17.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 273/1

(1)

Šiuo metu vaisių ir daržovių sektorių reglamentuoja 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2200/96 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo (2), 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/96 dėl bendro perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkų organizavimo (3) ir 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2202/96, nustatantis Bendrijos pagalbos schemą tam tikrų citrusų vaisių augintojams (4).

(2)

Atsižvelgiant į įgytą patirtį, būtina pakeisti vaisių ir daržovių sektoriuje taikomą tvarką, kad būtų pasiekti šie tikslai: pagerinti sektoriaus konkurencingumą ir orientaciją į rinką, siekiant padėti didinti produkcijos, kuri būtų konkurencinga ir vidaus, ir užsienio rinkose, tvarumą, sumažinti gamintojų pajamų svyravimą dėl krizių rinkoje, padidinti vaisių ir daržovių suvartojimą Bendrijoje ir tęsti veiksmus, kurių buvo imtasi sektoriuje siekiant tausoti ir saugoti aplinką.

(3)

Kadangi šių tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos pobūdžio, o Bendrija dėl tolesnių bendrų veiksmų būtinybės gali juos pasiekti geriau, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu nenumatoma nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų.

(4)

Komisija pateikė atskirą pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą, kuriame iš pradžių galėtų būti numatytos tam tikros horizontalaus pobūdžio nuostatos, reglamentuojančios vaisių ir daržovių sektorių ir taikomos daugeliui kitų žemės ūkio produktų, visų pirma nuostatos dėl vadybos komiteto. Tokias nuostatas reglamentuose (EB) Nr. 2200/96 ir (EB) Nr. 2201/96 tikslinga palikti. Tačiau šios nuostatos turėtų būti atnaujintos, supaprastintos ir suderintos, kad jas būtų lengva įtraukti į reglamentą, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą.

(5)

Atsižvelgiant į dabartinio reglamentavimo pakeitimų apimtį ir siekiant aiškumo kitas vaisių ir daržovių sektoriui būdingas nuostatas būtina įtraukti į atskirą reglamentą. Jei tokios nuostatos tam tikra dalimi taip pat yra horizontalaus pobūdžio ir taikomos daugeliui kitų žemės ūkio produktų, pavyzdžiui, dėl prekybos standartų ir prekybos su trečiosiomis šalimis, jos taip pat turėtų būti atnaujintos ir supaprastintos, kad vėliau jas būtų lengva įtraukti į pirmiau nurodytą Reglamentą, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą. Todėl šiuo reglamentu neturėtų būti panaikinti arba pakeisti dabartiniai horizontalaus pobūdžio dokumentai, jei jie nėra pasenę ar nereikalingi arba dėl kurių pobūdžio sprendimas neturėtų būti priimamas Tarybos lygiu.

(6)

Šis reglamentas turėtų būti taikomas produktams, kuriems yra taikomas vaisių ir daržovių bei perdirbtų vaisių ir daržovių rinkų bendras rinkos organizavimas. Tačiau nuostatos dėl gamintojų organizacijų ir tarpšakinių organizacijų bei susitarimų yra taikomos tik produktams, kuriems taikomas bendras vaisių ir daržovių rinkos organizavimas, ir šis atskyrimas turėtų būti išlaikytas. Bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo apimtis taip pat turėtų būti išplėsta ir apimti tam tikrus prieskoninius augalus, kad jiems būtų galima taikyti šią sistemą. Čiobreliams ir šafranui šiuo metu taikomas 1968 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 827/68 dėl bendro tam tikrų Sutarties II priede išvardytų produktų rinkos organizavimo (5), iš kurio dėl šios priežasties jie turėtų būti išbraukti.

(7)

Prekybos standartai, visų pirma susiję su produktų apibrėžtimi, kokybe, klasifikavimu, dydžiu, tara, pakavimu, saugojimu, gabenimu, pateikimu, prekyba ir ženklinimu, turėtų būti taikomi tik tam tikriems produktams, kad į rinką galėtų būti tiekiami vienodos ir tinkamos kokybės produktai. Be to, gali prireikti patvirtinti specialias priemones, visų pirma modernius analizės metodus ir kitas priemones atitinkamų standartų ypatybėms nustatyti, siekiant išvengti piktnaudžiavimo vartotojams pateikiamų produktų kokybe ir autentiškumu, bei svarbių rinkos trukdžių, kuriuos šis piktnaudžiavimas gali sukelti.

(8)

Šiuo metu 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2001/112/EB dėl žmonių maistui skirtų vaisių sulčių ir tam tikrų panašių produktų (6) ir 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2001/113/EB dėl žmonių maistui skirtų vaisių džemų, žele, marmeladų ir saldintos kaštonų tyrės (7) yra išdėstytos konkrečios nuostatos dėl šių produktų gamybos, sudėties ir ženklinimo. Tačiau tos taisyklės nėra visiškai atnaujintos siekiant atsižvelgti į atitinkamų tarptautinių standartų pokyčius, ir todėl turėtų būti pakeistos siekiant sudaryti sąlygas tokiam atnaujinimui.

(9)

Vaisių ir daržovių gamybos bei pardavimo srityse turėtų būti visiškai atsižvelgta į aplinkos apsaugos aktualijas, įskaitant naudojamus auginimo būdus, atliekų tvarkymą ir iš rinkos pašalintų produktų naikinimą, ypač į vandens kokybės apsaugą, biologinės įvairovės išsaugojimą ir kaimo vietovių išlaikymą.

(10)

Gamintojų organizacijos yra pagrindiniai vaisių ir daržovių sektoriaus reglamentavimo, kurio decentralizuotą veikimą jos užtikrina savo lygiu, organizavimo dalyviai. Nuolat didėjant paklausos koncentracijai, pasiūlos sutelkimas per šias organizacijas labiau tampa ekonomine būtinybe siekiant stiprinti gamintojų padėtį rinkoje. Toks sutelkimas turėtų būti vykdomas savanoriškai ir jo naudingumas įrodytas gamintojų organizacijų savo nariams teikiamų paslaugų apimtimi ir veiksmingumu. Kadangi gamintojų organizacijos veikia išskirtinai savo narių interesais, sprendžiant ekonominius klausimus jos turi būti laikomos veikiančiomis savo narių vardu ir jų naudai.

(11)

Patirtis rodo, kad gamintojų organizacijos yra tinkama priemonė pasiūlai sutelkti. Tačiau gamintojų organizacijos yra nevienodai paplitusios skirtingose valstybėse narėse. Siekiant toliau didinti gamintojų organizacijų patrauklumą, visais įmanomais atvejais turėtų būti numatytas didesnis jų veiklos lankstumas. Toks lankstumas visų pirma turėtų būti susijęs su gamintojų organizacijų produktų asortimentu, leidžiamo tiesioginio pardavimo apimtimi ir taisyklių taikymo išplėtimu jas taikant ne nariams ir, abiem atvejais jei įvykdomos būtinos sąlygos, leidimu gamintojų organizacijų asociacijoms vykdyti jų narių veiklą ir naudotis išorės paslaugomis, įskaitant dukterinių įmonių paslaugas.

(12)

Gamintojų organizacija neturėtų būti savo valstybės narės pripažinta galinčia prisidėti prie bendro rinkos organizavimo tikslų pasiekimo, jeigu jos įstatais nekeliami jai ir jos nariams tam tikri reikalavimai. Veiklos fondų kūrimui ir tinkamam funkcionavimui būtina, kad gamintojų organizacijos imtųsi atsakomybės apskritai už savo narių visą atitinkamą vaisių ir daržovių produkciją.

(13)

Valstybių narių, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. arba vėliau, gamintojų grupėms, norinčioms pagal šį reglamentą įgyti gamintojų organizacijų statusą, turėtų būti leista pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu, per kurį būtų teikiama nacionalinė ir Bendrijos finansinė parama tai gamintojų grupei laikantis tam tikrų įsipareigojimų.

(14)

Siekiant suteikti gamintojų organizacijoms didesnę atsakomybę, ypač už jų finansinius sprendimus, ir panaudoti joms skirtas viešąsias lėšas ateities reikalavimams, reikėtų nustatyti tų lėšų naudojimo sąlygas. Gamintojų organizacijų įkurtų veiklos fondų bendras finansavimas yra tinkamas sprendimas. Konkrečiais atvejais turėtų būti leidžiamas papildomas finansavimas. Siekiant kontroliuoti Bendrijos išlaidas, gamintojų organizacijoms, kurios įkuria veiklos fondus, reikia nustatyti aukščiausią teikiamos pagalbos ribą.

(15)

Regionuose, kuriuose gamybos organizavimas yra silpnas, turėtų būti leidžiama teikti papildomą nacionalinę finansinę paramą. Valstybių narių, esančių ypač nepalankioje padėtyje struktūriniu požiūriu, atveju ta parama turėtų būti Bendrijos kompensuojama.

(16)

Siekiant supaprastinti schemą ir sumažinti su ja susijusias išlaidas, gali būti naudinga, jei įmanoma, suderinti su veiklos fondų ir kaimo plėtros programų išlaidoms taikomais reikalavimais susijusias procedūras ir taisykles, reikalaujant, kad valstybės narės parengtų nacionalines veiklos programų strategijas.

(17)

Siekiant toliau skatinti gamintojų organizacijų ir jų asociacijų veiklos poveikį ir užtikrinti pageidautiną rinkos stabilumą, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama tam tikromis sąlygomis savo regione išplėsti taisyklių, ypač reglamentuojančių gamybą, pardavimą ir aplinkos apsaugą, kurias to regiono organizacija ar asociacija priėmė savo nariams, taikymą nariais nesantiems gamintojams. Esant tinkamam pagrindui, tam tikras išlaidas, atsirandančias dėl taisyklių taikymo išplėtimo, turėtų padengti suinteresuoti gamintojai, kadangi jie turėtų naudos iš taisyklių taikymo išplėtimo. Tačiau ekologiškų produktų gamintojams šis taisyklių taikymo išplėtimas neturėtų būti taikomas be didelės tokių gamintojų dalies sutikimo. Būtina sudaryti sąlygas skubiai išplėsti tokias taisykles taikant jas krizių prevencijai ir valdymai, siekiant greitai spręsti krizes.

(18)

Reglamentuose (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 2202/96 numatyta įvairių pagalbos schemų tam tikriems vaisiams ir daržovėms. Dėl šių schemų skaičiaus ir įvairovės jas tapo sudėtinga administruoti. Nors jos buvo skirtos konkretiems vaisiams ir daržovėms, jose nebuvo visapusiškai atsižvelgta į regionines gamybos sąlygas ir jos nebuvo taikomos visiems vaisiams bei daržovėms. Todėl tikslinga ieškoti kitokios priemonės vaisių ir daržovių augintojams remti.

(19)

Be to, pagalbos vaisiams ir daržovėms schemos nebuvo visapusiškai įtrauktos į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams (8). Dėl to kilo tam tikrų sunkumų ir suvaržymų administruojant tas schemas.

(20)

Todėl siekiant sukurti tiksliau orientuotą, bet lanksčią paramos vaisių ir daržovių sektoriui sistemą ir siekiant paprastumo, tikslinga panaikinti esamas pagalbos schemas ir vaisius bei daržoves visiškai įtraukti į schemą, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003. Šiuo tikslu būtina numatyti, kad ūkininkai, kurie referenciniu laikotarpiu augino vaisius ir daržoves, turėtų teisę dalyvauti bendrosios išmokos schemoje. Taip pat reikėtų numatyti, kad valstybės narės, remdamosi atitinkamu kiekvieno vaisių ir daržovių produkto rinkai tinkamu laikotarpiu, tinkamu tikslu bei nediskriminuojančiais kriterijais, galėtų nustatyti referencines sumas ir hektarų, už kuriuos gali būti teikiama bendrosios išmokos schemoje numatyta pagalba, skaičių. Turėtų būti leista taikyti bendrosios išmokos schemą vaisiais ir daržovėmis apsodintiems plotams, įskaitant plotus, kuriuose auginami daugiamečiai vaisiai ir daržovės, bei daigynus. Turėtų būti atitinkamai pakeistos nacionalinės viršutinės ribos. Siekiant atitinkamiems sektoriams suteikti laiko prisitaikyti prie jų integravimo į bendrosios išmokos schemą, turėtų būti numatyti pereinamieji laikotarpiai. Visų pirma turėtų būti numatyta nuostata atsietoms išmokoms už vaisius ir daržoves ir laikinai susietai pagalbai už plotą tam tikriems produktams, skirtiems perdirbimui, kurie atitiko galiojančių pagalbos schemų reikalavimus, bei braškėms ir avietėms. Pastariesiems produktams be Bendrijos pagalbos taip pat gali būti suteikta papildoma nacionalinė pagalba. Taip pat turėtų būti numatyta nuostata, leidžianti Komisijai priimti išsamias įgyvendinimo taisykles ir visas būtinas pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su tuo, kas pirmiau išdėstyta.

(21)

Vaisių ir daržovių auginimas yra neprognozuojamas, o produktai greitai genda. Perteklius, net jei jis nėra labai didelis, gali žymiai sutrikdyti rinką. Tam tikros pašalinimo iš rinkos schemos buvo taikomos, tačiau paaiškėjo, kad jas kiek sudėtinga administruoti. Kuo paprastesniu taikymo būdu turėtų būti įdiegtos kelios papildomos krizių valdymo priemonės. Tokiomis aplinkybėmis akivaizdu, kad tinkamiausias būdas yra visų tokių priemonių įtraukimas į gamintojų organizacijų veiklos programas; jis taip pat turėtų padėti padidinti gamintojų organizacijų patrauklumą gamintojams. Tačiau siekiant krizių valdymo priemonių taikymą išplėsti gamintojų organizacijoms nepriklausantiems gamintojams, valstybės narės turėtų būti įgaliotos pereinamuoju laikotarpiu tokiais atvejais suteikti valstybės pagalbą. Tačiau ši pagalba turėtų būti mažesnė nei pagalba, kurią gauna gamintojų organizacijų nariai, kad narystė būtų patraukli. Tokios valstybės pagalbos veikimas turėtų būti peržiūrėtas pereinamojo laikotarpio pabaigoje.

(22)

Bulvių įtraukimas į Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 nustatytą schemą reiškia, kad siekiant užtikrinti vienos bendros rinkos, grindžiamos bendromis kainomis, tinkamas veikimo sąlygas, valstybės pagalbą reglamentuojančios Sutarties nuostatos taip pat turėtų būti taikomos maistinėms bulvėms, atsižvelgiant į sektoriaus prisitaikymui numatytą pereinamąjį laikotarpį.

(23)

2000 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2826/2000 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo veiksmų vidaus rinkoje (9) numatoma, kad Bendrijos įnašai į tam tikrus skatinimo veiksmus sudaro iki 50 %. Siekiant skatinti vaikus švietimo įstaigose vartoti vaisius ir daržoves, šiuo atveju ši procentinė dalis turėtų būti padidinta skatinimui vartoti vaisius ir daržoves.

(24)

Atskirų ar jau grupes sudariusių ūkio subjektų iniciatyva įkurtos tarpšakinės organizacijos, jei joms priklauso didelė vaisių ir daržovių sektoriaus įvairių profesijų narių dalis, gali prisidėti prie elgsenos, kuria labiau atsižvelgiama į rinkos realijas, ir sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti komercinį požiūrį, kuris pagerins duomenų apie gamybą teikimą, visų pirma apie gamybos organizavimą, produktų pateikimą ir pardavimą. Kadangi šių organizacijų darbas gali bendrai padėti siekti Sutarties 33 straipsnio, ypač šio reglamento tikslų, turėtų būti galima, nustačius atitinkamas veiklos formas, suteikti specialų pripažinimą toms organizacijoms, kurios pateikia įrodymų, kad yra pakankamai atstovaujančios ir vykdo šiuos tikslus atitinkančią praktinę veiklą. Nuostatos dėl gamintojų organizacijų ir jų asociacijų priimtų taisyklių taikymo išplėtimo ir dėl tokio taikymo išplėtimo atsirandančių išlaidų padalijimo, atsižvelgiant į tai, kad siekiama panašių tikslų, turėtų būti taikomos ir tarpšakinėms organizacijoms.

(25)

Vienos bendros Bendrijos rinkos kūrimas susijęs su prekybos prie Bendrijos išorės sienų sistemos įdiegimu. Šioje prekybos sistemoje turėtų būti numatyti importo muitai, o ji pati turėtų iš esmės stabilizuoti Bendrijos rinką. Prekybos sistema turėtų būti pagrįsta įsipareigojimais, prisiimtais daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo metu.

(26)

Vaisių ir daržovių įvežimo kainos sistemai taikyti būtina priimti specialias nuostatas siekiant atsižvelgti į Bendrijos tarptautinius įsipareigojimus.

(27)

Prekybos žemės ūkio produktais su trečiosiomis šalimis apimties stebėsenai vykdyti gali prireikti įdiegti kai kurių produktų importo ir eksporto licencijų sistemas, įskaitant garantijas, siekiant užtikrinti, kad sandoriai, dėl kurių išduodamos tokios licencijos, yra faktiškai vykdomi. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai įdiegti licencijų sistemas tokiems produktams.

(28)

Siekiant išvengti žalingo poveikio Bendrijos rinkai, kurį galėtų sukelti tam tikrų žemės ūkio produktų importas, arba tokį poveikį neutralizuoti, tokių produktų importui turėtų būti taikomas papildomas muitas, jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos.

(29)

Tam tikromis sąlygomis tikslinga Komisijai suteikti įgaliojimus atidaryti ir administruoti tarifines kvotas pagal tarptautinius susitarimus, sudarytus pagal Sutartį arba pagal kitus Tarybos aktus.

(30)

Muitų sistema leidžia atsisakyti visų kitų apsaugos priemonių prie Bendrijos išorės sienų. Vidaus rinka ir muitų mechanizmas išskirtinėmis aplinkybėms galėtų būti nepakankami. Tokiais atvejais tam, kad Bendrijos rinka neliktų be apsaugos nuo galimų sutrikimų, Bendrija turėtų turėti galimybę nedelsdama imtis visų būtinų priemonių. Tokios priemonės turėtų atitikti Bendrijos tarptautinius įsipareigojimus.

(31)

Siekiant užtikrinti, kad ši prekybos tvarka galėtų tinkamai veikti, turėtų būti numatytas įvežimo perdirbti arba išvežimo perdirbti susitarimų reglamentavimas arba jų uždraudimas, kai tai reikalinga dėl rinkoje susidariusios padėties.

(32)

Siekiant, kad ir toliau būtų suteikiamas teisinis pagrindas eksporto grąžinamosioms išmokoms cukrui, naudojamam perdirbant tam tikrus vaisius ir daržoves, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 2201/96, kuris turi būti panaikintas, 16 straipsnio 1 dalies b punkte, atitinkamų produktų sąrašas turėtų būti įtrauktas į 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo VII priede pateiktą sąrašą (10).

(33)

Direktyvos 2001/112/EB bei 2001/113/EB ir reglamentai (EEB) Nr. 827/68, (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96, (EB) Nr. 2826/2000, (EB) Nr. 1782/2003 bei (EB) Nr. 318/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti.

(34)

Kadangi bendra žemės ūkio produktų rinka nuolat vystosi, valstybės narės ir Komisija turėtų nuolat informuoti viena kitą apie svarbius įvykius.

(35)

Teikiant nacionalinę pagalbą, kiltų pavojus bendromis kainomis grindžiamos vienos bendros rinkos tinkamam veikimui. Todėl produktams, kuriems taikomas šis reglamentas, paprastai turėtų būti taikomos valstybės pagalbą reglamentuojančios Sutarties nuostatos. Tačiau turėtų būti numatyta nuostata dėl vienkartinės valstybės pagalbos pomidorų perdirbimo sektoriui Italijoje ir Ispanijoje, siekiant paremti sektoriaus pritaikymą prie šio reglamento nuostatų.

(36)

Išlaidas, kurias valstybės narės patiria vykdydamos su šiuo reglamentu susijusius įsipareigojimus, Bendrija turėtų finansuoti pagal 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (11).

(37)

Vaisių ir daržovių sektoriaus reglamentavimo sistema numatomos tam tikros pareigos. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šių pareigų, būtina kontrolė, o tais atvejais, kai jų nesilaikoma, būtina taikyti sankcijas. Todėl Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti atitinkamas taisykles, įskaitant ir nepagrįstų išmokų susigrąžinimo taisykles bei taisykles dėl valstybių narių įsipareigojimų teikti ataskaitas. Specialios vaisių ir daržovių sektoriaus inspektorių grupės pagal naująją tvarką nebus reikalingos ir todėl turėtų būti panaikintos.

(38)

Reglamentu (EB) Nr. 2202/96 nustatyta pagalbos schema turi būti panaikinta. Taigi šis reglamentas nebeteks prasmės, todėl turėtų būti panaikintas.

(39)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (12).

(40)

Siekiant supaprastinti esamą tvarką, atskiri komitetai šviežiems vaisiams ir daržovėms bei perdirbtiems vaisiams ir daržovėms turėtų būti panaikinti, o vietoj jų Tarybos reglamente (EB) Nr. 2200/96 turėtų būti numatytas bendro vaisių ir daržovių komiteto steigimas.

(41)

Keičiant dabartines priemones šiame reglamente numatytomis priemonėmis gali iškilti sunkumų, kurie nėra nagrinėjami šiame reglamente. Siekiant išspręsti tokius sunkumus, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė patvirtinti pereinamojo laikotarpio priemones. Be to, turėtų būti numatytas gamintojų organizacijų ir gamintojų organizacijų asociacijų, pripažįstamų pagal Reglamentą (EB) Nr. 2200/96, tolesnio pripažinimas ir galimas veiksmų programų, patvirtintų pagal tą reglamentą, tolesnis vykdymas, bei panašios nuostatos dėl gamintojų grupių, pripažįstamų pagal Reglamentą (EB) Nr. 2200/96 ir jų pripažinimo planų.

(42)

Iš esmės šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d. Tačiau siekiant išvengti pagalbos perdirbtų vaisių ir daržovių produktams bei citrusų vaisiams schemų įgyvendinimo nutraukimo nepasibaigus prekybos metams, tokias pagalbos schemas turėtų būti leidžiama taikyti iki 2007–2008 prekybos metų pabaigos,

a)

taikomi visuose prekybos etapuose, įskaitant importą ir eksportą, išskyrus atvejus, kai Komisija numato kitaip;

b)

nustatomi visų pirma atsižvelgiant į atitinkamų produktų specifiką, poreikį užtikrinti šių produktų sklandaus realizavimo rinkoje sąlygas bei vartotojų norą gauti pakankamą ir skaidrią informaciją apie produktą, visų pirma apie produkto kilmės šalį, klasę ir, atitinkamas atvejais, rūšis (ar prekės rūšį);

c)

gali būti visų pirma susiję su kokybe, klasifikavimu, dydžiu, tara, pakavimu, saugojimu, gabenimu, pateikimu, prekyba ir ženklinimu.

a)

įsteigta ūkininkų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnio a dalyje, auginančių vieną ar daugiau iš Reglamento (EB) Nr. 2200/96 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų produktų ir (arba) tokius produktus, skirtus tik perdirbimui, iniciatyva;

b)

jos tikslas – skatinti aplinkos apsaugos požiūriu patikimos auginimo praktikos, gamybos metodų ir atliekų tvarkymo praktikos naudojimą, ypač siekiant apsaugoti vandens, dirvožemio ir kraštovaizdžio kokybę, išsaugoti ar puoselėti biologinę įvairovę;

c)

ji siekia vieno ar keleto iš šių tikslų:

d)

jos įstatuose numatyti 2 dalyje nurodyti konkretūs reikalavimai; ir

e)

atitinkamos valstybės narės buvo pripažinta pagal 4 straipsnį.

a)

taikytų gamintojų organizacijos priimtas taisykles, susijusias su duomenų apie gamybą teikimu, gamyba, prekyba ir aplinkos apsauga;

b)

priklausytų tik vienai gamintojų organizacijai atitinkamo ūkio gaminamo 1 dalies a punkte nurodyto produkto atžvilgiu;

c)

visą atitinkamą produkciją parduotų per gamintojų organizaciją;

d)

teiktų gamintojų organizacijos statistikos tikslais reikalaujamą informaciją, ypač apie auginimo plotus, užauginamus kiekius, derlingumą ir tiesioginį pardavimą;

e)

mokėtų asociacijos įstatuose numatytus finansinius įnašus 8 straipsnyje numatytam veiklos fondui sukurti ir papildyti.

a)

parduoti ne daugiau kaip fiksuotą savo produkcijos ir (arba) produktų procentinę dalį tiesiogiai savo ūkyje ir (arba) už savo ūkio ribų vartotojų asmeniniam vartojimui; šią procentinę dalį nustato valstybė narė ir jis negali būti mažesnis kaip 10 %;

b)

patys arba per savo gamintojų organizacijos paskirtą kitą gamintojų organizaciją parduoti nedidelius palyginti su savo organizacijos parduodamomis apimtimis produktų kiekius;

c)

savarankiškai ar per savo gamintojų organizacijos paskirtą kitą gamintojų organizaciją parduoti produktus, kurių dėl jų savybių paprastai tos organizacijos komercinė veikla neapima.

a)

2 dalyje nurodytų taisyklių nustatymo, priėmimo ir keitimo tvarka;

b)

gamintojų organizacijai finansuoti reikalingi narių finansiniai įnašai;

c)

taisyklės, leidžiančios gamintojams nariams demokratiškais būdais kruopščiai tikrinti savo organizaciją ir jos sprendimus;

d)

sankcijos už įsipareigojimų pagal įstatus pažeidimus, ypač už finansinių įnašų nesumokėjimą arba gamintojų organizacijos nustatytų taisyklių pažeidimus;

e)

naujų narių priėmimo taisyklės, visų pirma minimalus narystės laikotarpis;

f)

organizacijos veikimui būtinos apskaitos ir biudžeto taisyklės.

a)

jos atitinka straipsnyje nustatytus reikalavimus ir pateikia atitinkamus įrodymus;

b)

jos turi minimalų narių skaičių ir minimalią parduodamos produkcijos apimtį arba vertę, kuriuos nustato valstybės narės, ir pateikia atitinkamus įrodymus;

c)

yra pakankamai įrodymų, kad laiko ir efektyvumo bei tiekimo sutelktumo požiūriu jos gali vykdyti savo veiklą tinkamai; todėl šiuo tikslu valstybės narės gali nuspręsti, kokius 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus produktus ar produktų grupes turėtų apimti gamintojų organizacijos veiklos sritis;

d)

jos veiksmingai padeda savo nariams gauti techninę pagalbą naudojant aplinkos apsaugos požiūriu patikimą auginimo praktiką;

e)

jos, jei to reikia, veiksmingai aprūpina savo narius, techninėmis jų produktų surinkimo, laikymo, pakavimo ir pardavimo priemonėmis;

f)

jos užtikrina tinkamą savo veiklos komercinį ir buhalterinį valdymą; ir

g)

jos neužima dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje, išskyrus atvejus, kai to reikia siekiant Sutarties 33 straipsnio tikslų.

a)

sprendžia, ar pripažinti gamintojų organizaciją, per tris mėnesius nuo prašymo su visais atitinkamais įrodymais pateikimo;

b)

atlieka reguliarius patikrinimus, kad įsitikintų, ar gamintojų organizacijos laikosi šios antraštinės dalies nuostatų, o jei šio reglamento nuostatų nesilaikoma arba jos pažeidžiamos, skiria tokioms organizacijoms sankcijas ir prireikus nusprendžia panaikinti pripažinimą;

c)

apie visus sprendimus dėl pripažinimo suteikimo, atsisakymo suteikti ar panaikinimo kartą per metus praneša Komisijai.

a)

valstybė narė mano, kad asociacija yra pajėgi veiksmingai vykdyti šią veiklą; ir

b)

asociacija neužima dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje, išskyrus atvejus, kai to reikia siekiant Sutarties 33 straipsnio tikslų.

a)

pagalbą jų kūrimuisi skatinti ir palankesnėms sąlygoms jų administracinei veiklai sudaryti;

b)

pagalbą, teikiamą tiesiogiai arba per kredito įstaigas, daliai investicijų, reikalingų pripažinimui gauti ir numatytų 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytame pripažinimo plane, padengti.

a)

atitinkamai 10 %, 10 %, 8 %, 6 % ir 4 % vertės produkcijos, gamintojų grupių parduodamos valstybėse narėse, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. arba vėliau, ir

b)

atitinkamai 5 %, 5 %, 4 %, 3 % ir 2 % vertės produkcijos, parduodamos gamintojų grupių atokiausiuose Bendrijos regionuose, kaip nurodyta Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje ar mažosiose Egėjo jūros salose, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1405/2006 1 straipsnio 2 dalyje.

a)

iš narių arba pačios gamintojų organizacijos finansinių įnašų;

b)

iš Bendrijos finansinės paramos, kuri gali būti teikiama gamintojų organizacijomis.

a)

gamybos planavimas;

b)

produktų kokybės gerinimas;

c)

produktų komercinės vertės didinimas;

b)

šviežių arba perdirbtų produktų pardavimo skatinimas;

e)

aplinkos apsaugos priemonės ir aplinką tausojantys gamybos būdai, įskaitant ekologinį ūkininkavimą;

f)

krizių prevencija ir valdymas.

a)

pašalinimą iš rinkos;

b)

neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimą arba derliaus nenuėmimą;

c)

pardavimo skatinimą ir ryšius;

b)

mokymo priemones;

e)

derliaus draudimą;

f)

paramą savitarpio fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti.

a)

veiklos programos apima vieną ar daugiau aplinkosaugos veiksmų, arba

b)

ne mažiau nei 10 % išlaidų pagal veiklos programas tenka aplinkosaugos veiksmams.

a)

ją pateikia kelios Bendrijos gamintojų organizacijos, veikiančios skirtingose valstybėse narėse ir įgyvendinančios tarptautines schemas;

b)

ją pateikia viena ar daugiau gamintojų organizacijų, dalyvaujančių tarpšakiniu pagrindu vykdomose schemose;

c)

joje numatoma tik konkreti parama ekologiškų produktų gamybai, kuriai taikomas 1991 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų (15);

b)

ją pateikia vienos iš valstybių narių, įstojusių į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. arba vėliau, gamintojų organizacija ir pagal ją įgyvendinamos priemonės bus vykdomos ne ilgiau kaip iki 2013 m. pabaigos;

e)

ji yra pirma, kurią pateikė pripažinta gamintojų organizacija, susijungusi su kita pripažinta gamintojų organizacija;

f)

ji yra pirma, kurią pateikė pripažinta gamintojų organizacijų asociacija;

g)

ją pateikia valstybių narių, kuriose gamintojų organizacijos parduoda mažiau nei 20 % vaisių ir daržovių produkcijos, gamintojų organizacijos;

h)

ją pateikia viename iš atokiausių Bendrijos regionų esanti gamintojų organizacija.

i)

ji apima tik konkrečią paramą veiksmams, skirtiems vaikų skatinimui vartoti vaisius ir daržoves mokymo įtaigose.

a)

nemokamai paskirstomi tam tikslui valstybių narių patvirtintoms labdaros organizacijoms ir fondams naudoti jų veikloje padedant asmenims, kurių teisę į valstybės paramą pripažįstama nacionalinės teisės aktais, visų pirma dėl to, kad jie stokoja pragyvenimui būtinų lėšų;

b)

nemokamai paskirstomi bausmių atlikimo įstaigoms, mokykloms ir viešosioms švietimo įstaigoms bei vaikų atostogų stovykloms, taip pat ligoninėms ir senelių namams, kuriuos nurodo valstybės narės, kurios imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šitaip paskirstomi kiekiai papildytų tų įstaigų paprastai perkamus kiekius.

a)

padėties analizė, įvertinant privalumus bei trūkumus ir vystymosi potencialą;

b)

pasirinktų prioritetų pagrindimas;

c)

veiklos programų tikslai ir priemonės, veiklos rodikliai;

b)

veiklos programų vertinimas;

e)

gamintojų organizacijų atsiskaitymo įsipareigojimai.

a)

3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos taisyklės;

b)

taisyklės, reikalingos 9 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytoms taisyklėms įgyvendinti.

a)

galiojo bent vienerius prekybos metus;

b)

yra įtrauktos į išsamų I priede pateikiamą sąrašą;

c)

yra nustatomos privalomomis ne ilgiau kaip trejiems prekybos metams.

a)

nedaro jokios žalos kitiems atitinkamos valstybės narės ar Bendrijos gamintojams;

b)

netaikomos, jeigu jose aiškiai nenurodoma, pagal sutartį, pasirašytą iki prekybos metų pradžios, perdirbimui pateiktiems produktams, išskyrus taisykles, reglamentuojančias duomenų apie gamybą teikimą, nurodytą 3 straipsnio 2 dalies a punkte;

c)

neprieštarauja galiojančioms Bendrijos ir nacionalinėms taisyklėms.

a)

jeigu ji nustato, kad tas taikymo išplėtimas didelėje vidaus rinkos dalyje panaikina konkurenciją arba kelia pavojų laisvai prekybai ar kelia grėsmę sutarties 33 straipsnio tikslams;

b)

jeigu ji nustato, kad Sutarties 81 straipsnio 1 dalis taikoma taisyklėms, kurių taikymas išplėstas kitiems gamintojams. Komisijos sprendimas dėl tų taisyklių taikomas tik nuo tokio nustatymo datos;

c)

jeigu atlikusi patikrinimus ji nustato, kad buvo nesilaikoma šiame skyriuje išdėstytų nuostatų.

a)

administracinėms išlaidoms, atsirandančioms taikant 14 straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles;

b)

organizacijos arba asociacijos atliekamų ir visiems tos zonos gamintojams naudingų mokslinių tyrimų, rinkos tyrimų ir pardavimo skatinimo išlaidoms.

a)

yra sudarytas iš ekonominės veiklos, susijusios su produktų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 2200/96 1 straipsnio 2 dalyje, gamyba ir (arba) prekyba jais ir (arba) jų perdirbimu, atstovų;

b)

yra įsteigtas visų ar kelių jį sudarančių organizacijų ar asociacijų iniciatyva;

c)

viename ar keliuose Bendrijos regionuose, atsižvelgdamas į vartotojų interesus, vykdo dviejų ar daugiau toliau nurodytų rūšių veiklą:

d)

yra atitinkamos valstybės narės pripažintas pagal 21 straipsnį.

a)

savo veiklą vykdo viename ar keliuose atitinkamos valstybės narės regionuose;

b)

tame regione ar tuose regionuose atstovauja didelei vaisių bei daržovių ir iš vaisių bei daržovių perdirbtų produktų gamybos ir (arba) prekybos ir (arba) perdirbimo daliai, o daugiau kaip vieno regiono atveju kiekvienos iš jas sudarančių šakų atveju gali įrodyti minimalų atstovavimo mastą kiekviename regione;

c)

vykdo dviejų ar daugiau 20 straipsnio c punkte nurodytų rūšių veiklą;

b)

pačios nedalyvauja vaisių ir daržovių ar iš vaisių ir daržovių perdirbtų produktų gamyboje, perdirbime arba pardavime;

e)

jos nedalyvauja jokiuose 22 straipsnio 4 dalyje nurodytuose susitarimuose, sprendimuose ir suderintuose veiksmuose.

a)

per tris mėnesius nuo paraiškos su visais reikalingais patvirtinančiais dokumentais pateikimo nusprendžia, ar suteikti pripažinimą;

b)

atlieka reguliarius patikrinimus, kad įsitikintų, ar tarpšakinės organizacijos laikosi pripažinimo nuostatų ir sąlygų, o jei jos nesilaiko šio reglamento nuostatų arba jas pažeidžia, skiria tokioms organizacijoms sankcijas ir prireikus nusprendžia panaikinti pripažinimą;

c)

panaikina pripažinimą, jei:

d)

per du mėnesius praneša Komisijai apie kiekvieną sprendimą dėl pripažinimo suteikimo, atsisakymo jį suteikti ar jo panaikinimo.

a)

apie susitarimus, sprendimus ir suderintus veiksmus buvo pranešta Komisijai;

b)

per du mėnesius nuo visų pareikalautų duomenų gavimo Komisija nenustato, kad tie susitarimai, sprendimai ar suderinti veiksmai yra nesuderinami su Bendrijos taisyklėmis.

a)

susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, dėl kurių Bendrijoje gali atsirasti bet kokios formos rinkų padalijimas;

b)

susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali turėti įtakos stabiliam rinkos organizavimui;

c)

susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, dėl kurių gali būti iškreipta konkurencija ir kurie nėra būtini, kad būtų pasiekti bendros žemės ūkio politikos tikslai, kurių siekiama tarpšakinės organizacijos vykdoma veikla;

b)

susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie apima kainų nustatymą, nedarant poveikio tarpšakinių organizacijų vykdomai veiklai taikant konkrečias Bendrijos taisykles;

e)

susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, dėl kurių didelės atitinkamų produktų dalies atžvilgiu gali atsirasti diskriminacija arba būti panaikinta konkurencija.

a)

turi vieną iš šių tikslų:

b)

galioja jau bent vienerius prekybos metus;

c)

gali būti nustatytos privalomomis ne ilgiau kaip trejiems prekybos metams;

d)

nedaro jokios žalos kitiems atitinkamos valstybės narės ar Bendrijos ūkio subjektams.

a)

imti muitui lygiaverčio poveikio privalomuosius mokėjimus;

b)

taikyti bet kokius kiekybinius apribojimus arba lygiaverčio poveikio priemones.

a)

importuojamų prekių kaina yra žemesnė nei Bendrijos Pasaulinei prekybos organizacijai pranešta kaina („ribinė kaina“); arba

b)

importo apimtys bet kuriais metais viršija tam tikrą lygį („ribinę apimtį“).

a)

produktai, kuriems taikomi papildomi importo muitai;

b)

kiti kriterijai, būtini norint užtikrinti 1 dalies taikymą.

a)

metodą, grindžiamą chronologine paraiškų pateikimo tvarka (pagal principą „pirmas atėjęs – pirmas aptarnautas“);

b)

proporcingo paskirstymo pagal pateiktose paraiškose prašomą kiekį metodą (taikant „vienalaikio nagrinėjimo“ metodą);

c)

metodą, grindžiamą tuo, kad atsižvelgiama į tradicinius prekybos modelius (taikant „tradicinių arba naujų importuotojų metodą“).

a)

garantijų dėl produkto pobūdžio, provenencijos ir kilmės;

b)

dokumento, patvirtinančio a punkte nurodytas garantijas, pripažinimo;

c)

importo licencijų išdavimo sąlygų ir jų galiojimo laiko.

a)

tuo atveju, jei priemonę patvirtino Taryba, pasiūlo Tarybai priemonę panaikinti arba iš dalies ją pakeisti. Taryba priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma;

b)

visais kitais atvejais Bendrijos apsaugos priemones panaikina arba iš dalies keičia Komisija.

a)

II antraštinės dalies įgyvendinimo taisyklės, kurios visų pirma gali apimti:

b)

III antraštinės dalies įgyvendinimo taisyklės, įskaitant:

c)

IV antraštinės dalies įgyvendinimo taisyklės;

d)

administracinės ir fizinės kontrolės, kurią turi vykdyti valstybės narės dėl taikant šį reglamentą atsirandančių pareigų vykdymo, taisyklės;

e)

administracinių sankcijų taikymo sistema tais atvejais, kai nustatoma, kad nevykdomi įsipareigojimai, kylantys taikant šį reglamentą. Administracinės sankcijos skirstomos pagal nustatyto pažeidimo rimtumą, apimtį, trukmę ir pasikartojimą;

f)

taikant šį reglamentą neteisingai išmokėtų sumų susigrąžinimo taisyklės;

g)

taisyklės dėl pranešimo apie vykdytą kontrolę ir jos rezultatus;

h)

V antraštinės dalies įgyvendinimo, įskaitant toje antraštinėje dalyje paminėtas konkrečias priemones, taisyklės;

i)

taisyklės, pagal kurias nustatoma, kokia informacija yra būtina 44 straipsniui taikyti, taip pat jos forma, turinys, laikas bei terminai ir susitarimai dėl informacijos bei dokumentų perdavimo arba leidimo su jais susipažinti;

j)

priemonės, kurių reikia perėjimui nuo reglamentuose (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 2202/96 numatytos tvarkos prie šiame reglamente nustatytos tvarkos, įskaitant šio reglamento 55 straipsnio įgyvendinimo priemones, palengvinti.

a)

Iki 2011 m. gruodžio 31 d. pagal galiojančias schemas valstybės narės gali toliau teikti valstybės pagalbą bulvių, šviežių arba atšaldytų, klasifikuojamų KN 0701 pozicijoje, gamybai ir prekybai jomis;

b)

2007–2008 prekybos metais Italija ir Ispanija gali suteikti ne didesnę kaip 15 mln. EUR valstybės pagalbą, siekdamos paremti sektoriaus pritaikymą prie šio reglamento nuostatų;

c)

Valstybės narės gali teikt valstybės pagalbą iki 2010 m. gruodžio 31 d. šiomis sąlygomis:

1.

1 straipsnio 2 dalyje pateikta lentelė pakeičiama taip:

2.

I–VI antraštinės dalys, 43 ir 44 straipsniai, 47–57 straipsniai ir I–V priedai išbraukiami.

3.

46 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„46 straipsnis

1.   Komisijai padeda Vaisių ir daržovių vadybos komitetas (toliau – Komitetas).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo.“

1.

1 straipsnio 3 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„3.   2 dalyje nurodytų produktų prekybos metai prireikus nustatomi laikantis Reglamento (EB) Nr. 2200/96 46 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.“

2.

I ir II antraštinės dalys, 23–32 straipsniai ir I–III priedai išbraukiami.

1.

5 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa:

„Skatinant vaisių ir daržovių vartojimą, ypatingas dėmesys skiriamas mokymo įstaigose besimokančių vaikų skatinimui vartoti vaisius ir daržoves.“

2.

9 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Pirmoje pastraipoje nurodyta procentinė dalis yra 60 %, kai vaisius ir daržoves vartoti yra skatinami tik mokymo įstaigose besimokantys vaikai.“

„—

prireikus šios direktyvos suderinimu su atitinkamų tarptautinių standartų raida.“

„—

prireikus šios direktyvos suderinimu su atitinkamų tarptautinių standartų raida.“

1.

33 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

2.

37 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Vaisių, daržovių, maistinių bulvių ir daigynų atveju referencinė suma apskaičiuojama ir koreguojama vadovaujantis VII priedo M punktu.“

3.

40 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Jei visam referenciniam laikotarpiui buvo padarytas poveikis dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių, valstybė narė apskaičiuoja referencinę sumą remdamasi 1997–1999 m. laikotarpiu.

Cukrinių runkelių, cukranendrių ir cikorijų atveju referencinė suma apskaičiuojama remiantis artimiausiais prekybos metais, ėjusiais prieš atitinkamą laikotarpį, pasirinktą pagal VII priedo K punktą. Bananų atveju ji apskaičiuojama remiantis artimiausiais prekybos metais, ėjusiais prieš atitinkamą laikotarpį, pasirinktą pagal VII priedo L punktą. Vaisių, daržovių, maistinių bulvių ir daigynų atveju ji apskaičiuojama remiantis artimiausiais prekybos metais, ėjusiais prieš atitinkamą laikotarpį, pasirinktą pagal VII priedo M punktą. Tokiais atvejais 1 dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.“

4.

42 straipsnio 8 dalis papildoma šia pastraipa:

„Tačiau 5 straipsnio taikymo atveju valstybės narės gali nuspręsti, kad už 2007 m. nepanaudotos teisės į išmokas, atitinkančios ūkininko deklaruotą hektarų, naudotų maistinėms bulvėms arba vaisiams ir daržovėms, į nacionalinį rezervą negrąžinamos.“

5.

43 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

6.

44 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„„Reikalavimus atitinkantis hektaras“ taip pat apima:

7.

45 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   Tačiau už 2007 m. valstybėse narėse, kurios nepasinaudojo 71 straipsnyje numatyta galimybe ir kurios nesinaudoja 51 straipsnio antroje pastraipoje numatyta galimybe, nepanaudotos teisės į išmokas, atitinkančios ūkininko deklaruotą hektarų, naudotų maistinėms bulvėms arba vaisiams ir daržovėms, į nacionalinį rezervą negrąžinamos.“

8.

51 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„51 straipsnis

Žemės naudojimas žemės ūkio paskirčiai

Ūkininkai gali naudoti pagal 44 straipsnio 3 dalį deklaruotus sklypus bet kuriai žemės ūkio veiklai, išskyrus daugiametėms kultūroms. Tačiau ūkininkai gali naudoti sklypus šiems objektams augalams:

Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos valstybės narės gali iki 2007 m. lapkričio 1 d. nuspręsti, kad iki datos, kurią valstybė narė turi nustatyti, bet ne vėliau nei iki 2010 m. gruodžio 31 d., sklypai viename ar keliuose valstybės narės regionų gali būti toliau nenaudojami:

9.

60 straipsnio 8 dalis pakeičiama taip:

„8.   Jei valstybė narė nusprendžia pasinaudoti 51 straipsnio antroje pastraipoje numatyta leidžiančia nukrypti nuostata, iki 2007 m. lapkričio 1 d. ji taip pat gali nuspręsti tuo pačiu laikotarpiu taikyti šio straipsnio 1–7 dalis. Šio straipsnio 1–7 dalys netaikomos jokiu kitu atveju.“

10.

63 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa:

„Dėl išmokų už vaisius, daržoves, maistines bulves ir daigynus įtraukimo į bendrosios išmokos schemą valstybės narės iki 2008 m. balandžio 1 d. gali nuspręsti taikyti pirmoje pastraipoje numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą.“

11.

64 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Atsižvelgdama į kiekvienos valstybės narės pasirinkimą, 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija nustato kiekvienos atitinkamai 66–69 straipsniuose numatytos tiesioginės išmokos viršutinę ribą.

Ši viršutinė riba lygi kiekvienos rūšies tiesioginės išmokos nacionalinės viršutinės ribos, nurodytos 41 straipsnyje komponentui, padaugintam iš valstybių narių pagal 66–69 straipsnius atlikto sumažinimo procentinės dalies.

Bendra fiksuotų viršutinių ribų suma laikantis 144 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos atskaitoma iš 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų.“

12.

65 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Ūkininkams paskirtinų teisių į išmokas, atlikus visus galimus sumažinimus pagal 41 straipsnį, referencinės sumos komponentas, susidarantis dėl kiekvienos tiesioginės išmokos, nurodytos 66–69 straipsniuose, sumažinamas valstybės narės nustatytina procentine dalimi neviršijant tuose straipsniuose nustatytos ribos, o 68b straipsnyje nurodytų tiesioginių išmokų atveju – per valstybių narių pagal tą straipsnį nustatytą laikotarpį.“

13.

Po 68a straipsnio įterpiamas šis straipsnis:

„68b straipsnis

Pereinamojo laikotarpio išmokos už vaisius ir daržoves

1.   Iki 2007 m. lapkričio 1 d. valstybės narės gali nuspręsti iki 2011 m. gruodžio 31 d. išlaikyti ne daugiau nei 50 % 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento tam tikriems pomidorams, kurie tiekiami perdirbimui ir kurie atitiko finansavimo reikalavimus pagal Reglamente (EB) Nr. 2201/96 nustatytą pagalbos schemą.

Šiuo atveju nepažeidžiant pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką.

Papildoma išmoka skiriama ūkininkams, auginantiems tokius pomidorus IV antraštinės dalies 10g skyriuje nurodytomis sąlygomis.

2.   Iki 2007 m. lapkričio 1 d. valstybės narės gali nuspręsti išlaikyti:

Šiuo atveju nepažeidžiant pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką.

Papildoma išmoka suteikiama ūkininkams, auginantiems vieną ar kelis toliau nurodytus vaisius ir daržoves, kurie tiekiami perdirbimui ir kurie atitiko finansavimo reikalavimus pagal reglamentuose (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 2202/96 nustatytas pagalbos schemas, kaip nustato atitinkama valstybė narė, IV antraštinės dalies 10g skyriuje nustatytomis sąlygomis:

3.   1 dalyje nurodytas nacionalinių viršutinių ribų komponentas pomidorams bus šis:

4.   2 dalyje nurodytas nacionalinių viršutinių ribų komponentas vaismedžiams ir daržovėms, išskyrus trečioje pastraipoje išvardytas vienmetes kultūras, bus šis:

14.

71g straipsnis išbraukiamas.

15.

71k straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Tačiau dėl išmokų už vaisius ir daržoves komponento įtraukimo į bendrosios išmokos schemą naujosios valstybės narės iki 2008 m. balandžio 1 d. arba iki metų, einančių prieš pirmuosius bendrosios išmokos schemos taikymo metus, rugpjūčio 1 d., gali nuspręsti taikyti pirmoje pastraipoje numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą.“

16.

IV antraštinėje dalyje po 10f skyriaus įterpiami šie skyriai:

„10g SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IŠMOKOS UŽ VAISIUS IR DARŽOVES

110t straipsnis

Pereinamojo laikotarpio pagalba už plotą

1.   Taikant 68b straipsnio 1 dalį arba 143bc straipsnio 1 dalį tam tikrų pomidorų, kurie tiekiami perdirbimui, augintojams to straipsnio nuostatose nurodytu laikotarpiu šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis gali būti teikiama pereinamojo laikotarpio pagalba už plotą, kaip nustato valstybės narės.

2.   Taikant 68b straipsnio 2 dalį arba 143bc straipsnio 2 dalį tam tikrų vaisių ir daržovių produktų, išvardytų 68b straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, kurie tiekiami perdirbimui, gamintojams to straipsnio nuostatose nurodytu laikotarpiu šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis gali būti teikiama pereinamojo laikotarpio pagalba už plotą, kaip nustato valstybės narės.

110u straipsnis

Pagalbos dydis ir skyrimo reikalavimai

1.   Valstybės narės, vadovaudamosi objektyviais ir nediskriminuojančiais kriterijais, nustato pagalbos dydį hektarui, kuriame auginami pomidorai ir kiekvienas vaisius ir daržovė, išvardyti 68b straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje.

2.   Bendra išmokų suma negali viršyti pagal 64 straipsnio 2 dalį ar 143bc straipsnį nustatytos viršutinės ribos.

3.   Pagalba teikiama tik tieks plotams, kuriuose užaugintiems produktams taikoma sutartis dėl perdirbimo į vieną iš Reglamento (EB) Nr. 2201/1996 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų produktų.

4.   Valstybės narės gali Bendrijos pagalbos skyrimui taikyti tolesnius objektyvius ir nediskriminuojančius kriterijus, įskaitant sąlygas ūkininkams, kurie priklauso gamintojų organizacijai ar gamintojų grupei, pripažintoms atitinkamai pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1182/2007 nustatančio konkrečias taisykles vaisių ir daržovių sektoriui 4 arba 7 straipsnį (20).

5.   Iki 2007 m. lapkričio 1 d. valstybės narės praneša Komisijai apie savo sprendimą taikyti 68b arba 143bc straipsnį, pagal šiuos straipsnius išlaikytą sumą ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus.

10h SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IŠMOKA UŽ MINKŠTUOSIUS VAISIUS

110v straipsnis

Išmoka už minkštuosius vaisius

1.   Laikotarpiu, kuris baigiasi 2012 m. gruodžio 31 d. braškėms, klasifikuojamoms KN 0810 10 00 pozicijoje, ir avietėms, klasifikuojamoms KN 0810 20 10 pozicijoje, kurios tiekiamos perdirbimui, taikoma pereinamojo laikotarpio pagalba už plotą.

2.   Pagalba teikiama tik tieks plotams, kuriuose užaugintiems produktams taikoma sutartis dėl perdirbimo į vieną iš Reglamento (EB) Nr. 2201/1996 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų produktų.

3.   Bendrijos teikiama pagalba sudaro 230 EUR už hektarą per metus.

4.   Be Bendrijos pagalbos valstybės narės gali teikti nacionalinę pagalbą. Bendra teikiamos Bendrijos ir nacionalinės pagalbos suma neviršija 400 EUR už hektarą per metus.

5.   Pagalba teikiama tik maksimaliems nacionaliniams garantuojamiems plotams, kurie valstybėse narėse paskirstyti taip:

Jei pagalbos teikimo reikalavimus atitinkantis plotas atitinkamoje valstybėje narėje ir atitinkamais metais viršija maksimalų nacionalinį garantuojamą plotą, 3 dalyje nurodyta pagalbos suma sumažinama proporcingai maksimalaus nacionalinio garantuojamo ploto perviršiui.

6.   143a ir 143c straipsniai netaikomi pereinamojo laikotarpio išmokai už minkštuosius vaisius.

17.

143b straipsnio 1 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„1.   Ne vėliau kaip iki įstojimo dienos naujosios valstybės narės gali nuspręsti 9 dalyje nustatytu taikymo laikotarpiu tiesiogines išmokas, išskyrus IV antraštinės dalies 5 skyriuje nustatytą pagalbą už energetinius augalus ir IV antraštinės dalies 10h skyriuje nustatytą išmoką už minkštuosius vaisius, pakeisti pagal 2 dalį apskaičiuota bendrąja išmoka už plotus.“

18.

143b straipsnio 3 dalies trečia įtrauka pakeičiama taip:

19.

Po 143ba straipsnio įterpiamas šis tekstas:

„143bb straipsnis

Atskira išmoka už vaisius ir daržoves

1.   Nukrypdamos nuo 143b straipsnio, naujosios valstybės narės, taikančios bendrosios išmokos už plotus schemą, gali iki 2007 m. lapkričio 1 d. nuspręsti ūkininkams, atitinkantiems bendrosios išmokos už plotus schemos reikalavimus, skirti atskirą išmoką už vaisius ir daržoves. Ji suteikiama vadovaujantis objektyviais ir nediskriminuojančiais kriterijais, pavyzdžiui, nustatytais VII priedo M punkto 1 dalyje, ir atsižvelgiant į atitinkamą laikotarpį, kaip nurodyta toje dalyje.

2.   Atskira išmoka už vaisius ir daržoves suteikiama neviršijant 71c straipsnyje nurodyto nacionalinių viršutinių lubų komponento, skirto vaisiams ir daržovėms.

3.   Nukrypdama nuo 2 dalies, kiekviena atitinkama naujoji valstybė narė gali iki 2007 m. lapkričio 1 d., remdamasi objektyviais kriterijais, nuspręsti nustatyti žemesnę atskiros išmokos už vaisius ir daržoves ribą, nei nurodyta toje dalyje.

4.   Lėšos, skiriamos atskiroms išmokoms už vaisius ir daržoves mokėti pagal 1, 2 ir 3 dalis, neįskaičiuojamos į 143b straipsnio 3 dalyje nurodytą metinį finansinį paketą.

5.   143a ir 143c straipsniai netaikomi atskirai išmokai už minkštuosius vaisius.

6.   Faktinio ar numanomo paveldėjimo atveju atskira išmoka už vaisius ir daržoves skiriama valdą paveldėjusiam ūkininkui, jeigu tas ūkininkas atitinka bendrosios išmokos už plotus schemos reikalavimus.

143bc straipsnis

Pereinamojo laikotarpio išmoka už vaisius ir daržoves

1.   Nukrypdamos nuo 143b straipsnio, naujosios valstybės narės, taikančios bendrosios išmokos už plotus schemą, iki 2007 m. lapkričio 1 d. gali nuspręsti iki 2011 m. gruodžio 31 d. išlaikyti ne daugiau nei 50 % 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento pomidorams, klasifikuojamiems KN 0702 00 00 pozicijoje.

Šiuo atveju nepažeidžiant 144 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką.

Papildoma išmoka skiriama ūkininkams, auginantiems pomidorus IV antraštinės dalies 10g skyriuje nurodytomis sąlygomis.

2.   Nukrypdamos nuo 143b straipsnio, naujosios valstybės narės, taikančios bendrosios išmokos už plotus schemą, iki 2007 m. lapkričio 1 d. gali nuspręsti išlaikyti:

Šiuo atveju nepažeidžiant 144 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką.

Papildoma išmoka suteikiama ūkininkams, auginantiems vieną ar kelis vaisius ir daržoves, kaip nustato atitinkama valstybė narė, išvardytus 68b straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje.

3.   Lėšos, skiriamos pereinamojo laikotarpio išmokoms už vaisius ir daržoves mokėti pagal 1 ir 2 dalis, neįskaičiuojamos į 143b straipsnio 3 dalyje nurodytą metinį finansinį paketą.

4.   143a ir 143c straipsniai netaikomi pereinamojo laikotarpio išmokai už vaisius ir daržoves.“

20.

145 straipsnyje po dc punkto įterpiamas šis punktas:

21.

155 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„155 straipsnis

Kitos pereinamojo laikotarpio taisyklės

Kitos priemonės, kurių reikia siekiant palengvinti perėjimą nuo 152 ir 153 straipsniuose nurodytuose reglamentuose ir reglamentuose (EEB) Nr. 404/93, (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96, (EB) Nr. 2202/96, (EB) Nr. 1260/2001 numatytos tvarkos prie šiame reglamente numatytos tvarkos, ypač dėl Reglamento (EB) Nr. 1259/1999 4 bei 5 straipsnių ir priedo, Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 6 straipsnio taikymo, ir nuo nuostatų, susijusių su modernizavimo planais, numatytais Reglamente (EEB) Nr. 1035/72, prie tvarkos, nustatytos šio reglamento 83–87 straipsniuose, gali būti patvirtinamos šio reglamento 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. 152 ir 153 straipsniuose nurodyti reglamentai ir straipsniai toliau taikomi siekiant nustatyti VII priede nurodytas referencines sumas.“

22.

Priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento II priedą.

1.

32 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse po skaičiaus „VII“ įrašoma „arba VIII“.

2.

Po VII priedo įterpiamas šis priedas:

a)

gali būti tęsiama iki jos pabaigos; arba

b)

būti pakeista, kad atitiktų šio reglamento reikalavimus; arba

c)

būti pakeista pagal šį reglamentą patvirtinta nauja veiksmų programa.