ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 29

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

51 tomas
2008m. vasario 2d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

 

2008 m. vasario 1 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 96/2008, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

1

 

*

2008 m. vasario 1 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 97/2008, nustatantis papildomą 2007–2008 prekybos metais rafinavimo įmonėms tiekiamo AKR valstybių ir Indijos kilmės žaliavinio cukranendrių cukraus kiekį

3

 

*

2008 m. vasario 1 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 98/2008, iš dalies keičiantis kelis reglamentus dėl tam tikrų galvijienos produktų Kombinuotosios nomenklatūros kodų

5

 

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Komisija

 

 

2008/90/EB

 

*

2007 m. liepos 10 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos C 20/06 (ex NN 30/06), kurią Slovėnija suteikė bendrovei Novoles Lesna Industrija Straža d.d. (pranešta dokumentu Nr. C(2007) 3223)  ( 1 )

7

 

 

2008/91/EB

 

*

2007 m. liepos 10 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos C 19/06 (ex NN 29/06), kurią Slovėnija suteikė bendrovei Javor Pivka Lesna Industrija d. d. (pranešta dokumentu Nr. C(2007) 3227)  ( 1 )

16

 

 

2008/92/EB

 

*

2007 m. liepos 10 d. Komisijos sprendimas dėl Italijos valstybės pagalbos schemos Sardinijos laivybos sektoriui (C 23/96 (NN 181/95) ir C 71/97 (N 144/97)) (pranešta dokumentu Nr. C(2007) 3257)  ( 1 )

24

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

2.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 96/2008

2008 m. vasario 1 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (1), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 1580/2007 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. vasario 2 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. vasario 1 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

prie 2008 m. vasario 1 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

IL

138,6

JO

84,0

MA

39,8

SN

192,7

TN

120,5

TR

99,5

ZZ

112,5

0707 00 05

EG

190,8

JO

202,1

MA

54,5

TR

136,3

ZZ

145,9

0709 90 70

MA

63,9

TR

152,1

ZA

79,4

ZZ

98,5

0709 90 80

EG

191,8

ZZ

191,8

0805 10 20

EG

47,9

IL

59,5

MA

69,9

TN

52,7

TR

64,1

ZA

22,3

ZZ

52,7

0805 20 10

IL

107,2

MA

102,9

TR

101,8

ZZ

104,0

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

CN

83,7

EG

57,6

IL

73,0

JM

103,1

MA

110,9

PK

46,3

TR

69,1

US

60,1

ZZ

75,5

0805 50 10

EG

74,2

IL

120,5

MA

83,8

TR

122,7

ZZ

100,3

0808 10 80

CA

103,4

CL

60,8

CN

77,0

MK

39,9

US

116,4

ZZ

79,5

0808 20 50

CL

59,3

CN

83,9

TR

159,1

US

94,8

ZA

93,9

ZZ

98,2


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ žymi „kitą kilmę“.


2.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 97/2008

2008 m. vasario 1 d.

nustatantis papildomą 2007–2008 prekybos metais rafinavimo įmonėms tiekiamo AKR valstybių ir Indijos kilmės žaliavinio cukranendrių cukraus kiekį

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (1), ypač į jo 29 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 318/2006 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad reikėtų laikinai neapmokestinti importo muitu to reglamento VI priede nurodytų valstybių kilmės papildomo žaliavinio cukranendrių cukraus kiekio, siekiant užtikrinti pakankamą šio cukraus tiekimą Bendrijos rafinavimo įmonėms 2006–2007, 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metais.

(2)

Tas papildomas kiekis turėtų būti apskaičiuojamas pagal 2006 m. birželio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 950/2006, nustatančio išsamias tam tikrų tarifinių kvotų ir lengvatinių susitarimų, taikomų cukraus sektoriaus produktų importui ir rafinavimui 2006–2007, 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metais, taikymo taisykles (2), 19 straipsnį, remiantis išsamia Bendrijos žaliavinio cukraus tiekimo balanso prognoze. Iš balanso paaiškėjo, kad 2007–2008 prekybos metais reikia importuoti papildomą žaliavinio cukraus kiekį, kad būtų patenkintas Bendrijos rafinavimo įmonių tiekimo poreikis.

(3)

2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1545/2007, nustatančiu papildomą 2007 m. spalio 1 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. rafinavimo įmonėms tiekiamo AKR valstybių ir Indijos kilmės žaliavinio cukranendrių cukraus kiekį (3), skubiausiems tiekimo poreikiams patenkinti nustatytas pirmasis papildomas 80 000 tonų kiekis pirmiesiems 2007–2008 prekybos metų mėnesiams. Atsižvelgiant į ekonominės partnerystės susitarimus, papildomo cukraus kiekio patekimas į rinką numatomas tik 2008–2009 prekybos metais. Todėl tai, ar pakankamas žaliavinio cukraus kiekis bus tiekiamas rafinavimui į rafinavimo pramonės įmones 2007–2008 prekybos metais, priklauso nuo to, ar bus papildomas šio cukraus kiekis. Siekiant užtikrinti tokį cukraus tiekimą, tikslinga 2007–2008 prekybos metais leisti papildomai tiekti 120 000 tonų cukraus.

(4)

Šis pakankamas cukraus tiekimas rafinavimo įmonėms gali būti garantuotas tik tuomet, jei laikomasi paramą gaunančių šalių tradicinių eksporto susitarimų. Todėl būtina paskirstyti cukraus kiekį paramą gaunančioms šalims arba šalių grupėms. Indijai nustatoma 4 000 tonų. Todėl Indijai 2007–2008 prekybos metams nustatytas papildomas cukraus kiekis atitinka šiai šaliai 2006–2007 prekybos metams nustatytą bendro papildomo cukraus kiekio dalį. Likusį kiekį reikėtų skirti AKR šalims, kurios kartu įsipareigojo tarpusavyje vykdyti šio kiekio paskirstymo procedūras tam, kad būtų užtikrintas pakankamas tiekimas rafinavimo įmonėms.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Be Reglamente (EB) Nr. 1545/2007 nurodytų kiekių 2007–2008 prekybos metams nustatomas papildomas 120 000 tonų baltojo cukraus ekvivalentu išreikšto žaliavinio cukranendrių cukraus kiekis:

a)

116 000 tonų, išreikštų baltuoju cukrumi, kurio kilmės šalys yra Reglamento (EB) Nr. 318/2006 VI priede išvardytos valstybės, išskyrus Indiją;

b)

4 000 tonų, išreikštų baltuoju cukrumi, kurio kilmės šalis yra Indija.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. vasario 1 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 58, 2006 2 28, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1260/2007 (OL L 283, 2007 10 27, p. 1).

(2)  OL L 178, 2006 7 1, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 371/2007 (OL L 92, 2007 4 3, p. 6).

(3)  OL L 337, 2007 12 21, p. 67.


2.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/5


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 98/2008

2008 m. vasario 1 d.

iš dalies keičiantis kelis reglamentus dėl tam tikrų galvijienos produktų Kombinuotosios nomenklatūros kodų

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1979 m. vasario 5 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 234/79 dėl žemės ūkio produktams taikomos Bendrojo muitų tarifo nomenklatūros patikslinimo tvarkos (1), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

2007 m. rugsėjo 20 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1214/2007, iš dalies keičiančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (2) I priedą, numatyti tam tikrų galvijienos produktų Kombinuotosios nomenklatūros kodų pakeitimai.

(2)

Tam tikrų galvijienos produktų Kombinuotosios nomenklatūros kodų pakeitimai taip pat priimti reglamentais, kuriais ankstesniais metais iš dalies pakeistas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (3) I priedas, tačiau ne visi šie pakeitimai atsispindi šiuose, bendrą galvijienos rinkos organizavimą reguliuojančiuose reglamentuose: 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo (4); 2006 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1731/2006, nustatančiame specialias išsamias taisykles, reglamentuojančias eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus konservuotus galvijienos produktus taikymą (5), ir 2007 m. gegužės 16 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 545/2007, kuriuo leidžiama naudoti sušaldytos ir perdirbimui skirtos jautienos importo tarifinę kvotą ir nustatomas jos administravimas (2007 m. liepos 1 d.–2008 m. birželio 30 d.) (6).

(3)

Todėl reglamentus (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1731/2006 ir (EB) Nr. 545/2007 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(4)

Šiame reglamente numatyti pakeitimai turėtų būti taikomi nuo Reglamento (EB) Nr. 1214/2007 įsigaliojimo datos – 2008 m. sausio 1 d.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Galvijienos vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 1 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

1)

lentelės a punktas iš dalies keičiamas taip:

a)

KN kodas 0210 90 41, kuriuo klasifikuojamos „Storosios ir plonosios diafragmos, sūdytos, užpiltos sūrymu, džiovintos arba rūkytos“, pakeičiamas KN kodu 0210 99 51;

b)

KN kodas 0210 90 90, kuriuo klasifikuojami „Valgomieji mėsos arba mėsos subproduktų miltai ir rupiniai“, pakeičiamas KN kodu 0210 99 90.

2)

lentelės b punktas iš dalies keičiamas taip:

a)

KN kodai 0206 10 91 ir 0206 10 99, kuriais klasifikuojami „Valgomieji galvijienos subproduktai, išskyrus storąsias ir plonąsias diafragmas, švieži arba atšaldyti, neskirti farmacijos produktams gaminti“, pakeičiami KN kodu 0206 10 98;

b)

KN kodai 0206 21 00, 0206 22 90 ir 0206 29 99, kuriais klasifikuojami „Valgomieji galvijienos subproduktai, išskyrus storąsias ir plonąsias diafragmas, sušaldyti, neskirti farmacijos produktams gaminti“, pakeičiami KN kodais 0206 21 00, 0206 22 00 ir 0206 29 99;

c)

KN kodas 0210 90 49, kuriuo klasifikuojami „Valgomieji galvijienos mėsos subproduktai, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti, išskyrus storąsias ir plonąsias diafragmas“, pakeičiamas KN kodu 0210 99 59;

d)

KN kodai 1602 50 31–1602 50 80, kuriais klasifikuojami „Kiti galvijienos mėsos, mėsos subproduktų gaminiai arba konservai, išskyrus nevirtą ir nekeptą mėsą arba mėsos subproduktus, virtos arba keptos mėsos arba mėsos subproduktų mišinius su nevirta ir nekepta mėsa arba mėsos subproduktais“, pakeičiami KN kodais 1602 50 31 ir 1602 50 95.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1731/2006 1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Taikymo sritis

Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 800/1999 nuostatų, eksporto grąžinamoji išmoka už KN kodais 1602 50 31 9125, 1602 50 31 9325, 1602 50 95 9125 ir 1602 50 95 9325 klasifikuojamus konservus (toliau – konservus) mokama tik laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų.“

3 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 545/2007 2 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Šiame reglamente A produktas reiškia perdirbtą produktą, klasifikuojamą KN kodais 1602 10, 1602 50 31 arba 1602 50 95, kurio sudėtyje nėra kitos mėsos, išskyrus galvijieną, ir kurio kolageno bei baltymų santykis ne didesnis negu 0,45, raumeningumas siekia bent 20 % liesos mėsos skerdenoje, neskaitant subproduktų ir riebalų, o mėsa ir drebučiai sudaro ne mažiau kaip 85 % bendros masės.“

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. vasario 1 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 34, 1979 2 9, p. 2. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3290/94 (OL L 349, 1994 12 31, p. 105).

(2)  OL L 286, 2007 10 31, p. 1.

(3)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1352/2007 (OL L 303, 2007 11 21, p. 3).

(4)  OL L 160, 1999 6 26, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2005 (OL L 307, 2005 11 25, p. 2).

(5)  OL L 325, 2006 11 24, p. 12.

(6)  OL L 129, 2007 5 17, p. 14.


II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Komisija

2.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/7


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. liepos 10 d.

dėl valstybės pagalbos C 20/06 (ex NN 30/06), kurią Slovėnija suteikė bendrovei Novoles Lesna Industrija Straža d.d.

(pranešta dokumentu Nr. C(2007) 3223)

(Tekstas autentiškas tik slovėnų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/90/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas pagal pirmiau paminėtas nuostatas (1),

kadangi:

I.   PROCEDŪRA

(1)

2004 m. gruodžio 1 d. Komisija gavo skundą, kuriame tvirtinama, kad pagalba buvo suteikta Slovėnijos medienos apdirbimo bendrovei Novoles Lesna Industrija Straža d.d. (toliau – Novoles Straža).

(2)

Skundas buvo pateiktas dėl finansinių priemonių, kurios 2004 m. gegužės 27 d. buvo paskirtos bendrovei Novoles Straža Slovėnijos Vyriausybės nutarimu, priimtu remiantis įstatymo dėl sunkumus patiriančių įmonių sanavimo ir restruktūrizavimo 21 straipsniu. Komisijai apie šią priemonę nebuvo pranešta remiantis tuo, kad Slovėnijos valstybės pagalbos kontrolės komisija šią priemonę patvirtino 2004 m. balandžio 23 d., t. y. prieš Slovėnijai įstojant į ES. Kadangi nustatant valstybės pagalbą svarbus kriterijus yra teisiškai privalomas aktas, kuriuo kompetentinga nacionalinė valdžios institucija įsipareigoja teikti valstybės pagalbą, Komisija nusprendė, kad nagrinėjama priemonė yra nauja pagalba, ir todėl apie ją turėjo būti pranešta pagal EB sutarties 88 straipsnį ir ji turėtų būti vertinama pagal EB sutarties 87 straipsnį. (2)

(3)

2006 m. gegužės 16 d. raštu Komisija pranešė Slovėnijai savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl šios pagalbos.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl pagalbos (priemonės).

(5)

Jokių suinteresuotųjų šalių pastabų Komisija negavo.

(6)

Slovėnija pateikė savo pastabas 2006 m. liepos 17 d. raštu. Papildomos informacijos buvo paprašyta 2006 m. spalio 11 d. ir 2007 m. vasario 23 d. raštais; ji pateikta 2006 m. lapkričio 30 d. ir 2007 m. balandžio 23 d. Be to, 2006 m. birželio 28 d. įvyko Komisijos tarnybų ir Slovėnijos valdžios institucijų atstovų susitikimas.

II.   IŠSAMUS PAGALBOS APIBŪDINIMAS

1.   Pagalbos gavėjas

(7)

Bendrovė Novoles Straža yra medienos pusgaminių ir baldų gamintoja. Bendrovė įsikūrusi Stražoje, Slovėnijoje, remiamoje teritorijoje pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą. 2003 m. bendrovėje dirbo apie 800 darbuotojų, ir tai yra vienas didesnių darbdavių medienos ir baldų sektoriuje Slovėnijoje.

(8)

Bendrovė turi dviejų kitų bendrovių akcijų – Novoles-Primara, d.o.o (100 %) ir Pohistvo Brezice, d.d. (93,7 %). Slovėnija pateikė informaciją, kad ir šios dvi bendrovės turi finansinių sunkumų. Pirmosios iš minėtų bendrovių pelnas 2003 m. buvo labai mažas, o antroji patyrė nuostolių.

(9)

Bendrovė Novoles Straža priklauso keliems fiziniams ir juridiniams asmenims. Tačiau šie asmenys yra taip plačiai išsidėstę, kad nė vienas iš jų neturi galimybės vykdyti tinkamos bendrovės kontrolės, kad bendrovę būtų galima laikyti didesnės grupės dalimi. Be to, didžiausi akcininkai yra esami ir buvę darbuotojai, kurių nesieja joks susitarimas dėl akcijų ir kuriems priklauso 22,3 % akcijų. Keliems PID (įgaliotiems investiciniams fondams) bendrai priklauso 33,4 % akcijų. Tačiau Komisijos supratimu, šie PID investiciniai fondai yra tik administracinės įstaigos, valdančios privačių akcininkų akcijas. Šios akcijų valdytojų grupės – tai Slovėnijos „visuomeninio kapitalo“ (ši sąvoka reiškia bendrovių priklausymą visiems) privatizavimo rezultatas. Visuomeninio kapitalo nuosavybės formos pasikeitimas vyko suteikiant nuosavybės pažymėjimus piliečiams, kurie galėjo šiuos pažymėjimus iškeisti į akcijas. PID buvo suformuoti tam, kad suteiktų piliečiams galimybę dalyvauti nuosavybės formos pasikeitimo procese pakeičiant pažymėjimus į akcijas. Slovėnijos valdžios institucijos patvirtino, kad PID neturi išteklių, reikalingų padėti bendrovei įveikti sunkumus.

2.   Pagalbos gavėjo finansinė padėtis

(10)

Prasta bendrovės finansinė padėtis susidarė dėl to, kad bendrovė prarado didelę dalį savo įregistruoto kapitalo, siekiančio 1,262 mlrd. Slovėnijos tolarų (SIT) (apie 5,3 mln. EUR (4)), kuris 2004 m. balandžio mėn. sumažėjo iki 0,75 mlrd. SIT. Pagrindiniai finansiniai ir veiklos rodikliai remiantis bendrovės balansu, pelno ataskaita ir pinigų srautų ataskaita pateikiami toliau esančioje lentelėje:

1   lentelė

Bendrovės Novoles Straža finansiniai rodikliai

Rodiklis

1999

2000

2001

2002

2003

Pajamos iš grynojo pardavimo

6 341 790

6 507 932

6 602 106

8 093 436

6 014 466

Atsargos

880 544

936 471

1 113 218

955 305

1 279 940

Reikalavimai

930 585

1 053 433

1 218 067

1 676 595

1 133 643

Pelnas (nuostolis)

78 809

109 884

128 843

110 215

(511 149)

Skolos santykis

42,1

44,7

47,2

50,2

57,6

(11)

Slovėnijos valdžios institucijos paaiškino, kad bendrovė patyrė nuostolių daugiausia dėl nesėkmingai įvykdyto pardavimų plano, be to, padidėjo bendrovės finansinės išlaidos. Tą įrodo nuolatinis bendrovės skolos santykio didėjimas bei išaugęs atsargų vidurkis.

(12)

Be to, priėmus sprendimą pradėti procedūrą, Slovėnijos valdžios institucijos paaiškino, kad iš tikrųjų nuo 2000 m. iki 2001 m. ir nuo 2002 m. iki 2003 m. mažėjo pardavimas, o jo padidėjimą 2002 m. sąlygojo tokios neeilinės aplinkybės kaip statybos darbai Kroatijoje (didelių viešbučių kompleksų įrengimas), naujos baldų serijos gamyba ir pajamų, gautų iš dviejų pavaldžiųjų bendrovių, kurios buvo integruotos į Novoles2003 m. sausio 1 d., įtraukimas.

(13)

Slovėnijos valdžios institucijos pateikė Komisijai dokumentais pagrįstus įrodymus, kad bendrovė negalėjo įgyti pakankamo kiekio naujo kapitalo iš kapitalo rinkų. Konkrečiai, bankai atmetė bendrovės Novoles Straža paraišką naujoms lėšoms gauti dėl mažo kreditingumo ir nepakankamų garantijų, kurios kompensuotų mažą kreditingumą. Valstybės garantija, dengianti 65 % prašomos sumos, nebuvo laikoma pakankama.

3.   Restruktūrizavimo programa

(14)

Siekdama įveikti sunkumus, 2004 m. balandžio mėn. bendrovė Novoles Straža Ekonomikos ministerijai pateikė 2004 m. kovo mėn. parengtą restruktūrizavimo planą 2004–2008 m. restruktūrizavimo laikotarpiui.

(15)

Šis planas paaiškina bendrovės esamos padėties priežastį – ekonominio augimo smukimą pagrindinėse eksporto rinkose (visų pirma Vokietijoje ir JAV), kur buvo parduodama 60 % produkcijos. Be to, sumažėjo tarpinių produktų paklausa. 2003 m. sumažėjusių pajamų rezultatas – bendrovės nesugebėjimas vykdyti įsipareigojimų pasitelkiant savo išteklius ir skolų bei finansinės naštos padidėjimas. Be to, dėl savo organizacinės struktūros bendrovė negalėjo pritaikyti gamybos paklausai.

(16)

Siekiant įveikti sunkumus, buvo numatytas finansinis restruktūrizavimas, kuris šiuo metu vykdomas; tikslas – hipoteka užtikrintas trumpalaikes paskolas, sudarančias 1 669 940 776 SIT, pakeisti ilgalaikiais įsipareigojimais – pasinaudojant 1,1 mlrd. SIT valstybės garantiją kai kurioms paskoloms, iš kurių 65 % buvo užtikrintos hipoteka; tuo tarpu likusi pakartotinai finansuojama dalis – 569 940 776 SIT – buvo finansuota be valstybės pagalbos, tačiau hipotekos santykiui viršijant 100 % nominalią vertę.

(17)

Be to, bendrovė Novoles Straža siekia taip restruktūrizuoti savo veiklos sritis:

Iš dalies pereiti nuo ES ir Šiaurės Amerikos rinkų prie Rytų Europos ir Rusijos rinkų ir taip pakeisti savo rinkodaros strategiją. Slovėnijos valdžios institucijos pateikė kelių pardavimo projektų, pradedamų įgyvendinti Rusijoje, Slovakijoje, Serbijoje ir kitur, įrodymus. Numatoma, kad 2008 m. pardavimas užsienio rinkose išaugs iki 77 % (palyginti su 70 % 2004 m.), o Rytų Europos rinkose pardavimas pasieks 8 % (buvo 0 %).

Sumažinti tarpinių produktų dalį, tačiau padidinti galutinių produktų gamybą. Numatoma, kad 2008 m. galutiniai produktai sudarys 33 % (palyginti su 26 % 2003 m.), bendrovės prekės ženklu pažymėti produktai – 26 % (palyginti su 20 % 2003 m.), o tarpinių produktų gamyba 2008 m. sumažės nuo 41 % iki 31 %. Vis dėlto tarpiniai produktai liks svarbi gamybos dalis, tačiau be faneros bus gaminami ir kiti produktai – taip bus didinama pridėtinė vertė. Bendrovės pranašumas – galimybė gaminti mažiau produktų, skirtų žinomam gamintojui.

(18)

Veiklos restruktūrizavimas vykdomas kartu su technologiniu restruktūrizavimu, kuriuo siekiama užtikrinti, kad gamybos sąnaudos būtų mažesnės, kad techninė įranga būtų pritaikyta paklausą tenkinančiai gamybai ir atitiktų ekologinius standartus. Numatyta, kad investicijos pasieks 1 455 mln. SIT (6,06 mln. EUR), o investuojama bus visų pirma į priemones, didinančias produktyvumą, sukuriančias geresnes darbo sąlygas, skatinančias išmintingesnį medžiagų naudojimą, energijos taupymą ir ekologinių standartų atitikimą. Slovėnijos valdžios institucijos pateikė Komisijai investicijų lentelę, kurioje nurodomos tokios priemonės kaip faneros pelno centro modernizavimas, kompiuteriu valdomo džiovinimo proceso diegimas, naujų produktų pelno centro gamybos modernizavimas, nuodugnus energetikos sistemos patikrinimas ir naujos informacinės sistemos diegimas. Slovėnijos valdžios institucijos nurodė, kad kai kuriuos pagrindinius investicinius projektus, pavyzdžiui, naujų produktų pelno centro gamybos pertvarką arba energetikos sistemos patikrinimą, vėluojama įgyvendinti dėl lėšų stokos (šiuos investicinius projektus buvo numatyta finansuoti daugiausia iš nuosavų lėšų).

(19)

Galiausiai, restruktūrizuojant personalą bus siekiama sumažinti personalą 96 etatais bei surengti specialius ir bendro pobūdžio mokymus likusiems darbuotojams. 537 mln. SIT vertės išlaidas iš dalies padengs 283 mln. SIT (1,2 mln. EUR) vertės subsidija.

(20)

Slovėnija pateikė penkerių metų verslo prognozę, kurioje nurodoma, kad restruktūrizavimo planu Novoles Straža galėtų atkurti gyvybingumą.

(21)

Slovėnijos valdžios institucijos pateikė Komisijai pardavimų prognozes pagrindžiančius duomenis. Sudarant prognozes dėmesys visų pirma buvo skiriamas 2005–2007 m. numatomam maždaug 10 % augimui Vakarų Europos rinkose ir 20 % augimui Rytų Europos rinkose (5). Antra, buvo numatytas perėjimas nuo tarpinių prie galutinių produktų gamybos (galutinių produktų gamybą numatyta padidinti nuo 46 % iki 59 %).

(22)

Remdamasi minėtomis prielaidomis ir atsižvelgdama į už pardavimą atsakingų darbuotojų prognozes, parengtas remiantis prekybos mugėse surinkta, taip pat iš prekybos atstovų ir tiesiogiai iš pirkėjų gauta informacija, bendrovė Novoles Straža parengė pardavimų planą 2004–2008 m.

(23)

Remiantis realiomis prognozėmis, numatoma, kad 2003–2008 m. metinis pardavimas šalies viduje išaugs 3,6–5,7 %, užsienyje – 6,5–8,4 %. Taigi tikimasi, kad restruktūrizavus, veiklos pelno marža 2008 m. išaugs iki 11,7 %. Veiklos pelnas palyginti su akciniu kapitalu 2008 m. padidės iki 12,6 %.

4.   Restruktūrizavimo sąnaudos ir finansavimas

(24)

Restruktūrizavimo sąnaudų ir finansavimo apžvalga pateikiama toliau pateiktoje lentelėje:

2   lentelė

Restruktūrizavimo sąnaudos ir finansavimas

Reikalingas finansavimas (000 SIT)

Bendrovės lėšos

Subsidijos

Garantija

Iš viso

Finansinis restruktūrizavimas

369 000 (6)

 

1 100 000

1 469 000

Rinkodaros ir plėtros restruktūrizavimas

675 000

 

 

675 000

Technologinis restruktūrizavimas

1 456 000

 

200 000

1 656 000

Personalo restruktūrizavimas

253 988

282 771

 

536 759

Iš viso:

2 384 988

282 771

1 300 000

4 337 699

(25)

Bendrovei suteikta valstybės pagalba – iš viso 1 583 mln. SIT (6,6 mln. EUR), tačiau bendrovė šią pagalbą gavo tik 2004 m. pabaigoje, o ne viduryje, kaip buvo numatyta.

(26)

Didžiąją paramos dalį sudaro valstybės garantija keturioms paskoloms, kurios iš viso sudaro 1,3 mlrd. SIT; tai leidžia bendrovei Novoles Straža peržiūrėti esamos skolos grąžinimo terminą. Grąžinimo terminas – 7 metai, įskaitant dvejų metų trukmės moratoriumą. Palūkanų norma – 4,5 %, įskaitant vienkartinį 0,1 % mokestį už kredito operacijos tvarkymą ir įvykdymą. Garantija padengs 100 % paskolų sumos, kurios bent 65 % bus papildomai užtikrinta hipoteka.

(27)

Slovėnija tvirtina, kad 2 385 mln. SIT restruktūrizavimo sąnaudas bendrovė padengtų iš nuosavų lėšų. Tačiau Komisija mano, kad tikslinga skirti papildomus 569 mln. SIT iš privačių paskolų finansavimo lėšų (kurios sudaro iki 8,5 %). Dalį nuosavų lėšų sudaro lėšos, gautos iš turto išpardavimo (1 323 mln. SIT, t. y. 30,5 %) ir amortizacijos bei nusidėvėjimo (29,76 %). Slovėnijos valdžios institucijos Komisijai pateikė išsamų išparduodamo turto sąrašą. Apytikriai 300 mln. SIT buvo gauta jau 2005 m., o papildomas turto išpardavimas už maždaug 600 mln. numatytas (ir iš dalies įvykdytas) 2006 m., už 450 mln. – 2007 ir 2008 m. (už 450 mln.).

5.   Rinkos padėtis ir kompensacinės priemonės

(28)

Novoles Straža gamina toliau nurodytus produktus, užimančius tam tikrą rinkos dalį ES-25 mastu:

3   lentelė

Rinkos dalis

Produktas

Rinkos dalis 2003 m.

Rinkos dalis 2005 m.

Fanera (7)

0,14 %

0,13 %

Kėdės ir jų dalys (8)

0,07 %

0,04 %

Baldai ir jų dalys (9)

0,08 %

0,05 %

Vidurkis

0,09 %

0,06 %

6.   Kita pagalba

(29)

Ištaisydamos klaidingus duomenis, nurodytus sprendime pradėti procedūrą, Slovėnijos valdžios institucijos patikslino, kad iš tiesų 2004 m. bendrovė Novoles Straža gavo naudos iš palankių paskolų: 115,2 mln. SIT (0,48 mln. EUR) sudarė aplinkosaugai skirtos valstybinių ir privačių šaltinių lėšos, kurių bendrasis subsidijos ekvivalentas sudarė 14,9 mln. SIT (62 000 EUR). Ši pagalba buvo teikiama pagal schemą „Aplinkos investicijų bendrasis finansavimas“, o jai pritarta 2004 m. vasario mėn.

(30)

Be to, Slovėnija patikslino, kad 1999 m. suteikta pagalba, skirta palūkanoms subsidijuoti, tesudarė 18,1 mln. SIT (75 000 EUR), užimtumui – 11,5 mln. SIT (48 000 EUR), moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai – 3,6 mln. SIT (15 000 EUR), eksportui – 1,1 mln. SIT (4 600 EUR).

(31)

Pirmoji iš ankstesnėje pastraipoje nurodytų pagalbos priemonių, kurią iš pradžių ketinta skirti restruktūrizavimui, tebuvo palūkanų subsidijavimo priemonė, nes palyginti su kitomis šalimis Slovėnijoje palūkanų normos buvo sąlyginai didelės. Viena iš bendrovėms keltų sąlygų gauti programoje numatytą pagalbą – turėti A, B, C arba D kredito reitingą ir nedalyvauti bankroto procedūrose. Bendrovė pateikė įrodymus, kad tuo metu turėjo A/B kredito reitingą.

III.   OFICIALIOS TYRIMO PROCEDŪROS PAGAL EB SUTARTIES 88 STRAIPSNIO 2 DALĮ INICIJAVIMO PRIEŽASTYS

(32)

2006 m. gegužės 16 d. raštu Komisija pranešė apie savo sprendimą nagrinėjamas priemones laikyti nauja pagalba, todėl apie jas turėtų būti pranešta pagal EB sutarties 88 straipsnį ir jos turėtų būti vertinamos pagal EB sutarties 87 straipsnį. Šiuo tikslu Komisija pakartojo, kad taikomas kriterijus yra teisiškai privalomas aktas, kuriuo 2004 m. gegužės mėn. šalies kompetentinga valdžios institucija įsipareigojo skirti pagalbą.

(33)

Be to, Komisija išreiškė abejonių dėl priemonės suderinamumo su bendrąja rinka, visų pirma, su 1999 m. Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (10), ir pagrindė tai toliau išdėstytais faktais.

Ji nebuvo įsitikinusi, kad bendrovė iš tiesų turėjo įprastų sunkumus patiriančios įmonės požymių, nes 2003 m. bendrovės pardavimo apimtis išaugo, o 2002 m. sumažėjo atsargų. Be to, nebuvo aišku, ar bendrovė yra didesnės grupės dalis.

Nebuvo aišku, kokiu būdu bendrovė ketina atkurti ilgalaikį gyvybingumą, visų pirma todėl, kad nebuvo duomenų, pagrindžiančių ateities prognozes.

Nebuvo aišku, ar bendrovė ketino pati deramai prisidėti prie restruktūrizavimo, nes nebuvo aiškiai nurodyta, iš kokių šaltinių bendrovė gaus nuosavų lėšų.

Nebuvo pateikta jokio rinkos tyrimo, pateisinančio kompensacinių priemonių nebuvimą.

Kilo abejonių, ar laikomasi principo „vieną kartą, paskutinį kartą“, nes 1999 m. bendrovė jau gavo restruktūrizavimo pagalbą.

IV.   SLOVĖNIJOS PATEIKTOS PASTABOS

(34)

Slovėnija ir toliau tvirtina, kad valstybė įsipareigojo skirti pagalbą bendrovei Novoles Straža iki Slovėnijai įstojant į Europos Sąjungą, nes šios valstybės ekonominė padėtis buvo aiški jau prieš įstojimą.

(35)

Antra, Slovėnija nesutiko su Europos Komisijos abejonėmis dėl to, ar bendrovė Novoles Straža yra didesnės verslo grupės dalis, paaiškindama Slovėnijos nuosavybės teisės struktūros ypatumus, kaip išdėstyta pirmiau, ir patikslindama procentais išreikštas akcininkų valdomas dalis.

(36)

Trečia, Slovėnija pateikė įrodymus, kad bendrovė Novoles Straža yra „sunkumus patirianti įmonė“ – išsamiau paaiškino bendrą finansinių sunkumų, su kuriais susidūrė bendrovė, tendenciją nuo 1999 m. (šiuos sunkumus iliustruoja padidėjusios atsargos ir skola bei sumažėjęs pardavimas, nors ir buvo neeilinių aplinkybių sąlygoto augimo 2002 m.) iki 2004 m., kai bendrovė jau nebepajėgė gauti finansavimo iš išorės.

(37)

Ketvirta, Slovėnijos valdžios institucijos pateikė informaciją, patvirtinančią, kad bendrovės Novoles Straža strategija yra pagrįsta rinkos tyrimu ir prognozėmis, kuo remiantis galima tikėtis, kad baldų pardavimo apimtis bus santykinai didelė.

(38)

Penkta, dėl kompensacinių priemonių, Slovėnija pateikė rinkos tyrimą, kuriuo patvirtinama, kad bendrovės Novoles Straža užimama atitinkamos prekės rinkos dalis ES-25 rinkoje yra labai maža. Be to, Slovėnijos valdžios institucijos pabrėžė, kad bendrovė Novoles Straža yra regione, kuriam teikiama pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą.

(39)

Galiausiai, dėl anksčiau suteiktos valstybės pagalbos, Slovėnija ištaisė kai kurias kanceliarines klaidas, susijusias su gautomis sumomis, ir, nepaisant to, tvirtina, kad pagalba, iš pradžių laikyta restruktūrizavimo pagalba, nebuvo skirta bendrovei sanuoti ir restruktūrizuoti, kaip numatyta gairėse.

V.   PAGALBOS VERTINIMAS

1.   Valstybės pagalba

(40)

Pagal EB sutarties 87 straipsnį, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai, išskyrus atvejus, kai taikoma EB sutarties 87 straipsnio 2 arba 3 dalis.

(41)

Komisija pažymi, kad pagalba individualiai bendrovei teikiama iš valstybinių išteklių. Tai neabejotinai taikoma tiesioginei dotacijai, tačiau ir garantijai, visų pirma jeigu bendrovė patiria sunkumų ir jeigu suteiktas 100 % vertės paskolos užstatas. (11) Valstybės garantija bendrovei leido užsitikrinti didesnę paskolą nei tuo atveju, jei garantija nebūtų suteikta.

(42)

Kadangi Slovėnija prekiauja medienos gaminiais su kitomis valstybėmis narėmis, tikėtina, kad priemone bus sustiprinta pagalbos gavėjo padėtis jos konkurentų Slovėnijoje ir ES atžvilgiu. Taigi priemonė iškraipo konkurenciją ir veikia valstybių narių tarpusavio prekybą. Todėl Komisija mano, kad bendrovei Novoles Straža skirtos pagalbos priemonės yra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

2.   Nauja valstybės pagalba

(43)

Slovėnijos valdžios institucijos iš pradžių suabejojo, ar Komisija turėjo teisę vertinti pagalbą pagal EB sutarties 87 ir 88 straipsnius, teigdamos, kad pagalba buvo skirta iki Slovėnijai įstojant į ES. Sprendime pradėti procedūrą Komisija paaiškino, kad siekiant nustatyti, ar pagalba buvo skirta iki ar po įstojimo, svarbus kriterijus yra teisiškai privalomas aktas, kuriuo kompetentinga nacionalinė valdžios institucija įsipareigoja skirti pagalbą. (12) Jei toks sprendimas nepriimtas iki įstojimo, priemonė laikoma nauja pagalba, net jei apie numatomą suteikti valstybės pagalbą buvo žinoma anksčiau.

(44)

Komisija ir toliau laikosi pirminės išvados, kad teisiškai privalomas aktas, kuriuo kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos įsipareigoja skirti pagalbą, nebuvo įsigaliojęs iki Slovėnijai įstojant į ES. Atitinkamos Slovėnijos teisės nuostatos numato, kad pagalba skiriama vyriausybės sprendimu kompetentingai ministerijai pasiūlius. Nors ankstesni tarpžinybinio ekspertų komiteto ir atsakingos ministerijos sprendimai yra labai svarbūs pagalbos skyrimo procedūros metu, vien jų nepakanka, kad pagalba būtų skirta. Galutinį sprendimą priima vyriausybė. Nagrinėjamu atveju Vyriausybė priėmė nutarimą 2004 m. gegužės 27 d., o Slovėnija įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. Taigi minėtos priemonės laikomos nauja pagalba, apie jas turi būti pranešta pagal EB sutarties 88 straipsnį, o jos vertinamos pagal EB sutarties 87 straipsnį.

3.   Suderinamumas su bendrąja rinka

(45)

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama pagalba yra restruktūrizavimo pagalba, ji yra suderinama su bendrąją rinka, jei tenkina kriterijus, numatytus Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (toliau – gairės). (13)

(46)

Atsižvelgdama į Slovėnijos pastabas ir surinktą informaciją, Komisija priėjo prie toliau pateiktų išvadų dėl dalykų, paskatinusių pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

3.1.   Tinkamumas

(47)

Atsižvelgdama į Slovėnijos pateiktą informaciją, Komisija mano, kad 24–27 punktuose pateikiami bendrovės veiklos rezultatai įrodo, kad bendrovė iš tiesų buvo laikytina sunkumus patiriančia įmone tuo metu, kai nagrinėjama valstybės pagalba buvo suteikta. Komisija visų pirma pabrėžia, kad bendrovės problemos buvo 2000–2004 m. sunkumų tendencijos dalis, o ne atsitiktinis 2003 m. įvykis. Be to, Slovėnijos valdžios institucijos pateikė pakankamų įrodymų, kad 2004 m. bendrovė nebūtų galėjusi pati pakartotinai finansuoti savo trumpalaikių skolų. Tai neprieštarauja faktui, kad bendrovė sugebėjo be pagalbos gauti tam tikrą pakartotinį finansavimą, kadangi tai pavyko padaryti dėl itin didelio užstato, kurio bendrovė negalėjo suteikti visai pakartotinio finansuotinai sumai.

(48)

Komisija taip pat atkreipia dėmesį į Slovėnijos paaiškinimus dėl nuosavybės teisių, susijusių su bendrove Novoles Straža. Atsižvelgdama į bendrovės Novoles Straža institucinių savininkų veiklos pasyvumą ir nedidelį jų kapitalą, taip pat į likusių nuosavybės teisių suskaidymą, Komisija sutinka, kad bendrovė negalėjo gauti reikiamų lėšų iš savo akcininkų. Dėl tų pačių priežasčių ir atsižvelgdama į tai, kad nė vienas iš savininkų nevaldo daugiau nei 22 % bendrovės Novoles Straža akcinio kapitalo, Komisija mano, kad Novoles Straža nėra didesnės verslo grupės dalis.

(49)

Todėl Komisija mano, kad bendrovė Novoles Straža atitiko kriterijus restruktūrizavimo pagalbai gauti.

3.2.   Gyvybingumo atkūrimas

(50)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodė, kad nėra aišku, kaip restruktūrizavimo planas padėtų bendrovei Novoles Straža atkurti ilgalaikį gyvybingumą. Tai iš esmės susiję su penkerių metų finansinėmis prognozėmis, numatančiomis bendrovės plėtros būdus po to, kai bus pritaikytos restruktūrizavimo priemonės. Komisija pažymėjo, kad Slovėnija nepateikė informacijos ir duomenų, kurių reikia Komisijai norint įvertinti prielaidas, susijusias su bendrovės Novoles Straža veikla, kuri bus vykdoma pagal restruktūrizavimo planą.

(51)

Atliekant tyrimą Slovėnija pateikė papildomos informacijos, kuri minima 21–22 punktuose. Ši informacija atitinkamai paaiškina, kuo grindžiamos minėtos prielaidos. Komisija pažymi, kad bendrovės Novoles Straža pardavimų prognozės šiuo metu gali atrodyti gana optimistinės, nes 2005 ir 2006 m. sektorius patyrė aršią Tolimųjų Rytų konkurenciją, kurios rezultatas – perteklinė pasiūla ir spaudimas sumažinti kainas. Tačiau nėra aišku, kad ši informacija buvo žinoma jau 2004 m. pradžioje. Be to, 2006 m. Komisija pati pastebėjo, jog: „per pastaruosius kelerius metus faneros gamyba ir sunaudojimas gerokai išaugo, kartu išsiplėtė tam tikrų rūšių produkcijos eksporto rinka“. (14) Kadangi Komisijai nebuvo pateikta jokios prieštaringos informacijos, kuri verstų abejoti bendrovės ir pačios Komisijos prielaidomis, Komisija neturi pagrindo su šiomis prielaidomis nesutikti. Komisija mano, kad prognozės nėra neįtikimos – taigi Komisijos abejonės šiuo klausimu išsklaidytos.

(52)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija taip pat pažymėjo, kad restruktūrizavimo planas numato keletą vidinių priemonių, kurių įgyvendinimas, tikėtina, padėtų padidinti bendrovės apyvartą. Tyrimo metu Komisija gavo informacijos, kad bendrovė dar neįgyvendino visų restruktūrizavimo plane numatytų priemonių. Slovėnijos valdžios institucijos nurodė, kad to, kaip ir kai kurių kitų dalykų, priežastys – pavėluotai gauta valstybės pagalba ir prastesni nei tikėtasi veiklos rezultatai. Atsižvelgdama į tai Komisija pastebi, kad pagal restruktūrizavimo planą techninis restruktūrizavimas turėjo būti finansuojamas daugiausia nuosavomis lėšomis. Tačiau šis trūkumas nebuvo akivaizdus iš pat pradžių, be to, jį net galima pateisinti atsižvelgiant į tai, kad valstybės pagalba turėtų būti tik būtino mažiausio dydžio, ypač kalbant apie valstybę narę, kuri ėmėsi vykdyti tokį planą (15) įstojimo į ES išvakarėse. Taigi šiuo konkrečiu atveju Komisija nelaikys minėto trūkumo tokiu, kuris galėtų sukelti abejonių esamo restruktūrizavimo plano perspektyvumu. Tačiau Komisija primena, kad pagalba skiriama tik su sąlyga, kad restruktūrizavimo planas (43 punktas) yra visiškai įgyvendintas, o pagalbos įsisavinimas yra stebimas (46 punktas).

(53)

Todėl Komisija tikisi, kad remdamasi gairių 46 punktu Slovėnija pateiks bent dvi stebėsenos ataskaitas, kuriose pateiks išsamią informaciją apie bendrovės finansinės veiklos rezultatus ir investicijas; viena ataskaita, apimanti 2007 m., pateikiama 2008 m. sausio pabaigoje, o kita, apimanti 2008 m., – 2009 m. sausio pabaigoje. Komisija norėtų pabrėžti, kad net jei bendrovei pavyks atkurti gyvybingumą nepadarius visų investicijų, gali būti, kad ji privalės grąžinti dalį valstybės pagalbos, jei plane numatytos investicijos bus įgyvendintos ne iki galo (16).

3.3.   Pagalbos apribojimas minimumu

(54)

Pagalba apribota minimumu. Visų pirma išsklaidytos Komisijos abejonės, susijusios su pačios bendrovės įnašo svarumu. Remiantis gairių 40 punktu, pagalba turi būti apribota būtinu minimumu, reikalingu bendrovės gyvybingumui atkurti, be to, tikimasi, kad pagalbos gavėjai savo lėšomis deramai prisidės prie restruktūrizavimo plano įgyvendinimo.

(55)

Slovėnijos valdžios institucijų paaiškinimai dėl pačios bendrovės įnašo, kaip išdėstyta 27 punkte, yra pakankamai išsamūs ir leidžia Komisijai patvirtinti, kad 2005–2008 m. bendrovė vykdė ir ketina vykdyti didelės apimties turto išpardavimą, kuris sudaro 30,5 % restruktūrizavimo sąnaudų. Be to, Komisija pažymėjo, kad bendrovė Novoles Straža gavo 8,5 % išorės finansavimą, kuris nėra pagalba.

(56)

Kita vertus, Komisija pakartoja, kad ji negali nusidėvėjimo laikyti pačios bendrovės įnašu, nes tai neteikia bendrovei išteklių ir, be to, priklauso nuo veiklos, kurią bendrovė vykdys ateityje, ir kuri savo ruožtu priklauso nuo suteiktos valstybės pagalbos (17).

(57)

Taigi apibendrindama Komisija teigia, kad pačios bendrovės įnašas sudaro 39 %, o tai, remiantis 1999 m. gairėmis, laikytina reikšmingu įnašu (18).

(58)

Be to, gyvybingumo atkūrimui numatyta pagalba taip pat yra griežtai ribojama minimumu; pagalba sudaro sąlygas pakartotiniam finansavimui, tačiau jis skirtas trumpalaikėms paskoloms, kurių terminas suėjęs, taigi nesuteikia bendrovei papildomo likvidumo.

3.4.   Kompensacinės priemonės

(59)

Remiantis gairių 35 ir 36 punktais, būtina imtis priemonių, kuriomis būtų kiek įmanoma sušvelnintas bet koks neigiamas valstybės pagalbos poveikis konkurentams. Tačiau, remiantis gairių 36 punktu, tokios kompensacinės priemonės nėra būtinos, jei pagalbos gavėjo dalis atitinkamoje rinkoje yra nereikšminga. Tokiais atvejais kompensacinės priemonės nelaikomos sąlyga, turinčia įtakos nustatant, ar pagalba suderinama su bendrąja rinka.

(60)

Komisija neginčija Slovėnijos valdžios institucijų tvirtinimo, kad bendrovė Novoles Straža aktyviai veikia keliose prekių rinkose, kurias pati bendrovė vadina faneros, kėdžių ir kitų baldų rinkomis. Dėl faneros gamybos, Komisija pažymi, kad susijungimo byloje „rinkos tyrimas iš esmės patvirtino, kad įvairios medienos plokštės, pavyzdžiui, klijuotinės faneros plokštės, medienos plaušų plokštės, neapdirbtos smulkinių plokštės, dengtos smulkinių plokštės, dekoratyviniai laminatai (HPL/CPL) ir baldų gamybai bei statybos pramonei skirtos medienos plokščių dalys priklauso skirtingoms prekių rinkoms“. (19)

(61)

Siekdama apibrėžti atitinkamą rinką, Slovėnija Komisijai pateikė rinkos tyrimą, kuriame nurodomos atitinkamų prekių rinkos dalys ES-25 mastu. Atsižvelgdama į tai, Komisija neturi rimto pagrindo ginčyti gairių 20 išnašoje pateikiamą prielaidą, kad atitinkama rinka yra Europos ekonominė erdvė (EEE). Susijungimo byloje (20) primenama, kad ir anksčiau yra atlikta keletas rinkos tyrimų, susijusių su Europos medienos gaminių pramone (įskaitant visų pirma iš smulkinių pagamintas medienos plokštes), ir daroma išvada, kad atitinkama rinka, tarpvalstybinė regioninė rinka, yra didesnė už nacionalinę rinką. Tą patvirtino ir reikšmingi tarpvalstybinės prekybos srautai. Panašių prekybos srautų egzistavimą faneros rinkoje patvirtina skaičiai, kuriuos pateikia Komisijos vidaus ekspertai (beje, tą patvirtina ir bendrovės Novoles Straža gaminių eksportas Bendrijos viduje, kuris sudaro 60 % bendrovės apyvartos). Be to, buvo nustatyta, kad tarpvalstybinė regioninė rinka apima apie 1 000 km, tačiau aprėptis skiriasi priklausomai nuo gaminių pridėtinės vertės, t. y. rinka aprėpia dar daugiau kalbant apie dengtus gaminius (palyginti su nedengtais gaminiais). Kadangi fanera yra aukštesnės kokybės produktas ir eksportuojamos daugiausia faneruotosios plokštės, faneros (ypač kėdžių ir kitų iš faneros pagamintų baldų) transportavimo sąnaudos yra ne tokios reikšmingos palyginti su smulkinių transportavimo sąnaudomis. Atsižvelgdama į šią informaciją, Komisija mano, kad atitinkama bendrovės Novoles Straža gaminių rinka turėtų apimti, jeigu ne visą EEE arba ES-25, tai bent didelę ES-25 rinkos, dalį.

(62)

Atsižvelgdama į tai, kad bendrovės Novoles Straža rinkos dalis ES-25 mastu neviršija 0,13 %, o jeigu geografinė rinka sumažėtų perpus, bendrovės rinkos dalis padidėtų ne daugiau kaip dvigubai, Komisija mano, kad rinkos dalis vis dar būtų gerokai mažesnė nei 1 %, o tai, remiantis faktu, kad rinką sudaro daug smulkių ir vidutinių gamintojų, gali būti laikoma nereikšminga aplinkybe. (21) Taigi kompensacinės priemonės nėra būtinos siekiant užtikrinti, kad valstybės pagalba būtų suderinama su bendrąja rinka.

3.5.   Kita pagalba

(63)

Galiausiai, Slovėnija Komisijai pateikė pakankamos informacijos apie visų kitų rūšių pagalbą, suteiktą bendrovei, kad būtų deramai įvertintas principo „vieną kartą, paskutinį kartą“ laikymasis. Remdamasi šiuo principu, išdėstytu gairių 48 ir tolesniuose punktuose, Komisija negali patvirtinti restruktūrizavimo pagalbos bendrovei, kuri jau yra gavusi restruktūrizavimo pagalbą. Komisija mano, kad šis principas reikalauja atsižvelgti į bet kokio pobūdžio restruktūrizavimo pagalbą, suteiktą per 10 metų iki svarstomos pagalbos skyrimo, nepriklausomai nuo to, ar ankstesnioji pagalba buvo suteikta iki pagalbą gaunančiai valstybei narei įstojant į ES.

(64)

Komisija visų pirma pažymi, kad praeityje bendrovei nebuvo suteikta jokia restruktūrizavimo pagalba. 1999 m. suteikta pagalba sudarė 18,1 mln. SIT (75 000 EUR) ir buvo skirta palūkanų subsidijoms, taigi Komisijos abejonės, kad ši pagalba yra restruktūrizavimo pagalba, išsklaidytos, be to, bendrovė tuo metu turėjo A/B kredito reitingą. Taigi bendrovė negali būti laikoma sunkumus patiriančia įmone, o pagalba negali būti laikoma restruktūrizavimo pagalba, keliančia grėsmę sulaužyti principą „vieną kartą, paskutinį kartą“.

(65)

Komisija atkreipia dėmesį, kad Slovėnijos valdžios institucijos padarė kanceliarinę klaidą anksčiau pateiktuose duomenyse, kuriuos Komisija panaudojo sprendime pradėti procedūrą; vadinasi, visos pagalbos priemonės, minimos tame sprendime, ir yra savo pobūdžiu de minimis  (22). Slovėnijos valdžios institucijos išaiškino, kad visa minėta pagalba buvo suteikta iki Slovėnijai įstojant į ES ir ji skirta ne restruktūrizavimui. Pagalbos įvertinimas nepriklauso Komisijos kompetencijai, o tai, kad bendrovė turėjo sunkumų, dar neleidžia, remiantis 1999 m. gairėmis, minėtos pagalbos laikyti restruktūrizavimo pagalba (23); taigi jokia anksčiau suteikta pagalba grėsmės sulaužyti principą „vieną kartą, paskutinį kartą“ nekelia.

VI.   IŠVADA

(66)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad svarstoma pagalba yra restruktūrizavimo pagalba, kuri atitinka taikytinų gairių, t. y. 1999 m. restruktūrizavimo gairių, nuostatas. Taigi Komisija daro išvadą, kad, nors Slovėnija bendrovei Novoles Straža neteisėtai skyrė restruktūrizavimo pagalbą ir taip pažeidė EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį, valstybės pagalba yra suderinama su bendrąja rinka,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą ir 1999 m. Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti valstybės pagalba, kurią Slovėnija skyrė bendrovei Novoles Straža, yra suderinama su bendrąja rinka.

2 straipsnis

1.   Restruktūrizavimo planas yra visiškai įgyvendinamas. Siekiant įgyvendinti šį planą, pasitelkiamos visos būtinos priemonės.

2.   Plano įgyvendinimo stebėsena vykdoma remiantis metinėmis ataskaitomis, kurias Slovėnija pateikia Komisijai. Tiksliau, 2007 m. veiklos ataskaita pateikiama 2008 m. sausio mėn. pabaigoje, o 2008 m. veiklos ataskaita pateikiama 2009 m. sausio mėn. pabaigoje. Ataskaitose nurodoma išsami informacija apie bendrovės finansinės veiklos rezultatus ir investicijas.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Slovėnijos Respublikai

Priimta Briuselyje, 2007 m. liepos 10 d.

Komisijos vardu

Neelie KROES

Komisijos narė


(1)  OL C 194, 2006 8 18, p. 22.

(2)  Išsamesnė informacija apie procedūrą pateikta sprendime pradėti procedūrą (žr. 1 išnašą) ir tebėra aktuali šiame sprendime.

(3)  Plg. 1 išnašą.

(4)  2006 m. pradžioje 1 EUR prilygo 240 Slovėnijos tolarų (SIT).

(5)  Informacija pateikta remiantis „Euromonitor“ (2003 m.) duomenimis.

(6)  Komisijos nurodyta suma

(7)  JAV suderintos tarifų sistemos (US Harmonized Tariff Schedule) kodai 4412 14 00, 4412 19 00, 4412 93 00.

(8)  JAV suderintos tarifų sistemos (US Harmonized Tariff Schedule) kodai 9401 61 00, 9401 69 00, 9401 90 30.

(9)  JAV suderintos tarifų sistemos (US Harmonized Tariff Schedule) kodai 9403 60 10, 9403 60 90, 9403 90 30.

(10)  Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti, OL C 288, 1999 10 9, p. 2.

(11)  Žr. Komisijos pranešimo dėl ES sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai 2.1.2 ir 4.2 punktus, OL C 71, 2000 3 11, p. 14.

(12)  Žr. sprendimą pradėti procedūrą, plg. 1 išnašą, 20 ir tolesnius punktus.

(13)  Kadangi pagalba buvo skirta 2004 m. gegužės mėn., šią pagalbą reikia vertinti remiantis 1999 m. gairėmis, t. y. Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti, OL C 288, 1999 10 9, p. 2.

(14)  http://ec.europa.eu/enterprise/forest_based/tradeflows_en.html

(15)  Žr. gairių 32 punktą. Įsipareigota vykdyti planą buvo iki įstojant į ES, o pagalba buvo skirta vėliau.

(16)  Žr. 2006 m. rugsėjo 13 d. Komisijos sprendimą byloje N 350/2006MSO, OL C 280, 2006 11 18, p. 4.

(17)  Patvirtinta 2006 m. vasario 22 d. Komisijos sprendimu byloje N464/05 AB Kauno, OL C 270, 2006 11 7, p. 5, 17 punktas, dėl grynųjų pinigų srautų pagal 1999 m. gaires Komisijos sprendimai byloje C-19/2000 TGI, OL L 62, 2002 3 5, p. 30, 106 punktas, ir byloje C-30/1998 Wildauer Kurbelwelle, OL L 287, 2000 11 14, p. 51, 52 punktas.

(18)  Taip pat žr. Komisijos sprendimą byloje C39/2000 Doppstadt, OL L 108 2003 4 30, p. 8, 74 punktas, ir Komisijos sprendimą byloje C33/1998 Babcock Wilcox, OL L 67, 2002 3 9, p. 50.

(19)  2006 m. birželio 28 d. Komisijos sprendimas byloje Nr. COMM/M.4165 Sonae Industria/Hornitex, 11 punktas.

(20)  2006 m. birželio 28 d. Komisijos sprendimas byloje Nr. COMM/M.4165 Sonae Industria/Hornitex, 13 punktas.

(21)  Bent remiantis kitais atvejais, minimais 1999 m. gairėse; žr. Komisijos sprendimo byloje C-3/2005FSO, OL C 100, 2005 4 26, p. 2, 38 ir tolesnius punktus.

(22)  Žr. 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai, OL L 10, 2001 1 13, p. 30.

(23)  2004 m. gairių 20 punkte gali būti pateikta kitokia informacija.


2.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/16


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. liepos 10 d.

dėl valstybės pagalbos C 19/06 (ex NN 29/06), kurią Slovėnija suteikė bendrovei Javor Pivka Lesna Industrija d. d.

(pranešta dokumentu Nr. C(2007) 3227)

(Tekstas autentiškas tik slovėnų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/91/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas laikantis pirmiau nurodytų nuostatų (1),

kadangi:

I.   PROCEDŪRA

(1)

2004 m. gruodžio 1 d. Komisija gavo skundą, kuriame tvirtinama, kad pagalba buvo suteikta Slovėnijos medienos gaminių gamintojai bendrovei Javor Pivka Lesna Industrija d.d. (toliau – bendrovė Javor Pivka).

(2)

Skundas buvo pateiktas dėl finansinių priemonių, kurios 2004 m. gegužės 27 d. buvo paskirtos bendrovei Javor Pivka Slovėnijos Vyriausybės nutarimu, remiantis Slovėnijos įstatymo, reglamentuojančio pagalbą sunkumus patiriančių įmonių sanavimui ir restruktūrizavimui, 21 straipsniu. Vėliau paaiškėjo, kad apie šią priemonę nebuvo pranešta Komisijai remiantis tuo, kad Slovėnijos valstybės pagalbos tarpžinybinė ekspertų komisija ją patvirtino 2004 m. balandžio 23 d., t. y. prieš Slovėnijai įstojant į ES. Kadangi svarbus kriterijus nusprendžiant, kada teikiama pagalba, yra teisiškai privalomas aktas, kuriuo kompetentinga nacionalinė valdžios institucija įsipareigoja teikti valstybės pagalbą, Komisija nusprendė, kad nagrinėjama priemonė yra nauja pagalba, todėl apie ją turėjo būti pranešta pagal EB sutarties 88 straipsnį ir ji turėtų būti vertinama pagal EB sutarties 87 straipsnį. (2)

(3)

2006 m. gegužės 16 d. raštu Komisija pranešė Slovėnijai savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl šios pagalbos.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl pagalbos.

(5)

Jokių suinteresuotųjų šalių pastabų Komisija negavo.

(6)

Slovėnija pateikė pastebėjimus 2006 m. liepos 17 d. raštu. Komisija paprašė papildomos informacijos 2007 m. vasario 23 d. raštu (Nr. D/50797), į kurį Slovėnija atsakė 2007 m. balandžio 23 d. datuotu raštu. Be to, 2006 m. birželio 28 d. įvyko Komisijos tarnybų ir Slovėnijos valdžios institucijų susitikimas.

II.   IŠSAMUS PAGALBOS APIBŪDINIMAS

1.   Pagalbos gavėjas

(7)

Bendrovė Javor Pivka yra medienos pusgaminių ir baldų gamintoja. Bendrovė yra Pivkos vietovėje Slovėnijoje, regione, kuriam teikiama pagalba remiantis EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktu. 2003 m. joje dirbo apie 800 darbuotojų. Jai priklauso visos keturių pavaldžiųjų bendrovių nuosavybės teisės.

(8)

Bendrovės nuosavybės teisės priklauso apie 1 264 akcininkų: 60 % priklauso 9 investicinėms bendrovėms arba kitiems juridiniams asmenims, o likę 40 % akcijų paskirstytos 1 255 akcininkams, iš kurių nė vienas neturi daugiau kaip 1 % akcijų. (4)

(9)

Laikotarpiu iki pagalbos suteikimo bendrovė Javor Pivka patyrė finansinių sunkumų. Pagrindiniai finansiniai ir veiklos rodikliai pateikiami šioje lentelėje:

1   lentelė

Bendrovės Javor Pivka finansiniai rodikliai

Rodiklis (tūkstančiais SIT) (5)

2000

2001

2002

2003

Grynosios pardavimo pajamos

8 114 374

7 884 954

8 174 323

8 124 711

Pagamintos produkcijos atsargos, nebaigta gamyba

867 609

1 030 323

894 302

1 121 632

Grynasis veiklos rezultatas

56 566

– 137 030

– 303 729

– 578 268

Suminis pelnas (nuostolis)

56 566

–80 464

– 384 193

– 962 461

Grynųjų pinigų srautas

480 468

333 324

104 522

– 162 879

2.   Restruktūrizavimo programa

(10)

Siekdama įveikti sunkumus, bendrovė Javor Pivka 2004 m. balandžio mėn. Ekonomikos ministerijai pateikė restruktūrizavimo planą 2004–2008 m. laikotarpiui.

(11)

Bendrovė konstatavo, kad jos sunkumus lemia konkurencingumo stoka dėl besivystančių šalių gamintojų nebrangios produkcijos importo į jos tradicines eksporto rinkas (ypač Vokietijoje ir JAV). Kad galėtų atlaikyti šią konkurenciją ir atkurtų gyvybingumą, bendrovė Javor Pivka nustatė, jog būtina padidinti produktyvumą vykdant technologinę modernizaciją ir sumažinant savikainą bei įsitvirtinant didesnio pelningumo nišose ir naujose geografinėse rinkose.

(12)

Šiuo tikslu restruktūrizavimo programoje numatytos tokios priemonės:

(13)

Technologinis restruktūrizavimas. Tai apėmė visišką pasenusios įrangos ir gamybos programų modernizavimą. Buvo siekiama padidinti ne pajėgumus, bet produktyvumą ir tenkinti klientų poreikius pristatant naujus gaminius ir prisitaikant prie ekologinių gamybos standartų. Nauja gamybos infrastruktūra taip pat būtų leidusi bendrovei pereiti nuo tarpinių produktų prie itin apdorotų prekių, turinčių didesnę pridėtinę vertę (ypač vykdant faneros programą). Šios restruktūrizavimo plano dalies sąnaudos turėjo būti padengtos taip: 50 % turėjo būti padengta banko paskolomis su Slovėnijos valstybės garantija, o likę 50 % – bendrovės Javor Pivka nuosavomis lėšomis.

(14)

Darbo jėgos restruktūrizavimas. Šioje plano dalyje numatyta sumažinti darbuotojų skaičių apie 100 etatų (su darbo sutarties nutraukimo išmoka); numatyta mokyti likusius 700 darbuotojų, kad jų įgūdžiai atitiktų naujus restruktūrizavimo programos reikalavimus.

(15)

Prekybos strategijos peržiūrėjimas. Dar vieną restruktūrizavimo plano elementą sudarė prisitaikymas prie paklausos ir konkurencijos bendrovės senosiose rinkose, įsitvirtinant naujosiose pelningesnėse nišos rinkose ir įžengiant į naujas rinkas (Rusijos, ypač kalbant apie baldus, ir Pietryčių Europos rinkas). Kalbant apie produkciją, bendrovė ketino dėmesį skirti labiau apdirbtai fanerai, specialiai fanerai, skirtai statybos pramonei, o baldų sektoriuje – specialiai ligoninėms, globos įstaigoms bei kitoms panašias paslaugas teikiančioms įstaigoms skirtoms kėdėms.

(16)

Bendrovės struktūrų reorganizavimas. Kad bendrovė atkurtų gyvybingumą, taip pat reikės atlikti tam tikrą jos reorganizavimą (pvz., sujungiant pavaldžiąsias įmones bei pagerinant išlaidų kontrolę, centralizuojant įmonės pardavimo, pirkimo ir finansų funkcijas). Šių priemonių sąnaudos turėjo būti padengtos vien nuosavomis bendrovės Javor Pivka lėšomis.

(17)

Finansinis restruktūrizavimas. Dėl nepakankamo likvidumo daugėjo įsipareigojimų ir didėjo finansinės išlaidos. Finansinio restruktūrizavimo tikslas buvo pakeisti bendrovės finansavimo šaltinius ir jos skolos grąžinimo terminus, užtikrinant dabartinio ir ilgalaikio mokėjimo pajėgumą. Daugiausia dėmesio turėjo būti skiriama skolos terminams pakeisti, palūkanų normai sumažinti, grąžinimo terminams pratęsti ir moratoriumui skolos grąžinimui gauti.

3.   Restruktūrizavimo sąnaudos ir finansavimas

(18)

Lentelėje pateikiamos restruktūrizavimo sąnaudos ir finansavimas: (6)

2   lentelė

Restruktūrizavimo sąnaudos ir finansavimas

Reikiamos lėšos (tūkstančiais SIT)

Nuosavos lėšos

Subsidijos

Garantija

Iš viso

Finansinis restruktūrizavimas

400 000

0

0

400 000

Rinkos restruktūrizavimas

496 000

0

0

496 000

Technologinis restruktūrizavimas

999 000

0

1 100 000

2 099 000

Darbo jėgos restruktūrizavimas

219 750

382 250

0

602 000

Organizacinis restruktūrizavimas

4 900

0

0

4 900

Iš viso

2 119 650

382 250

1 100 000

3 601 900

(19)

Pagrindinis paramos iš valstybinių šaltinių elementas yra valstybės garantijos, padengiančios paskolas, kurių suma 1 100 000 000 SIT, skirtas bendrovės Javor Pivka technologiniam restruktūrizavimui finansuoti. Kaip garantijų užstatą Slovėnijos valdžios institucijoms buvo įkeistas bendrovei Javor Pivka priklausantis turtas, kurio vertė atitinka garantuojamą sumą, t. y. 1 100 000 000 SIT (apie 4 584 000 EUR).

(20)

Be to, pagalba buvo suteikta 382 250 000 SIT (apie 1 592 000 EUR) dotacijos, skirtos darbo jėgos restruktūrizavimo išlaidoms, pavidalu. Ši pagalba bus panaudota išmokoms atleistiems darbininkams ir tų darbininkų, kurie lieka bendrovėje, mokymo išlaidoms.

(21)

Slovėnija pareiškė, kad bendrovė Javor Pivka prie restruktūrizavimo prisidės 2 119 650 000 SIT (apie 8 832 000 EUR), sudarančių 53,7 % visų išlaidų.

4.   Rinkos padėtis

(22)

Bendrovė Javor Pivka gamina šiuos gaminius, kurių rinkos dalys ES (2003 m. duomenimis, KN kodais nurodoma į Kombinuotąją nomenklatūrą) yra:

a)

Statybiniai betonavimo klojiniai (KN 4418 40): 3,91 %

b)

Klijuotinės faneros plokštės (KN 4412): 0,18 %

c)

Vienasluoksnė fanera (KN 4408): 0,22 %

d)

Medinės kėdės (KN 94016 + 9401 69 + 9401 90 30): 0,08 %

(23)

Bendra bendrovės Javor Pivka gaminiams tenkanti rinkos dalis 2003 m. sudarė 0,21 % ES-25 rinkos.

III.   PRIEŽASTYS PRADĖTI PROCEDŪRĄ PAGAL EB SUTARTIES 88 STRAIPSNIO 2 DALĮ

(24)

Kaip nurodyta pirmiau, Slovėnijos valdžios institucijos nepranešė apie priemones, skirtas bendrovei Javor Pivka. Savo 2006 m. gegužės mėn. 16 d. rašte, kuriuo pradėta procedūra pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį, Komisija išsamiai paaiškino, kodėl minėtos priemonės sudarė naują pagalbos priemonę, apie kurią turėtų būti pranešta pagal EB sutarties 88 straipsnį ir kuri turėtų būti vertinama pagal EB sutarties 87 straipsnį.

(25)

Be to, Komisija išreiškė abejonių dėl pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka, ypač su 1999 m. Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (7) (toliau – gairės), dėl šių priežasčių:

a)

Komisija turėjo abejonių, ar pagal gaires bendrovė Javor Pivka turėjo teisę gauti pagalbą restruktūrizavimui. Ypač Komisija abejojo, ar bendrovė buvo „sunkumus patirianti įmonė“, kaip apibūdinta gairėse, kadangi jos prasti veiklos rezultatai 2003 m. galėjo būti išskirtinis įvykis, o ne tendencija. Be to, Komisija abejojo, ar bendrovė Javor Pivka priklausė didesnei verslo grupei ir ar ji negalėjo gauti reikalingų lėšų iš jos savininkų.

b)

Buvo neaišku, kaip bendrovė ruošiasi atkurti savo ilgalaikį gyvybingumą, kadangi Komisijai nebuvo pateikta pakankamai duomenų būsimai veiklai pagal restruktūrizavimo planą įvertinti.

c)

Nebuvo pateikta jokia rinkos analizė, kuri pateisintų kompensacinių priemonių nebuvimą.

d)

Komisija taip pat abejojo, ar pagalba buvo apribota būtinu minimumu, kadangi buvo neaišku, ar bendrovė Javor Pivka įnešė reikšmingą savo pačios įnašą, prisidėdama prie jos restruktūrizavimo išlaidų, kadangi buvo neaišku, iš kokio šaltinio galėjo būti gautos nuosavos lėšos.

e)

Galiausiai, Komisija paprašė informacijos apie bet kokią kitą pagalbą, suteiktą bendrovei Javor Pivka 2004 m., kad įsitikintų, jog ji anksčiau negavo jokios pagalbos sanavimui ir restruktūrizavimui. Pastaruoju atveju dėl sąlygos „vieną kartą, paskutinį kartą“, nustatytos gairių 48–51 punktuose, ji negalėtų dar kartą gauti tokios pagalbos.

IV.   SLOVĖNIJOS PATEIKTOS PASTABOS

(26)

Oficialios procedūros metu Slovėnija pateikė šias pastabas.

1.   Nauja pagalba ar pagalba, suteikta iki įstojimo

(27)

Slovėnija tvirtino, sprendimas suteikti pagalbą, kuris buvo privalomas Slovėnijos valstybei, buvo priimtas remiantis palankia tarpžinybinės ekspertų komisijos nuomone. Šis sprendimas buvo priimtas 2004 m. balandžio 6 d., t. y. prieš Slovėnijai įstojant į Europos Sąjungą, ir pagalba nebebuvo teikiama po įstojimo, Slovėnija laikė, kad tai buvo pagalba, suteikta iki stojimo, kuriai EB sutarties 87 straipsnio ir 88 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos.

2.   Tinkamumas

2.1.   „Sunkumų patiriančios“ įmonės sąvoka

(28)

Slovėnija įrodė, be kita ko pateikusi veiklos rodiklius (1 lentelė), kad bendrovei Javor Pivka būdingi keli sunkumus patiriančios įmonės požymiai, ir kad tai nebuvo tik atskiras įvykis 2003 m., bet tendencija, kurią buvo galima nustatyti per 4 metų (2000–2003) laikotarpį.

(29)

Šiuo atžvilgiu Slovėnija nurodė, kad bendrovė Javor Pivka nepajėgė padidinti savo grynųjų pardavimo pajamų per minėtą laikotarpį. Veiklos rezultatas buvo neigiamas per visą laikotarpį, išskyrus 2000 m., o nuostoliai 2001–2003 m. padidėjo. Einamieji nuostoliai 2003 m. sudarė beveik pusę bendrovės akcinio kapitalo. Pardavimo, kapitalo ir apyvartinių lėšų pajamingumas buvo neigiamas ir 2001–2003 m. pastoviai mažėjo. Laisvas grynųjų pinigų srautas iš veiklos per laikotarpį sumažėjo ir 2003 m. buvo neigiamas. Šios neigiamos tendencijos kulminacija – 2003 m. bendrovei Javor Pivka iškilusi didelė bankroto grėsmė.

2.2.   Bendrovės Javor Pivka nuosavybės teisės

(30)

Slovėnija paaiškino bendrovės Javor Pivka nuosavybės struktūrą, remdamasi komunistinio režimo pabaigoje Slovėnijos taikyto privatizacijos modelio ypatumais. Slovėnija rėmėsi specifiniu supratimu, kad bendrovių kapitalas neturi aiškių savininkų – privačių ar valstybinių – bet yra „visuomeninis kapitalas“, priklausantis visiems gyventojams. Privatizacijos proceso metu buvo siekiama transformuoti šią abstrakčią sąvoką į aiškesnes nuosavybės struktūras, naudojant nuosavybės pažymėjimus, kurie buvo išduoti gyventojams. Šie pažymėjimai galėjo būti iškeisti į akcijas buvusiose „visuomeninėse“ bendrovėse.

(31)

Šiame procese svarbų vaidmenį atliko vadinamosios įgaliotosios investicinės bendrovės (jų akronimas – PID) ir administracinės bendrovės (DZU), kurios buvo įsteigtos, kad privatiems investuotojams būtų suteikta galimybė sutelkti pažymėjimus, kuriuos įgaliotosios investicinės bendrovės vėliau pakeitė įvairių privatizuotų bendrovių akcijomis, o individualūs investuotojai mainais gavo įgaliotųjų investicinių bendrovių, ne privatizuotų bendrovių, akcijų (įgaliotosios investicinės bendrovės veikė kaip investiciniai fondai).

(32)

Tačiau įgaliotosios investicinės bendrovės neturėjo laisvų lėšų (jų investicinė valiuta buvo pažymėjimai) ir neturėjo profesionalių įgūdžių bei patirties, kad galėtų aktyviai dalyvauti bendrovės valdyme. Todėl jie buvo pasyvūs savininkai, kurie atliko menką vaidmenį arba nevaidino jokio vaidmens savo pačių bendrovių valdyme.

(33)

Tokie pasyvūs investuotojai sudaro didžiąją dalį Javor Pivka nuosavybės teisių turėtojų (apytikriai 44 % akcinio kapitalo). Jie neturi jokio naujo kapitalo, kurį investuotų į bendrovę. Iš tiesų, kai buvo sukurta restruktūrizavimo programa, visi instituciniai savininkai buvo pakviesti dalyvauti pakartotiniame finansavime, tačiau niekas iš jų nesureagavo. Kiti 40 % akcinio kapitalo paskirstyta 1 255 smulkiems akcininkams, kuriems priklauso mažiausia 80 % bendrovės Javor Pivka nuosavybės, kuri nėra aktyviai valdoma.

3.   Gyvybingumo atkūrimas

(34)

Šiuo klausimu Slovėnija paaiškino, kad perspektyviniai planai, susiję su bendrovės Javor Pivka veikla vykdant restruktūrizavimo planą ir vėlesnis jos gyvybingumo atkūrimas, buvo pagrįsti rinkos analize, įtraukta į restruktūrizavimo planą, pardavimo prognozėmis, skirtomis įvairioms bendrovės dalims, ir rinkos tyrimais.

(35)

Kad parodytų šių prognozių patikimumą, Slovėnija pateikė daugiau papildomos informacijos. Konkrečiai, Slovėnija paaiškino, kokie yra duomenų šaltiniai, kuriais buvo grindžiami perspektyviniai planai, ir nurodė, koks pardavimas planuojamas 2004–2006 m., suskirstant pagal konkrečias prekes, kurios sudaro bendrovės gaminių asortimentą.

4.   Kompensacinės priemonės

(36)

Šiuo klausimu Slovėnija teigė, kad kompensacinės priemonės nebuvo būtinos, kadangi bendrovei Javor Pivka turint nežymią rinkos dalį, konkurencija nebuvo pernelyg iškraipyta. Be to, Slovėnija įrodinėjo, kad kompensacinių priemonių reikalingumas privalo būti įvertintas atsižvelgiant į faktą, kad bendrovė Javor Pivka yra regione, kuris turi teisę gauti regioninę pagalbą pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą (žr. gairių 54 punktą).

5.   Bendrovės įnašas

(37)

Slovėnija patikslino, kokie yra pačios bendrovės Javor Pivka įnašo šaltiniai, kaip parodyta šio sprendimo 18 punkte pateiktoje lentelėje. Nurodyti lėšų šaltiniai: turto (finansinio ir nekilnojamojo) pardavimas turėjo suteikti 958 427 170 SIT. Kiti 900 000 000 SIT turėjo būti banko paskolos, gaunamos rinkos sąlygomis be pagalbos. Likusioji dalis būtų buvusi gauta dėl turto nusidėvėjimo ir amortizacijos (numatyta suma – iš viso 1 111 786 000 SIT 2004–2006 m.).

6.   Kita pagalba

(38)

Galiausiai, Slovėnija informavo Komisiją, kad bendrovė Javor Pivka gavo valstybės pagalbą energijos taupymo priemonėms. Pagalba buvo suteikta pagal schemą, skirtą atsinaujinantiems energijos šaltiniams, efektyviam energijos naudojimui bei bendram šilumos ir elektros gaminimui skatinti. Pagalba buvo skirta 2003 m. rugsėjo 1 d. ir išmokėta 2004 m. vasario 19 d. Šią informaciją patvirtino dokumentai.

V.   PAGALBOS VERTINIMAS

1.   Valstybės pagalba

(39)

Pagal EB sutarties 87 straipsnį bet kokia valstybės narės arba iš valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra palanki tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai, darydama įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai, sudaro nesuderinamą valstybės pagalbą, išskyrus atvejus, kai ją galima pateisinti pagal EB sutarties 87 straipsnio 2 arba 3 dalis.

(40)

Komisija pažymi, kad pagalba individualiai bendrovei teikiama iš valstybės lėšų. Taip pat tenkinamas palankios situacijos sukūrimo individualiai bendrovei kriterijus. Kalbant apie pagalbą dotacijos forma, jos pranašumas yra akivaizdus gavėjui. Kalbant apie garantiją, pranašumas mažiau akivaizdus, kadangi bendrovė Javor Pivka pateikė užstatą įkeisdama nekilnojamąjį turtą mainais į garantiją. Slovėnijos valdžios institucijos sutiko suteikti garantiją, kai turtas buvo užstatytas santykiu 1:1 (nekilnojamojo turto vertei esant lygiai garantuojamai sumai). Palyginimui: komerciniai skolintojai nebūtų suteikę paskolos, jei jos ir užstatomo turto vertės santykis būtų mažesnis nei 2,5:1. Tuo metu bendrovė Javor Pivka nebūtų turėjusi pakankamai turto, kad gautų tokį pat kreditą komercinėmis sąlygomis. Faktiškai, nekilnojamasis turtas, pateiktas kaip garantija, tuo metu buvo visas bendrovės Javor Pivka neužstatytas turtas. Dėl tos priežasties Slovėnijos valdžios institucijų suteikta garantija reiškė palankumą bendrovei Javor Pivka, t. y. bendrovei buvo leista gauti didesnę paskolą nei ji būtų galėjusi gauti, jeigu būtų pateikusi užstatą, kurį turėjo.

(41)

Kadangi apdorotais medienos gaminiais ir baldais Slovėnija prekiauja su kitomis valstybėmis narėmis, priemonė turi padėti pagerinti gavėjo padėtį, palyginti su konkurentais Slovėnijoje ir ES. Todėl ji gali iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(42)

Dėl tos priežasties Komisija mano, kad garantija ir subsidija šiuo atveju sudaro valstybės pagalbą, kaip nurodyta EB sutarties 87 straipsnio 1dalyje.

2.   Nauja valstybės pagalba

(43)

Slovėnijos valdžios institucijos iš pradžių abejojo, ar Komisija buvo įgaliota vertinti pagalbą pagal EB sutarties 87 ir 88 straipsnius, įrodinėdama, kad ji buvo suteikta iki stojimo. Sprendime pradėti procedūrą Komisija paaiškino, kad siekiant nustatyti, ar pagalba buvo skirta iki ar po įstojimo, svarbus kriterijus yra teisiškai privalomas aktas, kuriuo kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos įsipareigoja skirti pagalbą. (8) Jei tokio sprendimo nebuvo iki įstojimo, priemonė sudaro naują pagalbą, net jei apie ketinimą skirti valstybės pagalbą buvo žinoma anksčiau.

(44)

Šioje byloje Komisija daro išvadą, kad teisiškai privalomas aktas, kuriuo kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos įsipareigojo skirti pagalbą, nebuvo įsigaliojęs iki įstojimo. Atitinkamose Slovėnijos nuostatose numatyta, kad pagalba skiriama vyriausybės sprendimu, remiantis kompetentingos ministerijos pasiūlymu. Nors ankstesni tarpžinybinės ekspertų komisijos ir atsakingos ministerijos sprendimai yra iš tiesų būtini, kad būtų galima skirti pagalbą, jų nepakanka, kad pagalba būtų skirta. Galutinį sprendimą priima vyriausybė. Šiuo atveju Vyriausybės sprendimas buvo priimtas 2004 m. gegužės 27 d., o Slovėnija įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. Taigi priemonės sudaro naują pagalbą, apie jas turėjo būti pranešta pagal EB sutarties 88 straipsnį ir jos turėjo būti įvertintos pagal EB sutarties 87 straipsnį.

3.   Pagalbos suderinamumas

(45)

Kadangi aptariama pagalba yra restruktūrizavimo pagalba, ji yra suderinama su bendrąja rinka, jei tenkina kriterijus, numatytus gairėse.

(46)

Atsižvelgdama į Slovėnijos pastabas ir jos tyrimo metu surinktą informaciją, Komisija padarė šias išvadas dėl klausimų, dėl kurių buvo pradėta oficiali procedūra.

3.1.   Tinkamumas

(47)

Atsižvelgdama į informaciją, kurią pateikė Slovėnija, Komisija mano, kad bendrovės Javor Pivka veikla, apibūdinta 2 skyriaus 1 dalyje, parodo, jog bendrovė iš tiesų buvo patirianti sunkumų tuo metu, kai buvo suteikta aptariama valstybės pagalba. Komisija ypač atkreipia dėmesį, kad bendrovės Javor Pivka nuostoliai vis didėjo, apyvarta mažėjo, mažėjo grynųjų pinigų srautai. Komisija taip pat pažymi, kad šios problemos buvo 2000–2004 m. tendencija, o ne paprasčiausiai išskirtinis 2003 m. įvykis.

(48)

Komisija taip pat atsižvelgia į Slovėnijos paaiškinimus, susijusius su bendrovės Javor Pivka nuosavybės teisių pobūdžiu. Atsižvelgdama į bendrovės Javor Pivka institucinių savininkų pasyvumą ir nedidelius kapitalo išteklius, taip pat į likusių nuosavybės teisių pasidalijimą, Komisija sutinka, kad bendrovė negalėjo gauti būtinų lėšų iš savo akcininkų. Dėl tų pačių priežasčių ir atsižvelgdama į faktą, kad nė vienas savininkas nevaldo daugiau nei 15 % bendrovės Javor Pivka akcinio kapitalo, Komisija mano, kad bendrovė Javor Pivka nepriklauso didesnei verslo grupei.

(49)

Todėl Komisija mano, kad bendrovė Javor Pivka atitiko reikalavimus pagalbai restruktūrizavimui gauti.

3.2.   Gyvybingumo atkūrimas

(50)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodė, kad buvo neaišku, kaip restruktūrizavimo planas leistų bendrovei Javor Pivka atkurti ilgalaikį gyvybingumą. Tai buvo susiję daugiausia su 5 metų perspektyviniais planais, kuriuose nurodyta, kaip bendrovė galėtų plėtoti veiklą pasinaudojusi restruktūrizavimo priemonėmis. Komisija pažymėjo, kad Slovėnija nepateikė informacijos, kuri buvo reikalinga Komisijai įvertinti prielaidas, kaip bendrovė Javor Pivka galėtų plėtoti veiklą pagal restruktūrizavimo planą.

(51)

Procedūros metu Slovėnija pateikė papildomos informacijos, minėtos 4 skyriaus 3 dalyje. Ši informacija adekvačiai paaiškina prielaidų pagrindą. Komisija pažymi, kad bendrovės Javor Pivka pardavimo prognozės šiandien gali nuteikti gana optimistiškai, prisimenant, kad 2005 m. ir 2006 m. sektorius patyrė didžiulę Tolimųjų Rytų konkurenciją, kurios pasekmė – perteklinė pasiūla ir spaudimas mažinti kainas. Tačiau neaišku, ar ši informacija jau buvo žinoma 2004 m. pradžioje. Be to, 2006 m. Komisija pati pastebėjo, kad: „per pastaruosius keletą metų faneros gamyba ir sunaudojimas žymiai išaugo, susikūrė stipri tam tikrų rūšių produkcijos eksporto rinka“. (9) Kadangi Komisijai nebuvo pateikta jokia tam prieštaraujanti informacija, kuri verstų abejoti bendrovės ir jos pačios prielaidomis, Komisija neturi pagrindo su jomis nesutikti. Todėl Komisija mano, kad 2004 m. perspektyviniai planai neatrodo neįgyvendinami, taigi Komisijai abejonių šiuo klausimu sumažėjo.

3.3.   Kompensacinės priemonės

(52)

Pagal gairių 35 ir 36 punktus turi būti imamasi priemonių, kad būtų kiek galima labiau sušvelnintas bet koks neigiamas valstybės pagalbos poveikis konkurentams. Tačiau tokios kompensacinės priemonės nereikalingos, jei gavėjo atitinkamos rinkos dalis yra nežymi. Šiais atvejais kompensacinės priemonės nėra sąlyga, kuria remiantis būtų vertinama, ar pagalba yra suderinama su bendrąja rinka.

(53)

Komisija pažymi, kad pagal Slovėnijos valdžios pateiktą informaciją bendrovė Javor Pivka yra aktyvi keliose prekių rinkose (faneros, statybinių betonavimo klojinių, vienasluoksnės faneros ir baldų, žr. šio sprendimo 22 punktą). Dėl faneros Komisija pirma nusprendžia, kad susijungimo byloje „rinkos tyrimas iš esmės patvirtino, kad įvairios medienos plokštės, pavyzdžiui, klijuotinės faneros plokštės, medienos plaušų plokštės, neapdirbtos smulkinių plokštės, dengtos smulkinių plokštės, dekoratyviniai laminatai (HPL/CPL) ir baldų gamybai bei statybos pramonei skirtos medienos plokščių dalys priklauso skirtingoms prekių rinkoms (10).“

(54)

Kalbant apie atitinkamos rinkos apibrėžimą, Slovėnija pateikė Komisijai rinkos tyrimą, kuriame nurodytos rinkos dalys atitinkamoje prekės rinkoje ES-25. Šiuo atžvilgiu Komisija neturi priežasčių atsisakyti prielaidos gairių 20 išnašoje, kad atitinkama rinka yra EEE. Prisimintina, kad anksčiau ji atliko tam tikrus rinkos tyrimus Europos medienos gaminių pramonės rinkoje (įskaitant, konkrečiai, medienos smulkinių plokščių rinką) susijungimo byloje (11), ir padarė išvadą, kad atitinkama rinka buvo didesnė negu nacionalinė rinka ir buvo bent jau tarpvalstybinė regioninė. Tą patvirtino dideli tarpvalstybinės prekybos srautai. Faneros atveju prekybos srautai panašūs, kaip rodo Slovėnijos pateikti duomenys ir kaip patvirtino Komisijos vidaus ekspertai (tai papildomai patvirtino Slovėnijos pateikta informacija, kad Bendrijos vidaus eksportas sudaro didžiąją dalį bendrovės Javor Pivka apyvartos – 55 %). Be to, nustatyta, kad tarpvalstybinė regioninė rinka apima teritoriją 1 000 km spinduliu, atstumas skiriasi priklausomai nuo gaminio pridėtinės vertės, t. y. dengti gaminiai pardavinėjami toliau nutolusiose teritorijose nei nedengti gaminiai. Fanera yra aukštesnės kokybės gaminys, o eksportuojama daugiausia fanera, jos transportavimo sąnaudos yra mažesnės nei smulkinių plokščių transportavimo sąnaudos (mažesnės net už kėdžių ir kitų iš faneros pagamintų baldų transportavimo sąnaudas). Remiantis tuo, Komisija mano, kad atitinkama prekių, kurias gamina bendrovė Javor Pivka, rinka yra, jeigu ne visa EEE arba ES-25, tai bent didelė ES-25 dalis.

(55)

Atsižvelgdama į tai, kad bendrovės Javor Pivka ES-25 rinkos dalis, kaip nurodyta 2 skyriaus 4 dalyje, yra 0,21 % (2003 m.) viso bendrovės Javor Pivka gaminių asortimento atžvilgiu ir ši dalis neturėti padidėti daugiau nei dvigubai net tuo atveju, jeigu geografinė rinka būtų sumažinta per pusę, Komisija mano, kad rinkos dalis yra vis tiek gerokai mažesnė nei 1 %, rinka apima daug mažų ir vidutinių gamintojų, todėl ji gali būti laikoma nežymia. (12) Dėl šios priežasties (ir kadangi šis sprendimas yra pagrįstas 1999 m. gairėmis) kompensacinės priemonės nėra būtinos, siekiant užtikrinti, kad valstybės pagalba būtų suderinta su bendrąja rinka.

3.4.   Minimumu apribota pagalba

(56)

Pagal gairių 40 punktą numatyta, kad pagalba turi būti apribota minimumu, kurio reikia restruktūrizavimui, o pagalbos gavėjai turi įnešti žymų įnašą į restruktūrizavimo planą, naudodami nuosavus išteklius, „įskaitant pardavimą turto, kuris nėra būtinas įmonės išlikimui, arba naudojantis išorės finansavimu rinkos sąlygomis“.

(57)

Bendrovės Javor Pivka įnašas į restruktūrizavimą yra nurodytas 4 skyriaus 5 dalyje. Reikia iš pat pradžių pasakyti, kad Komisija negali manyti, kad turto nusidėvėjimas reiškia tikrą bendrovės įnašą (13), kadangi tai nesuteikia bendrovei jai prieinamų išteklių ir taip pat priklauso nuo būsimų operacijų, kurios yra suteiktos valstybės pagalbos rezultatas. (14) Todėl į jokias lėšas iš šio šaltinio negali būti atsižvelgta, siekiant apskaičiuoti pačios bendrovės Javor Pivka įnašą.

(58)

Kita vertus, bendrovės Javor Pivka parduotas turtas nėra būtinas jos išlikimui ir pajamos iš šio pardavimo sudaro tikrą pačios bendrovės įnašą. Tai tinka ir kalbant apie lėšas, gautas imant paskolas rinkos sąlygomis iš bankų ir be pagalbos. Kartu lėšos iš šių šaltinių sudaro 2 119 650 000 SIT, kuriuos Komisija laiko pačios bendrovės Javor Pivka įnašu į restruktūrizavimą.

(59)

Pačios bendrovės įnašas atitinka 45,5 % bendrųjų restruktūrizavimo sąnaudų, kurios gali būti laikomos reikšmingomis pagal gaires. (15) Pagalba taip pat apribota būtinu minimumu: suteikiamos tik papildomos lėšos technologiniam restruktūrizavimui ir darbo jėgos restruktūrizavimui, o ne papildomi grynieji pinigai bendrovei.

3.5.   Kita pagalba

(60)

Remdamasi principu „vieną kartą, paskutinį kartą“, išdėstytu gairių 48–51 punktuose, Komisija negali patvirtinti restruktūrizavimo pagalbos bendrovei, kuri jau yra gavusi restruktūrizavimo pagalbą. Komisijos manymu, šis principas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į bet kokią restruktūrizavimo pagalbą, suteiktą per 10 metų prieš svarstomą pagalbą, nepriklausomai nuo to, ar pirmoji valstybės pagalba buvo suteikta prieš valstybei narei įstojant į ES. Kitos rūšies valstybės pagalba šiuo atžvilgiu nesvarbi.

(61)

Slovėnija siekė įrodyti, kad šios pagalbos tikslas buvo skatinti energijos taupymą aplinkosaugos tikslais. Nepaaiškėjo niekas, kas verstų Komisiją abejoti šia informacija. Todėl Komisija sutinka, kad ši pagalba nebuvo suteikta restruktūrizavimo tikslais ir kad į ją neturi būti atsižvelgta teikiant paraišką remiantis principu „vieną kartą, paskutinį kartą“.

4.   Papildomos pastabos

(62)

Procedūros metu paaiškėjo, kad restruktūrizavimo plano įgyvendinimas buvo atidėtas ir tam tikros techninio restruktūrizavimo dalys nebuvo įgyvendintos pagal numatytą planą. Neatrodo, kad šios problemos, susijusios su restruktūrizavimo planu, buvo akivaizdžios tuo metu, kai buvo suteikta pagalba, todėl jos nepateisina mėginimo suabejoti plano pajėgumu sugrąžinti bendrovei Javor Pivka gyvybingumą. Tačiau Komisija primena, kad pagalbos skyrimo sąlyga yra visiškas plano įgyvendinimas (43 gairių punktas) ir bus vykdoma stebėsena (45 gairių punktas).

(63)

Todėl Komisija tikisi, kad Slovėnija, remiantis gairių 46 punktu, pateiks bent 2 stebėsenos ataskaitas, vieną, skirtą 2007 m., 2008 m. sausio mėn. pabaigoje ir vieną, skirtą 2008 m., 2009 m. sausio mėn. pabaigoje, kuriose bus išsami informacija apie finansinę bendrovės veiklą, taip pat jos investicijas. Komisija pabrėžia, kad jeigu bendrovė neatliks visų restruktūrizavimo plane numatytų investicijų, ji gali būti įpareigota grąžinti tam tikrą valstybės pagalbos dalį, netgi jei ji atkūrė gyvybingumą. (16)

VI.   IŠVADA

(64)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, jog minima pagalba yra restruktūrizavimo pagalba, kuri atitinka taikomų gairių, t. y. 1999 m. pagalbos sanavimui ir restruktūrizavimui gairių, sąlygas. Taigi Komisija daro išvadą, kad, nors Slovėnija neteisėtai suteikė restruktūrizavimo pagalbą Javor Pivka, pažeisdama EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį, valstybės pagalba yra suderinama su bendrąja rinka,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą ir 1999 m. priimtas Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti valstybės pagalba, kurią Slovėnija skyrė bendrovei Javor Pivka, yra suderinama su bendrąja rinka.

2 straipsnis

1.   Restruktūrizavimo planas visiškai įgyvendinamas. Bus imamasi visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad planas būtų įgyvendintas.

2.   Plano įgyvendinimas stebimas remiantis metinėmis ataskaitomis, kurias Slovėnija pateikia Komisijai. 2007 m. veiklos ataskaita pateikiama 2008 m. sausio mėn. pabaigoje, 2008 m. veiklos ataskaita pateikiama 2009 m. sausio mėn. pabaigoje. Ataskaitose pateikiama išsami informacija apie bendrovės finansinius rezultatus ir padarytas investicijas.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Slovėnijos Respublikai.

Priimta Briuselyje, 2007 m. liepos 10 d.

Komisijos vardu

Neelie KROES

Komisijos narė


(1)  OL C 194, 2006 8 18, p. 26.

(2)  Išsami informacija apie procedūrą pateikta sprendime pradėti procedūrą (žr.1 išnašą) ir tebėra aktuali šiame sprendime.

(3)  Žr. 1 išnašą.

(4)  2004 m. sausio 30 d. duomenys.

(5)  Bet koks sumos Slovėnijos tolarais (SIT) perskaičiavimas eurais yra nurodomojo pobūdžio ir pagrįstas kursu: 1 EUR lygus 240 SIT.

(6)  Procedūros metu Slovėnija pareiškė, kad finansinio restruktūrizavimo sąnaudų „restruktūrizavimo programa nepadengė“ ir kad jos turėtų būti padengtos bendrovės Javor Pivka komercinėmis paskolomis be jokios valstybės pagalbos. Atitinkama suma, 400 000 000 SIT, Slovėnijos nebuvo įtraukta į restruktūrizavimo programos sąnaudas. Tačiau Komisija mano, kad finansinis restruktūrizavimas yra integrali ir būtina restruktūrizavimo programos dalis ir todėl jo sąnaudos turėtų būti įtrauktos į restruktūrizavimo sąnaudas. Jo finansavimas, jeigu jis užtikrinamas paskolomis, kurias bendrovė gavo rinkos sąlygomis be pagalbos, laikytinas nuosavu bendrovės Javor Pivka įnašu. Šioje lentelėje, kaip ir likusioje sprendimo dalyje, Komisija įtraukė šias sumas į restruktūrizavimo sąnaudas ir „nuosavas lėšas“.

(7)  Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti, OL C 288, 1999 10 9, p. 2.

(8)  Žr. sprendimo pradėti procedūrą (paminėtas 1 išnašoje), 19 ir 20 punktus, taip pat Komisijos sprendimo byloje Nr. C-3/2005 FSO, OL C 100, 2005 4 26, p. 2, 38 ir tolesnius punktus.

(9)  http://ec.europa.eu/enterprise/forest_based/tradeflows_en.html

(10)  Byla Nr. COMM/M.4165 – Sonae Industria/Hornitex, 2006 m. birželio 28 d. Komisijos sprendimo 11 punktas.

(11)  Byla Nr. COMM/M.4165 – Sonae Industria/Hornitex, 2006 m. birželio 28 d. Komisijos sprendimas.

(12)  Atsižvelgiant į kitus pavyzdžius pagal 1999 m. gaires, žr. Komisijos sprendimo byloje C-3/2005 FSO, OL C 100, 2005 4 26, p. 2, 38 ir tolesnius punktus.

(13)  2006 m. vasario 22 d. Komisijos sprendimas byloje N464/05 AB Kauno, OL C 270, 2006 11 7, 17 punktas.

(14)  Tai buvo patvirtinta grynųjų pinigų srauto atžvilgiu Komisijos sprendimo byloje C-19/2000 TGI, OL L 62 2002 3 5, p. 30, 106 punkte, ir bylos C-30/1998 Wildauer Kurbelwelle, OL L 287, 2000 11 14, p. 51, 52 punkte, dėl 2004 m. gairių, byloje AB Kauno (žr. 12 išnašą).

(15)  Žr. Komisijos sprendimo byloje C-39/2000 Doppstadt, OL L 108, 2003 4 30, p. 8, 74 punktą ir Komisijos sprendimą byloje C-33/1998 Babcock Wilcox, OL L 67, 2002 3 9, p. 50.

(16)  Žr. Komisijos 2006 m. rugsėjo 13 d. sprendimą byloje N 350/06 MSO, OL C 280, 2006 11 18.


2.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/24


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. liepos 10 d.

dėl Italijos valstybės pagalbos schemos Sardinijos laivybos sektoriui (C 23/96 (NN 181/95) ir C 71/97 (N 144/97))

(pranešta dokumentu Nr. C(2007) 3257)

(Tekstas autentiškas tik italų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/92/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal pirmiau nurodytus straipsnius,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

(1)

1996 m. birželio 24 d. raštu (1) Komisija pranešė Italijos valdžios institucijoms savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje (buvusi 93 straipsnio 2 dalis) nustatytą procedūrą dėl Sardinijos taikytos neteisėtos pagalbos schemos, skirtos laivus statančioms, perkančioms, perstatančioms, keičiančioms arba remontuojančioms laivybos įmonėms (toliau – pradinė pagalbos schema).

(2)

Pradėjus procedūrą, Italijos vyriausybė 1996 m. spalio 31 d. raštu (DG VII-Transportas A/23443) išsiuntė Komisijai savo pastabas. Sardinijos regiono valdžios institucijos savo pastabas išsiuntė 1996 m. spalio 11 d. (DG VII-Transportas A/21870) ir 1997 m. sausio 22 d. raštais. Kitos valstybės narės ir trečiosios suinteresuotosios šalys iki nustatyto termino, t. y. per mėnesį nuo sprendimo pradėti procedūrą paskelbimo, pastabų nepateikė. Tačiau reikia pažymėti, kad kai kurios trečiosios suinteresuotosios šalys savo pastabas pateikė pasibaigus minėtam terminui.

(3)

1997 m. spalio 21 d. Komisija priėmė Sprendimą 98/95/EB, nustatantį šios pagalbos schemos nesuderinamumą su bendrąja rinka (2). 1997 m. lapkričio 12 d. šis sprendimas (SG (97) D/9375) buvo praneštas Italijos valdžios institucijoms.

(4)

1997 m. lapkričio 14 d. raštu Komisija pranešė Italijos valdžios institucijoms savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje (buvusi 93 straipsnio 2 dalis) nustatytą procedūrą dėl 1996 m. vasario 15 d. Sardinijos regioninio įstatymo Nr. 9, iš dalies pakeitusio pradinę laivybos įmonėms taikytą pagalbos schemą (3). Italijos valdžios institucijos savo pastabas pateikė 1998 m. sausio 16 d. (DG VII-Transportas A/1221) ir 1997 m. gruodžio 23 d. (DG VII-Transportas A/144). Kitos valstybės narės ir trečiosios suinteresuotosios šalys iki nustatyto termino, t. y. per mėnesį nuo sprendimo pradėti procedūrą paskelbimo, pastabų nepateikė.

(5)

2000 m. spalio 19 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimu (sprendimas Italijos Respublika ir „Sardegna Lines“ – „Servizi Marittimi della Sardegna“ S.p.A. prieš Europos Bendrijų Komisiją, sujungtos bylos C-15/98 ir C-105/99) (4) Sprendimas 98/95/EB buvo panaikintas dėl nepakankamų įrodymų, kad Bendrijos vidaus prekyba yra iškreipiama.

(6)

Į Komisijos 2006 m. lapkričio 23 d. raštą (D 2006 224962), kuriame buvo prašoma Italijos valdžios institucijų informacijos, buvo atsakyta 2007 m. kovo 8 d. elektroniniu laišku (TRENA/26193).

2.   PRIEMONĖS APRAŠYMAS

2.1.   Pradinė schema

(7)

Iš 1993 m. pateikto skundo Komisija sužinojo apie Sardinijos regiono taikomą pagalbos schemą laivybos įmonėms, norinčioms statyti, pirkti, perstatyti arba remontuoti laivus. Pagalbos schemos esmė – paskoloms ir finansinei nuomai, sudaromos lengvatinės sąlygos, iš pradžių skirtos tik įmonėms, kurių būstinė, mokesčių mokėtojo adresas ir laivo įregistravimo uostas yra Sardinijos regione.

(8)

Ši schema buvo nustatyta 1951 m. gegužės 15 d. Sardinijos regioniniu įstatymu Nr. 20 (toliau – Įstatymas Nr. 20/1951), vėliau iš dalies pakeista 1954 m. liepos 11 d. regioniniu įstatymu Nr. 15 (toliau – Įstatymas Nr. 15/1954) ir 1988 m. birželio 4 d. regioniniu įstatymu Nr. 11 (toliau – Įstatymas Nr. 11/1988). Įstatyme Nr. 20/1951, iš dalies pakeistame Įstatymu Nr. 15/1954, buvo numatyta įsteigti paskolų fondą, skirtą laivus statančioms, perkančioms, perstatančioms arba remontuojančioms laivybos įmonėms. Šios paskolos galėjo būti suteikiamos tik įmonėms, kurių būstinė, mokesčių mokėtojo adresas ir laivo įregistravimo uostas yra Sardinijos regione.

(9)

Šios paskolos negalėjo viršyti 20 % investicijų į statybos, perstatymo arba remonto darbus tuo atveju, jei pareiškėjui jau buvo suteikta pagalba pagal tuo metu galiojančius nacionalinius teisės aktus. Jei nebuvo suteikta jokia pagalba pagal tuo metu galiojančius nacionalinius teisės aktus, paskolos negalėjo viršyti 60 % investicijų.

(10)

Pagal Įstatymą Nr. 20/1951 paskolų palūkanos, komisiniai ir papildomos išlaidos per metus negalėjo viršyti 4,5 % paskolos sumos, jei pagalbą gaunanti įmonė jau buvo gavusi pagalbą pagal nacionalinius teisės aktus, ir 3,5 % – visais kitais atvejais (palūkanos sumažinamos vidutiniškai 10–12 %). Suma turėjo būti grąžinta ne vėliau kaip per 12 metų, skaičiuojant nuo trečiųjų metų, kai laivas, kuriam suteikta paskola, faktiškai pradeda veiklą.

(11)

Įstatymo Nr. 11/1988 99 ir 100 straipsniais buvo padaryti esminiai pagalbos schemos pakeitimai, tačiau apie šiuos pakeitimus Komisijai nebuvo pranešta. Taigi iš dalies pakeista pagalbos schema buvo pagalba, apie kurią nepranešta.

(12)

Įstatyme Nr. 20/1951 numatytos pagalbos suteikimo pagalbą gaunančioms įmonėms sąlygos buvo papildytos šiomis sąlygomis:

„a)

įmonės pagrindinė ir veikianti būstinė, administracija ir laivo įregistravimo uostas, taip pat pagrindiniai sandėliai, saugyklos ir papildomi įrenginiai, jei jų yra, turi būti viename iš regiono uostų;

b)

visi įmonei priklausantys laivai turi būti registruoti regiono uostuose;

c)

įmonė turi naudoti regiono uostus kaip savo laivyno veiklos centrus ir juose paprastai sustoti, jei to reikia vykdomai veiklai, o jei vykdo reguliarius reisus, jų maršruto sustojimai arba vienas ar daugiau nuolatinių įplaukimų į uostą turi būti pirmiau minėtuose uostuose;

d)

įmonė turi prisiimti įsipareigojimą atlikti remonto darbus regiono uostuose, jei jų dokai yra pajėgūs juos atlikti ir jei nekliudo force majeure atvejai arba neišvengiami frachtavimo poreikiai bei akivaizdžios ekonominės ir laikinos priežastys;

e)

laivams, kurių talpa didesnė nei 250 tonų, įmonė turi sudaryti specialią įgulą, į kurią patektų visos laivui, kuriam prašoma pagalbos, reikalingos jūreivių kategorijos; sudarant įgulą remtis laivo įregistravimo uosto personalo sąrašu, pagal kurį sudaryti visą laivo įgulą – bendrą ir specializuotą, atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktuose nustatytus jūreivių įdarbinimo apribojimus.“

(13)

Įstatyme Nr. 11/1988 taip pat buvo numatyta galimybė Sardinijos valdžios institucijoms teikti pagalbą finansinės nuomos būdu, jei laivybos įmonės pasirinktų šią finansavimo formą kaip alternatyvą paskolai. Ši pagalba yra lygi skirtumo tarp paskolos faktinių palūkanų pagal orientacinę rinkos normą už kreditą laivybos įmonėms Italijoje ir tokio pat dydžio sumos paskolos palūkanų, apskaičiuotų pagal 5 % normą, vertei (skirtumas yra vidutinis palūkanų normos sumažinimas maždaug 10 %).

(14)

Pasibaigus sutarčiai, nuomininkas gali nusipirkti laivą, kuriam suteikta pagalba, sumokėjęs 1 % pirkinio kainos. Italijos valdžios institucijų teigimu (1988 m. birželio 5 d. raštas ir 1998 m. liepos 1 d. atsakymas), remiantis Įstatymu Nr. 11/1988 nebuvo pasirašyta nė viena finansinės nuomos sutartis.

(15)

Remiantis Komisijos turima informacija, nuo pradinės pagalbos schemos galiojimo pradžios buvo suteikta paskolų už bendrą 12 697 450 000 Italijos lirų (ITL) (maždaug 6,5 mln. EUR) sumą. Paskutinį finansavimą buvo nuspręsta suteikti 1991 m. gruodžio mėn.

(16)

Paskutiniame 2007 m. kovo 8 d. rašte Italijos valdžios institucijos teigia, kad finansavimai, suteikti remiantis 1988 m. įstatymu, buvo skirti tik laivams, kurių bendra talpa yra 24–138 tonos, pirkti; šie laivai daugiausia buvo skirti kabotažo veiklai rinkoje, kuri tuo metu dar nebuvo atvira konkurencijai.

2.2.   Iškilusios abejonės dėl pradinės pagalbos schemos, kuriai taikoma procedūra C 23/96

(17)

Pradedant procedūrą, 1996 m. birželio 24 d. Komisija, remdamasi turima informacija, labai suabejojo dėl pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka dėl šių priežasčių:

pagalbos schemoje buvo dėl tautybės diskriminuojančių nuostatų, kadangi tarp pagalbos gavimo sąlygų buvo numatyta, jog pagalbą gaunančios įmonės turės samdyti sardų įgulą;

schema prieštaravo įsisteigimo laisvės principui, nes pagalbai, be kita ko, buvo taikoma sąlyga, kad ją gaunančių įmonių būstinė turi būti Sardinijoje;

pagalba, skirta investicijoms į laivus skatinti, pagal schemą buvo teikiama tokia tvarka, kad galėjo pažeisti Bendrijos teisės aktus.

2.3.   Schema, iš dalies pakeista 1996 m. vasario 15 d. įstatymu Nr. 9

(18)

Siekdamos Įstatymą Nr. 20/1951 suderinti su Bendrijos teise ir su susijusiomis direktyvomis, regioninės valdžios institucijos 1996 m. vasario 15 d. įstatymu Nr. 9 (toliau – Įstatymas Nr. 9/1996) iš dalies pakeitė pradinę pagalbos schemą taip, kaip toliau nurodyta:

a)

buvo panaikintos dėl tautybės diskriminuojančios nuostatos;

b)

buvo įtraukta nauja sąlyga, pagal kurią pirmenybė būtų teikiama naujoviškoms ir aukštųjų technologijų transporto priemonėms;

c)

buvo padaryti techninio pobūdžio pakeitimai: paskolų (finansinės nuomos) trukmė negalėjo viršyti dvylikos metų, jos neturėjo viršyti 70 % iš anksto apmokėtų išlaidų, didžiausia laivui skiriama suma – 40 mlrd. ITL (maždaug 20 mln. EUR); pagalba buvo teikiama kaip palūkanų subsidijos, lygi skirtumui tarp įmokos už paskolą, paskaičiuotos pagal orientacinę palūkanų normą, taikomą paskoloms Italijos laivybos sektoriui, ir įmokos už paskolą, paskaičiuotos pagal palūkanų normą, lygią 36 % tos pačios orientacinės palūkanų normos;

d)

buvo sukurta kontrolės sistema, kad pagalba nebūtų du kartus suteikta (nacionalinės valdžios institucijų ir regioninės valdžios institucijų) toms pačioms paskoloms (finansinei nuomai).

2.4.   Abejonės, išreikštos per procedūrą C 71/97

(19)

Nors ir atsižvelgdama į faktą, kad pagalbos schemoje, apie kurią buvo pranešta, nebebuvo diskriminuojančių įsisteigimo teisę pažeidžiančių nuostatų, Komisija 1997 m. lapkričio 14 d. sprendime išreiškė rimtų abejonių dėl pakeitimų suderinamumo su bendrąja rinka dėl šių priežasčių:

nesuderinamumo su tuo metu galiojusiais Bendrijos teisės aktais dėl laivų statybos rizika (5),

pagalbos schemos prieštaravimo tuo metu galiojusioms gairėms dėl valstybės pagalbos jūrų transporto priemonėms (6),

neteisėtos pagalbos veiklai, suteiktos finansinės nuomos forma lengvatinėmis sąlygomis laivams pirkti, buvimo.

2.5.   Komisijos sprendimas 98/95/EB

(20)

Sprendime 98/95/EB Komisija, nepareiškusi nuomonės apie vėliau padarytus pakeitimus, pagal pradinę schemą suteiktą pagalbą laikė valstybės pagalba dėl to, kad: „a) pagalbą gaunančios įmonės yra atleistos nuo finansinio įsipareigojimo, kurį paprastai turėtų vykdyti (rinkos palūkanų norma ir kitos papildomos išlaidos už paskolą ir finansinę nuomą); b) šis įsipareigojimas yra vykdomas iš viešųjų lėšų (ypač regioninės valdžios institucijų); c) pagalba yra tikslinė (skirta tik laivybos įmonėms); d) pagalba turi įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai.“

(21)

Sprendime pradėti procedūrą dėl d punkto buvo pabrėžta, kad „daugiau nei 90 % valstybių narių prekių į Sardiniją yra vežama jūra ir daugiau nei 90 % Sardinijos prekių į valstybes nares vežama tokiu pat būdu. Be to, buvo išaiškinta, kad laivybos bendrovės valdo 65 % turistų srauto (keleiviai ir transporto priemonės) tarp valstybių narių ir Sardinijos“. Be to, Komisija pažymėjo, kad Italijos valdžios institucijos savo pastabose neginčijo nei šių duomenų, nei to, kad pagalbos schema laikoma valstybės pagalba pagal 92 straipsnio 1 dalį.

(22)

Atsižvelgdama į pirmiau minėtus faktus, Komisija padarė išvadą, kad:

a)

finansinė pagalba, suteikta remiantis Įstatymu Nr. 11/1988, buvo valstybės pagalba pagal Sutarties 92 straipsnio 1 dalį (dabar 87 straipsnio 1 dalis);

b)

pagalba buvo suteikta pažeidžiant EB sutarties 93 straipsnio 3 dalį (88 straipsnio 3 dalis); ir

c)

šiuo atveju negalėjo būti taikoma jokia 92 straipsnyje numatyta leidžianti nukrypti nuostata.

Taigi Komisija nusprendė, kad Italija susigrąžintų neteisėtą pagalbą, suteiktą pagal 1988 m. pagalbos schemą (2 straipsnis).

2.6.   2000 m. spalio 19 d. sprendimas ir jo teisinės pasekmės

(23)

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2000 m. spalio 19 d. sprendimu (sprendimas Italijos Respublika ir „Sardegna Lines“ – „Servizi Marittimi della Sardegna“ S.p.A prieš Europos Bendrijų Komisiją, sujungtos bylos C-15/98 ir C-105/99) (7) panaikino Sprendimą 98/95/EB dėl nepakankamų įrodymų, kad yra iškraipoma Bendrijos prekyba.

(24)

Teisingumo Teismas konstatavo, jog Komisija tik pažymėjo, kad pagalba yra tikslinė ir skirta Sardinijos laivybos sektoriui, kad daugiau nei 90 % prekių tarp žemyno ir Sardinijos yra vežama jūra ir kad 65 % turistų (keleivių su automobiliais) perkelia laivybos įmonės, bet išsamiau neapibūdino Sardinijos laivybos įmonių ir kitose valstybėse narėse įsikūrusių laivybos įmonių tarpusavio konkurencijos. Teisingumo Teismo nuomone, Komisija šiuo atžvilgiu neįvertino aplinkybės, kad iki 1999 m. sausio 1 d. kabotažas su Viduržemio jūros salomis valstybėse narėse nebuvo liberalizuotas kartu su jūros transporto paslaugomis.

(25)

Galiausiai Teisingumo Teismas pabrėžė, jog Komisija, nors ir konstatavo, kad Sardinijos laivų savininkams nustatyta pagalbos schema pažeidė pagrindinius įsisteigimo laisvės ir nediskriminavimo dėl tautybės principus, nesirėmė šiuo pažeidimu, kad įrodytų valstybių narių tarpusavio prekybos iškraipymą.

(26)

Priėmus 2000 m. spalio 19 d. sprendimą vėl pradėta oficiali tyrimo procedūra, kuri jau buvo pradėta 1996 m. birželio 24 d. sprendimu. Todėl Komisijai reikia priimti naują galutinį sprendimą.

(27)

Be naujo sprendimo, kurį Komisija turi priimti Teisingumo Teismui panaikinus Sprendimą 98/95/EB, ji privalo pasisakyti ir dėl schemos pakeitimų, padarytų Įstatymu Nr. 9/1996, kuriam buvo taikoma 1997 m. lapkričio 14 d. pradėta tyrimo procedūra. Komisija kadaise buvo nusprendusi dvi schemas tirti atskirai, o šiame sprendime ji turi atlikti bendrą abiejų schemų tyrimą, kad nustatytų jų bendrą svarbą.

3.   ITALIJOS KOMENTARAI

3.1.   Pastabos apie pradinę pagalbos schemą, pateiktos įgyvendinant procedūrą C 23/96

(28)

Pagal procedūrą C 23/96 1996 m. spalio 31 d. rašte Italijos valdžios institucijos Komisiją informavo apie jų padarytus pradinės pagalbos schemos pakeitimus, kad pranešus apie juos schema taptų suderinama su Bendrijos teise. Pagrindinis pakeitimas buvo regioninio Įstatymo Nr. 9/1996, kuriuo buvo panaikintos dėl tautybės diskriminavusios ir įsisteigimo laisvę pažeidusios nuostatos, priėmimas. Be to, jos Komisijai pranešė, jog sukūrė kontrolės mechanizmą, kurio tikslas – apsaugoti, kad pagalba nebūtų suteikta du kartus (nacionalinės valdžios institucijų ir regioninės valdžios institucijų).

(29)

1996 m. spalio 11 d. ir 1997 m. sausio 22 d. raštuose regioninės valdžios institucijos Įstatymo Nr. 9/1996 pakeitimais nustatytų priemonių būtinybę, be kita ko, teisino ir sunkiomis Sardinijos regiono, priskiriamo „I objekto“ kategorijai, ekonominėmis sąlygomis.

3.2.   Pastabos apie iš dalies pakeistą pagalbos schemą, pateiktos įgyvendinant procedūrą C 71/97

(30)

Dėl pastabų, pateiktų įgyvendinant procedūrą C 71/97, Italijos valdžios institucijos teisinosi, pirma, negalėjusios žinoti apie Bendrijos teisės aktus, kuriais Komisija rėmėsi savo sprendime pradėti tyrimo procedūrą, ir konkrečiai teigė, kad Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3094/95 (8), iš dalies pakeistas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1904/96, taip pat 1997 m. Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos jūrų transportui buvo paskelbti jau priėmus Įstatymą Nr. 9/1996.

(31)

Antra, Italija pabrėžė, kad Įstatyme Nr. 9/1996 numatytos priemonės nebuvo taikytos ir nebuvo prisiimta jokio finansinio įsipareigojimo, susijusio su trečiosiomis šalimis. Be to, Italija teigė, jog numatytos priemonės buvo būtinos siekiant išspręsti problemą, atsiradusią dėl to, kad tokiame izoliuotame regione kaip Sardinija nėra masto ekonomijos prekių ir keleivių jūrų transporto sektoriuje.

(32)

Galiausiai Italijos valdžios institucijos nurodė, kad yra pasirengusios pakeisti įstatymo tekstą ir laikytis visų galiojančių Bendrijos teisės aktų.

4.   PRIEMONĖS ĮVERTINIMAS

4.1.   1988–1996 m. taikytos pradinės schemos įvertinimas

(33)

Komisija laikosi nuomonės, kad Italijos valdžios institucijos, nepranešusios apie šią pagalbos schemą, skirtą Sardinijoje registruotoms laivus statančioms, perkančioms, perstatančioms, keičiančioms arba remontuojančioms įmonėms, pažeidė Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje (buvusi 93 straipsnio 3 dalis) nurodytą įpareigojimą. Iš tiesų net jei schema buvo sukurta prieš įsigaliojant Sutarčiai, Įstatymu Nr. 11/1988 buvo padaryta daug pagalbos schemos, sukurtos Įstatymais Nr. 20/1951 ir Nr. 15/1954, pakeitimų. Taigi apie 1988 m. padarytus pakeitimus Komisijai turėjo būti pranešta, todėl tai yra laikoma nauja pagalba, apie kurią nebuvo pranešta. Be to, tokio įvertinimo Italijos valdžios institucijos pastabose, pateiktose prasidėjus 1996 m. birželio 24 d. procedūrai, neginčijo, dėl to jis yra patvirtinamas ir šiame sprendime.

(34)

Komisija konstatuoja, kad aptariamoji priemonė yra valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Iš tiesų Sardinijos įmonėms buvo taikoma sumažinta palūkanų norma, palyginti su rinkos norma, ir jų papildomos išlaidos, susijusios su paskolomis ir finansine nuoma, buvo sumažintos; taigi jos buvo atleistos nuo finansinio įsipareigojimo, kurį įprastomis sąlygomis būtų turėjusios vykdyti. Komisija pažymi, kad šis įsipareigojimas buvo finansuotas iš viešųjų lėšų, o pagalba buvo tikslinė, kadangi skirta įmonėms, veikiančioms laivybos sektoriuje ir įsikūrusioms Sardinijoje.

(35)

Be to, Komisija pažymi, kad priemonė turi įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai. Iš tiesų Italijos valdžios institucijų nustatyta schema yra skirta apskritai Sardinijos laivybos įmonėms – tiek užsiimančioms kabotažu, tiek tarptautiniais vežimais. Iš tikrųjų į Reglamentą Nr. 3577/92 (9), kuriuo Bendrijoje liberalizuojama kabotažo jūrų paslaugų rinka, iki 1999 m. sausio 1 d. nebuvo įtrauktas kabotažo su Viduržemio jūros salomis liberalizavimas, tačiau taip pat tiesa ir tai, kad į šio reglamento taikymo sritį patenka ir neigiamas poveikis įvairių valstybių narių, ypač Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos žemyninių dalių, jūrų paslaugų rinkai. Dar reikia pridurti, kad ši pagalba neapsiribojo tik kabotažu, t. y. jūrų paslaugomis, teikiamomis Italijos teritorijai priklausančiuose vandenyse, kurios buvo liberalizuotos 1999 m. sausio 1 d., bet buvo skirta ir Sardinijos laivybos įmonėms, teikiančioms tarptautines jūrų transporto paslaugas, liberalizuotas dar 1986 m. (10), todėl įmonės galėjo konkuruoti su kitais Bendrijos ūkio subjektais.

(36)

Iš tiesų, Komisijos turimais duomenimis (11), 1992–1997 m. vyko, be kita ko, ir prekybos laivų (bei kruizinių laivų), išvykstančių iš Sardinijos uostų ir atvykstančių į juos, plaukiančių kitų priklausančių bei nepriklausančių Bendrijai vietų link ir atplaukiančių iš jų, judėjimas jūroje. Ypač reikia atkreipti dėmesį į vieną Prancūzijos bendrovę, vykdžiusią reisus iš Tulono Sardinijos kryptimi, ir į dvi Italijos bendroves, vykdžiusias reisus iš Korsikos Sardinijos link. Šios aplinkybės rodo, kad tuo laikotarpiu (1988–1996 m.) buvo daromas poveikis tarptautinio jūrų transporto paslaugoms, teikiamoms tarp Italijos ir tam tikrų valstybių narių.

(37)

Savo paskutiniame 2007 m. kovo 3 d. rašte Italijos valdžios institucijos teigia, kad pagal Įstatymą Nr. 11/1988 suteiktas finansavimas buvo skirtas „laivams, kurių talpa yra 24–138 tonos, įsigyti“; šie laivai daugiausia būtų buvę skirti kabotažo veiklai, kuri tuo metu nebuvo atvira konkurencijai. Vis dėlto žinoma, kad bent dviem atvejais schema buvo pritaikyta įsigyti keltams, skirtiems keleiviams ir automobiliams vežti tarp Sardinijos ir žemyno, o tai galėjo sudaryti konkurenciją kitiems nacionaliniams ir Bendrijos ūkio subjektams. Italijos valdžios institucijos pareiškė neturinčios jokių duomenų apie keleivių ir prekių vežimą aptariamuoju laikotarpiu nei tarp Sardinijos ir likusios Italijos dalies, nei tarp Sardinijos ir kitų Bendrijos valstybių.

(38)

Be to, reikėtų pažymėti, kad Reglamente Nr. 3577/92 dėl kabotažo neneigiamas įmonių konkurencijos jūrų transporto tarp Sardinijos ir Italijos pusiasalio rinkoje buvimas iki 1999 m. sausio 1 d., nes užsienio įmonės, užregistravusios savo laivus šioje valstybėje narėje, turėjo teisę teikti jūrų kabotažo paslaugas Italijoje, tačiau negalėjo pasinaudoti Sardinijos laivybai skirta pagalbos schema. Vėliau šios schemos poveikis buvo toks, kad kitų valstybių narių laivybos įmonės ėmė bijoti Italijoje steigti filialus, teikiančius jūrų kabotažo paslaugas su Sardinija, atsižvelgdamos į tai, kad bet kokiu atveju nebūtų galėjusios gauti šios pagalbos ir būtų turėjusios konkuruoti su kitais ūkio subjektais, kurie galėjo gauti šią pagalbą.

(39)

Dėl toliau išvardytų priežasčių negali būti taikoma nė viena iš 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse (buvusios 92 straipsnio 2 ir 3 dalys) numatytų leidžiančių nukrypti nuostatų.

(40)

Italijos valdžios institucijos tvirtina, kad pagalba buvo būtina siekiant paskatinti regiono, kurio ekonominės sąlygos yra sunkios, vystymąsi.

(41)

Nors Sardinija yra regionas, atitinkantis regioninei pagalbai gauti keliamus reikalavimus, vis dėlto Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkte numatyta leidžianti nukrypti nuostata negali būti taikoma, kadangi ši pagalba nebuvo suteikta kaip pagalba, skirta regiono vystymuisi skatinti, o apsiribojo tik laivybos įmonėms suteiktu pranašumu. Iš tiesų Italijos valdžios institucijos pakankamai neįrodė, kaip Sardinijos laivybos įmonėms skirta pagalbos schema būtų paskatinusi regiono vystymąsi pagal tuomet taikytus Bendrijos teisės aktus, t. y. Komisijos pranešimo apie 92 straipsnio 3 dalies a ir c punktų taikymo regioninei pagalbai metodą (12). Nors Sardinijos regionas yra įrašytas į regionų, kuriems gali būti taikomas 92 straipsnio 3 dalies a punktas, sąrašą (žr. pirmiau minėto pranešimo I priedą), vis dėlto nebuvo įrodyta, kad priemonė buvo būtina kaip pagalba pradinėms investicijoms ar darbo vietoms kurti arba kad ją būtų galima laikyti pagalba veiklai, skirta apibrėžtam laikui ir ypatingiems arba nuolatiniams regiono trūkumams kompensuoti skatinant tvarų ir proporcingą vystymąsi bei nesudarant pajėgumų pertekliaus aptariamajame sektoriuje.

(42)

Be to, pranešime tvirtinama, kad bet kokia regioninė pagalba turi būti teikiama laikantis Bendrijos gairių, numatytų tam tikriems sektoriams, taip pat ir laivų statybos sektoriui, tačiau šioje pagalbos schemoje, kaip bus toliau įrodyta, taip nėra.

(43)

Taigi pagalbai negali būti taikoma 87 straipsnio 3 dalies a punkte numatyta leidžianti nukrypti nuostata.

(44)

Taip pat negalima taikyti 87 straipsnio 3 dalies c punkte numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos, susijusios su pagalba, skirta tam tikrai ekonominei veiklai palengvinti, kadangi šioje schemoje nesilaikoma 1988–1996 m. galiojusių Bendrijos gairių. Iš tiesų tuo metu galiojusiuose susijusiuose teisės aktuose, t. y. 1989 m. gairių dėl valstybės pagalbos laivybos įmonėms priedo II skyriuje (13), buvo numatyta, jog pagalba gali būti suteikta, jeigu prekybai nebus daromas bendrajam interesui prieštaraujantis poveikis. Pirmiau minėtų gairių septintojoje dalyje skelbiama: „Bendrajam interesui tarnautų priemonės, skirtos visų pirma laivams, plaukiojantiems su Bendrijos vėliava, išlaikyti, t. y. jei būtų priešinamasi tendencijai naudoti trečiųjų šalių vėliavas, ypač gerinant technologinę įrangą, antra, kaip šių laivų įgulą samdant kiek įmanoma daugiau Bendrijos jūreivių.“ Šiuo atveju Italijos valdžios institucijos nepateikė pakankamai informacijos, kad įrodytų, jog Sardinijos regiono pirminę pagalbos schemą būtų galima pateisinti didesniu laivų saugumu arba Bendrijos jūreivių darbo vietų saugojimu.

(45)

Be to, pirmiau minėtų 1989 m. gairių dėl valstybės pagalbos laivybos įmonėms I priedo II skyriaus 6 dalyje buvo numatyta, kad pagalba laivų statybai, perstatymui arba remontui joms gali būti išmokėta, jeigu ji bus apskaičiuota neperžengiant Bendrijos teisės aktuose, ypač 1987 m. sausio 26 d. Tarybos direktyvoje 87/167/EEB dėl pagalbos laivų statybai (14), po kurios buvo priimta Tarybos direktyva 90/684/EEB (15) ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3094/95 (16), nustatytų ribų. Direktyvos 90/684/EEB 4 straipsnyje buvo nustatyta, kad pagalba gamybai, skiriama laivams statyti ir perstatyti, gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, jeigu bendra kiekvienai sutarčiai skirtos pagalbos suma neviršys, kaip subsidijos ekvivalentas, bendros maksimalios ribos, išreikštos iki pagalbos suteikimo sutartyje nustatytos vertės procentais (toliau – riba).

(46)

Šiuo atžvilgiu nacionalinės valdžios institucijos turėtų garantuoti, kad yra laikomasi Bendrijos teisės aktų dėl pagalbos laivų statybai, nuo kurių Komisija negali leisti nukrypti. Akivaizdu, kad jei tai yra šios pagalbos suderinamumo sąlyga, valstybė narė įrodyti, jog yra laikomasi Bendrijos teisės aktų, turi nurodydama „visas detales, kurios [Komisijai] leistų patvirtinti, kad yra įvykdytos prašytos leidžiančios nukrypti nuostatos sąlygos“ (Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, sprendimas Italija prieš Komisiją, C-364/90, 1993, Rink. p. I-2097, 20 ir tolesni punktai).

(47)

Kadangi Italijos valdžios institucijos nepateikė jokios informacijos, kad bendra suteiktos pagalbos suma neviršija Direktyvos 87/167/EEB (17) 4 straipsnyje numatytos maksimalios ribos, ir nesant jokios kitos informacijos dėl pradinės priemonės suderinamumo tiek su pirmiau minėta direktyva, tiek su Reglamento (EB) Nr. 3094/95 (18) 5 straipsniu, Komisija yra priversta daryti išvadą, kad pagalba neatitinka ir teisės aktų dėl laivų statybos (19).

(48)

Be to, šiomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis negalima remtis pritariant pagalbos schemai, kuri prieštarauja bendriesiems Sutarties principams. Iš tiesų Komisija laikosi nuomonės, kad Sardinijos laivų savininkams skirta pagalbos schema yra nesuderinama su Bendrijos teise dėl to, kad kai kurios Įstatyme Nr. 11/1988 nustatytos papildomos sąlygos pažeidė pagrindinius įsisteigimo laisvės (52 straipsnis) ir bet kokios nediskriminavimo dėl tautybės (6 ir 48 straipsnių 2 dalis) principus.

(49)

Iš tiesų, pažeidžiant Sutarties 52 straipsnį, pagalbos schemoje buvo nustatyta ne tik tai, kad pagalbą gaunanti bendrovė turėjo būti įsteigta Sardinijoje, bet ir tai, kad administracijos būstinė bei jūrų transporto veikla ir prireikus – pagrindiniai sandėliai, saugyklos ir papildomi įrenginiai nuolat būtų viename iš regiono uostų. Be to, joje buvo numatyta, kad visi pagalbą gaunančios įmonės laivai (ne tik tie, kuriems buvo skirtos paskolos pagal schemą) privalėjo būti registruoti Sardinijoje.

(50)

Be to, kaip matyti Įstatymo Nr. 11/1988 99 straipsnio e punkte ir kaip paaiškėjo iš 2000 m. spalio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo (19 punktas), tuo atveju, kai laivų talpa buvo didesnė nei 250 tonų, įmonė turėjo samdyti minimalų jūreivių, įrašytų į Sardinijos uosto personalo sąrašą, skaičių. Taigi gaunanti pagalbą įmonė buvo įpareigota samdyti tam tikrą procentą vietos jūreivių, net jei kitos kilmės jūreiviai būtų sugebėję atlikti numatytą darbą, taip pažeidžiant bet kokios nediskriminavimo dėl tautybės principą. Iš to darytina išvada, kad ši pagalba prieštarauja pagrindiniams Bendrijos teisės principams.

4.2.   Pradinės schemos, iš dalies pakeistos 1996 m. vasario 15 d. įstatymu Nr. 9, galiojančiu nuo 1996 m., įvertinimas

(51)

Komisija laikosi nuomonės, kad Įstatymu Nr. 9/1996 iš dalies pakeista schema yra valstybės pagalba pagal 87 straipsnio 1 dalį, dėl šių priežasčių: a) gaunančios pagalbą įmonės yra atleistos nuo finansinio įsipareigojimo, kurį paprastai turėtų vykdyti suteikiant lengvatas palūkanų normoms ir kitoms papildomoms išlaidoms už paskolas bei finansinę nuomą; b) šis įsipareigojimas yra finansuojamas iš valstybės lėšų; c) pagalba yra tikslinė, kadangi ji skirta tik laivybos sektoriuje veikiančioms įmonėms, ir d) priemonė turi įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai, kadangi iš dalies pakeista schema yra skirta įmonėms, norinčioms pirkti, statyti ir perstatyti laivus, kurie bus skirti prekėms ir keleiviams vežti ir kurių išvykimo vieta bei kryptis bus Sardinija ir kitos sardų salos. Iš tiesų, kaip jau buvo minėta, pagalbą galinčios gauti įmonės veikia ne tik kabotažo rinkoje, liberalizuotoje 1999 m. sausio 1 d., bet ir tarptautinio jūrų transporto rinkoje, liberalizuotoje 1986 m. (20) Bet kokiu atveju neabejotina, kad tokia schema, kokia iki šiol galioja, ir toliau turės įtakos 1999 m. visiškai liberalizuotame konkurencijai sektoriuje.

(52)

Remiantis Italijos valdžios institucijų perduota informacija, 1996 m. spalio ir 1997 m. sausio mėn. nė vienas pagalbos gavėjas negavo pagalbos pagal Įstatymą Nr. 9/1996. Kadangi tokia pagalba praeityje nebuvo suteikta, Komisija laikosi nuomonės, kad šiame sprendime nebūtina vertinti suderinamumą su tuo metu galiojusiais Bendrijos teisės aktais. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad tokia pagalba galėtų būti suteikta ateityje, būtina patikrinti suderinamumą su galiojančiais Bendrijos teisės aktais, t. y. su 2004 m. Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos jūrų transportui (21) (toliau – 2004 m. Bendrijos gairės).

(53)

Pakeistoje pagalbos schemoje nebėra nei nuostatų, susijusių su diskriminacija dėl tautybės, nei įsisteigimo laisvės principo pažeidimo. Vis dėlto Komisija laikosi nuomonės, kad iš dalies pakeista schema neatitinka 2004 m. Bendrijos gairėse nustatytų sąlygų ir ją taikant 87 straipsnio 3 dalies a ir c punktuose numatytomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis negali būti pasinaudota dėl toliau išvardytų priežasčių.

(54)

Pagal 2004 m. Bendrijos gairių 5 dalį apskritai pagalba, suteikta laivynui atnaujinti, iš tiesų gali iškreipti konkurenciją. Šiuo atveju Komisija laikosi nuomonės, kad ši pagalba nėra struktūrinė reforma, skirta bendram laivyno pajėgumui sumažinti, ir kad ja net nėra siekiama pagerinti laivo įrangos ar skatinti naudoti saugesnius laivus. Šiuo atžvilgiu aplinkybė, kad pagal iš dalies pakeistą pagalbos schemą pagalba yra skirta „naujoviškoms ir aukštųjų technologijų transporto“ priemonėms, neapibrėžus šių technologijų ir su jomis susijusių išlaidų, neleidžia įvertinti tikrosios padaryto pakeitimo svarbos.

(55)

Komisija laikosi nuomonės, kad schema negali būti laikoma ir regionine pagalba pagal Bendrijos regioninių gairių 6 dalį. Iš tiesų nors Sardinija yra mažiau išsivystęs regionas, Italijos valdžios institucijos nepakankamai įrodė, kad regionas turės naudos iš šios pagalbos (2004 m. Bendrijos gairių 5 skyriaus 4 dalis), ir kad schema atitinka galiojančius Bendrijos teisės aktus dėl regioninės pagalbos (22).

(56)

Be to, Komisija laikosi nuomonės, kad dėl pirmiau nurodytų priežasčių pagalbos schema darytų žalą kitų valstybių narių ekonomikai ir darytų tokį poveikį valstybių narių konkurencijai, kuris prieštarautų bendrajam interesui (2004 m. Bendrijos gairių 5 skyriaus 4 dalis).

(57)

Be to, Komisija pažymi, kad pagal 2004 m. Bendrijos gaires galima pagalba investicijoms turi atitikti Bendrijos nuostatas, taikomas laivų statybos sektoriuje, t. y. Reglamentą (EB) Nr. 1540/98 (23). Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje teigiama: „Iki 2000 m. gruodžio 31 d. pagalba gamybai, skiriama laivų statybos ir perstatymo, bet ne laivų remonto sutartims, gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, jeigu bendra kiekvienai sutarčiai skirtos pagalbos suma (įskaitant bet kokios pagalbos, suteiktos laivo savininkui ar trečiosioms šalims, subsidijos ekvivalentą) neviršys, kaip subsidijos ekvivalentas, bendros maksimalios ribos, išreikštos iki pagalbos suteikimo sutartyje nustatytos vertės procentais […]“. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad Italija nepateikė jokios informacijos, jog bendra visų tipų pagalbos suma, suteikta tam tikrai sutarčiai, neviršija, kaip subsidijos ekvivalentas, bendros maksimalios ribos, išreikštos iki pagalbos suteikimo sutartyje nustatytos vertės procentais, konstatuotina, kad priemonė neatitinka 3 straipsnio 1 dalies.

(58)

Be to, Reglamento (EB) Nr. 1540/98 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Pagalba, skiriama valstybės remiamų kredito paslaugų forma nacionaliniams ir nenacionaliniams laivų savininkams arba trečiosioms šalims laivams statyti arba jiems perstatyti, gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka ir ją taikant nėra atsižvelgiama į maksimalų pagalbos dydį, jei ji atitinka 1981 m. rugpjūčio 3 d. EBPO Tarybos rezoliucijos (EBPO Susitarimas dėl eksporto kreditų laivams) sąlygas arba bet kokio šį susitarimą papildančio ar pakeičiančio susitarimo nuostatas“. Vis dėlto Komisija turi informacijos, rodančios, kad iš dalies pakeistos schemos numatyta pagalba atitinka 1981 m. rugpjūčio 3 d. EBPO Tarybos rezoliuciją.

(59)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1540/98 6 straipsnį pagalba, skirta inovacijoms veikiančiose laivų statyklose, laivų remonto ir laivų perstatymo įmonėse gali būti laikoma atitinkančia bendrosios rinkos reikalavimus, maksimaliam pagalbos intensyvumui sudarant 10 proc. nuo viso dydžio, jeigu ji skirta pramonėje diegti novatoriškus produktus ir procesus, kurie yra visiškai ir iš esmės nauji, t. y. šiame Bendrijos sektoriuje jų nenaudoja kiti operatoriai, ir kurių įdiegimas technologiniu bei pramoniniu atžvilgiu gali nepasisekti, atsižvelgiant į šiuos reikalavimus. Be to, tokia pagalba yra skirta padengti tik investicinėms ir projektavimo bei gamybos darbų išlaidoms, tiesiogiai ir išimtinai susijusioms su novatoriškąja projekto dalimi; pagalbos dydis ir jos intensyvumas, atsižvelgus į projekto rizikingumą, yra minimalūs. Šiuo metu, kaip minėta, aplinkybė, kad pagal iš dalies pakeistą pagalbos schemą pagalba yra skirta „naujoviškoms ir aukštųjų technologijų transporto“ priemonėms, neleidžia įvertinti tikrosios įtraukto pakeitimo svarbos, nes nėra šių technologijų ir su jomis susijusių išlaidų apibrėžimo. Dėl to Komisija turi daryti išvadą, kad ir iš dalies pakeista pagalbos schema neatitinka teisės aktų dėl laivų statybos.

(60)

Galiausiai 92 straipsnio 3 dalies a ir c punktuose numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos negali būti taikomos, kadangi nacionalinės valdžios institucijos turi užtikrinti, kad yra laikomasi Bendrijos teisės aktų dėl pagalbos laivų statykloms, nuo kurių Komisija negali leisti nukrypti. Akivaizdu, kad jei tai yra šios pagalbos suderinamumo sąlyga, valstybė narė turi įrodyti, kad yra laikomasi Bendrijos teisės aktų, nurodydama visas detales, kurios leistų Komisijai patvirtinti, kad yra įvykdytos prašytos leidžiančios nukrypti nuostatos sąlygos.

(61)

Išvada: pradinė pagalbos schema, taikyta 1988–1996 m., yra neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka.

(62)

Iš to darytina išvada, kad pagalbos suma, susidariusi iš paskolų (kurių bendra suma yra 12 697 450 000 ITL), suteiktų lengvatinėmis sąlygomis remiantis regioniniu įstatymu Nr. 11/1988, turi būti pagalbos gavėjų grąžinta laikantis Italijos teisės procedūrų ir nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo suteikta nė viena subsidija finansinės nuomos forma, jų išieškoti nereikia.

(63)

Į išieškotinos pagalbos sumą įeina palūkanos, skaičiuojamos nuo tada, kai pagalba buvo suteikta gavėjams, iki jos susigrąžinimo dienos.

(64)

Kadangi Komisija negalėjo tiesiogiai įvertinti nei pagalbos elemento, nei bendros atskirai iš kiekvieno pagalbos gavėjo išieškotinos pagalbos sumos, Italijos valdžios institucijos turi nustatyti šiuos elementus ir pranešti Komisijai sumas, išieškotinas iš kiekvieno pagalbos gavėjo.

(65)

Dėl pagalbos schemos, iš dalies pakeistos Įstatymu Nr. 9/1996, galiojančiu nuo 1996 m., Komisija konstatuoja, kad nuo tų metų jokia pagalba nebuvo suteikta, tačiau daro išvadą, kad ši pagalbos schema yra valstybės pagalba, nesuderinama su bendrąja rinka. Atsižvelgiant į tai, kad jokia tokia subsidija nebuvo suteikta, jų išieškoti nereikia,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Valstybės pagalba paskolos ir finansinės nuomos forma, suteikta laivybos įmonėms remiantis Sardinijos regiono 1951 m. gegužės 15 d. Įstatymu Nr. 20, iš dalies pakeistu 1988 m. birželio 4 d. Įstatymu Nr. 11, yra nesuderinama su bendrąja rinka.

2 straipsnis

1.   Italija imasi visų būtinų priemonių, kad susigrąžintų iš pagalbos gavėjų 1 straipsnyje nurodytą neteisėtai jiems suteiktą pagalbą, kuri lygi skirtumui tarp visos sumos, kurią pagalbos gavėjai būtų turėję sumokėti už palūkanas ir papildomas išlaidas normaliomis rinkos sąlygomis tuo metu, kai buvo susitarta dėl paskolų, ir visos už palūkanas ir papildomas išlaidas realiai pagalbos gavėjų sumokėtos sumos.

2.   Susigrąžinimas vykdomas nedelsiant nacionalinės teisės aktuose nustatyta tvarka, jei ta tvarka leidžia nedelsiant ir veiksmingai įgyvendinti šį sprendimą. Į išieškotinos pagalbos sumą įeina palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo tada, kai pagalba buvo suteikta gavėjams, iki jos susigrąžinimo dienos.

3.   Italija užtikrina, kad likusios paskolos įmokos, kurias dar reikia sumokėti šio sprendimo pranešimo dieną, paskolos gavėjo būtų sumokėtos normaliomis rinkos sąlygomis.

3 straipsnis

Valstybės pagalbos schema paskolos ir finansinės nuomos forma laivybos įmonėms, nustatyta Sardinijos regiono 1951 m. gegužės 15 d. Įstatymu Nr. 20, iš dalies pakeistu 1988 m. birželio 4 d. Įstatymu Nr. 11, yra nesuderinama su bendrąja rinka.

4 straipsnis

Italija panaikina 1 ir 3 straipsniuose minėtą pagalbos schemą.

5 straipsnis

Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą Italija praneša Komisijai apie priemones, kurių imtasi jam įgyvendinti.

6 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Italijos Respublikai.

Priimta Briuselyje, 2007 m. liepos 10 d.

Komisijos vardu

Jacques BARROT

Pirmininko pavaduotojas


(1)  C 23/96 (NN 181/95), OL C 368, 1996 12 6, p. 2.

(2)  OL L 20, 1998 1 27, p. 30.

(3)  C 71/97 (NN 144/97), OL C 386, 1997 12 20.

(4)  2000 m. Teismo praktikos rinkinys, p. I-08855.

(5)  1990 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 90/684/EEB dėl pagalbos laivų statybai, OL L 380, 1990 12 31, ir 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3094/95 dėl pagalbos laivų statybai, OL L 332, 1995 12 30, iš dalies pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 1904/96, OL L 251, 1996 10 3.

(6)  Finansinės ir fiskalinės priemonės, susijusios su Bendrijoje registruotų laivų veikla, SEC(89) 921 galutinis, 1989 m. rugpjūčio 3 d., ir Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos jūrų transportui, OL C 205, 1997 7 5.

(7)  2000 m. Teismo praktikos rinkinys, p. I-08855.

(8)  Žr. 5 išnašą.

(9)  1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3577/92, taikantis laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas), OL L 364, 1992 12 12.

(10)  1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4055/86 dėl laisvės teikti paslaugas principo taikymo jūrų transporto paslaugoms tarp valstybių narių bei valstybių narių ir trečiųjų šalių, OL L 378, 1986 12 31.

(11)  Olbijos uosto kapitono užregistruoti duomenys.

(12)  Komisijos pranešimas apie 92 straipsnio 3 dalies a ir c punktų, ypač I skyriaus 6 dalies, taikymo regioninei pagalbai metodą (OL C 212, 1988 8 12), iš dalies pakeistas 1990 ir 1994 m. (OL C 163, 1990 7 4 ir OL C 364, 1994 12 20).

(13)  1989 m. rugpjūčio 3 d., SEC (89) 921 galutinis.

(14)  OL L 69, 1987 3 12, p. 55.

(15)  OL L 380, 1990 12 31, p. 1.

(16)  OL L 332, 1995 12 30, p. 1. Reglamentas, iš dalies pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 1904/96 (OL L 251, 1996 10 3, p. 5).

(17)  4 straipsnyje numatyta: pagalba gamybai, skiriama laivams statyti ir perstatyti, gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, jeigu bendra kiekvienai sutarčiai skirtos pagalbos suma neviršys, kaip subsidijos ekvivalentas, bendros maksimalios ribos, išreikštos iki pagalbos suteikimo sutartyje nustatytos vertės procentais (toliau – riba).

(18)  1 dalis: pagalba, skiriama valstybės remiamų paskolų ir garantijų forma laivų savininkams arba trečiosioms šalims laivų statybai arba perstatymui, bet ne remontui, gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, jeigu ji atitinka EBPO susitarimą dėl eksporto kreditų laivams sąlygas arba bet kokio šį susitarimą papildančio ar pakeičiančio susitarimo nuostatas […]. 3 dalis: pagalba, kurią valstybė narė skiria savo laivų savininkams arba trečiosioms šalims toje valstybėje laivams statyti ar jiems perstatyti (techniškai pertvarkyti), neturi iškreipti toje valstybėje narėje esančių laivų statyklų ir laivų statyklų kitose valstybėse narėse konkurencijos dėl užsakymų ir nekelti tokio iškreipimo pavojaus.

(19)  Be to, dėl teisės aktų dėl laivų statybos taikymo reikia pažymėti, kad, kaip savo išvadose teigė generalinis advokatas (34–38 punktai), nors prie pagalbos laivų statybai gali būti priskirta pagalba laivų savininkams, Komisija teisingai laikė 1988 m. pagalbos schemą pagalba laivų savininkams, kuri turėtų būti nagrinėjama atsižvelgiant tik į sutartyje nustatytą palankesnį mokestinį įpareigojimą, kadangi Italijos valdžios institucijos nusižengė pirmiau nurodytos direktyvos 11 straipsnyje numatytam įpareigojimui pranešti.

(20)  1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4055/86, taikantis jūrų transporto paslaugų tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių laisvo teikimo principą, OL L 378, 1986 12 31.

(21)  Komisijos pranešimas C(2004) 43: Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos jūros transportui, OL C 13, 2004 1 17.

(22)  2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairės, OL C 54, 2006 3 4, p. 13.

(23)  1998 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentas Nr. 1540/98 dėl pagalbos laivų statybai, OL L 202, 1998 7 18.