios, kurios, kaip nustatyta, atstovavo Bendrijos pramonei pagal dviračių surinkimo ir pardavimo Bendrijoje apimtis. Aštuonių atrinktų bendrovių produkcija sudarė beveik trečdalį visos Bendrijos pramonės produkcijos per PTL, o 158 Bendrijos dviračių surinkėjų produkcija – beveik visą Bendrijos produkciją. Šios atrinktos įmonės atspindėjo didžiausią tipišką dviračių gamybos ir pardavimo apimtį Bendrijoje, kurią buvo galima tinkamai ištirti per turimą laiką.

(15)

Remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, su susijusiomis šalimis konsultuotasi dėl atrinktų bendrovių, ir jos atrankos rezultatams neprieštaravo.

(16)

Todėl klausimynai nusiųsti aštuoniems atrinktiems Bendrijos dviračių surinkėjams, ir jie pateikė klausimyno atsakymus.

(17)

Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga ir surengė tikrinamuosius vizitus šių atrinktų Bendrijos dviračių surinkėjų patalpose:

Planet’Fun S.A., Perinji, Prancūzija,

Decathlon Italia SRL, Milanas, Italija,

F.lli Masciaghi SPA, Bazianas, Italija,

Denver SRL, Droneras – Kuneo, Italija.

B.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS

(18)

Nagrinėjamasis produktas yra pagrindinės dviračių dalys:

dažyti arba anoduoti, arba poliruoti ir (arba) lakuoti dviračių rėmai, šiuo metu klasifikuojami KN kodu ex 8714 91 10,

dažytos arba anoduotos, arba poliruotos ir (arba) lakuotos dviračių priekinės šakės, šiuo metu klasifikuojamos KN kodu ex 8714 91 30,

pavarų perjungimo mechanizmai, šiuo metu klasifikuojami KN kodu 8714 99 50,

švaistiklinis mechanizmas, šiuo metu klasifikuojamas KN kodu 8714 96 30,

laisvos eigos grandininių pavarų žvaigždutės, šiuo metu klasifikuojamos KN kodu 8714 93 90, įtrauktos arba neįtrauktos į komplektus,

kiti stabdžiai, šiuo metu klasifikuojami KN kodu 8714 94 30,

stabdžių svirtys, šiuo metu klasifikuojamos KN kodu 8714 94 90, įtrauktos arba neįtrauktos į komplektą,

sukomplektuoti ratai su arba be kamerų, padangų ir žvaigždučių, šiuo metu klasifikuojami KN kodu ex 8714 99 90,

vairai, šiuo metu klasifikuojami KN kodu 8714 99 10, su pritvirtintais kotais, stabdžiais ir (arba) pavarų svirtimis arba ne,

kurios yra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės (toliau – nagrinėjamasis produktas). Šie KN kodai pateikiami tik kaip informacija.

C.   MUITO VENGIMUI PAŠALINTI SKIRTŲ PRIEMONIŲ VENGIMAS IR JO ILGALAIKIS POBŪDIS

1.   Teisinė sistema

(19)

Siekiant nustatyti, ar reikia toliau taikyti muito vengimui pašalinti skirtą priemonę, kaip minėta 9 konstatuojamojoje dalyje, šios peržiūros metu nagrinėta, ar per PTL muito buvo vengiama vykdant surinkimo operacijas ir ar šios aplinkybės buvo ilgalaikės.

(20)

Konkrečiai tirta, ar muito vengimo kriterijai per PTL vykdant surinkimo operacijas atitiko nustatytuosius pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalyje, ir ar tikėtina, kad šie kriterijai atitiks, jeigu muito vengimui pašalinti skirta priemonė būtų panaikinta.

(21)

Aiškumo sumetimais toliau pateikiami šie kriterijai:

„a)

tos operacijos prasidėjo arba žymiai suintensyvėjo jau pradėjus arba prieš pat pradedant antidempingo tyrimą, o nagrinėjamos sudedamosios dalys yra iš valstybės, kuriai taikomos priemonės; ir

b)

tokios dalys sudaro 60 % ar daugiau visos surenkamo produkto vertės, tačiau muito vengimu nelaikoma atvejis, kai vykdant surinkimo ar baigimo operacijas įvežtų dalių pridėtinė vertė sudaro daugiau nei 25 % gamybos sąnaudų; ir

c)

ištaisantysis muito poveikis yra mažinamas surinkto panašaus produkto kainų ir (arba) kiekių prasme ir yra dempingo įrodymų, palyginti su anksčiau panašiam ar artimam produktui nustatytomis normaliosiomis vertėmis.“

2.   Vengimas per PTL

(22)

Nagrinėta, ar Bendrijos dviračių surinkėjai per PTL vengė galiojančių priemonių, skirtų muito vengimui pašalinti.

(23)

Visos tyrime bendradarbiavusios bendrovės buvo Bendrijos dviračių surinkėjai, atleisti nuo muito vengimui pašalinti skirtos priemonės taikymo, t. jie galėjo be antidempingo muito importuoti kiniškas dviračių dalis ir naudoti surenkant dviračius, jeigu šios kiniškos dalys nesudarė daugiau kaip 60 % visos surinktų dviračių dalių vertės. Atlikus tyrimą nustatyta, kad atrinkti Bendrijos dviračių surinkėjai laikėsi šios taisyklės, kadangi negalėta nustatyti, jog jie naudojo daugiau kaip 60 % kiniškų dalių.

(24)

Įvertinus aštuonis atrinktus Bendrijos dviračių surinkėjus ir 158 užpildytas atrankos formas, buvo nustatyta, kad aštuoni atrinkti gamintojai vidutiniškai naudoja 37 % kiniškų dalių, t. gerokai mažiau už nustatytą 60 % viršutinę ribą. Visų bendradarbiaujančių dviračių surinkėjų naudojamų dalių procentas buvo netgi mažesnis – 29 % per PTL.

(25)

Minėtos naudojamų dalių proporcijos 2003, 2004 ir 2005 metais parodytos diagramoje toliau:

Image

(26)

Kadangi vienas muito vengimo kriterijų nebuvo nustatyta, nustatyta, kad šie dviračių surinkėjai nevengė galiojančių priemonių ir vykdė atleidimo nuo priemonių taikymo sąlygas.

(27)

Bendradarbiavo labai daug Bendrijos dviračių surinkėjų, t. pagal EB dviračių surinkėjų parduodamų dviračių kiekį, daugiau nei 90 %, ir nebuvo rasta įrodymų, kad kiti dviračių surinkėjai būtų vengę pagrindinės priemonės. Dėl šios priežasties ir nesant įrodymų, kad buvo priešingai, galima padaryti išvadą, kad per PTL nebuvo pagrindinės priemonės vengimo.

3.   Ilgalaikis pobūdis

(28)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį toliau nagrinėta, ar muito vengimo nebuvimas būtų ilgalaikis, t. ar tikėtina, kad muito vengimas nepasikartotų, jeigu muito vengimui pašalinti skirta priemonė būtų panaikinta.

3.1.   Surinkimo operacijų pradžia arba didelis augimas

(29)

Pirmiausia analizuota, ar surinkimo operacijos prasidėtų ir ar labai padidėtų, panaikinus muito vengimui pašalinti skirtą priemonę. Šiuo atveju buvo prisiminta, kad per pradinį muito vengimo tyrimą buvo konstatuota, jog 1993 m. nustačius pagrindines priemones kiniškiems dviračiams, dviračių surinkimas iš kiniškų dalių labai padidėjo iki 1997 m., kai buvo nustatyta muito vengimui pašalinti skirta priemonė. Labai pasikeitė prekybos pobūdis: smarkiai sumažėjo kiniškų dviračių importas, o kiniškų dalių – pradėjo greitai augti. Praeities patirtis rodo, kad yra rizikos, jog nesant muito vengimui pašalinti skirtos priemonės, kiniškų dalių importas ir dviračių surinkimas naudojant šias dalis vėl galėtų smarkiai išaugti.

(30)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad kiniškos dviračių dalys paprastai yra pigesnės nei bet kurios kitos kilmės dalys. Vadinasi, jeigu kai kurie Bendrijos dviračių surinkėjai naudotų daugiau kiniškų dalių, tikriausiai ir kiti pradėtų jų daugiau naudoti, kad galėtų konkuruoti.

(31)

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, negalima atmesti, kad panaikinus muito vengimui pašalinti skirtą priemonę, žymiai padidėtų kiniškų dalių importas ir išaugtų surinkimo operacijos.

3.2.   60 % viršutinės ribos kriterijus kiniškoms dalims

(32)

Tirta, ar tikėtina, kad EB dviračių surinkėjų naudojamų kiniškų dalių proporcija viršys 60 % visų dviračių surinkime naudojamų dalių vertės, jeigu muito vengimui pašalinti skirta priemonė būtų panaikinta.

(33)

Priminta, kad, kaip minėta 24 konstatuojamojoje dalyje, per PTL kiniškos dalys vidutiniškai sudarė 29 %, t. gerokai mažiau nei 60 % viršutinė riba. Aštuonių atrinktų gamintojų vidurkis buvo truputį didesnis – 37 %.

(34)

Atlikus tyrimą atskleista, kad toliau išdėstyti faktai galėtų iš dalies paaiškinti, kodėl EB dviračių surinkėjai naudojo gerokai mažiau nei 60 % kiniškų dalių, kaip leidžiama pagal atleidimo nuo priemonės taikymo taisykles:

svarbiausia, kad kiekvienas EB gamintojų, kurie atleisti nuo priemonės taikymo, modelis turi atitikti 60 % taisyklę, o aukščiausios kokybės modeliai (kuriuose kiniškų dalių naudojama mažiau, jei apskritai naudojama) iškreipia vidutinį kiniškų dalių santykį,

nuolatiniai importuojamų dalių kainų, transporto išlaidų ir valiutų keitimo kursų svyravimai bei kitos praktinės priežastys reikalauja EB gamintojų išsaugoti manevro laisvę, kad jie nerizikuotų netekti atleidimo nuo priemonės taikymo.

(35)

Tačiau labai sunku pasakyti, ar minėti argumentai tinkamai paaiškina, kodėl yra didelis skirtumas tarp esamos EB dviračių surinkėjų naudojamų kiniškų dalių proporcijos ir 60 % ribos, kuri leidžiama pagal muito vengimo ir atleidimo schemos taisykles.

(36)

Be to, kai kurie Bendrijos dviračių surinkėjai teigė, kad importavo mažiau nei 60 % kiniškų dalių tik todėl, kad įvykdytų įsipareigojimus, kylančius iš jiems suteikto atleidimo nuo priemonės.

(37)

Iš tikrųjų, kaip jau minėta 30 konstatuojamojoje dalyje, kiniškos dviračių dalys paprastai yra pigesnės nei bet kurios kitos kilmės dalys, ir todėl Bendrijos dviračių surinkėjai gali pradėti naudoti daugiau kiniškų dalių, kad galėtų konkuruoti.

(38)

Todėl padėtis iš dalies paini. Iš vienos pusės, atsižvelgiant į didelį skirtumą tarp esamos ir leidžiamos naudoti kiniškų dviračių dalių proporcijos, rizika, kad dviračių surinkėjai greitai peržengs 60 % viršutinę ribą, ne visais atvejais atrodo akivaizdi.

(39)

Iš kitos pusės, kalbant apie vidutinės trukmės laikotarpį, kiniškų dviračių surinkėjams vis dėlto būtų gana didelė paskata importuoti daugiau nei leidžiama 60 % riba ir taip vėl pradėti vengti pagrindinės priemonės, eksportuojant į Bendriją vadinamuosius pusiau surinktus komplektus arba visiškai surinktus komplektus, t. beveik pagamintus dviračius atskiruose konteineriuose. Iš tikrųjų vėl prasidėtų muito vengimas, kaip vyko paskutinįjį XX a. dešimtmetį prieš muito vengimui pašalinti skirtos priemonės nustatymą, ir dėl to 60 % procentų riba būtų žymiai viršyta.

(40)

Atsižvelgus į viską, kadangi paskata importuoti daugiau nei leidžiama 60 % viršutine riba tikrai yra pakankamai stipri, atrodo, jog yra tam tikros rizikos, kad 60 % riba būtų peržengta, jeigu priemonės būtų panaikintos.

(41)

Kalbant apie 25 % pridėtinės vertės taisyklę, kuri yra 60 % viršutinės ribos kriterijaus išimtis, buvo nustatyta, kad, remiantis 158 užpildytomis atrankos formomis, EB dviračių surinkėjų pridėtinė vertė per PTL buvo 20 %. Aštuonių atrinktų bendrovių pridėtinė vertė per PTL buvo 22 %. Esant mažai dalių gamybai Bendrijoje, ši pridėtinė vertė greičiausiai neviršys 25 % viršutinės ribos, jeigu kiniškų dalių proporcija viršytų 60 % viršutinę ribą. Dėl to nelabai tikėtina, kad Bendrijos surinkėjai pridėtų daugiau nei 25 % vertės.

3.3.   Muito taisomojo poveikio sumažinimas pardavimo kainų arba apimties atžvilgiu ir dempingas

(42)

Turėjo būti išnagrinėta, ar taisomasis antidempingo muito poveikis sumažėtų ir ar dempingas pasikartotų, jeigu muito vengimui pašalinti skirta priemonė būtų panaikinta. Tačiau, esamomis rinkos sąlygomis, t. egzistuojant muito vengimui pašalinti skirtai priemonei ir susijusiai atleidimo schemai, buvo neįmanoma atlikti pagrįstos analizės, ar muitų taisomasis poveikis sumažėtų pardavimo kainų atžvilgiu ir ar būtų dempingas, nes EB kainos turėtų būti apskaičiuotos remiantis situacija, kai dviračiai buvo padaryti tik iš kiniškų dalių. Priešingai, per PTL Europos bendrijoje surinkti dviračiai buvo padaryti iš įvairios kilmės dalių, įskaitant EB, KLR ir kitų trečiųjų šalių.

(43)

Tačiau prisiminta, kad per tyrimą, po kurio 1997 m. nustatyta muito vengimui pašalinti skirta priemonė, buvo įrodyta, kad muito kiniškiems dviračiams taisomasis poveikis sumažėjo pardavimo kainų atžvilgiu, o dempingas egzistavo. Nesant palyginamųjų kainų per PTL, šio ankstesniojo tyrimo nustatyti taisomojo poveikio mažinimo ir dempingo faktai, kaip išdėstyta 19–24 konstatuojamosiose dalyse, lieka galioti.

D.   IŠVADOS

(44)

Peržiūra parodė, kad, atrodo, šiuo metu muito vengimo nėra. Tačiau taip pat nustatyta, kad negalima visiškai atmesti muito vengimo pasikartojimo rizikos. Remiantis minėta atlikta analize, atrodo, jog yra rizikos, nors ir ribotos, kad per vidutinės trukmės laikotarpį dabartinis muito vengimo nebuvimas nesitęstų, jeigu muito vengimui pašalinti skirta priemonė būtų panaikinta, kadangi Bendrijos dviračių surinkėjai galėtų labai padidinti surinkimo operacijas, naudodami daugiau kiniškų dalių nei leidžiama 60 % riba, o tai sumažintų antidempingo muito, taikomo kiniškiems dviračiams, taisomąjį poveikį.

(45)

Dėl to muito vengimui pašalinti skirta priemonė paliekama galioti, kad būtų užtikrinta, jog pagrindinė priemonė, t. dviračiams nustatytas antidempingo muitas, būtų veiksminga ir jos poveikis negalėtų sumažėti vengiant muito surinkimo operacijų forma,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Antidempingo muito, nustatyto importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams, išplėtimas tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračių dalims Reglamentu Nr. 71/97 lieka galioti, ir šio importo peržiūra yra baigta.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. vasario 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. VIZJAK


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

(2)  OL L 228, 1993 9 9, p. 1.

(3)  OL L 183, 2005 7 14, p. 1.

(4)  OL L 16, 1997 1 18, p. 55.

(5)  OL L 17, 1997 1 21, p. 17.

(6)  OL C 289, 2006 11 28, p. 15.


28.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 55/6


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 172/2008

2008 m. vasario 25 d.

nustatantis galutinį antidempingo muitą ir galutinai surenkantis laikinąjį muitą, nustatytą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos, Egipto, Kazachstano, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos kilmės ferosiliciui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Laikinosios priemonės

(1)

Komisija Reglamentu (EB) Nr. 994/2007 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Egipto, Kazachstano, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos kilmės ferosiliciui (toliau – FeSi), šiuo metu klasifikuojamam KN kodais 7202 21 00, 7202 29 10 ir 7202 29 90.

1.2.   Tolesnės procedūros

(2)

Paskelbus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias antidempingo priemones (pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė savo pastabas apie preliminariąsias išvadas. Toms šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas.

(3)

Po to, kai buvo nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, Komisija toliau nagrinėjo aspektus, susijusius su Bendrijos interesais, ir analizavo Bendrijos naudotojų pateiktus klausimyno atsakymų duomenis.

(4)

Laikinojo reglamento 166 konstatuojamojoje dalyje Komisija įsipareigojo prieš priimdama galutinį sprendimą toliau ir išsamiau nagrinėti laikinųjų priemonių poveikį naudotojų padėčiai.

(5)

Šiuo tikslu Komisija susisiekė su 500 Bendrijoje esančių liejyklų ir tiesiogiai arba per asociacijas išsiuntė joms klausimynus, kadangi šiai kategorijai priskiriami naudotojai neparodė jokio susidomėjimo atliekamu tyrimu prieš laikinųjų priemonių nustatymą. Be to, pradiniame etape visų bendradarbiaujančių plieno gamintojų buvo paprašyta pateikti papildomos informacijos, kad Komisija galėtų ištirti galimą laikinųjų priemonių poveikį jų veiklai.

(6)

Klausimyno atsakymus pateikė tik septynios liejyklos, o aštuoni plieno gamintojai pateikė papildomos informacijos. Visos minėtos liejyklos ir trys iš minėtųjų gamintojų pateikė pakankamai informacijos, kad būtų galima išsamiai išnagrinėti laikinųjų priemonių poveikį jų ekonominei padėčiai.

(7)

Atsižvelgiant į sudėtingą struktūrą, kurioje tiriamuoju laikotarpiu veikė Kinijos eksportuojantis gamintojas, kuriam taikomas rinkos ekonomikos režimas (RER), buvo paprašyta papildomos informacijos, kad būtų galima padaryti galutines išvadas. Be to, kaip nustatyta laikinojo reglamento 49 konstatuojamojoje dalyje, kadangi Kinijos eksportuojantis gamintojas pirko elektros energiją iš susijusio tiekėjo, jo sąnaudos, susijusios su FeSi gamyba, buvo toliau tiriamos.

(8)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, šių bendrovių patalpose surengti trys papildomi tikrinamieji vizitai:

Erdos, Ordos City, Inner Mongolia, elektros energijos tiekėjas KLR,

Trompetter Guss, Chemnicas, Vokietija, naudotojas Bendrijoje (liejykla),

Arcelor Mittal, Genkas, Belgija, naudotojas Bendrijoje (plieno gamintojas).

(9)

Žodžiu ir raštu pateiktos suinteresuotųjų šalių pastabos buvo įvertintos, o išvados tam tikrais atvejais atitinkamai pakeistos.

(10)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutines antidempingo priemones importuojamam KLR, Egipto, Kazachstano, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos kilmės ferosiliciui ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinųjų muitų sumas. Be to, buvo nustatytas laikotarpis, per kurį, paskelbus šias išvadas, jos galėjo pareikšti prieštaravimus.

(11)

Primenama, kad atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2005 m. spalio 1 d. – 2006 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Atlikdama žalai įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, Komisija nagrinėjo laikotarpio nuo 2003 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenis.

2.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Nagrinėjamasis produktas

(12)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 15 ir 16 konstatuojamosiose dalyse, keletas eksportuotojų tvirtino, kad šlakas, kurio sudėtyje yra žymiai mažiau nei 45 % silicio, t. y. mažo grynumo FeSi, turėtų būti neįtraukiamas į tyrimo aprėptį dėl tariamai nevienodų fizinių savybių ir pagrindinės naudojimo paskirties. Komisija įsipareigojo išsiaiškinti šį klausimą. Po pirminio faktų atskleidimo toliau buvo gauta kelių suinteresuotųjų šalių pastabų, susijusių su šiuo klausimu.

(13)

Šiuo atžvilgiu pirmiausiai pastebima, kad tiriamas nagrinėjamasis produktas yra FeSi, kurio sudėtyje yra bent 4 % geležies ir daugiau nei 8 % bei mažiau nei 96 % silicio. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad šlakas, kurio sudėtyje yra mažiau kaip 45 % silicio gali būti naudojamas plieno pramonėje briketų pavidalu kaip ir FeSi, kurio sudėtyje yra daugiau nei 45 % silicio. Todėl galima daryti išvadą, kad šlakas pasižymi tomis pačiomis fizinėmis savybėmis ir jį galima pakeisti kitomis FeSi rūšimis, kurių sudėtyje yra didelė dalis silicio. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, patvirtinamos laikinojo reglamento 16 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos preliminariosios išvados, kad mažo grynumo FeSi turėtų būti laikomas nagrinėjamuoju produktu.

(14)

Vienas nesusijęs importuotojas teigė, kad atomizuoti FeSi milteliai, kurių sudėtyje yra 15 % ir 45 % silicio, atliekant šį tyrimą neturėtų būti įtraukiami į produkto apibrėžtąją sritį. Tačiau atomizuotų FeSi miltelių neįtraukimas atliekant šį tyrimą nėra pagrįstas, ypač todėl, kad FeSi, kurio sudėtyje yra 15 % ir 45 % silicio, patenka į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį. Be to, po klausymo, šis importuotojas neatsižvelgė į Komisijos prašymą ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šį argumentą. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

2.2.   Panašus produktas

(15)

Kadangi jokių pastabų dėl panašaus produkto negauta, patvirtinama laikinojo reglamento 17 konstatuojamoji dalis.

3.   DEMPINGAS

3.1.   Rinkos ekonomikos režimas (toliau – RER)

(16)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas pakartojo laikinojo reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje aprašytas pastabas dėl jo turto eksploatavimo trukmės pokyčių. Tačiau eksportuojantis gamintojas nepateikė naujų argumentų, nepateiktų ankstesniuose tyrimo etapuose, kurie pagrįstų jo teiginį, kad preliminariosios išvados dėl RER padėties, kaip aprašyta laikinojo reglamento 23 konstatuojamojoje dalyje, buvo neteisingos.

(17)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl RER negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 18–26 konstatuojamosios dalys.

3.2.   Individualus režimas (IR)

(18)

Kadangi jokių pastabų dėl IR negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 27–31 konstatuojamosios dalys.

3.3.   Normalioji vertė

3.3.1.   Panaši šalis

(19)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad Norvegija nėra tinkama panaši šalis dėl didelių elektros energijos sąnaudų, kurios tariamai neatspindi pasaulio pramonės padėties, bei dėl skirtingų galimybių naudotis žaliavomis lyginant su Kinijos gamintojais. Eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad Norvegijos gamintojai daugiausiai parduoda eksporto rinkoms, kadangi didžioji jų vartojimo vidaus rinkoje dalis yra uždara ir kad tiriamuoju laikotarpiu Norvegijos gamintojai daugiausiai gamino FeSi, pasižymintį specialiomis savybėms, o Kinijos eksportuojantys gamintojai gamino tik standartinėmis savybėmis pasižymintį FeSi. Todėl eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Norvegijos normalioji vertė turi būti koreguojama.

(20)

Reikia pastebėti, kad nors tiesa, kad Norvegijos gamintojai parduoda didelius kiekius eksporto rinkose, tačiau įvertinus vidaus rinkos dydį ir jos konkurencines sąlygas, kaip nustatyta laikinojo reglamento 35 konstatuojamojoje dalyje, Norvegija laikoma tinkama panašia šalimi.

(21)

Dėl kitų bendrovės teiginių nustatyta, kad Kinijos gamintojų elektros energijos dalis gamybos sąnaudose buvo daug didesnė nei Norvegijos bendrovių. Be to, Kinijos eksportuotojas nepateikė jokių įrodymų, kad elektros energijos kaina Norvegijoje buvo didesnė arba kad tariami žaliavos prieigos keblumai turėjo įtakos Norvegijos normaliajai vertei. Todėl šie argumentai buvo atmesti.

(22)

Tačiau buvo nustatyta, kad Norvegijos gamintojų Norvegijoje parduodamų rūšių FeSi skyrėsi grynumu nuo KLR į Bendriją eksportuojamų rūšių FeSi. Todėl, kaip paaiškinta 25 konstatuojamojoje dalyje, koregavimas buvo pagrįstas.

(23)

Negavus jokių kitų pastabų dėl panašios šalies, patvirtinamos laikinojo reglamento 32–36 konstatuojamosios dalys.

3.3.2.   Normaliajai vertei nustatyti taikoma metodika

(24)

Kadangi jokių pastabų dėl normaliajai vertei nustatyti taikomos metodikos negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 37–47 konstatuojamosios dalys.

3.3.3.   Normaliosios vertės nustatymas

A.   KLR

(25)

Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas, kuriam netaikytas RER, teigė, kad normalioji vertė buvo neteisingai skaičiuojama, kadangi joje neatsispindėjo tai, kad Norvegijoje parduodamas skirtingų rūšių nagrinėjamasis produktas skyrėsi nuo KLR eksportuojamo panašaus produkto. Išnagrinėjus šį teiginį buvo nuspręsta perskaičiuoti normaliąją vertę, atsižvelgiant į Norvegijos vidaus rinkoje parduodamų ir KLR į Bendriją eksportuojamų rūšių produkto fizinių savybių skirtumus. Normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal produkto rūšį, atsižvelgiant į titano priemaišas ir FeSi sudėtį, jei skirtingų rūšių produktas negalėjo būti tiesiogiai lyginamas.

(26)

Kinijos eksportuojantis gamintojas, kuriam taikytas RER, priklauso labai didelei Kinijos grupei, kurią sudaro beveik šimtas susijusių bendrovių, veikiančių įvairiuose pramonės sektoriuose. Dėl sudėtingos grupės struktūros ir konsolidavimo veiksmų, susijusių su bendrovėmis, gaminančiomis ir parduodančiomis FeSi, buvo paprašyta naujų duomenų apie šią grupę ir duomenys buvo ištirti. Be to, laikinojo reglamento 49 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad bus toliau tiriamos su elektros energijos gamyba ir pardavimu susiję sąnaudos.

(27)

Atlikus papildomą tyrimą paaiškėjo, kad eksportuojančio gamintojo elektros energijos pirkimo iš susijusio tiekėjo kaina turėjo būti atmesta, kadangi ji nepadengė visų elektros energijos gamybos sąnaudų. Be to, eksportuojančio gamintojo pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos buvo koreguotos atsižvelgiant į visą nagrinėjamojo produkto gamybos finansinių išlaidų sumą. Iš tiesų, kaip nustatyta atlikus tyrimą, kai kurias iš šių sąnaudų padengė susijusios šalys ir jos nebuvo įvertintos skaičiuojant laikinąją normaliąją vertę.

(28)

Pakoregavus šias sąnaudas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį, nustatyta, kad pardavimo vidaus rinkoje kainos visų rūšių nagrinėjamajam į Bendriją eksportuojamam produktui nepadengė sąnaudų. Todėl bendrovei turėjo būti nustatyta normalioji vertė. Normalioji vertė buvo nustatyta pagal pačios bendrovės gamybos sąnaudas, pridedant minėtas koreguotas pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas. Kalbant apie pelną, kadangi bendrovė neturėjo pelningų sandorių bei nebuvo galimybių pasinaudoti kitų Kinijos eksportuojančių gamintojų tos pačios kategorijos produktų pelnu, nustatant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą taikytas 5 % pelno dydis. Šis dydis atitinka dydį, kuris naudotas nustatant normaliąją vertę Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos eksportuojančiam gamintojui, kaip nurodyta laikinojo reglamento 45 konstatuojamojoje dalyje. Negauta jokios informacijos, kad šis pelno dydis viršytų kitų eksportuotojų arba gamintojų pelną, paprastai gaunamą Kinijos rinkoje parduodant produktus, priklausančius tai pačiai bendrai kategorijai.

B.   EGIPTAS

(29)

Nustačius laikinąsias priemones, vienas iš Egipto eksportuojančių gamintojų teigė, kad nustatant normaliąją vertę pagal apskaičiuotąją vertę, turėtų būti taikomas mažesnis pelno dydis, atitinkantis dydį, taikomą Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos eksportuojančiam gamintojui.

(30)

Reikia pastebėti, kad apskaičiuotosios normaliosios vertės buvo nustatytos pagal laikinojo reglamento 43–45 konstatuojamosiose dalyse nurodytą metodiką. Taikytas pelno dydis atspindi Egipto rinkos padėtį ir buvo taikomas atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies įžanginę formuluotę. Todėl taikytas pelno dydis buvo apskaičiuotas pagal paties eksportuojančio gamintojo pelningą panašaus produkto pardavimą vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis tiriamuoju laikotarpiu. Pagrindiniame reglamente nenurodoma, kad šis dydis gali būti pakeistas kitu dydžiu, kaip siūlė nagrinėjamoji bendrovė. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

C.   KAZACHSTANAS

(31)

Kadangi jokių pastabų dėl Kazachstano normaliosios vertės nustatymo negauta, patvirtinama laikinojo reglamento 51 konstatuojamoji dalis.

D.   BUVUSIOJI JUGOSLAVIJOS RESPUBLIKA MAKEDONIJA

(32)

Kadangi jokių pastabų dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos normaliosios vertės nustatymo negauta, patvirtinama laikinojo reglamento 52 konstatuojamoji dalis.

E.   RUSIJA

(33)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas Rusijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad nustatant normaliąją vertę taikyti valiutos keitimo kursai neatitiko tikrojo pardavimo laikotarpio. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad teiginys buvo pagrįstas ir skaičiavimai buvo atitinkamai pakoreguoti.

(34)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas Rusijos eksportuojantis gamintojas užginčijo jo energijos sąnaudų koregavimą, teigdamas, kad Rusijos institucijų nustatytos energijos kainos yra ne privalomos, o orientacinės. Tai buvo grindžiama bendrovės teigimu, kad jie mokėjo aukštesnę kainą nei rekomenduota kaina ir kad bendrovės elektros energijos tiekėjas gavo pelną. Bendrovė taip pat tvirtino, kad elektros energijos tiekėjas yra vienas iš kelių nepriklausomų Rusijos elektros energijos tiekėjų ir jis nepriklauso bendrajai Rusijos elektros energijos sistemai, todėl šis tiekėjas nėra susijęs su jokia kryžminio subsidijavimo veikla, kaip nurodyta laikinajame reglamente minėtoje EBPO ataskaitoje.

(35)

Atsižvelgiant į bendrovės pateiktus pagrįstus argumentus, susijusius su elektros energija, manoma, kad skaičiuojant galutinę normaliąją vertę energijos sąnaudos neturėtų būti koreguojamos.

3.4.   Eksporto kaina

A.    KLR

(36)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas teigė, skaičiuojant jo eksporto kainą buvo taikytas tiriamojo laikotarpio pabaigos RMB ir EUR keitimo kursas, dėl kurio keitimo kurso vertė buvo pervertinta. Bendrovė pasiūlė vietoje jo taikyti vidutinį tiriamojo laikotarpio valiutos keitimo kursą. Ištyrus šį teiginį nuspręsta, kad galutiniame skaičiavime reikėtų taikyti vidutinį to mėnesio, kurį iš tiesų vyko pardavimo sandoris, valiutos keitimo kursą.

(37)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl Kinijos eksporto kainų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 55–56 konstatuojamosios dalys.

B.    EGIPTAS

(38)

Nustačius laikinąsias priemones, vienas Egipto eksportuojantis gamintojas teigė, kad buvo klaidingai taikomi valiutos keitimo kursai eksporto į Bendriją sandoriams ir nustatant svertinę vidutinę grynąją kai kurių rūšių nagrinėjamojo produkto eksporto vertę. Nustatyta, kad šie teiginiai buvo pagrįsti ir eksporto kainos buvo atitinkamai persvarstytos.

C.    KAZACHSTANAS

(39)

Kadangi jokių pastabų dėl Kazachstano eksporto kainų negauta, patvirtinama laikinojo reglamento 58 konstatuojamoji dalis.

D.    BUVUSIOJI JUGOSLAVIJOS RESPUBLIKA MAKEDONIJA

(40)

Kadangi jokių pastabų dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos eksporto kainų negauta, patvirtinama laikinojo reglamento 59 konstatuojamoji dalis.

E.    RUSIJA

(41)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas Rusijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį nustatant eksporto kainą taikomas susijusio importuotojo Europos bendrijoje pelno dydis buvo pervertintas. Primenama, kad nustatant eksporto kainą pradiniame etape taikytas susijusio nagrinėjamojo importuotojo pelno dydis. Tačiau, pagal nusistovėjusią institucijos praktiką, turėtų būti taikomas nesusijusių importuotojų gautas pelno dydis. Šiomis aplinkybėmis, pradiniame etape taikytas pelno dydis turėjo būti koreguojamas. Dėl tokio pokyčio, priešingai bendrovės teiginiui dėl pervertinto pelno, taikytas pelno dydis šiek tiek padidėjo.

(42)

Po pirminio faktų atskleidimo kitas Rusijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad pradinė apskaičiuota jo eksporto kaina buvo netiksli, kadangi jo susijusios prekybos bendrovės Didžiosios Britanijos Mergelių salose pardavimo, bendrosios, administracinės sąnaudos ir pelnas bei transporto sąnaudos buvo išskaičiuoti iš kainos pirmajam nepriklausomam pirkėjui, pakoregavus iki gamintojo kainų EXW sąlygomis lygio. Bendrovė teigė, kad iš tiesų prekybos bendrovė yra gamintojo pardavimo skyrius. Abi bendrovės yra valdomos bendrai ir vykdo susijusią veiklą, už kurią paprastai būtų atsakinga viena valdymo struktūra. Be to, buvo pabrėžta, kad prekybos bendrovė nėra susijusi su jokiu kitu produktu. Tuo remdamasi bendrovė teigė, kad nustatant gamintojo kainos lygį išskaitomos sumos buvo pervertintos. Buvo nustatyta, kad prekybos bendrovė pateikdavo sąskaitas faktūras Bendrijos pirkėjams ir Bendrijos pirkėjai jai mokėdavo. Be to, reikia pažymėti, kad į šio susijusio prekybininko pardavimo kainą buvo įskaičiuojamas antkainis. Be to, pagal finansinius prekybininko apskaitos dokumentus, ši kaina padengė pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas. Bendrovė nepagrindė, kad šios sąnaudos nesusidarė parduodant, inter alia, nagrinėjamąjį produktą Bendrijai. Todėl bendrovės argumentas buvo atmestas. Kaip ir pirmiau išdėstytoje konstatuojamojoje dalyje minėtas pelno dydis, taikomas nustatant Rusijos eksportuojančio gamintojo eksporto kainą, pradiniame etape taikomas pelno dydis taip pat turėjo būti koreguojamas. Todėl šiek tiek sumažintas taikomas pelno dydis.

3.5.   Palyginimas

3.5.1.   Importo mokesčiai

(43)

Nustačius laikinąsias priemones vienas Egipto eksportuojantis gamintojas teigė, kad jam turėtų būti nustatomas papildomas koregavimas dėl importuojant žaliavas, kurios buvo naudojamos gaminant vidaus rinkoje parduotą nagrinėjamąjį produktą, sumokėtų muitų.

(44)

Atsakant į tai primenama, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą koreguojama dydžiu, atitinkančiu visų importo mokesčių arba netiesioginių mokesčių, mokamų už panašų produktą arba jo gamybai panaudotas medžiagas, kai šis produktas skirtas vartoti eksportuojančioje valstybėje, bet kurie nėra renkami ar grąžinami, kai produktas eksportuojamas į Bendriją, sumą.

(45)

Argumentas dėl importo mokesčių koregavimo vienai žaliavai, naudotai gaminant vidaus rinkoje parduotą nagrinėjamąjį produktą, buvo priimtas, kadangi buvo įrodyta, kad atitinkami muitai sumokėti už importuotą žaliavą, panaudotą Egipte parduoto nagrinėjamojo produkto gamybai. Tačiau argumentas dėl koregavimo kitoms dviems žaliavoms turėjo būti atmestas, kadangi atlikus tyrimą paaiškėjo, kad visos per TL importuotos žaliavos buvo naudojamos nagrinėjamojo produkto eksportui. Bendrovė neįrodė, kad per TL ji mokėjo importo mokesčius, kurie nebuvo grąžinti ir atitinkamai padengti parduodant panašų produktą vidaus rinkoje.

3.5.2.   Prekybos lygis

(46)

Vienas Egipto eksportuojantis gamintojas prašė prekybos lygio koregavimo, susijusio su tariamu skirtumu parduodant vidaus rinkoje ir eksporto rinkoje. Bendrovės teigimu, vidaus rinkoje visi produktai buvo parduoti galutiniams naudotojams, o Bendrijoje – platintojams. Bendrovė pateikė informacijos ir tvirtino, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto ii papunktį turi būti atliekamas specialus koregavimas.

(47)

Į tai atsižvelgiant reikia paminėti, kad argumentas dėl prekybos lygio koregavimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto i papunktį gali būti priimamas tik tuomet, jei įrodoma, kad egzistuoja pastovūs ir dideli funkcijų ir kainų skirtumai tarp prekybos lygių vidaus rinkoje.

(48)

Šiuo atveju po pirminio faktų atskleidimo buvo patvirtinta, kad visi produktai buvo parduoti galutiniams naudotojams Egipto vidaus rinkoje. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto i papunktį prekybos vidaus rinkoje ir eksporto pardavimo skirtumai negalėjo būti kiekybiškai įvertinti, kadangi Egipto vidaus rinkoje nebuvo atitinkamų skirtingų prekybos lygių.

(49)

Kalbant apie bendrovės eksporto pardavimą į Bendriją, išnagrinėjus po pirminio faktų atskleidimo pateiktas bendrovės pastabas patvirtinta, kad visi produktai parduoti platintojams. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto ii papunkčio nuostatas buvo tiriama, ar pagal bendrovės argumentą, paremtą jos pačios duomenimis, galima pagrįstai atlikti specialųjį prekybos lygio koregavimą.

(50)

Tačiau buvo nuspręsta, kad bendrovės pateikti duomenys nėra tinkamas pagrindas taikyti specialųjį koregavimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto i papunktyje nustatyta, kad „koregavimo suma turi būti pagrįsta tų skirtumų rinkos verte“, nuspręsta kad jei gali būti įrodyta, jog kainos buvo skirtingos parduodant Bendrijos rinkoje skirtingiems pirkėjams, tai būtų pakankamas pagrindas įvertinti skirtumo rinkos vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto ii papunktį. Į tai atsižvelgiant, buvo išnagrinėta skirtingų suinteresuotųjų šalių Bendrijoje pateikta informacija apie jų pardavimą skirtingiems pirkėjams. Nustatyta, kad Bendrijos rinkoje Bendrijos pramonei parduodant produktus skirtingiems pirkėjams kainos buvo skirtingos (šiuo atveju buvo nagrinėtos pardavimo kainos galutiniams naudotojams ir platintojams). Nustatyta, kad Egipto eksportuotojo normaliajai vertei turi būti taikomas specialusis koregavimas, atitinkantis minėtą kainų skirtumą.

(51)

Po galutinio faktų ir aplinkybių, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą, atskleidimo vienas Rusijos eksportuotojas teigė, kad netaikant prašomo koregavimo lygio būtų sudaromos nevienodos sąlygos, kadangi vienam Egipto eksportuotojui toks koregavimas buvo taikomas. Nuspręsta, kad Rusijos eksportuotojo argumentas dėl tokio koregavimo buvo nepagrįstas. Remiantis bendrovės pateiktais patikrintais duomenimis, nenustatyta nuolatinių FeSi pardavimo kainų skirtumų skirtingiems prekybos lygiams Rusijos rinkoje. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto i papunktį koregavimas nebuvo pagrįstas.

(52)

Išskyrus 50 konstatuojamojoje dalyje minėtą koregavimą, patvirtinamos laikinojo reglamento 61–63 konstatuojamosios dalys.

3.6.   Dempingo skirtumai

3.6.1.   Bendroji metodika

(53)

Po pradinio etapo atlikus tyrimą nustatyta, kad Rusijos bendradarbiavimo lygis buvo įvertintas neteisingai. Iš tiesų, nors buvo bendradarbiaujama beveik 100 %, buvo klaidingai apskaičiuota, kad bendradarbiavo tik 32 % (žr. laikinojo reglamento 76 konstatuojamąją dalį). Todėl likutinis dempingo skirtumas turėtų būti nustatytas pagal bendrovę, kurios dempingo skirtumas didžiausias (o ne pagal pradiniame etape naudotą metodiką, t. y. svertinį tipiškiausio produkto, kurio dempingo skirtumas didžiausias, dempingo skirtumų vidurkį).

(54)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl bendros dempingo skirtumo skaičiavimo metodikos negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 64–68 konstatuojamosios dalys (išskyrus 46 konstatuojamojoje dalyje nurodytus pokyčius).

3.6.2.   Dempingo skirtumai

A.   KLR

(55)

Bendrovių, kurioms taikytas RER arba IR, kiekvienos į Bendriją eksportuotos rūšies nagrinėjamojo produkto svertinė vidutinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto svertine vidutine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(56)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

Erdos Xijin Kuangye Co., Ltd 15,6 %,

Lanzhou Good Land Ferroalloy Factory Co., Ltd 29,0 %.

(57)

Dempingo skirtumas šalies mastu buvo nustatytas pagal laikinojo reglamento 71 konstatuojamąją dalį. Atsižvelgiant į minėtus Kinijos normaliosios vertės ir eksporto kainų pokyčius, šalies mastu taikomas skirtumas buvo koreguotas ir dabartinis jo dydis turėtų būti 55,6 % CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą.

B.   EGIPTAS

(58)

Nustačius laikinąsias priemones, viena Egipto bendrovė pateikė skundą dėl antidempingo muito skaičiavimo metodo, bet jo plačiau nekomentavo. Atsakant į tai reikia pastebėti, kad bendrovė savo pastabų nepagrindė. Todėl argumentas turėjo būti atmestas.

(59)

Procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

The Egyptian Ferroalloys Company, Kairas 15,4 %,

Egyptian Chemical Industries KIMA, Kairas 24,8 %,

Visoms kitoms bendrovėms 24,8 %.

C.   KAZACHSTANAS

(60)

Kadangi nebendradarbiauta, nustatytas tik dempingo skirtumas visos šalies mastu. Procentais išreikštas CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas – 37,1 %.

D.   BUVUSIOJI JUGOSLAVIJOS RESPUBLIKA MAKEDONIJA

(61)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas yra vienintelis žinomas Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos FeSi gamintojas. Procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

SILMAK DOOEL Export Import, Jegunovcė 5,4 %,

Visoms kitoms bendrovėms 5,4 %.

E.   RUSIJA

(62)

Du bendradarbiaujantys Rusijos eksportuojantys gamintojai yra vieninteliai Rusijos FeSi gamintojai. Procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

Chemk Group (Chelyabinsk Electrometallurgical Integrated Plant ir Kuznetsk Ferroalloy Works), Čeliabinskas ir Novokuznetskas 22,7 %,

ICT bendrovių grupė (Bratsk Ferroalloy Plant, TD North West Ferro Alloy Company ir Bakersfield Marketing Ltd), Bratskas ir Sankt Peterburgas 17,8 %,

visoms kitoms bendrovėms 22,7 %.

4.   ŽALA

4.1.   Bendrijos pramonės apibrėžtis

(63)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad žalos vertinimas turėtų būti atliekamas ne pagal bendrus duomenis, o pagal kiekvieną bendrovę individualiai, atsižvelgiant į tariamai skirtingą žalą skirtingiems Bendrijos gamintojams.

(64)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, atliekant tyrimą dėl žalos reikia ištirti visus atitinkamus pramonės būklę apibūdinančius veiksnius. Terminas „Bendrijos pramonė“ pagrindinio reglamento 4 straipsnyje apibrėžtas kaip panašius produktus gaminančių Bendrijos gamintojų visuma arba tie iš jų, kurių bendra tokių produktų produkcija sudaro didžiąją dalį Bendrijos produkcijos. Todėl, akivaizdu, kad žalos nustatymas bus tiriamas visos Bendrijos pramonės lygiu, o ne atsižvelgiant į kiekvieno Bendrijos gamintojo individualią padėtį.

(65)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, argumentai buvo atmesti ir patvirtinamos laikinojo reglamento 78–80 konstatuojamosios dalys.

4.2.   Suvartojimas Bendrijoje

(66)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisija laikinajame reglamente nepateikė pagrindinės informacijos, susijusios su tyrimu dėl žalos, tokios kaip FeSi paklausa atskirais mėnesiais, kainų ES rinkoje pokyčiai, įskaitant Bendrijos pramonės kainos ir sąnaudų pokyčius.

(67)

Pagrindiniame reglamente nereikalaujama, kad Bendrijos gamintojai arba kitos suinteresuotosios šalys pateiktų nagrinėjamojo laikotarpio informaciją pagal kiekvieną mėnesį. Manoma, kad tai nereikalingai apsunkintų visas suinteresuotąsias šalis; be to, tyrimui dėl dempingo ir žalos paprastai prašoma metinių duomenų. Be to, šalis nepateikė jokių įrodymų, kad šiuo atveju vertinant žalą reikalinga atlikti tyrimą pagal mėnesius. Iš tiesų, laikinojo reglamento 81, 85, 96 ir 97 konstatuojamosiose dalyse pateiktose lentelėse tinkamai nurodomas vartojimas Bendrijoje, kainos Bendrijos rinkoje, pelnas bei Bendrijos pramonės sąnaudų pokyčiai nagrinėjamuoju laikotarpiu. Taigi šis argumentas turėjo būti atmestas.

4.3.   Importas į Bendriją iš nagrinėjamųjų šalių

(68)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad vertinant žalą importas iš Rusijos neturėtų būti skaičiuojamas kartu su KLR importu, kadangi tariamai šis importas Bendrijos rinkoje vyko ne tokiomis pačiomis konkurencijos sąlygomis. Konkrečiai, šalis teigė, kad i) dauguma Kinijos eksportuojančių gamintojų veikia ne rinkos ekonomikos sąlygomis; ii) Rusijos bendrovės parduoda per susijusias bendroves, o Kinijos eksportuojantys gamintojai parduoda tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams; iii) Kinijos bendrovių dempingo ir priverstinio kainų mažinimo skirtumai yra gerokai didesni nei Rusijos bendrovių ir iv) Kinijos eksportuojantys gamintojai vis labiau skverbėsi į ES rinką, 2006 m. pirmuosius 6 mėnesius 50 % viršydami Rusijos eksportuojančius gamintojus.

(69)

Dėl pirmojo argumento: faktas, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai veikia ne rinkos ekonomikos sąlygomis, nėra viena iš pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje numatytų priežasčių atskirai vertinti poveikį. Todėl faktas, kad nagrinėjamasis produktas yra arba nėra gaminamas rinkos ekonomikos sąlygomis vidaus rinkoje, nėra svarbus sprendžiant dėl bendro importo poveikio vertinimo.

(70)

Dėl antrojo argumento, susijusio su tariamu pardavimo kanalų skirtumu, pastebima, kad nors Rusijos eksportuojantys gamintojai pardavė per susijusius prekybininkus, iš Kinijos ir Rusijos importuoti panašūs produktai parduodami tokiems patiems Bendrijos galutiniams naudotojams, t. y. naudotojams ir platintojams.

(71)

Dėl trečiojo argumento, susijusio su dempingo ir priverstinio kainų mažinimo skirtumais, pastebima, kad abiems šalims dempingo skirtumai buvo nustatyti didesnio nei de minimis lygio, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą ir kad abiems šalims nustatytas priverstinis kainų mažinimas.

(72)

Dėl paskutiniojo argumento, susijusio su importo apimtimis, pastebima, kad iš Rusijos (ir KLR) importuotos apimtys nebuvo nereikšmingos, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą, kadangi jos atitinkamai sudarė 18 % ir 21 % rinkos per TL.

(73)

Dėl visų šių priežasčių atskiras importo iš Rusijos vertinimas nėra pagrįstas ir argumentas atmetamas.

(74)

Kita suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Komisija nenagrinėjo iš nagrinėjamųjų šalių importuotų produktų konkurencijos sąlygų ir teigė, kad dėl to Egipto importo dempingo kaina poveikis Bendrijos pramonei turi būti vertinamas atskirai.

(75)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 83 ir 89 konstatuojamosiose dalyse, buvo nagrinėtos importuotų produktų konkurencijos sąlygos, susijusios su produktų panašumu ir eksportuotojų elgsenos panašumu (t. y. importo apimties lygio reikšmingumas, importo kainos ir priverstinio Bendrijos pramonės kainų mažinimo lygis bei pokyčiai ir pardavimo kanalų panašumas). Nustatyta, kad laikytasi sąlygų, pagrindžiančių bendrą importo iš nagrinėjamųjų šalių poveikio vertinimą. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas ir patvirtinta laikinojo reglamento 84 konstatuojamoji dalis.

(76)

Vienas Egipto eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad ribota jo eksporto apimtis tiriamuoju laikotarpiu nedarė žalos Bendrijos pramonei, todėl jo padėtis turėtų būti vertinama atskirai. Į tai atsižvelgiant pastebima, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį importo dempingo kaina poveikis Bendrijos pramonės padėčiai turi būti vertinamas bendrai, jei, be kita ko, importo apimtis iš kiekvienos tiriamosios šalies nėra nereikšminga. Kadangi nustatyta, kad Egipto importo apimtis sudarė 3,7 % rinkos dalies per TL, pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalį ji nėra nereikšminga. Taigi šis argumentas turėjo būti atmestas.

(77)

Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 82–89 konstatuojamosios dalys.

4.4.   Priverstinis kainų mažinimas

(78)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad laikinajame reglamente nustatytas priverstinio kainų mažinimo skirtumas turėtų būti sumažinamas 3–5 %, siekiant atspindėti „vietoje gaunamą“ FeSi, kadangi Bendrijos plieno gamintojas tariamai mokėtų priemoką, susijusią su ES kilmės žaliavos patikimumu, kokybe ir tiekimo trukme.

(79)

Laikinojo reglamento 38 ir 87–89 konstatuojamosiose dalyse paaiškintas Bendrijos pramonės taikomų kainų palyginimas su nagrinėjamųjų eksportuotojų taikomomis kainomis. Lyginant įvertintos įvairios nagrinėjamojo produkto savybės, kaip apibrėžta laikinojo reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje. Be to, atsižvelgiant į pasiūlos patikimumą ir trukmę, atlikus tyrimą nebuvo nustatyta, kad tokia priemoka buvo mokama arba kad šis tariamas privalumas buvo įvertinamas Bendrijos pramonei nustatant kainas plieno gamintojams. Galiausiai, suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šį argumentą, todėl argumentas turėjo būti atmestas.

4.5.   Bendrijos pramonės padėtis

(80)

Kai kurios suinteresuotosios šalys abejojo laikinojo reglamento 93 konstatuojamojoje dalyje numatyta Bendrijos pramonės gamybos pajėgumų skaičiavimo metodika. Konkrečiai, jos siūlė taikant pajėgumų dydį įvertinti uždarymą dėl techninės priežiūros ir elektros energijos tiekimo nutraukimą, o ne taikyti laikinajame reglamente nustatytą „teorinį nominalų pajėgumą“.

(81)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad visi Bendrijos pramonės įrengimų sustabdymai dėl įrengimų priežiūros arba elektros energijos tiekimo nutraukimo buvo laikini ir nagrinėjamuoju laikotarpiu reguliariai nesikartojo. Svarbu paminėti, kad nors gamybos pajėgumai būtų koreguojami, kaip siūlė šios suinteresuotosios šalys, tačiau su gamybos pajėgumais ir pajėgumų naudojimu susijusios tendencijos liktų nepakitę. Išvados dėl Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos taip pat liktų tokios pačios. Todėl argumentas dėl kitokios gamybos pajėgumų apibrėžties turi būti atmestas.

(82)

Remiantis minėtais faktais ir aplinkybėmis, patvirtinama laikinojo reglamento 107–110 konstatuojamosiose dalyse padaryta išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą.

5.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

(83)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad priežastinio ryšio dėl Bendrijos pramonės patirtos žalos ir importo dempingo kaina vertinimas turėtų būti atliekamas ne pagal bendrus duomenis, o pagal kiekvieną bendrovę individualiai, atsižvelgiant į tariamai skirtingus priežastinius ryšius skirtingiems Bendrijos gamintojams.

(84)

Kaip jau minėta 64 konstatuojamojoje dalyje dėl žalos, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis nėra jokio teisinio pagrindo atskirai vertinti žalą pagal kiekvieną Bendrijos gamintoją, įtrauktą į Bendrijos pramonės apibrėžtį. Terminas „Bendrijos pramonė“ pagrindinio reglamento 4 straipsnyje apibrėžtas kaip panašius produktus gaminančių Bendrijos gamintojų visuma arba tie iš jų, kurių bendra tokių produktų produkcija sudaro didžiąją dalį Bendrijos produkcijos.

5.1.   Importo dempingo kaina poveikis

(85)

Primenama, kad importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių apimtis ir rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo. Importas dempingo kaina ir Bendrijos pramonės padėties pablogėjimas taip pat akivaizdžiai sutapo laiko atžvilgiu. Be to, pramonė negalėjo padidinti pardavimo kainų tiek, kad būtų galima padengti visas sąnaudas, nes jos kainos per TL buvo priverstinai mažinamos dėl importo dempingo kaina.

(86)

Todėl patvirtinami laikinojo reglamento 112–114 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados ir nustatyti faktai.

5.2.   Ferosilicio kainos nustatymas

(87)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad FeSi yra produktas, kuriuo prekiaujama pasaulio rinkoje ir kad FeSi rinkos kainos yra nustatomos pagal kintančią plieno pramonės paklausą, o ne pagal sąnaudas.

(88)

Rinkos ekonomikose ir esant įprastoms rinkos sąlygoms, kainos yra nustatomos pagal paklausos ir tam tikro produkto pasiūlos rinkoje lygius. Tačiau gali būti ir kitų veiksnių, tokių kaip importas dempingo kaina, kurie yra ypač svarbūs nustatant kainų lygį. Šiuo atveju atlikus tyrimą nustatyta, kad dideli importo dempingo kaina kiekiai iš tiesų turėjo įtakos FeSi kainos nustatymo mechanizmui. Nors neabejojama, kad FeSi paklausa pasaulio mastu, ypač plieno pramonėje, turėjo įtakos nustatant kainas tam tikru nagrinėjamojo laikotarpio metu, pagal turimą informaciją nustatyta, kad tam tikrais laikotarpiais sutartinės FeSi kainos mažėjo nepaisant didėjančios paklausos.

(89)

Tos pačios suinteresuotosios šalys pateikė informacijos, atspindinčios ES žaliavinio ir nerūdijančio plieno gamybos ir ES FeSi realiojo laiko kainų pokyčius nuo 2002 m. Pagal šiuos duomenimis suinteresuotosios šalys padarė išvadą, kad FeSi kainos galėjo būti nustatomos tik pagal paklausą (daugiausiai pagal plieno gamintojų). Tačiau išnagrinėjus šią informaciją patvirtinta, kad 88 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, t. y. kad netgi Bendrijos lygmeniu FeSi kainos tam tikrais laikotarpiais mažėjo, nepaisant didėjančios plieno gamintojų paklausos.

(90)

Todėl argumentas, kad žemas FeSi kainų lygis buvo nulemtas paklausos, o ne importo dempingo kaina, turi būti atmestas.

5.3.   Bendrijos pramonės konkurencingumas

(91)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Bendrijos pramonės patirta žala turi būti siejama tik su tariamu Bendrijos gamintojų konkurencingumo trūkumu, o ne su importu dempingo kaina. Konkrečiai, ši suinteresuotoji šalis nurodė darbinį dokumentą (3), kuriame žaliavos ir energija buvo nurodytos kaip svarbiausi ES metalų pramonės konkurencingumo veiksniai.

(92)

Išnagrinėjus minėtą darbinį dokumentą paaiškėjo, kad tekste nedaroma išvada apie Europos geležies lydinių pramonės konkurencingumo trūkumą. Priešingai, šiame dokumente nurodoma, kad geležies lydinių gamintojai „susiduria su didėjančiu importu iš trečiųjų šalių, pvz., KLR, Rusijos, Ukrainos, Brazilijos ir Kazachstano. Jei artimiausiu metu nebus užtikrintos vienodos sąlygos su trečiosiomis šalimis, tai gali kelti pavojų ilgo laikotarpio ES geležies lydinių pramonės stabilumui (4)“. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, argumentas buvo atmestas.

(93)

Ta pati suinteresuotoji šalis toliau tvirtino, kad dauguma Bendrijos gamintojų jau veikė nuostolingai prieš Bendrijos rinkoje atsirandant žalingam importui dempingo kaina. Todėl silpną Bendrijos pramonės ekonominę padėtį lėmė pažeidžiama sąnaudų struktūra, o ne importas dempingo kaina.

(94)

Kaip aiškiai nurodyta laikinojo reglamento 97 konstatuojamojoje dalyje, 2003 m. Bendrijos pramonė veikė pelningai, o jos pelno dydis prieš sumokant mokesčius buvo 2,3 %, o 2004 m. padidėjo iki 2,7 %. Tačiau 2005 m. pelningumas žymiai sumažėjo ir pramonė patyrė –9,2 % apyvartos dydžio nuostolius. Didžiausi (–12,9 %) nuostoliai buvo per TL. Į tai atsižvelgiant primenama, kad TL apima ir dalį 2005 m. Todėl argumentas, kad Bendrijos pramonė jau veikė nuostolingai prieš atsirandant žalingam importui dempingo kaina turi būti atmestas.

5.4.   Importas iš kitų trečiųjų šalių

(95)

Kadangi nepateikta jokių naujų pastabų, patvirtinama laikinojo reglamento 121 konstatuojamojoje dalyje nurodyta išvada, kad toks importas neturėjo įtakos Bendrijos pramonės patirtai materialinei žalai.

5.5.   Kitų veiksnių poveikis

5.5.1.   Suinteresuotųjų šalių pastabos

(96)

Įvairios suinteresuotosios šalys pakartojo prieš laikinųjų priemonių nustatymą pateiktus argumentus, kad Bendrijos pramonė tariamai patyrė žalą dėl kitų veiksnių, o ne dėl importo dempingo kaina. Šie argumentai jau buvo tinkamai išnagrinėti laikinajame reglamente. Konkrečiau, argumentai dėl tariamai sau padarytos materialinės žalos nagrinėti laikinojo reglamento 134–136 konstatuojamosiose dalyse, o argumentai dėl plieno paklausos sumažėjimo nagrinėti laikinojo reglamento 124 konstatuojamojoje dalyje. Nors nepateikta jokios naujos informacijos, pagrindžiančios šiuos argumentus, toliau paaiškinami laikinajame reglamente išdėstyti pagrindiniai nustatytieji faktai ir išvados.

5.5.1.1.   Bendrijos pramonės gamybos sąnaudų padidėjimas

(97)

Keletas suinteresuotųjų šalių teigė, kad tiriamuoju laikotarpiu nustatyta materialinė žala buvo padaryta dėl staigaus Bendrijos pramonės sąnaudų, ypač žaliavų ir elektros energijos, padidėjimo ir vieno Bendrijos gamintojo gamybos pajėgumų sumažėjimo.

(98)

Kalbant apie tariamą vieno Bendrijos gamintojo gamybos pajėgumų sumažėjimą, primenama, kad, kaip minėta laikinojo reglamento 93 konstatuojamojoje dalyje, įvertinant šią padėtį buvo koreguota gamybos pajėgumų apimtis.

(99)

Kalbant apie sąnaudų padidėjimą, Bendrijos pramonė teigė, kad pastebėtas lydinių pramonės sąnaudų padidėjimas paprastai vyksta visame pasaulyje, todėl jis taip pat daro įtaką pasaulio pramonei. Išanalizavus pagrindinių sąnaudų elementų kainų pokyčius nagrinėjamuoju laikotarpiu nustatyta, kad sąnaudos (elektros energijos, kvarcito ir elektrodų pastos) padidėjo. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad nors šį padidėjimą iš dalies kompensavo pardavimo kainos, dėl importo mažomis dempingo kainomis Bendrijos pramonė negalėjo perkelti viso sąnaudų padidėjimo pardavimo kainoms. Todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 131–140 konstatuojamosios dalys.

(100)

Keletas suinteresuotųjų šalių tvirtino, kad vienas konkretus Bendrijos gamintojas turėjo problemų, susijusių su elektros energijos tiekėju, todėl 2005 ir 2006 m. jo gamybos apimtis sumažėjo. Jos tvirtino, kad tai visiškai paaiškina Bendrijos pramonės gamybos ir pardavimo apimčių bei pelningumo sumažėjimą.

(101)

Kaip minėta 84 konstatuojamojoje dalyje, patirtos žalos priežastis bus nagrinėjama visos Bendrijos pramonės lygmeniu. Tačiau galima teigti, kad net ir tuo atveju, jei su šiuo gamintoju susijusių duomenų būtų galima neįtraukti vertinat žalą, tendencijos, susijusios su likusia Bendrijos pramonės dalimi, vis tiek būtų neigiamos ir pagrįstų materialinę žalą. Todėl šį argumentą teko atmesti.

5.5.2.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(102)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, kurioje visų žinomų veiksnių poveikis Bendrijos pramonės padėčiai ir žalingo importo dempingo kaina poveikis buvo aiškiai atskirti, patvirtinama, kad atsižvelgiant į kitus minėtus veiksnius negalima paneigti, kad įvertinta materialinė žala buvo padaryta dėl importo dempingo kaina.

(103)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad KLR, Kazachstano, Egipto, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos kilmės FeSi importas dempingo kaina padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(104)

Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 137–140 konstatuojamųjų dalių išvados.

6.   BENDRIJOS INTERESAI

6.1.   Bendrijos pramonės ir kitų Bendrijos gamintojų interesai

(105)

Tam tikros suinteresuotosios šalys teigė, kad nuo TL pabaigos FeSi rinka atsigavo ir kainos tariamai pasiekė rekordinį lygį. Todėl Bendrijos pramonė galėjo atnaujinti gamybą ir padidinti pelningumą net ir netaikant antidempingo priemonių. Be to, buvo tvirtinama, kad antidempingo priemonių taikymas būtų naudingas ne Bendrijos pramonei, o tik trečiųjų šalių, kurioms netaikomos antidempingo priemonės, eksportuojantiems gamintojams.

(106)

Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį informacija, susijusi su laikotarpiu po TL, paprastai neturėtų būti vertinama darant išvadas. Bet kokiu atveju, nors FeSi kainos pagal turimą informaciją iš tiesų keletą mėnesių po TL vis didėjo, pagrindinių FeSi sąnaudų elementų kainos tuo pačiu laikotarpiu taip pat padidėjo. Todėl negalima daryti išvados, kad Bendrijos pramonė atsigavo tiek, kad priemonių taikymas būtų nepagrįstas. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(107)

Dėl argumento, kad ne Bendrijos pramonė, o tik trečiųjų šalių eksportuojantys gamintojai, kuriems netaikomos antidempingo priemonės, patirtų su priemonių taikymu susijusią naudą, primenama, kad antidempingo priemonėmis siekiama ištaisyti dėl dempingo atsiradusius prekybos iškraipymus ir atkurti veiksmingą konkurenciją Bendrijos rinkoje. Kita vertus, nebus draudžiama iš nagrinėjamųjų šalių importuoti į Bendrijos rinką, kurioje visų rinkos dalyvių naudai bus veiksmingai konkuruojama. Atitinkamai Bendrijos pramonė patirs naudą dėl veiksmingos konkurencijos atkūrimo Bendrijos rinkoje. Todėl argumentas laikomas nepagrįstu ir turi būti atmestas.

(108)

Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 143–149 konstatuojamųjų dalių išvados.

6.2.   Žaliavų tiekėjų interesai

(109)

Kadangi po pirminio faktų atskleidimo tiekėjai pastabų nepateikė, patvirtinamos laikinojo reglamento 150–152 konstatuojamosios dalys.

6.3.   Importuotojų interesai

(110)

Viena suinteresuotoji šalis, importuojanti FeSi iš KLR ir pristatanti jį į liejyklas, tvirtino, kad antidempingo priemonių nustatymas turės didelį neigiamą poveikį geležies liejimo pramonei, todėl šioje pramonėje bus uždaromos įmonės, o Bendrijos rinkoje sumažės darbo vietų.

(111)

Tačiau, kaip toliau nurodyta 115 konstatuojamojoje dalyje, nepaisant riboto liejyklų bendradarbiavimo, po laikinųjų priemonių taikymo atlikus tolesnį tyrimą nustatyta, kad priemonių taikymas neturės didelio poveikio liejykloms. Taigi šis argumentas turėjo būti atmestas.

(112)

Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 153–158 konstatuojamųjų dalių išvados.

6.4.   Naudotojų interesai

(113)

Kaip nurodyta 3–5 konstatuojamosiose dalyse, buvo toliau nagrinėjamas galimas laikinųjų priemonių poveikis naudotojų pramonės, ypač liejyklų ir plieno gamintojų, padėčiai. Nors suinteresuotosioms šalims išsiųsta daugiau nei 500 klausimynų, tačiau, kaip paaiškinta 5 konstatuojamojoje dalyje, jos mažai bendradarbiavo.

(114)

Papildomai buvo nagrinėjamos dvi naudotojų grupės – plieno gamintojai ir liejyklos. Remiantis papildoma gauta informacija, patvirtinta, kad FeSi vidutiniškai sudaro 0,7 % plieno gamintojų gamybos sąnaudų. Liejykloms ši dalis yra didesnė (1,4 % gamybos sąnaudų).

(115)

Tuo remiantis bei įvertinant tai, kad vidutinis galutinio muito dydis yra 23,4 %, priemonių poveikis plieno ir liejyklų pramonei neturėtų būti didelis, kadangi atitinkamas poveikis jų finansiniams rezultatams būtų 0,16 % ir 0,33 %. Šis blogiausias atvejis turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į bendrą prekybos iškraipymų ištaisymo naudą Bendrijos rinkai. Be to, jei nagrinėjant būtų atsižvelgiama į tai, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių sudaro beveik 50 % Bendrijos vartojimo, priemonių poveikis naudotųjų pramonės finansiniams rezultatams būtų daug mažesnis.

(116)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, patvirtinama laikinojo reglamento 166 konstatuojamoji dalis.

6.5.   Ankstesni tyrimai

(117)

Keletas suinteresuotųjų šalių teigė, kad kadangi praeityje taikytos antidempingo priemonės Bendrijos pramonei tariamai neturėjo laukiamo taisomojo poveikio, 2001 m. institucijos nusprendė antidempingo priemonių nebetaikyti, žr. 2001 m. vasario 21 d. Komisijos sprendimo 2001/230/EB, nutraukiančio antidempingo procedūras dėl Brazilijos, Kinijos Liaudies Respublikos, Kazachstano, Rusijos, Ukrainos ir Venesuelos kilmės ferosilicio importo (5) 129 konstatuojamąją dalį.

(118)

Nekomentuojant minėto argumento teisingumo, pagrindiniame reglamente nurodyta, kad sprendimai priimami pagal surinktą ir išnagrinėtą su tyrimu susijusią informaciją, o ne pagal ankstesnius tyrimus. Todėl minėta tų suinteresuotųjų šalių prielaida nėra susijusi su tiriamu atveju ir turi būti atmesta.

6.6.   Išvada dėl Bendrijos interesų

(119)

Pagal rezultatus, gautus nuodugniau išnagrinėjus minėto atvejo aspektus, susijusius su Bendrijos interesais, patvirtinamos laikinojo reglamento 141–168 konstatuojamųjų dalių išvados ir nustatytieji faktai.

7.   GALUTINĖS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

7.1.   Žalos pašalinimo lygis

(120)

Keletas suinteresuotųjų šalių nesutiko su preliminariosiomis išvadomis, kad 5 % pelno dydis būtų pelnas, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti šiame sektoriuje esant normalioms konkurencijos sąlygoms.

(121)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Bendrijos pramonės pelno dydis, naudotas nustatant žalos pašalinimo lygį, turėtų būti nustatytas pagal pelno dydį, kurį Bendrijos pramonė gavo 2003 m., t. y. 2,3 %, ir jokiu būdu ne didesnis nei 2004 m., kurie buvo ypatingai pelningi lydinių sektoriui.

(122)

Žalos pašalinimo lygis turi būti nustatomas įvertinus pelno dydį, kurį Bendrijos pramonė gali pagrįstai tikėtis pasiekti parduodama panašų produktą Bendrijos rinkoje, kai nėra vykdomas importas dempingo kaina. Atliekant tyrimą nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje gaunamas pelno dydis gali būti laikomas pelnu, gaunamu, kai nėra vykdomas importas dempingo kaina. Tačiau taip pat primenama, kad atliekant priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą, po kurio importuojamam Brazilijos, KLR, Kazachstano, Rusijos, Ukrainos ir Venesuelos kilmės FeSi nutrauktas priemonių taikymas, Bendrijos pramonės pelnas nesant importo dempingo kaina pasiekė 11,2 % (žr. Komisijos sprendimo 2001/230/EB 105 konstatuojamąją dalį). Atitinkamai, atliekant šį tyrimą taikomas 5 % pelno dydis, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 171 konstatuojamojoje dalyje, atspindi gana konservatyvų metodą. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, argumentas turėjo būti atmestas.

(123)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl žalos pašalinimo lygio negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 169–171 konstatuojamosios dalys.

7.2.   Muitų forma ir dydis

(124)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, galutinis antidempingo muitas turėtų būti tokio dydžio, kad būtų pašalinta šiuo importu dempingo kaina daroma žala, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo.

(125)

Atsižvelgiant į tam tikrų suinteresuotųjų šalių pastabas, pateiktas po pirminio faktų atskleidimo, bei į šiame reglamente aprašytas peržiūras, kai kurie skirtumai buvo pakeisti.

(126)

Galutinai nustatomi tokie galutinių muitų dydžiai:

Šalis

Bendrovė

Žalos pašalinimo skirtumas

Dempingo skirtumas

Antidempingo muito norma

KLR

Erdos Xijin Kuang Co., Ltd., Qipanjing Industry Park

21,4 %

15,6 %

15,6 %

Lanzhou Good Land Ferroalloy Factory Co., Ltd., Xicha Village

31,4 %

29,0 %

29,0 %

Visoms kitoms bendrovėms

31,2 %

55,6 %

31,2 %

Rusija

Chelyabinsk Electrometallurgical Integrated Plant, Chelyabinsk and Kuznetsk Ferroalloy Works, Novokuznetskas

31,3 %

22,7 %

22,7 %

Bratsk Ferroalloy Plant, Bratskas

18,8 %

17,8 %

17,8 %

Visoms kitoms bendrovėms

31,3 %

22,7 %

22,7 %

Egiptas

The Egyptian Ferroalloys Company, Kairas

27,1 %

15,4 %

15,4 %

Egyptian Chemical Industries KIMA, Kairas

18,0 %

24,8 %

18,0 %

Visoms kitoms bendrovėms

18,0 %

24,8 %

18,0 %

Kazachstanas

Visoms bendrovėms

33,9 %

37,1 %

33,9 %

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

Visoms bendrovėms

19,0 %

5,4 %

5,4 %

(127)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pasiūlė vietoje ad valorem muito taikyti minimalią importo kainą. Tačiau nuspręsta, kad minimalios importo kainos taikymas šiuo atveju nėra tinkamas. Nustatyta, kad importuojamas įvairių rūšių FeSi, kurio kainos skiriasi. Be to, visi bendradarbiaujantys eksportuotojai taiko skirtingus muitų lygius (kai kurie pagrįsti dempingo skirtumais, kai kurie – žalos skirtumais), todėl reikėtų taikyti skirtingas minimalias importo kainas. Minimalios importo kainos taikymas šiuo atveju būtų labai neveiksminga priemonė. Todėl šis pasiūlymas buvo atmestas.

(128)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos antidempingo muitų normos buvo nustatytos pagal šio tyrimo išvadas. Todėl jos parodo tyrimo metu nustatytą su šiomis bendrovėmis susijusią padėtį. Tai reiškia, kad šios muitų normos (skirtingai nei muitas, šalies mastu taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik nagrinėjamųjų šalių kilmės ir minėtų bendrovių, taigi ir konkrečių nurodytų juridinių asmenų, pagamintoms importuojamoms prekėms. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(129)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (6), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir eksportas, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus reglamentas bus iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

7.3.   Įsipareigojimai

(130)

Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos eksportuojančio gamintojo pasiūlytas įsipareigojimas buvo priimtas pradiniame etape, laikinuoju reglamentu. Po galutinių išvadų atskleidimo pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį vienas Egipto eksportuojantis gamintojas, du Rusijos bendradarbiaujantys gamintojai ir vienas Kinijos eksportuotojas pasiūlė įsipareigojimus dėl kainos.

(131)

Tačiau pastebima, kad po laikinųjų priemonių nustatymo nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto kainos labai kito, todėl FeSi nėra tinkamas nustatyto dydžio įsipareigojimui dėl kainos. Siekiant išvengti šios problemos, buvo tiriama galimybė indeksuoti minimalią importo kainą pagal pagrindinio sąnaudų elemento kainą. Tačiau nuspręsta, kad kainų kintamumas rinkoje negali būti paaiškinamas vien tik pagrindinio sąnaudų elemento kainos didėjimu, todėl negalima indeksuoti minimalios importo kainos pagal pagrindinio sąnaudų elemento kainą. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad eksportuotojų pasiūlytų įsipareigojimų negalima priimti.

(132)

Nagrinėjant, ar turėtų būti priimti keturi po galutinio faktų atskleidimo pasiūlyti įsipareigojimai, Komisija taip pat nagrinėjo pradiniame etape priimto Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos eksportuojančio gamintojo įsipareigojimo veiksmingumą pasikeitus kainų kintamumui. Dėl minėto didelio kainų kintamumo, įsipareigojimo minimali importo kaina nebėra pakankama, kad būtų pašalintas žalingas dempingo poveikis, nustatytas atliekant tyrimą. Iš tiesų, per keletą mėnesių po įsipareigojimo priėmimo kainos labai padidėjo. Įvertinant faktą, kad minimali importo kaina negali būti indeksuojama, padaryta išvada, kad dabartinis įsipareigojimas, t. y. pagal kurį nustatytos minimalios kainos, nebėra veiksmingas. Todėl turi būti atšauktas Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pasiūlyto įsipareigojimo priėmimas. Į tai atsižvelgiant, Komisija atšaukė įsipareigojimo priėmimą Komisijos reglamentu (EB) Nr. 174/2008 (7).

7.4.   Galutinis laikinųjų muitų surinkimas ir speciali stebėsena

(133)

Atsižvelgiant į nustatytų dempingo skirtumų dydį ir įvertinus Bendrijos pramonei padarytą žalą, manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas, neviršijant nustatytų galutinių muitų dydžio. Jeigu galutiniai muitai yra mažesni nei laikinieji muitai, sumos, viršijančios galutinę antidempingo muitų normą, nerenkamos. Jeigu galutiniai muitai yra didesni nei laikinieji muitai, galutinai surenkamos tik laikinųjų muitų dydžio sumos.

(134)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelio muito normų skirtumo, manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, skirtos tinkamam antidempingo muitų taikymui užtikrinti. Specialios priemonės, kurios taikomos tik toms bendrovėms, kurioms nustatyta individuali muito norma, apima galiojančios prekybinės sąskaitos faktūros, kuri turi atitikti priede išdėstytus reikalavimus, pateikimą valstybių narių muitinėms. Prekėms, kurios importuojamos be tokios sąskaitos faktūros, turi būti taikomas antidempingo muitas, nustatytas visiems kitiems nagrinėjamosios šalies eksportuotojams.

(135)

Primenama, kad jeigu nustačius antidempingo priemones labai padidėja bendrovių, kurioms taikomos žemesnės individualaus muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą reikėtų laikyti prekybos tendencijų pokyčiu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu laikomasi nustatytų sąlygų, gali būti inicijuotas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, nagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos, Egipto, Kazachstano, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos kilmės ferosiliciui, klasifikuojamam KN kodais 7202 21 00, 7202 29 10 ir 7202 29 90, nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2.   Galutinio antidempingo muito norma, taikoma toliau išvardytų bendrovių pagamintų produktų neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Šalis

Bendrovė

Antidempingo muito norma

(%)

Papildomas TARIC kodas

Kinijos Liaudies Respublika

Erdos Xijin Kuangye Co., Ltd., Qipanjing Industry Park

15,6

A829

Lanzhou Good Land Ferroalloy Factory Co., Ltd, Xicha Village

29,0

A830

Visoms kitoms bendrovėms

31,2

A999

Egiptas

The Egyptian Ferroalloys Company, Kairas

15,4

A831

Visoms kitoms bendrovėms

18,0

A999

Kazachstanas

Visoms bendrovėms

33,9

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

Visoms bendrovėms

5,4

Rusija

Bratsk Ferroalloy Plant, Bratskas

17,8

A835

Visoms kitoms bendrovėms

22,7

A999

3.   Individualios muito normos, nustatytos 2 dalyje nurodytoms bendrovėms, taikomos tik tuo atveju, jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti prekybinė sąskaita faktūra, kuri turi atitikti priede išdėstytus reikalavimus. Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

4.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Galutinai surenkamos garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų, nustatytų pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 994/2007 importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos, Egipto, Kazachstano, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos kilmės ferosiliciui, klasifikuojamam KN kodais 7202 21 00, 7202 29 10 ir 7202 29 90, sumos. Sumos, viršijančios galutinių antidempingo muitų normą, nerenkamos. Jeigu galutiniai muitai yra didesni nei laikinieji muitai, galutinai surenkamos tik laikinųjų muitų dydžio sumos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. vasario 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. VIZJAK


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

(2)  OL L 223, 2007 8 29., p. 1.

(3)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „ES metalų pramonės ekonominių rodiklių analizė: žaliavų ir energijos tiekimo poveikis konkurencingumui“, Briuselis, 2006 8 2, SEC(2006) 1069.

(4)  Žr. ten pat, p. 88.

(5)  OL L 84, 2001 3 23, p. 36.

(6)  Europos Komisija, Prekybos bendrasis direktoratas, H direktoratas, biuras J-79 4/23, 1049 Briuselis, Belgija.

(7)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 23.


PRIEDAS

1 straipsnio 3 dalyje nurodytoje sąskaitoje faktūroje turi būti tokia bendrovės atstovo pasirašyta deklaracija:

1.

Prekybinę sąskaitą faktūrą išrašiusio bendrovės atstovo vardas, pavardė ir pareigos.

2.

Tokia deklaracija: „Patvirtinu, kad [kiekis] šioje sąskaitoje faktūroje nurodyto ferosilicio (papildomas TARIC kodas), parduodamo eksportui į Europos bendriją, pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (nagrinėjamosios šalies pavadinimas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.

Data ir parašas“


28.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 55/21


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 173/2008

2008 m. vasario 27 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (1), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 1580/2007 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. vasario 28 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. vasario 27 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

prie 2008 m. vasario 27 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

JO

69,6

MA

47,6

TN

129,8

TR

92,1

ZZ

84,8

0707 00 05

JO

190,5

MA

64,7

TR

203,0

ZZ

152,7

0709 90 70

MA

90,3

TR

142,6

ZZ

116,5

0709 90 80

EG

54,8

ZZ

54,8

0805 10 20

AR

69,8

EG

43,5

IL

52,7

MA

49,3

TN

47,3

TR

73,3

ZA

57,8

ZZ

56,2

0805 20 10

IL

116,5

MA

113,8

ZZ

115,2

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

IL

84,3

MA

152,0

PK

48,1

TR

73,3

ZZ

89,4

0805 50 10

AR

48,9

EG

85,4

IL

90,4

TR

114,7

UY

52,4

ZA

79,7

ZZ

78,6

0808 10 80

AR

102,3

CA

86,4

CL

63,5

CN

76,6

MK

42,4

US

108,6

UY

89,9

ZA

106,7

ZZ

84,6

0808 20 50

AR

89,9

CL

76,0

CN

113,3

US

123,2

ZA

97,7

ZZ

100,0


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ žymi „kitą kilmę“.


28.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 55/23


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 174/2008

2008 m. vasario 27 d.

iš dalies keičiantis Komisijos reglamentą (EB) Nr. 994/2007, nustatantį laikinąjį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos, Egipto, Kazachstano, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos kilmės ferosiliciui

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 8 straipsnį,

pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

(1)

2006 m. lapkričio 30 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl į Bendriją importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos, Egipto, Kazachstano, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos kilmės ferosilicio (toliau – FeSi) inicijavimą.

(2)

Komisija Reglamentu (EB) Nr. 994/2007 (3) nustatė laikinąjį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos, Egipto, Kazachstano, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos kilmės FeSi, kurio klasifikaciniai KN kodai šiuo metu yra 7202 21 00, 7202 29 10 ir 7202 29 90. Šiam importui taikomos priemonės yra ad valorem muitas, tačiau jos netaikomos importuojamiems Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos eksportuojančio gamintojo pagamintiems produktams; jo įsipareigojimas buvo priimtas minėtu reglamentu.

(3)

Tiriant, ar įsipareigojimas dėl kainos tebėra realus, nustatyta, kad po to, kai buvo pradėtos taikyti laikinosios priemonės ir priimtas įsipareigojimas, FeSi kainos toliau svyravo. Apskritai nustatyta, kad FeSi kainos labai kito. Dėl šio didelio kainų kitimo nuspręsta, kad, atsižvelgiant į tyrimo metu padarytas išvadas, įsipareigojimui nustatytos minimalios importo kainos (toliau – MIK) nebėra veiksminga priemonė.

(4)

Siekiant išspręsti šią problemą, buvo tiriama galimybė indeksuoti MIK pagal pagrindinio sąnaudų elemento kainą. Tačiau nuspręsta, kad didelio kainų kintamumo rinkoje negalima paaiškinti vien tik pagrindinio sąnaudų elemento kainos didėjimu, todėl negalima indeksuoti minimalių importo kainų. Taigi buvo padaryta išvada, kad dabartinis įsipareigojimas, pagal kurį nustatytos minimalios kainos, nebėra veiksmingas, o problemos, kuri iškyla dėl nustatyto minimalios kainos pobūdžio, kainų indeksavimas neišspręs. Dėl to nuspręsta, kad FeSi nebėra tinkamas nustatyto dydžio kainos įsipareigojimui (taip pat žr. Tarybos reglamento (EB) Nr. 172/2008 (4) 131 ir 132 konstatuojamąsias dalis) ir kad susijusios bendrovės pasiūlytas priimtas įsipareigojimas turėtų būti atšauktas.

(5)

Susijusiai bendrovei buvo pranešta apie Komisijos išvadas ir suteikta galimybė pareikšti pastabų.

(6)

Bendrovė pareiškė, kad Komisijos aiškinimas, kodėl ji atšaukia įsipareigojimą, prieštarauja bendrovei pateiktai Bendrijos interesų analizei, kurioje teigiama, kad „nors turima informacija rodo, kad po TL sekusiais mėnesiais FeSi kainos iš tiesų kilo, per tą patį laikotarpį FeSi pagrindinių sąnaudų elementų kainos taip pat padidėjo“.

(7)

Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad šiuo teiginiu, kaip patvirtinta Reglamento (EB) Nr. 172/2008 106 konstatuojamojoje dalyje, FeSi kainų raida nesusiejama su sąnaudų elementų kaina; juo ketinta paaiškinti ekonominę Bendrijos pramonės padėtį. Iš tiesų, pagal nusistovėjusią Komisijos MIK indeksavimo praktiką, MIK gali būti indeksuojamos tik tais atvejais, kai produkto, dėl kurio sudaromas įsipareigojimas, kaina kinta priklausomai nuo pagrindinio sąnaudų elemento. Šiuo konkrečiu atveju pagrindinio sąnaudų elemento (elektros energijos) kaina nebuvo glaudžiai susijusi su FeSi kainos padidėjimu. Netgi jei FeSi ir jo pagrindinio sąnaudų elemento kainos buvo susijusios, atsižvelgiant į skirtingas elektros energijos kainas skirtingose rinkose, nėra tinkamo informacijos apie elektros energijos kainas šaltinio, kurį būtų galima naudoti kaip pagrindą MIK indeksuoti, priešingai nei kitų pagrindinių produktų, pavyzdžiui, naftos, kainos. Be to, kitos žaliavos, pavyzdžiui, koksas ir kvarcitas taip pat yra pagrindiniai, tačiau kintantys, FeSi gamybos sąnaudų elementai. Todėl jeigu MIK būtų indeksuotos pagal kiekvieno iš šių sąnaudų elementų kainą, reikėtų nustatyti sudėtingas indeksavimo formules ir būtų ypač sudėtinga apibrėžti indeksavimo parametrus bei nustatyti veiksmingus įsipareigojimus. Dėl to buvo padaryta išvada, kad minimalių importo kainų negalima indeksuoti pagal pagrindinio sąnaudų elemento kainą ir bendrovės pretenzija buvo atmesta.

(8)

Bendrovė taip pat pareiškė, kad keisti laikinai nustatytos ir (arba) galutiniu etapu pasiūlytos priemonės lygį ar formą, remiantis informacija, kuri apima laikotarpį po TL, prieštarauja Komisijos praktikai. Pagal įsipareigojimo sąlygas bendrovei buvo pranešta, kad Komisija gali atšaukti priimtą įsipareigojimą bet kuriuo jo įgyvendinimo etapu dėl pasikeitusių aplinkybių negu galiojusios priimant įsipareigojimą arba kadangi paaiškėja, kad įsipareigojimo stebėsena ir užtikrinimas, kad jo laikomasi, yra nerealūs ir nerandamas Komisijai priimtinas sprendimas. Todėl ši pretenzija buvo atmesta.

(9)

Be to, bendrovė pareiškė, kad Komisija priėjo klaidingos išvados vertindama įsipareigojimo veiksmingumą iš dalies dėl to, kad rėmėsi nepatikrintais duomenimis, apimančiais laikotarpį po TL. Šiuo atveju reikėtų pažymėti, kad Komisija laikėsi įprastos praktikos, nes atlikdama analizę pirmiausia rėmėsi Eurostato duomenimis bei bendrovės pateikiama reguliaria įsipareigojimo ataskaita. Todėl ši pretenzija buvo atmesta.

(10)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį ir atitinkamas įsipareigojimo sąlygas, kuriomis Komisijai suteikiami įgaliojimai vienašališkai atšaukti priimtą įsipareigojimą, Komisija nusprendė, kad Silmak Dooel Export Import, Jegunovce pasiūlytas priimtas įsipareigojimas turėtų būti atšauktas.

(11)

Tuo pat metu, kai buvo rengiamas šis reglamentas, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 172/2008 nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamam, inter alia, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos kilmės ferosiliciui, kuris bus taikomas šiems importuojamiems susijusio eksportuojančio gamintojo pagamintiems produktams,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Silmak Dooel Export Import, Jegunovce pasiūlytas priimtas įsipareigojimas, susijęs su antidempingo tyrimu dėl importuojamo, inter alia, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos kilmės ferosilicio, yra atšaukiamas.

2 straipsnis

Šiuo reglamentu panaikinamas Komisijos reglamento (EB) Nr. 994/2007 2 straipsnis.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. vasario 27 d.

Komisijos vardu

Peter MANDELSON

Komisijos narys


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

(2)  OL C 291, 2006 11 30, p. 34.

(3)  OL L 223, 2007 8 29, p. 1.

(4)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 6.


28.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 55/25


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 175/2008

2008 m. vasario 27 d.

dėl ryžių importo licencijų išdavimo laikantis tarifinės kvotos, kurią Reglamentu (EB) Nr. 327/98 leista naudoti 2008 m. vasario mėn.

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1785/2003 dėl bendro ryžių rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 10 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 327/98, atidarantį tam tikras ryžių ir skaldytų ryžių importo tarifines kvotas ir numatantį jų administravimą (2), ypač į jo 5 straipsnio pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 327/98 leista naudoti tam tikras ryžių ir skaldytų ryžių importo tarifines kvotas, suskirstytas pagal kilmės šalis ir pagal laikotarpius remiantis to reglamento IX priedu bei Komisijos reglamentu (EB) Nr. 60/2008, kuriuo leista 2008 m. vasario mėn. naudoti visiškai ir iš dalies nulukštentų ryžių, kurių kilmės šalis – Jungtinės Amerikos Valstijos, tarifinės kvotos laikotarpio dalį (3), ir nustatyta tų kvotų administravimo tvarka.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 327/98 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos tarifinės kvotos, kurios eilės numeris 09.4127, antrojo laikotarpio dalis yra vasario mėnuo.

(3)

Iš pranešimo, pateikto remiantis Reglamento (EB) Nr. 327/98 8 straipsnio a punktu, paaiškėjo, kad pagal to paties reglamento 4 straipsnio 1 dalį per dešimt pirmųjų 2008 m. vasario mėn. darbo dienų pateiktose kvotos, kurios eilės numeris yra 09.4127, paraiškose nurodyti kiekiai viršija tam laikotarpiui numatytą kiekį. Todėl kiekį, kuriam importuoti galima išduoti licencijas, reikėtų nustatyti pagal prašomam kiekiui taikomą paskirstymo koeficientą.

(4)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 327/98 5 straipsnio pirma pastraipa taip pat reikėtų nustatyti kvotos, kurios eilės numeris 09.4127, galiojimo laikotarpio daliai skirtą kiekį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Visos kitos Reglamente (EB) Nr. 327/98 numatytos kvotos, kurios eilės numeris 09.4127, galiojimo laikotarpio daliai skirtas kiekis nustatytas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. vasario 27 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 270, 2003 10 21, p. 96. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais reglamentu (EB) Nr. 797/2006 (OL L 144, 2006 5 31, p. 1). 2008 m. rugsėjo 1 d. Reglamentas (EB) Nr. 1785/2003 bus pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 299, 2007 11 16, p. 1).

(2)  OL L 37, 1998 2 11, p. 5. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1538/2007 (OL L 337, 2007 12 21, p. 49).

(3)  OL L 22, 2008 1 25, p. 6.


PRIEDAS

Kiekis, skiriamas 2008 m. vasario mėnesiui ir kiekis, numatytas kitai kvotos laikotarpio daliai remiantis Reglamentu (EB) Nr. 327/98

Reglamento (EB) Nr. 327/98 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų visiškai arba iš dalies nulukštentų ryžių, kurių KN kodas yra 1006 30, kvota:

Kilmės šalis

Eil. Nr.

2008 m. vasario mėnesiui nustatytas paskirstymo koeficientas

Visas turimas kiekis 2008 m. balandžio mėn. laikotarpio daliai

(kg)

Jungtinės Amerikos Valstijos

09.4127

 (1)

12 365 684


(1)  Prašomas kiekis neviršija tam laikotarpiui likusio kiekio: t.y. tenkintinos visos paraiškos.


II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Komisija

28.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 55/27


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. lapkričio 13 d.

Valstybės pagalba C 39/06 (ex NN 94/05) – Schema, Jungtinės Karalystės taikyta asmenims, pirmą kartą tampantiems akcininkais

(pranešta dokumentu Nr. C(2007) 5398)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/166/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį ir ypač jos 88 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

atsižvelgdama į 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (1), ir ypač jo 6 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnį,

paraginusi suinteresuotąsias trečiąsias šalis pateikti savo pastabas pagal minėtas nuostatas (2),

kadangi:

I.   PROCEDŪRA

(1)

2004 m. birželio 15 d. laišku Jungtinės Karalystės pilietis pranešė Komisijai apie neteisėtą pagalbą, skirtą Šetlando salų tarybos, kuri yra valstybės institucija Jungtinės Karalystės Šetlando salose. 2004 m. rugpjūčio 24 d., 2005 m. vasario 4 d., 2005 m. gegužės 11 d. ir 2005 m. gruodžio 16 d. raštais Komisija paprašė Jungtinės Karalystės pateikti informacijos apie tokią pagalbą. Jungtinė Karalystė pateikė Komisijai informaciją 2004 m. gruodžio 10 d., 2005 m. balandžio 6 d., 2005 m. rugsėjo 8 d. ir 2006 m. sausio 31 d. raštais.

(2)

2006 m. rugsėjo 13 d. raštu Komisija pranešė Jungtinei Karalystei apie savo sprendimą dėl tos pagalbos pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. Jungtinė Komisija savo pastabas apie pagalbą pateikė 2006 m. spalio 16 d. raštu.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas 2006 m. lapkričio 30 d.Oficialiajame Europos Sąjungos leidinyje  (3). Komisija paprašė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas apie pagalbą. Pastabų nebuvo gauta.

II.   IŠSAMUS APRAŠYMAS

(4)

Šetlando salų taryba skyrė išmokas žuvininkystės sektoriui pagal dvi bendrąsias pagalbos priemones – pagalbą žvejybos ir perdirbimo sektoriui ir pagalbą žuvų auginimo sektoriui, iš esmės taikydama kelias nuo aštuntojo dešimtmečio galiojančias skirtingas pagalbos schemų rūšis. Viena jų buvo vadinamoji pagalbos asmenims, pirmą kartą tampančiais akcininkais, taikoma schema (toliau – schema). Pagal šią schemą, galiojusią nuo 1982 m. iki 2005 m. sausio 14 d., išmokas galima buvo skirti kaip indėlį į savąjį finansinį indėlį, skirtą eksploatuojamų arba naujų žvejybos laivų akcijoms pirkti. Pagalba buvo skiriama tiktai asmenims, vyresniems negu 18 metų, dar neįsigijusiems žvejybos laivų akcijų.

(5)

Pagal šią pagalbos priemonę buvo finansuojama 50 % akcijų įsigijimo išlaidų, paprastai daugiausiai 7 500 GBP buvo skiriama įsigyti eksploatuojamiems laivams ir 15 000 GBP – naujiems laivams. Likusius 50 % turėjo finansuoti gavėjai savo lėšomis – iš santaupų arba paėmę šeimos paskolą. Pagalbos suma negalėjo viršyti 25 % laivo vertės.

(6)

Pagalba buvo skiriama su sąlyga, kad ateinančius penkerius metus laivas visą laiką žvejos, o gavėjas penkerius metus nuo pagalbos gavimo dienos bus laivo bendrasavininkis.

(7)

Komisijai kilo didelių abejonių dėl to, ar pagal schemą skirta pagalba asmenims, pirmą kartą įsigyjantiems naudoto laivo dalį, gali būti suderinama su reikalavimais, nustatytais atitinkamai 1994, 1997 ir 2001 m. Žuvininkystei ir akvakultūrai skirtos valstybės pagalbos nagrinėjimo gairių 2.2.3.3 punkte (4). Visų pirma Komisija abejojo dėl schemos suderinamumo su sąlyga skirti pagalbą tiktai ne senesniems kaip 10 (5) arba atitinkamai 20 (6) metų laivams, kuriuos dar būtų galima naudoti bent dešimt metų. Be to, Komisija abejojo dėl schemos pagalbos tarifo – 25 % faktinių laivo įsigijimo išlaidų, kuris, regis, neatitinka 2001 m. gairių, taikomų esamoms pagalbos schemoms nuo 2001 m. liepos 1 d. ir leidžiančių taikyti tarifą, kuris yra tiktai iki 20 % pagalbos (7).

Dėl naujo laivo dalies įsigijimui skirtos pagalbos Komisija manė, kad veikiausiai schema nebuvo paremta žvejybos laivyno dydžiui nustatytu rekomenduojamu lygiu, higienos ir saugumo reikalavimais, įpareigojimu registruoti laivą laivyno registre pagal 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2792/1999, nustatančio išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles ir tvarką (8), iš dalies pakeisto 2002 m. gruodžio 20 d. Reglamentu (EB) Nr. 2369/2002 (9), 6, 7, 9 ir 10 straipsniuose ir III priede nustatomas sąlygas. Be to, panašu, kad schemoje nebuvo jokių nuostatų dėl papildomų reikalavimų, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 2792/1999, iš dalies pakeistame Reglamentu (EB) Nr. 2369/2002.

III.   JUNGTINĖS KARALYSTĖS PASTABOS

(8)

Jungtinė Karalystė savo 2006 m. spalio 16 d. atsakyme pateikė daugiau informacijos apie pagalbą, skirtą pagal schemą. Ji nurodė, kad visa pagal schemą skirta pagalba buvo 581 750 GBP, o ne 8 000 000 GBP, kaip nurodė Komisija savo sprendime pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. Jungtinė Karalystė taip pat nurodė, kad po 2001 m. liepos 1 d. nauja pagalba įsigyti naujiems laivams nebuvo skirta ir todėl klausimas dėl schemos nesuderinamumo po tos datos nėra tinkamas.

(9)

Dėl naudotų laivų dalies įsigijimui skirtos pagalbos Jungtinė Karalystė patvirtino, kad schemoje nėra jokios sąlygos dėl laivo amžiaus ir nėra nuostatos, kuri reikalautų, kad laivai dar turi būti tinkami naudoti mažiausiai dešimt metų. Tačiau Jungtinė Karalystė pareiškė, kad schemoje buvo sąlyga dėl penkerių metų išmokos ir ta nuostata buvo numanomas įpareigojimas, kad laivas bus naudojamas žvejybai bent tuo laikotarpiu.

(10)

Jungtinė Karalystė pateikė sąrašą, į kurį buvo įtraukti visi 78 individualios pagalbos skyrimo atvejai, kai kiekviena pagalba, skirta nuo 1996 m. balandžio 25 d. iki 2003 m. liepos 15 d. naudoto laivo dalies įsigijimui, buvo 7 500 GBP, ir nurodė pagalbos gavėją, laivo pavadinimą ir amžių. Pagalbos tarifas buvo 0,12 – 25 %. Po 2001 m. sausio 1 d. buvo taikomas pagalbos tarifas, ne didesnis kaip 3,75 %.

(11)

Jungtinė Karalystė nurodė, kad 36 iš tų 78 pagalbos skyrimo atvejų galima laikyti reikalavimų neatitinkančiais atvejais, tačiau 28 iš tų atvejų išmokos buvo susigrąžintos arba vyko susigrąžinimo procedūra nes konkretus laivas buvo prarastas, laikinai areštuotas, parduotas arba juo nustota naudotis. Dviem iš aštuonių kitų atvejų išmokų nebuvo bandoma susigrąžinti, nes laivai prarasti praėjus penkeriems metams po išmokų skyrimo. Todėl Jungtinė Karalystė padarė išvadą, kad yra tiktai šeši galimai reikalavimų neatitinkantys išmokų skyrimo atvejai, susiję su vis dar eksploatuojamais laivais ar kitais laivais, kuriems perėjo aptariamos išmokos teikiama nauda.

(12)

Pagaliau Jungtinė Karalystė pareiškė, kad jei Komisija priimtų nepalankų sprendimą, neturi būti reikalaujama susigrąžinti iki 2003 m. birželio 3 d. skirtos pagalbos, nes tai prieštarautų teisėtų lūkesčių apsaugos principui. Šiuo požiūriu Jungtinė Karalystė rėmėsi 2003 m. birželio 3 d. Komisijos sprendimu 2003/612/EB dėl paskolų žvejybos kvotų pirkimui Šetlando salose (Jungtinė Karalystė) (10) ir 2005 m. gruodžio 7 d. Komisijos sprendimu 2006/226/EB dėl Shetland Leasing and Property Developments Ltd investicijos į Šetlando salas (Jungtinė Karalystė) (11) teigdama, kad iki 2003 m. birželio 3 d. Šetlando salų taryba teisėtai manė, kad tokiai pagalbai naudojamos lėšos yra privačios, o ne viešos.

IV.   PAGALBOS VERTINIMAS

(13)

Visų pirma reikia nustatyti, ar priemonę galima laikyti valstybės pagalba, ir jei taip, tai ar ji suderinama su bendrąja rinka.

(14)

Pagalba buvo skirta tam tikroms žuvininkystės sektoriaus įmonėms, todėl ji yra atrankinio pobūdžio. Šetlando salų taryba pagalbą skyrė iš valstybės išteklių, o ja pasinaudojo įmonės, kurios vykdo veiklą tiesiogiai konkuruodamos su kitomis žuvininkystės sektoriaus įmonėmis, esančiomis Jungtinėje Karalystėje ir kitose valstybėse narėse. Dėl šios priežasties pagalba iškreipia arba kelia pavojų iškreipti konkurenciją ir yra valstybės pagalba kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnyje.

(15)

Pasak Jungtinės Karalystės, dvi ketvirtojoje konstatuojamojoje dalyje nurodytos bendrosios schemos buvo taikomos prieš Jungtinei Karalystei įstojant į Europos ekonominę bendriją. Tačiau Komisija pažymi, kad iš pateiktos informacijos matyti, kad schema, taikyta asmenims, pirmą kartą tampančiais akcininkais, pradėta įgyvendinti 1982 m. Bet kokiu atveju nesant ankstesnių įrašų Jungtinė Karalystė negalėjo pateikti įrodymų, kad pagalbos priemonės buvo pradėtos taikyti iki Jungtinei Karalystei įstojant į Bendriją. Be to, Jungtinė Karalystė patvirtino, kad metams bėgant schemos buvo pakeistos ir apie tuos pakeitimus Komisijai niekada nebuvo pranešta pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį (buvusi 93 straipsnio 3 dalis). Todėl pagalbą reikia laikyti nauja pagalba.

(16)

Reglamentas (EB) Nr. 659/1999 nenustato jokio senaties termino neteisėtos pagalbos nagrinėjimui, kaip apibrėžta jo 1 straipsnio f punkte, būtent pagalbai, įgyvendintai anksčiau negu Komisija gali daryti išvadą dėl jos suderinamumo su bendrąja rinka. Tačiau šio reglamento 15 straipsnyje nurodyta, kad Komisijos įgaliojimui reikalauti susigrąžinti pagalbą taikomas dešimties metų senaties terminas ir jis prasideda tą dieną, kurią neteisėta pagalba buvo skirta gavėjui, o senaties terminą nutraukia bet koks Komisijos veiksmas. Tad Komisija mano, kad šiuo atveju nebūtina nagrinėti pagalbos, kuriai taikomas senaties terminas, būtent pagalbos, skirtos praėjus daugiau kaip dešimt metų iki Komisija ėmėsi kokios nors priemonės jos atžvilgiu.

(17)

Komisija mano, kad šiuo atveju senaties terminą ji nutraukė 2004 m. rugpjūčio 24 d., paprašiusi Jungtinės Karalystės pateikti informaciją. Todėl senaties terminas taikomas pagalbai, kuri gavėjams buvo skirta iki 1994 m. rugpjūčio 24 d. Dėl šios priežasties Komisija vertindama apsiribojo pagalba, skirta nuo 1994 m. rugpjūčio 24 d. iki 2005 m. sausio mėn.

(18)

Valstybės pagalbą galima pripažinti suderinama su bendrąja rinka, jeigu ji atitinka vieną iš EB sutartyje nustatytų išimčių. Kalbant apie valstybės pagalbą žuvininkystės sektoriuje laikoma, kad valstybės pagalbos priemonės yra suderinamos su bendrąja rinka, jeigu jos neprieštarauja Gairių dėl valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai patikrinimo sąlygomis. 2004 m. gairių 5.3 punkto antrojoje pastraipoje sakoma: „Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio f punktu apibrėžta neteisėta pagalba bus vertinama remiantis tuo laikotarpiu, kai įsigaliojo administracinis aktas, kuriuo buvo nustatyta pagalba, galiojančiomis gairių nuostatomis“. Tai atitinka ir bendrąsias taisykles, nurodytas Komisijos pažymoje dėl neteisėtos valstybės pagalbos vertinimui taikomų taisyklių nustatymo (12). Tad pagalbą reikia vertinti pagal jos suderinamumą su 1994, 1997 ir 2001 m. gairėmis.

(19)

Dėl naujų laivų akcijų įsigijimui skirtos pagalbos Komisija savo sprendime pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą nurodė, kad pagalbą, skirtą iki 2001 m. liepos 1 d., galima laikyti suderinama su bendrąja rinka. Tačiau po tos dienos schemos sąlygos jau neatrodė suderinamos su taikomomis sąlygomis, todėl Komisijai kilo didelių abejonių dėl pagalbos, kuri buvo skirta po tos dienos, suderinamumo su bendrąja rinka.

(20)

Iš Jungtinės Karalystės pateiktos informacijos matyti, kad po 2001 m. liepos 1 d. pagalba naujo laivo daliai įsigyti nebuvo skiriama ir nuo 2005 sausio 14 d. schema nebegalioja.

(21)

Pagal 1994, 1997 ir 2001 m. gairių 2.2.3.3 punktą pagalbą galima laikyti suderinama su bendrąja rinka tiktai tada, kai laivą galima eksploatuoti dar bent dešimt metų. Be to, pagal 1994 ir 1997 m. gaires laivas turi būti ne senesnis kaip dešimt metų, o pagal 2001 m. gaires – ne senesnis kaip dvidešimt metų.

(22)

Schemoje nėra sąlygų dėl laivų amžiaus ir Jungtinė Karalystė patvirtino, kad jokios kitos sąlygos arba veiksmai nebūtų galėję užtikrinti suderinamumo su šia sąlyga. Be to, pagal šią schemą nereikalaujama, kad laivus dar būtų galima naudoti mažiausiai dešimt metų. Todėl schema aiškiai nesuderinama su 1994, 1997 ir 2001 m. gairėmis.

(23)

Tokio nesuderinamumo negalėtų panaikinti schemos reikalavimas laikyti laivo akcijas bent penkerius metus ir tą laiką naudoti laivą žvejybai. Ši nuostata tiktai užtikrino, kad laivai bus eksploatuojami pirmuosius penkerius metus, t. y. tik pusę gairėse nurodyto laiko.

(24)

Taigi manoma, kad pagalba, skirta pagal schemą naudoto laivo dalies įsigijimui, nesuderinama su bendrąja rinka.

(25)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalį, jeigu suteikus neteisėtą pagalbą priimami nepalankūs sprendimai, Komisija turi nuspręsti, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, būtinų pagalbai išieškoti iš gavėjo.

(26)

Jungtinė Karalystė pareiškė, kad Komisija neturi reikalauti susigrąžinti pagalbą, jeigu tai prieštarautų teisėtų lūkesčių apsaugos principui, ir tvirtino, kad toks principas taikytinas šiam atvejui.

(27)

Lėšos, skirtos finansavimui pagal schemą, yra tokios pačios kaip lėšos, naudotos pagalbai, kuriai taikomi Komisijos sprendimuose 2003/612/EB ir 2006/226/EB priimti nepalankūs sprendimai, kaip nurodyta šio sprendimo 12 konstatuojamojoje dalyje. Tais atvejais Komisija manė, kad tas lėšas reikėjo laikyti valstybės ištekliais kaip nurodyta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Kartu Komisija pripažino, kad esant ypatingoms aptariamų atvejų aplinkybėms Šetlando valdžios institucijų ir susijusių institucijų atžvilgiu atsirado teisėti lūkesčiai dėl aptariamų lėšų privatumo esant susijusių elementų deriniui, kuris trukdo susigrąžinti nesuderinamą valstybės pagalbą.

(28)

Tačiau Komisija mano, kad šiuo atveju elementų, į kuriuos atsižvelgiama Sprendimuose 2003/612/EB ir 2006/226/EB, negalima taikyti tokiu pačiu būdu, o teisėtų lūkesčių negalėjo atsirasti. Komisija visų pirma atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės veiksmus ir teiginius, aiškiai rodančius, kad atitinkamu pagalbos skyrimo metu atsakingos valdžios institucijos buvo įsitikinusios, kad schema faktiškai yra valstybės pagalbos schema ir taikomos valstybės pagalbą reglamentuojančios taisyklės.

(29)

Darydama tokią išvadą Komisija pažymi, kad kitaip negu pagalba, kuriai taikomi Sprendimai 2003/612/EB ir 2006/226/EB, aptariama schema buvo sukurta kaip įprasta pagalbos schema, susijusi su tiesioginėmis žvejams skirtomis išmokomis, kurias skyrė Šetlando salų taryba. Be to, ypatingos šio atvejo aplinkybės aiškiai rodo Jungtinę Karalystę manius, kad turi būti taikomos valstybės pagalbą reglamentuojančios taisyklės, nes Komisijai pagal Bendrijos įsipareigojimus teikiamose metinėse pagalbos ataskaitose Jungtinė Karalystė visada nurodydavo išlaidas, patirtas pagal schemą. Atsakydama į Komisijos pateiktus klausimus Jungtinė Karalystė savo 2004 m. gruodžio 10 d. rašte nurodė, kad „daugelį metų išmokos pagal schemas buvo įtrauktos į metinį valstybės pagalbos aprašymą ir, kaip reikalaujama, siunčiamos Komisijai kasmet“, o 2005 m. balandžio 6 d. rašte nurodė, kad „daugelį metų mano valdžios institucijos sąžiningai vykdė veiklą tikėdamos, kad schemos atitinka valstybės pagalbai taikomas gaires“.

(30)

Atsižvelgdama į šiuos teiginius ir aplinkybes Komisija mano, kad reikalavimo išieškoti pagalbą negalima laikyti prieštaraujančiu bendrajam Bendrijos teisės principui. Todėl remdamasi Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalimi Komisija mano, kad Jungtinė Karalystė turi imtis visų priemonių, būtinų pagalbai iš schemos gavėjų susigrąžinti (be tų veiksmų, kurių jau ėmėsi), nepažeisdama atvejų, kurie patenka į 2007 m. liepos 24 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 875/2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai žuvininkystės sektoriuje ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1860/2004 (13) sritį.

(31)

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 2 dalį norint užtikrinti veiksmingos konkurencijos atkūrimą, išieškotina pagalba turi apimti palūkanas. Palūkanų norma taikoma pagrindinei sumai ir susikaupusioms palūkanoms, kaip nurodyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 (14) V skyriuje. Todėl Jungtinė Karalystė turi užtikrinti, kad įvykdytas ar dar vykdomas išieškojimas atitiktų šią sąlygą, o jeigu tokios palūkanos nebuvo įtrauktos į išieškomą sumą, imtis reikiamų priemonių išieškoti iš gavėjų atitinkamą palūkanų sumą.

(32)

Komisija prašys Jungtinės Karalystės grąžinti pridėtą klausimyną su klausimais apie dabartinę išieškojimo procedūros būseną ir sudaryti gavėjų, kuriems taikytinas išieškojimas, sąrašą.

V.   IŠVADA

(33)

Remdamasi IV skirsnyje atliktu vertinimu Komisija daro išvadą, kad Jungtinė Karalystė pažeisdama EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį neteisėtai skyrė pagalbą pagal schemą.

(34)

Komisija mano, kad pagal schemą skirta pagalba nesuderinama su bendrąja rinka, nes ji susijusi su pagalba, skirta pirmą kartą įsigyjant naudoto žvejybos laivo akcijas.

(35)

Kadangi po 2001 m. liepos 1 d. pagalba pirmą kartą įsigyjant naujo žvejybos laivo akcijų nebuvo skiriama, visa pagal schemą skirta pagalba laikoma suderinama su bendrąja rinka,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Valstybės pagalba, kurią Jungtinė Karalystė įgyvendino pagal schemą, taikomą asmenims, pirmą kartą tampantiems akcininkais (toliau – schema), yra suderinama su bendrąja rinka tiek, kiek ji susijusi su pagalba, skirta pirmą kartą įsigyjant naujo žvejybos laivo akcijas.

2.   Valstybės pagalba, kurią Jungtinė Karalystė įgyvendino pagal schemą, yra nesuderinama su bendrąja rinka tiek, kiek ji susijusi su pagalba, skirta pirmą kartą įsigyjant naudoto žvejybos laivo akcijas.

2 straipsnis

Šio sprendimo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta individuali pagalba nėra pagalba, jeigu ji atitinka Reglamento (EB) Nr. 875/2007 sąlygas.

3 straipsnis

1.   Jungtinė Karalystė imasi visų priemonių, būtinų išieškoti iš gavėjų pagalbą, skirtą pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą schemą, išskyrus 2 straipsnyje nurodytą pagalbą.

2.   Išieškomos sumos apima palūkanas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią jomis galėjo pradėti naudotis gavėjai, iki faktinio jų išieškojimo.

3.   Palūkanų norma taikoma pagrindinei sumai ir susikaupusioms palūkanoms, kaip nurodyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 V skyriuje.

4.   Jungtinė Karalystė nuo šio sprendimo priėmimo dienos sustabdo visų pagal schemą skiriamų išmokų, nurodytų 1 straipsnio 2 dalyje, mokėjimą.

4 straipsnis

1.   Pagal schemą skirta pagalba, nurodyta 1 straipsnio 2 dalyje, išieškoma nedelsiant ir veiksmingai.

2.   Jungtinė Karalystė užtikrina, kad šis sprendimas bus įvykdytas per keturis mėnesius nuo jo paskelbimo dienos.

5 straipsnis

1.   Per du mėnesius nuo šio sprendimo paskelbimo dienos Jungtinė Karalystė Komisijai pateikia:

a)

gavėjų, kuriems buvo skirta šio sprendimo 1 straipsnyje nurodyta pagalba, neatitinkanti Reglamente (EB) Nr. 875/2007 nustatytų sąlygų, sąrašą nurodydama visą kiekvienam gavėjui skirtos pagalbos dydį;

b)

informaciją apie visą sumą (pagrindinę ir palūkanas), išieškotiną iš kiekvieno gavėjo;

c)

išsamų priemonių, kurių buvo imtasi ir kurios planuojamos pagal šį sprendimą, aprašymą;

d)

dokumentus, rodančius, kad gavėjams liepta grąžinti pagalbą.

2.   Jungtinė Karalystė nuolatos praneša Komisijai apie pažangą, padarytą taikant nacionalines priemones, kurių buvo imtasi įgyvendinant šį sprendimą, iki bus išieškota pagalba, skirta pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą schemą.

Komisijai paprašius Jungtinė Karalystė nedelsdama pateikia informaciją apie priemones, kurių imtasi ir kurios planuojamos pagal šį sprendimą.

Be to, ji pateikia išsamią informaciją apie pagalbos sumą ir susigrąžintas palūkanas, jau išieškotas iš gavėjų.

6 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.

Priimta Briuselyje, 2007 m. lapkričio 13 d.

Komisijos vardu

Joe BORG

Komisijos narys


(1)  OL L 83, 1999 3 27, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).

(2)  OL C 291, 2006 11 30, p. 5.

(3)  OL C 291, 2006 11 30, p. 5.

(4)  OL C 260, 1994 9 17, p. 3; OL C 100, 1997 3 27, p. 12 ir OL C 19, 2001 1 20, p. 7.

(5)  1994 ir 1997 m. gairės.

(6)  2001 m. gairės.

(7)  2001 m. Žuvininkystei ir akvakultūrai skirtos valstybės pagalbos nagrinėjimo gairių 2.2.3.3 punkto c dalis.

(8)  OL L 337, 1999 12 30, p. 10. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1421/2004 (OL L 260, 2004 8 6, p. 1).

(9)  OL L 358, 2002 12 31, p. 49.

(10)  OL L 81, 2006 3 18, p. 36.

(11)  OL L 211, 2003 8 21, p. 63.

(12)  OL C 119, 2002 5 22, p. 22.

(13)  OL L 193, 2007 7 25, p. 6.

(14)  OL L 140, 2004 4 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1935/2006 (OL L 407, 2006 12 30).