I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

21.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 46/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 146/2008

2008 m. vasario 14 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams, ir Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Patirtis parodė, kad reikia numatyti tam tikrą atvejų, kai nežymiai nesilaikoma kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų ir kai toks nesilaikymas nėra toks rimtas, reikšmingas ir neturi ilgalaikių pasekmių, kad nebūtų pateisinamas nedelsiant atliekamas tiesioginių išmokų sumažinimas, toleravimą. Toks toleravimas vis tiek turėtų būti siejamas su kompetentingos nacionalinės institucijos atitinkamais tolesniais veiksmais, kol bus pradėta laikytis reikalavimų. Be to, taikant sumažinimą labai mažoms tiesioginių išmokų pradinėms sumoms, našta gali būti didesnė nei pasiektas atbaidantis poveikis. Todėl turėtų būti nustatyta tinkama riba, kurios neviršijus valstybės narės gali nuspręsti netaikyti sumažinimo, jei kompetentinga nacionalinė institucija imasi veiksmų siekdama užtikrinti, kad ūkininkas ištaisytų atitinkamus nustatytus pažeidimus.

(2)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 (2) 44 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ūkininkai sklypais, atitinkančiais reikalavimus atitinkančius hektarus, turi būti naudojęsi ne trumpesnį kaip 10 mėnesių laikotarpį. Patirtis parodė, kad dėl šios sąlygos kyla pavojus, jog bus apribotas žemės rinkos funkcionavimas ir susidarys daug administracinio darbo ūkininkams ir susijusioms administracinėms tarnyboms. Tačiau siekiant užtikrinti, kad už tą pačią žemę paraiškos nebūtų pateiktos du kartus, turėtų būti nustatyta data, kurią ūkininkas turėjo naudotis sklypais. Būtų tikslinga, kad valstybės narės nustatytų tokią datą, kuri nebūtų vėlesnė kaip data, nustatyta pagalbos paraiškai pakeisti. Ta pati taisyklė turėtų būti taikoma valstybėms narėms, taikančioms vienkartinės išmokos už plotus schemą.

(3)

Iki vienos dienos sutrumpinus laikotarpį, kurį ūkininkas turi būti naudojęsis sklypais, atitinkančiais bendrosios išmokos schemos ir vienkartinės išmokos už plotus reikalavimus atitinkančius hektarus, turėtų būti patikslintos atsakomybės taisyklės pagal kompleksinį paramos susiejimą, visų pirma žemės perleidimo atitinkamais kalendoriniais metais atveju. Todėl reikėtų patikslinti, kad ūkininkas, kuris pateikia pagalbos paraišką, turėtų būti laikomas atsakingu kompetentingai institucijai už kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų neįvykdymą atitinkamais kalendoriniais metais visos žemės ūkio paskirties žemės, deklaruotos pagalbos paraiškoje, atžvilgiu. Dėl to neturi būti kliūčių atitinkamam ūkininkui ir asmeniui, kuriam žemės ūkio paskirties žemė buvo perleista arba iš kurio ji buvo gauta, sudaryti susitarimų pagal privatinę teisę.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 71h straipsnyje nustatyta, kad pagal bendrosios išmokos schemą naujosios valstybės narės, kaip apibrėžta to reglamento 2 straipsnio g punkte, gali nustatyti skirtingas teisių į išmokas, kurios skiriamos už pievų hektarus arba už daugiamečių ganyklų hektarus ir už kitus pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančius hektarus, kaip nustatyta 2003 m. birželio 30 d. arba, Bulgarijos ir Rumunijos atveju, 2005 m. birželio 30 d., vieneto vertes. Naujosios valstybės narės nustatė žemės ūkio sklypų identifikavimo sistemą pagal to reglamento 20 straipsnio nuostatas. Tačiau dėl techninių sunkumų pereinant prie tos identifikavimo sistemos, tam tikrų 2003 m. egzistavusių sklypų požymiai galėjo nebūti tiksliai perteikti. Siekiant užtikrinti, kad ši galimybė nustatyti skirtingas vienetų vertes būtų sklandžiai įgyvendinta, sklypų identifikavimo data turėtų būti patikslinta ir nustatyta 2006 m. birželio 30 d. Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai sklypų identifikavimo data turėtų būti 2008 m. sausio 1 d. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 71h straipsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(5)

Patirtis taip pat parodė, kad siekiant sukurti administracinę infrastruktūrą, kuri reikalinga siekiant valdyti teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus, kuriems taikomos kompleksinio paramos susiejimo taisyklės, reikia įdėti nemažai administracinio darbo. Naujosiose valstybėse narėse, taikančiose vienkartinės išmokos už plotus schemą, teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų trejų metų pereinamasis laikotarpis, panašus į 2004 m. balandžio 30 d. sudėties Bendrijoje taikytą pereinamąjį laikotarpį, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III priede pateikto tvarkaraščio, palengvintų teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų įvedimo procesą ir jų sklandų įgyvendinimą. Šį pereinamąjį laikotarpį turėtų būti galima taikyti, net jei naujoji valstybė narė nusprendžia visapusiškai taikyti tiesiogines išmokas prieš vėliausią datą, kai dar galima taikyti vienkartinės išmokos už plotus schemą. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143b straipsnio 6 dalis ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 (3) 51 straipsnio 3 dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143b straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatomos taisyklės, reglamentuojančios naujųjų valstybių narių, taikančių vienkartinės išmokos už plotus schemą, perėjimą prie bendrosios išmokos schemos. Pagal šias taisykles Komisija, įvertinusi atitinkamos naujosios valstybės narės pasirengimo lygį, turi iš anksto patvirtinti naujosios valstybės narės sprendimą įgyvendinti bendrosios išmokos schemą. Išankstinio patvirtinimo jau nebereikia, nes beveik visos tiesioginės išmokos yra atsietos, taip pat vienkartinės išmokos už plotus schema ir bendrosios išmokos schema yra atsietos; išmokos pagal jas yra grindžiamos plotu ir joms abiem yra būdingi integruotos sistemos, visų pirma žemės sklypų identifikavimo sistemos, elementai. Todėl šios nuostatos turėtų būti išbrauktos. Išbraukus 143b straipsnio 10 ir 11 dalis reikia atitinkamai iš dalies pakeisti ir 143b straipsnio 9 dalį. Todėl tą nuostatą taip pat reikėtų iš dalies pakeisti.

(7)

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 XII priedo 2 lentelėje pateiktos bendros papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų sumos, mokėtinos Kipre, kur vienkartinės išmokos už plotus schema taikoma iki 2008 m. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2012/2006 (4) pratęsus vienkartinės išmokos už plotus schemos taikymą, būtina pateikti bendras sumas tose valstybėse narėse, kur vienkartinės išmokos už plotus schema bus taikoma 2009 m. ir 2010 m.

(8)	Naujosios valstybės narės, nusprendusios taikyti bendrosios išmokos schemą, pasirinko galimybę ją taikyti nuo 2007 m. Todėl tikslinga Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 71h straipsnio pakeitimą taikyti toms naujoms valstybėms narėms nuo tos datos.

(9)

Šiuo reglamentu iš dalies pakeitus kelias nuostatas, pirmiausia dėl toleravimo tais atvejais, kai nežymiai nesilaikoma kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų, dėl sumažinimo taikymo iki tam tikros ribos, dėl datos, kada ūkininkas turi naudotis savo žeme, kad atitiktų bendrosios išmokos schemos ir vienkartinės išmokos už plotus schemos kriterijus, nustatymo, taip pat dėl vienkartinės išmokos už plotus schemą taikančioms naujosioms valstybėms narėms suteikto pereinamojo laikotarpio joms siekiant savo teritorijoje visapusiškai įgyvendinti reikalavimus kompleksinio paramos susiejimo srityje, atitinkamiems ūkininkams būtų taikomos palankesnės nei šiuo metu galiojančios taisyklės. Šių nuostatų taikymas atgaline data neturėtų pažeisti teisinio tikrumo principo atitinkamų ūkio subjektų atžvilgiu. Tai taip pat taikoma iš dalies pakeistai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 71h straipsnio nuostatai. Tačiau nuostatos dėl ūkininkų atsakomybės už reikalavimų nevykdymą žemės perleidimo atveju turėtų būti taikomos nuo 2008 m. balandžio 1 d., kad atitinkamiems ūkininkams būtų užtikrintas pakankamas teisinis tikrumas, tuo pačiu užtikrinant veiksmingą šių nuostatų taikymą 2008 m.

(10)	Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 ir Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 iš dalies keičiamas taip:

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Jei bet kuriuo metu konkrečiais kalendoriniais metais (toliau – atitinkami kalendoriniai metai) ūkininkas nesilaikė teisės aktais nustatytų valdymo ar geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų, ir toks reikalavimų nesilaikymas yra tiesiogiai pagalbos paraišką atitinkamais kalendoriniais metais pateikusiam ūkininkui priskirtinų veiksmų ar neveikimo rezultatas, visa šiam ūkininkui jau numatyta išmokėti tiesioginių išmokų suma, pritaikius 10 ir 11 straipsnio nuostatas, sumažinama arba panaikinama pagal 7 straipsnyje nustatytas išsamias taisykles.

Pirma pastraipa taip pat taikoma, jeigu atitinkamas reikalavimų nesilaikymas yra tiesiogiai asmeniui, kuriam buvo perleista žemės ūkio paskirties žemė arba kuris tokią žemę perleido, priskirtinų veiksmų ar neveikimo rezultatas.

2008 m. taikant pirmą ir antrą pastraipas, kalendoriniai metai atitinka laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Šioje dalyje „perleidimas“ reiškia bet kokį sandorį, dėl kurio perleidžiantis asmuo nustoja naudotis žemės ūkio paskirties žeme.“;

straipsnis papildomas šia dalimi:

„3. Nepaisant 1 dalies nuostatų ir vadovaujantis 7 straipsnio 1 dalyje nurodytose išsamiose taisyklėse nustatytomis sąlygomis, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti sumažinimo arba išskaičiavimo, jei jis sudaro ne daugiau kaip 100 EUR vienam ūkininkui per vienerius kalendorinius metus.

Jeigu valstybė narė nusprendžia pasinaudoti pirmoje pastraipoje numatyta galimybe, kitais metais kompetentinga institucija imasi veiksmų, kurie būtini siekiant užtikrinti, kad ūkininkas ištaisytų atitinkamus nustatytus pažeidimus. Apie nustatytą reikalavimų nesilaikymą ir taisomuosius veiksmus, kurių būtina imtis, pranešama ūkininkui.“;

7 straipsnio 2 dalis papildoma tokiomis pastraipomis:

„Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali nuspręsti, kad sumažinimas netaikomas, jei reikalavimų nesilaikymas, atsižvelgiant į jo rimtumą, reikšmingumą ir ilgalaikes pasekmes, gali būti laikomas nežymiu pažeidimu. Tačiau reikalavimų nesilaikymas, dėl kurio visuomenės ar gyvūnų sveikatai kyla tiesioginis pavojus, nėra laikomas nežymiu.

Jeigu ūkininkas nedelsdamas nesiėmė taisomųjų veiksmų ir neištaisė nustatyto pažeidimo, kompetentinga institucija imasi būtinų veiksmų, kurie atitinkamais atvejais gali būti vykdomi kaip administracinis patikrinimas, siekdama užtikrinti, kad ūkininkas ištaisytų atitinkamus nustatytus pažeidimus. Apie nustatytą nežymų reikalavimų nesilaikymą ir taisomuosius veiksmus, kurių būtina imtis, pranešama ūkininkui.“;

3)	44 straipsnio 3 dalies antras sakinys pakeičiamas taip: „Išskyrus force majeure ar išimtines aplinkybes, ūkininkas turi naudotis šiais sklypais valstybės narės nustatytą datą, kuri yra ne vėlesnė kaip data, kurią ta valstybė narė nustatė pagalbos paraiškoms pakeisti.“;

71h straipsnis pakeičiamas taip:

„71h straipsnis

Pievos

Naujosios valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir neviršydamos regioninės viršutinės ribos ar jos dalies, taip pat gali nustatyti skirtingas teisių į išmokas, kurios turi būti skiriamos 71f straipsnio 1 dalyje nurodytiems ūkininkams, už hektarą, apsėtą pieva, kaip nustatyta 2006 m. birželio 30 d., ar už bet kurį kitą pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkantį hektarą arba už hektarus, apsėtus daugiametėmis ganyklomis, kaip nustatyta 2006 m. birželio 30 d., ar už bet kurį kitą pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkantį hektarą vieneto vertes.

Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai identifikavimo data yra 2008 m. sausio 1 d.“;

143b straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	5 dalis papildoma šia pastraipa: „Išskyrus force majeure ar išimtines aplinkybes, ūkininkas turi naudotis pirmoje pastraipoje nurodytais sklypais valstybės narės nustatytą datą, kuri yra ne vėlesnė kaip data, kurią ta valstybė narė nustatė pagalbos paraiškoms pakeisti.“;

6 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. naujosios valstybės narės neprivalo taikyti 3, 4, 6, 7 ir 9 straipsnių tiek, kiek tos nuostatos yra susijusios su teisės aktuose nustatytais valdymo reikalavimais. Nuo 2009 m. sausio 1 d. ūkininkas, gaunantis išmokas pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą tose valstybėse narėse, laikosi teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų, nurodytų III priede, pagal tokį tvarkaraštį:

a)	III priedo A punkte nurodyti reikalavimai taikomi nuo 2009 m. sausio 1 d.;

b)	III priedo B punkte nurodyti reikalavimai taikomi nuo 2011 m. sausio 1 d.;

c)	III priedo C punkte nurodyti reikalavimai taikomi nuo 2011 m. sausio 1 d.

Tačiau Bulgarija ir Rumunija neprivalo taikyti 3, 4, 6, 7 ir 9 straipsnių iki 2011 m. gruodžio 31 d. tiek, kiek tos nuostatos yra susijusios su teisės aktuose nustatytais valdymo reikalavimais. Nuo 2012 m. sausio 1 d. ūkininkas, gaunantis išmokas pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą tose valstybėse narėse, laikosi teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų, nurodytų III priede, pagal tokį tvarkaraštį:

a)	III priedo A punkte nurodyti reikalavimai taikomi nuo 2012 m. sausio 1 d.;

b)	III priedo B punkte nurodyti reikalavimai taikomi nuo 2014 m. sausio 1 d.;

c)	III priedo C punkte nurodyti reikalavimai taikomi nuo 2014 m. sausio 1 d.

Be to, naujosios valstybės narės trečioje pastraipoje numatyta galimybe gali naudotis ir tuo atveju, jei jos nusprendžia nebetaikyti vienkartinės išmokos už plotus schemos dar nepasibaigus 9 dalyje numatytam šios schemos taikymo laikotarpiui.“;

c)	9 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip: „Visos naujosios valstybės narės gali taikyti vienkartinės išmokos už plotus schemą iki 2010 m. pabaigos.“;

d)	10 ir 11 dalys išbraukiamos;

6)	XII priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 51 straipsnio 3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Pirmoje pastraipoje numatyta nukrypti leidžianti nuostata taikoma iki 2008 m. gruodžio 31 d. Nuo 2009 m. sausio 1 d. ūkininkas, gaunantis išmokas pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą, laikosi teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III priede, pagal tokį tvarkaraštį:

a)	III priedo A punkte nurodyti reikalavimai taikomi nuo 2009 m. sausio 1 d.;

b)	III priedo B punkte nurodyti reikalavimai taikomi nuo 2011 m. sausio 1 d.;

c)	III priedo C punkte nurodyti reikalavimai taikomi nuo 2011 m. sausio 1 d.

Tačiau Bulgarija ir Rumunija neprivalo taikyti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 3, 4, 6, 7 ir 9 straipsnių iki 2011 m. gruodžio 31 d. tiek, kiek tie straipsniai susiję su teisės aktuose nustatytais valdymo reikalavimais. Nuo 2012 m. sausio 1 d. ūkininkas, gaunantis išmokas pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą, laikosi teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III priede, pagal tokį tvarkaraštį:

a)	III priedo A punkte nurodyti reikalavimai taikomi nuo 2012 m. sausio 1 d.;

b)	III priedo B punkte nurodyti reikalavimai taikomi nuo 2014 m. sausio 1 d.;

c)	III priedo C punkte nurodyti reikalavimai taikomi nuo 2014 m. sausio 1 d.

Naujosios valstybės narės antroje pastraipoje numatyta galimybe gali naudotis ir tuo atveju, jei jos nusprendžia nebetaikyti vienkartinės išmokos už plotus schemos dar nepasibaigus Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143b straipsnio 9 dalyje numatytam šios schemos taikymo laikotarpiui.“

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d., išskyrus šias išimtis:

a)	1 straipsnio 1 dalies a punktas taikomas nuo 2008 m. balandžio 1 d.;

b)	1 straipsnio 4 dalis taikoma nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. vasario 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. ZVER

(1) 2007 m. gruodžio 11 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) OL L 270, 2003 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1276/2007 (OL L 284, 2007 10 30, p. 11).

(3) OL L 277, 2005 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2012/2006 (OL L 384, 2006 12 29, p. 8).

(4) OL L 384, 2006 12 29, p. 8.

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 XII priedo 2 lentelė papildoma šiomis dviem skiltimis:

„2009	2010
0	0
1 795 543	1 572 955
0	0
3 456 448	3 438 488
4 608 945	4 608 945
10 724 282	10 670 282
5 547 000	5 115 000
156 332	149 600
4 323 820	4 312 300
1 038 575	1 035 875
31 650 945	30 903 405“

21.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 46/11

TARYBOS DIREKTYVA 2008/7/EB

2008 m. vasario 12 d.

dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalo pritraukimui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 93 ir 94 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

(1)	1969 m. liepos 17 d. Tarybos direktyva 69/335/EEB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalui pritraukti (3), keletą kartų buvo iš esmės keista (4). Dėl to, kad daroma daugiau pakeitimų, ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija, siekiant aiškumo.

(2)

Netiesioginiai kapitalo pritraukimo mokesčiai, būtent – kapitalo mokestis (mokestis imamas už kapitalo įnašus į bendroves ir firmas), vertybinių popierių žyminis mokestis ir restruktūrizavimo operacijų mokestis, neatsižvelgiant į tai, ar šiomis operacijomis didinamas kapitalas, sudaro diskriminaciją, dvigubą apmokestinimą ir skirtumus, kurie kliudo laisvam kapitalo judėjimui. Tokias pasekmes sukelia ir kiti netiesioginiai mokesčiai, kurių savybės tokios pačios, kaip kapitalo mokesčio arba vertybinių popierių žyminio mokesčio.

(3)	Dėl to vidaus rinkos labui reikia suderinti teisės aktus, reglamentuojančius kapitalo pritraukimo netiesioginius mokesčius, siekiant kiek įmanoma pašalinti faktorius, galinčius iškreipti konkurencijos sąlygas ar kliudyti laisvam kapitalo judėjimui.

(4)	Kapitalo mokesčio ekonominis poveikis kenkia įmonių pergrupavimui ir plėtrai. Šis poveikis ypač kenksmingas esant dabartinei ekonominei padėčiai, kai visiškai būtina teikti pirmenybę investicijų skatinimui.

(5)	Geriausias sprendimas šiems tikslams pasiekti būtų panaikinti kapitalo mokestį.

(6)

Tačiau mokestinių pajamų praradimas tuoj pat taikant tokią priemonę yra nepriimtinas valstybėms narėms, kurios šiuo metu taiko kapitalo mokestį. Todėl tos valstybės narės turėtų turėti galimybę apmokestinti šiuo mokesčiu visus ar dalį atitinkamų sandorių, t. y. vieno tarifo mokestis turi būti renkamas būtent toje valstybėje narėje. Jei valstybė narė nusprendžia nerinkti kapitalo mokesčio už visus ar dalį sandorių pagal šią direktyvą, tai ji neturėtų turėti galimybės vėl nustatyti tokius mokesčius.

(7)

Neatsiejama vidaus rinkos koncepcijos dalis yra tai, kad kapitalo pritraukimo mokestis vidaus rinkoje bendrovei ar firmai neturėtų būti priskaičiuojamas daugiau nei vieną kartą. Todėl jei valstybė narė, kuriai priskirta apmokestinimo teisė, nerenka kapitalo mokesčio už tam tikrus ar visus sandorius, kuriuos apima ši direktyva, tai kitos valstybės narės negali įgyvendinti apmokestinimo teisės tokių sandorių atžvilgiu ir kad tokio mokesčio dydis turi būti vienodas visose valstybėse narėse, kad tai nesudarytų kliūčių laisvam kapitalo judėjimui.

(8)	Tikslinga išlaikyti griežtas sąlygas taikomas tais atvejais, kai valstybės narės ir toliau renka kapitalo mokestį, ypač – dėl atleidimo nuo mokesčio ir jo sumažinimo.

(9)

Kapitalo pritraukimas neturėtų būti apmokestinamas jokiais netiesioginiais mokesčiais, išskyrus kapitalo mokestį. Visų pirma neturėtų būti renkamas joks mokestis už vertybinius popierius, neatsižvelgiant į tų vertybinių popierių kilmę, ir į tai, ar jie liudija nuosavą ar skolintą bendrovės kapitalą.

(10)	Direktyvoje 69/335/EEB pateiktame kapitalo bendrovių sąraše išvardytos ne visos kapitalo bendrovės, todėl jis turi būti adaptuotas.

(11)

Kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti šios direktyvos tikslų ir todėl šiuos tikslus galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali imtis priemonių pagal subsidiarumo principą, nustatytą Sutarties 5 straipsnyje. Pagal proporcingumo principą, nustatytą tame straipsnyje, šia direktyva nesiekiama daugiau, nei būtina šiems tikslams pasiekti.

(12)	Pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apimti tik tas nuostatas, kuriomis daromi esminiai pakeitimai, palyginti su ankstesnėmis direktyvomis. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal ankstesnes direktyvas.

(13)	Ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su II priedo B dalyje išvardytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais.

(14)	Atsižvelgiant į kapitalo mokesčio neigiamą poveikį, Komisija turėtų kas treji metai teikti ataskaitas apie šios direktyvos veikimą, siekiant panaikinti šį mokestį,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Dalykas

Ši direktyva reglamentuoja netiesioginių mokesčių rinkimą už:

a)	kapitalo įnašus į kapitalo bendroves;

b)	restruktūrizavimo operacijas, kuriose dalyvauja kapitalo bendrovės;

c)	tam tikrų vertybinių popierių ir obligacijų išleidimui.

2 straipsnis

Kapitalo bendrovė

1. Šios direktyvos tikslais, „kapitalo bendrovė“ – tai:

a)	bet kuri bendrovė, kuri yra vienos iš I priede išvardytų formų;

b)	kiekviena bendrovė, firma, asociacija arba juridinis asmuo, kurio kapitalo arba turto akcijomis (dalimis) gali būti prekiaujama vertybinių popierių biržoje;

c)	bet kuri bendrovė, firma, asociacija arba juridinis asmuo, siekiantys pelno, kurių dalyviai turi teisę perleisti savo akcijas (dalis) trečiosioms šalims be jų išankstinio leidimo ir kurie už bendrovės, firmos, asociacijos arba juridinio asmens skolas atsako tiktai savo akcijomis (dalimis).

2. Šios direktyvos tikslais, bet kuri kita bendrovė, firma, asociacija ar juridinis asmuo, siekiantys pelno, laikomi kapitalo bendrovėmis.

3 straipsnis

Kapitalo įnašai

Šios direktyvos tikslais ir laikantis 4 straipsnio, toliau nurodyti sandoriai laikomi „kapitalo įnašais“:

a)	kapitalo bendrovės steigimas;

b)	bendrovės, firmos, asociacijos ar juridinio asmens, kurie nėra kapitalo bendrovė, pertvarkymas į kapitalo bendrovę;

c)	kapitalo bendrovės kapitalo padidinimas bet kokios rūšies turto įnašais;

d)	kapitalo bendrovės turto padidinimas bet kokios rūšies turto įnašais, atlyginant už juos ne bendrovės akcijomis (dalimis), bet tos pačios rūšies teisėmis, kokias turi nariai, pavyzdžiui, balso teisėmis, teise į dalį pelno arba į likutį likvidavimo atveju;

e)	kapitalo bendrovės, kurios registruota buveinė yra trečiojoje šalyje, faktinio valdymo centro perkėlimas iš trečiosios šalies į valstybę narę;

f)	kapitalo bendrovės, kurios faktinio valdymo centras yra trečiojoje šalyje, registruotos buveinės perkėlimas iš trečiosios šalies į valstybę narę;

g)	kapitalo bendrovės kapitalo padidėjimas kapitalizuojant pelną arba iš nuolatinių ar laikinų rezervų;

h)	kapitalo bendrovės turto padidėjimas dėl jos dalyvio teikiamų paslaugų, dėl kurių bendrovės kapitalas nepadidėja, tačiau pakinta teisių bendrovėje struktūra arba gali padidėti bendrovės akcijų (dalių) vertė;

i)	kapitalo bendrovės paimta paskola, jeigu kreditorius turi teisę į bendrovės pelno dalį;

j)	kapitalo bendrovės paimta paskola iš dalyvio arba dalyvio sutuoktinio ar vaiko, arba iš trečiosios šalies, jeigu ją garantuoja dalyvis, su sąlyga, kad tokių paskolų funkcija tokia, kaip bendrovės kapitalo padidinimo.

4 straipsnis

Restruktūrizavimo operacijos

1. Šios direktyvos tikslais, toliau nurodytos „restruktūrizavimo operacijos“ nelaikomos kapitalo įnašais:

vienos ar daugiau kapitalo bendrovių viso savo turto ir įsipareigojimų arba vieno ar daugiau savo veiklos padalinių perleidimas vienai ar daugiau formuojamų arba jau egzistuojančių kapitalo bendrovių, jei už perleidimą atlyginama bent iš dalies vertybiniais popieriais, liudijančiais įsigyjančiosios bendrovės kapitalą;

formuojamos arba jau egzistuojančios kapitalo bendrovės įsigijimas akcijų (dalių), kurios liudija didžiąją dalį kitos kapitalo bendrovės balsavimo teisių, jeigu už įsigytas akcijas (dalis) atlyginama bent iš dalies vertybiniais popieriais, sudarančiais pirmosios bendrovės kapitalą. Jeigu dauguma balsavimo teisių įgyjama dviem ar daugiau sandorių, tai restruktūrizavimo operacijomis laikomi tik tas sandoris, kuriuo pasiekiama balsavimo teisių dauguma, ir visi vėlesni sandoriai.

2. „Restruktūrizavimo operacijos“ taip pat apima vienos kapitalo bendrovės turto ir įsipareigojimų perleidimą kitai kapitalo bendrovei, kuri visiškai yra pirmosios nuosavybė.

II SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

5 straipsnis

Sandoriai, kuriems netaikomi netiesioginiai mokesčiai

1. Valstybės narės kapitalo bendrovių neapmokestina jokios formos netiesioginiais mokesčiais, renkamais už:

a)	kapitalo įnašus;

b)	paskolas arba teikiamas paslaugas, kurios yra kapitalo įnašų dalis;

c)	registraciją arba kitus formalumus, kuriuos būtina atlikti prieš pradedant verslą ir kuriuos kapitalo bendrovei dėl jos teisinės formos gali būti privaloma atlikti;

kapitalo bendrovės steigimo dokumento arba įstatų keitimą, ir ypač už:

i)	kapitalo bendrovės pertvarkymą į kitos rūšies kapitalo bendrovę;

ii)	kapitalo bendrovės faktinio valdymo centro arba registruotos buveinės perkėlimą iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę;

iii)	kapitalo bendrovės veiklos tikslų pasikeitimą;

iv)	kapitalo bendrovės egzistavimo trukmės pratęsimą;

e)	4 straipsnyje nurodytas restruktūrizavimo operacijas.

2. Valstybės narės neapmokestina jokios formos netiesioginiais mokesčiais:

a)	nesvarbu kieno išleistų akcijų arba kitų tokios pat rūšies vertybinių popierių, arba tokius vertybinius popierius liudijančių sertifikatų sukūrimo, išleidimo, pateikimo kotiruoti vertybinių popierių biržoje, pateikimo į rinką arba sandorių jais;

paskolų, įskaitant Vyriausybės obligacijas, gautų nesvarbu kam išleidus obligacijas arba kitus perleidžiamus vertybinius popierius, arba kokių nors su tuo susijusių formalumų, arba tokių obligacijų ar kitų perleidžiamų vertybinių popierių sukūrimo, išleidimo, pateikimo kotiruoti vertybinių popierių biržoje, pateikimo į rinką ar sandorių jais.

6 straipsnis

Kiti mokesčiai ir pridėtinės vertės mokestis

1. Nepaisant 5 straipsnio, valstybės narės gali rinkti šiuos mokesčius:

a)	vertybinių popierių perleidimo proporcinio tarifo mokesčius;

b)	perleidimo mokesčius, įskaitant žemės registracijos mokesčius, už jų teritorijoje esančių verslų arba nekilnojamojo turto perleidimą kapitalo bendrovei;

c)	perleidimo mokesčius už bet kokios rūšies turto perleidimą kapitalo bendrovei, jeigu už tokį perleistą turtą atlyginama ne bendrovės akcijomis (dalimis);

d)	mokesčius už įkeitimo sukūrimą, registravimą ar panaikinimą arba kitus mokesčius už žemę ar kitokį turtą;

e)	rinkliavas ir panašius mokėjimus;

f)	pridėtinės vertės mokestį.

2. 1 dalies b–e punktuose nurodytų mokesčių sumos neturi kisti dėl to, kad kapitalo bendrovės faktinio valdymo centras ar registruota buveinė yra tokius mokesčius taikančios valstybės narės teritorijoje ar ne. Tos sumos negali viršyti mokesčių ir rinkliavų, taikomų panašiems sandoriams, vykdomiems juos renkančioje valstybėje narėje.

III SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS

7 straipsnis

Kapitalo mokesčio taikymas tam tikrose valstybėse narėse

1. Neatsižvelgiant į 5 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybė narė, kuri 2006 m. sausio 1 d. rinko mokestį už kapitalo įnašus į kapitalo bendroves (toliau – kapitalo mokestis), gali tą mokestį toliau taikyti, jei ji laikosi 8–14 straipsnių.

2. Jei bet kada po 2006 m. sausio 1 d. valstybė narė nustoja rinkti kapitalo mokestį, tai ji to mokesčio vėl nustatyti negali.

3. Neatsižvelgiant į 10 straipsnio 2 dalį, jei bet kada po 2006 m. sausio 1 d. valstybė narė nustoja rinkti kapitalo mokestį už 3 straipsnio g–j punktuose nurodytus kapitalo įnašus, tai ji negali tokiems kapitalo įnašams vėl nustatyti kapitalo mokesčio.

4. Neatsižvelgiant į 10 straipsnio 4 dalį, jei bet kada po 2006 m. sausio 1 d. valstybė narė nustoja rinkti kapitalo mokestį už padalinio aprūpinimą pagrindiniu arba apyvartiniu kapitalu, ji negali vėl nustatyti kapitalo mokesčio už atitinkamus kapitalo įnašus.

5. Jei bet kada po 2006 m. sausio 1 d. valstybė narė atleidžia nuo kapitalo mokesčio pagal 13 straipsnį, ji negali vėl nustatyti kapitalo mokesčio už atitinkamus kapitalo įnašus.

8 straipsnis

Kapitalo mokesčio tarifas

1. Kapitalo mokestis turi būti vieno tarifo.

2. Valstybės narės taikomas kapitalo mokesčio tarifas neturi būti didesnis už tos valstybės narės 2006 m. sausio 1 d. taikytą tarifą.

Jei po tos datos valstybė narė taikomą tarifą sumažina, tai ji negali vėl nustatyti didesnio tarifo.

3. Visais atvejais kapitalo mokesčio tarifas negali viršyti 1 %.

9 straipsnis

Kai kurių subjektų neįtraukimas į taikymo sritį

Valstybės narės kapitalo mokesčio rinkimo tikslais gali nelaikyti kapitalo bendrovėmis 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų vienetų.

10 straipsnis

Sandoriai, kuriems taikomas kapitalo mokestis ir apmokestinimo teisės paskirstymas

1. Kai pagal 7 straipsnio 1 dalį valstybė narė toliau renka kapitalo mokestį, ji apmokestina kapitalo mokesčiu 3 straipsnio a–d punktuose nurodytus kapitalo įnašus, jei kapitalo įnešimo metu kapitalo bendrovės faktinio valdymo centras yra toje valstybėje narėje.

Be to, ji kapitalo mokesčiu apmokestina kapitalo įnašus, nurodytus 3 straipsnio e ir f punktuose.

2. Kai valstybė narė toliau renka kapitalo mokestį, ji gali tuo mokesčiu apmokestinti 3 straipsnio g–j punktuose nurodytus kapitalo įnašus, jeigu kapitalo įnešimo metu kapitalo bendrovės faktinio valdymo centras yra toje valstybėje narėje.

3. Jei kapitalo bendrovės faktinio valdymo centras yra trečiojoje šalyje, o jo registruota buveinė – valstybėje narėje, kuri toliau renka kapitalo mokestį, tai kapitalo įnašai apmokestinami toje valstybėje narėje.

4. Jei kapitalo bendrovės registruota buveinė ir faktinio valdymo centras yra trečiojoje šalyje, tai padalinio, esančio valstybėje narėje, kuri toliau renka kapitalo mokestį, aprūpinimas pagrindiniu arba apyvartiniu kapitalu gali būti apmokestinamas toje valstybėje narėje.

11 straipsnis

Kapitalo mokesčio apskaičiavimo bazė

1. 3 straipsnio a, c ir d punktuose nurodytų kapitalo įnašų atveju, kapitalo mokesčio apskaičiavimo bazė yra dalyvių įnešto arba planuojamo įnešti bet kokios rūšies turto faktinė vertė, atskaičius bendrovės dėl šio įnašo prisiimtus įsipareigojimus ir patirtas sąnaudas.

Apmokestinimas kapitalo mokesčiu gali būti atidėtas iki įnašų atlikimo.

2. 3 straipsnio b, e ir f punktuose nurodytų kapitalo įnašų atveju, kapitalo mokesčio apskaičiavimo bazė yra bet kokios rūšies turto, priklausančio bendrovei pertvarkymo ar perleidimo metu, faktinė vertė, atskaičius įsipareigojimus ir sąnaudas, už kuriuos tuo metu bendrovė yra atsakinga.

3. 3 straipsnio g punkte nurodytų kapitalo įnašų atveju, kapitalo mokesčio apskaičiavimo bazė yra nominali padidėjimo suma.

4. 3 straipsnio h punkte nurodytų kapitalo įnašų atveju, kapitalo mokesčio apskaičiavimo bazė yra suteiktų paslaugų faktinė vertė, atskaičius bendrovės dėl tokio paslaugų teikimo prisiimtus įsipareigojimus ir patirtas sąnaudas.

5. 3 straipsnio i ir j punktuose nurodytų kapitalo įnašų atveju, kapitalo mokesčio apskaičiavimo bazė yra nominali paimtos paskolos suma.

6. 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais tikroji įmonės akcijų (dalių), skirtų ar priklausančių kiekvienam dalyviui, vertė gali būti naudojama kaip kapitalo mokesčio apskaičiavimo bazė, išskyrus atvejus, kai kapitalas didinamas įnešant tik grynuosius pinigus.

Mokesčio bazė jokiu būdu negali būti mažesnė negu įmonės akcijų (dalių), skirtų ar priklausančių kiekvienam dalyviui, nominali vertė.

12 straipsnis

Neįtraukimas į kapitalo mokesčio apskaičiavimo bazę

1. Kapitalo didinimo atveju, į kapitalo mokesčio apskaičiavimo bazę negali būti įtraukiama:

a)	kapitalo bendrovei priklausančio turto, kuris buvo panaudotas kapitalui padidinti ir kuris buvo apmokestintas kapitalo mokesčiu, suma;

b)	kapitalo bendrovės paimtų paskolų, kurios buvo konvertuotos į bendrovės akcijas (dalis) ir kurios buvo apmokestintos kapitalo mokesčiu, suma.

2. Valstybė narė į kapitalo mokesčio apskaičiavimo bazę gali neįtraukti neribotos atsakomybės dalyvio už kapitalo bendrovės įsipareigojimus įnešto kapitalo, taip pat tokio dalyvio turtinės dalies bendrovėje.

Tais atvejais, kai valstybė narė pasinaudoja šia teise, tai kiekvienas sandoris, dėl kurio dalyvio atsakomybė tampa apribota tiktai jo akcijomis (dalimis) bendrovės kapitale, ypač – kai atsakomybė taip apribojama dėl kapitalo bendrovės pertvarkymo į kitos rūšies kapitalo bendrovę, apmokestinamas kapitalo mokesčiu.

Visais tokiais atvejais kapitalo mokesčiu apmokestinama neribotos atsakomybės dalyviui už bendrovės įsipareigojimus priklausančios bendrovės turto dalies vertė.

3. Jeigu dėl patirtų nuostolių sumažinus bendrovės kapitalą atliekamas 3 straipsnio c punkte nurodytas kapitalo įnašo sandoris, ta kapitalo įnašo dalis, atitinkanti kapitalo sumažinimą, gali būti neįtraukta į apskaičiavimo bazę, jei toks kapitalo įnašo sandoris įvyksta per ketverius metus po kapitalo sumažinimo.

13 straipsnis

Kapitalo įnašų į tam tikras kapitalo bendroves neapmokestinimas

Valstybės narės gali neapmokestinti kapitalo mokesčiu kapitalo įnašų į:

kapitalo bendroves, kurios teikia viešąsias paslaugas, pvz., visuomeninio transporto įmones, uosto administraciją, arba įmones, tiekiančias vandenį, dujas arba elektros energiją, tais atvejais, kai valstybinėms, regioninėms arba vietinėms valdžios institucijoms priklauso bent pusė bendrovės kapitalo;

b)	kapitalo bendroves, kurių veikla tiek pagal jų įstatus, tiek faktiškai yra išimtinai susijusi su kultūra, socialiniais, paramos ar švietimo tikslais.

Valstybė narė, kuri tokių kapitalo įnašų neapmokestina kapitalo mokesčiu, neapmokestina ir jos teritorijoje esančio padalinio aprūpinimo pagrindiniu arba apyvartiniu kapitalu, kaip nurodyta 10 straipsnio 4 dalyje.

14 straipsnis

Leidžiančių nukrypti nuostatų procedūra

Kad apmokestinimas būtų teisingas, taip pat socialiniais sumetimais arba siekiant įgalinti valstybę narę rasti sprendimus iškilus ypatingoms situacijoms, kai kurių rūšių kapitalo įnašams ar kapitalo bendrovėms mokestis gali būti netaikomas arba būti sumažinto tarifo.

Valstybė narė, kuri pasiūlo imtis tokios priemonės, klausimą laiku perduoda svarstyti Komisijai, atsižvelgdama į Sutarties 97 straipsnio taikymą.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

15 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės priima įstatymus, taisykles ir administracines nuostatas, kurių reikia norint nuo 2008 m. gruodžio 31 d. laikytis 3, 4, 5, 7, 8, 12, 13 ir 14 straipsnių. Valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus ir tų nuostatų bei šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Be to, jos paskelbia, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytos direktyvos, panaikintos šia direktyva, turi būti suprantamos kaip nuorodos į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir jos redakciją nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

16 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 69/355/EEB su pakeitimais, padarytais II priedo A dalyje išvardytomis direktyvomis, panaikinama nuo 2009 m. sausio 1 d., nedarant poveikio valstybių narių pareigoms dėl II priedo B dalyje nurodytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir turėtų būti skaitomos pagal III priede pateiktą koreliacijos lentelę.

17 straipsnis

Peržiūra

Komisija kas treji metai teikia ataskaitas Tarybai apie šios direktyvos veikimą, ypač kiek tai susiję su tikslu panaikinti kapitalo mokestį. Komisijai rengti ataskaitas padeda valstybės narės, teikdamos jai informaciją apie pajamas, gautas iš kapitalo mokesčio.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1, 2, 6, 9 ir 11 straipsniai taikomi nuo 2009 m. sausio 1 d.

19 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. vasario 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. BAJUK

(1) 2007 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) OL C 126, 2007 6 7, p. 6.

(3) OL L 249, 1969 10 3, p. 25. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/98/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 129).

(4) Žr. II priedo A dalį.

I PRIEDAS

2 STRAIPSNIO 1 DALIES A PUNKTE NURODYTŲ BENDROVIŲ SĄRAŠAS

1.	Bendrovės, įsteigtos pagal 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto (1)

Bendrovės, pagal Belgijos teisę žinomos kaip:

i)	société anonyme/naamloze vennootschap

ii)	société en commandite par actions/commanditaire vennootschap op aandelen

iii)	société privée à responsabilité limitée/besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid

Bendrovės pagal Bulgarijos teisę žinomos kaip:

i)	„aкционерно дружество“

ii)	„kомандитно дружество с акции“

iii)	„дружество с ограничена отговорност“

Bendrovės, pagal Čekijos teisę žinomos kaip:

i)	akciová společnost

ii)	komanditní společnost

iii)	společnost s ručením omezeným

Bendrovės, pagal Danijos teisę žinomos kaip:

i)	aktieselskab

ii)	kommandit-aktieselskab

Bendrovės, pagal Vokietijos teisę žinomos kaip:

i)	Aktiengesellschaft

ii)	Kommanditgesellschaft auf Aktien

iii)	Gesellschaft mit beschränkter Haftung

Bendrovės, pagal Estijos teisę žinomos kaip:

täisühing

ii)	usaldusühing

iii)

osaühing

iv)	aktsiaselts

v)	tulundusühistu

8.	Bendrovės, pagal Airijos teisę žinomos kaip: companies incorporated with limited liability

Bendrovės, pagal Graikijos teisę žinomos kaip:

i)	Ανώνυμος Εταιρεία'

ii)	Ετερόρρυθμος κατά μετοχάς Εταιρεία'

iii)	Εταιρία Περιορισμένης Εταιρεία'

10.

Bendrovės, pagal Ispanijos teisę žinomos kaip:

i)	sociedad anónima

ii)	sociedad comanditaria por acciones

iii)	sociedad de responsabilidad limitada

11.

Bendrovės, pagal Prancūzijos teisę žinomos kaip:

i)	société anonyme

ii)	société en commandite par actions

iii)	'société à responsabilité limitée

12.

Bendrovės, pagal Italijos įstatymus žinomos kaip:

i)	società per azioni

ii)	società in accomandita per azioni

iii)	società a responsabilità limitata

13.	Bendrovės, pagal Kipro įstatymus žinomos kaip: εταιρείες περιορισμένης ευθύνης

14.	Bendrovės, pagal Latvijos įstatymus žinomos kaip: kapitālsabiedrība

15.

Bendrovės, pagal Lietuvos teisę žinomos kaip:

i)	akcinė bendrovė

ii)	uždaroji akcinė bendrovė

16.

Bendrovės, pagal Liuksemburgo teisę žinomos kaip:

i)	société anonyme

ii)	société en commandite par actions

iii)	société à responsabilité limitée

17.

Bendrovės, pagal Vengrijos teisę žinomos kaip:

i)	részvénytársaság

ii)	korlátolt felelősségű társaság

18.

Bendrovės, pagal Maltos teisę žinomos kaip:

i)	Kumpaniji ta’ Responsabilità Limitata

ii)	Soċjetajiet in akkomandita li l-kapital tagħhom jkun maqsum f’azzjonijiet

19.

Bendrovės, pagal Nyderlandų teisę žinomos kaip:

i)	naamloze vennootschap

ii)	besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid

iii)	open commanditaire vennootschap

20.

Bendrovės, pagal Austrijos teisę žinomos kaip:

i)	Aktiengesellschaft

ii)	Gesellschaft mit beschränkter Haftung

21.

Bendrovės, pagal Lenkijos teisę žinomos kaip:

i)	spółka akcyjna

ii)	spółka z ograniczoną odpowiedzialnością

22.

Bendrovės, pagal Portugalijos teisę žinomos kaip:

i)	sociedade anónima

ii)	sociedade em comandita por acções

iii)	sociedade por quotas

23.

Bendrovės, pagal Rumunijos teisę žinomos kaip:

i)	societăți în nume colectiv

ii)	societăți în comandită simplă

iii)	societăți pe acțiuni

iv)	societăți în comandită pe acțiuni

v)	societăți cu răspundere limitată

24.

Bendrovės, pagal Slovėnijos teisę žinomos kaip:

i)	delniška družba

ii)	komanditna delniška družba

iii)	družba z omejeno odgovornostjo

25.

Bendrovės, pagal Slovakijos teisę žinomos kaip:

i)	akciová spoločnosť

ii)	spoločnosť s ručením obmedzeným

iii)	komanditná spoločnosť

26.

Bendrovės, pagal Suomijos teisę žinomos kaip:

i)	osakeyhtiö - aktiebolag

ii)	osuuskunta - andelslag

iii)	säästöpankki - sparbank

iv)	vakuutusyhtiö - försäkringsbolag

27.

Bendrovės, pagal Švedijos teisę žinomos kaip:

i)	aktiebolag

ii)	försäkringsaktiebolag

28.	Bendrovės, pagal Jungtinės Karalystės teisę žinomos kaip: companies incorporated with limited liability.

(1) OL L 294, 2001 11 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).

II PRIEDAS

A DALIS

Panaikintoji direktyva ir jos pakeitimų sąrašas

(nurodyti 16 straipsnio 1 dalyje)

Tarybos direktyva 69/335/EEB	(OL L 249, 1969 10 3, p. 25)
1972 m. Stojimo akto I priedo VI.1 punktas	(OL L 73, 1972 3 27, p. 93)
Tarybos direktyva 73/79/EEB	(OL L 103, 1973 4 18, p. 13)
Tarybos direktyva 73/80/EEB	(OL L 103, 1973 4 18, p. 15)
Tarybos direktyva 74/553/EEB	(OL L 303, 1974 11 13, p. 9)
1979 m. Stojimo akto I priedo VI.1 punktas	(OL L 291, 1979 11 19, p. 95)
Tarybos direktyva 85/303/EEB	(OL L 156, 1985 6 15, p. 23)
1985 m. Stojimo akto I priedo V.1 punktas	(OL L 302, 1985 11 15, p. 167)
1994 m. Stojimo akto I priedo XI.B.I.1 punktas	(OL C 241, 1994 8 29, p. 196)
2003 m. Stojimo akto II priedo 9.1 punktas	(OL L 236, 2003 9 23, p. 555)

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas

(nurodyta 16 straipsnio 1 dalyje)

Direktyva	Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai
Tarybos direktyva 69/335/EEB	1972 m. sausio 1 d.
Tarybos direktyva 73/79/EEB	—
Tarybos direktyva 73/80/EEB	—
Tarybos direktyva 74/553/EEB	—
Tarybos direktyva 85/303/EEB	1986 m. sausio 1 d.

III PRIEDAS

Koreliacijos lentelė

Direktyva 69/335/EEB	Ši direktyva
1 straipsnis	7 straipsnis
—	1 straipsnis
2 straipsnio 1 dalis	10 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir 10 straipsnio 2 dalis
2 straipsnio 2 dalis	10 straipsnio 3 dalis
2 straipsnio 3 dalis	10 straipsnio 4 dalis
3 straipsnio 1 dalis, įžanginiai žodžiai	2 straipsnio 1 dalis, įžanginiai žodžiai
3 straipsnio 1 dalies a punktas	2 straipsnio 1 dalies a punktas ir I priedas
3 straipsnio 1 dalies b punktas	2 straipsnio 1 dalies b punktas
3 straipsnio 1 dalies c punktas	2 straipsnio 1 dalies c punktas
3 straipsnio 2 dalis, pirmas sakinys	2 straipsnio 2 dalis
3 straipsnio 2 dalis, antras sakinys	9 straipsnis
4 straipsnio 1 dalies a–f punktai	3 straipsnio a–f punktai ir 10 straipsnio 1 dalis
4 straipsnio 1 dalies g ir h punktai	5 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktis
4 straipsnio 2 dalis, pirma pastraipa	3 straipsnio g–j punktai, 7 straipsnio 3 dalis ir 10 straipsnio 2 dalis
4 straipsnio 2 dalis, antra pastraipa	—
4 straipsnio 3 dalis	5 straipsnio 1 dalies d punktas
5 straipsnio 1 dalies a punktas	11 straipsnio 1 dalis
5 straipsnio 1 dalies b punktas	11 straipsnio 2 dalis
5 straipsnio 1 dalies c punktas	11 straipsnio 3 dalis
5 straipsnio 1 dalies d punktas	11 straipsnio 4 dalis
5 straipsnio 1 dalies e punktas	11 straipsnio 5 dalis
5 straipsnio 2 dalis	11 straipsnio 6 dalis
5 straipsnio 3 dalis	12 straipsnio 1 dalis
6 straipsnio 1 dalis	12 straipsnio 2 dalis, pirma pastraipa
6 straipsnio 2 dalis	12 straipsnio 2 dalis, antra ir trečia pastraipos
7 straipsnio 1 dalis, pirma ir antra pastraipos	4 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalies e punktas
Panaikintas 7 straipsnio 1 dalies b punktas	4 straipsnio a punktas
Panaikintas 7 straipsnio 1 dalies bb punktas	4 straipsnio b punktas
7 straipsnio 1 dalis, trečia pastraipa	—
7 straipsnio 2 dalis	7 ir 8 straipsniai
7 straipsnio 3 dalis	12 straipsnio 3 dalis
8 straipsnis	7 straipsnio 5 dalis ir 13 straipsnio pirma pastraipa
—	13 straipsnio antra pastraipa
9 straipsnis	14 straipsnis
10 straipsnis	5 straipsnio 1 dalies a–c punktai
11 straipsnis	5 straipsnio 2 dalis
12 straipsnis	6 straipsnis
13 straipsnis	15 straipsnio 1 dalis
14 straipsnis	15 straipsnio 2 dalis
—	16 straipsnis
—	17 straipsnis
15 straipsnis	18 straipsnis
3 straipsnio 1 dalies a punktas	I priedas
—	II priedas
—	III priedas

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

21.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 46/23

TARYBOS SPRENDIMAS

2008 m. sausio 28 d.

dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl jūrų transporto sudarymo

(2008/143/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį, kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmu sakiniu ir 300 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)	1998 m. vasario 12 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl jūrų transporto (toliau – Susitarimas) ir šiuo tikslu nustatė derybinius nurodymus.

(2)	Šios derybos buvo sėkmingos ir 2001 m. gruodžio 12 d. Komisija parafavo Susitarimą.

(3)	2002 m. gruodžio 6 d. Briuselyje Susitarimas buvo pasirašytas su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau.

(4)

2005 m. rugsėjo 5 d. Pekine buvo pasirašytas Protokolas, iš dalies keičiantis Susitarimą, siekiant atsižvelgti į Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą.

(5)	Pagal 2005 m. Stojimo akto 6 straipsnio 2 dalį Bulgarija ir Rumunija turi prisijungti prie Susitarimo remiantis Tarybos ir Kinijos Liaudies Respublikos protokolu.

(6)	Būtinos konstitucinės ir institucinės procedūros yra užbaigtos, todėl Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Bendrijos vardu tvirtinamas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl jūrų transporto.

Susitarimo tekstas (2) pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas Europos bendrijos ir jos valstybių narių vardu pateikia Susitarimo 15 straipsnio 2 dalyje numatytą pranešimą.

Priimta Briuselyje, 2008 m. sausio 28 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. RUPEL

(1) 2003 m. rugsėjo 2 d. nuomonė (OL C 76 E, 2004 3 25, p. 102).

(2) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 25.

VERTIMAS

Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės

SUSITARIMAS

dėl jūrų transporto

BELGIJOS KARALYSTĖ,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

Europos bendrijos steigimo sutarties Šalys (toliau – Bendrijos valstybės narės) bei

EUROPOS BENDRIJA

(toliau – Bendrija)

KINIJOS LIAUDIES RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

(toliau – Kinija),

ATSIŽVELGDAMOS į 1985 m. gegužės Europos ekonominės bendrijos ir Kinijos Liaudies Respublikos prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo susitarimą;

ATSIŽVELGDAMOS į Bendrijos bei jos valstybių narių ir Kinijos tarpusavio santykių jūrų srityje svarbą;

MANYDAMOS, kad Šalių bendradarbiavimas tarptautinio jūrų transporto srityje bus naudingas plėtojant Kinijos ir Bendrijos bei jos valstybių narių prekybinius ir ekonominius santykius;

NORĖDAMOS lygybės ir abipusės naudos pagrindu dar labiau sustiprinti ir sutvirtinti santykius tarptautinio jūrų transporto srityje;

PRIPAŽINDAMOS jūrų transporto paslaugų svarbą ir norėdamos dar labiau paskatinti įvairiarūšio transporto naudojimą, kai vienas iš etapų yra vežimas jūra, kad būtų užtikrintas didesnis transporto grandinės efektyvumas;

PRIPAŽINDAMOS tolesnės lankstaus ir į rinką orientuoto požiūrio plėtros svarbą ir savo tarptautinio krovininio transporto paslaugų kontrolės bei eksploatavimo veiksmingoje tarptautinio jūrų transporto sistemoje naudą abiejų Šalių ūkio subjektams;

ATSIŽVELGDAMOS į esamus Bendrijos valstybių narių ir Kinijos dvišalius jūrų srities susitarimus;

PALAIKYDAMOS Pasaulio prekybos organizacijoje vykstančias daugiašales derybas dėl jūrų transporto paslaugų;

BELGIJOS KARALYSTĖ:

Isabelle DURANT

Ministro pirmininko pavaduotoją ir Mobilumo bei transporto ministrę

DANIJOS KARALYSTĖ:

Bendt BENDTSEN

Ekonomikos, prekybos ir pramonės ministrą

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA:

Manfred STOLPE

Federalinį transporto, statybos ir būsto ministrą

Wilhelm SCHÖNFELDER

Ambasadorių, Vokietijos Federacinės Respublikos nuolatinį atstovą

GRAIKIJOS RESPUBLIKA:

Georgios ANOMERITIS

Prekybinės laivybos ministrą

ISPANIJOS KARALYSTĖ:

Francisco ÁLVAREZ-CASCOS FERNÁNDEZ

Vidaus plėtros ministrą

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA:

Pierre SELLAL

Ambasadorių, Prancūzijos Respublikos nuolatinį atstovą

AIRIJA:

Peter GUNNING

Airijos nuolatinio atstovo pavaduotoją

ITALIJOS RESPUBLIKA:

Pietro LUNARDI

Infrastruktūros ir transporto ministrą

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ:

Henri GRETHEN

Ekonomikos reikalų ministrą, transporto ministrą

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ:

Roelf Hendrik de BOER

Transporto, ryšių ir viešųjų darbų ministrą

AUSTRIJOS RESPUBLIKA:

Mathias REICHHOLD

Federalinį transporto, inovacijos ir technologijų ministrą

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA:

Luís Francisco VALENTE DE OLIVEIRA

Viešųjų darbų, transporto ir būsto ministrą

SUOMIJOS RESPUBLIKA:

Kimmo SASI

Transporto ir ryšių ministrą

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ:

Ulrica MESSING

Ryšių ministrę

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ:

David JAMIESON

Transporto parlamentinį valstybės sekretorių

EUROPOS BENDRIJA:

Bendt BENDTSEN

Danijos Karalystės Ekonomikos reikalų, prekybos ir pramonės ministrą

Europos Sąjungos Tarybos pirmininką

Loyola de PALACIO

Europos Bendrijų Komisijos pirmininko pavaduotoją

KINIJOS LIAUDIES RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ:

Chunxian ZHANG

Kinijos Liaudies Respublikos ryšių ministrą

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Tikslas

Šio Susitarimo tikslas – Šalių ūkio subjektų naudai pagerinti sąlygas, kuriomis atliekamos krovininio jūrų transporto operacijos, kurių kilmės arba paskirties šalis yra Kinija, kurių kilmės arba paskirties šalis yra Bendrija, taip pat kurių kilmės arba paskirties šalis yra Bendrija ar Kinija ir trečiosios šalys. Jis grindžiamas laisvės teikti jūrų transporto paslaugas, laisvos prieigos prie krovinių ir laisvės naudotis trečiųjų šalių teikiamomis transporto paslaugomis, galimybės be apribojimų naudotis uostais bei papildomomis paslaugomis ir nediskriminavimo jais naudojantis, taip pat nediskriminavimo komercinės veiklos srityje principais. Jis apima visus paslaugų „nuo durų iki durų“ aspektus.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis Susitarimas taikomas tarptautiniam krovininiam jūrų transportui ir logistikos paslaugoms, įskaitant įvairiarūšį transportą, kai vienas iš etapų yra vežimas jūra, tarp Kinijos ir Bendrijos valstybių narių uostų, taip pat tarptautiniam krovininiam jūrų transportui tarp Bendrijos valstybių narių uostų. Jis taip pat taikomas trečiųjų šalių teikiamoms transporto paslaugoms ir įrangos, pavyzdžiui, tuščių konteinerių, kurie vežami ne kaip krovinys už mokestį, vežimui tarp Kinijos uostų arba tarp Bendrijos valstybės narės uostų.

Jei vienos Šalies laivai išplaukia iš vieno kitos Šalies uosto į kitą arba iš vienos Bendrijos valstybės narės uosto į kitą pakrauti užsienio šalims skirto krovinio arba iškrauti iš užsienio atvežto krovinio, tai laikoma tarptautiniu jūrų transportu.

Šis Susitarimas netaikomas vidaus transporto operacijoms vien tik tarp Kinijos uostų arba bet kurios Bendrijos valstybės narės uostų.

2. Šis Susitarimas neturi įtakos Kinijos ir Bendrijos valstybių narių dvišalių jūrų srities susitarimų taikymui tose srityse, kurios nepatenka į šio Susitarimo taikymo sritį.

3. Šis Susitarimas neturi įtakos trečiųjų šalių laivų teisei vykdyti krovinių ir keleivių vežimą tarp Šalių uostų arba bet kurios Šalies ir trečiosios šalies uostų.

3 straipsnis

Sąvokos

Šiame Susitarime:

tarptautinės krovininės jūrų transporto ir logistikos paslaugos apima tarptautinio krovininio jūrų transporto paslaugų teikimą ir susijusias krovos darbų, krovinių saugojimo bei sandėliavimo paslaugas, muitinės procedūrų atlikimo paslaugas, konteinerių sandėliavimo ir saugojimo paslaugas uoste ir sausumoje, laivybos agentūrų paslaugas ir krovinių ekspedijavimo paslaugas;

b)	įvairiarūšio transporto operacijos – prekių vežimas remiantis vienu dokumentu ir naudojant daugiau kaip vieną transporto rūšį, įskaitant vežimo jūra etapą;

laivybos agentūrų paslaugos – veikla, kurią sudaro atstovavimas vienos ar daugiau laivybos linijų ar laivybos bendrovių verslo interesams tam tikroje geografinėje zonoje, veikiant kaip agentas, šiais tikslais:

—	jūrų transporto bei susijusių paslaugų rinkodaros ir prekybos jomis, pradedant pasiūlymo pateikimu ir baigiant sąskaitos išrašymu, taip pat važtaraščių išdavimas bendrovių vardu, sutarčių dėl būtinų susijusių paslaugų sudarymas, dokumentų rengimas ir verslo informacijos teikimas,

—	veikimo bendrovių vardu organizuojant laivo sustojimą uoste arba prireikus perimant krovinius;

d)	krovinių ekspedijavimo paslaugos – veikla, kurią sudaro siuntimo operacijų organizavimas ir priežiūra siuntėjų vardu, sudarant sutartis dėl susijusių paslaugų, rengiant dokumentus ir teikiant verslo informaciją;

laivybos bendrovė – bendrovė, atitinkanti šiuos reikalavimus:

i)	įsteigta pagal Kinijos arba Bendrijos ar Bendrijos valstybės narės viešąją arba privatinę teisę;

ii)	jos registruota buveinė, centrinė administracija arba pagrindinė verslo vieta yra atitinkamai Kinijoje arba Bendrijoje;

iii)	teikia tarptautinio jūrų transporto paslaugas jai priklausančiais arba jos naudojamais laivais.

Ne Bendrijoje ar Kinijoje įsisteigusioms laivybos bendrovėms, kurias kontroliuoja atitinkamai Bendrijos valstybės narės arba Kinijos piliečiai, šis Susitarimas taip pat taikomas, jei jų laivai yra registruoti toje valstybėje narėje arba Kinijoje pagal atitinkamus teisės aktus.

f)	dukterinė bendrovė – laivybos bendrovei priklausanti bendrovė, turinti juridinio asmens statusą;

g)	filialas – laivybos bendrovei priklausantis padalinys, neturintis juridinio asmens statuso;

h)	atstovybė – vienoje Šalyje įsisteigusi kitos Šalies laivybos bendrovės atstovybė;

laivas – bet koks prekybos laivas, pagal Kinijos arba Bendrijos ar jos valstybių narių teisės aktus įregistruotas bet kurios Šalies laivų registravimo įstaigoje kaip plaukiojantis su tos Šalies vėliava ir užsiimantis tarptautiniu jūrų transportu, įskaitant laivus, plaukiojančius su trečiosios šalies vėliava, tačiau priklausančius Kinijos ar Bendrijos valstybės narės laivybos bendrovei arba jos naudojamus. Tačiau šis terminas neapima karo laivų ir jokių kitų ne prekybai naudojamų laivų.

4 straipsnis

Paslaugų teikimas

1. Laivams, kurie plaukioja su kitos Šalies vėliava arba kuriuos naudoja kitos Šalies piliečiai ar bendrovės kiekviena Šalis toliau taiko ne mažiau palankias sąlygas nei savo laivams dėl galimybės naudotis uostais, tų uostų infrastruktūra ir papildomomis paslaugomis, taip pat dėl susijusių mokesčių bei rinkliavų, muitinės formalumų ir prieplaukų bei pakrovimo ir iškrovimo įrenginių skyrimo.

2. Šalys įsipareigoja veiksmingai nediskriminavimo ir komerciniu pagrindu taikyti galimybės be apribojimų naudotis tarptautine jūrų transporto rinka ir eismu principą.

3. Taikydamos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus principus, Šalys:

a)	į būsimus susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl jūrų transporto paslaugų neįtraukia krovinių pasidalijimo straipsnių ir per pagrįstą laiką panaikina tokias nuostatas, jei jos yra ankstesniuose dvišaliuose susitarimuose;

b)	įsigaliojus šiam Susitarimui, panaikina visas vienašales administracines, technines ar kitas priemones, kurios galėtų netiesiogiai varžyti ir turėti diskriminuojantį poveikį laisvam paslaugų teikimui tarptautinio jūrų transporto srityje;

c)	šiam Susitarimui įsigaliojus, neįgyvendina administracinių, techninių ar teisinių priemonių, kurios galėtų turėti diskriminuojantį poveikį kitos Šalies piliečiams ar bendrovėms teikiant tarptautinio jūrų transporto paslaugas.

4. Viena Šalis nediskriminavimo pagrindu ir atitinkamų bendrovių sutartomis sąlygomis sudaro kitos Šalies laivybos bendrovėms galimybę ir leidžia naudotis fiderinėmis paslaugomis, kurias teikia pirmojoje Šalyje įregistruotos laivybos bendrovės, vykdančios tarptautinį krovinių vežimą tarp Kinijos uostų arba tarp Bendrijos valstybės narės uostų.

5 straipsnis

Komercinė veikla

Tarptautinio krovininio jūrų transporto ir logistikos paslaugų teikimo srityje, įskaitant įvairiarūšio transporto operacijas „nuo durų iki durų“, kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies laivybos bendrovėms įsteigti visiškai joms priklausančias arba bendras dukterines bendroves, filialus arba atstovybes ir šioms dukterinėms bendrovėms bei filialams užsiimti ekonomine veikla laikantis jos įstatymų ir kitų teisės aktų. Tokia veikla apima toliau išvardytas veiklos rūšis, bet jomis neapsiriboja:

1)	krovinių paiešką ir vietos rezervavimą;

2)	važtaraščio paruošimą, patvirtinimą, tvarkymą ir išdavimą, įskaitant tarptautiniame jūrų transporte paprastai pripažįstamą mišrųjį važtaraštį; dokumentų, susijusių su transporto dokumentais ir muitinės dokumentais, paruošimą;

3)	frachto ir kitų mokesčių, pagrįstų paslaugų teikimo sutartimis arba tarifais, nustatymą, surinkimą ir perdavimą;

4)	derybas dėl paslaugų teikimo sutarčių ir jų pasirašymą;

5)	sutarčių dėl vežimo keliais, geležinkeliu, krovinio išskirstymo ir kitų susijusių papildomų paslaugų pasirašymą;

6)	tarifų pateikimą ir paskelbimą;

7)	su jų paslaugomis susijusios rinkodaros veiklos vykdymą;

8)	ūkinei veiklai būtinos įrangos turėjimą;

9)	verslo informacijos teikimą visomis priemonėmis, įskaitant kompiuterines informacijos sistemas ir elektroninį keitimąsi duomenimis, nepažeidžiant nediskriminuojančių su telekomunikacijomis susijusių apribojimų;

10)	bendrų bendrovių steigimą su bet kuria vietine laivybos agentūra su agentūra susijusiai veiklai vykdyti, pavyzdžiui, laivų sustojimo uoste organizavimui arba siųsti skirtų krovinių priėmimui.

6 straipsnis

Skaidrumas

1. Kiekviena Šalis, iš anksto pasikonsultavusi ir deramai iš anksto pranešusi, nedelsdama paskelbia visas atitinkamas visuotinai taikomas priemones, susijusias su šio Susitarimo taikymu arba turinčias jam įtakos.

2. Jei nėra praktiškai įmanoma paskelbti, kaip nurodyta 1 dalyje, pasirūpinama, kad tokia informacija būtų viešai prieinama kitais būdais.

3. Kiekviena Šalis nedelsdama atsako į visus kitos Šalies prašymus pateikti konkrečią informaciją apie bet kurias jos visuotinai taikomas priemones, kaip apibrėžta 1 dalyje.

7 straipsnis

Vidaus reglamentavimas

1. Šalys užtikrina, kad visos visuotinai taikomos priemonės, turinčios įtakos prekybai tarptautinio jūrų transporto paslaugomis, būtų administruojamos pagrįstai, objektyviai ir nešališkai.

2. Tais atvejais, kai būtina gauti leidimą, Šalies kompetentingos institucijos per pagrįstą laiką po to, kai pateikiamas prašymas, kuris laikomas išsamiu pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, praneša pareiškėjui dėl prašymo priimtą sprendimą. Pareiškėjo prašymu Šalies kompetentingos institucijos be nepagrįsto delsimo pateikia informaciją apie prašymo nagrinėjimo eigą.

3. Siekiant užtikrinti, kad su techniniais standartais ir licencijavimo reikalavimais bei tvarka susijusios priemonės nesudarytų bereikalingų kliūčių prekybai, reikalavimai grindžiami objektyviais, nediskriminuojančiais, iš anksto nustatytais ir skaidriais kriterijais, pavyzdžiui, pajėgumu teikti atitinkamą paslaugą; licencijų išdavimo tvarkos atveju, jos neturi būti paslaugos teikimo apribojimas arba kliūtis paslaugų teikimui.

8 straipsnis

Pagrindinis personalas

Vienoje Šalyje įsisteigusios kitos Šalies laivybos bendrovėms visiškai priklausančios arba bendros dukterinės bendrovės, filialai arba atstovybės, laikydamiesi priimančiojoje šalyje galiojančių teisės aktų, turi teisę įdarbinti pagrindinį personalą, nesvarbu, kokios pilietybės. Kiekviena Šalis palengvina užsieniečių darbuotojų leidimų dirbti ir vizų gavimo procesą.

9 straipsnis

Mokėjimai ir kapitalo judėjimas

1. Vienos Šalies piliečių ar bendrovių pajamos iš kitoje Šalyje vykdomų tarptautinio jūrų transporto ir įvairiarūšio transporto operacijų gali būti gaunamos laisvai konvertuojama valiuta.

2. Vienoje Šalyje įsisteigusių kitos Šalies laivybos bendrovių dukterinių bendrovių, filialų ir atstovybių ūkinės veiklos pajamos gali būti gaunamos ir išlaidos gali būti daromos priimančiosios šalies valiuta. Minėtoms laivybos bendrovėms, dukterinėms bendrovėms, filialams arba atstovybėms sumokėjus vietinius mokesčius, likutis gali būti laisvai persiunčiamas į užsienį, perskaičiuojant persiuntimo dieną banko nustatytu keitimo kursu.

10 straipsnis

Bendradarbiavimas jūrų srityje

Siekdamos paskatinti jūrų pramonės plėtrą, Šalys skatina savo kompetentingas institucijas, laivybos bendroves, uostus, atitinkamas mokslinių tyrimų įstaigas, universitetus ir kolegijas bendradarbiauti toliau išvardytose srityse, bet jomis neapsiriboti:

1)	tarptautinėse jūrų organizacijose keistis su savo veikla susijusiomis nuomonėmis;

2)	rengti ir tobulinti teisės aktus, susijusius su jūrų transportu ir rinkos valdymu;

3)	skatinti veiksmingas tarptautinei prekybai jūra skirtas transporto paslaugas efektyviai naudojant Šalių uostus ir laivynus;

4)	užtikrinti laivybos saugumą ir užkirsti kelią jūrų taršai;

5)	skatinti mokymą ir rengimą jūrų srityje, ypač jūrininkų rengimą;

6)	keistis personalu, moksline informacija ir technologijomis;

7)	sustiprinti kovos su piratais ir terorizmu pastangas.

11 straipsnis

Konsultacijos ir ginčų sprendimas

1. Šalys nustato atitinkamas procedūras deramam šio Susitarimo įgyvendinimui užtikrinti.

2. Kilus Šalių ginčui dėl šio Susitarimo aiškinimo arba taikymo, jų kompetentingos institucijos mėgina išspręsti ginčą draugiškomis konsultacijomis. Jei taip nesusitariama, ginčas sprendžiamas diplomatiniais kanalais.

12 straipsnis

Keitimas

Šį Susitarimą galima iš dalies keisti rašytiniu Šalių susitarimu, o pakeitimas įsigalioja 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

13 straipsnis

Teritorinis taikymas

Šis Susitarimas taikomas teritorijoms, kuriose taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, toje Sutartyje nustatytomis sąlygomis, ir Kinijos teritorijai.

14 straipsnis

Autentiškas tekstas

Šis Susitarimas parengiamas dviem egzemplioriais anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų, vokiečių ir kinų kalbomis; visi tie tekstai yra autentiški.

15 straipsnis

Galiojimo trukmė ir įsigaliojimas

1. Šis Susitarimas sudaromas penkeriems metams. Jis kasmet automatiškai pratęsiamas, nebent kuri nors Šalis raštu jį denonsuotų likus šešiems mėnesiams iki jo galiojimo pabaigos.

2. Šį Susitarimą Šalys patvirtina laikydamosi savo procedūrų.

Šis Susitarimas įsigalioja antro mėnesio nuo tos dienos, kai Šalys viena kitai praneša, kad pirmojoje pastraipoje nurodytos procedūros buvo užbaigtos, pirmą dieną.

3. Jei tam tikrais klausimais šis Susitarimas mažiau palankus nei esami atskirų Bendrijos valstybių narių ir Kinijos dvišaliai susitarimai, nepažeidžiant Bendrijos įsipareigojimų ir atsižvelgiant į Europos bendrijos steigimo sutartį, taikomos palankesnės nuostatos. Šio Susitarimo nuostatos pakeičia anksčiau Bendrijos valstybių narių ir Kinijos sudarytų dvišalių susitarimų nuostatas, jei pastarosios neatitinka šio Susitarimo nuostatų, išskyrus pirmesniame sakinyje nurodytus atvejus, arba yra joms tapačios. Toliau taikomos esamų dvišalių susitarimų nuostatos, kurios nepatenka į šio Susitarimo taikymo sritį.

TAI PALIUDYDAMI šį Susitarimą pasirašė toliau nurodyti įgaliotieji atstovai.

EN FE DE LO CUAL, los plenipotenciarios abajo firmantes suscriben el presente Acuerdo.

TIL BEKRÆFTELSE HERAF har undertegnede befuldmægtigede underskrevet denne aftale.

ZU URKUND DESSEN haben die unterzeichneten Bevollmächtigten dieses Abkommen unterzeichnet.

ΣΕ ΠΙΣΤΩΣΗ ΤΩΝ ΑΝΩΤΕΡΩ, οι υπογράφοντες πληρεξούσιοι έθεσαν την υπογραφή τους κάτω από την παρούσα συμφωνία.

IN WITNESS WHEREOF the undersigned Plenipotentiaries have signed this Agreement.

EN FOI DE QUOI, les plénipotentiaires soussignés ont apposé leur signature sur le présent accord.

IN FEDE DI CHE i Plenipotenziari sottoscritti hanno apposto le loro firme in calce al presente accordo.

TEN BLIJKE WAARVAN de, hiertoe naar behoren gemachtigde, ondergetekenden hun handtekening onder deze overeenkomst hebben gesteld.

EM FÉ DO QUE, os abaixo-assinados apuseram as suas assinaturas no presente Acordo.

TÄMÄN VAKUUDEKSI alla mainitut täysivaltaiset edustajat ovat allekirjoittaneet tämän sopimuksen.

TILL BEVIS HÄRPÅ har undertecknade befullmäktigade undertecknat detta avtal.

Hecho en Bruselas, el seis de diciembre del dos mil dos.

Udfærdiget i Bruxelles den sjette december to tusind og to.

Geschehen zu Brüssel am sechsten Dezember zweitausendzwei.

'Εγινε στις Βρυξέλλες, στις έξι Δεκεμβρίου δύο χιλιάδες δύο.

Done at Brussels on the sixth day of December in the year two thousand and two.

Fait à Bruxelles, le six décembre deux mille deux.

Fatto a Bruxelles, addì sei dicembre duemiladue.

Gedaan te Brussel, de zesde december tweeduizendtwee.

Feito em Bruxelas, em seis de Dezembro de dois mil e dois.

Tehty Brysselissä kuudentena päivänä joulukuuta vuonna kaksituhattakaksi.

Som skedde i Bryssel den sjätte december tjugohundratvå.

Pour le Royaume de Belgique

Voor het Koninkrijk België

Für das Königreich Belgien

Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.

Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest.

Diese Unterschrift bindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.

På Kongeriget Danmarks vegne

Für die Bundesrepublik Deutschland

Για την Ελληνική Δημοκρατία

Por el Reino de España

Pour la Republique française

Thar cheann Na hÉireann

For Ireland

Per la Repubblica italiana

Pour le Grand-Duché de Luxembourg

Voor het Koninkrijk der Nederlanden

Für die Republik Österreich

Pela República Portuguesa

Suomen tasavallan puolesta

För Konungariket Sverige

For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

Por la Comunidad Europea

For Det Europæiske Fællesskab

Für die Europäische Gemeinschaft

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα

For the European Community

Pour la Communauté européenne

Per la Comunità europea

Voor de Europese Gemeenschap

Pela Comunidade Europeia

Euroopan yhteisön puolesta

På Europeiska gemenskapens vägnar

21.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 46/37

TARYBOS SPRENDIMAS

2008 m. sausio 28 d.

dėl Protokolo, iš dalies keičiančio Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kinijos Liaudies Respublikos susitarimą dėl jūrų transporto, siekiant atsižvelgti į Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo

(2008/144/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį, siejant su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmu sakiniu ir 300 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)	2002 m. gruodžio 6 d. Briuselyje pasirašytas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kinijos Liaudies Respublikos susitarimas dėl jūrų transporto (toliau – Susitarimas).

(2)

2005 m. rugsėjo 5 d. Pekine pasirašytas Susitarimą iš dalies keičiantis Protokolas, siekiant atsižvelgti į Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą.

(3)	Pagal 2005 m. Stojimo akto 6 straipsnio 2 dalį Bulgarija ir Rumunija prisijungia prie Susitarimo remiantis Tarybos ir Kinijos Liaudies Respublikos protokolu.

(4)	Būtinos konstitucinės ir institucinės procedūros yra užbaigtos, todėl Protokolas turėtų būti patvirtintas,

NUSPRENDĖ:

Vienintelis straipsnis

1. Protokolas, iš dalies keičiantis Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kinijos Liaudies Respublikos susitarimą dėl jūrų transporto, siekiant atsižvelgti į Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, yra tvirtinamas Bendrijos vardu.

Protokolo tekstas (2) pridedamas prie šio sprendimo.

2. Europos bendrijos ir jos valstybių narių vardu Tarybos pirmininkas pateikia Protokolo 3 straipsnyje numatytą pranešimą.

Priimta Briuselyje, 2008 m. sausio 28 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. RUPEL

(1) 2005 m. liepos 5 d. nuomonė (OL C 157 E, 2006 7 6, p. 53).

(2) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 38.

PROTOKOLAS,

iš dalies keičiantis Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės susitarimą dėl jūrų transporto

BELGIJOS KARALYSTĖ,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJOS RESPUBLIKA,

MALTOS RESPUBLIKA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

toliau – valstybės narės, atstovaujamos Europos Sąjungos Tarybos, bei

EUROPOS BENDRIJA, toliau – Bendrija, atstovaujama Europos Sąjungos Tarybos, ir

KINIJOS LIAUDIES RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ,

ATSIŽVELGDAMOS Į Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, taigi ir į Bendriją 2004 m. gegužės 1 d.,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Čekijos Respublika, Estijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Lenkijos Respublika, Slovėnijos Respublika ir Slovakijos Respublika yra Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kinijos Liaudies Respublikos susitarimo dėl jūrų transporto, pasirašyto 2002 m. gruodžio 6 d. Briuselyje (toliau – Susitarimas), Šalys.

2 straipsnis

Pagal šio Susitarimo 14 straipsnį prie šio Protokolo pridėti Susitarimo tekstai čekų, estų, latvių, lietuvių, vengrų, maltiečių, lenkų, slovėnų ir slovakų kalbomis tampa autentiškais tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tekstai kitomis kalbomis.

3 straipsnis

Šį Protokolą patvirtina Susitariančiosios Šalys pagal jų pačių procedūras. Jis įsigalioja Susitarimo įsigaliojimo dieną. Tačiau tuo atveju, jei šį Protokolą Susitariančiosios Šalys patvirtintų po Susitarimo įsigaliojimo, tuomet Protokolas įsigalioja tą dieną, kai Šalys praneša viena kitai apie patvirtinimui skirtų vidaus procedūrų užbaigimą.

4 straipsnis

Šis Protokolas sudarytas Pekine du tūkstančiai penktų metų rugsėjo penktą dieną dviem egzemplioriais anglų, čekų, danų, estų, graikų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir kinų kalbomis, ir visi šie tekstai yra autentiški.

Por los Estados miembros

Za členské státy

For medlemsstaterne

Für die Mitgliedstaaten

Liikmesriikide nimel

Για τα κράτη μέλη

For the Member States

Pour les États membres

Per gli Stati membri

Dalībvalstu vārdā

Valstybių narių vardu

A tagállamok részéről

Għall-Istati Membri

Voor de lidstaten

W imieniu państw członkowskich

Pelos Estados-Membros

Za členské štáty

Za države članice

Jäsenvaltioiden puolesta

På medlemsstaternas vägnar

Por la Comunidad Europea

Za Evropské společenství

For Det Europæiske Fællesskab

Für die Europäische Gemeinschaft

Euroopa Ühenduse nimel

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα

For the European Community

Pour la Communauté européenne

Per la Comunità europea

Eiropas Kopienas vārdā

Europos bendrijos vardu

az Európai Közösség részéről

Għall-Komunità Ewropea

Voor de Europese Gemeenschap

W imieniu Wspólnoty Europejskiej

Pela Communidade Europeia

Za Európske spoločenstvo

za Evropsko skupnost

Euroopan yhteisön puolesta

På Europeiska gemenskapens vägnar

Por el Gobierno de la República Popular China

Za vládu Čínské lidové republiky

For Folkerepublikken Kinas regering

Im Namen der Regierung der Volksrepublik China

Hiina Rahvavabariigi valitsuse nimel

Για την κυβέρνηση της Λαϊκής Δημοκρατίας της Κίνας

For the Government of the People's Republic of China

Pour le gouvernement de la République populaire de Chine

Per il Governo della Repubblica popolare cinese

Kīnas Tautas Republikas vārdā

Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės vardu

A Kínai Népköztársaság kormánya részéről

Għall-Gvern tar-Repubblika tal-Poplu taċ-Ċina

Voor de regering van de Volksrepubliek China

W imieniu rządu Chińskiej Republiki Ludowej

Pelo Governo da República Popular da China

Za vládu Čínskej l'udovej republiky

Za Vlado Ljudske republike Kitajske

Kiinan kansantasavallan hallituksen puolesta

På Folkrepubliken Kinas regerings vägnar

21.2.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 46/41

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. rugsėjo 12 d.

dėl valstybės pagalbos C 54/2006 (ex N 276/2006), kurią Lenkija ketina suteikti „Bison Bial SA“

(pranešta dokumentu Nr. C(2007) 4145)

(tik tekstas lenkų kalba yra autentiškas)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/145/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

paprašiusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas (1), kaip numatyta minėtuose straipsniuose,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

(1)	2006 m. gegužės 4 d. Lenkija pareiškė ketinanti suteikti restruktūrizavimo pagalbą įmonei „Bison-Bial SA“ (toliau – BB).

(2)

Komisija 2006 m. birželio 13 d. raštu kreipėsi į Lenkiją prašydama pateikti tam tikrą trūkstamą informaciją, kurią Lenkijos valdžios institucijos perdavė 2006 m. liepos 13 d. Komisija 2006 m. rugpjūčio 29 d. raštu kreipėsi į Lenkiją prašydama pateikti papildomą informaciją. Lenkijos valdžios institucijos pateikė atsakymus 2006 m. rugsėjo 18 d., spalio 20 d. ir lapkričio 3 d. raštuose.

(3)

Komisija 2006 m. gruodžio 20 d. raštu pranešė Lenkijai apie sprendimą pradėti procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį dėl minimos pagalbos. Komisijos sprendimas pradėti procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. (2) Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas apie pagalbos priemonę.

(4)	Lenkijos valdžios institucijos 2007 m. sausio 23 d. rašte pateikė savo pastabas. Trečiosios šalys pastabų nepateikė.

(5)	Kovo 28 d. buvo surengtas susitikimas su Lenkijos valdžios institucijų ir BB atstovais. Po jo Komisija 2007 m. balandžio 17 d. rašte paprašė pateikti papildomą informaciją. Lenkijos valdžios institucijos 2007 m. gegužės 15 d. rašte pateikė atsakymus.

2. PAGALBOS PRIEMONIŲ APIBŪDINIMAS

2.1. Įmonė

(6)

BB yra stambi bendrovė, gaminanti staklių laikiklius, ašis, kriaunas, įvores, frezavimo prietaisus ir instrumentų aptaisus. Bendrovė buvo įsteigta 1948 m. kaip valstybės įmonė. 1997 m. valstybė pardavė 53 proc. BB akcijų privataus kapitalo bendrovei „Metalexport sp. z o.o.“, kuri 2004 m. pakeitė pavadinimą į „Mex-Holding sp. z o.o.“. 2006 m. pabaigoje Valstybės iždas valdė 18 proc. BB akcijų, likusi jų dalis priklausė privatiems subjektams. 2000–2006 m. BB darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 1 680 iki 950.

(7)

2004 m. bendrovė užėmė 17 proc. staklių pramonės prietaisų vidaus rinkos, parduodama joje tik 20 proc. gaminių; didžioji BB produkcijos dalis yra eksportuojama, pvz., 2004 m. į JAV buvo išvežta 30 proc., į Italiją – 15 proc., į Rytų Europos šalis, įskaitant Rusiją – 7 proc., į Didžiąją Britaniją – 5 proc. pagamintos produkcijos. Didelę dalį bendrovės eksportuojamų gaminių platina „Mex-Holding“ grupei priklausančios įmonės, pvz., „Toolmex Corporation“ (JAV), „Mexpol GmbH“ (Vokietija), „Toolmex Polmach“ (Jungtinė Karalystė) arba „Italmex SA“ (Italija).

(8)	Skaičiavimai rodo, kad BB dalis Europos rinkoje yra 1,3 proc. Pagal geografiją BB gaminių rinka yra europietiško masto, bet ateityje ji gali tapti pasauline. Staklių prietaisų, kokius gamina BB, gamybos sektoriaus pajėgumai Europos ir pasaulio šalyse yra per dideli.

(9)	Bendrovė savo veiklą vykdo regione, kuriam pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą gali būti teikiama pagalba.

2.2. Įmonės sunkumai

(10)

BB sunkumai prasidėjo 2001 m., kai bendrovė patyrė 24 mln. PLN nuostolių. Šių finansinių sunkumų pagrindinėmis priežastimis Lenkija įvardijo:

—	zloto vertės padidėjimą JAV dolerio atžvilgiu (30 proc. gaminių eksportuojama į JAV);

—	sunkią visos kapitalo grupės finansinę padėtį ir tai, kad pagrindinė bendrovė nesugebėjo grąžinti 16 mln. PLN paskolos;

—	užsienio pardavimo apimčių mažėjimą dėl JAV ir Vakarų Europos rinkas apėmusios stagnacijos po 2001 m. rugsėjo.

(11)

Dėl paminėtų aplinkybių ir didelių paskolų kainų rinkoje atsirado sunkumų išlaikyti likvidumą. Dėl susidariusių finansinių sunkumų bendrovė pradėjo vėluoti atsiskaityti pagal įsipareigojimus. 2002 m. keturi bankai pareikalavo nedelsiant grąžinti paskolas. BB negalėjo vykdyti einamųjų įsipareigojimų, įskaitant atlyginimų mokėjimą, dėl to keturis mėnesius buvo sustabdyta gamybos padalinio veikla. Įmonės pardavimas sumažėjo perpus – nuo 91 mln. PLN 2001 m. iki 48 mln. PLN 2002 m., kuriems baigiantis grynasis nuostolis buvo 74,8 mln. PLN.

(12)	BB patiriamus sunkumus gilino nuolat blogėjanti pagrindinės įmonės „Mex-Holding Sp. z o.o.“ padėtis. Visa kapitalo grupė 2002 m. patyrė 75,8 mln. PLN nuostolių. Vėliau padėtis pagerėjo, tačiau grupės veikla tebėra nuostolinga, o jos nuosavo kapitalo vertės dydis yra neigiamas.

(13)

Bendrovė 2003 m. nuostolius sumažino iki 8,5 mln. PLN, o 2004 m. uždirbo 5,1 mln. PLN pelno. Lenkijos valdžios institucijos nurodo, kad BB veiklos pelningumas yra susijęs su prasidėjusia įmonės restruktūrizacija. Jau pirmosios restruktūrizavimo priemonės, kurių buvo imtasi, padėjo padidinti pardavimą ir sumažinti veiklos sąnaudas. Be to, buvo nurašyta dalis skolų. Šie veiksmai leido bendrovei 2005 m. ir 2006 m. uždirbti atitinkamai 20 mln. PLN ir 12,5 mln. PLN pelno.

(14)

Nepaisant to, kad BB veikla yra pelninga, ji tebesusiduria su sunkumais. Nuo 2001 m. besikaupiantys įprastos veiklos nuostoliai pavirto stambiomis skolomis. 2004 m. bendrovės turto vertė buvo 57 mln. PLN, o įsiskolinimai – 115,7 mln. PLN. Kitaip tariant, jos nuosavo kapitalo vertės dydis buvo neigiamas. 2006 m. pabaigoje nuosavo kapitalo vertės dydis tebeliko neigiamas: – 26 mln. PLN. Komisijai pateikta analizė rodo, kad jei bendrovė nesulauks pagalbos, netrukus gali tekti skelbti jos bankrotą, nes įmonė neturės galimybių grąžinti skolų, pareikalavus jas skubiai sumokėti.

(15)

BB 2003–2009 m. laikotarpiui parengė restruktūrizavimo planą, pagal kurį visų pirma planuojama restruktūrizuoti įmonės finansus, turtą ir užimtumo lygį. 2003 m. prasidėjus finansų restruktūrizavimui buvo numatyta grąžinti skolas privatiems kreditoriams pagal sudarytus susitarimus, nurašyti dalį įsiskolinimų privatiems asmenims bei valstybei ir sumokėti likusią skolos valstybei dalį iš paskolos, kurią turi suteikti valstybinė Pramonės plėtros agentūra (toliau – PPA).

(16)	2004 m. bendrovė sudarė susitarimus, pagal kuriuos numatoma grąžinti nesumokėtas skolas bankams bei darbuotojams, ir sudarė teisminę taikos sutartį su kitais privačiais kreditoriais.

(17)

Įprastos veiklos restruktūrizavimas prasidėjo 2001 m. Bendrovė sumažino darbuotojų skaičių: 2000 m. joje dirbo 1 680, 2001 m. – 1 144, o 2005 m. – 925 asmenys. Baigus restruktūrizavimą įmonėje turi dirbti 800 darbuotojų. Taigi restruktūrizavimo pabaigoje užimtumo lygis, palyginti su 2000 m., turi sumažėti 52 proc., o palyginti su 2001 m. – 30 proc.

(18)

Kalbant apie turto restruktūrizavimą, BB planuoja parduoti nereikalingą turtą, pakeisti bendrovės veiklos vietą ir parduoti žemės sklypą, kuriame dabar yra vykdoma veikla. Pateiktame turto vertinime nurodoma, kad minimo žemės sklypo rinkos vertė gali būti […] (3) mln. PLN. Lenkijos valdžios institucijų pateiktoje pirminėje informacijoje nurodoma, kad žemės sklypą bendrovė planuoja parduoti 2009 m., tačiau iki to laiko visos mašinos ir įrenginiai turi būti perkelti į naują vietą. Be to, nekilnojamasis turtas, kurį ketinama parduoti, yra užstatytas. Komisijai priėmus sprendimą pradėti oficialų tyrimą, Lenkija pranešė, kad minimo turto pardavimo laikas gali būti pratęstas iki 2010 m.

(19)

2003–2005 m. BB investicijos buvo 1,4 mln. PLN, o 2006–2009 m. planuojama investuoti 14,2 mln. PLN. Šios investicijos pirmiausia turi atnaujinamąjį pobūdį, t.y. bendrovė perka didesnio našumo ir mažiau aplinką teršiančias mašinas bei įrenginius. Be to, pagal planą tik po 2009 m. turi prasidėti pastebimas investicijų augimas, nes šiuo metu bendrovės finansiniai ištekliai yra kuklūs. Didžiąją dalį investicijų planuojama įgyvendinti 2010 m. ir susieti tai su įmonės persikėlimu į naują vietą.

(20)

Lenkija iš pradžių teigė, kad įmonės užimtumo lygio ir gamybinio ploto mažinimas yra pakankama priemonė siekiant sušvelninti nepageidaujamas pagalbos pasekmes. Tuo pačiu metu Lenkijos valdžios institucijos patvirtino, kad šio mažinimo pasekmėms kompensuoti ketinama įsigyti didesnio našumo įrenginius, o dėl to esami BB gamybiniai pajėgumai išliktų nepakitę. Lenkijos valdžios institucijos teigė, kad esamų gamybinių pajėgumų išlaikymą, vietoj jų didinimo, galima būtų pripažinti kompensacine priemone.

(21)	Pagal planą restruktūrizavimo sąnaudos 2003–2009 m. turėtų būti 138 mln. PLN; jų didžiausia dalis – 122,6 mln. PLN – bus finansų restruktūrizavimo sąnaudos, o likusi suma – 15,6 mln. PLN – bus skirta investicijoms.

(22)

Pagal planą vykdant finansų restruktūrizavimą, bankams pagal sudarytą taikos sutartį bendrovė turi sugrąžinti 65,6 mln. PLN skolą, kitiems privatiems kreditoriams – 17,5 mln. PLN ir sumokėti 39,5 mln. PLN skolą valstybei. Visa pagalbos, kurią valstybė ketina suteikti, suma turi būti panaudota valstybei susidariusiai skolai sumokėti. Dalis restruktūrizavimo sąnaudų turi būti finansuojama iš pajamų, gautų pardavus bendrovės turtą po persikėlimo į kitą vietą.

(23)

Valstybės parama BB restruktūrizavimui vykdyti, yra teikiama vadovaujantis dviem teisės aktais: 2002 m. rugpjūčio 30 d. Įstatymu dėl verslo įmonių tam tikrų skolų valstybei restruktūrizavimo (toliau – 2002 m. rugpjūčio 30 d. įstatymas) ir 2002 m. spalio 30 d. Įstatymu dėl valstybės teikiamos pagalbos verslui, turinčiam ypatingos svarbos darbo rinkai (toliau – 2002 m. spalio 30 d. įstatymas), kurio nauja redakcija pateikiama 2003 m. lapkričio 14 d. priimtame įstatyme (toliau – 2003 m. lapkričio 14 d. įstatymas).

(24)

2002 m. rugpjūčio 30 d. įstatyme numatyta teisinė galimybė restruktūrizuoti sunkioje ekonominėje padėtyje atsidūrusių įmonių įsipareigojimus valstybei, nurašant nesumokėtas skolas. Suinteresuota įmonė prašymą kartu su restruktūrizavimo planu turėjo pateikti kiekvienai valdžios institucijai, kurios prašoma restruktūrizuoti susidariusią skolą (toliau – restruktūrizavimo institucija). Restruktūrizavimo institucija, nusprendusi, kad plane siūlomos priemonės gali pagerinti įmonės finansinę padėtį, turėjo priimti sprendimą dėl restruktūrizavimo sąlygų, nurodydama įsiskolinimus, kurie turi būti restruktūrizuoti. Įmonei įvykdžius minimame sprendime nurodytas sąlygas, restruktūrizavimo institucija teisės aktų nustatyta tvarka privalėjo priimti sprendimą dėl skolų, nurodytų sprendime dėl restruktūrizavimo sąlygų, nurašymo.

(25)

2002 m. spalio 30 d. įstatyme numatyta centralizuoti minėtą sistemą ir PPA vadovui suteikti teisę priimti sprendimą, ekvivalentišką sprendimui dėl restruktūrizavimo sąlygų, vadinamąjį sprendimą dėl restruktūrizavimo (įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas kartu su 19 straipsniu). Sprendime dėl restruktūrizavimo turi būti pateiktas restruktūrizavimo plano vertinimas ir sprendimas, kaip restruktūrizuoti nurodytus įsipareigojimus valstybei. Kompetentingos restruktūrizavimo institucijos privalo teisės aktų nustatyta tvarka priimti individualius sprendimus dėl įmonių skolų valstybei, kurios nurodytos sprendime dėl restruktūrizavimo, nurašymo.

(26)

Pagal 2003 m. lapkričio 14 d. įstatymą, kuris pakeitė 2002 m. spalio 30 d. įstatymą, įsipareigojimų valstybei restruktūrizavimas yra susiejamas su prievole perduoti trečiajam asmeniui – operatoriui (bendrovei, kurioje PPA, t. y. valstybė, turi 100 proc. akcijų) – turtą, kurio dydis turi sudaryti ne mažiau kaip 25 proc. bendros restruktūrizuojamų skolų sumos. Iš pajamų, gautų Operatoriui pardavus minimą turtą, turėjo būti sumokėta bent dalis skolos valstybei, o likusi jos dalis, pasibaigus restruktūrizavimo laikotarpiui, turėjo būti nurašyta.

(27)

BB pateikė prašymą dėl įsiskolinimų valstybei restruktūrizavimo pagal 2002 m. rugpjūčio 30 d. ir 2002 m. spalio 30 d. įstatymų nuostatas. Bendra nominali pagalba, kurią valstybė ketina suteikti, yra 31,43 mln. PLN (4) (8,2 mln. EUR). Ją sudaro iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis teikiama paskola ir skola valstybei, kurią ketinama nurašyti.

2 lentelė

Ketinama suteikti valstybės pagalba

(PLN)
Nr.	Pagalbą teikiančioji institucija	Pagalbos forma	Nominali pagalbos suma
Pagal 2002 m. rugpjūčio 30 d. įstatymą teikiama pagalba
1.	Baltstogės SDĮ skyrius	Nurašymas	933 474,51
2.	Palenkės Bielsko SDĮ skyrius	Nurašymas	113 884,66
3.	Zambrovo SDĮ skyrius	Nurašymas	144 934,88
4.	Baltstogės miesto meras	Nurašymas	1 448 108,90
5.	Valstybinis neįgalių asmenų reabilitacijos fondas (VNARF)	Nurašymas	519 591,35
6.	Antrasis Baltstogės mokesčių inspekcijos skyrius	Nurašymas	217 590,00
Pagal 2002 m. rugpjūčio 30 d. įstatymą teikiamos pagalbos bendra suma			3 377 584,30 (kartu su 2005 12 31 palūkanomis 6 171 774,74)
Pagal 2002 m. spalio 30 d. įstatymą teikiama pagalba
7.	Baltstogės SDĮ skyrius	Nurašymas	3 019 362,90
8.	Baltstogės miesto meras	Nurašymas	1 505 534,12
9.	Valstybinis neįgalių asmenų reabilitacijos fondas (VNARF)	Nurašymas	539 650,70
10.	Baltstogės mokesčių inspekcijos skyrius	Nurašymas	71 516,60
11.	Baltstogės vaivadijos administracija	Nurašymas	25 064,81
12.	Grajevo apskritis	Nurašymas	12 133,80
13.	Kolno apskritis	Nurašymas	17 224,60
14.	Kolno meras	Nurašymas	248 648,09
15.	Zambrovo SDĮ skyrius	Nurašymas	626 625,15
16.	Baltstogės SDĮ skyrius	Nurašymas	398 029,30
Pagal 2002 m. spalio 30 d. įstatymą teikiamos pagalbos bendra suma			6 463 790,07 (kartu su 2005 12 31 palūkanomis 9 259 229,92)
17.	Pramonės plėtros agentūra	Lengvatinė paskola	16 000 000
Iš viso			31 431 004,66

3. SPRENDIMAS PRADĖTI TYRIMĄ PAGAL EB SUTARTIES 88 STRAIPSNIO 2 DALĮ

(28)	Komisija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą kilus klausimui, ar restruktūrizavimui vykdyti teikiama pagalba yra suderinama su bendrosios rinkos taisyklėmis.

(29)

Pirma, Komisija suabejojo, ar įgyvendindama restruktūrizavimo planą bendrovė gali atkurti ilgalaikį pelningumą. Komisijai kilo įtarimų, kad 2004–2005 m. bendrovė gavo pelno dėl atskirų veiksmų, kurių buvo imtasi, pvz., atsisakius įsipareigojimų, todėl negalima teigti, kad bendrovės veikla iš tikrųjų pagerėjo. Be to, plane daugiausia dėmesio buvo skiriama senų skolų grąžinimui, o jame numatytos investicijos būtų nepakankamos, siekiant užtikrinti, kad restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje gamybos priemonės būtų konkurencingos.

(30)	Antra, Komisija suabejojo siūlomų kompensacinių priemonių pagrįstumu. Bendrovė nurodė, kad planuoja sumažinti gamybinį plotą, bet gamybiniai pajėgumai dėl to nesumažėtų. Taip pat ji smarkiai sumažino užimtumo lygį, tačiau, atrodo, jis buvo apribotas siekiant rentabilumo.

(31)	Galima manyti, kad ne visos priemonės, kurias Lenkijos kompetentingos valdžios institucijos nurodė kaip įmonės nuosavą įnašą, pagal gaires gali būti juo pripažintos. Todėl neaišku, ar tikrasis nuosavas įnašas būtų pakankamas, t. y. ar ketinama teikti pagalba būtų minimali.

4. LENKIJOS PAAIŠKINIMAI

(32)	Komisijai priėmus sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl pagalbos, kurią ketinama suteikti BB, Lenkijos valdžios institucijos pateikė išsamią informaciją apie įmonės strategiją.

(33)

Lenkijos valdžios institucijos paaiškino, kad jeigu kalbama apie bendrovės gamybinę veiklą Baltstogėje, tai ji vykdoma dviejuose cechuose, kurių vienas veikia miesto centre (nekilnojamasis turtas […] gatvėje). BB planuoja šį nekilnojamąjį turtą parduoti ir perkelti gamybą į kitą cechą arba įsigyti trečią nekilnojamojo turto objektą, į kurį būtų perkelta visa gamyba, ir parduoti šiuo metu turimus du žemės sklypus. Pagal Komisijai perduotas prognozes BB 2010 m. planuoja investuoti […] mln. PLN po to, kai bus parduotas nekilnojamasis turtas […] gatvėje. Jeigu bendrovė priims sprendimą parduoti abu nekilnojamojo turto objektus ir perkelti gamybą į naują vietą, investicijų vertė bus dar didesnė.

(34)

Lenkijos valdžios institucijos patvirtino, kad pagrindiniai modernizavimo darbai bendrovėje bus atliekami 2010 m., po to, kai ji pakeis veiklos vietą. Planuojama, kad 2010–2014 m. BB investicijos turi būti 43 mln. PLN, iš kurių iki 2010 m. pabaigos, kai bendrovė planuoja persikelti į kitą vietą, planuojama investuoti […] mln. PLN.

(35)

Lenkijos valdžios institucijos nurodė, kad 2010–2014 m. planuojama investuoti į įmonės projektavimo darbų ir gamybos procesų valdymo sistemos modernizavimą, standartinių laikiklių surinkimo proceso automatizavimą, gaminių kokybės gerinimą ir technologinių, šiluminio bei cheminio gaminių apdorojimo procesų optimizavimą, kontrolės bei matavimo metodų vystymą. Be to, Lenkijos valdžios institucijos patvirtino, kad bendrovės veiklos vietos pakeitimas ir tolesnės investicijos yra susijusios su ilgalaikės strategijos įgyvendinimu.

(36)

Kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymų, Lenkijos valdžios institucijos ir bendrovė siūlo tris alternatyvius kompensacinių priemonių, kurias įmonė yra pasirengusi pritaikyti, variantus:

a)	apriboti BB gamybinius pajėgumus 5 proc. sumažinant gaminių kiekį, palyginti su planuojamais BB gamybiniais pajėgumais ateityje, arba

b)	apriboti BB gamybinius pajėgumus parduodant 5 proc. įmonės staklių, arba

c)	apriboti BB gamybinius pajėgumus parduodant […] veikiantį gamybos cechą, kurio apyvarta 2006 m. sudarė 13 proc. visos įmonės prekybos, leisdama uždirbti 1,2 mln. PLN pelno.

(37)

Pasirinkus trečiąjį variantą, t. y. pardavus […] veikiantį gamybos cechą, BB produkcijos asortimentas sumažėtų 46 proc., o staklių skaičius – 12 proc. Vis dėlto […] veikiantis gamybos cechas turi skolų, kurioms restruktūrizuoti ketinama naudoti valstybės pagalbą, apie kurią pranešta. Be to, […] veikiančio cecho turtas yra užstatytas arba naudojamas kaip BB prekybos įsipareigojimų užtikrinimo priemonė. Lenkijos valdžios institucijos teigia, kad visų pirma turi būti sprendžiama […] veikiančio cecho skolų problema, o tik po to, bet ne anksčiau kaip 2009 m., jį būtų galima parduoti. BB įsipareigojo imtis visų veiksmų, būtinų siekiant parduoti nekilnojamąjį turtą iki 2009 m. pabaigos, jei Komisija patvirtintų, kad tai yra tinkama kompensacinė priemonė.

(38)

Dėl restruktūrizavimo proceso finansavimo Lenkijos valdžios institucijos paaiškino, kad atsižvelgiant į pastaruoju metu regione kylančias nekilnojamojo turto kainas ir žemės sklypo, kurį ketinama parduoti, vietą (Baltstogės centras), už jo pardavimą ketinama gauti […] mln. PLN. Apskaičiuota, kad pardavus […] gamybos cechą bus gauta […] mln. PLN. Be to, remiantis valstybės pagalbą reglamentuojančiais teisės aktais, BB viešajam subjektui (operatoriui) privalo perduoti 2,795 PLN vertės turtą mainais už skolos nurašymą.

5. PAGALBOS PRIEMONIŲ VERTINIMAS

5.1. Valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį

(39)

EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, ir kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai, yra nesuderinama su bendrąja rinka.

(40)

Ketinimas nurašyti bendrovės skolas valstybei kartu su palūkanomis ir suteikti valstybinės agentūros paskolą yra susijęs su valstybės išteklių naudojimu. Be to, bendrovė gautų naudos, kadangi sumažėtų jos išlaidos. Kalbant apie antrą priemonę, verta pabrėžti, kad BB, kaip sunkumų turinti bendrovė, kurios įsipareigojimų dydis yra daug didesnis nei turto, negalėtų gauti tokio pobūdžio finansavimo rinkos sąlygomis. Vadinasi, visa paskolos suma laikytina pagalbos sudėtine dalimi.

(41)

Priimti sprendimai dėl restruktūrizavimo, įpareigojantys nurašyti įsipareigojimus valstybei ir sustabdyti skolos išieškojimą, irgi gali būti laikomi tam tikra pagalbos rūšimi. Tačiau Komisija pažymi, kad šiuo atveju su minimais „atidėjimais“ susijęs pagalbos elementas yra valstybės pagalbos dalis, t. y. palūkanų, skaičiuotų per visą nurodytą laikotarpį ir pridėtų prie skolos, kuri turi būti nurašyta, suma.

(42)

BB gaminami metalinių prietaisų laikikliai yra parduodami EB rinkoje. Be to, BB konkuruoja su EB gamintojais trečiųjų šalių rinkose. Todėl BB padėties stiprėjimas panaudojant valstybės teikiamą pagalbą gali paveikti konkurenciją Bendrijos teritorijoje, taigi atitinka kriterijų dėl įtakos prekybai vidaus rinkoje.

(43)	Todėl nurodytos priemonės pripažįstamos valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

5.2. Išimtys pagal EB sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalis

(44)

Šiuo atveju negalima taikyti EB sutarties 87 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių. Atsižvelgiant į Sutarties 87 straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis ir į tai, kad pagrindinis pagalbos tikslas yra padėti atkurti ilgalaikį nuostolius patiriančios įmonės rentabilumą, galima taikyti tik EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte apibrėžtą sąlygą, pagal kurią yra numatyta pagalba, skirta tam tikrų regionų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą yra suderinama su bendrąja rinka, jeigu ji atitinka sąlygas, nurodytas Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (5) (toliau – gairės).

5.3. Įmonės tinkamumas gauti pagalbą

(45)

Vadovaujantis gairėmis, sunkumus patiriančia įmone yra laikoma ekonominių pajėgumų panaudojant nuosavus išteklius, akcininkų lėšas ir skolintą kapitalą negalinti atkurti įmonė, kuri, negavusi iš valstybės paramos, turėtų nutraukti veiklą. Gairėse apibrėžiami tam tikri tipiniai požymiai, liudijantys apie sunkią įmonės padėtį, pvz., didėjantis įsiskolinimas, mažėjanti arba nulinė turto grynoji vertė. Pagal gairių 13 punkto nuostatas, didesnei verslo grupei priklausanti įmonė paprastai negali gauti restruktūrizavimo pagalbos, išskyrus atvejus, kai galima įrodyti, kad patiriamų sunkumų priežastys slypi pačios įmonės viduje, o ne sąlygotos grupės išlaidų sutartinio paskirstymo, ir sunkumai yra tokie dideli, kad grupė nėra pajėgi pati juos įveikti.

(46)

Pagal gaires BB turi būti pripažinta sunkumus patiriančia įmone. Jos nuosavo kapitalo vertė yra neigiama. Bendrovė privatiems kreditoriams moka senas skolas pagal sudarytus susitarimus (paskutinės skolos dalys turi būti sumokėtos 2009 m.). Bendrovei neatsiskaičius su valstybe, t. y. nesumokėjus skolos valstybei arba jos nenurašius, bus pareikalauta skolą sumokėti skubiai. Pradėjus šios skolos išieškojimą, bendrovė neturėtų galimybių grąžinti skolų privatiems kreditoriams, ir tikriausiai turėtų skelbti bankrotą. BB dėl blogos finansinės padėties negali rinkoje pasiskolinti lėšų, reikalingų valstybei susidariusiai skolai grąžinti, be to, jos visas turtas yra naudojamas kaip įsipareigojimų užtikrinimo priemonė.

(47)	Pagal bendrovės veiklos pelningumą negalima vertinti jos tinkamumo gauti pagalbą, kadangi įmonės nuosavo kapitalo vertė iki šiol yra neigiama. Neatmetama galimybė, kad bendrovė pelną uždirbo tik dėl to, kad valdžios institucijos, atsižvelgdamos į ketinimą nurašyti skolą, sustabdė jos išieškojimą.

(48)

BB pagrindinė bendrovė taip pat susiduria su sunkumais ir patiria nuostolių, o jos skolos didėja, todėl ji neturi galimybių padėti BB išspręsti problemas. Pagrindinės bendrovės sunkumai prasidėjo po 2000 m. Tai, kad pagrindinė bendrovė nesugebėjo grąžinti paskolos, kurią jai suteikė BB ir kuri tapo viena iš pastarosios sunkumų priežasčių, įrodo, jog pagrindinė bendrovė tikrai turi finansinių sunkumų. Nesugrąžindama paskolos, ji nesiekė padidinti kai kurių kapitalo grupei priklausančių įmonių pelno dydžio arba sąmoningai pabloginti BB padėtį.

5.4. Rentabilumo atkūrimas

(49)

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija suabejojo restruktūrizavimo tikslingumu, nurodydama, kad visų pirma vykdant jį numatoma pertvarkyti įmonės finansinę veiklą, o gamybos restruktūrizavimo aspektams skiriama nepakankamai dėmesio. Priėmus sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą, Lenkijos valdžios institucijos Komisijai perdavė papildomą informaciją ir išsklaidė abejones dėl įmonės rentabilumo atkūrimo galimybių.

(50)

Išsamiai išanalizavus BB finansines ataskaitas, galima pastebėti, kad bendrovės veikla nuo 2004–2005 m. iš tikrųjų gerėja, o atsitiktiniai įvykiai šiam veiklos pagerėjimui daro labai ribotą įtaką. Pavyzdžiui, skolos nurašymas tapo papildomu veiksniu, paskatinusiu bendrovės veiklos rezultatų gerėjimą, tačiau pagrindinis BB pelno šaltinis yra įmonės įprasta veikla.

(51)

Produkcijos proceso restruktūrizavimo analizė rodo, kad bendrovė vis daugiau dėmesio skiria didesnę pridedamąją vertę turinčių gaminių gamybai, pvz., 2001 m. BB pagamino 709 000 gaminių vienetų, o prekybos apimtis buvo 84,9 mln. PLN; 2006 m. bendrovė pagamino 377 000 gaminių vienetų, o prekybos apimtis buvo 93,8 mln. PLN.

(52)

2003–2009 m. planuojama įgyvendinti investicijų už 14,75 mln. PLN. Bendrovė 2010 m. ketina vykdyti papildomą su įmonės veiklos vietos pakeitimu susijusią programą, kurios investicijų dydis turi būti […] mln. PLN. Komisija pažymi, kad tik antros šios investicinės programos dalies įvykdymas laiduotų bendrovės ilgalaikį rentabilumą.

(53)

Atsižvelgdama į nurodytą priežastį ir į tai, kad nekilnojamojo turto pardavimą, reikalingą investicijoms finansuoti, planuojama perkelti į 2010 m., Komisija pažymi, kad restruktūrizavimo laikotarpį būtina pratęsti iki 2010 m. pabaigos, o bendrovės investicijos, kurias planuojama įgyvendinti 2010 m., turi būti laikomos viena iš sudėtinių restruktūrizavimo dalių. Taigi 2003–2010 m. investicijų dydis turi sudaryti […] mln. PLN (14,75 mln. PLN + […] mln. PLN), t. y. jos bus daug didesnės nei planuoti 15,6 mln. PLN.

(54)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu negalima apskaičiuoti BB nuosavo kapitalo grąžos normos, nes bendrovės kapitalo vertė yra neigiama. Šio kapitalo vertė bus atkuriama palaipsniui iki 2010 m. Planuojama, kad 2011 m. skaičiai galės būti laikomi ilgalaikiais. Tais metais kapitalo grąžos norma bus 9 proc. (44 mln. PLN nuosavo kapitalo grynasis pelnas bus 4 mln. PLN). Tai nėra labai aukštas lygis, bet Komisija pabrėžia, kad BB veiklą vykdo rinkoje, kurioje vyksta didelė konkurencija su Azijos šalių gamintojais, o pelno marža yra ribota, todėl nurodytas lygis, atrodo, yra pagrįstas.

(55)	Atsižvelgdama į tai, Komisija sutinka su nuomone, kad restruktūrizavimo plano vykdymas leistų bendrovei atkurti rentabilumą, jeigu būtų įgyvendintos 2010 m. numatytos investicijos, o restruktūrizavimo laikas pratęstas iki 2010 m. pabaigos.

5.5. Konkurencijos iškraipymo vengimas

(56)	Komisijai priėmus sprendimą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį, Lenkijos valdžios institucijos pasiūlė tris alternatyvias kompensacines priemones, kurias BB galėtų taikyti.

(57)

Dėl pirmojo pasiūlymo, t. y. gamybos sumažinimo 5 proc., Komisija pastebi, kad BB natūraliai eina tokia kryptimi, kad būtų gaminama mažiau, bet didesnės pridėtinės vertės, gaminių. Taigi Komisija pažymi, kad ši priemonė iš tikrųjų gali neturėti įtakos bendrovės veiklai ir dėl to negali garantuoti BB dalies rinkoje mažėjimo.

(58)

Pagal antrąjį pasiūlymą numatoma parduoti 5 proc. bendrovės mašinų. Atsižvelgdama į tai, kad BB planuoja įgyvendinti didelę modernizacijos programą, kurioje yra numatytas naujų didesnio našumo mašinų pirkimas, Komisija nelaiko šios priemonės tikra kompensacine priemone, nes parduotų mašinų gamybinius pajėgumus galima atkurti panaudojant naujus didesnio našumo įrenginius.

(59)	Todėl Komisija mano, kad dvi paminėtos priemonės negarantuoja konkurenciją galinčių varžyti pagalbos padarinių ribojimo.

(60)

Trečiajame pasiūlyme numatoma parduoti bendrovės gamybos cechą, esantį […]. Pardavus šį objektą, BB asortimentas sumažėtų 46 proc., prekybos apimtys – 13 proc., o staklių skaičius – 12 proc. Šis pasiūlymas savo apimtimi yra susijęs su pirmuoju ir antruoju, tačiau jame siūloma ir naujų sprendimų. Paskelbus apie […] veikiančio gamybos cecho pardavimą, potencialūs bendrovės konkurentai turės galimybę perimti dalį BB gamybinių pajėgumų, o tai gali sušvelninti neigiamus pagalbos padarinius. Be to, […] veikiantis gamybos cechas dirba pelningai, pvz., 2006 m. jo pelnas buvo 1,2 mln. PLN, todėl siekiant restruktūrizuoti bendrovę nėra būtinybės jį parduoti.

(61)	Atsižvelgdama į tai Komisija mano, kad […] veikiančio gamybos cecho pardavimas yra tinkama ir pakankama kompensacinė priemonė.

5.6. Minimali pagalba

(62)

Sprendimo pradėti procedūrą 45 punkte Komisija suabejojo dėl kai kurių skolų, kurias planuojama grąžinti restruktūrizavimo laikotarpiu, pripažinimo restruktūrizavimo išlaidomis (6). Šios abejonės liko neišsklaidytos. Komisija pabrėžia, kad bendrovė kapitalą skolinosi siekdama garantuoti normalų įprastos veiklos finansavimą, o jį grąžinti galima iš turimų lėšų.

(63)	Jei restruktūrizavimo laikotarpis bus pratęstas iki 2010 m., siekiant į jį įtraukti tais metais įgyvendinti numatytas investicijas, jos turi būti nurodytos restruktūrizavimo sąnaudų sąraše.

(64)	Sprendimo pradėti procedūrą 46 ir 47 punktuose Komisija suabejojo, ar galima tam tikras Lenkijos nurodytas priemones pagal gairių 43 ir 44 punktus laikyti naudos gavėjo įnašu. Ši abejonė liko neišsklaidyta. Todėl toliau analizėje tokios priemonės nevertinamos kaip naudos gavėjo nuosavas įnašas.

(65)

Toliau pateikiamas restruktūrizavimo sąnaudų, naudos gavėjo įnašo ir valstybės pagalbos sąrašas:

(tūkst. PLN)
	2003–2009	2010	2003–2010
Restruktūrizavimo sąnaudos
Skolos valstybei restruktūrizavimas	31 431		31 431
Investicijos	14 754	[…]	[…]
Iš viso	46 185	[…]	[…]
Nuosavas įnašas
Turto pardavimas (nekilnojamasis turtas […] gatvėje)		[…]	[…]
Turto perkėlimas	2 795		2 795
[…] veikiančio gamybos cecho pardavimas	[…]		[…]
Iš viso	[…]	[…]	[…]
Valstybės pagalba	31 431		31 431
Nuosavas įnašas/restruktūrizavimo sąnaudos – 50,4 proc.

(66)	BB nuosavas įnašas, skirtas bendroms restruktūrizavimo sąnaudoms dengti, yra 50,4 proc., t. y. atitinka pagal gairių 44 punktą teikiamą valstybės pagalbą, skirtą įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti.

(67)

Gairių 45 punkte teigiama: „Siekiant apriboti iškraipantį poveikį, pagalbos suma arba jos teikimo forma turi būti tokia, kad bendrovei neliktų grynųjų pinigų pertekliaus“. Komisija pabrėžia, kad bendrovės veikla tapo pelninga. Tačiau jos pelningumui kyla pavojus dėl skubiai mokėtinų įsiskolinimų. Tai, kad pagalba yra minimali, nulemia paskola, sudaranti pusę teikiamos pagalbos sumos. Paskola leidžia BB iš karto gauti lėšų, reikalingų senoms skoloms grąžinti. Kita vertus, BB ateityje šią paskolą turės sugrąžinti, tam ji galės panaudoti reguliariai gaunamo pelno lėšas. Paskola bendrovei leis nekaupti pinigų pertekliaus, apibrėžto gairių nuostatose.

(68)	Komisija pripažįsta, kad nurodyta pagalba yra minimali.

6. IŠVADA

(69)	Komisija pažymi, kad valstybės pagalba, kurią ketinama suteikti „Bison Bial“, gali būti pripažinta suderinama su bendrąja rinka, jeigu ji atitiks nurodytas sąlygas.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

31,43 mln. PLN pagalba „Bison Bial“ įmonei, apie kurią pranešė Lenkija, yra suderinama su bendrąja rinka, jeigu laikomasi 2 straipsnyje nurodytų sąlygų ir reikalavimų.

2 straipsnis

1. Restruktūrizavimo laikotarpis yra pratęsiamas iki 2010 m. pabaigos, o jo planas turi būti visiškai įvykdytas.

2. Nekilnojamasis turtas, esantis […] gatvėje, turi būti parduotas iki 2010 m. pabaigos.

3. Investicijos, kurių dydis yra ne mažiau kaip 41,61 mln. PLN, turi būti įgyvendintos iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2010 m. pabaigos.

4. […] esantis gamybos cechas turi būti parduotas iki 2009 m. pabaigos su BB nesusijusiam pirkėjui. Iki […] esančio cecho pardavimo datos Lenkijos valdžios institucijos privalo garantuoti jo sklandžią ūkinę veiklą, skirti įprastai veiklai reikalingų lėšų ir garantuoti, kad naudos gavėjas neperduotų nematerialiojo turto ir teisinių vertybių, darbuotojų, klientų bei prekybinio potencialo kitiems bendrovės „Bison Bial“ subjektams, taip siekdamas sumažinti objekto vertę.

3 straipsnis

Lenkijos valdžios institucijos kas pusmetį turi pateikti ataskaitą apie restruktūrizavimo eigą.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Lenkijos Respublikai.

Priimta Briuselyje, 2007 m. rugsėjo 12 d.

Komisijos vardu

Neelie KROES

Komisijos narė

(1) OL C 23, 2007 2 1, p. 20.

(2) Žr. 1 nuorodą.

(3) Konfidenciali informacija.

(4) Lenkijos valdžios institucijos teigė, kad norint apskaičiuoti šios priemonės pagalbos elementą nominali pagalbos vertė turi būti sumažinta turto, kuris perduodamas operatoriui mainais už skolos nurašymą, dydžiu. Iš esmės minimo turto perdavimas yra veikiau įmonės įnašas į restruktūrizavimo procesą ir neturi įtakos pagalbos priemonės vertei. Taigi pagalbos elementas lygus nominaliai pagalbos sumai.

(5) OL C 244, 2004 10 1, p. 2.

(6) Žr. sprendimo pradėti tyrimą 1 lentelę.

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 46

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	51 tomas 2008m. vasario 21d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2008 m. vasario 14 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 146/2008, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams, ir Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai	1
		2008 m. vasario 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 147/2008, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą	7
	*	2008 m. vasario 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 148/2008, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 900/2007 ir (EB) Nr. 1060/2007 siekiant aiškiau apibrėžti paskirties vietų, į kurias eksportuojant cukrų grąžinamosios išmokos nemokamos, statusą	9
		DIREKTYVOS
	*	2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2008/7/EB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalo pritraukimui	11

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	IL	53,3
	JO	69,6
	MA	45,2
	TN	115,9
	TR	84,2
	ZZ	73,6
0707 00 05	JO	190,5
	MA	150,4
	TR	181,9
	ZZ	174,3
0709 90 70	MA	49,7
	TR	115,6
	ZZ	82,7
0709 90 80	EG	111,9
0709 90 80	ZZ	111,9
0805 10 20	EG	52,6
	IL	54,8
	MA	57,4
	TN	48,4
	TR	85,6
	ZZ	59,8
0805 20 10	IL	110,6
	MA	111,4
	ZZ	111,0
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	CN	42,0
	EG	82,4
	IL	76,7
	JM	114,0
	MA	117,2
	PK	65,4
	TR	77,5
	ZZ	82,2
0805 50 10	EG	107,9
	IL	107,6
	MA	114,0
	TR	116,6
	ZZ	111,5
0808 10 80	AR	96,3
	CA	88,1
	CL	60,8
	CN	83,1
	MK	37,5
	US	126,4
	ZZ	82,0
0808 20 50	AR	89,6
	CN	92,4
	US	122,2
	ZA	85,7
	ZZ	97,5

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Taryba
	2008/143/EB
*	2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl jūrų transporto sudarymo	23
	Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės Susitarimas dėl jūrų transporto	25
	2008/144/EB
*	2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas dėl Protokolo, iš dalies keičiančio Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kinijos Liaudies Respublikos susitarimą dėl jūrų transporto, siekiant atsižvelgti į Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo	37
	Protokolas, iš dalies keičiantis Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės susitarimą dėl jūrų transporto	38
	Komisija
	2008/145/EB
*	2007 m. rugsėjo 12 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos C 54/2006 (ex N 276/2006), kurią Lenkija ketina suteikti Bison Bial SA (pranešta dokumentu Nr. C(2007) 4145) ( 1 )	41


	(1) Tekstas svarbus EEE