ISSN 1725-5120 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 19 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
51 tomas |
Turinys |
|
I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma |
Puslapis |
|
|
REGLAMENTAI |
|
|
* |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma
REGLAMENTAI
23.1.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 19/1 |
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 40/2008
2008 m. sausio 16 d.
nustatantis 2008 metams Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (1), ypač į jo 20 straipsnį,
atsižvelgdama į 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 847/96, nustatantį bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (2), ypač į jo 2 straipsnį,
atsižvelgdama į 2004 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 423/2004, nustatantį menkių išteklių atkūrimo priemones (3), ypač į jo 6 ir 8 straipsnius,
atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 811/2004, nustatantį priemones šiaurinių jūrų lydekų ištekliams atkurti (4), ypač į jo 5 straipsnį,
atsižvelgdama į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2166/2005, nustatantį Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies atkūrimo priemones (5), ypač į jo 4 ir 8 straipsnius,
atsižvelgdama į 2006 m. vasario 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 388/2006, nustatantį jūrų liežuvių išteklių Biskajos įlankoje tausojančio naudojimo daugiametį planą (6), ypač į jo 4 straipsnį,
atsižvelgdama į 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 509/2007, nustatantį Lamanšo sąsiaurio vakarinės dalies jūrų liežuvių išteklių tausojančio naudojimo daugiametį planą (7), ypač į jo 3 ir 5 straipsnius,
atsižvelgdama į 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 676/2007, nustatantį plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių žvejybos Šiaurės jūroje daugiametį planą (8), ypač į jo 6 ir 9 straipsnius,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 4 straipsnyje reikalaujama, kad Taryba, atsižvelgdama į turimas mokslines rekomendacijas, ypač Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) parengtą ataskaitą, patvirtintų priemones, būtinas užtikrinant, kad būtų galima naudotis vandenimis bei ištekliais ir vykdyti tausiąją žvejybos veiklą. |
(2) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnį Taryba privalo žvejybos rajonui arba žvejybos rajonų grupei nustatyti bendrą leidžiamą sugauti kiekį (BLSK). Žvejybos galimybės valstybėms narėms ir trečiosioms šalims turėtų būti skiriamos pagal to reglamento 20 straipsnyje nustatytus kriterijus. |
(3) |
Siekiant užtikrinti veiksmingą BLSK ir kvotų valdymą, turėtų būti nustatytos specialios žvejybos operacijų vykdymo sąlygos. |
(4) |
Bendrijos lygmeniu reikia nustatyti žvejybos valdymo principus ir tam tikras procedūras, kad valstybės narės galėtų užtikrinti su jų vėliava plaukiojančių laivų valdymą. |
(5) |
Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje nustatyti apibrėžimai, kurie yra svarbūs paskirstant žvejybos galimybes. |
(6) |
Žvejybos galimybėmis turėtų būti naudojamasi laikantis šiam dalykui skirtų Bendrijos teisės aktų, ypač 1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2807/83, nustatančio išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles (9), 1986 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2930/86, nustatančio žvejybinių laivų charakteristikas (10), 1987 m. gegužės 20 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1381/87, nustatančio išsamias žvejybos laivų ženklinimo ir jų dokumentacijos taisykles (11), 1991 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3880/91 dėl valstybių narių, žvejojančių šiaurės rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (12), 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93, nustatančio bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (13), 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1627/94, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų (14), 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (15), 1998 m. birželio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1434/98, nustatančio sąlygas, kuriomis silkę galima iškrauti pramonės, išskyrus žmonių vartojimą, poreikiams (16), 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2347/2002, nustatančio konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (17), 2003 m. lapkričio 4 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1954/2003 dėl su tam tikromis Bendrijos žvejybos vietomis ir ištekliais susijusios žvejybinės pastangos valdymo (18), 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2244/2003, nustatančio išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų (19), Reglamento (EB) Nr. 423/2004, 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 601/2004, nustatančio tam tikras žvejybos kontrolės priemones pagal Konvenciją dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos (20), Reglamento (EB) Nr. 811/2004, 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2115/2005, nustatančio juodojo paltuso išteklių atkūrimo planą Šiaurės vakarų Atlanto žvejybos organizacijoje (21), Reglamento (EB) Nr. 2166/2005, Reglamento (EB) Nr. 388/2006, 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2015/2006, Bendrijos žvejybos laivams nustatančio tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybes 2007 ir 2008 metais (22), 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (23), Reglamento (EB) Nr. 509/2007, 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 520/2007, nustatančio labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines (24), Reglamento (EB) Nr. 676/2007 ir 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1386/2007, nustatančio žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone taikytinas apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemones (25). |
(7) |
Reikėtų aiškiai nustatyti, kad jei tik mokslinių tyrimų tikslais vykdomų žvejybos operacijų metu sužvejoti jūrų gyvūnai parduodami, tokioms žvejybos operacijoms taip pat būtų taikomos šio reglamento nuostatos. Atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomendaciją, VIII ICES zonoje būtina ir toliau taikyti leidžiamo sugauti europinių ančiuvių kiekio apribojimų valdymo sistemą. Komisija turėtų nustatyti VIII ICES zonoje leidžiamo sugauti europinių ančiuvių kiekio apribojimus atsižvelgdama į 2008 m. pirmoje pusėje surinktą mokslinę informaciją ir į diskusijas rengiant daugiametį planą dėl europinių ančiuvių. |
(8) |
Atsižvelgiant į ICES rekomendaciją, būtina IIIa ir IV ICES zonose bei IIa zonos EB vandenyse išlaikyti ir patikslinti tobinių žvejybos pastangų valdymo sistemą. |
(9) |
Atsižvelgiant į ICES naujausią mokslinę rekomendaciją turėtų būti dar labiau sumažintos tam tikrų giliavandenių rūšių žuvims taikomos žvejybos pastangos (toks sumažinimas būtų pereinamojo laikotarpio priemonė). |
(10) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnį Taryba privalo nuspręsti dėl sąlygų, susijusių su sugautų žuvų kiekio ir (arba) žvejybos pastangų apribojimais. Mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad sužvejojant BLSK, dėl kurio buvo susitarta, viršijančius didelius žuvų kiekius kyla grėsmė tausiajam žvejybos operacijų pobūdžiui. Dėl to tikslinga nustatyti susijusias sąlygas, kurios užtikrins geresnį žvejybos galimybių, dėl kurių buvo susitarta, įgyvendinimą. |
(11) |
2007 m. vykusiame metiniame susitikime Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacija (NAFO) priėmė kelias technines ir kontrolės priemones. Šias priemones būtina įgyvendinti. |
(12) |
2007 m. Konvencijos dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos (CCAMLR) XXVI-ajame metiniame susitikime buvo priimti išteklių, kuriuos įsteigtuose žvejybos rajonuose gali naudoti visos CCAMLR narės, atitinkami leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimai. CCAMLR taip pat patvirtino Bendrijos laivų dalyvavimą žvalgomojoje Dissostichus spp. žvejyboje Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 88.1 bei 88.2 parajoniuose ir 58.4.1, 58.4.2, 58.4.3a bei 58.4.3b kvadratuose bei nustatė, kad atitinkama žvejybos veikla turi būti vykdoma atsižvelgiant į leidžiamo sugauti žuvų kiekio ir priegaudos apribojimus bei taikant tam tikras specialias technines priemones. Minėti apribojimai ir techninės priemonės taip pat turėtų būti taikomi. |
(13) |
Kad būtų laikomasi tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos Bendrija prisiėmė kaip CCAMLR Susitariančioji Šalis, įskaitant įsipareigojimą taikyti CCAMLR komisijos patvirtintas priemones, turėtų būti taikomi tos komisijos 2007–2008 m. sezonui priimti BLSK ir atitinkamos sezoninės žvejybos apribojimo datos. |
(14) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnį reikia nustatyti išteklius, kuriems taikomos tame reglamente nurodytos įvairios priemonės. |
(15) |
Pagal susitarimuose arba protokoluose dėl santykių žuvininkystės srityje numatytą tvarką Bendrija dėl žvejybos teisių surengė konsultacijas su Norvegija (26), Farerų salomis (27) ir Grenlandija (28). |
(16) |
Bendrija yra kelių regioninių žvejybos organizacijų susitariančioji šalis. Tos žvejybos organizacijos rekomendavo apriboti tam tikrų rūšių leidžiamą sugauti žuvų kiekį ir (arba) žvejybos pastangas bei nustatyti kitas jų apsaugos taisykles. Dėl to Bendrija turėtų įgyvendinti tas rekomendacijas. |
(17) |
2007 m. aptariant alternatyvią 2008 metų žvejybos pastangų valdymo sistemą, pagrįstą kilovatų per dieną viršutinėmis ribomis, paaiškėjo, kad reikės nustatyti ilgesnį laikotarpį nacionalinėms administracinėms procedūroms suderinti su tokių žvejybos pastangų valdymo sistemos reikalavimais. Dabartinė žvejybos pastangų valdymo sistema, pagrįsta dienų jūroje skaičiumi, bus ir toliau taikoma 2008 m., kuriais ketinama tęsti diskusijas dėl kilovatais per dieną pagrįstos žvejybos pastangų valdymo sistemos siekiant ją įgyvendinti 2009 m. |
(18) |
Siekiant, kad Reglamente (EB) Nr. 423/2004 nustatyti menkių žvejybos pastangų apribojimai būtų patikslinti, būtų išlaikomos alternatyvios priemonės, kad žvejybos pastangos būtų valdomos atsižvelgiant į BLSK, kaip nustatyta minėto reglamento 8 straipsnio 3 dalyje. |
(19) |
Turėtų būti išlaikytos tam tikros laikinosios nuostatos dėl laivo stebėjimo sistemos duomenų naudojimo siekiant užtikrinti didesnį stebėsenos, kontrolės ir priežiūros veiksmingumą ir naudingumą valdant žvejybos pastangas. |
(20) |
Siekiant, kad Reglamente (EB) Nr. 509/2007 nustatyti jūrų liežuvių žvejybos pastangų apribojimai būtų pakoreguoti, turėtų būti nustatomos alternatyvios priemonės, kad žvejybos pastangos būtų valdomos atsižvelgiant į BLSK, kaip nustatyta minėto reglamento 5 straipsnio 2 dalyje. |
(21) |
Siekiant, kad Reglamente (EB) Nr. 676/2007 nustatyti plekšnių ir jūrų liežuvių žvejybos pastangų apribojimai būtų pakoreguoti, turėtų būti nustatomos alternatyvios priemonės, kad žvejybos pastangos būtų valdomos atsižvelgiant į BLSK, kaip nustatyta minėto reglamento 9 straipsnio 2 dalyje. |
(22) |
Atlanto menkių ištekliams Šiaurės jūroje, Skagerako sąsiauryje ir vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, Airijos jūroje ir į vakarus nuo Škotijos bei europinių jūrų lydekų ir norveginių omarų ištekliams VIIIc ir IXa ICES zonose taikomi leidžiamų žvejybos pastangų lygiai valdymo sistemoje turi būti patikslinti. |
(23) |
Siekiant prisidėti prie žuvų išteklių išsaugojimo, 2008 m. turėtų būti įgyvendintos tam tikros papildomos kontrolės priemonės ir žvejybai taikomos techninės sąlygos. |
(24) |
Remiantis ICES mokslinėmis rekomendacijomis, be leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimų, reikalingos priemonės melsvųjų molvų neršto plotams apsaugoti VI ir VII ICES zonose. |
(25) |
Moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad žvejybos praktika, kai žvejojama žiauniniais tinklais ir pinkliaisiais tinklais VIa, VIb, VIIb, VIIc, VIIj, VIIk, VIII, IX, X ir XII ICES zonose, kelia rimtą grėsmę giliavandenių rūšių žuvims. Tačiau turėtų būti įgyvendinamos šią žvejybą tam tikromis sąlygomis leidžiančios pereinamojo laikotarpio priemonės, kol bus priimtos pastovesnės priemonės. |
(26) |
Vadovaujantis 2007 m. lapkričio 26 d. Europos bendrijos ir Norvegijos išvadų suderintu protokolu, techninės priemonės, skirtos padidinti velkamųjų žvejybos įrankių selektyvumą, siekiant sumažinti į Šiaurės jūrą išmetamus paprastųjų merlangų kiekius, turėtų būti išbandytos pirmąjį 2008 m. pusmetį. |
(27) |
Siekiant užtikrinti tausiąją europinių jūrų lydekų ir norveginių omarų išteklių žvejybą ir sumažinti į jūrą išmetamus žuvų kiekius, VIIIa, VIIIb ir VIIId ICES zonose turėtų būti leidžiama naudoti selektyvios žvejybos įrankių naujoves. |
(28) |
Žvejybos įrankius, kuriais negaudomi norveginiai omarai, turėtų būti leidžiama naudoti tam tikruose rajonuose, skirtuose šios rūšies apsaugai, kuriuose žvejoti draudžiama. |
(29) |
Atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, nėra reikalinga uždaryti tam tikras Atlanto silkių nerštavietes, siekiant užtikrinti tos rūšies tausiąją žvejybą VIa ICES zonoje. |
(30) |
Reikėtų ir toliau vykdyti trečiųjų šalių žvejybos laivų šaldytos žuvies iškrovimų ir perkrovimų Bendrijos uostuose kontrolę, kaip rekomenduoja Žvejybos Šiaurės Rytų Atlante komisija (NEAFC). 2007 m. lapkričio mėn. NEAFC rekomendavo, kad tam tikri laivai būtų įtraukti į laivų, dėl kurių buvo patvirtinta, jog jie vykdė neteisėtą, nedeklaruojamą ar nereguliuojamą žvejybą, sąrašą. Turėtų būti užtikrinta, kad tokios rekomendacijos taptų Bendrijos teisinės tvarkos dalimi. |
(31) |
Siekiant prisidėti prie aštuonkojų išsaugojimo, ypač apsaugoti jų jauniklius, 2008 m. būtina išlaikyti mažiausią aštuonkojų dydį trečiųjų šalių suverenitetui arba jurisdikcijai priklausančiuose jūrų vandenyse, esančiuose Žvejybos Rytų Vidurio Atlante komiteto (CECAF) rajone, kol bus priimtas reglamentas, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 850/98. |
(32) |
Atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, 2008 m. tam tikromis sąlygomis reikia leisti žvejybą plačiažiočiais tralais, naudojančiais impulsinę elektros srovę, IVc ir IVb ICES zonose į pietus. |
(33) |
2007 m. metiniame posėdyje Amerikos tropikų tuno komisija (IATTC) nepriėmė gelsvauodegių tunų, didžiaakių tunų ir dryžųjų tunų leidžiamo sugauti kiekio apribojimų, ir, nors Bendrija nėra IATTC narė, būtina patvirtinti priemones, skirtas užtikrinti tausųjį tos organizacijos jurisdikcijai priklausančių išteklių valdymą. |
(34) |
Trečiajame metiniame posėdyje Vakarų ir Vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija (WCPFC) patvirtino gelsvauodegių tunų, didžiaakių tunų, dryžųjų tunų, durklažuvių ir Pietų Ramiojo vandenyno tuniukų žvejybos pastangų apribojimus ir technines priemones priegaudai įvertinti. Nuo 2005 m. sausio mėn. Bendrija yra WCPFC narė. Todėl siekiant užtikrinti tausųjį šios organizacijos jurisdikcijoje esančių išteklių valdymą būtina inkorporuoti šias priemones į Bendrijos teisę. |
(35) |
2006 ir 2007 m. metiniuose posėdžiuose Bendroji žvejybos Viduržemio jūroje komisija (GFCM) priėmė kelias rekomendacijas dėl kai kuriems žvejybos rajonams Viduržemio jūroje taikomų techninių priemonių. Siekiant prisidėti prie žuvų išteklių išsaugojimo, minėtas priemones būtina įgyvendinti 2008 m., kol bus priimtas reglamentas, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1967/2006. |
(36) |
2007 m. metiniame posėdyje Žvejybos Pietryčių Atlante organizacija (SEAFO) priėmė SEAFO konvencijos rajone leidžiamo sugauti žuvų išteklių kiekio apribojimus ir nustatė sąlygas, kuriomis galima vėl pradėti žvejybos veiklą šiuo metu uždaruose žvejybos rajonuose, bei išsamius uosto valstybės patikrinimų reikalavimus. Šias priemones būtina inkorporuoti į Bendrijos teisę. |
(37) |
2006 ir 2007 m. metiniuose posėdžiuose Indijos vandenyno tuno komisija (IOTC) patvirtino kelias valdymo ir kontrolės priemones. Šias priemones būtina inkorporuoti į Bendrijos teisę. |
(38) |
2007 m. gegužės mėn. įvykusio Trečiojo tarptautinio susitikimo dėl naujos Žvejybos Pietų Ramiajame vandenyne regioninės valdymo organizacijos (SPFO) sukūrimo dalyviai patvirtino laikinas pelaginių žuvų žvejybos ir dugninės žvejybos veiklos Pietų Ramiajame vandenyne reguliavimo priemones. Šias priemones būtina inkorporuoti į Bendrijos teisę. |
(39) |
2007 m. metiniame susirinkime Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (ICCAT) patvirtino kvotas ir pakoreguotas kvotas, kad atspindėtų, kurios ICCAT Susitariančiosios Šalys neišnaudoja žvejybos galimybių arba jas viršija. ICCAT taip pat patvirtino techninę priemonę dėl Viduržemio jūros kardžuvių apsaugos 2008 m. Siekiant prisidėti prie žuvų išteklių apsaugos, šią priemonę būtina įgyvendinti. |
(40) |
Siekiant užtikrinti, kad trečiųjų šalių laivais Bendrijos vandenyse sugauti putasu kiekiai būtų teisingai apskaitomi, būtina išlaikyti sugriežtintas tokių laivų kontrolės nuostatas. |
(41) |
Siekiant užtikrinti pragyvenimo šaltinį Bendrijos žvejams ir išvengti grėsmės ištekliams bei bet galimų sunkumų dėl 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 41/2007, nustatančio 2007 m. Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (29), galiojimo pabaigos, būtina, kad žvejybą minėtuose žvejybos rajonuose būtų galima pradėti 2008 m. sausio 1 d. bei 2008 m. sausio mėn. palikti galioti kai kurias minėto reglamento taisykles. Atsižvelgiant į dalyko skubą, būtina taikyti išimtį šešių savaičių laikotarpiui, nurodytam Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijų steigimo sutarčių, I antraštinės dalies 3 straipsnyje, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽIMAI
1 straipsnis
Dalykas
Šiame reglamente nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios tų žvejybos galimybių naudojimo sąlygos 2008 metams.
Be to, jame nustatomi tam tikri žvejybos pastangų apribojimai ir susijusios sąlygos 2009 m. sausio mėnesiui ir tam tikriems Antarkties ištekliams – žvejybos galimybės ir specialios sąlygos IE priede nustatytiems laikotarpiams.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Jeigu nenumatyta kitaip, šis reglamentas taikomas:
a) |
Bendrijos žvejybos laivams („Bendrijos laivai“); ir |
b) |
su trečiųjų šalių vėliava plaukiojantiems ir tose šalyse įregistruotiems žvejybos laivams („trečiosios šalies žvejybos laivai“) Bendrijos vandenyse („Bendrijos vandenys“). |
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, šio reglamento nuostatos, išskyrus III priedo 4.2 punktą ir IX priedo 1 išnašą, netaikomos žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų, kurie atliekami gavus valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, leidimą ir jai suteikus įgaliojimus, tikslais ir apie kuriuos Komisijai bei valstybėms narėms, kurių vandenyse atliekami tokie moksliniai tyrimai, buvo pranešta iš anksto. Valstybės narės, vykdančios žvejybos operacijas mokslinių tyrimų tikslais, informuoja Komisiją, valstybes nares, kurių vandenyse vykdomi moksliniai tyrimai, ICES ir STECF apie visus žuvų kiekius, sugautus vykdant tokias žvejybos operacijas.
3 straipsnis
Sąvokos
Šiame reglamente taikomi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje nustatyti apibrėžimai ir šie apibrėžimai:
a) |
„bendras leidžiamas sugauti kiekis“ (BLSK) – kiekvieno ištekliaus kiekis, kurį kasmet galima sugauti ir iškrauti; |
b) |
„kvota“ – Bendrijai, valstybėms narėms arba trečiosioms šalims skirta BLSK dalis; |
c) |
„tarptautiniai vandenys“ – nė vienos valstybės suverenitetui arba jurisdikcijai nepriklausantys vandenys. |
4 straipsnis
Žvejybos zonos
Šiame reglamente naudojami toliau pateikti zonų apibrėžimai:
a) |
ICES (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos – Reglamente (EEB) Nr. 3880/91 apibrėžtos zonos; |
b) |
„Skagerako sąsiauris“ – rajonas, kurio ribą vakaruose žymi nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnes švyturio brėžiama linija, o pietuose - nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio brėžiama linija, ir iš šio taško – iki artimiausios Švedijos pakrantės vietos; |
c) |
„Kategato sąsiauris“ – rajonas, kurio ribą šiaurėje žymi nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio brėžiama linija, ir iš šio taško iki artimiausios Švedijos pakrantės vietos, o pietuose – nuo Hasenøre iki Gnibens Spids, nuo Korshage iki Spodsbjerg ir nuo Gilbjerg Hoved iki Kullen brėžiama linija; |
d) |
„Kadiso įlanka“ – IXa ICES zona į rytus nuo 7o23'48" vakarų ilgumos; |
e) |
GFCM (Bendroji žvejybos Viduržemio jūroje komisija) zona – 1998 m. birželio 16 d. Tarybos sprendime 98/416/EB dėl Europos bendrijos prisijungimo prie Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos (30) apibrėžta zona; |
f) |
CECAF zonos (Rytų Vidurio Atlanto arba FAO 34 pagrindinė žvejybos zona) – 1995 m. spalio 23 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2597/95 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (31) apibrėžtos zonos; |
g) |
„NEAFC konvencijos rajonas“ – Konvencijos rajonų vandenys, kaip nustatyta konvencijos, pridėtos prie 1981 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimo 81/608/EEB dėl Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Rytų Atlanto žvejyboje patvirtinimo (32), 1 straipsnyje; |
h) |
„NEAFC reguliuojamas rajonas“ – NEAFC (Žvejybos Šiaurės Rytų Atlante komisijos) konvencijos rajonų vandenys, esantys už NEAFC Susitariančiųjų Šalių jurisdikcijai priklausančių vandenų ribos; |
i) |
NAFO (Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacija) zonos – 1993 m. birželio 30 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2018/93 dėl Šiaurės Vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo (33) apibrėžtos zonos; |
j) |
„NAFO reguliuojamas rajonas“ – Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacijos (NAFO) konvencijos rajono dalis, į kurią pakrantės valstybės neturi suverenių teisių arba kuri nepriklauso pakrančių valstybių jurisdikcijai; |
k) |
SEAFO (Žvejybos Pietryčių Atlante organizacijos) zonos – 2002 m. liepos 22 d. Tarybos sprendime Nr. 2002/738/EB dėl Europos bendrijos Konvencijos dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo Pietryčių Atlanto vandenyne patvirtinimo (34) apibrėžtos zonos; |
l) |
ICCAT (Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos) zona – 1986 m. birželio 9 d. Tarybos sprendime 86/238/EEB dėl Bendrijos prisijungimo prie Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos su pakeitimais, padarytais protokolu prie valstybių Konvencijos dalyvių įgaliotųjų atstovų konferencijos baigiamojo akto, pasirašyto Paryžiuje 1984 m. liepos 10 d. (35), apibrėžta zona; |
m) |
CCAMLR (Konvencija dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos) zonos – Reglamente (EB) Nr. 601/2004 apibrėžtos zonos; |
n) |
IATTC (Amerikos tropikų tuno komisijos) zona – 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendime Nr. 2006/539/EB dėl Konvencijos dėl 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija sudarytos Amerikos tropinių tunų komisijos stiprinimo sudarymo Europos bendrijos vardu (36) apibrėžta zona; |
o) |
IOTC (Indijos vandenyno tunų komisijos) zona – 1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendime Nr. 95/399/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Susitarimo įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (37) apibrėžta zona; |
p) |
Regioninės žvejybos Pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (SPFO) rajonas yra atviros jūros rajonas į pietus nuo pusiaujo, į šiaurę nuo CCAMLR konvencijos rajono, į rytus nuo Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SIOFA) konvencijos rajono, kaip apibrėžta 2006 m. liepos 6 d. Tarybos sprendime 2006/496/EB dėl Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje pasirašymo Europos bendrijos vardu (38), ir į vakarus nuo Pietų Amerikos valstybių jurisdikcijai priklausančių žvejybos rajonų; |
r) |
WCPFC (Žvejybos Vakarų ir Vidurio Ramiajame vandenyne komisijos) zona – 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendime Nr. 2005/75/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Konvencijos dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse (39) apibrėžta zona. |
II SKYRIUS
BENDRIJOS LAIVAMS TAIKOMOS ŽVEJYBOS GALIMYBĖS IR SUSIJUSIOS SĄLYGOS
5 straipsnis
Leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimai ir paskirstymas
1. Bendrijos laivams Bendrijos vandenyse arba tam tikruose ne Bendrijos vandenyse leidžiamo sugauti žuvų kiekio taikomi apribojimai ir tų apribojimų paskirstymas valstybėms narėms bei papildomos sąlygos pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnį yra nustatyti I priede.
2. Bendrijos laivams šiuo reglamentu leidžiama žvejoti Farerų salų, Grenlandijos, Islandijos ir Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą, laikantis 11, 20 ir 21 straipsniuose nustatytų sąlygų ir neviršijant I priede nurodytos kvotos ribų.
3. Komisija nustato leidžiamo sugauti tobinių kiekio apribojimus IIIa ir IV ICES zonose bei IIa ICES zonos EB vandenyse pagal IID priedo 6 punkte nustatytas taisykles.
4. Komisija nustato, kad V ir XIV ICES zonų Grenlandijos vandenyse Bendrijai leidžiama sužvejoti 7,7 % stintenėms taikomo BLSK, kai tik bus nustatytas stintenėms skirtas BLSK.
5. Atsižvelgdama į mokslinę informaciją, surinktą per 2008 m. pirmą pusmetį, Komisija gali patikslinti norveginių stintmenkių išteklių IIIa ICES zonoje ir IIa ir IV ICES zonų EB vandenyse bei Atlanto šprotų išteklių IIa ir IV ICES zonų EB vandenyse leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimus Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
6. Atsižvelgdama į mokslinę informaciją, surinktą per 2008 m. pirmą pusmetį, Komisija gali nustatyti VIII ICES zonoje leidžiamo sugauti europinių ančiuvių išteklių kiekio apribojimus Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
7. Patikslinus norveginių stintmenkių išteklius pagal 5 dalį, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali patikslinti paprastųjų merlangų išteklių IIIa ICES zonoje, IV ICES zonoje ir IIa ICES zonos EB vandenyse, juodadėmių menkių išteklių IIIa ICES zonoje, IIIb, IIIc ir IIId ICES zonų EB vandenyse, IV ICES zonoje ir IIa ICES zonos EB vandenyse leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimus, kad būtų atsižvelgta į pramoninę priegaudą norveginių stintmenkių žvejyboje.
6 straipsnis
Žvejoti draudžiamos rūšys
Bendrijos laivams visuose Bendrijos ir jai nepriklausančiuose vandenyse draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ir iškrauti šias rūšis:
— |
milžinryklius (Cetorhinus maximus), |
— |
baltuosius ryklius (Carcharodon carcharias). |
7 straipsnis
Specialios žvejybos galimybių paskirstymo nuostatos
1. Valstybėms narėms I priede nustatytos žvejybos galimybės paskirstomos nepažeidžiant:
a) |
žvejybos galimybių, kuriomis buvo pasikeista pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį; |
b) |
paskirtų sužvejoti išteklių perskirstymo pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 21 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalį; |
c) |
papildomai iškrautų žuvų kiekių, kuriuos leidžiama iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį; |
d) |
kiekių, kurių panaudojimas atidedamas pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį; |
e) |
pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnį atliktų sumažinimų. |
2. Siekiant atidėti kvotų, kurios turi būti perkeltos į 2009 m., panaudojimą Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnio 2 dalis, nukrypstant nuo minėto reglamento, taikoma visiems ištekliams, kuriems buvo nustatytas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.
8 straipsnis
Žvejybos pastangų apribojimai ir susijusios išteklių valdymo sąlygos
1. Nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d. žvejybos pastangų apribojimai ir susijusios sąlygos, nustatyti:
a) |
IIA priede, taikomi tam tikrų išteklių valdymui Kategato sąsiauryje, Skagerako sąsiauryje ir IV, VIa, VIIa, VIId ICES zonose bei IIa ICES zonos EB vandenyse; |
b) |
IIB priede, taikomi europinių jūrų lydekų ir norveginių omarų išteklių valdymui VIIIc ir IXa ICES zonose, išskyrus Kadiso įlanką; |
c) |
IIC priede, taikomi jūrų liežuvių išteklių valdymui VIIe ICES zonoje; |
d) |
IID priede, taikomi tobinių išteklių valdymui IIIA ir IV ICES zonose bei IIa ICES zonos EB vandenyse. |
2. Nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 31 d. 1 dalyje nurodytiems ištekliams ir toliau taikomos žvejybos pastangos ir susijusios sąlygos, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 41/2007 IIA, IIB, IIC ir IID prieduose.
3. Komisija žvejybos pastangas, 2008 m. taikomas tobinių žvejybai IIIa ir IV ICES zonose bei IIa ICES zonos EB vandenyse, nustato laikydamasi IID priedo 4–5 punktuose nustatytų taisyklių.
4. Valstybės narės užtikrina, kad žvejoti giliavandenių rūšių žuvis leidimus turinčių laivų žvejybos pastangos, išreikštos kilovatų dienomis, per kurias leidžiama nebūti uoste, 2008 m. neviršytų daugiau nei 75 % metinio vidutinio žvejybos pastangų lygio, kurį atitinkamos valstybės narės laivai naudojo 2003 m., išplaukdami į žvejybos reisus, kuriems turėjo leidimus žvejoti giliavandenių rūšių žuvis ir kurių metu buvo žvejojamos Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 I ir II prieduose išvardytų giliavandenių rūšių žuvys. Ši dalis taikoma tik tiems žvejybos reisams, kurių metu sugaunama daugiau nei 100 kg giliavandenių rūšių žuvų, išskyrus atlantines argentinas.
9 straipsnis
Sugautų žuvų kiekių ir priegaudos iškrovimo sąlygos
1. Išteklių, kuriems nustatyti leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimai, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tik tuo atveju, jeigu:
a) |
žuvis sužvejoja kvotą turinčios valstybės narės laivai ir jeigu ta kvota nėra išnaudota; arba |
b) |
žuvys yra sužvejotos iš Bendrijos dalies segmento, kuris nebuvo paskirstytas valstybėms narėms kvotomis, ir ta dalis nebuvo išnaudota. |
2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, toliau išvardytas žuvis galima laikyti laive ir iškrauti net tuo atveju, jeigu valstybė narė neturi kvotų arba jeigu kvotos ar Bendrijos dalis yra išnaudota:
a) |
kitų rūšių žuvis nei Atlanto silkės ir atlantinės skumbrės, jeigu:
arba |
b) |
atlantines skumbres, jeigu:
|
3. Visi iškrauti žuvų kiekiai įskaitomi į kvotą arba, jeigu Bendrijos dalis valstybėms narėms nebuvo paskirstyta kvotoimis – į Bendrijos dalį, išskyrus pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas sugautus žuvų kiekius.
4. Procentinė priegaudos dalis ir priegaudos žuvų naudojimas nustatomi pagal Reglamento (EB) Nr. 850/98 4 ir 11 straipsnius.
10 straipsnis
Iškrauti neišrūšiuotų žuvų kiekiai IIIa, IV ir VIId ICES zonose bei IIa ICES zonos EB vandenyse
1. Reglamento (EB) Nr. 1434/98 2 straipsnio 1 dalis netaikoma Atlanto silkėms, sužvejotoms IIIa, IV ir VIId zonose ir IIa ICES zonos EB vandenyse.
2. Jeigu leidžiami sugauti Atlanto silkių kiekiai, valstybei narei skirti IIIa, IV ir VIId ICES zonose bei IIa ICES zonos EB vandenyse, yra išnaudoti, laivams, plaukiojantiems su tos valstybės narės vėliava, registruotiems Bendrijoje bei vykdantiems veiklą tuose žvejybos rajonuose, kuriuose taikomi atitinkami leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimai, draudžiama iškrauti neišrūšiuotas žuvis, kurios yra pramaišiui su Atlanto silkėmis.
3. Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma tinkama imčių ėmimo programa, leidžianti užtikrinti veiksmingą iškrautų neišrūšiuotų žuvų kiekių, sužvejotų IIIa, IV ir VIId ICES zonose bei IIa ICES zonos EB vandenyse, stebėseną pagal rūšis.
4. Neišrūšiuotus sužvejotų žuvų kiekius IIIa, IV ir VIId ICES zonose bei IIa ICES zonos EB vandenyse galima iškrauti tik tuose uostuose ir iškrovimo vietose, kuriuose taikoma 1 dalyje nurodyta imčių ėmimo programa.
11 straipsnis
Patekimo į žvejybos rajoną apribojimai
Bendrijos laivams neleidžiama žvejoti Skagerako sąsiauryje ne arčiau kaip per 12 jūrmylių nuo Norvegijos bazinių linijų. Tačiau su Danijos arba Švedijos vėliava plaukiojantiems laivams leidžiama žvejoti ne arčiau kaip per keturias jūrmyles nuo Norvegijos bazinių linijų.
12 straipsnis
Tinklo akies dydžio ir gijų storio nustatymas
Kai Bendrijos žvejybos laivus tikrina Bendrijos inspektoriai, Komisijos inspektoriai ir nacionaliniai inspektoriai, šiame reglamente nurodyti tinklo akies dydis ir gijų storis nustatomi remiantis 2003 m. sausio 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 129/2003, nustatančiu išsamias žvejybos tinklų akių dydžio ir gijų storio nustatymo taisykles (40).
13 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės
Bendrijos laivams taikomos III priede nustatytos pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės.
III SKYRIUS
TREČIŲJŲ ŠALIŲ ŽVEJYBOS LAIVAMS TAIKOMI LEIDŽIAMO SUGAUTI ŽUVŲ KIEKIO APRIBOJIMAI IR SUSIJUSIOS SĄLYGOS
14 straipsnis
Leidimai
Su Venesuelos ar Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ir Farerų salose registruotiems žvejybos laivams leidžiama žvejoti Bendrijos vandenyse laikantis I priede nustatytų leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimų ir 15-18 bei 22–28 straipsniuose nustatytų sąlygų.
15 straipsnis
Žvejoti draudžiamos rūšys
Trečiųjų šalių žvejybos laivams visuose Bendrijos vandenyse draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ir iškrauti šių rūšių žuvis:
— |
milžinryklius (Cetorhinus maximus), |
— |
baltuosius ryklius (Carcharodon carcharias). |
16 straipsnis
Geografiniai apribojimai
1. Žvejybos laivams, plaukiojantiems su Norvegijos vėliava arba registruotiems Farerų salose, leidžiama žvejoti tik tose 200 jūrmylių zonos dalyse, kurios į jūros pusę yra už 12 jūrmylių nuo valstybių narių bazinių linijų IV ICES zonoje, Kategato sąsiauryje ir Atlanto vandenyne į šiaurę nuo 43o00’ šiaurės platumos, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 18 straipsnyje nurodytą rajoną.
2. Žvejybos laivams, plaukiojantiems su Norvegijos vėliava, Skagerako sąsiauryje leidžiama žvejoti už keturių jūrmylių nuo Danijos ir Švedijos bazinių linijų jūros link.
3. Žvejybos laivams, plaukiojantiems su Venesuelos vėliava, leidžiama žvejoti tik tose 200 jūrmylių zonos dalyse, kurios yra už 12 jūrmylių nuo Prancūzijos Gajanos departamento bazinių linijų.
17 straipsnis
Plaukimas per Bendrijos vandenis
Trečiosios šalies žvejybos laivai, plaukiantys per Bendrijos vandenis, tinklus sukrauna laikydamiesi toliau nustatytų sąlygų, kad tų tinklų nebūtų galima lengvai naudoti, t. y.:
a) |
tinklai, gramzdikliai ir panašūs prietaisai turi būti atkabinti nuo jų tralų kėtoklių ir velkamųjų ir ištraukimo lynų ir virvių; |
b) |
denyje sukrauti tinklai turi būti patikimai pritvirtinti prie kokios nors antstato dalies. |
18 straipsnis
Sugautų žuvų kiekių ir priegaudos iškrovimo sąlygos
Išteklių, kuriems nustatyti leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimai, žuvų negalima laikyti laive arba iškrauti, jeigu tų žuvų kiekių nesužvejojo neišnaudotą kvotą turinčios trečiosios šalies žvejybos laivai.
19 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės
Trečiųjų šalių žvejybos laivams taikomos III priede nustatytos pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės.
IV SKYRIUS
LICENCIJŲ IŠDAVIMO BENDRIJOS LAIVAMS TVARKA
20 straipsnis
Licencijos ir susijusios sąlygos
1. Nepaisant Reglamente (EB) Nr. 1627/94 nustatytų žvejybos licencijų ir specialių žvejybos leidimų bendrųjų taisyklių, Bendrijos laivams trečiosios šalies vandenyse žvejoti leidžiama tik turint tos trečiosios šalies valdžios institucijų išduotą leidimą.
2. Tačiau 1 dalies nuostatos netaikomos Šiaurės jūros Norvegijos vandenyse žvejojantiems šiems Bendrijos laivams:
a) |
laivams, kurių tonažas yra 200 registrinių tonų arba mažesnis; |
b) |
laivams, žvejojantiems žuvis žmonių vartojimui, išskyrus atlantines skumbres; arba |
c) |
su Švedijos vėliava plaukiojantiems laivams pagal nusistovėjusią praktiką. |
3. Didžiausias licencijų skaičius ir kitos susijusios sąlygos nustatomi, kaip nurodyta IV priedo I dalyje. Prašymuose išduoti licencijas nurodomi žvejybos tipai ir Bendrijos laivų, kuriems turi būti išduodamos licencijos, pavadinimai bei techninės charakteristikos; tuos prašymus valstybių narių valdžios institucijos įteikia Komisijai. Komisija šiuos prašymus perduoda atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijoms.
4. Jeigu viena valstybė narė perleidžia kvotą kitai valstybei narei (pasikeitimas) IV priedo I dalyje nustatytuose žvejybos rajonuose, kartu perleidžiamos atitinkamos licencijos ir apie tai pranešama Komisijai. Tačiau neturi būti viršijamas bendras kiekvieno žvejybos rajono licencijų skaičius, nustatytas IV priedo I dalyje.
5. Bendrijos laivai laikosi apsaugos ir kontrolės priemonių bei visų kitų toje zonoje, kurioje jie vykdo veiklą, taikomų nuostatų.
21 straipsnis
Farerų salos
Bendrijos laivai, turintys licenciją Farerų salų vandenyse vykdyti specializuotą vienos rūšies žuvų žvejybą, gali vykdyti specializuotą kitų rūšių žuvų žvejybą, jeigu apie tai iš anksto praneša Farerų salų valdžios institucijoms.
V SKYRIUS
LICENCIJŲ IŠDAVIMO TREČIŲJŲ ŠALIŲ ŽVEJYBOS LAIVAMS TVARKA
22 straipsnis
Įpareigojimas turėti licenciją ir specialų žvejybos leidimą
1. Nepaisant Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 28b straipsnio, mažesnės nei 200 registrinių tonų talpos su Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams taikoma išimtis dėl įpareigojimo turėti licenciją ir specialų žvejybos leidimą.
2. Licencija ir specialus žvejybos leidimas laikomi laive. Tačiau Farerų salose arba Norvegijoje registruotiems žvejybos laivams taikoma išimtis dėl šio įpareigojimo.
3. Trečiųjų šalių žvejybos laivai, kuriems leidimas žvejoti buvo išduotas 2007 m. gruodžio 31 d., gali toliau žvejoti nuo 2008 m. sausio 1 d. tol, kol Komisijai bus pateiktas leidimą žvejoti turinčių žvejybos laivų sąrašas ir Komisija jį patvirtins.
23 straipsnis
Paraiška licencijai arba specialiam žvejybos leidimui gauti
Su paraiška licencijai ir specialiam žvejybos leidimui gauti trečiosios šalies valdžios institucija Komisijai pateikia šią informaciją:
a) |
laivo pavadinimą; |
b) |
registracijos numerį; |
c) |
išorinio identifikavimo raides ir skaičius; |
d) |
registracijos uostą; |
e) |
savininko arba frachtuotojo vardą, pavardę ar pavadinimą ir adresą; |
f) |
registrinę laivo talpą ir bendrą ilgį; |
g) |
variklio galią; |
h) |
radijo šaukinį ir radijo dažnį; |
i) |
numatomą žvejybos būdą; |
j) |
numatomą žvejybos rajoną; |
k) |
žuvų rūšis, kurioms žvejoti yra skirtas laivas; |
l) |
laikotarpį, kuriam prašoma išduoti licenciją. |
24 straipsnis
Licencijų skaičius
Licencijų skaičius ir specialios susijusios sąlygos nustatomi, kaip nurodyta IV priedo II dalyje.
25 straipsnis
Paskelbimas negaliojančiu ir panaikinimas
1. Licencijas ir specialius žvejybos leidimus galima paskelbti negaliojančiais, kad būtų galima išduoti naujas licencijas ir specialius žvejybos leidimus. Toks paskelbimas negaliojančiu įsigalioja dieną prieš Komisijai išduodant naujas licencijas ir specialius žvejybos leidimus. Naujos licencijos ir specialūs žvejybos leidimai įsigalioja nuo jų išdavimo dienos.
2. Licencijos arba specialūs žvejybos leidimai visiškai arba iš dalies panaikinami prieš jų galiojimo pabaigą, jeigu išnaudojama I priede nustatyta atitinkamo ištekliaus kvota.
3. Licencijos ir specialūs žvejybos leidimai panaikinami, jeigu nesilaikoma šiame reglamente nustatytų įpareigojimų.
26 straipsnis
Atitinkamų taisyklių nesilaikymas
1. Kiekvienam trečiosios šalies žvejybos laivui, kuris nesilaikė šiame reglamente nustatytų įpareigojimų, licencija arba specialus žvejybos leidimas neišduodamas ne ilgiau kaip 12 mėnesių.
2. Komisija atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijoms perduoda trečiosios šalies žvejybos laivų, kuriems nebus išduotas leidimas žvejoti Bendrijos žvejybos zonoje kitą mėnesį arba mėnesius dėl tam tikrų šio reglamento taisyklių pažeidimų, pavadinimus ir technines charakteristikas.
27 straipsnis
Licencijos turėtojo įsipareigojimai
1. Trečiosios šalies žvejybos laivai laikosi apsaugos ir kontrolės priemonių bei kitų nuostatų, reglamentuojančių Bendrijos laivų žvejybą toje zonoje, kurioje jie vykdo veiklą, ypač Reglamentų (EEB) Nr. 1381/87, (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 1434/98 ir 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose (41).
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose trečiųjų šalių žvejybos laivuose turi būti vedamas laivo žurnalas, į kurį įrašoma V priedo I dalyje nustatyta informacija.
3. Trečiosios šalies žvejybos laivai, išskyrus IIIa ICES zonoje žvejojančius su Norvegijos vėliava plaukiojančius laivus, VI priede nustatytą informaciją Komisijai perduoda pagal tame priede nustatytas taisykles.
28 straipsnis
Specialios nuostatos dėl Prancūzijos Gajanos departamento
1. Licencijos žvejoti Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse išduodamos atitinkamo trečiosios šalies žvejybos laivo savininkui įsipareigojus leisti į žvejybos laivą atvykti stebėtojui, jeigu jo atvykimo prašytų Komisija.
2. Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse žvejojantys trečiosios šalies žvejybos laivai veda V priedo II dalyje pateiktą pavyzdį atitinkantį laivo žurnalą. Duomenys apie sugautų žuvų kiekius Komisijai paprašius jai siunčiami per Prancūzijos valdžios institucijas.
VI SKYRIUS
SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL VIDURŽEMIO JŪROJE ŽVEJOJANČIŲ BENDRIJOS LAIVŲ
29 straipsnis
Didžiųjų auksinių skumbrių žvejybos, kurioje naudojamos plūdriosios priemonės pelaginėms žuvims žvejoti, draudimo laikotarpio nustatymas
1. Siekiant apsaugoti didžiąsias auksines skumbres (Coryphaena hippurus), ypač neužaugusias žuvis, didžiųjų auksinių skumbrių žvejyba, kurioje naudojamos plūdriosios priemonės pelaginėms žuvims žvejoti, draudžiama nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 14 d. visuose GFCM susitarimo rajono geografiniuose parajoniuose, kaip nustatyta rezoliucijoje GFCM/31/2007/2 ir nurodyta XIV priede.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, jei valstybė narė gali įrodyti, kad dėl blogų oro sąlygų su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai negalėjo išnaudoti savo įprastų žvejybos dienų, valstybė narė gali perkelti dienas, jos laivų prarastas žvejyboje, kurioje naudojamos plūdriosios priemonės pelaginėms žuvims žvejoti, iki kitų metų sausio 31 d. Šiuo perkėlimu norinčios pasinaudoti valstybės narės iki 2008 m. sausio 1 d. Komisijai pateikia paraišką dėl papildomų dienų, kuriomis laivui bus leidžiama žvejoti didžiąsias auksines skumbres naudojant plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti per žvejybos draudimo laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki sausio 31 d. Į šią paraišką įtraukiama tokia informacija:
a) |
ataskaita, kurioje nurodoma informacija apie atitinkamos žvejybos veiklos nutraukimą, įskaitant atitinkamą patvirtinamąją meteorologinę informaciją; |
b) |
laivo pavadinimas; |
c) |
registracijos numeris; |
d) |
2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro (42) I priede nustatytos išorinio identifikavimo raidės ir skaičiai. |
Komisija persiunčia iš valstybių narių gautą informaciją GFCM vykdomajam sekretoriatui.
3. Valstybės narės iki 2008 m. lapkričio 1 d. nusiunčia Komisijai ataskaitą apie 2 dalyje nurodytų priemonių įgyvendinimą 2007 m.
4. Iki 2009 m. sausio 15 d. valstybės narės praneša Komisijai su jų vėliava visuose GFCM susitarimo rajono geografiniuose parajoniuose plaukiojančių laivų bendrą per 2008 m. iškrautų ir perkrautų didžiųjų auksinių skumbrių kiekį, kaip nustatyta Rezoliucijoje GFCM/31/2007/2 ir nurodyta XIV priede.
Komisija persiunčia iš valstybių narių gautą informaciją GFCM vykdomajam sekretoriatui.
30 straipsnis
Rajonų, kuriuose ribojama žvejyba, nustatymas siekiant apsaugoti giliavandenes pažeidžiamas buveines
1. Draudžiama žvejoti velkamosiomis dragomis ir dugniniais tralais rajonuose, kurių ribos apibrėžiamos linijomis, jungiančiomis šias koordinates:
a) |
Giliavandenių žuvų žvejybos rajonas, kuriame ribojama žvejyba, „Lophelia rifas prie Capo Santa Maria di Leuca“
|
b) |
Giliavandenių žuvų žvejybos rajonas, kuriame ribojama žvejyba, „Nilo deltos rajonas, kuriame išsiskiria angliavandeniliai“
|
c) |
Giliavandenių žuvų žvejybos rajonas, kuriame ribojama žvejyba, „Eratosthemes povandeninis kalnas“
|
2. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų giliavandenėms pažeidžiamoms buveinėms apsaugoti 1 dalyje nurodytuose rajonuose, ypač užtikrina šių rajonų apsaugą nuo visos kitos veiklos nei žvejybos veikla, keliančios pavojų šioms ypatingoms buveinėms būdingų savybių išsaugojimui, poveikio.
31 straipsnis
Mažiausias leidžiamas tralų tinklo akies dydis vykdant tam tikrą vietos ir sezoninę priedugnio rūšių žvejybą tralais
1. Nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 8 straipsnio 1 dalies h punkto ir 9 straipsnio 3 dalies 2 punkto, valstybės narės gali toliau leisti su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams naudoti mažesnį nei 40 mm tralo maišo rombo formos akies dydį vykdant tam tikrą vietos ir sezoninę priedugnio rūšių žvejybą tralais žvejojant žuvų išteklius, nepriskirtus trečiosioms šalims.
2. 1 dalis taikoma tik žvejybos veiklai, kurią jau oficialiai leido valstybės narės remdamosi 2007 m. sausio 1 d. galiojusiais nacionalinės teisės aktais. Minėta dalimi nenustatoma jokio būsimo žvejybos pastangų padidėjimo, palyginti su 2006 m.
3. Iki 2008 m. sausio 15 d., naudodamos įprastą duomenų tvarkymo sistemą, valstybės narės pateikia Komisijai laivų, kuriems pagal 1 dalį suteiktas leidimas, sąrašą. Į leidimą turinčių laivų sąrašą įtraukiama ši informacija:
a) |
Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 I priede nustatytas laivo Bendrijos laivyno registro numeris (BLR) ir išorinis ženklinimas; |
b) |
kiekvieno laivo pagal leidimą vykdoma žvejybos veikla pagal tikslinį (-ius) išteklį (-ius), Rezoliucijoje GCFM/31/2007/2 apibrėžtas žvejybos rajonas, kaip nustatyta XIV priede, ir naudojamo žvejybos įrankio techninės tinklo akies dydžio charakteristikos; |
c) |
leidžiamas žvejybos laikotarpis. |
4. Komisija persiunčia iš valstybių narių gautą informaciją GFCM vykdomajam sekretoriatui.
VII SKYRIUS
SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL NAFO REGULIUOJAMAME RAJONE ŽVEJOJANČIŲ BENDRIJOS LAIVŲ
32 straipsnis
Ataskaita apie sugautų žuvų kiekius
1. Remdamasis Reglamento (EB) Nr. 2115/2005 5 straipsniu, leidimą žvejoti juoduosius paltusus turinčio laivo kapitonas elektroninėmis priemonėmis siunčia valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingoms institucijoms sugautų žuvų kiekio ataskaitą, kurioje nurodomas jo laivo sugautų juodųjų paltusų kiekis, taip pat ir tai, kad žuvų nesužvejota.
2. 1 dalyje numatyta ataskaita pirmą kartą pateikiama ne vėliau kaip iki dešimtosios dienos po laivo įplaukimo į NAFO reguliuojamą rajoną pabaigos arba po žvejybos reiso pradžios. Ataskaita teikiama kas penkias dienas. Jeigu manoma, kad sužvejotų juodųjų paltusų kiekiai, apie kuriuos pranešama pagal 1 dalį, viršija vėliavos valstybėms narėms skirtos kvotos 75 %, laivo kapitonas teikia ataskaitas kas tris dienas.
3. Kiekviena valstybė narė persiunčia gautas sugautų žuvų kiekio ataskaitas Komisijai. Komisija šią informaciją nedelsdama perduoda NAFO sekretoriatui.
33 straipsnis
Papildomos kontrolės priemonės
1. Remiantis Reglamento (EB) Nr. 2115/2005 5 straipsniu leidimą žvejoti juoduosius paltusus turintys laivai gali įplaukti į NAFO reguliuojamą rajoną žvejoti juodųjų paltusų tik tuo atveju, jei laive yra mažiau nei 50 tonų bet kokių sugautų žuvų arba jeigu į rajoną leidžiama įplaukti pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalį.
2. Jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 2115/2005 5 straipsnį leidimą žvejoti juoduosius paltusus turintis laivas turi 50 ar daugiau tonų ne NAFO reguliuojamame rajone sugautų žuvų, jis NAFO sekretoriatui elektroniniu paštu arba faksu ne vėliau nei likus 72 valandoms iki įplaukimo (ENT) į NAFO reguliuojamą rajoną praneša apie laive esančius sugautų žuvų kiekius, vietą (platumą ir ilgumą), kurioje, laivo kapitono vertinimu, laivas pradės žvejybą, bei numatomą atvykimo į vietą laiką.
3. Jeigu patikrinimo laivas po 2 dalyje nurodyto pranešimo informuoja apie ketinimą atlikti patikrinimą, jis praneša patikros vietos koordinates žvejybos laivui. Patikros vieta neturi būti toliau nei 60 jūrmylių nuo vietos, kurioje, laivo kapitono vertinimu, laivas pradės žvejybą.
4. Jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 2115/2005 5 straipsnį leidimą žvejoti juoduosius paltusus turintis žvejybos laivas iki įplaukdamas į NAFO reguliuojamą rajoną iš NAFO sekretoriato arba patikrinimo laivo negauna pranešimo apie patikrinimo laivo ketinimą atlikti patikrinimą pagal 3 dalį, žvejybos laivas gali pradėti žvejoti. Žvejybos laivas taip pat gali pradėti žvejybos veiklą be išankstinio patikrinimo, jeigu patikrinimo laivas nepradėjo patikrinimo per tris valandas nuo žvejybos laivo atvykimo į patikros vietą.
34 straipsnis
Koralų apsaugos zona
VII priede nustatytoje NAFO 3O kvadrato zonoje draudžiama bet kokia žvejybos veikla naudojant dugninį kontaktinį žvejybos įrankį.
VIII SKYRIUS
SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL TREČIŲJŲ ŠALIŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ NEAFC KONVENCIJOS RAJONE SUGAUTŲ ŠALDYTŲ ŽUVŲ IŠKROVIMO ARBA PERKROVIMO
35 straipsnis
Uosto valstybės kontrolė
Nepažeidžiant Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 ir 1994 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1093/94, nustatančio taisykles, pagal kurias trečiųjų šalių žvejybos laivai gali iškrauti ir parduoti sugautą žuvį Bendrijos uostuose (43), šiame skyriuje nustatytos procedūros taikomos nuo trečiosios šalies žvejybos laivų NEAFC konvencijos rajone sugautų šaldytų žuvų iškrovimui arba perkrovimui valstybių narių uostuose.
36 straipsnis
Paskirtieji uostai
Iškrauti ir perkrauti Bendrijos vandenyse leidžiama tik paskirtuosiuose uostuose.
Valstybės narės paskiria iškrovimui naudojamą vietą arba netoli kranto esančią vietą (paskirtieji uostai), kurioje leidžiamos 35 straipsnyje nurodytos žuvų iškrovimo arba perkrovimo operacijos. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus 2007 m. nurodytų uostų sąrašo pakeitimus ne vėliau kaip likus penkiolikai dienų iki pakeitimo įsigaliojimo.
Komisija skelbia paskirtųjų uostų sąrašą ir jo pakeitimus Europos Sąjungos oficialiojo leidinio„C“ serijoje ir savo tinklavietėje.
37 straipsnis
Išankstinis pranešimas apie įplaukimą į uostą
1. Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 28e straipsnio 1 dalies, visų žvejybos laivų, turinčių šio reglamento 35 straipsnyje nurodytų žuvų ir ketinančių įplaukti į uostą ir žuvis iškrauti bei perkrauti, kapitonai arba jų atstovai apie tai praneša uosto, kuriuo jie ketina pasinaudoti, valstybės narės kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip likus trims darbo dienoms iki numatyto atplaukimo laiko.
2. Prie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo pridedama VIII priedo I dalyje pateikta forma, kurioje tinkamai užpildyta A dalis, kaip nurodyta toliau:
a) |
PSC 1 forma naudojama, kai žvejybos laivas iškrauna savo sugautas žuvis; |
b) |
PSC 2 forma naudojama, kai žvejybos laivas vykdo perkrovimo operacijas. Tokiais atvejais naudojama atskira forma kiekvienam laivui, iš kurio perkraunama. |
3. Uosto valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdama persiunčia 2 dalyje nurodytos formos kopiją žvejybos laivo vėliavos valstybei ir, kai laivas vykdo perkrovimo operacijas, laivų, iš kurių perkraunama, vėliavos valstybei (-ėms).
38 straipsnis
Leidimas iškrauti arba perkrauti
1. Uosto valstybės narės kompetentingos institucijos gali leisti iškrauti arba perkrauti tik tuo atveju, jeigu iškrauti arba perkrauti ketinančio žvejybos laivo arba, jei laivas dalyvavo perkrovimo operacijose ne uoste, laivų, iš kurių perkeliama, vėliavos valstybė arba valstybės grąžindamos pagal 37 straipsnio 3 dalį perduotos formos kopiją, kurioje tinkamai užpildyta B dalis, patvirtino, kad:
a) |
žvejybos laivų, apie kuriuos pranešta, kad jie sužvejojo žuvis, deklaruotų rūšių kvota buvo pakankama; |
b) |
apie laive laikomus žuvų kiekius buvo tinkamai pranešta ir į juos atsižvelgta apskaičiuojant visus galimai taikytinus leidžiamo sugauti žuvų kiekio arba žvejybos pastangų apribojimus; |
c) |
žvejybos laivai, apie kuriuos pranešta, kad jie žvejojo žuvis, turėjo leidimą žvejoti rajonuose, apie kuriuos pranešta; |
d) |
laivo buvimas deklaruoto sugautų žuvų kiekio žvejybos rajone buvo patikrintas remiantis laivo stebėjimo sistemos duomenimis. Iškrovimo arba perkrovimo operacijos gali būti pradėtos tik po to, kai uosto valstybės narės kompetentingos institucijos suteikia leidimą. |
2. Nukrypstant nuo 1 dalies uosto valstybės narės kompetentingos institucijos gali leisti iškrauti visą arba dalį sužvejotų žuvų kiekio negavus 1 dalyje nurodyto patvirtinimo, bet tokiais atvejais laiko atitinkamas žuvis sandėlyje kontroliuojant kompetentingoms institucijoms. Žuvis galima imti siekiant parduoti, perimti arba vežti tik gavus 1 dalyje nurodytą patvirtinimą. Jei patvirtinimas nebuvo gautas per 14 dienų nuo iškrovimo, uosto valstybės narės kompetentingos institucijos gali konfiskuoti žuvis ir jomis disponuoti pagal nacionalines taisykles.
3. Uosto valstybės narės kompetentingos įstaigos nedelsdamos praneša apie savo sprendimą leisti arba neleisti iškrauti arba perkrauti žuvis Komisijai ir, kai iškraunamos arba perkraunamos žuvys yra sugautos NEAFC konvencijos rajone, NEAFC sekretoriui perduodamos VIII priedo I dalyje numatytos formos, kurioje tinkamai užpildyta C dalis, kopiją.
39 straipsnis
Patikrinimai
1. Valstybių narių kompetentingos institucijos savo uostuose kiekvienais metais vykdo ne mažiau kaip 15 % 35 straipsnyje nurodytų trečiųjų šalių žvejybos laivų iškrovimų arba perkrovimų patikrinimus.
2. Patikrinimų metu reikia stebėti visą iškrovimą arba perkrovimą ir atlikti kiekvienos rūšies kiekių, įrašytų išankstiniame iškrovimo pranešime, ir iškrautų arba perkrautų rūšių kiekių kryžminį patikrinimą.
3. Inspektoriai deda visas pastangas, kad išvengtų nepagrįsto žvejybos laivo gaišinimo, ir užtikrina, kad žvejybos laivas patirtų kuo mažiau įsikišimo ir nepatogumų bei kad būtų išvengta žuvų kokybės pablogėjimo.
40 straipsnis
Patikrinimo ataskaitos
1. Kiekvienas patikrinimas pagrindžiamas dokumentais užpildant VIII priedo II dalyje nurodytą patikrinimo ataskaitą.
2. Kiekvienos patikrinimo ataskaitos kopija nedelsiant perduodama patikrinto žvejybos laivo vėliavos valstybei ir, jei žvejybos laivas vykdė perkrovimo operacijas, laivų, iš kurių perkraunamos žuvys, vėliavos valstybei arba valstybėms ir Komisijai, bei, kai iškrautos arba perkrautos žuvys yra sugautos NEAFC konvencijos rajone – NEAFC sekretoriui.
3. Kiekvienos patikrinimo ataskaitos originalas arba patvirtinta kopija paprašius siunčiama patikrinto žvejybos laivo vėliavos valstybei.
IX SKYRIUS
SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL CCAMLR KONVENCIJOS RAJONE ŽVEJOJANČIŲ BENDRIJOS LAIVŲ
1 SKIRSNIS
Apribojimai ir su informacija apie laivą susiję reikalavimai
41 straipsnis
Draudimai ir leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimai
1. IX priede nustatytų rūšių specializuota žvejyba draudžiama tame priede nustatytose zonose ir tame priede nustatytais laikotarpiais.
2. Naujai ir žvalgomajai žvejybai, vykdomai X priede nustatytose parajoniuose, taikomi tame priede nustatyti leidžiamo sugauti žuvų kiekio ir priegaudos apribojimai.
2 SKIRSNIS
Žvalgomoji žvejyba
42 straipsnis
Žvalgomosios žvejybos taisyklės
Nepažeisdamos Reglamento (EB) Nr. 601/2004 4 straipsnio, valstybės narės užtikrina, kad visi Bendrijos žvejybos laivai turėtų:
a) |
reikiamą ryšio įrangą (įskaitant MF/HF radijo įrenginį ir ne mažesniu kaip 406 MHz dažniu veikiantį avarinį laivo padėtį nurodantį radijo švyturį (EPIRB)), taip pat laive turi būti apmokyti operatoriai, aprūpinti, jei įmanoma, pasaulinės jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemos (GMDSS) įranga; |
b) |
pakankamai gelbėjimosi kostiumų visiems laive esantiems žmonėms; |
c) |
pakankamai priemonių, reikalingų suteikti skubią medicinos pagalbą, kurios gali prireikti reiso metu; |
d) |
maisto, gėlo vandens, kuro atsargų ir būtinos įrangos atsarginių dalių, kurių gali prireikti nenumatytais uždelsimo ir sulaikymo atvejais; |
e) |
patvirtintą laivo avarinį planą laivo užteršimo nafta atveju (SOPEP), kuriame numatytos jūrų užteršimo mažinimo priemonės (įskaitant draudimą) naftos ar nuotekų išsiliejimo atveju. |
43 straipsnis
Dalyvavimas žvalgomojoje žvejyboje
1. Su Ispanijos vėliava plaukiojantis ir Ispanijoje registruotas žvejybos laivas, apie kurį CCAMLR buvo pranešta pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 ir 7a straipsnių nuostatas, FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir nacionalinei jurisdikcijai nepriskirtuose 58.4.1, 58.4.2 bei 58.4.3b kvadratuose gali dalyvauti žvalgomojoje Dissostichus spp. žvejyboje, kuri vykdoma ūdomis.
2. 58.4.3b kvadrate vienu metu leidžiama žvejoti ne daugiau nei vienam žvejybos laivui.
3. Bendro leidžiamo sugauti žuvų kiekio ir priegaudos apribojimai 88.1 ir 88.2 parajoniuose bei 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratuose ir bendro leidžiamo sugauti žuvų kiekio ir priegaudos apribojimų pasiskirstymas kiekvienam mažam tiriamajam plotui (MTP) nustatyti X priede. Žvejyba bet kuriame MTP nutraukiama, jeigu užregistruotas sužvejotų žuvų kiekis yra lygus nustatytam leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimui, ir žvejyba tame MTP neatnaujinama per likusį sezono laiką.
4. Žvejojama kuo didesniame plote ir įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žvejybos rajono potencialui nustatyti būtina informacija ir kad sugautų žuvų kiekis bei žvejybos pastangos nebūtų pernelyg sutelkti vienoje vietoje. Tačiau 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratuose draudžiama žvejoti mažesniame nei 550 m gylyje.
44 straipsnis
Pranešimų teikimo tvarka
Žvejybos laivams, dalyvaujantiems 43 straipsnyje nurodytoje žvalgomojoje žvejyboje, taikoma toliau nustatoma pranešimų teikimo apie sugautų žuvų kiekį ir žvejybos pastangas tvarka:
a) |
Reglamento (EB) Nr. 601/2004 12 straipsnyje nustatyta penkių dienų pranešimo apie sugautų žuvų kiekį ir žvejybos pastangas tvarka, išskyrus tai, kad valstybės narės Komisijai ataskaitas apie sugautų žuvų kiekį ir žvejybos pastangas pateikia ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigos, kad būtų galima skubiai perduoti informaciją CCAMLR. 88.1 ir 88.2 parajonių ir 58.4.1 bei 58.4.2 kvadratų ataskaitos pateikiamos pagal MTP; |
b) |
Reglamento (EB) Nr. 601/2004 13 straipsnyje nustatyta mėnesinė tikslių duomenų apie sugautų žuvų kiekį ir žvejybos pastangas pranešimo tvarka; |
c) |
pranešama apie bendrą į jūrą išmetamų Dissostichus eleginoides ir Dissostichus mawsoni skaičių ir jų svorį, įskaitant žuvis, kurių raumens struktūrai būdingas defektas. |
45 straipsnis
Žvejybos operacijos sąvokos apibrėžimas
1. Šiame skirsnyje žvejybos operacija – vienos arba daugiau ūdų statymas vienoje vietoje. Pranešant apie sugautų žuvų kiekį ir žvejybos pastangas tiksli geografinė žvejybos operacijos vieta nurodoma pagal pastatytos ūdos arba ūdų vidurinį tašką.
2. Jeigu žvejybos operacija vykdoma mokslinių tyrimų reikmėms:
a) |
kiekviena mokslinių tyrimų reikmėms vykdoma žvejybos operacija nuo kitos mokslinių tyrimų reikmėms vykdomos operacijos vietos turi būti nutolusi ne mažesniu nei 5 jūrmylių atstumu (atstumas turi būti matuojamas nuo kiekvienos mokslinių tyrimų reikmėms vykdomos žvejybos operacijos vietos geografinio vidurio); |
b) |
kiekvienai žvejybos operacijai naudojama ne mažiau kaip 3 500, bet ne daugiau kaip 10 000 kabliukų; šis kiekis gali apimti toje pačioje vietoje pastatytus kelių ūdų kabliukus; |
c) |
kiekviena žvejybos operacija, kuriai naudojama ūda, trunka ne trumpiau nei šešias valandas (trukmė pradedama skaičiuoti pastačius ūdą, o baigiama – ėmus traukti ją iš vandens). |
46 straipsnis
Mokslinių tyrimų planai
Žvejybos laivai, dalyvaujantys 43 straipsnyje nurodytoje žvalgomojoje žvejyboje, kiekviename ir visuose MTP, kuriais yra suskirstyti FAO 88.1 ir 88.2 parajoniai bei 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratai, įgyvendina mokslinių tyrimų planus. Mokslinių tyrimų planas įgyvendinamas taip:
a) |
pirmą kartą įplaukus į mažą tiriamąjį plotą, pirmos 10 žvejybos operacijų – „pirma grupė“ – turi būti „žvejybos operacijos mokslinių tyrimų reikmėms“, atitinkančios 45 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; |
b) |
kitos 10 žvejybos operacijų arba 10 tonų sugautų žuvų (naudojamas tas kritinis lygis, kuris užtikrinamas pirmiau) laikomos „antra grupe“. Antros grupės žvejybos operacijas kapitono nuožiūra galima vykdyti kaip dalį įprastos žvalgomosios žvejybos. Tačiau, jeigu antros grupės operacijos atitinka 45 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jas taip pat galima laikyti mokslinių tyrimų reikmėms vykdomomis žvejybos operacijomis; |
c) |
užbaigus pirmos ir antros grupės žvejybos operacijas, jeigu kapitonas pageidauja tęsti žvejybą MTP, laivas vykdo „trečios grupės“ operacijas, kurias užbaigus, kartu su pirmos ir antros grupės operacijomis, iš viso turi būti įvykdyta 20 mokslinių tyrimų reikmėms vykdomų žvejybos operacijų. Trečia žvejybos operacijų grupė vykdoma per tą patį įplaukimą į MTP, per kurį buvo įvykdytos pirmos ir antros grupės žvejybos operacijos; |
d) |
užbaigęs trečios grupės 20 mokslinių tyrimų reikmėms vykdomų žvejybos operacijų, laivas gali toliau žvejoti MTP; |
e) |
88.1 ir 88.2 parajonių A, B, C, E bei G mažuose tiriamuose plotuose, jeigu žvejoti tinkamo jūros dugno rajonas yra mažesnis nei 15 000 km2, netaikomi šio straipsnio b, c ir d punktai ir, užbaigęs 10 mokslinių tyrimų reikmėms vykdomų žvejybos operacijų, laivas gali toliau žvejoti MTP. |
47 straipsnis
Duomenų rinkimo planai
1. Žvejybos laivai, dalyvaujantys 43 straipsnyje nurodytoje žvalgomojoje žvejyboje, kiekviename ir visuose MTP, kuriais yra suskirstyti FAO 88.1 ir 88.2 parajoniai bei 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratai, įgyvendina duomenų rinkimo planus. Duomenų rinkimo planas apima šiuos duomenis:
a) |
kiekvienos žvejybos operacijai naudojamos ūdos galo vieta ir gylis ties ūdos galu; |
b) |
statymo, ūdos buvimo vandenyje ir jos ištraukimo trukmė; |
c) |
paviršiuje prarastų žuvų skaičius ir rūšys; |
d) |
užmestų kabliukų skaičius; |
e) |
masalo tipas; |
f) |
užkibo žuvų ( %); |
g) |
kabliuko tipas; ir |
h) |
jūros ir debesuotumo sąlygos bei mėnulio fazė statant ūdą. |
2. Visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys renkami apie kiekvieną mokslinių tyrimų reikmėms vykdomą žvejybos operaciją; ypač visos žuvys, kurių per mokslinių tyrimų reikmėms vykdomą žvejybos operaciją buvo sugauta ne daugiau nei 100, turi būti išmatuotos ir ne mažiau kaip 30 žuvų paimta biologiniams tyrimams. Jeigu sugaunama daugiau nei 100 žuvų, taikomas atsitiktinės imties ėmimo metodas.
48 straipsnis
Ženklinimo įsagais programa
Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7b straipsnio, kiekvienas ūdomis žvejojantis laivas žvejodamas nuolat įsagais ženklina Dissostichus spp. ir jas paleidžia tokiu mastu, kuris nustatytas tokiai žvejybai skirtai apsaugos priemonei pagal CCAMLR ženklinimo įsagais protokolą.
49 straipsnis
Mokslininkai stebėtojai
1. Kiekviename žvejybos laive, dalyvaujančiame 43 straipsnyje nurodytoje žvalgomojoje žvejyboje, žvejybos sezono metu vykdant bet kokią žvejybos veiklą turi būti bent du mokslininkai stebėtojai, iš kurių vienas yra paskirtas pagal CCAMLR tarptautinę mokslinių stebėjimų programą.
2. Kiekviena valstybė narė, laikydamasi savo taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų, įskaitant įrodymų priimtinumą nacionaliniuose teismuose reglamentuojančias taisykles, laiko pagal šią programą skiriančiosios CCAMLR Susitariančiosios Šalies inspektorių ataskaitas lygiavertėmis savo inspektorių ataskaitoms ir veikia remdamosi jomis taip pat, kaip ir savo inspektorių ataskaitomis, be to, ir valstybė narė, ir atitinkama skiriančioji CCAMLR Susitariančioji Šalis bendradarbiauja, kad palengvintų teisminius arba kitus procesinius veiksmus, atsirandančius dėl tokios ataskaitos.
50 straipsnis
Pranešimai apie ketinimą dalyvauti krilių žvejyboje
1. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 601/2004 5a straipsnio, valstybės narės, ketinančios žvejoti krilius CCAMLR konvencijos rajone, apie savo ketinimą praneša CCAMLR sekretoriatui ir Komisijai šio reglamento XI priede nustatyta forma ne vėliau kaip likus keturiems mėnesiams iki metinio CCAMLR komisijos posėdžio prieš pat sezoną, kurį ketina žvejoti, kad būtų užtikrinta tinkama CCAMLR komisijos peržiūra iki tol, kol laivai pradės žvejybą.
2. 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje numatyta informacija apie kiekvieną laivą, kuriam valstybė narė turi išduoti leidimą žvejoti krilius.
3. Valstybės narės, ketinančios žvejoti krilius CCAMLR konvencijos rajone, praneša tik apie laivus, plaukiojančius su jos vėliava pranešimo metu.
4. Nukrypstant nuo 3 dalies, valstybės narės turi teisę išduoti leidimą dalyvauti krilių žvejyboje laivui, apie kurį nėra pranešta CCAMLR pagal 1–3 dalis, jei laivas, apie kurį pranešta, negali dalyvauti tokioje žvejyboje dėl su veikla susijusių pagrįstų priežasčių ar dėl force majeure. Tokiomis aplinkybėmis atitinkamos valstybės narės nedelsdamos informuoja CCAMLR sekretoriatą ir Komisiją, nurodydamos:
i) |
visus 2 dalyje nurodytus duomenis apie laivą (-us), kuris (-ie) pakeis žvejoti negalintį laivą; |
ii) |
išsamiai išdėstytas priežastis, pagrindžiančias pakeitimą ir visus svarbius įrodymus ar informaciją. |
5. Nukrypstant nuo 3 ir 4 dalių, valstybės narės neišduoda leidimo žvejoti krilius laivui, kuris įtrauktas į CCAMLR neteisėtą, nedeklaruojamą ar nereguliuojamą (NNN) žvejybą vykdančių laivų sąrašą.
51 straipsnis
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimai, taikomi krilių žvejybai tam tikruose parajoniuose
1. Žvejybos sezono metu bendras suvestinis sugautų krilių kiekis statistiniuose 48.1, 48.2, 48.3 ir 48.4 parajoniuose neturi viršyti 3,47 mln. tonų. Žvejybos sezono metu bendras sugautų krilių kiekis statistiniame kvadrate 58.4.2 neturi viršyti 2,645 mln. tonų.
2. Kol nėra nustatytas šio bendro leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimo paskirstymas tarp mažesnių valdymo padalinių, žvejybos sezono metu bendras suvestinis sugautų žuvų kiekis statistiniuose 48.1, 48.2, 48.3 ir 48.4 parajoniuose ir toliau ribojamas iki 620 000 tonų. Žvejybos sezono metu bendras sugautų žuvų kiekis kvadrate 58.4.2 neturi viršyti 260 000 tonų į vakarus nuo 55o rytų ilgumos ir 192 000 tonų į rytus nuo 55o rytų ilgumos.
3. Žvejybos sezonas prasideda gruodžio 1 d. ir baigiasi kitų metų lapkričio 30 d.
4. Kiekviename laive, dalyvaujančiame krilių žvejyboje kvadrate 58.4.2, žvejybos sezono metu vykdant bet kokią žvejybos veiklą turi būti bent vienas mokslininkas stebėtojas pagal CCAMLR tarptautinę mokslinių stebėjimų programą, arba nacionalinis mokslininkas stebėtojas, atitinkantis tos sistemos reikalavimus, ir, kai įmanoma, vienas papildomas mokslininkas stebėtojas.
52 straipsnis
Duomenų apie krilių žvejybą pateikimo sistema
1. Apie sugautų krilių kiekius pranešama pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 10 straipsnį.
2. Jei žvejybos sezono metu 48.1, 48.2, 48.3 ir 48.4 parajoniuose bendras sugautų krilių kiekis, apie kurį pranešta, viršija arba yra lygus 80 % 620 000 tonų kritinio lygio, į vakarus nuo 55o rytų ilgumos – 260 000 tonų kritinio lygio ir 58.4.2 parajonyje į rytus nuo 55o rytų ilgumos – 192 000 tonų kritinio lygio, apie sugautų žuvų kiekius pranešama pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 11 straipsnį.
3. Po žvejybos sezono, kurio metu bendras sugautų žuvų kiekis viršijo arba buvo lygus 80 % 2 dalyje nustatyto kritinio lygio, einančio žvejybos sezono metu apie sugautus kiekius pranešama vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 601/2004 11 straipsniu, kai bendras sugautų žuvų kiekis viršija arba yra lygus 50 % to kritinio lygio.
4. Kiekvieno žvejybos sezono pabaigoje valstybės narės iš kiekvieno savo laivo surenka duomenis apie kiekvieną žvejybos operaciją, kurių reikia CCAMLR tiksliai duomenų apie sugautų žuvų kiekius ir žvejybos pastangas formai užpildyti. Šiuos duomenis, pateiktus CCAMLR žvejybos tralais C1 formoje, ji perduoda CCAMLR vykdomajam sekretoriui ir Komisijai ne vėliau kaip kitų metų balandžio 1 d.
53 straipsnis
Tam tikri žvalgomosios žvejybos Dissostichus spp. apribojimai
1. Bendras sugautų Dissostichus spp. kiekis 2007–2008 m. žvejybos sezono metu BANZARE Bank
(58.4.3b statistinis kvadratas) ekvatorijos rajonuose, nepriklausančiuose nacionalinei jurisdikcijai, neturi viršyti:
i) |
mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsto 150 tonų leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimo, kuris taikomas taip: A MTP – 150 tonų B MTP – 0 tonų; |
ii) |
papildomo 50 tonų leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimo mokslinės tiriamosios žvejybos tikslais A ir B mažuose tiriamuose plotuose 2007–2008 m. |
2. 1 dalies i punkte nurodyto bendro sugautų žuvų kiekio A MTP negalima sužvejoti laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 16 d. iki mokslinės tiriamosios žvejybos pabaigos arba iki 2008 m. birželio 1 d. (taikoma ankstesnė data).
54 straipsnis
Laikinas draudimas užsiimti gilumine žvejyba žiauniniais tinklais
1. Šiame straipsnyje taikomi tokie apibrėžimai:
Žiauniniai tinklai yra viengubų, dvigubų ar trigubų tinklinių sienelių vėriniai, vertikalūs, naudojami prie paviršiaus, įvairiame gylyje arba dugne, kuriuose žuvys įsipainioja į žiauninį ar vertikalųjį tinklą arba sulaikomos tinklo akimis. Žiauniniuose tinkluose ant viršutinio lyno (viršutinė tralo pavara) yra plūdės, o ant dugninio lyno (apatinė tralo pavara) paprastai yra gramzdikliai. Žiauninius tinklus sudaro viengubas arba, rečiau, dvigubas ar trigubas tinklinis audinys (vadinamas sieniniu tinklu), kuris kartu tvirtinamas ant tų pačių pagrindinių tralo pavarų. Viename žvejybos įrankyje galima kombinuoti kelias tinklų rūšis (pavyzdžiui, sieninis tinklas kombinuotas su žiauniniu tinklu). Šiuos tinklus galima naudoti po vieną arba, įprasčiau, dideliais kiekiais, išdėstytais viena linija (tinklų grupės). Žvejybos įrankis gali būti statomas, inkaru pritvirtintas prie dugno (vadinamas dugniniu statomu tinklu), arba paliktas dreifuoti, laisvai arba sujungtas su laivu (vadinamas dreifuojančiu tinklu).
2. Draudžiama naudoti žiauninius tinklus CCAMLR konvencijos rajone kitais nei mokslinių tyrimų tikslais iki tol, kol mokslinis komitetas ištirs ir praneš apie galimą šio įrankio poveikį, o Komisija, remdamasi mokslinio komiteto rekomendacija, sutiks, kad toks metodas gali būti naudojamas CCAMLR konvencijos rajone.
3. Apie pasiūlymą naudotis žiauniniais tinklais moksliniams tyrimams gilesniuose nei 100 metrų vandenyse iš anksto pranešama moksliniam komitetui, o Komisija jį patvirtina prieš tai, kai tokie moksliniai tyrimai gali prasidėti.
4. Bet kuris laivas, kuriame yra žiauninių tinklų ir kuris ketina perplaukti CCAMLR konvencijos rajoną, privalo iš anksto pranešti apie savo ketinimą, įskaitant numatomas jo perplaukimo per CCAMLR konvencijos rajoną datas, sekretoriatui. Bet kuris CCAMLR konvencijos rajone žiauninių tinklų turintis laivas, kuris nepateikė tokio išankstinio pranešimo, pažeidžia šias nuostatas.
55 straipsnis
Jūrų paukščių atsitiktinių žūčių skaičiaus mažinimas
1. Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 601/2004 8 straipsnio, ispaniškąjį žvejybos ūdomis būdą naudojantys laivai prieš ūdų įtempimą turi atkabinti gramzdiklius.
2. Vykdant 1 dalyje nurodytą žvejybą ūdomis, gali būti naudojami tokie gramzdikliai:
a) |
įprasti ne mažesnės kaip 8,5 kg gramzdikliai, pagaminti iš akmens ar betono, naudojami išdėstyti ne didesniais kaip 40 m intervalais; |
b) |
įprasti ne mažesnės kaip 6 kg gramzdikliai, pagaminti iš akmens ar betono, naudojami išdėstyti ne didesniais kaip 20 m intervalais; arba |
c) |
ne mažesnės kaip 5 kg vientiso plieno gramzdikliai, pagaminti ne iš grandininių jungčių, naudojami išdėstyti ne didesniais kaip 40 m intervalais. |
56 straipsnis
Visos žvejybos veiklos nutraukimas
1. CCAMLR sekretoriatui pranešus apie žvejybos veiklos nutraukimą, valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai, žvejojantys rajone, valdymo rajone, parajonyje, kvadrate, mažame tiriamajame rajone ar kitame valdymo padalinyje, dėl kurio yra pranešta apie žvejybos veiklos nutraukimą, ištrauktų visus žvejybos įrankius iš vandens iki nurodytos žvejybos veiklos nutraukimo dienos ir valandos.
2. Gavus tokį pranešimą, naujų ūdų negalima užmesti 24 valandas nuo nurodytos dienos ir valandos. Jei toks pranešimas gautas mažiau nei prieš 24 valandas iki žvejybos veiklos nutraukimo dienos ir valandos, naujų ūdų negalima užmesti nuo tokio pranešimo gavimo.
3. Jei žvejybos veikla nutraukiama, visi laivai išplaukia iš žvejybos rajono, kai tik visi žvejybos įrankiai yra ištraukti iš vandens.
4. Jei laivas negali ištraukti visų savo žvejybos įrankių iš vandens iki nurodytos žvejybos veiklos nutraukimo dienos ir valandos dėl šių priežasčių:
i) |
laivo ir įgulos saugumo; |
ii) |
kliūčių, kurios gali atsirasti dėl nepalankių oro sąlygų; |
iii) |
ledo dangos; arba |
iv) |
būtinybės apsaugoti Antarkties jūrų aplinką, |
laivas praneša atitinkamai valstybei narei apie šią padėtį. Valstybės narės nedelsdamos praneša CCAMLR sekretoriatui ir Komisijai. Tačiau laivas vis tiek turi dėti visas reikalingas pastangas, kad kuo skubiau ištrauktų savo žvejybos įrangą iš vandens.
5. Jei taikoma 4 dalis, valstybės narės tiria laivo veiksmus ir, taikydamos vidaus procedūras, ne vėliau kaip kitame CCAMLR posėdyje praneša CCAMLR sekretoriatui ir Komisijai savo išvadas, įskaitant visus svarbius dalykus. Galutinėje ataskaitoje įvertinama, ar laivas dėjo visas reikalingas pastangas savo žvejybos įrangai iš vandens ištraukti:
i) |
iki nurodytos žvejybos veiklos nutraukimo dienos ir valandos; ir |
ii) |
kuo skubiau po to, kai buvo gautas 4 dalyje nurodytas pranešimas. |
6. Jeigu laivas neišplaukia iš uždaro rajono, kai tik visa žvejybos įranga buvo ištraukta iš vandens, valstybė narė, su kurios vėliava jis plaukioja, arba laivas turėtų apie tai pranešti CCAMLR sekretoriatui ir Komisijai.
X SKYRIUS
SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL SEAFO RAJONE ŽVEJOJANČIŲ BENDRIJOS LAIVŲ
1 SKIRSNIS
Laivų leidimai
57 straipsnis
Laivų leidimai
1. Valstybės narės iki 2008 m. birželio 1 d., jei įmanoma, elektroniniu būdu Komisijai pateikia savo laivų, kuriems leidžiama vykdyti veiklą SEAFO konvencijos rajone išduodant žvejybos leidimą, sąrašą.
2. Į 1 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktų laivų savininkai yra Bendrijos piliečiai arba juridiniai asmenys.
3. Žvejybos laivams gali būti leidžiama vykdyti veiklą SEAFO konvencijos rajone tik tuo atveju, jei jie gali įvykdyti tų laivų atžvilgiu nustatytas SEAFO konvencijos bei jos išsaugojimo ir valdymo priemonių reikalavimus ir pareigas.
4. Žvejybos leidimas neišduodamas laivams, anksčiau vykdžiusiems NNN žvejybos veiklą, išskyrus tuos atvejus, kai nauji laivų savininkai pateikia pakankamų įrodymų, kad buvę savininkai ir operatoriai nebeturi jokių su tais laivais susijusių teisinių arba finansinių interesų arba teisių ir nebegali jų kontroliuoti, arba, atsižvelgus į visus susijusius faktus, kad tie laivai nevykdo NNN žvejybos veiklos ir nėra su ja susiję.
5. 1 dalyje nurodytame sąraše pateikiama ši informacija:
a) |
laivo pavadinimas, registracijos numeris, ankstesni pavadinimai (jei jie žinomi) ir registracijos uostas; |
b) |
ankstesnė laivo vėliavos valstybė (jeigu yra); |
c) |
tarptautinis radijo šaukinys (jeigu yra); |
d) |
savininko arba savininkų pavadinimas ir adresas; |
e) |
laivo tipas; |
f) |
ilgis; |
g) |
operatoriaus (valdytojo) arba operatorių (valdytojų) (jei jų yra) pavadinimas ir adresas; |
h) |
registrinė laivo talpa; ir |
i) |
pagrindinio variklio arba variklių galia. |
6. Valstybės narės, sudariusios pirminį laivų, kuriems suteiktas leidimas, sąrašą, nedelsdamos Komisijai praneša apie visus jo papildymus, išbraukimus iš jo ir (arba) pakeitimus visuomet, kai padaromi tokie pakeitimai.
58 straipsnis
Leidimus turinčių laivų įpareigojimai
1. Laivai turi laikytis visų atitinkamų SEAFO išsaugojimo ir valdymo priemonių.
2. Leidimus turinys laivai laive turi galiojantį laivo registracijos pažymėjimą ir galiojantį leidimą žvejoti ir (arba) perkrauti.
59 straipsnis
Leidimų neturintys laivai
1. Valstybės narės imasi priemonių uždrausti rūšių, kurioms taikoma SEAFO konvencija, žvejybą, laikymą laive, perkrovimą ir iškrovimą laivams, neįtrauktiems į SEAFO leidimus turinčių laivų registrą.
2. Valstybės narės praneša Komisijai apie visą faktinę informaciją, kuria remiantis galima pagrįstai įtarti, kad į SEAFO leidimus turinčių laivų registrą neįtraukti laivai SEAFO konvencijos rajone žvejoja ir (arba) perkrauna rūšių, kurioms taikoma SEAFO konvencija, žuvis.
3. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad į SEAFO leidimus turinčių laivų registrą įtrauktų laivų savininkai nedalyvautų žvejybos veikloje, kurią SEAFO konvencijos rajone vykdo laivai, neįtraukti į leidimus turinčių laivų registrą, arba nebūtų su ja susiję.
2 SKIRSNIS
Perkrovimas
60 straipsnis
Perkrovimo jūroje draudimas
Kiekviena valstybė narė draudžia rūšių, kurioms taikoma SEAFO konvencija, žuvų perkrovimą jūroje su jos vėliava plaukiojantiems laivams SEAFO konvencijos rajone.
61 straipsnis
Perkrovimas uoste
1. Bendrijos žvejybos laivai, SEAFO konvencijos rajone žvejojantys rūšis, kurioms taikoma SEAFO konvencija, gali jas perkrauti SEAFO Susitariančiosios Šalies uoste tik tuo atveju, jei jie turi išankstinį susitariančiosios šalies, kurios uoste bus perkraunama, leidimą. Bendrijos žvejybos laivams leidžiama vykdyti perkrovimą tik tuo atveju, jei jie gavo tokį išankstinį leidimą perkrauti iš vėliavos valstybės narės ir uosto valstybės.
2. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad leidimą turintys jos žvejybos laivai gautų išankstinį leidimą vykdyti perkrovimą uoste. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad perkrovimas atitiktų kiekvieno laivo sugautų žuvų kiekį, apie kurį pranešta, ir reikalauja pranešti apie perkrovimą.
3. Bendrijos žvejybos laivo, kuris perkrauna į kitą laivą (toliau - „laivas, į kurį perkraunama“) bet kokį SEAFO konvencijos rajone sugautų rūšių, kurioms taikoma SEAFO konvencija, žuvų kiekį, kapitonas perkrovimo metu informuoja laivo, į kurį perkraunama, vėliavos valstybę apie atitinkamas rūšis ir kiekius, sugautų žuvų kiekių perkrovimo datą ir buvimo vietą ir pateikia savo vėliavos valstybei narei SEAFO perkrovimo deklaraciją pagal XII priedo I dalyje nustatytą formą.
4. Bendrijos žvejybos laivo kapitonas ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikia tokią informaciją SEAFO Susitariančiajai Šaliai, kurios uoste bus perkraunama:
— |
perkrovimą turinčių atlikti žvejybos laivų pavadinimus, |
— |
laivų, į kuriuos perkraunama, pavadinimus, |
— |
perkrautinų žuvų svorį (tonomis pagal rūšis), |
— |
perkrovimo dieną ir uostą. |
5. Su Bendrijos vėliava plaukiojančio laivo, į kurį perkraunama, kapitonas likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki perkrovimo pradžios ir jo pabaigoje, kai perkraunama SEAFO Susitariančiosios Šalies uoste, informuoja uosto valstybės kompetentingas institucijas apie sugautų rūšių, kurioms taikoma SEAFO konvencija, žuvų kiekį jo laive ir perduoda SEAFO perkrovimo deklaraciją šioms kompetentingoms institucijoms per 24 valandas.
6. Su Bendrijos vėliava plaukiojančio laivo, į kurį perkraunama, kapitonas likus 48 valandoms iki iškrovimo pateikia SEAFO perkrovimo deklaraciją uosto valstybės, kurioje iškraunama, kompetentingoms institucijoms.
7. Kiekviena valstybė narė imasi atitinkamų priemonių, kad patikrintų gautos informacijos tikslumą, ir bendradarbiauja su vėliavos valstybe, kad užtikrintų, jog iškrauti kiekiai atitinka kiekvieno laivo sugautų žuvų kiekį, apie kurį pranešta.
8. Kiekviena valstybė narė su laivais, kuriems leidžiama SEAFO konvencijos rajone žvejoti rūšių, kurioms taikoma SEAFO konvencija, žuvis iki 2008 m. birželio 1 d. praneša Komisijai informaciją apie su jos vėliava plaukiojančių laivų perkrovimus.
3 SKIRSNIS
Pažeidžiamoms giluminėms buveinėms ir ekosistemoms valdyti skirtos apsaugos priemonės
62 straipsnis
Uždari rajonai
Visa rūšių, kurioms taikoma SEAFO konvencija, žuvų žvejyba Bendrijos žvejybos laivais draudžiama toliau nurodytuose rajonuose:
a) |
A1 pakvadratis
|
b) |
B1 pakvadratis Molloy povandeninis kalnas
|
c) |
C kvadratas
|
d) |
C1 pakvadratis
|
e) |
D kvadratas
|
63 straipsnis
Žvejybos uždarame rajone atnaujinimas
1. 62 straipsnyje nurodytame uždarame žvejybos rajone žvejybos negalima atnaujinti tol, kol vėliavos valstybė rajone nenustato ir žemėlapiuose nepažymi pažeidžiamų jūrų ekosistemų, įskaitant povandeninius kalnus, hidrotermines versmes ir šaltųjų vandenų koralus ir tol, kol neatlieka žvejybos atnaujinimo poveikio tokioms pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms įvertinimo.
2. Pagal 1 dalį vykdomo nustatymo, žymėjimo žemėlapiuose ir poveikio įvertinimo rezultatus vėliavos valstybė pateikia Komisijai, o Komisija juos perduoda metiniam SEAFO mokslinio komiteto posėdžiui.
3. Valstybės narės Komisijai gali teikti žvejybos mokslinių tyrimų tikslais planus, kurių tikslas - įvertinti žvejybos poveikį žuvininkystės išteklių tvarumui ir pažeidžiamoms jūrų buveinėms.
4 SKIRSNIS
Atsitiktinės jūrų paukščių priegaudos mažinimo priemonės
64 straipsnis
Informacija apie sąveiką su jūrų paukščiais
Valstybės narės renka ir iki 2008 m. birželio 1 d. Komisijai pateikia visą turimą informaciją apie sąveiką su jūrų paukščiais, įskaitant atsitiktinai sugautus jų žvejybos laivų, žvejojančių rūšių, kurioms taikoma SEAFO konvencija, žuvis.
65 straipsnis
Pavojaus mažinimo priemonės
1. Visi Bendrijos laivai, žvejojantys į pietus nuo 30 laipsnių pietų platumos lygiagretės, turi ir naudoja paukščių baidymo lynus (paukščių baidymo lyno stiebus):
a) |
paukščių baidymo lyno stiebai atitinka sutartą paukščių baidymo lyno stiebų struktūrą ir naudojimo gaires, kaip nustatyta XII priedo II dalyje; |
b) |
paukščių baidymo lyno stiebai visuomet išdėstomi prieš nuleidžiant į vandenį ūdas į pietus nuo 30 laipsnių pietų platumos lygiagretės; |
c) |
jeigu praktiškai įmanoma, laivai skatinami naudoti antrą paukščių baidymo lyno stiebą ir paukščių baidymo lyną, kai paukščių labai gausu arba jie labai aktyvūs; |
d) |
visi laivai privalo turėti atsarginius paukščių baidymo lynus, paruoštus naudoti nedelsiant. |
2. Ūdos užmetamos tik naktį (t. y. tamsos valandomis tarp jūrinio saulėlydžio ir saulėtekio (44)). Žvejojant ūdomis naktį naudojami tik saugai būtini laivo žibintai.
3. Draudžiama išmesti žuvų atliekas metant arba statant žvejybos įrankius. Reikia vengti išmesti žuvų atliekas ištraukiant žvejybos įrankį. Jei įmanoma, išmetama priešingoje laivo pusėje nei ta, kurioje ištraukiamas žvejybos įrankis. Tokiuose laivuose arba tokios žvejybos atveju, kai nereikalaujama žuvų atliekų laikyti laive, įgyvendinama sistema žuvų kabliukams ištraukti iš žuvų atliekų ir žuvų galvų prieš jas išmetant. Prieš metant tinklai išvalomi nuo visko, kas galėtų masinti jūrų paukščius.
4. Bendrijos žvejybos laivai nustato metimo ir traukimo tvarką, kuria sutrumpinamas tinklo neįtemptomis akimis plūduriavimo paviršiuje laikas. Kiek įmanoma, tinklo priežiūra turi būti atliekama tinklui nesant vandenyje.
5. Bendrijos žvejybos laivai skatinami rasti tokius įrankių modelius, kuriais būtų sumažinta galimybė paukščiams patekti į tą tinklo dalį, kurioje jie lengviausiai įsipainiotų. Tai gali reikšti tinklo pasunkinimą arba plūdrumo sumažinimą, kad jis greičiau nugrimztų, arba spalvoto kaspino ar kitų priemonių pritaisymą virš tam tikrų tinklo vietų, kuriose tinklo akių dydžiai kelia paukščiams ypatingą pavojų.
6. SEAFO konvencijos rajone neleidžiama žvejoti Bendrijos žvejybos laivams, kurie sukonstruoti taip, kad juose nėra perdirbimo įrangos arba atitinkamos talpos žuvų atliekoms laive laikyti, arba galimybės išmesti žuvų atliekas priešingoje laivo pusėje nei ta, kurioje ištraukiamas žvejybos įrankis.
7. Dedamos visos pastangos siekiant užtikrinti, kad žvejybos operacijų metu pagauti gyvi jūrų paukščiai būtų paleidžiami gyvi ir, kai įmanoma, kabliukai būtų ištraukiami nesukeliant pavojaus tokio paukščio gyvybei.
5 SKIRSNIS
Kontrolė
66 straipsnis
Specialios nuostatos dėl patagoninių nototetinių dančių (Dissostichus eleginoides)
1. Laivo, kuriam suteiktas leidimas žvejoti patagoninius nototeninius dančius SEAFO konvencijos rajone pagal 57 straipsnį, kapitonas savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir SEAFO sekretoriatui elektroninėmis priemonėmis siunčia sugautų žuvų kiekio ataskaitą, kurioje nurodomi jo laivo sugauti patagoninių nototeninių dančių kiekiai, taip pat ir tai, kad žuvų nesugauta. Ši ataskaita siunčiama kas penkias žvejybos reiso dienas. Kiekviena valstybė narė nedelsdama persiunčia šią informaciją Komisijai.
2. Valstybės narės, turinčios laivus, kuriems suteiktas leidimas žvejoti patagoninius nototeninius dančius SEAFO konvencijos rajone, ne vėliau nei iki 2008 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai ir SEAFO sekretoriatui išsamius duomenis apie sugautų žuvų kiekius ir žvejybos pastangas.
67 straipsnis
Specialios nuostatos dėl raudonųjų gelmių krabų (Chaceon spp)
1. Laivo, kuriam suteiktas leidimas žvejoti raudonuosius gelmių krabus SEAFO konvencijos rajone pagal 57 straipsnį, kapitonas savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir SEAFO sekretoriatui elektroninėmis priemonėmis siunčia sugautų gyvūnų kiekio ataskaitą, kurioje nurodomi jo laivo sugauti raudonųjų gelmių krabų kiekiai, taip pat ir tai, kad gyvūnų nesugauta. Ši ataskaita siunčiama kas penkias žvejybos reiso dienas. Kiekviena valstybė narė nedelsdama persiunčia šią informaciją Komisijai.
2. Valstybės narės, turinčios laivus, kuriems suteiktas leidimas žvejoti raudonuosius gelmių krabus SEAFO konvencijos rajone, ne vėliau nei iki 2008 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai ir SEAFO sekretoriatui išsamius duomenis apie sužvejotų gyvūnų kiekius ir žvejybos pastangas.
68 straipsnis
Pranešimas apie laivo judėjimą ir sugautų žuvų kiekius
1. Žvejybos laivai ir žvejybos mokslinių tyrimų laivai, kuriems leidžiama žvejoti SEAFO konvencijos rajone ir kurie vykdo žvejybą, siunčia įplaukimo, sugautų žuvų kiekio ir išplaukimo ataskaitas vėliavos valstybės narės institucijoms laivo stebėjimo sistemos arba kitomis atitinkamomis priemonėmis ir, jei vėliavos valstybė narė to pageidauja, SEAFO vykdomajam sekretoriui.
2. Įplaukimo ataskaita pateikiama ne anksčiau kaip prieš 12 valandų ir ne vėliau kaip 6 valandos iki kiekvieno įplaukimo į SEAFO konvencijos rajoną ir apima įplaukimo datą, laiką, laivo geografinę padėtį ir laive laikomų žuvų kiekį pagal rūšis (FAO 3 raidžių kodas) ir pagal gyvąjį svorį (kg).
3. Sugautų žuvų kiekio ataskaita pateikiama pagal rūšis (FAO 3 raidžių kodas) ir pagal gyvąjį svorį (kg) kiekvieno kalendorinio mėnesio pabaigoje.
4. Išplaukimo ataskaita pateikiama ne anksčiau kaip prieš 12 valandų ir ne vėliau kaip 6 valandos iki kiekvieno išplaukimo iš SEAFO konvencijos rajono. Ji apima išplaukimo datą, laiką, laivo geografinę padėtį, žvejybos dienų skaičių ir SEAFO konvencijos rajone sužvejotų žuvų kiekį pagal rūšis (FAO 3 raidžių kodas) ir pagal gyvąjį svorį (kg) nuo žvejybos SEAFO konvencijos rajone pradžios arba nuo paskutinės sužvejotų žuvų kiekio ataskaitos.
69 straipsnis
Mokslinis stebėjimas ir išteklių įvertinimą pagrindžiančios informacijos rinkimas
1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad visuose jos žvejybos laivuose, vykdančiuose veiklą SEAFO konvencijos rajone ir žvejojančiuose rūšis, kurioms taikoma SEAFO konvencija, būtų kvalifikuoti mokslininkai stebėtojai.
2. Kiekviena valstybė narė reikalauja pateikti stebėtojų surinktą informaciją apie kiekvieną su jos vėliava plaukiojantį laivą per 30 dienų nuo išplaukimo iš SEAFO konvencijos rajono. Duomenys pateikiami SEAFO mokslinio komiteto nurodyta forma. Valstybė narė kuo skubiau, bet atsižvelgdama į poreikį išlaikyti neapibendrintų duomenų konfidencialumą pateikia informacijos kopiją Komisijai. Valstybė narė taip pat gali pateikti informacijos kopiją SEAFO vykdomajam sekretoriui.
3. Paskirtieji stebėtojai kuo plačiau renka ir patikrina šiame straipsnyje nurodytą informaciją iki 2008 m. birželio 30 d.
70 straipsnis
Pastebėti konvencijos Susitariačiomis Šalimis nesančių šalių laivai
1. Su valstybės narės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai praneša savo vėliavos valstybei narei informaciją apie visą galimą su konvencijos Susitariančiąja Šalimi nesančios šalies vėliava plaukiojančių laivų SEAFO konvencijos rajone vykdomą žvejybos veiklą. Reikia nurodyti, inter alia, šią informaciją:
a) |
laivo pavadinimą; |
b) |
laivo registracijos numerį; |
c) |
laivo vėliavos valstybę; |
d) |
visą kitą svarbią informaciją, susijusią su pastebėtu laivu. |
2. Kiekviena valstybė narė kuo skubiau Komisijai pateikia 1 dalyje nurodytą informaciją. Komisija persiunčia šią informaciją SEAFO vykdomajam sekretoriui.
XI SKYRIUS
SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL IOTC RAJONE ŽVEJOJANČIŲ BENDRIJOS LAIVŲ
71 straipsnis
Jūrų paukščių priegaudos mažinimas
1. Valstybės narės renka ir IOTC, kartu nusiųsdamos kopiją Komisijai, pateikia visą turimą informaciją apie sąveiką su jūrų paukščiais, įskaitant apie atsitiktinai jų žvejybos laivų sugautus jūrų paukščius.
2. Valstybės narės siekia sumažinti jūrų paukščių priegaudą visuose žvejybos rajonuose, visais sezonais ir žvejojant visais būdais taikydamos veiksmingas pavojaus mažinimo priemones.
3. Bendrijos laivai, žvejojantys į pietus nuo 30o pietų platumos, turi ir naudoja paukščių baidymo lynus (paukščių baidymo lyno stiebus), laikydamiesi šių techninių nuostatų:
a) |
paukščių baidymo lyno stiebai atitinka sutartas ir IOTC priimtas paukščių baidymo lyno stiebų struktūros ir naudojimo gaires; |
b) |
paukščių baidymo lyno stiebai visuomet išdėstomi prieš nuleidžiant į vandenį ūdas į pietus nuo 30o pietų platumos; |
c) |
jeigu praktiškai įmanoma, laivai naudoja antrą paukščių baidymo lyno stiebą ir paukščių baidymo lyną, kai paukščių labai gausu arba jie labai aktyvūs; |
d) |
visi laivai privalo turėti atsarginius paukščių baidymo lynus, paruoštus naudoti nedelsiant. |
4. Paviršinėmis ūdomis durklažuves žvejojantiems Bendrijos laivams, kurie naudoja „amerikietišką ūdų sistemą“ ir turi lynų metimo įrenginį, 3 dalies reikalavimai netaikomi.
72 straipsnis
Tropikų tunus žvejojančių laivų žvejybos pajėgumų apribojimas
1. Valstybės narės apriboja su jų vėliava plaukiojančių laivų, kurių bendras ilgis yra 24 metrai arba didesnis ir kurie IOTC rajone žvejoja tropikų tunus, skaičių pagal įrankių tipą iki 2006 m. žvejybos pastangų lygių. Jos taip pat apriboja iki tų lygių pagal įrankių tipą su jų vėliava plaukiojančių laivų, kurių bendras ilgis yra mažesnis nei 24 metrai ir kurie IOTC rajone už jų išskirtinės ekonominės zonos ribų žvejoja tropikų tunus, skaičių. Laivų skaičius ribojamas proporcingai atitinkamai bendrajai talpai, išreikštai kaip GRT (registrinė laivo talpa) arba GT (laivo talpa). Keičiant laivus negalima viršyti bendrosios talpos.
2. Laivams, kuriems buvo taikomas administracinis procesas, kurie buvo statomi arba kuriuos jau buvo leista statyti 2006 m. ir kuriuos leidžiama įtraukti į laivyną, 1 dalies nuostatos netaikomos.
3. Nepaisant 1 dalies, iki 2008 m. sausio 1 d. valstybės narės praneša Komisijai savo laivų, 2006 m. šiame rajone žvejojusių tropikų tunus, skaičių ir talpą. Tam jos patikrina faktinį savo laivų buvimą ir žvejybos veiklą IOTC rajone 2007 m. remdamosi savo laivo stebėjimo sistemos įrašais, sugautų žuvų kiekio ataskaitomis, įplaukimu į uostus arba kitomis priemonėmis.
4. Nepaisant 1 dalies, valstybės narės gali keisti laivų skaičių pagal įrankių tipą, jeigu jos gali įrodyti Komisijai, kad keičiant laivų skaičių pagal įrankių tipą nedidėja tam tikrų žuvų rūšių žvejybos pastangos.
5. Valstybės narės užtikrina, kad jeigu jų laivynui siūloma perkelti pajėgumus, perkeltini laivai būtų įregistruoti IOTC laivų registre arba kitų regioninių tuno žvejybos organizacijų laivų registruose. Negalima perkelti laivų, įtrauktų į bet kurios regioninės žvejybos valdymo organizacijos NNN žvejybos veiklą vykdančių laivų sąrašą.
73 straipsnis
Durklažuves ir ilgapelekius tunus žvejojančių laivų žvejybos pajėgumų apribojimas
1. Valstybės narės apriboja su jų vėliava plaukiojančių laivų, kurių bendras ilgis yra 24 metrai arba didesnis ir kurie IOTC rajone žvejoja durklažuves ir ilgapelekius tunus, skaičių pagal įrankių tipą iki 2007 m. žvejybos pastangų lygių. Valstybės narės taip pat apriboja iki tų lygių pagal įrankių tipą su jų vėliava plaukiojančių laivų, kurių bendras ilgis yra mažesnis nei 24 metrai ir kurie IOTC rajone už jų išskirtinės ekonominės zonos ribų žvejoja durklažuves ir ilgapelekius tunus, skaičių. Laivų skaičius ribojamas proporcingai atitinkamai bendrajai talpai, išreikštai kaip GRT (registrinė laivo talpa) arba GT (laivo talpa). Keičiant laivus negalima viršyti bendrosios talpos.
2. Laivams, kuriems buvo taikomas administracinis procesas, kurie buvo statomi arba kuriuos jau buvo leista statyti 2007 m. ir kuriuos leidžiama įtraukti į laivyną, 1 dalis netaikoma.
3. Valstybės narės iki 2008 m. sausio 1 d. praneša Komisijai savo laivų, 2007 m. šiame rajone žvejojusių durklažuves ir ilgapelekius tunus, skaičių ir talpą. Tam jos patikrina faktinį savo laivų buvimą ir žvejybos veiklą IOTC rajone 2007 m. remdamosi savo laivo stebėjimo sistemos įrašais, sugautų žuvų kiekio ataskaitomis, įplaukimu į uostus arba kitomis priemonėmis.
4. Nepaisant 1 dalies, valstybės narės gali keisti laivų skaičių pagal įrankių tipą, jeigu jos gali įrodyti Komisijai, kad keičiant laivų skaičių pagal įrankių tipą nedidėja atitinkamų žuvų išteklių žvejybos pastangos.
5. Valstybės narės užtikrina, kad jeigu jų laivynui siūloma perkelti pajėgumus, perkeltini laivai būtų įregistruoti IOTC laivų registre arba kitų regioninių tuno žvejybos organizacijų laivų registruose. Negalima perkelti laivų, įtrauktų į bet kurios regioninės žvejybos valdymo organizacijos NNN žvejybos veiklą vykdančių laivų sąrašą.
XII SKYRIUS
SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL SPFO RAJONE ŽVEJOJANČIŲ BENDRIJOS LAIVŲ
74 straipsnis
Pelaginių rūšių žvejyba – žvejybos pajėgumų apribojimas
1. Valstybės narės riboja su jų vėliava plaukiojančių ir 2008 m. pelaginių žuvų išteklius žvejojančių laivų talpos (GT) bendrą lygį iki SPFO rajone 2007 m. užfiksuotų bendrų GT lygių taip, kad būtų užtikrintas taususis pelaginių žuvų išteklių naudojimas Pietų Ramiajame vandenyne.
2. Iki 2008 m. sausio 15 d. valstybės narės praneša Komisijai apie su jų vėliava plaukiojančių ir aktyviai 2007 m. žvejojusių laivų bendrą šiame rajone 2007 m. užfiksuotos laivų talpos lygį. Pranešdamos šią informaciją valstybės narės patikrina faktinį savo laivų buvimą ir žvejybos veiklą SPFO rajone 2007 m. remdamosi savo laivo stebėjimo sistemos įrašais, sugautų žuvų kiekio ataskaitomis, įplaukimu į uostus arba kitomis priemonėmis.
3. Valstybės narės, jau anksčiau žvejojusios pelaginių rūšių žuvis Pietų Ramiajame vandenyne, bet nevykdžiusios žvejybos veiklos 2007 m., 2008 m. gali užsiimti žvejybos veikla SPFO rajone su sąlyga, kad jos savanoriškai ribos žvejybos pastangas. Šios valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai SPFO rajone žvejybos veikla užsiimančių laivų pavadinimus ir charakteristikas, įskaitant laivų talpą (GT).
4. Valstybės narės SPFO Laikinajai mokslinei darbo grupei teikia peržiūrėti galimus SPFO rajone esančių pelaginių žuvų išteklių įvertinimus ir mokslinius tyrimus bei skatina aktyvų savo mokslo ekspertų dalyvavimą SPFO pelaginėms rūšims skirtoje mokslinėje veikloje.
5. Kiek įmanoma, valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančiuose žvejybos laivuose būtų pakankamai stebėtojų, siekiant stebėti pelaginių žuvų žvejybą Pietų Ramiajame vandenyne ir rinkti svarbią mokslinę informaciją.
75 straipsnis
Dugninė žvejyba
1. Valstybės narės riboja dugninės žvejybos pastangas arba sugautų žuvų kiekius SPFO rajone, kad jie neviršytų 2002 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpio vidutinių metinių lygių, kurie išreiškiami žvejybos laivų skaičiumi ir kitais sugautų žuvų kiekį, žvejybos pastangas ir žvejybos pajėgumus apibūdinančiais parametrais.
2. Valstybės narės neišplečia dugninės žvejybos veiklos į naujas SPFO rajono dalis, kuriose šiuo metu tokia žvejyba nevyksta.
3. Bendrijos laivai nutraukia dugninę žvejybą SPFO rajone arčiau nei penkios jūrmylės iki SPFO rajono vietos, kurioje žvejybos operacijų metu pastebėta pažeidžiamų jūrų ekosistemų buvimo įrodymų. Bendrijos laivai praneša apie pastebėtus įrodymus nurodydami tos ekosistemos vietą ir rūšį savo vėliavos valstybei, Komisijai ir SPFO laikinajam sekretoriatui, kad būtų galima priimti reikiamas priemones atitinkamos vietos atžvilgiu.
4. Valstybės narės skiria stebėtojus kiekvienam su jų vėliava plaukiojančiam laivui, kuris vykdo ar ketina vykdyti žvejybos tralais veiklą SPFO rajone, ir užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose, vykdančiuose kitą dugninės žvejybos veiklą SPFO rajone, būtų pakankamai stebėtojų.
76 straipsnis
Duomenų rinkimas ir keitimasis jais
Valstybės narės renka, tikrina ir teikia duomenis laikydamosi SPFO duomenų rinkimo, teikimo, tikrinimo ir keitimosi jais standartuose nustatytos tvarkos.
XIII SKYRIUS
SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL WCPFC RAJONE ŽVEJOJANČIŲ BENDRIJOS LAIVŲ
77 straipsnis
Žvejybos pastangų apribojimai
Valstybės narės užtikrina, kad bendra didžiaakio tuno, gelsvauodegio tuno ir Pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekio tuno išteklių žvejybos pastangos WCPFC rajone neviršytų Bendrijos ir šio regiono pakrančių valstybių žvejybos partnerystės susitarimuose numatytų žvejybos pastangų.
78 straipsnis
Plūdriųjų priemonių pelaginėms žuvims žvejoti naudojimo valdymo planai
1. Valstybės narės, kurių laivai turi leidimą žvejoti WCPFC rajone, parengia inkarinių arba dreifuojančiųjų plūdriųjų priemonių pelaginėms žuvims žvejoti naudojimo (FAD) valdymo planus. Į tuos valdymo planus įtraukiamos didžiaakių tunų ir gelsvauodegių tunų jauniklių sugavimo ribojimo strategijos.
2. 1 dalyje nurodyti valdymo planai pateikiami Komisijai ne vėliau kaip iki 2008 m. spalio 15 d. Komisija, remdamasi šiais planais, parengia Bendrijos valdymo planą ir ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 31 d. pateikia jį WCPFC sekretoriatui.
79 straipsnis
Didžiausias leidžiamas durklažuves žvejojančių laivų skaičius
Bendrijos laivų, žvejojančių durklažuves rajonuose į pietus nuo WCPFC rajono 20o pietų platumos, skaičius negali būti didesnis nei 14. Iš Bendrijos laivų tokiuose rajonuose žvejoti durklažuves gali tik su Ispanijos vėliava plaukiojantys laivai.
XIV SKYRIUS
SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL ICCAT RAJONE ŽVEJOJANČIŲ BENDRIJOS LAIVŲ
80 straipsnis
Jūrų paukščių priegaudos mažinimas
1. Valstybės narės renka ir ICCAT sekretoriatui bei Komisijai perduoda visą turimą informaciją apie sąveiką su jūrų paukščiais, įskaitant apie atsitiktinai jų žvejybos laivų sugautus jūrų paukščius.
2. Valstybės narės siekia sumažinti jūrų paukščių priegaudą visuose žvejybos rajonuose, visais sezonais ir žvejojant visais būdais taikydamos veiksmingas pavojaus mažinimo priemones.
3. Bendrijos laivai, žvejojantys į pietus nuo 20o pietų platumos, turi ir naudoja paukščių baidymo lynus (paukščių baidymo lyno stiebus), laikydamiesi šių techninių nuostatų:
a) |
paukščių baidymo lyno stiebai atitinka paukščių baidymo lyno stiebų struktūros reikalavimus ir ICCAT priimtas naudojimo gaires; |
b) |
paukščių baidymo lynai visuomet išdėstomi prieš nuleidžiant į vandenį ūdas į pietus nuo 20o pietų platumos; |
c) |
jeigu praktiškai įmanoma, laivai naudoja antrą paukščių baidymo lyno stiebą ir paukščių baidymo lyną, kai paukščių labai gausu arba jie labai aktyvūs; |
d) |
visi laivai privalo turėti atsarginius paukščių baidymo lynus, paruoštus naudoti nedelsiant. |
4. Nukrypstant nuo 3 dalies, ūdomis durklažuves žvejojantys Bendrijos laivai gali naudoti viengijus ūdų įrankius, jeigu šie laivai:
a) |
užmeta ūdas laikotarpiu tarp jūrinio saulėlydžio ir saulėtekio, kaip nustatyta jūriniame saulėlydžių ir saulėtekių astronominiame metraštyje, skirtame geografinei žvejybos vietai; |
b) |
ant paukščių baidymo lyno pritaiso ne lengvesnę kaip 60 g šarnyrinę jungtį ne toliau kaip 3 m nuo kabliuko, kad būtų pasiektas optimalus nugrimzdimo lygis. |
81 straipsnis
Uždaro rajono ir sezono durklažuvių žvejybai Viduržemio jūroje nustatymas
Siekiant apsaugoti durklažuves, ypač neužaugusias žuvis, durklažuvių žvejyba Viduržemio jūroje draudžiama nuo 2008 m. spalio 15 d. iki lapkričio 15 d.
82 straipsnis
Rykliai
Valstybės narės imasi tinkamų priemonių dėl Šiaurės Atlanto Mako ryklių žvejybos išžvejojamai žuvų populiacijos daliai sumažinti.
XV SKYRIUS
NETEISĖTA, NEDEKLARUOJAMA IR NEREGULIUOJAMA ŽVEJYBA
83 straipsnis
Šiaurės Atlantas
Laivams, vykdantiems neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybą Šiaurės Atlante, taikomos XIII priede nustatytos priemonės.
XVI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
84 straipsnis
Duomenų perdavimas
Valstybės narės, pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 15 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnio 1 dalį Komisijai siųsdamos duomenis apie iškrautus sugautų išteklių žuvų kiekius, naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus.
85 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Jis taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.
Jeigu CCAMLR rajone BLSK yra nustatomi laikotarpiams, prasidedantiems prieš 2008 m. sausio 1 d., 41 straipsnis taikomas nuo atitinkamų BLSK taikymo laikotarpių pradžios.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2008 m. sausio 16 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
D. RUPEL
(1) OL L 358, 2002 12 31, p. 59. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 865/2007 (OL L 192, 2007 7 24, p. 1).
(3) OL L 70, 2004 3 9, p. 8. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 441/2007 (OL L 104, 2007 4 21, p. 28).
(4) OL L 150, 2004 4 30, p. 1.
(5) OL L 345, 2005 12 28, p. 5.
(7) OL L 122, 2007 5 11, p. 7.
(8) OL L 157, 2007 6 19, p. 1.
(9) OL L 276, 1983 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1804/2005 (OL L 290, 2005 11 4, p. 10).
(10) OL L 274, 1986 9 25, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3259/94 (OL L 339, 1994 12 29, p. 11).
(11) OL L 132, 1987 5 21, p. 9.
(12) OL L 365, 1991 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 448/2005 (OL L 74, 2005 3 19, p. 5).
(13) OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 248, 2007 9 22, p. 1).
(14) OL L 171, 1994 7 6, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2943/95 (OL L 308, 1995 12 21, p. 15).
(15) OL L 125, 1998 4 27, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2166/2005 (OL L 345, 2005 12 28, p. 5).
(16) OL L 191, 1998 7 7, p. 10. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2187/2005 (OL L 349, 2005 12 31, p. 1).
(17) OL L 351, 2002 12 28, p. 6. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2269/2004 (OL L 396, 2004 12 31, p. 1).
(18) OL L 289, 2003 11 7, p. 1.
(19) OL L 333, 2003 12 20, p. 17.
(20) OL L 97, 2004 1 4, p. 16. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1099/2007 (OL L 248, 2007 9 22, p. 11).
(21) OL L 340, 2005 12 23, p. 3.
(22) OL L 384, 2006 12 29, p. 28. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 754/2007 (OL L 172, 2007 6 30, p. 26).
(24) OL L 123, 2007 5 12, p. 3.
(25) OL L 318, 2007 12 5, p. 1.
(26) OL L 226, 1980 8 29, p. 48.
(27) OL L 226, 1980 8 29, p. 12.
(28) OL L 172, 2007 6 30, p. 1.
(29) OL L 15, 2007 1 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 898/2007 (OL L 196, 2007 7 28, p. 22).
(30) OL L 190, 1998 7 4, p. 34.
(31) OL L 270, 1995 11 13, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
(32) OL L 227, 1981 8 12, p. 21.
(33) OL L 186, 1993 7 28, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
(34) OL L 234, 2002 8 31, p. 39.
(35) OL L 162, 1986 6 18, p. 33.
(36) OL L 224, 2006 8 16, p. 22.
(37) OL L 236, 1995 10 5, p. 24.
(38) OL L 196, 2006 7 18, p. 14.
(40) OL L 22, 2003 1 25, p. 5.
(41) OL L 349, 2005 12 31, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 809/2007 (OL L 182, 2007 7 12, p. 1).
(42) OL L 5, 2004 1 9, p. 25. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1799/2006 (OL L 341, 2006 12 7, p. 26).
(43) OL L 121, 1994 5 12, p. 3.
(44) Tikslus laikas nuo jūrinio saulėlydžio iki saulėtekio yra nustatytas atitinkamai platumai, vietos laikui ir datai skirtose jūrinio astronominio metraščio lentelėse. Visuomet ir laivo operacijų, ir stebėtojo pranešimų atveju laikas nurodomas GMT.
I PRIEDAS
RAJONUOSE, KURIUOSE GALIOJA LEIDŽIAMO SUGAUTI ŽUVŲ KIEKIO APRIBOJIMAI, BENDRIJOS LAIVAMS TAIKOMI LEIDŽIAMO SUGAUTI ŽUVŲ KIEKIO APRIBOJIMAI IR TREČIŲJŲ ŠALIŲ ŽVEJYBOS LAIVAMS EB VANDENYSE TAIKOMI LEIDŽIAMO SUGAUTI ŽUVŲ KIEKIO APRIBOJIMAI PAGAL ŽUVŲ RŪŠIS IR RAJONUS (GYVOJO SVORIO TONOMIS, IŠSKYRUS TUO ATVEJU, JEIGU NURODYTA KITAIP)
Visi šiame priede nustatyti leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimai šio reglamento 5 straipsnio tikslais laikomi kvotomis ir dėl to jiems taikomos Reglamente (EEB) Nr. 2847/93 nustatytos taisyklės, ypač jo 14 ir 15 straipsniai.
Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodomi atsižvelgiant į lotyniškus rūšių pavadinimus, išdėstytus abėcėlės tvarka. Toliau šio reglamento taikymo tikslais pateikiama lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:
Mokslinis pavadinimas |
3 raidžių kodas |
Bendrinis pavadinimas |
Ammodytidae |
SAN |
Tobinės |
Anarhichas lupus |
CAT |
Paprastoji vilkžuvė |
Aphanopus carbo |
BSF |
Juodoji kalavija |
Argentina silus |
ARU |
Atlantinė argentina |
Beryx spp. |
ALF |
Alfonsinos |
Boreogadus saida |
POC |
Poliarinė menkė |
Brosme brosme |
USK |
Brosmė |
Centrophorus squamosus |
GUQ |
Pilkasis trumpadyglis ryklys |
Centroscymnus coelolepis |
CYO |
Portugalinis baltaakis dygliaryklis |
Cetorhinus maximus |
BSK |
Milžinryklis |
Chaenocephalus aceratus |
SSI |
Krokodilinė ledžuvė |
Champsocephalus gunnari |
ANI |
Lygiažiotė ledžuvė |
Channichthys rhinoceratus |
LIC |
Raganosė ledžuvė |
Chionoecetes spp. |
PCR |
Šiauriniai krabai vorai |
Clupea harengus |
HER |
Atlanto silkė |
Coryphaenoides rupestris |
RNG |
Bukasnukis ilgauodegis grenadierius |
Dalatias licha |
SCK |
Šokoladinis dygliaryklis |
Deania calcea |
DCA |
Smailiasnukis ryklys |
Dissostichus eleginoides |
TOP |
Patagoninis nototeninis dančius |
Engraulis encrasicolus |
ANE |
Europinis ančiuvis |
Etmopterus princeps |
ETR |
Naktinis juodasis dygliaryklis |
Etmopterus pusillus |
ETP |
Mažasis juodasis dygliaryklis |
Etmopterus spinax |
ETX |
Lygiaodis juodasis ryklys |
Euphausia superba |
KRI |
Krilis |
Gadus morhua |
COD |
Atlanto menkė |
Galeorhinus galeus |
GAG |
Paprastasis sriubinis ryklys |
Germo alalunga |
ALB |
Albakoras |
Glyptocephalus cynoglossus |
WIT |
Raudonoji plekšnė |
Gobionotothen gibberifrons |
NOG |
Žalioji nototenija |
Hippoglossoides platessoides |
PLA |
Amerikinė plekšnė |
Hippoglossus hippoglossus |
HAL |
Atlantinis paltusas |
Hoplostethus atlanticus |
ORY |
Atlantinis didžiagalvis |
Illex illecebrosus |
SQI |
Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras |
Lamna nasus |
POR |
Silkinis ryklys |
Lampanyctus achirus |
LAC |
Bukasnukė žibakė |
Lepidonotothen squamifrons |
NOS |
Pilkoji nototenija |
Lepidorhombus spp. |
LEZ |
Megrimai |
Limanda ferruginea |
YEL |
Geltonuodegė plekšnė |
Limanda limanda |
DAB |
Paprastoji limanda |
Lophiidae |
ANF |
Velniažuvinės |
Macrourus berglax |
RHG |
Šiaurinis grenadierius |
Macrourus spp. |
GRV |
Paprastasis grenadierius |
Makaira nigricans |
BUM |
Atlantinė marlina |
Mallotus villosus |
CAP |
Stintenė |
Martialia hyadesi |
SQS |
Paprastasis kalmaras |
Melanogrammus aeglefinus |
HAD |
Juodadėmė menkė |
Merlangius merlangus |
WHG |
Paprastasis merlangas |
Merluccius merluccius |
HKE |
Europinė jūrų lydeka |
Micromesistius poutassou |
WHB |
Šiaurinis putasu |
Microstomus kitt |
LEM |
Europinė mažažiotė plekšnė |
Molva dypterigia |
BLI |
Melsvoji molva |
Molva macrophthalmus |
SLI |
Didžiaakė molva |
Molva molva |
LIN |
Paprastoji molva |
Nephrops norvegicus |
NEP |
Norveginis omaras |
Notothenia rossii |
NOR |
Kergeleno nototenija |
Pagellus bogaraveo |
SBR |
Raudonpelekis pagelas |
Pandalus borealis |
PRA |
Paprastoji šiaurinė krevetė |
Paralomis spp. |
PAI |
Krabas |
Penaeus spp. |
PEN |
„Penaeus“ krevetės |
Phycis spp. |
FOX |
Siūlapelekės vėgėlės |
Platichthys flesus |
FLX |
Europinė upinė plekšnė |
Pleuronectes platessa |
PLE |
Jūrinė plekšnė |
Pleuronectiformes |
FLX |
Plekšniažuvės |
Pollachius pollachius |
POL |
Polakas |
Pollachius virens |
POK |
Amerikinis polakas |
Psetta maxima |
TUR |
Paprastasis otas |
Pseudochaenichthus georgianus |
SGI |
Tamsioji ledžuvė |
Rajidae |
SRX-RAJ |
Rombinė raja |
Reinhardtius hippoglossoides |
GHL |
Juodasis paltusas |
Salmo salar |
SAL |
Atlanto lašiša |
Scomber scombrus |
MAC |
Atlantinė skumbrė |
Scopthalmus rhombus |
BLL |
Švelnusis rombas |
Sebastes spp. |
RED |
Paprastasis jūrų ešerys |
Solea solea |
SOL |
Europinis jūrų liežuvis |
Solea spp. |
SOX |
Jūrų liežuviai |
Sprattus sprattus |
SPR |
Atlanto šprotas |
Squalus acanthias |
DGS |
Paprastasis dygliaryklis |
Tetrapturus alba |
WHM |
Atlantinė baltoji marlina |
Thunnus alalunga |
ALB |
Ilgapelekis tunas |
Thunnus albacares |
YFT |
Gelsvauodegis tunas |
Thunnus obesus |
BET |
Didžiaakis tunas |
Thunnus thynnus |
BFT |
Paprastasis tunas |
Trachurus spp. |
JAX |
Paprastosios stauridės |
Trisopterus esmarki |
NOP |
Norveginė stintmenkė |
Urophycis tenuis |
HKW |
Baltoji jūrų vėgėlė |
Xiphias gladius |
SWO |
Durklažuvė |
Ši bendrinių ir lotyniškų pavadinimų atitikmenų lentelė pateikiama tik aiškinamaisiais tikslais.
Ilgapelekis tunas |
ALB |
Thunnus alalunga |
Albakoras |
ALB |
Germo alalunga |
Alfonsinos |
ALF |
Beryx spp. |
Amerikinė plekšnė |
PLA |
Hippoglossoides platessoides |
Europinis ančiuvis |
ANE |
Engraulis encrasicolus |
Velniažuvinė |
ANF |
Lophiidae |
Lygiažiotė ledžuvė |
ANI |
Champsocephalus gunnari |
Patagoninis nototeninis dančius |
TOP |
Dissostichus eleginoides |
Paprastoji vilkžuvė |
CAT |
Anarhichas lupus |
Atlantinis paltusas |
HAL |
Hippoglossus hippoglossus |
Atlanto lašiša |
SAL |
Salmo salar |
Milžinryklis |
BSK |
Cetorhinus maximus |
Didžiaakis tunas |
BET |
Thunnus obesus |
Smailiasnukis ryklys |
DCA |
Deania calcea |
Juodoji kalavija |
BSF |
Aphanopus carbo |
Krokodilinė ledžuvė |
SSI |
Chaenocephalus aceratus |
Melsvoji molva |
BLI |
Molva dypterigia |
Atlantinė marlina |
BUM |
Makaira nigricans |
Šiaurinis putasu |
WHB |
Micromesistius poutassou |
Paprastasis tunas |
BFT |
Thunnus thynnus |
Švelnusis rombas |
BLL |
Scopthalmus rhombus |
Stintenė |
CAP |
Mallotus villosus |
Atlanto menkė |
COD |
Gadus morhua |
Europinis jūrų liežuvis |
SOL |
Solea solea |
Krabas |
PAI |
Paralomis spp. |
Paprastoji limanda |
DAB |
Limanda limanda |
Plekšniažuvės |
FLX |
Pleuronectiformes |
Europinė upinė plekšnė |
FLX |
Platichthys flesus |
Siūlapelekės vėgėlės |
FOX |
Phycis spp. |
Naktinis juodasis dygliaryklis |
ETR |
Etmopterus princeps |
Atlantinė argentina |
ARU |
Argentina silus |
Juodasis paltusas |
GHL |
Reinhardtius hippoglossoides |
Paprastasis grenadierius |
GRV |
Macrourus spp. |
Pilkoji nototenija |
NOS |
Lepidonotothen squamifrons |
Juodadėmė menkė |
HAD |
Melanogrammus aeglefinus |
Europinė jūrų lydeka |
HKE |
Merluccius merluccius |
Atlanto silkė |
HER |
Clupea harengus |
Paprastosios stauridės |
JAX |
Trachurus spp. |
Žalioji nototenija |
NOG |
Gobionotothen gibberifrons |
Šokoladinis dygliaryklis |
SCK |
Dalatias licha |
Krilis |
KRI |
Euphausia superba |
Bukasnukė žibakė |
LAC |
Lampanyctus achirus |
Pilkasis trumpadyglis ryklys |
GUQ |
Centrophorus squamosus |
Europinė mažažiotė plekšnė |
LEM |
Microstomus kitt |
Paprastoji molva |
LIN |
Molva molva |
Atlantinė skumbrė |
MAC |
Scomber scombrus |
Kergeleno nototenija |
NOR |
Notothenia rossii |
Megrimai |
LEZ |
Lepidorhombus spp. |
Paprastoji šiaurinė krevetė |
PRA |
Pandalus borealis |
Norveginis omaras |
NEP |
Nephrops norvegicus |
Norveginė stintmenkė |
NOP |
Trisopterus esmarki |
Atlantinis didžiagalvis |
ORY |
Hoplostethus atlanticus |
„Penaeus“ krevetės |
PEN |
Penaeus spp. |
Jūrinė plekšnė |
PLE |
Pleuronectes platessa |
Poliarinė menkė |
POC |
Boreogadus saida |
Polakas |
POL |
Pollachius pollachius |
Silkinis ryklys |
POR |
Lamna nasus |
Portugalinis baltaakis dygliaryklis |
CYO |
Centroscymnus coelolepis |
Raudonpelekis pagelas |
SBR |
Pagellus bogaraveo |
Paprastasis jūrų ešerys |
RED |
Sebastes spp. |
Šiaurinis grenadierius |
RHG |
Macrourus berglax |
Bukasnukis ilgauodegis grenadierius |
RNG |
Coryphaenoides rupestris |
Amerikinis polakas |
POK |
Pollachius virens |
Tobinė |
SAN |
Ammodytidae |
Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras |
SQI |
Illex illecebrosus |
Rombinė raja |
SRX-RAJ |
Rajidae |
Mažasis juodasis dygliaryklis |
ETP |
Etmopterus pusillus |
Šiauriniai krabai vorai |
PCR |
Chionoecetes spp. |
Jūrų liežuviai |
SOX |
Solea spp. |
Tamsioji ledžuvė |
SGI |
Pseudochaenichthus georgianus |
Didžiaakė molva |
SLI |
Molva macrophthalmus |
Atlanto šprotas |
SPR |
Sprattus sprattus |
Paprastasis dygliaryklis |
DGS |
Squalus acanthias |
Paprastasis kalmaras |
SQS |
Martialia hyadesi |
Durklažuvė |
SWO |
Xiphias gladius |
Paprastasis sriubinis ryklys |
GAG |
Galeorhinus galeus |
Paprastasis otas |
TUR |
Psetta maxima |
Brosmė |
USK |
Brosme brosme |
Raganosė ledžuvė |
LIC |
Channichthys rhinoceratus |
Lygiaodis juodasis ryklys |
ETX |
Etmopterus spinax |
Baltoji jūrų vėgėlė |
HKW |
Urophycis tenuis |
Atlantinė baltoji marlina |
WHM |
Tetrapturus alba |
Paprastasis merlangas |
WHG |
Merlangius merlangus |
Raudonoji plekšnė |
WIT |
Glyptocephalus cynoglossus |
Gelsvauodegis tunas |
YFT |
Thunnus albacares |
Geltonuodegė plekšnė |
YEL |
Limanda ferruginea |
IA PRIEDAS
SKAGERAKO, KATEGATO SĄSIAURIAI, I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV ICES zonos, CECAF EB vandenys, Prancūzijos Gajanos vandenys
|
|
|||||||
Danija |
19 000 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
1 000 |
|
||||||
EB |
20 000 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
Nenustatyta |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
Nenustatyta |
|
||||||
Visos valstybės narės |
Nenustatyta (2) |
|
||||||
EB |
Nenustatyta |
|
||||||
Norvegija |
20 000 (3) |
|
||||||
BLSK |
Nenustatyta |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
31 |
|
||||||
Prancūzija |
10 |
|
||||||
Nyderlandai |
25 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
50 |
|
||||||
EB |
116 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
1 180 |
|
||||||
Vokietija |
12 |
|
||||||
Prancūzija |
8 |
|
||||||
Airija |
8 |
|
||||||
Nyderlandai |
55 |
|
||||||
Švedija |
46 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
21 |
|
||||||
EB |
1 331 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
405 |
|
||||||
Prancūzija |
9 |
|
||||||
Airija |
378 |
|
||||||
Nyderlandai |
4 225 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
297 |
|
||||||
EB |
5 311 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
EB |
Netaikoma |
|
||||||
Norvegija |
|
|||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
7 (6) |
|
||||||
Prancūzija |
7 (6) |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
7 (6) |
|
||||||
Kitos |
3 (6) |
|
||||||
EB |
23 (6) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
14 |
|
||||||
Švedija |
7 |
|
||||||
Vokietija |
7 |
|
||||||
EB |
28 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
62 |
|
||||||
Vokietija |
19 |
|
||||||
Prancūzija |
44 |
|
||||||
Švedija |
6 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
94 |
|
||||||
Kitos |
6 (7) |
|
||||||
EB |
231 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
6 |
|
||||||
Ispanija |
21 |
|
||||||
Prancūzija |
254 |
|
||||||
Airija |
25 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
123 |
|
||||||
Kitos |
6 (8) |
|
||||||
EB |
435 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
0 |
|
||||||
Danija |
165 |
|
||||||
Vokietija |
1 |
|
||||||
Prancūzija |
0 |
|
||||||
Nyderlandai |
0 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
4 |
|
||||||
EB |
170 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
21 474 |
|
||||||
Vokietija |
344 |
|
||||||
Švedija |
22 463 |
|
||||||
EB |
44 281 |
|
||||||
Farerų salos |
500 (10) |
|
||||||
BLSK |
51 673 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
27 886 |
|
||||||
Vokietija |
17 536 |
|
||||||
Prancūzija |
11 965 |
|
||||||
Nyderlandai |
26 751 |
|
||||||
Švedija |
2 047 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
30 025 |
|
||||||
EB |
116 210 |
|
||||||
Norvegija |
50 000 (12) |
|
||||||
BLSK |
201 227 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||
Specialios sąlygos Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sugauti šiose zonose
|
|
|
|||||||
Švedija |
846 (13) |
|
||||||
EB |
846 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
9 805 |
|
||||||
Vokietija |
87 |
|
||||||
Švedija |
1 578 |
|
||||||
EB |
11 470 |
|
||||||
BLSK |
11 470 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
93 |
|
||||||
Danija |
18 004 |
|
||||||
Vokietija |
93 |
|
||||||
Prancūzija |
93 |
|
||||||
Nyderlandai |
93 |
|
||||||
Švedija |
88 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
342 |
|
||||||
EB |
18 806 |
|
||||||
BLSK |
18 806 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
7 100 (18) |
|
||||||
Danija |
397 (18) |
|
||||||
Vokietija |
250 (18) |
|
||||||
Prancūzija |
6 488 (18) |
|
||||||
Nyderlandai |
10 157 (18) |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
2 269 (18) |
|
||||||
EB |
26 661 |
|
||||||
BLSK |
201 227 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
2 967 |
|
||||||
Prancūzija |
561 |
|
||||||
Airija |
4 009 |
|
||||||
Nyderlandai |
2 967 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
16 036 |
|
||||||
EB |
26 540 |
|
||||||
Farerų salos |
660 (20) |
|
||||||
BLSK |
27 200 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Airija |
10 584 |
|
||||||
Nyderlandai |
1 058 |
|
||||||
EB |
11 642 |
|
||||||
BLSK |
11 642 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Jungtinė Karalystė |
800 |
|
||||||
EB |
800 |
|
||||||
BLSK |
800 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Airija |
1 250 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
3 550 |
|
||||||
EB |
4 800 |
|
||||||
BLSK |
4 800 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Prancūzija |
500 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
500 |
|
||||||
EB |
1 000 |
|
||||||
BLSK |
1 000 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
88 |
|
||||||
Prancūzija |
487 |
|
||||||
Airija |
6 818 |
|
||||||
Nyderlandai |
487 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
10 |
|
||||||
EB |
7 890 |
|
||||||
BLSK |
7 890 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
0 |
|
||||||
Prancūzija |
0 |
|
||||||
EB |
0 |
|
||||||
BLSK |
0 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
3 826 |
|
||||||
Portugalija |
4 174 |
|
||||||
EB |
8 000 |
|
||||||
BLSK |
8 000 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
8 |
|
||||||
Danija |
2 532 |
|
||||||
Vokietija |
64 |
|
||||||
Nyderlandai |
16 |
|
||||||
Švedija |
443 |
|
||||||
EB |
3 063 |
|
||||||
BLSK |
3 165 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
415 |
|
||||||
Vokietija |
9 |
|
||||||
Švedija |
249 |
|
||||||
EB |
673 |
|
||||||
BLSK |
673 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
654 |
|
||||||
Danija |
3 761 |
|
||||||
Vokietija |
2 384 |
|
||||||
Prancūzija |
809 |
|
||||||
Nyderlandai |
2 125 |
|
||||||
Švedija |
25 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
8 628 |
|
||||||
EB |
18 386 |
|
||||||
Norvegija |
3 766 (27) |
|
||||||
BLSK |
22 152 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||
Specialios sąlygos Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sugauti šiose ICES zonose
|
|
|
|||||||
Švedija |
382 |
|
||||||
EB |
382 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||||||||||
Belgija |
1 |
|
||||||||||||||
Vokietija |
6 |
|
||||||||||||||
Prancūzija |
64 |
|
||||||||||||||
Airija |
90 |
|
||||||||||||||
Jungtinė Karalystė |
241 |
|
||||||||||||||
EB |
402 |
|
||||||||||||||
BLSK |
402 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||||||||||
Specialios sąlygos Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sugauti šiose ICES zonose
|
|
|
|||||||
Belgija |
16 |
|
||||||
Prancūzija |
44 |
|
||||||
Airija |
790 |
|
||||||
Nyderlandai |
4 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
345 |
|
||||||
EB |
1 199 |
|
||||||
BLSK |
1 199 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
177 |
|
||||||
Prancūzija |
3 033 |
|
||||||
Airija |
753 |
|
||||||
Nyderlandai |
25 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
328 |
|
||||||
EB |
4 316 |
|
||||||
BLSK |
4 316 (28) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
30 |
|
||||||
Prancūzija |
332 |
|
||||||
Vokietija |
6 |
|
||||||
Airija |
8 |
|
||||||
Portugalija |
26 |
|
||||||
Ispanija |
175 |
|
||||||
Švedija |
1 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
3 |
|
||||||
EB |
581 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
5 |
|
||||||
Danija |
4 |
|
||||||
Vokietija |
4 |
|
||||||
Prancūzija |
26 |
|
||||||
Nyderlandai |
21 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
1 537 |
|
||||||
EB |
1 597 |
|
||||||
BLSK |
1 597 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
295 |
|
||||||
Prancūzija |
1 148 |
|
||||||
Airija |
336 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
813 |
|
||||||
EB |
2 592 |
|
||||||
BLSK |
2 592 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
494 |
|
||||||
Ispanija |
5 490 |
|
||||||
Prancūzija |
6 663 |
|
||||||
Airija |
3 029 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
2 624 |
|
||||||
EB |
18 300 |
|
||||||
BLSK |
18 300 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
1 176 |
|
||||||
Prancūzija |
949 |
|
||||||
EB |
2 125 |
|
||||||
BLSK |
2 125 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
1 320 |
|
||||||
Prancūzija |
66 |
|
||||||
Portugalija |
44 |
|
||||||
EB |
1 430 |
|
||||||
BLSK |
1 430 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
513 |
|
||||||
Danija |
1 927 |
|
||||||
Vokietija |
2 890 |
|
||||||
Prancūzija |
200 |
|
||||||
Nyderlandai |
11 654 |
|
||||||
Švedija |
6 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
1 620 |
|
||||||
EB |
18 810 |
|
||||||
BLSK |
18 810 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
401 |
|
||||||
Danija |
884 |
|
||||||
Vokietija |
432 |
|
||||||
Prancūzija |
82 |
|
||||||
Nyderlandai |
303 |
|
||||||
Švedija |
10 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
9 233 |
|
||||||
EB |
11 345 |
|
||||||
BLSK |
11 345 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
48 |
|
||||||
Danija |
1 236 |
|
||||||
Vokietija |
19 |
|
||||||
Nyderlandai |
18 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
289 |
|
||||||
EB |
1 610 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
185 |
|
||||||
Vokietija |
212 |
|
||||||
Ispanija |
198 |
|
||||||
Prancūzija |
2 280 |
|
||||||
Airija |
516 |
|
||||||
Nyderlandai |
178 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
1 586 |
|
||||||
EB |
5 155 |
|
||||||
BLSK |
5 155 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
2 595 (29) |
|
||||||
Vokietija |
289 (29) |
|
||||||
Ispanija |
1 031 (29) |
|
||||||
Prancūzija |
16 651 (29) |
|
||||||
Airija |
2 128 (29) |
|
||||||
Nyderlandai |
336 (29) |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
5 050 (29) |
|
||||||
EB |
28 080 (29) |
|
||||||
BLSK |
28 080 (29) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
1 206 |
|
||||||
Prancūzija |
6 714 |
|
||||||
EB |
7 920 |
|
||||||
BLSK |
7 920 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
1 629 |
|
||||||
Prancūzija |
2 |
|
||||||
Portugalija |
324 |
|
||||||
EB |
1 955 |
|
||||||
BLSK |
1 955 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
12 |
|
||||||
Danija |
2 080 |
|
||||||
Vokietija |
132 |
|
||||||
Nyderlandai |
2 |
|
||||||
Švedija |
246 |
|
||||||
EB |
2 472 (30) |
|
||||||
BLSK |
2 856 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
279 |
|
||||||
Danija |
1 920 |
|
||||||
Vokietija |
1 222 |
|
||||||
Prancūzija |
2 130 |
|
||||||
Nyderlandai |
210 |
|
||||||
Švedija |
193 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
31 672 |
|
||||||
EB |
37 626 (31) |
|
||||||
Norvegija |
8 082 |
|
||||||
BLSK |
46 444 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||
Specialios sąlygos Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sugauti šiose zonose
|
|
|
|||||||
Švedija |
707 |
|
||||||
EB |
707 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
16 |
|
||||||
Vokietija |
19 |
|
||||||
Prancūzija |
763 |
|
||||||
Airija |
544 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
5 574 |
|
||||||
EB |
6 916 |
|
||||||
BLSK |
6 916 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
7 |
|
||||||
Vokietija |
9 |
|
||||||
Prancūzija |
366 |
|
||||||
Airija |
995 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
4 743 |
|
||||||
EB |
6 120 |
|
||||||
BLSK |
6 120 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||||||||
Belgija |
129 |
|
||||||||||||
Prancūzija |
7 719 |
|
||||||||||||
Airija |
2 573 |
|
||||||||||||
Jungtinė Karalystė |
1 158 |
|
||||||||||||
EB |
11 579 |
|
||||||||||||
BLSK |
11 579 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||||||||
Specialios sąlygos Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti zonoje:
Valstybės narės, pranešdamos Komisijai apie savo kvotų išnaudojimą, nurodo VIIa ICES zonoje sužvejotus kiekius. VIIa ICES zonoje sužvejotus juodadėmių menkių kiekius iškrauti draudžiama, jeigu iš viso iškraunama daugiau nei 1 238 tonų. |
|
|
|||||||
Danija |
232 |
|
||||||
Nyderlandai |
1 |
|
||||||
Švedija |
25 |
|
||||||
EB |
258 (32) |
|
||||||
BLSK |
1 050 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
367 |
|
||||||
Danija |
1 588 |
|
||||||
Vokietija |
413 |
|
||||||
Prancūzija |
2 387 |
|
||||||
Nyderlandai |
918 |
|
||||||
Švedija |
3 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
9 336 |
|
||||||
EB |
15 012 (33) |
|
||||||
Norvegija |
1 785 (34) |
|
||||||
BLSK |
17 850 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||
Specialios sąlygos Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose ICES zonose:
|
|
|
|||||||
Vokietija |
5 |
|
||||||
Prancūzija |
93 |
|
||||||
Airija |
229 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
438 |
|
||||||
EB |
765 |
|
||||||
BLSK |
765 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
1 |
|
||||||
Prancūzija |
10 |
|
||||||
Airija |
160 |
|
||||||
Nyderlandai |
0 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
107 |
|
||||||
EB |
278 |
|
||||||
BLSK |
278 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
195 |
|
||||||
Prancūzija |
11 964 |
|
||||||
Airija |
5 544 |
|
||||||
Nyderlandai |
97 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
2 140 |
|
||||||
EB |
19 940 |
|
||||||
BLSK |
19 940 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
1 440 |
|
||||||
Prancūzija |
2 160 |
|
||||||
EB |
3 600 |
|
||||||
BLSK |
3 600 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Portugalija |
653 |
|
||||||
EB |
653 |
|
||||||
BLSK |
653 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Švedija |
190 |
|
||||||
EB |
190 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
1 499 |
|
||||||
Švedija |
128 |
|
||||||
EB |
1 627 |
|
||||||
BLSK |
1 627 (35) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
27 |
|
||||||
Danija |
1 096 |
|
||||||
Vokietija |
126 |
|
||||||
Prancūzija |
243 |
|
||||||
Nyderlandai |
63 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
341 |
|
||||||
EB |
1 896 |
|
||||||
BLSK |
1 896 (36) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||||||||||||
Belgija |
278 (37) |
|
||||||||||||||||
Ispanija |
8 926 |
|
||||||||||||||||
Prancūzija |
13 785 (37) |
|
||||||||||||||||
Airija |
1 670 |
|
||||||||||||||||
Nyderlandai |
180 (37) |
|
||||||||||||||||
Jungtinė Karalystė |
5 442 (37) |
|
||||||||||||||||
EB |
30 281 |
|
||||||||||||||||
BLSK |
30 281 (38) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||||||||||||
Specialios sąlygos Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:
|
|
|
|||||||||||||
Belgija |
9 (39) |
|
||||||||||||
Ispanija |
6 214 |
|
||||||||||||
Prancūzija |
13 955 |
|
||||||||||||
Nyderlandai |
18 (39) |
|
||||||||||||
EB |
20 196 |
|
||||||||||||
BLSK |
20 196 (40) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||||||||
Specialios sąlygos Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:
|
|
|
|||||||
Ispanija |
4 510 |
|
||||||
Prancūzija |
433 |
|
||||||
Portugalija |
2 104 |
|
||||||
EB |
7 047 |
|
||||||
BLSK |
7 047 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
7 600 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
400 |
|
||||||
EB |
8 000 |
|
||||||
BLSK |
1 266 282 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
|
|||||||
Vokietija |
|
|||||||
Ispanija |
|
|||||||
Prancūzija |
|
|||||||
Airija |
|
|||||||
Nyderlandai |
|
|||||||
Portugalija |
|
|||||||
Švedija |
|
|||||||
Jungtinė Karalystė |
|
|||||||
EB |
|
|||||||
Norvegija |
|
|||||||
Farerų salos |
|
|||||||
BLSK |
1 266 282 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
25 686 (47) |
|
||||||
Portugalija |
6 421 (47) |
|
||||||
EB |
32 107 (47) |
|
||||||
BLSK |
1 266 282 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Norvegija |
|
|||||||
Farerų salos |
|
|||||||
BLSK |
1 266 282 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
368 |
|
||||||
Danija |
1 013 |
|
||||||
Vokietija |
130 |
|
||||||
Prancūzija |
277 |
|
||||||
Nyderlandai |
843 |
|
||||||
Švedija |
11 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
4 151 |
|
||||||
EB |
6 793 |
|
||||||
BLSK |
6 793 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
EB |
Netaikoma (52) |
|
||||||
Norvegija |
150 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Farerų salos |
200 (53) |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
10 |
|
||||||
Vokietija |
10 |
|
||||||
Prancūzija |
10 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
10 |
|
||||||
Kitos (54) |
5 |
|
||||||
EB |
45 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
7 (55) |
|
||||||
Danija |
57 |
|
||||||
Vokietija |
7 (55) |
|
||||||
Švedija |
22 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
7 (55) |
|
||||||
EB |
100 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
18 |
|
||||||
Danija |
286 |
|
||||||
Vokietija |
177 |
|
||||||
Prancūzija |
159 |
|
||||||
Nyderlandai |
6 |
|
||||||
Švedija |
12 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
2 196 |
|
||||||
EB |
2 856 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
9 |
|
||||||
Danija |
6 |
|
||||||
Vokietija |
6 |
|
||||||
Prancūzija |
6 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
6 |
|
||||||
EB |
34 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
40 |
|
||||||
Danija |
7 |
|
||||||
Vokietija |
147 |
|
||||||
Ispanija |
2 969 |
|
||||||
Prancūzija |
3 166 |
|
||||||
Airija |
793 |
|
||||||
Portugalija |
7 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
3 645 |
|
||||||
EB |
10 776 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
EB |
Netaikoma |
|
||||||
Norvegija |
|
|||||||
Farerų salos |
|
|||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
6 |
|
||||||
Danija |
747 |
|
||||||
Vokietija |
21 |
|
||||||
Prancūzija |
8 |
|
||||||
Nyderlandai |
1 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
67 |
|
||||||
EB |
850 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
3 800 |
|
||||||
Vokietija |
11 (60) |
|
||||||
Švedija |
1 359 |
|
||||||
EB |
5 170 |
|
||||||
BLSK |
5 170 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
1 368 |
|
||||||
Danija |
1 368 |
|
||||||
Vokietija |
20 |
|
||||||
Prancūzija |
40 |
|
||||||
Nyderlandai |
704 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
22 644 |
|
||||||
EB |
26 144 |
|
||||||
BLSK |
26 144 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
1 183 |
|
||||||
Vokietija |
1 |
|
||||||
JK |
66 |
|
||||||
EB |
1 250 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
40 |
|
||||||
Prancūzija |
161 |
|
||||||
Airija |
269 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
19 415 |
|
||||||
EB |
19 885 |
|
||||||
BLSK |
19 885 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
1 509 |
|
||||||
Prancūzija |
6 116 |
|
||||||
Airija |
9 277 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
8 251 |
|
||||||
EB |
25 153 |
|
||||||
BLSK |
25 153 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
259 |
|
||||||
Prancūzija |
4 061 |
|
||||||
EB |
4 320 |
|
||||||
BLSK |
4 320 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
119 |
|
||||||
Prancūzija |
5 |
|
||||||
EB |
124 |
|
||||||
BLSK |
124 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
104 |
|
||||||
Portugalija |
311 |
|
||||||
EB |
415 |
|
||||||
BLSK |
415 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
4 033 |
|
||||||
Švedija |
2 172 |
|
||||||
EB |
6 205 |
|
||||||
BLSK |
11 620 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
2 960 |
|
||||||
Nyderlandai |
28 |
|
||||||
Švedija |
119 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
877 |
|
||||||
EB |
3 984 |
|
||||||
BLSK |
3 984 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
500 |
|
||||||
Švedija |
164 (61) |
|
||||||
EB |
664 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Prancūzija |
4 108 (63) |
|
||||||
EB |
4 108 (63) |
|
||||||
BLSK |
4 108 (63) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
56 |
|
||||||
Danija |
7 280 |
|
||||||
Vokietija |
37 |
|
||||||
Nyderlandai |
1 400 |
|
||||||
Švedija |
390 |
|
||||||
EB |
9 163 |
|
||||||
BLSK |
9 350 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
2 081 |
|
||||||
Vokietija |
23 |
|
||||||
Švedija |
234 |
|
||||||
EB |
2 338 |
|
||||||
BLSK |
2 338 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
2 946 |
|
||||||
Danija |
9 575 |
|
||||||
Vokietija |
2 762 |
|
||||||
Prancūzija |
552 |
|
||||||
Nyderlandai |
18 414 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
13 626 |
|
||||||
EB |
47 875 |
|
||||||
Norvegija |
1 105 |
|
||||||
BLSK |
49 000 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||
Specialios sąlygos Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:
|
|
|
|||||||
Prancūzija |
22 |
|
||||||
Airija |
287 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
477 |
|
||||||
EB |
786 |
|
||||||
BLSK |
786 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
47 |
|
||||||
Prancūzija |
21 |
|
||||||
Airija |
1 209 |
|
||||||
Nyderlandai |
14 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
558 |
|
||||||
EB |
1 849 |
|
||||||
BLSK |
1 849 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Prancūzija |
22 |
|
||||||
Airija |
88 |
|
||||||
EB |
110 |
|
||||||
BLSK |
110 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
826 |
|
||||||
Prancūzija |
2 755 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
1 469 |
|
||||||
EB |
5 050 |
|
||||||
BLSK |
5 050 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
77 |
|
||||||
Prancūzija |
139 |
|
||||||
Airija |
202 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
73 |
|
||||||
EB |
491 |
|
||||||
BLSK |
491 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
19 |
|
||||||
Prancūzija |
38 |
|
||||||
Airija |
132 |
|
||||||
Nyderlandai |
76 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
38 |
|
||||||
EB |
303 |
|
||||||
BLSK |
303 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
75 |
|
||||||
Prancūzija |
298 |
|
||||||
Portugalija |
75 |
|
||||||
EB |
448 |
|
||||||
BLSK |
448 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
6 |
|
||||||
Prancūzija |
216 |
|
||||||
Airija |
63 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
165 |
|
||||||
EB |
450 |
|
||||||
BLSK |
450 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
476 |
|
||||||
Ispanija |
29 |
|
||||||
Prancūzija |
10 959 |
|
||||||
Airija |
1 168 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
2 668 |
|
||||||
EB |
15 300 |
|
||||||
BLSK |
15 300 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
286 |
|
||||||
Prancūzija |
1 394 |
|
||||||
EB |
1 680 |
|
||||||
BLSK |
1 680 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
236 |
|
||||||
Prancūzija |
26 |
|
||||||
EB |
262 |
|
||||||
BLSK |
262 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
278 |
|
||||||
Portugalija |
10 |
|
||||||
EB |
288 |
|
||||||
BLSK |
288 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
47 |
|
||||||
Danija |
5 636 |
|
||||||
Vokietija |
14 231 |
|
||||||
Prancūzija |
33 491 |
|
||||||
Nyderlandai |
142 |
|
||||||
Švedija |
774 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
10 911 |
|
||||||
EB |
65 232 |
|
||||||
Norvegija |
70 668 (66) |
|
||||||
BLSK |
135 900 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
906 |
|
||||||
Prancūzija |
9 003 |
|
||||||
Airija |
483 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
3 708 |
|
||||||
EB |
14 100 |
|
||||||
BLSK |
14 100 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Švedija |
880 |
|
||||||
EB |
880 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
10 |
|
||||||
Prancūzija |
2 132 |
|
||||||
Airija |
1 066 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
582 |
|
||||||
EB |
3 790 |
|
||||||
BLSK |
3 790 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
386 |
|
||||||
Danija |
825 |
|
||||||
Vokietija |
211 |
|
||||||
Prancūzija |
99 |
|
||||||
Nyderlandai |
2 923 |
|
||||||
Švedija |
6 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
813 |
|
||||||
EB |
5 263 |
|
||||||
BLSK |
5 263 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
277 (67) |
|
||||||
Danija |
11 (67) |
|
||||||
Vokietija |
14 (67) |
|
||||||
Prancūzija |
43 (67) |
|
||||||
Nyderlandai |
236 (67) |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
1 062 (67) |
|
||||||
EB |
1 643 (67) |
|
||||||
BLSK |
1 643 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
6 |
|
||||||
Vokietija |
10 |
|
||||||
Estija |
6 |
|
||||||
Ispanija |
6 |
|
||||||
Prancūzija |
92 |
|
||||||
Airija |
6 |
|
||||||
Lietuva |
6 |
|
||||||
Lenkija |
6 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
359 |
|
||||||
EB |
847 (68) |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Belgija |
157 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Danija |
12 699 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Vokietija |
164 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Prancūzija |
495 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Nyderlandai |
498 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Švedija |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Jungtinė Karalystė |
462 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
EB |
18 149 (69) |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Norvegija |
9 300 (71) |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
BLSK |
385 366 (72) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Specialios sąlygos Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose ICES zonose:
|
|
|
|||||||||||||||
Vokietija |
14 893 |
|
||||||||||||||
Ispanija |
20 |
|
||||||||||||||
Estija |
124 |
|
||||||||||||||
Prancūzija |
9 930 |
|
||||||||||||||
Airija |
49 643 |
|
||||||||||||||
Latvija |
91 |
|
||||||||||||||
Lietuva |
91 |
|
||||||||||||||
Nyderlandai |
21 719 |
|
||||||||||||||
Lenkija |
1 049 |
|
||||||||||||||
Jungtinė Karalystė |
136 522 |
|
||||||||||||||
EB |
234 082 |
|
||||||||||||||
Norvegija |
9 300 (73) |
|
||||||||||||||
Farerų salos |
3 605 (74) |
|
||||||||||||||
BLSK |
385 366 (75) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||||||||||
Specialios sąlygos Laikantis pirmiau nurodytų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose ir tik nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
|
|
|
|||||||||
Ispanija |
22 256 (76) |
|
||||||||
Prancūzija |
148 (76) |
|
||||||||
Portugalija |
4 601 (76) |
|
||||||||
EB |
27 005 |
|
||||||||
BLSK |
27 005 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||||
Specialios sąlygos Laikantis pirmiau nurodytų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose ICES zonose:
|
|
|
|||||||
Danija |
788 |
|
||||||
Vokietija |
46 (77) |
|
||||||
Nyderlandai |
76 (77) |
|
||||||
Švedija |
30 |
|
||||||
EB |
940 |
|
||||||
BLSK |
940 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
1 059 |
|
||||||
Danija |
484 |
|
||||||
Vokietija |
847 |
|
||||||
Prancūzija |
212 |
|
||||||
Nyderlandai |
9 563 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
545 |
|
||||||
EB |
12 710 |
|
||||||
Norvegija |
90 (78) |
|
||||||
BLSK |
12 800 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Airija |
54 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
14 |
|
||||||
EB |
68 |
|
||||||
BLSK |
68 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
326 |
|
||||||
Prancūzija |
4 |
|
||||||
Airija |
90 |
|
||||||
Nyderlandai |
103 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
146 |
|
||||||
EB |
669 |
|
||||||
BLSK |
669 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Prancūzija |
10 |
|
||||||
Airija |
49 |
|
||||||
EB |
59 |
|
||||||
BLSK |
59 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
1 775 |
|
||||||
Prancūzija |
3 550 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
1 268 |
|
||||||
EB |
6 593 |
|
||||||
BLSK |
6 593 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
27 |
|
||||||
Prancūzija |
288 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
450 |
|
||||||
EB |
765 |
|
||||||
BLSK |
765 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
603 |
|
||||||
Prancūzija |
60 |
|
||||||
Airija |
30 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
271 |
|
||||||
EB |
964 |
|
||||||
BLSK |
964 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
54 |
|
||||||
Prancūzija |
108 |
|
||||||
Airija |
293 |
|
||||||
Nyderlandai |
87 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
108 |
|
||||||
EB |
650 |
|
||||||
BLSK |
650 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
52 |
|
||||||
Ispanija |
9 |
|
||||||
Prancūzija |
3 823 |
|
||||||
Nyderlandai |
286 |
|
||||||
EB |
4 170 |
|
||||||
BLSK |
4 170 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
458 |
|
||||||
Portugalija |
758 |
|
||||||
EB |
1 216 |
|
||||||
BLSK |
1 216 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
34 843 |
|
||||||
Vokietija |
73 |
|
||||||
Švedija |
13 184 |
|
||||||
EB |
48 100 |
|
||||||
BLSK |
52 000 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
2 018 |
|
||||||
Danija |
159 716 |
|
||||||
Vokietija |
2 018 |
|
||||||
Prancūzija |
2 018 |
|
||||||
Nyderlandai |
2 018 |
|
||||||
Švedija |
1 330 (79) |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
6 659 |
|
||||||
EB |
175 777 |
|
||||||
Norvegija |
10 063 (80) |
|
||||||
Farerų salos |
|
|||||||
BLSK |
195 000 (84) |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
31 |
|
||||||
Danija |
1 997 |
|
||||||
Vokietija |
31 |
|
||||||
Prancūzija |
430 |
|
||||||
Nyderlandai |
430 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
3 226 |
|
||||||
EB |
6 144 |
|
||||||
BLSK |
6 144 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
10 (85) |
|
||||||
Danija |
57 (85) |
|
||||||
Vokietija |
10 (85) |
|
||||||
Prancūzija |
18 (85) |
|
||||||
Nyderlandai |
15 (85) |
|
||||||
Švedija |
1 (85) |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
470 (85) |
|
||||||
EB |
581 (85) |
|
||||||
Norvegija |
50 (86) |
|
||||||
BLSK |
631 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
145 (87) |
|
||||||
Vokietija |
31 (87) |
|
||||||
Ispanija |
75 (87) |
|
||||||
Prancūzija |
618 (87) |
|
||||||
Airija |
390 (87) |
|
||||||
Nyderlandai |
2 (87) |
|
||||||
Portugalija |
3 (87) |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
739 (87) |
|
||||||
EB |
2 004 |
|
||||||
BLSK |
2 004 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
58 |
|
||||||
Danija |
25 208 |
|
||||||
Vokietija |
1 901 |
|
||||||
Prancūzija |
40 |
|
||||||
Airija |
1 463 |
|
||||||
Nyderlandai |
4 089 |
|
||||||
Švedija |
750 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
3 721 |
|
||||||
EB |
37 230 |
|
||||||
Norvegija |
1 600 (88) |
|
||||||
Farerų salos |
479 (89) |
|
||||||
BLSK |
39 309 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
15 236 |
|
||||||
Vokietija |
12 178 |
|
||||||
Ispanija |
16 631 |
|
||||||
Prancūzija |
8 047 |
|
||||||
Airija |
39 646 |
|
||||||
Nyderlandai |
58 102 |
|
||||||
Portugalija |
1 610 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
16 470 |
|
||||||
EB |
167 920 |
|
||||||
Farerų salos |
2 080 (90) |
|
||||||
BLSK |
170 000 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
31 069 (91) |
|
||||||
Prancūzija |
393 (91) |
|
||||||
Portugalija |
26 288 (91) |
|
||||||
EB |
57 750 |
|
||||||
BLSK |
57 750 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Portugalija |
3 200 (93) |
|
||||||
EB |
3 200 |
|
||||||
BLSK |
3 200 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Portugalija |
1 280 (95) |
|
||||||
EB |
1 280 |
|
||||||
BLSK |
1 280 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
1 280 |
|
||||||
EB |
1 280 |
|
||||||
BLSK |
1 280 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
36 466 |
|
||||||
Vokietija |
7 (97) |
|
||||||
Nyderlandai |
27 (97) |
|
||||||
EB |
36 500 |
|
||||||
Norvegija |
1 000 (98) |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
4 750 (99) |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
250 (99) |
|
||||||
EB |
5 000 (99) |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Švedija |
|
|||||||
EB |
800 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
EB |
Netaikoma |
|
||||||
Norvegija |
140 (102) |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
27 |
|
||||||
Danija |
2 500 |
|
||||||
Vokietija |
282 |
|
||||||
Prancūzija |
116 |
|
||||||
Nyderlandai |
200 |
|
||||||
Švedija |
Netaikoma (103) |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
1 875 |
|
||||||
EB |
5 000 (104) |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
EB |
Netaikoma |
|
||||||
Norvegija |
||||||||
Farerų salos |
150 (107) |
|||||||
BLSK |
Netaikoma |
(1) Išskyrus vandenis, esančius 6 mylių atstumu nuo Jungtinės Karalystės bazinių linijų prie Šetlando, Fero salos ir Foulos.
(2) Pagal kvotas galima žvejoti tik IIa, IIIa ir IV ICES zonų EB vandenyse. Išskyrus Danijg ir Jungtinės Karalystės
(3) Turi būti sužvejota IV zonoje.
(4) Iš kurių Vb, VI ir VII zonose kiekvienam laivui bet kada leidžiama sužvejoti 25 % atsitiktinį kitų rūšių žuvų kiekį. Tačiau šį procentinį dydį pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos rajone pradžios galima viršyti. Bendras atsitiktinis sugautų kitų rūšių žuvų kiekis Vb, VI ir VII zonose neturi viršyti 3 000 tonų.
(5) Įskaitant paprastąją molvą. Norvegijai skirtos 5 638 tonų paprastųjų molvų ir 3 350 tonų brosmių kvotos, iš kurių ne daugiau nei 2 000 tonų galima iškeisti ir pagal kurias Vb, VI bei VII zonose leidžiama žvejoti tik ilgosiomis ūdomis.
(6) Tik priegaudoms. Pagal šią kvotą specializuota žvejyba neleidžiama
(7) Tik priegaudoms. Pagal šią kvotą specializuota žvejyba neleidžiama
(8) Tik priegaudoms. Pagal šią kvotą specializuota žvejyba neleidžiama
(9) Atlanto silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių akies dydis yra 32 mm arba didesnis, iškrauti kiekiai.
(10) Turi būti sužvejota Skagerako sąsiauryje.
(11) Atlanto silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių akies dydis yra 32 mm arba didesnis, iškrauti kiekiai. Valstybės narės Komisijai turi pranešti apie jų iškrautus atlantinių silkių kiekius atskirai iš IVa ir IVb ICES zonų.
(12) Galima sužvejoti EB vandenyse. Pagal šią kvotą sugautų žuvų kiekiai turi būti išskaičiuoti iš BLSK Norvegijos dalies.
Specialios sąlygos
Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sugauti šiose zonose
|
Norvegijos vandenys į pietus nuo 62o šiaurės platumos (HER/*04N-) |
EB |
50 000 |
(13) Atlanto menkių, juodadėmių menkių, polakų ir paprastųjų merlangų bei amerikinių polakų priegaudos įskaičiuojamos į šių rūšių kvotą.
(14) Atlanto silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių akies dydis yra mažesnis nei 32 mm, iškrauti kiekiai.
(15) Atlanto silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių akies dydis yra mažesnis nei 32 mm, iškrauti kiekiai.
(16) Atlanto silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių akies dydis yra 32 mm arba didesnis, iškrauti kiekiai.
(17) Išskyrus Blakvoterio išteklius: nuoroda į Atlanto silkės išteklius Temzės žiočių jūros regione, esančiame zonoje, kuri apibrėžiama linija iš Landguard kyšulio (51o56' šiaurės platumos, 1o19.1' rytų ilgumos), vedama tiesiai į pietus iki 51o33' šiaurė platumos ir toliau tiesiai į vakarus iki Jungtinės Karalystės pakrantės.
(18) Iki 50 % šios kvotos galima perkelti į IVb zoną. Tačiau apie tokius perkėlimus iš anksto turi būti pranešta Komisijai (HER/*04B.).
(19) Nuoroda į Atlanto silkės išteklius VIa ICES zonoje į šiaurę nuo 56o00' šiaurės platumos ir toje VIa zonos dalyje, kuri yra į rytus nuo 07o00' vakarų ilgumos ir į šiaurę nuo 55o00' šiaurės platumos, išskyrus Klaidą.
(20) Pagal šią kvotą galima žvejoti tik VIa ICES zonoje į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos.
(21) Nuoroda į Atlanto silkės išteklius VIa ICES zonoje į pietus nuo 56o00' šiaurės platumos ir į vakarus nuo 07o00' vakarų ilgumos.
(22) Klaido ištekliai: nuoroda į Atlanto silkės išteklius jūros rajone į šiaurės rytus nuo linijos, vedamos iš Kintairo kyšulio į Corsewall punktą.
(23) VIIa zona sumažinama rajonu, prijungiamu prie VIIg, VIIh, VIIj ir VIIk ICES zonų, kuris apibrėžiamas:
— |
šiaurėje iki 52o 30' šiaurės platumos |
— |
pietuose iki 52o 00' šiaurės platumos |
— |
vakaruose iki Airijos pakrantės |
— |
rytuose iki Jungtinės Karalystės pakrantės. |
(24) Ši zona padidinama rajonu, kuris apibrėžiamas:
— |
šiaurėje iki 52o 30' šiaurės platumos |
— |
pietuose iki 52o 00' šiaurės platumos |
— |
vakaruose iki Airijos pakrantės, |
— |
rytuose iki Jungtinės Karalystės pakrantės. |
(25) Rajonas, apibrėžtas šio reglamento 4 straipsnio b punkte
(26) Rajonas, apibrėžtas šio reglamento 4 straipsnio c punkte
(27) Galima sužvejoti EB vandenyse. Žuvų, sužvejotų pagal šią kvotą, kiekiai turi būti išskaičiuoti iš BLSK Norvegijos dalies.
Specialios sąlygos
Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sugauti šiose ICES zonose
|
IV zonos Norvegijos vandenys (COD/*04N-) |
EB |
15 980 |
(28) Pirminis BLSK. Galutinis BLSK bus nustatytas kuo skubiau per pirmąjį 2008 m. pusmetį atsižvelgiant į naujas mokslines rekomendacijas.
(29) Iš kurių iki 5 % gali būti sužvejojama VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe ICES zonose (ANF/*8ABDE).
(30) Išskyrus apskaičiuotas 264 tonų priegaudas pramoninėms reikmėms.
(31) Išskyrus apskaičiuotas 736 tonų priegaudas pramoninėms reikmėms.
Specialios sąlygos
Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sugauti šiose zonose
|
IV zonos Norvegijos vandenys (HAD/*04N-) |
EB |
28 535 |
(32) Išskyrus apskaičiuotą 773 tonų priegaudą pramoninėms reikmėms.
(33) Išskyrus apskaičiuotą 1 053 tonų priegaudą pramoninėms reikmėms.
(34) Galima sužvejoti EB vandenyse. Pagal šią kvotą sugautų žuvų kiekiai turi būti išskaičiuoti iš BLSK Norvegijos dalies.
Specialios sąlygos
Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose ICES zonose:
|
IV zonos Norvegijos vandenys (WHG/*04N-) |
EB |
10 884 |
(35) Neviršijant europinės jūrų lydekos šiaurinių išteklių viso 54 000 tonų BLSK.
(36) Neviršijant europinės jūrų lydekos šiaurinių išteklių viso 54 000 tonų BLSK.
(37) Šią kvotą galima perkelti į IIa ir IV zonų EB vandenis. Tačiau apie tokius perkėlimus iš anksto turi būti pranešta Komisijai.
(38) Neviršijant europinės jūrų lydekos šiaurinių išteklių viso 54 000 tonų BLSK.
Specialios sąlygos
Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:
|
VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe (HKE/*8ABDE) |
Belgija |
36 |
Ispanija |
1 440 |
Prancūzija |
1 440 |
Airija |
180 |
Nyderlandai |
18 |
Jungtinė Karalystė |
810 |
EB |
3 924 |
(39) Šią kvotą galima perkelti į IV zoną ir IIa zonos EB vandenis. Tačiau apie tokius perkėlimus iš anksto turi būti pranešta Komisijai.
(40) Neviršijant europinės jūrų lydekos šiaurinių išteklių viso 54 000 tonų BLSK.
Specialios sąlygos
Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:
|
VI ir VII; Vb zonos EB vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (HKE/*57-14) |
Belgija |
2 |
Ispanija |
1 800 |
Prancūzija |
3 240 |
Nyderlandai |
5 |
EB |
5 047 |
(41) Iš kurių ne daugiau kaip 65 % gali būti sužvejojama Norvegijos ekonominėje zonoje arba žvejybos zonoje aplink Jan Majeno salą (WHB/*NZJM1).
(42) Iš kurių ne daugiau kaip 17,66 % galima sužvejoti Farerų salų vandenyse (WHB/*05B-F).
(43) Galima sužvejoti EB vandenyse II, IVa, VIa zonose į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos, VIb ir VII zonose į vakarus nuo 12o vakarų ilgumos (WHB/*8CX34). IVa zonoje galima sužvejoti ne daugiau kaip 40 000 tonų.
(44) Iš kurių ne daugiau nei 500 tonų gali sudaryti argentinos (Argentina spp.).
(45) Sugautų šiaurinių putasu kiekiai gali apimti argentinų (Argentina spp.) priegaudą, kurios neįmanoma išvengti.
(46) Galima sužvejoti EB vandenyse II, IVa, V, Via zonose į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos, VIb ir VII zonose į vakarus nuo 12o vakarų ilgumos. IVa zonoje sugautų žuvų kiekis negali viršyti 7 395 tonų.
(47) Iš kurių ne daugiau kaip 65 % gali būti sužvejota Norvegijos išskirtinėje ekonominėje zonoje arba žvejybos zonoje aplink Jan Majeno salą (WHB/*NZJM2).
(48) Įskaičiuojama į apribotą Norvegijos sugautų žuvų kiekį, nustatytą pagal pakrantės valstybių susitarimą.
(49) Sugautų žuvų kiekis IV zonoje negali viršyti 48 418 tonų, t.y. 25 % Norvegijos leidžiamo kiekio.
(50) Įskaičiuojama į apribotą Farerų salų sugautų žuvų kiekį, nustatytą pagal pakrantės valstybių susitarimą.
(51) Taip pat gali būti sužvejota VIb zonoje. Sugautų žuvų kiekis IV zonoje negali viršyti 7 750 tonų.
(52) Nustatyta Reglamente (EB) Nr. 2015/2006
(53) Turi būti sužvejota tralu: bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir juodųjų kalavijų priegaudos turi būti įskaičiuotos į šią kvotą.
(54) Tik priegaudoms. Pagal šią kvotą specializuota žvejyba neleidžiama
(55) Pagal kvotas galima sužvejoti tik IIIa, IIIb, IIIc ir IIId ICES zonų EB vandenyse.
(56) Iš kurių Vb, VI ir VII zonose kiekvienam laivui bet kada leidžiama sužvejoti 25 % atsitiktinį kitų rūšių žuvų kiekį. Tačiau šį procentinį dydį pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos rajone pradžios galima viršyti. Bendras atsitiktinis sugautų kitų rūšių žuvų kiekis VI ir VII zonose neturi viršyti 3 000 tonų.
(57) Įskaitant brosmę. Norvegijai skirta 5 638 tonų paprastųjų molvų ir 3 350 tonų brosmių kvotos, iš kurių ne daugiau nei 2 000 tonų galima iškeisti ir pagal kurias Vb, VI bei VII zonose žvejoti leidžiama tik ilgosiomis ūdomis.
(58) Įskaitant brosmę. Galima sužvejoti tik ilgosiomis ūdomis VIa ir VIb zonose į šiaurę nuo 56o 30' šiaurės platumos.
(59) Iš kurių VIa ir VIb ICES zonose kiekvienam laivui bet kada leidžiama sužvejoti 20 % atsitiktinį kitų rūšių žuvų kiekį. Tačiau šį procentinį dydį pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos rajone pradžios galima viršyti. Bendras atsitiktinis sugautų kitų rūšių žuvų kiekis VI zonoje neturi viršyti 75 tonų.
(60) Pagal kvotas galima sužvejoti tik IIIa, IIIb, IIIc ir IIId ICES zonų EB vandenyse.
(61) Atlanto menkių, juodadėmių menkių, polakų, paprastųjų merlangų ir amerikinių polakų priegaudos įskaičiuojamos į šių rūšių kvotą.
(62) Rajonas, apibrėžtas šio reglamento 16 straipsnio 3 dalyje
(63) Žvejoti Penaeus subtilis ir Penaeus brasiliensis krevetes draudžiama, jei vandenų gylis yra mažesnis nei 30 m.
(64) Rajonas, apibrėžtas šio reglamento 4 straipsnio b punkte
(65) Rajonas, apibrėžtas šio reglamento 4 straipsnio c punkte
(66) Galima sužvejoti tik IV rajone (EB vandenys) ir IIIa rajone. Pagal šią kvotą sugautų žuvų kiekiai turi būti išskaičiuoti iš BLSK Norvegijos dalies.
(67) Atskirai turi būti pranešta apie sužvejotus jūrų gegutės (Leucoraja naevus) (RJN/2AC4-C), dygiosios rajos (Raja clavata) (RJC/2AC4-C), trumpauodegės rajos (Raja brachyuran) (RJH/2AC4-C), Montegju šlakuotosios rajos (Raja montagui) (RJM/2AC4-C), žvaigždėtosios rajos (Amblyraja radiate) (RJR/2AC4-C) ir glotniosios rajos (Dipturus batis) (RJB/2AC4-C) kiekius.
(68) Iš kurių 350 tonų skiriama Norvegijai ir turi būti sužvejota IIa ir VI ICES zonų EB vandenyse. VI ICES zonoje šį kiekį galima sužvejoti tik ilgosiomis ūdomis.
(69) Įskaitant 242 tonas, kurios turi būti sužvejotos Norvegijos vandenyse į pietus nuo 62o šiaurės platumos (MAC/*04-N).
(70) Žvejojant Norvegijos vandenyse Atlanto menkių, juodadėmių menkių, polakų ir paprastųjų merlangų bei amerikinių polakų priegaudos įskaičiuojamos į šių rūšių kvotą.
(71) Turi būti išskaičiuota iš BLSK Norvegijos dalies (patekimo kvota). Šią kvotą galima sužvejoti tik IVa zonoje, išskyrus 3 000 tonų, kurias galima sužvejoti IIIa zonoje.
(72) BLSK šiauriniame rajone, dėl kurio susitarė EB, Norvegija ir Farerų salos.
Specialios sąlygos
Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose ICES zonose:
|
IIIa MAC/*03A |
IIIa ir IVbc MAC/*3A4BC |
MAC/*04B |
MAC/*04C |
VI; IIa zonos tarptautiniai vandenys nuo 2008 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. MAC/*2A6. |
Danija |
|
4 130 |
|
|
4 020 |
Prancūzija |
|
490 |
|
|
|
Nyderlandai |
|
490 |
|
|
|
Švedija |
|
|
390 |
10 |
|
Jungtinė Karalystė |
|
490 |
|
|
|
Norvegija |
3 000 |
|
|
|
|
(73) Galima sužvejoti tik IIa, VIa (į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos), IVa, VIId, VIIe, VIIf ir VIIh ICES zonose.
(74) Galima sužvejoti IVa ICES zonos į šiaurę nuo 59o šiaurės platumos EB vandenyse nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. 3 001 toną iš Farerų salų kvotos per metus galima sužvejoti VIa ICES zonoje į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos.
(75) BLSK šiauriniame rajone, dėl kurio susitarė EB, Norvegija ir Farerų salos.
Specialios sąlygos
Laikantis pirmiau nurodytų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose ir tik nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
|
IVa zonos EB vandenys MAC/*04A-C |
Vokietija |
4 494 |
Prancūzija |
2 996 |
Airija |
14 981 |
Nyderlandai |
6 554 |
Jungtinė Karalystė |
41 200 |
EB |
70 225 |
(76) Kiekius, kuriais leidžiama keistis su kitomis valstybėmis narėmis, galima sužvejoti VIIIa, VIIIb ir VIIId ICES zonose (MAC/*8ABD). Tačiau kiekiai, kuriuos Ispanija, Portugalija ar Prancūzija suteikė keitimosi tikslais ir kuriuos galima sužvejoti VIIIa, VIIIb ir VIIId zonose, neturi viršyti 25 % duodančios valstybės narės kvotos.
Specialios sąlygos
Laikantis pirmiau nurodytų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose ICES zonose:
|
VIIIb (MAC/*08B.) |
Ispanija |
1 869 |
Prancūzija |
12 |
Portugalija |
386 |
(77) Pagal kvotas galima sužvejoti tik IIIa, IIIb, IIIc ir IIId ICES zonų EB vandenyse.
(78) Galima sužvejoti tik IV zonoje.
(79) Įskaitant tobines.
(80) Galima sužvejoti tik IV ICES zonos EB vandenyse.
(81) Šis kiekis gali būti sužvejotas IV ICES zonoje ir VIa ICES zonoje į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos. Visa šiaurinio putasu priegauda įskaičiuojama į VIa, VIb ir VII ICES zonose nustatytą šiaurinio putasu kvotą.
(82) 1 832 tonos sugautų žuvų gali būti Atlanto silkė, sužvejota tinklais, kurių akies dydis yra mažesnis nei 32 mm. Jei 1 832 tonų Atlanto silkių kvota išnaudojama, žvejyba naudojant tinklus, kurių akies dydis yra mažesnis nei 32 mm, draudžiama.
(83) Vykdant stebėsenos žvejybą sugauti žuvų kiekiai, atitinkantys 2 % valstybių narių žvejybos pastangų, ir daugiausia iki 2 500 tonų, gali būti sugauti kaip tobinės.
(84) Pirminis BLSK. Galutinis BLSK bus nustatytas per pirmąjį 2008 m. pusmetį atsižvelgiant į naujas mokslines rekomendacijas.
(85) Priegaudos kvota. Šios rūšys negali sudaryti daugiau kaip 5 % laive laikomų sužvejotų žuvų gyvojo svorio.
(86) Įskaitant sugautų paprastojo sriubinio ryklio (Galeorhinus galeus), šokoladinio dygliaryklio (Dalatias licha), smailasnukio ryklio (Deania calceus), pilkojo trumpadyglio ryklio (Centrophorus squamosus), naktinio juodojo dygliaryklio (Etmopterus princeps), lygiaodžio juodojo ryklio (Etmopterus spinax) ir Portugalijos baltaakio ryklio (Centroscymnus coelolepis) kiekius, kurie sužvejoti ilgosiomis ūdomis. Pagal šią kvotą galima sužvejoti tik IV, VI ir VII zonose.
(87) Priegaudos kvota. Šios rūšys negali sudaryti daugiau kaip 5 % laive laikomo sugautų žuvų kiekio gyvojo svorio.
(88) Galima sužvejoti tik IV ICES zonos EB vandenyse.
(89) Neviršijant bendros 2 550 tonų kvotos IV, VIa (į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos), VIIe, VIIf ir VIIh ICES zonose.
(90) Neviršijant bendros 2 550 tonų kvotos IV, VIa (į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos), VIIe, VIIf ir VIIh ICES zonose.
(91) Iš kurių ne daugiau nei 5 % gali sudaryti 12–14 cm paprastosios stauridės, nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio. Siekiant kontroliuoti šį kiekį, iškrautų žuvų svoriui taikomas koeficientas – 1,2.
(92) Vandenys prie Azorų salų
(93) Iš kurių ne daugiau nei 5 % gali sudaryti 12–14 cm paprastosios stauridės, nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio. Siekiant kontroliuoti šį kiekį, iškrautų žuvų svoriui taikomas koeficientas – 1,2.
(94) Vandenys prie Madeiros.
(95) Iš kurių ne daugiau nei 5 % gali sudaryti 12–14 cm paprastosios stauridės, nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio. Siekiant kontroliuoti šį kiekį, iškrautų žuvų svoriui taikomas koeficientas – 1,2.
(96) Vandenys prie Kanarų salų.
(97) Pagal kvotas galima žvejoti tik IIa, IIIa ir IV ICES zonų EB vandenyse.
(98) Pagal šią kvotą galima žvejoti tik VIa ICES zonoje į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos.
(99) Įskaitant neatskiriamai sumaišytas paprastąsias staurides.
(100) Atlanto menkių, juodadėmių menkių, polakų ir paprastųjų merlangų bei amerikinių polakų priegaudos įskaičiuojamos į šių rūšių kvotą.
(101) Iš kurių ne daugiau nei 400 tonų paprastųjų stauridžių.
(102) Sužvejotos tik ilgosiomis ūdomis, įskaitant grenadierius, paprastąsias moras ir didžiaakes siūlapelekes vėgeles.
(103) Įprasto kiekio kvotą „kitos rūšys“ Norvegija skyrė Švedijai.
(104) Įskaitant konkrečiai nenurodytą žvejybą, pasikonsultavus atitinkamai gali būti nustatytos išimtys.
(105) Apribota IIa ir IV ICES zonomis.
(106) Įskaitant konkrečiai nenurodytą žvejybą, pasikonsultavus atitinkamai gali būti nustatytos išimtys.
(107) Apribota baltųjų žuvų priegaudoms IV ir VIa ICES zonose.
IB PRIEDAS
ŠIAURĖS RYTŲ ATLANTO IR GRENLANDIJOS
I, II, V, XII, XIV ICES zonos ir NAFO 0 ir 1 parajonių Grenlandijos vandenys
|
|
|||||||
Airija |
62 |
|
||||||
Ispanija |
437 |
|
||||||
EB |
500 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Belgija |
34 (1) |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Danija |
33 859 (1) |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Vokietija |
5 930 (1) |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Ispanija |
112 (1) |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Prancūzija |
1 461 (1) |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Airija |
8 765 (1) |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Nyderlandai |
12 117 (1) |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Lenkija |
1 714 (1) |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Portugalija |
112 (1) |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Suomija |
524 (1) |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Švedija |
12 547 (1) |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Jungtinė Karalystė |
21 647 (1) |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
EB |
98 822 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Norvegija |
88 939 (2) |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Farerų salos |
12 848 (2) |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
BLSK |
1 518 000 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKTaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Specialios sąlygos Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:
|
|
|
|||||||
Vokietija |
2 061 |
|
||||||
Graikija |
255 |
|
||||||
Ispanija |
2 299 |
|
||||||
Airija |
255 |
|
||||||
Prancūzija |
1 892 |
|
||||||
Portugalija |
2 299 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
7 995 |
|
||||||
EB |
17 057 |
|
||||||
BLSK |
430 000 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
2 863 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
637 |
|
||||||
EB |
3 500 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
2 843 |
|
||||||
Ispanija |
7 349 |
|
||||||
Prancūzija |
1 213 |
|
||||||
Lenkija |
1 333 |
|
||||||
Portugalija |
1 552 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
1 821 |
|
||||||
Visos valstybės narės |
100 (5) |
|
||||||
EB |
16 211 (6) |
|
||||||
BLSK |
430 000 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
10 |
|
||||||
Prancūzija |
60 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
430 |
|
||||||
EB |
500 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Portugalija |
1 000 (7) |
|
||||||
EB |
1 100 (8) |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
EB |
100 (9) |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
|
|||||||
EB |
0 |
|
||||||
BLSK |
0 |
|
|
|
|||||||
Visos valstybės narės |
0 |
|
||||||
EB |
0 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
|
|||||||
Vokietija |
535 |
|
||||||
Prancūzija |
322 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
1 643 |
|
||||||
EB |
2 500 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
5 385 |
|
||||||
Vokietija |
367 |
|
||||||
Prancūzija |
588 |
|
||||||
Nyderlandai |
514 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
5 385 |
|
||||||
EB |
12 240 (10) |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
898 |
|
||||||
Prancūzija |
1 992 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
175 |
|
||||||
EB |
3 065 (11) |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
1 300 |
|
||||||
Prancūzija |
1 300 |
|
||||||
EB |
7 000 (12) |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
2 000 |
|
||||||
Prancūzija |
2 000 |
|
||||||
EB |
4 000 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
3 066 |
|
||||||
Prancūzija |
493 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
273 |
|
||||||
EB |
3 832 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
EB |
0 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
|
|||||||
Belgija |
49 |
|
||||||
Vokietija |
301 |
|
||||||
Prancūzija |
1 463 |
|
||||||
Nyderlandai |
49 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
563 |
|
||||||
EB |
2 425 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
25 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
25 |
|
||||||
EB |
50 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
EB |
0 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
|
|||||||
Vokietija |
6 271 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
330 |
|
||||||
EB |
7 500 (13) |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
1 550 |
|
||||||
EB |
2 500 (14) |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
9 300 (15) |
|
||||||
EB |
9 300 (15) |
|
||||||
BLSK |
385 366 (16) |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Danija |
3 001 (17) |
|
||||||
EB |
3 001 (17) |
|
||||||
BLSK |
385 366 (18) |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Estija |
0 (19) |
|
||||||
Vokietija |
0 (19) |
|
||||||
Ispanija |
0 (19) |
|
||||||
Prancūzija |
0 (19) |
|
||||||
Airija |
0 (19) |
|
||||||
Latvija |
0 (19) |
|
||||||
Nyderlandai |
0 (19) |
|
||||||
Lenkija |
0 (19) |
|
||||||
Portugalija |
0 (19) |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
0 (19) |
|
||||||
EB |
0 (19) |
|
||||||
BLSK |
pm |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
766 (20) |
|
||||||
Ispanija |
95 (20) |
|
||||||
Prancūzija |
84 (20) |
|
||||||
Portugalija |
405 (20) |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
150 (20) |
|
||||||
EB |
1 500 (20) |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
EB |
Netaikoma (21) |
|
||||||
BLSK |
14 500 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
0 (22) |
|
||||||
Prancūzija |
0 (22) |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
0 (22) |
|
||||||
EB |
0 (22) |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
|
|||||||
Vokietija |
|
|||||||
Prancūzija |
|
|||||||
Jungtinė Karalystė |
|
|||||||
EB |
|
|||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Belgija |
11 |
|
||||||
Vokietija |
1 473 |
|
||||||
Prancūzija |
99 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
17 |
|
||||||
EB |
1 600 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
EB |
|
|||||||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
|
|||||||
Vokietija |
117 (28) |
|
||||||
Prancūzija |
47 (28) |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
186 (28) |
|
||||||
EB |
350 (28) |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
305 |
|
||||||
Prancūzija |
275 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
180 |
|
||||||
EB |
760 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Vokietija |
54 |
|
||||||
Prancūzija |
42 |
|
||||||
Jungtinė Karalystė |
204 |
|
||||||
EB |
300 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
(1) Europos Komisijai pranešant sugautų žuvų kiekius, taip pat pranešami kiekviename iš šių rajonų sužvejotų žuvų kiekiai: NEAFC reguliuojamame rajone, EB vandenyse, Farerų salų vandenyse, Norvegijos vandenyse, žvejybos zonoje aplink Jan Majeno salą, žuvininkystės apsaugos zonoje aplink Svalbarą.
(2) Žuvų kiekiai, sužvejoti pagal šią kvotą, turi būti išskaičiuoti iš BLSK Norvegijos ir Farerų salų dalies (patekimo kvota). Pagal šią kvotą galima žvejoti EB vandenyse į šiaurę nuo 62o šiaurės platumos.
Specialios sąlygos
Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:
|
Norvegijos vandenys į šiaurę nuo 62o šiaurės platumos ir žvejybos zona aplink Jan Majeno salą (HER/*2AJMN) |
Belgija |
34 () |
Danija |
33 859 () |
Vokietija |
5 930 () |
Ispanija |
112 () |
Prancūzija |
1 461 () |
Airija |
8 765 () |
Nyderlandai |
12 117 () |
Lenkija |
1 714 () |
Portugalija |
112 () |
Suomija |
524 () |
Švedija |
12 547 () |
Jungtinė Karalystė |
21 647 () |
() Visų valstybių narių sugautų žuvų kiekių sumai pasiekus 88 939 tonas, daugiau žuvų sugauti neleidžiama. |
|
II ir Vb zonų Farerų salų vandenys į šiaurę nuo 61o šiaurės platumos (HER/*25B-F) |
Belgija |
4 () |
Danija |
4 402 () |
Vokietija |
771 () |
Ispanija |
15 () |
Prancūzija |
190 () |
Airija |
1 140 () |
Nyderlandai |
1 575 () |
Lenkija |
223 () |
Portugalija |
15 () |
Suomija |
68 () |
Švedija |
1 631 () |
Jungtinė Karalystė |
2 814 () |
() Visų valstybių narių sugautų žuvų kiekių sumai pasiekus 12 848 tonas, daugiau žuvų sugauti neleidžiama. |
(3) Visų valstybių narių sugautų žuvų kiekių sumai pasiekus 88 939 tonas, daugiau žuvų sugauti neleidžiama.
(4) Visų valstybių narių sugautų žuvų kiekių sumai pasiekus 12 848 tonas, daugiau žuvų sugauti neleidžiama.
(5) Išskyrus Vokietiją, Ispaniją, Prancūziją, Lenkiją, Portugaliją ir Jungtinę Karalystę.
(6) Skiriant Atlanto menkių, kuras Bendrijai leidžiama žvejoti Špicbergeno ir Lokio salos zonoje, išteklių dalį griežtai laikomasi 1920 m. Paryžiaus sutartyje nustatytų teisių ir įpareigojimų.
(7) Turi sužvejoti ne daugiau kaip šeši Bendrijos priedugnio ilgosiomis ūdomis atlantinius paltusus žvejojantys laivai. Sugautų susijusių rūšių žuvų kiekis turi būti įskaičiuotas į šią kvotą. Gali būti reikalaujama, kad laivuose būtų mokslininkai stebėtojai.
(8) Iš kurių 100 tonų, kurios turi būti sužvejotos tik ilgosiomis ūdomis, skiriama Norvegijai.
(9) Iš kurių 100 tonų, kurios turi būti sužvejotos ilgosiomis ūdomis, skiriama Norvegijai.
(10) BLSK, dėl kurio susitarė EB, Farerų salos, Norvegija ir Islandija.
(11) Ne didesnė nei 1 080 tonų bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir juodųjų kalavijų priegauda turi būti įskaičiuota į šią kvotą.
(12) Iš kurių 3 250 tonų skiriama Norvegijai ir 1 150 tonų – Farerų saloms.
(13) Iš kurių 824 tonų skiriama Norvegijai ir 75 tonos – Farerų saloms.
(14) Iš kurių 800 tonų skiriama Norvegijai ir 150 tonos – Farerų saloms.
(15) Gali būti sužvejojama ir IV zonos Norvegijos vandenyse ir IIa zonos tarptautiniuose vandenyse (MAC/*4N-2A).
(16) BLSK šiauriniame rajone, dėl kurio susitarė EB, Norvegija ir Farerų salos.
(17) Gali būti sužvejojama IVa zonos EB vandenyse (MAC/*04A.).
(18) BLSK šiauriniame rajone, dėl kurio susitarė EB, Norvegija ir Farerų salos.
(19) Laikinoji kvota, kol bus baigtos konsultacijos žvejybos srityje NEAFC.
(20) Tik kaip priegauda.
(21) Žvejyba vyks tik 2008 m. rugsėjo 1 d. – lapkričio 15 d. Žvejyba bus nutraukta, kai NEAFC Susitariančiosios Šalys visiškai išnaudos BLSK.
(22) Laikinoji kvota, kol bus baigtos konsultacijos žvejybos srityje NEAFC ir vėliau su Grenlandija
(23) Įskaitant neišvengiamą priegaudą (Atlanto menkei ši nuostata netaikoma).
(24) Turi būti sužvejota liepos – gruodžio mėn.
(25) Laikinoji kvota, kol bus baigtos konsultacijos žvejybos srityje su Islandija dėl 2008 m.
(26) Priegauda apibrėžiama kaip rūšies, kuri neįtraukta į licencijoje nurodytas laivo žvejojamas rūšis, sugavimas. Galima žvejoti rytinėje arba vakarinėje dalyje.
(27) Iš kurių 120 tonų bukasnukių ilgauodegių grenadierių skiriama Norvegijai.
(28) Tik kaip priegauda.
(29) Išskyrus komercinės vertės neturinčias žuvų rūšis.
IC PRIEDAS
NAFO
ŠIAURĖS VAKARŲ ATLANTO rajonas
Visi BLSK ir susijusios sąlygos patvirtinti laikantis NAFO reikalavimų.
|
|
|||||||
EB |
0 (1) |
|
||||||
BLSK |
0 (1) |
|
|
|||||||
EB |
0 (2) |
|
||||||
BLSK |
0 (2) |
|
|
|||||||
EB |
0 (3) |
|
||||||
BLSK |
0 (3) |
|
|
|||||||
EB |
0 (4) |
|
||||||
BLSK |
0 (4) |
|
|
|||||||
EB |
0 (5) |
|
||||||
BLSK |
0 (5) |
|
|
|||||||
EB |
0 (6) |
|
||||||
BLSK |
0 (6) |
|
|
|||||||
EB |
0 (7) |
|
||||||
BLSK |
0 (7) |
|
|
|||||||
Estija |
128 (8) |
|
||||||
Latvija |
128 (8) |
|||||||
Lietuva |
128 (8) |
|||||||
Lenkija |
227 (8) |
|||||||
EB |
||||||||
BLSK |
34 000 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
EB |
|
|||||||
BLSK |
15 500 |
|
|
|||||||
EB |
0 (12) |
|
||||||
BLSK |
0 (12) |
|
|
|||||||
Estija |
278 (14) |
|
||||||
Latvija |
278 (14) |
|||||||
Lietuva |
278 (14) |
|||||||
Lenkija |
278 (14) |
|||||||
EB |
||||||||
BLSK |
25 000 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
BLSK |
Netaikoma (17) |
|
|
|
|||||||
Estija |
321,3 |
|
||||||
Vokietija |
328 |
|||||||
Latvija |
45,1 |
|||||||
Lietuva |
22,6 |
|||||||
Ispanija |
4 396,5 |
|||||||
Portugalija |
1 837,5 |
|||||||
EB |
6 951 |
|||||||
BLSK |
11 856 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
6 561 |
|
||||||
Portugalija |
1 274 |
|||||||
Estija |
546 |
|||||||
Lietuva |
119 |
|||||||
EB |
8 500 |
|||||||
BLSK |
13 500 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
EB |
0 (18) |
|
||||||
BLSK |
0 (18) |
|
|
|||||||
Estija |
1 571 (19) |
|
||||||
Vokietija |
513 (19) |
|||||||
Ispanija |
233 (19) |
|||||||
Latvija |
1 571 (19) |
|||||||
Lietuva |
1 571 (19) |
|||||||
Portugalija |
2 354 (19) |
|||||||
EB |
7 813 (19) |
|||||||
BLSK |
8 500 (19) |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Ispanija |
1 771 |
|
||||||
Portugalija |
5 229 |
|||||||
EB |
7 000 |
|||||||
BLSK |
20 000 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
|||||||
Latvija |
269 |
|
||||||
Lietuva |
2 234 |
|
||||||
BLSK |
2 503 |
|
|
|
|||||||
Ispanija |
2 165 |
|
||||||
Portugalija |
2 835 |
|||||||
EB |
5 000 |
|||||||
BLSK |
8 500 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
(1) Specializuota šios rūšies žuvų žvejyba nebus vykdoma, jos bus sugaunamos tik kaip priegauda neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų ribų.
(2) Specializuota šios rūšies žuvų žvejyba nebus vykdoma, jos bus sugaunamos tik kaip priegauda neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimy.
(3) Specializuota šios rūšies žuvų žvejyba nebus vykdoma, jos bus sugaunamos tik kaip priegauda neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.
(4) Specializuota šios rūšies žuvų žvejyba nebus vykdoma, jos bus sugaunamos tik kaip priegauda neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.
(5) Specializuota šios rūšies žuvų žvejyba nebus vykdoma, jos bus sugaunamos tik kaip priegauda neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.
(6) Specializuota šios rūšies žuvų žvejyba nebus vykdoma, jos bus sugaunamos tik kaip priegauda neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.
(7) Specializuota šios rūšies žuvų žvejyba nebus vykdoma, jos bus sugaunamos tik kaip priegauda neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.
(8) Turi būti sužvejota nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.
(9) Bendrijos dalis nenurodoma, 29 467 tonas gali sužvejoti Kanada ir EB valstybės narės, išskyrus Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.
(10) Nors Bendrija gali sužvejoti 76 tonas, nuspręsta, kad ta kvota mažinama iki 0. Specializuota šios rūšies žuvų žvejyba nebus vykdoma, jos bus sugaunamos tik kaip priegauda neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.
(11) Apie laivų sugautų žuvų kiekius pagal šią kvotą pranešama vėliavos valstybei narei, pranešimai per Komisiją kas 48 valandas perduodami NAFO vykdomajam sekretoriui.
(12) Specializuota šios rūšies žuvų žvejyba nebus vykdoma, jos bus sugaunamos tik kaip priegauda neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.
(13) Išskyrus teritoriją, apibrėžtą šiomis koordinatėmis:
Taškas Nr. |
Šiaurės platuma |
Vakarų ilguma |
1 |
47o20'0 |
46o40'0 |
2 |
47o20'0 |
46o30'0 |
3 |
46o00'0 |
46o30'0 |
4 |
46o00'0 |
46o40'0 |
(14) Turi būti sužvejota sausio 1 d. – kovo 31 d. ir liepos 1 d. – gruodžio 31 d.
(15) Visos valstybės narės, išskyrus Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.
(16) Laivai šiuos išteklius taip pat gali žvejoti 3L kvadrato teritorijoje, apibrėžtoje šiomis koordinatėmis:
Taškas Nr. |
Šiaurės platuma |
Vakarų ilguma |
1 |
47o20'0 |
46o40'0 |
2 |
47o20'0 |
46o30'0 |
3 |
46o00'0 |
46o30'0 |
4 |
46o00'0 |
46o40'0 |
Žvejodami krevetes pirmiau minėtoje zonoje, laivai, nepaisant, ar jie kerta NAFO 3L ir 3M kvadratus skiriančią liniją, perduoda pranešimą pagal 1992 m. sausio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 189/92, patvirtinančio nuostatas dėl tam tikrų Žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacijos priimtų kontrolės priemonių taikymo, priedo 1.3 punktą (O L L 21, 1992 1 30, p. 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1048/97 (OL L 154, 1997 6 12, p. 1)).
Be to, 2008 m. birželio 1 d. – gruodžio 31 d. krevetes žvejoti draudžiama rajone, apibrėžtame šiomis koordinatėmis:
Taškas Nr. |
Šiaurės platuma |
Vakarų ilguma |
1 |
47o55'0 |
45o00'0 |
2 |
47o30'0 |
44o15'0 |
3 |
46o55'0 |
44o15'0 |
4 |
46o35'0 |
44o30'0 |
5 |
46o35'0 |
45o40'0 |
6 |
47o30'0 |
45o40'0 |
7 |
47o55'0 |
45o00'0 |
(17) Netaikoma. Žvejyba valdoma apribojant žvejybos pastangas. Atitinkamos valstybės narės šią žvejybą vykdantiems savo laivams išduoda specialius žvejybos leidimus ir apie tuos leidimus praneša Komisijai prieš laivui pradedant žvejybą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1627/94. Nukrypstant nuo minėto reglamento 8 straipsnio, leidimai įsigalioja tik tada, jeigu Komisija nepateikia prieštaravimo per penkias darbo dienas nuo pranešimo.
Valstybė narė |
Didžiausias laivų skaičius |
Didžiausias žvejybos dienų skaičius |
Danija |
2 |
131 |
Estija |
8 |
1 667 |
Ispanija |
10 |
257 |
Latvija |
4 |
490 |
Lietuva |
7 |
579 |
Lenkija |
1 |
100 |
Portugalija |
1 |
69 |
Kiekviena valstybė narė per 25 dienas nuo kalendorinio mėnesio, per kurį buvo sugautos žuvys, kas mėnesį praneša Komisijai apie žvejybos dienų skaičių ir sugautų žuvų kiekius 3M kvadrate ir 1 išnašoje apibrėžtame rajone (1).
(18) Specializuota šios rūšies žuvų žvejyba nebus vykdoma, jos bus sugaunamos tik kaip priegauda neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų apribojimų.
(19) Naudodamos šią kvotą visos NAFO Susitariančiosios Šalys turi laikytis šiems ištekliams nustatyto BLSK – 8 500 tonų. Išnaudojus BLSK, nutraukiama specializuota šių išteklių žvejyba nepaisant sugautų žuvų kiekio.
ID PRIEDAS
TOLIMOS MIGRACIJOS ŽUVYS – Visi rajonai
BLSK šiame rajone patvirtintas dalyvaujant tarptautinėms tunų žvejybos organizacijoms, pavyzdžiui, Tarptautinei Atlanto tunų apsaugos komisijai (ICCAT) ir Amerikos tropikų tuno komisijai (IATTC).
|
|
|||||||
Kipras |
149,44 |
|
||||||
Graikija |
277,46 |
|||||||
Ispanija |
5 378,76 |
|||||||
Prancūzija |
5 306,73 |
|||||||
Italija |
4 188,77 |
|||||||
Malta |
343,54 |
|||||||
Portugalija |
506,06 |
|||||||
Visos valstybės narės |
60 (1) |
|||||||
EB |
16 210,75 |
|||||||
BLSK |
28 500 |
|
|
|||||||
Ispanija |
5 676,3 |
|
||||||
Portugalija |
1 071,4 |
|||||||
Visos valstybės narės |
239,3 (2) |
|||||||
EB |
6 986,9 |
|||||||
BLSK |
14 000 |
|
|
|||||||
Ispanija |
5 422,8 |
|
||||||
Portugalija |
357,2 |
|
||||||
EB |
5 780 |
|
||||||
BLSK |
17 000 |
|
|
|
|||||||
Airija |
7 958,02 (3) |
|
||||||
Ispanija |
16 961,74 (3) |
|||||||
Prancūzija |
7 243,99 (3) |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
562,33 (3) |
|||||||
Portugalija |
4 324,32 (3) |
|||||||
EB |
37 050,4 (4) |
|||||||
BLSK |
30 200 |
|
|
|||||||
Ispanija |
943,7 |
|
||||||
Prancūzija |
311 |
|
||||||
Portugalija |
660 |
|
||||||
EB |
1 914,7 |
|
||||||
BLSK |
29 900 |
|
|
|
|||||||
Ispanija |
17 264,8 |
|
||||||
Prancūzija |
7 557,3 |
|
||||||
Portugalija |
6 424,9 |
|
||||||
EB |
31 350 |
|
||||||
BLSK |
90 000 |
|
|
|
|||||||
EB |
103 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
|
|||||||
EB |
46,5 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
|
(1) Išskyrus Kiprą, Graikiją, Ispaniją, Prancūziją, Italiją, Maltą ir Portugaliją, ir tik kaip priegaudą.
(2) Išskyrus Ispaniją ir Portugaliją, ir tik kaip priegaudą.
(3) Didžiausio žvejybos laivų, plaukiojančių su valstybės narės vėliava ir turinčių leidimą ilgapelekį tuną žvejoti kaip pagrindinę žuvų rūšį, skaičiaus paskirstymas valstybėms narėms pagal Reglamento (EB) Nr. 520/2007 12 straipsnį:
Valstybė narė |
Didžiausias laivų skaičius |
Airija |
50 |
Ispanija |
730 |
Prancūzija |
151 |
Jungtinė Karalystė |
12 |
Portugalija |
310 |
EB |
1 253 |
(4) Nustatoma, kad ilgapelekį tuną kaip pagrindinę žuvų rūšį žvejojančių Bendrijos laivų skaičius pagal Reglamento (EB) Nr. 520/2007 12 straipsnį turi būti 1 253.
IE PRIEDAS
ANTARKTIS
CCAMLR rajonas
Šie pagal CCAMLR patvirtinti BLSK neskiriami CCAMLR nariams ir dėl to Bendrijos dalis nėra nustatyta. Sugautų žuvų kiekius kontroliuoja CCAMLR sekretoriatas, kuris praneš, kada turi būti nutraukiama žvejyba išnaudojus BLSK.
|
|
|||||||
BLSK |
150 |
|
|
|
|||||||
BLSK |
2 462 (1) |
|
|
|
|||||||
BLSK |
220 (3) |
|
|
|
|||||||
BLSK |
3 920 (4) |
|
||||||
Specialios sąlygos: |
||||||||
Laikantis pirmiau minėtos kvotos ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiuose parajoniuose: |
||||||||
Valdymo rajonas A: 48 vakarų ilgumos iki 43 30 vakarų ilgumos – 52 30 pietų platumos iki 56 pietų platumos (TOP/*F483A) |
0 |
|
||||||
Valdymo rajonas B: 43 30 vakarų ilgumos iki 40 vakarų ilgumos – 52 30 pietų platumos iki 56 pietų platumos (TOP/*F483B) |
1 176 |
|
||||||
Valdymo rajonas C: 40 vakarų ilgumos iki 33 30 vakarų ilgumos – 52 30 pietų platumos iki 56 pietų platumos (TOP/*F483C) |
2 744 |
|
|
|
|||||||
BLSK |
100 |
|
|
|
|||||||
BLSK |
2 500 (5) |
|
|
|
|||||||
BLSK |
3 470 000 (6) |
|
|
|
|||||||
BLSK |
440 000 (7) |
|
||||||
Specialios sąlygos: |
||||||||
Laikantis pirmiau minėtos kvotos ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiuose parajoniuose: |
||||||||
58.4.1 kvadratas, į vakarus nuo 115o rytų ilgumos (KRI/*F–41W) |
277 000 |
|
||||||
58.4.1 kvadratas, į rytus nuo 115o rytų ilgumos (KRI/*F–41E) |
163 000 |
|
|
|
|||||||
BLSK |
2 645 000 (8) |
|
||||||
Specialios sąlygos: |
||||||||
Laikantis pirmiau minėtos kvotos ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiuose parajoniuose: |
||||||||
58.4.2 kvadratas, į vakarus |
1 488 000 |
|
||||||
58.4.2 kvadratas, į rytus nuo 55o rytų ilgumos |
1 080 000 |
|
|
|
|||||||
BLSK |
80 |
|
|
|
|||||||
BLSK |
1 600 (9) |
|
|
|
|||||||
BLSK |
360 |
|
|
|
|||||||
BLSK |
50 |
|
|
|
|||||||
BLSK |
120 |
|
|
|
|||||||
BLSK |
2 500 (10) |
|
(1) Šis BLSK taikomas 2007 m. lapkričio 15 d. – 2008 m. lapkričio 14 d.2008 m. kovo 1 d. – gegužės 31 d. šių išteklių žuvų leidžiama sužvejoti ne daugiau kaip 1084 tonas.
(2) Šį BLSK leidžiama sužvejoti rajone, kuris yra FAO 58.5.2 statistinio kvadrato dalis, apibrėžiama linija, kuri:
a) |
prasideda taške, kuriame 72°15' rytų ilgumos dienovidinis kerta Australijos ir Prancūzijos jūros ribų nustatymo susitarimo ribą, toliau driekiasi į pietus išilgai dienovidinio iki jo sankirtos su 53°25' pietų platumos lygiagrete; |
b) |
toliau driekiasi į rytus išilgai tos lygiagretės iki jos sankirtos su 74° rytų ilgumos dienovidiniu; |
c) |
toliau driekiasi į šiaurės rytus išilgai geodezinės linijos iki 52°40'pietų platumos lygiagretės sankirtos su 76° rytų ilgumos dienovidiniu; |
d) |
toliau driekiasi į šiaurę išilgai to dienovidinio iki jo sankirtos su 52° pietų platumos lygiagrete; |
e) |
toliau driekiasi į šiaurės vakarus išilgai geodezinės linijos iki 51° pietų platumos lygiagretės sankirtos su 74°30' rytų ilgumos dienovidiniu; ir |
f) |
toliau driekiasi į pietvakarius išilgai geodezinės linijos iki pradžios taško. |
(3) Šis BLSK taikomas 2007 m. gruodžio 1 d. – 2008 m. lapkričio 30 d.
(4) Šis BLSK taikomas žvejybai ilgosiomis ūdomis 2008 m. gegužės 1 d. – rugpjūčio 31 d. ir žvejybai dugninėmis gaudyklėmis 2007 m. gruodžio 1 d. – 2008 m. lapkričio 30 d.
(5) Šis BLSK taikomas tik į vakarus nuo 79°20' rytų ilgumos. Šioje zonoje draudžiama žvejoti į rytus nuo šio dienovidinio (žr. IX priedą).
(6) Šis BLSK taikomas 2007 m. gruodžio 1 d. – 2008 m. lapkričio 30 d.
(7) Šis BLSK taikomas 2007 m. gruodžio 1 d. – 2008 m. lapkričio 30 d.
(8) Šis BLSK taikomas 2007 m. gruodžio 1 d. – 2008 m. lapkričio 30 d.
(9) Šis BLSK taikomas 2007 m. gruodžio 1 d. – 2008 m. lapkričio 30 d.
(10) Šis BLSK taikomas 2007 m. gruodžio 1 d. – 2008 m. lapkričio 30 d.
IF PRIEDAS
PIETRYČIŲ ATALANTO VANDENYNO DALIS
SEAFO rajonas
Šie BLSK nepaskirstyti SEAFO nariams ir dėl to Bendrijos dalis nėra nustatyta. Sugautų žuvų kiekius kontroliuoja SEAFO sekretoriatas, kuris praneš, kada turi būti nutraukta žvejyba išnaudojus BLSK.
|
|
|||||||
BLSK |
260 |
|
|
|
|||||||
BLSK |
200 |
|
|
|
|||||||
BLSK |
200 |
|
(1) Šį BLSK leidžiama sužvejoti rajone, kuris yra apibrėžiamas taip:
— |
jo vakarų riba yra 0o rytų ilgumos, |
— |
jo šiaurės riba yra 20o pietų platumos, |
— |
jo pietų riba yra 28o pietų platumos ir |
— |
rytų riba yra išorinė Namibijos EEZ. |
II PRIEDAS
IIA PRIEDAS
LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į TAM TIKRŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMĄ IIIa, IV, VIa, VIIa, VIId ICES ZONOSE IR IIa ICES ZONOS EB VANDENYSE
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Taikymo sritis
Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos 4 punkte apibrėžtus žvejybos įrankius turintiems ir IIIa, IV, VIa, VIIa, VIId ICES zonose bei IIa ICES zonos EB vandenyse esantiems Bendrijos laivams, kurių bendras ilgis yra 10 m arba didesnis. Šio priedo taikymo tikslais nuoroda į 2008 m. valdymo laikotarpį yra nuoroda į 2008 m. vasario 1 d. – 2009 m. sausio 31 d. laikotarpį.
2. Geografinių rajonų apibrėžimas
2.1. |
Šiame priede naudojami toliau pateikti geografiniai rajonai:
|
2.2. |
Laivams, apie kuriuos Komisijai pranešta, kad juose pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 5 ir 6 straipsnius įmontuotos laivo stebėjimo sistemos, galioja šis VIa ICES zonos apibrėžimas: VIa ICES zona, išskyrus tą VIa ICES zonos dalį, kuri yra į vakarus nuo linijos, brėžiamos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):
|
3. Dienos, kurią laivas gali būti rajone, apibrėžimas
Šiame priede diena, kurią laivas gali būti rajone – tai 24 valandų tęstinis laikotarpis (arba jo dalis), per kurį laivas yra 2.1 punkte apibrėžtame rajone ir nebūna uoste. Tęstinio laikotarpio skaičiavimo pradžią savo nuožiūra nustato valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja atitinkamas laivas.
4. Žvejybos įrankiai
4.1. |
Šiame priede yra skiriamos tokios žvejybos įrankių grupės:
|
4.2. |
Šiame priede, nurodant 2.1 punkte apibrėžtus rajonus bei 4.1 punkte apibrėžtas žvejybos įrankių grupes, yra apibrėžiamos šios perleidimo grupės:
|
ŽVEJYBOS PASTANGŲ APRIBOJIMŲ ĮGYVENDINIMAS
5. Laivai, kuriems taikomi žvejybos pastangų apribojimai
5.1. |
Laivai, naudojantys bet kokius 4.1 punkte nurodytus įrankius ir žvejojantys 2 punkte apibrėžtose vietose, turi specialų žvejybos leidimą, išduotą pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį. |
5.2. |
Valstybė narė jokiais 4.1 punkte apibrėžtai grupei priklausančiais žvejybos įrankiais jokiame 2.1 punkte nustatytame rajone neleidžia žvejoti nė vienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, kuris neturi 2001 m., 2002 m., 2003 m., 2004 m., 2005 m., 2006 m. arba 2007 m. duomenų apie savo žvejybos veiklą tame rajone (išskyrus duomenis apie žvejybos veiklą, vykdytą laivams perleidus dienas), išskyrus atvejus, kai valstybė narė užtikrina, kad kilovatais išreikštas lygiavertis pajėgumas nebūtų naudojamas žvejybai atitinkamame rajone. |
5.3. |
Tačiau laivui, turinčiam įrašų apie bet kuriai iš 4.1 punkte apibrėžtų grupių priklausančių žvejybos įrankių naudojimą, galima leisti naudoti bet kurį kitą žvejybos įrankį, jeigu pastarajam įrankiui naudoti skiriamas dienų skaičius yra didesnis nei pirmajam įrankiui naudoti skirtų dienų skaičius arba yra lygus tam skaičiui. |
5.4. |
Nukrypstant nuo 5.3 punkto, laivui galima leisti naudoti 4.1 punkto a papunkčio iv ir v papunkčiuose apibrėžtoms grupėms priklausančius žvejybos įrankius, jeigu įvykdoma 8.3 punkto c papunktyje nustatyta speciali sąlyga. |
5.5. |
Laivui, plaukiojančiam su valstybės narės, kuri neturi kvotos 2.1 punkte apibrėžtame rajone, vėliava, draudžiama žvejoti tame rajone naudojant 4.1 punkte apibrėžtoms grupėms priklausančius žvejybos įrankius, išskyrus atvejus, kai tam laivui skiriama kvota atlikus perleidimą pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/22002 20 straipsnio 5 dalį ir skiriamos dienos jūroje pagal šio priedo 15 punktą. |
6. Veiklos apribojimas
Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys ir Bendrijoje registruoti žvejybos laivai, jeigu jie turi bet kuriai iš 4.1 punkte nurodytų grupių priklausančių žvejybos įrankių, gali būti 2.1 punkte apibrėžtame rajone ne ilgiau nei 8 punkte nurodytą dienų skaičių.
7. Išimtys
Valstybė narė į jokiems su jos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams pagal šį priedą skiriamų dienų, kurias jie gali būti rajone, skaičių neįskaičiuoja dienų, kurias laivas buvo rajone, bet negalėjo žvejoti, nes jis teikė kitam laivui skubią pagalbą, arba dienų, kurias laivas buvo rajone, bet negalėjo žvejoti, nes sužeistą asmenį plukdė į skubios medicinos pagalbos punktą. Valstybė narė per mėnesį nuo visų sprendimų, kurie buvo pagrįsti minėtomis aplinkybėmis, priėmimo pateikia Komisijai tų sprendimų pagrindimą ir susijusius nenumatytų aplinkybių įrodymus iš kompetentingų institucijų.
ŽVEJYBOS LAIVAMS SKIRIAMAS DIENŲ, KURIAS JIE GALI NEBŪTI UOSTE, SKAIČIUS
8. Didžiausias dienų skaičius
8.1. |
2008 m. valdymo laikotarpiu didžiausias dienų jūroje, per kurias laivas leidus valstybei narei, su kurios vėliava jis plaukioja, gali būti bet kokiame iš 2.1 punkte apibrėžtų geografinių rajonų, jeigu jis turi vieną iš 4.1 punktų nurodytų žvejybos įrankių, skaičius yra pateiktas I lentelėje. |
8.2. |
Žvejojant Kategato sąsiauryje viena diena, praleista rajone laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. balandžio 30 d., laikoma 2,5 dienos. |
8.3. |
Norint nustatyti didžiausią dienų jūroje, per kurias laivas leidus valstybei narei, su kurios vėliava jis plaukioja, gali būti bet kokiame iš 2.1 punkte apibrėžtų geografinių rajonų, skaičių, pagal I lentelę 2008 m. valdymo laikotarpio metu taikomos šios specialios sąlygos:
|
8.4. |
Kad turėtų teisę žvejoti 2.1 punkte nurodytuose geografiniuose rajonuose pagal 8.3 punkto c, d, e, f ar k papunkčių specialias sąlygas, laivas arba laivas ar laivai, kuriuos jis pakeitė remiantis Bendrijos teisės aktais ir kurie naudoja panašius įrankius ir atitinka kurią nors iš tų specialių sąlygų, registruoja duomenis, įrodančius, kad laive laikomų sugautų žuvų, kurių gyvasis svoris užregistruotas laivo žurnale, kiekis 2002 m. atitiko tokiose specialiose sąlygose ir tam konkrečiam geografiniam rajonui numatytą sugautų žuvų sudėtį. Taip pat kiekvieno 2008 m. valdymo laikotarpio reiso metu laivas laikosi tam tikroje specialioje sąlygoje nustatytos sugautų žuvų sudėties reikalavimų ir dalyvauja valstybės narės, su kurios vėliava jis plaukioja, Komisijai Reglamento (EB) Nr. 2371/2004 30 straipsnio 2 dalies tvarka pateiktame stebėtojų plane. Stebėtojai yra nepriklausomi nuo laivo savininko ir nėra žvejybos laivo įgulos nariai. |
8.5. |
2008 m. valdymo laikotarpio metu valstybė narė gali valdyti jai paskirtas žvejybos pastangas, taikydama kilovatų dienų sistemą. Pagal šią sistemą ji gali leisti bet kokiam laivui, kuriam taikomas kuris nors iš I lentelėje nurodytų įrankių grupių ir specialių sąlygų derinių, būti viename iš 2.1 punkte nustatytų geografinių rajonų didžiausią dienų skaičių, kuris skiriasi nuo nustatytojo toje lentelėje, jeigu laikomasi bendrojo tokiai grupei taikomo kilovatų dienų reikalavimo. Konkretiems geografinių kilovatų dienų per dieną skaičius yra visų individualių žvejybos pastangų, skirtų su valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams, turintiems licenciją tokiam deriniui, suma. Tokios individualios žvejybos pastangos apskaičiuojamos kilovatų dienomis dauginant kiekvieno laivo variklio galią iš dienų jūroje, kuriomis tas laivas galėtų pasinaudoti pagal I lentelę, jeigu nebūtų taikomos šio punkto nuostatos, skaičiaus. |
8.6. |
8.5 punkte nurodytos žvejybos dienos perskirstomos atsižvelgiant į veiksmingesnį žvejybos galimybių panaudojimą arba siekiant skatinti žvejybos praktiką, padedančią mažinti išmetimus kiekius ir žuvų bei žuvų jauniklių mirštamumą dėl žvejybos. Tokia praktika gali apimti žvejybos planus, parengtus bendradarbiaujant su žvejybos pramonės atstovais, į kuriuos atitinkamai įtraukiama:
|
8.7. |
8.5 punkto nuostatomis pageidaujanti pasinaudoti valstybė narė pateikia prašymą Komisijai kartu su elektroninėmis ataskaitomis dėl kiekvieno iš I lentelėje numatytų geografinių rajonų, žvejybos įrankių grupės ir specialių sąlygų derinio. Skaičiuojama remiantis:
Komisija, remdamasi tuo aprašymu, gali leisti tai valstybei narei pasinaudoti 8.5 punkto nuostatomis. |
8.8. |
2008 m. valdymo laikotarpio metu didžiausias dienų, per kurias laivas gali būti bet kokiuose 2.1 punkte nurodytuose keliuose geografiniuose rajonuose, skaičius negali būti didesnis nei didžiausias dienų skaičius, skirtas vienam tų rajonų. |
8.9. |
Diena, kurią laivas gali būti šio priedo 2.1 punkte apibrėžtame geografiniame rajone, taip pat įskaičiuojama į bendrą dienų, kurias laivas, žvejojantis tokiu pat įrankiu kaip nurodytieji IIC priedo 3 punkte ir šio priedo 4.1 punkte, gali būti IIC priedo 1 punkte nurodytame rajone, skaičių. |
8.10. |
Jeigu laivas, plaukdamas žvejybos reiso maršrutu, kerta dviejų arba daugiau 2 punkte nurodytų geografinių rajonų ribą, ta diena įskaičiuojama į rajono, kuriame laivas išbuvo ilgiausią dienos dalį, dienų skaičių. |
9. Valdymo laikotarpiai
9.1. |
Valstybė narė I lentelėje nurodytas dienas, kurias laivas gali būti rajone, gali paskirstyti vieno ar daugiau kalendorinių mėnesių trukmės valdymo laikotarpiams. |
9.2. |
Dienų, kurias laivas gali būti bet kokiame iš 2.1 punkte nurodytų geografinių rajonų valdymo laikotarpiu, skaičių atitinkama valstybė narė nustato savo nuožiūra. |
9.3. |
Bet kokiu valdymo laikotarpiu laivas, jeigu jis yra išnaudojęs jam skirtą dienų, kurias jis gali būti rajone, skaičių, likusią valdymo laikotarpio dalį lieka uoste arba už 2.1 punkte nurodytų geografinių rajonų ribų, išskyrus atvejus, kai jis naudoja vien nereglamentuojamus žvejybos įrankius, nurodytus 19 punkte. |
10. Papildomos dienos, skiriamos atsižvelgiant į visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą
10.1. |
Atsižvelgdama į po 2002 m. sausio 1 d. visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą pagal Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 (1) 7 straipsnį arba dėl kitų valstybių narių tinkamai pagrįstų aplinkybių, Komisija valstybėms narėms gali skirti papildomų dienų, kurias laivas, turėdamas bet kurį iš 4.1 punkte nurodytoms grupėms priklausantį žvejybos įrankį, gali būti 2.1 punkte minėtame geografiniame rajone. Žvejybos veiklai nebenaudojamų laivų, kurie žvejojo atitinkamu žvejybos įrankiu, 2001 m. žvejybos pastangos, išreikštos kilovatų dienomis, padalijamos iš visų tokį patį įrankį tais pačiais metais naudojusių laivų pastangų. Tokiu atveju papildomas dienų jūroje skaičius apskaičiuojamas dauginant gautą santykį iš dienų, kurios būtų skirtos pagal I lentelę, skaičiaus. Jeigu apskaičiavus susidaro ne visa diena, ji apvalinama iki artimiausios visos dienos. Šis punktas netaikomas, jei laivas pakeistas remiantis 5.2 punktu arba kai nebenaudojamas laivas jau buvo naudojamas ankstesniais metais norint gauti papildomų dienų jūroje. |
10.2. |
10.1 punkto nuostatomis pageidaujanti pasinaudoti valstybė narė pateikia prašymą Komisijai kartu su elektroninėmis ataskaitomis dėl kiekvieno I lentelėje numatytų geografinių rajonų, žvejybos įrankių grupės ir specialių sąlygų derinio. Skaičiuojama remiantis:
|
10.3. |
Komisija, remdamasi tuo prašymu, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pakeičia tai valstybei narei pagal 8.1 punktą skiriamų dienų skaičių. |
10.4. |
2008 m. valdymo laikotarpio metu valstybė narė gali perskirstyti papildomus dienų jūroje skaičius visiems dar naudojamiems laivams, turintiems į tai teisę pagal jų geografinio rajono, žvejybos įrankių ir specialių sąlygų ar jų dalies kombinaciją mutatis mutandis taikant 8.5 ir 8.7 punktų nuostatas. |
10.5. |
Bet koks papildomas dienų skaičius, kurį Komisija anksčiau buvo paskyrusi dėl visam laikui nutrauktos žvejybos veiklos, tebegalioja 2008 m. |
11. Dienų jūroje skaičiaus pakeitimas jūrų liežuvių ir plekšnių žvejybos galimybių 2.1 punkto b papunktyje nurodytame geografiniame rajone neatitikimo atveju
11.1. |
Dienų jūroje skaičių, kurias valstybė narė, su kurios vėliava laivas plaukioja, gali leisti laivui būti 2.1. punkto b papunktyje nurodytame geografiniame rajone ir žvejoti jūrų liežuvius bei plekšnes taikant bet kokį iš toliau nurodomų žvejybos įrankių grupių ir specialių sąlygų derinių, Komisija gali pakeisti laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, kai toks pakeitimas yra būtinas tam, kad valstybė narė galėtų sugauti pagal kvotą jai skirtą žuvų kiekį:
|
11.2. |
Valstybės narės, norinčios pasinaudoti 11.1. punkte nustatytu pakeitimu, pateikia Komisijai prašymą, pridėdamos elektronines ataskaitas dėl joms suteiktų jūrų liežuvių ir plekšnių kvotų išnaudojimo padėties 2008 m. liepos 31 d. ir su jų vėliava plaukiojančių laivų žvejybos pastangų. |
12. Papildomų dienų skyrimas siekiant sustiprinti stebėjimą
12.1. |
Komisija valstybėms narėms pagal sustiprintą stebėjimo programą, pagrįstą žvejybos sektoriaus ir mokslininkų partneryste, 2008 m. vasario 1 d. – 2009 m. sausio 31 d. laikotarpiui gali skirti tris papildomas dienas, kurias laivas gali būti rajone, turėdamas kurį nors iš 4.1 punkte nurodytoms grupėms priklausančių įrankių. Pagal šią programą daugiausia dėmesio skiriama į jūrą išmetamų žuvų kiekiui ir sugautų žuvų kiekio sudėčiai, ji apima daugiau reikalavimų nei duomenų rinkimo reikalavimai, nustatyti Reglamente (EB) Nr. 1543/2000 (2), Reglamente (EB) Nr. 1639/2001 (3) ir Reglamente (EB) Nr. 1581/2004 (4) dėl minimalios ir išplėstinės programos. Stebėtojai yra nepriklausomi nuo laivo savininko ir nėra žvejybos laivo įgulos nariai. |
12.2. |
Pagal 12.1 punktą skiriamomis dienomis norinčios pasinaudoti valstybės narės pateikia Komisijai savo sustiprinto stebėjimo programos aprašymą. |
12.3. |
Komisija, remdamasi šiuo aprašymu ir pasikonsultavusi su STECF, gali keisti 8.1 punkte nurodytą dienų skaičių, taikomą su tos valstybės narės sustiprinto stebėjimo programa susijusiems laivams, rajonams ir įrankiams, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. |
12.4. |
Jeigu valstybė narė nori ir toliau be pakeitimų taikyti anksčiau Komisijos patvirtintą programą, ji turi pranešti Komisijai apie tolesnį sustiprintos stebėjimo programos taikymą likus keturioms savaitėms iki programos taikymo laikotarpio pradžios. |
12.5. |
Komisija valstybėms narėms pagal sustiprintą duomenų bandomąjį projektą 2008 m. vasario 1 d. – 2009 m. sausio 31 d. laikotarpiui gali skirti šešias papildomas dienas, kurias laivas gali būti 2.1 punkto c papunktyje minėtame rajone, turėdamas kurį nors iš 4.1 punkto a dalies iv ir v papunkčiuose nurodytoms grupėms priklausančių įrankių. |
12.6. |
Komisija valstybėms narėms pagal sustiprintą duomenų bandomąjį projektą 2008 m. vasario 1 d. – 2009 m. sausio 31 d. laikotarpiui gali skirti dvylika papildomų dienų, kurias laivas gali būti 2.1 punkto c papunktyje minėtame rajone, turėdamas kurį nors iš 4.1 punkte, išskyrus a dalies iv ir v papunkčius, nurodytoms grupėms priklausančių įrankių. |
12.7. |
Pagal 12.5 ir 12.6 punktus skiriamomis dienomis norinčios pasinaudoti valstybės narės pateikia Komisijai savo sustiprinto duomenų bandomojo projekto aprašymą, viršijantį dabartinius Bendrijos teisės aktų reikalavimus. Komisija, remdamasi tuo aprašymu, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali pritarti valstybės narės siūlymui dėl sustiprinto duomenų bandomojo projekto. |
12.8. |
Jeigu valstybė narė nori ir toliau be pakeitimų taikyti sustiprintą duomenų bandomąjį projektą, kurį ji anksčiau pateikė ir kurį patvirtino Komisija, ji turi pranešti Komisijai apie tolesnį sustiprintos stebėjimo programos taikymą likus keturioms savaitėms iki programos taikymo laikotarpio pradžios. |
12.9. |
2008 m. valdymo laikotarpiu Komisija gali, pasikonsultavusi su STECF ir laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatytos procedūros, leisti valstybei narei paskirti ne daugiau dvylikos papildomų dienų jūroje su jos vėliava plaukiojantiems laivams, esantiems bet kuriame iš 2 punkte apibrėžtų geografinių rajonų ir turintiems 4.1 punkte nurodytų grupių žvejybos įrankius, tik tuo atveju, jei tų laivų savininkai sutinka laikytis išmetimų kiekių mažinimo plano. Plane visų pirma sutelkiamas dėmesys į Atlanto menkių ir kitų rūšių žuvų, kurioms būdingos panašios išmetimo problemos, pavyzdžiui, jūrų liežuvių ir jūrinių plekšnių, ir dėl kurių yra priimti valdymo arba atkūrimo planai, išmetimo lygį ir numatoma:
|
12.10. |
Pagal 12.9 punktą skiriamomis dienomis norinčios pasinaudoti valstybės narės pateikia Komisijai išmetimo mažinimo plano aprašymą ir su jų vėliavomis plaukiojančių žvejybos laivų, kurie dalyvaus vykdant tokį planą, sąrašą. |
12.11. |
2008 m. valdymo laikotarpio metu, jei tų laivų savininkai dalyvauja 12.13 punkte nurodytoje Atlanto menkių vengimą vykdančio atskaitos laivyno programoje, valstybė narė, gavusi Komisijos leidimą, gali paskirti:
Atlanto menkių vengimą vykdančio atskaitos laivyno programoje dalyvaujantys laivai vykdo konkretų tikslą – sumažinti Atlanto menkės išmetamus kiekius iki mažiau nei 10 % sugautų Atlanto menkių kiekio. Įgyvendinant Atlanto menkių vengimą vykdančio atskaitos laivyno programą vykdomas mažiausiai 10 % stebėjimas. |
12.12. |
12.11 punkte nurodytos dienos jūroje gali būti skiriamos papildomai, jau paskyrus 12.9 nurodytąsias dienas jūroje. |
12.13. |
Pagal 12.11 punktą skiriamomis dienomis norinčios pasinaudoti valstybės narės pateikia Komisijai Atlanto menkių vengimą vykdančio atskaitos laivyno programos aprašymą ir su jų vėliavomis plaukiojančių žvejybos laivų, kurie dalyvaus vykdant tokią programą, sąrašą. Atlanto menkių vengimą vykdančio atskaitos laivyno programoje dalyvaujančių laivų skaičius turėtų būti toks, kad jų akumuliuoti pajėgumai kilovatais neviršytų visų laivų, žvejojančių tos pačios kategorijos žvejybos įrankiais, 10 % kumuliuotų pajėgumų kilovatais. |
12.14. |
Remdamasi 12.13 punkte nurodytu aprašymu bei sąrašu ir pasikonsultavusi su STECF, Komisija gali, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatytos procedūros, leisti valstybėms narėms taikyti 12.11 punkte išdėstytas nuostatas. |
13. Specialios dienų skyrimo sąlygos
13.1. |
5.1 punkte nurodytame specialiame žvejybos leidime, skirtame laivui, atitinkančiam kurias nors iš 8.3 punkte išvardytų specialių sąlygų, turi būti nurodytos šios sąlygos. |
13.2. |
Jeigu atsižvelgiant į tai, kad laivas atitinka kurias nors iš 8.3 punkto b, c, d, e, f, k arba i papunkčiuose nurodytų sąlygų, jam skiriamas tam tikras dienų skaičius, to laivo sugautų ir turimų žuvų kiekį sudarančių rūšių kiekiai neviršija tuose punktuose nurodytų atitinkamų procentinių dydžių. Jokių žuvų negalima perkrauti į kitą laivą. Jeigu laivas nesilaiko kurios nors iš minėtų sąlygų, jam nedelsiant panaikinama teisė gauti dienų, kurios skiriamos, kai laivas atitinka tą sąlygą. |
I lentelė
Didžiausias dienų, kurias laivas gali būti rajone 2008 m., skaičius pagal naudojamą žvejybos įrankį
|
Rajonas, apibrėžtas punkte: |
|||||||
Įrankis 4.1 punktas |
Specialios sąlygos 8 punktas |
Pavadinimas (5) |
2.1.a Kategato sąsiauris |
2.1.b i) – Skagerako sąsiauris ii) – IIa, IVa, b, c zonų EB vandenys iii) – VIId |
2.1.c VIIa |
2.1.d VIa |
||
i) |
ii) |
iii) |
||||||
a.i |
|
Tralai arba daniški velkamieji tinklai, kurių akies dydis ≥ 16 ir < 32 mm |
228 |
228 (6) |
228 |
228 |
||
a.ii |
|
Tralai arba daniški velkamieji tinklai, kurių akies dydis ≥ 70 ir < 90 mm |
n.r. |
n.r. |
184 |
199 |
184 |
204 |
a.iii |
|
Tralai arba daniški velkamieji tinklai, kurių akies dydis ≥ 90 ir < 100 mm |
71 |
86 |
188 |
227 |
227 |
|
a.iv |
|
Tralai arba daniški velkamieji tinklai, kurių akies dydis ≥ 100 ir < 120 mm |
103 |
86 |
86 |
69 |
||
a.v |
|
Tralai arba daniški velkamieji tinklai, kurių akies dydis ≥ 120 mm |
103 |
86 |
114 |
70 |
||
a.iii |
8.3(a) |
Tralai arba daniški velkamieji tinklai, kurių akies dydis ≥ 90 ir < 100 mm su išėjimo langu, pagamintu iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis (akies dydis 120 mm) (1 priedėlis) |
126 |
126 |
227 |
227 |
227 |
|
a.iv |
8.3(a) |
Tralai arba daniški velkamieji tinklai, kurių akies dydis ≥ 100 ir < 120 mm su išėjimo langu, pagamintu iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis (akies dydis 120 mm) (1 priedėlis) |
137 |
137 |
103 |
114 |
91 |
|
a.v |
8.3(a) |
Tralai arba daniški velkamieji tinklai, kurių akies dydis ≥ 120 mm, su išėjimo langu, pagamintu iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis (akies dydis 120 mm) (1 priedėlis) |
137 |
137 |
103 |
114 |
91 |
|
a.v |
8.3(j) |
Tralai arba daniški velkamieji tinklai, kurių akies dydis ≥ 120 mm, su išėjimo langu, pagamintu iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis (akies dydis 140 mm) (2 priedėlis) |
149 |
149 |
115 |
126 |
103 |
|
a.ii |
8.3(b) |
Tralai arba daniški velkamieji tinklai, kurių akies dydis ≥ 70 ir < 90 mm ir kurie atitinka III priedo 2 priedėlyje nustatytas sąlygas |
Neribotas |
Neribotas |
Neribotas |
Neribotas |
||
a.ii |
8.3(c) |
Pagal duomenis apie tralais arba daniškais velkamaisiais tinklais, kurių akies dydis ≥ 70 ir < 90 mm, sugautų žuvų kiekius Atlanto menkė sudaro mažiau nei 5 %. |
n.r. |
n.r. |
215 |
227 |
204 |
227 |
a.iii |
8.3(l) |
Tralai arba daniški velkamieji tinklai, kurių akies dydis ≥ 90 ir < 100 mm ir kurie atitinka 3 priedėlyje nustatytas sąlygas |
132 |
132 |
238 |
238 |
238 |
|
a.iv |
8.3(c) |
Pagal duomenis apie tralais arba daniškais velkamaisiais tinklais, kurių akies dydis ≥ 100 ir < 120 mm, sugautų žuvų kiekius Atlanto menkė sudaro mažiau nei 5 %. |
148 |
148 |
148 |
148 |
||
a.v |
8.3(c) |
Pagal duomenis apie tralais arba daniškais velkamaisiais tinklais, kurių akies dydis ≥ 120 mm, sugautų žuvų kiekius Atlanto menkė sudaro mažiau nei 5 %. |
160 |
160 |
160 |
160 |
||
a.iv |
8.3(k) |
Pagal duomenis apie tralais arba daniškais velkamaisiais tinklais, kurių akies dydis ≥ 100 ir < 120 mm, sugautų žuvų kiekius Atlanto menkė sudaro mažiau nei 5 %, o jūrinė plekšnė daugiau nei 60 %. |
n.r. |
n.r. |
166 |
n.r. |
||
a.v |
8.3(k) |
Pagal duomenis apie tralais arba daniškais velkamaisiais tinklais, kurių akies dydis ≥ 120 mm, sugautų žuvų kiekius Atlanto menkė sudaro mažiau nei 5 %, o jūrinė plekšnė daugiau nei 60 %. |
n.r. |
n.r. |
178 |
n.r. |
||
a.v |
8.3(h) |
Tralai arba daniški velkamieji tinklai, kurių akies dydis ≥120 mm ir kuriais žvejojant taikoma automatinio žvejybos licencijų galiojimo sustabdymo sistema |
115 |
115 |
126 |
103 |
||
a.ii |
8.3(d) |
Pagal duomenis apie tralais arba daniškais velkamaisiais tinklais, kurių akies dydis ≥ 70 ir < 90 mm, sugautų žuvų kiekius Atlanto menkė, paprastieji jūrų liežuviai ir jūrinė plekšnė sudaro mažiau nei 5 %. |
280 |
280 |
280 |
252 |
||
a.iii |
8.3(d) |
Pagal duomenis apie tralais arba daniškais velkamaisiais tinklais, kurių akies dydis ≥ 90 ir < 100 mm, sugautų žuvų kiekius Atlanto menkė, paprastieji jūrų liežuviai ir jūrinė plekšnė sudaro mažiau nei 5 %. |
Neribotas |
Neribotas |
280 |
280 |
280 |
|
a.iv |
8.3(d) |
Pagal duomenis apie tralais arba daniškais velkamaisiais tinklais, kurių akies dydis ≥ 100 ir < 120 mm, sugautų žuvų kiekius Atlanto menkė, paprastieji jūrų liežuviai ir jūrinė plekšnė sudaro mažiau nei 5 %. |
Neribotas |
Neribotas |
276 |
276 |
||
a.v |
8.3(d) |
Pagal duomenis apie tralais arba daniškais velkamaisiais tinklais, kurių akies dydis > 120 mm, sugautų žuvų kiekius Atlanto menkė, paprastieji jūrų liežuviai ir jūrinė plekšnė sudaro mažiau nei 5 %. |
Neribotas |
Neribotas |
Neribotas |
279 |
||
a.v |
8.3(h) 8.3(j) |
Tralai arba daniški velkamieji tinklai, kurių akies dydis > 120 mm (2 priedėlis) ir kuriais žvejojant taikoma automatinio žvejybos licencijų galiojimo sustabdymo sistema |
n.r. |
n.r. |
127 |
138 |
115 |
|
b.i |
|
Plačiažiočiai tralai, kurių tinklo akies dydis ≥ 80 ir < 90 mm |
n.r. |
119 (6) |
Neribotas |
132 |
143 (6) |
|
b.ii |
|
Plačiažiočiai tralai, kurių tinklo akies dydis ≥ 90 ir < 100 mm |
n.r. |
143 (6) |
Neribotas |
143 |
143 (6) |
|
b.iii |
|
Plačiažiočiai tralai, kurių tinklo akies dydis ≥ 100 ir < 120 mm |
n.r. |
129 |
Neribotas |
143 |
143 |
|
b.iv |
|
Plačiažiočiai tralai, kurių tinklo akies dydis ≥ 120 mm |
n.r. |
129 |
Neribotas |
143 |
143 |
|
b.iii |
8.3(c) |
Pagal duomenis apie plačiažiočiais tralais, kurių tinklo akies dydis ≥ 100 ir < 120 mm, sugautų žuvų kiekius Atlanto menkė turi sudaryti mažiau nei 5 %. |
n.r. |
155 |
Neribotas |
155 |
155 |
|
b.iii |
8.3(i) |
Plačiažiočiai tralai, kurių tinklo akies dydis ≥ 100 ir < 120 mm (taikoma laivams, kurie naudojo plačiažiočius tralus 2003, 2004, 2005 ar 2006 m.) |
n.r. |
155 |
Neribotas |
155 |
155 |
|
b.iv |
8.3(c) |
Pagal duomenis apie plačiažiočiais tralais, kurių tinklo akies dydis ≥ 120 mm, sugautų žuvų kiekius atletinė menkė sudaro mažiau nei 5 %. |
n.r. |
155 |
Neribotas |
155 |
155 |
|
b.iv |
8.3(i) |
Plačiažiočiai tralai, kurių tinklo akies dydis ≥ 120 mm (taikoma laivams, kurie naudojo plačiažiočius tralus 2003, 2004, 2005 ar 2006 m.) |
n.r. |
155 |
Neribotas |
155 |
155 |
|
b.iv |
8.3(e) |
Pagal duomenis apie plačiažiočiais tralais, kurių tinklo akies dydis ≥ 120 mm, sugautų žuvų kiekius Atlanto menkė sudaro mažiau nei 5 %, o jūrinė plekšnė daugiau nei 60 %. |
n.r. |
155 |
Neribotas |
155 |
155 |
|
c.i |
|
Žiauniniai tinklai ir vertikalieji tinklai, kurių tinklo akies dydis < 110 mm |
140 |
140 |
140 |
140 |
||
c.ii |
|
Žiauniniai tinklai ir vertikalieji tinklai, kurių tinklo akies dydis ≥ 110 ir < 150 mm |
140 |
126 |
140 |
140 |
||
c.iii |
|
Žiauniniai tinklai ir vertikalieji tinklai, kurių tinklo akies dydis ≥ 150 ir < 220 mm |
140 |
117 |
115 |
140 |
||
c.iv |
|
Žiauniniai tinklai ir vertikalieji tinklai, kurių tinklo akies dydis ≥ 220 mm |
140 |
140 |
140 |
140 |
||
d |
|
Sieniniai tinklai |
140 |
140 |
140 |
140 |
||
c.iii |
8.3(f) |
Pagal duomenis apie žiauniniais tinklais ir vertikaliaisiais tinklais, kurių tinklo akies dydis ≥ 220 mm, Atlanto menkė turi sudaryti mažiau nei 5 %, o paprastasis otas ir jūrų rupūžė daugiau nei 5 %. |
162 |
140 |
162 |
140 |
140 |
140 |
d |
8.3(g) |
Sieniniai tinklai, kurių akies dydis < 110 mm. Laivas gali nebūti uoste ne ilgiau kaip 24 valandas. |
140 |
140 |
185 (7) |
140 |
140 |
|
e |
|
Ilgosios ūdos |
173 |
173 |
173 |
173 |
n.r. reiškia „netaikomas“
KEITIMASIS PASKIRTOMIS ŽVEJYBOS PASTANGOMIS
15. Su valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo dienų perleidimas kitam su tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui
15.1. |
Valstybė narė gali leisti su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui perleisti jam skirtas dienas, kurias galima būti 2.1 punkte nurodytame geografiniame rajone, kitam su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui, su sąlyga, kad laivui perleistų dienų skaičius, padaugintas iš jo variklio galios kilovatais (kilovatų dienos) yra lygus perleidžiančio laivo perleistų dienų skaičiui, padaugintam iš šio laivo variklio galios kilovatais, arba yra už jį mažesnis. Laivo variklio galia (kilovatais) – Bendrijos žvejybos laivų registre užregistruotoji jo variklio galia. |
15.2. |
Pagal 15.1. punkto nuostatas perleistų dienų, kurias laivas gali būti rajone, bendras skaičius, padaugintas iš perleidžiančiojo laivo variklio galios kilovatais, yra ne didesnis nei 2001 m., 2002 m., 2003 m., 2004 m. ir 2005 m. EB laivo žurnale nurodytas perleidžiančiojo laivo vidutinis dienų skaičius tame rajone per metus (išskyrus iš kitų laivų perleistas dienas), padaugintas iš šio laivo variklio galios kilovatais. Jeigu dienas perleidžiančiam laivui galioja 2.2 punkte apibrėžta rajono į vakarus nuo Škotijos apibrėžtis, apskaičiuojant to laivo duomenis turi būti remiamasi minėta rajono apibrėžtimi. Taikant šį punktą, laikoma, kad dienas gaunantis laivas prieš naudodamas jam perleistas dienas išnaudoja jam paskirtas dienas. Perleistos dienos, naudojamos jas gavusio laivo, įskaičiuojamos į jas perleidžiančio laivo duomenis. |
15.3. |
Perleisti dienas, kaip nustatyta 15.1 punkte, leidžiama tik laivui, priklausančiam tai pačiai perleidimo grupei pagal 4.2 punktą, ir tik tam pačiam valdymo laikotarpiui. Valstybė narė gali leisti perleisti dienas, jeigu licenciją turintis dienas perleidžiantis laivas yra nutraukęs veiklą. |
15.4. |
Perleisti dienas gali tik laivai, kuriems skiriamos žvejybos dienos netaikant 8.3 punkte nustatytų specialių sąlygų. Nukrypstant nuo šio punkto nuostatų, laivai, kuriems skiriamos žvejybos dienos taikant 8.3 punkto h papunktyje nurodytą specialią sąlygą, jei ši sąlyga nederinama su kitomis 8.3 punkte nurodytomis specialiomis sąlygomis, gali perleisti dienas. |
15.5. |
Komisijai paprašius valstybės narės pateikia informaciją apie perleistas dienas. Kad ši informacija būtų prieinama Komisijai, gali būti patvirtintas išsamios lentelinės skaičiuoklės formatas pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą. |
16. Su vienos valstybės narės vėliava plaukiojančio laivo dienų perleidimas laivui, plaukiojančiam su kitos valstybės narės vėliava
Valstybės narės gali leisti su jų vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams perleisti vieni kitiems dienas, kurias jie gali būti rajone ir kurios galioja tik tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame pačiame rajone, jei laikomasi tokių pat nuostatų, kaip nurodytosios 5.2, 5.5, 7 ir 15 punktuose. Jeigu valstybės narės nusprendžia leisti atlikti tokį perkėlimą, prieš tai jos Komisijai praneša perkėlimo detales, įskaitant perleidžiamų dienų skaičių, žvejybos pastangas bei su jomis susijusias kvotas, jei tokios taikomos.
ŽVEJYBOS ĮRANKIO NAUDOJIMAS
17. Pranešimas apie žvejybos įrankį
Kapitonas arba jo atstovas prieš kiekvieno valdymo laikotarpio pirmą dieną vėliavos valstybės narės institucijoms praneša, kokį žvejybos įrankį ar įrankius jis ketina naudoti būsimuoju valdymo laikotarpiu. Kol nepateikiamas toks pranešimas, laivui nesuteikiama teisė žvejoti 2.1 punkte apibrėžtuose geografiniuose rajonuose nė vienu iš 4.1 punkte nurodytų žvejybos įrankių.
18. Daugiau nei vienos grupės įrankių naudojimas
18.1. |
laivui leidžiama naudoti daugiau nei vienos 4.1 punkte apibrėžtos grupės žvejybos įrankius. |
18.2. |
Jeigu laivo kapitonas ar jo atstovas praneša apie daugiau nei vieno žvejybos įrankio naudojimą, laivas gali bet kada naudotis vienu iš įrankių, apie kuriuos praneša, jeigu bendrasis žvejojant praleistų dienų skaičius naudojant bet kurį įrankį nuo metų pradžios yra:
|
18.3. |
Jei vienam iš įrankių, apie kuriuos pranešama, dienų skaičius yra neribotas, bendras tam įrankiui skiriamų dienų skaičius per tuos metus lieka neribotas. |
18.4. |
Jei valstybė narė pasirenka paskirstyti dienas valdymo laikotarpiams pagal 9 punktą, 18.2, 18.3 ir 18.4 punktų sąlygos taikomos mutatis mutandis kiekvienam valdymo laikotarpiui. |
18.5. |
Daugiau nei vieną žvejybos įrankį leidžiama naudoti tik tuo atveju, jeigu taikomos šios papildomos kontrolės priemonės:
|
18.6. |
Kompetentingos institucijos jūroje bei uoste atlieka tikrinimus ir priežiūrą, siekdamos nustatyti, ar laikomasi dviejų minėtų reikalavimų. Jeigu nustatoma, kad laivas nesilaiko minėtų reikalavimų, nedelsiant panaikinamas leidimas naudoti daugiau nei vienos grupės žvejybos įrankius. |
19. Reglamentuojamų ir nereglamentuojamų žvejybos įrankių naudojimas
Laivui, ketinančiam vieno arba daugiau 4.1 punkte nurodytų žvejybos įrankių (reglamentuojami žvejybos įrankiai) naudojimą suderinti su 4.1 punkte nenurodytų žvejybos įrankių (nereglamentuojami žvejybos įrankiai) naudojimu, nereglamentuojamų žvejybos įrankių naudojimas neribojamas. Šie laivai turi iš anksto pranešti, kad ketina naudoti reglamentuojamą žvejybos įrankį. Jeigu toks pranešimas nebuvo pateiktas, laive negali būti jokių 4.1 punkte nurodytų žvejybos įrankių. Šiems laivams turi būti išduodamas leidimas imtis alternatyvios žvejybos nereglamentuojamais įrankiais ir jie turi būti įrengti tokiai žvejybai.
20. Draudimas laive laikyti daugiau nei vieną reglamentuojamą žvejybos įrankį
20.1 |
Laivui, esančiam bet kokiame iš 2 punkte apibrėžtų geografinių rajonų ir turinčiam vienai iš 4.1 punkte nurodytų grupių priklausantį žvejybos įrankį, tuo pat metu neleidžiama turėti kitai iš 4.1 punkte nurodytų grupių priklausančio žvejybos įrankio. |
20.2 |
Nukrypstant nuo 20.1 punkto, laivas 2.1 punkte nurodytame geografiniame rajone gali turėti skirtingoms grupėms priklausančių žvejybos įrankių ir juos naudoti reiso metu. Tokiu atveju per šį reisą laivo jūroje praleistos dienos skaičiuojamos kaip vykdant žvejybą įrankiu ir esant specialiai sąlygai, kai taikomas mažiausias dienų skaičius pagal I lentelę. |
SU ŽVEJYBA NESUSIJUSI VEIKLA IR TRANZITAS
21. Su žvejyba nesusijusi veikla
Laivas bet kuriuo nustatytu valdymo laikotarpiu gali imtis su žvejyba nesusijusios veiklos (šios veiklos laikotarpis nėra įskaičiuojamas į pagal 8 punktą laivui skiriamų dienų skaičių), jeigu jis iš anksto praneša vėliavos valstybei narei, apie tokį ketinimą, nurodydamas veiklos pobūdį ir įsipareigodamas tam laikui atsisakyti žvejybos licencijos. Tuo laikotarpiu laive nėra jokių žvejybos įrankių arba žuvų.
22. Tranzitas
Laivui leidžiama perplaukti rajoną, jeigu jis neturi žvejybos leidimo vykdyti veiklą tame rajone arba jeigu iš anksto pranešė savo valdžios institucijoms apie tokį ketinimą. Kol laivas yra rajone, visi žvejybos įrankiai turi būti pririšti ir sukrauti laikantis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje pateiktų sąlygų.
STEBĖSENA, KONTROLĖ IR PRIEŽIŪRA
23. Pranešimas apie žvejybos pastangas
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 423/2004 9 straipsnio, laivams su laivo stebėjimo sistema pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 5 ir 6 straipsnius netaikomi Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19 straipsnio c dalies reikalavimai.
SU LAIVO SISTEMOMIS SUSIJĘ ĮPAREIGOJIMAI
24. Atitinkamų duomenų registravimas
Valstybės narės užtikrina, kad toliau nurodyti duomenys, gaunami pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 8 straipsnio, 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtų registruojami į kompiuteriu nuskaitomą formą:
a) |
įplaukimas į uostą ir išplaukimas iš jo; |
b) |
visi įplaukimai į jūros rajonus, kuriuose taikomos specialios naudojimosi vandenimis ir ištekliais taisyklės, ir visi išplaukimai iš tų rajonų. |
25. Kryžminiai patikrinimai
Valstybės narės pagal laivo stebėjimo sistemos duomenis tikrina laivo žurnalų pateikimą ir juose įrašytą atitinkamą informaciją. Tokie kryžminių patikrinimų rezultatai registruojami ir Komisijos prašymu jai pateikiami.
ĮSIPAREIGOJIMAI TEIKTI INFORMACIJĄ
26. Atitinkamų duomenų rinkimas
Valstybės narės, remdamosi informacija, kuri yra naudojama administruojant žvejybos dienas, per kurias laivas gali nebūti uoste ir būti šiame priede nurodytuose rajonuose, renka kiekvieno metų ketvirčio informaciją apie bendras žvejybos pastangas 2.1 punkte apibrėžtuose rajonuose naudojant velkamuosius ir pasyviuosius žvejybos įrankius bei ilgąsias priedugnio ūdas, ir apie įvairių tipų žvejybos įrankius naudojančių laivų žvejybos pastangas šiame priede aptariamuose rajonuose.
27. Atitinkamų duomenų pateikimas
27.1. |
Komisijai paprašius, valstybės narės Komisijos nurodytu atitinkamu elektroninio pašto adresu nusiunčia jai lentelinę skaičiuoklę su 26 punkte nurodytais duomenimis, pateiktais II ir III lentelėse nustatytu formatu. |
27.2. |
Kad 26 punkte nurodyti duomenys būtų prieinami Komisijai, gali būti priimtas išsamios naujas lentelinės skaičiuoklės formatas pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą. |
II lentelė
Duomenų pateikimo formatas
Šalis |
CFR |
Išorinis ženklinimas |
Valdymo laikotarpio trukmė |
Rajonas, kuriame žvejota |
Žvejybos įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta |
Įrankiui (-iams), apie kurį (-iuos) pranešta, taikoma speciali sąlyga |
Dienos, kuriomis leidžiama naudoti įrankį (-ius), apie kurį (-iuos) pranešta |
Dienos, kuriomis buvo naudotas (-i) įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta |
Perleistos dienos |
||||||||||||
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
... |
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
... |
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
... |
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
... |
||||||
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
(6) |
(6) |
(6) |
(6) |
(7) |
(7) |
(7) |
(7) |
(8) |
(8) |
(8) |
(8) |
(9) |
(9) |
(9) |
(9) |
(10) |
III lentelė
Duomenų formatas
Laukelio pavadinimas |
Didžiausias rašmenų / skaitmenų skaičius |
Išlygiavimas (8) K(airė) / D(ešinė) |
Apibrėžimas ir pastabos |
||
|
3 |
Netaikoma |
Valstybė narė (Alpha-3 ISO kodas), kurioje laivas registruotas žvejybai pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002. Jei tai dienas perleidžiantis laivas, visada nurodoma pranešančioji šalis. |
||
|
12 |
Netaikoma |
Bendrijos laivyno registro numeris. Žvejybos laivo unikalus identifikavimo kodas. Valstybė narė (Alpha-3 ISO kodas) ir identifikavimo kodas (9 rašmenys). Jei kodą sudaro mažiau kaip 9 rašmenys, iš kairės pusės privaloma įrašyti papildomus nulius. |
||
|
14 |
K |
Pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1381/87. |
||
|
2 |
K |
Valdymo laikotarpio trukmė mėnesiais. |
||
|
1 |
K |
Nurodoma, ar laivas žvejojo IIA priedo 2.1 punkto a, b, c arba d papunkčiuose nurodytuose rajonuose. |
||
|
5 |
K |
Pagal 4.1 punktą nurodomos žvejybos įrankių grupės, apie kurias pranešta, (pvz., a.i, a.ii, a.iii, a.iv, a.v, b.i, b.ii, b.iii, b.iv, c.i, c.ii, c.iii, d arba e). |
||
|
2 |
K |
Nurodoma, kuri iš IIA priedo 8.3 punkto a–l papunkčiuose nurodytų specialių sąlygų taikoma. |
||
|
3 |
K |
Nurodomas dienų, kuriomis šiam laivui pagal IIA priedą leidžiama rinktis žvejybos įrankius, skaičius ir valdymo laikotarpio, apie kurį pranešta, trukmė. |
||
|
3 |
K |
Dienų, kurias laivas faktiškai praleido rajone, naudodamas įrankį, apie kurį pranešta, valdymo laikotarpiu, apie kurį pranešta, pagal IIA priedą. |
||
|
4 |
K |
Apie kitam laivui perleistas dienas nurodyti „– perleistų dienų skaičius“, o apie gautas dienas „+ perleistų dienų skaičius“. |
(1) 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2792/1999, nustatantis išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles ir tvarką (OL L 337, 1999 12 30, p. 10). Reglamentas panaikintas Reglamentu (EB) Nr. 1198/2006 (OL L 223, 2006 8 15, p. 1).
(2) 2000 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1543/2000, nustatantis duomenų, būtinų Bendrijos bendrosios žuvininkystės politikos vykdymui, rinkimo ir tvarkymo sistemą (OL L 176, 2000 7 15, p. 1). Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1343/2007 (OL L 300, 2007 11 17, p. 24).
(3) 2001 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1639/2001, nustatantis Bendrijos minimalią ir išplėstinę duomenų rinkimo žuvininkystės sektoriuje programas bei nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1543/2000 taikymo taisykles (OL L 222, 2001 8 17, p. 53). Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1581/2004 (OL L 289, 2004 9 10, p. 6).
(4) 2004 m. rugpjūčio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1581/2004, iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1639/2001, nustatantį Bendrijos minimalią ir išplėstinę duomenų rinkimo žuvininkystės sektoriuje programą bei nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1543/2000 taikymo taisykles (OL L 289, 2004 9 10, p. 6).
(5) Naudojami tik 4.1 ir 8.3 punktuose pateikti pavadinimai.
(6) Jeigu yra nustatyta apribojimų, taikoma Reglamento (EB) Nr. 850/98 V dalis.
(7) Valstybėms narėms, kurioms suteiktos kvotos yra mažesnės nei 5 % jūrų liežuvių ir plekšnių BLSK Bendrijos dalies, skirtų dienų jūroje skaičius yra 205.
(8) Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuoto ilgio formatu.
IIA priedo 1 priedėlis
Šio priedo 13.1 punkte nurodytų specialių leidimų kopija turi būti laikoma žvejybos laive.
1. |
Jeigu laivas turi specialų žvejybos leidimą, jam leidžiama laikyti ir naudoti tik šio priedėlio 2 punkte nurodytą išėjimo langą turintį velkamąjį tinklą. Prieš pradedant žvejoti žvejybos įrankį turi patvirtinti nacionaliniai inspektoriai. |
2. |
Išėjimo langas |
2.1. |
Išėjimo langas įterpiamas nekūginėje tinklo dalyje, kurios perimetras ne mažesnis nei 80 nesutrauktų akių. Išėjimo langas įterpiamas viršutiniame tinklinio audeklo gabale. Tarp išėjimo lango krašto paskutinės akių eilės ir gretimo tinklinio audeklo krašto yra ne daugiau nei dvi nesutrauktos rombinės akys. Išėjimo langas baigiasi ne arčiau nei šeši metrai nuo tralo maišo raiščio. Supynimo santykis yra dvi rombinės akys su kvadratine akimi, kai tralo maišo akių dydis yra 120 mm ar daugiau, penkios rombinės akys su dviem kvadratinėmis akimis, kai tralo maišo dydis yra 100 mm ar daugiau ir mažiau nei 120 mm, trys rombinės akys su kvadratine akimi, kad tralo maišo dydis yra 90 mm ar daugiau ir mažiau nei 100 mm. |
2.2. |
Išėjimo langas yra bent trys metrai ilgio. Akių kraštinės ilgis yra ne trumpesnis nei 120 mm. Akys yra kvadratinės, t. y. visos keturios išėjimo lango tinklinio audeklo gabalo pusės yra sudarytos iš susikertančių ištisinių kraštinių. Tinklinio audeklo gabalas įterpiamas taip, kad akių kraštinės būtų lygiagrečios ir statmenos išilginei tralo maišo ašiai. |
2.3. |
Kvadratinių akių tinklinio audeklo gabalas – tai bemazgis iš viengijo siūlo numegztas tinklinis audeklas. Išėjimo langas yra įterptas taip, kad tinklinio audeklo akys išliktų nesutrauktos bet kuriuo žvejybos operacijos metu. Išėjimo lango niekaip neturi užstoti tralo viduje arba išorėje pritvirtinamos priemonės. |
IIA priedo 2 priedėlis
Šio priedo 13.1 punkte nurodytų specialių leidimų kopija turi būti laikoma žvejybos laive.
1. |
Jeigu laivas turi specialų žvejybos leidimą, jam leidžiama laikyti ir naudoti tik šio priedėlio 2 punkte nurodytą išėjimo langą turintį velkamąjį tinklą. Prieš pradedant žvejoti žvejybos įrankį turi patvirtinti nacionaliniai inspektoriai. |
2. |
Išėjimo langas |
2.1. |
Išėjimo langas įterpiamas nekūginėje tinklo dalyje, kurios perimetras ne mažesnis nei 80 nesutrauktų akių. Išėjimo langas įterpiamas viršutiniame tinklinio audeklo gabale. Tarp išėjimo lango krašto paskutinės akių eilės ir gretimo tinklinio audeklo krašto yra ne daugiau nei dvi nesutrauktos rombinės akys. Išėjimo langas baigiasi ne arčiau nei 6 metrai nuo tralo maišo raiščio. Supynimo santykis yra penkios rombinės akys su dviem kvadratinėmis akimis. |
2.2. |
Išėjimo langas yra bent trys metrai ilgio. Akių kraštinės ilgis yra ne trumpesnis nei 140 mm. Akys yra kvadratinės, t. y. visos keturios išėjimo lango tinklinio audeklo gabalo pusės yra sudarytos iš susikertančių ištisinių kraštinių. Tinklinio audeklo gabalas įterpiamas taip, kad akių kraštinės būtų lygiagrečios ir statmenos išilginei tralo maišo ašiai. |
2.3. |
Kvadratinių akių tinklinio audeklo gabalas – tai bemazgis iš viengijo siūlo numegztas tinklinis audeklas. Išėjimo langas yra įterptas taip, kad tinklinio audeklo akys išliktų nesutrauktos bet kuriuo žvejybos operacijos metu. Išėjimo lango niekaip neturi užstoti tralo viduje arba išorėje pritvirtinamos priemonės. |
IIA priedo 3 priedėlis
1. |
Šio priedo 13.1 punkte nurodytų specialių leidimų kopija turi būti laikoma žvejybos laive. |
2. |
Jeigu laivas turi specialų žvejybos leidimą, jam leidžiama laikyti ir naudoti tik šio priedėlio 3 punkte nurodytą išėjimo langą turintį velkamąjį tinklą, įdėtą į tralo maišą, kurio akių dydis yra 95 mm ar daugiau ir kuriame yra ne mažiau kaip 80 atvirų akių ir ne daugiau kaip 100 pakraštyse. Prieš pradedant žvejoti žvejybos įrankį turi patvirtinti nacionaliniai inspektoriai. |
3. |
Išėjimo langas |
3.1 |
Išėjimo langas įterpiamas viršutiniame tinklinio audeklo gabale. Tarp išėjimo lango krašto paskutinės akių eilės ir gretimo tinklinio audeklo krašto yra ne daugiau nei dvi nesutrauktos rombinės akys. Išėjimo langas baigiasi ne arčiau nei 4 metrai nuo tralo maišo raiščio. Supynimo santykis yra trys rombinės akys su kvadratine akimi. |
3.2 |
Išėjimo langas yra ne mažesnis kaip penkių metrų ilgio. Akių kraštinės ilgis yra ne trumpesnis nei 120 mm. Akys yra kvadratinės, t. y. visos keturios išėjimo lango tinklinio audeklo gabalo pusės yra sudarytos iš susikertančių ištisinių kraštinių. Tinklinio audeklo gabalas įterpiamas taip, kad akių kraštinės būtų lygiagrečios ir statmenos išilginei tralo maišo ašiai. |
3.3 |
Kvadratinių akių tinklinio audeklo gabalas – tai bemazgis iš viengijo siūlo numegztas tinklinis audeklas. Išėjimo langas yra įterptas taip, kad tinklinio audeklo akys išliktų nesutrauktos bet kuriuo žvejybos operacijos metu. Išėjimo lango niekaip neturi užstoti tralo viduje arba išorėje pritvirtinamos priemonės. |
IIB PRIEDAS
LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į EUROPINĖS JŪRŲ LYDEKOS PIETINIŲ IŠTEKLIŲ IR NORVEGINIO OMARO IŠTEKLIŲ ATKŪRIMĄ VIIIc IR IXa ICES ZONOSE, IŠSKYRUS KADŽIO ĮLANKĄ
1. Taikymo sritis
Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos 3 punkte apibrėžtus velkamuosius ir pasyviuosius žvejybos įrankius turintiems bei VIIIc ir IXa zonose, išskyrus Kadžio įlanką, esantiems Bendrijos laivams, kurių bendras ilgis yra 10 m arba didesnis. Šio priedo taikymo tikslais nuoroda į 2008 m. valdymo laikotarpį yra nuoroda į 2008 m. vasario 1 d. – 2009 m. sausio 31 d. laikotarpį.
2. Dienos, kurią laivas gali būti rajone, apibrėžimas
Šiame priede diena, kurią laivas gali būti rajone – bet koks 24 valandų tęstinis laikotarpis (arba jo dalis), per kurį laivas yra 1 punkte apibrėžtame geografiniame rajone ir nėra uoste. Tęstinio laikotarpio skaičiavimo pradžią savo nuožiūra nustato valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja atitinkamas laivas.
3. Žvejybos įrankis
Šiame priede yra taikoma tokia žvejybos įrankių grupė:
— |
tralai, daniški velkamieji tinklai ir panašūs žvejybos įrankiai, kurių tinklo akies dydis yra 32 mm ar daugiau, ir žiauniniai tinklai, kurių akies dydis yra 60 mm arba didesnis, bei inkarinės ilgosios ūdos. |
ŽVEJYBOS PASTANGŲ APRIBOJIMŲ ĮGYVENDINIMAS
4. Laivai, kuriems taikomi žvejybos pastangų apribojimai
4.1. |
Laivai, naudojantys 3 punkte nurodytai žvejybos įrankių grupei priklausančius įrankius ir žvejojantys 1 punkte apibrėžtose vietose, turi specialų žvejybos leidimą, išduotą pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį. |
4.2. |
Valstybė narė jokiais 3 punkte apibrėžtai žvejybos įrankių grupei priklausančiais įrankiais šiame rajone neleidžia žvejoti nė vienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, kuris neturi 2002 m., 2003 m., 2004 m., 2005 m., 2006 m. arba 2007 m. duomenų apie tokią žvejybos veiklą tame rajone (išskyrus duomenis apie žvejybos veiklą, vykdytą laivams perleidus dienas), išskyrus atvejus, kai valstybė narė užtikrina, kad kilovatais išreikštas lygiavertis pajėgumas nebūtų naudojamas žvejybai reglamentuojamame rajone. |
4.3. |
Laivui, plaukiojančiam su valstybės narės, kuri neturi kvotos 1 punkte apibrėžtame rajone, draudžiama žvejoti tame rajone naudojant 3 punkte apibrėžtai žvejybos įrankių grupei priklausantį įrankį, išskyrus atvejus, kai tam laivui skiriama kvota atlikus perleidimą pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/22002 20 straipsnio 5 dalį ir skiriamos dienos jūroje pagal šio priedo 13 punktą. |
5. Veiklos apribojimas
Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys ir Bendrijoje registruoti žvejybos laivai, jeigu jie turi bet kokį iš 3 punkte nurodytai žvejybos įrankių grupei priklausančių įrankių, būtų rajone ne ilgiau nei 7 punkte nurodytas dienų skaičius.
6. Išimtys
Valstybė narė į savo laivams pagal šį priedą skiriamų dienų skaičių neįskaičiuoja dienų, kurias laivas buvo rajone, bet negalėjo žvejoti, nes teikė kitam laivui skubią pagalbą, arba dienų, kurias laivas buvo rajone, tačiau negalėjo žvejoti, nes plukdė sužeistą asmenį į skubios medicinos pagalbos punktą. Valstybė narė per mėnesį nuo visų sprendimų, kurie buvo pagrįsti minėtomis aplinkybėmis, priėmimo pateikia Komisijai tų sprendimų pagrindimą ir susijusius nenumatytų aplinkybių įrodymus iš kompetentingų institucijų.
ŽVEJYBOS LAIVAMS SKIRIAMAS DIENŲ, KURIAS JIE GALI BŪTI RAJONE, SKAIČIUS
7. Didžiausias dienų skaičius
7.1 |
2008 m. valdymo laikotarpio metu didžiausias dienų jūroje, kurias laivas leidus valstybei narei, su kurios vėliava jis plaukioja, gali būti rajone, jeigu jis turi bet kokį iš 3 punkte nurodytai žvejybos įrankių grupei priklausančių įrankių, skaičius yra pateiktas I lentelėje. |
7.2. |
Norint nustatyti didžiausią dienų jūroje, kurias laivas leidus valstybei narei, su kurios vėliava jis plaukioja, gali būti rajone, skaičių, pagal I lentelę 2008 m. valdymo laikotarpio metu taikomos šios specialios sąlygos:
|
7.3. |
2008 m. valdymo laikotarpio metu valstybė narė gali valdyti savo žvejybos pastangų paskirstymą taikydama kilovatų dienų sistemą. Pagal šią sistemą ji gali leisti bet kokiam tam tikrą žvejybos įrankių grupės įrankį galinčiam naudoti laivui, kuris atitinka specialias I lentelėje pateiktas sąlygas, būti rajone didžiausią dienų skaičių, kuris skiriasi nuo nustatytojo toje lentelėje, jeigu laikomasi bendrojo tokiai grupei taikomo kilovatų dienų reikalavimo. Bendrasis kilovatų dienų skaičius yra visų individualių žvejybos pastangų suma, priskirtina su valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams, turintiems licenciją 3 punkte nurodytos žvejybos įrankių grupės ir specialių sąlygų deriniui. Tokios individualios žvejybos pastangos apskaičiuojamos kilovatų dienomis dauginant kiekvieno laivo variklio galią iš dienų jūroje, kurias tas laivas galėtų pasinaudoti pagal I lentelę, jeigu nebūtų taikomos šio punkto nuostatos, skaičiaus. |
7.4. |
7.3 punkto nuostatomis pageidaujanti pasinaudoti valstybė narė pateikia prašymą Komisijai kartu su elektroninėmis ataskaitomis dėl žvejybos įrankių grupės ir I lentelėje numatytų specialių sąlygų derinio. Skaičiuojama remiantis:
Komisija, remdamasi tuo aprašymu, gali leisti valstybei narei pasinaudoti 7.3 punkto nuostatomis. |
8. Valdymo laikotarpiai
8.1. |
Valstybė narė I lentelėje nurodytas dienas, kurias laivas gali būti rajone, gali paskirstyti vieno ar daugiau kalendorinių mėnesių trukmės valdymo laikotarpiams. |
8.2. |
Dienų, kurias laivas gali būti rajone valdymo laikotarpiu, skaičių atitinkama valstybė narė nustato savo nuožiūra. |
8.3. |
Laivas bet kuriuo nustatytu valdymo laikotarpiu gali imtis su žvejyba nesusijusios veiklos (šios veiklos laikotarpis nėra įskaičiuojamas į pagal 7 punktą laivui skiriamų dienų skaičių), jeigu jis iš anksto praneša vėliavos valstybei narei, apie tokį ketinimą, nurodydamas veiklos pobūdį ir įsipareigodamas tam laikui atsisakyti žvejybos licencijos. Tuo laikotarpiu laive nėra jokių žvejybos įrankių arba žuvų. |
9. Papildomos dienos, skiriamos atsižvelgiant į visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą
9.1. |
Atsižvelgdama į po 2004 m. sausio 1 d. visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą pagal Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 7 straipsnį arba dėl kitų valstybių narių tinkamai pagrįstų aplinkybių, Komisija valstybėms narėms gali skirti papildomų dienų, kurias laivas, turėdamas bet kurį iš 3 punkte nurodytai žvejybos įrankių grupei priklausančių įrankių, gali būti minėtame geografiniame rajone. Taip pat gali būti svarstomi bet kokie laivai, dėl kurių galima įrodyti, kad jie visai nebenaudojami rajone. Žvejybos veiklai nebenaudojamų laivų, kurie žvejojo naudodami tuos žvejybos įrankius, 2003 m. žvejybos pastangos, išreikštos kilovatų dienomis, padalijamos iš visų tokį patį įrankį 2003 m. naudojusių laivų pastangų. Tokiu atveju papildomas dienų jūroje skaičius apskaičiuojamas dauginant gautą santykį iš dienų, kurios būtų skirtos pagal I lentelę, skaičiaus. Jeigu apskaičiavus susidaro ne visa diena, ji apvalinama iki artimiausios visos dienos. Šis punktas netaikomas, jei laivas pakeistas remiantis 4.1 punktu arba kai nebenaudojamas laivas jau buvo naudojamas ankstesniais metais norint gauti papildomų dienų jūroje. |
9.2. |
9.1 punkto nuostatomis pageidaujanti pasinaudoti valstybė narė pateikia prašymą Komisijai kartu su elektroninėmis ataskaitomis dėl žvejybos įrankių grupės ir I lentelėje numatytų specialių sąlygų derinio. Skaičiuojama remiantis:
|
9.3. |
Komisija, remdamasi tuo prašymu, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pakeičia tai valstybei narei pagal 7.1 punktą skiriamų dienų skaičių. |
9.4 |
2008 m. valdymo laikotarpio metu valstybė narė gali perskirstyti papildomus dienų jūroje skaičius visiems dar naudojamiems laivams ir turintiems į tai teisę pagal žvejybos įrankių grupei priklausančių įrankių ir specialių sąlygų ar jų dalies kombinaciją mutatis mutandis taikant 7.3 ir 7.4 punktų nuostatas. |
9.5. |
Bet koks papildomas dienų skaičius, kurį Komisija anksčiau buvo paskyrusi dėl visam laikui nutrauktos žvejybos veiklos remiantis ankstesniais žvejybos įrankių grupių apibrėžimais, yra pakartotinai įvertinamas remiantis 3 punkte nustatyta žvejybos įrankių grupe. Visos papildomos tokiu būdu gautos dienos išlieka paskirtos 2008 m. |
10. Papildomų dienų skyrimas siekiant sustiprinti stebėjimą
10.1. |
Komisija valstybėms narėms pagal sustiprintą stebėjimo programą, pagrįstą žvejybos sektoriaus ir mokslininkų partneryste, 2008 m. vasario 1 d. – 2009 m. sausio 31 d. laikotarpiui gali skirti tris papildomas dienas, kurias laivas gali būti rajone, turėdamas bet kurį iš 3 punkte nurodytai žvejybos įrankių grupei priklausančių įrankių. Pagal šią programą daugiausia dėmesio skiriama į jūrą išmetamų žuvų kiekiui ir sugautų žuvų kiekių sudėčiai, ir ji apima didesnius reikalavimus nei duomenų rinkimo reikalavimai, nustatyti Reglamente (EB) Nr. 1543/2000, Reglamente (EB) Nr. 1639/2001 ir Reglamente (EB) Nr. 1581/2004 dėl minimalios ir išplėstinės programos. Stebėtojai yra nepriklausomi nuo laivo savininko ir nėra žvejybos laivo įgulos nariai. |
10.2. |
Pagal 10.1 punktą skiriamomis dienomis norinčios pasinaudoti valstybės narės pateikia Komisijai savo sustiprinto stebėjimo programos aprašymą. |
10.3. |
Komisija, remdamasi šiuo aprašymu ir pasikonsultavusi su STECF, gali keisti 7.1 punkte nurodytą dienų skaičių, taikomą su tos valstybės narės sustiprinto stebėjimo programa susijusiems laivams, rajonams ir įrankiams, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. |
10.4 |
Jeigu valstybė narė nori ir toliau be pakeitimų taikyti anksčiau Komisijos patvirtintą programą, ji turi pranešti Komisijai apie tolesnį sustiprintos stebėjimo programos taikymą likus keturioms savaitėms iki programos taikymo laikotarpio pradžios. |
11. Specialios dienų skyrimo sąlygos
11.1. |
Jeigu atsižvelgiant į tai, kad laivas atitinka 7.2 punkto a ir b papunkčiuose nurodytas sąlygas, jam skiriamas neribotas dienų skaičius, to laivo iškrautų europinių jūrų lydekų ir norveginių omarų kiekiai 2008 m. atskirai neviršija 2,5 tonų gyvojo svorio. |
11.2. |
Jūroje jokios žuvies negalima perkrauti į kitą laivą. |
11.3. |
Jeigu laivas nesilaiko kurios nors iš minėtų sąlygų, jam nedelsiant panaikinama teisė gauti dienų, kurios skiriamos, kai laivas atitinka tą sąlygą. I lentelė Didžiausias dienų, kurias laivas gali būti rajone, skaičius per metus pagal žvejybos įrankį
|
KEITIMASIS PASKIRTOMIS ŽVEJYBOS PASTANGOMIS
12. Su valstybės narės vėliava plaukiojančio laivo dienų perleidimas kitam su tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančiam laivui
12.1. |
Valstybė narė gali leisti su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui perleisti jam skirtas dienas, kurias jis gali būti rajone, kitam su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui, su sąlyga, kad laivui perleistų dienų skaičius, padaugintas iš jo variklio galios kilovatais (kilovatų dienos) yra lygus perleidžiančiojo laivo perleistų dienų skaičiui, padaugintam iš šio laivo variklio galios kilovatais, arba yra už jį mažesnis. Laivo variklio galia (kilovatais) – Bendrijos žvejybos laivų registre užregistruotoji jo variklio galia. |
12.2. |
Pagal 12.1 punkto nuostatas perleistų dienų, kurias laivas gali būti rajone, bendras skaičius, padaugintas iš perleidžiančiojo laivo variklio galios kilovatais, nėra didesnis nei 2001 m., 2002 m., 2003 m., 2004 m. ir 2005 m. EB laivo žurnale nurodytas perleidžiančiojo laivo vidutinis dienų skaičius tame rajone per metus, padaugintas iš šio laivo variklio galios kilovatais. |
12.3. |
Perleisti dienas, kaip nustatyta 12.1 punkte, leidžiama tik laivuams, naudojantiems bet kurį žvejybos įrankių grupei priklausantį įrankį, ir tik tam pačiam valdymo laikotarpiui. |
12.4. |
Perleisti dienas gali tik laivai, kuriems skiriamos žvejybos dienos netaikant 7.2 punkte nustatytų specialių sąlygų. |
12.5. |
Komisijai paprašius valstybės narės pateikia informaciją apie perleistas dienas. Šiame punkte nurodytos informacijos rinkimui ir perdavimui gali būti priimtas lentelinės skaičiuoklės formatas pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą. |
13. Su vienos valstybės narės vėliava plaukiojančio laivo dienų perleidimas laivui, plaukiojančiam su kitos valstybės narės vėliava
Valstybės narės gali leisti su jų vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams perleisti vieni kitiems dienas, kurias jie gali būti rajone ir kurios galioja tik tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame pačiame rajone, su sąlyga, kad laikomasi tokių pat nuostatų, kaip nurodytosios 4.1, 4.4, 6 ir 12 punktuose. Jeigu valstybės narės nusprendžia leisti atlikti tokį perkėlimą, prieš tai jos Komisijai praneša perkėlimo detales, įskaitant perleidžiamų dienų skaičių, žvejybos pastangas bei su jomis susijusias kvotas, jei tokios taikomos.
ŽVEJYBOS ĮRANKIO NAUDOJIMAS
14. Pranešimas apie žvejybos įrankį
Kapitonas arba jo atstovas prieš kiekvieno valdymo laikotarpio pirmą dieną vėliavos valstybės narės institucijoms praneša, kokį žvejybos įrankį ar įrankius jis ketina naudoti būsimuoju valdymo laikotarpiu. Kol nepateikiamas šis pranešimas, laivui nesuteikiama teisė žvejoti 1 punkte apibrėžtame rajone jokiais iš 3 punkte nurodytai žvejybos įrankių grupei priklausančių įrankių.
15. Reglamentuojamų ir nereglamentuojamų žvejybos įrankių naudojimas
Laivui, ketinančiam vieno arba kelių 3 punkte nurodytai žvejybos įrankių grupei priklausančių įrankių (reglamentuojami žvejybos įrankiai) naudojimą suderinti su 3 punkte nenurodytų žvejybos įrankių (nereglamentuojami žvejybos įrankiai) naudojimu, nereglamentuojamų žvejybos įrankių naudojimas nebus ribojamas. Šie laivai turi iš anksto pranešti, kad ketina naudoti reglamentuojamą žvejybos įrankį. Jeigu toks pranešimas nebuvo pateiktas, laive negali būti jokių 3 punkte nurodytai žvejybos įrankių grupei priklausančių įrankių. Šiems laivams turi būti išduodamas leidimas imtis alternatyvios žvejybos nereglamentuojamais įrankiais ir jie turi būti įrengti tokiai žvejybai.
TRANZITAS
16. Tranzitas
Laivui leidžiama perplaukti rajoną, jeigu jis neturi žvejybos leidimo vykdyti veiklą tame rajone arba jeigu iš anksto pranešė savo valdžios institucijoms apie ketinimą perplaukti tą rajoną. Kol laivas yra rajone, visi žvejybos įrankiai turi būti pririšti ir sukrauti laikantis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje pateiktų sąlygų.
STEBĖSENA, KONTROLĖ IR PRIEŽIŪRA
17. Pranešimas apie žvejybos pastangas
Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19b, 19c, 19d, 19e ir 19k straipsniai taikomi laivams, turintiems 3 punkte apibrėžtai žvejybos įrankių grupei priklausančių įrankių ir vykdantiems veiklą 1 punkte apibrėžtame rajone. Laivams su laivo stebėjimo sistema pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 5 ir 6 straipsnius netaikomi Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19 straipsnio c dalies reikalavimai.
18. Atitinkamų duomenų registravimas
Valstybės narės užtikrina, kad toliau nurodyti duomenys, gaunami pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 8 straipsnio, 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtų registruojami į kompiuteriu nuskaitomą formą:
a) |
įplaukimas į uostą ir išplaukimas iš jo; |
b) |
visi įplaukimai į jūros rajonus, kuriuose taikomos specialios naudojimosi vandenimis ir ištekliais taisyklės, ir visi išplaukimai iš tų rajonų. |
19. Kryžminiai patikrinimai
Valstybės narės pagal laivo stebėjimo sistemos duomenis tikrina laivo žurnalų pateikimą ir juose įrašytą atitinkamą informaciją. Tokie kryžminių patikrinimų rezultatai registruojami ir Komisijos prašymu jai pateikiami.
ĮSIPAREIGOJIMAI TEIKTI INFORMACIJĄ
20. Atitinkamų duomenų rinkimas
Valstybės narės, remdamosi informacija, kuri yra naudojama administruojant žvejybos dienas, per kurias laivas gali būti šiame priede nurodytame rajone, renka kiekvieno metų ketvirčio informaciją apie bendras žvejybos pastangas rajone, naudojant velkamuosius ir pasyviuosius žvejybos įrankius, ir apie įvairių tipų žvejybos įrankius naudojančių laivų žvejybos pastangas šiame priede aptariamame rajone.
21. Atitinkamų duomenų pateikimas
21.1. |
Komisijai paprašius, valstybės narės Komisijos nurodytu atitinkamu elektroninio pašto adresu nusiunčia jai lentelinę skaičiuoklę su 20 punkte nurodytais duomenimis, pateiktais II ir III lentelėse nustatytu formatu. |
21.2. |
Kad 20 punkte nurodyti duomenys būtų prieinami Komisijai, gali būti priimtas išsamios naujas lentelinės skaičiuoklės formatas pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. |
II lentelė
Duomenų pateikimo formatas
Šalis |
CFR |
Išorinis ženklinimas |
Valdymo laikotarpio trukmė |
Rajonas, kuriame žvejota |
Įrankiui (-iams), apie kurį (-iuos) pranešta, taikoma speciali sąlyga |
Dienos, kuriomis leidžiama naudoti įrankį (-ius), apie kurį (-iuos) pranešta |
Dienos, kuriomis buvo naudotas (-i) įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta |
Perleistos dienos |
|||||||||
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
… |
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
… |
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
… |
||||||
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
(6) |
(6) |
(6) |
(6) |
(7) |
(7) |
(7) |
(7) |
(8) |
(8) |
(8) |
(8) |
(9) |
III lentelė
Duomenų formatas
Laukelio pavadinimas |
Didžiausias rašmenų / skaitmenų skaičius |
Išlygiavimas (1) K(airė) / D(ešinė) |
Apibrėžimas ir pastabos |
||
|
3 |
Netaikoma |
Valstybė narė (Alpha-3 ISO kodas), kurioje laivas registruotas žvejybai pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002. Jei tai dienas perleidžiantis laivas, visada nurodoma pranešančioji šalis. |
||
|
12 |
Netaikoma |
Bendrijos laivyno registro numeris. Žvejybos laivo unikalus identifikavimo kodas. Valstybė narė (Alpha-3 ISO kodas) ir identifikavimo kodas (9 rašmenys). Jei kodą sudaro mažiau kaip 9 rašmenys, iš kairės pusės privaloma įrašyti papildomus nulius. |
||
|
14 |
K |
Pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1381/87. |
||
|
2 |
K |
Valdymo laikotarpio trukmė mėnesiais. |
||
|
1 |
K |
Neaktuali informacija taikant IIB priedą. |
||
|
2 |
K |
Nurodoma, kuri iš IIB priedo 7.2 punkto a–b papunkčiuose nurodytų specialių sąlygų taikoma, jei taikoma. |
||
|
3 |
K |
Nurodomas dienų, kuriomis šiam laivui pagal IIB priedą leidžiama rinktis žvejybos įrankius, skaičius ir valdymo laikotarpio, apie kurį pranešta, trukmė. |
||
|
3 |
K |
Dienų, kurias laivas faktiškai praleido rajone, naudodamas įrankį, apie kurį pranešta, valdymo laikotarpiu, apie kurį pranešta, pagal IIB priedą. |
||
|
4 |
K |
Apie kitam laivui perleistas dienas nurodyti „– perleistų dienų skaičius“, o apie gautas dienas „+ perleistų dienų skaičius“. |
(1) Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuoto ilgio formatu.
IIC PRIEDAS
LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGŲ ATSIŽVELGIANT Į VAKARINĖS LAMANŠO SĄSIAURIO DALIES PAPRASTŲJŲ JŪRŲ LIEŽUVIŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMĄ VIIe ICES ZONOJE
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Taikymo sritis
1.1 |
Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos 3 punkte apibrėžtus žvejybos įrankius turintiems ir VIIe zonoje esantiems Bendrijos laivams, kurių bendras ilgis yra 10 m arba didesnis. Šio priedo taikymo tikslais nuoroda į 2008 m. valdymo laikotarpį yra nuoroda į 2008 m. vasario 1 d. – 2009 m. sausio 31 d. laikotarpį. |
1.2 |
Laivams, žvejojantiems pasyviaisiais tinklais, kurių akies dydis didesnis nei 120 mm, ir 2004 m. sužvejojusiems mažiau nei 300 kg gyvojo paprastųjų jūrų liežuvių svorio pagal EB laivo žurnalo duomenis, galioja šio priedo nuostatų taikymo išimtis, jeigu:
|
2. Dienos, kurią laivas gali būti rajone, apibrėžimas
Šiame priede diena, kurią laivas gali būti rajone – bet koks 24 valandų tęstinis laikotarpis (arba jo dalis), kurį laivas būna VIIe zonoje ir nebūna uoste. Tęstinio laikotarpio skaičiavimo pradžią savo nuožiūra nustato valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja atitinkamas laivas.
3. Žvejybos įrankis
Šiame priede yra skiriamos tokios žvejybos įrankių grupės:
a) |
plačiažiočiai tralai, kurių tinklo akies dydis yra 80 mm arba didesnis; |
b) |
pasyvieji tinklai, įskaitant žiauninius tinklus, sieninius tinklus ir inkarinius žiauninius tinklus, kurių akies dydis yra mažesnis nei 220 mm. |
ŽVEJYBOS PASTANGŲ APRIBOJIMŲ ĮGYVENDINIMAS
4. Laivai, kuriems taikomi žvejybos pastangų apribojimai
4.1. |
Laivai, naudojantys bet kokius 3 punkte nurodytus įrankius ir žvejojantys 1 punkte apibrėžtose vietose, turi specialų žvejybos leidimą, išduotą pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį. |
4.2. |
Valstybė narė savo laivams neleidžia rajone žvejoti 3 punkte apibrėžtoms grupėms priklausančiais įrankiais, jei jie neturi įrašų apie tokią žvejybos veiklą rajone 2002 m., 2003 m., 2004 m., 2005 m., 2006 m. arba 2007 m., išskyrus atvejus, kai valstybė narė užtikrina, kad kilovatais išreikštas lygiavertis žvejybos pajėgumas nebūtų naudojamas žvejybai reglamentuojamame rajone. |
4.3. |
Tačiau laivui, turinčiam įrašų apie vienai iš 3 punkte apibrėžtų grupių priklausančių žvejybos įrankių naudojimą, galima leisti naudoti kitokį žvejybos įrankį, jeigu pastarajam įrankiui naudoti skiriamas dienų skaičius yra didesnis nei pirmajam įrankiui naudoti skirtų dienų skaičius arba yra lygus tam skaičiui. |
4.4. |
Laivui, plaukiojančiam su valstybės narės, kuri neturi kvotos 1 punkte apibrėžtame rajone, draudžiama žvejoti tame rajone naudojant 3 punkte apibrėžtai grupei priklausantį žvejybos įrankį, išskyrus atvejus, kai tam laivui skiriama kvota atlikus perleidimą pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/22002 20 straipsnio 5 dalį ir skiriamos dienos jūroje pagal šio priedo 13 punktą. |
5. Veiklos apribojimas
Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys ir Bendrijoje registruoti žvejybos laivai, jeigu jie turi bet kokius iš 3 punkte nurodytoms žvejybos grupėms priklausančių įrankių, būtų rajone ir nebūtų uoste ne ilgiau nei 7 punkte nurodytas dienų skaičius.
6. Išimtys
Valstybė narė į savo laivams pagal šį priedą skiriamų dienų skaičių neįskaičiuoja dienų, kurias laivas buvo rajone, bet negalėjo žvejoti, nes teikė kitam laivui skubią pagalbą, arba dienų, kurias laivas buvo rajone, tačiau negalėjo žvejoti, nes plukdė sužeistą asmenį į skubios medicinos pagalbos punktą. Valstybė narė per mėnesį nuo visų sprendimų, kurie buvo pagrįsti minėtomis aplinkybėmis, priėmimo pateikia Komisijai tų sprendimų pagrindimą ir susijusius nenumatytų aplinkybių įrodymus iš kompetentingų institucijų.
ŽVEJYBOS LAIVAMS SKIRIAMAS DIENŲ, KURIAS JIE GALI BŪTI RAJONE, SKAIČIUS
7. Didžiausias dienų skaičius
7.1. |
2008 m. valdymo laikotarpio metu didžiausias dienų jūroje, kurias laivas leidus valstybei narei, su kurios vėliava jis plaukioja, gali būti rajone, jeigu jis turi vieną iš 3 punkte nurodytų žvejybos įrankių, skaičius yra pateiktas I lentelėje. |
7.2 |
2008 m. valdymo laikotarpio metu dienų, kurias laivas gali būti bendrame rajone, kuriam taikomas šis ir IIA priedas, skaičius neviršija šio priedo I lentelėje nustatyto skaičiaus. Tačiau dienų, kurias laivas gali būti IIA priede aptariamuose rajonuose, skaičius atitinka didžiausią pagal IIA priedą nustatytą dienų skaičių. |
7.3 |
2008 m. valdymo laikotarpio metu valstybė narė gali valdyti savo žvejybos pastangų paskirstymą taikydama kilovatų dienų sistemą. Pagal šią sistemą ji gali leisti bet kokiam tam tikrą žvejybos įrankių grupę galinčiam naudoti laivui, kuris atitinka specialias 1 lentelėje pateiktas sąlygas, būti rajone didžiausią dienų skaičių, kuris skiriasi nuo nustatytojo toje lentelėje, jeigu laikomasi bendrojo tokiai grupei taikomo kilovatų dienų reikalavimo. Konkretiems žvejybos įrankiams bendrasis kilovatų dienų skaičius yra visų individualių žvejybos pastangų suma, priskirtina su valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams, turintiems licenciją tokiai grupei. Tokios individualios žvejybos pastangos apskaičiuojamos kilovatų dienomis dauginant kiekvieno laivo variklio galią iš dienų jūroje, kuriomis tas laivas galėtų pasinaudoti pagal I lentelę, jeigu nebūtų taikomos šio punkto nuostatos, skaičiaus. |
7.4 |
7.3 punkto nuostatomis pageidaujanti pasinaudoti valstybė narė pateikia prašymą Komisijai kartu su elektroninėmis ataskaitomis dėl kiekvienos žvejybos įrankių grupės. Skaičiuojama remiantis:
Komisija, remdamasi tuo aprašymu, gali leisti valstybei narei pasinaudoti 7.3 punkto nuostatomis. |
8. Valdymo laikotarpiai
8.1. |
Valstybės narės I lentelėje nurodytas dienas, kurias laivas gali būti rajone, gali paskirstyti vieno ar daugiau kalendorinių mėnesių trukmės valdymo laikotarpiams. |
8.2. |
Dienų, kurias laivas gali būti rajone valdymo laikotarpiu, skaičių atitinkamos valstybės narės nustato savo nuožiūra. |
8.3. |
Bet kuriuo valdymo laikotarpiu laivas, išnaudojęs jam skirtą dienų, kurias jis gali būti rajone, skaičių, likusią valdymo laikotarpio dalį lieka uoste arba už rajono ribų, išskyrus tuos atvejus, kai naudoja žvejybos įrankį, kuriam didžiausias dienų skaičius nėra nustatytas. |
9. Papildomos dienos, skiriamos atsižvelgiant į visam laikui nutraukiamą žvejybos veiklą
9.1. |
Atsižvelgdama į po 2004 m. sausio 1 d. visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą pagal Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 7 straipsnį arba dėl kitų valstybių narių tinkamai pagrįstų aplinkybių, Komisija valstybėms narėms gali skirti papildomų dienų, kurias laivas, turėdamas bet kurį iš 3 punkte nurodytoms grupėms priklausančių žvejybos įrankių, gali būti minėtame geografiniame rajone. Žvejybos veiklai nebenaudojamų laivų, kurie žvejojo atitinkamu žvejybos įrankiu, 2003 m. žvejybos pastangos, išreikštos kilovatų dienomis, padalijamos iš visų tokį patį įrankį tais pačiais metais naudojusių laivų pastangų. Tokiu atveju papildomas dienų jūroje skaičius apskaičiuojamas dauginant gautą santykį iš dienų, kurios būtų skirtos pagal I lentelę, skaičiaus. Jeigu apskaičiavus susidaro ne visa diena, ji apvalinama iki artimiausios visos dienos. Šis punktas netaikomas, jei laivas pakeistas remiantis 4.2 punktu arba kai nebenaudojamas laivas jau buvo naudojamas ankstesniais metais norint gauti papildomų dienų jūroje. |
9.2. |
Valstybės narės, norinčios gauti 9.1 punkte nurodytą paskyrimą, pateikia Komisijai prašymą kartu su elektroninėmis ataskaitomis dėl kiekvienos žvejybos įrankių grupės. Skaičiuojama remiantis:
|
9.3. |
Komisija, remdamasi tuo prašymu, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pakeičia tai valstybei narei pagal 7.2 punktą skiriamų dienų skaičių. |
9.4 |
2008 m. valdymo laikotarpio metu valstybė narė gali perskirstyti papildomus dienų jūroje skaičius visiems dar naudojamiems laivams ir turintiems į tai teisę pagal jų žvejybos įrankių ar jų dalies derinį mutatis mutandis taikant 7.3 ir 7.4 punktų nuostatas. |
9.5. |
Bet koks papildomas dienų skaičius, kurį Komisija anksčiau buvo paskyrusi dėl visam laikui nutrauktos žvejybos veiklos, tebegalioja 2008 m. |
1. Papildomų dienų skyrimas siekiant sustiprinti stebėjimą
10.1. |
Komisija valstybėms narėms pagal sustiprintą stebėjimo programą, pagrįstą žvejybos sektoriaus ir mokslininkų partneryste, 2008 m. vasario 1 d. – 2009 m. sausio 31 d. laikotarpiui gali skirti tris papildomas dienas, kurias laivas gali būti rajone, turėdamas kurį nors iš 3 punkte nurodytoms grupėms priklausančių įrankių. Pagal šią programą daugiausia dėmesio skiriama į jūrą išmetamų žuvų kiekiui ir sugautų žuvų kiekių sudėčiai, ir ji apima didesnius reikalavimus nei duomenų rinkimo reikalavimai, nustatyti Reglamente (EB) Nr. 1543/2000, Reglamente (EB) Nr. 1639/2001 ir Reglamente (EB) Nr. 1581/2004 dėl minimalios ir išplėstinės programos. Stebėtojai yra nepriklausomi nuo laivo savininko ir nėra žvejybos laivo įgulos nariai. |
10.2. |
Pagal 10.1 punktą skiriamomis dienomis norinčios pasinaudoti valstybės narės pateikia Komisijai savo sustiprinto stebėjimo programos aprašymą. |
10.3. |
Komisija, remdamasi šiuo aprašymu ir pasikonsultavusi su STECF, gali keisti 7.1 punkte nurodytą dienų skaičių, taikomą su tos valstybės narės sustiprinto stebėjimo programa susijusiems laivams, rajonams ir įrankiams, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. |
10.4. |
Jeigu valstybė narė nori ir toliau be pakeitimų taikyti anksčiau Komisijos patvirtintą programą, ji turi pranešti Komisijai apie tolesnį sustiprintos stebėjimo programos taikymą likus keturioms savaitėms iki programos taikymo laikotarpio pradžios. |
I lentelė
Didžiausias dienų, kurias laivas gali būti rajone, skaičius per metus pagal žvejybos įrankį
Įrankis 3 punktas |
Pavadinimas Nurodomos tik 3 punkte apibrėžtos žvejybos įrankių grupės |
Vakarinė Lamanšo sąsiaurio dalis |
3.a |
Plačiažiočiai tralai, kurių tinklo akies dydis ≥ 80 mm |
192 |
3.b |
Pasyvieji tinklai, kurių akies dydis < 220 mm |
192 |
KEITIMASIS PASKIRTOMIS ŽVEJYBOS PASTANGOMIS
2. Su valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo dienų perleidimas kitam su tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui
11.1. |
Valstybė narė gali leisti su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui perleisti jam skirtas dienas, kurias galima būti 2.1 punkte nurodytame geografiniame rajone, kitam su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui, su sąlyga, kad laivui perleistų dienų skaičius, padaugintas iš jo variklio galios kilovatais (kilovatų dienos) yra lygus perleidžiančiojo laivo perleistų dienų skaičiui, daugintam iš šio laivo variklio galios kilovatais, arba yra už jį mažesnis. Laivo variklio galia (kilovatais) – Bendrijos žvejybos laivų registre užregistruotoji jo variklio galia. |
11.2. |
Bendras dienų, kurias laivas gali būti rajone, skaičius, padaugintas iš perleidžiančiojo laivo variklio galios kilovatais, nėra didesnis nei 2001 m., 2002 m., 2003 m., 2004 m. ir 2005 m. EB laivo žurnale nurodytas perleidžiančiojo laivo vidutinis dienų skaičius tame rajone per metus, padaugintas iš šio laivo variklio galios kilovatais. |
11.3. |
Perleisti dienas, kaip nustatyta 11.1 punkte, leidžiama tik laivui, naudojančiam tos pačios 3 punkte nurodytos grupės žvejybos įrankius, ir tik tam pačiam valdymo laikotarpiui. |
11.4. |
Valstybės narės, Komisijai paprašius, pateikia ataskaitas apie atliktus perkėlimus. Kad šios ataskaitos būtų prieinamos Komisijai, gali būti priimtas išsamios lentelinės skaičiuoklės formatas pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą. |
12. Su vienos valstybės narės vėliava plaukiojančio laivo dienų perleidimas laivui, plaukiojančiam su kitos valstybės narės vėliava
Valstybės narės gali leisti su jų vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams perleisti vieni kitiems dienas, kurias jie gali būti rajone ir kurios galioja tik tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame pačiame rajone, su sąlyga, kad laikomasi tokių pat nuostatų, kaip nurodytosios 4.2, 4.4, 6 ir 11 punktuose. Jeigu valstybės narės nusprendžia leisti atlikti tokį perkėlimą, prieš tai jos Komisijai praneša perkėlimo detales, įskaitant perleidžiamų dienų skaičių, žvejybos pastangas bei su jomis susijusias kvotas, jei tokios taikomos.
ŽVEJYBOS ĮRANKIO NAUDOJIMAS
13. Pranešimas apie žvejybos įrankį
Kapitonas arba jo atstovas prieš kiekvieno valdymo laikotarpio pirmą dieną vėliavos valstybės narės institucijoms praneša, kokį žvejybos įrankį ar įrankius jis ketina naudoti būsimuoju valdymo laikotarpiu. Kol nepateikiamas šis pranešimas, laivui nesuteikiama teisė žvejoti 1 punkte apibrėžtame rajone jokiais iš 3 punkte numatytoms grupėms priklausančių žvejybos įrankių.
14. Su žvejyba nesusijusi veikla
Laivas bet kuriuo nustatytu valdymo laikotarpiu gali imtis su žvejyba nesusijusios veiklos (šios veiklos laikotarpis nėra įskaičiuojamas į pagal 8 punktą laivui skiriamų dienų skaičių), jeigu jis iš anksto praneša valstybei narei, kurioje yra registruotas, apie tokį ketinimą, nurodydamas veiklos pobūdį ir įsipareigodamas tam laikui atsisakyti žvejybos licencijos. Tuo laikotarpiu laive nėra jokių žvejybos įrankių arba žuvų.
TRANZITAS
15. Tranzitas
Laivui leidžiama perplaukti rajoną, jeigu jis neturi žvejybos leidimo vykdyti veiklą tame rajone arba jeigu iš anksto pranešė savo valdžios institucijoms apie ketinimą perplaukti tą rajoną. Kol laivas yra rajone, visi žvejybos įrankiai turi būti pririšti ir sukrauti laikantis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje pateiktų sąlygų.
STEBĖSENA, KONTROLĖ IR PRIEŽIŪRA
16. Pranešimas apie žvejybos pastangas
Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19b, 19c, 19d, 19e ir 19k taikomi laivams, turintiems 3 punkte apibrėžtų grupių žvejybos įrankių ir vykdantiems veiklą 1 punkte apibrėžtame rajone. Laivams su laivo stebėjimo sistema pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 5 ir 6 straipsnius netaikomi Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19 straipsnio c dalies reikalavimai.
17. Atitinkamų duomenų registravimas
Valstybės narės užtikrina, kad toliau nurodyti duomenys, gaunami pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 8 straipsnio, 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtų registruojami į kompiuteriu nuskaitomą formą:
a) |
įplaukimas į uostą ir išplaukimas iš jo; |
b) |
visi įplaukimai į jūros rajonus, kuriuose taikomos specialios naudojimosi vandenimis ir ištekliais taisyklės, ir visi išplaukimai iš tų rajonų. |
18. Kryžminiai patikrinimai
Valstybės narės pagal laivo stebėjimo sistemos duomenis tikrina laivo žurnalų pateikimą ir juose įrašytą atitinkamą informaciją. Tokie kryžminių patikrinimų rezultatai registruojami ir Komisijos prašymu jai pateikiami.
19. Kitos kontrolės priemonės
Siekdamos užtikrinti 16 punkte nurodytų įsipareigojimų laikymąsi, valstybės narės gali įgyvendinti kitas kontrolės priemones, tokias pat veiksmingas ir skaidrias, kaip šie atskaitomybės įsipareigojimai. Prieš įgyvendinant tokias priemones, apie jas pranešama Komisijai.
20. Išankstinis pranešimas apie perkrovimus į kitą laivą ir iškrautų žuvų kiekius
Bendrijos žvejybos laivo kapitonas arba jo atstovas, ketinantis kokį nors laive laikomą kiekį perkrauti į kitą laivą arba iškrauti trečiosios šalies uoste ar iškrovimo vietoje, likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki perkrovimo į kitą laivą arba iki iškrovimo trečiojoje šalyje, vėliavos valstybės narės institucijoms praneša Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19b straipsnyje nurodytą informaciją.
21. Leistinas nuokrypis vertinant laivo žurnale užregistruotus kiekius
Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 5 straipsnio 2 dalies, leistinas nuokrypis, vertinant 16 punkte nurodytuose laivuose esančius kiekius kilogramais, sudaro 8 % laivo žurnale įrašyto skaičiaus. Jeigu Bendrijos įstatymuose nėra nustatyti perskaičiavimo koeficientai, taikomi valstybių narių, su kurių vėliava plaukioja laivas, patvirtinti perskaičiavimo koeficientai.
22. Laikymas atskirose vietose
Jeigu laive yra laikomas didesnis nei 50 kg paprastųjų jūrų liežuvių kiekis, žvejybos laive bet kokioje taroje draudžiama laikyti bet kokius su kitų rūšių jūrų gyvūnais sumaišytus jūrų liežuvių kiekius. Bendrijos laivų kapitonai valstybių narių inspektoriams suteikia reikiamą pagalbą, kad šie galėtų atlikti laivo žurnale užregistruotų kiekių ir laive laikomų sugautų paprastųjų jūros liežuvių kiekių kryžminį patikrinimą.
23. Svėrimas
23.1. |
Valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad rajone sugautų paprastųjų jūrų liežuvių kiekiai, viršijantys 300 kg, prieš parduodant būtų sveriami žuvų aukciono salės svarstyklėmis. |
23.2. |
Valstybės narės kompetentingos institucijos gali prašyti, kad 300 kg viršijantys paprastųjų jūrų liežuvių, sužvejotų rajone ir pirmiausia iškrautų toje valstybėje narėje, kiekiai prieš išvežant iš pirmo iškrovimo uosto būtų sveriami stebint inspektoriams. |
24. Transportavimas
Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio nuostatų, kai didesnis nei 50 kg bet kokių šio reglamento 8 straipsnyje nurodytų žuvų rūšių kiekis yra gabenamas ne į iškrovimo ar importo vietą, prie jo pridedama vienos iš Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų deklaracijų kopija su nurodytais vežamų rūšių kiekiais. Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio 4 dalies b punkte numatyta išimtis netaikoma.
25. Speciali kontrolės programa
Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 34 straipsnio 1 dalies c punkto specialią kontrolės programą, skirtą visiems šio reglamento 8 straipsnyje nurodytiems žuvų ištekliams, galima taikyti ilgiau nei dvejus metus nuo jų įsigaliojimo dienos.
ĮSIPAREIGOJIMAI TEIKTI INFORMACIJĄ
26. Atitinkamų duomenų rinkimas
Valstybės narės, remdamosi informacija, kuri yra naudojama administruojant žvejybos dienas, per kurias laivas gali būti šiame priede nurodytame rajone, renka kiekvieno metų ketvirčio informaciją apie bendras žvejybos pastangas rajone, naudojant velkamuosius ir pasyviuosius žvejybos įrankius, ir apie įvairių tipų žvejybos įrankius naudojančių laivų žvejybos pastangas šiame priede aptariamame rajone.
27. Atitinkamų duomenų pateikimas
27.1. |
Komisijai paprašius, valstybės narės Komisijos nurodytu atitinkamu elektroninio pašto adresu nusiunčia jai lentelinę skaičiuoklę su 26 punkte nurodytais duomenimis, pateiktais II ir III lentelėse nustatytu formatu. |
27.2. |
Kad 26 punkte nurodyti duomenys būtų prieinami Komisijai, gali būti priimtas naujas lentelinės skaičiuoklės formatas pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą. |
II lentelė
Duomenų pateikimo formatas
Šalis |
CFR |
Išorinis ženklinimas |
Valdymo laikotarpio trukmė |
Rajonas, kuriame žvejota |
Žvejybos įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta |
Įrankiui (-iams), apie kurį (-iuos) pranešta, taikoma speciali sąlyga |
Dienos, kuriomis leidžiama naudoti įrankį (-ius), apie kurį (-iuos) pranešta |
Dienos, kuriomis buvo naudotas (-i) įrankis (-iai), apie kurį (-iuos pranešta |
Perleistos dienos |
||||||||||||
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
... |
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
... |
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
... |
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
... |
||||||
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
(6) |
(6) |
(6) |
(6) |
(7) |
(7) |
(7) |
(7) |
(8) |
(8) |
(8) |
(8) |
(9) |
(9) |
(9) |
(9) |
(10) |
III lentelė
Duomenų formatas
Laukelio pavadinimas |
Didžiausias rašmenų / skaitmenų skaičius |
Išlygiavimas (1) K(airė) / D(ešinė) |
Apibrėžimas ir pastabos |
||
|
3 |
Netaikoma |
Valstybė narė (Alpha-3 ISO kodas), kurioje laivas registruotas žvejybai pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002. Jei tai dienas perleidžiantis laivas, visada nurodoma pranešančioji šalis. |
||
|
12 |
Netaikoma |
Bendrijos laivyno registro numeris. Žvejybos laivo unikalus identifikavimo kodas. Valstybė narė (Alpha-3 ISO kodas) ir identifikavimo kodas (9 rašmenys). Jei kodą sudaro mažiau kaip 9 rašmenys, iš kairės pusės privaloma įrašyti papildomus nulius. |
||
|
14 |
K |
Pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1381/87. |
||
|
2 |
K |
Valdymo laikotarpio trukmė mėnesiais. |
||
|
1 |
K |
Neaktuali informacija taikant IIC priedą. |
||
|
5 |
K |
Pagal IIC priedo 3 punktą nurodomos žvejybos įrankių grupės, apie kurias pranešta, (pvz., a arba b). |
||
|
2 |
K |
Neaktuali informacija taikant IIC priedą. |
||
|
3 |
K |
Nurodomas dienų, kuriomis šiam laivui pagal IIC priedą leidžiama rinktis žvejybos įrankius, skaičius ir valdymo laikotarpio, apie kurį pranešta, trukmė. |
||
|
3 |
K |
Dienų, kurias laivas faktiškai praleido rajone, naudodamas įrankį, apie kurį pranešta, valdymo laikotarpiu, apie kurį pranešta, pagal IIC priedą. |
||
|
4 |
K |
Apie kitam laivui perleistas dienas nurodyti „– perleistų dienų skaičius“, o apie gautas dienas „+ perleistų dienų skaičius“. |
(1) Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuoto ilgio formatu.
IID PRIEDAS
LAIVŲ, ŽVEJOJANČIŲ TOBINES IIIa IR IV ICES ZONOSE IR IIa ICES ZONOS EB VANDENYSE, BENDROS ŽVEJYBOS GALIMYBĖS IR ŽVEJYBOS PASTANGOS
1. |
Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos Bendrijos laivams, IIIa ir IV ICES zonose ir IIa ICES zonos EB vandenyse žvejojantiems priedugnio tralu, velkamuoju tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies dydis yra mažesnis nei 16 mm. |
2. |
Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos trečiųjų šalių laivams, kuriems leidžiama žvejoti tobines IV ICES zonos EB vandenyse, jei nenurodyta kitaip, arba po Bendrijos ir Norvegijos konsultacijų, kaip nurodyta 2007 m. lapkričio 26 d. Europos bendrijos ir Norvegijos išvadų suderinto protokolo 7.3 punkte. |
3. |
Šiame priede diena, kurią laivas gali būti rajone, tai:
|
4. |
Kiekviena atitinkama valstybė narė parengia duomenų bazę, kurioje pateikiama toliau nurodyta informacija apie IIIa ir IV ICES zonas ir apie visus su tos valstybės vėliava plaukiojančius arba Bendrijoje įregistruotus laivus, ten žvejojusius priedugnio tralu, velkamuoju tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies dydis yra mažesnis nei 16 mm:
|
5. |
Žvalgomoji žvejyba, susijusi su tobinių gausumu, pradedama ne anksčiau kaip 2008 m. balandžio 1 d. ir baigiama ne vėliau kaip 2008 m. gegužės 6 d. Žvejybos pastangų, leidžiamų žvalgomojoje žvejyboje, susijusioje su tobinių gausumu, 2008 m. bendra viršutinė riba nustatoma remiantis Bendrijos žvejybos laivų bendromis žvejybos pastangomis 2007 m., nustatytomis pagal 4 dalį, ir jos paskirstomos valstybėms narėms pagal šiam BLSK skirtas kvotas. Pagal šiam BLSK neskirtą kvotą žvejybos pastangos, leidžiamos žvalgomojoje žvejyboje, susijusioje su tobinių gausumu, 2008 m. paskirstomos valstybėms narėms, kurių laivai turi įrašų apie žvejybos veiklą tame rajone 2002 m., 2003 m., 2004 m., 2005 m. ir 2006 m. Tai bus Švedijai skirta 96 % žvejybos pastangų dalis ir Vokietijai skirta 4 % dalis. |
6. |
Komisija, remdamasi ICES ir STECF duomenimis apie Šiaurės jūros tobinių 2007 m. klasės dydį, kuo anksčiau peržiūri I priede nustatytus BLSK ir tobinių kvotas IIIa ir IV ICES zonose ir IIa ICES zonos EB vandenyse, atsižvelgdama į toliau nurodytus principus bei į kitus mokslinėje rekomendacijoje pateiktus svarbius elementus: BLSK IIa ir IV ICES zonų EB vandenyse nustatomas pagal tokią funkciją: BLSK 2008 = - 138 + 3,77 × N1× Wobs/Wm N1 reiškia apskaičiuotą esamą 1 amžiaus grupę milijardais, apskaičiuotą pagal žvalgomąją žvejybą 2008 m.; BLSK yra išreikštas 1 000 tonų; Wobs reiškia atliekant žvalgomąją žvejybą nustatytą 1 amžiaus grupės svorio vidurkį; o Wm (4,75 g) reiškia ilgalaikį 1 amžiaus grupės svorio vidurkį. |
7. |
Jeigu 6 punkte apskaičiuotas BLSK viršija 400 000 tonų, nustatomas 400 000 tonų BLSK. |
8. |
Komercinė žvejyba priedugnio tralu, velkamuoju tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies dydis mažesnis nei 16 mm, draudžiama nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. |
III PRIEDAS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO TECHNINĖS IR KONTROLĖS PRIEMONĖS
A dalis
Šiaurės Atlanto rajonai, įskaitant Šiaurės jūrą ir Skagerako bei Kategato sąsiaurius
1. Atlanto silkės žvejyba IIa ICES zonos EB vandenyse
Sausio 1 d. – vasario 28 d. ir gegužės 16 d. – gruodžio 31 d. draudžiama iškrauti arba laikyti laive IIa zonos EB vandenyse sugautą Atlanto silkę.
2. Techninės apsaugos priemonės Skagerako ir Kategato sąsiauriuose
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 850/98 IV priedo nuostatų, taikomos šio priedo 1 priedėlio nuostatos.
3. Žvejyba naudojant elektros srovę IVc ir IVb ICES zonose
3.1. |
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 850/98 31 straipsnio 1 dalies, žvejyba plačiažiočiais tralais naudojant elektros srovės impulsus leidžiama IVc ir IVb ICES zonose į šiaurę nuo loksodromos, kuri jungia toliau nurodytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):
|
3.2. |
2008 m. taikomos šios priemonės:
|
4. Tobinių žvejybos nutraukimas viename iš IV ICES zonos rajonų
4.1. |
Draudžiama iškrauti arba laikyti laive tobines, sugautas geografiniame rajone, kuris ribojasi su rytine Anglijos ir Škotijos pakrante ir kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):
|
4.2. |
Leidžiama žvejyba mokslinių tyrimų tikslais, siekiant stebėti tobinių išteklius rajone ir žvejybos nutraukimo poveikį. |
3. Juodadėmės menkės zona Rockall regione VI ICES zonoje
Draudžiama visa žvejyba, išskyrus ilgosiomis ūdomis, rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):
Taškas Nr. |
Platuma |
Ilguma |
1 |
57o00‘ šiaurės platumos |
15o00‘ vakarų ilgumos |
2 |
57o00‘ šiaurės platumos |
14o00‘ vakarų ilgumos |
3 |
56o30‘ šiaurės platumos |
14o00‘ vakarų ilgumos |
4 |
56o30‘ šiaurės platumos |
15o00‘ vakarų ilgumos |
Tačiau šioje dalyje nurodytų rajonų dalyse, kurios sutampa su rajonais, 13.1 punkte apibrėžtais kaip Šiaurės Vakarų Rockall rajonas, leidžianti nukrypti nuostata dėl ilgųjų ūdų netaikoma.
6. Atlanto menkės žvejybos VI ir VII ICES zonose apribojimai
6.1. VIa ICES zona
Iki 2008 m. gruodžio 31 d. draudžiama visa žvejybos veikla rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):
|
59o05‘ šiaurės platumos, 06o45‘ vakarų ilgumos |
|
59o30‘ šiaurės platumos, 06o00‘ vakarų ilgumos |
|
59o40‘ šiaurės platumos, 05o00‘ vakarų ilgumos |
|
60o00‘ šiaurės platumos, 04o00‘ vakarų ilgumos |
|
59o30‘ šiaurės platumos, 04o00‘ vakarų ilgumos |
|
59o05‘ šiaurės platumos, 06o45‘ vakarų ilgumos. |
6.2. VII f ir g ICES zonos
2008 m. vasario 1 d.–2008 m. kovo 31 d. draudžiama visa žvejybos veikla šiuose ICES pakvadračiuose: 30E4, 31E4, 32E3. Šis draudimas negalioja plote, esančiame 6 jūrmylių atstumu nuo bazinės linijos.
6.3. Nukrypstant nuo 6.1 ir 6.2 punktų, nustatytuose rajonuose nustatytais laikotarpiais leidžiama žvejybos veikla, naudojant dugnines gaudykles ir krabų bei omarų gaudykles, su sąlyga, kad:
i) |
be dugninių gaudyklių ir krabų bei omarų gaudyklių laive nėra kitų žvejybos įrankių, ir |
ii) |
be kiautuotųjų vėžiagyvių arba vėžiagyvių laive nėra kitų žuvų. |
6.4. Nukrypstant nuo 6.1 ir 6.2 punktų, tuose punktuose nurodytuose rajonuose galima žvejybos veikla, naudojant tinklus, kurių akies dydis mažesnis nei 55 mm, jeigu:
i) |
laive nėra tinklo, kurio akies dydis yra 55 mm arba didesnis, ir |
ii) |
be Atlanto silkės, atlantinės skumbrės, europinės sardinės, sardinėlių, paprastųjų stauridžių, Atlanto šproto, šiaurinio putasu ir atlantinių argentinų laive nelaikoma kitų žuvų. |
7. Techninės apsaugos priemonės Airijos jūroje
7.1. |
2008 m. vasario 14 d.–2008 m. balandžio 30 d. draudžiama naudoti priedugnio tralus, velkamuosius tinklus arba panašius velkamus tinklus, žiauninius tinklus, sieninius tinklus, inkarinius žiauninius tinklus ar panašius pasyviuosius tinklus arba kabliukų turinčius žvejybos įrankius VIIa ICES kvadrato dalyje, apibrėžiamoje:
|
7.2. |
Nukrypstant nuo 7.1 punkto, jame nurodytame rajone ir jame nurodytu laikotarpiu:
Be to, selektyviniai tralai gali būti naudojami ir rajone, kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant šias koordinates:
|
7.3. |
Taikomos Reglamento (EB) Nr. 254/2002 3 ir 4 straipsniuose numatytos techninės apsaugos priemonės. |
8. Žiauninių tinklų naudojimas IIIa, VIa, Vb, VIa, VIb, VII b, c, j, k ir XII ICES zonose
8.1. |
Šiame punkte žiauninis tinklas ir vertikalusis tinklas – tai iš vieno tinklinio audeklo gabalo sudarytas įrankis, vertikaliai išlaikomas vandenyje. Šiais tinklais gyvieji vandens ištekliai sugaunami jiems įsipainiojus į žiauninį ar vertikalųjį tinklus arba sulaikomi tinklo akimis. |
8.2. |
Šiame punkte sieninis tinklas – tai iš dviejų arba daugiau tinklinio audeklo gabalų, pritvirtintų prie vienos tinklo pavaros, sudarytas ir vandenyje vertikaliai laikomas įrankis. |
8.3. |
Bendrijos laivai žiauninių tinklų, vertikaliųjų tinklų ir sieninių tinklų nestato tose vietose, kur, kaip pažymėta jūrlapyje, gylis yra didesnis nei 200 m IIIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VII b, c, j, k ir XII ICES zonose į rytus nuo 27o vakarų ilgumos. |
8.4. |
Nukrypstant nuo 8.3 punkto leidžiama naudoti šiuos įrankius:
Tačiau ši nukrypti leidžianti nuostata netaikoma NEAFC reguliuojamame rajone. |
8.5. |
Laive vienu metu gali būti tik vieno iš 8.4 punkto a ir b papunkčiuose nurodytų tipų įrankis. Kad galėtų pakeisti pamestą ar sugadintą žvejybos įrankį, laivai gali turėti tinklų, kurių bendras ilgis yra 20 % didesnis nei didžiausias leidžiamas vienu metu naudojamų sujungtų tinklų grupių ilgis. Visi įrankiai ženklinami pagal 2005 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 356/2005, nustatantis išsamias pasyviųjų žvejybos įrankių ir sijinių tralų ženklinimo ir identifikavimo taisykles (2). |
8.6. |
Visi laivai, naudojantys žiauninius tinklus ar vertikaliuosius tinklus tose vietose, kur, kaip pažymėta jūrlapyje, gylis yra didesnis nei 200 m IIIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VII b, c, j, k ir XII ICES zonose į rytus nuo 27o vakarų ilgumos, turi turėti specialų vėliavos valstybės narės išduotą žvejybos fiksuotais tinklais leidimą. |
8.7. |
Laivo, turinčio 8.6 punkte nurodytą žvejybos statomuoju tinklu leidimą, kapitonas prieš laivui paliekant uostą ir jam grįžus laivo žurnale registruoja laive turimų įrankių kiekį ir ilgius bei privalo pagrįsti visus duomenų neatitikimus. |
8.8. |
Laivybos tarnybos ar kitos kompetentingos įstaigos turi teisę pašalinti paliktą įrankį jūroje IIIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VII b, c, j, k ir XII ICES zonose į rytus nuo 27o vakarų ilgumos šiais atvejais:
|
8.9. |
Laivo, turinčio 8.6 punkte nurodytą žvejybos statomuoju tinklu leidimą, kapitonas kiekvieno žvejybos reiso metu laivo žurnale registruoja tokią informaciją:
|
8.10. |
Laivams, žvejojantiems su 8.6 punkte nurodytu žvejybos statomuoju tinklu leidimu, leidžiama iškrauti sugautą kiekį tik valstybių narių nurodytuose uostuose pagal Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 7 straipsnį. |
8.11. |
Laive, naudojančiame 8.4 punkto b papunktyje nurodyto tipo įrankį, laikomas ryklių kiekis sudaro ne daugiau nei 5 % viso laive laikomo jūrų gyvūnų gyvojo svorio. |
9. Į Šiaurės jūrą išmetamų paprastųjų merlangų kiekių sumažinimas
9.1. |
2008 m. Šiaurės jūroje valstybės narės prireikus atlieka bandymus ir eksperimentus tam, kad būtų techniškai pritaikyti tralai, daniški velkamieji tinklai ir panašūs žvejybos įrankiai, kurių tinklo akies dydis yra 80 mm arba didesnis, bet mažesnis nei 90 mm, siekiant bent 30 % sumažinti išmetamų paprastųjų merlangų kiekius. |
9.2. |
Valstybės narės 9.1 punkte nurodytų bandymų ir eksperimentų rezultatus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2008 m. rugpjūčio 31 d. |
9.3. |
Remdamasi Komisijos pasiūlymu, Taryba priima sprendimą dėl atitinkamo techninio pritaikymo siekiant sumažinti išmetamų paprastųjų merlangų kiekius laikantis 9.1 punkte nustatyto tikslo. |
10. Žvejybos tam tikrais Biskajos įlankoje leidžiamais velkamaisiais žvejybos įrankiais sąlygos
10.1 |
Nukrypstant nuo 2002 m. kovo 19 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 494/2002, nustatančio papildomas technines priemones, skirtas merlūzų išteklių atkūrimui III, IV, V, VI ir VII ICES parajonių ir VIII ICES parajonio a, b, d ir e sektoriuose (3), 5 straipsnio 2 dalies nuostatų, žvejybos veikla, naudojant tralus, daniškus velkamuosius tinklus ir panašius žvejybos įrankius, išskyrus plačiažiočius tralus, kurių tinklo akies dydžiais yra 70–99 mm, yra leidžiama Reglamento (EB) Nr. 494/2002 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytame rajone, jeigu žvejybos įrankis turi iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis pagamintą išėjimo langą, kaip nustatyta šio priedo 3 priedėlyje. |
10.2 |
Žvejojant VIII a ir b zonoje leidžiama naudoti žuvis pagal rūšį rūšiuojantį tinklelį ir jo priedus tralo maišo priekyje ir (arba) kvadratinių akių tinklinį audeklą, kurio tinklo akių dydis yra 60 mm arba daugiau, žemesnėje tinklo pailginimo dalyje tralo maišo priekyje. Reglamento (EB) Nr. 850/98 4 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnyje ir 9 straipsnio 1 dalyje bei Reglamento (EB) Nr. 494/2002 3 straipsnio a ir b dalyse pateikiamos nuostatos netaikomos tai tralo daliai, kurioje pastatyti šie selektyvumą užtikrinantys įtaisai. |
11. Bukasnukių ilgauodegių grenadierių žvejybos apribojimai IIIa ICES zonoje
Neatsižvelgiant į Reglamentą Nr. 2015/2006, IIIa ICES zonoje nebus vykdoma bukasnukių ilgauodegių grenadierių specialioji žvejyba, kol neįvyks Europos bendrijos ir Norvegijos konsultacijos 2008 m. pradžioje.
12. Giliavandenių rūšių žuvims taikomos žvejybos pastangos
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 2347/2002, 2008 m. taikomos šios nuostatos:
12.1. |
Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančių ir jų teritorijoje užregistruotų laivų žvejybos veiklai, kurią vykdant kiekvienais kalendoriniais metais sugaunamų žuvų kiekis ir laikomas laive kiekis yra didesnis nei 10 tonų giliavandenių rūšių žuvų ir juodojo paltuso, yra reikalingas leidimas žvejoti giliavandenių rūšių žuvis. |
12.2. |
Tačiau draudžiama gaudyti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą arba iškrauti giliavandenių rūšių žuvų ir juodojo paltuso kiekį, kiekvieno reiso metu viršijantį 100 kg, jei tas laivas neturi leidimo žvejoti giliavandenių rūšių žuvis. |
13. Laikinos priemonės pažeidžiamoms giliavandenių rūšių žuvų buveinėms apsaugoti
13.1 |
Draudžiama žvejoti dugniniais tralais ir pasyviaisiais įrankiais, įskaitant inkarinius žiauninius tinklaičius ir ilgąsias ūdas, rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):
|
13.2. |
Draudžiama žvejoti dugniniais tralais ir pasyviaisiais įrankiais, įskaitant inkarinius žiauninius tinklaičius ir ilgąsias ūdas, rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):
|
13.3. |
Visi laivai, žvejojantys pelagines žuvis 13.2 punkte nurodytose koralų apsaugos zonose, privalo būti įtraukti į leidimą turinčių laivų sąrašą ir jiems turi būti išduotas specialus žvejybos leidimas, kuris turi būti laikomas laive. Tokiuose leidimuose nurodoma visa informacija, kurios reikalaujama Reglamente (EB) Nr. 1627/94, ir apie juos turi būti pranešta laikantis taisyklių, apibrėžtų Reglamente (EB) Nr. 2943/95, nustatančiame išsamias taisykles Reglamentui (EB) Nr. 1627/94 taikyti. Laivuose, įtrauktuose į leidimą turinčių laivų sąrašą, laikomi tik pelaginės žvejybos įrankiai. |
13.4. |
Pelagines žuvis žvejojantys laivai, ketinantys žvejoti 13.2 punkte nustatytoje koralų apsaugos zonoje, privalo iš anksto prieš 4 valandas Airijos žvejybos stebėsenos centrui pranešti apie savo ketinimą įplaukti į koralų apsaugos zoną. Tuo pačiu metu jie praneša apie laive laikomus kiekius. |
13.5. |
Pelagines žuvis 13.2 punkte nustatytoje koralų apsaugos zonoje žvejojantys laivai privalo turėti veikiančią, visiškai veikimo požiūriu saugią LSS, visiškai atitinkančią Tarybos reglamento (EB) Nr. 2244/2003 reikalavimus, laivui esant koralų apsaugos zonoje. |
13.6. |
Pelagines žuvis 13.2 punkte nustatytoje koralų apsaugos zonoje žvejojantys laivai kas valandą privalo teikti LSS ataskaitas. |
13.7. |
Pelagines žuvis 13.2 punkte nustatytoje koralų apsaugos zonoje baigę žvejoti laivai privalo informuoti Airijos žvejybos stebėsenos centrą apie išplaukimą iš šios zonos. Tuo pačiu metu jie praneša apie laive laikomus kiekius. |
13.8. |
Pelaginių rūšių žuvų žvejybos 13.2 punkte nustatytoje koralų apsaugos zonoje metu laive galima laikyti arba žvejyboje naudoti tik tuos tinklus, kurių akies dydis yra 16–31 mm arba 32–54 mm. |
14. Filipininės veneros verslinis dydis
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 850/98 17 straipsnio, filipininės veneros (Ruditapes philippinarum) verslinis dydis yra 35 mm.
B dalis
Rytų vidurio Atlantas
15. Paprastojo aštuonkojo verslinis dydis
Verslinis paprastojo aštuonkojo (Octopus vulgaris) dydis trečiųjų šalių suverenitetui arba jurisdikcijai priklausančiuose jūrų vandenyse, esančiuose CECAF (FAO Rytų Vidurio Atlanto žuvininkystės komitetas) regione, yra 450 g (išskrodus). Mažesnių nei verslinio 450 g dydžio (išskrodus) paprastųjų aštuonkojų negalima laikyti laive, perkrauti, iškrauti, vežti, sandėliuoti, parduoti, pateikti arba siūlyti parduoti, jie turi būti nedelsiant paleisti į jūrą.
16. Tam tikrai žvejybai krabų ir omarų gaudyklėmis IXa zonoje (Vakarų galisija) taikoma sąlyga
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 850/98 29b straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo, žvejyba krabų ir omarų gaudyklėmis, kuriomis nepagaunami norveginiai omarai, leidžiama Reglamento (EB) Nr. 850/98 29b straipsnio 1 dalies a punkte nurodytuose geografiniuose rajonuose ir nustatytu laikotarpiu.
17. Atlanto silkės žvejybai VIa zonoje taikomos sąlygos (Butt of Lewis)
Reglamento (EB) Nr. 850/98 20 straipsnio 1 dalies d punkte pateiktos nuostatos 2008 m. netaikomos.
C dalis
Rytinė Ramiojo vandenyno dalis
18. Žvejyba gaubiamaisiais tinklais Amerikos tropikų tuno komisijos (IATTC) reguliuojamame rajone
18.1. |
Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams 2008 m. rugpjūčio 1 d. – rugsėjo 11 d. arba 2008 m. lapkričio 20 d. – gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares), didžiaakius tunus (Thunnus obesus) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) rajone, kuris apibrėžiamas šiomis ribomis:
|
18.2. |
Atitinkamos valstybės narės iki 2008 m. liepos 1 d. praneša Komisijai pasirinktą žvejybos nutraukimo laikotarpį. Visi atitinkamos valstybės narės laivai, žvejojantys gaubiamaisiais tinklais, apibrėžtame rajone pasirinktu laikotarpiu turi nutraukti žvejybą tais tinklais. |
18.3. |
Nuo … (4) laivai, gaubiamaisiais tinklais žvejojantys tunus Amerikos tropikų tuno komisijos (IATTC) reguliuojamame rajone, laiko laive ir iškrauna visus sužvejotus didžiaakius, dryžuosius ir gelsvauodegius tunus, išskyrus tuos, kurie dėl kitų priežasčių nei jų dydis laikomi netinkamais žmonėms vartoti. Ši nuostata netaikoma tik per paskutinį žvejybos įrankio panaudojimą reiso metu, kai gali neužtekti vietos patalpinti visiems to įrankio panaudojimo metu sužvejotiems tunams. |
D dalis
Rytinė Ramiojo vandenyno dalis ir vakarinė bei vidurio Ramiojo vandenyno dalys
19. Specialios priemonės rytinėje, vakarinėje ir vidurio Ramiojo vandenyno dalyse
Rytinėje, vakarinėje ir vidurio Ramiojo vandenyno dalyse gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai nedelsdami paleidžia kiek įmanoma mažiau sužalotus jūros vėžlius, ryklius, buriažuvines, rajas, doradas ir kitas ne pagrindines žvejojamas rūšis. Žvejai raginami ieškoti greitą ir saugų visų pirmiau minėtų gyvūnų paleidimą palengvinančių būdų bei įrangos ir jais naudotis.
20. Apsuptiems tinklais arba į juos įsipainiojusiems jūros vėžliams taikomos specialios priemonės
a) |
pastebėjus tinkle jūros vėžlį, dedamos tikslingos pastangos išgelbėti vėžlį, prieš jam įsipainiojant į tinklą, jei būtina, nuleidžiant į vandenį greitaeigį katerį; |
b) |
jeigu vėžlys yra įsipainiojęs tinkle, tinklo vyniojimas turėtų būti sustabdomas vos tik vėžlys iškyla iš vandens ir neturėtų būti tęsiamas, kol vėžlys išpainiojamas iš tinklo ir paleidžiamas; |
c) |
jeigu vėžlys užkeliamas į laivą, prieš paleidžiant vėžlį į vandenį turėtų būti imamasi visų tinkamų veiksmų jam padėti atsigauti; |
d) |
tunus žvejojantiems laivams draudžiama į jūrą išmesti druskos maišus arba bet kokias kitas plastiko šiukšles; |
e) |
žvejai raginami, jeigu įmanoma, paleisti į jūrą į plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti ir kitus žvejybos įrankius įsipainiojusius vėžlius; |
f) |
taip pat rekomenduojama sugrąžinti į žvejybą nenaudojamas plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti. |
E dalis
Šiaurės Rytų Atlantas
21. Gelminių jūrų ešerių žvejybai I ir II ICES zonų tarptautiniuose vandenyse taikomos specialios priemonės
(Sebastes mentella)
a) |
vykdyti specializuotą gelminių jūrų ešerių žvejybą laivams, kurie anksčiau vykdė gelminių jūrų ešerių žvejybą NEAFC reguliuojamame rajone, leidžiama tik nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki lapkričio 15 d.; |
b) |
Komisija informuoja valstybes nares, kurią dieną NEAFC sekretariatas pranešė NEAFC Susitariančiosioms Šalims, kad BLSK yra visiškai išnaudotas. Nuo tos dienos valstybės narės uždraudžia su jų vėliavomis plaukiojantiems laivams vykdyti gelminių jūrų ešerių specializuotą žvejybą; |
c) |
nukrypstant nuo 1999 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2791/1999, nustatančio Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose galiojimo srityje taikomas tam tikras kontrolės priemones (5), 16 straipsnio 1 dalies b punkto, tokią žvejybą vykdančių žvejybos laivų kapitonai kiekvieną dieną perduoda informaciją apie sugautų žuvų kiekius; |
d) |
Laikantis Reglamento (EB) Nr. 2791/1999 4 straipsnio nuostatų, leidimas žvejoti gelminius jūrų ešerius galioja tik tuo atveju, jei laivai perduoda ataskaitas pagal Reglamento (EB) Nr. 2791/1999 6 straipsnio 1 punktą ir jos perduodamos NEAFC sekretariatui pagal Reglamento (EB) Nr. 2791/1999 6 straipsnio 2 dalį. |
e) |
Laivai riboja gelminių jūrų ešerių priegaudą vykdant kitą žvejybą iki 1 % viso laive laikomo sugautų žuvų kiekio. |
f) |
Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose mokslininkai stebėtojai rinktų mokslinę informaciją. Renkama informacija mažiausiai apima pagal gylį skirstomus sudėties duomenis apie lytį, amžių ir ilgį. Ši informacija teikiama ICES. |
(2) OL L 56, 2005 3 2, p. 8. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1805/2005 (OL L 290, 2005 11 4, p. 12).
(4) OL: šio reglamento įsigaliojimo diena.
(5) OL L 337, 1999 12 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 770/2004 (OL L 123, 2004 4 27, p. 4).
III priedo 1 priedėlis
VELKAMIEJI ŽVEJYBOS ĮRANKIAI: Skagerako ir Kategato sąsiauriai
Tinklo akies dydžio ribos, pagrindinės žvejojamų žuvų rūšys ir nustatyti sugautų žuvų kiekiai procentais, taikomi naudojant vieną tinklo akies dydžio ribą
Rūšis |
Tinklo akies dydžio riba (mm) |
|||||||
<16 |
16-31 |
32-69 |
35-69 |
70-89 (5) |
≥90 |
|||
Mažiausias pagrindinių žvejojamų rūšių žuvų kiekis procentais |
||||||||
50 % (6) |
50 % (6) |
20 % (6) |
50 % (6) |
20 % (6) |
20 % (7) |
30 % (8) |
Nenustatyta |
|
Tobinės (Ammodytidae) (3) |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
Tobinės (Ammodytidae) (4) |
|
x |
|
x |
x |
x |
x |
x |
Norveginė stintmenkė (Trisopterus esmarkii) |
|
x |
|
x |
x |
x |
x |
x |
Šiaurinis putasu (Micromesistius poutassou) |
|
x |
|
x |
x |
x |
x |
x |
Didžioji jūrinė drakoniukė (Trachinus draco) (1) |
|
x |
|
x |
x |
x |
x |
x |
Moliuskai (išskyrus Sepia) (1) |
|
x |
|
x |
x |
x |
x |
x |
Paprastoji vėjažuvė (Belone belone) (1) |
|
x |
|
x |
x |
x |
x |
x |
Pilkasis jūrgaidis (Eutrigla gurnardus) (1) |
|
|
|
x |
x |
x |
x |
x |
Argentinos (Argentina spp.) |
|
x |
|
x |
x |
x |
x |
x |
Atlanto šprotas (Sprattus sprattus) |
|
|
|
|
|
|
|
|
Europinis upinis ungurys (Anguilla anguilla) |
|
|
x |
x |
x |
x |
x |
x |
Paprastoji krevetė/Baltijos krevetė (Crangon spp., Palaemon adspersus) (2) |
|
|
x |
x |
x |
x |
x |
x |
Paprastosios skumbrės (Scomber spp.) |
|
|
x |
|
|
|
x |
x |
Paprastosios stauridės (Trachurus spp.) |
|
|
x |
|
|
|
x |
x |
Atlanto silkė (Clupea harengus) |
|
|
x |
|
|
|
x |
x |
Paprastoji šiaurinė krevetė (Pandalus borealis) |
|
|
|
|
|
x |
x |
x |
Paprastoji krevetė/Baltijos krevetė (Crangon spp., Palaemon adspersus) (1) |
|
|
|
|
x |
|
x |
x |
Paprastasis merlangas (Merlangius merlangus) |
|
|
|
|
|
|
x |
x |
Norveginis omaras (Nephrops norvegicus) |
|
|
|
|
|
|
x |
x |
Visi kiti jūrų gyvūnai |
|
|
|
|
|
|
|
x |
(1) Ne toliau nei keturios mylios nuo bazinės linijos.
(2) Toliau nei keturios mylios nuo bazinės linijos.
(3) Kovo 1 d. – spalio 31 d. Skagerako sąsiauryje, kovo 1 d. – liepos 31 d. Kategato sąsiauryje.
(4) Lapkričio 1 d. – paskutinę vasario mėn. dieną Skagerako sąsiauryje, rugpjūčio 1 d. – paskutinę vasario mėn. dieną Kategato sąsiauryje.
(5) Taikant šį tinklo akies dydžio intervalą, tralo maišas turi būti pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis ir turėti rūšiuojamąjį tinklelį, kaip nurodyta šio priedo 2 priedėlyje.
(6) Ne daugiau kaip 10 % laive laikomo sugautų žuvų kiekio sudaro Atlanto menkės, juodadėmės menkės, europinės jūrų lydekos, jūrinės plekšnės, raudonosios plekšnės, europinės mažažiotės plekšnės, paprastųjų jūrų liežuvių, paprastojo oto, švelniojo rombo, europinės upinės plekšnės, atlantinės skumbrės, megrimų, šiaurinio putasu, paprastosios gelsvapelekės plekšnės, amerikinio polako, norveginio omaro ir omaro mišinys.
(7) Ne daugiau kaip 50 % laive laikomo sugautų žuvų kiekio sudaro Atlanto menkės, juodadėmės menkės, europinės jūrų lydekos, jūrinės plekšnės, raudonosios plekšnės, europinės mažažiotės plekšnės, paprastųjų jūrų liežuvių, paprastojo oto, švelniojo rombo, europinės upinės plekšnės, Atlanto silkės, atlantinės skumbrės, megrimų, šiaurinio putasu, paprastosios gelsvapelekės plekšnės, amerikinio polako, norveginio omaro ir omaro mišinys.
(8) Ne daugiau kaip 60 % laive laikomo sugautų žuvų kiekio sudaro Atlanto menkės, juodadėmės menkės, europinės jūrų lydekos, jūrinės plekšnės, raudonosios plekšnės, europinės mažažiotės plekšnės, paprastųjų jūrų liežuvių, paprastojo oto, švelniojo rombo, europinės upinės plekšnės, megrimų, šiaurinio putasu, paprastosios gelsvapelekės plekšnės, amerikinio polako ir omaro mišinys.
III priedo 2 priedėlis
Žuvis pagal rūšį rūšiuojančio tinklelio žvejojant tralais, kurių tinklinio audinio akies dydis 70 mm, reikalavimai
a) |
Žuvis pagal rūšį rūšiuojantis tinklelis įtaisomas traluose, kurių visas maišas pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, kurių dydis yra 70 mm arba didesnis, tačiau mažesnis nei 90 mm. Trumpiausias tralo maišo ilgis yra 8 m. Draudžiama naudoti tralą, kurio maišo skersmuo yra didesnis nei 100 kvadratiniu akių, išskyrus sujungimo vietą ir kraštų sujungimus. |
b) |
Tinklelis yra stačiakampio formos. Tinklelio kraštinės lygiagrečios išilginei jo ašiai. Atstumas tarp tinklelio strypelių yra ne didesnis nei 35 mm. Leidžiama naudoti vieną arba daugiau lankstų siekiant palengvinti rūšiuojamojo tinklelio pritaikymą prie tinklo traukimo būgno. |
c) |
Rūšiuojamasis tinklelis prie tralo turi būti tvirtinamas įstrižai, viršutinis kraštas pakreipiamas žemyn, bet kokioje vietoje tarp tralo maišo priekio ir nekūginės tralo dalies priešakinio galo. Visi tinklelio kraštai pritaisomi prie tralo. |
d) |
Viršutiniame tralo tinklinio audeklo gabale yra tiesiogiai su viršutiniu rūšiuojamojo tinklelio kraštu sujungta neužstojama anga žuvims išeiti. Angos žuvims išeiti galinio krašto plotis yra toks pat kaip rūšiuojamojo tinklelio ir priekinė dalis iš abiejų rūšiuojamojo tinklelio kraštų išilgai akių kraštinių nukreipiama į priekį siaurosios angos dalies link. |
e) |
Prieš rūšiuojamąjį tinklelį leidžiama įtaisyti iš tinklinio audeklo pagamintą piltuvo formos kreipiamąjį prietaisą, kuris žuvis nukreiptų tralo dugno ir rūšiuojamojo tinklelio link. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreipiamojo prietaiso akių dydis yra 70 mm. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreipiamojo prietaiso vertikali anga, esanti prie rūšiuojamojo tinklelio, yra 15 centimetrų. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreipiamojo prietaiso plotis prie rūšiuojamojo tinklelio yra toks pat kaip rūšiuojamojo tinklelio plotis. Tralas mažosioms žuvims (išskyrus žuvų jauniklius) žvejoti (tralo dydis). Į tralą patenkanti žuvis iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreipiamuoju prietaisu nukreipiama tralo apačios ir rūšiuojamojo tinklelio link. Didesnės žuvys, susidūrusios su rūšiuojamuoju tinkleliu, išplaukia iš tralo, o mažesnės žuvys ir norveginiai omarai praplaukia per rūšiuojamąjį tinklelį ir patenka į tralo maišą. Iš tralo maišo, kuris visas yra pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, lengviau gali ištrūkti mažos žuvys ir norveginiai omarai. |
III priedo 3 priedėlis
Žvejybos tam tikrais III, IV, V, VI, VII ir VIII a, b, d ir e ICES zonose leidžiamais velkamaisiais žvejybos įrankiais sąlygos
a) |
Viršutinio išėjimo lango, pagaminto iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, reikalavimai Pagaminto iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis ir įrengto galinėje kūginėje tralo dalyje, daniškame velkamajame tinkle arba panašiame žvejybos įrankyje, kurio tinklo akies dydis yra 70 mm arba didesnis nei 70 mm, tačiau mažesnis nei 100 mm, 100 mm išėjimo lango (matuojamas vidinis skersmuo) reikalavimai. Langas – tai keturkampis tralo maiše įterpiamas tinklinio audeklo gabalas. Galima įrengti tik vieną išėjimo langą. Išėjimo lango niekaip neturi užstoti tralo viduje arba išorėje pritvirtinamos priemonės. |
b) |
Lango vieta Išėjimo langas turi būti įterpiamas tinklinio audeklo viršutinio gabalo viduryje, galinėje kūginėje tralo dalyje, prieš nekūginę dalį, sudarytą iš tinklinio audeklo gabalo tralui pailginti ir tralo maišo. Išėjmo langas turi užsibaigti ne daugiau kaip per 12 akių nuo ranka sumegztų akių juostos tarp tinklinio audeklo gabalo tinklui pailginti ir tralo kūginės formos dalies galinės dalies. |
c) |
Išėjimo lango dydis Išėjimo langas turi bent 2 m ilgio ir 1 m pločio. |
d) |
Išėjimo lango tinklinis audeklas Tinklinio audeklo akių kraštinės ilgis neturi būti trumpesnis nei 100 mm. Akys turi būti kvadratinės, t. y. visos keturios išėjimo lango tinklinio audeklo gabalo pusės yra sudarytos iš susikertančių ištisinių kraštinių. Įterpiant išėjimo langą tinklinio audeklo gabalas įterpiamas taip, kad akių kraštinės būtų lygiagrečios ir statmenos išilginei tralo maišo ašiai. Tinklinis audeklas turi būti megztas iš viengijo siūlo. Siūlas, iš kurio mezgamas tinklinis audeklas, neturi būti storesnis nei 4 mm. |
e) |
Išėjimo lango įterpimas į rombinių akių tinklinį audeklą Iš keturių išėjimo lango kraštų leidžiama įterpti sumegztų akių eilę. Šių sumegztų akių eilės plotis neturi būti didesnis nei 12 mm. Ištempto išėjimo lango ilgis turi būti toks pats kaip prie išėjimo lango išilginio krašto primegztų praskėstų rombinių akių ilgis. Rombinių akių skaičius viršutiniame gabale, pritvirtintame prie mažesnės išėjimo lango dalies (t.y. vieno metro ilgio dalyje, kuri statmena išilginei tralo maišo ašiai) yra ne mažiau kaip visų rombinių tinklo akių, pritvirtintų prie išilginės išėjimo lango dalies, skaičius, padalintas iš 0,7. |
f) |
Kita Išėjimo lango įterpimo į tralą brėžinys pateikiamas toliau. |
IV PRIEDAS
I DALIS
Kiekybiniai licencijų ir žvejybos leidimų apribojimai trečiųjų šalių vandenyse žvejojantiems Bendrijos laivams
Žvejybos rajonas |
Žvejyba |
Licencijų skaičius |
Licencijų paskirstymas valstybėms narėms |
Didžiausias bet kokiu metu rajone esančių laivų skaičius |
Norvegijos vandenys ir žvejybos zona aplink Jan Majeno salą |
Atlanto silkė, į šiaurę nuo 62o00' šiaurės platumos |
93 |
DK: 32, DE: 6, FR: 1, IRL: 9, NL: 11, SW: 12, UK: 21, PL: 1 |
69 |
Priedugnio žuvų rūšys, į šiaurę nuo 62o00' šiaurės platumos |
80 |
FR: 18, PT: 9, DE: 16, ES: 20, UK: 14, IRL: 1 |
50 |
|
Atlantinė skumbrė, į pietus nuo 62o00' šiaurės platumos, žvejyba gaubiamaisiais tinklais |
11 |
netaikoma |
||
Atlantinė skumbrė, į pietus nuo 62o00' šiaurės platumos, tralinė žvejyba |
19 |
netaikoma |
||
Atlantinė skumbrė, į šiaurę nuo 62o00' šiaurės platumos, žvejyba gaubiamaisiais tinklais |
11 (2) |
DK: 11 |
netaikoma |
|
Pramoninėms reikmėms žvejojamos žuvų rūšys, į pietus nuo 62o00' šiaurės platumos |
480 |
DK: 450, UK: 30 |
150 |
|
Farerų salų vandenys |
Visų rūšių tralinė žvejyba ne didesniais nei 180 pėdų ilgio laivais zonoje, esančioje 12–21 mylių atstumu nuo Farerų salų bazinės linijos |
26 |
BE: 0, DE: 4, FR: 4, UK: 18 |
13 |
Atlanto menkės ir juodadėmės menkės specialioji žvejyba žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies dydis ne mažesnis nei 135 mm, leidžiama tik rajone, esančiame į pietus nuo 62o28' šiaurės platumos ir į rytus nuo 6o30' vakarų ilgumos |
8 (3) |
|
4 |
|
|
Tralinė žvejyba didesniu nei 21 mylia atstumu nuo bazinės Farerų salų linijos. Kovo 1 d. – gegužės 31 d. ir spalio 1 d. – gruodžio 31 d. tie laivai gali vykdyti veiklą rajone tarp 61o20' šiaurės platumos bei 62o00' šiaurės platumos bei 12 – 21 mylių atstumu nuo bazinės linijos esančiame rajone. |
70 |
BE: 0, DE: 10, FR: 40, UK: 20 |
26 |
Melsvųjų molvų žvejyba tralu, kurio tinklo akies dydis ne mažesnis nei 100 mm, rajone, esančiame į pietus nuo 61o30' šiaurės platumos ir į vakarus nuo 9o00' vakarų ilgumos, bei rajone, esančiame tarp 7o00' vakarų ilgumos ir 9o00' vakarų ilgumos į pietus nuo 60o30' šiaurės platumos, ir rajone, esančiame į pietvakarius nuo linijos tarp 60o30' šiaurės platumos, 7o00' vakarų ilgumos ir 60o00' šiaurės platumos, 6o00' vakarų ilgumos. |
70 |
20 (5) |
||
|
Specialioji amerikinio polako žvejyba tralu, kurio tinklo akies dydis yra ne mažesnis nei 120 mm, turint galimybę naudoti skersines tralo maišo virves. |
70 |
|
22 (5) |
Šiaurinių putasu žvejyba. Bendrą licencijų skaičių galima padidinti keturiems laivams išduotomis licencijomis, kad būtų galima suformuoti poras, jeigu Farerų salų institucijos imtų taikyti specialias galimybių žvejoti rajone, kuris vadinamas „pagrindiniu šiaurinių putasu žvejybos rajonu“, taisykles. |
36 |
DE: 3, DK: 19, FR: 2, UK: 5, NL: 5 |
20 |
|
Žvejyba ūdomis |
10 |
UK: 10 |
6 |
|
Atlantinės skumbrės žvejyba |
12 |
DK: 12 |
12 |
|
Atlanto silkės žvejyba į šiaurę nuo 61o šiaurės platumos |
21 |
DE: 1, DK: 7, FR: 0, UK: 5, IRL: 2, NL: 3, SW: 3 |
21 |
II DALIS
Kiekybiniai licencijų ir žvejybos leidimų apribojimai Bendrijos vandenyse žvejojantiems trečiųjų šalių žvejybos laivams
Vėliavos valstybė |
Žvejyba |
Licencijų skaičius |
Didžiausias bet kokiu metu rajone esančių laivų skaičius |
Norvegija |
Atlanto silkė, į šiaurę nuo 62o00' šiaurės platumos |
20 |
20 |
Farerų salos |
Atlantinė skumbrė, VIa (į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos), VIIe, f, h, paprastosios stauridės, IV, VIa (į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos), VIIe, f, h; Atlanto silkė, VIa (į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos) |
14 |
14 |
Atlanto silkė, į šiaurę nuo 62o00' šiaurės platumos |
21 |
21 |
|
Atlanto silkė, IIIa |
4 |
4 |
|
Pramoninė norveginės stintmenkės ir Atlanto šproto žvejyba, IV, VIa (į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos): tobinės, IV (įskaitant neišvengiamą šiaurinio putasu priegaudą) |
15 |
15 |
|
Paprastoji molva ir brosmė |
20 |
10 |
|
Šiaurinis putasu II, VIa (į šiaurę nuo 56o30' šiaurės platumos), VIb, VII (į vakarus nuo 12o00' vakarų ilgumos) |
20 |
20 |
|
Melsvoji molva |
16 |
16 |
|
Venesuela |
Rifešeriai (6) (Prancūzijos Gvianos vandenys) |
41 |
pm |
Rykliai (Prancūzijos Gvianos vandenys) |
4 |
pm |
III DALIS
Deklaracija pagal 25 straipsnio 2 dalį
(1) Šis paskirstymas galioja žvejybai gaubiamaisiais tinklais ir tralinei žvejybai.
(2) Turi būti pasirinkta iš 11 licencijų, skirtų atlantinės skumbrės žvejybai gaubiamaisiais tinklais į pietus nuo 62o00' šiaurės platumos.
(3) Pagal 1999 metų suderintą protokolą duomenys apie Atlanto menkių ir juodadėmių menkių specialiąją žvejybą pateikiami su duomenimis „Visa tralinė žvejyba 12-21 mylių nuo Farerų salų bazinės linijos esančioje zonoje ne ilgesniais nei 180 pėdų laivais“.
(4) Didžiausias bet kokiu metu rajone esančių laivų skaičius.
(5) Šie skaičiai pateikti skiltyje „Tralinė žvejyba didesniu nei 21 mylia atstumu nuo bazinių Farerų salų linijų“.
(6) Turi būti sužvejota tik ilgosiomis ūdomis, gaudyklėmis (rifešeriai), ilgosiomis ūdomis ar tinklais, kurių tinklo akies dydis ne mažesnis nei 100 mm, ne mažesniame nei 30 m gylyje (rykliai). Kad būtų išduotos tos licencijos, turi būti pateikiama įrodymų, kad licencijos prašantis laivo savininkas turi sudaręs galiojančią sutartį su Prancūzijos Gvianos departamente įsisteigusia perdirbimo įmone ir kad joje yra numatytas įsipareigojimas iš atitinkamo laivo bent 75 % viso sužvejoto rifešerių kiekio arba 50 % viso sužvejoto ryklių kiekio iškrauti tame departamente, kad rifešerius ir ryklius būtų galima perdirbti tos įmonės gamykloje.
Pirmiau minėtą sutartį turi patvirtinti Prancūzijos institucijos, kurios užtikrina, kad jos sąlygos atitiktų tikrąjį sutartį sudariusios įmonės perdirbimo pajėgumą ir Gvianos ekonomikos vystymosi tikslus. Tinkamai patvirtintos sutarties kopija pridedama prie prašymo išduoti licenciją.
Jeigu atsisakoma suteikti pirmiau minėtą patvirtinimą, Prancūzijos institucijos praneša apie tą atsisakymą ir atitinkamai šaliai bei Komisijai nurodo atsisakymo priežastį.
V PRIEDAS
I DALIS
Laivo žurnale registruojama informacija
Žvejojant 200 jūrmylių nuo Bendrijos valstybės narės krantų zonoje, kurioje galioja Bendrijos žvejybos taisyklės, po kiekvieno toliau nurodyto įvykio laivo žurnale nedelsiant turi būti įrašoma ši informacija:
Po kiekvienos žvejybos operacijos:
1.1. |
kiekvienos sugautų žuvų rūšies kiekis (gyvasis svoris kilogramais); |
1.2. |
žvejybos operacijos diena ir laikas; |
1.3. |
geografinė padėtis, kurioje sugautos žuvys; |
1.4. |
naudotas žvejybos metodas. |
Po kiekvieno perkrovimo į laivą arba iš laivo:
2.1. |
įrašas „pakrauta iš“ arba „perkrauta į“; |
2.2. |
kiekvienos perkrautų žuvų rūšies kiekis (gyvasis svoris kilogramais); |
2.3. |
laivo, į kurį buvo perkrauta arba iš kurio buvo perkrauta žuvis, pavadinimas, išorinės atpažinimo raidės ir skaičiai; |
2.4. |
Atlanto menkių perkrauti neleidžiama. |
Po kiekvieno iškrovimo Bendrijos uoste:
3.1. |
uosto pavadinimas; |
3.2. |
kiekvienos iškrautų žuvų rūšies kiekis (gyvasis svoris kilogramais). |
Po kiekvieno informacijos perdavimo Europos Bendrijų Komisijai:
4.1. |
informacijos perdavimo diena ir laikas; |
4.2. |
pranešimo tipas: „įplaukiant sugautų žuvų kiekis“, „išplaukiant sugautų žuvų kiekis“, „sugautų žuvų kiekis“, „perkrovimas“; |
4.3. |
jei informacija perduodama radijo ryšiu: radijo stoties pavadinimas. |
II DALIS
VI PRIEDAS
KOMISIJAI PERDUODAMOS INFORMACIJOS TURINYS IR JOS PERDAVIMO PRIEMONĖS
1. Europos Bendrijų Komisijai perduotina informacija ir jos perdavimo tvarkaraštis:
1.1. |
Kiekvieną kartą laivas, žvejybos reisą (1) pradedantis Bendrijos vandenyse, perduoda pranešimą apie „įplaukiant sugautų žuvų kiekius“, kuriame nurodo:
|
1.2. |
Kiekvieną kartą laivas, žvejybos reisą (6) užbaigiantis Bendrijos vandenyse, perduoda pranešimą apie „išplaukiant sugautų žuvų kiekį“, kuriame nurodo:
|
1.3. |
Kas trečią dieną, pradedant trečiąja diena nuo laivo pirmojo įplaukimo į 1.1 punkte nurodytas zonas, jeigu žvejojamos Atlanto silkės ir atlantinės skumbrės, ir kas savaitę, pradedant septintąja diena nuo laivo pirmojo įplaukimo į 1.1 punkte nurodytas zonas, jeigu žvejojamos visų rūšių, išskyrus Atlanto silkes ir atlantines skumbres, žuvys, turi būti perduodama „ataskaita apie sugautų žuvų kiekį“, kurioje nurodoma:
|
1.4. |
Jeigu numatoma atlikti perkrovimą tarp pranešimo apie „įplaukiant sugautų žuvų kiekį“ ir pranešimo apie „išplaukiant sugautų žuvų kiekį“ perdavimo (pastarieji perduodami nepriklausomai nuo „ataskaitos apie sugautų žuvų kiekį“), ne vėliau nei 24 valandos iki perkrovimo turi būti perduodamas papildomas pranešimas „perkrovimas“, kuriame nurodoma:
|
2. Pranešimo forma
Jeigu netaikomos 3.3 punkto nuostatos (žr. toliau), pirmiau, t. y. 1 punkte, nurodyta informacija turi būti perduodama naudojant kodus ir laikantis pirmiau nurodytos duomenų išdėstymo tvarkos; visų pirma,
— |
eilutėje, kurioje nurodoma pranešimo tema, turi būti įrašomas tekstas „VRONT“; |
— |
kiekvienos rūšies duomenys įrašomi naujoje eilutėje; |
— |
prieš duomenis turi būti nurodytas kodas, kuris nuo kiekvieno kito kodo atskiriamas tarpeliu. |
Pavyzdys (duomenys pateikti tik kaip pavyzdys):
SR |
|
AD |
XEU |
SQ |
1 |
TM |
COE |
RC |
IRCS |
TN |
1 |
NA |
LAIVO PAVADINIMO PAVYZDYS |
IR |
NOR |
XR |
PO 12345 |
LT |
+65.321 |
LO |
-21.123 |
RA |
04A. |
OB |
COD 100 HAD 300 |
DA |
20051004 |
MA |
LAIVO KAPITONO VARDO, PAVARDĖS PAVYZDYS |
TI |
1315 |
ER |
|
3. Pranešimo schema
3.1. |
1 punkte nurodytą informaciją laivas Europos Bendrijų Komisijai į Briuselį perduoda teleksu (SAT COM C 420599543 FISH), elektroniniu paštu (FISHERIES-telecom@ec.europa.eu) arba viena iš 4 punkte išvardytų radijo stočių ir tos informacijos forma turi atitikti nurodytąją 2 punkte. |
3.2. |
Jeigu dėl force majeure aplinkybių laivas pranešimo perduoti negali, tą pranešimą jo vardu gali perduoti kitas laivas. |
3.3. |
Jeigu vėliavos valstybė visų savo laivų, kurie vykdo veiklą, vardu visus pirmiau minėtus pranešimus ir jų turinį turi techninių galimybių perduoti vadinamuoju NAF formatu, ta vėliavos valstybė, sudariusi su Komisija dvišalį susitarimą, šią informaciją Europos Bendrijų Komisijai į Briuselį perduoda slaptuoju perdavimo protokolu. Minėtu atveju, be jau perduotos informacijos, turi būti pateikiama papildomų duomenų (perdavus AD informaciją)
Pavyzdys (nurodomi minėti duomenys) //SR//AD/XEU//FR/NOR//RN/5//RD/20051004//RT/1320//SQ/1//TM/COE//RC/IRCS//TN/1//NA/LAIVO PAVADINIMO PAVYZDYS//IR/NOR//XR/PO 12345//LT/+65.321//LG/-21.123//RA/04A.//OB/COD 100 HAD 300//DA/20051004//TI/1315//MA/LAIVO KAPITONO VARDO PAVARDĖS PAVYZDYS//ER// Vėliavos valstybei perduodamas „patvirtinimas apie gautą pranešimą“, kuriame nurodoma:
|
4. Radijo stoties pavadinimas
Radijo stoties pavadinimas |
Radijo stoties šaukinys |
Lyngby |
OXZ |
Land's End |
GLD |
Valentia |
EJK |
Malin Head |
EJM |
Torshavn |
OXJ |
Bergen |
LGN |
Farsund |
LGZ |
Florø |
LGL |
Rogaland |
LGQ |
Tjøme |
LGT |
Ålesund |
LGA |
Ørlandet |
LFO |
Bodø |
LPG |
Svalbard |
LGS |
Stockholm Radio |
STOCKHOLM RADIO |
Turku |
OFK |
5. Rūšims pažymėti naudojamas kodas
Alfonsinos (Beryx spp.) |
ALF |
Amerikinė plekšnė (Hippoglossoides platessoides) |
PLA |
Europinis ančiuvis (Engraulis encrasicolus) |
ANE |
Paprastieji jūrų velniai (Lophius spp.) |
MNZ |
Atlantinė argentina (Argentina silus) |
ARG |
Atlanto jūrų karšis (Brama brama) |
POA |
Milžinryklis (Cetorinhus maximus) |
BSK |
Juodoji kardžuvė (Aphanopus carbo) |
BSF |
Melsvoji molva (Molva dypterygia) |
BLI |
Šiaurinis putasu (Micromesistius poutassou) |
WHB |
Atlanto ūsuotoji krevetė (Xiphopenaeus kroyeri) |
BOB |
Atlanto menkė (Gadus morhua) |
COD |
Paprastoji krevetė (Crangon crangon) |
CSH |
Kalmaras (Loligo spp.) |
SQC |
Paprastasis dygliaryklis (Squalus acanthias) |
DGS |
Siūlauodegė menkė (Phycis spp.) |
FOR |
Juodasis paltusas (Reinhardtius hippoglossoides) |
GHL |
Juodadėmė menkė (Melanogrammus aeglefinus) |
HAD |
Europinė jūrų lydeka (Merluccius merluccius) |
HKE |
Atlantinis paltusas (Hippoglossus hippoglossus) |
HAL |
Atlanto silkė (Clupea harengus) |
HER |
Paprastoji stauridė (Trachurus trachurus) |
HOM |
Paprastoji molva (Molva Molva) |
LIN |
Atlantinė skumbrė (Scomber Scombrus) |
MAC |
Megrimai (Lepidorhombus spp.) |
LEZ |
Paprastoji šiaurinė krevetė (Pandalus borealis) |
PRA |
Norveginis omaras (Nephrops norvegicus) |
NEP |
Norveginė stintmenkė (Trisopterus esmarkii) |
NOP |
Atlantinis didžiagalvis (Hoplostethus atlanticus) |
ORY |
Kita |
OTH |
Jūrinė plekšnė (Pleuronectes platessa) |
PLE |
Polakas (Pollachius pollachius) |
POL |
Silkinis ryklys (Lamma nasus) |
POR |
Paprastieji jūrų ešeriai (Sebastes spp.) |
RED |
Raudonpelekis pagelas (Pagellus bogaraveo) |
SBR |
Bukasnukis ilgauodegis grenadierius (Coryphaenoides rupestris) |
RNG |
Amerikinis polakas (Pollachius virens) |
POK |
Atlanto lašiša (Salmo salar) |
SAL |
Tobinės (Ammodytes spp.) |
SAN |
Europinė sardinė (Sardina pilchardus) |
PIL |
Rykliai (Selachii, Pleurotremata) |
SKH |
Krevetės (Penaeidae) |
PEZ |
Atlanto šprotas (Sprattus sprattus) |
SPR |
Kalmarai (Illex spp.) |
SQX |
Tunai (Thunnidae) |
TUN |
Brosmė (Brosme brosme) |
USK |
Paprastasis merlangas (Merlangus merlangus) |
WHG |
Geltonuodegė plekšnė (Limanda ferruginea) |
YEL |
6. Tam tikram rajonui pažymėti naudojami kodai
02A. |
IIa ICES kvadratas – Norvegijos jūra |
02B. |
IIb ICES kvadratas – Špicbergenas ir Lokio sala |
03A. |
IIIa ICES kvadratas – Skagerako ir Kategato sąsiauriai |
03B. |
IIIb ICES kvadratas |
03C. |
IIIc ICES kvadratas |
03D. |
IIId ICES kvadratas – Baltijos jūra |
04A. |
IVa ICES kvadratas – šiaurinė Šiaurės jūros dalis |
04B. |
IVb ICES kvadratas – vidurinė Šiaurės jūros dalis |
04C. |
IVc ICES kvadratas – pietinė Šiaurės jūros dalis |
05A. |
Va ICES kvadratas – Islandijos žvejybos rajonas |
05B. |
Vb ICES kvadratas – Farerų salų žvejybos rajonas |
06A. |
VIa ICES kvadratas – Škotijos ir Šiaurės Airijos šiaurės vakarų pakrantė |
06B. |
VIb ICES kvadratas – Rockall regionas |
07A. |
VIIa ICES kvadratas – Airijos jūra |
07B. |
VIIb ICES kvadratas – Airijos vakarinė dalis |
07C. |
VIIc ICES kvadratas – Porcupine sekluma |
07D. |
VIId ICES kvadratas – rytinė Lamanšo sąsiaurio dalis |
07E. |
VIIe ICES kvadratas – vakarinė Lamanšo sąsiaurio dalis |
07F. |
VIIf ICES kvadratas – Bristolio kanalas |
07G. |
VIIg ICES kvadratas – šiaurinė Keltų jūros dalis |
07H. |
VIIh ICES kvadratas – pietinė Keltų jūros dalis |
07J. |
VIIj ICES kvadratas – Šiaurės Vakarų Airija, rytinė dalis |
07K. |
VIIk ICES kvadratas – Šiaurės Vakarų Airija, vakarinė dalis |
08A. |
VIIIa ICES kvadratas – Biskajos įlanka, šiaurinė dalis |
08B. |
VIIIb ICES kvadratas – Biskajos įlanka, vidurinė dalis |
08C. |
VIIIc ICES kvadratas – Biskajos įlanka, pietinė dalis |
08D. |
VIIId ICES kvadratas – Biskajos įlanka, atvira jūra |
08E. |
VIIIe ICES kvadratas – Biskajos įlanka, vakarinė įlankos dalis |
09A. |
IXa ICES kvadratas – Portugalijos vandenys, rytinė dalis |
09B. |
IXb ICES kvadratas – Portugalijos vandenys, vakarinė dalis |
14A. |
XIVa ICES kvadratas – Šiaurės Rytų Grenlandija |
14B. |
XIVb ICES kvadratas – Pietryčių Grenlandija |
7. |
Be 1–6 punktuose numatytų nuostatų, trečiųjų šalių laivams, Bendrijos vandenyse žvejojantiems šiaurinius putasu, taikomos šios nuostatos:
|
(1) „Žvejybos reisas“ – tai reisas, kurio pradžia laikomas žvejoti ketinančio laivo įplaukimas į 200 jūrmylių zoną nuo Bendrijos valstybių narių krantų, kurioje taikomos Bendrijos žvejybos taisyklės, ir kuris baigiasi laivui išplaukus iš minėtos zonos.
(2) p = privaloma
(3) n = neprivaloma
(4) LT ir LG: turi būti nurodoma kaip dešimtainis skaičius, 3 skaičiai po dešimtainio skaičiaus kablelio.
(5) Šio reikalavimo neprivaloma vykdyti, jeigu laive yra sumontuota palydovinė laivo sekimo sistema.
(6) „Žvejybos reisas“ – tai reisas, kurio pradžia laikomas žvejoti ketinančio laivo įplaukimas į 200 jūrmylių zoną nuo Bendrijos valstybių narių krantų, kurioje taikomos Bendrijos žvejybos taisyklės, ir kuris baigiasi laivui išplaukus iš minėtos zonos.
(7) LT ir LG: turi būti nurodoma kaip dešimtainis skaičius, 3 skaičiai po dešimtainio skaičiaus kablelio.
(8) Šio reikalavimo neprivaloma vykdyti, jeigu laive yra sumontuota palydovinė laivo sekimo sistema.
(9) LT ir LG: turi būti nurodoma kaip dešimtainis skaičius, 3 skaičiai po dešimtainio skaičiaus kablelio.
(10) Šio reikalavimo neprivaloma vykdyti, jeigu laive yra sumontuota palydovinė laivo sekimo sistema.
(11) LT ir LG: turi būti nurodoma kaip dešimtainis skaičius, 3 skaičiai po dešimtainio skaičiaus kablelio.
(12) Šio reikalavimo neprivaloma vykdyti, jeigu laive yra sumontuota palydovinė laivo sekimo sistema.
(13) Neprivaloma laivui, į kurį perkraunama.
VII PRIEDAS
UŽDARAS RAJONAS NAFO 3O KVADRATE
NAFO 3O kvadrate toliau nurodytame rajone draudžiama visa žvejybos veikla naudojant dugninį kontaktinį žvejybos įrankį:
VIII PRIEDAS
I DALIS
Uosto valstybės kontrolės formos
UOSTO VALSTYBĖS KONTROLĖS FORMA – PSC 1
A DALIS: Pildo laivo kapitonas
Laivo pavadinimas |
TJO numeris (1) |
Radijo šaukinys |
Vėliavos valstybė |
||||||
INMARSAT numeris |
Telefakso numeris |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
||||||
Iškrovimo arba perkrovimo uostas |
Numatomas atvykimo laikas |
||||||||
|
Data: |
Laikas (UTC): |
|||||||
Bendras sugautų žuvų kiekis laive |
Sugautų žuvų kiekis, skirtas iškrauti (2) |
||||||||
Rūšis (3) |
Produktas (4) |
ICES rajonas, kuriame sugauta žuvis |
Produkto svoris (kg) |
Rūšis (3) |
Produktas (4) |
ICES rajonas, kuriame sugauta žuvis |
Produkto svoris (kg) |
B DALIS: Tik tarnybiniam naudojimui; pildo vėliavos valstybė
Vėliavos valstybė narė turi atsakyti į klausimus, pažymėdama „Taip“ arba „Ne“ |
Taip |
Ne |
|||||
|
|
|
|||||
|
|
|
|||||
|
|
|
|||||
|
|
|
|||||
Vėliavos valstybės patvirtinimas Tvirtinu, kad mano žiniomis ir tvirtu įsitikinimu pirmiau nurodyta informacija yra išsami, teisinga ir tiksli. |
|||||||
Vardas, pavardė ir pareigos |
Data |
Parašas |
Oficialus antspaudas |
C DALIS: Tik tarnybiniam naudojimui; pildo uosto valstybė
Uosto valstybės pavadinimas |
Suteiktas leidimas |
Data |
Parašas |
Antspaudas |
|
Taip Ne |
|
|
|
UOSTO VALSTYBĖS KONTROLĖS FORMA – PSC 2 (5)
A DALIS: Pildo laivo kapitonas
Laivo pavadinimas |
TJO numeris (6) |
Radijo šaukinys |
Vėliavos valstybė |
|||||||||
INMARSAT numeris |
Telefakso numeris |
Telefono numeris |
El. pašto adresas |
|||||||||
Iškrovimo arba perkrovimo uostas |
Numatomas atvykimo laikas |
|||||||||||
|
Data: |
Laikas (UTC): |
||||||||||
Informacija apie laivų, iš kurių iškraunama, sugautų žuvų kiekį |
||||||||||||
Laivo pavadinimas |
TJO numeris (6) |
Radijo šaukinys |
Vėliavos valstybė |
|||||||||
Bendras sugautų žuvų kiekis laive |
Sugautų žuvų kiekis, skirtas iškrauti (7) |
|||||||||||
Rūšis (8) |
Produktas (9) |
ICES rajonas, kuriame sugauta žuvis |
Produkto svoris (kg) |
Rūšis (8) |
Produktas (9) |
ICES rajonas, kuriame sugauta žuvis |
Produkto svoris (kg) |
B DALIS: Tik tarnybiniam naudojimui; pildo vėliavos valstybė
Vėliavos valstybė narė turi atsakyti į klausimus, pažymėdama „Taip“ arba „Ne“ |
Taip |
Ne |
|||||
|
|
|
|||||
|
|
|
|||||
|
|
|
|||||
|
|
|
|||||
Vėliavos valstybės patvirtinimas Tvirtinu, kad mano žiniomis ir tvirtu įsitikinimu pirmiau nurodyta informacija yra išsami, teisinga ir tiksli. |
|||||||
Vardas, pavardė ir pareigos |
Data |
Parašas |
Oficialus antspaudas |
C DALIS: Tik tarnybiniam naudojimui; pildo uosto valstybė
Uosto valstybės pavadinimas |
Suteiktas leidimas |
Data |
Parašas |
Antspaudas |
|
Taip … Ne … |
|
|
|
II DALIS
UOSTO VALSTYBĖS KONTROLĖS TIKRINIMO ATASKAITA (PSC 3) (10)
A. TIKRINIMO NUMERIS
Uosto valstybė |
Iškrovimo arba perkrovimo uostas |
||||
Laivo pavadinimas |
Vėliavos valstybė |
TJO numeris (11) |
Tarpt. radijo šaukinys |
||
Iškrovimas/perkrovimas pradėtas |
Data |
Laikas |
|||
Iškrovimas/perkrovimas baigtas |
Data |
Laikas |
B. TIKRINIMO DUOMENYS
Laivo, iš kurio iškraunama, pavadinimas |
TJO numeris (11) |
Radijo šaukinys |
Vėliavos valstybė |
B1. Iškrauta arba perkrauta žuvis
Rūšis (12) |
Produktas (13) |
ICES rajonas, kuriame sužvejota |
Produkto svoris (kg) |
Produkto svorio ir svorio pagal PSC 1 arba 2 duomenis skirtumas (kg) |
Produkto svorio ir svorio pagal PSC 1 arba 2 duomenis skirtumas (%) |
B2. Informacija apie be vėliavos valstybės patvirtinimo leidžiamus iškrauti žuvų kiekius
Sandėlio pavadinimas, kompetentingų institucijų pavadinimai, patvirtinimo gavimo terminas. |
B3. Laive laikoma žuvis
Rūšis (12) |
Produktas (13) |
ICES rajonas, kuriame sugauta žuvis |
Produkto svoris (kg) |
Produkto svorio ir svorio pagal PSC 1 arba 2 duomenis skirtumas (kg) |
Produkto svorio ir svorio pagal PSC 1 arba 2 duomenis skirtumas (%) |
C. TIKRINIMO REZULTATAI
Tikrinimas pradėtas |
Data |
Laikas |
|
Tikrinimas baigtas |
Data |
Laikas |
|
Pastabos |
|||
Nustatyti pažeidimai (14) |
|||
Straipsnis |
Nurodyti pažeistą (-as) NEAFC nuostatą (-as) ir apibendrinti susijusius faktus |
||
Inspektoriaus vardas, pavardė |
Inspektoriaus parašas |
Data ir vieta |
D. LAIVO KAPITONO PASTABOS
Aš, toliau pasirašęs laivo kapitonas, patvirtinu, kad šios ataskaitos kopija man buvo pateikta šią dieną. Mano parašu netvirtinama jokia šios ataskaitos turinio dalis, tik mano paties pastabos, jei jų yra. Parašas: … Data: … |
E. PASKIRSTYMAS
Egzempliorius vėliavos valstybei |
Egzempliorius NEAFC sekretoriui |
(1) . TJO (Tarptautinės jūrų organizacijos) numerio neturintys žvejybos laivai pateikia išorės registracijos numerį.
(2) Jei reikia, naudojama (-os) papildoma (-os) forma (-os).
(3) FAO 3 raidžių žuvų rūšies kodas.
(4) Produkto pateikimas – šio priedo priedėlis
(5) Apie kiekvieną laivą, iš kurio iškraunama, pildoma atskira forma.
(6) TJO numerio neturintys žvejybos laivai pateikia išorės registracijos numerį.
(7) Jei reikia, naudojama (-os) papildoma (-os) forma (-os).
(8) FAO 3 raidžių žuvų rūšies kodas.
(9) Produkto pateikimas, kaip nurodyta šio priedo priedėlyje.
(10) Jei laivas dalyvauja perkrovimo operacijose. Apie kiekvieną laivą, iš kurio iškraunama, pildoma atskira forma.
(11) TJO numerio neturintys žvejybos laivai pateikia išorės registracijos numerį.
(12) FAO 3 raidžių žuvų rūšies kodai.
(13) Produkto pateikimas, kaip nurodyta šio priedo priedėlyje.
(14) Jei pažeidimai susiję su NEAFC konvencijos rajone sužvejota žuvimi, turėtų būti daroma nuoroda į 2006 m. lapkričio 17 d. priimtos NEAFC kontrolės ir įgyvendinimo schemos atitinkamą straipsnį.
VIII priedo priedėlis
Produktai ir pakuotė
A. Produkto pavidalo kodai
Kodas |
Produkto pavidalas |
A |
Visa; sušaldyta |
B |
Visa; sušaldyta (virta) |
C |
Išskrosta su galva; sušaldyta |
D |
Išskrosta be galvos; sušaldyta |
E |
Išskrosta be galvos, apipjaustyta; sušaldyta |
F |
Filė be odos; su kaulais; sušaldyta |
G |
Filė be odos; be kaulų; sušaldyta |
H |
Filė su oda; su kaulais; sušaldyta |
I |
Filė su oda; be kaulų; sušaldyta |
J |
Sūdyta žuvis |
K |
Marinuota žuvis |
K |
Konservuoti produktai |
M |
Taukai |
N |
Iš visos žuvies pagaminti miltai |
O |
Iš žuvies subproduktų pagaminti miltai |
P |
Kita (nurodyti) |
B. Pakuotės tipas
Kodas |
Tipas |
CRT |
Kartoninės dėžės |
BOX |
Dėžės |
BGS |
Maišai |
BLC |
Blokai |
IX PRIEDAS
SPECIALIZUOTOS ŽVEJYBOS DRAUDIMAS CCAMLR RAJONE
Pagrindinės žvejojamos žuvų rūšys |
Zona |
Draudimo laikotarpis |
Rykliai (visos rūšys) |
Konvencijos rajonas |
Visus metus |
Notothenia rossii |
FAO 48.1 Antarktis, Peninsula rajone FAO 48.2 Antarktis, aplink South Orkneys FAO 48.3 Antarktis, aplink Pietų Džordžiją |
Visus metus |
Pelekinės žuvys |
FAO 48.1 Antarktis (1) FAO 48.2 Antarktis (1) |
Visus metus |
Gobionotothen gibberifrons Chaenocephalus aceratus Pseudochaenichthus georgianus Lepidonotothen squamifrons Patagonotothen guntheri Electrona carlsbergi (1) |
FAO 48.3 |
Visus metus |
Dissostichus spp. |
FAO 48.5 Antarktis |
Nuo 2007 12 1 iki 2008 11 30 |
Dissostichus spp. |
FAO 88.3 Antarktis (1) FAO 58.5.2 Antarktis į rytus nuo 79o20′ rytų ilgumos ir už išimtinės ekonominės zonos ribų į vakarus nuo 79o20′ rytų ilgumos (1) FAO 88.2 Antarktis į šiaurę nuo 65o pietų platumos (1) FAO 58.4.4 Antarktis (1) FAO 58.6 Antarktis (1) FAO 58.7 Antarktis (1) |
Visus metus |
Lepidonotothen squamifrons |
Visus metus |
|
Visos rūšys, išskyrus Champsocephalus gunnari ir Dissostichus eleginoides |
FAO 58.5.2 Antarktis |
Nuo 2007 12 1 iki 2008 11 30 |
Dissostichus mawsoni |
FAO 48.4 Antarktis (1) |
Visus metus |
(1) Išskyrus mokslinių tyrimų tikslais.
(2) Išskyrus vandenis, kuriuose galioja nacionalinė jurisdikcija (išskirtinėse ekonominėse zonose).
X PRIEDAS
SUGAUTŲ ŽUVŲ KIEKIO IR PRIEGAUDOS APRIBOJIMAI 2006–2007 M. VYKDANT NAUJĄ IR ŽVALGOMĄJĄ ŽVEJYBĄ CCAMLR RAJONE
Parajonis/kvadratas |
Regionas |
Sezonas |
MTP |
Dissotichus spp. leidžiamo sugauti kiekio apribojimai (tonomis) |
Leidžiamos priegaudos kiekio apribojimas (tonomis) |
||
Rombinės rajos |
Macrourus spp. |
Kitos rūšys |
|||||
48.6 |
Visi kvadratai |
2007 12 1 – 2008 11 30 |
|
200 tonų į šiaurę nuo 60o pietų platumos 200 tonų į pietus nuo 60o pietų platumos |
Visi kvadratai 50 |
Visi kvadratai 32 |
Visi kvadratai 20 |
58.4.1 |
Visas kvadratas |
2007 12 1 – 2008 11 30 |
Visas parajonis |
600 |
Visi kvadratai: 50 |
Visi kvadratai: 96 |
Visi kvadratai: 20 |
58.4.2 |
Visas kvadratas |
2007 12 1 – 2008 11 30 |
Visas parajonis |
780 |
Visi kvadratai: 50 |
Visi kvadratai: 124 |
Visi kvadratai: 20 |
58.4.3a) |
Visi kvadratai ne nacionalinės jurisdikcijos rajonuose |
2008 5 1 – 2008 8 31 |
netaikoma |
250 |
Visi kvadratai: 50 |
Visi kvadratai: 26 |
Visi kvadratai: 20 |
58.4.3b) |
Visi kvadratai ne nacionalinės jurisdikcijos rajonuose |
2008 5 1 – 2008 8 31 |
netaikoma |
150 tonų į šiaurę nuo 60o |
Visi kvadratai: 50 |
Visi kvadratai: 80 |
Visi kvadratai: 20 |
88.1 |
Visi parajoniai |
2007 12 1 – 2008 8 31 |
Visi parajoniai |
2 660 |
133 |
426 |
20 |
88.2 |
Į pietus nuo 65o pietų platumos |
2007 12 1 – 2008 8 31 |
Visas parajonis |
547 (1) |
50 (1) |
88 (1) |
20 |
(1) Žuvų rūšių, kurios mažame tiriamajame plote (MTP) sugaunamos kaip priegauda, leidžiamo sugauti kiekio apribojimo taisyklės taikomos atsižvelgiant į bendrą leidžiamos priegaudos apribojimą parajonyje:
— |
rombinės rajos: 5 % Dissostichus spp. leidžiamo sugauti kiekio apribojimo arba 50 tonų (taikomas didesnis skaičius). |
— |
Macrourus spp.: 16 % Dissostichus spp. leidžiamo sugauti kiekio apribojimo. |
— |
Kitos rūšys: 20 tonų MTP. |
XI PRIEDAS
PRANEŠIMAS APIE KETINIMĄ VYKDYTI EUPHAUSIA SUPERBA ŽVEJYBĄ
XII PRIEDAS
I DALIS
SEAFO perkrovimo deklaracija
PERKROVIMO DEKLARACIJA
1. Bendra taisyklė
Perkrovimo atveju žvejybos laivo kapitonas žuvies kiekius nurodo perkrovimo deklaracijoje. Perkrovimo deklaracijos kopija pateikiama laivo, į kurį perkrauta, kapitonui.
2. Pildymo tvarka
a) |
Perkrovimo deklaracijos įrašai turi būti įskaitomi ir neištrinami. |
b) |
Perkrovimo deklaracijos įrašų negalima trinti arba keisti. Padarius klaidą, klaidingas įrašas perbraukiamas linija ir įrašomas naujas įrašas su laivo kapitono arba jo atstovo inicialais. |
c) |
Kiekvienai perkrovimo operacijai pildoma atskira deklaracija. |
d) |
Kiekvieną perkrovimo deklaracijos puslapį pasirašo kapitonas. |
3. Su iškrovimo ir perkrovimo deklaracijomis susijusios laivo kapitono pareigos
Laivo kapitonas savo inicialais ir parašu patvirtina, kad apskaičiuoti kiekiai, įrašyti perkrovimo deklaracijoje, yra pagrįsti. Perkrovimo deklaracijos egzemplioriai turi būti laikomi vienerius metus.
4. Pateiktina informacija
Apskaičiuoti perkrauti kiekiai nurodomi SEAFO perkrovimo deklaracijos formoje pagal tos formos išnašas kiekvienai rūšiai ir atskiram reisui.
5. Deklaracijos perdavimo tvarka
a) |
Jei perkrovimas atliekamas į laivą, plaukiojantį su valstybės, kuri yra Susitariančioji Šalis, vėliava arba į tokioje valstybėje registruotą laivą, pirmas perkrovimo deklaracijos egzempliorius pateikiamas laivo, į kurį perkraunama, kapitonui. Deklaracijos originalas, atsižvelgiant į situaciją, per 48 valandas nuo iškrovimo pabaigos arba atvykimo į uostą perduodamas arba išsiunčiamas valstybės, kuri yra Susitariančioji Šalis, su kurios vėliava laivas plaukioja, arba kurioje yra registruotas, institucijoms. |
b) |
Jei perkraunama į laivą, plaukiojantį su šalies, kuri nėra Susitariančioji Šalis, vėliava, dokumento originalas, atsižvelgiant į situaciją, kuo greičiau pateikiamas arba persiunčiamas valstybei, kuri yra Susitariančioji Šalis, su kurios vėliava plaukioja žvejybos laivas arba kurioje jis registruotas. |
c) |
Jeigu laivo kapitonas neturi galimybės išsiųsti perkrovimo deklaracijos originalo valstybės, kuri yra Susitariančioji Šalis, su kurios vėliava laivas plaukioja, arba kurioje yra registruotas, institucijoms per nustatytą laiką, nustatyta su perkrovimo deklaracija susijusi informacija atitinkamoms institucijoms perduodama per radiją arba kitomis priemonėmis. |
Informacija perduodama per paprastai naudojamas radijo stotis pradžioje nurodant laivo pavadinimą, radijo šaukinį bei išorės identifikavimo kodą ir jo kapitono vardą bei pavardę.
Jei laivas negali perduoti pranešimo, jį jo vardu gali perduoti kitas laivas arba gali būti naudojamas kitas perdavimo būdas.
Laivo kapitonas užtikrina, kad radijo stotims perduotą informaciją raštu gautų atitinkamos institucijos.
II DALIS
Paukščių baidymo lyno konstrukcijos ir naudojimo gairės
1. |
Šios gairės skirtos padėti paruošti ir įgyvendinti paukščių baidymo lynų taisykles ilgosiomis ūdomis žvejojantiems laivams. Nors šios gairės sąlyginai išsamios, raginama siekti pagerinti paukščių baidymo lyno veiksmingumą eksperimentuojant. Gairėse atsižvelgiama į aplinkos ir veiklos kintamuosius veiksnius – oro sąlygas, laivo greitį metant ilgąją ūdą ir laivo dydį, kurie turi įtakos paukščių baidymo lyno veiksmingumui ir konstrukcijai saugant jauką nuo paukščių. Paukščių baidymo lyno konstrukcija ir naudojimas gali skirtis priklausomai nuo šių kintamųjų veiksnių, tačiau lyno veiksmingumas turi išlikti. Numatoma ir toliau gerinti paukščių baidymo lyno konstrukciją, todėl ateityje šios gairės turėtų būti peržiūrimos. |
2. Paukščių baidymo lyno konstrukcija
2.1. |
Rekomenduojama naudoti 150 m ilgio paukščių baidymo lyną. Vandenyje esančios lyno dalies skersmuo gali būti didesnis nei virš vandens esančios dalies. Didesnis skersmuo padidina pasipriešinimą, todėl linijos ilgis gali būti mažesnis; skersmuo priklauso nuo laivo greičio metant ilgąją ūdą ir jauko nugrimzdimo trukmės. Virš vandens esanti dalis turėtų būti plonas įtemptas lynas (pvz., apie 3 mm skersmens) ryškios – raudonos ar oranžinės – spalvos. |
2.2. |
Virš vandens esanti lyno dalis turėtų būti pakankamai lengva, kad jos judesių nebūtų galima nuspėti ir paukščiai prie jos nepriprastų, ir pakankamai sunki, kad lyno nepaslinktų vėjas. |
2.3. |
Geriausia lyną tvirtinti prie laivo stipria cilindro formos lankstine jungtimi, kad lynas mažiau painiotųsi. |
2.4. |
Atšakos turėtų būti iš ryškios medžiagos, kuri smarkiai ir nenuspėjamai judėtų (pvz., tvirtas plonas lynas, apgaubtas raudono poliuretano vamzdelio), prie paukščių baidymo lyno prikabintos stipria trišake lankstine jungtimi (kuri taip pat mažintų painiojimąsi) ir turėtų kabėti aiškiai matomos virš vandens. |
2.5. |
Atstumas tarp atšakų turėtų būti ne didesnis kaip 5–7 m. Būtų idealu, jei atšakos būtų pritvirtintos po dvi. |
2.6. |
Atšakų poras turėtų būti galima nuimti naudojant gnybtą, kad lyną patogiau būtų suvynioti. |
2.7. |
Atšakų skaičius pritaikomas pagal laivo greitį metant ilgąją ūdą – kai šis greitis mažesnis, reikia daugiau atšakų. Kai laivo greitis metant ilgąją ūdą yra 10 mazgų, reikėtų trijų atšakų porų. |
3. Paukščių baidymo lynų naudojimas
3.1. |
Lynas turėtų būti prikabintas prie stiebo, pritvirtinto prie laivo. Paukščių baidymo lyno stiebas turėtų būti įtaisytas kuo aukščiau, kad lynas apsaugotų jauką, išdėstytą gana dideliu atstumu nuo laivagalio ir nesusipainiotų su žvejybos įrankiu. Kuo aukštesnis stiebas, tuo geriau apsaugomas jaukas. Pavyzdžiui, jei stiebo aukštis apie 6 m nuo vaterlinijos, jaukas gali būti apsaugotas 100 m atstumu. |
3.2. |
Paukščių baidymo lynas turėtų būti pritvirtintas taip, kad atšakos nekliudytų vandenyje esančių kabliukų su jauku. |
3.3. |
Patartina naudoti kelis paukščių baidymo lynus iš karto, kad jaukas būtų dar geriau saugomas nuo paukščių. |
3.4. |
Kadangi lynas gali nutrūkti arba susipainioti, laive reikėtų laikyti atsarginių paukščių baidymo lynų, kuriais būtų galima pakeisti sugadintus lynus ir užtikrinti, kad žvejybos operacijos nenutrūktų. |
3.5. |
Žvejai, naudojantys jauko metimo įrenginį (BCM), turi suderinti paukščių baidymo lyno ir jauko metimo įrenginio veikimą, užtikrindami:
|
3.6. |
Žvejams rekomenduojama įsirengti rankinius, elektrinius arba hidraulinius keltuvus, kad būtų lengviau ištempti ir suvynioti paukščių baidymo lynus. |
XIII PRIEDAS
Laivai, Šiaurės Atlante vykdantys neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybą
1. |
Komisija nedelsdama praneša valstybėms narėms apie su Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Rytų Atlanto žvejyboje (toliau – Konvencija) nepasirašiusių šalių vėliavomis plaukiojančius laivus, kurie buvo pastebėti vykdantys žvejybos veiklą NEAFC konvencijos rajone ir kuriuos Žvejybos Šiaurės Rytų Atlante komisija (NEAFC) įtraukė į laikiną laivų, kurie, manoma, pažeidė pagal Konvenciją nustatytas rekomendacijas, sąrašą. Šiems laivams taikomos šios priemonės:
|
2. |
Be 1 punkte nurodytų priemonių, laivams, NEAFC įtrauktiems į laivų, kurie, kaip patvirtinta, vykdė neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybą (NNN laivai), sąrašą, taikomos šios priemonės:
|
3. |
2 punkte nurodyti laivai ir į Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacijos (NAFO) sudarytą neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybą vykdančių laivų sąrašą įtraukti laivai išvardyti šio priedo priedėlyje. |
4. |
Komisija iš dalies pakeičia neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybą vykdančių laivų sąrašą, kad jis sutaptų su nauju NEAFC sąrašu ir NAFO neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybą vykdančių laivų sąrašu, kai tik NEAFC jį priims. |
XIII priedo priedėlis
Toliau nurodytus TJO numerius turinčių laivų, kurie, kaip patvirtino NEAFC ir NAFO, vykdo neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybą, sąrašas
TJO (1) laivo identifikavimo numeris |
Laivo pavadinimas (2) |
Vėliavos valstybė (2) |
7 612 321 |
AVIOR |
Gruzija |
8 522 030 |
CARMEN |
Ex Gruzija |
7 700 104 |
CEFEY |
Rusija |
8 422 852 |
DOLPHIN |
Rusija |
8 522 119 |
EVA |
Ex Gruzija |
7 321 374 |
ENXEMBRE |
Panama |
6 719 419 |
GORILERO |
Panama |
7 332 218 |
IANNIS I |
Panama |
8 028 424 |
CLIFF |
Kambodža |
8 422 838 |
ISABELLA |
Ex Gruzija |
8 522 042 |
JUANITA |
Ex Gruzija |
6 614 700 |
KABOU |
Gvinėja Konakri |
7 385 174 |
MURTOSA |
Togas |
8 326 319 |
PAVLOVSK |
Rusija |
8 914 221 |
POLESTAR |
Panama |
8 522 169 |
ROSITA |
Ex Gruzija |
8 421 937 |
NICOLAY CHUDOTVORETS |
Rusija |
7 347 407 |
SUNNY JANE |
|
8 606 836 |
ULLA |
Ex Gruzija |
7 436 533 |
MARLIN |
Gruzija |
(1) Tarptautinė jūrų organizacija.
(2) Bet kokius laivo pavadinimo ir vėliavos valstybės ir papildomos informacijos pakeitimus rasite NEAFC tinklapyje: www.neafc.org.
XIV PRIEDAS
REZOLIUCIJA GFCM/31/2007/2
DĖL GFCM SUSITARIMO RAJONO GEOGRAFINIŲ PARAJONIŲ NUSTATYMO
Bendroji žvejybos Viduržemio jūroje komisija (GFCM),
PRIPAŽINDAMA būtinybę rinkti duomenis, stebėti žvejybos veiklą ir įvertinti žuvų išteklius taikant georeferencinį būdą;
PRIMINDAMA Mokslinio patariamojo komiteto (SAC) ir jo pakomitečių pastangas nustatyti GFCM susitarimo rajono (FAO 37 rajono) parajonių atitinkamas ribas;
ATSIŽVELGDAMA į Komisijos 26-ojoje sesijoje (2001 m.) priimtus sprendimus nustatyti GFCM susitarimo rajono geografinius parajonius (GSA);
ATSIŽVELGDAMA į Mokslinio patariamojo komiteto devintojoje sesijoje pateiktas rekomendacijas;
NUSTATO:
1. |
GFCM susitarimo rajono geografinius parajonius, kaip nurodyta 1, 2 ir 3 prieduose. |
1 PRIEDAS
GFCM geografinių parajonių (GSA) žemėlapis
2 PRIEDAS
GFCM GEOGRAFINIŲ PARAJONIŲ (GSA) LENTELĖ
FAO PARAJONIS |
FAO STATISTINIAI KVADRATAI |
GSA (MOKSLINIO PATARIAMOJO KOMITETO 9-oji sesija) |
GSA (2007 m.) |
||||||
VAKARINIS |
|
|
|
||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|||||||||
|
|||||||||
|
|
|
|||||||
|
|
||||||||
|
|
|
|||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|||||||||
|
|
||||||||
CENTRINIS |
|
|
|
||||||
|
|
||||||||
|
|
|
|||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|||||||||
|
|
||||||||
|
|||||||||
|
|
||||||||
RYTINIS |
|
|
|
||||||
|
|
||||||||
|
|
|
|||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
JUODOSIOS JŪROS |
|
|
|
||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
3 PRIEDAS
GFCM geografinių parajonių (GSA) geografinės koordinatės
GSA |
RIBOS |
1 |
Pakrantės linija 36° šiaurės platumos 5° 36′ vakarų ilgumos 36° šiaurės platumos 3° 20′ vakarų ilgumos 36° 05′ šiaurės platumos 3° 20′ vakarų ilgumos 36° 05′ šiaurės platumos 2° 40′ vakarų ilgumos 36° šiaurės platumos 2° 40′ vakarų ilgumos 36° šiaurės platumos 1° 30′ vakarų ilgumos 36° 30′ šiaurės platumos 1° 30′ vakarų ilgumos 36° 30′ šiaurės platumos 1° vakarų ilgumos 37° 36′ šiaurės platumos 1° vakarų ilgumos |
2 |
36° 05′ šiaurės platumos 3° 20′ vakarų ilgumos 36° 05′ šiaurės platumos 2° 40′ vakarų ilgumos 35° 45′ šiaurės platumos 3° 20′ vakarų ilgumos 35° 45′ šiaurės platumos 2° 40′ vakarų ilgumos |
3 |
Pakrantės linija 36° šiaurės platumos 5° 36′ vakarų ilgumos 35° 49′ šiaurės platumos 5° 36′ vakarų ilgumos 36° šiaurės platumos 3° 20′ vakarų ilgumos 35° 45′ šiaurės platumos 3° 20′ vakarų ilgumos 35° 45′ šiaurės platumos 2° 40′ vakarų ilgumos 36° šiaurės platumos 2° 40′ vakarų ilgumos 36° šiaurės platumos 1° 13′ vakarų ilgumos Maroko ir Alžyro siena |
4 |
Pakrantės linija 36° šiaurės platumos 1° 13′ vakarų ilgumos 36° šiaurės platumos 1° 30′ vakarų ilgumos 36° 30′ šiaurės platumos 1° 30′ vakarų ilgumos 36° 30′ šiaurės platumos 1°vakarų ilgumos 37° šiaurės platumos 1° vakarų ilgumos 37° šiaurės platumos 0°30′ rytų ilgumos 38° šiaurės platumos 0° 30′ rytų ilgumos 38° šiaurės platumos 8° 30′ rytų ilgumos Alžyro ir Tuniso siena Maroko ir Alžyro siena |
5 |
38° šiaurės platumos 0° 30′ rytų ilgumos 39° 30′ šiaurės platumos 0° 30′ rytų ilgumos 39° 30′ šiaurės platumos 1° 30′ vakarų ilgumos 40° šiaurės platumos 1° 30′ rytų ilgumos 40° šiaurės platumos 2° rytų ilgumos 40° 30′ šiaurės platumos 2° rytų ilgumos 40° 30′ šiaurės platumos 6° rytų ilgumos 38° šiaurės platumos 6° rytų ilgumos |
6 |
Pakrantės linija 37° 36′ šiaurės platumos 1° vakarų ilgumos 37° šiaurės platumos 1° vakarų ilgumos 37° šiaurės platumos 0° 30′ rytų ilgumos 39° 30′ šiaurės platumos 0° 30′ rytų ilgumos 39° 30′ šiaurės platumos 1° 30′ vakarų ilgumos 40° šiaurės platumos 1° 30′ rytų ilgumos 40° šiaurės platumos 2° rytų ilgumos 40° 30′ šiaurės platumos 2° rytų ilgumos 40° 30′ šiaurės platumos 6° rytų ilgumos 42° 30°šiaurės platumos 6° rytų ilgumos 42° 30′ šiaurės platumos 3° 09′ rytų ilgumos |
7 |
Pakrantės linija 42° 30′ šiaurės platumos 3° 09′ rytų ilgumos 42° 30′ šiaurės platumos 6° rytų ilgumos 42° 30′ šiaurės platumos 7° 30′ rytų ilgumos Prancūzijos ir Italijos siena |
8 |
42° 30′ šiaurės platumos 6° rytų ilgumos 42° 30′ šiaurės platumos 7° 30′ rytų ilgumos 43° 15′ šiaurės platumos 7° 30′ rytų ilgumos 43° 15′ šiaurės platumos 9° 45′ rytų ilgumos 41° 18′ šiaurės platumos 9° 45′ rytų ilgumos 41° 18′ šiaurės platumos 6° rytų ilgumos |
9 |
Pakrantės linija Prancūzijos ir Italijos siena 43° 15′ šiaurės platumos 7° 30′ rytų ilgumos 43° 15′ šiaurės platumos 9° 45′ rytų ilgumos 41° 18′ šiaurės platumos 9° 45′ rytų ilgumos 41° 18′ šiaurės platumos 13° rytų ilgumos |
10 |
Pakrantės linija (įskaitant šiaurinę Sicilijos dalį) 41° 18′ šiaurės platumos 13° rytų ilgumos 41° 18′ šiaurės platumos 11° rytų ilgumos 38° šiaurės platumos 11° rytų ilgumos 38° šiaurės platumos 12° 30′ rytų ilgumos |
11 |
41° 18′ šiaurės platumos 6° rytų ilgumos 41° 18′ šiaurės platumos 11° rytų ilgumos 38° 30′ šiaurės platumos 11° rytų ilgumos 38° 30′ šiaurės platumos 8° 30′ rytų ilgumos 38° šiaurės platumos 8° 30′ rytų ilgumos 38° šiaurės platumos 6° rytų ilgumos |
12 |
Pakrantės linija Alžyro ir Tuniso siena 38° šiaurės platumos 8° 30′ rytų ilgumos 38° 30′ šiaurės platumos 8° 30′ rytų ilgumos 38° 30′ šiaurės platumos 11° rytų ilgumos 38° šiaurės platumos 11° rytų ilgumos 37° šiaurės platumos 12° rytų ilgumos 37° šiaurės platumos 11° 04′ rytų ilgumos |
13 |
Pakrantės linija 37° šiaurės platumos 11° 04′ rytų ilgumos 37° šiaurės platumos 12° rytų ilgumos 35° šiaurės platumos 13° 30′ rytų ilgumos 35° šiaurės platumos 11° rytų ilgumos |
14 |
Pakrantės linija 35° šiaurės platumos 11° rytų ilgumos 35° šiaurės platumos 15° 18′ rytų ilgumos Tuniso ir Libijos siena |
15 |
36° 30′ šiaurės platumos 13° 30′ rytų ilgumos 35° šiaurės platumos 13° 30′ rytų ilgumos 35° šiaurės platumos 15° 18′ rytų ilgumos 36° 30′ šiaurės platumos 15° 18′ rytų ilgumos |
16 |
Pakrantės linija 38° šiaurės platumos 12° 30′ rytų ilgumos 38° šiaurės platumos 11° rytų ilgumos 37° šiaurės platumos 12° rytų ilgumos 35° šiaurės platumos 13° 30′ rytų ilgumos 36° 30′ šiaurės platumos 13° 30′ rytų ilgumos 36° 30′ šiaurės platumos 15° 18′ rytų ilgumos 37° šiaurės platumos 15° 18′ rytų ilgumos |
17 |
Pakrantės linija 41° 55′ šiaurės platumos 15° 08′ rytų ilgumos Kroatijos ir Juodkalnijos siena |
18 |
Pakrantės linija (abi pusės) 41° 55′ šiaurės platumos 15° 08′ rytų ilgumos 40° 04′ šiaurės platumos 18° 29′ rytų ilgumos Kroatijos ir Juodkalnijos siena Albanijos ir Graikijos siena |
19 |
Pakrantės linija (įskaitant rytinę Sicilijos dalį) 40° 04′ šiaurės platumos 18° 29′ rytų ilgumos 37° šiaurės platumos 15° 18′ rytų ilgumos 35° šiaurės platumos 15° 18′ rytų ilgumos 35° šiaurės platumos 19° 10′ rytų ilgumos 39° 58′ šiaurės platumos 19° 10′ rytų ilgumos |
20 |
Pakrantės linija Albanijos ir Graikijos siena 39° 58′ šiaurės platumos 19° 10′ rytų ilgumos 35° šiaurės platumos 19° 10′ rytų ilgumos 35° šiaurės platumos 23° rytų ilgumos 36° 30′ šiaurės platumos 23° rytų ilgumos |
21 |
Pakrantės linija Tuniso ir Libijos siena 35° šiaurės platumos 15° 18′ rytų ilgumos 35° šiaurės platumos 23° rytų ilgumos 34° šiaurės platumos 23° rytų ilgumos 34° šiaurės platumos 25° 09′ rytų ilgumos Libijos ir Egipto siena |
22 |
Pakrantės linija 36° 30′ šiaurės platumos 23° rytų ilgumos 36° šiaurės platumos 23° rytų ilgumos 36° šiaurės platumos 26° 30′ rytų ilgumos 34° šiaurės platumos 26° 30′ rytų ilgumos 34° šiaurės platumos 29° rytų ilgumos 36° 43′ šiaurės platumos 29° rytų ilgumos |
23 |
36° šiaurės platumos 23° rytų ilgumos 36° šiaurės platumos 26° 30′ rytų ilgumos 34° šiaurės platumos 26° 30′ rytų ilgumos 34° šiaurės platumos 23° rytų ilgumos |
24 |
Pakrantės linija 36° 43′ šiaurės platumos 29° rytų ilgumos 34° šiaurės platumos 29° rytų ilgumos 34° šiaurės platumos 32° rytų ilgumos 35° 47′ šiaurės platumos 32° rytų ilgumos 35° 47′ šiaurės platumos 35° rytų ilgumos Turkijos ir Sirijos siena |
25 |
35° 47′ šiaurės platumos 32° rytų ilgumos 34° šiaurės platumos 32° rytų ilgumos 34° šiaurės platumos 35° rytų ilgumos 35° 47′ šiaurės platumos 35° rytų ilgumos |
26 |
Pakrantės linija Libijos ir Egipto siena 34° šiaurės platumos 25° 09′ rytų ilgumos 34° šiaurės platumos 34° 13′ rytų ilgumos Egipto ir Gazos Ruožo siena |
27 |
Pakrantės linija Egipto ir Gazos Ruožo siena 34° šiaurės platumos 34° 13′ rytų ilgumos 34° šiaurės platumos 35° rytų ilgumos 35° 47′ šiaurės platumos 35° rytų ilgumos Turkijos ir Sirijos siena |
28 |
|
29 |
|
30 |
|