ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 49

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

51 tomas
2008m. vasario 22d.


Turinys

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

Puslapis

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Komisija

 

 

2008/136/EB

 

*

2006 m. birželio 22 d. Komisijos sprendimas dėl Nyderlandų visuomeninių transliuotojų ad hoc finansavimo C 2/2004 (ex NN 170/2003) (pranešta dokumentu Nr. C(2006) 2084)  ( 1 )

1

 

 

2008/137/EB

 

*

2007 m. kovo 7 d. Komisijos sprendimas Valstybės pagalba Nr. C 10/06 (ex N555/05). Cyprus Airways Public Ltd. Restruktūrizavimo planas (pranešta dokumentu Nr. C(2007)300)  ( 1 )

25

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Komisija

22.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/1


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2006 m. birželio 22 d.

dėl Nyderlandų visuomeninių transliuotojų ad hoc finansavimo C 2/2004 (ex NN 170/2003)

(pranešta dokumentu Nr. C(2006) 2084)

(Tik tekstas olandų kalba yra autentiškas)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/136/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmąjį papunktį,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės Susitarimą, ypač jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

paraginusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal pirmiau minėtas nuostatas (1),

atsižvelgdama į jų pastabas,

kadangi:

I.   PROCEDŪRA IR PAGRINDAS

1.   PROCEDŪRA

(1)

2002 (2) ir 2003 (3) m. Komisija gavo kelis skundus, kuriuose išsakomi įtarimai, kad Nyderlanduose galiojanti visuomeninių transliuotojų finansavimo sistema yra neteisėta valstybės pagalba, nesuderinama su EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

(2)

Atlikdama išankstinį skundų tyrimą, Komisija gavo papildomos informacijos iš skundų teikėjų (4) ir iš Nyderlandų valdžios institucijų (5).

(3)

Vadovaudamasi išankstiniu įtarimų sukėlusių pagalbos priemonių vertinimu, Komisija 2004 m. vasario 3 d. raštu informavo Nyderlandus, kad ji nusprendė pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą, susijusią su tam tikromis priemonėmis, kurios gali būti kvalifikuojamos kaip nauja pagalba.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti tyrimą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas dėl pagalbos.

(5)

Nyderlandai atsakė į sprendimą pradėti tyrimą 2004 m. balandžio 30 d. raštu. Be to, Komisija gavo pastabas iš 11 suinteresuotųjų šalių (7). 2004 m. balandžio 29 d. raštu Komisija persiuntė šias pastabas Nyderlandams. Nyderlandų valdžios institucijų atsakymas buvo gautas 2004 m. rugpjūčio 13 d. raštu.

(6)

Komisija uždavė papildomus klausimus Nyderlandų valdžios institucijoms 2005 m. sausio 4 d. ir 2005 m. gegužės 25 d. raštuose, į kuriuos Nyderlandų valdžios institucijos atsakė 2005 m. sausio 27 d. ir 2005 m. liepos 25 d. raštais. 2005 m. liepos 25 d. buvo gauta papildomos informacijos iš vieno skundo teikėjo (De Telegraaf), o iš Nyderlandų valdžios institucijų – rugsėjo 2 d. Komisija kreipėsi į Nyderlandų valdžios institucijas dėl išsamesnių paaiškinimų elektroniniu paštu 2005 m. lapkričio 22 d.; valdžios institucijos atsakė 2005 m. lapkričio 25 d. Po susitikimo su valdžios institucijų atstovais Komisija nusprendė, kad reikalingi papildomi paaiškinimai. Šiuo tikslu 2005 m. gruodžio 22 d. Nyderlandų valdžios institucijoms buvo išsiųstas prašymas pateikti informacijos; pratęsus atsakymo pateikimo terminą, valdžios institucijos atsakė 2006 m. vasario 3 d. Atsižvelgiant į šį atsakymą, 2006 m. vasario ir balandžio mėn. Nyderlandų valdžios institucijos ir Komisija apsikeitė kitais elektroniniais laiškais.

(7)

Nyderlandų valdžios institucijų ir Komisijos atstovų susitikimas įvyko 2004 m. rugsėjo 24 d. Susitikimas su De Telegraaf įvyko 2004 m. spalio 27 d. Susitikimas su Broadcast Partners įvyko 2005 m. sausio 5 d. Komisijos susitikimas su RTL įvyko 2005 m. liepos 27 d., o su VESTRA – 2005 m. rugsėjo 23 d. Komisija dar kartą susitiko su Nyderlandų valdžios institucijomis 2006 m. vasario 1 ir 14 d.

(8)

Be šios procedūros dėl „naujos pagalbos“, visuomeninių transliuotojų (toliau – VT) finansavimas skiriant metines valstybės išmokas ir per Skatinimo fondą (Stichting Stimuleringsfonds Nederlandse Culturele Omroepproducties, toliau – Stifo) (8), vertinamas pagal atskirą „esamos pagalbos“ procedūrą (žr. Valstybės pagalbą Nr. E–5/2005). Šiame sprendime Komisija nurodo pagal „esamos pagalbos procedūrą“ vertinamas priemones tik siekdama sudaryti bendrą visuomeninio transliavimo finansavimo vaizdą. Tačiau ji nenagrinės, ar kasmetinės išmokos ir išmokos iš Skatinimo fondo suderinamos su valstybės pagalbos taisyklėmis.

(9)

Šiame sprendime taip pat vertinamas tik VT pagrindinės veiklos (vadinamųjų pagrindinių uždavinių) finansavimas, neatsižvelgiant į antraeilę veiklą, pavyzdžiui, naujosios daugialypės terpės, SMS ir i-mode, paslaugų teikimą. Taip pat šiame sprendime nebus kalbama apie NOS investicijas į tinklo operatorių Nozema, kurios, skundo teikėjų nuomone, galėjo būti padarytos pažeidžiant rinkos principus. Šie klausimai bus sprendžiami atskirai.

(10)

Pagaliau sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą taikomas procedūrai nuo 1992 m. Tačiau, atrodo, kad pirmoji ad hoc išmoka buvo padaryta tik 1994 m. Be to, šiuo metu turima duomenų iki 2005 m. ir į juos reikia atsižvelgti. Todėl sprendimas apimtų laikotarpį nuo 1994 m., kai buvo padaryta pirmoji ad hoc išmoka, iki 2005 m., kurių galutiniai duomenys pateikti. Reikia pastebėti, kad Nyderlandų valdžios institucijos siūlė Komisijai atsižvelgti ir į 2006 m. duomenis. Tačiau 2006 m. duomenys yra tik išankstiniai, todėl į juos negalima atsižvelgti.

2.   IŠSAMUS VISUOMENINIO TRANSLIAVIMO SISTEMOS APIBŪDINIMAS

(11)

Šio skyriaus 2.1 skirsnyje pirmiausiai apibūdinami (visuomeninio) transliavimo sektoriaus dalyviai, toliau 2.2 skirsnyje – bendrai įvairūs Nyderlandų transliavimo sektoriaus finansavimo elementai. Šiuo tikslu bus apibūdintos teisinės nuostatos, kuriomis transliuotojams patikėta visuomeninė misija, bus paaiškinti skirtingi finansavimo mechanizmai (per kasmetines arba ad hoc išmokas), ir bus paaiškinta, kokius visuomeniniai transliuotojai sukaupė rezervus, kuriuos naudoja savo visuomeninei funkcijai atlikti. Toliau (2.5 skirsnyje) bus aptarta Nyderlandų visuomeninių transliuotojų komercinė veikla. 2.6 skirsnyje bus paaiškinta, kaip NOS įsigijo futbolo transliavimo teises, o 2.7 skirsnyje bus nagrinėjami transliuotojų ir kabelinės televizijos operatorių santykiai. Pagaliau, 2.8 skirsnyje bus išaiškinta, kokioms priemonėms taikoma ši procedūra.

2.1.   (Visuomeninio) transliavimo sektoriaus dalyviai

(12)

Visuomeninio transliavimo sistema apima įvairias organizacijas, įskaitant aštuonias privačias asociacijas (privatūs transliuotojai, kuriems patikėta visuomeninė misija) ir dešimt privačių fondų (privatūs transliuotojai, kuriems patikėta visuomeninė misija) (9).

(13)

Be 12 punkte minėtų transliuotojų, visuomeninių transliuotojų sistemoje yra dar vienas dalyvis – NOS, atliekantis dvejopą vaidmenį. Pirmasis vaidmuo – visuomeninio transliuotojo, atsakingo už televizijos ir radijo programas (NOS RTV pavadinimu). Antrasis vaidmuo – visos visuomeninio transliavimo sistemos koordinavimas, kurį atlieka NOS valdyba (vadinamoji Publieke Omroep, toliau – PO). PO, kurios funkcijas ir uždavinius reglamentuoja Žiniasklaidos įstatymas, skatina visuomeninių transliuotojų bendradarbiavimą, koordinuoja tris visuomeninius televizijos kanalus ir du kartus per metus teikia ataskaitas apie visuomeninių transliuotojų veiklą žiniasklaidos priežiūros institucijai.

(14)

NOS atliekamos PO ir NOS RTV funkcijos finansuojamos iš žiniasklaidai skirto biudžeto.

(15)

Visuomeniniai transliuotojai visuomeninės televizijos programas transliuoja trimis visuomeniniais kanalais (10).

(16)

Visuomeninio transliavimo sistemai taip pat priklauso Nyderlandų transliavimo produkcijos organizacija (Nederlands Omroepbedrijf, toliau – NOB). NOB įrašo, rengia transliavimui ir transliuoja garsą, vaizdą bei duomenis visiems įmanomiems sklaidos kanalams. NOB teikia šias paslaugas komerciniams ir visuomeniniams transliuotojams. Nyderlandų valdžios institucijos visuomeniniams transliuotojams teikiamas paslaugas laiko viešosiomis paslaugomis, todėl jos yra valstybės finansuojamos (11).

(17)

Atskiras fondas (Stichting Ether Reclame, toliau – STER) išskirtinai atsakingas už reklaminės erdvės pardavimą ir reklamos transliavimą visuomeniniais kanalais. STER atsako už jam skirtą transliavimo laiką. STER gautos pajamos tiesiogiai pervedamos valstybei.

(18)

Be nacionaliniu mastu veikiančių visuomeninių transliuotojų yra keli komerciniai transliuotojai, veikiantys nacionaliniu mastu. Tokie komerciniai transliuotojai yra, pvz., RTL (RTL 4, 5 ir 7 (visi priklauso CLT-UFA grupei) arba SBS6, NET5 ir Veronica (priklauso SBS Broadcasting grupei) arba Talpa (Talpa Media Holding). Jie gauna pajamas daugiausia iš reklamos transliavimo.

2.2.   Visuomeninio transliavimo teisinė bazė

(19)

Šiuo metu transliavimo sektorių reglamentuoja Žiniasklaidos įstatymas (toliau – ŽĮ) ir Žiniasklaidos dekretas (toliau – ŽD). Įstatyme numatytos keturios visuomeninių transliuotojų veiklos kategorijos, kurios ŽĮ apibrėžiamos kaip „pagrindiniai uždaviniai“, „antraeiliai uždaviniai“, „antraeilė veikla“ ir „asociacijų veikla“. Valstybė gali finansuoti visuomeninių transliuotojų „pagrindinių“ ir „antraeilių“ uždavinių vykdymą.

2.2.1.   Teisinės apibrėžtys

(20)

ŽĮ 13c straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad visuomeninio transliuotojo „pagrindiniai uždaviniai“ yra:

(a)

„užtikrinti pliuralistinę aukštos kokybės programų pasiūlą transliavimui tokiose srityse, kaip informacija, kultūra, švietimas ir pramogos nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu mastu, ir transliuoti šias programas arba užsakyti jų transliavimą nemokamais kanalais;

(b)

vykdyti visą veiklą, susijusią su programų pasiūla ir būtiną joms transliuoti;

(c)

transliuoti programas, skirtas kitoms šalims ir regionams bei Nyderlandų piliečiams, esantiems užsienyje.“

(21)

ŽĮ 13c straipsnio 1 dalyje nurodomi bendrieji reikalavimai visuomeninių transliuotojų transliuojamoms programoms. Programos turi „sudaryti subalansuotą visuomenės, gyventojų interesų ir požiūrių į visuomenę, kultūrą ir filosofiją įvaizdį ir

a)

programos turi būti prieinamos visiems atitinkamų regionų gyventojams;

b)

jos turi skatinti pliuralizmą ir kultūrų įvairovę Nyderlanduose (…)“.

(22)

Be to, bendrąjį programų laiką, kuris turėtų būti skirtas kiekvienai kategorijai, pavyzdžiui, kultūros, švietimo arba pramoginėms laidoms, reglamentuoja nustatyti procentiniai santykiai (12).

(23)

ŽĮ 16 straipsnyje nustatyta, kad tam tikrus uždavinius turi vykdyti NOS RTV ir šie uždaviniai išsamiai nurodyti. Pateikta nuostata dėl sporto transliavimo, kuri apima, tačiau neapsiriboja eilinėmis ir taurių varžybomis bei tarptautiniais renginiais. Įstatyme nenustatyta, kiek bendrojo transliavimo laiko turėtų būti skirta sporto renginių transliavimui. Praktikoje NOS RTV siekia skirti 9–11 % viso transliavimo laiko sporto programoms (13).

(24)

Transliuotojų asociacijos turi teisę gauti eterio laiko nacionalinių programų transliavimui ir gali gauti valstybės finansavimą šiai funkcijai atlikti (ŽĮ 31 straipsnio 4 dalis).

(25)

Pagal 2000 m. priimto ŽĮ 13c straipsnio 3 dalį visuomeninio transliavimo sistema „gali taip pat vykdyti pirmoje dalyje nurodytus uždavinius teikdama programų rengimo ir sklaidos priemones, kurios nebuvo paminėtos 1 dalies a punkte“. Kitaip tariant, visuomeniniai transliuotojai gali transliuoti visuomeninio pobūdžio programas, kurios nurodytos 20 punkte kaip pagrindiniai uždaviniai, ir kitose terpėse (pvz., internetu).

(26)

Šie vadinamieji „antraeiliai uždaviniai“ turi atitikti keletą sąlygų. Pavyzdžiui, juos vykdant neturi būti sudarytos sąlygos pasipelnyti trečiosioms šalims (ŽĮ 55 str.). Interneto svetainė arba specializuotas kanalas – tokių antraeilių uždavinių pavyzdžiai.

(27)

Reikia taip pat paminėti, kad įplaukos, visuomeninių transliuotojų gautos vykdant „pagrindinius“ ir „antraeilius“ uždavinius, turi būti naudojamos visuomeniniais tikslais (14).

(28)

Nyderlandų visuomeniniai transliuotojai gali imtis veiklos, kuri apibrėžiama kaip antraeilė arba asociacijų veikla. Antraeilė veikla (15) turi būti vykdoma laikantis tam tikrų įstatymais nustatytų sąlygų. Tokios antraeilės veiklos pavyzdžiai gali būti programų tvarkaraščių pardavimas, rėmimo veikla, teisių į programas ir su programomis susijusios medžiagos pardavimas, biuro patalpų nuoma, transliavimas lauko ekranuose.

(29)

Kita veikla – tai taip vadinama „asociacijų veikla“. Šią veiklą transliuotojų asociacijos atlieka savo narių naudai. Tai apima žurnalų leidimą, kelionių paslaugų organizavimą ir pardavimą.

2.2.2.   Patikėjimas ir priežiūra

(30)

Nepriklausomai žiniasklaidos reguliavimo institucijai (Commissariaat voor de Media) pavesta užtikrinti ŽĮ programų sudarymo ir finansavimo reikalavimų ir teisės aktų laikymąsi (ŽĮ 9 straipsnis).

(31)

ŽĮ 134 straipsnyje Žiniasklaidos reguliavimo institucijai pavesta užtikrinti, kad visuomeniniai transliuotojai vykdytų savo įsipareigojimus, įskaitant ir įvairių tipų programų nustatytų kvotų laikymąsi. Žiniasklaidos komisija gali skirti baudas už įsipareigojimų nevykdymą. Be to, Žiniasklaidos reguliavimo institucija kontroliuoja, ar transliuotojai laikosi rėmimo ir reklamos veiklą reglamentuojančių teisinių reikalavimų.

(32)

Institucija kasmet kontroliuoja, ar visuomeninių transliuotojų atskaitomybė, teikiama pagal apskaitininkų ataskaitas, atitinka ŽĮ, ŽD ir finansų vadovo reikalavimus. Jeigu taip, institucija formaliai paskirsto (biudžete numatytas) lėšas programų rengimui (ŽĮ 100 ir 101 str.).

2.3.   Visuomeninių transliuotojų paslaugų finansavimo šaltiniai

(33)

Pagrindiniai visuomeninių transliuotojų (toliau – VT) finansiniai ištekliai gaunami iš kasmetinių valstybės išmokų. Siekiant apsaugoti nuo biudžeto svyravimo, VT leidžiama kaupti tam tikrus rezervus. Be to, nuo 1994 m. VT gauna ad hoc išmokas.

(34)

Kadangi ad hoc išmokų suderinamumo neįmanoma įvertinti neatsižvelgiant į kitus valstybinio finansavimo šaltinius, toliau pateikiamas kasmetinių ir ad hoc išmokų apibūdinimas (nors kasmetinės ir Stifo išmokos nėra šio sprendimo objektai, jie bus įvertinti atskirai tiriant „esamą pagalbą“ Nr. E–5/2005).

2.3.1.   Kasmetinės išmokos

(35)

Nyderlandų visuomeniniai transliuotojai kasmet gauna finansines dotacijas iš valstybės žiniasklaidos biudžeto. 1994–2005 m. laikotarpiu šios dotacijos bendrai sudarė apie 7,1 mlrd. EUR. Iš šios sumos apie 819,6 mln. EUR buvo skirta PO valdymo ir koordinavimo funkcijoms vykdyti; likusi 6,3 mlrd. EUR suma buvo skirta atskiriems transliuotojams. Žiniasklaidos biudžetas sudaromas iš kelių šaltinių: valstybinio žiniasklaidos mokesčio (renkamo iš mokesčių mokėtojų), STER gaunamų pajamų iš reklamos ir Generalinio transliavimo fondo (Algemene Omroepreserve, toliau – AOR) (16) gaunamų palūkanų. Žiniasklaidos biudžete nustatytos kasmetinio finansavimo, kurį gauna visuomeniniai transliuotojai (ir kitos žiniasklaidos organizacijos), ribos.

2.3.2.   Stifo

(36)

Be kasmetinių išmokų visuomeniniai transliuotojai gavo išmokų iš Stifo (Kultūrinės produkcijos skatinimo fondas). IšStifo skiriamos lėšos laikomos valstybės pagalbos priemone, tačiau tokiai priemonei pritarė Komisija (NN 32/91). Taigi Stifo pagalbos priemonė laikoma esama valstybės pagalba. Stifo išmokos atskiriems transliuotojams (PO negavo jokių išmokų iš Stifo) per minėtą laikotarpį siekė 155 mln. EUR.

2.3.3.    Ad hoc išmokos

(37)

Be 34 ir 35 punktuose minėtų pervedimų, kurie laikomi teisėtais VT finansavimo šaltiniais, visuomeniniai transliuotojai yra gavę keletą ad hoc išmokų. Šios išmokos buvo arba tiesiogiai perduotos transliuotojams, arba pervestos per įvairius fondus ir rezervus.

2.3.3.1.   Išmokos iš išlyginamųjų fondų

(38)

Išlyginamieji fondai yra specialios paskirties žiniasklaidos biudžeto dalis. 1996–1998 m. iš išlyginamųjų fondų NOS RTV buvo pervesta [...] (17) mln. EUR. Išlyginamieji fondai buvo įsteigti 1996 m. siekiant bendrai finansuoti teisių į programas pabrangimą. Sąlygas, kuriomis šios lėšos gali būti skirstomos, buvo nustatytos abipusiu valstybės ir visuomeninių transliuotojų susitarimu. Jeigu visuomeniniai transliuotojai nepajėgia iš biudžeto lėšų nupirkti labai pabrangusių teisių, valstybė kompensuoja finansiškai, t. y. prisideda tokia pat suma prie šių teisių įsigijimo.

2.3.3.2.   FOR išmokos

(39)

1998 m. kultūros ministrui buvo suteikta galimybė (ŽĮ 106a straipsnis) pervesti ad hoc principu pinigus iš AOR (Generalinio transliavimo rezervo, kurį administruoja Žiniasklaidos reguliavimo institucija) į fondą, iš kurio numatoma finansuoti konkrečias PO iniciatyvas. Fondas buvo įsteigtas 1999 m. ir pavadintas „FOR“; jį kontroliuoja PO.

(40)

Laikomasi principo, kad jeigu AOR sukaupia daugiau kaip 90,8 mln. EUR, galima pervesti lėšų į FOR. Tačiau tai nėra automatinis procesas. Kiekvienais metais švietimo, kultūros ir mokslo ministras sprendžia, ar pervedimas įmanomas, ir jei taip, tai kiek lėšų galima pervesti. Jeigu pervedimui pritariama, taisyklės įforminamos protokolu. Tokie protokolai buvo paskelbti 1999 ir 2001 m. Remiantis Žiniasklaidos įstatymu (99 straipsnio 2 dalies d punktas), biudžete taip pat turi būti nurodyta, kaip valdyba siūlo panaudoti lėšas. Remdamasis šiuo pasiūlymu, ministras gali perduoti PO leistinas lėšas iš FOR, kurios gali būti panaudotos tiems tikslams, kuriuos ministras nustatė perduodamas lėšas (18). Nors FOR įsteigtas PO iniciatyvoms įgyvendinti, jis nėra rezervas, t. y. dalis PO valdomo turto.

(41)

Per FOR gaunamos lėšos leidžia PO daryti įtaką kokybei, tobulinti programų tinklelį ir investuoti į visuomeninius transliuotojus. Kalbant konkrečiau, FOR tikslas yra:

kompensuoti sumažėjusias STER pajamas iš reklamos;

didinti programų įvairovę ir kokybę, kai tam reikalingos papildomos pradinės sąnaudos; ir

finansuoti investicijas, kurios remia visą Nyderlandų visuomeninio transliavimo sistemą.

(42)

Iki 2005 m. visuomeninio transliavimo sistema gavo iš FOR 191,2 mln. EUR, iš kurių 157,4 mln. buvo pervesti atskiriems transliuotojams, o 33,8 mln. EUR – PO.

2.3.3.3.   CoBo išmokos

(43)

Bendros produkcijos fondas (Coproductiefonds Binnenlandse Omroep, toliau – CoBo) sukurtas Nyderlandų nacionalinių transliuotojų ir programų kūrėjų bendradarbiavimui finansuoti. Jo pajamas sudaro autorinių teisių mokesčiai, kuriuos moka Belgijos ir Vokietijos kabelinių tinklų operatoriai už trijų olandiškų kanalų transliavimą Belgijoje ir Vokietijoje. Fondą įsteigė visuomeniniai transliuotojai, lėšas administruoja specialus fondas. Jo valdyboje dirba visuomeninių transliuotojų vadybininkai.

(44)

1994 m. Nyderlandų valdžios institucijos nusprendė padaryti išmokas dviems CoBo administruojamiems subfondams, t. y. Film Fund, kuris finansuoja bendrus filmų ir dokumentikos projektus ir Telefilm Project, kurio tikslas skatinti kurti kokybiškus televizijos filmus.

(45)

1994–2005 m. atskiri visuomeniniai transliuotojai gavo 31,7 mln. EUR valstybės lėšų iš CoBo fondo (PO negavo jokių išmokų iš CoBo).

2.4.   Atskirų transliuotojų kaupiami rezervai

(46)

Kiekvienas visuomeninis transliuotojas turi tam tikrų rezervų, kurie paprastai yra arba programų rezervai, arba asociacijos ar fondo rezervai, priklausomai nuo to, ar visuomeninis transliuotojas yra fondas, ar asociacija.

2.4.1.   Programų rezervai

(47)

Atskiriems visuomeniniams transliuotojams leidžiama didinti savo rezervus, kai bendrosios pajamos viršija bendrąsias sąnaudas. Tokie programų rezervai gali būti naudojami būsimosioms programų sąnaudoms padengti.

(48)

Pasak Nyderlandų valdžios institucijų, sukurtų, bet dar netransliuotų programų vertė pridedama prie programų rezervų (19). Taigi programų rezervai parodo ir jau sukurtų programų vertę. 2005 m. visi atskirų visuomeninių transliuotojų programų rezervai siekė 78,6 mln. EUR.

(49)

Be to, 2005 m. PO nutarė, kad dalis programų rezervų turėtų būti perleista pačiai PO, tačiau transliuotojams buvo leista administruoti rezervus, sudarančius 5–10 % jų metinio biudžeto. Visuomeniniai transliuotojai pervedė PO 42,457 mln. EUR sumą.

2.4.2.   Asociacijų rezervai

(50)

Visuomeninių transliuotojų asociacijos susikūrė kaip privatūs juridiniai asmenys. Laikui bėgant, jos sukaupė savo pačių asociacijų rezervus iš nario mokesčių ir kitų įmokų, gautų iš narių. Taigi asociacijų rezervai buvo sukaupti iš privačių išteklių. 1993 m. Nyderlandų vyriausybė nusprendė „įšaldyti“ asociacijų rezervus. Tuo metu iš esmės (20) pelnas gautas iš asociacijų veiklos ir kitų nevisuomeninės veiklos rūšių turėjo būti naudojamas viešųjų paslaugų teikimo veiklai, ir todėl jo nebebuvo galima pervesti į asociacijų rezervus. 2005 m. Nyderlandų visuomeninių transliuotojų asociacijos rezerve buvo sukaupta maždaug 131,1 mln. EUR.

2.4.3.   NOS RTV ir smulkiųjų transliuotojų fondai

(51)

NOS RTV, NPS ir kiti smulkesnieji transliuotojai, neturintys narių (ŽĮ 39f straipsnis) administruoja fondų rezervus („stichtingsreserve“). 2005 m. bendra šių rezervų suma buvo 42,2 mln. EUR (21).

2.5.   Reklaminė veikla visuomeniniuose kanaluose

(52)

Kaip jau buvo minėta, STER atsakinga už reklamos pardavimą visuomeniniuose kanaluose.

(53)

Kitos Nyderlandų rinkoje veikiančios pagrindinės televizijos reklamos pardavimo bendrovės – IP ir SBS. IP parduoda reklamą tokių komercinių transliuotojų, kaip RTL4, RTL5 ir Yorin vardu. SBS parduoda reklamą savo komerciniams transliuotojams SBS6, Net 5 ir Veronica. Be IP ir SBS yra dar keli komerciniai transliuotojai, parduodantys reklamą (22). STER nustatyti įkainiai buvo apskaičiuoti remiantis reklamų agentūrų prognozėmis ir kainų istorija.

(54)

1 lentelėje parodyta visuomeninių transliuotojų, kurių reklamos pardavimą administruoja STER, auditorijos evoliucija. Auditorijos dalis (žiūrovai, vyresni nei 13 metų) pastaraisiais metais sumažėjo nuo 38,8 % 1997 m. iki 35,4 % 2005 m. 20–49 metų kategorijos žiūrovų dalis dar mažesnė – 27,2 %.

1 lentelė

13+ ir 20–49 metų amžiaus auditorijos dalis (18.00– 24.00 val.) 1997–2005 m.

 

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

13+

38,8

39,9

37,8

39,8

38,8

37,9

36,8

38,9

35,4

20–49

34,6

35,8

31,6

33,3

33,0

32,5

30,1

31,8

27,2

Šaltinis

:

2006 2 24 Nyderlandų valdžios institucijų raštas.

(55)

Po 1994 m. bendrosios (pagal kainynus) ir grynosios (atsižvelgiant į nuolaidas) komercinių transliuotojų pajamos iš reklamos pralenkė visuomeninių transliuotojų gaunamas pajamas.

2 lentelė

bendrosios įplaukos iš televizijos reklamos 1994–2005 m. (mln. EUR)

 

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

STER

327

298

225

234

257

290

348

343

383

489

581

471

Komerciniai transliuotojai

360

438

532

629

715

887

1 028

1 084

1 310

1 623

2 034

2 327

Iš viso

687

736

757

863

972

1 177

1 376

1 426

1 693

2 112

2 615

2 798

Šaltinis

:

2006 2 24 Nyderlandų valdžios institucijų raštas.

3 lentelė

grynosios įplaukos iš televizijos reklamos 1994–2005 m. (mln. EUR)

 

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

STER

223

202

153

150

176

187

218

197

197

197

197

169

Komerciniai transliuotojai

239

281

324

378

405

448

508

484

520

537

549

599

Iš viso

462

483

477

528

581

635

726

683

717

733

746

768

Šaltinis

:

2006 2 24 Nyderlandų valdžios institucijų raštas.

(56)

Kaip matyti iš šių lentelių, yra skirtumas tarp bendrųjų ir grynųjų (su nuolaidomis) televizijos reklamos įplaukų. Pasak Nyderlandų valdžios institucijų, ne tik visuomeniniams transliuotojams viešai skelbiami įkainiai yra didesni, tačiau ir jų taikomos nuolaidos yra mažesnės lyginant su komercinių transliuotojų taikomomis nuolaidomis (23).

2.6.   Futbolo transliavimo teisių įsigijimas NOS RTV

(57)

Tiriamuoju laikotarpiu NOS RTV įsigijo kelių svarbių futbolo renginių transliavimo teises (24). Komercinis transliuotojas Canal+ (mokama televizija) įsigijo teisę tiesiogiai transliuoti Olandijos aukščiausiosios lygos varžybas. Teises transliuoti Čempionų lygos varžybas NOS RTV taip pat iš dalies perleido Canal+. Komercinis transliuotojas SBS įsigijo dviejų nacionalinių futbolo taurių varžybų transliavimo teises. Jis taip pat įsigijo teises transliuoti Olandijos pirmojo diviziono rungtynes bei Olandijos nacionalinės rinktinės kvalifikacines varžybas 2004 m. Europos čempionate. Įvairių užsienio futbolo rungtynių transliavimo teisės priklauso CLT-UFA – didžiausiai Europos transliuotojų grupei (ji, pvz., yra RTL steigėja).

2.7.   Transliuotojų ir kabelinių tinklų operatorių santykiai

(58)

Tradicinis transliavimas kabeliniu tinklu pagal Nyderlandų įstatymus reglamentuojamas atskirai autorinių teisių požiūriu. Iš esmės reikalaujama visų autorinių teisių savininkų sutikimo, ir autorinių teisių savininkas gali reikalauti iš kabelinio tinklo operatoriaus mokesčio už transliavimą. Nuo 1985 m. galioja VECAI (atstovaujančios kabelinės televizijos operatorius) ir NOS RTV (atstovaujančios visuomeninius transliuotojus) susitarimas, pagal kurį kabelinių tinklų operatoriai atleidžiami nuo autorinių teisių mokesčio visuomeniniams transliuotojams (autorinių teisių savininkams), kai programos rodomos kabeliniu tinklu. (25) Šis susitarimas buvo pasiektas Nyderlandų valdžios institucijų prašymu, motyvuojant tuo, kad piliečiai jau sumokėjo už visuomeninį transliavimą. Buvo nuspręsta, kad kabelinių tinklų operatorių mokestis už autorines teises galėtų pabranginti abonentines paslaugas, o tai būtų nepageidautina. Taip pat ir komerciniai transliuotojai neėmė autorinių teisių mokesčio iš kabelinių tinklų operatorių. Tačiau tai nesusiję su pirmiau minėtu susitarimu su visuomeniniais transliuotojais.

(59)

Reikia pastebėti, kad įstatymai įpareigoja kabelinių tinklų operatorius transliuoti visas visuomeninių transliuotojų radijo ir televizijos programas (turi „vykdyti prievolę“) neimdami iš transliuotojų mokesčio už transliavimo sąnaudas.

2.8.   Priemonės, tapusios šio sprendimo objektu

(60)

Kaip nurodyta sprendime dėl oficialios tyrimo procedūros pradžios (26), šio sprendimo objektai yra šios priemonės:

(1)

Išmokos transliuotojams, kurios nurodytos Žiniasklaidos įstatymo 106a ir 170c straipsniuose ir Komisijos vertinamos kaip ad hoc išmokos:

(a)

išmokos, padarytos visuomeniniams transliuotojams arba iš išlyginamųjų fondų, arba iš AOR, arba per FOR. Šios išmokos buvo padarytos 1994–2005 m., ir jų visa suma siekia [...] mln. EUR. Kaip buvo teigta pirmiau, šią sumą galima padalinti išmokoms iš vadinamųjų išlyginamųjų fondų ([...] mln. EUR) ir išmokoms iš AOR į FOR, o vėliau iš FOR visuomeniniams transliuotojams (191,2 mln. EUR);

(b)

išmokas iš Bendros produkcijos fondo (CoBo). CoBo sudaro du konkretūs subfondai, Film Fund ir Telefilm Project. 1994–2005 m. valstybė per CoBo fondus skyrė visuomeniniams transliuotojams 31,7 mln. EUR;

(2)

užtikrintas priėjimas prie kabelinių tinklų arba taip vadinama „prievolė“ (kaip nurodyta Žiniasklaidos įstatymo 82i straipsnyje);

(3)

nemokamas NOB techninių priemonių suteikimas (kaip numatyta Žiniasklaidos įstatymo 89 ir 90 straipsniuose).

II.   PAGRINDAS PRADĖTI PROCEDŪRĄ IR ŠALIŲ ARGUMENTAI

3.   PROCEDŪROS PRADŽIOS PAGRINDŲ APŽVALGA

(61)

Atlikusi pirminį tyrimą Komisija nusprendė, kad kai kurios priemonės, galbūt išskyrus „prievolę“, yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Komisija taip pat išsakė abejones dėl tokios valstybės pagalbos suderinamumo su EB sutarties 86 straipsnio 2 dalimi.

(62)

Finansavimo proporcingumo požiūriu Komisija suabejojo, ar sąnaudų ir įplaukų skirstymas buvo pagrįstas aiškiai nustatytais sąnaudų apskaitos principais. Komisija suabejojo, ar nustatant valstybinio finansavimo poreikį buvo tinkamai atsižvelgta į įplaukas iš nevisuomeninės veiklos. Tokiu atveju kiltų rizika, kad finansavimas nesusietas su grynosiomis visuomeninės veiklos sąnaudomis.

(63)

Be to, Komisija nusprendė, kad FOR ir programų rezervams skirtų lėšų dydis leidžia manyti, kad vyko perteklinis struktūrinis finansavimas. Komisija atkreipė dėmesį, kad iš visos ad hoc išmokų sumos, 110 mln. EUR nebuvo panaudota (remiamasi 2001 m. skaičiais).

(64)

Be to, Komisija išreiškė ketinimą ištirti, ar komercinėse rinkose konkurencija nebuvo netinkamai iškraipyta. Komisija pabrėžė, kad toks konkurencijos iškraipymas galėjo vykti reklamos, kabeliniais tinklais transliuojamų programų, intelektinės nuosavybės teisių ir futbolo transliacijų teisių rinkose.

(65)

Pagaliau, NOB neleidžiama imti iš visuomeninių transliuotojų mokesčio už suteiktas paslaugas, tačiau jis gauna išmokas už šių funkcijų vykdymą tiesiogiai iš valstybės. Komisija atkreipė dėmesį, kad nuostata dėl nemokamos techninės įrangos gali būti naudojama visuomeniniams transliuotojams remti.

4.   SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(66)

Buvo pateiktos tokios su šiuo sprendimu susijusios pastabos.

(67)

Nyderlandų visuomeniniai transliuotojai teigė, kad svarstomos priemonės turi būti laikomos esama pagalba, kadangi jos yra visos visuomeninio transliavimo finansavimo sistemos dalis. Be to, jie pastebėjo, kad Komisija tegali įvertinti visuomeninio transliavimo finansavimą laikydamasi Amsterdamo protokolo, o ne taikyti sprendimo dėl Altmark  (27) ar EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies ar 86 straipsnio 2 dalies kriterijus.

(68)

CLT-UFA atkreipė dėmesį, kad tik nuo 2002 m. visuomeninių transliuotojų sistemos sąskaitas galėjo patikrinti ir tvirtinti nepriklausomas apskaitininkas.

(69)

Visuomeniniai transliuotojai pastebėjo, kad nebuvo perteklinio 110 mln. EUR kompensavimo, kaip teigė Komisija. Pirmiausia, visuomeniniai transliuotojai taiko kitokią apskaitos sistemą, negu valstybinis sektorius. Valstybinis sektorius apskaitą veda gautų pinigų pagrindu, o visuomeniniai transliuotojai – sąnaudų ir įplaukų, kurios apskaitomos operacijos momentu, principu. Dėl to atsiranda neatitikimų. Be to, FOR įplaukos, pasak visuomeninių transliuotojų, turi specialią paskirtį konkretiems būsimiems tikslams. Be to, jie pastebėjo, kad perteklinis finansavimas negali iškraipyti kitų rinkų, kadangi šios lėšos gali būti naudojamos tik veiklai, susijusiai su viešosiomis paslaugomis.

(70)

ACT pareiškė, kad STER elgiasi nesąžiningai konkurentų atžvilgiu dirbtinai mažindama kainas reklamos rinkoje. Jie teigia, kad bendras metinis reklamos laikas visuomeniniams transliuotojams labiau ribojamas, negu komerciniams transliuotojams, todėl STER turėtų nustatyti didesnius įkainius, negu komerciniai operatoriai.

(71)

SBS Broadcasting patvirtino, kad Nyderlandų televizijos reklamos rinkoje įkainiai nustatyti orientuojantis į labiausiai reitingus nulemiančią auditoriją – GRP („Gross Rating Point“), kurioje dominuoja amžiaus grupė nuo 20 iki 49 metų. Tačiau visuomeniniai transliuotojai pritraukia daugiau žiūrovų iš kitų amžiaus grupių negu komerciniai transliuotojai, todėl reklamuotojai norėtų papildomai mokėti už reklamą, skirtą GRP 20–49. Todėl GRP 20–49 palyginimas neatspindi produkto ekonominės realybės. Dar daugiau, SBS pastebėjo, kad GRP 13+ auditorijai visuomeniniai transliuotojai nustatė žemesnius įkainius, negu komerciniai transliuotojai. Pagrįsdami savo komentarus, SBS pateikė duomenis apie vidutinius į GRP 13+ orientuotos reklamos įkainius įvairiuose kanaluose geriausiu eterio laiku 1995–2004 m. ir mėnesinius 2003 ir 2004 m. įkainius, kurie rodo, kad visuomeninių transliuotojų įkainiai mažesni nei daugumos komercinių transliuotojų įkainiai.

(72)

Pasak CLT-UFA, NOS RTV mokėjo per dideles kainas už futbolo transliavimo teises. Kainos gerokai viršytų rinkos kainas. CLT-UFA pateikė skaičiavimo modelius (28) siekdama parodyti, kaip jie skaičiuoja kainas už futbolo transliacijų teises, ir tuo remdamasi padarė išvadą, kad NOS RTV pasiūlymas dėl 2002 m. Čempionų lygos rungtynių transliavimo buvo žymiai brangesnis už CLT-UFA pateiktą pasiūlymą. ACT ir CLT-UFA taip pat mano, kad Komisija neturėtų daryti išvados, kad nėra pakankamai įrodymų dėl permokų už futbolo transliavimo teises remdamasi tik vienu pavyzdžiu, kai komercinis operatorius pateikė svaresnį pasiūlymą.

(73)

VECAI (kabelinių tinklų operatorių asociacija) kelia du klausimus. Pirmiausia, ji mano, kad kabelinių tinklų operatoriai, privalantys vykdyti transliavimo prievolę, turėtų teisę reikalauti užmokesčio iš atitinkamų transliuotojų. Dėl šios įpareigojančios prievolės visuomeniniai transliuotojai nemokėjo mokesčio už jų signalo perdavimą kabeliniais tinklais.

(74)

Antra, VECAI tvirtino, kad kabelinių tinklų operatoriai iš tikrųjų moka teises valdančioms organizacijoms per NOS RTV, tačiau NOS RTV ir Nyderlandų valdžios institucijos tai laiko tik administravimo mokesčiu. VECAI nuomone, tai tiesiog paslėptas mokestis už intelektinės nuosavybės teises.

5.   NYDERLANDŲ VALDŽIOS INSTITUCIJŲ KOMENTARAI  (29)

(75)

Nyderlandų valdžios institucijos teigia, kad Komisijos prielaida, jog atitinkamos priemonės nėra dalis reguliaraus, kasmetinio visuomeninių transliuotojų finansavimo valstybės lėšomis, yra klaidinga. Finansavimas, tapęs tyrimo objektu, teikiamas taikant įprastą finansavimo mechanizmą ir įtrauktas į biudžeto planavimą, todėl ir buvo padarytos išmokos visuomeniniams transliuotojams. Valdžios institucijų nuomone, FOR, išlyginamieji fondai, CoBo ir išmokos NOB yra įprasto kasmetinio finansavimo mechanizmo dalis.

(76)

Pagaliau Nyderlandų valdžios institucijos atkreipė Komisijos dėmesį, kad vertinime reikėtų atsižvelgti į konkrečias sąlygas, kuriomis dirba visuomeniniai transliuotojai. Valdžios institucijos prašo Komisijos atsižvelgti į Amsterdamo protokolo taikymą. Prireikus, dabartinės procedūros objektas turėtų būti kvalifikuojamas kaip pagalba, suderinama su EB sutarties 86 straipsnio 2 dalimi, aiškinant ją pagal Amsterdamo protokole nustatytus principus.

(77)

Komisijos preliminariai nustatytą kompensacijų permokų suma yra klaidinga. Ji buvo apskaičiuota atsižvelgiant į tokių lėšų išteklius, kurie klaidingai buvo priskirti rezervams. Kadangi šių lėšų panaudojimas yra iš anksto nustatytas ir kontroliuojamas, negalima kalbėti apie kompensacijų permoką. Be to, valdžios institucijos tvirtina, kad jeigu svarstomos priemonės bus kvalifikuotos kaip valstybės pagalba, ji turės būti traktuojama kaip esama valstybės pagalba, laikantis EB sutarties 88 straipsnio nuostatų.

(78)

Nyderlandų valdžios institucijos nurodo, kad atskirų visuomeninių transliuotojų atskaitomybę visada tvirtino nepriklausomas apskaitininkas.

(79)

Nyderlandų valdžios institucijos laiko, kad populiaresnių ir mažiau populiarių sporto rūšių transliacija numatyta, kaip vienas visuomeninių transliuotojų pagrindinių uždavinių. Nyderlandų valdžios institucijos mano, kad teikdami pasiūlymus dėl kainos už transliavimo teises, visuomeniniai transliuotojai nepermokėjo daugiau, negu reikėjo, taip užtikrindami, kad bus įsigytos svarbios teisės, susijusios su jų teikiamomis viešosiomis paslaugomis ir bendruoju programų rengimu.

(80)

Valdžios institucijos pabrėžia, kad NOB visuomeninė misija yra neatsiejama viešųjų paslaugų sistemos dalis. Tai, kad visuomeniniams transliuotojams nereikia mokėti už NOB teikiamas paslaugas, nereiškia, kad tai pagalba, teikiama visuomeniniams transliuotojams.

(81)

Nyderlandų valdžios institucijos tvirtina, kad atsižvelgiant į tai, kad ir komerciniai operatoriai nereikalauja autorinių teisių mokesčio iš kabelinių tinklų operatorių, NOS RTV gali būti pripažinta veikianti kaip normalus rinkos operatorius šios konkrečios rinkos sąlygomis.

III.   PRIEMONIŲ VERTINIMAS PAGAL VALSTYBĖS PAGALBOS TAISYKLES

6.   PAGALBA PAGAL EB SUTARTIES 87 STRAIPSNIO 1 DALĮ

(82)

EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytos šios valstybės pagalbos pripažinimo sąlygos. Pirma, turi būti valstybės įsikišimas panaudojant valstybės išteklius. Antra, taip turi būti sukurta nauda pagalbos gavėjui. Trečia, taip turi būti iškraipoma konkurencija arba atsirasti jos iškraipymo rizika. Ketvirta, įsikišimas gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

6.1.   Valstybinių išteklių panaudojimas

6.1.1.    Ad hoc išmokos

(83)

Išmokos, numatytos Žiniasklaidos įstatymo 106a ir 170c straipsniuose ir Komisijos priskirtos prie ad hoc išmokų gali būti suskirstytos į taip vadinamųjų išlyginamųjų fondų išmokas, FOR išmokas ir CoBo išmokas.

(84)

Išlyginamųjų fondų atveju piningai pirmiausiai kaupiami AOR fonde, kurio ištekliai priklauso valstybei ir kuriuos administruoja Žiniasklaidą reguliuojanti institucija, siekdama kompensuoti tam tikras visuomeninių transliuotojų išlaidas, kurios pasirodė didesnės, negu buvo numatyta. Antrajame etape valstybiniai ištekliai, sukaupti išlyginamuosiuose fonduose, perduodami NOS RTV.

(85)

Išmokos iš FOR lėšų laikomos valstybės ištekliais. Nors FOR yra PO administruojamas ir valdomas fondas, jis kaupiamas iš AOR, kuris yra žiniasklaidos biudžeto dalis.

(86)

Dar svarbiau, kaip nurodyta 2.3.3.2 punkte, PO skirsto lėšas remdamasi susitarimais, kurie padaryti prieš FOR lėšų panaudojimą. Nors būtent PO siūlo, kaip panaudoti šias lėšas, tačiau švietimo, mokslo ir kultūros ministras „priima pasiūlymą“ ir nustato, kokiems tikslams bus naudojamos lėšos. PO tegali tik priimti sprendimą panaudoti pinigus po to, kai ministras nustato lėšų paskirstymo kriterijus. PO turi laikytis ministro nustatytų taisyklių. Todėl galima laikyti, kad valstybinių išteklių pervedimas įvyksta tuomet, kai daromos išmokos iš FOR atskiriems transliuotojams. Tai yra valstybinių išteklių pervedimas, kuris yra priskiriamas valstybei (30).

(87)

Tiriamuoju laikotarpiu visuomeniniai transliuotojai gavo 191,2 mln. EUR sumą iš FOR ir [...] mln. EUR iš išlyginamųjų fondų.

(88)

CoBo fondo išmokos laikomos valstybės ištekliais. Kaip aprašyta 43–44 punktuose, CoBo fondas kaupiamas iš tiesioginių įmokų iš Žiniasklaidos biudžeto ir iš įplaukų, gautų iš Belgijos ir Vokietijos kabelinių tinklų operatorių autorinių teisių mokesčių už trijų olandiškų kanalų transliavimą Belgijoje ir Vokietijoje. Komisija laikosi nuomonės, kad ne tik tiesioginės įmokos iš Žiniasklaidos biudžeto, bet ir autorinių teisių mokestis gali būti laikomas valstybės ištekliais. Iš tikrųjų, autorinių teisių mokesčiai turėjo būti naudojami transliuotojų viešųjų paslaugų sąnaudoms padengti. Juos atidedant CoBo fonde, atitinkamai išaugo valstybinio finansavimo poreikis. Todėl autorinių teisių mokestis prilyginamas iš anksto valstybės numatytiems ištekliams.

(89)

Be to, nors CoBo fondas priklauso fondui (kurio valdybą sudaro visuomeniniai transliuotojai) ir yra to fondo valdomas, pervedimai iš CoBo fondo visuomeniniams transliuotojams gali būti atliekami tik laikantis valstybės nustatytų sąlygų.

(90)

Visuomeniniai transliuotojai tiriamuoju laikotarpiu iš CoBo fondo gavo 31,7 mln. EUR. Ši suma rodo valstybės išteklių perdavimą atskiriems transliuotojams.

6.1.2.   Laisva prieiga prie kabelinių tinklų

(91)

Kabelinių tinklų operatoriams nustatyta prievolė nenumato kokio nors valstybės išteklių perleidimo arba kad iš anksto numatytos kabelinių tinklų operatorių pajamos būtų traktuojamos kaip valstybės išteklių perleidimas (31). Komisijai nepavyko sužinoti jokių faktų, įrodančių priešinga. Atitinkamai, gali būti patvirtintas pradinis požiūris, kad ši priemonė nėra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

6.1.3.   Nemokama NOB techninė įranga

(92)

Valstybinė įmonė NOB gauna valstybės išmokas už paslaugas, kurias ji privalo teikti visuomeniniams transliuotojams. Šios išmokos tiesiogiai daromos iš valstybės išteklių. Jos yra labai naudingos visuomeniniams transliuotojams, kurie gauna nemokamas paslaugas (32). Iš tikrųjų, Nyderlandų valdžios institucijos pačios teigė, kad NOB veikia tiesiog kaip „tarpininkė“ valstybei finansuojant visuomeninius transliuotojus, besinaudojančius NOB paslaugomis.

6.2.   Ekonominis pranašumas

(93)

Ad hoc finansavimas (išmokos FOR ir per išlyginamuosius fondus), pervedimai į CoBo ir nemokamas techninės įrangos naudojimas suteikia ekonominį pranašumą Nyderlandų visuomeniniams transliuotojams, nes šios priemonės sutaupo jų veiklos sąnaudas, kurias kitu atveju jiems tektų patirti.

6.2.1.   Altmark sprendimo taikytinumas

(94)

Nyderlandų valdžios institucijos ir visuomeniniai transliuotojai tvirtino, kad tiriamos priemonės kompensuoja Nyderlandų visuomeniniams transliuotojams grynąsias sąnaudas, kurias jie patiria vykdydami bendruosius jiems patikėtų paslaugų teikimo uždavinius. Tai reiškia, kad priemonės neturėtų suteikti visuomeniniams transliuotojams pranašumo ir todėl nebūtų pagalba, kaip ji aiškinama sprendime dėl Altmark  (33).

(95)

Valstybės priemonės, kuriomis kompensuojamos papildomos grynosios BESP sąnaudos netraktuojamos kaip valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį, jeigu ši kompensacija skiriama tokiu būdu, kuris negali suteikti subjektui realaus pranašumo. Sprendime dėl Altmark Teisingumo Teismas nurodė, kokių sąlygų turi būti laikomasi, kad būtų išvengta tokio traktavimo. Šios sąlygos yra tokios:

pirma, gavėjas iš tikrųjų turi vykdyti visuomenines prievoles, ir tos prievolės turi būti aiškiai apibrėžtos;

antra, parametrai, kurių pagrindu skaičiuojama kompensacija, turi būti nustatyti iš anksto objektyviai ir skaidriai;

trečia, kompensacija neviršija to, kas reikalinga padengti visas ar dalį sąnaudų, atsiradusių vykdant viešųjų paslaugų prievoles, atsižvelgiant į atitinkamas gautas sumas ir pagrįstą pelną, gautą vykdant šias prievoles;

ketvirta, kai subjektas, kuris vykdys viešųjų paslaugų teikimo prievolę, nepasirinktas taikant viešųjų pirkimų tvarką, reikalingos kompensacijos lygis nustatomas analizuojant gerai tvarkomo ir tinkamai aprūpinto gamybos priemonėmis, viešųjų paslaugų teikėjui nustatytus reikalavimus atitinkančio tipinio subjekto sąnaudas, kurios atsirastų vykdant šias prievoles, atsižvelgiant į atitinkamas gautas sumas ir pagrįstą pelną vykdant šias prievoles.

(96)

Komisija šiuo atveju laikosi nuomonės, kad paskutinės trys pirmiau nurodytos sąlygos nevykdomos. Pirmiausia, lėšų pervedimas iš FOR, išlyginamųjų fondų taip pat ir finansinis CoBo įnašas į VT nėra paremtas iš anksto nustatytais objektyviais ir skaidriais parametrais.

(97)

Be to, ad hoc finansavimo priemonių ir išmokų iš CoBo atveju neatsižvelgiama į atitinkamas gautas iš VT sumas ir nenustatyti reikalingi saugikliai nuo perteklinės kompensacijos. Iš tikrųjų, kaip bus išsamiau įvertinta toliau, dėl ad hoc finansavimo susidarė didelė kompensacijų permoka.

(98)

Pagaliau, Nyderlandų visuomeniniai transliuotojai nebuvo atrinkti kaip BESP teikėjai konkurso būdu, taip pat reikalingos kompensacijos lygis nebuvo nustatomas analizuojant gerai tvarkomo ir tinkamai aprūpinto gamybos priemonėmis, viešųjų paslaugų teikėjui nustatytus reikalavimus atitinkančio tipinio subjekto sąnaudas, kurios atsirastų vykdant šias prievoles, atsižvelgiant į atitinkamas gautas sumas ir pagrįstą pelną, gautą vykdant šias prievoles. Tas pat pasakytina apie NOB techninę įrangą, kuria naudojosi VT.

(99)

Taigi Komisija mano, kad šiuo atveju neįvykdytos visos sprendime dėl Altmark nurodytos sąlygos.

6.3.   Konkurencijos iškraipymas

(100)

Ad hoc finansavimu suteiktu pranašumu, pervedimais į CoBo ir galimybe nemokamai naudotis technine įranga negali pasinaudoti jokie kiti panašioje padėtyje esantys subjektai. Turint omenyje, kad konkurencija iškraipoma kiekvienu atveju, kai valstybė sustiprina pagalbą gaunančio subjekto pozicijas jo konkurentų atžvilgiu, šie pranašumai gali iškraipyti konkurenciją tarp VT ir kitų subjektų (34).

6.4.   Įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai

(101)

Jeigu valstybės pagalba stiprina kurio nors subjekto pozicijas lyginant su kitų subjektų, dalyvaujančių Bendrijos vidaus konkurencijoje, pozicijomis, reikia vertinti, kad pastarajai tokia pagalba turi įtakos (35) net jei pagalbos gavėjas pats nedalyvauja eksporte (36). Panašiai, kai valstybė narė suteikia pagalbą subjektams, dirbantiems paslaugų ir paskirstymo sferose, subjektai gavėjai gali ir neturėti verslo už valstybės narės ribų, kad valstybės pagalba darytų įtaką Bendrijos prekybai (37).

(102)

Atsižvelgiant į šią teismo praktiką, Komisijos komunikate dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo viešųjų paslaugų transliavimui (toliau – Transliavimo komunikatas) (38) aiškinama, kad:

„valstybinis viešųjų paslaugų transliuotojų finansavimas paprastai gali būti laikomas turinčiu įtakos verslui tarp valstybių narių. Tai yra aiški pozicija dėl programų teisių įsigijimo ir pardavimo, kas dažniausiai vyksta tarptautiniu lygiu. Viešųjų transliuotojų, kuriems leista parduoti reklamos laiką, rodoma reklama taip pat turi tarptautinį poveikį, ypač vienakalbėse srityse, kurios yra ne vienoje valstybėje. Be to, komercinių transliuotojų nuosavybės sistema gali aprėpti ne vieną valstybę (39).“

(103)

Svarstomu atveju Nyderlandų visuomeniniai transliuotojai aktyviai dirba tarptautinėje rinkoje: per Europos transliuotojų sąjungą jie keičiasi televizijos programomis ir dalyvauja Eurovizijos sistemoje. Be to, jų programos transliuojamos Belgijoje ir Vokietijoje. Be to, Nyderlandų visuomeniniai transliuotojai tiesiogiai konkuruoja su komerciniais transliuotojais, kurie yra aktyvūs tarptautinės transliavimo rinkos dalyviai ir yra sukūrę tarptautinės nuosavybės struktūrą.

(104)

Todėl Komisija daro išvadą, kad ad hoc finansavimas, CoBo skiriamos lėšos ir nemokamo naudojimosi techninėmis priemonėmis nuostata turi įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

6.5.   Išvada

(105)

Kadangi buvo laikomasi visų EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, bet nebuvo laikomasi visų Teisingumo Teismo sprendime dėl Altmark nurodytų sąlygų, Komisija daro išvadą, kad Nyderlandų visuomeninių transliuotojų ad hoc finansavimas (finansavimas iš FOR ir išlyginamųjų fondų), lėšos, gaunamos per CoBo fondą, ir galimybė nemokamai naudotis technine įranga kvalifikuojama kaip valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, pranašumas, įgyjamas nemokamai naudojantis kabelinių tinklų paslaugomis, nesusijęs su valstybės lėšų perdavimu, todėl netraktuojamas kaip valstybės pagalba.

7.   PRIEMONIŲ KVALIFIKAVIMAS KAIP NAUJA PAGALBA

(106)

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (40), 1 straipsnio b dalį „esama pagalba“ yra (inter alia):

„(i)

visa pagalba, kuri (...) iki Sutarties įsigaliojimo buvo teikiama atitinkamose valstybėse narėse, t. y. individuali pagalba ir pagalbos sistemos, įgyvendintos iki Sutarties įsigaliojimo ir toliau taikomos“.

(107)

Kaip minėta pirmiau, reikia atskirti kasmetines išmokas, kurios nėra šio sprendimo objektas, nuo ad hoc išmokų.

7.1.   Kasmetinės išmokos

(108)

Kasmetinės išmokos daromos remiantis ŽĮ 110 straipsniu, kuriame nustatoma, kad „subjektai, kuriems suteiktas transliavimo laikas turi teisę gauti finansavimą iš bendrojo biudžeto“. Finansavimo lygis ir gavimo galimybės nustatyti tame pačiame ŽĮ. Ši finansavimo sistema veikė iki EB sutarties įsigaliojimo, ir kvalifikuojama kaip esama pagalba, kaip Komisija pripažino E–5/2005 procedūroje (41).

7.2.   Ad hoc išmokos

(109)

Vadinamosios ad hoc išmokos turi kelis bruožus, dėl kurių jos skiriasi nuo reguliarių kasmetinių išmokų ir negali būti kvalifikuojamos kaip esama pagalba:

Šiuos mokėjimus reglamentuojanti teisinė bazė buvo sukurta įsigaliojus Sutarčiai. Ji buvo sukurta tik 1996 m., kai valstybė per išlyginamuosius fondus numatė galimybę kompensuoti visuomeninių transliuotojų išlaidas labai padidėjus programų teisių kainoms. Iki 1996 m. nebuvo galimybės kompensuoti visuomeninių transliuotojų sumokėtų lėšų. Taip pat ir ŽĮ pakeitimas, kuriuo sudaroma galimybė atlikti ad hoc mokėjimus atskiriems transliuotojams iš FOR, buvo priimtas 1998 m. Dėl valstybės įmokų į CoBo, valstybė tik 1994 m. nusprendė mokėti šiam fondui.

Faktiškai išmokos pradėtos mokėti tik 1994 m. Konkrečiau, išmokos iš CoBo fondo pradėtos mokėti 1994 m., iš išlyginamųjų fondų – 1996 m., iš FOR – 1999 m.

Priešingai nei reguliarus kasmetinis finansavimas, ad hoc išmokos negali būti kvalifikuojamos kaip išmokos, į kurias visuomeniniai transliuotojai turi teisę. Tokiu būdu, ad hoc finansavimo mokėjimas nėra automatinis procesas (42). Šios išmokos mokamos pagal atskirų visuomeninių transliuotojų prašymus ir mokamos po konkretaus ir atskiro kultūros ministro sprendimo remiantis ŽĮ 106a straipsniu. FOR atveju, pavyzdžiui, ministras priima sprendimą, ar bus pervedami pinigai iš AOR į FOR atsižvelgdamas į FOR lygį. Tik po to PO toliau skirsto lėšas remdamasi protokoluose nustatytomis taisyklėmis.

Sąlygos, kuriomis gali būti atliktos lėšų perdavimo operacijos, išdėstytos vadinamuosiuose „perdavimo protokoluose“, priimtuose 1999 ir 2002 m. Dėl CoBo valstybė nustatė tam tikras pervedimų iš ir į fondą taisykles, kurios buvo priimtos tik 1994 m.

Pagaliau, finansavimas skiriamas konkretiems tikslams, kaip nurodyta 2.3.3 punkte. Pavyzdžiui, jis naudojamas siekiant paskatinti transliuotojus kurti geresnes programas, sušvelninti pajamų iš reklamos netolygumą, išaugusioms sporto transliavimo kainoms kompensuoti ir bendrai gamybai su Belgijos ir Vokietijos transliuotojais skatinti.

7.3.   Nemokamas techninės įrangos naudojimas

(110)

Visuomeniniai transliuotojai nemokamai naudojasi NOB technine įranga nuo „1987 m. Žiniasklaidos įstatymo“ priėmimo. Nuo tų metų NOB pradėjo teikti visuomeniniams transliuotojams techninę įrangą, kurią jiems anksčiau teikė NOS. NOB buvo patikėtas bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimas ir jis nemokamai teikia įrangą visuomeniniams transliuotojams, ir gauna už jas mokestį tiesiogiai iš valstybės. Tokią priemonę taip pat galima būtų vadinti nauja pagalbos priemone.

7.4.   Išvados dėl kvalifikavo kaip nauja pagalba

(111)

Ad hoc finansavimas (išmokos atskiriems visuomeniniams transliuotojams iš FOR ir išlyginamųjų fondų), lėšų pervedimai iš CoBo ir nemokamas techninės įrangos naudojimas turi būti vertinamas veikiau kaip nauja, o ne esama pagalba.

8.   PAGALBOS SUDERINAMUMAS PAGAL EB SUTARTIES 86 STRAIPSNIO 2 DALĮ

(112)

Atsižvelgiant į šių priemonių pobūdį, vienintelis įmanomas suderinamumo pagrindas yra EB sutarties 86 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad: „Įmonėms, kurioms yra patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, (...) šioje Sutartyje nustatytos taisyklės, ypač konkurencijos taisyklės, yra taikomos, jei jų taikymas nei teisiškai, nei faktiškai netrukdo atlikti joms patikėtų specialių uždavinių. Prekybos plėtojimui neturi būti daroma tokio poveikio, kuris prieštarautų Bendrijos interesams“.

(113)

Teisingumo Teismas nuosekliai laikosi nuomonės, kad EB sutarties 86 straipsnio 2 dalis gali sudaryti galimybę nukrypti nuo valstybės pagalbos įmonėms, kurioms patikėtas BESP, draudimo. Teismo sprendimu dėl Altmark netiesiogiai patvirtinta, kad valstybės pagalba kompensuojant įmonei sąnaudas, atsiradusias teikiant BESP, gali būti suderinama su bendrąja rinka, jeigu ji atitinka EB sutarties 86 straipsnio 2 dalį (43).

(114)

Vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika (44), EB sutarties 86 straipsnio 2 dalyje nustatoma leidžianti nukrypti nuostata, kurią reikėtų aiškinti su tam tikrais apribojimais. Teismas išaiškino, jog tam, kad priemonei galėtų būti taikomas tokia leidžianti nukrypti nuostata, ji turi atitikti visas toliau nurodytas sąlygas:

svarstoma paslauga turi būti bendros ekonominės svarbos ir valstybės narės aiškiai apibrėžta kaip tokia;

svarstomai įmonei valstybė narė turi tiesiogiai patikėti teikti tokią paslaugą;

Sutartyje numatytų konkurencijos taisyklių taikymas gali trukdyti vykdyti konkrečias įmonei pavestas užduotis, o atleidimas nuo šių taisyklių laikymosi neturi daryti įtakos prekybos plėtrai tokiu mastu, kuris prieštarautų Bendrijos interesams.

(115)

Transliavimo komunikate nustatyti principai ir metodai, kuriuos Komisija numato taikyti siekdama pirmiau minėtų sąlygų vykdymo. Todėl ji turi ištirti, ar šiuo atveju:

Nyderlandų visuomeninių transliuotojų transliavimo veiklą Nyderlandų valdžios institucijos yra aiškiai ir tiksliai apibrėžusios kaip bendros ekonominės svarbos paslaugą (apibrėžtis);

Nyderlandų valdžios institucijos tiesiogiai patikėjo Nyderlandų visuomeniniams transliuotojams teikti šią paslaugą (patikėjimas);

valstybės finansavimas neviršija grynųjų šios viešosios paslaugos sąnaudų, atsižvelgiant ir į kitas tiesiogines arba netiesiogines pajamas, gautas iš šios viešosios paslaugos (proporcingumas).

8.1.   Apibrėžtis

(116)

Šiuo atžvilgiu verta paminėti, kad ad hoc finansavimas ir nemokamas techninės įrangos suteikimas buvo skirtas veiklai, kuriai taikytina bendros ekonominės svarbos paslaugos samprata. Todėl reikia įvertinti bendrą visuomeninių transliuotojų finansavimo lygį, tačiau šiame sprendime nesiekiama vertinti valstybinio finansavimo mechanizmo ir sąlygų, išskyrus konkrečias minėtas priemones. Taip pat šiame sprendime nevertinamas visuomeninio transliavimo kaip vieningos sistemos organizavimas.

(117)

Kaip teigiama Transliavimo komunikato 33 punkte, pati valstybė narė nustato visuomeninio transliuotojo teikiamų viešųjų paslaugų apimtį. Komisijos nuomone, „atsižvelgiant į ypatingą transliavimo sektoriaus pobūdį ir aiškinamąsias Protokolo nuostatas, pagrįstas 86 straipsnio 2 dalimi, gali būti priimtas „plati“ apibrėžtis, pagal kurią tam tikram transliuotojui patikima užduotis teikti suderintas ir įvairias programas pagal priskirtas funkcijas, kartu išlaikant tam tikrą auditorijos lygį. Tokia apibrėžtis turėtų atitikti demokratinių, socialinių ir kultūrinių tam tikros konkrečios visuomenės poreikių patenkinimo ir pliuralizmo, įskaitant kultūrinę ir kalbinę įvairovę, tikslą“.

(118)

Tačiau nors apibrėžtis ir gali būti plati, ji turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad nekiltų abejonių, ar tam tikra operatoriui patikėta veikla valstybės narės nuomone priskirtina prie viešųjų paslaugų. Kaip teigiama Transliavimo komunikato 36 punkte, Komisijos funkcija apsiriboja tik akivaizdžių neatitikimų nustatymu viešųjų paslaugų apibrėžtyje.

(119)

Pagrindinė Nyderlandų visuomeninių transliuotojų užduotis – teikti kokybiškas ir įvairias programas visuomeninam transliavimui visuomeniniais kanalais bendram interesui, kaip nustatyta ŽĮ 13c straipsnyje. Įstatymai taip pat nustato konkrečius reikalavimus programų tinkleliui, susijusius su apimamo turinio kategorijomis, ir kiekvienai kategorijai skiriamo transliavimo laiką.

(120)

CLT-UFA teigia, kad bendrai Nyderlandų visuomeniniai transliuotojai transliuoja per daug sporto, ypač futbolo. Skunduose nurodoma, kad NOS RTV Nyderlanduose transliuoja daugelį sporto renginių. Kaip buvo minėta, ad hoc finansavimas buvo skirtas finansuoti tą veiklą, kurią apima bendrųjų viešųjų paslaugų samprata, ir taip pat buvo numatytas sporto transliacijų teisių įsigijimo finansavimas.

(121)

Tačiau Komisijos nuomone, sporto programų transliavimas maždaug 10 % viso transliavimo laiko ribose nesudaro akivaizdaus neatitikimo. Sportas gali būti transliuotojų visuomeninės misijos dalis ir 10 % transliavimo laiko skyrimas sportui neprieštarauja subalansuotų ir įvairių visuomeninių programų tinklelio principams.

(122)

Komisijos nuomone, 13c straipsnio 1 dalyje pateikta gana plati pagrindinio uždavinio apibrėžtis, bet galima manyti, kad ji atitinka, kaip formuluojama Amsterdamo protokole, Nyderlandų visuomenės „demokratinius, socialinius ir kultūrinius poreikius“. Todėl įstatymuose pateiktos apibrėžtys yra pakankamai aiškios ir tikslios pagrindinių uždavinių požiūriu, ir juose nėra akivaizdžių neatitikimų.

8.2.   Patikėjimas

(123)

Transliavimo komunikato 40 punkte teigiama, kad 86 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis gali būti taikoma, jeigu visuomeninė funkcija Nyderlandų visuomeniniams transliuotojams patikėta oficialiu aktu. Komisija atkreipia dėmesį, kad Žiniasklaidos įstatymas formaliai patiki NOS atlikti visuomeninę funkciją, apibrėžtą 13c straipsnyje ir antriniuose teisės aktuose. ŽĮ 31 straipsnyje visuomeniniams transliuotojams suteikiama teisė transliuoti programas visuomeniniais kanalais, ir Komisija mano, kad pagrindinė programų transliavimo funkcija yra pakankamai patikėta visuomeniniams transliuotojams.

8.3.   Proporcingumas

(124)

Transliavimo komunikato 6.3 skyriuje paaiškinama, kad proporcingumo vertinimas, kurį atlieka Komisija, yra dvejopas (45).

(125)

Viena vertus, Komisija turi apskaičiuoti Nyderlandų visuomeniniams transliuotojams patikėtų viešųjų paslaugų sąnaudas ir patvirtinti, kad nebuvo šių sąnaudų perteklinio kompensavimo. Kompensacijų įmonei atveju valstybės pagalba negali viršyti grynųjų viešųjų paslaugų sąnaudų. Norint nustatyti grynąsias sąnaudas reikia atsižvelgti ir į kitas tiesiogines ar netiesiogines pajamas, gautas iš viešųjų paslaugų teikimo. Todėl vertinant pagalbos proporcingumą bus atsižvelgta į grynąją naudą, gautą iš viešųjų paslaugų teikimo.

(126)

Kita vertus, Komisija turi ištirti visą gautą informaciją, apie tai, kad visuomeniniai transliuotojai iškraipė konkurenciją komercinėse rinkose labiau, nei to reikėjo teikiant viešąsias paslaugas. Pavyzdžiui, visuomeninis transliuotojas, žinodamas, kad mažesnes pajamas kompensuos valstybė, gali norėti mažinti reklamos arba kitos neviešųjų paslaugų veiklos įkainius, taip mažindamas konkurentų pajamas. Taikant tokią praktiką bus reikalingas papildomas valstybės finansavimas, skirtas iš anksto numatytoms pajamoms iš komercinės veiklos kompensuoti, ir tai rodys, kad yra perteklius kompensuojant viešųjų paslaugų prievolių vykdymą.

8.3.1.   Skaidrumas ir sąnaudų priskyrimas

(127)

Pirmiausiai Komisijai reikia nustatyti BESP sąnaudas. Kadangi Nyderlandų visuomeniniai transliuotojai teikia ir neviešąsias paslaugas, pagal Komisijos direktyvą 80/723/EEB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo (46), su pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2000/52/EB (47) jie privalo vesti atskiras skirtingai veiklai skirtas sąskaitas. Sąnaudos ir įplaukos turi būti teisingai priskirtos remiantis aiškiai apibrėžtais, objektyviais sąnaudų apskaitos principais. Tik viešosioms paslaugoms priskirtinos įplaukos, nors tuo pat metu gaunama nauda iš komercinės veiklos, negali būti paskirstytos tarp šių veiklos rūšių, ir turi būti priskirtos tik viešosioms paslaugoms (48).

(128)

Skaidrumo direktyva Nyderlanduose įgyvendinama priėmus Konkurencijos įstatymo („Mededingingswet“) pataisą (49). Be to, specialus dekretas (50) įpareigoja visuomeninius transliuotojus atskirai apskaityti antraeilę ir asociacijų veiklą. Remdamosi tuo, Nyderlandų valdžios institucijos pateikė informaciją apie visuomeninių transliuotojų sąnaudas ir įplaukas 1994–2005 m. laikotarpiu.

(129)

Laikydamosi Skaidrumo direktyvos valstybės narės turėtų ne tik užtikrinti atskirą viešųjų ir neviešųjų paslaugų veiklos apskaitą, bet ir tai, kad visos sąnaudos ir įplaukos teisingai priskirtos remiantis nuosekliai taikomais ir objektyviai pagrįstais sąnaudų apskaitos principais, ir kad sąnaudų apskaitos principai, pagal kuriuos turi būti vedamos atskiros sąskaitos, būtų aiškiai nustatyti.

(130)

Tačiau tiriamu atveju Komisija atkreipia dėmesį, kad dekrete nenustatyta, kaip visuomeniniai transliuotojai turi priskirti sąnaudas, paskirstytas tarp viešųjų paslaugų ir neviešųjų paslaugų teikimo veiklos. Be to, informacija, gauta iš Nyderlandų valdžios institucijų, patvirtina, kad visuomeniniai transliuotojai naudoja skirtingus sąnaudų priskyrimo metodus. Valdžios institucijos tvirtina, kad kiekvienu atskiru atveju priskyrimas yra teisingas, tačiau turint pasirinkimo galimybę, atskirų transliuotojų priskyrimas gali skirtis. Tačiau Komisijos nuomone, tai, kad nėra visų transliuotojų nuoseklumo, reiškia, kad dekretas nepakankamai reglamentuoja, kaip turi vykti sąnaudų priskyrimas.

(131)

Todėl, remiantis Nyderlandų valdžios institucijų pateikta informacija, negalima daryti išvados, kad sąnaudos priskirtos teisingai remiantis pripažintais sąnaudų priskyrimo metodais. Todėl Komisija mano, kad nustatant, ar valstybės finansavimas buvo proporcingas viešųjų paslaugų sąnaudoms, reikia atsižvelgti į visas visuomeninių transliuotojų grynąsias įplaukas iš komercinės veiklos. Tai atitinka Nyderlandų teisinius principus, taikomus visuomeninio transliavimo sistemai, kuri įpareigoja transliuotojus skirti viešosioms paslaugoms visą pelną, įskaitant ir gautą iš komercinės veiklos (51).

8.3.2.   Valstybinio finansavimo proporcingumas

(132)

Kaip nustatyta Transliavimo komunikato 57 punkte, būtina, kad valstybės pagalba neviršytų transliuotojo viešųjų paslaugų sąnaudų. Taigi, nustačius viešųjų paslaugų sąnaudas, turi būti nustatyta, ar bendra valstybinio finansavimo suma jų neviršijo.

(133)

Kaip jau minėta, jeigu visas arba prasmingas sąnaudų priskyrimas nebuvo atliktas, skaičiuojant viešųjų paslaugų savikainą reikia atsižvelgti į visas visos veiklos, iš kurios gautos tiesioginės ir netiesioginės pajamos, susijusios su valstybės finansavimu, sąnaudas (52). Nustatant visuomeninės misijos savikainą galima neatsižvelgti tik į visai atskirtą veiklą. Tai yra veikla, kuri iš valstybės finansavimo tiesiogiai ar netiesiogiai negavo naudos, pavyzdžiui, dėl pigesnių gamybos sąnaudų, arba jos sąnaudos, susietos su viešųjų paslaugų teikimo veikla arba jos rezultatais, buvo visiškai apmokėtos.

(134)

Kaip jau buvo pastebėta, Nyderlandų visuomeninio transliavimo sistemoje nėra nei „visiškai atskirtos“ veiklos sąvokos, nei prasmingo ir visiško išteklių priskyrimo įvairiai transliuotojų veiklai. Dar daugiau, Žiniasklaidos įstatyme nustatyta, kad visos grynosios įplaukos iš pagrindinių ir antraeilių uždavinių (53), antraeilės ir asociacijų veiklos (54) turi būti naudojamos visuomeninei misijai vykdyti (55).

(135)

Todėl viešųjų paslaugų sąnaudos nustatomos atsižvelgiant į visas visuomeninių transliuotojų įplaukas. Atitinkamai:

pirma, viešųjų paslaugų sąnaudos apskaičiuojamos atimant iš visų viešųjų paslaugų teikimo sąnaudų grynąsias įplaukas, uždirbtas teikiant viešąsias paslaugas (pagrindiniai ir antraeiliai uždaviniai) (56);

antra, atsižvelgiama į visas kitas grynąsias komercines įplaukas (antraeilė ir asociacijų veikla);

trečia, pridedamas visas valstybinis finansavimas. Pirma, kasmetinis valstybės finansavimas ir Stifo išmokos, kurios laikomos esama pagalba. Antra ad hoc finansavimas (išmokos iš FOR ir išlyginamųjų fondų) ir išmokos iš CoBo, kurios laikomos naujos pagalbos priemonėmis.

(136)

Visų pirmiau minėtų pozicijų suma apsprendžia, ar valstybės finansavimas viršija visas viešųjų paslaugų sąnaudas, ar ne, kitaip tariant, ar buvo perteklinis viešųjų paslaugų funkcijų kompensavimas.

(137)

Dėl nemokamo NOB techninių paslaugų ir įrangos suteikimo, į šią priemonę iš esmės reikia atsižvelgti vertinant perteklinį kompensavimą. Tačiau nebūtina šios priemonės tiesiogiai įtraukti į skaičiavimus, nes nemokamos techninės paslaugos gali būti laikomos kompensacija tų sąnaudų, kurios kitu atveju ir taip turėtų būti finansuojamos. Taigi, jei reikėtų padengti šias sąnaudas, atitinkamai padidėtų viešųjų paslaugų, patikėtų Nyderlandų visuomeniniams transliuotojams, sąnaudos. Todėl šių sąnaudų įtraukimas nekeistų galutinio grynojo rezultato (57).

8.4.   Sprendimas dėl tyrimo pradžios ir tiriamasis laikotarpis

(138)

Sprendime dėl tyrimo pradžios Komisija preliminariai įvertino, kad perteklinė kompensacija siekia 110 mln. EUR. Skaičiavimas pagrįstas ne visais duomenimis apie faktinius pervedimus į rezervus ir bendrą visuomeninio transliavimo sistemos rezervų lygį 1992–2002 m. valdžios institucijos laiku nepateikė duomenų apie atskirus transliuotojus.

(139)

Pradėjusi tyrimą, Komisija gavo atskirų transliuotojų sąnaudų ir įplaukų duomenis, kurie yra išsamesni, negu bendri duomenys, pateikti pradedant tyrimą. Be to, gautoje informacijoje pateikiami duomenys iki 2005 m. ir 2006 m. prognozės.

(140)

Šis sprendimas susijęs su ad hoc išmokomis nuo 1994 iki 2005 m. Dėl laikotarpio pabaigos, Nyderlandų valdžios institucijos paprašė Komisiją atsižvelgti ir į 2006 m. duomenis. Tačiau Komisija nusprendė, kad to nedera daryti, nes 2006 m. duomenys tėra einamųjų biudžetinių metų prognozė.

8.4.1.   Atskirų visuomeninių transliuotojų vertinimas

(141)

Atrodo, kad 14 iš 19 visuomeninių transliuotojų 1994–2005 m. gavo perteklines kompensacijas. Perteklinės kompensacijos leido gauti 32 mln. EUR pajamų, kurios daugiausia buvo pervestos į programų rezervus.

(142)

Tačiau dalis perteklinio kompensavimo kai kuriais atvejais buvo panaudota dengiant nepakankamą kompensavimą iki 1994 m. 1994 m. pradžioje kai kurių transliuotojų programų rezervas buvo neigiamas (58). Transliuotojai turėjo teisę tik užregistruoti neigiamą rezervą, jeigu viešųjų paslaugų sąnaudos viršijo viešųjų paslaugų finansavimą iš įvairių šaltinių. Kitaip tariant, neigiami programų rezervai galėjo atsirasti tik dėl nepakankamo viešųjų paslaugų sąnaudų kompensavimo.

(143)

Kita vertus, bet kokie galimi komercinės veiklos nuostoliai turėjo būti finansuojami per asociacijų rezervus ir negalėjo būti užfiksuoti programų rezervuose. Nyderlandų valdžios institucijų teigimu, asociacijos rezervai buvo kaupiami iš privačių fondų.

(144)

Yra atvejų, kai nepakankamas viešųjų paslaugų sąnaudų kompensavimas buvo laikinai finansuojamas iš asociacijos rezervų. 1993 m. Nyderlandų valdžios institucijos „įšaldė“ asociacijų rezervus; nuo to laiko įplaukos, gautos už viešąsias paslaugas ir komercinę veiklą nebegalėjo būti pervedamos į asociacijų rezervus. Tačiau buvo padaryta išimtis išmokoms, padarytoms iš asociacijų rezervų iki 1994 m., kompensuoti, kad būtų padengtos nepakankamai finansuotos viešųjų paslaugų sąnaudos. Pasak Nyderlandų valdžios institucijų, tai vienintelė sąlyga, leidusi pervesti lėšas į rezervus po 1994 m. (59)

(145)

Komisijos nuomone, neigiamos sumos, užfiksuotos programų rezervuose ir teigiami asociacijos rezervų pokyčiai po 1994 m. įvyko tik dėl ankstesnių metų nepakankamo viešųjų paslaugų kompensavimo. Todėl vėliau subalansavus šias sumas sąnaudos tinkamai priskirtos viešųjų paslaugų funkcijai. Todėl į atitinkamas sumas neturėtų būti atsižvelgiama nustatant perteklines kompensacijas.

(146)

Kaip jau minėta, perteklinės kompensacijos paprastai buvo nukreipiamos į programų rezervus. 2005 m. PO, remdamasi ŽĮ 109a ir19a straipsnio 1 dalies h punkto nuostatomis, pirmą kartą nusprendė, kad atskirų transliuotojų rezervai, viršijantys 5–10 % jų metinio biudžeto, turi būti pervesti PO (60). Šis pervedimas taip pat laikytas ad hoc priemonių dalimi, ir į jį atsižvelgta nustatant kompensacijos proporcingumą. Dėl to šis pervedimas sumažino bendrą kompensaciją atskiriems visuomeniniams transliuotojams, tuo pat metu padidindamas perteklinį kompensavimą PO.

(147)

Atimdama kiekvienų metų nuo 1994 iki 2005 m. viešųjų paslaugų sąnaudas iš bendrojo finansavimo, gauto iš valstybės, kaip aprašyta 135 punkte, Komisija priėjo prie išvados, kad joks atskiras transliuotojas negavo valstybės finansavimo, viršijančio 10 % jo metinio biudžeto. Kadangi visuomeninio transliavimo sąnaudos gali būti skirtingos kiekvienais metais, valstybė iš tikrųjų gali siekti biudžeto formavimo sumetimais sumažinti valstybės finansavimo svyravimus iki minimumo ir leisti tam tikrą kasmetinio perteklinio kompensavimo procentą perkelti kitiems metams. Komisija pripažino šį principą Danijos visuomeninio transliavimo byloje (61).

(148)

Komisija teigė, kad tokiu atveju šie rezervai turi būti įsteigti konkretiems tikslams ir sutvarkomi nustatytu laiku, t. y., jeigu nustatytas perteklinis finansavimas, juos reikia atimti iš kitų metų kompensacijų sumos. Taigi, jeigu perteklinis kompensavimas neviršija 10 % metinių kompensacijų sumos, toks perteklinis kompensavimas suderinamas su EB sutartimi ir gali būti perkeliamas į kitus metus atskaitant šią sumą iš to laikotarpio kompensuotinos sumos.

(149)

Kaip buvo nurodyta, Nyderlandų valdžios institucijos nusprendė, kad kiekvienas visuomeninis transliuotojas gali sukaupti tik nustatytą rezervą, ne didesnį kaip 5–10 % jo metinio biudžeto (62). Dėl šio apribojimo PO 2005 m. pareikalavo pervesti 42,457 mln. EUR iš atskirų transliuotojų rezervų PO. Valdžios institucijos taip pat įsipareigojo nuo 2006 m. reguliariai stebėti rezervus ir liepti pervesti sumas, viršijančias 10 % metinės kompensacijos (63). Todėl manoma, kad sąlygos įvykdytos, nes suderinama laikoma suma, neviršijanti 10 % visuomeninių transliuotojų metinio biudžeto (64).

(150)

Kadangi perteklinis kompensavimas neviršija 10 % metinio biudžeto ribos, jis gali būti laikomas pateisinamu viešųjų paslaugų teikimo požiūriu ir todėl pagalba laikoma suderinama su EB sutarties 86 straipsnio 2 dalimi.

8.4.2.   Perteklinis PO kompensavimas

(151)

PO taip pat gavo kompensacijas už transliavimo sistemos valdymą ir koordinavimą. Šią funkciją atlieka atskira organizacija, vadinamoji PO, kuri veda vidines atskiras sąskaitas. Nyderlandų valdžios institucijos pareiškė, kad nors NOS RTV ir PO yra to paties juridinio asmens dalys ir teikia konsoliduotą atskaitomybę, jos jokiu būdu negali naudotis viena kitos lėšomis.

(152)

Remdamasi atskiromis PO sąskaitomis ir laikydamasi 135 punkte nurodyto požiūrio, Komisija daro išvadą, kad PO iš viso gavo perteklinių kompensacijų už 55,908 mln. EUR, neskaitant rezervų, kurie buvo atskirų transliuotojų pervesti 2005 m. Pervestų rezervų suma – 42,457 mln. EUR. Atsižvelgiant į šį pervedimą, PO perteklinis kompensavimas sudaro 98,365 (55,908+42,457) mln. EUR.

4 lentelė

metinio PO finansavimo 1994–2005 m. apžvalga (mln. EUR) (65)

 

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

Iš viso

Viešųjų paslaugų sąnaudos

53,1

60,5

61,8

64,6

69,3

77,3

89,0

94,7

100,4

91,2

91,9

95,2

948,9

Viešųjų paslaugų įplaukos

0

0

0

0,7

3,3

3,5

2,5

2,6

3,4

0,2

0

0

16,2

Viešųjų paslaugų savikaina

53,1

60,5

61,8

63,9

66,0

73,8

86,4

92,0

97,0

90,9

91,9

95,2

932,7

Komercinės veiklos grynasis rezultatas

5,7

5,9

6,5

7,3

10,7

16,0

13,7

12,0

10,8

13,1

22,3

9,7

133,7

Valstybinio finansavimo poreikis

47,5

54,6

55,3

56,5

55,4

57,8

72,7

80,0

86,2

77,8

69,6

85,5

799,0

Kasmetinės išmokos

49,4

55,6

58,3

58,9

62,3

70,7

68,7

74,6

78,6

85,4

78,0

79,3

819,6

Kasmetinės išmokos iš Stifo

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

Kasmetinė kompensacija iš viso

49,4

55,6

58,3

58,9

62,3

70,7

68,7

74,6

78,6

85,4

78,0

79,3

819,6

Rezultatas iki ad hoc išmokų

1,9

1,0

3,0

2,3

6,9

12,8

-4,0

-5,4

-7,6

7,6

8,4

-6,2

20,7

Išmokos iš FOR

0

0

0

0

0

0

7,1

6,1

5,2

7,0

5,6

2,8

33,9

Išmokos iš išlyginamojo fondo

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

Išmokos iš CoBo

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

Pervedimas į rezervus

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

42,5

42,5

Ad hoc išmokų iš viso

0

0

0

0

0

0

7,1

6,1

5,2

7,0

5,6

45,3

76,3

Ypatingi atvejai

0

0

0

0

0

0,9

0

0,2

0,2

0

0

0

1,4

Perteklinis (nepakankamas) kompensavimas iš viso

1,9

1,0

3,0

2,3

6,9

13,7

3,1

0,9

-2,1

14,5

14,0

39,1

98,4

(153)

Laikoma, kad 98,365 mln. EUR perteklinis kompensavimas nereikalingas viešųjų paslaugų teikimui, ir todėl jam netaikytina leidžianti nukrypti nuostata, numatyta 86 straipsnio 2 dalyje, kuriuo draudžiama valstybės pagalba. Todėl perteklinis kompensavimas nelaikomas suderinama pagalba ir iš esmės turi būti susigrąžintas iš PO.

(154)

Tačiau atrodo, kad perteklinė kompensacija viršija ad hoc išmokų sumą PO. PO gavo 33,870 mln. EUR ad hoc išmokų iš valstybinio Žiniasklaidos biudžeto, ir dar 42,457 mln. EUR ad hoc pervedimą iš kitų transliuotojų. Iš viso tai sudaro 76,327 mln. išmokų, gautų iš ad hoc priemonių. Be to, ad hoc išmokos leido gauti palūkanų, į kurias turi būti atsižvelgta nustatant lėšų, kurios buvo gautos ne pagal „esamą pagalbą“ sumą. Todėl suma turi būti skaičiuojama kaip 76,327 mln. EUR ir palūkanos, kadangi likusi „perteklinė kompensacija“ buvo suteikta per esamą pagalbą ir negalėjo būti kompensuojama.

8.5.   Konkurencijai trukdantis elgesys komercinėse rinkose

(155)

Kaip išaiškinta Transliavimo komunikate, Komisijos nuomone, konkurencijai trukdantis visuomeninių transliuotojų elgesys negali būti laikomas būtinas visuomeninei misijai. Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija minėjo šiuos galimus rinkos iškraipymus.

8.5.1.   Transliavimas kabeliniais tinklais

(156)

Pavyzdinėje sutartyje, kurią 1985 m. pasirašė transliuotojai ir kabelinių tinklų operatoriai, Nyderlandų valdžios institucijų prašymu nustatyta, kad kabelinių tinklų operatoriai nemoka intelektinės nuosavybės teisių mokesčio už Nyderlandų valstybinės televizijos programų transliavimą. Išankstinis intelektinės nuosavybės teisių mokesčio iš kabelinės televizijos operatorių atsisakymas gali iškelti klausimą, ar PO elgėsi kaip normalus rinkos operatorius, nes ji atsisakė komercinio pobūdžio pajamų.

(157)

Tačiau Nyderlandų valdžios institucijos tvirtina, kad tai, jog PO nereikalavo mokesčio už intelektinės nuosavybės teises, dar nebūtinai reiškia, kad ji pažeidė rinkos elgesio normas. Bet kokiu atveju komerciniai transliuotojai taip pat nereikalauja iš kabelinių tinklų operatorių mokesčio už jų programų transliavimą (66).

(158)

Iš tikrųjų, komerciniai transliuotojų ir kabelinių tinklų operatorių susitarimai gali būti įvairių formų, ypač atsižvelgiant į tai, kad ši operacija numato transliavimo paslaugų keitimą į galimybę transliuoti turinį, kas yra naudinga abiem šalims. Todėl Komisija nustatė, kad nėra aiškių įrodymų, jog PO pažeidė rinkos elgesio normas ir atsisakydama komercinių pajamų padidino valstybės pagalbos poreikį.

8.5.2.   Reklamos rinka

8.5.2.1.   Tariamas reklamos, orientuotos į GRP 20–49 , įkainių sumažinimas

(159)

Pradėdama oficialią tyrimo procedūrą Komisija neturėjo pakankamų įrodymų, kad STER iš tikrųjų mažino įkainius. Tačiau turi būti įvertinta informacija, kurią po tyrimo pradžios pateikė skundų teikėjai ir Nyderlandų valdžios institucijos.

(160)

Komunikato 58 punkte nurodoma, kad visuomeniniai transliuotojai gali norėti mažinti reklamos įkainius, kad sumažintų konkurentų pajamas. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad Nyderlandų visuomeniniai transliuotojai tiesiogiai nevykdo reklaminės veiklos, o reklaminę veiklą vykdo atskira organizacija, vadinamoji STER. STER tikslų pareiškime teigiama, kad ji panaudoja reklaminį laiką taip, kad būtų geriausiai prisidėta prie visuomeninių transliuotojų centralizuoto finansavimo. Ji veikia kaip tarpininkas, kurio tikslas – gauti maksimalų pelną iš visuomeninių transliuotojų reklamos erdvės pardavimo. Kaip minėta 17 punkte, STER perveda iš reklamos gautas įplaukas tiesiogiai į žiniasklaidos biudžetą.

(161)

Galimas kainų mažinimo STER elgesys galėtų pasireikšti esant vienai arba visoms iš šių aplinkybių: mažesni STER įkainiai lyginant su konkurentų įkainiais, rinkos dalies padidėjimas ir STER įplaukų sumažėjimas.

(162)

Pirmiausia, kaip Komisija nurodė sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą, valstybinių ir privačių reklamuotojų įkainių palyginimas galėtų būti prasminga priemonė įvertinti Transliavimo komunikato 58 punkte nustatytą kriterijų.

(163)

Norint palyginti įkainius, tinkamiausia yra 20–49 metų amžiaus tikslinė žiūrovų grupė. Kaip galima spręsti iš 5 lentelės, yra skirtingi pogrupiai. Daugumos jų žiūrovai patenka į 20–49 metų amžiaus grupę:

5 lentelė

STER pritrauktų tikslinių GRP skaičius (konfidencialūs 2004 m. duomenys)

Tikslinė grupė

13+

20–34

35–49

50–64

20–49

Pirkėjai 20–49

20–49 + vaikai pirkėjai

Vyrai 20–34

Moterys 20–34

Pritraukta

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

Šaltinis

:

2005 1 7 Nyderlandų valdžios institucijų raštas.

(164)

5 lentelė rodo, kad STER daugiausiai parduoda reklamą 20–49 metų amžiaus žiūrovų kategorijai. Lyginant su 1999 m., STER reklamos dalis ir 20–49 metų amžiaus visuomeninių transliuotojų žiūrovų auditorijos dalis sumažėjo. Šioje 20–49 metų amžiaus tikslinėje grupėje reklaminiai įkainiai buvo tokie:

6 lentelė

20–49 metų amžiaus GRP bendrieji įkainiai (18.00 – 24.00 val.), 1995–2005 m. EUR

 

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

STER

1 470

1 496

1 499

1 315

1 485

1 541

1 562

1 624

1 816

1 932

1 890

Komerciniai transliuotojai

1 337

1 314

1 366

1 399

1 438

1 637

1 667

1 675

1 753

2 055

2 087

Šaltinis

:

2006 2 23 Nyderlandų valdžios institucijų raštas.

(165)

Remiantis pateiktais duomenimis, STER įkainiai GRP 20–49 buvo tik šiek tiek mažesni, negu komercinių transliuotojų. Nyderlandų valdžios institucijų teigimu, ir transliuotojai, ir STER taikė gana nemažas nuolaidas. Tačiau komerciniai transliuotojai, atrodo, taikė gerokai didesnes nuolaidas, ypač 1998 m. Šios nuolaidos nurodytos toliau:

7 lentelė

nuolaidos, teiktos 1994–2005 m. procentais

 

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

STER

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

Komerciniai transliuotojai

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

Šaltinis

:

2006 2 24 Nyderlandų valdžios institucijų raštas.

(166)

Nors STER auditorija mažiau patraukli, negu komercinių transliuotojų – ji turi mažesnį pasirinkimą ir mažiau gali siūlyti labai specifinėms tikslinėms grupėms. Be to, jos auditorija ir rinkos dalis mažesnė (žr. 9 lentelę), jos grynieji įkainiai didesni nei komercinių transliuotojų.

8 lentelė

20–49 metų amžiaus GRP taikomi įkainiai (18.00 – 24.00 val.), 1995–2005 m. EUR

 

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

STER

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

Komerciniai transliuotojai

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

(167)

Iš 9 lentelės dar akivaizdžiau, kad yra tiesioginis ryšys tarp visuomeninio transliavimo auditorijos dalies ir reklamos dalies mažėjimo. Nėra jokių įrodymų, kad vykdydama įkainių dempingą STER padidino savo rinkos dalį arba bent jau išlaikė tokią pačią rinkos dalį nepaisant jos klientų transliacijų auditorijos sumažėjimo. Priešingai, STER praranda reklamos rinkos dalį tokiu pat greičiu, kaip visuomeniniai transliuotojai praranda auditoriją.

9 lentelė

auditorijos ir reklamos rinkos dalys

 

1998

1999

2000

2001

2002

2003

CSB auditorija

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

CSB reklama

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

VT auditorija

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

VT reklama

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

[...]

Šaltinis

:

2006 2 3 Nyderlandų valdžios institucijų raštas.

(168)

Be to, nėra įrodymų, kad STER mažintų savo įplaukas siekdama padidinti savo rinkos dalį.

1 grafikas

bendrųjų ir grynųjų įplaukų kitimas

Image

(169)

7 lentelės ir 1 grafiko duomenys leidžia daryti išvadą, kad nepaisant nuolaidų, grynosios reklamos įplaukos buvo palyginti pastovios. Nuolaidų taikymas neturėjo didelės įtakos įplaukoms.

(170)

Taigi Nyderlandų reklamos rinkoje nebuvo aplinkybių, kurios paprastai siejamos su dirbtiniu kainų mažinimu, t. y. mažesnės kainos, rinkos dalies padidėjimas ir laikinas pajamų sumažėjimas. Dar kartą reikia pabrėžti, kad STER yra nuo visuomeninių transliuotojų nepriklausoma bendrovė, kurios įplaukos tiesiogiai patenka į Žiniasklaidos biudžetą. Atitinkamai, Komisija padarė išvadą, kad nėra įrodymų, jog STER dirbtinai mažino kainas taip, kad įplaukų sumažėjimas būtų pareikalavęs papildomo valstybės finansavimo visuomeninio transliavimo sistemai.

8.5.2.2.   Reklamos įkainių palyginimas

(171)

SBS Broadcasting BV tvirtino, kad „vien tik STER arba IP ir (arba) SBS įkainių, taikytų GRP 20–49, palyginimas negali būti vienintelis kriterijus nustatant, ar STER dirbtinai nemažina kainų“.

(172)

Be to, SBS tvirtina, kad pirmiausia reklamuotojai nusiteikę sumokėti STER papildomai už GRP 20–49 dėl to, kad ji pasiekia ne tik šios amžiaus grupės auditoriją. Be to, STER realūs įkainiai, taikomi GRP 13+ (paauglių kategorijai), kur kas mažesni, negu jų komercinių konkurentų. Šiuos klausimus Komisija pateikė Nyderlandų valdžios institucijoms (67).

(173)

Dėl pirmojo klausimo, iš karto turi būti aišku, kad rinkodaros bendrovės, reklamuodamos savo produktus, nori pasiekti tikslinę grupę. Auditorija iš kitų tikslinių grupių jokios įtakos nedaro. Vienas iš kriterijų perkant reklamos laiką yra tikslinės grupės selektyvumas. Jeigu reklaminis pjūvis nėra selektyvus, t. y. vyksta vadinamasis reklamos švaistymas (reklama, pasiekia ne tikslinės grupė auditoriją), jis tampa mažiau patrauklus. Dėl to, kad STER parduodama reklama pasižymi mažesniu selektyvumu, nes transliacijos pritraukia įvairesnę auditoriją, Nyderlandų valdžios institucijų teigimu, STER iš tiesų sunku išlaikyti savo reklamos įkainius. Antra, GRP 13+ mažiau reikšminga, negu GRP 20–49. 5 lentelėje pateikta informacija rodo palygint mažą GRP 13+ (konfidenciali informacija) reikšmę ir aiškiai parodo, kad GRP 13+ nedaro įtakos lyginant įkainius. Kaip pareiškė Nyderlandų valdžios institucijos, GRP 20–49 kur kas reikšmingesnė. Tai, kad STER nustatė žemesnius įkainius GRP 13+, savaime dar neįrodo, kad visuomeniniai transliuotojai dirbtinai mažina kainas.

8.5.2.3.   Išvada dėl reklamos

(174)

Todėl, nepaisant to, kad STER pasiūlė nemažas nuolaidas, bendrosios įplaukos iš reklamos nesumažėjo, o išliko palyginti pastovios. Įvertinusi kitus argumentus ir Nyderlandų valdžios institucijų atsakymus, Komisija daro išvadą, kad dabar nėra įrodymų, jog STER nesistengė maksimaliai padidinti savo reklamos įplaukų, ir jos elgesys galėtų sukelti didesnį valstybės finansavimo poreikį.

8.5.3.   Futbolo teisės

(175)

Pradėdama tyrimą, Komisija teigė, kad nėra aiškių įrodymų, jog transliuotojai mokėjo už futbolo transliavimą didesnes nei rinkos kainas. Viena iš priežasčių buvo ta, kad derybose visuomeniniai transliuotojai siūlė didesnes kainas negu buvo pasirengę pasiūlyti komerciniai transliuotojai. CLT-UFA skundėsi, kad Nyderlandų visuomeniniai transliuotojai moka per didelę kainą už teisę transliuoti futbolą. Komisija nurodė, kad toliau tirs susidariusią padėtį.

(176)

Tolesnio tyrimo metu nebuvo gauta įrodymų, kad visuomeniniai transliuotojai nukonkuravo komercinius transliuotojus arba kad visuomeniniai transliuotojai įsigijo futbolo rungtynių transliavimo teises už tokią kainą, kuri išstūmė konkurentus iš rinkos. Iš tikrųjų, tiriamuoju laikotarpiu buvo nustatytos reikšmingos komercinių transliuotojų įsigytos futbolo transliavimo teisės (žr. 55 punktą).

(177)

Nors šiame tyrime nebuvo nustatyta konkurenciją iškraipanti praktika, klausimas, ar pati sistema užtikrina pakankamą apsaugą nuo konkurenciją iškraipančio elgesio galimybės, bus tyrimo E–5/2005 dėl esamos pagalbos objektas.

9.   IŠVADA

(178)

Dėl pirmiau išvardintų priežasčių Komisija daro išvada, kad per valstybines pagalbos priemones buvo išmokėta 98,365 mln. EUR perteklinė kompensacija, kuri, remiantis EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies nuostatomis, negali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka ir todėl turi būti išieškota iš NOS, atliekančio PO funkcijas.

(179)

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kompensacijos permoka yra didesnė už PO sukauptas ad hoc išmokas, siekiančias 76,3 mln. EUR, grąžintina suma turi būti 76,327 mln. EUR ir palūkanos, nes „likusi“ perteklinė kompensacija buvo išmokėta per esamos pagalbos sistemą, todėl negali būti susigrąžinta.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Ad hoc valstybės pagalba, kurią Nyderlandai suteikė NOS, vykdančiam PO funkciją, yra nesuderinama su bendrąja rinka.

2.   Nesuderinama ad hoc valstybės pagalba turi būti išieškota iš NOS. Išieškotiną sumą sudaro 76,327 mln. EUR ir palūkanos.

3.   Ad hoc valstybės pagalba, suteikta atskiriems visuomeniniams transliuotojams yra suderinama su bendrąja rinka, jeigu teikiant šią pagalbą susidaro perteklinė kompensacija už viešųjų paslaugų teikimą, jeigu perteklius kaupiamas specialios paskirties rezerve, kurio suma neviršija 10 % transliuotojo metinio biudžeto ir jeigu šios ribos laikymąsi nuolat stebi Nyderlandai.

2 straipsnis

1.   Nyderlandai turi imtis visų reikiamų priemonių, kad susigrąžintų iš PO pagalbą, nurodytą 1 straipsnyje ir neteisėtai suteiktą pagalbos gavėjui.

2.   Susigrąžinta turi būti nedelsiant nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka, jeigu juose numatytas greitas ir veiksmingas sprendimo vykdymas. Grąžintina pagalbos suma apima palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo tos datos, kai pagalbą gavo pagalbos gavėjas iki jos susigrąžinimo datos.

3.   2 punkte nustatyta grąžintinų palūkanų suma turi būti skaičiuojama pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 (68) 9 ir 11 straipsniuose nustatytą procedūrą.

4.   Per du mėnesius po šio sprendimo paskelbimo, Nyderlandai įpareigoja 1 straipsnyje nurodytą pagalbos gavėją grąžinti neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą ir atitinkamas palūkanas.

3 straipsnis

Nyderlandai per du mėnesius po šio sprendimo paskelbimo informuoja Komisiją apie priemones, kurių buvo imtasi ir kurių numatoma imtis šiam sprendimui vykdyti. Nyderlandai pateiks šią informaciją užpildydami sprendimo 1 priede pridedamą klausimyną. Per tą patį laiką Nyderlandai pateiks visus dokumentus, įrodančius, kad buvo pradėta neteisėtai skirtos ir nesuderinamos pagalbos susigrąžinimo iš pagalbos gavėjo procedūra.

4 straipsnis

Sprendimas skirtas Nyderlandų Karalystei.

Priimta Briuselyje, 2006 m. birželio 22 d.

Komisijos vardu

Komisijos narė

Neelie KROES


(1)  OL C 61, 2004 3 10, p. 8.

(2)  CLT-UFA SA ir asocijuotų pavaldžiųjų įmonių RTL/Holland Media Groep SA ir Yorin TV BV2002 m. gegužės 24 d. raštu; SBS Broadcasting2002 m. spalio 10 d. raštu; VESTRA 2002 m. lapkričio 28 d. raštu.

(3)  Nyderlandų laikraščių leidėjų asociacijos 2003 m. birželio 3 d. raštu ir leidybinės bendrovės De Telegraaf2003 m. birželio 19 d. raštu.

(4)  2002 m. birželio 29 d. raštu, 2002 m. spalio 28 d. raštu, 2003 m. vasario 21 d. raštu ir dviem 2003 m. birželio 19 d. raštais.

(5)  2002 m. rugsėjo 12 ir 18 d. raštais, kuriais buvo atsakyta į 2002 m. birželio 24 d. Komisijos prašymą pateikti informacijos.

(6)  Žr. 1 išnašą.

(7)  Europos komercinių televizijų asociacija (ACT), 2004 m. balandžio 15 d. raštu; Arbeitsgemeinschaft der öffentlich-rechtlichen Rundfunkanstalten der Bundesrepublik Deutschland (ARD) 2004 m. balandžio 8 d. faksu; Broadcast Partners, galutinė versija 2004 m. balandžio 27 d. raštu; CLT-UFA, RTL/HMG ir Yorin (toliau – CLT-UFA) 2004 m. balandžio 14 d. raštu; De Telegraaf2004 m. balandžio 15 d. raštu; Groep Nederlandse Dagbladpers2004 m. balandžio 21 d. raštu; Publieke Omroep2004 m. balandžio 21 d. raštu; SBS Broadcasting BV2004 m. balandžio 26 d. raštu; Branchevereniging van Nederlandse kabelbedrijven (VECAI) 2004 m. balandžio 8 d. raštu; Vereniging van Commerciële Radio (VCR), 2004 m. balandžio 13 d. raštu.

(8)  Byla NN 32/91, kurią Komisija patvirtino 1991 m. liepos mėn.

(9)  Asociacijos, kurių nariai KRO, AVRO, NCRV, EO, TROS, BNN, VARA ir VPRO. Savarankiškos privačios organizacijos: NPS, Teleac/NOT, RVU, VKZ, RKK, HOS, NMO, OHM, NIK, BOS.

(10)  Apima Ndereland 1, 2 ir 3kanalus.

(11)  Žr. Žiniasklaidos įstatymo 90 str.

(12)  Žr. Žiniasklaidos įstatymo 50 ir 54 str.

(13)  Žr. 2000–2010 m NOS strateginį planą (angl. „Policy Plan“).

(14)  Rėmimas, tačiau taip pat ir pajamos iš bilietų pardavimo, prenumeratos, SMS paslaugų ir pan. (Žr. Finansų vadovo 2005 m. redakciją, p. 18).

(15)  Įtraukta į Žiniasklaidos įstatymą 1997 m. liepos 5 d. įstatymu.

(16)  AOR yra tikslinis rezervas, skirtas transliavimui, kurį administruoja Žiniasklaidos reguliavimo institucija. AOR naudojamas pajamų sumažėjimui dėl mažesnių reklamos įkainių per biudžetinius metus kompensuoti. Jis taip pat naudojamas valstybinio transliuotojo, neturinčio jokių savo rezervų, likvidavimo atveju ir tarnauja kaip ministerijos ir Žiniasklaidos reguliavimo institucijos atsiskaitomoji sąskaita. Pagaliau, AOR kompensuoja papildomas sąnaudas, atsiradusias dėl kainų kilimo. Mokant kasmetines išmokas į kainų kilimą atsižvelgiama tik praėjus dvejiems metams po jų padidėjimo. AOR šiuo laikotarpiu veikia kaip buferis.

(17)  Konfidenciali informacija.

(18)  Žr. 2006 m. vasario 24 d. raštą, p. 3–4.

(19)  2005 m. sausio 27 d. raštas, 2005 m. vasario 3 d. telefoninis pokalbis ir 2005 m. liepos 25 d. atsakymas į papildomą paklausimą.

(20)  Būta kelių išimčių iš šios taisyklės. Kai kurie pervedimai į asociacijos rezervus buvo padaryti tokiais atvejais, kokiais anksčiau asociacijos rezervai buvo panaudoti visuomeninės veiklos finansavimui. Žr.141 punktą ir kitus tolesnius punktus.

(21)  Fondo rezervai sudaro 2,288 mln. EUR (NPS), 0,832 mln. EUR (NOS) ir 39,119 mln. EUR (PO).

(22)  Kaip, pavyzdžiui, Talpa, Nickelodeon, Jetix, TMF ir MTV.

(23)  Žr. vasario 23 d. raštą.

(24)  Tai apima, inter alia, 2002 m. pasaulio futbolo čempionato finalinį turą, 2002 ir 2003 m. Čempionų lygą, teises teikti apžvalgas ir trumpus reportažus apie Olandijos aukščiausiąją lygą, 2004 m. Europos čempionatą, daugumą Europos taurių rungtynių, kuriose dalyvavo olandų klubai, ir 2006 m. pasaulio futbolo čempionatą. Kai kurie iš šių renginių išvardinti Žiniasklaidos dekrete, priimtame laikantis Direktyvos 97/36 (OL L 307, 1997 7 30, p. 60).

(25)  2002 m. rugsėjo 18 d. Nyderlandų valdžios institucijų raštas.

(26)  Žr. 1 išnašą.

(27)  Byla C-280/00, Altmark Trans [2003] Rink. I-7747.

(28)  Šiame skaičiavimo modelyje atsižvelgiama į tam tikrus veiksnius skaičiuojant potencialias pajamas, kurios gal būti uždirbtos iš sporto transliacijų teisių: laukiamas išlaidų augimas visoje televizijos rinkoje ir lūkesčiai dėl potencialių reklamos įplaukų susiformavę susitikimų su reklamuotojais metu; sporto renginių transliavimo poveikis komercinio transliuotojo rinkos daliai (strateginio pozicionavimo argumentai); olandų klubų skaičius (tokiuose tarptautiniuose renginiuose, kaip Čempionų lyga).

(29)  2004 m. balandžio 30 d. Nyderlandų valdžios institucijų atsakymas į sprendimą pradėti oficialų tyrimą.

(30)  Žr. bylos C-482/99, Prancūzijos Respublika prieš Komisiją, [2002] Rink. I-4397, 55 punktą.

(31)  Žr. bylos C-379/98, Preussen Elektra, [2001] Rink. I-2099, 54 ir tolesnius punktus.

(32)  Žr. bylos C-126/01, GEMO, [2003] Rink. I-13769, 44 punktą.

(33)  Žr. bylos C-280/00, Altmark Trans op. cit., 95 punktą.

(34)  Žr. bylos 730/79, Philip Morris [1980], Rink. 2671 11 punktą.

(35)  Žr. bylos 730/79 Philip Morris op. cit., 11 punktą ir bylos 259/85, Italijos Respublika prieš Komisiją [1987], Rink. 4393, 24 punktą.

(36)  Byla C-75/97, Belgija prieš Komisiją (Maribel bis/ter) [1999], Rink. I-3671, 45 punktas.

(37)  Byla C-310/99, Italija prieš Komisiją, [2002] Rink. I-02289, 66 punktas.

(38)  OL L 320, 2001 11 15, p. 11.

(39)  Žr. Transliavimo komunikato 18 punktą.

(40)  OL L 83, 1999 3 27.

(41)  Visas vertinimas pateiktas 2005 m. kovo 3 d. Komisijos rašto Nyderlandų valdžios institucijoms E–5/2005 17 straipsnyje.

(42)  2004 m. gegužės 13 d. Nyderlandų valdžios institucijų rašto F.6 skirsnis.

(43)  Žr. Altmark op. cit. 101–109 punktus.

(44)  Žr., pvz., bylos 127/73, BRT/SABAM, Rink. 1974, p. 313, 19–22 punktus.

(45)  Žr. Transliavimo komunikato 57 ir 58 punktus.

(46)  OL L 195, 1980 7 29, p. 35. Paskutinį kartą direktyvos pakeitimai padaryti Direktyva 2005/81/EB (OL L 312, 2005 11 29, p. 47).

(47)  OL L 193, 2000 7 29, p. 75.

(48)  Žr. Transliavimo komunikato 53–58 punktus.

(49)  Žr. Nyderlandų konkurencijos įstatymo 25 straipsnį.

(50)  2001 m. birželio 13 d. Valstybės sekretoriaus įsakymas, kurio priede pateiktas „Finansinės atskaitomybės vadovas“.

(51)  Nyderlandų valdžios institucijų pateikti duomenys rodo, kad tiriamuoju laikotarpiu visuomeninių transliuotojų veikla visame pasaulyje buvo pelninga.

(52)  Žr. Transliavimo komunikato 55 ir 56 punktus.

(53)  Pajamos iš intelektinės nuosavybės teisių, pajamos iš SMS, rėmimo, reklamos, bilietų pardavimo ir t.t. Tokią išvadą galima padaryti remiantis pirmiau minėtu vadovu „Handboek Financiële Verantwoording“, kuriame nustatytos apskaitos taisyklės ir principai, kuriuos turi taikyti atskiri visuomeniniai transliuotojai (2005 m. redakcija, VII modelis, p. 18).

(54)  Pajamos iš antraeilės ir asociacijų veiklos yra tokios:

(1)

Pajamos iš asociacijų veiklos: dažniausiai tai yra nario mokestis, pajamos už asociacijos leidžiamus žurnalus ir gautas turtines teises;

(2)

pajamos iš kapitalo: pajamos už palūkanas, nuomą ir dalyvavimą;

(3)

pajamos už programų žurnalus: programų žurnalų leidimo (žurnalų, kur pateikiamos programų anotacijos, apžvalgos, reklama, ir pan.);

(4)

pajamos iš kitos veiklos: pajamos už CD ir DVD, programų formato pardavimą.

(55)  2005 m. birželio 2 d. Nyderlandų valdžios institucijų raštas, užregistruotas 2005 m. birželio 7 d. dėl E–5/2005 procedūros.

(56)  Žr. 26 punktą.

(57)  Tai atitinka Komisijos poziciją, išreikštą sprendime dėl Italijos transliuotojo RAI. 2003 m. Komisijos sprendimas dėl Italijos priemonių RAI SpA atžvilgiu, OL L 119, 2004 4 23, p. 1.

(58)  Pvz., VARA 1994 m. pradžioje programų rezervas buvo neigiamas 8,5 mln. EUR.

(59)  Tai taikytina AVRO, KRO, NCRV ir VARA. 2004 m. balandžio 30 d. Nyderlandų valdžios institucijų raštas, užregistruotas 2004 m. gegužės 13 d.

(60)  2005 m. liepos 28 d.„Publieke Omroep“ raštą 2005 m. rugsėjo 1 d. atsiuntė Nyderlandų valdžia (užregistruotas 2005 m. rugsėjo 5 d.).

(61)  2004 m. gegužės 19 d. Komisijos sprendimas dėl priemonių Nr. C2/2003 (ex NN 22/02), kurias Danijos valdžia vykdė TV2/Danmark atžvilgiu, C(2004) 1814 (gal.), 113 punktas.

(62)  5 ar 10 % priklausomai nuo transliuotojo biudžeto.

(63)  Pasiūlymo dėl naujo Žiniasklaidos įstatymo (2007 m. žiniasklaidos įstatymo) Nyderlandų vyriausybė numatė taisyklę, nustatančią, kad rezervai turi būti stebimi kasmet, ir kad bet koks rezervų perteklius (rezervų sumai viršijus 10 % kasmetinės kompensacijos) turi būti sugrąžintas AOR, kurį administruoja Žiniasklaidos reguliavimo institucija. Nyderlandų vyriausybė įsipareigojo (2006 m. gegužės 4 d. raštu) įteisinti šią taisyklę 2006 m. biudžeto įstatyme, kuris užtikrins jos laikymąsi kol bus priimtas „2007 m. žiniasklaidos įstatymas“.

(64)  Praktiškai 5 % arba 10 %, kaip nustato Nyderlandų valdžios institucijos.

(65)  Teksto ir lentelių duomenų skirtumai atsirado suapvalinus skaičius.

(66)  Pasak VECAI (kabelinių tinklų operatorių organizacijos), NOS iš tikrųjų negauna mokesčio iš VECAI, tačiau tai vadinama kitaip. NOS šio mokesčio nelaiko mokesčiu už intelektinės nuosavybės teises.

(67)  2005 m. sausio 4 d. Nyderlandų valdžios institucijų raštas.

(68)  OL L 140, 2004 4 30, p. 1.


PRIEDAS

INFORMACIJA APIE KOMISIJOS SPRENDIMO C 2/2004 VYKDYMĄ

1.   Pagalbos gavėjų iš viso ir grąžintinos pagalbos suma iš viso

1.1.

Prašome paaiškinti, kaip grąžintina iš atskirų pagalbos gavėjų suma bus apskaičiuota?

Pagrindinė suma

Palūkanos

1.2.

Kokia visa grąžintina neteisėtai išmokėta pagal šią schemą pagalbos suma (bendri pagalbos ekvivalentai; … kainos) :

1.3.

Kiek yra pagalbos gavėjų, iš kurių neteisėtai suteikta pagal šią schemą pagalba turi būti susigrąžinta:

2.   Pagalbos grąžinimo planuojamos ir jau įgyvendintos priemonės

2.1.

Prašome išsamiai nurodyti, kokios priemonės planuojamos ir kokių imtasi siekiant greitai ir veiksmingai susigrąžinti pagalbą. Prašome taip pat nurodyti įgyvendintų ir (arba) planuojamų priemonių teisinius pagrindus.

2.2.

Iki kokios datos bus baigtas pagalbos grąžinimas?

3.   Informacija apie atskirą pagalbos gavėją

Prašome pateikti išsamią informaciją apie kiekvieną pagalbos gavėją, kuriam pagal šią schemą neteisėtai suteikta ir grąžintina pagalba toliau pateiktoje lentelėje.

Pagalbos gavėjo tapatybė

Neteisėtai gautos pagalbos suma (1)

Valiuta: ….

Sugrąžintos sumos (2)

Valiuta:…

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


(1)  Pagalbos suma, perduota pagalbos gavėjo dispozicijon (bendrosios pagalbos ekvivalentais; ... kainomis).

(2)  

(°)

Visa susigrąžinta suma (įskaitant palūkanas).


22.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 49/25


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. kovo 7 d.

Valstybės pagalba Nr. C 10/06 (ex N555/05). Cyprus Airways Public Ltd. Restruktūrizavimo planas

(pranešta dokumentu Nr. C(2007)300)

(Tik tekstas graikų kalba yra autentiškas)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/137/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas pagal pirmiau paminėtus straipsnius (1),

kadangi:

I.   PROCEDŪRA

(1)

2005 m. gegužės 3 d. Komisija nusprendė leisti suteikti sanavimo pagalbą (N69/2005) bendrovei Cyprus Airways Public Ltd. (Sprendimas 2005/1322).

(2)

2005 m. lapkričio 9 d. Komisijos užregistruotu raštu be datos (DG TREN A/28405) pagal 88 straipsnio 3 dalį ir pagal prisiimtus įsipareigojimus pirmiau minėtos sanavimo pagalbos, apie kurią pranešta, aplinkybėmis, Kipro valdžios institucijos pranešė Komisijai apie Cyprus Airways Public Ltd. restruktūrizavimo planą. 2005 m. lapkričio 14 d. Komisijos generalinis sekretoriatas užregistravo pranešimą numeriu SG(05)A10041, o bylai buvo suteiktas numeris N 555/2005.

(3)

2005 m. lapkričio 18 d. (D(05)125084) Komisija paprašė Kipro valdžios institucijų pateikti papildomos aiškinamosios informacijos. Kipro valdžios institucijos atsakė į Komisijos klausimus 2006 m. sausio 23 d. raštu, užregistruotu 2006 m. sausio 24 d. (numeriu DG TREN A/11819). 2005 m. gruodžio 14 d. Briuselyje įvyko Kipro Respublikos ir Komisijos atstovų susitikimas. Kitas aukšto lygio susitikimas Briuselyje įvyko 2006 m. sausio 30 d., ir jame buvo aptarta bylos eiga.

(4)

2006 m. kovo 22 d. sprendimu, apie kurį Kipro valdžios institucijoms buvo pranešta 2006 m. kovo 23 d. raštu (SG-Greffe (2006) D/201246), Komisija pradėjo Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. Procedūros registracijos numeris yra C 10/2004.

(5)

Komisijos sprendimas pradėti oficialaus tyrimo procedūrą taip pat buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas šia tema. Kipras savo pastabas Komisijai pateikė 2006 m. balandžio 20 d. rašte.

(6)

Per laikotarpį, nurodytą paskelbus procedūros pradžią, Komisija iš suinteresuotųjų šalių gavo vieną pastabą. Ta pastaba buvo perduota Kipro valdžios institucijoms (D(2006) 213376), kad šios pateiktų savo pastabas; Kipro pastabos buvo gautos 2006 m. liepos 28 d. (užregistruota 2006 m. rugpjūčio 1 d. numeriu A/28810). Daugiau paaiškinimų faksu buvo gauta iš Kipro valdžios institucijų 2006 m. gruodžio 19 d. (užregistruota 2006 m. gruodžio 31 d. numeriu A/40766). 2007 m. vasario 28 d. faksu buvo gauta dar daugiau paaiškinimų ir įsipareigojimų.

II.   FAKTAI

(7)

Bendrovė Cyprus Airways Public Ltd. buvo įsteigta 1947 m. kaip akcinė bendrovė, kurios pagrindinė veikla – keleivių bei krovinių vežimas oro transporto priemonėmis ir kitų oro linijų bendrovės paslaugų teikimas. Pagrindinis bendrovės akcijų turėtojas yra Kipro vyriausybė (jai priklauso 69,62 % akcijų), o kita akcijų dalis priklauso maždaug 4 200 smulkiųjų privačių investuotojų.

(8)

Cyprus Airways Public Ltd. (toliau – Cyprus Airways) priklauso Cyprus Airways grupei (toliau – Grupė).

(9)

Cyprus Airways šiuo metu teikia reguliariąsias oro susisiekimo paslaugas Europoje bei Vidurio Rytuose ir eksploatuoja 11 orlaivių: du 2002 m. pristatyti A319 orlaiviai ir septyni nuo 1989 m. gegužės mėn. iki 1993 m. kovo mėn. pristatyti A320-200 orlaiviai, iš kurių vienas orlaivis su įgula anksčiau buvo išnuomotas bendrovei Eurocypria, priklauso Cyprus Airways ir du 2002 m. ir 2003 m. pristatyti A330-200 orlaiviai nuomojami.

(10)

Pranešimo apie restruktūrizavimo planą metu kitos Grupės bendrovės, kurių 100 % akcijų priklauso Cyprus Airways Public Ltd., buvo:

(11)

Ši bendrovė (toliau – Eurocypria) vykdo užsakomuosius reisus iš daugiau nei penkiasdešimties Europos oro uostų; Eurocypria turi penkis orlaivius: keturis nuomojamus Boeing 737-800, kurie įsigyti 2003 m. vasario – balandžio mėn. ir kurių kiekvienas gali vežti 189 keleivius, taip pat A320 orlaivį (A320), išsinuomotą su įgula iš Cyprus Airways.

(12)

Bendrovė Hellas Jet SA (toliau – HellasJet) buvo įsteigta 2002 m. liepos 1 d. Atėnuose, o veiklą pradėjo 2004 m. birželio 24 d.. HellasJet buvo laikoma nauja Atėnuose įsikūrusia Europos oro linijų bendrove. Ji naudojo tris išsinuomotus Airbus A320s, laikomus Atėnų tarptautiniame oro uoste. Tačiau verslo planų nebuvo laikomasi ir reguliarių skrydžių veikla buvo sustabdyta 2005 m. gegužės mėn. Todėl šios įmonės rezultatai buvo finansiškai nuostolingi ir 2005 m. birželio mėn. Grupei iš viso kainavo 29,5 milijonų Kipro svarų (51,4 mln. EUR).

(13)

Ši pavaldžioji bendrovė (toliau – Zenon) teikia paslaugas Kipro kelionių agentams. Konkrečiai Zenon teikia ir platina elektroninę informaciją, kuri leidžia kelionių agentams rezervuoti vietas lėktuvuose ir įsigyti bilietus, taip pat rezervuoti viešbučius ir automobilius.

(14)

Ši bendrovė pradėjo savo veiklą 1996 m., kai perėmė neapmuitintų prekių parduotuvių veiklą Larnakos ir Pafos oro uostuose. Tuo metu, kai buvo pranešta apie restruktūrizacijos planą, buvo tikimasi, kad neapmokestinamų prekių parduotuves Larnakos ir Pafos oro uostuose perims naujasis oro uosto koncesininkas ir jos nebepriklausys Grupei. Tai įvyko 2006 m. birželio mėn.

III.   PROCEDŪROS PRADŽIA

(15)

Komisijos sprendimas pradėti 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą buvo priimtas, kai, išnagrinėjus restruktūrizacijos planą, iškilo nemažai klausimų. Komisija suabejojo, ar planas dera su galiojančia Bendrijos sistema, t. y. 2004 m. Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (3) (toliau – Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės).

(16)

Pagrindinė restruktūrizavimo plano dalis – komercinėmis sąlygomis su Kipro vyriausybės garantija dešimčiai metų suteikta paskola, kuria, visų pirma, bus pasinaudota 30 mln. Kipro svarų (51 mln. EUR) trumpalaikei paskolai, suteiktai 2005 m. gegužės mėn. patvirtinus sanavimo pagalbą, grąžinti. Likusi lėšų dalis bus panaudota oro linijų bendrovei restruktūrizuoti.

(17)

Per pirmuosius 24 restruktūrizavimo plano įgyvendinimo mėnesius pagrindinis dėmesys turėjo būti skiriamas išlaidoms mažinti ir tam tikroms pajamoms didinti. Vyriausybė ir vadovybė įvertino, kad visos išlaidos turėtų būti sumažintos 13 %. To turėjo būti pasiekta sumažinant darbuotojų skaičių maždaug 20 % ir kartu sumažinant atlyginimus vidutiniškai 15 %. Tai reiškia, kad nuo 2005 m rugsėjo 1 d. 1 840 darbuotojų pagal restruktūrizavimo planą turėjo likti be darbo; šiuo etatų mažinimu turėjo būti sutaupyta apie 7 mln. CYP (12 mln. EUR); vėliau apie 4,6 mln. CYP (8 mln. EUR) turėjo būti sutaupyta sumažinus einamąsias išlaidas personalui.

(18)

Komisija suabejojo, ar taikant planą ilgalaikis bendrovės gyvybingumas bus greitai atkurtas ir ar ateityje nereikės skirti papildomos pagalbos. Komisija taip pat teigė neturinti pakankamai informacijos, kad galėtų nuspręsti, ar restruktūrizavimo plano pagalbos elemento suma buvo minimali. Komisija taip pat suabejojo, ar reikia ilgalaikę paskolą išmokėti per 10 metų. Komisija sakė neturinti pakankamai informacijos, kad galėtų pasakyti, ar finansinės prognozės yra pagrįstos arba ar prielaidos, kuriomis tos prognozės pagrįstos, yra svarios, ir kad būtų labai įdomu sužinoti Cyprus Airways konkurentų nuomonę apie planą.

(19)

Restruktūrizavimo plane Cyprus Airways pavaldžią bendrovę Eurocypria, vykdančią užsakomuosius skrydžius, buvo numatyta parduoti vyriausybei už kainą, kurią nustatytų nepriklausomas ekspertas. Iš pradžių apskaičiuota pardavimo kaina siekė 15 mln. CYP (26 mln. EUR). Taigi Eurocypria būtų atskirta nuo Cyprus Airways grupės ir veiklą vykdytų kaip visiškai savarankiškas ūkio subjektas. Pardavimo pajamas (kurias Cyprus Airways sumokės vyriausybė) pastaroji panaudotų savo restruktūrizavimui finansuoti. Komisija suabejojo dėl pardavimo ir dėl to, kaip buvo nustatyta tokia pardavimo kaina. Jei už Eurocypria mokama kaina nebus rinkos kaina, tai bus laikoma valstybės pagalba.

(20)

Nuo plano įgyvendinimo pradžios praėjus 18 mėnesių ketinama įgyvendinti kitą restruktūrizavimo plano dalį – padidinti kapitalą 14 mln. CYP (24 mln. EUR). Visi akcininkai (valstybė ir privatūs akcininkai) prisidės proporcingai savo turimų akcijų skaičiui. Valstybė pasiūlys 9,8 mln. CYP (17 mln. EUR), o privačių akcininkų įnašas kapitalą padidins apie 4,2 mln. CYP (7,3 mln. EUR). Pradėdama procedūrą Komisija nurodė negalinti paneigti, kad valstybės dalyvavimas didinant kapitalą šiuo atveju galėtų būti laikomas valstybės pagalba.

(21)

Komisija suabejojo, ar restruktūrizavimo plane pasiūlytų kompensacinių priemonių pakaks pagalbos sukeltiems rinkos iškraipymams ištaisyti. Plane buvo numatytas santykinai nedidelis Cyprus Airways orlaivių ir maršrutų tinklo sumažinimas. Užsakomuosius skrydžius vykdanti pavaldžioji bendrovė Eurocypria turėjo būti parduota, dar viena pavaldžioji bendrovė, HellasJet, turėjo būti uždaryta, o jos trijų orlaivių atsisakyta. Komisija labiausiai suabejojo dėl to, kad Eurocypria turėjo būti parduota pagrindiniam Cyprus Airways akcininkui. Komisija paragino Cyprus Airways konkurentus pateikti savo pastabas.

(22)

Paprastai Cyprus Airways dydžio bendrovių nuosavas įnašas į restruktūrizavimo išlaidas turėtų sudaryti maždaug 50 %. Komisija suabejojo dėl nuosavo įnašo dydžio ir dėl to, kas turėtų būti laikoma nuosavu įnašu.

IV.   VYKDANT PROCEDŪRĄ GAUTOS PASTABOS

(23)

Kipro valdžios institucijos sureagavo į pradėtą procedūrą stengdamosi atsakyti į kai kuriuos Komisijos iškeltus klausimus.

(24)

Dėl su Cyprus Airways ilgalaikio gyvybingumo atkūrimu susijusių klausimų, restruktūrizavimo plane numatyta, kad restruktūrizavimo išlaidos (finansuojamos iš ilgalaikės 55 mln. CYP paskolos, taip pat pasinaudojant už Eurocypria pardavimą gautomis lėšomis) turi būti panaudotos taip:

Laikotarpis

Suma

(mln. CYP)

Aprašymas

2006 m.

30

Sanavimo pagalbos grąžinimas

2006 m.

10,6

Išmokos dėl mažinamų etatų

2006 m.

2

Kitos dėl etatų mažinimo susidariusios išlaidos

2006–2008 m.

5

Bendrovės Cyprus Airways apyvartinis kapitalas

2006–2008 m.

13,5

Numatomos kapitalo išlaidos

2006–2010 m.

10

Grynųjų pinigų srautų deficitas

Iš viso

71,1

 

(25)

Dėl būsimos bendrovės veiklos Kipro valdžios institucijos, ir oro linijų bendrovė pripažįsta, kad strateginis ir veiklos modelis, kuriuo Cyprus Airways rėmėsi praeityje, nėra tvarus konkurencinėje aplinkoje, kurioje bendrovė veikia šiandien. Didžiausias neatitikimas yra tai, kad Cyprus Airways veiklos sąnaudos yra tokios, kaip visaverčio tinklo vežėjo, o iš tikrųjų liberalizuotoje Kipro rinkoje, kurioje dominuoja laisvalaikio skrydžiai, galimos tik tokios pajamos, kokios prilygsta užsakomųjų reisų ir (arba) mažų sąnaudų oro linijų, kurios faktiškai yra tikrieji Cyprus Airways konkurentai, pajamoms.

(26)

Dabartinėje verslo aplinkoje ir atsižvelgiant į visišką oro transporto rinkos liberalizavimą Kipre, Cyprus Airways galimybės toliau augti ar gauti daugiau pajamų yra ribotos. Net prognozuojamas aviacijos rinkos augimas daugiau nei 4 % neleistų Cyprus Airways be papildomų veiksmų ištaisyti sunkios dabartinės padėties. Todėl bendrovė ėmėsi sudėtingos restruktūrizacijos, kurią vykdant neišvengiamas drastiškas išlaidų sumažinimas.

(27)

Restruktūrizavimo plane bendrovė apskaičiavo, kad visos išlaidos turi būti sumažintos 13 %. To turėjo būti pasiekta sumažinant išlaidas darbuotojams maždaug 20 % ir kartu sumažinant atlyginimus vidutiniškai 15 %.

(28)

Be tokio išlaidų sumažinimo, bendrovei reikia imtis kitų vykdomo restruktūrizavimo plano, kurio pradiniame etape įrodinėjama, kad bendrovė bus gyvybinga ilgą laiką, elementų. Dabar numatyta, kad bendrovė galės sėkmingai atgauti savo poziciją taip, kad oro linijų bendrovė išsilaikytų ir vidutinės trukmės laikotarpiu gautų pakankamą investicijų grąžą be jokių subsidijų ar pagalbos. Numatyta, kad 2007 m. bus pradėtas antrasis išlaidų mažinimo etapas, dėmesį sutelkiant į išorines sutartis ir geriausią pramonės praktiką.

Cyprus Airways pelno ir nuostolių raida (prognozė)  (4)

CYP 000s

 

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

Iš viso pajamu

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

Iš viso išlaidu

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

Veiklos rezultatas

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

Ikimokestinis pelnas (nuostolis)

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

(29)

Būsimas oro linijų apyvartumas grindžiamas naudos, gautos sumažinus išlaidas ir stabiliai augant bendrovei, konsolidavimu. Šiuo atžvilgiu restruktūrizavimo plane 2004–2010 m. numatyta tokia keleivių eismo raida:

Cyprus Airways keleivių eismo raida (apžvalga)  (4)

 

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

Visas eismas Kipre (mln.)

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

CY eismas (mln.)

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

CY rinkos dalys

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

(30)

Dėl Eurocypria pardavimo vyriausybė paaiškino, kad be anksčiau Cyprus Airways vardu PricewaterhouseCoopers atlikto vertinimo siekiant nustatyti Eurocypria rinkos vertę, HSBC atliko dar vieną vertinimą vyriausybės vardu, kad pardavimo kaina būtų nustatyta naudojantis nustatytais ir priimtais metodais. Todėl Eurocypria būtų parduota valstybei rinkos sąlygomis.

(31)

PwC atliko bendrovės vertinimą naudodama diskontuotų grynųjų pinigų srautų metodus, o lygindama numanomus vertinimo daugiklius su rinkos metodu taip pat atsižvelgė į panašių pramonės bendrovių pirkimo ir pardavimo sandorius.

(32)

PwC ataskaitoje nurodo, kad bendrovė pajamas gauna kelionių organizatoriams parduodama vietas orlaiviuose; iš viso 2005 m. pervežtų keleivių skaičius siekė 662 561 ir tikimasi, kad šis skaičius 2006 m. išaugs iki 829 092; reikėtų pastebėti, kad prognozuojamos 2006 m. pajamos jau sumažėjo. Pagrindines veiklos išlaidas 2005 m. sudarė aviacinio kuro išlaidos (30 %), orlaivių nuomos mokestis (22 %), oro uostų ir tranzito išlaidos (15 %), įgulos išlaidos (11,5 %) bei eksploatacinės ir (arba) techninės išlaidos (9,5 %).

Pagrindiniai veiklos rodikliai

 

2004 (5)

2005 (6) M

2006 (7) E

2007E

2008E

2009E

Iš viso atlikta skrydžių

[…] (8)

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

Pervežta keleivių

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

Iš viso pajamų (000 CYP)

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

Bendras pelnas (000 CYP)

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

Veiklos pelnas (nuostolis) (000 CYP)

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

Ikimokestinis pelnas (nuostolis) (000 CYP)

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

(33)

2005 finansiniais metais Eurocypria regione numatė maždaug 440 000 CYP pelną, tai rodo, kad veikla sumažėjo, palyginti su ankstesniais metais ir su prognozuotais skaičiais, dėl didelio kuro kainų padidėjimo 2005 m., kurio nebuvo galima kompensuoti didinant iš keleivių gaunamas pajamas, nes tokie buvo susitarimai su kelionių operatoriais.

(34)

Diskontuotų grynųjų pinigų srautų metodas rodo verslo vertę, pagrįstą laisvų grynųjų pinigų srautais, kurių verslas gali duoti ateityje; jo paskirtis – nustatyti dabartinę būsimų grynųjų pinigų srautų, kuriuos gauna investuotojai, vertę; gauti grynųjų pinigų srautai turi būti diskontuojami pagal reikalaujamą grąžos normą, kad būtų apskaičiuota dabartinė verslo vertė.

(35)

Eurocypria vadovybė parengė ketverių metų (2006–2009 m.) finansines prognozes, kuriose buvo numatyta bendrovės „galutinė vertė“ – suma, kurią investuotojas mokėtų šiandien už teisę į verslo grynųjų pinigų srautus vėlesniais metais po ketverių prognozuojamų metų. Buvo gauta galutinė 14,54 mln. CYP vertė; tada ji buvo diskontuota pagal 9,35 % „kapitalo vidutinę svertinę vertę“, ir buvo gauta bendrovės 14,21 mln. CYP „grynoji dabartinė vertė“.

(36)

Tada buvo atlikta keletas šios grynosios vertės jautrumo analizių, kad būtų atsižvelgta į galimus kintamus parametrus, pavyzdžiui, į nevienodą USD/CYP valiutos kursą (daugelis bendrovės išlaidų yra JAV doleriais, o pajamos – kitomis valiutomis), skirtingas augimo prognozes ir skirtingas kuro kainas. Jautrumo analizės parodė didelį Eurocypria (kaip ir visų Bendrijos oro linijų bendrovių) jautrumą valiutų kurso ir kuro kainų svyravimams.

(37)

Remdamasi pirmiau apibūdinta analize, PwC apskaičiavo orientacines Eurocypria vertės ribas, t. y. nuo 12,5 iki 16 mln. CYP.

(38)

PwC taip pat atliko vertės lyginamąją rinkos analizę, lygindama Eurocypria su kitomis panašiomis oro linijų ar panašaus verslo bendrovėmis. Tai laikoma pagrįstu lyginimo metodu, nes panašaus verslo įmonių sąlygos ir perspektyvos priklauso nuo bendrų veiksnių, tokių kaip bendroji jų produktų ir paslaugų paklausa, taip pat išlaidų struktūra ir veiklos aplinka.

(39)

Dėl viešai kotiruojamų užsakomųjų reisų oro linijų bendrovių stokos PwC, atlikdama analizę, pasinaudojo mažų sąnaudų oro vežėjų, taip pat reguliariųjų ir užsakomųjų reisų vežėjų deriniu. Pagal dabartines ir prognozuojamas įplaukas iki palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) buvo apskaičiuota orientacinė bendrovės nuosavo kapitalo vertė – nuo 12,5 iki 13,5 mln. CYP. PwC pažymi, kad šis rezultatas artimas diskontuotų grynųjų pinigų srauto metodo rezultatui.

(40)

PwC taip pat atliko trečią ir galutinį Eurocypria vertinimą pagal naujausius sandorius ir, PwC nuomone, tai yra dviejų pirmiau minėtų metodikų protingumo testas. Šio metodo teorija yra tokia, kad kaina, gauta rinkos sąlygomis tarp nesusijusių noriai perkančio pirkėjo ir noriai parduodančio pardavėjo yra geras vertės rodiklis. PwC pasinaudojo duomenimis, kuriais gali naudotis jų pasaulinis tinklas, ir gavo naudodama šį metodą orientacinę Eurocypria vertę: maždaug nuo 10,5 iki 13 mln. CYP. PwC pažymi, kad šis rezultatas taip pat artimas diskontuotų grynųjų pinigų srauto metodo rezultatui.

(41)

Atitinkamai ir remiantis pirmiau minėtomis analizėmis, PwC priėjo prie išvados, kad orientacinė Eurocypria vertė yra nuo 12,5 iki 15,5 mln. CYP.

(42)

PwC taip pat pridūrė, kad jos atliktas Eurocypria vertinimas pagrįstas finansinėmis bendrovės prognozėmis, kai Eurocypria išlaikytų ryšį su Cyprus Airways. Pasak PwC, dėl tokio ryšio kiltų tam tikrų trukdžių plėtrai: augimas visų pirma būtų ribojamas dėl to, kad Eurocypria yra Cyprus Airways pavaldi bendrovė; Eurocypria kaip Cyprus Airways pavaldžios bendrovės padėtis riboja jos galimybes pasiekti konkurencingos kainodaros sudarant išorines paslaugų sutartis. Jei Eurocypria išliktų Grupės dalimi, taip pat panašu, kad ji negalėtų konkuruoti tuose pačiuose maršrutuose su Cyprus Airways.

(43)

Taigi PwC priėjo prie išvados, kad Eurocypria, kaip atskiro ūkio subjekto be jokių minėtų apribojimų, kaina būtų greičiausiai didesnė.

(44)

Antrą vertinimą atliko HSBC. HSBC naudojo panašų metodą į tą, kurį naudojo PwC. Jų pradinė išvada yra ta, kad Eurocypria bendra nuosavo kapitalo vertė yra 13 mln. CYP. HSBC tada atliko lyginamąjį vertės vertinimą pagal viešai kotiruojamas bendroves, panašias į Eurocypria, ir gavo, kad Eurocypria vertė yra 11,8 mln. CYP.

(45)

HSBC paminėjo bendrovės jautrumą visų pirma kintamoms kuro kainoms ir apskaičiavo, kad vidutinė bendrovės svertinė vertė yra nuo 12,3 iki 13,8 mln. CYP.

(46)

Kapitalo didinimas turėtų padėti spręsti neigiamos grynosios vertės dėl susikaupusių ankstesnių laikotarpių nuostolių, kurie ir lėmė Cyprus Airways nuosavo kapitalo mažėjimą, problemą. Nuosavas kapitalas bus didinamas išleidžiant naujas akcijas, kurios bus siūlomos proporcingai akcininkams (70 % bus siūloma valstybei, o 30 % – privatiems akcininkams). Kipro vyriausybės nuomone, toks nuosavo kapitalo didinimas bus investicija, panaši į tą, kurią darytų rinkos ekonomikos investuotojas.

(47)

Dėl kompensacinių priemonių klausimo, Kipro valdžios institucijos pakartojo savo požiūrį, kad oro linijų bendrovė savo veiklą iš tiesų restruktūrizuoja nuo 2004 m. 2004 m. pabaigoje oro linijų bendrovė sumažino savo orlaivių skaičių dviem ir atsisakė keleto maršrutų, kartu sumažindama kitų maršrutų dažnumą. Kadangi oro linijų bendrovė turėjo 12 orlaivių, toks jų skaičiaus sumažinimas 2004 m., Kipro valdžios institucijų nuomone, buvo labai didelis ir tolesnis mažinimas šiame etape neigiamai paveiktų oro linijų bendrovės ilgalaikį gyvybingumą.

(48)

Kipro valdžios institucijos taip pat tvirtina, kad sprendimas parduoti HellasJet ir sprendimas neatnaujinti HellasJet trijų orlaivių nuomos gerokai sumažina Grupės pajėgumus, ir tai turėtų būti laikoma kompensacine priemone. Taip pat pardavus Eurocypria Grupės orlaivių parkas sumažės dar 6 orlaiviais, nes po pardavimo abi bendrovės bus teisiškai ir finansiškai savarankiškos.

(49)

Kipro valdžios institucijų nuomone, atliekant šią restruktūrizaciją nėra daugiau kompensacinių priemonių, kurios nekeltų pavojaus restruktūrizacijos objektui. Kipro valdžios institucijos pabrėžia, kad Cyprus Airways yra labai mažas veikėjas Bendrijos aviacijos rinkoje ir jos veiksmai greičiausiai neturės įtakos konkurencijai šioje srityje.

(50)

Kipro rinka, kuri daugiausia yra paskirties rinka, jau kurį laiką yra liberalizuota ir šiuo metu maždaug 99 oro linijų bendrovės teikia reguliariųjų ir užsakomųjų skrydžių į Kiprą ir iš jo paslaugas. Atidžiau panagrinėjus, 80 % eismo vyksta Bendrijos ir EEE viduje, todėl jam netaikomi jokie apribojimai. Dar 8–9 % sudaro užsakomųjų skrydžių iš trečiųjų šalių paslaugos, kurios yra visiškai liberalizuotos. Likusius 10–11 % sudaro eismas iš Vidurio Rytų ir Persijos įlankos regionų, kuriuose aviacinė ir politinė padėtis priklauso nuo dvišalių susitarimų tarp Kipro ir tų šalių. Šiuo požiūriu Kipro valdžios institucijos suvokia, kad tolesnio Kipro aviacijos rinkos liberalizavimo erdvė yra labai ribota atsižvelgiant į veiksmus, kurių imamasi nacionaliniu lygmeniu.

(51)

Dėl klausimo, susijusio su nuosavu įnašu, Kipro valdžios institucijos norėjo paaiškinti keletą dalykų. Kalbant apie Cyprus Airways nuosavą orlaivių parką, bendrovė negalėjo pateikti savo orlaivių kaip garanto skolinantis iš komercinių bankų dėl santykinio orlaivių amžiaus (septyni Cyprus Airways priklausantys A320 orlaiviai buvo pristatyti bendrovei 1989–1993 m.). Tokių pastangų buvo dedama, bet iš kelių komercinių bankų gauti atsakymai buvo neigiami. Be to, Kipro vyriausybė paaiškino, kad dalies orlaivių parko pardavimas nebuvo svarstomas kaip reali alternatyva, nes bendrovė taptų nepajėgi tęsti veiklą. Vienintelė reali alternatyva buvo parduoti Eurocypria, ir Kipro valdžios institucijos teigia, kad šios pavaldžiosios bendrovės pardavimas turėtų būti laikomas nuosavu įnašu.

(52)

Bendrovė HellasJet nutraukė reguliariųjų skrydžių veiklą 2005 m. gegužės mėn. ir sudarydama susitarimą su Graikijos bendrove Trans World Aviation transformavo savo veiklą iš reguliariųjų skrydžių vežėjo į orlaivių pardavimo tarpininko ir užsakomųjų skrydžių operatoriaus. Bendrovės 51 % nuosavo kapitalo jau buvo parduota, ir vyriausybė vedė derybas norėdama parduoti likusią bendrovės dalį.

(53)

Kipro valdžios institucijos taip pat mano, kad 2007 m. viduryje planuotas kapitalo didinimas yra nuosavas įnašas į restruktūrizaciją. Jų nuomone, reikėtų sudėti už orlaivio 2005 m. (5mln. CYP), atsarginio A320 orlaivio variklio (1,7 mln. CYP) ir atsarginių dalių (0,7 mln. CYP) pardavimą gautas lėšas ir susidarytų 7,4 mln. CYP įnašas.

(54)

Galiausiai, dėl nuosavo įnašo į restruktūrizaciją lygio, Kipro valdžios institucijos atkreipia Komisijos dėmesį į Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 56 punktą, kuriame teigiama:

Tačiau, nebent priešingai būtų nurodyta taisyklėse dėl valstybės pagalbos konkrečiame sektoriuje, leidimo suteikti pagalbą sąlygos remiamose vietovėse gali būti ne tokios griežtos kompensacinių priemonių įgyvendinimo ir pagalbos gavėjo indėlio dydžio atžvilgiu.

(55)

Jos toliau nurodo, kad 2000–2006 m. laikotarpiu visas Kipras laikomas vienu regionu, kuriam taikomas EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktas, ir kad Cyprus Airways yra ypač vertinga Kipro ekonomikai, kurios pagrindą sudaro turizmas, o tolesnis oro linijų bendrovės pajėgumų mažinimas taikant tolesnes kompensacines priemones arba skiriant labai didelę nuosavo įnašo dalį turės padarinių turizmo sektoriui ir apskritai regiono plėtrai.

(56)

Oficialiajame leidinyje paskelbus Kipro valdžios institucijoms adresuotą laišką, per leistiną laiką pastabų buvo gauta iš vienos suinteresuotosios šalies.

(57)

Komisija pažymi, kad pradedant procedūrą nė vienas konkurentas nepateikė pastabų.

(58)

Pastabos buvo gautos iš Kipro oro linijų lakūnų profesinės sąjungos (Pancyprian Airline Pilots Union (PASYPI)), kuri norėjo pateikti savo nuomonę apie Cyprus Airways restruktūrizavimo planą ir apie tinkamą bei veiksmingą bendrovės valdymą. PASYPI pareiškė nuomonę, kad jei dabartinis restruktūrizavimo planas bus patvirtintas pagal „vyraujantį vadovybės mąstymą“, tai bendrovei gali būti „labai pražūtinga“.

(59)

PASYPI nuomone, Cyprus Airways nepateikė tinkamo ir perspektyvaus verslo plano savo darbuotojams nuo tada, kai Komisija davė leidimą bendrovei suteikti sanavimo pagalbą. Nebuvo restruktūrizuojama nei bendrovės vadovybė, nei veikla, nes buvo paisoma politinių interesų ir kišimosi.

(60)

Profesinė sąjunga tvirtina, kad oro linijų bendrovėje yra per daug darbuotojų ir kad bendrovės vadovybės planai nepadėjo sumažinti darbuotojų skaičiaus iki tokio lygio, kuris atitiktų tarptautinius standartus ir etalonus, o kaip šios nesėkmės priežastis įvardijamas politinis spaudimas ir svarstymai.

(61)

PASYPI nurodo, kad privatūs bendrovės akcininkai neprisideda prie jos išlikimo ir kad vieninteliai prie išlaidų mažinimo prisidedantys akcininkai yra darbuotojai.

(62)

Lakūnų profesinė sąjunga taip pat kritikuoja bendrovės vadovybę dėl elgesio su dviem pavaldžiosiomis bendrovėmis – Eurocypria ir HellasJet. Jie abejoja, ar bendrovės Eurocypria pardavimas neturės neigiamų padarinių ir neapribos Cyprus Airways plėtros ateityje. Dėl HellasJet profesinė sąjunga priekaištauja, kad vadovybė niekada neatskleidė darbuotojams HellasJet patiriamų nuostolių ir neaišku, ar ta bendrovė dar veikia.

(63)

Lakūnų profesinė sąjunga padarė išvadą, kad oro linijų bendrovei reikia naujo verslo plano ir kad ji turi būti privatizuota.

(64)

Kipro valdžios institucijų atsakyme į iš lakūnų profesinės sąjungos gautas pastabas pirmiausia buvo tvirtinama, kad pateikti teiginiai nebuvo nei pagrįsti, nei paremti svariu verslo loginiu paaiškinimu ar informacija.

(65)

Vyriausybė griežtai atmeta tvirtinimą apie politinį kišimąsi į bendrovę ir teigia, kad nors didžioji dalis valdybos yra paskirta vyriausybės, šių narių atsakomybė yra tokia pati, kaip ir bet kurios viešai kotiruojamos bendrovės valdybos narių. Valdybos priimamų sprendimų motyvas – tik geriausi bendrovės interesai.

(66)

Dėl restruktūrizavimo plano vyriausybė teigia, kad jis įgyvendinamas ir kad pokyčiai bendrovėje jau matomi. Kasmet sutaupomos lėšos atitinka tas, kurios buvo numatytos plane, t. y. 19,5 mln. CYP. Plano esmė – sumažinti išlaidas tiek, kad oro linijų bendrovė galėtų konkurencingiau restruktūrizuoti savo veiklą. Kadangi darbo jėgos išlaidos buvo reikšmingas veiksnys, tai reiškia, kad darbuotojus neišvengiamai paveikė arba etatų mažinimas, arba sumažinti atlyginimai.

(67)

Kipro vyriausybė atmetė PASYPI teiginius dėl per didelio darbuotojų skaičiaus ir teigia, kad bendrovę iki 2006 m. pabaigos palikusių darbuotojų skaičius yra maždaug 414 vietoj 385, kaip buvo numatyta restruktūrizavimo plane.

(68)

Kipro vyriausybė aiškina, kad kapitalas bus didinamas 2007 m. viduryje, kai bus jaučiami apčiuopiami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo rezultatai. Bendrovėje ketinama išlaikyti privačių ir valstybinių akcininkų santykį.

(69)

Kipro vyriausybė paaiškino, kad Eurocypria pardavimo buvo imtasi, kad Cyprus Airways galėtų įvykdyti nuosavo įnašo reikalavimus, keliamus Bendrijos sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse. Vyriausybė teigė, kad Eurocypria pardavimas už nepriklausomai nustatytą 13,425 mln. CYP kainą turėjo įvykti 2006 m. rugpjūčio pradžioje.

(70)

Dėl HellasJet, vyriausybė paaiškino, kad laikantis trišalio susitarimo tarp Cyprus Airways, HellasJet ir Trans World Aviation SA (veikiančios Graikijoje kaip Air Miles), Cyprus Airways susitarė su bendrove Trans World dėl HellasJet pardavimo už 2 mln. EUR (1,16 mln. CYP). Vyriausybė teigė, kad Cyprus Airways ketino kiek įmanoma sumažinti HellasJet veiklos nuostolius ir pasitraukti iš šios bendrovės pasibaigus kolektyvinėms garantijoms, kurias anksčiau Cyprus Airways suteikė dėl HellasJet orlaivių parko, ir tvirtino, kad ši suma turėtų būti laikoma nuosavu įnašu.

(71)

Kipro vyriausybė atmetė lakūnų profesinės sąjungos raginimą parengti naują restruktūrizavimo planą ir tvirtina, kad dabartiniam verslo planui nereikia jokių pakeitimų. Vyriausybė neneigia galimybės privatizuoti bendrovę, jei būtų pateiktas patrauklus pasiūlymas.

(72)

Dėl kapitalo padidėjimo, planuoto 2007 m. viduryje, ir Komisijos prašymu Kipro valdžios institucijos 2006 m. gruodžio 19 d. laiške pateikė daugiau informacijos. Jos paaiškino, kad laikantis Kipro bendrovių teisės nuostatų, valstybės bendrovė negali išleisti akcijų mažesne nei nominalioji vertė. Cyprus Airways akcijomis tuo metu buvo prekiaujama Kipro akcijų biržoje už 0,15–0,16 CYP, nors jų nominalioji vertė buvo 0,50 CYP už akciją. Kadangi buvo manoma, kad bet kokia emisija nominaliąja ar didesne nei nominalioji verte nebūtų sėkminga, reikėjo sumažinti nominaliąją akcinio kapitalo vertę.

(73)

Nominaliosios akcinio kapitalo vertės sumažinimo procedūra jau pradėta, ir bendrovė sumažins šią vertę nurašydama susikaupusius nuostolius (tai leidžia bendrovės įstatai). Cyprus Airways direktorių valdyba savo 2006 m. gruodžio 12 d. susirinkime pradėjo kapitalo didinimo procedūrą, suorganizuodama emisijos garantavimą. Kad būtų garantuota sėkmė, komercinis bankas Cisco (privataus Kipro banko padalinys) parodė norą garantuoti siūlomą emisiją. Bankui Cisco bus sumokėta už Cyprus Airways kapitalo didinimo garantavimą, ir šis mokestis bus nustatytas remiantis rinkos kaina už tokį sandorį. Investicinio banko ketinimo rašto kopija pateikta Komisijos tarnyboms.

(74)

Tolesni veiksmai buvo tokie: 2007 m. sausio mėn. viduryje 75 % neeiliniame bendrajame susirinkime dalyvavusių akcininkų patvirtino specialų nutarimą dėl akcinio kapitalo mažinimo. Tokį nutarimą turėtų ratifikuoti Kipro apygardos teismas, ir jis turėtų būti užregistruotas Bendrovių registre. Manoma, kad visa ši procedūra užtruks 6–7 mėnesius (teismui numatant trijų mėnesių laikotarpį).

V.   PAGALBOS VERTINIMAS

(75)

Pagal 87 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(76)

Valstybės pagalba yra susijusi su iš valstybės išteklių tiesiogiai ar netiesiogiai teikiama pagalbos priemone, finansuojama iš valstybės išteklių, suteikiamų pačios valstybės arba bet kokios tarpininkaujančios įstaigos, veikiančios pagal jai suteiktus įgaliojimus.

(77)

Pradėdama procedūrą, Komisija identifikavo tris restruktūrizavimo plano elementus, kurie potencialiai galėtų būti laikomi valstybės pagalba; todėl Komisija turi išnagrinėti šiuos elementus ir nustatyti, ar jie laikytini valstybės pagalba.

(78)

Cyprus Airways restruktūrizavimo išlaidos iš dalies ir laikinai bus padegtos iš 55 mln. CYP (96 mln. EUR) paskolos, kurią suteikė komercinis bankas rinkos sąlygomis. Kaip paaiškinta sprendime pradėti tyrimo procedūrą, Kipro valdžios institucijos ketina suteikti Cyprus Airways valstybės garantiją šiai paskolai.

(79)

Komisijos pranešime dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai, teikiamai garantijų forma  (9) nustatyti kriterijai, užtikrinantys, kad garantija nebūtų valstybės pagalba (žr. 4.2 dalį). Dvi pagrindinės kumuliacinės sąlygos yra tokios:

a)

garantija iš principo gali būti gauta rinkos sąlygomis finansinėse rinkose;

b)

už garantiją sumokama rinkos sąlygas atitinkanti kompensacija.

(80)

Šiuo atveju nesilaikoma nei vieno iš šių kriterijų; Cyprus Airways nemoka valstybei jokios kompensacijos už garantiją, kurią gauna, ir atsižvelgiant į keblią bendrovės ekonominę padėtį ir į tai, kad ji jau gavo sanavimo pagalbą, labai nepanašu, kad bendrovė būtų savarankiškai gavusi tokią garantiją.

(81)

Be to, garantija yra vienas iš valstybės išteklių, nes ją tiesiogiai suteikia valstybė. Garantija yra skirta vienai bendrovei (Cyprus Airways), kuri yra susijusi su kitomis Bendrijos oro linijų bendrovėmis, ypač nuo 1993 m. sausio 1 d. , kai prasidėjo trečiasis oro transporto liberalizavimo etapas („trečiasis paketas“). Jis paveiks prekybą tarp valstybių, nes yra skirtas bendrovei, užsiimančiai transporto veikla tarp valstybių narių, aprėpia bendrąją rinką ir gali iškreipti konkurenciją šios rinkos viduje arba toks iškreipimas gali grėsti.

(82)

Todėl valstybės garantija laikoma valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Be to, su šia išvada sutinka Kipro valdžios institucijos, nes dėl garantijos jos jau siekia laikytis Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse nustatytų sąlygų.

(83)

Nors pradiniame plane buvo numatyta, kad Kipro valdžios institucijos suteiktų garantiją visai 55 mln. CYP paskolai, vykstant procedūrai, kad pagalba būtų apribota iki minimumo ir būtų užtikrintas pakankamas bendrovės įnašas nuosavoms restruktūrizavimo išlaidoms padengti, valdžios institucijos nusprendė sumažinti restruktūrizavimo paskolos dalį, kuriai taikoma garantija, ir suteikti garantiją ne daugiau kaip 45 mln. CYP. Be to, Kipro valdžios institucijos nurodė, kad paskolos dalis, kuriai suteikiama garantija, ir paskolos dalis, kuriai nesuteikiama garantija, bus tarpusavyje nesusijusios ir ypač kad tarp jų nebus jokios subordinacijos. Tai reiškia, kad mažiausiai 10 mln. CYP iš 55 mln. CYP komercinės paskolos oro linijų bendrovė gaus be jokios garantijos ar kitokio valstybės įsikišimo.

(84)

Kipro valdžios institucijos nurodė, kad pradėtas Eurocypria pardavimas buvo užbaigtas 2006 m. rugpjūčio mėn. ir kad bendrovė buvo parduota valstybei už 13,425 mln. CYP. Todėl Komisija turi išnagrinėti, kaip buvo apskaičiuota tokia kaina, patikrinti jos pagrįstumą ir nustatyti, ar sandoryje buvo kokia nors valstybės pagalba. Sprendimo pradėti tyrimo procedūrą 59 dalyje ir tolesnėse dalyse primenama, kad tai gali būti toks atvejis, ypač jei sumokėta kaina yra per didelė, palyginti su bendrovės rinkos kaina.

(85)

Šiuo atžvilgiu Komisija pastebi, kad šis skaičius buvo gautas po dviejų ekspertų vertinimų, atliktų ir pirkėjo, ir pardavėjo vardu. Komisija, detaliai išanalizavusi ekspertų vertinimus, gali daryti išvadą, kad ši kaina atitinka sąžiningą rinkos kainą; ji taip pat pastebi, kad galutinė pardavimo kaina yra bet kokiu atveju mažesnė nei restruktūrizavimo plane ir pradedant tyrimo procedūrą numatyta kaina – 15 mln. CYP. Todėl Komisija daro išvadą, kad Eurocypria pardavimas nėra valstybės pagalba bendrovei Cyprus Airways, nes Eurocypria nebuvo parduoda už didesnę vertę nei jos tikroji vertė.

(86)

Komisija taip pat pažymi, kad Kipro valdžios institucijos pareiškė ketinimą, kad Eurocypria veiktų kaip visiškai savarankiška Cyprus Airways grupei nepriklausanti bendrovė; Komisija mano, kad kadangi Eurocypria ir toliau priklauso vyriausybei, kyla pavojus, kad ji negalės veikti visiškai nepriklausydama nuo buvusios pagrindinės bendrovės. Todėl spręsdama šiuos klausimus, Komisija ketina nustatyti Kiprui sąlygas, kad užtikrintų, jog abi bendrovės būtų ir liktų atskiros pakankamą laikotarpį ir kad jų tarpusavio verslas būtų vykdomas rinkos sąlygomis.

(87)

Dar vienas restruktūrizavimo plano aspektas yra tas, kad 2007 m. viduryje, praėjus maždaug 18 mėnesių nuo restruktūrizavimo pradžios, Cyprus Airways kapitalas bus padidintas maždaug 14 mln. CYP. Kipro valdžios institucijos nori, kad toks kapitalo padidėjimas vyktų proporcingai dabartiniam akcijų paketui ir kad būtų išlaikytas privačios ir valstybinės nuosavybės santykis. Tai reikš, kad valstybės įnašas bus 9,8 mln. CYP (17 mln. EUR arba 70 %), o kiti akcininkai pridės 4,2 mln. CYP (7,3 mln. EUR arba 30 %).

(88)

Todėl Komisija turi nuspręsti, ar šioje situacijoje valstybės dalis šiame siūlomame kapitalo didinime nėra valstybės pagalba. Tai darydama ji grindžia savo sprendimą „rinkos ekonomikos investuotojo principu“, kurį patvirtino Teismo jurisprudencija (10). Pagal Teismo precedento teisę, norint išnagrinėti, ar viešojo kapitalo įdėjimas yra valstybės pagalba, būtų tinkama atsižvelgti į realias galimybes, kurias bendrovė gavėja turi gauti tokius pat finansinius išteklius įprastose kapitalo rinkose. Įdėtos lėšos nelaikomos valstybės pagalba tada, kai naujas viešasis kapitalas suteikiamas sąlygomis, kurios būtų priimtinos privačiam investuotojui, veikiančiam įprastomis rinkos ekonomikos sąlygomis.

(89)

Todėl valstybės investuotojo elgesys turi būti lyginamas su tariamu privataus investuotojo, pvz., privačių kontroliuojančiųjų bendrovių arba privačių bendrovių, vykdančių struktūrinę, bendrą ar sektorinę politiką, elgesiu atsižvelgiant į ilgalaikio pelningumo perspektyvas (11). Todėl Komisija mano, kad kapitalo įnašai iš valstybinių fondų nėra valstybės pagalba, kai privatūs investuotojai dalyvauja operacijoje pirmiausia bent jau proporcingai jų veiksmų skaičiui, antra – sąlygomis, kurios yra tokios pačios, kaip valstybės investuotojui sudarytos sąlygos, ir galiausiai, jei privačių investuotojų pasirašytų akcijų dalis turi realios ekonominės svarbos; Komisija mano, kad valstybės ir privačių investuotojų dalyvavimo lygybė garantuojama, kai komercinis bankas ar investuotojas sutinka iš anksto rinkos sąlygomis garantuoti privačių investuotojų dalyvavimą didinant kapitalą, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir siūlomos valstybės investuotojui. Toks metodas, pagrįstas įnašų lygiagretumu, nuolat palaikomas Pirmosios instancijos teismo ir ETT (12).

(90)

Šiuo atveju komercinis investicijų bankas Cisco sutiko rinkos sąlygomis suteikti garantiją privatiems investuotojams iki 30 % siūlomos rekapitalizacijos. Kipro valdžios institucijos taip pat nurodo, kad visi akcininkai pirks akcijas ta pačia verte, kurią nustatys Cyprus Airways ir Cisco, ir tomis pačiomis rinkos sąlygomis, kaip privatūs investuotojai.

(91)

Todėl Komisija gavo 2006 m. gruodžio 14 d. ketinimų protokolo, kurį bendrovei Cyprus Airways atsiuntė bankas Cisco ir kuriame bankas sutinka sudaryti sutartį dėl garantijos suteikimo ar jau suteikė garantiją sėkmingai rekapitalizavimo operacijai, kopiją. Be to, Cisco, prieš įsipareigodamas dėl investicijų prieš privačius investuotojus, nuodugniai išstudijavo restruktūrizavimo ir operacijos planą. Dar daugiau, prieš pasirašydamas galutinę sutartį, kas yra įprasta rinkos praktika, bankas atliks (arba jau jo vardu buvo atlikta) nuodugnų veiklos tyrimą, kokį bet kuris investuotojas atliktų prieš pradėdamas operaciją. Tokiu būdu bankas užsitikrina visas garantijas, leidžiančias pateikti riziką atitinkantį pasiūlymą. Reikėtų pastebėti, kad suinteresuota valstybė narė nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nekontroliuoja banko. Galutinė garantijos sutartis su Cisco bus sudaryta prieš pat prasidedant pasiūlymo laikotarpiui, ir joje bus standartinės nuostatos ir įsipareigojimai, paprastai esantys tokio tipo sutartyse, joje taip pat bus laikomasi geriausios nacionalinės ir tarptautinės praktikos.

(92)

Sąlygas, nuo kurių priklauso galutinės garantijos sutarties pasirašymas, galima išskirti į dvi grupes: pirmajai priklauso santykinai įprasti elementai, tiesioginę įtaką darantys ne Komisijos vertinimams, o realiam vykdymui. Tokie elementai, be kita ko, yra:

a)

neeilinių įvykių, galinčių padaryti neigiamą įtaką sėkmingai operacijos eigai, nebuvimas,

b)

visos informacijos apie ekonominę, finansinę ir vadybinę Cyprus Airways padėtį perdavimas bankui,

c)

banko dalyvavimas nustatant operacijos sąlygas.

(93)

Kita vertus, sąlygos, nustatytos banko ketinimų protokole, kurios sudaro antrąją grupę, gali paveikti operacijos Komisijos vertinimą; todėl jos turi būti nuodugniai išnagrinėtos. Tai toliau išvardytos sąlygos:

a)

nustatytinas skirtumas tarp akcijų emisijos kainos ir jų biržos vertės,

b)

mokesčiai/komisiniai, kuriuos banko institucija planuoja gauti už operaciją,

c)

banko ir valstybės (Cyprus Airways pagrindinio akcininko) susitarimas, kad abu dalyvaus didinant kapitalą.

(94)

Visų pirma, dėl naujų akcijų pasirašymo kainos, Cisco ir Cyprus Airways nusprendė, kad akcijų emisijos kaina arba kainų lygis bus nustatytas bendru sutarimu, vadovaujantis rinkos praktika ir atsižvelgiant į biržos sąlygas operacijos pradžioje. Kipras patvirtino Komisijai, kad visiems pasirašantiems akcijas bus taikoma vienoda kaina ir kad laiduotojui nebus suteikta jokia speciali nuolaida.

(95)

Antra, bankų atlyginimai komisiniais yra susieti su dalies rinkoje pasirašomų akcijų verte (30 %). Kipro valdžios institucijos nurodė, kad mokestis, kuris bus mokamas bankui Cisco, atitinka rinkos praktiką pagrindinėse Europos biržose ir garantuoja gerą analogiškos akcijų pardavimo rinkoje operacijos baigtį. Komisija gali daryti išvadą, kad Cyprus Airways ir Cisco sandoris atitinka rinkos sąlygas, taikomas šio tipo operacijoms, ir nenulemia kainos, kurią bankas moka už pasirašysimas akcijas, mažėjimo. Todėl bankui mokami mokesčiai nesuteikia jam teisės dalyvauti operacijoje palankesnėmis sąlygomis, negu valstybei ar kitiems akcininkams.

(96)

Trečia, dėl valstybės ir banko reikalavimo, kad kita šalis dalyvautų didinant kapitalą, Komisija nurodo, kad abiejų šalių reikalavimas, kad dalyvautų kita šalis, yra esminis ir lemiamos svarbos elementas, garantuojantis sėkmingą kapitalo padidinimą.

(97)

Komisija pažymi, kad Kipro valdžios institucijos prisiėmė įsipareigojimus perduoti Komisijai galutines sutartis su banku, kuriose yra šie formalūs ir besąlygiški įsipareigojimai pasirašyti akcijas, tuoj pat po jų sudarymo ir prieš valdžios institucijoms pasirašant naują kapitalo didinimą. Antras Kipro valdžios institucijų prisiimtas įsipareigojimas – pateikti ataskaitą, kurioje būtų nurodyti faktiniai šio kapitalo didinimo pasirašymo lygiai, kai operacija jau bus atlikta. Šiuo atžvilgiu Komisija mano, kad savaime suprantama, jog negali būti lygiagretaus ar užslėpto susitarimo, kuriuo valstybė atleistų banką nuo jo įsipareigojimo, jei rekapitalizacijos pasiūlymas būtų nepakankamai pasirašytas. Komisija kreips didžiausią dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti tinkamą dabartinio sprendimo sąlygų laikymąsi, būtų griežtai laikomasi minėtų įsipareigojimų.

(98)

Tokia operacija sudaro sąlygas privačioje rinkoje pasirašyti reikšmingą dalį (30 %) naujai išleistų akcijų tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis jų įsigyja valstybiniai akcininkai, su sąlyga, kad akcijų kaina bus identiška ir su kiekviena akcija susijusios teisės bus vienodos visiems akcininkams.

(99)

Galima apibendrinti, kad atsižvelgiant į šią analizę ir nuolatinę Komisijos praktiką, taip pat į Teismo precedento teisę dėl valstybės dalyvavimo kartu su privačiais investuotojais didinant kapitalą kvalifikavimo, nagrinėjant jį atskirai ir nepriklausomai nuo kitų restruktūrizavimo priemonių, 2007 m. viduryje planuotas kapitalo didinimas yra vienu metu vykstantis valstybės ir privačių investuotojų dalyvavimas, ir todėl valstybės dalyvavimas nėra laikomas valstybės pagalba, jei laikomasi pirmiau nustatytų sąlygų, susijusių su tuo, kad kapitalo didinimą garantuos komercinis investicijų bankas taip, kad užtikrintų veiksmingą valstybės bei privačių investuotojų pasirašymą vienu metu ir būtų išlaikytas valstybės ir privačios nuosavybės santykis.

(100)

Nepaisant to, Komisija pažymi, kad Europos teismų jurisprudencija rodo, jog „vien faktas, kad valstybės įmonė jau įdėjo kapitalą į pavaldžiąją bendrovę, kuris klasifikuojamas kaip valstybės pagalba, savaime nereiškia, kad tolesnis kapitalo įdėjimas negali būti klasifikuojamas kaip investicija, atitinkanti privataus rinkos ekonomikos investuotojo testą. ... Nepaisant to, Teismas laikosi nuomonės, kad tokiu atveju kaip šis, kai yra trys kapitalo įdėjimai, padarys to paties investuotojo per dvejų metų laikotarpį, kurių pirmi du nedavė grąžos, Komisija turi nuspręsti, ar trečias įdėjimas galėtų būti pagrįstai atskirtas nuo pirmųjų dviejų ir privataus investuotojo testo tikslais būti klasifikuojamas kaip savarankiška investicija.

Teismas mano, kad šie svarstymai yra svarbūs priimant tokį sprendimą: konkrečių kapitalo įdėjimų chronologija, jų paskirtis, pavaldžiosios bendrovės situacija tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas įdėti kapitalą  (13).“

(101)

Šiuo atveju Komisija pažymi, kad nors valstybė ir privatūs akcininkai pasirašys kapitalo didinimą ta pačia kaina ir visoms naujoms akcijoms bus suteiktos tokios pačios teisės, faktas yra tas, kad valstybė veikia tuo pačiu metu kaip didžiulės paskolos gavėjui laiduotojas (tai gerokai peržengia kapitalo didinimo ribas) ir perka restruktūrizuojamai bendrovei pavaldžią bendrovę. Tačiau nebūtina preciziškai vertinti, ar jei kapitalo didinimas bus susietas su šiomis dviem priemonėmis, valstybės ir privačių investuotojų dalyvavimas didinant kapitalą faktiškai vyktų tokiomis pat sąlygomis, nes, Komisija mano, kad (kaip paaiškėja iš tolesnės analizės) net jei valstybės dalyvavimas didinant kapitalą būtų laikomas valstybės pagalba, tokia pagalba būtų suderinama su bendrąja rinka.

(102)

Padariusi išvadą, kad ilgalaikė 55 mln. CYP valstybės garantuojama paskola, skirta iš dalies finansuoti Cyprus Airways restruktūrizavimą, yra valstybės pagalba ir kad valstybės dalyvavimas didinant kapitalą gali turėti valstybės pagalbos elementų, Komisija turi išnagrinėti jos suderinamumą su bendrąja rinka.

(103)

Todėl būtina išnagrinėti pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalis, kuriose numatytos bendrosios taisyklės dėl nesuderinamumo, nustatyto 87 straipsnio 1 dalyje, išimtys.

(104)

Išimtys, nurodytos EB sutarties 87 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju netaikytinos, nes pagalba nėra nei socialinio pobūdžio, nei teikiama individualiems vartotojams arba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti; taip pat tai nėra pagalba, teikiama tam tikrų Vokietijos Federacinės Respublikos regionų, patyrusių žalą dėl Vokietijos padalijimo, ūkiui.

(105)

Išimtys, nurodytos 87 straipsnio 3 dalies a, b ir d punktuose šiuo atveju netaikytinos, nes pagalba neskatina regionų, kuriuose yra neįprastai žemas pragyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominės plėtros, Europos interesams svarbių projektų vykdymo arba neatitaiso didelių kurios nors valstybės narės ekonomikos iškraipymų, nėra skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti.

(106)

Todėl galėtų būti taikoma tik EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta išimtis. Pagal 87 straipsnio 3 dalies c punktą leidžiama valstybės pagalba, skirta tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.

(107)

Šiuo atžvilgiu galiojanti Bendrijos sistema nusprendžiant dėl suderinamumo yra 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės, taip pat pirmiau minėtos 1994 m. gairės.

(108)

Taigi Komisija turi įvertinti, ar restruktūrizavimo planas atitinka galiojančių gairių nuostatas. Gairių pagrindinis principas (Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 31 punktas) – „leisti teikti restruktūrizavimo pagalbą tik tokiomis aplinkybėmis, kai galima įrodyti, kad tai neprieštarauja Bendrijos interesui. Tai įmanoma tik laikantis griežtų kriterijų ir, jei neabejojama, kad bet kokius konkurencijos iškraipymus atsvers nauda, gauta įmonei išlikus ... ir kad, iš esmės, egzistuoja konkurentams palankios adekvačios kompensacinės priemonės.“

(109)

Gairėse toliau nustatyta nemažai sąlygų, kuriomis gali būti suteikta restruktūrizavimo pagalba.

(110)

Pirmiausia Komisija turi nustatyti, ar Cyprus Airways yra tinkama restruktūrizuoti pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires. Gairių 9 punkte teigiama, kad tai nėra bendrovės, patiriančios sunkumų, Bendrijos apibrėžtis ir priduriama, kad „Komisija laiko sunkumus patiriančia įmone tokią įmonę, kuri nei naudodamasi savo ištekliais, nei savininkų, akcininkų ar kreditorių lėšomis nesugeba sumažinti nuostolių, kurie, institucijoms neįsikišus, artimiausiu arba vidutinės trukmės laikotarpiu beveik neabejotinai priverstų ją nutraukti veiklą.“

(111)

Toliau gairių 10 punkte aiškinama, kad „šiose gairėse sunkumus patiriančia įmone laikoma įmonė apskritai, nepriklausomai nuo jos dydžio: a) ribotos turtinės atsakomybės bendrovė, jei ji yra praradusi daugiau kaip pusę savo registruoto kapitalo ir daugiau kaip vieną ketvirtadalį to kapitaloper pastaruosius 12 mėnesių.

(112)

11 punkte taip pat teigiama, kad „Net jei nėra 10 punkte nurodytų aplinkybių, įmonė vis tiek gali būti laikoma patiriančia sunkumus, ypač jei jai būdingi įprasti sunkumus patiriančios įmonės bruožai, pvz., augantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjančios atsargos, pajėgumų perteklius, mažėjantys grynųjų pinigų srautai, augančios skolos, didėjančios palūkanos ir mažėjanti arba nulinė grynojo turto vertė.

(113)

Pradėdama procedūrą Komisija pastebėjo, kad Cyprus Airways yra uždaroji akcinė bendrovė, jau netekusi didelės dalies įstatinio kapitalo. 2003 m. gruodžio 31 d.Cyprus Airways įstatinis kapitalas buvo 55,5 mln. CYP (95 mln. EUR), bet iki 2004 m. gruodžio 31 d. per 12 ankstesnių mėnesių ji neteko 26,2 mln. CYP (44,8 mln. EUR), o tai sudaro beveik 50 % jos akcinio kapitalo.

(114)

Komisija pastebėjo, kad Grupės nuostoliai (patirti daugiausia dėl Cyprus Airways) padidėjo nuo 20,9 mln. CYP 2003 m. iki 39,4 mln. CYP 2004 m. pabaigoje. Taigi Cyprus Airways akcinis kapitalas sumažėjo nuo 55,6 mln. CYP (95 mln. EUR) 2003 m. iki 14,4 mln. CYP (25 mln. EUR) 2004 m. Todėl labai nepanašu, atsižvelgiant į bendrovės keblią finansinę padėtį, kad ji galėtų užsitikrinti kokį nors komercinio finansavimo šaltinį.

(115)

Savo 2005 m. gegužės 3 d. sprendime dėl Cyprus Airways (sanavimo pagalbos) Komisija padarė išvadą, kad pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires Cyprus Airways tikrai yra bendrovė, patirianti sunkumų. Komisija padarė tokią pat išvadą ir pradėdama procedūrą. Todėl Cyprus Airways yra tinkama restruktūrizuoti pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires.

(116)

Antroji sąlyga (kaip nustatyta Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 35 punkte), kurios reikia laikytis yra ta, kad „restruktūrizavimo planas, kurio trukmė turi būti kaip galima trumpesnė, per pagrįstą laikotarpį ir remiantis realiomis būsimų veiklos sąlygų prielaidomis turi atkurti įmonės ilgalaikį gyvybingumą.“

(117)

Tų pačių gairių 37 punkte taip pat numatyta, kad „Planas turi padėti jai pasiekti tokią apyvartą, kuri leistų bendrovei po restruktūrizavimo padengti visas sąnaudas, įskaitant nusidėvėjimą ir finansinius privalomuosius mokėjimus. Laukiamos kapitalo grąžos turi pakakti restruktūrizuotai įmonei konkuruoti rinkoje, pasinaudojant savo privalumais.

(118)

Kol kas vykstant restruktūrizacijai bendrovė sumažino savo išlaidas 19,5 mln. CYP ir atleido daugiau darbuotojų, nei buvo numatyta restruktūrizavimo plane. Plane buvo numatyta atleisti 385 darbuotojus (iš 1800), tačiau galiausiai galimybe palikti bendrovę pasinaudojo 414 asmenų. Toks didelis išlaidų bazės sumažinimas kartu su atlyginimų likusiems darbuotojams sumažinimu, dėl kurio deramasi, taip pat produktyvumo padidėjimas ir darbo praktikos pagerėjimas leis daug sutaupyti ir turėtų suteikti bendrovei reikiamo lankstumo ir gebėjimo prisitaikyti, kad pasiektų savo tikslų.

(119)

Komisija mano, kad Cyprus Airways turėtų sėkmingai atlikti restruktūrizaciją per nustatytą laikotarpį. Iš tiesų, nors nuo sanavimo pagalbos suteikimo (2005 m. gegužės mėn.) praėjo tik 18 mėnesių, bendrovės rezultatai jau yra šiek tiek geresni, nei buvo numatyta. Siekiant tolesnio gerėjimo, reikėtų atkreipti dėmesį į darbuotojų nuomonę apie tai, kaip valdyti būtiną restruktūrizavimą. Tokiais atvejais restruktūrizavimo valdymas yra labai svarbus, ir gautos trečiosios šalies pastabos rodo, kad šiuo atveju yra kaip tik taip.

(120)

Dėl ilgalaikės 55 mln. CYP (96 mln. EUR) paskolos, kuriai iš dalies garantiją suteikia valstybė, Kipro valdžios institucijos įrodė, kad ši suma bus panaudota (kartu su už Eurocypria pardavimą gautomis pajamomis) sanavimo pagalbai, skirtai oro linijoms restruktūrizuoti per ateinančius metus, grąžinti. 2007 m. viduryje planuotas kapitalo padidėjimas 14 mln. CYP bus panaudotas nesumokėtai paskolos daliai sumažinti. Restruktūrizavimo planas yra glaudžiai susijęs su išlaidų mažinimo planu, kad būtų maksimaliai padidintos pajamos. Tikimasi, kad laikui bėgant bendrovės pajamos didės ir iš jų bus galima grąžinti bankui likusią paskolos sumą.

(121)

Komisija taip pat turi įvertinti, ar restruktūrizavimo prielaidos yra pagrįstos esamomis aplinkybėmis ir ar prognozės atitinka tai, ko reikalaujama gairėse. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 35 punkte nustatyta, kad „Planas su visomis susijusiomis detalėmis pateikiamas Komisijai; ypač svarbu, kad plane būtų pateiktas rinkos tyrimas. Įmonės gyvybingumas turi būti didinamas daugiausiai pasinaudojant restruktūrizavimo plane nurodytomis vidaus priemonėmis; gyvybingumo didinimas gali remtis išoriniais veiksniais, pvz., kainų ir paklausos svyravimais, kuriems bendrovė neturi didelės įtakos, bet tik tada, jei iš esmės pritariama apie rinką daromoms prielaidoms.“

(122)

Šiuo atžvilgiu galima patikrinti, ar ši restruktūrizavimo plano dalis įgyvendinama taip, kaip buvo prognozuota. Šiuo atveju dėl eismo srautų ir rinkos pokyčių Komisija remiasi dviem savarankiškomis studijomis, atliktomis vertinant Eurocypria, kiek tai yra susiję su Kipro aviacijos rinkos pokyčiais.

(123)

Pagal restruktūrizavimo planą Kipro oro eismas turėtų vidutiniškai per metus augti 3,5 % 2005–2010 m., o Cyprus Airways eismo prognozės vidutiniškai per metus didės 2,4 % 2005–2010 m.. PwC parengtoje ataskaitoje bendras Kipro oro eismo augimas, kurį prognozuoja IATA (Tarptautinė oro transporto asociacija), yra 4,3 % 2006–2008 m., o tai rodo, kad plane atsižvelgta į pagrįstas prielaidas. Todėl restruktūrizavimo plano prognozės pagal Cyprus Airways rezultatus atrodo patikimos atsižvelgus į kitus bendrovės loginius svarstymus.

(124)

Atsižvelgusi į pirmiau minėtus veiksnius, Komisija mano, kad Cyprus Airways galės atkurti savo finansinį gyvybingumą per pagrįstą laiką, kaip numatyta verslo plane.

(125)

Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 38 punkte numatyta, jog „siekiant užtikrinti, kad neigiamas poveikis prekybos sąlygoms būtų sumažintas taip, kad siekiami teigiami pokyčiai nusvers neigiamus, reikia imtis kompensacinių priemonių. Priešingu atveju bus laikoma, kad pagalba prieštarauja bendrajam interesui ir todėl nesuderinama su bendrąja rinka.“

(126)

Toliau 39 punkte numatyta, kad „tokias priemones gali sudaryti turto išpardavimas, pajėgumų arba dalyvavimo rinkoje sumažinimas ir įėjimo į konkrečias rinkas kliūčių sumažinimas. Nustatydama, ar kompensacinės priemonės yra tinkamos, Komisija atsižvelgs į rinkos struktūrą ir konkurencijos sąlygas, taip siekdama užtikrinti, kad tokia priemonė nepablogins rinkos struktūros ....“

(127)

Todėl Komisija turi išnagrinėti, kaip vyksta restruktūrizavimas, ir nuspręsti, ar buvo imtasi pakankamų priemonių dėl Cyprus Airways ir Cyprus Airways grupės, kad būtų maksimaliai sumažintas rinkos iškraipymus galintis sukelti pagalbos poveikis.

(128)

2004 m. pabaigoje vadinamąjį „veiksmų planą“ bendrovė pradėjo nuo to, kad savo orlaivių parką sumažino dviem orlaiviais (vienas iš jų su įgula vėliau buvo išnuomotas bendrovei Eurocypria) ir atsisakė nemažai maršrutų, kuriuos anksčiau aptarnaudavo – į Varšuvą, Budapeštą ir Kolombą.

(129)

Taigi 2004 m. pabaigoje oro linijų bendrovės orlaivių parkas buvo sumažintas vienu orlaiviu; įgyvendinant restruktūrizavimo planą Cyprus Airways naudojo 10 orlaivių (2 A319, 6 A320-200 ir 2 A330-200), dar vieną A320-200 su įgula buvo išnuomojusi bendrovei Eurocypria, o šis nuomos susitarimas buvo panaikintas 2006 m. vasaros sezono pabaigoje. Be to, Komisija pažymi, kad oro transporto augimo perspektyvos vidutiniškai per metus svyruoja nuo 3,5 iki 4,3 % 2005–2010 m., o Kipro oro linijų prognozėse numatytas 2,4 % augimas per metus, dėl ko rinkos dalis per tą laikotarpį sumažės nuo 26,6 % iki daugiausia 23,2 %. Komisija gali sutikti, kad bet koks tolesnis orlaivių parko dydžio arba rinkos dalies mažinimas keltų pavojų oro linijų bendrovės galimybėms atsigauti nesudarant konkurentams jokių reikšmingų rinkos galimybių.

(130)

Pradėdama procedūrą, Komisija konkrečiai paragino suinteresuotąsias trečiąsias šalis pateikti apie tai savo pastabas; pastabų nebuvo gauta.

(131)

Be to, Komisija pabrėžia, kad Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 55 punkte numatyta, jog „ekonominė ir socialinė sanglauda yra Bendrijos prioritetinis tikslas <…>, Komisija, vertindama pagalbos teikimą remiamose vietovėse, turi atsižvelgti į regioninio vystymosi poreikius.“ Toliau 56 punkte numatyta, kad „leidimo suteikti pagalbą sąlygos remiamose vietovėse gali būti ne tokios griežtos kompensacinių priemonių įgyvendinimo ir pagalbos gavėjo indėlio dydžio atžvilgiu.

(132)

Šiuo atveju reikėtų prisiminti, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. (14) visas Kipras atitiko kriterijus, keliamus taikant EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą. 2007–2013 m. du regionai, kuriuose bendrai gyvena 50 % Kipro gyventojų, turėtų atitikti kriterijus, leidžiančius gauti regioninę investicinę pagalbą taikant EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą, pagalbos intensyvumui esant 15 %. Be to, Kipras turi nemažai teritorinių, taigi ir pastovių ypatybių, kurios veikia jo socialinę ir ekonominę raidą. Kipro pietinis pakraštys turi tiesioginių susisiekimo su Europos Sąjunga problemų ir dėl to šalis labai priklauso nuo oro ir jūros transporto, bet labiausiai nuo oro transporto. Tai svarbu, nes Kipro atveju kelionės oru yra vienintelis perspektyvus verslo keleivių keliavimo būdas. 2003 m. Eurostat statistiniais duomenimis, apskaičiavus vadinamąjį ekonomikos „priklausymą nuo oro transporto“, buvo nustatyta, kad Kipras yra labiausiai nuo oro transporto priklausanti valstybė narė (15).

(133)

Šiuo atžvilgiu ir atsižvelgiant į oro transporto rinkos ypatumus Kipre, taip pat į tai, kad Cyprus Airways jau sumažino savo orlaivių parką ir kad buvusi jai pavaldi bendrovė Eurocypria dabar veiks kaip teisiškai ir finansiškai atskiras verslo subjektas, visiškai nepriklausantis bendrovei Cyprus Airways ir jos nekontroliuojamas, Komisija gali daryti išvadą, jog Kipro valdžios institucijos pasiūlė pakankamai kompensacinių priemonių, kad ištaisytų rinkos iškraipymus, kuriuos sukels restruktūrizacija.

(134)

Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 43 punkte numatyta, kad „Pagalbos dydis ir intensyvumas turi apsiriboti griežtu restruktūrizavimo sąnaudų minimumu, reikalingu restruktūrizavimui įvykdyti, atsižvelgiant į turimus bendrovės, jos akcininkų arba ją valdančios verslo grupės finansinius išteklius. Tokiame įvertinime bus atsižvelgta į anksčiau gautą sanavimo pagalbą.“ Komisija mano, kad šis reikalavimas yra įvykdytas.

(135)

Iš tiesų, viena vertus, kaip minėta pirmiau, restruktūrizacijos išlaidos siekia 71,1 mln. CYP. Kita vertus, pajamas, panaudotas šiai restruktūrizacijai finansuoti, sudaro 55 mln. CYP paskola (iš dalies garantuojama valstybės), 13,425 mln. CYP iš Eurocypria pardavimo pajamų ir maždaug 8,5 mln. CYP iš kitų išteklių, gaunamų pardavus įvarų turtą. Planuoto kapitalo didinimo lėšos neturėtų būti pridėtos prie šių priemonių, nes jos visos bus naudojamos daliai 55 mln. CYP paskolos padengti ir todėl nepadidins bendros išteklių, naudojamų restruktūrizacijai, sumos, bet tik pakeis tolygią jų dalį. Todėl iš viso ištekliai sudaro maždaug 76,9 mln. CYP. Komisijai ši suma atrodo priimtina ir ji daro išvadą, kad nėra nuolatinių išteklių pertekliaus, palyginti su atitinkamomis išlaidomis, nes didžiąją dalį restruktūrizavimo išteklių sudaro paskola, kurią bendrovė turės grąžinti iš savo pačios lėšų, todėl tai nėra nuolatinis finansavimas, nes bendrovė turi pati padengti galutines restruktūrizavimo išlaidas.

(136)

Be to, Komisija pastebi, kad Kipro valdžios institucijų įsipareigojimas sumažinti dalį 55 mln. CYP paskolos, kuriai bus taikoma vyriausybės garantija, yra dar vienas valstybės pagalbos elemento apribojimas, palyginti su tuo, kas buvo iš pradžių numatyta.

(137)

Dėl nuosavo įnašo dydžio, gairių 43 punkte numatyta, kad „tikimasi, kad pagalbos gavėjai savais ištekliais svariai prisidės prie restruktūrizavimo plano įgyvendinimo, įskaitant įmonės išlikimui nebūtino turto pardavimą arba pasinaudojimą rinkos sąlygomis gaunamu išoriniu finansavimu. Toks indėlis yra požymis to, kad rinkos tiki gyvybiškumo sugrįžimo galimybe. Toks indėlis turi būti tikras, t. y. faktiškas, neįtraukiant viso ateityje laukiamo pelno, tarkim grynųjų pinigų srautų, ir kiek įmanoma didesnis.“ Toliau gairėse nurodoma, koks nuosavo įnašo dydis būtų paprastai laikomas tinkamu; tokio dydžio bendrovei kaip Cyprus Airways jis turėtų būti 50 %.

(138)

Komisija nustatė, kad restruktūrizavimo išlaidos bus maždaug 71,1 mln. CYP.

(139)

Sumas, kurios turėtų būti laikomos nuosavu įnašu, sudarys: mažiausiai 4,2 mln. CYP, sudarantys tą kapitalo didinimo 14 mln. CYP dalį, kurią garantuos privatūs investuotojai; mažiausiai 10 mln. CYP iš 55 mln. CYP komercinės paskolos, kurią oro linijų bendrovė skolinsis rinkoje be garantijos ar kitokio valstybės įsikišimo; taip pat 8,5 mln. CYP (kaip nustatyta 53 konstatuojamojoje dalyje) iš įvairaus turto pardavimo lėšų.

(140)

Kipro valdžios institucijos taip pat tvirtina, kad lėšos, gautos už Eurocypria pardavimą, taip pat turėtų būti laikomos nuosavu įnašu. Komisijos praktika šiuo atžvilgiu yra tokia (16), kad jei turtas parduodamas realia verte (neatsižvelgiant į tai, kas yra pirkėjas), tai nėra valstybės pagalba turtą parduodančiai įmonei. Tokio turto pardavimo lėšos gali būti naudojamos restruktūrizavimui finansuoti ir turėtų būti laikomos nuosavu įnašu. Tai reiškia, kad lėšos už Eurocypria pardavimą, siekiančios 13,425 mln. CYP, taip pat turi būti laikomos nuosavu įnašu. Šią išvadą šiuo atveju dar labiau sustiprina Kipro valdžios institucijų įsipareigojimas ir Komisijos nustatyta sąlyga, kad Eurocypria veiksmingai veiktų kaip atskiras ūkio subjektas, nepriklausantis nuo Cyprus Airways ir konkuruojantis su ja.

(141)

Iš viso nuosavas įnašas yra mažiausiai 36,2 mln. CYP. Tai sudaro 51 % restruktūrizavimo išlaidų. Todėl Komisija daro išvadą, kad reikalavimas pridėti pakankamą sumą prie restruktūrizavimo išlaidų šiuo atveju įvykdytas.

(142)

Be to, Komisija pabrėžia, kad didžiąją dalį restruktūrizavimo išlaidų padengia 55 mln. CYP paskola, kurią, net jei ji iš dalies garantuota valstybės, turės atiduoti bendrovė iš savo lėšų, o ne iš 55 mln. CYP valstybės dotacijos (17). Pastangos, kurias bendrovė turi dėti, kad laikui bėgant padengtų savo restruktūrizacijos išlaidas, turi tokį patį poveikį, kaip nuosavas jos restruktūrizavimo finansavimas, vienintelis skirtumas – šios pastangos gali būti paskirstytos per kelerius metus, nes gauta valstybės garantuota komercinė paskola.

Atsižvelgdama į tai, Komisija

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Restruktūrizavimo pagalba, kurią Kipras suteikė bendrovei Cyprus Airways Public Ltd., yra suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą su sąlyga, kad bus laikomasi 2–5 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

2 straipsnis

Kipras iki 2007 m. gruodžio 31 d. pateikia Komisijai ataskaitą apie restruktūrizavimo plano pažangą ir valdymą.

3 straipsnis

1.   Kipras užtikrina, kad Cyprus Airways Public Ltd. ir Eurocypria yra ir toliau bus visiškai konkuruojančios bendrovės. Cyprus Airways Public Ltd. ir Eurocypria turi veikti kaip atskiri juridiniai asmenys. Nei Cyprus Airways Public Ltd., nei Eurocypria neleidžiama įsigyti vienai kitos akcijų, ir abi bendrovės tarpusavyje negali atlikti jokių lygiaverčių kapitalo operacijų, tokių kaip susijungimas. Visi Cyprus Airways Public Ltd. ir Eurocypria sandoriai turi būti sudaromi rinkos sąlygomis.

2.   1 dalis galios, kol:

a)

baigsis paskolos garantija, kurią bendrovei Cyprus Airways Public Ltd. suteikė Kipras, arba

b)

Kipras daugiau nebeturės nei tiesioginės, nei netiesioginės daugumos ir (arba) kontrolės abiejų bendrovių kapitale.

4 straipsnis

Kipras užtikrina, kad didinant kapitalą 14 mln. CYP (24,3 mln. EUR) bendrovėje Cyprus Airways Public Ltd., kas numatyta 2007 m. viduryje, bus laikomasi šių sąlygų:

a)

kapitalas bus didinamas tiktai po to, kai komercinis bankas raštiškai patvirtins savo formalų besąlyginį įsipareigojimą dėl geros operacijos baigties garantijos, išskyrus nenugalimos jėgos atvejus, karo veiksmus ir teroristų išpuolius bei panašius atvejus;

b)

didinant kapitalą valstybė gali pasirašyti ne daugiau kaip 70 % kapitalo;

c)

valstybė pasirašo naujas akcijas, išleistas su tokiomis pat teisėmis, tokiomis pat sąlygomis ir ta pačia kaina, kaip ir privatūs investuotojai, nepažeisdama siūlomo banko sėkmingos baigties garantijos tvarkaraščio;

d)

vykdant operaciją negali būti lygiagretaus ar užslėpto susitarimo, kuriuo valstybė atleistų banką nuo jo įsipareigojimo, jei rekapitalizacijos pasiūlymas būtų nepakankamai pasirašytas ar bankui būtų suteikta bet kokia speciali emisijos kainos nuolaida.

5 straipsnis

Kipras pateikia Komisijai visas ataskaitas ir dokumentus, susijusius su valstybės, banko ir privačių Cyprus Airways Public Ltd. akcininkų dalyvavimu, ir visų pirma galutines sutartis su banku ir ataskaitas, pagrindžiančias mokesčius ir galutinę akcijų kainą didinant kapitalą.

6 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Kiprui.

Priimta Briuselyje 2007 m. kovo 7 d.

Komisijos vardu

Jacques BARROT

Komisijos pirmininko pavaduotojas


(1)  OL C 113, 2006 5 13, p. 2.

(2)  Žr. 1 išnašą.

(3)  OL C 244, 2004 10 1, p. 2.

(4)  Verslo paslaptis.

(5)  Audituotos finansinės ataskaitos.

(6)  M – vadovybės ataskaitos, dar neaudituotos.

(7)  E – apskaičiuota.

(8)  Verslo paslaptis.

(9)  OL C 71, 2003 3 11, p. 14 ir toliau.

(10)  Žr. 2002 m. gegužės 16 d. Teismo sprendimą byloje C482/99 [2002] ECR I-4397, taip pat 2001 m. rugsėjo 27 d. generalinio advokato Geelhoed išvadas sujungtose bylose C-328/99 ir C-399/00 Italija prieš Komisiją bei SIM 2 Multimedia SpA prieš Komisiją.

(11)  1991 m. kovo 21 d. Teismo sprendimo Italija prieš Komisiją „Alfa Romeo“ (C-305/89) [1991] ECR I-1603 20 punktas.

(12)  2000 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo byloje T-296/97 Alitalia prieš Komisiją [2000] ECR II-3871 81 punktas.

(13)  Bylos T11/95 BP Chemicals Ltd prieš Komisiją [1998] ECR II-3235 170 ir 171 punktai.

(14)  Valstybės pagalba CY 14/2003 – Kipras – Regioninės pagalbos žemėlapis 2004-2006 m. (C(2004) 1757/1, 2004 4 28).

(15)  Kipre oro transporto keleivių ir gyventojų santykis yra 8,50. Galima palyginti: ES-25 valstybėse narėse toks santykis yra 1,30.

(16)  2003 m. spalio 15 d. Komisijos sprendimas 2005/406/EB dėl RTP, (OL L 142, 2005 6 6, p. 1), ir 2004 m. liepos 7 d. Komisijos sprendimas 2005/418/EB dėl Alstom (OL L 150, 2005 6 10, p. 24) (visų pirma 125 ir 215 punktai).

(17)  Žr. 2004 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimą (2005/346/EB) dėl MobilCom, OL L 116, 2005 5 4 (visų pirma 173 punktą).