31.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/1

(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2042/2000 (2) importuojamoms Japonijos kilmės televizijos kamerų sistemoms, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8525 80 19, ex 8528 49 35, ex 8528 49 91, ex 8528 59 90, ex 8529 90 92, ex 8529 90 97, ex 8537 10 91, ex 8537 10 99 ir 8543 70 90 (KN kodai nuo 2007 m. sausio 1 d.), buvo nustatyti galutiniai antidempingo muitai.

(2)

2006 m. gruodžio mėn. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1910/2006 (3) patvirtino, kad vadovaujantis pagrindinio reglamento (toliau – pirminės priemonės) 11 straipsnio 2 dalimi šių priemonių galiojimas pratęsiamas iki priemonių galiojimo termino peržiūros.

(3)

2006 m. balandžio 4 d. Komisija gavo skundą dėl tariamai žalingo dempingo, susijusio su tam tikrų Japonijos kilmės kamerų sistemų importu.

(4)

Skundą pateikė Grass Valley Nederland BV (toliau - skundo pateikėjas) gamintojų, kurių gamyba sudaro didžiąją dalį visos tam tikrų kamerų sistemų gamybos Bendrijoje, vardu, kaip numatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(5)

Skunde buvo pateikta dempingo ir jo padarytos materialinės žalos prima facie įrodymų, kurie buvo laikomi pakankamais antidempingo tyrimui inicijuoti.

(6)

Paskelbdama pranešimą (toliau – pranešimas apie iniciavimą) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4), Komisija iniciavo antidempingo tyrimą dėl tam tikrų Japonijos kilmės kamerų sistemų, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8525 80 19, ex 8525 80 91, ex 8528 49 10, ex 8528 49 35, ex 8528 49 91, ex 8528 59 10, ex 8528 59 90, ex 8529 90 92, ex 8529 90 97, ex 8537 10 91, ex 8537 10 99, ex 8543 70 90 ir ex 9002 90 00 (KN kodai nuo 2007 m. sausio 1 d.), importo į Bendriją.

(7)

Pranešime apie iniciavimą produktas buvo apibūdintas kaip tam tikros Japonijos kilmės kamerų sistemos, kurias sudaro:

Šios Japonijos kilmės kamerų sistemų dalys importuojamos kartu arba atskirai.

Nereikalaujama, kad kamerų sistemas sudarytų visos pirmiau minėtos sudėtinės dalys.

Pirmiau nurodytos sudėtinės kamerų sistemos dalys (išskyrus kameros galvutę) negali veikti atskirai ir negali būti naudojamos atskirai nuo konkretaus gamintojo kamerų sistemos.

Objektyvai ir rašytuvai, esantys ne tame pačiame korpuse kaip kameros galvutė, šiam produktui nepriskiriami.

Nagrinėjamasis produktas gali būti naudojamas transliacijai, žinioms rinkti, skaitmeninei kinematografijai arba profesiniais tikslais. Profesinis naudojimas apima šių sistemų naudojimą švietimo, pramogų, reklamos ir dokumentinei vaizdo medžiagai kurti ir išorės, ir vidaus platinimui, tačiau juo neapsiriboja.

(8)

Produktas, kuriam taikomos pirminės priemonės, visiškai atitinka pirmiau nurodytą produkto apibrėžtį.

(9)

Todėl Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, tuo pačiu pranešimu inicijavo ir tarpinę Reglamento (EB) Nr. 2042/2000 peržiūrą. Šios tarpinės peržiūros tikslas – nustačius, kad tam tikroms Japonijos kilmės kamerų sistemoms reikėtų taikyti priemones, kurios atitinkamai taip pat būtų taikomos televizijos kamerų sistemoms, kurioms taikomos Reglamentu (EB) Nr. 2042/2000 nustatytos priemonės, iš dalies pakeisti ar panaikinti reglamentą (EB) Nr. 2042/2000. Tokiu atveju toliau taikyti Reglamentu (EB) Nr. 2042/2000 nustatytas priemones būtų netikslinga, todėl jį reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(10)

Reglamento (EB) Nr. 2042/2000 galiojimas turėjo baigtis 2006 m. gruodžio 29 d. Dar iki šios datos, kaip nurodyta 2 konstatuojamojoje dalyje, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1910/2006, įsigaliojusiu 2006 m. gruodžio 22 d., pratęsė galutinių antidempingo priemonių taikymą importuojamoms televizijos kamerų sistemoms. Todėl nuostatos dėl Reglamento (EB) Nr. 2042/2000 buvo savaime perkeltos į Reglamentą (EB) Nr. 1910/2006.

(11)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė susijusiems eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, importuotojų ar eksportuotojų asociacijoms, eksportuojančios šalies atstovams, vartotojams, žaliavų tiekėjams bei skundą pateikusiam Bendrijos gamintojui. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pranešti savo nuomonę ir prašyti būti išklausytoms per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą laikotarpį. Klausimynai buvo išsiųsti visoms susijusioms šalims.

(12)

2007 m. balandžio 12 d. laišku Komisijai Grass Valley Nederland B.V. oficialiai pranešė atsiimanti skundą. Tame pačiame laiške Grass Valley pareiškė nebepritarianti, kad Reglamentu (EB) Nr. 1910/2006 nustatytos pirminės priemonės importuojamoms Japonijos kilmės televizijos kamerų sistemoms būtų toliau taikomos iki priemonių galiojimo termino peržiūros, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje.

(13)

Pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalį tyrimas gali būti nutrauktas skundo pateikėjui atsiėmus skundą, jeigu tai neprieštarauja Bendrijos interesams.

(14)

Komisija, atsižvelgdama į tai, kad atlikus tyrimą nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, įrodančių, kad nutraukus tyrimą būtų pažeisti Bendrijos interesai, Sprendimu 2007/539/EB (5) nutraukė tyrimą dėl tam tikrų Japonijos kilmės kamerų sistemų importo į Bendriją.

(15)

Kaip nurodyta 8 konstatuojamojoje dalyje, galiojantys galutiniai antidempingo muitai galioja ir importuojamoms Japonijos kilmės televizijos kamerų sistemoms, kurios patenka į tyrimo dėl tam tikrų kamerų sistemų produkto apibrėžtą sritį.

(16)

Kaip nurodyta 12 konstatuojamoje dalyje, Bendrijos pramonė pirmiau minėtu laišku oficialiai pranešė nebepritarianti šioms priemonėms ir paprašė jas panaikinti.

(17)

Todėl manoma, kad galiojančias priemones reikėtų panaikinti, nes atlikus tyrimą nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, įrodančių, kad panaikinus priemones būtų pažeisti Bendrijos interesai.

(18)

Suinteresuotosios šalys buvo apie tai informuotos ir joms buvo suteikta galimybė pateikti pastabas. Pastabų, kad tarpinės peržiūros nutraukimas ir galiojančių antidempingo priemonių panaikinimas prieštarautų Bendrijos interesams, negauta.

(19)

Todėl nuspręsta nutraukti dabartinę peržiūrą ir panaikinti galiojančius galutinius antidempingo muitus, taikomus importuojamoms Japonijos kilmės televizijos kamerų sistemoms,

31.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/4

(1)

1995 m. kovo mėn. Taryba Reglamentu (EEB) Nr. 477/95 (2) nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamam Rusijos Federacijos (toliau – Rusija) kilmės karbamidui. Nustatyto muito dydis prilygo minimalios importo kainos (115 ECU už toną) ir neto kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, jei ši kaina yra mažesnė, skirtumui. Tyrimas, po kurio buvo nustatytos šios priemonės, toliau vadinamas pirminiu tyrimu. Po priemonių galiojimo termino peržiūros pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Taryba Reglamentu (EB) Nr. 901/2001 (3) nusprendė, kad šios priemonės turėtų būti taikomos toliau. Šiuo metu galiojančios priemonės forma yra kintamasis muitas, nustatytas pagal minimalią importo kainą (toliau – MIK), t. y. 115 EUR už toną (toliau – galiojančios priemonės). Peržiūros tyrimas, po kurio nuspręsta priemones taikyti toliau, vadinamas ankstesniu priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimu.

(2)

2003 m. gruodžio mėn. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 2228/2003 (4) nutraukė dalinę tarpinę peržiūrą, kurią pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį inicijavo Komisija, kad galėtų išanalizuoti galiojančių priemonių formos tinkamumą, nepakeitusi galiojančių priemonių.

(3)

2005 m. rugpjūčio mėn. Komisija paskelbė pranešimą apie artėjančią galiojančių priemonių galiojimo pabaigą (5). 2006 m. vasario 9 d. Komisija gavo prašymą atlikti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, šiose peržiūrose turėtų būti svarstoma tik priemonių forma.

(4)

Prašymus pateikė Europos trąšų gamintojų asociacija (ETGA) (toliau – pareiškėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) viso karbamido Bendrijoje, vardu.

(5)

Pareiškėjas teigė ir pateikė pakankamai prima facie įrodymų, kad pasibaigus priemonių galiojimui dėl importuojamo Rusijos kilmės (toliau – susijusi šalis) karbamido dempingas ir žala Bendrijos pramonei galėtų tęstis arba pasikartoti ir kad dabartinės priemonių formos nepakanka žalingam dempingo poveikiui neutralizuoti.

(6)

Be to, 2006 m. rugsėjo 14 d. akcinė bendrovė Mineral and Chemical Company EuroChem (toliau – EuroChem), karbamido eksportuojantis gamintojas Rusijoje, kuriam taikomos galiojančios antidempingo priemonės, pateikė prašymą atlikti Reglamento (EB) Nr. 901/2001 dalinę tarpinę peržiūrą.

(7)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį pateiktame prašyme EuroChem pateikė prima facie įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, kad pasikeitė su jo padėtimi susijusios aplinkybės, kurių pagrindu buvo nustatytos priemonės, ir kad tie pasikeitimai yra ilgalaikiai. EuroChem pateikė įrodymų, kad jei pačios bendrovės išlaidos būtų palygintos su jos eksporto kainomis, dempingas taptų daug mažesnis už galiojančias priemones. Todėl EuroChem teigė, kad jau nėra būtina toliau taikyti galiojančių priemonių, kurių dydis buvo pagrįstas anksčiau nustatytu žalos skirtumu, ir taip kompensuoti dempingo daromą žalą.

(8)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir dviejų dalinių tarpinių peržiūrų pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį inicijavimą, Komisija inicijavo šias tris peržiūras Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6) paskelbdama pranešimus apie inicijavimą.

(9)

Dėl priemonių galiojimo termino peržiūros atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2005 m. balandžio 1 d.–2006 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant tendencijas, svarbias vertinant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2002 m. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis). Priemonių formos tinkamumo tyrimo dalinėje tarpinėje peržiūroje taikytas laikotarpis sutampa su priemonių galiojimo pabaigos peržiūros nagrinėjamuoju laikotarpiu. Atliekant dalinę tarpinę peržiūrą, kurioje nagrinėjamas tik EuroChem vykdomas dempingas, tiriamasis laikotarpis buvo 2005 m. spalio 1 d.–2006 rugsėjo 30 d.

(10)

Komisija oficialiai pranešė Rusijos eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir žinomiems susijusiems naudotojams bei jų asociacijoms, susijusios eksportuojančios šalies atstovams, pareiškėjui ir žinomiems Bendrijos gamintojams apie dviejų peržiūrų inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(11)

Komisija oficialiai pranešė EuroChem, Rusijos atstovams ir pareiškėjui apie dalinės tarpinės peržiūros, kurioje nagrinėjamas dempingas, inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(12)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti, kuriame nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(13)

Dėl priemonių galiojimo termino peržiūros ir dalinės tarpinės peržiūros, kurioje svarstoma tik priemonių forma: atsižvelgiant į tikrai didelį Bendrijos gamintojų, importuotojų Bendrijoje ir eksportuojančių gamintojų Rusijoje skaičių, laikyta tikslinga, remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu, išnagrinėti, ar nereikėtų atlikti atrankos. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka tikrai būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves) pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį pirmiau minėtų šalių prašyta per 15 dienų nuo tyrimo inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(14)

Tik vienas importuotojas į Bendriją pateikė pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją ir nurodė pageidaująs toliau bendradarbiauti su Komisijos tarnybomis. Todėl nuspręsta, kad importuotojų atranka nebūtina.

(15)

Devyni Bendrijos gamintojai tinkamai užpildė atrankos formą ir oficialiai sutiko toliau bendradarbiauti tyrime. Iš šių devynių bendrovių buvo atrinktos keturios, kurios, kaip nustatyta, atstovavo Bendrijos pramonei atsižvelgiant į karbamido gamybos ir pardavimo Bendrijoje apimtį. Keturi atrinkti Bendrijos gamintojai PTL pagamino maždaug 50 % visos Bendrijos pramonės produkcijos, kaip apibrėžta 63 konstatuojamojoje dalyje, o minėti devyni Bendrijos gamintojai pagamino maždaug 60 % visos Bendrijos produkcijos. Ši atranka atspindėjo didžiausią tipišką karbamido gamybos ir pardavimo apimtį Bendrijoje, kurią buvo galima tinkamai ištirti per turimą laiką.

(16)

Penki eksportuojantys gamintojai per nustatytą laikotarpį tinkamai užpildė atrankos formą ir oficialiai sutiko toliau bendradarbiauti atliekant tyrimą. Šie penki eksportuojantys gamintojai PTL sudarė 60 % viso Rusijos eksporto į Bendriją.

(17)

Trijų eksportuojančių gamintojų imtis, kurią buvo galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, buvo atrinkta pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį, remiantis didžiausia karbamido eksporto į Bendriją apimtimi. Šie trys eksportuojantys gamintojai PTL sudarė 50 % viso Rusijos eksporto į Bendriją.

(18)

Remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, su susijusiomis šalimis konsultuotasi dėl atrinktų bendrovių, kurios atrankos rezultatams neprieštaravo.

(19)

Remiantis papildoma informacija vėliau nustatyta, kad vieno iš trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų eksporto į Bendriją apimtis iš tiesų nebuvo didžiausia. Todėl šis eksportuojantis gamintojas buvo pašalintas iš imties ir jį pakeitė ketvirtas pagal eilę eksportuojantis gamintojas. Taip pakeista imtis PTL sudarė 48 % viso Rusijos eksporto į Bendriją.

(20)

Keturiems atrinktiems Bendrijos gamintojams, trims atrinktiems Rusijos eksportuojantiems gamintojams bei visiems pranešusiems apie save importuotojams ir naudotojams nusiųsti klausimynai.

(21)

Klausimyno atsakymai gauti iš keturių atrinktų Bendrijos gamintojų ir trijų Rusijos eksportuojančių gamintojų, taip pat iš vieno nesusijusio importuotojo ir 7 naudotojų Bendrijoje. Be to, keli importuotojai ir naudotojai bei jų asociacijos pateikė pastabas, bet ne klausimyno atsakymus.

(22)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant būtiną jos analizėms ir surengė tikrinamuosius vizitus tokių bendrovių patalpose:

(23)

Nagrinėjamasis produktas yra tas pats, kaip ir atliekant pirminį ir ankstesnį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimus, t. y. Rusijos kilmės karbamidas, klasifikuojamas KN kodais 3102 10 10 ir 3102 10 90.

(24)

Karbamidas gaminamas daugiausia iš amoniako, o šis – iš gamtinių dujų. Jis gali būti kietas arba skystas. Kietas karbamidas gali būti naudojamas žemės ūkyje ir pramonėje. Žemės ūkiui tinkamas karbamidas gali būti naudojamas kaip trąša dirvai tręšti arba kaip gyvulių pašaro priedas. Pramonei tinkamas karbamidas yra žaliava tam tikriems klijams ir plastikams gaminti. Skystas karbamidas gali būti naudojamas kaip trąša ir pramonėje. Nors karbamidas gali būti įvairių formų, jo cheminės savybės iš esmės lieka tos pačios ir, atliekant šį tyrimą, laikomas vienu produktu.

(25)

Kaip nustatyta pirminiame ir ankstesniame priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimuose, šiais peržiūros tyrimais patvirtinta, kad nagrinėjamasis produktas ir karbamidas, kurį gamina ir parduoda Bendrijos gamintojai Bendrijos rinkoje, taip pat karbamidas, kurį gamina ir parduoda gamintojai Rusijos vidaus rinkoje, turi tokias pačias chemines savybes ir iš esmės naudojamas toms pačioms reikmėms. Todėl pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį jie laikomi panašiais produktais.

(26)

Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi buvo tiriama, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas ir, jei taip, ar yra tikimybės, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas bus tęsiamas.

(27)

Kaip minėta 16 konstatuojamojoje dalyje, penki Rusijos eksportuojantys gamintojai bendradarbiavo tyrime. Per PTL šių penkių gamintojų eksportas sudarė 60 % Rusijos kilmės karbamido eksporto į Bendriją, t. y. 1,39 mln. tonų. Rusijos kilmės nagrinėjamojo produkto importas į Bendriją sudarė 16 % Bendrijos suvartojimo, kuris per PTL buvo 8,98 mln. tonų.

(28)

Todėl bendradarbiavimo lygis laikomas dideliu.

(29)

Reikėtų pažymėti, kad vienam eksportuojančiam gamintojui yra pavaldžios dvi susijusios bendrovės (abi gamina ir eksportuoja karbamidą). Taigi 19 konstatuojamojoje dalyje nurodytą imtį sudaro keturios bendrovės.

(30)

Visų pirma buvo nustatyta, ar kiekvienos iš keturių bendrovių visas karbamido pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, t. y. ar jis sudarė ne mažiau kaip 5 % viso nagrinėjamojo produkto eksporto į Bendriją pardavimo kiekio. Atlikus tyrimą nustatyta, kad visos keturios bendrovės vidaus rinkoje pardavė karbamidą tipiškais kiekiais.

(31)

Siekiant nustatyti, ar karbamido pardavimas vidaus rinkoje buvo vykdomas įprastinėmis prekybos sąlygomis, reikėjo nustatyti gamybos sąnaudas. Šiuo atveju reikėtų pažymėti, kad energijos sąnaudos, pvz., elektra ir dujos, sudaro didžiąją gamybos sąnaudų ir didelę bendrųjų gamybos sąnaudų dalį. Taigi remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalimi buvo tiriama, ar su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusios sąnaudos yra tinkamai atspindėtos tiriamųjų šalių apskaitoje.

(32)

Atliekant tyrimą nenustatyta, kad elektra nebūtų tinkamai atspindėta apskaitoje. Šiomis aplinkybėmis, inter alia, pažymima, kad per PTL Rusijos gamintojai už elektrą mokėjo tarptautinės rinkos kainas atitinkančias kainas, palyginti su kitomis šalimis, pvz., Kanada ir Norvegija. Tačiau to paties nebuvo galima pasakyti apie dujų kainas.

(33)

Iš tiesų dėl dujų tiekimo remiantis duomenimis, kuriuos paskelbė tarptautiniu mastu energetikos rinkų srityje pripažinti šaltiniai, buvo nustatyta, kad Rusijos gamintojo kaina buvo neįprastai maža. Pavyzdžiui, ji sudarė vieną penktadalį gamtinių dujų eksporto iš Rusijos kainos ir buvo gerokai mažesnė už dujų kainą, kurią mokėjo Bendrijos gamintojai. Šiuo atžvilgiu visi turimi duomenys rodo, kad Rusijos vidaus dujų kainos buvo reguliuojamos ir gerokai mažesnės už gamtinių dujų kainas nereguliuojamose rinkose. Kadangi dujų sąnaudos nebuvo tinkamai atspindėtos keturių bendrovių apskaitoje, jas reikėjo koreguoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį. Atitinkamai buvo koreguojamos atrinktų bendrovių gamybos sąnaudos.

(34)

Kadangi jokių neiškraipytų dujų kainų, susijusių su Rusijos vidaus rinkos kainomis, nebuvo ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį, dujų kainas reikėjo nustatyti remiantis bet kokiu kitu tinkamu pagrindu, įskaitant informaciją, gautą iš kitų tipinių rinkų. Pakoreguota kaina buvo grindžiama vidutine Rusijos dujų kaina parduodant eksportui prie Vokietijos ir Čekijos Respublikos sienos (Waidhaus) be transporto sąnaudų. Kadangi Waidhaus yra pagrindinis Rusijos dujų pardavimo ES mazgas, jis yra didžiausia Rusijos dujų rinka, kurioje kainos pagrįstai atspindi sąnaudas, ir todėl jį galima laikyti tipiška rinka.

(35)

Atlikus pirmiau aprašytus gamybos kainų koregavimus, tik dviejų bendrovių pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas įprastinėmis prekybos sąlygomis. Todėl nustatant normaliąją vertę šioms dviem bendrovėms buvo remiamasi panašaus produkto pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį.

(36)

Nustatant normaliąją vertę kitoms dviem bendrovėms buvo remiamasi dviejų gamintojų, kurių pardavimas vidaus rinkoje įprastinėmis prekybos sąlygomis, kaip minėta 35 konstatuojamojoje dalyje, buvo tipiškas, pardavimo vidaus rinkoje kainomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį. Dėl konfidencialumo nebuvo galima atskleisti visos informacijos, nes viena iš dviejų informaciją suteikusių bendrovių buvo susijusi su bendrove, kuriai buvo nustatyta normalioji vertė. Todėl, jeigu informacija būtų atskleista, ta bendrovė būtų galėjusi atkurti konfidencialius kitos bendrovės verslo duomenis.

(37)

Visais atvejais, kai nagrinėjamasis produktas buvo eksportuotas nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje, eksporto kaina nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, tai yra remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(38)

Vieno eksportuojančio gamintojo, kuris pardavimą vykdė per susijusį prekybininką Šveicarijoje, atveju eksporto kaina buvo nustatyta remiantis to susijusio prekybininko perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams kainomis. Pakoreguotos visos sąnaudos, patirtos nuo pirkimo iki perpardavimo, įskaitant krovinių gabenimo, pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas, ir pagrįsta pelno dydžiu.

(39)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Taigi atlikti koregavimai siekiant (jei reikia ir kai turėta patikrintų įrodymų) atsižvelgti į skirtingas transporto, tvarkymo, krovimo ir papildomas išlaidas, kreditus, komisinius ir su pakavimu susijusias išlaidas.

(40)

Kiekvienam eksportuojančiam gamintojui dempingo skirtumas, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse, buvo nustatytas lyginant normaliosios kainos ir eksporto kainos svertinius vidurkius.

(41)

Tyrimas parodė, kad per PTL dempingas dažniausiai buvo vykdomas mažesniu mastu negu per ankstesnį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą. Procentais išreikštas CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas vis dėlto žymus, t. y. nuo 6 iki 23 %.

(42)

Kaip minėta 1 konstatuojamojoje dalyje, galiojančios priemonės yra MIK, sudaranti 115 EUR už toną. Nors MIK iš pradžių turėjo poveikio Rusijos karbamido eksporto į Bendriją kainoms, šios kainos nuo 2003 m., kaip nurodyta toliau 67 konstatuojamojoje dalyje, buvo gerokai didesnės už MIK, o per PTL Rusijos eksporto kainos buvo 68 % didesnės už MIK.

(43)

Todėl galima dalyti išvadą, kad šiuo metu galiojančios priemonės neturėjo poveikio nei Rusijos kilmės karbamido eksporto kainoms, nei kiekiui. Todėl mažai tikėtina, kad panaikinus priemones Rusijos kilmės karbamido eksporto kainoms ar kiekiui bus daromas poveikis.

(44)

Nepaisant to, kas pateikta pirmiau, per tyrimą taip pat buvo analizuojamas galimas i) dabartinis Rusijos laisvų pajėgumų ir galimų naujų pajėgumų poveikis ir ii) tikimybė, kad pardavimas bus nukreiptas į Bendriją, kaip paaiškinta toliau.

(45)

Pareiškėjas prašyme atlikti peržiūrą pateikė įrodymų, kad iš viso bus devyni projektai, kuriuos vykdant Rusija įgis svarbių naujų pajėgumų. 2005–2007 m. laikotarpiu pataisius, patobulinus ir pašalinus gamybos trūkumus, dabartiniai pajėgumai padidės bent 10 %.

(46)

Buvo tiriamas galimas esamų laisvų pajėgumų poveikis. Atrinkti Rusijos gamintojai per nagrinėjamąjį laikotarpį sugebėjo maždaug 5 % padidinti savo gamybos pajėgumus, o gamybą padidino maždaug 15 %. Taigi nominalūs laisvi pajėgumai sumažėjo iki 170 000 tonų arba maždaug 6 % gamybos pajėgumų.

(47)

Penki iš prašyme nurodytų devynių projektų yra susiję su bendradarbiaujančiais eksportuojančiais gamintojais. Du projektai jau buvo baigti nagrinėjamuoju laikotarpiu, tačiau palyginti su PTL papildomų pajėgumų neįgyta. Vykdant vieną sąraše pateiktą projektą nustatytas nedidelis pajėgumų padidėjimas.

(48)

Dėl dviejų didžiausių projektų, kuriuos vykdant įgyta didžioji 46 konstatuojamojoje dalyje minėtų padidėjusių pajėgumų dalis, nustatyta, kad bendrovė investuoja ne tik į karbamido gamybos pajėgumus, bet ir į tolesnės gamybos grandinės įrangą tokių produktų kaip karbamidformaldehidinės dervos, karbamido ir amonio nitrato tirpalų (ANT) gamybai. Šie projektai yra arba gerokai pažengę į priekį arba jau pabaigti po PTL. Todėl galima daryti prielaidą, kad pagrindinė šio projekto pajėgumų dalis nebus parduota nepriklausomiems pirkėjams, o skirta uždarajam naudojimui kaip žaliava vartotojų produktams. Į tai neatsižvelgiama kitoje dalyje.

(49)

Remiantis pirmiau pateiktais duomenimis, vykdant šiuos tris projektus atsirastų papildomų pajėgumų, skirtų parduoti nepriklausomiems pirkėjams, kurie sudarytų maždaug 150 000–200 000 tonų. Tai sudarytų 10–15 % viso Rusijos eksporto į Bendriją per PTL arba Bendrijos rinkos galimą 1,5–2 % rinkos dalį.

(50)

Visi laisvi pajėgumai, išreikšti gamybos pajėgumų Rusijoje procentais, atitinka laisvus pajėgumus, nustatytus bendradarbiaujantiems gamintojams, remiantis pareiškėjo pateikta informacija. Todėl manoma, kad nebendradarbiaujančių gamintojų laisvi pajėgumai taip pat sudaro maždaug 5 % gamybos pajėgumų, kurie per PTL sudarė maždaug 140 000 tonų.

(51)

Keturi iš prašyme nurodytų devynių projektų yra susiję nebendradarbiaujančiais eksportuojančiais gamintojai. Projektai įvertinti remiantis turimais duomenimis. Nustatyta, kad vienas projektas buvo susijęs ne su nagrinėjamuoju produktu, bet su metanoliu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu baigtas vienas projektas, tačiau, palyginti su PTL, papildomų pajėgumų neįgyta. Vienas projektas buvo susijęs su nereikšminga kasmetine 1 mln. EUR nesiekiančia investicija, todėl negalėjo turėti didelio poveikio Rusijos pajėgumams. Vykdant paskutinį projektą pajėgumai galėjo būti padidinti maždaug 100 000 tonų (atitinka apie 7 % viso Rusijos eksporto į Bendriją per PTL arba Bendrijos rinkos galimą 1 % rinkos dalį).

(52)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad vidutinės trukmės laikotarpiu papildomi pajėgumai sieks beveik 500 000 tonų. Kadangi didžioji papildomų pajėgumų dalis dėl pataisymų, patobulinimų ir gamybos trūkumų pašalinimo bus skirta uždarajam naudojimui kaip žaliava vartotojų produktams, daroma išvada, kad nepriklausomiems pirkėjams bus parduodama tik maždaug pusė šio kiekio.

(53)

Kadangi Rusijos vidaus rinka yra maža ir nėra požymių, kad ji ateityje kis, nors kiek padidėjus produkcijai ji bus eksportuojama. Kadangi Rusijos gamintojai naudoja maždaug 95 % nominalių pajėgumų, eksportui galimi tik nedideli papildomi kiekiai.

(54)

Tikimasi, kad artimiausioje ateityje bus sukurti laisvi pajėgumai ir papildomi ne uždarajam naudojimui skirti pajėgumai, kurie sudarys maždaug 550 000–600 000 tonų, t. y. maždaug 40 % viso Rusijos eksporto į Bendriją per PTL, Bendrijos rinkos galimą 6 % rinkos dalį. Tačiau remiantis pareiškėjo pateiktų konsultantų, kurie specializuojasi trąšų srityje, prognozėmis, karbamido paklausa visame pasaulyje didės panašiu į pajėgumų didėjimą visame pasaulyje greičiu. Todėl tikėtina, kad eksportui numatytas papildomas kiekis gali būti nukreiptas į tuos regionus, kuriuose yra papildomos paklausos. Todėl tikėtina, kad Rusijos eksportas į Bendriją gerokai padidės tik atitinkamai padidėjus paklausai, tai reiškia, kad papildomas eksportas neturėtų turėti neigiamo poveikio kainų lygiui Bendrijos rinkoje.

(55)

Todėl negalima daryti išvados, kad Rusijos eksporto į Bendriją dempingo kaina apimčiai poveikio gali turėti Rusijos laisvi pajėgumai.

(56)

PTL atrinktų eksportuojančių gamintojų eksporto į Bendriją kainos, remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis, buvo maždaug 1–5 % mažesnės už eksporto į kitas trečiąsias šalis kainas. Vidaus rinkos kainos taip pat buvo didesnės už eksporto į Bendriją kainas, ypač atokiose vietose įsikūrusioms bendrovėms dėl didelių transporto išlaidų skirtumo.

(57)

Pareiškėjo teigimu, didelės investicijos į karbamido gamybos pajėgumus daugiausia vykdomos Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Atrodo, kad šie nauji pajėgumai Rusijos eksportuotojams sumažins galimybes patekti į kitas rinkas bei tai, kad didesni Rusijos karbamido kiekiai bus eksportuojami į Bendriją. Tačiau remiantis 54 konstatuojamojoje dalyje pateiktomis prognozėmis buvo nustatyta, kad šios investicijos neturės didelio poveikio pasiūlos ir (arba) paklausos pusiausvyrai pasaulyje, nes, kaip numatyta, paklausa pasaulyje didės kartu su pajėgumais.

(58)

Todėl negalima daryti išvados, kad Rusijos eksporto į Bendriją dempingo kaina apimčiai įtakos turės prekių nukreipimas į Bendriją.

(59)

Remiantis pateikta analize ir atsižvelgiant į tai, kad dabartinės priemonės neturi jokio poveikio eksporto į Bendriją kainoms, daroma išvada, kad panaikinus priemones tikėtina, jog dempingas tęsis.

(60)

Bendrijoje panašų produktą gamina 16 gamintojų, kurių gamyba sudaro visą Bendrijos gamybos apimtį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. Po 2004 m. įvykusios ES plėtros aštuonios iš tų šešiolikos bendrovių tapo Bendrijos pramonės dalimi.

(61)

Iš 16 Bendrijos gamintojų devynios bendrovės bendradarbiavo atliekant tyrimą, visos jos yra minimos prašyme atlikti peržiūrą. Trys kiti gamintojai pranešė apie save per nustatytą laiką ir atsiuntė atrankai atlikti būtiną informaciją. Tačiau daugiau jie nebendradarbiavo. Nė vienas Bendrijos gamintojas prieštaravo dėl prašymo atlikti peržiūrą.

(62)

Taigi bendradarbiauti sutiko šie devyni gamintojai:

(63)

Kadangi šie devyni Bendrijos gamintojai sudarė maždaug 60 % visos Bendrijos gamybos per PTL, laikoma, kad minėti devyni Bendrijos gamintojai sudaro didžiąją panašaus produkto visoje Bendrijoje gamybos dalį. Todėl laikoma, kad jie yra Bendrijos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Bendrijos pramonė). Septyni nebendradarbiaujantys Bendrijos gamintojai bus vadinami kitais Bendrijos gamintojais.

(64)

Kaip nurodyta pirmiau, buvo atrinktos keturios bendrovės. Visi atrinkti Bendrijos gamintojai bendradarbiavo ir per nustatytą terminą atsiuntė klausimyno atsakymus. Be to, likę penki bendradarbiavę gamintojai tinkamai pateikė tam tikrus bendruosius duomenis, kurių reikėjo žalos analizei atlikti.

(65)

Tikrasis karbamido suvartojimas Bendrijoje nustatytas remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis ir Eurostato duomenimis apie visą ES importą. Atsižvelgiant į 2004 m. įvykusią ES plėtrą ir siekiant analizės aiškumo bei nuoseklumo, suvartojimas nustatytas remiantis padėtimi ES-25 rinkoje visu nagrinėjamuoju laikotarpiu. Kadangi šis tyrimas inicijuotas prieš Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimą prie Bendrijos, analizėje svarstoma tik padėtis ES-25.

(66)

Nuo 2002 m. iki PTL Bendrijos suvartojimas padidėjo 4 %.

(67)

Importo iš Rusijos kiekis, rinkos dalis ir vidutinės kainos kito, kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje. Šios kiekio ir kainų tendencijos pagrįstos Eurostato duomenimis.

(68)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį iš Rusijos importuojamas kiekis ir rinkos dalis buvo gana stabilūs, išskyrus maksimalų dydį, pasiektą 2004 m., o taip atsitiko, kai atsargos buvo sukauptos 10 ES valstybių narių prieš 2004 m. gegužės 1 d. plėtrą. Importo iš Rusijos kainos didėjo: nagrinėjamuoju laikotarpiu jos padidėjo nuo 119 iki 193 EUR už toną. Šie pokyčiai atspindi palankias rinkos sąlygas, kurios taip pat aprašytos 85 konstatuojamojoje dalyje.

(69)

Remiantis Rusijos importo kainomis, nustatyta, kad nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje (2002 m.), Rusijos gamintojai eksportavo į Bendriją kainų lygiu, kuris yra gerokai didesnis už 115 EUR už toną minimalią importo kainą.

(70)

Siekiant apskaičiuoti priverstinio kainų sumažinimo lygį PTL, Bendrijos pramonės nesusijusiems pirkėjams taikytos gamintojo kainos EXW sąlygomis buvo palygintos su nagrinėjamosios šalies bendradarbiavusių eksportuojančių gamintojų CIF importo kainomis Bendrijos pasienyje, kurios buvo tinkamai pakoreguotos siekiant atsižvelgti į iškrovimo kainą. Palyginimas parodė, kad dėl importo iš Rusijos Bendrijos pramonė nebuvo priversta sumažinti kainų.

(71)

Toliau pateiktoje lentelėje pateikiami duomenys apie nagrinėjamuoju laikotarpiu iš kitų trečiųjų šalių importuotą kiekį. Šios kiekio ir kainų tendencijos taip pat grindžiamos Eurostato duomenimis.

(72)

Reikėtų pažymėti, kad nuo 2002 m. iki PTL Egipto ir Rumunijos eksporto kiekis sumažėjo, o Kroatijos eksporto apimtis padidėjo nuo 126 000 tonų 2002 m. iki 187 000 tonų PTL. Vis dėlto Kroatijos Bendrijos rinkos dalis išliko pastovi nuo 1 iki 2 %. Eksporto kainos: Egiptas nagrinėjamuoju laikotarpiu, o Rumunija nuo 2004 m. eksportavo į Bendriją didesnėmis kainomis nei Bendrijos pramonės kainos. Kroatijos kainos priešingai: jos buvo mažesnės už Bendrijos pramonės kainas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Tačiau Kroatija nepadidino savo rinkos dalies Bendrijos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu. Reikėtų pažymėti, kad importui iš Kroatijos nuo 2002 m. sausio mėn. taikomas 9,01 EUR už toną antidempingo muitas, nustatytas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 92/2002 (8).

(73)

Laikydamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalies, Komisija išnagrinėjo visus svarbius ekonominius veiksnius ir rodiklius, turėjusius įtakos Bendrijos pramonės padėčiai.

(74)

Tais atvejais, kai taikoma atranka, remiantis įprasta praktika tam tikri žalos rodikliai (gamybos, gamybos pajėgumų, našumo, atsargų, pardavimo apimties, rinkos dalies, augimo ir užimtumo) analizuojami visos Bendrijos pramonės (toliau lentelėse – BP) lygiu, o tie žalos rodikliai, kurie susiję su atskirų bendrovių veiklos rezultatais, kaip antai: kainos, pelningumas, atlyginimai, investicijos, investicijų grąža, pinigų srautai, gebėjimas pritraukti kapitalą, yra nagrinėjami remiantis surinkta informacija atrinktų Bendrijos gamintojų lygiu (toliau lentelėse – AG).

(75)

2002 m.–PTL visa Bendrijos pramonės gamybos apimtis, įskaitant uždarąją gamybą, nekito (4,3 mln. tonų), išskyrus nežymų laikiną padidėjimą 2003 m. Viduje visos gamybos savo reikmėms sunaudotos produkcijos dalis taip pat išliko praktiškai stabili (maždaug 20 % visos gamybos); tai rodo, kad ji negali įtakoti Bendrijos pramonei daromos žalos.

(76)

2002 m.–PTL gamybos pajėgumai nežymiai padidėjo (5 %). Atsižvelgiant į nekintančią BP gamybos apimtį, nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo pajėgumų panaudojimas: nuo 84 % 2002 m. iki 81 % PTL. Kaip jau minėta atliekant ankstesnį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą, karbamido gamybai naudojamą amoniaką galima naudoti kitų trąšų gamybai. Pajėgumų panaudojimo lygiui, susijusiam su karbamido gamyba, įtakos taip pat turi kitų trąšų gamybos pokyčiai, todėl tai yra ne toks reikšmingas žalos rodiklis.

(77)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės ataskaitinio laikotarpio pabaigos atsargų lygis buvo nestabilus. 2002–2005 m. užregistruotas 27 % padidėjimas, o per pastaruosius PTL tris mėnesius (2006 sausio–kovo mėn.) – staigus sumažėjimas. Didelį atsargų nestabilumą lėmė sezoninė prekyba ir tai, kad karbamidas uždaram naudojimui laikomas kartu su laisvojoje rinkoje parduodamu karbamidu. Todėl atsargos yra ne toks reikšmingas žalos rodiklis.

(78)

2002 m.–PTL Bendrijos pramonės pardavimas Bendrijos rinkoje nežymiai sumažėjo, t. y. 3 %.

(79)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės rinkos dalis taip pat šiek tiek sumažėjo: nuo 36,5 % 2002 m. iki 34,0 % PTL.

(80)

Bendrijos pramonė prarado tam tikrą savo rinkos dalį (1,5 procentinio punkto), nors rinka nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek didėjo (4 %). Rusijos importas neužėmė Bendrijos pramonės prarastos rinkos dalies, nes, kaip nurodyta 67 konstatuojamojoje dalyje, Rusijos importo rinkos dalis nekito nuo 2002 m. iki PTL. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad importo iš kitų šalių rinkos dalis sumažėjo 3,5 procentinio punkto, reikia daryti išvadą, kad prarastą Bendrijos pramonės rinkos dalį užėmė kiti Bendrijos gamintojai.

(81)

2002 m.–PTL užimtumo lygis Bendrijos pramonėje sumažėjo 6 %, nors gamyba pamažu didėjo: taigi tai rodo, kad našumas didėjo.

(82)

2002 m.–PTL vieno Bendrijos pramonės dirbančiojo metinis našumas padidėjo 6 %: tai lėmė sumažėjęs darbuotojų skaičius, nors Bendrijos pramonės gamyba buvo stabili.

(83)

Dėl faktinio dempingo skirtumo dydžio, nustatyto PTL, poveikio Bendrijos pramonei atsižvelgiant į: i) gana stabilią importo iš Rusijos apimtį nagrinėjamuoju laikotarpiu, ii) didelį Rusijos importo kainų padidėjimą tuo pačiu laikotarpiu, iii) tai, kad PTL nebuvo priverstinio kainų sumažinimo ir iv) bendrą Bendrijos pramonės finansinę padėtį, laikoma, kad šis poveikis yra nežymus, o rodiklis nereikšmingas.

(84)

Pirmiau ir toliau išnagrinėti rodikliai aiškiai rodo žymų Bendrijos pramonės ekonominės ir finansinės padėties pagerėjimą.

(85)

2002 m.–PTL vidutinės atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų pardavimo kainos nesusijusiems pirkėjams labai padidėjo: tai rodo, kad tuo laikotarpiu vyravo palankios tarptautinės karbamido rinkos sąlygos.

(86)

2002 m.–PTL vieno darbuotojo metinės darbo sąnaudos padidėjo 11 %.

(87)

Keturių atrinktų gamintojų metinis investicijų srautas į panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjo (konkrečiai – 10 % nuo 2002 m. iki PTL), nors tam tikrų svyravimų būta.

(88)

Atrinktų gamintojų pelningumas gerokai padidėjo nuo 2002 m. iki PTL, ypač kai jis pasiekė 16,9 % lygį. Šiuo požiūriu pažymima, kad pirminiame tyrime nustatytas 5 % pelno dydis, kuris galėjo būti pasiektas, jei nebūtų vykdomas žalingas dempingas. Investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu, kito maždaug taip pat kaip pelningumas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu ji padidėjo tris kartus.

(89)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pinigų srautai padidėjo daugiau kaip tris kartus. Šis padidėjimas atitinka bendrą pelningumo ir investicijų grąžos didėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(90)

Atliekant tyrimą nenustatyta, kad atrinkti Bendrijos gamintojai būtų turėję kokių nors sunkumų bandydami pritraukti kapitalą.

(91)

2002 m.–PTL Bendrijos pramonės rinkos dalis ir pardavimo apimtis Bendrijos rinkoje šiek tiek sumažėjo. Tačiau bendra Bendrijos pramonės finansinė padėtis nagrinėjamuoju laikotarpiu nepaprastai pagerėjo, palyginti su laikotarpiu prieš ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, kai 2001 m. nuspręsta toliau taikyti galiojančias priemones, galiojusias nuo 1995 m.

(92)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų gamintojų pelningumas labai padidėjo, kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais gerokai viršydamas pirminiame tyrime nustatytą tikslinį pelno lygį. Taip pat daug kartų padidėjo investicijų grąža ir pinigų srautas. Bendrijos pramonės gamybos apimtis nekito. Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį teigiamai kito atrinktų gamintojų pardavimo kainos. Atlyginimai šiek tiek didėjo, Bendrijos pramonė investavo toliau.

(93)

Reikėtų pažymėti, kad labai teigiama Bendrijos pramonės pelningumo raida vyko tuo metu, kai Rusijos eksporto į Bendriją kainos buvo gerokai didesnės už MIK nors ir dempingo kaina. Todėl per nagrinėjamąjį laikotarpį Rusijos eksporto kainos Bendrijos pramonei poveikio neturėjo.

(94)

Gavęs Komisijos išvadas pareiškėjas patvirtino, kad karbamido pramonės po pardavimo gautas ilgalaikis pelnas sumokėjus mokesčius turėtų siekti 25 %. Tai turėtų sudaryti maždaug 36 % ikimokestinio pelno iš apyvartos. Pareiškėjo teigimu, tai galima pagrįsti naujo amoniako ir (arba) karbamido gamybos komplekso, kurio investicijų grąža turėtų siekti 11 % (kuri, kaip teigiama, prilygtų 36 % ikimokestinio pelno iš apyvartos), įsteigimo sąnaudomis. Šiuo požiūriu reikia pažymėti, kad atliekant šį tyrimą pareiškėjas niekada nesiekė tokio didelio pelno ir pirminiame tyrime buvo nustatyta, kad nesant žalingo dempingo galima pasiekti 5 % pelno dydį. Be to, Pirmosios instancijos teismas savo sprendimu byloje T-210/95 patvirtino, kad „… pelno dydis, kuriuo turi remtis Taryba, apskaičiuodama tikslinę kainą, kuria bus pašalinta aptariama žala, turi būti lygus tokiam pelno dydžiui, kurio Bendrijos pramonė galėtų pagrįstai tikėtis esant normalioms konkurencingumo sąlygoms, kai nevykdomas importas dempingo kaina“ (9). Toje pačioje byloje, patvirtinta, kad „… teiginys, kad pelno dydis, kurį taiko Bendrijos institucijos turi būti toks, kad būtų galima užtikrinti Bendrijos pramonės išlikimą ir (arba) atitinkamą kapitalo grąžą, nėra pagrįstas pagrindiniu reglamentu“ (10). Iš tiesų šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jei nebūtų importo dempingo kaina, Bendrijos pramonė būtų galėjusi pasiekti reikiamo dydžio pelną. Pareiškėjas taip pat nenurodė pelno dydžio, kurį būtų galėjusi gauti Bendrijos pramonė, jei nebūtų importo dempingo kaina. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(95)

Atsižvelgiant tai, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad materialinė žala Bendrijos pramonei nesitęsė.

(96)

Kadangi dėl importo iš nagrinėjamosios šalies patirta materialinė žala nesitęsė, atliekant analizę didžiausias dėmesys skirtas žalos pasikartojimo tikimybei, jeigu būtų panaikintos dabartinės priemonės. Šiuo atžvilgiu išanalizuota dabartinių priemonių poveikio Rusijos importo apimčiai ir kainoms stoka. Be to, buvo ištirtas galimas dabartinių Rusijos laisvų pajėgumų, galimų naujų pajėgumų ir tikimybės, kad Rusijos gamintojai nukreips pardavimą į Bendriją, poveikis.

(97)

Kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje, nuo 2002 m. Rusijos nagrinėjamojo produkto eksporto į Bendriją kainos visada buvo didesnės už MIK (115 EUR už toną), o nuo 2003 m. iki nagrinėjamojo laikotarpio pabaigos šios kainos buvo gerokai didesnės už MIK. PTL vidutinės Rusijos eksporto į Bendrijos rinką kainos buvo 68 % didesnės už MIK. Tai aiškiai rodo, kad bent jau nuo 2003 m. Rusijos eksporto kainoms dabartinės priemonės poveikio nedarė.

(98)

Dėl to, ceteris paribus, nėra priežasties manyti, kad Rusijos eksportuojantys gamintojai taikytų mažesnes kainas, jeigu dabartinės priemonės būtų panaikintos, atsižvelgiant į tai, kad jie anksčiau galėjo išlaikyti daug didesnes kainas.

(99)

Be to, kaip parodyta 67 konstatuojamojoje dalyje, Rusijos eksportuotojai nagrinėjamuoju laikotarpiu išlaikė gana pastovią eksporto į Bendrijos rinką apimtį, nepaisant to, kad galiojančios priemonės neturėjo praktinio poveikio eksporto kainoms nuo 2002 m. ir dėl to nesudarė jokių kliūčių didinti Rusijos eksportą.

(100)

Todėl, ceteris paribus, mažai tikėtina, kad Rusijos eksportuojantys gamintojai Bendrijos rinkoje parduotų papildomą kiekį, jeigu būtų panaikintos dabartinės priemonės, nes dabartinės priemonės nedarė jokio poveikio Rusijos eksporto apimčiai.

(101)

Todėl daroma išvada: kadangi galiojančios priemonės neturėjo poveikio nei Rusijos eksportuotojų eksporto kainoms, nei kainoms, kurias už tą patį importą mokėjo Bendrijos importuotojai, nei Rusijos eksporto į Bendriją apimčiai, mažai tikėtina, kad panaikinus šias priemones būtų daromas poveikis kainoms arba kiekiui. Taigi pašalinus priemones poveikio Bendrijos pramonės padėčiai nebūtų. Dėl to negalima daryti išvados, kad, jeigu būtų panaikintos galiojančios priemonės, būtų žalos Bendrijos pramonei pasikartojimo tikimybė.

(102)

Nepaisant pirmiau pateiktų išvadų, tyrime taip pat buvo analizuojami įvairūs Bendrijos pramonės tvirtinimai dėl galimo Rusijos laisvų pajėgumų, galimų naujų pajėgumų ir tikimybės, kad kitas Rusijos gamintojų pardavimas bus nukreiptas į Bendriją, poveikio, kaip paaiškinta toliau.

(103)

Kaip paaiškinta 46 ir 50 konstatuojamosiose dalyse, nė viena atrinkta Rusijos bendrovė neturėjo reikšmingų laisvų pajėgumų PTL, o bendri visų Rusijos gamintojų laisvi pajėgumai sudarė maždaug 5 %. Šiuo atžvilgiu tyrimo išvados visiškai atitinka pareiškėjo teiginius.

(104)

Kaip minėta 52 konstatuojamojoje dalyje, taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjo nurodyti devyni projektai neturėtų lemti didelio neigiamo poveikio Bendrijos rinkai, nes didžioji papildomų pajėgumų, atsiradusių vykdant šiuos projektus, dalis bus skirta uždaram naudojimui. Be to, kaip minėta 54 konstatuojamojoje dalyje, Rusijos eksportas į Bendriją gerokai padidėtų tik atitinkamai padidėjus paklausai, o tokiu atveju tai reiškia, kad papildomas eksportas neturėtų turėti neigiamo poveikio kainų lygiui Bendrijos rinkoje.

(105)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad atlikus pataisymus, patobulinimus ir pašalinus gamybos trūkumus, Rusijos gamintojai papildomam pardavimui turės tik ribotą papildomą kiekį. Tai rodo, kad dėl Rusijos laisvų pajėgumų Rusijos gamintojai neturės galimybės labai padidinti pardavimo eksportui į Bendrijos rinką.

(106)

Kaip nurodyta 67 konstatuojamojoje dalyje, importo iš Rusijos į Bendrijos rinką apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu liko gana stabili, nagrinėjamuoju laikotarpiu ji sudarė maždaug 16 % Bendrijos suvartojimo rinkos dalies, išskyrus maksimalų dydį, pasiektą 2004 m. (maždaug 20 %). Taip yra dėl to, kad per visą nagrinėjamąjį laikotarpį dabartinės priemonės neturėjo praktinio poveikio nei eksporto kainoms, nei jo apimčiai, todėl nesudarė kliūčių Rusijai didinti savo eksportą, kaip parodyta pirmiau.

(107)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad PTL atrinktų eksportuojančių gamintojų eksporto į Bendriją kainos, remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis, buvo maždaug 1–5 % mažesnės už eksporto į kitas trečiąsias šalis kainas. Kaip nurodyta 56 konstatuojamojoje dalyje, Rusijos pardavimo vidaus rinkoje taikytos gamintojo kainos EXW sąlygomis buvo didesnės nei eksporto į Bendriją kainos, ypač atokiose vietose įsikūrusioms bendrovėms dėl didelių transporto išlaidų skirtumo, kaip minėta pirmiau. Remiantis tuo galima daryti išvadą, kad atsižvelgiant į kainas Rusijos gamintojams Bendrijos rinka nėra itin patraukli, palyginti su kitomis pagrindinėmis rinkomis.

(108)

Be to, kaip minėta 57 konstatuojamojoje dalyje, pareiškėjas teigė, kad gamyba naudojant papildomus pajėgumus, rengiamus visų pirma Šiaurės Afrikoje (Alžyre ir Egipte) ir Artimuosiuose Rytuose (Irane), darytų spaudimą kainoms pasaulio rinkoje – taip būtų sumažinti Rusijos eksportuotojų skverbimosi į šias rinkas pajėgumai, todėl jie galėtų didinti eksporto į Bendrijos rinką kiekius. Atsižvelgiant į tai ir remiantis 54 konstatuojamojoje dalyje pateiktomis prognozėmis buvo nustatyta, kad šios investicijos neturės didelio poveikio pasiūlos ir (arba) paklausos pusiausvyrai pasaulyje, nes, kaip numatyta, paklausa pasaulyje didės kartu su pajėgumais. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad Rusija jau prarado didelę dalį Azijos (ypač Kinijos Liaudies Respublikos) ir Afrikos rinkose ir kad ji gana sėkmingai atsispiria spaudimui Lotynų Amerikos rinkose. Atsižvelgiant į prognozuojamą pasiūlos ir (arba) paklausos pusiausvyrą pasaulyje, vargu ar galima teigti, kad Rusijos eksportuojantys gamintojai visur, išskyrus Europą, gali prarasti papildomas rinkos dalis.

(109)

Pareiškėjo teigimu, Rusijos gamintojams dėl dvigubos dujų kainodaros turint galimybę naudotis nesąžiningai įkainotomis sąnaudomis, Rusijos eksportuotojai galėtų priversti gerokai sumažinti kainas, inter alia, jei tarptautinė pasiūlos ir (arba) paklausos pusiausvyra jiems būtų nepalanki. Į tai negalima neatsižvelgti, nes atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Rusijos eksportuotojų sąnaudos iš tiesų yra gerokai iškreiptos dėl dvigubos dujų kainodaros, kurią taikė Rusija, todėl galimą priverstinį kainų sumažinimą lemtų ne priemonių pašalinimas, o kitos aplinkybės.

(110)

Todėl negalima daryti išvados, kad panaikinus priemones Rusijos gamintojai ketintų į Bendrijos rinką nukreipti didelę šiuo metu į trečiąsias šalis eksportuojamų ar vidaus rinkoje parduodamų kiekių dalį ar sumažinti kainas, net jei ir negalima atmesti galimybės, kad taip gali atsitikti dėl kitų priežasčių.

(111)

Kaip minėta pirmiau, galiojančios priemonės neturėjo poveikio nei Rusijos eksportuotojų eksporto kainoms, nei kainoms, kurias už tą patį importą mokėjo Bendrijos importuotojai, nei Rusijos eksporto į Bendrijos rinką apimčiai. Tuo pačiu metu, nors importas iš Rusijos buvo toliau vykdomas dempingo kaina, Bendrijos pramonė nepatyrė jokios žalos. Todėl panaikinus galiojančias priemones nebūtų jokio poveikio Rusijos eksporto kainoms arba apimčiai, taigi nebūtų ir jokio poveikio Bendrijos pramonės padėčiai.

(112)

Be to, analizuojant kitas pareiškėjo nurodytas išorines priežastis nekyla klausimo dėl pirmiau pateiktos išvados, nes dėl išorinių priežasčių nebūtų jokios galimybės padidinti Rusijos importo į Bendrijos rinką apimtį ar sumažinti kainas.

(113)

Remiantis tuo, kas nurodyta pirmiau, negalima daryti išvados, kad yra žalos Bendrijos pramonei pasikartojimo tikimybė, jeigu galiojančios priemonės būtų panaikintos.

(114)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu ketinama rekomenduoti panaikinti galiojančias priemones. Be to, buvo nustatytas laikas, per kurį jos po šių faktų paskelbimo galėjo pareikšti savo pastabas.

(115)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, reikėtų, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, panaikinti antidempingo priemones, taikomas importuojamam Rusijos kilmės karbamidui, ir nutraukti tyrimą.

(116)

Atsižvelgiant į 109 konstatuojamojoje dalyje aprašytas aplinkybes, t. y. į tai, kad Rusijos eksportuotojų sąnaudos dėl Rusijoje taikomos dvigubos dujų kainodaros yra gerokai iškreiptos, būtina atidžiai stebėti Rusijos kilmės karbamido importo raidą, kad prireikus būtų sudarytos palankios sąlygos greitai ir atitinkamai reakcijai.

(117)

Remiantis ankstesnėmis konstatuojamosiomis dalimis, galiojančios priemonės turėtų būt panaikintos, tyrimas nutrauktas, o dalinė tarpinė peržiūra dėl priemonių formos tinkamumo ir dalinė tarpinė peržiūra, kurioje nagrinėjamas tik EuroChem vykdomas dempingas – nutrauktos,

31.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/20

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

31.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/22

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio nuostatas skirtumas tarp to reglamento 1 straipsnyje išvardytų produktų biržos kainų ar kitų pasaulinės rinkos kainų ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Grąžinamosios išmokos turi būti nustatytos, atsižvelgiant į kriterijus, nurodytus 1995 d. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95, nustatančio kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (2), 1 straipsnyje.

(3)

Kalbant apie grūdus, kviečių arba rugių miltus, rupinius ir kruopas, šiems produktams taikytina grąžinamoji išmoka turi būti apskaičiuota atsižvelgiant į atitinkamiems produktams pagaminti sunaudotą grūdų kiekį. Šie kiekiai buvo nustatyti Reglamente (EB) Nr. 1501/95.

(4)

Dėl pasaulinės rinkos padėties arba kai kurių rinkų ypatingų poreikių būtina nustatyti diferencijuotas grąžinamąsias išmokas už kai kuriuos produktus, atsižvelgiant į jų paskirties šalis.

(5)

Grąžinamoji išmoka turi būti nustatoma vieną kartą per mėnesį. Laikotarpiu iki kito nustatymo dienos ji gali būti iš dalies pakeista.

(6)

Taikant šias taisykles dabartinei grūdų sektoriaus rinkų situacijai, ir ypač šių produktų biržų kursui arba kainoms Bendrijoje, reikėtų nustatyti eksporto grąžinamąsias išmokas, kurių dydžiai nurodomi priede.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

31.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/24

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paraiškos licencijai gauti registracijos dieną taikoma grūdų eksporto grąžinamoji išmoka turi būti, pateikus prašymą, taikoma eksportui, įvykdytinam licencijos galiojimo laikotarpiu. Tokiu atveju grąžinamajai išmokai gali būti taikoma tikslinamoji suma.

(2)

1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1501/95, nustatančiame kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (2), leidžiama nustatyti tikslinamąją sumą už produktus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 1 straipsnio a, b ir c punktuose. Ši tikslinamoji suma turi būti apskaičiuota, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus.

(3)

Dėl padėties pasaulinėje rinkoje ir konkrečių kai kurių rinkų reikalavimų gali prireikti, atsižvelgiant į paskirtį, nustatyti diferencijuotą tikslinamąją sumą.

(4)

Tikslinamoji suma turi būti nustatyta ta pačia tvarka kaip ir grąžinamoji išmoka. Tarp dviejų nustatymo datų ji gali būti iš dalies pakeista.

(5)

Iš anksčiau nurodytų nuostatų daroma išvada, kad turi būti nustatyta priede nurodyto dydžio tikslinamoji suma.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

31.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/26

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio nuostatas skirtumas tarp to reglamento 1 straipsnyje išvardytų produktų biržos kainų ar kitų pasaulinės rinkos kainų ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Grąžinamosios išmokos turi būti nustatytos, atsižvelgiant į kriterijus, išvardytus 1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95, nustatančio kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų skyrimo už grūdus ir priemonių, kurių reikia imtis esant grūdų rinkos trikdymams (2), 1 straipsnyje.

(3)

Salyklui taikomos grąžinamosios išmokos turi būti apskaičiuotos, atsižvelgiant į grūdų kiekius, kurių reikia atitinkamiems produktams pagaminti. Šie kiekiai buvo nustatyti Reglamente (EB) Nr. 1501/95.

(4)

Dėl pasaulinės rinkos padėties arba kai kurių rinkų ypatingų poreikių būtina nustatyti diferencijuotas grąžinamąsias išmokas už kai kuriuos produktus, atsižvelgiant į jų paskirties šalis.

(5)

Grąžinamoji išmoka turi būti nustatoma vieną kartą per mėnesį. Laikotarpiu iki kito nustatymo dienos ji gali būti iš dalies pakeista.

(6)

Taikant šias taisykles dabartinei grūdų sektoriaus rinkų situacijai, ir ypač šių produktų biržų kursui arba kainoms Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje, reikėtų nustatyti tokio dydžio eksporto grąžinamąsias išmokas, kaip nurodoma priede.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

31.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/28

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis, eksportuotojo prašymu grąžinamoji išmoka, taikoma už grūdų eksportą paraiškos licencijai gauti registracijos dieną, turi būti taikoma eksportui, įvykdytinam per licencijos galiojimo laikotarpį. Tokiu atveju grąžinamajai išmokai gali būti taikoma tikslinamoji suma.

(2)

1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1501/95, nustatančiame kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (2), leidžiama nustatyti tikslinamąją sumą už salyklą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 1 straipsnio 1 dalies c punkte. Ši tikslinamoji suma turi būti apskaičiuota, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus.

(3)

Iš anksčiau nurodytų nuostatų daroma išvada, kad turi būti nustatyta priede nurodyto dydžio tikslinamoji suma.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

31.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/30

(1)

1974 m. spalio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2681/74 dėl išlaidų, padarytų tiekiant žemės ūkio produktus kaip pagalbą maisto produktais, Bendrijos finansavimo (3) 2 straipsnyje numatyta, kad Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyrius turi padengti išlaidų dalį, lygią šioje srityje pagal Bendrijos normas nustatytų eksporto grąžinamųjų išmokų dydžiui.

(2)

Siekiant palengvinti Bendrijos pagalbos maistu veiksmų operacijų biudžeto formavimą bei administravimą ir siekiant valstybėms narėms sudaryti sąlygas susipažinti su dalimi, kuria Bendrija finansuoja nacionalinius pagalbos maistu veiksmus, reikia nustatyti šiems veiksmams skiriamų grąžinamųjų išmokų lygį.

(3)

Minėtoms operacijoms mutatis mutandis taikomos bendrosios normos ir taikymo taisyklės, kurias Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 13 straipsnyje numatyta taikyti eksporto grąžinamosioms išmokoms.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 14 straipsnyje yra apibrėžti konkretūs kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant grąžinamąją išmoką už ryžių eksportą.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

31.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/32

(1)

2006 m. balandžio 4 d. Komisija gavo skundą dėl tariamai žalingo dempingo, susijusio su tam tikrų Japonijos kilmės kamerų sistemų importu.

(2)

Skundą pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį pateikė Grass Valley Nederland BV Bendrijos gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį visų tam tikrų kamerų sistemų Bendrijoje, vardu.

(3)

Skunde buvo pateikti dempingo ir jo padarytos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurie buvo laikomi pakankamais antidempingo tyrimui inicijuoti.

(4)

Todėl Komisija, paskelbusi pranešimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2), inicijavo antidempingo tyrimą dėl tam tikrų Japonijos kilmės kamerų sistemų, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8525 80 19, ex 8528 49 35, ex 8528 49 91, ex 8528 59 90, ex 8529 90 92, ex 8529 90 97, ex 8537 10 91, ex 8537 10 99 ir 8543 70 90 (KN kodai nuo 2007 m. sausio 1 d.), importo į Bendriją.

(5)

Pranešime apie inicijavimą apibrėžtas tam tikrų Japonijos kilmės kamerų sistemų produktas, kurio sudėtinės dalys yra šios:

Šios sudėtinės dalys gali būti importuojamos kartu arba atskirai ir turi būti Japonijos kilmės.

Ne visada kamerų sistemą turi sudaryti visos pirmiau minėtos sudėtinės dalys.

Pirmiau nurodytos kamerų sistemos sudėtinės dalys (išskyrus kameros galvutę) negali veikti atskirai ir negali būti naudojamos atskirai nuo konkretaus gamintojo kamerų sistemos.

Objektyvai ir rašytuvai, esantys ne tame pačiame korpuse kaip kameros galvutė, šiam produktui nepriskiriami.

Nagrinėjamasis produktas gali būti naudojamas transliacijai, žinioms rinkti, skaitmeninei kinematografijai arba profesiniais tikslais. Profesinis naudojimas apima šių sistemų naudojimą švietimo, pramogų, reklamos ir dokumentinei vaizdo medžiagai kurti ir išorės, ir vidaus platinimui, tačiau juo neapsiriboja.

(6)

Produktas, kuriam taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2042/2000 (3), t. y. Japonijos kilmės televizijos kamerų sistemos, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8525 80 19, ex 8528 49 35, ex 8528 49 91, ex 8528 59 90, ex 8529 90 92, ex 8529 90 97, ex 8537 10 91, ex 8537 10 99 ir 8543 70 90 (KN kodai nuo 2007 m. sausio 1 d.), visiškai atitinka pirmiau pateiktą produkto apibrėžtį. 2006 m. gruodžio mėn., po to kai pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį buvo atlikta priemonių galiojimo termino peržiūra, Taryba šias priemones patvirtino Reglamentu (EB) Nr. 1910/2006 (4) (toliau – pirminės priemonės). Pirminės priemonės apibrėžiamos atitinkamame Tarybos reglamente (EB) Nr. 906/2007 (5).

(7)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė susijusiems eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, importuotojų ar eksportuotojų asociacijoms, eksportuojančios šalies atstovams, naudotojams, vartotojų organizacijoms bei skundą pateikusiems Bendrijos gamintojams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pranešti savo nuomonę ir prašyti būti išklausytoms per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą laikotarpį; klausimynai buvo išsiųsti visoms susijusioms šalims.

(8)

2007 m. balandžio 12 d. laišku Komisijai Grass Valley Nederland B.V. oficialiai pranešė atsiimanti skundą.

(9)

Pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalį tyrimas gali būti nutrauktas skundo pateikėjui atsiėmus skundą, jeigu tai neprieštarauja Bendrijos interesams.

(10)

Komisija mano, kad dabartinį tyrimą reikėtų nutraukti, nes jį atlikus nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, įrodančių, kad nutraukus tyrimą būtų pažeisti Bendrijos interesai. Suinteresuotosioms šalims buvo apie tai pranešta ir joms buvo suteikta galimybė pateikti pastabas. Pastabų, kad tyrimo nutraukimas prieštarautų Bendrijos interesams, negauta.

(11)

Todėl Komisija daro išvadą, kad antidempingo tyrimas dėl tam tikrų Japonijos kilmės kamerų sistemų importo į Bendriją turi būti nutrauktas nenustatant antidempingo priemonių.

(12)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Patariamojo komiteto nuomonę,

31.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/35

(1)

Atlikdama Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 4 straipsnio 4 dalies iv punkte numatytą peržiūrą ir pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, Komisija priėmė toliau pateiktas išvadas dėl halono 2402 naudojimo.

(2)

Išsivysčiusios šalys, vykdydamos Monrealio protokole dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų nustatytus įpareigojimus, 1994 m. sausio 1 d. nutraukė halono 2402 gamybą. Nuo tada visoms reikmėms skirtas halonas 2402 gaunamas iš specializuotų halono, kuris buvo pakeistas kitomis medžiagomis, saugyklų.

(3)

Bulgarijoje halonas 2402 vis dar naudojamas tam tikroms reikmėms – gaisrams gesinti ir sprogimų padariniams likviduoti karinėse sausumos transporto priemonėse, karo laivuose ir orlaiviuose. Rumunija pranešė nenaudojanti halono 2402.

(4)

Keičiant halono turinčią priešgaisrinę įrangą kitomis priešgaisrinės apsaugos medžiagomis reikėtų atsižvelgti į esamas techniškai ir finansiškai priimtinas alternatyvas arba ekologiškas ir sveikatai nekenksmingas technologijas. Pertvarkymą, kurį vykdant būtų sumontuota karinėms reikmėms skirta halono neturinti priešgaisrinė ir sprogimų prevencijos įranga, reikėtų suplanuoti taip, kad jis labai nepakenktų valstybių narių gynybos pajėgumui. Diegiant kitokias priešgaisrinės apsaugos medžiagas dažnai reikia įvertinti finansines galimybes ir numatyti tam tikrą laikotarpį toms medžiagoms įdiegti, kad priešgaisrinė įranga veiktų saugiai ir tinkamai. Šiuo metu minėtoms reikmėms patenkinti nėra jokių techniškai ir finansiškai priimtinų alternatyvų.

(5)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 4 straipsnio 4 dalies v punktą įrengimų, kuriuose yra halono ir kurių naudojimas nepriskirtas VII priede nurodytiems būtiniausiems halono naudojimo atvejams, eksploatavimas turi būti nutrauktas iki 2003 m. gruodžio 31 d., o halonas turi būti utilizuotas pagal 16 straipsnio nuostatas. Siekiant suteikti išimtinę būtiniausių naudojimo atvejų teisę, kuri leistų 2007 m. sausio 1 d. į Europos Sąjungą įstojusiai Bulgarijai naudoti haloną 2402 ir toliau, Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 VII priedas turėtų būti iš dalies pakeistas ir numatyta galimybė naudoti šią ugnies gesinimo medžiagą konkrečiai nustatytoms reikmėms.

(6)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 2037/2000.

(7)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Komiteto, įsteigto pagal Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 18 straipsnio 1 dalį, nuomonę,