ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 317

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

50 tomas
2007m. gruodžio 5d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2007 m. lapkričio 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1419/2007, nutraukiantis dalinę tarpinę antidempingo priemonių, taikomų importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės integruotoms elektroninėms kompaktinėms fluorescentinėms lempoms (CFL-i), peržiūrą

1

 

*

2007 m. gruodžio 4 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1420/2007, nustatantis galutinį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos ir Kazachstano kilmės silikomanganui ir nutraukiantis tyrimą dėl importuojamo Ukrainos kilmės silikomangano

5

 

 

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1421/2007, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

32

 

*

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1422/2007, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/17/EB ir 2004/18/EB nuostatas dėl ribų, taikomų sudarant viešojo pirkimo sutartis ( 1 )

34

 

*

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1423/2007, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1291/2000, nustatantį bendrąsias išsamias taisykles dėl importo ir eksporto licencijų bei išankstinio nustatymo sertifikatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams

36

 

*

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1424/2007, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2304/2002, įgyvendinantį Tarybos sprendimą 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos, ir paskirstantis orientacines sumas pagal dešimtąjį Europos plėtros fondą

38

 

*

2007 m. gruodžio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1425/2007, uždraudžiantis su Belgijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines menkes ICES IV zonoje ir IIa zonos EB vandenyse

55

 

*

2007 m. gruodžio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1426/2007, uždraudžiantis su Belgijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines menkes ICES VII b–k, VIII, IX ir X zonose bei CECAF 34.1.1 EB vandenyse

57

 

*

2007 m. gruodžio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1427/2007, uždraudžiantis su Belgijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti paprastąsias molvas ICES IV zonos EB vandenyse

59

 

*

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1428/2007, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, VII priedą ( 1 )

61

 

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Taryba

 

 

2007/786/EB

 

*

2007 m. spalio 22 d. Tarybos sprendimas dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės asociaciją, protokolo pasirašymo ir laikino taikymo, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą

63

Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės asociaciją, Protokolas, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą

65

 

 

2007/787/EB

 

*

2007 m. lapkričio 29 d. Tarybos sprendimas dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės, protokolo sudarymo siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą

75

 

 

Komisija

 

 

2007/788/EB

 

*

2007 m. rugsėjo 13 d. Komisijos sprendimas dėl procedūros pagal EB sutarties 81 straipsnį (byla COMP/E-2/39.140 – DaimlerChrysler) (Pranešta dokumentu Nr. C(2007) 4275)

76

 

 

2007/789/EB

 

*

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos sprendimas, laikinai sustabdantis Reglamentu (EB) Nr. 1420/2007 nustatytą galutinį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos ir Kazachstano kilmės silikomanganui

79

 

 

Europos centrinis bankas

 

 

2007/790/EB

 

*

2007 m. lapkričio 23 d. Europos centrinio banko sprendimas dėl monetų emisijos apimties 2008 metais patvirtinimo (BCE/2007/16)

81

 

 

III   Aktai, priimti remiantis ES sutartimi

 

 

AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI

 

*

2007 m. gruodžio 4 d. Tarybos sprendimas 2007/791/BUSP, įgyvendinantis Bendruosius veiksmus 2007/749/BUSP dėl Europos Sąjungos policijos misijos (ESPM) Bosnijoje ir Hercegovinoje

83

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1419/2007

2007 m. lapkričio 29 d.

nutraukiantis dalinę tarpinę antidempingo priemonių, taikomų importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės integruotoms elektroninėms kompaktinėms fluorescentinėms lempoms (CFL-i), peržiūrą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį ir 11 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1470/2001 (2) po tyrimo nustatė galutinius 0–66,1 % dydžio antidempingo muitus importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) kilmės integruotoms elektroninėms fluorescentinėms lempoms (toliau – CFL-i). Prieš tai Komisija Reglamentu (EB) Nr. 255/2001 (3) nustatė laikinuosius antidempingo muitus.

(2)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 866/2005 (4) išplėtė galiojančių antidempingo priemonių taikymą ir iš Vietnamo Socialistinės Respublikos, Pakistano Islamo Respublikos ar Filipinų Respublikos vežamoms CFL-i, nepaisant to, ar deklaruojama kilmės šalis yra Vietnamo Socialistinė Respublika, Pakistano Islamo Respublika ar Filipinų Respublika, ar ne. Antidempingo priemonės išplėstos po tyrimo dėl priemonių apėjimo, atlikto pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį.

(3)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1322/2006 (5) pakeitė galiojančias antidempingo priemones. Šis pakeitimas padarytas po tarpinės peržiūros, tiriant produkto apibrėžtį. Tyrimo rezultatas ir iš dalies keičiančio reglamento tikslas buvo tai, kad nuolatinės srovės lempos (toliau – DC-CFL-i) neturėtų būti įtrauktos į priemonių taikymo sritį. Atitinkamai antidempingo priemonės būtų taikomos tik kintamosios srovės lempoms (įskaitant elektronines kompaktines fluorescentines išlydžio lempas, veikiančias esant tiek kintamajai, tiek nuolatinei srovei) (toliau – AC-CFL-i).

(4)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1205/2007 (6) pratęsė galiojančių antidempingo priemonių taikymą. Pratęsimas nustatytas po priemonių galiojimo termino peržiūros, atliktos pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(5)

Tyrimas inicijuotas Komisijai pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį gavus prašymą atlikti peržiūrą. Prašymą pateikė Bendrijos apšvietimo pramonės įmonių, gaminančių integruotas kompaktines fluorescentines lempas (2 CFL-i), federacija (toliau – pareiškėjas).

(6)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių peržiūros inicijavimą, 2006 m. rugsėjo 8 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį inicijavo tyrimą (7). Atliekant tarpinę peržiūrą nagrinėjamas tik vieno eksportuojančio gamintojo, Lisheng Electronic & Lighting (Xiamen), dempingo lygis.

(7)

Komisija apie peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui ir eksportuojančiam KLR gamintojui bei eksportuojančios šalies vyriausybės atstovams.

(8)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti.

(9)

Siekdama gauti informacijos, kurią ji laikė būtina atliekant tyrimą, Komisija susijusiam eksportuojančiam gamintojui nusiuntė klausimynus. Eksportuojantis gamintojas bendradarbiavo, pateikdamas klausimynų atsakymus, o vėliau buvo surengti tikrinamieji vizitai eksportuojančio gamintojo ir kitų, su šiuo eksportuojančiu gamintoju susijusių šalių patalpose:

Lisheng Electronic & Lighting (Xiamen) Co. Ltd

susijusios KLR bendrovės:

Megaman Electrical & Lighting Ltd (Xiamen),

susijusių Honkongo bendrovių:

Neolite Electronic & Lighting Ltd (HK),

Electric Light Systems Ltd (HK),

susijusio Bendrijos importuotojo:

IDV, Import und Direkt-Vertriebs-Ges.mbH, Vokietija.

(10)

Atliekant vieno eksportuojančio gamintojo, Lisheng Electronic & Lighting (Xiamen) Co. Ltd, dempingo lygio tyrimą per tarpinę peržiūrą nagrinėtas laikotarpis nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d.

B.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

(11)

Nagrinėjamasis produktas yra tas pats produktas, kaip apibrėžta iš dalies keičiančiame reglamente, t. y. Kinijos Liaudies Respublikos kilmės elektroninės kompaktinės fluorescentinės išlydžio lempos, veikiančios esant kintamajai srovei (įskaitant elektronines kompaktines fluorescentines išlydžio lempas, veikiančias esant tiek kintamajai, tiek nuolatinei srovei), su vienu ar keliais stikliniais vamzdeliais, kuriose visi apšvietimo elementai ir elektroninės sudedamosios dalys yra pritvirtintos prie lempos pagrindo arba integruotos į lempos pagrindą (toliau – nagrinėjamasis produktas), šiuo metu klasifikuojamas KN kodu ex 8539 31 90.

(12)

Kaip ir pirminiame tyrime, buvo nustatyta, kad KLR gaminamų bei vidaus rinkoje parduodamų CFL-i ir iš KLR eksportuojamų CFL-i pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir naudojimas yra tie patys. Atsižvelgiant į tai bei remiantis pratęsimą nustatančiame reglamente pateiktomis išvadomis, šie produktai yra panašūs, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

C.   DEMPINGAS

(13)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą, atliekant antidempingo tyrimus dėl KLR kilmės importuojamų produktų, tuomet, kai eksportuojantys gamintojai gali įrodyti, kad laikosi minėto reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytų kriterijų, t. y., kad gaminant ir parduodant panašų produktą vyrauja rinkos ekonomikos sąlygos, normalioji vertė turi būti nustatoma atsižvelgiant į minėto straipsnio 1–6 dalis.

(14)

Nors per pirminį tyrimą Kinijos eksportuojančiam gamintojui buvo suteiktas rinkos ekonomikos režimas, per tarpinę peržiūrą reikėjo įvertinti, ar dar laikomasi atitinkamų RER kriterijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą Kinijos eksportuojantis gamintojas ir su juo susijusi bendrovė Megaman Electrical & Lighting Ltd (Xiamen) atsiuntė užpildytą prašymą taikyti RER.

(15)

Informavimo tikslais toliau pateikiama trumpa RER kriterijų apžvalga:

1.

Verslo sprendimai priimami ir išlaidos numatomos atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir be žymaus valstybės kišimosi;

2.

Įmonės turi vieną aiškų pagrindinių apskaitos įrašų, kurie yra tikrinami nepriklausomų auditorių pagal tarptautinius apskaitos standartus ir naudojami visiems tikslams, rinkinį;

3.

Nėra jokių reikšmingų iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos;

4.

Bankroto ir nuosavybės įstatymai užtikrina teisinį tikrumą ir stabilumą;

5.

Valiuta konvertuojama rinkos kursu.

(16)

Kaip buvo nurodyta, Komisija rinko ir tikrino eksportuojančio gamintojo ir su juo susijusios bendrovės Megaman Electrical & Lighting Ltd patalpose visą informaciją, pateiktą prašymuose taikyti RER ir kuri, jos manymu, buvo būtina. Atliekant tyrimą nustatyta, kad Kinijos eksportuojantis gamintojas atitiko visas RER suteikimo sąlygas.

(17)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę, iš pradžių tikrinta, ar bendrą eksportuojančio gamintojo pardavimą vidaus rinkoje galima laikyti tipišku pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, t. y. ar jis sudarė ne mažiau kaip 5 % bendro į Bendriją eksportuoto nagrinėjamojo produkto parduoto kiekio.

(18)

Atsižvelgiant į šiuos reikalavimus, atliekant tyrimą nustatyta, kad eksportuojančio gamintojo vidaus pardavimas negali būti laikomas tipišku, ir dėl to normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, t. y. nustatyta pagal gamybos sąnaudas eksportuojančioje šalyje, pridėjus pagrįstas produkto pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas bei pelną.

(19)

Normalioji vertė buvo atitinkamai nustatyta remiantis eksportuojančio gamintojo duomenimis apie vidaus vartojimui skirtos produkcijos gamybos sąnaudas.

(20)

PBA išlaidų bei pelno sumos, priešingai, nebuvo galima nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies pirmąjį sakinį, remiantis faktiniais duomenimis apie nagrinėjamojo produkto gamybą ir pardavimą įprastomis prekybos sąlygomis.

(21)

Buvo nagrinėjama, ar PBA išlaidos bei pelnas galėtų būti nustatyti vadovaujantis 2 straipsnio 6 dalies a ir b punktais. Tačiau per šią peržiūrą joks kitas eksportuotojas nebuvo tirtas, todėl nebuvo galima taikyti 2 straipsnio 6 dalies a punkto metodo, t. y. remtis kitų eksportuotojų faktiniu svertiniu sąnaudų vidurkiu. Be to, 2 straipsnio 6 dalies b punkto metodas nebuvo tinkamas, nes vidaus rinkoje nebuvo parduodami tos pačios kategorijos produktai.

(22)

Dėl to Komisija svertinį vidurkį apskaičiavo remdamasi dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, įprastomis prekybos sąlygomis vykdžiusių pardavimą vidaus rinkoje, PBA išlaidomis bei pelno norma panašioje šalyje per priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Šiems bendradarbiaujantiems Pietų Korėjos eksportuojantiems gamintojams nustatytos PBA išlaidos ir pelno vidurkio normos buvo pridėtos prie tiriamo eksportuojančio gamintojo patirtų gamybos sąnaudų, susijusių su eksportuotų rūšių produktu, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje.

(23)

Eksportuojantis gamintojas į Bendriją eksportavo tiek tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams, tiek per susijusius importuotojus trečiojoje šalyje ir Bendrijoje. Visais atvejais, kai nagrinėjamasis produktas buvo eksportuotas nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje, eksporto kaina nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, t. y. remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(24)

Tais atvejais, kai buvo parduodama per susijusį importuotoją arba prekiautoją, eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis to susijusio importuotojo perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams kainomis. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį pakoreguotos visos išlaidos, patirtos nuo įvežimo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas bei pagrįstą pelno dydį. Atitinkamas pelno dydis buvo nustatytas remiantis Bendrijos rinkoje veikiančių nesusijusių bendradarbiaujančių prekiautojų (importuotojų) pateikta informacija.

(25)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Prireikus ir pateisinamais atvejais buvo atsižvelgta į tyrime dalyvavusio eksportuojančio gamintojo transporto, jūrų frachto ir draudimo, tvarkymo, krovimo ir papildomų sąnaudų, pakavimo, kreditų, laidavimo ir garantijų sąnaudų bei komisinių skirtumus.

(26)

Eksportuojantis gamintojas tvirtina, kad, nustatant kredito išlaidas, vietoj kredito normos turėtų būti naudojama indėlių palūkanų norma, remdamasis tuo, kad pakankamai likvidžios bendrovės kredito išlaidos yra lygios jos banko indėlių sąskaitoje už palūkanas negautam pelnui.

(27)

Remiantis Komisijos institucijų nuosekliai taikoma praktika, nustatyta, kad kredito išlaidos reiškia ne faktines išlaidas, o alternatyviąsias sąnaudas, todėl jų apskaičiavimas neturėtų būti grindžiamas indėlių palūkanų norma.

(28)

Šiomis aplinkybėmis pažymima, kad palūkanos, kurias pirkėjai turėtų mokėti vėluodami atlikti mokėjimus, reiškia, jog tokias palūkanas bendrovė nustatė remdamasi ne indėlių palūkanų normomis, o kredito normomis.

(29)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse, kiekvieno į Bendriją eksportuotos rūšies nagrinėjamojo produkto svertinės vidutinės normaliosios vertės buvo lyginamos su kiekvienos atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto svertine vidutine eksporto kaina. Atlikus šį palyginimą, nustatyta, kad PTL į Bendriją eksportavusio eksportuojančio gamintojo dempingo skirtumas yra mažesnis nei de minimis.

D.   IŠVADA

(30)

Vadovaujantis tuo daroma išvada, kad su dempingu susijusios aplinkybės, kuriomis remiantis bendrovei per pirminį tyrimą nustatytos priemonės, nepasikeitė. Todėl dalinė tarpinė peržiūra pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį turėtų būti baigta.

E.   PERŽIŪROS PABAIGA

(31)

Remiantis minėtomis aplinkybėmis, dalinė tarpinė Lisheng Electronic & Lighting (Xiamen) Co. Ltd taikomų priemonių peržiūra turėtų būti baigta nedarant jokių Reglamento (EB) Nr. 1205/2007 pakeitimų.

(32)

Suinteresuotosioms šalims buvo praneša apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi Komisija pasiūlė baigti šį tyrimą. Po to buvo išnagrinėtos pateiktos nuomonės, tačiau jos nebuvo tokio pobūdžio, kad būtų galima keisti minėtas išvadas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalinė tarpinė antidempingo priemonių, taikomų importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės integruotoms elektroninėms kompaktinėms fluorescentinėms išlydžio lempoms, pagamintoms Lisheng Electronic & Lighting (Xiamen) Co. Ltd, peržiūra, inicijuota remiantis Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalimi, baigiama nedarant jokių Reglamento (EB) Nr. 1205/2007 pakeitimų.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. lapkričio 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. LINO


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

(2)  OL L 195, 2001 7 19, p. 8.

(3)  OL L 38, 2001 2 8, p. 8.

(4)  OL L 145, 2005 6 9, p. 1.

(5)  OL L 244, 2006 9 7, p. 1.

(6)  OL L 272, 2007 10 17, p. 1.

(7)  OL C 217, 2006 9 8, p. 2.


5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/5


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1420/2007

2007 m. gruodžio 4 d.

nustatantis galutinį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos ir Kazachstano kilmės silikomanganui ir nutraukiantis tyrimą dėl importuojamo Ukrainos kilmės silikomangano

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

1.   Inicijavimas

(1)

2006 m. rugsėjo 6 d. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl į Bendriją importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Kazachstano ir Ukrainos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės silikomangano (įskaitant ferosilikomanganą) (SiMn) inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Tyrimas inicijuotas po to, kai 2006 m. liepos 24 d. Europos geležies lydinių pramonės ryšių palaikymo komitetas (toliau – EUROALLIAGES arba skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau kaip 50 %) viso silikomangano Bendrijoje (toliau – skundą pateikę gamintojai), vardu pateikė skundą. Skunde buvo pateikti nagrinėjamųjų šalių kilmės silikomangano dempingo ir dėl to patirtos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako pagrįsti procedūros inicijavimą.

(3)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisija turėjo inicijuoti tokį tyrimą ir dėl Indijos kilmės importo. Tačiau inicijuodama šį tyrimą Komisija neturėjo pakankamų įrodymų dėl žalingo dempingo, kurių būtų pakakę pagrįsti tyrimo dėl Indijos kilmės importo inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalį.

2.   Su tyrimu susijusios šalys

(4)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjui, skundą pateikusiems gamintojams ir kitiems žinomiems Bendrijos gamintojams, nagrinėjamųjų šalių eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir (arba) prekybininkams ir jų asociacijoms, žinomiems susijusiems tiekėjams ir naudotojams bei eksportuojančių nagrinėjamųjų šalių atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios to prašė ir įrodė, kad yra svarbių priežasčių jas išklausyti, tokia galimybė buvo suteikta.

(5)

Kad eksportuojantys KLR ir Kazachstano gamintojai, kurie to pageidauja, galėtų pateikti prašymus dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Komisija išsiuntė prašymų formas žinomiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams ir KLR bei Kazachstano valdžios institucijoms. Keturios eksportuojančių KLR gamintojų grupės ir vienas eksportuojantis Kazachstano gamintojas prašė taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį arba IR, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta, kad jie neatitinka RER sąlygų.

(6)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių KLR gamintojų ir importuotojų į Bendriją skaičių, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį pranešime apie inicijavimą buvo numatyta taikyti atranką dempingui ir žalai nustatyti.

(7)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų eksportuojančių KLR ir Kazachstano gamintojų ir Bendrijos importuotojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie savo veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu, nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d.

(8)

Dėl eksportuojančių KLR gamintojų nuspręsta, kad atsižvelgiant į tai, jog tik keturios bendrovių grupės, per TL eksportavusios silikomanganą pardavimui į Bendriją, pareiškė pageidavimą būti įtrauktos į atranką, atranka nebūtina.

(9)

Dėl importuotojų į Europos bendriją: apie save pranešė ir laiku pateikė prašomą informaciją tik du nesusiję importuotojai. Todėl buvo nuspręsta, kad atranka nebūtina.

(10)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms suinteresuotosioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Klausimyno atsakymus pateikė keturi Bendrijos gamintojai, keturios eksportuojančių KLR gamintojų grupės, vienintelis eksportuojantis Kazachstano gamintojas, trys eksportuojantys Ukrainos gamintojai, du nesusiję importuotojai ir devyni nesusiję naudotojai Bendrijoje. Be to, du naudotojai pateikė pastabas, nepateikdami klausimyno atsakymų.

(11)

Tačiau vėliau viena eksportuojančių KLR gamintojų grupė nesutiko, kad būtų vykdomas numatytas RER ir IR prašymuose pateiktos informacijos ir klausimyno atsakymų patikrinimas vietoje. Todėl Komisija susijusioms bendrovėms paaiškino pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebendradarbiavimo pasekmes ir vadovaudamasi 18 straipsnio nuostatomis nusprendė, kad atliekant tyrimą tos bendrovės nebendradarbiavo, ir neatsižvelgė į jų pateiktus duomenis.

(12)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga sprendžiant dėl RER ir (arba) IR taikymo KLR ir Kazachstanui ir darant išvadas dėl nagrinėjamųjų šalių vykdomo dempingo, jo daromos žalos bei Bendrijos interesų. Tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

a)

Bendrijos gamintojų

Eramet Comilog Manganese, Paryžius, Prancūzija,

Ferroatlantica S.L., Madridas, Ispanija,

Huta Łaziska SA, Aukštutiniai Laziskai, Lenkija,

OFZ, a.s., Istebne, Slovakija.

b)

Bendrijos naudotojų

Compañía Española de Laminación, S.L., Castellbisbal, Ispanija,

Mittal Steel Poland SA (Arcelor SA), Krokuva, Lenkija.

c)

Nesusijusių importuotojų

Metalleghe S.P.A., Breša, Italija.

d)

Eksportuojančių KLR gamintojų

Minmetals grupė

Minmetals (Guizhou) Ferro-Alloys Co., Ltd., Guiyang,

Guiyang Huaxi Minmetals Ferro-Alloys Co., Ltd., Qingzhen,

China Minmetals Shenzhen Co., Ltd., Shenzhen,

Minmetals Shanghai Pudong Trading Co., Ltd., Šanchajus,

China National Minerals Co., Ltd., Pekinas,

Minmetals Orient Import & Export Trading Co., Ltd., Pekinas.

Jilin grupė

Jilin Ferroalloys Co., Ltd., Jilin City,

Jilin Ferroalloy Imp & Exp Co., Ltd., Jilin City.

Shanxi Jinneng grupė

Shanghai Jinneng International Trade Co. Ltd., Šanchajus,

Datong Jinneng Jinli Ferroalloy Co. Ltd., Datungas,

Shanxi Jinneng Group Jinguan Ferroalloy, Datungas,

Datong Jinneng Industrial Silicon Co. Ltd., Datungas.

e)

Eksportuojančio Kazachstano gamintojo

OJSC Kazchrome (toliau – Kazchrome), Aktiubinsk ir Aksu.

f)

Eksportuojančių Ukrainos gamintojų

PJSC Nikopol Ferroalloys Plant (toliau – NFP), Nikopolis, ir susiję prekybininkai

SPIGInterpipeCorporation, Dniepropetrovskas,

Nikopolskie Ferrosplavy LLC, Dniepropetrovskas,

JSC Stakhanov Ferroalloys Plant (toliau – Stakhanov), Stachanovas,

OJSC Zaporozhye Ferroalloys Plant (toliau – Zaporozhye), Zaporožė.

g)

Susijusių prekybininkų Šveicarijoje

Steelex SA, Luganas, susijęs su PJSC Nikopol Ferroalloys Plant,

ENRC, Klotenas, susijęs su OJSC Kazchrome.

(13)

Kadangi eksportuojantiems KLR ir Kazachstano gamintojams, kuriems negalėtų būti suteiktas RER, reikia nustatyti normaliąją vertę, remiantis panašios šalies duomenimis, šiuo tikslu buvo atliktas patikrinimas toliau nurodyto gamintojo ir su juo susijusios pardavimo bendrovės Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) patalpose:

Eramet Marietta, Inc., Marietta, Ohajas (gamintojas),

Eramet North America, Inc., Coraopolis, Pensilvanija (susijusi pardavimo bendrovė).

3.   Tiriamasis laikotarpis

(14)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2005 m. liepos 1 d.–2006 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2002 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

B.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1.   Nagrinėjamasis produktas

(15)

Nagrinėjamasis produktas yra KLR, Kazachstano ir Ukrainos kilmės silikomanganas (įskaitant ferosilikomanganą) (toliau – nagrinėjamasis produktas), kuris paprastai deklaruojamas KN kodais 7202 30 00 ir ex 8111 00 11.

(16)

Nagrinėjamasis produktas naudojamas plieno pramonėje deoksidavimui ir kaip lydinys. Iš esmės jis gaminamas iš mangano rūdos ir silicio, juos sumaišant ir laikant krosnyje iki lydymosi temperatūros.

(17)

Silikomangano esama įvairių kokybės rūšių, jo sudėtyje gali būti skirtingas kiekis geležies (Fe), mangano (Mn), silicio (Si) ir anglies (C). Atsižvelgiant į anglies kiekį produktas skirstomas į aukštesnės kokybės (jo kaina didesnė) silikomanganą, kurio sudėtyje anglies kiekis yra labai nedidelis, ir normalios kokybės silikomanganą, kurio sudėtyje yra daugiau anglies. Silikomanganas parduodamas skirtingo dydžio miltelių, granulių ir gabalėlių pavidalu. Nors esama skirtumų, įvairios kokybės ir dydžio silikomanganas buvo laikomas vienu produktu, nes pasižymėjo tomis pačiomis pagrindinėmis cheminėmis ir fizinėmis savybėmis bei naudojimo paskirtimi.

2.   Panašus produktas

(18)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonės pagamintas ir Bendrijoje parduodamas silikomanganas, KLR, Kazachstano ir Ukrainos pagamintas ir šalies vidaus rinkose parduodamas silikomanganas ir JAV, kuri galiausiai buvo pasirinkta panašia šalimi, vidaus rinkoje parduodamas silikomanganas bei į Bendriją iš KLR, Kazachstano ir Ukrainos importuojamas silikomanganas iš esmės pasižymi tomis pačiomis cheminėmis ir fizinėmis savybėmis bei naudojamas ta pačia paskirtimi. Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(19)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad atliekant tyrimą neturėtų būti nagrinėjamas neapdorotas manganas, kuris paprastai deklaruojamas nurodant KN kodą 8111 00 11. Dėl to patvirtinama, kad nagrinėjamasis produktas yra silikomanganas, kaip nurodyta 15 konstatuojamojoje dalyje, o ne neapdorotas manganas, tačiau į produkto apibrėžtąją sritį patenka ir neapdorotas silikomanganas. Nors silikomanganas paprastai deklaruojamas nurodant KN kodą 7202 30 00, atsižvelgiant į geležies kiekį jį galima deklaruoti ir kaip neapdorotą silikomanganą arba silikomangano miltelius nurodant KN kodą 8111 00 11.

C.   DEMPINGAS

1.   Rinkos ekonomikos režimas (RER)

(20)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu antidempingo tyrimuose dėl KLR ir Kazachstano kilmės importo normalioji vertė nustatoma pagal to paties straipsnio 1–6 dalis tiems eksportuojantiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytus kriterijus, t. y. kai jie įrodo, kad panašus produktas gaminamas ir parduodamas esant rinkos ekonomikos sąlygoms. Trumpai ir tik dėl patogumo pateikiami apibendrinti RER kriterijai:

1)

verslo sprendimai priimami atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir be žymaus valstybės kišimosi, o sąnaudos atspindi rinkos vertę;

2)

įmonės turi vieną aiškų pagrindinių apskaitos įrašų, kurie yra tikrinami nepriklausomų auditorių pagal tarptautinius apskaitos standartus ir naudojami visiems tikslams, rinkinį;

3)

nėra jokių reikšmingų iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos;

4)

bankroto ir nuosavybės įstatymai užtikrina stabilumą ir teisinį tikrumą;

5)

valiuta konvertuojama rinkos kursu.

(21)

Keturios eksportuojančių Kinijos gamintojų grupės pradžioje kreipėsi dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį pateikė užpildytą eksportuojančių gamintojų RER prašymo formą. Tačiau vėliau viena šių grupių nusprendė atliekant tyrimą nebendradarbiauti (kaip minėta 11 konstatuojamojoje dalyje). Taigi buvo svarstomi tik likusių trijų 12 konstatuojamojoje dalyje išvardytų bendradarbiaujančių eksportuojančių Kinijos gamintojų grupių RER prašymai. Visas šias grupes sudarė tiek nagrinėjamojo produkto gamintojai, tiek su gamintojais ir nagrinėjamojo produkto pardavimu susijusios bendrovės. Iš tiesų Komisija vadovaujasi nusistovėjusia praktika ir tikrina, ar susijusių bendrovių grupė, kaip visuma, atitinka RER sąlygas.

(22)

Vienintelis eksportuojantis Kazachstano gamintojas kreipėsi dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį pateikė užpildytą eksportuojančių gamintojų RER prašymo formą.

(23)

Komisija paprašė bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikti visą, jos nuomone, reikalingą informaciją, ir lankydamasi šių bendrovių patalpose patikrino visą RER prašyme pateiktą informaciją.

1.1.   RER nustatymas eksportuojantiems KLR gamintojams

(24)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nė vienam 12 konstatuojamojoje dalyje išvardytam eksportuojančiam Kinijos gamintojui nebuvo galima suteikti RER, nes nė viena grupė neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatyto 1 kriterijaus ir, be to, viena grupė neatitiko 2 kriterijaus, o kita – 3 kriterijaus. Taip pat dėl grupės, kuri neatitiko 1 ir 2 kriterijaus, kilo daug abejonių, kad ji neatitinka ir 3 kriterijaus, be to, ši grupė nepateikė išsamaus su ja susijusių bendrovių, kurios dalyvauja gaminant nagrinėjamąjį produktą ir (arba) yra susijusios su prekyba šiuo produktu, RER prašymo formų ir klausimyno atsakymų rinkinio.

(25)

Nė viena Kinijos bendrovių grupė neįrodė, kad atitinka 1 kriterijų. Nustatyta, kad visų grupių bendrovės iš tiesų buvo valstybinės bendrovės, be to, jos nepateikė pakankamų įrodymų, kurie paneigtų žymų valstybės kišimąsi į valdymo sprendimus. Todėl buvo galima manyti, kad bendrovės buvo akivaizdžiai valstybės kontroliuojamos ir priklausė nuo valstybės kišimosi.

(26)

Viena bendrovių grupė neatitiko 1 kriterijaus, be to, buvo nustatyta, kad ji negalėjo įrodyti, jog nesama iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos (3 kriterijus), nes viena grupės bendrovė naudojosi tam tikra neatlyginama paskola, kurią gavo iš valstybinės pagrindinės bendrovės.

(27)

Be to, kita bendrovių grupė neatitiko 1 kriterijaus, ir buvo nustatyta, kad ji negalėjo įrodyti, jog nesama iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos, ir ypač paneigti, kad per tiriamąjį laikotarpį buvo vykdomi natūriniai mainai. Grupė negalėjo įrodyti, kad kelių su ja susijusių patikrintų gamybos įmonių apskaitą nepriklausomi auditoriai tikrino pagal tarptautinius apskaitos standartus, nes pagrindinė bendrovė netaikė patikimų pagrindinių apskaitos principų, o šiam pažeidimui bendrovių auditoriai neprieštaravo.

(28)

Be to, toje pačioje grupėje bent viena bendrovė, kuri, kaip paaiškėjo, buvo susijusi su prekyba nagrinėjamuoju produktu, nepateikė nei RER prašymo formos, nei klausimyno atsakymų, todėl suabejota pateiktos informacijos patikimumu.

(29)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė teikti pastabas dėl pirmiau nustatytų faktų. Dvi eksportuojančių Kinijos gamintojų grupės pateikė pastabas, tačiau įrodymų, į kuriuos atsižvelgiant būtų pakeistos išvados dėl RER taikymo, nebuvo.

(30)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, nė viena eksportuojančių Kinijos gamintojų grupė neįrodė, kad atitiktų visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, todėl RER joms negalėjo būti suteiktas.

1.2.   RER nustatymas vieninteliam eksportuojančiam Kazachstano gamintojui

(31)

Vienintelis eksportuojantis Kazachstano gamintojas įrodė, kad atitinka visus penkis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalis c punkte nustatytus kriterijus, todėl jam buvo suteiktas RER. Eksportuojančiam gamintojui ir Bendrijos pramonei (žr. 91 konstatuojamąją dalį) buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl RER padarytų išvadų. Bendrijos pramonė pateikė pastabas, tačiau įrodymų, į kuriuos atsižvelgiant būtų pakeistos išvados dėl RER taikymo, nebuvo.

2.   Individualus režimas (IR)

(32)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, prireikus, muitas visos šalies mastu nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.

(33)

Visi eksportuojantys KLR gamintojai, prašę jiems taikyti RER, taip pat kreipėsi ir dėl IR taikymo tuo atveju, jeigu būtų atsisakyta taikyti RER.

(34)

Remiantis turima informacija buvo nustatyta, kad nė viena bendrovių grupė neįrodė, jog bendrai atitiktų visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus IR taikymo reikalavimus. Visų pirma nustatyta, kad bendrovės neatitiko pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies c punkte nustatyto kriterijaus, kad akcijų dauguma turėtų priklausyti privatiems asmenims, nes, kaip paaiškinta 25 konstatuojamojoje dalyje, galiausiai nustatyta, kad visos bendrovės buvo iš esmės valstybinės. Todėl jų prašymai turėjo būti atmesti.

3.   Normalioji vertė

3.1.   Bendroji metodika

i)   Bendras tipiškumas

(35)

Nustatydama normaliąją vertę, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia nustatė, ar kiekvieno eksportuojančio Kazachstano ir Ukrainos gamintojo nagrinėjamojo produkto pardavimas šalies vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams buvo tipiškas, t. y. ar bendras toks parduotas kiekis buvo ne mažesnis kaip 5 % viso nagrinėjamojo produkto eksportui į Bendriją parduoto kiekio.

ii)   Produkto rūšių palyginimas

(36)

Po to Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų, kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios yra tokios pačios arba labai panašios į eksportui į Bendriją parduodamo produkto rūšis.

iii)   Konkretus produkto rūšies tipiškumas

(37)

Nustatyta, ar kiekvienos rūšies produkto, kurį eksportuojantys gamintojai pardavė vidaus rinkoje ir kurį, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su tokios rūšies produktu, kuris buvo parduodamas eksportui į Bendriją, pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje laikytas pakankamai tipišku, jei bendras vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams parduoto tos rūšies produkto kiekis per TL sudarė ne mažiau kaip 5 % bendro į Bendriją eksportuoto panašios rūšies produkto parduoto kiekio.

iv)   Įprastų prekybos sąlygų patikrinimas

(38)

Po to Komisija nagrinėjo, ar kiekvieno susijusio eksportuojančio Kazachstano ir Ukrainos gamintojo kiekvienos rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje tipišku kiekiu galėjo būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai buvo atliekama nustatant kiekvienos rūšies eksportuojamo produkto pelningo pardavimo per TL vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį.

(39)

Tų rūšių produktui, kurio kiekis, parduotas vidaus rinkoje didesnėmis už vieneto sąnaudas kainomis, buvo didesnis nei 80 % viso parduoto kiekio, ir kai vidutinė pardavimo kaina buvo lygi svertinėms vidutinėms gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, kiekvienos rūšies produkto normalioji vertė apskaičiuota kaip svertinė vidutinė viso tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje kaina.

(40)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningai parduota ne daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto parduoto kiekio arba jeigu tos rūšies produkto svertinė vidutinė kaina buvo mažesnė už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis faktine kaina šalies vidaus rinkoje, apskaičiuota kaip svertinis tik tos rūšies produkto pelningo pardavimo vidurkis, jeigu šis pardavimas sudarė ne mažiau kaip 10 % viso tos rūšies produkto pardavimo.

(41)

Jeigu kurios nors rūšies produkto pelningai parduota mažiau kaip 10 % viso tos rūšies produkto parduoto kiekio, laikyta, jog parduotas nepakankamas šios konkrečios rūšies produkto kiekis, kad nustatant normaliąją vertę būtų galima remtis kaina šalies vidaus rinkoje.

(42)

Kai nustatant normaliąją vertę nebuvo galima naudoti eksportuojančio gamintojo parduodamo konkrečios rūšies produkto kainos šalies vidaus rinkoje, reikėjo taikyti kitą metodą. Vietoje to, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį Komisija apskaičiuotąją normaliąją vertę nustatė toliau aprašytu būdu.

(43)

Normalioji vertė buvo apskaičiuota prie kiekvieno eksportuotojo eksportuotų rūšių produkto gamybos sąnaudų (prireikus pakoreguotų) pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (PBA) sumą bei pagrįstą pelno skirtumą.

(44)

Visais atvejais PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje nurodytus metodus. Todėl Komisija nagrinėjo, ar duomenys apie kiekvieno nagrinėjamojo eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje patirtas PBA išlaidas ir uždirbtą pelną yra patikimi.

3.2.   Panaši šalis

(45)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalių eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo suteiktas RER, normalioji vertė turi būti nustatyta remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje (toliau – panašioje šalyje), tokios trečiosios šalies kaina kitoms šalims arba, jei tai neįmanoma, kitu pagrįstu pagrindu.

(46)

Pranešime apie inicijavimą tinkama panašia šalimi KLR ir Kazachstanui normaliajai vertei prireikus nustatyti numatyta pasirinkti Braziliją, o suinteresuotosios šalys paragintos pateikti pastabas. Nė viena suinteresuotoji šalis šiam pasiūlymui neprieštaravo.

(47)

Komisija žinomus Brazilijos gamintojus ir vėliau kitų galimų panašių šalių, t. y. Indijos, Japonijos, Norvegijos, Pietų Afrikos ir JAV, gamintojus kvietė bendradarbiauti. Tačiau bendradarbiauti pasisiūlė tik Norvegijos ir JAV gamintojai. Remiantis iš Norvegijos bendrovių gauta informacija nuspręsta, kad Norvegijos silikomangano vidaus rinka yra labai maža. Todėl nebuvo manoma, kad Norvegijos rinka yra pakankamai tipiška siekiant nustatyti normaliąją vertę KLR ir Kazachstanui.

(48)

Vieninteliam žinomam JAV gamintojui buvo nusiųstas klausimynas, o atsakymuose pateikti duomenys buvo patikrinti vietoje. Nustatyta, kad šis JAV gamintojas vidaus rinkoje pardavė didelį kiekį produkto, ir toks kiekis buvo pakankamai tipiškas, palyginti su Kinijos ir Kazachstano nagrinėjamojo produkto eksporto į Bendriją kiekiu. Be to, JAV rinką galima vadinti atvira, atsižvelgiant į tai, kad importo muito dydis yra mažas (3,9 % FOB kainos DPS muitas). Atlikus tyrimą nustatyta, kad į JAV rinką buvo importuojamas didelis kiekis silikomangano. Todėl manyta, kad JAV rinka yra konkurencinga ir pakankamai tipiška siekiant nustatyti normaliąją vertę KLR ir Kazachstanui.

(49)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos dėl to teikti pastabas; pastabas pateikė trys suinteresuotosios šalys, kurios prieštaravo JAV pasirinkimui panašia šalimi. Pirma, viena eksportuojančių Kinijos gamintojų grupė tvirtino, kad JAV rinkoje nepakanka konkurencijos, nes i) bendradarbiaujantis gamintojas yra vienintelis gamintojas šalies vidaus rinkoje ir ii) į JAV rinką importuojamas tariamai nedidelis kiekis dėl JAV taikomų antidempingo priemonių iš pagrindinių pasaulio šalių gamintojų importuojamam silikomanganui. Antra, ji teigė, kad tai, jog bendradarbiaujantis JAV gamintojas yra su vienu iš skundą pateikusių gamintojų susijusi bendrovė, verčia abejoti jo informacijos apie sąnaudas ir kainą patikimumu ir tipiškumu. Trečia, tvirtinta, kad reikėtų atsižvelgti į tai, jog galimybės gauti žaliavą JAV, kuriose pagrindinės žaliavos šalies vidaus rinkoje netiekiamos, skiriasi nuo tokių galimybių KLR, kurioje pagrindinių žaliavų galima gauti šalies vidaus rinkoje. Ketvirta, teigta, kad panašia šalimi už JAV būtų tinkamesnė tokia šalis, kurios ekonominio išsivystymo lygis būtų panašesnis į KLR lygį.

(50)

Eksportuojantis Kinijos gamintojas teigė, kad Indija arba kitu atveju Ukraina būtų tinkamesnės panašios šalys iš esmės dėl to, kad konkurencija ir rinkos sąlygos šiose šalyse būtų panašesnės į padėtį KLR. Buvo pasiūlyta trečia galimybė – normaliąją vertę KLR nustatyti remiantis tų Kinijos gamintojų, kurie atitinka reikalavimus gauti RER, pateiktais duomenimis. Pagaliau jei vis dėlto JAV būtų pasirinktos panašia šalimi, teigta, kad normaliąją vertę reikėtų pakoreguoti atsižvelgiant į galimybių gauti žaliavas skirtumus ir gamybos sąnaudų skirtumus, kurie susidaro dėl didesnių darbo ir aplinkos apsaugos sąnaudų JAV.

(51)

Kitos dvi suinteresuotosios šalys iš esmės nepateikė kitokių, nei eksportuojančio Kinijos gamintojo pirmiau minėtos, pastabų.

(52)

Komisija kreipėsi į kelis Indijos gamintojus, kviesdama juos bendradarbiauti, ir pradžioje buvo požymių, kad jie gali bendradarbiauti, tačiau galiausiai gamintojai nesutiko. Todėl Indijos nebuvo galima pasirinkti panašia šalimi. Atliekant tyrimą dėl Ukrainos šiai šaliai buvo nustatyti aukšti dempingo lygiai (žr. 87 konstatuojamąją dalį). Laikantis įprastinės tvarkos, šalis, vykdanti tokį dempingą, negali būti pasirinkta tinkama panašia šalimi. Dėl trečios galimybės, t. y. pasiūlymo normaliąją vertę KLR nustatyti remiantis tų Kinijos gamintojų, kurie atitinka reikalavimus gauti RER, pateiktais duomenimis, pakanka pažymėti, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte tiksliai nurodyta, kad naudojama „rinkos ekonomikos trečioji šalis“, be to, nustatyta, kad nė vienas bendradarbiaujantis Kinijos gamintojas neatitiko reikalavimų gauti RER.

(53)

Be to, dėl konkrečių prieštaravimų JAV pasirinkimui tinkama panašia šalimi reikėtų pažymėti, kad: pirma, dėl tariamai nepakankamos konkurencijos vietos rinkoje, kaip jau minėta 48 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad nors bendradarbiaujantis JAV gamintojas yra vienintelis vietos gamintojas, į JAV importuota labai daug silikomangano. Iš tiesų per TL importuotas didelis kiekis, palyginti su bendradarbiaujančio JAV gamintojo šalies vidaus rinkoje parduotu kiekiu. Šiuo atžvilgiu taip pat pažymima, kad tai, jog susijusiam produktui taikomos galiojančios prekybos apsaugos priemonės, nekliudo konkrečios šalies pasirinkti panašia šalimi, nes antidempingo priemonėmis siekiama būtent atkurti sąžiningą prekybą susijusioje rinkoje.

(54)

Tvirtinimas, kad bendradarbiaujančios JAV bendrovės ir Europos gamintojo santykis galėtų turėti poveikio pateiktų duomenų patikimumui, nesutampa su faktais, nustatytais atliekant tyrimą. Nenustatyta požymių, kad šis santykis būtų galėjęs turėti iškraipančio poveikio Jungtinių Valstijų gamintojo kainoms, gamybos sąnaudoms ir pelningumui, o Komisija įsitikino, kad šiam tyrimui pateikta informacija yra tiksli ir patikima.

(55)

Pagaliau buvo nagrinėti argumentai dėl galimybių gauti žaliavų ir dėl sąnaudų skirtumo. Palygintos pagrindinės žaliavos (mangano rūdos), kurią bendradarbiaujanti JAV bendrovė naudojo gamindama silikomanganą, ir Kinijos gamintojų už mangano rūdą mokėtos kainos, tačiau reikšmingų skirtumų nenustatyta. Be to, pažymima, kad bendradarbiaujantys Kinijos gamintojai taip pat importavo dalį jiems reikalingos mangano rūdos. Todėl argumentas ir tvirtinimas dėl koregavimo buvo atmesti.

(56)

Dėl kitų susijusių veiksnių, kaip antai ekonominio išsivystymo lygio arba darbo ir aplinkos apsaugos sąnaudų, suinteresuotoji šalis tvirtinimo pakankamai nepagrindė, todėl manyta, kad tie veiksniai yra nereikšmingi sprendžiant, ar JAV yra tinkama panaši šalis, ir nepateisina normaliosios vertės koregavimo. Be to, pažymima, kad sąnaudos ir kainos apskritai nelaikomos tinkamu pagrindu normaliajai vertei šalyse, kurioms taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalis, nustatyti, todėl toks palyginimas prieštarauja tikslui taikyti metodus, nustatytus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte.

(57)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą JAV yra tinkama panaši šalis.

3.3.   Kinijos Liaudies Respublika

(58)

JAV pasirinkus panašia šalimi ir laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto normalioji vertė eksportuojantiems Kinijos gamintojams, kurių nė vienam nebuvo suteiktas RER, nustatyta remiantis vienintelio bendradarbiaujančio JAV gamintojo pateikta patikrinta informacija.

(59)

Bendradarbiaujančiam gamintojui panašioje šalyje taikyta 35–44 konstatuojamosiose dalyse aprašyta bendroji metodika. Atsižvelgiant į tai, kad per TL bendradarbiaujantis JAV gamintojas silikomangano šalies vidaus rinkoje nepardavė įprastomis prekybos sąlygomis, normalioji vertė nustatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi. Normaliajai vertei apskaičiuoti naudotas pelno dydis nustatytas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies b punktą remiantis JAV gamintojui tos pačios bendrosios kategorijos produktams taikomu pelno dydžiu. Naudotos bendradarbiaujančio JAV gamintojo per TL patirtos pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos produktą parduodant šalies vidaus rinkoje.

3.4.   Kazachstanas

(60)

Vieninteliam eksportuojančiam gamintojui Kazachstane, kuriam buvo suteiktas RER, taikyta 35–44 konstatuojamosiose dalyse aprašyta bendroji metodika. Kadangi šalies vidaus rinkoje parduotas nedidelis kiekis, normaliąją vertę reikėjo apskaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Dėl to buvo nustatyta, kad Kazchrome panašaus produkto šalies vidaus rinkoje nepardavė tipiškais kiekiais ir kad šis gamintojas tos pačios bendrosios kategorijos produktų šalies vidaus rinkoje nepardavė įprastomis prekybos sąlygomis. Todėl normaliajai vertei apskaičiuoti naudotos PBA išlaidų ir pelno sumos pradžioje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį buvo pagrįstos svertiniu šių sumų, kurias bendradarbiaujantys Ukrainos gamintojai gavo panašų produktą parduodami šalies vidaus rinkoje, vidurkiu. Po galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti naudota metodika buvo netinkama, nes nustatyta, kad bendradarbiaujantys eksportuojantys Ukrainos gamintojai vykdė reikšmingą dempingą. Eksportuojantis Kazachstano gamintojas teigė, kad turėtų būti naudojamos panašioje šalyje nustatytos PBA išlaidų ir pelno sumos. Gavus šias pastabas iš tiesų nuspręsta, kad tokiomis aplinkybėmis Ukrainos gamintojų gautą pelną naudoti būtų netinkama. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį iš naujo nagrinėta, kuo remiantis būtų galima nustatyti PBA išlaidų ir pelno sumas. Dėl to vertinta, ar būtų galima visus bendrovės su silikomanganu susijusius PBA išlaidų ir pelno duomenis naudoti nustatant atitinkamas sumas. Kadangi laikoma, kad bendrovė veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, ir norint kuo tiksliau parodyti Kazachstano bendrovės padėtį šalies vidaus rinkoje, nuspręsta, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies įžanginį sakinį turėtų būti naudojamos šalies vidaus rinkoje nesusijusiems ir susijusiems pirkėjams parduodant silikomanganą patirtos svertinės vidutinės PBA išlaidos ir gautas pelnas. Dėl to reikėtų pažymėti, kad PBA išlaidos ir pelnas, gautas vidaus rinkoje nesusijusiems ir susijusiems pirkėjams parduodant produktą buvo beveik vienodi, o tai rodo, kad minėtas santykis poveikio nei PBA išlaidoms, nei pelnui, gautam produktą parduodant vidaus rinkoje susijusiems pirkėjams, neturi. Be to, nustatyta, kad produktas šalies vidaus rinkoje parduotas įprastinėmis prekybos sąlygomis ir pakankamai nemažais kiekiais (2,8 % silikomangano eksporto į Bendriją kiekio). Todėl atsižvelgiant į tai, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies įžanginį sakinį pirmenybė teikiama tam, kad būtų naudojamos bendrovės PBA išlaidos ir šalies vidaus rinkoje įprastinėmis prekybos sąlygomis parduodant produktą gautas pelnas, tvirtinimas, kad reikėtų naudoti panašios šalies gamintojo pateiktus duomenis, buvo atmestas.

3.5.   Ukraina

(61)

Visiems trims eksportuojantiems gamintojams Ukrainoje taikyta 35–44 konstatuojamosiose dalyse aprašyta bendroji metodika. Didžiosios dalies parduoto produkto normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad šalies vidaus rinkoje nepakankamai parduodama panašių modelių. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies b punktą normaliajai vertei apskaičiuoti naudotos pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų bei pelno sumos buvo pagrįstos bendrovės faktiniais duomenimis, susijusiais su tos pačios bendrosios kategorijos produktų gamyba ir pardavimu įprastinėmis prekybos sąlygomis.

4.   Eksporto kaina

(62)

Eksportuojantys gamintojai produktus eksportui į Bendriją parduodavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias ar nesusijusias prekybos bendroves, įsikūrusias ne Bendrijos teritorijoje.

(63)

Kai produktai eksportui į Bendriją buvo parduodami tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje arba per nesusijusias prekybos bendroves, įsikūrusias ne Bendrijos teritorijoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kainos nustatytos remiantis už nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(64)

Kai produktai eksportui į Bendriją buvo parduodami per trečiojoje šalyje įsikūrusias susijusias prekybos bendroves, eksporto kainos nustatytos remiantis pirmojo šių susijusių prekybininkų perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje kainomis.

4.1.   Kinijos Liaudies Respublika

(65)

Kadangi nė vienam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam Kinijos gamintojui nebuvo suteiktas RER ir (arba) IR, jų pardavimo eksportui duomenys buvo naudojami ne nustatant individualius dempingo skirtumus, o tik skaičiuojant trečiosios šalies muitą, kaip išsamiau paaiškinta 79 konstatuojamojoje dalyje.

(66)

Visos trys bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų grupės KLR produktą eksportui į Bendriją pardavė tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje. Todėl eksporto kainos nustatytos remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

4.2.   Kazachstanas

(67)

Vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nagrinėjamąjį produktą į Bendriją eksportavo per trečiojoje šalyje įsikūrusią susijusią prekybos bendrovę. Dėl to šios bendrovės eksporto kaina nustatyta remiantis šio prekybininko perpardavimo pirmajam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje kaina.

4.3.   Ukraina

(68)

Du eksportuojantys Ukrainos gamintojai produktą į Bendriją eksportavo tik per trečiojoje šalyje ne Bendrijos teritorijoje įsikūrusias nesusijusias prekybos bendroves, o trečiasis eksportuojantis Ukrainos gamintojas dalį nagrinėjamojo produkto, skirto pardavimui į Bendriją, pardavė nepriklausomai prekybos bendrovei Ukrainoje eksportui į Bendriją. Abiem atvejais eksporto kaina nustatyta remiantis už produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis jį parduodant prekybos bendrovei eksportui į Bendriją.

(69)

Trečiasis eksportuojantis gamintojas dalį produkto pardavė per susijusių bendrovių tinklą ir galiausiai per susijusį prekybininką trečiojoje šalyje. Tais atvejais eksporto kaina nustatyta remiantis šios susijusios prekybos bendrovės perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje kainomis.

5.   Palyginimas

(70)

Normalioji vertė ir eksporto kainos lygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis ir tuo pačiu prekybos lygiu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainų palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui.

(71)

Tuo remiantis, prireikus ir pateisinamais atvejais atsižvelgta į visų tiriamųjų eksportuojančių Kazachstano ir Ukrainos gamintojų prekybos lygio, transporto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomų sąnaudų, pakavimo ir kreditų išlaidų bei išlaidų po pardavimo (laidavimų ir (arba) garantijų) skirtumus.

(72)

Į PBA išlaidas, kurios buvo naudojamos pagal 60 konstatuojamojoje dalyje nustatytą metodiką eksportuojančiam Kazachstano gamintojui apskaičiuojant normaliąją vertę, įtrauktos vidaus rinkos frachto ir draudimo išlaidos. Todėl, nors šiuo klausimu tvirtinimo pateikta nebuvo, normalioji vertė pagal 2 straipsnio 10 dalies e punktą pakoreguota ex officio, kad PBA išlaidos būtų sumažintos suma, atitinkančia patirtas vidaus rinkos frachto ir draudimo išlaidas.

(73)

Vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis Kazachstano gamintojas Kazchrome tvirtino, kad kartu su Šveicarijoje įsikūrusiu susijusiu prekybininku ENRC suformavo vadinamąjį bendrą ekonominį subjektą. Todėl jis teigė, kad nustatant eksporto kainą turėtų būti naudojamos prekybininko pardavimo kainos, tačiau jos neturėtų būti koreguojamos atsižvelgiant į transporto sąnaudas, PBA išlaidas ir prekybininko pelną.

(74)

Todėl šis tvirtinimas buvo tinkamai nagrinėjamas. Nustatyta, kad ENRC ir Kazchrome buvo susijusios įmonės, tačiau atskiri juridiniai asmenys. Be to, šie du subjektai veikė pirkėjo-pardavėjo santykių pagrindu. Todėl padaryta išvada, kad bendrovei Kazchrome produktą parduodant Bendrijai ENRC vykdė komisinius gaunančio tarpininko funkcijas. Be to, nustatyta, kad Kazchrome visą produktą Bendrijai pardavė per ENRC, tačiau Kazchrome pardavimo šalies vidaus rinkos grandinėje šis prekybininkas nedalyvavo. Taip pat padaryta išvada, kad norint užtikrinti teisingą eksporto kainos ir normaliosios vertės gamintojo kainų EXW sąlygomis lygiu palyginimą, koreguojant eksporto kainas turėtų būti atsižvelgta ir į transporto iš įmonės į kitas vietas sąnaudas, nes esama skirtingų pardavimo sąlygų.

(75)

Todėl tvirtinimą reikėjo atmesti, o eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą buvo pakoreguota atsižvelgiant į komisinius ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies e punktą – atsižvelgiant į transporto išlaidas. Komisinių lygis apskaičiuotas remiantis tiesioginiais tokias funkcijas patvirtinančiais duomenimis. Šiomis aplinkybėmis apskaičiuojant komisinius atsižvelgta į parduodant Kazchrome pagamintą nagrinėjamąjį produktą ENRC patirtas PBA išlaidas ir ENRC pelno dydį, šiuo atveju pagrįstą atliekant tyrimą bendradarbiaujančio nesusijusio importuotojo nurodytu pelno dydžiu.

(76)

Ukrainos gamintojui, kuris galiausiai produktą parduoda per susijusį prekybininką trečiojoje šalyje (žr. 69 konstatuojamąją dalį), eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą pakoreguota atsižvelgiant į komisinius tais atvejais, kai produktas parduotas per šį susijusį prekybininką, nes jis vykdė komisinius gaunančio tarpininko funkcijas. Nustatyta, kad tiriama bendrovė NFP ir tiriamas susijęs prekybininkas Steelex SA yra atskiri juridiniai asmenys, veikiantys pirkėjo-pardavėjo santykių pagrindu (tiesiogiai arba netiesiogiai). Be to, už pardavimą eksportui į Bendriją per Steelex SA buvo mokami komisiniai. Bendrijos institucijų apskaičiuotas komisinių dydis pagrįstas tiesioginiais tokias funkcijas patvirtinančiais duomenimis. Šiomis aplinkybėmis atsižvelgta į Steelex SA patirtas PBA išlaidas parduodant NFP pagamintą nagrinėjamąjį produktą ir atliekant tyrimą bendradarbiavusio nesusijusio importuotojo nurodytą pelno dydį. Be to, dalį NFP produkto Bendrijai Steelex SA pardavė per kitoje trečiojoje šalyje įsikūrusį nesusijusį prekybininką. Tokiu būdu parduodant produktą bendrovei Steelex SA buvo mokami komisiniai, be to, nustatyta, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą būtų tikslinga atlikti koregavimą atsižvelgiant į komisinius nesusijusiam prekybininkui, nes jis taip pat vykdė komisinius gaunančio tarpininko funkcijas. Komisiniai buvo nustatyti remiantis jo apskaičiuotu antkainiu vykdant minėtą pardavimą.

(77)

Vienas eksportuojantis Ukrainos gamintojas prašė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punktą atlikti koregavimą atsižvelgiant į valiutos konvertavimą. Šis prašymas buvo pagrįstas tuo, kad valiutos keitimo kursai sąskaitos faktūros dieną ir mokėjimo dieną svyruoja. Dėl to svarbu pabrėžti, kad sąskaitos faktūros data pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punktą laikoma pardavimo data, todėl pardavimo dieną vyraujantis valiutos keitimo kursas turėtų būti taikytinu valiutos keitimo kursu. Taigi šis prašymas turėjo būti atmestas.

6.   Dempingo skirtumai

6.1.   Kinijos Liaudies Respublika

(78)

Nė vienam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam Kinijos gamintojui nesuteikus RER arba IR, KLR taikomas dempingo skirtumas visos šalies mastu buvo apskaičiuotas naudojantis kiekvienos eksportuotojų grupės, t. y. bendradarbiaujančių ir nebendradarbiaujančių eksportuotojų, CIF verte kaip svertiniu veiksniu.

(79)

Taigi pirmiausia pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis buvo apskaičiuotas dempingo skirtumas bendradarbiaujantiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams remiantis panašios šalies svertinės vidutinės normaliosios vertės pagal produkto rūšį palyginimu su pirmiau nustatyta svertine vidutine eksporto kaina pagal produkto rūšį.

(80)

Reikėtų pažymėti, kad iš KLR importuotas tiek silikomanganas, kurio sudėtyje yra įprastas anglies kiekis, tiek silikomanganas, kurio sudėtyje anglies kiekis yra nedidelis. Tačiau panašios šalies bendradarbiaujantis gamintojas gamino tik tokį silikomanganą, kurio sudėtyje yra įprastinis anglies kiekis. Todėl lyginant buvo naudoti tik su šia įprasta produkto rūšimi susiję duomenys.

(81)

Antra, dempingo skirtumas visiems nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį nustatytas remiantis turimais faktais.

(82)

Siekiant apskaičiuoti dempingo skirtumą nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, pirmiausia nustatytas nebendradarbiavimo lygis. Dėl to bendradarbiaujančių eksportuojančių Kinijos gamintojų nurodytas į Bendriją eksportuoto produkto kiekis remiantis Eurostato importo duomenimis lygintas su visu importuotu KLR kilmės produkto kiekiu. Palyginus nustatyta, kad bendradarbiavimo lygis buvo žemas, nes bendradarbiaujantys gamintojai per TL eksportavo mažiau nei 29 % viso Bendrijos iš KLR importuoto kiekio.

(83)

Todėl nebendradarbiaujančių eksportuojančių Kinijos gamintojų eksportuoto kiekio dempingo lygis nustatytas remiantis bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytu didžiausiu silikomangano, kurio sudėtyje yra įprastinis anglies kiekis, dempingo skirtumu. Manyta, kad toks metodas buvo tinkamas, nes nebuvo požymių, kad kuris nors nebendradarbiaujantis gamintojas būtų vykdęs mažesnį dempingą nei bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai. Todėl vidutinis dempingo skirtumas visos šalies mastu buvo apskaičiuotas naudojantis kiekvienos eksportuotojų grupės, t. y. bendradarbiaujančių ir nebendradarbiaujančių eksportuotojų, CIF verte kaip svertiniu veiksniu. Todėl procentais išreikštas CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas visos šalies mastu yra 60,1 %.

6.2.   Kazachstanas

(84)

Remiantis skundu, apie save pranešusio eksportuojančio gamintojo pateikta informacija ir kitais statistiniais duomenimis paaiškėjo, kad OJSC Kazchrome yra vienintelis eksportuojantis Kazachstano silikomangano gamintojas. Nenustatyta jokių požymių, kad kuris nors eksportuojantis gamintojas būtų tyčia nebendradarbiavęs, todėl manyta, kad kitiems eksportuotojams būtų tikslinga nustatyti tokio paties dydžio, kaip bendrovei OJSC Kazchrome nustatytą, dempingo skirtumą.

(85)

Todėl procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra tokie:

OJSC Kazchrome: 6,5 %,

Visoms kitoms bendrovėms: 6,5 %.

6.3.   Ukraina

(86)

Remiantis skundu, apie save pranešusių eksportuojančių gamintojų pateikta informacija ir kitais statistiniais duomenimis nuspręsta, kad Ukrainoje bendradarbiavimo lygis buvo didesnis nei 80 %. Todėl manyta, kad kitiems eksportuotojams būtų tikslinga nustatyti dempingo skirtumą, kuris atitiktų didžiausią bendradarbiaujantiems eksportuojantiems nagrinėjamosios šalies gamintojams nustatytą dempingo skirtumą.

(87)

Todėl procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra tokie:

PJSC Nikopol Ferroalloys Plant: 39,1 %,

JSC Stakhanov Ferroalloys Plant: 53,4 %,

OJSC Zaporozhye Ferroalloys Plant: 56,7 %,

Visoms kitoms bendrovėms: 56,7 %.

D.   ŽALA

1.   Bendros pastabos

(88)

1998 m. importuojamam KLR ir Ukrainos kilmės silikomanganui nustatytos antidempingo priemonės (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 495/98 (3)). Priemonės nustojo galioti 2003 m. kovo mėn. pradžioje. Taigi nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje iš dviejų nagrinėjamųjų šalių importuojamam produktui taikytos priemonės. Atliekant žalos tyrimą į šį faktą buvo atsižvelgta. Kaip nurodyta 118 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į pelningumo raidą akivaizdu, kad 2003 m. kovo mėn. panaikinus antidempingo priemones Bendrijos pramonės padėčiai per vėlesnį laikotarpį reikšmingo poveikio nepadaryta. Todėl padaryta išvada, kad priešingai, nei tvirtino kai kurios suinteresuotosios šalys, 2002 m. galima laikyti pagrindu skaičiuojant 93–141 konstatuojamosiose dalyse minėtus rodiklius.

(89)

Silikomanganas yra pagrindinė žaliava, naudojama plienui gaminti. 2003 m. pabaigoje ir 2004 m. pirmojoje pusėje visame pasaulyje ir pirmiausia Azijoje labai padidėjo plieno paklausa. Dėl šio padidėjimo ir silikomangano gamybos Azijoje stygiaus visame pasaulyje padidėjo silikomangano paklausa, dėl to 2004 m. ypatingai padidėjo kaina. Atliekant žalos tyrimą į šias neįprastas aplinkybes atsižvelgta siekiant užtikrinti, kad jos nepadarytų netinkamo poveikio žalos vertinimui.

2.   Bendrijos gamyba ir Bendrijos pramonė

(90)

Bendrijoje panašų produktą gamina penki gamintojai. Todėl manoma, kad šių penkių Bendrijos gamintojų produkcija sudaro Bendrijos gamybą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(91)

Keturi iš šių penkių gamintojų (skundą pateikusios asociacijos nariai) per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį pareiškė norą bendradarbiauti tyrime ir jį atliekant tinkamai bendradarbiavo. Nustatyta, kad šie keturi gamintojai pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju apie 88 %) viso panašaus produkto Bendrijoje. Todėl šie keturi bendradarbiaujantys gamintojai sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Bendrijos pramonė). Kitas Bendrijos gamintojas bus vadinamas „kitu Bendrijos gamintoju“. Šis kitas Bendrijos gamintojas skundui neprieštaravo.

3.   Suvartojimas Bendrijoje

(92)

Suvartojimas Bendrijoje nustatytas remiantis Bendrijos pramonės produkcijos kiekiu atsižvelgiant į atsargų kiekio pasikeitimus ir iš Eurostato gautais duomenimis apie Bendrijos rinkos importo ir eksporto kiekį, o Bendrijos gamintojo suvartojimas – remiantis Bendrijos pramonės gamintojų skaičiavimais.

(93)

Per TL nagrinėjamojo ir panašaus produkto Bendrijos rinka buvo apytikriai 9 % didesnė nei 2002 m., t. y. ją sudarė apie 914 000 t. Per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas pasiekė didžiausią lygį 2004 m. – buvo 14 % didesnis nei 2002 m., tačiau per kitus du metus sumažėjo.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Bendras suvartojimas EB (tonomis)

835 419

882 607

953 692

921 654

914 240

Indeksas (2002 = 100)

100

106

114

110

109

4.   Importas iš nagrinėjamųjų šalių

a)   Suvestinis nagrinėjamojo importo poveikio vertinimas

(94)

Komisija svarstė, ar importą iš nagrinėjamųjų šalių reikėtų vertinti bendrai, remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytais kriterijais.

(95)

Kiekvienai nagrinėjamai šaliai nustatytas dempingo skirtumas buvo didesnis nei de minimis, o importo iš kiekvienos tokios šalies kiekis nebuvo nežymus, todėl galima manyti, kad būtų tinkama atlikti bendrą vertinimą atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamųjų šalių ir panašaus Bendrijos produkto konkurencijos sąlygas. Tai, kad iš nagrinėjamųjų šalių importuotas nagrinėjamasis produktas ir Bendrijos pramonės pagamintas bei Bendrijos rinkoje parduotas panašus produktas buvo panašūs ir platinami tais pačiais prekybos kanalais, įrodo, jog konkurencijos sąlygos yra panašios. Be to, importuoti dideli kiekiai ir dėl to susidarė didelės rinkos dalys. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta 104 konstatuojamojoje dalyje, kainos dėl importo iš Ukrainos nebuvo priverstinai mažinamos, manoma, kad importo iš Ukrainos poveikį reikėtų vertinti atskirai.

(96)

Eksportuojantis Kazachstano gamintojas teigė, kad siekiant įvertinti žalą Kazachstanas neturėtų būti vertinamas kartu su KLR, nes elgsena Kazachstano rinkoje yra visiškai kitokia. Šis eksportuojantis gamintojas inter alia teigė, kad importo iš Kazachstano į Bendriją kiekis, vertė ir rinkos dalys keitėsi kitaip nei kitų nagrinėjamų šalių, be to, skyrėsi produkto asortimentas. Dėl to pripažįstama, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Kazachstano kiekis ir rinkos dalis iš esmės sumažėjo (rinkos dalis 2002 m. buvo 5,8 %, o per TL – 4,6 %). Tačiau tiek importo iš Kazachstano kiekis, tiek rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį iš esmės nekito, o jų dydžio negalima laikyti nereikšmingu. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad importo iš Kazachstano kainos keitėsi panašiai kaip importo iš kitų nagrinėjamųjų šalių kainos. Todėl, atsižvelgiant ir į 73–75 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad su produkto importu iš Kinijos susijusi elgsena rinkoje visiškai skiriasi nuo su produkto importu iš Kazachstano susijusios elgsenos rinkoje, todėl tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(97)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, manyta, kad buvo laikomasi visų pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje išvardytų kriterijų, susijusių su KLR ir Kazachstanu. Todėl importas iš šių dviejų nagrinėjamųjų šalių vertintas bendrai, o importas iš Ukrainos – atskirai.

b)   Kiekis

(98)

Nagrinėjamojo produkto importo iš KLR ir Kazachstano į Bendriją kiekis nuolatos didėjo nuo apytikriai 48 000 t 2002 m. iki apytikriai 162 000 t 2004 m., o per TL sumažėjo iki apytikriai 96 000 t. 2002 m. – TL importo iš šių šalių kiekis padidėjo 99 %.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Importo iš KLR ir Kazachstano kiekis

(tonomis)

48 091

66 509

162 227

142 993

95 491

Indeksas (2002 = 100)

100

138

337

297

199

Importo iš KLR ir Kazachstano rinkos dalis

5,8 %

7,5 %

17,0 %

15,5 %

10,4 %

Importo iš KLR ir Kazachstano kaina

(EUR/toną)

462

464

829

689

564

Indeksas (2002 = 100)

100

101

179

149

122

(99)

Nagrinėjamojo produkto importo iš Ukrainos į Bendriją kiekis šiek tiek sumažėjo nuo apytikriai 154 000 t 2002 m. iki apytikriai 138 000 t 2003–2004 m., o po to padidėjo nuo apytikriai 180 000 t 2005 m. iki apytikriai 210 000 t per TL. 2002 m. – TL importo iš šios šalies kiekis padidėjo 36 %.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Importo iš Ukrainos kiekis (tonomis)

154 391

137 683

137 514

179 993

210 302

Indeksas (2002 = 100)

100

89

89

117

136

Importo iš Ukrainos rinkos dalis

18,5 %

15,6 %

14,4 %

19,5 %

23,0 %

Importo iš Ukrainos kaina (EUR/toną)

508

490

912

602

550

Indeksas (2002 = 100)

100

97

180

118

108

c)   Rinkos dalis

(100)

Importo iš KLR ir Kazachstano rinkos dalis 2002 m. buvo 5,8 %. Ji padidėjo 2003 m. ir po to 2004 m., tais metais pasiekdama 17,0 %. Per 2005 m. rinkos dalis šiek tiek sumažėjo iki 15,5 %, o per TL – iki 10,4 %. Apskritai 2002 m. – TL rinkos dalis padidėjo 4,6 procentinio punkto ir buvo iš esmės dvigubai didesnė už rinkos dalį 2002 m.

(101)

Importo iš Ukrainos rinkos dalis 2002 m. buvo 18,5 %. Ji sumažėjo 2003 m. ir po to 2004 m., tais metais pasiekdama 14,4 %. Per 2005 m. rinkos dalis padidėjo iki 19,5 %, o per TL – iki 23,0 %. Apskritai 2002 m. – TL rinkos dalis padidėjo 4,5 procentinio punkto.

d)   Kainos

i)   Kainų raida

(102)

2004 m., kaip paaiškinta 89 konstatuojamojoje dalyje, dėl neįprastai didelės paklausos ir mažos pasiūlos silikomangano kainos visame pasaulyje ypatingai padidėjo. Tai atsispindi tų metų ir iš dalies 2005 m. importo iš nagrinėjamųjų šalių kainose. Tačiau tai nedarė poveikio kainoms per TL. Apskritai vidutinė importuojamo KLR ir Kazachstano kilmės nagrinėjamojo produkto kaina 2002 m. – TL padidėjo 22 %, o vidutinė importuojamo Ukrainos kilmės nagrinėjamojo produkto kaina per tą patį laikotarpį padidėjo 8 %.

ii)   Priverstinis kainų mažinimas

(103)

Lygintos eksportuojančio gamintojo ir Bendrijos pramonės vidutinės kiekvieno modelio pardavimo Bendrijoje kainos. Todėl lygintos Bendrijos pramonės kainos nesusijusiems pirkėjams ir nagrinėjamųjų šalių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kainos. Prireikus koreguota atsižvelgiant į prekybos lygio ir produktų kokybės skirtumus.

(104)

Palyginus nustatyta, kad per TL dėl Bendrijoje parduoto tiek KLR, tiek Kazachstano kilmės silikomangano Bendrijos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos 4,5 % kiekvienu atveju (t. y. iš viso 4,5 % svertinis vidurkis). Importo iš Ukrainos kainos buvo panašios į Bendrijos pramonės kainas (t. y. dėl jų kainos nebuvo priverstinai mažinamos).

(105)

Norint užtikrinti, kad skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą būtų lyginamos to paties prekybos lygio kainos, Bendrijos pramonės gamintojo kainos EXW sąlygomis lygintos su importuotų produktų kainomis tuos produktus įvežus į Bendrijos fizinę teritoriją, kainas tinkamai pakoregavus atsižvelgiant į iškrovimo ir muitinio įforminimo išlaidas. Viena suinteresuotoji šalis nesutiko su Kazachstano bendrovei taikyta metodika ir teigė, kad skaičiuojant importo kainą reikėtų remtis CIF kaina muitinio įforminimo vietoje ES uostuose, o ne importuotų produktų kaina juos įvežus į Bendrijos fizinę teritoriją (šiuo atveju sausumos siena su Lietuva). Nepateikta patvirtinančių argumentų, dėl kurių reikėtų taikyti kitą skaičiavimo metodą, skirtą šiai bendrovei. Priešingai, reikėtų pažymėti, kad į Kazachstano importo CIF kainas muitinio įforminimo vietoje įtraukiama didelė transporto išlaidų suma po to, kai produktai pervežami per Bendrijos sieną į Lietuvą, todėl kainas lyginti su Bendrijos pramonės gamintojo kainomis EXW sąlygomis būtų neteisinga Bendrijos pramonės atžvilgiu, nes į gamintojo kainas EXW sąlygomis neįtraukiamos jokios transporto išlaidos. Todėl daroma išvada, kad taikoma metodika yra tinkamiausia, o tvirtinimas atmetamas.

5.   Bendrijos pramonės padėtis

(106)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius, Bendrijos pramonės būklei įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius.

a)   Produkcija

(107)

Bendrijos pramonės produkcijos kiekis padidėjo nuo 241 000 t 2002 m. iki aukščiausios ribos 2004 m., t. y. iki 255 000 t, nes, kaip paaiškinta 89 konstatuojamojoje dalyje, ypatingai padidėjo paklausa, po to kiekis 2005 m. sumažėjo, o per TL nežymiai padidėjo. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį produkcijos kiekis sumažėjo 6 % – iki apytikriai 226 000 t per TL. Reikėtų pažymėti, kad vienas Bendrijos gamintojas 2003 m. ir per didžiąją TL dalį sustabdė silikomangano gamybą.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Produkcija (tonomis)

241 784

220 073

255 671

221 402

226 142

Indeksas (2002 = 100)

100

91

106

92

94

b)   Pajėgumai ir pajėgumų naudojimo normos

(108)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai nekito, t. y. sudarė apie 325 000 t.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Gamybos pajėgumai (tonomis)

325 226

325 537

325 254

326 068

326 696

Indeksas (2002 = 100)

100

100

100

100

100

Pajėgumų naudojimas

74 %

68 %

79 %

68 %

69 %

Indeksas (2002 = 100)

100

91

106

91

93

(109)

2002 m. pajėgumų naudojimas sudarė 74 %. 2003 m. jis sumažėjo iki 68 %, 2004 m. vėl padidėjo iki 79 %, o per TL sumažėjo iki 69 %. Tai rodo, kad produkcijos kiekis keitėsi, kaip aprašyta 107 konstatuojamojoje dalyje.

c)   Atsargos

(110)

Bendrijos pramonės laikotarpio pabaigos atsargų lygis 2003 m. sumažėjo 45 %, tačiau 2004 m. pasiekė iš esmės tą patį lygį, kaip 2002 m. 2003 m. pabaigoje atsargų kiekis staiga sumažėjo dėl to, kad siekta patenkinti ypatingai padidėjusią paklausą, kaip nurodyta 89 konstatuojamojoje dalyje. Tuomet 2005 m. laikotarpio pabaigos atsargos padidėjo 22 %, o per TL labai sumažėjo ir pasiekė 30 % lygį, kuris buvo mažesnis nei 2002 m. Laikotarpio pabaigos atsargos bendrai sumažėjo dėl to, kad Bendrijos pramonės pardavimo EB kiekis apskritai nesikeitė (žr. 111 konstatuojamąją dalį), nors produkcijos kiekis mažėjo, kaip apibrėžta 107 konstatuojamojoje dalyje.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Laikotarpio pabaigos atsargos

(tonomis)

21 017

11 561

20 983

25 682

14 618

Indeksas (2002 = 100)

100

55

100

122

70

d)   Parduotas kiekis

(111)

Bendrijos pramonė nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje per TL, kaip ir 2002 m. pardavė apie 227 000 t. Tačiau 2003 ir 2005 m. parduotas atitinkamai 6 ir 8 % mažesnis kiekis. Dėl 89 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių 2004 m. parduotas 104 % didesnis kiekis nei 2002 m. ir per TL.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

EB pirkėjams parduotas kiekis

(tonomis)

227 571

213 778

236 494

208 687

227 690

Indeksas (2002 = 100)

100

94

104

92

100

e)   Rinkos dalis

(112)

Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis sumažėjo nuo 27,2 % 2002 m. iki 24,2 % 2003 m., o 2004 m. padidėjo iki 24,8 %. 2005 m. rinkos dalis vėl sumažėjo iki 22,6 %. Per TL ji padidėjo iki apytikriai 24,9 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonė neteko 2,3 procentinio punkto rinkos dalies.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Bendrijos pramonės rinkos dalis

27,2 %

24,2 %

24,8 %

22,6 %

24,9 %

Indeksas (2002 = 100)

100

89

91

83

91

f)   Augimas

(113)

2002 m. – TL, kai suvartojimas Bendrijoje padidėjo 9 procentiniais punktais, Bendrijos pramonės parduotas kiekis Bendrijos rinkoje nepadidėjo, o Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo 2,3 procentinio punkto. Kita vertus KLR ir Ukrainos parduotas kiekis ir rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo. Taigi daroma išvada, kad Bendrijos pramonė negalėjo pasinaudoti augančia Bendrijos rinka.

g)   Užimtumas

(114)

Bendrijos pramonės užimtumo lygis pirmiausia 2003–2003 m. sumažėjo 32 %, 2004 m. padidėjo 27 procentiniais punktais, o 2005 m. sumažėjo 13 procentinių punktų ir per TL – dar 26 procentiniais punktais. Per nagrinėjamąjį laikotarpį produkcijos kiekis iš esmės nekito ir svyravo nuo 91 iki 106 % (2002 m. lygis). Tačiau vieno gamintojo, kuris per TL sustabdė silikomangano gamybą, kaip nurodyta 107 konstatuojamojoje dalyje, produkcijos kiekis daugiau svyravo, o užimtumo rodikliai tai įrodo. Apskritai Bendrijos pramonės užimtumo lygis 2002 m. – TL sumažėjo 44 %, t. y. nuo apytikriai 700 iki 400 asmenų. Tai rodo, kad Bendrijos pramonė pradėjo ekonomiškiau dirbti, nes tuo pačiu metu produkcijos kiekis sumažėjo tik 6 %.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Užimtumas (darbuotojai)

702

475

668

577

391

Indeksas (2002 = 100)

100

68

95

82

56

h)   Našumas

(115)

Bendrijos pramonės darbo jėgos našumas, vertinant produkcijos kiekiu (tonomis) vienam darbuotojui per metus, pradedant nuo 344 t darbuotojui lygio, per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo, išskyrus 2004 m., ir per TL pasiekė 68 % aukštesnį lygį nei 2002 m. Tai rodo, kad užimtumas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 44 %, o produkcijos kiekis – tik 6 %. Našumas iš dalies padidėjo dėl to, kad darbo vietų skaičių daugiau mažino tie Bendrijos gamintojai, kurių našumas pradžioje buvo pakankamai mažas.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Našumas (tonomis darbuotojui)

344

463

383

384

578

Indeksas (2002 = 100)

100

135

111

111

168

i)   Darbo užmokestis

(116)

2002–2003 m. vidutinis vieno darbuotojo darbo užmokestis padidėjo 26 %, 2004 m. nekito, o 2005 m. ir per TL vėl padidėjo ir buvo 77 % didesnis nei 2002 m. Vidutinės darbo užmokesčio sąnaudos iš dalies padidėjo dėl to, kad darbo vietų skaičių daugiau mažino tie Bendrijos gamintojai, kurių vidutinis darbo užmokestis pradžioje buvo pakankamai mažas.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Metinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui (EUR)

17 602

22 102

21 636

22 459

31 092

Indeksas (2002 = 100)

100

126

123

128

177

j)   Pardavimo kainas lemiantys veiksniai

(117)

Bendrijos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams vieneto kainos apskritai 2002 m. – TL padidėjo 14 %. 2004 m. kainos buvo ypatingai didelės, nes, kaip minėta 89 konstatuojamojoje dalyje, visame pasaulyje labai padidėjo paklausa ir buvo maža pasiūla. Tokia padėtis poveikį iš dalies darė 2005 m., kai kainos vėl pasiekė labiau įprastinį lygį, tačiau per TL buvo 14 % didesnė nei 2002 m.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Vieneto kaina EB rinkoje (EUR/toną)

521

526

928

640

593

Indeksas (2002 = 100)

100

101

178

123

114

k)   Pelningumas ir investicijų grąža

(118)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės panašaus produkto pardavimo pelningumas, išreikštas grynojo pardavimo procentais, padidėjo nuo 0,8 % 2002 m. iki 3,1 % 2003 m., dėl 89 konstatuojamojoje dalyje aprašytos padėties ypatingai padidėjo iki 37,2 % 2004 m., o 2005 m. sumažėjo iki 7,0 % ir per TL – iki 2,5 %. Taigi pelningumas 2002 m. – TL padidėjo 1,7 procentinio punkto.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

EB pardavimo nesusijusiems pirkėjams pelningumas (grynojo pardavimo %)

0,8 %

3,1 %

37,2 %

7,0 %

2,5 %

 

100

385

4 668

884

313

IG (investicijų grynosios buhalterinės vertės % išreikštas pelnas)

3,6 %

11,0 %

410,2 %

24,4 %

10,4 %

 

100

303

11 252

668

284

(119)

Investicijų grąža (IG), išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu, iš esmės kito taip pat, kaip pelningumas. Ji padidėjo nuo 3,6 % 2002 m. iki 11 % 2003 m., ypatingai padidėjo iki 410 % 2004 m., o 2005 m. sumažėjo iki 24 % ir per TL – iki 10,4 %, taigi per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 6,8 procentinio punkto.

l)   Grynųjų pinigų srautas ir pajėgumas padidinti kapitalą

(120)

Iš veiklos gaunamų grynųjų pinigų srautas 2002 m. buvo beveik lygus nuliui. 2003 m. jis padidėjo iki apytikriai 9 mln. EUR, 2004 m. – iki 83 mln. EUR, o 2005 m. sumažėjo iki apytikriai 16 mln. EUR ir per TL – iki 17 mln. EUR. Nebuvo jokių požymių, kad Bendrijos pramonė būtų turėjusi sunkumų padidinti kapitalą.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Grynųjų pinigų srautas (EUR)

132

9 551

83 701

16 445

17 092

Indeksas (2002 = 100)

100

7 214

63 220

12 421

12 910

m)   Investicijos

(121)

Bendrijos pramonės metinės investicijos į panašaus produkto gamybą 2002–2003 m. padidėjo penkis kartus, o 2004 m. sumažėjo iki apytikriai 2002 m. lygio. 2004–2005 m. investicijos vėl padidėjo apytikriai aštuonis kartus, o per TL nežymiai sumažėjo. Apskritai investicijos 2002 m. – TL padidėjo apytikriai 900 %. Bendrijos pramonės investicijos iš esmės gali būti susietos su vienu Bendrijos gamintoju, be to, nustatyta, kad investicijos buvo skirtos esamų įrengimų remonto ir atnaujinimo darbams, o ne pajėgumams didinti.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Grynosios investicijos (tūkst. EUR)

1 528

8 376

2 351

17 365

15 333

Indeksas (2002 = 100)

100

548

154

1 136

1 003

n)   Dempingo skirtumo dydis

(122)

Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamųjų šalių kiekį, rinkos dalį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikio Bendrijos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

o)   Atsigavimas po ankstesnio dempingo

(123)

Kaip nurodyta 88 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į pelningumo raidą akivaizdu, kad 2003 m. kovo mėn. panaikinus antidempingo priemones Bendrijos pramonės padėčiai per vėlesnį laikotarpį reikšmingo poveikio nepadaryta.

6.   Išvada dėl žalos

(124)

Didėjant suvartojimui Bendrijos pramonės rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 2,3 procentinio punkto iki 24,9 %. Per tą patį laikotarpį produkcijos kiekis sumažėjo 6 %, o pajėgumų naudojimas taip pat sumažėjo 5 procentiniais punktais. Be to, Bendrijos pramonė turėjo atleisti daug darbuotojų. Kita vertus kai kurie žalos rodikliai rodo, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį, pavyzdžiui, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijų grąža ir pardavimo kaina padidėjo 14 %. Tačiau išsamiau išnagrinėjus minėtus duomenis nustatyta, kad atsižvelgiant į šios pramonės šakos pobūdį, 2,5 % pelno dydis nelaikomas pakankamu, nes neužtikrina pramonės veiksnumo ateityje. Kainos padidėjimo pakako padengti padidėjusioms žaliavų kainoms, tačiau nepakako, kad pelno dydis būtų padidintas iki pagrįsto lygio. Nors kai kurie rodikliai gerėjo, tačiau, kaip įrodo prarasta rinkos dalis, sumažėjusi gamyba ir mažas pelningumas, Bendrijos pramonė apskritai negalėjo pasinaudoti bendru suvartojimo padidėjimu Bendrijos rinkoje.

(125)

Kadangi vienas Bendrijos gamintojas panašaus produkto nuolatos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį negamino, o gamybą, kaip nurodyta 107 konstatuojamojoje dalyje, 2003 m. ir iš esmės per didžiąją TL dalį sustabdė, toks gamybos sustabdymas nagrinėtas išsamiau. Išnagrinėjus nustatyta, kad apskritai šio gamintojo produkcijos kiekis buvo gana nedidelis, todėl jam sustabdžius gamybą bendram žalos vaizdui didelio poveikio nepadaryta, o žalos veiksniai ypatingai nepasikeitė. Tai rodo faktas, kad jei atliekant žalos analizę šis gamintojas nebūtų nagrinėjamas, veiklos rodikliai tik nežymiai pagerėtų. Visų pirma Bendrijos pramonės pelningumas per TL būtų 3,2 %, o tai nėra patenkinamas rodiklis, be to, produkcijos kiekis ir pajėgumų naudojimas vis dar atspindėtų neigiamas tendencijas. Todėl daroma išvada, kad Bendrijos pramonė žalą patyrė ne tik dėl šio Bendrijos gamintojo.

(126)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

E.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

1.   Įžanga

(127)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Komisija nagrinėjo, ar importas dempingo kaina padarė Bendrijos pramonei tokią žalą, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kaina nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Bendrijos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta dempingo kaina vykdomam importui.

2.   Importo dempingo kaina poveikis

(128)

2002 m. – TL KLR ir Kazachstano kilmės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina kiekis padidėjo 99 %, o šio importo Bendrijos rinkos dalis padidėjo apytikriai 4,6 procentinio punkto. Šio importo vidutinė kaina 2002 m. – TL padidėjo 22 %, tačiau apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį kainos buvo mažesnės už Bendrijos pramonės kainas. Per tą patį laikotarpį Ukrainos kilmės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina kiekis padidėjo 36 %, o šio importo Bendrijos rinkos dalis padidėjo apytikriai 4,5 procentinio punkto. Šio importo vidutinė kaina 2002 m. – TL padidėjo 8 %, tačiau apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį kainos buvo panašios į Bendrijos pramonės kainas.

(129)

Kaip nurodyta 104 konstatuojamojoje dalyje, dėl importo iš KLR ir Kazachstano kainos apskritai buvo priverstinai mažinamos 4,5 % (svertinis vidurkis), tačiau dėl importo iš Ukrainos kainos nebuvo priverstinai mažinamos.

(130)

Atsižvelgiant į tai, kad dėl importo iš KLR ir Kazachstano buvo priverstinai mažinamos Bendrijos pramonės kainos, manoma, kad dėl šio importo dempingo kaina buvo daromas spaudimas mažinti kainas ir Bendrijos pramonė dėl to negalėjo didinti pardavimo kainų iki tokio lygio, kuris buvo būtinas, norint gauti pagrįstą pelną. Todėl yra akivaizdus priežastinis tokio importo ir Bendrijos pramonės žalos ryšys. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad dėl importo iš Ukrainos kainos nebuvo priverstinai mažinamos, o Ukrainai nustatytas žalos skirtumas buvo mažesnis už de minimis (žr. 168 ir 169 konstatuojamąsias dalis), manoma, kad nėra akivaizdaus priežastinio importo iš Ukrainos ir Bendrijos pramonei padarytos žalos ryšio.

3.   Kitų veiksnių poveikis

a)   Bendrijos pramonės eksporto rodikliai

(131)

Kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje, pardavimo eksportui kiekis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 40 %. Šio pardavimo vieneto kaina iš esmės nekito, išskyrus 2004 m.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Pardavimo eksportui kiekis

(tonomis)

12 056

16 445

10 524

9 713

7 191

Indeksas (2002 = 100)

100

136

87

81

60

Pardavimo eksportui kaina

(EUR/toną)

598

522

787

592

578

Indeksas (2002 = 100)

100

87

132

99

97

(132)

Tačiau reikėtų pažymėti, kad, atsižvelgiant į visą Bendrijos pramonės pardavimą, pardavimo eksportui lygis nėra reikšmingas, nes per nagrinėjamąjį laikotarpį sudarė tik 3–7 % viso pardavimo. Todėl manoma, kad eksporto veikla niekaip negalėjo būti susijusi su Bendrijos pramonės patirta materialine žala.

b)   Importas iš trečiųjų šalių

(133)

Nagrinėjant importą iš trečiųjų šalių remtasi Eurostato duomenimis. Kai kurių šalių duomenis buvo galima patikrinti lyginant juo su patikrinta suinteresuotųjų šalių pateikta informacija, o toks palyginimas patvirtino, kad Eurostato duomenys yra patikimi.

(134)

Bendras importas iš visų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo apytikriai 6 %, t. y. nuo apytikriai 377 000 t 2002 m. iki apytikriai 354 000 t per TL. Atitinkama rinkos dalis sumažėjo nuo apytikriai 45 iki 39 %. Pagrindiniai importo iš trečiųjų šalių šaltiniai – Norvegija, Indija, Pietų Afrika ir Brazilija.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Visų kitų trečiųjų šalių kiekis

(tonomis)

376 919

437 205

393 857

364 250

353 802

Indeksas (2002 = 100)

100

116

104

97

94

Visų kitų trečiųjų šalių rinkos dalis

45,1 %

49,5 %

41,3 %

39,5 %

38,7 %

Visų kitų trečiųjų šalių kaina

(EUR/toną)

523

528

823

691

597

Indeksas (2002 = 100)

100

101

157

132

114

Šaltinis: Eurostatas

(135)

Importas iš Norvegijos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo apytikriai 11 %, o šio importo rinkos dalis – 4,9 procentinio punkto (TL = 21,9 %). Apskritai vidutinė importo iš Norvegijos kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo didesnė už Bendrijos pramonės kainą. Nors dėl produkto, kurio sudėtyje yra mažai anglies, importo iš Norvegijos Bendrijos pramonės kainos galėjo būti šiek tiek priverstinai mažinamos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokios kokybės produktas sudaro tik nedidelę dalį (apytikriai 5 %) visos Bendrijos pramonės produkcijos, ir į tai, kad apskritai dėl importo iš Norvegijos kainos nėra priverstinai mažinamos, o importo kiekis ir rinkos dalis mažėja, manyta, kad importas iš Norvegijos nebuvo susijęs su Bendrijos pramonės patirta materialine žala.

Norvegija

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Importo kiekis (tonomis)

224 253

213 838

178 639

200 310

200 272

Indeksas (2002 = 100)

100

95

80

89

89

Importo rinkos dalis

26,8 %

24,2 %

18,7 %

21,7 %

21,9 %

Importo kaina (EUR/toną)

574

604

956

765

656

Indeksas (2002 = 100)

100

105

167

133

114

Šaltinis: Eurostatas

(136)

Importas iš Indijos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo daugiau nei 300 %, o šio importo rinkos dalis – 7,3 procentinio punkto (TL = 9,7 %). Tuo pačiu metu vidutinė importo iš Indijos kaina buvo nežymiai didesnė už Bendrijos pramonės kainas (t. y. kainos nebuvo priverstinai mažinamos). Atsižvelgiant į tai, kad dėl importo iš Indijos kainos nebuvo priverstinai mažinamos, manoma, kad nėra akivaizdžių įrodymų, kad importas iš Indijos buvo susijęs su Bendrijos pramonės patirta žala.

Indija

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Importo kiekis (tonomis)

19 954

33 497

31 593

48 123

89 017

Indeksas (2002 = 100)

100

168

158

241

446

Importo rinkos dalis

2,4 %

3,8 %

3,3 %

5,2 %

9,7 %

Importo kaina (EUR/toną)

479

449

804

591

521

Indeksas (2002 = 100)

100

94

168

123

109

Šaltinis: Eurostatas

(137)

Importas iš Pietų Afrikos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo apytikriai 38 %, o šio importo rinkos dalis – 2,5 procentinio punkto (TL = 3,2 %). Vidutinė importo iš Pietų Afrikos kaina buvo mažesnė už Bendrijos pramonės kainą ir panaši į nagrinėjamųjų šalių taikytą kainą. Todėl manoma, kad importas iš Pietų Afrikos galėjo būti susijęs su Bendrijos pramonės patirta žala. Tačiau atsižvelgiant į bendrą didelį importo iš Pietų Afrikos sumažėjimą ir nedidelę šio importo rinkos dalį, manoma, jog to nepakanka, kad būtų nutrauktas priežastinis Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos ir importo dempingo kaina iš KLR ir Kazachstano ryšys.

Pietų Afrika

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Importo iš Pietų Afrikos kiekis

(tonomis)

47 808

81 330

58 753

52 640

29 531

Indeksas (2002 = 100)

100

170

123

110

62

Importo iš Pietų Afrikos rinkos dalis

5,7 %

9,2 %

6,2 %

5,7 %

3,2 %

Importo iš Pietų Afrikos kaina

(EUR/toną)

417

429

660

611

501

Indeksas (2002 = 100)

100

103

158

147

120

Šaltinis: Eurostatas

(138)

Importas iš kitų trečiųjų šalių, įskaitant Braziliją, per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo apytikriai 59 %, o šio importo rinkos dalis – 6,4 procentinio punkto (TL = 3,8 %). Tuo pačiu metu vidutinė importo iš kitų trečiųjų šalių kaina buvo didesnė už Bendrijos pramonės kainas (t. y. kainos nebuvo priverstinai mažinamos). Atsižvelgiant į tai, kad dėl minėto importo kainos nebuvo priverstinai mažinamos, o importo kiekis mažėjo, manoma, kad minėtas importas nebuvo susijęs su Bendrijos pramonės patirta materialine žala.

Kitos trečiosios šalys (įskaitant Braziliją)

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Importo kiekis (tonomis)

84 904

108 539

124 872

63 178

34 982

Indeksas (2002 = 100)

100

128

147

74

41

Importo rinkos dalis

10,2 %

12,3 %

13,1 %

6,9 %

3,8 %

Importo kaina (EUR/toną)

460

476

713

598

528

Indeksas (2002 = 100)

100

104

155

130

115

Šaltinis: Eurostatas

c)   Konkurencija su kitu Bendrijos gamintoju

(139)

Kaip nurodyta 91 konstatuojamojoje dalyje, kitas Bendrijos gamintojas atliekant tyrimą nebendradarbiavo. Remiantis bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų atliekant tyrimą pateikta informacija manoma, kad minėtas gamintojas per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijoje pardavė apie 30 000 t. Be to, atitinkama rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė ir sudarė 3 %. Todėl kitas Bendrijos gamintojas nepadidino pardavimo kiekio ir rinkos dalies Bendrijos pramonės sąskaita. Apie šio kito Bendrijos gamintojo kainas informacijos negauta.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Kitų Bendrijos gamintojų parduotas kiekis EB (tonomis)

30 000

30 000

30 000

30 000

30 000

Indeksas (2002 = 100)

100

100

100

100

100

Kitų Bendrijos gamintojų rinkos dalis

3,6 %

3,4 %

3,1 %

3,3 %

3,3 %

Indeksas (2002 = 100)

100

95

88

91

91

Šaltinis: tyrimas, skundas

(140)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į tai, kad nėra kitokios informacijos, daroma išvada, kad kitas Bendrijos gamintojas nebuvo susijęs su Bendrijos pramonės patirta žala.

d)   Gamybos sąnaudos (žaliavos)

(141)

Didžiausią gamybos sąnaudų dalį sudaro žaliavos (apie 45–55 %) ir elektra (apie 20–30 %). Tiesioginis darbas sudaro apie 5 % sąnaudų. Bendrijos pramonės gamybos sąnaudos 2002 m. – TL padidėjo 12 %.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Vieneto gamybos sąnaudos

(EUR/toną)

517

510

583

595

578

Indeksas (2002 = 100)

100

99

113

115

112

(142)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Bendrijos pramonės patirta žala buvo susijusi su padidėjusiomis gamybos sąnaudomis. Dėl sąnaudų, susijusių su žaliavomis, manoma, kad apskritai jos yra vartojimo produktai, kuriais iš esmės prekiaujama tarptautinėje rinkoje, todėl padidėjusi kaina turėjo poveikio visiems silikomangano gamintojams, kurie paprastai turėtų būti priversti visiems vienodai didinti pardavimo kainas. Taigi žalą darė ne bendras žaliavų kainų padidėjimas, o tai, kad dėl importo dempingo kaina, dėl kurio buvo priverstinai mažinamos Bendrijos pramonės kainos, Bendrijos pramonė negalėjo produkto parduoti už tokią kainą, kuri būtų leidusi gauti pakankamą pelno dydį. Dėl darbo sąnaudų, kaip nurodyta 115 konstatuojamojoje dalyje, našumo duomenys įrodo, kad apskritai Bendrijos pramonė sugebėjo sąnaudų padidėjimą kompensuoti ekonomiškesniu darbu ir didesniu našumu. Kai kurios šalys nurodė, kad elektros sąnaudos yra pagrindinė Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastis. Dėl to nustatyta, kad elektros kainos pramonės vartotojams tose šalyse, kuriose yra įsikūrusi Bendrijos pramonė, atitiko kitų didžiųjų pasaulio rinkų kainas, taigi jų negalima laikyti sau padarytos žalos šaltiniu. Gali būti, kad elektros sąnaudos turėjo tam tikro poveikio bendrai veiklai, tačiau taip buvo tik vienam Bendrijos gamintojui, kuriam dėl didelio elektros kainų padidėjimo ir su tuo susijusio ginčo su elektros tiekėju buvo tiekiama nepakankamai elektros. Daroma išvada, kad apskritai gamybos sąnaudos nebuvo susijusios su Bendrijos pramonės patirta žala.

e)   Sau padaryta žala

(143)

Kadangi 2004–2005 m. labai padidėjo vieno Bendrijos gamintojo investicijos (žr. 121 konstatuojamąją dalį), nagrinėta, ar nebuvo sau daroma žala. Šios investicijos turėjo tiesioginio poveikio gamybos sąnaudoms ir kartu Bendrijos pramonės pelningumui. Tačiau išnagrinėjus nustatyta, kad šios investicijos neturėjo didelio poveikio bendroms gamybos sąnaudoms, todėl poveikis pelningumui buvo nedidelis. Todėl daroma išvada, kad vieno Bendrijos gamintojo investicijos galėjo būti susijusios su Bendrijos pramonės patirta žala, tačiau ne tokiu mastu, kad būtų galima nutraukti priežastinį ryšį.

f)   Silikomangano rinkos nuosmukis dėl plieno gamybos ciklo

(144)

Kai kurios šalys tvirtino, kad 2004 m. antrojoje pusėje ir 2005 m. pirmojoje pusėje, po ypatingai didelio paklausos padidėjimo, kaip aprašyta 89 konstatuojamojoje dalyje, plieno ir atitinkamai silikomangano paklausos sumažėjimas buvo susijęs su bloga Bendrijos pramonės padėtimi. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad per visą nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas Bendrijoje apskritai padidėjo 9 %. Atsižvelgiant į tai argumentas atmetamas.

4.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(145)

Kadangi sutampa laikas, kai, pirma, padidėjo importas iš KLR ir Kazachstano dempingo kaina, jo rinkos dalys bei buvo nustatytas priverstinis kainų mažinimas ir, antra, pablogėjo Bendrijos pramonės padėtis, galima daryti išvadą, kad Bendrijos pramonė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje, patyrė dėl importo dempingo kaina.

(146)

Nagrinėti ir kiti veiksniai, tačiau nustatyta, kad jie negalėjo būti lemiama priežastimi, dėl kurios patirta žala. Dėl Ukrainos, kuri užima 23 % rinkos dalies, manoma, kad ji nebuvo susijusi su Bendrijos pramonės patirta žala, nes priverstinio kainų mažinimo apskritai nebuvo nustatyta. Importas iš Pietų Afrikos galėjo būti susijęs su Bendrijos pramonės patirta žala, tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtas importas užima mažą rinkos dalį, o jo kiekis mažėja, šio importo nepakanka, kad būtų galima nutraukti nustatytą priežastinį ryšį su importu iš KLR ir Kazachstano. Kadangi kainos nebuvo priverstinai mažinamos, be to, atsižvelgiant į importo kiekį ir susijusių tendencijų duomenis, nėra įrodymų, kad importas iš Indijos ar kitų trečiųjų šalių (įskaitant Braziliją) būtų susijęs su Bendrijos pramonės patirta žala. Vieno Bendrijos gamintojo investicijos galėjo būti susijusios su Bendrijos pramonės patirta žala, tačiau šios investicijos yra ribotos ir nėra tokio masto, kad nutrūktų priežastinis ryšys. Be to, jokie kiti žinomi veiksniai, t. y. Bendrijos pramonės eksportas, konkurencija su kitu Bendrijos gamintoju, gamybos sąnaudų padidėjimas arba plieno rinkos ciklas, nebuvo susiję su Bendrijos pramonės patirta žala.

(147)

Remiantis šia analize, kurią atliekant buvo tinkamai atskirtas visų žinomų veiksnių, turinčių įtakos Bendrijos pramonės padėčiai, poveikis nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kaina, daroma išvada, kad dėl importo iš KLR ir Kazachstano Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

F.   BENDRIJOS INTERESAI

(148)

Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo, žalos ir priežastinio ryšio, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priėmus priemones būtų pažeisti Bendrijos interesai. Šiuo tikslu, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalimi, Komisija svarstė galimą priemonių poveikį visoms susijusioms šalims ir galimas pasekmes, jei priemonės nebūtų taikomos.

1.   Bendrijos pramonės interesai

(149)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, priemonės būtų nustatytos iš KLR ir Kazachstano importuojamam produktui. Tikimasi, kad nustačius priemones padidėtų silikomangano iš tų šalių kainos, o Bendrijos pramonei būtų sudaryta galimybė pagerinti padėtį didinant kainas ir, galbūt, pardavimo kiekį bei rinkos dalį. Jei priemonės nebūtų taikomos, manoma, kad produktas iš KLR ir Kazachstano ir toliau būtų importuojamas mažomis kainomis, o Bendrijos pramonė neturėtų galimybių pagerinti padėtį.

(150)

Produktas, kurio sudėtyje yra mažai anglies, sudaro tik 5 % Bendrijos pramonės gamybos ir daugiausia yra importuojamas iš Norvegijos, bet taip pat ir iš KLR. Nors manoma, kad nustačius priemones šiuo metu iš KLR importuojamus kiekius iš dalies pakeistų iš Norvegijos importuojami kiekiai, tačiau priemonės sudarytų Bendrijos pramonei galimybę didinti produkto, kurio sudėtyje yra mažai anglies, gamybą ir pardavimą, kad būtų patenkinta paklausa.

2.   Kitų Bendrijos gamintojų interesai

(151)

Be Bendrijos pramonės Bendrijoje yra kitas gamintojas. Kadangi minėtas kitas gamintojas nebendradarbiavo ir todėl nėra tikslių duomenų apie jo veiklą, remiantis bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų informacija manoma, kad šio gamintojo produkcija sudaro apie 10–15 % Bendrijos pramonės produkcijos. Jei būtų nustatytos antidempingo priemonės, tokių pačių pasikeitimų, kaip nustatyta 149 ir 150 konstatuojamosiose dalyse, gali tikėtis ir šis kitas Bendrijos gamintojas.

3.   Nesusijusių Bendrijos importuotojų interesai

(152)

Du nepriklausomi nagrinėjamojo produkto importuotojai bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė klausimyno atsakymus.

(153)

Šie importuotojai pateikė pastabų dėl i) neigiamo poveikio su tiekimu susijusiai padėčiai Bendrijoje, atsižvelgiant į tai, kad visi gamybos pajėgumai Bendrijoje sudarė tik apytikriai trečdalį suvartojimo, ir ii) neigiamo poveikio, kurį visos priemonės turėtų nagrinėjamojo produkto sąnaudoms, nes šis produktas yra pagrindinė plieno gamybos žaliava, ir poveikis būtų padarytas visai Bendrijos plieno gamybai, jei būtų nustatytos priemonės.

(154)

Dėl su tiekimu susijusios padėties Bendrijoje, iš tiesų suvartojimas yra apytikriai tris kartus didesnis už dabartinius Bendrijos gamybos pajėgumus, o Bendrijos pramonė per TL patenkino tik apie 25 % Bendrijos paklausos. Tačiau Bendrijos pramonė per TL dirbo naudodama apytikriai 70 % pajėgumų, o per nagrinėjamąjį laikotarpį – 70–80 % pajėgumų. Todėl ji gali gerokai padidinti dabartinę gamybą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad priemonės bus taikomos palyginti labai nedideliems importuojamo produkto kiekiams (kaip nurodyta 149 ir 150 konstatuojamosiose dalyse) ir kad galimą sumažėjusį iš nagrinėjamųjų šalių importuojamą kiekį galėtų pakeisti kitų šalių eksportas, manoma, kad nustačius muitus didelio poveikio importuotojams gauti produktą nebūtų padaryta. Produktą tiekia Bendrijos gamintojai ir kitos su tyrimu susijusios šalys, tačiau produktą Bendrijos rinka gauna ir importuodama iš kitų šalių, visų pirma Norvegijos, Indijos, Pietų Afrikos ir Brazilijos (tai sudaro beveik 40 % suvartojimo). Tos šalys kartu seniau Bendrijai tiekė didesnius kiekius.

(155)

Pripažįstama, kad nustačius priemones gali būti trumpalaikių sutrikimų dėl to, kad Bendrijos pramonė gali užtrukti, kol padidins gamybą, o kai kurie naudotojai prireikus ras naujų ar alternatyvių tiekimo šaltinių.

(156)

Dėl importuotojų: net jei Bendrijos pramonė padidins gamybą, pardavimą ir rinkos dalį Bendrijoje, atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos pramonė gali aprūpinti tik apytikriai 30 % rinkos ir kad suvartojimas Bendrijoje didėja, vis dėlto išliktų poreikis importuoti didelius produkto kiekius. Pripažįstama, kad importuotojai paprastai dirba gaudami pakankamai nedidelį pelną ir kad bet kokie trumpalaikiai sutrikimai, kai naudotojai ieško naujų ar alternatyvių tiekimo šaltinių, gali turėti neigiamo poveikio jų pelnui, tačiau manoma, kad importuotojai padidėjusias sąnaudas perkeldami naudotojams gali užtikrinti pakankamą pelną.

4.   Naudotojų interesai

(157)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo ir klausimyno atsakymus arba pastabas pateikė dešimt nagrinėjamojo produkto naudotojų metalo pramonės srityje. Be to, pastabų pateikė Europos geležies ir plieno pramonės konfederacija (EUROFER).

(158)

Naudotojai, kaip ir importuotojai, pateikė tokias pačias pastabas dėl nepakankamo tiekimo ir padidėjusių galutinių naudotojų sąnaudų, kaip nurodyta 153 konstatuojamojoje dalyje. Dėl 154 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių manoma, kad nustačius priemones su tiekimu susijusiai padėčiai Bendrijoje didelio žalingo vidutinės trukmės poveikio nebūtų padaryta.

(159)

Padidėjus silikomangano kainoms plieno gamybos sąnaudoms būtų padarytas nedidelis tiesioginis poveikis, nes silikomanganas sudaro ne daugiau kaip 1 % anglinio plieno gamybos sąnaudų, o gaminant nerūdijantį plieną – netgi dar mažesnę dalį. Remiantis naudotojų pramonės asociacijos (EUROFER) pateikta informacija apie bendras jų metines silikomangano naudojimo sąnaudas apytikriai vertinama, kad net jei viso silikomangano kaina reikšmingai padidėtų 20 %, plieno gamintojų pelningumas sumažėtų tik apytikriai 0,2 % (šiuo metu jų pelnas yra 10–40 %). Atsižvelgiant į tai, kad priemonių dydis būtų gerokai mažesnis ir jos būtų susijusios su ne daugiau kaip 10 % Bendrijos suvartojimo (jei importuojamo produkto, kuriam taikomos priemonės, nepakeistų importuojamas kitos kilmės produktas), visų galimų priemonių poveikis plieno pramonės pelningumui būtų ypatingai mažas.

(160)

Tvirtinta, kad silikomangano rinka yra pasaulinė ir kad jo paklausa, kaip ir plieno, pasaulyje didėja. Jei paklausa viršys pasiūlą, kainos gali labai padidėti, kaip atsitiko 2004 m. Jei pasiūla ir paklausa Bendrijoje laikinai sutriktų, kaip aprašyta 155 konstatuojamojoje dalyje, per trumpą laiką kainos gali taip padidėti, kad viršytų bet kurių nustatytų muitų dydį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad silikomangano rinka yra pasaulinė, manoma, kad kainos lygis Bendrijoje nustatomas atsižvelgiant į pasaulinę pasiūlos ir paklausos sąveiką ir kad Bendrijos kainos neturėtų ilgesnį laiko tarpą būti didesnės už pasaulines kainas dėl to, kad į rinką importuojama daug kitos kilmės produkto. Be to, plieno gamintojai, kurie šiuo metu gauna patenkinamą pelną (10–40 %), bet kuriuo atveju turės galimybę perkelti nagrinėjamojo produkto kainos padidėjimo, kuris bus nedidelis dėl to, kad silikomanganas sudaro pakankamai nedidelę bendrų plieno gamybos sąnaudų dalį, poveikį.

(161)

Naudotojai taip pat abejojo, ar būtų veiksminga nustatyti priemones, ir tvirtino, kad nustačius ir panaikinus ankstesnes priemones Bendrijos pramonės pelningumui didelio poveikio nepadaryta. Šiuo atžvilgiu, nors nustatant priemones siekiama atkurti sąžiningos rinkos sąlygas, kad Bendrijos pramonei, kuriai dėl dempingo buvo padaryta materialinė žala, būtų sudarytos galimybės atsigauti, svarstant, ar būtų tinkama nustatyti antidempingo priemones, jei šiuo metu tai pasiteisintų, faktas, kad Bendrijos pramonė negalėjo atsigauti praeityje, neturėtų būti priežastimi priemonių nenustatyti.

(162)

Kai kurie naudotojai pažymėjo, kad per pastaruosius apytikriai 10 metų Bendrijos plieno pramonės sąnaudos buvo didesnės dėl antidempingo priemonių, kurios buvo taikomos įvairioms vien tik arba daugiausia plieno gamyboje naudojamoms žaliavoms. Jie taip pat pabrėžė, kad be šio tyrimo pradėta daug kitų tyrimų dėl plieno gamyboje naudojamų žaliavų. Jie tvirtino, kad bendras poveikis – Bendrijos plieno gamintojams sukurti tarptautiniu mastu nepalankią padėtį. Dėl ankstesnių priemonių reikėtų pažymėti, kad dauguma jų jau nustojo galioti. Dėl bendro priemonių poveikio daugeliui žaliavų reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad antidempingo priemonėmis siekiama pašalinti iškraipytos rinkos sąlygų, susidariusių dėl importo dempingo kaina, poveikį. Pačios antidempingo priemonės, net jei jos nustatytos daugeliui su ta pačia pramonės šaka susijusių žaliavų, neturėtų daryti iškraipomojo poveikio. Bet kuriuo atveju nagrinėjamajam produktui nustačius priemones poveikis plieno pramonei būtų nereikšmingas, kaip paaiškinta 159 konstatuojamojoje dalyje.

(163)

Atskleidus informaciją EUROFER pakartojo argumentą, kad nustačius priemones būtų pažeisti bendri Bendrijos interesai, nes dėl priemonių padidėtų naudotojų sąnaudos ir būtų padarytas tik nedidelis poveikis gerinant Bendrijos pramonės padėtį. Šiuo klausimu nebuvo pateikta naujos informacijos, todėl patvirtinami 157–162 konstatuojamosios dalyse nurodyti aiškinimai ir tuo remiantis manoma, kad bet koks poveikis naudotojų finansinei padėčiai nustačius antidempingo muitą tikriausiai būtų apskritai nežymus.

5.   Išvada dėl Bendrijos interesų

(164)

Pagaliau tikimasi, kad iš KLR ir Kazachstano importuojamiems produktams nustačius priemones, Bendrijos pramonei ir kitam Bendrijos gamintojui būtų sudarytos galimybės pagerinti padėtį didinant pardavimo kiekį, pardavimo kainą ir rinkos dalį, nors rinkoje yra nedidelis ir vis mažėjantis silikomangano kiekis iš kitų šalių (t. y. iš Pietų Afrikos ir Norvegijos importuojamas silikomanganas, kurio sudėtyje yra mažai anglies) ir tiekėjų, kuriems netaikomos priemonės, už kainas, panašias į KLR ir Kazachstano kainas prieš nustatant muitus. Gali būti padarytas tam tikras neigiamas poveikis, t. y. naudotojų sąnaudos gali padidėti dėl to, kad gali tekti ieškoti naujų arba alternatyvių tiekimo šaltinių, tačiau manoma, kad bendras poveikis naudotojams KLR ir Kazachstanui nustačius priemones būtų nežymios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad šiuo atveju nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti priemonių, ir kad nustačius tokias priemones nebus pakenkta Bendrijos interesams.

G.   GALUTINĖS PRIEMONĖS

(165)

Visų antidempingo priemonių dydis turėtų būti toks, kad pakaktų pašalinti žalą, kurią Bendrijos pramonei padarė importas dempingo kaina, tačiau nebūtų viršyti nustatyti dempingo skirtumai. Apskaičiuojant muito, kurio reikia pašalinti žalingo dempingo poveikiui, dydį, manyta, kad visos priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei gauti pelną prieš mokesčius, kurį būtų galima pagrįstai gauti normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kaina.

(166)

Bendrijos pramonė tvirtino, kad 8 % apyvartos pelno dydis turėtų būti laikomas tinkamu dydžiu, kurį būtų galima tikėtis gauti, jei nebūtų žalingo dempingo. Tai buvo nagrinėta ir nustatyta, kad gavus minėtą pelno dydį per pakankamai trumpą laikotarpį būtų atgautos kapitalo investicijos. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad pati Bendrijos pramonė per ilgesnį laikotarpį apskritai nuvertino kapitalo investicijas. Tuo remiantis manoma, kad 5 % pelno dydis, atitinkantis dydį, naudotą per tyrimą, po kurio buvo nustatytos ankstesnės antidempingo priemonės, yra tinkamas dydis, kurį Bendrijos pramonė galėtų tikėtis gauti, jei nebūtų žalingo dempingo.

(167)

Tuomet būtinas kainų pakėlimas nustatytas pagal produkto rūšį lyginant vidutinę svertinę importo kainą, nustatytą skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, ir Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalingą kainą. Nežalinga kaina buvo nustatyta koreguojant Bendrijos pramonės pardavimo kainą, kad ji atspindėtų pirmiau minėtą pelno dydį. Bet koks skirtumas, atsiradęs dėl šio palyginimo, tuomet buvo išreikštas procentais visos CIF importo vertės. Kadangi nė vienam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam Kinijos gamintojui nebuvo suteiktas RER arba IR, remiantis Comext kainomis žalos skirtumas visos šalies mastu buvo apskaičiuotas visai KLR.

(168)

Palyginus kainas, kaip nurodyta pirmiau, nustatyti tokie žalos skirtumai:

Ukraina: visoms bendrovėms

1,6 %

OJSC Kazchrome

7,3 %

KLR

8,2 %

(169)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau ir pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį manoma, kad importuojamam Kazachstano ir KLR kilmės silikomanganui turėtų būti nustatytas galutinis antidempingo muitas, kuris turėtų prilygti mažesniam dempingo ir žalos skirtumų lygiui pagal mažesnio muito taisyklę. Laikantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalies ir atsižvelgiant į tai, kad Ukrainai nustatytas žalos skirtumas yra mažesnis nei de minimis, su šia šalimi susijęs tyrimas turėtų būti nutrauktas.

(170)

Todėl ir dėl 165–169 konstatuojamosiose dalyse jau minėtų priežasčių antidempingo muitai turėtų būti tokie:

Šalis

Bendrovė

Muito norma

Kazachstanas

Visoms bendrovėms

6,5 %

KLR

Visoms bendrovėms

8,2 %

H.   ĮSIPAREIGOJIMAI

(171)

Atskleidus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutinius antidempingo muitus, eksportuojantis Kazachstano gamintojas pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį pasiūlė įsipareigojimą dėl kainos. Per pastaruosius metus labai kito nagrinėjamojo produkto kainos, todėl jis nėra tinkamas nustatyto dydžio įsipareigojimui dėl kainos. Norėdamas šią problemą išspręsti eksportuojantis gamintojas pasiūlė indeksuoti minimalią importo kainą pagal pagrindinės žaliavos, t. y. mangano rūdos, kainą. Tačiau nagrinėjamojo produkto kainos svyravimo nebuvo galima paaiškinti pagrindinės žaliavos kainos svyravimu, todėl minimalių importo kainų neįmanoma indeksuoti pagal žaliavos kainą. Eksportuojantis gamintojas taip pat pasiūlė kitą galimybę – indeksuoti minimalią importo kainą remiantis jo gamybos sąnaudomis, kurios yra nurodytos audito patikrintose sąskaitose. Tačiau tai nepriimtinas metodas, nes jo sąnaudų raida nebūtinai atitinka jo kainų raidą. Be to, toks įsipareigojimas laikomas netinkamu, nes Komisijai būtų labai sunku nuolatos stebėti sąnaudų kaitą. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad eksportuotojo pasiūlyto įsipareigojimo negalima priimti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos ir Kazachstano kilmės silikomanganui (įskaitant ferosilikomanganą), klasifikuojamam KN kodais 7202 30 00 ir ex 8111 00 11 (TARIC kodas 8111001110), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2.   Antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Šalis

Gamintojas

Muito norma

Kazachstanas

Visoms bendrovėms

6,5 %

KLR

Visoms bendrovėms

8,2 %

3.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Tyrimas dėl importuojamo Ukrainos kilmės silikomangano nutraukiamas.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. gruodžio 4 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

F. TEIXEIRA DOS SANTOS


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

(2)  OL C 214, 2006 9 6, p. 14.

(3)  OL L 62, 1998 3 3, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 154/2003 (OL L 25, 2003 1 30, p. 25).


5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/32


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1421/2007

2007 m. gruodžio 4 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2007 m. gruodžio 5 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. gruodžio 4 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 756/2007 (OL L 172, 2007 6 30, p. 41).


PRIEDAS

prie 2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

IL

114,0

MA

63,5

SY

68,2

TR

97,5

ZZ

85,8

0707 00 05

JO

196,3

MA

52,5

TR

80,2

ZZ

109,7

0709 90 70

MA

57,9

TR

82,6

ZZ

70,3

0709 90 80

EG

301,9

ZZ

301,9

0805 10 20

AR

28,9

AU

15,0

SZ

38,2

TR

50,7

ZA

40,1

ZW

17,7

ZZ

31,8

0805 20 10

MA

66,5

ZZ

66,5

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

CN

62,5

HR

21,2

IL

66,9

TR

81,9

UY

95,3

ZZ

65,6

0805 50 10

EG

61,3

TR

102,4

ZA

104,9

ZZ

89,5

0808 10 80

AR

87,7

CA

87,3

CL

86,0

CN

78,9

MK

31,5

US

83,6

ZA

95,7

ZZ

78,7

0808 20 50

AR

71,1

CN

45,5

TR

141,1

ZZ

85,9


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ žymi „kitą kilmę“.


5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/34


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1422/2007

2007 m. gruodžio 4 d.

iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/17/EB ir 2004/18/EB nuostatas dėl ribų, taikomų sudarant viešojo pirkimo sutartis

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (1), ypač į jos 69 straipsnį,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (2), ypač į jos 78 straipsnį,

pasikonsultavusi su Viešųjų sutarčių patariamuoju komitetu,

kadangi:

(1)

1994 m. gruodžio 22 d. Sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (3) Taryba patvirtino Susitarimą dėl viešųjų pirkimų (toliau – susitarimas). Susitarimą reikėtų taikyti visoms viešojo pirkimo sutartims, kurių vertė pasiekia arba viršija susitarime nurodytas specialiosiomis skolinimosi teisėmis išreikštas sumas (toliau – ribos).

(2)

Direktyvų 2004/17/EB ir 2004/18/EB vienas iš tikslų – sudaryti sąlygas, kad perkančiosios organizacijos, taikančios minėtas direktyvas, tuo pat metu sugebėtų vykdyti ir susitarime nustatytus įpareigojimus. Todėl tomis direktyvomis nustatytos viešųjų sutarčių ribos, kurioms taip pat taikomas susitarimas, turi būti suderintos taip, kad jos atitiktų susitarime nustatytų ribų lygiareikšmę vertę eurais, suapvalintą iki artimiausio tūkstančio.

(3)

Siekiant nuoseklumo, taip pat reikėtų suderinti direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB nustatytas ribas, kurioms susitarimas netaikomas.

(4)

Todėl direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2004/17/EB iš dalies keičiama taip:

1)

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

a punkte suma „422 000 EUR“ pakeičiama į „412 000 EUR“;

b)

b punkte suma „5 278 000 EUR“ pakeičiama į „5 150 000 EUR“.

2)

61 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalyje suma „422 000 EUR“ pakeičiama į „412 000 EUR“;

b)

2 dalyje suma „422 000 EUR“ pakeičiama į „412 000 EUR“.

2 straipsnis

Direktyva 2004/18/EB iš dalies keičiama taip:

1)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

a punkte suma „137 000 EUR“ pakeičiama į „133 000 EUR“;

b)

b punkte suma „211 000 EUR“ pakeičiama į „206 000 EUR“;

c)

c punkte suma „5 278 000 EUR“ pakeičiama į „5 150 000 EUR“.

2)

8 straipsnio 1 pastraipa iš dalies keičiama taip:

a)

a punkte suma „5 278 000 EUR“ pakeičiama į „5 150 000 EUR“;

b)

b punkte suma „211 000 EUR“ pakeičiama į „206 000 EUR“.

3)

56 straipsnyje suma „5 278 000 EUR“ pakeičiama į „5 150 000 EUR“.

4)

63 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje suma „5 278 000 EUR“ pakeičiama į „5 150 000 EUR“.

5)

67 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

a punkte suma „137 000 EUR“ pakeičiama į „133 000 EUR“;

b)

b punkte suma „211 000 EUR“ pakeičiama į „206 000 EUR“;

c)

c punkte suma „211 000 EUR“ pakeičiama į „206 000 EUR“.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. gruodžio 4 d.

Komisijos vardu

Charlie McCREEVY

Komisijos narys


(1)  OL L 134, 2004 4 30, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2006/97/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 107).

(2)  OL L 134, 2004 4 30, p. 114. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/97/EB.

(3)  OL L 336, 1994 12 23, p. 1.


5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/36


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1423/2007

2007 m. gruodžio 4 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1291/2000, nustatantį bendrąsias išsamias taisykles dėl importo ir eksporto licencijų bei išankstinio nustatymo sertifikatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį, ir kitų reglamentų dėl bendro žemės ūkio produktų rinkų organizavimo atitinkamus straipsnius,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1291/2000 (2) 19 straipsnyje numatyta galimybė išduoti elektronines importo ir eksporto licencijas bei sertifikatus.

(2)

Patirtis parodė, kad, siekiant padidinti importo ir eksporto operacijų efektyvumą, galima pakeisti 25 straipsnio nuostatas, kad būtų aišku, jog kompetentinga valstybės narės institucija gali saugoti ir tvarkyti licencijas ir sertifikatus elektronine forma, užuot išdavusi juos importuotojams ar eksportuotojams, ir jog su eksportu susijusius duomenis įvedus ir perdavus elektronine forma licenciją ar sertifikatą išdavusiai institucijai taip pat galima elektronine forma daryti įrašus elektroninėje eksporto licencijoje ar sertifikate ir ją (jį) patvirtinti.

(3)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1291/2000 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka visų susijusių vadybos komitetų nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Nepaisant 24 straipsnio nuostatų, valstybė narė gali leisti, kad licencija arba sertifikatas būtų:

a)

pateikta (-as) ją (jį) išdavusiai institucijai arba už grąžinamosios išmokos sumokėjimą atsakingai institucijai;

b)

saugoma (-as) ją (jį) išdavusios institucijos arba už grąžinamosios išmokos sumokėjimą atsakingos institucijos duomenų bazėje tais atvejais, kai taikomas 19 straipsnis.“

b)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Valstybė narė nusprendžia, kuri institucija daro įrašus licencijose ir sertifikatuose ir jas (juos) patvirtina.

Tačiau taip pat laikoma, kad licencijoje ar sertifikate įrašas padarytas ir patvirtintas ir kad licencija ar sertifikatas patvirtinta (-as), jeigu:

a)

dokumentas, kuriame nurodytas eksportuotas kiekis, suformuojamas kompiuteriu; šis dokumentas turi būti pridėtas prie licencijos ar sertifikato ir susegtas su ja (juo);

b)

eksportuotas kiekis įvestas į atitinkamos valstybės narės oficialią elektroninę duomenų bazę, ir yra ryšys tarp šios informacijos ir elektroninio sertifikato. Valstybės narės gali nuspręsti archyvuoti šią informaciją – išsaugoti popieriuje atspausdintus elektroninius dokumentus.

Įrašo data laikoma deklaracijos priėmimo data, kaip nurodyta 24 straipsnio 1 dalyje.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. gruodžio 4 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 270, 2003 10 21, p. 78. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 735/2007 (OL L 169, 2007 6 29, p. 6).

(2)  OL L 152, 2000 6 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2006 (OL L 365, 2006 12 21, p. 52).


5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/38


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1424/2007

2007 m. gruodžio 4 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2304/2002, įgyvendinantį Tarybos sprendimą 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos, ir paskirstantis orientacines sumas pagal dešimtąjį Europos plėtros fondą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Tarybos sprendimą 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (1), ypač į jo 23 straipsnį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2304/2002, įgyvendinantį Tarybos sprendimą 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (2),

atsižvelgdama į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų vidaus susitarimą dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansavimo programą vadovaujantis AKR ir EB partnerystės susitarimu ir dėl finansinės pagalbos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis (3) (toliau – dešimtąjį EPF įsteigiantis vidaus susitarimas),

atsižvelgdama į dešimtajam EPF taikomą finansinį reglamentą (4),

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 2304/2002, priimto pagal Užjūrio asociacijos sprendimo 23 straipsnį, nuostatos turėtų būti suderintos su to sprendimo pakeitimais, atsižvelgiant į naujai įsteigtą dešimtąjį Europos plėtros fondą (toliau – dešimtasis EPF). Jos taip pat turėtų būti suderintos su 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašyto Afrikos, Karibų bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo (5) (AKR ir EB partnerystės susitarimas) IV priedo atitinkamų straipsnių pakeitimais.

(2)

Atsižvelgiant į užjūrio šalių ir teritorijų (toliau – UŠT) konkrečius poreikius, gebėjimus ir apribojimus, dešimtojo EPF finansinė parama UŠT turėtų būti skirta kaip biudžeto parama, jei tik UŠT viešosios išlaidos bus valdomos pakankamai skaidriai, atskaitingai ir veiksmingai. Be to, UŠT viešųjų pirkimų procedūros turėtų atitikti dešimtojo EPF finansinio reglamento skaidrumo ir atvirumo standartus. Vadovaujantis pagal devintąjį EPF įgyta patirtimi, dešimtojo EPF finansinė pagalba, kaip parama projektams ar programoms, turėtų būti teikiama tik išimtinėmis aplinkybėmis, visų pirma kai nėra įvykdytos sąlygos biudžeto paramai gauti.

(3)

Kaip jų priėmimo sąlyga, turėtų būti patikrinta, ar Bendrojo programavimo dokumentuose (BPD) yra visi būtini elementai, kad Komisija galėtų priimti Užjūrio asociacijos sprendimo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytą sprendimą dėl finansavimo.

(4)

Pagal Užjūrio asociacijos sprendimo II Aa priedo 3 straipsnio 1 dalį visuose BPD ypatingas dėmesys prireikus turėtų būti skiriamas veiksmams, kuriais siekiama stiprinti pagalbą gaunančių UŠT valdymą ir institucinius gebėjimus ir, kai tinkama, galimam numatomų veiksmų tvarkaraščiui, įskaitant finansų, mokesčių ir teismų sritis.

(5)

Būtina numatyti lėšų pagal dešimtąjį EPF regioniniam bendradarbiavimui ir integracijai remti programavimą, siekiant stiprinti UŠT gebėjimą įveikti sunkumus, kuriuos jos patiria kaip mažos mikroekonominės salų valstybės, pavyzdžiui, didinant pasirengimą regioninėms nelaimėms ir imantis jų pasekmių sušvelninimo iniciatyvų. Šiuo atžvilgiu reikėtų užtikrinti paramos regioniniam bendradarbiavimui ir integracijai bei paramos teritoriniu lygmeniu koordinavimą. Taip pat reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į UŠT, AKR valstybių ir, derinant su kitomis Bendrijos finansinėmis priemonėmis, Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje minimų atokiausių regionų bendradarbiavimą.

(6)

Pagal dešimtąjį EPF pagalbą gaunančioms UŠT skiriamos orientacinės sumos turėtų būti nustatytos pagal Užjūrio asociacijos sprendimo II Aa priedo 3 straipsnio 5 dalį.

(7)

Dėl šiame reglamente numatytų priemonių konsultuotasi su UŠT.

(8)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Užjūrio asociacijos sprendimo 24 straipsnį įkurto EPF ir UŠT komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2304/2002 iš dalies keičiamas taip:

1.

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Dalykas

Šis reglamentas nustato Komisijos valdomos Bendrijos finansinės pagalbos iš dešimtojo Europos plėtros fondo (EPF), teikiamos užjūrio šalims ir teritorijoms (UŠT), programavimo, įgyvendinimo ir kontrolės procedūras pagal Užjūrio asociacijos sprendimo ir dešimtajam EPF taikomo finansinio reglamento nuostatas.“

2.

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Teritorinis programavimas

Veikla, finansuojama negrąžintina parama pagal dešimtąjį EPF vadovaujantis Užjūrio asociacijos sprendimu, programuojama kuo greičiau po dešimtąjį EPF įsteigiančio vidaus susitarimo įsigaliojimo, priimant Bendrąjį programavimo dokumentą (BPD) pagal šio reglamento priede pateiktą modelį.“

3.

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

BPD rengimas

1.   Kompetentingos UŠT institucijos parengia BPD pasiūlymą, kuo plačiau pasikonsultavusios su suinteresuotais plėtros procesu asmenimis, ir atkreipia dėmesį į buvusias pamokas ir geriausią praktiką.

Kiekvienas BPD pasiūlymas pritaikomas prie kiekvienos UŠT poreikių ir konkrečių aplinkybių. Jame numatomi į rezultatą orientuoti rodikliai, kurie turės būti stebimi, ir skatinama vietos lygiu prisiimti atsakomybę už bendradarbiavimo programas.

2.   UŠT, suinteresuota valstybė narė ir Komisija keičiasi nuomonėmis dėl BPD pasiūlymo per atitinkamą delegaciją, jei taikytina.

UŠT pateikia visą būtiną informaciją, įskaitant ekonominio pagrįstumo tyrimų rezultatus, kad Komisija galėtų kuo veiksmingiau įvertinti BPD projektą.

3.   Dešimtojo EPF finansinis įnašas iš esmės teikiamas kaip biudžeto parama, išskyrus išimtines ir tinkamai pagrįstas aplinkybes.

Jeigu nėra įvykdytos biudžeto paramos sąlygos, BPD turi būti numatytos priemonės sudaryti sąlygas biudžeto paramai.

Pažymimi visi UŠT atliktos analizės ir Bendrijos analizės skirtumai.“

4.

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Komisijos atliekamas BPD vertinimas

Komisija įvertina BPD pasiūlymą ir nustato, ar jame yra visi būtini elementai ir ar jis atitinka Užjūrio asociacijos sprendimo, šio reglamento ir atitinkamų Bendrijos politikos sričių tikslus.

Komisija taip pat įvertina BPD pasiūlymą ir nustato, ar jame yra visi būtini elementai, leidžiantys Komisijai priimti Užjūrio asociacijos sprendimo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytą sprendimą dėl finansavimo.

Apie gautą projektą ji praneša Europos investicijų bankui.

Nepažeisdama 4 straipsnio 3 dalies, Komisija nusprendžia, ar dešimtojo EPF finansinė pagalba turi būti teikiama kaip biudžeto parama, prieš tai preliminariai įvertinusi viešųjų išlaidų valdymo skaidrumą, atskaitingumą ir veiksmingumą bei viešųjų pirkimų atvirumą ir skaidrumą vadovaujantis dešimtajam EPF taikomame finansiniame reglamente nurodytais standartais, ar ši parama turi būti teikiama kaip parama programoms ir projektams.“

5.

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Regioninės programos

1.   3–5 straipsniai taikomi mutatis mutandis finansinei paramai regioniniam bendradarbiavimui ir integracijai pagal Užjūrio asociacijos sprendimo II Aa priedo 3 straipsnio 2 dalį.

Vertindama pasiūlymus, Komisija ypač atsižvelgia į tikėtiną poveikį paramą gaunančios UŠT integracijai regione, kuriam ji priklauso.

Kiek tai įmanoma, užtikrinamas koordinavimas su programomis teritoriniu lygmeniu ir su veiksmais, kuriuose dalyvauja AKR valstybės ir (arba) atokiausi regionai, nurodyti Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje. Tam gali prireikti nustatyti prioritetus ir konkrečius išteklius, siekiant stiprinti bendradarbiavimą su AKR valstybėmis ir (arba) atokiausiais regionais, ir bendro intereso veiksmų nustatymo bei atrankos koordinavimo ypatumus.

Prieš įsipareigojimą dėl išlaidų Komisija priima sprendimą dėl finansavimo, taikomą paramai projektams ir programoms.

2.   Siekiant pakankamo masto ir didesnio veiksmingumo, regioninių programų, kuriose yra aiškus teritorinis komponentas, finansavimui galima kartu naudoti regionines ir teritorines lėšas.

3.   8 ir 16–30 straipsniai regioninėms programoms taikomi mutatis mutandis.“

6.

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Rezervo panaudojimas

1.   Komisija Užjūrio asociacijos sprendimo II Aa priedo 3 straipsnio 4 dalies b punkte minėtiems tikslams B rezervo lėšas skirsto remdamasi šio reglamento 22 straipsnyje minėtu svarstymu laikotarpio viduryje. Komisija atitinkamai patikslina jau paskirstytas orientacines sumas ir apie savo sprendimą dėl naujai paskirstytų sumų praneša UŠT ir valstybėms narėms.

2.   Kad būtų galima skirti lėšas, nustatytas Užjūrio asociacijos sprendimo 28 straipsnyje ir II D priede, bet kuri UŠT, kuri mano esanti tinkama ten nustatytai paramai gauti, pateikia išsamų pagal Komisijos pateiktą formą parašytą prašymą, kuriame pateikia visą informaciją, kurios reikia jai įvertinti.

Prašymas pateikiamas Komisijai ne vėliau kaip iki kitų metų, einančių po metų, kuriems prašoma papildomos paramos, pabaigos.

Komisija kuo greičiau apie savo sprendimą praneša UŠT.“

7.

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Įsipareigojimai

1.   Įsipareigojimus dėl išlaidų, skirtų UŠT finansinei pagalbai, Komisija numato vadovaudamasi dešimtajam EPF taikomu finansiniu reglamentu.

2.   Kai veikla yra numatyta BPD, prieš įsipareigojimą dėl išlaidų Komisija priima sprendimą dėl finansavimo, iš esmės skirto biudžeto paramai, išskyrus išimtines ir tinkamai pagrįstas aplinkybes.

3.   Kai veikla nėra numatyta BPD, išlaidas pagal nepaskirstytą B rezervą, atidėtą pagal Užjūrio asociacijos sprendimo II Aa priedo 3 straipsnio 4 dalį, Komisija numato ir įgyvendina pagal dešimtajam EPF taikomą finansinį reglamentą.“

8.

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Mokėjimus atliekantys subjektai

UŠT finansinės institucijos, kuriose Komisija, vadovaudamasi dešimtajam EPF taikomu finansiniu reglamentu, atidaro sąskaitas, skirtas bendradarbiavimo su UŠT įgyvendinimui, atlieka „mokėjimus atliekančių subjektų“ funkciją.

Už indėlius, laikomus mokėjimus atliekančiuose Bendrijos subjektuose, mokamos palūkanos.

Mokėjimus atliekantys subjektai už savo paslaugas negauna jokio atlyginimo, ir už lėšų indėlius palūkanos nemokamos.“

9.

10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Bendrieji sutarčių nuostatai

1.   Procedūros, reglamentuojančios sutarčių sudarymą, nurodomos finansiniuose susitarimuose.

2.   Kai finansinė pagalba skiriama kaip biudžeto parama, taikomos atitinkamos UŠT viešųjų pirkimų procedūros.

3.   Visais kitais atvejais, su kuo sudaryti sutartį, nustatoma vadovaujantis dešimtajam EPF taikomo finansinio reglamento nuostatomis.“

10.

13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

Delegacijos

1.   Kai Komisijai atstovauja delegacija, kuriai vadovauja delegacijos vadovas, ji apie tai praneša atitinkamai UŠT. Tokiais atvejais taikomos dešimtajam EPF taikomos finansinio reglamento nuostatos dėl perįgaliotų leidimus duodančių pareigūnų ir apskaitos pareigūnų.

2.   Delegacijos vadovas yra pagrindinis asmuo ryšiams su įvairiais atitinkamoje UŠT bendradarbiaujančiais asmenimis palaikyti. Jis bendradarbiauja ir glaudžiai dirba su leidimus duodančiu teritorijos pareigūnu.

3.   Delegacijos vadovas gali duoti būtinus nurodymus ir jam perduodami įgaliojimai, siekiant palengvinti ir paspartinti visus veiksmus pagal šį reglamentą.

4.   Delegacijos vadovas reguliariai informuoja UŠT valdžios institucijas apie Bendrijos veiklą, kuri gali būti tiesiogiai susijusi su Bendrijos ir atitinkamos UŠT bendradarbiavimu.“

11.

14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Leidimus duodantis teritorijos pareigūnas

1.   Kiekvienos UŠT Vyriausybė paskiria leidimus duodantį teritorijos pareigūną jai atstovauti visokioje veikloje, finansuojamoje iš EPF išteklių, kuriuos valdo Komisija ir Bankas. Leidimus duodantis teritorijos pareigūnas paskiria vieną ar daugiau savo pavaduotojų, kad šie jį pavaduotų, kai jis negali vykdyti savo pareigų, ir praneša Komisijai apie tokį paskyrimą. Jei yra įvykdytos su instituciniais gebėjimais ir geru finansų valdymu susijusios sąlygos, leidimus duodantis teritorijos pareigūnas gali perduoti savo atitinkamų programų ir projektų įgyvendinimo funkcijas atsakingai UŠT administracijos institucijai. Leidimus duodantis teritorijos pareigūnas praneša Komisijai apie visus tokius funkcijų perdavimus.

Jeigu Komisija sužino apie procedūrų, susijusių su EPF išteklių valdymu, vykdymo problemas, ji kartu su leidimus duodančiu teritorijos pareigūnu palaiko visus ryšius, kurie yra būtini padėčiai ištaisyti ir imasi visų būtinų veiksmų.

Leidimus duodantis teritorijos pareigūnas prisiima finansinę atsakomybę tik už jam patikėtas vykdomąsias užduotis.

Jei EPF ištekliai valdomi decentralizuotai ir naudojantis papildomais įgaliojimais, kuriuos gali suteikti Komisija, leidimus duodantis teritorijos pareigūnas:

a)

atsako už bendradarbiavimo įgyvendinimo koordinavimą, programavimą, reguliarią stebėseną ir metines, laikotarpio vidurio ir laikotarpio pabaigos peržiūras, ir, jei taikytina, koordinavimą su paramą teikiančiais subjektais;

b)

glaudžiai bendradarbiaudamas su Komisija, atsako už programų ir projektų parengimą, pateikimą ir vertinimą;

c)

rengia paraiškų medžiagą ir prireikus kvietimų teikti pasiūlymus dokumentus;

d)

teikia paraiškų medžiagą ir prireikus kvietimų teikti pasiūlymus dokumentus Komisijai tvirtinti, prieš paskelbdamas kvietimus teikti paraiškas ir, kai taikytina, kvietimus teikti pasiūlymus;

e)

glaudžiai bendradarbiaudamas su Komisija, skelbia kvietimus teikti paraiškas ir, kai taikytina, kvietimus teikti pasiūlymus;

f)

priima paraiškas ir, kai taikytina, pasiūlymus, ir perduoda paraiškų kopijas Komisijai; pirmininkauja atplėšiant vokus su paraiškomis ir priima sprendimus dėl jų nagrinėjimo rezultatų paraiškų galiojimo laikotarpiu, atsižvelgdamas į sutarčių patvirtinimui būtiną laiką;

g)

kviečia Komisiją dalyvauti atplėšiant vokus su paraiškomis ir, jei taikytina, pasiūlymais ir praneša Komisijai apie paraiškų nagrinėjimo rezultatus ir siūlymus patvirtinti pasiūlymus sudaryti sutartis ir skirti dotacijas;

h)

teikia Komisijai tvirtinti sutartis ir programų sąmatas bei visus jų priedus;

i)

pasirašo Komisijos patvirtintas sutartis ir jų priedus;

j)

tvirtina ir leidžia išlaidas, neviršydamas jam asignuotų lėšų; ir

k)

vykdydamas veiklą atlieka patikslinimus, būtinus tam, kad ekonominiu ir techniniu požiūriu būtų tinkamai įgyvendintos patvirtintos programos arba projektai.

2.   Leidimus duodantis teritorijos pareigūnas, vykdydamas veiklą, laikydamasis reikalavimo informuoti Komisiją, priima sprendimus:

a)

techniškai derinti ir keisti programų ir projektų detales, jei jos nedaro poveikio priimtam techniniam sprendimui ir neviršija pagal finansavimo susitarimą tikslinimams nustatyto rezervo ribų;

b)

keisti vietą projektų ir programų su daugeliu objektų atveju, kai tai yra pateisinama techniniais, ekonominiais ar socialiniais sumetimais;

c)

skirti baudas ir nuo jų atleisti vėlavimo atvejais;

d)

dėl garantų atleidimo nuo įsipareigojimų veiksmų;

e)

pirkti prekes vietinėje rinkoje neatsižvelgiant į jų kilmę;

f)

naudoti ne UŠT, valstybių narių ar AKR valstybių kilmės statybos įrangą ir mašinas, jei UŠT, valstybėse narėse ar AKR valstybėse panaši įranga ir mašinos nėra gaminamos;

g)

sudaryti sutartis dėl subrangos darbų;

h)

galutinai priimti darbus, jei preliminariame darbų priėmime dalyvavo Komisija, parašu tvirtino atitinkamus protokolus ir atitinkamais atvejais dalyvavo galutinai priimant darbus, visų pirma tais atvejais, kai preliminaraus darbų priėmimo metu padarytos išlygos reikalauja nemažai papildomo darbo; ir

i)

samdyti konsultantus ir kitus techninės pagalbos ekspertus.

3.   Be to, leidimus duodantis teritorijos pareigūnas:

a)

parengia ir, Stebėjimo komitetui pritarus, Komisijai teikia metinę įgyvendinimo ataskaitą;

b)

atlieka 22 straipsnyje nurodytą laikotarpio vidurio peržiūrą;

c)

užtikrina, kad subjektai, dalyvaujantys valdant ir įgyvendinant EPF programas, turėtų arba atskirą apskaitos sistemą, arba atitinkamą apskaitos kodą visiems su pagalba susijusiems sandoriams; ir

d)

imasi visų būtinų priemonių 16, 19, 24 ir 30 straipsnių įgyvendinimui užtikrinti.

4.   Pateikus 21 straipsnyje minėtą metinę įgyvendinimo ataskaitą, Komisija ir leidimus duodantis teritorijos pareigūnas apžvelgia pagrindinius buvusių metų rezultatus.

Po tokios peržiūros Komisija leidimus duodančiam teritorijos pareigūnui gali pateikti pastabų. Leidimus duodantis teritorijos pareigūnas Komisijai praneša apie visus veiksmus, kurių yra imtasi dėl tokių pastabų. Tinkamai pagrįstais atvejais, kai Komisija mano, kad priemonių, kurių yra imtasi, nepakanka, ji gali UŠT ir leidimus duodančiam teritorijos pareigūnui rekomenduoti atlikti patikslinimus, kuriais būtų siekiama pagerinti stebėjimo ir valdymo priemonių veiksmingumą, ir kartu nurodyti tokių rekomendacijų motyvus.

Gavęs tokias rekomendacijas, leidimus duodantis teritorijos pareigūnas vėliau įrodo, kokių priemonių imtasi, siekiant pagerinti stebėjimo ar valdymo priemones, arba paaiškina, kodėl tokių priemonių nebuvo imtasi.“

12.

22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis

Laikotarpio vidurio peržiūra

1.   Laikotarpio vidurio peržiūra atliekama siekiant ištirti BPD pradinius rezultatus, jų svarbą ir įvykdytus planus.

Joje taip pat įvertinamas finansinių išteklių panaudojimas ir stebėjimo bei įgyvendinimo veikla.

2.   Laikotarpio vidurio peržiūra atliekama Komisijos atsakomybe, bendradarbiaujant su leidimus duodančiu teritorijos pareigūnu ir atitinkama valstybe nare.

Laikotarpio vidurio peržiūra paprastai atliekama praėjus 30–42 mėnesiams nuo dešimtąjį EPF įsteigiančio vidaus susitarimo įsigaliojimo.

BPD gali būti numatytas kitoks terminas, visų pirma susijęs su rodiklių, priimtų biudžeto paramos atveju, persvarstymu.

Laikotarpio vidurio peržiūrą atlieka nepriklausomas vertintojas, ji pateikiama Stebėjimo komitetui ir vėliau siunčiama Komisijai.

3.   Komisija išnagrinėja peržiūros tikslingumą ir kokybę, įskaitant EPF skirtus finansus, taikydama BPD apibrėžtus kriterijus.“

13.

27 straipsnis pakeičiamas taip:

„27 straipsnis

EPF skirtų lėšų patikslinimas

Naudodamasi stebėjimo, audito ir įvertinimų rezultatais ir atsižvelgdama į Stebėjimo komiteto pastabas, Komisija savo iniciatyva arba atitinkamos UŠT siūlymu gali tikslinti pradinio BPD sumas ir sąlygas, atsižvelgdama į einamuosius poreikius ir tos UŠT pasiektus rezultatus ir į naujausius turimus tos UŠT statistinius duomenis.

Šis patikslinimas paprastai atliekamas vykdant 22 straipsnyje nurodytą laikotarpio vidurio peržiūrą, pažeidimų atveju – per kuo trumpesnį laiką, pagal Užjūrio asociacijos sprendimo 24 straipsnyje nustatytą tvarką.“

14.

29 straipsnis pakeičiamas taip:

„29 straipsnis

Sumų susigrąžinimas ir grąžinamos sumos

1.   Visos sumos, kurias reikia grąžinti Komisijai, grąžinamos iki susigrąžinimo pavedime, parengtame pagal dešimtajam EPF taikomą finansinį reglamentą, nustatytos datos. Ta data yra paskutinė antro mėnesio nuo pavedimo išdavimo datos diena.

2.   Vėluojant grąžinti sumas, nuo jų skaičiuojami delspinigiai nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos datos iki faktinio grąžinimo dienos. Tokiems delspinigiams taikoma norma, kurią Europos centrinis bankas taikė savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms pirmą mėnesio, kurį turi būti grąžintos sumos, darbo dieną, padidinus ją vienu su puse procentinio punkto.

3.   Leidimus duodantis teritorijos pareigūnas tvarko gražintinų jau išmokėtų iš Bendrijos pagalbos sumų apskaitą ir užtikrina, kad sumos būtų grąžinamos be jokio nepateisinamo vėlavimo.

Gavėjas grąžina visas grąžintinas sumas kartu su delspinigiais, išskaitydamas atitinkamas sumas iš Komisijai teikiamos kitos savo išlaidų ataskaitos ir prašymo išmokėti arba, kai to nepakanka, grąžindamas sumas Bendrijai.

Leidimus duodantis teritorijos pareigūnas Komisijai kartą per metus siunčia ataskaitą apie grąžintinas tą dieną sumas, suskirstytas pagal susigrąžinimo procedūrų pradžios metus.“

15.

Priedas pakeičiamas nauju priedu, kurio tekstas pateikiamas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Vadovaujantis Užjūrio asociacijos sprendimo II Aa priedo 3 straipsnio 5 dalimi, orientacinės pagal dešimtąjį EPF paskirstytos sumos yra tokios:

(mln. EUR)

UŠT

Dešimtojo EPF pradinis orientacinis paskirstymas

Naujoji Kaledonija

19,81

Prancūzijos Polinezija

19,79

Volisas ir Futūna

16,49

Majotas

22,92

Sen Pjeras ir Mikelonas

20,74

Aruba

8,88

Olandijos Antilai

24

Falklando salos

4,13

Turkso ir Caicoso salos

11,85

Angilija

11,7

Montseratas

15,66

Šv. Elenos sala ir Pavaldžios Teritorijos (Ascensionas, Tristan da Kunja salos)

16,63

Pitcairnas

2,4

Regioninis bendradarbiavimas ir integracija

40

Nepaskirstytasis B rezervas

15

3 straipsnis

Šis reglamentas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas įsigalioja dešimtąjį EPF įsteigiančio vidaus susitarimo įsigaliojimo dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. gruodžio 4 d.

Komisijos vardu

Louis MICHEL

Komisijos narys


(1)  OL L 314, 2001 11 30, p. 1. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2007/249/EB (OL L 109, 2007 4 26, p. 33).

(2)  OL L 348, 2002 12 21, p. 82.

(3)  OL L 247, 2006 9 9, p. 32.

(4)  Dar nepaskelbta – COM(2007) 410 galutinis, 2007 7 16.

(5)  OL L 317, 2000 12 15, p. 3. Susitarimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais AKR ir EB Ministrų Tarybos sprendimu Nr. 1/2006 (OL L 247, 2006 9 9, p. 22).


PRIEDAS

„PRIEDAS

TIPINĖ UŽJŪRIO ŠALIŲ IR TERITORIJŲ BENDRŲJŲ PROGRAMAVIMO DOKUMENTŲ STRUKTŪRA PAGAL DEŠIMTĄJĮ EPF

Visą tekstą, įskaitant santrauką ir 1–6 skyrius, turėtų sudaryti ne daugiau kaip 15 puslapių (Word skaičiavimas) ir priedai.

A DALIS.   BENDRADARBIAVIMO STRATEGIJA

Santrauka

BPD pradžioje turėtų būti pateikiama pusės puslapio santrauka. Joje turėtų būti aptarti pagrindiniai sunkumai, su kuriais UŠT vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu susiduria politikos, institucijų, ekonomikos, socialinėje ar aplinkosaugos srityse, pagrindinis BPD tikslas, pagrindinės priežastys, kodėl pasirinkta tikslinė sritis, ir bendras lėšų paskirstymas.

1 skyrius.   EB bendradarbiavimo tikslai

Šiame skyriuje aiškiai nurodyti plataus masto EB bendradarbiavimo tikslai, nustatyti EB sutartyje, Užjūrio asociacijos sprendime, tarptautiniuose susitarimuose ir naujausiame pranešime dėl EB vystymosi politikos.

2 skyrius.   Politinės, ekonominės, socialinės ir aplinkosaugos padėties vertinimas

Čia turėtų būti aptarti pagrindiniai vidaus politikos pokyčiai ir (arba) klausimai bei reikšmingi išorės aspektai, įskaitant politinę padėtį, prekybos aspektus, ekonominę ir socialinę padėtį, aplinkosaugos klausimus ir galiausiai esamų politikos sričių ir vidutinio laikotarpio siekių tvarumą.

Tai turėtų būti analitinio, o ne vien aprašomojo pobūdžio tekstas. Analizė turi būti pagrįsta dialogu, parengta glaudžiai bendradarbiaujant su kitais paramą teikiančiais subjektais (jei taikytina) ir nevyriausybinių organizacijų atstovais.

Prireikus reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tarptautinių gero valdymo principų įgyvendinimą finansų, mokesčių ir teismų srityse bei reformų šioje srityje mastą ir tvarkaraštį.

Taip pat ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į naujausių statistinių duomenų prieinamumą.

3 skyrius.   UŠT politinė darbotvarkė

Šiame skyriuje turėtų būti glaustai aprašyti valdžios tikslai ir siekiai, nurodyti oficialiuose politiniuose dokumentuose, vidutinio laikotarpio ar ilgalaikiuose planuose, reformų strategijose ar vystymo programose. Šis skyrius turėtų būti užbaigtas nurodymu, kaip valdžia siūlo pasiekti šiuos tikslus.

4 skyrius.   Buvusio ir tebevykstančio EB bendradarbiavimo įvertinimas

Šiame skyriuje turėtų būti trumpai aprašyti praeityje vykusio ir tebevykstančio EB bendradarbiavimo rezultatai ir įgyta patirtis. Turėtų būti apsvarstytos su atitinkamais UŠT, konkrečių sektorių ar projektų vertinimais susijusios rekomendacijos.

Dalyje apie tvarumą (EB politikos sričių derinys) turėtų būti įvertinti BPD ir kitų Bendrijos politikos sričių, išteklių ir priemonių ryšiai. Turėtų būti nurodytos ES valstybių narių ir kitų paramą teikiančių subjektų (jei taikytina) programos. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti teritorinių ir regioninių programų koordinavimui ir bendradarbiavimui su AKR valstybėmis ir Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje minimais atokiausiais regionais.

5 skyrius.   Atsako strategija

Šiame skyriuje turėtų būti nurodytos pasirinktos strateginės EB bendradarbiavimo kryptys, nurodant, ties kuria sritimi ir (arba) sektoriumi bus sukoncentruota parama. Šios kryptys turėtų logiškai išplaukti iš:

EB politikos tikslų;

UŠT padėties ir jos vystymosi strategijos analizės, nustatant paramos strategijos svarbą ir tvarumą;

išvadų, kurios buvo padarytos atsižvelgiant į bet kurį „politikos sričių derinį“ ir (arba) tvarumo analizę;

orientacinio turimų lėšų kiekio;

patirties, įgytos iš buvusios ir tebevykdomos EB veiklos;

papildomumo, atsižvelgiant į kitų pagrindinių paramą teikiančių subjektų paramą ir UŠT Vyriausybės programas. Bendrijos pagalba turėtų būti skiriama toms sritims, kuriose ji turi lyginamąjį pranašumą ar konkrečios patirties.

Šiame skyriuje taip pat turėtų būti glaustai įvertinti instituciniai gebėjimai ir, kai taikytina, aptartas galimas poreikis imtis veiksmų institucinio ir gebėjimų vystymo srityje arba prireikus remti veiksmus, skirtus stiprinti valdymą, įskaitant finansų, mokesčių ir teismų srityse, kai taikytina.

Kai parama programoms ar projektams siūloma kaip finansavimo priemonė, turėtų būti aprašytos išimtinės ir tinkamai pagrįstos aplinkybės, neleidžiančios teikti pagalbos kaip biudžeto paramos. Jei nėra įvykdytos biudžeto paramos teikimo sąlygos, reikėtų aprašyti, kokių priemonių bus imtasi siekiant užtikrinti, kad būtų sukurtos sąlygos biudžeto paramai skirti.

B DALIS.   TERITORIJOS PROGRAMA

6 skyrius.   Teritorijos programa

Šiame skyriuje turi būti pristatyta UŠT teritorijos programa, pagrįsta strategine analize ir visiškai su ja suderinta. Teritorijos programa yra sudedamoji BPD dalis ir ją turėtų sudaryti šie skirsniai:

A VARIANTAS.   SEKTORINĖS POLITIKOS PARAMOS PROGRAMA

Identifikaciniai duomenys

Pavadinimas

 

Bendra vertė

Nurodyti: EB įnašas ir, jei taikytina, paramą gaunančios UŠT (ir kitų paramą teikiančių subjektų, jei taikytina) įnašas

Pagalbos metodas / valdymo būdas

Sektorinės politikos paramos programa:

sektorinė biudžeto parama (centralizuotas valdymas);

bendro finansavimo fondas (pulas) (centralizuotas (tiesioginis arba netiesioginis) / decentralizuotas / arba jungtinis valdymas);

projekto metodas (centralizuotas (tiesioginis arba netiesioginis) / decentralizuotas/jungtinis valdymas).

DAC-kodas

 

Sektorius

 

1.   Loginis pagrindimas ir UŠT padėtis

Ekonominė ir socialinė padėtis

Pagrindinės makroekonominės padėties vertinimo išvados, visų pirma vidutinio laikotarpio ir ilgalaikės perspektyvos požiūriu.

Jei biudžeto parama naudojama kaip finansavimo priemonė, būtina nurodyti:

makroekonominę padėtį: BVP struktūra, naujausi ekonominės veiklos rezultatai ir numatomos tendencijos, apimančios BVP augimą ir infliaciją; viešieji finansai, biudžeto deficitas, skolų našta ir įsiskolinimų suma; išlaidų dalis pagrindiniuose sektoriuose; einamųjų mokėjimų ir kapitalo sąskaitos balansas, rezervai; pinigų politikos padėtis; išorės paramos vaidmuo ekonomikoje; santykiai su Tarptautiniu valiutos fondu.

Duomenys apie skurdą ir jo tendencijos: realiojo BVP pokyčiai vienam gyventojui; augimo tempo ir siekio mažinti skurdą derėjimas; tyrimų skurdo srityje rezultatai; pagrindinių socialinių rodiklių padėtis, palyginti su kitomis valstybėmis; paskutinių metų rodiklių pokyčiai (jei tokios informacijos yra).

Kad yra įvykdytas atitinkamas tinkamumo gauti biudžeto paramą kriterijus, t. t. kad yra susiklosčiusi pakankamai stabili makroekonominė padėtis.

Paramą gaunančios UŠT bendradarbiavimo politika

Pagrindiniai politiniai ir strateginiai prioritetai bei kryptys:

pagrindinės nacionalinės vystymosi politikos ir strategijos ypatybės (esamos padėties analizė, politikos ir strategijos nurodymas, veiksmų planas (-ai), vidutinio laikotarpio finansinės perspektyvos ir biudžetas, veiklos rezultatų matavimai, stebėsena ir vertinimas);

politikos ir strategijos realumas (pvz., augimo ir skurdo mažinimo santykis, strateginės kryptys);

kiek politiką ir strategiją formuoja Vyriausybė apskritai ir atitinkamo sektoriaus ministerija konkrečiai.

Valdžios sektoriaus programa

Valdžios sektoriaus programos kilmė ir statusas:

pagrindinės sektoriaus politikos, sektoriaus biudžeto ir jo vidutinio laikotarpio finansinių perspektyvų (jei tokių yra) vertinimo išvados, taip pat ryšys su teritorijos strategine sistema;

institucinių gebėjimų įvertinimas;

bendra sektorinių politikos sričių ir strategijų įgyvendinimo priežiūros sistema.

Jei biudžeto parama naudojama kaip finansavimo priemonė, pateikite pagrindines viešųjų finansų valdymo vertinimo išvadas:

esamos viešųjų finansų valdymo sistemos kokybė, įskaitant konkrečiam sektoriui būdingus su viešųjų finansų valdymu susijusius aspektus ir reformas;

viešųjų finansų valdymo gerinimo proceso įvertinimas.

Jei naudojama biudžeto parama, nurodykite, kad yra įvykdyti atitinkami tinkamumo kriterijai:

tiksliai apibrėžta sektoriaus politika ir

tiksliai apibrėžta viešųjų finansų valdymo gerinimo programa.

Įgyta patirtis

Būtina remtis apžvalgomis, vertinimais, stebėsenos rezultatais ir atitinkamų ankstesnių veiksmų vertinimais.

Papildomos priemonės

Bendra tebevykdomų EB priemonių apžvalga, kitų paramą teikiančių subjektų ir (arba) paramą gaunančios UŠT priemonės, papildančios šią priemonę.

Paramą teikiančių subjektų koordinavimas

Paramą gaunančios UŠT ir (arba) kitų paramą teikiančių subjektų, visų pirma valstybių narių, koordinavimo proceso aprašymas.

2.   Aprašymas

Tikslai ir numatomi rezultatai

Valdžios sektoriaus programos tikslai ir pagrindiniai elementai ir su šia programa susiję dabartinės sektoriaus politikos paramos programos tikslai.

Rezultatai, kurių tikimasi iš valdžios sektoriaus programos ir sektoriaus politikos paramos programos; konkreti veikla, kurios bus imtasi pagal sektoriaus politikos paramos programą.

Dalyviai

Pagrindinių dalyvių, įskaitant paramos gavėjus, aprašymas; konsultacijos su pilietine visuomene ir kitais partneriais; institucinių gebėjimų turėjimas ir įvertinimas.

Rizika ir prielaidos

Pagrindinės rizikos nurodymas ir riziką mažinančių priemonių apžvalga; siūlomų veiksmų tvarumą įrodantys elementai. Jei biudžeto parama naudojama kaip finansavimo priemonė, reikėtų paminėti su tinkamumo kriterijais susijusią riziką.

Susiję klausimai

Aplinkos tvarumas, lyčių lygybė, geras valdymas ir žmogaus teisės.

3.   Įgyvendinimo aspektai

Įgyvendinimo metodas

Pasirinkite atitinkamą variantą pagal pasirinktą finansavimo priemonę:

centralizuotas valdymas,

jungtinis valdymas pasirašant susitarimą su tarptautine organizacija,

decentralizuotas valdymas, pasirašant finansavimo susitarimą su UŠT (šį variantą pasirinkti iš dalies centralizuoto įgyvendinimo ir iš dalies decentralizuoto įgyvendinimo atveju).

Jei viešųjų pirkimų sutartys sudaromos ir dotacijų skyrimo procedūros vykdomos decentralizuotai:

Komisija viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo procedūras kontroliuoja ex ante, jei vertė > 50 000 EUR, ir ex post, jei pirkimo sutarties vertė < 50 000 EUR,

arba

Komisija viešųjų pirkimų procedūras kontroliuoja ex post (visiškas decentralizavimas gali būti pasirinktas tik tuo atveju, jeigu yra visiškai įvykdyti finansiniame reglamente nurodyti decentralizavimo kriterijai).

Decentralizuotų mokėjimų atveju (galima pasirinkti tuo atveju, jei atitinkamų sutarčių skyrimo procedūros yra decentralizuotos):

per programų sąmatas mokėjimai veiklos išlaidoms ir sutartims decentralizuojami neviršijant šių ribų:

Darbai

Prekės

Paslaugos

Dotacijos

< 300 000 EUR

< 150 000 EUR

< 200 000 EUR

≤ 100 000 EUR

arba

mokėjimai visiškai decentralizuojami (visiškas decentralizavimas gali būti pasirinktas tik tuo atveju, jei yra visiškai įvykdyti finansiniame reglamente nustatyti decentralizavimo kriterijai).

Viešųjų pirkimų ir dotacijų skyrimo procedūros

Šį tekstą būtina įtraukti be pakeitimų tai veiklai, kuriai taikomos EB procedūros: „Visos priemonės įgyvendinimo sutartys turi būti skiriamos ir vykdomos pagal Komisijos nustatytas ir paskelbtas procedūras ir tipinius dokumentus dėl išorės veiksmų įgyvendinimo, galiojančius tuo metu, kai yra pradedama atitinkama procedūra.“

Šį tekstą būtiną įtraukti be pakeitimų, jeigu susitarime su tarptautine organizacija numatoma taikyti savo taisykles ir procedūras, kurios atitinka nustatytus tarptautinius standartus: „Visos priemonės įgyvendinimo sutartys turi būti skiriamos ir vykdomos pagal atitinkamos tarptautinės organizacijos nustatytas ir paskelbtas procedūras ir tipinius dokumentus.“

Jei taikomos ne EB taisyklės ir procedūros, jos turėtų būti nurodytos ir atitikti finansiniame reglamente nustatytus kriterijus.

Biudžetas ir tvarkaraštis

Orientacinis visos sumos suskirstymas pagal pagrindines sudedamąsias dalis, įskaitant vertinimą, auditą ir matomumą. Prireikus taip pat nurodyti paramą gaunančios UŠT įnašą pagal biudžeto punktą ir ar šis įnašas mokamas grynaisiais, ar natūra.

Jei tai įmanoma, nurodyti dotacijoms ir viešųjų pirkimų sutartims rezervuoto finansavimo dalis; sutarčių atveju nurodyti pirkimo rūšį (paslaugos, prekės, darbai), o dotacijų skyrimo atveju – pagrindinę numatomų dotacijos gavėjų kategoriją.

Jei taikytina: pateikti orientacinį viešųjų pirkimų procedūrų pradėjimo ar kvietimų teikti pasiūlymus tvarkaraštį.

Jei biudžeto parama naudojama kaip finansavimo priemonė, nurodyti orientacinį mokėjimų tvarkaraštį mėnesiais, prireikus išskiriant fiksuotąsias ir kintamąsias dalis.

Nurodyti veiklos trukmę mėnesiais nuo finansavimo susitarimo pasirašymo (jei finansavimo susitarimas nepasirašomas, tuomet nuo sutarties ar kito įgyvendinimo susitarimo pasirašymo).

Veiklos rezultatų stebėsena ir išmokėjimo kriterijai

Veiklos rezultatų stebėsenos priemonių aprašymas.

Sektoriaus politikos paramos programos veiklos rezultatų rodikliai; derėjimas su bendra valdžios sektoriaus programos veiklos rezultatų vertinimo sistema; veiklos rezultatų stebėsenos procesas; patikros priemonės; veiksmai veiklos rezultatų vertinimui stiprinti (kai taikytina).

Jei biudžeto parama ar bendro finansavimo fondas (pulas) pasirenkamas kaip finansavimo priemonė: bendrosios visų mokėjimo dalių išmokėjimo sąlygos; sritys, kuriose apibrėžiamos konkrečios atskirų mokėjimo dalių išmokėjimo sąlygos.

Sąnaudos, nauda, rezultatai ir kiek įmanoma poveikio rodikliai turėtų būti nurodyti politikos sritims, kurias apima tikslinė sritis. Nurodant rodiklius turi būti atsižvelgta į SMART kriterijus (konkrečius, kurie gali būti įvertinti per trumpą ir (arba) vidutinės trukmės laikotarpį, kuriuos įmanoma pasiekti, kurie yra realūs ir susieti su konkrečiais terminais), nurodyti pradinį lygmenį, planinę užduotį ir aiškų laikotarpį, kad atliekant metinę, laikotarpio vidurio ir pabaigos peržiūras būtų galima atlikti palyginimus.

Vertinimas ir auditas

Vertinimų (laikotarpio vidurio, galutinis, ex post) ir audito tvarkos aprašymas.

Informavimas ir matomumas

Informavimo ir matomumo veiklos aprašymas.

B VARIANTAS.   BENDRA BIUDŽETO PARAMA

Identifikaciniai duomenys

Pavadinimas

 

Bendra vertė

EB įnašas

Pagalbos metodas / valdymo būdas

Bendra biudžeto parama – centralizuotas valdymas

DAC-kodas

 

Sektorius

 

1.   Loginis pagrindimas ir UŠT padėtis

Ekonominė ir socialinė padėtis

Makroekonominė padėtis: BVP struktūra, naujausi ekonominės veiklos rezultatai, apimantys BVP augimą ir infliaciją; viešieji finansai, biudžeto deficitas, skolų našta ir įsiskolinimų suma; išlaidų dalis pagrindiniuose sektoriuose; einamųjų mokėjimų ir kapitalo sąskaitos balansas, rezervai; pinigų politikos padėtis; išorės paramos vaidmuo ekonomikoje; pagrindinių praeities ir numatomų tendencijų suvestinė panaudojant makroekonominius kintamuosius; valstybės partnerės ir Tarptautinio valiutos fondo santykių apibūdinimas; visi specialūs makroekonominės reikšmės UŠT turintys klausimai.

Duomenys apie skurdą ir jo tendencijos: realiojo BVP pokyčiai vienam gyventojui; augimo tempo ir siekio mažinti skurdą derėjimas; tyrimų skurdo srityje rezultatai; pagrindinių socialinių rodiklių padėtis, palyginti su kitomis valstybėmis; paskutinių metų rodiklių pokyčiai (jei tokios informacijos yra).

Nurodyti, kad yra įvykdytas atitinkamas tinkamumo gauti biudžeto paramą kriterijus, t. t. kad yra susiformavusi arba įgyvendinama į stabilumą orientuota makroekonominė politika ir kad šią politiką turėtų remti EB.

Paramą gaunančios UŠT bendradarbiavimo politika ir strategija

Pagrindiniai politikos ir strateginiai prioritetai ir kryptys:

UŠT politika ir strategija:

pagrindinės UŠT politikos ir strategijos ypatybės (dabartinės padėties analizė, politikos ir strategijos nurodymas, veiksmų planas (-ai), vidutinio laikotarpio finansinės perspektyvos ir biudžetas, rezultatyvumo įvertinimas, stebėsena ir vertinimas,

politikos ir strategijos realumas (pavyzdžiui, augimo ir skurdo mažinimo santykis, strateginės kryptys),

politiką ir strategiją kuriantys subjektai.

Veiklos rezultatų įvertinimas: stebėsenos proceso, taikant veiklos rezultatų rodiklius, buvimas, siekiant įvertinti tikslų pasiekimą; Tūkstantmečio plėtros tikslų ir politinio bei ekonominio derinimo su ES atitikimas; programos, kuri užtikrintų naudojamų veiklos rezultatų rodiklių kokybę, buvimas.

Nurodyti, kad yra įvykdytas atitinkamas tinkamumo gauti biudžeto paramą kriterijus, t. t. kad yra vykdoma ar planuojama įgyvendinti gerai apibrėžta vystymosi ar reformos politika ir strategija ir šią politiką turėtų remti EB.

Sektorinės politikos sritys (kai taikytina)

Šioje programoje minimų pagrindinių sektorių ypatybių ir sektorinės politikos prioritetinėse srityse apžvalga.

Viešieji finansai

Svarbiausi su viešaisiais finansais susiję klausimai dviejose pagrindinėse srityse:

Viešųjų finansų valdymas:

esamos viešųjų finansų valdymo sistemos kokybės įvertinimas,

viešųjų finansų valdymo gerinimo proceso įvertinimas, įskaitant UŠT valdžios institucijų įsipareigojimą gerinti viešųjų finansų valdymo veiklos rezultatus; reformos strategijos tinkamumas ir įgyvendinimo laipsnis; gebėjimų vystymo programų tinkamumas ir koordinavimo bei įgyvendinimo laipsnis viešųjų finansų valdymo srityje,

nurodyti, kad yra įvykdytas atitinkamas tinkamumo gauti biudžeto paramą kriterijus, t. t. kad yra patikima ir tinkama programa, skirta tobulinti viešųjų finansų valdymą.

Nacionalinis biudžetas ir vidutinio laikotarpio finansinės perspektyvos: biudžeto paramos dydis, palyginti su biudžetu; biudžeto rūšis ir padengimas (įskaitant biudžeto pajamų ir išlaidų struktūrą; UŠT politikos ir strategijos bei biudžeto asignavimų ir išlaidų derėjimas; biudžeto strategija (įskaitant fiskalinį tvarumą, skolos tvarumą, biudžeto taisykles, finansavimo strategijas); bet koks darbas, kai lėšos panaudojamos veiksmingai; visų vidutinio laikotarpio finansinių perspektyvų (įskaitant padengimą, integravimo arba neintegravimo į biudžeto procesą mastą, perorientavimo pagal politikos sritis ir strategijas mastą) statusas.

Įgyta patirtis

Įgytos patirties trumpas apibūdinimas, įskaitant ankstesnių veiksmų, turinčių reikšmės šiai konkrečiai programai, peržiūrų, vertinimų, stebėsenos ir vertinimų rezultatus.

Papildomi veiksmai

Tebevykdomų EB veiksmų bendras apibūdinimas, kitų paramą teikiančių subjektų ir (arba) paramą gaunančios UŠT veiksmai, papildantys šią priemonę.

Paramą teikiančių subjektų koordinavimas

Paramą gaunančios UŠT ir (arba) kitų paramą teikiančių subjektų, visų pirma valstybių narių, koordinavimo proceso aprašymas.

2.   Aprašymas

Tikslai

Bendri tikslai: kildinami iš UŠT politikos ir strategijos, dažniausiai apima prisidėjimą prie plataus masto plėtros tikslų ir Tūkstantmečio plėtros tikslų, pavyzdžiui, augimo, skurdo mažinimo, saugumo ir geros kaimynystės, integracijos į pasaulio ekonomiką, ekonominės partnerystės.

Paskirtis (konkretus tikslas): kildinama iš UŠT politikos ir strategijos, tai susiję su konkrečiais bendros strategijos aspektais. Dažnai ji susijusi su makroekonominio stabilumo, viešųjų finansų valdymo gerinimu, valdymo ir socialinių paslaugų reformų įgyvendinimu ir veiklos rezultatų gerinimu.

Numatomi rezultatai ir pagrindinė veikla

Numatomi rezultatai: tai dažnai susiję su geresniu viešojo ar bendrojo valdžios sektoriaus veikimu ir jo tiekiamomis prekėmis ar teikiamomis paslaugomis bei tobulinimais viešosios politikos ir viešųjų išlaidų srityje. Šios prekės ir paslaugos būtų tos, kurios prisideda prie bendrų tikslų, kaip ir tos, kurios susijusios su skurdo mažinimu ir Tūkstantmečio plėtros tikslais.

Veikla apima su politiniu dialogu, gebėjimų vystymo veikla, biudžeto paramos išmokėjimo sąlygų priežiūra susijusius klausimus. Priemonės (arba sąnaudos) daugiausia reikš iš biudžeto teikiamą finansinę paramą, nurodant šios paramos dydį, palyginti su pagrindiniais makroekonominiais kintamaisiais.

Dalyviai

Pagrindinių dalyvių, įskaitant naudos gavėjus, aprašymas; konsultavimasis su pilietine visuomene ir kitais partneriais; institucinių gebėjimų turėjimas ir įvertinimas.

Rizika ir prielaidos

Pagrindinės rizikos nustatymas, visų pirma susijusios su tinkamumo gauti paramą kriterijais, ir riziką mažinančių priemonių apžvalga.

Susiję klausimai

Aplinkos tvarumas, lyčių lygybė, geras valdymas ir žmogaus teisės.

3.   Įgyvendinimo aspektai

Biudžetas ir tvarkaraštis

Visas biudžetas ir orientacinis išmokėjimų tvarkaraštis mėnesiais, išskiriant fiksuotąsias ir (arba) kintamąsias dalis, kai taikytina.

Veiklos trukmė nurodyta mėnesiais nuo finansavimo susitarimo pasirašymo dienos.

Biudžeto asignavimai priemonę papildančioms paramos priemonėms.

Biudžeto paramos ypatybės

Nurodyti: tiesioginė / netiesioginė; tikslinė / netikslinė; vidutinio laikotarpio / trumpalaikė politika ir strategija (kai taikytina).

Viešųjų pirkimų ir dotacijų skyrimo procedūros

Tik papildomai paramai, tokiai kaip techninė pagalba, auditas, vertinimas. Šis tekstas turi būti įtrauktas be pakeitimų: „Visos priemonės įgyvendinimo sutartys turi būti skiriamos ir vykdomos pagal Komisijos nustatytas ir paskelbtas procedūras ir tipinius dokumentus dėl išorės veiksmų įgyvendinimo, galiojančius tuo metu, kai pradedama atitinkama procedūra.“

Veiklos rezultatų stebėsena ir paramos išmokėjimo kriterijai

Veiklos rezultatų stebėsenos tvarkos, bendrų visų paramos dalių išmokėjimo sąlygų, konkrečių atskirų dalių išmokėjimo sąlygų aprašymas. Sąnaudos, nauda, rezultatai ir kiek įmanoma poveikio rodikliai turėtų būti nurodyti politikos sritims, kurias apima tikslinė sritis. Nurodant rodiklius turi būti atsižvelgta į SMART kriterijus (konkrečius, kurie gali būti įvertinti per trumpą ir (arba) vidutinės trukmės laikotarpį, kuriuos įmanoma pasiekti, kurie yra realūs ir susieti su konkrečiais terminais), nurodyti pradinį lygmenį, planinę užduotį ir aiškų laikotarpį, kad atliekant metinę, laikotarpio vidurio ir pabaigos peržiūras būtų galima atlikti palyginimus.

Vertinimas ir auditas

Vertinimų (laikotarpio vidurio, galutinis, ex post) ir audito tvarkos aprašymas.

Informavimas ir matomumas

Informavimo ir matomumo veiklos aprašymas.

C VARIANTAS.   PROJEKTO METODAS

Identifikaciniai duomenys

Pavadinimas

 

Bendra vertė

Nurodyti: EB įnašas ir, jei taikytina, paramą gaunančios UŠT (ir kitų paramą teikiančių subjektų, jei taikytina) įnašas

Pagalbos metodas / valdymo būdas

Projekto metodas – centralizuotas (tiesioginis arba netiesioginis) / decentralizuotas/jungtinis valdymas

DAC-kodas

 

Sektorius

 

1.   Loginis pagrindimas

Sektoriaus padėtis

Atitinkamo sektoriaus ar teminės srities (regioniniu lygmeniu, kai taikytina) apibūdinimas ir politikos sritys ir pagrindinės problemos, kurias ketinama išspręsti vykdant projektą.

Įgyta patirtis

Būtina remtis apžvalgomis, vertinimais, stebėsenos rezultatais ir šiam konkrečiam projektui svarbių ankstesnių veiksmų vertinimais.

Papildomi veiksmai

Bendra tebevykdomų EB veiksmų apžvalga, kitų paramą teikiančių subjektų ir (arba) paramą gaunančios UŠT veiksmai, papildantys šią priemonę.

Paramą teikiančių subjektų koordinavimas

Paramą gaunančios UŠT ir (arba) kitų paramą teikiančių subjektų, visų pirma valstybių narių, koordinavimo proceso aprašymas.

2.   Aprašymas

Tikslai

Bendri EB paramos tikslai ir paskirtis (konkretus tikslas).

Numatomi rezultatai ir pagrindinė veikla

Strategija, pasirinkta išspręsti nustatytas problemas, kurias siekiama pašalinti vykdant projektą; numatomų rezultatų aprašymas ir būdo, kaip jie bus pasiekti, nurodymas.

Dalyviai

Pagrindinių dalyvių, įskaitant paramos gavėjus, aprašymas; konsultacijos su pilietine visuomene ir kitais partneriais, kai taikytina; institucinių gebėjimų turėjimas ir įvertinimas.

Rizika ir prielaidos

Pagrindinės rizikos nurodymas ir riziką mažinančių priemonių apžvalga, įskaitant sąlygas, kurios turi būti įvykdytos prieš įgyvendinimą ir įgyvendinimo metu; siūlomos priemonės tvarumą įrodantys elementai.

Susiję klausimai

Aplinkos tvarumas, lyčių lygybė, geras valdymas ir žmogaus teisės.

3.   Įgyvendinimo aspektai

Įgyvendinimo metodas

Pasirinkite atitinkamą variantą pagal pasirinktą finansavimo priemonę:

centralizuotas valdymas,

jungtinis valdymas pasirašant susitarimą su tarptautine organizacija,

decentralizuotas valdymas, pasirašant finansavimo susitarimą su UŠT (šį variantą pasirinkti iš dalies centralizuoto įgyvendinimo ir iš dalies decentralizuoto įgyvendinimo atveju),

nurodyti užduotis (viešųjų pirkimų ir dotacijų skyrimo procedūras / mokėjimus), kurias planuojama centralizuoti ar decentralizuoti, perkančiąją ir mokėjimo organizaciją (-as).

Jei viešųjų pirkimų sutartys sudaromos ir dotacijų skyrimo procedūros vykdomos decentralizuotai:

Komisija viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo procedūras kontroliuoja ex ante, jei pirkimo sutarties vertė > 50 000 EUR, ir ex post, jei pirkimo sutarties vertė < 50 000 EUR,

arba

Komisija pirkimų procedūras kontroliuoja ex post (visiškas decentralizavimas gali būti pasirinktas tik tuo atveju, jeigu yra visiškai įvykdyti finansiniame reglamente nurodyti decentralizavimo kriterijai).

Mokėjimų decentralizavimo atveju (galima pasirinkti tuo atveju, jei atitinkamų sutarčių skyrimo procedūros yra decentralizuotos):

per programų sąmatas mokėjimai veiklos išlaidoms ir sutartims decentralizuojami neviršijant šių ribų:

Darbai

Prekės

Paslaugos

Dotacijos

< 300 000 EUR

< 150 000 EUR

< 200 000 EUR

≤ 100 000 EUR

arba

mokėjimai visiškai decentralizuojami (visiškas decentralizavimas gali būti pasirinktas tik tuo atveju, jei visiškai įvykdyti finansiniame reglamente nustatyti decentralizavimo kriterijai).

Viešųjų pirkimų ir dotacijų skyrimo procedūros

Šį tekstą būtina įtraukti be pakeitimų tai veiklai, kuriai taikomos EB procedūros: „Visos priemonės įgyvendinimo sutartys turi būti skiriamos ir vykdomos pagal Komisijos nustatytas ir paskelbtas procedūras ir tipinius dokumentus dėl išorės veiksmų įgyvendinimo, galiojančius tuo metu, kai pradedama atitinkama procedūra.“

Šį tekstą būtina įtraukti be pakeitimų, jeigu susitarime su tarptautine organizacija numatoma naudoti savo taisykles ir procedūras, kurios atitinka nustatytus tarptautinius standartus: „Visos priemonės įgyvendinimo sutartys turi būti skiriamos ir vykdomos pagal atitinkamos tarptautinės organizacijos nustatytas ir paskelbtas procedūras ir tipinius dokumentus.“

Jei taikomos ne EB taisyklės ir procedūros, jos turėtų būti nurodytos ir atitikti finansiniame reglamente statytus kriterijus.

Biudžetas ir tvarkaraštis

Orientacinis visos sumos suskirstymas pagal pagrindines sudedamąsias dalis, įskaitant vertinimą, auditą ir matomumą. Prireikus taip pat nurodyti paramą gaunančios UŠT įnašą pagal biudžeto punktą ir ar šis įnašas mokamas grynaisiais, ar natūra.

Jei tai įmanoma, nurodyti dotacijoms ir viešųjų pirkimų sutartims rezervuoto finansavimo dalis; sutarčių atveju nurodyti pirkimo rūšį (paslaugos, prekės, darbai), o dotacijų skyrimo atveju – pagrindinę paramos gavėjų kategoriją.

Jei taikytina: pateikti orientacinį pirkimo procedūrų pradėjimo ar kvietimų teikti pasiūlymus tvarkaraštį.

Numatoma veiklos trukmė mėnesiais nuo finansavimo susitarimo pasirašymo (jei finansavimo susitarimas nepasirašomas, tuomet nuo sutarties ar kito įgyvendinimo susitarimo pasirašymo).

Veiklos rezultatų stebėsena

Veiklos rezultatų stebėsenos priemonių aprašymas; pagrindinių pažangą apibūdinančių rodiklių apžvalga. Sąnaudos, nauda, rezultatai, ir kiek įmanoma poveikio rodikliai turėtų būti nurodyti politikos sritims, kurias apima tikslinė sritis. Nurodant rodiklius turi būti atsižvelgta į SMART kriterijus (konkrečius, kurie gali būti įvertinti per trumpą ir (arba) vidutinės trukmės laikotarpį, kuriuos įmanoma pasiekti, kurie yra realūs ir susieti su konkrečiais terminais), nurodyti pradinį lygmenį, planinę užduotį ir aiškų laikotarpį, kad atliekant metinę, laikotarpio vidurio ir pabaigos peržiūras būtų galima atlikti palyginimus.

Vertinimas ir auditas

Vertinimų (laikotarpio vidurio, galutinio, ex post) ir audito tvarkos aprašymas.

Informavimas ir matomumas

Informavimo ir matomumo veiklos aprašymas.“


5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/55


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1425/2007

2007 m. gruodžio 3 d.

uždraudžiantis su Belgijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines menkes ICES IV zonoje ir IIa zonos EB vandenyse

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką (1), ypač į jo 26 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (2), ypač į jo 21 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 41/2007, nustatančiame 2007 m. Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (3), nustatomos kvotos 2007 metams.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, išnaudojo 2007 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti tų išteklių žuvis,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2007 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, uždraudžiama žvejoti tame priede nurodytų išteklių žuvis. Draudžiama nurodytuose laivuose laikyti, perkrauti arba iškrauti tokių laivų po nurodytos dienos sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. gruodžio 3 d.

Komisijos vardu

Fokion FOTIADIS

Žuvininkystės ir jūrų reikalų generalinis direktorius


(1)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 865/2007 (OL L 192, 2007 7 24, p. 1).

(2)  OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1967/2006 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11), su pakeitimais, padarytais OL L 36, 2007 2 8, p. 6.

(3)  OL L 15, 2007 1 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 898/2007 (OL L 196, 2007 7 28, p. 22).


PRIEDAS

Nr.

78

Valstybė narė

Belgija

Ištekliai

COD/2AC4.

Rūšys

Atlantinė menkė (Gadus morhua)

Zona

IV zona; IIa zonos EB vandenys

Data

2007 11 15


5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/57


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1426/2007

2007 m. gruodžio 3 d.

uždraudžiantis su Belgijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines menkes ICES VII b–k, VIII, IX ir X zonose bei CECAF 34.1.1 EB vandenyse

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką (1), ypač į jo 26 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (2), ypač į jo 21 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 41/2007, nustatančiame 2007 m. Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (3), nustatomos kvotos 2007 metams.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, išnaudojo 2007 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti tų išteklių žuvis,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2007 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, uždraudžiama žvejoti tame priede nurodytų išteklių žuvis. Draudžiama laivuose laikyti, perkrauti arba iškrauti tokių laivų po nurodytos dienos sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. gruodžio 3 d.

Komisijos vardu

Fokion FOTIADIS

Žuvininkystės ir jūrų reikalų generalinis direktorius


(1)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 865/2007 (OL L 192, 2007 7 24, p. 1).

(2)  OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1967/2006 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11), su pakeitimais, padarytais OL L 36, 2007 2 8, p. 6.

(3)  OL L 15, 2007 1 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 898/2007 (OL L 196, 2007 7 28, p. 22).


PRIEDAS

Nr.

79

Valstybė narė

Belgija

Ištekliai

COD/7X7A34

Rūšis

Atlantinė menkė (Gadus Morhua)

Zona

VIIb–k, VIII, IX ir X; CECAF 34.1.1 EB vandenys

Data

2007 11 15


5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/59


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1427/2007

2007 m. gruodžio 3 d.

uždraudžiantis su Belgijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti paprastąsias molvas ICES IV zonos EB vandenyse

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką (1), ypač į jo 26 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (2), ypač į jo 21 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 41/2007, nustatančiame 2007 m. Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (3), nustatomos kvotos 2007 metams.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, išnaudojo 2007 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti tų išteklių žuvis,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2007 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, uždraudžiama žvejoti tame priede nurodytų išteklių žuvis. Draudžiama laivuose laikyti, perkrauti arba iškrauti tokių laivų po nurodytos datos sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. gruodžio 3 d.

Komisijos vardu

Fokion FOTIADIS

Žuvininkystės ir jūrų reikalų generalinis direktorius


(1)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 865/2007 (OL L 192, 2007 7 24, p. 1).

(2)  OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1967/2006 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11), su pakeitimais, padarytais OL L 36, 2007 2 8, p. 6.

(3)  OL L 15, 2007 1 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 898/2007 (OL L 196, 2007 7 28, p. 22).


PRIEDAS

Nr.

80

Valstybė narė

Belgija

Ištekliai

LIN/04.

Rūšis

Paprastoji molva (Molva molva)

Zona

ICES IV zonos EB vandenys

Data

2007 11 15


5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/61


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1428/2007

2007 m. gruodžio 4 d.

iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, VII priedą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001, nustatantį tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (1), ypač į jo 23 straipsnio pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priede nustatytos likvidavimo priemonės, kurios turi būti taikomos patvirtinus avių ir ožkų užkrečiamą spongiforminę encefalopatiją (USE).

(2)

Remdamasi 2005 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatu „USE programa“ (2) ir 2006 m. lapkričio 21 d. SANCO 2006–2007 m. darbo programa dėl USE (3)2007 m. birželio 26 d. Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 727/2007, iš dalies keičiantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, I, III, VII ir X priedus. Iš dalies pakeistame Reglamente (EB) 999/2001 numatytos tam tikros priemonės, kurios turi būti taikomos, jeigu avis arba ožkas auginančiame ūkyje patvirtinta USE ir jeigu įrodyta, kad nėra galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE).

(3)

Atsižvelgiant į tai, kad avių ir ožkų sektoriaus struktūra Bendrijoje labai nevienoda, Reglamentu (EB) Nr. 999/2001, iš dalies pakeistu Reglamentu (EB) Nr. 727/2007, numatyta galimybė taikyti alternatyvias priemones, jeigu būtų nustatytos Bendrijos lygmens suderintos taisyklės.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priede, prieš jį iš dalies pakeitus Reglamentu (EB) Nr. 727/2007, buvo numatyta leidžianti nukrypti nuostata dėl avių ir ožkų sunaikinimo patvirtinus ūkyje tokių gyvūnų USE. Ja remdamosi valstybės narės tam tikromis sąlygomis galėjo nuspręsti atidėti gyvūnų sunaikinimą iki penkerių veisimo metų. Tačiau ši leidžianti nukrypti nuostata nebuvo įtraukta į iš dalies pakeisto Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priedą, nes buvo nebereikalinga.

(5)

2007 m. liepos 17 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme (byla T-257/07) Prancūzija pareiškė ieškinį Europos Komisijai ir pareikalavo panaikinti tam tikras Reglamento (EB) Nr. 727/2007 nuostatas, visų pirma – susijusias su priemonėmis, kurios turi būti taikomos USE užkrėstoms bandoms, arba panaikinti visą tą reglamentą. 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Teismas sustabdė tų nuostatų taikymą kol bus priimtas galutinis sprendimas.

(6)

Po šios nutarties valstybės narės nebeturi galimybės taikyti sustabdytas priemones. Todėl kai kurioms valstybėms narėms gali kilti sunkumų skubiai sunaikinant atitinkamus gyvūnus.

(7)

Todėl būtina vėl numatyti leidžiančią nukrypti nuostatą, kuri buvo taikoma prieš iš dalies pakeičiant atitinkamas Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priedo nuostatas Reglamentu (EB) Nr. 727/2007, kad valstybės narės, kuriose ARR alelis veislinėje bandoje arba ūkyje pasitaiko retai arba jei jis laikomas būtinu siekiant išvengti įvaisos, galėtų atidėti atitinkamų gyvūnų sunaikinimą nuo minėtos nutarties datos iki penkių veisimo metų.

(8)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 999/2001 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(9)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 999/1001 VII priedo A skyriaus 2.3 punkte įrašomas šis f punktas:

„f)

Jei veislėje ar ūkyje ARR alelis pasitaiko retai arba jei jis laikomas būtinu siekiant išvengti įvaisos, valstybė narė gali nuspręsti atidėti gyvūnų sunaikinimą, kaip nurodyta 2.3 dalies b punkto i ar ii papunkčiuose, iki penkerių veisimo metų.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2007 m. rugsėjo 28 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. gruodžio 4 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys


(1)  OL L 147, 2001 5 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 727/2007 (OL L 165, 2007 6 27, p. 8).

(2)  KOM(2005) 322 galutinis.

(3)  SEK(2006) 1527.


II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Taryba

5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/63


TARYBOS SPRENDIMAS

2007 m. spalio 22 d.

dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės asociaciją, protokolo pasirašymo ir laikino taikymo, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą

(2007/786/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 310 straipsnį kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmu sakiniu,

atsižvelgdama į 2005 m. Stojimo aktą, ypač į jo 6 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2006 m. spalio 23 d. Taryba įgaliojo Komisiją Europos bendrijos ir jos valstybių narių vardu pradėti derybas su Izraeliu siekiant padaryti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės asociaciją (1) (toliau – Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimas), pritaikomąsias pataisas, kad būtų atsižvelgta į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą.

(2)

Komisijos manymu, derybos buvo sėkmingai baigtos.

(3)

Protokolo, dėl kurio derybose susitarta su Izraeliu, 9 straipsnio 2 dalyje numatytas protokolo laikinas taikymas iki jo įsigaliojimo.

(4)

Protokolas turėtų būti pasirašytas Europos bendrijos ir jos valstybių narių vardu bei laikinai taikomas, su sąlyga, kad vėliau jis turi būti sudarytas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo protokolo pasirašymas patvirtinamas Europos bendrijos ir jos valstybių narių vardu, su sąlyga, kad minėtas protokolas turi būti sudarytas.

Protokolo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pasirašyti protokolą Europos bendrijos ir jos valstybių narių vardu, su sąlyga, kad jis turi būti sudarytas.

3 straipsnis

Atsižvelgiant į abipusiškumą, protokolas taikomas laikinai nuo 2007 m. sausio 1 d., kol bus užbaigtos jo oficialaus sudarymo procedūros.

Priimta Liuksemburge, 2007 m. spalio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. SILVA


(1)  OL L 147, 2000 6 21, p. 3.


Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės asociaciją,

PROTOKOLAS,

siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ

VENGRIJOS RESPUBLIKA,

MALTOS RESPUBLIKA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ

toliau – valstybės narės, atstovaujamos Europos Sąjungos Tarybos,

bei

EUROPOS BENDRIJA, toliau – Bendrija, atstovaujama Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos,

ir

IZRAELIO VALSTYBĖ (toliau – Izraelis),

KADANGI Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimas, įsteigiantis Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės asociaciją (toliau – Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimas), buvo pasirašytas Briuselyje 1995 m. lapkričio 20 d. ir įsigaliojo 2000 m. birželio 1 d.;

KADANGI Sutartis dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą ir Stojimo aktas buvo pasirašyti Liuksemburge 2005 m. balandžio 25 d. ir įsigaliojo 2007 m. sausio 1 d.;

KADANGI, pagal 2005 m. Stojimo akto 6 straipsnio 2 dalį, naujų Šalių prisijungimas prie Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo turi būti tvirtinamas sudarant to susitarimo protokolą;

KADANGI siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į dvišalius Bendrijos ir Izraelio interesus, įvyko Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo 21 straipsnyje numatytos konsultacijos,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Bulgarijos Respublika ir Rumunija (toliau – naujosios valstybės narės) tampa Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo Šalimis ir, kaip ir kitos valstybės narės, atitinkamai priima Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo tekstą, bendras ir vienašales deklaracijas bei pasikeitimus laiškais ir į juos atsižvelgia.

PIRMAS SKYRIUS

EUROPOS IR VIDURŽEMIO JŪROS REGIONO ŠALIŲ SUSITARIMO, ĮSKAITANT JO PRIEDUS IR PROTOKOLUS, TEKSTO PAKEITIMAI

2 straipsnis

Žemės ūkio, perdirbti žemės ūkio ir žuvininkystės produktai

1.   Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo VI priedo 1 lentelė, kurioje nustatomos muitų tarifo nuolaidos į Bendriją importuojamoms Izraelio kilmės prekėms, yra papildoma šia viena papildoma muitų tarifo nuolaida:

„KN kodas (1)

Prekių apibūdinimas (2)

Metinė kvota

(tonomis)

Nuolaida neviršijant kvotos

ex 2106 90 98

Pieno arba pieno produktų sudėtyje neturintiems nealkoholiniams gėrimams, kurių sudėtyje esančios koncentruotos vaisių sultys sudaro mažiausiai 30 %, o sacharozė – ne daugiau kaip 50 % masės, skirta gaminti citrusinių vaisių žaliava

5 550 (3)

Žemės ūkio komponentas sumažinamas 33 %

2.   Dėl tolesnių muitų tarifo nuolaidų, skirtų suderinti dvišales nuolaidas žemės ūkio, perdirbtiems žemės ūkio arba žuvininkystės produktams, Šalys turi susitarti laikydamosi priede nurodytų nuostatų.

3 straipsnis

Kilmės taisyklės

4 protokolas iš dalies keičiamas taip:

1.

3 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuoroda į naująsias valstybes nares panaikinama;

2.

IVa priedas pakeičiamas taip:

„Tekstas bulgarų kalba

Износителят на продуктите, които се обхващатот този документ (митническо разрешение № … (1)) декларира, че освен когато ясно е отбелязано друго, тези продукти са с … преференциален произход (2).

Tekstas ispanų kalba

El exportador de los productos incluidos en el presente documento [autorización aduanera no … (1)] declara que, salvo indicación clara en sentido contrario, estos productos gozan de un origen preferencial … (2).

Tekstas čekų kalba

Vývozce výrobků uvedených v tomto dokumentu (číslo povolení … (1)) prohlašuje, že kromě zřetelně označených mají tyto výrobky preferenční původ v … (2).

Tekstas danų kalba

Eksportøren af varer, der er omfattet af nærværende dokument, (toldmyndighedernes tilladelse nr. … (1)), erklærer, at varerne, medmindre andet tydeligt er angivet, har præferenceoprindelse i … (2).

Tekstas vokiečių kalba

Der Ausführer (Ermächtigter Ausführer; Bewilligungs-Nr. … (1)) der Waren, auf die sich dieses Handelspapier bezieht, erklärt, dass diese Waren, soweit nicht anders angegeben, präferenzbegünstigte … (2) Ursprungswaren sind.

Tekstas estų kalba

Käesoleva dokumendiga hõlmatud toodete eksportija (tolli kinnitus nr … (1)) deklareerib, et need tooted on … (2) sooduspäritoluga, välja arvatud juhul, kui on selgelt näidatud teisiti.

Tekstas graikų kalba

Ο εξαγωγέας των προϊόντων που καλύπτονται από το παρόν έγγραφο [άδεια τελωνείου υπ' αριθ. … (1)] δηλώνει ότι, εκτός εάν δηλώνεται σαφώς άλλως, τα προϊόντα αυτά είναι προτιμησιακής καταγωγής … (2).

Tekstas anglų kalba

The exporter of the products covered by this document (customs authorisation No … (1)) declares that, except where otherwise clearly indicated, these products are of … (2) preferential origin.

Tekstas prancūzų kalba

L’exportateur des produits couverts par le présent document [autorisation douanière no … (1)] déclare que, sauf indication claire du contraire, ces produits ont l’origine préférentielle … (2).

Tekstas italų kalba

L’esportatore delle merci contemplate nel presente documento [autorizzazione doganale n. … (1)] dichiara che, salvo espressa indicazione contraria, le merci sono di origine preferenziale … (2).

Tekstas latvių kalba

Eksportētājs produktiem, kuri ietverti šajā dokumentā (muitas pilnvara Nr. … (1)), deklarē, ka, izņemot tur, kur ir citādi skaidri noteikts, šiem produktiem ir priekšrocību izcelsme no … (2).

Tekstas lietuvių kalba

Šiame dokumente išvardintų prekių eksportuotojas (muitinės liudijimo Nr. … (1)) deklaruoja, kad, jeigu kitaip nenurodyta, tai yra … (2) preferencinès kilmės prekės.

Tekstas vengrų kalba

A jelen okmányban szereplő áruk exportőre (vámfelhatalmazási szám: … (1)) kijelentem, hogy eltérő jelzés hiányában az áruk preferenciális … (2) származásúak.

Tekstas maltiečių kalba

L-esportatur tal-prodotti koperti b’dan id-dokument (awtorizzazzjoni tad-dwana nru … (1)) jiddikjara li, ħlief fejn indikat b’mod ċar li mhux hekk, dawn il-prodotti huma ta’ oriġini preferenzjali … (2).

Tekstas olandų kalba

De exporteur van de goederen waarop dit document van toepassing is (douanevergunning nr. … (1)), verklaart dat, behoudens uitdrukkelijke andersluidende vermelding, deze goederen van preferentiële … oorsprong zijn (2).

Tekstas lenkų kalba

Eksporter produktów objętych tym dokumentem (upoważnienie władz celnych nr … (1)) deklaruje, że z wyjątkiem gdzie jest to wyraźnie określone, produkty te mają … (2) preferencyjne pochodzenie.

Tekstas portugalų kalba

O exportador dos produtos cobertos pelo presente documento [autorização aduaneira n.o … (1)], declara que, salvo expressamente indicado em contrário, estes produtos são de origem preferencial … (2).

Tekstas rumunų kalba

Exportatorul produselor la care se referă acest document [autorizația vamală nr. … (1)] declară că, exceptând cazul în care în mod expres este indicat altfel, aceste produse sunt de origine preferențială … (2).

Tekstas slovėnų kalba

Izvoznik blaga, zajetega s tem dokumentom (pooblastilo carinskih organov št. … (1)) izjavlja, da, razen če ni drugače jasno navedeno, ima to blago preferencialno … (2) poreklo.

Tekstas slovakų kalba

Vývozca výrobkov uvedených v tomto dokumente [číslo povolenia … (1)] vyhlasuje, že okrem zreteľne označených, majú tieto výrobky preferenčný pôvod v … (2).

Tekstas suomių kalba

Tässä asiakirjassa mainittujen tuotteiden viejä (tullin lupa n:o … (1)) ilmoittaa, että nämä tuotteet ovat, ellei toisin ole selvästi merkitty, etuuskohteluun oikeutettuja … alkuperätuotteita (2).

Tekstas švedų kalba

Exportören av de varor som omfattas av detta dokument (tullmyndighetens tillstånd nr. … (1)) försäkrar att dessa varor, om inte annat tydligt markerats, har förmånsberättigande … ursprung (2).

Tekstas hebrajų kalba

Image

3.

IVb priedas pakeičiamas taip:

„Tekstas bulgarų kalba

Износителят на продуктите, които се обхващат от този документ [митническо разрешение № … (1)] декларира, че освен когато ясно е отбелязано друго, тези продукти са с … преференциален произход (2):

cumulation applied with … (name of the country/countries)

no cumulation applied (3).

Tekstas ispanų kalba

El exportador de los productos incluidos en el presente documento [autorización aduanera no … (1)] declara que, salvo indicación clara en sentido contrario, estos productos gozan de un origen preferencial. … (2):

cumulation applied with … (name of the country/countries)

no cumulation applied (3).

Tekstas čekų kalba

Vývozce výrobků uvedených v tomto dokumentu (číslo povolení … (1)) prohlašuje, že kromě zřetelně označených mají tyto výrobky preferenční původ v … (2):

cumulation applied with … (name of the country/countries)

no cumulation applied (3).

Tekstas danų kalba

Eksportøren af varer, der er omfattet af nærværende dokument, (toldmyndighedernes tilladelse nr. … (1)), erklærer, at varerne, medmindre andet tydeligt er angivet, har præferenceoprindelse i … (2):

cumulation applied with … (name of the country/countries)

no cumulation applied (3).

Tekstas vokiečių kalba

Der Ausführer (Ermächtigter Ausführer; Bewilligungs-Nr. … (1)) der Waren, auf die sich dieses Handelspapier bezieht, erklärt, dass diese Waren, soweit nicht anders angegeben, präferenzbegünstigte … (2) Ursprungswaren sind:

cumulation applied with … (name of the country/countries)

no cumulation applied (3).

Tekstas estų kalba

Käesoleva dokumendiga hõlmatud toodete eksportija (tolli kinnitus nr … (1)) deklareerib, et need tooted on … (2) sooduspäritoluga, välja arvatud juhul, kui on selgelt näidatud teisiti:

cumulation applied with … (name of the country/countries)

no cumulation applied (3).

Tekstas graikų kalba

Ο εξαγωγέας των προϊόντων που καλύπτονται από το παρόν έγγραφο [άδεια τελωνείου υπ' αριθ. … (1)] δηλώνει ότι, εκτός εάν δηλώνεται σαφώς άλλως, τα προϊόντα αυτά είναι προτιμησιακής καταγωγής … (2):

cumulation applied with … (name of the country/countries)

no cumulation applied (3).

Tekstas anglų kalba

The exporter of the products covered by this document (customs authorisation No … (1)) declares that, except where otherwise clearly indicated, these products are of … (2) preferential origin:

cumulation applied with … (name of the country/countries)

no cumulation applied (3).

Tekstas prancūzų kalba

L’exportateur des produits couverts par le présent document [autorisation douanière no … (1)] déclare que, sauf indication claire du contraire, ces produits ont l’origine préférentielle … (2):

cumulation applied with … (name of the country/countries)

no cumulation applied (3).

Tekstas italų kalba

L’esportatore delle merci contemplate nel presente documento [autorizzazione doganale n. … (1)] dichiara che, salvo espressa indicazione contraria, le merci sono di origine preferenziale … (2):

cumulation applied with … (name of the country/countries)

no cumulation applied (3).

Tekstas latvių kalba

Eksportētājs produktiem, kuri ietverti šajā dokumentā (muitas pilnvara Nr. … (1)), deklarē, ka, izņemot tur, kur ir citādi skaidri noteikts, šiem produktiem ir priekšrocību izcelsme no … (2):

cumulation applied with … (name of the country/countries)

no cumulation applied (3).

Tekstas lietuvių kalba

Šiame dokumente išvardintų prekių eksportuotojas (muitinės liudijimo Nr. … (1)) deklaruoja, kad, jeigu kitaip nenurodyta, tai yra … (2) preferencinės kilmės prekės:

cumulation applied with … (name of the country/countries)

no cumulation applied (3).

Tekstas vengrų kalba

A jelen okmányban szereplő áruk exportőre (vámfelhatalmazási szám: … (1)) kijelentem, hogy eltérő jelzés hiányában az áruk preferenciális … (2) származásúak:

cumulation applied with … (name of the country/countries)

no cumulation applied (3).

Tekstas maltiečių kalba

L-esportatur tal-prodotti koperti b’dan id-dokument (awtorizzazzjoni tad-dwana nru … (1)) jiddikjara li, ħlief fejn indikat b’mod ċar li mhux hekk, dawn il-prodotti huma ta’ oriġini preferenzjali … (2):

cumulation applied with … (name of the country/countries)

no cumulation applied (3).

Tekstas olandų kalba

De exporteur van de goederen waarop dit document van toepassing is (douanevergunning nr. … (1)), verklaart dat, behoudens uitdrukkelijke andersluidende vermelding, deze goederen van preferentiële … oorsprong zijn (2):

cumulation applied with … (name of the country/countries)

no cumulation applied (3).

Tekstas lenkų kalba

Eksporter produktów objętych tym dokumentem (upoważnienie władz celnych nr … (1)) deklaruje, że z wyjątkiem gdzie jest to wyraźnie określone, produkty te mają … (2) preferencyjne pochodzenie:

cumulation applied with … (name of the country/countries)

no cumulation applied (3).

Tekstas portugalų kalba

O exportador dos produtos cobertos pelo presente documento [autorização aduaneira n.o … (1)], declara que, salvo expressamente indicado em contrário, estes produtos são de origem preferencial … (2):

cumulation applied with … (name of the country/countries)

no cumulation applied (3).

Tekstas rumunų kalba

Exportatorul produselor la care se referă acest document [autorizația vamală nr. … (1)] declară că, exceptând cazul în care în mod expres este indicat altfel, aceste produse sunt de origine preferențială … (2):

cumulation applied with … (name of the country/countries)

no cumulation applied (3).

Tekstas slovėnų kalba

Izvoznik blaga, zajetega s tem dokumentom (pooblastilo carinskih organov št … (1)) izjavlja, da, razen če ni drugače jasno navedeno, ima to blago preferencialno … (2) poreklo:

cumulation applied with … (name of the country/countries)

no cumulation applied (3).

Tekstas slovakų kalba

Vývozca výrobkov uvedených v tomto dokumente [číslo povolenia … (1)] vyhlasuje, že okrem zreteľne označených, majú tieto výrobky preferenčný pôvod v … (2):

cumulation applied with … (name of the country/countries)

no cumulation applied (3).

Tekstas suomių kalba

Tässä asiakirjassa mainittujen tuotteiden viejä (tullin lupa n:o … (1)) ilmoittaa, että nämä tuotteet ovat, ellei toisin ole selvästi merkitty, etuuskohteluun oikeutettuja … alkuperätuotteita (2):

cumulation applied with … (name of the country/countries)

no cumulation applied (3).

Tekstas švedų kalba

Exportören av de varor som omfattas av detta dokument (tullmyndighetens tillstånd nr. … (1)) försäkrar att dessa varor, om inte annat tydligt markerats, har förmånsberättigande … ursprung (2):

cumulation applied with … (name of the country/countries)

no cumulation applied (3).

Tekstas hebrajų kalba

Image

ANTRAS SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

4 straipsnis

Kilmės įrodymas ir administracinis bendradarbiavimas

1.   Izraelio arba naujosios valstybės narės pagal tarp jų taikomus dvišalius laisvos prekybos susitarimus arba autonomines priemones tinkamai išduoti kilmės įrodymo dokumentai pagal šį protokolą priimami atitinkamose šalyse, jeigu:

a)

šių kilmės įrodymo dokumentų turėjimas leidžia taikyti lengvatinių muitų tarifų režimą, remiantis lengvatinių muitų tarifų priemonėmis, nustatytomis Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarime arba Bendrijos bendrųjų lengvatų sistemoje;

b)

kilmės įrodymo ir transporto dokumentai išduoti ne vėliau kaip vieną dieną iki įstojimo dienos;

c)

kilmės įrodymo dokumentai pateikiami muitinei per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos.

Jeigu iki įstojimo datos produktai Izraelyje arba naujojoje valstybėje narėje buvo deklaruoti kaip importuojami pagal tuo metu Izraelio ir tos naujosios valstybės narės tarpusavyje taikytus laisvos prekybos susitarimus arba autonomines priemones, pagal minėtus susitarimus arba priemones atgaline data išduotas kilmės įrodymo dokumentas taip pat gali būti priimtas, jeigu jis muitinei pateikiamas per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos.

2.   Izraelis ir naujosios valstybės narės turi teisę saugoti leidimus, kuriais buvo suteiktas patvirtinto eksportuotojo statusas pagal tarp jų taikomus laisvos prekybos susitarimus arba autonomines priemones, jeigu:

a)

tokia nuostata yra taip pat nustatyta Izraelio ir Bendrijos susitarime, sudarytame iki įstojimo dienos; ir

b)

patvirtintas eksportuotojas taiko pagal tą susitarimą galiojančias kilmės taisykles.

Ne vėliau kaip per vienerius metus nuo įstojimo dienos šie leidimai pakeičiami naujais, išduodamais laikantis Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo sąlygų.

3.   Prašymai a posteriori patikrinti pagal 1 ir 2 dalyse nurodytus dvišalius laisvos prekybos susitarimus arba autonomines priemones išduotus kilmės įrodymo dokumentus gali būti teikiami Izraelio arba naujųjų valstybių narių kompetentingai muitinei ir ji juos priima trejus metus nuo atitinkamo kilmės įrodymo dokumento išdavimo. Tokie tikrinimai atliekami laikantis dvišalių laisvos prekybos susitarimų, kurie galiojo kilmės įrodymo dokumento išdavimo dieną.

5 straipsnis

Tranzitu vežamos prekės

1.   Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo nuostatos gali būti taikomos prekėms, eksportuojamoms iš Izraelio į vieną iš naujųjų valstybių narių arba iš vienos iš naujųjų valstybių narių į Izraelį, kurios atitinka 4 protokolo nuostatas ir kurios įstojimo dieną yra vežamos tranzitu arba laikinai saugomos Izraelio arba tos naujosios valstybės narės muitinės sandėliuose arba laisvosiose zonose.

2.   Tokiais atvejais gali būti taikomas lengvatinis režimas, jeigu importuojančios šalies muitinėms per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos pateikiamas eksportuojančios šalies muitinės atgaline data išduotas kilmės įrodymo dokumentas.

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

6 straipsnis

Izraelis įsipareigoja nereikšti jokių reikalavimų, prašymų arba skundų ir nekeisti bei neatšaukti jokių nuolaidų pagal 1994 m. GATT XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį, susijusių su žemės ūkio, perdirbtais žemės ūkio arba žuvininkystės produktais, dėl šios Bendrijos plėtros, su sąlyga, kad dėl kitų produktų, kurie nepatenka į KN kodą 2106 90 98, bus užbaigtos derybos dėl naujo papildomo protokolo siekiant suderinti dvišales prekybos nuolaidas, taikomas žemės ūkio, perdirbtiems žemės ūkio arba žuvininkystės produktams pagal šio protokolo priedą.

7 straipsnis

Šis protokolas yra neatskiriama Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo dalis.

Šio protokolo priedas yra neatskiriama jo dalis.

8 straipsnis

1.   Šį protokolą patvirtina Bendrija, Europos Sąjungos Taryba valstybių narių vardu ir Izraelis, taikydamos savo procedūras.

2.   Šalys viena kitai praneša apie 1 dalyje minėtų atitinkamų procedūrų užbaigimą. Patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Sąjungos Tarybos Generaliniame sekretoriate.

9 straipsnis

1.   Šis protokolas įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną po paskutinio patvirtinimo dokumento deponavimo.

2.   Šis protokolas taikomas laikinai nuo 2007 m. sausio 1 d.

3.   Nepaisant šio straipsnio 1 ir 2 dalių, šio protokolo 2 straipsnio 1 dalis taikoma nuo pirmos sekančio mėnesio po šio protokolo pasirašymo dienos.

10 straipsnis

Šis protokolas sudarytas dviem egzemplioriais kiekvienos iš Šalių oficialiomis kalbomis, visi tekstai yra autentiški.

11 straipsnis

Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo tekstas, neatskiriama jo dalimi esantys priedai ir protokolai, taip pat baigiamasis aktas su pridėtomis deklaracijomis parengiami bulgarų ir rumunų kalbomis (4) ir šie tekstai yra autentiški kaip ir originalūs tekstai.

Šiuos tekstus patvirtina Asociacijos taryba.

Съставено в Брюксел, 31 октомври 2007 г.

Hecho en Bruselas, el 31 de octubre de 2007.

V Bruselu dne 31. října 2007.

Udfærdiget i Bruxelles, den 31. oktober 2007.

Geschehen zu Brüssel am 31. Oktober 2007.

Brüsselis, 31. oktoober 2007.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις 31 Οκτωβρίου 2007.

Done at Brussels on the 31 October 2007, which corresponds to the 19th day of Heshvan in the year five thousend seven hundred and sixty eight in the Hebrew calendar.

Fait à Bruxelles, le 31 octobre 2007.

Fatto a Bruxelles, addì 31 ottobre 2007.

Briselē, 2007. gada 31. oktobrī.

Priimta Briuselyje, 2007 m. spalio 31 d.

Kelt Brüsszelben, 2007. október 31-én.

Magħmul fi Brussell, 31 ta' Ottubru 2007.

Gedaan te Brussel, 31 oktober 2007.

Sporządzono w Brukseli, dnia 31 października 2007 r.

Feito em Bruxelas, em 31 de Outubro de 2007.

Întocmit la Bruxelles, 31 octombrie 2007.

V Bruseli 31. októbra 2007.

V Bruslju, dne 31. oktobra 2007.

Tehty Brysselissä 31. lokakuuta 2007.

Som skedde i Bryssel den 31 oktober 2007.

Image

За държавите-членки

Por los Estados miembros

Za členské státy

For medlemsstaterne

Für die Mitgliedstaaten

Liikmesriikide nimel

Για τα κράτη μέλη

For the Member States

Pour les États membres

Per gli Stati membri

Dalībvalstu vārdā —

Valstybių narių vardu

A tagállamok részéről

Għall-Istati Membri

Voor de lidstaten

W imieniu państw członkowskich

Pelos Estados-Membros

Pentru statele membre

Za členské štáty

Za države članice

Jäsenvaltioiden puolesta

På medlemsstaternas vägnar

Image

Image

За Европейската общност

Por las Comunidades Europeas

Za Evropská společenství

For Det Europæiske Fællesskab

Für die Europäische Gemeinschaft

Euroopa Ühenduste nimel

Για τις Ευρωπαϊκές Κοινότητες

For the European Community

Pour les Communautés européennes

Per le Comunità europee

Eiropas Kopienas vārdā —

Europos bendrijų vardu

Az Európai Közösség részéről

Għall-Komunitajiet Ewropej

Voor de Europese Gemeenschappen

W imieniu Wspólnot Europejskiej

Pelas Comunidades Europeias

Pentru Comunitatea Europeană

Za Európske spoločenstvá

Za Evropsko skupnost

Euroopan yhteisöjen puolesta

För Europeiska gemenskapernas vägnar

Image

Image

Image

За Държавата Израел

Por el Estado de Israel

Za Stát Izrael

For Staten Israel

Für den Staat Israel

Iisraeli Riigi nimel

Για τα Κράτος του Ισραήλ

For the State of Israel

Pour l'État d'Israël

Per lo Stato di Israele

Izraēlas Valsts vārdā —

Izraelio Valstybės vardu

Izrael Állam részéről

Għall-Istat ta' Iżrael

Voor de Staat Israël

W imieniu Państwa Izrael

Pelo Estado de Israel

Pentru statul Israel

Za Izraelský štát

Za Državo Izrael

Israelin valtion puolesta

På Staten Israels vägnar

Image

Image


(1)  KN kodai atitinka Reglamentą (EB) Nr. 1549/2006 (OL L 301, 2006 10 31, p. 1).

(2)  Kai nurodomi ex KN kodai, preferencinė sistema turi būti nustatoma kartu taikant KN kodą ir atitinkamą aprašymą.

(3)  2007 m. ši kvota yra 3 240 tonų.“

(4)  Tekstai bulgarų ir rumunų kalbomis bus paskelbti specialiame Oficialiojo leidinio leidime vėliau.

PRIEDAS

Dėl prekybos nuolaidų tvarkos, taikomos žemės ūkio, perdirbtiems žemės ūkio ir žuvininkystės produktams

Šalys susitaria, kad dabartinės Izraelio bei Bulgarijos ir Izraelio bei Rumunijos prekybos apimtys ir patekimo į rinką sąlygos pagal dabartinius dvišalius laisvos prekybos susitarimus laikomos minimaliu kiekiu derinant dvišalės prekybos nuolaidas žemės ūkio, perdirbtiems žemės ūkio arba žuvininkystės produktams pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, kuris turi būti įgyvendinamas taikant naują papildomą protokolą.


5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/75


TARYBOS SPRENDIMAS

2007 m. lapkričio 29 d.

dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės, protokolo sudarymo siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą

(2007/787/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 310 straipsnį, kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos antru sakiniu ir 3 dalies antra pastraipa,

atsižvelgdama į 2005 m. Stojimo aktą, ypač į jo 6 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą (1),

kadangi:

(1)

Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės, protokolas (2) pasirašytas Bendrijos bei jos valstybių narių vardu Briuselyje 2007 m. spalio 31 d.

(2)

Reikia patvirtinti protokolą,

NUSPRENDĖ:

Vienintelis straipsnis

Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės, protokolas Europos bendrijos bei jų valstybių narių vardu yra patvirtinamas, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą.

Protokolo tekstas pridedamas prie šio sprendimo. (3)

Priimta Briuselyje, 2007 m. lapkričio 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. LINO


(1)  Dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje.

(2)  OL L 147, 2000 6 21, p. 3.

(3)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 65.


Komisija

5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/76


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. rugsėjo 13 d.

dėl procedūros pagal EB sutarties 81 straipsnį

(byla COMP/E-2/39.140 – „DaimlerChrysler“)

(Pranešta dokumentu Nr. C(2007) 4275)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(2007/788/EB)

(1)

Šis sprendimas, priimtas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 (1) 9 straipsnio 1 dalį, skirtas „DaimlerChrysler AG“ (toliau – „DaimlerChrysler“) ir susijęs su techninės informacijos teikimu dėl „Mercedes-Benz“ ir „Smart“ prekės ženklų transporto priemonių remonto.

(2)

Techninę informaciją sudaro duomenys, procedūros ir instrukcijos, reikalingos tikrinant, taisant ir keičiant trūkumų turinčias, sulūžusias, panaudotas motorinių transporto priemonių dalis arba bet kurios transporto priemonės sistemos gedimui taisyti. Ją sudaro septynios pagrindinės kategorijos:

pagrindiniai parametrai (visų referencinių verčių dokumentacija ir su transporto priemone susijusių matuojamų verčių nustatymo taškai, pavyzdžiui, sukimo momento nustatymas, stabdžių tarpo matavimai, hidraulinis ir pneumatinis slėgis),

remonto bei priežiūros etapų aprašymai ir schemos (aptarnavimo vadovai, techniniai dokumentai, pavyzdžiui, darbo planai, įrankių, naudojamų atlikti konkretų remontą, aprašymai ir schemos, pavyzdžiui, elektros laidų schemos arba hidraulika),

tikrinimas ir diagnostika (įskaitant diagnostinį gedimą, problemos sprendimo kodus, programinę įrangą ir kitą informaciją, reikalingą transporto priemonių gedimams nustatyti) – didelė šios informacijos dalis yra specializuotuose elektroniniuose prietaisuose,

kodai, programinė įranga ir kita informacija, reikalingi transporto priemonės elektroniniams valdymo blokams (EVB) pakartotinai programuoti, nustatyti arba įdiegti. Ši kategorija yra susijusi su prieš tai nurodyta kategorija, nes paprastai tie patys elektroniniai prietaisai naudojami gedimams nustatyti ir atlieka reikiamus pakeitimus elektroninių valdymo blokų pagalba jiems pašalinti,

informacija apie atsargines dalis, įskaitant atsarginių dalių katalogus su kodais ir aprašymais, transporto priemonės nustatymo būdai (kitaip tariant, su konkrečia transporto priemone susiję duomenys, pagal kuriuos remontą atliekantis asmuo gali atpažinti dalių, pritaikytų surenkant transporto priemonę, individulius kodus ir atpažinti tam tikrus atitinkančių originalių pakeičiančių dalių, skirtų konkrečiai transporto priemonei, kodus),

speciali informacija (grąžinimo pranešimai ir pranešimas apie dažnus gedimus),

mokomoji medžiaga.

(3)

2006 m. gruodžio mėn. Komisija pradėjo nagrinėti bylą ir pateikė „DaimlerChrysler“ pirminį vertinimą, kuriame išdėstė pradinę nuomonę, jog „DaimlerChrysler“ susitarimai su garantinio aptarnavimo partneriais kelia susirūpinimą dėl jų suderinamumo su EB sutarties 81 straipsnio 1 dalimi.

(4)

Komisijai atlikus pirminį vertinimą paaiškėjo, kad „DaimlerChrysler“ nesuteikė tam tikros rūšies techninės, su remontu susijusios informacijos jau pasibaigus Komisijos reglamente (EB) Nr. 1400/2002 (2) nustatytam pereinamajam laikotarpiui. Be to, kai Komisija pradėjo tyrimą, „DaimlerChrysler“ dar nebuvo sukūrusi veiksmingos sistemos, pagal kurią nepriklausomi remontininkai dalimis galėtų naudotis technine, su remontu susijusia informacija. Nors Komisijos tyrimo metu „DaimlerChrysler“ pagerino galimybę naudotis technine informacija, pirmiausia 2005 m. birželio mėn. įkūrusi šiam tikslui skirtą tinklavietę (toliau – TI tinklavietė), atrodo, kad informacija, kuria galėjo naudotis nepriklausomi remontininkai, vis dar buvo neišsami.

(5)

Atlikus pirminį vertinimą nustatyta, kad aptariama veikla darė poveikį atitinkamoms rinkoms, t. y. remonto bei priežiūros paslaugų keleiviniams automobiliams teikimo rinkai ir techninės informacijos remontą atliekantiems asmenims teikimo rinkai. Pirmoje rinkoje „Mercedes-Benz“ ir „Smart“ įgaliotieji tinklai užėmė labai dideles rinkos dalis, o antroje rinkoje „DaimlerChrysler“ buvo vienintelis tiekėjas galintis pasiūlyti visą techninę informaciją, kurios reikia jo transporto priemones taisantiems remontininkams.

(6)

Iš esmės „DaimlerChrysler“ paslaugų teikimo ir atsarginių dalių platinimo susitarimai nustato, kad įmonės įgaliotųjų tinklų nariai teiktų visas remonto paslaugas skirtingų prekės ženklų transporto priemonėms ir veiktų kaip atsarginių dalių didmeninės prekybos atstovai. Komisija susirūpinusi, kad galimą neigiamą tokių susitarimų poveikį gali sustiprinti tai, kad „DaimlerChrysler“ nesuteikė galimybės nepriklausomiems remontininkams tinkamai naudotis technine informacija, tuo atimdamas veiklos galimybę iš firmų, kurios norėtų ir galėtų siūlyti kitokias remonto paslaugas.

(7)

Komisijos pradinė išvada buvo tokia, kad „DaimlerChrysler“ techninės informacijos teikimo tvarka nepriklausomiems remontininkams neatitinka pastarųjų poreikio dėl gaunamos informacijos apimties arba dėl galimybės ją gauti ir kad tokia veikla, kartu su panašia kitų automobilių gamintojų praktika, galėjo prisidėti prie nepriklausomų remontininkų padėties rinkoje silpnėjimo. Savo ruožtu dėl labai sumažėjusio atsarginių dalių pasirinkimo, pakilusių remonto paslaugų kainų, sumažėjusio remonto paslaugas teikiančių įmonių pasirinkimo, galimų saugos problemų ir naujoviškų remonto dirbtuvių stokos galėjo labai nukentėti vartotojai.

(8)

Be to, jeigu „DaimlerChrysler“ akivaizdžiai nesuteikė nepriklausomiems remontininkams tinkamos galimybės naudotis technine informacija, jos susitarimams su garantinio aptarnavimo partneriais negalima taikyti Reglamente (EB) Nr. 1400/2002 numatytos išimties, nes, remiantis reglamento 4 straipsnio 2 dalimi, reglamente numatyta išimtis netaikoma, jeigu motorinių transporto priemonių tiekėjas nepriklausomiems operatoriams nesuteikia galimybės naudotis technine informacija, diagnostine arba kitokia įranga, įrankiais, įskaitant visą atitinkamą programinę įrangą, arba nesuteikia mokymo, būtino šioms motorinėms transporto priemonėms remontuoti ir jų techninei priežiūrai atlikti. Kaip aiškinama reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje, taikant galimybės pasinaudoti sąlygas įgaliotieji ir nepriklausomi operatoriai turi būti vertinami vienodai.

(9)

Taigi Komisijos pradine nuomone, jeigu nesuteikiama galimybė naudotis technine, su remontu susijusia informacija, „DaimlerChrysler“ ir įgaliotųjų remontininkų susitarimams negalėtų būti taikoma 81 straipsnio 3 dalies nuostata.

(10)

2007 m. vasario 14 d., atsižvelgdama į pirminiame vertinime išdėstytas konkurencijos problemas, „DaimlerChrysler“ Komisijai pateikė savo įsipareigojimus.

(11)

Pagal šiuos įsipareigojimus teiktinos informacijos apimtis nustatoma remiantis nepriklausomų ir įgaliotųjų remontininkų nediskriminavimo principu. Atsižvelgdama į tai, „DaimlerChrysler“ užtikrins, kad visa techninė informacija, įrankiai, įranga, programinė įranga ir mokymas, reikalingi jos transporto priemonių remontui ir techninei priežiūrai atlikti, kurie „DaimlerChrysler“ arba „DaimlerChrysler“ vardu teikiami „Mercedes-Benz“ ir „Smart“ prekės ženklų įgaliotiesiems remontininkams ir (arba) nepriklausomiems importuotojams bet kurioje ES valstybėje narėje, taip pat būtų suteikti nepriklausomiems remontininkams.

(12)

Įsipareigojimuose nurodyta, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 1400/2002 4 straipsnio 2 dalį techninę informaciją sudaro visa įgaliotiesiems remontininkams teikiama informacija, reikalinga „Mercedes-Benz“ ir „Smart“ transporto priemonių remontui arba techninei priežiūrai atlikti. Tai – programinė įranga, gedimų kodai ir kiti parametrai kartu su atnaujintomis versijomis, reikalingi elektroniniams valdymo blokams (EVB) įdiegti arba atkurti „DaimlerChrysler“ rekomenduojamus nustatymus, transporto priemonės identifikavimo būdai, atsarginių dalių katalogai, praktine patirtimi grindžiami darbo sprendimai, skirti įprastoms konkretaus modelio arba gamybos partijos problemoms spręsti, grąžinimo pranešimai, taip pat kiti pranešimai apie remontą, kuris gali būti nemokamai atliekamas įgaliotajame remonto tinkle.

(13)

Galimybę naudotis įrankiais sudaro galimybė naudotis elektroninės diagnostikos ir kitomis remonto priemonėmis kartu su susijusia programine įranga, įskaitant jos periodinius atnaujinimus ir garantinį tokių priemonių aptarnavimą.

(14)

Įsipareigojimai bus privalomi „DaimlerChrysler“ ir su ja susijusioms įmonėms, tačiau nebus tiesiogiai privalomi nepriklausomiems „Mercedes-Benz “ ir „Smart“ prekės ženklų transporto priemonių importuotojams. „DaimlerChrysler“ ypač stengsis, kad valstybėse narėse, kuriose „DaimlerChrysler“ platina „Mercedes-Benz“ ir (arba) „Smart“ transporto priemones per nepriklausomus importuotojus, šios įmonės būtų sutartimis įpareigotos nacionalinėse komercinėse tinklavietėse nemokamai ir nediskriminuojant teikti nepriklausomiems remontininkams bet kokią techninę informaciją arba tos techninės informacijos versijas kitomis kalbomis, kurias konkretus importuotojas suteikė įgaliotiesiems remontininkams valstybėje narėje, kurioje jis veikia, ir kurios nepriklausomi remontininkai negali gauti TI tinklavietėje.

(15)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1400/2002 26 konstatuojamąją dalį „DaimlerChrysler“ neprivalo nepriklausomiems remontininkams teikti techninės informacijos, kuria pasinaudojusios trečiosios šalys galėtų apeiti arba išjungti transporto priemonėje sumontuotus nuo vagystės apsaugančius įtaisus ir (arba) perkalibruoti (3) elektroninius įtaisus arba suklastoti įtaisus, kurie riboja transporto priemonės veikimą. Kaip ir bet kuri išimtis pagal ES teisę, 26 konstatuojamoji dalis turi būti aiškinama siaurai. Įsipareigojimuose pažymima, kad jeigu pritaikiusi šią išimtį „DaimlerChrysler“ nesuteiks jokios techninės informacijos nepriklausomiems remontininkams, ji įsipareigoja užtikrinti, kad būtų nesuteikta tik ta informacija, kurios nesuteikus būtų sukurta 26 konstatuojamojoje dalyje aprašyta apsauga, ir kad konkrečios informacijos neturėjimas netrukdytų nepriklausomiems remontininkams vykdyti kitos nei 26 konstatuojamoje dalyje nurodytos veiklos, įskaitant darbą su įtaisais, pavyzdžiui, variklio elektroniniais valdymo blokais, oro pagalvėmis, saugos diržų įtempimo įtaisais arba centrinį užraktą sudarančiais elementais.

(16)

Reglamento (EB) Nr. 1400/2002 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad techninę informaciją privaloma teikti tokiu būdu, kuris būtų proporcingas nepriklausomų remontininkų poreikiams. Vadinasi, informacija turi būti išskaidyta dalimis ir jos kaina turi būti nustatyta atsižvelgiant į tai, kiek informacijos naudoja nepriklausomi remontininkai.

(17)

Remiantis šiuo principu įsipareigojimuose nurodoma, kad „DaimlerChrysler“ TI tinklavietėje paskelbs visą techninę informaciją, susijusią su modeliais, gaminamais nuo 1996 m., ir užtikrins, kad TI tinklavietėje arba bet kurioje vėliau sukurtoje tinklavietėje nuolat būtų skelbiama visa atnaujinta techninė informacija. Tačiau, tais atvejais, kai TI tinklavietėje nebus paskelbta tam tikra techninė informacija, susijusi su modeliais, gaminamais nuo 1996 m., arba nebus tos informacijos versijų kitomis kalbomis, kurią „DaimlerChrysler“ arba jos susijusios įmonės teikia įgaliotiesiems remontininkams konkrečioje valstybėje narėje, bus laikoma, kad „DaimlerChrysler“ įvykdė įsipareigojimus, jeigu minėtą informaciją pernelyg nedelsdama ir nemokamai pateiks nepriklausomiems remontininkams savo komercinėje tinklavietėje toje valstybėje narėje.

(18)

„DaimlerChrysler“ visuomet užtikrins, kad TI tinklavietę būtų galima greitai rasti ir kad joje informacija būtų pateikta tokiais būdais, kurie naudojami techninei informacijai teikti įgaliotųjų tinklų nariams. Tais atvejais, kai „DaimlerChrysler“ arba kita „DaimlerChrysler“ vardu veikianti įmonė teikia įgaliotiesiems remontininkams techninę informaciją tam tikra ES kalba, „DaimlerChrysler“ užtikrins, kad informacija ta kalba būtų pernelyg neatidėliojant paskelbta TI tinklavietėje.

(19)

„DaimlerChrysler“ nustatė 1 254 EUR metinį mokestį už galimybę naudotis TI tinklaviete (1 239 EUR už galimybę naudotis pagrindine tinklavietės dalimi „WIS net“; elektroniniu atsarginių dalių katalogu galima naudotis nemokamai, išskyrus 15 EUR metinę administravimo išlaidų įmoką). Tačiau, laikydamasi reglamente nustatyto proporcingumo reikalavimo, „DaimlerChrysler“ sutinka išskaidyti „WIS net“ mokestį proporcingai pagal mėnesio, savaitės, dienos ir valandos naudojimosi laiką, kurio kaina atitinkamai 180 EUR, 70 EUR, 20 EUR ir 4 EUR. „DaimlerChrysler“ sutinka išlaikyti šią mokesčio už galimybę naudotis informacija struktūrą ir nedidinti mokesčių lygio virš ES vidutinės infliacijos normos, kol galios įsipareigojimai.

(20)

„DaimlerChrysler“ įsipareigojimais nebus ribojamas joks esamas arba būsimas Bendrijos arba nacionalinėje teisėje nustatytas reikalavimas, kuriuo galėtų būti padidinta techninės informacijos, kurią „DaimlerChrysler“ turi pateikti nepriklausomiems operatoriams, apimtis ir (arba) nustatyti palankesni būdai tokiai informacijai pateikti.

(21)

Nepriklausomo remontininko arba nepriklausomų remontininkų asociacijos reikalavimu „DaimlerChrysler“ įsipareigojo su techninės informacijos teikimu susijusius ginčus spręsti arbitraže. Arbitražui bus taikomos nacionalinės arbitražo taisyklės ir materialinė teisė, kaip numatyta „DaimlerChrysler“ ir jos įgaliotųjų remontininkų, veikiančių prašančiosios šalies valstybėje narėje, sutartyse. Pareikalavus, „DaimlerChrysler“ įsipareigoja pateikti informaciją apie šias taisykles. Arbitrų kolegiją sudarys trys arbitrai, paskirti pagal šias taisykles. Arbitražu nebus apribota teisė kreiptis į kompetentingą nacionalinį teismą.

(22)

Sprendime daroma išvada, kad atsižvelgiant į įsipareigojimus nebėra jokio pagrindo Komisijai imtis veiksmų. Įsipareigojimai galioja iki 2010 m. gegužės 31 d.

(23)

2007 m. liepos 9 d. Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominuojančiųjų padėčių patariamasis komitetas priėmė palankią nuomonę.


(1)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1419/2006 (OL L 269, 2006 9 28, p. 1).

(2)  2002 m. liepos 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1400/2002 dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo vertikalių susitarimų ir suderintų veiksmų rūšims motorinių transporto priemonių sektoriuje (OL L 203, 2002 8 1, p. 30). Reglamentas su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(3)  T. y. pakeisti originalius elektroninio valdymo bloko nustatymus taip, kaip „DaimlerChrysler“ nerekomenduoja.


5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/79


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. gruodžio 4 d.

laikinai sustabdantis Reglamentu (EB) Nr. 1420/2007 nustatytą galutinį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos ir Kazachstano kilmės silikomanganui

(2007/789/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 14 straipsnio 4 dalį,

pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1420/2007 (2) importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) ir Kazachstano kilmės silikomanganui (įskaitant ferosilikomanganą) (toliau – SiMn), kurio KN kodai yra 7202 30 00 ir ex 8111 00 11 (TARIC kodas 8111001110) (toliau – nagrinėjamasis produktas), nustatė galutinį antidempingo muitą. Antidempingo muito norma KLR ir Kazachstano kilmės produktams atitinkamai nustatyta 8,2 % ir 6,5 %.

(2)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalį Komisijai buvo pateikta informacijos apie rinkos sąlygų pokyčius, įvykusius po pirminio tiriamojo laikotarpio (nurodyto reglamente (EB) Nr. 1420/2007), ir kuriais būtų galima pateisinti laikiną šiuo metu nustatytų priemonių sustabdymą. Todėl Komisija nagrinėjo, ar toks sustabdymas yra pagrįstas.

B.   PAGRINDAS

(3)

Kaip nurodyta pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgiant į Bendrijos interesus, antidempingo priemonės gali būti laikinai sustabdytos remiantis tuo, kad laikinai pasikeitė rinkos sąlygos tokiu mastu, jog tikėtina, kad dėl tokio laikino sustabdymo nebus patirta žalos, su sąlyga, kad Bendrijos pramonės atstovams buvo suteikta galimybė pareikšti nuomonę ir į šią jų nuomonę buvo atsižvelgta. Toliau 14 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad atitinkamų antidempingo priemonių taikymas gali būti atnaujintas bet kada, jeigu laikino sustabdymo priežastis išnyko.

(4)

Nuo pirminio tiriamojo laikotarpio padidėjo pasaulinės SiMn kainos ir pasikeitė rinkos padėtis bei sąlygos. Atsižvelgdama į tokias aplinkybes, Komisija atliko tolesnį tyrimą, siekdama įvertinti, kaip paskutiniu metu, t. t., nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 30 d., pasikeitė nagrinėjamojo produkto kiekis ir kainos bei jų poveikį Bendrijos pramonės patirtai žalai ir apskritai Bendrijos interesams.

(5)

Remiantis surinkta informacija, nustatyta, kad po pirminio tiriamojo laikotarpio iki trečiojo 2007 m. ketvirčio SiMn rinkos kainos Bendrijos rinkoje padidėjo beveik 69 %, t. t. nuo vidutiniškai 622 EUR/MT trečiajame 2006 m. ketvirtyje iki vidutiniškai 1 051 EUR/MT trečiajame 2007 m. ketvirtyje. Kainos ypač padidėjo (apie 42 %) nuo antrojo iki trečiojo 2007 m. ketvirčio. Tas pačias tendencijas galima pastebėti kitose pagrindinėse pasaulio rinkose. Jos taip pat tinka į Bendriją importuojamam SiMn.

(6)

SiMn yra pagrindinė žaliava, naudojama plienui gaminti. Pirmiau minėtos kainos galėjo padidėti dėl atsiradusio laikino pasiūlos trūkumo ir tuo pačiu metu padidėjusios SiMn paklausos, nes visame pasaulyje išaugo plieno paklausa. Iš ankstesnių, pavyzdžiui 2004 m., staigių kainų padidėjimų galima spręsti, kad toks paklausos ir pasiūlos neatitikimas šioje rinkoje yra laikinas. Kai tik visiškai išnaudojami nepanaudoti SiMn gamybos pajėgumai, kainos paprastai vėl tampa normaliomis.

(7)

Nuo pirminio tiriamojo laikotarpio iki 2006 m. spalio 1 d.–2007 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio KLR ir Kazachstano kilmės importuojamo SiMn dalis rinkoje sumažėjo 0,6 procentiniais punktais ir sudarė 9,8 % viso Bendrijos vartojimo. EB vartojimas išaugo 20 %.

(8)

Kalbant apie Bendrijos pramonę reikėtų atkreipti dėmesį, kad nuo pirminio tiriamojo laikotarpio jos padėtis pagerėjo. Nuo pirminio tiriamojo laikotarpio iki 2006 m. spalio 1 d.–2007 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio, pardavimas ir produkcijos apimtis atitinkamai padidėjo 15 % ir 19 %. Visgi Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo 1,1 procentiniu punktu iki 23,8 %. Pelnas labai padidėjo – Bendrijos pramonės pelningumas trečiajame 2007 m. ketvirtyje išaugo iki 42 % ir taip gerokai viršijo net tinkamą 5 % pelną, nustatytą pirminiame tyrime.

(9)

Kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1420/2007 157–163 konstatuojamosiose dalyse, buvo manoma, kad nustačius minėtas priemones, vartotojai patirs nors ir nedaug, tačiau neigiamų padarinių, nes jeigu prireiktų naujų ar alternatyvių tiekimo šaltinių, padidėtų kainos. Atsižvelgiant į laikiną rinkos sąlygų pasikeitimą ir į tai, kad Bendrija šiuo metu nepatiria žalos, laikinai sustabdžius priemones gali būti pašalintas bet koks neigiamas poveikis vartotojams. Taigi galima daryti išvadą, kad laikinas sustabdymas atitiktų bendrus Bendrijos interesus.

(10)

Atsižvelgiant į laikinus rinkos sąlygų pokyčius, visų pirma aukštas SiMn kainas Bendrijos rinkoje, kurios gerokai viršija pirminiame tyrime nustatytas žalingas kainas, ir, kaip spėjama, prarastą nagrinėjamojo produkto paklausos ir tiekimo pusiausvyrą, daroma išvada, kad mažai tikėtina, jog laikinai sustabdžius priemonių taikymą, atsinaujintų su KLR ir Kazachstano kilmės nagrinėjamojo produkto importu susijusi žala. Todėl, vadovaujantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalimi, siūloma galiojančių priemonių taikymą laikinai sustabdyti devynių mėnesių laikotarpiui.

C.   KONSULTACIJOS SU BENDRIJOS PRAMONĖS ATSTOVAIS

(11)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalį Komisija informavo Bendrijos pramonės atstovus apie savo ketinimą laikinai sustabdyti minėtas antidempingo priemones. Bendrijos pramonės atstovams buvo suteikta galimybė teikti pastabas, tačiau jie neprieštaravo laikinam antidempingo priemonių sustabdymui.

D.   IŠVADA

(12)

Todėl, Komisijos nuomone, visi reikalavimai dėl antidempingo muito, nustatyto nagrinėjamajam produktui, laikino sustabdymo buvo įvykdyti laikantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalies. Todėl Reglamentu (EB) Nr. 1420/2007 nustatyto antidempingo muito taikymą reikėtų laikinai sustabdyti devynių mėnesių laikotarpiui.

(13)

Komisija stebės nagrinėjamojo produkto importo raidą ir kainas. Jeigu kuriuo nors metu vėl padidės iš KLR ir Kazachstano dempingo kainomis importuojamo nagrinėjamojo produkto kiekis ir dėl to Bendrijos pramonei bus daroma žala, Komisija, atsižvelgdama į esmines žalos vertinimo taisykles, imsis būtinų veiksmų grąžinti antidempingo muitą. Prireikus, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, gali būti inicijuojama tarpinė peržiūra,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Reglamentu (EB) Nr. 1420/2007 importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos ir Kazachstano kilmės silikomanganui (įskaitant ferosilikomanganą), kurio KN kodai yra 7202 30 00 ir ex 8111 00 11 (TARIC kodas 8111001110), nustatytas galutinio antidempingo muito taikymas laikinai sustabdomas devynių mėnesių laikotarpiui.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2007 m. gruodžio 4 d.

Komisijos vardu

Peter MANDELSON

Komisijos narys


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

(2)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 5.


Europos centrinis bankas

5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/81


EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS

2007 m. lapkričio 23 d.

dėl monetų emisijos apimties 2008 metais patvirtinimo

(BCE/2007/16)

(2007/790/EB)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2007 m. liepos 10 d. Tarybos sprendimo 2007/503/EB pagal Sutarties 122 straipsnio 2 dalį dėl bendros valiutos įvedimo Kipre 2008 m. sausio 1 d. (1) 1 straipsnį,

atsižvelgdama į 2007 m. liepos 10 d. Tarybos sprendimo 2007/504/EB pagal Sutarties 122 straipsnio 2 dalį dėl bendros valiutos įvedimo Maltoje 2008 m. sausio 1 d. (2) 1 straipsnį,

kadangi:

(1)

Nuo 1999 m. sausio 1 d. Europos centrinis bankas (ECB) turi išimtinę teisę tvirtinti monetų, kurias gali išleisti eurą įsivedusios valstybės narės (toliau – dalyvaujančios valstybės narės), emisijos apimtį.

(2)

Kiprui ir Maltai taikyta leidžianti nukrypti nuostata, nurodyta 2003 m. Stojimo akto 4 straipsnyje, panaikinama nuo 2008 m. sausio 1 d.

(3)

Trylika dabar dalyvaujančių valstybių narių, Kipras ir Malta pateikė ECB patvirtinti eurų monetų, kurios turi būti išleidžiamos 2008 metais, vertinimus, taip pat pastabas, paaiškinančias šios prognozės metodologiją,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

2008 metais išleidžiamų eurų monetų emisijos apimties patvirtinimas

ECB tvirtina eurų monetų, kurias dalyvaujančios valstybės narės gali išleisti 2008 metais, emisijos apimtį kaip nurodyta šioje lentelėje:

(mln. eurų)

 

Apyvartai skirtų monetų ir kolekcionavimui skirtų (apyvartai neskirtų) monetų emisija 2008 metais

Belgija

130,0

Vokietija

655,0

Airija

114,0

Graikija

97,3

Ispanija

550,0

Prancūzija

500,0

Italija

375,2

Kipras

147,4

Liuksemburgas

49,0

Malta

56,7

Nyderlandai

57,5

Austrija

185,0

Portugalija

50,0

Slovėnija

39,0

Suomija

60,0

2 straipsnis

Baigiamoji nuostata

Šis sprendimas yra skirtas dalyvaujančioms valstybėms narėms.

Pasirašyta Frankfurte prie Maino, 2007 m. lapkričio 23 d.

ECB pirmininkas

Jean-Claude TRICHET


(1)  OL L 186, 2007 7 18, p. 29.

(2)  OL L 186, 2007 7 18, p. 32.


III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi

AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI

5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/83


TARYBOS SPRENDIMAS 2007/791/BUSP

2007 m. gruodžio 4 d.

įgyvendinantis Bendruosius veiksmus 2007/749/BUSP dėl Europos Sąjungos policijos misijos (ESPM) Bosnijoje ir Hercegovinoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į 2007 m. lapkričio 19 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2007/749/BUSP dėl Europos Sąjungos policijos misijos (ESPM) Bosnijoje ir Hercegovinoje (1), ypač į jų 12 straipsnio 1 dalį kartu su Europos Sąjungos sutarties 23 straipsnio 2 dalies antra įtrauka,

kadangi:

(1)

2007 m. lapkričio 19 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2007/749/BUSP, kuriais nustatoma, kad ESPM Bosnijoje ir Hercegovinoje turi būti tęsiama iki 2009 m. gruodžio 31 d. 2008 ir 2009 metų finansinės orientacinės sumos nustatomos kasmet.

(2)

ESPM įgaliojimai bus vykdomi atsižvelgiant į padėtį, kuri gali pablogėti ir pakenkti bendros užsienio ir saugumo politikos tikslams, nustatytiems Sutarties 11 straipsnyje,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

1.   Finansinė orientacinė suma, skirta su Bendrųjų veiksmų 2007/749/BUSP įgyvendinimu susijusioms išlaidoms padengti 2008 m. yra 14 800 000 EUR.

2.   Iš 1 dalyje nurodytos sumos finansuojamos išlaidos tvarkomos pagal Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomas procedūras ir taisykles, išskyrus tai, kad bet koks išankstinis finansavimas nelieka Bendrijos nuosavybe.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

3 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2007 m. gruodžio 4 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

F. TEIXEIRA DOS SANTOS


(1)  OL L 303, 2007 11 21, p. 40.