ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 327

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

50 tomas
2007m. gruodžio 13d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

 

2007 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1463/2007, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

1

 

 

2007 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1464/2007, nustatantis, kokia dalimi reikėtų patenkinti kai kurių pieno produktų importo licencijų paraiškas, pateiktas 2007 m. lapkričio mėn. pagal kai kurias tarifines kvotas, atidarytas Reglamentu (EB) Nr. 2535/2001

3

 

*

2007 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1465/2007, iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 752/2007 V priedo nuostatas dėl tam tikrų plieno gaminių iš Ukrainos kiekybinių normų

6

 

*

2007 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1466/2007, uždraudžiantis su Portugalijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti europines paprastąsias jūrų lydekas ICES VIIIc, IX ir X zonose bei CECAF 34.1.1 EB vandenyse

8

 

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Taryba

 

 

2007/829/EB

 

*

2007 m. gruodžio 5 d. Tarybos sprendimas dėl nacionaliniams ekspertams ir kariniam personalui, komandiruojamiems į Tarybos generalinį sekretoriatą, taikomų taisyklių, ir panaikinantis Sprendimą 2003/479/EB

10

 

 

IV   Kiti aktai

 

 

EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ

 

 

ELPA Priežiūros tarnyba

 

*

2004 m. balandžio 23 d. ELPA Priežiūros institucijos sprendimas Nr. 90/04/COL, keturiasdešimt šeštą kartą iš dalies keičiantis Procedūrines ir esmines taisykles valstybės pagalbos srityje, papildydamas jas nauju 24C skyriumi: Valstybės pagalbos taisyklių taikymas visuomeniniam transliavimui

21

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2006 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1875/2006, iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, klaidų ištaisymas (OL L 360, 2006 12 19)

32

 

*

2007 m. gruodžio 10 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1459/2007, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1858/2005, nustatantį galutinį antidempingo muitą importuojamiems, inter alia, Pietų Afrikos kilmės plieno lynams ir kabeliams, klaidų ištaisymas (OL L 326, 2007 12 12)

32

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

13.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1463/2007

2007 m. gruodžio 12 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2007 m. gruodžio 13 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. gruodžio 12 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 756/2007 (OL L 172, 2007 6 30, p. 41).


PRIEDAS

prie 2007 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

IL

168,9

MA

91,0

TN

157,6

TR

108,7

ZZ

131,6

0707 00 05

JO

209,9

MA

47,6

TR

89,2

ZZ

115,6

0709 90 70

JO

149,8

MA

56,0

TR

108,3

ZZ

104,7

0709 90 80

EG

359,4

ZZ

359,4

0805 10 20

AR

12,5

AU

10,4

BR

25,6

SZ

31,4

TR

100,7

ZA

38,2

ZW

20,3

ZZ

34,2

0805 20 10

MA

79,8

ZZ

79,8

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

HR

32,2

IL

66,9

TR

72,7

ZZ

57,3

0805 50 10

EG

80,9

IL

82,7

TR

105,4

ZA

65,9

ZZ

83,7

0808 10 80

AR

79,2

CA

97,8

CL

86,0

CN

76,4

MK

30,6

US

87,4

ZA

82,4

ZZ

77,1

0808 20 50

AR

71,4

CN

40,6

TR

145,7

US

107,8

ZZ

91,4


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ žymi „kitą kilmę“.


13.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1464/2007

2007 m. gruodžio 12 d.

nustatantis, kokia dalimi reikėtų patenkinti kai kurių pieno produktų importo licencijų paraiškas, pateiktas 2007 m. lapkričio mėn. pagal kai kurias tarifines kvotas, atidarytas Reglamentu (EB) Nr. 2535/2001

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1255/1999 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1301/2006, nustatantį žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (2), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

2007 m. lapkričio 20–30 d. laikotarpiu pateiktose paraiškose dėl kai kurių 2001 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2535/2001, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles dėl pieno bei pieno produktų importo tvarkos ir tarifinių kvotų atidarymo (3). I priede nurodytų produktų yra prašoma didesnių kiekių negu galimi. Todėl reikėtų nustatyti prašomų kiekių paskirstymo koeficientus,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Paskirstymo koeficientai, nurodyti šio reglamento priede, taikomi kiekiams, dėl kurių 2007 m. lapkričio 20–30 d. laikotarpiu buvo pateikti prašymai importo licencijoms gauti, atsižvelgiant į produktų kvotas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 2535/2001 I priedo I.A dalyje bei I.D, I.E, I.F, I.H ir I.I dalyse.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2007 m. gruodžio 13 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. gruodžio 12 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 160, 1999 6 26, p. 48. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1152/2007 (OL L 258, 2007 10 4, p. 3). Reglamentas (EB) Nr. 1255/1999 bus pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 299, 2007 11 16, p. 1) nuo 2008 m. liepos 1 d.

(2)  OL L 238, 2006 9 1, p. 13. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 289/2007 (OL L 78, 2007 3 17, p. 17).

(3)  OL L 341, 2001 12 22, p. 29. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 487/2007 (OL L 114, 2007 5 1, p. 8).


I.A PRIEDAS

Kvotos numeris

Paskirstymo koeficientas

09.4590

100 %

09.4599

100 %

09.4591

100 %

09.4592

09.4593

09.4594

100 %

09.4595

1,396665 %

09.4596

100 %


I.D PRIEDAS

Produktai, kurių kilmės šalis yra Turkija

Kvotos numeris

Paskirstymo koeficientas

09.4101


I.E PRIEDAS

Produktai, kurių kilemės šalis yra Pietų Afrika

Kvotos numeris

Paskirstymo koeficientas

09.4151


I.F PRIEDAS

Produktai, kurių kilmės šalis yra Šveicarija

Kvotos numeris

Paskirstymo koeficientas

09.4155


I.H PRIEDAS

Produktai, kurių kilmės šalis yra Norvegija

Kvotos numeris

Paskirstymo koeficientas

09.4179

100 %


I.I PRIEDAS

Produktai, kuriy kilmės šalis yra Islandija

Kvotos numeris

Paskirstymo koeficientas

09.4205

100 %

09.4206

100 %


13.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/6


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1465/2007

2007 m. gruodžio 12 d.

iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 752/2007 V priedo nuostatas dėl tam tikrų plieno gaminių iš Ukrainos kiekybinių normų

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. gegužės 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 752/2007 (1) dėl tam tikrų apribojimų, taikomų tam tikriems iš Ukrainos importuojamiems plieno gaminiams, administravimo,

kadangi:

(1)

2007 m. birželio 18 d. Europos bendrija ir Ukrainos vyriausybė pasirašė susitarimą dėl prekybos tam tikrais plieno gaminiais (2) (toliau – Susitarimas).

(2)

Susitarimo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei nei viena Susitariančioji Šalis likus šešiems mėnesiams iki Susitarimo galiojimo pabaigos raštu nepraneša kitai Šaliai apie jo denonsavimą, Susitarimas kasmet automatiškai pratęsiamas, o po kiekvieno pratęsimo kiekvienos gaminių grupės kiekis didinamas 2,5 %.

(3)

Ukraina nepranešė Bendrijai, kad pageidauja denonsuoti Susitarimą. Todėl Susitarimas bus automatiškai pratęstas, o kiekvienos gaminių grupės kiekis padidintas 2,5 %.

(4)

Reglamentą (EB) Nr. 752/2007 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 752/2005 V priede nustatytos 2007 m. kiekybinės normos pakeičiamos šio reglamento priede nustatytomis 2008 m. kiekybinėmis normomis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. sausio 1 d. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. gruodžio 12 d.

Komisijos vardu

Peter MANDELSON

Komisijos narys


(1)  OL L 178, 2007 7 6, p. 1.

(2)  OL L 178, 2007 7 6, p. 24.


PRIEDAS

2008 METŲ KIEKYBINĖS NORMOS

(tonomis)

Gaminiai

2008

SA. Plokšti valcavimo gaminiai

SA1. Ritiniai

194 750

SA2. Sunkiosios plokštės

399 750

SA3. Kiti plokšti valcavimo gaminiai

143 500

SB. Ilgieji gaminiai

SB1. Sijos

51 250

SB2. Vieliniai strypai

199 875

SB3. Kiti ilgieji gaminiai

363 875

Pastaba: SA ir SB yra gaminių kategorijos.

SA1–SA3 ir SB1–SB3 yra gaminių grupės.


13.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/8


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1466/2007

2007 m. gruodžio 12 d.

uždraudžiantis su Portugalijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti europines paprastąsias jūrų lydekas ICES VIIIc, IX ir X zonose bei CECAF 34.1.1 EB vandenyse

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką (1), ypač į jo 26 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (2), ypač į jo 21 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 41/2007, nustatančiame 2007 m. Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (3), nustatomos kvotos 2007 metams.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, išnaudojo 2007 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti tų išteklių žuvis,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2007 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, uždraudžiama žvejoti tame priede nurodytų išteklių žuvis. Draudžiama nurodytuose laivuose laikyti, perkrauti arba iškrauti tokių laivų po nurodytos dienos sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. gruodžio 12 d.

Komisijos vardu

Fokion FOTIADIS

Žuvininkystės ir jūrų reikalų generalinis direktorius


(1)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 865/2007 (OL L 192, 2007 7 24, p. 1).

(2)  OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1967/2006 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11), su pakeitimais, padarytais OL L 36, 2007 2 8, p. 6.

(3)  OL L 15, 2007 1 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 898/2007 (OL L 196, 2007 7 28, p. 22).


PRIEDAS

Nr.

86

Valstybė narė

Portugalija

Ištekliai

HKE/8C3411

Rūšys

Europinė paprastoji jūrų lydeka (Merluccius merluccius)

Zona

VIIIc, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 EB vandenys

Data

2007 11 24


II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Taryba

13.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/10


TARYBOS SPRENDIMAS

2007 m. gruodžio 5 d.

dėl nacionaliniams ekspertams ir kariniam personalui, komandiruojamiems į Tarybos generalinį sekretoriatą, taikomų taisyklių, ir panaikinantis Sprendimą 2003/479/EB

(2007/829/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 207 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Komandiruotieji nacionaliniai ekspertai (toliau – KNE) ir komandiruotasis nacionalinis karinis personalas (toliau – komandiruotasis karinis personalas) turėtų leisti Tarybos generaliniam sekretoriatui (toliau – TGS) pasinaudoti aukštu jų žinių ir profesinės patirties lygiu, ypač tose srityse, kuriose tokia patirtis nėra lengvai prieinama.

(2)

Šis sprendimas turėtų padėti keistis patirtimi ir profesinėmis žiniomis apie Europos politikos sritis, laikinai į TGS paskiriant valstybių narių valdžios institucijų arba tarptautinių organizacijų ekspertus.

(3)

KNE paskiriami iš valstybių narių valdžios institucijų arba iš tarptautinių organizacijų.

(4)

Šiame sprendime nustatytos KNE ir komandiruotojo karinio personalo teisės ir pareigos turi užtikrinti, kad jie atliks savo pareigas tik TGS interesais.

(5)

Dėl laikino savo darbo pobūdžio ir ypatingo statuso KNE ir komandiruotasis karinis personalas neturėtų imtis atsakomybės TGS vardu jo viešosios teisės prerogatyvoms įgyvendinti, išskyrus atvejus, kai šiame sprendime numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos.

(6)

Šis sprendimas turi nustatyti KNE ir komandiruotojo karinio personalo įdarbinimo sąlygas bei būti taikomas neatsižvelgiant į tai, kokios kilmės biudžeto asignavimai naudojami išlaidoms padengti.

(7)

Be to, turėtų būti numatytos specialiosios nuostatos kariniam personalui, komandiruojamam į TGS Europos Sąjungos kariniam štabui suformuoti.

(8)

Kadangi šios taisyklės pakeičia taisykles, nustatytas Tarybos sprendime 2003/479/EB (1), tas sprendimas turėtų būti panaikintas nedarant poveikio jo tolesniam taikymui komandiruotėms, vykdomoms šio sprendimo įsigaliojimo momentu,

NUSPRENDĖ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šios taisyklės taikomos komandiruotiems nacionaliniams ekspertams (toliau – KNE), kuriuos į Tarybos generalinį sekretoriatą (toliau – TGS) komandiravo valstybių narių valdžios institucijos. Jos taip pat taikomos tarptautinės organizacijos komandiruotiems ekspertams.

2.   Asmenys, kuriems taikomos šios taisyklės, lieka darbdavio tarnyboje visą komandiruotės laikotarpį ir jiems už darbą toliau moka tas darbdavys.

3.   TGS samdo KNE vadovaudamasis poreikiais ir biudžeto galimybėmis. Generalinio sekretoriaus pavaduotojas nustato tokio samdymo tvarką.

4.   Išskyrus tuos atvejus, kai generalinio sekretoriaus pavaduotojas nustato nukrypti leidžiančią nuostatą, kuri netaikoma bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) srityje, KNE turi būti valstybės narės piliečiai. KNE samdomi iš valstybių narių piliečių, užtikrinant kuo platesnį geografinį atstovavimą. Valstybės narės ir TGS bendradarbiauja, siekdami kuo labiau užtikrinti pusiausvyrą tarp vyrų ir moterų bei laikytis lygių galimybių principo.

5.   Komandiruotės įgyvendinamos TGS Personalo ir administracijos generaliniam direktoratui pasikeičiant laiškais atitinkamai su valstybės narės nuolatine atstovybe arba tarptautine organizacija. Pasikeičiant laiškais turi būti nurodyta komandiruotės vieta. Prie laiškų turi būti pridedama kopija taisyklių, taikomų KNE, komandiruojamiems į TGS.

2 straipsnis

Komandiruotės trukmė

1.   Komandiruotė negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ar ilgesnė kaip dveji metai ir gali būti pratęsta, bet iš viso negali būti ilgesnė kaip ketveri metai.

2.   Nepaisant 1 dalies, laikotarpis, kuriam KNE komandiruojamas dalyvauti karinių arba civilinių operacijų parengiamajame darbe arba nagrinėti jų pradėjimo galimybes, gali būti trumpesnis nei šeši mėnesiai.

3.   Planuojama komandiruotės trukmė iškart nustatoma pasikeičiant 1 straipsnio 5 dalyje numatytais laiškais. Tokia pati tvarka taikoma ir pratęsiant komandiruotės laikotarpį.

4.   KNE, kuris jau buvo komandiruotas į TGS, gali būti komandiruotas dar kartą, laikantis vidaus taisyklių, nustatančių ilgiausius laikotarpius, kuriuos tokie asmenys gali būti TGS padaliniuose, ir laikantis tokių sąlygų:

a)

KNE turi ir toliau atitikti komandiravimo sąlygas;

b)

nuo pirmesnės komandiruotės pabaigos iki kitos komandiruotės turi būti praėję ne mažiau kaip šešeri metai; jei pirmosios komandiruotės pabaigoje su KNE buvo pasirašyta kita, nauja sutartis, šešerių metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo tos sutarties pasibaigimo. Ši nuostata netrukdo TGS priimti komandiruojamą KNE, kurio pirmesnė komandiruotė truko trumpiau kaip ketverius metus, tačiau tokiu atveju naujoji komandiruotė neturi būti ilgesnė už likusią ketverių metų laikotarpio dalį;

c)

b punkte nurodytas laikotarpis sumažinamas iki trejų metų, jeigu pirmosios komandiruotės laikotarpis trunka mažiau nei šešis mėnesius.

3 straipsnis

Komandiruotės vieta

KNE komandiruojami į Briuselį, į TGS ryšių palaikymo tarnybą ar į kitą vietą, kur Europos Sąjunga veikia pagal Tarybos priimtą sprendimą. Komandiruotės vieta gali būti keičiama komandiruotės metu, vėl pasikeičiant laiškais pagal 1 straipsnio 5 dalį, jeigu galimybė keisti komandiruotės vietą nebuvo numatyta pradžioje pasikeitus laiškais. KNE komandiravusiai administracijai pranešama apie komandiruotės vietos pakeitimus.

4 straipsnis

Pareigos

1.   KNE padeda TGS pareigūnams ar laikinajam personalui ir vykdo KNE paskirtas užduotis.

KNE vykdomos pareigos nustatomos TGS ir nacionalinį ekspertą komandiruojančios administracijos susitarimu, atsižvelgiant į padalinių interesus ir kandidato kvalifikaciją.

2.   KNE dalyvauja misijose ir posėdžiuose tik:

a)

jei jis lydi TGS pareigūną ar laikinąjį darbuotoją; arba

b)

jei vienas – kaip stebėtojas arba tik informacijos tikslais.

Išskyrus atvejus, kai atitinkamo departamento generalinis direktorius, veikdamas generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio vardu, yra suteikęs specialų mandatą, KNE negali prisiimti išorės įsipareigojimų TGS.

3.   Tik TGS yra atsakingas už KNE atliktų užduočių rezultatų patvirtinimą.

4.   Atitinkami TGS padaliniai, KNE darbdavys ir KNE kuo labiau stengiasi išvengti bet kokio interesų konflikto ar tokio konflikto atsiradimo KNE vykdant savo pareigas komandiruotės metu. Todėl TGS turi iš anksto pranešti KNE ir darbdaviui apie planuojamas pareigas ir paprašo kiekvieno iš jų raštu patvirtinti, kad jie nežino jokių priežasčių, dėl kurių KNE negalėtų būti paskirtas toms pareigoms. KNE pirmiausia paprašoma pranešti apie bet kokį potencialų konfliktą tarp jo šeiminių aplinkybių (ypač artimų šeimos narių profesinės veiklos ar bet kokių svarbių jo ar artimų šeimos narių finansinių interesų) ir siūlomų pareigų komandiruotės metu.

Darbdavys ir KNE įsipareigoja pranešti TGS apie bet kokį aplinkybių pasikeitimą komandiruotės metu, kuris galėtų sukelti bet kokį tokį konfliktą.

5.   Jei TGS mano, kad dėl KNE patikėtų užduočių pobūdžio reikia imtis ypatingo saugumo priemonių, prieš komandiruojant KNE gaunamas saugumo leidimas.

6.   Jei nesilaikoma 2, 3, 4 ir 7 dalių nuostatų, tai TGS gali nutraukti KNE komandiruotę vadovaudamasis 8 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatomis.

7.   Nepaisant 1 dalies pirmos pastraipos ir 2 dalies pirmos pastraipos, generalinio sekretoriaus pavaduotojas, remdamasis atitinkamo departamento, į kurį paskirtas KNE, generalinio direktoriaus pasiūlymu, KNE gali patikėti konkrečias užduotis ir jam suteikti mandatą atlikti vieną ar daugiau konkrečių misijų, prieš tai įsitikinęs, kad nėra potencialaus interesų konflikto.

5 straipsnis

Teisės ir pareigos

1.   Komandiruotės metu:

a)

KNE vykdo savo pareigas ir elgiasi tik Tarybos interesais;

b)

KNE susilaiko nuo bet kokių veiksmų, ypač nuo bet kokio viešo nuomonės pareiškimo, kurie gali daryti neigiamą poveikį jo pareigoms TGS;

c)

kiekvienas KNE, kuris, vykdydamas savo pareigas, turi priimti sprendimą dėl klausimo, kuriuo jis yra asmeniškai suinteresuotas ir kuris gali paveikti jo nepriklausomumą, eigos ar rezultato, praneša apie tai to padalinio, į kurį jis paskirtas, vadovui;

d)

negavęs leidimo pagal TGS galiojančias sąlygas ir taisykles, KNE negali vienas ar kartu su kitais paskelbti ar prašyti paskelbti bet kokį tekstą, kuriame nagrinėjami Europos Sąjungos darbo klausimai. Leidimą atsisakoma duoti tik tada, jei planuojama publikacija galėtų pažeisti Europos Sąjungos interesus;

e)

visos teisės į bet kokį KNE vykdant pareigas atliktą darbą yra TGS nuosavybė;

f)

KNE gyvena komandiruotės vietoje arba ne toliau nuo jos, nei tai yra suderinama su tinkamu jo veiklos vykdymu;

g)

KNE padeda ir teikia patarimus tam vadovui, kuriam jis yra priskirtas, ir yra savo vadovui atsakingas už patikėtų pareigų vykdymą;

h)

vykdydamas savo pareigas KNE nepriima jokių savo darbdavio ar nacionalinės Vyriausybės nurodymų. Jis nevykdo jokios veiklos savo darbdaviui, Vyriausybėms, jokiam kitam asmeniui, privačiai bendrovei ar valstybės įstaigai.

2.   Tiek komandiruotės metu, tiek ir po jos KNE turi būti kuo diskretiškesnis dėl visų faktų ir informacijos, kuriuos jis sužinojo atlikdamas savo pareigas ar kurie su tomis pareigomis susiję. Jis jokiu forma negali neįgaliotam asmeniui atskleisti jokių dokumentų ar informacijos, kuri dar nėra teisėtai paviešinta, ar naudoti jų savo asmeninei naudai.

3.   Komandiruotei pasibaigus, vykdydamas jam paskirtas naujas pareigas ir sutikdamas užimti tam tikras pareigas ar priimti lengvatas, KNE turi pareigą veikti sąžiningai ir diskretiškai.

Todėl trejus metus po komandiruotės pabaigos KNE praneša TGS apie visas pareigas ar užduotis, kurias jis turi atlikti darbdaviui, kurios gali sukelti interesų konfliktą su tomis užduotimis, kurias jis atliko komandiruotės metu.

4.   KNE taikomos TGS galiojančios saugumo taisyklės.

5.   Jei nesilaikoma šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatų komandiruotės metu, tai TGS turi teisę nutraukti KNE komandiruotę vadovaudamasis 8 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatomis.

6 straipsnis

Lygis, profesinė patirtis ir kalbų mokėjimas

1.   Kad galėtų būti komandiruotas į TGS, KNE privalo turėti bent trejų metų patirtį visu etatu vykdant administracines, mokslines, technines, patariamąsias ar priežiūros funkcijas, lygiavertes AD arba AST pareigų grupių funkcijoms, kaip apibrėžta Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatuose ir taisyklėse, taikomose kitiems Bendrijų tarnautojams. Prieš komandiruotę KNE darbdavys turi pateikti TGS pažymą apie eksperto darbą per paskutinius 12 mėnesių.

2.   Kad atliktų savo pareigas, KNE privalo gerai mokėti vieną iš Bendrijos kalbų ir pakankamai mokėti antrą kalbą.

7 straipsnis

Komandiruotės sustabdymas

1.   TGS gali leisti sustabdyti komandiruotę ir nustatyti taikomas sąlygas. Tokių sustabdymų metu:

a)

nemokamos 15 ir 16 straipsniuose numatytos išmokos;

b)

18 ir 19 straipsniuose numatytos išlaidos apmokamos tik tuo atveju, jei komandiruotė sustabdyta TGS prašymu.

2.   TGS praneša apie tai KNE darbdaviui.

8 straipsnis

Komandiruotės nutraukimas

1.   Laikantis šio straipsnio 2 dalies, komandiruotė gali būti nutraukta TGS arba KNE darbdavio prašymu, jei apie tai buvo įspėta prieš tris mėnesius. Ji taip pat gali būti nutraukta KNE prašymu, jei buvo duotas toks pats įspėjimas ir jei sutinka TGS.

2.   Tam tikromis ypatingomis aplinkybėmis komandiruotę be įspėjimo gali nutraukti:

a)

KNE darbdavys, jei to reikia dėl darbdavio esminių interesų;

b)

TGS ir darbdavio susitarimu, KNE to paprašius abiejų šalių, jei to reikia dėl KNE esminių asmeninių ar profesinių interesų;

c)

TGS, jei KNE nevykdo savo pareigų pagal šias taisykles. Tačiau prieš tai KNE turi būti suteikta galimybė apsiginti.

3.   Jei komandiruotė nutraukiama pagal 2 dalies c punktą, TGS nedelsdamas apie tai praneša darbdaviui.

II   SKYRIUS

DARBO SĄLYGOS

9 straipsnis

Socialinė apsauga

1.   Prieš prasidedant komandiruotei, darbdavys, komandiruojantis nacionalinį ekspertą, patvirtina TGS, kad visos komandiruotės metu KNE bus taikomi socialinės apsaugos klausimus reglamentuojantys teisės aktai, taikomi KNE įdarbinusiai viešosios valdžios administracijai ar tarptautinei organizacijai, ir kad jos prisiims atsakomybę už užsienyje patirtas išlaidas.

2.   Nuo komandiruotės pradžios TGS turi apdrausti KNE nuo nelaimingų atsitikimų. TGS pateikia jam tokio draudimo sąlygų kopiją tą dieną, kai jis atvyksta į Personalo ir administracijos generalinio direktorato atitinkamą padalinį sutvarkyti su komandiruote susijusius administracinius formalumus.

3.   Tais atvejais, kai KNE dalyvauja misijoje 4 straipsnio 2 dalis ir 20 straipsnio sąlygomis, arba tais atvejais, kai dėl komandiruotės vietai būdingos rizikos būtinas papildomas arba specialus draudimas, patiriamas išlaidas apmoka TGS.

10 straipsnis

Darbo laikas

1.   KNE taikomos TGS galiojančios taisyklės dėl darbo laiko. Generalinio sekretoriaus pavaduotojas gali pakeisti šias taisykles, jei tokie padalinio poreikiai.

2.   Visą komandiruotę KNE tarnyba turi būti visu etatu. Jei yra tinkamai pagrįstas Generalinio direktorato prašymas ir jei tai atitinka TGS interesus, tai Personalo ir administracijos generalinis direktorius gali leisti KNE dirbti ne visą etatą, dėl to sutarus su jo darbdaviu.

3.   Jei leidžiama dirbti ne visą etatą, KNE turi dirbti bent pusę normalaus darbo laiko.

4.   KNE gali būti suteiktos TGS galiojančios išmokos už darbą be pertraukų, darbą pamainomis ar budėjimą.

11 straipsnis

Nebuvimas darbe dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo

1.   Neatvykęs į darbą dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo, KNE kuo greičiau praneša apie tai savo vadovui, nurodydamas savo buvimo adresą. Jei nebūna darbe ilgiau kaip tris dienas, jis pateikia medicinos pažymą ir jo gali būti paprašyta praeiti TGS nustatytą medicininę apžiūrą.

2.   Jei KNE nėra darbe dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo ne ilgiau kaip tris dienas, bet iš viso ilgiau kaip 12 dienų per 12 mėnesių laikotarpį, iš KNE reikalaujama pateikti medicinos pažymą dėl kiekvieno kito nebuvimo darbe dėl ligos.

3.   Jei nedarbingumo atostogos trunka ilgiau kaip vieną mėnesį arba ilgiau kaip KNE atliktos tarnybos laikotarpį, žiūrint, kuris yra ilgesnis, automatiškai sustabdomos 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos išmokos. Ši nuostata netaikoma su nėštumu susijusios ligos atveju. Nedarbingumo atostogos negali trukti ilgiau už atitinkamo asmens komandiruotę.

4.   Tačiau KNE, patyręs su darbu susijusį sužeidimą, ir toliau gauna visas išmokas, numatytas 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse, per visą laikotarpį, kurį jis negali dirbti, iki pat komandiruotės pabaigos.

12 straipsnis

Kasmetinės atostogos, tikslinės atostogos ir šventės

1.   Už visą tarnybos mėnesį KNE turi teisę į dvi su puse darbo dienos atostogų (30 dienų per kalendorinius metus).

2.   Atostogos suteikiamos gavus išankstinį to padalinio, kuriame yra paskirtas KNE, leidimą.

3.   Esant motyvuotam KNE prašymui, tikslinės atostogos gali būti suteiktos šiais atvejais:

KNE santuoka: dvi dienos,

sunki sutuoktinio liga: iki trijų dienų per metus,

sutuoktinio mirtis: keturios dienos,

tiesiosios aukštutinės giminystės linijos giminaičio sunki liga: iki dviejų dienų per metus,

tiesiosios aukštutinės giminystės linijos giminaičio mirtis: dvi dienos,

vaiko gimimas: 10 dienų per mėnesį po gimimo,

sunki vaiko liga: iki dviejų dienų per metus,

persikraustymas, kad būtų pradėtos eiti pareigos: iki dviejų dienų,

vaiko mirtis: keturios dienos.

Suinteresuotam asmeniui pateikus tinkamai pagrįstą prašymą gali būti suteikiamos dviejų dienų papildomos tikslinės atostogos per 12 mėnesių laikotarpį.

4.   Atskirais atvejais pagal KNE darbdavio tinkamai pagrįstą prašymą TGS gali suteikti iki dviejų dienų tikslinių atostogų per 12 mėnesių laikotarpį.

5.   Kai dirbama ne visu etatu, atitinkamai sumažinamos ir kasmetinės atostogos.

6.   Iki komandiruotės pabaigos nepanaudotos kasmetinių atostogų dienos panaikinamos.

7.   Šio straipsnio 3 dalis netaikoma tiems KNE, kurių komandiruotės trukmė yra mažesnė nei šeši mėnesiai. Tačiau KNE, kurių komandiruotės trukmė yra mažesnė nei šeši mėnesiai, departamento, į kurį jis komandiruotas, generalinio direktoriaus sprendimu gali būti suteiktos tikslinės atostogos remiantis KNE pateiktu motyvuotu prašymu. Šios tikslinės atostogos negali viršyti trijų dienų per visą komandiruotės laikotarpį. Prieš suteikdamas atostogas, pirmiau minėtas atsakingas asmuo privalo pasikonsultuoti su personalo ir administracijos generaliniu direktoriumi.

13 straipsnis

Motinystės atostogos

1.   Nėščiai KNE suteikiamos 20 savaičių motinystės atostogos, kurių metu ji gauna 15 straipsnyje numatytą išmoką. Atostogos prasideda ne anksčiau kaip likus 6 savaitėms iki numatytos gimdymo datos, nurodytos pažymoje, ir baigiasi ne anksčiau kaip praėjus 14 savaičių po gimdymo dienos. Jei gimsta daugiau kaip vienas vaikas, arba jeigu gimdymas priešlaikinis ar gimsta neįgalus vaikas, atostogų trukmė yra 24 savaitės. Šioje nuostatoje priešlaikinis gimdymas yra gimdymas nepasibaigus 34 nėštumo savaitei.

2.   Jei KNE darbdavio nacionalinės teisės aktai nustato ilgesnes motinystės atostogas, laikotarpiui, viršijančiam TGS suteikiamas atostogas, komandiruotė sustabdoma. Tokiu atveju, jei to reikia dėl TGS interesų, komandiruotės pabaigoje prie jos pridedamas sustabdymo trukmę atitinkantis laikotarpis.

3.   KNE taip pat gali prašyti sustabdyti komandiruotę motinystės atostogų metu. Tokiu atveju, jei to reikia dėl TGS interesų, komandiruotės pabaigoje prie jos pridedamas sustabdymo trukmę atitinkantis laikotarpis.

14 straipsnis

Valdymas ir kontrolė

TGS administracija atlieka atostogų valdymą ir kontrolę. Darbo laiko ir nebuvimo darbe kontrolė tenka Generalinio direktorato ar padalinio, kuriame yra paskirtas KNE, atsakomybei.

III   SKYRIUS

IŠMOKOS IR IŠLAIDOS

15 straipsnis

Išmokos

1.   Visos komandiruotės metu KNE turi teisę į dienpinigius. Jei atstumas tarp kilmės vietos ir komandiruotės vietos yra 150 km ar mažiau, dienpinigiai yra 29,44 EUR. Jei atstumas yra didesnis už 150 km, dienpinigiai yra 117,74 EUR.

2.   Jei TGS ar darbdavys neapmokėjo KNE persikraustymo išlaidų, mokama papildoma mėnesinė išmoka kaip nustatyta šioje lentelėje:

Atstumas tarp kilmės vietos ir komandiruotės vietos (km)

Suma eurais

0 – 150

0

> 150

75,68

> 300

134,54

> 500

218,65

> 800

353,20

> 1 300

555,03

> 2 000

664,37

Ši išmoka mokama kas mėnesį, mėnesiui pasibaigus. JI išmokama iki pabaigos to mėnesio, kurį, kai taikytina, KNE išsikraustė 19 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis.

3.   Šios išmokos mokamos už TGS nustatytų misijų, suteiktų kasmetinių atostogų, motinystės atostogų, tikslinių atostogų ir švenčių laikotarpius.

4.   Komandiruotės pradžioje KNE gauna avansinę sumą, lygią 75 dienų dienpinigiams, todėl per šį laikotarpį jis nebeturi teisės į tokią išmoką. Jei komandiruotė TGS baigiasi iki šio laikotarpio, kuris imamas apskaičiuojant avansą, pabaigos, KNE privalo grąžinti atitinkamą sumą už likusią šio laikotarpio dalį.

5.   Pasikeičiant laiškais, kaip numatyta 1 straipsnio 5 dalyje, TGS pranešama apie kiekvieną mokėjimą, panašų į paminėtuosius šio straipsnio 1, 2, 7 ir 8 dalyse, kurį gauna KNE. Šių mokėjimų suma išskaičiuojama iš TGS mokamų atitinkamų išmokų.

6.   Kiekvienais metais, atsižvelgiant į Bendrijos pareigūnų bazinių algų pakeitimą Briuselyje ir Liuksemburge, koreguojami dienpinigiai ir mėnesinės išmokos ir toks koregavimas neturi grįžtamosios galios.

7.   Personalo ir administracijos generaliniam direktoriui priėmus motyvuotą sprendimą, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti dienpinigiai KNE, komandiruotiems į TGS ryšių palaikymo tarnybą ar į kitą vietą, kur Sąjunga veikia pagal Tarybos priimtą sprendimą, gali būti pakeisti būsto pašalpa, jei to reikia dėl aplinkybių, susijusių su gyvenamojo ploto kaina komandiruotės vietoje.

8.   Personalo ir administracijos generaliniam direktoriui priėmus motyvuotą sprendimą gali būti skiriama pagal komandiruotės vietą nustatyta speciali išmoka tais atvejais, kai ta vieta yra už ES ribų, kad būtų atsižvelgta į pragyvenimo lygį ar ypač sunkias gyvenimo sąlygas. Ši išmoka mokama kas mėnesį ir yra lygi 10–15 % AD 6 ar AST 4 kategorijos 1 pakopos pareigūno bazinio atlyginimo, atsižvelgiant į pareigybių grupę, kuriai yra priskirtas KNE.

16 straipsnis

Papildoma fiksuoto dydžio išmoka

1.   Išskyrus tuos atvejus, kai KNE kilmės vieta yra už 150 km ar mažiau nuo komandiruotės vietos, tam tikrais atvejais KNE gauna papildomą fiksuoto dydžio išmoką, lygią skirtumui tarp jo darbdavio mokamos bendros metinės algos (atėmus pašalpą šeimai), pridėjus TGS pagal 15 straipsnį mokėtinas išmokas, ir bazinės algos, mokamos AD 6 arba AST 4 kategorijos 1 pakopos pareigūnui, atsižvelgiant į pareigybių grupę, kuriai yra priskirtas KNE.

2.   Kartą per metus, atsižvelgiant į Bendrijos pareigūnų bazinių algų pakeitimą, ši išmoka koreguojama, toks koregavimas neturi grįžtamosios galios.

17 straipsnis

Įdarbinimo, komandiruotės, kilmės ir grįžimo vietos

1.   Šiose taisyklėse

įdarbinimo vieta – vieta, kur KNE vykdė savo pareigas darbdaviui prieš pat komandiruotę,

komandiruotės vieta – TGS padalinio ar biuro, į kurį yra paskirtas KNE, vieta arba vieta, kur KNE veikia pagal Tarybos priimtą sprendimą,

kilmės vieta – jo darbdavio būstinės vieta,

grįžimo vieta – vieta, kur KNE versis savo pagrindine veikla pasibaigus komandiruotei.

2.   Jeigu įdarbinimo vieta arba grįžimo vieta yra už Europos Sąjungos ribų arba ne toje valstybėje narėje, kur yra KNE darbdavio būstinė, arba jeigu KNE nesiverčia profesine veikla pasibaigus komandiruotei, kilmės vieta laikoma atitinkamai įdarbinimo vieta arba grįžimo vieta.

Įdarbinimo vieta, komandiruotės vieta ar vietos ir kilmės vieta nustatomos pasikeičiant laiškais, kaip numatyta 1 straipsnio 5 dalyje. Grįžimo vieta nustatoma remiantis KNE darbdavio pareiškimu.

3.   Taikant šį straipsnį neatsižvelgiama į aplinkybes, susijusias su KNE atliktu darbu valstybei, kuri nėra komandiruotės vietos valstybė, ar tarptautinei organizacijai.

18 straipsnis

Kelionių išlaidos

1.   KNE, kurio įdarbinimo vieta yra toliau kaip už 150 km nuo komandiruotės vietos, turi teisę į kelionių išlaidų atlyginimą komandiruotės pradžioje:

a)

jo paties kelionių;

b)

jo sutuoktinio ir išlaikomų vaikų kelionių, jei jie gyvena kartu su KNE ir jei TGS atlygina persikraustymo išlaidas:

2.   Išskyrus atvejus, kai keliaujama lėktuvu, atlyginama fiksuoto dydžio suma, apsiribojant kelionės geležinkeliu antrąja klase išlaidomis be jokių priedų. Tai taikoma ir kelionėms automobiliu. Jei geležinkeliu reikėtų keliauti daugiau kaip 500 km arba jei važiuojant normaliu keliu reikia kirsti jūrą, gali būti atlyginamos kelionės lėktuvu išlaidos, imant sumažintos kainos bilietą (PEX arba APEX), pateikus bilietus ir įsodinimo kuponus.

3.   KNE pats ir atitinkamais atvejais 1 dalies b punkte nurodyti asmenys turi teisę į kelionės į grįžimo vietą pasibaigus komandiruotei išlaidų atlyginimą atsižvelgiant į pirmiau nustatytas ribas. Atlyginama ne didesnė suma už tą, į kurią jis būtų turėjęs teisę, jei būtų grįžęs į savo įdarbinimo vietą.

4.   Jei KNE persikraustė iš savo įdarbinimo vietos į komandiruotės vietą, pagal TGS galiojančias nuostatas kiekvienais metais jis turi teisę į fiksuoto dydžio mokėjimą, lygų jo, jo sutuoktinio ir išlaikomų vaikų išlaidoms už kelionę iš komandiruotės vietos atgal į jo kilmės vietą.

19 straipsnis

Persikraustymo išlaidos

1.   KNE gali perkraustyti savo baldus ir asmeninius daiktus iš įdarbinimo vietos į komandiruotės vietą TGS sąskaita, TGS iš anksto sutikus, vadovaudamasis tuo metu TGS galiojančiomis taisyklėmis dėl persikraustymo išlaidų atlyginimo, jei yra įvykdytos šios sąlygos:

a)

pradinė komandiruotės trukmė turi būti dveji metai;

b)

KNE įdarbinimo vieta turi būti už 100 km ar toliau nuo komandiruotės vietos;

c)

KNE turi persikraustyti per šešis mėnesius nuo komandiruotės pradžios;

d)

leidimo turi būti paprašyta likus bent dviem mėnesiams iki planuojamos persikraustymo datos;

e)

darbdavys neatlygina persikraustymo išlaidų;

f)

KNE privalo nusiųsti TGS sąmatų, čekių ir sąskaitų-faktūrų originalus ir savo darbdavio pažymą, patvirtinančią, kad darbdavys neatlygina persikraustymo išlaidų.

2.   Atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalį, jei TGS atlygino persikraustymo į komandiruotės vietą išlaidas, komandiruotės pabaigoje TGS iš anksto sutikus KNE turi teisę į persikraustymo iš komandiruotės vietos į grįžimo vietą išlaidų atlyginimą, vadovaujantis tuo metu TGS galiojančiomis taisyklėmis dėl persikraustymo išlaidų atlyginimo, jei yra įvykdytos šio straipsnio 1 dalies d ir e punktuose nustatytos sąlygos bei šios sąlygos:

a)

KNE gali persikraustyti ne anksčiau kaip likus šešiems mėnesiams iki komandiruotės pabaigos;

b)

KNE turi persikraustyti per šešis mėnesius nuo komandiruotės pabaigos;

c)

TGS atlyginamų persikraustymo išlaidų persikraustant komandiruotės pabaigoje suma negali viršyti tos persikraustymo išlaidų sumos, į kurią jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų grįžęs į savo įdarbinimo vietą;

d)

TGS nusiunčiami gautų sąmatų ir persikraustymo sąskaitos faktūros originalai, taip pat KNE darbdavio pažyma, patvirtinanti, kad darbdavys neatlygina visų ar dalies persikraustymo išlaidų.

3.   KNE, kurio komandiruotė buvo nutraukta jo arba darbdavio prašymu per dvejus metus nuo komandiruotės pradžios, neturi teisės į persikraustymo išlaidų atlyginimą pasibaigus komandiruotei.

20 straipsnis

Misijos ir misijų išlaidos

1.   Atsižvelgiant į 4 straipsnį, KNE gali būti išsiųstas į misiją.

2.   Misijos išlaidos atlyginamos vadovaujantis TGS galiojančiomis nuostatomis.

21 straipsnis

Mokymas

KNE turi teisę dalyvauti TGS organizuojamuose mokymo kursuose, jei to reikia TGS interesais. Priimant sprendimą leisti dalyvauti kursuose atsižvelgiama į KNE motyvuotus interesus, ypač į jo profesinę karjerą po komandiruotės.

22 straipsnis

Administracinės nuostatos

1.   Pirmąją komandiruotės dieną KNE atvyksta į atitinkamą Personalo ir administracijos generalinio direktorato padalinį įvykdyti privalomuosius administracinius formalumus. Jis pradeda savo veiklą pirmąją arba šešioliktąją mėnesio dieną.

2.   Į TGS ryšių palaikymo tarnybą paskirtas KNE atvyksta į atitinkamą TGS padalinį jo komandiruotės vietoje.

3.   Mokėjimus vykdo atitinkamas TGS padalinys eurais, į banko sąskaitą, atidarytą banke Briuselyje. Ne į Briuselį komandiruotam KNE mokėjimai gali būti atliekami eurais į banko sąskaitą, atidarytą banke Briuselyje arba KNE kilmės vietos banke. Būsto pašalpa gali būti mokama kita valiuta į banko sąskaitą, atidarytą komandiruotės vietos banke.

IV   SKYRIUS

NEAPMOKAMI TRUMPAM LAIKUI KOMANDIRUOTI NACIONALINIAI EKSPERTAI

23 straipsnis

Neapmokamas trumpam laikui komandiruotas KNE

1.   Šiame sprendime neapmokamas trumpam laikui komandiruotas KNE (NTLK KNE) – siauros specializacijos KNE, komandiruojamas labai specifinėms užduotims vykdyti ne ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui. Tokios komandiruotės atveju Taryba nemoka jokių išmokų ir neapmoka jokių išlaidų, išskyrus tam tikrais atvejais 28 straipsnyje numatytas išlaidas, ir nedarydama poveikio kitokio TGS ir NTLK KNE komandiruojančios administracijos susitarimo taikymui.

2.   NTLK KNE gali būti komandiruojamas tik išimtiniais atvejais, gavus generalinio sekretoriaus pavaduotojo leidimą. NTLK KNE komandiruojamas tik tuomet, kai reikia vykdyti pareigas, kurių įvykdymą per labai trumpą laiką TGS būtų sunku užtikrinti. Tai yra:

tiriamosios misijos,

specifinių krizių valdymo operacijų planavimas ir įvertinimas,

dalyvavimas specifinėse krizių valdymo pratybose.

3.   Laikantis 23–28 straipsnių, taisyklės, numatytos 1–14 ir 20–22 straipsniuose, taikomos taip pat NTLK KNE.

4.   Nedarant poveikio 5 straipsnio taikymui, NTLK KNE elgesys turi visuomet atspindėti faktą, kad jis komandiruotas į Tarybą, ir nedaryti neigiamo poveikio savo pareigoms.

24 straipsnis

Komandiruotės laikotarpis

1.   23 straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis gali būti pratęstas vieną kartą ne daugiau kaip trims mėnesiams.

2.   NTLK KNE, kuris jau buvo komandiruotas į TGS, gali būti komandiruotas dar kartą vadovaujantis šiame sprendime nustatytomis taisyklėmis ir visuomet laikantis tokių sąlygų:

nuo ankstesnės komandiruotės pabaigos iki naujos komandiruotės turi būti praėję ne mažiau kaip metai, jeigu KNE komandiruojamas pagal šio skyriaus taisykles,

nuo ankstesnės komandiruotės pabaigos iki naujos komandiruotės turi būti praėję ne mažiau kaip treji metai, jeigu KNE komandiruojamas pagal šio sprendimo 1 straipsnio taisykles.

3.   Išimtiniais atvejais 2 dalies pirmoje įtraukoje nurodytas laikotarpis gali būti sutrumpintas generalinio sekretoriaus pavaduotojo sprendimu.

25 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Pasikeičiant laiškais, kaip numatyta 1 straipsnio 5 dalyje, nurodomas atsakingas asmuo generaliniame direktorate arba direktorate, skyriuje, misijoje ar pratybų grupėje, į kurią komandiruojamas NTLK KNE, taip pat išsamus jam pavedamų pareigų aprašymas.

2.   Instrukcijas dėl jam tenkančių konkrečių užduočių NTLK KNE gauna iš 1 dalyje minėto atsakingo asmens.

26 straipsnis

Draudimas

Nedarant poveikio 28 straipsnio taikymui ir neatsižvelgiant į 9 straipsnio 2 dalį, TGS neapdraudžia NTLK KNE nuo nelaimingų atsitikimų.

27 straipsnis

Darbo sąlygos

1.   Neatsižvelgiant į 10 straipsnio 1 dalį, NTLK KNE turi laikytis jo komandiruotės vietoje galiojančių darbo laiko taisyklių. Šias taisykles gali pakeisti administracinio skyriaus, misijos ar pratybų grupės, į kurį yra tarnybos poreikiams komandiruotas NTLK KNE, atsakingas asmuo.

2.   Neatsižvelgiant į 10 straipsnio 2 dalies antrą sakinį, NTLK KNE komandiruotės laikotarpiu dirba tik visu etatu.

3.   10 straipsnio 4 dalis netaikoma NTLK KNE.

4.   NTLK KNE atvykimo į darbą ir atostogų valdymą ir kontrolę vykdo 25 straipsnio 2 dalyje minėtas atsakingas asmuo.

5.   12 straipsnio 3, 4 ir 7 dalys netaikomos NTLK KNE. Tačiau jam gali būti suteiktos tikslinės atostogos tarnybos, į kurią jis komandiruotas, generalinio direktoriaus sprendimu remiantis NTLK KNE pateiktu pagrįstu prašymu. Šios tikslinės atostogos negali viršyti 3 dienų per visą komandiruotės laikotarpį. Prieš suteikdamas atostogas, pirmiau minėtas atsakingas asmuo privalo pasikonsultuoti su Personalo ir administracijos generaliniu direktoriumi.

28 straipsnis

Misijos

1.   Jeigu NTLK KNE dalyvauja misijose, kurios vyksta ne jo komandiruotės vietoje, jam atlyginama laikantis galiojančių taisyklių, taikomų atlyginant pareigūnų misijų išlaidas, išskyrus atvejus, kuriais TGS ir NTLK KNE komandiruojanti administracija yra sudarę kitokį susitarimą.

2.   Jeigu vykdančius misiją pareigūnus TGS apdraudžia specialiu didelės rizikos draudimu, juo apdraudžiami ir toje pačioje misijoje dalyvaujantys NTLK KNE.

3.   Misijoje už ES teritorijos ribų dalyvaujančiam NTLK KNE taikoma TGS šioms misijoms galiojanti saugumo tvarka.

V   SKYRIUS

TAISYKLIŲ TAIKYMAS KOMANDIRUOTAJAM NACIONALINIAM KARINIAM PERSONALUI

29 straipsnis

Komandiruotajam kariniam personalui taikomos taisyklės

Laikantis 30–42 straipsnių, ankstesniuose skyriuose esančios taisyklės taip pat taikomos kariniam personalui, komandiruotam į TGS Europos Sąjungos kariniam štabui suformuoti pagal 2001 m. sausio 22 d. Tarybos sprendimą 2001/80/BUSP dėl Europos Sąjungos karinio štabo įsteigimo (2).

30 straipsnis

Sąlygos

Visos komandiruotės metu komandiruotasis karinis personalas turi eiti mokamą tarnybą valstybės narės karinėse pajėgose. Šio personalo nariai turi būti valstybės narės piliečiai.

31 straipsnis

Samdymas

Neatsižvelgiant į 1 straipsnio 3 dalies antrą sakinį, generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis nustato komandiruotojo karinio personalo samdymo tvarką.

32 straipsnis

Pasikeitimas laiškais

Taikydamas 1 straipsnio 5 dalį generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis pasikeičia laiškais su atitinkamos valstybės narės nuolatine atstovybe. Pasikeičiant laiškais turi taip pat būti paminėtas bet koks galimas apribojimas, susijęs su KNE dalyvavimu misijose.

33 straipsnis

Komandiruotės trukmė

1.   Neatsižvelgiant į 2 straipsnio 1 dalį, komandiruotė negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip treji metai bei gali būti pratęsta, tačiau iš viso negali būti ilgesnė kaip ketveri metai.

2.   Neatsižvelgiant į 2 straipsnio 4 dalies b punktą, išskyrus išimtinius atvejus, nuo pirmesnės komandiruotės pabaigos iki kitos komandiruotės turi būti praėję ne mažiau kaip treji metai, jei to pagrįsta atsižvelgiant į esamas sąlygas ir tam pritaria generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis.

34 straipsnis

Užduotys

Neatsižvelgiant į 4 straipsnio 1 dalį, komandiruotasis karinis personalas, pavaldus generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui, vykdo misijas, atlieka užduotis ir vykdo pareigas, priskirtas jiems pagal Sprendimo 2001/80/BUSP priedą.

35 straipsnis

Išorės įsipareigojimai

Neatsižvelgiant į 4 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, išskyrus tuos atvejus, kai generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio vardu yra suteiktas specialus mandatas, komandiruotasis karinis personalas negali prisiimti išorės įsipareigojimų TGS.

36 straipsnis

Saugumo leidimas

Neatsižvelgiant į 4 straipsnio 5 dalį, pasikeičiant laiškais, kaip nurodyta 1 straipsnio 5 dalyje, turi būti nurodytas atitinkamas komandiruotojo karinio personalo nario saugumo leidimo lygis, kuris negali būti žemesnis už SECRET lygį.

37 straipsnis

Profesinė patirtis

Nukrypstant nuo 6 straipsnio 1 dalies, į TGS gali būti komandiruojamas karinio personalo narys, dirbantis koncepcijų kūrimo ar tyrimo lygyje ir turintis gerą kompetenciją pareigoms atlikti.

38 straipsnis

Komandiruotės sustabdymas ir nutraukimas

1.   Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis duoda leidimą taikyti 7 straipsnio 1 dalį komandiruotajam karinio personalo nariui.

2.   Neatsižvelgiant į 8 straipsnio 2 dalį, komandiruotė gali būti nutraukta be įspėjimo, jei to reikia dėl TGS ar komandiruotojo karinio personalo nario nacionalinės administracijos interesų ar dėl bet kokios kitos pakankamos priežasties.

39 straipsnis

Rimtas pareigų nevykdymas

1.   Komandiruotė gali būti nutraukta be įspėjimo, jei komandiruotasis karinio personalo narys tyčia ar dėl neatsargumo nevykdo savo pareigų. Nukrypdamas nuo 8 straipsnio 2 dalies c punkto, generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis priima sprendimą po to, kai atitinkamam asmeniui buvo suteikta galimybė apsiginti. Prieš priimdamas sprendimą, generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis praneša apie tai tos valstybės narės, kurios pilietis yra komandiruotasis karinio personalo narys, nuolatiniam atstovui. Po šio sprendimo nebemokamos 18 ir 19 straipsniuose nurodytos išmokos.

Prieš priimant pirmoje pastraipoje minimą sprendimą, komandiruotojo karinio personalo nario komandiruotė gali būti sustabdyta, jei generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis įtaria, kad jis rimtai nevykdo pareigų, prieš tai atitinkamam asmeniui suteikus galimybę apsiginti. Sustabdymo, kuris negali trukti ilgiau kaip tris mėnesius, metu nemokamos 15 ir 16 straipsniuose numatytos išmokos.

2.   Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis praneša nacionalinėms valdžios institucijoms apie bet kokį šiame sprendime nustatytų ar minimų taisyklių pažeidimą, kurį karinio personalo narys padarė komandiruotės metu.

3.   Komandiruotės metu karinio personalo nariui ir toliau taikomos jo nacionalinės drausmės taisyklės.

40 straipsnis

Darbo laikas

Komandiruotajam kariniam personalui netaikomas 10 straipsnio 2 dalies antras sakinys.

41 straipsnis

Tikslinės atostogos

Nukrypstant nuo 12 straipsnio 4 dalies, TGS gali suteikti papildomas nemokamas tikslines atostogas darbdavio organizuojamiems mokymams, jei darbdavys pateikė tinkamai pagrįstą prašymą.

42 straipsnis

Išmokos

Neatsižvelgiant į 15 straipsnio 1 dalį ir 16 straipsnį, pasikeičiant 1 straipsnio 5 dalyje minėtais laiškais, gali būti nurodyta, kad šiose nuostatose numatytos išmokos nebus mokamos.

VI   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

43 straipsnis

Panaikinimas

Tarybos sprendimas 2003/479/EB panaikinamas. Tačiau jis ir toliau taikomas komandiruotėms, kurios buvo vykdomos šio sprendimo įsigaliojimo momentu, nedarant poveikio 44 straipsnio taikymui.

44 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Nuo pirmosios mėnesio, einančio po jo įsigaliojimo, dienos jis taikomas kiekvienai naujai komandiruotei ar pratęstai komandiruotei.

Priimta Briuselyje, 2007 m. gruodžio 5 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. VIEIRA DA SILVA


(1)  OL L 160, 2003 6 28, p. 72. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2007/456/EB (OL L 173, 2007 7 3, p. 27).

(2)  OL L 27, 2001 1 30, p. 7. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2005/395/BUSP (OL L 132, 2005 5 26, p. 17).


IV Kiti aktai

EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ

ELPA Priežiūros tarnyba

13.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/21


ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 90/04/COL

2004 m. balandžio 23 d.

keturiasdešimt šeštą kartą iš dalies keičiantis Procedūrines ir esmines taisykles valstybės pagalbos srityje, papildydamas jas nauju 24C skyriumi: Valstybės pagalbos taisyklių taikymas visuomeniniam transliavimui

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA,

ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės susitarimą (1), ypač į jo 61–63 straipsnius ir 26 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įkūrimo (2), ypač į jo 24 straipsnį, 5 straipsnio 2 dalies b punktą ir 3 protokolo I dalies 1 straipsnį,

KADANGI pagal Priežiūros ir Teismo susitarimo 24 straipsnį ELPA priežiūros institucija įgyvendina valstybės pagalbą reglamentuojančias EEE susitarimo nuostatas,

KADANGI pagal Priežiūros ir Teismo susitarimo 5 straipsnio 2 dalies b dalį ELPA priežiūros institucija priima pranešimus arba gaires EEE susitarime aptartais klausimais, jeigu tai yra aiškiai numatyta Priežiūros ir Teismo susitarime arba jeigu tai, ELPA priežiūros institucijos nuomone, yra būtina,

PRISIMINDAMA 1994 m. sausio 19 d. ELPA priežiūros institucijos patvirtintas (3) procedūrines ir esmines taisykles valstybės pagalbos srityje (4),

KADANGI 2001 m. spalio 17 d. Europos Komisija priėmė naują komunikatą, kuriame išdėstė valstybės pagalbos taisyklių taikymo visuomeniniam transliavimui principus (5),

KADANGI šis komunikatas yra svarbus ir Europos ekonominei erdvei,

KADANGI EEE valstybės pagalbos taisyklių taikymas visoje Europos ekonominėje erdvėje turi būti vienodas,

KADANGI, vadovaujantis EEE susitarimo XV priedo pabaigoje esančios dalies BENDROSIOS NUOSTATOS II punktu, ELPA priežiūros institucija, pasikonsultavusi su Komisija, turi priimti Europos Komisijos patvirtintiems aktams tapačius aktus,

PASIKONSULTAVUSI su Europos Komisija,

PRISIMINDAMA, kad ELPA priežiūros institucija pasikonsultavo su ELPA valstybėmis šiam klausimui skirtame daugiašaliame susitikime,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1.

Valstybės pagalbos gairės yra iš dalies keičiamos papildant jas nauju 24C skyriumi „Valstybės pagalbos taisyklių taikymas visuomeniniam transliavimui“. Naujasis skyrius pateiktas šio sprendimo I priede.

2.

ELPA valstybės informuojamos laišku, prie kurio yra pridedamas šio sprendimo nuorašas ir sprendimo priedas.

3.

Vadovaujantis EEE susitarimo 27 protokolo d punktu, Europos Komisija yra informuojama pateikiant šio sprendimo, įskaitant jo priedą, nuorašą.

4.

Sprendimas, įskaitant I priedą, skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE skirsnyje ir EEE priede.

5.

Šis sprendimas yra autentiškas anglų kalba.

Priimta Briuselyje 2004 m. balandžio 23 d.

ELPA priežiūros institucijos vardu

Hannes HAFSTEIN

Pirmininkas

Einar M. BULL

Kolegijos narys


(1)  Toliau – EEE susitarimas.

(2)  Toliau – Priežiūros ir Teismo susitarimas.

(3)  Pirmą kartą paskelbta OL L 231, 1994 9 3, ir tos pačios dienos jo EEE priede Nr. 32 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. kovo 31 d. Sprendimu Nr. 62/04/COL (dar nepaskelbta).

(4)  Toliau – Valstybės pagalbos gairės.

(5)  Komisijos komunikatas dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo visuomeniniam transliavimui, OL C 320, 2001 11 15, p. 5.


PRIEDAS

24C.   VALSTYBĖS PAGALBOS TAISYKLIŲ TAIKYMAS VISUOMENINIAM TRANSLIAVIMUI (1)

24C.1.   Įvadas

(1)

Per pastaruosius du dešimtmečius transliavimas labai pasikeitė. Monopolijų panaikinimas, naujų dalyvių atsiradimas ir sparti technologijų plėtra iš esmės pakeitė konkurencinę aplinką. Televizijos transliavimas tradiciškai buvo uždara sritis. Nuo pat televizijos transliavimo pradžios paprastai dėl ribotų turimų transliavimo dažnių ir didelių šiai veiklai pradėti taikomų kliūčių šias paslaugas daugiausia teikė monopolinės valstybės įmonės.

(2)

Tačiau aštuntajame dešimtmetyje ekonomikos ir technologijų plėtra suteikė ELPA valstybėms daugiau galimybių leisti transliuoti kitiems operatoriams. Taigi ELPA valstybės nusprendė sukurti šioje rinkoje konkurenciją. Tai suteikė vartotojams didesnį pasirinkimą, nes rinkoje atsirado nemažai papildomų kanalų ir naujų paslaugų; be to, tai skatino stiprių Europos operatorių atsiradimą ir augimą, naujų technologijų plėtrą ir didesnį pliuralizmą šiame sektoriuje. Atvėrusios rinką konkurencijai, ELPA valstybės nusprendė išlaikyti visuomeninį transliavimą ir taip užtikrinti tam tikrų sričių nušvietimą bei tenkinti poreikius, kurių privatūs operatoriai negalėtų optimaliai tenkinti.

(3)

Padidėjusi konkurencija, taip pat valstybės finansuojamų operatorių buvimas paskatino ir būgštauti dėl lygių veiklos šiame sektoriuje galimybių, į kurias Institucijos dėmesį atkreipė privatūs operatoriai. Skunduose reiškiami įtarimai dėl EEE susitarimo 61 straipsnio pažeidimų, susijusių su visuomeniniam transliavimui palankiomis valstybinio finansavimo programomis.

(4)

Šiose gairėse yra nustatyti principai, kuriais Institucija turi vadovautis EEE susitarimo 61 straipsnio ir 59 straipsnio 2 dalies nuostatas taikydama visuomeninio transliavimo valstybiniam finansavimui. Tai užtikrins kuo didesnį Institucijos politikos šioje srityje skaidrumą.

24C.2.   Visuomeninio transliavimo vaidmuo

(1)

Kaip nurodyta 1999 m. sausio 1 d. EB Tarybos ir EB valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucijoje dėl visuomeninio transliavimo (toliau – Visuomeninio transliavimo rezoliucija) (2), „visuomeninis transliavimas, atsižvelgiant į jo kultūrines, socialines ir demokratines funkcijas, vykdomas visų labui, turi esminės svarbos siekiant užtikrinti demokratiją, pliuralizmą, socialinę sanglaudą, kultūrinę ir kalbinę įvairovę“.

(2)

Visuomeninis transliavimas, nors ir turintis aiškią ekonominę svarbą, nesulyginamas su viešąja paslauga jokiame kitame ekonomikos sektoriuje. Nėra jokios kitos paslaugos, kuria tuo pačiu metu galėtų naudotis toks didelis gyventojų sektorius, kuri suteiktų jam tiek daug informacijos bei turinio ir tokia veikla perteiktų tiek atskirą, tiek viešąją nuomonę bei jai turėtų įtakos.

(3)

Visuomeninis transliavimas vaidina svarbų vaidmenį, kiekvienoje šalyje skatindamas kultūrų įvairovę, teikdamas švietėjiškas programas, objektyviai informuodamas visuomenę, užtikrindamas pliuralizmą ir demokratiškai bei nemokamai teikdamas kokybiškas pramogas (3).

(4)

Be to, transliavimas paprastai yra suvokiamas kaip labai patikimas informacijos šaltinis ir gana didelei gyventojų daliai yra pagrindinis informacijos šaltinis. Taigi jis praturtina visuomeninius debatus ir galiausiai užtikrina, kad visuomeniniame gyvenime tinkamu mastu dalyvauja visi piliečiai.

(5)

EEE susitarime apskritai pripažįstamas viešosios paslaugos (4) vaidmuo. Pagrindinė šį klausimą reglamentuojanti nuostata pateikta EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalyje, kurioje yra nustatyta: „Įmonėms, kurioms yra patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, arba pajamų gaunančioms monopolinėms įmonėms šiame Susitarime nustatytos taisyklės, ypač konkurencijos taisyklės, yra taikomos, jei jų taikymas nei teisiškai, nei faktiškai netrukdo atlikti joms patikėtų specialių uždavinių. Prekybos plėtojimui neturi būti daroma tokio poveikio, kuris prieštarautų Susitariančiųjų Šalių interesams.“

(6)

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas dviejose bylose pripažino, kad, vadovaujantis EB sutarties 86 straipsnio 2 dalimi (5), televizijos programų transliavimas gali būti laikomas „bendros ekonominės svarbos paslaugomis“. Europos Teisingumo Teismas pabrėžė, kad šioms paslaugoms yra taikomos konkurencijos nuostatos, nebent yra parodoma, kad tokių taisyklių taikymas būtų nesuderinamas su jų uždavinių atlikimu (6).

(7)

Atsižvelgus į ypatingą transliavimo sektoriaus pobūdį, Visuomeninio transliavimo rezoliucijoje buvo nurodyti principai ir sąlygos, kuriomis Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatos turėtų būti taikomos šiam sektoriui:

„Europos bendrijos steigimo sutarties nuostatos neapriboja valstybių narių galimybių teikti finansavimą visuomeniniam transliavimui, jei toks finansavimas yra suteikiamas transliavimo organizacijoms, kad jos vykdytų joms numatytas viešųjų paslaugų teikimo funkcijas, kurias paveda vykdyti, apibrėžia ir parengia kiekviena valstybė narė, ir jei toks finansavimas nepaveikia Bendrijoje galiojančių prekybos sąlygų bei konkurencijos bendrajam interesui prieštaraujančiu mastu, net atsižvelgus į tų viešųjų paslaugų teikimą.“

Rezoliucija yra įtraukta į EEE susitarimą kaip aktas, į kurį Susitariančiosios Šalys turi atsižvelgti (7), todėl EEE būtų taikomi principai, panašūs į minėtuosius.

(8)

Visuomeninio transliavimo rezoliucijoje dar kartą patvirtinama visuomeninio transliavimo svarba socialiniam, demokratiniam ir kultūriniam gyvenimui. „Plačios visuomenės galimybės be diskriminacijos ir lygių galimybių pagrindu naudotis įvairiais kanalais bei paslaugomis yra būtina prielaida specialiam visuomeninio transliavimo įsipareigojimui vykdyti.“ Be to, visuomeninis transliavimas turi „turėti naudos iš technologinės pažangos“, suteikti „visuomenei naudos iš naujų garso, vaizdo bei informavimo paslaugų ir naujų technologijų“ ir siekti „skaitmeniniame amžiuje plėtoti bei įvairinti veiklą“. Galiausiai „visuomeninis transliavimas turi būti pajėgus ir toliau teikti platų programų asortimentą pagal valstybių narių jam apibrėžtas funkcijas, kad būtų kreipiamasi į visą visuomenę; šiame kontekste visuomeninis transliavimas teisėtai gali stengtis pasiekti plačią auditoriją“.

(9)

Atsižvelgiant į šias transliavimo sektoriui būdingas charakteristikas, „platų programų asortimentą pagal jam apibrėžtas funkcijas“, kaip nurodyta Visuomeninio transliavimo rezoliucijoje, aprėpiantys įgaliojimai teikti viešąsias paslaugas iš esmės gali būti laikomi teisėtais, nes yra skirti teikti subalansuotas ir įvairias programas, pajėgia išlaikyti tam tikrą auditorijos lygį visuomeniniams transliuotojams ir atitinkamai užtikrinti įgaliojimų įgyvendinimą, t. y. tenkinti demokratinius, socialinius bei kultūrinius visuomenės poreikius ir užtikrinti pliuralizmą.

(10)

Reikėtų pažymėti, kad komerciniai transliuotojai, kurių daugumai yra taikomi viešųjų paslaugų reikalavimai, taip pat vaidina tam tikrą vaidmenį siekiant įgyvendinti Visuomeninio transliavimo rezoliucijos tikslus, nes jie skatina pliuralizmą, praturtina kultūrinius bei politinius debatus ir didina programų pasirinkimą.

24C.3.   Teisinis kontekstas

(1)

Visuomeniniam transliavimui taikant valstybės pagalbos taisykles reikia atsižvelgti į daugybę įvairių veiksnių. EEE susitarime yra valstybės pagalbą reglamentuojantis 61 straipsnis ir EEE susitarimo taisyklių ir konkurencijos taisyklių taikymą, konkrečiai bendros ekonominės svarbos paslaugoms, aptarianti 59 straipsnio 2 dalis. Darbo tvarkos taisyklės valstybės pagalbos bylose yra nustatytos Priežiūros ir Teismo susitarimo 3 protokole.

(2)

Europos Bendrijoms Amsterdamo sutartyje buvo pateikta konkreti nuostata (EB sutarties 16 straipsnis) dėl bendros ekonominės svarbos paslaugų ir visuomeninio transliavimo sistemos aiškinamasis protokolas. Mastrichto sutartyje jau buvo pateiktas straipsnis, apibrėžiantis Bendrijos vaidmenį kultūros srityje (EB sutarties 151 straipsnis), ir kultūrai skatinti skirta galima suderinamumo išlyga dėl valstybės pagalbos (EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies D punktas). EEE susitarime nėra „kultūrinės išimties“, kuri būtų panaši į EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies D punkto nuostatą. Tačiau tai nereiškia, kad tokioms priemonėms skirta išimtis yra atmetama. Kaip Institucija pripažino ankstesnėse bylose, tokios paramos priemonės gali būti patvirtintos kultūros pagrindu, vadovaujantis EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu (8).

(3)

1989 m. spalio 3 d. Direktyva 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (9) su pakeitimais, padarytais Direktyva 97/36/EB (10), buvo įtraukta į EEE susitarimo X priedą (11). 1980 m. birželio 25 d. Direktyva 80/723/EEB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl tam tikrų įmonių finansinio skaidrumo (12) su pakeitimais, padarytais 2000 m. liepos 26 d. Direktyva 2000/52/EB (13), EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 6/2001 (14) buvo įtraukta į EEE susitarimo teisinį pagrindą. Šias taisykles „ELPA lygmeniu“ aiškina ELPA teismas ir „bendrijos lygmeniu“ – Europos Teisingumo Teismas bei Europos pirmosios instancijos teismas. Institucija taip pat patvirtino keletą valstybės pagalbos taisyklių taikymo gairių, kurios atitinka panašius EB Komisijos išleistus komunikatus.

24C.4.   EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies taikomumas

24C.4.1.   Visuomeniniams transliuotojams teikiamo valstybės finansavimo valstybės pagalbos pobūdis

(1)

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Išskyrus tuos atvejus, kai šis susitarimas nustato kitaip, EB valstybių narių, ELPA valstybių arba iš jų valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su šiuo susitarimu, kai ji daro įtaką Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybai.“

(2)

Vadovaujantis EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalimi, valstybės įsikišimo poveikis, ne jo tikslas, yra bet kokio tokio valstybės pagalbos turinio vertinimo lemiamas veiksnys. Visuomeniniams transliuotojams teikiamas valstybės finansavimas paprastai yra vertinamas kaip valstybės pagalba, nes jis atitinka pirmiau nurodytus kriterijus. Visuomeniniai transliuotojai paprastai yra finansuojami iš valstybės biudžeto arba iš televizorių turėtojams nustatytos rinkliavos lėšų. Tam tikromis konkrečiomis aplinkybėmis valstybė investuoja kapitalą arba panaikina skolą visuomeninių transliuotojų naudai. Šios finansinės priemonės paprastai yra priskirtinos valstybės institucijoms ir yra susijusios su valstybės išteklių perdavimu. Be to, atsižvelgiant į mastą, kuriuo tokios priemonės netenkina rinkos ekonomikos investuotojo principo, vadovaujantis Institucijos valstybės pagalbos gairių 19 skyriumi dėl valstybės institucijų turto ir 20 skyriumi dėl valstybės pagalbos nuostatų taikymo valstybės įmonėms apdirbamosios pramonės sektoriuje (15), daugeliu atvejų jos yra palankios tiktai tam tikriems transliuotojams, todėl gali iškreipti konkurenciją. Paprastai valstybės pagalbos buvimą reikia vertinti kiekvienu konkrečiu atveju, ir vertinimas taip pat priklauso nuo konkretaus finansavimo pobūdžio (16).

(3)

Europos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs: „Kai valstybės arba iš valstybės išteklių suteikta pagalba sustiprina įmonės padėtį, palyginti su kitomis Bendrijos vidaus prekyboje konkuruojančiomis įmonėmis, turi būti tariama, kad ši pagalba joms padarė įtaką“ (17). Taigi iš esmės galima manyti, kad visuomeniniams transliuotojams teikiamas valstybės finansavimas daro įtaką prekybai tarp Susitariančiųjų Šalių. Tai aiškiai vyksta programų transliavimo teisių įsigijimo ir pardavimo, dažnai vykdomo tarptautiniu lygiu, srityse. Poveikį tarptautiniu mastu, ypač vienodoms kalbinėms sritims už valstybių sienų, visuomeninių transliuotojų, kuriems yra leidžiama parduoti reklamos laiką, atveju taip pat daro reklama. Be to, komercinių transliuotojų savininkų struktūroje gali būti savininkų iš daugiau nei vienos EEE valstybės.

(4)

Vadovaujantis Europos Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo praktika (18), paprastai valstybės pagalba turi būti laikomas bet koks valstybės išteklių perdavimas tam tikrai įmonei (su sąlyga, kad yra patenkintos visos EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies taikymui numatytos sąlygos). Tačiau savo sprendime dėl Altmark Trans GmbH  (19) (toliau – Altmark sprendimas) Europos Teisingumo Teismas nustatė, kad „kai valstybės priemonė turi būti vertinama kaip kompensacija už paslaugas, kurias įmonės gavėjos teikė vykdydamos viešųjų paslaugų įsipareigojimus, todėl tos įmonės neturi realaus finansinio pranašumo ir todėl priemonė nesuteikia joms palankesnės konkurencinės padėties, palyginti su įmonėmis, kurios su jomis konkuruoja, tokiai priemonei 92 straipsnio 1 dalis [dabar EB sutarties 87 straipsnio 1 dalis] netaikoma“.

(5)

Vadovaujantis Europos Teisingumo Teismo Altmark sprendimu, tam, kad tokia kompensacija nebūtų klasifikuojama kaip valstybės pagalba, būtina patenkinti keturias toliau nurodytas sąlygas:

„—

pirma, įmonė gavėja turi turėti tikruosius vykdymui numatytus viešųjų paslaugų įsipareigojimus, ir įsipareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti,

antra, parametrai, pagal kuriuos yra skaičiuojama kompensacija, turi būti objektyviai ir skaidriai nustatyti iš anksto, taip vengiant suteikti ekonominį pranašumą, kuris galėtų suteikti įmonei gavėjai pranašumą, palyginti su konkuruojančiomis įmonėmis,

trečia, kompensacija negali viršyti sumos, kuri yra būtina siekiant atlyginti visus arba dalį viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymo išlaidų, atsižvelgiant į atitinkamas pajamas ir pagrįstą pelną iš tokių įsipareigojimų vykdymo,

ketvirta, kai kokiu nors konkrečiu atveju įmonė, kuri vykdys viešųjų paslaugų įsipareigojimus, nėra pasirinkta taikant viešųjų pirkimų procedūrą, kuri leistų pasirinkti konkurso dalyvį, pajėgiantį teikti šias paslaugas už mažiausias bendrijos lėšas, reikalingos kompensacijos lygmuo turi būti nustatytas remiantis išlaidų, kurias, vykdydama šiuos įsipareigojimus, patirtų gerai valdoma ir tinkamai transporto priemonėmis aprūpinta bei būtinuosius viešųjų paslaugų reikalavimus atitikti galinti tipiška įmonė, analize, atsižvelgiant į atitinkamas pajamas ir pagrįstą pelną iš tokių įsipareigojimų vykdymo“.

(6)

Vertindama viešųjų paslaugų kompensacines išmokas pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį, Institucija atsižvelgs į šį Europos Teisingumo Teismo aiškinimą. Taigi pirmiau minėtus kriterijus atitinkanti valstybės parama nėra EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje apibrėžta valstybės pagalba, ir pranešti apie ją Institucijai nėra būtina.

24C.4.2.   Pagalbos pobūdis. Esama pagalba, palyginti su nauja pagalba

(1)

Šiuo metu daugelyje ELPA valstybių taikomos finansavimo schemos yra seniai įdiegtos. Taigi pirmiausia Institucija turi nustatyti, ar šios schemos gali būti laikomos „esama pagalba“, kaip apibrėžta Priežiūros ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 1 dalyje (20).

(2)

Esamą pagalbą reglamentuoja Priežiūros ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta: „ELPA priežiūros institucija, bendradarbiaudama su ELPA valstybėmis, nuolat peržiūri visas šiose valstybėse esamas pagalbos sistemas. Ji siūlo šioms valstybėms visas tinkamas priemones, kurios yra būtinos laipsniškai plėtojant arba įgyvendinant EEE susitarimą.“

(3)

Pagal Priežiūros ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 1 straipsnio b dalies i punktą esamai pagalbai priskiriama „visa pagalba, buvusi prieš EEE susitarimo įsigaliojimą atitinkamose ELPA valstybėse, t. y. pagalbos schemos ir individuali pagalba, kurią buvo pradėta taikyti prieš EEE susitarimo įsigaliojimą ir kuri tebėra taikytina jam įsigaliojus“.

(4)

Pagal Priežiūros ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 1 straipsnio b dalies v punktą esamai pagalbai taip pat priskiriama „pagalba, kuri yra laikoma esama pagalba, nes galima nustatyti, kad tuo metu, kai ji buvo pradėta taikyti, ji nebuvo pagalba, tačiau vėliau dėl Europos ekonominės erdvės plėtotės tapo pagalba, ir ELPA valstybė jos nekeitė (…)“.

(5)

Vadovaujantis Priežiūros ir Teismo susitarimo 3 protokolu ir Europos Teisingumo Teismo praktika (21), Institucija turi įvertinti, ar teisinis pagrindas, kuriuo yra teikiama pagalba, jį įdiegus pasikeitė. Institucija turi atsižvelgti į visus teisinius ir ekonominius veiksnius, susijusius su konkrečios ELPA valstybės transliavimo sistema. Nors tokiam vertinimui svarbūs teisiniai ir ekonominiai veiksniai turi bendrų bruožų visose EEE valstybėse, Institucija mano, kad tinkamiausia būtų išnagrinėti kiekvieną konkretų atvejį.

24C.5.   Valstybės pagalbos suderinamumo vertinimas pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 2 dalį ir 61 straipsnio 3 dalį

(1)

Institucija turi ištirti visuomeniniams transliuotojams teikiamą valstybės pagalbą, siekdama nustatyti, ar ji gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu. Gali būti pritaikytos EEE susitarimo 61 straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnio 3 dalyje išvardytos leidžiančios nukrypti nuostatos.

(2)

EEE susitarime nėra nuostatos, atitinkančios EB sutarties 151 straipsnio 4 dalį, kuria EB Komisija yra įpareigojama vykdyti kitų nuostatų reglamentuojamus veiksmus, atsižvelgdama į kultūros aspektus, taip pat nėra ir kultūros išimties, kuri būtų panaši į EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punkto nuostatas. Tačiau tai nereiškia, kad valstybės pagalbos taisyklių taikymas nesuteikia jokios galimybės apsvarstyti kultūros aspektus. Šiuo atžvilgiu reikėtų priminti, jog sprendime dėl valstybės pagalbos Norvegijos filmų gamybai ir su filmais susijusios veiklos Institucija nustatė, kad filmų paramos priemonės kultūros pagrindais gali būti patvirtintos taikant EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą, jeigu yra pakankamai atsižvelgiama į EB Komisijos nustatytus kriterijus, ir kad toks požiūris nenukrypsta nuo EB Komisijos praktikos, galiojusios iki EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punkto patvirtinimo. Antra, reikėtų pažymėti, kad EB Komisija savo sprendimuose NN 49/97 ir N 357/99 dėl paramos Airijos filmų ir televizijos programų gamybai paketo aiškiai pabrėžė, kad EB sutarties 151 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 3 dalies d punkto įvedimas nebūtinai reiškė EB Komisijos politikos kultūros sektoriaus atžvilgiu pakeitimą. Trečia, transliavimo atveju Visuomeninio transliavimo rezoliucijoje pripažįstama, kad visuomeninis transliavimas vykdo kultūrinę funkciją ir, taikant konkurencijos taisykles, reikėtų atsižvelgti į viešųjų paslaugų tiekimo funkcijų įgyvendinimą.

(3)

Sprendimą dėl realaus bet kokių EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalyje numatytų lengvatinių nuostatų taikymo ir dėl to, kaip reikėtų atsižvelgti į kultūros aspektus, priima Institucija. Reikėtų atsiminti, kad atleidimą nuo valstybės pagalbos uždraudimo reglamentuojančios nuostatos turi būti griežtai taikomos. Todėl, EB Komisijos nuomone, sąvokos „kultūra“ aiškinimas, siekiant, vadovaujantis EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punktu, atleisti pagalbą nuo valstybės pagalbos uždraudimo, taip pat turi būti suvaržytas. Tai taikoma ir tuo atveju, kai Institucija nagrinėja, ar pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą uždraudimas gali būti priemonei netaikomas kultūros pagrindais. Sprendime dėl Kinderkanal ir Phoenix EB Komisija nustatė, kad valstybės narės švietimo ir demokratiniai poreikiai turi būti laikomi besiskiriančiais nuo kultūros skatinimo (22). Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad kiekvienos visuomenės kultūriniai, socialiniai ir demokratiniai poreikiai yra skirtingi. Žinoma, švietimas gali turėti kultūros aspektą.

(4)

Visuomeniniams transliuotojams teikiamoje valstybės pagalboje šie trys poreikiai dažnai nėra skiriami. Atitinkamai, jeigu ELPA valstybė nepateikia atskiro apibrėžimo ir atskiro valstybės pagalbos finansavimo vien kultūrai skatinti, tokia pagalba tuo pagrindu paprastai negali būti patvirtinta. Tačiau ji dažniausiai gali būti vertinama remiantis EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalimi dėl bendros ekonominės svarbos paslaugų. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo suderinamumo vertinimui taikyto teisinio pagrindo, Institucija atliks esminę analizę remdamasi tais pačiais, t. y. šiose gairėse išdėstytais, kriterijais.

24C.6.   Valstybės pagalbos suderinamumo vertinimas pagal EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalį

(1)

Europos Teisingumo Teismas nuolat laikėsi nuomonės, kad EB sutarties 86 straipsnyje (23) yra nustatyta leidžianti nukrypti nuostata, todėl ji turi būti atitinkamai aiškinama. Europos Teisingumo Teismas paaiškino, jog tam, kad tokia leidžianti nukrypti nuostata būtų pritaikyta priemonei, būtina patenkinti visas šias sąlygas:

i)

aptariama paslauga turi būti bendros ekonominės svarbos paslauga ir valstybė narė turi aiškiai ją apibrėžti kaip tokią paslaugą (apibrėžimas);

ii)

valstybė narė turi aiškiai patikėti aptariamai įmonei teikti tą paslaugą (patikėjimas);

iii)

Sutarties konkurencijos taisyklių taikymas (šiuo atveju valstybės pagalbos uždraudimas) turi trukdyti vykdyti konkrečius įmonei skirtus uždavinius ir tokių taisyklių netaikymas neturi kenkti prekybos plėtrai Bendrijos interesams prieštaraujančiu mastu (proporcingumo kriterijus).

(2)

ELPA valstybėms taikydama atitinkamą EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalį, Institucija vertina, ar šie kriterijai yra patenkinti.

(3)

Konkrečiu visuomeninio transliavimo atveju pirmiau minėtas požiūris turi būti pritaikytas atsižvelgiant į Visuomeninio transliavimo rezoliuciją, kurioje yra kalbama apie „viešųjų paslaugų teikimo funkcijas, kurias paveda, apibrėžia ir parengia kiekviena valstybė narė“ (apibrėžimas ir patikėjimas) ir kurioje visuomeninio transliavimo finansavimo atvejui yra numatyta leidžianti nukrypti nuo Sutarties taisyklių nuostata: „Jeigu toks finansavimas yra suteikiamas, kad transliavimo organizacijos vykdytų joms numatytas viešųjų paslaugų teikimo funkcijas […] ir […] nepaveikia Bendrijoje galiojančių prekybos sąlygų bei konkurencijos bendrajam interesui prieštaraujančiu mastu, net atsižvelgus į tų viešųjų paslaugų teikimą“ (proporcingumas).

(4)

Naujausia EB Komisijos darbo praktika rodo, kad visų Altmark kriterijų neatitinkanti priemonė vis vien turi būti nagrinėjama vadovaujantis EB sutarties 86 straipsnio 2 dalimi, atitinkamai EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalimi (24).

24C.6.1.   Viešųjų paslaugų teikimo funkcijų apibrėžimas

(1)

24C.6 dalies 1 punkte paminėtai EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygai įgyvendinti būtina nustatyti oficialų įgaliojimų teikti viešąsias paslaugas apibrėžimą. Tiktai tokiu atveju Institucija gali pakankamai patikimai teisiškai įvertinti, ar EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalyje numatyta leidžianti nukrypti nuostata yra taikytina.

(2)

Kompetenciją apibrėžti įgaliojimus teikti viešąsias paslaugas turi ELPA valstybė, kuri gali spręsti šį klausimą valstybės, regionų ar vietos lygmeniu. Apskritai kalbant, naudojantis šia kompetencija būtina atsižvelgti į „bendros ekonominės svarbos paslaugų“ sąvoką. Tačiau, atsižvelgiant į specifinį transliavimo sektoriaus pobūdį, pagal EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalį teisėtu gali būti laikomas „platus“ apibrėžimas, kurį taikant konkrečiam transliuotojui būtų patikėtas uždavinys pagal jam skirtas funkcijas teikti subalansuotas ir įvairias programas, išlaikant tam tikrą auditorijos lygį. Toks apibrėžimas atitiktų tikslą tenkinti konkrečios visuomenės demokratinius, socialinius ir kultūrinius poreikius ir užtikrinti pliuralizmą, įskaitant kultūrų ir kalbų įvairovę.

(3)

Prie viešųjų paslaugų teikimo funkcijų taip pat gali būti priskirtos tam tikros tradicinėmis „programomis“ nelaikomos paslaugos, pavyzdžiui, tiesioginės prieigos informacinės paslaugos, kurios, atsižvelgiant į veiklos rūšių tobulinimą ir įvairovę skaitmeniniame amžiuje, yra orientuotos į tuos pačius atitinkamos visuomenės demokratinius, socialinius ir kultūrinius poreikius.

(4)

Kiekvieną kartą, kai į viešųjų paslaugų teikimo funkcijų sritį yra įtraukiamos naujos paslaugos, turėtų būti atitinkamai keičiamas, laikantis EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalies, apibrėžimas ir patikėjimo aktas.

(5)

Institucijos uždavinys – tikrinti, ar ELPA valstybės laikosi EEE susitarimo nuostatų. Viešųjų paslaugų transliavimo sektoriuje apibrėžimo atžvilgiu Institucijos vaidmuo apsiriboja tikrinimu, ar nėra aiškių klaidų. Institucija nesprendžia, ar programa turi būti transliuojama kaip bendros ekonominės svarbos paslauga, taip pat netiria konkretaus produkto pobūdžio ar kokybės. Tačiau viešųjų paslaugų teikimo funkcijų apibrėžimas būtų aiškiai klaidingas, jeigu jis apimtų veiklos rūšis, kurios pagrįstai negali būti laikomos atitinkančiomis „kiekvienos visuomenės demokratinius, socialinius ir kultūrinius poreikius“. Paprastai taip būtų, pavyzdžiui, elektroninės prekybos atveju. Šiame kontekste būtina priminti, kad viešųjų paslaugų teikimo funkcijos aprėpia visuomenei bendraisiais interesais siūlomas paslaugas. Viešųjų paslaugų teikimo funkcijų apibrėžimo klausimas neturi būti painiojamas su šių paslaugų teikimui pasirinkto finansavimo mechanizmo klausimu. Taigi, nors visuomeniniai transliuotojai gali verstis komercine veikla, pavyzdžiui, parduoti reklamos laiką, kad gautų įplaukų, tokia veikla paprastai negali būti vertinama kaip viešųjų paslaugų teikimo funkcijų dalis.

(6)

Įgaliojimo teikti viešąsias paslaugas apibrėžimas turėtų būti kuo tikslesnis. Juo turėtų būti panaikintos bet kokios abejonės, ar kokia nors įgalioto operatoriaus vykdoma veikla ELPA valstybės sprendimu yra įtraukta į viešųjų paslaugų teikimo funkcijas, ar neįtraukta. Nesant aiškaus ir tikslaus visuomeniniam transliuotojui skirtų įsipareigojimų apibrėžimo, Institucija negalės atlikti savo uždavinių pagal EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalį ir atitinkamai negalės skirti jokios lengvatos pagal tą nuostatą.

(7)

Ne visuomeniniams operatoriams taip pat svarbu, kad veiklos rūšys, priskirtos prie viešųjų paslaugų teikimo funkcijų, būtų aiškiai nustatytos, kad jie galėtų planuoti savo veiklą.

(8)

Galiausiai viešųjų paslaugų teikimo funkcijų sąlygos turėtų būti tikslios, kad ELPA valstybių institucijos galėtų veiksmingai stebėti atitiktį, kaip aprašyta tolesniame skyriuje.

24C.6.2.   Patikėjimas ir priežiūra

(1)

Lengvata pagal EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalį galima pasinaudoti viešųjų paslaugų teikimo funkcijas vienai arba daugiau įmonių patikėjus oficialiu aktu (pavyzdžiui, įstatymu, sutartimi arba įgaliojimais).

(2)

Tačiau oficialiai patikėti visuomeniniam transliuotojui teikti gerai apibrėžtą viešąją paslaugą nepakanka. Taip pat yra būtina, kad viešoji paslauga būtų realiai teikiama vadovaujantis formaliu valstybės ir įgaliotos įmonės susitarimu. Todėl pageidautina, kad atitinkama institucija arba paskirta įstaiga stebėtų jo taikymą. Tokios priežiūrai vadovaujančios atitinkamos institucijos arba įstaigos reikmė akivaizdi, jei įgaliotam operatoriui yra nustatyti kokybės standartai. Institucija nevertina, kaip tenkinami kokybės standartai: ji turi turėti galimybę pasikliauti tinkama ELPA valstybių priežiūra.

(3)

Pasirinkti mechanizmą, kuris užtikrintų veiksmingą įsipareigojimų teikti viešąsias paslaugas vykdymo priežiūrą, priklauso EEE valstybės kompetencijai. Tokios įstaigos vaidmuo atrodytų veiksmingas tiktai tuo atveju, jeigu Institucija būtų nepriklausoma nuo įgaliotos įmonės.

(4)

Nesant pakankamų ir patikimų požymių, kad viešoji paslauga yra realiai teikiama pagal įgaliojimus, Institucija negalėtų atlikti savo uždavinių pagal EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalį ir atitinkamai negalėtų skirti jokių lengvatų pagal tą nuostatą.

24C.6.3.   Visuomeninio transliavimo finansavimas ir proporcingumo kriterijus

24C.6.3.1.   Finansavimo pasirinkimas

(1)

Viešųjų paslaugų teikimo pareigos gali būti kiekybinės, kokybinės arba abiejų šių kategorijų kartu. Nepriklausomai nuo formos jos galėtų patenkinti kompensaciją, jeigu yra susijusios su papildomomis išlaidomis, kurių transliuotojas paprastai nebūtų patyręs.

(2)

Finansavimo schemos gali būti suskirstytos į dvi plačias kategorijas: „vieno finansavimo“ ir „dvejopo finansavimo“. Prie vieno finansavimo kategorijos priskiriamos sistemos, pagal kurias visuomeninis transliavimas yra finansuojamas bet kokia forma tiktai iš valstybės lėšų. Prie dvejopo finansavimo sistemų priskiriama daugybė schemų, pagal kurias visuomeninis transliavimas yra finansuojamas įvairiai derinant valstybės lėšas ir įplaukas iš komercinės veiklos, pavyzdžiui, reklamos laiko arba programų pardavimo.

(3)

Visuomeninio transliavimo rezoliucijoje nustatyta: „Europos bendrijos steigimo sutarties nuostatos neapriboja valstybių narių kompetencijos teikti visuomeninio transliavimo finansavimą…“ Šiai kompetencijai priskiriamas ir finansavimo schemos pasirinkimas. Kol konkurencija atitinkamose rinkose (pavyzdžiui, reklama, programų įsigijimas ir (arba) pardavimas) nėra paveikiama taip, kad būtų prieštaraujama bendrajam interesui, iš esmės negali būti jokių prieštaravimų dvejopo finansavimo schemos (valstybės lėšų ir įplaukų iš reklamos derinys), o ne vieno finansavimo schemos (tik valstybės lėšos) pasirinkimui.

(4)

Nors ELPA valstybės gali laisvai rinktis visuomeninio transliavimo finansavimo priemones, Institucija, vadovaudamasi EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalimi, turi patikrinti, ar nukrypimas nuo įprasto konkurencijos taisyklių taikymo bendros ekonominės svarbos paslaugos teikimui neproporcingai neveikia konkurencijos atitinkamoje EEE srityje. Tikrinimas yra „neigiamo“ pobūdžio: tiriama, ar patvirtinta priemonė nėra neproporcinga. Pagalba taip pat neturėtų daryti įtakos prekybos plėtrai taip, kad būtų prieštaraujama bendriesiems interesams.

(5)

Visuomeninio transliavimo rezoliucijoje šis požiūris patvirtinamas ir visuomeniniam transliavimui, pareiškiant, kad finansavimas neturėtų „Bendrijoje galiojančių prekybos sąlygų ir konkurencijos paveikti taip, kad būtų prieštaraujama bendrajam interesui, net atsižvelgus į tų patikėtų viešųjų paslaugų teikimą“.

24C.6.3.2.   Valstybės pagalbos vertinimo skaidrumo reikalavimai

(1)

Pirmiau aprašytam Institucijos vertinimui reikia aiškiai ir tiksliai apibrėžti viešųjų paslaugų teikimo funkcijas ir aiškiai bei atitinkamai atskirti viešųjų paslaugų teikimo veiklos rūšis bei neviešųjų paslaugų teikimo veiklos rūšis. Paprastai jau yra reikalaujama šių dviejų sričių apskaitą atskirti valstybės lygmeniu, taip siekiant užtikrinti valstybės lėšų panaudojimo skaidrumą ir atskaitomybę. Apskaitas atskirti yra būtina, kad Institucija galėtų atlikti savo proporcingumo patikrinimą. Taip yra suteikiama Institucijai priemonė ištirti įtariamą kryžminį subsidijavimą ir apginti pateisinamas kompensacines išmokas bendros ekonominės svarbos uždaviniams. Nustatyti, ar valstybinis finansavimas yra realiai apribojamas grynosiomis viešųjų paslaugų teikimo funkcijų išlaidomis ir todėl yra priimtinas pagal EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalį, galima tiktai tinkamo išlaidų ir įplaukų paskirstymo pagrindu.

(2)

Finansinių santykių tarp valstybės institucijų bei valstybinių įmonių ir pačiose valstybinėse įmonėse, kurioms yra suteiktos specialios arba išskirtinės teisės ar patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugą, skaidrumo reikalavimai yra nurodyti Direktyvoje 80/723/EEB (25).

(3)

Vadovaujantis Direktyva 80/723/EEB, ELPA valstybės yra įpareigojamos imtis priemonių, bet kokiai įmonei, kuriai yra suteiktos specialios arba išskirtinės teisės ar patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugą, kuri gauna bet kokios formos valstybės pagalbą ir kuri vykdo kitų rūšių veiklą, t. y. neviešųjų paslaugų teikimo veiklą, užtikrinančių, kad: a) vidaus apskaitos, kurios atitinka skirtingas veiklos rūšis, t. y. viešųjų paslaugų teikimo veiklą ir neviešųjų paslaugų teikimo veiklą, yra atskirtos; b) visos išlaidos ir pajamos yra teisingai priskirtos arba paskirtos remiantis nuosekliai taikomais ir objektyviai pateisinamais išlaidų apskaitos principais; ir c) išlaidų apskaitos principai, pagal kuriuos yra tvarkomos atskiros apskaitos, yra aiškiai nustatyti.

(4)

Bendrieji skaidrumo reikalavimai yra taikomi ir transliuotojams, kaip nurodyta Direktyvos 2000/52/EB (26) penktojoje konstatuojamojoje dalyje. Naujieji reikalavimai visuomeniniams transliuotojams taikomi, jeigu jie yra valstybės pagalbos gavėjai ir jiems yra patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugą, kuriai, įgyvendinus atvirą, skaidrią ir nediskriminuojančią procedūrą, valstybės pagalba tinkamam laikotarpiui nebuvo nustatyta. Įsipareigojimas atskirti apskaitas netaikomas visuomeniniams transliuotojams, kurių veikla apsiriboja bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimu ir kurie nesiverčia jokia veikla, nesusijusia su tomis paslaugomis.

(5)

Transliavimo sektoriuje dėl apskaitų atskyrimo įplaukų atžvilgiu ypatingų sunkumų nekyla, tačiau tas atskyrimas gali nebūti nesudėtingas arba netgi įmanomas išlaidų atžvilgiu, nes transliavimo sektoriuje ELPA valstybės gali manyti, kad viešųjų paslaugų teikimo funkcijos yra taikomos visoms transliuotojų programoms ir kartu leisti komerciškai jas išnaudoti. Kitaip tariant, skirtingos veiklos rūšys nemažu mastu dalijasi tomis pačiomis sąnaudomis.

(6)

Dėl šių priežasčių Institucija mano, kad, atsižvelgiant į įplaukas, transliavimo operatoriai turėtų pateikti išsamią šaltinių apskaitą ir visų pajamų, kurios buvo gautos verčiantis neviešųjų paslaugų teikimo veikla, sumą.

(7)

Išlaidų atžvilgiu reikėtų aiškiai nustatyti su neviešųjų paslaugų teikimo veikla susijusias išlaidas. Be to, kai tie patys ištekliai – personalas, įranga, fiksuoti įrengimai ir t. y. – yra naudojami atliekant viešųjų paslaugų ir neviešųjų paslaugų teikimo uždavinius, jų išlaidos turėtų būti suskirstytos pagal bendrų įmonės išlaidų, patirtų vykdant veiklą, kai neviešosios paslaugos yra teikiamos ir kai jos neteikiamos, skirtumą (27).

(8)

Tai, kas pirmiau išdėstyta, reiškia, kad, priešingai kitose komunalinių paslaugų sektoriuose visuotinai pripažintam požiūriui, visiškai su viešųjų paslaugų teikimo veikla sietinos išlaidos, nors kartu yra gaunama nauda iš komercinės veiklos, neprivalo būti paskirstytos tarp šių dviejų veiklos rūšių ir jos visos gali būti priskirtos viešųjų paslaugų teikimui. Pavyzdžiui, tai gali būti pritaikyta programos gamybos išlaidoms, kai ši programa yra transliuojama įgyvendinant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas, tačiau yra ir parduodama kitiems transliuotojams. Tačiau svarbiausias pavyzdys būtų žiūrovų skaičius, kuris yra pelnomas siekiant kartu vykdyti viešųjų paslaugų teikimo funkcijas ir parduoti reklamos laiką. Manoma, kad visiškas šių išlaidų paskirstymas tarp dviejų veiklos rūšių gali būti sutartinis ir nereikšmingas. Tačiau išlaidų paskirstymas apskaitos skaidrumo požiūriu neturėtų būti painiojamas su išlaidų susigrąžinimu kainodaros politikos apibrėžime. Šis klausimas yra aptariamas toliau 24 C.6.3.3 skirsnio 2 dalyje.

24C.6.3.3.   Proporcingumas

(1)

Tikrindama proporcingumą, Institucija pradeda nuo svarstymo, ar valstybės finansavimas įmonei paprastai yra būtinas, kad ji atliktų savo viešųjų paslaugų teikimo uždavinius. Tačiau kad atitiktų šio patikrinimo reikalavimus, valstybės pagalba neturi viršyti grynųjų viešųjų paslaugų teikimo užduoties išlaidų, be to, reikia atsižvelgti į kitas tiesiogines arba netiesiogines įplaukas iš viešųjų paslaugų teikimo. Dėl šios priežasties, vertinant pagalbos proporcingumą bus atsižvelgta į grynąją naudą, kuri neviešųjų paslaugų teikimo veikloje yra gaunama iš viešųjų paslaugų teikimo.

(2)

Kita vertus, gali pasitaikyti rinkos iškraipymų, kurie nėra būtini siekiant atlikti viešųjų paslaugų teikimo uždavinį. Pavyzdžiui, visuomeninis transliuotojas, kurio mažesnes įplaukas kompensuoja valstybės pagalba, gali susigundyti mažinti reklamos arba kitų rūšių neviešųjų paslaugų veiklos kainas rinkoje ir taip siekti riboti konkurentų įplaukas. Tokia elgsena, jeigu ji pasireikštų, negali būti laikoma būdinga šiam transliuotojui pavestam viešųjų paslaugų teikimo uždaviniui. Jeigu visuomeninis transliuotojas sumažina neviešųjų paslaugų veiklos kainas žemiau lygmens, kuris yra būtinas siekiant padengti autonomines išlaidas, kurias veiksmingas komercinis transliuotojas panašioje padėtyje paprastai siektų padengti, tokia praktika parodytų, kad viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimų kompensavimas yra perteklinis. Tai bet kokiu atveju bendrajam interesui prieštaraujančiu mastu paveiktų prekybos sąlygas ir konkurenciją Europos ekonominėje erdvėje.

(3)

Taigi, tikrindama proporcingumą, Institucija vertins, ar koks nors dėl pagalbos atsiradęs konkurencijos iškraipymas gali būti pateisintas atsižvelgiant į poreikį viešąsias paslaugas teikti taip, kaip tai apibrėžė ELPA valstybė, ir jos finansavimo užtikrinimą. Prireikus Institucija taip pat imsis priemonių, atsižvelgdama į kitas EEE susitarimo nuostatas.

(4)

Valstybės pagalbos poveikio konkurencijai ir prekybos plėtrai analizę neišvengiamai reikės pagrįsti konkrečiomis kiekvienos situacijos charakteristikomis. Reali kiekvienos iš rinkų konkurencinė struktūra ir kitos charakteristikos šiame komunikate negali būti aprašytos, nes jos paprastai yra gana skirtingos. Dėl tos pačios priežasties šiose gairėse negalima ex ante apibrėžti sąlygų, kuriomis visuomeninių transliuotojų kainos atitiktų 24.C.6.3.3 skirsnio 2 dalyje išaiškintus principus. Taigi pagal Institucijos praktiką visuomeniniams transliuotojams skirtos valstybės pagalbos suderinamumo įvertinimas pagal EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalį galiausiai gali būti atliktas tiktai remiantis konkrečiais atvejais.

(5)

Institucija savo vertinime taip pat įvertins tai, ar, atsižvelgiant į tai, kiek valstybės pagalbos reikia viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti, alternatyvaus tiekimo šaltinio kai kuriose atitinkamose rinkose išsaugojimas gali turėti teigiamos įtakos bendrai sistemai (28). Tačiau tokia įtaka turi būti subalansuota atsižvelgiant į galimus neigiamus pagalbos padarinius, pavyzdžiui, kai kiti operatoriai neturi galimybės įžengti į šias rinkas ir tai nulemia labiau oligopolinę rinkos struktūrą, arba kai visuomeniniai operatoriai atitinkamose rinkose gali elgtis nekonkurencingai.

(6)

Institucija taip pat atsižvelgs į sunkumus, su kuriais kai kurios ELPA valstybės gali susidurti rinkdamos būtinas lėšas, jeigu viešosios paslaugos išlaidos vienam gyventojui, ceteris paribus, yra didesnės (29).


(1)  Šis skyrius yra nemažai pagrįstas Komisijos komunikatu dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo visuomeniniam transliavimui, OL C 320, 2001 11 15, p. 5.

(2)  OL C 30, 1999 2 5, p. 1; Sprendimu Nr. 118/1999 įtraukta į EEE susitarimo X priedo 4 punktą kaip aktas, į kurį Susitariančiosios Šalys turi atsižvelgti, OL L 325, 2000 12 21, p. 33, ir EEE priedas Nr. 60, 2000 12 21, p. 423 (islandų kalba) ir p. 424 (norvegų kalba), įsigaliojo 1999 10 1.

(3)  „Europos garso ir vaizdo politikos skaitmeninis amžius. EB aukšto lygio grupės ataskaita dėl garso ir vaizdo politikos“, 1998 m.

(4)  Šiose gairėse sąvoka „viešoji paslauga“ atitinka EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalyje vartojamą sąvoką „bendros ekonominės svarbos paslaugos“.

(5)  EB sutarties 86 straipsnio 2 dalis atitinka EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalį.

(6)  Byla T-69/89 Radio Telefis Eireann prieš Komisiją (Rink. 1991, p. II-485, 82 punktas); Byla 155/73 Giuseppe Sacchi (Rink. 1974, p. 409, 15 punktas).

(7)  Žr. 2 išnašą.

(8)  2002 m. vasario 20 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 32/02/COL dėl Norvegijos filmų gamybos ir su filmais susijusios veiklos. Daugiau informacijos galima rasti šių gairių 24.C skirsnio 5 dalies 2 punkte.

(9)  OL L 298, 1989 10 17, p. 23.

(10)  OL L 202, 1997 7 30, p. 60.

(11)  Jungtinio komiteto sprendimas Nr. 82/1999, OL L 296, 2000 11 23, p. 39, ir EEE priedas Nr. 54, 2000 11 23, p. 99 (islandų kalba) ir 2 dalis, p. 69 (norvegų kalba), įsigaliojo 2000 7 1.

(12)  OL L 195, 1980 7 29, p. 35, įtraukta į EEE susitarimo XV priedą.

(13)  OL L 193, 2000 7 29, p. 75.

(14)  OL L 66, 2001 3 8, p. 48 ir EEE priedas Nr. 12, 2001 3 8, p. 6, įsigaliojo 2002 6 1.

(15)  Institucijos valstybės pagalbos gairių 19 skyrius yra pagrįstas Biuleteniu EB 9–1984 dėl EEB sutarties 92 ir 93 [buvusių] straipsnių taikymo valstybės institucijų turtui. 20 skyrius atitinka Komisijos komunikatą valstybėms narėms dėl EEB sutarties 92 ir 93 [buvusių] straipsnių (dabar EB sutarties 87 ir 88 straipsniai) ir Komisijos direktyvos 80/723/EEB 5 straipsnio taikymo valstybės įmonėms apdirbamosios pramonės sektoriuje, OL C 307, 1993 11 13, p. 3.

(16)  Žr. EB Komisijos sprendimą NN 88/98 „Reklamos netransliuojančio 24 valandų naujienų kanalo finansavimas BBC licencijos mokesčiu“, OL C 78, 2000 3 18, p. 6, ir sprendimą dėl pagalbos NN 70/98, Valstybės pagalba visuomeninio transliavimo kanalams „Kinderkanal“ ir „Phoenix“, OL C 238, 1999 8 21, p. 3.

(17)  Bylos 730/79 Philip Morris Holland prieš Komisiją Rink. 1980, p. 2671, 11 punktas; C-303/88 Italija prieš Komisiją, Rink. 1991, p. I-1433, 27 punktas; C-156/98 Vokietija prieš Komisiją, Rink. 2000, p. I-6857, 33 punktas.

(18)  Bylos T-106/95 FFSA ir kiti prieš Komisiją, Rink. 1997, p. II-229; T-46/97 SIC prieš Komisiją, Rink. 2000, p. II-2125; C-332/98 Prancūzija prieš Komisiją, Rink. 2000, p. I-4833.

(19)  Byla C-280/00 „Altmark Trans GmbH“, Magdeburgo regioninė Vyriausybė priešNahverkehrsgesellschaft Altmark GmbH“, Rink. 2003, p. I-7747, 89 ir tolesni punktai.

(20)  Atitinka EB sutarties 88 straipsnio 1 dalį.

(21)  Byla C-44/93 „Namur-Les Assurances du Crédit SA“ prieš „Office National du Ducroire“ ir Belgijos valstybę, Rink. 1994, p. I-3829.

(22)  Žr. 16 išnašą.

(23)  EB sutarties 86 straipsnis atitinka EEE susitarimo 59 straipsnį.

(24)  Komisijos sprendimas C62/1999, RAI, 99 dalis ir C85/2001, RTP, 158 dalis.

(25)  Žr. 12 išnašą.

(26)  Žr. 13 ir 14 išnašas.

(27)  Tai yra nuoroda į hipotetinę padėtį, kai neviešųjų paslaugų teikimo veikla būtų nutraukta: išlaidos, kurių taip būtų išvengta, yra bendrų išlaidų, skiriamų ne visuomeninės paslaugos teikimo veiklai, suma.

(28)  Tai nereiškia, kad valstybės pagalba gali būti pateisinama kaip pasiūlą ir konkurenciją rinkoje didinanti priemonė. Valstybės pagalba, kuri leidžia operatoriui išlikti rinkoje, nors jis neretai patiria nuostolių, iš esmės iškraipo konkurenciją, nes ilgainiui nulemia didesnį neveiksmingumą, mažesnę pasiūlą ir didesnes kainas vartotojams. Teisinių ir ekonominių kliūčių įžengti į rinką pašalinimas, veiksmingos antimonopolinės politikos užtikrinimas ir pliuralizmo skatinimas šiuo atžvilgiu yra veiksmingesnės priemonės. Natūralios monopolijos paprastai yra reguliuojamos.

(29)  Su panašiais sunkumais gali būti susidurta ir tuo atveju, kai visuomeninio transliavimo veikla yra skirta kalbinėms mažumoms arba vietos poreikiams.


Klaidų ištaisymas

13.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/32


2006 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1875/2006, iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 360, 2006 m. gruodžio 19 d. )

99 puslapis, po 15 punkto pavadinimo pirmos pastraipos antras sakinys:

yra:

„Atitinkama muitinės procedūra nurodoma parenkant kodus, naudojamus pildant bendrojo administracinio dokumento 1 langelio antrąją ir trečiąją skiltis.“

turi būti:

„Atitinkama muitinės procedūra nurodoma parenkant raides, naudojamas kaip stulpelių pavadinimai (nuo A iki K) muitinės procedūroms nurodyti 37 priedo I antraštinės dalies B punkto matricoje.“


13.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/32


2007 m. gruodžio 10 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1459/2007, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1858/2005, nustatantį galutinį antidempingo muitą importuojamiems, inter alia, Pietų Afrikos kilmės plieno lynams ir kabeliams, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 326, 2007 m. gruodžio 12 d. )

9 puslapis, 14 konstatuojamoji dalis:

yra:

„Komisijos sprendimas 2007/1459/EB“,

turi būti:

„Komisijos sprendimas 2007/814/EB“.

19 puslapis, 1 išnaša:

yra:

„(1)

Žr. šio Oficialiojo leidinio 18 puslapį.“,

turi būti:

„(1)

Žr. šio Oficialiojo leidinio 25 puslapį.“