20.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 335/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

20.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 335/3

(1)

2008 m. sausio 1 d. – kovo 31 d. kvotos laikotarpio dalies importo licencijų paraiškose, pateiktose per pirmąsias septynias 2007 m. gruodžio mėn. dienas, nurodytas kiekis kai kurių kvotų atveju yra didesnis už tai daliai skirtą kiekį. Todėl reikėtų nustatyti, kokia apimtimi galima išduoti importo licencijas, prašomiems kiekiams nustatant paskirstymo koeficientą.

(2)

2008 m. sausio 1 d. – kovo 31 d. kvotos laikotarpio dalies importo licencijų paraiškose, pateiktose per pirmąsias septynias 2007 m. gruodžio mėn. dienas, nurodytas kiekis kai kurių kvotų atveju yra mažesnis už tai daliai skirtą kiekį. Todėl reikėtų nustatyti kiekius, dėl kurių paraiškų nebuvo pateikta, ir juos pridėti prie kitai kvotos daliai numatyto kiekio,

20.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 335/5

(1)

2008 m. sausio 1 d. – kovo 31 d. kvotos laikotarpio dalies importo licencijų paraiškose, pateiktose per pirmąsias septynias 2007 m. gruodžio mėn. dienas, nurodytas kiekis yra didesnis už tai daliai skirtą kiekį (licencijų kvotos, kurios eilės numeris yra 09.4092, atveju). Todėl reikėtų nustatyti, kokia apimtimi galima išduoti importo licencijas, prašomiems kiekiams nustatant paskirstymo koeficientą.

(2)

2008 m. sausio 1 d. – kovo 31 d. kvotos laikotarpio dalies importo licencijų paraiškose, pateiktose per pirmąsias septynias 2007 m. gruodžio mėn. dienas, nurodytas kiekis yra mažesnis už tai daliai skirtą kiekį (licencijų kvotos, kurios eilės numeris yra 09.4091, atveju). Todėl reikėtų nustatyti kiekius, dėl kurių paraiškų nebuvo pateikta, ir juos pridėti prie kitai kvotos daliai numatyto kiekio,

20.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 335/7

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1383/2007 leista naudoti paukštienos sektoriaus produktų importo tarifines kvotas.

(2)

2008 m. sausio 1 d. – kovo 31 d. kvotos dalies importo licencijų paraiškose, pateiktose per pirmąsias 2007 m. gruodžio mėn. septynias dienas, nurodytas kiekis yra mažesnis už tai daliai skirtą kiekį. Todėl reikėtų nustatyti kiekius, dėl kurių paraiškų nebuvo pateikta, ir juos pridėti prie kitai kvotos daliai numatyto kiekio,

20.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 335/8

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1382/2007 buvo leista naudoti tarifines kiaulienos sektoriaus produktų importo kvotas.

(2)

2008 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. kvotos dalies importo licencijų paraiškose, pateiktose per 2007 m. gruodžio mėn. pirmąsias septynias dienas, nurodytas kiekis yra mažesnis už tai daliai skirtą kiekį. Todėl reikėtų nustatyti kiekius, dėl kurių paraiškos nebuvo pateiktos, ir juos pridėti prie kitai kvotos daliai numatyto kiekio,

20.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 335/9

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1399/2007 leista naudoti tam tikrų mėsos produktų importo tarifines kvotas.

(2)

2008 m. sausio 1 d. – kovo 31 d. kvotos dalies importo licencijų paraiškose, pateiktose per 2007 m. gruodžio mėn. pirmąsias septynias dienas, nurodytas kiekis yra mažesnis už tai daliai skirtą kiekį. Todėl reikėtų nustatyti kiekius, dėl kurių paraiškos nebuvo pateiktos, ir juos pridėti prie kitai kvotos daliai numatyto kiekio,

20.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 335/10

(1)

Kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 842/2006 įrašuose apie šaldymo, oro ir šilumos siurbimo įrangą pateikiama tam tikra informacija. Siekiant užtikrinti, kad Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 būtų įgyvendinamas tinkamai, tikslinga numatyti, kad įrangos įrašuose būtų nurodoma papildoma informacija.

(2)

Informacija apie įrangoje esantį fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį turėtų būti įtraukta į įrangos įrašus. Jeigu informacijos apie įrangoje esantį fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį nėra, atitinkamos įrangos operatorius turėtų užtikrinti, kad sertifikuoti darbuotojai jį nustatytų, nes žinant šį kiekį galima lengviau atlikti nuotėkio patikrinimą.

(3)

Prieš atlikdami nuotėkio patikrinimą sertifikuoti darbuotojai turėtų atidžiai išnagrinėti įrangos įrašuose pateiktą informaciją, kad nustatytų visas ankstesnes problemas ir susipažintų su ankstesnėmis ataskaitomis.

(4)

Siekiant užtikrinti veiksmingą nuotėkių kontrolę, atliekant nuotėkio patikrinimus daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama įrangos dalims, iš kurių nuotėkio tikimybė yra didžiausia.

(5)

Nuotėkio patikrinimai turėtų būti atliekami taikant tiesioginius arba netiesioginius matavimo metodus. Taikant tiesioginius matavimo metodus nuotėkis nustatomas nuotėkio aptikimo prietaisais, kuriais galima nustatyti fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nuotėkį iš sistemos. Taikant netiesioginius matavimo metodus nustatomi sistemos veikimo sutrikimai ir analizuojami atitinkami parametrai.

(6)

Netiesioginiai matavimo metodai turėtų būti taikomi tais atvejais, kai nuotėkis atsiranda labai pamažu ir jei įranga pastatyta patalpoje, kuri gerai vėdinama ir todėl ore sunku aptikti iš sistemos nutekėjusias fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Tiesioginiai matavimo metodai turi būti taikomi, kai reikia nustatyti tikslią nuotėkio vietą. Sprendimą dėl taikytino matavimo metodo turėtų priimti atitinkamai išmokyti sertifikuoti darbuotojai, turintys reikiamos patirties, kad kiekvienu konkrečiu atveju galėtų nustatyti tinkamiausią matavimo metodą.

(7)

Jeigu įtariamas dujų nuotėkis, reikėtų atlikti patikrinimą, kad šis nuotėkis būtų nustatytas ir pašalintas.

(8)

Siekiant užtikrinti remontuojamos sistemos saugumą, atliekant Reglamente (EB) Nr. 842/2006 numatytą patikrinimą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama sistemos dalims, iš kurių nutekėjo dujos, ir gretimais esančioms dalims.

(9)

Netinkamai sumontavus naujas sistemas atsiranda didelis dujų nuotėkio pavojus. Todėl naujai sumontuotos sistemos turėtų būti tikrinamos dėl nuotėkio tik jas pradėjus eksploatuoti.

(10)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2037/2000 (2) 18 straipsnio 1 dalimi įkurto komiteto nuomonę,

1.

jungtys;

2.

vožtuvai, įskaitant kotus;

3.

sandarinimo detalės, įskaitant pakeičiamų sausintuvų ir filtrų sandarinimo detales;

4.

dalys, kurias veikia vibracija;

5.

jungtys su apsauginiais arba valdymo įtaisais.

a)

šaltnešio cirkuliavimo sistemos ir įrangos dalių, iš kurių gali nutekėti dujos, tikrinimas dujų nuotėkiui nustatyti skirtais prietaisais, pritaikytais sistemoje naudojamam šaltnešiui;

b)

ultravioletinei šviesai (UV) jautraus aptikimo skysčio arba atitinkamos dažomosios medžiagos įvedimas į šaltnešio cirkuliavimo sistemą;

c)

patentuoti putojantys tirpalai arba muilo tirpalai.

a)

slėgį;

b)

temperatūrą;

c)

kompresoriaus srovę;

d)

skysčio kiekį;

e)

pripildymo tūrį.

a)

stacionari nuotėkio aptikimo sistema rodo nuotėkį;

b)

įranga skleidžia neįprastus garsus, vibruoja, joje susidaro ledas arba įranga nepakankamai šaldo;

c)

galimose nuotėkio vietose atsiranda korozijos, alyvos nuotėkio požymių arba įrangos dalių ar medžiagos pažeidimų;

d)

yra požymių, kad nutekėjo dujos iš stebėjimo langelių, lygio rodytuvų arba kitų vizualinės kontrolės priemonių;

e)

yra požymių, kad pažeisti apsauginiai jungikliai, slėgio jungikliai, matuokliai ir jutiklių jungtys;

f)

analizuojami parametrai (taip pat realiuoju laiku veikiančių elektroninių sistemų rodmenys) rodo nukrypimą nuo įprastų eksploatavimo sąlygų;

g)

kiti šaltnešio nuotėkio požymiai.

20.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 335/13

(1)

Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 III priedo E dalies 3 punkto antroje pastraipoje numatyta leidžianti nukrypti nuostata, pagal kurią galima nesilaikyti įpareigojimo visą ūkiuose naudojamą įrangą Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2092/91 nurodytiems kombinuotiesiems pašarams ruošti visiškai atskirti nuo įrangos kombinuotiesiems pašarams, kuriems tas reglamentas netaikomas, ruošti. Šios leidžiančios nukrypti nuostatos galiojimas baigiasi 2007 m. gruodžio 31 d.

(2)

Patirtis rodo, kad operatoriai plačiai taiko šią leidžiančią nukrypti nuostatą. Kad ta pati gamybos linija galėtų būti naudojama ekologiškiems ir neekologiškiems pašarams gaminti skirtingu metu, būtina taikyti atitinkamas valymo priemones, kurios garantuotų ekologiškų pašarų gamybos integralumą. Yra įrodyta, kad tokios priemonės gali būti veiksmingos, jei jų taikymas griežtai prižiūrimas.

(3)

2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (2) 18 straipsnyje nustatyta, kad perdirbtų ekologiškų pašarų gamyba turi būti atskiriama nuo perdirbtų neekologiškų pašarų gamybos laiko arba vietos atžvilgiu.

(4)

Todėl tikslinga pratęsti leidžiančios nukrypti nuostatos taikymą, kol 2009 m. sausio 1 d. įsigalios Reglamentas (EB) Nr. 834/2007.

(5)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 14 straipsniu įsteigto Komiteto nuomonę,

20.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 335/14

(1)

Europos bendrijos ir Argentinos Respublikos susitarime pasikeičiant laiškais dėl nuolaidų Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos įsipareigojimų sąrašuose pakeitimo joms stojant į Europos Bendriją (2), patvirtintame Tarybos sprendimu 2006/930/EB (3), numatyta erga omnes leisti naudoti vermuto tarifines kvotas. Turi būti leista pradėti naudoti šią kvotą.

(2)

1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (4), nustatytos administravimo taisyklės, taikomos tarifinėms kvotoms, naudotinoms pagal muitinės deklaracijų priėmimo datų chronologinę tvarką. Reikėtų numatyti, kad šiuo reglamentu leidžiamos pradėti naudoti tarifinės kvotos būtų administruojamos pagal šias taisykles.

(3)

Atsižvelgiant į Bendrijos įsipareigojimus pagal susitarimą pasikeičiant laiškais, reikėtų numatyti šį reglamentą pradėti taikyti nuo 2007 m. sausio 1 d.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Horizontaliųjų klausimų dėl prekybos I priede neišvardytais perdirbtais žemės ūkio produktais vadybos komiteto nuomonę,

20.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 335/15

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 13 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė leidimo turėtojui pateikti prašymą pakeisti leidimo naudoti priedą sąlygas.

(2)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2430/1999 (2) buvo leista 10 metų naudoti mėsinių viščiukų pašaruose 0,5g/100g diklazurilo priedą (Klinakokso 0,5 % premikso) ir diklazurilą 0,2g/100g (Klinakokso 0,2 % premikso), priskiriamus kokciodiostatų ir kitų vaistinių medžiagų grupei. Leidimas buvo susietas su asmeniu, atsakingu už priedo išleidimą į apyvartą.

(3)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 418/2001 (3) buvo leista 10 metų naudoti mėsinių kalakutų pašaruose 0,5g/100g diklazurilo priedą (Klinakokso 0,5 % premikso) ir diklazurilą 0,2g/100g (Klinakokso 0,2 % premikso), priskiriamus kokciodiostatų ir kitų vaistinių medžiagų grupei. Leidimas buvo susietas su asmeniu, atsakingu už priedo išleidimą į apyvartą.

(4)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 162/2003 (4) buvo leista 10 metų naudoti pakaitinių vištaičių pašaruose 0,5g/100g diklazurilo priedą (Klinakokso 0,5 % premikso) ir diklazurilą 0,2g/100g (Klinakokso 0,2 % premikso), priskiriamus kokciodiostatų ir kitų vaistinių medžiagų grupei. Leidimas buvo susietas su asmeniu, atsakingu už priedo išleidimą į apyvartą.

(5)

Leidimo turėtojas Janssen Animal Health B.V.B.A. pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 13 straipsnio 3 dalį pateikė prašymą, kuriame siūloma pakeisti už šio reglamento 2–4 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priedų išleidimą į apyvartą atsakingo asmens vardą. Kartu su prašymu pateikta duomenų, įrodančių, kad šių priedų prekybos teisės nuo 2007 m. liepos 2 d. buvo perduotos jos pagrindinei bendrovei Janssen Pharmaceutica N.V. Belgijoje.

(6)

Su asmeniu, atsakingu už priedo išleidimą į apyvartą, susieto leidimo priskyrimas kitam asmeniui yra pagrįstas tik administracine procedūra, todėl nėra būtinybės iš naujo įvertinti šių priedų. Apie šį prašymą pranešta Europos maisto saugos tarnybai.

(7)

Kad Janssen Pharmaceutica N.V. galėtų naudotis nuosavybės teisėmis nuo 2007 m. liepos 2 d., būtina atitinkamai pakeisti asmens, atsakingo už priedų išleidimą į apyvartą, vardą nuo 2007 m liepos 2 d. Todėl šį reglamentą būtina taikyti atgaline data.

(8)

Reglamentus (EB) Nr. 2430/1999, 418/2001 ir 162/2003 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(9)

Reikėtų numatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį būtų sunaudotos turimos atsargos.

(10)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

20.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 335/17

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 numatytas priedų, naudojamų gyvūnų mitybai, leidimas.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 25 straipsnyje nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos leidimų naudoti pašarų priedus prašymams, pateiktiems pagal Direktyvos 70/524/EEB nuostatas iki Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 taikymo pradžios.

(3)

Prašymai išduoti leidimus naudoti šio reglamento prieduose išvardytus pašarų priedus buvo pateikti iki Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 taikymo pradžios.

(4)

Pirminės pastabos dėl šių prašymų, kaip numatyta Direktyvos 70/524/EEB 4 straipsnio 4 dalyje Komisijai buvo pateiktos iki Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 taikymo pradžios. Todėl tie prašymai ir toliau turi būti nagrinėjami taip, kaip nurodyta Direktyvos 70/524/EEB 4 straipsnyje.

(5)

Mikroorganizmo preparatą Saccharomyces cerevisiae (MUCL 39885) pirmą kartą buvo leista laikinai naudoti pieninėms karvėms Komisijos reglamentu (EB) Nr. 879/2004 (3). Buvo pateikti nauji duomenys, pagrindžiantys prašymą išduoti leidimą naudoti šį mikroorganizmo preparatą pieninėms karvėms neribotą laiką. Vertinimo rezultatai rodo, kad Direktyvos 70/524/EEB 3a straipsnyje nustatytos sąlygos tokiam leidimui gauti yra įvykdytos. Todėl šį mikroorganizmo preparatą, kaip nurodyta šio reglamento I priede, turėtų būti leista naudoti neribotą laiką.

(6)

Mikroorganizmo preparatą Enterococcus faecium (DSM 10663/NCIMB 10415) pirmą kartą buvo leista laikinai naudoti mėsiniams kalakutams Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1801/2003 (4). Buvo pateikti nauji duomenys, pagrindžiantys prašymą išduoti leidimą naudoti šį mikroorganizmo preparatą neribotą laiką. Vertinimo rezultatai rodo, kad Direktyvos 70/524/EEB 3a straipsnyje nustatytos sąlygos tokiam leidimui gauti yra įvykdytos. Todėl šį mikroorganizmo preparatą, kaip nurodyta šio reglamento II priede, turėtų būti leista naudoti neribotą laiką.

(7)

Mikroorganizmo preparatą Enterococcus faecium (DSM 10663/NCIMB 10415) pirmą kartą buvo leista laikinai naudoti šunims Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1288/2004 (5). Buvo pateikti nauji duomenys, pagrindžiantys prašymą išduoti leidimą naudoti šį mikroorganizmo preparatą neribotą laiką. Vertinimo rezultatai rodo, kad Direktyvos 70/524/EEB 3a straipsnyje nustatytos sąlygos tokiam leidimui gauti yra įvykdytos. Todėl šį mikroorganizmo preparatą, kaip nurodyta šio reglamento III priede, turėtų būti leista naudoti neribotą laiką.

(8)

Mikroorganizmo preparatą Lactobacillus acidophilus (D2/CSL CECT 4529) pirmą kartą buvo leista laikinai naudoti vištoms dedeklėms Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2154/2003 (6). Buvo pateikti nauji duomenys, pagrindžiantys prašymą išduoti leidimą naudoti šį mikroorganizmo preparatą neribotą laiką. Vertinimo rezultatai rodo, kad Direktyvos 70/524/EEB 3a straipsnyje nustatytos sąlygos tokiam leidimui gauti yra įvykdytos. Todėl šį mikroorganizmo preparatą, kaip nurodyta šio reglamento IV priede, turėtų būti leista naudoti neribotą laiką.

(9)

Pirmą kartą fermento preparatą endo-1,4-beta-gliukanazę EC 3.2.1.4, gautą iš Trichoderma longibrachiatum (IMI SD 142), buvo leista laikinai naudoti paršeliams Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1436/98 (7). Buvo pateikti nauji duomenys, pagrindžiantys prašymą išduoti leidimą naudoti šį mikroorganizmo preparatą neribotą laiką. Vertinimo rezultatai rodo, kad Direktyvos 70/524/EEB 3a straipsnyje nustatytos sąlygos tokiam leidimui gauti yra įvykdytos. Todėl šį mikroorganizmo preparatą, kaip nurodyta šio reglamento V priede, turėtų būti leista naudoti neribotą laiką.

(10)

Šių prašymų vertinimo rezultatai rodo, kad darbuotojams apsaugoti nuo prieduose aprašomų priedų poveikio reikėtų laikytis tam tikros tvarkos. Tokia apsauga turėtų būti užtikrinta taikant 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (8).

(11)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

20.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 335/24

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 yra nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą naudoti šio reglamento priede nurodytą preparatą. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį.

(3)

Prašymas pateiktas dėl leidimo pagal naują paskirtį naudoti Enterococcus faecium DSM 7134 (Bonvital) preparatą kaip paršavedėms skirtą pašarų priedą, skirtiną prie priedų kategorijos „zootechniniai priedai“.

(4)

Laikinas leidimas naudoti Enterococcus faecium DSM 7134 preparatą paršelių ir penimų kiaulių pašaruose buvo suteiktas Komisijos reglamentu (EB) Nr. 666/2003 (2), paršavedžių – Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2154/2003 (3), mėsinių viščiukų lesaluose – Komisijos reglamentu (EB) Nr. 521/2005 (4). Leidimas dešimt metų naudoti šį preperatą Bonvital paršelių (atjunkytų) ir penimų kiaulių pašaruose buvo suteiktas Komisijos reglamentu (EB) Nr. 538/2007 (5).

(5)

Buvo pateikta naujų duomenų, kuriais pagrindžiamas prašymas leisti naudoti šį preparatą paršavedžių šėraluose. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2007 m. liepos 10 d. priimtoje nuomonėje padarė išvadą, kad Enterococcus faecium DSM 7134 (Bonvital) preparatas neturi neigiamos įtakos gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai (6). Ji taip pat padarė išvadą, kad šis preparatas nekelia jokio kito pavojaus, dėl kurio pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnio 2 dalį būtų galima atsisakyti išduoti leidimą naudoti preparatą papildomos kategorijos gyvūnų pašaruose. Pagal tą nuomonę preparatas veiksmingai gerina paršavedžių augimo parametrus. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, patvirtinama pašarų priedo kiekio pašaruose analizės metodo ataskaita, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta Bendrijos etaloninė laboratorija.

(6)

Šio preparato vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje numatytos leidimų išdavimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, reikėtų išduoti leidimą naudoti minėtą preparatą.

(7)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

20.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 335/27

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 795/2004 (2) nustatomos nuo 2005 m. taikytinos bendrosios išmokos schemos įgyvendinimo taisyklės.

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1182/2007 (3), nustatančiu konkrečias taisykles vaisių ir daržovių sektoriui, nustatytos nuo gamybos atsietos paramos ir paramos už vaisius ir daržoves integravimo į bendrosios išmokos schemą taisyklės. Todėl reikėtų priimti atitinkamas išsamias taisykles. Tos išsamios taisyklės turėtų būti pagrįstos tokiais pat principais, kuriais pagrįstos Reglamentu (EB) Nr. 795/2004 alyvuogių aliejui, tabakui, medvilnei, apyniams, cukriniams runkeliams, cukranendrėms, cikorijoms ir bananams nustatytos taisyklės.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 795/2004 2 straipsnyje reikėtų aiškiau apibrėžti sąvoką „daigynas“.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 795/2004 21 straipsnyje numatytos išsamios taisyklės ūkininkams, kurie investavo į gamybos pajėgumų didinimą arba ilgam laikui išsinuomojo žemės sklypus. Tas nuostatas reikėtų pritaikyti, kad būtų atsižvelgta į ypatingą vaisių ir daržovių sektoriaus ūkininkų, kurie iki Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 įsigaliojimo investavo į gamybos pajėgumų didinimą arba sudarė tokias ilgalaikes nuomos sutartis, padėtį.

(5)

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. į Bendriją įstojusios valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 20 straipsnį sukūrė žemės ūkio paskirties žemės sklypų identifikavimo sistemą. Pereinant nuo senosios identifikavimo sistemos prie naujosios, tam tikrų 2003 m. egzistavusių žemės sklypų požymių dėl techninių sunkumų nebuvo įmanoma tiksliai perkelti į naująją identifikavimo sistemą. Kad šiomis aplinkybėmis visose tose valstybėse narėse būtų lengviau įgyvendinti sąvoką „išmokos už atidėtą žemę skyrimo reikalavimus atitinkantis hektaras“, kaip nurodyta to reglamento 54 straipsnio 2 dalyje, joms turėtų būti leista, nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 795/2004 33 straipsnio nuostatų, nukrypti nuo nuorodos į datą, iki kurios turi būti pateiktos paraiškos gauti paramą už žemės plotus 2003 m., nustatytą 54 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, su sąlyga, kad valstybės narės užtikrins, jog bendras žemės ūkio paskirties žemės, atitinkančios išmokų už atidėtą žemę skyrimo reikalavimus, plotas nebus padidintas. Atitinkamai turėtų būti pakeistas Reglamento (EB) Nr. 795/2004 32 straipsnis. Kadangi kai kurios iš tų valstybių narių bendrosios išmokos schemą pradėjo įgyvendinti nuo 2007 m. sausio 1 d., ši leidžianti nukrypti nuostata turėtų būti taikoma nuo tos dienos.

(6)

Ūkininkams, kurių teisės į išmokas buvo paskirtos arba nusipirktos ar gautos iki paskutinės dienos, iki kurios buvo galima teikti paraiškas nustatyti teises už metus, kuriais nustatytas išmokų dydis ir hektarai, atitinkantys išmokos skyrimo reikalavimus, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 VII priedo M punkte, teisių į išmokas kiekis ir vertė turėtų būti perskaičiuoti po vaisių ir daržovių sektoriaus integravimo į bendrosios išmokos schemą ir orientacinės sumos bei hektarų nustatymo. Atliekant šį skaičiavimą neturėtų būti atsižvelgta į teises į išmokas už atidėtą žemę ir išmokas, skiriamas laikantis specialių sąlygų.

(7)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 42 straipsnio 1 dalį nacionalinis rezervas turi būti papildytas tolygiai sumažinus visas orientacines sumas. Reikėtų nustatyti taisykles, kad būtų galima aiškiai apibrėžti, kokių veiksmų, susijusių su vaisiams ir daržovėms numatytos orientacinės sumos integravimu į nacionalinį rezervą, turėtų imtis valstybės narės.

(8)

Valstybėms narėms, kurios taiko Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 59 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą regioninį modelį, turėtų būti suteikta teisė nustatyti vienam ūkininkui tenkančių teisių į išmokas skaičių po hektarų, kuriuose auginami vaisiai ir daržovės, integravimo.

(9)

Reikėtų nustatyti datą, iki kurios valstybės narės turi perduoti Komisijai informaciją, susijusią su Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 51 straipsnyje numatytomis galimybėmis.

(10)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 795/2004.

(11)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų vadybos komiteto nuomonę,

1)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

21 straipsnis pakeičiamas taip:

3)

32 straipsnio 4 dalyje įterpiama tokia pastraipa:

„Nepažeidžiant šio reglamento 33 straipsnio nuostatų, jeigu Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnio g punkte pateiktą apibrėžtį atitinkančios valstybės narės, perėję nuo žemės sklypų identifikavimo sistemos, egzistavusios to reglamento 54 straipsnio 2 dalyje nurodytą dieną, prie žemės ūkio paskirties žemės sklypų identifikavimo sistemos, nurodytos to reglamento 20 straipsnyje, patiria techninių sunkumų nustatydamos tam tikrų žemės ūkio paskirties žemės sklypų ribas, jos gali nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 54 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos nuostatų, kad 2006 m. birželio 30 d. būtų galima nustatyti kaip paraiškų gauti paramą už žemės plotus 2003 m. pateikimo terminą. Jos imasi priemonių, kad nebūtų labai padidintas bendras žemės ūkio paskirties žemės, atitinkančios išmokų už atidėtą žemę skyrimo reikalavimus, plotas. Tačiau Bulgarija ir Rumunija gali nustatyti, kad šis terminas yra 2007 m. birželio 30 d.“

4)

Prieš 7 skyrių įterpiamas šis 6c skyrius:

„6c   SKYRIUS

VAISIŲ IR DARŽOVIŲ SEKTORIAUS INTEGRAVIMAS Į BENDROSIOS IŠMOKOS SCHEMĄ

48f straipsnis

Bendrosios taisyklės

1.   Kad vaisių ir daržovių sektorių integruojant į bendrosios išmokos schemą būtų nustatytas paramos dydis ir apibrėžtos teisės į išmokas, Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 37 ir 43 straipsniai taikomi pagal šio reglamento 48g straipsnyje nustatytas taisykles, jeigu valstybė narė pasinaudojo Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 59 straipsnyje ir šio reglamento 48h straipsnyje numatyta galimybe.

2.   Valstybės narės, nepažeisdamos Reglamento (EB) Nr. 795/2004 12 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl teisių į išmokas, kurios gali būti suteiktos vaisių ir daržovių sektorių integravus į bendrosios išmokos schemą, paskyrimo gali nuo 2008 m. sausio 1 d. pradėti atrinkti ūkininkus, turinčius teises į išmokas.

3.   Tam tikrais atvejais Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 41 straipsnio 2 dalis taikoma visų teisių į išmokas, galiojusių iki paramos už vaisius ir daržoves integravimo, vertei ir paramos už vaisius ir daržoves orientacinėms sumoms apskaičiuoti.

4.   Valstybių narių pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 42 straipsnio 1 dalį nustatytas procentinis sumažinimo dydis taikomas orientacinėms sumoms, atitinkančioms į bendrosios išmokos schemą integruotų vaisių ir daržovių produktų kiekį, apskaičiuoti.

5.   Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 42 straipsnio 8 dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis nėra atnaujinamas teisėms į išmokas iš nacionalinio rezervo, kurių sumos buvo perskaičiuotos ar padidintos vadovaujantis šio reglamento 48g ir 48h straipsniais.

6.   Kad vaisių ir daržovių sektoriui būtų galima pritaikyti šio reglamento 7 straipsnio 1 dalį, 12–17 straipsnius, 20 ir 27 straipsnius, pirmieji bendrosios išmokos schemos taikymo metai yra tie metai, kuriais valstybė narė nustato išmokų dydį ir hektarus, atitinkančius išmokos skyrimo reikalavimus, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 VII priedo M punkte, atsižvelgdama į savanoriškai taikomą trejų metų pereinamąjį laikotarpį, nurodytą to punkto trečioje pastraipoje.

48g straipsnis

Specialiosios taisyklės

1.   Jeigu iki paskutinės dienos, iki kurios galima teikti teisių į išmokas, numatytų pagal šio reglamento 12 straipsnį, nustatymo paraiškas, ūkininkas neturi teisių į išmokas arba turi tik teises į išmokas už atidėtą žemę arba išmokas, skiriamas laikantis specialių sąlygų, tokiam ūkininkui nustatomos teisės į išmokas už vaisius ir daržoves, apskaičiuojamas pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 37 ir 43 straipsnius.

Pirmoji pastraipa taip pat taikoma tuo atveju, jei ūkininkas išnuomojo teises į išmoką nuo pirmųjų bendrosios išmokos schemos taikymo metų iki vaisių ir daržovių sektoriaus integravimo į šią schemą metų.

2.   Jeigu ūkininkui teisės į išmokas paskirtos arba jis tas teises įsigijo ar gavo iki paskutinės dienos, iki kurios galima teikti teisių į išmokas, numatytų pagal šio reglamento 12 straipsnį, nustatymo paraiškas, jo teisių į išmokas vertė ir skaičius perskaičiuojami taip:

Atliekant šioje dalyje nurodytą skaičiavimą neturėtų būti atsižvelgta į teises į išmokas už atidėtą žemę ir išmokas, skiriamas laikantis specialių sąlygų.

3.   Atliekant 2 dalyje nurodytą skaičiavimą atsižvelgiama į teises į išmokas, išnuomotas iki galutinės paraiškų pagal bendrąją išmokos schemą, nustatytą remiantis 12 straipsniu, pateikimo datos. Tačiau atliekant šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skaičiavimą, į teises į išmokas, iki 2004 m. gegužės 15 d. išnuomotas pagal atskirą nuomos sutarties punktą, kaip nurodyta 27 straipsnyje, atsižvelgiama tik tuo atveju, jei gali būti pritaikytos nuomos sąlygos.

48h straipsnis

Įgyvendinimas regioniniu lygmeniu

1.   Jei valstybė narė pasinaudojo Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 59 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe, ūkininkams pagal to reglamento 59 straipsnio 4 dalį suteikiamas toks teisių į išmokas skaičius, kuris lygus naujų hektarų, atitinkančių išmokos skyrimo reikalavimus ir skirtų vaisiams, daržovėms, maistinėms bulvėms ir daigynams, skaičiui.

Teisių į išmokas vertė apskaičiuojama pagal to reglamento 59 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 63 straipsnio 3 dalį.

Pagal to reglamento 59 straipsnio 4 dalį pirmieji bendrosios išmokos schemos taikymo metai yra 2008 m.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos pastraipos, valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais, pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 VII priedo M punktą gali nustatyti papildomą vienam ūkininkui tenkančių teisių į išmokas už vaisius, daržoves, maistines bulves ir daigynus, skaičių.“

5)

Prieš 50 straipsnį įterpiamas šis 49b straipsnis:

„49b straipsnis

Paramos už vaisius ir daržoves integravimas

Ne vėliau kaip 2008 m. lapkričio 1 d. valstybės narės informuoja Komisiją apie savo sprendimą dėl Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 51 straipsnyje nustatytų galimybių, pateikdamos informaciją pagal produktus, metus ir, jeigu reikia, regionus.“

20.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 335/31

(1)

1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (4) bei 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo (5), yra atitinkamai susijusios su perkančiųjų organizacijų, nurodytų 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (6) 1 straipsnio 9 dalyje, ir perkančiųjų subjektų, nurodytų 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (7) 2 straipsnyje, suteiktų sutarčių peržiūros procedūromis. Direktyvomis 89/665/EEB ir 92/13/EEB siekiama užtikrinti veiksmingą Direktyvų 2004/18/EB ir 2004/17/EB taikymą.

(2)

Todėl Direktyvos 89/665/EEB ir 92/13/EEB taikomos tik į Direktyvų 2004/18/EB ir 2004/17/EB taikymo sritį patenkančioms sutartims, kaip išaiškino Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, nepaisant to, kokia konkurso tvarka ar kvietimo dalyvauti konkurse priemonės yra naudojamos, įskaitant projektų konkursus, kvalifikacijos vertinimo sistemas ir dinamines pirkimo sistemas. Pagal Teisingumo Teismo praktiką valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų sudarytos galimybės pasinaudoti veiksmingomis ir skubiomis teisės gynimo priemonėmis perkančiosioms organizacijoms ir subjektams priėmus sprendimus dėl to, ar atitinkama sutartis patenka į Direktyvų 2004/18/EB ir 2004/17/EB subjektinę ar materialiąją taikymo sritį.

(3)

Konsultacijos su suinteresuotomis šalimis ir Teisingumo Teismo praktika parodė, kad valstybių narių peržiūros mechanizmai turi tam tikrų trūkumų. Dėl šių trūkumų Direktyvose 89/665/EEB ir 92/13/EEB nustatyti mechanizmai ne visuomet yra pakankami, norint užtikrinti, kad būtų laikomasi Bendrijos teisės, ypač tuomet, kai dar galima ištaisyti pažeidimus. Todėl skaidrumas ir nediskriminavimas, kuriuos siekiama užtikrinti minėtomis direktyvomis, turėtų būti stiprinami, siekiant užtikrinti, kad visoje Bendrijoje būtų sudarytos galimybės pasinaudoti Direktyvomis 2004/18/EB ir 2004/17/EB įgyvendinto viešųjų pirkimų taisyklių modernizavimo ir supaprastinimo teigiamu poveikiu. Todėl reikėtų iš dalies pakeisti Direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB, papildant jas esminiais patikslinimais, kuriems esant bus galima pasiekti Bendrijos teisės aktų leidėjo siekiamų rezultatų.

(4)

Vienas iš šių trūkumų – nėra nustatytas laikotarpis, trunkantis nuo sprendimo dėl sutarties suteikimo iki sutarties sudarymo dienos, per kurį būtų galima atlikti veiksmingą peržiūros procedūrą. Dėl to perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, norėdami, kad nebūtų galima atšaukti ginčytino sprendimo dėl sutarties suteikimo, kartais labai greitai pasirašo sutartį. Siekiant pašalinti šiuos trūkumus, trukdančius užtikrinti veiksmingą teisminę suinteresuotų dalyvių, t. t. tų, kurie dar nėra galutinai pašalinti, apsaugą, reikia nustatyti minimalų atidėjimo laikotarpį, kuriuo konkrečios sutarties sudarymas sustabdomas, nepriklausomai nuo to, ar sutartis sudaroma pasirašymo metu, ar ne.

(5)

Nustatant minimalų atidėjimo laikotarpį turėtų būti atsižvelgta į įvairias ryšių priemones. Jeigu naudojamos greitos ryšių priemonės, gali būti numatomas trumpesnis laikotarpis nei naudojant kitas ryšių priemones. Šia direktyva numatomi tik minimalūs atidėjimo laikotarpiai. Valstybės narės gali nustatyti ar išlaikyti laikotarpius, ilgesnius nei tokie minimalūs laikotarpiai. Valstybės narės taip pat gali nuspręsti kokį laikotarpį taikyti, jeigu naudojamos kelios ryšių priemonės.

(6)

Atidėjimo laikotarpis turėtų suteikti suinteresuotiems dalyviams pakankamai laiko išnagrinėti sprendimą dėl sutarties suteikimo ir įvertinti, ar tikslinga inicijuoti peržiūros procedūrą. Kai suinteresuotiems dalyviams pranešama apie sprendimą dėl sutarties suteikimo, jiems turi būti suteikta reikiama informacija, kuri būtina siekiant veiksmingos peržiūros. Tai taip pat atitinkamai taikoma kandidatams, jei perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas laiku nepateikė informacijos apie jų paraiškos atmetimą.

(7)

Šią svarbią informaciją visų pirma sudaro Direktyvos 2004/18/EB 41 straipsnyje ir Direktyvos 2004/17/EB 49 straipsnyje nurodytų esminių priežasčių santrauka. Kadangi atidėjimo laikotarpio trukmė valstybėse narėse skiriasi, taip pat svarbu, kad atitinkami dalyviai ir kandidatai būtų informuoti apie galiojantį laikotarpį, kuris jiems suteiktas pradėti peržiūros procesą.

(8)

Šis minimalus atidėjimo laikotarpis netaikomas, jeigu pagal Direktyvą 2004/18/EB arba Direktyvą 2004/17/EB nereikalaujama pranešimo dėl sutarties iš anksto paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, visų pirma ypatingos skubos atvejais, kaip numatyta Direktyvos 2004/18/EB 31 straipsnio 1 dalies c punkte arba Direktyvos 2004/17/EB 40 straipsnio 3 dalies d punkte. Tokiais atvejais pakanka numatyti veiksmingas peržiūros procedūras po sutarties sudarymo. Taip pat nėra būtina numatyti atidėjimo laikotarpio, jeigu yra tik vienas suinteresuotas dalyvis, su kuriuo sudaroma sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų. Tuo atveju konkurse nedalyvauja joks kitas asmuo, suinteresuotas gauti pranešimą, ir galintis pasinaudoti atidėjimo laikotarpiu, sudarančiu galimybes atlikti veiksmingą peržiūrą.

(9)

Galiausiai tais atvejais, kai sutartys sudaromos pagal preliminarųjį susitarimą arba dinaminę pirkimo sistemą, privalomas atidėjimo laikotarpis galėtų paveikti veiksmingumo didinimą, kurio siekiama šiais konkursais. Todėl valstybės narės vietoj privalomo atidėjimo laikotarpio turėtų galėti numatyti, kad negaliojimas būtų veiksminga sankcija pagal Direktyvų 89/665/EEB ir 92/13/EEB 2d straipsnį dėl Direktyvos 2004/18/EB 32 straipsnio 4 dalies antros pastraipos antrosios įtraukos ir 33 straipsnio 5–6 dalių bei Direktyvos 2004/17/EB 15 straipsnio 5 ir 6 dalių pažeidimų.

(10)

Direktyvos 2004/17/EB 40 straipsnio 3 dalies i punkte nurodytais atvejais, sutarčių, grindžiamų preliminariuoju susitarimu, atžvilgiu nebūtina iš anksto paskelbti pranešimo apie sutartį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Tais atvejais atidėjimo laikotarpis neturėtų būti privalomas.

(11)

Kai valstybė narė reikalauja, kad asmuo, ketinantis pasinaudoti peržiūros procedūra, informuotų perkančiąją organizaciją arba perkantįjį subjektą apie tokį ketinimą, būtina patikslinti, kad tai neturėtų turėti įtakos atidėjimo laikotarpiui arba jokiam kitam laikotarpiui, kuris taikomas peržiūrai. Be to, kai valstybė narė reikalauja, kad suinteresuotas asmuo reikalavimą atlikti peržiūrą visų pirma pateiktų perkančiajai organizacijai arba perkančiajam subjektui, būtina minėtam asmeniui nustatyti pagrįstą minimalų laikotarpį, per kurį iki sutarties sudarymo šis asmuo galėtų kreiptis į kompetentingą peržiūros instituciją, jeigu jis norėtų pareikšti pretenzijas dėl perkančiosios organizacijos arba subjekto atsakymo arba tokio atsakymo nepateikimo.

(12)

Peržiūros reikalavimą pateikus prieš pat minimalaus atidėjimo laikotarpio pabaigą, neturėtų sutrumpėti peržiūros institucijai skirtas minimalus laikotarpis, per kurį ji turi imtis priemonių, visų pirma siekdama prailginti sutarties sudarymo atidėjimo laikotarpį. Todėl reikia nustatyti atskirą minimalų laikotarpį, kuris nesibaigtų anksčiau nei peržiūros institucija priima sprendimą dėl paraiškos. Tai neturėtų užkirsti kelio peržiūros institucijai atlikti išankstinį įvertinimą siekiant nustatyti, ar apskritai galima atlikti peržiūrą. Valstybės narės gali numatyti, kad šis laikotarpis pasibaigia peržiūros institucijai priėmus sprendimą dėl laikinųjų priemonių taikymo, įskaitant tolesnį sutarties sudarymo sustabdymą, arba peržiūros institucijai priėmus sprendimą dėl bylos esmės, visų pirma dėl prašymo panaikinti neteisėtą sprendimą.

(13)

Siekiant kovoti su neteisėtu tiesioginiu sutarčių suteikimu, kurį Teisingumo Teismas apibūdino kaip šiurkščiausius perkančiosios organizacijos arba perkančiojo subjekto padarytus Bendrijos viešųjų pirkimų srities teisės aktų pažeidimus, reikėtų nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas. Todėl sutartis, sudaryta po neteisėto tiesioginio sutarties suteikimo, iš principo turėtų būti laikoma negaliojančia. Negaliojimas neturėtų būti automatinis, jį turėtų nustatyti arba savo sprendimu paskelbti nepriklausoma peržiūros institucija.

(14)

Negaliojimas yra veiksmingiausias būdas atstatyti konkurenciją ir sukurti naujas verslo galimybes tiems ūkio subjektams, iš kurių neteisėtai buvo atimta galimybė konkuruoti. Tiesioginis sutarčių suteikimas, kaip apibrėžta šioje direktyvoje turėtų apimti visus sutarčių sudarymus apie pirkimą iš anksto nepaskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/18/EB. Tai atitinka procedūrą be išankstinio kvietimo dalyvauti konkurse, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/17/EB.

(15)

Tiesioginis sutarčių suteikimas, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, gali būti pateisinamas Direktyvos 2004/18/EB 10–18 straipsniuose nurodytomis išimtimis, Direktyvos 2004/18/EB 31, 61 arba 68 straipsnių taikymu, paslaugų pirkimo sutarties sudarymu laikantis Direktyvos 2004/18/EB 21 straipsnio ar teisėtu „vidaus“ sutarčių suteikimu pagal Teisingumo Teismo aiškinimą.

(16)

Tas pats taikoma sutartims, atitinkančioms išimties sąlygas arba specialias priemones pagal Direktyvos 2004/17/EB 5 straipsnio 2 dalį, 18–26 straipsnius, 29 ir 30 straipsnius arba 62 straipsnį, atvejams, kuriems taikomos Direktyvos 2004/17/EB 40 straipsnio 3 dalies nuostatos, arba paslaugų pirkimo sutarties sudarymui pagal Direktyvos 2004/17/EB 32 straipsnį.

(17)

Kiekvienas asmuo, kuris yra arba buvo suinteresuotas sudaryti konkrečią sutartį ir kuris patyrė žalą arba jam kilusi žalos rizika dėl tariamo pažeidimo, turėtų turėti galimybę pasinaudoti peržiūros procedūra.

(18)

Siekiant užkirsti kelią rimtiems atidėjimo prievolės ir automatinio sustabdymo, kurie yra būtinos veiksmingos peržiūros sąlygos, pažeidimams, turėtų būti taikomos veiksmingos sankcijos. Todėl sutartys, sudarytos pažeidžiant atidėjimo laikotarpį ar automatinį sustabdymą, iš esmės turėtų būti laikomos negaliojančiomis, jei tai taip pat pažeidžia Direktyvą 2004/18/EB ar Direktyvą 2004/17/EB, jei šie pažeidimai turėjo įtakos dalyvio, pateikusio prašymą dėl peržiūros, galimybėms gauti sutartį.

(19)

Kitais formalių reikalavimų pažeidimų atvejais valstybės narės negaliojimo principą gali laikyti netinkamu. Tais atvejais valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti alternatyvias sankcijas. Alternatyvios sankcijos turėtų būti tik nuo perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto nepriklausomai institucijai mokamos baudos arba sutarties trukmės sutrumpinimas. Valstybės narės turi pačios išsamiai apibrėžti alternatyvių sankcijų ypatybes ir jų taikymo taisykles.

(20)

Ši direktyva neturėtų užkirsti kelio taikyti griežtesnes sankcijas pagal nacionalinius teisės aktus.

(21)

Valstybėms narėms nustatant taisykles, kuriomis užtikrinama, kad sutartis būtų laikoma negaliojančia, siekiama, kad sutarties šalių teisės ir pareigos nebebūtų privalomi ir vykdomi. Sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmės turėtų būti nustatytos pagal nacionalinę teisę. Todėl nacionalinėje teisėje gali būti numatytas, pavyzdžiui, visų sutartinių įsipareigojimų panaikinimas atgaline data (ex tunc) arba, priešingai, – panaikinimas taikomas tik toms pareigoms, kurios dar turėtų būti vykdomos (ex nunc). Tai neturėtų suteikti galimybės netaikyti griežtų sankcijų, jeigu visos arba beveik visos sutartyje numatytos pareigos jau buvo įvykdytos. Tokiais atvejais valstybės narės turėtų numatyti alternatyvias sankcijas atsižvelgdamos į tai, kiek sutartis dar galioja pagal nacionalinę teisę. Be to, pagal nacionalinę teisę turi būti nustatytos pasekmės, susijusios su galimu visų sumų, kurios galėjo būti sumokėtos, susigrąžinimu, taip pat su kitomis galimomis restitucijos formomis, įskaitant vertę atitinkančią restituciją, kai restitucija natūra yra negalima.

(22)

Tačiau, siekiant, kad taikomos sankcijos būtų proporcingos, valstybės narės gali peržiūros institucijoms suteikti galimybę nesužlugdyti sutarties arba pripažinti jos visą arba dalinį laikiną poveikį, jeigu dėl atitinkamu atveju susidariusių išskirtinių aplinkybių reikia atsižvelgti į tam tikras svarbias bendro intereso priežastis. Tais atvejais turėtų būti taikomos alternatyvios sankcijos. Nuo perkančiosios organizacijos arba subjekto nepriklausoma institucija turėtų išnagrinėti visus atitinkamus aspektus siekdama nustatyti, ar dėl svarbių bendro intereso priežasčių reikalaujama, kad sutarties poveikis būtų išlaikytas.

(23)

Išskirtiniais atvejais derybų procedūrą be skelbimo dėl sutarties, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/18/EB 31 straipsnyje arba Direktyvos 2004/17/EB 40 straipsnio 3 dalyje, būtų leista taikyti iš karto po sutarties panaikinimo. Jeigu tais atvejais dėl techninių ar kitų pagrįstų priežasčių likusius sutartinius įsipareigojimus gali tame etape įvykdyti tik ūkio subjektas, su kuriuo buvo sudaryta sutartis, gali būti pateisinamas nuostatos dėl svarbių priežasčių taikymas.

(24)

Ekonominiai interesai dėl sutarties galiojimo gali būti laikomi svarbia priežastimi, jei išimtinėmis aplinkybėmis jos negaliojimas turėtų neproporcingų pasekmių. Tačiau tiesiogiai su sutartimi susijęs ekonominis interesas neturėtų būti laikomas svarbia priežastimi.

(25)

Be to, dėl būtinybės ilgainiui užtikrinti perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų priimtų sprendimų teisinį tikrumą, reikia nustatyti pagrįstą minimalų senaties terminą peržiūros reikalavimams, kuriais siekiama nustatyti, kad sutartis yra negaliojanti.

(26)

Siekiant išvengti teisinio netikrumo, galinčio atsirasti dėl sutarties negaliojimo, valstybės narės turėtų numatyti išimtį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia tais atvejais, kai perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas mano, kad tiesioginis bet kokios sutarties suteikimas iš anksto nepaskelbus apie pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje yra leidžiamas pagal Direktyvas 2004/18/EB ir 2004/17/EB ir pritaikė minimalų atidėjimo laikotarpį, leidžiantį pasinaudoti veiksmingomis teisės gynimo priemonėmis. Neprivalomas paskelbimas, dėl kurio prasideda atidėjimo laikotarpis, nesuteikia galimybės praplėsti pareigas pagal Direktyvą 2004/18/EB ir Direktyvą 2004/17/EB.

(27)

Šia direktyva sustiprinamos nacionalinės peržiūros procedūros, ypač neteisėto tiesioginio sutarties suteikimo atvejais, todėl ūkio subjektai turėtų būti skatinami pasinaudoti šiais naujais mechanizmais. Teisinio tikrumo tikslu sutarties pripažinimo negaliojančia vykdytinumas yra apribotas tam tikru laikotarpiu. Reikėtų laikytis šių terminų galiojimo.

(28)

Padidinus nacionalinių peržiūros priemonių veiksmingumą, suinteresuotos šalys turėtų būti paskatintos iki sutarties sudarymo dažniau naudotis peržiūros galimybėmis naudojant tarpines procedūras. Minėtomis aplinkybėms korekcinį mechanizmą reikėtų nukreipti į rimtus Bendrijos viešųjų pirkimų teisės nuostatų pažeidimus.

(29)

Direktyvoje 92/13/EEB nustatyta savanoriška atestavimo sistema, kurią naudodami per reguliariai vykdomus tyrimus perkantieji subjektai gali įvertinti, ar jų naudota viešųjų pirkimų procedūra atitinka Bendrijos viešųjų pirkimų srities teisės aktus, buvo beveik nenaudojama. Taigi negali būti pasiektas jos tikslas užkirsti kelią dideliam skaičiui Bendrijos viešųjų pirkimų srities teisės aktų pažeidimų. Kita vertus, dėl Direktyvoje 92/13/EEB valstybėms narėms nustatyto reikalavimo įsteigti nuolatines už šį klausimą atsakingas institucijas gali atsirasti administracinių išlaikymo išlaidų, kurios nebepasiteisina, kadangi nebėra realios perkančiųjų subjektų paklausos naudotis šia sistema. Todėl reikėtų panaikinti šią atestavimo sistemą.

(30)

Be to, Direktyvoje 92/13/EEB nustatytas taikinimo mechanizmas nesukėlė didelio ūkio subjektų susidomėjimo. Taip yra dėl to, kad naudojant vien tik šį mechanizmą negalima nustatyti privalomų laikinųjų priemonių, galinčių sudarytų sąlygas laiku sustabdyti neteisėtą sutarties sudarymą, ir dėl šio mechanizmo pobūdžio, kuris sunkiai suderinamas su reikalavimu laikytis itin trumpų terminų, taikomų peržiūros reikalavimams, kuriais siekiama imtis laikinųjų priemonių ir neteisėtų sprendimų panaikinimo priemonių. Galimas šio taikinimo mechanizmo veiksmingumas taip pat sumažėjo dėl sunkumų, kilusių rengiant baigtinį ir pakankamai išsamų kiekvienos valstybės narės nepriklausomų arbitrų, bet kuriuo momentu galinčių užsiimti taikinimo procedūra ir per itin trumpą laikotarpį galinčių išnagrinėti prašymus dėl taikinimo, sąrašą. Todėl reikėtų panaikinti šį taikinimo mechanizmą.

(31)

Komisija turėtų turėti teisę paprašyti valstybių narių teikti siekiamą tikslą atitinkančią informaciją apie nacionalinių peržiūros procedūrų veikimą, į šią procedūrą įtraukiant Viešųjų sutarčių patariamąjį komitetą, kuris dalyvautų nustatant tokios informacijos apimtį ir pobūdį. Iš tiesų tik pateikus tokią informaciją bus galima teisingai įvertinti šia direktyva įvestų pakeitimų pasekmes pasibaigus pakankamai ilgam šios direktyvos įgyvendinimo laikotarpiui.

(32)

Komisija turėtų peržiūrėti valstybėse narėse padarytą pažangą ir ne vėliau kaip per trejus metus nuo jos įgyvendinimo termino pabaigos Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą apie šios direktyvos veiksmingumą.

(33)

Turėtų būti patvirtintos priemonės, būtinos Direktyvoms 89/665/EEB ir 92/13/EEB įgyvendinti, laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8).

(34)

Kadangi, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas priežastis, šios direktyvos tikslo, t. t. sutarčių, patenkančių į Direktyvų 2004/18/EB ir 2004/17/EB taikymo sritį, suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo gerinimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali patvirtinti priemones laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, tuo pat metu laikantis valstybių narių procedūrinės autonomijos principo.

(35)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (9) 34 punktą valstybės narės turėtų savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios iliustruotų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio santykį, ir viešai jas paskelbti.

(36)

Šioje direktyvoje laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Šia direktyva visų pirma siekiama užtikrinti visapusišką pagarbą teisei į veiksmingą teisinę gynybą ir teisei į teisingą bylos nagrinėjimą, kaip nustatyta Chartijos 47 straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose.

(37)

Todėl Direktyvos 89/665/EEB ir 92/13/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

1.

1–2 straipsniai pakeičiami taip:

„1 straipsnis

Peržiūros procedūrų taikymo sritis ir galimybė jomis pasinaudoti

1.   Ši direktyva taikoma 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (10) nurodytoms sutartims, išskyrus atvejus, kai tokios sutartys neįtrauktos į taikymo sritį pagal tos Direktyvos 10–18 straipsnius.

Sutartys, kaip tai suprantama šioje direktyvoje, apima viešąsias sutartis, preliminariuosius susitarimus, viešąsias darbų koncesijas ir dinamines pirkimo sistemas.

Valstybės narės turi imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad sutarčių, kurias apima Direktyvos 2004/18/EB taikymo sritis, atveju perkančiųjų organizacijų priimti sprendimai galėtų būti veiksmingai ir visų pirma kuo greičiau peržiūrėti šios direktyvos 2–2f straipsniuose nurodytomis sąlygomis remiantis tuo, kad tokiais sprendimais buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys Bendrijos teisės aktai arba nacionalinės taisyklės, kuriomis tie teisės aktai perkeliami į nacionalinę teisę.

2.   Valstybės narės turi užtikrinti, kad nebūtų diskriminuojamos įmonės, teigiančios, kad sutarties suteikimo procedūros metu jos patyrė žalą dėl šia Direktyva sukuriamų skirtumų tarp Bendrijos teisę įgyvendinančių nacionalinių taisyklių bei kitų nacionalinių taisyklių.

3.   Valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų peržiūros procedūros, kuriomis pagal išsamias taisykles, kurias gali nustatyti valstybės narės, galėtų pasinaudoti bent bet kuris asmuo, kuris yra arba buvo suinteresuotas gauti konkrečią sutartį, ir kuriam dėl tariamo pažeidimo buvo padaryta žala ar kilusi tokios žalos rizika.

4.   Valstybės narės gali reikalauti, kad peržiūros procedūra norintis pasinaudoti asmuo praneštų perkančiajai organizacijai apie tariamus pažeidimus ir savo ketinimą reikalauti peržiūros, laikantis sąlygos, kad tai neturės įtakos atidėjimo laikotarpiui pagal 2a straipsnio 2 dalį arba bet kokiems kitiems terminams kreiptis dėl peržiūros pagal 2c straipsnį.

5.   Valstybės narės gali reikalauti, kad suinteresuotas asmuo peržiūros pirmiausia reikalautų iš perkančiosios organizacijos. Tuo atveju valstybės narės turi užtikrinti, kad pateikus tokį prašymą dėl peržiūros būtų nedelsiant sustabdyta galimybė sudaryti sutartį.

Valstybės narės turi nuspręsti, kokiomis ryšių priemonėmis, įskaitant faksą ar elektronines priemones, turi būti naudojamasi pateikiant prašymą dėl peržiūros, numatytą pirmojoje pastraipoje.

Pirmoje pastraipoje nurodytas sustabdymas negali pasibaigti, jei nepasibaigęs bent 10 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai perkančioji organizacija išsiunčia atsakymą faksu arba elektroninėmis priemonėmis, ar, jei naudojamos kitokios ryšių priemonės, – arba nepasibaigęs bent 15 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai perkančioji organizacija išsiunčia atsakymą, arba nepasibaigęs bent 10 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai atsakymas buvo gautas.

2 straipsnis

Peržiūros procedūrų reikalavimai

1.   Valstybės narės turi užtikrinti, kad priemonės, kurių imtasi dėl 1 straipsnyje nurodytų peržiūros procedūrų, apimtų nuostatas dėl įgaliojimų:

2.   1 dalyje ir 2d bei 2e straipsniuose nurodyti įgaliojimai gali būti suteikti atskiroms institucijoms, atsakingoms už skirtingus peržiūros procedūros aspektus.

3.   Jei nuo perkančiosios organizacijos nepriklausoma pirmosios instancijos institucija peržiūri sprendimą dėl sutarties suteikimo, tai valstybės narės turi užtikrinti, kad perkančioji organizacija negalėtų sudaryti sutarties kol peržiūros institucija nepriims sprendimo dėl prašymo taikyti laikinąsias priemones ar dėl peržiūros. Šis sustabdymas turi pasibaigti ne anksčiau kaip atidėjimo laikotarpis, nurodytas 2a straipsnio 2 dalyje ir 2d straipsnio 4 ir 5 dalyse.

4.   Peržiūros procedūros nebūtinai turi turėti automatinį sustabdymo poveikį sutarties suteikimo procedūroms, su kuriomis jos susijusios, išskyrus 3 dalyje ir 1 straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus.

5.   Valstybės narės gali nustatyti, kad už peržiūros procedūras atsakinga institucija gali atsižvelgti į galimas laikinųjų priemonių taikymo pasekmes visiems interesams, kurie galėtų būti pažeisti, taip pat į visuomenės interesus, bei gali nuspręsti netaikyti tokių priemonių, jei jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Sprendimas netaikyti laikinųjų priemonių neturi prejudicinės reikšmės jokiam kitam asmens, prašančio taikyti tokias priemones, reikalavimui.

6.   Valstybės narės gali nustatyti, kad jei reikalaujama atlyginti nuostolius remiantis tuo, kad sprendimas buvo priimtas neteisėtai, tai tokį ginčijamą sprendimą pirmiausia turi panaikinti reikiamus įgaliojimus turinti institucija.

7.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įgaliojimų vykdymo poveikis sutarčiai, sudarytai po jos suteikimo turi būti nustatytas nacionalinės teisės aktais, išskyrus 2d-2f straipsniuose numatytus atvejus.

Be to, išskyrus tuos atvejus, kai sprendimas turi būti panaikintas iki žalos atlyginimo priteisimo, valstybė narė gali numatyti, kad, sudarius sutartį pagal 1 straipsnio 5 dalį, šio straipsnio 3 dalį ar 2a-2f straipsnius, už peržiūros procedūras atsakingos institucijos turi įgaliojimus tik priteisti žalos atlyginimą bet kuriam asmeniui, nukentėjusiam dėl pažeidimo.

8.   Valstybės narės turi užtikrinti, kad už peržiūros procedūras atsakingų institucijų priimti sprendimai galėtų būti veiksmingai įgyvendinti.

9.   Tais atvejais, kai už peržiūros procedūras atsakingos institucijos nėra teisminio pobūdžio, jos visada turi pateikti raštišką savo sprendimo paaiškinimą. Be to, tokiu atveju turi būti numatytos atitinkamos nuostatos, garantuojančios procedūras, pagal kurias visos tariamai neteisėtos priemonės, kurių ėmėsi peržiūros institucija, arba visi tariami jai suteiktų įgaliojimų panaudojimo trūkumai galėtų būti peržiūrėti teisme arba kitoje institucijoje, kuri laikoma teismu ar tribunolu, kaip tai suprantama pagal Sutarties 234 straipsnį, ir kuri nepriklauso nei nuo perkančiosios organizacijos, nei nuo peržiūros institucijos.

Tokios nepriklausomos institucijos nariai skiriami ir atleidžiami iš pareigų tokiomis pačiomis sąlygomis kaip teisėjai, kiek tai susiję su institucija, atsakinga už jų skyrimą, jų kadenciją ir jų atleidimą. Bent nepriklausomos institucijos Pirmininkas turi turėti tokią pačią juridinę ir profesinę kvalifikaciją, kaip teisėjai. Ši nepriklausoma institucija priima sprendimus laikydamasi tvarkos, pagal kurią išklausomos abi pusės, o šie sprendimai kiekvienos valstybės narės nustatytu būdu turi būti teisiškai įpareigojantys.

2.

Įterpiami šie straipsniai:

„2a straipsnis

Atidėjimo laikotarpis

1.   Patvirtindamos būtinas nuostatas, kuriomis laikomasi šio straipsnio 2 dalyje bei 2c straipsnyje nustatytų minimalių sąlygų, valstybės narės turi užtikrinti, kad 1 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys turėtų pakankamai laiko, kad būtų atlikta perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų dėl sutarties suteikimo veiksminga peržiūra.

2.   Sutartis negali būti sudaryta po sprendimo suteikti sutartį, kuri patenka į Direktyvos 2004/18/EB taikymo sritį, jei nepasibaigęs bent 10 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems dalyviams ir kandidatams faksu arba elektroninėmis priemonėmis nusiųstas sprendimas dėl sutarties suteikimo, ar, jei naudojamos kitokios ryšių priemonės, – arba nepasibaigęs bent 15 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems dalyviams ir kandidatams išsiunčiamas sprendimas dėl sutarties suteikimo, arba nepasibaigęs bent 10 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai buvo gautas sprendimas dėl sutarties suteikimo.

Dalyviai laikomi suinteresuotais, jeigu jie nėra galutinai pašalinti. Pašalinimas yra galutinis, jeigu apie jį buvo pranešta suinteresuotiems dalyviams ir arba nepriklausoma peržiūros institucija jį pripažino teisėtu, arba jam jau negali būti taikoma peržiūros procedūra.

Kandidatai laikomi suinteresuotais, jei perkančioji organizacija nepranešė jiems apie jų paraiškos atmetimą prieš atitinkamiems dalyviams pranešdama apie sprendimą dėl sutarties suteikimo.

Prie kiekvienam suinteresuotam dalyviui ir kandidatui siunčiamo pranešimo apie sprendimą dėl sutarties suteikimo pridedama:

2b straipsnis

Nuo atidėjimo laikotarpio leidžiančios nukrypti nuostatos

Valstybės narės gali numatyti, kad šios direktyvos 2a straipsnio 2 dalyje nurodyti terminai netaikomi šiais atvejais:

Jei pasinaudojama šia nukrypti leidžiančia nuostata, valstybės narės turi užtikrinti, kad sutartis būtų laikoma negaliojančia pagal šios direktyvos 2d ir 2f straipsnius, šiais atvejais:

2c straipsnis

Prašymo dėl peržiūros pateikimo terminai

Jei valstybė narė nustato, kad bet kokie prašymai peržiūrėti perkančiosios organizacijos sprendimą, priimtą dėl sutarčių suteikimo procedūros, kuri patenka į Direktyvos 2004/18/EB taikymo sritį, arba su ja susijusį sprendimą, turi būti pateikti nepasibaigus nustatytam laikotarpiui, o šis laikotarpis turi būti bent 10 kalendorinių dienų, ir kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai dalyviui arba kandidatui faksu arba elektroninėmis priemonėmis išsiunčiamas perkančiosios organizacijos sprendimas, ar, jei naudojamos kitokios ryšių priemonės, – šis laikotarpis turi būti bent 15 kalendorinių dienų, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai dalyviui ar kandidatui išsiunčiamas perkančiosios organizacijos sprendimas, arba bent 10 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo kitos dienos po to, kai buvo gautas perkančiosios organizacijos sprendimas. Prie kiekvienam dalyviui ar kandidatui siunčiamo pranešimo apie perkančiosios organizacijos sprendimą pridedama atitinkamų tokio sprendimo priežasčių santrauka. Jeigu pateikiamas prašymas peržiūrėti šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus sprendimus, apie kuriuos nereikalaujama specialiai pranešti, laikotarpis turi būti bent 10 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo atitinkamo sprendimo paskelbimo dienos.

2d straipsnis

Negaliojimas

1.   Valstybės narės turi užtikrinti, kad nuo perkančiosios organizacijos nepriklausoma peržiūros institucija pripažintų sutartį negaliojančia arba jos negaliojimas būtų šios peržiūros institucijos sprendimo pasekmė bet kuriuo iš šių atvejų:

2.   Sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmes turi būti numatytos nacionalinėje teisėje.

Nacionalinėje teisėje gali būti numatytas visų sutartinių pareigų panaikinimas su galiojimu atgal arba panaikinimo taikymo sritis gali būti apribota atšaukiant tas pareigas, kurios dar turi būti įvykdytos. Pastaruoju atveju valstybės narės turi numatyti, kad taikomos kitos sankcijos, kaip tai apibrėžta 2e straipsnio 2 dalyje.

3.   Valstybės narės gali numatyti, kad nuo perkančiosios organizacijos nepriklausoma peržiūros institucija gali nepripažinti sutarties negaliojančia, net jeigu ji buvo suteikta neteisėtai, remiantis 1 dalyje minėtais pagrindais, jeigu peržiūros institucija, išnagrinėjusi visus atitinkamus aspektus, nustato, kad dėl svarbių bendro intereso priežasčių reikėtų išsaugoti sutarties pasekmes. Šiuo atveju valstybės narės turi numatyti tokiu atveju taikomas alternatyvias sankcijas, kaip apibrėžta 2e straipsnio 2 dalyje.

Ekonominiai interesai, sprendžiant sutarties galiojimo klausimą, gali būti laikomi viršenybę turinčia priežastimi tik tuo atveju, jei išimtinėmis aplinkybėmis jos negaliojimas turėtų neproporcingų pasekmių.

Tačiau tiesiogiai su sutartimi susiję ekonominiai interesai nelaikomi viršenybę turinčiomis priežastimis, susijusioms su bendru interesu. Tiesiogiai su sutartimi susiję ekonominiai interesai apima, inter alia, dėl vėlavimo vykdyti sutartį susidariusias išlaidas, dėl naujos pirkimų procedūros pradėjimo susidariusias išlaidas, išlaidas, patirtas keičiant sutartį vykdantį ūkio subjektą ir išlaidas, susidariusias dėl negaliojimo atsiradusių teisinių pareigų.

4.   Valstybės narės turi numatyti, kad šios direktyvos 1 dalies a punktas netaikomas, kai:

5.   Valstybės narės turi numatyti, kad šio straipsnio 1 dalies c punktas netaikomas, kai:

2e straipsnis

Šios direktyvos pažeidimai ir alternatyvios sankcijos

1.   1 straipsnio 5 dalies, 2 straipsnio 3 dalies arba 2a straipsnio 2 dalies pažeidimų, kurių neapima 2d straipsnio 1 dalies b punktas, atvejais valstybės narės turi numatyti negaliojimą pagal 2d straipsnio 1–3 dalis arba nustatyti alternatyvias sankcijas. Valstybės narės gali numatyti, kad nuo perkančiosios organizacijos nepriklausoma peržiūros institucija, įvertinusi visus reikšmingus aspektus, turi nuspręsti, ar sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia, ar reikėtų taikyti alternatyvias sankcijas.

2.   Alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Alternatyvios sankcijos turi būti:

Valstybės narės gali suteikti peržiūros institucijai plačios apimties teisę atsižvelgti į visus reikšmingus faktorius, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį ir, 2d straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, sutarties likusio galiojimo apimtį.

Žalos atlyginimo priteisimas nėra laikomas tinkama sankcija šios dalies taikymo tikslais.

2f straipsnis

Terminai

1.   Valstybės narės gali numatyti, kad prašymas dėl peržiūros pagal 2d straipsnio 1 dalį turi būti pateiktas:

2.   Visais kitais atvejais, įskaitant prašymus dėl peržiūros pagal 2e straipsnio 1 dalį, prašymo dėl peržiūros pateikimo terminas nustatomas pagal nacionalinę teisę, laikantis 2c straipsnio nuostatų.“;

3.

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Korekcinis mechanizmas

1.   Komisija gali pradėti 2–5 dalyse numatytą procedūrą, jei prieš sudarant sutartį ji mano, kad buvo padaryta rimtų Bendrijos viešųjų pirkimų srities teisės pažeidimų. sutarties suteikimo procedūros metu, kuri patenka į Direktyvos 2004/18/EB taikymo sritį.

2.   Komisija turi informuoti suinteresuotą valstybę narę apie priežastis, dėl kurių ji nustatė, kad buvo padarytas rimtas pažeidimas, ir prašyti jį ištaisyti tinkamomis priemonėmis.

3.   Per 21 kalendorinę dieną nuo 2 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos suinteresuota valstybė narė Komisijai turi pateikti:

4.   Argumentuotas paaiškinimas, pateiktas pagal 3 dalies b punktą, be kita ko, gali būti grindžiamas faktu, kad tariamas pažeidimas jau yra teisminės ar kitokios peržiūros proceso dalykas, arba 2 straipsnio 9 dalyje minėtos peržiūros dalykas. Tokiu atveju valstybė narė informuoja Komisiją apie tokių procesų rezultatus, kai tik apie juos sužinoma.

5.   Paskelbus, kad sutarties suteikimo procedūra buvo sustabdyta pagal 3 dalies c punktą, tai valstybė narė turi informuoti Komisiją, kai sustabdymas atšaukiamas arba kai pradedama kita sutarties suteikimo procedūra, visiškai arba iš dalies susijusi su tuo pačiu objektu. Tokiu pranešimu turi būti patvirtinama, kad tariamas pažeidimas ištaisytas, arba pateikiamas argumentuotas paaiškinimas, kodėl pažeidimas nebuvo ištaisytas.“;

4.

Įterpiami šie straipsniai:

„3a straipsnis

Pranešimo dėl savanoriško ex-ante skaidrumo turinys

2d straipsnio 4 dalies antroje įtraukoje nurodytame pranešime, kurio formą turi patvirtinti Komisija, laikydamasi 3b straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, turi būti pateikiama tokia informacija:

3b straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Viešųjų sutarčių patariamasis komitetas, įsteigtas pagal 1971 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimo 71/306/EEB (11) 1 straipsnį (toliau – Komitetas).

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (12) 3 ir 7 straipsniai, laikantis jo 8 straipsnio nuostatų.

5.

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Įgyvendinimas

1.   Komisija, konsultuodamasi su Komitetu, gali paprašyti valstybių narių pateikti informaciją apie nacionalinių peržiūros procedūrų veikimą.

2.   Kasmet valstybės narės turi pateikti Komisijai visų sprendimų, kuriuos pagal 2d straipsnio 3 dalį priėmė jų peržiūros įstaigos, tekstą, kartus su juos grindžiančiomis priežastimis.“;

6.

Įterpiamas šis straipsnis:

„4a straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 20 d. Komisija atlieka šios direktyvos įgyvendinimo peržiūrą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie jos veiksmingumą, ir visų pirma apie alternatyvių sankcijų ir terminų veiksmingumą.“;

1.

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Peržiūros procedūrų taikymo sritis ir galimybė jomis pasinaudoti

1.   Ši direktyva taikoma 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (13) nurodytoms sutartims, išskyrus atvejus, kai tokios sutartys neįtrauktos į taikymo sritį pagal tos Direktyvos 5 straipsnio 2 dalį, 18–26 straipsnius, 29 ir 30 straipsnius arba 62 straipsnį.

Sutartys, kaip tai suprantama šioje direktyvoje, apima prekių, darbų ir paslaugų pirkimo sutartis, preliminariuosius susitarimus ir dinamines pirkimo sistemas.

Valstybės narės turi imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad sutarčių, kurias apima Direktyvos 2004/17/EB taikymo sritis, atveju perkančiųjų subjektų priimti sprendimai galėtų būti veiksmingai ir visų pirma kuo greičiau peržiūrėti šios direktyvos 2–2f straipsniuose nurodytomis sąlygomis remiantis tuo, kad tokiais sprendimais buvo pažeisti pirkimus reglamentuojantys Bendrijos teisės aktai arba nacionalinės taisyklės, kuriomis tie teisės aktai perkeliami į nacionalinę teisę.

2.   Valstybės narės turi užtikrinti, kad nebūtų diskriminuojamos įmonės, galinčios pareikšti reikalavimą dėl žalos, patirtos sutarties suteikimo procedūros metu dėl šia Direktyva sukuriamų skirtumų tarp Bendrijos teisę įgyvendinančių įgyvendinančių nacionalinių taisyklių ir kitų nacionalinių taisyklių.

3.   Valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų peržiūros procedūros, kuriomis pagal išsamias taisykles, kurias gali nustatyti valstybės narės, galėtų pasinaudoti bent bet kuris asmuo, kuris yra arba buvo suinteresuotas gauti konkrečią sutartį, ir kuriam dėl tariamo pažeidimo buvo padaryta žala ar kilusi tokios žalos rizika.

4.   Valstybės narės gali reikalauti, kad peržiūros procedūra norintis pasinaudoti asmuo praneštų perkančiajam subjektui apie tariamus pažeidimus ir savo ketinimą reikalauti peržiūros, laikantis sąlygos, kad tai neturės įtakos atidėjimo laikotarpiui pagal 2a straipsnio 2 dalį arba bet kokiems kitiems terminams kreiptis dėl peržiūros pagal 2c straipsnį.

5.   Valstybės narės gali reikalauti, kad suinteresuotas asmuo peržiūros pirmiausia reikalautų iš perkančiojo subjekto. Tuo atveju valstybės narės turi užtikrinti, kad pateikus tokį prašymą dėl peržiūros būtų nedelsiant sustabdyta galimybė sudaryti sutartį.

Valstybės narės turi nuspręsti, kokiomis ryšių priemonėmis, įskaitant faksą ar elektronines priemones, turi būti naudojamasi pateikiant prašymą dėl peržiūros, numatytą pirmojoje pastraipoje.

Pirmoje pastraipoje nurodytas sustabdymas negali pasibaigti, jei nepasibaigęs bent 10 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai perkantysis subjektas išsiunčia atsakymą faksu arba elektroninėmis priemonėmis, ar, jei naudojamos kitokios ryšių priemonės, – arba nepasibaigęs bent 15 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai perkantysis subjektas išsiunčia atsakymą, arba nepasibaigęs bent 10 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai atsakymas buvo gautas.

2.

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3.

Įterpiami šie straipsniai:

„2a straipsnis

Atidėjimo laikotarpis

1.   Patvirtindamos būtinas nuostatas, kuriomis laikomasi šio straipsnio 2 dalyje bei 2c straipsnyje nustatytų minimalių sąlygų, valstybės narės turi užtikrinti, kad 1 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys turėtų pakankamai laiko, kad būtų atlikta perkančiojo subjekto priimtų sprendimų dėl sutarties suteikimo veiksminga peržiūra.

2.   Sutartis negali būti sudaryta po sprendimo suteikti sutartį, kuri patenka į Direktyvos 2004/17/EB taikymo sritį, jei nepasibaigęs bent 10 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems dalyviams ir kandidatams faksu arba elektroninėmis priemonėmis nusiųstas sprendimas dėl sutarties suteikimo, ar, jei naudojamos kitos ryšių priemonės, – arba nepasibaigęs bent 15 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems dalyviams ir kandidatams kitomis ryšių priemonėmis išsiunčiamas sprendimas dėl sutarties suteikimo, arba nepasibaigęs bent 10 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris skaičiuojamas skaičiuojant nuo kitos dienos po to, kai buvo gautas sprendimas dėl sutarties suteikimo.

Dalyviai laikomi suinteresuotais, jeigu jie nėra galutinai pašalinti. Pašalinimas yra galutinis, jeigu apie jį buvo pranešta suinteresuotiems dalyviams ir arba nepriklausoma peržiūros institucija jį pripažino teisėtu, ar jam jau negali būti taikoma peržiūros procedūra.

Kandidatai laikomi suinteresuotais, jei perkantysis subjektas nepranešė jiems apie jų paraiškos atmetimą prieš atitinkamiems dalyviams pranešdamas apie sprendimą dėl sutarties suteikimo.

Prie kiekvienam suinteresuotam dalyviui ir kandidatui siunčiamo pranešimo apie sprendimą dėl sutarties suteikimo pridedama:

2b straipsnis

Nuo atidėjimo laikotarpio leidžiančios nukrypti nuostatos

Valstybės narės gali numatyti, kad šios direktyvos 2a straipsnio 2 dalyje nurodyti terminai netaikomi šiais atvejais:

Jei pasinaudojama šia nukrypti leidžiančia nuostata, valstybės narės turi užtikrinti, kad sutartis būtų laikoma negaliojančia pagal šios direktyvos 2d ir 2f straipsnius, šiais atvejais:

2c straipsnis

Prašymo dėl peržiūros pateikimo terminai

Jei valstybė narė nustato, kad bet kokie prašymai peržiūrėti perkančiojo subjekto sprendimą, priimtą dėl sutarčių suteikimo procedūros, kuri patenka į Direktyvos 2004/17/EB taikymo sritį, arba su ja susijusį sprendimą, turi būti pateikti nepasibaigus nustatytam laikotarpiui, o šis laikotarpis turi būti bent 10 kalendorinių dienų, ir kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai dalyviui arba kandidatui faksu arba elektroninėmis priemonėmis išsiunčiamas perkančiojo subjekto sprendimas, ar, jei naudojamos kitokios ryšių priemonės, – šis laikotarpis turi būti bent 15 kalendorinių dienų, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai dalyviui ar kandidatui išsiunčiamas perkančiojo subjekto sprendimas, arba bent 10 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo kitos dienos po to, kai buvo gautas perkančiojo subjekto sprendimas. Prie kiekvienam dalyviui ar kandidatui siunčiamo pranešimo apie perkančiojo subjekto sprendimą pridedama atitinkamų tokio sprendimo priežasčių santrauka. Jeigu pateikiamas prašymas peržiūrėti šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus sprendimus, apie kuriuos nereikalaujama specialiai pranešti, laikotarpis turi būti bent 10 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo atitinkamo sprendimo paskelbimo dienos.

2d straipsnis

Negaliojimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad nuo perkančiojo subjekto nepriklausoma peržiūros institucija pripažintų sutartį negaliojančia arba jos negaliojimas būtų šios peržiūros institucijos sprendimo pasekmė bet kuriuo iš šių atvejų:

2.   Sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmės turi būti numatytos nacionalinėje teisėje.

Nacionalinėje teisėje gali būti numatytas visų sutartinių pareigų panaikinimas su galiojimu atgal arba panaikinimo taikymo sritis gali būti apribota atšaukiant tas pareigas, kurios dar turi būti įvykdytos. Pastaruoju atveju valstybės narės turi numatyti, kad taikomos kitos sankcijos, kaip tai apibrėžta 2e straipsnio 2 dalyje.

3.   Valstybės narės gali numatyti, kad nuo perkančiojo subjekto nepriklausoma peržiūros institucija gali nepripažinti sutarties negaliojančia, net jeigu ji buvo suteikta neteisėtai, remiantis 1 dalyje minėtais pagrindais, jeigu peržiūros institucija, išnagrinėjusi visus atitinkamus aspektus, nustato, kad dėl svarbių bendro intereso priežasčių reikėtų išsaugoti sutarties pasekmes. Šiuo atveju valstybės narės turi numatyti tokiu atveju taikomas alternatyvias sankcijas, kaip apibrėžta 2e straipsnio 2 dalyje.

Ekonominiai interesai, sprendžiant sutarties galiojimo klausimą, gali būti laikomi viršenybę turinčia priežastimi tik tuo atveju, jei išimtinėmis aplinkybėmis jos negaliojimas turėtų neproporcingų pasekmių.

Tačiau tiesiogiai su sutartimi susiję ekonominiai interesai nelaikomi viršenybę turinčiomis priežastimis, susijusiomis su bendru interesu. Tiesiogiai su sutartimi susiję ekonominiai interesai apima, inter alia, dėl vėlavimo vykdyti sutartį susidariusias išlaidas, dėl naujos pirkimų procedūros pradėjimo susidariusias išlaidas, išlaidas, patirtas keičiant sutartį vykdantį ūkio subjektą ir išlaidas, susidariusias dėl negaliojimo atsiradusių teisinių pareigų.

4.   Valstybės narės turi numatyti, kad šio straipsnio 1 dalies a punktas netaikomas, kai:

5.   Valstybės narės turi numatyti, kad šio straipsnio 1 dalies c punktas netaikomas, kai:

2e straipsnis

Šios direktyvos pažeidimai ir alternatyvios sankcijos

1.   1 straipsnio 5 dalies, 2 straipsnio 3 dalies arba 2a straipsnio 2 dalies pažeidimų, kurių neapima 2d straipsnio 1 dalies b punktas, atvejais valstybės narės turi numatyti negaliojimą pagal 2d straipsnio 1–3 dalis arba nustatyti alternatyvias sankcijas. Valstybės narės gali numatyti, kad nuo perkančiojo subjekto nepriklausoma peržiūros institucija, įvertinusi visus reikšmingus aspektus, turi nuspręsti, ar sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia, ar reikėtų taikyti alternatyvias sankcijas.

2.   Alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Alternatyvios sankcijos turi būti:

Valstybės narės gali suteikti peržiūros institucijai plačios apimties teisę atsižvelgti į visus reikšmingus faktorius, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiojo subjekto elgesį ir, 2d straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, sutarties likusio galiojimo apimtį.

Žalos atlyginimo priteisimas nėra laikomas tinkama sankcija šios dalies taikymo tikslais.

2f straipsnis

Terminai

1.   Valstybės narės gali numatyti, kad prašymas dėl peržiūros pagal 2d straipsnio 1 dalį turi būti pateiktas:

2.   Visais kitais atvejais, įskaitant prašymus dėl peržiūros pagal 2e straipsnio 1 dalį, prašymo dėl peržiūros pateikimo terminas nustatomas pagal nacionalinę teisę, laikantis 2c straipsnio nuostatų.“;

4.

3–7 straipsniai keičiami taip:

„3a straipsnis

Pranešimo dėl savanoriško ex-ante skaidrumo turinys

2d straipsnio 4 dalies antroje įtraukoje nurodytame pranešime, kurio formą turi patvirtinti Komisija, laikydamasi 3b straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, turi būti pateikiama tokia informacija:

3b straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Viešųjų sutarčių patariamasis komitetas, įsteigtas pagal 1971 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimo 71/306/EEB (14) 1 straipsnį (toliau – Komitetas).

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (15) 3 ir 7 straipsniai, laikantis jo 8 straipsnio nuostatų.

5.

8 straipsnis keičiamas taip:

„8 straipsnis

Korekcinis mechanizmas

1.   Komisija gali pradėti taikyti 2–5 dalyse numatytą procedūrą, jei prieš sudarant sutartį ji mano, kad buvo padaryta rimtų Bendrijos pirkimų srities teisės pažeidimų sutarties suteikimo procedūros metu, kuri patenka į Direktyvos 2004/17/EB taikymo sritį, arba šios direktyvos 27 straipsnio a punkto atžvilgiu, perkančiųjų subjektų, kuriems ta nuostata yra taikoma, atveju.

2.   Komisija turi informuoti suinteresuotą valstybę narę apie priežastis, dėl kurių ji nustatė, kad buvo padarytas rimtas pažeidimas, ir prašo jį ištaisyti tinkamomis priemonėmis.

3.   Per 21 kalendorinę dieną nuo 2 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos suinteresuota valstybė narė Komisijai turi pateikti:

4.   Argumentuotas paaiškinimas, pateiktas pagal 3 dalies b punktą, be kita ko, gali būti grindžiamas faktu, kad tariamas pažeidimas jau yra teisminės peržiūros arba 2 straipsnio 9 dalyje minėtos peržiūros dalykas. Tokiu atveju valstybė narė informuoja Komisiją apie tokių procesų rezultatus, kai tik apie juos sužinoma.

5.   Paskelbus, kad sutarties suteikimo procedūra buvo sustabdyta pagal 3 dalies c punktą, suinteresuota valstybė narė turi informuoti Komisiją, kai sustabdymas atšaukiamas ar pradedama kita sutarties procedūra, visiškai ar iš dalies susijusi su tuo pačiu objektu. Tokiu nauju pranešimu turi būti patvirtinama, kad tariamas pažeidimas yra ištaisytas, arba pateikiamas argumentuotas paaiškinimas, kodėl pažeidimas nebuvo ištaisytas.“;

6.

9–12 straipsniai keičiami taip:

„12 straipsnis

Įgyvendinimas

1.   Komisija, konsultuodamasi su Komitetu, gali paprašyti valstybių narių pateikti informaciją apie nacionalinių peržiūros procedūrų veikimą.

2.   Kasmet valstybės narės turi pateikti Komisijai visų sprendimų, kuriuos pagal 2d straipsnio 3 dalį priėmė jų peržiūros įstaigos, tekstą, kartus su juos grindžiančiomis priežastimis.

12a straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 20 d. Komisija atlieka šios direktyvos įgyvendinimo peržiūrą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie jos veiksmingumą, ir, visų pirma, apie alternatyvių sankcijų ir terminų veiksmingumą.“;

7.

Priedas išbraukiamas.

20.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 335/47

(1)

Sprendime 90/424/EEB nustatytos procedūros, reglamentuojančios Bendrijos finansinę paramą, skirtą gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programoms.

(2)

2006 m. spalio 12 d. Komisijos sprendime 2006/687/EB dėl tam tikrų gyvūnų ligų likvidavimo ir stebėsenos, zoonozių prevencijos, USE stebėsenos bei galvijų spongiforminės encefalopatijos ir skrepi ligos likvidavimo programų, kurioms skiriama Bendrijos finansinė parama 2007 metais (2), nustatytas siūlomas Bendrijos finansinės paramos kiekvienai valstybių narių pateiktai programai dydis ir didžiausia suma.

(3)

2006 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendime, patvirtinančiame 2007 metams valstybių narių pateiktas gyvūnų ligų ir tam tikrų USE likvidavimo ir stebėsenos bei zoonozių prevencijos programas (3), ir 2006 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendime, patvirtinančiame 2007 metams Bulgarijos ir Rumunijos pateiktas gyvūnų ligų ir tam tikrų USE likvidavimo ir stebėsenos bei zoonozių prevencijos programas ir iš dalies keičiančiame Sprendimą 2006/687/EB, nustatyta maksimali Bendrijos finansinės paramos kiekvienai valstybių narių pateiktai programai suma.

(4)

Komisija įvertino valstybių narių pateiktas šių programų išlaidų ataskaitas. Šio vertinimo rezultatai rodo, kad kai kurios valstybės narės neišnaudos visų 2007 m. skirtų asignavimų, o kitos išnaudos daugiau nei buvo skirta.

(5)

Todėl Bendrijos finansinė parama kai kurioms iš šių programų turi būti pakoreguota. Reikėtų perskirstyti programoms skirtas lėšas, priskiriant neišnaudotą vienų valstybių narių paramos dalį toms, kurios išnaudoja daugiau nei paskirta. Perskirstant reikėtų atsižvelgti į naujausią informaciją apie išlaidas, kurias patyrė atitinkamos valstybės narės.

(6)

Todėl sprendimus 2006/687/EB, 2006/875/EB ir 2006/876/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(7)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

2 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

3)

3 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

4)

4 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

5)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

6 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

7)

7 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

8)

8 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

9)

9 straipsnio 2 dalies a punkte „250 000 EUR“ keičiama „350 000 EUR“;

10)

10 straipsnio 2 dalyje „120 000 EUR“ keičiama „350 000 EUR“;

11)

12 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

12)

13 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

13)

14 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

14)

15 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

1)

1 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

2)

2 straipsnio 2 dalies a punkte „425 000 EUR“ keičiama „275 000 EUR“;

3)

3 straipsnio 2 dalies a punkte „508 000 EUR“ keičiama „5 000 EUR“;

4)

4 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

20.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 335/57

(1)

Komisijos sprendime 2005/5/EB, nustatančiame priemones dėl tam tikrų žemės ūkio ir daržovių augalų ir vynmedžių sėklos ir dauginamosios medžiagos Bendrijos lyginamųjų bandymų ir tyrimų pagal Tarybos direktyvas 66/401/EEB, 66/402/EEB, 68/193/EEB, 92/33/EEB, 2002/54/EB, 2002/55/EB, 2002/56/EB ir 2002/57/EB nuo 2005 m. iki 2009 m. (2), nustatoma Asparagus officinalis lyginamųjų bandymų ir tyrimų, kurie turi būti atlikti pagal Tarybos direktyvą 2002/55/EB 2005–2009 m., tvarka.

(2)

Įstaiga, atsakinga už šiuos bandymus ir tyrimus, pranešė Komisijai, kad darbas vyko greičiau nei planuota ir kad dėl tinkamo augalų vystymosi 2005–2007 m. tikimasi, jog visi reikiami stebėjimai, nustatyti 2004 m. birželio 21 d. paskelbto konkurso (3) sąlygose, bus baigti ne iki 2009 m., o iki 2008 m. pabaigos. Įstaiga nurodė, kad dėl minėtos priežasties visos tinkamos finansuoti išlaidos bus mažesnės, o 2008 m. išlaidos – didesnės nei buvo numatyta.

(3)

Remdamasi šiais faktais, atsakinga įstaiga pateikė pasiūlymą perskaičiuoti tinkamas finansuoti išlaidas ir Bendrijos įnašą.

(4)

Todėl tinkamas finansuoti išlaidas ir Bendrijos įnašą reikėtų koreguoti.

(5)

Todėl Sprendimą 2005/5/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(6)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Žemės ūkio, sodininkystės, daržininkystės ir miškininkystės sėklos bei dauginamosios medžiagos nuolatinio komiteto nuomonę,

1.

1 straipsnio 1 pastraipoje žodžiai „2009 m.“ pakeičiami žodžiais „2008 m.“

2.

3 straipsnio 1 pastraipoje žodžiai „2009 m.“ pakeičiami žodžiais „2008 m.“

3.

Priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo priedą.

20.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 335/59

(1)

Sprendime 2005/5/EB nustatyta Asparagus officinalis L. lyginamųjų bandymų ir tyrimų, atliekamų pagal Direktyvą 2002/55/EB, tvarka 2005–2009 m.

(2)

2005, 2006 ir 2007 m. atlikti tyrimai ir bandymai turėtų būti tęsiami 2008 m.,

20.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 335/60

a)

88 puslapis, skiltis „Direktyva 77/388/EEB“, 6 eilutė:

b)

88 puslapis, skiltis „Ši direktyva“, 13 eilutė:

c)

92 puslapis, skiltis „Direktyva 77/388/EEB“, 4 eilutė nuo apačios:

d)

92 puslapis, skiltis „Direktyva 77/388/EEB“, po 4 eilutės nuo apačios:

Įterpiama nauja eilutė tarp 4 ir 3 eilučių nuo apačios:

e)

96 puslapis, skiltis „Ši direktyva“, 6 eilutė nuo apačios:

f)

117 puslapis, skiltis „Kiti teisės aktai“, priešpaskutinė eilutė: