ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 243

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

50 tomas
2007m. rugsėjo 18d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

 

2007 m. rugsėjo 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1063/2007, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

1

 

*

2007 m. rugsėjo 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1064/2007, iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2377/90, nustatančio veterinarinių vaistų likučių gyvūninės kilmės maisto produktuose didžiausių kiekių nustatymo tvarką Bendrijoje, I priedo nuostatas dėl avilamicino ( 1 )

3

 

*

2007 m. rugsėjo 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1065/2007, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 493/2006, nustatantį pereinamojo laikotarpio priemones dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo reformos

6

 

*

2007 m. rugsėjo 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1066/2007, nustatantis importuojamiems tam tikriems Pietų Afrikos kilmės mangano dioksidams laikinąjį antidempingo muitą

7

 

*

2007 m. rugsėjo 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1067/2007, įtraukiantis pavadinimą į Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą (Staffordshire Cheese (SKVN))

21

 

*

2007 m. rugsėjo 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1068/2007, patvirtinantis į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukto pavadinimo esminį specifikacijos pakeitimą (Queso Nata de Cantabria (SKVN))

22

 

*

2007 m. rugsėjo 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1069/2007, nustatantis importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės polivinilo alkoholiui (PVA) laikinąjį antidempingo muitą

23

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2007 m. rugsėjo 17 d. Komisijos direktyva 2007/55/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvų 76/895/EEB, 86/362/EEB, 86/363/EEB ir 90/642/EEB tam tikrus priedus dėl didžiausios leistinos metilazinfoso likučių koncentracijos ( 1 )

41

 

*

2007 m. rugsėjo 17 d. Komisijos direktyva 2007/56/EB, iš dalies keičianti kai kuriuos Tarybos direktyvų 86/362/EEB, 86/363/EEB ir 90/642/EEB priedus dėl didžiausios azoksistrobino, chlorotalonilo, deltametrino, heksachlorobenzeno, joksinilo, oksamilo ir chinoksifeno likučių koncentracijos ( 1 )

50

 

*

2007 m. rugsėjo 17 d. Komisijos direktyva 2007/57/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvų 76/895/EEB, 86/362/EEB, 86/363/EEB ir 90/642/EEB priedus dėl didžiausios ditiokarbamatų likučių koncentracijos ( 1 )

61

 

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Komisija

 

 

2007/612/EB

 

*

2007 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimas dėl Valstybės pagalbos C 14/06, kurią Belgija numato suteikti Antverpene įsikūrusiai įmonei General Motors Belgium (pranešta dokumentu Nr. C(2007) 435)  ( 1 )

71

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

18.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1063/2007

2007 m. rugsėjo 17 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2007 m. rugsėjo 18 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. rugsėjo 17 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 756/2007 (OL L 172, 2007 6 30, p. 41).


PRIEDAS

prie 2007 m. rugsėjo 17 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

MK

55,1

XK

55,1

XS

36,3

ZZ

48,8

0707 00 05

JO

175,0

MK

43,7

TR

129,4

ZZ

116,0

0709 90 70

TR

110,3

ZZ

110,3

0805 50 10

AR

88,1

UY

42,9

ZA

67,7

ZZ

66,2

0806 10 10

EG

177,6

MK

28,3

TR

111,9

ZZ

105,9

0808 10 80

AR

62,4

AU

215,7

BR

117,4

CL

88,6

CN

79,8

NZ

98,5

US

98,4

ZA

87,3

ZZ

106,0

0808 20 50

CN

62,9

TR

122,2

ZA

107,6

ZZ

97,6

0809 30 10, 0809 30 90

TR

151,3

US

189,2

ZZ

170,3

0809 40 05

BA

49,8

IL

124,7

MK

49,8

TR

103,2

ZZ

81,9


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ žymi „kitą kilmę“.


18.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1064/2007

2007 m. rugsėjo 17 d.

iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2377/90, nustatančio veterinarinių vaistų likučių gyvūninės kilmės maisto produktuose didžiausių kiekių nustatymo tvarką Bendrijoje, I priedo nuostatas dėl avilamicino

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2377/90, nustatantį veterinarinių vaistų likučių gyvūninės kilmės maisto produktuose didžiausių kiekių nustatymo tvarką Bendrijoje (1), ypač į jo 2 straipsnį,

atsižvelgdama į Veterinarinių vaistų komiteto suformuluotą Europos vaistų agentūros nuomonę,

kadangi:

(1)

Visas farmakologiškai aktyvias medžiagas, Bendrijoje naudojamas veterinariniuose vaistuose maistui skirtiems gyvūnams, reikėtų įvertinti pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2377/90.

(2)

Europos vaistų agentūrai buvo pateikta paraiška didžiausiam avilamicino, ortosomicinų grupei priklausančio antibiotiko, likučių kiekiui nustatyti. Remiantis Veterinarinių vaistų komiteto rekomendacija ši medžiaga turėtų būti įtraukta į Reglamento (EEB) Nr. 2377/90 I priedą kiaulių rūšims (raumenims, odai ir riebalams, kepenims ir inkstams), triušiams (raumenims, riebalams, kepenims ir inkstams) ir naminiams paukščiams (raumenims, odai ir riebalams, kepenims ir inkstams) su sąlyga, kad paskutiniuoju atveju medžiaga avilamicinas nebūtų naudojama tų rūšių naminiams paukščiams, kurie deda žmonėms vartoti skirtus kiaušinius.

(3)

Todėl Reglamentą (EEB) Nr. 2377/90 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(4)

Siekiant atsižvelgti į šio reglamento nuostatas, prieš pradedant taikyti šį reglamentą turėtų būti nustatytas atitinkamos trukmės laikotarpis, kad valstybės narės galėtų padaryti visus leidimų pateikti į rinką atitinkamus veterinarinius vaistus, išduotų pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (2), koregavimus, kurių gali prireikti pagal šį reglamentą.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Veterinarinių vaistų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 2377/90 I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2007 m. lapkričio 18 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. rugsėjo 17 d.

Komisijos vardu

Günter VERHEUGEN

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 224, 1990 8 18, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 703/2007 (OL L 161, 2007 6 22, p. 28).

(2)  OL L 311, 2001 11 28, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/28/EB (OL L 136, 2004 4 30, p. 58).


PRIEDAS

Į Reglamento (EEB) Nr. 2377/90 I priedą (Farmakologiškai aktyvių medžiagų, kurioms nustatyti didžiausi likučių kiekiai, sąrašą) įtraukiama ši medžiaga

1.   Priešinfekciniai reagentai

1.2.   Antibiotikai

1.2.15.   Ortosomicinai

Farmakologiškai aktyvi (-ios) medžiaga (-os)

Žymeklio likutis

Gyvūnų rūšis

DLK

Tiksliniai audiniai

Avilamicinas

Dichlorizo-evernino rūgštis

Kiaulės

50 μg/kg

Raumenys

100 μg/kg

Riebalai (1)

300 μg/kg

Kepenys

200 μg/kg

Inkstai

Triušiai

50 μg/kg

Raumenys

100 μg/kg

Riebalai

300 μg/kg

Kepenys

200 μg/kg

Inkstai

Naminiai paukščiai (2)

50 μg/kg

Raumenys

100 μg/kg

Riebalai (3)

300 μg/kg

Kepenys

200 μg/kg

Inkstai


(1)  Ši kiaulių ir naminių paukščių rūšių DLK vertė atitinka odą ir riebalus natūraliu santykiu.

(2)  Nenaudotinas paukščiams, kurių kiaušiniai skirti žmonėms vartoti.

(3)  Ši kiaulių ir naminių paukščių rūšių DLK vertė atitinka odą ir riebalus natūraliu santykiu.


18.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/6


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1065/2007

2007 m. rugsėjo 17 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 493/2006, nustatantį pereinamojo laikotarpio priemones dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo reformos

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus rinkų organizavimo (1), ypač į jo 44 straipsnį,

kadangi:

(1)

2006 m. kovo 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 493/2006, nustatančio pereinamojo laikotarpio priemones dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo reformos ir iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 1265/2001 ir (EB) Nr. 314/2002 (2), 3 straipsnyje yra numatytas prevencinis atšaukimas. Taigi tam tikrą ribą viršijanti įmonių kvotinė produkcija yra laikoma atšaukta, kaip tai apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 318/2006 19 straipsnyje, arba, įmonei iki 2007 m. sausio 31 d. paprašius, laikoma nekvotine, kaip tai apibrėžta to reglamento 12 straipsnyje.

(2)

Iki galutinės datos, t. y. iki 2007 m. sausio 31 d., izogliukozės gamintojai, kitaip nei cukraus gamintojai, negalėjo pateikti tokio prašymo, nes jų produkcija gaminama nenutrūkstamai ištisus metus. Kad būtų užtikrintos lygios galimybės, izogliukozės gamintojų atveju minėtą datą reikėtų nukelti į 2006–2007 prekybos metų pabaigą, kad sprendimą priimti ir prašymą pateikti jie galėtų žinodami tikrąją padėtį.

(3)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 493/2006.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 493/2006 3 straipsnio 1 dalis keičiama taip:

„1.   Kiekvienos įmonės cukraus, izogliukozės arba inulino sirupo 2006–2007 prekybos metų produkcija, pagaminta pagal IV priede nustatytas kvotas ir viršijanti šio straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, laikoma atšaukta, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 318/2006 19 straipsnyje, arba, įmonei paprašius iki 2007 m. sausio 31 d. cukraus atveju, o iki 2007 m. rugsėjo 30 d. – izogliukozės atveju, visa ši produkcija arba jos dalis laikoma nekvotine, kaip tai apibrėžta to reglamento 12 straipsnyje.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. rugsėjo 17 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 58, 2006 2 28, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 247/2007 (OL L 69, 2007 3 9, p. 3).

(2)  OL L 89, 2006 3 28, p. 11. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 739/2007 (OL L 169, 2007 6 29, p. 22).


18.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/7


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1066/2007

2007 m. rugsėjo 17 d.

nustatantis importuojamiems tam tikriems Pietų Afrikos kilmės mangano dioksidams laikinąjį antidempingo muitą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 7 straipsnį,

pasitarusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

1.   Inicijavimas

(1)

2006 m. lapkričio 10 d. Komisija gavo skundą, kurį pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį pateikė gamintojas Tosoh Hellas AIC (toliau – skundo pateikėjas), kuris gamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) visų Bendrijoje gaminamų tam tikrų mangano dioksidų.

(2)

Skunde pateikta pakankamai dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako pradėti tyrimą.

(3)

Tyrimas inicijuotas 2006 m. gruodžio 21 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus pranešimą apie inicijavimą (2).

2.   Su tyrimu susijusios šalys

(4)

Apie tyrimo inicijavimą Komisija oficialiai pranešė skundo pateikėjui, kitam Bendrijos gamintojui, eksportuojančiam gamintojui, importuotojui, žinomiems susijusiems naudotojams ir Pietų Afrikos atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą būti išklausytoms.

(5)

Skundą pateikęs gamintojas, eksportuojantis gamintojas, importuotojas ir naudotojai pareiškė savo nuomonę. Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios to prašė ir įrodė, kad yra svarbių priežasčių jas išklausyti, tokia galimybė buvo suteikta.

(6)

Klausimynai buvo išsiųsti visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Atsakymus atsiuntė eksportuojantis Pietų Afrikos gamintojas, skundą pateikęs gamintojas, nagrinėjamojo Pietų Afrikos kilmės produkto importuotojas ir keturi nagrinėjamojo produkto naudotojai.

(7)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, yra reikalinga siekiant padaryti laikinas išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų, bei atliko patikrinimus šių bendrovių patalpose:

a)

Bendrijos gamintojai

Tosoh Hellas AIC, Salonikai, Graikija ir susijęs pardavimo agentas Mitsubishi International GmbH, Diuseldorfas, Vokietija

b)

Eksportuojantis Pietų Afrikos gamintojas

Delta E.M.D. (Pty) Ltd., Nelspruit, Pietų Afrika (Delta)

c)

Susijęs eksportuojančio Pietų Afrikos gamintojo tiekėjas

Manganese Metal Company (Pty) Ltd., Nelspruit, Pietų Afrika

d)

Nesusijęs Bendrijos importuotojas

Traxys France S.A.S., Kurbevua, Prancūzija

e)

Bendrijos naudotojai

Panasonic Battery Belgium N.V., Tesenderlas, Belgija

VARTA Consumer Batteries GmbH & Co. KGaA, Zulcbachas, Vokietija

Duracell Batteries BVBA, Arschotas, Belgija.

3.   Tiriamasis laikotarpis

(8)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2005 m. spalio 1 d.–2006 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Analizuojant žalos vertinimui svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2002 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

B.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1.   Nagrinėjamasis produktas

(9)

Nagrinėjamasis produktas yra Pietų Afrikos kilmės elektrolitinio proceso metu gauti ir po jo termiškai neapdoroti mangano dioksidai (EMD). Paprastai jų klasifikacinis KN kodas yra ex 2820 10 00.

(10)

Nagrinėjamąjį produktą sudaro dvi pagrindinės rūšys: anglies-cinko EMD ir šarminiai EMD. Abi dioksidų rūšys gaminamos elektrolitinio proceso metu, kai pritaikius tam tikrus parametrus gaunamas anglies-cinko EMD arba šarminiai EMD. Abiejose rūšyse paprastai yra daug gryno mangano ir jos dažnai naudojamos kaip tarpiniai produktai sausųjų elementų baterijoms gaminti.

(11)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nepaisant kai kurių tam tikrų fizinių ir cheminių savybių (tankio, vidutinio dalelės matmens, Brunauer-Emmet-Teller (BET) paviršiaus ploto ir šarminio potencialo) skirtumų, abi nagrinėjamojo produkto rūšys turi tas pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir yra naudojamos tais pačiais tikslais. Todėl padaryta išvada, kad šiame tyrime jos bus laikomos vienu produktu.

(12)

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad yra kitos mangano dioksidų rūšys, tačiau jos neturi tų pačių pagrindinių fizinių, cheminių ir (arba) techninių savybių kaip EMD ir paprastai naudojamos skirtingais tikslais. Todėl jos nepriklauso nagrinėjamajam produktui. Atskiri produktai yra: i) natūralaus mangano dioksidai, kuriuose yra daug priemaišų, o jų klasifikacinis KN kodas skiriasi: pvz. 2602 00 00; ii) cheminio mangano dioksidai, kurie gaunami cheminio proceso metu ir kurių tankis yra gerokai mažesnis, o BET paviršiaus plotas – kur kas didesnis nei EMD; iii) taip pat termiškai apdoroti elektrolitinio mangano dioksidai, kurie, nors kaip ir EMD gauti elektrolitinio proceso metu, nuo jų skiriasi keliomis pagrindinėmis savybėmis (tūriniu drėgniu, kristaline struktūra ir šarminiu potencialu), dėl kurių jie labiau tinka ličio baterijoms, kurių pagrindą sudaro nevandeninės sistemos ir kuriose anodas yra ličio metalas, priešingai nei anglies-cinko arba šarminėse baterijose, kurių pagrindą sudaro vandeninės sistemos ir kuriose anodas yra cinko metalas, kaip ir EMD.

(13)

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad nė viena suinteresuotoji šalis neprieštaravo dėl pirmiau pateiktos apibrėžties arba dviejų pagrindinių nagrinėjamojo produkto rūšių skirtumo.

2.   Panašus produktas

(14)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonės gaminamas ir Bendrijos rinkoje parduodamas EMD ir Pietų Afrikoje gaminamas bei jos vidaus rinkoje parduodamas ir (arba) importuojamas į Bendriją EMD turi tas pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes bei naudojami tai pačiai paskirčiai.

(15)

Todėl buvo padaryta laikina išvada, kad šie produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje, yra panašūs produktai.

C.   DEMPINGAS

1.   Normalioji vertė

(16)

Siekdama nustatyti normaliąją vertę, Komisija visų pirma išsiaiškino, ar Delta bendras EMD pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, palyginus su bendru jų eksportu į Bendriją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, pardavimas vidaus rinkoje yra laikomas tipišku, jeigu bendras eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduodamas kiekis yra didesnis kaip 5 % jo bendro eksportui į Bendriją parduodamo kiekio.

(17)

Po to Komisija nustatė tas vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurių bendras vidaus pardavimas buvo tipiškas, ir kurios buvo identiškos arba kurias galima tiesiogiai palyginti su eksportui į Bendriją parduodamomis produktų rūšimis.

(18)

Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jeigu tiriamuoju laikotarpiu tos rūšies produkto nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje parduota ne mažiau kaip 5 % viso panašios rūšies produkto eksportui į Bendriją parduoto kiekio.

(19)

Iš visų produkto rūšių, parduodamų eksportui į Bendriją, nebuvo rasta identiškos arba tiesiogiai palyginamos ir vidaus rinkoje parduodamos tipiškais kiekiais, produkto rūšies. Todėl, laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalies, normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota visoms eksportuojamoms produkto rūšims.

(20)

Normalioji vertė buvo apskaičiuota prie eksportuotojo eksportuotų rūšių gamybos sąnaudų (prireikus pakoreguotų) pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (PBA) sumą bei pagrįstą pelno skirtumą. PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatomas taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje nurodytus metodus. Todėl Komisija tikrino, ar duomenys apie Delta vidaus rinkoje patirtas PBA išlaidas ir uždirbtą pelną yra patikimi.

(21)

Faktinės vidaus PBA išlaidos buvo laikomos patikimomis, nes, kaip minėta pirmiau, visas susijusios bendrovės pardavimo vidaus rinkoje kiekis buvo tipiškas, palyginti su pardavimo eksportui į Bendriją kiekiu.

(22)

Siekdama nustatyti, ar patikimi vidaus rinkoje gauto Delta pelno duomenys, Komisija visų pirma patikrino, ar kiekvienos nagrinėjamojo produkto rūšies pardavimas vidaus rinkoje tipišku kiekiu galėjo būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalyje. Tai buvo atliekama nustatant konkrečios rūšies pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje dalį.

(23)

Kadangi nė vienos rūšies pelningo pardavimo kiekis nesudarė daugiau kaip 10 % visos tos rūšies pardavimo vidaus rinkoje, buvo padaryta išvada, kad vidaus rinkos kainos netinkamos nustatyti pelno dalį, kuri reikalinga apskaičiuojant normaliąją vertę.

(24)

Kadangi Delta yra vienintelis žinomas Pietų Afrikos EMD gamintojas, pagrįstas pelnas, kuris reikalingas normaliajai vertei apskaičiuoti, negalėjo būti nustatytas pagal kitų tiriamų eksportuotojų ar gamintojų faktinį panašaus produkto gamybos ir pardavimo kilmės šalies vidaus rinkoje pelną, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punkte.

(25)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad EMD yra vienintelis Delta gaminamas ir parduodamas produktas, normaliajai vertei apskaičiuoti reikalingas pagrįstas pelnas negalėjo būti nustatytas pagal tiriamo eksportuotojo tos pačios kategorijos produktų gamybos ir pardavimo įprastomis prekybos sąlygomis faktinį pelną, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies b punkte.

(26)

Todėl pagrįstas pelnas, reikalingas normaliajai vertei apskaičiuoti, buvo nustatomas remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktu.

(27)

Atsižvelgiant į tai, informacija apie pelną buvo surinkta iš visų kitų žinomų EMD gamintojų kitose šalyse. Informacija apie vieną Indijos, du Japonijos ir du JAV gamintojus buvo gauta iš viešų šaltinių. Vis dėlto trūksta informacijos apie vieno JAV ir dviejų Japonijos gamintojų arba gamybos bendrovių skyrių pelną, gaunamą iš EMD.

(28)

Vidutinis TL pelno dydis buvo skaičiuojamas remiantis vieno Indijos ir antrojo JAV gamintojo viešai pateikta informacija bei Delta informacija apie su ja susijusios Australijos bendrovės Delta EMD Australia Proprietary Ltd. pelną vidaus rinkoje. Nustatyta, kad vidutinis pelno dydis yra 9,2 %. Naudojama metodika (jei galima gauti informaciją) buvo laikoma tinkama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punkte, o rezultatas – neviršija normos. Pagal viešai skelbtą informaciją nustatyta, kad per TL ši pelno dalis neviršijo kitų žinomų Pietų Afrikos tos pačios kategorijos produktų (t. y. specializuotų cheminių produktų) gamintojų pelno.

2.   Eksporto kainos

(29)

Delta savo produktus eksportui į Bendriją parduodavo naudodamasi vien tik nepriklausomo atstovo Traxys France S.A.S. paslaugomis.

(30)

Eksporto kainos buvo nustatomos pagal faktiškai sumokėtas arba mokėtinas nagrinėjamojo produkto, eksportuojamo iš Pietų Afrikos į Bendriją, kainomis, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalyje.

3.   Lyginimas

(31)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos lyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų lyginamumui. Prireikus buvo koreguojamos komisinių, transporto, draudimo, tvarkymo ir papildomos sąnaudos, taip pat pakavimo, kreditų, banko mokesčių išlaidos visais atvejais, kai nustatyta, kad toks koregavimas yra pagrįstas, tikslus ir patvirtintas įrodymais.

4.   Dempingo skirtumai

(32)

Į Bendriją eksportuojamo nagrinėjamojo produkto normaliosios vertės svertinis vidurkis buvo lyginamas su atitinkamos nagrinėjamojo produkto rūšies eksporto kainos svertiniu vidurkiu, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(33)

Taigi laikinasis svertinis vidutinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, procentais yra:

Bendrovė

Laikinasis dempingo skirtumas

Delta E.M.D. (Pty) Ltd

14,9 %

(34)

Siekdama nustatyti šalies mastu taikomą dempingo skirtumą visiems kitiems Pietų Afrikos eksportuotojams, Komisija pirmiausia nustatė bendradarbiavimo lygį. Buvo lyginami Eurostato pateikti duomenys ir bendradarbiaujančio Pietų Afrikos eksportuojančio gamintojo atsiųsti klausimyno atsakymai. Palyginus paaiškėjo, kad remiantis gauta informacija, Delta eksportas į Bendriją sudarė 100 % nagrinėjamojo produkto eksporto iš Pietų Afrikos. Nustatytas labai aukštas bendradarbiavimo lygis, todėl dempingo skirtumas, taikomas šalies mastu, buvo nustatytas toks pat kaip ir dempingo skirtumas, apskaičiuotas Delta.

D.   ŽALA

1.   Bendrijos gamyba ir Bendrijos pramonė

(35)

Tyrime nustatyta, kad nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje panašų produktą gamino trys Bendrijos bendrovės. Tačiau 2003 m. vienas gamintojas nutraukė gamybą; todėl per TL liko tik du Bendrijos gamintojai.

(36)

Skundą pateikė tik vienas gamintojas, kuris visapusiškai bendradarbiavo tyrime. Nors antrasis gamintojas nebendradarbiavo, jis skundui neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, kad į klausimyną išsamiai atsakė tik viena bendrovė, dėl konfidencialumo visi su Bendrijos pramone susiję duomenys yra pateikti indeksais arba nurodyti intervalai.

(37)

Todėl Bendrijos gamybos kiekis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, buvo laikinai apskaičiuotas vienintelio bendradarbiaujančio Bendrijos gamintojo gamybos kiekį pridedant prie kito gamintojo gamybos kiekio, remiantis skunde pateiktais duomenimis. Iš viso Bendrijos gamyba per TL sudarė nuo 20 iki 30 tūkstančių tonų.

(38)

Bendradarbiaujančio Bendrijos gamintojo gamyba sudarė daugiau nei 50 % Bendrijoje pagamintų EMD. Todėl laikoma, kad ši bendrovė sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

2.   Bendrijos vartojimas

(39)

Tikrasis vartojimas Bendrijoje buvo nustatytas pagal skundą pateikusiojo gamintojo pardavimo EB rinkoje kiekį, kitų Bendrijos gamintojų pardavimą, apskaičiuotą pagal naudotojų pateiktus pirkimo duomenis ir importą iš nagrinėjamosios šalies, apskaičiuotą pagal patikrintus klausimyno atsakymus, ir kitų trečiųjų šalių duomenis, kuriuos pateikė Eurostatas.

(40)

Remiantis šiais duomenimis, per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos vartojimas sumažėjo 7 %. Vartojimas ypač išaugo 2003 m. ir 2004 m. ir sutapo su didžiausiu EMD, eksportuojamo iš Pietų Afrikos ir parduodamo labai mažomis kainomis (– 35 %), kiekio padidėjimu bei pagrindinio Bendrijos gamintojo gamybos nutraukimu. 2005 m. vartojimas vėl sumažėjo iki pradinio lygio ir po to dar kartą ryškiai nukrito per TL. Vartojimo tendenciją greičiausiai nulėmė pagrindinio Bendrijos gamintojo, kurio gamyba sudarė trečdalį Bendrijos gamybos, veiklos nutraukimas.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Bendrijos vartojimas 2002 m. indeksas = 100

100

102

113

102

93

3.   Bendrijos importas iš nagrinėjamosios šalies

(41)

Importo iš Pietų Afrikos kiekis buvo apskaičiuotas pagal patikrintus duomenis, kuriuos pateikė vienintelis eksportuojantis gamintojas. Kaip minėta pirmiau, dėl konfidencialumo (kadangi nagrinėjami vienos bendrovės duomenys) dauguma duomenų pateikiami nurodant indeksus arba intervalus.

(42)

Importo kiekis ir rinkos dalis keitėsi taip:

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Importo iš Pietų Afrikos kiekis (tonomis), 2002 m. = 100

100

129

156

185

169

Pietų Afrikos rinkos dalis

30-40 %

40-50 %

44-54 %

60-70 %

60-70 %

Pietų Afrikos rinkos dalis 2002 m. = 100

100

126

139

181

181

(43)

Nors EMD vartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 7 %, importas iš nagrinėjamosios šalies per tą patį laikotarpį padidėjo 69 %. Dėl to Pietų Afrikos rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį ryškiai išaugo iki beveik 81 % ir intervalas padidėjo nuo 30–40 % iki 60–70 %.

(44)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės importo kainos sumažėjo 31 %, nepaisant pagrindinės žaliavos kainos padidėjimo.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Importo iš Pietų Afrikos kainos (EUR už toną), 2002 m. = 100

100

70

65

66

69

(45)

Siekiant nustatyti priverstinį kainų mažinimą per nagrinėjamąjį laikotarpį, atitinkamos Bendrijos pramonės pardavimo kainos buvo grynosios kainos nepriklausomiems pirkėjams, prireikus pakoreguotos iki gamintojo kainų EXW sąlygomis lygio, t. y. buvo atskaitytos transportavimo Bendrijoje kainos, taip pat atimtos nuolaidos ir lengvatos. Šios kainos buvo lyginamos su Pietų Afrikos eksportuojančio gamintojo nustatytomis pardavimo kainomis, atėmus nuolaidas ir prireikus pakoregavus atsižvelgiant į CIF kainas Bendrijos pasienyje, kurios savo ruožtu buvo pakoreguotos atsižvelgiant į muitinio įforminimo išlaidas bei išlaidas po importo.

(46)

Palyginus nustatyta, kad per TL svertinis vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas Bendrijos pramonės pardavimo kainų procentine išraiška buvo 11–14 %. Priverstinis kainų mažinimas buvo dar didesnis, nes Bendrijos pramonė per TL patyrė didelius nuostolius.

4.   Bendrijos pramonės padėtis

(47)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, nagrinėjant importo iš Pietų Afrikos dempingo kaina poveikį Bendrijos pramonei buvo nagrinėjami visi ekonominiai veiksniai ir indeksai, kurie nuo 2002 m. iki TL lėmė pramonės padėtį. Kaip minėta pirmiau, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjami tik vienos bendrovės duomenys, siekiant konfidencialumo dauguma duomenų pateikiami nurodant indeksus arba intervalus.

(48)

Gamybos, pajėgumų ir pajėgumų išnaudojimo raida Bendrijos pramonėje:

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Gamyba, 2002 m. = 100

100

87

128

135

130

Pajėgumai, 2002 m. = 100

100

100

100

100

100

Pajėgumų išnaudojimas, 2002 m. = 100

100

87

128

135

130

(49)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonė išaugo 30 %. Tačiau gamybos pajėgumai per visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko nepakitę. Aukščiausias gamybos lygis buvo pasiektas 2005 m., po to kai 2004 m. EB rinkoje sparčiai padidėjo vartojimas, sutapęs su pagrindinio gamintojo likvidavimu ir Bendrijos pramonės paklausos padidėjimu eksporto rinkoje. Nuo 2004 m. iki TL, kai dvigubai padidėjo žaliavos kainos, Bendrijos pramonė bandė pasiekti masto ekonomiją ir per TL sumažinti vieneto gamybos sąnaudas.

(50)

Atsargos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 32 %, todėl aišku, kad dėl konkurencijos su importu dempingo kaina Bendrijos rinkoje darėsi vis sunkiau parduoti Bendrijos pramonės produktus.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Atsargos, 2002 m. = 100

100

71

48

113

132

(51)

Toliau pateikiami duomenys rodo Bendrijos pramonės pardavimą nepriklausomiems pirkėjams Bendrijos rinkoje.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Pardavimo kiekis EB rinkoje, 2002 m. = 100

100

80

152

113

91

Rinkos dalis, 2002 m. = 100

100

78

135

110

97

Vidutinės pardavimo kainos, 2002 m. = 100

100

76

71

75

75

(52)

EB vartojimui sumažėjus 7 %, Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo 3 %. Be to, vertinant absoliučiais skaičiais, bendras Bendrijos pramonės pardavimo kiekis EB rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį smarkiai sumažėjo (9 %), o per TL nukrito net 22 procentiniais punktais.

(53)

Nors 2004 m. Bendrijos pramonė, palyginti su 2002 m., laikinai padidėjus vartojimui galėjo padidinti savo pardavimo kiekį 52 %, o rinkos dalį – 35 %, kitais metais jos dalyvavimas rinkoje sumažėjo kartu su staigiu importo iš Pietų Afrikos, parduodamo dempingo kaina, padidėjimu.

(54)

Vidutinės pardavimo kainos nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje mažėjo iki 2004 m. Tai rodo, kad Bendrijos pramonė stengėsi konkuruoti su dempingo kainomis parduodamu importu ir išsilaikyti rinkoje. Bet 2004 m. kainos pasiekė nepagrįstai žemą lygį. 2005 m. jos pakilo 4 procentiniais punktais. Tačiau, nepaisant nedidelio 2005 m. kainų padidėjimo, kuris buvo patvirtintas per TL, Bendrijos pramonės kainose neatsispindėjo mangano rūdos, pagrindinės žaliavos, kainų, kurios nuo 2004 m. iki 2005 m. smarkiai pakilo (beveik 100 %), raidos.

(55)

Bendrijos pramonės EMD pardavimo pelningumas ir pinigų srautai buvo ypač neigiami.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Nagrinėjamojo produkto veiklos pelno dydis (intervalas, %)

0 %-20 %

0 %- – 20 %

0 %-5 %

0 %-3 %

0 %- – 20 %

Nagrinėjamojo produkto veiklos pelno dydis (intervalas, %) 2002 indeksas = 100

100

–85

20

13

–72

(56)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį pelningumas labai smuko (– 172 %). 2003 m., kai importo kainos labiausiai krito (– 30 %), jis buvo pats mažiausias. 2004 m. ir 2005 m. jis pagerėjo, kai padidėjo parduodamas kiekis. Per TL dėl kainų spaudimo ir augančių žaliavų kainų pelningumas vėl nukrito iki žemiausio lygio.

(57)

Be to, per nagrinėjamąjį laikotarpį grynųjų pinigų srautai, kaip ir pelningumas, sumažėjo.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Grynųjų pinigų srautas 2002 m. indeksas = 100

100

22

46

–35

–8

(58)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijos padidėjo 7 %. Įpusėjus šiam laikotarpiui Bendrijos pramonė užfiksavo tam tikrą investicijų sumą, skirtą gamybos kainoms sumažinti ir naujų įrenginių eksploatavimo išlaidoms. Kitais metais investicijos buvo tęsiamos, bet jų nebuvo tiek daug.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Investicijos, 2002 m. indeksas = 100

100

67

126

109

107

(59)

Investicijų grąža iš panašaus produkto gamybos ir pardavimo, kaip ir pardavimas bei pelningumas, 2003 m. ir nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje buvo neigiama.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Investicijų grąža, 2002 m. indeksas = 100

100

–58

18

10

–55

(60)

Nenustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo Bendrijos pramonės pajėgumas padidinti kapitalą, nes didelių investicijų užteko padengti reikalingas kapitalo investicijas.

(61)

Bendrijos pramonės užimtumo, našumo ir darbo užmokesčio raida:

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Darbuotojų skaičius, 2002 m. = 100

100

68

69

70

67

Našumas (tonos vienam darbuotojui), 2002 m. = 100

100

129

184

192

195

Bendros darbo sąnaudos, 2002 m. = 100

100

77

79

84

82

Bendros vieno darbuotojo darbo sąnaudos, 2002 m. = 100

100

115

114

119

123

(62)

Nuo 2002 m. iki TL darbuotojų skaičius sumažėjo 33 %. Tai – sumažėjusio pardavimo ir Bendrijos pramonės pastangų pagerinti našumą pasekmė. Iš tiesų tokia Bendrijos pramonės racionalizacija atsispindėjo našumo rodikliuose, kurie rodė aiškią didėjimo tendenciją per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(63)

Bendros darbo sąnaudos smarkiai sumažėjo (18 %). Vieno darbuotojo darbo sąnaudos, atsižvelgiant į infliacijos raidą, santykinai padidėjo. Nors iš esmės darbo sąnaudų dalis, kuri sudarė bendras gamybos sąnaudas, buvo gerokai sumažinta, o efektyvumas akivaizdžiai pagerėjo.

(64)

Dempingo skirtumas nurodytas skyriuje apie dempingą. Šis skirtumas aiškiai viršija de minimis ribą. Be to, atsižvelgiant į importo dempingo kaina kiekį ir kainą, faktinio dempingo skirtumo poveikis negali būti laikomas nereikšmingu.

(65)

Nėra pagrindo manyti, kad Bendrija atsigauna po buvusio dempingo arba subsidijavimo.

5.   Išvada dėl žalos

(66)

Derėtų priminti, kad importas iš Pietų Afrikos, vertinant absoliučiais skaičiais ir jo rinkos dalimi, gerokai padidėjo. Iš tiesų per nagrinėjamąjį laikotarpį importas, vertinant absoliučiais skaičiais, padidėjo 69 %, ir, sprendžiant pagal Bendrijos vartojimą – beveik 81 %. Rinkos dalis sudarė 60–70 %.

(67)

Be to, per TL Bendrijos pramonės pardavimo kainos buvo reikšmingai priverstinai sumažintos parduodant nagrinėjamąjį produktą dempingo kainomis. Remiantis svertiniu vidurkiu, per TL priverstinis kainų sumažinimas siekė 11–14 %.

(68)

Kai per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos vartojimas sumažėjo 7 %, Bendrijos pramonės pardavimo kiekis sumažėjo 9 %, o rinkos dalis – 3 %. Šie rodikliai smarkiai sumažėjo per TL: pardavimo kiekis sumažėjo 22 procentiniais punktais, o rinkos dalis – 13 procentiniais punktais, palyginti su 2005 m.

(69)

Mažėjant pardavimo kiekiui, rinkos daliai ir kainoms, Bendrijos pramonė negalėjo pritaikyti pasaulinio žaliavos kainų didėjimo savo klientams. Dėl to pelningumas labai sumažėjo (atsirado nuostolių).

(70)

Nepaisant didelių Bendrijos pramonės investicijų per nagrinėjamąjį laikotarpį ir jos nuolatinių pastangų didinti našumą ir konkurencingumą, jos pelningumas, grynųjų pinigų srautai ir investicijų grąža smarkiai mažėjo, ir pasiekė ypač neigiamą lygį.

(71)

Prastėjančią Bendrijos pramonės padėtį per nagrinėjamąjį laikotarpį taip pat patvirtina neigiamos užimtumo tendencijos.

(72)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje.

E.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

1.   Įžanginė pastaba

(73)

Laikantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalių, buvo tiriama, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp importo iš Pietų Afrikos, parduodamo dempingo kaina, ir Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kaina nesusiję, žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Bendrijos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo atsirasti dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta dempingo kaina parduodamam importui.

2.   Importo iš Pietų Afrikos poveikis

(74)

Kaip minėta 43 ir 44 konstatuojamosiose dalyse, per nagrinėjamąjį laikotarpį importas nuolat sparčiai augo, kol jo kiekis padidėjo 69 %, o rinkos dalis – 81 %. Importo iš Pietų Afrikos vieneto pardavimo kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 31 %. Per TL importo iš Pietų Afrikos kainos priverstinai 11–14 % sumažino Bendrijos pramonės kainas.

(75)

Apie importo dempingo kaina poveikį galima lengvai spręsti iš kelių pagrindinių naudotojų, kurie sudaro daugiau nei 60 % viso vartojimo, sprendimo nebepirkti iš Bendrijos pramonės ir pereiti prie Pietų Afrikos produktų. Nors nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje šie naudotojai pirko tik nedidelę Pietų Afrikos kilmės produktų dalį, nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje Pietų Afrikos produkcija jie tenkino iki 70–100 % savo poreikių.

(76)

Tuo pačiu metu Bendrijos pramonė turėjo greitai sumažinti savo kainas, kad galėtų vykdyti su kitais naudotojais sudarytas pardavimo sutartis.

(77)

Bendrijos pramonės mažėjančią rinkos dalį per nagrinėjamąjį laikotarpį reikėtų vertinti atsižvelgiant į Pietų Afrikos importo kiekio ir jo užimamos rinkos dalies didėjimą. Be to, 2005 m. ir per TL, kai Bendrijos vartojimas sumažėjo 18 %, palyginti su jo staigiu kilimu 2004 m., importas iš Pietų Afrikos, vertinant absoliučiais skaičiais, padidėjo 8 %, o užimamos rinkos dalis išaugo beveik 31 %. Tuo pat metu Bendrijos pramonė prarado 28 % rinkos dalies ir 40 % pardavimo.

(78)

Todėl padaryta preliminari išvada, kad importo (kurio kiekis ir rinkos dalis nuo 2002 m. labai didėjo ir kuris buvo parduodamas dempingo kainomis, priverstinai ir dideliu mastu mažinant kainas bei verčiant parduoti mažesnėmis kainomis) daromas spaudimas turėjo lemiamą vaidmenį Bendrijos pramonės pardavimo, taigi ir pelningumo bei grynųjų pinigų srautų mažėjimui, neigiamai veikė investicijų grąžą, užimtumą ir didino atsargas.

3.   Kitų veiksnių poveikis

(79)

Remiantis Eurostato duomenimis, importo iš kitų trečiųjų šalių raida buvo tokia:

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Importas iš kitų trečiųjų šalių

5 541

4 677

5 992

2 876

2 878

Indeksas: 2002 m. = 100

100

84

108

52

52

Rinkos dalis

15 %

12 %

14 %

7 %

8 %

Indeksas: 2002 m. = 100

100

82

96

51

56

Vidutinės importo kainos

1 527

1 204

1 226

1 550

1 537

Indeksas: 2002 m. = 100

100

79

80

101

101

(80)

Nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje EMD importas iš kitų trečiųjų šalių sudarė 15 % rinkos dalies. Vėliau šis importas kur kas sumažėjo ir TL pabaigoje tesudarė 8 % rinkos dalies. Šio importo kainos iš esmės liko aukštesnės nei Pietų Afrikos kainos ir netgi padidėjo 1 %.

(81)

Kai kur buvo nurodyta, kad EMD importas iš Kinijos, kuri nėra šio tyrimo nagrinėjamoji šalis, daug prisidėjo prie Bendrijos gamintojui padarytos žalos. Tačiau importas iš Kinijos per TL, nors jo vidutinės kainos buvo mažesnės nei Pietų Afrikos produktų, sudarė tik 0,6 % viso importo iš trečiųjų šalių, todėl priežastinis ryšis tarp importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos išlieka.

(82)

Taip pat buvo tiriama, ar per nagrinėjamąjį laikotarpį patirtai žalai galėjo būti daroma įtaka eksportu į ES nepriklausančias valstybes.

(83)

Nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės eksporto kiekis padidėjo 9 % ir nors eksporto kaina sumažėjo 14 %, ji vis dar gerokai viršijo vieneto gamybos sąnaudas. Taigi dėl Bendrijos pramonės eksporto per šį laikotarpį žala negalėjo būti padaryta.

(84)

Kaip minėta pirmiau, nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje buvo dar du Bendrijos gamintojai.

(85)

Vienas Airijos gamintojas dėl finansinių sunkumų, atsiradusių smarkiai sumažėjus pardavimui dėl didelio importo dempingo kainomis spaudimo, 2003 m. sustabdė gamybą. Antrasis, įsisteigęs Ispanijoje, tyrime nebendradarbiavo. Kadangi bendradarbiauta nepakankamai, kitų gamintojų duomenys apie pardavimą Bendrijos rinkoje buvo renkami iš naudotojų užpildyto klausimyno. Remiantis tyrimo duomenimis, pastaroji bendrovė gamino baterijas ir EMD. Dauguma šios bendrovės pagamintų EMD buvo greičiausiai naudojami jos baterijų gamybai. Tačiau šios bendrovės vaidmuo Bendrijos EMD rinkoje vis labiau stiprėjo.

(86)

Akivaizdu, kad bendras įspūdis apie kitus EB gamintojus priklauso nuo gamintojų, iš kurių vienas 2003 m. sustabdė savo veiklą, o antrasis per tiriamąjį laikotarpį EB rinkoje nesugebėjo parduoti didelio kiekio. Tačiau remiantis tyrime gautais duomenimis galima daryti išvadą, kad ir šie Bendrijos gamintojai nukentėjo dėl Pietų Afrikos importo dempingo daromo spaudimo kainomis ir pasikeitimų rinkoje, nes jų rinkos dalis sumažėjo nuo 10–25 % iki 4–10 %. Todėl kitų Bendrijos gamintojų pardavimas negalėjo daryti žalos, kurią patyrė Bendrijos pramonė.

(87)

Taip pat buvo tiriama, ar paklausos sumažėjimas Bendrijos rinkoje galėjo daryti įtakos per nagrinėjamąjį laikotarpį patirtai žalai. To nebuvo nustatyta. Kaip nustatyta 52 ir 74 konstatuojamosiose dalyse, Bendrijos pramonės pardavimas sumažėjo daugiau nei bendras Bendrijos vartojimas, o atitinkama Pietų Afrikos importo rinkos dalis labai išaugo.

(88)

Buvo bandoma įrodyti, kad žala daugiausiai priklauso nuo pasaulinio pagrindinės žaliavos (mangano rūdos) kainos padidėjimo. Mangano rūdos kainos, kurios iki 2004 m. nesikeitė, 2005 m. netikėtai padvigubėjo ir per TL nežymiai sumažėjo. Tai 19 % padidino Bendrijos pramonės vieneto gamybos sąnaudas.

(89)

Tačiau kadangi importo iš Pietų Afrikos kainos per tą patį laikotarpį (2004–2005 m.) padidėjo tik 1 procentiniu punktu, Bendrijos pramonė, kuri bandė konkuruoti su importu dempingo kaina ir išsilaikyti rinkoje, negalėjo pritaikyti bendro sąnaudų didėjimo paskesnės grandies vartotojams. Bendrijos pramonė savo kainas galėjo pakelti tik 4 procentiniais punktais, kurios liko mažesnėmis už gamybos sąnaudas.

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

TL

Bendra gamybos kaina: 2002 m. = 100

100

89

103

110

119

Bendra vieneto kaina už toną: 2002 m. = 100

100

98

80

85

95

Vieneto pardavimo kaina: 2002 m. = 100

100

76

71

75

75

(90)

Tokiomis aplinkybėmis buvo nuspręsta, kad kainų padidėjimas savaime nebuvo žalą sąlygojantis veiksnys. Žalą lėmė tai, kad Bendrijos pramonė, patyrusi spaudimą mažinti kainas, atsiradusį dėl Pietų Afrikos importo dempingo kaina, kuriam žaliavų brangimas neturėjo įtakos, negalėjo taikyti padidėjusių kainų savo klientams. Taigi šis skundas buvo atmestas.

(91)

Kai kurios šalys bandė įrodyti, kad pasaulinę perteklinę EMD pasiūlą sukėlė padidėjęs Kinijos gamybos pajėgumas, dėl kurio sumažėjo EMD kainos ir padaryta žala Bendrijos pramonei.

(92)

Tačiau atsižvelgiant į mažą importo iš Kinijos kiekį ir nepaisant jo santykinai mažų kainų per nagrinėjamąjį laikotarpį, toks tvirtinimas buvo nustatytas nepagrįstu.

(93)

Kai kurios šalys toliau įrodinėjo, kad Bendrijos pramonės EMD pardavimo kainos sumažėjo dėl didėjančios baterijos gamintojų konkurencijos ir jiems daromo kainų spaudimo, o ne dėl importo iš Pietų Afrikos dempingo kaina.

(94)

Tyrime nustatyta, kad EB baterijų gamintojai iš tiesų patyrė kainų spaudimą, atsiradusį dėl pasaulinio žaliavų kainų padidėjimo ir sustiprėjusios konkurencijos. Tačiau taip pat nustatyta, kad atsižvelgiant į nedidelį Bendrijos rinkos EMD gamintojų skaičių, jie dėl nagrinėjamojo produkto kainos galėjo lengvai derėtis su baterijų gamintojais. Todėl manoma, kad Bendrijos EMD pardavimo kainų sumažėjimas tiesiogiai priklauso nuo importo dempingo kaina ir Pietų Afrikos eksportuojančio gamintojo priverstinio kainų mažinimo nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios, o ne nuo tariamo baterijų gamintojų daromo kainų spaudimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, padaryta preliminari išvada, kad dėl didėjančios baterijų gamintojų konkurencijos priežastinis ryšys tarp importo iš Pietų Afrikos dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos žalos nenutrūko.

4.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(95)

Iš atliktos analizės matyti, kad per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Pietų Afrikos kilmės importo kiekis greitai išaugo ir užėmė didelę rinkos dalį, o jo kainos labai sumažėjo kartu su priverstiniu kainų mažinimu per TL. Toks importo dempingo kaina užimamos rinkos dalies padidėjimas sutapo su reikšmingu Bendrijos pramonės pardavimo kiekio mažėjimu ir rinkos dalies praradimu. Susidarius tokiai padėčiai ir atsiradus spaudimui mažinti kainas, per TL Bendrijos pramonė, be kitų pasekmių, patyrė didelius nuostolius.

(96)

Be to, išnagrinėjus kitus veiksnius, dėl kurių galėjo atsirasti žala Bendrijos pramonei, paaiškėjo, kad nė vienas iš jų negalėjo padaryti tokios neigiamos žalos pramonei, kaip importas dempingo kaina iš Pietų Afrikos.

(97)

Remiantis pirmiau nurodyta informacija, daroma laikina išvada, kad dėl importo dempingo kaina Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

F.   BENDRIJOS INTERESAI

1.   Bendrosios nuostatos

(98)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį buvo išnagrinėta, ar, nepaisant išvadų apie dempingą, žalą ir priežastinį ryšį, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad Bendrijai nėra naudinga nustatyti antidempingo priemones iš nagrinėjamosios šalies importuojamiems produktams.

(99)

Komisija nusiuntė klausimyną vieninteliam Pietų Afrikos EMD gamintojui ir visiems žinomiems arba galimai susijusiems su šiomis priemonėmis pramonės naudotojams. Klausimynų atsakymus atsiuntė importuotojas ir keturi pagrindiniai Bendrijos nagrinėjamojo produkto naudotojai.

2.   Bendrijos pramonės interesai

(100)

Primenama, kad Bendrijos pramonę sudaro vienas gamintojas, kurio gamybos įrenginiai yra Graikijoje ir kurio pardavimas bei pelnas per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo. Taip buvo neigiamai paveikta jo rinkos dalis, užimtumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautai.

(101)

Gali būti, kad, neįvedus priemonių, dėl importo dempingo kaina susidarusio kainų spaudimo ir nepakankamo pelningumo Bendrijos pramonė bus priversta nutraukti EMD gamybą Bendrijoje. Primenama, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį vienas Bendrijos gamintojų nutraukė savo veiklą. Tai įvyko kaip tik tada, kai Bendrijos rinka patyrė padidėjusį spaudimą dėl Pietų Afrikos importo. Be to, skundą pateikęs Bendrijos gamintojas 2003 m. buvo priverstas laikinai vienam mėnesiui nutraukti gamybą ir pranešė Komisijai apie panašią 2007 m. susidarusią padėtį, kuri truko ilgiau.

(102)

Atkreipiamas dėmesys, kad, kaip ir Pietų Afrikos eksportuojantis gamintojas, Bendrijos pramonė gamina tik EMD ir jos gamybos linijos negali būti naudojamos kitiems produktams gaminti.

(103)

Tačiau įvedus antidempingo priemones tikimasi, kad Bendrijos pramonės pardavimo kiekis ir kainos Bendrijos rinkoje pakils ir taip bus pagerintas Bendrijos pramonės pelningumas ir nebus nutraukta gamyba.

(104)

Todėl akivaizdu, kad antidempingo priemonės atitiktų Bendrijos pramonės interesus.

3.   Naudotojų interesai

(105)

Vienintelė EMD naudojanti pramonė yra pirminių šarminių elementų ir anglies-cinko baterijų gamintojai.

(106)

Kaip minėta pirmiau, klausimynai nusiųsti visiems žinomiems Bendrijos baterijų gamintojams. Atsakymus atsiuntė keturios bendrovės, kurios sudarė 93 % Bendrijos vartojimo; trys atsakymai buvo patikrinti vietoje.

(107)

Kaip nurodyta pirmiau, nustatyta, kad EB baterijų gamintojai patyrė didelį spaudimą dėl pasaulinio žaliavų (cinko, nikelio, vario, plieno) kainų padidėjimo ir sustiprėjusios baterijų rinkos konkurencijos. Jie tvirtino, kad įvedus antidempingo priemones importui iš Pietų Afrikos dar labiau padidėtų kainų spaudimas ir būtų patirta nuostolių, nes jie negalėtų didinti kainų savo klientams. Tačiau nustatyta, kad jų finansinė padėtis iš esmės yra gera, per TL jie sukaupė nemenką ikimokestinį pelną, o pardavimo kiekis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo dėl teigiamo jų prekės ženklo įvaizdžio. Remiantis gauta informacija, buvo galima patikrinti, kad EMD, skirtų baterijų gamybai, kaina gali skirtis nuo 10–15 % bendros kainos (priklausomai nuo baterijų dydžio) ir apskaičiuoti, kad įvedus siūlomą antidempingo muitą baterijos kaina neturėtų padidėti daugiau kaip 0,01–0,02 EUR. Baterijų kainų kilimas, kuris gali atsirasti įvedus antidempingo muitą, buvo įvertintas taikant siūlomą muito dydį skirtingų dydžių baterijų gamybos sąnaudoms.

(108)

Nors priemonių įvedimui paprastai prieštaraujama, keli naudotojai pripažino, kad išnykus Bendrijos pramonei, nukentėtų jie ir EB rinkos konkurencija, nes Bendrijos pramonė gamina aukštos kokybės EMD, tinkamas aukščiausios kokybės baterijų gamybai. Taigi jei Bendrijos pramonė nustotų gaminusi, naudotojai rizikuotų tapti priklausomais vien tik nuo Pietų Afrikos gaminamų EMD.

(109)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, galima daryti laikiną išvadą, kad įvedus bet kokias antidempingo priemones, naudotojų pramonė nepatirtų didelio neigiamo poveikio.

4.   Nesusijusių importuotojų ir (arba) prekybininkų Bendrijoje interesai

(110)

Tyrime bendradarbiavo vienintelis Bendrijos importuotojas, importuojantis Pietų Afrikos kilmės EMD. Remiantis pateikta informacija, nustatyta, kad šis importuotojas buvo vienintelis ir nepriklausomas Delta prekybos agentas. Visas EMD importas iš Pietų Afrikos Bendrijoje parduotas tarpininkaujant šiai bendrovei. Bendrovės prekybos veikla sudarė mažiau nei 20 % visos jos apyvartos. Importuotojas išreiškė susirūpinimą dėl galimų priemonių nustatymo. Tačiau nors jos pardavimai ir sumažėtų įvedus priemones, o tarpininko komisiniai sumažėtų, tikimasi, kad finansinė padėtis išliktų pakankamai gera, o tikimybė, kad importuotojas reikšmingai nukentėtų nuo įvestų priemonių – nedidelė. Todėl akivaizdu, kad antidempingo muito poveikį patirtų naudotojai.

(111)

Remiantis tokia analize, padaryta laikina išvada, kad, įvedus antidempingo priemones, importuotojai Bendrijoje reikšmingai nenukentėtų.

5.   Išvada dėl Bendrijos interesų

(112)

Galima tikėtis, kad, įvedus priemones, Bendrija galės susigrąžinti prarastą pardavimą bei rinkos dalį ir pagerinti savo pelningumą. Atsižvelgiant į blogėjančią Bendrijos pramonės padėtį ir neįvedus priemonių rizikuojama, kad Bendrijos pramonė nutrauks gamybą ir iš darbo atleis savo darbuotojus.

(113)

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamasis produktas naudojamas baterijų gamyboje, kurioje EMD kaina nėra didelė, palyginti su galutinių produktų kaina, poveikis naudotojams neturėtų būti reikšmingas, kaip nurodyta 105 konstatuojamojoje dalyje.

(114)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą informaciją, daroma laikina išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl antidempingo priemonės neturėtų būti nustatytos.

G.   LAIKINOSIOS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

1.   Žalos pašalinimo lygis

(115)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo, jo padarytos žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias priemones, siekiant užkirsti kelią tolesnei žalai, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina.

(116)

Nustatytos priemonės turėtų būti pakankamo lygio, kad būtų pašalinta šiuo importu padaryta žala Bendrijos pramonei, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo. Skaičiuojant muito dydį, būtiną žalingo dempingo poveikiui panaikinti, laikytasi nuomonės, kad priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei padengti gamybos sąnaudas ir pardavus panašų produktą gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti šiame sektoriuje normalioms konkurencijos sąlygoms, t. y. kai nėra importo dempingo kaina. Atliekant šį skaičiavimą ikimokestinio pelno skirtumas atitiko Bendrijos pramonės uždirbtą pelną nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, kai EMD iš Pietų Afrikos ir Bendrijoje parduodamo panašaus produkto kainos buvo vienodos.

(117)

Būtinas kainų padidėjimas tuomet buvo nustatytas remiantis svertinės vidutinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą (žr. 45 konstatuojamąją dalį) ir nežalingos panašių produktų, kuriuos Bendrijos pramonė parduoda Bendrijos rinkoje, kainos palyginimu. Nežalinga kaina apskaičiuota prie Bendrijos pramonės pardavimo kainos, kuri buvo pakoreguota atsižvelgiant į faktinį nuostolį (pelną) per TL, pridėjus pirmiau minėtą pelno skirtumą. Bet koks šio palyginimo skirtumas tuomet buvo išreikštas kaip visos CIF importo vertės procentas.

(118)

Žalos skirtumas gerokai viršijo nustatytą dempingo skirtumą.

2.   Laikinosios priemonės

(119)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad laikantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalies, laikinasis antidempingo muitas turėtų būti lygus nustatytam dempingo skirtumui, nes jis yra mažesnis už pirmiau apskaičiuotą žalos skirtumą.

(120)

Todėl siūlomos tokios laikinosios muito normos:

Delta E.M.D (Pty) Ltd

14,9 %

Visoms kitoms bendrovėms

14,9 %

H.   BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

(121)

Siekiant gero administravimo, reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, galėtų raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą būti išklausytoms. Be to, reikėtų pažymėti, kad išvados dėl antidempingo muitų nustatymo, padarytos šio reglamento tikslais, yra preliminarios ir gali reikėti jas persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta nustatyti galutines priemones,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamiems Pietų Afrikos kilmės elektrolitinio mangano dioksidams (t. y. elektrolitinio proceso metu gautiems mangano dioksidams), po elektrolitinio proceso termiškai neapdorotiems, kurių klasifikacinis KN kodas yra ex 2820 10 00 (TARIC kodas 2820100010), nustatomas laikinasis antidempingo muitas.

2.   Laikinojo antidempingo muito norma, taikoma toliau išvardytų bendrovių pagamintų produktų neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą:

Bendrovė

Antidempingo muitas

papildomas TARIC kodas

Delta E.M.D. (Pty) Ltd.

14,9 %

A828

Visoms kitoms bendrovėms

14,9 %

A999

3.   1 dalyje nurodytas produktas į laisvą apyvartą Bendrijoje išleidžiamas tik tuo atveju, jeigu pateikiama laikinojo muito dydžio garantija.

4.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Nepažeisdamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 20 straipsnio, suinteresuotosios šalys per vieną mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos gali prašyti, kad būtų atskleisti pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kuriais remiantis buvo priimtas šis reglamentas, raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti, kad Komisija jas išklausytų.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 21 straipsnio 4 dalį susijusios šalys per vieną mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos gali pareikšti savo pastabas.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šio reglamento 1 straipsnis taikomas šešis mėnesius.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. rugsėjo 17 d.

Komisijos vardu

Peter MANDELSON

Komisijos narys


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

(2)  OL C 314, 2006 12 21, p. 78.


18.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/21


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1067/2007

2007 m. rugsėjo 17 d.

įtraukiantis pavadinimą į Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą (Staffordshire Cheese (SKVN))

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (1), ypač į jo 7 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą ir taikant minėto reglamento 17 straipsnio 2 dalį, Jungtinės Karalystės prašymas įregistruoti Staffordshire Cheese pavadinimą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2).

(2)

Komisijai buvo pateiktas prieštaravimas pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Kadangi vėliau šis prieštaravimas buvo atsiimtas, minėtą pavadinimą reikėtų įregistruoti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas yra įregistruojamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. rugsėjo 17 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 952/2007 (OL L 210, 2007 8 10, p. 26).

(2)  OL C 148, 2006 6 24, p. 12.


PRIEDAS

Sutarties I priede išvardyti žmonėms vartoti skirti žemės ūkio produktai:

1.3 klasė.

Sūriai

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Staffordshire Cheese (SKVN)


18.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/22


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1068/2007

2007 m. rugsėjo 17 d.

patvirtinantis į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukto pavadinimo esminį specifikacijos pakeitimą (Queso Nata de Cantabria (SKVN))

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (1), ypač į jo 7 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)

Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir taikydama 17 straipsnio 2 dalį, Komisija išnagrinėjo Ispanijos tvirtinti pateiktą saugomos kilmės vietos nuorodos „Queso de Cantabria“, kuri buvo įregistruota Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1107/96 (2), specifikacijos pakeitimų paraišką.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio nuostatas šis pakeitimas yra esminis, todėl Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3) paskelbė pakeitimo paraišką, kaip reikalaujama to reglamento 6 straipsnyje. Komisija negavo jokio prieštaravimo pareiškimo pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį, todėl šie pakeitimai turi būti patvirtinti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pavadinimo, nurodomo šio reglamento priede, specifikacijos pakeitimas, paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, yra patvirtinamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. rugsėjo 17 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 952/2007 (OL L 210, 2007 8 10, p. 26).

(2)  OL L 148, 1996 6 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2156/2005 (OL L 342, 2005 12 24, p. 54).

(3)  OL C 288, 2006 11 25, p. 8.


PRIEDAS

Sutarties I priede išvardyti žmonėms vartoti skirti žemės ūkio produktai

1.3. klasė

Sūriai

ISPANIJA

Queso Nata de Cantabria (SKVN)


18.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/23


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1069/2007

2007 m. rugsėjo 17 d.

nustatantis importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės polivinilo alkoholiui (PVA) laikinąjį antidempingo muitą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 7 straipsnį,

pasitarusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Inicijavimas

(1)

2006 m. gruodžio 19 d. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, pranešimu (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl į Bendriją importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) ir Taivano (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės polivinilo alkoholio (PVA) inicijavimą.

(2)

Tyrimas inicijuotas 2006 m. lapkričio 6 d. gavus Kuraray Specialties Europe GmbH (toliau – skundo pateikėjas), nuo 2007 m. sausio mėn. vadinamo Kuraray Europe GmbH, kuris pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) viso polivinilo alkoholio (PVA) Bendrijoje, skundą. Skunde buvo pateikti nagrinėjamųjų šalių kilmės PVA dempingo ir dėl to patirtos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

1.2.   Su tyrimu susijusios šalys

(3)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundą pateikusiam gamintojui ir kitiems žinomiems Bendrijos gamintojams, nagrinėjamųjų šalių eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir (arba) prekybininkams, žinomiems susijusiems naudotojams ir susijusių eksportuojančių šalių atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti, kuriame nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(4)

Kad eksportuojantys KLR gamintojai, kurie to pageidauja, galėtų pateikti prašymus dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Komisija išsiuntė prašymų formas žinomiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams ir KLR valdžios institucijoms. Vienas eksportuojantis KLR gamintojas paprašė, kad jam būtų taikomas RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą arba IR, jeigu atliekant tyrimą būtų nustatyta, kad jis neatitiko RER sąlygų.

(5)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių KLR gamintojų ir importuotojų į Bendriją skaičių, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį pranešime apie inicijavimą buvo numatyta taikyti atranką dempingui ir žalai nustatyti.

(6)

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavo tik trys ekportuojantys gamintojai, nuspręsta, kad eksportuojančių KLR gamintojų atranka nėra būtina.

(7)

Komisija visų žinomų PVA importuotojų paprašė pateikti informaciją apie nagrinėjamojo produkto importą ir pardavimą. Remdamasi 14 bendradarbiaujančių importuotojų pateikta informacija, Komisija atrinko penkis importuotojus, iš kurių du buvo įsisteigę Vokietijoje, vienas – Italijoje, vienas – Nyderlanduose ir vienas – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jų importas sudarė didžiausią tipišką bendradarbiaujančių importuotojų pardavimo kiekį (apie 80 %) Bendrijoje, kurį buvo galima pagrįstai ištirti per tam skirtą laiką.

(8)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms suinteresuotosioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Klausimyno atsakymus pateikė du Bendrijos gamintojai, trys eksportuojantys KLR gamintojai, vienas eksportuojantis Taivano gamintojas, penki atrinkti importuotojai ir septyni naudotojai Bendrijoje.

(9)

Du iš naudotojų pateiktų klausimyno atsakymų buvo neišsamūs, todėl į juos nebuvo atsižvelgta. Be to, keletas naudotojų pateikė pastabas, nepateikdami klausimyno atsakymų.

(10)

Vienas atrinktas importuotojas du kartus paskutiniu momentu atšaukė tikrinamąjį vizitą, dėl kurio buvo susitarta. Dėl to nebuvo galima patikrinti šios bendrovės pateiktų duomenų ir į juos kurį laiką nebuvo atsižvelgiama.

(11)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, yra reikalinga RER ir (arba) IR KLR atveju ir norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų abiejų nagrinėjamųjų šalių atveju. Tikrinamieji vizitai buvo surengti tokių bendrovių patalpose:

a)

Bendrijos gamintojų:

Kuraray Europe GmbH, Frankfurtas, Vokietija

Celanese Chemicals Ibérica S.L., Taragona, Ispanija

b)

eksportuojančių Taivano gamintojų:

Chang Chun Petrochemical Co. Ltd., Taipėjus

c)

eksportuojančių KLR gamintojų:

Shanxi Sanwei Group Co., Ltd., Hongdong

d)

nesusijusių Bendrijos importuotojų:

Cordial Beheer en Registergoederen BV, Vinschotenas, Nyderlandai

Menssing Chemiehandel & Consultants Gmbh, Hamburgas, Vokietija

Omya Peralta GmbH, Hamburgas, Vokietija

e)

naudotojų Bendrijoje:

Cordial Beheer en Registergoederen BV, Vinschotenas, Nyderlandai

Wacker Chemie AG, Burghauzenas, Vokietija

(12)

Kadangi eksportuojantiems KLR gamintojams, kurie neprašė suteikti RER arba kuriems jis negali būti suteiktas, reikia nustatyti normaliąją vertę, toliau nurodyto gamintojo patalpose pagal pranešime apie inicijavimą numatytos analogiškos šalies, Japonijos, pateiktus duomenis buvo atliktas patikrinimas normaliajai vertei nustatyti:

Kuraray Japan, Tokijas

1.3.   Tiriamasis laikotarpis

(13)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2005 m. spalio 1 d. – 2006 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2003 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

2.   NAGRINĖJAMASIS PRODUTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Nagrinėjamasis produktas

(14)

Nagrinėjamasis produktas yra tam tikri Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės polivinilo alkoholiai homopolimero dervos pavidalo, kurių klampumas (4 % tirpale) ne mažesnis kaip 3 MPas, tačiau ne didesnis kaip 61 MPas, o hidrolizės laipsnis ne mažesnis kaip 84,0 mol %, tačiau ne didesnis kaip 99,9 mol % (toliau – nagrinėjamasis produktas), paprastai deklaruojami KN kodu ex 3905 30 00.

(15)

PVA gaminamas atliekant polivinilacetato, pagaminto polimerizuojant vinilacetato monomerą (pastarasis dažniausiai pagaminamas iš etileno ir acto rūgšties), hidrolizę. PVA yra daug kur naudojamas. Bendrijoje jis dažniausiai naudojamas gaminant polivinilbutiralį (toliau – PVB) (25–29 % suvartojimo), polimerizacijos priemones (21–25 %), popieriaus dangas (17–21 %), klijus (13–17 %) ir šlichtuojant audinius (8–12 %).

(16)

Vienas Bendrijos naudotojas teigė, kad vieno specialaus produkto, kurį jis pirko iš KLR, nereikėtų laikyti nagrinėjamuoju produktu, nes i) šis produktas nėra standartinė PVA rūšis ir jam būdingos skirtingos ir labai specifinės cheminės ir fizinės savybės; ir ii) jo naudojimas ir taikymas skiriasi nuo pagrindinio PVA.

(17)

Dėl pirmo teiginio nustatyta, kad ši rūšis atitinka 14 konstatuojamojoje dalyje pateiktą produkto apibrėžtį ir kad šiai ir kitai produkto apibrėžimą atitinkančiai rūšiai būdingos vienodos pagrindinės fizinės ir techninės savybės. Dėl antro teiginio – būtent ši PVA rūšis buvo naudojama PVB gamyboje, o tai rodo ne tik tai, kad jo panaudojimas, kaip pateikta 15 konstatuojamojoje dalyje, yra svarbiausias, bet ir tai, kad PVA rinka Bendrijoje auga sparčiausiai. Būtų nerealu tokią rinką apibūdinti nestandartine. Be to, nustatyta, kad vidutinės kainos už įvairiam naudojimui skirtą PVA buvo vienodos. Atsižvelgiant į šiuos nustatytus faktus manoma, kad nėra pagrindo šios rūšies nepriskirti produkto apibrėžčiai, todėl prašymas buvo atmestas.

2.2.   Panašus produktas

(18)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad PVA, kurį Bendrijoje gamina ir parduoda Bendrijos pramonė, Taivano ir KLR vidaus rinkose gaminamo ir parduodamo PVA, KLR ir Taivane gaminamo ir į Bendriją eksportuojamo PVA, taip pat Japonijoje gaminamo ir parduodamo PVA pagrindinės fizinės ir cheminės savybės iš esmės yra tos pačios, taip pat tokia pati šių produktų naudojimo paskirtis. Todėl šie produktai yra laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

3.   DEMPINGAS

3.1.   Taivanas

3.1.1.   Normalioji vertė

(19)

Norint nustatyti normaliąją vertę, pirmiausia nustatyta, ar panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje nepriklausomiems vienintelio eksportuojančio Taivano gamintojo pirkėjams buvo tipiškas, t. y. ar bendras tokio pardavimo kiekis sudarė ne mažiau kaip 5 % viso nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Bendriją kiekio pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį.

(20)

Kiekvienos rūšies produkto, kurį eksportuojantys gamintojai pardavė savo vidaus rinkoje ir kurį, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su eksportui į Bendriją parduodamo produkto rūšimi, atveju buvo nustatyta, ar pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas. Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje laikytas pakankamai tipišku, jei bendras vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams parduodamo tos rūšies produkto kiekis per TL sudarė ne mažiau kaip 5 % bendro į Bendriją eksportuotos panašios rūšies produkto parduoto kiekio.

(21)

Po to Komisija tikrino, ar kiekvienos rūšies produkto pardavimą vidaus rinkoje tipiškais kiekiais galima laikyti pardavimu vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai buvo atliekama nustatant kiekvienos rūšies eksportuojamo produkto pelningo pardavimo per TL vidaus rinkoje nepriklausomiems klientams dalį.

(22)

Tų rūšių produktų, kurių daugiau nei 80 % pardavimo vidaus rinkoje kiekio buvo parduodama kainomis, nemažesnėmis už vieneto sąnaudas, ir kai svertinis pardavimo kainos vidurkis prilygo arba buvo didesnis už svertinį gamybos sąnaudų vidurkį, tos rūšies produkto normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip visų tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų svertinis vidurkis.

(23)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningai parduota ne daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto parduoto kiekio arba jeigu tos rūšies produkto svertinis kainos vidurkis buvo mažesnis už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis faktine kaina šalies vidaus rinkoje, apskaičiuota kaip svertinis tik tos rūšies produkto pelningo pardavimo vidurkis, jeigu šis pardavimas sudarė ne mažiau kaip 10 % viso tos rūšies produkto pardavimo.

(24)

Jeigu kurios nors rūšies produkto pelningai parduota mažiau kaip 10 % viso tos rūšies produkto parduoto kiekio, laikyta, jog parduotas nepakankamas šios konkrečios rūšies produkto kiekis, kad nustatant normaliąją vertę būtų galima remtis kaina šalies vidaus rinkoje.

(25)

Kai eksportuojančio gamintojo parduodamo konkrečios rūšies produkto kainos šalies vidaus rinkoje nebuvo galima naudoti nustatant normaliąją vertę, normaliąją vertę reikėjo apskaičiuoti remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi.

(26)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį skaičiuojant normaliąją vertę patirtos pardavimo, bendrųjų bei administracinių išlaidų ir pelno sumos buvo pagrįstos faktiniais duomenimis apie nagrinėjamojo eksportuojančio gamintojo panašaus produkto gamybą ir pardavimą įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį.

3.1.2.   Eksporto kaina

(27)

Vienas eksportuojantis gamintojas nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje. Eksporto kainos buvo nustatytos remiantis tų nepriklausomų pirkėjų faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis už nagrinėjamąjį produktą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

3.1.3.   Palyginimas

(28)

Vienintelio eksportuojančio gamintojo normaliosios vertės ir eksporto kainos buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainų palyginimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant, prireikus ir pateisinamais atvejais, buvo deramai atsižvelgta į transporto ir draudimo, tvarkymo, pakrovimo ir papildomas sąnaudas, pakavimo, kreditų sąnaudas, išlaidas po pardavimo (laidavimus ir garantijas) ir kitus veiksnius (banko mokesčius).

3.1.4.   Dempingo skirtumas

(29)

Palyginus normaliąsias vertes su eksporto kainomis nustatyta, kad dempingo skirtumas vieninteliam eksportuojančiam Taivano gamintojui, Chang Chun Petrochemical Co. Ltd., per TL buvo – 2,30 %.

(30)

Atsižvelgiant į tai, kad vienintelė bendradarbiaujanti bendrovė yra vienintelis nagrinėjamojo produkto eksportuojantis gamintojas Taivane ir į tai, kad ji sudaro 100 % Taivano eksporto į EB per TL, padaryta išvada, kad Taivanui dempingo nenustatyta.

3.2.   Kinijos Liaudies Respublika (toliau – KLR)

3.2.1.   Rinkos ekonomikos režimas (RER)

(31)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu, atliekant su KLR kilmės importu susijusius antidempingo tyrimus normalioji vertė gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, nustatoma pagal 2 straipsnio 1–6 dalis, t. y. kai tokie eksportuojantys gamintojai įrodo, kad panašus produktas yra gaminamas ir parduodamas rinkos ekonomikos sąlygomis. Trumpai, ir tik dėl patogumo, pateikiami apibendrinti RER kriterijai:

verslo sprendimai priimami atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir be žymaus valstybės kišimosi, o sąnaudos atspindi rinkos vertes,

įmonės turi vieną aiškų pagrindinių apskaitos įrašų, kurie yra tikrinami nepriklausomų auditorių pagal tarptautinius apskaitos standartus ir kurie yra taikomi įvairiais tikslais, rinkinį,

nėra jokių reikšmingų iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos,

bankroto ir nuosavybės įstatymai užtikrina stabilumą ir teisinį tikrumą,

valiuta konvertuojama pagal rinkos kursą.

(32)

Vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas ir su juo susijusi prekybos bendrovė paprašė taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį užpildė eksportuojantiems gamintojams skirtą RER prašymo formą. Gamintojas gamina nagrinėjamąjį produktą, o su juo susijusi prekybos bendrovė užsiima nagrinėjamojo produkto pardavimu eksportui. Iš tiesų Komisija vadovaujasi nusistovėjusia praktika ir tikrina, ar susijusių bendrovių grupė, kaip visuma, atitinka RER kriterijus.

(33)

Komisija paprašė ekportuojančio gamintojo ir su juo susijusios prekybos bendrovės, prašančių suteikti RER, pateikti visą, jos nuomone, reikalingą informaciją, ir lankydamasi šių bendrovių patalpose patikrino visą RER prašyme pateiktą informaciją.

(34)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad RER negalėjo būti suteiktas eksportuojančiam Kinijos gamintojui, nes jis neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatyto 1 kriterijaus.

(35)

Nustatyta, kad eksportuojantį gamintoją ir su juo susijusią prekybos bendrovę kontroliavo valstybinės bendrovės, kurioms atstovaujančios didžiosios valdybos narių dalies santykis nebuvo proporcingas jų turimoms akcijoms. Be to, galiausiai TL valstybė įgijo akcijų daugumą. Kadangi nagrinėjamosios bendrovės nepateikė įrodymų, kurių pakaktų siekiant išsklaidyti abejones dėl didelio valstybės kišimosi priimant valdymo sprendimus, nustatyta, kad valstybė kišosi į šios bendrovių grupės veiklą ir ją kontroliavo. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė teikti pastabas dėl pirmiau nustatytų faktų. Negauta pastabų, dėl kurių reikėtų pakeisti išvadas.

(36)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, eksportuojantis Kinijos gamintojas ir su juo susijusi prekybos bendrovė neįrodė, kad jie atitiktų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, todėl RER jiems negalėjo būti suteiktas.

3.2.2.   Individualus režimas (IR)

(37)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, prireikus, visoje šalies teritorijoje galiojantis muitas nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.

(38)

Vienintelis eksportuojantis KLR gamintojas ir su juo susijusi prekybos bendrovė, prašę jiems taikyti RER, taip pat kreipėsi ir dėl IR taikymo tuo atveju, jeigu būtų atsisakyta taikyti RER.

(39)

Remiantis turima informacija buvo nustatyta, kad eksportuojantis gamintojas ir susijusi prekybos bendrovė neįrodė, kad jie bendrai atitiktų visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus IR taikymo reikalavimus. Nustatyta, kad eksportuojantis gamintojas ir susijusi prekybos bendrovė neatitiko pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies c punkte nustatyto kriterijaus, kad didžioji akcijų dalis turėtų priklausyti privatiems asmenims ir kad valdyboje esantys valstybės pareigūnai arba pagrindiniai jos vadovai turėtų sudaryti mažumą, arba turi būti įrodyta, kad bendrovė vis dėlto yra pakankamai nepriklausoma nuo valstybės kišimosi dėl 35 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

3.2.3.   Panaši šalis

(40)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą eksportuojantiems gamintojams, kuriems nesuteiktas RER, normalioji vertė turi būti nustatyta remiantis kainomis arba apskaičiuotąja verte panašioje šalyje.

(41)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė ketinanti tinkama panašia šalimi KLR normaliajai vertei nustatyti pasirinkti Japoniją ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas. Tam tikros suinteresuotosios šalys nepritarė šiam pasiūlymui ir siūlė panašia šalimi pasirinkti Indiją arba Taivaną.

(42)

Indijoje panašaus produkto gamyba buvo nedidelė. Tyrimas buvo vykdomas ir Taivane, todėl tos šalies duomenys galėjo būti iškraipyti dempingo. Todėl šalims buvo pranešta, kad panašia šalimi pasirinkta Japonija, nes tyrimas joje nebuvo vykdomas, panašaus produkto gamyba buvo tipiška ir konkurencijos sąlygos atrodė tinkamos.

(43)

Komisija siekė bendradarbiauti su keturiais žinomais gamintojais Japonijoje ir išsiuntė jiems atitinkamus klausimynus. Du iš keturių Japonijos gamintojų pateikė klausimyno atsakymus. Tačiau vienas iš jų pateikė neišsamius duomenis ir nesutiko, kad būtų atliktas tikrinamasis vizitas. Vienintelio visapusiškai bendradarbiaujančio Japonijos gamintojo duomenys buvo patikrinti vietoje.

(44)

Tačiau po tikrinamojo vizito eksportuojančio Taivano gamintojo patalpose nustatyta, kad Taivanas TL dempingo nevykdė. Todėl klausimas dėl panašios šalies pasirinkimo buvo persvarstytas.

(45)

Nustatyta, kad gamybos apimtis Taivane viršija 100 % Kinijos nagrinėjamojo produkto eksporto į Bendriją apimties. Be to, Taivano rinką galima vadinti atvira, atsižvelgiant į tai, kad importo muito dydis yra mažas (5 % DPS muito). Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad panašus produktas Taivano vidaus rinkoje parduotas dideliais kiekiais ir kad importas į Taivano rinką buvo pakankamai didelis. Todėl buvo manoma, kad Taivano rinka yra konkurencinga ir gana tipiška siekiant nustatyti KLR normaliąją vertę.

(46)

Be to, PVA importas į Taivaną sudaro maždaug 15 % vidaus vartojimo, palyginti su tik maždaug 3 % Japonijoje, tai rodo, kad Taivano rinka, kalbant apie importo konkurenciją, tinka labiau nei Japonijos. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, padaryta preliminari išvada, kad Taivanas bus panaši šalis, nes jis yra tinkamiausia panaši šalis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte.

3.2.4.   Normalioji vertė

(47)

Taivaną pasirinkus panašia šalimi, kaip nurodyta 46 konstatuojamojoje dalyje, ir, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, Taivanui 19–26 konstatuojamosiose dalyse nustatyta normalioji vertė buvo naudojama apskaičiuojant dempingą KLR.

3.2.5.   Eksporto kaina

(48)

Kadangi trys bendradarbiaujantys eksportuojantys Kinijos gamintojai sudarė beveik visą nagrinėjamojo produkto eksportą į Bendriją TL, nustatant eksporto kainą buvo remiamasi jų pačių eksporto duomenimis. Pateiktos informacijos patikimumas vis dėlto buvo kryžminio patikrinimo būdu palygintas su Eurostato importo duomenimis. Šie duomenys pakankamai gerai atitiko.

(49)

Trys bendradarbiaujantys eksportuojantys KLR gamintojai pardavimą eksportui į Bendriją vykdė arba tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje, arba per jų susijusias prekybos bendroves, įsikūrusias eksportuojančioje šalyje.

(50)

Viso pardavimo eksportui eksporto kainos buvo nustatytos remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

3.2.6.   Palyginimas

(51)

Vienintelio gamintojo panašioje šalyje, Taivane, normaliosios vertės ir trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių Kinijos gamintojų eksporto kainos buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainų palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant, prireikus ir pateisinamais atvejais, buvo deramai atsižvelgta į transporto ir draudimo, tvarkymo, pakrovimo ir papildomas sąnaudas, pakavimo išlaidas, kreditus ir komisinius.

3.2.7.   Dempingo skirtumas

(52)

Nė vienam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam Kinijos gamintojui nesuteikus RER ir IR, dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas visai šaliai ir taikomas visai KLR, naudojant trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų svertinį gamintojo eksporto kainų EXW sąlygomis vidurkį.

(53)

Palyginus Kinijos eksporto kainų svertinį vidurkį ir panašios šalies normaliosios vertės svertinį vidurkį, nustatytas 10,06 % dempingo skirtumas.

4.   ŽALA

4.1.   Bendrijos gamyba ir Bendrijos pramonė

(54)

Bendrijoje panašų produktą pardavimui gamina trys bendrovės: Kuraray Europe GmbH (toliau – KEG) Vokietijoje, Celanese Ibérica Chemicals (toliau – Celanese) Ispanijoje ir trečias gamintojas, kuris gamina nedidelius kiekius ir kuris tyrime nebendradarbiavo. Tyrime visapusiškai bendradarbiavo KEG ir Celanese.

(55)

Be pirmiau minėtos gamybos, trys Bendrijos gamintojai panašų produktą gamina tik uždarajam naudojimui. Dvi iš šių bendrovių tyrime bendradarbiavo kaip naudotojos, kadangi jos taip pat pirko didelius nagrinėjamojo produkto, naudojamo vartotojų produktų gamyboje, kiekius.

(56)

Kadangi du 54 konstatuojamojoje dalyje nurodyti bendradarbiaujantys gamintojai sudarė 80 % visos (uždarosios ir neuždarosios) Bendrijos gamybos TL, laikoma, kad jie sudaro didžiąją dalį visos panašaus produkto gamybos Bendrijoje. Todėl laikoma, kad jie yra Bendrijos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Bendrijos pramonė).

(57)

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos pramonei priklauso tik du gamintojai, su Bendrijos pramone susiję duomenys pateikiami indeksais, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį būtų išlaikomas konfidencialumas.

(58)

Siekiant išsiaiškinti, ar Bendrijos pramonei buvo padaryta žala, ir apskaičiuoti vartojimą bei nustatyti įvairius ekonominius rodiklius, susijusius su Bendrijos pramonės padėtimi, buvo tiriama, ar analizuojant reikia atsižvelgti ir kokiu mastu į tolesnį Bendrijos pramonės pagaminto panašaus produkto naudojimą.

(59)

PVA naudojamas kaip tarpinė įvairių kitų produktų gamybos medžiaga. Bendrijoje jis dažnai naudojamas polivinilbutiralio (toliau – PVB) gamyboje, naudojamas kaip klijai, popieriaus dangoms, polimerizacijos priemonė ir audinių šlichtavimui. Tyrime nustatyta, kad vienas Bendrijos gamintojas, kuris atviroje rinkoje pardavė daugiausia savo pagaminto PVA, didelius savo paties pagamintus PVA kiekius taip pat panaudojo tolesniam perdirbimui toje pačioje bendrovėje. Tai vadinama uždaruoju naudojimu. Kaip paaiškinta 55 konstatuojamojoje dalyje, kitos trys Bendrijos bendrovės PVA gamino tik uždarajam naudojimui. Be šios gamybos uždarajam naudojimui bent dvi iš jų rinkoje pirko didelius PVA kiekius tolesniam perdirbimui.

(60)

Nustatyta, kad nagrinėjamųjų bendrovių Bendrijoje uždarajam naudojimui naudotus kiekius iš esmės galėtų pakeisti pirktas PVA, pvz., jei rinkos sąlygos ir (arba) finansinės aplinkybės lemtų tokius pokyčius. Todėl analizuojant Bendrijos rinką buvo atsižvelgta ir į tuos kiekius.

4.2.   Bendrijos vartojimas

(61)

Bendrijos vartojimas buvo nustatytas pagal Bendrijos pramonės pagamintos produkcijos Bendrijos rinkoje pardavimo laisvojoje rinkoje kiekius, Bendrijos pramonės uždarąjį naudojimą, kitų (mažesnių) Bendrijos gamintojų, apie kuriuos duomenys gauti iš plačiai tame versle naudojamos duomenų bazės, gamybos apimtį, 55 konstatuojamojoje dalyje nurodytų dviejų naudotojų uždarąjį naudojimą, vienintelio Taivano gamintojo patikrintą importo apimtį ir Eurostato pateiktus visų kitų šalių duomenis apie importo į Bendriją apimtį.

(62)

Atsižvelgiant į Eurostato pateiktus duomenis apie Bendrijos importo apimtį, kaip nurodyta 14 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamasis produktas šiuo metu yra deklaruojamas KN kodu ex 3905 30 00. Eurostato duomenyse, susijusiuose su šiuo ex KN kodu taip pat nurodomi tam tikri specifiniai produktai, neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį. Kadangi remiantis platesne produktų kategorija buvo neįmanoma atskirti tik su nagrinėjamuoju produktu susijusių duomenų, jie buvo koreguojami remiantis skundo pateikėjo pateikta informacija apie šių specifinių produktų importą.

(63)

Taip pat atsižvelgiant į Eurostato pateiktus duomenis reikėtų pažymėti, kad informacija apie tam tikrą nagrinėjamojo produkto importą buvo įslaptinta, todėl viešai skelbiamoje duomenų bazėje nebuvo informacijos apie importo kilmę. Duomenis apie deklaruoto importo kilmės šalis pateikė atitinkamos muitinės įstaigos, todėl jie buvo įtraukti į visas atitinkamas lenteles ir analizes.

(64)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, nustatyta, kad PVA vartojimas gerokai padidėjo per nagrinėjamąjį laikotarpį ir ypač 2004–2005 m. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vartojimas padidėjo 14 % daugiausia dėl sparčiai didėjančios PVA, kaip žaliavinės medžiagos, naudojamos polivinilbutiralio (PVB) (taip pat naudojamo PVB plėvelės ar lakštų gamyboje) gamyboje, paklausos. PVB plėvelė naudojama kaip tarpinis sluoksnis sluoksniuotojo beskeveldrio stiklo gamyboje automobilių ir statybų sektoriuose, o tai yra sparčiai auganti rinka Bendrijoje.

 

2003

2004

2005

TL

Vartojimas tonomis

142 894

148 807

163 851

163 096

Indeksas (2003 = 100)

100

104

115

114

4.3.   Importas iš nagrinėjamųjų šalių

(65)

Kadangi Taivanui nustatytas dempingo skirtumas yra mažesnis nei de minimis, šios šalies kilmės importo laikinai nereikėtų įtraukti į žalos vertinimą.

a)   Nagrinėjamojo importo kiekis ir rinkos dalis

(66)

2003–2004 m. nagrinėjamojo produkto importo kiekis sumažėjo 39 procentiniais punktais, 2005 m. padidėjo 29 procentiniais punktais, po to šiek tiek sumažėjo, ir per TL, palyginti su 2003 m., sumažėjo 11 %.

Importas

2003

2004

2005

TL

KLR tonomis

24 067

14 710

21 561

21 513

Indeksas (2003 = 100)

100

61

90

89

(67)

KLR importo rinkos dalis iš pradžių taip pat gerokai sumažėjo ir po to padidėjo. 2005 m. ir TL importas iš KLR sudarė 13 % visos Bendrijos rinkos.

Rinkos dalis KLR

2003

2004

2005

TL

Bendrijos rinka

17 %

10 %

13 %

13 %

Indeksas (2003 = 100)

100

59

78

78

b)   Kainos

(68)

2003 m. – TL vidutinė KLR kilmės nagrinėjamojo produkto importo kaina sumažėjo 2 procentiniais punktais.

Importas

2003

2004

2005

TL

KLR tonomis

1 150

1 115

1 164

1 132

Indeksas (2003 = 100)

100

97

101

98

c)   Priverstinis kainų mažinimas

(69)

Siekiant nustatyti priverstinį kainų mažinimą, analizuoti TL kainų duomenys. Analizuotos Bendrijos pramonės pardavimo kainos – tai grynosios kainos atskaičius nuolaidas ir lengvatas. Tam tikrais atvejais šios kainos buvo pakoreguotos iki gamintojo kainų EXW sąlygomis lygio, t. y. buvo atskaitytos transportavimo Bendrijoje kainos. KLR importo kainos taip pat buvo analizuojamos be nuolaidų ir lengvatų, prireikus pakoreguotos pagal CIF kainas Bendrijos pasienyje ir atitinkamai pagal muitus (6,5 %) bei išlaidas po importo, kurias patyrė importuotojai Bendrijoje.

(70)

Bendrijos pramonės pardavimo kainos ir KLR importo kainos buvo palygintos tuo pačiu prekybos lygiu, t. y. pardavimo nepriklausomiems pirkėjams Bendrijos rinkoje lygiu. Kadangi buvo manoma, kad lyginimas pagal rūšis turi būti reikšmingas ir teisingas, ir todėl standartiniai ir specialūs produktai, patenkantys į produkto apibrėžtąją sritį, neturėtų būti lyginami, nuspręsta nelyginti tam tikrų rūšių produktų. Šios rūšys sudarė 35 % KLR importo, tačiau labai mažą Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijos rinkoje apimtį.

(71)

Per TL taip apskaičiuotas svertinis vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas KLR Bendrijos pramonės pardavimo kainų procentine išraiška buvo 3,3 %.

4.4.   Bendrijos pramonės padėtis

(72)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Bendrijos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Bendrijos pramonės būklei. Kadangi nagrinėti tik dviejų bendrovių duomenys, siekiant užtikrinti konfidencialumą dauguma rodiklių pateikti kaip indeksai arba ribiniai dydžiai.

a)   Gamyba, pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

 

2003

2004

2005

TL

Gamyba tonomis

(ribiniai dydžiai)

60 000-80 000

65 000-85 000

70 000-90 000

75 000-95 000

Gamyba (indeksas)

100

103

119

126

Gamybos pajėgumai

(ribiniai dydžiai)

60 000-80 000

65 000-85 000

70 000-90 000

75 000-95 000

Gamybos pajėgumai

(indeksas)

100

107

129

133

Pajėgumų naudojimas

(indeksas)

100

97

92

94

(73)

Bendrijos pramonės gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 26 %. Žymų gamybos pajėgumų padidėjimą, ypač 2005 m., lėmė didėjanti paklausa Bendrijos rinkoje.

(74)

2003 m. – TL Bendrijos pramonė įdiegė papildomus gamybos pajėgumus. Per tą patį laikotarpį pajėgumų naudojimas sumažėjo 6 %.

b)   Parduotas kiekis ir rinkos dalys Bendrijoje

(75)

Šioje lentelėje pavaizduoti Bendrijos pramonės veiklos rezultatai pagal pardavimą nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje.

Bendrijos pramonė

2003

2004

2005

TL

Parduotas kiekis (indeksas)

100

110

112

122

Rinkos dalis (indeksas)

100

104

97

104

(76)

Bendrijos pramonės parduotas kiekis nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje 2003 m. – TL padidėjo 22 %. Tai reikia vertinti atsižvelgiant į didėjantį vartojimą EB.

(77)

Bendrijos pramonės rinkos dalis padidėjo 2004 m., 2005 m. gerokai sumažėjo ir TL buvo 4 % didesnė nei 2003 m.

c)   Kainos Bendrijoje

(78)

Pagrindinė PVA gamyboje naudojama žaliava yra vinilacetato monomeras arba VAM. VAM yra vartojimo produktas ir jo kainos nustatomos remiantis paklausos ir pasiūlos rinkoje pusiausvyra. Be to, kadangi pagrindinės medžiagos VAM gamyboje yra acto rūgštis (kurios gamybai sunaudojamas didelis gamtinių dujų kiekis) ir etilenas (gaunamas distiliuojant angliavandenilį), VAM rinkos kainai didelę įtaką daro naftos ir dujų kainų raida. Be to, gaminant PVA iš VAM energijai taip pat skiriamos didelės išlaidos. Bendra išlaidų energijai dalis PVA gamyboje sudaro 50–60 %, todėl įprastomis sąlygomis dideli naftos ir dujų kainų pokyčiai gali daryti tiesioginį poveikį PVA pardavimo kainoms.

(79)

Nustatyta, kad šių žaliavų pasaulio rinkos kainos gerokai padidėjo 2003 m.–TL. Šiuo laikotarpiu VAM kainos padidėjo 20–30 %, o energijos kainos padidėjo dar daugiau. Tačiau pagrindinių žaliavų sąnaudų ryški kainų raida nebuvo atspindėta didesnėse Bendrijos pramonės pardavimo kainose: Bendrijos pramonės pardavimo kainos per tą patį laikotarpį sumažėjo 5 %, 2004 m. buvo itin blogi (– 7 %). Taigi, vietoj to, kad bendrą sąnaudų padidėjimą Bendrijos pramonė perkeltų pirkėjams, jai teko sumažinti kainas, kad neprarastų pirkėjų.

 

2003

2004

2005

TL

Vieneto kaina eurais (ribiniai dydžiai)

1 300-1 800

1 100-1 600

1 200-1 700

1 200-1 700

Vieneto kainos (indeksas)

100

93

95

95

d)   Atsargos

(80)

Toliau pateikiami duomenys rodo atsargų kiekį kiekvieno laikotarpio pabaigoje.

 

2003

2004

2005

TL

Atsargos tonomis

(ribiniai dydžiai)

10 000-15 000

8 000-13 000

9 000-14 000

8 000-13 000

Atsargos (indeksas)

100

87

96

87

(81)

Apskritai, atsargų lygis išliko beveik stabilus. 2003–2004 m. jis sumažėjo 13 %, iki 2005 m. pabaigos padidėjo 9 procentiniais punktais ir vėl sumažėjo 9 procentiniais punktais.

e)   Investicijos ir pajėgumas padidinti kapitalą

 

2003

2004

2005

TL

Investicijos (indeksas)

100

369

177

62

(82)

Investicijos buvo didžiausios 2004–2005 m., kai Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai buvo padidinti padidėjus paklausai rinkoje. Atliekant tyrimą nustatyta, kad investicijos į pastatus, įrangą ir mašinas 2003 m. ir TL buvo daromos tik siekiant palaikyti gamybos pajėgumus.

(83)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad finansiniai Bendrijos pramonės rezultatai pablogėjo, tačiau nenustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu būtų buvęs padarytas rimtas poveikis jos pajėgumui padidinti kapitalą.

f)   Pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautas

(84)

Atsižvelgiant į pagrindinio Bendrijos gamintojo nagrinėjamuoju laikotarpiu patirtas dideles ir iškreiptas nepaprastąsias sąnaudas, nebuvo manoma, kad būtų tinkama pelningumą nustatyti remiantis grynuoju ikimokestiniu pelnu. Šios nepaprastosios sąnaudos buvo susijusios su pagrindinio Bendrijos gamintojo akcininko pasikeitimu 2001 m. Todėl Bendrijos pramonės pelningumas buvo nustatytas išreiškiant veiklos pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams, šio pardavimo apyvartos procentu.

 

2003

2004

2005

TL

EB pardavimo pelningumas

(ribiniai dydžiai)

7 %-17 %

3 %-13 %

2 %-12 %

(– 5 %)-(+ 5 %)

EB pardavimo pelningumas (indeksas)

100

38

29

8

Visų investicijų grąža (ribiniai dydžiai)

(80 %)-(100 %)

(10 %)-(30 %)

(5 %)-(20 %)

(0 %)-(15 %)

Visų investicijų grąža (indeksas)

100

17

12

4

Pinigų srautai (indeksas)

100

55

26

–7

(85)

Pardavimo kainų mažėjimas 2003 m. – TL turėjo reikšmingo poveikio Bendrijos pramonės pelningumui. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumas sumažėjo daugiau nei 10 procentinių punktų. Visų investicijų grąža buvo apskaičiuota veiklos pelną už panašų produktą išreiškus ilgalaikio turto, priskirto panašiam produktui, grynosios buhalterinės vertės procentais. Šis rodiklis kito panašiai kaip pelningumo rodiklis: nagrinėjamuoju laikotarpiu labai mažėjo. Dėl Bendrijos pramonės grynųjų pinigų srauto: nustatyta panaši neigiama tendencija, dėl kurios Bendrijos pramonės finansinė padėtis TL ypatingai pablogėjo.

g)   Užimtumas, našumas ir darbo užmokestis

 

2003

2004

2005

TL

Darbuotojų skaičius (indeksas)

100

100

97

96

Vidutinės darbuotojo darbo sąnaudos

(indeksas)

100

105

97

95

Našumas (indeksas)

100

103

123

132

(86)

Kadangi dedamos didelės pastangos sąnaudoms sumažinti, Bendrijos pramonės samdomų darbuotojų skaičius sumažėjo 4 % nuo 2004 m. Nuo 2003 m. iki TL Bendrijos pramonė sugebėjo darbuotojo našumą padidinti 32 %. Per tą patį laikotarpį vidutinės darbuotojo darbo sąnaudos sumažėjo 5 %. Todėl galima daryti išvadą, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonė padarė didelę pažangą kalbant apie ekonomiškumą.

h)   Dempingo skirtumo dydis

(87)

Atsižvelgiant į importo dempingo kaina kiekį ir kainą, faktinių dempingo skirtumų poveikis negali būti laikomas nereikšmingu.

i)   Atsigavimas po ankstesnio dempingo

(88)

Negavus jokios informacijos apie dempingą prieš šiame tyrime vertinamą padėtį, šis klausimas laikomas nereikšmingu.

j)   Augimas

(89)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu 1–2 % padidėjo Bendrijos pramonės užimama Bendrijos rinkos dalis.

4.5.   Išvada dėl žalos

(90)

2003 m. – TL daugelio žalos rodiklių raida buvo teigiama: Bendrijos pramonė sugebėjo padidinti pardavimo kiekį ir rinkos dalį, ji daug investavo į papildomus gamybos pajėgumus.

(91)

Tačiau finansinių rodiklių raida buvo neigiama: 2003 m. pasiektas pagrįstas pelno dydis labai greitai sumažėjo, ši tendencija tęsėsi nuo 2004 m. iki TL pabaigos. Investicijų grąžos ir pinigų srauto raida taip pat buvo neigiama. Tokią raidą galima paaiškinti tuo, kad staigaus žaliavų kainų padidėjimo nebuvo galima atspindėti panašaus produkto pardavimo kainose. Tuo tarpu atsižvelgiant į žaliavos kainų padidėjimą, įprastomis rinkos sąlygomis būtų buvę galima tikėtis 10–20 % PVA pardavimo kainų padidėjimo, tačiau Bendrijos pramonės pagaminto panašaus produkto pardavimo kainos sumažėjo 5 % taip pakenkdamos pelningumui. Vis dėlto TL dėl importo iš KLR kainų Bendrijos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos vidutiniškai 3,3 % (svertinis vidurkis).

(92)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

5.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

5.1.   Įžanga

(93)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Komisija nagrinėjo, ar KLR kilmės nagrinėjamojo produkto importas dempingo kaina padarė Bendrijos pramonei tiek žalos, kad ją būtų galima laikyti materialine žala. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kaina nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Bendrijos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta dempingo kaina vykdomam importui.

5.2.   Importo dempingo kaina poveikis

(94)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu iš KLR buvo importuojami dideli kiekiai, t. y. jie visada sudarė 10 % ar daugiau rinkos dalies. Tuo pačiu metu visų eksportuojančių KLR gamintojų vidutinės kainos sumažėjo 2 %, todėl vidutinės Bendrijos pramonės kainos TL buvo priverstinai sumažintos vidutiniškai 3,3 %. Kad galėtų užsitikrinti vietą savo rinkoje ir dėl labai mažų rinkos kainų, nustatytų pagal importą iš KLR, Bendrijos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu turėjo 5 % sumažinti pardavimo kainas.

(95)

Dėl šio importo iš KLR dempingo kainomis nesąžiningos kainodaros politikos buvo sumažintos Bendrijos pramonės kainos, jos negalėjo padengti gerokai padidėjusių išlaidų žaliavoms. Tai patvirtino didelis Bendrijos pramonės pelningumo sumažėjimas.

(96)

Remiantis pirmiau minėtomis aplinkybėmis, buvo nustatyta, kad importas iš KLR mažomis kainomis, dėl kurio Bendrijos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos, lėmė Bendrijos pramonės padėties pablogėjimą, kurį visų pirma atspindi didelis pelningumo sumažėjimas ir didelis kitų finansinių rodiklių pablogėjimas.

5.3.   Kitų veiksnių poveikis

a)   Kitų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, kilmės importas

(97)

Remiantis Eurostato duomenimis ir atliekant tyrimą surinkta informacija, pagrindinės trečiosios šalys, iš kurių buvo importuojamas PVA, yra JAV, Japonija ir Taivanas.

Kitų trečiųjų šalių kilmės importas (kiekis)

Importas (tonomis)

2003

2004

2005

TL

JAV

11 313

21 207

22 919

22 638

Indeksas (2003 = 100)

100

187

203

200

Japonija

13 682

11 753

12 694

14 151

Indeksas (2003 = 100)

100

86

93

103

Taivanas (ribiniai dydžiai)

11 000-14 000

13 000-16 500

10 000-13 000

9 000-12 000

Indeksas (2003 = 100)

100

118

88

83

Kitų trečiųjų šalių kilmės importas (vidutinė kaina)

Vidutinės kainos (EUR)

2003

2004

2005

TL

JAV

1 334

1 282

1 298

1 358

Indeksas (2003 = 100)

100

96

97

102

Japonija

1 916

1 532

1 846

1 934

Indeksas (2003 = 100)

100

80

96

101

Taivanas

1 212

1 207

1 308

1 302

Indeksas (2003 = 100)

100

100

108

108

Rinkos dalys

Rinkos dalis (%)

2003

2004

2005

TL

JAV

7,9 %

14,3 %

14,0 %

13,9 %

Japonija

9,6 %

7,9 %

7,7 %

8,7 %

Taivanas (indeksas)

100

113

77

73

(98)

Importas iš JAV gerokai padidėjo nuo 2003 m. ir TL, jis siekė daugiau nei 22 000 tonų, tai sudarė beveik 14 % visos Bendrijos rinkos (uždarosios ar neuždarosios). Atlikus tyrimą nustatyta, kad didžioji šio pardavimo dalis buvo vykdoma tarp susijusių šalių ir kad šio pardavimo (perdavimo) vidutinės vieneto kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo 15–20 % didesnės už vidutines Kinijos CIF importo kainas. Be to, buvo nustatyta, kad tam tikri kiekiai buvo perparduoti nepriklausomiems pirkėjams 10–20 % didesnėmis nei minėtomis importo (perdavimo) kainomis. Kadangi dėl tos pačios priežasties JAV kilmės PVA rinkos kainos buvo tos pačios kaip Bendrijos pramonės pagaminto PVA pardavimo kainos, jos neturėjo poveikio kainos sumažėjimui nagrinėjamuoju laikotarpiu. Taigi daroma išvada, kad šis importas neturėjo reikšmingo poveikio Bendrijos pramonės padėčiai.

(99)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu iš Japonijos importuoti dideli kiekiai, kurie sudarė beveik 9 % Bendrijos rinkos per TL. 2004 m. sumažėjus importui iš Japonijos, 2005 m. jis vėl padidėjo ir TL, palyginti su 2003 m., buvo 3 % didesnis. Tačiau šio importo pardavimo kainų analizė parodė, kad vidutinės šio importo kainos buvo didesnės už kainas, kurias Bendrijos pramonė galėjo gauti, todėl jos negalėjo daryti poveikio neigiamai kainų tendencijai, dėl kurios Bendrijos pramonės padėtis gerokai pablogėjo.

(100)

Importuota tik iš vieno Taivano gamintojo, kuris visapusiškai bendradarbiavo tyrime. Nustatyta, kad šie duomenys yra patikimesni nei Eurostato, atsižvelgiant į tai, kad KN kodas taip pat taikomas kitiems produktams nei nagrinėjamasis produktas. Dėl konfidencialumo šie duomenys nurodomi indeksu arba ribiniais dydžiais. Taivano importas po žymaus padidėjimo 2004 m. palaipsniui mažėjo ir sudarė 6–7 % visos Bendrijos rinkos TL (maždaug pusė importo iš KLR rinkos dalies). Tuo pačiu laikotarpiu vidutinės šio importo kainos padidėjo 8 %, o tai rodo priešingą nei nustatyta importo iš KLR kainų tendenciją. Dėl to iš KLR ir Taivano importuoto PVA kainų skirtumas TL padidėjo 12–18 %. Atsižvelgiant į šiuos nustatytus faktus, daroma preliminari išvada, kad šis importas neturėjo didelio poveikio Bendrijos pramonės padėčiai.

(101)

Išskyrus importą iš JAV, Japonijos ir Taivano, iš kitų šalių importas dideliais kiekiais nevykdomas. Remiantis su šiuo importu susijusiais nustatytais faktais, kaip aprašyta 97–100 konstatuojamosiose dalyse, daroma preliminari išvada, kad importas iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, nebuvo susijęs su Bendrijos pramonės patirta materialine žala.

b)   Galimas kitų Bendrijos gamintojų pardavimas Bendrijoje

(102)

Kaip nustatyta 54–55 konstatuojamosiose dalyse, be dviejų Bendrijos pramonę sudarančių gamintojų žinomos dar keturios bendrovės, gaminančios nagrinėjamąjį produktą. Trys iš jų (iš kurių dvi tyrime dalyvavo kaip naudotojos) visą pačių pagamintą PVA naudoja vartotojų produktų gamyboje. Ketvirtas gamina tik labai nedidelius kiekius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, galima teigti, kad kiti Bendrijos gamintojai neturėjo jokios įtakos kainų sumažėjimui rinkoje ir dėl to padarytos žalos Bendrijos pramonei.

c)   Sau padaryta žala dėl blogos sąnaudų kontrolės

(103)

Kelių suinteresuotųjų šalių teigimu, bet kokia Bendrijos pramonės patirta žala buvo susijusi su tuo, kad Bendrijos pramonė nesugebėjo išlikti konkurencinga vertinant pagal sąnaudas ir kad ji priėmė netinkamus investicinius sprendimus. Dėl to, kaip aprašyta 86 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonė gerokai padidino našumą, padidindama gamybos kiekius ir sumažindama darbuotojų skaičių. Vėliau nustatyta, kad su gamybos pajėgumų padidėjimu susijusios investicijos (žr. 73 konstatuojamąją dalį) nepadarė didelės įtakos Bendrijos pramonės finansinės padėties raidos itin neigiamai tendencijai.

(104)

Taigi vienintelis veiksnys, dėl kurio nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo panašaus produkto gamybos sąnaudos, buvo staigus pagrindinių žaliavų, naudotų panašaus produkto gamyboje, kainų padidėjimas, kaip paaiškinta 78–79 konstatuojamosiose dalyse. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonės perkamų VAM ir energijos kainų raida buvo proporcinga žaliavų kainų pasaulinėje rinkoje raidai, taigi jų negalima sieti su Bendrijos pramonės žaliavų pirkimo praktika. Todėl šis argumentas atmetamas.

d)   Laiko tarpas koreguojant kainas

(105)

Svarbus PVA naudotojas pareiškė, kad šiam sektoriui būtų normalu, jog padidėjus VAM pirkimo kainoms, PVA pardavimo kainos dar nebūtų didinamos. Tokį skirtumą galima paaiškinti tuo, kad šiame sektoriuje paprastai sudaromos ilgalaikės sutartys, taigi didelis laiko tarpas būtų įprastas reiškinys. Šiuo atžvilgiu nors tam tikras Bendrijos pramonės pardavimas vykdomas sudarant ilgalaikes sutartis, šiose sutartyse nustatyto dydžio kainos ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui taikomos retai. Taigi šiose sutartyse nustatytos kainos persvarstomos po tam tikro laiko arba jeigu gerokai pasikeičia žaliavų kainos. Todėl šis argumentas yra atmetamas.

5.4.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(106)

Taigi, pirmiau pateikta analizė parodė, kad dėl importo iš KLR nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos rinkoje gerokai sumažėjo kainos per tą laikotarpį. TL dėl importo iš KLR kainų Bendrijos pramonės kainos buvo gerokai priverstinai sumažintos.

(107)

Sumažėjus kainoms gerokai sumažėjo Bendrijos pramonės pardavimo kainos, o tai sutapo su dideliu Bendrijos pramonės pelningumo, investicijų grąžos ir iš veiklos gaunamo pinigų srauto sumažėjimu.

(108)

Kita vertus kitų veiksnių, kurie galėjo padaryti žalos Bendrijos pramonei, analizė parodė, kad nė vienas iš jų negalėjo padaryti didelio neigiamo poveikio.

(109)

Remiantis šia analize, kurią atliekant buvo tinkamai atskirtas visų žinomų veiksnių, turinčių įtakos Bendrijos pramonės padėčiai, poveikis nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kaina, daroma preliminari išvada, kad dėl importo iš nagrinėjamosios šalies Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

6.   BENDRJOS INTERESAI

(110)

Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo, žalos ir priežastinio ryšio, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitiktų Bendrijos interesų. Dėl to, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu, Komisija atsižvelgė į galimą priemonių poveikį visoms susijusioms šalims.

6.1.   Bendrijos pramonės interesai

(111)

Kaip nurodyta 56 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonę sudaro dvi bendrovės, turinčios gamybinę įrangą Vokietijoje ir Ispanijoje ir kuriose dirba nuo 200 iki 300 asmenų, tiesiogiai susijusių su panašaus produkto gamyba, pardavimu ir administravimu. Tikimasi, kad nustačius priemones kainos Bendrijos rinkoje nustos mažėti, Bendrijos pramonės pardavimo kainos pradės didėti ir dėl to pagerės Bendrijos pramonės finansinė padėtis.

(112)

Kita vertus, jeigu antidempingo priemonės nebus nustatytos, tikėtina, kad neigiama Bendrijos pramonės finansinių rodiklių ir ypač jos pelningumo raidos tendencija tęsis. Bendrijos pramonė praras didelę rinkos dalį, kadangi ji nebegalės taikyti rinkos kainų, nustatomų pagal importą iš KLR. Blogiausiu atveju Bendrijos pramonė bus priversta palikti laisvąją rinką ir tęsti PVA gamybą tik uždarajam naudojimui. Abiem atvejais tikriausiai tektų mažinti gamybą ir investicijas, uždaryti tam tikrus gamybos pajėgumus ir mažinti darbo vietų skaičių Bendrijoje.

(113)

Taigi nustačius antidempingo priemones, Bendrijos pramonė atsigautų nuo nustatyto žalingo dempingo poveikio.

6.2.   Nesusijusių importuotojų interesai

(114)

Kaip aprašyta 8 konstatuojamojoje dalyje, penki atrinkti importuotojai, kurie sudarė maždaug 80 % nagrinėjamojo produkto Bendrijos importo TL, išsiuntė klausimynų atsakymus. Į vieno atrinkto importuotojo pateiktą informaciją nebuvo atsižvelgta, nes jis du kartus atšaukė tikrinamąjį vizitą, dėl kurio buvo susitarta. Trys klausimynų atsakymai buvo patikrinti vietoje.

(115)

Apskritai su PVA susijusi visos importuotojų veiklos apyvartos dalis yra labai maža. Vidutiniškai 3–4 % šios importuotojų veiklos galima susieti su PVA importu iš KLR. Importuotojų veiklos, kuriai galima priskirti bendrą prekybą ir platinimą, sritis yra daug platesnė. Tam tikri importuotojai nagrinėjamąjį produktą perka ne tik iš KLR, bet ir iš kitų šaltinių už Bendrijos ribų, įskaitant Bendrijos pramonę. Vidutinis atrinktų importuotojų pelno dydis prekiaujant PVA yra maždaug 5 %.

(116)

Importuotojai Bendrijoje nepritaria priemonių nustatymui. Bendradarbiaujančių importuotojų teigimu, nustačius priemones būtų padaryta didelė žala jų veiklai, nes jie negalėtų padidėjusių kainų perkelti naudotojams. Šiuo atžvilgiu nustačius antidempingo priemones importui iš KLR, kaip paaiškinta 111 konstatuojamojoje dalyje, tikėtina, kad rinkos kainos tik šiek tiek padidės. Todėl galima tikėtis, kad importuotojai, kurie nagrinėjamąjį produktą perka iš KLR, galės muito sąnaudas perkelti galutiniam pirkėjui. Atlikus CIF kainų Bendrijos pasienyje koregavimą siekiant atsižvelgti į sąnaudas po importo, vis dėlto nustatytas didelis priverstinis kainų mažinimas, leidžiantis manyti, kad kainas galima padidinti. Bet kokiu atveju atsižvelgiant į nedidelę šio produkto pardavimo reikšmę importuotojų veikloje ir šiuo metu pasiektą pelno dydį, apskritai ir atsižvelgiant tik į PVA pardavimą, tikimasi, kad laikinai nustatytas muitas nedarys didelio poveikio tų ūkio subjektų finansinei padėčiai.

(117)

Nors importuotojai ir (arba) platintojai priemonėms nepritaria, remiantis turima informacija galima daryti išvadą, kad Bendrijos pramonės interesai yra svarbesni už bet kokią naudą, kurią jie gali gauti netaikant antidempingo priemonių, siekiant atitaisyti KLR nesąžiningos ir žalingos prekybos praktikos poveikį.

6.3.   Naudotojų interesai

(118)

Septyni naudotojai užpildė naudotojams skirtus klausimynus. Dviejų bendrovių atsakymai buvo neišsamūs, todėl jų nebuvo galima įtraukti į analizę. Penkios likusios bendrovės PVA naudojo įvairiais tikslais: klijų gamybai, pramoninių miltelių gamybai, PVB gamybai, šlichtuojant ir apretuojant tekstilę bei plastiko gamybai.

(119)

Be to, remiantis klausimyno atsakymuose pateikta informacija apie pirkimą, penkių bendradarbiaujančių naudotojų pirkimas TL sudarė maždaug 19 % viso Bendrijos PVA suvartojimo, o jų Kinijos kilmės importas sudarė maždaug 22 % viso importo iš KLR. Pažymėtina, kad importas iš KLR apskritai sudaro nedidelę jų perkamų produktų dalį, t. y. 15 %. Tačiau padėtis yra labai įvairi: vienas iš bendradarbiaujančių naudotojų TL visiškai neimportavo iš KLR, o kitas pirko PVA tik iš KLR.

(120)

Bendradarbiaujantys naudotojai pateikė nemažai muitų nustatymui prieštaraujančių argumentų.

(121)

Dvi bendrovės PVA naudojo klijų gamybai. Nustatyta, kad tokių klijų gamyboje PVA sudarė pagrindines sąnaudas, kurios priklausomai nuo mišinio sudėties galėjo sudaryti iki 80 % gamybos sąnaudų. Bendrovės teigė, kad atsižvelgiant į PVA įtaką gamybos sąnaudoms ir pelno dydžiui, gautam parduodant klijus, nustačius antidempingo muitus jos bankrutuotų arba būtų priverstos perkelti gamybą už Bendrijos ribų. Šios bendrovės nemanė, kad pirkėjai norėtų apmokėti galimą dėl muitų atsiradusį kainų padidėjimą. Šiuo atžvilgiu pripažįstama, kad šiame sektoriuje gaunamas labai mažas pelno dydis, tačiau taip pat reikėtų pažymėti, kad pasiūlytos priemonės tiesiogiai veikia tik vieno tiekimo šaltinio, t. y. Kinijos kilmės PVA pirkimo kainas ir dėl šių kainų nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo gerokai sumažintos Bendrijos kainos. Todėl muito poveikis šių bendrovių klijų gamybos sąnaudoms yra reikšmingas, tačiau atsižvelgiant į siūlomą muito dydį, atrodo nėra priežasčių, dėl kurių pirkėjai negalėtų perimti bent jau didžiosios šių padidėjusių sąnaudų dalies.

(122)

Kitos dvi bendrovės PVA naudojo PVB gamybai. PVB gamyboje PVA taip pat sudarė pagrindines sąnaudas. Viena iš šių bendrovių, naudojanti PVB plėvelės gamyboje, užsiminė, kad dėl galimų priemonių bendrovė galėtų perkelti PVB gamybą už Bendrijos ribų. Ši bendrovė taip pat teigė, kad atsižvelgiant į laikotarpį, kurio prireiks šiai gamybai tinkamam PVA gauti, būtų sudėtinga ir sunku surasti kitą tiekėją. Kitas PVB gamintojas, bendradarbiaujantis kaip naudotojas, naudojęs PVA ne tik PVB gamybai, bet ir pramoninių miltelių gamybai, taip pat pabrėžė, kad surasti kitą tiekėją yra sunku ir tai užima daug laiko. Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl galimo sąnaudų padidėjimo nustačius priemones.

(123)

Pripažįstama, kad PVA pirkimo sąnaudų padidėjimas atsispindės didesnėse PVB gamybos sąnaudose. Tačiau kadangi importas iš KLR sudaro 13 % Bendrijos rinkos, 87 % Bendrijoje sunaudoto PVA šios priemonės tiesiogiai nepaveiks. Be to, siūloma muito norma yra nedidelė. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta pirmiau ir į geras rinkos sąlygas PVB, tokio muito poveikis laikomas pakenčiamu.

(124)

Dėl kvalifikacijos procedūros pripažįstama, kad specialiais atvejais PVA keliami reikalavimai iš tiesų gali būti labai griežti ir individualūs, kvalifikacijos procesas gali būti ilgas, nes nuolat atliekami bandymai. Tačiau reikėtų priminti, kad antidempingo priemonės netaikomos tam, kad tam tikriems tiekėjams užkirstų kelią į Bendrijos rinką. Visomis siūlomomis priemonėmis siekiama atkurti sąžiningą prekybą ir atitaisyti iškreiptą rinkos padėtį. Dėl to, ir atsižvelgiant į siūlomą muito normos dydį nėra priežasties manyti, kodėl tam tikri naudotojai turėtų keisti tiekėją nustačius priemones.

(125)

Vienas bendradarbiaujantis naudotojas, poliesterio, medvilnės, medvilninio audinio gamintojas, naudojęs PVA šlichtuojant ir apretuojant žaliavinę medžiagą, nurodė, kad dėl priemonių bendrovė gali būti priversta verpimo ir audimo veiklą perkelti už Bendrijos ribų. Šiuo atžvilgiu nustatyta, kad PVA sąnaudų dalis šios bendrovės produktų gamyboje buvo gana nedidelė, t. y. nuo 0,2 % iki 0,8 %. Atsižvelgiant į pasiūlytą muito normą, manoma, kad tokio muito poveikis nėra didelis.

(126)

Galiausiai skundo pateikėjas, KEG, teigė, kad priemonių nenustatymas prieštarautų naudotojų interesams, nes dėl blogų su PVA veikla susijusių finansinių rezultatų KEG gali pasitraukti iš rinkos ir savo veiklą susieti tik su vartotojų rinkomis. Jis teigė, kad jei taip atsitiktų, naudotojų pramonei trūktų tiekėjų, nes KEG yra svarbus ir patikimas tiekėjas. Nors šio teiginio susiję naudotojai aiškiai nepatvirtino, iš tiesų patvirtinama, kad trys iš penkių susijusių naudotojų iš KEG perka didelius PVA kiekius ir kad šią bendrovę galima laikyti svarbiausiu tiekėju Bendrijos rinkoje. Dėl to, jei dėl kurių nors priežasčių KEG pasitrauktų iš rinkos, negalima atmesti galimybės, kad naudotojų pramonė susidurtų su rimtomis problemomis dėl tiekėjų.

6.4.   Išvada dėl Bendrijos interesų

(127)

Galima tikėtis, kad nustačius priemones Bendrijos pramonė galės pagerinti pelningumą. Atsižvelgiant į nepalankią Bendrijos pramonės padėtį, nenustačius priemonių, yra pavojaus, kad Bendrijos pramonė gali uždaryti gamybos įmones ir atleisti iš darbo darbuotojus. Apskritai naudotojams Bendrijoje priemonių nustatymas būtų naudingas, kadangi PVA tiekimas tinkamais kiekiais nebūtų sukliudytas, o bendras PVA pirkimo kainos padidėjimas būtų nežymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad šiuo atveju ginant Bendrijos interesus nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti priemonių.

7.   PASIŪLYMAS DĖL LAIKINŲJŲ ANTIDEMPINGO PRIEMONIŲ

(128)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui reikėtų nustatyti laikinąsias priemones tam, kad būtų sustabdyta tolesnė žala, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina.

(129)

Kaip nurodyta 30 konstatuojamojoje dalyje, importuojamam Taivano kilmės nagrinėjamajam produktui dempingas laikinai nenustatytas. Dėl to nereikėtų nustatyti laikinųjų priemonių. Atsižvelgiant į šio sprendimo priėmimo laiką, nutarta suteikti vieno mėnesio laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys galėtų teikti pastabas dėl laikinųjų nustatytų faktų, kad po to būtų galima užbaigti tyrimą dėl Taivano kilmės nagrinėjamojo produkto.

7.1.   Žalos pašalinimo lygis

(130)

KLR kilmės importui taikomos laikinosios priemonės turėtų būti pakankamo masto, kad būtų pašalinta importu dempingo kaina Bendrijos pramonei padaryta žala, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo. Apskaičiuojant muito, kurio reikia žalingam dempingo poveikiui pašalinti, dydį buvo atsižvelgta į tai, kad visos priemonės turėtų leisti Bendrijos pramonei padengti sąnaudas ir bendrai gauti tokį pelną iki mokesčių, kurį būtų galima pasiekti normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kaina.

(131)

Manoma, kad 2003 m. Bendrijos rinkoje vyko normali konkurencija ir, kai nebuvo importo dempingo kainomis, Bendrijos pramonė gavo normalų pelną, kaip aprašyta 84 konstatuojamojoje dalyje. Taigi, remiantis turima informacija, preliminariai buvo nustatyta, kad tą dydį atitinkantis pelno dydis galėtų būti laikomas tinkamu dydžiu, kurį Bendrijos pramonė galėtų gauti, jeigu nebūtų žalingo dempingo.

(132)

Tada būtinas kainų padidėjimas buvo nustatytas tame pačiame prekybos lygyje lyginant importo kainos svertinį vidurkį, nustatytą apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, su Bendrijos rinkoje Bendrijos pramonės parduodamų produktų nežalinga kaina. Nežalinga kaina buvo gauta koreguojant kiekvieno Bendrijos pramonės gamintojo pardavimo kainą pagal rentabilumo slenkstį ir pridedant pirmiau minėtą pelno dydį. Bet koks skirtumas, atsiradęs dėl šio palyginimo, tuomet buvo išreikštas visos CIF importo vertės procentais. Atsižvelgiant į tai, kad nė vienam bendradarbiaujančiam Kinijos gamintojui nebuvo suteiktas RER arba IR ir į aukštą bendradarbiavimo lygį, preliminarus bendras visoje šalies teritorijoje galiojantis žalos pašalinimo lygis buvo apskaičiuotas kaip visų trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių Kinijos gamintojų svertinis žalos skirtumų vidurkis.

(133)

Taip KLR nustatytas žalos skirtumas buvo gerokai didesnis nei nustatytas dempingo skirtumas.

7.2.   Laikinosios priemonės

(134)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau ir pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį laikoma, kad laikinasis antidempingo muitas turėtų būti nustatytas importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui, šio muito dydis turėtų prilygti mažiausio nustatytų dempingo ir žalos skirtumų lygiui pagal mažesnio muito taisyklę.

(135)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, KLR kilmės nagrinėjamajam produktui siūloma muito norma yra 10,0 %.

7.3.   Baigiamoji nuostata

(136)

Siekiant gero administravimo, reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, galėtų raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente išvados dėl muitų nustatymo yra preliminarios ir gali reikėti jas persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta nustatyti galutines priemones,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Tam tikriems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės polivinilo alkoholiams homopolimero dervos pavidalo, kurių klampumas (4 % tirpale) ne mažesnis kaip 3 MPas, tačiau ne didesnis kaip 61 MPas, o hidrolizės laipsnis ne mažesnis kaip 84,0 mol %, tačiau ne didesnis kaip 99,9 mol %, kurių klasifikacinis KN kodas yra ex 3905 30 00 (TARIC kodas 3905300020), nustatomas laikinasis antidempingo muitas.

2.   Laikinojo antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytų produktų neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra 10 %.

3.   1 dalyje nurodytas produktas į laisvą apyvartą Bendrijoje išleidžiamas tik tuo atveju, jeigu pateikiama laikinojo muito dydžio garantija.

4.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Nepažeisdamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 20 straipsnio, suinteresuotosios šalys per vieną mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos gali prašyti, kad būtų atskleisti pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kuriais remiantis buvo priimtas šis reglamentas, raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti, kad Komisija jas išklausytų.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 21 straipsnio 4 dalį susijusios šalys per vieną mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos gali pareikšti savo pastabas.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šio reglamento 1 straipsnis taikomas šešis mėnesius.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. rugsėjo 17 d.

Tarybos vardu

Peter MANDELSON

Komisijos narys


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

(2)  OL C 311, 2006 12 19, p. 47.


DIREKTYVOS

18.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/41


KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/55/EB

2007 m. rugsėjo 17 d.

iš dalies keičianti Tarybos direktyvų 76/895/EEB, 86/362/EEB, 86/363/EEB ir 90/642/EEB tam tikrus priedus dėl didžiausios leistinos metilazinfoso likučių koncentracijos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1976 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvą 76/895/EEB dėl vaisiuose ir daržovėse bei ant jų išlikusių pesticidų likučių didžiausių koncentracijų nustatymo (1), ypač į jos 5 straipsnį,

atsižvelgdama į 1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyvą 86/362/EEB dėl pesticidų likučių grūduose ir ant jų didžiausių koncentracijų nustatymo (2), ypač į jos 10 straipsnį,

atsižvelgdama į 1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyvą 86/363/EEB dėl didžiausių pesticidų likučių koncentracijų gyvūninės kilmės maisto produktuose ir ant jų nustatymo (3), ypač į jos 10 straipsnį,

atsižvelgdama į 1990 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 90/642/EEB dėl didžiausių pesticidų likučių koncentracijų tam tikruose augalinės kilmės produktuose ir ant jų, įskaitant vaisius ir daržoves, nustatymo (4), ypač į jos 7 straipsnį,

kadangi:

(1)

Komisija buvo informuota, kad remiantis su toksikologija ir poveikiu vartotojams susijusia nauja informacija gali reikėti persvarstyti nustatytas didžiausios leistinos metilazinfoso likučių koncentracijos vertes. Komisija paprašė valstybės narės, kuri remdamasi Tarybos direktyva 91/414/EEB (5) rengė ataskaitą apie metilazinfosą, parengti Bendrijos didžiausios likučių koncentracijos (DLK) verčių persvarstymo pasiūlymą. Toks pasiūlymas buvo pateiktas Komisijai.

(2)

Bendrijos DLK vertės ir Maisto kodekse rekomenduojamos koncentracijos vertės nustatomos ir vertinamos taikant panašias metodikas. Kodekse nustatyta keletas metilazinfoso DLK verčių. Valstybė narė ataskaitos rengėja įvertino ir kodekso DLK vertėmis pagrįstas Bendrijos DLK vertes remdamasi nauja informacija apie pavojų vartotojams.

(3)

Trumpalaikis ir visą gyvenimą trunkantis maisto produktuose esančio metilazinfoso poveikis vartotojams buvo apskaičiuotas iš naujo ir įvertintas pagal Bendrijos metodiką ir praktiką, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtas rekomendacijas (6). Tuo remiantis reikėtų nustatyti naujas DLK vertes, kurios nesukels nepriimtino poveikio vartotojui.

(4)

Siekiant užtikrinti, kad vartotojas būtų tinkamai apsaugotas nuo be leidimo naudojamų augalų apsaugos produktų likučių poveikio, visiems atitinkamiems maisto produktų ir (arba) pesticidų deriniams reikėtų nustatyti DLK vertes, atitinkančias žemutinę analizinio nustatymo ribą.

(5)

Todėl būtina pakeisti direktyvų 76/895/EEB, 86/362/EEB, 86/363/EEB ir 90/642/EEB prieduose nustatytas DLK vertes, siekiant tinkamai prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip laikomasi draudimo jas naudoti, ir apsaugoti vartotoją.

(6)

Bendrijos prekybos partneriai per Pasaulio prekybos organizaciją buvo informuoti apie naujas DLK vertes, ir bus atsižvelgta į jų pastabas apie šias koncentracijos vertes.

(7)

Todėl direktyvos 76/895/EEB, 86/362/EEB, 86/363/EEB ir 90/642/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos.

(8)

Šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 76/895/EEB II priedo įrašas „metilazinfosas“ išbraukiamas.

2 straipsnis

Direktyva 86/362/EEB iš dalies keičiama pagal šios direktyvos I priedą.

3 straipsnis

Direktyva 86/363/EEB iš dalies keičiama pagal šios direktyvos II priedą.

4 straipsnis

Direktyva 90/642/EEB iš dalies keičiama pagal šios direktyvos III priedą.

5 straipsnis

Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2008 m. kovo 18 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus šios direktyvos įgyvendinimui. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikmenų lentelę.

Valstybės narės taiko minėtas nuostatas nuo 2008 m. kovo 19 d.

Priimdamos šias nuostatas, valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

6 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2007 m. rugsėjo 17 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys


(1)  OL L 340, 1976 12 9, p. 26. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/8/EB (OL L 63, 2007 3 1, p. 9).

(2)  OL L 221, 1986 8 7, p. 37. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/27/EB (OL L 128, 2007 5 16, p. 31).

(3)  OL L 221, 1986 8 7, p. 43. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/28/EB (OL L 135, 2007 5 26, p. 6).

(4)  OL L 350, 1990 12 14, p. 71. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/39/EB (OL L 165, 2007 6 27, p. 25).

(5)  OL L 230, 1991 8 19, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/52/EB (OL L 214, 2007 8 17, p. 3).

(6)  Rekomendacijos, kaip prognozuoti su maistu suvartojamų pesticidų likučių kiekį (pataisytos), parengtos pagal GEMS/Maisto programą bendradarbiaujant su Pesticidų likučių kodekso komitetu, paskelbtos Pasaulio sveikatos organizacijos 1997 m. (WHO/FSF/FOS/97.7).


I PRIEDAS

Į Direktyvos 86/362/EEB II priedo A dalį įrašoma ši eilutė:

Pesticidų likučiai

Didžiausia leistina koncentracija (mg/kg)

„Metilazinfosas

0,05 (*)

GRŪDAI“


II PRIEDAS

Į Direktyvos 86/363/EEB II priedo A dalį įrašoma ši eilutė:

 

Didžiausia leistina koncentracija mg/kg (ppm)

Pesticidų likučiai

riebaluose, esančiuose mėsoje, produktuose iš mėsos, subproduktuose, gyvūniniuose riebaluose, kurie nurodyti I priedo ex 0201, 0202, 0203, 0204, 0205 00 00, 0206, 0207, ex 0208, 0209 00, 0210, 1601 00 ir 1602 (1) (4) pozicijose

karvės piene ir nenugriebtame karvės piene, kuris nurodytas I priedo 0401 pozicijoje: kituose maisto produktuose, nurodytuose 0401, 0402, 0405 00 ir 0406 pozicijose remiantis (2) (4)

šviežiuose kiaušiniuose be lukštų, paukščių kiaušiniuose ir kiaušinių tryniuose, nurodytuose I priedo 0407 00 ir 0408 (3) (4) pozicijose

„Metilazinfosas

0,01 (1)

0,01 (1)

0,01 (1)


(1)  Rodo žemutinę analizinio nustatymo ribą.“


III PRIEDAS

Direktyvos 90/642/EEB II priedo A dalyje įterpiama šis stulpelis:

„Atskirų produktų, kuriems taikomos DLK vertės, grupės ir pavyzdžiai

Metilazinfosas

1.   

Vaisiai, švieži, džiovinti ar nevirti, užkonservuoti šaldant, į kuriuos nepridėta cukraus; riešutai

i)

CITRUSINIAI VAISIAI

0,05 (1)

Greipfrutai

 

Citrinos

 

Žaliosios citrinos

 

Mandarinai (įskaitant klementinus ir panašius hibridus)

 

Apelsinai

 

Didieji greipfrutai

 

Kiti

 

ii)

MEDŽIŲ RIEŠUTAI (išgliaudyti arba neišgliaudyti)

0,5

Migdolai

 

Bertoletijos

 

Anakardžiai

 

Kaštainiai

 

Kokoso riešutai

 

Lazdyno riešutai

 

Makadamijos

 

Karijos

 

Kedro riešutai

 

Pistacijos

 

Graikiniai riešutai

 

Kiti

 

iii)

SĖKLAVAISIAI

0,5 (2)

Obuoliai

 

Kriaušės

 

Svarainiai

 

Kiti

 

iv)

KAULAVAISIAI

0,5 (2)

Abrikosai

 

Vyšnios

 

Persikai (įskaitant nektarinus ir panašius hibridus)

 

Slyvos

 

Kiti

 

v)

UOGOS IR SMULKŪS VAISIAI

 

a)

Valgomosios vynuogės ir vynuogės vynui gaminti

0,05 (1)

Valgomosios vynuogės

 

Vynuogės vynui gaminti

 

b)

Braškės (išskyrus žemuoges)

0,5 (2)

c)

Uogos, augančios ant stiebų (išskyrus miško uogas)

0,5 (2)

Gervuogės (Rubus fruticosus)

 

Gervuogės (Rubus flagellaris)

 

Ilgavaisės gervuogės

 

Avietės

 

Kitos

 

d)

Kitos uogos ir smulkūs vaisiai (išskyrus miško uogas ir vaisius)

 

Mėlynės

 

Spanguolės

0,1

Serbentai (raudonieji, juodieji, baltieji)

0,5 (2)

Agrastai

0,5 (2)

Kitos

0,05 (1)

e)

Miško uogos ir vaisiai

0,05 (1)

vi)

ĮVAIRŪS VAISIAI

0,05 (1)

Avokadai

 

Bananai

 

Datulės

 

Figos

 

Kiviai

 

Kinkanai

 

Ličiai

 

Mangai

 

Alyvuogės (valgomosios)

 

Alyvuogės (aliejui spausti)

 

Papajos

 

Pasifloros

 

Ananasai

 

Granatai

 

Kiti

 

2.   

Daržovės, šviežios arba nevirtos, sušaldytos arba džiovintos

i)

ŠAKNIAVAISIAI IR GUMBAVAISIAI

0,05 (1)

Burokėliai

 

Morkos

 

Maniokai

 

Gumbiniai salierai

 

Krienai

 

Topinambai

 

Pastarnokai

 

Petražolių šaknys

 

Ridikai

 

Gelteklės

 

Batatai

 

Griežčiai

 

Ropės

 

Dioskorėjos

 

Kiti

 

ii)

SVOGŪNINĖS DARŽOVĖS

0,05 (1)

Česnakai

 

Svogūnai

 

Askaloniniai česnakai

 

Svogūnlaiškiai

 

Kitos

 

iii)

VAISINĖS DARŽOVĖS

 

a)

Bulvinių šeimos

0,05 (1)

Pomidorai

 

Paprikos

 

Baklažanai

 

Valgomosios ybiškės

 

Kitos

 

b)

Moliūginių šeimos (valgoma luoba)

 

Agurkai

0,2

Agurkėliai

 

Cukinijos

 

Kitos

0,05 (1)

c)

Moliūginių šeimos (nevalgoma luoba)

0,05 (1)

Melionai

 

Moliūgai

 

Arbūzai

 

Kitos

 

d)

Cukriniai kukurūzai

0,05 (1)

iv)

BASTUTINIŲ ŠEIMOS DARŽOVĖS

0,05 (1)

a)

Žiedinės bastutinių šeimos daržovės

 

Brokoliniai kopūstai

 

Žiediniai kopūstai

 

Kitos

 

b)

Gūžinės bastutinių šeimos daržovės

 

Briuseliniai kopūstai

 

Gūžiniai kopūstai

 

Kitos

 

c)

Lapinės bastutinių šeimos daržovės

 

Kininiai bastučiai

 

Lapiniai kopūstai

 

Kitos

 

d)

Ropiniai kopūstai

 

v)

LAPINĖS DARŽOVĖS IR ŠVIEŽIOS PRIESKONINĖS ŽOLĖS

0,05 (1)

a)

Salotos ir panašios daržovės

 

Pipirnės

 

Sultenės

 

Salotos

 

Salotinės trūkažolės

 

Sėjamosios gražgarstės

 

Bastutinių šeimos daržovių lapai ir daigai, įskaitant ropių žalėsius

 

Kitos

 

b)

Špinatai ir panašios daržovės

 

Špinatai

 

Lapiniai runkeliai

 

Kitos

 

c)

Rėžiukai

 

d)

Paprastosios trūkažolės

 

e)

Prieskoninės žolės

 

Builiai

 

Laiškiniai česnakai

 

Petražolės

 

Salierų lapai

 

Kitos

 

vi)

ANKŠTINĖS DARŽOVĖS (šviežios)

0,05 (1)

Pupelės (su ankštimis)

 

Pupelės (be ankščių)

 

Žirniai (su ankštimis)

 

Žirniai (be ankščių)

 

Kitos

 

vii)

STIEBINĖS DARŽOVĖS (šviežios)

0,05 (1)

Smidrai

 

Dygieji artišokai

 

Lapkotiniai salierai

 

Pankoliai

 

Artišokai

 

Porai

 

Rabarbarai

 

Kitos

 

viii)

GRYBAI

0,05 (1)

a)

Auginamieji grybai

 

b)

Miško grybai

 

3.

Ankštiniai augalai

0,05 (1)

Pupelės

 

Lęšiai

 

Žirniai

 

Lubinai

 

Kiti

 

4.   

Aliejinių augalų sėklos

Sėmenys

 

Žemės riešutai

 

Aguonų sėklos

 

Sezamo sėklos

 

Saulėgrąžos

 

Rapsų sėklos

 

Sojos pupelės

 

Garstyčių sėklos

 

Medvilnės sėklos

0,2

Kanapių sėklos

 

Kitos

0,05 (1)

5.

Bulvės

0,05 (1)

Ankstyvosios bulvės

 

Prekinės bulvės

 

6.

Arbata (džiovinti lapeliai ir stiebeliai, fermentuoti arba kitaip apdoroti, Camellia sinensis)

0,1 (1)

7.

Apyniai (džiovinti), įskaitant apynių granules ir nekoncentruotus miltelius

0,1 (1)


(1)  Rodo žemutinę analizinio nustatymo ribą.

(2)  Laikinoji DLK iki 2008 m. rugsėjo 18 d. Po šios datos DLK bus 0,05 () mg/kg, jeigu ši vertė nebus pakeista direktyva arba reglamentu.“


18.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/50


KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/56/EB

2007 m. rugsėjo 17 d.

iš dalies keičianti kai kuriuos Tarybos direktyvų 86/362/EEB, 86/363/EEB ir 90/642/EEB priedus dėl didžiausios azoksistrobino, chlorotalonilo, deltametrino, heksachlorobenzeno, joksinilo, oksamilo ir chinoksifeno likučių koncentracijos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyvą 86/362/EEB dėl pesticidų likučių grūduose ir ant jų didžiausių koncentracijų nustatymo (1), ypač į jos 10 straipsnį,

atsižvelgdama į 1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyvą 86/363/EEB dėl didžiausių pesticidų likučių koncentracijų gyvūninės kilmės maisto produktuose ir ant jų nustatymo (2), ypač į jos 10 straipsnį,

atsižvelgdama į 1990 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 90/642/EEB dėl didžiausių pesticidų likučių koncentracijų tam tikruose augalinės kilmės produktuose ir ant jų, įskaitant vaisius ir daržoves, nustatymo (3), ypač į jos 7 straipsnį,

atsižvelgdama į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (4), ypač į jos 4 straipsnio 1 dalies f punktą,

kadangi:

(1)

Pagal Direktyvą 91/414/EEB valstybės narės yra atsakingos už tam tikroms kultūroms skirtų augalų apsaugos produktų registravimą. Tokia registracija turi būti grindžiama poveikio žmogaus bei gyvūnų sveikatai ir aplinkai vertinimu. Atliekant tokį vertinimą, būtina atsižvelgti į operatoriaus ir pašalinių asmenų sąlytį su kenksminga medžiaga, jos poveikį sausumos, vandens bei oro aplinkai ir tai, kokį poveikį apdorotų kultūrų likučių vartojimas turi žmonėms bei gyvūnams.

(2)

Didžiausia likučių koncentracija (toliau – DLK) rodo mažiausią veiksmingai augalų apsaugai reikalingą panaudotų pesticidų kiekį, naudojant juos taip, kad likučių koncentracija būtų mažiausia įmanoma ir toksikologiniu požiūriu priimtina, visų pirma pagal apskaičiuotą leistiną suvartojimą su maistu.

(3)

Pesticidų DLK, reglamentuojamos direktyva 90/642/EEB, turi būti nuolat tikslinamos ir gali būti keičiamos atsižvelgiant į naują ar pasikeitusią pesticidų naudojimo paskirtį. Komisija buvo informuota apie naują ar pakeistą naudojimo paskirtį, į kurią atsižvelgiant turėtų būti pakeistos azoksistrobino, chlorotalonilo, joksinilo ir chinoksifeno likučių koncentracijos.

(4)

Komisijai buvo pateikta informacija, kad dėl aplinkos taršos moliūgų sėklose, kurios kaip maisto produktas vartojamas kai kuriose valstybėse narėse, gali būti aptinkama didesnė nei analitinio nustatymo riba pesticido heksachlorobenzeno koncentracija. Todėl siekiant apsaugoti vartotojus nuo per didelės heksachlorobenzeno likučių koncentracijos į Direktyvos 90/642/EEB I priedą reikia įtraukti eilutę „moliūgų sėklos“ ir moliūgų sėkloms nustatyti DLK.

(5)

Komisijos direktyva 2006/59/EB (5) Direktyvoje 90/642/EBB buvo nustatyta laikinoji oksamilo DLK iki bus pateikti tyrimų duomenys. Oksamilo tyrimų duomenys buvo pateikti ir įvertinti. Įvertinus, laikinoji oksamilo DLK gali būti patvirtinta.

(6)

Direktyva 2006/59/EB direktyvose 86/362/EEB, 86/363/EEB ir 90/642/EEB taip pat buvo nustatyta laikinoji deltametrino DLK, kol bus atlikta III priedo peržiūra pagal Direktyvą 91/414/EEB ir deltametrino sudėtis bus pakartotinai įregistruota valstybėse narėse. Remiantis tolesniais tyrimais nustatyta, kad turi būti skirta daugiau laiko siekiant užtikrinti tinkamą deltametrino naudojimo paskirties, leidžiamos valstybių narių lygmeniu, vertinimą. Todėl reikėtų pratęsti laikinosios deltametrino DLK galiojimą.

(7)

Visą gyvenimą trunkantis šių pesticidų poveikis vartotojams per maisto produktus, kuriuose gali būti šių pesticidų likučių, įvertintas ir apskaičiuotas pagal Bendrijoje taikomą tvarką ir praktiką, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtas rekomendacijas (6). Šiais vertinimais ir apskaičiavimais grindžiamą tų pesticidų DLK reikia nustatyti taip, kad būtų užtikrinta, jog nėra viršijama leistina paros dozė.

(8)

Chlorotalonilui ir joksinilui nustatytos ūmaus poveikio etaloninės dozės (ŪPED), todėl, remiantis dabartine Bendrijoje galiojančia tvarka ir praktika bei atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtas rekomendacijas, įvertintas ir apskaičiuotas ūmus šių pesticidų poveikis vartotojams per kiekvieną maisto produktą, kuriame gali būti šių pesticidų likučių. Taip pat atsižvelgta į Augalų mokslinio komiteto (AMK) nuomonę, ypač į patarimus ir rekomendacijas dėl pesticidais apdorotų maisto produktų vartotojų apsaugos (7). Remiantis suvartojimo su maistu vertinimu, turi būti nustatytos tokios šių pesticidų DLK, kad nebūtų viršijama ŪPED. Įvertinus turimą informaciją apie kitas medžiagas, nustatyta, kad jų ŪPED nustatyti nereikia, todėl trumpalaikis vertinimas nėra būtinas.

(9)

Apatinė analitinio nustatymo riba nustatoma kaip DLK, jei dėl leidžiamų naudoti augalų apsaugos produktų pesticidų likučių koncentracija maisto produkte arba ant jo yra mažesnė nei galima aptikti, arba jei nėra leidimo naudoti, arba jei valstybių narių leidimai naudoti nebuvo patvirtinti reikiamais duomenimis, arba jei dėl leidimų naudoti trečiosiose šalyse likučių koncentracija maisto produktuose, galinčiuose patekti į Bendrijos rinką, ir ant jų nebuvo patvirtintas reikiamais duomenimis.

(10)

Laikinųjų DLK nustatymas ar pakeitimas Bendrijos lygiu valstybėms narėms netrukdo nustatyti laikinąsias joksinilo ir chinoksifeno DLK pagal Direktyvos 91/414/EEB 4 straipsnio 1 dalies f punktą ir tos direktyvos VI priedą. Manoma, kad pakanka ketverių metų laikotarpio, kad būtų leidžiama toliau naudoti šias medžiagas. Tuomet laikinosios Bendrijos DLK turėtų tapti galutinėmis.

(11)

Todėl būtina pakeisti direktyvose 86/362/EEB, 86/363/EEB ir 90/642/EEB nustatytas DLK, kad būtų galima tinkamai prižiūrėti bei kontroliuoti atitinkamų augalų apsaugos produktų naudojimą ir apsaugoti vartotoją. Jei minėtų direktyvų prieduose jau yra nustatytos DLK, jas reikėtų iš dalies pakeisti. Jei DLK dar nėra nustatytos, jas reikėtų nustatyti pirmą kartą.

(12)

Todėl direktyvos 86/362/EEB, 86/363/EEB ir 90/642/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos.

(13)

Šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 86/362/EEB iš dalies keičiama pagal šios direktyvos I priedą.

2 straipsnis

Direktyva 86/363/EEB iš dalies keičiama pagal šios direktyvos II priedą.

3 straipsnis

Direktyva 90/642/EEB iš dalies keičiama taip:

1)

I priede produktų grupėje „4. Aliejinių augalų sėklos“ įrašomas įrašas „Moliūgų sėklos“;

2)

II priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos III priedą.

4 straipsnis

Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 18 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioję įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą ir tų nuostatų bei šios direktyvos atitikmenų lentelę.

Jos taiko šias nuostatas nuo 2007 m. gruodžio 19 d.

Priimdamos šias nuostatas, valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

5 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2007 m. rugsėjo 17 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys


(1)  OL L 221, 1986 8 7, p. 37. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/27/EB (OL L 128, 2007 5 16, p. 31).

(2)  OL L 221, 1986 8 7, p. 43. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/28/EB (OL L 135, 2007 5 26, p. 6).

(3)  OL L 350, 1990 12 14, p. 71. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/39/EB (OL L 165, 2007 6 27, p. 25).

(4)  OL L 230, 1991 8 19, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/52/EB (OL L 214, 2007 8 17, p. 3).

(5)  OL L 175, 2006 6 29, p. 61.

(6)  Rekomendacijos, kaip prognozuoti su maistu suvartojamų pesticidų likučių leistinas koncentracijas (pataisytos), parengtos pagal GEMS/Maisto programą bendradarbiaujant su Pesticidų likučių kodekso komitetu, paskelbtos Pasaulinės sveikatos organizacijos 1997 m. (WHO/FSF/FOS/97.7).

(7)  Nuomonė dėl klausimų, susijusių su Tarybos direktyvų 86/362/EEB, 86/363/EEB ir 90/642/EEB priedų daliniais pakeitimais (AMK nuomonė pateikta 1998 m. liepos 14 d.); Nuomonė dėl pesticidų likučių koncentracijos vaisiuose ir daržovėse (AMK nuomonė pateikta 1998 m. liepos 14 d.) http://europa.eu.int/comm/food/fs/sc/scp/outcome_ppp_en.html


I PRIEDAS

Direktyvos 86/362/EEB II priedo A dalyje deltametrinui skirta eilutė pakeičiama taip:

Pesticidų likučiai

Didžiausia leistina koncentracija (mg/kg)

„Deltametrinas (cis-deltametrinas) (1)

2

GRŪDAI


(1)  Laikinoji DLK galioja iki 2008 m. lapkričio 1 d., kol bus atlikta III priedo peržiūra pagal Direktyvą 91/414/EEB, ir deltametrino sudėtis bus pakartotinai įregistruota valstybėse narėse.“


II PRIEDAS

Direktyvos 86/363/EEB II priedo A dalyje deltametrinui (cis-deltametrinui) skirta eilutė pakeičiama taip:

 

Didžiausia leistina koncentracija (mg/kg)

Pesticidų likučiai

Mėsoje esančiuose riebaluose, mėsos pusgaminiuose, subproduktuose ir gyvūnų taukuose, kurie nurodyti I priedo ex 0201, 0202, 0203, 0204, 0205, 0206, 0207, ex 0208, 0209, 0210, 1601 ir 1602

(1) (4) pozicijose

Karvės piene ir nenugriebtame karvės piene, nurodytuose I priedo 0401 pozicijoje; kituose maisto produktuose, nurodytuose 0401, 0402, 0405 00 ir 0406 pozicijose remiantis

(2) (4)

Šviežiuose kiaušiniuose be lukštų, paukščių kiaušiniuose ir kiaušinių tryniuose, nurodytuose I priedo 0407 ir 0408

(3) (4) pozicijose

„Deltametrinas (cis-deltametrinas) (2)

kepenyse ir inkstuose – 0,03 (1), paukštienoje ir paukštienos produktuose – 0,1, kitur – 0,5

0,05

0,05 (1)


(1)  Nurodo apatinę analitinio nustatymo ribą.

(2)  Laikinoji DLK, galiojanti iki 2008 m. lapkričio 1 d., kol bus atlikta III priedo peržiūra pagal Direktyvą 91/414/EEB ir deltametrino sudėtis bus pakartotinai įregistruota valstybėse narėse.“


III PRIEDAS

Direktyvos 90/642/EEB II priedo A dalyje azoksistrobinui, chlorotalonilui, deltametrinui, heksachlorobenzenui, joksinilui, oksamilui ir chinoksifenui skirti stulpeliai pakeičiami taip:

 

„Pesticidų likutis ir didžiausia likučių koncentracija (mg/kg)

Atskirų produktų, kuriems taikomos DLK, grupės ir pavyzdžiai

Azoksistrobinas

Chlortalonilas

Deltametrinas (cis-deltametrinas) (2)

Heksachlorobenzenas

Joksinilas, įskaitant jo esterius joksinilo pavidalu

Oksamilas

Chinoksifenas

1.

Vaisiai, švieži, džiovinti arba nevirti, užkonservuoti šaldant, be cukraus; riešutai

 

 

 

0,01 (1)

0,05 (1)  (3)

 

 

i)

CITRUSINIAI VAISIAI

1

0,01 (1)

0,05 (1)

 

 

 

0,02 (1)  (3)

Greipfrutai

 

 

 

 

 

 

 

Citrinos

 

 

 

 

 

 

 

Žaliosios citrinos

 

 

 

 

 

 

 

Mandarinai (įskaitant klementinus ir panašius hibridus)

 

 

 

 

 

0,02 (1)  (3)

 

Apelsinai

 

 

 

 

 

 

 

Didieji greipfrutai

 

 

 

 

 

 

 

Kiti

 

 

 

 

 

0,01 (1)  (3)

 

ii)

MEDŽIŲ RIEŠUTAI (su kevalais arba be jų)

0,1 (1)

0,01 (1)

0,05 (1)

 

 

0,01 (1)  (3)

0,02 (1)  (3)

Migdolai

 

 

 

 

 

 

 

Braziliniai riešutai

 

 

 

 

 

 

 

Anakardžio riešutai

 

 

 

 

 

 

 

Kaštainiai

 

 

 

 

 

 

 

Kokoso riešutai

 

 

 

 

 

 

 

Lazdyno riešutai

 

 

 

 

 

 

 

Makadamijos riešutai

 

 

 

 

 

 

 

Pekanai

 

 

 

 

 

 

 

Kedro riešutai

 

 

 

 

 

 

 

Pistacijos

 

 

 

 

 

 

 

Graikiniai riešutai

 

 

 

 

 

 

 

Kiti

 

 

 

 

 

 

 

iii)

SĖKLAVAISIAI

0,05 (1)

1

 

 

 

0,01 (1)  (3)

 

Obuoliai

 

 

0,2

 

 

 

0,05 (3)

Kriaušės

 

 

 

 

 

 

 

Svarainiai

 

 

 

 

 

 

 

Kiti

 

 

0,1

 

 

 

0,02 (1)  (3)

iv)

KAULAVAISIAI

0,05 (1)

 

 

 

 

0,01 (1)  (3)

 

Abrikosai

 

1

 

 

 

 

0,05 (3)

Vyšnios

 

 

0,2

 

 

 

0,3 (3)

Persikai (įskaitant nektarinus ir panašius hibridus)

 

1

 

 

 

 

0,05 (3)

Slyvos

 

 

 

 

 

 

 

Kiti

 

0,01 (1)

0,1

 

 

 

0,02 (1)  (3)

v)

UOGOS IR SMULKŪS VAISIAI

 

 

 

 

 

0,01 (1)  (3)

 

a)

Valgomosios vynuogės ir vynuogės vynui gaminti

2

 

0,2

 

 

 

1 (3)

Valgomosios vynuogės

 

1

 

 

 

 

 

Vynuogės vynui gaminti

 

3

 

 

 

 

 

b)

Braškės (išskyrus žemuoges)

2

3

0,2

 

 

 

0,3 (3)

c)

Uogos, augančios ant stiebų (išskyrus laukines)

 

0,01 (1)

 

 

 

 

0,02 (1)  (3)

Gervuogės (Rubus fruticosus)

3

 

0,5

 

 

 

 

Gervuogės (Rubus flagellaris)

 

 

 

 

 

 

 

Ilgavaisės gervuogės

 

 

 

 

 

 

 

Avietės

3

 

 

 

 

 

 

Kiti

0,05 (1)

 

0,05 (1)

 

 

 

 

d)

Kitos uogos ir smulkūs vaisiai (išskyrus laukinius)

0,05 (1)

 

 

 

 

 

2 (3)

Mėlynės

 

 

 

 

 

 

 

Spanguolės

 

2

 

 

 

 

 

Serbentai (raudonieji, juodieji, baltieji)

 

10

0,5

 

 

 

 

Agrastai

 

10

0,2

 

 

 

 

Kiti

 

0,01 (1)

0,05 (1)

 

 

 

 

e)

Laukinės uogos ir laukiniai vaisiai

0,05 (1)

0,01 (1)

0,05 (1)

 

 

 

0,02 (1)  (3)

vi)

KITI VAISIAI

 

 

 

 

 

0,01 (1)  (3)

0,02 (1)  (3)

Avokadai

 

 

 

 

 

 

 

Bananai

2

0,2

 

 

 

 

 

Datulės

 

 

 

 

 

 

 

Figos

 

 

 

 

 

 

 

Kiviai

 

 

0,2

 

 

 

 

Kinkanai

 

 

 

 

 

 

 

Ličiai

 

 

 

 

 

 

 

Mangai

0,2

 

 

 

 

 

 

Alyvuogės (valgomosios)

 

 

1

 

 

 

 

Alyvuogės (aliejui spausti)

 

 

1

 

 

 

 

Papajos

0,2

20

 

 

 

 

 

Pasifloros vaisiai

 

 

 

 

 

 

 

Ananasai

 

 

 

 

 

 

 

Granatai

 

 

 

 

 

 

 

Kiti

0,05 (1)

0,01 (1)

0,05 (1)

 

 

 

 

2.

Daržovės, šviežios arba neapvirtos, šaldytos arba džiovintos

 

 

 

0,01 (1)

 

 

 

i)

ŠAKNIAVAISIAI IR GUMBIAVAISIAI

 

 

0,05 (1)

 

 

0,01 (1)  (3)

0,02 (1)  (3)

Burokėliai

 

 

 

 

 

 

 

Morkos

0,2

1

 

 

0,2 (3)

 

 

Maniokai

 

 

 

 

 

 

 

Salierai

0,3

1

 

 

 

 

 

Krienai

0,2

 

 

 

 

 

 

Topinambai

 

 

 

 

 

 

 

Pastarnokai

0,2

 

 

 

0,2 (3)

 

 

Petražolių šaknys

0,2

 

 

 

 

 

 

Ridikai

0,2

 

 

 

 

 

 

Gelteklės

0,2

 

 

 

 

 

 

Saldžiosios bulvės

 

 

 

 

 

 

 

Griežčiai

 

 

 

 

 

 

 

Ropės

 

 

 

 

 

 

 

Dioskorėjos

 

 

 

 

 

 

 

Kiti

0,05 (1)

0,01 (1)

 

 

0,05 (1)  (3)

 

 

ii)

SVOGŪNINĖS DARŽOVĖS

 

 

 

 

 

0,01 (1)  (3)

0,02 (1)  (3)

Česnakai

 

0,5

0,1

 

0,2 (3)

 

 

Svogūnai

 

0,5

0,1

 

0,2 (3)

 

 

Askaloniniai česnakai

 

0,5

0,1

 

0,2 (3)

 

 

Svogūnlaiškiai

2

5

0,1

 

3 (3)

 

 

Kiti

0,05 (1)

0,01 (1)

0,05 (1)

 

0,05 (1)  (3)

 

 

iii)

VAISINĖS DARŽOVĖS

 

 

 

 

0,05 (1)  (3)

 

 

a)

Bulvinių šeimos

2

2

 

 

 

 

0,02 (1)  (3)

Pomidorai

 

 

0,3

 

 

0,02 (3)

 

Paprikos

 

 

 

 

 

0,02 (3)

 

Baklažanai

 

 

0,3

 

 

0,02 (3)

 

Valgomosios ybiškės

 

 

0,3

 

 

 

 

Kiti

 

 

0,2

 

 

0,01 (1)  (3)

 

b)

Moliūginės – valgoma luoba

1

 

0,2

 

 

 

0,02 (1)  (3)

Agurkai

 

1

 

 

 

0,02 (3)

 

Kornišonai

 

5

 

 

 

0,02 (3)

 

Cukinijos

 

 

 

 

 

0,03 (3)

 

Kiti

 

0,01 (1)

 

 

 

0,01 (1)  (3)

 

c)

Moliūginės – nevalgoma luoba

0,5

1

0,2

 

 

0,01 (1)  (3)

0,05 (3)

Melionai

 

 

 

 

 

 

 

Moliūgai

 

 

 

 

 

 

 

Arbūzai

 

 

 

 

 

 

 

Kiti

 

 

 

 

 

 

 

d)

Cukriniai kukurūzai

0,05 (1)

0,01 (1)

0,05 (1)

 

 

0,01 (1)  (3)

0,02 (1)  (3)

iv)

KOPŪSTINĖS DARŽOVĖS

 

 

 

 

0,05 (1)  (3)

0,01 (1)  (3)

0,02 (1)  (3)

a)

Žiedinės kopūstinės daržovės

0,5

3

0,1

 

 

 

 

Brokoliai (įskaitant Calabrese)

 

 

 

 

 

 

 

Žiediniai kopūstai

 

 

 

 

 

 

 

Kiti

 

 

 

 

 

 

 

b)

Gūžinės kopūstinės daržovės

0,3

 

0,1

 

 

 

 

Briuselio kopūstai

 

3

 

 

 

 

 

Gūžiniai kopūstai

 

3

 

 

 

 

 

Kiti

 

0,01 (1)

 

 

 

 

 

c)

Lapinės kopūstinės daržovės

5

0,01 (1)

0,5

 

 

 

 

Kininiai bastučiai

 

 

 

 

 

 

 

Lapiniai kopūstai

 

 

 

 

 

 

 

Kiti

 

 

 

 

 

 

 

d)

Kaliaropės

0,2

0,01 (1)

0,05 (1)

 

 

 

 

v)

LAPINĖS DARŽOVĖS IR ŠVIEŽIOS PRIESKONINĖS ŽOLĖS

 

 

 

 

0,05 (1)  (3)

0,01 (1)  (3)

0,02 (1)  (3)

a)

Salotos ir panašios daržovės

3

0,01 (1)

0,5

 

 

 

 

Pipirnės

 

 

 

 

 

 

 

Sultenės

 

 

 

 

 

 

 

Salotos

 

 

 

 

 

 

 

Salotinės trūkažolės

 

 

 

 

 

 

 

Sėjamosios gražgarstės

 

 

 

 

 

 

 

Kopūstinių daržovių lapai ir daigai, įskaitant ropių žalėsius

 

 

 

 

 

 

 

Kiti

 

 

 

 

 

 

 

b)

Špinatai ir panašios daržovės

0,05 (1)

0,01 (1)

0,5

 

 

 

 

Špinatai

 

 

 

 

 

 

 

Mangoldai

 

 

 

 

 

 

 

Kiti

 

 

 

 

 

 

 

c)

Rėžiukai

0,05 (1)

0,01 (1)

0,05 (1)

 

 

 

 

d)

Salotinės cikorijos

0,2

0,01 (1)

0,05 (1)

 

 

 

 

e)

Prieskoninės žolės

3

5

0,5

 

 

 

 

Builiai

 

 

 

 

 

 

 

Laiškiniai česnakai

 

 

 

 

 

 

 

Petražolės

 

 

 

 

 

 

 

Salierų lapai

 

 

 

 

 

 

 

Kiti

 

 

 

 

 

 

 

vi)

ANKŠTINĖS DARŽOVĖS (šviežios)

 

 

0,2

 

0,05 (1)  (3)

0,01 (1)  (3)

0,02 (1)  (3)

Pupelės (su ankštimis)

1

5

 

 

 

 

 

Pupelės (be ankščių)

0,2

2

 

 

 

 

 

Žirniai (su ankštimis)

0,5

2

 

 

 

 

 

Žirniai (be ankščių)

0,2

0,3

 

 

 

 

 

Kiti

0,05 (1)

0,01 (1)

 

 

 

 

 

(vii)

STIEBINĖS DARŽOVĖS (šviežios)

 

 

 

 

 

0,01 (1)  (3)

 

Šparagai

 

 

 

 

 

 

 

Dygieji (Ispanijos) artišokai

 

 

 

 

 

 

 

Salierai

5

10

 

 

 

 

 

Pankoliai

5

 

 

 

 

 

 

Artišokai

1

 

0,1

 

 

 

0,3 (3)

Porai

2

10

0,2

 

3 (3)

 

 

Rabarbarai

 

 

 

 

 

 

 

Kiti

0,05 (1)

0,01 (1)

0,05 (1)

 

0,05 (1)  (3)

 

0,02 (1)  (3)

viii)

GRYBAI

0,05 (1)

 

0,05

 

0,05 (1)  (3)

0,01 (1)  (3)

0,02 (1)  (3)

a)

Auginamieji grybai

 

2

 

 

 

 

 

b)

Miško grybai

 

0,01 (1)

 

 

 

 

 

3.

Ankštiniai

0,1

0,01 (1)

1

0,01 (1)

0,05 (1)  (3)

0,01 (1)  (3)

0,02 (1)  (3)

Pupelės

 

 

 

 

 

 

 

Lęšiai

 

 

 

 

 

 

 

Žirniai

 

 

 

 

 

 

 

Lubinai

 

 

 

 

 

 

 

Kiti

 

 

 

 

 

 

 

4.

Aliejinių augalų sėklos

 

 

 

 

0,1 (1)  (3)

0,02 (1)  (3)

0,05 (1)  (3)

Sėmenys

 

 

 

 

 

 

 

Žemės riešutai

 

0,05

 

 

 

 

 

Aguonų sėklos

 

 

 

 

 

 

 

Sezamo sėklos

 

 

 

 

 

 

 

Saulėgrąžos

 

 

 

 

 

 

 

Rapsų sėklos

0,5

 

0,1

 

 

 

 

Sojos pupelės

0,5

 

 

 

 

 

 

Garstyčių sėklos

 

 

0,1

 

 

 

 

Medvilnės sėklos

 

 

 

 

 

 

 

Kanapių sėklos

 

 

 

 

 

 

 

Moliūgų sėklos

 

 

 

0,05

 

 

 

Kiti

0,05 (1)

0,01 (1)

0,05 (1)

0,02 (1)

 

 

 

5.

Bulvės

0,05 (1)

0,01 (1)

0,05 (1)

0,01

0,05 (1)  (3)

0,01 (1)  (3)

0,02 (1)

Šviežios bulvės

 

 

 

 

 

 

 

Sandėliuojamos bulvės

 

 

 

 

 

 

 

6.

Arbatžolės (džiovinti lapeliai ir stiebeliai, fermentuoti arba kitaip apdoroti, Camellia sinensis)

0,1 (1)

0,1 (1)

5

0,02 (1)

0,1 (1)  (3)

0,02 (1)  (3)

0,05 (1)  (3)

7.

Apyniai (džiovinti), įskaitant apynių granules ir nekoncentruotus miltelius

20

50

5

0,02 (1)

0,1 (1)  (3)

0,02 (1)  (3)

0,5 (3)


(1)  Rodo apatinę analitinio nustatymo ribą.

(2)  Laikinoji DLK galioja iki 2008 m. lapkričio 1 d., kol bus atlikta III priedo peržiūra pagal Direktyvą 91/414/EEB ir deltametrino sudėtis bus pakartotinai įregistruota valstybėse narėse.

(3)  Nurodo, kad pagal Direktyvos 91/414/EEB 4 straipsnio 1 dalies f punktą buvo nustatyta laikinoji didžiausia likučių koncentracija.“


18.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/61


KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/57/EB

2007 m. rugsėjo 17 d.

iš dalies keičianti Tarybos direktyvų 76/895/EEB, 86/362/EEB, 86/363/EEB ir 90/642/EEB priedus dėl didžiausios ditiokarbamatų likučių koncentracijos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1976 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvą 76/895/EEB dėl vaisiuose ir daržovėse bei ant jų išlikusių pesticidų likučių didžiausių koncentracijų nustatymo (1), ypač į jos 5 straipsnį,

atsižvelgdama į 1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyvą 86/362/EEB dėl pesticidų likučių grūduose ir ant jų didžiausių koncentracijų nustatymo (2), ypač į jos 10 straipsnį,

atsižvelgdama į 1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyvą 86/363/EEB dėl didžiausių pesticidų likučių koncentracijų gyvūninės kilmės maisto produktuose ir ant jų nustatymo (3), ypač į jos 10 straipsnį,

atsižvelgdama į 1990 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 90/642/EEB dėl didžiausių pesticidų likučių koncentracijų tam tikruose augalinės kilmės produktuose ir ant jų, įskaitant vaisius ir daržoves, nustatymo (4), ypač į jos 7 straipsnį,

kadangi:

(1)

Didžiausia likučių koncentracija (toliau – DLK) rodo mažiausią veiksmingai augalų apsaugai reikalingą naudojamų pesticidų kiekį, naudojant juos taip, kad likučių kiekis būtų kiek įmanoma mažesnis ir toksikologiniu požiūriu priimtinas, ypač pagal apskaičiuotą leistiną suvartojimą su maistu.

(2)

Pesticidų DLK yra nuolat tikslinamos ir keičiamos atsižvelgiant į naują informaciją, įskaitant naują ar pakeistą naudojimo paskirtį. Komisija buvo informuota apie naują ar pakeistą naudojimo paskirtį, į kurią atsižvelgiant turėtų būti pakeistos manebo, mankozebo, metiramo, propinebo ir tiramo likučių koncentracijos.

(3)

Veiklioji medžiaga ziramas buvo įtrauktas į Tarybos direktyvos 91/414/EEB (5) I priedą Komisijos direktyva 2003/81/EB (6). Įtraukimas į Direktyvos 91/414/EEB I priedą buvo grindžiamas pateiktos informacijos apie siūlomą naudojimo paskirtį vertinimu. Turima informacija buvo apsvarstyta ir jos pakanka kai kurioms DLK nustatyti.

(4)

Direktyvose 76/895/EEB, 86/362/EEB, 86/363/EEB ir 90/642/EEB jau nustatytos manebo, mankozebo, metiramo, propinebo ir tiramo Bendrijos DLK. Į šias koncentracijas buvo atsižvelgta šia direktyva atnaujinant atitinkamas DLK. Visų pirma, kadangi atliekant įprastinę stebėseną manebo, mankozebo, metiramo, propinebo, tiramo ir ziramo likučių neįmanoma atskirai nustatyti, DLK nustatoma visai šių pesticidų, kurie taip pat žinomi kaip ditiokarbamatai, grupei. Tačiau propinebo, tiramo ir ziramo atvejais yra atskiri metodai, tačiau jie netaikomi atliekat įprastinę stebėseną. Šie metodai turėtų būti taikomi atskirais atvejais, kai reikia nustatyti konkretų propinebo, ziramo ir (arba) tiramo kiekį.

(5)

Komisijos peržiūros ataskaitose, parengtose siekiant įtraukti minimas veikliąsias medžiagas į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, buvo nustatyta šių medžiagų leistina paros dozė (LPD) ir, jei būtina, ūmaus poveikio etaloninė dozė (ŪPED). Maisto produktų, apdorotų nagrinėjamomis veikliosiomis medžiagomis, poveikis vartotojams buvo įvertintas ir apskaičiuotas Bendrijos nustatyta tvarka. Taip pat buvo atsižvelgta į Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtas rekomendacijas (7) ir į Augalų mokslinio komiteto nuomonę (8) dėl taikomos metodikos. Buvo padaryta išvada, kad dėl pasiūlytų DLK verčių LPD arba ŪPED nebus viršytos.

(6)

Apatinė analizinio nustatymo riba turėtų būti nustatoma kaip DLK, jei dėl leidžiamų naudoti augalų apsaugos produktų pesticidų likučių koncentracija maisto produkte arba ant jo yra mažesnė nei galima aptikti, arba jei nėra leidimo naudoti, arba jei valstybių narių leidimai naudoti nebuvo patvirtinti reikiamais duomenimis, arba jei dėl leidimų naudoti trečiosiose šalyse likučių kiekis maisto produktuose, galinčiuose patekti į Bendrijos rinką, ir ant jų nebuvo patvirtintas reikiamais duomenimis.

(7)

Todėl būtina pakeisti Direktyvų 76/895/EEB, 86/362/EEB, 86/363/EEB ir 90/642/EEB prieduose pateiktas DLK, siekiant tinkamai prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip laikomasi draudimo jas naudoti, ir apsaugoti vartotoją. Jei minėtų direktyvų prieduose jau yra nustatytos DLK, jas reikia iš dalies pakeisti. Jei DLK dar nėra nustatytos, reikėtų jas nustatyti pirmą kartą.

(8)

Todėl direktyvos 76/895/EEB, 86/362/EEB, 86/363/EEB ir 90/642/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos.

(9)

Šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 76/895/EEB II priede įrašas, susijęs su tiramu, išbraukiamas.

2 straipsnis

Direktyva 86/362/EEB iš dalies keičiama pagal šios direktyvos I priedą.

3 straipsnis

Direktyva 86/363/EEB iš dalies keičiama pagal šios direktyvos II priedą.

4 straipsnis

Direktyva 90/642/EEB iš dalies keičiama pagal šios direktyvos III priedą.

5 straipsnis

Valstybės narės priima ir skelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip 2008 m. kovo 18 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų tekstą, taip pat tų teisės aktų nuostatų ir šios direktyvos atitikmenų lentelę.

Valstybės narės taiko minėtas nuostatas nuo 2008 m. kovo 19 d.

Valstybės narės, tvirtindamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

6 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2007 m. rugsėjo 17 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys


(1)  OL L 340, 1976 12 9, p. 26. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/8/EB (OL L 63, 2007 3 1, p. 9).

(2)  OL L 221, 1986 8 7, p. 37. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/27/EB (OL L 128, 2007 5 16, p. 31).

(3)  OL L 221, 1986 8 7, p. 43. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/28/EB (OL L 135, 2007 5 26, p. 6).

(4)  OL L 350, 1990 12 14, p. 71. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/39/EB (OL L 165, 2007 6 27, p. 25).

(5)  OL L 230, 1991 8 19, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/52/EB (OL L 214, 2007 8 17, p. 3).

(6)  OL L 224, 2003 9 6, p. 29.

(7)  Rekomendacijos, kaip prognozuoti su maistu suvartojamų pesticidų likučių leistinus kiekius (pataisytos), parengtos pagal GEMS/Maisto programą bendradarbiaujant su Pesticidų likučių kodekso komitetu, paskelbtos Pasaulinės sveikatos organizacijos 1997 m. (WHO/FSF/FOS/97.7).

(8)  Augalų mokslinio komiteto nuomonė dėl problemų, susijusių su Tarybos direktyvų 86/362/EEB, 86/363/EEB ir 90/642/EEB priedų pakeitimais (1998 m. liepos 14 d. Augalų mokslinio komiteto pareikšta nuomonė) (http://europa.eu.int/comm/food/fs/sc/index_en.html).


I PRIEDAS

Direktyvos 86/362/EEB II priedo A dalyje mankozebui, manebui, metiramui, propinebui, zinebui (išreikšti kaip CS2) skirtos eilutės pakeičiamos taip:

„Pesticidų likučiai

Didžiausia leistina koncentracija (mg/kg)

Ditiokarbamatai, išreikšti kaip CS2, įskaitant manebą, mankozebą, metiramą, propinebą, tiramą ir ziramą (1), (2)

1 Kviečiai, rugiai, kvietrugiai, kvietys spelta (ma, mz)

2 Miežiai, avižos (ma, mz)

0,05 (4) Kiti grūdai

Propinebas (išreikštas kaip propilendiaminas) (3)

0,05 (4)

GRŪDAI

Tiramas (išreikštas kaip tiramas) (3)

0,1 (4)

GRŪDAI

Ziramas (išreikštas kaip ziramas) (3)

0,1 (4)

GRŪDAI


(1)  CS2 išreikštos DLK gali atsirasti dėl skirtingų ditiokarbamatų, todėl jie neatspindi vieningos geros žemės ūkio praktikos (GŽŪP). Todėl nereikėtų naudotis šiomis DLK tikrinant atitiktį GŽŪP.

(2)  Skliaustuose nurodyta likučių kilmė (ma: manebas; mz: mankozebas; me: metiramas; pr: propinebas; t: tiramas; z: ziramas).

(3)  Kadangi visi ditiokarbamatai galiausiai virsta CS2 likučiais, skirtingas jų vertinimas apskritai neįmanomas. Tačiau egzistuoja atskiri metodai propinebui, ziramui ir tiramui nustatyti. Šie metodai turėtų būti taikomi atskirais atvejais, kai reikia nustatyti konkretų propinebo, ziramo ir (arba) tiramo kiekį.

(4)  Nurodo apatinę analizinio nustatymo ribą.“


II PRIEDAS

Direktyvos 86/363/EEB II priedo B dalyje mankozebui, manebui, metiramui, propinebui, zinebui (išreikšti kaip CS2) skirtos eilutės pakeičiamos taip:

 

Didžiausia leistina koncentracija (mg/kg)

Pesticidų likučiai

Mėsoje, įskaitant riebalus, mėsos pusgaminiuose, subproduktuose ir gyvūnų taukuose, nurodytuose I priedo ex 0201, 0202, 0203, 0204, 0205 00 00, 0206, 0207, ex 0208, 0209 00, 0210, 1601 00 ir 1602 pozicijose

Piene ir pieno produktuose, išvardytuose I priedo 0401, 0402, 0405 00 ir 0406 pozicijose

Šviežiuose kiaušiniuose be lukštų, paukščių kiaušiniuose ir kiaušinių tryniuose, nurodytuose I priedo 0407 00 ir 0408 pozicijose

„Ditiokarbamatai, išreikšti kaip CS2, įskaitant mankozebą, manebą, metiramą, propinebą, tiramą ir ziramą

0,05 (1)

0,05 (1)

0,05 (1)


(1)  Nurodo apatinę analizinio nustatymo ribą.“


III PRIEDAS

Direktyvos 90/642/EEB II priedo A dalyje mankozebui, manebui, metiramui, propinebui, zinebui (išreikšti kaip CS2) skirta eilutė pakeičiama taip:

 

„Pesticidų likučiai ir didžiausia leistina likučių koncentracija

(mg/kg)

Atskirų produktų, kuriems taikoma didžiausia DLK, grupės ir pavyzdžiai

Ditiokarbamatai, išreikšti kaip CS2, įskaitant mankozebą, manebą, metiramą, propinebą, tiramą ir ziramą (1), (2)

Propinebas (išreikštas kaip propilendiaminas) (3)

Tiramas (išreikštas kaip tiramas) (3)

Ziramas (išreikštas kaip ziramas) (3)

1.   

Vaisiai, švieži, džiovinti arba nevirti, užkonservuoti šaldant, be cukraus; riešutai

i)

CITRUSŲ VAISIAI

5 (mz)

0,05 (4)

0,1 (4)

0,1 (4)

Greipfrutai

 

 

 

 

Citrinos

 

 

 

 

Žaliosios citrinos

 

 

 

 

Mandarinai (įskaitant klementinus ir panašius hibridus)

 

 

 

 

Apelsinai

 

 

 

 

Didieji greipfrutai

 

 

 

 

Kita

 

 

 

 

ii)

MEDŽIŲ RIEŠUTAI (su kevalais arba be jų)

 

0,05 (4)

0,1 (4)

0,1 (4)

Migdolai

 

 

 

 

Braziliniai riešutai

 

 

 

 

Anakardžio riešutai

 

 

 

 

Kaštainiai

 

 

 

 

Kokoso riešutai

 

 

 

 

Lazdyno riešutai

 

 

 

 

Makadamijos riešutai

 

 

 

 

Pekanai

 

 

 

 

Kedro riešutai

 

 

 

 

Pistacijos

 

 

 

 

Graikiniai riešutai

0,1 (mz)

 

 

 

Kita

0,05 (4)

 

 

 

iii)

SĖKLAVAISIAI

5 (ma, mz, me, pr, t, z)

0,3

 

 

Obuoliai

 

 

5

0,1 (4)

Kriaušės

 

 

5

1

Svarainiai

 

 

 

 

Kita

 

 

0,1 (4)

0,1 (4)

iv)

KAULAVAISIAI

 

 

 

 

Abrikosai

2 (mz, t)

 

3

 

Vyšnios

2 (mz, me, pr, t, z)

0,3

3

5

Persikai (įskaitant nektarinus ir panašius hibridus)

2 (mz, t)

 

3

 

Slyvos

2 (mz, me, t, z)

 

2

2

Kita

0,05 (4)

0,05 (4)

0,1 (4)

0,1 (4)

v)

UOGOS IR SMULKŪS VAISIAI

 

 

 

0,1 (4)

a)

Valgomosios vynuogės ir vynuogės vynui gaminti

5 (ma, mz, me, pr, t)

 

 

 

Valgomosios vynuogės

 

1

0,1 (4)

 

Vynuogės vynui gaminti

 

1

3

 

b)

Braškės (išskyrus žemuoges)

10 (t)

0,05 (4)

10

 

c)

Uogos, augančios ant stiebų (išskyrus laukines)

0,05 (4)

0,05 (4)

0,1 (4)

 

Gervuogės (Rubus fruticosus)

 

 

 

 

Gervuogės (Rubus flagellaris)

 

 

 

 

Longaberijos

 

 

 

 

Avietės

 

 

 

 

Kita

 

 

 

 

d)

Kitos uogos ir smulkūs vaisiai (išskyrus laukinius)

 

0,05 (4)

0,1 (4)

 

Mėlynės

 

 

 

 

Spanguolės

 

 

 

 

Serbentai (raudonieji, juodieji, baltieji)

5 (mz)

 

 

 

Agrastai

 

 

 

 

Kita

0,05 (4)

 

 

 

e)

Laukinės uogos ir laukiniai vaisiai

0,05 (4)

0,05 (4)

0,1 (4)

 

vi)

KITI VAISIAI

 

 

0,1 (4)

0,1 (4)

Avokadai

 

 

 

 

Bananai

2 (mz, me)

 

 

 

Datulės

 

 

 

 

Figos

 

 

 

 

Kiviai

 

 

 

 

Kinkanai

 

 

 

 

Ličiai

 

 

 

 

Mangai

2 (mz)

 

 

 

Alyvuogės (valgomosios)

5 (mz, pr)

0,3

 

 

Alyvuogės (aliejui spausti)

5 (mz, pr)

0,3

 

 

Papajos

7 (mz)

 

 

 

Pasifloros vaisiai

 

 

 

 

Ananasai

 

 

 

 

Granatai

 

 

 

 

Kita

0,05 (4)

0,05 (4)

 

 

2.

Daržovės, šviežios arba neapvirtos, šaldytos arba džiovintos

 

 

 

0,1 (4)

i)

ŠAKNIAVAISIAI IR GUMBIAVAISIAI

 

 

0,1 (4)

 

Burokėliai

0,5 (mz)

 

 

 

Morkos

0,2 (mz)

 

 

 

Manijokai

 

 

 

 

Salierai

0,3 (ma, me, pr, t)

0,3

 

 

Krienai

0,2 (mz)

 

 

 

Topinambai

 

 

 

 

Pastarnokai

0,2 (mz)

 

 

 

Petražolių šaknys

0,2 (mz)

 

 

 

Ridikai

 

 

 

 

Gelteklės

0,2 (mz)

 

 

 

Saldžiosios bulvės

 

 

 

 

Griežčiai

 

 

 

 

Ropės

 

 

 

 

Dioskorėjos

 

 

 

 

Kita

0,05 (4)

0,05 (4)

 

 

ii)

SVOGŪNINĖS DARŽOVĖS

 

0,05 (4)

0,1 (4)

 

Česnakai

0,1 (mz)

 

 

 

Svogūnai

1 (ma, mz)

 

 

 

Askaloniniai česnakai

1 (ma, mz)

 

 

 

Svogūnlaiškiai

1 (mz)

 

 

 

Kita

0,05 (4)

 

 

 

iii)

VAISINĖS DARŽOVĖS

 

 

0,1 (4)

 

a)

Bulvinių šeimos

 

 

 

 

Pomidorai

3 (mz, me, pr)

2

 

 

Paprikos

5 (mz, pr)

1

 

 

Baklažanai

3 (mz, me)

 

 

 

Valgomieji hibiskai

0,5 (mz)

 

 

 

Kita

0,05 (4)

0,05 (4)

 

 

b)

Moliūginės – valgoma luoba

2 (mz, pr)

 

 

 

Agurkai

 

2

 

 

Kornišonai

 

 

 

 

Cukinijos

 

 

 

 

Kita

 

0,05 (4)

 

 

c)

Moliūginės – nevalgoma luoba

1 (mz, pr)

 

 

 

Melionai

 

1

 

 

Moliūgai

 

 

 

 

Arbūzai

 

1

 

 

Kita

 

0,05 (4)

 

 

d)

Cukriniai kukurūzai

0,05 (4)

0,05 (4)

 

 

iv)

KOPŪSTINĖS DARŽOVĖS

 

0,05 (4)

0,1 (4)

 

a)

Žiedinės kopūstinės daržovės

1 (mz)

 

 

 

Brokoliai (įskaitant Calabrese)

 

 

 

 

Žiediniai kopūstai

 

 

 

 

Kita

 

 

 

 

b)

Gūžinės kopūstinės daržovės

 

 

 

 

Briuselio kopūstai

2 (mz)