ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 205

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

50 tomas
2007m. rugpjūčio 7d.


Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2007 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 893/2007 dėl Europos bendrijos ir Kiribačio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo sudarymo

1

Europos bendrijos ir Kiribačio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimas

3

 

*

2007 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 894/2007 dėl San Tomė ir Prinsipės Demokratinės Respublikos ir Europos bendrijos žuvininkystės partnerystės susitarimo sudarymo

35

San Tomė ir Prinsipės Demokratinės Respublikos ir Europos bendrijos žuvininkystės partnerystės susitarimas

36

 

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Taryba

 

 

2007/532/EB

 

*

2007 m. liepos 23 d. Tarybos sprendimas dėl Protokolo, nustatančio San Tomė ir Prinsipės Demokratinės Respublikos ir Europos bendrijos susitarime numatytas žvejybos galimybes ir finansinį įnašą 2006 m. birželio 1 d.–2010 m. gegužės 31 d. laikotarpiui, laikino taikymo sudarymo

59

Susitarimas pasikeičiant laiškais dėl Protokolo, nustatančio San Tomė ir Prinsipės Demokratinės Respublikos ir Europos bendrijos susitarime numatytas žvejybos galimybes ir finansinį įnašą 2006 m. birželio 1 d.–2010 gegužės 31 d. laikotarpiui, laikino taikymo

61

 

 

III   Aktai, priimti remiantis ES sutartimi

 

 

AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES VI ANTRAŠTINE DALIMI

 

*

2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimas 2007/533/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo

63

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

7.8.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 205/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 893/2007

2007 m. liepos 23 d.

dėl Europos bendrijos ir Kiribačio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį kartu su 300 straipsnio 2 dalimi ir 300 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

kadangi:

(1)

Bendrija ir Kiribačio Respublika vedė derybas dėl Žvejybos partnerystės susitarimo, kuriuo Bendrijos laivams suteikiamos žvejybos galimybės vandenyse, į kuriuos Kiribatis turi suverenias teises arba kurie priklauso jo jurisdikcijai dėl žvejybos.

(2)

Šių derybų rezultatas – 2006 m. liepos 19 d. parafuotas naujas Žvejybos partnerystės susitarimas.

(3)

Bendrija yra suinteresuota minėto Susitarimo patvirtinimu.

(4)

Turėtų būti nustatytas žvejybos galimybių paskirstymo valstybėms narėms būdas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Bendrijos vardu patvirtinamas Europos bendrijos ir Kiribačio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimas.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio reglamento.

2 straipsnis

Susitarimo protokole nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos taip:

gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai

Prancūzija:

Ispanija:

27 % turimų licencijų

73 % turimų licencijų

ūdomis žvejojantys laivai

Ispanija:

Portugalija:

6 laivai

6 laivai

Jeigu šių valstybių narių paraiškomis licencijai gauti nėra išnaudojamos visos protokole nustatytos žvejybos galimybės, Komisija gali svarstyti bet kurios kitos valstybės narės paraiškas licencijai gauti.

3 straipsnis

Valstybės narės, kurių laivai žvejoja pagal 1 straipsnyje nurodytą Susitarimą, Komisijai praneša apie Kiribačio žvejybos zonoje sugautą kiekvienų išteklių kiekį pagal 2001 m. kovo 14 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 500/2001, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93 taikymo taisykles dėl Bendrijos žvejybos laivų sugavimų trečiųjų šalių vandenyse ir atviroje jūroje kontrolės (1).

4 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pasirašyti Susitarimą, kad jis taptų privalomas Bendrijai.

5 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2007 m. liepos 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. AMADO


(1)  OL L 73, 2001 3 15, p. 8.


Europos bendrijos ir Kiribačio Respublikos

ŽVEJYBOS PARTNERYSTĖS SUSITARIMAS

EUROPOS BENDRIJA, toliau – Bendrija,

ir

Kiribačio Respublika, toliau – Kiribatis,

toliau abi – Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS į artimą Bendrijos ir Kiribačio bendradarbiavimą, ypač pagal Kotonu susitarimą, ir į jų abipusį norą tą bendradarbiavimą stiprinti,

ATSIŽVELGDAMOS į abiejų Šalių norą bendradarbiaujant skatinti tausų žuvininkystės išteklių naudojimą,

ATSIŽVELGDAMOS į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją ir Jungtinių Tautų susitarimą dėl žuvų išteklių,

PRIPAŽINDAMOS, kad Kiribatis turi suverenias teises arba jurisdikciją į zoną, kuri tęsiasi iki 200 jūrmylių nuo bazinių linijų pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją,

SUVOKDAMOS JT MŽŪO 1995 m. konferencijoje priimtame Atsakingos žuvininkystės kodekse nustatytų principų svarbą,

PASIRYŽUSIOS bendradarbiauti, atsižvelgdamos į abiejų Šalių interesus, kad įgyvendintų atsakingą žvejybą, užtikrinančią ilgalaikį gyvųjų jūros išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą,

ĮSITIKINUSIOS, kad toks bendradarbiavimas turi būti pagrįstas viena kitą papildančiomis iniciatyvomis ir priemonėmis, kurias Šalys, užtikrindamos politikos darnumą ir vieningas pastangas, įgyvendina kartu arba atskirai,

KETINDAMOS tuo tikslu pradėti dialogą dėl Kiribačio Vyriausybės priimtos žuvininkystės sektoriaus politikos bei nustatyti tinkamas priemones, užtikrinsiančias veiksmingą šios politikos įgyvendinimą ir ūkio subjektų bei pilietinės visuomenės dalyvavimą šiame procese,

NORĖDAMOS nustatyti išsamias Bendrijos laivų žvejybos veiklą Kiribačio vandenyse bei Bendrijos paramą atsakingai žvejybai tuose vandenyse įgyvendinti reglamentuojančias taisykles ir sąlygas,

PASIRYŽUSIOS siekti glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo žuvininkystės pramonėje ir su ja susijusioje veikloje, tam tikslui steigiant ir plečiant bendras įmones, kurias sudarytų abiejų Šalių bendrovės,

SUSITARIA:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame Susitarime yra nustatomi principai, taisyklės ir procedūros, reglamentuojantys:

a)

ekonominį, finansinį, techninį ir mokslinį bendradarbiavimą žuvininkystės sektoriuje, siekiant skatinti atsakingą žvejybą Kiribačio vandenyse, kad būtų užtikrintas žuvininkystės išteklių išsaugojimas ir tausus naudojimas, bei plėtoti Kiribačio žuvininkystės sektorių;

b)

Bendrijos žvejybos laivų patekimo į Kiribačio vandenis sąlygas;

c)

bendradarbiavimą, susijusį su žvejybos Kiribačio vandenyse kontrolės taisyklėmis, siekiant užtikrinti pirmiau nurodytų taisyklių ir sąlygų laikymąsi, žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą ir kad būtų užkirstas kelias neteisėtai, nedeklaruotai ir nereglamentuojamai žvejybai;

d)

bendrovių partnerystę, kurios tikslas – siekiant bendrų interesų plėtoti ekonominę veiklą žuvininkystės sektoriuje ir kitas su juo susijusias veiklos rūšis.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame Susitarime:

a)

Kiribačio valdžios institucijos – Kiribačio Vyriausybė;

b)

Bendrijos institucijos – Europos Komisija;

c)

Kiribačio vandenys – vandenys, į kuriuos Kiribatis turi suverenias teises arba jurisdikciją;

d)

žvejyba – faktinė žvejyba, žvejojimas, sugavimas, užmušimas arba gaudymas arba bandymas tai atlikti; ji apima bet kokią kitą veiklą, kurios pagrįstai numatomas rezultatas – žuvų žvejyba, žvejojimas, sugavimas, užmušimas arba gaudymas arba bandymas tai atlikti, arba bet kokį veiksmą, kuriuo padedama bet kuriai iš pirmiau nurodytų veiklos rūšių arba ji parengiama;

e)

žvejybos laivas – bet koks laivas, naudojamas arba pritaikytas naudoti komercinėje žvejyboje, įskaitant žvejybos operacijose naudojamus laivus, pagalbinius laivus, sraigtasparnius ir lengvuosius lėktuvus;

f)

Bendrijos laivas – su Bendrijos valstybės narės vėliava plaukiojantis ir Bendrijoje įregistruotas žvejybos laivas;

g)

bendra įmonė – komercinė bendrovė, kurią Kiribatyje įsteigė Šalių laivų savininkai arba nacionalinės įmonės ir kuri skirta žvejybos arba su ja susijusiai veiklai vykdyti;

h)

jungtinis komitetas – komitetas, sudarytas iš Bendrijos ir Kiribačio atstovų, kurių funkcijos apibrėžtos šio Susitarimo 9 straipsnyje;

i)

perkrovimas – viso sužvejoto kiekio arba jo dalies iškrovimas iš vieno žvejybos laivo į kitą žvejybos laivą uoste;

j)

laivo savininkas – teisiškai už žvejybos laivą atsakingas, jam vadovaujantis ir jį kontroliuojantis asmuo;

k)

AKR valstybių jūreiviai – jūreiviai, kurie yra Europai nepriklausančių šalių, pasirašiusių Kotonu susitarimą, piliečiai. Todėl Kiribačio jūreivis yra AKR valstybės jūreivis.

3 straipsnis

Susitarimo įgyvendinimo principai ir tikslai

1.   Šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žvejybą Kiribačio vandenyse, vadovaudamosi JT MŽŪO Atsakingos žuvininkystės kodekse nustatytais principais ir įvairių tuose vandenyse žvejojančių laivynų nediskriminavimo principu, nepažeidžiant to geografinio regiono besivystančių šalių sudarytų susitarimų, įskaitant abipusius žvejybos susitarimus.

2.   Šalys bendradarbiauja siekdamos stebėti Kiribačio Vyriausybės priimtos žuvininkystės sektoriaus politikos įgyvendinimo rezultatus ir pradeda politinį dialogą dėl būtinų reformų. Prieš priimdamos galimas priemones šioje srityje, jos konsultuojasi tarpusavyje.

3.   Šalys taip pat bendradarbiauja atlikdamos remiantis šiuo Susitarimu įgyvendintų priemonių, programų ir veiksmų vertinimus. Vertinimų rezultatus analizuoja 9 straipsnyje numatytas jungtinis komitetas.

4.   Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad šis Susitarimas būtų įgyvendinamas vadovaujantis gero ekonominio ir socialinio valdymo principais ir atsižvelgiant į žuvininkystės išteklių būklę.

5.   Kiribačio ir (arba) AKR valstybių jūreivių įdarbinimą Bendrijos laivuose reglamentuoja Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, kuri be apribojimų taikoma atitinkamoms darbo sutartims ir bendroms įdarbinimo sąlygoms. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas ir veiksmingu teisės į kolektyvines derybas pripažinimu bei diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.

4 straipsnis

Mokslinis bendradarbiavimas

1.   Susitarimo galiojimo laikotarpiu Bendrija ir Kiribatis stebi išteklių būklę Kiribačio žvejybos zonoje.

2.   Remdamosi geriausia turima moksline informacija, Šalys konsultuojasi tarpusavyje 9 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete ir prireikus bendru sutarimu imasi priemonių, kad užtikrintų tausų žuvininkystės išteklių valdymą.

3.   Šalys konsultuojasi viena su kita arba tiesiogiai, arba per atitinkamas regionines ir tarptautines organizacijas, kad užtikrintų toli migruojančių išteklių valdymą bei išsaugojimą regione ir bendradarbiautų atlikdamos atitinkamus mokslinius tyrimus.

5 straipsnis

Bendrijos laivų žvejybos galimybės Kiribačio vandenyse

1.   Kiribatis įsipareigoja leisti Bendrijos laivams užsiimti žvejybos veikla jo žvejybos zonoje pagal šį Susitarimą, įskaitant jo protokolą ir protokolo priedą.

2.   Pagal šį Susitarimą vykdomai žvejybos veiklai taikomi Kiribatyje galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Kiribačio valdžios institucijos Komisijai praneša apie bet kokius šių teisės aktų ir bet kokių kitų teisės aktų, galinčių turėti įtakos žvejybos teisės aktams, pakeitimus.

3.   Kiribatis prisiima atsakomybę už veiksmingą protokolo nuostatų dėl žvejybos priežiūros taikymą. Bendrijos laivai bendradarbiauja su už tokios priežiūros vykdymą atsakingomis Kiribačio valdžios institucijomis. Priemonės, kurių Kiribatis imasi žvejybai reguliuoti, kad būtų išsaugoti žuvininkystės ištekliai, turi būti pagrįstos objektyviais ir moksliniais kriterijais, įskaitant atsargumo principą. Jos taikomos nediskriminuojant Bendrijos, Kiribačio ir užsienio laivų bei nepažeidžiant to paties geografinio regiono besivystančių šalių sudarytų susitarimų, įskaitant abipusius žvejybos susitarimus.

4.   Bendrija įsipareigoja imtis visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog jos laivai laikytųsi šio Susitarimo nuostatų ir žvejybą Kiribačio jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse reglamentuojančių teisės aktų.

6 straipsnis

Licencijos

1.   Bendrijos laivai gali žvejoti Kiribačio žvejybos zonoje tik tuo atveju, jei jie turi pagal šį Susitarimą išduotą galiojančią žvejybos licenciją.

2.   Žvejybos licencijos suteikimo laivui tvarka, taikytini mokesčiai ir laivų savininkų atsiskaitymo būdas yra nustatomi protokolo priede.

7 straipsnis

Finansinis įnašas

1.   Bendrija, laikydamasi protokole ir jo prieduose nurodytų terminų ir sąlygų, skiria Kiribačiui finansinį įnašą. Šį vienkartinį įnašą sudaro dvi susijusios dalys:

a)

įnašas už Bendrijos laivams suteikiamą galimybę žvejoti Kiribačio žuvų išteklius ir

b)

Bendrijos finansinė parama atsakingai žvejybai skatinti ir tausiam žuvininkystės išteklių naudojimui Kiribačio vandenyse.

2.   Pirmoje dalyje nurodyta finansinio įnašo dalis nustatoma ir administruojama atsižvelgiant į abipusiu Šalių sutikimu pagal protokolą nustatytus tikslus, kurių turi būti siekiama Kiribačio Vyriausybės nustatytoje žuvininkystės sektoriaus politikoje, ir į metines bei daugiametes šios politikos įgyvendinimo programas.

3.   Bendrijos skiriamas finansinis įnašas mokamas kiekvienais metais pagal protokole nustatytas taisykles ir pagal šio Susitarimo bei protokolo nuostatas, pagal kurias šio finansinio įnašo suma gali būti pakeista:

a)

dėl neįprastų aplinkybių, išskyrus gamtos reiškinius, kurios trukdytų žvejybos veiklai Kiribačio vandenyse;

b)

bendrai sutarus sumažinti Bendrijos laivams skirtas žvejybos galimybes, siekiant valdyti atitinkamus išteklius, kai tai pagal geriausią turimą mokslinę informaciją laikoma būtina, kad būtų išsaugomi ir tausiai naudojami ištekliai;

c)

šalims bendrai sutarus bendrijos laivams padidinti žvejybos galimybes, jei pagal turimą geriausią mokslinę informaciją tai nepakenktų išteklių būklei;

d)

pakartotinai įvertinus Bendrijos finansinės paramos Kiribačio žuvininkystės sektoriaus politikos įgyvendinimui sąlygas, jei abiejų šalių pateikti metinių ir daugiamečių programų rezultatai tai pateisina;

e)

denonsavus šį Susitarimą pagal 12 straipsnio nuostatas;

f)

sustabdžius šio Susitarimo taikymą pagal 13 straipsnio nuostatas.

8 straipsnis

Ūkio subjektų bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo pilietinėje visuomenėje skatinimas

1.   Šalys skatina ekonominį, mokslinį ir techninį bendradarbiavimą žuvininkystės sektoriuje ir su juo susijusiuose sektoriuose. Jos konsultuojasi tarpusavyje, siekdamos koordinuoti galimas įvairias tam tikslui numatytas priemones.

2.   Šalys skatina keistis informacija apie žvejybos būdus ir žvejybos įrankius, žuvų išsaugojimo būdus ir pramoninį žuvininkystės produktų perdirbimą.

3.   Šalys siekia kurti palankias sąlygas Šalių įmonių techniniams, ekonominiams ir prekybiniams ryšiams užmegzti, skatindamos verslo ir investicijų plėtrai palankios aplinkos kūrimą.

4.   Šalys įsipareigoja įgyvendinti Kiribačio ir Bendrijos ūkio subjektų veiksmų planą, kuriuo siekiama plėtoti Bendrijos laivų iškrovimo vietoje sistemą.

5.   Šalys ypač skatina kurti bendras įmones, kurios, atsižvelgdamos į abiejų Šalių interesus, nuosekliai laikytųsi Kiribatyje ir Bendrijoje galiojančių teisės aktų.

9 straipsnis

Jungtinis komitetas

1.   Šio Susitarimo taikymui kontroliuoti įsteigiamas jungtinis komitetas. Jungtinis komitetas atlieka šias funkcijas:

a)

kontroliuoja, kaip vykdomas, aiškinamas ir taikomas šis Susitarimas, ir ypač, kaip apibrėžiamos 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos metinės ir daugiametės programos bei vertinamas jų įgyvendinimas;

b)

palaiko ryšius, būtinus sprendžiant abiems šalims svarbius su žvejyba susijusius klausimus;

c)

yra draugiško ginčų dėl susitarimo aiškinimo arba taikymo sprendimo forumas;

d)

prireikus iš naujo įvertina žvejybos galimybių apimtį ir atitinkamai finansinį įnašą;

e)

atlieka visas kitas funkcijas, kurias bendru sutarimu jam skiria šalys.

2.   Jungtinis komitetas renkasi iš esmės kartą per metus pakaitomis Bendrijoje ir Kiribatyje arba bet kurioje kitoje Šalių sutartoje vietoje; jam pirmininkauja ta Šalis, kurioje vyksta posėdis. Bet kurios iš Šalių prašymu jungtinis komitetas šaukia specialų posėdį.

10 straipsnis

Geografinė teritorija, kurioje taikomas Susitarimas

Šis Susitarimas taikomas teritorijose, kuriose taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, pagal joje nustatytas sąlygas, ir Kiribačio teritorijoje.

11 straipsnis

Trukmė

Šis Susitarimas taikomas šešerius metus nuo jo įsigaliojimo dienos; jo galiojimas pratęsiamas papildomiems šešerių metų laikotarpiams, jei jis nėra denonsuojamas pagal 12 straipsnio nuostatas.

12 straipsnis

Denonsavimas

1.   Bet kuri iš Šalių gali denonsuoti šį Susitarimą susidarius neįprastoms aplinkybėms, pavyzdžiui, išsekus atitinkamiems žuvų ištekliams, nustačius, kad sumažėjo Bendrijos laivams suteiktų žvejybos galimybių išnaudojimo lygis, arba Šalims nesilaikant įsipareigojimų kovoti su neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba.

2.   Apie savo ketinimą pasitraukti iš Susitarimo šalių atitinkama Šalis kitai Šaliai praneša raštu iki pradinio laikotarpio pabaigos arba kiekvieno papildomo laikotarpio pabaigos likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams.

3.   2 dalyje nurodyto pranešimo pateikimas yra Šalių konsultacijų pradžia.

4.   7 straipsnyje nurodyto finansinio įnašo išmoka tais metais, kuriais įsigalioja Susitarimo denonsavimas, yra mažinama proporcingai ir pro rata temporis.

13 straipsnis

Galiojimo sustabdymas

1.   Vienos iš Šalių iniciatyva šio Susitarimo taikymas gali būti sustabdytas, jei kyla rimtų nesutarimų dėl jame numatytų nuostatų taikymo. Norėdama sustabdyti Susitarimo taikymą, suinteresuotoji šalis turi ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki tos dienos, kurią sustabdymas įsigaliotų, raštu pranešti apie savo ketinimą. Kitai Šaliai gavus šį pranešimą, Šalys pradeda konsultacijas siekdamos nesutarimus išspręsti draugiškai.

2.   7 straipsnyje nurodyto finansinio įnašo išmoka mažinama proporcingai ir pro rata temporis, atsižvelgiant į sustabdymo trukmę.

14 straipsnis

Protokolas ir priedas

Protokolas ir priedas yra neatskiriama šio Susitarimo dalis.

15 straipsnis

Nacionalinė teisė

Kiribačio vandenyse veiklą vykdantiems Bendrijos laivams yra taikomi Kiribatyje galiojantys teisės aktai, išskyrus, jei šiame Susitarime, protokole, jo priede ir priedėliuose yra numatyta kitaip.

16 straipsnis

Persvarstymo sąlyga

Trečiaisiais šio Susitarimo taikymo metais Šalys gali persvarstyti Susitarimo nuostatas ir prireikus jį iš dalies pakeisti.

17 straipsnis

Panaikinimas

Šio Susitarimo įsigaliojimo dieną juo panaikinamas ir pakeičiamas 2003 m. rugsėjo 16 d. įsigaliojęs Europos ekonominės bendrijos ir Kiribačio Respublikos susitarimas dėl žvejybos prie Kiribačio krantų.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis Susitarimas sudaromas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Susitarimas įsigalioja tą dieną, kai Šalys praneša viena kitai apie įsigaliojimui būtinų procedūrų užbaigimą.

PROTOKOLAS

2006 m. rugsėjo 16 d.–2012 m. rugsėjo 15 d. laikotarpiui nustatantis žvejybos galimybes ir finansinį įnašą, numatytus Europos bendrijos ir Kiribačio Respublikos žvejybos partnerystės susitarime

1 straipsnis

Taikymo laikotarpis ir žvejybos galimybės

1.   Pagal Susitarimo 6 straipsnį Kiribatis Bendrijos tunų žvejybos laivams išduoda metines žvejybos licencijas laikantis Palau susitarime dėl žvejybos gaubiamaisiais tinklais Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje valdymo (toliau – Palau susitarimas) nustatytų apribojimų.

2.   Pagal Susitarimo 5 straipsnį suteiktos žvejybos galimybės nuo 2006 m. rugsėjo 16 d. prasidedančiam šešerių metų laikotarpiui paskirstomos taip:

Toli migruojančios rūšys (1982 m. Jungtinių Tautų konvencijos 1 priede išvardytos rūšys);

gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai: 4 laivai,

ūdomis žvejojantys laivai: 12 laivų.

3.   Bendrijos prašymu nuo antrų protokolo taikymo metų ir nepažeidžiant Susitarimo 9 straipsnio d dalies bei protokolo 4 straipsnio gali būti didinamas pagal šio protokolo 1 straipsnio 2 dalį gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams išduodamų žvejybos licencijų skaičius, jei tai leis išteklių būklė ir bus laikomasi Palau susitarimo metinių apribojimų bei bus atsižvelgiama į pagal objektyvius ir mokslinius kriterijus atliktą atitinkamų tuno išteklių vertinimą, įskaitant Ramiojo vandenyno bendrijos sekretoriato kasmet skelbiamą „Tunų žvejybos Ramiojo vandenyno vakarinėje ir vidurinėje dalyje apžvalgą bei išteklių būklę“.

4.   1, 2 ir 3 dalys yra taikomos nepažeidžiant šio protokolo 4 ir 5 straipsnių nuostatų.

5.   Bendrijos laivai gali žvejoti Kiribačio vandenyse tik, jei jie turi remiantis šiuo protokolu ir pagal šio protokolo priedą išduotą galiojančią žvejybos licenciją.

2 straipsnis

Finansinis įnašas. Mokėjimo tvarka

1.   Susitarimo 7 straipsnyje nurodytą finansinį įnašą 1 straipsnyje nurodytam laikotarpiui sudaro 416 000 EUR metinė suma, atitinkanti 6 400 tonų per metus orientacinį kiekį, ir 62 400 EUR per metus speciali suma, skirta Kiribačio žuvininkystės sektoriaus politikos iniciatyvoms remti ir įgyvendinti. Ši speciali suma yra neatskiriama Susitarimo 7 straipsnyje nurodyto vienkartinio finansinio įnašo dalis.

2.   1 dalis yra taikoma nepažeidžiant šio protokolo 4, 5 ir 7 straipsnių nuostatų.

3.   1 dalyje nurodytas sumas, kurios bendrai sudėjus sudaro 478 400 EUR, Bendrija išmoka kasmet šio protokolo taikymo laikotarpiu.

4.   Jei Bendrijos laivais Kiribačio vandenyse sužvejotas bendras kiekis viršija protokolo 2 straipsnio 1 dalyje numatytas 6 400 tonų per metus, protokolo 2 straipsnio 1 dalyje numatytas 416 000 EUR finansinis įnašas yra didinamas 65 EUR už kiekvieną papildomą sužvejotą toną. Tačiau bendra metinė Bendrijos mokama suma negali būti daugiau nei dvigubai didesnė už 3 dalyje nurodytą sumą (956 800 EUR). Jei Bendrijos laivais sužvejotas kiekis viršija kiekį, kuris atitinka dvigubą bendrą metinę sumą, suma už kiekį, kuriuo viršijama ši riba, išmokama kitais metais.

5.   1 dalyje nurodyta finansinio įnašo išmoka už pirmuosius metus mokama ne vėliau kaip 2007 m. birželio 30 d., o už kitus metus – ne vėliau kaip 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. birželio 30 d.

6.   Atsižvelgiant į 7 straipsnio nuostatas, šio finansinio įnašo paskirstymas yra išskirtinė Kiribačio valdžios institucijų kompetencija.

7.   Šio protokolo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta finansinio įnašo dalis mokama į Kiribačio Vyriausybei Finansų ministerijos ANZ Bank of Kiribati, Ltd, Betio, Taravoje atidarytą sąskaitą Nr. 4 („Žuvininkystės plėtros fondas“). Likusi finansinio įnašo dalis mokama į Kiribačio Vyriausybei Finansų ministerijos ANZ Bank of Kiribati, Ltd, Betio, Taravoje atidarytą sąskaitą Nr. 1.

8.   Su ankstesnio protokolo 5 straipsnyje nustatytomis priemonėmis susijęs finansinis įnašas, kuris nebuvo sumokėtas iki protokolo galiojimo pabaigos, sumokamas remiantis šiuo protokolu.

3 straipsnis

Bendradarbiavimas siekiant atsakingos žvejybos. Metinis mokslinis posėdis

1.   Šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žvejybą Kiribačio vandenyse, vadovaudamosi JT MŽŪO Atsakingos žuvininkystės kodekse nustatytais principais ir įvairių tuose vandenyse žvejojančių laivynų nediskriminavimo principu.

2.   Šio protokolo galiojimo laikotarpiu Bendrija ir Kiribačio valdžios institucijos stebi išteklių būklę Kiribačio žvejybos zonoje.

3.   Pagal Susitarimo 4 straipsnį Šalys, remdamosi kasmetinio Palau susitarimo narių posėdžio išvadomis ir Ramiojo vandenyno bendrijos sekretoriato atliekamu kasmetiniu išteklių vertinimu, konsultuojasi tarpusavyje 9 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete, prireikus – po mokslinio posėdžio. Kiribatis, Bendrijai pritariant, gali imtis su Bendrijos laivų veikla susijusių priemonių, kad užtikrintų tausų žuvininkystės išteklių valdymą.

4 straipsnis

Žvejybos galimybių persvarstymas bendru sutarimu

1.   1 straipsnyje nurodytos žvejybos galimybės bendru sutarimu gali būti padidintos, jei kasmetinio Palau susitarimo narių posėdžio išvadomis ir Ramiojo vandenyno bendrijos sekretoriato atliekamu išteklių kasmetiniu vertinimu patvirtinama, kad toks padidinimas nesukels grėsmės tausiam Kiribačio išteklių valdymui. Tokiu atveju 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas finansinis įnašas yra didinamas proporcingai ir pro rata temporis.

Tačiau bendra Europos bendrijos mokamo finansinio įnašo suma negali viršyti 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos daugiau nei dvigubai. Jei Bendrijos laivais sužvejoti kiekiai dvigubai viršija kiekį, atitinkantį persvarstytą bendrą metinę sumą, suma už kiekį, kuriuo viršijama ši riba, išmokama kitais metais.

2.   Ir priešingai, jei Šalys susitaria patvirtinti 1 straipsnyje numatytų žvejybos galimybių sumažinimą, finansinis įnašas mažinamas proporcingai ir pro rata temporis.

3.   Žvejybos galimybių paskirstymas įvairių kategorijų laivams taip pat gali būti abiejų Šalių bendru sutarimu persvarstytas iš naujo laikantis visų 3 straipsnyje nurodyto mokslinio posėdžio rekomendacijų dėl išteklių, kurie galėtų būti paveikti tokio perskirstymo, valdymo. Šalys susitaria dėl atitinkamo finansinio įnašo koregavimo, jei to reikia perskirsčius žvejybos galimybes.

5 straipsnis

Kitų nei tunas žuvų žvejybos galimybės

1.   Jei Bendrijos žvejybos laivai yra suinteresuoti 1 straipsnyje nenurodyta žvejybos veikla, Šalys konsultuojasi tarpusavyje prieš Kiribačio valdžios institucijoms išduodant bet kokį leidimą. Atitinkamais atvejais Šalys susitaria dėl šioms naujoms žvejybos galimybėms taikytinų sąlygų ir prireikus iš dalies pakeičia šį protokolą ir jo priedą.

2.   Vienai iš Šalių paprašius, jos konsultuojasi tarpusavyje ir kiekvienu atveju atskirai nustato atitinkamas rūšis, sąlygas ir kitus kriterijus bandomajai žvejybai Kiribačio vandenyse vykdyti.

3.   Šalys vykdo bandomąją žvejybą remdamosi kriterijais, dėl kurių abi Šalys prireikus sutaria administraciniu sprendimu. Bandomosios žvejybos leidimai gali būti skiriami daugiausia trims mėnesiams.

4.   Jei Šalys nusprendžia, kad bandomosios žvejybos rezultatai teigiami, Kiribačio Vyriausybė Bendrijos laivynui gali skirti naujų rūšių žvejybos galimybių, kurios galiotų iki šio protokolo galiojimo pabaigos. Tokiu atveju šio protokolo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas finansinis įnašas būtų padidintas.

6 straipsnis

Finansinio įnašo mokėjimo sustabdymas ir persvarstymas dėl force majeure

1.   Susidarius neįprastoms aplinkybėms, išskyrus gamtos reiškinius, kurios užkerta kelią žvejybos veiklai Kiribačio išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ), Europos bendrija gali sustabdyti 2 straipsnio 1 dalyje numatyto finansinio įnašo mokėjimą abiem Šalims pasikonsultavus tarpusavyje per du mėnesius nuo vienos iš Šalių prašymo pateikimo ir su sąlyga, kad sustabdymo metu Bendrija yra išmokėjusi visas mokėtinas sumas.

2.   Finansinis įnašas vėl pradedamas mokėti, kai tik Šalys, pasikonsultavusios tarpusavyje, bendru sutarimu nustato, kad žvejybos veiklai kelią užkirtusių aplinkybių nebėra ir (arba) kad padėtis yra tinkama žvejybos veiklai toliau vykdyti.

3.   Pagal Susitarimo 6 straipsnį Bendrijos laivams suteiktų licencijų galiojimo laikas pratęsiamas tokiam laikotarpiui, kokiam buvo sustabdyta žvejybos veikla.

7 straipsnis

Atsakingos žvejybos skatinimas Kiribačio vandenyse

1.   30 % bendros 2 straipsnyje nustatyto finansinio įnašo sumos pirmaisiais metais skiriama Kiribačio Vyriausybės nustatytos žuvininkystės sektoriaus politikos iniciatyvoms remti ir įgyvendinti. Šis procentinis dydis yra 40 % antraisiais metais ir 60 % tolesniais metais.

Kiribatis administruoja šią sumą remdamasis Šalių bendru sutarimu nustatytais tikslais ir su jais susijusiomis metinėmis ir daugiametėmis programomis.

2.   Siekiant įgyvendinti 1 dalį, kai tik šis protokolas įsigalioja ir ne vėliau nei praėjus trims mėnesiams nuo jo įsigaliojimo Bendrija ir Kiribatis Susitarimo 9 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete susitaria dėl daugiametės sektoriaus programos ir išsamių įgyvendinimo taisyklių, kurios visų pirma apima:

a)

metines ir daugiametes gaires dėl 1 dalyje nurodyto finansinio įnašo procentinės dalies ir specialių išmokų 2007 m. įgyvendintinoms iniciatyvoms panaudojimo;

b)

metinius ir daugiamečius tikslus, kuriuos įgyvendinant būtų skatinama tausi ir atsakinga žvejyba, atsižvelgiant į Kiribačio nustatytus nacionalinės žvejybos politikos arba kitų sričių politikos, susijusios su atsakingos ir tausios žvejybos skatinimu arba turinčios jam poveikio, prioritetus;

c)

kasmetinio rezultatų vertinimo kriterijus ir tvarką.

3.   Siūlymus keisti daugiametę sektoriaus programą arba 2007 m. įgyvendintinoms iniciatyvoms skirtų specialių sumų panaudojimą turi patvirtinti abi Šalys jungtiniame komitete.

4.   Kiribatis kasmet skiria 1 dalyje nurodytą procentinę dalį atitinkančią sumą daugiametei programai įgyvendinti. Pirmaisiais protokolo taikymo metais apie šį paskirstymą turi būti pranešta Bendrijai tuo metu, kai jungtiniame komitete patvirtinama daugiametė sektoriaus programa. Apie paskirstymą visais kitais metais Kiribatis Bendrijai praneša ne vėliau kaip atitinkamų protokolo taikymo metų kovo 1 d.

5.   Jei tai pagrįsta remiantis metiniu daugiametės sektoriaus programos įgyvendinimo pažangos įvertinimu, Europos bendrija gali prašyti šio protokolo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto finansinio įnašo koregavimo, kad programos įgyvendinimui skirtų finansinių išteklių faktinė suma būtų pritaikyta pagal šios programos įgyvendinimo rezultatus.

8 straipsnis

Ginčai. Protokolo taikymo sustabdymas

1.   Šalių ginčai dėl šio protokolo aiškinimo arba jo taikymo yra sprendžiami Šalims konsultuojantis Susitarimo 9 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete, kuris prireikus yra sušaukiamas į neeilinį posėdį.

2.   Nepažeidžiant 9 straipsnio nuostatų, protokolo taikymas gali būti sustabdytas vienos Šalies iniciatyva, jei laikoma, kad tarp dviejų Šalių kilęs ginčas yra rimtas ir jei jungtiniame komitete vykusiose konsultacijose, numatytose 1 dalyje, jis nebuvo išspręstas draugiškai.

3.   Kad sustabdytų protokolo taikymą, suinteresuotoji Šalis apie savo ketinimą praneša raštu ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki dienos, kai sustabdymas turėtų įsigalioti.

4.   Jei protokolo taikymas sustabdomas, Šalys ir toliau konsultuojasi tarpusavyje, siekdamos draugiškai išspręsti ginčą. Kai toks sprendimas randamas, protokolas vėl pradedamas taikyti, o finansinio įnašo suma ir žvejybos galimybės sumažinamos proporcingai ir pro rata temporis, priklausomai nuo protokolo taikymo sustabdymo trukmės.

9 straipsnis

Protokolo taikymo sustabdymas dėl nemokėjimo

Atsižvelgiant į 6 straipsnio nuostatas, Bendrijai neatlikus 2 straipsnyje numatytų mokėjimų, šio protokolo taikymas gali būti sustabdytas tokiomis sąlygomis:

a)

Kompetentingos Kiribačio valdžios institucijos Europos Komisijai praneša apie nesumokėjimą. Pastaroji atlieka būtinus patikrinimus ir, jei reikia, ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos atlieka mokėjimą.

b)

Jei iki šio protokolo 2 straipsnio 6 dalyje numatyto termino mokėjimas nėra atliktas ir nepateikiama pateisinama priežastis, kompetentingos Kiribačio valdžios institucijos turi teisę sustabdyti protokolo taikymą. Jos nedelsdamos apie tai informuoja Europos Komisiją.

c)

Protokolas vėl pradedamas taikyti, kai tik atliekamas atitinkamas mokėjimas.

10 straipsnis

Nacionalinė teisė

Pagal šį protokolą Kiribačio vandenyse Bendrijos laivų vykdomą veiklą reglamentuoja Kiribatyje taikomi teisės aktai, išskyrus, jei Susitarime, šiame protokole ir jo priede bei priedėliuose yra numatyta kitaip.

11 straipsnis

Persvarstymo sąlyga

Trečiaisiais šio Protokolo, jo priedo ir priedėlių taikymo metais Šalys gali persvarstyti Protokolo, priedo ir priedėlių nuostatas ir prireikus juos iš dalies pakeisti.

12 straipsnis

Panaikinimas

Europos ekonominės bendrijos ir Kiribačio Respublikos susitarimo dėl žvejybos prie Kiribačio krantų priedas yra panaikinamas ir pakeičiamas šio protokolo priedu.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Šis protokolas, jo priedas ir priedėliai įsigalioja tą dieną, kai Šalys praneša viena kitai apie tam būtinų procedūrų užbaigimą.

2.   Jis taikomas nuo 2006 m. rugsėjo 16 d.

PRIEDAS

Bendrijos laivų žvejybos Kiribačio žvejybos zonoje sąlygos

I SKYRIUS

REGISTRAVIMAS IR LICENCIJOS

1 SKIRSNIS

Registravimas

1.   Žvejybai Bendrijos laivais Kiribačio žvejybos zonoje reikia kompetentingų Kiribačio valdžios institucijų išduodamo registracijos numerio.

2.   Registracijos paraiškos surašomos užpildžius tam tikslui už žvejybą atsakingų Kiribačio institucijų pateiktą formą, kurios pavyzdys pateikiamas I priedėlyje.

3.   Registracijai pateikiama laivo, dėl kurio teikiama paraiška, 15 x 20 cm nuotrauka ir pagal protokolo 2 straipsnio 7 dalį į Kiribačio Vyriausybės sąskaitą Nr. 1 sumokamas 600 EUR, padarius visus atskaitymus, už laivą registracijos mokestis.

2 SKIRSNIS

Licencijos

1.   Pagal protokolą, nuo Susitarimo įsigaliojimo datos iki 2012 m. rugsėjo 15 d. nustatantį žvejybos galimybes ir finansinį įnašą, numatytus Europos bendrijos ir Kiribačio Respublikos žvejybos partnerystės susitarime, tik reikalavimus atitinkantys laivai gali gauti žvejybos Kiribačio žvejybos zonoje licenciją.

2.   Kad laivas atitiktų reikalavimus, jo savininkui, kapitonui ir pačiam laivui negali būti uždrausta žvejoti Kiribatyje. Jie neturi būti padarę pažeidimų Kiribačio valdžios institucijų atžvilgiu, t. y. turi būti įvykdę visus ankstesnius įsipareigojimus, susijusius su jų žvejybos veikla Kiribatyje, pagal su Bendrija sudarytus žvejybos susitarimus.

3.   Visiems Bendrijos žvejybos laivams, kuriems prašoma žvejybos licencijos, gali atstovauti Kiribatyje įsisteigęs agentas. To agento pavardė ir adresas yra nurodomi paraiškoje licencijai gauti. Tačiau bet kokiam laivui, kuriam prašoma žvejybos licencijos, kurioje numatoma teisė iškrauti laivo krovinį arba jį perkrauti į kitą laivą Kiribačio uoste, Kiribatyje įsisteigęs agentas atstovauti privalo.

4.   Atitinkamos Bendrijos institucijos už žvejybą atsakingai Kiribačio ministerijai pateikia paraišką dėl kiekvieno laivo, pageidaujančio žvejoti pagal Susitarimą, ne vėliau kaip 15 darbo dienų iki licencijos galiojimo pradžios, prašomos paraiškoje.

5.   Paraiškos už žvejybą atsakingai Kiribačio ministerijai parengiamos pagal I priedėlyje pateiktą formos pavyzdį.

6.   Prie visų paraiškų licencijai gauti pridedami tokie dokumentai:

dokumentas įrodantis, kad mokėjimas už licencijos galiojimo laikotarpį yra atliktas,

kiti dokumentai arba pažymėjimai, kurių reikalaujama, remiantis specialiomis nuostatomis, pagal šį Protokolą taikytinomis atitinkamo tipo laivams.

7.   Mokestis, padarius visus atskaitymus, mokamas į Kiribačio Vyriausybės sąskaitą Nr. 1 pagal protokolo 2 straipsnio 7 dalį.

8.   Į mokesčius įtraukiami visi nacionaliniai ir vietos mokesčiai. Tačiau uosto, perkrovimo ir paslaugų mokesčiai į juos neįtraukiami.

9.   Licencijos visiems laivams yra išduodamos laivų savininkams arba jų per Europos Bendrijų Komisijos delegaciją Kiribatyje (toliau – Delegacija) per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai už žvejybą atsakinga Kiribačio ministerija gauna visus 6 punkte nurodytus dokumentus.

10.   Jei licencija pasirašoma tuo metu, kai Delegacijos tarnybos nedirba, prireikus licencija gali būti siunčiama tiesiai laivo agentui, o jos kopija – Delegacijai.

11.   Licencija išduodama konkrečiam laivui ir negali būti perleidžiama.

12.   Tačiau Europos bendrijai paprašius įrodytu force majeure atveju vieno laivo licencija pakeičiama nauja kitam tokios pat kategorijos laivui skirta licencija nemokant naujo mokesčio. Šiuo atveju nustatant, ar reikia mokėti papildomai, sužvejoti kiekiai skaičiuojami atsižvelgiant į bendrą abiejų laivų sužvejotą kiekį.

13.   Pirmojo laivo savininkas arba jo atstovas per Delegaciją grąžina panaikintą licenciją kompetentingoms Kiribačio valdžios institucijoms.

14.   Nauja licencija įsigalioja tą dieną, kai laivo savininkas už žvejybą atsakingai Kiribačio ministerijai grąžina panaikintą licenciją. Delegacija informuojama apie licencijos perleidimą.

15.   Licencija visą laiką turi būti laikoma laive. Tačiau, gavus Europos Komisijos Kiribačio valdžios institucijoms nusiųstą pranešimą apie avanso sumokėjimą, laivas įtraukiamas į laivų, kuriems leista žvejoti, sąrašą, kuris nusiunčiamas už žvejybos kontrolę atsakingoms Kiribačio valdžios institucijoms. Kol bus atsiųsta pati licencija, sąrašo kopiją galima gauti faksu. Ta kopija laikoma laive.

3 SKIRSNIS

Galiojimas ir mokesčiai

1.   Licencijos galioja vienerius metus. Jų galiojimą galima pratęsti.

2.   Nustatytas mokestis Kiribačio žvejybos zonoje tunus žvejojantiems seineriams ir paviršinėmis ūdomis žvejojantiems laivams yra 35 EUR už sužvejotą toną.

3.   Licencijos yra išduodamos, kai kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms sumokamos tokios nustatyto dydžio sumos:

21 000 EUR už vieną tunus žvejojantį seinerį suma, kuri atitinka mokesčius, mokėtinus už per metus sužvejotų 600 tonų toli migruojančių rūšių ir su jomis susijusių rūšių žuvų,

4 200 EUR už vieną paviršinėmis ūdomis žvejojantį laivą suma, kuri atitinka mokesčius, mokėtinus už per metus sužvejotų 120 tonų toli migruojančių rūšių ir su jomis susijusių rūšių žuvų.

4.   Galutinę už metus n mokėtinų mokesčių ataskaitą Europos Bendrijų Komisija parengia ne vėliau kaip iki n+1 metų birželio 30 d., remdamasi kiekvieno laivo savininko parengtomis ir mokslo institutų, atsakingų už valstybių narių sužvejotų kiekių duomenų tikrinimą, patvirtintomis sužvejotų kiekių deklaracijomis; minėti institutai – tai IRD (Institut de Recherche pour le Développement), IE (Instituto Español de Oceanografia), IPIMAR (Instituto de Investigação das Pescas e do Mar) ir Ramiojo vandenyno bendrijos sekretoriatas (SPC).

5.   Ataskaita tuo pat metu perduodama už žvejybą atsakingai Kiribačio ministerijai ir laivų savininkams patikrinti ir patvirtinti. Remdamosi tinkamai pagrįstais argumentais, Kiribačio valdžios institucijos ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo ataskaitos perdavimo gali ją užginčyti. Nesutarimo atveju klausimas pateikiamas nagrinėti jungtiniam komitetui. Jei iki nustatyto termino nepateikiama prieštaravimų, ataskaita priimama.

6.   Visus papildomus mokėjimus, padarius visus atskaitymus, laivų savininkai kompetentingoms Kiribačio valdžios institucijoms į Kiribačio Vyriausybės sąskaitą Nr. 1 perveda pagal protokolo 2 straipsnio 7 dalį ne vėliau kaip kitų metų rugsėjo 30 d.

7.   Tačiau jeigu galutinėje ataskaitoje nurodyta suma yra mažesnė už šio skirsnio 3 punkte nurodytą avansą, laivo savininkui likutis negrąžinamas.

II SKYRIUS

ŽVEJYBOS ZONOS

1.   Laivams leidžiama vykdyti žvejybos veiklą Kiribačio žvejybos zonoje, išskyrus tose zonose, kurios 83005-FLC jūrlapyje nurodytos kaip uždaros zonos, remiantis Kiribačio Vyriausybės potvarkiu dėl žuvininkystės (33 skyrius) ir Jūrų zonų (paskelbimo) aktu. Kiribatis Komisijai praneša apie bet kokius pakeitimus dėl minėtų žvejybos zonų ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki jų taikymo.

2.   Bet kuriuo atveju draudžiama žvejoti šiose zonose:

arčiau kaip dvylika jūrmylių nuo pagrindinių linijų,

arčiau kaip trys jūrmylės nuo bet kokios pritvirtintos plūdriosios priemonės pelaginėms žuvims žvejoti, apie kurios buvimo vietą pranešama nurodant geografines koordinates.

3.   Ypač gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams draudžiama žvejoti arčiau kaip 60 jūrmylių nuo Taravos, Kantono ir Kiritimačio salų pagrindinių linijų.

III SKYRIUS

SUŽVEJOTŲ KIEKIŲ DEKLARAVIMO TVARKA IR IŠKROVIMO DEKLARACIJOS

1.   IV priedėlyje aprašytu būdu ir toliau nurodytais atvejais kapitonai faksu arba elektroniniu paštu perduoda Žuvininkystės departamento direktoriui su laiku, padėtimi ir licenciją turinčiame žvejybos laive esančiomis sužvejotomis žuvimis susijusią informaciją:

ne vėliau kaip 24 valandos prieš įplaukiant į Kiribačio žvejybos zoną ir nedelsiant iš jos išplaukus,

laivui esant Kiribačio žvejybos zonoje kiekvieną antradienį po to, kai yra pateikiamas įplaukimo pranešimas arba paskutinė savaitės ataskaita,

nė vėliau kaip 48 valandos prieš numatomą įplaukimą į bet kurį Kiribačio uostą ir nedelsiant išplaukus iš uosto,

nedelsiant po to, kai sužvejotos žuvys yra perkraunamos į licenciją turintį refrižeratorinį laivą, ir

ne vėliau kaip 24 valandos prieš degalų papildymą iš licenciją turinčio mazuto papildymo laivo.

Ši informacija turi būti perduodama faksimiliniu ryšiu (686) 21120/22287 arba tokiu elektroninio pašto adresu: flue@mfmrd.gov.ki.

2.   Jei nustatoma, kad laivas žvejoja nepranešęs Žuvininkystės departamento direktoriui, jis laikomas Kiribačio nacionalinių įstatymų nesilaikančiu laivu.

Vienerių metų licencijos galiojimo laikotarpiu deklaracijose nurodomi laivo kiekvieno reiso metu Vakarų ir Vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos rajone sužvejoti žuvų kiekiai. Naujas reisas prasideda po kiekvieno sužvejotų žuvų perkrovimo arba iškrovimo Vakarų ir Vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos rajone.

3.1   Laivai deklaruoja sužvejotus kiekius, naudodami atitinkamą formą laivo žurnale pagal III A ir III B priedėliuose pateiktą pavyzdį. Pildant laivo žurnalą už laikotarpius, kuriais laivas nėra Kiribačio vandenyse, pirmiau nurodytame laivo žurnale įrašomi žodžiai „Ne Kiribačio IEZ“ arba kitos atitinkamos Vakarų ir Vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos rajone esančios pakrantės valstybės atitinkamos IEZ pavadinimas.

4.   Šiame priede Bendrijos laivo reiso Kiribačio vandenyse trukmė apibrėžiama taip:

kaip laikotarpis nuo įplaukimo į Kiribačio žvejybos zoną iki išplaukimo iš jos,

arba laikotarpis nuo įplaukimo į Kiribačio žvejybos zoną iki perkrovimo į kitą laivą,

arba laikotarpis nuo įplaukimo į Kiribačio žvejybos zoną iki iškrovimo Kiribatyje.

5.   Visi laivai, kuriems pagal Susitarimą leidžiama žvejoti Kiribačio vandenyse, už žvejybą atsakingai Kiribačio ministerijai privalo pranešti apie sužvejotus kiekius, kad ši galėtų kontroliuoti sužvejojamus kiekius, kuriuos pagal šio priedo I skyriaus 3 skirsnio 4 dalyje nurodytą procedūrą patvirtina kompetentingi mokslo institutai. Pranešimo apie sužvejotus kiekius taisyklės yra tokios:

laivo žurnalo originalas pateikiamas vietos kompetentingoms Kiribačio valdžios institucijoms arba perduodamas registruotu paštu arba per kurjerį už žvejybą atsakingai Kiribačio ministerijai per 45 dienas nuo laikotarpio paskutinio reiso pabaigos. Kopijos elektroniniu būdu arba faksu tuo pat metu išsiunčiamos vėliavos valstybei narei ir už žvejybą atsakingai Kiribačio ministerijai,

formos pildomos įskaitomai didžiosiomis raidėmis, jas pasirašo laivo kapitonas arba jo teisinis atstovas.

6.   Jei nesilaikoma šio skyriaus nuostatų, Kiribačio Vyriausybė pasilieka teisę sustabdyti pažeidimą padariusio laivo licencijos galiojimą, kol bus atlikti formalumai, ir skirti Kiribatyje galiojančiuose teisės aktuose nustatytą baudą.

7.   Žuvininkystės departamento direktorius ir laivo savininkai saugo pranešimų faksu arba elektroninio pašto žinučių kopijas tol, kol abi Šalys galutinai patvirtina I skyriuje nurodytą galutinę mokėtinų mokesčių ataskaitą.

8.   Užbaigus kiekvieną žvejybos reisą, kuris visas arba jo dalis vyko Kiribačio žvejybos zonoje, gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų savininkai pateikia iškrovimo į krantą pakvitavimo kopiją. Jei šios nuostatos nesilaikoma, Žuvininkystės departamento direktorius pasilieka teisę sustabdyti pažeidimą padariusio laivo licencijos galiojimą, kol bus atlikti formalumai, ir taikyti Kiribačio nacionalinėje teisėje numatytas nuobaudas.

IV SKYRIUS

JŪREIVIŲ PRIĖMIMAS Į LAIVĄ

1.   Tunus žvejojančių seinerių ir paviršinėmis ūdomis žvejojančių laivų savininkai AKR valstybių piliečius, įskaitant Kiribačio piliečius, samdo pagal šias sąlygas ir apribojimus:

tunus žvejojančių seinerių laivyne tunų žvejybos Kiribačio žvejybos zonoje sezonu į laivus priimami mažiausiai šeši AKR valstybių jūreiviai,

paviršinėmis ūdomis žvejojančių laivų laivyne žvejybos Kiribačio žvejybos zonoje sezonu į laivus priimami mažiausiai keturi AKR valstybių jūreiviai.

2.   Laivų savininkai stengiasi priimti daugiau Kiribačio jūreivių.

3.   Laivų savininkai jūreivius į savo laivus laisvai pasirenka iš atitinkamų AKR valstybių, įskaitant Kiribatį, kompetentingų valdžios institucijų pateikto sąrašo.

4.   Jei su Kiribačio piliečiais pasirašoma darbo sutartis pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, laivo savininkas arba jo atstovas kompetentingoms Kiribačio valdžios institucijoms praneša į atitinkamą laivą priimtų vietos jūreivių vardus ir pavardes, nurodydamas jų pareigas įguloje.

5.   Į ES žvejybos laivus priimtiems jūreiviams be apribojimų taikoma Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinių darbo principų ir teisių deklaracija. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas ir veiksmingu teisės į kolektyvines derybas pripažinimu bei diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.

6.   Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sudarytas Kiribačio jūreivių darbo sutartis, kurių kopija perduodama pasirašiusiems asmenims, sudaro laivų savininkų atstovas (-ai) ir jūreiviai bei (arba) jų profesinės sąjungos arba atstovai konsultuodamiesi su Kiribačio jūrų reikalų institucija. Šios sutartys užtikrina jūreiviams jiems taikomas socialines garantijas, įskaitant draudimą mirties, ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju.

7.   Atlyginimą jūreiviams moka laivo savininkai. Atlyginimas yra nustatomas prieš išduodant licenciją bendru laivų savininkų arba jų atstovų ir atitinkamos AKR valstybės valdžios institucijų sprendimu. Tačiau vietos jūreivių atlyginimo sąlygos negali būti blogesnės nei taikomos Kiribačio laivų įguloms ir bet kokiu atveju negali būti blogesnės už TDO normas.

8.   Visi Bendrijos laivuose įdarbinti jūreiviai dieną prieš pasiūlytą jų priėmimo į laivą datą prisistato paskirto laivo kapitonui. Jei jūreivis neatvyksta numatytą jo priėmimo į laivą dieną ir valandą, laivo savininkas yra savaime atleidžiamas nuo įpareigojimo priimti tą jūreivį į laivą.

9.   Tačiau, jei dėl 8 dalyje nenurodytų priežasčių į laivą nepriimami jokie AKR valstybių jūreiviai, atitinkamų Bendrijos laivų savininkai privalo sumokėti nustatyto dydžio 20 EUR sumą už kiekvieną žvejybos reiso į atitinkamos AKR valstybės vandenis dieną. Ši suma yra sumokama ne vėliau kaip iki šio priedo I skyriaus 2 skirsnio 6 dalyje nustatyto termino. Laivui įplaukus į Kiribačio IEZ, Bendrijos laivų savininkai praneša laive esančių AKR valstybių jūreivių skaičių.

10.   Šios lėšos yra skiriamos vietos jūreiviams mokyti ir yra pervedamos į atitinkamos AKR valstybės valdžios institucijų nurodytą sąskaitą.

V SKYRIUS

TECHNINĖS PRIEMONĖS

Laivai turi laikytis Vakarų ir Vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos priimtų priemonių ir rekomendacijų regionui dėl žvejybos įrankių, jų techninių reikalavimų ir visų kitų jų žvejybos veiklai taikytinų techninių priemonių.

VI SKYRIUS

STEBĖTOJAI

1.   Registracijos metu visi Bendrijos laivai sumoka 400 EUR, padarius visus atskaitymus, į „Žuvininkystės stebėtojų projekto fondą“, apmokėjimą pervesdami į Kiribačio Vyriausybės sąskaitą Nr. 4 pagal protokolo 2 straipsnio 7 dalį.

2.   Laivai, kuriems pagal Susitarimą leidžiama žvejoti Kiribačio vandenyse, priima Vakarų ir Vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos paskirtus stebėtojus toliau nurodytomis sąlygomis:

Vakarų ir Vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijai paprašius, Bendrijos laivai priima šios organizacijos paskirtą stebėtoją, kurio užduotis – tikrinti Kiribačio vandenyse sužvejotus kiekius,

Vakarų ir Vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija sudaro laivų, į kuriuos turi būti priimtas stebėtojas, sąrašą ir į laivus paskirtų stebėtojų sąrašą. Šie sąrašai nuolat atnaujinami. Europos Komisijai sąrašai pateikiami tik juos sudarius, o vėliau – kas tris mėnesius, jei jie atnaujinami,

Vakarų ir Vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija atitinkamiems laivų savininkams arba jų atstovams praneša laivui paskirto stebėtojo vardą ir pavardę tuo metu, kai išduodama licencija, arba ne vėliau kaip 15 dienų prieš numatytą stebėtojo priėmimo į laivą datą.

3.   Stebėtojas laive būna vieną žvejybos reisą. Tačiau, Vakarų ir Vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijai aiškiai paprašius, stebėtojas laive gali būti kelis reisus, priklausomai nuo konkrečiam laivui numatytos vidutinės reiso trukmės. Vakarų ir Vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija tokį prašymą pateikia, kai pranešami konkrečiam laivui paskirto stebėtojo vardas ir pavardė.

4.   Dėl stebėtojų priėmimo į laivą sąlygų susitaria laivo savininkai arba jų atstovai ir Vakarų ir Vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija.

5.   Stebėtojas į laivą įlipa laivo savininko pasirinktame uoste pirmojo reiso Kiribačio vandenyse pradžioje po to, kai yra praneštas paskirtų laivų sąrašas.

6.   Atitinkamų laivų savininkai per dvi savaites ir įspėję apie tai prieš dešimt dienų praneša datas ir paregionio uostus, kuriuose numatė priimti stebėtojus.

7.   Jei stebėtojas į laivą priimamas paregioniui nepriklausančiame uoste, stebėtojo kelionės išlaidas padengia laivo savininkas. Jei laivas, kuriame yra regioninis stebėtojas, išplaukia iš regioninių vandenų, imamasi visų būtinų priemonių, kad stebėtojas kuo greičiau galėtų sugrįžti į regioną, o išlaidas padengia laivo savininkas.

8.   Jeigu stebėtojas nepasirodo sutartu laiku ir sutartoje vietoje per dvylika valandų nuo sutarto laiko, laivo savininkas savaime atleidžiamas nuo įsipareigojimo priimti stebėtoją į laivą.

9.   Su stebėtoju laive elgiamasi kaip su pareigūnu. Jis atlieka tokias užduotis:

stebi laivų žvejybos veiklą,

tikrina žvejybos operacijas vykdančių laivų padėtį,

ima biologinius ėminius pagal mokslines programas,

registruoja naudojamus žvejybos įrankius,

tikrina į laivo žurnalą įrašytus Kiribačio vandenyse sužvejotų kiekių duomenis,

tikrina priegaudos procentinę dalį ir įvertina į jūrą išmetamų pardavimui tinkamų pelekinių žuvų rūšių kiekį,

laivui žvejojant Kiribačio vandenyse, kartą per savaitę tinkamomis priemonėmis praneša žvejybos duomenis, įskaitant laive esančius sužvejotus kiekius ir priegaudą.

10.   Kapitonas imasi visų jam įgaliojimais suteiktų priemonių, siekdamas užtikrinti savo pareigas atliekančio stebėtojo fizinį ir psichologinį saugumą.

11.   Kiek įmanoma, stebėtojui suteikiamos visos priemonės, reikalingos pareigoms vykdyti. Kapitonas jam suteikia galimybę naudotis jo užduočių vykdymui reikalingomis ryšių priemonėmis, susipažinti su dokumentais, tiesiogiai susijusiais su laivo žvejybos veikla, ypač įskaitant laivo žurnalą ir navigacijos knygą, ir patekti į tas laivo dalis, kurios būtinos, kad būtų galima lengviau atlikti stebėjimo užduotis.

12.   Būdamas laive stebėtojas:

privalo imtis visų reikalingų veiksmų tam, kad užtikrintų, jog sąlygos, pagal kurias jis priimamas į laivą, ir jo buvimas laive nenutrauktų žvejybos operacijų ir netrukdytų jų vykdyti,

privalo tausoti laive esantį turtą ir įrangą bei paisyti visų laivui priklausančių dokumentų konfidencialumo.

13.   Stebėjimo laikotarpio pabaigoje ir prieš išvykdamas iš laivo stebėtojas parengia veiklos ataskaitą, kuri yra perduodama Vakarų ir Vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijai, o jos kopija – laivo kapitonui.

14.   Laivų savininkai padengia stebėtojų apgyvendinimo ir maitinimo išlaidas; apgyvendinimo ir maitinimo sąlygos yra tokios pat kaip pareigūnų ir atitinka praktines laivo galimybes.

15.   Stebėtojų atlyginimą ir socialines įmokas moka Vakarų ir Vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija.

16.   Šalys kuo skubiau konsultuojasi tarpusavyje ir su suinteresuotomis trečiosiomis šalimis dėl regioninių stebėtojų sistemos nustatymo ir kompetentingos regioninės žuvininkystės organizacijos parinkimo. Kol įgyvendinama regioninių stebėtojų sistema, laivai, kuriems pagal Susitarimą leidžiama žvejoti Kiribačio vandenyse, vietoj regioninių stebėtojų priima stebėtojus, paskirtus kompetentingų Kiribačio valdžios institucijų pagal pirmiau nustatytas taisykles.

VII SKYRIUS

KONTROLĖ

1.   Europos bendrija atnaujina laivų, kuriems pagal šį protokolą yra išduota žvejybos licencija, sąrašą. Šis sąrašas, tik jį sudarius ir kiekvieną kartą atnaujinus, yra perduodamas už žvejybos kontrolę atsakingoms Kiribačio valdžios institucijoms.

2.   Įplaukimas į zoną ir išplaukimas iš jos

Bendrijos laivai ne vėliau kaip prieš tris valandas praneša už žvejybos kontrolę atsakingoms kompetentingoms Kiribačio valdžios institucijoms apie savo ketinimą įplaukti į Kiribačio žvejybos zoną arba iš jos išplaukti, kaip aprašyta IV priedėlyje. Jie taip pat deklaruoja laive esančius visus sužvejotus kiekius ir žuvų rūšis.

Pranešdami apie išplaukimą, laivai nurodo ir savo buvimo vietą. Pageidautina, kad ši informacija būtų siunčiama faksu, o jei laive jo nėra, perduodami radijo bangomis ir elektroniniu paštu.

Nustačius, kad laivas žvejoja apie tai nepranešęs kompetentingai Kiribačio valdžios institucijai, laikoma, kad jis pažeidė teisės aktus.

Fakso ir telefono numeriai bei el. pašto adresas laivui taip pat pateikiami žvejybos licencijos išdavimo metu.

3.   Kontrolės tvarka

Kiribačio vandenyse žvejybos veikla užsiimančių Bendrijos žvejybos laivų kapitonai leidžia ir padeda už žvejybos veiklos patikrinimus ir kontrolę atsakingiems Kiribačio pareigūnams patekti į laivą ir atlikti savo užduotis.

Šie pareigūnai laive praleidžia ne daugiau laiko nei yra būtina užduotims atlikti.

Atlikus patikrinimą ir kontrolę, kapitonui išduodama pažyma.

4.   Laivų žymėjimas

Bendrijos laivai turi būti pažymėti JT MŽŪO taisykles atitinkančiais išoriniais ženklais.

5.   Palydovinis stebėjimas

Visi pagal šį Susitarimą žvejojantys Bendrijos laivai bus stebimi naudojant palydovinį ryšį pagal V priedėlį. Šios nuostatos įsigalios dešimtą dieną po to, kai Kiribačio Vyriausybė Delegacijai Kiribatyje praneš, kad pradėjo veikti už Kiribačio žvejybos laivų palydovinį stebėjimą atsakinga institucija.

6.   Laivo sulaikymas apžiūrai

Kompetentingos Kiribačio valdžios institucijos ne vėliau kaip per 24 valandas informuoja vėliavos valstybę ir Europos Komisiją apie visus pažeidimus ir Bendrijos laivams taikomas sankcijas Kiribačio vandenyse.

Vėliavos valstybė ir Europos Komisija tuo pat metu gauna trumpą aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių laivas buvo sulaikytas apžiūrai, per kurią buvo konstatuotas pažeidimas, ataskaitą.

7.   Laivo sulaikymo apžiūrai protokolas

Laivo kapitonas turi pasirašyti Kiribačio kompetentingos valdžios institucijos surašytą protokolą.

Šis parašas nepažeidžia kapitono teisių arba galimybės imtis gynybos veiksmų dėl tariamo pažeidimo.

Kapitonas turi nuplukdyti laivą į Kiribačio valdžios institucijų nurodytą uostą. Jei pažeidimas nedidelis, kompetentinga Kiribačio valdžios institucija gali leisti sulaikytam laivui tęsti žvejybos veiklą.

8.   Laivo sulaikymo apžiūrai reguliavimas

Prieš pradedant teismo procedūrą, dėl įtariamo pažeidimo siekiama susitarti taikant kompromiso procedūrą. Ši procedūra baigiama ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo įplaukimo į uostą po laivo sulaikymo apžiūrai.

Jei taikoma kompromiso procedūra, mokėtina baudos suma yra nustatoma remiantis Kiribačio teisės aktais.

Jei nepavyksta susitarti kompromiso būdu ir atvejį toliau nagrinėja kompetentinga teismo institucija, laivo savininkas į kompetentingų Kiribačio valdžios institucijų nurodytą banko sąskaitą sumoka banko užstatą, nustatytą atsižvelgiant į laivo sulaikymo apžiūrai sąnaudas, baudų sumą ir į už pažeidimą atsakingų Šalių mokamas kompensacijas.

Banko užstato negalima atsiimti, kol nėra pasibaigęs teisminis nagrinėjimas. Jis grąžinamas, jei teisminis nagrinėjimas baigiamas be nuteisimo. Taip pat jei teismo sprendimu skiriama bauda yra mažesnė už banko užstatą, kompetentingos Kiribačio valdžios institucijos grąžina jo likutį.

Laivo sulaikymas panaikinamas ir jo įgulai leidžiama išplaukti iš uosto:

jei įvykdomi kompromiso procedūros metu nustatyti įpareigojimai,

jei pateikiamas c punkte nurodytas banko užstatas ir kompetentingos Kiribačio valdžios institucijos jį priima, laukiant teisminio nagrinėjimo pabaigos.

9.   Perkrovimas

Bendrijos laivai, pageidaujantys perkrauti sužvejotus kiekius Kiribačio vandenyse, šią operaciją atlieka Kiribačio uostų akvatorijose.

Tokių laivų savininkai ne vėliau kaip prieš 48 valandas turi kompetentingoms Kiribačio valdžios institucijoms pateikti informaciją pagal IV priedėlį.

Perkrovimas laikomas išvykimu iš Kiribačio žvejybos zonos. Todėl laivai kompetentingoms Kiribačio valdžios institucijoms privalo pateikti III A ir III B priedėlius atitinkančius laivo žurnalus ir pranešti apie savo ketinimus tęsti žvejybą Kiribačio žvejybos zonoje arba iš jos išplaukti.

Pirmiau išdėstytuose punktuose nenumatytos sužvejotų kiekių perkrovimo operacijos Kiribačio žvejybos zonoje yra draudžiamos. Už šios nuostatos pažeidimą taikomos galiojančiuose Kiribačio teisės aktuose numatytos sankcijos.

10.   Bendrijos žvejybos laivų, vykdančių iškrovimo arba perkrovimo operacijas Kiribačio uoste, kapitonai leidžia ir padeda Kiribačio inspektoriams tikrinti tokią veiklą. Užbaigus patikrinimą laivo kapitonui pateikiama patikrinimo ataskaitos kopija.

Priedėliai

I.

Paraiškos įregistruoti laivą Kiribačio Respublikos žvejybos laivų registre forma

II.

Žvejybos licencijos paraiškos forma

III A.

Ramiojo vandenyno pietiniame regione gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo žurnalas

III B.

Ramiojo vandenyno pietiniame regione ūdomis žvejojančio laivo žurnalas

IV.

Ataskaitos duomenys

V.

LSS protokolas

I priedėlis

Paraiškos įregistruoti laivą Kiribačio Respublikos žvejybos laivų registre forma

Image

Image

Image

II priedėlis

Žvejybos licencijos paraiškos forma

Image

III A priedėlis

Ramiojo vandenyno pietiniame regione gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo žurnalas

Image

III B priedėlis

Ramiojo vandenyno Pietiniame regione ūdomis žvejojančio laivo žurnalas

Image

IV priedėlis

PRANEŠIMO DUOMENYS

Pranešimai žuvininkystės departamento direktoriui

Tel. (686) 210 99, faks. (686) 211 20, el. paštas flue@mfmrd.gov.ki

1.   Pranešimas apie įplaukimą į zoną

24 valandos prieš įplaukiant į žvejybos zoną:

a)

pranešimo kodas (ZENT);

b)

registracijos arba licencijos numeris;

c)

radijo šaukinys arba atpažinimo raidės;

d)

įplaukimo data (DD–MM–MM);

e)

įplaukimo laikas (GMT);

f)

įplaukimo vieta;

g)

visas laive esantis žuvų kiekis pagal masę ir rūšis:

 

DRYŽIEJI TUNAI (SJ)___.__(t)

 

GELSVAPELEKIAI TUNAI (YF)___.__(t)

 

KITOS (OT)___.__(t),

pvz., ZENT/89TKS-PS001TN/JJAP2/11.10.89/0635Z/0230N;17610E/SK-510:YF-120:OT-10

2.   Pranešimas apie išplaukimą iš zonos

Nedelsiant po išplaukimo iš žvejybos zonos:

a)

pranešimo kodas (ZDEP);

b)

registracijos arba licencijos numeris;

c)

radijo šaukinys arba atpažinimo raidės;

d)

išplaukimo data;

e)

išplaukimo laikas (GMT);

f)

išplaukimo vieta;

g)

laive esantis žuvų kiekis pagal masę ir rūšis:

 

DRYŽIEJI TUNAI (SJ)___.__(t)

 

GELSVAPELEKIAI TUNAI (YF)___.__(t)

 

KITOS (OT)___.__(t);

h)

visas zonoje sužvejotas žuvų kiekis pagal masę ir rūšis (kaip laive esantis sužvejotų žuvų kiekis)

i)

visas žvejybos dienų skaičius (faktinis dienų, kuriomis zonoje buvo panaudoti žvejybos įrankiai, skaičius),

pvz., ZDEP/89TKS-PS001TN/JJAP2/21.10.89/1045Z/0125S;16730E/SJ-450:YF-190:OT-4/SJ-42:BE-70:OT-1/14

3.   Savaitės ataskaita apie buvimo vietą ir sužvejotą žuvų kiekį, kol laivas yra zonoje.

Kiekvieną antradienį, kol esama žvejybos zonoje, pranešus apie įplaukimą arba pateikus paskutinį savaitės pranešimą:

a)

pranešimo kodas (WPCR);

b)

registracijos arba licencijos numeris;

c)

radijo šaukinys arba atpažinimo raidės;

d)

pranešimo data (DD:MM:MM);

e)

buvimo vieta pranešimo pateikimo metu;

f)

sužvejotas žuvų kiekis po paskutinio pranešimo:

 

DRYŽIEJI TUNAI (SJ)___.__(t)

 

GELSVAPELEKIAI TUNAI (YF)___.__(t)

 

KITOS (OT)___.__(t);

g)

žvejybos dienų skaičius po paskutinio pranešimo,

pvz., WPCR/89TKS-PS001TN/JJAP2/11.12.89/0140N;16710W/SJ-23:YF-9:OT-2.0/7

4.   Įplaukimas į uostą, įskaitant įplaukimą perkrauti, apsirūpinti maisto atsargomis, išleisti įgulą arba dėl nepaprastosios padėties.

Ne vėliau kaip 48 valandos iki laivui įplaukiant į uostą:

a)

pranešimo kodas (PENT);

b)

registracijos arba licencijos numeris;

c)

radijo šaukinys arba atpažinimo raidės;

d)

pranešimo pateikimo data (DD:MM:MM);

e)

buvimo vieta pranešimo pateikimo metu;

f)

uosto pavadinimas;

g)

numatomas atvykimo laikas (LST) DDMM:hhmm;

h)

laive esantis žuvų kiekis pagal masę ir rūšis:

 

DRYŽIEJI TUNAI (SJ)___.__(t)

 

GELSVAPELEKIAI TUNAI (YF)___.__(t)

 

KITOS (OT)___.__(t);

i)

atvykimo į uostą priežastis,

pvz., PENT/89TKS-PS001TN/JJAP2/24.12.89/0130S;17010E/BETIO/26.12:1600L/SJ-562:YF-150:OT-4/TRANSSHIPPING

5.   Išplaukimas iš uosto

Nedelsiant išplaukus iš uosto:

a)

pranešimo kodas (PDEP);

b)

registracijos arba licencijos numeris;

c)

radijo šaukinys arba atpažinimo raidės;

d)

pranešimo pateikimo data (GMT) DD–MM–MM;

e)

uosto pavadinimas;

f)

išplaukimo data ir laikas (LST) DD–MM–MM:hhmm

g)

laive esantis žuvų kiekis pagal masę ir rūšis:

 

DRYŽIEJI TUNAI (SJ)___.__(t)

 

GELSVAPELEKIAI TUNAI (YF)___.__(t)

 

KITOS (OT)___.__(t);

h)

kita paskirties vieta,

pvz., PDEP/89TKS-PS001TN/JJAP2/30.12.89/BETIO/29.12:1600L/SJ-0.0:YF-0.0:OT-4/FISHING GROUND

6.   Įplaukimas arba išplaukimas iš uždaros zonos

Ne vėliau kaip 12 valandų prieš įplaukiant ir nedelsiant išplaukus iš uždaros zonos:

a)

pranešimo tipas (ENCA įplaukimui ir DECA išplaukimui);

b)

registracijos arba licencijos numeris;

c)

radijo šaukinys arba atpažinimo raidės;

d)

ENCA arba DECA data;

e)

ENCA arba DECA laikas (GMT) DD–MM–MM:hhmm;

f)

ENCA arba DECA vieta (kampo minutės tikslumu);

g)

greitis ir kursas;

h)

ENCA priežastis,

pvz.: ENCA/89TKS-PS001TN/JJAP2/30.12.89:1645Z/0130S;17010E/7:320/ENTER PORT

7.   Pranešimas apie kuro papildymą

Ne vėliau kaip 24 valandos iki kuro atsargų papildymo iš licenciją turinčio tanklaivio:

a)

pranešimo tipas (FUEL);

b)

registracijos arba licencijos numeris;

c)

radijo šaukinys arba atpažinimo raidės;

d)

pranešimo pateikimo data (GMT);

e)

buvimo vieta pranešimo pateikimo metu (kampo minutės tikslumu);

f)

kuro kiekis laive (kilolitrais);

g)

numatoma bunkeravimosi data;

h)

numatoma bunkeravimosi vieta;

i)

tanklaivio pavadinimas,

pvz., FUEL/89TKS-PS001TN/JJAP2/06.02.90/0130S;17010E/35/08.02.90/0131S;17030E/CHEMSION

8.   Bunkeravimosi veiklos ataskaita

Nedelsiant po kuro atsargų papildymo iš licenciją turinčio tanklaivio.

a)

pranešimo tipas (BUNK);

b)

registracijos arba licencijos numeris;

c)

radijo šaukinys arba atpažinimo raidės;

d)

bunkeravimosi pradžios data ir laikas (GMT) DD–MM–MM:hhmm;

e)

bunkeravimosi pradžios vieta;

f)

gauto kuro kiekis kilolitrais;

g)

bunkeravimosi pabaigos laikas (GMT);

h)

bunkeravimosi užbaigimo vieta;

i)

tanklaivio pavadinimas,

pvz., BUNK/89TKS-S001TN/JJAP2/08.02.90:1200Z/0131S;17030E/160/08.02.90:1800Z/0131S;17035E/CRANE PHOENIX

9.   Pranešimas apie perkrovimą

Nedelsiant po perkrovimo į licenciją turintį transporterį leidimą turinčiame Kiribačio uoste.

a)

pranešimo tipas (TSHP);

b)

registracijos arba licencijos numeris;

c)

radijo šaukinys arba raidės;

d)

iškrovimo data (DD–MM–MM);

e)

iškrovimo uostas;

f)

perkrautas sužvejotas žuvų kiekis pagal masę ir rūšis:

 

DRYŽIEJI TUNAI (SJ) ___.__(t)

 

GELSVAPELEKIAI TUNAI (YF)___.__(t)

 

KITOS (OT)___.__(t)

g)

refrižeratorinio laivo pavadinimas;

h)

sužvejoto žuvų kiekio paskirties vieta,

pvz., TSHP/89TKS-PS001TN/JJAP2/11.12.89/BETIO/SJ-450:YF-150:OT-0.0/JAPANSTAR/PAGO PAGO

10.   Pranešimas apie baigimą

Per 48 valandas nuo reiso pabaigos iškrovus sužvejotą žuvų kiekį kituose žvejybos uostuose (ne Kiribatyje), įskaitant veiklos vykdymo uostą arba registracijos uostą.

a)

pranešimo tipas (COMP);

b)

laivo pavadinimas;

c)

licencijos numeris;

d)

radijo šaukinys arba atpažinimo raidės;

e)

iškrovimo data (DD–MM–MM);

f)

iškrautas sužvejotas žuvų kiekis pagal rūšis:

 

DRYŽIEJI TUNAI (SJ)___.__(t)

 

GELSVAPELEKIAI TUNAI (YF)___.__(t)

 

KITOS (OT)___.__(t);

g)

uosto pavadinimas,

pvz., COMP/89TKS-PS001TN/JJAP2/26.12.89/SJ-670:YF-65:OT-0.0/BETIO

V priedėlis

Protokolas (LSS)

Kiribačio IEZ žvejojančių Bendrijos žvejybos laivų palydovinio stebėjimo nuostatos

1.   Šio protokolo nuostatos papildo protokolą, kuriuo 2006 m. rugsėjo 16 d.–2012 m. rugsėjo 15 d. nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, numatyti Europos bendrijos ir Kiribačio Respublikos žvejybos partnerystės susitarime, ir taikomos remiantis jo priedo „VII skyrius – Kontrolė“ 5 punktu.

2.   Visi žvejybos laivai, kurių bendras ilgis yra didesnis kaip 15 metrų, žvejojantys pagal Europos bendrijos ir Kiribačio žvejybos susitarimą, jiems žvejojant Kiribačio IEZ, bus stebimi naudojant palydovinį ryšį.

Palydovinio stebėjimo tikslais Kiribačio valdžios institucijos perduoda Bendrijai Kiribačio IEZ koordinates (platumos ir ilgumos).

Kiribačio valdžios institucijos perduoda šiuos duomenis elektronine forma, išreikštus dešimtainiais laipsniais (WGS 84).

3.   Šalys keičiasi informacija apie X.25 adresus ir kontrolės centrų duomenų perdavimo elektroniniu būdu specifikacijas pagal 5–7 punktuose nustatytas sąlygas. Į šią informaciją įtraukiami tokie duomenys, jeigu jie yra: vardai ir pavardės, telefonų, teleksų ir faksų numeriai bei elektroninio pašto adresai (internetas arba X.400), kuriuos kontrolės centrai galės naudoti keisdamiesi bendrais pranešimais.

4.   Laivo buvimo vieta nustatoma ne didesne kaip 500 m paklaida ir 99 % pasikliautinumo intervalu.

5.   Jei laivas, žvejojantis pagal Susitarimą ir pagal Bendrijos teisės aktus stebimas naudojant palydovinį ryšį, įplaukia į Kiribačio IEZ, vėliavos valstybės kontrolės centras nedelsdamas ir ne rečiau nei kas tris valandas siunčia Kiribačio žvejybos stebėjimo centrui (ŽSC) laivo buvimo vietos ataskaitas (laivo identifikaciniai duomenys, ilguma, platuma, kursas ir greitis). Šie pranešimai laikomi buvimo vietos ataskaitomis.

6.   5 punkte nurodyti pranešimai yra perduodami elektroniniu būdu naudojant X.25 formatą, nepridedant papildomo protokolo. Šie pranešimai pateikiami realiuoju laiku, laikantis II lentelėje nustatyto formato.

7.   Jei žvejybos laive įdiegta palydovinio stebėjimo įranga neveikia tinkamai arba sugenda, laivo kapitonas laiku faksu perduoda 5 punkte nustatytą informaciją vėliavos valstybės kontrolės centrui ir Kiribačio ŽSC. Tokiomis aplinkybėmis būtina siųsti bendrąją buvimo vietos ataskaitą kas aštuonias valandas. Į šią bendrąją buvimo vietos ataskaitą įtraukiamos kas tris valandas laivo kapitono užregistruotos buvimo vietos ataskaitos, laikantis 5 punkte nustatytų reikalavimų.

Vėliavos valstybės kontrolės centras šiuos pranešimus nedelsdamas nusiunčia Kiribačio ŽSC. Sugedusi įranga turi būti pataisyta arba pakeista kita ne vėliau kaip per vieną mėnesį. Šiam terminui praėjus laivas privalo išplaukti iš Kiribačio IEZ.

8.   Vėliavos valstybių kontrolės centrai stebi savo laivų judėjimą Kiribačio vandenyse. Jei laivai nėra stebimi nustatytomis sąlygomis, apie šį faktą nedelsiant informuojamas Kiribačio ŽSC ir taikoma 7 punkte numatyta procedūra.

9.   Jei Kiribačio ŽSC nustato, kad vėliavos valstybė neperduoda 5 punkte nurodytos informacijos, apie tai nedelsiant pranešama kompetentingoms Europos Komisijos tarnyboms.

10.   Stebėjimo duomenys pagal šias nuostatas kitai Šaliai suteikiami tik Kiribačio valdžios institucijų vykdomo Bendrijos laivyno, žvejojančio pagal Europos bendrijos ir Kiribačio susitarimą, kontrolės ir stebėjimo tikslais. Šie duomenys jokiomis aplinkybėmis negali būti perduoti kitoms šalims.

11.   Palydovinio stebėjimo sistemos programinė ir techninė įranga turi būti patikima, apsaugota nuo buvimo vietos klastojimo ir negali būti valdoma rankiniu būdu.

Sistema turi būti visiškai automatizuota ir nuolat veikianti nepriklausomai nuo aplinkos ir oro sąlygų. Draudžiama palydovinio stebėjimo sistemą sunaikinti, gadinti, išjungti arba sukelti jos trikdžius.

Laivų kapitonai užtikrina, kad:

duomenys nebūtų pakeisti,

palydovinio stebėjimo sistemos antenos (-ų) veikimui niekas netrukdytų,

nebūtų nutrūkęs palydovinio stebėjimo įrangos elektros maitinimas bei

palydovinio stebėjimo įranga nebūtų išmontuota.

12.   Šalys susitaria kitai Šaliai paprašius keistis informacija apie palydoviniam stebėjimui naudojamą įrangą, kad užtikrintų, kad visos įrangos dalys visapusiškai atitiktų kitos Šalies reikalavimus laikantis šių nuostatų.

13.   Bet koks dėl šių nuostatų aiškinimo arba taikymo kylantis ginčas sprendžiamas Šalims konsultuojantis tarpusavyje Susitarimo 9 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete.

14.   Šalys susitaria, kad prireikus šios nuostatos gali būti persvarstytos.

LSS pranešimų perdavimas Kiribačiui

Buvimo vietos ataskaita

Duomenys

Kodas

Privaloma (P)/Neprivaloma (N)

Pastabos

Pranešimo perdavimo pradžia

SR

P

Su sistema susiję duomenys – nurodoma registravimo pradžia

Gavėjas

AD

P

Su pranešimu susiję duomenys – gavėjas. Valstybės ISO Alpha 3 kodas

Siuntėjas

FR

P

Su pranešimu susiję duomenys – siuntėjas. Valstybės ISO Alpha 3 kodas

Vėliavos valstybė

FS

N

 

Pranešimo tipas

TM

P

Su pranešimu susiję duomenys – pranešimo tipas „POS“

Radijo šaukinys

RC

P

Su laivu susiję duomenys – tarptautinis laivo radijo šaukinys

Susitariančiosios šalies vidaus kodo numeris

IR

N

Su laivu susiję duomenys – susitariančiosios šalies unikalus numeris (vėliavos valstybės ISO-3 kodas ir numeris)

Išorės registracijos numeris

XR

P

Su laivu susiję duomenys – ant laivo borto esantis numeris

Platuma

LA

P

Su laivo buvimo vieta susiję duomenys – koordinatės laipsniais ir minutėmis Š/P DDMM (WGS-84)

Ilguma

LO

P

Su laivo buvimo vieta susiję duomenys – koordinatės laipsniais ir minutėmis R/V DDMM (WGS-84)

Kursas

CO

P

Laivo kursas 360° skalėje

Greitis

SP

P

Laivo greitis 0,1 mazgo tikslumu

Datos

DA

P

Su laivo buvimo vieta susiję duomenys – koordinačių registravimo data UTC (MMMM/MM/DD)

Laikas

TI

P

Su laivo buvimo vieta susiję duomenys – koordinačių registravimo laikas UTC (HHMM)

Pranešimo perdavimo pabaiga

ER

P

Su sistema susiję duomenys – nurodoma registravimo pabaiga

Šriftas: ISO 8859.1

Pateikiami duomenys išdėstomi taip:

dvigubas pasviras brūkšnys (//) ir kodas rašomi pranešimo pradžioje,

viengubu pasviru brūkšniu (/) yra atskiriami kodai ir duomenys.

Neprivalomi duomenys turi būti įterpti tarp įrašo pradžios ir pabaigos.

Kiribačio IEZ ribos

IEZ koordinatės

Kiribačio ŽSC koordinatės

ŽSC pavadinimas:

LSS tel.:

LSS faksas:

LSS el. paštas:

DSPG tel.:

DSPG faksas:

X25 adresas =

Pranešimas apie įplaukimą, išplaukimą:


7.8.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 205/35


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 894/2007

2007 m. liepos 23 d.

dėl San Tomė ir Prinsipės Demokratinės Respublikos ir Europos bendrijos žuvininkystės partnerystės susitarimo sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį kartu su 300 straipsnio 2 dalimi ir 300 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Parlamento nuomonę,

kadangi:

(1)

Bendrija ir San Tomė ir Prinsipės Demokratinė Respublika vedė derybas ir parafavo žuvininkystės partnerystės susitarimą, kuriuo Bendrijos žvejams suteikiamos žvejybos galimybės vandenyse, į kuriuos San Tomė ir Prinsipės Demokratinė Respublika turi suverenias teises arba kurie priklauso jos jurisdikcijai.

(2)

Bendrija yra suinteresuota minėto susitarimo patvirtinimu.

(3)

Turėtų būti nustatytas žvejybos galimybių paskirstymo valstybėms narėms būdas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

San Tomė ir Prinsipės Demokratinės Respublikos ir Europos bendrijos Žuvininkystės partnerystės susitarimas patvirtinamas Bendrijos vardu.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio reglamento.

2 straipsnis

Susitarimo protokole nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos taip:

Žvejybos kategorija

Laivo tipas

Valstybė narė

Licencijos arba kvota

Tunų žvejyba

Tunus žvejojantys seineriai šaldikliai:

Ispanija

13

Prancūzija

12

Tunų žvejyba

Paviršinėmis ūdomis žvejojantys laivai

Ispanija

13

Portugalija

5

Jeigu šių valstybių narių paraiškose licencijai gauti nurodytos žvejybos galimybės, nustatytos protokole, neišnaudojamos, Komisija gali atsižvelgti į bet kurios kitos valstybės narės pateiktas paraiškas licencijai gauti.

3 straipsnis

Valstybės narės, kurių laivai žvejoja pagal susitarimą, Komisijai praneša apie San Tomė ir Prinsipės žvejybos zonoje sužvejotą kiekvienų išteklių kiekį pagal 2001 m. kovo 14 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 500/2001, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93 taikymo taisykles dėl Bendrijos žvejybos laivų sugavimų trečiųjų šalių vandenyse ir atviroje jūroje kontrolės (1), numatytas taisykles.

4 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenis, įgaliotus pasirašyti susitarimą, kad jis taptų privalomas Bendrijai.

5 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2007 m. liepos 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. AMADO


(1)  OL L 73, 2001 3 15, p. 8.


San Tomė ir Prinsipės Demokratinės Respublikos ir Europos bendrijos

ŽUVININKYSTĖS PARTNERYSTĖS SUSITARIMAS

SAN TOMĖ IR PRINSIPĖS DEMOKRATINĖ RESPUBLIKA,

toliau – San Tomė ir Prinsipė,

ir

EUROPOS BENDRIJA,

toliau – Bendrija,

toliau abi – Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS į artimą Bendrijos ir San Tomė ir Prinsipės bendradarbiavimą, ypač pagal Kotonu Susitarimą, ir į jų abipusį norą tą bendradarbiavimą stiprinti,

ATSIŽVELGDAMOS į abiejų Šalių norą bendradarbiaujant skatinti atsakingą žuvininkystės išteklių naudojimą,

ATSIŽVELGDAMOS į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatas,

PASIRYŽUSIOS taikyti Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (toliau – TATAK (pranc. CICTA)) sprendimus ir rekomendacijas,

SUVOKDAMOS Maisto ir žemės ūkio organizacijos 1995 m. konferencijoje priimtame Atsakingos žuvininkystės kodekse nustatytų principų svarbą,

PASIRYŽUSIOS bendradarbiauti, atsižvelgdamos į abiejų Šalių interesus, kad įgyvendintų atsakingą žvejybą, užtikrinančią ilgalaikį gyvųjų jūros išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą,

ĮSITIKINUSIOS, kad toks bendradarbiavimas turi būti pagrįstas viena kitą papildančiomis iniciatyvomis ir priemonėmis, kurias Šalys, užtikrindamos politikos darnumą ir vieningas pastangas, įgyvendina kartu arba atskirai,

NUSPRENDUSIOS tuo tikslu palaikyti dialogą dėl San Tomė ir Prinsipės Vyriausybės priimtos žvejybos sektoriaus politikos bei nustatyti tinkamas priemones, užtikrinsiančias veiksmingą šios politikos įgyvendinimą ir ūkio subjektų bei visuomenės dalyvavimą šiame procese,

NORĖDAMOS nustatyti išsamias Bendrijos laivų žvejybą San Tomė ir Prinsipės vandenyse bei Bendrijos paramą atsakingai žuvininkystei tuose vandenyse sukurti reglamentuojančias taisykles ir sąlygas,

PASIRYŽUSIOS siekti artimesnio ekonominio bendradarbiavimo žuvininkystės pramonėje ir su ja susijusioje veikloje, tam tikslui kuriant ir plečiant bendras įmones, kurias sudaro abiejų Šalių įmonės,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Tema

Šiame Susitarime yra nustatomi principai, taisyklės ir procedūros, reguliuojantys:

ekonominį, finansinį, techninį ir mokslinį bendradarbiavimą žuvininkystės srityje, siekiant skatinti atsakingą žvejybą San Tomė ir Prinsipės žvejybos rajonuose, kad būtų užtikrintas žuvininkystės išteklių išsaugojimas ir tausojantis naudojimas, bei plėtoti San Tomė ir Prinsipės žuvininkystės sektorių,

Bendrijos žvejybos laivų naudojimosi San Tomė ir Prinsipės žvejybos rajonais sąlygas,

bendradarbiavimą, susijusį su žvejybos kontrolės San Tomė ir Prinsipės žvejybos rajonuose taisyklėmis, siekiant užtikrinti prieš tai išvardytų sąlygų laikymąsi, žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių efektyvumą ir kovą su nelegalia, nedeklaruota ir nereguliuojama žvejyba,

įmonių partnerystę, kurios tikslas – atsižvelgiant į bendrus interesus plėtoti su žvejybos sritimi susijusią ekonominę ir kitokią veiklą.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame Susitarime:

a)

San Tomė ir Prinsipės institucijos – San Tomė ir Prinsipės Vyriausybė;

b)

Bendrijos institucijos – Europos Komisija;

c)

San Tomė ir Prinsipės žvejybos zona – vandenys, į kuriuos San Tomė ir Prinsipė turi suverenias teises arba jurisdikciją žvejybos srityje;

d)

žvejybos laivas – tai laivas, turintis įrangą, skirtą komerciniam gyvųjų vandens išteklių naudojimui;

e)

Bendrijos laivas – su Bendrijos valstybės narės vėliava plaukiojantis ir Bendrijoje įregistruotas žvejybos laivas;

f)

jungtinė komisija – iš Bendrijos ir San Tomė ir Prinsipės atstovų sudaryta komisija, nurodyta šio Susitarimo 9 straipsnyje;

g)

perkrovimas – viso sugauto kiekio ar jo dalies iškrovimas iš vieno žvejybos laivo į kitą jūroje arba uoste;

h)

neįprastos aplinkybės – aplinkybės, išskyrus gamtos reiškinius, kurios nėra Šalių pagrįstos kontrolės dalis ir kurios užkertą kelią žvejybos veiklai San Tomė ir Prinsipės vandenyse;

i)

AKR šalių jūreiviai – Kotonu susitarimą pasirašiusios ne Europos šalies jūreiviai. Tuo remiantis, San Tomė ir Prinsipės jūreivis yra AKR šalių jūreivis;

j)

priegauda – bet koks 1982 m. Jungtinių Tautų Konvencijos 1 priede neišvardytų sugautų rūšių kiekis.

3 straipsnis

Susitarimo įgyvendinimo principai ir tikslai

1.   Šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žvejybą San Tomė ir Prinsipės žvejybos zonoje, vadovaudamosi tuose vandenyse žvejojančių laivynų tarpusavio nediskriminavimo principu ir nepažeisdamos to geografinio regiono besivystančių šalių susitarimų, įskaitant dvišalius žvejybos susitarimus.

2.   Šalys bendradarbiauja siekdamos įgyvendinti San Tomė ir Prinsipės Vyriausybės priimtą žvejybos sektoriaus politiką ir tam tikslui pradeda politinį dialogą dėl būtinų reformų. Prieš priimdamos priemones šioje srityje, jos konsultuojasi tarpusavyje.

3.   Šalys taip pat bendradarbiauja atlikdamos pagal šį susitarimą įgyvendintų priemonių, programų ir veiksmų nuolatinius bendrus ir vienašalius ex-ante bei ex-post vertinimus, kuriuos jos atlieka bendrai arba vienos jų iniciatyva.

4.   Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad šis Susitarimas būtų įgyvendintas vadovaujantis gero ekonominio ir socialinio valdymo principais ir atsižvelgiant į žuvininkystės išteklių būklę.

5.   AKR šalių jūrininkų įdarbinimą Bendrijos laivuose reglamentuoja Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, kuri be apribojimų taikoma atitinkamoms darbo sutartims ir bendroms įdarbinimo sąlygoms. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas ir veiksmingu teisės į kolektyvines darbuotojų derybas pripažinimu bei diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.

4 straipsnis

Bendradarbiavimas mokslo srityje

1.   Šio Susitarimo galiojimo laikotarpiu Bendrija ir San Tomė ir Prinsipė sieks stebėti išteklių būklės raidą San Tomė ir Prinsipės žvejybos zonoje.

2.   Remdamosi Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje (TATAK) priimtomis rekomendacijomis ir rezoliucijomis ir atsižvelgdamos į patikimiausią turimą mokslinę informaciją, šalys tariasi 9 straipsnyje numatytoje jungtinėje komisijoje ir atitinkamais atvejais mokslinio pobūdžio posėdyje bendru sutarimu priima priemones žuvininkystės išteklių, kurie įtakoja Bendrijos laivų veiklą, tausiam valdymui užtikrinti.

3.   Šalys įsipareigoja konsultuotis tarpusavyje tiesiogiai, taip pat ir parajonio lygmeniu COREP komitete (Gvinėjos įlankos regioninis žvejybos komitetas), arba kompetetingose tarptautinėse organizacijose, kad užtikrintų biologinių išteklių valdymą bei išsaugojimą Atlanto vandenyne, ir bendradarbiautų atliekant atitinkamus mokslinius tyrimus.

5 straipsnis

Bendrijos laivų žvejybos sąlygos San Tomė ir Prinsipės vandenyse

1.   San Tomė ir Prinsipė įsipareigoja leisti Bendrijos laivams užsiimti žvejybos veikla jos žvejybos zonoje pagal šio Susitarimo, įskaitant jo Protokolą ir priedą, nuostatas.

2.   Pagal šį Susitarimą vykdomai žvejybos veiklai taikomi San Tomė ir Prinsipėje galiojantys įstatymai ir teisės aktai. San Tomė ir Prinsipės valdžios institucijos Bendrijai praneša apie bet kokį minėtų įstatymų ir teisės aktų pakeitimą.

3.   San Tomė ir Prinsipė įsipareigoja imtis visų priemonių, kurių reikia veiksmingai taikant Protokole pateiktas žvejybos kontrolės nuostatas. Bendrijos laivai bendradarbiauja su San Tomė ir Prinsipės valdžios institucijomis, atsakingomis už šią kontrolę.

4.   Bendrija įsipareigoja imtis visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad jos laivai laikytųsi šio Susitarimo nuostatų ir San Tomė ir Prinsipei priklausančiuose vandenyse žvejybą reglamentuojančių įstatymų.

6 straipsnis

Licencijos

1.   Bendrijos laivai gali užsiimti žvejybos veikla San Tomė ir Prinsipės žvejybos zonoje tik tada, jei jie turi pagal šį Susitarimą ir prie jo pridėtą Protokolą išduotą žvejybos licenciją.

2.   Žvejybos licencijos suteikimo laivui tvarka, taikytini mokesčiai ir laivo savininkų atsiskaitymo būdas yra nustatomi Protokolo priede.

7 straipsnis

Finansinis įnašas

1.   Bendrija, laikydamasi Protokole ir priede nurodytų terminų ir sąlygų, skiria San Tomė ir Prinsipei finansinį įnašą. Šis vienkartinis įnašas nustatomas atsižvelgiant į du susijusius komponentus:

a)

Bendrijos laivams suteikiamas San Tomė ir Prinsipės žuvininkystės išteklių žvejybos galimybes San Tomė ir Prinsipės vandenyse ir

b)

Bendrijos finansinę paramą, skirtą atsakingai žvejybai skatinti ir žuvininkystės ištekliams tausiai naudoti San Tomė ir Prinsipės vandenyse.

2.   Pirmos dalies a punkte nurodyta finansinio įnašo dalis nustatoma atsižvelgiant į abipusiu Šalių sutikimu pagal Protokolą nustatytus tikslus, kurių turi būti siekiama San Tomė ir Prinsipės Vyriausybės nustatytoje žvejybos sektoriaus politikoje, ir į metines bei daugiametes šios politikos įgyvendinimo programas.

3.   Bendrijos skiriamas finansinis įnašas mokamas kiekvienais metais pagal Protokole nustatytas taisykles ir pagal šio Susitarimo bei Protokolo nuostatas, pagal kurias šio finansinio įnašo suma gali būti pakeista:

a)

dėl neįprastų aplinkybių;

b)

bendrai sutarus sumažinti Bendrijos laivams skirtas žvejybos galimybes, taikant atitinkamų išteklių valdymo priemones, kurios pagal patikimiausią mokslinę informaciją laikomos būtinomis siekiant išsaugoti ir tausiai naudoti išteklius;

c)

bendrai sutarus Bendrijos laivams padidinti žvejybos galimybes, jei pagal patikimiausią turimą mokslinę informaciją tai nepakenktų išteklių būklei;

d)

pakartotinai įvertinus žuvininkystės sektoriaus politikai San Tomė ir Prinsipės įgyvendinti skirtos finansinės paramos sąlygas, jei abiejų Šalių pateikti metinių ir daugiamečių programų rezultatai tai pateisina;

e)

denonsavus šį Susitarimą pagal 13 straipsnio nuostatas;

f)

sustabdžius šio Susitarimo taikymą pagal 12 straipsnio nuostatas.

8 straipsnis

Ūkio subjektų ir visuomenės bendradarbiavimo skatinimas

1.   Šalys skatina ekonominį, mokslinį ir techninį bendradarbiavimą žuvininkystės sektoriuje ir su juo susijusiuose sektoriuose. Jos tariasi tarpusavyje, siekdamos derinti įvairias šioje srityje numatytas priemones.

2.   Šalys įsipareigoja skatinti keitimąsi informacija apie žvejybos būdus ir įrankius, išsaugojimo būdus ir pramoninį žuvininkystės produktų perdirbimą.

3.   Šalys siekia kurti tinkamas sąlygas savo įmonių ryšiams technikos, ekonomikos ir prekybos srityse užmegzti, skatindamos verslo ir investicijų plėtrai palankios aplinkos kūrimą.

4.   Šalys ypač skatina kurti bendras įmones, kurios, atsižvelgdamos į abiejų Šalių interesus, nuosekliai laikytųsi San Tomė ir Prinsipėje bei Bendrijoje galiojančių teisės aktų.

9 straipsnis

Jungtinė komisija

1.   Šio susitarimo taikymui kontroliuoti įsteigiama jungtinė komisija. Jungtinė komisija atlieka šias funkcijas:

a)

kontroliuoja, kaip vykdomas, aiškinamas ir taikomas šis Susitarimas ir pirmiausia apibrėžia bei vertina 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų metinių ir daugiamečių programų įgyvendinimą;

b)

palaiko ryšius, būtinus sprendžiant abiems šalims svarbius žvejybos klausimus, ypač dėl sugaunamų kiekių statistinės analizės;

c)

yra draugiško ginčų dėl Susitarimo aiškinimo ir įgyvendinimo sprendimo forumas;

d)

prireikus iš naujo įvertina žvejybos galimybių apimtį ir atitinkamai finansinį įnašą;

e)

atlieka visas kitas funkcijas, kurias bendru sutarimu jam skiria Šalys.

2.   Jungtinė komisija renkasi ne rečiau kaip kartą per metus pakaitomis Bendrijoje ir San Tomė ir Prinsipėje, jai pirmininkauja ta Šalis, kurioje vyksta susirinkimas. Vienos iš Šalių prašymu jungtinė komisija šaukia specialų posėdį.

10 straipsnis

Geografinė teritorija, kurioje taikomas susitarimas

Šis Susitarimas taikomas teritorijose, kuriose taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis pagal joje nustatytas sąlygas, ir San Tomė ir Prinsipės teritorijoje.

11 straipsnis

Trukmė

Šis Susitarimas taikomas 4 metus nuo jo įsigaliojimo dienos; jis savaime pratęsiamas ketverių metų laikotarpiams, jei nėra denonsuojamas pagal 13 straipsnio nuostatas.

12 straipsnis

Galiojimo sustabdymas

1.   Vienos iš Šalių iniciatyva šio Susitarimo taikymas gali būti sustabdytas, jei kyla rimtų nesutarimų dėl jame numatytų nuostatų taikymo. Norėdama sustabdyti Susitarimo taikymą, suinteresuotoji Šalis turi ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki tos dienos, kurią sustabdymas įsigaliotų, raštu pranešti apie savo ketinimą. Gavus tokį pranešimą, Šalys pradeda tarpusavio konsultacijas, siekdamos ginčą išspręsti draugiškai.

2.   7 straipsnyje minėto finansinio įnašo išmoka mažinama proporcingai ir prorata temporis, atsižvelgiant į sustabdymo trukmę.

13 straipsnis

Denonsavimas

1.   Bet kuri iš Šalių gali denonsuoti šį Susitarimą, susidarius neįprastoms aplinkybėms, pavyzdžiui, išsekus atitinkamiems žuvų ištekliams, nustačius, kad sumažėjo Bendrijos laivams suteiktų žvejybos galimybių išnaudojimo lygis, arba Šalims nesilaikant įsipareigojimų kovoti su neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba.

2.   Apie savo ketinimą denonsuoti susitarimą atitinkama Šalis kitai Šaliai praneša raštu iki pradinio laikotarpio pabaigos arba kiekvieno papildomo laikotarpio pabaigos likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams.

3.   Antroje dalyje minėto pranešimo pateikimas yra Šalių konsultacijų pradžia.

4.   7 straipsnyje nurodyto finansinio įnašo išmoka tais metais, kuriais įsigalioja Susitarimo denonsavimas, yra mažinama proporcingai ir prorata temporis.

14 straipsnis

Protokolas ir priedas

Protokolas ir priedas yra neatskiriama šio Susitarimo dalis.

15 straipsnis

Taikomos nacionalinės teisės nuostatos

San Tomė ir Prinsipės vandenyse veiklą vykdantiems Europos bendrijos žvejybos laivams yra taikomos San Tomė ir Prinsipėje galiojančios teisės nuostatos, nebent Susitarime, protokole, jo priede ir priedėliuose yra numatyta kitaip.

16 straipsnis

Panaikinimas

Šio Susitarimo įsigaliojimo dieną juo panaikinamas ir pakeičiamas 1984 m. vasario 25 d. įsigaliojęs Europos ekonominės bendrijos ir San Tomė ir Prinsipės Respublikos Susitarimas dėl žvejybos prie San Tomė ir Prinsipės krantų.

Tačiau Protokolas, nustatantis Europos bendrijos ir San Tomė ir Prinsipės Respublikos susitarime dėl žvejybos prie San Tomė ir Prinsipės krantų numatytas žvejybos galimybes ir finansinį įnašą laikotarpiui nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., toliau galioja to Protokolo 1 straipsnio 1 dalyje numatytą laikotarpį ir tampa neatskiriama šio Susitarimo dalimi.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis Susitarimas sudaromas dviem egzemplioriais anglų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis; visi tekstai yra autentiški. Susitarimas įsigalioja tą dieną, kai Šalys praneša viena kitai apie įsigaliojimui būtinų savo vidaus procedūrų užbaigimą.

PROTOKOLAS

nustatantis San Tomė ir Prinsipės Demokratinės Respublikos ir Europos bendrijos susitarime dėl ž vejybos prie San Tomė ir Prinsipės krantų numatytas žvejybos galimybes ir finansinį įnašą 2006 m. birželio 1 d.–2010 m. gegužės 31 d. laikotarpiui

1 straipsnis

Taikymo laikotarpis ir žvejybos galimybės

1.   Nuo 2006 m. birželio 1 d. ketverių metų laikotarpiui Susitarimo 5 straipsnyje numatytos žvejybos galimybės nustatomos taip:

Toli migruojančios rūšys (1982 m. Jungtinių Tautų konvencijos 1 priede išvardytos rūšys)

tunus žvejojantys seineriai šaldikliai: 25 laivai,

paviršinėmis ūdomis žvejojantys laivai: 18 laivų.

2.   1 dalis yra taikoma nepažeidžiant šio Protokolo 4 ir 5 straipsnių nuostatų.

3.   Su Europos bendrijos valstybių narių vėliava plaukiojantys laivai gali vykdyti žvejybos veiklą San Tomė ir Prinsipės žvejybos zonoje tik turėdami žvejybos licenciją, išduotą laikantis šio Protokolo ir šio Protokolo priede nurodytų sąlygų.

2 straipsnis

Finansinis įnašas. Mokėjimo tvarka

1.   Susitarimo 7 straipsnyje nurodytą finansinį įnašą 1 straipsnyje nurodytam laikotarpiui sudaro 552 500 EUR metinė suma, atitinkanti 8 500 t per metus orientacinį kiekį, ir 1 105 000 EUR per metus speciali suma, skirta San Tomė ir Prinsipės žvejybos sektoriaus politikos iniciatyvoms remti ir įgyvendinti. Ši speciali suma yra neatskiriama Susitarimo 7 straipsnyje nurodyto vienkartinio finansinio įnašo dalis.

2.   1 dalis yra taikoma, laikantis šio Protokolo 4, 5 ir 7 straipsnių nuostatų.

3.   1 dalyje nurodytas sumas, kurios bendrai sudėjus sudaro 663 000 EUR, Bendrija išmoka kasmet šio protokolo taikymo laikotarpiu.

4.   Jei Bendrijos laivais San Tomė ir Prinsipės vandenyse sužvejotas bendras kiekis viršija 8 500 t per metus, 552 500 EUR finansinis įnašas yra didinamas 65 eurais už kiekvieną papildomą sužvejotą toną. Tačiau metinė Bendrijos mokama suma negali būti daugiau nei du kartus didesnė už sumą, mokamą už orientacinį kiekį (t. y. 1 105 000 EUR). Jei Bendrijos laivais sužvejotas kiekis viršija kiekį, kuris atitinka dvigubą bendrą metinę sumą (17 000 tonų), suma už kiekį, kuriuo viršijama ši riba, išmokama kitais metais.

5.   1 dalyje nurodyta finansinio įnašo išmoka už pirmuosius metus mokama ne vėliau kaip 2007 m. gegužės 15 d., o už kitus metus – ne vėliau kaip 2007 m., 2008 m., 2009 m. liepos 31 d.

6.   Atsižvelgiant į 6 straipsnio nuostatas, šio įnašo paskirstymas yra išskirtinė San Tomė ir Prinsipės valdžios institucijų kompetencija.

7.   Finansinis įnašas pervedamas į San Tomė ir Prinsipės valstybinio iždo sąskaitą, atidarytą San Tomė ir Prinsipės valdžios institucijų nurodytoje finansų įstaigoje.

3 straipsnis

Bendradarbiavimas siekiant atsakingos žvejybos. Mokslinis bendradarbiavimas

1.   Šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žvejybą San Tomė ir Prinsipės vandenyse, vadovaudamosi įvairių tuose vandenyse žvejojančių laivynų tarpusavio nediskriminavimo principu.

2.   Šio Protokolo galiojimo laikotarpiu Bendrija ir San Tomė ir Prinsipės valdžios institucijos sieks stebėti išteklių būklės raidą San Tomė ir Prinsipės žvejybos zonoje.

3.   Šalys įsipareigoja skatinti bendradarbiavimą parajonio lygmeniu įgyvendinant atsakingą žvejybą, ypač COREP komitete.

4.   Kaip nustatyta susitarimo 4 straipsnyje, remdamosi Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje (TATAK) priimtomis rekomendacijomis ir rezoliucijomis ir atsižvelgdamos į patikimiausią turimą mokslinę informaciją, Šalys konsultuojasi tarpusavyje susitarimo 9 straipsnyje numatytoje jungtinėje komisijoje ir atitinkamais atvejais mokslinio pobūdžio posėdyje paregionio lygmeniu bendru sutarimu priima priemones žuvininkystės išteklių, įtakojančių Bendrijos laivų veiklą, tausiam valdymui užtikrinti.

4 straipsnis

Žvejybos galimybių persvarstymas bendru sutarimu

1.   1 straipsnyje nurodytos žvejybos galimybės bendru sutarimu gali būti padidintos, jei 3 straipsnio 4 dalyje nurodyto mokslinio pobūdžio posėdžio išvadomis šis padidinimas nepaveiks tausaus San Tomė ir Prinsipės išteklių valdymo. Tokiu atveju 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta 552 000 EUR finansinio įnašo dalis yra didinama proporcingai ir prorata temporis. Tačiau bendra Europos bendrijos mokamo finansinio įnašo, atitinkančio orientacinį kiekį, suma negali 552 500 EUR sumos viršyti daugiau nei dvigubai. Jei Bendrijos laivais per metus sužvejoti kiekiai dvigubai viršija 8 500 tonų kiekį (t. y. sudaro 17 000 tonas), suma už kiekį, kuriuo viršijama ši riba, išmokama kitais metais.

2.   Ir priešingai, jei Šalys susitaria patvirtinti 1 straipsnyje nustatytų žvejybos galimybių sumažinimą, finansinis įnašas mažinamas proporcingai ir prorata temporis.

3.   Žvejybos galimybių paskirstymas įvairių kategorijų laivams taip pat gali būti abiejų šalių bendru sutarimu po tarpusavio konsultacijų persvarstytas iš naujo, laikantis visų 3 straipsnyje nurodyto mokslinio pobūdžio posėdžio rekomendacijų dėl išteklių, kurie galėtų būti paveikti perskirsčius galimybes, valdymo. Šalys susitaria dėl atitinkamo finansinio įnašo koregavimo, jei to reikia perskirsčius žvejybos galimybes.

5 straipsnis

Naujos žvejybos galimybės

Jei Bendrijos žvejybos laivai yra suinteresuoti 1 straipsnyje nenurodyta žvejybos veikla, Bendrija, siekdama leidimo tokiai naujai veiklai konsultuojasi su San Tomė ir Prinsipe. Atitinkamais atvejais Šalys susitaria dėl tokioms naujoms žvejybos galimybėms taikytinų sąlygų ir, jei būtina, iš dalies pakeičia šį Protokolą ir jo priedą.

6 straipsnis

Finansinio įnašo mokėjimo sustabdymas ir persvarstymas esant neįprastoms aplinkybėms

1.   Susidarius neįprastoms aplinkybėms, išskyrus gamtos reiškinius, kurios užkerta kelią žvejybos veiklai San Tomė ir Prinsipės išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEE), Europos bendrija gali sustabdyti 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto finansinio įnašo mokėjimą. Sprendimas dėl sustabdymo priimamas abiems Šalims pasikonsultavus tarpusavyje per du mėnesius nuo vienos iš Šalių prašymo pateikimo ir su sąlyga, kad Europos bendrija mokėjimo sustabdymo metu jau yra pervedusi visą mokėtiną sumą.

2.   Finansinis įnašas vėl pradedamas mokėti, kai tik Šalys, pasikonsultavusios tarpusavyje, bendru sutarimu nustato, kad žvejybos veiklai kelią užkirtusių aplinkybių nebėra ir (arba) kad padėtis yra tinkama žvejybos veiklai toliau vykdyti.

3.   Bendrijos laivams išduotų licencijų, kurių galiojimas buvo sustabdytas drauge su finansinio įnašo mokėjimu, galiojimo laikas yra pratęsiamas tokiam pačiam laikotarpiui, kuriam buvo sustabdyta žvejybos veikla.

7 straipsnis

Atsakingos žvejybos skatinimas San Tomė ir Prinsipės vandenyse

1.   50 procentų (arba 331 500 EUR) visos 2 straipsnyje nustatyto finansinio įnašo sumos (663 000 EUR) kasmet skiriama iniciatyvoms, priimtoms pagal San Tomė ir Prinsipės Vyriausybės nustatytą žvejybos sektoriaus politiką, remti ir įgyvendinti.

San Tomė ir Prinsipė administruoja atitinkamą sumą, remdamasi abiejų Šalių sutikimu, atsižvelgiant į San Tomė ir Prinsipės žvejybos politikos dabartinius prioritetus, kuriais siekiama užtikrinti tausų ir atsakingą sektoriaus valdymą, nustatytais siektinais tikslais ir 2 dalyje nurodytomis susijusiomis metinėmis ir daugiametėmis programomis.

2.   San Tomė ir Prinsipei pasiūlius, siekdamos įgyvendinti 1 dalies nuostatas, Bendrija bei San Tomė ir Prinsipė Susitarimo 9 straipsnyje numatytoje jungtinėje komisijoje, įsigaliojus Protokolui ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio Protokolo įsigaliojimo, susitaria dėl daugiametės sektoriaus programos ir jos taikymo taisyklių, pirmiausia įskaitant:

a)

metines ir daugiametes gaires dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos finansinio įnašo procentinės dalies ir specialių išmokų kasmetinėms iniciatyvoms panaudojimo;

b)

metinius ir daugiamečius tikslus, kuriuos įgyvendinant būtų skatinama tausi ir atsakinga žvejyba, atsižvelgiant į San Tomė ir Prinsipės nustatytus nacionalinės žvejybos politikos arba kitų sričių politikos, susijusios su atsakingos ir tausios žvejybos skatinimu arba turinčios jam poveikio, prioritetus;

c)

kasmetinio rezultatų vertinimo kriterijus ir tvarką;

d)

šio straipsnio 1 dalyje numatyto viso finansinio įnašo sumos procentinės dalies, taikomos vėlesniais metais po pirmųjų šio Protokolo taikymo metų, galimą persvarstymą.

3.   Siūlymus keisti daugiametę sektoriaus programą arba kasmetinėms iniciatyvoms skirtų specialių sumų panaudojimą turi patvirtinti abi Šalys jungtinėje komisijoje.

4.   San Tomė ir Prinsipė kasmet skiria 1 dalyje nurodytą procentinę dalį atitinkančią sumą daugiametei programai įgyvendinti. Pirmaisiais Protokolo galiojimo metais apie šį paskirstymą turi būti pranešta Bendrijai tuo metu, kai jungtinėje komisijoje patvirtinama daugiametė sektoriaus programa. Apie paskirstymą visais kitais metais San Tomė ir Prinsipė Bendrijai praneša ne vėliau kaip prieš tai einančių Protokolo galiojimo metų gegužės 1 d.

5.   Europos bendrija gali prašyti šio protokolo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto finansinio įnašo koregavimo, kad daugiametės sektoriaus programos įgyvendinimui skirtų lėšų faktinė suma būtų pritaikyta pagal šios programos įgyvendinimo rezultatus, jei kasmetinis šių rezultatų įvertinimas tai pagrindžia.

8 straipsnis

Ginčai. Protokolo taikymo sustabdymas

1.   Šalių ginčai dėl šio Protokolo nuostatų aiškinimo ir atitinkamo taikymo sprendžiami Šalims konsultuojantis Susitarimo 9 straipsnyje numatytoje jungtinėje komisijoje, jei būtina, šaukiamas neeilinis posėdis.

2.   Nepažeidžiant 9 straipsnio nuostatų, Protokolo taikymas gali būti sustabdytas bet kurios šalies iniciatyva, jei nusprendžiama, kad tarp Šalių kilęs ginčas yra rimtas ir jei jungtinėje komisijoje vykusiose konsultacijose, numatytose 1 dalyje, jis nebuvo išspręstas draugiškai.

3.   Norėdama sustabdyti Protokolo taikymą, suinteresuota Šalis praneša raštu apie savo ketinimą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius nuo dienos, kurią turėtų būti sustabdytas Protokolo taikymas.

4.   Jei Protokolo taikymas sustabdomas, Šalys ir toliau konsultuojasi tarpusavyje, siekdamos draugiškai išspręsti ginčą. Jei draugiškas sprendimas randamas, Protokolą vėl pradedama taikyti ir finansinio įnašo suma yra proporcingai ir prorata temporis sumažinama, priklausomai nuo Protokolo taikymo sustabdymo trukmės.

9 straipsnis

Protokolo taikymo sustabdymas dėl nemokėjimo

Atsižvelgiant į 6 straipsnio nuostatas, Bendrijai neatlikus 2 straipsnyje nurodytų mokėjimų, šio Protokolo taikymas gali būti sustabdytas tokiomis sąlygomis:

a)

San Tomė ir Prinsipės kompetentingos valdžios institucijos Europos Komisijai praneša apie nesumokėjimą. Komisija atlieka būtinus patikrinimus ir, jei reikia, ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo minėto pranešimo gavimo atlieka šį mokėjimą.

b)

Jei mokėjimas nėra atliktas ir nėra pateiktas tinkamas nesumokėjimo paaiškinimas laikantis šio Protokolo 2 straipsnio 5 dalies terminų, San Tomė ir Prinsipės kompetentingos valdžios institucijos turi teisę sustabdyti Protokolo taikymą. Jos nedelsdamos apie tai informuoja Europos Komisiją.

c)

Protokolas vėl pradedamas taikyti, kai tik atliekamas atitinkamas mokėjimas.

10 straipsnis

Taikomos nacionalinės teisės nuostatos

San Tomė ir Prinsipės vandenyse veiklą vykdantiems Europos bendrijos žvejybos laivams yra taikomos San Tomė ir Prinsipėje galiojančios teisės nuostatos, nebent Susitarime arba šiame Protokole, jo priede ir priedėliuose yra numatyta kitaip.

11 straipsnis

Panaikinimas

Europos ekonominės bendrijos ir San Tomė ir Prinsipės Respublikos susitarimo dėl žvejybos prie San Tomė ir Prinsipės krantų priedas yra panaikinamas ir pakeičiamas šio Protokolo priedu.

12 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Šis Protokolas ir jo priedas įsigalioja tą dieną, kurią Šalys praneša viena kitai apie tam įsigaliojimui būtinų procedūrų užbaigimą.

2.   Jie taikomi nuo 2006 m. birželio 1 d.

PRIEDAS

Sąlygos, reglamentuojančios bendrijos laivų žvejybos veiklą San Tomė ir Prinsipės žvejybos zonoje

I SKYRIUS

PARAIŠKŲ LICENCIJAI GAUTI TEIKIMO IR LICENCIJŲ IŠDAVIMO FORMALUMAI

1 SKIRSNIS

Licencijų išdavimas

1.   Žvejybos San Tomė ir Prinsipės žvejybos zonoje licencija gali būti išduota tik reikalavimus atitinkantiems laivams.

2.   Kad laivas atitiktų reikalavimus, jo savininkui, kapitonui ir pačiam laivui negali būti uždrausta vykdyti žvejybos veiklą San Tomė ir Prinsipėje. Jie neturi būti padarę pažeidimų San Tomė ir Prinsipės valdžios institucijų atžvilgiu, t. y. turi būti atlikę visas ankstesnes savo prievoles, susijusias su žvejyba San Tomė ir Prinsipėje pagal susitarimus, sudarytus su Bendrija.

3.   Bendrijos kompetentingos institucijos už žvejybą atsakingai San Tomė ir Prinsipės ministerijai pateikia (elektroniniu būdu) paraišką dėl kiekvieno laivo, pageidaujančio žvejoti pagal susitarimą, ne vėliau kaip 15 darbo dienų iki licencijos galiojimo pradžios, prašomos paraiškoje.

4.   Paraiškos už žvejybą atsakingai ministerijai parengiamos pagal I priedėlyje pateiktą formos pavyzdį. San Tomė ir Prinsipės valdžios institucijos imasi visų reikiamų priemonių, kad licencijos paraiškos duomenys būtu apdorojami konfidencialiai. Šie duomenys bus naudojami tik įgyvendinant Žvejybos susitarimą.

5.   Prie paraiškos licencijai gauti pridedami tokie dokumentai:

įrodymas, kad buvo sumokėtas nustatyto dydžio avansas už licencijos galiojimo laikotarpį,

(kiti dokumentai ar pažymėjimai, kurių reikalaujama, remiantis specialiomis nuostatomis, pagal šį Protokolą taikytinomis atitinkamo tipo laivams.)

6.   Mokestis yra pervedamas į San Tomė ir Prinsipės valdžios institucijų nurodytą sąskaitą pagal Protokolo 2 straipsnio 7 dalį.

7.   Į šį mokestį įskaitomi visi nacionaliniai ir vietiniai mokesčiai, išskyrus uosto ir paslaugų mokesčius.

8.   Licencijos visiems laivams yra išduodamos per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai už žvejybą atsakinga San Tomė ir Prinsipės ministerija gauna visus 5 punkte nurodytus dokumentus; licencijos laivų savininkams arba jų atstovams yra perduodamos per Europos Komisijos delegaciją Gabone.

9.   Licencija išduodama konkrečiam laivui ir negali būti perleidžiama.

10.   Tačiau Europos Komisijai paprašius įrodytu force majeure atveju, vieno laivo licencija pakeičiama nauja kitam tokios pat Protokolo 1 straipsnyje nurodytos kategorijos laivui skirta licencija, nemokant naujo mokesčio. Šiuo atveju, nustatant, ar reikia mokėti papildomai, sužvejoti kiekiai skaičiuojami atsižvelgiant į bendrą abiejų laivų sužvejotą kiekį.

11.   Keičiamo laivo savininkas arba jo atstovas per Europos Komisijos delegaciją perduoda panaikintą licenciją už žvejybą atsakingai San Tomė ir Prinsipės ministerijai.

12.   Nauja licencija įsigalioja tą dieną, kai už žvejybą atsakingai San Tomė ir Prinsipės ministerijai grąžinama panaikinta licencija. Europos Komisijos delegacija Gabone informuojama apie licencijos perleidimą.

13.   Licencija visą laiką turi būti laive. Europos bendrija tvarko nuolat atnaujinamą laivų, kuriems prašoma išduoti šiame Protokole numatytą žvejybos licenciją, sąrašo projektą. Šį projektą sudarius ir kiekvieną kartą jį atnaujinus, jis pateikiamas San Tomė ir Prinsipės valdžios institucijoms. Gavusi Europos Komisijos San Tomė ir Prinsipės valstybei nusiųstus tokio sąrašo projektą ir pranešimą apie avanso mokėjimą, San Tomė ir Prinsipės kompetentinga valdžios institucija įtraukia laivą į laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašą, kuris perduodamas už žvejybos kontrolę atsakingai institucijai. Tokiu atveju laivo savininkas gali gauti patvirtintą šio sąrašo kopiją ir laikyti ją laive vietoj žvejybos licencijos, kol ši bus išduota.

2 SKIRSNIS

Licencijavimo sąlygos. Mokesčiai ir avansai

1.   Licencijos galioja vienerius metus. Jos gali būti pratęstos.

2.   Nustatytas mokestis San Tomė ir Prinsipės žvejybos zonoje tunus žvejojantiems seineriams ir paviršinėmis ūdomis žvejojantiems laivams yra 35 EUR už toną.

3.   Licencijos yra išduodamos, kai kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms pervedamos tokios nustatyto dydžio sumos:

5 250 EUR už vieną tunus žvejojantį seinerį suma, kuri atitinka mokesčius, mokėtinus už per metus sužvejotas 150 tonų;

1 925 EUR už vieną paviršinėmis ūdomis žvejojantį laivą suma, kuri atitinka mokesčius, mokėtinus už per metus sužvejotas 55 tonas.

4.   Valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 15 d. Europos Komisijai praneša ankstesniais metais sužvejotus kiekius tonomis, kuriuos patvirtina toliau 5 punkte nurodyti mokslo institutai.

5.   Galutinę už n metus mokėtinų mokesčių ataskaitą Europos Komisija parengia ne vėliau kaip iki n + 1 metų liepos 31 d., remdamasi laivų savininkų parengtomis ir mokslo institutų, įgaliotų tikrinti valstybių narių sužvejotų kiekių duomenis, patvirtintomis sužvejotų kiekių deklaracijomis; minėti institutai – tai IRD (Institut de Recherche pour le Développement), IEO (Instituto Español de Oceanografia) ir IPIMAR (Instituto Português de Investigaçao Maritima) tarpininkaujant Europos Komisijos delegacijai.

6.   Ataskaita tuo pačiu metu nusiunčiama San Tomė ir Prinsipės žuvininkystės ministerijai ir laivų savininkams.

7.   Kiekvieną papildomą mokėjimą, jei tokių bus (už 150 tonų viršijantį kiekį, sužvejotą tunus žvejojančio seinerio ir už 55 tonas viršijantį kiekį, sužvejotą paviršinėmis ūdomis žvejojančio laivo), laivų savininkai perves kompetentingoms San Tomė ir Prinsipės nacionalinėms valdžios institucijoms ne vėliau kaip n + 1 metų rugpjūčio 31 d. į šio skyriaus 1 skirsnio 6 dalyje nurodytą sąskaitą, mokėdami 35 EUR už vieną toną.

8.   Jeigu galutinėje ataskaitoje nurodyta suma yra mažesnė už šio skirsnio 3 punkte nurodytą avanso sumą, laivo savininkui likutis negrąžinamas.

II SKYRIUS

ŽVEJYBOS ZONOS

1.   Bendrijos tunus žvejojantys seineriai ir paviršinėmis ūdomis žvejojantys laivai gali vykdyti žvejybos veiklą vandenyse, kurie yra už 12 jūrmylių nuo bazinių linijų.

2.   Bet kokia žvejybos veikla be išimčių draudžiama zonoje, skirtoje bendram San Tomė ir Prinsipės bei Nigerijos naudojimui, kurios koordinatės nurodytos 3 priedėlyje.

III SKYRIUS

SUŽVEJOTŲ KIEKIŲ DEKLARAVIMO TVARKA

1.   Bendrijos laivų buvimo laikas San Tomė ir Prinsipės žvejybos zonoje šiame priede nustatytais tikslais yra apibrėžiamas taip:

laikotarpis nuo įplaukimo į San Tomė ir Prinsipės žvejybos zoną iki išplaukimo iš jos, arba

laikotarpis nuo įplaukimo į San Tomė ir Prinsipės žvejybos zoną iki perkrovimo arba (ir) iškrovimo San Tomė ir Prinsipėje.

2.   Laivai, kuriems pagal susitarimą leidžiama žvejoti San Tomė ir Prinsipės vandenyse, už žvejybą atsakingai San Tomė ir Prinsipės ministerijai praneša apie sužvejotus kiekius, kad ši valdžios institucija galėtų kontroliuoti sužvejojamus kiekius, kuriuos patvirtina kompetentingi mokslo institutai pagal šio priedo I skyriaus 2 skirsnio 4 punkte nurodytą procedūrą. Pranešimo apie sužvejotus kiekius taisyklės yra tokios:

2.1.

Vienerių metų licencijos galiojimo laikotarpiu, kaip nurodyta šio priedo I skyriaus 2 skirsnyje, deklaracijose nurodomi kiekvieno laivo reiso metu sužvejoti kiekiai. Popieriuje spausdinti deklaracijų originalai perduodami už žvejybą atsakingai San Tomė ir Prinsipės ministerijai per 45 dienas nuo paskutinio minėto laikotarpio reiso pabaigos.

2.2.

Laivai deklaruoja sužvejotus kiekius, naudodami atitinkamą formą laivo žurnale pagal 2 priedėlyje pateiktą pavyzdį. Pildant laivo žurnalą už laikotarpius, kuriais laivas nebuvo San Tomė ir Prinsipės žvejybos zonoje, reikia pažymėti „Ne San Tomė ir Prinsipės žvejybos zonoje“.

2.3.

Formos pildomos įskaitomai, jas pasirašo laivo kapitonas arba jo teisinis atstovas.

3.   Kurios nors Šalies prašymu gali būti sušaukta jungtinė komisija žvejybos veiklos duomenims palyginti.

4.   Tais atvejais, kai yra nesilaikoma šio skyriaus nuostatų, San Tomė ir Prinsipės Vyriausybė pasilieka teisę sustabdyti pažeidimą padariusio laivo licencijos galiojimą, kol bus atlikti formalumai ir laivui pritaikyti nuobaudą, numatytą galiojančiuose San Tomė ir Prinsipės teisės aktuose. Apie tai pranešama vėliavos valstybei narei ir Europos Komisijai.

IV SKYRIUS

PERKROVIMAS

Šalys bendradarbiauja siekdamos pagerinti perkrovimo San Tomė ir Prinsipės uostuose ir jų akvatorijose galimybes.

1.   Perkrovimas:

Bendrijos tunų žvejybos laivams, savanoriškai perkraunantiems sužvejotus kiekius San Tomė ir Prinsipės uostuose ar jų akvatorijose, priedo I skyriaus 2 skirsnio 2 dalyje nurodytas mokestis sumažinamas 5 EUR už San Tomė ir Prinsipės žvejybos zonoje sužvejotą toną.

Šis mechanizmas bus taikomas visiems Bendrijos laivams nuo pirmųjų šio Protokolo galiojimo metų, neviršijant 50 % galutinėje sužvejotų kiekių ataskaitoje (nurodytoje priedo III skyriuje) nurodytų sužvejotų kiekių.

2.   Perkrauto kiekio tonomis kontrolės taisyklės bus apibrėžtos pirmajame jungtinės komisijos posėdyje.

3.   Įvertinimas:

Finansinių paskatų lygis ir didžiausias galutinės sugautų kiekių ataskaitos procentas bus nustatytas jungtinėje komisijoje, priklausomai nuo atitinkamais metais perkrautų kiekių socialinio ekonominio poveikio.

V SKYRIUS

JŪREIVIŲ PRIĖMIMAS Į LAIVĄ

1.   Tunus žvejojančių seinerių ir paviršinėmis ūdomis žvejojančių laivų savininkai AKR šalių piliečius samdo pagal šias sąlygas ir apribojimus:

tunus žvejojančių seinerių laivyne tunų žvejybos trečiųjų šalių žvejybos zonose sezonu mažiausiai 20 % į laivus priimtų jūreivių yra AKR šalių kilmės,

paviršinėmis ūdomis žvejojančiame laivyne tunų žvejybos trečiųjų šalių žvejybos zonose sezonu mažiausiai 20 % į laivus priimtų jūreivių yra AKR šalių kilmės.

2.   Laivų savininkai stengiasi priimti papildomų San Tomė ir Prinsipės jūreivių.

3.   Į Bendrijos žvejybos laivus priimtiems jūreiviams be apribojimų taikoma Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinių darbo principų ir teisių deklaracija. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas ir veiksmingu teisės į kolektyvines darbuotojų derybas pripažinimu bei diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.

4.   AKR šalių jūreivių darbo kontraktus, kurių kopija pateikiama juos pasirašiusiems asmenims, sudaro laivų savininkų atstovas (-ai) ir jūreiviai bei (arba) jų profesinės sąjungos arba jų atstovai. Šios sutartys užtikrina jūreiviams jiems taikomas socialines garantijas, įskaitant draudimą mirties, ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju.

5.   Atlyginimą AKR jūreiviams moka laivo savininkas. Dėl atlyginimo bendrai tariasi ir jį nustato laivo savininkas ar jo atstovas (-ai) ir jūreiviai bei (arba) jų profesinės sąjungos arba jų atstovai. Tačiau AKR jūreivių apmokėjimo sąlygos negali būti blogesnės, nei atitinkamose jų šalyse laivų jūreiviams taikomos sąlygos, ir bet kokiu atveju ne žemesnės už TDO normas.

6.   Visi Bendrijos laivuose įdarbinti jūreiviai dieną prieš pasiūlytą jų priėmimo į laivą datą prisistato paskirto laivo kapitonui. Jei jūreivis neatvyksta numatytą jo priėmimo į laivą dieną ir valandą, laivo savininkas yra savaime atleidžiamas nuo įpareigojimo priimti tą jūreivį į laivą.

7.   Jei AKR jūreiviai į laivą nepriimami dėl priežasčių, nenurodytų pirmesnėje pastraipoje, atitinkamų Bendrijos laivų savininkai privalo už kiekvieną žvejybos reiso dieną San Tomė ir Prinsipės vandenyse sumokėti nustatytą 20 USD dydžio sumą. Ši suma išmokama ne vėliau kaip nustatyta šio priedo I skyriaus 2 skirsnio 7 punkte.

VI SKYRIUS

TECHNINĖS PRIEMONĖS

1.   Laivai turi laikytis TATAK priimtų priemonių ir rekomendacijų regionui dėl žvejybos įrankių, jų techninių reikalavimų ir visų kitų žvejybos veiklai taikytinų priemonių.

2.   Tunus žvejojantys seineriai visą turimą priegaudą perduoda San Tomės ir Prinsipės žuvininkystės direktoratui, kuris bus atsakingas už jos paėmimą ir iškrovimą.

3.   Abi Šalys susitaria bendru susitarimu pritarti mechanizmo, užtikrinančio efektyvų ankstesniojo punkto įgyvendinimą, įsteigimui arba rasti kitokį sprendimą per pirmąjį jungtinės komisijos, numatytos Susitarimo 9 straipsnyje, susirinkimą. Šiuo atžvilgiu jungtinė komisija nagrinėja visas įmanomas galimybes, taip pat ir atitinkamų seinerių prievolę mokėti metinį mokestį, lygų priegaudos vertės daliai, skiriamą San Tomės ir Prinsipės žuvininkystės direktorato fondui priekrantės žvejybai remti.

VII SKYRIUS

STEBĖTOJAI

1.   Laivai, kuriems pagal Susitarimą leidžiama žvejoti San Tomė ir Prinsipės vandenyse, priima kompetentingos regioninės žvejybos organizacijos (RŽO) paskirtus stebėtojus toliau nurodytomis sąlygomis:

1.1.

Kompetentingai valdžios institucijai prašant, Bendrijos laivai priima jos paskirtą stebėtoją, kurio užduotis – tikrinti San Tomė ir Prinsipės vandenyse sužvejotus kiekius.

1.2.

Kompetentinga valdžios institucija sudaro laivų, į kuriuos turi būti priimtas stebėtojas, sąrašą, ir į laivus paskirtų stebėtojų sąrašą. Šie sąrašai nuolat atnaujinami. Europos Komisijai sąrašai pateikiami, tik juos sudarius, o vėliau – kas tris mėnesius, jei jie atnaujinami.

1.3.

Kompetentinga valdžios institucija laivų savininkams arba jų atstovams praneša laivui paskirto stebėtojo vardą ir pavardę tuo metu, kai išduodama licencija arba ne vėliau kaip 15 dienų prieš numatytą stebėtojo priėmimo į laivą datą.

2.   Stebėtojas laive būna vieną reisą. Tačiau San Tomė ir Prinsipės kompetentingoms institucijoms aiškiai paprašius, stebėtojas laive gali būti kelis žvejybos reisus, priklausomai nuo laivo planuojamos vidutinės žvejybos reiso trukmės. Kompetentinga valdžios institucija tokį prašymą pateikia, kai praneša konkrečiam laivui paskirto stebėtojo vardą ir pavardę.

3.   Stebėtojo priėmimo į laivą sąlygas bendru sutarimu nustato laivo savininkas arba jo atstovas ir kompetentinga valdžios institucija.

4.   Stebėtojas į laivą įlipa laivo savininko pasirinktame uoste, pirmo reiso San Tomė ir Prinsipės žvejybos vandenyse, po to, kai yra praneštas paskirtų laivų sąrašas, pradžioje.

5.   Atitinkami laivų savininkai praneša apie subregioninius uostus ir datas, kuriomis stebėtojai bus priimti į laivą, per dvi savaites ir ne vėliau kaip prieš 10 dienų.

6.   Jei stebėtojas į laivą priimamas ne subregione, stebėtojo kelionės išlaidas padengia laivo savininkas. Jei laivas, kuriame yra stebėtojas iš regiono, išplaukia iš regioninės žvejybos zonos, imamasi visų būtinų priemonių, kad stebėtojas kuo greičiau galėtų sugrįžti į regioną, o išlaidas padengia laivo savininkas.

7.   Jeigu stebėtojas nepasirodo sutartu laiku ir sutartoje vietoje per dvylika valandų nuo sutarto laiko, laivo savininkas atleidžiamas nuo įsipareigojimo priimti stebėtoją į laivą.

8.   Su stebėtoju laive elgiamasi kaip su pareigūnu. Kol laivas vykdo veiklą San Tomė ir Prinsipės vandenyse, jis atlieka tokias užduotis:

8.1.

stebi laivų žvejybos veiklą;

8.2.

tikrina žvejybos operacijas vykdančių laivų padėtį;

8.3.

atlieka biologinių mėginių ėmimo operacijas pagal mokslo programas;

8.4.

registruoja naudojamus žvejybos įrankius;

8.5.

tikrina į laivo žurnalą įrašytus San Tomė ir Prinsipės vandenyse sužvejotų kiekių duomenis;

8.6.

tikrina priegaudos procentinę dalį ir įvertina į jūrą išmetamų pardavimui tinkamų žuvų rūšių kiekį;

8.7.

naudodamasis tam tinkančiomis priemonėmis, savo kompetentingai institucijai praneša žvejybos duomenis, įskaitant laive esančius sužvejotus kiekius ir priegaudą.

9.   Kapitonas imasi visų jam įgaliojimais suteiktų priemonių, siekdamas užtikrinti savo pareigas atliekančio stebėtojo fizinį ir psichologinį saugumą.

10.   Stebėtojui suteikiama visa reikalinga įranga pareigoms vykdyti. Kapitonas jam suteikia galimybę naudotis jo užduočių vykdymui reikalingomis ryšio priemonėmis, susipažinti su dokumentais, tiesiogiai susijusiais su laivo žvejybos veikla, įskaitant laivo žurnalą ir navigacijos knygą ir patekti į laivo dalis, būtinas, kad būtų lengviau atlikti užduotis.

11.   Būdamas laive, stebėtojas:

11.1.

privalo imtis visų reikalingų veiksmų tam, kad užtikrintų, jog sąlygos, pagal kurias jis priimamas į laivą, ir jo buvimas laive nenutrauktų žvejybos operacijų ir netrukdytų jų vykdyti;

11.2.

privalo tausoti laive esantį turtą ir įrangą bei paisyti visų laivui priklausančių dokumentų konfidencialumo.

12.   Pasibaigus stebėjimo laikui, prieš išvykdamas iš laivo stebėtojas parengia veiklos ataskaitą, kuri yra perduodama kompetentingoms valdžios institucijoms, Europos Komisijai nusiunčiant jos kopiją. Jis sąskaitą pasirašo stebint kapitonui, kuris gali pridėti jo manymu naudingų pastabų, arba pasirūpinti, kad tokios pastabos būtų pridėtos, ir po jomis pasirašo. Kai mokslinis stebėtojas palieka laivą, jis palieka kapitonui ataskaitos kopiją.

13.   Laivų savininkai padengia stebėtojų apgyvendinimo ir maitinimo išlaidas; apgyvendinimo ir maitinimo sąlygos yra tokios pat kaip pareigūnų ir atitinka praktines laivo galimybes.

14.   Stebėtojo atlyginimą ir socialines įmokas moka kompetentinga valdžios institucija.

15.   Šalys konsultuosis su trečiosiomis suinteresuotomis šalimis dėl regioninių stebėtojų sistemos apibrėžimo ir dėl kompetentingos regioninės žvejybos organizacijos parinkimo. Kol bus sukurta regioninių stebėtojų sistema, laivai, kuriems pagal Susitarimą leidžiama žvejoti San Tomė ir Prinsipės žvejybos zonoje, vietoje regioninių stebėtojų priims San Tomė ir Prinsipės kompetentingų valdžios institucijų paskirtus stebėtojus pagal pirmiau išdėstytas taisykles.

VIII SKYRIUS

KONTROLĖ

1.   Pagal šio priedo I skyriaus 1 skirsnio 13 punktą Europos bendrija tvarko laivų, kuriems, remiantis šio Protokolo nuostatomis, yra išduota žvejybos licencija, sąrašo projektą. Šis sąrašas, jį sudarius ir po kiekvieno atnaujinimo, yra pateikiamas San Tomė ir Prinsipės žuvininkystės ministerijai.

2.   Gavusi Europos Komisijos pakrantės valstybei nusiųstus tokio sąrašo projektą ir pranešimą apie avanso mokėjimą (kaip nurodyta šio priedo I skyriaus 2 skirsnio 3 punkte), San Tomė ir Prinsipės kompetentinga institucija įtraukia laivą į laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašą, kuris perduodamas už žvejybos kontrolę atsakingai institucijai. Tokiu atveju laivo savininkas gali gauti patvirtintą šio sąrašo kopiją ir laikyti ją laive vietoj žvejybos licencijos, kol ši bus išduota.

3.   Įplaukimas į zoną ir išplaukimas iš jos

3.1.

Bendrijos laivai ne vėliau kaip prieš 3 valandas praneša už žvejybos kontrolę atsakingoms kompetentingoms San Tomė ir Prinsipės valdžios institucijoms apie savo ketinimą įplaukti į San Tomė ir Prinsipės žvejybos zoną arba iš jos išplaukti; jie taip pat deklaruoja laive esančius sužvejotus kiekius ir žuvų rūšis.

3.2.

Pranešdami apie išplaukimą, laivai nurodo ir savo buvimo vietą. Pageidautina, kad šie pranešimai būtų siunčiami faksu (+ 239 222 828) arba elektroniniu paštu (dpescas1@cstome.net) arba, jei tokios galimybės nėra, radijo ryšiu (šaukinys: iki pietų nuo 8 iki 10 val. 12.00 Hz, po pietų nuo 14 iki 17 val. 8 634 Hz).

3.3.

Nustačius, kad laivas žvejoja apie tai nepranešęs San Tomė ir Prinsipės kompetentingai valdžios institucijai, laikoma, kad jis padarė pažeidimą.

3.4.

Fakso ir telefono numeriai bei el. pašto adresas taip pat pateikiami žvejybos licencijos išdavimo metu.

4.   Kontrolės procedūros

4.1.

San Tomė ir Prinsipės vandenyse žvejojančių Bendrijos laivų kapitonai sudaro galimybę ir padeda San Tomė ir Prinsipės pareigūnams, įgaliotiems atlikti žvejybos veiklos patikrinimus ir kontrolę, patekti į laivą ir atlikti savo užduotis.

4.2.

Pareigūnai laive praleidžia ne daugiau laiko nei yra būtina užduotims atlikti.

4.3.

Atlikus patikrinimą ir kontrolę, kapitonui įteikiama pažyma.

5.   Kontrolė naudojant palydovinį ryšį

5.1.

Pagal šį Susitarimą žvejojantys Bendrijos laivai yra stebimi naudojant palydovinį ryšį, laikantis 4 priedėlyje išdėstytų nuostatų. Šios nuostatos įsigalios dešimtą dieną po to, kai San Tomė ir Prinsipės Vyriausybė Europos Komisijos delegacijai Gabone praneš, kad pradėjo veikti San Tomė ir Prinsipės žvejybos stebėjimo centras (ŽSC).

6.   Laivo sulaikymas apžiūrai

6.1.

San Tomė ir Prinsipės kompetentingos valdžios institucijos ne vėliau, kaip per 24 valandas informuoja Europos Komisiją ir vėliavos valstybę apie Bendrijos laivo sulaikymą apžiūrai ir jam taikomas sankcijas San Tomė ir Prinsipės žvejybos vandenyse.

6.2.

Vėliavos valstybė ir Europos Komisija tuo pat metu gauna trumpą aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių laivas buvo sulaikytas apžiūrai, ataskaitą.

7.   Laivo sulaikymo apžiūrai protokolas

7.1.

Laivo kapitonas turi pasirašyti San Tomė ir Prinsipės kompetentingų valdžios institucijų surašytą pažeidimo Protokolą.

7.2.

Dokumento pasirašymas neatima iš kapitono gynimosi teisių, kuriomis jis gali pasinaudoti ginčydamas galimą pažeidimą, dėl kurio jis kaltinamas. Jei jis atsisako pasirašyti dokumentą, privalo raštu nurodyti motyvus, o inspektorius pažymi „atsisako pasirašyti“.

7.3.

Kapitonas turi nuplukdyti savo laivą į San Tomė ir Prinsipės institucijų nurodytą uostą. Nedidelio pažeidimo atveju San Tomė ir Prinsipės kompetentingos institucijos gali leisti sulaikytam laivui tęsti žvejybą.

8.   Suderinimo posėdis laivo sulaikymo atveju

8.1.

Prieš nusprendžiant imtis kokių nors priemonių laivo kapitono ar įgulos atžvilgiu, ar veiksmų dėl laivo krovinio ir įrangos, išskyrus veiksmus, būtinus išsaugoti įtariamo pažeidimo įrodymams, per vieną darbo dieną nuo pirmiau minėtos informacijos gavimo sušaukiamas Europos Komisijos delegacijos ir San Tomė ir Prinsipės kompetentingų institucijų suderinimo posėdis, kuriame, esant galimybei, dalyvauja atitinkamos valstybės narės atstovas.

8.2.

Suderinimo posėdyje šalys pasikeičia naudingais dokumentais arba informacija, kurie gali padėti išsiaiškinti konstatuotų faktų aplinkybes. Laivo savininkui arba jo atstovui pranešami suderinimo posėdžio rezultatai ir galimos priemonės, sąlygotos laivo apžiūros.

9.   Laivo sulaikymo apžiūrai reguliavimas

9.1.

Prieš pradedant teismo procedūrą, dėl įtariamo pažeidimo siekiama susitarti taikant kompromiso procedūrą. Ši procedūra baigiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laivo sulaikymo apžiūrai.

9.2.

Draugiško susitarimo atveju mokėtina baudos suma yra nustatoma, remiantis San Tomė ir Prinsipės teisės aktais.

9.3.

Jei nepavykta susitarti draugiškai ir bylą nagrinėja kompetentingas teismas, laivo savininkas turi pateikti banko užstatą, nustatytą atsižvelgiant į išlaidas, kurias sukelia laivo sulaikymas, taip pat į baudas ir kompensacijas už sukeltą žalą, skiriamas už pažeidimą atsakantiems asmenims, pervesdamas lėšas į San Tomė ir Prinsipės kompetentingų institucijų nurodytą banką.

9.4.

Banko užstato negalima atsiimti, kol nėra pasibaigusi teismo procedūra. Jis grąžinamas, jei procedūra baigiama be kaltinamojo nuosprendžio. Jei teismas nusprendžia skirti baudą, kuri yra mažesnė už pateiktą banko užstatą, San Tomė ir Prinsipės kompetentinga institucija grąžina jo likutį.

9.5.

Laivo sulaikymas panaikinamas ir jo įgulai leidžiama išplaukti iš uosto:

jei įvykdomi kompromiso procedūros metu nustatyti įpareigojimai,

arba pateikus banko užstatą, pirmiau minėtą 9.3 punkte, ir jį San Tomė ir Prinsipės kompetentingoms institucijoms priėmus, kol bus užbaigta teismo procedūra.

10.   Perkrovimai

10.1.

Bendrijos laivai, pageidaujantys perkrauti sužvejotus kiekius San Tomė ir Prinsipės vandenyse, šią operaciją atlieka San Tomė ir Prinsipės uostuose ar (ir) jų akvatorijose.

10.2.

Tokių laivų savininkai ne vėliau kaip prieš 24 valandas turi San Tomė ir Prinsipės kompetentingoms institucijoms pateikti tokią informaciją:

perkrovime dalyvaujančių žvejybos laivų pavadinimus,

krovininio laivo pavadinimą, TJO numerį ir vėliavos valstybę,

perkraunamų žuvų kiekį (tonomis pagal rūšis),

perkrovimo dieną ir vietą.

10.3.

Perkrovimas laikomas išvykimu iš San Tomė ir Prinsipės žvejybos zonos. Todėl laivų kapitonai San Tomė ir Prinsipės kompetentingoms valdžios institucijoms turi pateikti sužvejotų kiekių deklaracijas ir pranešti apie savo ketinimus tęsti žvejybą San Tomė ir Prinsipės žvejybos zonoje arba iš jos išplaukti.

10.4.

San Tomė ir Prinsipės žvejybos zonoje draudžiamos bet kokios sužvejotų kiekių perkrovimo operacijos, atliekamos nesilaikant prieš tai esančiuose punktuose išvardytų taisyklių. Už šios nuostatos pažeidimą taikomos galiojančiuose San Tomė ir Prinsipės teisės aktuose numatytos sankcijos.

11.   Laivų, atliekančių iškrovimo arba perkrovimo operacijas San Tomė ir Prinsipės uostuose, kapitonai sudaro galimybę ir padeda San Tomė ir Prinsipės inspektoriams atlikti šių operacijų kontrolę. Atlikus patikrinimą ir kontrolę uoste, laivo kapitonui įteikiama patikrinimo ir kontrolės ataskaitos kopija arba pažyma.

Priedėliai

1.

Paraiškos licencijai gauti forma

2.

TATAK laivo žurnalas

3.

Zonos, kurioje žvejoti draudžiama, koordinatės

4.

Stebėjimo naudojant palydovinį ryšį sistemai (LSS – laivo stebėjimo sistema) taikomos nuostatos ir San Tomė ir Prinsipės žvejybos zonos koordinatės

1 priedėlis

Image

Image

2 priedėlis

TATAK LAIVO ŽURNALAS TUNŲ ŽVEJYBAI

Image

3 priedėlis

Platuma

Ilguma

Laipsniai

Minutės

Sekundės

Laipsniai

Minutės

Sekundės

03

02

22

N

07

07

31

E

02

50

00

N

07

25

52

E

02

42

38

N

07

36

25

E

02

20

59

N

06

52

45

E

01

40

12

N

05

57

54

E

01

09

17

N

04

51

38

E

01

13

15

N

04

41

27

E

01

21

29

N

04

24

14

E

01

31

39

N

04

06

55

E

01

42

50

N

03

50

23

E

01

55

18

N

03

34

33

E

01

58

53

N

03

53

40

E

02

02

59

N

04

15

11

E

02

05

10

N

04

24

56

E

02

10

44

N

04

47

58

E

02

15

53

N

05

06

03

E

02

19

30

N

05

17

11

E

02

22

49

N

05

26

57

E

02

26

21

N

05

36

20

E

02

30

08

N

05

45

22

E

02

33

37

N

05

52

58

E

02

36

38

N

05

59

00

E

02

45

18

N

06

15

57

E

02

50

18

N

06

26

41

E

02

51

29

N

06

29

27

E

02

52

23

N

06

31

46

E

02

54

46

N

06

38

07

E

03

00

24

N

06

56

58

E

03

01

19

N

07

01

07

E

03

01

27

N

07

01

46

E

03

01

44

N

07

03

07

E

03

02

22

N

07

07

31

E

4 priedėlis

Protokolas (LSS)

Bendrijos žvejybos laivų, žvejojančių San Tomė ir Prinsipės IEZ, stebėjimo naudojant palydovinį ryšį nuostatos

1.   Šio Protokolo nuostatos papildo Protokolą, kuriuo 2006 m. birželio 1 d.–2010 m. gegužės 31 d. laikotarpiui nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, numatyti Europos bendrijos ir San Tomė ir Prinsipės Respublikos susitarime dėl žvejybos prie San Tomė ir Prinsipės krantų, ir yra taikomos remiantis jo priedo „VIII skyrius – Kontrolė“ 5 punktu.

2.   Visi žvejybos laivai, kurių bendras ilgis daugiau kaip 15 metrų, žvejojantys pagal EB ir San Tomė ir Prinsipės susitarimą, San Tomė ir Prinsipės IEZ bus stebimi naudojant palydovinį ryšį.

Tam, kad laivus būtų galima stebėti naudojant palydovinį ryšį, San Tomė ir Prinsipės valdžios institucijos perduoda Bendrijai San Tomė ir Prinsipės IEZ koordinates (platumos ir ilgumos).

San Tomė ir Prinsipės valdžios institucijos perduoda šiuos duomenis elektronine forma, išreikštus dešimtainiais laipsniais (WGS 84).

3.   Šalys pasikeis informacija apie X.25 adresus ir Kontrolės centrų keitimosi informacija elektroniniu būdu specifikacijas, laikantis 5 ir 7 punktuose nustatytų sąlygų. Į šią informaciją bus įtraukti, kiek tai įmanoma, pavardės, telefonų, teleksų ir faksų numeriai bei elektroninio pašto adresai (internetas arba X 400), kuriuos Kontrolės centrai galės naudoti keisdamiesi informacija.

4.   Laivo buvimo vieta nustatoma ne didesne kaip 500 m paklaida ir 99 % pasikliautinumo intervalu.

5.   Jei laivas, žvejojantis pagal Susitarimą ir pagal Bendrijos teisės aktus stebimas naudojant palydovinį ryšį, įplaukia į San Tomė ir Prinsipės IEZ, vėliavos valstybės Kontrolės centras nedelsdamas kas 3 valandas siunčia San Tomė ir Prinsipės žvejybos stebėjimo centrui (ŽSC – angl. FMC) laivo buvimo vietos ataskaitas (laivo identifikaciniai duomenys, ilguma, platuma, kryptis ir greitis). Šie pranešimai laikomi buvimo vietos ataskaitomis.

6.   5 punkte minimi pranešimai yra perduodami elektroniniu būdu naudojant X.25 formatą arba bet kurį kitą saugų protokolą. Šie pranešimai pateikiami faktiniu laiku, laikantis II lentelėje nurodytų formatų.

7.   Jei patiriama techninių trukdžių arba gedimų, kurie paveikia žvejybos laive įmontuotą nuolatinio stebėjimo naudojant palydovinį ryšį prietaisą, laivo kapitonas laiku faksu vėliavos valstybės Kontrolės centrui ir San Tomė ir Prinsipės ŽSC perduoda 5 punkte nurodytą informaciją. Esant šioms aplinkybėms, bendrąsias Laivo buvimo vietos ataskaitas reikia siųsti kas 9 valandas. Į šią bendrą buvimo vietos ataskaitą įtraukiamos kas 3 valandas kapitono užregistruotos buvimo vietos ataskaitos, nurodytos 5 punkte.

Vėliavos valstybės Kontrolės centras šiuos pranešimus nusiunčia San Tomė ir Prinsipės ŽSC. Sugedusi įranga turi būti pataisyta arba pakeista kita ne vėliau kaip per 1 mėnesį. Šiam terminui praėjus, laivas turi išplaukti iš San Tomė ir Prinsipės IEZ.

8.   Vėliavos valstybių kontrolės centrai stebi savo laivų judėjimą San Tomė ir Prinsipės vandenyse. Tais atvejais, kai laivai nėra stebimi nustatytomis sąlygomis, San Tomė ir Prinsipės ŽSC, kai tik toks faktas nustatomas, nedelsiant informuojamas ir pradedama taikyti 7 punkte numatyta procedūra.

9.   Jei San Tomė ir Prinsipės ŽSC nustato, kad vėliavos valstybė neteikia 5 punkte nurodytos informacijos, jis apie tai nedelsdamas praneša Europos Komisijos kompetentingoms tarnyboms.

10.   Stebėjimo duomenys pagal šias nuostatas kitai Šaliai bus suteikiami tik San Tomė ir Prinsipės valdžios institucijų vykdomo Bendrijos laivyno, žvejojančio pagal EB ir San Tomė ir Prinsipės susitarimą, kontrolės ir stebėjimo tikslais. Šie duomenys jokiomis aplinkybėmis negali būti perduoti kitoms šalims.

11.   Stebėjimo naudojant palydovinį ryšį sistemos programinė ir techninė įranga turi būti patikimos, apsaugotos nuo padėties buvimo vietos klastojimo ir negali būti valdomos rankiniu būdu.

Sistema turi būti visiškai automatizuota ir nuolat veikianti nepriklausomai nuo aplinkos ar klimato sąlygų. Draudžiama stebėjimo naudojant palydovinį ryšį sistemą sunaikinti, sugadinti, išjungti ar sukelti jos trikdžius.

Laivų kapitonai užtikrina, kad:

duomenys nėra pakeisti,

stebėjimo naudojant palydovinį ryšį sistemos antenos (-ų) veikimui niekas netrukdo,

nenutrūkęs stebėjimo naudojant palydovinį ryšį įrangos elektros maitinimas,

stebėjimo naudojant palydovinį ryšį įranga neišmontuota.

12.   Šalys susitaria, jei kita Šalis paprašo, keistis informacija apie stebėjimo naudojant palydovinį ryšį įrangą, siekdamos užtikrinti, kad visos įrangos dalys visapusiškai atitinka kitos Šalies reikalavimus, kai taikomos šios nuostatos.

13.   Bet koks dėl šių nuostatų aiškinimo ar taikymo kylantis ginčas sprendžiamas Šalims konsultuojantis tarpusavyje susitarimo 9 straipsnyje numatytoje jungtinėje komisijoje.

14.   Šalys susitaria, kad, jei reikia, šios nuostatos gali būti persvarstytos.

LSS pranešimų perdavimas San Tomė ir Prinsipei

Buvimo vietos ataskaita

Duomenys

Kodas

Privaloma (P)/Neprivaloma (N)

Pastabos

Registravimo pradžia

SR

P

Duomenys, susiję su sistema – nurodoma registravimo pradžia

Gavėjas

AD

P

Duomenys, susiję su pranešimu – gavėjas. Šalies ISO Alfa 3 kodas

Siuntėjas

FR

P

Duomenys, susiję su pranešimu – siuntėjas. Šalies ISO Alfa 3 kodas

Vėliavos valstybė

FS

N

 

Pranešimo tipas

TM

P

Duomenys, susiję su pranešimu – pranešimo tipas „POS“

Radijo šaukinys

RC

P

Duomenys, susiję su laivu – laivo tarptautinis radijo šaukinys

Susitariančios Šalies vidaus kodas

IR

N

Duomenys, susiję su laivu – Susitarimo šalies unikalus numeris (vėliavos valstybės ISO-3 kodas ir numeris)

Išorės registravimo numeris

XR

P

Duomenys, susiję su laivu – numeris, esantis ant laivo borto

Platuma

LA

P

Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinatės laipsniais ir minutėmis Š/P DD.ddd (WGS-84)

Ilguma

LO

P

Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinatės laipsniais ir minutėmis R/V DDD.ddd (WGS-84)

Kursas

CO

P

Laivo kursas 360° skalėje

Greitis

SP

P

Laivo greitis 0,1 mazgo tikslumu

Data

DA

P

Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinačių registravimo data UTC (MMMM/MM/DD)

Valanda

TI

P

Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinačių registravimo valanda UTC (VVMM)

Registravimo pabaiga

ER

P

Duomenys, susiję su sistema – nurodoma registravimo pabaiga

Šriftas: ISO 8859.1

Pateikiami duomenys išdėstomi taip:

dvigubas pasviras brūkšnys (//) ir kodas rašomi perdavimo pradžioje,

viengubu pasviru brūkšniu (/) yra atskiriami kodai ir duomenys.

Neprivalomi duomenys turi būti įterpti tarp įrašo pradžios ir pabaigos.

San Tomė ir Prinsipės IEZ ribos

IEZ koordinatės

San Tomė ir Prinsipės ŽSC koordinatės

ŽSC pavadinimas:

LSS tel.:

LSS faksas:

LSS el. paštas:

DSPG tel.:

DSPG faksas:

X25 adresas =

Pranešimas apie įplaukimą, išplaukimą:


II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Taryba

7.8.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 205/59


TARYBOS SPRENDIMAS

2007 m. liepos 23 d.

dėl Protokolo, nustatančio San Tomė ir Prinsipės Demokratinės Respublikos ir Europos bendrijos susitarime numatytas žvejybos galimybes ir finansinį įnašą 2006 m. birželio 1 d.–2010 m. gegužės 31 d. laikotarpiui, laikino taikymo sudarymo

(2007/532/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 300 straipsnio 2 dalį kartu su 37 straipsniu,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Bendrija ir San Tomė ir Prinsipės Demokratinė Respublika vedė derybas ir parafavo Žuvininkystės partnerystės susitarimą, kuriuo Bendrijos žvejams suteikiamos žvejybos galimybės vandenyse, į kuriuos San Tomė ir Prinsipės Demokratinė Respublika turi suverenias teises arba kurie priklauso jos jurisdikcijai.

(2)

Tikslinga užtikrinti galimybę vykdyti žvejybos veiklą nuo ankstesnio protokolo, nustatančio žvejybos galimybes prie San Tomė ir Prinsipės krantų, galiojimo pabaigos iki naujojo Protokolo, kuriuo nustatomos minėtame susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, įsigaliojimo.

(3)

Tuo tikslu Bendrija ir San Tomė ir Prinsipės Demokratinė Respublika parafavo susitarimą pasikeičiant laiškais dėl naujojo protokolo laikino taikymo.

(4)

Bendrija suinteresuota patvirtinti minėtą susitarimą pasikeičiant laiškais.

(5)

Turėtų būti nustatytas žvejybos galimybių paskirstymo valstybėms narėms būdas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Susitarimas pasikeičiant laiškais dėl Protokolo, nustatančio San Tomė ir Prinsipės Demokratinės Respublikos ir Europos bendrijos susitarime numatytas žvejybos galimybes ir finansinį įnašą 2006 m. birželio 1 d.–2010 m. gegužės 31 d. laikotarpiui, laikino taikymo yra patvirtinamas Bendrijos vardu.

Susitarimo pasikeičiant laiškais tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Susitarimas laikinai taikomas nuo 2006 m. birželio 1 d.

3 straipsnis

Žuvininkystės partnerystės susitarimo protokole nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos taip:

Žvejybos kategorija

Laivo tipas

Valstybė narė

Licencijos arba kvota

Tunų žvejyba

Tunus žvejojantys seineriai šaldikliai:

Ispanija

13

Prancūzija

12

Tunų žvejyba

Ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai

Ispanija

13

Portugalija

5

Jeigu šių valstybių narių paraiškose licencijai gauti nurodytos žvejybos galimybės, nustatytos Žuvininkystės partnerystės susitarimo protokole, neišnaudojamos, Komisija gali atsižvelgti į bet kurios kitos valstybės narės pateiktas paraiškas licencijai gauti.

4 straipsnis

Valstybės narės, kurių laivai žvejoja pagal susitarimą pasikeičiant laiškais, Komisijai praneša apie San Tomė ir Prinsipės žvejybos zonoje sužvejotą kiekvienų išteklių kiekį pagal 2001 m. kovo 14 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 500/2001, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93 taikymo taisykles dėl Bendrijos žvejybos laivų sugavimų trečiųjų šalių vandenyse ir atviroje jūroje kontrolės (1), numatytas taisykles.

5 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenis, įgaliotus pasirašyti susitarimą pasikeičiant laiškais, kad jis taptų privalomas Bendrijai.

Priimta Briuselyje 2007 m. liepos 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. AMADO


(1)  OL L 73, 2001 3 15, p. 8.


SUSITARIMAS

pasikeičiant laiškais dėl Protokolo, nustatančio San Tomė ir Prinsipės Demokratinės Respublikos ir Europos bendrijos susitarime numatytas žvejybos galimybes ir finansinį įnašą 2006 m. birželio 1 d.–2010 gegužės 31 d. laikotarpiui, laikino taikymo

Pone,

remiantis 2006 m. gegužės 25 d., ketvirtadienį, parafuotu Protokolu, nustatančiu žvejybos galimybes ir finansinį įnašą 2006 m. birželio 1 d.–2010 m. gegužės 31 d. laikotarpiui, turiu garbės Jums pranešti, kad San Tomė ir Prinsipės Demokratinė Respublika yra pasirengusi laikinai taikyti Protokolą nuo 2006 m. birželio 1 d., kol jis įsigalios pagal jo 12 straipsnį, su sąlyga, kad Europos bendrija pasirengusi padaryti tą patį.

Susitariama, kad tokiu atveju pirmoji Protokolo 2 straipsnyje nurodyto finansinio įnašo dalis bus sumokėta iki 2007 m. gegužės 15 d.

Būčiau dėkingas, jei galėtumėte patvirtinti, ar Europos bendrija pritaria tokiam laikinam taikymui.

Reiškiu Jums savo didžią pagarbą.

San Tomė ir Prinsipės Vyriausybės vardu

Pone,

Turiu garbės pranešti, kad gavau Jūsų šios dienos laišką, kuriame rašoma:

„remiantis 2006 m. gegužės 25 d., ketvirtadienį, parafuotu Protokolu, nustatančiu žvejybos galimybes ir finansinį įnašą 2006 m. birželio 1 d.–2010 m. gegužės 31 d. laikotarpiui, turiu garbės Jums pranešti, kad San Tomė ir Prinsipės Demokratinė Respublika yra pasirengusi laikinai taikyti Protokolą nuo 2006 m. birželio 1 d., kol jis įsigalios pagal jo 12 straipsnį, su sąlyga, kad Europos bendrija pasirengusi padaryti tą patį.

Susitariama, kad tokiu atveju pirmoji Protokolo 2 straipsnyje nurodyto finansinio įnašo dalis bus sumokėta iki 2007 m. gegužės 15 d.“

Turiu garbės patvirtinti, kad Europos bendrija pritaria tokiam laikinam taikymui.

Reiškiu Jums savo didžią pagarbą.

Europos Sąjungos Tarybos vardu


III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi

AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES VI ANTRAŠTINE DALIMI

7.8.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 205/63


TARYBOS SPRENDIMAS 2007/533/TVR

2007 m. birželio 12 d.

dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 30 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, 31 straipsnio 1 dalies a ir b punktus bei 34 straipsnio 2 dalies c punktą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Šengeno informacinė sistema (SIS), sukurta pagal 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo (2), įgyvendinimo (Šengeno konvencija) IV antraštinės dalies nuostatas, ir jos plėtotė SIS 1+, yra pagrindinė Šengeno acquis, integruotos į Europos Sąjungos teisinę sistemą, nuostatų taikymo priemonė.

(2)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2424/2001 (3) ir 2001 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimu 2001/886/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo (4) užduotis sukurti antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II) buvo pavesta Komisijai. Kaip nustatyta Šengeno konvencijoje, SIS II pakeis SIS.

(3)

Šis sprendimas yra būtinas teisinis pagrindas, reglamentuojantis SIS II Europos Sąjungos (ES) sutarties taikymo sričiai priskiriamais klausimais. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl SIS II sukūrimo, veikimo ir naudojimo (5) yra būtinas teisinis pagrindas, reglamentuojantis SIS II Europos bendrijos steigimo sutarties (EB sutartis) taikymo sričiai priskiriamais klausimais.

(4)

Tai, kad SIS II reglamentuoti būtiną teisinį pagrindą sudaro atskiri dokumentai, nedaro poveikio principui, pagal kurį SIS II laikoma viena bendra informacine sistema ir turi veikti kaip tokia sistema. Todėl tam tikros šių dokumentų nuostatos turėtų būti vienodos.

(5)

SIS II turėtų būti kompensacinė priemonė, padedanti išlaikyti aukšto lygio saugumą Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, remiant policijos įstaigų ir teisminių institucijų operatyvinį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose.

(6)

Būtina tiksliai apibūdinti SIS II tikslus, jos techninę struktūrą ir finansavimą, nustatyti taisykles dėl jos veikimo, naudojimo ir įsipareigojimų, duomenų, kuriuos reikia įvesti į sistemą, kategorijas, jų įvedimo tikslus ir kriterijus, institucijas, turinčias prieigos teisę prie duomenų, perspėjimų susiejimą ir tolimesnes taisykles dėl duomenų tvarkymo bei asmens duomenų apsaugos.

(7)

SIS II turėtų apimti centrinę sistemą (Centrinė SIS II) ir nacionalines sistemas. Centrinės SIS II ir susijusios Ryšių infrastruktūros veikimo išlaidos turėtų būti padengiamos iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto.

(8)

Būtina parengti vadovą, nustatantį išsamias taisykles dėl keitimosi tam tikra papildoma informacija, susijusia su veiksmais, kurių reikia imtis perspėjimų pagrindu. Keitimąsi tokia informacija turėtų užtikrinti kiekvienos valstybės narės nacionalinės institucijos.

(9)

Pereinamuoju laikotarpiu Komisija turėtų būti atsakinga už Centrinės SIS II ir Ryšių infrastruktūros dalių operacijų valdymą. Tačiau, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas prie SIS II, ji gali perduoti visas savo pareigas arba jų dalį dviem nacionalinėms viešojo sektoriaus institucijoms. Ilgainiui ir Komisijai atlikus poveikio įvertinimą, kuriame pateikiama išsami alternatyvų analizė finansiniu, operacijų ir organizaciniu požiūriu, bei pateikus pasiūlymus dėl teisės aktų, turėtų būti įsteigta valdymo institucija, atsakinga už šių užduočių vykdymą. Pereinamasis laikotarpis turėtų trukti ne ilgiau kaip penkerius metus nuo šio sprendimo taikymo dienos.

(10)

SIS II turėtų būti laikomi perspėjimai apie asmenis, ieškomus norint juos suimti perdavimo tikslu ir ieškomus norint juos suimti išdavimo tikslu. Be perspėjimų, taip pat reikėtų numatyti keitimosi papildoma informacija, kurios reikia perdavimo ir išdavimo procedūroms atlikti, galimybę. Pirmiausia, SIS II turėtų būti tvarkomi duomenys, nurodyti 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (6).

(11)

Turėtų būti įmanoma į SIS II įrašyti papildomų duomenų, įvestų perdavimo pagal Europos arešto orderį ir išdavimo tikslu, vertimą.

(12)

SIS II turėtų būti pateikiami perspėjimai apie dingusius asmenis siekiant užtikrinti jų apsaugą arba užkirsti kelią grėsmei, perspėjimai apie asmenis, ieškomus teisminiam procesui, apie asmenis ir daiktus, kuriuos ketinama slapta patikrinti arba dėl jų atlikti specialius patikrinimus, ir apie daiktus, ieškomus norint juos konfiskuoti arba panaudoti kaip įrodymus baudžiamosiose bylose.

(13)

Perspėjimai SIS II neturėtų būti saugomi ilgiau negu jų reikia tiems tikslams, kuriems jie buvo pateikti, pasiekti. Paprastai perspėjimai apie asmenis turėtų būti automatiškai ištrinami iš SIS II praėjus trejiems metams. Perspėjimai apie daiktus, įvesti ketinant juos slapta patikrinti arba dėl jų atlikti specialius patikrinimus, turėtų būti automatiškai ištrinami iš SIS II praėjus penkeriems metams. Perspėjimai apie daiktus, ieškomus norint juos konfiskuoti arba panaudoti kaip įrodymus baudžiamosiose bylose, turėtų būti automatiškai ištrinami iš SIS II praėjus dešimčiai metų. Sprendimai toliau saugoti perspėjimus apie asmenis turėtų būti grindžiami išsamiu individualiu įvertinimu. Valstybės narės turėtų peržiūrėti perspėjimus apie asmenis per peržiūros laikotarpį ir saugoti statistinius duomenis apie perspėjimų apie asmenis, kurių saugojimo laikotarpis buvo pratęstas, skaičių.

(14)

SIS II turėtų būti pritaikyta biometriniams duomenims tvarkyti, kad būtų galima patikimai nustatyti atitinkamų asmenų tapatybę. Siekiant to paties tikslo, SIS II taip pat turėtų būti sudaryta galimybė tvarkyti duomenis apie asmenis, kurių tapatybė buvo neteisingai nustatyta, siekiant išvengti nepatogumų, kurie atsiranda dėl neteisingo tokių asmenų tapatybės nustatymo, taikant atitinkamas apsaugos priemones, visų pirma gaunant atitinkamo asmens sutikimą ir griežtai apsiribojant tik tais tikslais, kuriais tokius duomenis galima teisėtai tvarkyti.

(15)

Turėtų būti sudaryta galimybė valstybei narei prie perspėjimo pridėti nuorodą, vadinamą žyma, kad veiksmo, kurio turi būti imtasi dėl perspėjimo, nebūtų imamasi jos teritorijoje. Kai pateikiami perspėjimai dėl suėmimo perdavimo tikslu, jokia šio sprendimo nuostata neturėtų būti suprantama kaip nukrypstanti nuo Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR ar užkertanti kelią jo nuostatų taikymui. Sprendimas prie perspėjimo pridėti žymą turėtų būti grindžiamas tik atsisakymo pagrindais, nurodytais tame pamatiniame sprendime.

(16)

Pridėjus žymą ir paaiškėjus asmens, ieškomo norint jį suimti perdavimo tikslu, buvimo vietai, buvimo vieta visada turėtų būti pranešama perspėjimą pateikusiai teisminei institucijai, kuri gali nuspręsti perduoti Europos arešto orderį kompetentingai teisminei institucijai pagal Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR nuostatas.

(17)

Valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė nustatyti perspėjimų sąsajas SIS II. Perspėjimų sąsajos, kurias valstybė narė nustato tarp dviejų arba daugiau perspėjimų, neturėtų įtakoti taikytinų veiksmų, perspėjimų saugojimo laikotarpio ar prieigos prie perspėjimų teisėms.

(18)

Taikant šį sprendimą SIS II tvarkomi duomenys neturėtų būti perduodami trečiosioms šalims ar tarptautinėms organizacijoms arba joms neturėtų būti sudaryta galimybė jais naudotis. Tačiau reikėtų sustiprinti Europos Sąjungos ir Interpolo bendradarbiavimą skatinant veiksmingą keitimąsi paso duomenimis. Iš SIS II Interpolui perduodamiems asmens duomenims turėtų būti taikomas atitinkamas apsaugos lygis, garantuojamas susitarimu, numatančiu griežtas apsaugos priemones ir sąlygas.

(19)

Visos valstybės narės yra ratifikavusios 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu. Šios Konvencijos 9 straipsnyje leidžiamos, laikantis tam tikrų ribų, joje numatytų teisių ir pareigų išimtys ir apribojimai. Įgyvendinant šį sprendimą tvarkomi asmens duomenys turėtų būti apsaugoti pagal tos Konvencijos principus. Prireikus Konvencijoje nustatytus principus reikėtų papildyti arba išaiškinti šiame sprendime.

(20)

Policijos įstaigoms tvarkant asmens duomenis pagal šį sprendimą, turėtų būti atsižvelgiama į 1987 m. rugsėjo 17 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Nr. R(87) 15, reglamentuojančios asmens duomenų naudojimą policijos sektoriuje, principus.

(21)

Komisija pateikė pasiūlymą Tarybai dėl Pamatinio sprendimo dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos, kuris turėtų būti priimtas iki 2006 m. pabaigos ir taikomas asmens duomenims, kurie tvarkomi naudojant antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, ir atitinkamai keičiantis papildoma informacija pagal šį sprendimą.

(22)

2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (7) ir visų pirma jo nuostatos dėl duomenų tvarkymo konfidencialumo ir saugumo taikomi Bendrijos institucijų ar organų tvarkomiems asmens duomenims, kai Bendrijos institucijos ar organai atlieka SIS II operacijų valdymo užduotis, vykdydami visas Bendrijos teisėje numatytas veiklos rūšis ar jų dalį. Asmens duomenų tvarkymo dalis SIS II patenka į Bendrijos teisės taikymo sritį. Siekiant nuosekliai ir darniai taikyti asmens pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos taisykles tvarkant asmens duomenis, reikia paaiškinti, kad Komisijai tvarkant asmens duomenis taikant šį sprendimą, taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001. Principai, nurodyti Reglamente (EB) Nr. 45/2001, jei reikia, turėtų būti papildyti ar paaiškinti šiame sprendime.

(23)

Dėl su konfidencialumu susijusių klausimų, Europos Bendrijų pareigūnams ar kitiems tarnautojams, įdarbintiems ir dirbantiems SIS II tikslais, turėtų būti taikomos atitinkamos Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų ir Kitų pareigūnų įdarbinimo sąlygų nuostatos.

(24)

Tikslinga nustatyti, kad nacionalinės priežiūros institucijos stebėtų valstybių narių atliekamo asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, o Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, paskirtas 2003 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2004/55/EB, skiriančiu nepriklausomą priežiūros organą, numatytą EB sutarties 286 straipsnyje (8), turėtų stebėti Bendrijos institucijų ir įstaigų veiklą, susijusią su asmens duomenų tvarkymu, atsižvelgiant į ribotas Bendrijos institucijų ir įstaigų užduotis pačių duomenų atžvilgiu.

(25)

Valstybės narės ir Komisija turėtų parengti saugumo planą, kad palengvintų saugumo įsipareigojimų įgyvendinimą, ir tarpusavyje bendradarbiauti, kad saugumo klausimai būtų sprendžiami bendrai.

(26)

1995 m. liepos 26 d. Konvencijos dėl Europos policijos biuro įsteigimo (9) (toliau – Europolo konvencija) nuostatos dėl duomenų apsaugos taikomos Europolo tvarkomiems SIS II duomenims, įskaitant jungtinės priežiūros institucijos, įsteigtos pagal Europolo konvenciją, įgaliojimus stebėti Europolo veiklą ir atsakomybę už neteisėtą Europolo atliekamą duomenų tvarkymą.

(27)

2002 m. vasario 28 d. Sprendimo 2002/187/TVR, įkuriančio Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais (10), nuostatos dėl duomenų apsaugos taikomos Eurojusto tvarkomiems SIS II duomenims, įskaitant jungtinio priežiūros organo, įkurto pagal tą sprendimą, įgaliojimus stebėti Eurojusto veiklą ir atsakomybę už neteisėtą Eurojusto atliekamą duomenų tvarkymą.

(28)

Siekiant, kad būtų užtikrintas skaidrumas, Komisija arba, kai įsteigta, valdymo institucija kas dveji metai turėtų pateikti ataskaitą apie Centrinės SIS II ir Ryšių infrastruktūros, įskaitant jos saugumą, techninį funkcionavimą ir apie keitimąsi papildoma informacija. Kas ketveri metai Komisija turėtų parengti bendrą įvertinimą.

(29)

Tam tikrų SIS II aspektų, tokių kaip duomenų įvedimo, įskaitant duomenis, būtinus norint įvesti perspėjimą, atnaujinimo, ištrynimo ir paieškos techninių taisyklių, perspėjimų suderinamumo ir pirmenybės taisyklių, žymų įrašymo, perspėjimų sąsajų ir keitimosi papildoma informacija, dėl jų techninio pobūdžio, išsamumo lygio ir poreikio reguliariai juos atnaujinti šio sprendimo nuostatos negali išsamiai reglamentuoti. Todėl tų aspektų įgyvendinimo įgaliojimus reikėtų pavesti Komisijai. Techninėse taisyklėse dėl perspėjimų turėtų būti atsižvelgiama į sklandų nacionalinių sistemų veikimą. Komisijai atlikus poveikio įvertinimą, turėtų būti nuspręsta, kokiu mastu už įgyvendinimo priemones galėtų būti atsakinga valdymo institucija, kai ji bus įsteigta.

(30)

Šiuo sprendimu turėtų būti nustatyta jo įgyvendinimo priemonių patvirtinimo tvarka. Įgyvendinimo priemonių patvirtinimo tvarka pagal šį sprendimą ir Reglamentą (EB) Nr. 1987/2006 turėtų būti tokia pati.

(31)

Reikėtų priimti pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl perspėjimų, pateiktų SIS 1+, kurie būtų perkeliami į SIS II. Kai kurias Šengeno acquis nuostatas reikėtų ir toliau taikyti ribotą laikotarpį, kol valstybės narės patikrins šių perspėjimų suderinamumą su naująja teisine sistema. Perspėjimų apie asmenis suderinamumo patikrinimas turėtų būti laikomas prioritetu. Be to, po kiekvieno perspėjimo, perkelto iš SIS 1+ į SIS II, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar atnaujinimo, taip pat bet kurio sutapimo dėl tokio perspėjimo, turėtų būti iš karto pradedamas patikrinimas, ar jis atitinka šio sprendimo nuostatas.

(32)

Būtina nustatyti specialias nuostatas dėl biudžeto dalies, skirtos SIS operacijomis, kuri nenumatytos bendrajame Europos Sąjungos biudžete.

(33)

Kadangi siūlomo veiksmo tikslų, t. y. bendros informacinės sistemos sukūrimo ir reglamentavimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Europos Sąjungos lygiu, Taryba gali patvirtinti priemones, laikydamasi EB sutarties 5 straipsnyje nustatyto ir ES sutarties 2 straipsnyje nurodyto subsidiarumo principo. Pagal EB sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(34)

Šiame sprendime gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(35)

Remiantis Protokolo dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą, pridėto prie ES sutarties ir prie EB sutarties, 5 straipsniu ir 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimo 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (11) 8 straipsnio 2 dalimi, Jungtinė Karalystė dalyvauja priimant šį sprendimą.

(36)

Remiantis Protokolo dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą, pridėto prie ES sutarties ir prie EB sutarties, 5 straipsniu ir 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimo 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (12) 6 straipsnio 2 dalimi, Airija dalyvauja priimant šį sprendimą.

(37)

Šis sprendimas nepažeidžia priemonių, skirtų Jungtinės Karalystės ir Airijos daliniam dalyvavimui Šengeno acquis, kaip apibrėžta atitinkamai Sprendime 2000/365/EB ir Sprendime 2002/192/EB.

(38)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos pagal Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (13), kurios priskiriamos Tarybos sprendimo 1999/437/EB (14) dėl tam tikrų priemonių taikant minėtą susitarimą 1 straipsnio G punkte nurodytai taikymo sričiai.

(39)

Turėtų būti sudarytas susitarimas, leidžiantis Islandijos ir Norvegijos atstovams dalyvauti komitetų, padedančių Komisijai naudotis jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais, darbe. Toks susitarimas buvo apsvarstytas Europos Sąjungos Tarybai ir Islandijos Respublikai bei Norvegijos Karalystei pasikeičiant laiškais dėl komitetų, padedančių Europos Komisijai naudotis savo vykdomaisiais įgaliojimais (15) pridedamais prie pirmiau minėto susitarimo.

(40)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, apibrėžtos Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, patenkančios į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio G punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą siejant su Tarybos sprendimų 2004/849/EB (16) ir 2004/860/EB (17) 4 straipsnio 1 dalimi.

(41)

Turėtų būti sudarytas susitarimas, leidžiantis Šveicarijos atstovams dalyvauti komitetų, padedančių Komisijai naudotis jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais, darbe. Toks susitarimas buvo apsvarstytas Bendrijai ir Šveicarijai pasikeičiant laiškais, pridedamais prie pirmiau minėto susitarimo.

(42)

Šis sprendimas yra dokumentas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip susijęs su ja, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje ir 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje.

(43)

Šis sprendimas turėtų būti taikomas Jungtinei Karalystei, Airijai ir Šveicarijai nuo datos, nustatytos laikantis atitinkamuose dokumentuose dėl Šengeno acquis taikymo tose valstybėse numatytų procedūrų,

NUSPRENDĖ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

SIS II sukūrimas ir bendrasis tikslas

1.   Sukuriama antrosios kartos Šengeno informacinė sistema (SIS II).

2.   Pagal šį sprendimą SIS II tikslas – aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos bei saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, bei naudojant šia sistema perduodamą informaciją, taikyti EB sutarties IV antraštinės dalies trečios dalies nuostatas, susijusias su asmenų judėjimu jų teritorijose.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šiame sprendime nustatomos perspėjimų apie asmenis ir daiktus įvedimo į SIS II ir tvarkymo sąlygos bei tvarka, keitimasis papildoma informacija ir papildomais duomenimis policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose tikslais.

2.   Šiame sprendime taip pat numatomos nuostatos dėl SIS II techninės struktūros, valstybių narių ir 15 straipsnyje nurodytos valdymo institucijos įsipareigojimų, bendro duomenų tvarkymo, susijusių asmenų teisių ir atsakomybės.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

1.   Šiame sprendime vartojami šie sąvokų apibrėžimai:

a)

perspėjimas – į SIS II įvestų duomenų rinkinys, padedantis kompetentingoms institucijoms identifikuoti asmenį arba daiktą, kad būtų galima imtis konkretaus veiksmo;

b)

papildoma informacija – SIS II nesaugoma, tačiau su SIS II perspėjimais susijusi informacija, kuria keičiamasi:

i)

tam, kad valstybės narės galėtų konsultuotis arba pranešti viena kitai įvesdamos perspėjimą;

ii)

siekiant sudaryti galimybę imtis atitinkamų veiksmų esant sutapimui;

iii)

kai reikiamo veiksmo negali būti imtasi;

iv)

kai sprendžiami su SIS II duomenų kokybe susiję klausimai;

v)

kai sprendžiami su perspėjimų suderinamumu ir pirmenybe susiję klausimai;

vi)

kai sprendžiami su prieigos teisėmis susiję klausimai;

c)

papildomi duomenys – SIS II saugomi ir su SIS II perspėjimais susiję duomenys, kurie iškart pateikiami kompetentingoms institucijoms, kai atliekant paiešką SIS II surandamas asmuo, kurio duomenys yra įvesti į SIS II;

d)

asmens duomenys – visa informacija, susijusi su identifikuotu arba identifikuojamu fiziniu asmeniu (duomenų subjektas); identifikuojamu asmeniu laikomas asmuo, kuris gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai identifikuojamas;

e)

asmens duomenų tvarkymas (tvarkymas) – bet kokia su asmens duomenimis automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis atliekama operacija ar operacijos, pavyzdžiui, rinkimas, užrašymas, rūšiavimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, atgaminimas, paieška, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat palyginimas ar sujungimas, blokavimas, ištrynimas ar naikinimas.

2.   Laikoma, kad visos šio sprendimo nuorodos į Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR nuostatas apima atitinkamas Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimų, sudarytų remiantis ES sutarties 24 ir 38 straipsniais, asmenų, kurių areštui yra išduotas orderis, kuriame numatomas tokio arešto orderio perdavimas per Šengeno informacinę sistemą, perdavimo tikslais, nuostatas.

4 straipsnis

SIS II techninė struktūra ir jos veikimo būdai

1.   SIS II sudaro:

a)

centrinė sistema (Centrinė SIS II), susidedanti iš:

techninio palaikymo funkcijos (CS-SIS), kurią sudaro SIS II duomenų bazė,

vieningos nacionalinės sąsajos (NI-SIS);

b)

nacionalinė sistema (N.SIS II) kiekvienoje valstybėje narėje, susidedanti iš nacionalinių duomenų sistemų, palaikančių ryšį su Centrine SIS II. N.SIS II gali būti duomenų byla (nacionalinė kopija), kurią sudaro visa ar dalinė SIS II duomenų bazės kopija;

c)

CS-SIS ir NI-SIS ryšių infrastruktūra (Ryšių infrastruktūra), užtikrinanti šifruotą virtualų tinklą, skirtą SIS II duomenims ir keitimuisi duomenimis tarp SIRENE biurų, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalyje.

2.   SIS II duomenys įvedami, atnaujinami, ištrinami ir jų paieška vykdoma naudojant įvairias N.SIS II sistemas. Nacionaline kopija naudojamasi atliekant automatines paieškas kiekvienos valstybės narės, naudojančios tokią kopiją, teritorijoje. Paieška kitų valstybių narių N.SIS II duomenų bylose negalima.

3.   CS-SIS, kuri atlieka techninės priežiūros ir administravimo funkcijas, yra Strasbūre (Prancūzija), o atsarginė CS-SIS, sugedus pagrindinei CS-SIS galinti užtikrinti visų jos funkcijų vykdymą, yra Sankt Johann im Pongau (Austrija).

4.   CS-SIS teikia paslaugas, būtinas SIS II duomenų įvedimui ir tvarkymui, įskaitant paieškos SIS II vykdymą. Nacionalines kopijas naudojančioms valstybėms narėms CS-SIS:

a)

tiesioginio ryšio būdu atnaujina nacionalines kopijas;

b)

užtikrina nacionalinių kopijų ir SIS II duomenų bazės sinchronizavimą bei darną;

c)

vykdo operacijas nacionalinėms kopijoms sukurti ir atstatyti.

5 straipsnis

Išlaidos

1.   Centrinės SIS II ir Ryšių infrastruktūros sukūrimo, veikimo ir priežiūros išlaidos padengiamos iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto.

2.   Šios išlaidos apima su CS-SIS susijusį darbą, kuris užtikrina 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų paslaugų teikimą.

3.   Kiekvienos N.SIS II sukūrimo, veikimo ir priežiūros išlaidas padengia atitinkama valstybė narė.

II SKYRIUS

VALSTYBIŲ NARIŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

6 straipsnis

Nacionalinės sistemos

Kiekviena valstybė narė atsako už N.SIS II sukūrimą, jos veikimo užtikrinimą ir jos priežiūrą bei savo N.SIS II prijungimą prie NI-SIS.

7 straipsnis

N.SIS II tarnyba ir SIRENE biuras

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria instituciją (N.SIS II tarnyba), kuriai tenka pagrindinė atsakomybė už N.SIS II.

Ta institucija yra atsakinga už sklandų N.SIS II veikimą ir saugumą, kompetentingoms institucijoms užtikrina prieigą prie SIS II ir imasi reikiamų priemonių šio sprendimo nuostatų laikymuisi užtikrinti.

Kiekviena valstybė narė savo perspėjimus perduoda per savo N.SIS II tarnybą.

2.   Kiekviena valstybė narė paskiria instituciją, užtikrinančią keitimąsi visa papildoma informacija (SIRENE biuras) pagal SIRENE vadovo nuostatas, kaip nurodyta 8 straipsnyje.

Šie biurai taip pat koordinuoja į SIS II įvestos informacijos kokybės patikrą. Šiais tikslais jiems suteikiama prieiga prie SIS II tvarkomų duomenų.

3.   Valstybės narės praneša valdymo institucijai apie savo N.SIS II tarnybą ir SIRENE biurą. Valdymo institucija paskelbia jų sąrašą kartu su 46 straipsnio 8 dalyje nurodytu sąrašu.

8 straipsnis

Keitimasis papildoma informacija

1.   Papildoma informacija keičiamasi pagal SIRENE vadovo nuostatas ir naudojantis Ryšių infrastruktūra. Jei Ryšių infrastruktūra naudotis neįmanoma, valstybės narės gali naudoti kitas tinkamai apsaugotas technines priemones keistis papildoma informacija.

2.   Papildoma informacija naudojama tik tuo tikslu, kuriuo ji buvo perduota.

3.   Į kitų valstybių narių pateiktus prašymus gauti papildomą informaciją reaguojama kuo greičiau.

4.   Išsamios keitimosi papildoma informacija taisyklės priimamos 67 straipsnyje nurodyta tvarka patvirtinant „SIRENE vadovą“, nepažeidžiant valdymo institucijos steigimo dokumento nuostatų.

9 straipsnis

Techninė atitiktis

1.   Kad užtikrintų greitą ir veiksmingą duomenų perdavimą, kiekviena valstybė narė, kurdama savo N.SIS II, laikosi tam tikslui nustatytų protokolų ir techninių procedūrų, nustatytų siekiant užtikrinti jų N.SIS II atitiktį CS-SIS. Šie protokolai ir techninės procedūros nustatomos laikantis 67 straipsnyje nurodytos tvarkos, nepažeidžiant valdymo institucijos steigimo dokumentų nuostatų.

2.   Jei valstybė narė naudoja nacionalinę kopiją, ji užtikrina, naudodamasi per CS-SIS teikiamomis paslaugomis, kad nacionalinėje kopijoje saugomi duomenys, taikant automatinio atnaujinimo priemones, kaip nurodyta 4 straipsnio 4 dalyje, būtų identiški ir nuoseklūs lyginant su SIS II duomenų bazėje esančiais duomenimis ir kad atliekant paiešką nacionalinėje kopijoje būtų gaunami tokie patys rezultatai kaip ir atliekant paiešką SIS II duomenų bazėje.

10 straipsnis

Saugumas. Valstybės narės

1.   N.SIS II atžvilgiu kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių, įskaitant saugumo planą, kad:

a)

fiziškai apsaugotų duomenis, be kita ko sudarydamos nenumatytų atvejų planus, siekdamos apsaugoti svarbiausią infrastruktūrą;

b)

neįgaliotiems asmenims nebūtų suteikta prieiga prie asmens duomenų tvarkymui naudojamų duomenų tvarkymo įrangos (prieigos prie įrangos kontrolė);

c)

būtų užkirstas kelias neleistinam duomenų laikmenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar pašalinimui (duomenų laikmenų kontrolė);

d)

būtų užkirstas kelias neleistinam duomenų įvedimui ir neleistinam laikomų asmens duomenų tikrinimui, keitimui ar ištrynimui (duomenų laikymo kontrolė);

e)

neįgaliotiems asmenims, kurie naudojasi duomenų perdavimo įranga, būtų užkirstas kelias naudotis automatizuoto duomenų apdorojimo sistemomis (naudotojų kontrolė);

f)

būtų užtikrinta, jog asmenims, kuriems leista naudotis automatizuoto duomenų apdorojimo sistema, būtų suteikta tik prieiga prie tų duomenų, kuriems taikomas jų prieigos leidimas, nurodant asmeninę vienintelę vartotojo tapatybę bei tik konfidencialius prieigos būdus (prieigos prie duomenų kontrolė);

g)

būtų užtikrinta, jog visos institucijos, turinčios prieigos prie SIS II arba prieigos prie duomenų tvarkymo patalpų ir įrangos teisę, sukurtų aprašus, kuriuose būtų nurodytos asmenų, turinčių prieigos prie duomenų teisę, taip pat teisę juos įvesti, atnaujinti ir pašalinti bei atlikti jų paiešką, funkcijos ir pareigos, bei leistų 60 straipsnyje nurodytoms nacionalinėms priežiūros institucijoms jų prašymu nedelsiant susipažinti su tais aprašais (personalo aprašai);

h)

būtų užtikrinta galimybė patikrinti ir nustatyti, kuriems organams asmens duomenys gali būti perduodami naudojant duomenų perdavimo įrangą (perdavimo kontrolė);

i)

būtų užtikrinta galimybė vėliau patikrinti ir nustatyti, kokius asmens duomenis, kada, kas ir kokiu tikslu įvedė į automatizuoto duomenų apdorojimo sistemas (įvedimo kontrolė);

j)

būtų užkirstas kelias neleistinam asmens duomenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar ištrynimui perkeliant asmens duomenis arba gabenant duomenų laikmenas, visų pirma naudojantis atitinkamais šifravimo metodais (gabenimo kontrolė);

k)

būtų stebimas šioje dalyje nurodytų saugumo priemonių veiksmingumas ir būtų imamasi būtinų organizacinių priemonių susijusių su vidaus stebėsena, siekiant užtikrinti atitiktį šiam sprendimui (savikontrolė).

2.   Valstybės narės keitimosi papildoma informacija saugumo atžvilgiu imasi 1 dalyje nurodytoms priemonėms lygiaverčių saugumo priemonių.

11 straipsnis

Konfidencialumas. Valstybės narės

Kiekviena valstybė narė taiko profesinę paslaptį ar kitas lygiavertes konfidencialumo pareigas reglamentuojančias taisykles visiems asmenims ir įstaigoms, kuriems tenka dirbti su SIS II duomenimis ir papildoma informacija pagal savo nacionalinius teisės aktus. Ši pareiga taip pat taikoma tiems asmenims išėjus iš tarnybos ar darbo arba toms įstaigoms nutraukus savo veiklą.

12 straipsnis

Registravimas nacionaliniu lygiu

1.   Nacionalinių kopijų nenaudojančios valstybės narės užtikrina, kad kiekviena prieiga prie asmens duomenų ir visas keitimasis jais su CS-SIS būtų registruojamas N.SIS II siekiant patikrinti, ar paieška yra teisėta, vykdyti duomenų tvarkymo teisėtumo stebėseną ir savikontrolę bei užtikrinti tinkamą N.SIS II veikimą, duomenų vientisumą ir saugumą.

2.   Nacionalines kopijas naudojančios valstybės narės užtikrina, kad kiekviena prieiga prie SIS II duomenų ir visas keitimasis jais šiose kopijose registruojamas 1 dalyje nurodytais tikslais. Tai netaikoma 4 straipsnio 4 dalyje nurodytiems procesams.

3.   Šiuose įrašuose nurodomi visų pirma perspėjimų istorija, duomenų perdavimo data ir laikas, paieškai atlikti naudoti duomenys, nuorodos į perduotus duomenis, kompetentingos institucijos pavadinimas ir asmens, atsakingo už duomenų tvarkymą, vardas ir pavardė.

4.   Įrašai gali būti naudojami tik 1 ir 2 dalyse minėtam tikslui ir yra ištrinami anksčiausiai po vienerių metų ir vėliausiai po trejų metų nuo jų sukūrimo. Įrašai, kuriuose nurodoma perspėjimų istorija, ištrinami praėjus nuo vienerių iki trejų metų nuo perspėjimų ištrynimo.

5.   Įrašus galima saugoti ilgiau, jei jų reikia jau pradėtoms stebėsenos procedūroms.

6.   Kompetentingos nacionalinės institucijos, atsakingos už patikrinimą, ar paieška yra teisėta, vykdančios duomenų tvarkymo teisėtumo stebėseną ir savikontrolę bei užtikrinančios tinkamą N.SIS II veikimą, duomenų vientisumą ir saugumą, savo funkcijų atlikimo tikslais bei savo kompetencijos ribose ir jų pačių prašymu turi prieigos prie šių įrašų teisę.

13 straipsnis

Savikontrolė

Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena institucija, turinti prieigos prie SIS II duomenų teisę, imtųsi priemonių, būtinų užtikrinti, kad būtų laikomasi šio sprendimo ir prireikus bendradarbiautų su nacionaline priežiūros institucija.

14 straipsnis

Darbuotojų mokymas

Prieš suteikiant leidimą tvarkyti SIS II saugomus duomenis, prieigos prie SIS II teisę turintys institucijų darbuotojai deramai supažindinami su duomenų saugumo ir duomenų apsaugos taisyklėmis ir jiems pranešama apie atitinkamas nusikalstamas veikas ir sankcijas.

III SKYRIUS

VALDYMO INSTITUCIJOS ĮSIPAREIGOJIMAI

15 straipsnis

Sistemos operacijų valdymas

1.   Po pereinamojo laikotarpio valdymo institucija (Valdymo institucija), finansuojama iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto, yra atsakinga už Centrinės SIS II operacijų valdymą. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Valdymo institucija užtikrina, kad Centrinėje SIS II, vadovaujantis kaštų ir naudos analize, visada būtų taikomos geriausios turimos technologijos.

2.   Valdymo institucija taip pat atsakinga už toliau išvardytas su Ryšių infrastruktūra susijusias užduotis:

a)

priežiūrą;

b)

saugumą;

c)

valstybių narių ir ryšio tiekėjo koordinavimą.

3.   Komisija yra atsakinga už visas kitas su Ryšių infrastruktūra susijusias užduotis, pirmiausia:

a)

su biudžeto įgyvendinimu susijusias užduotis;

b)

įsigijimą ir atnaujinimą;

c)

sutartinius klausimus.

4.   Pereinamuoju laikotarpiu, kol Valdymo institucija pradės vykdyti savo įsipareigojimus, už Centrinės SIS II operacijų valdymą atsakinga Komisija. Komisija, laikydamasi 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (18), šią užduotį ir su biudžeto įgyvendinimu susijusias užduotis gali perduoti nacionalinėms viešojo sektoriaus įstaigoms dviejose skirtingose šalyse.

5.   Kiekviena 4 dalyje nurodyta nacionalinė viešojo sektoriaus institucija turi atitikti pirmiausia šiuos atrankos kriterijus:

a)

ji privalo įrodyti turinti ilgalaikę patirtį valdyti didelės apimties informacinę sistemą, turinčią 4 straipsnio 4 dalyje nurodytas funkcijas;

b)

ji privalo turėti ilgalaikės patirties informacinės sistemos, kurios funkcijos prilygsta nurodytosioms 4 straipsnio 4 dalyje, paslaugoms ir saugumui keliamų reikalavimų srityje;

c)

joje turi dirbti pakankamai ir patyrusių darbuotojų, turinčių tinkamos profesinės patirties ir kalbinių įgūdžių dirbti tarptautinio bendradarbiavimo aplinkoje, tokioje, kokios reikalauja SIS II;

d)

ji privalo turėti saugią ir specialiai pritaikytą infrastruktūrą, pirmiausia, galinčią užtikrinti, kad būtų atsarginė kopija ir garantuoti, kad didelės apimties informacinių technologijų sistemos nepertraukiamai veiktų; ir

e)

jos administracinė aplinka turi sudaryti sąlygas tinkamai atlikti užduotis ir vengti bet kokių interesų konflikto.

6.   Prieš bet kokį 4 dalyje nurodytą perdavimą ir reguliariai po jo Komisija informuoja Europos Parlamentą bei Tarybą apie perdavimo sąlygas, tikslią perdavimo sritį ir įstaigas, kurioms šios užduotys perduotos.

7.   Tais atvejais, kai Komisija pereinamuoju laikotarpiu pagal 4 dalį perduoda savo pareigas, ji užtikrina, kad šis perdavimas visiškai atitiktų ribas, kurios numatytos EB sutartyje nustatytoje institucinėje sistemoje. Ji visų pirma užtikrina, kad šis perdavimas neturėtų neigiamos įtakos jokiam pagal Europos Sąjungos teisę Teisingumo Teismo, Audito Rūmų ar Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno vykdomos veiksmingos kontrolės mechanizmui.

8.   Centrinės SIS II operacijų valdymas apima visas užduotis, reikalingas tam, kad Centrinė SIS II veiktų 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę pagal šį sprendimą, ypač techninės priežiūros darbą bei techninius pakeitimus, būtinus, kad sistema veiktų sklandžiai.

16 straipsnis

Saugumas

1.   Valdymo institucija Centrinės SIS II atžvilgiu ir Komisija Ryšių infrastruktūros atžvilgiu imasi reikiamų priemonių, įskaitant saugumo planą, kad:

a)

fiziškai apsaugotų duomenis, be kita ko sudarydamos nenumatytų atvejų planus, siekdamos apsaugoti svarbiausią infrastruktūrą;

b)

neįgaliotiems asmenims nebūtų suteikta prieiga prie asmens duomenų tvarkymui naudojamų duomenų tvarkymo įrangos (prieigos prie įrangos kontrolė);

c)

būtų užkirstas kelias neleistinam duomenų laikmenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar pašalinimui (duomenų laikmenų kontrolė);

d)

būtų užkirstas kelias neleistinam duomenų įvedimui ir neleistinam laikomų asmens duomenų tikrinimui, keitimui ar ištrynimui (duomenų laikymo kontrolė);

e)

neįgaliotiems asmenims, kurie naudojasi duomenų perdavimo įranga, būtų užkirstas kelias naudotis automatizuoto duomenų apdorojimo sistemomis (naudotojų kontrolė);

f)

būtų užtikrinta, jog asmenims, kuriems leista naudotis automatizuoto duomenų apdorojimo sistema, būtų suteikta tik prieiga prie tų duomenų, kuriems taikomas jų prieigos leidimas, nurodant asmeninę vienintelę vartotojo tapatybę bei tik konfidencialius prieigos būdus (prieigos prie duomenų kontrolė);

g)

sukurtų aprašus, kuriuose būtų nurodytos asmenų, turinčių prieigos prie duomenų arba prieigos prie duomenų tvarkymo patalpų ir įrangos teisę, funkcijos ir pareigos, bei leistų Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, nurodytam 61 straipsnyje, jo prašymu nedelsiant tais aprašais naudotis (personalo aprašai);

h)

būtų užtikrinta galimybė patikrinti ir nustatyti, kuriems organams asmens duomenys gali būti perduodami naudojant duomenų perdavimo įrangą (perdavimo kontrolė);

i)

būtų užtikrinta galimybė vėliau patikrinti ir nustatyti, kokius asmens duomenis, kada ir kas įvedė į automatizuoto duomenų apdorojimo sistemas (įvedimo kontrolė);

j)

būtų užkirstas kelias neleistinam asmens duomenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar ištrynimui perkeliant asmens duomenis arba gabenant duomenų laikmenas, visų pirma naudojantis atitinkamais šifravimo metodais (gabenimo kontrolė);

k)

būtų stebimas šioje dalyje nurodytų saugumo priemonių veiksmingumas ir būtų imamasi būtinų organizacinių priemonių susijusių su vidaus stebėsena, siekiant užtikrinti atitiktį šiam sprendimui (savikontrolė).

2.   Valdymo institucija imasi 1 dalyje nurodytoms priemonėms lygiaverčių saugumo priemonių, susijusių su keitimusi papildoma informacija naudojantis Ryšių infrastruktūra.

17 straipsnis

Konfidencialumas. Valdymo institucija

1.   Nepažeisdama Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų 17 straipsnio, visiems savo darbuotojams, kuriems tenka dirbti su SIS II duomenimis, Valdymo institucija taiko profesinę paslaptį ar kitus lygiaverčius konfidencialumo įsipareigojimus reglamentuojančias taisykles, laikydamasi standartų, prilygstančių nurodytiems šio sprendimo 11 straipsnyje. Šis įsipareigojimas taip pat taikomas šiems asmenims išėjus iš tarnybos ar darbo arba nutraukus savo veiklą.

2.   Valdymo institucija imasi 1 dalyje nurodytoms priemonėms lygiaverčių konfidencialumo priemonių, susijusių su keitimusi papildoma informacija naudojantis Ryšių infrastruktūra.

18 straipsnis

Registravimas centriniu lygiu

1.   Valdymo institucija užtikrina, kad kiekviena prieiga prie asmens duomenų ir visas keitimasis jais CS-SIS būtų registruojami 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse minėtiems tikslams.

2.   Šiuose įrašuose nurodomi visų pirma buvę perspėjimai, duomenų perdavimo data ir laikas, paieškai atlikti naudoti duomenys, nuorodos į perduotus duomenis ir kompetentingos institucijos, atsakingos už duomenų tvarkymą, pavadinimas.

3.   Įrašai gali būti naudojami tik 1 dalyje minėtiems tikslams ir yra ištrinami anksčiausiai po vienerių metų ir vėliausiai po trejų metų nuo jų sukūrimo. Įrašai, kuriuose nurodoma perspėjimų istorija, ištrinami praėjus nuo vienerių iki trejų metų nuo perspėjimų ištrynimo.

4.   Įrašus galima saugoti ilgiau, jei jų reikia jau pradėtoms stebėsenos procedūroms.

5.   Kompetentingos institucijos, atsakingos už patikrinimą, ar paieška yra teisėta, vykdančios duomenų tvarkymo teisėtumo stebėseną ir savikontrolę bei užtikrinančios tinkamą CS-SIS veikimą, duomenų vientisumą ir saugumą, savo funkcijų atlikimo tikslais bei savo kompetencijos ribose ir jų pačių prašymu turi prieigos prie šių įrašų teisę.

19 straipsnis

Informavimo kampanija

Pradėjus veikti SIS II, Komisija bendradarbiaudama su nacionalinėmis priežiūros institucijomis ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu pradeda vykdyti informavimo kampaniją, kurios metu visuomenė informuojama apie tikslus, saugomus duomenis, prieigą turinčias institucijas ir asmenų teises. Valdymo institucija, ją įsteigus, bendradarbiaudama su nacionalinėmis priežiūros institucijomis ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, tokias kampanijas reguliariai pakartoja. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su nacionalinėmis priežiūros institucijomis, parengia ir įgyvendina planus, būtinus siekiant bendrai informuoti piliečius apie SIS II.

IV SKYRIUS

DUOMENŲ KATEGORIJOS IR ŽYMOS

20 straipsnis

Duomenų kategorijos

1.   Nepažeidžiant 8 straipsnio 1 dalies ar šio sprendimo nuostatų, numatančių papildomų duomenų saugojimą, SIS II yra tik tos duomenų kategorijos, kurias kiekviena valstybė narė pateikia 26, 32, 34, 36 ir 38 straipsniuose nurodytiems tikslams.

2.   Duomenų kategorijos yra šios:

a)

asmenys, dėl kurių yra pateiktas perspėjimas;

b)

36 ir 38 straipsniuose nurodyti daiktai.

3.   Apie asmenis, dėl kurių pateiktas perspėjimas, pateikiama tik ši informacija:

a)

pavardė (-s) ir vardas (-ai), pavardė gimimo metu ir visos anksčiau turėtos pavardės, visos pravardės, jeigu galima, įvedamos atskirai;

b)

visi išskirtiniai objektyvūs nekintami fiziniai požymiai;

c)

gimimo vieta ir data;

d)

lytis;

e)

nuotraukos;

f)

pirštų atspaudai;

g)

pilietybė (-s);

h)

ar atitinkami asmenys yra ginkluoti, linkę smurtauti ar yra pabėgę;

i)

perspėjimo priežastis;

j)

perspėjimą pateikianti institucija;

k)

nuoroda į sprendimą, kuriuo grindžiamas perspėjimas;

l)

veiksmas, kurio turi būti imtasi;

m)

sąsaja (-os) su kitais perspėjimais, pateiktais SIS II pagal 52 straipsnį;

n)

nusikalstamos veikos rūšis.

4.   2 ir 3 dalyje nurodytų duomenų įvedimui, atnaujinimui, ištrynimui ir paieškai būtinos techninės taisyklės nustatomos laikantis 67 straipsnyje nurodytos tvarkos, nepažeidžiant Valdymo institucijos steigimo dokumentų nuostatų.

5.   3 dalyje nurodytos duomenų paieškai būtinos techninės taisyklės turi būti panašios į paieškai CS-SIS, nacionalinėse kopijose ir techninėse kopijose, kaip nurodyta 46 straipsnio 2 dalyje, skirtas taisykles.

21 straipsnis

Proporcingumas

Prieš pateikdama perspėjimą, valstybė narė nustato, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS II.

22 straipsnis

Konkrečios taisyklės dėl nuotraukų ir pirštų atspaudų

20 straipsnio 3 dalies e ir f punktuose nurodytos nuotraukos ir pirštų atspaudai naudojami laikantis šių nuostatų:

a)

nuotraukos ir pirštų atspaudai įvedami tik atlikus specialų kokybės patikrinimą siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi būtiniausių duomenų kokybės standartų. Specialaus kokybės patikrinimo specifikacija nustatoma laikantis 67 straipsnyje nurodytos tvarkos, nepažeidžiant Valdymo institucijos steigimo dokumentų nuostatų;

b)

nuotraukos ir pirštų atspaudai naudojami tik siekiant patvirtinti asmens, kuris buvo rastas atlikus raidinę ir skaitmeninę paiešką SIS II, tapatybę;

c)

kai tik techniškai tampa įmanoma, pirštų atspaudai taip pat gali būti naudojami siekiant nustatyti asmens tapatybę remiantis jo biometriniu identifikatoriumi. Prieš šios funkcijos įgyvendinimą SIS II Komisija pateikia ataskaitą apie galimybes naudoti reikiamas technologijas ir jų parengimą darbui, o dėl to konsultuojamasi su Europos Parlamentu.

23 straipsnis

Reikalavimai siekiant įvesti perspėjimą

1.   Perspėjimai apie asmenis negali būti įvesti neturint duomenų, nurodytų 20 straipsnio 3 dalies a, d, l punktuose ir, jei taikoma, k punkte.

2.   Jei tokie yra, taip pat įvedami visi kiti 20 straipsnio 3 dalyje išvardyti duomenys.

24 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl žymų

1.   Jei valstybė narė mano, kad pagal 26, 32 ar 36 straipsnį įvesto perspėjimo vykdymas yra nesuderinamas su jos nacionaline teise, jos tarptautiniais įsipareigojimais ar svarbiais nacionaliniais interesais, ji gali vėliau pareikalauti, kad perspėjimas būtų papildytas žyma, reiškiančia, kad jos teritorijoje nebus imtasi veiksmų, kurių turi būti imtasi remiantis tuo perspėjimu. Žymą turi įvesti valstybės narės, kuri pateikė perspėjimą, SIRENE biuras.

2.   Kad valstybės narės galėtų reikalauti pagal 26 straipsnį pateiktą perspėjimą papildyti žyma, pasikeičiant papildoma informacija visoms valstybėms narėms automatiškai pranešama apie visus naujus tos kategorijos perspėjimus.

3.   Jeigu ypatingos skubos ir svarbos atvejais perspėjimą pateikusi valstybė narė prašo įvykdyti veiksmą, valstybė narė, vykdanti perspėjimą, patikrina, ar ji gali leisti panaikinti jos nurodymu įvestą žymą. Jeigu valstybė narė, vykdanti perspėjimą, gali tai padaryti, ji imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad veiksmas, kurio turi būti imtasi, būtų nedelsiant įvykdytas.

25 straipsnis

Žymos, susijusios su perspėjimais dėl suėmimo perdavimo tikslu

1.   Kai taikomas Pamatinis sprendimas 2002/584/TVR, suėmimui kelią užkertanti žyma pridedama prie perspėjimo dėl suėmimo perdavimo tikslu tik tuo atveju, jeigu pagal nacionalinę teisę už Europos arešto orderio vykdymą atsakinga kompetentinga teisminė institucija atsisako jį vykdyti remdamasi nevykdymo pagrindu, ir kai pareikalaujama pridėti tokią žymą.

2.   Tačiau pagal nacionalinę teisę kompetentingos teisminės institucijos nurodymu, bendrų nurodymų pagrindu arba konkrečiu atveju perspėjimą dėl suėmimo perdavimo tikslu taip pat gali būti reikalaujama papildyti žyma, jei akivaizdu, kad reikės atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį.

V SKYRIUS

PERSPĖJIMAI APIE ASMENIS, IEŠKOMUS NORINT JUOS SUIMTI PERDAVIMO ARBA IŠDAVIMO TIKSLU

26 straipsnis

Perspėjimų pateikimo tikslai ir sąlygos

1.   Duomenys apie asmenis, ieškomus norint juos suimti perdavimo tikslu remiantis Europos arešto orderiu, ar ieškomus norint juos suimti išdavimo tikslu, įvedami perspėjimą pateikusios valstybės narės teisminės institucijos prašymu.

2.   Duomenis apie asmenis, ieškomus norint juos suimti perdavimo tikslu, taip pat įvedami remiantis arešto orderiais, išduotais pagal Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimus, sudarytus remiantis ES sutarties 24 ir 38 straipsniais, asmenų, kurių areštui yra išduotas orderis, kuriame numatomas tokio arešto orderio perdavimas per Šengeno informacinę sistemą, perdavimo tikslais.

27 straipsnis

Papildomi duomenys apie asmenis, ieškomus norint juos suimti perdavimo tikslu

1.   Jei asmuo yra ieškomas norint jį suimti perdavimo tikslu remiantis Europos arešto orderiu, perspėjimą pateikianti valstybė narė į SIS II įveda ir Europos arešto orderio originalo kopiją.

2.   Perspėjimą pateikianti valstybė narė gali įvesti Europos arešto orderio originalo vertimo į vieną arba kelias oficialias Europos Sąjungos kalbą (-as) kopiją.

28 straipsnis

Papildoma informacija apie asmenis, ieškomus norint juos suimti perdavimo tikslu

Valstybė narė, į SIS II įvedusi perspėjimą dėl suėmimo perdavimo tikslu, perduoda Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją visoms valstybėms narėms, keisdamasi papildoma informacija.

29 straipsnis

Papildoma informacija apie asmenis, ieškomus norint juos suimti išdavimo tikslu

1.   Valstybė narė, į SIS II įvedusi perspėjimą dėl suėmimo išdavimo tikslu, keisdamasi papildoma informacija, visoms valstybėms narėms perduoda tokius duomenis:

a)

institucija, išdavusi prašymą suimti;

b)

ar yra išduotas arešto orderis ar kitas tokią pačią teisinę galią turintis dokumentas, arba vykdytinas teismo sprendimas;

c)

teisės pažeidimo pobūdis ir jo teisinis kvalifikavimas;

d)

aplinkybių, kuriomis teisės pažeidimas buvo padarytas, aprašymas, įskaitant laiką, vietą ir asmens, dėl kurio buvo pateiktas perspėjimas, dalyvavimo įvykdant teisės pažeidimą lygį;

e)

kiek įmanoma, teisės pažeidimo aplinkybės;

f)

arba bet kokia kita informacija, kuri būtų naudinga ar būtina siekiant įvykdyti perspėjimą.

2.   1 dalyje nurodyti duomenys neperduodami, jei jau buvo pateikti 27 arba 28 straipsnyje nurodyti duomenys ir atitinkamos valstybės narės nuomone laikomi pakankamais vykdyti perspėjimą.

30 straipsnis

Perspėjimų apie asmenis, ieškomus norint juos suimti perdavimo ar išdavimo tikslu, pakeitimas

Jei asmuo negali būti suimtas, nes prašymą gavusi valstybė narė atsisako jį suimti, laikydamasi 24 arba 25 straipsnyje nustatytos tvarkos dėl žymų, arba perspėjimo dėl suėmimo išdavimo tikslu atveju nėra baigtas tyrimas, ši valstybė narė turi laikyti tą perspėjimą perspėjimu, kuriuo pranešama atitinkamo asmens buvimo vieta.

31 straipsnis

Veiksmo, pagrįsto perspėjimu apie asmenį, ieškomą norint jį suimti perdavimo ar išdavimo tikslu, vykdymas

1.   Į SIS II pagal 26 straipsnį įvestas perspėjimas kartu su 27 straipsnyje nurodytais papildomais duomenimis yra tas pats ir turi tą patį poveikį kaip Europos arešto orderis, išduotas pagal Pamatinį sprendimą 2002/584/TVR, kai šis pamatinis sprendimas taikomas.

2.   Kai Pamatinis sprendimas 2002/584/TVR netaikomas, į SIS II įvestas perspėjimas pagal 26 ir 29 straipsnius turi tokią pat teisinę galią kaip ir laikino suėmimo prašymas pagal 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencijos dėl ekstradicijos 16 straipsnį arba 1962 m. birželio 27 d. Beneliukso sutarties dėl ekstradicijos ir savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 15 straipsnį.

VI SKYRIUS

PERSPĖJIMAI APIE DINGUSIUS ASMENIS

32 straipsnis

Perspėjimų pateikimo tikslai ir sąlygos

1.   Duomenys apie dingusius asmenis, kuriuos reikia laikinai apsaugoti ir (arba) kurių buvimo vieta turi būti nustatyta, į SIS II įvedami perspėjimą pateikiančios valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu.

2.   Gali būti įvedami duomenys apie šių kategorijų dingusius asmenis:

a)

dingę asmenys, kuriuos reikia apsaugoti

i)

dėl jų pačių saugumo;

ii)

siekiant išvengti grėsmės;

b)

dingę asmenys, kurių nereikia apsaugoti.

3.   2 dalies a punktas taikomas tik asmenims, kurie kompetentingos institucijos sprendimu turi būti internuoti.

4.   1, 2 ir 3 dalys pirmiausia taikomos nepilnamečiams.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad į SIS II įvesti duomenys nurodytų, kuriai 2 dalyje nurodytai kategorijai priskiriamas dingęs asmuo.

33 straipsnis

Perspėjimu pagrįsto veiksmo vykdymas

1.   Kai 32 straipsnyje nurodytas asmuo surandamas, atsižvelgdamos į 2 dalį, kompetentingos institucijos praneša apie jo buvimo vietą perspėjimą pateikusiai valstybei narei. 32 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytais atvejais jos gali asmenį perkelti į saugią vietą, siekdamos nutraukti jo kelionę, jei tai leidžiama pagal nacionalinę teisę.

2.   Duomenys apie dingusį ir surastą pilnametį asmenį perduodami gavus to asmens sutikimą, išskyrus atvejus, kai duomenimis keičiasi kompetentingos institucijos. Tačiau kompetentingos institucijos gali asmeniui, kuris pranešė apie asmens dingimą, pranešti apie tai, kad perspėjimas buvo panaikintas, nes nustatyta asmens buvimo vieta.

VII SKYRIUS

PERSPĖJIMAI APIE ASMENIS, KURIE IEŠKOMI KAIP GALINTYS PADĖTI TEISMINIAM PROCESUI

34 straipsnis

Perspėjimų pateikimo tikslai ir sąlygos

Siekdamos pranešti apie asmenų nuolatinę ar laikiną gyvenamąją vietą, valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu įveda į SIS II duomenis apie:

a)

liudytojus;

b)

asmenis, šaukiamus atvykti į teismą ar ieškomus tam, kad būtų šaukiami atvykti į teismą dėl baudžiamosios bylos, kad duotų paaiškinimus dėl veikų, už kurias jie yra persekiojami;

c)

asmenis, kuriems turi būti įteiktas baudžiamasis teismo nuosprendis ar kiti dokumentai, susiję su baudžiamąja byla, kad duotų paaiškinimus dėl veikų, už kurias jie yra persekiojami;

d)

asmenis, kuriems turi būti įteiktas šaukimas atvykti, kad atliktų laisvės atėmimo bausmę.

35 straipsnis

Perspėjimu pagrįsto veiksmo vykdymas

Prašoma informacija prašančiajai valstybei narei perduodama keičiantis papildoma informacija.

VIII SKYRIUS

PERSPĖJIMAI APIE ASMENIS IR DAIKTUS, KURIUOS KETINAMA SLAPTA PATIKRINTI ARBA DĖL JŲ ATLIKTI SPECIALIUS PATIKRINIMUS

36 straipsnis

Perspėjimų pateikimo tikslai ir sąlygos

1.   Duomenys apie asmenis arba transporto priemones, laivus, orlaivius ar konteinerius pagal perspėjimą pateikiančios valstybės narės nacionalinę teisę įvedami tam, kad šie objektai būtų slapta patikrinami arba kad dėl jų būtų atlikti specialūs patikrinimai pagal 37 straipsnio 4 dalį.

2.   Toks perspėjimas gali būti pateikiamas siekiant persekioti už nusikaltimus arba užkirsti kelią grėsmėms visuomenės saugumui:

a)

jei yra aiškių įrodymų manyti, kad asmuo ketina padaryti arba daro sunkų nusikaltimą, pavyzdžiui, vieną iš nusikalstamų veikų, nurodytų Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 2 dalyje; arba

b)

jei bendras asmens įvertinimas, atsižvelgiant į anksčiau jo padarytus nusikaltimus, leidžia manyti, kad tas asmuo ir ateityje darys sunkius nusikaltimus, nurodytus Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 2 dalyje.

3.   Be to, už nacionalinį saugumą atsakingų institucijų prašymu perspėjimas pagal nacionalinę teisę gali būti pateikiamas tais atvejais, kai yra konkrečių įrodymų, jog 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija yra būtina, kad būtų galima užkirsti kelią to asmens keliamai didelei grėsmei ar kitai didelei grėsmei vidaus ar išorės nacionaliniam saugumui. Pagal šią dalį perspėjimą pateikianti valstybė narė apie tai praneša kitoms valstybėms narėms. Kiekviena valstybė narė nustato, kurioms institucijoms ši informacija perduodama.

4.   Perspėjimai apie transporto priemones, laivus, orlaivius ar konteinerius gali būti pateikiami, kai yra aiškių įrodymų, jog jie yra susiję su sunkiais nusikaltimais, nurodytais 2 dalyje, arba su didelėmis grėsmėmis, nurodytomis 3 dalyje.

37 straipsnis

Perspėjimu pagrįsto veiksmo vykdymas

1.   Slapto ar specialaus patikrinimo tikslais visa toliau nurodyta informacija arba jos dalis perspėjimą pateikusiai institucijai gali būti renkama ir perduodama valstybėje narėje atliekant pasienio kontrolę ir kitus policijos bei muitinės patikrinimus:

a)

faktas, kad asmuo arba transporto priemonė, laivas, orlaivis ar konteineris, dėl kurių buvo pateiktas perspėjimas, yra surasti;

b)

patikrinimo vieta, laikas ar priežastis;

c)

kelionės maršrutas ir galutinis tikslas;

d)

kartu su atitinkamais asmenimis keliaujantys arba transporto priemonėje, laive ar orlaivyje esantys asmenys, kurie gali būti pagrįstai laikomi susijusiais su atitinkamais asmenimis;

e)

naudojama transporto priemonė, laivas, orlaivis ar konteineris;

f)

vežami daiktai;

g)

aplinkybės, kuriomis asmuo arba transporto priemonė, laivas, orlaivis ar konteineris buvo surasti.

2.   1 dalyje nurodyta informacija perduodama keičiantis papildoma informacija.

3.   Valstybės narės, rinkdamos 1 dalyje nurodytą informaciją, imasi būtinų priemonių, kad nekiltų grėsmė slaptam patikrinimo pobūdžiui.

4.   Atliekant specialius patikrinimus, asmenys, transporto priemonės, laivai, orlaiviai, konteineriai ir vežami daiktai gali būti tikrinami pagal nacionalinę teisę tame 36 straipsnyje nurodytais tikslais. Jei specialūs patikrinimai pagal valstybės narės teisę neleidžiami, jie toje valstybėje narėje automatiškai pakeičiami slaptais patikrinimais.

IX SKYRIUS

PERSPĖJIMAI APIE DAIKTUS, IEŠKOMUS NORINT JUOS KONFISKUOTI ARBA PANAUDOTI KAIP ĮRODYMUS BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE

38 straipsnis

Perspėjimų pateikimo tikslai ir sąlygos

1.   Į SIS II įvedami duomenys apie daiktus, ieškomus norint juos konfiskuoti arba panaudoti kaip įrodymus baudžiamosiose bylose.

2.   Įvedamos šios lengvai atpažįstamų daiktų kategorijos:

a)

motorinės transporto priemonės, kurių variklio tūris didesnis kaip 50 kubinių centimetrų, laivai ir orlaiviai;

b)

priekabos, kurių svoris be krovinio didesnis kaip 750 kg, automobiliniai nameliai, industriniai įrenginiai, užbortiniai varikliai ir konteineriai;

c)

šaunamieji ginklai;

d)

pavogti, pasisavinti arba dingę oficialių dokumentų blankai;

e)

pavogti, pasisavinti, dingę ar pripažinti negaliojančiais išduoti asmens tapatybės dokumentai – pasai, asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimai, leidimai gyventi ir kelionės dokumentai;

f)

pavogti, pasisavinti, dingę ar pripažinti negaliojančiais transporto priemonių registravimo sertifikatai ir transporto priemonių valstybinio numerio ženklai;

g)

banknotai (registruotos kupiūros);

h)

pavogti, pasisavinti, dingę ar pripažinti negaliojančiais vertybiniai popieriai ir mokėjimo priemonės – čekiai, kreditinės kortelės, obligacijos ir akcijos.

3.   2 dalyje nurodytų duomenų įvedimui, atnaujinimui, ištrynimui ir paieškai būtinos techninės taisyklės nustatomos laikantis 67 straipsnyje nurodytos tvarkos, nepažeidžiant Valdymo institucijos steigimo dokumentų nuostatų.

39 straipsnis

Perspėjimu pagrįsto veiksmo vykdymas

1.   Jei tikrinimo metu paaiškėja, kad yra perspėjimas apie daiktą, kuris buvo surastas, institucija, nustačiusi daikto ir duomenų apie jį atitiktį, susisiekia su perspėjimą pateikusia institucija, kad susitartų dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Šiuo tikslu asmens duomenis taip pat galima perduoti pagal šį sprendimą.

2.   1 dalyje nurodyta informacija perduodama keičiantis papildoma informacija.

3.   Valstybė narė, kuri rado daiktą, imasi priemonių pagal nacionalinę teisę.

X SKYRIUS

PRIEIGOS PRIE PERSPĖJIMŲ TEISĖ IR JŲ SAUGOJIMAS

40 straipsnis

Institucijos, turinčios prieigos prie perspėjimų teisę

1.   Prieiga prie į SIS II įvestų duomenų ir teisė atlikti tokių duomenų paiešką tiesiogiai ar SIS II duomenų kopijoje išimtinai suteikiama institucijoms, atsakingoms už:

a)

sienų kontrolę pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 562/2006/EB, nustatantį taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (19);

b)

kitus policijos ir muitinės atitinkamoje valstybėje narėje atliekamus patikrinimus ir tokių paskirtų institucijų atliekamą šių patikrinimų koordinavimą.

2.   Tačiau prieiga prie į SIS II įvestų duomenų ir teise atlikti tokių duomenų tiesioginę paiešką taip pat gali naudotis nacionalinės teisminės institucijos, įskaitant tas, kurios yra atsakingos už baudžiamųjų bylų iškėlimą bendra tvarka ir už teisminį tyrimą iki oficialaus kaltinimo pareiškimo, vykdydamos joms pavestas užduotis pagal nacionalinės teisės aktus, taip pat jų koordinuojančios institucijos.

3.   Šiame straipsnyje nurodytos institucijos įtraukiamos į 46 straipsnio 8 dalyje nurodytą sąrašą.

41 straipsnis

Europolo prieiga prie SIS II duomenų

1.   Europos policijos biuras (Europolas), neviršydamas savo įgaliojimų, turi teisę prieiti prie duomenų, įvestų į SIS II pagal 26, 36 ir 38 straipsnius, ir atlikti tiesioginę paiešką.

2.   Jeigu Europolo atlikta paieška atskleidžia, kad SIS II yra perspėjimas, Europolo konvencijos nustatytais kanalais Europolas apie tai informuoja perspėjimą pateikusią valstybę narę.

3.   Atliekant paiešką SIS II gauta informacija naudojama gavus atitinkamos valstybės narės sutikimą. Jeigu valstybė narė leidžia naudoti šią informaciją, jos naudojimą reglamentuoja Europolo konvencija. Europolas gali perduoti šią informaciją trečiosioms šalimis ir trečiosioms institucijoms tik gavęs atitinkamos valstybės narės sutikimą.

4.   Pagal Europolo konvencijos nuostatas Europolas iš atitinkamos valstybės narės gali pareikalauti daugiau informacijos.

5.   Europolas:

a)

pagal 12 straipsnio nuostatas registruoja kiekvieną savo prieigą ir atliktą paiešką;

b)

nepažeisdamas 3 ir 4 dalių, neprijungia SIS II dalių prie Europolo naudojamos ar jame esančios duomenų rinkimo ir tvarkymo kompiuterinės sistemos ir į ją neperkelia SIS II esančių duomenų, prie kurių jis gali prieiti, taip pat neparsisiunčia ar kitaip nekopijuoja jokios SIS II dalies;

c)

prieigą prie duomenų, įvestų į SIS II, suteikia tik specialiai įgaliotiems Europolo darbuotojams;

d)

priima ir taiko 10 ir 11 straipsniuose nustatytas priemones;

e)

leidžia pagal Europolo konvencijos 24 straipsnį įsteigtai jungtinei priežiūros institucijai tikrinti Europolo veiklą, vykdomą naudojantis savo teise prisijungti prie SIS II ir atlikti į ją įvestų duomenų paiešką.

42 straipsnis

Eurojusto prieiga prie SIS II duomenų

1.   Eurojusto nacionaliniai nariai ir jų padėjėjai, laikydamiesi savo įgaliojimų, turi teisę prieiti prie duomenų, įvestų į SIS II pagal 26, 32, 34 ir 38 straipsnius, ir atlikti jų paiešką.

2.   Jeigu Eurojusto nacionalinio nario atlikta paieška atskleidžia, kad SIS II yra perspėjimas, šis narys apie tai informuoja perspėjimą pateikusią valstybę narę. Atliekant tokią paiešką gauta informacija trečiosioms šalims ir trečiosioms institucijoms gali būti perduota tik gavus perspėjimą pateikusios valstybės narės sutikimą.

3.   Nė viena šio straipsnio nuostata nėra aiškinama kaip turinti įtakos Sprendimo 2002/187/TVR nuostatoms dėl duomenų apsaugos ir atsakomybės už Eurojusto nacionalinių narių ar jų padėjėjų vykdomą neteisėtą ar neteisingą tokių duomenų tvarkymą, ar pagal tą spendimą įsteigtos jungtinio priežiūros organo įgaliojimams.

4.   Kiekviena Eurojusto nacionalinio nario ar padėjėjo prieiga ir atlikta paieška yra registruojama pagal 12 straipsnio nuostatas, ir kiekvienas jų gautų duomenų panaudojimas yra registruojamas.

5.   Jokia SIS II dalis neprijungiama prie Eurojusto naudojamos ar jame esančios duomenų rinkimo ir tvarkymo kompiuterinės sistemos ir į ją neperkeliami SIS II esantys duomenys, prie kurių nacionaliniai nariai ar jų padėjėjai gali prieiti, taip pat jokia SIS II dalis neparsisiunčiama.

6.   Prieiga prie duomenų, įvestų į SIS II, suteikiama tik Eurojusto nacionaliniams nariams ir jų padėjėjams, o Eurojusto darbuotojams ši teisė nesuteikiama.

7.   10 ir 11 straipsniuose numatytos priemonės, skirtos užtikrinti saugumą ir konfidencialumą, yra patvirtinamos ir taikomos.

43 straipsnis

Prieigos taikymo sritis

Naudotojai, įskaitant Europolą, Eurojusto nacionalinius narius ir jų padėjėjus, gali prieiti tik prie tų duomenų, kurių jiems reikia užduotims atlikti.

44 straipsnis

Perspėjimų apie asmenis saugojimo laikotarpis

1.   Perspėjimai apie asmenis, įvesti į SIS II pagal šį sprendimą, yra saugomi ne ilgiau negu jų reikia tiems tikslams, kuriems jie buvo pateikti, pasiekti.

2.   Per trejus metus nuo tokio perspėjimo įvedimo į SIS II perspėjimą pateikusi valstybė narė peržiūri būtinybę jį saugoti. Pagal 36 straipsnį įvestiems perspėjimams apie asmenis taikomas vienerių metų laikotarpis.

3.   Kiekviena valstybė narė atitinkamais atvejais nustato trumpesnius tokios peržiūros laikotarpius pagal savo nacionalinę teisę.

4.   Peržiūros laikotarpiu perspėjimą pateikusi valstybė narė, atlikusi išsamų individualų įvertinimą, kuris užfiksuojamas, gali nuspręsti perspėjimą palikti ilgiau, jei jis būtinas tiems tikslams, kuriems buvo įvestas, pasiekti. Tokiu atveju 2 dalis taip pat taikoma pratęsimui. Apie kiekvieną perspėjimo pratęsimą turi būti pranešama CS-SIS.

5.   Perspėjimai automatiškai ištrinami pasibaigus 2 dalyje nurodytam peržiūros laikotarpiui, išskyrus tuos atvejus, kai perspėjimą pateikusi valstybė narė pranešė CS-SIS apie perspėjimo pratęsimą, kaip nurodyta 4 dalyje. CS-SIS prieš keturis mėnesius automatiškai informuoja valstybes nares apie numatomą duomenų ištrynimą iš sistemos.

6.   Valstybės narės rengia statistinius duomenis apie perspėjimų, kurių saugojimo laikotarpis buvo pratęstas pagal 4 dalį, skaičių.

45 straipsnis

Perspėjimų apie daiktus saugojimo laikotarpis

1.   Pagal šį sprendimą į SIS II įvesti perspėjimai apie daiktus saugomi ne ilgiau negu jų reikia tiems tikslams, kuriems jie buvo įvesti, pasiekti.

2.   Pagal 36 straipsnį įvesti perspėjimai apie daiktus saugomi ne ilgiau kaip penkerius metus.

3.   Pagal 38 straipsnį įvesti perspėjimai apie daiktus saugomi ne ilgiau kaip dešimt metų.

4.   2 ir 3 dalyse nurodyti saugojimo laikotarpiai gali būti pratęsimi, jei tai būtina tiems tikslams, kuriems perspėjimas buvo pateiktas, pasiekti. Šiuo atveju pratęsimui taip pat atitinkamai taikomos 2 ir 3 dalys.

XI SKYRIUS

BENDROS DUOMENŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

46 straipsnis

SIS II duomenų tvarkymas

1.   20, 26, 32, 34, 36 ir 38 straipsniuose nurodytus duomenis valstybės narės gali tvarkyti tik tuose straipsniuose kiekvienai perspėjimo kategorijai nustatytais tikslais.

2.   Duomenys gali būti kopijuojami tik techniniais tikslais, jei toks kopijavimas yra būtinas, kad 40 straipsnyje nurodytos institucijos atliktų tiesioginę paiešką. Toms kopijoms taikomos šio sprendimo nuostatos. Vienos valstybės narės pateikti perspėjimai negali būti kopijuojami iš N.SIS II į kitas nacionalines duomenų bylas.

3.   2 dalyje nurodytos techninės kopijos, dėl kurių atsiranda atjungtos nuo tinklo duomenų bazės, gali būti laikomos ne ilgesnį kaip 48 valandų laikotarpį. Šis laikotarpis gali būti pratęstas ekstremaliomis situacijomis iki tol, kol ekstremali situacija pasibaigs.

Valstybės narės turi atnaujinamą tokių kopijų aprašą, teikia tą aprašą susipažinti savo nacionalinės priežiūros institucijai ir užtikrina, kad šio sprendimo nuostatos, visų pirma 10 straipsnio nuostatos, būtų taikomos toms kopijoms.

4.   Prieiga prie duomenų suteikiama tik pagal nacionalinės institucijos, nurodytos 40 straipsnyje, kompetenciją ir tik tinkamai įgaliotam personalui.

5.   Šio sprendimo 26, 32, 34, 36 ir 38 straipsniuose nustatytų perspėjimų atžvilgiu bet koks perspėjime pateikiamos informacijos tvarkymas kitais tikslais, nei tie, dėl kurių perspėjimas buvo įvestas į SIS II, turi būti susijęs su konkrečiu atveju ir pateisinamas būtinumu užkirsti kelią neišvengiamai didelei grėsmei viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, svariais nacionalinio saugumo motyvais arba sunkaus nusikaltimo prevencijos tikslais. Tam būtina iš anksto gauti perspėjimą pateikusios valstybės narės leidimą.

6.   Duomenų negalima naudoti administraciniais tikslais.

7.   Bet koks duomenų naudojimas, neatitinkantis 1–6 dalių nuostatų, pagal kiekvienos valstybės narės teisę laikomas netinkamu naudojimu.

8.   Kiekviena valstybė narė Valdymo institucijai nusiunčia savo kompetentingų institucijų, kurios yra įgaliotos atlikti SIS II informacinėje sistemoje esančių duomenų tiesioginę paiešką pagal šį sprendimą, o taip pat sąrašą ir jo pakeitimus. Tame sąraše konkrečiai nurodoma, kokių duomenų ir kokiais tikslais kiekviena institucija gali ieškoti. Valdymo institucija užtikrina metinį šio sąrašo skelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

9.   Jei Europos Sąjungos teisėje nenustatomos konkrečios nuostatos, į N.SIS II įvedamiems duomenims taikoma kiekvienos valstybės narės teisė.

47 straipsnis

SIS II duomenys ir nacionalinės bylos

1.   46 straipsnio 2 dalis nepažeidžia valstybės narės teisės savo nacionalinėse bylose laikyti SIS II duomenis, su kuriais susijusio veiksmo buvo imtasi jos teritorijoje. Tokie duomenys nacionalinėse bylose saugomi ne ilgiau kaip trejus metus, išskyrus atvejus, kai konkrečiose nacionalinės teisės nuostatose nustatytas ilgesnis saugojimo laikotarpis.

2.   46 straipsnio 2 dalis nepažeidžia valstybės narės teisės savo nacionalinėse bylose laikyti duomenis, nurodytus konkrečiame perspėjime, kurį ta valstybė narė yra pateikusi SIS II.

48 straipsnis

Informacija neįvykdžius perspėjimo

Jei prašomo veiksmo negalima atlikti, prašymą gavusi valstybė narė nedelsdama apie tai praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei.

49 straipsnis

SIS II tvarkomų duomenų kokybė

1.   Perspėjimą pateikusi valstybė narė yra atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas duomenų tikslumas, atnaujinimas ir jų įvedimo į SIS II teisėtumas.

2.   Tik perspėjimą pateikusi valstybė narė gali keisti, papildyti, taisyti, atnaujinti arba ištrinti savo įvestus duomenis.

3.   Jei kita nei perspėjimą pateikusi valstybė narė turi įrodymų, kad kurie nors duomenys yra faktiškai netikslūs arba laikomi neteisėtai, ji, keisdamasi papildoma informacija, kuo skubiau ir ne vėliau kaip per dešimt dienų sužinojusi apie tokius įrodymus apie tai praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei. Perspėjimą pateikusi valstybė narė patikrina pranešimą ir prireikus nedelsdama tuos duomenis ištaiso arba ištrina.

4.   Jei valstybės narės negali pasiekti susitarimo per du mėnesius, perspėjimo nepateikusi valstybė narė šį klausimą pateikia svarstyti Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, kuris kartu su atitinkamomis nacionalinėmis priežiūros institucijomis veikia kaip tarpininkas.

5.   Tais atvejais, kai asmuo teigia, jog jis nėra tas asmuo, dėl kurio pateiktas perspėjimas, valstybės narės keičiasi papildoma informacija. Jeigu patikrinimo metu paaiškėja, kad iš tikrųjų tai yra du skirtingi asmenys, šis asmuo informuojamas apie 51 straipsnyje nurodytas nuostatas.

6.   Tais atvejais, kai asmuo jau yra perspėjimo objektas SIS II, papildomą perspėjimą įvedanti valstybė narė dėl to perspėjimo įvedimo susitaria su pirmąjį perspėjimą įvedusia valstybe nare. Susitarimas pasiekiamas remiantis pasikeista papildoma informacija.

50 straipsnis

Panašius požymius turinčių asmenų atskyrimas

Kai įvedant naują perspėjimą paaiškėja, kad SIS II jau yra asmuo, kurio tapatybės apibūdinimo duomuo yra toks pat, laikomasi tokios tvarkos:

a)

SIRENE biuras kreipiasi į prašančiąją instituciją siekdamas išsiaiškinti, ar perspėjimas yra apie tą patį asmenį;

b)

jeigu kryžminio patikrinimo metu paaiškėja, kad naujas perspėjimas yra apie tą patį asmenį, apie kurį SIS II jau įvestas perspėjimas, SIRENE biuras taiko keleto perspėjimų įvedimo procedūrą, kaip nurodyta 49 straipsnio 6 dalyje. Jeigu patikrinimo metu paaiškėja, kad iš tikrųjų tai yra du skirtingi asmenys, SIRENE biuras patvirtina prašymą įvesti antrą perspėjimą, jį papildydamas reikalingais duomenimis, kad būtų išvengta neteisingo asmens tapatybės nustatymo.

51 straipsnis

Papildomi duomenys nustačius neteisėtą pasinaudojimą tapatybe

1.   Jeigu asmuo, kuriam iš tikrųjų skirtas perspėjimas, gali būti supainiotas su asmeniu, kurio tapatybe buvo neteisėtai pasinaudota, perspėjimą pateikusi valstybė narė, gavusi to asmens aiškų sutikimą, siekdama išvengti neigiamų neteisėto pasinaudojimo tapatybe padarinių prie perspėjimo prideda su tuo asmeniu susijusius duomenis.

2.   Duomenys, susiję su asmeniu, kurio tapatybe buvo neteisėtai pasinaudota, naudojami tik tam, kad:

a)

kompetentinga institucija galėtų atskirti asmenį, kurio tapatybe buvo neteisėtai pasinaudota, nuo asmens, su kuriuo iš tikrųjų yra susijęs perspėjimas;

b)

asmuo, kurio tapatybe buvo neteisėtai pasinaudota, galėtų patvirtinti savo tapatybę ir įrodyti, kad ja buvo neteisėtai pasinaudota.

3.   Šio straipsnio tikslais į SIS II gali būti įvesti ir tvarkomi tik šie asmens duomenys:

a)

pavardė (-s) ir vardas (-ai), pavardė gimimo metu ir visos anksčiau turėtos pavardės, visos pravardės, jeigu galima, įvedamos atskirai;

b)

visi išskirtiniai objektyvūs nekintami fiziniai požymiai;

c)

gimimo vieta ir data;

d)

lytis;

e)

nuotraukos;

f)

pirštų atspaudai;

g)

pilietybė (-ės);

h)

tapatybės dokumento (-ų) numeris (-iai) ir išdavimo data.

4.   3 dalyje nurodytų duomenų įvedimui ir tolimesniam tvarkymui būtinos techninės taisyklės nustatomos laikantis 67 straipsnyje nurodytos tvarkos, nepažeidžiant Valdymo institucijos steigimo dokumentų nuostatų.

5.   3 dalyje nurodyti duomenys ištrinami tuo pat metu kaip ir atitinkamas perspėjimas ar anksčiau, jei to reikalauja asmuo.

6.   Prieiga prie 3 dalyje nurodytų duomenų suteikiama tik toms institucijoms, kurios turi prieigos prie atitinkamo perspėjimo teisę. Jos tai gali daryti tik tam, kad būtų išvengta neteisingo tapatybės nustatymo.

52 straipsnis

Perspėjimų sąsajos

1.   Valstybė narė gali susieti perspėjimus, kuriuos ji įveda į SIS II. Tokios sąsajos paskirtis – nustatyti dviejų arba daugiau perspėjimų ryšį.

2.   Sąsajos sukūrimas neturi įtakos konkrečiam veiksmui, kurio reikia imtis pagal kiekvieną susietą perspėjimą, arba kiekvieno iš susietų perspėjimų saugojimo laikotarpiui.

3.   Sąsajos sukūrimas neturi įtakos prieigos teisėms, numatytoms šiame sprendime. Institucijos, neturinčios prieigos prie tam tikrų perspėjimų kategorijų teisės, negali matyti susieto perspėjimo, prie kurio jos neturi prieigos.

4.   Valstybė narė sukuria perspėjimų sąsają tik tuo atveju, jei tai akivaizdžiai būtina veiklai vykdyti.

5.   Valstybė narė gali kurti sąsajas pagal savo nacionalinės teisės aktus, su sąlyga, kad laikomasi šiame straipsnyje išdėstytų principų.

6.   Jei valstybė narė mano, kad kitos valstybės narės sukurta perspėjimų sąsaja yra nesuderinama su jos nacionaline teise arba tarptautiniais įsipareigojimais, ji gali imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad iš jos nacionalinės teritorijos arba už jos teritorijos ribų esančioms institucijoms nebūtų suteikta prieiga prie tokios sąsajos.

7.   Perspėjimų sąsajų sukūrimo techninės taisyklės priimamos 67 straipsnyje nustatyta tvarka nepažeidžiant Valdymo institucijos steigimo dokumentų nuostatų.

53 straipsnis

Papildomos informacijos paskirtis ir saugojimo laikotarpis

1.   Valstybės narės SIRENE biure saugo nuorodas į sprendimus, kuriais remiantis buvo parengtas perspėjimas, kad palengvintų keitimąsi papildoma informacija.

2.   Keičiantis informacija gauti asmens duomenys, kuriuos SIRENE biuras laiko bylose, saugomi ne ilgiau negu jų reikia tiems tikslams, kuriems jie buvo pateikti, pasiekti. Bet kuriuo atveju jie ištrinami ne vėliau kaip po vienerių metų nuo perspėjimo ištrynimo iš SIS II.

3.   2 dalis nepažeidžia valstybės narės teisės nacionalinėse bylose laikyti duomenis, susijusius su tos valstybės narės pateiktu konkrečiu perspėjimu ar susijusius su perspėjimu, dėl kurio buvo imtasi veiksmų jos teritorijoje. Nacionalinė teisė reglamentuoja šių duomenų laikymo šiose bylose laikotarpį.

54 straipsnis

Asmens duomenų perdavimas trečiosioms šalims

Pagal šį sprendimą SIS II tvarkomi duomenys neperduodami trečiosioms šalims ar tarptautinėms organizacijoms ir joms nesudaroma galimybė jais naudotis.

55 straipsnis

Keitimasis duomenimis su Interpolu apie pavogtus, pasisavintus, dingusius ar pripažintus negaliojančiais pasus

1.   Nukrypstant nuo 54 straipsnio, jeigu sudaromas Interpolo ir Europos Sąjungos susitarimas ir nustačius SIS II sujungimą su Interpolo pavogtų ar dingusių kelionės dokumentų duomenų baze, su Interpolo nariais galima keistis tokiais duomenimis: paso numeris, išdavimo šalies pavadinimas ir į SIS II įvesta pavogtų, pasisavintų, dingusių ar pripažintų negaliojančiais pasų dokumentų rūšis. Susitarime nustatoma, kad valstybės narės įvesti duomenys gali būti perduoti tik gavus tos valstybės narės sutikimą.

2.   1 dalyje nurodytame susitarime numatoma, kad duomenys, kuriais pasikeista, prieinami tik tiems Interpolo nariams, kurie yra iš šalių, užtikrinančių pakankamą asmens duomenų apsaugos lygį. Prieš sudarydama šį susitarimą, Taryba prašo Komisijos pateikti nuomonę dėl duomenų apsaugos lygio pakankamumo ir pagarbos pagrindinėms teisėms ir laisvėms, atsižvelgiant į Interpolo ir šalių, kurios paskyrė Interpolo narius, vykdomą automatizuotą duomenų tvarkymą.

3.   Laikantis atitinkamų šio sprendimo nuostatų, reglamentuojančių į SIS II įvestus perspėjimus apie pavogtus, pasisavintus, dingusius ar pripažintus negaliojančiais pasus, 1 dalyje nurodytame susitarime taip pat gali būti numatyta valstybių narių prieiga prie duomenų iš Interpolo pavogtų ar dingusių kelionės dokumentų duomenų bazės, naudojantis SIS II.

XII SKYRIUS

DUOMENŲ APSAUGA

56 straipsnis

Ypatingų kategorijų duomenų tvarkymas

1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu 6 straipsnio pirmame sakinyje išvardytų kategorijų duomenų tvarkyti neleidžiama.

57 straipsnis

Europos Tarybos duomenų apsaugos konvencijos taikymas

Taikant šį sprendimą tvarkomi asmens duomenys saugomi pagal 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu ir vėlesnius jos pakeitimus.

58 straipsnis

Teisė susipažinti su duomenimis, ištaisyti netikslius duomenis ir pašalinti neteisėtai saugomus duomenis

1.   Teise gauti savo asmens duomenis, įvestus į SIS II pagal šį sprendimą, asmenys naudojasi pagal valstybės narės, kurioje jie šia teise nori naudotis, teisę.

2.   Jei nacionalinėje teisėje tai yra numatyta, nacionalinė priežiūros institucija sprendžia, ar informacija yra teikiama ir kokia tvarka tai daroma.

3.   Perspėjimo nepateikusi valstybė narė informaciją apie tokius duomenis gali teikti tik pirmiausiai suteikusi galimybę perspėjimą pateikusiai valstybei narei išdėstyti savo poziciją. Tai daroma keičiantis papildoma informacija.

4.   Suteikti informaciją duomenų subjektui atsisakoma, jei tai būtina su perspėjimu susijusiai teisėtai užduočiai atlikti arba siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų teises ir laisves.

5.   Kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad tikrai netikslūs duomenys apie jį būtų ištaisyti arba neteisėtai saugomi duomenys apie jį būtų pašalinti.

6.   Suinteresuotas asmuo informuojamas kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 60 dienų ar greičiau, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje, nuo jo prašymo leisti susipažinti su duomenimis pateikimo dienos.

7.   Asmuo kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per tris mėnesius ar greičiau, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje, nuo prašymo ištaisyti ar ištrinti duomenis pateikimo dienos informuojamas apie tolesnius veiksmus, kurių buvo imtasi įgyvendinant jo teises ištaisyti ir ištrinti duomenis.

59 straipsnis

Teisės gynimo priemonės

1.   Kiekvienas asmuo dėl prieigos prie informacijos, jos ištaisymo, pašalinimo arba informacijos ar žalos atlyginimo gavimo dėl su juo susijusio perspėjimo gali kreiptis į pagal bet kurios valstybės narės teisę kompetentingą teismą arba instituciją.

2.   Valstybės narės įsipareigoja tarpusavyje vykdyti teismų ir 1 dalyje nurodytų institucijų galutinius sprendimus, nepažeisdamos 64 straipsnio nuostatų.

3.   Komisija iki 2009 m. rugpjūčio 23 d. įvertina šiame straipsnyje numatytas teisės gynimo priemonių taisykles.

60 straipsnis

N.SIS II priežiūra

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nepriklausoma institucija (Nacionalinė priežiūros institucija) vykdytų nepriklausomą SIS II asmens duomenų tvarkymo jų teritorijoje ir iš jų teritorijos teisėtumo ir keitimosi papildoma informacija bei tolesnį jos tvarkymą stebėseną.

2.   Nacionalinė priežiūros institucija užtikrina, kad ne rečiau kaip kas ketveri metai pagal tarptautinius audito standartus būtų atliekamas duomenų tvarkymo operacijų N.SIS II auditas.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad jų Nacionalinė priežiūros institucija turėtų pakankamai išteklių šiuo sprendimu joms patikėtoms užduotims atlikti.

61 straipsnis

Valdymo institucijos priežiūra

1.   Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas tikrina, ar Valdymo institucijos asmens duomenų tvarkymo veikla vykdoma pagal ši sprendimą. Atitinkamai taikomos pareigos ir įgaliojimai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 45/2001 46 ir 47 straipsniuose.

2.   Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas užtikrina, kad ne rečiau kaip kas ketveri metai pagal tarptautinius audito standartus būtų atliekamas Valdymo institucijos asmens duomenų tvarkymo veiklos auditas. Tokio audito ataskaita siunčiama Europos Parlamentui, Tarybai, Valdymo institucijai, Komisijai ir nacionalinėms priežiūros institucijoms. Prieš patvirtinant ataskaitą Valdymo institucijai suteikiama galimybė pateikti pastabas.

62 straipsnis

Nacionalinių priežiūros institucijų ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno bendradarbiavimas

1.   Nacionalinės priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas pagal savo atitinkamą kompetenciją aktyviai bendradarbiauja laikydamiesi savo pareigų ir užtikrina suderintą SIS II priežiūrą.

2.   Pagal savo atitinkamą kompetenciją jie keičiasi atitinkama informacija, padeda vieni kitiems vykdyti auditą ir patikrinimus, nagrinėja šio sprendimo aiškinimo ar taikymo sunkumus, analizuoja problemas, susijusias su nepriklausoma priežiūra ar naudojimusi duomenų subjektų teisėmis, rengia suderintus pasiūlymus dėl bendro problemų sprendimo ir prireikus didina informuotumą apie su duomenų apsauga susijusias teises.

3.   Tuo tikslu Nacionalinės priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas rengia posėdžius ne rečiau kaip du kartus per metus. Šių posėdžių išlaidas padengia ir susijusias paslaugas teikia Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas. Pirmame posėdyje patvirtinamos darbo tvarkos taisyklės. Tolesni darbo metodai rengiami bendrai, atsižvelgiant į poreikį. Kas dveji metai Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Valdymo institucijai siunčiama bendra veiklos ataskaita.

63 straipsnis

Duomenų apsauga pereinamuoju laikotarpiu

Tais atvejais, kai pereinamuoju laikotarpiu pagal 15 straipsnio 4 dalį Komisija perduoda savo pareigas kitam organui ar organams, ji užtikrina, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas turėtų teisę ir galimybę atlikti visas savo užduotis, įskaitant patikrinimų atlikimą vietoje ir kitų įgaliojimų, kurie suteikiami Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 47 straipsnį, vykdymą.

XIII SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ IR SANKCIJOS

64 straipsnis

Atsakomybė

1.   Kiekviena valstybė narė pagal savo nacionalinę teisę atsako už bet kokią žalą, padarytą asmeniui naudojant N.SIS II. Ši nuostata taip pat taikoma perspėjimą pateikusios valstybės narės padarytai žalai tais atvejais, kai ši įvedė tikrai netikslius duomenis arba neteisėtai juos saugojo.

2.   Jei valstybė narė, kuriai pareikštas ieškinys, nėra perspėjimą pateikusi valstybė narė, pastaroji, gavusi prašymą, privalo atlyginti sumas, sumokėtas kaip kompensaciją, išskyrus tuos atvejus, kai kompensacijos prašanti valstybė narė duomenis naudojo pažeisdama šį sprendimą.

3.   Valstybė narė, kuri neįvykdo bet kurio savo įsipareigojimo pagal šį sprendimą ir padaro žalą SIS II, atsako už padarytą žalą, išskyrus tuos atvejus, kai ir jei Valdymo institucija arba kitos valstybės narės, dalyvaujančios SIS II, nesiima pagrįstų priemonių, kad išvengtų žalos arba sušvelnintų jos padarinius.

65 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės užtikrina, kad už piktnaudžiavimą į SIS II įvestais duomenimis arba už keitimąsi papildoma informacija nesilaikant šio sprendimo pagal jų nacionalinę teisę būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos.

XIV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

66 straipsnis

Stebėsena ir statistika

1.   Valdymo institucija užtikrina, kad nustatytos SIS II veikimo stebėsenos procedūros, atsižvelgiant į išvesties duomenų, ekonominio efektyvumo, saugumo ir paslaugų kokybės tikslus.

2.   Techninio aptarnavimo, ataskaitų ir statistinės informacijos teikimo tikslais Valdymo institucijai suteikiama prieiga prie būtinos informacijos, susijusios su Centrinėje SIS II atliekamomis duomenų tvarkymo operacijomis.

3.   Kiekvienais metais Valdymo institucija skelbia statistinę informaciją, parodydama, kiek įrašų tenka vienai perspėjimų kategorijai, kiek kartų buvo sutapimų kiekvienai perspėjimų kategorijai ir kiek kartų buvo naudojamasi SIS II, pateikiant bendrą ir kiekvienos valstybės narės informaciją.

4.   Praėjus dvejiems metams nuo SIS II veikimo pradžios, o vėliau kas dveji metai, Valdymo institucija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie Centrinės SIS II ir Ryšių infrastruktūros, įskaitant jos saugumą, techninį funkcionavimą, bei apie valstybių narių dvišalį ir daugiašalį keitimąsi papildoma informacija.

5.   Praėjus trejiems metams nuo SIS II veikimo pradžios, o vėliau kas ketveri metai, Komisija parengia bendrą Centrinės SIS II ir valstybių narių dvišalio ir daugiašalio keitimosi papildoma informacija įvertinimą. Šis bendras įvertinimas apima rezultatų, pasiektų įgyvendinant tikslus ir analizę bei nuolatinio galiojimo loginio pagrindo, šio sprendimo taikymo Centrinės SIS II atžvilgiu, Centrinės SIS II saugumo bei visų prielaidų, susijusių su būsimomis operacijomis, vertinimą. Vertinimo ataskaitas Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Valstybės narės pateikia Valdymo institucijai ir Komisijai informaciją, reikalingą 3, 4 ir 5 dalyse nurodytoms ataskaitoms parengti.

7.   Valdymo institucija pateikia Komisijai informaciją, reikalingą 5 dalyje nurodytam bendram įvertinimui parengti.

67 straipsnis

Reguliavimo komitetas

1.   Tais atvejais, kai daroma nuoroda į šį straipsnį, Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas reguliavimo komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas. Komisijos atstovas pateikia Komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi imtis, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pateikia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas, atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė patvirtinama Europos bendrijos steigimo sutarties 205 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų komitete balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

2.   Komitetas pirmininko pasiūlymu patvirtina savo darbo tvarkos taisykles, grindžiamas standartinėmis darbo tvarkos taisyklėmis, paskelbtomis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3.   Komisija patvirtina numatytas priemones, jeigu jos atitinka komiteto nuomonę. Kai numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi.

4.   Taryba gali kvalifikuota balsų dauguma priimti sprendimą dėl pasiūlymo per du mėnesius nuo tos dienos, kai jis buvo perduotas Tarybai. Jei per tą laikotarpį Taryba kvalifikuota balsų dauguma prieštarauja pasiūlymui, Komisija jį svarsto iš naujo. Ji gali pateikti Tarybai iš dalies pakeistą pasiūlymą, pateikti pasiūlymą iš naujo arba pateikti pasiūlymą dėl teisės akto. Jei tam laikotarpiui pasibaigus Taryba nepriėmė pasiūlyto įgyvendinimo akto ir nenurodė prieštaraujanti pasiūlymui dėl įgyvendinimo priemonių, pasiūlytą įgyvendinimo aktą priima Komisija.

5.   1 dalyje nurodytas komitetas savo funkcijas atlieka nuo 2007 m. rugpjūčio 23 d.

68 straipsnis

Šengeno acquis nuostatų keitimas

1.   ES sutarties taikymo sričiai priskiriamais klausimais 71 straipsnio 2 dalyje nurodytą dieną šiuo sprendimu pakeičiamos Šengeno konvencijos 64 straipsnio ir 92–119 straipsnių nuostatos, išskyrus jos 102a straipsnį.

2.   ES sutarties taikymo sričiai priskiriamais klausimais 71 straipsnio 2 dalyje nurodytą dieną šiuo sprendimu taip pat pakeičiamos toliau išvardytos minėtus straipsnius įgyvendinančios Šengeno acquis nuostatos (20):

a)

1993 m. gruodžio 14 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl Šengeno informacinės sistemos (C.SIS) įrengimo ir naudojimo išlaidų finansinio reglamento (SCH/Com-ex (93) 16);

b)

1997 m. spalio 7 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl SIS plėtojimo (SCH/Com-ex (97) 24);

c)

1997 m. gruodžio 15 d. Vykdomojo komiteto sprendimas, iš dalies keičiantis C.SIS finansinį reglamentą (SCH/Com-ex (97) 35);

d)

1998 m. balandžio 21 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl C.SIS su 15/18 prijungimo linijų (SCH/Com-ex (98) 11);

e)

1997 m. balandžio 25 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl sutarties sudarymo SIS II parengtiniam tyrimui atlikti (SCH/Com-ex (97) 2 rev. 2);

f)

1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl C.SIS įrengimo išlaidų (SCH/Com-ex (99) 4);

g)

1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl SIRENE sistemos vadovo atnaujinimo (SCH/Com-ex (99) 5);

h)

1996 m. balandžio 18 d. Vykdomojo komiteto deklaracija dėl užsieniečio sąvokos apibrėžimo (SCH/Com-ex (96) decl. 5);

i)

1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto deklaracija dėl SIS struktūros (SCH/Com-ex (99) decl. 2 rev);

j)

1997 m. spalio 7 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl Norvegijos ir Islandijos įnašų C.SIS įrengimo ir naudojimo išlaidoms padengti (SCH/Com-ex (97) 18).

3.   ES sutarties taikymo sričiai priskiriamais klausimais nuorodos į pakeistus Šengeno konvencijos straipsnius ir tuos straipsnius įgyvendinančias atitinkamas Šengeno acquis nuostatas laikomos nuorodomis į šį sprendimą.

69 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas 2004/201/TVR, Sprendimas 2005/211/TVR, Sprendimas 2005/719/TVR, Sprendimas 2005/727/TVR, Sprendimas 2006/228/TVR, Sprendimas 2006/229/TVR ir Sprendimas 2006/631/TVR yra panaikinami 71 straipsnio 2 dalyje nurodytą dieną.

70 straipsnis

Pereinamasis laikotarpis ir biudžetas

1.   Perspėjimai perkeliami iš SIS 1+ į SIS II. Teikdamos pirmenybę perspėjimams apie asmenis, valstybės narės užtikrina, kad perspėjimų, perkeliamų iš SIS 1+ į SIS II, turinys atitiktų šio sprendimo nuostatas kuo greičiau ir ne vėliau kaip per trejus metus nuo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytos dienos. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu valstybės narės gali toliau taikyti Šengeno konvencijos 94, 95 ir 97–100 straipsnių nuostatas perspėjimų, perkeliamų iš SIS 1+ į SIS II, turiniui, laikydamosi šių taisyklių:

a)

pakeitus, papildžius, pataisius ar atnaujinus perspėjimo, perkelto iš SIS 1+ į SIS II, turinį, valstybės narės užtikrina, kad pakeitus, papildžius, pataisius ar atnaujinus perspėjimą, jis atitiktų šio sprendimo nuostatas;

b)

esat sutapimui dėl perspėjimo, perkelto iš SIS 1+ į SIS II, to perspėjimo atitiktį šio sprendimo nuostatoms valstybės narės patikrina nedelsdamos, tačiau nevilkindamos veiksmo, kurio reikia imtis to perspėjimo pagrindu, atlikimo.

2.   Pagal 71 straipsnio 2 dalį nustatytą dieną susidaręs biudžeto, patvirtinto pagal Šengeno konvencijos 119 straipsnio nuostatas, likutis grąžinamas valstybėms narėms. Grąžintinos sumos skaičiuojamos pagal valstybių narių įmokas, kaip nustatyta 1993 m. gruodžio 14 d. Vykdomojo komiteto sprendime dėl Šengeno informacinės sistemos įrengimo ir naudojimo išlaidų finansinio reglamento.

3.   15 straipsnio 4 dalyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu nuorodos šiame sprendime į Valdymo instituciją laikomos nuorodomis į Komisiją.

71 straipsnis

Įsigaliojimas, taikymas ir migracija

1.   Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Jis taikomas valstybėms narėms, dalyvaujančioms SIS 1+ nuo dienos, kurią turi nustatyti Taryba, sprendimą vieningai priimant jos nariams, atstovaujantiems valstybių narių, dalyvaujančių SIS 1+, vyriausybėms.

3.   2 dalyje nurodytos dienos nustatomos po to, kai:

a)

priimamos būtinos įgyvendinimo priemonės;

b)

visos valstybės narės visomis teisėmis dalyvaujančios SIS 1+ informuoja Komisiją apie tai, kad jos priėmė techninius ir teisinius susitarimus, reikalingus tam, kad būtų galima tvarkyti SIS II duomenis ir keistis papildoma informacija;

c)

Komisija pareiškia, kad sėkmingai užbaigtas išsamus SIS II veikimo bandymas, kurį kartu su valstybėmis narėmis atlieka Komisija, o Tarybos parengiamieji organai patvirtina bandymo rezultatus ir patvirtinta, kad SIS II veikimo lygis atitinka bent jau SIS 1+ pasiektą lygį;

d)

Komisija sudaro reikiamus techninius susitarimus, kad Centrinę SIS II galima būtų prijungti prie atitinkamos valstybės narės N.SIS II.

4.   Komisija informuoja Europos Parlamentą apie pagal 3 dalies c punktą atliktų bandymų rezultatus.

5.   Visi pagal 2 dalį Tarybos priimti sprendimai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Liuksemburge 2007 m. birželio 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

W. SCHÄUBLE


(1)  2006 m. spalio 25 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 239, 2000 9 22, p. 19. Konvencija su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1160/2005 (OL L 191, 2005 7 22, p. 18).

(3)  OL L 328, 2001 12 13, p. 4.

(4)  OL L 328, 2001 12 13, p. 1.

(5)  OL L 381, 2006 12 28, p. 4.

(6)  OL L 190, 2002 7 18, p. 1.

(7)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(8)  OL L 12, 2004 1 17, p. 47.

(9)  OL C 316, 1995 11 27, p. 2.

(10)  OL L 63, 2002 3 6, p. 1.

(11)  OL L 131, 2000 6 1, p. 43.

(12)  OL L 64, 2002 3 7, p. 20.

(13)  OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(14)  OL L 176, 1999 7 10, p. 31.

(15)  OL L 176, 1999 7 10, p. 53.

(16)  2004 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas 2004/849/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino tam tikrų nuostatų taikymo (OL L 368, 2004 12 15, p. 26).

(17)  2004 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas 2004/860/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis pasirašymo Europos bendrijos vardu ir laikino tam tikrų nuostatų taikymo (OL L 370, 2004 12 17, p. 78).

(18)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(19)  OL L 105, 2006 4 13, p. 1.

(20)  OL L 239, 2000 9 22, p. 439.